Rodyklė 
Priimti tekstai
Antradienis, 2018 m. gegužės 29 d. - StrasbūrasGalutinė teksto versija
Tam tikrų Baltijos jūros silkių išteklių mirtingumas dėl žvejybos intervalų ir išsaugojimo lygis ***I
 Krovinių vežimo vidaus vandenų keliais statistika (kodifikavimas) ***I
 ES ir Šveicarijos susitarimas dėl prekių kilmės kumuliacijos taikymo tarp ES, Šveicarijos, Norvegijos ir Turkijos pagal ES bendrąją lengvatinių muitų tarifų sistemą ***
 ES ir Norvegijos susitarimas dėl prekių kilmės kumuliacijos taikymo tarp ES, Šveicarijos, Norvegijos ir Turkijos pagal ES bendrąją lengvatinių muitų tarifų sistemą ***
 ES ir Norvegijos susitarimas dėl administracinio bendradarbiavimo, kovos su sukčiavimu ir reikalavimų vykdymo pridėtinės vertės mokesčio srityje *
 ES žuvininkystės sektoriaus vertės grandinės optimizavimas
 Jauniesiems ūkininkams skirtų BŽŪP priemonių įgyvendinimas ES po 2013 m. reformos
 Šiaurės jūros priedugnio žuvų išteklių valdymo ir tų išteklių žvejybos daugiametis planas ***I
 Darbuotojų komandiravimas paslaugų teikimo sistemoje ***I
 Valdymo, išsaugojimo ir kontrolės priemonės, taikytinos Regioninės žvejybos pietų Ramiajame vandenyne valdymo organizacijos konvencijos rajone ***I
 Tvarūs finansai
 2017 m. ES teisingumo rezultatų suvestinė

Tam tikrų Baltijos jūros silkių išteklių mirtingumas dėl žvejybos intervalų ir išsaugojimo lygis ***I
PDF 323kWORD 45k
Rezoliucija
Tekstas
2018 m. gegužės 29 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl tam tikrų Baltijos jūros silkių išteklių mirtingumo dėl žvejybos intervalų ir išsaugojimo lygio iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2016/1139 (COM(2017)0774 – C8-0446/2017 – 2017/0348(COD))
P8_TA(2018)0205A8-0149/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2017)0774),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 43 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0446/2017),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 14 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 8 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą (A8-0149/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau nurodytą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui Parlamento poziciją perduoti Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2018 m. gegužės 29 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/..., kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2016/1139, kiek tai susiję su tam tikrų Baltijos jūros silkių išteklių mirtingumo dėl žvejybos intervalais ir išsaugojimo lygiu

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2018/976.)

(1) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.


Krovinių vežimo vidaus vandenų keliais statistika (kodifikavimas) ***I
PDF 323kWORD 42k
Rezoliucija
Tekstas
2018 m. gegužės 29 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl krovinių vežimo vidaus vandenų keliais statistikos (kodifikuota redakcija) (COM(2017)0545 – C8-0337/2017 – 2017/0256(COD))
P8_TA(2018)0206A8-0154/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: kodifikavimas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2017)0545),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 294 straipsnio 2 dalį ir 338 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0337/2017),

–  atsižvelgdamas į SESV 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 1994 m. gruodžio 20 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl pagreitinto teisės aktų tekstų oficialaus kodifikavimo darbo metodo(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 ir 59 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0154/2018),

A.  kadangi, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, minėtuoju pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės;

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau nurodytą poziciją;

2.  paveda Pirmininkui Parlamento poziciją perduoti Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2018 m. gegužės 29 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/... dėl krovinių vežimo vidaus vandenų keliais statistikos (kodifikuota redakcija)

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2018/974.)

(1) OL C 102, 1996 4 4, p. 2.


ES ir Šveicarijos susitarimas dėl prekių kilmės kumuliacijos taikymo tarp ES, Šveicarijos, Norvegijos ir Turkijos pagal ES bendrąją lengvatinių muitų tarifų sistemą ***
PDF 240kWORD 42k
2018 m. gegužės 29 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo pasikeičiant laiškais dėl prekių kilmės kumuliacijos taikymo tarp Europos Sąjungos, Šveicarijos Konfederacijos, Norvegijos Karalystės ir Turkijos Respublikos pagal bendrąją lengvatinių muitų tarifų sistemą sudarymo projekto (05882/2/2017 – C8-0241/2017 – 2016/0328(NLE))
P8_TA(2018)0207A8-0151/2018

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (05882/2/2017),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo pasikeičiant laiškais dėl prekių kilmės kumuliacijos taikymo tarp Europos Sąjungos, Šveicarijos, Norvegijos ir Turkijos pagal Europos Sąjungos bendrąją lengvatinių muitų tarifų sistemą projektą (05803/2017),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsnio 4 dalį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį (C8-0241/2017),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 ir 4 dalis ir į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto rekomendaciją (A8-0151/2018),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Šveicarijos Konfederacijos parlamentams ir vyriausybėms.


ES ir Norvegijos susitarimas dėl prekių kilmės kumuliacijos taikymo tarp ES, Šveicarijos, Norvegijos ir Turkijos pagal ES bendrąją lengvatinių muitų tarifų sistemą ***
PDF 240kWORD 42k
2018 m. gegužės 29 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Norvegijos Karalystės susitarimo pasikeičiant laiškais dėl prekių kilmės kumuliacijos taikymo tarp Europos Sąjungos, Šveicarijos Konfederacijos, Norvegijos Karalystės ir Turkijos Respublikos pagal bendrąją lengvatinių muitų tarifų sistemą sudarymo projekto (05883/2/2017 – C8-0240/2017 – 2016/0329(NLE))
P8_TA(2018)0208A8-0152/2018

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (05883/2/2017),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Norvegijos Karalystės susitarimo projektą pasikeičiant laiškais dėl prekių kilmės kumuliacijos taikymo tarp Europos Sąjungos, Šveicarijos, Norvegijos ir Turkijos pagal Europos Sąjungos bendrąją lengvatinių muitų tarifų sistemą (05814/2017),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsnio 4 dalį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį (C8-0240/2017),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 ir 4 dalis ir į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto rekomendaciją (A8-0152/2018),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Norvegijos Karalystės parlamentams ir vyriausybėms.


ES ir Norvegijos susitarimas dėl administracinio bendradarbiavimo, kovos su sukčiavimu ir reikalavimų vykdymo pridėtinės vertės mokesčio srityje *
PDF 234kWORD 42k
2018 m. gegužės 29 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Norvegijos Karalystės susitarimo dėl administracinio bendradarbiavimo, kovos su sukčiavimu ir reikalavimų vykdymo pridėtinės vertės mokesčio srityje sudarymo Europos Sąjungos vardu (COM(2017)0621 – C8-0407/2017 – 2017/0272(NLE))
P8_TA(2018)0209A8-0147/2018

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo (COM(2017)0621),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Norvegijos Karalystės susitarimą dėl administracinio bendradarbiavimo, kovos su sukčiavimu ir reikalavimų vykdymo pridėtinės vertės mokesčio srityje (14390/2017),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 113 straipsnį, 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos b punktą ir į 218 straipsnio 8 dalies antrą pastraipą, pagal kuriuos Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8-0407/2017),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 78c straipsnį ir į 108 straipsnio 8 dalį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A8-0147/2018),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Norvegijos Karalystės parlamentams ir vyriausybėms.


ES žuvininkystės sektoriaus vertės grandinės optimizavimas
PDF 347kWORD 55k
2018 m. gegužės 29 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES žuvininkystės sektoriaus vertės grandinės optimizavimo (2017/2119(INI))
P8_TA(2018)0210A8-0163/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 42 straipsnį ir 43 straipsnio 2 dalį, kuriais nustatomas bendras žuvininkystės produktų rinkų organizavimas,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. liepos 6 d. rezoliuciją „Europos Sąjungos atokiausių regionų sanglaudos ir plėtros skatinimas. SESV 349 straipsnio taikymas“(1),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, ypač į jo 35 straipsnį dėl bendro rinkų organizavimo tikslų,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1379/2013 dėl bendro žvejybos ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 508/2014 dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo, visų pirma į jo 11, 13, 41–44, 48, 63, 66, 68 ir 70–73 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos vidutinės trukmės laikotarpio strategiją (2017–2020 m.), kuria siekiama užtikrinti tausią žvejybą Viduržemio ir Juodojoje jūrose,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. birželio 13 d. rezoliuciją dėl žuvų išteklių būklės ir Viduržemio jūros žuvininkystės sektoriaus socialinės ir ekonominės padėties(2),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 24 d. paskelbtą naują Europos Komisijos strategiją „Sustiprinta ir atnaujinta strateginė partnerystė su ES atokiausiais regionais“ (COM(2017)0623),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. gegužės 12 d. rezoliuciją dėl žuvininkystės ir akvakultūros produktų atsekamumo restoranuose ir mažmeninėje prekyboje(3),

–   atsižvelgdamas į savo 2017 m. balandžio 27 d. rezoliuciją dėl atokiausių regionų žvejybos laivynų valdymo(4),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą (A8-0163/2018),

A.  kadangi ES žuvininkystės sektorius kasdien susiduria su vis sunkesniais ir sudėtingesniais iššūkiais; kadangi išteklių būklė ir išlaidų didėjimas, visų pirma, kuro kainų pokyčiai, gali turėti įtakos žvejų pajamoms; kadangi dėl pokyčių, mažėjant žvejybos kvotoms, vietos bendruomenės patenka į sudėtingą padėtį, nes mažėja žvejybos veiklos mastas; kadangi tą padėtį dar labiau apsunkina išaugusios transporto išlaidos, kurios yra dvigubo kuro kainų kilimo poveikio pasekmė, ir konkurencija, kurią lemia iš trečiųjų šalių importuojami produktai, ir kadangi, nors ir pripažįstama, kad yra šių ir kitokių problemų, daugeliu atvejų vis dar nepašalintos žuvininkystės sektoriaus socialinės ir ekonominės padėties blogėjimo priežastys, pvz., netinkama žuvies pirmojo pardavimo kainodara;

B.   kadangi žvejybos sektorius atlieka pagrindinį vaidmenį tiekiant žuvį visuomenei ir užtikrinant suderintą įvairių valstybių narių ir Sąjungos maisto produktų krepšelį, taip pat jis svariai prisideda prie pakrančių bendruomenių socialinės ir ekonominės gerovės, vietos vystymosi, užimtumo, tiekimo grandinės pirminių ir tolesnių grandžių ekonominės veiklos išlaikymo ir kūrimo, vietos kultūros tradicijų išsaugojimo;

C.   kadangi mažos apimties žvejybos, smulkiosios žvejybos ir priekrantės žvejybos veiklą vykdo 83 proc. ES žvejybos veiklą vykdančių laivų ir ši veikla sukuria 47 proc. visų ES žuvininkystės sektoriaus darbo vietų; kadangi Reglamente (ES) Nr. 1380/2013 nustatyta, kad „valstybės narės turėtų stengtis sudaryti lengvatines sąlygas nedidelio masto, nepramonine ar priekrantės žvejyba besiverčiantiems žvejams“, tačiau šios nuostatos nesilaikoma;

D.   kadangi dauguma žvejybos ir akvakultūros produktų platintojų, kaip antai prekybos centrai, privalo taikyti Sąjungos teisės aktus; kadangi teisės aktų taikymo poveikis žvejų darbo sąlygoms ir pajamoms vis dėlto skiriasi, o tai gali būti neteisinga mažų žvejybos laivų atžvilgiu;

E.  kadangi būtina atsižvelgti į didelius įvairių ES valstybių narių laivynų, laivynų segmentų, tikslinių rūšių, žvejybos įrankių, našumo, vartotojų prioritetų ir vienam gyventojui tenkančio suvartojamos žuvies kiekio skirtumus, taip pat į specifines žuvininkystės sektorių ypatybes, kurias nulemia jų socialinė struktūra, tiekimo rinkai būdai ir įvairių žvejybos regionų struktūriniai ir gamtiniai skirtumai;

F.  kadangi smulkiosios žvejybos subjektams reikalinga finansinė parama ir pagalba, kad jie galėtų patekti į naujus rinkos segmentus;

G.  kadangi šio sektoriaus prekybos sąlygos, pirmojo pardavimo kainų nustatymo būdas ir pačios veiklos nereguliarumo pobūdis lemia verslinės žvejybos subjektų pajamų ir atlyginimų nesaugumą ir dėl to būtina, be kita ko, užtikrinti tinkamą viešąjį, nacionalinį ir Sąjungos finansavimą šiam sektoriui;

H.  kadangi, išnagrinėjus pagrindinius žuvininkystės produktų vertės grandinės aspektus, galima užtikrinti, kad vietos žvejai ir gamintojai gautų didesnę vertės dalį atveriant naujas vietos rinkas ir įsitraukiant vietos suinteresuotiesiems subjektams – tai gali turėti teigiamą poveikį vietos bendruomenėms, nes vietovėje būtų kuriama dinamiška, pelninga ir tvari ekonominė veikla;

I.  kadangi SESV 349 straipsnyje pripažįstama ypatinga atokiausių regionų ekonominė ir socialinė padėtis, kurią apsunkina struktūriniai veiksniai (atokumas, izoliuotumas, mažas plotas, sunkios topografinės ir klimato sąlygos, priklausomumas nuo keleto produktų ir pan.), kurių pastovumas ir derinys labai riboja šių regionų vystymąsi ir žuvininkystės sektoriaus vertės grandinę;

J.  kadangi pirminiai gamintojai, nors ir atlieka esminį vaidmenį vertės grandinėje, ne visada gali pasinaudoti pridėtine verte, sukuriama tolesnėse šios grandinės grandyse;

K.  kadangi bendra žuvininkystės politika (BŽP) suformuluota siekiant didinti Sąjungos žvejybos ir akvakultūros sektoriaus darną ir konkurencingumą;

L.  kadangi vienas iš būdų užtikrinti atokiausių regionų žvejybos produktų konkurencingumą – užtikrinti, kad pagrindines paskirties rinkas pasiekiančios žuvies iš šių regionų kaina nebūtų pakeliama dėl transporto išlaidų;

M.   kadangi Sąjunga superka daugiausiai žvejybos ir akvakultūros produktų pasaulyje;

N.   kadangi daug veiksnių, kaip antai vartotojų prioritetai įvairiose geografinėse vietovėse, daro įtaką žvejybos ir akvakultūros produktų prekybos srautams;

O.  kadangi nustatytas bendro žvejybos ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo tikslas – didinti rinkų skaidrumą ir stabilumą, o ypač gerinti Sąjungos žvejybos ir akvakultūros produktų rinkų ekonomines žinias ir turimą informaciją apie jas visoje tiekimo grandinėje;

P.   kadangi Reglamento (ES) Nr. 1379/2013, kuriuo nustatomas bendras žvejybos ir akvakultūros produktų rinkų organizavimas, 38 straipsnyje nustatytas įpareigojimas nurodyti žvejybos arba gamybos rajoną, o jūroje sužvejotų produktų atveju – įpareigojimas raštu nurodyti į FAO žvejybos rajonų sąrašą įtrauktą parajonį ar kvadratą;

Q.   kadangi skaidrumas yra vienas iš būdų užtikrinti, kad vartotojai galėtų naudotis teise gauti kuo tikslesnę informaciją apie įsigyjamų produktų savybes; kadangi todėl būtina tobulinti ženklinimą – turėtų būti privaloma įtraukti tokią pačią tikslią informaciją apie žuvies kilmę parduodant tiek šviežią žuvį, tiek perdirbtuosius produktus;

R.  kadangi esama prekybos dinamika nesuteikia galimybių įtraukti gamybos veiksnių, be kita ko, kuro kainų svyravimų į žuvies kainą ir kadangi vidutinės pirmojo pardavimo kainos nekyla taip, kaip kyla galutinio vartotojo kainos;

S.  kadangi Struktūrinės sanglaudos politikos teminio skyriaus 2016 m. paskelbtame tyrime „Mažos apimties žvejybos rinkos: vertės grandinė, rinkodara ir ženklinimas“ aiškiai nurodyta, kad ES žuvininkystės produktų ženklinimas gali klaidinti vartotoją;

T.  kadangi žvejybos produktų gamintojų organizacijoms ir akvakultūros produktų gamintojų organizacijoms (toliau – gamintojų organizacijos) tenka pagrindinis vaidmuo siekiant įgyvendinti bendros žuvininkystės politikos ir bendro rinkų organizavimo tikslus ir užtikrinti tinkamą valdymą;

U.   kadangi Sąjunga įsipareigojusi išsaugoti aukštą žvejybos produktų kokybę, ypač turint mintyje verslo ryšius su trečiosiomis šalimis;

V.   kadangi itin svarbus perdirbimo ir konservavimo sektorius;

W.  kadangi vietos žvejybos veiksmų grupės yra labai svarbios įgyvendinant BŽP, siekiant parengti ir įgyvendinti daugiasektorines plėtros, į kurią įtraukiama vietos bendruomenė, strategijas, kurios atitiktų jų žuvininkystės regiono vietos poreikius; kadangi pripažįstama, kad šios grupės svariai prisideda prie žvejybos veiklos įvairinimo;

X.  kadangi žvejybos produktų tiekimo grandinė nėra izoliuota nuo kitų grandinių ir kadangi tarpsektorinių ryšių užmezgimas itin svarbus siekiant kurti novatoriškus produktus, kurie suteiktų galimybių patekti į naujas rinkas ir pagerinti produktų rinkodarą;

Y.  kadangi kai kuriose Sąjungos valstybėse narėse žuvininkystės sektoriui trūksta struktūros ir nesiburiama į asociacijas;

Z.   kadangi atokiausių regionų žuvininkystei daro įtaką tiems regionams būdingos sąlygos, pripažintos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 349 straipsnyje, ir tos sąlygos taip pat daro poveikį sektoriaus struktūrai;

AA.  kadangi tarpšakinės organizacijos (kurios jau minimos kalbant apie bendrą rinkų organizavimą) turi galimybių padėti gerinti tiekimo rinkai veiklos koordinavimą visoje tiekimo grandinėje ir paskatinti priimti visam sektoriui svarbias priemones;

AB.  kadangi atsižvelgiant į tai, kad žuvų ištekliai yra bendri, tam tikrais atvejais tausų ir efektyvų jų naudojimą geriau gali užtikrinti organizacijos, kurių nariai yra iš įvairių valstybių narių ir skirtingų Sąjungos regionų, ir todėl tokius atvejus reikėtų svarstyti ir nagrinėti žvelgiant į kiekvieną regioną atskirai;

AC.   kadangi žvejybos sektorius labai svarbus socialinei ir ekonominei padėčiai bei užimtumui atokiausiuose regionuose, kurių ekonomiką nuolat riboja struktūriniai veiksniai ir kuriuose esama nedaug galimybių įvairinti ekonomiką, siekiant skatinti jų ekonominę ir socialinę sanglaudą;

AD.  kadangi jaunų specialistų trūkumas trukdo modernizuoti ir tobulinti sektorių ir dėl to kyla didelė grėsmė daugelio pakrančių bendruomenių išlikimui;

AE.  kadangi moterų vaidmuo žuvininkystės sektoriuje menkai pastebimas, nes moterys dažnai atlieka mažiau matomą darbą, pvz., teikia logistinę paramą arba dirba su šia veikla susijusį biurokratinį darbą, nors kai kuriuose laivuose taip pat yra moterų žvejų ir laivo kapitonių;

AF.   kadangi įpareigojimas iškrauti laimikį yra didelis ekonominis ir socialinis iššūkis, sumažinantis finansinį pelningumą ir darantis poveikį vertės grandinei, kurį reikėtų jį kuo labiau sumažinti;

AG.   kadangi būtina gerinti vartotojų informuotumą apie sveikos mitybos ir darnios gamybos svarbą;

AH.   kadangi taip pat reikia atsižvelgti į nukritusias pirmojo pardavimo žuvies kainas ir padidėjusias kuro kainas – tai vienos iš socialinės ir ekonominės padėties blogėjimo priežasčių;

1.  ragina Komisiją ir valstybes nares drauge su regioninėmis institucijomis steigti ekspertų grupes, kurių užduotis būtų išanalizuoti ir pasiūlyti taisomąsias priemones, susijusias su įvairių Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo dalių naudojimu, siekiant nustatyti nevykdymo ir galimo lėšų praradimo priežastis, užtikrinti tinkamą kontrolės ir skaidrumo lygį ir reikalauti iš atitinkamų administravimo institucijų, kad šios užtikrintų geresnį valdymą;

2.  primygtinai ragina valstybes nares laikytis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 nuostatų ir iš tikrųjų sudaryti lengvatines sąlygas naudotis žvejybos galimybėmis mažos apimties ir smulkiąja žvejyba besiverčiantiems ES laivams;

3.  ragina Komisiją ir valstybes nares imtis reikiamų veiksmų, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos steigti gamintojų organizacijas, panaikinti taikomos procedūros biurokratines kliūtis ir sumažinti minimalius gamybos reikalavimus, siekiant sudaryti palankias sąlygas smulkiesiems gamintojams patekti į rinką; pažymi, kad taip pat būtina stiprinti gamintojų organizacijų veiklą, suteikiant joms daugiau galių ir galimybę gauti reikalingą finansinę paramą tam, kad jos galėtų vykdyti įvairesnes užduotis, neskaitant vaidmens kasdienėje žuvininkystės valdymo veikloje, sykiu laikantis bendros žuvininkystės politikos tiksluose apibrėžtų principų, juos tam tikru būdu įgyvendinant atokiausiuose regionuose, kuriems turi būti suteikta galimybė vietos lygmeniu pritaikyti gamintojų organizacijų ir tarpšakinių organizacijų veiklą savo izoliuotose, uždarose, mažose teritorijose, kuriose labai paplitusi smulkioji žvejyba ir kurios yra labai neatsparios importo poveikiui;

4.  laikosi nuomonės, kad veiksmų programomis būtina skatinti gamintojų organizacijas teikiant joms pakankamą finansinę paramą, kad jos, žengdamos į priekį vertės grandinėje, galėtų tiesiogiai tiekti rinkai savo produktus, siekdamos optimizuoti savo gamybą ir padidinti žvejybos produktų pridėtinę vertę;

5.   ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad parama saugai laive ir higienai neprisidėtų prie konkurencijos ir kad jai būtų numatytas didesnis biudžetas, skirtas smulkiosios žvejybos sektoriui;

6.  ragina Komisiją ir valstybes nares sudaryti palankesnes sąlygas ir skatinti, kad gamintojų organizacijos įtrauktų vertės grandinę į gamybos ir tiekimo rinkai planus, siekiant pasiūlą pritaikyti prie paklausos, užtikrinti žvejams deramas pajamas ir užtikrinti, kad Europos vartotojai galėtų gauti jų poreikius atitinkančių produktų, atsižvelgiant į jų skirtumus; atsižvelgdamas į tai, pažymi, kad pagrindinė priemonė yra tiekimo rinkai strategijos, pritaikytos prie vietos ypatybių, apimančios galimybę vykdyti tiesioginę prekybą ir sektorių ir (arba) produktų informacines kampanijas, kurios padeda gerinti vartotojų informavimą ir informuotumą, įskaitant ženklinimą ir etiketes, kuriose pateikiama suprantama informacija;

7.  ragina Komisiją, valstybes nares, regionines ir vietos valdžios institucijas padėti mažos apimties žvejybos subjektams įgalėti – skatinti vietos vartojimą pasinaudojant tiesiogine ir labiau specializuota rinkodara, skatinti vartoti produktus, kurie negabenami didelį atstumą, įskaitant geresnį viešojo sektoriaus ir žuvininkystės sektoriaus bendradarbiavimą, kuris apimtų viešosios paskirties įstaigų, tokių kaip mokyklos ir ligoninės, aprūpinimą vietos žuvų produktais, taip pat rengti populiarinimo kampanijas, kurias vykdant būtų pasitelkiamos ir privačios iniciatyvos siekiant populiarinti vietos maisto produktus, tokios kaip iniciatyva „Slowfish“, ir mokoma paisyti tam tikrų laimikių sezoniškumo; taip pat ragina Komisiją ir valstybes nares remti žvejybos ir turizmo sektorių bendradarbiavimą bei parengti gerosios patirties pavyzdžių sąrašą, siekiant skatinti naujų formų bendradarbiavimą;

