Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2017/0237(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0340/2018

Pateikti tekstai :

A8-0340/2018

Debatai :

PV 14/11/2018 - 22
CRE 14/11/2018 - 22

Balsavimas :

PV 15/11/2018 - 5.5
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0462

Priimti tekstai
PDF 384kWORD 483k
Ketvirtadienis, 2018 m. lapkričio 15 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Geležinkelių keleivių teisės ir pareigos ***I
P8_TA(2018)0462A8-0340/2018
Rezoliucija
 Jungtinis tekstas

2018 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl geležinkelių keleivių teisių ir pareigų (nauja redakcija) (COM(2017)0548 – C8-0324/2017 – 2017/0237(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: nauja redakcija)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2017)0548),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 91 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0324/2017),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 18 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

–  atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 28 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl sistemingesnio teisės aktų pakeitimo metodo naudojimo(2),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 24 d. Teisės reikalų komiteto laišką Transporto ir turizmo komitetui vadovaujantis Darbo tvarkos taisyklių 104 straipsnio 3 dalimi,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 104 ir 59 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomonę (A8-0340/2018),

A.  kadangi, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, Komisijos pasiūlyme, be nurodytų pakeitimų, kitų esminių pakeitimų nėra ir kadangi, kalbant apie nepakeistų ankstesnių aktų nuostatų ir minėtų pakeitimų kodifikavimą, pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės;

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją, atsižvelgęs į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės rekomendacijas;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 197, 2018 6 8, p. 66.
(2) OL C 77, 2002 3 28, p. 1.


Europos Parlamento pozicija, priimta 2018 m. lapkričio 15 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) .../... dėl geležinkelių keleivių teisių ir pareigų (nauja redakcija)
P8_TC1-COD(2017)0237

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 91 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)  Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1371/2007(2) reikia padaryti pakeitimų, siekiant užtikrinti geresnę keleivių apsaugą ir skatinti dažniau keliauti geležinkeliais, visų pirma deramai atsižvelgiant į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 11, 12 ir 14 straipsnius. Todėl atsižvelgiant į šiuos pakeitimus ir siekiant aiškumo minėtas reglamentas Reglamentas (EB) Nr. 1371/2007 turėtų būti išdėstytas nauja redakcija; [1 pakeit.]

(2)  atsižvelgiant į bendrą transporto politiką, svarbu užtikrinti geležinkelių keleivių teises ir pagerinti keleivių vežimo geležinkeliais paslaugų kokybę ir veiksmingumą, kad geležinkelių eismas išaugtų kitų transporto rūšių atžvilgiu;

(3)  sprendžiant vartotojų apsaugos Sąjungoje klausimus padaryta didelė pažanga, tačiau geležinkelių keleivių teisių apsaugą dar reikia tobulinti tobulinti ir geriau užtikrinti, kad jiems būtų kompensuojama už vėlavimą, atšaukimą ir atlyginama materialinė žala; [2 pakeit.]

(4)  kadangi geležinkelių keleivis yra silpnesnė vežimo sutarties šalis, todėl turėtų būti užtikrintos keleivių teisės;

(5)  jei tarptautinio ir nacionalinio susisiekimo geležinkelių keleivių teisės būtų suvienodintos, vartotojų apsaugos keleivių teisių Sąjungoje lygis būtų didesnis, geležinkelio įmonėms būtų užtikrinamos vienodos veiklos sąlygos, o keleiviams būtų garantuojamos vienodos teisės visų pirma atsižvelgiant į jų galimybes gauti informaciją ir kompensaciją vėlavimo ar atšaukimo atveju. Keleiviai turėtų gauti kuo tikslesnę informaciją apie savo teises; [3 pakeit.]

(5a)   šiuo reglamentu neturėtų būti daromas neigiamas poveikis valstybių narių ar kitų kompetentingų institucijų galimybei nustatyti socialinius reglamentuojamų paslaugų tarifus tiek viešųjų paslaugų, tiek komercinių paslaugų teikėjams; [4 pakeit.]

(6)  miesto, priemiesčių ir regioninio keleivių vežimo geležinkeliu paslaugų pobūdis yra kitoks nei tolimojo keleivių vežimo paslaugų. Todėl valstybėms narėms turėtų būti leidžiama miesto, priemiesčių ir regioninio keleivių vežimo geležinkeliu paslaugoms daryti tam tikrų nuostatų, kuriomis reguliuojamos keleivių teisės, taikymo išimčių, jei tokio vežimo Sąjungoje paslaugos nėra tarptautinės; [136 pakeit.]

(7)  šio reglamento tikslas yra pagerinti keleivių vežimo geležinkeliu paslaugas Sąjungoje. Todėl valstybės narės turėtų turėti galimybę suteikti išimtis paslaugoms regionuose, kur didelė dalis paslaugų teikiama už Sąjungos ribų, jei teikiant tokias paslaugas tų valstybių narių teritorijoje pakankamo lygio keleivių teisių apsauga užtikrinama nacionalinės teisės aktais;

(8)  tačiau šio reglamento nuostatos, kuriomis sudaromos sąlygos geležinkelio paslaugomis lengviau naudotis neįgaliems ir riboto judumo asmenims, turėtų būti taikomos be išimčių. Taip pat be išimčių turėtų būti taikomos asmenų teisės įsigyti kelionės geležinkeliu bilietus be pernelyg didelių sunkumų, taip pat nuostatos dėl geležinkelio įmonių atsakomybės keleivių ir jų bagažo atžvilgiu, reikalavimas, kad geležinkelio įmonės būtų atitinkamai apsidraudusios, ir reikalavimas, kad jos tinkamomis priemonėmis užtikrintų keleivių asmeninį saugumą geležinkelio stotyse bei traukiniuose ir valdytų riziką; [6 pakeit.]

(9)  geležinkelių paslaugų naudotojai taip pat turi teisę gauti informaciją apie teikiamą paslaugą tas paslaugas ir susijusius klausimus prieš kelionę ir kelionės, jos metu ir po jos. Jeigu įmanoma, Geležinkelio įmonės ir bilietų pardavėjai turėtų suteikti šią informaciją kuo greičiau iš anksto ir kuo greičiau arba bent jau kelionės pradžioje. Teikiamos informacijos forma turėtų būti patogi naudoti neįgaliems ir riboto judumo asmenims ir turėtų būti skelbiama viešai. Geležinkelio įmonės turėtų suteikti šią informaciją jų paslaugas parduodantiems bilietų pardavėjams ir kitoms geležinkelio įmonėms; [7 pakeit.]

(9a)   suteikus galimybę susipažinti su visais operatyviniais duomenimis ir tarifais realiu laiku vienodomis ir tinkamomis sąlygomis, kelionės geležinkeliu taptų prieinamesnės naujiems klientams ir jiems būtų suteikta įvairesnių kelionės galimybių ir galimybių rinktis tarifus. Siekdamos sudaryti palankias sąlygas kelionėms geležinkeliu, geležinkelio įmonės bilietų pardavėjams turėtų teikti savo operatyvinius ir tarifų duomenis. Reikėtų pasistengti, kad keleiviai galėtų rezervuoti tęstinės kelionės bilietus ir vieną optimalią kelionę geležinkeliu; [8 pakeit.]

(9b)   vykdomas daugiarūšis asmenų vežimas padės pasiekti klimato tikslus. Todėl geležinkelio įmonės taip pat turi turėtų viešinti tai, kad teikia su kitomis transporto rūšimis derinamas paslaugas, kad geležinkelio keleiviai būtų apie jas informuoti prieš užsisakydami kelionę; [9 pakeit.]

(9c)  gerai išvystytas daugiarūšis asmenų vežimas padės pasiekti klimato tikslus. Todėl geležinkelio įmonės taip pat turėtų viešinti tai, kad teikia su kitomis transporto rūšimis derinamas paslaugas, kad geležinkelio keleiviai būtų apie jas informuoti prieš užsisakydami kelionę; [10 pakeit.]

(10)  išsamesni kelionės informacijos pateikimo reikalavimai yra nustatyti Techninėse sąveikos specifikacijose (TSS), nurodytose Komisijos reglamente (ES) Nr. 454/2011(3);

(11)  Stiprinant geležinkelių keleivių teises reikėtų remtis esama susijusios tarptautinės teisės nuostatomis, pateikiamomis 1980 m. gegužės 9 d. Tarptautinio vežimo geležinkeliais sutarties (COTIF), pakeistos 1999 m. birželio 3 d. Tarptautinio vežimo geležinkeliais sutarties pakeitimo protokolu (1999 m. protokolas) A priede – Vienodosios tarptautinio keleivių ir bagažo vežimo geležinkeliais sutarties (CIV) taisyklės. Vis dėlto pageidautina išplėsti šio reglamento taikymo apimtį ir suteikti apsaugą ne tik tarptautiniams, bet ir vietos keleiviams. Sąjunga prie sutarties COTIF prisijungė 2013 m. vasario 23 d.;

(12)  bilietų pardavimo keleiviams klausimais valstybės narės turėtų imtis visų priemonių, kad keleiviams nebūtų taikomos skirtingos sąlygos dėl pilietybės arba gyvenamosios vietos, nesvarbu, ar atitinkamas keleivis kitoje valstybėje narėje būna nuolat ar yra laikinai. Tos priemonės turėtų apimti visų rūšių paslėptas sąlygas, kurios taikant kitokius kriterijus, pavyzdžiui, gyvenamosios vietos, fizinės ar skaitmeninės buvimo vietos, gali veikti vienodai. Atsižvelgusios į keleivių vežimo bilietų pardavimo elektroninių platformų plėtrą, valstybės narės turėtų ypač pasirūpinti užtikrinti, kad prieigos prie elektroninių sąsajų arba bilietų pardavimo sąlygos būtų visiems vienodos. Vis dėlto vienodų sąlygų reikalavimas neturėtų savaime trukdyti taikyti su socialiniais tarifais susijusias transporto sistemas, jeigu jos yra proporcingos ir taikomos nepriklausomai nuo susijusių asmenų pilietybės; [11 pakeit.]

(13)  Sąjungoje populiarėjantis važiavimas dviračiais yra reikšmingas apskritai judumui ir turizmui. Jei renkantis transporto rūšį dažniau keliaujama traukiniais ir kartu pasiimamas dviratis, transporto poveikis aplinkai mažesnis. Todėl geležinkelio įmonės turėtų sudaryti kuo geresnes sąlygas derinti keliones dviračiais ir traukiniais, ypač leisti jos turėtų suteikti pakankamai dviračių stovų, kuriuose būtų galima vežtis surinktus dviračius vežtis traukiniais; specialiai tam skirtose vietose visų tipų keleiviniuose traukiniuose, įskaitant greituosius, tolimojo vežimo, tarpvalstybinius ir vietinius. Keleiviai turėtų būti informuojami apie dviračių vežimo vietas. Šie reikalavimai turėtų būti taikomi visoms geležinkelio įmonėms nuo ... [dveji metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos]; [12 pakeit.]

(14)  geležinkelio įmonės, kai įmanoma, turėtų parduodamos tęstinės kelionės bilietus sudaryti sąlygas geležinkelių keleiviams lengviau vieną operatorių pakeisti kitu; [13 pakeit.]

(15)  atsižvelgiant į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją ir siekiant, kad neįgalūs ir riboto judumo asmenys turėtų galimybę geležinkeliais keliauti kaip kiti piliečiai, turėtų būti nustatytos vienodų sąlygų ir pagalbos teikimo kelionės metu taisyklės. Neįgalūs ir riboto judumo – dėl negalios, amžiaus arba bet kurios kitos priežasties – asmenys turi tokias pačias teises į judėjimo laisvę, pasirinkimo laisvę ir vienodas sąlygas kaip ir kiti piliečiai. Inter alia, turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys tam, kad neįgaliems ir riboto judumo asmenims būtų teikiama prieinama informacija, susijusi su geležinkelio paslaugų prieinamumu, su galimybe patekti į riedmenis ir su traukiniuose esančiais patogumais. Siekiant kuo geriau informuoti keleivius su jutimų sutrikimais apie vėlavimus, prireikus turėtų būti naudojamos tinkamos ir jiems suprantamos vaizdo ir garso sistemos. Neįgalūs ir riboto judumo asmenys turėtų turėti galimybę be papildomų mokesčių nusipirkti bilietus traukinyje. Darbuotojai turėtų būti tinkamai išmokyti aptarnauti neįgalius ir riboto judumo asmenis pagal jų reikmes, ypač kai jiems teikia pagalbą. Kad keliavimo sąlygos būtų vienodos, tokiems asmenims pagalba stotyse ir traukiniuose turėtų būti teikiama visą laiką, kol važiuoja traukiniai, o ne vien tik tam tikrais paros laikotarpiais nemokamai teikiama pagalba įsėdant į traukinį ir išlipant iš jo; [14 pakeit.]

(15a)  jeigu stotyje nėra prieinamų bilietų pardavimo priemonių, neįgalūs ir riboto judumo asmenys turėtų galėti įsigyti bilietus traukinyje; [15 pakeit.]

(16)  geležinkelio įmonės ir stoties valdytojai, laikydamiesi TSS dėl neįgaliųjų Komisijos reglamento (ES) Nr. 1300/2014 (TSS)(4) ir riboto judumo asmenų Direktyvos XXX, kuri papildys TSS, turėtų atsižvelgti į neįgalių ir riboto judumo asmenų reikmes. Be to, įsigyjant naujus įrenginius, vykdant statybos arba plataus masto atnaujinimo darbus visi pastatai ir riedmenys pagal Sąjungos teisės normas dėl viešųjų pirkimų, ypač Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/24/ES(5), būtų tokiems asmenims pritaikyti palaipsniui šalinant fizines kliūtis ir funkcinius nesklandumus; [16 pakeit.]

(17)  pageidautina, kad šiuo reglamentu būtų sukurta kompensavimo keleiviams vėlavimo atveju sistema, kuri būtų susijusi su geležinkelio įmonės atsakomybe ir grindžiama tais pačiais pagrindais, kaip COTIF ir ypač Vienodosiose CIV taisyklėse, susijusiose su keleivių teisėmis, numatyta tarptautinė sistema. Įsigyti bilietai turėtų būti visiškai kompensuojami. Jei keleiviniai traukiniai vėluoja, kompensacija, kurią keleiviams moka geležinkelio įmonė, turėtų būti grindžiama bilieto kainos procentine dalimi iki 100% bilieto kainos; [17 pakeit.]

(18)  turėtų būti reikalaujama, kad geležinkelio įmonių atsakomybė geležinkelio keleiviams nelaimingų atsitikimų atvejais būtų apdrausta arba būtų imtasi lygiaverčių priemonių. Jei valstybės narės nustato didžiausią žalos kompensavimo sumą, mokamą keleivio mirties ar kūno sužalojimo atveju, ta suma turėtų būti bent ne mažesnė už sumą, nustatytą Vienodosiose CIV taisyklėse;. Valstybės narės turėtų turėti galimybę bet kuriuo metu padidinti žalos kompensavimo sumą keleivių mirties ar sužalojimo atveju; [18 pakeit.]

(19)  sustiprinus teises į kompensavimą ir pagalbą vėlavimo, praleisto persėdimo ar paslaugos atšaukimo atveju, geležinkelių keleivių vežimo rinka būtų paskatinta veikti keleivių naudai;

(20)  jei traukiniai vėluoja, keleiviams turėtų būti paaiškintos galimybės tęsti kelionę ar keliauti kitu maršrutu panašiomis vežimo sąlygomis. Tokiais atvejais ypač turėtų būti atsižvelgiama į neįgalių ir riboto judumo asmenų reikmes gauti tinkamą informaciją; [19 pakeit.]

(20a)   kelionės arba mišriosios kelionės aiškinimas turėtų apimti visas situacijas, kai rezervuojant pirminę kelionę buvo numatytas realistinis arba taikytinas minimalus persėdimo laikas, atsižvelgiant į visus svarbius veiksnius, pvz., atitinkamų stočių ir platformų dydį ir vietą; [137 pakeit.]

(21)  tačiau geležinkelio įmonė neturėtų būti įpareigota mokėti kompensacijos, jeigu ji gali įrodyti, kad traukiniai vėlavo dėl ekstremalių oro sąlygų arba didelės stichinės nelaimės, kurios būtų pavojingos traukinių eismui. Kiekvienas toks įvykis turėtų prilygti ypatingai gaivalinei nelaimei ir skirtis nuo įprastų tuo metų laiku oro sąlygų, pavyzdžiui, nuo rudeninių audrų arba nuo reguliariai miestus užtvindančio potvynio arba sniego tirpsmo vandens. Geležinkelio įmonės turėtų įrodyti negalėjusios nei numatyti, nei išvengti traukinių vėlavimo, net jei būtų ėmusiosios visų įmanomų priemonių; [20 pakeit.]

(22)  bendradarbiaudami su infrastruktūros valdytojais ir geležinkelio įmonėmis, stoties valdytojai turėtų parengti ir viešai paskelbti nenumatytų atvejų planus, kad sugaišintiems keleiviams teikiant tinkamą informaciją ir jais rūpinantis būtų kuo labiau mažinamos sutrikusio traukinių eismo pasekmės; [21 pakeit.]

(23)  šis reglamentas neturėtų varžyti geležinkelio įmonių, bilietų pardavėjų, geležinkelio stočių ir infrastruktūros valdytojų teisės vykdant savo įsipareigojimus keleiviams pagal taikytinus nacionalinius teisės aktus šį reglamentą, kai tinkama, reikalauti kompensacijos iš bet kurio asmens, įskaitant trečiąsias šalis; [22 pakeit.]

(24)  kai šio reglamento pagrindu valstybė narė suteikia leidimą geležinkelio įmonėms išimties tvarka netaikyti šio reglamento nuostatų, ji turėtų, pasikonsultavusi su keleivius atstovaujančiomis organizacijomis, skatinti geležinkelio įmones patvirtinti kompensavimo ir pagalbos didelių keleivių vežimo geležinkeliu paslaugų sutrikdymų atvejais susitarimus;

(25)  taip pat pageidautina, kad nelaimingo atsitikimo metu nukentėję asmenys ir jų išlaikytiniai tuoj po nelaimingo atsitikimo būtų apsaugoti nuo trumpalaikių finansinių rūpesčių;

(26)  geležinkelių keleiviams būtų naudinga, jeigu, suderinus su valdžios institucijomis, būtų imtasi atitinkamų priemonių užtikrinti jų asmeninį saugumą stotyse bei traukiniuose;

(27)  geležinkelių keleiviai turėtų turėti galimybę pateikti skundą dėl šiame reglamente numatytų teisių ir pareigų bet kuriai susijusiai geležinkelio įmonei, bilietų pardavėjui arba geležinkelio stoties ar infrastruktūros valdytojui, ir teisę gauti atsakymą per priimtiną laikotarpį; [23 pakeit.]

(28)  geležinkelio įmonės ir stoties valdytojai turėtų nustatyti, paskelbti, valdyti ir stebėti keleivių vežimo geležinkeliais paslaugų kokybės standartus, įskaitant taikomus neįgaliems ir riboto judumo asmenims; [24 pakeit.]

(29)  kad užtikrintų geležinkelių transporto naudotojų aukšto lygio apsaugą, valstybės narės turėtų būti įpareigotos paskirti nacionalines vykdančiąsias įstaigas, kurios įdėmiai stebėtų ir užtikrintų šio reglamento vykdymą nacionaliniu lygmeniu. Tos įstaigos turėtų galėti imtis įvairių vykdymo užtikrinimo priemonių ir, laikantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/11/ES(6), užtikrinti keleiviams privalomo alternatyvaus ginčų sprendimo galimybę. Keleiviai, įtarę šio reglamento pažeidimą, turėtų galėti toms įstaigoms teikti skundus ir pasinaudoti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 524/2013(7) nustatytu elektroniniu ginčų sprendimo būdu, jei dėl jo sutarta. Taip pat turėtų būti numatyta, kad skundus galėtų pateikti keleivių grupėms atstovaujančios organizacijos. Kad tokie skundai būtų tinkamai išnagrinėti, įstaigos turėtų bendradarbiauti tarpusavyje;, o šis reglamentas ir toliau turėtų būti nurodytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EU) 2017/2394(8) priede. Kiekvienais metais nacionalinės vykdančiosios įstaigos savo interneto svetainėse turėtų skelbti ataskaitas ir statistiką, kuriose išsamiai nurodo gautų skundų skaičių ir rūšį bei savo vykdymo užtikrinimo veiksmų rezultatus. Be to, tos ataskaitos turėtų būti prieinamos Europos Sąjungos geležinkelių agentūros tinklavietėje. [25 pakeit.]

