Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2018/2005(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0319/2018

Pateikti tekstai :

A8-0319/2018

Debatai :

PV 25/10/2018 - 9
CRE 25/10/2018 - 9

Balsavimas :

PV 25/10/2018 - 13.23
CRE 25/10/2018 - 13.23

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0439

Priimti tekstai
PDF 189kWORD 62k
Ketvirtadienis, 2018 m. spalio 25 d. - Strasbūras
Globalizacijos suvaldymas. Prekybos aspektai
P8_TA(2018)0439A8-0319/2018

2018 m. spalio 25 d. Europos Parlamento rezoliucija „Globalizacijos suvaldymas. Prekybos aspektai“ (2018/2005(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 10 d. diskusijoms skirtą Komisijos dokumentą dėl globalizacijos suvaldymo (COM(2017)0240),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 13 d. Komisijos komunikatą „Darni ir pažangi prekybos politika globalizacijai suvaldyti“ (COM(2017)0492),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 13 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma tiesioginių užsienio investicijų į Europos Sąjungą tikrinimo sistema (COM(2017)0487),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 14 d. Komisijos komunikatą „Prekyba visiems. Atsakingesnės prekybos ir investicijų politikos kūrimas“ (COM(2015)0497),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. gegužės 30 d. rezoliuciją dėl Metinės bendros prekybos politikos įgyvendinimo ataskaitos(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl naujos perspektyvios ir novatoriškos ateities strategijos dėl prekybos ir investicijų(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. gruodžio 12 d. rezoliuciją „Skaitmeninės prekybos strategijos kūrimas“(3),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 13 d. Komisijos ataskaitą dėl prekybos politikos strategijos „Prekyba visiems“ įgyvendinimo ir pažangios prekybos politikos sukūrimo siekiant suvaldyti globalizaciją“ (COM(2017)0491),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 9 d. Komisijos ataskaitą dėl laisvosios prekybos susitarimų įgyvendinimo 2016 m. sausio 1 d.–gruodžio 31 d. (COM(2017)0654),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 25 d. priimtą JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos 2014 m. birželio 26 d. priimtą rezoliuciją 26/9 ir ypač joje nurodytą sprendimą įsteigti neribotos sudėties tarpvyriausybinę tarptautinių bendrovių ir kitų verslo įmonių darbo grupę žmogaus teisių klausimams spręsti, kurios užduotis – parengti tarptautinę teisiškai privalomą priemonę, kuria tarptautinėje žmogaus teisių teisėje būtų reglamentuojama tarptautinių bendrovių ir kitų verslo įmonių veikla,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų rekomendacijas dėl prekybos ir investicijų susitarimų poveikio žmogaus teisėms vertinimo,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 13 d. Komisijos Pirmininko Jeano-Claude’o Junckerio pasakytą kalbą dėl Sąjungos padėties,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl tarptautinės prekybos ir ES prekybos politikos poveikio pasaulinėms vertės grandinėms(4),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/2321, kuriuo iš dalies keičiami Reglamentas (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių ir Reglamentas (ES) 2016/1037 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. kovo 16 d. poziciją per pirmąjį svarstymą dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma sistema, pagal kurią atsakingi alavo, tantalo, volframo, jų rūdų ir aukso iš konfliktinių ir didelės rizikos zonų importuotojai atlieka pasitvirtinimą, susijusį su išsamiu tiekimo grandinės patikrinimu(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 4 d. poziciją per pirmąjį svarstymą dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1236/2005 dėl prekybos tam tikromis prekėmis, kurios galėtų būti naudojamos mirties bausmei vykdyti, kankinimui ar kitokiam žiauriam, nežmoniškam ar žeminančiam elgesiui ir baudimui(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių, socialinių ir aplinkos apsaugos standartų tarptautiniuose prekybos susitarimuose(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl tarptautinės prekybos politikos atsižvelgiant į klimato kaitos reikalavimus(9),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2 ir 21 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 26 d. Komisijos tarnybų neoficialų dokumentą „Grįžtamoji informacija ir tolesnės galimybės gerinti prekybos ir darnaus vystymosi skyrių ES laisvosios prekybos susitarimuose įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą“,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 14 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų įgyvendinimas. Dabartinė padėtis“ (SWD(2015)0144),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 31 d. paskelbtas EBPO išsamaus patikrinimo rekomendacijas dėl atsakingo įmonių elgesio,

–  atsižvelgdamas į JT Generalinės Asamblėjos 2017 m. rugsėjo 18 d. sukurtą Kovos su prekyba kankinimui skirtomis prekėmis aljansą,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 10 d. Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) nuomonę dėl galimybės naudotis teisų gynimo priemonėmis verslo ir žmogaus teisių srityje gerinimo ES lygmeniu (1/2017),

–  atsižvelgdamas į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (EŽTK), visų pirma, į jos 4 straipsnio 1 dalį, kuria draudžiama vergija ir priverčiamasis darbas,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinio valiutos fondo, Pasaulio banko ir Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) 2017 m. balandžio 10 d. paskelbtą politikos dokumentą „Prekybos pavertimas augimo varikliu visiems: prekyba ir politika, kuriomis palengvinamas prisitaikymas“ (angl. Making trade an engine of growth for all: the case for trade and for policies to facilitate adjustment),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio mėn. EBPO pagrindinių klausimų dokumentą „Siekiant globalizacijos naudos: geresnis gyvenimas visiems“(10),

–  atsižvelgdamas į 1970 m. UNESCO nelegalaus kultūros vertybių įvežimo, išvežimo ir nuosavybės teisės perdavimo uždraudimo priemonių konvenciją ir 1995 m. UNIDROIT konvenciją dėl pavogtų ar neteisėtai išvežtų kultūros objektų,

–  atsižvelgdamas į Komisijos ir Europos išorės veiksmų tarnybos bendrą komunikatą „ES tarptautinių kultūrinių ryšių strategijos kūrimas“ (JOIN(2016)0029),

–  atsižvelgdamas į nuo 2018 m. balandžio 25 d. galiojantį ES bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą(11),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 10 ir 11 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 167, 207, 208 ir 218 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto, Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto, Kultūros ir švietimo komiteto ir Teisės reikalų komiteto nuomones (A8-0319/2018),

A.  kadangi globalizacija yra nuolat vykstantis procesas, per kurį dėl sparčios technologijų pažangos iškilo įvairių naujų politinių, ekonominių ir socialinių iššūkių, kuriuos reiks atremti ateityje, ir kadangi pokyčiai įvyks iš esmės visuose sektoriuose; kadangi reguliavimo ir teisėkūros sistema nepritaikyta prie šių pokyčių, todėl kyla pavojus, kad bus nepasiekti svarbūs socialiniai laimėjimai;

B.  kadangi pajamų nelygybė ir toliau yra kaip niekad didelė, tačiau kadangi pasaulio gyventojų, kurie gyvena ypač dideliame skurde, dalis sumažėjo nuo 44 proc. 1980 m. iki 10 proc. 2015 m.; kadangi Parlamentas pritaria Komisijai, kad globalizacija kelia iššūkius dar ir todėl, kad sukuriama nauda nevienodai paskirstoma žmonėms ir regionams, ir kadangi, jei nebus dedamos aktyvios pastangos, kyla pavojus, kad globalizacija padidins technologinės pažangos ir pastarosios ekonomikos krizės poveikį ir prisidės prie tolesnio nelygybės ir socialinės poliarizacijos didinimo;

