Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 208, 209, 210, 211 ir 214 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikimą darnaus vystymosi klausimais ir 2015 m. rugsėjo 25 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimtą galutinį dokumentą „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“, taip pat į 17 darnaus vystymosi tikslų (DVT),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės mėn. priimtą Europos konsensusą dėl vystymosi „Mūsų pasaulis, mūsų orumas, mūsų ateitis“(1),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 14 d. Komisijos komunikatą „Prekyba visiems. Atsakingesnės prekybos ir investicijų politikos kūrimas“ (COM(2015)0497),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 2 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Skaitmeninimas vystymosi labui. Skaitmeninių technologijų ir paslaugų integravimas į ES vystymosi politiką“ (SWD(2017)0157),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės mėn. priimtą Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją,

–  atsižvelgdamas į Europos išorės investicijų planą,

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Ataskaita dėl prekybos politikos strategijos „Prekyba visiems“ įgyvendinimo. Pažangios prekybos politikos sukūrimas siekiant suvaldyti globalizaciją“ (COM(2017)0491),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. gruodžio 12 d. rezoliuciją „Skaitmeninės prekybos strategijos kūrimas“(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. gruodžio 16 d. rezoliuciją dėl pasiruošimo pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimui humanitariniais klausimais „Humanitarinės pagalbos teikimo sunkumai ir galimybės“(3),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 13 d. Komisijos komunikatą „Didesnis privačiojo sektoriaus vaidmuo siekiant integracinio ir tvaraus augimo besivystančiose šalyse“ (COM(2014)0263),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio mėn. Tarybos išvadas dėl skaitmeninimo vystymosi labui,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 10–13 d. Buenos Airėse (Argentina) vykusią 11-ąją PPO ministrų konferenciją,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos iniciatyvas remti besivystančias šalis (ITU-D),

–  atsižvelgdamas į Pasaulio prekybos organizacijos Informacinių technologijų susitarimą (ITS),

–  atsižvelgdamas į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ministrų 2016 m. Kankune priimtą deklaraciją dėl skaitmeninės ekonomikos,

–  atsižvelgdamas į bendrą informacinių ir ryšių technologijų ministrų deklaraciją, priimtą 2016 m. balandžio 29 ir 30 d. vykusio G7 susitikimo Takamatsu (Japonija) metu,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos (UNCTAD) iniciatyvą „Elektroninė prekyba visiems“,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją ir jos neprivalomą protokolą (A/RES/61/106),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pranešimą (A8-0338/2018),

A.  kadangi 2017 m. Europos konsensuse dėl vystymosi pabrėžiama, kokios svarbios informacinės ir ryšių technologijos bei paslaugos, kuriomis skatinamas integracinis augimas ir darnus vystymasis;

B.  kadangi Komisijos skaitmeninimo vystymosi labui strategija (D4D) apima ekonomikos augimo ir žmogaus teisių, sveikatos apsaugos, švietimo, žemės ūkio ir aprūpinimo maistu, bazinės infrastruktūros, vandens ir sanitarijos, valdymo ir socialinės apsaugos, taip pat kompleksinius tikslus lyčių ir aplinkos atžvilgiu;

C.  kadangi skaitmeninės technologijos sudaro galimybes užtikrinti tvarumą ir aplinkos apsaugą; tačiau kadangi gaminant skaitmeninę įrangą naudojami tam tikri retieji metalai, kurių panaudojimas pakartotinai nedidelis, o prieinami ištekliai riboti, taip pat elektroninės ir elektros įrangos atliekos kelia didelį pavojų aplinkai ir sveikatai; kadangi, anot Jungtinių Tautų aplinkos programos (UNEP) ir Interpolo bendro tyrimo(4), elektros ir elektroninės įrangos atliekos yra prioritetinė nusikaltimų aplinkai sritis;

D.  kadangi, anot 2017 m. atnaujintos Pasaulio banko duomenų bazės „Tapatybės nustatymo vystymosi tikslais pasaulinio masto duomenų rinkinys“ (angl. Identification for Development Global Dataset, ID4D), maždaug 1,1 mlrd. žmonių visame pasaulyje negali oficialiai įrodyti savo tapatybės, įskaitant jų gimimo registraciją, ir 78 proc. iš jų gyvena Užsachario Afrikoje ir Azijoje; kadangi tai labai didelė kliūtis siekiant darnaus vystymosi tikslo Nr. 16.9, taip pat siekiant būti veikėju skaitmeninėje aplinkoje ir gauti iš jos naudos;

E.  kadangi penkiuose darnaus vystymosi tiksluose (DVT) aiškiai įvardijamos skaitmeninės technologijos (4-ajame DVT dėl ugdymo, 5-ajame DVT dėl lyčių lygybės, 8-ajame DVT dėl deramo darbo ir ekonomikos augimo, 9-ajame DVT dėl infrastruktūros, industrializacijos ir inovacijų);

F.  kadangi DVT pabrėžiama, kad visuotinės ir prieinamos prieigos prie interneto suteikimas žmonėms mažiausiai išsivysčiusiose šalyse iki 2020 m. bus esminis veiksnys skatinant vystymąsi, nes skaitmeninės ekonomikos vystymasis galėtų būti paskata kurti deramo darbo vietas ir skatinti integracinį ekonomikos augimą, skatinti didinti eksporto apimtis ir eksporto įvairinimą;

