2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų mobilizavimo siekiant teikti pagalbą Graikijai, Ispanijai, Prancūzijai ir Portugalijai (COM(2018)0150 – C8-0039/2018 – 2018/2029(BUD))

P8_TA(2018)0217 A8-0175/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0150 – C8-0039/2018),

–  atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2012/2002, įsteigiantį Europos Sąjungos solidarumo fondą(1),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(2), ypač į jo 10 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(3), ypač į jo 11 punktą,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A8-0175/2018),

1.  palankiai vertina šį sprendimą, laikydamas jį Sąjungos solidarumo su nukentėjusiais nuo gaivalinių nelaimių Sąjungos piliečiais ir regionais ženklu;

2.  apgailestauja dėl to, kad Sąjungoje 2017 m. nuo gaivalinių nelaimių žuvo tam tikras skaičius žmonių; ragina valstybes nares investuoti į nelaimių prevenciją, sutelkiant reikiamas lėšas ir naudojant Europos struktūrinius ir investicijų fondus, kad ateityje būtų išvengta žmonių aukų;

3.  remia valstybes nares, kurios naudojasi Europos struktūriniais ir investicijų fondais nukentėjusiems regionams atkurti; ragina Komisiją remti partnerystės susitarimų finansinį perskirstymą, kurio šiuo tikslu paprašė valstybės narės, ir kuo greičiau jį patvirtinti;

4.  ragina valstybes nares finansinį įnašą iš Europos Sąjungos solidarumo fondo (ESSF) naudoti skaidriai, užtikrinant sąžiningą paskirstymą nukentėjusiuose regionuose;

5.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl naujo ES civilinės saugos mechanizmo, kaip būdą užkirsti kelią gaivalinėms nelaimėms ir į jas reaguoti; laikosi nuomonės, kad ES civilinės saugos mechanizmas yra konkreti Sąjungos solidarumo išraiška, atitinkanti ESSF tikslus; atsižvelgdamas į tai, primena, kaip svarbu toliau sudaryti atokiausiems regionams specialias prieigos prie ESSF sąlygas, siekiant padėti jiems tvarkytis esant didelei stichinių nelaimių rizikai; ragina tais atvejais, kai informacijos rinkimas yra sudėtingas ir kai tai pagrįsta dėl gaivalinės nelaimės masto, užtikrinti didesnį lankstumą, susijusį su prašymo dėl lėšų mobilizavimo pateikimo galutiniu terminu ir ESSF lėšų naudojimu;

6.  pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui;

7.  paveda Pirmininkui pasirašyti šį sprendimą su Tarybos pirmininku ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

8.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.

PRIEDAS

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų mobilizavimo siekiant suteikti pagalbą Graikijai, Ispanijai, Prancūzijai ir Portugalijai

(Šio priedo tekstas čia nepateikiamas, nes jis atitinka galutinį aktą – Sprendimą (ES) 2018/846.)

(1) OL L 311, 2002 11 14, p. 3. (2) OL L 347, 2013 12 20, p. 884. (3) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.

2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Tarybos pozicijos dėl Europos Sąjungos 2018 finansinių metų Taisomojo biudžeto Nr. 1/2018 projekto, pridedamo prie pasiūlymo dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų mobilizavimo siekiant suteikti pagalbą Graikijai, Ispanijai, Prancūzijai ir Portugalijai (08109/2018 – C8-0181/2018 – 2018/2030(BUD))

P8_TA(2018)0218 A8-0176/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(1), ypač į jo 41 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2018 finansinių metų bendrąjį biudžetą, galutinai priimtą 2017 m. lapkričio 30 d.(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(3) (toliau – DFP reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(4),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 26 d. Tarybos sprendimą 2014/335/ES, Euratomas dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos(5),

–  atsižvelgdamas į Taisomojo biudžeto Nr. 1/2018 projektą, kurį Komisija priėmė 2018 m. vasario 22 d. (COM(2018)0155),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 14 d. priimtą ir tą pačią dieną Europos Parlamentui perduotą Tarybos poziciją dėl Taisomojo biudžeto Nr. 1/2018 projekto (08109/2018 – C8‑0181/2018),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 88 ir 91 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A8-0176/2018),

A.  kadangi Taisomojo biudžeto Nr. 1/2018 projektas apima siūlomą Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų mobilizavimą siekiant suteikti pagalbą Graikijai (dėl žemės drebėjimų Lesbo saloje), Prancūzijai (dėl Sen Marteną ir Gvadelupą nusiaubusių uraganų), Portugalijai (dėl miško gaisrų centrinėje šalies dalyje) ir Ispanijai (dėl miško gaisrų Galisijoje);

B.  kadangi todėl Komisija siūlo iš dalies pakeisti 2018 m. Sąjungos biudžetą ir padidinti biudžeto eilutės Nr. 13 06 01 „Pagalba valstybėms narėms didelės gaivalinės nelaimės atveju, kai itin nukenčia gyvenimo sąlygos, gamtinė aplinka ar ekonomika“ lėšas 97 646 105 EUR suma – tiek įsipareigojimų, tiek mokėjimų asignavimų;

C.  kadangi, kaip apibrėžta DFP reglamente, Europos Sąjungos solidarumo fondas yra speciali priemonė ir atitinkami įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimai turi būti įtraukti į biudžetą viršijant DFP viršutines ribas;

1.  patvirtina Tarybos poziciją dėl Taisomojo biudžeto Nr. 1/2018 projekto;

2.  paveda Pirmininkui paskelbti, kad Taisomasis biudžetas Nr. 1/2018 yra galutinai priimtas, ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Audito Rūmams ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL L 298, 2012 10 26, p. 1. (2) OL L 57, 2018 2 28. (3) OL L 347, 2013 12 20, p. 884. (4) OL C 373, 2013 12 20, p. 1. (5) OL L 168, 2014 6 7, p. 105.

2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, kuriuo iš dalies keičiami Reglamentas (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių ir Reglamentas (ES) 2016/1037 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (05700/1/2018 – C8-0168/2018 – 2013/0103(COD))

P8_TA(2018)0219 A8-0182/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: antrasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į per pirmąjį svarstymą priimtą Tarybos poziciją (05700/1/2018 – C8‑0168/2018),

–  atsižvelgdamas į savo per pirmąjį svarstymą priimtą poziciją(1) dėl Komisijos pasiūlymo Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0192),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 67a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto rekomendaciją antrajam svarstymui (A8-0182/2018),

1.  pritaria per pirmąjį svarstymą priimtai Tarybos pozicijai;

2.  pažymi, kad aktas priimtas remiantis Tarybos pozicija;

3.  paveda Pirmininkui pasirašyti aktą su Tarybos pirmininku pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 297 straipsnio 1 dalį;

4.  paveda generaliniam sekretoriui pasirašyti aktą, patikrinus, ar tinkamai įvykdytos visos procedūros ir, susitarus su Tarybos generaliniu sekretoriumi, pasirūpinti, kad šis aktas būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 443, 2017 12 22, p. 934.

2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo (paraiška „EGF/2018/000 TA 2018 – techninė pagalba, teikiama Komisijos iniciatyva“) (COM(2018)0165 – C8-0131/2018 – 2018/2048(BUD))

P8_TA(2018)0220 A8-0172/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0165 – C8-0131/2018),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1309/2013 dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (2014–2020 m.), kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1927/2006(1) (toliau – EGF reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(2), ypač į jo 12 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(3) (2013 m. gruodžio 2 d. tarpinstitucinis susitarimas), ypač į jo 13 punktą,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. balandžio 5 d. rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo (EGF/2017/000 TA 2017 – techninė pagalba, teikiama Komisijos iniciatyva)(4),

–  atsižvelgdamas į trišalio dialogo procedūrą, numatytą pagal 2013 m. gruodžio 2 d. tarpinstitucinio susitarimo 13 punktą,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A8-0172/2018),

A.  kadangi Sąjunga, siekdama teikti papildomą paramą darbuotojams, patiriantiems žalą dėl esminių struktūrinių pasaulio prekybos sistemos pokyčių ar pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės, ir padėti jiems vėl integruotis į darbo rinką, nustatė teisėkūros ir biudžetines priemones;

B.  kadangi, remiantis 2008 m. liepos 17 d. taikinimo posėdyje patvirtinta bendra Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos deklaracija ir tinkamai atsižvelgiant į 2013 m. gruodžio 2 d. TIS nuostatas dėl sprendimų mobilizuoti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) lėšas priėmimo, Sąjungos parama atleistiems darbuotojams turėtų būti dinamiška ir kuo greičiau ir veiksmingiau prieinama;

C.  kadangi priimtas EGF reglamentas atitinka Parlamento ir Tarybos pasiektą susitarimą vėl pradėti taikyti su krize susijusį mobilizavimo kriterijų, padidinti Sąjungos finansinį įnašą iki 60 proc. bendrų išlaidų, numatomų pagal siūlomas priemones, padidinti EGF paraiškų nagrinėjimo Komisijoje, Parlamente ir Taryboje veiksmingumą sutrumpinant jų vertinimo ir tvirtinimo laiką, išplėsti reikalavimus atitinkančių veiksmų ir paramos gavėjų sąrašą, įtraukiant į jį savarankiškai dirbančius asmenis ir jaunimą ir finansuoti paskatas nuosavam verslui steigti;

D.  kadangi EGF skirtas didžiausias metinis biudžetas – 150 mln. EUR (2011 m. kainomis) ir kadangi EGF reglamento 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog Komisijos iniciatyva techninei pagalbai gali būti skiriama 0,5 proc. šios sumos (t. y. 861 515 EUR 2018 m.) siekiant finansuoti parengiamąją, stebėjimo, duomenų rinkimo ir žinių bazės kūrimo, administracinės ir techninės pagalbos, informavimo ir komunikacijos, taip pat audito, kontrolės ir vertinimo veiklą, būtiną EGF reglamentui įgyvendinti;

E.  kadangi Europos Parlamentas jau ne kartą yra pabrėžęs, jog reikia gerinti EGF, kaip Sąjungos paramos atleistiems darbuotojams priemonės, pridėtinę vertę, veiksmingumą ir didinti EGF paramos gavėjų įsidarbinimo galimybes;

F.  kadangi siūloma 345 000 EUR suma 2018 m. atitinka apytikriai 0,2 proc. EGF didžiausio metinio biudžeto;

1.  pritaria, kad Komisijos siūlomos priemonės būtų finansuojamos kaip techninė parama pagal EGF reglamento 11 straipsnio 1 ir 4 dalis ir 12 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis;

2.  pripažįsta stebėjimo ir duomenų rinkimo svarbą; primena, jog svarbu, kad tinkamai sudarytos tvirtos statistinių duomenų eilutės būtų lengvai prieinamos ir suprantamos; palankiai vertina planuojamą būsimą 2019 m. dvimečių ataskaitų paskelbimą ir prašo tas ataskaitas viešai paskelbti ir išplatinti visoje Sąjungoje;

3.  primena EGF skirtos interneto svetainės svarbą, kuri turėtų būti prieinama visiems Sąjungos piliečiams, ir ragina užtikrinti daugiau matomumo; pabrėžia, kad teikiant informaciją plačiajai visuomenei svarbi daugiakalbystė; teigiamai vertina Komisijos ketinimą naujus EGF interneto svetainės įrašus išversti į visas oficialiąsias Sąjungos kalbas; prašo internetinę aplinką padaryti patogesnę naudotojams ir ragina Komisiją pagerinti savo leidinių ir audiovizualinių priemonių turinio vertę, kaip numatyta EGF reglamento 11 straipsnio 4 dalyje; siūlo Komisijai pagerinti savo komunikaciją socialinėje žiniasklaidoje ir alternatyviose platformose;

4.  džiaugiasi tuo, kad tęsiamas su standartinėmis EGF paraiškų teikimo ir administravimo procedūromis susijęs darbas, naudojant elektroninio keitimosi duomenimis sistemos (SFC 2014) funkcijas, kurios sudaro galimybes supaprastinti paraiškų teikimą ir greičiau jas tvarkyti, taip pat užtikrinti geresnį ataskaitų teikimą; ragina Komisiją veiksmingiau keistis informacija apie vykdomus procesus su valstybėmis narėmis ir ragina valstybes nares tą patį daryti tarpusavyje; pažymi, kad Komisija palengvino EGF finansines operacijas, sukurdama elektroninio keitimosi duomenimis sistemos (SFC) ir apskaitos ir finansinės informacijos sistemos ABAC sąsają; atkreipia dėmesį į tai, kad ją reikia tik geriau suderinti ir pritaikyti prie galimų pokyčių, ribojant faktinį EGF indėlį į to tipo išlaidas;

5.  atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija ketina investuoti 105 000 EUR techninei pagalbai skirto biudžeto lėšų į trijų EGF kontaktinių asmenų ekspertų grupės susitikimų surengimą; pripažįsta, kad rengiant kitą daugiametę finansinę programą naudinga surengti papildomą kontaktinių asmenų ekspertų grupės posėdį; taip pat atkreipia dėmesį į Komisijos ketinimą investuoti 120 000 EUR į tinklaveiką, rengiant seminarus, kuriuose dalyvautų valstybių narių, EGF paramą įgyvendinančių valdžios institucijų ir socialinių partnerių atstovai; dar kartą ragina Komisiją, laikantis pagrįstų terminų ir vadovaujantis atitinkamomis Pagrindų susitarimo dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių(5) nuostatomis, kviesti Parlamentą dalyvauti ekspertų grupės susitikimuose ir seminaruose;

6.  džiaugiasi Komisijos pasirengimu, jeigu būtų įmanoma, pakviesti EGF darbo grupės narius dalyvauti EGF tinklaveikos seminare; ragina Komisiją, vadovaujantis atitinkamomis Pagrindų susitarimo dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių nuostatomis, toliau kviesti Parlamentą dalyvauti tokiuose susitikimuose ir seminaruose; palankiai vertina tai, kad taip pat kviečiami dalyvauti socialiniai partneriai;

7.  primena tinklaveikos ir keitimosi informacija EGF klausimais svarbą siekiant skleisti geriausią patirtį; todėl pritaria tam, kad be ekspertų grupės posėdžių būtų surengti du tinklaveikos seminarai EGF įgyvendinimo klausimu; tikisi, kad tas keitimasis informacija taip pat padės parengti geresnes ir išsamesnes ataskaitas, kuriose būtų nurodytas sėkmingo paraiškų finansavimo valstybėse narėse rodiklis, ypač paramos gavėjų pakartotinio įsidarbinimo rodiklis;

8.  pabrėžia, kad svarbu toliau stiprinti visų subjektų, dalyvaujančių teikiant EGF paraiškas, ryšius, įskaitant, visų pirma, socialinius partnerius ir regiono ir vietos lygmens suinteresuotuosius subjektus, siekiant sukurti kiek galima daugiau sąveikos; pabrėžia, kad turėtų būti stiprinama nacionalinių kontaktinių asmenų ir regiono ar vietos lygmens paramos teikimo partnerių sąveika ir reikėtų aiškiai nurodyti komunikavimo ir paramos teikimo tvarką bei informacijos teikimo būdus (vidinis suskirstymas, užduotys ir atsakomybės sritys), o visi susiję partneriai turėtų dėl to susitarti;

9.  pabrėžia, kad svarbu didinti bendrą informuotumą apie EGF ir jo matomumą; primena paraiškas teikiančioms valstybėms narėms jų vaidmenį viešinant EGF finansuojamus veiksmus tiksliniams paramos gavėjams, vietos ir regionų valdžios institucijoms, socialiniams partneriams, žiniasklaidai ir plačiajai visuomenei, kaip nustatyta EGF reglamento 12 straipsnyje;

10.  pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui;

11.  paveda Pirmininkui pasirašyti šį sprendimą su Tarybos pirmininku ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

12.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.

PRIEDAS

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo (EGF/2018/000 TA 2018 – Komisijos iniciatyva teikiama techninė pagalba)

(Šio priedo tekstas čia nepateikiamas, nes jis atitinka galutinį aktą – Sprendimą (ES) 2018/845.)

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 855. (2) OL L 347, 2013 12 20, p. 884. (3) OL C 373, 2013 12 20, p. 1. (4) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0116. (5) OL L 304, 2010 11 20, p. 47.

2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų kukurūzų GA21 (MON-ØØØ21-9), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų projekto (D056125-02 – 2018/2698(RSP))

P8_TA(2018)0221 B8-0232/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo atnaujinamas leidimas pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų kukurūzų GA21 (MON-ØØØ21-9), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, projektą (D056125-02),

–  atsižvelgdamas į 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų(1), ypač į jo 11 straipsnio 3 dalį ir 23 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į tai, kad Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 35 straipsnyje nurodytas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas per 2018 m. balandžio 23 d. vykusį balsavimą nusprendė nuomonės neteikti,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai(2), 11 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos maisto saugos tarnybos 2017 m. rugsėjo 21 d. priimtą nuomonę, kuri paskelbta 2017 m. spalio 24 d.(3),

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (COM(2017)0085, COD(2017)0035),

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas, kuriose buvo prieštaraujama leidimui naudoti genetiškai modifikuotus organizmus(4),

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 106 straipsnio 2 ir 3 dalis,

A.  kadangi Komisijos sprendimu 2008/280/EB(5) buvo leista teikti rinkai maistą ir pašarus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų kukurūzų GA21 (toliau – kukurūzai GA21); kadangi tas leidimas naudoti ta pačia paskirtimi, kaip ir bet kuriuos kitus kukurūzus, išskyrus auginimą, taip pat apima ir kitus nei maistas ar pašarai produktus, kurių sudėtyje yra kukurūzų GA21 arba kurie iš jų sudaryti;

B.  kadangi prieš priimant Sprendimą 2008/280/EB, t. y. 2007 m. rugsėjo 13 d. Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 6 ir 18 straipsnius priėmė palankią nuomonę, kuri paskelbta 2007 m. spalio 2 d.(6) (toliau – EFSA 2007);

C.  kadangi 2016 m. spalio 6 d. įmonė „Syngenta France SAS“, atstovaujanti įmonei „Syngenta Crop Protection AG“ (Šveicarija), pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 11 ir 23 straipsnius Komisijai pateikė prašymą atnaujinti pirmiau minėtą leidimą pateikti rinkai;

D.  kadangi 2017 m. rugsėjo 21 d. EFSA pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 6 ir 18 straipsnius priėmė palankią nuomonę, kuri paskelbta 2017 m. spalio 24 d.(7) (toliau – EFSA 2017);

E.  kadangi kukurūzai GA21 buvo sukurti tam, kad būtų atsparūs glifosatui, suaktyvinant modifikuotą baltymą EPSPS;

F.  kadangi papildomo herbicido (šiuo atveju – glifosato) naudojimas yra įprastos žemės ūkio praktikos auginant herbicidams atsparius augalus dalis, galima tikėtis, kad derliuje bus purkštų medžiagų liekanų, kurios yra neišvengiamos; kadangi įrodyta, kad herbicidams atspariems genetiškai modifikuotiems augalams naudojama daugiau papildomų herbicidų nei tokiems pat tradiciniams augalams;

G.  kadangi atitinkamai numatoma, kad kukurūzai GA21 bus apdorojami ir didesnėmis, ir pakartotinėmis glifosato dozėmis, o dėl to ne tik padidės jų likučių kiekiai nuimame derliuje, bet ir gali būti padarytas poveikis genetiškai modifikuotų kukurūzų sudėčiai ir jų agronominėms savybėms;

H.  kadangi per trijų mėnesių konsultacijų laikotarpį valstybės narės pateikė daug kritinių pastabų dėl nuomonių EFSA 2007(8) ir EFSA 2017(9); kadangi, pavyzdžiui, valstybės narės kritikavo tai, kad prieš padarant išvadas dėl kukurūzų GA21 rizikos vertinimo, reikia daugiau informacijos, kad nebuvo pateikti duomenys, kuriais patvirtinama saugaus naudojimo istorija, kad kukurūzų GA21 stebėsenos ataskaitose leidimo galiojimo laikotarpiu buvo esminių trūkumų ir kad įgyvendintas stebėsenos metodas ne visai atitiko Direktyvą 2001/18/EB;

I.  kadangi pati EFSA genetiškai modifikuotų organizmų grupė (EFSA GMO grupė) mano, kad reikia toliau diskutuoti su pareiškėjais ir rizikos valdytojais dėl praktinio aplinkos stebėsenos po pateikimo į rinką planų, susijusių su importuoti ir apdirbti skirtais genetiškai modifikuotais (GM) augalais, įgyvendinimo;

J.  kadangi tebėra neatsakyta į klausimus dėl glifosato kancerogeniškumo; kadangi EFSA 2015 m. lapkričio mėn. pateikė išvadą, kad glifosatas tikriausiai nėra kancerogeniškas, o Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA) 2017 m. kovo mėn. pateikė išvadą, kad jis nebuvo priskirtas jokiai kategorijai; kadangi, priešingai, 2015 m. Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautinė vėžio mokslinių tyrimų agentūra glifosatą priskyrė prie galimų žmonėms pavojingų kancerogenų;

K.  kadangi Parlamentas įsteigė specialųjį komitetą Sąjungos pesticidų autorizacijos procedūros klausimais, kuris padės nustatyti, ar atliekant rizikos vertinimo procedūrą buvo laikomasi atitinkamų Sąjungos mokslinių standartų ir ar pramonė padarė netinkamą įtaką Sąjungos agentūrų išvadoms dėl glifosato kancerogeniškumo;

L.  kadangi apskritai, EFSA Pesticidų specialistų grupės teigimu, negalima padaryti išvadų dėl liekanų, liekančių po genetiškai modifikuotų augalų purškimo glifosato preparatais, saugumo(10); kadangi komerciniuose purškiamojo glifosato preparatuose naudojami priedai ir jų mišiniai gali pasirodyti esą toksiškesni nei vien tik veiklioji medžiaga(11);

M.  kadangi Sąjunga jau pašalino iš rinkos priedą glifosatą, žinomą kaip polietoksiluoto lajaus aminas, kilus susirūpinimui dėl jo toksiškumo; kadangi šalyse, kuriose auginami kukurūzai GA21, problemas keliantys priedai ir mišiniai vis dar gali būti neuždrausti (Argentinoje, Brazilijoje, Kanadoje, Japonijoje, Paragvajuje, Filipinuose, Pietų Afrikoje, JAV, Urugvajuje ir Vietname);

N.  kadangi informacija apie herbicidų ir jų metabolitų liekaną yra būtina nuodugniam herbicidams atsparių genetiškai modifikuotų augalų rizikos vertinimui atlikti; kadangi laikoma, kad liekanos, liekančios po purškimo herbicidais, nepatenka į EFSA GMO grupės kompetencijos sritį; kadangi nebuvo įvertintas kukurūzų GA21 purškimo glifosatu poveikis;

O.  kadangi šiuo metu nereikalaujama, kad valstybės narės vertintų glifosato liekanas ant importuojamų kukurūzų, siekiant užtikrinti atitiktį didžiausiai leidžiamajai liekanų koncentracijai pagal 2018, 2019 ir 2020 m. suderintą daugiametę kontrolės programą, laikantis Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/660(12), ir to nebus reikalaujama 2019, 2020 bei 2021 m. laikotarpiu(13); kadangi dėl to nežinoma, ar glifosato liekanos ant importuojamų kukurūzų GA21 atitinka ES didžiausią leidžiamąją liekanų koncentraciją;

P.  kadangi, inter alia, kukurūzai GA21 yra auginami Argentinoje; kadangi neigiamas glifosato naudojimo poveikis biologinei įvairovei ir aplinkai yra plačiai patvirtintas dokumentais; kadangi Sąjunga yra įsipareigojusi siekti JT darnaus vystymosi tikslų, o tai apima įsipareigojimą iki 2030 m. iš esmės sumažinti mirčių ir susirgimų dėl pavojingų cheminių medžiagų ir oro, vandens bei dirvožemio taršos ir užteršimo skaičių (3-iojo darnaus vystymosi tikslo 3.9 uždavinys)(14);

Q.  kadangi Sąjunga yra įsipareigojusi laikytis politikos suderinamumo vystymosi labui, kuriuo siekiama kuo labiau sumažinti prieštaravimus ir užtikrinti sąveiką tarp įvairių Sąjungos politikos krypčių, įskaitant prekybos, aplinkos ir žemės ūkio sričių politiką, kad besivystančios šalys gautų naudos ir padidėtų vystomojo bendradarbiavimo veiksmingumas;

R.  kadangi EFSA padarė išvadą, kad visais, išskyrus vieną, reprezentatyvaus glifosato naudojimo apdorojant tradicinius augalus (t. y. ne genetiškai modifikuotus augalus) atvejais buvo keliamas pavojus netiksliniams laukiniams sausumos stuburiniams gyvūnams, ir taip pat nustatė didelę ilgalaikę riziką žinduoliams kai kuriais pagrindiniais naudojimo apdorojant tradicinius augalus atvejais(15); kadangi ECHA klasifikavo glifosatą kaip toksišką medžiagą vandens organizmams, kurios poveikis yra ilgalaikis; kadangi neigiamas glifosato naudojimo poveikis biologinei įvairovei ir aplinkai yra plačiai patvirtintas dokumentais; kadangi, pavyzdžiui, 2017 m. JAV tyrime nustatyta neigiama glifosato naudojimo ir suaugusių drugelių monarchų gausos koreliacija, ypač regionuose, kuriuose sutelkta daug žemės ūkio veiklos(16);

S.  kadangi, dar kartą leidus pateikti rinkai kukurūzus GA21, toliau didės jų auginimo trečiosiose valstybėse paklausa; kadangi, kaip minėta pirmiau, palyginti su genetiškai nemodifikuotais augalais, manoma, kad herbicidams atspariems genetiškai modifikuotiems augalams apdoroti naudojamos didesnės ir pakartotinės herbicido dozės, nes jie buvo specialiai sukurti šiuo tikslu;

T.  kadangi Sąjunga yra JT Biologinės įvairovės konvencijos šalis, o šia konvencija jos šalims nustatyta pareiga užtikrinti, kad jų jurisdikcijai priklausančia veikla tos valstybės aplinkai nebūtų daroma žala(17); kadangi sprendimas dar kartą leisti naudoti kukurūzus GA21 priklauso Sąjungos jurisdikcijai;

U.  kadangi genetiškai modifikuotų augalų, atsparių keliems atrinktiems herbicidams, kūrimą daugiausia lemia sparti glifosatui atsparių piktžolių evoliucija šalyse, kuriose auginama labai daug genetiškai modifikuotų augalų; kadangi 2015 m. visame pasaulyje buvo bent 29 glifosatui atsparios piktžolių rūšys(18);

V.  kadangi Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 35 straipsnyje nurodytas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas po 2018 m. balandžio 23 d. vykusio balsavimo nusprendė nuomonės neteikti;

W.  kadangi Komisija ne kartą apgailestavo dėl to, kad nuo to laiko, kai įsigaliojo Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003, ji turėdavo priimti sprendimus dėl leidimų be Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto paramos ir kad dokumentų sugrąžinimas Komisijai, kad ji priimtų galutinį sprendimą, – tai retai taikoma visos procedūros išimtis – tapo norma priimant sprendimus dėl genetiškai modifikuotų maisto produktų ir pašarų leidimų; kadangi Komisijos pirmininkas J. C. Juncker taip pat apgailestavo dėl šios praktikos kaip nedemokratiškos(19);

X.  kadangi 2015 m. spalio 28 d. per pirmąjį svarstymą(20) Parlamentas atmetė 2015 m. balandžio 22 d. pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003, ir paragino Komisiją jį atsiimti ir pateikti naują pasiūlymą;

Y.  kadangi Reglamento (ES) Nr. 182/2011 14 konstatuojamojoje dalyje tvirtinama, kad Komisija turėtų kiek įmanoma stengtis neprieštarauti bet kokiai vyraujančiai pozicijai, kuri susiformuotų apeliaciniame komitete ir pagal kurią įgyvendinimo aktas, visų pirma jo nuostatos tokiais jautriais klausimais kaip vartotojų sveikata, maisto sauga ir aplinka, būtų pripažįstamas netinkamu;

Z.  kadangi Reglamente (EB) Nr. 1829/2003 nustatyta, kad genetiškai modifikuotas maistas arba pašarai turi nedaryti neigiamo poveikio žmonių ir gyvūnų sveikatai arba aplinkai ir kad Komisija, rengdama sprendimą atnaujinti leidimą, turi atsižvelgti į visas atitinkamas Sąjungos teisės aktų nuostatas ir kitus teisėtus veiksnius, susijusius su svarstomu dalyku;

1.  mano, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas viršija Reglamente (EB) Nr. 1829/2003 numatytus įgyvendinimo įgaliojimus;

2.  mano, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas neatitinka Sąjungos teisės, nes jis nesuderinamas su Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 tikslu, pagal kurį, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 178/2002(21) nustatytais bendraisiais principais, siekiama nustatyti pagrindą, leidžiantį užtikrinti aukštą žmonių gyvybės ir sveikatos, gyvūnų sveikatos ir gerovės, taip pat aplinkos ir vartotojų interesų apsaugos lygį kalbant apie genetiškai modifikuotą maistą ir pašarus, sykiu užtikrinant veiksmingą vidaus rinkos veikimą;

3.  prašo Komisijos atsiimti savo įgyvendinimo sprendimo projektą;

4.  ragina Komisiją sustabdyti bet kokių įgyvendinimo sprendimų, susijusių su paraiškomis dėl leidimo naudoti genetiškai modifikuotus organizmus, įgyvendinimą iki tol, kol bus persvarstyta leidimų teikimo procedūra ir panaikinti dabar galiojančios procedūros, kuri pasirodė esanti netinkama, trūkumai;

5.  ypač ragina Komisiją vykdyti savo įsipareigojimus pagal JT Biologinės įvairovės konvenciją ir sustabdyti visą genetiškai modifikuotų augalų, kurie yra atsparūs glifosatui, importą;

6.  ragina Komisiją nesuteikti leidimo jokiems herbicidams atspariems genetiškai modifikuotiems augalams, jeigu neatliktas visapusiškas liekanų po purškimo papildomais herbicidais ir jų komercinių formulių preparatais, naudojamais auginimo šalyse, vertinimas;

7.  ragina Komisiją visapusiškai integruoti papildomų herbicidų naudojimo ir jų liekanų rizikos vertinimą į herbicidams atsparių genetiškai modifikuotų augalų rizikos vertinimą nepriklausomai nuo to, ar genetiškai modifikuotą augalą ketinama auginti Sąjungoje, ar importuoti maistui ir pašarams;