C.  kadangi pasaulinės prekybos atvirumas ir globalizacija darė teigiamą poveikį ir milijonai žmonių buvo išgelbėti nuo skurdo, todėl jais gali būti prisidėta prie šalių ekonomikos augimo, klestėjimo ir konkurencingumo; kadangi globalizacija taip pat kelia problemų, o jos nauda žmonėms ir regionams paskirstoma nevienodai; kadangi dėl globalizacijos neturėtų nukentėti aplinkos apsauga; kadangi ES piliečiai vis labiau reikalauja, kad įgyvendinant Sąjungos prekybos politiką būtų užtikrinta, jog į ES rinką patenkančios prekės būtų pagamintos laikantis deramų ir tvarių sąlygų ir kad ES skatintų vertybėmis grindžiamą prekybos darbotvarkę, atsižvelgdama į kintančias pasaulines aplinkybes;

D.  kadangi siekiant vertybėmis grindžiamos atviros ir sąžiningos prekybos bei investicijų politikos reikia numatyti įvairių veiksmingų gretutinės politikos priemonių, kad būtų kuo labiau padidinta prekybos liberalizavimo nauda ES ir trečiųjų šalių gyventojams bei ekonomikai ir kuo labiau sumažinti nuostoliai; kadangi Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų (DVT) įgyvendinimas siekiant įveikti skurdą ir užtikrinti socialinę ir aplinkosaugos pažangą turėtų tapti sėkmingos Sąjungos prekybos politikos kriterijumi;

E.  kadangi protekcionizmas yra pernelyg supaprastintas ir silpnas atsakas į globalizacijos keliamus iššūkius; kadangi protekcionistinė politika, kuri neįgyvendinama laikantis PPO taisyklių, turės domino poveikį visiems ir nukentės importuotojai, eksportuotojai ir vartotojai; kadangi palaikant tarptautinius ekonominius santykius sąžiningi ir etiški prekybos santykiai turėtų tapti įprasta taisykle;

F.  kadangi dėl žmogaus veiklos vykstanti klimato kaita savo sparta pranoksta pačias pesimistiškiausias Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) prognozes nykstant biologinei įvairovei ir dėl taršos, ypač susijusios su angliavandenilių naudojimu, kylant grėsmei ekosistemų, pirmiausia jūrų ekosistemų, išlikimui vidutinės trukmės laikotarpiu;

G.  kadangi ES turi teisę patvirtinti politiką dėl prekybos kultūros ir audiovizualinėmis paslaugomis siekiant apsaugoti ir skatinti kultūros raiškos įvairovę ir kultūros paveldą, taip pat prisidėti prie darnaus vystymosi tikslo Nr. 4 dėl kokybiško švietimo įgyvendinimo; kadangi minėtosios kitos nuostatos apima bendrą prekybos politiką, apibrėžtą SESV 207 straipsnyje;

H.  kadangi ES sutarties 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ES turi gerbti savo turtingą kultūros ir kalbų įvairovę bei užtikrinti, kad Europos kultūros paveldas būtų saugomas ir turtinamas;

I.  kadangi Europa turtinga tradicijų įvairove ir joje veikia tvirtos kultūros ir kūrybos sektorių įmonės, mažosios ir vidutinės įmonės ir skirtingos visuomeninės žiniasklaidos institucijų ir viešojo kino sektoriaus finansavimo sistemos ir kadangi kultūros įvairovės, kultūros pažinimo ir demokratinio dialogo skatinimas ir toliau turi būti pagrindinis principas, laikantis ES tarptautinės prekybos požiūrio;

J.  kadangi kultūros ir kūrybos sektoriai padeda kurti deramo darbo vietas ir ekonominę gerovę, taip pat sudaro apie 2,6 proc. ES BVP ir šie sektoriai auga greičiau negu likusi ekonomikos dalis, taip pat per finansų krizę šie sektoriai buvo vieni iš atspariausių; kadangi prekybos kultūros ir kūrybos sektorių prekėmis ir paslaugomis plėtra Europoje bus svarbi tvaraus ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo varomoji jėga;

K.  kadangi Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu nustatomi aukšti asmens duomenų tvarkymo standartai ir šiuo tikslu tarptautinės prekybos taisyklėse turi būti nustatyta konkreti platformų ir srautinio duomenų siuntimo paslaugų teikėjų atsakomybė;

L.  kadangi globalizacijos valdymas su kultūros vertybėmis susijusiais prekybos aspektais apima griežtą visų tarptautinių konvencijų dėl kultūros paveldo apsaugos, ypač 1954 m. Hagos konvencijos, 1970 m. UNESCO konvencijos ir 1995 m. UNIDROIT konvencijos, nuostatų laikymąsi;

M.  kadangi kultūrų dialogu skatinama pagarba ir tarpusavio supratimas ir skatinami sąžiningesni socialiniai ir ekonominiai mainai, įskaitant prekybą, padedant plėtoti praktiką, kuria labiau išlaikant pusiausvyrą ir pagarbiau būtų skatinami visų šalių interesai, ir kovoti su nesąžininga praktika, pvz., nesąžiningomis ir primestomis vienašališkomis sąlygomis;

Globalizacijos suvaldymas

1.  teigiamai vertina Komisijos diskusijoms skirtą dokumentą dėl globalizacijos suvaldymo ir tai, kad jame dėmesys skiriamas didesnių galimybių pasinaudoti teigiamu globalizacijos poveikiu sudarymui, tuo pačiu metu atkreipiant dėmesį į poreikį šalinti neigiamus padarinius;

2.  pabrėžia, kad tarptautinė prekyba globalizuotoje ekonomikoje yra ne tik labai svarbus ekonominės plėtros ir šalių bendradarbiavimo veiksnys, bet ir turi esminį poveikį taikai, socialiniam ir ekologiniam tvariam augimui, užimtumui, skurdo bei maisto stygiaus panaikinimui, žmogaus teisėms, taip pat kovai su klimato kaita; todėl pripažįsta didėjančią ES atsakomybę padėti spręsti šiuos iššūkius vykdant pasaulinę prekybą ir palaikant išorės santykius;

3.  pabrėžia, kad būtina veiksmingai stiprinti prekybos dvejopo naudojimo prekėmis kontrolę ir todėl ragina įgyvendinti Sąjungos įsipareigojimus pagal Sutartį dėl prekybos ginklais;

Rezultatų apžvalga

4.  pažymi, kad vykstant globalizacijai šalys ir jų ekonomika yra vis labiau tarpusavyje susijusios; pažymi, kad dėl to susiformavo tarptautinės vertės grandinės, ir atkreipia dėmesį į tai, kad dėl šių vertės grandinių pertvarkytas tarptautinis darbo pasidalijimas, taip pat šalių tarpusavio priklausomybė; primena, kad dėl ypač sudėtingo jų pobūdžio, skaidrumo stokos ir atsakomybės pasiskirstymo gali atsirasti didesnė žmogaus ir darbo teisių pažeidimų tikimybė, faktinis nebaudžiamumas už nusikaltimus aplinkai, didelio masto mokesčių vengimas ir mokestinis sukčiavimas; dar kartą primena apie bendromis taisyklėmis ir vertybėmis grindžiamos ES prekybos politikos naudą, be kita ko, tokiais klausimais, kaip žmogaus teisės, darbo sąlygos ir aplinkos apsauga;

