Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2018/2023(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0297/2018

Pateikti tekstai :

A8-0297/2018

Debatai :

PV 25/10/2018 - 8
CRE 25/10/2018 - 8

Balsavimas :

PV 25/10/2018 - 13.22

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0438

Priimti tekstai
PDF 162kWORD 49k
Ketvirtadienis, 2018 m. spalio 25 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Alternatyvių degalų infrastruktūros diegimas Europos Sąjungoje – laikas veikti!
P8_TA(2018)0438A8-0297/2018

2018 m. spalio 25 d. Europos Parlamento rezoliucija „Alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimas Europos Sąjungoje: laikas veikti!“ (2018/2023(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 8 d. Komisijos komunikatą „Alternatyviųjų degalų naudojimo didinimas. Pagal Direktyvos 2014/94/ES 10 straipsnio 6 dalį priimtas alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo veiksmų planas, kuriame pagal Direktyvos 2014/94/ES 10 straipsnio 2 dalį pateikiamas nacionalinių politikos sistemų įvertinimas“ (COM(2017)0652),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo(1),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/33/EB dėl skatinimo naudoti netaršias ir efektyviai energiją vartojančias kelių transporto priemones(2),

–  atsižvelgdamas į Paryžiaus susitarimą, sprendimą Nr. 1/CP.21 ir Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (UNFCCC) šalių 21-ąją konferenciją (COP 21), taip pat į 2015 m. lapkričio 30 d. – gruodžio 11 d. Paryžiuje (Prancūzija) vykusią 11-ąją šalių konferenciją, kuri laikoma Kioto protokolo šalių susitikimu (CMP 11),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos naujų lengvųjų automobilių ir naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių išmetamų teršalų normos pagal Sąjungos integruotą principą mažinti lengvųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekį ir iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 715/2007 (nauja redakcija) (COM(2017)0676),

–  atsižvelgdamas į Laivų, naudojančių dujas ar kitą žemos pliūpsnio temperatūros kurą, saugos kodeksą (toliau – IGF kodeksas) kartu su siūlomais pakeitimais, kad kodeksas būtų privalomas pagal Tarptautinę konvenciją dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (SOLAS), siekiant išspręsti reglamentavimo lygmeniu kylančias problemas, susijusias su alternatyviųjų degalų naudojimu laivybos sektoriuje ir kuo labiau sumažinti riziką laivams, jų įgulai ir aplinkai ir atsižvelgiant į atitinkamų degalų pobūdį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 19 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą ir į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomones (A8-0297/2018),

A.  kadangi judumas yra mūsų visuomenės ir ekonomikos pagrindinis poreikis ir pagrindas ir turėtų būti netaršus, tvarus, patikimas, įperkamas ir visais aspektais saugus; kadangi, esant šiomis aplinkybėmis, netaršios technologijos teikia didelių galimybių ir naudos visuomenei, turi didelį poveikį sveikatai ir aplinkai, taip pat transporto priemonių sektoriui, energijos tiekėjams, komunalinių paslaugų įmonėms ir tinklų operatoriams;

B.  kadangi valstybės narės priėmė savo nacionalines politikos sistemas, kurias Komisija įvertino neseniai paskelbtame komunikate (COM(2017)0652) – jame pastebėta, kad elektrinių automobilių krovimo infrastruktūros tikslai ir įgyvendinimas valstybėse narėse skiriasi: tik aštuonios iš 25 valstybių narių visiškai atitinka Direktyvoje 2014/94/ES(3)nustatytus nacionalinių politikos sistemų reikalavimus, o dvi valstybės narės nepateikė savo nacionalinių politikos sistemų iki 2016 m. lapkričio 16 d., kaip reikalaujama pagal Direktyvos 2014/94/ES 3 straipsnį;

C.  kadangi mažinant transporto priklausomybę nuo iškastinio kuro pagrės oro kokybė ir bus sustiprintas Europos energetinis saugumas ir nepriklausomumas importuojamos energijos ir iškastinio kuro atžvilgiu, todėl reikės greitai ir iš esmės pakeisti naudojamą energijos, kuro ir galios pavarų rūšį, taip pat padidinti energijos vartojimo efektyvumą, diegiant veiksmingiausias ir pažangiausias technologijas, pereinant prie daugiarūšio transporto ir keičiant judumo įpročius;