G.  kadangi, anot Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos (UNCTAD), skaitmeninimas vis labiau padeda formuotis monopolijoms ir kelia naujų problemų tiek besivystančių, tiek išsivysčiusių šalių antimonopolinei ir konkurencijos politikai(5);

H.  kadangi savo bendrojoje Pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimo informacinės visuomenės klausimais išvadų įgyvendinimo apžvalgoje(6) Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja įsipareigojo išnaudoti IRT potencialą siekiant tikslų, numatytų Darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 m., ir kitų tarptautiniu lygmeniu sutartų tikslų, pabrėždama, kad IRT galėtų pagreitinti pažangą dėl visų 17 DVT;

I.  kadangi junglumas išlieka iššūkiu ir pagrindine įvairios skaitmeninės takoskyros tiek dėl prieigos prie IRT, tiek dėl naudojimosi IRT priežastimi;

J.  kadangi skaitmeninės ekonomikos vystymosi greitis ir reikšmingos spragos, kurių esama besivystančiose šalyse skaitmeninės ekonomikos srityje, turint mintyje saugios nacionalinės politikos, reglamentavimo ir vartotojų apsaugos vystymąsi, rodo esant skubų poreikį tobulinti gebėjimus ir techninę pagalbą besivystančioms šalims ir ypač mažiausiai išsivysčiusioms šalims (MIŠ);

K.  kadangi skaitmeninis raštingumas ir įgūdžiai yra itin svarbūs veiksniai siekiant socialinio ir asmeninio tobulėjimo ir pažangos, taip pat skatinant verslumą ir kuriant tvirtą skaitmeninę ekonomiką;

L.  kadangi skaitmeninimu taip pat būtų galima pagerinti humanitarinės pagalbos teikimą ir atsparumo didinimą, nelaimių rizikos prevenciją ir pereinamojo laikotarpio paramą, humanitarinę ir vystymosi pagalbą susiejant su nestabiliomis ir konfliktų paveiktomis sritimis;

M.  kadangi daugiau nei pusė pasaulio gyventojų vis dar neturi galimybės naudotis IRT, o siekiant DVT 9-ojo numatyto tikslo reikšmingai praplėsti prieigą prie IRT ir siekti iki 2020 m. suteikti visuotinę ir prieinamą prieigą prie interneto mažiausiai išsivysčiusiose šalyse pažanga buvo lėta;

N.  kadangi visame pasaulyje smarkiai didėja mobiliųjų paslaugų, o mobiliųjų paslaugų vartotojų skaičius dabar lenkia žmonių, kurie turi galimybę naudotis elektra, sanitarijos patogumais ar švariu vandeniu, skaičių;

O.  kadangi humanitarinės inovacijos turi būti suderintos su humanitariniais principais (žmoniškumo, nešališkumo, neutralumo ir nepriklausomumo) ir su orumo principu;

P.  kadangi humanitarinės inovacijos turi būti vykdomos siekiant skatinti jas priimančių gyventojų teises, orumą, gebėjimus ir turėtų būti sudarytos galimybės visiems krizę patyrusios bendruomenės nariams gauti naudos iš inovacijų nepatiriant jokių diskriminacinių kliūčių siekiant jomis naudotis;

Q.  kadangi rizikos analizė ir mažinimas turi būti naudojami siekiant užkirsti kelią netyčinei žalai, įskaitant žalą, kurią patiria privatumas ir duomenų apsauga, ir darančią poveikį vietos ekonomikai;

R.  kadangi eksperimentai, bandomieji projektai ir bandymai turi būti vykdomi vadovaujantis tarptautiniu mastu pripažintais etikos standartais;

Būtinybė remti skaitmeninimą besivystančiose šalyse

1.  palankiai vertina Komisijos skaitmeninimo vystymosi labui strategiją tokiu mastu, kokiu pagal ją skaitmeninės technologijos integruojamos į ES vystymosi politiką, kuria turėtų būti siekiama prisidėti prie DVT pasiekimo; primygtinai pakartoja, kad svarbu stiprinti skaitmeninimą, sutelktą į DVT; primena, kad skaitmeninė revoliucija lemia visuomenei visą grupę naujų problemų, suteikdama tiek pavojų, tiek galimybių;

2.  pakartoja, kokiu milžinišku potencialu pasižymi skaitmeninė technologija ir paslaugos siekiant DVT, jeigu imamasi veiksmų, kuriais sprendžiamos technologijų keliamos ardančio poveikio problemos, kaip antai darbo automatizavimas, darantis poveikį užimtumui, skaitmeninė atskirtis ir nelygybė, kibernetinis saugumas, duomenų privatumas ir reglamentavimo klausimai; primena, kad bet kuri skaitmeninė strategija turi visiškai atitikti Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir ja turi būti prisidedama prie darbotvarkės įgyvendinimo, ypač 4-ojo DVT dėl kokybiško ugdymo, 5-ojo DVT dėl lyčių lygybės užtikrinimo ir visų moterų ir mergaičių įgalinimo, 8-jojo DVT dėl deramo darbo ir ekonomikos augimo ir 9-ojo DVT dėl pramonės, inovacijų ir infrastruktūros; primena, kad, norint iki 2030 m. pasiekti DVT, reikalinga sustiprinta pasaulinio, nacionalinio, regioninio ir vietos lygmenų partnerystė tarp vyriausybės, mokslo, ekonomikos ir pilietinės visuomenės subjektų;

