Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2017/2282(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0320/2018

Pateikti tekstai :

A8-0320/2018

Debatai :

PV 13/11/2018 - 11
CRE 13/11/2018 - 11

Balsavimas :

PV 14/11/2018 - 14.9
CRE 14/11/2018 - 14.9
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0457

Priimti tekstai
PDF 176kWORD 53k
Trečiadienis, 2018 m. lapkričio 14 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
ES asociacijos susitarimo su Gruzija įgyvendinimas
P8_TA(2018)0457A8-0320/2018

2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES asociacijos susitarimo su Gruzija įgyvendinimo (2017/2282(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 8 straipsnį ir V antraštinę dalį, visų pirma 21, 22, 36 ir 37 straipsnius, ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) penktąją dalį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos bei jų valstybių narių ir Gruzijos asociacijos susitarimą, kuris visiškai įsigaliojo 2016 m. liepos 1 d.,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas, t. y. 2014 m. gruodžio 18 d. rezoliuciją, kurioje pateikiamas Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos bei jų valstybių narių ir Gruzijos asociacijos susitarimo sudarymo Europos Sąjungos vardu projektas(1), 2016 m. sausio 21 d. rezoliuciją dėl asociacijos susitarimų bei išsamių ir visapusiškų laisvosios prekybos erdvių su Gruzija, Moldova ir Ukraina(2), taip pat į savo 2017 m. lapkričio 15 d. rekomendaciją dėl Rytų partnerystės(3), į savo 2018 m. kovo 14 d. teisėkūros rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo toliau teikti makrofinansinę paramą Gruzijai(4) ir į savo 2018 m. birželio 14 d. rezoliuciją dėl okupuotų Gruzijos teritorijų praėjus 10 m. po Rusijos įsiveržimo(5),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Gruzijos asociacijos susitarimo įgyvendinimo metinius nacionalinius veiksmų planus,

–  atsižvelgdamas į Europos Komisijos ir Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) 2017 m. lapkričio 9 d. bendrą tarnybų darbinį dokumentą „Asociacijos įgyvendinimo ataskaita dėl Gruzijos“ (SWD(2017)0371),

–  atsižvelgdamas į Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimų bendras deklaracijas, iš kurių paskutinė buvo pateikta 2017 m. lapkričio 24 d. Briuselyje,

–  atsižvelgdamas į bendradarbiavimo sistemą „20 konkrečių tikslų iki 2020 m.“, nustatytą 2015 m. Rygoje vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime, ir skatinimą kurti tvirtesnę ekonomiką, valdymą, jungtis bei visuomenę,

–  atsižvelgdamas į bendrą paramos sistemą, pagal kurią ES remia Gruziją 2017–2020 m.,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 5 d. įvykusio ES ir Gruzijos asociacijos tarybos ketvirtojo posėdžio rezultatus,

–  atsižvelgdamas į EURONEST asamblėjos susitikimų rezultatus ir naujausią 2018 m. birželio 25–27 d. susitikimą, kuriame parengtos septynios rezoliucijos, o ES buvo raginama sustiprinti savo tarpininkavimo pastangas sprendžiant įšaldytuosius konfliktus,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 26 d. vykusiame šeštajame ES ir Gruzijos parlamentinio asociacijos komiteto posėdyje priimtą galutinį pareiškimą ir rekomendacijas,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 22 d. ES ir Gruzijos pilietinės visuomenės platformos trečiojo posėdžio bendrą deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmąją ataskaitą pagal bevizio režimo sustabdymo mechanizmą, paskelbtą 2017 m. gruodžio 20 d. (COM(2017)0815),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 19 d. Venecijos komisijos galutinę nuomonę dėl Gruzijos konstitucinės reformos (CDL-AD(2018)005),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 21 d. bendrą tarnybų darbinį dokumentą „Lyčių lygybė ir moterų įgalėjimas: kaip pakeisti mergaičių ir moterų gyvenimą palaikant ES išorės santykius 2016–2020 m.“ (SWD(2015)0182),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 2 d. organizacijos „Transparency International“ ataskaitą „Korupcijos padėtis Armėnijoje, Azerbaidžane, Gruzijoje, Moldovoje ir Ukrainoje“,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto užsakymu parengtus ekspertų tyrimus, įskaitant 2017 m. spalio 26 d. paskelbtą tyrimą „Rinkimų reformos trijose rytinėse kaimyninėse asociacijos susitarimus pasirašiusiose šalyse – Ukrainoje, Gruzijoje ir Moldovoje – ir jų įtaka politiniams pokyčiams šiose šalyse“(6), 2018 m. birželio 28 d. paskelbtą tyrimą „ES ir Moldovos, Gruzijos ir Ukrainos asociacijos susitarimai“(7) ir 2018 m. rugsėjo mėn. paskelbtą lyginamąjį tyrimą „Institucinės sistemos kūrimas asociacijos susitarimų įgyvendinimui Gruzijoje, Moldovoje ir Ukrainoje: lyginamoji perspektyva“(8),

–  atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį ir 2002 m. gruodžio 12 d. Pirmininkų sueigos sprendimo dėl leidimo rengti pranešimus savo iniciatyva suteikimo tvarkos 1 straipsnio 1 dalies e punktą ir 3 priedą,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Tarptautinės prekybos komiteto nuomonę (A8-0320/2018),