8.   pabrėžia, kad vienas svarbiausių šių tiekimo rinkai strategijų principų yra privalomas parduodamų žuvininkystės produktų, tiek šviežių, tiek perdirbtų, kilmės vietos nurodymas etiketėse;

9.   ragina sukurti sistemas, kuriomis siekiama gerinti pirmojo pardavimo kainas taip, kad žvejai turėtų naudos – būtų padidintas atlygį už jų darbą, ir skatinti sektoriaus vertės grandinėje teisingai ir tinkamai paskirstyti pridėtinę vertę: sumažinti tarpininkų pelną, padidinti gamintojams mokamas kainas ir apriboti galutinių vartotojų mokamas kainas; primena, kad grandinėje esant didelių disbalansų, valstybės narės turėtų turėti galimybę imtis intervencinių veiksmų, pvz., nustatyti didžiausią galimą pardavimo pelno maržą kiekvienam grandinės dalyviui;

10.   ragina Komisiją ir valstybes nares prisidėti prie mažos apimties žvejybos organizacijų iniciatyvos ES ir sukurti specialų logotipą, kuris reikštų, kad užtikrinama: žvejybos produktų šviežumas, puiki kokybė, kontroliuojamas sanitarijos normų laikymasis, kuo mažesnio atstumo reikalavimo laikymasis (siekiant teikti pirmenybę vietos produktams, o ne tiems produktams, kurie gabenami didelį atstumą), žvejyba kuo arčiau vartotojų gyvenamos vietos, tradicijų puoselėjimas ir kt.;

11.   pažymi, kad, siekiant užtikrinti skaidrumą ir apsaugoti vartotojų teises, būtina atlikti Reglamento (EEB) Nr. 1536/92 dėl konservų prekybos priedo peržiūrą;

12.   ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti tiek šviežios, tiek perdirbtos žuvies ženklinimo sistemą, kurią taikant etiketėse būtų aiškiai nurodyta kilmės šalis;

13.  primygtinai ragina valstybes nares skatinti didesnę žuvininkystės sektoriaus struktūrizaciją ir būrimąsi į asociacijas;

14.  ragina Komisiją į prekybos susitarimus su trečiosiomis valstybėmis įtraukti nuostatą dėl ES kokybės standartų, kad būtų reikalaujama, kad importuojami žuvininkystės produktai atitiktų ES žuvininkystės produktams taikomus standartus;

15.  ragina Komisiją ir valstybes nares atidžiai stebėti, ar į Sąjungą importuojami žvejybos ir akvakultūros produktai atitinka esamus ES saugos, higienos ir kokybės reikalavimus ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1005/2008(5), siekiant užtikrinti vienodas veiklos sąlygas žvejybos ir akvakultūros produktus importuojantiems ir ES gaminantiems subjektams;

16.   primygtinai ragina griežčiau taikyti Sąjungos ženklinimo ir vartotojų informavimo teisės aktus tiek mažmeninės prekybos vietose, tiek viešbučių, restoranų ir viešojo maitinimo sektoriuose; mano, kad svarbu šią nuostatą taikyti visiems žuvininkystės produktams – ir importuotiems, ir pagamintiems Sąjungoje; mano, kad šiuo tikslu reikėtų griežčiau taikyti Kontrolės reglamentą (EB) Nr. 1224/2009 visose valstybėse narėse ir kad reikėtų nuostatas modifikuoti taip, kad būtų apimti visi tiekimo grandinės etapai;

17.   primygtinai ragina Komisiją atlikti importo poveikio vietos žuvininkystei tyrimą;

18.  ragina Komisiją leisti tinkamai naudotis regionalizavimu, ypatingą dėmesį skiriant atokiausiems regionams, ir diferencijuoti paramos priemones taip, kad šias priemones galima būtų pritaikyti prie įvairių tipų gamintojų organizacijų ir konkrečių jų poreikių;

19.   pabrėžia, kad reikia parengti politikos priemones, kurios sudarytų sąlygas vietos pakrančių bendruomenėms teikti bendrus pasiūlymus, naudojantis įvairių gamybos sektorių, galinčių paskatinti ir užtikrinti plėtrą vietos lygmeniu, sinergija; todėl ragina BŽP lėšas derinti su kitomis Europos programomis, susijusiomis su Europos socialiniu fondu arba BŽŪP; pabrėžia, kad derinant šiuos išteklius ir programas turėtų būti remiamos vietos bendruomenių ir verslininkų iniciatyvos, orientuotos į kaimo plėtrą, gyvenimo sąlygų gerinimą, pajamų konsolidavimą ir ypač jų įvairinimą;

20.   mano, kad reikia ir toliau teikti paramą žuvies iš atokiausių regionų transportavimui, kol ji patenka į tarptautinę rinką, ir kad vertėtų tokią paramą padidinti, siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją su produktais iš kitų vietų;

21.   ragina Komisiją, remiantis atokiausiuose regionuose įgyvendinama žemės ūkio programa POSEI, išnagrinėti galimybę kuo greičiau sukurti finansinę priemonę, kuri būtų specialiai naudojama siekiant teikti paramą žuvininkystės sektoriui ir kurią taikant šiuose regionuose iš tiesų būtų galima padidinti žuvininkystės potencialą; mano, kad reikėtų apsvarstyti galimybę į šią specialią priemonę įtraukti esamo Reglamento (ES) Nr. 508/2014 dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF) 8 straipsnio (Valstybės pagalba), 13 straipsnio 5 dalies (Pasidalijamojo valdymo biudžeto ištekliai), 70 straipsnio (Kompensavimo tvarka), 71 straipsnio (Kompensacijos skaičiavimas), 72 straipsnio (Kompensavimo planas) ir 73 straipsnio (Valstybės pagalba kompensavimo planams įgyvendinti) nuostatas;

22.   mano, kad šiais pakrančių bendruomenėms skirtais vietos plėtros planais turėtų būti remiama nauja veikla ir verslas, siekiant sudaryti sąlygas į vertės grandinę įtraukti kokybiškas žaliavas, specifinius perdirbimo procesus ir šių bendruomenių kultūros ir istorinį paveldą; be to, pažymi, kad turėtų būti skatinami tiekimo rinkai mechanizmai, pvz., privalomas ženklinimas nurodant produktų kilmę, kuriais rinkoje būtų atkreipiamas dėmesys į šias savybes ir sudaromos palankios sąlygos tam, kad didžioji dalis gautų pajamų sugrįžtų šioms bendruomenėms;

23.   taip pat pažymi, kad jūra, jūrų ištekliai ir žuvininkystės produktai atlieka svarbų vaidmenį skatinant sanglaudą ir plėtrą atokiausiuose regionuose ir taikant SESV 349 straipsnį; todėl ragina Komisiją laikytis SESV 349 straipsnio ir žuvininkystės klausimais, visapusiškai atkuriant nepriklausomą POSEI žuvininkystės programą, kuri buvo panaikinta vykdant dabartinio EJRŽF reformą;

24.  ragina Komisiją, valstybes nares ir regionines bei vietos valdžios institucijas skatinti steigti tarpvalstybinio, biogeografinių regionų arba Sąjungos lygmens tarpšakines organizacijas, gamintojų organizacijas ir jų asociacijas (kurios jau numatytos kalbant apie bendrą rinkų organizavimą); pažymi, kad tai yra itin svarbi priemonė, suteikianti gamintojų organizacijoms daugiau galių ir daugiau svorio derybose;

25.   ragina šiame procese ypač daug dėmesio skirti lyčių politikai, siekiant užtikrinti, kad šiose organizacijose moterys būtų tinkamai atstovaujamos; nurodo, kad tai padės atkreipti dėmesį į dabartinį moterų dalyvavimą šio sektoriaus veikloje ir padės jų vaidmeniui įgyti daugiau svorio;

26.   pabrėžia, kad labai svarbu stiprinti mokslo ir žvejybos sektorių bendradarbiavimą, siekiant spręsti sudėtingas vertės grandinės procesų tarpusavio priklausomybės problemas ir šalinti trūkumus, kad suinteresuotieji subjektai gautų naudos ir kad ji būtų didesnė;

27.  ragina Komisiją išplėsti, skatinti ir į visas sritis įtraukti ES žvejybos ir akvakultūros produktų rinkų observatorijos (EUMOFA) teikiamos informacijos naudojimą, kad visi grandinės dalyviai turėtų skaidrios ir patikimos naujausios informacijos, reikalingos norint priimti sėkmingus verslo sprendimus; todėl ragina Komisiją kaupti atnaujintus duomenis, susijusius su prekybos subjektams kylančiais iššūkiais, pvz., prekyba internetu ar vartojimo įpročių pokyčiais;

28.   nurodo, kad reikia vykdyti plataus užmojo bendro žvejybos produktų rinkų organizavimo peržiūrą siekiant, kad juo būtų labiau prisidedama prie sektoriaus pajamų, rinkos stabilumo ir geresnio žvejybos produktų tiekimo rinkai užtikrinimo ir tokių produktų pridėtinės vertės didėjimo;

29.   ragina Komisiją į savo būsimą pasiūlymą dėl teisės akto, skirto kovai su nesąžininga prekybos praktika, kuri yra su maisto produktais apskritai siejama problema, įtraukti žuvininkystės produktus;

30.   primygtinai ragina Komisiją peržiūrėti Reglamente (ES) Nr. 1379/2013 nustatytą žuvininkystės produktų ženklinimo sistemą, pagrįstą FAO žvejybos rajonų sąrašu, kuris buvo sudarytas daugiau kaip prieš 70 metų siekiant suteikti informacijos apie sužvejotų žuvų kiekį, o ne pateikti informaciją vartotojams, nes ši sistema yra klaidinanti ir nepadeda suteikti aiškios, skaidrios ir paprastos informacijos;

31.  ragina Komisiją, valstybes nares ir regionines bei vietos valdžios institucijas išnagrinėti, kokių profesinių kvalifikacijų, visų pirma jaunų specialistų įgūdžių, trūksta žuvininkystės sektoriuje, siekiant užtikrinti, kad žuvininkystės sektoriaus specialistų rengimo programos būtų orientuotos taip, kad jos atitiktų realius šio sektoriaus poreikius, prisidėtų prie jo modernizavimo ir padėtų išvengti žvejybos vietovių gyventojų migracijos, taip pat, kad būtų sukurta tinkamų galimybių įsidarbinti akvakultūros srityje, kaimo vietovėse ir pakrančių rajonuose atokiausiuose regionuose bei regionuose, kurie priklauso nuo žuvininkystės veiklos;

32.   nurodo, kad svarbu sukurti vietos produktų ir ypač kokybiškų tradicinių produktų rinkas, kurios būtų remiamos rengiant muges, mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo sektoriuose, nes taip būtų galima didinti vietos produktų pridėtinę vertę ir skatinti vietos plėtrą;

33.   pabrėžia, kad būtina sukurti specialias skaitmeninių įgūdžių ugdymo strategijas, skirtas tiek valdymui, tiek, visų pirma, tiekimui rinkai, nes tai pagrindinė priemonė siekiant gerinti gamintojų padėtį vertės grandinėje;

34.   primena, kad šie įgūdžių planai turi apimti tradicines profesijas, kuriomis sektoriuje daugiausia verčiasi moterys: turi būti specialūs planai, kuriais būtų siekiama didinti moterų galimybes įsidarbinti ir skatinti jų verslumą; pažymi, kad šių aspektų įtraukimas į reglamentuojamą mokymo programą, be kita ko, turėtų teisinių padarinių ir pagerintų šių specialistų statusą darbo rinkoje;

35.   ragina Komisiją apsvarstyti geresnius būdus skatinti tiekti rinkai didesnę pridėtinę vertę turinčius perdirbtus žuvų produktus, įskaitant konservuotus produktus, panašius į taikomas tam tikrų žemės ūkio produktų priemones, ir vykdyti Sąjungos žvejybos produktų populiarinimo užsienio rinkose užtikrinimo programas, visų pirma platinti tokius produktus tarptautiniuose konkursuose ir mugėse;

36.  primygtinai ragina ES valstybes nares ir regionines valdžios institucijas remti žuvininkystės sektoriaus ekonominės veiklos vykdytojus, kad jie galėtų pasinaudoti žiniomis, tinklais ir finansavimu, kurie yra būtini norint vykdyti novatorišką veiklą ir kurti naujus produktus (vadinamuosius naujoviškus maisto produktus), visų pirma stengiantis padidinti jau žvejojamų, bet menkos ekonominės vertės rūšių vertę ir į šią veiklą įtraukti mokslinių tyrimų organizacijas ir institucijas, pvz., okeanografijos institutus, kad būtų galima pasinaudoti išsamiomis jų žiniomis apie pagrindines žaliavas ir jų biologines, maistines ir juslines savybes, siekiant išvengti maisto švaistymo, užtikrinti kuo didesnę šviežių produktų vertę, skatinti atskirų vertės grandinės grandžių sinergiją ir padidinti sektoriaus atsparumą;

37.   ragina valstybes nares bei regionines ir vietos valdžios institucijas bendradarbiauti rengiant veiksmingas ir konkretiems produktams skirtas vartotojų informavimo kampanijas, kad būtų didinamas informuotumas tokiais klausimais kaip vietos žuvininkystės produktų vartojimo svarba, kad būtų atskleista, kokių padarinių tai turi pakrančių bendruomenių vietos užimtumui ir socialinei sanglaudai, atkreiptas dėmesys į šviežios žuvies maistinę vertę, be kita ko, didinamas informuotumas apie būtinybę įtraukti žuvininkystės produktus į sveikos mitybos dietą ir t. t.;

38.  ragina Komisiją pasiūlyti aiškią apibrėžtį ir parengti būsimos Europos paramos smulkiajai žvejybai programos apmatus: programa turėtų padėti gerinti ES žuvininkystės sektoriaus aplinkosauginę darną ir socioekonominį tvarumą, sudaryti sąlygas atpažinti, atskirti ir tinkamai vertinti smulkiosios žvejybos produktus, siekiant skatinti jų vartojimą, skatinti ateities kartas dirbti žuvininkystės sektoriuje, kad vyktų kartų kaita, užtikrinti deramas kvotas smulkiąja žvejyba besiverčiantiems žvejams ir didesnę išteklių kontrolę ir taip užtikrinti didesnę socialinę sanglaudą ES pakrančių bendruomenėse;

39.   ragina Komisiją ES lygmeniu pradėti konkrečias viešąsias konsultacijas internetu, siekiant iš labai įvairių ES žuvininkystės sektoriaus suinteresuotųjų subjektų gauti duomenis, susijusius su tiekimo grandine, rinkos skaidrumo klausimais, vertės pasidalijimu, ženklinimu ir vartotojų poreikiais;

40.  ragina Komisiją išnagrinėti, kokius privalumus pasaulinės vertės grandinės gali suteikti smulkiajai žvejybai, kad ji lengviau integruotųsi į pasaulio ekonomiką, padidinant jos produktų pridėtinę vertę ir sykiu sudarant sąlygas šiam sektoriui ir vietos bendruomenėms išlaikyti savo veiklą; pabrėžia, kad šiuo tikslu būtina ugdyti skaitmeninius įgūdžius;

41.   mano, kad žuvininkystės produktų vertės grandinė yra sudėtinga: ji prasideda nuo gamintojų, apima įvairius tarpininkus ir baigiasi mažmenininkais arba restoranais; pabrėžia, kad žuvies prekybos tarpininkai ir žuvies bei jūros gėrybių perdirbėjai vertės grandinėje atlieka svarbų vaidmenį; pažymi, kad pelnas vertės grandinėje vidutiniškai pasiskirsto taip, kad gamintojams tenka tik 10 proc., o likę 90 proc. tenka tarpininkams; pabrėžia, kad vertės grandinės sutrumpinimas, visų pirma sukuriant gamintojų organizacijas, kurios atlieka pagrindinį vaidmenį vykdydamos savo gamybos ir tiekimo rinkai planus, yra pirminė priemonė siekiant padidinti mažos apimties žvejybą vykdančių žvejų pajamas ir sukurti geresnį produktą (galbūt pasiūlyti geresnę kainą) vartotojui;

42.   pabrėžia, kad svarbu investuoti į jaunus specialistus siekiant įtraukti kitą žvejų kartą ir suteikti jiems daugiau galių, taip pat ragina sukurti galimybių jauniems žvejams, kad jie įgytų naujų įgūdžių, sukurtų atsparų verslą, būtų aktyvūs savo vietos bendruomenių nariai ir įneštų teigiamą indėlį į žuvininkystės sektoriaus vertės grandinę;

43.  ragina valstybes nares ir regionines valdžios institucijas pasinaudoti galimybėmis, kurias suteiktų parama vietos žvejybos veiksmų grupėms, siekiant pritaikyti veiklą prie vietos poreikių daugelyje sričių, tokių kaip mokymas, ją įvairinti, remiantis inovacijomis ir t. t. ir padėti žvejams ir vietos bendruomenių nariams pasinaudoti esamomis Sąjungos paramos programomis ir finansavimu;

44.   ragina Komisiją išnagrinėti galimybę sukurti nepageidaujamo laimikio, susijusio su įpareigojimu iškrauti laimikį, panaudojimo sektorių, ekonominiu ir socialiniu požiūriu naudingą vertės grandinės dalyviams, visų pirma žvejams, remiant vietos iniciatyvas;

45.   ragina Komisiją ir regionines valdžios institucijas spartinti informacijos apie esamas paramos programas perdavimą ir aktyviau teikti administracinę paramą, pvz., plėtoti informacijos platformas;

46.   ragina Komisiją skatinti ir remti iniciatyvas, kuriomis skatinama selektyvioji žvejyba, siekiant sumažinti nepageidaujamą laimikį ir padidinti žuvininkystės finansinį perspektyvumą, žvejojant tų rūšių gyvūnus, kurie atitinka vartotojų lūkesčius;

47.  ragina Komisiją ir valstybes nares į žuvininkystės politiką įtraukti lyčių aspektą, kad išryškėtų moterų vaidmens Sąjungos žuvininkystės sektoriuje svarba ir sustiprėtų jų pozicija;

48.  ragina Komisiją ir valstybes nares gerinti darbo rinkos ir akademinio sektoriaus sąsają, pvz., numatyti, kad į techninių jūrininkystės mokyklų mokymo programas turėtų būti įtraukti su žvejyba ir akvakultūra susiję dalykai;

49.   ragina Komisiją, valstybes nares ir regionines valdžios institucijas sutelkti pastangas siekiant įgyvendinti šiame pranešime siūlomus veiksmus, kad padidėtų žuvininkystės veiklos pelningumas;

50.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui, valstybių narių vyriausybėms ir patariamosioms taryboms.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0316.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0255.
(3) OL C 76, 2018 2 28, p. 40.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0195.
(5) 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2008, nustatantis Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, iš dalies keičiantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1936/2001 ir (EB) Nr. 601/2004 bei panaikinantis reglamentus (EB) Nr. 1093/94 ir (EB) Nr. 1447/1999 (OL L 286, 2008 10 29, p. 1).


Jauniesiems ūkininkams skirtų BŽŪP priemonių įgyvendinimas ES po 2013 m. reformos
PDF 402kWORD 58k
2018 m. gegužės 29 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl jauniesiems ūkininkams skirtų BŽŪP priemonių įgyvendinimo ES po 2013 m. reformos (2017/2088(INI))
P8_TA(2018)0211A8-0157/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005(1),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1307/2013, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos sistemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės ir panaikinami Tarybos reglamentas (EB) Nr. 637/2008 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009(2),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/2393, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, (ES) Nr. 1307/2013, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos sistemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės, (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas, ir (ES) Nr. 652/2014, kuriuo nustatomos išlaidų, susijusių su maisto grandine, gyvūnų sveikata ir gerove bei augalų sveikata ir augalų dauginamąja medžiaga, valdymo nuostatos(3),

–  atsižvelgdamas į tyrimą „Jaunieji ūkininkai. Politikos įgyvendinimas po 2013 m. BŽŪP reformos“, atliktą jo Struktūrinės ir sanglaudos politikos teminio skyriaus pavedimu ir pristatytą per 2017 m. lapkričio 23 d. Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto posėdį,

–  atsižvelgdamas į savo klausymą dėl jauniesiems ūkininkams skirtų politikos priemonių įgyvendinimo po 2013 m. politikos reformos, surengtą 2017 m. lapkričio 23 d.,

–  atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 10/2017 „Teikiant ES paramą jauniesiems ūkininkams reikėtų daugiau dėmesio skirti veiksmingos kartų kaitos skatinimui“,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. balandžio 27 d. rezoliuciją dėl žemės ūkio paskirties žemės koncentracijos ES. Kaip padėti ūkininkams įgyti galimybę naudotis žeme“(4),

–  atsižvelgdamas į Europos jaunųjų ūkininkų tarybos (angl. CEJA) tyrimą „Jaunieji ūkininkai – būsimos BŽŪP prioritetas“, paskelbtą 2017 m. gegužės 17 d.,

–  atsižvelgdamas į Europos regionų komiteto nuomonę „Parama jauniesiems Europos ūkininkams“(5),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį ir į 2002 m. gruodžio 12 d. Pirmininkų sueigos sprendimo dėl leidimo rengti pranešimus savo iniciatyva suteikimo tvarkos 1 straipsnio 1 dalies e punktą ir jo 3 priedą,

–  atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A8-0157/2018),

A.  kadangi ES jaunesni kaip 35 metų amžiaus ūkininkai sudaro tik 6 proc. ūkių valdytojų, o daugiau kaip pusė jų yra vyresni nei 55 metų, ir kadangi yra didelių skirtumų tarp valstybių narių;

B.  kadangi pastarąjį dešimtmetį nebuvo didesnių šių skaičių pokyčių: jaunųjų ūkininkų mažėja ir žemės ūkyje dirbančių gyventojų senėjimas yra didelė problema; kadangi kartų kaitos padėtis žemės ūkyje skirtingose valstybėse narėse labai nevienoda, todėl jai turi būti taikomas lankstus ir diversifikuotas požiūris;

C.  kadangi jau daugiau kaip 50 metų vykdant bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP) grindžiamą žemės ūkio plėtrą skatinama didinti, telkti ūkius, taip pat kapitalizuoti pramonines prekes, taip apsunkinant kai kurių ūkių paveldėjimo ir (arba) prieinamumo jaunimui sąlygas dėl ūkiams perimti reikalingo didelio kapitalo;

D.  kadangi žemės ūkiu besiverčiančių gyventojų senėjimas ypač akivaizdus gyvulininkystės, visų pirma avininkystės ir ožkininkystės, sektoriuose, nes šiuo metu ribojamas jų pelningumas;

E.  kadangi 2007–2013 m. jaunųjų ūkininkų visoje Sąjungoje sumažėjo nuo 3,3 mln. iki 2,3 mln., o jų žemės ūkio valdų plotas tuo pačiu laikotarpiu sumažėjo nuo 57 mln. ha iki 53 mln. ha;

F.  kadangi atsižvelgiant į demografinius pokyčius, kaip antai gyventojų skaičiaus mažėjimas ir senėjimas kaimo vietovėse, svarbu sukurti galimybes žemės ūkiui, kaip moderniam ir patraukliam sektoriui, siekiant skatinti jaunimą rinktis ūkininko profesiją;

G.  kadangi vyksta didelė konkurencija dėl galimybės naudotis žeme tarp jaunų žmonių, norinčių tapti ūkininkais, ir jau įsikūrusių ūkininkų, o kai kuriais atvejais net tarp jaunimo ir investicinių bendrovių, susidomėjusių žemės ūkiu;

H.  kadangi yra iškilusi grėsmė viso šeimos ūkiais grindžiamas žemės ūkio plėtros modelio ateičiai;

I.  kadangi šiuo atžvilgiu BŽŪP ir toliau atlieka lemiamą vaidmenį;

J.  kadangi kartų kaitos problema žemės ūkyje yra dvejopo pobūdžio: jaunajai kartai sunku pradėti ūkininkauti, o senajai sunku pasitraukti; kadangi jaunų žmonių, norinčių užsiimti ūkininkavimu, trūkumas kelia grėsmę ekonominiam ir socialiniam kaimo vietovių tvarumui ir augimui, taip pat ES gebėjimui apsirūpinti maistu ir apsirūpinimo maistu saugumui; kadangi patenkinama ekonominė padėtis yra pirmoji ūkininkavimo patrauklumo sąlyga;