8.  pakartoja savo įsipareigojimą paspartinti darbą rengiant Komisijos pasiūlymą, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 182/2011, skubos tvarka ir užtikrinti, kad, inter alia, jeigu, be kita ko, Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas nepateiktų nuomonės dėl auginimui arba maistui ir pašarams skirtų GMO patvirtinimo, Komisija atsiimtų pasiūlymą; ragina Tarybą nedelsiant paspartinti darbą rengiant minėtą Komisijos pasiūlymą;

9.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 268, 2003 10 18, p. 1. (2) OL L 55, 2011 2 28, p. 13. (3) https://efsa.onlinelibrary.wiley.com/doi/10.2903/j.efsa.2017.5006 (4) ––––––––––––––––––––––– – 2014 m. sausio 16 d. rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl auginti skirto kukurūzų produkto (Zea mays L., linija 1507), genetiškai modifikuoto, kad būtų atsparesnis tam tikriems Lepidoptera būrio kenkėjams, pateikimo rinkai pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/18/EB (OL C 482, 2016 12 23, p. 110).2015 m. gruodžio 16 d. rezoliucija dėl 2015 m. gruodžio 4 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimo (ES) 2015/2279, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų NK603 × T25, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti (OL C 399, 2017 11 24, p. 71).2016 m. vasario 3 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 87705 × MON 89788, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 35, 2018 1 31, p. 19).2016 m. vasario 3 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 87708 × MON 89788, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 35, 2018 1 31, p. 17).2016 m. vasario 3 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų FG72 (MST-FGØ72-2) projekto (OL C 35, 2018 1 31, p. 15).2016 m. birželio 8 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt11 × MIR162 × MIR604 × GA21 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, kuriuose yra dvi ar trys modifikacijos Bt11, MIR162, MIR604 ir GA21, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 86, 2018 3 6, p. 108).2016 m. birželio 8 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl genetiškai modifikuotų gvazdikų (Dianthus caryophyllus L., linija SHD-27531-4) pateikimo rinkai projekto (OL C 86, 2018 3 6, p. 111).2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pratęsiamas leidimas pateikti rinkai auginti skirtų genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 810 sėklas, projekto (priimti tekstai, P8_TA(2016)0388).2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 810 produktus projekto (priimti tekstai, P8_TA(2016)0389).2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl auginti skirtų genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt11 sėklų pateikimo rinkai projekto (priimti tekstai, P8_TA(2016)0386).2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl auginti skirtų genetiškai modifikuotų kukurūzų 1507 sėklų pateikimo rinkai projekto (priimti tekstai, P8_TA(2016)0387).2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės 281-24-236 × 3006-210-23 × MON 88913, kurie iš jos sudaryti arba iš jos pagaminti, projekto (priimti tekstai, P8_TA(2016)0390).2017 m. balandžio 5 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt11 × 59122 × MIR604 × 1507 × GA21 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, kuriuose yra dvi, trys ar keturios modifikacijos Bt11, 59122, MIR604, 1507 ir GA21, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, projekto (priimti tekstai, P8_TA(2017)0123).2017 m. gegužės 17 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų kukurūzų DAS-40278-9, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų projekto (priimti tekstai, P8_TA(2017)0215).2017 m. gegužės 17 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės GHB119 (BCS-GHØØ5-8), kurie iš jos sudaryti arba kurie iš jos pagaminti, projekto (priimti tekstai, P8_TA(2017)0214).2017 m. rugsėjo 13 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų DAS-68416-4, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų projekto (priimti tekstai, P8_TA(2017)0341).2017 m. spalio 4 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų FG72 × A5547-127, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų projekto (priimti tekstai, P8_TA(2017)0377).2017 m. spalio 4 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų DAS-44406-6, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2017)0378).2017 m. spalio 24 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų kukurūzų 1507 (DAS-Ø15Ø7-1), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų projekto (priimti tekstai, P8_TA(2017)0396).2017 m. spalio 24 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų 305423 × 40-3-2 (DP-3Ø5423-1 × MON-Ø4Ø32-6), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų projekto (priimti tekstai, P8_TA(2017)0397).2017 m. spalio 24 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų aliejinių rapsų MON 88302 x Ms8 x Rf3 (MON-883Ø2-9 × ACSBNØØ5-8 × ACS-BNØØ3-6), MON 88302 x Ms8 (MON-883Ø2-9 × ACSBNØØ5-8) ir MON 88302 x Rf3 (MON-883Ø2-9 × ACS-BNØØ3-6), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų projekto (priimti tekstai, P8_TA(2017)0398).2018 m. kovo 1 d., ketvirtadienis rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų kukurūzų 59122 (DAS-59122-7), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų projekto (priimti tekstai, P8_TA(2018)0051).2018 m. kovo 1 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 87427 × MON 89034 × NK603 (MON-87427-7 × MON-89Ø34-3 × MON-ØØ6Ø3-6) ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, kuriuose derinamos dvi iš modifikacijų MON 87427, MON 89034 ir NK603, kurie iš jų sudaryti arba pagaminti, ir kuriuo panaikinamas Sprendimas 2010/420/ES, projekto (priimti tekstai, P8_TA(2018)0052).2018 m. gegužės 3 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pratęsiamas leidimas pateikti į rinką maisto produktus ir pašarus, pagamintus iš genetiškai modifikuotų cukrinių runkelių H7-1 (KM-ØØØH71-4), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, projekto (priimti tekstai, P8_TA(2018)0197). (5) 2008 m. kovo 28 d. Komisijos sprendimas 2008/280/EB dėl leidimo pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra, kurie sudaryti ar pagaminti iš genetiškai modifikuotų kukurūzų GA21 (MON-ØØØ21-9), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 (OL L 87, 2008 3 29, p. 19); (6) https://www.efsa.europa.eu/fr/efsajournal/pub/541 (7) https://efsa.onlinelibrary.wiley.com/doi/10.2903/j.efsa.2017.5006 (8) G priedas, valstybių narių pastabos, http://registerofquestions.efsa.europa.eu/roqFrontend/questionLoader?question=EFSA-Q-2005-226 (9) G priedas, valstybių narių pastabos, http://registerofquestions.efsa.europa.eu/roqFrontend/questionDocumentsLoader?question=EFSA-Q-2016-00714 (10) EFSA tarpusavio vertinimo išvada dėl veikliosios medžiagos glifosato keliamos pesticido rizikos vertinimo. EFSA leidinys, 2015 m., 13 (11):4302 http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.2903/j.efsa.2015.4302/epdf. (11) https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3955666 (12) 2017 m. balandžio 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/660 dėl 2018, 2019 ir 2020 m. suderintos daugiametės Sąjungos kontrolės programos, skirtos užtikrinti, kad nebūtų viršijama didžiausia leidžiamoji pesticidų liekanų koncentracija augaliniuose ir gyvūniniuose maisto produktuose bei ant jų, ir pesticidų liekanų poveikiui vartotojams įvertinti (OL L 94, 2017 4 7, p. 12). (13) 2018 m. balandžio 9 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/555 dėl 2019, 2020 ir 2020 m. suderintos daugiametės Sąjungos kontrolės programos, skirtos užtikrinti, kad nebūtų viršijama didžiausia leidžiamoji pesticidų liekanų koncentracija augaliniuose ir gyvūniniuose maisto produktuose bei ant jų, ir pesticidų liekanų poveikiui vartotojams įvertinti (OL L 92, 2018 4 10, p. 6). (14) https://sustainabledevelopment.un.org/sdg3 (15) https://efsa.onlinelibrary.wiley.com/doi/epdf/10.2903/j.efsa.2015.4302 (16) https://onlinelibrary.wiley.com/doi/abs/10.1111/ecog.02719 (17) 3 straipsnis, https://www.cbd.int/convention/articles/default.shtml?a=cbd-03. (18) https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC5606642/ (19) Žr., pavyzdžiui, Europos Parlamento plenarinio posėdžio įžanginę kalbą, įtrauktą į kitos kadencijos Europos Komisijai skirtas politines gaires (2014 m. liepos 15 d., Strasbūras), arba 2016 m. pranešimą apie Sąjungos padėtį (2016 m. rugsėjo 14 d., Strasbūras). (20) OL C 355, 2017 10 20, p. 165. (21) OL L 31, 2002 2 1, p. 1.

2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų 1507 × 59122 × MON 810 × NK603 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, kuriuose yra dvi ar trys modifikacijos 1507, 59122, MON 810 ir NK603, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, ir kuriuo panaikinami sprendimai 2009/815/EB, 2010/428/ES ir 2010/432/ES pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, projekto (D056123-02 – 2018/2699(RSP))

P8_TA(2018)0222 B8-0233/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos įgyvendinimo sprendimą, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų 1507 × 59122 × MON 810 × NK603 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, kuriuose yra dvi ar trys modifikacijos 1507, 59122, MON 810 ir NK603, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, ir kuriuo panaikinami sprendimai 2009/815/EB, 2010/428/ES ir 2010/432/ES pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, projektą (D056123-02),

–  atsižvelgdamas į 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų(1), ypač į jo 7 straipsnio 3 dalį ir 19 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į tai, kad Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 35 straipsnyje nurodytas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas per 2018 m. balandžio 23 d. vykusį balsavimą nusprendė nuomonės neteikti,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai(2), 11 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos maisto saugos tarnybos 2017 m. lapkričio 14 d. priimtą nuomonę, kuri paskelbta 2017 m. lapkričio 28 d.(3),

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (COM(2017)0085, COD(2017)0035),

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas, kuriose buvo prieštaraujama leidimui naudoti genetiškai modifikuotus organizmus(4),

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 106 straipsnio 2 ir 3 dalis,

A.  kadangi 2011 m. vasario 3 d. bendrovė „Pioneer Overseas Corporation“ bendrovės „Pioneer Hi-Bred International Inc.“, Jungtinės Valstijos, vardu pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 5 ir 17 straipsnius Nyderlandų nacionalinei kompetentingai institucijai pateikė paraišką dėl maisto produktų, maisto sudedamųjų dalių ir pašarų, kuriuose yra modifikuotų kukurūzų 1507 × 59122 × MON 810 × NK603, kurie iš jų sudaryti ar pagaminti, pateikimo rinkai (toliau – paraiška); kadangi paraiška taip pat apėmė produktų, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų 1507 × 59122 × MON 810 × NK603 (toliau – genetiškai modifikuoti kukurūzai) arba kurie iš jų sudaryti, pateikimą rinkai siekiant juos naudoti pagal kitą paskirtį – ne maistui ir ne pašarams, išskyrus auginimą;

B.  kadangi paraiškoje pateikta dešimt genetiškai modifikuotus kukurūzus sudarančių modifikacijų derinių, o penkiems jų jau suteiktas leidimas; kadangi aštuoniems iš tų derinių taikomas Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas; kadangi įvairiais Komisijos sprendimais jau suteiktas leidimas 1507 × NK603 ir NK603 × MON 810 deriniams;

C.  kadangi 2017 m. lapkričio 14 d. Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 6 ir 18 straipsnius priėmė teigiamą nuomonę, kuri paskelbta 2017 m. lapkričio 28 d.(5);

D.  kadangi genetiškai modifikuoti kukurūzai gaunami kryžminant keturias genetinės inžinerijos metodais gautas kukurūzų modifikacijas: 1507 gamina insekticidinį proteiną Cr1F ir yra atsparus herbicidui gliufozinatui; 59122 gamina insekticidinius proteinus Cry34Ab1 ir Cry35Ab1 ir taip pat yra atsparus herbicidui gliufozinatui; MON810 gamina insekticidinį proteiną Cr1Ab; NK603 gamina du enzimus, užtikinančius atsparumą herbicidui glifosatui;

E.  kadangi papildomų herbicidų (šiuo atveju – glifosato ir gliufozinato) naudojimas yra įprastos žemės ūkio praktikos auginant herbicidams atsparius augalus dalis, galima tikėtis, kad derliuje bus purkštų medžiagų liekanų, kurios yra neišvengiamos; kadangi įrodyta, kad herbicidams atspariems genetiškai modifikuotiems augalams naudojama daugiau papildomų herbicidų nei tokiems pat tradiciniams augalams;

F.  kadangi atitinkamai numatoma, kad genetiškai modifikuoti kukurūzai bus apdorojami ir didesnėmis, ir pakartotinėmis glifosato ir gliufozinato dozėmis, o dėl to ne tik padidės jų likučių kiekiai nuimame derliuje, bet ir gali būti padarytas poveikis genetiškai modifikuotų kukurūzų sudėčiai ir jų agronominėms savybėms;

G.  kadangi atlikus nepriklausomą tyrimą padaryta išvada, jog EFSA rizikos vertinimas turėtų būti nepriimtinas dėl, inter alia, to, kad EFSA neprašė jokių empirinių duomenų, susijusių su toksiškumu ir poveikiu imuninei sistemai, buvo neatsižvelgta į kombinatorinį poveikį, taip pat į papildomų herbicidų purškimo didesnėmis dozėmis padarinius, rizikos aplinkai vertinimas buvo nepriimtinas bei pagrįstas neteisingomis prielaidomis ir nebuvo numatyta kokia nors sistema, susijusi su konkrečiu atveju vykdytina išsiliejimo ir galimo poveikio sveikatai stebėsena(6);

H.  kadangi paraiškos teikėjas nepateikė jokių tyrimų duomenų, susijusių su derinamų modifikacijų deriniu (59122 × MON810 × NK603), kuriam leidimas dabar nesuteiktas; kadangi reikėtų nesvarstyti galimybės suteikti leidimą neturint nuodugnaus kiekvieno derinamų modifikacijų derinio tyrimų duomenų įvertinimo;

I.  kadangi gliufozinatas priskiriamas prie toksiškų reprodukcijai medžiagų, todėl atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1107/2009(7) nustatytus atmetimo kriterijus; kadangi leidimas Sąjungoje naudoti gliufozinatą baigia galioti 2018 m. liepos 31 d.(8);

J.  kadangi tebėra neatsakyta į klausimus dėl glifosato kancerogeniškumo; kadangi EFSA 2015 m. lapkričio mėn. pateikė išvadą, kad glifosatas tikriausiai nėra kancerogeniškas, o Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA) 2017 m. kovo mėn. pateikė išvadą, kad jis nebuvo priskirtas jokiai kategorijai; kadangi, priešingai, 2015 m. Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautinė vėžio mokslinių tyrimų agentūra glifosatą priskyrė prie galimų žmonėms pavojingų kancerogenų;

K.  kadangi apskritai, EFSA Pesticidų specialistų grupės teigimu, negalima padaryti išvadų dėl liekanų, liekančių po genetiškai modifikuotų augalų purškimo glifosato preparatais, saugumo(9); kadangi komerciniuose purškiamojo glifosato preparatuose naudojami priedai ir jų mišiniai gali pasirodyti esą toksiškesni nei vien tik veiklioji medžiaga(10);

L.  kadangi Sąjunga jau pašalino iš rinkos priedą glifosatą, žinomą kaip polietoksiluoto lajaus aminas, kilus susirūpinimui dėl jo toksiškumo; kadangi, nepaisant to, problemų keliantys priedai ir mišiniai vis dar galbūt leidžiami šalyse, kuriose auginami genetiškai modifikuoti kukurūzai (Kanadoje ir Japonijoje);

M.  kadangi informacija apie herbicidų ir jų metabolitų liekaną yra būtina nuodugniam herbicidams atsparių genetiškai modifikuotų augalų rizikos vertinimui atlikti; kadangi laikoma, kad liekanos, liekančios po purškimo herbicidais, nepatenka į EFSA GMO grupės kompetencijos sritį; kadangi nebuvo vertintas nei genetiškai modifikuotų kukurūzų purškimo herbicidais poveikis, nei purškimo ir glifosatu, ir gliufozinatu sukauptasis poveikis;

N.  kadangi šiuo metu nereikalaujama, kad valstybės narės vertintų glifosato arba gliufozinato liekanas ant importuojamų kukurūzų, siekiant užtikrinti atitiktį didžiausiai leidžiamajai liekanų koncentracijai pagal 2018, 2019 ir 2020 m. suderintą daugiametę kontrolės programą, laikantis Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/660(11), ir to nebus reikalaujama 2019, 2020 bei 2021 m. laikotarpiu(12); kadangi todėl nežinoma, ar glifosato arba gliufozinato liekanos ant importuojamų genetiškai modifikuotų kukurūzų atitinka ES didžiausią leidžiamąją liekanų koncentraciją;

O.  kadangi dėl derinamų modifikacijų derinio susidaro keturi insekticidiniai toksinai (Cry1F ir Cry1Ab, skirti lepidoptera būrio vabzdžiams, ir Cry34Ab1 bei Cry35Ab1, skirti coleptera būriui); kadangi 2017 m. atliktame Bt toksinų ir likučių, liekančių po purškimo papildomais herbicidais, poveikio sveikatai tyrime padaryta išvada, kad derėtų atkreipti dėmesį į herbicidų likučius ir jų sąveiką su Bt toksinais(13); kadangi EFSA šių klausimų netyrė;

P.  kadangi EFSA padarė išvadą, kad visais, išskyrus vieną, reprezentatyvaus glifosato naudojimo apdorojant tradicinius augalus (t. y. ne genetiškai modifikuotus augalus) atvejais buvo keliamas pavojus netiksliniams laukiniams sausumos stuburiniams gyvūnams, ir taip pat nustatė didelę ilgalaikę riziką žinduoliams kai kuriais pagrindiniais naudojimo apdorojant tradicinius augalus atvejais(14); kadangi ECHA klasifikavo glifosatą kaip toksišką medžiagą vandens organizmams, kurios poveikis yra ilgalaikis; kadangi neigiamas glifosato naudojimo poveikis biologinei įvairovei ir aplinkai yra plačiai patvirtintas dokumentais; kadangi, pavyzdžiui, 2017 m. JAV tyrime nustatyta neigiama glifosato naudojimo ir suaugusių drugelių monarchų gausos koreliacija, ypač regionuose, kuriuose sutelkta daug žemės ūkio veiklos(15);

Q.  kadangi, leidus pateikti rinkai genetiškai modifikuotus kukurūzus, padidės jų auginimo trečiosiose valstybėse paklausa; kadangi, kaip minėta pirmiau, palyginti su genetiškai nemodifikuotais augalais, herbicidams atspariems genetiškai modifikuotiems augalams apdoroti naudojamos didesnės ir pakartotinės herbicido dozės, nes jie buvo specialiai sukurti šiuo tikslu;

R.  kadangi Sąjunga yra JT Biologinės įvairovės konvencijos šalis, o šia konvencija jos šalims nustatyta pareiga užtikrinti, kad jų jurisdikcijai priklausančia veikla tos valstybės aplinkai nebūtų daroma žala(16); kadangi sprendimas leisti arba neleisti naudoti genetiški modifikuotus kukurūzus priklauso Sąjungos jurisdikcijai;

S.  kadangi genetiškai modifikuotų augalų, atsparių keliems atrinktiems herbicidams, kūrimą daugiausia lemia sparti glifosatui atsparių piktžolių evoliucija šalyse, kuriose auginama labai daug genetiškai modifikuotų augalų; kadangi 2015 m. visame pasaulyje buvo bent 29 glifosatui atsparios piktžolių rūšys(17);

T.  kadangi Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 35 straipsnyje nurodytas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas po 2018 m. balandžio 23 d. vykusio balsavimo nusprendė nuomonės neteikti;

U.  kadangi Komisija ne kartą apgailestavo dėl to, kad nuo to laiko, kai įsigaliojo Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003, ji turėdavo priimti sprendimus dėl leidimų be Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto paramos ir kad dokumentų sugrąžinimas Komisijai, kad ji priimtų galutinį sprendimą, – tai retai taikoma visos procedūros išimtis – tapo norma priimant sprendimus dėl genetiškai modifikuotų maisto produktų ir pašarų leidimų; kadangi Komisijos pirmininkas J. C. Juncker taip pat apgailestavo dėl šios praktikos kaip nedemokratiškos(18);

V.  kadangi 2015 m. spalio 28 d. per pirmąjį svarstymą(19) Parlamentas atmetė 2015 m. balandžio 22 d. pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003, ir paragino Komisiją jį atsiimti ir pateikti naują pasiūlymą;

W.  kadangi Reglamento (ES) Nr. 182/2011 14 konstatuojamojoje dalyje tvirtinama, kad Komisija turėtų kiek įmanoma stengtis neprieštarauti bet kokiai vyraujančiai pozicijai, kuri susiformuotų apeliaciniame komitete ir pagal kurią įgyvendinimo aktas, visų pirma jo nuostatos tokiais jautriais klausimais kaip vartotojų sveikata, maisto sauga ir aplinka, būtų pripažįstamas netinkamu;

X.  kadangi Reglamente (EB) Nr. 1829/2003 nustatyta, kad genetiškai modifikuotas maistas arba pašarai turi nedaryti neigiamo poveikio žmonių ir gyvūnų sveikatai arba aplinkai ir kad Komisija, rengdama sprendimą atnaujinti leidimą, turi atsižvelgti į visas atitinkamas Sąjungos teisės aktų nuostatas ir kitus teisėtus veiksnius, susijusius su svarstomu dalyku;

1.  mano, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas viršija Reglamente (EB) Nr. 1829/2003 numatytus įgyvendinimo įgaliojimus;

2.  mano, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas neatitinka Sąjungos teisės, nes jis nesuderinamas su Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 tikslu, pagal kurį, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 178/2002(20) nustatytais bendraisiais principais, siekiama nustatyti pagrindą, leidžiantį užtikrinti aukštą žmonių gyvybės ir sveikatos, gyvūnų sveikatos ir gerovės, taip pat aplinkos ir vartotojų interesų apsaugos lygį kalbant apie genetiškai modifikuotą maistą ir pašarus, sykiu užtikrinant veiksmingą vidaus rinkos veikimą;

3.  prašo Komisijos atsiimti savo įgyvendinimo sprendimo projektą;

4.  ragina Komisiją sustabdyti bet kokių įgyvendinimo sprendimų, susijusių su paraiškomis dėl leidimo naudoti genetiškai modifikuotus organizmus, įgyvendinimą iki tol, kol bus persvarstyta leidimų teikimo procedūra ir panaikinti dabar galiojančios procedūros, kuri pasirodė esanti netinkama, trūkumai;

5.  ypač ragina Komisiją vykdyti savo įsipareigojimus pagal JT Biologinės įvairovės konvenciją ir sustabdyti visą genetiškai modifikuotų augalų, kurie yra atsparūs glifosatui, importą;

6.  ypač ragina Komisiją neleisti importuoti jokių genetiškai modifikuotų maistui arba pašarams skirtų augalų, kurie yra atsparūs herbicidui, neleidžiamam naudoti Sąjungoje (šiuo atveju tai būtų gliufozinatas, jo leidimas baigia galioti 2018 m. liepos 31 d.);

7.  ragina Komisiją nesuteikti leidimo jokiems herbicidams atspariems genetiškai modifikuotiems augalams, jeigu neatliktas visapusiškas liekanų po purškimo papildomais herbicidais ir jų komercinių formulių preparatais, naudojamais auginimo šalyse, vertinimas;

8.  ragina Komisiją visapusiškai integruoti papildomų herbicidų naudojimo ir jų liekanų rizikos vertinimą į herbicidams atsparių genetiškai modifikuotų augalų rizikos vertinimą nepriklausomai nuo to, ar genetiškai modifikuotą augalą ketinama auginti Sąjungoje, ar importuoti maistui ir pašarams;

9.  pakartoja savo įsipareigojimą paspartinti darbą rengiant Komisijos pasiūlymą, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 182/2011, skubos tvarka ir užtikrinti, kad, inter alia, jeigu, be kita ko, Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas nepateiktų nuomonės dėl auginimui arba maistui ir pašarams skirtų GMO patvirtinimo, Komisija atsiimtų pasiūlymą; ragina Tarybą nedelsiant paspartinti darbą rengiant minėtą Komisijos pasiūlymą;

10.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 268, 2003 10 18, p. 1. (2) OL L 55, 2011 2 28, p. 13. (3) https://efsa.onlinelibrary.wiley.com/doi/10.2903/j.efsa.2017.5000 (4) ––––––––––––––––––––––– – 2014 m. sausio 16 d. rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl auginti skirto kukurūzų produkto (Zea mays L., linija 1507), genetiškai modifikuoto, kad būtų atsparesnis tam tikriems Lepidoptera būrio kenkėjams, pateikimo rinkai pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/18/EB (OL C 482, 2016 12 23, p. 110).2015 m. gruodžio 16 d. rezoliucija dėl 2015 m. gruodžio 4 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimo (ES) 2015/2279, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų NK603 × T25, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti (OL C 399, 2017 11 24, p. 71).2016 m. vasario 3 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 87705 × MON 89788, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 35, 2018 1 31, p. 19).2016 m. vasario 3 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 87708 × MON 89788, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 35, 2018 1 31, p. 17).2016 m. vasario 3 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų FG72 (MST-FGØ72-2) projekto (OL C 35, 2018 1 31, p. 15).2016 m. birželio 8 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt11 × MIR162 × MIR604 × GA21 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, kuriuose yra dvi ar trys modifikacijos Bt11, MIR162, MIR604 ir GA21, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 86, 2018 3 6, p. 108).2016 m. birželio 8 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl genetiškai modifikuotų gvazdikų (Dianthus caryophyllus L., linija SHD-27531-4) pateikimo rinkai projekto (OL C 86, 2018 3 6, p. 111).2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pratęsiamas leidimas pateikti rinkai auginti skirtų genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 810 sėklas, projekto (priimti tekstai, P8_TA(2016)0388).2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 810 produktus projekto (priimti tekstai, P8_TA(2016)0389).2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl auginti skirtų genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt11 sėklų pateikimo rinkai projekto (priimti tekstai, P8_TA(2016)0386).2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl auginti skirtų genetiškai modifikuotų kukurūzų 1507 sėklų pateikimo rinkai projekto (priimti tekstai, P8_TA(2016)0387).2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės 281-24-236 × 3006-210-23 × MON 88913, kurie iš jos sudaryti arba iš jos pagaminti, projekto (priimti tekstai, P8_TA(2016)0390).2017 m. balandžio 5 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt11 × 59122 × MIR604 × 1507 × GA21 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, kuriuose yra dvi, trys ar keturios modifikacijos Bt11, 59122, MIR604, 1507 ir GA21, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, projekto (priimti tekstai, P8_TA(2017)0123).2017 m. gegužės 17 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų kukurūzų DAS-40278-9, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų projekto (priimti tekstai, P8_TA(2017)0215).2017 m. gegužės 17 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės GHB119 (BCS-GHØØ5-8), kurie iš jos sudaryti arba kurie iš jos pagaminti, projekto (priimti tekstai, P8_TA(2017)0214).2017 m. rugsėjo 13 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų DAS-68416-4, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų projekto (priimti tekstai, P8_TA(2017)0341).2017 m. spalio 4 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų FG72 × A5547-127, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų projekto (priimti tekstai, P8_TA(2017)0377).2017 m. spalio 4 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų DAS-44406-6, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2017)0378).2017 m. spalio 24 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų kukurūzų 1507 (DAS-Ø15Ø7-1), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų projekto (priimti tekstai, P8_TA(2017)0396).2017 m. spalio 24 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų 305423 × 40-3-2 (DP-3Ø5423-1 × MON-Ø4Ø32-6), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų projekto (priimti tekstai, P8_TA(2017)0397).2017 m. spalio 24 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų aliejinių rapsų MON 88302 x Ms8 x Rf3 (MON-883Ø2-9 × ACSBNØØ5-8 × ACS-BNØØ3-6), MON 88302 x Ms8 (MON-883Ø2-9 × ACSBNØØ5-8) ir MON 88302 x Rf3 (MON-883Ø2-9 × ACS-BNØØ3-6), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų projekto (priimti tekstai, P8_TA(2017)0398).2018 m. kovo 1 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų kukurūzų 59122 (DAS-59122-7), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų projekto (priimti tekstai, P8_TA(2018)0051).2018 m. kovo 1 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 87427 × MON 89034 × NK603 (MON-87427-7 × MON-89Ø34-3 × MON-ØØ6Ø3-6) ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, kuriuose derinamos dvi iš modifikacijų MON 87427, MON 89034 ir NK603, kurie iš jų sudaryti arba pagaminti, ir kuriuo panaikinamas Sprendimas 2010/420/ES, projekto (priimti tekstai, P8_TA(2018)0052).2018 m. gegužės 3 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pratęsiamas leidimas pateikti į rinką maisto produktus ir pašarus, pagamintus iš genetiškai modifikuotų cukrinių runkelių H7-1 (KM-ØØØH71-4), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, projekto (priimti tekstai, P8_TA(2018)0197). (5) https://efsa.onlinelibrary.wiley.com/doi/10.2903/j.efsa.2017.5000 (6) https://www.testbiotech.org/node/2130 (7) OL L 309, 2009 11 24, p. 1. (8) Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/404 priedo 7 punktas (OL L 67, 2015 3 12, p. 6). (9) EFSA tarpusavio vertinimo išvada dėl veikliosios medžiagos glifosato keliamos pesticido rizikos vertinimo. EFSA journal 2015, 13 (11):4302, http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.2903/j.efsa.2015.4302/epdf (10) https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3955666 (11) 2017 m. balandžio 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/660 dėl 2018, 2019 ir 2020 m. suderintos daugiametės Sąjungos kontrolės programos, skirtos užtikrinti, kad nebūtų viršijama didžiausia leidžiamoji pesticidų liekanų koncentracija augaliniuose ir gyvūniniuose maisto produktuose bei ant jų, ir pesticidų liekanų poveikiui vartotojams įvertinti (OL L 94, 2017 4 7, p. 12). (12) 2018 m. balandžio 9 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/555 dėl 2019, 2020 ir 2020 m. suderintos daugiametės Sąjungos kontrolės programos, skirtos užtikrinti, kad nebūtų viršijama didžiausia leidžiamoji pesticidų liekanų koncentracija augaliniuose ir gyvūniniuose maisto produktuose bei ant jų, ir pesticidų liekanų poveikiui vartotojams įvertinti (OL L 92, 2018 4 10, p. 6). (13) https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC5236067/ (14) https://efsa.onlinelibrary.wiley.com/doi/epdf/10.2903/j.efsa.2015.4302 (15) https://onlinelibrary.wiley.com/doi/abs/10.1111/ecog.02719 (16) 3 straipsnis, https://www.cbd.int/convention/articles/default.shtml?a=cbd-03. (17) https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC5606642/ (18) Žr., pavyzdžiui, Europos Parlamento plenarinio posėdžio įžanginę kalbą, įtrauktą į kitos kadencijos Europos Komisijai skirtas politines gaires (2014 m. liepos 15 d., Strasbūras), arba 2016 m. pranešimą apie Sąjungos padėtį (2016 m. rugsėjo 14 d., Strasbūras). (19) OL C 355, 2017 10 20, p. 165. (20) OL L 31, 2002 2 1, p. 1.