5.  pažymi, kad globalizacijos teikiama nauda yra nevienodai paskirstyta regionams ir visuomenėms, nes kai kurie regionai ir sektoriai gauna daug naudos, o kiti kenčia nuo struktūrinių pokyčių ir didėjančio nedarbo; pažymi, kad tai kartu su technologiniais pokyčiais, kaip antai automatizavimu ir skaitmeninimu, lemia didėjantį skepticizmą ar globalizacijos atmetimą kai kuriose visuomenės grupėse; pažymi, kad finansų ir ekonomikos krizės turėjo įtakos pajamų pasiskirstymui ir padidino skurdo problemą; atkreipia dėmesį į tai, kad 2014 m. vidutinis namų ūkio disponuojamų pajamų Gini koeficientas pasiekė didžiausią užregistruotą vertę per pastaruosius 30 metų, tačiau jo tendencijos ypač neigiamos atsižvelgiant į nedideles ir vidutines pajamas; pažymi, kad daugelyje ES valstybių narių vidurinioji klasė sumažėjo, taip pat sumažėjo jos bendrų pajamų dalis; reiškia nuomonę, kad mažėjančios viduriniosios klasės, piliečių baimės prarasti savo socialinę ir ekonominę padėtį ir skeptiško požiūrio į globalizaciją derinys gali lemti protekcionizmą, nes jis – paprastas atsakymas į bendras baimes; pažymi, kad tokiomis aplinkybėmis nei nacionalistinis protekcionizmas, nei įprastos politikos priemonės nėra tinkamas atsakas;

6.  atkreipia dėmesį į tai, kad tvarios ir klestinčios šalies ateities perspektyva padeda sumažinti neteisėtų migrantų srautą į Europą ir palengvinti jo valdymą;

7.  pažymi, kad ten, kur žlunga ekonomika, nukenčia ir demokratija; pažymi, kad šiuo metu demokratijos padėtis blogėja beveik visur; pabrėžia, kad piliečiai turi daugiau galių nei kada nors anksčiau, bet daugelis jaučia, kad demokratija daugiau negali jiems tinkamai tarnauti; atkreipia dėmesį į tai, kad tokia tendencija lemia padėtį, kurioje autokratinės ir nedemokratinės valstybės sėkmingai paverčia mūsų visuomenes ginklu ir pasinaudoja priešiška visuomenės reakcija į globalizaciją;

8.  pažymi, kad Kinijos ir kitų Pietryčių Azijos šalių ekonominė svarba labai didėja; pabrėžia, kad šiame regione daugėja prekybos ir investicijų srautų; pažymi, kad ši tendencija išliks ir ateityje; pažymi, kad dėl to bus santykinai prarasta dabartinių pasaulio ekonomikos centrų Europoje ir Šiaurės Amerikoje svarba, taip pat atsiras naujų iššūkių, susijusių su vertybėmis pagrįstos tarptautinės prekybos politikos išsaugojimu; pabrėžia prisitaikymo prie šių naujų ekonominių iššūkių svarbą; todėl dar kartą primena, kad būtina toliau stiprinti taisyklėmis ir vertybėmis pagrįstą daugiašalę sistemą; pabrėžia, kad tokie pokyčiai turbūt pakenks Europos strateginiams interesams;

9.  pažymi, kad globalizacija lėmė spartesnį ir platesnį technologijų ir inovacijų plitimą ir kad technologijos gali būti pagrindinis prekybą skatinantis veiksnys; atkreipia dėmesį į tai, kad ES dar neužtikrino skaitmeninės prekybos strategijos rezultatų ir nepasinaudojo privalumais, kuriuos internetas ir skaitmeninių duomenų technologijos gali suteikti tarptautinei prekybai;

10.  pažymi, kad Kinijos ekonomika sparčiai auga ir didėja jos rinkos dalis Europos ir Šiaurės Amerikos sąskaita; pažymi, kad nauja Kinijos iniciatyva „Viena juosta, vienas kelias“ – tai Kinijos bandymas tapti pagrindine pasaulio ekonomikos jėga; pabrėžia, kad Kinijos įtaka, kuri yra ne tik ekonominė, bet turi ir strateginių bei su saugumu susijusių aspektų, jaučiama pačioje Europoje; vertina politiką „Visų pirma – Amerika“ kaip bandymą spręsti Jungtinių Amerikos Valstijų nuosmukio problemą ir kaip griaunamojo pobūdžio jėgą taisyklėmis pagrįstos pasaulio ekonomikos tvarkos atžvilgiu;

11.  pabrėžia, kad transatlantinė kryptis pastaraisiais dešimtmečiais visada buvo laisvos ir vertybėmis grindžiamos pasaulinės prekybos garantas ir ateityje vėl gali atlikti šį vaidmenį; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad transatlantiniu susitarimu galėtų būti sukurta nauja paskata;

12.  pažymi, kad kyla sunkumų siekiant į daugiašalę pasaulio ekonomikos tvarką, kurios centre – PPO, įtraukti šiuos didelius pokyčius, o į tarptautinius susitarimus – besikeičiančius šalių interesus; pažymi, kad didėjantis Jungtinių Valstijų ir kitų šalių protekcionizmas, taip pat nepakankamas dėmesys besivystančių šalių poreikiams ir lūkesčiams tarptautiniuose susitarimuose silpnina PPO; mano, kad PPO apeliacinis komitetas yra ypač svarbus sprendžiant su prekyba susijusius ginčus, ir yra labai susirūpinęs dėl to, kad Jungtinės Valstijos blokuoja šio komiteto narių paskyrimą, nes tai kenkia PPO veikimui; ragina Komisiją reformuojant PPO apeliacinį komitetą būti lankstesne, bet primygtinai pasisakyti už dviejų etapų ginčų sprendimo mechanizmą; apgailestauja dėl to, kad į pasaulio prekybos darbotvarkę nepakankamai integruoti darnaus vystymosi tikslai ir kad į juos tinkamai neatsižvelgta; mano, kad tarptautiniuose susitarimuose, taip pat ir Dohos vystymosi derybų raunde turėtų būti geriau atspindėti besivystančių šalių poreikiai ir lūkesčiai;

Europos politika

13.  pažymi, kad ES kyla iššūkis veiksmingai veikti šiomis besikeičiančiomis pasaulio ekonomikos sąlygomis, o tai reiškia, kad reikia užtikrinti jos konkurencingumą ir tuo pačiu metu išsaugoti socialinius ir aplinkosaugos standartus, padidinti bendradarbiavimą su besiformuojančios rinkos ekonomikos šalimis Pietryčių Azijos regione, taip pat su Indija ir Kinija bei Lotynų Amerika, ir atremti didėjantį savavališką Jungtinių Valstijų protekcionizmą; pabrėžia, kad svarbu dalyvauti pertvarkant pasaulio ekonomikos tvarką ir paisyti besivystančių šalių, taip pat ekonominiu ir socialiniu požiūriu nepalankioje padėtyje esančių besivystančių šalių gyventojų poreikių; pabrėžia, kad tikslai pasiekti DVT ir įgyvendinti Paryžiaus susitarimą turi būti visa apimantis šios užduoties vykdymo pagrindas ir ypač svarbus turėtų būti politikos suderinamumas vystymosi labui; pabrėžia, kad viešieji finansai, oficiali parama vystymuisi ir šalies išteklių mobilizavimas yra būtinos priemonės siekiant DVT;