(30)  asmens duomenys turėtų būti tvarkomi pagal Sąjungos teisės aktus dėl asmens duomenų apsaugos, visų pirma pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679(9);

(31)  valstybės narės turėtų nustatyti sankcijas už šio reglamento pažeidimus ir užtikrinti, kad šios sankcijos būtų taikomos. Sankcijos, kurios galėtų apimti kompensacijos išmokėjimą atitinkamam asmeniui, turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios ir turėtų apimti, be kita ko, mažiausią baudą arba atitinkamos įmonės ar organizacijos procentinę metinės apyvartos dalį, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų didesnė; [26 pakeit.]

(32)  kadangi šio reglamento tikslų, t.y. Sąjungos geležinkelių plėtros ir geležinkelių eismo keleivių teisių nustatymo, valstybės narės atskirai negali tinkamai pasiekti ir kadangi šiuos tikslus galima geriau įgyvendinti Sąjungos lygmeniu, Sąjunga gali patvirtinti priemones pagal Sutarties 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu nenumatoma nieko, kas nėra būtina siekiant šių tikslų;

(33)  siekiant gerai apsaugoti keleivius, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį priimti teisės aktus, kuriais I, II bei III priedai būtų iš dalies keičiami atsižvelgiant į Vienodąsias CIV taisykles, būtiniausiąją informaciją, kurią privalo pateikti geležinkelio įmonės ir bilietų pardavėjai, būtinuosius paslaugos kokybės standartus, ir pakoreguoti šiame reglamente nurodytas pinigų sumas atsižvelgiant į infliaciją. Labai svarbu, kad parengiamojo darbo metu Komisija vykdytų konsultacijas, taip pat su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos pagal 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros(10) nustatytus principus. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(33a)  siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai patvirtinti standartinę Sąjungos skundo formą, kurią keleiviai gali naudoti prašydami kompensacijos pagal šį reglamentą. Tais įgaliojimais turi būti naudojamasi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011(11); [27 pakeit.]

(34)  šiame reglamente laikomasi pagrindinių teisių ir principų, pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, ypač 21, 26, 38 ir 47 straipsnių, susijusių atitinkamai su visų formų diskriminacijos uždraudimu, neįgalių asmenų integravimu, vartotojų aukšto lygio apsauga ir teise į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą. Valstybių narių teismai šį reglamentą turėtų taikyti laikydamiesi šių teisių ir principų,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I skyrius

Bendrosios nuostatos

1 straipsnis

Dalykas ir tikslai [28 pakeit.]

Siekiant užtikrinti veiksmingą keleivių apsaugą ir paskatinti keliauti geležinkeliu, šiuo reglamentu nustatomos geležinkelių transportui taikomos taisyklės dėl: [29 pakeit.]

a)  vienodų vežimo ir bilietų pardavimo sąlygų taikymo visiems keleiviams; [30 pakeit.]

b)  geležinkelio įmonių atsakomybės ir jų draudimo įsipareigojimų dėl keleivių ir jų bagažo;

c)  keleivio teisių, jei naudodamasis geležinkelio paslaugomis ir patekęs į avariją keleivis žuvo, susižeidė arba prarado savo bagažą arba jo bagažas buvo apgadintas;

d)  keleivio teisių ir kompensacijos, jei traukinių eismas sutrinka, pvz., traukiniai vėluoja arba atšaukiami; [31 pakeit.]

e)  būtiniausios, tikslios ir laiku pateikiamos informacijos, kurią reikia pateikti keleiviams prieinama forma, įskaitant vežimo sutarčių sudarymą ir bilietų išdavimą; [32 pakeit.]

f)  vienodų sąlygų neįgaliems ir riboto judumo asmenims ir privalomos apmokyto personalo teikiamos pagalbos jiems; [33 pakeit.]

g)  paslaugų kokybės standartų apibrėžimo bei stebėjimo ir keleivių asmeniniam saugumui kylančių pavojų valdymo;

h)  tinkamų skundų teikimo ir nagrinėjimo procedūrų; [34 pakeit.]

i)  bendrųjų vykdymo taisyklių.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1.  Šis reglamentas taikomas Sąjungos mastu valstybės vidaus ir tarptautinėms kelionėms geležinkelių transportu ir visoms paslaugoms, kurias teikia viena ar daugiau licenciją pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/34/ES(12) gavusių geležinkelio įmonių.

2.  Laikydamosi 4 dalies, valstybės narės gali išimties tvarka netaikyti reglamento reikalavimų šioms paslaugoms:

a)  Direktyvoje 2012/34/ES nurodytoms miesto, priemiesčių ir regioninio keleivių vežimo geležinkeliu paslaugoms, išskyrus tarpvalstybines vežimo Sąjungos viduje paslaugas; [138 pakeit.]

b)  keleivių vežimo geležinkelių transportu tarptautiniais maršrutais paslaugoms, kai didžioji kelionės dalis, įskaitant bent vieną sustojimą pagal tvarkaraštį, vyksta ne Sąjungoje, jei keleivių teisės yra pakankamai užtikrinamos atitinkamais nacionalinės teisės aktais valstybės narės, suteikusios išimtį, teritorijoje.; [36 pakeit.]

ba)  keleivių vežimo geležinkelių transportu vietiniais maršrutais paslaugoms, jei tokia išimtis buvo suteikta pagal Reglamentą (EB) Nr. 1371/2007 ne ilgiau kaip 12 mėnesių po ... [šio reglamento įsigaliojimo diena]. [37 pakeit.]

3.  Valstybės narės Komisijai praneša apie išimtis, padarytas pagal 2 dalies a ir, b ir ba punktus., ir apie nacionalinės teisės aktų pakankamumą savo teritorijose 2 dalies b punkte nustatyto reikalavimo tikslais. [38 pakeit.]

4.  5, 10 6, 11, 12 ir 25 17 straipsniai ir V skyrius taikomi visoms 1 dalyje nurodytoms keleivių vežimo geležinkeliu paslaugoms, įskaitant paslaugas, kurioms padaryta išimtis pagal 2 dalies a ir b punktus punktą. [39 pakeit.]

4a.  Šis reglamentas netaikomas paslaugoms, kurios teikiamos daugiausia dėl jų istorinės reikšmės. [40 pakeit.]

3 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1)  geležinkelio įmonė – geležinkelio įmonė, apibrėžta Direktyvos 2012/34/ES 3 straipsnio 1 dalyje;

1a)  vežėjas – sutartinė geležinkelio įmonė, su kuria keleivis sudarė vežimo sutartį, arba kelios paeiliui vežančios geležinkelio įmonės, kurios atsako šios sutarties pagrindu; [41 pakeit.]

1b)  pavaduojantis vežėjas – geležinkelio įmonė, kuri su keleiviu nesudarė vežimo sutarties, tačiau kuriai sutarties šalimi esanti geležinkelio įmonė paveda visiškai ar iš dalies atlikti vežimą geležinkeliu; [42 pakeit.]

2)  infrastruktūros valdytojas – infrastruktūros valdytojas, apibrėžtas Direktyvos 2012/34/ES 3 straipsnyje;

3)  stoties valdytojas – organizacinis vienetas valstybėje narėje, kuriam buvo patikėta valdyti geležinkelio stotį ir kuris gali būti infrastruktūros valdytojas;

4)  kelionių operatorius – organizatorius arba pardavėjas, apibrėžtas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/2302(13) 3 straipsnio 8 ir 9 dalyse dalyje, išskyrus geležinkelio įmonę; [43 pakeit.]

5)  bilietų pardavėjas – bet kuris geležinkelio transporto paslaugų pardavėjas, kuris sudaro vežimo sutartis ir parduoda bilietus, atskirus bilietus arba tęstinės kelionės bilietus geležinkelio įmonės arba keleto įmonių, ar savo vardu; [44 pakeit.]

5a)   platintojas – geležinkelio transporto paslaugų pardavėjas, kuris parduoda bilietus geležinkelio įmonės vardu ir kuris neturi jokių pareigų pagal keleivio ir geležinkelio įmonės sutartį; [45 pakeit.]

6)  vežimo sutartis – vežimo už atlyginimą ar nemokamai sutartis, kurią sudarė geležinkelio įmonė ar bilietų pardavėjas ir keleivis tam, kad būtų teikiamos viena ar daugiau transporto paslaugų; [46 pakeit.]

6a)   bilietas – patikimas įrodymas, kuriuo keleiviui suteikiama teisė į geležinkelių transportą, nepriklausomai nuo jo formos – popierinės, e. bilieto, lustinės kortelės ar kelionės kortelės; [47 pakeit.]

6b)   mišri kelionė – bilietas ar bilietai, atitinkantys daugiau kaip vieną transporto paslaugų sutartį, sudarytą dėl kelių paeiliui teikiamų geležinkelio paslaugų, kurias teikia viena ar daugiau geležinkelio įmonių; [48 pakeit.]

7)  rezervavimas – popierinis ar elektroninis leidimas, suteikiantis teisę naudotis transportu pirmiau patvirtintomis individualiomis transporto sąlygomis;

8)  tęstinės kelionės bilietas – bilietas ar atskiri bilietai, atitinkantys vieną ar kelias vežimo sutartį sutartis, sudarytąsudarytas dėl kelių paeiliui teikiamų geležinkelio paslaugų, kurias teikia viena ar ar daugiau geležinkelio įmonių, įsigyti iš to paties bilietų pardavėjo, kelionių operatoriaus ar geležinkelio įmonės kelionei nuo pradinės iki galutinės stoties; [49 pakeit.]

9)  paslauga – keleivių vežimo geležinkeliu iš vienos stoties arba stotelės į kitą pagal tvarkaraštį paslauga;

10)  kelionė – keleivių vežimas iš išvykimo stoties į atvykimo stotį pagal vieną vežimo sutartį; [50 pakeit.]

11)  keleivių vežimo geležinkelių transportu vietiniais maršrutais paslauga – keleivių vežimo geležinkelių transportu paslauga, kai nekertama valstybės narės siena;

12)  keleivių vežimo geležinkelių transportu tarptautiniais maršrutais paslauga – tarptautinė keleivių vežimo paslauga, apibrėžta Direktyvos 2012/34/ES 3 straipsnio 5 dalyje;

13)  vėlavimas – skirtumas tarp laiko, kada pagal paskelbtą tvarkaraštį keleivis turėjo atvykti, ir laiko, kada jis iš tikrųjų atvyko ar kada tikimasi, kad atvyks į galutinės atvykimo vietos stotį;

13a)  atvykimas – momentas, kai atvykimo perone traukinio durys yra atviros ir leidžiama išlipti; [51 pakeit.]

14)  daugkartinis bilietas arba sezono bilietas – bilietas neribotam skaičiui kelionių, kuris suteikia teisę jo teisėtam turėtojui keliauti geležinkeliu tam tikru maršrutu ar tinkle nustatytu laikotarpiu;

15)  praleistas persėdimas – situacija, kai pagal vieną vežimo sutartį arba kelias vežimo sutartis vykdomos vienos kelionės ar mišrios kelionės metu keleivis dėl vienos arba daugiau ankstesnių paslaugų vėlavimo arba atšaukimo nespėja pasinaudoti viena arba daugiau paslaugų; [139 pakeit.]

16)  neįgalus ir riboto judumo asmuo – asmuo, turintis nuolatinę arba laikiną fizinę psichikos, intelekto arba jutimo negalią, kuri, kai asmeniui reikia įveikti tam tikras kliūtis, gali jam trukdyti veiksmingai naudotis visomis tokiomis pačiomis transporto galimybėmis, kokias turi kiti keleiviai, arba asmuo, kurio judumas naudojantis transportu mažesnis dėl jo amžiaus; [53 pakeit.]

17)  bendrosios vežimo sąlygos – geležinkelio įmonės sąlygos, kurias sudaro bendrosios sąlygos ar kiekvienoje valstybėje narėje teisėtai galiojantys tarifai ir kurios, sudarius vežimo sutartį, tampa jos sudėtine dalimi;

18)  transporto priemonė – motorinė transporto priemonė ar priekaba, vežamos vežant keleivius;

19)  Vienodosios CIV taisyklės – vienodosios tarptautinio keleivių ir bagažo vežimo geležinkeliais sutarties (CIV) taisyklės, nustatytos Tarptautinio vežimo geležinkeliais sutarties A priede.

II skyrius

Vežimo sutartis, informacija ir bilietai

4 straipsnis

Vežimo sutartis

Laikantis šio skyriaus nuostatų, vežimo sutarties sudarymą ir jos vykdymą bei informacijos teikimą ir bilietų pardavimą reglamentuoja I priedo II ir III antraštinių dalių nuostatos.

5 straipsnis

Visiems vienodos vežimo sutarties sąlygos

Nedarydamos Nedarydami įtakos socialiniams tarifams, geležinkelio įmonės, kelionių operatoriai arba bilietų pardavėjai visuomenei siūlo vežimo sutarties bei bilietų pardavimo sąlygas ir tarifus visuomenei siūlo ir pagal šio reglamento 10 straipsnį parduoda bilietus, tęstinės kelionės bilietus ir priima keleivių rezervacijas be tiesioginių arba netiesioginių skirtumų, grindžiamų galutinio kliento keleivio pilietybe, gyvenamąja vieta, geležinkelio įmonės, kelionių operatorių arba bilietų pardavėjo įsisteigimo vieta Sąjungoje, arba būdais, kuriais keleiviai pirko bilietus. [55 pakeit.]

6 straipsnis

Dviračiai

Keleiviai turi teisę vežtis dviračius traukinyje, ir, jei dera, už tai imamas pagrįstas mokestis. Kelionės metu jie prižiūri savo dviračius ir rūpinasi, kad dviračiai netrukdytų arba nepadarytų žalos kitiems keleiviams, judėjimo įrangai, bagažui arba geležinkelio veiklai. įskaitant greituosius, tolimojo susisiekimo, tarpvalstybinius ir vietinius traukinius. Ne vėliau kaip ... [dveji metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos] visuose naujuose ar atnaujintuose keleiviniuose traukiniuose turi būti aiškiai nurodyta speciali surinktų dviračių galima nevežti arba jų vežimą apriboti dėl saugos arba veiklos priežasčių, jei vežimo erdvė, kurioje būtų nemažiau kaip aštuonios dviračių vietos. Ne vėliau kaip perkant bilietus geležinkelio įmonės, bilietų pardavėjai, kelionių operatoriai ir, jei dera, stoties valdytojai keleivius apie nevežimo arba apribojimo dviračių vežimo bet kokiuose traukiniuose sąlygas informuoja pagal Reglamentą (ES) Nr. 454/2011. [56 pakeit.]

7 straipsnis

Draudimas atsisakyti pareigų ir nustatyti ribas

1.  Pagal šį reglamentą nustatytų pareigų keleivių atžvilgiu negalima apriboti ar jų atsisakyti, ypač į vežimo sutartį įtraukiant leidžiančią nukrypti arba ribojančią nuostatą. Bet kokios sutarties sąlygos, kuriomis siekiama tiesiogiai arba netiesiogiai atsisakyti priėmus šį reglamentą atsiradusių teisių, nukrypti nuo jų arba jas varžyti, keleiviams nėra privalomos. [57 pakeit.]

2.  Geležinkelio įmonės, kelionių operatoriai ar bilietų pardavėjai gali pasiūlyti keleiviui palankesnes, nei nustatyta šiame reglamente, sutarties sąlygas. [58 pakeit.]

8 straipsnis

Pareiga suteikti informaciją apie paslaugų nutraukimą

Geležinkelio įmonės ar, jei dera, už viešųjų paslaugų sutartį atsakinga kompetentinga institucija atsakingos kompetentingos institucijos tinkamomis priemonėmis, įskaitant neįgaliems asmenims pagal Direktyvoje XXX(14) ir Reglamente (ES) Nr. 1300/2014 nustatytus prieinamumo reikalavimus tinkamas formas, ir nedelsdamos iš anksto paskelbia apie sprendimus pasiūlymus dėl nuolatinio arba laikino paslaugų nutraukimo arba esminio paslaugų masto sumažinimo prieš tų sprendimų pasiūlymų įgyvendinimą ir užtikrina, kad, prieš imantis pasiūlymus įgyvendinti, būtų vykdomos prasmingos ir tinkamos konsultacijos su suinteresuotaisiais subjektais. [59 pakeit.]

9 straipsnis

Kelionės informacija

1.  Gavę prašymą, geležinkelio įmonės, kelionių operatoriai ir bilietų pardavėjai, siūlantys savo arba vienos ar kelių geležinkelio įmonių vardu sudaryti vežimo sutartis, suteikia keleiviui bent II priedo I dalyje nurodytą informaciją, susijusią su kelionėmis, dėl kurių atitinkama geležinkelio įmonė siūlo sudaryti vežimo sutartį sutartis. Bilietų pardavėjai, siūlantys vežimo sutartis sutartis dėl transporto savo vardu, ir kelionių operatoriai suteikia šią informaciją, jeigu jos turi. Laikydamosi šio reglamento, geležinkelio įmonės suteikia šią informaciją jų paslaugą parduodantiems bilietų pardavėjams ir kitoms geležinkelio įmonėms. [60 pakeit.]

2.  Kelionės metu, taip pat persėdimo stotyse, geležinkelio įmonės ir, jei įmanoma taikytina, bilietų pardavėjai suteikia keleiviams bent jau II priedo II dalyje nurodytą informaciją. Laikydamosi šio reglamento, geležinkelio įmonės suteikia šią informaciją jų paslaugą parduodantiems bilietų pardavėjams ir kitoms geležinkelio įmonėms. [61 pakeit.]

3.  1 ir 2 dalyse nurodyta informacija suteikiama tinkamiausia forma, be kitų priemonių, nurodytą informaciją keleiviams suteikia geležinkelio įmonės, kelionių operatoriai ir bilietų pardavėjai, naudojantis lengvai prieinamomis, plačiai naudojamomis ir, 2 dalies atveju – tikralaikėmis naujausiomis ryšių technologijomis ir, kai įmanoma, raštu, siekiant suteikti keleiviams visą pagal šio reglamento II priedą reikalingą informaciją. Ypatingas dėmesys skiriamas tam, kad būtų užtikrinama, kad ši informacija neįgaliems asmenims atitiktų Direktyvoje XXX, ir Komisijos Reglamente (ES) Nr. 454/2011 ir Reglamente (ES) Nr. 1300/2014 nustatytus reikalavimus. Turi būti aiškiai nurodytos formos, kuriomis informaciją gali gauti riboto judumo asmenys. [62 pakeit.]

4.  Stoties Siekiant panaikinti bet kokią keleivių diskriminaciją, geležinkelio įmonės, stočių valdytojai ir infrastruktūros valdytojai geležinkelio įmonėms ir bilietų pardavėjams tikruoju laiku viešai skelbia tikralaikius duomenis, susijusius su traukiniais, įskaitant kitų geležinkelio įmonių eksploatuojamus traukinius, teikia visiems vienodomis sąlygomis. [63 pakeit.]

4a.  Bendradarbiaudamos su stočių ir infrastruktūros valdytojais geležinkelio įmonės tvarkaraščiuose nurodo informaciją apie geležinkelio jungtis ir stotis. [64 pakeit.]

10 straipsnis

Galimybė įsigyti bilietus, tęstinės kelionės bilietus ir juos rezervuoti

1.  Geležinkelio įmonės ir bilietų pardavėjai siūlo bilietus ir, jei įmanoma, ir tęstinės kelionės bilietus bei galimybę juos rezervuoti. Jie kuo labiau stengiasi pasiūlyti tęstinės kelionės bilietus, be kitų kelionių, kelionėms į užsienį arba kelionėms naktiniais traukiniais ir kelionėms, kurias vykdo daugiau nei viena geležinkelio įmonė. [65 pakeit.]

2.  Nepažeisdami 3 ir 4 dalių geležinkelio įmonė ir bilietų pardavėjai platina bilietus keleiviams bent vienu iš šių pardavimo punktų:

(a)  bilietų kasose ar bilietų pardavimo automatuose;

(b)  telefonu, internetu arba kitokia plačiai naudojama informacine technologija;

(c)  traukiniuose.