D.  kadangi transportas yra vienintelis svarbus Europos Sąjungos ekonomikos sektorius, kuriame nuo 1990 m. išaugo išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis; kadangi šiame sektoriuje išmetama 23 proc. išmetamo CO2 kiekio ir ši dalis tebedidėja; kadangi kelių transporte sunaudojama beveik 75 proc. visos transporto sektoriuje sunaudojamos energijos ir jame išmetama beveik 73 proc. visų transporto sektoriaus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio; kadangi nuolat didėja eismo intensyvumas, susijęs su ES gabenamų prekių judėjimo ir kiekio augimu bei didesniu žmonių judumu; kadangi šis padidėjimas, kaip numatyta 2030 m., turės įtakos klimato kaitai, oro kokybei ir energijos suvartojimui, o taip pat įtakos infrastruktūrai; kadangi norint sumažinti kelių transporto priklausomybę nuo iškastinio kuro naudojant tvarų alternatyvų kurą, reikės lankstaus požiūrio, o tai reiškia, kad skirtingiems transporto priemonių segmentams gali būti reikalingas kitoks alternatyvus kuras;

E.  kadangi laivyba sudaro daugiau kaip 80 proc. pasaulio prekybos apimties ir 3 proc. visame pasaulyje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, prisidėdama prie oro taršos šalia pakrančių teritorijų ir uostų; kadangi, atsižvelgiant į žymų jos indėlį į pasaulinę transporto rinką, laipsniškas alternatyviųjų degalų naudojimas laivyboje turėtų didelį teigiamą poveikį aplinkai;

F.  kadangi, siekiant užtikrinti, kad temperatūra pasaulyje pakiltų ne daugiau kaip 2 °C ir būtų pasiektas Paryžiaus susitarime nustatytas 1,5 °C tikslas, reikia visiškai sumažinti kelių transporto priklausomybę nuo iškastinio kuro, kad vėliausiai iki 2050 m. būtų pasiektas nulinis grynasis išmetamųjų teršalų kiekis; kadangi perėjimas prie alternatyviųjų degalų gali padėti pasiekti šį tikslą, tačiau artimoje ateityje, kol visą poreikį bus galima patenkinti tik alternatyviaisiais degalais, vis dar bus reikalingi tradiciniai degalai;

G.  kadangi perėjimas prie alternatyvių degalų ir galios pavarų, atsižvelgiant į visą transporto priemonės gyvavimo ciklą, yra geriausias būdas sumažinti esamų ir būsimų transporto priemonių parko priklausomybę nuo iškastinio kuro; kadangi bendras poveikis bus dar didesnis, kai bus didinamas transporto priemonių efektyvumas, naudojamas viešasis transportas ir dviračiai, plėtojamas bendras judumas ir gerinamas bendras transporto sistemų veiksmingumas pasitelkiant sąveikiąsias intelektines transporto sistemas (C-ITS) ir automatizavimo ir skaitmeninimo technologijas; kadangi miestų ir erdvės planavimas gali prisidėti prie technologinių pastangų ir jas papildyti bei padėti diegiant krovimo ir papildymo degalais infrastruktūrą; kadangi alternatyvių degalų naudojimo skatinimas gali svariai prisidėti prie oro kokybės miestuose gerinimo;

H.  kadangi alternatyviaisiais degalais varomų transporto priemonių kainų trūkumai, palyginti su įprastu vidaus degimo varikliu, kartu su papildymo degalais ir pakrovimo infrastruktūros trūkumu vis dar yra viena iš pagrindinių kliūčių, trukdančių vartotojams priimti sprendimus pirkti tokias transporto priemones; kadangi, atsižvelgiant į šias aplinkybes, paaiškėjo, kad pirkėjams taikomos premijos, atleidimas nuo mokesčių ir nefiskalinės paskatos padeda sparčiau rinkoje įsitvirtinti tokioms transporto priemonėms ir kad taikant šias lengvatas reikėtų atsižvelgti į skirtingų alternatyviųjų rūšių degalų išmetamą ŠESD ir teršalų kiekį;