A.  kadangi ES ir Gruzijos ryšiai nuolat stiprinami dėl naujų didelių laimėjimų, pasiektų įgyvendinant ES ir Gruzijos asociacijos susitarimą, išsamią ir visapusišką laisvosios prekybos erdvę (IVLPE) ir asociacijos darbotvarkę, įskaitant bevizio režimo įsigaliojimą ir Gruzijos prisijungimą prie Energijos bendrijos;

B.  kadangi visapusiška pagarba pagrindinėms vertybėms, įskaitant demokratiją, teisinės valstybės principą, gerą valdymą, žmogaus teises ir pagrindinėms laisves, įskaitant mažumų teises, yra kertinis tolesnės Europos integracijos pagrindas;

C.  kadangi okupuotų Pietų Osetijos ir Abchazijos regionų humanitarinė padėtis ir izoliacija išlieka viena iš pagrindinių Gruzijos problemų;

D.  kadangi iš organizacijos „Transparency International“ 2017 m. korupcijos suvokimo indekso matyti, kad kovos su korupcija srityje ir toliau pasiekiami geri rezultatai;

E.  kadangi naujoje 2017–2020 m. nacionalinėje kovos su organizuotu nusikalstamumu strategijoje ir 2017 m. priimtame jos veiksmų plane daugiausia dėmesio skiriama kovai su „teisėtais vagimis“, narkotikų tranzitui ir kibernetiniams nusikaltimams, be to, šiuose dokumentuose nustatoma analize grindžiamas ir bendruomenės viešosios tvarkos palaikymas;

F.  kadangi Stambulo konvencija, kuria siekiama užkirsti kelią smurtui prieš moteris ir smurtui šeimoje ir su juo kovoti, įsigaliojo 2017 m. rugsėjo 1 d. ir buvo sukurta Tarpžinybinė komisija dėl lyčių lygybės, smurto prieš moteris ir smurto šeimoje;

G.  kadangi, atsižvelgiant į organizacijos „Žurnalistai be sienų“ pasaulio spaudos laisvės indeksą, padėtis Gruzijoje šiek tiek pagerėjo ir ji 64 vietos 2017 m. pakilo į 61 vietą 2018 m.;

1.  itin palankiai vertina nuolat daromą pažangą reformų srityje ir pažangą, padarytą įgyvendinant asociacijos susitarimą ir IVLPE – dėl to Gruzija tapo pagrindine ES partnere regione; ragina Gruzijos valdžios institucijas ir toliau užtikrinti stabilumą, tolesnes demokratines reformas ir ekonominius bei socialinius pokyčius Gruzijos gyventojams, kuriems poveikį daro skurdas, nedarbas ir didelė ekonominė emigracija, nes tai vienas iš pagrindinių veiksnių, kad būtų užtikrintas gyventojų pritarimas siekiant Gruzijos suvereniteto ir teritorinio vientisumo pagal jos tarptautiniu mastu pripažintas sienas ir stiprinti ES ir Gruzijos bendradarbiavimą;

2.  su pasitenkinimu pažymi, kad dėl Gruzijos Europos darbotvarkės sutaria įvairios politinės partijos ir jai pritaria dauguma Gruzijos piliečių; atkreipia dėmesį į tai, kad pagal ES sutarties 49 straipsnį ir atsižvelgiant į 2017 m. kovo 25 d. Romos deklaraciją kiekviena Europos valstybė gali pateikti prašymą tapti ES nare, jei ji atitinka Kopenhagos kriterijus; tuo pat metu primena, kad, siekiant atverti papildomų perspektyvų, buvo pateiktas pasiūlymas dėl politikos „Rytų partnerystė+“, kurią propaguoja Parlamentas; teigiamai vertina Gruzijos vyriausybės iniciatyvą parengti integracijos į ES veiksmų gaires, kuriomis būtų siekiama stiprinti ES ir Gruzijos ryšius su Europos Sąjunga; teigiamai vertina aktyvų Gruzijos dalyvavimą daugiašalių Rytų partnerystės platformų veikloje;

3.  giria Gruzijos valdžios institucijas už jų periodiškai vykdomas informavimo kampanijas apie asociacijos susitarimo ir IVLPE teikiamą naudą bei ekonomines galimybes, ir už paramą, kurią valdžios institucijos suteikė valdant reikiamus pakeitimus;

Galiojanti institucinė sistema, skirta asociacijos susitarimui įgyvendinti

4.  pažymi, kad ES parama Gruzijai 2017–2020 m. sudarys 371–453 mln. EUR, įskaitant papildomas lėšas, kurios skiriamos pagal principą „parama pagal pažangą“, laikantis ES ir Gruzijos asociacijos darbotvarkės; ragina Komisiją teikti tokią paramą proporcingai Gruzijos įsisavinimo pajėgumui ir pastangoms vykdyti reformas; atkreipia dėmesį į Gruzijos sprendimą sumažinti bendrą ministerijų skaičių nuo 14 iki 11, siekiant optimizuoti funkcijas ir sumažinti išlaidas, ir palankiai vertina Gruzijos vyriausybės sprendimą perskirti sutaupytas išlaidas švietimui;