Valstybės narės Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1370/2007(15) nurodytos kompetentingos institucijos gali reikalauti, kad geležinkelio įmonės platintų bilietus paslaugoms, teikiamoms pagal viešųjų paslaugų sutartis daugiau nei viename pardavimo punkte. [66 pakeit.]

3.  Geležinkelio įmonės siūlo galimybę įsigyti pageidaujamos paslaugos bilietus traukinyje, išskyrus atvejus, kai ši galimybė neleidžiama ar ribojama dėl tinkamai pagrįstų priežasčių, susijusių su saugumo ar kovos su sukčiavimu politikos politika, ar taikant privalomą traukinių bilietų rezervavimą, ar dėl pagrįstų komercinių priežasčių, įskaitant laisvos erdvės ar vietų apribojimus. [67 pakeit.]

4.  Kai išvykimo stotyje nėra bilietų kasų ar bilietų pardavimo automatų, keleiviai stotyje informuojami apie:

(a)  galimybę įsigyti bilietus telefonu ar internetu arba traukinyje bei apie tokio pirkimo tvarką;

(b)  artimiausią geležinkelio stotį ar vietą, kurioje yra bilietų kasos ir (arba) bilietų pardavimo automatai.

5.  Jei išvykimo stotyje nėra bilietų kasų arba prieinamo bilietų pardavimo automato, neįgalūs ir riboto judumo asmenys ar kitos priemonės įsigyti bilietus iš anksto, keleiviai bilietus be priemokos gali pirkti traukinyje. [68 pakeit.]

6.  Jei keleivis gauna atskirus bilietus vienai geležinkelio kelionei ar mišriai kelionei, sudarytai iš paslaugų, kurias iš eilės teikia viena arba kelios geležinkelio įmonės, jo teisės, susijusios su informacija, pagalba, rūpinimusi ir kompensacija, yra lygiavertės teisėms, garantuojamoms turint tęstinės kelionės bilietą, ir galioja visą kelionę ar mišrią kelionę nuo išvykimo iki galutinės paskirties vietos, nebent keleivis būtų raštu informuotas kitaip. Tokioje informacijoje turi būti visų pirma nurodoma, kad praleidęs persėdimą keleivis netektų teisės gauti pagalbą arba kompensaciją, grindžiamą visu kelionės ilgiu. Pareigą įrodyti, kad ši informacija buvo pateikta, turi geležinkelio įmonė, jos agentas, kelionių operatorius arba bilietų pardavėjas. [140 pakeit.]

10a straipsnis

Informacijos apie kelionę teikimas pasitelkiant programų sąsajas

1.  Geležinkelio įmonės nediskriminacinę prieigą prie visos informacijos apie kelionę, įskaitant 9 straipsnyje nurodytą realiuoju laiku teikiamą operatyvinę informaciją apie tvarkaraščius ir tarifus suteikia naudodamos programų sąsajas.

2.  Geležinkelio įmonės kelionių operatoriams, bilietų pardavėjams ir kitoms geležinkelio įmonėms, parduodančioms jų paslaugas, per programų sąsajas teikia nediskriminacinę prieigą prie rezervavimo sistemų, kad jos galėtų sudaryti vežimo sutartis ir išduoti bilietus, tęstinės kelionės bilietus ir atlikti rezervacijas taip, kad užtikrintų tinkamiausią ir ekonomiškai efektyviausią kelionę, įskaitant tarpvalstybinę kelionę.

3.  Geležinkelio įmonės užtikrina, kad programų sąsajų techninės specifikacijos būtų tinkamai dokumentuotos ir viešai bei nemokamai prieinamos. Programų sąsajoms naudojami atvirieji standartai, įprastai naudojami protokolai ir automatinio nuskaitymo formatai, kad būtų užtikrintas jų sąveikumas.

4.  Geležinkelio įmonės užtikrina, kad, išskyrus ekstremalias situacijas, bet koks jų programų sąsajų techninių specifikacijų pakeitimas kelionių operatoriams ir bilietų pardavėjams būtų prieinamas kuo anksčiau ir likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki pakeitimo įgyvendinimo. Ekstremalios situacijos turi būti patvirtintos dokumentais, o dokumentai pateikiami kompetentingoms institucijoms, jei jos to paprašo.

5.  Geležinkelio įmonės užtikrina, kad prieiga prie programų sąsajų būtų suteikiama nediskriminuojant, užtikrinant vienodo lygio prieinamumą ir veiksmingumą, įskaitant pagalbą, galimybę susipažinti su visais dokumentais, standartais, protokolais ir formatais. Kelionių operatorių ir bilietų pardavėjų padėtis neturėtų būti prastesnė, palyginti su pačiomis geležinkelio įmonėmis.

6.  Programų sąsajos sukuriamos pagal Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2017/1926(16). [70 pakeit.]

III SKYRIUS

GELEŽINKELIO ĮMONIŲ ATSAKOMYBĖ UŽ KELEIVIUS IR JŲ BAGAŽĄ

11 straipsnis

Atsakomybė už keleivius ir bagažą

Atsižvelgiant į šio skyriaus nuostatas ir nepažeidžiant taikytinos nacionalinės teisės, numatančios keleivių teisę gauti papildomą kompensaciją už žalą, geležinkelio įmonių atsakomybę už keleivius ir jų bagažą reglamentuoja I priedo IV antraštinės dalies I, III ir IV skyriai bei VI ir VII antraštinės dalys.

12 straipsnis

Draudimas ir draudimo apsauga keleivio mirties arba susižeidimo atvejais

Geležinkelio įmonė turi būti tinkamai apdrausta, kaip nustatyta Direktyvos 2012/34/ES 22 straipsnyje ir remiantis geležinkelio įmonės rizikos vertinimu, ar imtis lygiaverčių priemonių tam, kad galėtų atsakyti už prievoles, kylančias iš šio reglamento.

13 straipsnis

Išankstiniai mokėjimai

1.  Jei keleivis žūsta ar sužeidžiamas, geležinkelio įmonė, kaip nurodyta I priedo 26 straipsnio 5 dalyje, nedelsdama ir visais atvejais ne vėliau kaip per penkiolika dienų po to, kai nustatomas teisę gauti kompensaciją turintis fizinis asmuo, atlieka tokius reikiamus išankstinius mokėjimus, kad būtų patenkinti skubūs ekonominiai poreikiai, proporcingi patirtai žalai.

2.  Nepažeidžiant 1 dalies, išankstinio mokėjimo suma yra ne mažiau kaip 21 000 EUR keleiviui mirties atveju.

3.  Išankstinis mokėjimas nelaikomas atsakomybės pripažinimu ir sumokėta suma gali būti atskaityta iš kitų sumų, vėliau sumokamų pagal šį reglamentą, bet ši suma yra negrąžintina, išskyrus atvejus, kai žala sukelta dėl keleivio aplaidumo ar kaltės ar kai asmuo, kuriam sumokėta ši suma, nėra teisę gauti kompensaciją turintis asmuo.

14 straipsnis

Atsakomybės ginčijimas

Net jeigu geležinkelio įmonė ginčija savo atsakomybę dėl keleivio, kurį ji vežė, fizinio sužalojimo, ji imasi visų reikiamų pastangų padėti keleiviui, kuris reikalauja kompensacijos dėl nuostolių iš trečiųjų asmenų.

IV SKYRIUS

VĖLAVIMAS, PRALEISTI PERSĖDIMAI IR ATŠAUKIMAS

15 straipsnis

Atsakomybė dėl vėlavimų, praleistų persėdimų ir atšaukimų

Atsižvelgiant į šio skyriaus nuostatas, geležinkelio įmonių atsakomybę dėl vėlavimų, praleistų persėdimų ir atšaukimų reglamentuoja I priedo IV antraštinės dalies II skyrius.

16 straipsnis

Bilieto kainos grąžinimas ir nukreipimas kitu maršrutu

1.  Jeigu išvykimo metu arba kelionės, vykdomos pagal vieną vežimo sutartį, metu praleidus persėdimą pagrįstai galima tikėtis, kad atvykti atvykti į kelionės nuo pradinės iki galutinės stoties galutinę atvykimo vietą pagal vežimo sutartį sutartis bus vėluojama daugiau nei 60 minučių arba kad kelionė bus atšaukta, keleivis turi turėti galimybę nedelsiant pasirinkti vieną iš šių galimybių: [71 pakeit.]

a)  visos bilieto kainos grąžinimą tomis pačiomis sąlygomis, kuriomis buvo už jį sumokėta, už nenuvažiuotą kelionės dalį ar dalis ir jau nuvažiuotą dalį ar dalis, jei kelionė nebeatitinka keleivio pradinių kelionės planų, prireikus ir grįžimo į pradinę išvykimo vietą paslaugos suteikimą esant anksčiausiai galimybei. Bilieto kaina grąžinama tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip kompensacijų išmokėjimas pagal 17 straipsnį;

b)  tęsti kelionę ar keliauti kitu maršrutu, esant panašioms transporto sąlygoms ir be priemokos, į galutinę atvykimo vietą esant anksčiausiai galimybei, įskaitant atvejus, kai dėl vėlavimo arba atšaukimo ankstesniame kelionės arba transporto grandinės etape keleiviai praleidžia persėdimą. Tokiu atveju keleiviui leidžiama pasinaudoti kita turima paslauga, kuri padėtų pasiekti galutinę atvykimo vietą, net jeigu nėra specialios rezervacijos arba kitas traukinys priklauso kitai geležinkelio įmonei; [72 pakeit.]

c)  tęsti kelionę ar keliauti kitu maršrutu, esant panašioms transporto sąlygoms, į galutinę atvykimo vietą vėlesne keleiviui patogia data, tačiau ne vėliau kaip praėjus vienam mėnesiui po to, kai paslauga vėl pradedama teikti. [73 pakeit.]

2.  Taikant 1 dalies b punkto reikalavimus, kelionę kitu maršrutu panašiomis vežimo sąlygomis gali vykdyti bet kuri geležinkelio įmonė ir gali būti vežama aukštesne klase bei alternatyvių rūšių sausumos transportu, tačiau be papildomų išlaidų keleiviams. Geležinkelio įmonės stengiasi, kad keleiviams nebūtų papildomų persėdimų. Visas laikas, per kurį alternatyvių rūšių transportu nuvažiuojama likusi nebaigtos pagal planą pradinės kelionės dalis, turi būti panašus į tvarkaraštyje numatytą pradinės kelionės laiką. Keleiviams nesiūloma važiuoti žemesne klase, nebent važiuoti kitu maršrutu įmanoma tik žemesne klase. [74 pakeit.]

3.  Važiavimo kitu maršrutu paslaugos teikėjai turi rūpintis, kad neįgaliems ir riboto judumo asmenims suteiktų suteikia panašaus lygio pagalbą ir prieigą prie alternatyvių siūlydami alternatyvias transporto paslaugas. Šios alternatyvios paslaugos gali būti bendros visiems keleiviams arba, jei taip nusprendžia vežėjas, individuali transporto paslaugų priemonė, pritaikyta specialiems tam tikrų neįgalių ar riboto judumo asmenų poreikiams. [75 pakeit.]

17 straipsnis

Bilieto kainos kompensavimas

1.  Neprarasdamas teisės Išsaugodamas teisę į transportą, keleivis iš geležinkelio įmonės gali reikalauti kompensacijos už vėlavimą, jei jo traukinys iš išvykimo vietos į atvykimo vietą, nurodytas ant bilieto arba bilietų pagal vieną ar kelias vežimo sutartyje sutartis, važiuoja vėluodamas ir už šį vėlavimą nebuvo grąžinta bilieto kaina pagal 16 straipsnio nuostatas. Minimalios kompensacijos už vėlavimą yra:

a)  25 50 % bilieto kainos tuo atveju, kai vėluojama nuo 60 iki 119 90 minučių;

b)  50 75 % bilieto kainos tuo atveju, kai vėluojama 120 ar daugiau nuo 91 iki 120 minučių;

ba)  100 % bilieto kainos tuo atveju, kai vėluojama 121 ar daugiau minučių. [76 pakeit.]

2.  1 dalis taip pat taikoma keleiviaams, kurie turi daugkartinį bilietą ar sezono bilietą. Jeigu jie patyrė pasikartojančių vėlavimų ar atšaukimų per daugkartinio bilieto, nuolaidų kortelės arba sezono bilieto galiojimo laikotarpį, jie gali reikalauti atitinkamos kompensacijos pagal geležinkelio įmonės kompensavimo taisykles. Šiomis taisyklėmis apibrėžiami vėlavimo nustatymo ir kompensacijos apskaičiavimo kriterijai. Jei trumpesnis nei 60 minučių vėlavimas kartojasi per daugkartinio arba sezono bilieto galiojimo laikotarpį, vėlavimo trukmė sumuojama, o keleiviams kompensuojama pagal geležinkelio įmonės kompensavimo taisykles tvarką, nustatytą 1 dalies a, b ir ba punktuose. [77 pakeit.]

3.  Kompensacijos už atšaukimą arba vėlavimą apskaičiuojamos pagal visą kainą, kurią keleivis faktiškai sumokėjo už paslaugą, kuri buvo atšaukta arba vėlavo. Kai vežimo sutartis yra dėl kelionės į abi puses, apskaičiuojant kompensaciją už atšaukimą arba vėlavimą kelionės pirmyn ar atgal atveju remiamasi puse už bilietą sumokėtos kainos. Kompensacija už atšaukimą arba vėlavimą suteikiant paslaugas pagal kitos rūšies vežimo sutartį, leidžiančią keliauti keliais atitinkamais maršrutais, apskaičiuojama proporcingai pagal visą bilieto kainą. [78 pakeit.]

4.  Apskaičiuojant vėlavimo trukmę neatsižvelgiama į vėlavimą, kuris įvyko už Sąjungos teritorijos ribų, jeigu geležinkelio įmonė gali tai įrodyti.

5.  Kompensacija už bilieto kainą sumokama per vieną mėnesį nuo prašymo dėl kompensacijos pateikimo. Kompensacija gali būti išmokėta čekiais ir (arba) suteikiant kitas paslaugas, jei sąlygos yra lanksčios (visų pirma dėl galiojimo laikotarpio ir paskirties vietos). Kompensacija išmokama pinigais keleiviui paprašius.

6.  Iš kompensacijos už bilieto kainą neišskaičiuojamos finansinio sandorio išlaidos, pavyzdžiui, mokesčiai, išlaidos už telefoną ar pašto ženklus. Geležinkelio įmonės gali nustatyti minimalią sumą, už kurią mažesnės kompensacijos nebus išmokamos. Ši minimali suma negali būti didesnė kaip 4 5 EUR už bilietą. [79 pakeit.]

7.  Keleiviai neturi teisės į kompensaciją, jei apie vėlavimą jam jiems pranešta prieš tai, kai jis nusipirko nusiperkant bilietą, arba jei atvykus kitu traukiniu ar pakeitus maršrutą pavėluojama mažiau nei 60 minučių. [80 pakeit.]

8.  Geležinkelio įmonė neįpareigota mokėti kompensacijos, jeigu ji gali įrodyti, kad paslaugą suteikti pavėlavo dėl ekstremalių oro sąlygų arba didelės stichinės nelaimės, dėl kurių paslaugą teikti būtų buvę pavojinga, ir kad vėlavimo nebuvo galima nei numatyti, nei išvengti, net jeigu ji būtų ėmusis visų įmanomų priemonių. [81 pakeit.]

18 straipsnis

Pagalba

1.  Vėlavimo atvykstant ar išvykstant atveju geležinkelio įmonė, bilietų pardavėjas ar stoties valdytojas pagal 9 straipsnį keleivius informuoja apie padėtį ir apie numatomą išvykimo laiką bei numatomą atvykimo laiką, kai tik turi tokią informaciją. [83 pakeit.]

2.  Ilgesnio nei 60 minučių 1 dalyje nurodyto vėlavimo atveju keleiviams taip pat turi būti nemokamai pasiūlyta:

a)  maisto ir gaiviųjų gėrimų atsižvelgiant į laukimo laiką, jei jų yra traukinyje ar stotyje arba jie pagrįstai gali būti pateikti atsižvelgiant į tokius kriterijus, kaip nuotolis iki tiekėjo, atvežimo laikas ir kaina;

b)  kai ir kur tai fiziškai įmanoma, viešbutis ar kita apgyvendinimo vieta ir transportas iš geležinkelio stoties į apgyvendinimo vietą tais atvejais, kai būtina apsistoti vieną ar daugiau naktų arba atsiranda būtinybė apsistoti ilgiau nei numatyta, atsižvelgiant į neįgaliųjų ir riboto judumo asmenų prieigos reikalavimus ir atestuotų tarnybinių gyvūnų poreikius; [84 pakeit.]

c)  jei traukinys sustabdytas kelyje, kai ir kur tai fiziškai įmanoma, transportas nuo traukinio iki geležinkelio stoties, alternatyvios išvykimo vietos ar iki galutinės atvykimo vietos pagal teikiamą paslaugą.

3.  Jei geležinkelio paslauga nebegali būti toliau teikiama, geležinkelio įmonės kuo greičiau suorganizuoja alternatyvias transporto paslaugas keleiviams.

4.  Nukentėjusiems keleiviams geležinkelio įmonės keleivio prašymu pasiūlo ant bilieto arba kitomis priemonėmis patvirtina patvirtinti, atsižvelgiant į tai, kas įvyko, kad geležinkelio paslauga buvo suteikta pavėluotai, dėl jos buvo praleistas persėdimas, arba kad tos paslaugos teikimas buvo atšauktas. Šis patvirtinimas visų pirma taikomas 17 straipsnio nuostatoms, su sąlyga, kad daugkartinį arba sezono bilietą turintis keleivis įrodytų, kad jis keliavo naudodamasis paveikta paslauga. [85 pakeit.]

5.  Taikydama 1, 2, 3 ir 4 dalis, paslaugas teikianti geležinkelio įmonė ypatingą dėmesį skiria neįgalių ir, riboto judumo asmenų ir, juos lydinčių asmenų ir atestuotų tarnybinių gyvūnų poreikiams. [86 pakeit.]

6.  Be įpareigojimų, kurie geležinkelio įmonėms nustatyti Direktyvos 2012/34/ES 13a straipsnio 3 dalyje, vykdymo, geležinkelio stoties, kurioje kiekvieną metų dieną aptarnaujama vidutiniškai bent 10 000 keleivių, stoties valdytojas, laikydamasis tinkamo nenumatytų atvejų plano, užtikrina suderintą stoties valstybės narės, geležinkelio įmonių ir infrastruktūros valdytojo veiklą, kad pasirengtų galimam dideliam paslaugų teikimo sutrikdymui ir dideliam vėlavimui, dėl kurių stotyje bus daug sugaišintų keleivių. Pagal planą užtikrinama, kad sugaišintiems keleiviams būtų teikiama tinkama pagalba ir informacija, kurių forma, be kitų reikalavimų, atitiktų Direktyvoje XXX nustatytus prieinamumo reikalavimus. Gavęs prašymą, stoties valdytojas planą ir visus jo pakeitimus pateikia nacionalinei vykdančiajai įstaigai arba bet kuriai kitai valstybės narės paskirtai įstaigai. Geležinkelio stočių, kuriose kiekvieną metų dieną aptarnaujama vidutiniškai iki 10 000 keleivių, visais įmanomais būdais stengiasi koordinuoti stoties naudotojų veiksmus ir tokiomis aplinkybėmis padėti sugaišintiems keleiviams ir juos informuoti įmonės, stočių valdytojai ir infrastruktūros valdytojai bendradarbiauja siekdami užtikrinti, kad į Direktyvos 2012/34/ES 13a straipsnio 3 dalyje nurodytus nenumatytų atvejų planus būtų įtraukti reikalavimai dėl perspėjimo ir informacinių sistemų prieinamumo reikalavimų. [87 pakeit.]