3.  pabrėžia, kad, nepaisant išaugusios interneto skvarbos, daug besivystančių šalių ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių atsilieka naudos iš skaitmeninimo gavimo aspektu, daug žmonių vis dar negali naudotis IRT ir esama didelių skirtumų tiek tarp šalių, tiek tarp miesto ir kaimo vietovių; primena, kad skaitmeninė technologija ir toliau yra priemonė, o ne tikslas, ir mano, kad, atsižvelgiant į finansinius suvaržymus, pirmenybė turėtų būti teikiama veiksmingiausioms DVT pasiekimo priemonėms, taip pat kad kai kuriose šalyse, nors skaitmeninimas ir galėtų būti naudingas, vis dar būtina užtikrinti pagrindinių žmogaus poreikių patenkinimą, visų pirmą galimybes gauti maisto, energijos, vandens ir sanitarijos, švietimo ir sveikatos apsaugos paslaugų, kaip pabrėžiama JT 2017 m. ataskaitoje dėl DVT; vis dėlto mano, kad būtina sudaryti skaitmeninės plėtros sąlygas infrastruktūros kūrimo etapu, net jei įgyvendinimas bus vykdomas tolesniu etapu;

4.  pabrėžia, kad bet kuri skaitmeninės prekybos strategija turi visiškai atitikti politikos suderinamumo vystymosi labui principą, nes tai būtina siekiant įgyvendinti DVT; pabrėžia, kad prieiga prie interneto junglumo ir skaitmeninio mokėjimo metodų, kurie yra patikimi ir atitinka tarptautinius standartus, kartu taikant teisės aktus, ginančius internetinių prekių ir paslaugų vartotojus, intelektinės nuosavybės teises, taikant asmens duomenų apsaugos taisykles, taip pat mokesčių ir muitų įstatymus, tinkamus elektroninei prekybai, yra itin svarbūs aspektai siekiant sudaryti sąlygas skaitmeninei prekybai, darniam vystymuisi ir integraciniam ekonomikos augimui; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia prekybos lengvinimo susitarimo galimybes remti skaitmenines iniciatyvas besivystančiose šalyse siekiant palengvinti tarpvalstybinę prekybą;

5.  ragina parengti humanitarinės pagalbos techninės inovacijos veiksmų planą siekiant užtikrinti suderinimą su teisiniais ir etikos principais, nustatytais tokiuose dokumentuose kaip naujajame Europos konsensuse dėl vystymosi „Mūsų pasaulis, mūsų orumas, mūsų ateitis“ ir „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“;

6.  pabrėžia, kad visiems humanitarinės inovacijos aspektams turėtų būti taikomas vertinimas ir stebėsena, įskaitant inovacijų proceso pirminio ir antrinio poveikių vertinimą; pabrėžia, kad etikos aspektų vertinimas ir rizikos analizė turėtų būti atlikti prieš pradedant vykdyti humanitarinės inovacijos ir skaitmeninimo projektus ir, prireikus, turėtų būti įtraukti išorės arba trečiosios šalies ekspertai;

7.  ragina vykdant ES išorės veiksmus įgyvendinti principus, įtvirtintus Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategijoje, tuo tikslu teikiant paramą ES partnerių reglamentavimo sistemoms;

8.  ragina skirti pakankamą finansavimą pagal daugiametę finansinę programą (DFP) 2021–2027 metams, siekiant įtraukti skaitmenines technologijas į visus vystymosi politikos aspektus;

9.  pažymi, kad skaitmeninės technologijos diegimas besivystančiose šalyse dažnai yra spartesnis, negu valstybės institucijų, teisinio reglamentavimo ir kitų mechanizmų, galinčių padėti valdyti kylančius naujus uždavinius, visų pirma susijusius su kibernetiniu saugumu, kūrimas; pabrėžia, kad svarbu stiprinti bendradarbiavimą tarp mokslininkų tyrėjų ir racionalizatorių tarpregioniniu lygmeniu, skatinant mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklą, kuria skatinama mokslinė pažanga ir praktinių technologijos žinių perdavimas; ragina pasibaigus Kotonu susitarimo terminui kitame susitarime aiškiai pabrėžti skaitmeninimą kaip priemonę skatinti integracinį ir darnų vystymąsi, kaip numatyta pagal derybų gaires;

10.  ragina toliau vykdyti jungtinius bendradarbiavimo skaitmeninės infrastruktūros srityje veiksmus, nes tai gali tapti viena iš svarbiausių veiklos sričių plėtojant ES partnerystes su regioninėmis organizacijomis, visų pirma Afrikos Sąjunga; pažymi, kokia svarbi yra techninė pagalba ir ekspertinių žinių perdavimas institucijoms, kurios plėtoja skaitmeninę politiką nacionaliniu, regioniniu ir žemyno lygmenimis;