14.  pabrėžia gretutinės politikos priemonių svarbą stiprinant teigiamą globalizacijos poveikį ir jos teikiamas galimybes; pabrėžia, kad reikia sudaryti struktūrizuotus ir gerai suderintus laisvosios prekybos susitarimus; pakartoja, kad remia Komisijos prekybos politiką ir prekybos politikos priemonių skatinimą siekiant reguliuoti ir įveikti globalizacijos keliamus iššūkius;

15.  mano, kad Europos Sąjungos paramos sistema tinkama, siekiant kurti pažangias prekybos ir investicijų taisykles, skatinti ekonominį bendradarbiavimą, tautų solidarumą ir kovoti su klimato kaita; ragina Sąjungą toliau plėtoti savo iniciatyvas, kad veiksmingomis paramos priemonėmis būtų galima geriau reguliuoti globalizaciją;

16.  atkreipia dėmesį į sunkumus, su kuriais susiduria valstybės narės siekdamos pačios spręsti tarptautinio masto problemas, pavyzdžiui, migracijos srautų, finansų krizių, mokesčių slėpimo, terorizmo arba klimato kaitos problemas; pabrėžia bendrą atsakomybę ir regionų bei miestų vaidmenį valdant globalizaciją; pažymi, kad Europos veiksmų efektyvumas priklauso nuo valstybių narių pastangų;

17.  pažymi, kad ES ir JAV ginčai kelia naujus iššūkius ES, bet kartu sudaro galimybių ieškoti naujų būdų, kaip valdyti ir formuoti globalizaciją ir prisiimti už ją atsakomybę;

Europos vidaus atsakas

18.  pritaria Komisijai, kad tarptautinio konkurencingumo išsaugojimas, tuo pačiu metu garantuojant aukštus socialinius ir aplinkos apsaugos standartus, yra būtina sėkmingos Europos strategijos sąlyga; palankiai vertina tolesnį ES vidaus rinkos stiprinimą ir ekonominės sąjungos konsolidavimą suderinant socialinės apsaugos, darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio standartus; mano, kad toks suderinimas yra nepaprastai svarbus, nes tvirta vidaus rinka yra būtina sėkmingo tarptautinių strategijų įgyvendinimo sąlyga;

19.  pabrėžia, kad siekiant konkuruoti tarptautiniu mastu būtina sėkmingai ir socialiniu bei aplinkosauginiu požiūriu atsakingai formuoti automatizavimą ir skaitmeninimą, kartu užtikrinant Europos piliečių privataus gyvenimo apsaugą; pažymi, kad naujos technologijos, ypač blokų grandinė, pakeis tarptautinės prekybos pobūdį; pažymi, kad svarbu pasiekti mūsų klimato politikos tikslus ir kad kuo greičiau turi būti pereita prie atsinaujinančiųjų išteklių energijos; mano, kad ES turi skubiai parengti realią ir veiksmingą pramonės strategiją, kuria būtų siekiama mažinti pažeidžiamumą išorės veiksnių atžvilgiu, kartu skatinant perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos; mano, kad reaguojant į globalizacijos teikiamas galimybes ir iššūkius, taip pat į pastarojo meto kai kurių trečiųjų šalių veiksmus, reikėtų parengti tokią ES prekybos politiką, kuria būtų skatinama atvira ir sąžininga prekyba, taikant skaidrias taisykles ir užtikrinant stiprią daugiašalę sistemą PPO sistemoje;

20.  pabrėžia, kad remiantis SESV 12 straipsniu, kuriame nurodyta, kad į vartotojų apsaugos reikalavimus turi būti atsižvelgiama nustatant bei įgyvendinant kitas Sąjungos politikos priemones ir veiksmus, atskiras skyrius dėl vartotojų apsaugos taikant teisines apsaugos priemones galėtų padėti užtikrinti aukšto lygio vartotojų apsaugą, pvz., įtraukiant reguliavimo teisę ir atsargumo principą; kita vertus, vartotojai galėtų gauti apčiuopiamą naudą ir būtų skatinamas vartotojų pasitikėjimas, įskaitant pasitikėjimą internetinėmis paslaugomis, taip pat tvarus vartojimas, viso prekybos susitarimų įgyvendinimo laikotarpiu atsižvelgiama į vartotojų interesus ir prisidedama prie veiksmingo vartotojų teisės įgyvendinimo, taip pat tarpvalstybinėse situacijose;

21.  pabrėžia, kad reikia sudaryti vienodesnes sąlygas MVĮ; prašo Komisijos parengti Europos prekybos strategiją, skirtą MVĮ, kad MVĮ būtų integruotos į tarptautines vertės grandines ir būtų pašalintos su prekyba susijusios kliūtys, pvz., netarifinės kliūtys; pažymi, kad galimybės susipažinti su informacija sudaro vieną iš didžiausių MVĮ dalyvavimo rinkoje kliūčių, o tai reiškia, kad reikia didinti skaidrumą ir paramą; prašo, kad Komisija parengtų priemones šiuo tikslu, kad MVĮ būtų lengviau taikyti kilmės taisykles ir naudotis lengvatomis; atkreipia dėmesį į didelį nepanaudotų lengvatų potencialą ir prašo, kad Komisija nustatytų plataus užmojo naudojimo lygio didinimo tikslus; atkreipia dėmesį į MVĮ svarbą siekiant DVT; ragina į prekybos susitarimus įtraukti specialius skyrius dėl MVĮ poreikių ir interesų, visų pirma dėl patekimo į rinką palengvinimo;

22.  pažymi, kad reikia veiksmingų prekybos apsaugos priemonių, ir teigiamai vertina pastarąją prekybos apsaugos priemonių reformą, kuri turi būti veiksmingai ir proporcingai įgyvendinta, kad įmonės ir darbo vietos būtų apsaugotos nuo dempingo ir nesąžiningai subsidijuojamo importo; patvirtina, kad prekybos apsaugos priemonės neturėtų būti naudojamos protekcionistiniais tikslais; pritaria priemonėms, kurias nustatė Komisija reaguodama į JAV pradėtus taikyti tarifus plienui ir aliuminiui; pažymi, kad reikia kuo greičiau įgyvendinti investicijų tikrinimo taisykles, siekiant užkirsti kelią užsienio investicijoms, kurios grindžiamos tik pramonės politikos motyvais ir naudojamos Europos technologijoms įsigyti; primena, kad būtina sukurti griežtą tarptautinę viešųjų pirkimų priemonę; teigiamai vertina ryžtingus veiksmus integruojant socialinio ir aplinkosaugos dempingo aspektą į tokias priemones ir ragina Komisiją toliau kurti patikimus metodus, kad būtų visapusiškai atsižvelgiama į šiuos aspektus, įskaitant eksporto šalyse taikytinus socialinius ir aplinkosaugos standartus;