2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl kontrolės priemonių, kurias naudojant nustatoma, ar žuvininkystės produktai atitinka patekimo į ES rinką kriterijus, įgyvendinimo (2017/2129(INI))

P8_TA(2018)0223 A8-0156/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB(1),

–  atsižvelgdamas į bendros žuvininkystės politikos (BŽP) kontrolės tvarką, apimančią Tarybos reglamentus (EB) Nr. 1224/2009(2) ir (EB) Nr. 1005/2008(3) bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/2403(4),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1379/2013 dėl bendro žvejybos ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1184/2006 ir (EB) Nr. 1224/2009 ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 104/2000(5),

–  atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 854/2004, nustatantį specialiąsias gyvūninės kilmės produktų, skirtų vartoti žmonėms, oficialios kontrolės taisykles(6),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1026/2012 dėl tam tikrų priemonių siekiant išsaugoti žuvų išteklius, susijusių su valstybėmis, kurios leidžia vykdyti netausiąją žvejybą(7),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio mėn. Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 19/2017 „Importo procedūros: teisinės sistemos trūkumai ir neveiksmingas įgyvendinimas daro poveikį ES finansiniams interesams“,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 27 d. rezoliuciją dėl atokiausių regionų žvejybos laivynų valdymo(8),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį ir į 2002 m. gruodžio 12 d. Pirmininkų sueigos sprendimo dėl leidimo rengti pranešimą savo iniciatyva suteikimo procedūros 1 straipsnio 1 dalies e punktą ir jo 3 priedą,

–  atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą (A8-0156/2018),

A.  kadangi ES yra didžiausia pasaulyje žvejybos ir akvakultūros produktų rinka, į kurią 2016 m. importuota 24 proc. viso pasaulio importo produktų ir kurioje daugiau kaip 60 proc. suvartojamų produktų yra importuoti;

B.  kadangi savo 2010 m. liepos 8 d. savo rezoliucijoje dėl žuvininkystės ir akvakultūros produktų importavimo į ES tvarkos(9) Parlamentas pabrėžė, kad vienas iš pagrindinių ES žvejybos ir akvakultūros produktų importo politikos tikslų turi būti užtikrinimas, kad importuojami produktai visais aspektais atitiktų tuos pačius reikalavimus, kurie taikomi ES produktams, ir kad ES pastangos siekiant tausios žvejybos būtų nesuderinamos su produktų importu iš šalių, kurios žvejoja nesirūpindamos tausumu;

C.  kadangi 2015 m. spalio 14 d. Komisijos komunikate „Prekyba visiems. Atsakingesnės prekybos ir investicijų politikos kūrimas“ (COM(2015)0497) ES įsipareigoja vykdyti atsakingesnę prekybos politiką, kuri yra darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo priemonė;

D.  kadangi už tikrinimą, ar ES gamintojų gaminama žuvis atitinka ES sanitarijos reikalavimus, atsako valstybės narės, o importuojamos žuvies atveju Komisija leidžia trečiosioms valstybėms nurodyti įmones, kurioms leidžiama eksportuoti žuvies produktus į ES, jeigu jos gali garantuoti, kad taikomi lygiaverčiai standartai;

E.  kadangi Karibuose, Indijos vandenyne ir Atlanto vandenyne esantys atokiausi Europos Sąjungos regionai ribojasi su trečiosiomis valstybėmis, kuriose žvejybos, gamybos ir pardavimo sąlygos ne visada atitinka Europos standartus, taigi atsiranda nesąžininga konkurencija su vietos gamyba;

F.  kadangi yra daug tarptautinių priemonių, susijusių su žvejais, kurias reikėtų ratifikuoti ir įgyvendinti, pvz., Tarptautinės darbo organizacijos Konvencija dėl darbo žvejybos sektoriuje Nr. 188 (ILO C188), Tarptautinės jūrų organizacijos 2012 m. Keiptauno susitarimas ir Konvencija dėl žvejybos laivų personalo rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų (STCW-F);

G.  kadangi 2017 m. lapkričio 29 d. mokslinėje nuomonėje Nr. 3/2017 „Maistas iš vandenynų“ rekomenduojama darnaus vystymosi tikslus integruoti į visas Sąjungos politikos kryptis, taikyti tokį patį požiūrį kituose tarptautiniuose forumuose ir remti kitus pasaulio regionus, siekiant užtikrinti pusiausvyrą tarp ekonominių ir ekologinių tikslų, susijusių su maisto gamyba ir jūros aplinka;

1.  pažymi, kad, norėdami pateikti rinkai žvejybos ir akvakultūros produktus, ES ekonominės veiklos vykdytojai privalo laikytis daug įvairių taisyklių ir atitikti griežtus kriterijus, įskaitant BŽP ir sanitarijos taisykles, darbo, laivų saugos ir aplinkosaugos standartus – visi šie reikalavimai taikomi drauge su tvarka, kuria užtikrinamas jų laikymasis; yra įsitikinęs, kad šie reikalavimai drauge sudaro aukštus produktų kokybės ir darnumo standartus, kurių ES vartotojai teisėtai tikisi;

2.  mano, kad, jei trečiųjų valstybių žvejybos ir akvakultūros produktai atitiktų ES standartus, susijusius su aplinkosauginiu ir socialiniu tvarumu, tai skatintų darnumą tose trečiosiose valstybėse ir padėtų užtikrinti sąžiningesnę ES produktų ir trečiųjų valstybių produktų konkurenciją;

3.  yra susirūpinęs, kad tokių produktų importui taikoma mažiau kontrolės priemonių, iš kurių pagrindinės yra sanitarijos standartai ir Neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos žvejybos (NNN) reglamentas(10), o šiuo siekiama vien tik užtikrinti, kad produktas būtų sužvejotas laikantis taikytinų taisyklių;

4.  pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti vienodą požiūrį į importuojamus ir Europos žvejybos ir akvakultūros produktus (o tai turėtų būti pagrindinis ES žuvininkystės politikos tikslas), ES turėtų reikalauti, kad visi importuojami produktai atitiktų ES taikomus išteklių išsaugojimo ir valdymo standartus ir ES teisės aktais nustatytus higienos reikalavimus; pažymi, kad tai padėtų užtikrinti sąžiningesnę konkurenciją ir padidinti jūrų išteklių naudojimo standartus trečiosiose valstybėse;

5.  mano, kad ES pastangos išsaugoti žuvų išteklius ir užtikrinti tausią žvejybą, dedamos vykdant bendrą žuvininkystės politiką (BŽP), yra nesuderinamos su tuo, kad importuojami žvejybos ir akvakultūros produktai iš šalių, kurios didina savo žvejybos pastangas nesirūpindamos žvejybos tausumu ir kurias domina tik trumpalaikis pelnas;

6.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad taikant skirtingas žuvies pateikimo rinkai taisykles sukuriama diskriminacinė rinka, kuri turi neigiamą poveikį ES žvejams ir žuvų augintojams, todėl reikėtų griežtinti ir gerinti žvejybos ir akvakultūros produktų kontrolę;

7.  mano, kad visose valstybėse narėse reikėtų griežčiau taikyti Kontrolės reglamentą(11), kad jis būtų taikomas vienodai ir nuosekliai visose tiekimo grandinės etapuose, įskaitant mažmeninės prekybos ir maitinimo paslaugas, tiek ES, tiek importuotų produktų atveju; pažymi, kad tai taikytina ir ženklinimo nuostatoms;

Sanitarijos standartai

8.  yra susirūpinęs, kad sistema, kurią nustatė Sąjunga ir kurią trečiųjų valstybių kompetentingos institucijos naudoja, kad patikrintų į ES eksportuojamų žuvininkystės produktų atitiktį sanitarijos reikalavimams, pakankamai neužtikrinama, kad šių standartų būtų laikomasi visuomet;

9.  ragina Komisiją teikti daugiau mokymų, techninės pagalbos ir priemonių instituciniams gebėjimams stiprinti, kad besivystančioms šalims būtų padedama laikytis ES taisyklių; ragina vykdyti iniciatyvas, pvz., Sveikatos ir maisto saugos generalinio direktorato (GD SANTE) programą „Geresnis mokymas rūpinantis maisto sauga“, kurią vykdant besivystančių šalių oficialiosios kontrolės darbuotojai mokomi apie ES žuvininkystės ir akvakultūros produktų standartus;

10.  pabrėžia, kad svarbu, jog importuojamiems žuvininkystės ir akvakultūros produktams, įskaitant pašarus ir pašarines žaliavas, būtų griežtai taikomi ES teisės aktai, susiję su sveikatos normomis ir kontrole, visais aspektais (įskaitant maisto saugą, atsekamumą ir prevenciją), kurie yra labai svarbūs siekiant apsaugoti vartotojus; taigi ragina Komisiją patobulinti trečiųjų šalių kontrolės programą tobulinant Maisto ir veterinarijos tarnybos patikras, visų pirma didinti kiekvienos patikros metu tikrinamų įrenginių skaičių, siekiant gauti rezultatus, kurie geriau atspindėtų tikrą padėtį trečiosiose šalyse;

11.  pažymi, kad net paties Sveikatos ir maisto saugos generalinio direktorato (SANTE GD) atliekami auditai rodo, jog trečiosios valstybės toli gražu neužtikrina, kad produktai atitiktų būtinus sanitarijos standartus, bent jau susijusius su žvejybos ir žuvų perdirbimo laivais bei laivais-šaldytuvais, todėl sunku atlikti sanitarijos patikrinimus Europos Sąjungos pasienio inspekcijos punktuose, kai tikrinama, ar laikomasi teisės aktais nustatytų sanitarijos reikalavimų;

12.  yra sunerimęs dėl pastebėjimų, kad prie Vakarų Afrikos pakrančių veiklą vykdantiems ne ES žvejybos laivams kyla sunkumą užtikrinant produktų atsekamumą ir sanitarijos standartų laikymąsi; mano, kad negalima visiškai kliautis trečiųjų valstybių išduodamų sertifikatų, kuriais laivams ir įstaigoms leidžiama vykdyti eksportą į ES, tikrumu;

13.  mano, kad leidimas trečiosioms valstybėms perduoti kitoms pasirinktoms šalims teisę išduoti tokius sertifikatus, net pakrantės valstybei, prieštarauja vėliavos valstybės, visų pirma vėliavos valstybės, kuri tvirtina laimikio sertifikatus, atsakomybės principui, kuriuo grindžiama bendra žuvininkystės politika, įskaitant NNN reglamentą; mano, kad Komisija turėtų nutraukti praktiką, kai trečiosioms valstybėms leidžiama deleguoti tokius įgaliojimus kitoms valstybėms;

14.  be to, mano, kad kompetentingos institucijos turėtų atlikti žvejybos laivų sanitarijos patikrinimus bent kartą per metus;

Darbuotojų teisės

15.  sugretina pagirtinus valstybių narių rezultatus ratifikuojant darbo konvencijas, susijusias su jūrininkais, su vis prastesniais rezultatais ratifikuojant konvencijas, susijusias su žvejais, ir ragina jas nedelsiant ratifikuoti atitinkamas priemones, įskaitant TDO konvenciją Nr. 188, Keiptauno susitarimą ir Tarptautinę konvenciją dėl žvejybos laivų personalo rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų (angl. STCW-F);

16.  sveikina socialinius partnerius su tuo, kad jie sėkmingai pasinaudojo Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 155 straipsniu derantis dėl Tarybos direktyvos (ES) 2017/159(12), kuria iš dalies įgyvendinama TDO konvencija Nr. 188, ir kartu apgailestauja, kad ji netaikoma savarankiškai dirbantiems žvejams; primygtinai ragina Komisiją užbaigti šį procesą pateikiant pasiūlymą dėl papildomos direktyvos, į kurią būtų įtrauktos vykdymo užtikrinimo nuostatos, kaip buvo padaryta dėl laivybos;

17.  šiuo klausimu primygtinai ragina Komisiją pradėti procedūras dėl SESV 155 straipsnio taikymo STCW-F atžvilgiu, siekiant padidinti žvejybos jūroje, kuri plačiai pripažįstama viena pavojingiausių profesijų pasaulyje, saugumą;

18.  remia tolesnes pastangas tobulinti ES žuvininkystės politiką siekiant užtikrinti, kad ji būtų tvaresnė aplinkos atžvilgiu ir užtikrintų ilgalaikį pakrančių bendruomenių išlikimą ir maistingo maisto šaltinius; gretina tai su didėjančiu ES rinkos atvirumu trečiųjų šalių, kurios neturi tokių pat griežtų valdymo režimų, žuvininkystės produktams; mano, kad dėl to trūksta darnos tarp žuvininkystės politikos ir prekybos politikos;

Prekybos politika

19.  apgailestauja, kad Komisija kartais trečiosioms šalims siunčia prieštaringus signalus, pvz., derėdamasi dėl laisvosios prekybos susitarimų (LPS) arba kitaip plėsdama galimybes patekti į ES rinką šalims, kurios buvo gavusios įspėjimą pagal NNN reglamentą arba Netausiosios žvejybos reglamentą(13);

20.  ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų kruopščiai suderinta Sąjungos prekybos ir žuvininkystės politika, be kita ko, derybose dėl prekybos susitarimų, kurie apima klausimus, susijusius su žuvininkyste; mano, kad itin svarbu išnagrinėti laisvosios prekybos susitarimų ekonominį ir socialinį poveikį ES žuvininkystės produktams, nustatyti, prireikus, atitinkamas apsaugos priemones ir tam tikrus žuvininkystės produktus laikyti jautriai produktais;

21.  mano, kad ES, kuri yra didžiausia pasaulyje žuvininkystės produktų importuotoja, ir kitos didžiosios žuvininkystės produktų importuotojos yra politiniu požiūriu atsakingos už užtikrinimą, kad Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) prekybos taisyklės atitiktų pačius aukščiausius pasaulinius žuvininkystės valdymo ir apsaugos standartus; todėl ragina Komisiją užtikrinti, kad vykdant ES dvišalę ir daugiašalę prekybos politiką būtų daugiau dėmesio skiriama sąžiningai, skaidriai ir tausiai prekybai žuvimis;

22.  primygtinai reikalauja, kad į laisvosios prekybos susitarimus ir kitus tarptautinius susitarimus, dėl kurių derasi Komisija, būtų įtraukti griežtesni su žuvininkyste susiję skyriai dėl darnaus vystymosi, kurie būtų skirti konkretiems žuvininkystės klausimams ir kuriuose:

23.  prašo sudarant tausios žvejybos partnerystės susitarimus ar prekybos susitarimus su trečiosiomis šalimis iš tikrųjų atsižvelgti į atokiausių regionų interesus ir, jei reikia, numatyti netaikyti susitarimų jautriems importui produktams;

24.  ragina Komisiją rengiant susitarimą po „Brexit“ numatyti, kad JK prieiga prie ES žvejybos ir akvakultūros produktų rinkos būtų suteikta tik su sąlyga, kad ES laivams būtų suteikta prieiga prie Britanijos vandenų ir kad būtų taikoma BŽP;

25.  ragina Komisiją pasiūlyti iš dalies pakeisti BLS+ reglamentą(14) siekiant į jį įtraukti svarbias žuvininkystės priemones, pvz., JT jūrų teisės konvenciją, JT susitarimą dėl žuvų išteklių, FAO priemonių laikymosi susitarimą ir FAO susitarimą dėl uosto valstybės priemonių, kurios turi būti ratifikuotos ir taikomos, ir nuostatas, pagal kurias būtų galima sustabdyti BLS+ statusą tais atvejais, kai šių priemonių nuostatos nėra taikomos;

26.  pabrėžia, kad, siekiant pašalinti laisvosios prekybos susitarimų prekybos ir darnaus vystymosi skyrių įgyvendinimo trūkumus ir sustiprinti jų nuostatas, jie turėtų apimti privalomą ginčų sprendimo mechanizmą (įskaitant vyriausybių tarpusavio konsultacijas, ginčų sprendimo sudarant kolegiją procedūrą, viešą prieigą prie dokumentų ir konsultacijas su pilietine visuomene), kurį papildytų galimybė taikyti sankcijas tarptautinių įsipareigojimų nesilaikymo atvejais;

27.  išreiškia didelį susirūpinimą dėl Europos Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 19/2017 aprašytų muitinio tikrinimo trūkumų ir spragų ir ragina Komisiją ir valstybes nares kuo skubiau įgyvendinti joje pateiktas rekomendacijas;

28.  pažymi, kad, be didelėms įmonėms taikomų bendrų nefinansinės informacijos atskleidimo įpareigojimų, bet kokio dydžio (įskaitant MVĮ) veiklos vykdytojams dviejuose probleminiuose sektoriuose – medienos pramonės ir konflikto zonų naudingųjų iškasenų – buvo pradėti taikyti atsakomybės už išsamesnį patikrinimą reikalavimai, kurie turi būti taikomi visoje kilmės grandinėje; mano, kad žuvininkystėms produktams būtų naudingi panašūs įpareigojimai, ir ragina Komisiją ištirti galimybę taikyti išsamaus patikrinimo reikalavimus šiems produktams;

Prekybos standartai

29.  pažymi, kad nors Reglamento (ES) Nr. 1379/2013 nuostatos dėl bendro žvejybos ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo taikomos visiems žuvininkystės ir akvakultūros produktams, nuostatos dėl vartotojams skirto ženklinimo taikomos tik santykinai mažai produktų grupei, išskyrus paruoštus, konservuotus arba perdirbtus produktus; mano, kad vartotojui skirta informacija turėtų būti patobulinta ir dėl šių produktų, į jų etiketes įtraukiant papildomą privalomą informaciją; mano, kad reikia tobulinti šių produktų ženklinimą, kad vartotojai būtų informuoti, o žuvininkystės ir akvakultūros produktų kilmę būtų galima atsekti;

30.  prašo Komisijos skatinti informavimo kampanijas, per kurias būtų paaiškinama, kokias pastangas siekiant užtikrinti tausumą dėjo ES žvejai ir akvakultūrų augintojai, atkreipiant dėmesį į aukštą ES teisės aktais nustatytų kokybinių ir aplinkosauginių standartų lygį, palyginti su trečiosiomis šalimis;

31.  mano, kad griežtai laikantis bendros žuvininkystės politikos ir kitų ES teisės aktų užtikrinama, kad ES laivynas laikytųsi aukštų aplinkosaugos, higienos ir sanitarijos bei socialinės srities standartų, todėl primygtinai ragina Komisiją nedelsiant išnagrinėti galimybę sukurti ženklą, pagal būtų galima atskirti ES žuvininkystės produktus;

32.  yra įsitikinęs, kad Europos vartotojai dažnai pasirinktų kitaip, jei būtų geriau informuoti apie tikrąjį parduodamų produktų pobūdį, geografinę kilmę, kokybę ir gamybos ar sugavimo sąlygas;

33.  mano, kad privaloma informacija žuvininkystės produktų etiketėse taip pat turėtų apimti laivo, kuris juos sugavo, vėliavos valstybę;

34.  teigiamai vertina Komisijos neseniai pradėtą prekybos standartų, pirmą kartą priimtų prieš keletą dešimtmečių, vertinimą, siekiant nustatyti, kurie standartai turėtų būti taikomi atsižvelgiant į šiandieninę prekybos praktiką ir turimas produktų atsekamumo technologijas;

Kontrolės režimas

35.  mano, kad šie trys reglamentai, kurie sudaro kontrolės režimą, yra subalansuotas dokumentų rinkinys, dėl kurio gerokai pagerėjo žuvininkystės valdymas ES;

36.  giria Komisiją už tai, kaip ji užtikrino NNN reglamento vykdymą trečiųjų šalių atžvilgiu, parodydama, kad ES gali daryti didžiulį poveikį pasaulinei žuvininkystei atlikdama savo atsakingos rinkos valstybės vaidmenį; ragina Komisiją ir toliau daryti spaudimą kitoms rinkos valstybėms, kad jos įgyvendintų priemones, kuriomis siekiama neleisti NNN žvejyboje sugautai žuviai patekti į rinkas;

37.  atkreipia dėmesį į pilietinės visuomenės neseniai paskelbtą ataskaitą, kurioje nagrinėjamas jūros gėrybių importo į ES valstybes srautas nuo 2010 m. (tais metais įsigaliojo NNN žvejybos reglamentas) ir iš kurios matyti, kaip dėl nepakankamos importo iš trečiųjų šalių į valstybes nares kontrolės ir nevienodų taisyklių į ES rinką gali patekti reikalavimų neatitinkantys produktai; todėl ragina valstybes nares ir tranzito bei paskirties šalis pagerinti koordinavimą, kad būtų galima užtikrinti, jog žuvies importui išduodami žvejybos laimikio sertifikatai būtų nuodugniau tikrinami; mano, kad itin svarbu nustatyti suderintą ir koordinuojamą Europos kompiuterinę sistemą, kuri palengvintų žuvies importo į valstybes nares kontrolę;

38.  mano, kad Komisija ir kai kurios valstybės narės nesugebėjo griežtai įgyvendinti visų trijų reglamentų ir užtikrinti jų vykdymo, kaip nurodyta Komisijos, Audito Rūmų ir nepriklausomų stebėtojų pateiktuose dokumentuose;

39.  mano, kad reikėtų ne tik taikyti NNN žvejybos reglamentą, bet ir atlikti tokių žuvų pardavimo tolesnę kontrolę, t. y. atlikti griežtesnį valstybių narių ir įmonių, įtariamų tiekiant neteisėtos žvejybos produktus, auditą;

40.  prašo Komisijos pasinaudoti visomis esamomis priemonėmis siekiant užtikrinti, kad visos žuvininkystės ir akvakultūros produktus į ES eksportuojančios šalys taikytų griežtą išteklių išsaugojimo politiką; ragina bendradarbiauti su šiomis šalimis visose tinkamuose forumuose ir ypač regioninėse žuvininkystės valdymo organizacijose (RŽVO);

41.  pastebi, kad nesėkmės įgyvendinat reglamentus patirtos daugeliu aspektų, įskaitant:

42.  pabrėžia, jog būtina užtikrinti, kad tuo atveju, kai produktas nepriimamas viename iš valstybės narės uostų, jis negalėtų patekti į ES rinką per kitą kitos valstybės narės uostą;

43.  sutinka, kad kai kurios kontrolės režimų reglamentų nuostatos yra neišaiškintos ir trukdė juos vienodai įgyvendinti, tačiau mano, kad parodžiusios pakankamą atvirumą ir politinę valią Komisija ir valstybės narės galėtų imtis intensyvesnių veiksmų siekiant užtikrinti labiau suderintą esamų teisės aktų įgyvendinimą, pvz., taikant gaires ir išaiškinimus;

44.  pažymi, kad toks ir buvo pagal Europos Sąjungos žuvininkystės kontrolės sistemą nustatytų įpareigojimų laikymosi ekspertų grupės tikslas – ši grupė buvo suformuota vykdant BŽP reformą kaip dalyvių atviros ir nekritiškos diskusijos trūkumų klausimais priemonė, ir apgailestauja, kad ši grupė iki šiol neišsiplėtojo į tokią priemonę;

45.  mano, kad reikia gerokai aktyviau siekti paskatinti visapusišką kontrolės režimo įgyvendinimą, be kita ko, imantis tinkamų veiksmų nustatytų pažeidimų atvejais, valstybėms narėms geriau teikiant ataskaitas apie vykdomus veiksmus ir valstybėms narėms ir Komisijai tarpusavyje keičiantis informacija;

46.  ragina Komisiją pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis siekiant paskatinti valstybes nares visapusiškai įgyvendinti kontrolės režimo nuostatas, be kita ko, jei reikia, neskiriant lėšų iš Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo;

47.  dar kartą primena savo 2016 m. spalio 25 d. rezoliucijoje „Kaip suvienodinti žuvininkystės kontrolę Europoje?“(15) padarytą išvadą, kad bet kokia Kontrolės reglamento arba NNN reglamento peržiūra turi būti tikslingai ir kryptingai siekiama nagrinėti tik tuos aspektus, kurie trukdo taikyti veiksmingą ir vienodą kontrolę visose Sąjungos šalyse;

48.  ragina išplėsti Europos žuvininkystės kontrolės agentūros (EŽKA) įgaliojimus ir suteikti atitinkamų lėšų, kad ji atliktų laivų, kuriems taikomi žvejybos susitarimai, patikrinimus, taip pat bendradarbiaudama su susitarimą pasirašiusios šalies institucijomis;

49.  labai apgailestauja dėl Komisijos sprendimo pradėti svarbią viso kontrolės režimo peržiūrą deramai nepasikonsultavus su visuomene nei dėl NNN žvejybos reglamento įgyvendinimo ar EŽKA įgaliojimų, nei dėl viso dokumentų rinkinio peržiūros, kaip reikalaujama geresnio reglamentavimo gairėse; mano, kad prieš pateikiant pasiūlymą dėl peržiūros formaliai pasikonsultavus su visuomene visais klausimais būtų užtikrinta galimybė visiems suinteresuotiesiems subjektams visapusiškai prisidėti prie šio paties svarbiausio BŽP ramsčio peržiūros;

50.  primygtinai reikalauja, kad atliekant tą peržiūrą ne tik nebūtų nė kiek susilpnintos kontrolės priemonės, bet ir būtų pagerintos ir labiau užtikrintos vienodos žuvininkystės kontrolės sąlygos, nes tai yra vienintelis įmanomas būdas užtikrinti, kad būtų atsižvelgta į bendrą bendros žuvininkystės politikos aspektą;

51.  Tvirtina, kad persvarstytas kontrolės režimas, be jo pagrindinių principų, turi apimti:

52.  prašo Komisijos kuo greičiau pateikti savo pasiūlymą iš dalies pakeisti Kontrolės reglamentą;

53.  tvirtina, kad, atsižvelgiant į didžiulę NNN reglamento sėkmę ir jo poveikį žuvininkystės sektoriui visame pasaulyje, šio reglamento nuostatos ir principai neturi būti jokiais būdais keičiami ar susilpninti;

54.  tvirtina, kad trečiosios šalys į NNN žvejybos reglamento išankstinio nustatymo, nustatymo ir įtraukimo procesą turi būti įtraukiamos be jokio politinio kišimosi ir kad pašalinimas iš sąrašo turi būti griežtai grindžiamas tuo, ar atitinkama šalus yra visapusiškai užtikrinusi patobulinimus, kuriuos Komisija laiko būtinais;

55.  mano, kad reikėtų sustiprinti EŽKA vaidmenį siekiant labiau ją įtraukti į Kontrolės ir NNN žvejybos reglamentų taikymo veiklą, įskaitant kilmės grandinės duomenų tikrinimą ir kryžminę patikrą, Komisijos ir valstybių narių atliekamų inspekcijų planavimą ir koordinavimą ir laimikio sertifikatų tikrinimą;

o
o   o

56.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 354, 2013 12 28, p. 22. (2) 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL L 343, 2009 12 22, p. 1). (3) 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2008, nustatantis Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, iš dalies keičiantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1936/2001 ir (EB) Nr. 601/2004 bei panaikinantis reglamentus (EB) Nr. 1093/94 ir (EB) Nr. 1447/1999 (OL L 286, 2008 10 29, p. 1). (4) 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2403 dėl tvaraus išorės žvejybos laivynų valdymo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1006/2008 (OL L 347, 2017 12 28, p. 81). (5) OL L 354, 2013 12 28, p. 1. (6) OL L 139, 2004 4 30, p. 206. (7) OL L 316, 2012 11 14, p. 34. (8) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0195. (9) OL C 351 E, 2011 12 2, p. 119. (10) Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2008. (11) Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009. (12) OL L 25, 2017 1 31, p. 12. (13) Reglamentas (ES) Nr. 1026/2012. (14) Reglamentas (ES) Nr. 978/2012 (OL L 303, 2012 10 31, p. 1). (15) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0407.