19 straipsnis

Regresinis reikalavimas

Jei geležinkelio įmonė sumokėjo kompensaciją arba įvykdė kitus įpareigojimus pagal šį reglamentą, nė viena šio reglamento arba nacionalinės teisės nuostata negali būti aiškinama kaip varžanti geležinkelio įmonės teisę išsireikalauti iš bet kurio asmens, įskaitant trečiąsias šalis, išlaidų atlyginimą pagal taikytinus teisės aktus. Šis reglamentas visų pirma niekaip nevaržo geležinkelio įmonės teisės išsireikalauti išlaidų atlyginimą iš trečiosios šalies, turinčios sutartį su geležinkelio įmone ir prisidėjusios prie įvykio, dėl kurio reikia mokėti kompensaciją arba vykdyti kitus įpareigojimus. Negali būti aiškinama, kad kuri nors šio reglamento nuostata kaip nors varžo trečiosios šalies, išskyrus keleivį, turinčios sutartį su geležinkelio įmone, teisę išsireikalauti iš geležinkelio įmonės išlaidų atlyginimą arba kompensaciją pagal atitinkamus taikytinus teisės aktus. [88 pakeit.]

V SKYRIUS

NEĮGALŪS IR RIBOTO JUDUMO ASMENYS

20 straipsnis

Teisė į transportą

1.  Geležinkelio įmonės ir stoties valdytojai, aktyviai dalyvaujant neįgaliems ir riboto judumo asmenims atstovaujančioms organizacijoms, nustato, jei dar neturi nustatytų, prieigos vienodomis sąlygomis taisykles, taikomas vežant neįgalius ir riboto judumo asmenis, įskaitant jų padėjėjus. Pagal taisykles, jei neįmanoma užtikrinti savarankiško judumo, keleivį gali nemokamai lydėti šuo vedlys atestuotas tarnybinis gyvūnas arba jį lydintis asmuo, kaip nustatyta atitinkamuose nacionaliniuose reikalavimuose., ir turi būti užtikrinta, kad geležinkelių transportas būtų nedelsiant prieinamas neįgaliems ir riboto judumo asmenims, kai tai įmanoma; [89 pakeit.]

2.  Rezervavimas ir bilietai neįgaliems ir riboto judumo asmenims siūlomi be jokio papildomo mokesčio. Geležinkelio įmonė, bilietų pardavėjas ar kelionių operatorius neturėtų atsisakyti priimti rezervacijos ar parduoti bilietą neįgaliam ar riboto judumo asmeniui ar reikalauti, kad toks asmuo būtų lydimas kito asmens, išskyrus atvejus, kai tai būtina siekiant laikytis 1 dalyje nurodytų prieigos taisyklių.

20a straipsnis

Geležinkelio įmonės ir stoties valdytojai, laikydamiesi TSS, riboto judumo asmenims taip pat užtikrina, kad stotis, peronai, riedmenys ir kiti įrenginiai būtų prieinami neįgaliems asmenims ir riboto judumo asmenims. [90 pakeit.]

21 straipsnis

Neįgaliems ir riboto judumo asmenims teikiama informacija

1.  Gavęs prašymą, stoties valdytojas, geležinkelio įmonė, bilietų pardavėjas ar kelionių operatorius, be kitų priemonių, Reglamente (ES) Nr. 454/2011, Direktyvoje XXX ir Direktyvoje XXX Reglamente (ES) Nr. 1300/2014 nustatytus prieinamumo reikalavimus atitinkančia forma informuoja neįgalius ir riboto judumo asmenis apie stoties ir susijusios įrangos, geležinkelio paslaugų prieinamumą, apie riedmenų prieigos sąlygas pagal 20 straipsnio 1 dalyje nurodytas prieigos taisykles ir apie patogumus traukiniuose. [91 pakeit.]

2.  Kai geležinkelio įmonė, bilietų pardavėjas arba kelionių operatorius taiko išimtį pagal 20 straipsnio 2 dalį, atitinkamam neįgaliam ar riboto judumo asmeniui paprašius, ji arba jis raštu praneša tokių veiksmų priežastis per penkias darbo dienas nuo atsisakymo rezervuoti ar išduoti bilietą arba pareikalavimo, kad asmuo būtų lydimas. Geležinkelio įmonė, bilietų pardavėjas arba kelionių operatorius visomis išgalėmis stengiasi pasiūlo tokiam asmeniui pasiūlyti, atsižvelgiant į jo reikmes, alternatyvias transporto paslaugas. [92 pakeit.]

22 straipsnis

Pagalba geležinkelio stotyse

1.  Jei neįgalus ar riboto judumo asmuo išvyksta iš aprūpintos personalu geležinkelio stoties, vyksta per ją ar atvyksta į ją, geležinkelio stoties valdytojas arba geležinkelio įmonė (arba ir stoties valdytojas, ir geležinkelio įmonė), nepažeisdami 20 straipsnio 1 dalyje nurodytų prieigos taisyklių, nemokamai suteikia tokią pagalbą, kad asmuo galėtų įsėsti į išvyksiantį traukinį, persėsti į kitą traukinį ar išlipti iš atvykusio traukinio, į kurį jis ar ji nusipirko bilietą. Pagalbos rezervavimas visada turi būti teikiamas be priemokos, neatsižvelgiant į naudojamą ryšių kanalą. [93 pakeit.]

2.  Nesant lydinčiojo personalo traukinyje ar personalo stotyje, geležinkelio įmonės ir stoties valdytojai imasi visų pagrįstų pastangų suteikti neįgaliems ir ar riboto judumo asmenims prieigą keliauti geležinkeliu, laikantis Direktyvoje XXX [Europos prieinamumo aktas] ir Reglamente (ES) Nr. 454/2011 nustatytų prieinamumo reikalavimų. [94 pakeit.]

3.  Stotyse, kuriose nėra personalo, geležinkelio įmonės ir stoties valdytojai užtikrina, kad lengvai gaunama informacija, be kitų priemonių, Direktyvoje XXX ir Reglamente (ES) Nr. 1300/2014 nustatytus prieinamumo reikalavimus atitinkančia forma būtų skelbiama pagal prieigos taisykles, nurodytas 20 straipsnio 1 dalyje, apie artimiausią stotį, kurioje yra personalas, ir tiesiogiai prieinamą pagalbą neįgaliems ir riboto judumo asmenims. [95 pakeit.]

4.  Pagalba stotyse turi būti teikiama visą laiką, kol važiuoja traukiniai. [96 pakeit.]

23 straipsnis

Pagalba traukiniuose

1.  Nepažeisdama 20 straipsnio 1 dalyje nurodytų prieigos taisyklių, geležinkelio įmonė neįgaliam ir riboto judumo asmeniui nemokamai suteikia pagalbą traukinyje ir įsėdant į traukinį bei išlipant iš jo.

2.  Nesant lydinčiojo personalo traukinyje, geležinkelio įmonės imasi visų pagrįstų pastangų sudaryti vis tiek sudaro sąlygas neįgaliems arba riboto judumo asmenims keliauti geležinkeliu. [97 pakeit.]

3.  Taikant šį straipsnį, pagalba traukinyje – visos protingos pastangos suteikti Neįgaliam ar riboto judumo asmeniui pagalbą siekiant sudaryti šiam asmeniui sąlygas turi būti suteikta pagalba, kad jis galėtų naudotis tomis pačiomis paslaugomis traukinyje, kuriomis gali naudotis kiti keleiviai, tuo atveju, jei dėl savo negalios ar riboto judumo asmuo negali savarankiškai ir saugiai naudotis šiomis paslaugomis. [98 pakeit.]

4.  Pagalba traukiniuose turi būti teikiama visą laiką, kol važiuoja traukiniai. [99 pakeit.]

24 straipsnis

Pagalbos teikimo sąlygos

Geležinkelio įmonės, stoties valdytojai, bilietų pardavėjai ir kelionių operatoriai bendradarbiauja, kad neįgaliems ir riboto judumo asmenims būtų nemokamai teikiama 20 ir 21 straipsniuose numatyta pagalba pagal toliau pateikiamų punktų nuostatas: [100 pakeit.]

a)  pagalba stotyse suteikiama tuo laiku, kai teikiamos vežimo geležinkeliu paslaugos, jei geležinkelio įmonei, stoties valdytojui, bilietų pardavėjui ar kelionių operatoriui, iš kurio pirktas bilietas, pranešama apie tai, kad asmeniui reikės tokios pagalbos, bent 48 12 valandų prieš tai, kai reikės suteikti pagalbą. Jeigu stotyje kasdien aptarnaujama daugiau kaip 10 000 keleivių, išankstinio pranešimo nereikia, tačiau asmuo, kuriam reikia pagalbos, atitinkamoje stotyje turi būti ne vėliau kaip likus 30 minučių iki traukinio išvykimo. Jeigu stotyje kasdien aptarnaujama daugiau nuo 2 000 iki 10 000 keleivių, pranešimas turi būti perduotas ne vėliau kaip prieš tris valandas. Kai įsigijus bilietą arba sezono bilietą galima vykti į daugkartines keliones, turi užtekti vieno pranešimo, jei pateikiama tinkama informacija apie vėlesnes keliones. Toks pranešimas turi būti persiunčiamas visoms kitoms geležinkelio įmonėms ir stoties valdytojams, susijusiems su asmens kelione; [101 pakeit.]

b)  geležinkelio įmonės, stoties valdytojai, bilietų pardavėjai ir kelionių operatoriai imasi visų priemonių, reikalingų pranešimams gauti;

c)  jei nepateikiamas joks pranešimas pagal a punktą, geležinkelio įmonė ir stoties valdytojas deda visas protingas pastangas suteikti tokią pagalbą, kad neįgalus ar riboto judumo asmuo galėtų keliauti;

d)  nepažeisdamas kitų subjektų įgaliojimų dėl zonų, esančių už geležinkelio stoties patalpų ribų, stoties valdytojas ar kitas įgaliotas asmuo geležinkelio stoties viduje ir jos išorėje paskiria vietas, kuriose neįgalūs ir riboto judumo asmenys gali pranešti apie savo atvykimą į geležinkelio stotį ir prireikus paprašyti pagalbos;

e)  pagalba suteikiama, jei neįgalus ar riboto judumo asmuo yra nustatytoje vietoje tokią pagalbą teikiančios geležinkelio įmonės ar stoties valdytojo nustatytu laiku. Nustatytas laikas negali būti anksčiau nei 60 minučių iki paskelbto išvykimo laiko, arba laiko, kai visi keleiviai turi įsiregistruoti. Jei laikas, kuriuo neįgalus ar riboto judumo asmuo turi būti paskirtoje vietoje, yra nenustatytas, neįgalus ar riboto judumo asmuo turi būti paskirtoje vietoje ne vėliau kaip likus 30 minučių iki paskelbto išvykimo laiko ar laiko, kai visi keleiviai turi įsiregistruoti. [102 pakeit.]

25 straipsnis

Judėjimo įrangos, kitos specialios įrangos arba pagalbinių prietaisų kompensavimas

1.  Jeigu geležinkelio įmonės ir stoties valdytojai pameta arba sugadina neįgalaus ar riboto judumo asmens naudojamus vežimėlius, kitą judėjimo įrangą ar kitus pagalbinius prietaisus, taip pat pameta arba sužeidžia šunis vedlius atestuotus tarnybinius gyvūnus, geležinkelio įmonės ir stoties valdytojai yra atsakingi už pametimą arba žalą ir turi kaip įmanoma greičiau juos kompensuoti. [103 pakeit.]

2.  1 dalyje nurodyta kompensacija turi būti mokama laiku ir ji turi būti lygi visoms pamestų arba sugadintų neįgaliųjų vežimėlių, įrangos arba ir prietaisų pakeitimo išlaidoms, apskaičiuojamoms remiantis tikrąja verte, arba visoms jų remonto išlaidoms, arba visoms išlaidoms, susijusioms su atestuoto tarnybinio gyvūno praradimu ar sužeidimu. Kompensacija taip pat turi apimti laikino pakeitimo išlaidas remonto atveju, kai tokias išlaidas patiria keleivis. [104 pakeit.]

3.  Geležinkelio įmonės ir stoties valdytojai visais įmanomais būdais stengiasi prireikus kuo greičiau suteikti laikiną pakaitinę specialią įrangą arba prietaisus, kurių techninės charakteristikos ir funkcijos, jei įmanoma, lygiavertės pamestos arba sugadintos įrangos arba prietaisų charakteristikoms ir funkcijoms. Neįgaliam arba riboto judumo asmeniui leidžiama laikiną pakaitinę įrangą arba prietaisą turėti tol, kol sumokama 1 ir 2 dalyse nurodyta kompensacija.

26 straipsnis

Darbuotojų mokymas

Geležinkelio įmonės ir stoties valdytojai:

a)  užtikrina, kad visi visiems neįgaliems ir riboto judumo asmenims tiesiogiai padedantys darbuotojai padedantiems darbuotojams, įskaitant kitos veiklą vykdančios šalies pasamdytus darbuotojus, būtų rengiamas su neįgaliais asmenimis susijusių dalykų mokymas, kad jie žinotų, kaip aptarnauti neįgalius ir riboto judumo asmenis, įskaitant psichikos ir intelekto sutrikimų turinčius asmenis; [105 pakeit.]

b)  moko visus stotyse tiesiogiai su keleiviais dirbančius darbuotojus, kad jie daugiau žinotų apie neįgalių asmenų reikmes;

c)  užtikrina, kad visi nauji pasamdyti darbuotojai, kurie tiesiogiai dirbs su keleiviais, būtų supažindinti su neįgaliais asmenimis susijusiais klausimais apie keleivius ir geležinkelio įmonę ir kad darbuotojams, kurie teikia tiesioginę pagalbą riboto judumo keleiviams, būtų rengiamas su neįgaliais asmenimis susijusių dalykų mokymas ir kad darbuotojai reguliariai lankytų žinių atnaujinimo kursus; [106 pakeit.]

d)  gavę prašymą, priima gali į mokymą priimti neįgalius darbuotojus ir svarstyti galimybę priimti, neįgalius ir riboto judumo asmenis keleivius ir (arba) jiems atstovaujančias organizacijas. [107 pakeit.]

VI SKYRIUS

SAUGUMAS, SKUNDAI IR PASLAUGŲ KOKYBĖ

27 straipsnis

Asmeninis keleivių saugumas

Geležinkelio įmonės, infrastruktūros valdytojai ir stoties valdytojai, valdžios institucijoms sutikus, imasi reikiamų priemonių atitinkamose savo atsakomybės srityse ir pritaiko jas pagal valdžios institucijų nustatytą saugumo lygį, kad užtikrintų keleivių asmeninį saugumą geležinkelio stotyse ir traukiniuose ir kad valdytų riziką. Jie bendradarbiauja ir keičiasi informacija apie geriausią praktiką, susijusią su saugumo lygį galinčių sumažinti veiksmų prevencija.

28 straipsnis

Skundai

1.  Visos geležinkelio įmonės, bilietų pardavėjai, stoties valdytojai ir stočių, kuriose kiekvieną metų dieną aptarnaujama vidutiniškai daugiau kaip 10 000 keleivių, infrastruktūros ir stočių valdytojai kiekvienas nustato savo atitinkamos atsakomybės srities skundų nagrinėjimo mechanizmą, susijusį su šiame reglamente nustatytomis teisėmis ir pareigomis. Jie užtikrina, kad jų duomenys ryšiams ir darbo kalba (-os) būtų plačiai žinomi keleiviams. Keleiviams turėtų būti suteikta galimybė pateikti skundus šalies, kurioje yra įsisteigusi geležinkelio įmonė, bilietų pardavėjas ar stoties valdytojas oficialiąja (-iosiomis) kalba (-omis) ir bet kuriuo atveju anglų kalba. [108 pakeit.]

2.  Keleiviai gali pateikti skundą bet kuriai susijusiai geležinkelio įmonei, bilietų pardavėjui, arba geležinkelio stoties arba infrastruktūros valdytojui. Skundai turi būti pateikiami per šešis mėnesius po įvykių, dėl kurių skundžiamasi. Adresatas per 1 mėnesį nuo skundo gavimo pateikia pagrįstą atsakymą arba pagrįstais atvejais informuoja keleivį, kurią dieną kad jis gaus atsakymą praėjus mažiau kaip trims mėnesiams nuo skundo gavimo datos galima tikėtis atsakymo. Geležinkelio įmonės, bilietų pardavėjai, stoties valdytojai ir infrastruktūros valdytojai skundui apsvarstyti būtinus įvykio duomenis saugo dvejus metus ir pateikia juos nacionalinėms vykdančiosioms įstaigoms, jeigu jos to paprašo. [109 pakeit.]

3.  Informacija apie skundų nagrinėjimo procedūrą turi būti lengvai prieinama keleiviams ir neįgaliems ir riboto judumo asmenims. Paprašius ši informacija pateikiama valstybės narės, kurioje yra įsisteigusi geležinkelio įmonė, oficialiąja (-iosiomis) kalba (-omis). [110 pakeit.]

4.  Geležinkelio įmonė 29 straipsnyje nurodytoje metinėje ataskaitoje skelbia gautų skundų skaičių ir kategorijas, išnagrinėtus skundus, atsakymo pateikimo laikotarpį bei veiksmus, kurių buvo imtasi padėčiai gerinti.

4a.  Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma standartinė Sąjungos skundo forma, kurią keleiviai gali naudoti prašydami kompensacijos pagal šį reglamentą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 37a straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros. [111 pakeit.]

29 straipsnis

Paslaugų kokybės standartai

1.  Geležinkelio įmonės ir stoties valdytojai nustato paslaugų kokybės standartus ir įgyvendina kokybės valdymo sistemą, kuri skirta paslaugų kokybei palaikyti. Paslaugų kokybės standartai taikomi bent III priede išvardytoms paslaugoms.

2.  Geležinkelio įmonės ir stoties valdytojai stebi savo pačių teikiamas paslaugas, kaip nurodyta paslaugų kokybės standartuose. Geležinkelio įmonės kasmet kartu su savo metine ataskaita paskelbia ataskaitą dėl teikiamų paslaugų kokybės. Geležinkelio įmonės šias ataskaitas taip pat skelbia savo tinklavietėse. Be to, ataskaitos turi būti prieinamos Europos Sąjungos geležinkelių agentūros tinklavietėje.

2a.   Geležinkelio įmonės ir stoties valdytojai aktyviai bendradarbiauja su neįgaliesiems atstovaujančiomis organizacijomis, kad pagerintų transporto paslaugų prieinamumo kokybę. [112 pakeit.]

VII SKYRIUS

INFORMAVIMAS IR VYKDYMAS

30 straipsnis

Keleivių informavimas apie jų teises

1.  Geležinkelio įmonės, stoties valdytojai, bilietų pardavėjai ir kelionių operatoriai, parduodami kelionės geležinkeliu bilietus, informuoja keleivius apie jų teises ir pareigas, numatytas šiame reglamente. Siekdami įgyvendinti šį informavimo reikalavimą, jie gali naudoti jiems pateiktą šio reglamento nuostatų santrauką, kurią visomis oficialiomis Sąjungos kalbomis parengia Komisija. Be to, elektroniniame elektronine arba popieriniame biliete popierine ar kitokia forma, įskaitant neįgaliems ir riboto judumo asmenims skirtas Direktyvoje XXX Reglamente (ES) Nr. 1300/2014 nustatytus reikalavimus atitinkančias formas, jie pateikia paaiškinimą. Paaiškinime informaciją, kurioje nurodoma, kur tokią informaciją galima gauti, jei paslaugos teikimas atšaukiamas, keleivis praleido persėdimą arba paslaugos teikimas labai vėluoja. [113 pakeit.]

2.  Geležinkelio įmonės ir stoties valdytojai stotyje ir, traukinyje ir savo interneto svetainėje informuoja keleivius tinkamu būdu, įskaitant Direktyvoje XXX Reglamente (ES) Nr. 1300/2014 nustatytus prieinamumo reikalavimus atitinkančias formas, apie šiuo reglamentu nustatytas jų teises bei pareigas ir valstybių narių pagal 31 straipsnio nuostatas paskirtos įstaigos ar įstaigų duomenis ryšiams. [114 pakeit.]

31 straipsnis

Nacionalinių vykdančiųjų įstaigų paskyrimas

Kiekviena valstybė narė paskiria įstaigą ar įstaigas, atsakingas už šio reglamento vykdymą. Kiekviena įstaiga imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad būtų gerbiamos keleivių teisės.

Kiekviena įstaiga savo organizacijos, sprendimų dėl finansavimo priėmimo, teisinės struktūros ir sprendimų priėmimo požiūriu yra nepriklausoma nuo infrastruktūros valdytojų, mokesčius imančių įstaigų, pajėgumus paskirstančių įstaigų ar geležinkelio įmonių.