11.  ragina įtraukti skaitmeninimą į valstybių narių nacionalines vystymosi strategijas;

12.  ragina tarptautinę bendruomenę dėti labiau suderintas ir kompleksines visus sektorius apimančias pastangas, įskaitant nevalstybinius subjektus, kaip antai pilietinės visuomenės atstovus, trečiąjį sektorių, privačias bendroves ir akademinės bendruomenės narius, siekiant užtikrinti, kad pereinant prie labiau skaitmeninės ekonomikos niekas nebūtų paliktas nuošalyje ir prisidedama prie JT Darnaus vystymosi darbotvarkės įgyvendinimo, užtikrinant prieigą prie skaitmeninių technologijų ir paslaugų visiems ekonomikos subjektams ir piliečiams bei vengiant skirtingų požiūrių pertekliaus, kuris lemtų teisės aktų nesuderinamumą, dubliavimą arba spragas; ragina gerinti ES, valstybių narių ir kitų svarbių subjektų politinį susikalbėjimą siekiant didinti koordinavimą, papildomumą ir sąveikų kūrimą;

13.  pabrėžia, kad technologija, dirbtinis intelektas ir automatizacija jau pakeičia tam tikrus nekvalifikuotus ir vidutinės kvalifikacijos reikalaujančius darbus; ragina Komisiją skatinti į DVT sutelktą skaitmeninimą ir pabrėžia, kad valstybės finansuojamos minimalios socialinės apsaugos priemonės yra itin svarbios siekiant spręsti tam tikro naujų technologijų griaunamojo poveikio problemas, kad būtų galima įveikti pasaulio darbo rinkų ir tarptautinio darbo pasidalijimo pokyčius, nuo kurių visų pirma nukenčia žemos kvalifikacijos darbuotojai besivystančiose šalyse;

14.  ragina privatųjį sektorių technologijomis ir inovacijomis, praktine patirtimi, investavimu, rizikos valdymu, darnaus verslo modeliais ir augimu, kurie turėtų apimti ir atliekų prevenciją, mažinimą, atkūrimą ir žaliavų antrinį perdirbimą ir panaudojimą pakartotinai, atsakingai prisidėti prie skaitmeninimo vystymosi labui strategijos;

15.  apgailestauja, kad mažiau kaip pusė besivystančių šalių yra priėmę duomenų apsaugos įstatymus, ir ragina ES teikti techninę pagalbą atitinkamoms institucijoms rengiant tokius įstatymus, visų pirma remiantis savo patirtimi ir savo teisės aktais, kurie yra pripažinti tarptautiniu mastu kaip atitinkamas modelis; pabrėžia, kad reikia atsižvelgti į sąnaudas, kurios gali būti susijusios su tokių teisės aktų standartizavimu, visų pirma MVĮ sąnaudas; pabrėžia, kad dėl skaitmeninės technologijos tarpvalstybinio pobūdžio duomenų apsaugos teisės aktai neturėtų pernelyg skirtis, nes tai gali lemti nesuderinamumą;

16.  ragina visus suinteresuotuosius subjektus rinkti, tvarkyti, analizuoti ir skleisti duomenis ir statistiką vietos, regioniniu, nacionaliniu ir pasauliniu lygmenimis siekiant užtikrinti aukštą duomenų apsaugos lygį, vadovaujantis atitinkamais tarptautiniais standartais ir priemonėmis, kad būtų siekiama Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. tikslų; pažymi, kad tinkamu laiku ir kruopščiai renkant duomenis galima užtikrinti tinkamą stebėseną įgyvendinimo metu, pritaikant politikos ir intervencijos priemones pagal poreikį, taip pat įvertinti pasiektus rezultatus ir jų poveikį; vis dėlto primena, kad, nors dėl „duomenų revoliucijos“ galima lengviau, greičiau ir pigiau pateikti ir analizuoti duomenis iš daugelio įvairių šaltinių, dėl jos kyla ir didelių saugumo ir privatumo problemų; todėl pabrėžia, kad duomenų kaupimo inovacijos besivystančiose šalyse neturėtų pakeisti oficialios statistikos, o tik ją papildyti;

17.  smerkia kiekvienoje šalyje pasitaikančias nuolatines skaitmenines takoskyras, susijusias su lytimi, geografine padėtimi, amžiumi, pajamomis, etnine kilme ir sveikatos būkle arba negalia bei kitais diskriminacijos veiksniais; todėl pakartoja, kad plėtojant tarptautinį vystomąjį bendradarbiavimą turėtų būti siekiama didesnės pažangos ir asmenų, esančių nepalankioje arba pažeidžiamoje padėtyje, įtraukties, kartu skatinant atsakingą skaitmeninių priemonių naudojimą ir tinkamą informuotumą apie galimą riziką; ragina remti inovacijas, kurios pritaikytos prie vietos poreikių, ir perėjimą prie žiniomis grindžiamos ekonomikos;