5.  ragina ministrą pirmininką ir Užsienio reikalų ministrą aktyviau dalyvauti vykdant aukšto lygmens politinę asociacijos susitarimo įgyvendinimo priežiūrą, visų pirma supaprastinant atitinkamas vyriausybės struktūras, koordinuojant ir sinchronizuojant atsakingų ministerijų planus ir užtikrinant jų visapusišką ir veiksmingą įgyvendinimą; teigiamai vertina tai, kad į Užsienio reikalų ministeriją įtraukta valstybės ministro tarnyba integracijos į Europą klausimais; tačiau siūlo, kad atsakomybe už integraciją į Europą dalytųsi visas ministrų aparatas;

6.  palankiai vertina tai, kad priimtas asociacijos susitarimo ir IVLPE įgyvendinimo planas trejų metų laikotarpiu, ir ragina valdžios institucijas parengti reformos strategiją, kuri papildytų šiuos planus, dėmesį sutelkiant į rezultatus, nesusijusius su teisėkūra ir darbuotojų mokymu, ir grindžiamą ekspertų poveikio vertinimu, pagal kurią taip pat turėtų būti numatytas tarpinstitucinis parlamento, vyriausybės ir prezidento administracijos bendradarbiavimas; atsižvelgdamas į tai, ragina Gruzijos Parlamentą aktyviau vykdyti šalies pasiūlymų dėl reformų projektų atitikties asociacijos susitarimui patikrinimus;

7.  pabrėžia, jog reikia, kad Gruzija paskirtų aukštos kvalifikacijos darbuotojus įgyvendinti asociacijos darbotvarkę; todėl ragina Gruzijos valdžios institucijas garantuoti, kad visuose ministerijų struktūriniuose padaliniuose, atsakinguose už integracijos į Europą klausimų sprendimą, būtų įdarbinta pakankamai konkrečią kvalifikaciją turinčių pareigūnų; ragina EIVT ir (arba) Komisiją teikti paramą gebėjimų stiprinimo srityje ir mokant Gruzijos pareigūnus spręsti su asociacijos susitarimo ir IVLPE įgyvendinimu susijusius klausimus;

8.  teigiamai vertina tai, kad buvo sukurta Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos tarpparlamentinė asamblėja, ir ragina šią asamblėją taip pat stebėti asociacijos susitarimų įgyvendinimą;

9.  primygtinai ragina EIVT ir (arba) Komisiją padidinti vidaus pajėgumus siekiant intensyviau vykdyti asociacijos susitarimo įgyvendinimo stebėseną, visų pirma numatant daugiau specialių žmogiškųjų išteklių, turinčių išsamių žinių apie Gruzijos administracinę ir teisinę sistemą, taip pat pereinant prie kokybinio pažangos vertinimo, visų pirma nustatant tikrinimo procesus, kurie sudaro sąlygas įvertinti suderinamumo su ES acquis lygį, kuris faktiškai pasiektas, atsižvelgiant į asociacijos susitarimo reikalavimus;

10.  atkreipia dėmesį į nepaprastai svarbų pilietinės visuomenės, įskaitant socialinius partnerius, vaidmenį įgyvendinant asociacijos susitarimą, nes jie yra reformas prižiūrintys subjektai, ir palankiai vertina jų pastangas stebėti, kaip įgyvendinamas susitarimas; primygtinai ragina Gruzijos valdžios institucijas užtikrinti, kad reformos pagal asociacijos susitarimą ir IVLPE būtų vykdomos visapusiškai dalyvaujant vietos valdžios institucijoms ir pilietinės visuomenės atstovams, taip pat socialiniams partneriams Europos socialinio modelio užtikrinimo klausimu, ir ragina valdžios institucijas ir ES užtikrinti jų ir periferinių zonų gyventojų galimybes susipažinti su informacija apie asociacijos susitarimo įgyvendinimą;

11.  pabrėžia, kad svarbu vykdyti aktyvią komunikaciją Gruzijos piliečių atžvilgiu apie Rytų partnerystės apčiuopiamą naudą ir tikslus, taip pat pabrėžia, kad reikia kovoti su dezinformacija teikiant faktais pagrįstą, prieinamą ir kokybišką informaciją visomis partnerės šalies kalbomis; ragina Gruziją stiprinti savo komunikacijos strategiją, pasitelkiant ES ir jos valstybių narių paramą;

12.  teigiamai vertina 2018 m. rugsėjo 4 d. Tbilisyje atidarytą Rytų partnerystės Europos mokyklą, kurioje numatyta tarptautinio bakalaureato programa, skirta mokiniams iš visų Rytų partnerystėje dalyvaujančių šalių; ragina Gruzijos valdžios institucijas didinti Europos studijų vaidmenį formaliojo švietimo mokymo programose;

13.  pritaria preliminariems nustatytiems faktams ir išvadoms dėl 2018 m. prezidento rinkimų Gruzijoje pirmojo turo, kuriuos pateikė tarptautinė rinkimų stebėjimo misija, įskaitant jos Europos Parlamento delegaciją; palankiai vertina rinkimų konkurencinį pobūdį ir tai, kad nebuvo smurto atvejų; apgailestauja dėl Rusijos vykdomos Pietų Osetijos ir Abchazijos okupacijos, taip pat dėl Pietų Osetijos de facto valdžios institucijų sprendimo uždaryti administracinę sieną su Gruzija ir taip užkirsti kelią daugeliui Gruzijos piliečių balsuoti; ragina valdžios institucijas ir politines partijas iki antrojo turo išspręsti susirūpinimą keliančius klausimus, visų pirma dėl netinkamo valstybės išteklių naudojimo ir pernelyg didelių kampanijų finansavimo viršutinių ribų, taip pat dėl intensyvių žodinių išpuolių, nukreiptų prieš nepriklausomas pilietinės visuomenės organizacijas, kuriuos vykdo vyresnieji pareigūnai;