Valstybės narės informuoja Komisiją apie įstaigą ar įstaigas, paskirtas pagal šį straipsnį, bei apie jos ar jų atitinkamas pareigas ir šią informaciją paskelbia tinkamoje vietoje savo interneto svetainėje. [115 pakeit.]

32 straipsnis

Vykdymo užtikrinimo užduotys

1.  Nacionalinės vykdančiosios įstaigos įdėmiai stebi, kaip laikomasi šio reglamento reikalavimų, ir imasi būtinų priemonių keleivių teisėms apginti. Todėl geležinkelio įmonės, stoties valdytojai ir infrastruktūros valdytojai toms įstaigoms jų prašymu nedelsiant ir bet kokiu atveju per vieną mėnesį pateikia aktualius dokumentus ir informaciją. Nacionalinės vykdančiosios įstaigos savo funkcijas vykdo atsižvelgdamos į informaciją, kurią joms pateikė pagal 33 straipsnį skundams nagrinėti paskirta įstaiga, jeigu tam paskirta ne ta pati nacionalinė vykdančioji įstaiga. Remdamosi tokios įstaigos perduotais pavieniais skundais, jos gali spręsti dėl vykdymo užtikrinimo priemonių Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinėms vykdančiosioms ir skundų nagrinėjimo institucijoms būtų suteikti pakankami įgaliojimai ir ištekliai, kad būtų tinkamai ir veiksmingai patenkinami pavieniai keleivių skundai pagal šį reglamentą. [116 pakeit.]

2.  Kiekvienų praėjusių metų Nacionalinės vykdančiosios įstaigos kasmet skelbia savo veiklos interneto svetainėse ataskaitas su statistika, išsamiai nurodydamos gautų skundų skaičių ir rūšį, savo vykdymo užtikrinimo veiksmų rezultatus, įskaitant pritaikytas sankcijas, statistiką nacionalinės vykdančiosios įstaigos paskelbia iki kalendorinių . Šias ataskaitas jos skelbia už kiekvienus metus ne vėliau kaip paskesnių metų balandžio mėn. pabaigos pirmąją dieną. Be to, ataskaitos turi būti prieinamos Europos Sąjungos geležinkelių agentūros tinklavietėje. [117 pakeit.]

3.  Geležinkelio įmonės savo duomenis ryšiams pateikia valstybės narės, kurioje vykdo veiklą, nacionalinei (-ėms) vykdančiajai (-iosioms) įstaigai (-oms).

3a.  Nacionalinės vykdančiosios įstaigos, bendradarbiaudamos su neįgaliems ir riboto judumo asmenims atstovaujančiomis organizacijomis, atlieka reguliarų pagal šį reglamentą teikiamų pagalbos paslaugų auditą ir skelbia jo rezultatus prieinamais ir įprastai naudojamais formatais. [118 pakeit.]

33 straipsnis

Skundų nagrinėjimas nacionalinėse vykdančiosiose įstaigose

1.  Nedarant įtakos vartotojų teisėms kompensacijos reikalauti alternatyviais būdais pagal Direktyvą 2013/11/ES, keleivis gali skundą pateikti vykdančiajai įstaigai, jeigu sau naudingo sprendimo negavo skundą pagal 28 straipsnį pateikęs geležinkelio įmonei, bilietų pardavėjui, stoties arba infrastruktūros valdytojui. Vykdančiosios įstaigos skundų teikėjus informuoja, kad reikalaudami individualios kompensacijos jie turi teisę kreiptis į alternatyvaus ginčų sprendimo įstaigas. Valstybės narės užtikrina, kad vykdančiosios arba skundų nagrinėjimo įstaigos būtų pripažintos galinčiomis taikyti alternatyvaus ginčų sprendimo sistemas pagal Direktyvą 2013/11/ES, ir tuo atveju, kai keleiviai siekia pasinaudoti alternatyvaus ginčų sprendimo priemonėmis, šiame procese dalyvautų atitinkama geležinkelio įmonė, bilietų pardavėjas, stotis ar infrastruktūros valdytojas, o sprendimai būtų jiems privalomi ir vykdytini. [119 pakeit.]

2.  Bet kuris keleivis, įtaręs šio reglamento reikalavimų pažeidimą, skundą dėl to gali pateikti nacionalinei vykdančiajai įstaigai arba bet kuriai kitai valstybės narės tuo tikslu paskirtai įstaigai. Skundus taip pat gali pateikti keleivių grupėms atstovaujančios organizacijos. [120 pakeit.]

3.  Per dvi savaites nuo skundo gavimo dienos įstaiga patvirtina jį gavusi. Ilgiausia skundo nagrinėjimo procedūros trukmė – trys mėnesiai. Jei atvejis sudėtingas, įstaiga gali savo nuožiūra nagrinėjimo laikotarpį pratęsti iki šešių mėnesių. Tuomet ji informuoja keleivį ar keleiviams atstovaujančią organizaciją apie tokio pratęsimo priežastis ir laiką, kurio, kaip tikimasi, reikės procedūrai užbaigti. Ilgiau nei šešis mėnesius gali būti nagrinėjami tik su teismo procesais susiję atvejai. Jei įstaiga yra ir alternatyvaus ginčų sprendimo įstaiga, apibrėžta Direktyvoje 2013/11/ES, taikomi toje direktyvoje nustatyti terminai, o visoms susijusioms šalims susitarus gali būti naudojama elektroninio ginčų sprendimo procedūra pagal Reglamentą (ES) Nr. 524/2013. [121 pakeit.]

Skundų nagrinėjimo procedūra turi būti prieinama neįgaliems ir riboto judumo asmenims.

4.  Keleivių skundus dėl incidentų, susijusių su geležinkelio įmone, nagrinėja tai įmonei leidimą išdavusios valstybės narės nacionalinė vykdančioji įstaiga.

5.  Jei skundas susijęs su įtariamais stoties arba infrastruktūros valdytojų padarytais pažeidimais, jį nagrinėja valstybės narės, kurios teritorijoje įvyko incidentas, nacionalinė vykdančioji įstaiga.

6.  Bendradarbiaudamos pagal 34 straipsnį, nacionalinės vykdančiosios įstaigos gali daryti 4 arba 5 dalies išimtis, jeigu išimtys yra naudingos keleiviui dėl pagrįstų priežasčių, ypač dėl kalbos arba gyvenamosios vietos.

33a straipsnis

Nepriklausomos taikinimo institucijos

Valstybės narės įsteigia tinkamai aprūpintas nepriklausomas taikinimo institucijas, kurios būtų lengvai prieinamos keleiviams, jei kiltų konfliktas su geležinkelio įmonėmis ir bilietų pardavėjais dėl jų teisių įgyvendinimo. [122 pakeit.]

34 straipsnis

Nacionalinių vykdančiųjų įstaigų keitimasis informacija ir tarpvalstybinis bendradarbiavimas

1.  Jei pagal 31 ir 33 straipsnius paskirtos skirtingos įstaigos, turi būti sukurti Reglamento (ES) 2016/679 reikalavimus atitinkantys informacijos teikimo metodai, kad tos įstaigos, tarpusavyje keisdamosi informacija, nacionalinei vykdančiajai įstaigai padėtų atlikti jai paskirtas priežiūros ir vykdymo užtikrinimo užduotis ir kad pagal 33 straipsnį paskirta skundų nagrinėjimo įstaiga galėtų rinkti pavieniams skundams nagrinėti būtiną informaciją.

2.  Nacionalinės vykdančiosios įstaigos koordinavimo tikslais keičiasi informacija apie savo darbą ir sprendimų priėmimo principus bei praktiką. Komisija joms padeda vykdyti šią užduotį.

3.  Nacionalinės vykdančiosios įstaigos laikosi IV priede nustatytos procedūros.

VIII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

35 straipsnis

Sankcijos

1.  Valstybės narės nustato taisykles dėl sankcijų, taikomų už šio reglamento pažeidimus, ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad jos būtų įgyvendinamos. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios ir apima, be kita ko, minimalią baudą arba atitinkamos įmonės ar organizacijos metinės apyvartos procentinę dalį, priklausomai nuo to, kuri iš jų yra didesnė. Valstybės narės praneša Komisijai apie tas taisykles ir priemones ir nedelsdamos ją informuoja apie visus vėlesnius joms įtakos turinčius pakeitimus. [123 pakeit.]

2.  Bendradarbiaudama pagal 34 straipsnį, nacionalinė vykdančioji įstaiga, jeigu ji yra kompetentinga 33 straipsnio 4 ir 5 dalių klausimais arba jeigu ji gavo kitos skundą nagrinėjančios nacionalinės vykdančiosios įstaigos prašymą, tiria tos įstaigos nurodytą šio reglamento pažeidimą ir prireikus taiko sankcijas.

36 straipsnis

Deleguotieji įgaliojimai

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 37 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais:

i)   atsižvelgiant į infliaciją tikslinamos 13 straipsnyje nurodytos pinigų sumos;

ii)  atsižvelgiant į Vienodųjų CIV taisyklių pakeitimus ir šios srities technologijų plėtotę iš dalies keičiami I, II ir III priedai.

37 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.  36 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo ... [šio reglamento įsigaliojimo data]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 36 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.  Prieš priimdama deleguotąjį aktą, Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais, vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.  Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.  Pagal 36 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

37a straipsnis

Komiteto procedūra

1.  Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis. [124 pakeit.]

38 straipsnis

Ataskaita

Ne vėliau kaip ... [penkeri metai po šio reglamento priėmimo] Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šio reglamento įgyvendinimo ir rezultatų ataskaitą.

Ataskaita grindžiama pagal šį reglamentą pateiktina informacija. Prireikus prie ataskaitos pridedami atitinkami pasiūlymai.

39 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentas (EB) Nr. 1371/2007 panaikinamas.

Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą pagal V priede pateiktą atitikmenų lentelę.

40 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta ...

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

PRIEDAI

I PRIEDAS

Ištrauka iš Vienodųjų tarptautinio keleivių ir bagažo vežimo geležinkeliais sutarties taisyklių (CIV)

A priedas

1980 m. gegužės 9 d. Tarptautinio vežimo geležinkeliais sutarties (COTIF), pakeistos Tarptautinio vežimo geležinkeliais sutarties pakeitimo 1999 m. birželio 3 d. protokolu

II ANTRAŠTINĖ DALIS

VEŽIMO SUTARTIES SUDARYMAS IR VYKDYMAS

6 straipsnis

Vežimo sutartis

1.  Pagal vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja nuvežti keleivį ir prireikus bagažą bei transporto priemones į paskirties vietą bei pristatyti bagažą ir transporto priemones į paskirties vietą.

2.  Vežimo sutartis turi būti patvirtinta vienu ar daugiau keleiviui išduotų bilietų. Tačiau pagal 9 straipsnį tai, kad bilieto nėra, jis neatitinka reikalavimų arba buvo pamestas, neturi įtakos sutarties buvimui ar galiojimui; sutartis ir toliau taikoma atsižvelgiant į šias Vienodąsias taisykles.

3.  Bilietas yra prima facie įrodymas, kad vežimo sutartis buvo sudaryta, bei sutarties turinio prima facie įrodymas.

7 straipsnis

Bilietas

1.  Bendrosiose vežimo sąlygose nustatoma bilietų forma ir turinys, taip pat kalba ir ženklai, kurie turi būti naudojami juos spausdinant ir išrašant.

2.  Į bilietą turi būti įrašoma ši informacija, ja neapsiribojant:

a)  vežėjas arba vežėjai;

b)  nuoroda, kad vežimas, nepaisant jokių prieštaraujančių išlygų, atliekamas pagal šias Vienodąsias taisykles; tai galima nurodyti naudojant akronimą CIV;

c)  kitos nuorodos, būtinos siekiant įrodyti vežimo sutarties turinį ir tai, kad ji buvo sudaryta, bei leidžiantys keleiviui pasinaudoti savo teisėmis pagal šią sutartį.

3.  Įsigydamas bilietą keleivis privalo įsitikinti, kad jis išduotas pagal jo nurodymus.

4.  Bilietas gali būti perduodamas kitam asmeniui, jeigu jis nebuvo išrašytas keleivio vardu ir jeigu kelionė dar neprasidėjo.

5.  Bilietas gali būti išduodamas naudojant elektroninių duomenų, kuriuos galima paversti įskaitomais rašytiniais simboliais, registravimo formą. Duomenų registravimui ir tvarkymui naudojamos procedūros turi būti funkciškai lygiavertės, pirmiausia bilieto, kurį sudaro tie duomenys, įrodomosios vertės požiūriu.

8 straipsnis

Vežimo mokesčio mokėjimas ir grąžinimas

1.  Jei keleivis ir vežėjas nesusitarė kitaip, vežimo mokestis mokamas iš anksto.

2.  Bendrosiose vežimo sąlygose nustatoma, kokiomis sąlygomis vežimo mokestis yra grąžinamas.

9 straipsnis

Teisė būti vežamam. Atsisakymas vežti

1.  Keleivis nuo kelionės pradžios turi turėti galiojantį bilietą ir jį pateikti bilietų tikrinimo metu. Bendrosiose vežimo sąlygose galima numatyti:

a)  kad keleivis, kuris nepateikė galiojančio bilieto, turi sumokėti ne tik vežimo mokestį, bet ir priemoką;

b)  kad keleiviui, kuris atsisako mokėti vežimo mokestį arba priemoką to reikalaujant, galima būtų uždrausti tęsti kelionę;

c)  ar priemoka gali būti grąžinama ir kokiomis sąlygomis.

2.  Bendrosiose vežimo sąlygose galima numatyti, kad keleivius, kurie:

a)  kelia pavojų vykdomų operacijų saugumui ir geram atlikimui arba kitų keleivių saugumui;

b)  netoleruotinai sukelia nepatogumų kitiems keleiviams,

atsisakoma vežti arba jiems draudžiama tęsti kelionę, ir kad tokie asmenys neturi teisės susigrąžinti vežimo mokesčio arba mokesčio už registruoto bagažo vežimą, kurį jie sumokėjo.

10 straipsnis

Administracinių formalumų atlikimas

Keleivis turi laikytis formalumų, kuriuos nustato muitinės ar kitos administracinės institucijos.

11 straipsnis

Traukinių atšaukimas ir vėlavimas. Praleisti persėdimai

Vežėjas prireikus turi ant bilieto patvirtinti, kad traukinys buvo atšauktas arba buvo praleistas persėdimas.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

RANKINIO BAGAŽO, GYVŪNŲ, REGISTRUOTO BAGAŽO IR TRANSPORTO PRIEMONIŲ VEŽIMAS

I skyrius

Bendrosios nuostatos

12 straipsnis

Priimtini daiktai ir gyvūnai

1.  Pagal Bendrąsias vežimo sąlygas keleivis gali pasiimti daiktų, kuriuos galima lengvai prižiūrėti (rankinį bagažą), ir taip pat gyvų gyvūnų. Be to, pagal Bendrųjų vežimo sąlygų specialias nuostatas keleivis gali pasiimti griozdiškų daiktų. Daiktų ir gyvūnų, kurie galėtų trukdyti keleiviams, kelti jiems nepatogumus arba padaryti žalos, negalima pasiimti kaip rankinio bagažo.

2.  Keleivis pagal Bendrąsias vežimo sąlygas gali siųsti daiktus ir gyvūnus kaip registruotą bagažą.

3.  Vežėjas, veždamas keleivius, gali leisti vežti transporto priemones pagal Bendrųjų vežimo sąlygų specialias nuostatas.

4.  Vežant pavojingus krovinius kaip rankinį bagažą, registruotą bagažą bei vežant juos transporto priemonėse ar priemonėmis, kurios pagal šią antraštinę dalį yra vežamos geležinkeliu, reikia laikytis reglamento dėl pavojingų krovinių vežimo geležinkeliais (RID).

13 straipsnis

Tikrinimas

1.  Jeigu yra pagrįstų priežasčių įtarti, kad vežimo sąlygų nebuvo laikomasi, vežėjas turi teisę patikrinti, ar vežami daiktai (rankinis bagažas, registruotas bagažas, transporto priemonės, įskaitant jų krovinį) ir gyvūnai atitinka vežimo sąlygas, išskyrus atvejus, kai pagal valstybės, kurioje būtų vykdomas tikrinimas, įstatymus ir taisykles tai yra draudžiama. Keleivis turi būti pakviestas dalyvauti tikrinime. Jeigu jis nepasirodo arba su juo neįmanoma susisiekti, vežėjas turi reikalauti, kad dalyvautų du nepriklausomi liudytojai.

2.  Jeigu nustatoma, kad vežimo sąlygų nebuvo laikomasi, vežėjas gali reikalauti, kad keleivis sumokėtų dėl tikrinimo patirtas išlaidas.

14 straipsnis

Administracinių formalumų atlikimas

Keleivis turi laikytis formalumų, kuriuos nustato muitinės ar kitos administracinės institucijos, kai, jį vežant, jis turi vežamų daiktų (rankinį bagažą, registruotą bagažą, transporto priemones, įskaitant jų krovinį) ar gyvūnų. Jis dalyvauja tikrinant šiuos daiktus, jeigu kiekvienos valstybės įstatymuose ir taisyklėse nėra numatyta kitaip.

II skyrius

Rankinis bagažas ir gyvūnai

15 straipsnis

Priežiūra

Prižiūrėti rankinį bagažą ir gyvūnus, kuriuos keleivis pasiėmė, yra jo atsakomybė.

III skyrius

Registruotas bagažas

16 straipsnis

Registruoto bagažo siuntimas

1.  Su registruoto bagažo siuntimu susiję sutartiniai įsipareigojimai turi būti nustatyti bagažo registravimo kvite, kuris išduodamas keleiviui.

2.  Pagal 22 straipsnį tai, kad bagažo registravimo kvito nėra, jis neatitinka reikalavimų arba buvo pamestas, neturi įtakos susitarimų, susijusių su registruoto bagažo siuntimu, buvimui ar galiojimui; šie susitarimai ir toliau taikomi atsižvelgiant į šias Vienodąsias taisykles.

3.  Bagažo registravimo kvitas yra prima facie įrodymas, kad bagažas buvo registruotas, ir jo vežimo sąlygų prima facie įrodymas.

4.  Jei neįrodyta kitaip, laikoma, kad, vežėjui perėmus registruotą bagažą, jis buvo geros būklės, ir kad bagažo vienetų skaičius ir masė atitiko bagažo registravimo kvito įrašus.

17 straipsnis

Bagažo registravimo kvitas

1.  Bendrosiose vežimo sąlygose nustatoma bagažo registravimo kvito forma ir turinys, taip pat kalba ir ženklai, kurie turi būti naudojami jį spausdinant ir išrašant. 7 straipsnio 5 dalis taikoma mutatis mutandis.

2.  Į bagažo registravimo kvitą turi būti įrašoma ši informacija, ja neapsiribojant:

a)  vežėjas arba vežėjai;

b)  nuoroda, kad vežimas, nepaisant jokių prieštaraujančių išlygų, atliekamas pagal šias Vienodąsias taisykles; tai galima nurodyti naudojant akronimą CIV;

c)  kitos nuorodos, būtinos siekiant įrodyti sutartinius įsipareigojimus, susijusius su registruoto bagažo siuntimu, bei leidžiančios keleiviui pasinaudoti savo teisėmis pagal vežimo sutartį.

3.  Gaudamas bagažo registravimo kvitą keleivis privalo įsitikinti, kad jis išduotas pagal jo nurodymus.

18 straipsnis

Registravimas ir vežimas

1.  Jei Bendrosiose vežimo sąlygose nenumatyta kitaip, bagažas registruojamas tik pateikus bilietą, galiojantį bent iki bagažo paskirties vietos. Kitais atžvilgiais bagažas registruojamas pagal siuntimo vietoje galiojančias taisykles.

2.  Jeigu Bendrosiose vežimo sąlygose numatoma, kad bagažą galima leisti vežti nepateikus bilieto, šių Vienodųjų taisyklių nuostatos, nustatančios su keleivio registruotu bagažu susijusias keleivio teises ir pareigas, taikomos registruoto bagažo siuntėjui mutatis mutandis.

3.  Vežėjas gali siųsti registruotą bagažą kitu traukiniu ar kitos rūšies transportu ir kitu maršrutu, negu keleivio naudojamas maršrutas.