18.  todėl ragina dėti daugiau pastangų sprendžiant skaitmeninės atskirties problemas naudojantis švietimu ir mokymu pagrindinių skaitmeninių įgūdžių srityje, taip pat įgyvendinti iniciatyvas, kuriomis siekiama lengvinti tinkamą IRT naudojimą ir skaitmeninių priemonių naudojimą įgyvendinant dalyvaujamąsias metodikas, atsižvelgiant į amžių, asmeninę padėtį ir kvalifikaciją, įskaitant vyresnio amžiaus asmenis ir neįgaliuosius; pažymi, kad tarptautinis vystomasis bendradarbiavimas galėtų remtis skaitmeninėmis technologijomis, kuriomis siekiama geresnės socialiai remtinų grupių integracijos, su sąlyga, kad jos gali naudotis skaitmeninėmis technologijomis; palankiai vertina iniciatyvas, pavyzdžiui, Afrikos kodavimo savaitę, kuriomis prisidedama prie Afrikos jaunosios kartos įgalėjimo skatinant skaitmeninį raštingumą; pabrėžia, koks svarbus e. mokymasis ir nuotolinis mokymasis, jei norima pasiekti atokius regionus ir visų amžiaus grupių asmenis;

19.  ragina į besivystančių šalių visų išsilavinimo lygių mokyklų, nuo pradinės mokyklos iki universiteto, mokymo programas įtraukti skaitmeninio raštingumo pamokas, kad būtų suteikta įgūdžių, reikalingų siekiant pagerinti galimybes gauti informaciją; vis dėlto mano, kad IRT priemonės ir naujos technologijos neturėtų pakeisti tikrų mokytojų ir mokyklų, bet turėtų būti naudojamos kaip priemonės, padedančios gauti švietimo paslaugas ir gerinti jo kokybę; pabrėžia, kad naujos technologijos yra svarbiausia priemonė siekiant skleisti žinias, mokyti mokytojus ir valdyti įstaigas; taip pat pakartoja, kad reikalingi sustiprinti vietos mokymo centrai (įskaitant programavimo mokyklas), kad būtų galima mokyti programinės įrangos kūrėjus ir skatinti kurti skaitmeninius sprendimus ir taikomąsias programas, atitinkančius vietos poreikius ir aplinkybes;

20.  pabrėžia, kad, siekiant panaikinti skaitmeninę takoskyrą, būtina sukurti prieinamą infrastruktūrą, ypač kaimo ir atokiuose regionuose, kuri būtų tinkama, turint mintyje aukštos kokybės aprėptį, taip pat būtų įperkama, patikima ir saugi; pažymi, kad pagrindinės priežastys, dėl kurių trukdomas junglumas, yra skurdas ir pagrindinių paslaugų nebuvimas, taip pat nepakankamai išvystyti antžeminiai tinklai, įgalinančios viešosios politikos ir reglamentavimo sistemos trūkumas, skaitmeniniams produktams ir paslaugoms taikomi dideli mokesčiai, maža konkurencija rinkoje ir energetikos tinklo nebuvimas;

21.  reiškia susirūpinimą dėl technologinės priklausomybės nuo nedidelio operatorių skaičiaus, visų pirma nuo GAFA („Google“, „Apple“, „Facebook“ ir „Amazon“), ir ragina plėtoti alternatyvas siekiant skatinti konkurenciją; pažymi, kad šio tikslo būtų galima siekti plėtojant ES ir Afrikos partnerystę;

22.  primena, kad besivystančios šalys toli gražu nėra apsaugotos nuo kibernetinių išpuolių, ir pabrėžia ekonominio, politinio ir demokratinio stabilumo ardymo riziką, jei neužtikrinamas skaitmeninis saugumas; ragina visus skaitmeniniu būdu susieto pasaulio suinteresuotuosius subjektus aktyviai prisiimti atsakomybę ir patvirtinti praktines priemones, kuriomis siekiama skatinti didesnį informuotumą apie kibernetinį saugumą ir su juo susijusias praktines žinias; todėl pabrėžia, kaip svarbu plėtoti žmogiškąjį kapitalą visais lygmenimis, siekiant sumažinti grėsmes kibernetiniam saugumui plėtojant mokymą, švietimą ir didesnį informuotumą, taip pat nustatyti tinkamas baudžiamosios teisės ir tarpvalstybines sistemas, kad būtų galima kovoti su kibernetiniu nusikalstamumu, be to, aktyviai dalyvauti tarptautiniuose forumuose, pavyzdžiui, EBPO pasauliniame forume skaitmeninio saugumo klausimais;

23.  primena skaitmeninimo galimybes mažinant socialinės įtraukties skirtumus, gerinant prieigą prie informacijos ir mažinant ekonominę marginalizaciją periferinėse vietovėse;

Skaitmeninimas – darnaus vystymosi priemonė

24.  palankiai vertina ES išorės investicijų planą, kuriuo skatinamas investavimas į novatoriškus skaitmeninius sprendimus vietiniams poreikiams, finansinė įtrauktis ir deramo darbo vietų kūrimas; pažymi, kad skaitmeninimas yra svarbi investavimo galimybė ir kad todėl dotacijų ir paskolų derinimas, bendradarbiaujant Europos ir tarptautinėms finansų institucijoms bei privačiajam sektoriui, būtų svarbus finansinių išteklių svertas;