Politinis dialogas

14.  pakartoja, kad ES pozicija dėl Gruzijos konstitucinės reformos sutampa su teigiamu Venecijos komisijos bendru įvertinimu; apgailestauja, kad visiškai proporcinės rinkimų sistemos įgyvendinimas atidėtas iki 2024 metų; pakartoja, kad yra pasirengęs stebėti būsimus rinkimus Gruzijoje ir padėti Gruzijos valdžios institucijoms imtis tolesnių veiksmų dėl rekomendacijų, kurios bus pateiktos, ir jas įgyvendinant; pakartoja, kad centrinės rinkimų komisijos sudėtis turėtų būti nustatoma nedarant politinės įtakos ir kad priešrinkiminiu laikotarpiu neturėtų būti netinkamai naudojami administraciniai ištekliai; ragina Gruzijos valdžios institucijas atlikti prasmingą tyrimą dėl politiškai motyvuotų smurtinių incidentų per 2016 m. parlamento rinkimus;

15.  pritaria Gruzijos politinių institucijų demokratiniam stiprinimui ir yra pasirengęs padėti šioje srityje; pažymi, kad Gruzija yra viena iš nedaugelio šalių, kurioje visos valdžios šakos dalyvauja atviro valdymo partnerystėje; pabrėžia, kad svarbu vykdyti plataus užmojo reformų darbotvarkę, kurios tikslas – užtikrinti valstybės institucijų ir jų darbuotojų politinį neutralumą; atkreipia dėmesį į opozicijos vaidmenį parlamentinėje sistemoje ir pabrėžia, kad reikia skubiai nustatyti griežtesnius vykdomosios valdžios tikrinimo mechanizmus, be kita ko, pasitelkiant parlamento narių galimybę reguliariai užduoti klausimus ministrams bei ministrui pirmininkui, kad būtų užtikrinta jų atskaitomybė;

16.  teigiamai vertina veiksmingą bevizio režimo Gruzijos piliečiams įgyvendinimą nuo 2017 m. kovo 27 d.; pažymi, kad Gruzija atitinka vizų režimo liberalizavimo kriterijus ir ragina reguliariai tai stebėti, kad būtų užtikrintas kriterijų atitikties tęstinumas; pažymi, kad nustačius bevizį režimą gaunama teigiamų rezultatų atsižvelgiant į žmonių tarpusavio ryšių plėtojimą; teigiamai vertina Gruziją dėl pritaikytų priemonių, kuriomis siekiama nedelsiant spręsti bevizio režimo pažeidimus, ir ragina ES valstybes nares pripažinti Gruziją saugia kilmės šalimi; pabrėžia, kad svarbu didinti Gruzijos ir ES valstybių narių teisminių institucijų ir teisėsaugos tarnybų bendradarbiavimą;

17.  palankiai vertina tai, kad toliau įgyvendinama Gruzijos migracijos strategija bei veiksmų planas ir stiprinamas pasienio su Turkija bei Azerbaidžanu sektorių atkūrimas;

18.  remia Gruziją jai laikantis taikaus konfliktų sprendimo, susitaikymo ir dalyvavimo politikos ir jos konstruktyvų dalyvavimą Ženevos tarptautinėse diskusijose; palankiai vertina Gruzijos pastangas palaikyti dialogą su Rusija; giria 2018 m. balandžio 4 d. pristatytą iniciatyvą „Žingsnis geresnės ateities link“, kuria siekiama gerinti gyventojų, gyvenančių okupuotuose regionuose, humanitarines ir socialines bei ekonomines sąlygas, taip pat skatinti žmonių tarpusavio ryšius ir stiprinti susiskaldžiusių bendruomenių tarpusavio pasitikėjimą;

19.  apgailestaudamas primena, kad praėjus 10 metų Rusijos Federacija vis dar yra neteisėtai okupavusi Gruzijos teritorijas, ir pakartoja, kad tvirtai remia Gruzijos suverenitetą ir teritorinį vientisumą; atkreipia dėmesį į Gruzijos ieškinį Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT) prieš Rusiją dėl prievartos priemonių naudojimo prieš asmenis, gyvenančius Abchazijoje ir Pietų Osetijoje, ir į tai, kad Gruzijos parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje nustatytas G. Otchozorios ir A. Tatunašvili juodasis sąrašas, kurį įtraukti asmenys, nuteisti už žmogžudystę, grobimą, kankinimą ar nežmonišką elgesį, ar kurių atžvilgiu vykdomas tyrimas dėl šių nusikaltimų; pabrėžia, kad tarptautinė bendruomenė turi priimti nuoseklią, suderintą, vieningą ir tvirtą poziciją Rusijos vykdomos okupacijos ir aneksijos politikos klausimu;