19 straipsnis

Registruoto bagažo vežimo mokesčių mokėjimas

Jei keleivis ir vežėjas nesusitarė kitaip, registruoto bagažo vežimo mokesčiai mokami registravimo metu.

20 straipsnis

Registruoto bagažo žymėjimas

Ant kiekvieno bagažo vieneto gerai matomoje vietoje keleivis privalo pakankamai patvariai ir įskaitomai nurodyti:

a)  savo vardą, pavardę ir adresą;

b)  paskirties vietą.

21 straipsnis

Teisė disponuoti registruotu bagažu

1.  Jei aplinkybės leidžia ir jei taip nepažeidžiami muitinės ar kitų administracinės valdžios institucijų reikalavimai, keleivis gali reikalauti, kad bagažas būtų grąžintas siuntimo paskirties vietoje pateikus bagažo registravimo kvitą ir, jei to reikalaujama Bendrosiose vežimo sąlygose, bilietą.

2.  Bendrosiose vežimo sąlygose gali būti kitų nuostatų dėl teisės disponuoti registruotu bagažu, visų pirma dėl paskirties vietos pakeitimų ir galimų finansinių pasekmių keleiviui.

22 straipsnis

Išdavimas

1.  Registruotas bagažas išduodamas pateikus bagažo registravimo kvitą ir tam tikrais atvejais sumokėjus priklausančias sumas už siuntimą.

Vežėjas neprivalo, bet turi teisę patikrinti, ar kvito turėtojas turi teisę atsiimti bagažą.

2.  Bagažo išdavimas prilygsta jo išdavimui bagažo registravimo kvito turėtojui, jei pagal paskirties vietoje galiojančius nurodymus:

a)  bagažas buvo perduotas muitinei ar įvežimo mokesčių tarnyboms jų patalpose ar sandėliuose, kai jie nėra vežėjo priežiūroje;

b)  gyvi gyvūnai buvo perduoti tretiesiems asmenims.

3.  Bagažo registravimo kvito turėtojas gali reikalauti, kad bagažas būtų išduotas paskirties vietoje praėjus sutartam laikui ir tam tikrais atvejais – laikui, kurio reikia muitinės ir kitų administracinės valdžios institucijų operacijoms atlikti.

4.  Nepateikus bagažo registravimo kvito, vežėjas privalo išduoti bagažą tik tam asmeniui, kuris įrodo turįs į jį teisę; jei pateiktas įrodymas pasirodo nepakankamas, vežėjas gali reikalauti užstato.

5.  Bagažas išduodamas registravimo metu nurodytoje paskirties vietoje.

6.  Bagažo registravimo kvito turėtojas, kuriam bagažas nebuvo išduotas, gali reikalauti, kad kvite būtų patvirtinta diena ir laikas, kada jis prašė išduoti bagažą pagal 3 dalį.

7.  Teisę į bagažą turintis asmuo gali atsisakyti priimti bagažą, jei vežėjas nevykdo jo prašymo atlikti registruoto bagažo patikrinimą, kad būtų nustatyta įtariama žala.

8.  Visais kitais atvejais bagažas išduodamas laikantis paskirties vietoje galiojančių nurodymų.

IV skyrius

Transporto priemonės

23 straipsnis

Vežimo sąlygos

Bendrųjų vežimo sąlygų specialiose nuostatose, reglamentuojančiose transporto priemonių vežimą, visų pirma nurodomos priėmimo vežti, registravimo, pakrovimo ir vežimo, iškrovimo ir išdavimo sąlygos bei keleivio pareigos.

24 straipsnis

Vežimo kvitas

1.  Su transporto priemonių vežimu susijusios sutartinės pareigos turi būti nustatytos vežimo kvite, kuris išduodamas keleiviui. Vežimo kvitas gali būti keleivio bilieto dalis.

2.  Bendrųjų vežimo sąlygų specialiose nuostatose, reglamentuojančiose transporto priemonių vežimą, nustatoma vežimo kvito forma ir turinys, taip pat kalba ir ženklai, kurie turi būti naudojami jį spausdinant ir išrašant. 7 straipsnio 5 dalis taikoma mutatis mutandis.

3.  Į vežimo kvitą turi būti įrašoma ši informacija, ja neapsiribojant:

a)  vežėjas arba vežėjai;

b)  nuoroda, kad vežimas, nepaisant jokių prieštaraujančių išlygų, atliekamas pagal šias Vienodąsias taisykles; tai galima nurodyti naudojant akronimą CIV;

c)  kitos nuorodos, būtinos įrodant su transporto priemonių vežimu susijusius sutartinius įsipareigojimus, pagal kuriuos keleivis gali reikalauti pripažinti jo teises pagal vežimo sutartį.

4.  Gavęs vežimo kvitą, keleivis privalo įsitikinti, kad jis buvo išrašytas pagal jo nurodymus.

25 straipsnis

Taikoma teisė

Atsižvelgiant į šio skyriaus nuostatas transporto priemonėms taikomos su bagažo vežimu susijusios III skyriaus nuostatos.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

VEŽĖJO ATSAKOMYBĖ

I skyrius

Atsakomybė keleivių mirties arba kūno sužalojimo atveju

26 straipsnis

Atsakomybės pagrindas

1.  Vežėjas atsako už žalą, atsiradusią dėl keleivio mirties, kūno sužalojimo ar už bet kurią kitą fizinę ar psichinę žalą, kurią sukėlė su geležinkelio eksploatacija susijęs įvykis, kuris įvyko keleiviui esant traukinyje, jam įlipant į traukinį arba iš jo išlipant, neatsižvelgiant į tai, kokia geležinkelio infrastruktūra naudojamasi.

2.  Vežėjas atleidžiamas nuo šios atsakomybės,

a)  jei įvykį sukėlė su geležinkelio veikimu nesusijusios aplinkybės ir vežėjas, nepaisant to, kad ėmėsi tuo atveju konkrečiomis sąlygomis reikiamo atsargumo, negalėjo tų aplinkybių išvengti ir užkirsti kelio jų pasekmėms;

b)  tokiu laipsniu, kiek įvykis įvyko dėl keleivio kaltės;

c)  jei įvykį sukėlė trečiosios šalies elgesys ir vežėjas, nepaisant to, kad ėmėsi tuo atveju konkrečiomis sąlygomis reikiamo atsargumo, negalėjo tokio elgesio išvengti ir užkirsti kelio jo pasekmėms; tą pačią geležinkelio infrastruktūrą naudojanti kita įmonė nelaikoma trečiąja šalimi; tai neturi įtakos atgręžtinio reikalavimo teisei.

3.  Jei įvykį sukėlė trečiojo asmens elgesys ir jei nepaisant to vežėjas nėra visiškai atleidžiamas nuo atsakomybės pagal 2 dalies c punktą, jis yra visiškai atsakingas pagal šias Vienodąsias taisykles, nepažeidžiant atgręžtinio reikalavimo teisių, kurias vežėjas gali panaudoti prieš trečiąjį asmenį.

4.  Šios Vienodosios taisyklės neturi poveikio atsakomybei, kuri gali tekti vežėjui 1 dalyje nenumatytais atvejais.

5.  Jei viena vežimo sutartimi reglamentuojamą vežimą vykdo paeiliui vežantys vežėjai, už keleivių mirtį ir kūno sužalojimą atsako vežėjas, pagal vežimo sutartį privalėjęs teikti vežimo, kurio metu įvyko įvykis, paslaugą. Kai šią paslaugą teikia ne vežėjas, o jį pavaduojantis vežėjas, abu vežėjai solidariai atsako pagal šias Vienodąsias taisykles.

27 straipsnis

Nuostolių atlyginimas mirties atveju

1.  Keleivio mirties atveju atlyginami šie nuostoliai:

a)  visos po mirties būtinos išlaidos, visų pirma kūno transportavimo ir laidotuvių išlaidos;

b)  jei mirtis ištinka ne iš karto – 28 straipsnyje numatyti nuostoliai.

2.  Jei dėl keleivio mirties asmenys, kuriuos jis turėjo arba būtų turėjęs teisinę pareigą išlaikyti, netenka paramos, šie nuostoliai tokiems asmenims taip pat kompensuojami. Asmenų, kuriuos keleivis išlaikė neturėdamas teisinės pareigos tai daryti, teises iškelti ieškinį dėl nuostolių atlyginimo reglamentuoja nacionalinė teisė.

28 straipsnis

Nuostolių atlyginimas kūno sužalojimo atveju

Kūno sužalojimo ar kitos fizinės ar psichinės žalos keleiviui atveju atlyginami šie nuostoliai:

a)  visos būtinos išlaidos, visų pirma gydymo ir transportavimo išlaidos;

b)  finansiniai nuostoliai, patirti dėl visiško ar dalinio nedarbingumo arba dėl padidėjusių poreikių.

29 straipsnis

Kompensacija už kitokį kūno sužalojimą

Nacionalinėje teisėje turi būti nustatyta, ar vežėjas privalo atlyginti nuostolius už kitokį, nei numatyta 27 ir 28 straipsniuose, kūno sužalojimą ir kokiu laipsniu.

30 straipsnis

Nuostolių atlyginimo forma ir suma mirties ir kūno sužalojimo atveju

1.  Nuostoliai pagal 27 straipsnio 2 dalį ir 28 straipsnio b punktą privalo būti atlyginami vienkartine išmoka. Tačiau jei pagal nacionalinę teisę leidžiama mokėti anuitetą, nuostoliai atlyginami šia forma, jei to prašo sužalotas keleivis arba 27 straipsnio 2 dalyje minėti teisę į nuostolių atlyginimą turintys asmenys.

2.  Pagal 1 dalį atlyginamų nuostolių suma nustatoma pagal nacionalinę teisę. Tačiau Vienodųjų taisyklių tikslais nustatoma vienkartinės išmokos arba ją atitinkančio metinio anuiteto viršutinė riba vienam keleiviui – 175 000 apskaitos vienetų, kai nacionalinėje teisėje numatyta mažesnė už šią sumą viršutinė riba.

31 straipsnis

Kitos transporto rūšys

1.  Atsižvelgiant į 2 dalį, su vežėjo atsakomybe keleivių mirties arba kūno sužalojimo atveju susijusios nuostatos netaikomos tuo atveju, kai žala atsiranda vežimo metu, kuris pagal vežimo sutartį nebuvo vežimas geležinkeliu.

2.  Tačiau kai geležinkelio transporto priemonės keliamos keltu, su atsakomybe keleivių mirties arba kūno sužalojimo atveju susijusios nuostatos taikomos tada, kai 26 straipsnio 1 dalyje ir 33 straipsnio 1 dalyje minėti žala atsiranda dėl su geležinkelio veikimu susijusio įvykio, įvykusio tuo metu, kai keleivis buvo minėtoje geležinkelio transporto priemonėje, į ją lipo ar iš jos išlipo.

3.  Kai dėl išskirtinių aplinkybių geležinkelio veikimas laikinai sustabdomas ir keleiviai vežami kitos rūšies transportu, vežėjas atsako pagal šias Vienodąsias taisykles.

II skyrius

Atsakomybė tvarkaraščio nesilaikymo atveju

32 straipsnis

Atsakomybė traukinių atšaukimo, vėlavimo arba praleisto persėdimo atveju

1.  Vežėjas yra atsakingas už nuostolius ar žalą, kurią keleivis patiria, nes dėl traukinio atšaukimo, vėlavimo arba praleisto persėdimo jis negali toliau tęsti kelionės tą pačią dieną arba esamomis aplinkybėmis iš jo negali būti pagrįstai reikalaujama tęsti kelionę tą pačią dieną. Nuostolius sudaro pagrįstos apgyvendinimo išlaidos ir pagrįstos informuojant keleivio laukiančius asmenis patirtos išlaidos.

2.  Vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės, kai traukinių atšaukimo, vėlavimo arba praleisto persėdimo priežastis yra viena iš šių priežasčių:

a)  su geležinkelio veikimu nesusijusios aplinkybės, kurių vežėjas, nepaisant to, kad ėmėsi tuo atveju konkrečiomis sąlygomis reikiamo atsargumo, negalėjo išvengti ir užkirsti kelio jų pasekmėms;

b)  keleivio kaltė; arba

c)  trečiosios šalies elgesys, kurio vežėjas, nepaisant to, kad ėmėsi tuo atveju konkrečiomis sąlygomis reikiamo atsargumo, negalėjo išvengti ir užkirsti kelio jo pasekmėms; tą pačią geležinkelio infrastruktūrą naudojanti kita įmonė nelaikoma trečiąja šalimi; tai neturi įtakos atgręžtinio reikalavimo teisei.

3.  Nacionalinėje teisėje turi būti nustatyta, ar vežėjas privalo atlyginti 1 dalyje nenumatytus nuostolius ir kokiu laipsniu. Ši nuostata nepažeidžia 44 straipsnio.

III skyrius

Atsakomybė už rankinį bagažą, gyvūnus, registruotą bagažą ir transporto priemones

1 SKIRSNIS

Rankinis bagažas ir gyvūnai

33 straipsnis

Atsakomybė

1.  Keleivių mirties ar kūno sužalojimo atveju vežėjas taip pat atsako už žalą, atsiradusią dėl visiško ar dalinio daiktų, kuriuos keleivis dėvėjo arba vežėsi kaip rankinį bagažą, praradimą ar sugadinimą; tai taip pat taikoma gyvūnams, kuriuos keleivis vežėsi kartu. 26 straipsnis taikomas mutatis mutandis.

2.  Kitais atvejais vežėjas neatsako už visišką ar dalinį daiktų, rankinio bagažo ar gyvūnų praradimą ar jiems padarytą žalą, už kurių priežiūrą yra atsakingas keleivis pagal 15 straipsnį, jei praradimo ar žalos priežastis nėra vežėjo kaltė. IV antraštinės dalies kiti straipsniai, išskyrus 51 straipsnį, ir VI antraštinė dalis šiuo atveju netaikoma.

34 straipsnis

Nuostolių atlyginimo riba daiktų praradimo arba sugadinimo atveju

Kai vežėjas yra atsakingas pagal 33 straipsnio 1 dalį, jis privalo sumokėti kompensaciją, kuri negali būti didesnė kaip 1 400 apskaitos vienetų vienam keleiviui.

35 straipsnis

Atsakomybės netaikymas

Vežėjas neatsako už keleiviui padarytą žalą tuo atveju, kai keleivis neįvykdo muitinės ar kitų administracinių institucijų reikalaujamų formalumų.

2 SKIRSNIS

Registruotas bagažas

36 straipsnis

Atsakomybės pagrindas

1.  Vežėjas atsako už žalą, atsiradusią dėl visiško ar dalinio registruoto bagažo praradimo ar sugadinimo laikotarpiu nuo momento, kai bagažą perėmė vežėjas, iki išdavimo momento, taip pat dėl pavėluoto išdavimo.

2.  Vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės tokiu laipsniu, kokiu bagažo praradimas ar sugadinimas įvyko arba išdavimas vėlavo dėl keleivio kaltės; dėl keleivio nurodymo, bet ne dėl vežėjo kaltės; dėl registruoto bagažo vidinio defekto arba dėl aplinkybių, kurių vežėjas negalėjo išvengti ir užkirsti kelio jų pasekmėms.

3.  Vežėjas atleidžiamas nuo šios atsakomybės tokiu laipsniu, kokiu žala atsiranda dėl ypatingos rizikos, būdingos vienai ar kelioms iš šių aplinkybių:

a)  pakuotės nebuvimas ar netinkamumas;

b)  ypatingas bagažo pobūdis;

c)  vežimui nepriimtinų daiktų bagažo siuntimas.

37 straipsnis

Įrodinėjimo pareiga

1.  Pareigą įrodyti, kad bagažas prarastas, sugadintas arba buvo vėluojama jį išduoti dėl vienos iš 36 straipsnio 2 dalyje nurodytos priežasties, turi vežėjas.

2.  Kai vežėjas nustato, kad atsižvelgus į aplinkybes konkrečiu atveju žala galėjo atsirasti dėl kurio nors ar keleto 36 straipsnio 3 dalyje nurodytų rizikos aplinkybių, laikoma, kad ji dėl to ir atsirado. Tačiau į žalos atlyginimą teisę turintis asmuo turi teisę įrodyti, kad žala visiškai arba iš dalies atsirado ne dėl kurios nors iš tų rizikos aplinkybių.

38 straipsnis

Paeiliui vežantys vežėjai

Jei viena vežimo sutartimi reglamentuojamą vežimą paeiliui vykdo keli vežėjai, kiekvienas vežėjas, perimdamas bagažą su bagažo registravimo kvitu ar transporto priemonę su vežimo kvitu, siųsdami bagažą ar veždami transporto priemones tampa vežimo sutarties šalimi ir vadovaujasi bagažo registravimo kvite arba vežimo kvite nurodytomis sąlygomis bei prisiima su tuo susijusias pareigas. Šiuo atveju kiekvienas vežėjas atsako už vežimą visu maršrutu iki išdavimo.

39 straipsnis

Pavaduojantis vežėjas

1.  Vežėjas yra atsakingas už visą vežimą ir tuo atveju, kai jis visiškai ar iš dalies paveda vykdyti vežimą pavaduojančiam vežėjui, nepaisant to, ar jis naudojasi vežimo sutartyje numatyta teise tai daryti.

2.  Visos šių Vienodųjų taisyklių nuostatos, kurios reglamentuoja vežėjo atsakomybę, taikomos ir pavaduojančio vežėjo atsakomybei už jo vykdomą vežimą. Tuo atveju, jei darbuotojams ar kitiems asmenims, kurių paslaugomis vykdydamas vežimą naudojasi pavaduojantis vežėjas, iškeliamas ieškinys, taikomi 48 ir 52 straipsniai.

3.  Bet koks specialus susitarimas, pagal kurį vežėjas prisiima šiomis Vienodosiomis taisyklėmis nenustatytas pareigas arba atsisako šiomis Vienodosiomis taisyklėmis suteiktų teisių, neturi galios pavaduojančiam vežėjui, kuris jo aiškiai ir raštu nepatvirtino. Nepaisant to, ar pavaduojantis vežėjas patvirtino tokį specialų susitarimą, vežėjui ir toliau yra privalomos pagal jį atsirandančios pareigos ir teisių atsisakymas.

4.  Tais atvejais ir tokiu laipsniu, kuriuo atsako tiek vežėjas, tiek pavaduojantis vežėjas, jie atsako solidariai.

5.  Kompensacijos, kurią turi išmokėti vežėjas, pavaduojantis vežėjas ir jų darbuotojai bei kiti asmenys, kurių paslaugomis jie naudojasi vykdydami vežimą, bendra suma negali viršyti šiose Vienodosiose taisyklėse nustatytų ribų.

6.  Šiuo straipsniu nepažeidžiamos vežėjo ir pavaduojančio vežėjo tarpusavio atgręžtinio reikalavimo teisės.

40 straipsnis

Bagažo praradimo prezumpcija

1.  Teisę į žalos atlyginimą praradus bagažą turintis asmuo, nereikalaujant pateikti daugiau įrodymų, gali laikyti, kad bagažo vienetas yra prarastas, kai jis neišduodamas ar jam neatiduodamas per keturiolika dienų nuo prašymo išduoti bagažą pateikimo pagal 22 straipsnio 3 dalį.

2.  Jei prarastu laikomas bagažo vienetas atsiranda per vienerius metus nuo prašymo išduoti bagažą pateikimo, vežėjas privalo pranešti teisę į bagažą turinčiam asmeniui, jei žinomas arba gali būti nustatytas jo adresas.

3.  Gavęs 2 dalyje nurodytą pranešimą, per trisdešimt dienų teisę į bagažą turintis asmuo gali pareikalauti jam išduoti tą bagažo vienetą. Tuo atveju jis privalo sumokėti už bagažo vieneto pervežimą iš siuntimo paskirties vietos į išdavimo vietą bei grąžinti gautą kompensaciją, tam tikrais atvejais atskaičius visas įskaičiuotas išlaidas. Nepaisant to, jis išlaiko teisę reikalauti 43 straipsnyje nustatytos kompensacijos už pavėluotą išdavimą.

4.  Jei per 3 dalyje nurodytą laikotarpį nepareikalaujama išduoti atsiradusio bagažo vieneto arba jei jis atsiranda praėjus daugiau kaip vieneriems metams nuo prašymo išduoti bagažą pateikimo, vežėjas jį pašalina pagal bagažo vieneto buvimo vietoje galiojančius įstatymus ir nurodymus.