I.  kadangi perėjimas prie alternatyviųjų degalų rūšių ir galios pavarų – tai galimybė ir mokslinių tyrimų paskata konkurencingai Europos Sąjungos pramonei iš naujo patvirtinti jos pirmavimą technologijų srityje; kadangi šis perėjimas yra esminis, siekiant užtikrinti tarptautinę žinių, technologijų ir rinkos dalies konkurenciją;

J.  kadangi tikimasi, jog rengiant naujos redakcijos reglamentą dėl naujų lengvųjų automobilių ir naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių išmetamų teršalų normų bus nustatyti ambicingi sumažinimo tikslai ir bus nustatytos paskatos dėl mažataršių arba nulinio variklio išmetamų teršalų kiekio transporto priemonių, kartu išlaikant technologiniu požiūriu neutralų požiūrį, todėl tai bus būdas sumažinti visų Europos Sąjungos transporto priemonių priklausomybę nuo iškastinio kuro, o dėl to reikės sukurti atitinkamą alternatyviųjų degalų infrastruktūros tinklą; kadangi Direktyvos dėl skatinimo naudoti netaršias ir efektyviai energiją vartojančias kelių transporto priemones persvarstymu papildoma Direktyva dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo, garantuojant paklausą tiekėjams ir didinant netaršių transporto priemonių naudojimą;

K.  kadangi 94 proc. Europos transporto sektoriaus priklauso nuo naftos, kurios 90 proc. turi būti importuojama, taip pat iš kai kurių politiškai nestabilių šalių;

L.  kadangi pagal Direktyvą 2014/94/ES alternatyviesiems degalams vis dar priskiriami iškastinės kilmės degalai, o tai prieštarauja tikslui sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir palaipsniui nustoti naudoti iškastinį kurą; kadangi pirmenybė turi būti teikiama mažataršėms ir nulinio variklio išmetamų teršalų kiekio technologijoms, susietoms su visu transporto priemonių gyvavimo ciklu; kadangi sunkiųjų transporto priemonių ir laivybos sektoriuje suskystintos gamtinės dujos (SkGD) ir suslėgtos gamtinės dujos (SGD) trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu gali prisidėti prie oro kokybės gerinimo, ypač aplink uostus ir pakrantes;

M.  kadangi energetikos ir transporto sektoriai turi būti glaudžiau susieti, kad būtų galima judumo srityje iš esmės sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro; kadangi energijos nešikliai, kaip antai elektra ir vandenilis, sudaro sąlygas užtikrinti netaršų judumą, sykiu integruojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius (AEI); kadangi, energetikos sektoriuje palaipsniui pereinant prie tik AEI naudojimo, reikia sudaryti sąlygas žemos paklausos laikotarpiu kaupti energijos perteklių; kadangi šį tikslą pasiekti padėti gali baterinės elektrinės transporto priemonės (BEV) ir degalų elementų elektrinės transporto priemonės (FCEV); kadangi mažataršiai energijos nešikliai bus laikina priemonė pereinant prie netaršaus judumo; kadangi technologinis neutralumas atitinkamai turi būti atskaitos taškas diegiant alternatyviųjų degalų infrastruktūrą;

N.  kadangi beveik visi ličio jonų elementai, kurie yra pagrindinė elektra varomų transporto priemonių baterijų dalis, yra gaminami ne Europos Sąjungoje, daugiausia Azijoje;

O.  kadangi pažangūs, patikimi elektros energijos tinklai, geresnė elektros energijos ir dujų tinklų integracija panaudojant elektros (energiją) dujoms gaminti, suteikiant prieigą prie įkrovimo paslaugų teikėjų ir privačių įkrovimo punktų, taip pat vandenilio degalinių plėtojimas yra elektromobilumo pagrindas; kadangi BEV ir FCEV išmaniosios ir kontroliuojamos įkrovimo sistemos gali padėti subalansuoti tinklus, tačiau vis dar trūksta reglamentavimo, mokesčių ir techninių nuostatų;