K.  kadangi vykdant BŽŪP reformą buvo patvirtintas ir pradėtas taikyti priemonių, kurios gali būti susietos ir pritaikytos nacionaliniu valstybių narių lygmeniu, rinkinys, kaip antai privalomos išmokos jauniesiems ūkininkams pagal pirmąjį ramstį (6,9 mlrd. EUR 180 000 jaunųjų ūkininkų) ir pagal antrąjį ramstį, priemonės kaip veiklos pradžios pagalba, galimybė gauti finansavimą ir paskolą arba galimybė įgyvendinti temines paprogrames jauniesiems ūkininkams (2,6 mlrd. EUR);

L.  kadangi ne visos ES valstybės narės turi tikrą žemės ūkių steigimo rėmimo politiką ir naudoja visas BŽŪP priemones, kad paremtų jaunuosius ūkininkus, ypač antrojo ramsčio priemonę „verslo pradžios pagalba jauniesiems ūkininkams“;

M.  kadangi jaunos moterys, perimančios ūkininkavimo verslo valdymo atsakomybę, sudaro tik nedidelę jaunųjų ūkininkų dalį, tačiau jos nėra vienalytė grupė ir šios karjeros pradžioje turi skirtingų poreikių;

N.  kadangi kartų kaita turėtų būti vienas iš pagrindinių būsimos BŽŪP prioritetų ir pagal ją turėtų būti nustatyta bendra politikos sistema, kuria remiantis būtų parengtos atskirtos nacionalinės strategijos, ir kadangi kartų kaitos skatinimas neišvengiamai yra viena iš būtinų sąlygų siekiant išsaugoti žemės ūkį visoje ES ir palaikyti kaimo vietovių patrauklumą ir gyvybingumą, skatinant ūkių įvairovę ir tvarius šeimos ūkius;

O.  kadangi galimybės naudotis žeme problema yra viena iš pagrindinių kliūčių jauniesiems ūkininkams ir naujiems ūkininkų rinkos dalyviams ir kadangi ši problema tęsiasi jau daugybę metų ir ją reikia rimtai spręsti; kadangi galimybė naudotis žeme ribojama, viena vertus, dėl to, kad žemės ūkio paskirties žemės plotai prarandami dėl dirvožemio sandarinimo, urbanizacijos, turizmo, infrastruktūros projektų, žemės naudojimo keitimo ir intensyvėjančio dykumėjimo, kurį sukelia klimato kaita, ir, kita vertus, dėl žemės nuosavybės koncentracijos; kadangi spekuliacinis kainų kilimas kelia rimtų ir vis didesnį susirūpinimą keliančių problemų naujiems ūkininkų rinkos dalyviams ir jauniesiems ūkininkams daugelyje valstybių narių; kadangi dabartinė parama, nors sudaro palankesnes galimybes gauti finansavimą ar kapitalą, nepadeda išspręsti esminio klausimo, susijusio su galimybe gauti žemės, norint įsteigti naują ūkį;

P.  kadangi naujiems ūkininkų rinkos dalyviams, kaip antai jaunieji ūkininkai, ypač didelę grėsmę kelia kainų svyravimas, o, be to, jie susiduria su papildomais sunkumais norėdami gauti finansavimą iš bankų arba pagal kitas kreditų programas, nes neturi finansinio turto, kurį galėtų panaudoti kaip užstatą;

Q.  kadangi ES parama jauniems ūkininkams turėtų būti tikslingesnė, siekiant užtikrinti kartų kaitą ir kovoti su ūkių nuosmukiu ir koncentracija;

R.  kadangi, nepaisant ES paramos priemonių, vis dar kyla problemų, susijusių su jaunųjų ūkininkų įsikūrimu ir kartų kaita ES žemės ūkio sektoriuje;

S.  kadangi nustatyta, kad tarp naujų ūkininkų rinkos dalyvių moterys dažniau yra pagrindinės ūkininkės nei apskritai žemės ūkio sektoriuje;

T.  kadangi kai kuriuose ES regionuose demografinė padėtis yra labai nesubalansuota, ir juose jaunų žmonių nėra arba yra labai mažai;

U.  kadangi jaunieji ūkininkai ir nauji rinkos dalyviai yra svarbūs inovacijų ir verslumo žemės ūkyje šaltiniai, teikiantys tokią naudą kaip naujų žinių arba technologijų diegimas, naujų į galutinius vartotojus nukreiptų verslo modelių kūrimas, tvaresnių ūkininkavimo sistemų kūrimas, naujų organizacinių modelių (pvz., pusininkystės, išankstinio finansavimo, visuomenės patalkos) kūrimas, žemės ūkio ir vietos bendruomenių sąsajų didinimas ir tradicinių žinių pritaikymas kuriant verslo naujoves (pvz., amatininkų maisto gamyba);

V.  kadangi daugelyje kalnų regionų susiduriama su ypač dideliais sunkumais dėl mažesnių investicijų, ypatingų sąlygų ir nepalankaus reljefo, o tai atgraso jaunus žmones nuo pasilikimo ar verslo pradėjimo šiuose regionuose;

W.  kadangi tai lemia būtinybę nacionalinėms ir (arba) regioninėms valdžios institucijoms taikyti lankstesnį požiūrį, kai svarstomas jauniesiems ūkininkams taikomo mechanizmo įgyvendinimas šalyse, kuriose yra tokių regionų;

X.  kadangi nauji rinkos dalyviai linkę dirbti mažesniuose ūkiuose, todėl jiems sunku gauti reikiamų priemonių konkurencinėmis kainomis ir pagaminti kiekį, reikalingą masto ekonomijai pasiekti;

Y.  kadangi 80 proc. BŽŪP subsidijų paskirstoma tik 20 proc. ES ūkių, o faktinis subsidijų paskirstymas gali būti dar labiau nevienodas, nes turimi statistiniai duomenys nepateikia jokios informacijos apie ūkių nuosavybę ir kontrolę;

Z.  kadangi „Jaunųjų ūkininkų manifeste“, kurį 2015 m. inicijavo Europos jaunųjų ūkininkų taryba, raginama: sudaryti galimybę naudotis žeme ir gauti kreditą, taikant viešosios paramos priemones, priimti reglamentą, kuriuo būtų pažabota nesąžiningos prekybos praktika maisto tiekimo grandinėje, nustatyti priemones jaunųjų ūkininkų pajamų kintamumui sumažinti bei remti investicijas ir sudaryti palankesnes sąlygas naudotis žeme, kad būtų saugomas ir išsaugotas dirvožemis ir kad būtų optimizuotas jaunųjų ūkininkų žemės naudojimas maisto produktų gamybai;

AA.  kadangi jaunieji ūkininkai yra tvaraus, įvairaus ir įtraukaus žemės ūkio sektoriaus pagrindas ir kadangi skatinant jų patekimą į šį sektorių bus sudarytos sąlygos užtikrinti maisto produktų gamybos ateitį ir aplinkos bei kaimo kraštovaizdžių apsaugą;

AB.  kadangi didelis žemės ūkio produktų kainų kintamumas labai atgraso norinčius pradėti žemės ūkio veiklą ir dažnai paskatina juos sutelkti dėmesį į nišinę gamybą, kurią vykdydami gali gauti garantuotas ribines pajamas;

AC.  kadangi ES teisėje pripažįstamos „jaunųjų ūkininkų“ ir „ūkininkų, pradedančių žemės ūkio veiklą“ sąvokos;

AD.  kadangi žemės ūkio paskirties žemės koncentracija yra vis labiau intensyvėjantis procesas; kadangi nuo 2005 iki 2015 m. žemės ūkio valdų skaičius sumažėjo maždaug 3,8 mln., o jų vidutinis dydis padidėjo 36 proc.;

AE.  kadangi 2016 m. rugsėjo 6 d. deklaracijoje „Korkas 2.0“ išreiškiamas susirūpinimas dėl masinio gyventojų išsikėlimo iš kaimo vietovių ir jaunimo išvykimo bei dėl būtinybės užtikrinti, kad kaimo vietovės ir bendruomenės (kaimai, ūkiai ir miesteliai) išliktų patraukliomis vietomis gyventi ir dirbti, sudarant geresnes sąlygas gauti paslaugas, pvz., mokyklų, ligoninių teikiamas paslaugas, įskaitant su motinyste susijusias paslaugas, plačiajuosčio ryšio ir laisvalaikio paslaugas, kartu atveriant daugiau galimybių kaimo gyventojams, siekiant ugdyti verslumą tradicinėse kaimo veiklos srityse ir naujuose ekonomikos sektoriuose;

AF.  kadangi kartų kaita pirmiausia priklauso nuo tikros (ES ir nacionaliniu lygmeniu) išrinktų politikų ir atitinkamų profesionalių ir ypač nuo vyresnių žmonių valios; kadangi tokia valia neįmanoma be bendros plataus užmojo ir nuoseklios politikos, kokios dabar nėra, vykdomos derinant BŽŪP priemones ir įvairias nacionalinės politikos priemones tokiose skirtingose srityse, kaip antai žemės sklypai, finansavimas, ūkininkavimo būdai ir žemės ūkio valdų struktūrų politika, apmokestinimas, pavedėjimo teisės, pensijų sistemos, mokymas ir t. t.;

AG.  kadangi šiuo metu jaunieji ES ūkininkai konkuruoja sparčiai besikeičiančiame žemės ūkio sektoriuje; kadangi inovacijos, moksliniai tyrimai ir tikslusis ūkininkavimas gali padidinti žemės ūkio produktyvumą ir kartu suteikti galimybę geriau valdyti išteklius;

AH.  kadangi paraiškų, pateiktų norint gauti jaunųjų ūkininkų įsikūrimo priemonę, numatytą pagal antrąjį BŽŪP ramstį, skaičius kai kuriose valstybės narėse viršijo bendrą ūkininkavimo veiklos pradžios pagalbai skirtą sumą, numatytą 2014–2020 m. programavimo laikotarpiui;

AI.  kadangi jaunieji ūkininkai, kurie, kaip ir visi kiti ES ūkininkai, gamina ir parduoda savo produktus ES bendrojoje rinkoje, skirtingose valstybėse narėse naudojasi skirtingomis verslo ar skolinimosi sąlygomis;

AJ.  kadangi sukurta įvairių iniciatyvų, pvz., iniciatyva „ES veiksmai, skirti pažangiems kaimams“;

AK.  kadangi reikia užtikrinti, kad kaimo vietovės neliktų be gyventojų ir jose gyventų tiek jaunesni darbingo amžiaus, tiek vyresnio amžiaus žmonės;

Rekomendacijos

Biudžetas ir galimybės gauti finansavimą

1.  atsižvelgdamas į būsimą reformą, ragina išlaikyti tvirtą BŽŪP, nes būtent tai būtų svarbiausia paskata jaunuoliams, norintiems pradėti verstis žemės ūkio veikla;

2.  ragina įgyvendinti pastaruoju metu Reglamente (ES) 2017/2393 priimtus sprendimus ir rekomenduoja toliau remti jaunųjų ūkininkų sistemą padidinant didžiausią valstybių narių skiriamo finansavimo lygį daugiau nei iki 2 proc. privalomoms išmokoms pagal pirmąjį ramstį ir padidinant paramos dydį pagal antrąjį ramstį, kad būtų skatinamas kartų atsinaujinimas; pabrėžia, kad svarstant būsimą BŽŪP reikėtų atsižvelgti į galimybę sustiprinti veiklos pradžios pagalbos jauniesiems ūkininkams priemonę (jauniesiems ūkininkams skiriamas subsidijas);

3.  džiaugiasi, kad pagal Reglamentą (ES) 2017/2393 valstybėms narėms suteikiama galimybė padidinti pagal pirmąjį ramstį jauniesiems ūkininkams skiriamas lėšas iki 50 proc., neviršijant esamos ribos (anksčiau 25 proc.); rekomenduoja pratęsti laikotarpį, kurį ūkis gali naudotis šia parama, kad būtų paskatinta kartų kaita; palankiai vertina sprendimą pasitelkiant Reglamentą (ES) 2017/2393 peržiūrėti šiuo metu taikomą paramos, numatytos pagal pirmąjį ramstį, teikimo trukmės ribą ir prailginti ją nuo penkerių iki dešimties metų po verslo įsteigimo;

4.  palankiai vertina Reglamente (ES) 2017/2393 jauniesiems ūkininkams numatytą galimybę steigiant pirmąjį ūkį pasinaudoti kaimo plėtros parama, net ir tada, kai ūkis steigiamas kartu su kitais ūkininkais, nesvarbu, ar jie vyresni nei 40 metų amžiaus (taip skatinama kartų kaita), ar jaunieji ūkininkai, atitinkamai padidinant paramą;

5.  pažymi, kad jauniesiems ūkininkams taikomos BŽŪP priemonės turėtų būti sutelktos į konkrečius jaunųjų ūkininkų poreikius, įskaitant jų ekonominius ir socialinius;

6.  rekomenduoja skirstyti paramą taip pat atsižvelgiant į patį jaunųjų ūkininkų amžių ir į jų pasirengimo lygį;

7.  palankiai vertina tai, kad buvo sukurta 2015 m. kovo mėn. Komisijos ir Europos investicijų banko (EIB) pasiūlyta žemės ūkio garantijų priemonė, kuri turėtų padėti jauniesiems ūkininkams gauti kreditus; rekomenduoja sudaryti geresnes sąlygas gauti finansavimą, taip pat ir iš privačių verslininkų, subsidijuojant naujų rinkos dalyvių paskolų palūkanas, visų pirma įgyvendinant finansines priemones, skirtas teikti beprocentes paskolas jaunųjų ūkininkų investicijoms; ragina pagerinti EIB ir Europos investicijų fondo bendradarbiavimą, kad būtų skatinama visose valstybėse narėse kurti jauniesiems ūkininkams skirtas finansines priemones;

8.  mano, kad būtina skatinti naujų visuomenės investicijų į žemės ūkį formų, kurios jau taikomos ES žemės perleidimo atveju, atsiradimą; jos galėtų būti derinamos su naujomis finansinėmis priemonėmis;

9.  rekomenduoja tobulinti bankų ir kredito įstaigų atliekamą žemės ūkio valdų kreditingumo vertinimą, taip pat stiprinant BŽŪP numatytas finansines priemones;

10.  rekomenduoja užtikrinti, kad Europos struktūrinių ir investicijų fondų, papildančių BŽŪP paramą, teikiamos galimybės rengti ir įgyvendinti sąveikias finansines priemones paskolų, garantijų arba nuosavo kapitalo fondų pavidalu, taptų lengviau prieinamos, kad jauniesiems ūkininkams būtų suteikta galimybė gauti finansavimą; pažymi, kad tvirtas ūkio verslo planas paprastai yra svarbiausias veiksnys siekiant gauti finansavimą ir mano, kad turėtų būti taikomos apdairaus skolinimo taisyklės; pabrėžia, kad ūkininkams reikalingas tarpininkavimas, todėl rekomenduoja teikiant paramą užtikrinti kvalifikuotas ir nepriklausomas konsultacines paslaugas;

11.  pabrėžia, kad valstybės narės turi labiau skatinti naudotis jaunųjų ūkininkų sistema ir ragina stiprinti nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų bendradarbiavimą skleidžiant informaciją apie jaunųjų ūkininkų paramos priemones;

12.  ragina Komisiją pasiūlyti paramos priemones, skirtas investicijoms į pažangųjį ūkininkavimą, siekiant padidinti jaunųjų ūkininkų galimybes naudotis technologijų pažanga;

Įgyvendinamų priemonių administravimas ir supaprastinimas

13.  palankiai vertina tai, kad įgyvendinant 2014–2020 m. BŽŪP reformą buvo pradėtos taikyti naujos priemonės jauniesiems ūkininkams, steigiantiems ūkius, paremti; reiškia susirūpinimą, kad administracinės naštos mastas dažnai yra kliūtis pasinaudoti šiomis priemonėmis; pažymi, kad bendras tiesioginių išmokų ir kaimo plėtros programos priemonių administravimas laikomas labai sudėtingu ir sunkiu – ypač naujiems rinkos dalyviams, kurie nėra susipažinę su išmokų sistema; rekomenduoja dėti daugiau pastangų siekiant supaprastinti procedūras ir sutrumpinti laiką, reikalingą išmokoms patvirtinti;

14.  palankiai vertina Reglamentu (ES) 2017/2393 padarytus pakeitimus jaunimui paremti sudarant jiems geresnes galimybes naudotis finansinėmis priemonėmis ir numatant didesnę bendrąją išmoką pagal I ramstį;

15.  ragina sistemingai teikti konsultavimo pagalbą, visų pirma jaunimui ne iš kaimo;

16.  sveikina Komisiją už ketinimą tobulinti priemones, skirtas kartų atsinaujinimui skatinti įgyvendinant būsimą BŽŪP reformą, tačiau mano, kad šioms naujoms iniciatyvoms turėtų būti skiriama pakankamai ES biudžeto lėšų, priešingu atveju jomis nepavyks užtikrinti pageidaujamo skatinamojo poveikio;

17.  reiškia nusivylimą dėl to, kad tarpusavyje nekoordinuojamos jauniesiems ūkininkams skirtos išmokos ir paramos ūkiui įsteigti priemonė, kurias administruoja skirtingos valdžios institucijos;

18.  ragina Komisiją plėtoti labiau holistinį požiūrį, kuriuo vadovaujantis būtų užtikrinta didesnė I ir II ramsčių sąveika, ir pabrėžia, kad pastarąjį turėtų įgyvendinti visos valstybės narės;

19.  pažymi, kad naujausi įsteigti ūkiai vykdo veiklą konkurencingoje aplinkoje, kurioje sąlygos sparčiai kinta; rekomenduoja suteikti ES ūkininkams didesnį lankstumą, kad į kintančias rinkos sąlygas jie galėtų atsižvelgti savo verslo planuose; mano, kad turėtų būti svarstoma galimybė keisti išmokų mokėjimo dalimis tvarką;

20.  pažymi, jog valstybės narės turi galimybę taikyti papildomas priemones pagal abu BŽŪP ramsčius, ir ragina tas valstybes nares, kuriose susiduriama su konkrečiais geografiniais iššūkiais, pvz., kurių regionai kalnuoti arba kai kuriais atvejais mažiau palankus ūkininkauti, svarstyti galimybę taikyti daugiklį (pvz., 2), kuriuo būtų atsižvelgiama į tai, kiek kartų per metus nuimamas derliaus, arba į kultūrų, kurios ten gali būti auginamos, įvairovę, teikiant paramą jauniesiems ūkininkams, pageidaujantiems dirbti šiuose regionuose, kad būtų skatinama veikla šiuose regionuose ir mėginama kovoti su ten kylančiais demografiniais iššūkiais;

21.  pažymi, kad nesąžiningos prekybos praktika maisto tiekimo grandinėje, kurią primetus pirkėjas ir (arba) perdirbėjas ar prekybininkas gali naudotis savo didele derybine galia tiekėjo atžvilgiu, kelia rimtą grėsmę ūkininkų veiklos stabilumui; ragina Komisiją užtikrinti tinkamą reglamentavimą ES lygmeniu;

22.  ragina valstybes nares atlikti reikiamus reglamentavimo pakeitimus ir užtikrinti, kad pagalba, skirta padėti jaunimui įsitraukti į ūkininkavimo sektorių ir gerinti jaunimo žemės ūkio valdas, visuose nacionalinės teisės aktuose būtų priskiriama kapitalo, o ne einamosioms subsidijoms;

23.  pripažįsta, jog ūkininkai turi turėti galimybę likti atsakingais už savo žemę ir jog norint, kad ūkis veiktų tinkamai, jam – kaip ir bet kuriai kitokio pobūdžio įmonei – turi būti užtikrinta laisvė ir lankstumas;

24.  pabrėžia, jog išmokos jauniesiems ūkininkams neturėtų vėluoti – jos turėtų būti mokamos periodiškai ir nuspėjamai, kad jie būtų apsaugoti nuo skolų ir kliūčių įgyvendinti savo projektus;

25.  primygtinai ragina vadovautis į rezultatus orientuotu požiūriu, pagal kurį būtų skatinamas naujų inovacijų vystymas ir geresnis išteklių valdymas bei taip įgalimi motyvuoti jaunieji ūkininkai;

26.  pabrėžia, jog norint, kad ūkis būtų rentabilus, jis turi turėti galimybių plėstis ir pasiekti kritinį dydį, kuris atitiktų rinkos ekonomikos realijas;

27.  pabrėžia, kad būtina atsižvelgti į teritorijų – visų pirma sudėtingų teritorijų, kurioms būtina speciali parama – įvairovę;

Galimybė naudotis žeme ir kova su žemgrobyste

28.  pažymi, kad galimybės naudotis žeme problema yra viena pagrindinių kliūčių ūkininkauti, su kuriomis ES susiduria jaunieji ūkininkai ir nauji rinkos dalyviai, ir kad daugelyje regionų šią galimybę riboja maža parduodamos ar nuomojamos žemės pasiūla, taip pat kitų ūkininkų, investuotojų ir gyventojų, kurie naudojasi žeme, sudaroma konkurencija bei sunkumai gauti finansavimą; mano, kad turėtų būti išsamiau studijuojamos aplinkybės, dėl kurių galimybė naudotis žeme ribojama kiekvienoje valstybėje narėje; mano, jog galimybės naudotis žeme problemą apsunkina dabartinė tiesioginių išmokų struktūra, dėl kurios gali didėti žemės nuomos ir įsigijimo kainos, pagal kurią reikalaujama, kad žemė būtų bent minimaliai aktyviai naudojama, o subsidijos dažniausiai skiriamos žemės nuosavybės pagrindu; mano, jog kai kurie ūkininkai – nesvarbu, ar jie būtų savininkai, ar nuomininkai – skatinami likti aktyviais, kad toliau naudotųsi subsidijomis pasitelkdami paslaugų teikėjus savo žemei dirbti arba minimaliai dirbdami savo žemę; rekomenduoja nustatyti didesnę reikalaujamą aktyvios veiklos apimtį atsižvelgiant į naujus ūkininkavimo modelius, kai skiriamos išmokos, kuriomis siekiama paremti konkrečių rezultatų siekį (pvz., į faktinį darbo laiką, praleistą ūkininkaujant, taip pat atsižvelgiant į naujas inovacijas ir konkrečių aplinkos ar socialinių gėrybių kūrimą), ir drausti derinti subsidijas su senatvės pensijos išmokomis, nes tam nėra pagrindo;

29.  primena, kad, siekiant tvaraus žemės ūkio, jaunieji ūkininkai turi turėti galimybę investuoti ir įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, taip pat įsigyti naujos ar naudotos technikos bei optimizuoti savo ūkininkavimo būdus;

30.  primena, kad savininkai turi turėti galimybę savo nuožiūra parduoti žemę kam panorėję, ir ragina Komisiją palengvinti žemės perdavimo – o visų pirma paveldėjimo – tvarką, kad jaunimui būtų paprasčiau įsikurti;

31.  ragina Komisiją ir valstybes nares imtis kovos su spekuliavimu žemės ūkio paskirties žeme priemonių, nes galimybės naudotis žeme problema, su kuria susiduria jaunieji ir nauji ūkininkai, yra didžiausia;

32.  ragina Komisiją parengti Europos Sąjungos lygmens rekomendacijas, siekiant paskatinti aktyvesnę nacionalinę politiką galimybei naudotis žeme užtikrinti vadovaujantis geriausia praktika;

33.  ragina valstybes nares galimybės naudotis žemės ūkio paskirties žeme požiūriu prioritetą teikti naujiems rinkos dalyviams ir jauniesiems ūkininkams visapusiškai pasinaudojant reglamentavimo priemonėmis, kurios jau sėkmingai įgyvendinamos kai kuriose valstybėse narėse, kaip nustatyta Komisijos aiškinamajame komunikate dėl žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo ir Europos Sąjungos teisės(6); atsižvelgdamas į tai mano, jog valstybės narės galėtų parengti tokias priemones, kaip žemės bankai, kad būtų sudaromos geresnės galimybės naudotis žeme ir parengtas nenaudojamos žemės, kuri galėtų būti prieinama jauniesiems ūkininkams, žemėlapis;