41 straipsnis

Kompensacija už prarastą bagažą

1.  Jei registruotas bagažas prarastas visas ar iš dalies, vežėjas privalo, nemokėdamas jokių kitų žalos atlyginimų, sumokėti:

a)  jei patirtos žalos dydis įrodytas – tam dydžiui lygią kompensaciją, bet ne didesnę kaip 80 apskaitos vienetų vienam trūkstamam bruto masės kilogramui arba 1 200 apskaitos vienetų vienam bagažo vienetui;

b)  jei patirtos žalos dydis nėra įrodytas – iš anksto sutartą kompensaciją, lygią 20 apskaitos vienetų vienam trūkstamam bruto masės kilogramui arba 300 apskaitos vienetų vienam bagažo vienetui.

Kompensavimo už prarasto bagažo kilogramą ar vienetą metodas nustatomas Bendrosiose vežimo sąlygose.

2.  Papildomai vežėjas privalo padengti bagažo vežimo mokestį ir kitas sumokėtas sumas, susijusias su prarasto bagažo vieneto vežimu, bei jau sumokėtus muito ir akcizo mokesčius.

42 straipsnis

Kompensacija už sugadintą bagažą

1.  Registruoto bagažo sugadinimo atveju vežėjas privalo sumokėti kompensaciją, lygią bagažo vertės sumažėjimui, nemokėdamas jokių kitų žalos atlyginimų.

2.  Kompensacija neturi viršyti:

a)  jei dėl sugadinimo sumažėjo viso bagažo vertė – sumos, kuri būtų mokama visiško praradimo atveju;

b)  jei dėl sugadinimo sumažėjo tik bagažo dalies vertė – sumos, kuri būtų mokama tos bagažo dalies praradimo atveju.

43 straipsnis

Kompensacija už pavėlavimą pristatant

1.  Pavėlavimo pristatant registruotą bagažą atveju vežėjas turi sumokėti už kiekvieną dvidešimt keturių valandų laikotarpį po to, kai buvo pareikalauta pristatyto bagažo, bet ne daugiau kaip už keturiolika dienų:

a)  jei teisę į bagažą turintis asmuo įrodo, kad dėl to patyrė žalą, – kompensaciją, lygią žalos dydžiui, daugiausiai 0,80 apskaitos vieneto už bagažo bruto masės kilogramą arba 14 apskaitos vienetų už pavėluotai pristatyto bagažo vienetą;

b)  jei teisę į bagažą turintis asmuo neįrodo, kad dėl to patyrė žalos –žalos atlyginimą, mokant 0,14 apskaitos vieneto už bagažo bruto masės kilogramą arba 2,80 apskaitos vienetų už pavėluotai pristatyto bagažo vienetą.

Kompensavimo už prarasto bagažo kilogramą ar vienetą metodai nustatomi Bendrosiose vežimo sąlygose.

2.  Viso bagažo praradimo atveju 1 dalyje numatyta kompensacija nemokama kaip priedas prie kompensacijos, numatytos 41 straipsnyje.

3.  Dalies bagažo praradimo atveju 1 dalyje numatyta kompensacija mokama už neprarastąją bagažo dalį.

4.  Žalos bagažui atveju, jei ta žala padaryta ne dėl pavėluoto pristatymo, 1 dalyje nurodyta kompensacija tam tikrais atvejais mokama kaip priedas prie kompensacijos, numatytos 42 straipsnyje.

5.  Visa kompensacija, numatyta 1 dalyje kartu su mokesčiu pagal 41 ir 42 straipsnius, jokiu atveju negali viršyti kompensacijos, kuri būtų mokama viso bagažo praradimo atveju.

3 SKIRSNIS

Transporto priemonės

44 straipsnis

Kompensacija už vėlavimą

1.  Vėlavimo pakrauti atveju dėl priežasčių, susijusių su vežėju, arba vėlavimo pristatyti transporto priemonę atveju vežėjas turi, jei teisę į bagažą turintis asmuo įrodo, kad dėl to jis patyrė žalą, mokėti kompensaciją, neviršijančią užmokesčio už vežimą sumos.

2.  Jeigu vėlavimo pakrauti atveju dėl priežasčių, susijusių su vežėju, teisę į bagažą turintis asmuo nusprendžia nebevykdyti vežimo sutarties, jam turi būti grąžintas užmokestis už vežimą. Be to, teisę į bagažą turintis asmuo gali, jeigu jis įrodo, kad dėl vėlavimo patirta žalos, reikalauti kompensacijos, neviršijančios užmokesčio už vežimą.

45 straipsnis

Kompensacija už prarastą bagažą

Visos transporto priemonės ar jos dalies praradimo atveju teisę į transporto priemonę turinčiam asmeniui mokama kompensacija už įrodytą žalą apskaičiuojama remiantis įprastine transporto priemonės verte. Ji neturi viršyti 8 000 apskaitos vienetų. Pakrauta arba nepakrauta priekaba laikoma atskira transporto priemone.

46 straipsnis

Atsakomybė dėl kitų daiktų

1.  Dėl daiktų, paliktų transporto priemonėse ar prie transporto priemonės pritvirtintose bagažinėse (pvz., skirtose vežti bagažui ar slidėms), vežėjas atsako tik už žalą, kuri patiriama dėl jo kaltės. Visa mokama kompensacija neviršija 1 400 apskaitos vienetų.

2.  Daiktų, patalpintų transporto priemonės išorėje, įskaitant 1 dalyje nurodytas bagažines, atžvilgiu vežėjas atsako už išorėje laikomus daiktus tik jeigu įrodoma, kad žala patiriama dėl veiksmų ar neveikimo, kuriuos vežėjas vykdė tyčia siekdamas padaryti žalos arba neatsargiai, žinodamas, kad tokia žala galima.

47 straipsnis

Taikoma teisė

Atsižvelgiant į šio skirsnio nuostatas transporto priemonėms taikomos su atsakomybe dėl bagažo susijusios 2 skirsnio nuostatos.

IV skyrius

Bendrosios nuostatos

48 straipsnis

Teisės įvesti atsakomybės apribojimus praradimas

Šiose Vienodosiose taisyklėse numatyti atsakomybės apribojimai, taip pat nacionalinės teisės aktų nuostatos, ribojančios kompensavimą nustatyto dydžio išmoka, netaikomos, kai įrodoma, kad žala patirta dėl veiksmų ar neveikimo, kuriuos vežėjas vykdė tyčia siekdamas padaryti žalos arba neatsargiai, žinodamas, kad tokia žala galima.

49 straipsnis

Konvertavimas ir palūkanos

1.  Kai apskaičiuojant kompensaciją reikia konvertuoti sumas, išreikštas užsienio valiuta, konvertuojama pagal keitimo kursą, taikomą kompensacijos mokėjimo dieną ir toje vietoje.

2.  Teisę į žalos atlyginimą turintis asmuo gali reikalauti palūkanų nuo kompensacijos – penkių procentų per metus, skaičiuojant nuo 55 straipsnyje numatytos reikalavimo pateikimo dienos arba, jeigu toks reikalavimas nebuvo pateiktas, – nuo tada, kai buvo pradėtas teisminis nagrinėjimas.

3.  Tačiau kompensacijos mokėjimo pagal 27 ir 28 straipsnius atveju palūkanos gali priaugti tik nuo tos datos, kurią atsitiko įvykiai, susiję su kompensacijos sumos įvertinimu, jeigu ši data yra vėlesnė už reikalavimo pateikimo datą ar datą, kai buvo pradėtas teisminis nagrinėjimas.

4.  Bagažo atveju palūkanos mokamos tik tada, jei kompensacija viršija 16 apskaitos vienetų už bagažo registravimo kvitą.

5.  Bagažo atveju, jeigu teisę į bagažą turintis asmuo per tinkamą jam suteiktą laiką nepateikia vežėjui patvirtinamųjų dokumentų, kurie būtini, kad būtų galutinai nustatyta pagal reikalavimą mokėtina suma, palūkanos negali priaugti per laikotarpį nuo to momento, kai baigiasi suteiktas laikas, iki tada, kai iš tikrųjų pateikiami dokumentai.

50 straipsnis

Atsakomybė branduolinių incidentų atveju

Pagal šias Vienodąsias taisykles vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl branduolinio incidento, kai branduolinio įrenginio valdytojas ar kitas jį pavaduojantis asmuo yra atsakingas už žalą pagal valstybės įstatymus ir taisykles, reglamentuojančias atsakomybę branduolinės energijos srityje.

51 straipsnis

Asmenys, už kuriuos yra atsakingas vežėjas

Vežėjas atsako už savo darbuotojus ir kitus asmenis, kurių paslaugomis jis naudojasi teikdamas vežimo paslaugas, kai šie darbuotojai ir kiti asmenys veikia savo įgaliojimų ribose. Geležinkelio infrastruktūros, kuria naudojantis vykdomas vežimas, valdytojai laikomi asmenimis, kurių paslaugomis vežėjas naudojasi teikdamas vežimo paslaugas.

52 straipsnis

Kiti ieškiniai

1.  Visais atvejais, kai taikomos šios Vienodosios taisyklės, bet koks su atsakomybe susijęs ieškinys bet kokiu pagrindu gali būti pareikštas vežėjui tik pagal šiose Vienodosiose taisyklėse nustatytas sąlygas ir apribojimus.

2.  Tas pats galioja bet kokio ieškinio darbuotojams ir kitiems asmenims, už kuriuos vežėjas atsako pagal 51 straipsnio nuostatas, atveju.

V ANTRAŠTINĖ DALIS

KELEIVIO ATSAKOMYBĖ

53 straipsnis

Specialūs atsakomybės principai

Keleivis atsakingas vežėjui už žalą:

a)  padarytą jam nesilaikant jo pareigų pagal

1.  10, 14 ir 20 straipsnius;

2.  Bendrosiose vežimo sąlygose išdėstytas specialias nuostatas dėl transporto priemonių vežimo; arba

3.  reglamentą dėl pavojingų krovinių tarptautinio vežimo geležinkeliais (RID); arba

b)  patirtą dėl jo vežamų daiktų ar gyvūnų, nebent jis įrodo, kad žala buvo patirta dėl aplinkybių, kurių jis negalėjo išvengti, ir dėl pasekmių, kurioms jis negalėjo užkirsti kelio, nepaisant to, kad jis buvo atidus kaip to reikalaujama iš sąžiningo keleivio. Ši nuostata neturi poveikio vežėjo atsakomybei pagal 26 straipsnį ir 33 straipsnio 1 dalį.

VI ANTRAŠTINĖ DALIS

TEISIŲ GYNIMAS

54 straipsnis

Dalinio praradimo ar sugadinimo nustatymas

1.  Jei vežėjas nustato arba laiko, kad vežėjo atsakomybe vežamas daiktas (bagažas, transporto priemonė) iš dalies prarastas ar sugadintas, arba jei taip tvirtina teisę į žalos atlyginimą turintis asmuo, vežėjas privalo nedelsdamas, jei įmanoma dalyvaujant tam asmeniui, surašyti protokolą, kuriame būtų pagal žalos pobūdį nurodyta daikto būklė ir, kiek tai įmanoma, nurodytas žalos dydis, jos atsiradimo priežastys ir laikas.

2.  Protokolo kopija nemokamai pateikiama teisę į žalos atlyginimą turinčiam asmeniui.

3.  Jeigu teisę į žalos atlyginimą turintis asmuo nepritaria protokole pateiktiems duomenims, jis gali prašyti, kad bagažo ar transporto priemonės būklę ir žalos priežastis bei apimtį įvertintų ekspertas, kurį paskiria vežimo sutarties šalys arba teismas. Procedūrą, kurios reikia laikytis, reglamentuoja valstybės, kurioje toks įvertinimas daromas, teisės aktai ir taisyklės.

55 straipsnis

Reikalavimai

1.  Reikalavimai, susiję su vežėjo atsakomybe keleivių mirties ar asmens sužalojimo atvejais, turi būti siunčiami raštu vežėjui, kuriam gali būti pareikštas ieškinys. Vežimo, dėl kurio sudaryta viena sutartis ir kurį keli vežėjai vykdė paeiliui, atveju reikalavimai taip pat gali būti siunčiami pirmajam arba paskutiniajam vežėjui, taip pat vežėjui, kurio pagrindinė verslo vieta ar filialas, ar agentūra, kuri sudarė vežimo sutartį, yra valstybėje, kurioje yra keleivio gyvenamoji vieta arba kur jis paprastai gyvena.

2.  Kiti reikalavimai, susiję su vežimo sutartimi, turi būti siunčiami raštu vežėjui, nurodytam 56 straipsnio 2 ir 3 dalyse.

3.  Pateikiami dokumentų, kurie, teisę į žalos atlyginimą turinčio asmens manymu, yra tinkami pateikti kartu su reikalavimu, originalai arba kopijos, prireikus, jeigu vežėjas to reikalauja – tinkamai patvirtintos kopijos. Tenkinant reikalavimą, vežėjas gali reikalauti grąžinti bilietą, bagažo registracijos kvitą ir vežimo kvitą.

56 straipsnis

Vežėjai, kuriems galima pareikšti ieškinį

1.  Ieškinys dėl vežėjo atsakomybės keleivių mirties ar asmens sužalojimo atvejais, gali būti pareikštas tik vežėjui, kuris yra atsakingas pagal 26 straipsnio 5 dalį.

2.  Atsižvelgiant į 4 dalį kiti keleivių ieškiniai, paremti vežimo sutartimi, gali būti pareikšti tik pirmajam vežėjui, paskutiniajam vežėjui arba vežėjui, kuris vykdė tą vežimo dalį, kurioje atsitiko įvykis, dėl kurio pradėtas nagrinėjimas.

3.  Jeigu vežimo, kurį paeiliui vykdo vežėjai, atveju vežėjas, kuris turi pristatyti bagažą ar transporto priemonę, yra su jo sutikimu įrašytas į bagažo registracijos kvitą ar vežimo kvitą, ieškinys jam gali būti pareikštas laikantis 2 straipsnio net tuo atveju, jeigu jis negavo bagažo ar transporto priemonės.

4.  Ieškinys dėl pagal vežimo sutartį sumokėtos sumos padengimo gali būti pareikštas vežėjui, kuris gavo tą sumą, arba vežėjui, kurio vardu ta suma buvo gauta.

5.  Ieškinius galima pareikšti 2 ir 4 dalyse nenurodytiems vežėjams, jeigu tie ieškiniai pareiškiami kaip priešieškiniai ar prieštaravimai toje pačioje byloje, kuri iškelta dėl pagrindinio reikalavimo dėl tos pačios vežimo sutarties.

6.  Tiek, kiek šios Vienodosios taisyklės taikomos pavaduojančiam vežėjui, ieškinys gali būti pareikštas ir jam.

7.  Jeigu ieškovas gali pasirinkti kurį nors iš keleto vežėjų, jo teisė rinktis išnyksta, kai tik jis pareiškia ieškinį vienam iš jų; tai taikoma ir tada, kai ieškovas gali rinktis iš vieno ar keleto vežėjų ir iš pavaduojančio vežėjo.

58 straipsnis

Teisės pareikšti ieškinį mirties arba kūno sužalojimo atveju išnykimas

1.  Bet kokia turinčio teisę asmens teisė pareikšti ieškinį dėl vežėjo atsakomybės keleivių mirties arba kūno sužalojimo atveju išnyksta, jei turintis teisę asmuo per dvylika mėnesių nuo tada, kai sužinojo apie žalą, vienam iš vežėjų, kuriam pagal 55 straipsnio 1 dalį gali būti pateikiamas reikalavimas, nepraneša apie keleivį ištikusį nelaimingą atsitikimą. Tais atvejais, kai turintis teisę asmuo žodžiu praneša vežėjui apie nelaimingą atsitikimą, vežėjas pateikia tokiam asmeniui patvirtinimą apie tokį pranešimą žodžiu.

2.  Tačiau teisė pareikšti ieškinį neišnyksta, jei:

a)  per 1 dalyje numatytą terminą turintis teisę asmuo pateikė reikalavimą vienam iš 55 straipsnio 1 dalyje nurodytų vežėjų;

b)  per 1 dalyje nustatytą terminą atsakingas vežėjas apie keleivį ištikusį nelaimingą atsitikimą sužinojo kokiu nors kitu būdu;

c)  pranešimas apie nelaimingą atsitikimą nebuvo pateiktas arba buvo pateiktas pavėluotai dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo turinčio teisę asmens;

d)  turintis teisę asmuo įrodo, kad nelaimingas atsitikimas įvyko dėl vežėjo kaltės.

59 straipsnis

Teisės pareikšti su bagažo vežimu susijusį ieškinį išnykimas

1.  Turinčiam teisę asmeniui priėmus bagažą išnyksta visos teisės vežėjui pareikšti su bagažo vežimo sutartimi susijusį ieškinį dalies bagažo praradimo, bagažo sugadinimo ar vėlavimo pristatant bagažą atveju.

2.  Tačiau teisė pareikšti ieškinį neišnyksta:

a)  dalies bagažo praradimo atveju arba bagažo sugadinimo atveju, jei:

1.  bagažo praradimas ar bagažo sugadinimas buvo patvirtintas pagal 54 straipsnį iki turinčiam teisę asmeniui atsiimant bagažą;

2.  patvirtinimas, kuris turėjo būti atliktas pagal 54 straipsnį, nebuvo atliktas vien dėl vežėjo kaltės;

b)  iš išorės nepastebimos žalos atveju, kai turintis teisę asmuo tai pastebėjo tik priėmęs bagažą, jei jis:

1.  prašo nustatyti žalos faktą pagal 54 straipsnį iš karto po to, kai pastebėjo žalą, bet ne vėliau nei per tris dienas nuo bagažo priėmimo; ir

2.  jei jis įrodo, kad žala atsirado laikotarpiu nuo tada, kai bagažą priėmė vežėjas, iki bagažo pristatymo;

c)  pavėlavimo pristatyti bagažą atveju, jei turintis teisę asmuo per dvidešimt vieną dieną vieno iš 56 straipsnio 3 dalyje nurodytų vežėjų pareikalavo pripažinti jo teises;

d)  jei turintis teisę asmuo įrodo, kad žala atsirado dėl vežėjo kaltės.

60 straipsnis

Ieškinio senaties terminai

1.  Ieškinio senaties terminai ieškiniams dėl žalos atlyginimo remiantis vežėjo atsakomybe keleivių mirties ar kūno sužalojimo atveju pateikti yra:

a)  keleiviams – treji metai nuo kitos dienos po įvykio;

b)  kitiems turintiems teisę asmenims – treji metai nuo kitos dienos po keleivio mirties dienos neviršijant penkerių metų laikotarpio nuo kitos dienos po įvykio.

2.  Ieškinio senaties terminas kitiems ieškiniams, susijusiems su vežimo sutartimi, yra vieneri metai. Tačiau tais atvejais, kai žala atsiranda dėl veiksmų ar neveikimo, kuriuos vežėjas vykdė tyčia siekdamas, kad būtų padaryta žala, arba neatsargiai, žinodamas, kad tokia žala gali būti padaryta, taikomas dvejų metų ieškinio senaties terminas.

3.  2 dalyje numatytas ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti:

a)  dėl kompensacijos praradus visą bagažą – nuo keturioliktos dienos pasibaigus 22 straipsnio 3 dalyje nustatytam terminui;

b)  dėl kompensacijos praradus dalį bagažo, sugadinus bagažą ar pavėlavus jį pristatyti – nuo pristatymo dienos;

c)  visais kitais atvejais, susijusiais su keleivių vežimu – nuo paskutinės bilieto galiojimo dienos.

Diena, nuo kurios pradedamas skaičiuoti ieškinio senaties terminas, nėra įskaitoma į šį terminą.

4.  […]

5.  […]

6.  Ieškinio senaties terminų sustabdymą ir nutraukimą reglamentuoja nacionalinė teisė.

VII ANTRAŠTINĖ DALIS

VEŽĖJŲ TARPUSAVIO SANTYKIAI

61 straipsnis

Užmokesčio už vežimą pasidalinimas

1.  Vežėjas, surinkęs arba turėjęs surinkti užmokestį už vežimą, atitinkamiems vežėjams privalo sumokėti atitinkamas to užmokesčio dalis. Mokėjimo būdai nustatomi tarp vežėjų sudarytoje sutartyje.