P.  kadangi transeuropiniai transporto tinklai (TEN-T) yra pagrindiniai transporto tinklai Europos Sąjungoje; kadangi pagrindinis prioritetas turėtų būti diegti alternatyviųjų degalų infrastruktūrą ir siekti komunikate nustatyto tikslo iki 2025 m. visapusiškai aprėpti TEN-T pagrindinio tinklo koridorius ir įkrovimo punktus; kadangi šį tikslą reikėtų dar labiau papildyti alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimu visame TEN-T tinkle ir miestuose, kaimo vietovėse ir retai apgyvendintose vietovėse, atsižvelgiant į struktūrinius ir ekonominius suvaržymus, kad būtų užtikrinta subalansuota aprėptis;

1.  džiaugiasi minėtu Komisijos komunikatu dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo; pabrėžia, kad reikia toliau koordinuoti veiklą ir bendradarbiauti ES lygmeniu, siekiant iki 2050 m. sumažinti transporto sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro ir atkreipti dėmesį į galimybes, kurias pramonei, technologijoms ir užimtumui teikia alternatyvių degalų diegimas ir atitinkama infrastruktūra;

Daugiau pastangų

2.  vis dėlto, ragina Komisiją paspartinti Direktyvos 2014/94/ES peržiūrą, išlaikant dabartinį alternatyvių degalų apibrėžimą, kaip yra išvardinta 2 straipsnyje ir susitelkti ties tinkamu jos įgyvendinimu, atsižvelgiant į tai, kad iki šiol tik 8 iš 25 valstybių narių visiškai ją įgyvendino, siekiant visoje Europos Sąjungoje užpildyti alternatyviųjų degalų infrastruktūros spragas; pabrėžia, kad reikia didinti alternatyviųjų degalų naudojimą ir sukurti stabilią aplinką investicijoms;

3.  pažymi, kad Komisijos atliktas nacionalinių sistemos planų vertinimas atskleidžia skirtingo masto valstybių narių pastangas, užmojus ir galimą finansavimą ir tai, kad alternatyviųjų degalų plėtojimo mastas negali būti laikomas visapusišku ir tolygiai paskirstytu; todėl ragina Komisiją išsamiai įvertinti nacionalinių sistemų planus ir jų užmojo mastą, prireikus pasiūlyti papildomų priemonių ir padėti valstybėms narėms pateikti geriausios patirties pavyzdžius; ragina Komisiją pakeisti nacionalinių sistemų planų sistemą, taikant veiksmingesnes priemones, įskaitant konkrečius, privalomus ir vykdytinus tikslus bei suformuluoti tvarumo kriterijus; siūlo, kad Komisija atsižvelgtų į alternatyviaisiais degalais varomų transporto priemonių numatomą ir realizuotą įsisavinimą bei jų technologinę pažangą, valstybėms narėms suteikiant galimybę lanksčiai nustatyti, kaip siekti nustatytų tikslų ir siekti, kad būtų sukurtas prieinamas, suderinamas ir sąveikus transeuropinės infrastruktūros tinklas visiems alternatyviems degalams;

4.  ragina atsižvelgti į kelionių dažnėjimą ir pervežamų prekių kiekio augimą iki 2030 m., siekiant tinkamai nustatyti naujos infrastruktūros dydį ir aprūpinti ją įranga. pabrėžia, kokia svarbi nuolatinė ir numatoma technologijų pažanga baterijų, vandenilio ar energijos kaipimo srityse, ir pabrėžia, kad būtina atsižvelgti į šį progresą pasirenkant įgyvendintinas strategijas; pabrėžia, kad nauja infrastruktūra turi būti priderinta prie apimčių ir technologijų vystymosi; pabrėžia, kad, pavyzdžiui, smarkus elektrinių transporto priemonių skaičiaus augimas kartu su iki 400 km išplėstu šių transporto priemonių savarankiškumu darys poveikį įkrovimo punktų tinklo plėtojimui, taip pat reikiamo įkrovimo rūšiai;