20.  primygtinai ragina Gruzijos valdžios institucijas toliau stengtis pašalinti esamas kliūtis ir bandyti išplėsti asociacijos susitarimo ir IVLPE naudą Abchazijos ir Cchinvalio (Pietų Osetija) regionų gyventojams gerinant informavimą apie naujas susitarimo teikiamas galimybes ir vietos lygmeniu plėtojant ad hoc projektus prekybos ir ekonominio bendradarbiavimo srityse;

21.  giria Gruzijos nuolatinį dalyvavimą civilinių ir karinių krizių valdymo operacijose, vykdomose pagal bendrą saugumo ir gynybos politiką (BSGP); pažymi, jog reikia, kad ES ir Gruzija toliau plėtotų aukšto lygmens dialogą saugumo klausimais, ypač kovos su radikalėjimu, smurtiniu ekstremizmu, propaganda ir hibridinėmis grėsmėmis srityje;

Teisinė valstybė, geras valdymas ir žiniasklaidos laisvė

22.  atkreipia dėmesį į Gruzijos kovos su žemo ir vidutinio lygmens korupcija rezultatus, dėl kurių pasiekta gera regioninė vieta suvokimo indeksuose; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad aukšto lygio elitinė korupcija išlieka rimta problema; giria Gruziją už kovos su korupcija strategijos ir jos veiksmų plano įgyvendinimą; ragina Gruziją užtikrinti, kad Kovos su korupcija agentūra būtų nepriklausoma, jai nebūtų daroma politinė įtaka ir ji būtų atskirta nuo valstybės saugumo tarnybos; pakartoja, kad svarbu veiksmingai laikytis valdžių padalijimo principo ir aiškiai atskirti politikos ir ekonomikos interesus, ir pabrėžia, kad siekiant kovoti su korupcija būtina užtikrinti nepriklausomas teismines institucijas ir patikimus aukšto lygio korupcijos bylų tyrimų rezultatus, kurie dar turi būti pasiekti; mano, kad Gruzija yra svarbi ES partnerė įvairiose bendradarbiavimo srityse, pvz., kovojant su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu;

23.  primygtinai ragina Gruzijos valdžios institucijas įdiegti visapusišką nepriklausomą ir veiksmingą teisėsaugos pareigūnų piktnaudžiavimo atvejų tyrimo ir persekiojimo už juos mechanizmą, atskirtą nuo generalinės prokuratūros įgaliojimų, siekiant spręsti nuolatinio atskaitomybės trūkumo problemą; todėl teigiamai vertina tai, kad sukurta Valstybės inspektoriaus tarnyba, kuri tirs teisėsaugos pareigūnų padarytus žmogaus teisių pažeidimus;

24.  yra labai susirūpinęs dėl spaudimo, kurį Turkija daro Gruzijoje gyvenantiems turkams, taip pat švietimo institucijoms dėl jų tariamų sąsajų su F. Güleno judėjimu; primygtinai ragina Gruzijos valdžios institucijas atidžiai stebėti šią situaciją ir užtikrinti, kad teisminės procedūros ir bet kurie kiti veiksmai, kurių imamasi, visapusiškai atitiktų europinius principus ir standartus; primygtinai ragina ES remti Rytų partnerystės šalis ir padėti joms atlaikyti pastaraisiais mėnesiais visų pirma Turkijos daromą spaudimą;

25.  atkreipia dėmesį į vykdomą teisminių institucijų reformą ir didesnio nešališkumo bei skaidrumo ženklus, tačiau primena, kad Venecijos komisija pareiškė susirūpinimą dėl siūlomų teisės aktų pakeitimų, kuriais neužtikrinamas Gruzijos prokurorų tarybos politinis neutralumas; ragina nustatyti visas būtinas priemones, kad būtų sustiprinta teismų sistema, be kita ko, stiprinant administracinius gebėjimus, ir garantuoti visišką teisminių institucijų bei prokuratūros nepriklausomumą ir ragina užtikrinti Vidaus reikalų ministerijos, įskaitant policiją ir saugumo tarnybas, kurias reikia pertvarkyti ir reformuoti, demokratinę kontrolę, taip pat siekiant garantuoti skaidrumą, visų pirma atsižvelgiant į teisėjų atranką, skyrimą ir paaukštinimą ir su jais susijusias drausmines procedūras;

26.  atkreipia dėmesį į vykdomų viešojo administravimo reformų svarbą; palankiai vertina neseniai priimtą Valstybės tarnybos įstatymą ir tikisi, kad jis bus greitai įgyvendintas, siekiant tvariai padidinti piliečių pasitikėjimą;

27.  susirūpinęs pažymi, kad Gruzijos vyriausybė nepatvirtino naujo teisės akto, kuriuo būtų pagerintos visuomenės galimybės susipažinti su informacija; apgailestauja dėl to, kad pasiūlyta reforma toliau ribojamos galimybės šioje srityje; ragina Gruzijos vyriausybę užtikrinti veiksmingas galimybes susipažinti su vieša informacija; primena, kad tai yra esminis įsipareigojimas, prisiimtas pagal asociacijos susitarimą;

28.  primygtinai ragina Gruzijos vyriausybę toliau įgyvendinti viešųjų finansų valdymo reformą;

29.  palankiai vertina tai, kad priimta nacionalinė kovos su organizuotu nusikalstamumu strategija;