34.  mano, jog svarbu, kad jauniesiems ūkininkams būtų taikoma išimtis, nustatyta ties dabartine 10 proc. už žemės įsigijimą riba, vadovaujantis 2014 m. kovo 3 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) Nr. 480/2014 dėl struktūrinių fondų ir Valstybės pagalbos gairėmis;

35.  ragina didesnę pagalbą skirti izoliuotoms ar mažiau gyvenamoms vietovėms arba vietovėms, kurios kenčia dėl nepakankamo kartų atsinaujinimo;

36.  prašo Komisijos paremti dalijimąsi geriausia praktika galimybės naudotis žemės valstybėse narėse klausimu;

37.  ragina Komisiją atlikti įvertinimą, kaip žemės ūkio paskirties žemės prieinamumą ir kainą tiesiogiai ir netiesiogiai veikia tai, kad žemės ir žemės ūkio paskirties žemę išperka ne ES gyventojai;

38.  siūlo valstybėms narėms įgyvendinant savo nacionalinę politiką skatinti konsultacines paslaugas ūkių ir ūkių valdymo klausimais, kad būtų remiamas ir skatinamas judumas žemės nuosavybės srityje bei paveldėjimo planavimo paslaugų teikimas;

39.  ragina visas valstybes nares pradėti teikti ūkių perdavimo pagalbą, stengiantis paremti vyresnius nei 55 metų amžiaus ūkių valdytojus, kurie neturi paveldėtojų ir kurių padėtis atėjus laikui išeiti į pensiją gali tapti nesaugi, su sąlyga, kad visą savo ūkį ar jo dalį jie perleidžia vienam arba keliems jaunuoliams;

40.  primygtinai ragina valstybes nares nustatyti mechanizmus bendrai žemės ūkio valdų nuosavybei garantuoti, ypatingą dėmesį skiriant jaunoms moterims, kad būtų užtikrinta pagarba jų teisėms;

41.  laikosi nuomonės, kad aktyvaus ūkininko apibrėžties taikymas neturi tapti administracinės naštos (neskaitant tos, su kuria susiduriama įgyvendinus pastarąją reformą) atsiradimo priežastimi arba riboti jaunimo galimybių imtis ūkininkavimo veiklos nustatant pernelyg didelius reikalavimus;

42.  pažymi, kad daugelyje valstybių narių kartų atsinaujinimą ir jaunimo galimybes naudotis žeme varžo vėlyvas paveldėjimas; mano, kad pagal dabartinę BŽŪP nebestokojama paskatų vyresnio amžiaus ūkininkams perduoti savo veiklą jaunesnės kartos atstovams; rekomenduoja svarstyti galimybę įgyvendinti priemones, kuriomis vyresnio amžiaus ūkių valdytojai būtų skatinami perduoti savo ūkius jaunesniems ūkininkams, pvz., pasitraukimo iš ūkininkavimo veiklos sistemą ir kitas paskatas išeiti į pensiją, kad visa žemė neatsidurtų kaimyninių ūkių rankose; pabrėžia, kad būtinos tokios teisinės struktūros, kaip „Groupements Agricoles d'Exploitation en Commun“ (GAEC), kurios gali padėti jaunimui kartu įsteigti verslą ir palengvinti perdavimą iš kartos į kartą;

43.  ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti pasinaudoti kaimo plėtros teikiamomis galimybėmis, siekiant paremti naujus veiksmus judumui žemės nuosavybės srityje puoselėti, pvz., žemės bankus, žemės ūkio paskirties žemės pardavimo ir nuomos skatinimo bei kitas vietos lygmeniu remiamas iniciatyvas, kuriomis siekiama suteikti galimybę naudotis žeme naujiems rinkos dalyviams;

44.  mano, kad jaunieji ūkininkai visoje Sąjungoje turėtų turėti galimybę gauti paskolas tokiomis pačiomis sąlygomis ir taikant tokias pat palūkanų normas ir kad jos neturėtų skirtis; šiuo požiūriu ragina Komisiją kartu su Europos investicijų banku numatyti tinkamas paramos priemones ir skolinimosi galimybes jauniesiems ūkininkams;

45.  prašo skatinti naujus skirtingų kartų ūkininkų bendradarbiavimo modelius naudojantis partnerystėmis, žemės ūkio technikos kooperatyvais, ilgalaikės nuomos ir kitais ilgalaikiais susitarimais, ūkių tarpusavio susitarimais ir lėšomis nacionalinėms ar regioninėms organizacijoms, dalyvaujančioms skatinant ir palengvinant jaunųjų ir vyresnio amžiaus ūkininkų veiklos derinimo paslaugas (pvz., judumo žemės nuosavybės srityje paslaugas);

46.  pažymi, kad geresnis ir tvirtesnis ūkininkų organizavimasis kuriant kooperatyvus ir steigiant gamintojų organizacijas sektoriuose, kurie ES lygmeniu reglamentuojami vadovaujantis Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentu, gali padėti ūkininkavimui tapti pelningesniam ir apsaugoti ūkininkų – visų pirma jaunųjų ūkininkų – pajamas, paremiant jų gamybos pasirinktis ir padedant maksimaliai pasinaudoti kaimo vietovių ypatumais; priduria, jog struktūrinės gamintojų organizacijų reformos, kurios būtų imtasi siekiant, kad jie taptų stipresni, atsakingesni ir veiksmingesni, indėlis gali būti efektyvus – pirmiausia apsaugant ir didinant sektoriaus pelningumą bėgant laikui;

47.  atkreipia dėmesį į kartų atsinaujinimo šeimoje ir tarp naujų rinkos dalyvių padėties skirtumus; mano, kad profesinis mokymas ir kursai turi būti pritaikyti tiems, kurie planuoja perimti šeimos arba pradėti naują verslą, atsižvelgiant į jų poreikius;

48.  pabrėžia, kad jaunos moterys turėtų būti skatinamos prisiimti vadovavimo atsakomybę žemės ūkio srityje ir tinkamai remiamos galimybės naudotis žeme, gauti kreditą bei gilinti žinias apie taisykles ir reglamentus požiūriais;

49.  mano, kad pasirinkimas, ar galimybė naudotis žemės ūkio paskirties žeme turėtų būti reglamentuojama, ir iniciatyvų ar apribojimų šiuo tikslu nustatymas yra valstybių narių reikalas – visų pirma kalbant apie kovą su ES žemgrobystės reiškiniu ir jaunųjų ūkininkų skatinimą steigti verslą;

50.  ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis ir suinteresuotosiomis šalimis toliau plėtoti neseniai priimtą komunikatą dėl žemės rinkos kriterijų sistemos, siekiant užtikrinti, kad pagal ES teisę tikrai būtų nuolat užtikrinamos vienodos sąlygos visiems galimiems žemės pirkėjams – įskaitant teigiamą diskriminaciją ES ūkininkų naudai – ir kad keturių pagrindinių laisvių požiūriu valstybėms narėms būtų visiškai aišku, kokios žemės rinkos reglamentavimo priemonės leidžiamos norint ūkininkams sudaryti galimybę lengviau gauti žemės, kuri būtų naudojama žemės ūkio ir miškininkystės tikslais; ragina Komisiją sustabdyti šiuo metu vykdomas pažeidimo nagrinėjimo procedūras, kuriomis siekiama įvertinti, ar valstybių narių įstatymai dėl žemės ūkio paskirties žemės pardavimo suderinami su ES teise, kol bus paskelbtas galutinis komunikatas, apimsiantis pirmiau minėtus kriterijus;

51.  laikosi nuomonės, kad įgyvendinant nacionalinę žemės, miestų ir teritorijų planavimo (pvz., transporto infrastruktūros) politiką turėtų būti atsižvelgiama į žemės eikvojimo ir apleidimo praktiką ir kad ši žemė vėl turėtų būti naudojama žemės ūkio tikslais, o jauniesiems ūkininkams įsikurti būtų prieinami didesni žemės ūkio paskirties žemės plotai;

52.  teigiamai vertina Komisijos aiškinamąjį komunikatą dėl žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo ir Europos Sąjungos teisės, tačiau pažymi, kad komunikate nepakankamai įsigilinta į tai, kaip turėtų būti reglamentuojamas bendrovių grupių, neretai vykdančių veiklą tarptautiniu mastu, akcijų įsigijimas; ragina Komisiją atnaujinti komunikatą šiuo klausimu;

53.  atkreipia dėmesį į jauniesiems ūkininkams skirtų vietos, nacionalinių ir ES priemonių nuoseklumo svarbą; ragina valstybes nares sudaryti palankesnes sąlygas kartoms atsinaujinti, pvz., taikant paveldėjimo ir apmokestinimo įstatymus, taisykles dėl galimybės naudotis žeme, teritorinio planavimo ir ūkių paveldėjimo strategijų;

54.  ragina valstybes nares sudaryti moterims vienodas galimybes naudotis žeme, siekiant paskatinti jas kurtis kaimo vietovėse ir atlikti visapusišką bei aktyvų vaidmenį žemės ūkio sektoriuje;

55.  ragina Komisiją finansuoti tyrimą dėl dabartinės žemės koncentracijos ES padėties, kuriame būtų atsižvelgta į bendrovių grupių ir jų patronuojamųjų įmonių, įsigyjančių ir kontroliuojančių žemę akcijų sandoriais, reiškinį, ir analizuojamas pavojus, kurį žemės koncentracija kelia ne tik jaunųjų ūkininkų ir naujų rinkos dalyvių galimybėms naudotis žeme, bet ir maisto tiekimui, užimtumui, aplinkai, dirvožemio kokybei bei kaimo plėtrai apskritai;

56.  laikosi nuomonės, kad ES turėtų parengti teisės aktus dėl žemės kokybės, nes dėl netinkamos žemės ūkio plėtros žemės kokybė prastėja; pažymi, kad prastėjant žemės kokybei ne tik daromas neigiamas poveikis žemės rinkai ir kainoms, bet ir mažėja žemės, kuri perduodama jaunųjų ūkininkų ateities kartoms, gamybos pajėgumai;

57.  pažymi, kad taikant dabartinę BŽŪP išmokų sistemą – ir pirmiausia atsietąsias išmokas – neskatinamas žemės ūkio paskirties žemės perdavimas, o jaunieji ūkininkai nėra tinkamai apsaugomi nuo žemės ūkio kainų svyravimo, su kuriuo jiems tenka susidurti dėl akivaizdžių priežasčių: jie dar tik pradeda savo veiklą ir stokoja praktinės patirties arba jiems gali būti prieinamos ribotos finansinės priemonės;

Mokymai, inovacijos ir komunikacija

58.  pažymi, kad būtina modernizuoti profesinį mokymą kaimo vietovėse ir užtikrinti didesnę jo vertę, aktyviai dalyvaujant nacionalinėms konsultavimo tarnyboms; mano, kad turėtų būti sudaromos palankesnės galimybės naudotis Europos socialinio fondo priemonėmis, o profesiniam mokymui kaimo vietovėse skiriama daugiau lėšų;

59.  atkreipia ypatingą dėmesį į naujausią ES iniciatyvą – Europos solidarumo korpusą – pagal kurią jaunimui sudaromos galimybės imtis savanoriškos veiklos arba dirbti įgyvendinant projektus gamtos išteklių ir įvairiose kitose, pvz., žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės, srityse;

60.  rekomenduoja skatinti šiuos jaunuolius prisijungti prie kooperatyvų, kurie jiems neabejotinai duotų svarbių patarimų rinkodaros, gamybos ir kitais su jų ūkiu susijusiais klausimais;

61.  pabrėžia, kad būtina peržiūrėti kriterijus, siekiant padėti jaunuoliams įsitraukti į visuomenę, kurios jie negali kontroliuoti, įskaitant tai, kad jaunuolių gaunama pagalba turi proporcingai atitikti jų svarbą visuomenėje;

62.  ragina Komisiją ir valstybes nares siūlyti daugiau galimybių potencialiems ir apsisprendusiems jauniesiems ūkininkams mokyti ir konsultuoti, įskaitant galimybes lavinti įgūdžius, kurie būtini norint pradėti žemės ūkio verslą, taip pat ūkininkavimo, technologijų ir naujų technologijų taikymo bei verslumo įgūdžius, pvz., rinkodaros, tinklaveikos, komunikacijos, inovacijų, daugiafunkciškumo ir įvairinimo bei finansų srityse;

63.  ragina Komisiją ir valstybes nares siūlyti daugiau mokymo galimybių, taip pat daugiau tarptautinio judumo galimybių ir paskatų; ragina sukurti „Erasmus“ pobūdžio programą, susijusią su profesiniu mokymu, jaunųjų ūkininkų įgūdžiams ir patirčiai gerinti – taip pat ir naujų technologijų bei naujų verslo modelių požiūriu – ir sudaryti sąlygas žinioms veiksmingai ir naudingai perduoti;

64.  mano, kad svarbu skatinti plėsti tinklus, sudaromus tyrėjų, akademinės bendruomenės atstovų, vadovų ir jaunųjų Europos ūkininkų, kurie domisi naujų ekonominio vystymosi modelių kūrimu siekiant rasti naujoviškus sprendimus, susijusius su socialiniais ir rinkos poreikiais, iškylančiais naujajame kaimo verslo pasaulyje;

65.  ragina Komisiją ir valstybes nares teikti jauniesiems ūkininkams ir naujiems rinkos dalyviams informaciją apie naujoviškus ir netradicinius požiūrius, kurie tinkamiausi naujam ūkiui pradėti, pvz., apie naujų verslo modelių, grindžiamų galutinių vartotojų poreikiais, kūrimą, tvaresnių ūkininkavimo sistemų kūrimą, naujų organizacinių modelių (pvz., pusininkystės, išankstinio finansavimo, visuomenės patalkos) kūrimą, žemės ūkių ir vietos bendruomenių ryšių stiprinimą ir tradicinių žinių pritaikymą verslo inovacijoms vystyti (pvz., amatininkų maisto gamybos srityje);

66.  kad kuo labiau mažėtų veiklą nutraukiančių įmonių skaičius, ragina taikyti įmonių stebėsenos arba konsultavimo mechanizmą ir teikti jaunimui nuolatinę paramą sprendimų priėmimo srityje bent pirmus trejus jų įmonės veiklos metus;

67.  ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti tokias iniciatyvas, kaip prancūzų „Demain je serai paysan“ („Rytoj tapsiu ūkininku“), kuria siekiama ūkininkavimą reklamuoti kaip jauno žmogaus karjeros pasirinkimą ir suteikti jaunimui visą informaciją, būtiną reikiamiems mokymams pasirinkti bei savo ūkiui įkurti;

68.  laikosi nuomonės, kad jaunimui turėtų būti kuriama maloni aplinka ūkininkavimo sektoriuje, naudojantis kolektyvinėmis ir solidarumu grindžiamomis struktūromis, pvz., jungtinėmis ūkininkavimo grupėmis, kurios telktų žemės ūkio įmones (ūkininkų bendrijas), bendros žemės ūkio įrangos naudojimo kooperatyvus, žemės ūkio produktų perdirbimo ir rinkodaros kooperatyvus, darbo jėgos pasidalijimo grupes, pavadavimo tarnybas, tarpusavio pagalbos grupes, ūkininkų švietimo ir inovacijų grupes, ūkininkų ir vartotojų asociacijas, žemės ūkio ir ne žemės ūkio subjektų tarpusavio tinklus (LEADER) ir t. t.; pabrėžia, kad šio pobūdžio organizacijos padeda specialistams dalytis patirtimi, patarimais ir tam tikromis išlaidomis, o tai svarbu jaunimo biudžeto ir pajamų požiūriu, nes jiems neretai tenka padengti dideles verslo pradžios sąnauda;

69.  pažymi, jog svarbu, kad kaimo jaunimas galėtų naudotis tokiomis pat paslaugomis ir infrastruktūra (pvz., sparčiu plačiajuosčiu ryšiu, mokyklomis ir ikimokyklinio ugdymo įstaigomis, keliais ir t. t.), kaip ir miestuose gyvenantis jaunimas; todėl mano, jog nepaprastai svarbu užtikrinti, kad jaunieji ūkininkai kaimo vietovėse turėtų galimybę vystyti savo ūkius ir išlaikyti savo šeimas;

70.  ragina puoselėti moterų verslumo dvasią ir iniciatyvas, visų pirma skatinant moterų nuosavybę, jaunųjų ūkininkių, naujų rinkos dalyvių ir verslininkių tinklus, o finansų sektoriuje – užtikrinant kaimo verslininkėms lengvesnę prieigą prie investicijų ir kreditų bei taip sudarant joms galimybes plėtoti verslą, iš kurio jos galėtų stabiliai pragyventi;

71.  mano, kad kartų atsinaujinimas priklauso nuo ūkininko profesijos patrauklumo, o ypač nuo to, ar ja versdamiesi pajamas gauna tie, kurie norėtų iš jos pragyventi; pabrėžia, jog norint, kad žemės ūkis būtų gyvybingas, pagal BŽŪP turi būti leidžiamas tam tikro masto rinkos reguliavimas, ypač kai rinka neveikia gerai ir dėl to kyla krizės; pažymi, kad dabartinis rinkų reguliavimo nebuvimas neigiamai veikia žemės ūkio plėtrą, verčia jaunimą nusisukti nuo žemės ūkio ir turi didelio poveikio jaunuoliams, kurie jau yra įkūrę ūkius ir smarkiai įsiskolinę dėl verslo pradžios sąnaudų;

Viešosios paslaugos

72.  mano, kad šiuolaikinės žemės ūkio praktikos vystymas ir naujų žemės ūkio verslo modelių kūrimas padės žemės ūkiui tapti patrauklesniam jauniesiems ūkininkams; pabrėžia, jog jaunieji ūkininkai turi būti apmokyti ir įgudę naudoti naujausias technologijas, visų pirma, kad galėtų atremti esamus ir būsimus aplinkosauginius iššūkius; pabrėžia, kad būtina remti naujoviškus ir netradicinius požiūrius, pvz., agroekologiją, naujus verslo modelius, grindžiamus galutinių vartotojų poreikiais, skaitmenines ūkininkavimo technologijas bei pažangius sprendimus, ir primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad būsimoje BŽŪP į tai būtų atsižvelgta;

73.  pažymi, kad jaunieji ūkininkai atstovauja dideliam inovacijų ir įvairinimo potencialui, nes paprastai būna įgiję geresnių įgūdžių ir gebėjimų vadovauti bei yra labiau linkę žengti į naujas rinkas, vystyti naujus gamybos metodus ir maksimaliai pasinaudoti žemės ūkio sektoriaus technologine pažanga bei inovacijomis, o tai, visų pirma, gali padėti atremti aplinkosauginius iššūkius, su kuriais susiduriama žemės ūkio srityje; todėl mano, kad būtina teikti nepaprastai svarbią paramą jaunuoliams, kurie norėtų diegti naujoviškus gamybos būdus ir procesus, pvz., tiksliojo ūkininkavimo ir išsaugojimo sistemas, kuriomis siekiama stiprinti ūkininkavimo sektoriaus išlaidų efektyvumą ir aplinkos tvarumą; prašo Komisijos skatinti mokslinius tyrimus, susijusius su technologijų ir ūkininkavimo praktikos, kurias taikant galimas tvarus ūkininkavimas darant labai mažą poveikį aplinkai, naudojimu; pabrėžia, kad ūkininkavimo konkurencingumui ES nepaprastai svarbus naujų darbo vietų kūrimas ir jų apsauga bei inovacijų skatinimas ir skaitmeninimas rengiant mokymus žemės ūkio srityje;

74.  pabrėžia, kad ūkininkams būtina prieiga prie infrastruktūros, aukštos kokybės viešųjų patogumų už prieinamą kainą ir paslaugų, įskaitant sveikatos priežiūrą, švietimą, spartųjį plačiajuostį ryšį, pagalbą, mokymus, kultūros paslaugas, pašto tarnybas, viešąjį transportą ir geresnius kelius; pažymi, jog kaime gyvenančiam jaunimui turėtų būti užtikrinamos tokios pat gyvenimo sąlygos ir standartai, kaip ir jaunimui, gyvenančiam mieste, kad dar labiau nesustiprėtų išsikėlimas iš kaimo ir teritorinė atskirtis;

75.  prašo Komisijos ir valstybių narių tvirtai įsipareigoti sukurti tiesioginius rinkodaros kanalus, kuriais naudodamiesi jaunieji ūkininkai galėtų tvariau ir naudingiau parduoti savo produktus vietos rinkose;

76.  pažymi, jog norint, kad smulkieji ūkininkai ir kaimo vietovės toliau tvariai vystytųsi, būtina kartų kaita;

77.  ragina Komisiją parengti kaimo darbotvarkę, į kurią turi būti įtrauktos suderintos priemonės, numatytos pagal įvairių sričių ES, nacionalinę, regioninę ir vietos kaimo plėtros politiką;

78.  pabrėžia, kad įgyvendinant BŽŪP būtina vadovautis pažangiais metodais, nes dėl šių naujų sprendimų gyvenimas kaime ir pats kaimas tampa patrauklūs jaunimui;

Priemonės išsikėlimui iš kaimo sustabdyti

79.  mano, jog jauniesiems ūkininkams turi būti siūlomos ilgalaikės perspektyvos, kad būtų sustabdytas išsikėlimas iš kaimo, ir ragina Komisiją bei valstybes nares svarstyti naujas iniciatyvas siekiant sukurti infrastruktūrą, kuri būtina naujiems verslininkams ir jų šeimoms kaimo vietovėse remti;

80.  šiuo požiūriu rekomenduoja svarstyti galimybę derinti pagal kaimo plėtros programas ir BŽŪP I ramstį numatytas priemones, ES sanglaudos politikos priemones, taip pat nacionalinio, regioninio ir vietos lygmenų priemones, siekiant didesnio jų veiksmingumo;

81.  pažymi, kad inovacijos nėra vien ūkininkavimo būdo ir naujos žemės ūkio technikos klausimas: jos taip pat apima naujų verslo modelių kūrimą, įskaitant pardavimo ir rinkodaros priemones, mokymus ir duomenų bei informacijos rinkimą;

82.  ragina Komisiją įgyvendinant būsimąją BŽŪP reformą tiesiogines išmokas nukreipti į smulkias žemės ūkio valdas ir agroekologinį ūkininkavimą, nes tai būtų nepaprastai naudinga jaunesniems ir rinkoje naujiems ūkininkams;

83.  pažymi, kad kaimo vietovėse taip pat turėtų būti teikiamos paslaugos, skirtos ūkininkavimo daromam spaudimui sušvelninti, pvz., profesionalūs patarimai, finansinės konsultacijos ir konsultacijos ūkio valdymo klausimais;

84.  pabrėžia, kad būtina užtikrinti plačiajuostį ryšį kaimo ir atokiose vietovėse; teigiamai vertina įvairias iniciatyvas vadinamųjų pažangių kaimų srityje, kurių pagrindinis tikslas turi būti naujų darbo galimybių kūrimas ir kaimo jaunimo užimtumo užtikrinimas dirbant papildomą darbą ūkiuose arba imantis su ūkiu nesusijusios veiklos (socialinės priežiūros, judumo, sveikatos priežiūros, turizmo, energetikos srityse); mano, kad dėl žemės ūkio našumo, kuris kaip niekad didelis, ir krentančių žemės ūkio produktų kainų bus vis sunkiau gauti pakankamas pajamas iš pagrindinės žemės ūkio veiklos, ypač mažuose ūkiuose;

85.  yra įsitikinęs, jog įgyvendinant bet kokią sėkmingą kartų atsinaujinimo ir jaunųjų ūkininkų rėmimo strategiją turėtų būti vadovaujamasi holistiniu požiūriu, kad jauniesiems ūkininkams būtų sudarytos palankesnės galimybės naudotis žeme, kreiptis dėl finansų, konsultacinių paslaugų ir mokymų, ir atsižvelgiama į kartų tarpusavio atsinaujinimą jaunų ir vyresnio amžiaus ūkininkų labui; pabrėžia, kad taip ūkininkavimas – žmonijai gyvybiškai svarbus užsiėmimas – turėtų tapti jauniesiems ūkininkams ir platesniajai visuomenei patrauklia veikla;

86.  pažymi, kad tvirta parama jauniesiems ūkininkams ir naujos ekonominės veiklos vystymas ES žemės ūkio sektoriuje yra nepaprastai svarbūs kaimo vietovių ateičiai ir turi būti skatinami kaip dalis naujosios BŽŪP po 2020 m.;

Aplinka ir tvarumas

87.  ragina Komisiją užtikrinti didesnį aplinkosaugos priemonių tarpusavio nuoseklumą bei jų suderinimą; pakartoja, kad jauniesiems ūkininkams būtinos aiškios ir praktiškai lengvai įgyvendinamos priemonės;

88.  mano, jog, norint, kad kaimo vietovės būtų toliau gyvenamos, o ten gyvenančių žmonių gyvenimo standartai būtų panašūs į miesto gyventojų, būtina skubiai šalinti reglamentavimo ir administracines kliūtis, kad ūkių veiklos vykdytojai galėtų užsiimti papildoma žemės ūkio ir ne žemės ūkio veikla – daugiausia socialinės priežiūros, sveikatos priežiūros, turizmo, vyresnio amžiaus žmonių judumo ir energetikos sektoriuose – ir kad taip ūkių veiklos vykdytojams ir jų šeimoms būtų užtikrinamos deramos pajamos bei mažėtų gyventojų išsikėlimo iš kaimo rizika;

89.  ragina užmegzti naują dialogą su visuomene apie žemės ūkio maisto sektoriaus ateitį, siekiant sudaryti tikrovišką vaizdą apie tai, kas yra ūkininkavimas, ir pagilinti žinias apie tai, ką reiškia būti ūkininku bei kaip gaminami maisto produktai;

Kita

90.  ragina Komisiją ir valstybes nares imtis priemonių, siekiant apsaugoti ūkininkų pajamas kylant įvairioms su klimatu, sveikata ir ekonomika susijusioms grėsmėms bei taip užtikrinti, kad ūkiai taptų atsparesni, visų pirma pradedant taikyti naujas ir stiprinant esamas rizikos valdymo priemones;

91.  atkreipia dėmesį į specifinius ES atokiausių regionų ypatumus – jų padėtis aplinkos, klimato ir sveikatos požiūriais yra unikali ir labai skiriasi nuo Europos žemyno – todėl ragina labiau atsižvelgti į šiuos regionus ir jų specifinius poreikius bei pranašumus įgyvendinant ir vystant jauniems ūkininkams skirtas BŽŪP priemones, įskaitant susijusias su prieiga prie finansavimo, kaip nustatyta SESV 349 straipsnyje;

92.  pabrėžia, kad smulkios ir šeimos įmonės, vykdančios veiklą sunkiomis sąlygomis ir ieškančios papildomų pajamų šaltinių, turėtų būti remiamos netgi dar labiau, pvz., finansuojant konsultacines paslaugas arba naujoviškus verslo modelius;

93.  kartų atsinaujinimo kontekste rekomenduoja atsižvelgti ir į kartų tarpusavio atsinaujinimą jaunųjų ir vyresnio amžiaus ūkininkų labui; pažymi, jog svarbu, kad ūkininkai rengtų ūkių paveldėjimo planus, ir pažymi, kad būtina pereinamojo laikotarpio išmoka šiam paveldėjimo procesui paskatinti;

o
o   o

94.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos Audito Rūmams ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 487.
(2) OL L 347, 2013 12 20, p. 608.
(3) OL L 350, 2017 12 29, p. 15.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0197.
(5) OL C 207, 2017 6 30, p. 57.
(6) OL C 350, 2017 10 18, p. 5.