5.  siūloma atlikti metinį valstybių narių įgyvendinimo būklės vertinimą ir išplėsti direktyvos taikymo sritį, kad ją perkeliant iš realizavimo TEN-T pagrindiniame tinkle, kartu apimant ir TEN-T visuotinį tinklą, miestų ir regioninius mazgus, taip pat teritorijas, kurios viršija Europos oro kokybės indekso lygį „aukštas“ daugiau nei 35 dienas per metus, o gyventojų tankis yra šešis kartus didesnis nei vidutinis ES tankis, siekiant plačios geografinės apimties, o taip pat siekiant įtraukti ir viešojo transporto parko infrastruktūrą; ragina Komisiją išplėsti Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) taikymo sritį ir padidinti jos finansavimą;

6.  pritaria tam, kad būtų įrengiami elektrifikuoti keliai, kuriais važiuojant galima įkrauti elektrines transporto priemones; ragina, kad jų plėtra būtų platesnė ir apimtų bent jau TEN-T pagrindinio ir visuotinio tinklo kelius; mano, kad elektrifikuoti keliai galėtų būti sprendimo būdas, suteikiantis galimybių sumažinti akumuliatorių dydį, taigi ir naujų transporto priemonių kainą;

7.  ragina Komisiją sukurti vienodas įvairiems alternatyviesiems degalams taikomas sąlygas, užtikrinant technologinį neutralumą, ypač vystant platinimo infrastruktūrą, tuo vandenilio infrastruktūrai taikyti diegimo reikalavimus, prilygstančius suslėgtoms gamtinėms dujoms taikomiems reikalavimams, bet šiuos diegimo reikalavimus pakoreguojant;

8.  pabrėžia tvaraus miestų planavimo svarbą, pereinant nuo asmeninio transporto priemonių naudojimo prie bendrojo naudojimo ir viešojo transporto, ir ragina Komisiją ir valstybes nares ypatingą dėmesį skirti alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimui kolektyvinio ir viešojo transporto, pvz., autobusų, tramvajų, traukinių, bendrai naudojamų automobilių, taksi, mikroautobusų, taip pat dviračių, motorolerių ir motociklų, paslaugoms; skatina alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimą miesto ir priemiesčių vietovėse, pirmenybę teikiant tiems, kurių oro kokybė prasta;

9.  ragina vietos ir regionines valdžios institucijas, pasirašiusias Pasaulinį merų paktą dėl klimato ir energetikos, siekti įtraukti konkrečias priemones į savo tvariosios energetikos veiksmų planus, visų pirma siekti įrengti arba sukurti elektrinių transporto priemonių krovimo infrastruktūrą;

10.  ragina Komisiją papildyti Direktyvoje 2014/94/EU nustatytus su klimatu susijusius tikslus papildomomis švaraus oro priemonėmis, atlikus ES aplinkos oro kokybės direktyvų 2004/107/EB(4) ir 2008/50/EB(5) tinkamumo patikrą;

11.  primena apie tvarių viešųjų, alternatyvų energijos šaltinį turinčių transporto priemonių įsigijimo svarbą kaip alternatyviųjų degalų ir degalų infrastruktūros paklausos variklį;

12.  ragina teikti švarią elektros energiją oro uostuose (ir ją panaudoti nejudančiuose lėktuvuose ir mobiliajai oro uostų įrangai), siekiant sumažinti suvartojamą žibalo kiekį, pagerinti oro kokybę, sumažinti poveikį klimato kaitai ir triukšmą;

Netaršaus judumo fondas. Alternatyviųjų degalų infrastruktūros finansavimas

13.  palankiai vertina Komisijos pastangas suteikti papildomą 800 mln. EUR pradinį finansavimą alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimui remti; tačiau abejoja dėl to, ar sverto poveikis bus pakankamas, atsižvelgiant į reikalingą numatomą 5,2 mlrd. EUR sumą iki 2020 m. ir papildomą 16–22 mlrd. EUR visų investicijų iki 2025 m. sumą(6); primygtinai ragina Komisiją padidinti pradinį finansavimą ir remti ne tik tokios infrastruktūros diegimą, bet ir jos veikimą nepelningame rinkos įsisavinimo etape ir sutelkti dėmesį į viešojo transporto operatorių poreikius, įskaitant pagalbinę infrastruktūrą, tokią kaip techninės priežiūros seminarai; pabrėžia, kad reikia papildomų viešųjų ir ypač privačių investicijų;