30.  ragina Gruzijos parlamentą apsvarstyti pakeitimų paketą, kuriuo siekiama reformuoti kovos su narkotikais politikos teisės aktus, atsižvelgiant į 2017 m. lapkričio 30 d. Konstitucinio Teismo sprendimą;

31.  palankiai vertina tai, kad Gruzijos parlamentas pritarė įstatymų paketui, kuriuo siekiama pagerinti kalinių padėtį;

Pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms

32.  ragina Gruzijos valdžios institucijas toliau diegti šalies žmogaus teisių koordinavimo mechanizmą ir stiprinti bendradarbiavimą daugiašaliuose forumuose; reiškia susirūpinimą dėl to, kad nepadaryta pažangos tiriant Azerbaidžano žurnalisto Afgano Mukhtarli pagrobimą iš Tbilisio, kuris parodė, kad esama daug saugumo tarnybų veikimo trūkumų, įskaitant politinį kišimąsi; ragina Gruzijos vyriausybę užtikrinti, kad tyrimas būtų nedelsiant ir patikimai užbaigtas, ir pabrėžia, jog reikia, kad Gruzija garantuotų saugią ir nepavojingą aplinką jos teritorijoje gyvenantiems žmogaus teisių gynėjams, siekiant užtikrinti, kad daugiau nepasikartotų tokie veiksmai;

33.  atkreipia dėmesį į 2017 m. lapkričio 28 d. EŽTT sprendimą, susijusį su buvusiu Ministru Pirmininku Vano Merabishvili, kuriuo nustatytas Europos žmogaus teisių konvencijos 18 straipsnio pažeidimas, nes areštuojant buvusį ministrą pirmininką buvo laikomasi „slaptos darbotvarkės“ ir „savanaudiškų tikslų“;

34.  pabrėžia, kad svarbu nustatyti aiškią, skaidrią ir žmogaus teisėmis grindžiamą politiką ir mechanizmus, susijusius su ankstesnių administracijų laikotarpiu padarytų žmogaus teisių pažeidimų tyrimu, baudžiamuoju persekiojimu ir kompensavimu, kartu patikinant, kad šio proceso metu bus visapusiškai laikomasi teisinės valstybės ir tinkamo proceso principų;

35.  ragina Gruzijos valdžios institucijas imtis tolesnių veiksmų, kad būtų išsaugotos, visų pirma pažeidžiamų grupių, pagrindinės laisvės ir žmogaus teisės, ir kovoti su neapykantą kurstančia kalba ir diskriminacija, nukreiptomis prieš LGBTQI asmenis, romus, ŽIV / AIDS sergančius žmones, neįgaliuosius ir kitus mažumų atstovus, be kita ko, darbo rinkoje, pasitelkiant iš dalies pakeistą Darbo kodeksą; ypač ragina Gruziją suderinti teisės aktus dėl neįgaliųjų teisių su JT neįgaliųjų teisių konvencija, kurią Gruzija ratifikavo 2014 m.; teigiamai vertina tai, kad Gruzija ratifikavo Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija), taip pat priėmė įstatymą dėl oficialiosios kalbos ir valstybės strategijos, skirtos piliečių lygybei ir integracijai užtikrinti, ir ragina nedelsiant juos įgyvendinti ir sukurti veiksmingą stebėsenos mechanizmą;

36.  ragina Gruzijos valdžios institucijas imtis tolesnių veiksmų, kad moterys būtų apsaugotos nuo visų formų smurto, seksualinės prievartos ir priekabiavimo darbe ir viešosiose vietose, ir būtų padidintas moterų skaičius darbo rinkoje politiniame gyvenime, kur joms vis dar atstovaujama nepakankamai;

37.  ragina stiprinti vaikų teisių apsaugą, be kita ko, smurto prieš vaikus prevenciją, ir visų vaikų, įskaitant neįgalius vaikus, galimybes naudotis švietimo paslaugomis; pakartoja, kad Gruzijos vyriausybė yra atsakinga už atidų našlaičių prieglaudose ir religinėse globos įstaigose esančių vaikų padėties stebėjimą;

38.  primena laisvos ir nepriklausomos žiniasklaidos, redakcinės nepriklausomybės bei pliuralizmo ir nuosavybės skaidrumo žiniasklaidos srityje kaip pagrindinių demokratijos principų svarbą; su pasitenkinimu pažymi, kad, kaip nurodoma organizacijos „Žurnalistai be sienų“ paskelbtame 2018 m. pasaulio spaudos laisvės indekse, padėtis Gruzijoje pagerėjo; atkreipia dėmesį į žiniasklaidos turinio politizavimą; primena televizijos kanalo „Rustavi 2“ atvejį;