2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl maisto ir ūkininkavimo ateities (2018/2037(INI))

P8_TA(2018)0224 A8-0178/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 29 d. Komisijos komunikatą „Maisto ir ūkininkavimo ateitis“ (COM(2017)0713),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 38 ir 39 straipsnius, kuriais nustatoma bendra žemės ūkio politika (BŽŪP) ir jos tikslai,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 40 ir 42 straipsnius, kuriais nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir tai, kokiu mastu konkurencijos taisyklės taikomos žemės ūkio produktų gamybai ir prekybai jais,

–  atsižvelgdamas į SESV 13 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į ES sutarties 349 straipsnį, kuriame nustatomas atokiausių regionų statusas ir Sutarčių taikymo šiems regionams sąlygos,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/2393, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, (ES) Nr. 1307/2013, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos sistemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės, (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas, ir (ES) Nr. 652/2014, kuriuo nustatomos išlaidų, susijusių su maisto grandine, gyvūnų sveikata ir gerove bei augalų sveikata ir augalų dauginamąja medžiaga, valdymo nuostatos(1) („Omnibus“ reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 1998 m. liepos 20 d. Tarybos direktyvą 98/58/EB dėl ūkinės paskirties gyvūnų apsaugos(2),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 19 d. Europos Audito Rūmų paskelbtą informacinį pranešimą dėl BŽŪP ateities,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/128/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo(3), ir į 2017 m. spalio 10 d. Komisijos ataskaitą dėl valstybių narių nacionalinių veiksmų planų ir Direktyvos 2009/128/EB dėl tausiojo pesticidų naudojimo įgyvendinimo pažangos (COM(2017)0587),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. vasario 6 d. sprendimą dėl Specialiojo komiteto Sąjungos pesticidų autorizacijos procedūros klausimais sudarymo, įgaliojimų, narių skaičiaus ir įgaliojimų trukmės(4),

–  atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąsias ataskaitas Nr. 16/2017 „Kaimo plėtros programavimas: reikia mažinti sudėtingumą ir daugiau dėmesio skirti rezultatams“ ir Nr. 21/2017 „Žalinimas – sudėtingesnė pajamų rėmimo sistema, aplinkosaugos požiūriu dar neveiksminga“,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 28 d. Komisijos diskusijoms skirtą dokumentą dėl ES finansų ateities (COM(2017)0358),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 14 d. Komisijos komunikatą „Europos Sąjungai, veiksmingai siekiančiai savo prioritetų po 2020 m., skirta nauja, moderni daugiametė finansinė programa“ (COM(2018)0098),

–  atsižvelgdamas į Korko 2.0 deklaraciją „Geresnis gyvenimas kaimo vietovėse“, paskelbtą Europos konferencijoje kaimo plėtros tema,

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. gegužės 3 d. rezoliuciją dėl dabartinės avininkystės ir ožkininkystės sektorių padėties ir ateities perspektyvų Sąjungoje(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. balandžio 17 d. rezoliuciją „Europos baltyminių augalų propagavimo strategija. Baltyminių ir ankštinių augalų auginimo Europos žemės ūkio sektoriuje skatinimas“(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. kovo 14 d. rezoliuciją „Kita DFP: Parlamento pozicijos dėl DFP po 2020 m. rengimas“(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. kovo 1 d. rezoliuciją dėl ES bitininkystės sektoriaus perspektyvų ir problemų(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. balandžio 27 d. rezoliuciją „Žemės ūkio paskirties žemės koncentracijos Europos Sąjungoje padėtis. Kaip padėti ūkininkams įgyti galimybę naudotis žeme“(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. balandžio 4 d. rezoliuciją dėl moterų ir jų vaidmens kaimo vietovėse(10),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. gruodžio 14 d. rezoliuciją dėl BŽŪP priemonių kainų svyravimams žemės ūkio produktų rinkose mažinti(11),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 27 d. rezoliuciją „Kaip įgyvendinant bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP) galima pagerinti darbo vietų kūrimą kaimo vietovėse?“(12),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. birželio 7 d. rezoliuciją dėl inovacijų skatinimo ir ekonomikos plėtros būsimo Europos ūkių valdymo srityje(13),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. liepos 7 d. rezoliuciją „ES pieno sektoriaus perspektyvos. Pieno sektoriaus aktų rinkinio įgyvendinimo peržiūra“(14),

–  atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę „Galimas bendros žemės ūkio politikos pertvarkymas“(15),

–  atsižvelgdamas į Europos regionų komiteto nuomonę „BŽŪP po 2020 m.“(16),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, kurių dauguma yra susiję su bendra žemės ūkio politika,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio mėn. Žemės ūkio rinkų darbo grupės ataskaitą ir išvadas „Rinkos rodiklių gerinimas. Ūkininkų padėties gerinimas tiekimo grandinėje“,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje (COP 21) sudarytą Paryžiaus susitarimą, ypač į Europos Sąjungos prisiimtus įsipareigojimus vykdyti „nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus“, kad būtų pasiekti pasauliniai susitarimo tikslai,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 15 d. Komisijos ataskaitą dėl specialių žemės ūkio priemonių programos (POSEI), skirtos atokiausiems Sąjungos regionams, įgyvendinimo (COM(2016)0797),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. paskelbtą aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūrą (COM(2016)0316), kuri yra priemonė, padedanti užtikrinti, kad ES aplinkos apsaugos teisės aktai ir politika teiktų naudos įmonėms ir piliečiams, užtikrinant geresnį jų įgyvendinimą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto, Tarptautinės prekybos komiteto, Biudžeto komiteto bei Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomones (A8-0178/2018),

A.  kadangi Komisijos komunikate „Maisto ir ūkininkavimo ateitis“ pripažįstama, kad bendra žemės ūkio politika (BŽŪP) yra viena seniausių ir labiausiai integruotų visuotinės strateginės svarbos ES politikos sričių ir turėtų būti suformuota taip, kad sudarytų sąlygas ES ūkininkavimo ir miškininkystės sektoriui tenkinti teisėtus piliečių poreikius, susijusius ne tik su aprūpinimu maistu, maisto sauga, kokybe ir tvarumu, bet ir su aplinkos apsauga, biologinės įvairovės ir gamtos išteklių apsauga, klimato politikos veiksmais, kaimo plėtra, sveikata, aukštais gyvūnų gerovės standartais ir užimtumu;

B.  kadangi šiuo metu tenka konstatuoti, kad BŽŪP turi būti reformuota, kad geriau atitiktų tiek pagrindinių subjektų, kuriems ji yra skirta, t. y. ūkininkų, tiek visų piliečių poreikius;

C.  kadangi BŽŪP yra nepaprastai svarbi visoje Europoje ir apima apytiksliai 12 mln. žemės ūkio valdų;

D.  kadangi žemės ūkio paskirties žemė sudaro apie 47 proc. Europos teritorijos ir Europos Sąjungoje yra 22 milijonai ūkininkų ir žemės ūkio darbuotojų;

E.  kadangi BŽŪP tikslai turėtų būti maisto saugos ir apsirūpinimo maistu savarankiškumo, ES žemės ūkio sistemų ir teritorijų atsparumo ir tvarumo užtikrinimas;

F.  kadangi bendras ES tikslas, t. y. daugiafunkcis ir diversifikuotas žemės ūkis ir miškininkystės sektorius, kuriuose kuriamos darbo vietos, kurie yra teisingi ir kurių varomoji jėga – darni žemės ūkio praktika, kurie sudaro sąlygas išsaugoti gyvybingus nedidelius ir šeimos ūkius, kuriuos galima įsigyti ir perduoti iš kartos į kartą, tebėra svarbiausias tikslas, siekiant užtikrinti teigiamą poveikį visai visuomenei ir viešąsias gėrybes (maisto ir ne maisto produktus bei paslaugas), kurių reikia ES piliečiams;

G.  kadangi labai svarbu sustabdyti ir pakeisti dabartinę galios koncentraciją didžiųjų mažmenininkų sektoriaus ir stambių įmonių rankose;

H.  kadangi dabartinės BŽŪP pokyčiai turi būti grindžiami strateginiais tikslais, siekiant didinti konkurencingumą ir užtikrinti patikimą ir saugų maistą;

I.  kadangi daugiau nei 25 metų BŽŪP buvo nuolat reformuojama, o šios reformos buvo reikalingos dėl Europos žemės ūkio atvėrimo tarptautinėms rinkoms ir naujų iššūkių, iškilusių tokiose srityse kaip aplinkosauga ir klimato kaita; kadangi dabar reikia žengti dar vieną žingsnį šiame nuolatiniame koregavimo procese siekiant supaprastinti, modernizuoti ir pertvarkyti BŽŪP, kad būtų užtikrinamos ūkininkų pajamos ir būtų veiksmingiau tenkinami visos visuomenės lūkesčiai, ypač susiję su maisto kokybe ir saugumu, kova su klimato kaita, visuomenės sveikata ir užimtumu, sykiu užtikrinant politikos pastovumą ir sektoriui skiriamo finansavimo saugumą, kad būtų užtikrintas kaimo vietovių tvarumas, išspręstas apsirūpinimo maistu saugumo klausimas, užtikrinta, kad Europos kovos su klimato kaita ir aplinkos apsaugos tikslai būtų pasiekti, ir padidinta ES pridėtinė vertė;

J.  kadangi, nors Komisija savo komunikatą dėl vykstančios BŽŪP reformos pavadino „Maisto ir ūkininkavimo ateitis“, nėra garantijų, kad bus išlaikytas toks pat BŽŪP biudžetas, ir kadangi itin svarbu, kad šis klausimas būtų išspręstas dar prieš pateikiant teisės aktų pasiūlymus; kadangi tie pasiūlymai turi užtikrinti, kad BŽŪP nebūtų vėl nacionalizuota, kad tinkamas bendrosios rinkos veikimas nebūtų sutrikdytas, kad būtų užtikrintas tikras, paramos gavėjams juntamas supaprastinimas ne tik ES, bet ir valstybių narių, regionų, vietos bei ūkių lygmeniu, taip pat lankstumas ir teisinis saugumas ūkininkams ir miškų savininkams, tuo pat metu siekiant plataus užmojo aplinkosaugos tikslų ir sykiu užtikrinant, kad naujosios BŽŪP tikslai būtų pasiekti nenustatant papildomų suvaržymų valstybėms narėms, taigi nesukuriant naujų sudėtingų procesų, dėl kurių būtų vėluojama įgyvendinti nacionalines strategijas;

K.  kadangi naujas tikslų įgyvendinimo modelis turėtų užtikrinti tiesioginį ES ir Europos ūkininkų ryšį;

L.  kadangi BŽŪP turi atlikti svarbų vaidmenį stiprinant ilgalaikį sektoriaus našumą ir konkurencingumą ir padėti išvengti sąstingio ir ūkininkų pajamų svyravimo – pajamos žemės ūkyje, nepaisant gamybos koncentracijos bei intensyvėjimo ir didėjančio produktyvumo, vis dar bendrai paėmus yra mažesnės nei kituose ekonomikos sektoriuose;

M.  kadangi tiesioginės išmokos yra pirmas esminis stabilumo pamatas ir ūkių pajamų apsaugos priemonė, nes jos sudaro pakankamai didelę metinių ūkio pajamų dalį – tam tikruose regionuose ši dalis gali siekti 100 proc. ūkių pajamų; kadangi šios išmokos turėtų būti ir toliau mokamos, siekiant padėti ūkininkams konkuruoti vienodomis sąlygomis su trečiosiomis valstybėmis;

N.  kadangi naujos kaimo vertės grandinės bioekonomikoje gali suteikti gerų ekonomikos augimo ir darbo perspektyvų kaimo vietovėms;

O.  kadangi tiesioginės išmokos turi būti tikslingiau skiriamos ūkininkams, nes būtent jie prisideda prie mūsų kaimo regionų stabilumo ir ateities ir susiduria su ekonomine rinkos rizika;

P.  kadangi per pastaruosius kelerius metus ūkininkai susiduria su didėjančiais kainų svyravimais, susijusiais su kainų svyravimais pasaulio rinkose ir netikrumu, kuriuos sukelia makroekonominiai pokyčiai, išorės politika, pvz., prekybos, politiniai ir diplomatiniai veiksniai, sanitarijos krizės, pasigamintas perteklinis kiekis kai kuriuose Europos sektoriuose, klimato kaita ir vis dažniau pasitaikančios ekstremalios oro sąlygos Europos Sąjungoje;

Q.  kadangi specialios priemonės, skirtos Viduržemio jūros regiono sektoriams, turėtų likti I ramstyje;

R.  kadangi labai svarbu suteikti lanksčias ir operatyvias priemones, kurios padėtų neatspariems ir strateginiams sektoriams įveikti struktūrinius pokyčius, pvz., galimą „Brexit“ arba patvirtintų dvišalių prekybos susitarimų su pagrindiniais ES partneriais poveikį;

S.  kadangi vaisių ir daržovių, vyno ir bitininkystės sektorių strategijos turėtų ir toliau būti privalomos šalims gamintojoms, ir reikėtų išsaugoti šių priemonių ir taisyklių ypatybes;

T.  kadangi labai svarbu užtikrinti vienodas sąlygas, sąžiningas kainas ir deramą gyvenimo lygį visiems ūkininkams visuose regionuose ir visose ES valstybėse narėse, taip piliečiams ir vartotojams užtikrinant prieinamas kainas ir tai, kad visoje Sąjungoje, be kita ko, vietovėse, kuriose esama gamtinių kliūčių, būtų vykdoma žemės ūkio veikla; kadangi būtina skatinti kokybiško maisto vartojimą, užtikrinti galimybę jo gauti ir sveikai bei tausiai maitintis, sykiu įgyvendinant socialinio ir aplinkosauginio tvarumo, veiksmų klimato kaitos, sveikatos, gyvūnų bei augalų sveikatos ir gerovės, taip pat subalansuotos kaimo vietovių plėtros įsipareigojimus;

U.  kadangi vanduo ir žemės ūkis yra iš esmės susiję ir darni vandentvarka žemės ūkio sektoriuje yra būtina siekiant užtikrinti gerą kokybę, pakankamą maisto gamybą ir vandens išteklių išsaugojimą;

V.  kadangi įgyvendinant BŽŪP reikalingos tinkamos priemonės, kuriomis būtų galima spręsti žemės ūkio neatsparumo klimato kaitai problemą ir sykiu mažinti sektoriaus naudojamą gėlo vandens atsargų kiekį, nes Europos Sąjungoje šiame sektoriuje sunaudojama 50 proc. gėlo vandens;

W.  kadangi būtina atnaujinta, paprastesnė ir teisingesnė mokėjimų sistema siekiant didesnio lygiateisiškumo ir teisėtumo;

X.  kadangi dabartinėje BŽŪP trūksta priemonių, kurios reikalingos siekiant užtikrinti deramas pajamas, padedančias vyresnio amžiaus ūkininkams oriai gyventi;

Y.  kadangi nėra tinkamų priemonių, kuriomis būtų galima skatinti perduoti verslą iš vyresnės kartos ūkininkų jaunesnei kartai;

Z.  kadangi, remiantis 2018 m. kovo mėn. Europos Audito Rūmų informaciniu dokumentu „BŽŪP ateitis“, 2010 m. 100-ui vyresnių kaip 55 metų ūkių valdytojų teko 14 jaunesnių kaip 35 metų ūkių valdytojų (2013 m. pastarasis skaičius sumažėjo iki 10,8 ūkių valdytojų); kadangi vidutinis ES ūkininkų amžius per 2004–2013 m. laikotarpį nuo 49,2 metų išaugo iki 51,4 metų; kadangi mažiausių ūkių savininkai dažniausiai yra vyresnio amžiaus ūkininkai;

AA.  kadangi didėjanti pasaulinė prekyba teikia galimybių ir kartu kelia iššūkių, be kita ko, susijusių su aplinka, klimato kaita, vandens apsauga, žemės ūkio paskirties žemės stoka ir dirvožemio degradacija, ir todėl būtina koreguoti tarptautinės prekybos taisykles, kad būtų galima sukurti vienodas sąlygas, grindžiamas aukštais standartais ir sąžiningomis bei tvariomis sąlygomis prekių ir paslaugų mainams, taip pat nustatyti atnaujintus ir veiksmingus prekybos apsaugos mechanizmus, laikantis galiojančių ES socialinių, ekonominių, aplinkosaugos, sveikatos, sanitarijos, fitosanitarijos ir gyvūnų gerovės standartų;

AB.  kadangi šiuos aukštus standartus reikia palaikyti ir toliau skatinti visame pasaulyje, visų pirma Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) sistemoje, ginant Europos gamintojų ir vartotojų interesus ir užtikrinant Europos standartus prekybos susitarimuose dėl importo;

AC.  kadangi ES apie 80 proc. reikalingų baltymų importuoja iš trečiųjų valstybių ir kol kas BŽŪP srityje nesiimta pakankamai priemonių įgyvendinti baltymų strategiją;

AD.  kadangi dėmesys moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai plėtojant tiek išteklius taupančių produktų, tiek procesų inovacijas yra vertintinas teigiamai, tačiau turi būti padaryta daugiau, kad būtų išplėtoti mokslinių tyrimų pajėgumai ir infrastruktūra, reikalingi siekiant mokslinių tyrimų rezultatus paversti maisto, ūkininkavimo ir darnia žemės ūkio ir miškininkystės praktika, teikiant tinkamą paramą, ir turi būti propaguojamas požiūris, kad būtina įtraukti daug dalyvių, pagrindinį dėmesį skiriant ūkininkams, sykiu vykdant nepriklausomą, skaidrią, pakankamai finansuojamą ES masto žemės ūkio žinių sklaidą visose valstybėse narėse ir regionuose ir keičiantis žiniomis bei teikiant mokymo paslaugas valstybių narių lygmeniu;

AE.  kadangi parama tiesioginėms investicijoms turėtų būti teikiama tikslingiau, atsižvelgiant į dvejopų (ekonominių ir aplinkosaugos) rezultatų reikalavimus ir į pačių ūkių poreikius;

AF.  kadangi Europos Sąjunga yra parengusi kelias kosmoso tyrimų programas (EGNOS ir GALILEO) ir Žemės stebėjimo programą („Copernicus“) ir reikia maksimaliai išnaudoti jų potencialą prižiūrint BŽŪP įgyvendinimą ir ES žemės ūkio sektoriuje pereinant prie tiksliojo ūkininkavimo ir dvejopų (ekonominių ir aplinkosaugos) ūkių rezultatų siekių;

AG.  kadangi dauguma biotechnologijų tyrimų šiuo metu yra vykdoma ne ES šalyse ir jose paprastai daugiausia dėmesio skiriama žemės ūkio ekonomikos klausimams, kurie nėra aktualūs ES sektoriui, todėl gali būti prarastos investicijos ir dėmesys joms;

AH.  kadangi, kaip rodo pastarojo meto patirtis, pasinaudojant gamtinių procesų privalumais ir juos skatinant, kad būtų padidintas derlingumas ir atsparumas, galima sumažinti gamybos sąnaudas;

AI.  kadangi konkurencingi žemės ūkio, maisto ir miškininkystės sektoriai turi ir toliau atlikti svarbų vaidmenį siekiant ES aplinkos apsaugos ir klimato politikos tikslų, nustatytų tarptautiniuose susitarimuose, pvz., COP 21 ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų programoje: ūkininkams turi būti teikiamos paskatos, atlyginama už jų indėlį ir padedama, sumažinant nereikalingą jų vykdomų priemonių reguliavimo ir administracinę naštą;

AJ.  kadangi dėl vidutinės pasaulio oro temperatūros prie žemės paviršiaus padidėjimo, numatyto XXI a., ir tiesioginių jo padarinių klimato sąlygoms masto reikia sukurti aplinką tausojančią maisto sistemą, kuri užtikrintų saugią ir gausią gamybą, ir sykiu užtikrinti, kad Sąjunga nebūtų priklausoma nuo kitų rinkų;

AK.  kadangi svarbu, kad būsima BŽŪP atitiktų Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, Paryžiaus susitarimą ir ES politiką, visų pirma tvarumo, aplinkos, klimato, visuomenės sveikatos ir maisto srityse;

AL.  kadangi žemės ūkis – vienas iš ekonomikos sektorių, kuris turėtų prisidėti prie 2030 m. tikslo sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 30 proc., palyginti su 2005 m. lygiu, pagal Pastangų pasidalijimo reglamentą;

AM.  kadangi smulkieji ūkininkai sudaro apie 40 proc. ES ūkių, tačiau jiems tenka tik 8 proc. BŽŪP subsidijų;

AN.  kadangi 17 darnaus vystymosi tikslų yra nustatyti nauji aiškūs uždaviniai BŽŪP po 2020 m.;

AO.  kadangi į BŽŪP buvo laipsniškai integruoti aplinkosaugos tikslai, siekiant užtikrinti, kad jos taisyklės būtų suderinamos su Sąjungos teisės aktuose nustatytais aplinkosaugos reikalavimais ir kad ūkininkai laikytųsi šių reikalavimų, ir skatinti darnaus ūkininkavimo praktiką, kuri padėtų apsaugoti aplinką ir biologinę įvairovę;

AP.  kadangi Sąjungoje suvartojamas sočiųjų riebalų ir raudonos mėsos kiekis gerokai viršija rekomenduojamas mitybos vertes, o maisto pramonė ir toliau išmeta labai didelį šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir azoto kiekį;

AQ.  kadangi uždarais gamybos ciklais, kai gamybos, perdirbimo ir pakavimo procesai vykdomi tame pačiame regione, išlaikoma pridėtinė vertė tame regione, taigi užtikrinama daugiau darbo vietų atitinkamoje teritorijoje ir kaimo vietovės gali atgyti;

AR.  kadangi BŽŪP siekiama neatskiriamų ekonominių ir aplinkosaugos tikslų, siekiant pereiti prie darnaus ir veiksmingo ES žemės ūkio modelio, vykdant pirmojo ramsčio ir žalinimo priemonės reformą šį dvejopos krypties principą reikia išsaugoti ir netgi labiau įtvirtinti;

AS.  kadangi Europos Sąjunga būsimoje BŽŪP turi siekti gerokai sumažinti žemės ūkio ir maisto produktų sektoriuose naudojamą antibiotikų kiekį, kad būtų stiprinamas darnus ūkininkavimas;

AT.  kadangi ilgalaikis žemės ūkio sistemų ir teritorijų atsparumas ir darnumas bus naudingas visai ES;

AU.  kadangi Europos Audito Rūmai pabrėžė faktą, kad, esant tokiam žemam žalinimo reikalavimų lygiui, dažnu atveju tik atspindinčiam esamą praktiką, vykdant 2013 m. reformą nustatytos žalinimo išmokos padidino sudėtingumą ir biurokratizmą, yra sunkiai suprantamos ir, Audito Rūmų nuomone, esant tokiai jų koncepcijai, nepakankamai gerina BŽŪP poveikį aplinkai ir klimatui, o tai yra svarbūs argumentai, į kuriuos reikia atsižvelgti rengiant naują BŽŪP žaliąją sistemą;

AV.  kadangi Audito Rūmai nustatė esminių antrojo ramsčio įgyvendinimo trūkumų: visų pirma, patvirtinimo procesas yra ilgas, o kaimo plėtros programos sudėtingos ir biurokratinės;

AW.  kadangi, remiantis įrodymais grindžiamu mokslinių tyrimų tinkamumo patikros įvertinimu, nustatyta, kad žalinimo priemonės iš esmės nepagerino aplinkosaugos rezultatų – daugiausia dėl to, kad šie reikalavimai jau buvo anksčiau įvykdyti;

AX.  kadangi Korko 2.0 deklaracijoje „Geresnis gyvenimas kaimo vietovėse“ kalbama apie gyvybingas kaimo vietoves, pažangų daugiafunkciškumą, biologinę įvairovę žemės ūkyje ir miškininkystėje ir už šių sektorių ribų, retas gyvūnų veisles ir saugotinas kultūras, taip pat apie ekologinį žemės ūkį, paramą mažiau palankioms ūkininkauti vietovėms ir su tinklu „Natura 2000“ susijusius įsipareigojimus; kadangi deklaracijoje taip pat pabrėžiama, kad svarbu dėti pastangas kovojant su gyventojų skaičiaus mažėjimu kaimo vietovėse ir kad šiame procese labai svarbus moterų ir jaunimo vaidmuo, taip pat kad reikia geriau naudoti kaimo vietovių vietinius išteklius taikant integruotas strategijas ir daugiasektorinį požiūrį, kuriais įtvirtinamas principas „iš apačios į viršų“ ir stiprinama suinteresuotųjų subjektų sinergija, ir todėl būtina investuoti į kaimo vietovių gyvybingumą, išsaugoti ir veiksmingiau valdyti gamtos išteklius, vykdyti klimato politikos iniciatyvas, skatinti žinias ir inovacijas, stiprinti kaimo vietovių valdymą ir supaprastinti kaimo politiką ir jos įgyvendinimą;

AY.  kadangi BŽŪP, siekiant išlaikyti žemės ūkį tokiose vietovėse, turėtų būti atsižvelgta į mažiau naudingas sritis, pvz., regionus, kuriuose vyksta stipri miestų plėtros ir žemės ūkio konkurencija, nes juose taikomi papildomi apribojimai naudotis žeme;

AZ.  kadangi BŽŪP turėtų kompensuoti mažiau palankioms ūkininkauti vietovėms, pvz., kalnuotiems ir atokiausiems regionams, papildomas išlaidas, susijusias su jų specifiniais apribojimais, siekiant išlaikyti ūkininkavimo veiklą tokiose vietovėse;

BA.  kadangi BŽŪP turėtų deramai pripažinti didelę naudą aplinkai, kurią teikia tam tikri sektoriai, pvz., avininkystės ir ožkininkystės ar baltymingų augalų sektoriai;

BB.  kadangi bitininkystės sektorius yra nepaprastai svarbus ES ir labai prisideda prie visuomenės gerovės tiek ekonominiu, tiek aplinkos požiūriu;

BC.  kadangi labai svarbu toliau stiprinti ūkininkų padėtį maisto tiekimo grandinėje, užtikrinti sąžiningą konkurenciją bendrojoje rinkoje, taikant sąžiningas ir skaidrias taisykles, kuriomis atsižvelgiama į žemės ūkio specifiką santykiuose tarp gamybos ir kitų maisto tiekimo grandinės dalių tiek pradiniais, tiek baigiamaisiais etapais, ir teikti paskatas, siekiant veiksmingai išvengti rizikos ir krizių, be kita ko, imtis aktyvaus valdymo priemonių, kuriomis būtų galima geriau suderinti pasiūlą ir paklausą, kurias galima naudoti sektoriaus lygmeniu ir kurias galėtų naudoti valstybinės institucijos, kaip nurodyta Žemės ūkio rinkų darbo grupės ataskaitoje; kadangi turi būti tinkamai apsvarstyti ir stebimi BŽŪP taikymo sričiai nepriklausantys aspektai, turintys įtakos konkurencingumui ir vienodoms ūkininkų veiklos sąlygoms;

BD.  kadangi atsižvelgiant į naujus apsirūpinimo maistu saugumo ir savarankiškumo iššūkius, su kuriais susiduria Europos žemės ūkis, pagal ES politinius prioritetus, kaip nurodyta Komisijos diskusijoms skirtame dokumente dėl ES finansų ateities, reikia kitoje daugiametėje finansinėje programoje (DFP) padidinti arba palikti tokią pat žemės ūkio biudžeto sumą eurais, siekiant apimti tiek esamus, tiek naujus iššūkius;

BE.  kadangi visuomenė tikisi, jog ūkininkai pakeis savo praktiką, kad ji taptų visiškai darni, ir todėl tokį jų perėjimą prie naujos praktikos reikėtų remti viešosiomis lėšomis;

BF.  kadangi bet kokie dabartinės BŽŪP pakeitimai turi būti atliekami taip, kad sektoriui būtų užtikrintas stabilumas ir teisinis tikrumas, o ūkininkams ir miško savininkams – planavimo saugumas, numatant tinkamus pereinamuosius laikotarpius ir priemones;

BG.  kadangi Parlamentas privalo atlikti visapusišką vaidmenį nustatant aiškią politikos programą, siekiant išlaikyti bendrą užmojį Europos lygmeniu ir demokratines diskusijas dėl strateginių klausimų, darančių poveikį visų piliečių kasdieniam gyvenimui, kai tai susiję su tausiu gamtos išteklių, įskaitant vandenį, dirvožemį ir orą, naudojimu, mūsų maisto kokybe, žemės ūkio produktų gamintojų finansiniu stabilumu, maisto sauga, sveikata ir darniu žemės ūkio ir higienos praktikos modernizavimu, siekiant užmegzti visuomeninio pobūdžio sutartinius santykius tarp gamintojų ir vartotojų Europos lygmeniu;

BH.  kadangi būtina persvarstyti BŽŪP, kad būtų galima išspręsti svarbias problemas, abiem teisės aktų leidėjams būtina suteikti priemones, kad jie galėtų visapusiškai įgyvendinti savo misiją per konkretų laikotarpį, ir kadangi yra neaiškumų, susijusių su Jungtinės Karalystės išstojimu iš ES;

BI.  kadangi aprūpinimo maistu saugumo ateitis Europoje turi būti užtikrinta ir Jungtinėje Karalystėje, ir 27 ES valstybėse narėse, kad būtų galima kuo labiau sumažinti gamybos trukdžius ir maisto prieinamumo kliūtis abiem šalims; kadangi reikia padaryti viską, kas įmanoma, siekiant užtikrinti vienodus suderintus aplinkosaugos ir maisto saugos standartus, kad nei JK, nei ES piliečiai nesusidurtų su maisto kokybės ir maisto saugos blogėjimo problemomis;

BJ.  kadangi vienas iš šešių pagrindinių ES kaimo plėtros prioritetų yra su žemės ūkiu ir miškininkyste susijusių ekosistemų, įskaitant tinklo „Natura 2020“ teritorijas, atkūrimas, išsaugojimas ir stiprinimas;

BK.  kadangi ES šiuo metu plėtoja baltymų strategiją, siekdama savarankiškai apsirūpinti baltymingais augalais;

BL.  kadangi 2017 m. 124 mln. žmonių 51 šalyje patyrė itin didelį maisto stygių, tai yra 16 mln. daugiau nei 2016 m.; kadangi dauguma maisto stygių patiriančių žmonių gyvena kaimo vietovėse;

BM.  kadangi moterų ir vyrų lygybė yra vienas iš svarbiausių ES ir jos valstybių narių tikslų; kadangi kaimo vietovėse dirbančios moterys atlieka daugelį vaidmenų, kurie padeda išlaikyti gyvybingą žemės ūkio verslą ir kaimo bendruomenes; kadangi pastangos išvengti kaimo gyventojų skaičiaus mažėjimo yra susijusios su moterų ir jaunimo galimybėmis; kadangi kaimo vietovėse gyvenančios moterys vis dar susiduria su daugybe iššūkių, o lyčių aspektas nepakankamai įtrauktas į žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos sritis; kadangi, nors tiesioginių išmokų gavėjų arba paramos kaimo plėtrai gavėjų lytis nėra patikimas programų poveikio rodiklis, paraiškų teikėjų ir paramos gavėjų moterų yra per mažai;

BN.  kadangi, siekiant pagrįsti BŽŪP biudžetą Europos mokesčių mokėtojams, ateityje finansavimas turi būti susietas su saugaus ir aukštos kokybės maisto produktų gamyba ir su aiškia pridėtine verte visuomenei darnaus žemės ūkio, aplinkos ir klimato apsaugos veiksmingumo, visuomenės ir gyvūnų sveikatos ir gerovės standartų srityje, taip pat su kitokiu BŽŪP poveikiu visuomenei, siekiant užtikrinti tikrai vienodas veiklos sąlygas subjektams ES viduje ir už jos ribų;

BO.  kadangi specialioji „Eurobarometro“ apklausa Nr. 442 dėl europiečių požiūrio į gyvūnų gerovę rodo, kad 82 proc. ES piliečių mano, jog reikėtų pagerinti ūkinių gyvūnų gerovę;

BP.  kadangi pesticidų naudojimas, biologinės įvairovės nykimas ir žemės ūkio aplinkos pokyčiai gali turėti neigiamo poveikio apdulkintojų kiekiui ir apdulkintojų rūšių įvairovei; kadangi yra didelių problemų, su kuriomis susiduria naminiai ir laukiniai apdulkintojai, ir jų pasekmės ES žemės ūkiui ir aprūpinimo maistu saugumui gali būti labai žalingos, atsižvelgiant į daugumos ES produktų priklausomybę nuo apdulkinimo; kadangi 2018 m. sausio mėn. pradėtos viešos konsultacijos pagal ES iniciatyvą dėl apdulkintojų, siekiant nustatyti geriausią požiūrį ir būtinus veiksmus kovojant su apdulkintojų nykimu ES;

BQ.  kadangi reikia sukurti specialią kaimo plėtros priemonę, pagrįstą aštuoniais Europos Sąjungos integruotos kenksmingųjų organizmų kontrolės principais, siekiant paskatinti mažinti naudojamą pavojingų pesticidų kiekį ir naudoti ne chemines alternatyviąsias medžiagas;