23.  pažymi, kad reaguojant į dėl globalizacijos prarastas darbo vietas, valstybės narės turi sustiprinti savo darbo rinkos politikos priemones ir mokymo pasiūlą; tačiau pažymi, kad siekiant atremti naujus globalizacijos iššūkius būtina reformuoti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą (EGF), be kita ko, paramos gavimo išankstines sąlygas; pabrėžia, kad EGF turi tapti aktyviau taikoma priemone, kuria siekiama padėti darbuotojams ir įmonėms kovoti su neigiamais globalizacijos padariniais; pažymi, kad mažesnėms įmonėms turi būti suteikta galimybė gauti EGF finansavimą; pažymi, kad reikia išplėsti EGF taikymo sritį, kad ji apimtų ir kitus politikos nulemtus koregavimus, ir kad reikia jam numatyti pakankamą biudžetą ir tinkamą stebėsenos bei vertinimo mechanizmą;

24.  pripažįsta teigiamus Komisijos veiksmus, kuriais siekiama padidinti laisvosios prekybos susitarimų (LPS) skaidrumą; ragina Komisiją atremti skeptišką požiūrį į globalizaciją toliau didinant skaidrumą prekybos susitarimuose, gerinant ES taisyklių ir teisės aktų stebėseną ir didinant piliečių įtraukimą; ragina Komisiją vesti derybas visiškai skaidriai, palaikant nuolatinį dialogą su Europos Parlamentu, nacionaliniais parlamentais, socialiniais partneriais ir pilietine visuomene; ragina Tarybą, prieš patvirtinant derybų įgaliojimus ir vykstant deryboms, informuoti ir įtraukti nacionalinius parlamentus ir pilietinę visuomenę į šį procesą; apgailestauja dėl to, kad Taryba savo 2018 m. gegužės 22 d. išvadose nusprendė išlaikyti esamą padėtį ir skelbti ES LPS derybinius nurodymus kiekvienu konkrečiu atveju; ragina Tarybą viešai paskelbti visus derybų įgaliojimus;

25.  pabrėžia labiau visuotinio valdymo ir taisyklių poreikį, kad būtų galima geriau suvaldyti globalizaciją; pabrėžia remiamo pobūdžio vidaus politikos priemonių svarbą siekiant didinti ES konkurencingumą ir atsparumą;

26.  atkreipia dėmesį į tai, kad ES žemės ūkio ir maisto produktai atitinka aukščiausius pasaulio standartus; prašo Komisijos užtikrinti, kad importuojami žemės ūkio produktai atitiktų ES standartus, ir sugriežtinti importuojamų žemės ūkio ir maisto produktų patikras kilmės šalyje ir juos atgabenus į ES;

27.  primena, kad svarbu veiksmingai įgyvendinti sudarytus prekybos susitarimus, siekiant užtikrinti, kad mūsų ūkininkai galėtų visapusiškai naudotis šių susitarimų, pvz., ES ir Kanados išsamaus ekonomikos ir prekybos susitarimo (IEPS), teikiamomis eksporto galimybėmis;

28.  pabrėžia, kad būtina parengti naujas pasaulinio lygmens prekybos taisykles ir reglamentus, kuriais būtų siekiama reguliuoti ir suderinti gamybos, socialinius ir aplinkos apsaugos standartus žemės ūkio ir maisto produktų sektoriuje;

29.  palankiai vertina ES prekybos susitarimą su Japonija – ES ketvirta pagal dydį žemės ūkio produktų eksporto rinka, kuriuo daugeliui ES žemės ūkio ir maisto produktų, pvz., pieno gaminiams, bus suteikta puikių eksporto galimybių;

30.  pažymi, kad svarbu, pirma, įtraukti veiksmingas abipusės apsaugos sąlygas, kuriomis galima greitai pasinaudoti, sudarančias galimybę laikinai sustabdyti lengvatas, jei dėl prekybos susitarimo įsigaliojimo padidėjęs importas sukeltų arba galėtų sukelti didelę žalą jautriems sektoriams, ir, antra, peržiūrėti daugiašalės apsaugos mechanizmus pagal Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013 (Vieno bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas)(12), kurie, remiantis viršutinėmis referencinio kiekio ir kainų ribomis, pagal kurias leidžiama automatiškai pradėti taikyti apsaugos mechanizmus, kai ribos yra pasiekiamos, turėtų atlikti prevencinę funkciją jautriuose sektoriuose;

31.  pabrėžia, kad Europos Sąjungai strategiškai svarbu išlaikyti aukštą savarankiško apsirūpinimo maistu lygį; mano, kad prekybos globalizacija neturėtų kelti rizikos ES žemės ūkio ir maisto produktų gamintojų gyvybingumui, nes ilguoju laikotarpiu dėl to galėtų atsirasti panaši priklausomybė nuo užsienio šalių kaip energetikos sektoriuje;

32.  pažymi, kad diskusijoms skirtas Komisijos dokumentas dėl globalizacijos suvaldymo yra pirmasis toks dokumentas, kuriame minima gyvūnų gerovės standartų tobulinimo svarba įgyvendinant ES prekybos ir investavimo darbotvarkę; teigiamai vertina Komisijos pareikštą norą siekti geresnio pasaulinio valdymo šioje srityje; ragina Komisiją aiškiai įtraukti gyvūnų gerovės klausimą į savo kitą prekybos politikos strategiją ir galiojančiuose LPS pasinaudoti peržiūros nuostata, kad būtų toliau tobulinamos gyvūnų gerovės nuostatos; ragina Komisiją užtikrinti, kad prekybos lengvatos priklausytų nuo ES gyvūnų gerovės standartų laikymosi, užtikrinant vienodesnes sąlygas ir atsižvelgiant į daugumos ES piliečių pageidavimus; ragina Komisiją pripažinti, kad aukštesni gyvūnų gerovės standartai gali atlikti svarbų vaidmenį siekiant keleto DVT, visų pirma sveikatos srityje dėl atsparumo antimikrobinėms medžiagoms ir klimato kaitos srityje;

33.  pabrėžia, kad kultūra ir švietimas, taip pat mokymasis visą gyvenimą yra bendras turtas, kad galimybė naudotis kultūra ir švietimu yra žmogaus teisė ir kad todėl kultūra bei švietimas negali būti traktuojami arba valdomi taip pat, kaip kita nebūtiniausia prekė ar paslauga, bet turėtų būti saugomi ir nuolat tobulinami kaip bendras turtas; todėl ragina į Sąjungos ir trečiųjų šalių susitarimus, pvz., Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TPIP) susitarimą su Jungtinėmis Valstijomis, aiškiai neįtraukti kultūros, audiovizualinių ir švietimo paslaugų, įskaitant internetu teikiamas paslaugas;

34.  todėl tvirtina, kad 2005 m. UNESCO konvencija dėl kultūros raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo atliko svarbų vaidmenį sudarant tarptautines prekybos sutartis, kurias įgyvendinant turi būti atsižvelgiama į atitinkamas šios konvencijos nuostatas ir jų laikomasi;