14.  siūlo, kad iki 2025 m. numatomos būtinos 25 mlrd. EUR investicijos galėtų būti finansuojamos kartu, Europos Sąjungai teikiant 10 proc. lėšų ir 90 proc. lėšų surenkant iš pramonės, visų pirma gamintojų, tiekėjų, energijos ir degalų (kuro) gamintojų ir kitų suinteresuotųjų šalių; pabrėžia, kad alternatyviųjų degalų infrastruktūros projektams turėtų būti suteikta galimybė gauti dotacijų ir paskolų, kurias teikia EITP, Europos investicijų bankas (EIB) ir Užsienio politikos priemonių tarnyba (FPI), kartu užtikrinant, kad rinka nebūtų iškraipoma; reikalauja, kad fondo finansiniai ištekliai būtų skiriami atsižvelgiant į tvarumo, įgyvendinamumo, technologinio neutralumo, klimato tikslų, Europos pridėtinės vertės, diegimo tikslų įgyvendinimo ir sanglaudos politikos kriterijus; prašo atsakinga agentūra paskirti INEA, kuri jau prižiūri EITP;

15.  mano, kad Europos struktūrinių ir investicijų fondai 2 (ESI 2), taip pat Europos regioninės plėtros fondas (ERPF), Sanglaudos fondas (SF), fondas „InvestEU“ ir „Europos horizontas“ yra tinkamos priemonės remti alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimą ir nuolatines investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas, kad būtų pasiektas geresnis sektorių susiejimo, pavyzdžiui, transporto ir energetikos, lygmuo;

16.  prašo Komisijos peržiūrėti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 1999/94/EB(7) dėl automobilių ženklinimo. Mano, kad šia peržiūra gali būti iš esmės pagerinta vartotojų gaunama informacija apie kuro naudojimą, CO2 ir teršalų išmetimo kiekį, ir sudarytos sąlygos palyginti tradicinių ir alternatyviaisiais degalais varomų technologijų efektyvumą ir išmetalų kiekį realaus vairavimo sąlygomis;

17.  ragina Komisiją parengti reglamentą dėl tarptinklinių paslaugų, susijusių su visuomenei prieinama alternatyviųjų degalų infrastruktūra, bent TEN-T tinkle;

18.  pastebi, kad mokesčiai daro didžiausią poveikį alternatyviųjų degalų kainos konkurencingumui; todėl ragina valstybes nares peržiūrėti savo energijos apmokestinimo sistemas, kad būtų palengvintas ir paskatintas mažo anglies dioksido kiekio ir alternatyviųjų degalų plėtojimas ir būtų panaikinti dabartiniai skirtingų transporto rūšių energijos apmokestinimo skirtumai, pvz. taikomi elektros tiekimui nuo kranto uostuose esantiems laivams ir energijai, naudojamai alternatyviesiems degalams gaminti, įskaitant energijos panaudojimo dujoms gaminti sistemas, naudojamas kaip pastovios atsinaujinančiosios energijos saugyklos;

19.  ragina Komisiją remti jūrų ir laivybos sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą, aiškiai sutelkiant dėmesį į uostų ir laivų inovacijas, skaitmeninimą ir pritaikymą; ragina Komisiją, valstybes nares ir jų regionus sukurti „suskystintų GD“ koridorių, skirtų saloms“, ypač atokiausiems regionams, projektą; pabrėžia, kad iš kranto tiekiamos energijos tiekimas tiek vidaus, tiek ir jūrų uostuose gali iš esmės padėti mažinti triukšmą, CO2 ir kitų teršalų išmetimą, kartu gerinant oro kokybę;

Alternatyvieji degalai – alternatyvi pramonės politika

20.  apgailestauja, kad pažanga, susijusi su alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimu ir alternatyviaisiais varikliais varomų transporto priemonių prieinamumu, yra per lėta – 2017 m. galima naudoti tik 19 baterijomis varomų elektrinių transporto priemonių ir 25 hibridines elektrines transporto priemones, palyginti su 417 vidaus degimo variklių modelių ir ragina gamintojus labiau stengtis šioje srityje; pripažįsta, kad reikia įgyvendinti politiką, kuri skatintų visiškai ir mažai teršalų išmetančiais varikliais varomų transporto priemonių naudojimą bei alternatyviaisiais degalais varomų lengvųjų ir sunkiųjų transporto priemonių pasiūlą, pvz., nustatyti plataus užmojo teršalų mažinimo standartus, kurie turi būti įgyvendinti iki 2025 ir 2030 m. naujų lengvųjų ir sunkiųjų transporto priemonių sektoriuje, įskaitant netaršių ir mažataršių transporto priemonių pardavimo tikslinius rodiklius; kartu pripažįsta didesnių viešųjų ir privačiųjų investicijų poreikį;