Šiaurės jūros priedugnio žuvų išteklių valdymo ir tų išteklių žvejybos daugiametis planas ***I
PDF 334kWORD 43k
Rezoliucija
Tekstas
Priedas
2018 m. gegužės 29 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Šiaurės jūros demersinių žuvų išteklių valdymo ir tų išteklių žvejybos daugiamečio plano sudarymo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 676/2007 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1342/2008 (COM(2016)0493 – C8-0336/2016 – 2016/0238(COD))
P8_TA(2018)0212A8-0263/2017

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0493),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 43 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0336/2016),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 29 d. oficialų Jungtinės Karalystės pranešimą pagal Europos Sąjungos sutarties 50 straipsnį apie ketinimą išstoti iš Europos Sąjungos,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 14 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2018 m. kovo 7 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą (A8-0263/2017),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją(2);

2.  patvirtina bendrus Parlamento ir Tarybos pareiškimus, kurie pridedami prie šios rezoliucijos ir kartu su galutiniu teisėkūros procedūra priimtu aktu bus paskelbti Europos Sąjungos oficialiojo leidinio L serijoje;

3.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2018 m. gegužės 29 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/... , kuriuo nustatomas Šiaurės jūros demersinių išteklių ir tų išteklių žvejybos daugiametis planas ir Šiaurės jūroje taikomo įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimo nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 676/2007 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1342/2008

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2018/973.)

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

BENDRI PAREIŠKIMAI

Europos Parlamento ir Tarybos bendras pareiškimas dėl draudžiamų žvejoti rūšių gyvūnų

Į reglamentą, priimamą remiantis Komisijos pasiūlymu dėl žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir jūrų ekosistemų apsaugos taikant technines priemones (2016/0074(COD)), turėtų būti įtrauktos nuostatos, be kita ko, dėl rūšių, kurių gyvūnus draudžiama žvejoti. Todėl šios dvi institucijos susitarė į šį reglamentą (2016/0238(COD)) neįtraukti Šiaurės jūrai taikomo sąrašo.

Europos Parlamento ir Tarybos bendras pareiškimas dėl kontrolės

Europos Parlamentas ir Taryba, persvarstant Kontrolės reglamentą (EB) Nr. 1224/2009, kai taikytina, įtrauks šias su Šiaurės jūra susijusias kontrolės nuostatas: nuostatas dėl išankstinio pranešimo, laivo žurnalo reikalavimus, nuostatas dėl paskirtųjų uostų ir kitas kontrolės nuostatas.

(1) OL C 75, 2017 3 10, p. 109.
(2) Ši pozicija pakeičia 2017 m. rugsėjo 14 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P8_TA(2017)0357).


Darbuotojų komandiravimas paslaugų teikimo sistemoje ***I
PDF 137kWORD 46k
Rezoliucija
Tekstas
Priedas
2018 m. gegužės 29 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje (COM(2016)0128 – C8-0114/2016 – 2016/0070(COD))
P8_TA(2018)0213A8-0319/2017

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0128),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 53 straipsnio 1 dalį ir į 62 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0114/2016),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Bulgarijos Respublikos Nacionalinio Susirinkimo, Čekijos Respublikos Atstovų Rūmų ir Senato, Danijos Karalystės Folketingo, Estijos Respublikos Rygikogo, Kroatijos Respublikos Saboro, Latvijos Respublikos Saeimos, Lietuvos Respublikos Seimo, Vengrijos Nacionalinės Asamblėjos, Lenkijos Respublikos Seimo ir Senato, Rumunijos Deputatų Rūmų ir Senato ir Slovakijos Respublikos Nacionalinės Rados pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktas pagrįstas nuomones, kuriose tvirtinama, kad teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 14 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 7 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2018 m. balandžio 11 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto bei Teisės reikalų komiteto nuomones (A8-0319/2017),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  atsižvelgia į Komisijos pareiškimą, pridėtą prie šios rezoliucijos;

3.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2018 m. gegužės 29 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/..., kuria iš dalies keičiama Direktyva 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą (ES) 2018/957.)

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

KOMISIJOS PAREIŠKIMAS

Direktyvos 96/71/EB, iš dalies pakeistos šiandien priimta direktyva, 3 straipsnio 7 dalies antroje pastraipoje nustatyta, kad komandiruotpinigiai laikomi darbo užmokesčio dalimi, nebent jie yra mokami kompensuojant su komandiruote susijusias faktines kelionės, maitinimo ir apgyvendinimo išlaidas. Joje taip pat numatyta, kad darbdavys, nepažeisdamas 1 dalies pirmos pastraipos h punkto, kompensuoja tokias komandiruoto darbuotojo išlaidas pagal nacionalinę teisę ir (arba) praktiką, taikomą darbo santykiams.

Komisija supranta, kad „nacionalinė teisė ir (arba) praktika, taikoma darbo santykiams“ iš esmės yra buveinės valstybės narės nacionalinė teisė ir (arba) praktika, jeigu pagal ES taisykles dėl tarptautinės privatinės teisės nenustatyta kitaip. Atsižvelgiant į Teisingumo Teismo sprendimą C-396/13 (59 punktas) kompensavimas apima ir situaciją, kai darbdavys apmoka darbuotojų išlaidas ir šiems nereikia pirma sumokėti patiems ir paskui prašyti, kad jų išlaidos būtų kompensuotos.

Komisija pažymi, kad šiandien priimtoje direktyvoje numatyta, jog dėl tarptautiniam kelių transportui būdingo itin didelio judumo peržiūrėtos komandiravimo taisyklės bus taikomos šiam sektoriui nuo teisėkūros procedūra priimto akto, kuriuo iš dalies keičiamos Direktyvos 2006/22/EB nuostatos dėl vykdymo užtikrinimo reikalavimų ir nustatomos konkrečios su Direktyva 96/71/EB ir Direktyva 2014/67/EB susijusios kelių transporto vairuotojų komandiravimo taisyklės, taikymo pradžios dienos.

Komisija ragina Parlamentą ir Tarybą greitai priimti šį aktą, kad būtų galima pritaikyti taisykles konkretiems komandiruojamų darbuotojų poreikiams šiame sektoriuje, kartu užtikrinant tinkamą vidaus kelių transporto rinkos veikimą.

Iki kol bus pradėtas taikyti specialus kelių transporto sektoriui taikomas teisėkūros aktas, šiam sektoriui toliau galios Direktyva 96/71/EB ir Direktyva 2014/67/ES. Šie teisės aktai netaikomi kelių transporto veiklai, kuri nėra komandiravimas.

Komisija toliau atidžiai stebės, ar tinkamai užtikrinamas galiojančių taisyklių laikymasis, visų pirma kelių transporto sektoriuje, ir prireikus imsis veiksmų.

(1) OL C 75, 2017 3 10, p. 81.
(2) OL C 185, 2017 6 9, p. 75.


Valdymo, išsaugojimo ir kontrolės priemonės, taikytinos Regioninės žvejybos pietų Ramiajame vandenyne valdymo organizacijos konvencijos rajone ***I
PDF 324kWORD 61k
Rezoliucija
Tekstas
2018 m. gegužės 29 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos valdymo, išsaugojimo ir kontrolės priemonės, taikytinos Regioninės žvejybos pietų Ramiajame vandenyne valdymo organizacijos (SPRFMO) valdomame konvencijos rajone (COM(2017)0128 – C8-0121/2017 – 2017/0056(COD))
P8_TA(2018)0214A8-0377/2017

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2017)0128),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 43 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0121/2017),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 31 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2018 m. kovo 21 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą (A8-0377/2017),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją(2);

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2018 m. gegužės 29 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/..., kuriuo nustatomos valdymo, išsaugojimo ir kontrolės priemonės, taikytinos Regioninės žvejybos pietų Ramiajame vandenyne valdymo organizacijos (SPRFMO) konvencijos rajone

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2018/975.)

(1) OL C 288, 2017 8 31, p. 129.
(2) Ši pozicija pakeičia 2018 m. sausio 16 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P8_TA(2018)0001).


Tvarūs finansai
PDF 406kWORD 60k
2018 m. gegužės 29 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl tvarių finansų (2018/2007(INI))
P8_TA(2018)0215A8-0164/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į G 20 įsipareigojimą dėl tvaraus augimo, prisiimtą Vokietijai pirmininkaujant Europos Sąjungos Tarybai 2016 m. gruodžio 1 d. – 2017 m. lapkričio 30 d., o ypač į teiginį „toliau atskirai ir kolektyviai naudosime visas politikos priemones – pinigų, fiskalines ir struktūrines,– kad pasiektume savo tikslą užtikrinti stiprų, tvarų, subalansuotą ir įtraukų augimą, kartu stiprinant ekonominį ir finansinį atsparumą“,

–  atsižvelgdamas į darnaus vystymosi tikslus, kuriuos nustatė Jungtinės Tautos, visų pirma įsipareigojimą imtis veiksmų siekiant kovoti su klimato kaita ir jos poveikiu ir užtikrinti tvarų vartojimą ir gamybą,

–  atsižvelgdamas į Komisijos įsipareigojimą dėl tvarių investicijų šiuo klausimu kapitalo rinkų sąjungos plane ir konkrečiai į aukšto lygio ekspertų grupės tvarių finansų klausimais nustatytus faktus,

–  atsižvelgdamas į aukšto lygio ekspertų grupės 2017 m. liepos mėn. tarpinę ataskaitą „Tvarios Europos ekonomikos finansavimas“, kurioje nurodyta įtampa tarp elgesio siekiant trumpalaikio pelno ir ilgalaikių investicijų poreikio, kad būtų galima atitikti aplinkos, socialinius ir valdymo tikslus, ir ypač į p. 16 esantį 5 punktą dėl finansų ir politikos sistemos rizikos pasiduoti „horizonto tragedijai“,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 8 d. Komisijos komunikatą „ Kapitalo rinkų sąjungos veiksmų plano laikotarpio vidurio peržiūra“ (COM(2017)0292),

–  atsižvelgdamas į aukšto lygio ekspertų grupės galutinę 2018 m. sausio mėn. ataskaitą „Tvarios Europos ekonomikos finansavimas“,

–  atsižvelgdamas į aukšto lygio ekspertų grupės tarpinės ataskaitos 14 puslapį, kuriame teigiama, kad maždaug 45 proc. Europos investuotojų jaučia daug anglies dioksido išskiriančių sektorių poveikį ir kad mažiau nei 1 proc. pasaulinių institucinių investuotojų prisideda prie žaliųjų infrastruktūrų finansavimo,

–  atsižvelgdamas į tai, kad rizikos ribojimo sistemomis, visų pirma 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos ir jos vykdymo (Mokumas II)(1) ir investuotojų apskaitos taisyklėmis, neskatinama laikytis ilgalaikio požiūrio ir kad rizikos ribojimo taisyklėse reikalaujama, kad kapitalo lygis būtų proporcingas vienų metų rizikos lygiui, taip pat į tai, kad, apskaičiuojant kapitalo poreikį pagal šias taisykles atsižvelgiama tik į finansinę riziką,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugpjūčio 17 d. Prancūzijos įstatymo Nr. 2015-992 173 straipsnį dėl energetikos pertvarkos siekiant žaliojo ekonomikos augimo,

–  atsižvelgdamas į Anglijos banko valdytojo ir Finansinio stabilumo tarybos pirmininko Marko Carney kalbą, pasakytą 2016 m. rugsėjo 22 d., ir į 2015 m. Anglies rodmenų stebėjimo iniciatyvos ataskaitą, ypač į tai, kad nuo 2010 m. pabaigos keturių pagrindinių JAV anglių gavybos bendrovių kapitalizacija bendrojoje rinkoje sumažėjo 99 proc.,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo mėn. Liuksemburge įsteigtą EIB kovos su klimato kaita finansavimo platformą,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės mėn. E3G diskusijų dokumento „Švarios energijos pakilimas. Europos energetikos sąjungos kapitalizavimas“ p. 9, visų pirma į tai, kad 2008–2013 m. 20 pagrindinių Europos energetikos komunalinių paslaugų įmonių 1 trln. EUR rinkos vertė išseko daugiau nei perpus,

–  atsižvelgdamas į Anglies rodmenų stebėjimo iniciatyvos 2015 ir 2016 m. ataskaitas, kuriose nurodoma, kad kyla pavojus, jog iškastinio kuro bendrovės patirs dar 1,1–2 trln. JAV dolerių kapitalo išlaidų, o vien Kinijos energetikos sektorius patirs 500 mlrd. JAV dolerių kapitalo išlaidų,

–  atsižvelgdamas į EBPO Bendrųjų metodų, skirtų oficialiai remiamo eksporto kreditams ir išsamiam ekologiniam ir socialiniam patikrinimui, (Bendrųjų metodų) tarybos rekomendaciją, kurioje pripažįstama narių atsakomybė vykdyti Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių prisiimtus įsipareigojimus ir narių atsakomybė priimant sprendimus dėl oficialios paramos eksporto kreditams teikimo atsižvelgti į teigiamus ir neigiamus ekologinius ir socialinius projektų padarinius, ypač tų projektų, kurie vykdomi jautriuose sektoriuose arba vykdomuose jautriose vietovėse ar netoli jų, taip pat į ekologinę ir socialinę riziką, susijusią su esamomis operacijomis,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. EBPO institucinių investuotojų atsakingo profesinio elgesio gaires, visų pirma į šių gairių 13 puslapį, kuriame teigiama, kad „investuotojai, įskaitant investuotojus, turinčius nedidelius akcijų paketus, gali būti tiesiogiai arba netiesiogiai susiję su neigiamu poveikiu, kurį sukėlė ar prie kurio prisidėjo bendrovės, į kurias investuojama, nes šiems investuotojams priklauso bendrovės, sukėlusios tam tikrą socialinį poveikį ar poveikį aplinkai arba prisidėjusios prie tokio poveikio, akcijos, arba jie valdo jos akcijas“,

–  atsižvelgdamas į Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) Perėjimo prie žaliosios ekonomikos metodą (angl. GET), kuriuo siekiama sumažinti ir klimato kaitos poveikį ir kitų formų aplinkos būklės blogėjimą ir (arba) atkurti atsparumą jiems, ypač atsižvelgiant į ERPB dokumentus, kuriais pereinamojo laikotarpio poveikis susiejamas su aplinka, įskaitant, kai tinkama, projekto vertinimo metodikos pokyčius,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. EBPO dokumentą „Atsakingas institucinių investuotojų profesinis elgesys: išsamaus patikrinimo pagal EBPO rekomendacijas daugiašalėms įmonėms pagrindiniai aspektai“,

–  atsižvelgdamas į Investavimo į Europos socialinę infrastruktūrą klausimų aukšto lygio darbo grupės 2018 m. ataskaitą „Investicijų į Europos socialinę infrastruktūrą skatinimas“,

–  atsižvelgdamas į Prancūzijos 2017 m. kovo 27 d. įstatymą dėl įmonių budrumo pareigos, ypač į jo 1 ir 2 ir straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/95/ES, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2013/34/ES nuostatos dėl tam tikrų didžiųjų įmonių ir grupių nefinansinės ir įvairovės informacijos atskleidimo(2) (Nefinansinių ataskaitų teikimo direktyva), ypač į Direktyvos 2013/34/ES 19 straipsnį ir 19 straipsnio a punktą bei į Direktyvos 2014/95/ES 3, 6, 7 ir 8 konstatuojamąsias dalis,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2017/828, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2007/36/EB nuostatos, susijusios su akcininkų ilgalaikio dalyvavimo skatinimu(3) (Akcininkų teisių direktyva),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/2341 dėl profesinių pensijų įstaigų (PPĮ) veiklos ir priežiūros(4) (PPĮ direktyva),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB(5),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/2402, kuriuo nustatoma bendroji pakeitimo vertybiniais popieriais sistema ir sukuriama specialioji paprasto, skaidraus ir standartizuoto pakeitimo vertybiniais popieriais sistema, ir iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/EB, 2009/138/EB ir 2011/61/ES bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 648/2012(6) (PSS reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1286/2014 dėl mažmeninių investicinių produktų paketų ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų (MIPP ir DIP) pagrindinės informacijos dokumentų(7) (mažmeninių ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų paketų reglamentas) 8 straipsnio 4 dalį, kurioje nurodoma, kad kai mažmeninių investicinių produktų paketais ir draudimo principu pagrįstais investiciniais produktais (MIPP ir DIP) siekiama aplinkosaugos ar socialinių tikslų, gamintojas galimam neprofesionaliam investuotojui ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams turi parodyti, kaip vykstant investicijų procesui siekiama tų tikslų,

–  atsižvelgdamas į banko „Triodios“ pasiūlymą dėl „pavyzdinių įgaliojimų“, kuriuo reikalaujama priimant sprendimus dėl investicijų visapusiškai integruoti aplinkos, socialinius ir valdymo veiksnius, aktyviai įsitraukti ir balsuoti dėl šių klausimų, pasirinkti tvarius lyginamuosius indeksus, taip pat kad turto valdytojai rečiau teiktų ataskaitas, bet jos būtų prasmingesnės, ir sukurti į ilgalaikius tikslus orientuotą mokesčių ir mokėjimų struktūrą,

–  atsižvelgdamas į tai, kad Jungtinės Karalystės vyriausybė naujai aiškina patikėtinio pareigą, ir dėl to susilpnėja sąsaja su didžiausia grąža ir suteikiama galimybė atsižvelgti į etikos ir aplinkos klausimus,

–  atsižvelgdamas į Europos investicijų banko (EIB), kuris išleido pirmąsias pasaulio žaliąsias obligacijas ir 2018 m. sausio mėn. tapo didžiausiu pasaulio žaliųjų obligacijų emitentu, pirmaujantį vaidmenį,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų aplinkos programos finansų iniciatyvos (angl. UNEP FI) sukurtus teigiamo poveikio finansų principus,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 10 d. Regionų komiteto nuomonę „Kovos su klimato kaita finansavimas – svarbiausia Paryžiaus susitarimo įgyvendinimo priemonė“, kurioje pabrėžiamas vietos ir regioninių vyriausybių vaidmuo remiant investicijas, kuriomis siekiama Paryžiaus susitarimo tikslų,

–  atsižvelgdamas į UNEP tyrimą dėl tvarios finansų sistemos projekto,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. klimato obligacijų iniciatyvos ataskaitą, kurioje parodoma, kaip obligacijos naudojamos pereinant prie pasaulinės mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. UNEP tyrimo ataskaitą, kurioje nustatyta, kad kai kurios nacionalinės finansų reguliavimo institucijos jau atlieka arba ruošiasi atlikti tvarumo vertinimą ir tokias iniciatyvas reikėtų greitai integruoti ES lygmeniu kartu su nuoroda, kad tokia analizė turėtų būti grindžiama standartizuotais klimato scenarijais, įskaitant scenarijų, pagal kurį pasaulio temperatūra neturėtų pakilti daugiau kaip 2 °C,

–  atsižvelgdamas į aukšto lygio ekspertų grupės 2018 m. sausio mėn. galutinėje ataskaitoje pateiktą rekomendaciją, kad Komisija turėtų atlikti visų finansinių pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų tvarumo bandymą,

–  atsižvelgdamas į kapitalo rinkų sąjungos veiksmų plano laikotarpio vidurio peržiūrą (COM(2017)0292) ir Komisijos aiškaus teiginio, kad ji „remia privačių investicijų derinimą su klimato, efektyvaus išteklių naudojimo ir kitais aplinkos tikslais tiek politikos priemonėmis, tiek viešosiomis investicijomis“ (COM(2016)0601),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio mėn. Vokietijos federalinio banko (vok. Bundesbank) ataskaitą ir Anglijos banko 2014 m. ketvirtojo ketvirčio biuletenį, kuriuose nurodoma, kad dauguma apyvartoje esančių pinigų sukuriama privačių bankų sektoriuje bankams teikiant paskolas,

–  atsižvelgdamas į Paryžiaus susitarimo 2 straipsnio 1 dalies c punktą, kuriame teigiama, kad reikia „užtikrinti, kad skiriamas finansavimas atitiktų išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažėjimo trajektoriją ir klimato kaitai atsparią plėtrą“,

–   atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Nelaimių rizikos mažinimo biuro ir Gaivalinių nelaimių epidemiologijos tyrimų centro ataskaitą „Su klimatu susijusių nelaimių žmogiškoji kaina 1995–2015 m.“ (angl. The Human Cost of Weather-Related Disasters), kurioje daroma išvada, kad 90 % šiuo laikotarpiu užregistruotų, gamtinių pavojų sukeltų didelių nelaimių, buvo susijusios su klimatu ir oro sąlygomis ir kad dėl nelaimių pasaulyje ekonominė žala būtų 300 mlrd. JAV dolerių per metus(8).