35.  mano, jog nepaprastai svarbu suderinti prekybos derybas autorių teisių klausimu, kad būtų užtikrinta, jog nuostatos dėl autorių teisių nebūtų patvirtinamos remiantis žemiausiu bendru vardikliu, bet kad jomis būtų siekiama nustatyti kuo geresnes kultūros paveldo apsaugos, kultūros įvairovės skatinimo ir kultūros ir žiniasklaidos sektoriuose dirbančių asmenų pajamų užtikrinimo taisykles ir skatinamas bei didinamas kūrybiškumas, žinių ir turinio sklaida, taip pat vartotojų teisės skaitmeniniame amžiuje, taip pat kad jos sudarytų sąlygas atvirai ir taisyklėmis grindžiamai prekybos aplinkai, kuri yra nepaprastai svarbi siekiant, kad Europos Sąjungos kultūros ir kūrybos sektoriai klestėtų;

36.  pakartoja savo raginimą ES prekybos derybose su trečiosiomis šalimis įgyvendinti savo teisę priimti arba toliau taikyti priemones (ypač reguliuojamojo ir (arba) finansinio pobūdžio), įskaitant teisiškai privalomą bendrąją nuostatą, kuria būtų apsaugoma ir skatinama kultūros ir kalbų įvairovė, kultūros paveldas, saviraiškos laisvė, žiniasklaidos pliuralizmas ir laisvė, neatsižvelgiant į naudojamą technologiją arba sklaidos platformą;

37.  pripažįsta, kad duomenų apsauga Europos Sąjungoje yra pagrindinė teisė; ragina užtikrinti aukštus duomenų apsaugos standartus prekybos susitarimuose Europos Sąjungai ir ne ES šalims priimant vadinamąjį sprendimą dėl abipusio tinkamumo;

38.  pabrėžia, kad svarbu toliau remti Europos Sąjungos geografinių nuorodų ir tradicinių gaminių schemas ir toliau sudaryti atitinkamus dvišalius susitarimus su trečiosiomis šalimis;

39.  palankiai vertina tai, kad Taryba neseniai suteikė Komisijai įgaliojimus Europos Sąjungos vardu vesti derybas dėl Konvencijos, kuria įsteigiamas Daugiašalis investicinių ginčų sprendimo teismas (angl. MIC), siekiant spręsti dabartinės investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo sistemos apribojimų klausimą; pažymi, kad Daugiašalis investicinių ginčų sprendimo teismas taps nuolatine investicinių ginčų sprendimo įstaiga ir bus skaidresnė, nuoseklesnė ir teisingesnė sistema, kuri bus itin naudinga investuotojams; be to, tokiomis aplinkybėmis palankiai vertina tai, kad Taryba taip pat nusprendė viešai skelbti derybinius nurodymus, nes to ilgą laiką prašė Parlamentas, stengdamasis skatinti didesnį skaidrumą tarptautinių derybų srityje;

Europos išorės atsakas

40.  ragina Komisiją užtikrinti, kad DVT ir Paryžiaus susitarimo nuostatos būtų pagrindiniai ES prekybos politikos principai; atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo tikslu reformų, kurios nurodomos strategijoje „Prekyba visiems“, nepakanka; ragina Komisiją laikyti darnumą visa apimančiu visų prekybos susitarimų principu, be kita ko, pasitelkiant su darnumu susijusius įpareigojimus kiekviename skyriuje, ir įtraukti konkretų skyrių, kuriuo būtų prisidedama remiant ir propaguojant tarptautines konvencijas dėl socialinių, darbo ir žmogaus teisių, taip pat daugiašalius aplinkosaugos susitarimus; pažymi, kad šių privalomų ir vykdytinų nuostatų taikymas turi būti tinkamai stebimas, kad būtų pradėtos vyriausybinės konsultacijų procedūros ir prireikus taikomi specialūs ginčų sprendimo mechanizmai, kaip nustatyta pagal prekybos ir darnaus vystymosi skyrių; ragina Tarybą ir Komisiją turėti platesnių užmojų derantis su pramoninėmis valstybėmis partnerėmis dėl TDO konvencijų, kurių nuorodos įtraukiamos į susitarimus;

41.  ragina Komisiją į LPS įtraukti tvirtus ir išsamius darnaus vystymosi skyrius, kad būtų remiama tarptautinė prekyba; teigiamai vertina Komisijos 15 punktų planą, pagal kurį bus užtikrintas didesnis ES prekybos ir darnaus vystymosi skyrių veiksmingumas;

42.  pabrėžia subalansuotos ir pažangios prekybos politikos svarbą reaguojant į globalizacijos iššūkius, įgyvendinant subalansuotus LPS, kurie jau yra sudaryti ar dėl kurių vis dar vyksta derybos, pvz., su Kanada, Japonija, Singapūru, Australija, Naująja Zelandija, Vietnamu ir Meksika;

43.  prašo Komisijos siekti plačių užmojų prekybos politikos ir išlaikyti atvirą investavimo aplinką; priduria, kad sudaryti ir pasirašyti prekybos susitarimai turėtų būti ratifikuojami greitai, siekiant laikytis mūsų partneriams duotų įsipareigojimų;

44.  ragina Komisiją į ES LPS įtraukti su skaitmenine prekyba susijusias taisykles, įskaitant tarpvalstybinius duomenų srautus, siekiant parodyti, kad prekyba skaitmeninėmis prekėmis ir paslaugomis gali suteikti realią naudą verslui ir vartotojams;

45.  giria Komisiją už jos sprendimą sukurti naują ES miestų sąžiningos ir etiškos prekybos apdovanojimą;

46.  ragina Komisiją įvertinti, kaip būtų galima panaudoti paskirstytojo registro technologijas ir blokų grandinę siekiant plėsti tarptautinę prekybą, ir spręsti skaidrumo, lankstumo ir kovos su klastojimu problemas;

47.  pabrėžia, kad JT darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 m. ir Paryžiaus klimato susitarime pateikiami kriterijai, pagal kuriuos turi būti vertinama, kiek įgyvendinant ES prekybos politiką buvo prisidėta siekiant sutartų pasaulinių darnaus vystymosi tikslų; pažymi, kad poveikio vertinimuose, atliekamuose prieš pradedant derybas, turi būti atsižvelgiama į DVT įgyvendinimą; pažymi, kad nacionalinės darnumo strategijos ir Paryžiaus susitarimo įgyvendinimo planai turi būti vienas iš esminių poveikio vertinimų aspektų; atkreipia dėmesį į tai, kad prekybos susitarimai ir jų galimas poveikis turėtų būti suderinami su reikalavimais pagal DVT; ragina Komisiją būsimose laisvosios prekybos susitarimų įgyvendinimo ataskaitose pateikti vertinimą, apimantį duomenis apie šių susitarimų poveikį DVT ir Paryžiaus susitarimo įgyvendinimui; pažymi, kad tuo atveju, kai susitarimo dalys trukdo įgyvendinti DVT arba Paryžiaus susitarimą, jos turi būti tikslinamos;