BR.  kadangi BŽŪP turėtų kompensuoti mažiau palankioms ūkininkauti vietovėms, pvz., kalnuotiems ir atokiausiems regionams, papildomas išlaidas, susijusias su jų specifiniais apribojimais, siekiant išlaikyti ūkininkavimo veiklą tokiose vietovėse;

BS.  kadangi taikant BŽŪP sistemą atokiausiuose regionuose turėtų būti visapusiškai pasinaudota SESV 349 straipsnio taikymo nuostatomis, nes šie regionai yra ypač nepalankioje padėtyje socialinio ir ekonominio vystymosi požiūriu, atsižvelgiant į tokius aspektus kaip visuomenės senėjimas ir gyventojų skaičiaus mažėjimas; kadangi POSEI yra veiksminga priemonė plėtoti ir stiprinti sektoriaus struktūrą, siekiant spręsti specifines atokiausių regionų žemės ūkio problemas; kadangi Komisija savo 2016 m. gruodžio 15 d. ataskaitoje Parlamentui ir Tarybai dėl POSEI įgyvendinimo padarė išvadą, kad atsižvelgiant į „programos vertinimą, nemanoma, kad reikėtų keisti pagrindinį reglamentą, t. y. Reglamentą (ES) Nr. 228/2013“;

BT.  kadangi tiek miškotvarka, tiek agrarinė miškininkystė, kai jos apima viršutinį miško vegetacijos sluoksnį virš ganyklų arba žemės ūkio kultūrų, gali prisidėti prie didesnio atsparumo žemės ūkio ir kraštovaizdžio lygmeniu ir prie reikiamų aplinkosaugos ir klimato kaitos švelninimo veiksmų, teikdamos miškų ar žemės ūkio produktus arba atlikdamos kitokias ekosistemų funkcijas, ir taip padėti aktyviau siekti BŽŪP tikslų ir sudaryti sąlygas žiedinei ekonomikai ir bioekonomikai prisidėti prie naujų verslo modelių, naudingų ūkininkams, miškininkams ir kaimo vietovėms; kadangi ES miškų strategijoje skatinamas nuoseklus, visaapimantis požiūris į miškų valdymą ir daugybę miško teikiamų privalumų ir ji apima visą miškų vertės grandinę; pabrėžia, kad BŽŪP atlieka itin svarbų vaidmenį siekiant šios strategijos tikslų, joje ypatingas dėmesys skiriamas Viduržemio jūros regiono miškams, kurie labiau nukenčia nuo klimato kaitos ir gaisrų, todėl kyla pavojus jų biologinei įvairovei ir galimai žemės ūkio gamybai;

Nauji Europos Sąjungos, valstybių narių, regionų ir ūkininkų santykiai

1.  teigiamai vertina siekį supaprastinti ir modernizuoti BŽŪP, kad ji būtų ekonomiškai naudinga ūkininkams ir atitiktų piliečių lūkesčius, tačiau pabrėžia, kad svarbiausi reformos prioritetai turi būti Romos sutartyje nustatyti principai, bendrosios rinkos vientisumas ir iš tiesų bendra politika, tinkamai ES finansuojama, moderni ir orientuota į rezultatus, remianti darnų žemės ūkį ir užtikrinanti saugų, kokybišką ir įvairų maistą, užimtumą ir vystymąsi kaimo vietovėse;

2.  atkreipia dėmesį į Komisijos komunikatą dėl maisto ir ūkininkavimo ateities ir teigiamai vertina tai, kad vienas iš BŽŪP tikslų – stiprinti ir užtikrinti darnų gamtos išteklių valdymą ir prisidėti prie ES aplinkosaugos ir klimato politikos tikslų;

3.  ragina suformuluoti tokią BŽŪP, kurios svarbiausias prioritetas būtų kiekvieno Europos ūkio perėjimas prie tokio ūkio, kuris suderina ekonominės veiklos ir aplinkosaugos veiksmingumo standartus;

4.  pabrėžia, kad įgyvendinant BŽŪP būtina palaikyti esminius ES teisės aktų leidėjų, ūkininkų ir piliečių ryšius; atmeta bet kokią galimybę vėl nacionalizuoti BŽŪP, nes dėl to padidėtų konkurencijos disbalansas bendrojoje rinkoje;

5.  atkreipia dėmesį į labai svarbų smulkiųjų ir vidutinio dydžio ūkių vaidmenį, kurį reikia pripažinti ir vertinti;

6.  atkreipia dėmesį į tai, kad valstybės narės šiuo metu gali naudotis lankstumo galimybėmis, nustatytomis pagrindinėse taisyklėse, kurios leidžia imtis priemonių specifiniais atvejais, tačiau tuo pačiu metu šios galimybės rodo, kad tam tikros BŽŪP sritys nebegali būti laikomos bendromis; pabrėžia, kad reikia išsaugoti konkurencijos sąlygas bendrojoje rinkoje ir užtikrinti vienodas veiklos sąlygas, kalbant apie galimybes naudotis ūkininkams skirtingose valstybėse narėse arba skirtinguose regionuose skiriama parama, taip pat reikia priimti tinkamus ir veiksmingus sprendimus siekiant sumažinti konkurencijos iškraipymo riziką ar sanglaudai kylančius pavojus;

7.  mano, kad griežtų bendrų ES taisyklių, pagrindinių standartų, intervencijos priemonių, kontrolės priemonių ir finansinių asignavimų, dėl kurių ES lygmeniu susitarė teisėkūros institucijos, sistemoje valstybės narės turėtų turėti pakankamai lanksčių galimybių, kad galėtų užtikrinti vienodas sąlygas ūkininkams ir, visų pirma, ES požiūrį į paramą pagal pirmąjį ramstį, siekiant užtikrinti sąžiningos konkurencijos sąlygų laikymąsi;

8.  mano, jog siekiant, kad bendros žemės ūkio politikos įgyvendinimas būtų veiksmingesnis ir geriau pritaikytas prie įvairaus pobūdžio Europos žemės ūkio realijų, nacionaliniai sprendimai, priimami pagal ES apibrėžtą priemonių rinkinį, numatytą pirmajame ir antrajame ramsčiuose, turėtų būti suderinti, o valstybės narės kartu su visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais turėtų parengti savo nuoseklias ir duomenimis pagrįstas nacionalines strategijas, remdamosi ES tikslais ir rodikliais, susijusiais su galimomis pagrindinių rūšių intervencijos priemonėmis, kurios taip pat turėtų būti apibrėžtos ES lygiu, ir jų pasirinkimo kriterijais, pagal aiškią bendrą visoje ES taikytinų taisyklių sistemą, deramai atsižvelgdamos į bendrosios rinkos taisykles ir principus;

9.  pabrėžia, kad papildomo subsidiarumo nuostatos turėtų būti taikomos tik esant griežtoms bendroms ES taisyklėms, tikslams, rodikliams ir patikroms;

10.  ragina Komisiją padaryti reikiamus būsimos BŽŪP pakeitimus, kad būtų įgyvendintas Parlamento raginimas netaikyti jokių žemės ūkio subsidijų bulių veisimui kovoms;

11.  pabrėžia, kad dėl valstybių narių galimybės savarankiškai rengti savo nacionalinius planus ir kasmet peržiūrėti savo sprendimus priklausomai nuo tuo metu valdančios vyriausybės politikos kyla perteklinio reglamentavimo nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis pavojus ir ūkininkai patiria labai didelį netikrumą; todėl ragina Komisiją kartu su pasiūlymais dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų pateikti teisės aktų leidėjams aiškų ir paprastą nacionalinio strateginio plano pavyzdį, kad teisės aktų leidėjai galėtų įvertinti tokių planų aprėptį, išsamumą ir turinį, nes tie planai yra esminiai būsimo Komisijos pasiūlymo elementai, ir paaiškinti kriterijus, pagal kuriuos šios nacionalinės strategijos bus vertinamos;

12.  ragina Komisiją pateikti priemones, kuriomis būtų siekiama labiau naudotis BŽŪP ir sanglaudos politikos finansavimo sinergija;

13.  pabrėžia, kad būsimoje BŽŪP reikia visapusiškai atsižvelgti į kiekvienoje valstybėje narėje esamą galių pasiskirstymą, dažnai įteisintą valstybės konstitucijoje, ir visų pirma paisyti ES regionų teisinės kompetencijos kuriant, valdant ir įgyvendinant politikos priemones, pvz., EŽŪFKP; pabrėžia, jog būtina užtikrinti, kad ūkininkai ir kiti paramos gavėjai būtų tinkamai įtraukti į visus politikos formavimo etapus;

14.  palankiai vertina Komisijos pastangas programų kūrimą, įgyvendinimą ir kontrolę grįsti rezultatais grindžiamu požiūriu siekiant skatinti ne atitiktį, o veiklos rezultatus, sykiu užtikrinant tinkamą ir rizika grindžiamą stebėseną pagal aiškiai apibrėžtus, paprastesnius, ne tokius biurokratinius (įskaitant perteklinio reglamentavimo prevenciją), griežtus, skaidrius ir išmatuojamus rodiklius ES lygmeniu, įskaitant tinkamą valstybių narių priemonių ir programų kūrimo, įgyvendinimo ir sankcijų kontrolę; mano, kad būtina įvesti vienodus pagrindinius kriterijus, kuriais remiantis būtų skiriamos panašios sankcijos už nustatytus lygiaverčius pažeidimus, padarytus įgyvendinant įvairias priemones, kuriomis naudojasi valstybės narės arba regionai, siekdami įgyvendinti bendrus ES nustatytus tikslus;

15.  pabrėžia, kad vien tik rezultatais grindžiamas metodas keltų riziką valstybėms narėms, nes jos dėl specifinių joms būdingų aplinkybių negalėtų visiškai pasiekti visų savo nacionaliniuose planuose numatytų rezultatų, o tai gali lemti jų nacionalinių paketų sumažinimą ex post ir finansavimo sustabdymą;

16.  pripažįsta, kad naująjį įgyvendinimo modelį reikės koreguoti ir iš dalies keisti keletą metų, siekiant užtikrinti, kad ūkininkai nebūtų baudžiami dėl perėjimo prie rezultatais grindžiamo modelio;

17.  tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad dėl galimo vėlavimo priimti BŽŪP strateginius planus išmokos gali būti mokamos pavėluotai ir kad to būtina vengti;

18.  pažymi, kad pagal I ramstį valstybės narės gali pasirinkti programas iš ES parengto prioritetų katalogo;

19.  ragina parengti atitinkamų institucinių ir teisinių pakeitimų, reikalingų siekiant pakeisti įgyvendinimo modelį, sistemą, kad nebūtų patirta papildomų išlaidų ir kad nesumažėtų finansavimo įsisavinimo valstybėse narėse lygis;

20.  mano, kad informacijos rinkimas turėtų būti grindžiamas palydoviniais vaizdais ir integruotos administravimo ir kontrolės sistemos duomenų bazėmis, o ne atskirų ūkininkų pateiktais duomenimis;

21.  ragina Komisiją plėtoti atitinkamas sąveikas tarp ES kosminės erdvės pavyzdinių programų ir BŽŪP, visų pirma užtikrinant sąveiką su programa „Copernicus“, kuri žemės ūkio bendruomenei ypač aktuali klimato kaitos ir aplinkos stebėsenos aspektais;

22.  ragina imtis priemonių, kuriomis būtų didinamas maistinių medžiagų perdirbimas; ragina derinti žemės ūkio struktūrinę politiką su aplinkosaugos paramos schema, pvz., geriau derinant kultūrų auginimą ir gyvulininkystę;

23.  prašo išsaugoti supaprastintą smulkiųjų ūkininkų sistemą;

24.  mano, kad ūkininkai, turintys mažiau nei penkis hektarus žemės, turėtų turėti galimybę savanoriškai prisijungti prie šios sistemos;

25.  ragina Komisiją vykdyti finansų bei veiklos kontrolę ir auditus siekiant užtikrinti, kad visose valstybėse narėse funkcijos būtų vykdomos pagal tuos pačius standartus ir pagal tuos pačius kriterijus, nepaisant valstybėms narėms suteikiamo didesnio lankstumo rengiant ir valdant programas ir visų pirma siekiant užtikrinti, kad visose valstybėse narėse būtų laiku išmokėtos lėšos visiems reikalavimus atitinkantiems ūkininkams ir kaimo bendruomenėms, sykiu kuo labiau mažinant administracinę naštą paramos gavėjams;

26.  primena, kad per ankstesnę reformą buvo sunku susitarti dėl „aktyvaus ūkininko“ apibrėžties; todėl mano, kad nustatant šią apibrėžtį ūkio rezultatai (pvz., išlaikyti žemę geros žemės ūkio būklės, užsiimti tinkama gyvulininkyste, prisidėti prie žiedinės ekonomikos) galėtų būti tikslingesnis ir išmatuojamas pasirinkimas;

27.  nepritaria 25 proc. sumažintam kaimo plėtros biudžetui, nurodytam neseniai pateiktame 2018 m. gegužės 2 d. pasiūlyme dėl 2021–2027 m. DFF; primygtinai ragina užtikrinti, kad bet koks žemės ūkio ir kaimo plėtros biudžeto mažinimas nenulemtų mažesnių užmojų, palyginti su dabartine BŽŪP;

28.  mano, kad visi Sąjungos finansų kontrolės proceso dalyviai, įskaitant Europos Audito Rūmus, turi vienodai suprasti veiklos rezultatais grindžiamą kontrolės sistemą, kad valstybės narės ar paramos gavėjai nesusidurtų su nenumatytomis finansinėmis korekcijomis;

29.  pabrėžia, kad ūkininkai yra verslininkai, todėl jiems turėtų būti suteikiama atitinkama laisvė, kad jie rinkoje galėtų užsitikrinti tinkamą savo produktų kainą;

30.  pabrėžia, kad negalima neįtraukti ne visą darbo laiką dirbančių ūkininkų ir įvairių pajamų gaunančių ūkininkų;

31.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą suteikti daugiau lankstumo valstybėms narėms, regionams ir ūkininkams taikant aukštesnę finansinę ribą žemės ūkio de minimis taisyklėms, sykiu užtikrinant vidaus rinkos vientisumą;

32.  be to, ragina Komisiją suteikti valstybėms narėms daugiau lankstumo pagal žemės ūkio valstybės pagalbos taisyklių sistemą, kad ūkininkai būtų skatinami savanoriškai kaupti atsargas ir būtų geriau pasirengę įveikti su klimatu ir sveikata susijusias grėsmes bei ekonomines krizes;

33.  tačiau ragina tinkamai atlyginti už viešąsias gėrybes, kurias teikia labai maži ir smulkieji ūkiai, be kita ko, dalyvaudami bendradarbiaujamojoje ir bendruomeninėje veikloje;

34.  ragina valstybes nares ieškoti geresnės BŽŪP ir kitų politikos krypčių bei fondų, pvz., sanglaudos, struktūrinių ir kitų investicinių fondų, sąveikos, siekiant padidinti jų poveikį kaimo vietovėms;

35.  ragina geriau tarpusavyje derinti BŽŪP ir kitas ES politikos kryptis ir veiksmus, visų pirma su Direktyva 2000/60/EB, Direktyva 91/676/EEB ir Reglamentu (EB) Nr. 1107/2009, nes tai būdas užtikrinti darnią vandens išteklių, kurių kiekį ir kokybę neigiamai veikia žemės ūkis, apsaugą; ragina teikti paskatas, kuriomis būtų remiami vietos ūkininkų ir vandens tiekėjų bendradarbiavimo projektai, kad būtų pagerinta vandens išteklių apsauga;

36.  pažymi, kad dėl administracinių priežasčių daug kaimų ir regionų, nors ir kaimiškų, kai kuriose valstybėse narėse nepatenka į kaimo plėtros programų taikymo sritį, todėl jie atsiduria nepalankioje padėtyje;

37.  šiuo atveju ragina valstybes nares apsvarstyti lankstesnius metodus, kad būtų išvengta žalos šiems regionams ir juose įsikūrusiems gamintojams;

Pažangi, efektyvi, darni ir teisinga BŽŪP, naudinga ūkininkams, piliečiams, kaimo vietovėms ir aplinkai

38.  mano, kad būtina išlaikyti dabartinę dviejų ramsčių struktūrą, ir pabrėžia, kad ramsčiai turi būti darnūs ir vienas kitą papildantys: pirmasis ramstis visiškai finansuojamas vien ES lėšomis ir yra veiksminga parama pajamoms, bazinėms aplinkos apsaugos priemonėms ir dabartinių rinkos priemonių tolesniam vykdymui, o pagal antrąjį ramstį tenkinami konkretūs valstybių narių poreikiai; mano, kad sykiu vis dėlto būtina skatinti ūkininkus ir kitus paramos gavėjus vykdyti veiksmus, kurie teikia naudos aplinkai, visuomenei ir kuria viešąsias gėrybes, už kurias rinka neatlygina, taip pat gerbti naują ir nusistovėjusią žemės ūkio praktiką remiantis bendrais, vienodais ir objektyviais kriterijais, sykiu išsaugant valstybių narių galimybę taikyti specifinius metodus, pagal kuriuos atsižvelgiama į vietos ir sektoriaus sąlygas; mano, kad svarbiausias prioritetas yra visų Europos ūkių perėjimas prie darnumo ir visų Europos ūkių visapusiškas integravimas į žiedinę ekonomiką, ekonominę veiklą derinant su aplinkosauginio veiksmingumo standartais ir nemažinant socialinių ir darbo standartų;

39.  primena Komisijai, kad SESV 39 straipsnyje nustatyti BŽŪP tikslai yra padidinti žemės ūkio našumą, užtikrinti deramą žemės ūkiu besiverčiančios bendruomenės gyvenimo lygį, stabilizuoti rinkas, garantuoti pakankamą tiekimą ir užtikrinti vartotojams priimtinas teikiamos produkcijos kainas;

40.  pabrėžia technologinių naujovių teikiamas galimybes pažangiam ir veiksmingam sektoriui, užtikrinančiam darnumą, visų pirma atsižvelgiant į veiksmingą išteklių naudojimą, kultūrinių augalų ir gyvūnų sveikatos bei aplinkos stebėseną;

41.  ragina vykdant BŽŪP sudaryti palankesnes sąlygas tokioms inovacijoms diegti ir jas remti;

42.  mano, kad įgyvendinant būsimą BŽŪP struktūrą tikslus galima pasiekti tik tuomet, jeigu jai bus skiriamas pakankamas finansavimas; todėl ragina kitoje DFP padidinti arba išlaikyti tokią pat BŽŪP sumą eurais, kad būtų pasiekti ambicingi persvarstytos ir veiksmingos BŽŪP po 2020 m. tikslai;

43.  mano, kad dėl tolesnio rinkos liberalizavimo ir atitinkamo ūkininkų apsaugos sumažėjimo reikėtų taikyti kompensacijas žemės ūkio sektoriui, visų pirma tiems ūkiams, kurie yra nepalankioje konkurencinėje padėtyje, konkrečiai susiduria su sunkumais, susijusiais su žemės ūkio paskirties žemės naudojimu arba esančiais kalnuotose vietovėse, ir kad tik tokios priemonės gali užtikrinti ekstensyvų žemės ūkio paskirties žemės valdymą ir kultūrinio kraštovaizdžio išsaugojimą;

44.  pabrėžia, kad BŽŪP biudžetas turėtų būti pritaikytas prie būsimų poreikių ir iššūkių, kylančių dėl, pvz., „Brexit“ ir laisvosios prekybos susitarimų, kuriuos ES sudarė su pagrindiniais prekybos partneriais, poveikio;

45.  atkreipia dėmesį į nemažėjančius skirtingų regionų ir valstybių narių kaimo vietovių vystymosi skirtumus ir todėl laikosi nuomonės, kad sanglaudos kriterijai ir toliau turėtų atlikti svarbų vaidmenį paskirstant antrojo ramsčio išteklius valstybėms narėms;

46.  pabrėžia, jog svarbu, kad bendrame BŽŪP biudžete būtų numatytas tvirtas biudžetas antrajam ramsčiui (regioninės plėtros politika);

47.  mano, kad perėjimo prie visiško darnumo procese reikia remti ūkininkus;

48.  mano, kad kuriant naujas ES politikos priemones ir tikslus turi būti nemažinamos BŽŪP įgyvendinimo perspektyvos ir jos ištekliai;

49.  pripažįsta, kad šiuo metu yra susiklosčiusi neaiški būsimo BŽŪP biudžeto padėtis;

50.  pabrėžia, kad BŽŪP ištekliai yra kiekvienos valstybės narės mokesčių mokėtojų pinigai ir kad mokesčių mokėtojai visoje ES turi teisę į tai, kad šios lėšos būtų naudojamos tik tikslingai ir skaidriai;

51.  mano, kad reikėtų vengti naujų kaimo plėtros eilučių, nesuderintų su papildomu finansavimu;

52.  laikosi nuomonės, kad būtina tikslingiau remti įvairias žemės ūkio sistemas, visų pirma mažus ir vidutinius šeimos ūkius ir jaunus ūkininkus, kad plėtojant ekonominiu, aplinkosaugos ir socialiniu požiūriu našų žemės ūkio sektorių būtų sustiprinta regionų ekonomika; mano, kad šio tikslo galima pasiekti taikant didesnio privalomo parskirstomosios paramos už pirmuosius ūkio valdos hektarus lygio nuostatą, susietą su vidutiniu valdos dydžiu valstybėse narėse, atsižvelgiant į ūkių dydžio įvairovę visoje ES; pabrėžia, kad parama didesniems ūkiams turėtų būti proporcingai mažinama atsižvelgiant į masto ekonomiją, Europos lygmeniu nustatant privalomą viršutinę ribą ir lanksčius kriterijus, siekiant atsižvelgti į ūkių ir kooperatyvų pajėgumą užtikrinti stabilias darbo vietas, kurios išlaiko žmones kaimo vietovėse; mano, kad dėl ribojimo ir laipsniško mažinimo sutaupytos lėšos turėtų likti valstybėje narėje ar regione, iš kurių jos buvo gautos;

53.  mano, jog labai svarbu užtikrinti, kad parama būtų skiriama tikriems ūkininkams, visų pirma tiems, kurie aktyviai ūkininkauja ir iš to užsidirba pragyvenimui;

54.  mano, kad būtina toliau taikyti supaprastintą tvarką smulkiems gamintojams, kad jiems būtų paprasčiau gauti ir tvarkyti BŽŪP tiesiogines išmokas;

55.  pabrėžia, kad būtina apibrėžti pagrindinius elementus, kurie sudarys gerai subalansuotą, skaidrią, paprastą ir objektyvią sankcijų ir paskatų sistemą, kartu taikant skaidrią ir laiku veikiančią sistemą, pagal kurią bus nustatomas ūkininkų tinkamumas gauti viešąjį finansavimą už viešųjų gėrybių tiekimą: sistema turėtų apimti paprastas savanoriškas ir privalomas priemones ir ją taikant turėtų būti siekiama rezultatų, taip pabrėžiant ne atitiktį, o faktinius rezultatus;

56.  pabrėžia, kad ne visą darbo laiką dirbantys ūkininkai ir įvairių pajamų gaunantys ūkiai, labai įvairiais būdais praturtinantys kaimo regionus, žemės ūkio veiklą vykdo siekdami užsidirbti pragyvenimui, taigi, yra tikri ūkininkai, kaip apibrėžta Komisijos komunikate;

57.  ragina modernizuoti dabartinę pirmojo ramsčio tiesioginių išmokų apskaičiavimo sistemą, ypač turint mintyje tas valstybes nares, kuriose išmokų dydis vis dar nustatomas iš dalies remiantis istorinėmis teisėmis į išmokas, ir tokią sistemą pakeisti ES išmokų apskaičiavimo metodu, pagal kurį pagrindinis elementas būtų ūkininkų pajamų rėmimas taikant tam tikrus apribojimus ir galimybės tą paramą padidinti už indėlį į viešųjų gėrybių tiekimą, laikantis nustatytų ir iki 2030 m. pasiektinų ES tikslų ir rodiklių, kad sistema taptų paprastesnė ir skaidresnė;

58.  palankiai vertina tai, kad daugelyje valstybių narių sėkmingai taikoma paprasta, pagrįsta, skaidri ir lengvai įgyvendinama vienkartinės išmokos už plotus sistema; todėl ragina išsaugoti šią sistemą po 2020 m. ir siūlo ją naudoti bet kurioje valstybėje narėje arba bet kuriame ūkyje ES;

59.  pabrėžia, kad tokia sistema galėtų pakeisti sudėtingai administruojamą teisių į išmokas sistemą ir sykiu labai sumažinti biurokratiją;

60.  mano, kad, norint užtikrinti jų ilgalaikį veiksmingumą, šios naujos išmokos neturėtų tapti preke;

61.  ragina Komisiją išnagrinėti, ar būtina teikti mokėjimų prašymus, kalbant apie suderinamumą su PPO taisyklėmis;

62.  pabrėžia, kad vykdoma labai nuodugni ir smulki dabartinių BŽŪP lėšų, skiriamų konkretiems ūkininkų veiksmams, kontrolė;

63.  mano, kad skiriant išmokas taip pat turėtų taikomos griežtos bendrosios sąlygos, įskaitant rezultatus aplinkosaugos srityje ir kitas viešąsias gėrybes, pvz., kokybiškas darbo vietas;

64.  primena, kad Parlamento rezoliucijoje „Žemės ūkio paskirties žemės Europos Sąjungoje koncentracijos padėtis. Kaip padėti ūkininkams įgyti galimybę naudotis žeme“ pripažįstama, kad žemės išmokos be aiškių sąlygų lemia žemės rinkos iškraipymus, todėl vis daugiau žemės ūkio paskirties žemės sutelkiama nedidelio skaičiaus savininkų rankose;

65.  paaiškina, kad viešosios gėrybės – tai paslaugos, kurios viršija tai, kas nustatyta aplinkos apsaugos, klimato ir gyvūnų gerovės teisės aktuose, įskaitant visų pirma vandens telkinių apsaugą, biologinės įvairovės apsaugą, dirvožemio derlingumo apsaugą, apdulkintojų apsaugą, humuso sluoksnio apsaugą ir gyvūnų gerovę;

66.  pabrėžia, kad būtina teisingai paskirstyti tiesiogines išmokas valstybėms narėms, nes tai labai svarbu bendrosios rinkos veikimui, ir privaloma atsižvelgti į objektyvius kriterijus, tokius kaip valstybių narių pagal pirmąjį ir antrąjį ramsčius gaunamos sumos, ir į tai, kad gamtinės sąlygos, užimtumas ir socialinės ir ekonominės aplinkybės, bendras gyvenimo lygis, gamybos sąnaudos, ypač žemės kaina, ir perkamoji galia ES yra nevienodi;

67.  pabrėžia, kad tik pakankamai padidinus biudžetą bus galima pasiekti tikslą užtikrinti didesnę valstybių narių tiesioginių išmokų konvergenciją;

68.  pabrėžia, kad tiesioginių išmokų paskirtis – remti maisto produktus gaminančius ūkininkus, aplinkos apsaugą ir gyvūnų gerovės standartus;

69.  mano, kad bendrojoje rinkoje griežtai užtikrinant vienodas sąlygas, užkertant kelią konkurencijos iškraipymams, ypač susijusiems su prekėmis, užtikrinant suderinamumą su PPO taisyklėmis ir nemažinant pastangų siekti aplinkos ir klimato politikos tikslų, savanoriška susietoji parama turėtų būti nepanaikinta, tačiau ji turėtų būti įgyvendinama tik Komisijai atlikus vertinimą; mano, kad savanoriška susietoji parama yra priemonė, skirta pažeidžiamų sektorių poreikiams tenkinti ir konkretiems su aplinka, klimatu arba žemės ūkio produktų kokybe ir prekyba jais susijusiems tikslams pasiekti, aukštus gyvūnų gerovės ir aplinkosaugos standartus atitinkančiai ūkininkavimo praktikai skatinti, specifiniams sunkumams įveikti, visų pirma sunkumams, atsirandantiems dėl struktūrinių konkurencinių trūkumų mažiau palankiuose ūkininkauti ir kalnuotuose regionuose, taip pat siekiant įveikti labiau laikino pobūdžio sunkumus, kylančius dėl, pvz., senos teisių į išmokas sistemos atsisakymo; be to, mano, kad savanoriška susietoji parama taip pat yra priemonė, kurią naudojant ateityje bus galima skatinti strateginiu požiūriu svarbių produktų gamybą, pvz., baltymingų augalų auginimą, arba kompensuoti laisvosios prekybos susitarimų poveikį; be to, pabrėžia, kad savanoriška susietoji parama turi didelę reikšmę siekiant išlaikyti ES žemės ūkio gamybos įvairovę, darbo vietas žemės ūkyje ir darnios gamybos sistemas;

70.  ragina apriboti I ramsčio, taip pat susietosios paramos, mokėjimus už hektarą ir paramos gavėją, kad jie atitiktų tiesioginės išmokos vienam hektarui ES vidurkio dvigubą dydį, siekiant užkirsti kelią konkurencijos iškraipymui;

71.  primena, kad kartų atsinaujinimo užtikrinimas ir naujų dalyvių atėjimas į rinką yra daugelio valstybių narių ūkininkavimo problema, todėl kiekvienoje nacionalinėje strategijoje privaloma spręsti šį klausimą taikant visapusišką požiūrį, sutelkiant visus BŽŪP finansinius išteklius, įskaitant papildomas išmokas jauniems ūkininkams pagal pirmąjį ramstį ir priemones, kuriomis siekiama padėti jauniems ūkininkams įsitvirtinti, pagal antrąjį ramstį – abi priemonės valstybėms narėms turėtų būti privalomos ir teikiamos papildomai, sykiu su parama, teikiama naudojantis naujomis finansinėmis priemonėmis, tokiomis kaip priemonė, kuria siekiama užtikrinti, kad būtų galima gauti kapitalo tais atvejais, kai ištekliai yra riboti; be to, pabrėžia, kad nacionalinės priemonės svarbios siekiant pašalinti reguliavimo ir ekonomines kliūtis, sykiu skatinant ūkio perėmimo planavimą, išėjimo į pensiją paketų sukūrimą ir galimybes naudotis žeme, ir supaprastinant bei populiarinant tokias bendradarbiavimo formas kaip partnerystė, pasidalijamasis ūkininkavimas, auginimas pagal sutartį ir senų ir jaunų ūkininkų nuomos tarpusavyje praktika; mano, kad rengiant valstybės pagalbos taisykles taip pat turėtų būti atsižvelgiama į tai, kokia svarbi kartų kaita, ir siekiama išvengti šeimos ūkių išnykimo;