–  atsižvelgdamas į Sendajaus nelaimių rizikos mažinimo programą 2015–2030 m., ir į jos 3 prioritetą – „Investicijos į nelaimių rizikos mažinimą siekiant didinti atsparumą, įskaitant 30 dalį, kurioje nurodoma, kad reikia „atitinkamai skatinti į finansines ir fiskalines priemones įtraukti nelaimių rizikos mažinimo aspektus“,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio mėn. Finansinio stabilumo tarybos ataskaitą „Darbo grupės rekomendacijos dėl su klimatu susijusių finansinių duomenų atskleidimo“,

–  atsižvelgdamas į Europos sisteminės rizikos valdybos (ESRV) darbą turto nuvertėjimo rizikos klausimais ir į poreikį Europoje vykdyti perėjimo prie žaliosios ekonomikos poveikio testavimą,

–  atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 31/2016, kurioje nustatyta kad, nepaisant to, jog ES prisiėmė politinį įsipareigojimą šiuo 2014–2020 m. biudžeto laikotarpiu vieną iš penkių eurų (20 proc.) skirti su klimatu susijusiems tikslams, ji negali įgyvendinti šio įsipareigojimo, nes pagal pagrindinį programavimą rodiklis siektų tik maždaug 18 proc.,

–  atsižvelgdamas į EIB 2017 m. balandžio 27 d. statistikos ataskaitą, iš kurios matyti, kad EIB parama klimato politikai ir toliau atspindi skirtingas rinkos sąlygas visoje ES ir 2016 m. 16 ES valstybių narių nepasiekė 20 proc. lygio, taip pat kad, nors 2016 m. kovos su klimato kaita srityje daugiausia investuojama buvo ES tvirtesnę ekonomiką turinčiose valstybėse narėse, EIB 11 -oje valstybių narių finansavo atsinaujinančiųjų išteklių projektus ir 18-oje valstybių narių – energijos vartojimo efektyvumo projektus;

–  atsižvelgdamas į aukšto lygio darbo grupės ataskaitą dėl investicijų į socialinę infrastruktūrą Europoje, kurioje apskaičiuota, kad minimalus socialinės infrastruktūros investicijų atotrūkis ES siekia apie 100–150 mlrd. EUR per metus, o iš viso 2018–2030 m. laikotarpiu susidarys daugiau kaip 1,5 trln. EUR spraga,

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. vasario 8 d. rezoliuciją dėl Europos investicijų banko finansinės veiklos metinės ataskaitos(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. vasario 6 d. rezoliuciją dėl Europos investicijų banko (EIB) 2016 m. metinės ataskaitos(10),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. lapkričio 14 d. rezoliuciją dėl Veiksmų plano dėl mažmeninių finansinių paslaugų(11),

–  atsižvelgdamas į EIB 2017–2018 m. investicijų ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. liepos 2 d. rezoliuciją „Inovacijos siekiant tvaraus augimo. Bioekonomika Europai“(12),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. Europos Komisijos žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinį ir į Parlamento 2015 m. liepos 9 d. rezoliuciją „Efektyvus išteklių naudojimas. Žiedinės ekonomikos kūrimas“(13),

–  atsižvelgdamas į JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus ir į atsakomybę apsaugoti, gerbti ir padėti,

–  atsižvelgdamas į Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir į Darnaus vystymosi tikslus,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A8-0164/2018),

A.  kadangi finansų rinkos gali ir turėtų atlikti svarbų vaidmenį sudarant palankesnes sąlygas Europos Sąjungoje pereiti prie tvarios ekonomikos, kuri apimtų ne tik klimato kaitos ir ekologinius klausimus, bet taip pat būtų susijusi su socialiniais ir valdymo klausimais; kadangi būtina skubiai pašalinti su tuo susijusius rinkos trūkumus; kadangi ekologinės, ekonominės ir socialinės problemos yra glaudžiai tarpusavyje susijusios; kadangi pagal 2017 m. liepos mėn. aukšto lygio ekspertų grupės ataskaitą finansavimo trūkumas siekiant įgyvendinti priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo veiksmus sudaro beveik 180 mlrd. EUR, neatsižvelgiant į kitus darnaus vystymosi tikslus;

B.  kadangi perėjimas prie ekologiškos ekonomikos turi veikti kaip paskata didinti solidarumą ir sanglaudą; kadangi tvarūs finansai galėtų būti didžiųjų visuomenės uždavinių sprendimo priemonė siekiant skatinti ilgalaikį integracinį ekonomikos augimą ir piliečių gerovę; kadangi investicijų į klimato kaitos švelninimą kriterijai atrodo perspektyviausi ir galėtų būti gera pradžia; kadangi tvarūs finansai apima ne tik klimato kaitą, bet ir ekologiškas investicijas, ir taip pat į juos turėtų būti skubiai įtraukti socialiniai ir valdymo kriterijai;

C.  kadangi nuspėjama ir pastovi reglamentavimo sistema, skirta su klimato kaita susijusioms investicijoms, labai svarbi skatinant privačiojo sektoriaus dalyvavimą finansuojant kovą su klimato kaita; kadangi Europos Sąjunga gali nustatyti standartą tvariai finansų sistemai taikydama patikimą ir išsamią programą, kuri turėtų būti laipsniškai įgyvendinama per konkrečias teisėkūros iniciatyvas;

D.  kadangi reikia, kad pasikeistų visų suinteresuotųjų subjektų mąstymas, ir tam reikia Komisijos parengtų visiems sektoriams skirtų teisės aktų; kadangi instituciniai ir mažmeniniai investuotojai vis labiau domisi investavimu į produktus, pagamintus laikantis etinių, socialinių ir valdymo (ASV) kriterijų;

E.  kadangi siekiant užkirsti kelią ekomanipuliavimui, reikalingas ASV duomenų apie įmones skaidrumas;

F.  kadangi poveikio vertinimas turėtų būti tvarių finansinių produktų taksonomijos dalis; Kadangi vis daugėja žinių apie tai, kaip apskaičiuoti investicijų į ASV tikslus poveikį;

Poreikis pateikti atitinkamą politikos strategiją siekiant sutelkti tvariam pereinamajam procesui reikalingas lėšas

1.  pabrėžia, kad greitesnis tvarus perėjimas gali sukurti galimybių nukreipti kapitalo rinkas ir finansų tarpininkus ilgalaikių, novatoriškų, socialiai palankių, aplinkos požiūriu patikimų ir efektyvių investicijų link; pripažįsta, kad dabar esama tendencijos mažinti investicijas į anglis, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad būtinos tolesnės pastangos atsisakyti investicijų į kitas iškastinio kuro rūšis; pabrėžia Europos bankų ir kapitalo rinkų svarbą naudojantis naujovių šioje srityje privalumais; atkreipia dėmesį į tai, kad ASV nauda ir rizika dažnai nėra tinkamai įtraukiamos į kainą ir kad dėl to rinkos paskatos teikiamos netvariems ir trumparegiškiems finansams, skiriamiems kai kuriems rinkos dalyviams, kuriems svarbiausia yra greita grąža; pabrėžia, kad reikalinga apgalvotai parengta politinė, priežiūros ir reguliavimo sistema, pagal kurią atsižvelgiant į skirtingas ES regionų galimybes būtų valdomi tvarūs finansai; pažymi, kad tokia sistema galėtų padėti dideliu mastu sutelkti kapitalą, kuriuo siekiama darnaus vystymosi, ir padidinti rinkos efektyvumą, kad kapitalo srautai būtų nukreipiami į turtą, kuriuo prisidedama prie darnaus vystymosi; ragina Komisiją pateikti plataus užmojo teisės aktų sistemą, atsižvelgiant į pasiūlymus, pateiktus Komisijos veiksmų plane dėl tvarių finansų;

Finansų sektoriaus vaidmuo, kiek tai susiję su tvarumu ir politika, reikalinga siekiant ištaisyti rinkos nesėkmes

2.  pabrėžia, kad finansų sektorius, kaip visuma, ir jo pagrindinės funkcijos kuo veiksmingiau paskirstyti kapitalą visuomenės naudai turėtų būti, atsižvelgiant į ES tikslus, valdomas laikantis teisingumo ir įtraukties vertybių ir tvarumo principo, taip pat vykdant investicijų analizes ir priimant investavimo sprendimus turėtų būti atsižvelgiama į aplinkosaugos rodiklius ir neveikimo kainą; atkreipia dėmesį į tai, kad netikslus finansinių produktų vertinimas arba klaidingas su klimato kaita susijusios ir kitokios aplinkos apsaugos rizikos pateikimas gali kelti grėsmę rinkos stabilumui; pabrėžia, kad skatinant tvarius finansus pagrindinis vaidmuo tenka ekonominei, fiskalinei ir pinigų politikai, nes ją pasitelkus lengviau skirstomas kapitalas nukreipiamos investicijos į tvaresnes technologijas ir įmones, taip pat į nelaimėms atsparią ekonominę veiklą, kurią vykdant naudojama mažiau iškastinio kuro ir efektyviau naudojami ištekliai ir dėl kurios galima sumažinti šiuo metu juntamą būsimų išteklių poreikį ir taip įgyvendinti ES tvarumo srities ir su Paryžiaus susitarimu susijusius tikslus; pripažįsta, kad tinkama ir auganti išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio kaina yra vienas svarbiausių elementų siekiant, kad pašalinant dabartinius rinkos trūkumus aplinkos ir socialinės rinkos ekonomika būtų veiksminga ir efektyvi; pažymi, kad kaina Europos anglies dioksido rinkoje buvo nestabili; ragina Komisiją ir valstybes nares dėti pastangas siekiant palaipsniui panaikinti tiesiogines ir netiesiogines subsidijas iškastiniam kurui;

Turto nuvertėjimas ir susijusi sisteminė rizika

3.  pabrėžia, kad, nors įmonių balansuose anglys vis dar siejamos su verte, ši vertė turės būti palaipsniui mažinama, jei norima sėkmingai pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio visuomenės; taigi pabrėžia, kad esama didelės sisteminės rizikos, kurią finansų stabilumui kelia nuvertėjęs anglių ir aplinkai kenksmingas turtas, jei atsižvelgiant į šio turto labai rizikingą pobūdį, laiku nėra nustatoma tinkama jo kaina; pabrėžia, kad reikia nustatyti, įvertinti ir protingai valdyti iškilusią riziką ir, pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, privaloma teikti proporcingas ataskaitas ir laipsniškai šalinti šį turtą – tai būtina sąlyga norint užtikrinti tinkamą, subalansuotą ir stabilų perėjimą prie klimatui palankių ir į efektyvų išteklių naudojimą orientuotų investicijų; rekomenduoja išplėsti turto nuvertėjimo sąvoką į ją įtraukiant pagrindines ekologines sistemas ir paslaugas;

4.  ragina, kaip 2016 m. pasiūlė Europos sisteminės rizikos valdyba (ESRV), bankams ir kitiems finansų tarpininkams pradėti taikyti perėjimo prie žaliosios ekonomikos poveikio testavimą, siekiant nustatyti riziką, susijusią su tokiu turto nuvertėjimu; palankiai vertina ESRV pasiūlymus kurti klimato kaitos poveikiui atsparią rizikos ribojimo politiką, kaip antai specialus kapitalo koregavimas, pagrįstas atskirų pozicijų taršos anglies dioksido intensyvumu, kuri būtų plačiai taikoma visoms investicijoms į turtą, kuris laikomas labai pažeidžiamu perėjimo prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos požiūriu; atkreipia dėmesį į tai, kad vis dar laukiama, kol bus persvarstomi reglamentai, kuriais įsteigiamos Europos priežiūros institucijos (EPI) – tai bus proga apsvarstyti EPI vaidmenį tiriant ir plėtojant su anglies dioksidu susijusios ir kitokios su aplinkos apsauga susijusios rizikos vertinimo standartus, jų nustatymą ir įtraukimą į banko vidaus rizikos vertinimo procesą, atsižvelgiant į esamus institucijų ataskaitų teikimo tvarumo klausimais reikalavimus; ragina Komisiją šiuo klausimu pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto;

Pereinamajam laikotarpiui reikalingų viešųjų investicijų finansavimas

5.  pabrėžia, kad reformuojant finansų sistemą taip, kad ji aktyviai padėtų sparčiau pereiti prie ekologijos, turės bendradarbiauti viešasis ir privatusis sektoriai; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia svarbų fiskalinės ir ekonominės politikos vaidmenį siunčiant teisingus signalus ir teikiant paskatas; ragina valstybes nares, derinant veiksmus su Komisija, EPI ir EIB, įvertinti savo nacionalinius ir bendruosius investicijų poreikius ir užtaisyti galimas spragas siekiant užtikrinti, kad per kitus penkerius metus ES galėtų įgyvendinti savo klimato kaitos tikslus, o iki 2030 m. – JT darnaus vystymosi tikslus; pabrėžia vaidmenį, kurį nacionaliniai skatinamojo finansavimo bankai ir institucijos gali atlikti šioje srityje; siūlo koordinuoti šį procesą Europos lygiu ir sukurti sistemą, kurią pasitelkus, vykdant ES observatorijos tvarių finansų klausimais veiklą, būtų galima sekti faktinius finansinius srautus tvarių viešųjų investicijų link; palankiai vertina novatoriškas finansines priemones, kuriomis integruojami tvarumo rodikliai, kurie galėtų palengvinti šį procesą, pavyzdžiui, viešai išleistas žaliąsias obligacijas; palankiai vertina Eurostato pateiktus paaiškinimus dėl sutarčių dėl energijos vartojimo efektyvumo traktavimo nacionalinėse sąskaitose, nes paaiškintas traktavimas gali paskatinti didelius viešojo sektoriaus kapitalo srautus į sektorių, kuris šiuo metu sudaro tris ketvirtadalius ES 2030 švarios energijos investicijų trūkumo; prašo Komisijos toliau nagrinėti idėją dėl sąlyginio su ASV tikslais susijusio viešųjų investicijų traktavimo siekiant šių projektų sąnaudas paskirstyti visam susijusios viešosios investicijos gyvavimo ciklui;

Tvarumo rodikliai ir taksonomija, kaip paskata tvarioms investicijoms

6.  ragina Komisiją vadovauti procesui, kuriame dalyvautų įvairūs suinteresuotieji subjektai, įskaitant tiek mokslinių klimato kaitos tyrimų ekspertus, tiek finansų sektoriaus dalyvius, iki 2019 m. pabaigos parengti tvirtą, patikimą ir technologijų atžvilgiu neutralią tvarumo taksonomiją, grindžiamą rodikliais, atskleidžiančiais visą investicijų poveikį tvarumui ir sudaryti galimybes palyginti investicijų projektus ir įmones; pabrėžia, kad pirmuoju ES tvarumo taksonomijos kūrimo etapu reikia plėtoti tokius tvarumo rodiklius ir įtraukti juos į integruotą ataskaitų teikimą; pažymi, kad parengus tvarumo taksonomiją turėtų būti pateikiami šie papildomi pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų: dėl visa apimančios privalomos išsamaus patikrinimo sistemos, į kurią palaipsniui visapusiškai būtų įtraukta rūpestingumo pareiga ir pagal kurią būtų atsižvelgiama į proporcingumo principą, dėl atsakingos investicijų taksonomijos ir pasiūlymas ESV riziką ir veiksnius įtraukti į finansų įstaigų rizikos ribojimo principų sistemą;

7.  atkreipia dėmesį į tai, kad tvarumo rodikliai jau nustatyti, bet dabartinės savanoriškų pranešimų sistemos nepakankamai suderintos; taigi ragina Komisiją jos tvarumo taksonomiją grįsti suderintu tvarumo rodiklių sąrašu, remiantis darbu, be kita ko, atliktu vykdant Pasaulinę atsiskaitymo iniciatyvą, taikant JT remiamus atsakingo investavimo principus, taip pat darbu, kurį atliko Komisija, EBPO ir privatusis sektorius, ir ypač remiantis egzistuojančiais Eurostato efektyvaus išteklių naudojimo rodikliais; rekomenduoja šiuos rodiklius dinamiškai įtraukti į taksonomiją pateikiant aiškias gaires investuotojams apie nustatytą terminą, iki kada turi būti pasiekti tam tikri standartai; taip pat rekomenduoja Komisijai apsvarstyti vertinimo rodiklius atsižvelgiant į tai, kad dėl jų reikia skubiai nuspręsti bet kuriuo metu; pabrėžia, kad taksonomija turėtų užtikrinti tinkamą pusiausvyrą tarp įsipareigojimų ir lankstumo, o tai reiškia, kad sistema turėtų per pereinamąjį laikotarpį būti privaloma ir standartizuota, tačiau taip pat turėtų būti suvokiama kaip nuolat kintanti priemonė, kuri gali būti taikoma naujai rizikai ir (arba) rizikai, kuri dar turi būti tinkamai nustatyta;

8.  mano, kad iš anksto parengtų kiekybinių rodiklių ir kokybinių sprendimų dėl kovos su klimato kaita ir kitų pavojų aplinkai įtraukimas yra svarbus žingsnis link atsakingo investavimo taksonomijos, kuri atitiktų JT darnaus vystymosi tikslus, tarptautinės žmogaus teisių teisę ir tarptautinę humanitarinę teisę ir darbo teisės aktus; pabrėžia, kad būtiniausi ESV rizikos ir veiksnių standartai turėtų apimti būtiniausius tokioms investicijoms taikomus socialinius standartus, įskaitant darbuotojų teises, sveikatos ir saugos standartus, ir išteklių, gaunamų iš regionų, kuriuose vyksta konfliktai arba be išankstinio gerai informuotų bendruomenių, kurioms gali būti daromas poveikis, sutikimo, taip pat minimalius valdymo standartus, įskaitant ES įmonių valdymo ir ataskaitų teikimo reikalavimus, atitinkančius ES finansinės atskaitomybės standartus ir ES veiksmų prieš pinigų plovimą ir korupciją standartus ir mokesčių skaidrumo standartus;

Žaliųjų finansų ženklas

9.  ragina Komisiją vadovauti daugiasubjekčiui procesui siekiant, pasitelkus teisėkūros iniciatyvą, iki 2019 m. pabaigos sukurti „žaliųjų finansų ženklą“, kuris būtų skiriamas tiems investicijų, kapitalo ir pensijos produktams, kurie jau atitinka aukščiausius tvarumo taksonomijos standartus, siekiant padėti dėl investicijų apsispręsti tiems, kurie iš visų veiksnių pirmenybę teikia tvarumui; rekomenduoja, kad šis „žaliųjų finansų ženklas“ apimtų būtiniausius su Paryžiaus susitarimu suderintus ESV rizikos ir veiksnių standartus ir žalos nedarymo principą remiantis ESV rizikos analize, ir veiklą, kuria akivaizdžiai daromas teigiamas poveikis, kaip apibrėžta JT aplinkos apsaugos programos finansavimo iniciatyvoje (UNEP FI); atkreipia dėmesį į tai, kad svarbi taksonomijos ir žaliųjų finansų ženklo funkcija – paskatinti finansų rinkų dalyvių atliekamą rizikos vertinimą pateikiant skale išreikštus, rinka pagrįstus reitingus; palankiai vertina rinkos dalyvių, pvz., kredito reitingų agentūrų, išrandamas naujoves kuriant ir tvarkant tokį rinka pagrįstą reitingavimą;

Tvarių finansų kriterijų integravimas į visus su finansų sektoriumi susijusius teisės aktus

10.  pažymi, kad pastaruoju metu tvarumo principai įtraukti į MIPP ir DIP (mažmeninių ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų paketų) ir PSS (paprasto, skaidraus ir standartizuoto pakeitimo vertybiniais popieriais) reglamentus, taip pat į Akcininkų teisių direktyvą ir Nefinansinių ataskaitų teikimo direktyvą; pabrėžia, kad reikia užtikrinti tinkamą rizikos, susijusios su ekologišku ir tvariu turtu, reguliavimą; palankiai vertina tai, kad į Įstaigų, atsakingų už profesinių pensijų skyrimą, direktyvą įtrauktas turto nuvertėjimo pripažinimas, taip pat išplėstas rizikos ribojimo principas ir pateiktos nuorodos į Jungtinių Tautų nustatytus atsakingo investavimo principus; ragina tinkamai ir proporcingai integruoti tvarių finansų rodiklius į visus naujus ir persvarstytus teisės aktus, susijusius su finansų sektoriumi, teikiant „omnibus“ pasiūlymą arba konkrečius pasiūlymus; ragina parengti bendras gaires siekiant suvienodinti aplinkos, socialinių ir valdymo (ASV) veiksnių apibrėžtis visuose naujuose ir persvarstytuose teisės aktuose ir juos į tuos aktus įtraukti;

11.  ragina Komisiją šiuo klausimu pasinaudoti Reglamente (ES) Nr. 1286/2014 nustatytais įgaliojimais siekiant kuo greičiau ir prieš sukuriant tvarumo taksonomiją parengti deleguotąjį teisės aktą, kuriame būtų nurodyta išsami procedūra, naudojama nustatyti, ar MIPP ir DIP investiciniu produktu siekiama konkrečių aplinkosaugos ar socialinių tikslų; taip pat ragina parengti proporcingą privalomo išsamaus patikrinimo sistemą, pagrįstą 2017 m. EBPO priimtomis Institucinių investuotojų atsakingo profesinio elgesio gairėmis, kuriomis reikalaujama, kad investuotojai nustatytų neigiamą poveikį ASV veiksniams po pereinamojo laikotarpio, užkirstų jam kelią, jį sušvelnintų ir į jį atsižvelgtų; mano, kad ši visą Europą apimanti sistema turėtų būti grindžiama Prancūzijos įstatymu dėl įmonių budrumo pareigos bendrovėms ir investuotojams, įskaitant bankus; taip pat ragina visuose naujuose ir persvarstytuose produktų priežiūros ir valdymo (POG) teisės aktuose, įskaitant dabar svarstomus, tiesiogiai nurodyti ASV kriterijus; palankiai vertina Komisijos aukšto lygio ekspertų grupės tvarių finansų klausimais rekomendaciją įtvirtinti principą „visų pirma galvokime apie tvarumą“ visame ES sprendimų priėmimo, įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo procese;

Rizika tvarumui prudencinėje kapitalo pakankamumo taisyklių sistemoje

12.  atkreipia dėmesį į tai, kad tvarumui kylanti rizika gali taip pat kelti finansinę riziką, todėl, jei ji reikšminga, į ją turėtų būti atsižvelgta kapitalo reikalavimuose ir bankų prudenciniuose vertinimuose; todėl prašo Komisijos priimti reguliavimo strategiją ir veiksmų planą, kuriuo siekiama, be kita ko, įvertinti tvarumui kylančią riziką prudencinėje sistemoje ir skatinti įtraukti riziką tvarumui į sistemą „Bazelis IV“, siekiant užtikrinti pakankamas kapitalo atsargas; pabrėžia, kad visos kapitalo pakankamumo taisyklės turi būti grindžiamos nustatyta rizika ir visapusiškai ją atspindėti; siekia kito metinio biudžeto lėšomis inicijuoti ES bandomąjį projektą, kad šiuo tikslu būtų galima pradėti kurti metodologinius lyginamuosius kriterijus;

Rizikos atskleidimas

13.  pabrėžia, kad rizikos atskleidimas yra esminė tvarių finansų sąlyga; palankiai vertina Su klimatu susijusio finansinės informacijos atskleidimo darbo grupės (angl. TFCD) veiklą ir ragina Komisiją bei Tarybą pritarti šios grupės rekomendacijoms; ragina į rizikos atskleidimo sistemas įtraukti neveikimo kainą klimato, aplinkos ir kitos rizikos tvarumui atžvilgiu; siūlo, kad Komisija įtrauktų proporcingus ir privalomus rizikos atskleidimo reikalavimus į Apskaitos direktyvos, Nefinansinių ataskaitų teikimo direktyvos, Kapitalo reikalavimų direktyvos ir Kapitalo reikalavimų reglamento persvarstymo sistemą laikotarpiui nuo 2020 m., kuris apimtų perkėlimo į nacionalinę teisę laikotarpį, per kurį įmonės galėtų pasirengti įgyvendinimui; atkreipia dėmesį į tai, kad Prancūzijos energetikos pertvarkos įstatymo 173 straipsnyje pateikiamas galimas modelis, kaip reguliuoti investuotojų vykdomą privalomą rizikos klimatui atskleidimą; ragina apvarstyti galimybę išplėsti Nefinansinių ataskaitų teikimo direktyvos taikymo sritį; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad ataskaitų teikimo reikalavimai turėtų būti proporcingi, atsižvelgiant į įstaigos riziką, dydį ir sudėtingumą; rekomenduoja, kad informacijos atskleidimo reikalavimai, kurie šiuo metu privalomi pagal MIPP ir DIP reglamentą ir pagrindinės informacijos dokumentą, turėtų būti taikomi visiems mažmeniniams finansiniams produktams;