48.  pažymi, kad Komisijos politikos suderinamumo vystymosi labui įgyvendinimo sistema turi būti suderinta su 17-uoju DVT; atkreipia dėmesį į tai, kad pilietinė visuomenė, Komisija ir nacionaliniai parlamentai turi nuosekliai įvertinti tokių politikos sričių, kaip prekyba, žemės ūkis, išorės politika, žuvininkystė, aplinka ir mokesčiai, tarpusavio poveikį; pažymi, kad į nuostatų dėl darnumo pažeidimus reikia reaguoti taikant taisomąsias priemones; ragina atlikti politikos suderinamumo vystymosi labui vertinimą, laikantis Lisabonos sutarties nuostatų dėl su prekyba susijusių pasiūlymų dėl teisės aktų; pažymi, kad atsakingas verslas ir pasaulinių vertės grandinių valdymas yra nepaprastai svarbūs siekiant DVT ir kad Darbotvarke iki 2030 m. atkreipiamas dėmesys į tai, kad būtina skubiai parengti ES veiksmų planą dėl atsakingo verslo, kuriuo būtų skatinamas politikos suderinamumas ir nuoseklumas ES lygmeniu;

49.  pažymi, kad įgyvendinant bet kokį LPS prioritetas turi būti teikiamas TDO pagrindinių darbo standartų ratifikavimui ir įgyvendinimui; pažymi, kad organizuota pilietinė visuomenė ir socialiniai partneriai, pasitelkus dvišalius susitikimus su derybų partneriais, turėtų būti įtraukti į susitarimų formavimo etapus, įgyvendinimo etapą bei stebėsenos po įgyvendinimo etapą; pažymi, kad turėtų būti nustatytas veiksmingas ir įgyvendinamas ginčų sprendimo mechanizmas, taip pat veiksmingi stebėsenos organai, apimantys pilietinę visuomenę;

50.  pažymi, kad ES reguliuoja medienos, žuvies ir konflikto zonų naudingųjų iškasenų tiekimo grandines, o keletas valstybių narių parengė išsamaus patikrinimo sistemas skirtinguose sektoriuose, ir tai rodo, kad būtina sukurti plataus masto sistemą ir užtikrinti vienodas sąlygas; todėl ragina Komisiją reaguoti į vis sudėtingesnes vertės grandines ir didėjančią gamintojų tarpusavio priklausomybę numatant aiškias skaidrumo ir išsamaus patikrinimo prievoles visai tiekimo grandinei, nes dėl nepakankamo galiojančių darbo teisės aktų vykdymo užtikrinimo ir darbo saugos standartų taikymo šalyse tiekėjose ir toliau kyla nemažai problemų; ragina Komisiją remtis galiojančiais ES teisės aktais konflikto zonų naudingųjų iškasenų ir medienos srityje, taip pat neseniai paskelbtomis EBPO išsamaus patikrinimo rekomendacijomis dėl atsakingo įmonių elgesio; pažymi, kad pasaulinės vertės grandinės taip pat lėmė tai, kad kai kurios tiekėjų įmonės nepaisė darbo teisės aktų, perkėlė savo veiklą už ES ribų ir įdarbino darbuotojus nesaugiomis ir nepriimtinomis sąlygomis; primena, kad dėl tokios praktikos sukuriama nesąžininga konkurencija darbo teisės aktų ir tarptautinių standartų besilaikantiems tiekėjams ir vyriausybėms, norinčioms didinti atlyginimus ir gerinti gyvenimo lygį; pabrėžia deramo darbo užmokesčio ir deramų darbo saugos standartų svarbą tvariai pasaulio prekybos sistemai ir naujoms pasaulio vertės grandinėms; ragina Komisiją išnagrinėti pasaulinių vertės grandinių susiformavimo poveikį ir pateikti konkrečius pasiūlymus, kaip pagerinti jų veikimo sąlygas, ir, glaudžiai bendradarbiaujant su TDO ir EBPO, siekti sukurti daugiašalę ir teisiškai privalomą įmonių atskaitomybės ir atsakingo verslo sistemą, atsižvelgiant į deramą darbą, aplinkos tvarumą ir pagarbą žmogaus teisėms; pripažįsta, kad pageidautina, jog ES daugiašalėse derybose siektų tokios privalomos sistemos, o ne vienašališkai nustatytų pagrindines taisykles; ragina ES ir jos valstybes nares imtis lyderių vaidmens ir aktyviau dalyvauti JT vykstančiuose svarstymuose dėl privalomos sutarties dėl verslo ir žmogaus teisių; ragina Komisiją pagal TDO deramo darbo darbotvarkės keturis strateginius tikslus įsipareigoti laikytis tarptautinių darbo standartų, pagrindinių principų ir darbuotojų teisių, juos skatinti ir įgyvendinti;

51.  pažymi, kad aktyvios priemonės, kuriomis siekiama padidinti moterų galimybes pasinaudoti LPS teikiamomis galimybėmis, yra būtinos siekiant lyčių lygybės tikslo; ragina į prekybos susitarimus įtraukti konkretų skyrių dėl prekybos ir lyčių lygybės bei moterų įgalėjimo, numatant priemones, kuriomis, be kita ko, siekiama geresnės darbo ir šeimos gyvenimo pusiausvyros ir galimybės naudotis socialinėmis ir sveikatos priežiūros paslaugomis, didesnio moterų vadovaujamų įmonių dalyvavimo (visų pirma labai mažų įmonių ir MVĮ) viešuosiuose pirkimuose, taip pat remti moterų vadovaujamų įmonių tarptautinimą ir moterų dalyvavimą pasinaudojant 4-ojo režimo teikiamomis galimybėmis;

52.  pažymi, kad, atsižvelgiant į išpuolius prieš daugiašalę pasaulio ekonominę tvarką, nepaprastai svarbu ją išsaugoti, nes bet koks grįžimas prie protekcionizmo būtų žalingas ir lemtų prekybos karą; pažymi, kad daugiašalę tvarką galima išlaikyti tik ją reformavus; mano, kad JT darbotvarkė iki 2030 m. ir Paryžiaus susitarimas dėl klimato kaitos turėtų būti labiau integruoti į šią tvarką, siekiant ją išsaugoti; ragina Komisiją aktyviai dalyvauti, kad būtų išeita iš aklavietės PPO apeliacinio komiteto klausimu, ir prašo Komisijos skatinti tarptautinį bendradarbiavimą kovojant su nesąžininga konkurencija ir protekcionizmu, nes dėl jų daroma žala įmonėms ir piliečiams; pažymi, kad ES pagrindinis tikslas turėtų būti atvira ir sąžininga prekyba, kuria siekiama DVT ir sukuriama galimybių tenkinti besivystančių šalių poreikius, kaip nurodyta strategijoje „Prekyba visiems“; kadangi daugiašales iniciatyvas šiuo metu sudėtinga sėkmingai įgyvendinti, pažymi, kad ES vis tiek turėtų siekti dvišalių ir daugiašalių susitarimų, pagal kuriuos sąžininga prekyba būtų vienas iš pagrindinių principų, tačiau mano, kad dabartinė padėtis suteikia ES galimybę rodyti tvirtą lyderystę tvariai ir perspektyviai reformuojant daugiašalės prekybos tvarką;