Prekyba ir ekonominis bendradarbiavimas

39.  palankiai vertina tai, kad, visų pirma priėmus darbuotojų saugos įstatymą, didelis dėmesys skiriamas darbo vietų kūrimui ir darbuotojų teisėms, siekiant veiksmingai kovoti su incidentų darbe daroma didele žala žmonėms; primygtinai ragina Gruzijos parlamentą išplėsti įstatymo taikymo sritį, kad būtų išvengta išimčių; primena Gruzijos valdžios institucijoms apie įsipareigojimą laikytis tarptautinių darbuotojų teisių standartų ir pabrėžia poreikį pertvarkyti Darbo sąlygų tikrinimo departamentą į visavertę ir nepriklausomą darbo inspekcijos sistemą, suderintą su TDO konvencija Nr. 81, siekiant pagerinti darbuotojų saugą ir sumažinti nedeklaruojamą darbą; ragina nutraukti darbdavių taikomą praktiką, kai diskriminuojami asmenys, kurie naudojasi savo profesinių sąjungų teisėmis; yra susirūpinęs dėl vaikų darbo ir nepakankamos profesinių sąjungų asociacijos laisvės; primena, kad pagal asociacijos susitarimo reikalavimus darbuotojų sauga yra nepaprastai svarbi;

40.  pažymi, kad ES yra didžiausia Gruzijos prekybos partnerė, atsakinga už beveik trečdalį visos prekybos, ir svarbiausia paramos teikėja bei didžiausias tiesioginių užsienio investicijų šaltinis; palankiai vertina pagrindinių struktūrinių reformų, kuriomis siekiama gerinti ekonominę ir verslo aplinką ir gauti kuo didesnę naudą iš IVLPE, įgyvendinimą; teigiamai vertina Gruzijos pažangą, padarytą derinant jos teisės aktus su prekyba susijusiose srityse, įskaitant sanitarines ir fitosanitarines priemones, tačiau ragina užtikrinti didesnę pažangą maisto saugos srityje; atkreipia dėmesį į šiuo metu vykdomų struktūrinių reformų, susijusių su investavimo aplinkos gerinimu Gruzijoje, svarbą; pabrėžia, jog reikia, kad Gruzijos valdžios institucijos užtikrintų sąžiningą Gruzijos ekonomikos augimo rezultatų paskirstymą gyventojams, ir asociacijos susitarimo įgyvendinimą MVĮ naudai;

41.  su pasitenkinimu pažymi, kad į ES pradėti eksportuoti keli nauji produktai, nors Gruzija vis dar daugiausia eksportuoja žemės ūkio prekes ir žaliavas; ragina Komisiją remti Gruziją nustatant tas sritis, kuriose būtų galima toliau skatinti ekonomikos įvairinimą, ir teikiant joms pirmenybę IVLPE įgyvendinimo procese; rekomenduoja Gruzijai apsvarstyti produktų, eksportuojamų į ES rinkas, įvairinimo strategiją;

42.  teigiamai vertina pažangą, padarytą viešųjų pirkimų srityje, ir atitinkamai planuojamą teisės aktų suderinimą iki 2022 m.; pabrėžia nešališkos ir nepriklausomos peržiūros įstaigos svarbą; primygtinai ragina Gruzijos vyriausybę padidinti viešųjų pirkimų sistemos skaidrumą, visų pirma sumažinant viešųjų pirkimų įstatyme nustatytų atviram konkursui taikomų išimčių skaičių, siekiant sumažinti bendrą be konkurso sudaromų sutarčių kiekį;

43.  teigiamai vertina tai, kad Gruzija prisijungė prie Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių kilmės taisyklių konvencijos, dėl to bus sudarytos sąlygos taikyti kilmės kumuliaciją išsamioje ir visapusiškoje laisvosios prekybos erdvėje; ragina Gruziją taip pat prisijungti prie Konvencijos dėl bendrosios tranzito procedūros;

Energetika ir kitos bendradarbiavimo sritys

44.  palankiai vertina Gruzijos narystę Energijos bendrijoje ir pažangą, padarytą pagal asociacijos susitarimo ir Energijos bendrijos sutarties nuostatas siekiant integruoti Gruzijos energetikos rinką į ES rinką pasitelkiant reguliavimo konvergenciją; yra įsitikinęs, kad taip toliau siekiama vykdyti sąlygas, kad būtų užtikrintas visos Europos energijos rūšių derinys, laikantis Paryžiaus susitarimo dėl kovos su klimato kaita priemonių ir JT darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. 10 tikslo dėl kovos su energijos nepritekliumi priemonių; primygtinai ragina Gruzijos valdžios institucijas dėti visas pastangas, kurių reikia siekiant paspartinti ES energetikos acquis priėmimą, remiant ES, taip pat intensyvinti mokslinį bendradarbiavimą ir inovacijų plėtrą energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiosios energijos srityje; pažymi, kad tokie planai, kaip Energetikos ministerijos integravimas į Ekonomikos ir darnaus vystymosi ministeriją, turėtų būti rengiami glaudžiai bendradarbiaujant su Gruzijos parlamentu;

45.  rekomenduoja Gruzijos valdžios institucijoms parengti patikimą nacionalinę energetikos strategiją, pagal kurią būtų sumažintas energijos subsidijų lygis ir padidintas energijos tiekimo saugumas bei energetinė nepriklausomybė; ragina plėtoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją ir didinti energijos vartojimo efektyvumą, taip pat priimti būtinus įstatymus ir pritaikyti institucinę sistemą; ragina stiprinti energijos tranzito funkcijas;

46.  pažymi, kad reikia atlikti tolesnius įgyvendinimo veiksmus transporto ir aplinkos srityje; primygtinai ragina Gruzijos vyriausybę priimti kovos su oro tarša strategiją; ragina Gruzijos valdžios institucijas padidinti visuomenės dalyvavimą su aplinka susijusių sprendimų priėmimo procese ir informacijos apie aplinką dalijimosi mastą, siekiant skatinti visuomeninį interesą;