72.  mano, kad naujuosiuose teisės aktuose reikia aiškiau atskirti kriterijus, kurias grindžiamos jauniems ūkininkams ir ūkius steigiantiems naujiems dalyviams teikiamos paskatos (jauni ūkininkai turėtų būti nustatomi pagal jų amžių, o nauji dalyviai – pagal metų, praėjusių nuo jų ūkių įsteigimo, skaičių), siekiant suteikti šioms dviem grupėms daugiau galimybių skatinti kartų kaitą ir gerinti gyvenimą kaimo vietovėse;

73.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares pripažinti, kad nauji visuomenės, technologijų ir ekonomikos pokyčiai, pvz., švari energija, skaitmeninimas ir pažangūs sprendimai, daro poveikį gyvenimui kaime;

74.  ragina Komisiją remti pastangas gerinti gyvenimo kaimo vietovėse kokybę, kad žmonės, ypač jaunuoliai, būtų skatinami likti kaimo vietovėse arba į jas grįžti, ir primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares remti verslininkų, daugiausia – moterų ir jaunimo, kuriamas naujas paslaugas;

75.  susirūpinęs pažymi, kad dėl darbo jėgos trūkumo keliuose žemės ūkio sektoriuose nutraukiama ūkininkavimo veikla; ragina teikti paramą, siekiant pritraukti darbuotojų į žemės ūkio sektorių;

76.  pabrėžia, kad reikia dalytis sėkmingais valstybių narių modeliais, pagal kuriuos, siekiant kartų kaitos tikslų, suburiami jauni ir vyresnio amžiaus ūkininkai;

77.  rekomenduoja suteikti daugiau galimybių gauti finansavimą, šiuo tikslu subsidijuojant naujų dalyvių paskolų palūkanas;

78.  primena, kad kaimo vietovėms ir gyvenvietėms reikalingas ypatingas dėmesys ir bendros pastangos plėtoti pažangius kaimus;

79.  ragina, siekiant skatinti visose valstybėse narėse kurti jauniems ūkininkams skirtas finansines priemones, aktyviau bendradarbiauti su EIB ir Europos investicijų fondu (EIF);

80.  ragina sudaryti vienodas sąlygas imtis specialių kaimo vietovių centrams ir tinklams skirtų technologinių patobulinimų;

81.  pabrėžia kaimo plėtros svarbą, įskaitant iniciatyvą LEADER, siekiant pagerinti įvairių politikos priemonių sąveiką ir didinti konkurencingumą, skatinti veiksmingą ir tvarią ekonomiką, remti darnų ir daugiafunkcį žemės ūkį ir miškininkystę, taip pat gaminti maisto ir ne maisto prekes ir teikti paslaugas, kuriant pridėtinę vertę ir darbo vietas; pabrėžia kaimo plėtros svarbą puoselėjant ūkininkų partnerystę, vietos bendruomenes ir pilietinę visuomenę ir skatinant papildomą verslumo veiklą ir galimybes, kurių dažniausiai negalima perkelti, žemės ūkio verslo, kaimo turizmo, tiesioginės rinkodaros, bendruomenės remiamo žemės ūkio, bioekonomikos, darnios bioenergijos gamybos ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos srityse – visa tai padeda užtikrinti ekonominės veiklos išsaugojimą regionuose; todėl pabrėžia, kad svarbu didinti antrojo ramsčio finansavimą, taip suteikiant daugiau galimybių gauti pajamų, kovoti su gyventojų skaičiaus mažėjimu, nedarbu ir skurdu ir skatinti socialinę įtrauktį, teikti socialines paslaugas ir stiprinti socialinę ir ekonominę struktūrą kaimo vietovėse, turint bendrą tikslą – gerinti gyvenimo kaimo vietovėse kokybę;

82.  ragina Komisiją, siekiant užtikrinti sklandų integruotų kaimo plėtros priemonių, pvz., Pažangiųjų kaimų iniciatyvos, įgyvendinimą, teisėkūros laikotarpiu po 2020 m. sukurti keliomis priemonėmis finansuojamą investicijų strategiją;

83.  ragina sukurti naują bendruomenės inicijuotos vietos plėtros fondą, grindžiamą patirtimi, įgyta įgyvendinant LEADER ir bendruomenės inicijuotos vietos plėtros iniciatyvas, ir jam skirti 10 proc. visų struktūrinių fondų lėšų vietos bendruomenės strategijose nustatytiems tikslams įgyvendinti, neatskiriant struktūrinių fondų, kuriais bus naudojamasi decentralizuotai;

84.  pabrėžia, kad kaimo plėtros programos turėtų padėti kurti pridėtinę vertę ūkiams ir toliau atlikti svarbų vaidmenį sudarant sąlygas imtis ilgalaikių veiksmų novatoriškos praktikos ir agrarinės aplinkosaugos priemonių srityje;

85.  mano, kad įgyvendinant iniciatyvą LEADER papildomas dėmesys turėtų būti skiriamas labai mažų šeimos ūkių poreikiams ir projektams, be kita ko, teikiant būtiną finansinę paramą;

86.  mano, jog akivaizdu, kad smulkiųjų ir vidutinio dydžio ūkių vykdoma žemės ūkio veikla kaimo vietovėse turi būti sutelkta vyrų ir moterų rankose;

87.  pabrėžia, kad svarbu toliau teikti konkrečią kompensacinę paramą mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse esantiems ūkiams, kurios skyrimo sąlygas nustatys valstybės narės, atsižvelgdamos į vietos ypatumus;

88.  be to, pabrėžia, kad kaimo plėtros finansinės priemonės turėtų būti įgyvendinamos savanoriškai, tačiau investicijos į kaimo vietoves turėtų būti didinamos;

89.  ragina Komisiją parengti pažangių kaimų iniciatyvos priemones ir pažangius kaimus laikyti būsimos kaimo plėtros politikos prioritetu;

90.  mano, kad pagal II ramstį bitininkystei skiriamas finansavimas turėtų būti tikslingesnis ir veiksmingesnis ir kad naujojoje teisės aktų sistemoje turėtų būti nustatyta nauja paramos bitininkystei pagal I ramstį schema, įskaitant tiesioginę paramą bičių bendruomenėms;

91.  pabrėžia, kad su žemės ūkiu tiesiogiai nesusijusioms priemonėms turi būti taikoma didesnė bendro finansavimo norma;

92.  ragina Komisiją I ramstyje numatyti naują, nuoseklią, sugriežtintą ir supaprastintą sąlygų sistemą, sudarant sąlygas integruoti ir įgyvendinti įvairių rūšių aplinkosaugos veiksmus, pvz., esamas kompleksinio paramos susiejimo ir žalinimo priemones; pabrėžia, kad svarbiausi I ramsčio kriterijai, kuriais remiantis siekiama tvaresnės žemės ūkio plėtros, turėtų būti privalomi ir pagal juos turėtų būti aiškiai nustatytos priemonės ir rezultatai, kurių tikimasi iš ūkininkų, kad būtų užtikrinamos vienodos sąlygos ir kiek galima labiau sumažinta biurokratija ūkio lygmeniu ir, atsižvelgiant į vietos sąlygas, tinkama valstybių narių kontrolė; be to, ragina parengti naują ir paprastą sistemą, kuri turėtų būti privaloma valstybėms narėms ir pasirinktina ūkiams, grindžiama ES taisyklėmis, kurios viršytų svarbiausius kriterijus, siekiant skatinti ūkininkus pereiti prie klimatui ir aplinkai tinkamų tvarių metodų ir praktikos, ir kurios būtų suderinamos su agrarinės aplinkosaugos ir klimato srities priemonėmis (AECMs) pagal II ramstį; mano, kad šios sistemos įgyvendinimas turėtų būti nustatytas nacionalinių strateginių planuos pagal ES programą;

93.  ragina Komisiją užtikrinti, kad kaimo plėtrai skirtos II ramsčio agrarinės aplinkosaugos ir klimato srities priemonės ir toliau kompensuotų papildomas išlaidas ir netektas pajamas, susijusias su ūkininkų savanoriškai taikoma aplinkai ir klimatui palankia praktika, numatant galimybę papildomai numatyti paskatas investicijoms į aplinkos apsaugą, biologinę įvairovę ir išteklių tausojimą; mano, kad šios programos turėtų būti supaprastintos, tikslingesnės ir veiksmingesnės, kad ūkininkai galėtų veiksmingai įgyvendinti plataus užmojo politikos tikslus, susijusius su aplinkos apsauga, biologinės įvairovės išsaugojimu, vandentvarka ir klimato politika ir klimato kaitos švelninimu, sykiu sumažinta biurokratija ūkių lygiu, atsižvelgiama į vietos sąlygas ir vykdoma tinkama valstybių narių kontrolė;

94.  ragina, be įmonių, kurios pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 11 straipsnį vykdo tik ekologinę žemės ūkio gamybą ir pagal Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 43 straipsnį atleistos nuo „žalinimo įpareigojimų“, nuo šių įpareigojimų atleisti ir įmones, kurios vykdo agrarinės aplinkosaugos priemones pagal Reglamentą (ES) Nr. 1305/2013;

95.  pabrėžia, kad ES Viduržemio jūros regionams kyla didesnis pavojus patirti klimato kaitos poveikį, pavyzdžiui, susidurti su sausromis, gaisrais ir dykumėjimu ir kad todėl šių vietovių ūkininkai turės įdėti daugiau pastangų, kad savo veiklą pritaikytų prie pasikeitusios aplinkos;

96.  mano, kad būsimuose Komisijos pasiūlymuose dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų turėtų būti numatyta galimybė remti kuo daugiau ūkininkų ir taip jiems padėti modernizuoti savo ūkius, siekiant pereiti prie tvaresnės žemės ūkio plėtros;

97.  vadovaudamasis reikalavimu paprastinti BŽŪP, ragina išlaikyti esamą išimtį ir neapsunkinti mažiausių, mažesnių nei 15 hektarų ūkių papildomais BŽŪP veiksmais aplinkos ir klimato srityje;

98.  siūlo kartu su šia nauja žalinimo forma pagal II ramstį įgyvendinti reikšmingas, suderintas ir veiksmingesnes priemones, šiuo tikslu pasitelkiant tikslines investicijas į materialųjį ir nematerialųjį turtą (žinių perdavimas, mokymas, konsultavimas, keitimasis praktine patirtimi, tinklaveika ir inovacijos pasitelkiant Europos inovacijų partnerystes (EIP)), kurios turėtų būti dar viena pokyčių varomoji jėga;

99.  ragina Komisiją užtikrinti, kad į jos pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl BŽŪP reformos būtų įtraukta pakankamai priemonių, kuriomis baltymingų augalų auginimas būtų integruotas į pagerintas sėjomainos sistemas, siekiant išspręsti baltymų trūkumo problemą, padidinti ūkininkų pajamas ir įveikti pagrindinius sunkumus, su kuriais susiduria žemės ūkis, kaip antai klimato kaitą, biologinės įvairovės ir dirvožemio derlingumo mažėjimą ir vandens išteklių apsaugą ir tvarų valdymą;

100.  mano, kad minimali suma iš viso turimo II ramsčio biudžeto turėtų būti skirta AECMs, be kita ko, ekologiniam žemės ūkiui, CO2 sekvestracijai, gerai dirvožemio būklei, tvaraus miškų valdymo priemonėms, maisto medžiagų valdymo planavimui siekiant apsaugoti biologinę įvairovę, apdulkinimą ir gyvūnų ir augalų genetinę įvairovę; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad svarbu išlaikyti „Natura 2000“ išmokas ir užtikrinti, kad jos būtų pakankamos ir taptų tikra paskata ūkininkams;

101.  pabrėžia, kad užtikrinant kaimo plėtrą būtina skirti išmokas ūkininkams, įsikūrusiems vietovėse, kuriose esama gamtinių kliūčių, pvz., nepalankios klimato sąlygos, statūs šlaitai ar menka dirvožemio kokybė; ragina supaprastinti planą dėl vietovių, kuriose esama gamtinių kliūčių, ir geriau nustatyti jo tikslus laikotarpiu po 2020 m.;

102.  pakartoja, kad Europos Parlamentas jau pabrėžė, jog Paukščių ir Buveinių direktyvų „tinkamumo patikra“ rodo, kad būtina gerinti suderinamumą su BŽŪP, ir pabrėžia, kad dėl žemės ūkio mažėja rūšių ir buveinių ir tai kelia susirūpinimą; ragina Komisiją atlikti BŽŪP poveikio biologinei įvairovei vertinimą; taip pat ragina didinti „Natura 2000“ išmokas siekiant labiau skatinti „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties teritorijų, kurios yra labai prastos būklės, apsaugą;

103.  ragina stiprinti ir įgyvendinti klimato kaitos atžvilgiu pažangias žemės ūkio priemones, nes ateityje didės klimato kaitos poveikis Europos žemės ūkiui;

104.  mano, kad BŽŪP turi valdyti riziką, susijusią su klimato kaita ir dirvos kokybės prastėjimu visame kultivuojamame kraštovaizdyje, investuojant į tai, kad agroekosistemos taptų atsparios ir tvirtos, taip pat investuojant į ekologinę infrastruktūrą viršutinio dirvos sluoksnio storinimui, stabdant dirvožemio eroziją, taikant ir (arba) prailginant sėjomainą, sodinant daugiau medžių ir taip gerinant kraštovaizdį bei didinant biologinę ir struktūrinę įvairovę ūkyje;

105.  mano, kad turėtų būti remiama ir skatinama dažniau naudotis žemės ūkio kultūrų liekanomis kaip atsinaujinančiaisiais, efektyviais ir tvariais kaimo vietovių energijos ištekliais;

106.  ragina Komisiją skatinti inovacijas, mokslinius tyrimus ir modernizaciją žemės ūkio, agrarinės miškininkystės ir maisto produktų sektoriuose, remiant tvirtą konsultavimo sistemą ir prie BŽŪP paramos gavėjų poreikių labiau pritaikytą mokymą jiems plėtojant savo praktikas siekiant didesnio tvarumo ir išteklių apsaugos, taip pat remiant pažangiųjų technologijų naudojimą siekiant veiksmingiau spręsti problemas sveikatos, aplinkos ir konkurencingumo srityse; pabrėžia, kad mokymas ir mokslinių žinių sklaida turi būti išankstine programos rengimo ir įgyvendinimo sąlyga visose valstybėse narėse ir kad būtina skatinti žinių perdavimą ir keitimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais tarp kooperatyvų ir kitų gamintojų organizacijų visose valstybėse narėse, pvz., pasitelkiant Europos žemės ūkio žinių ir informacijos sistemą (angl. AKIS); mano, kad ekologiški žemės ūkio gamybos metodai ir principai, kuriais grindžiamas tikslusis ūkininkavimas, gali duoti daug naudos aplinkai, padėti didinti ūkininkų pajamas, optimaliau naudotis žemės ūkio technika ir daug efektyviau naudoti išteklius;

107.  pabrėžia BŽŪP, programos „Horizontas 2020“ ir kitų paramos ir finansavimo schemų svarbią būtinybę skatinti ūkininkus investuoti į naujas, prie jų ūkio dydžio pritaikytas technologijas, pavyzdžiui, tiksliojo ir skaitmeninio ūkininkavimo priemones, kuriomis didinamas žemės ūkio atsparumas ir mažinamas jo poveikis aplinkai;

108.  ragina Komisiją skatinti kurti ir taikyti naujoviškas technologijas, skirtas visų rūšių ūkiams, neatsižvelgiant į jų dydį ir gaminamą produkciją – nesvarbu, ar tai būtų įprastas, ar ekologinis, gyvulininkystės ar ariamosios žemės, mažas ar didelis ūkis;

109.  ragina Komisiją parengti BŽŪP, kuria būtų siekiama daugiau naujovių, skatinama bioekonomika ir randami biologinės įvairovės, klimato kaitos ir aplinkos problemų sprendimai;

110.  ragina Komisiją sutelkti dėmesį į gyvenimo kaimo vietovėse kokybę, kad jis taptų patrauklus visiems žmonėms, ypač jaunajai kartai;

111.  mano, kad įgyvendinant BŽŪP skatinamas skaitmeninimas ir tikslusis ūkininkavimas neturėtų paversti ūkininkų labiau priklausomų nei nuo papildomo indėlio, nei nuo išorinio finansavimo, taip pat jie neturėtų trukdyti ūkininkams naudotis ištekliais, tačiau turėtų būti atviri ir kartu su ūkininkais sukurti metodai;

112.  ragina, nedarant poveikio pakartotiniam bendros ES paramos kaimo plėtrai nustatymui, užtikrinti, kad dabartinės kaimo plėtros programos, patvirtintos pagal Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 10 straipsnio 2 dalį būtų toliau taikomos iki 2024 m. arba tol, kol bus patvirtinta nauja reforma;

113.  palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą Europos Sąjungoje populiarinti pažangiųjų kaimų sampratą, kuri, nuosekliau plėtojant įvairias politikos kryptis, suteiks galimybę visapusiškai spręsti nepakankamos plačiajuosčio ryšio aprėpties ir darbo galimybių bei teikiamų paslaugų trūkumo kaimo vietovėse problemas;

114.  reikalauja imtis veiksmų ir spręsti didelę nelaimingų atsitikimų ūkiuose, dėl kurių ES ūkiuose sužalojami ir žūsta žmonės, problemą, šiuo tikslu pasitelkiant II ramsčio priemones investicijoms į saugos priemones ir šios srities mokymą remti;

115.  ragina rengiant ES baltymingų augalų strategiją nustatyti, kad visuose baltymingų augalų laukuose leidžiama vieną kartą prieš sėją arba iškart po sėjos panaudoti augalų apsaugos produktus;

116.  mano, kad investicijos į inovacijas, švietimą ir mokymą yra labai svarbios Europos žemės ūkio ateičiai;

117.  pabrėžia, kad įgyvendinant būsimą BŽŪP reikėtų toliau nagrinėti galimybes valstybės narės ir regiono lygmeniu taikyti rezultatais grindžiamą metodą ir sertifikavimo schemose numatytus novatoriškus sprendimus, neužkraunant papildomos biurokratinės naštos ir neatliekant patikrinimų vietoje;

118.  tvirtai pritaria tam, kad būtų imtasi tikslingų II ramsčio modernizavimo ir struktūros gerinimo priemonių, siekiant įgyvendinti prioritetinius tikslus, kaip antai skaitmeninio ūkininkavimo iniciatyvą „Digital Farming 4.0“;

119.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares apsaugoti ir skatinti smulkiųjų ūkininkų ir marginalizuotų grupių galimybes įsigyti sėklų ir žemės ūkyje naudojamų medžiagų, taip pat skatinti ir apsaugoti sėklų mainų ir jų viešosios nuosavybės procesus bei tvarius tradicinius metodus, kuriais užtikrinama žmogaus teisė į tinkamą maistą ir mitybą;

120.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares labiau pabrėžti verslininkų galimybes teikti paslaugas kaimams ir pirkti paslaugas iš jų;

121.  pažymi, kad visi ūkiai yra skirtingi, ir todėl reikalingi individualūs sprendimai;

Stipri ūkininkų pozicija pasaulinėse maisto sistemose

122.  ragina Komisiją išlaikyti dabartinę bendro žemės ūkio rinkų organizavimo (vieno BRO) sistemą I ramstyje, įskaitant konkrečias politikos priemones ir prekybos standartus, bei patobulinti vaisių, daržovių ir pieno vartojimo skatinimo ES mokyklose programas; pabrėžia esamų gamybos valdymo sistemų, skirtų konkretiems produktams, svarbą, taip pat pabrėžia, kad svarbu išlaikyti privalomas atskiriems sektoriams skirtas programas (vyno, vaisių ir daržovių, alyvuogių aliejaus ir bitininkystės) šalims-gamintojoms siekiant galutinio tikslo – stiprinti kiekvieno sektoriaus tvarumą ir konkurencingumą, užtikrinant vienodas sąlygas ir kartu suteikiant prieigą visiems ūkininkams;

123.  mano, kad teigiama patirtis, įgyta gamintojų organizacijoms vaisių ir daržovių sektoriuje įgyvendinant BRO veiksmų programas, finansuojamas remiantis parduodamos produkcijos verte (PPV), parodė, kad jos veiksmingai padeda didinti tikslinių sektorių konkurencingumą ir stiprinti jų struktūrą, taip pat didinti jų tvarumą; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę pradėti taikyti panašias veiksmų programas, skirtas kitiems sektoriams; pabrėžia, kad tai gali būti ypač naudinga gamintojų organizacijoms, kurios atstovauja Sąjungos kalnuotų vietovių ir atokių regionų pieno ūkininkams, gaminantiems ir rinkai teikiantiems aukštos kokybės produktus, taip pat išlaikantiems pieno gamybą šiuose nepalankiuose gamybos regionuose;

124.  primena, kad nevienoda įtaka rinkoje, daugiausia – pieno sektoriuje, itin trukdo gaminti produkciją taip, kad būtų padengiamos gamybos sąnaudos;

125.  atkreipia dėmesį į galimybę pagal BRO sukurti savanorišką pieno tiekimo mažinimo programą;

126.  ragina sukurti naują alyvuogių aliejaus sektoriui skirtą savitarpio pagalbos valdymo priemonę, pagal kurią produkciją būtų leidžiama laikyti perprodukcijos metais ir išleisti į rinką tuomet, kai pasiūla yra mažesnė už paklausą;

127.  pabrėžia, kad vykdant būsimą bendrą žemės ūkio politiką itin svarbu efektyviau, teisingiau ir nedelsiant remti ūkininkus, kad jie galėtų atlaikyti kainų ir pajamų svyravimus dėl klimato, nepalankių oro sąlygų, sveikatos ir rinkos rizikos, sukuriant daugiau paskatų ir rinkos sąlygas, skatinančias plėtoti ir savo noru taikyti rizikos valdymo ir stabilizavimo priemones (įvairių rūšių draudimas, pajamų stabilizavimo priemonės, individualaus rezervo mechanizmai ir savitarpio fondai), kartu užtikrinant visiems ūkininkams prieigą ir suderinamumą su galiojančiomis nacionalinėmis sistemomis;

128.  ragina teikti tinkamesnę paramą, siekiant skatinti ES auginti daugiau ankštinių augalų, ir teikti konkrečią pagalbą stambiems avių ir ožkų veisimo ūkiams, atsižvelgiant į teigiamą šių sektorių poveikį ir poreikį sumažinti ES priklausomybę nuo pašarų baltyminių papildų importo;

129.  pabrėžia, kad į ateitį nukreipta BŽŪP turėtų būti siekiama geriau spręsti itin svarbius sveikatos klausimus, susijusius, pvz., su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms, oro kokybe ir sveikesne mityba;

130.  atkreipia dėmesį į problemas, kurias atsparumas antimikrobinėms medžiagoms kelia gyvūnų ir žmonių sveikatai; mano, kad naujoji teisinė sistema turėtų aktyviai skatinti geresnę gyvūnų sveikatą ir jų gerovę, kaip kovos su atsparumu antibiotikams priemonę, tuo geriau apsaugant visuomenės sveikatą ir visą žemės ūkio sektorių;

131.  atkreipia dėmesį į tai, kad rinkos rizika taip pat gali būti valdoma gerinant sąlygas ES žemės ūkio ir maisto produktams patekti į eksporto rinkas;

132.  primygtinai ragina sustiprinti pirminių gamintojų poziciją maisto tiekimo grandinėje, ypač užtikrinant sąžiningą pridėtinės vertės paskirstymą tarp gamintojų, perdirbėjų ir mažmeninės prekybos sektoriaus, suteikiant finansinių išteklių ir paskatų, kurių reikia siekiant kurti ir plėtoti ekonomines vertikaliąsias ir horizontaliąsias organizacijas, pvz., gamintojų organizacijas, įskaitant kooperatyvus, ir jų asociacijas bei tarpšakines organizacijas, nustatant suderintus būtiniausius standartus, kuriuos taikant būtų kovojama su nesąžininga ir piktnaudžiaujamojo pobūdžio prekybos praktika maisto tiekimo grandinėje, ir padidinat skaidrumą rinkose bei taikant krizių prevencijos priemones;

133.  pabrėžia, kad, laikantis SESV 39 straipsnio tikslų ir SESV 42 straipsnyje nurodytos išimties bendruoju reglamentu paaiškintas vieno bendro žemės ūkio rinkų organizavimo (BRO) nuostatų ir ES konkurencijos taisyklių teisinis ryšys ir numatytos naujos ūkininkams skirtos kolektyvinės galimybės siekiant padidinti jų derybinę galią maisto tiekimo grandinėje; mano, kad šios nuostatos būtinos įgyvendinant būsimą BŽŪP ir jos turėtų būti toliau tobulinamos;

134.  mano, kad, remiantis įgyta patirtimi, susijusia su įvairių ES (pieno, mėsos, cukraus ir kultūrinių augalų) rinkos stebėjimo centrų veikimu, tokios priemonės turėtų būti taikomos ir tiems sektoriams, kurie dar neįtraukti, ir toliau plėtojamos, kad rinkos dalyviams būtų teikiami patikimi duomenys ir prognozės, siekiant iš anksto įspėti ir sudaryti sąlygas nedelsiant imtis ankstyvų veiksmų rinkos sutrikimo atveju, kad būtų užkirstas kelias krizėms;

135.  ragina labiau remti ir skatinti vietos rinkas ir trumas maisto tiekimo grandines; pabrėžia, kad reikia plėtoti su trumpomis tiekimo grandinėmis susijusias vietos lygmens paslaugas;

136.  ragina Komisija išsamiau išaiškinti ir prireikus patikslinti gamintojų organizacijoms ir tarpšakinėms organizacijoms taikomas taisykles, visų pirma susijusias su konkurencijos politika, atsižvelgiant į tarpšakinių organizacijų priemones ir susitarimus, siekiant patenkinti visuomenės poreikius;

137.  pabrėžia, kad tradicinės BŽŪP rinkos valdymo priemonės (t. y. viešoji intervencija ir privatus sandėliavimas) daro mažesnį ir nepakankamą poveikį globalizuotos ekonomikos sąlygomis ir kad rizikos valdymo priemonių ne visuomet pakanka siekiant spręsti itin didelio kainų svyravimo ir didelių rinkos sutrikimų problemas;

138.  todėl pabrėžia, jog reikia, kad vienas BRO ir toliau atliktų svarbų apsaugos priemonės vaidmenį įgyvendinant būsimą BŽŪP greitai stabilizuojančiose žemės ūkio rinkose ir numatant krizes, ir atkreipia dėmesį į bendrojo reglamento svarbą (remiantis pastarųjų rinkos krizių metu sukaupta patirtimi, ypač pieno sektoriuje) sudarant sąlygas papildomai naudoti novatoriškas rinkos ir krizių valdymo priemones, pvz., savanoriškus sektorinius susitarimus, ir skatinant tokį naudojimą, kad kiekybiniu požiūriu būtų valdomas ir prireikus mažinamas tiekimas tarp gamintojų, gamintojų organizacijų, gamintojų organizacijų asociacijų, tarpšakinių organizacijų ir perdirbėjų (pvz., ES pieno gamybos mažinimo programa);

139.  palankiai vertina darbą, atliekamą rengiant ES tvarios baltymų gamybos strategiją;

140.  pažymi, kad būtina visoje Europoje kurti vietos lygmens ir regionines ankštinių kultūrinių augalų rinkas, gerinti aplinkosauginio veiksmingumo rodiklius, auginant kultūras pagal sėjomainos principą, kartu taip pat mažinti priklausomybę nuo importuojamų pašarų, trąšų ir pesticidų žaliavų ir didinti šio sektoriaus gyvybingumą bei teikti jam daugiau ekonominių paskatų pereiti prie tvaresnės ūkininkavimo praktikos;

141.  mano, kad pasiūlos valdymo priemonės, taikomos sūriui ir kumpiui su saugomomis kilmės vietos arba geografinėmis nuorodomis arba vynui, pasirodė esančios veiksmingos didinant tikslinių produktų tvarumą, konkurencingumą ir gerinant jų kokybę ir todėl turėtų būti išlaikytos, o prireikus – išplėstos ir taikomos visiems kokybės ženklu pažymėtiems produktams, laikantis BŽŪP tikslų;

142.  ragina atlikti išsamią dabartinio krizių rezervo mechanizmo peržiūrą, kad būtų sukurtas veiksmingas ir nepriklausomas ES žemės ūkio krizių fondas, kuriam nebūtų taikomas biudžetinis metinio periodiškumo principas, kad būtų leidžiama perkelti biudžeto lėšas iš vienų metų į kitus, ypač tuomet, kai rinkos kainos yra pakankamai didelės, išlaikant tokį patį krizių rezervo lygį visu DFP laikotarpiu, taip sudarant sąlygas greičiau, nuosekliau ir veiksmingiau imtis prevencijos veiksmų ir reaguoti papildant rinkos ir rizikos valdymo priemonių naudojimą labai didelių krizių atvejais, įskaitant tas, kurios susijusios su ekonominėmis pasekmėmis ūkininkams dėl gyvūnų sveikatos problemų, augalų ligų ir maisto saugos, bet taip pat ir tas, kurios kyla dėl išorės sukrėtimų, darančių poveikį žemės ūkiui;

143.  mano, kad, nors prekybos susitarimai daro teigiamą poveikį kai kuriems ES žemės ūkio sektoriams ir yra būtini norint sustiprinti Sąjungos poziciją pasaulinėje žemės ūkio rinkoje, taip pat yra naudingi visai ES ekonomikai, jie taip pat kelia nemažai iššūkių, ypač smulkiajam ir vidutinio masto ūkininkavimui bei jautriems sektoriams, į kuriuos reikia atsižvelgti, pvz., turi būti paisoma ES sanitarijos ir fitosanitarijos, gyvūnų gerovės, aplinkosaugos ir socialinių standartų, dėl to reikia užtikrinti prekybos politikos ir kai kurių BŽŪP tikslų nuoseklumą ir neturėtų būti kenkiama aukštiems Europos standartams arba keliamas pavojus jos kaimo vietovėms;

144.  pabrėžia, kad skirtingų standartų taikymas padidintų riziką, jog ES viduje pagaminta produkcija bus eksportuojama į užsienį, pakenkiant kaimo plėtrai, aplinkai ir kai kuriais atvejais maisto kokybei;

145.  pabrėžia, kad stipresnių apsaugos priemonių poreikis turėtų būti atspindėtas ir diskutuojant dėl būsimų prekybos susitarimų (su MERCOSUR, Naująja Zelandija, Australija ir t. t.) ir jų poveikio Europos žemės ūkiui;