21.  pabrėžia ryšį tarp galimybės naudotis alternatyviaisiais degalais varomomis transporto priemonėmis, alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo ir vartotojų paklausos šioms technologijoms; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad pereinant prie alternatyviųjų degalų ir galios pavarų, pramonei galėtų padėti tapti konkurencinga pasauliniu mastu ir išlaikyti aukštos kokybės darbo vietas Europoje, taip pat išnaudoti neišnaudotas galimybes mažinti transporto sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro ir užtikrinti, kad būtų investuojama į tvarų transportą; pabrėžia, kad dažniau naudojant alternatyviuosius degalus naudojančias transporto priemones sumažėtų gamybos sąnaudos ir eksploatacinės išlaidos;

22.  primena veikiančios vidaus rinkos, užtikrinančios galimybę lengvai gauti prieigą prie papildymo degalais svarbą, mokėjimo paslaugų ir techninių standartų sąveiką, skaidrią degalų kainodarą ir serverių bei duomenų formatų sąveiką; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kokia svarbi yra aktuali, lengvai suprantama, tiksli, prieinama ir skaidri informacija vartotojams bei galimybė naudotis šia informacija per atvirųjų duomenų platformą; siūlo teikti pirmenybę įvairių energijos rūšių stočių diegimui, kad nebūtų pradėti kurti skirtingi platinimo tinklai kiekvienam energijos tiekimo tipui;

23.  atkreipia dėmesį į tai, kad daugiausia elektrinių transporto priemonių bus įkraunama namuose arba darbe, kurias papildys įkrovimai viešose ir pusiau viešose vietose, pvz., prekybos centruose, traukinių stotyse ar oro uostuose; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad reikia daugiau dėmesio skirti pažangiems įkrovimo tirpalams, turi būti užtikrintas tinklo stabilumas ir sudarytos sąlygos pasigamintos energijos vartojimui; pabrėžia, kad siekiant tolimų atstumų elektrinių transporto priemonių naudojimo, reikalingos spartaus ir itin spartaus įkrovimo stotys magistraliniuose ir pagrindiniuose keliuose; pabrėžia, kad atvira prieiga prie įkrovimo punktų, technologijų ir mokėjimų sąveika bei laisvas energijos, įskaitant atsinaujinančiąją energiją, pasirinkimas ir tiekėjai yra pagrindiniai veiksmingos sistemos veiksniai;

24.  palankiai vertina Komisijos iniciatyvą dėl tvaraus Europos baterijų aljanso ir tvirtai remia Europos baterijų elementų gamybos kūrimą, daugiausia dėmesio skiriant naujos kartos technologijoms; ragina Komisiją išplėsti iniciatyvą ir į ją įtraukti kitas galios pavaras, pvz., kuro elementus, siekiant išlaikyti Europos pirmavimą technologijų srityje;

25.  ragina Komisiją įvertinti visų alternatyvių degalų, baterijų ir galios pavaros sprendimų gyvavimo ciklo įgyvendinamumą, siekiant tvariai mažinti transporto sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro ir įvertinti jame išmetamų teršalų kiekį bei poveikį vandens poreikiui, žemės panaudojimui, aplinkai ir bendruomenėms;

o
o   o

26.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 307, 2014 10 28, p. 1.
(2) OL L 120, 2009 5 15, p. 5.
(3) OL L 307, 2014 10 28, p. 1.
(4) OL L 23, 2005 1 26, p. 3.
(5) OL L 152, 2008 6 11, p. 1.
(6) COM(2017)0652.
(7) OL L 12, 2000 1 18, p. 16.

Atnaujinta: 2019 m. gruodžio 10 d.Teisinė informacija - Privatumo politika