47.  primena, kad aplinkos valdymas yra esminis asociacijos susitarimo reikalavimų aspektas; džiaugiasi, kad įsigaliojo naujasis ES teisės aktus atitinkantis Poveikio aplinkai vertinimo kodeksas ir kad buvo patvirtintos Klimato politikos veiksmų plano gairės; ragina toliau derinti nacionalinę aplinkos politiką su ES kovos su klimato kaita tikslais, vadovaujantis 2015 m. Paryžiaus susitarimo nuostatomis, ir, visų pirma, baigti rengti Mažo išmetamųjų teršalų kiekio technologijų plėtojimo strategiją ir ją priimti;

48.  pažymi, kad Gruzija įsipareigojo veiksmingai įgyvendinti daugiašalius aplinkosaugos susitarimus pagal prekybos ir darnaus vystymosi (PDV) skyrių, kurį reikia toliau tobulinti;

49.  atkreipia dėmesį į Gruzijos vyriausybės planą toliau vystyti hidroenergiją; atsižvelgdamas į tai, ragina Gruzijos valdžios institucijas patvirtinti ES standartus ir jų laikytis visuose projektuose ir, visų pirma, taikyti atvirą ir skaidrią poveikio aplinkai vertinimo procedūrą, į kurią būtų įtraukti visi pagrindiniuose sprendimo priėmimo proceso etapuose dalyvaujantys suinteresuotieji subjektai;

Institucinės nuostatos

50.  mano, kad naudinga įtraukti Gruzijos valdžios institucijas nuo atitinkamų teisės aktų projektų rengimo etapo, siekiant užtikrinti įtraukesnį procesą ir sumažinti Gruzijos perėjimo išlaidas, ir ragina Komisiją visapusiškai pasinaudoti ex ante keitimosi informacija mechanizmais;

51.  pakartoja savo pasiryžimą didinti tarptautinių susitarimų su ES Rytų šalimis partnerėmis įgyvendinimo stebėseną; dar kartą ragina Komisiją ir EIVT dažniau perduoti Parlamentui ir Tarybai išsamias rašytines ataskaitas dėl šių susitarimų įgyvendinimo;

52.  pažymi, kad IVLPE įgyvendinimo vertinime labai daug dėmesio skiriama prekybos srautams ir kliūtims prekybai; ragina Komisiją tinkamai stebėti ir vertinti IVLPE įgyvendinimą, ypač daug dėmesio skiriant acquis perkėlimui į nacionalinę teisę ir įgyvendinimui, taip pat poveikiui Gruzijos visuomenei, ir pateikti viešas ir išsamias metines ataskaitas, įskaitant dėl ES teikiamos techninės ir finansinės paramos;

53.  ragina Tarybą ir Komisiją ir toliau naudoti visus galimus svertus siekiant skatinti Gruzijos pastangas veiksmingai įgyvendinti IVLPE ir padėti jai tai padaryti ir primena, kad tvarus IVLPE įgyvendinimas negali priklausyti tik nuo ES paramos ir kad šiuo tikslu reikia užtikrinti nepriklausomą Gruzijos vykdomą administravimą, siekiant skatinti didesnius prekybos srautus, mažesnę biurokratinę naštą ir administracinių procedūrų supaprastinimą; ragina abi šalis teikti didesnę paramą labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) ir užtikrinti joms techninę paramą; primygtinai ragina Komisiją apsvarstyti, ar nereikėtų įsteigti paramos grupės Gruzijai, panašios į Ukrainai skirtą grupę;

54.  ragina EIVT ir (arba) Komisiją vienu metu paskelbti visas metines asociacijos įgyvendinimo ataskaitas ir tuo pačiu metu paskelbti lyginamąjį pažangos, kurią kiekviena asocijuotoji partnerė pasiekė įgyvendindama asociacijos susitarimą ir IVLPE, lygio vertinimą, atliktą taikant konkrečius lyginamuosius rodiklius;

55.  yra pasiryžęs rengti metines asociacijos susitarimų įgyvendinimo ataskaitas;

o
o   o

56.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Gruzijos vyriausybei ir parlamentui.

(1) OL C 294, 2016 8 12, p. 31.
(2) OL C 11, 2018 1 12, p. 82.
(3) OL C 356, 2018 10 4, p. 130.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0073.
(5) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0266.
(6) „Rinkimų reformos trijose rytinėse kaimyninėse asociacijos susitarimus pasirašiusiose šalyse – Ukrainoje, Gruzijoje ir Moldovoje“ (anglų k.), Europos Parlamentas, 2017 m. spalio 26 d.
(7) „ES ir Moldovos, Gruzijos ir Ukrainos asociacijos susitarimai“, Europos Parlamentas, 2018 m. birželio 28 d.
(8) „Institucinės sistemos kūrimas asociacijos susitarimų įgyvendinimui Gruzijoje, Moldovoje ir Ukrainoje: lyginamoji perspektyva“ (anglų k.), Europos Parlamentas, 2018 m. rugsėjo mėn.

Atnaujinta: 2020 m. vasario 6 d.Teisinis pranešimas - Privatumo politika