2.  6 straipsnio 3 dalis, 16 straipsnio 3 dalis ir 25 straipsnis taip pat taikomi paeiliui vežančių vežėjų tarpusavio santykiams.

62 straipsnis

Atgręžtinio reikalavimo teisė

1.  Vežėjas, pagal šias Vienodąsias taisykles sumokėjęs kompensaciją, turi atgręžtinio reikalavimo teisę išsiieškoti kompensaciją iš kitų vežime dalyvavusių vežėjų pagal šias nuostatas:

a)  žalą padaręs vežėjas už ją atsako vienasmeniškai;

b)  kai žala atsirado dėl kelių vežėjų kaltės, kiekvienas iš jų atsako už savo padarytą žalą; jei negalima taip atskirti, kompensacija tarp jų paskirstoma laikantis c punkto nuostatos;

c)  jei negalima įrodyti, dėl kurio iš vežėjų kaltės buvo padaryta žala, mokėtina kompensacijos suma padalinama visiems vežime dalyvavusiems vežėjams, išskyrus tuos, kurie įrodo, kad žala buvo padaryta ne dėl jų kaltės; mokėtina kompensacijos suma yra proporcinga atitinkamoms jų gautoms užmokesčio už vežimą dalims.

2.  Vieno iš vežėjų nemokumo atveju nesumokėta kompensacijos suma, kurią jis turėjo sumokėti, padalinama visiems kitiems vežime dalyvavusiems vežėjams proporcingai jų gautoms užmokesčio už vežimą dalims.

63 straipsnis

Atgręžtinio reikalavimo teisės įgyvendinimo tvarka

1.  Vežėjas, kuriam pateikiamas atgręžtinis reikalavimas, negali ginčyti pagal 62 straipsnį atgręžtinio reikalavimo teisę įgyvendinančio vežėjo sumokėtos kompensacijos sumos teisėtumo, jei kompensaciją nustatė teismas ir kai pirmiau šiam vežėjui, kuriam tinkamai buvo pranešta apie procesą, buvo sudaryta galimybė dalyvauti šiame procese. Teismas, kuriam pateiktas pagrindinis ieškinys, nustato terminą iki kurio turi būti pranešta apie procesą ir iki kurio vežėjas turi teisę prisijungti prie proceso.

2.  Atgręžtinio reikalavimo teisę įgyvendinantis vežėjas privalo viename ir tame pačiame procese pateikti savo reikalavimą visiems vežėjams, su kuriais jam nepavyko susitarti. To nepadaręs jis netenka atgręžtinio reikalavimo teisės tų vežėjų, prieš kuriuos jis nepradėjo proceso, atžvilgiu.

3.  Teismas vienu ir tuo pačiu sprendimu nusprendžia dėl visų jam pateiktų atgręžtinių reikalavimų.

4.  Atgręžtinio reikalavimo teisę norintis įgyvendinti vežėjas gali pateikti ieškinį teismui toje valstybėje, kurios teritorijoje yra vieno iš vežime dalyvaujančių vežėjų pagrindinė verslo vieta arba vežimo sutartį sudaręs filialas ar agentūra.

5.  Kai ieškinys privalo būti pateikiamas prieš keletą vežėjų, ieškovu esantis vežėjas turi teisę pasirinkti teismą, kuriam jis pateiks ieškinį, iš teismų, kurie turi tokią teisę pagal 4 dalį.

6.  Bylos dėl atgręžtinio reikalavimo negali būti sujungtos į vieną bylą su bylomis dėl kompensacijų, kurias iškėlė pagal vežimo sutartį teisę turintis asmuo.

64 straipsnis

Susitarimai dėl atgręžtinio reikalavimo teisės

Vežėjai gali sudaryti susitarimus, pagal kuriuos nukrypstama nuo 61 ir 62 straipsnių.

II PRIEDAS

MINIMALI INFORMACIJA, KURIĄ PRIVALO PATEIKTI GELEŽINKELIO ĮMONĖS IR BILIETŲ PARDAVĖJAI

I dalis. Informacija prieš kelionę

–  Bendros sutarčiai taikomos sąlygos

–  Greičiausios kelionės tvarkaraščiai ir sąlygos

–  Pigiausios kelionės Visų galimų kelionių, įskaitant pigiausią, tvarkaraščiai ir sąlygos [125 pakeit.]

–  Prieinamumas, prieigos sąlygos ir patogumai traukinyje, skirti neįgaliems ir riboto judumo asmenims pagal Direktyvoje XXX nustatytus prieinamumo reikalavimus

–  prieigos sąlygos tvarka keleiviams, turintiems dviračius [126 pakeit.]

–  Galimybė gauti vietą rūkymui ar visoms galimoms kelionėms ne rūkymui skirtose vietose (ir, jei taikoma, rūkimui), pirmos ir antros klasės vagonuose bei vagonuose su miegamosiomis vietomis ir miegamuosiuose vagonuose [127 pakeit.]

–  Visi veiksmai, kurie galėtų sutrikdyti ar suvėlinti paslaugas Sutrikimai ir vėlavimai (planiniai ir realiuoju laiku) [128 pakeit.]

–  Galimybė naudotis traukinyje teikiamomis paslaugomis, įskaitant belaidį vietinį tinklą ir tualetus [129 pakeit.]

–  Prašymo dėl prarasto bagažo pateikimo tvarka

–  Skundų pateikimo tvarka

II dalis. Informacija kelionės metu

–  Traukinyje teikiamos paslaugos, įskaitant belaidį vietinį tinklą [130 pakeit.]

–  Kita stotelė

–  Vėlavimas Sutrikimai ir vėlavimai (planiniai ir realiuoju laiku) [131 pakeit.]

–  Pagrindinės jungtys

–  Apsaugos ir saugumo klausimai

III PRIEDAS

BŪTINI PASLAUGOS KOKYBĖS STANDARTAI

I.  Reikalavimai geležinkelio įmonėms

Iki kiekvienų metų birželio 30 d. geležinkelio įmonės savo interneto tinklavietėse paskelbia praėjusių finansinių metų paslaugų kokybės ataskaitas ir siunčia jas nacionalinėms vykdančiosioms įstaigoms ir Europos Sąjungos geležinkelių agentūrai, kad ši tas ataskaitas paskelbtų savo tinklavietėje. Geležinkelio įmonė ataskaitą savo tinklavietėje skelbia oficialiąja (-iosiomis) valstybine (-ėmis) kalba (-omis) ir, jei įmanoma, kitomis Sąjungos kalbomis, įskaitant santrauką anglų kalba.

Paslaugų kokybės ataskaitų pagrindinės temos ir potemės šios:

1)  Paslaugų punktualumas ir pagrindiniai principai, kaip geležinkelio įmonė elgiasi sutrikus paslaugų teikimui:

a)  vėlavimas:

i)  bendras vidutinis paslaugų teikimo vėlavimas, apskaičiuojamas kaip kiekvienos kategorijos (tarptautinio, nacionalinio tolimojo, regioninio, miesto arba priemiesčių) paslaugų procentinė dalis,

ii)  išvykimo vėlavimo procentinė dalis,

iii)  atvykimo vėlavimo procentinė dalis,

–  trumpesnio nei 60 minučių vėlavimo procentinė dalis,

–  60‑119 91-120 minučių vėlavimo procentinė dalis, [132 pakeit.]

–  120 ir daugiau minučių vėlavimo procentinė dalis;

b)  paslaugų atšaukimas:

paslaugų atšaukimas, apskaičiuojamas kaip kiekvienos kategorijos (tarptautinio, nacionalinio tolimojo, regioninio, miesto arba priemiesčių) paslaugų procentinė dalis;

c)  reglamento taikymas, susijęs su paslaugų teikimo vėlavimu ir atšaukimu:

i)  keleivių, kuriais pasirūpinta ir kuriems suteikta pagalba, skaičius,

ii)  rūpinimosi keleiviais ir pagalbos teikimo jiems išlaidos,

iii)  keleivių, kuriems sumokėta kompensacija, skaičius,

iv)  kompensacijų mokėjimo išlaidos.

2)  Klientų nuomonės tyrimas.

Būtiniausios kategorijos yra šios:

i)  traukinių važiavimo punktualumas;

ii)  keleiviams teikiama informacija, jei traukinys vėluoja;

iii)  informacijos tikslumas ir galimybės ją gauti traukiniuose;

iv)  traukinių techninės priežiūros / būklės kokybė;

v)  saugumo lygis traukiniuose;

vi)  švara traukiniuose;

vii)  naudingos informacijos teikimas per visą kelionę, įskaitant informaciją, susijusią su belaidžiu vietiniu tinklu ir kitomis traukinyje teikiamomis paslaugomis; [133 pakeit.]

viii)  galimybė naudotis kokybiškais tualetais kiekviename traukinyje;

ix)  švara stotyse ir jų rūpestinga techninė priežiūra;

x)  traukinių ir patogumų, įskaitant naudotis patogius tualetus, juose prieinamumas;

xi)  pagalbos neįgaliems ir riboto judumo asmenims suteikimo atvejų skaičius ir tokios pagalbos, veiksmingai teikiamos traukiniuose pagal 24 straipsnį, kokybė neatsižvelgiant į tai, ar pagalbos prašymas pateiktas iš anksto.

3)  Skundų nagrinėjimas:

i)  skundų skaičius ir jų nagrinėjimo rezultatai;

ii)  skundų rūšys;

iii)  išnagrinėtų skundų skaičius;

iv)  vidutinis atsakymo pateikimo laikas;

v)  padėties gerinimo galimybės ir priemonės.

4)  Neįgaliems ir riboto judumo asmenims teikiama pagalba

pagalbos suteikimo atvejų skaičius, apskaičiuojamas kaip kiekvienos kategorijos (tarptautinio, nacionalinio tolimojo, regioninio, miesto arba priemiesčių) susisiekimo paslaugų procentinė dalis.

5)  Paslaugų teikimo sutrikimas

nenumatytų atvejų planų, krizių valdymo planų buvimas ir trumpas aprašymas.

II.  Reikalavimai stoties valdytojams ir infrastruktūros valdytojams

Paslaugų kokybės ataskaitų pagrindinės temos ir potemės šios:

1)  Informacija ir bilietai:

i)  informacijos prašymų apdorojimo procedūra stotyje;

ii)  informacijos apie traukinių tvarkaraščius, tarifus ir peronus teikimo procedūros ir priemonės, informacijos kokybė;

iii)  informacijos apie reglamente nustatytas teises ir pareigas, taip pat nacionalinių vykdančiųjų įstaigų duomenų ryšiams skelbimas;

iv)  bilietų pirkimo priemonės;

v)  stoties darbuotojų, galinčių teikti informaciją ir parduoti bilietus, buvimas;

vi)  informacijos teikimas neįgaliems arba riboto judumo asmenims.

2)  Pagrindiniai principai, kaip elgtis sutrikus paslaugų teikimui:

i)  keleivių, kuriais pasirūpinta ir kuriems suteikta pagalba, skaičius,

ii)  rūpinimosi keleiviais ir pagalbos teikimo jiems išlaidos.

3)  Įdiegtų priemonių, kuriomis užtikrinama stoties įrenginių (tualetų ir t. t.) švara, aprašymas:

i)  valymo intervalai;

ii)  galimybės naudotis tualetais.

4)  Klientų nuomonės tyrimas.

Būtiniausios kategorijos yra šios:

i)  keleiviams teikiama informacija, jei traukinys vėluoja;

ii)  informacijos apie traukinių tvarkaraštį / peronus tikslumas, buvimas ir prieinamumas;

iii)  saugumo stotyje lygis;

iv)  laikas, per kurį stotyje atsakoma į informacijos prašymus;

v)  galimybės stotyje naudotis kokybiškais tualetais (įskaitant jų prieinamumą);

vi)  švara stotyse ir techninė jų priežiūra;

vii)  stoties ir stoties įrenginių prieinamumas, įskaitant prieigą be laiptų, eskalatorius, keltuvus ir bagažo rampas; [134 pakeit.]

viii)  pagalbos neįgaliems ir riboto judumo asmenims suteikimo stotyje atvejų skaičius ir tokios pagalbos kokybė.

IV PRIEDAS

SKUNDŲ NAGRINĖJIMO PROCEDŪRA NACIONALINĖMS VYKDANČIOSIOMS ĮSTAIGOMS

Jeigu atvejis sudėtingas, pavyzdžiui, susijęs su keliais reikalavimais arba keliais vežėjais, tarptautinėmis kelionėmis arba nelaimingais atsitikimais kitos nei įmonei leidimą išdavusios valstybės narės teritorijoje, ypač jei neaišku, kuri nacionalinė vykdančioji įstaiga turi imtis spręsti klausimą, arba jeigu išnagrinėti skundą būtų lengviau ar sparčiau, nacionalinės vykdančiosios įstaigos bendradarbiaudamos nusprendžia, kuri įstaiga bus vadovaujančioji ir keleiviams veiks vieno langelio principu. Visos susijusios nacionalinės vykdančiosios įstaigos bendradarbiauja, kad būtų lengviau išnagrinėti skundą, be kita ko, dalijasi informacija, padeda išversti dokumentus ir teikia informaciją apie nelaimingų įvykių aplinkybes. Keleiviai informuojami, kuri įstaiga yra vadovaujančioji. Be to, visais atvejais nacionalinės vykdančiosios įstaigos bet kuriuo atveju užtikrina atitiktį Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (ES) 2017/2394. [135 pakeit.]

V PRIEDAS

Atitikmenų lentelė

Reglamentas (EB) Nr. 1371/2007

Šis reglamentas

1 straipsnis

1 straipsnis

1 straipsnio a punktas

1 straipsnio a punktas

1 straipsnio b punktas

1 straipsnio b punktas

----

1 straipsnio c punktas

1 straipsnio c punktas

1 straipsnio d punktas

----

1 straipsnio e punktas

1 straipsnio d punktas

1 straipsnio f punktas

1 straipsnio e punktas

1 straipsnio g punktas

----

1 straipsnio h punktas

1 straipsnio f punktas

1 straipsnio i punktas

2 straipsnis

2 straipsnis

2 straipsnio 1 dalis

2 straipsnio 1 dalis

2 straipsnio 2 dalis

----

2 straipsnio 3 dalis

----

2 straipsnio 4 dalis

----

2 straipsnio 5 dalis

----

2 straipsnio 6 dalis

----

2 straipsnio 7 dalis

----

----

2 straipsnio 2 dalis

----

2 straipsnio 3 dalis

3 straipsnis

3 straipsnis

3 straipsnio 1 dalis

3 straipsnio 1 dalis

3 straipsnio 2 ir 3 dalys

----

3 straipsnio 4 dalis

3 straipsnio 2 dalis

3 straipsnio 5 dalis

3 straipsnio 3 dalis

3 straipsnio 6 dalis

3 straipsnio 4 dalis

3 straipsnio 7 dalis

3 straipsnio 5 dalis

3 straipsnio 8 dalis

3 straipsnio 6 dalis

3 straipsnio 9 dalis

3 straipsnio 7 dalis

3 straipsnio 10 dalis

3 straipsnio 8 dalis

----

3 straipsnio 9 dalis

----

3 straipsnio 10 dalis

3 straipsnio 11 dalis

3 straipsnio 11 dalis

----

3 straipsnio 12 dalis

3 straipsnio 12 dalis

3 straipsnio 13 dalis

3 straipsnio 13 dalis

3 straipsnio 14 dalis

3 straipsnio 14 dalis

----

3 straipsnio 15 dalis

3 straipsnio 16 dalis

3 straipsnio 16 dalis

3 straipsnio 17 dalis

3 straipsnio 17 dalis

3 straipsnio 18 dalis

----

3 straipsnio 19 dalis

4 straipsnis

4 straipsnis

----

5 straipsnis

5 straipsnis

6 straipsnis

6 straipsnis

7 straipsnis

7 straipsnis

8 straipsnis

8 straipsnis

9 straipsnis

----

9 straipsnio 4 dalis

9 straipsnis

10 straipsnis

9 straipsnio 3 dalis

----

----

10 straipsnio 5 ir 6 dalys

10 straipsnis

----

11 straipsnis

11 straipsnis

12 straipsnis

12 straipsnis

12 straipsnio 2 dalis

----

13 straipsnis

13 straipsnis

14 straipsnis

14 straipsnis

15 straipsnis

15 straipsnis

16 straipsnis

16 straipsnis

----

16 straipsnio 2 ir 3 dalys

17 straipsnis

17 straipsnis

----

17 straipsnio 8 dalis

18 straipsnis

18 straipsnis

----

18 straipsnio 6 dalis

----

19 straipsnis

19 straipsnis

20 straipsnis

20 straipsnis

21 straipsnis

21 straipsnio 1 dalis

----

21 straipsnio 2 dalis

22 straipsnio 2 dalis ir 23 straipsnio 2 dalis

22 straipsnis

22 straipsnis

22 straipsnio 2 dalis

----

----

22 straipsnio 4 dalis

23 straipsnis

23 straipsnis

----

23 straipsnio 4 dalis

24 straipsnis

24 straipsnis

25 straipsnis

25 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys

----

26 straipsnis

26 straipsnis

27 straipsnis

27 straipsnis

28 straipsnis

----

28 straipsnio 3 dalis

27 straipsnio 3 dalis

28 straipsnio 4 dalis

28 straipsnis

29 straipsnis

29 straipsnis

30 straipsnis

30 straipsnis

31 straipsnis

----

32 ir 33 straipsniai

31 straipsnis

34 straipsnis

----

34 straipsnio 1 ir 3 dalys

32 straipsnis

35 straipsnis

33 straipsnis

----

34 straipsnis

36 straipsnis

35 straipsnis

----

----

37 straipsnis

36 straipsnis

38 straipsnis

----

39 straipsnis

37 straipsnis

40 straipsnis

I priedas

I priedas

II priedas

II priedas

III priedas

III priedas

----

IV–V priedai

(1)OL C 197, 2018 6 8, p. 66.
(2)2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1371/2007 dėl geležinkelių keleivių teisių ir pareigų (OL L 315, 2007 12 3, p. 14).
(3)2011 m. gegužės 5 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 454/2011 dėl transeuropinės geležinkelių sistemos telematikos priemonių keleivių vežimo paslaugoms posistemio techninės sąveikos specifikacijos (OL L 123, 2011 5 12, p. 11).
(4)2014 m. lapkričio 18 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1300/2014 dėl Sąjungos geležinkelių sistemos prieinamumo neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims techninių sąveikos specifikacijų (OL L 356, 2014 12 12, p. 110).
(5)2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (OL L 94, 2014 3 28, p. 65).
(6)2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/11/ES dėl alternatyvaus vartotojų ginčų sprendimo, kuria iš dalies keičiami Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 ir Direktyva 2009/22/EB (OL L 165, 2013 6 18, p. 63).
(7)2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 524/2013 dėl elektroninio vartotojų ginčų sprendimo, kuriuo iš dalies keičiami Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 ir Direktyva 2009/22/EB (OL L 165, 2013 6 18, p. 1).
(8)2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2394 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymo užtikrinimą, bendradarbiavimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 (OL L 345, 2017 12 27, p. 1).
(9)2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).
(10)OL L 123, 2016 5 12, p. 1.
(11)2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
(12)2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/34/ES, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė (OL L 343, 2012 12 14, p. 32).
(13)2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2302 dėl kelionės paslaugų paketų ir susijusių kelionės paslaugų rinkinių, kuria iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 ir Direktyva 2011/83/ES bei panaikinama Tarybos direktyva 90/314/EEB (OL L 326, 2015 12 11, p. 1).
(14) Direktyva XXX dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimais, suderinimo (Europos prieinamumo aktas) (OL L X, XXXX X X, p. X).
(15) 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1370/2007 dėl keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų ir panaikinantis Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 1191/69 ir (EEB) Nr. 1107/70 (OL L 315, 2007 12 3, p. 1).
(16) 2017 m. gegužės 31 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2017/1926, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/40/ES nuostatos dėl informacijos apie keliavimą daugiarūšiu transportu paslaugų teikimo (OL L 272, 2017 10 21, p. 1).

Atnaujinta: 2020 m. gegužės 11 d.Teisinis pranešimas - Privatumo politika