Patikėtinio pareiga

14.  atkreipia dėmesį į tai, kad patikėtinio pareigos jau yra įtrauktos į Sąjungos finansų reguliavimo sistemą, tačiau primygtinai reikalauja, kad jos būtų patikslintos nustatant, kuriant ir bandant tvirtą, patikimą ir tvarią taksonomiją, aprėpiančią pagrindines su investicijomis susijusias veiklas, įskaitant investavimo strategiją, rizikos valdymą, turto paskirstymą, valdymą ir priežiūrą, apimant visus subjektus visoje investavimo grandinėje, įskaitant turto valdytojus ir nepriklausomus investicijų konsultantus ar kitus investavimo tarpininkus; rekomenduoja, kad patikėtinio pareigos būtų išplėstos ir apimtų privalomą abipusės integracijos procesą, kurio metu visi investicinės grandinės subjektai, įskaitant turto valdytojus ir nepriklausomus investavimo konsultantus arba kitus investavimo tarpininkus, privalo į savo sprendimus įtraukti finansiškai svarbius ASV veiksnius, įskaitant neveikimo kainą, taip pat atsižvelgti į tai, kam pirmenybę nefinansinių svarbių ASV veiksnių srityje teikia klientai, naudos gavėjai arba galutiniai investuotojai, kurių reikėtų aktyviai paklausti apie jų prioritetus išdėstymo laike ir tvarumo atžvilgiu; ragina įtraukti neveikimo kainą klimato kaitos, aplinkos ir kitos rizikos tvarumui atžvilgiu, kad ji taptų bendrovių valdybų ir valdžios institucijų vykdomo rizikos valdymo ir išsamaus patikrinimo vertinimo dalimi bei investuotojų patikėtinio pareigos dalimi;

Pavyzdinės sutartys ASV veiksniams nustatyti

15.  ragina Europos priežiūros institucijas (EPI) parengti pavyzdinių sutarčių tarp turto savininkų ir turto valdytojų, nepriklausomų investavimo konsultantų ir kitų investavimo tarpininkų gaires, į kurias būtų aiškiai įtraukta sąsaja naudos gavėjo interesų perdavimas, taip pat aiškūs lūkesčiai dėl ASV rizikos ir veiksnių nustatymo ir integravimo, siekiant šios rizikos išvengti, ją sumažinti, sušvelninti arba kompensuoti; ragina ES institucijas užtikrinti, kad ateityje atliekant EPI reglamento persvarstymą Europos priežiūros institucijoms būtų skirta pakankamai išteklių; ragina Komisiją įtraukti neveikimo kainą klimato ir kitos rizikos tvarumui atžvilgiu į visus būsimus ES teisės aktus, teisės aktų persvarstymus ir finansavimo poveikio vertinimus;

Priežiūra

16.  prašo, kad aktyvi ir atskaitinga priežiūra taptų neatsiejama investuotojų teisinių pareigų dalimi ir kad priežiūros veiklos ataskaita būtų viešai prieinama naudos gavėjams ir visuomenei viešai ir privaloma tvarka atskleidžiant, be kita ko, kontrolinių akcijų paketų, investuotojų dalyvavimo veiklos, naudojimosi įgaliotųjų konsultantų paslaugomis ir pasyviojo investavimo priemonių naudojimo duomenis; rekomenduoja, kad pasyvieji fondai (pirmiausiai su indeksai susietų investicijų fondai) būtų skatinami atskleisti savo priežiūros veiklą ir tai, kokiu mastu pasyvusis indeksų ir lyginamųjų rodiklių naudojimas leidžia tinkamai nustatyti įmonių, į kurias investuojama, ASV riziką; mano, kad reikėtų paprašyti, jog indeksų teikėjai pateiktų išsamią informaciją apie plačiai naudojamų ir nurodomų lyginamųjų indeksų sąsają su klimato ir tvarumo parametrais;

Poreikis parengti papildomus ASV ataskaitų teikimo reikalavimus pagal Nefinansinių ataskaitų teikimo direktyvą

17.  atkreipia dėmesį į tai, kad ASV ataskaitų teikime pagal Nefinansinių ataskaitų teikimo direktyvą stinga konvergencijos ir kad reikalingas suderinimas siekiant skatinti didesnį nuoseklumą bei reikia nustatyti atskleidimui tinkamiausius ASV rodiklius, naudojant tvarumo ir efektyvaus išteklių naudojimo rodiklius; ragina Komisiją sukurti visos ES įvairių suinteresuotųjų subjektų grupę, įtraukiant finansinių paslaugų sektoriaus, akademinės bendruomenės ir pilietinės visuomenės atstovus, kad būtų įvertintas ir pasiūlytas tinkamas rodiklių sąrašas, įskaitant poveikio tvarumui rodiklių sąrašą, kuris apimtų didžiausią riziką tvarumui; mano, kad tokia reforma turėtų apimti reikalavimą teikti trečiųjų subjektų audituotas ataskaitas;

Žaliosios obligacijos

18.  pažymi, kad žaliosios obligacijos sudaro tik nedidelę investicijų rinkos dalį ir ji nepakankamai reguliuojama, todėl ši rinkos dalis yra pažeidžiama klaidinančios rinkodaros rizikos, taip pat pažymi, kad ES šiuo metu neturi bendro žaliųjų obligacijų standarto, kuris turėtų būti grindžiamas būsima ES tvaria taksonomija; nurodo, kad tokias žaliąsias obligacijas turėtų tikrinti ir prižiūrėti viešosios valdžios institucijos ir dėl jų turėtų būti periodiškai teikiamos ataskaitos apie pagrindinio turto poveikį aplinkai; pabrėžia, kad žaliosiomis obligacijomis taip pat turėtų būti atsižvelgiama į atvirkštinį poveikį aplinkai ir jomis turėtų būti remiamas iškastinio kuro išteklių naudojimo mažinimas; pabrėžia, kad į žaliąsias obligacijas neturėtų būti įtraukti tam tikri sektoriai, ypač susiję su veikla, kuri daro didelį neigiamą poveikį klimatui, ir kad jomis neturėtų būti pažeidžiami pagrindiniai socialinių ir žmogaus teisių standartai; siūlo sukurti ES žaliųjų obligacijų standartą visiškai skaidriai – įsteigiant specialią Komisijos darbo grupę, kurios veiklą reguliariai tikrintų Europos Parlamentas; ragina Komisiją reguliariai vertinti žaliųjų obligacijų poveikį, veiksmingumą ir priežiūrą; todėl ragina imtis teisėkūros iniciatyvos esamomis ir būsimomis Europos institucijomis (pvz., EIB) skatinti, remti ir platinti rinkoje Europos viešąją žaliųjų obligacijų emisiją, siekiant finansuoti naujas tvarias investicijas;

Kredito reitingų agentūros

19.  pažymi, kad kredito reitingų agentūros, vertindamos būsimą emitento kreditingumą, nepakankamai atsižvelgia į neigiamą ASV rizikos ir veiksnių poveikį; ragina visoms ES veikiančioms kredito reitingų agentūroms nustatyti aiškius ES standartus ir priežiūrą, susijusią su ASV rodiklių integravimu į kredito reitingus; atkreipia dėmesį į tai, kad dar nėra visapusiškai išspręsta iš esmės nepakankamos konkurencijos tarp šių įmonių ir jų siauro dėmesio vien ekonominiams veiksniams problema; ragina sukurti „žaliųjų finansų ženklo“ akreditavimo procesą, kurį vykdytų sertifikavimo tarpininkai, prižiūrimi Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (ESMA); rekomenduoja ESMA pavesti reikalauti, kad kredito reitingų agentūros į savo metodikas įtrauktų riziką tvarumui; prašo Komisijos, kai ateityje bus tikėtini šie veiksmai, pasiūlyti šiuo atžvilgiu peržiūrėtą Kredito reitingų agentūrų reglamentą; pabrėžia tvarumo įvertinimo, kuriuos užtikrina tvarumo indeksai ir ASV reitingų agentūros, svarbą norint, kad visi finansų subjektai gautų jų ataskaitų teikimo ir patikėtinio pareigoms reikalingą informaciją, įgyvendinant perėjimą prie tvaresnės finansų sistemos;

Finansinių paslaugų ženklinimo sistemos

20.  siūlo Komisijai nustatyti privalomą ir proporcingą ženklinimo sistemą, kuri pereinamuoju laikotarpiu įstaigoms, teikiančioms mažmeninės banko sąskaitų, investicinių fondų, draudimo ir finansinių produktų paslaugas, turėtų būti taikoma savanoriškai, nurodant, kokiu mastu pagrindinis turtas atitinka Paryžiaus susitarimo ir ASV tikslus;

Europos priežiūros institucijų įgaliojimai

21.  ketina dar aiškiau apibrėžti Europos priežiūros institucijų ir nacionalinių kompetentingų institucijų įgaliojimus ruošiantis EPI reglamentų persvarstymui, kad būtų įtraukta ir stebima ASV rizika ir veiksniai, taip užtikrinant, kad finansų rinkos veikla būtų labiau suderinta su tvarumo tikslais; šiuo atžvilgiu mano, kad ESMA turėtų:

   įtraukti tvarumo prioritetus į savo tinkamumo vertinimo gaires, pasiūlytas Komisijos veiksmų plane dėl tvarių finansų, ir, platesniu mastu, pateikti rekomendacijų, kaip atitinkamuose ES finansų teisės aktuose būtų galima veiksmingai atsižvelgti į tvarumo aspektus bei skatinti nuoseklų šių nuostatų įgyvendinimą jas priėmus;
   nustatyti proporcingą ir po pereinamojo laikotarpio privalomą priežiūros stebėsenos sistemą, kad būtų galima įvertinti svarbią ASV riziką ir veiksnius, pradedant 2018 m. ir taikant ateities tvarumo scenarijų analizę;
   būti įgaliota tikrinti portfelio suderinamumą su Paryžiaus susitarime numatyta ASV rizika ir veiksniais, taip pat užtikrinti atitiktį Su klimatu susijusio finansinės informacijos atskleidimo darbo grupės rekomendacijoms;

atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad Europos priežiūros institucijos turėtų turėti pakankamai finansinių išteklių savo funkcijoms vykdyti; ragina Europos priežiūros institucijas bendradarbiauti šiais klausimais su atitinkamomis agentūromis ir tarptautinėmis organizacijomis;

EIB vaidmuo tvarių finansų srityje

22.  pabrėžia, kad ES institucijos turėtų rodyti pavyzdį siekiant užtikrinti finansų tvarumą; pažymi, kad nors 26 proc. viso EIB finansavimo skirta kovai su klimato kaita ir nors 2007 m. EIB pirmasis pradėjo žaliųjų obligacijų rinkos veiklą bei sėkmingai įgyvendina savo prisiimtą įsipareigojimą šioje srityje, jis vis dar finansuoja didesnio anglies dioksido kiekio projektus, todėl dar yra galimybių tobulėti; todėl primygtinai ragina EIB koreguoti savo būsimą skolinimą ir nustatyti jo prioritetus taip, kad jis būtų suderinamas su Paryžiaus susitarimu ir su 1,5 °C klimato ribine verte; ragina EIB skolinimo operacijas ir Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) reglamentą sustiprinti ir perbalansuoti, kad pagal juos nebebūtų investuojama į didelio anglies dioksido kiekio projektus ir būtų teikiama pirmenybė efektyvaus išteklių naudojimo ir anglies dioksido kiekio mažinimo projektams bei kitiems inovaciniams sektoriams ir nematerialioms įmonėms; pataria, kad EIB galėtų regioniniu lygmeniu subalansuotai suteikti daugiau rizikos kapitalo perėjimui prie žaliosios ekonomikos; laikosi nuomonės, kad tuo požiūriu reikėtų imtis papildomų priemonių, be kita ko, sąveikoje su ES finansinėmis priemonėmis pagal kitą daugiametę finansinę programą;

ECB vaidmuo tvarių finansų srityje

23.  pripažįsta ECB nepriklausomumą ir pirminį įgaliojimą išlaikyti kainų stabilumą, tačiau primena, kad ECB, kaip ES institucija, taip pat saistomas Paryžiaus susitarimo; todėl yra susirūpinęs dėl to, kad 62,1 proc. ECB įmonių obligacijų pirkimų vykdomi sektoriuose, kurie euro zonoje išmeta 58,5 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų(14), ir pažymi, kad ši programa tiesiogiai naudinga daugiausiai didelėms bendrovėms; rekomenduoja, kad ECB savo gairėse, kuriomis vadovaujamasi vykdant ECB pirkimo programas, aiškiai atsižvelgtų į Paryžiaus susitarimą ir ASV tikslus; pabrėžia, kad tokios gairės gali būti bandomasis projektas, kuriuo nustatoma būsima į ASV orientuota investavimo politika, atitinkanti aukštus ES tvarios taksonomijos standartus;

Kiti klausimai

24.  pabrėžia, kad reikšmingas tvarių finansinių produktų pasiūlymas taip pat gali turėti teigiamą poveikį stiprinant Europos socialinę infrastruktūrą – tai gali būti iniciatyvos ir projektai, kuriais siekiama kurti viešąją vertę skatinant investicijas ir inovacijas tuose sektoriuose, kurie yra strateginiai ir svarbūs žmonių ir bendruomenių gerovei ir atsparumui, pavyzdžiui, švietimui, sveikatos priežiūrai ir būstui;

25.  palankiai vertina aukšto lygio ekspertų grupės vykdomą veiklą, kuri yra vertingas pagrindas siekiant naujo tvaraus finansų sektoriaus standarto; vis dėlto primygtinai reikalauja aktyviai įtraukti bankų sektorių, kuris dėl savo dominuojančios padėties Europos finansinėje aplinkoje tebėra labai svarbus siekiant užtikrinti, kad finansai taptų tvaresni;

26.  pabrėžia, kad taikant metodiką, kuria siekiama stebėti su klimatu susijusias išlaidas, atsiranda nenuoseklumas tarp programų ir projektai, kurių nauda aplinkai ir klimatui kelia abejonių, gali būti laikomi su klimatu susijusiomis išlaidomis (pvz., bendrosios žemės ūkio politikos žalinimo komponentas);

27.  pabrėžia, kad jokių plačiai naudojamų finansinių lyginamųjų indeksų metodikoje neatsižvelgiama į ASV veiksnius; ragina sukurti vieną ar daugiau Europos tvarumo lyginamųjų indeksų, taikant Europos tvarumo taksonomiją, kad būtų galima įvertinti Europos emitentų veiklos rezultatus atsižvelgiant į ASV riziką ir veiksnius;

28.  ragina išnagrinėti ir skatinti privačias iniciatyvas, pvz., EeMAP projektą „žaliosios hipotekos“, siekiant įvertinti ir parodyti, kokiomis sąlygomis žaliasis turtas gali padėti sumažinti investicijų riziką, tuo pat metu stiprinant aplinkos tvarumą;

29.  ragina ES tarptautiniu lygmeniu aktyviai skatinti tvarumo rodiklius įtraukti į Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus;

30.  pabrėžia, kad valdant įmones turėtų būti skatinamas ilgalaikės tvarios vertės kūrimas, pavyzdžiui, per ilgalaikiams akcininkams skiriamas lojalumo akcijas ir įtraukiant ASV į direktorių ir valdybos narių atlyginimų dydį; atkreipia dėmesį į tai, kad patikslinus direktorių pareigas šiuo atžvilgiu būtų remiami tvarūs investuotojai jiems bendradarbiaujant su investuotojais;

31.  ragina nustatyti privalomą atsakomybės už aplinkos apsaugą draudimą visai komercinei ir viešajai veiklai, kuris būtų išankstinė leidimų išdavimo sąlyga;

32.  pabrėžia, kad norint užtikrinti finansų tvarumą būtina išaiškinti Europos bendrovių direktorių pareigas dėl ilgalaikės tvarios vertės kūrimo, ASV klausimų ir sisteminės rizikos, kurios yra pagrindinės direktorių pareigos skatinti bendros įmonės sėkmę dalis;

33.  ragina Europos priežiūros institucijas parengti gaires dėl statistinių duomenų apie ASV rizikos nustatymą ir integravimą į finansavimą rinkimo ir ragina, kai tik įmanoma, statistinius duomenis paskelbti;

34.  ragina nacionalines bankų ir finansų rinkos valdžios institucijas parengti trumpus ir aiškius nurodymus, kaip nauja taksonomija ir kiti su šiais teisės aktais susiję pokyčiai gali būti diegiami nesudarant išlaidų ir vėlavimų, kurių galima išvengti;

35.  laikosi nuomonės, kad kainų reguliavimo priemonė gali labai praversti sumažinant 18 mlrd. EUR finansavimo trūkumą Europai siekiant mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, investicijas nukreipiant į ilgalaikius tvarius tikslus;

36.  pažymi, kad diskusijose dėl tvarių finansų dažnai pamirštamos MVĮ, nors joms būdingas novatoriškumas; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į didžiulį skaitmeninimo ir ekologiškų finansinių technologijų potencialą; rekomenduoja Komisijai apsvarstyti mechanizmus, kuriais siekiama, kad MVĮ galėtų sujungti projektus siekiant sudaryti jiems sąlygas pasinaudoti žaliųjų obligacijų rinka;

37.  pabrėžia tvarių finansų socialinio komponento svarbą; pažymi, kad yra galimybių kurti naujas finansines priemones, ypač skirtas socialinėms infrastruktūroms, pavyzdžiui, socialines obligacijas, kaip įtvirtinta 2017 m. socialinių obligacijų principuose (SBP);

38.  pabrėžia, kad ASV rizikos nustatymas, valdymas ir atskleidimas yra neatsiejama vartotojų apsaugos ir finansinio stabilumo dalis ir todėl turėtų patekti į EPI įgaliojimus ir priežiūros prievoles; prašo ESRV aktyviai tęsti mokslinius tyrimus ASV veiksnių sąveikos ir sisteminės rizikos srityse, ne tik ryšium su klimato kaita;

39.  primena, kad Parlamentas savo 2017 m. lapkričio 14 d. rezoliucijoje dėl mažmeninių finansinių paslaugų veiksmų plano ragino sukurti ES taupomąją sąskaitą, skirtą žaliajai ekonomikai finansuoti;

40.  reikalauja, kad visos būsimos ES išlaidos derėtų su Paryžiaus susitarimu ir jų tikslai būtų susiję su ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimu bei įtraukti į teisines priemones, kuriomis reglamentuojami Europos struktūriniai ir investicijų fondai (įskaitant sanglaudos fondus), išorės veiksmams ir vystomajam bendradarbiavimui skirti fondai ir kitos į Daugiametę finansinę programą neįtrauktos priemonės, kaip antai ESIF;

41.  ragina Komisiją atlikti galimybių, kaip priežiūros ir reguliavimo institucijos galėtų geriau atlyginti už ilgalaikes perspektyvas apimančius įgaliojimus, tyrimą;

42.  ragina Europos draudimo ir profesinių pensijų instituciją (EDPPI) parengti geriausią praktiką ir gaires dėl to, kaip profesinių pensijų sistemų ir privačių pensijų produktų kūrėjai gali bendradarbiauti su paramos gavėjais prieš sudarant sutartis dėl investicijų ir visą investicijų trukmės laiką; ragina EDPPI parengti gaires dėl geriausios praktikos, kaip antai Jungtinės Karalystės aplinkos agentūra, dėl bendradarbiavimo su paramos gavėjais ir mažmeniniais klientais ir jų finansinių ir nefinansinių interesų apibrėžimo;

43.  atkreipia dėmesį į aukšto lygio ekspertų grupės rekomendaciją dėl ES observatorijos tvarių finansų klausimais, kuri Europos aplinkos agentūros bendradarbiaujant su EPI turėtų būti įsteigta siekiant sekti ES tvarias investicijas, apie jas pranešti ir atskleisti informaciją; rekomenduoja, siekiant sustiprinti Europos Sąjungos pavyzdžio rodymo funkciją, kad šis observatorija taip pat turėtų prisiimti didesnį vaidmenį stebint, remiant tvarias ES fondų ir ES institucijų, įskaitant ESIF, EIB ir ECB, investicijas ir atskleidžiant informaciją apie jas; prašo, kad observatorija teiktų savo veiklos ataskaitas Parlamentui;

44.  rekomenduoja, kad EIB bendradarbiautų su mažais rinkos dalyviais ir bendruomenės kooperatyvais, siekiant suburti nedidelės apimties atsinaujinančiosios energetikos projektus, kad jie galėtų gauti EIB finansavimą pagal bendrovių sektoriaus pirkimo programą;

45.  sutinka su aukšto lygio ekspertų grupe, kad nepaprastai svarbu suteikti didesnių galių Europos piliečiams tvarių finansų srityje ir juos su šiais klausimais supažindinti; pabrėžia poreikį didinti galimybes gauti informaciją apie tvarumo rezultatus ir skatinti finansinį išprusimą;

46.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti finansų ir ne finansų sektorių politikos suderinamumą; primena, kad tvari finansinė politika turi būti papildoma nuoseklia politika kituose sektoriuose, pavyzdžiui, energetikos, transporto, pramonės ir žemės ūkio;

47.  ragina Komisiją skelbti reguliarias pažangos ataskaitas šioje rezoliucijoje nagrinėjamais klausimais;

48.  ragina Komisiją ir valstybes nares naudoti ES įtaką siekiant rodyti pavyzdį tvarių finansų srityje ir finansų tvarumo standartus iškelti į pasaulinį lygmenį, be kita ko, sudarant dvišalius susitarimus su trečiosiomis šalimis, taip pat daugiašaliuose forumuose, kaip antai JT, G 7 ir G 20 ir tarptautinius standartus nustatančios institucijos, pavyzdžiui, Tarptautinė vertybinių popierių komisijų organizacija (IOSCO);

o
o   o

49.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 335, 2009 12 17, p. 1.
(2) OL L 330, 2014 11 15, p. 1.
(3) OL L 132, 2017 5 20, p. 1.
(4) OL L 354, 2016 12 23, p. 37.
(5) OL L 182, 2013 6 29, p. 19.
(6) OL L 347, 2017 12 28, p. 35.
(7) OL L 352, 2014 12 9, p. 1.
(8) Jungtinių Tautų Nelaimių rizikos mažinimo biuras: https://www.unisdr.org/files/46796_cop21weatherdisastersreport2015.pdf
(9) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0039.
(10) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0025.
(11) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0428.
(12) OL C 75, 2016 2 26, p. 41.
(13) OL C 265, 2017 8 11, p. 65.
(14) Sini Matitekainen, Emanuele Campiglio ir Dimitri Zenghelis, „The climate impact of quantitative easing“, Grantham Institute on climate change and the environment, 2017 m. gegužės mėn.