25.  ragina Komisiją imtis naujų iniciatyvų, kurios būtų tikslingai nukreiptos į skaitmeninės infrastruktūros vystymą, e. valdžios ir skaitmeninių įgūdžių skatinimą, skaitmeninės ekonomikos stiprinimą ir į DVT sutelktų startuolių ekosistemų skatinimą, įskaitant labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) finansavimo galimybes, siekiant sudaryti sąlygas skaitmeninei jų sąveikai su tarptautinėmis įmonėmis ir patekimui į pasaulines vertės grandines;

26.  ragina Komisiją toliau integruoti skaitmenines technologijas ir paslaugas į ES vystymosi politiką, kaip išdėstyta, inter alia, skaitmeninimo vystymosi labui darbotvarkėje; pabrėžia, kad reikia skatinti skaitmeninių technologijų naudojimą konkrečiose srityse, įskaitant e. vyriausybę, žemės ūkį, švietimą, vandentvarką, sveikatos apsaugą ir energetiką;

27.  ragina Komisiją padidinti investicijas į skaitmeninę infrastruktūrą besivystančiose šalyse siekiant panaikinti reikšmingą skaitmeninę takoskyrą, šiuo tikslu taikant vystymosi aspektu veiksmingus ir principais grindžiamus būdus;

28.  primena, kad labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės besivystančiose šalyse sudaro didesniąją verslo dalį ir jose įdarbinta didžioji dalis gamybos ir paslaugų sektoriaus darbuotojų; primena, kad gerai reguliuojamos tarpvalstybinės e. prekybos palengvinimas gali turėti tiesioginį poveikį gyvenimo sąlygų gerinimui, aukštesnio gyvenimo lygio užtikrinimui ir užimtumo bei ekonominės plėtros skatinimui; pakartoja, kad šios pastangos galėtų turėti įtakos lyčių lygybei, nes daugelio šių įmonių savininkės ir valdytojos yra moterys; pabrėžia, kad reikia mažinti teisines, administracines ir socialines verslumo kliūtis, visų pirma moterų atžvilgiu; ragina, kad skaitmeninimas būtų naudojamas taip pat siekiant skatinti verslumo ugdymą ir verslumo įgūdžių stiprinimą besivystančiose šalyse, kartu sukuriant palankią aplinką startuoliams ir novatoriškoms bendrovėms;

29.  pabrėžia, kad reikia sustabdyti prekybą naudingosiomis iškasenomis, kurių naudojimas susijęs su ginkluotų konfliktų finansavimu arba prievartiniu darbu; primena, kad koltanas yra pagrindinė žaliava daugelio elektroninių prietaisų atveju (pvz., išmaniųjų telefonų) ir kad pilietinis karas, apėmęs Afrikos Didžiųjų ežerų regioną, visų pirma Kongo Demokratinėje Respublikoje, kilo dėl koltano naudojimo ir gavybos bei neteisėtos prekybos šia žaliava ir lėmė daugiau kaip aštuonis milijonus mirties atvejų; ragina sustabdyti vaikų išnaudojimą koltano kasyklose ir nelegalią prekybą koltanu, kad būtų sudarytos sąlygos, kuriomis ši žaliava gaunama ir teikiama rinkai priimtinu būdu, kuris taip pat naudingas ir vietos gyventojams;

30.  atkreipia dėmesį į tai, kad žemės ūkiui, kuris yra didžiausias Afrikos ekonomikos sektorius, skaitmeninės technologijos gali teikti naudos; pabrėžia, kad skaitmeninės platformos besivystančiose šalyse gali būti naudojamos siekiant informuoti ūkininkus apie rinkos kainas ir suvesti juos su potencialiais pirkėjais, taip pat teikti praktinę informaciją apie auginimo metodus ir rinkos tendencijas, informaciją apie orus ir perspėjimus bei patarimus apie augalų ir gyvūnų ligas; tačiau, atsižvelgiant į tai, kad kai kuriais atvejais žemės ūkis tampa vis labiau žinioms imlus ir grindžiamas aukštosiomis technologijomis, pabrėžia, kad skaitmeninis žemės ūkis besivystančiose šalyse taip pat gali daryti didelį socialinį ir ekologinį trikdomąjį poveikį, nes galimybė naudotis naujausia technologija gali būti ribota ir taikoma tik eksporto rinkoje veikiantiems dideliems ir industrializuotiems, prekines kultūras auginantiems ūkiams, o dėl ribotų žinių ir įgūdžių smulkaus masto ūkininkavimas besivystančiose šalyse galėtų būti toliau marginalizuojamas;

31.  pakartoja, kad ES finansavimas, teikiamas žemės ūkiui besivystančiose šalyse, turi derėti su Darbotvarkės iki 2030 m. pokyčius skatinančiu pobūdžiu ir Paryžiaus klimato susitarimu, taip pat atitinkamai su Tarptautiniu vystymuisi skirtu žemės ūkio žinių, mokslo ir technologijų vertinimu (angl. IAASTD) ir JT specialiojo pranešėjo teisės į maistą klausimais rekomendacijomis; pabrėžia, jog tai reiškia, kad reikia pripažinti žemės ūkio daugiafunkciškumą ir skubiai pereiti nuo vienos rūšies kultūrinių augalų auginimo, pagrįsto gausiu cheminių trąšų naudojimu, prie įvairiapusiško ir tvaraus žemės ūkio, grindžiamo agroekologiniais ūkininkavimo metodais, sustiprinant vietos maisto gamybos sistemas ir smulkaus masto ūkininkavimą;