53.  pažymi, kad atvira, sąžininga ir tvari prekyba yra pageidautina ekonominiu požiūriu ir daro esminį politinį poveikį; pažymi, kad, atsižvelgiant į politiką „Visų pirma – Amerika“, taip pat į naują iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“, strateginiu požiūriu nepaprastai svarbu, kad ES naudotų prekybą kaip priemonę siekiant skatinti demokratinį ir darnų vystymąsi, taip pat stiprintų dialogą ir techninę paramą, visų pirma Rytų partnerystės valstybėse ir Afrikos valstybėse partnerėse; atkreipia dėmesį į tai, kad prekyba ir investicijos šalyse partnerėse turi būti susietos su darnaus vystymosi strategijomis; ragina Komisiją siekti nuoseklaus asociacijos susitarimų su Rytų partnerystės valstybėmis įgyvendinimo; ragina Komisiją vidutinės trukmės laikotarpiu parengti strategiją siekiant kurti stabilius santykius su Nepriklausomų valstybių sandrauga (NVS); pažymi, kad įgyvendinant ekonominės partnerystės susitarimus (EPS) su Afrikos regionais ir valstybėmis nepaprastai svarbus ne tik prekybos aspektas, bet ir jų susiejimas su darnaus vystymosi reikalavimais Afrikos valstybėse; prašo Komisijos imtis veiksmų siekiant padidinti vyriausybių gebėjimą įtraukti su tvariu ir integraciniu ekonomikos vystymusi susijusius klausimus į jų nacionalines prekybos strategijas ir programas; primena, jog svarbu, kad ES, atsižvelgdama į globalizacijos keliamus uždavinius, stiprintų savo bendradarbiavimą prekybos klausimais su tokiomis tarptautinėmis organizacijomis, kaip JT, TDO, EBPO ir Pasaulio banku; atsižvelgdamas į tai apgailestauja, kad Sąjunga ir dauguma valstybių narių nesugebėjo pasiekti 0,7 proc. BNPj vystomojo bendradarbiavimo finansavimo tikslo;

54.  pabrėžia, kad pasaulio prekybos valdymas turėtų sudaryti sąlygas prekybos integracijai, kuri suteikia tikrų darnaus vystymosi galimybių; šiame kontekste atkreipia dėmesį į tai, kad dabartinė PPO specialaus ir diferencijuoto režimo struktūra neužtikrina laukiamų rezultatų; pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad specialaus ir diferencijuoto režimo nuostatos būtų veiksmingesnės ir įgyvendinamos besivystančiose šalyse;

55.  pabrėžia, kad prekybos susitarimai gali daryti neigiamą poveikį apsirūpinimo maistu saugumui besivystančiose šalyse; ragina ES apsaugoti vietos maisto gamybą ir užkirsti kelią žalingam pigaus importo poveikiui, be kita ko, įgyvendinant EPS;

56.  smerkia tai, kad ne mažiau kaip 218 mln. vaikų išnaudojami vaikų darbo tikslais, visų pirma siekiant sumažinti išlaidas; ragina ES užtikrinti, kad ES pagal etiškas sertifikavimo schemas cirkuliuojančios prekės nebūtų pagamintos naudojant priverstinį ir vaikų darbą, kad sąžiningai ir etiškai pagamintų produktų etiketės būtų naudojamos patikimai, ir padėti vartotojams priimti informacija pagrįstus sprendimus;

57.  pažymi, kad iki šiol buvo sudarytas tik vienas išsamus EPS; todėl ragina ES pripažinti su EPS susijusius sunkumus, su kuriais besivystančios šalys susiduria procese po Kotonu susitarimo; ypač pabrėžia, kad reikia nuodugniai išanalizuoti jų poveikį Afrikos ekonomikai ir atitinkamoms jos darbo rinkoms, taip pat skatinti Afrikos regioninę prekybą;

58.  apgailestauja dėl to, kad kasmet dėl neteisėtų finansinių srautų Afrika netenka sumos, didesnės nei visa metinė OPV suma; atkreipia dėmesį į žalingą mokesčių slėpimo poveikį besivystančioms šalims, kurios šiuo būdu netenka didelių viešųjų lėšų sumų, kurias būtų galima panaudoti, pavyzdžiui, ne tik siekiant pagerinti ekonomikos augimą, aplinkos apsaugą ir viešąsias paslaugas, bet ir skatinti socialinę sanglaudą; ragina Komisiją, derantis dėl prekybos susitarimų, teikti pirmenybę kovai su šia rimta problema ir naudotis visomis turimomis priemonėmis; primygtinai ragina į ES LPS ir lengvatinės prekybos režimus įtraukti tvirtas nuostatas dėl kovos su mokesčių slėpimu ir vengimu;

59.  pakartoja savo raginimą sukurti veiksmingas kovos su mokesčių slėpimu ir vengimu visame pasaulyje priemones ir stiprinti bendradarbiavimą su besivystančiomis šalimis mokesčių klausimais, įskaitant vidaus išteklių mobilizavimą;

60.  primena, kad būtina įsteigti JT tarpvyriausybinį organą, kad būtų lygiomis teisėmis bendradarbiaujama su besivystančiomis šalimis reformuojant pasaulines mokesčių taisykles;

61.  labai pritaria tam, kad į ES vystymosi politiką toliau būtų integruojamos skaitmeninės technologijos ir paslaugos; ragina Komisiją padidinti investicijas į pietinių pasaulio šalių skaitmeninės infrastruktūros vystymą;

62.  palankiai vertina ES išorės investicijų planą, kurio tikslas – skatinti tvarų augimą, investicijas ir darbo vietų kūrimą besivystančiose šalyse; ragina išplėsti dabartinį EIB išorės skolinimo įgaliojimą siekiant padidinti jo vaidmenį siekiant darnaus vystymosi, derinant dotacijas ir paskolas, bendrai finansuojant projektus ir plėtojant vietos privatųjį sektorių, daugiausia dėmesio skiriant mažiausiai išsivysčiusioms šalims ir nestabilioms valstybėms;

63.  palankiai vertina Komisijos strategiją „Pagalba prekybai“, atnaujintą 2017 m., kuria siekiama stiprinti ir modernizuoti ES paramą besivystančioms šalims; ragina dėti dar daugiau pastangų ir didinti ES finansinį įsipareigojimą iniciatyvoms pagal strategiją „Pagalba prekybai“, kad būtų padedama besivystančioms šalims, ypač mažiausiai išsivysčiusioms šalims, užtikrinti gerovę pasitelkiant prekybą ir investicijas, ir remti jų veiksmus įgyvendinant DVT;

o
o   o

64.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0230.
(2) OL C 101, 2018 3 16, p. 30.
(3) OL C 369, 2018 10 11, p. 22.
(4) OL C 337, 2018 9 20, p. 33.
(5) OL L 338, 2017 12 19, p. 1.
(6) OL C 263, 2018 7 25, p. 371.
(7) OL C 215, 2018 6 19, p. 261.
(8) OL C 99 E, 2012 4 3, p. 31.
(9) OL C 99 E, 2012 4 3, p. 94.
(10) OECD, C/MIN(2017)2.
(11) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (OL L 119, 2016 5 4, p. 1),
(12) OL L 347, 2013 12 20, p. 671.

Atnaujinta: 2019 m. gruodžio 10 d.Teisinė informacija - Privatumo politika