2017 m. ES teisingumo rezultatų suvestinė
PDF 351kWORD 54k
2018 m. gegužės 29 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2017 m. ES teisingumo rezultatų suvestinės (2018/2009(INI))
P8_TA(2018)0216A8-0161/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 2, 6 ir 7 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 70, 85, 86, 258, 259 ir 260 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į savo atitinkamas rezoliucijas teisinės valstybės ir teisingumo srityse,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 10 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Centriniam Bankui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „2017 m. ES teisingumo rezultatų suvestinė“ (COM(2017)0167),

–  atsižvelgdamas į Europos Komisijos 2017 m. Jungtinio tyrimų centro tyrimą „Valstybių narių teismų sistemos ir ekonominė plėtra“(1),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. JAV prekybos rūmų Teisės reformų instituto tyrimą „Kolektyvinio teisių gynimo vystymasis ES“(2),

–  atsižvelgdamas į Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) lyčių statistinių duomenų bazę(3),

–  atsižvelgdamas į Europos demokratijos per teisę komisijos (Venecijos komisijos) ataskaitas, ypač į jos parengtą teisinės valstybės kriterijų sąrašą(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl teisingumo vertinimo baudžiamosios teisenos ir teisinės valstybės principo srityje(5),

–  atsižvelgdamas į įmonės „Milieu“ 2011 m. atliktą lyginamąjį tyrimą dėl galimybės kreiptis į teismą lyčių lygybės ir kovos su diskriminacija teisės aktuose(6),

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos rekomendaciją dėl teisėjų: nepriklausomumas, veiksmingumas ir atsakomybės sritys (CM/Rec(2010) 12)(7),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. Europos Parlamento Piliečių teisių ir konstitucinių reikalų teminio skyriaus tyrimą „Moterų ir vyrų atstovavimas teisinėse profesijose visoje ES“(8),

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos Europos veiksmingo teisingumo komisijos (CEPEJ) kartą per metus rengiamas Europos teismų sistemų vertinimo ataskaitas(9),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę (A8-0161/2018),

A.  kadangi nepriklausomos, veiksmingos ir kokybiškos teisingumo sistemos yra labai svarbios užtikrinant teisinės valstybės principą, sąžiningą teismo procesą, piliečių bei įmonių pasitikėjimą teisės sistema ir piliečių bei įmonių galimybę naudotis visomis turimomis teisėmis; kadangi veiksmingos teisingumo sistemos yra neatskiriamos nuo teismų nepriklausomumo ir padeda skatinti ekonomikos augimą, ginti pagrindines teises bei užtikrina tinkamą ES teisės taikymą; kadangi teisingumas savaime yra vertybė, visų pirma kalbant apie piliečių teisę kreiptis į teismą ir teisingo bylos nagrinėjimo taisyklių laikymąsi;

B.  kadangi Komisija paskelbė 2017 m. ES teisingumo rezultatų suvestinę – informacinę, lyginamąją, neprivalomą priemonę, kuria iš esmės vertinamas nacionalinių teisingumo sistemų veiksmingumas, nepriklausomumas ir kokybė, siekiant nurodyti trūkumus, nustatyti gerąją praktiką ir daromą pažangą, geriau apibrėžti valstybių narių teisingumo politiką, tuo tikslu sutelkiant dėmesį į teisingumo sistemų parametrus, kuriais prisidedama prie geresnės verslo, investicijų ir vartotojų aplinkos Sąjungoje;

C.  kadangi penktojoje ES teisingumo rezultatų suvestinėje visų pirma analizuojami klausimai, susiję su visuomenės galimybėmis naudotis teisminio nagrinėjimo priemonėmis, teisminių institucijų nepriklausomumas vertinamas pavienių asmenų ir verslo sektoriaus požiūriu, dabartinis informacinių ir ryšių technologijų (IRT) naudojimas teisingumo sistemoje ir nacionalinių teisingumo sistemų veikimas konkrečiose srityse, susijusiose su bendrąja rinka ir verslo sektoriumi, kartu pristatoma pradinė nacionalinių baudžiamosios teisenos sistemų veikimo apžvalga, siekiant užtikrinti ES kovos su pinigų plovimu teisės aktų įgyvendinimą;

D.  kadangi 2017 m. ES teisingumo rezultatų suvestinėje nepateikiamas bendras nacionalinių teisingumo sistemų klasifikavimas ir jos tikslas nėra nurodyti, kuri sistema geresnė;

E.  kadangi, kita vertus, teisingumo rezultatų suvestinė turėtų būti naudingas vadovas, kuriame apžvelgiama geriausia praktika civilinės, komercinės ir administracinės teisenos srityse, kurią valstybės narės turėtų taikyti;

F.  kadangi iš kai kurių valstybių narių vis dar negauta daug duomenų; kadangi skiriasi kai kurių valstybių narių pateiktų duomenų kiekybė ir konkretus turinys;

G.  kadangi 2017 m. ES teisingumo rezultatų suvestinėje daugiausia dėmesio skiriama civilinei, komercinei ir administracinei teisenai ir pateikiama pirminė nacionalinių sistemų veikimo taikant ES kovos su pinigų plovimu teisės aktus baudžiamosios teisenos srityje apžvalga;

H.  kadangi ši neprivaloma iniciatyva gera tuo, kad ja nustatomos tiek teigiamos, tiek neigiamos tendencijos ir sukuriamas forumas mokytis vieniems iš kitų ir keistis geriausia patirtimi visoje Sąjungoje, siekiant skatinti laikytis teisinės valstybės principo ir užtikrinti jo laikymąsi;

I.  kadangi informacijos apie teisingumo sistemą pateikimas patogia forma naudotojui yra būtina sąlyga norint užtikrinti teisę kreiptis į teismą;

J.  kadangi teismų sistemos turi būti pritaikytos siekiant įveikti naujus Europos Sąjungai kylančius iššūkius;

Bendros pastabos

1.  atkreipia dėmesį į tai, kad teisingumas įtvirtina teisinės valstybės principą visuomenėje ir užtikrina kiekvieno asmens teisę į teisingą bylos nagrinėjimą nepriklausomame ir nešališkame teisme; ragina valstybes nares užtikrinti, kad vykdant bet kokią teisingumo sistemos reformą būtų laikomasi teisinės valstybės principo ir ES teisminių institucijų nepriklausomumo standartų; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją toliau stebėti nacionalinių teisingumo sistemų reformas įgyvendinant Europos semestrą, kurio metu taip pat remiamasi ES teisingumo rezultatų suvestinės informacija; taip pat ragina Komisiją parengti naujus kriterijus, pagal kuriuos būtų geriau įvertinama, ar teismų sistemose laikomasi teisinės valstybės principo, visų pirma, remiantis Venecijos komisijos parengtu teisinės valstybės kriterijų sąrašu;

2.  ragina Komisiją rinkti tikslesnę informaciją apie tai, kokių veiksmų imamasi atvejais, kai pažeidžiamas teisinės valstybės principas ir kyla grėsmių pagrindinėms teisėms, įskaitant korupciją, diskriminaciją ir privatumo, minties, sąžinės, religijos, saviraiškos, susirinkimų ir asociacijų laisvių pažeidimus;

3.  primena prašymą, įtrauktą į jo 2016 m. spalio 25 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmo sukūrimo, ir pakartoja savo prašymą Komisijai pateikti pasiūlymą dėl Sąjungos demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių pakto sudarymo; kol neparengtas Sąjungos demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių paktas, ragina Komisiją surinkti esamas ataskaitas, įskaitant Teisingumo rezultatų suvestinę;

4.  su dideliu susidomėjimu atkreipia dėmesį į 2017 m. ES teisingumo rezultatų suvestinę ir ragina Komisiją toliau įgyvendinti šią iniciatyvą pagal Sutartis ir konsultuojantis su valstybėmis narėmis;

5.  pabrėžia, kad parengus atskirą teisingumo rezultatų suvestinę baudžiamųjų bylų srityje bus labai prisidėta kuriant bendrą teisėjų ir prokurorų požiūrį į ES teisės aktus baudžiamosios teisės srityje, taigi bus stiprinamas tarpusavio pasitikėjimas;

6.  ragina Komisiją atsižvelgti į kovą su korupcija ir mano, kad šios problemos įtraukimas į Teisingumo rezultatų suvestinę laikytinas prioritetu.

7.  pritaria šių mainų tikslui ir pabrėžia, kad nepriklausoma, veiksminga ir kokybiška teisingumo sistema galėtų paskatinti įmones plėtoti savo verslą ir investuoti nacionaliniu ir tarpvalstybiniu lygmenimis, kartu apsaugant piliečių pagrindines teises ir užtikrinant vartotojų bei darbuotojų teises, taip didinant jų indėlį į ekonomiką;

8.  atkreipia dėmesį į tai, kaip svarbu nustatyti teismų veiklos gaires siekiant ugdyti tarpvalstybinį tarpusavio pasitikėjimą, kad teisminės institucijos galėtų veiksmingai bendradarbiauti ir būtų galima sukurti bendrą teisminę erdvę ir Europos teisminę kultūrą; todėl ragina Komisiją toliau rengti konkrečius rodiklius, kuriais būtų galima praktiškai įvertinti ES vertybių, pvz., teisinės valstybės principų ir pagarbos pagrindinėms teisėms, laikymąsi;

9.  mano, kad toks palyginimas turi būti grindžiamas objektyviais kriterijais ir įrodymais, kurie yra tiksliai renkami, lyginami ir analizuojami, atsižvelgiant į atskiras konstitucines ir teisines sistemas; pabrėžia, kaip svarbu užtikrinti vienodą valstybių narių statusą jų teisingumo sistemų nešališko vertinimo metu;

10.  teigiamai vertina Komisijos pastangas atlikti pirmąjį tam tikrų baudžiamosios teisenos aspektų kovos su pinigų plovimu srityje vertinimą ir rekomenduoja Komisijai imtis būtinų priemonių siekiant paraginti valstybes nares pateikti duomenis apie šios srities teismo procesų trukmę, atsižvelgiant į Ketvirtosios, o vėliau ir Penktosios kovos su pinigų plovimu direktyvos įsigaliojimą;

11.  atkreipia dėmesį į Komisijos pastangas pasiūlyti pamatuojamus duomenis ir parengti konkrečias išvadas, kaip valstybės narės pagerino ar dar gali pagerinti savo teisingumo sistemų kokybę ir veiksmingumą, ypač atsižvelgiant į teisėjų statusą ir skyrimą, jų nepriklausomumą ir lyčių lygybę; atkreipia dėmesį, kad duomenų trūkumas vis mažėja, ypač tai pasakytina apie duomenis, susijusius su teisingumo sistemų veiksmingumo rodikliais; apgailestauja, kad vis dar yra atvejų, kai kai kurios valstybės narės tam tikroms kategorijoms jokių duomenų nepateikė, nors jie buvo turimi; todėl ragina valstybes nares dėti dar daugiau pastangų siekiant, kad duomenys būtų palyginami, ir visapusiškai bendradarbiauti su Komisija, teikiant reikalaujamus duomenis; pabrėžia, kad valstybės narės privalo toliau mažinti duomenų skirtumus, siekdamos įgyvendinti prioritetus veiksmingų teisingumo sistemų srityje; ragina valstybes nares glaudžiai bendradarbiauti su Europos Tarybos Europos veiksmingo teisingumo komisija ir Komisija, visų pirma, pasitelkiant neoficialią ekspertų iš ministerijų ir atitinkamų nacionalinių teisingumo sistemų grupę, kad būtų galima užpildyti ilgalaikes tam tikrų teisingumo rezultatų suvestinės kategorijų duomenų spragas;

12.  ragina valstybes nares kruopščiai išnagrinėti 2017 m. teisingumo rezultatų suvestinės rezultatus ir nustatyti, ko galima iš jų pasimokyti, taip pat apsvarstyti, ar reikia patvirtinti nacionalines priemones, siekiant pašalinti visus pažeidimus, susijusius su jų nacionalinių teisingumo sistemų kokybe, veiksmingumu ir nepriklausomumu;

13.  pažymi, kad daug valstybių narių toliau stengėsi gerinti savo nacionalinių teisingumo sistemų veiksmingumą, pradėdamos vykdyti reformas; palankiai vertina tai, kad daug naujų paskelbtų reformų susijusios su teisine pagalba, alternatyvaus ginčų sprendimo metodais, teismų specializacija ir teismų žemėlapiais;

Veiksmingumas

14.  pabrėžia veiksmingo ir laiku atliekamo proceso svarbą, įtvirtintą Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnyje ir ES pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje; taip pat pabrėžia greito ir veiksmingo proceso svarbą vartotojų apsaugos ir intelektinės nuosavybės ir duomenų privatumo teisių bylose; susirūpinęs pažymi, kad tokios bylos kai kuriose valstybėse narėse nagrinėjamos vis dar yra pernelyg ilgai; nurodo, kad dėl didelio nebaigtų nagrinėti bylų skaičiaus piliečiai ir įmonės gali, be kita ko, pradėti mažiau pasitikėti teismų sistema, gali sumažėti teisinis tikrumas, o pasitikėjimas yra svarbiausias teisinės valstybės principo laikymosi veiksnys;

15.  ragina valstybes nares investuoti į IRT priemonių taikymą savo teismų sistemose ir į nuolatinę jų plėtrą, kad jos taptų prieinamesnės, suprantamesnės ir būtų lengviau jas naudoti visiems ES piliečiams, ypač tiems, kurie turi bet kokios formos negalią ir priklauso pažeidžiamoms grupėms, taip pat tautinėms mažumoms ir (arba) imigrantams; pabrėžia IRT sistemų naudą valstybių narių teisminėms institucijoms vykdant tarpvalstybinį ir nacionalinio lygio bendradarbiavimą, nes mažinamos visų suinteresuotųjų subjektų išlaidos ir taip gerinamas bendras teisingumo sistemų veiksmingumas bei kokybė, pavyzdžiui, skundus pateikiant elektroniniu būdu, sudarant galimybę stebėti ir vykdyti procesus internetu ir elektroniniais ryšiais tarp teismų ir advokatų; apgailestauja, kad IRT teikiamos galimybės dar nėra visapusiškai išnaudotos visoje Europoje; teigiamai vertina tai, kad daugelyje valstybių narių skelbiant teismo sprendimus yra užtikrinamas skaidrumas; pritaria tam, kad prieiga prie informacijos internete naudotojams patogiu būdu labai prisideda užtikrinant piliečių ir įmonių teisę kreiptis į teismą; ragina valstybes nares skelbti internete visus teismų sprendimus, nes tai padės piliečiams ir įmonėms geriau susipažinti su teismų sistema ir padidins jos skaidrumą; be to, pažymi, kad tai galėtų padėti užtikrinti nuoseklesnę teismų praktiką;

16.  pabrėžia, kad reikia stiprinti ir įvairinti teisėjams teikiamus mokymus, nes tai veiksmingos, nepriklausomos ir nešališkos teismų sistemos pagrindas; pabrėžia, kad visų pirma reikia mokymų lyčių vaidmenų, normų ir stereotipų, teismų etikos, IT įgūdžių, teismo valdymo, tarpininkavimo ir ryšių su šalimis bei spauda srityse; be to, pabrėžia, kad svarbu tinkamai mokyti apie ES teisę ir skirtingas ES bendradarbiavimo struktūras, pvz., Eurojustą; atkreipia dėmesį į tai, kad tam tikrose ES teisės srityse, pavyzdžiui, autorių ir privatumo teisės srityse reikia suprasti ne tik teisinius dalykus, bet ir technologinius pokyčius; atkreipia dėmesį į tai, kad panašu, jog teisėjų ir teismų specializacija turi teigiamą poveikį teisingumo sistemos veiksmingumui ir kokybei; prašo Komisijos išsamiau išnagrinėti šį klausimą kitais metais rengiant suvestinę; pabrėžia, kad būtini nuolatiniai ir sistemingi teisėjų ir kitų teisės specialistų mokymai norint užtikrinti nuoseklų ir aukštos kokybės ES teisės taikymą ir kokybišką jos vykdymą; ragina valstybes nares daugiau investuoti į nuolatinio teisėjų mokymo organizavimą ir teisminių institucijų darbuotojų, pavyzdžiui, teisėjų, mokymus, taip pat kitose valstybėse narėse, siekiant keistis patirtimi ir geriausios praktikos pavyzdžiais;

17.  ragina valstybes nares ir ES institucijas remti tolesnį tarpininkavimo ES lygmeniu plėtojimą; ragina Komisiją sistemingai vertinti tarpininkavimo poveikį ES teismų sistemose;

Kokybė

18.  ragina Komisiją kolektyvinio teisių gynimo procedūras įtraukti į kitų metų lyginamąjį tyrimą dėl teisingumo sistemų prieinamumo veiksnių, nes mano, kad galimybė kreiptis į teismą ir veiksmingai spręsti ginčus yra itin svarbi; mano, kad šios procedūros – labai svarbi priemonė siekiant stiprinti vartotojų, aplinkos ir sveikatos apsaugą visoje Europoje, nes šiose srityse daugelis ieškinį pateikiančių asmenų patiria tiesioginį poveikį; mano, kad kolektyvinio teisių gynimo procedūros sudaro palankesnes sąlygas įgyvendinti piliečių teisę kreiptis į teismą ir užtikrinti veiksmingą ginčų sprendimą, taip pat atitinkamai panaikinti nepagrįstas kliūtis, visų pirma, piliečių, gyvenančių žemiau skurdo ribos, arba tarpvalstybinių bylų atvejais;

19.  pažymi, kad daugumoje valstybių narių reikalaujama, kad, pradėdamos teismo procesą, šalys sumokėtų teismo mokestį; pabrėžia, kad galimybės pasinaudoti teisine pagalba ir teismo mokesčių lygis daro esminį poveikį naudojimuisi teise kreiptis į teismą, nes tai yra pagrindinė teisė ES, visų pirma, kalbant apie skurdžiai gyvenančius piliečius, ir pabrėžia teisinės pagalbos svarbą užtikrinant, kad silpnesnės šalys galėtų vienodomis sąlygomis kreiptis į teismą; pabrėžia, kad teisinė pagalba vartotojams, kurie gyvena žemiau skurdo ribos, išlieka esminiu pusiausvyrą užtikrinančiu veiksniu; atkreipia dėmesį į tai, kad sunkumai, patiriami siekiant gauti teisinę pagalbą, galėtų būti ypač atgrasantys tais atvejais, kai teismo mokesčiai ar teisinės išlaidos sudaro didelę ieškinio sumos dalį; mano, kad teisinė pagalba turėtų būti susieta su valstybių narių nustatyta skurdo riba; toliau laikosi nuomonės, kad teisinės išlaidos turėtų apskritai būti dar labiau sumažintos, pavyzdžiui, naudojant nacionalinius elektroninius Europos e. teisingumo portalus; ragina valstybes nares pagerinti informacijos teikimą internete naudotojams patogiu būdu užtikrinant, kad piliečiai galėtų išsiaiškinti, ar jie turi teisę į teisinę pagalbą, ir, be kita ko, pagerinti internetine teikiamą informaciją asmenims, kurie turi regos sutrikimų;

20.  ragina Komisiją, prieš baigiant kitų metų iniciatyvą, nustatyti naują bet kokių grupių, kurios gali būti pažeidžiamos arba diskriminuojamos, teisės kreiptis į teismą rodiklį, taip siekiant nustatyti visas galimas kliūtis;

21.  pabrėžia, kad būtina spręsti vis dar esančius lyčių pusiausvyros skirtumus ir didelius vyrų ir moterų teisėjų, visų pirma aukštesniųjų instancijų teismuose ir aukščiausiuose teismuose, skaičiaus skirtumus nacionaliniu ir ES lygmenimis; apgailestauja, kad kai kuriose valstybėse narėse neseniai pastebėtas neigiamas pokytis, susijęs su moterų teisėjų proporcine dalimi;

22.  pabrėžia, kad vis dar reikia daug padaryti siekiant visoje Europoje užtikrinti teismuose dirbančių specialistų lyčių lygybę, be kita ko, skiriant į teisėjo pareigas ir, turint omenyje lyčių stereotipus, skyrimų skaidrumą, darbo ir su darbu nesusijusių pareigų derinimą ar mentorystės praktiką; pabrėžia, kad moterų specialisčių, dirbančių žemesniosios grandies teismų sistemoje (įskaitant ne teismo pareigūnus), ir aukštesniuose teismuose bei prokuratūros tarnybose dirbančių moterų skaičius akivaizdžiai skiriasi; ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų, ypač teisininko profesijos siekiančių moterų aukštojo mokslo srityje, ir skatinti teigiamą požiūrį į moteris teisėjas;

23.  primena 2015 m. Europos Parlamento ir Tarybos bendrą pareiškimą(10), kuriame teigiama, kad valstybės narės, kuo labiau atsižvelgdamos į tikslą pasiekti vyrų ir moterų lygybę, nustatytą Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnyje, turėtų užtikrinti vienodą moterų ir vyrų dalyvavimą, skiriant kandidatus į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo Bendrojo Teismo teisėjus; primygtinai ragina valstybes nares šioje srityje rodyti gerą pavyzdį;

24.  pabrėžia, kad, nors daugiau kaip pusė valstybių narių 2015 m. padidino vienam gyventojui tenkančias išlaidas teismų sistemai, nustatydamos skiriamus finansinius išteklius, valstybės narės daugiausia atsižvelgia į buvusias išlaidas, užuot rėmusiosi faktiniu darbo krūviu arba teismų prašymais;

25.  teigiamai vertina tai, kad daugumoje valstybių narių vis dažniau naudojami alternatyvūs ginčų sprendimo mechanizmai, visų pirma, Europos elektroninio ginčų sprendimo (EGS) platforma, skirta vartotojams ir prekybininkams;

26.  atkreipia dėmesį į tai, kad trūksta su santuoka ir tėvų pareigomis susijusių duomenų; ragina Komisiją įtraukti šiuos duomenis į ES teisingumo rezultatų suvestinę, kai valstybės narės juos paskelbia, ir galbūt tai nustatyti kaip vidutinės trukmės laikotarpio tikslą po to, kai bus peržiūrėtas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo ir vykdymo;

Nepriklausomumas

27.  pabrėžia, kad teisminių institucijų nepriklausomumas, kokybė ir veiksmingumas yra pamatiniai veiksmingos teisingumo sistemos elementai, gyvybiškai svarbūs užtikrinant teisinės valstybės principą, sąžiningą teismo procesą ir piliečių bei įmonių pasitikėjimą teisės sistema; be to, pabrėžia, kad teisminių institucijų nepriklausomumas yra svarbi pamatinio demokratijos principo dalis; mano, kad nepriklausoma teismų sistema yra grindžiama, visų pirma, vyriausybės ir politikos atstovų arba ekonominių interesų turinčių asmenų nesikišimu arba spaudimo nedarymu ir, antra, veiksmingomis garantijomis, kurias teikia teisėjų statusas ir pareigos, ir jų finansine padėtimi; pabrėžia, kad būtina užtikrinti pakankamą autonomiją, siekiant apsaugoti baudžiamojo persekiojimo institucijas nuo nederamos politinės įtakos; todėl ragina Komisiją į ES teisingumo rezultatų suvestinę įtraukti skirsnį, skirtą prokurorų statusui ir jų savarankiškumui; taip pat ragina Komisiją toliau vertinti teismų nepriklausomumo teisines apsaugos priemones, be kita ko, bendradarbiaujant su aukščiausiųjų teismų ir teisminių institucijų tarybų tinklais;

28.  atkreipia dėmesį į tai, kokie svarbūs nešališki, t. y. laisvi nuo savavališkos vykdomosios valdžios įtakos, ir visapusiški teisėjų skyrimo, vertinimo, perkėlimo ar atleidimo mechanizmai;

o
o   o

29.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1)  http://publications.jrc.ec.europa.eu/repository/bitstream/JRC104594/jrc104594__2017_the_judicial_system_and_economic_development_across_eu_member_states.pdf
(2)  http://www.instituteforlegalreform.com/uploads/sites/1/The_Growth_of_Collective_Redress_in_the_EU_A_Survey_of_Developments_in_10_Member_States_April_2017.pdf
(3) http://eige.europa.eu/lt/gender-statistics/dgs
(4) http://www.venice.coe.int/webforms/documents/default.aspx?pdffile=CDL-AD(2016)007-e
(5) OL C 378, 2017 11 9, p. 136.
(6) „Milieu Ltd“ (2011 m.), Lyginamasis tyrimas dėl galimybės kreiptis į teismą lyčių lygybės ir kovos su diskriminacija teisės aktuose (angl. „Comparative study on access to justice in gender equality and anti-discrimination law“), Apibendrinamoji ataskaita, Europos Komisijos Teisingumo GD, Briuselis.
(7)  https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?p=&Ref=CM/Rec(2010)12&Language=lanEnglish&Ver=original&BackColorInternet=C3C3C3&BackColorIntranet=EDB021&BackColorLogged=F5D383&direct=true
(8) http://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/STUD/2017/596804/IPOL_STU(2017)596804_EN.pdf
(9) https://www.coe.int/t/dghl/cooperation/cepej/evaluation/default_en.asp
(10) OL C 436, 2015 12 24, p. 1.

Teisinis pranešimas - Privatumo politika