146.  pabrėžia, kad svarbu toliau siekti didesnių Europos žemės ūkio produktų galimybių patekti į rinkas, tačiau reikia numatyti tinkamas Europos žemės ūkio apsaugos priemones, kuriomis būtų atsižvelgiama į su konkrečiais sektoriais susijusius susirūpinimą keliančius klausimus, pvz., apsaugos mechanizmus, siekiant išvengti neigiamo socialinio ir ekonominio poveikio smulkiems ir vidutiniams ūkininkams ES ir trečiosiose šalyse, galimą jautriausių sektorių neįtraukimą į derybas ir abipusiškumo principo taikymą gamybos sąlygoms, kad būtų užtikrintos vienodos ES ūkininkų ir jų užsienio konkurentų sąlygos; primygtinai reikalauja užtikrinti, kad Europos gamybai nepakenktų importuojami prastesnės kokybės ir standartų neatitinkantys produktai;

147.  ragina Komisiją vėl pripažinti žemės ūkį strategine veiklos sritimi ir laisvosios prekybos susitarimus rengti nebelaikant žemės ūkio kitų prekybos sektorių koregavimo kintamuoju bei stengiantis apsaugoti pagrindinius sektorius, kaip antai žalio pieno gamybos sektorių;

148.  mano, kad tarptautinės prekybos ir PPO reikalavimai turėjo itin didelio poveikio BŽŪP reformoms, atliktoms nuo paskutinio XX a. dešimtmečio; mano, kad šios reformos padėjo padidinti Europos žemės ūkio produkcijos ir žemės ūkio maisto produktų sektoriaus konkurencingumą, tačiau dėl pasaulinių rinkų nestabilumo didelei žemės ūkio sektoriaus daliai taip pat buvo padarytas neigiamas poveikis; mano, kad, kaip siūloma Komisijos komunikate dėl maisto ir ūkininkavimo ateities Europoje, dabar laikas didžiausią dėmesį skirti kitiems BŽŪP tikslams, pvz., ūkininkų gyvenimo lygiui ir klausimams, susijusiems su sveikata, užimtumu, aplinka ir klimatu;

149.  pabrėžia, kad ES prekybos politika turi būti suderinta su kitomis ES politika kitose srityse, pvz., vystymosi ir aplinkos apsaugos politika, bei padėti siekti DVT ir kad gali prisidėti prie bendros žemės ūkio politikos BŽŪP tikslų siekimo, visų pirma užtikrinant deramą žemės ūkiu besiverčiančios bendruomenės gyvenimo lygį ir užtikrinant, kad vartotojai gautų tiekiamą produkciją už priimtinas kainas; pabrėžia, kad ES žemės ūkio maisto produktų sektorius turėtų pasinaudoti eksporto teikiamomis augimo galimybėmis, atsižvelgiant į tai, kad maždaug 90 % papildomos pasaulinės žemės ūkio produktų paklausos per ateinantį dešimtmetį bus ne iš Europos; pabrėžia, kad BŽŪP turi ne orientuotis į gamybą siekiant parduoti produktus tarptautinėje žemės ūkio rinkoje, o tenkinti Europos visuomenės poreikius, susijusius su maistu, aplinka ir klimatu; pabrėžia, kad vadinamosioms besivystančioms šalims turėtų būti sudaryta pakankamai galimybių susikurti ir palaikyti stiprų savo žemės ūkio sektorių;

150.  be to, mano, kad turėtų būti neleidžiama į ES rinką pateikti prekių, kurių gamyba susijusi su miškų naikinimu, žemės ar išteklių grobimu ir žmogaus teisių pažeidimais;

151.  primena apie naująjį Europos konsensusą dėl vystymosi, kuriame ES ir jos valstybės narės dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą ir pripažįsta, kad nepaprastai svarbu veiksmingai laikytis politikos suderinamumo vystymosi labui (PSVL) principo, įtvirtinto SESV 208 straipsnyje, pagal kurį visose ES politikos srityse būtina atsižvelgti į vystomojo bendradarbiavimo tikslus, įskaitant žemės ūkio politiką ir finansavimo priemones, nes jos gali daryti neigiamą įtaką besivystančioms šalims; todėl mano, kad BŽŪP reforma reikėtų gerbti besivystančių šalių teisę formuoti savo žemės ūkio ir maisto politikos kryptis, nesilpninant jų maisto gamybos pajėgumų ir ilgalaikio apsirūpinimo maistu saugumo, visų pirma mažiausiai išsivysčiusių šalių;

152.  primena apie ES ir jos valstybių narių įsipareigojimus darnaus vystymosi tikslams (DVT) ir pabrėžia, kad BŽŪP suderinamumas su darnaus vystymosi tikslais yra labai svarbus, ypač su tikslais Nr. 2 (panaikinti badą), Nr. 5 (lyčių lygybė), Nr. 12 (atsakingas vartojimas ir gamyba), Nr. 13 (klimato politika) ir Nr. 15 (gyvybė žemėje), su kuriais BŽŪP turi būti suderinta ateityje;

153.  ragina, vadovaujantis biudžeto efektyvumo principu, užtikrinti BŽŪP ir visų kitų politikos sričių ir tarptautinių įsipareigojimų nuoseklumą ir geresnę sąveiką, visų pirma energetikos, vandens tiekimo, žemės naudojimo, biologinės įvairovės ir ekosistemų, taip pat atokių ir kalnuotų vietovių vystymo srityse;

154.  ragina Komisiją atlikti sisteminį visų prekybos susitarimų nuostatų dėl žemės ūkio sektoriaus poveikio vertinimą ir pasiūlyti konkrečią strategiją, kuria būtų užtikrinta, kad su trečiąja šalimi sudarytas prekybos susitarimas nepakenktų jokiam žemės ūkio sektoriui;

155.  pabrėžia, kad vykdant pasaulio masto prekybą žemės ūkio produktais procesai ir gamybos būdai sudaro itin svarbią socialinių, ekonominių ir aplinkosaugos standartų dalį, ir ragina Komisiją skatinti PPO juos pripažinti;

156.  pabrėžia, kad Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos tikslų ir darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimas turi būti vienas pamatinių prekybos politikos, susijusios su žemės ūkio produktais, principų; pažymi, kad Komisija savo diskusijoms skirtame dokumente dėl globalizacijos suvaldymo teisingai nurodo, kad poreikis užtikrinti sąžiningesnę prekybą tvariais vietos gaminiais yra naujai kylanti globalizacijos tendencija; pabrėžia, kad ES prekybos politikos indėlis siekiant DVT ir pagal Paryžiaus susitarimą numatytų klimato tikslų gali būti labai didelis;

157.  primena, kad ES palaipsniui panaikino eksporto subsidijas ir kad dabartiniame ES biudžete nebeliko biudžeto eilutės, skirtos eksporto subsidijoms; atsižvelgdamas į tai, ragina ES prekybos partneres prisiimti įsipareigojimus mažinti prekybą iškreipiančią vidaus paramą; ragina PPO narius, kurie toliau teikia eksporto subsidijas, įgyvendinti Ministrų konferencijos sprendimą dėl konkurencijos eksporto srityje, priimtą 2015 m. gruodžio 19 d. Nairobyje;

158.  reikalauja, kad Komisija nuolat stebėtų ir spartintų Sąjungos gynybinius veiksmus, siekiant pašalinti didėjančias esamas ir būsimas patekimo į rinką kliūtis trečiosiose šalyse, kartu paisant aplinkos apsaugos ir žmogaus teisių, įskaitant teisę į maistą; pabrėžia, kad dauguma šių kliūčių turi įtakos žemės ūkio produktams (27 %, remiantis Komisijos tvarkoma patekimo į rinkas duomenų baze) ir kurios savo ruožtu daugiausia susijusios su sanitarijos ir fitosanitarijos (SFS) patekimo į rinką priemonėmis;

159.  prašo Komisijos numatyti Brexit'o padarinius rengiantis keistis pasiūlymais ir apskaičiuoti kvotas, ir į juos atsižvelgti;

160.  ragina Europos Komisiją imtis aiškių ir skaidrių iniciatyvų, kuriomis būtų toliau stiprinamas ES gamybos, saugos, gyvūnų gerovės ir aplinkos apsaugos standartų bei trumpų tiekimo grandinių skatinimas, ir remti kokybiškos gamybos schemas, kurias būtų galima užtikrinti, be kita ko, pasitelkiant Europos prekių kilmės ženklinimo sistemas ir rinkodaros bei pardavimo skatinimo veiklą vidaus ir trečiųjų šalių rinkose sektoriams, kuriems taikomos konkrečios BŽŪP politikos priemonės; primygtinai pabrėžia, kad reikia mažinti biurokratiją ir nereikalingas sąlygas, kad šiose schemose galėtų dalyvauti mažesni gamintojai; palankiai vertina tai, kad skatinimo programoms skiriamas biudžetas nuolat auga, ir ragina Komisiją toliau sparčiai didinti asignavimus, atsižvelgiant į didėjantį gamintojų susidomėjimą;

161.  atkreipia dėmesį į trumpų vietos ir regionų tiekimo grandinių svarbą – jos yra tvaresnės aplinkos apsaugos požiūriu, nes mažiau naudojantis transportu užtikrinama mažesnė tarša, be to, užtikrinamas geresnis atsekamumas ir žemės ūkio produktai yra šviežesni;

162.  primena, kad svarbu suteikti daugiau galių vietos ūkininkams, siekiantiems pakilti vertės grandinėje, jiems teikiant pagalbą ir paramą organiniams ir pridėtinės vertės produktams; suteikti naujų žinių ir technologijų, nes siekiant tvarumo reikia imtis tiesioginių veiksmų, skirtų išsaugoti, apsaugoti ir didinti gamtos išteklius;

163.  primena, kad vietos gamyba skatinama vietos maisto kultūra ir vietos ekonomika;

164.  pabrėžia, kad ateityje ūkininkavimo srityje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama aukštos kokybės maisto gamybai, nes tuo grindžiamas Europos konkurencinis pranašumas; pabrėžia, kad, kai tai perspektyvu, turi būti išlaikomi ir stiprinami ES standartai; ragina taikyti priemones siekiant toliau didinti maisto produktų gamybos sektoriaus ilgalaikį produktyvumą ir konkurencingumą, taip pat diegti naujas technologijas ir veiksmingiau naudoti išteklius, taip stiprinant ES kaip pasaulio lyderės vaidmenį;

165.  mano, jog yra nepriimtina, kad esama bendrojoje rinkoje su tuo pačiu prekės ženklu ir toje pačioje pakuotėje reklamuojamų ir parduodamų produktų kokybės skirtumų; pritaria Komisijos iniciatyvai spręsti dvejopos maisto produktų kokybės bendrojoje rinkoje problemą, be kita ko, Komisijos darbui bendros bandymų metodikos klausimu;

166.  teigiamai vertina pažangą, padarytą skatinant ES žemės ūkio interesus neseniai vykusiose dvišalėse prekybos derybose, visų pirma susijusiose su aukštos kokybės ES žemės ūkio maisto produktų patekimu į rinką ir geografinių nuorodų apsaugos trečiosiose šalyse; tikisi, kad šią tendenciją galima tęsti ir tobulinti;

Skaidrus sprendimų priėmimo procesas siekiant pateikti svarų pasiūlymą dėl BŽŪP 2021–2028 m.

167.  pabrėžia, kad Europos Parlamentas ir Taryba turėtų, naudodamiesi bendro sprendimo procedūra, nustatyti bendruosius tikslus, pagrindinius standartus, priemones ir finansinius asignavimus ir apibrėžti reikiamą lankstumo lygį, kad valstybės narės ir jų regionai galėtų suderinti savo ypatumus ir poreikius su bendrąja rinka ir išvengti konkurencijos iškraipymo, susijusio su nacionaliniais sprendimais;

168.  apgailestauja, kad visas BŽŪP po 2020 m. programavimo procesas – konsultacijos, komunikatas, poveikio vertinimas ir pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų – vėl pradedamas gerokai vėluojant, nes jau artėja aštuntosios kadencijos pabaiga, o dėl to kyla pavojus, kad diskusijas dėl būsimos BŽŪP užgoš rinkimų debatai, ir mažėja galimybė pasiekti galutinį susitarimą iki Europos Parlamento rinkimų;

169.  ragina Komisiją pasiūlyti pereinamojo laikotarpio reglamentą, kuris vėlavimo patvirtinti BŽŪP atveju suteiktų ūkininkams galimybę toliau naudotis kaimo plėtros programos priemonėmis, visų pirma aplinkosaugos ir investicijų priemonėmis;

170.  ragina valstybes nares, įgyvendinant naują reformą, užtikrinti, kad nebūtų išmokų mokėjimo ūkininkams vėlavimo, o vėlavimo atveju prisiimti atsakomybę ir mokėti ūkininkams tinkamą kompensaciją;

171.  tačiau pabrėžia, kad reikia padaryti kuo didesnę pažangą iki dabartinės kadencijos pabaigos ir šią temą aptarti per rinkimų į Europos Parlamentą kampaniją;

172.  pripažįsta, kad į BŽŪP sprendimų priėmimo procesą svarbu įtraukti institucijas ir ekspertus, atsakingus už sveikatos ir aplinkos apsaugos politikos sritis, turinčias įtakos biologinei įvairovei, klimato kaitai, oro, dirvožemio ir vandens taršai;

173.  ragina Komisiją, prieš darant bet kokį esminį pakeitimą, susijusį su BŽŪP koncepcija ir (arba) jos įgyvendinimu, pasiūlyti pereinamąjį laikotarpį, kuris būtų pakankamai ilgas, kad būtų galima užtikrinti sklandų perėjimą ir laiką, per kurį valstybės narės galėtų tinkamai ir tvarkingai įgyvendinti naująją politiką ir taip būtų galima išvengti bet kokio metinių išmokų ūkininkams mokėjimo ir kaimo plėtros programų įgyvendinimo vėlavimo;

174.  ragina ES ir jos valstybes nares stiprinti dialogą su besivystančiomis šalimis ir pasidalyti savo ekspertinėmis žiniomis ir skirti finansinę paramą skatinti ekologiškai tvarų žemės ūkį, paremtą nedidelio masto ir šeimos ūkiais, ypatingą dėmesį skiriant moterims ir jauniems žmonėms, vadovaujantis įsipareigojimu, išdėstytu 2017 m. Afrikos ir ES aukščiausiojo lygio susitikimo bendroje deklaracijoje „Investicijos į jaunimą, siekiant pagreitinti tvarų vystymąsi ir integracinį augimą; primena apie moterų kaip verslininkių ir darnaus vystymosi skatintojų indėlį kaimo vietovėse; pabrėžia, kad būtina ugdyti jų gebėjimus tvaraus žemės ūkio srityje ir jų atsparumą kaimo vietovėse;

175.  primena, kad badas ir netinkama mityba besivystančiose šalyse yra iš esmės susiję su nepakankama perkamąja galia ir (arba) skurdžių kaimo žmonių negalėjimu tapti savarankiškais; taigi ragina ES ryžtingai padėti besivystančioms šalims įveikti jų žemės ūkio gamybai trukdančias kliūtis (pvz., prastą infrastruktūrą ir logistiką);

176.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2050 m. daugiau nei pusė mažiausiai išsivysčiusių šalių gyventojų ir toliau gyvens kaimo vietovėse ir kad tvarus žemės ūkio vystymasis besivystančiose šalyse padės atskleisti kaimo bendruomenių potencialą, išlaikyti kaimo gyventojus ir mažinti nedarbą, skurdą ir maisto stygių, o tai padės kovoti su esminėmis priverstinės migracijos priežastimis;

177.  pripažįsta, kad kosminės technologijos, pavyzdžiui, parengtos ES kosmoso ir palydovų programos, kurias administruoja Europos pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos agentūra (GALILEO, EGNOS ir „Copernicus“), gali atlikti pagrindinį vaidmenį siekiant JTO darnaus vystymosi tikslų, pasiūlant įperkamus sprendimus, kuriais būtų pereinama prie tiksliojo ūkininkavimo, tokiu būdu pašalinant atliekas ir sutaupant laiko, sumažinant nuovargį ir optimizuojant naudojimąsi įranga;

178.  ragina Komisiją išnagrinėti kosmoso technologijas ir taikomąsias priemones bei Visuotinę veiksmingo vystomojo bendradarbiavimo partnerystę kaip mechanizmus, kuriais padedama stebėti augalininkystę, gyvulininkystę, miškininkystę, žuvininkystę ir akvakultūrą, remti ūkininkų, žvejų, miškininkų ir politikos formuotojų pastangas naudoti įvairius metodus, kuriais galima užtikrinti tvarią maisto gamybą ir spręsti su tuo susijusias problemas;

179.  ragina Komisiją užtikrinti, kad valstybės narės savo veiksmų planuose užtikrintų moterų ir vyrų lygybę kaimo vietovėse; ragina Komisiją ir valstybes nares remti vienodą atstovavimą moterims institucijų dialogo su sektoriumi struktūrose, taip pat profesinių organizacijų, kooperatyvų ir asociacijų sprendimų priėmimo organuose; mano, kad naujais ES teisės aktais turėtų būti iš esmės pagerintos teminės paprogramės, skirtos kaimo vietovėse gyvenančioms moterims;

180.  pabrėžia, kad Komisija turėtų ir toliau užtikrinti, kad visos valstybės narės vienodai visada griežtai užtikrintų ES gyvūnų gerovės teisės aktų taikymą ir numatytų atitinkamas kontrolės priemones bei sankcijas; ragina Komisiją vykdyti gyvūnų sveikatos ir gerovės, įskaitant jų vežimo metu, stebėseną ir teikti ataskaitas; primena, kad į ES įvežami produktai turi atitikti Europos gyvūnų gerovės, aplinkos apsaugos ir socialinius standartus; ragina teikti finansines paskatas už savanoriškai priimtas gyvūnų gerovės priemones, kurios viršija minimalius teisinius standartus;

181.  ragina Komisiją įgyvendinti aktualius ES teisės aktus ir užtikrinti jų vykdymą, ypač 2004 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1/2005 dėl gyvūnų apsaugos juos vežant; mano, kad atsižvelgiant į tai, būtina vykdyti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą, kuriame teigiama, kad gyvūnų gerovės apsauga nesibaigia ties ES išorinėmis sienomis ir kad dėl šios priežasties vežėjai, išvežantys gyvūnus iš Europos Sąjungos, net ir už ES ribų turi laikytis Europos gyvūnų gerovės taisyklių;

182.  pabrėžia, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas ūkininkams, kurie patiria papildomų išlaidų dėl specifinių apribojimų, susijusių su didelės vertės gamtinėmis zonomis, kaip antai kalnuotos vietovės, salos, atokiausi regionai ir kitos mažiau palankios ūkininkauti vietovės; mano, kad dėl šių specifinių apribojimų BŽŪP finansavimas šiems regionams yra gyvybiškai svarbus, o bet koks sumažinimas turėtų labai neigiamą poveikį daugeliui žemės ūkio produktų; primygtinai ragina valstybes nares parengti ir įgyvendinti kokybės schemas, kad suinteresuotiems gamintojams būtų suteikta galimybė greitai pradėti jas taikyti;

183.  be to, mano, kad, kaip jau ne kartą ragino Europos Parlamentas, POSEI programų biudžetas turėtų būti išlaikytas pakankamo dydžio, kad būtų galima įveikti žemės ūkio iššūkius atokiausiuose regionuose; palankiai vertina naujausios Komisijos POSEI programų įgyvendinimo ataskaitos išvadas ir pakartoja, kad, siekiant užtikrinti darnią teritorinę plėtrą užkertant kelią pavojui, kad dėl sunkumų, susijusių su atokumu, izoliuotumu, mažumu, sudėtingomis topografinėmis sąlygomis bei klimatu, ir dėl ekonominės priklausomybės nuo kelių produktų bus nutraukta gamyba, atokiausiems regionams ir mažosioms Egėjo saloms skirtos programos turėtų ir toliau būti atskirtos nuo bendros ES tiesioginių išmokų sistemos;

184.  ragina Komisiją Pieno rinkos stebėjimo centre įsteigti nepriklausomą padalinį, kuris tirtų kainas atokiausiuose regionuose, siekiant skubiai reaguoti į krizes šiame sektoriuje; mano, kad krizės sąvokos apibrėžtis ir atitinkama Komisijos intervencija turėtų būti pritaikytos prie atokiausių regionų, atsižvelgiant į jų rinkos dydį, priklausymą nuo riboto skaičiaus rūšių ekonominės veiklos ir mažesnę įvairinimo galimybę;

185.  ragina geriau integruoti žiedinės ekonomikos principus, siekiant užtikrinti, kad besiformuojančios bioekonomikos sąlygomis būtų kuo geriau ir veiksmingiau naudojamasi pirminėmis žaliavomis ir šalutiniais produktais, kartu atsižvelgiant į biomasės, žemės ir kitų ekosistemų teikiamų paslaugų prieinamumo apribojimus, ir mano, kad kaimo vietovėse plėtojant biologinę pramonę būtų galima kurti naujus verslo modelius, kurie galėtų padėti ūkininkams ir miškų savininkams atrasti naujų rinkų savo produktams ir sukurti naujų darbo vietų; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares teikti reikiamą paramą žemės ūkio ir miškininkystės sektoriui, siekiant labiau prisidėti prie tolesnės bioekonomikos plėtros Europos Sąjungoje; pabrėžia būtinybę skatinti agrarinę miškininkystę, kuri gali suteikti daugiafunkces rekreacines ir gamybines ekosistemas ir mikroklimatus, ir pašalinti visas spragas, galinčias trukdyti jos plėtrai;

186.  mano, kad agrarinės aplinkosaugos ir klimato priemonės, kartu su valstybių narių lygmens ekologinėmis sistemomis, turėtų padengti ūkininkų perėjimo prie naujų tvarių metodų išlaidas, pvz., skatinant ir remiant agrarinę miškininkystę ir kitas tvarios miškininkystės priemones, kuriomis prisidedama prie biologinės įvairovės ir gyvūnų bei augalų rūšių genetinės įvairovės, ir prisitaikymo prie kintančių klimato sąlygų išlaidas;

187.  ragina Komisiją užtikrinti inovacijas, mokslinius tyrimus ir modernizaciją agrarinės miškininkystės ir miškininkystės sektoriuje, remiant tvirtą ir prie konkrečių poreikių pritaikytą konsultavimo sistemą, tikslinį mokymą ir prie konkrečių poreikių pritaikytus sprendimus, siekiant paskatinti inovacijas ir valstybių narių keitimąsi praktine patirtimi bei geriausios praktikos pavyzdžiais, daugiausia dėmesio paprastai skiriant atitinkamoms naujosioms technologijoms ir skaitmeninimui; kartu pabrėžia labai svarbų miškų savininkų asociacijų vaidmenį perduodant informaciją ir inovacijas, mokant ir toliau šviečiant smulkiuosius miškų savininkus ir užtikrinant aktyvią daugiafunkcę miškotvarką;

o
o   o

188.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 350, 2017 12 29, p. 15. (2) OL L 221, 1998 8 8, p. 23. (3) OL L 309, 2009 11 24, p. 71. (4) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0022. (5) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0203. (6) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0095. (7) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0075. (8) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0057. (9) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0197. (10) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0099. (11) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0504. (12) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0427. (13) OL C 86, 2018 3 6, p. 62. (14) OL C 265, 2017 8 11, p. 7. (15) OL C 288, 2017 8 31, p. 10. (16) OL C 342, 2017 10 12, p. 10.

2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros aiškinimo ir įgyvendinimo (2016/2018(INI))

P8_TA(2018)0225 A8-0170/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 17 straipsnio 1 dalį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 295 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros(1) (toliau – naujasis TIS),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 20 d. Pagrindų susitarimą dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių(2) (toliau – 2010 m. Pagrindų susitarimas),

–  atsižvelgdamas į 2003 m. gruodžio 16 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros(3) (2003 m. TIS),

–  atsižvelgdamas į 1994 m. gruodžio 20 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl pagreitinto teisės aktų tekstų oficialaus kodifikavimo darbo metodo(4),

–  atsižvelgdamas į 1998 m. gruodžio 22 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl bendrųjų Bendrijos teisės aktų rengimo kokybės gairių(5),

–  atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 28 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl sistemingesnio teisės aktų pakeitimo metodo naudojimo(6),

–  atsižvelgdamas į 2007 m. birželio 13 d. Bendrą deklaraciją dėl praktinių bendro sprendimo procedūros taisyklių(7),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 27 d. bendrą Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų(8),

–  atsižvelgdamas į Bendrą deklaraciją dėl 2017 m. ES teisėkūros prioritetų(9),

–  atsižvelgdamas į Bendrą deklaraciją dėl 2018–2019 m. ES prioritetų teisėkūros srityje(10),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2014 m. kovo 18 d. sprendimą (byla dėl biocidų), 2015 m. liepos 16 d. sprendimą (byla dėl vizų režimo abipusiškumo mechanizmo), 2016 m. kovo 17 d. sprendimą (byla dėl deleguotojo akto, susijusio su Europos infrastruktūros tinklų priemone), 2016 m. birželio 14 d. sprendimą (byla dėl Tanzanijos) ir 2014 m. birželio 24 d. sprendimą (byla dėl Mauricijaus)(11),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimą dėl bendros Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių peržiūros(12),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 12 d. rezoliuciją „Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programa (REFIT). Dabartinė padėtis ir perspektyva“(13),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl prioritetų, susijusių su 2017 m. Komisijos darbo programa(14),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. kovo 9 d. sprendimą dėl Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros sudarymo(15),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. lapkričio 27 d. rezoliuciją dėl Komisijos poveikio vertinimo gairių persvarstymo ir poveikio MVĮ tyrimo vaidmens(16),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 25 d. rezoliuciją dėl tolesnių veiksmų dėl teisėkūros įgaliojimų delegavimo ir valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės(17),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 4 d. rezoliuciją „ES reglamentavimo kokybė, subsidiarumas ir proporcingumas. 19-oji ataskaita dėl geresnės teisėkūros (2011 m.)“(18),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją „18-oji ataskaita dėl geresnės teisėkūros. Subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymas (2010 m.)“(19),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 14 d. rezoliuciją dėl geresnės teisėkūros, subsidiarumo ir proporcingumo principų bei sumanaus reguliavimo(20),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 8 d. rezoliuciją dėl nepriklausomo poveikio vertinimo užtikrinimo(21),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 24 d. Komisijos komunikatą „Baigiant įgyvendinti geresnio reglamentavimo darbotvarkę: geresni sprendimai duoda geresnių rezultatų“ (COM(2017)0651),

–  atsižvelgdamas į SESV 294 straipsnį dėl bendro sprendimo procedūros,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 24 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Sąjungos pastangų supaprastinti ir sumažinti reglamentavimo naštą apžvalga“(SWD(2017)0675),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 21 d. Komisijos komunikatą „ES teisė. Geresnis taikymas – geresni rezultatai“(22),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 14 d. Komisijos komunikatą „Geresnis reglamentavimas – geresnių stipresnės Sąjungos rezultatų pagrindas“ (COM(2016)0615),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 19 d. Komisijos komunikatą „Geresnis reglamentavimas – geresni rezultatai. ES darbotvarkė“ (COM(2015)0215),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 7 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą dėl geresnio reglamentavimo gairių (SWD(2017)0350),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į bendrus Teisės reikalų komiteto ir Konstitucinių reikalų komiteto svarstymus pagal Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto ir Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą ir į Tarptautinės prekybos komiteto, Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto ir Peticijų komiteto nuomones (A8-0170/2018),

A.  kadangi naujasis TIS įsigaliojo jo pasirašymo dieną – 2016 m. balandžio 13-ąją;

B.  kadangi naujojo TIS priėmimo proga Parlamentas ir Komisija paskelbė pareiškimą, kuriame patvirtino, kad naujasis susitarimas „atspindi pusiausvyrą tarp Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos ir jų atitinkamą kompetenciją, kaip nustatyta Sutartyse“ ir kad „juo nedaromas poveikis 2010 m. spalio 20 d. Pagrindų susitarimui dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių“(23);

C.  kadangi, siekdamas įgyvendinti naujojo TIS nuostatas dėl tarpinstitucinio programų sudarymo, Parlamentas peržiūrėjo savo Darbo tvarkos taisykles, kad, inter alia, nustatytų vidaus procedūras, taikytinas derantis dėl bendrų išvadų, susijusių su daugiamečių programų sudarymu, ir dėl bendrų deklaracijų, susijusių su tarpinstituciniu metinių programų sudarymu, bei jas priimant;

D.  kadangi, aptardamos tarpinstitucinio metinių programų sudarymo klausimą, trys institucijos susitarė dėl dviejų bendrų deklaracijų dėl ES teisėkūros prioritetų atitinkamai 2017 m. ir 2018–2019 m.;

E.  kadangi, kitaip negu 2003 m. TIS, naujasis TIS nebeapima teisinio pagrindo alternatyviems reglamentavimo metodams – pvz., bendram reguliavimui ir savireguliavimui – naudoti, taigi jokių nuorodų į šiuos metodus apskritai nepateikta;

F.  kadangi pagal naujojo TIS 13 dalį, atlikdama savo poveikio vertinimus, Komisija turi kuo plačiau konsultuotis; kadangi naujojo TIS 19 dalyje panašiai nustatyta, jog Komisija prieš priimdama pasiūlymą, o ne po to turi atvirai ir skaidriai rengti viešas konsultacijas bei pasirūpinti, kad šioms viešoms konsultacijoms taikomos sąlygos ir laiko ribos būtų palankios kuo didesniam dalyvavimui užtikrinti, neapsiribojant subjektais, kurie naudojasi įtvirtintomis teisėmis, ir jų lobistais;

G.  kadangi 2017 m. liepos mėn. Komisija peržiūrėjo savo geresnio reglamentavimo gaires, siekdama geriau paaiškinti įvairių politikos formavimo etapų Komisijoje sąsajas ir jomis pasinaudoti bei pakeisti ankstesnes nepriklausomas gaires, kuriomis buvo atskirai sprendžiami poveikio vertinimo, analizės ir įgyvendinimo klausimai, kad būtų įtraukti nauji planavimo ir konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais orientyrai;

H.  kadangi pagal naujojo TIS 16 dalį „Komisija gali savo iniciatyva arba Europos Parlamento ar Tarybos prašymu papildyti savo poveikio vertinimą arba atlikti kitą, jos nuomone, būtiną analitinį darbą“;