32.  pabrėžia, kad IRT priemonės gali būti naudojamos siekiant skleisti informaciją, kuri gali būti gyvybiškai svarbi gaivalinių ir technologinių nelaimių ir ekstremaliųjų situacijų atvejais, taip pat nestabiliose ir konfliktų paveiktose srityse; pabrėžia, kad skaitmeninės technologijos mažas pajamas gaunančioms ir kitoms pažeidžiamoms bendruomenėms gali sudaryti sąlygas gauti kokybiškas pagrindines paslaugas (pvz., sveikatos apsaugos, švietimo, vandens ir elektros energijos), taip pat humanitarinę pagalbą ir kitas viešąsias ir privačiąsias paslaugas; pabrėžia, kaip svarbu kovoti su internete skleidžiama dezinformacija (melagingomis naujienomis), ir pažymi, kad reikalingos konkrečios programos, pagal kurias daugiausia dėmesio skiriama gebėjimui naudotis žiniasklaidos priemonėmis, nes tai yra priemonė šioms problemoms spręsti;

33.  pabrėžia, kad technologinės inovacijos humanitarinės pagalbos srityje yra prioritetas, ypač priverstinio gyventojų perkėlimo atvejais, siekiant darnių sprendimų, kurie žmonių gyvenimui suteiktų stabilumo ir orumo, ir gali supaprastinti humanitarinės pagalbos ir vystymosi tarpusavio sąsają; palankiai vertina pasaulines iniciatyvas, kuriomis siekiama supaprastinti humanitarines inovacijas, t. y. visuotinį humanitarinės pagalbos srities inovacijų aljansą (GAHI), humanitarinės pagalbos srities inovacijų fondo iniciatyvą (HIF) ir JT iniciatyvą „Global Pulse“, ir ragina ES propaguoti atviruosius duomenis ir tvirtai remti pasaulines programinės įrangos kūrėjų ir projektuotojų bendruomenes, kuriančias praktinę atvirą technologiją, skirtą tarptautinėms vystymosi ir humanitarinėms problemoms spręsti;

34.  pabrėžia, kad skaitmeninės technologijos, pavyzdžiui, SMS ir mobiliųjų telefonų taikomosios programėlės, suteikia naujų priemonių platinti svarbią informaciją, kuria galėtų pasinaudoti skurstantys ir izoliuoti asmenys bei neįgalieji; atkreipia dėmesį į mobiliųjų telefonų technologijos potencialą ir galimus jos privalumus, įskaitant mažesnes prieigos kainas didėjant tinklo aprėpčiai, patogumą vartotojui ir krintančias skambučių ir žinučių kainas; tačiau taip pat primena, kad mobilieji telefonai kelia su sveikata ir aplinka susijusius pavojus, visų pirma todėl, kad dėl jų vykdoma mineralinių išteklių gavyba ir didėja elektroninės ir elektros įrangos atliekų lygis; pabrėžia, kad skaitmeninimas suteikia galimybių arba paskatinti demokratiją, arba jai pakenkti, ir ragina ES tinkamai apsvarstyti šias grėsmes, siekiant kontroliuoti netinkamą skaitmeninių technologijų naudojimą, kai skatinamas technologinių inovacijų naudojimas paramos vystymuisi srityje, ir propaguoti interneto valdymą;

35.  pabrėžia, kaip svarbu sukurti tvarią ekosistemą, skirtą skaitmeninei ekonomikai, kad būtų galima sumažinti ekologinį poveikį, susijusį su skaitmeninimu, plėtojant veiksmingą išteklių naudojimą tiek skaitmeniniame, tiek energetikos sektoriuje, visų pirma teikiant pirmenybę žiedinei ekonomikai; ragina, kad pagal Išorės investicijų planą būtų remiama gamintojų atsakomybė, konkrečiai remiant MVĮ, kurios plėtoja pakartotino naudojimo, remonto ir atnaujinimo veiklą ir integruoja į savo verslo veiklą grąžinimo sistemas, siekiant pašalinti pavojingus komponentus, naudojamus elektros ir elektroninėje įrangoje; ragina didinti vartotojų informuotumą apie elektroninių įtaisų poveikį aplinkai ir veiksmingai laikytis verslo atsakomybės principo gaminant elektros ir elektroninę įrangą; taip pat pabrėžia, kad reikia remti elektros ir elektroninės įrangos atliekų statistiką ir nacionalinę elektros ir elektroninės įrangos atliekų politiką besivystančiose šalyse, siekiant padėti kuo labiau sumažinti elektros ir elektroninės įrangos atliekų gamybą, užkirsti kelią neteisėtam jų išmetimui ir netinkamam tvarkymui, skatinti perdirbimą, taip pat kurti vietas atnaujinimo ir atliekų perdirbimo sektoriuje;

36.  pripažįsta, kad skaitmeninės technologijos suteikia energetikos sektoriui novatoriškų priemonių, padedančių optimaliai naudoti išteklius; tačiau primena, kad skaitmeninės technologijos daro didelį ekologinį poveikį, nes joms naudojami energijos ištekliai (dėl skaitmeninių technologijų išmetamo CO2 kiekis apytikriais apskaičiavimais sudaro 2–5 proc. viso išmetamo jo kiekio) ir metalai (pavyzdžiui, sidabras, kobaltas, varis ir tantalas), todėl kyla abejonių dėl šių technologijų ilgalaikio tvarumo; dar kartą patvirtina, kad, siekiant kovoti su klimato kaita, reikia keisti gamybos ir vartojimo modelius;

37.  pripažįsta galimą skaitmeninės technologijos vaidmenį skatinant demokratiją ir piliečių dalyvavimą priimant sprendimus;

38.  pabrėžia, kad svarbu kurti ir įgyvendinti valstybės valdomas skaitmenines informacijos platformas, dėl kurių padidėtų galimybės plačiajai visuomenei pačiai gauti informacijos apie savo teises ir paslaugas, kurias valstybė teikia savo piliečiams;

39.  pabrėžia, kad dėl e. valdžios taikomųjų programų viešąsias paslaugas galima gauti greičiau ir pigiau, pagerėja suderinamumas ir piliečių pasitenkinimas, sudaromos sąlygos pilietinės visuomenės raiškai ir veiklai, didėja skaidrumas, taigi prisidedama prie demokratizacijos skatinimo ir kovos su korupcija; pažymi, kad technologijų ir skaitmeninimo vaidmuo yra svarbus veiksmingai fiskalinei politikai ir valdymui, veiksmingam didesnių vidaus išteklių sutelkimui ir padeda kovoti su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu; atkakliai tvirtina, kad būtina sukurti saugius skaitmeninius identifikatorius, siekiant nustatyti žmonių, kuriems reikia tam tikrų pagrindinių paslaugų, skaičių;

40.  ragina pasinaudoti skaitmeninės technologijos teikiamomis galimybėmis, kaip priemone, padėsiančia pagerinti vaikų registraciją gimimų, mirčių ir santuokų registruose; pabrėžia, kad, Jungtinių Tautų vaikų fondo (UNICEF) vertinimu, vien Užsachario Afrikoje 95 mln. vaikų gimimas lieka neįregistruotas(7) ir todėl šie vaikai neturi gimimo liudijimo, taip pat kad dėl šio fakto atitinkamiems vaikams užkertamas kelias būti teisiškai pripažintiems, taigi jų kaip visuomenės narių buvimas būna neregistruotas nuo gimimo iki suaugusio asmens amžiaus, o tai iškraipo valstybių statistinius duomenis ir dėl to esama pasekmių vertinant gyventojų poreikius, visų pirma susijusius su galimybe naudotis švietimo arba sveikatos priežiūros paslaugomis;

41.  pripažįsta itin svarbų vaidmenį, kurį atlieka skaitmeninė technologija valdant sveikatos priežiūros paslaugas, skubų reagavimą į epidemijas, visuomenės sveikatos kampanijų sklaidą, visuomenės galimybes gauti sveikatos priežiūros paslaugas, taip pat vykdant sveikatos priežiūros darbuotojų mokymą, teikiant paramą ir skatinant pagrindinius mokslinius tyrimus ir plėtojant informavimą apie sveikatos priežiūros ir e. sveikatos paslaugas; todėl ragina politikos formuotojus sukurti tinkamą politiką ir reglamentavimo sistemas, siekiant padidinti e. sveikatos projektų skaičių; prašo Komisijos skirti būtinus finansinius išteklius šiuo klausimu;

42.  palankiai vertina internetinę programą „DEVCO Academy“, kuria sudaromos galimybės mokyti asmenis iš šalių ES partnerių internetu; ragina toliau plėtoti mokymo programas vietos lyderiams ir nustatyti procedūras, pagal kurias būtų taikomos ES subsidijos, kad minėtos partnerės galėtų susidaryti aiškesnį lūkesčių, tikslų ir sąlygų vaizdą ir tokiu būdu padidinti tikimybę, kad jų projektai bus priimti; pabrėžia, kad tokios iniciatyvos, jei jos lengvai prieinamos, veiksmingos ir aktualios, turėtų teigiamą poveikį paramos įsisavinimui ir ES įvaizdžiui tarp jos partnerių;

o
o   o

43.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Europos išorės veiksmų tarnybai.

(1) OL C 210, 2017 6 30, p. 1. (2) OL C 369, 2018 10 11, p. 22. (3) OL C 399, 2017 11 24, p. 106. (4) Jungtinių Tautų aplinkos programos (UNEP) ir Interpolo tyrimas „Nusikaltimų aplinkai suklestėjimas. Auganti grėsmė gamtos ištekliams, taikai, vystymuisi ir saugumui“, 2016 m. (5) UNCTAD, „Pietų šalių skaitmeninis bendradarbiavimas dėl industrializacijos. Regioninės integracijos darbotvarkė“ (angl. „South-South Digital Cooperation for Industrialisation:A Regional Integration Agenda“), (2017 m.). (6) JT Generalinė Asamblėja, GA/RES/70/125. (7) https://www.unicef.org/french/publications/files/UNICEF_SOWC_2016_French_LAST.pdf