I.  kadangi pagal naująjį TIS pripažįstama, kad ankstesnioji Poveikio vertinimo valdyba pakeičiama Komisijos Reglamentavimo patikros valdyba; kadangi pastarosios uždavinys, be kita ko, – objektyviai tikrinti Komisijos poveikio vertinimų kokybę; kadangi norint, kad iniciatyva, įskaitant poveikio įvertinimą, būtų pateikta priimti Komisijai, būtina gauti teigiamą Valdybos nuomonę; kadangi tuo atveju, jei pateikiama neigiama nuomonė, ataskaitos projektas turi būti peržiūrėtas ir iš naujo pateiktas Valdybai, o, neigiamą nuomonę pateikus antrą kartą, būtinas politinis sprendimas, jei norima, kad iniciatyva būtų tęsiama; kadangi Valdybos nuomonė viešai paskelbiama Komisijos interneto svetainėje tuo pat metu, kaip ir su atitinkama iniciatyva susijusi ataskaita, o jeigu atliekamas poveikio vertinimas – kai tik Komisija patvirtina atitinkamą politikos iniciatyvą(24);

J.  kadangi 2017 m. pradžioje Reglamentavimo patikros valdyba baigė savo personalo, įskaitant tris narius ne iš ES institucijų, įdarbinimo procedūras; kadangi 2016 m. Valdyba peržiūrėjo 60 atskirų poveikio įvertinimų, kurių 25 (42 proc.) iš pradžių buvo įvertinti neigiamai, taigi buvo peržiūrėti ir iš naujo pateikti Valdybai; kadangi po to Valdyba apskritai teigiamai įvertino visus, išskyrus vieną iš savo gautų ir peržiūrėtų poveikio įvertinimų; kadangi Valdyba keitėsi informacija su Parlamento tarnybomis dėl geriausios poveikio vertinimui taikytinos praktikos ir metodikos;

K.  kadangi pagal naujojo TIS 25 dalį „jeigu dėl numatomo teisinio pagrindo keitimo įprasta teisėkūros procedūra turės būti pakeista specialia teisėkūros procedūra arba ne teisėkūros procedūra, trys institucijos pasikeis nuomonėmis apie šį pakeitimą“; kadangi Parlamentas, siekdamas taikyti šią nuostatą, peržiūrėjo savo Darbo tvarkos taisykles; kadangi šios nuostatos dar nereikėjo taikyti;

L.  kadangi pagal naujojo TIS 27 dalį „trys institucijos pripažįsta, kad visus galiojančius teisės aktus reikia suderinti su Lisabonos sutartimi nustatyta teisine sistema, ir visų pirma tai, kad reikia didelį prioritetą teikti skubiam visų pagrindinių teisės aktų, kuriuose vis dar daroma nuoroda į reguliavimo procedūrą su tikrinimu, suderinimui“; kadangi Komisija šį suderinimą pasiūlė 2016 m. gruodžio mėn.(25); kadangi šiuo metu Parlamentas ir Taryba itin atidžiai nagrinėja šį pasiūlymą;

M.  kadangi naujojo TIS priede pateikta nauja Bendrojo susitarimo dėl deleguotųjų aktų ir dėl susijusių standartinių nuostatų versija; kadangi pagal naujojo TIS 28 dalį „visos trys institucijos nepagrįstai nedelsdamos po šio susitarimo įsigaliojimo pradės derybas siekdamos papildyti pridedamą „Bendrąjį susitarimą dėl deleguotųjų aktų“ numatant neprivalomus SESV 290 ir 291 straipsnių taikymo kriterijus“; kadangi po ilgai trukusio parengiamojo darbo šios derybos pagaliau prasidėjo 2017 m. rugsėjo mėn.;

N.  kadangi pagal naujojo TIS 29 dalį „trys institucijos įsipareigoja [...] ne vėliau kaip 2017 m. pabaigoje sukurti bendrą deleguotųjų aktų funkcinį registrą, kuriame tinkamai struktūrizuotu ir naudotojui patogiu būdu teikiama informacija, siekiant padidinti skaidrumą, palengvinti planavimą ir užtikrinti visų įvairių deleguotojo akto gyvavimo ciklo stadijų atsekamumą“; kadangi registras jau sukurtas ir nuo 2017 m. gruodžio mėn. naudojamas;

O.  kadangi TIS 32 punkte numatyta, kad „Komisija atlieka tarpininkės vaidmenį laikydamasi vienodo požiūrio į abi teisėkūros institucijos šakas, visapusiškai atsižvelgdama į trims institucijoms Sutartimis priskirtus vaidmenis“;

P.  kadangi naujojo TIS 34 dalyje Parlamentas ir Taryba, kaip teisėkūros institucijos, pabrėžė, kad svarbu palaikyti glaudžius ryšius dar prieš pradedant tarpinstitucines derybas, siekiant geresnio tarpusavio supratimo dėl savo atitinkamų pozicijų, ir šiuo tikslu susitarė sudaryti palankesnes sąlygas tarpusavyje keistis nuomonėmis ir informacija, be kita ko, reguliariai kviesdamos kitų institucijų atstovus dalyvauti neformaliuose pasikeitimuose nuomonėmis; kadangi dėl šių nuostatų neprireikė kurti jokių specialių procedūrų ar struktūrų; kadangi, taikant Bendrą deklaraciją dėl teisėkūros prioritetų, institucijų ryšiai suintensyvėjo, tačiau komitetų patirtis rodo, kad nesivadovaujama jokiu sisteminiu principu tokiems abipusiams nuomonių mainams skatinti ir kad gauti informacijos iš Tarybos apie visose valstybėse narėse keliamus klausimus ir užsitikrinti jos grįžtamąjį ryšį šiuo požiūriu tebėra sunku; kadangi, Parlamento nuomone, ši padėtis visiškai nepriimtina;

Q.  kadangi, siekdamas dar labiau stiprinti teisėkūros proceso skaidrumą, Parlamentas peržiūrėjo savo Darbo tvarkos taisykles, kad jų straipsniai dėl tarpinstitucinių derybų vykstant įprastai teisėkūros procedūrai būtų pritaikyti atsižvelgiant į 2012 m. pradėtas taikyti nuostatas; kadangi visi Parlamento derybų įgaliojimai viešinami, tačiau Tarybos įgaliojimų atveju šiuo principu nesivadovaujama; kadangi, Parlamento nuomone, ši padėtis visiškai nepriimtina;

R.  kadangi naujojo TIS 39 straipsnyje nustatyta, jog, „siekiant palengvinti įvairių teisėkūros proceso etapų atsekamumą, trys institucijos įsipareigoja ne vėliau kaip 2016 m. gruodžio 31 d. nustatyti būdus, kaip tuo tikslu toliau plėtoti platformas ir priemones, kad būtų sukurta speciali bendra duomenų bazė, kurioje būtų pateikiama informacija apie teisėkūros aktų esamą padėtį“; kadangi tokia bendra duomenų bazė iki šiol nesukurta;

S.  kadangi naujojo TIS 40 straipsnyje, susijusiame su derybomis dėl tarptautinių susitarimų ir jų sudarymu, „trys institucijos įsipareigoja per šešis mėnesius po šio Susitarimo įsigaliojimo dienos susitikti siekiant vykdyti derybas dėl geresnės praktinės bendradarbiavimo ir dalijimosi informacija tvarkos taikant Sutartis, kaip yra išaiškinęs Europos Sąjungos Teisingumo Teismas“; kadangi šios derybos prasidėjo 2016 m. lapkričio mėn. ir vis dar tęsiasi;

T.  kadangi bendradarbiavimas reglamentavimo srityje tapo itin svarbia priemone sudarant tarptautinės prekybos susitarimus – siekiant dialogo reglamentavimo klausimais ir prekybos partnerių tarpusavio suderinamumo; kadangi vykstant šiam procesui Komisija turi likti įsipareigojusi laikytis teisingų ir vienodų sąlygų visoms suinteresuotosioms šalims principų bei užtikrinti kuo skaidresnį sprendimų priėmimą;

U.  kadangi naujojo TIS 46 straipsnyje „trys institucijos patvirtina savo įsipareigojimą iš dalies keičiant galiojančius teisės aktus dažniau naudoti išdėstymo nauja redakcija teisėkūros metodą visapusiškai laikantis 2001 m. lapkričio 28 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl sistemingesnio teisės aktų pakeitimo metodo naudojimo“;

V.  kadangi pagal naujojo TIS 48 straipsnį „kaip indėlį į savo Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programą (toliau – REFIT), Komisija įsipareigoja kasmet pateikti Sąjungos pastangų, siekiant supaprastinti teisės aktus, išvengti pernelyg didelio reguliavimo ir sumažinti administracinę naštą rezultatų apžvalgą, įskaitant metinį naštos tyrimą“; kadangi pirmojo metinio naštos tyrimo rezultatai kaip 2018 m. Komisijos darbo programos dalis buvo pristatyti 2017 m. spalio 24 d.;

W.  kadangi metinis naštos tyrimas yra unikali proga nustatyti ir stebėti ES pastangų rezultatus siekiant išvengti pernelyg didelio reguliavimo ir sumažinti administracinę naštą; kadangi atliekant metinį naštos tyrimą sudaroma puiki galimybė parodyti, kokią pridėtinę vertę kuria ES teisės aktai, ir užtikrinti skaidrumą ES piliečiams;

X.  kadangi naujajame TIS raginama užtikrinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą, siekiant supaprastinti esamus Sąjungos teisės aktus ir vengti pernelyg didelio reglamentavimo bei administracinės naštos piliečiams, administracijoms ir įmonėms; kadangi Parlamentas pabrėžia, kad sudarant tarptautinės prekybos susitarimus šie tikslai neturėtų lemti žemesnių aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos, darbuotojų sveikatos, saugos standartų, Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) standartų ar prastesnio vartotojų teisių užtikrinimo;

Y.  kadangi pagal naujojo TIS 50 straipsnį „trys institucijos bendrai ir reguliariai stebės, kaip įgyvendinamas šis Susitarimas, politiniu lygmeniu – per kasmetines diskusijas ir techniniu lygmeniu – Tarpinstitucinio koordinavimo grupėje“; kadangi stebėjimas politiniu lygmeniu apima reguliarias Komitetų pirmininkų sueigos diskusijas ir kasmetinį aukšto lygio susitikimą rezultatams apžvelgti; be to, kadangi konkreti stebėjimo tvarka buvo apibrėžta bendrų deklaracijų dėl ES teisėkūros prioritetų atitinkamai 2017 m. ir 2018–2019 m. kontekste; taip pat kadangi patirtis, kurią iki šiol įgijo komitetai, yra neįkainojama priemonė vertinant, kaip įgyvendinamas naujasis TIS; kadangi Teisės reikalų komitetas disponuoja konkrečia kompetencija geresnės teisėkūros ir Sąjungos teisės supaprastinimo srityse;

Bendri įsipareigojimai ir tikslai

1.  mano, kad naujasis TIS yra tarpinstitucinė praktika, kuria siekiama gerinti Sąjungos teisės aktų kokybę; primena, kad daugeliu atvejų ES teisės aktais suderinamos arba pakeičiamos skirtingos 28 valstybėse narėse taikomos taisyklės, taigi nacionalinės rinkos tampa abipusiškai ir vienodai prieinamos ir apskritai sumažinamos administracinės išlaidos, siekiant sukurti visapusiškai veikiančią vidaus rinką;

2.  teigiamai vertina per pirmuosius su puse naujojo TIS taikymo metų padarytą pažangą ir įgytą patirtį bei ragina institucijas toliau dėti pastangas siekiant visapusiškai įgyvendinti Susitarimą, ypač kai tai susiję su tarpinstitucinėmis derybomis dėl neprivalomų SESV 290 ir 291 straipsnių taikymo kriterijų, visų pagrindinių teisės aktų, kuriuose vis dar daroma nuoroda į reguliavimo procedūrą su tikrinimu, suderinimu, tarpinstitucinėmis derybomis dėl praktinės bendradarbiavimo derantis dėl tarptautinių susitarimų ir juos sudarant bei dalijantis informacija šiais klausimais tvarkos ir specialios bendros duomenų bazės, kurioje būtų pateikiama informacija apie teisėkūros aktų esamą padėtį, sukūrimu;

3.  primena, kad naujojo TIS tikslas – vystyti atviresnius ir skaidresnius visų trijų institucijų santykius, siekiant rengti aukštos kokybės teisės aktus ES piliečių labui; mano, kad, nors institucijų lojalaus bendradarbiavimo principas paminėtas tik 9 ir 32 dalyse – kalbant apie konkrečias naujojo TIS apimamas sritis – jo, kaip vieno iš ES sutarties 13 straipsnyje įtvirtintų principų, turėtų būti laikomasi per visą teisėkūros ciklą;

Programų sudarymas

4.  teigiamai vertina trijų institucijų susitarimą stiprinti Sąjungos metinių ir daugiamečių programų sudarymą pagal ES sutarties 17 straipsnio 1 dalį, taikant labiau struktūrizuotą procedūrą, įskaitant tikslią laikaskalę; su pasitenkinimu pažymi, kad per pirmąjį tarpinstitucinį metinių programų sudarymą pagal naująjį TIS aktyviai dalyvavo trys institucijos: šio dalyvavimo rezultatas – bendra deklaracija dėl ES teisėkūros prioritetų 2017 m., įskaitant 59 svarbiausius pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kurie buvo įvardyti kaip 2017 m. prioritetai, taip pat bendra deklaracija dėl ES teisėkūros prioritetų 2018–2019 m., įskaitant 31 svarbiausią pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kurie buvo įvardyti kaip prioritetai iki einamojo laikotarpio pabaigos; atsižvelgdamas į tai ypač teigiamai vertina aktyvų Tarybos dalyvavimą ir tiki, kad jis tęsis ateityje – taip pat ir sudarant daugiametes naujojo laikotarpio programas; tačiau mano, kad prioritetinės tvarkos taikymas kai kuriems teisėkūros dokumentams, dėl kurių susitarta bendrose deklaracijose, neturėtų būti naudojamas siekiant daryti nederamą spaudimą teisėkūros institucijoms ir kad didesnis greitis neturėtų būti prioritetas, jei dėl to nukenčia teisėkūros kokybė; mano, kad svarbu įvertinti, kaip taikoma dabartinė bendrų deklaracijų tvirtinimo praktika ir taisyklės ir ar galima patobulinti tam tikras Parlamento darbo tvarkos taisyklių nuostatas, susijusias su derybomis dėl tarpinstitucinio programų sudarymo, pavyzdžiui, didinti frakcijų Parlamento pirmininkui suteikiamus įgaliojimus;

5.  mano, jog nepaprastai svarbu, kad per visą bendros deklaracijos rengimo ir įgyvendinimo procesą būtų visapusiškai konsultuojamasi su Parlamento komitetais;

6.  pažymi, kad naujuoju TIS nedaromas poveikis abipusiams įsipareigojimas, dėl kurių Parlamentas ir Komisija susitarė 2010 m. Pagrindų susitarime; visų pirma primena, kad, įgyvendinant naujojo TIS 6–11 dalis, turi būti laikomasi su Komisijos darbo programos grafiku susijusios tvarkos, kuri išdėstyta 2010 m. Pagrindų susitarimo 4 priede;

7.  mano, kad Komisija, pristatydama savo darbo programą, turėtų ne tik nurodyti naujojo TIS 8 dalyje numatytus elementus, bet ir pagrįsti numatomus teisės aktus subsidiarumo ir proporcingumo principų požiūriu, taip pat nurodyti jų Europos pridėtinę vertę;

8.  palankiai vertina tai, kad Komisija įsteigė Subsidiarumo, proporcingumo ir veikimo mažiau, bet efektyviau darbo grupę, kuri turi bendradarbiauti įgyvendinant naująjį TIS, kad būtų pelnytas didesnis piliečių pasitikėjimas, nes jie subsidiarumo principą laiko vienu iš pagrindinių demokratinio proceso aspektų;

9.  ragina Komisiją teikti įtraukesnes, išsamesnes ir patikimesnes darbo programas; visų pirma prašo, kad Komisijos darbo programose būtų aiškiai nurodomas teisinis kiekvieno pasiūlymo pobūdis, įskaitant tikslų ir realistišką tvarkaraštį; ragina Komisiją užtikrinti, kad būsimieji pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų – ypač svarbiausi teisės aktų rinkiniai – pasirodytų gerokai iki šios kadencijos pabaigos ir kad teisėkūros institucijos turėtų pakankamai laiko visapusiškai pasinaudoti savo prerogatyvomis;

10.  ragina rengti veiksmingus teisės aktus, kurie būtų pritaikyti darbuotojų apsaugai ir Europos konkurencingumui remti, ypatingą dėmesį teikiant mažosioms ir vidutinėms įmonėms, visuose ekonomikos sektoriuose;

11.  palankiai vertina tai, kad Komisija atsakė į Parlamento prašymus pateikti pasiūlymus dėl Sąjungos teisės aktų pagal SESV 225 straipsnį – daugeliu atveju per trijų mėnesių laikotarpį, kuris nurodytas naujojo TIS 10 dalyje; tačiau pažymi, kad Komisija nepriėmė pagal šios dalies nuostatas numatytų konkrečių komunikatų; ragina Komisiją priimti šiuos komunikatus, siekiant užtikrinti visapusišką skaidrumą ir pateikti politinį atsaką į prašymus, kuriuos savo rezoliucijoje yra pateikęs Parlamentas, deramai atsižvelgiant į susijusias Parlamento Europos pridėtinės vertės ir išlaidų dėl Europos masto veiksmų nebuvimo analizes;

12.  pabrėžia, kaip svarbu užtikrinti lojalų ir skaidrų Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendradarbiavimą, kuris turėtų būti praktiškai įgyvendinamas nuoširdžiu Komisijos įsipareigojimu tokiu pat lygiu įtraukti Parlamentą ir Tarybą jai įgyvendinant programų sudarymo procedūrą, ir primena Komisijai jos pareigą greitai reaguoti į teisėkūros ir ne teisėkūros pranešimus savo iniciatyva; apgailestauja, kad vis dar nesiimta priemonių dėl kai kurių pranešimų savo iniciatyva, ir ragina Komisiją per tris mėnesius nurodyti teisėkūros institucijoms teksto atsiėmimo priežastis, taip pat pateikti pagrįstus atsakymus dėl prašymų pateikti teisėkūros ar ne teisėkūros procedūra priimamų aktų pasiūlymus;

13.  mano, jog visų nuorodų į alternatyvių reglamentavimo metodų naudojimą išbraukimas naujajame TIS nepažeidžia Parlamento pozicijos, kad privalomos teisinės galios neturintys teisės aktai turėtų būti taikomi užtikrinant kuo didesnį atidumą ir vadovaujantis deramai patvirtintu pagrindu, nepakenkiant teisiniam tikrumui ir galiojančių teisės aktų aiškumui bei pasikonsultavus su Parlamentu(26); be to, reiškia susirūpinimą dėl to, kad, nesant aiškių privalomos teisinės galios neturinčių teisės aktų naudojimo ribų, gali netgi būti skatinama jomis remtis, nesuteikiant jokių garantijų, kad Parlamentas galės atlikti tikrinimą;

14.  kviečia Tarybą ir Komisiją pritarti, kad alternatyvūs reglamentavimo metodai – jeigu jie griežtai būtini – būtų įtraukti į daugiamečių ir metinių programų sudarymo dokumentus: taip teisėkūros institucijos galėtų juos deramai atpažinti ir tikrinti;

Geresnės teisėkūros priemonės

15.  pabrėžia, kad poveikio vertinimai gali būti skirti informuoti, tačiau niekada negali pakeisti politinių sprendimų arba tapti priežastimi, dėl kurios netinkamai vėluoja teisėkūros procesas; pabrėžia, kad per visą teisėkūros procesą ir atliekant visus siūlomų teisės aktų poveikio vertinimus ypatingas dėmesys turi būti skiriamas galimam poveikiui, patiriamam tų, kurie turi mažiausiai galimybių pateikti susirūpinimą jiems keliančius klausimus sprendimų priėmėjams, įskaitant MVĮ, pilietinę visuomenę, profesines sąjungas ir kitus subjektus, neturinčius lengvo patekimo į institucijas pranašumo; mano, kad visų pirma poveikio vertinimuose turi būti skiriamas vienodas dėmesys pasekmių visuomenei, sveikatai ir aplinkai vertinimui ir įvertintas poveikis pagrindinėms piliečių teisėms bei moterų ir vyrų lygybei;

16.  primena, kad mažosios ir vidutinės įmonės sudaro 99 proc. visų ES įmonių, sukuria 58 proc. ES apyvartos ir jose dirba du trečdaliai visų privačiojo sektoriaus darbuotojų; be to, primena, jog iniciatyvoje „Small Business Act“ Komisija įsipareigojo, kad formuodama savo politiką vadovausis principu „visų pirma galvokime apie mažuosius“ ir kad tai apima poveikio MVĮ tyrimą, siekiant įvertinti būsimų teisės aktų ir administracinių iniciatyvų poveikį MVĮ(27); primena, jog savo 2016 m. kovo 9 d. sprendime dėl naujojo TIS Parlamentas pažymėjo, kad pagal naujojo TIS formuluotę trys institucijos nepakankamai įpareigojamos į savo poveikio vertinimus įtraukti poveikio MVĮ ir konkurencingumui tyrimus(28); pabrėžia, kad visais teisėkūros ciklo etapais svarbu atsižvelgti į poveiki konkurencingumui ir inovacijoms ir į MVĮ poreikius ir skirti tam dėmesio, ir palankiai vertina tai, kad Komisijos geresnio reglamentavimo gairėse pažymima, jog turi būti prireikus atsižvelgiama į galimą poveikį MVĮ ir konkurencingumui bei apie tai sistemingai informuojama visuose poveikio vertinimuose; pažymi, kad dažnai MVĮ tyrimai yra nepakankamai kokybiški ir nėra nuosekliai įgyvendinami; ragina Komisiją apsvarstyti, kaip galima būtų geriau atsižvelgti į poveikį MVĮ, ir ketina atidžiai stebėti, kaip šis klausimas bus sprendžiamas per kelerius ateinančius metus;

17.  primygtinai ragina Komisiją siekiant geresnės teisėkūros geriau įvertinti savo politikos socialinius ir aplinkosauginius padarinius, taip pat poveikį pagrindinėms piliečių teisėms, nepamirštant ir teisės aktų nebuvimo Europos lygmeniu kainos ir to, kad sąnaudų ir naudos analizė yra tik vienas iš daugelio vertinimo kriterijų;

18.  dar kartą ragina į visus poveikio vertinimus privalomai įtraukti subalansuotą vidutinės trukmės ir ilgalaikio ekonominio, socialinio poveikio ir poveikio aplinkai ir sveikatai analizę;

19.  ragina Komisiją poveikio ir ex-post vertinimus taikyti tikrinant iniciatyvų, pasiūlymų arba esamų teisės aktų suderinamumą su darnaus vystymosi tikslais, taip pat atitinkamą jų poveikį pažangai įgyvendinant šiuos tikslus ir šių tikslų įgyvendinimui;

20.  primena, kad per derybas nebebuvo svarstoma į Komisijos pradinį pasiūlymą dėl naujojo TIS idėja įtraukta apie papildomą ad hoc techninę nepriklausomą ekspertų grupę; pažymi, kad sukurti tokią ekspertų grupę buvo siekiama norint stiprinti poveikio vertinimų nepriklausomumą, skaidrumą ir objektyvumą; primena, jog naujojo TIS 15 dalyje susitarta, kad Parlamentas ir Taryba atliks poveikio vertinimus, susijusius su jų padarytais esminiais Komisijos pasiūlymo pakeitimais, kurie labai reikalingi, kad būtų galima priimti informacija paremtą ir pagrįstą sprendimą, jei ir kai, jų nuomone, tai yra tikslinga ir būtina; primena savo komitetams, kad prireikus svarbu pasinaudoti šia priemone;

21.  teigiamai vertina tai, kad naujajame TIS nurodoma, kad į poveikio vertinimo taikymo sritį įtraukti subsidiarumo ir proporcingumo principai; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad poveikio vertinimai visuomet turėtų apimti išsamią ir kruopščią pasiūlymo atitikties subsidiarumo ir proporcingumo principams analizę bei informaciją apie jo Europos pridėtinę vertę;

22.  pažymi, kad nebuvo atliktas labai daugelio Komisijos pasiūlymų poveikio vertinimas ir kad komitetai išreiškė susirūpinimą, jog poveikio vertinimų kokybė ir išsamumas varijuoja: vieni jų atliekami visapusiškai, kiti – gana paviršutiniškai; pažymi, kad pirmuoju naujojo TIS taikymo etapu 20 iš 59 Komisijos pasiūlymų, įtrauktų į bendrą 2017 m. deklaraciją, atveju poveikio vertinimas neatliktas; atsižvelgdamas į tai primena, jog tai, kad turėtų būti atliekamas iniciatyvų, kurios, kaip tikėtina, turės didelį socialinį ir ekonominį poveikį bei poveikį aplinkai, poveikio vertinimas, numatyta bet kuriuo atveju, tačiau TIS 13 dalyje taip pat numatyta, kad prie iniciatyvų, įtrauktų į Komisijos darbo programą ar į bendrą deklaraciją, paprastai turėtų būti pridedamas poveikio vertinimas;

23.  palankiai vertina tai, jog TIS numatyta, kad sudarant teisėkūros darbotvarkę turi būti atsižvelgiama į bet kokių siūlomų Sąjungos veiksmų Europos pridėtinę vertę ir į Europos masto veiksmų nebuvimo kainą tais atvejais, kai nesiimama veiksmų Sąjungos lygmeniu; pabrėžia, kad išlaidos dėl Europos masto veiksmų nebuvimo galėtų siekti 1,75 trilijono EUR per metus, o tai atitinka 12 proc. ES BVP (2016 m.); šiomis aplinkybėmis palankiai vertina Parlamentinių tyrimų paslaugų generalinio direktorato (EPRS) Poveikio vertinimo ir Europos pridėtinės vertės direktorato atliekamą darbą;

24.  ragina Komisiją išsamiau paaiškinti, kaip ji ketina apskaičiuoti išlaidas dėl Europos masto veiksmų nebuvimo – inter alia, išlaidas gamintojams, vartotojams, darbuotojams, administracijoms ir aplinkai, patiriamas dėl to, kad ES lygmeniu nesuderinti teisės aktai, taip pat tais atvejais, kai papildomas išlaidas ir mažesnį politikos veiksmingumą lemia skirtingos nacionalinės taisyklės (kaip pažymima naujojo TIS 10 ir 12 dalyse); pažymi, kad toks vertinimas turėtų būti atliekamas ne tik laikino galiojimo sąlygos atveju, programai artėjant prie pabaigos arba numatant panaikinimą – galimybė jį atlikti turėtų būti svarstoma ir tada, kai ES lygmens veiksmai ar teisės aktai dar neįgyvendinami arba yra rengiami;

25.  primena, kad ankstesnę Poveikio vertinimo valdybą pakeitė nauja Reglamentavimo patikros valdyba, taip sustiprinant valdybos nepriklausomumą; pakartoja, kad turi būti apsaugomas Reglamentavimo patikros valdybos ir jos darbo nepriklausomumas, skaidrumas bei objektyvumas ir kad neturėtų būti vykdoma valdybos narių politinė kontrolė(29); pabrėžia, jog Komisija turėtų užtikrinti, kad visos valdybos nuomonės, įskaitant neigiamas, būtų viešinamos ir prieinamos tuo pat metu, kai paskelbiami atitinkami poveikio vertinimai; ragina įvertinti, kaip Reglamentavimo patikros valdyba atlieka jai pavestas stebėjimo užduotis ir teikia objektyvias konsultacijas dėl atitinkamų poveikio vertinimų;

26.  pažymi, jog Parlamento administracijoje įsteigtas šios institucijos Poveikio vertinimo ir Europos pridėtinės vertės direktoratas teikia pagalbą Parlamento komitetams ir siūlo jiems įvairiausias paslaugas, o tam turi būti prieinami pakankami ištekliai, siekiant užtikrinti, kad Parlamento nariai ir komitetai gautų kuo geriausią turimą pagalbą; teigiamai vertina tai, kad Komitetų pirmininkų sueiga 2017 m. rugsėjo 12 d. patvirtino atnaujintą dokumento „Poveikio vertinimo vadovas. Komitetams skirtos gairės“ versiją;

27.  ragina visus savo komitetus peržiūrėti Komisijos poveikio vertinimus ir kuo ankstesniame teisėkūros proceso etape peržiūrėti Europos Parlamento ex ante poveikio vertinimo analizę;

28.  primena, kad pagal naujojo TIS 14 dalį, svarstydamas Komisijos pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, Parlamentas visapusiškai atsižvelgs į Komisijos poveikio vertinimus; šiame kontekste primena, kad Parlamento komitetai per visos sudėties komiteto posėdį gali pasikviesti Komisijos atstovus jos poveikio vertinimui ir pasirinktai politikos krypčiai pristatyti, ir kviečia savo komitetus reguliariau naudotis šia proga ir galimybe stebėti, kaip pradinę Komisijos poveikio vertinimo analizę pristato paties Parlamento tarnybos; vis dėlto pažymi, kad tai neturėtų suvaržyti teisėkūros institucijų veikimo laisvės;

29.  teigiamai vertina galimybę Komisijai papildyti savo pačios poveikio vertinimus vykstant teisėkūros procesui; mano, jog naujojo TIS 16 dalies aiškinimas turėtų apimti tai, kad, Parlamentui ar Tarybai pateikus prašymą, Komisija paprastai turėtų nedelsdama pasirūpinti tokiais papildomais poveikio vertinimais;

30.  pabrėžia, jog svarbu, kad suinteresuotieji subjektai procese dalyvautų laiku, jų dalyvavimas būtų viešas ir skaidrus, taip pat kad su jais būtų konsultuojamasi paliekant pakankamai laiko išsamiems atsakymams; tvirtina, kad parengiamuoju etapu Komisijos viešąsias konsultacijas būtina rengti visomis oficialiosiomis kalbomis;

31.  primena, kad, kaip numatyta naujojo TIS 17 dalyje dėl geresnės teisėkūros, „kiekvienos iš trijų institucijų atsakomybė – nustatyti, kaip organizuoti savo poveikio vertinimo darbą, įskaitant vidinių organizacinių išteklių naudojimą ir kokybės kontrolės vykdymą“;

32.  teigiamai vertina tai, kad naujojo TIS 17 dalyje trys institucijos įsipareigoja keistis informacija apie geriausią praktiką ir metodikas poveikio vertinimų srityje; laikosi nuomonės, kad, esant galimybių ir pirmiausia Parlamentui nusprendus Komisijos poveikio vertinimą papildyti tolesniu savo darbu, tai turėtų apimti keitimąsi neapdorotais duomenimis, kuriais grindžiamas Komisijos poveikio vertinimas; šiuo tikslu ragina trijų institucijų tarnybas kaip įmanoma labiau bendradarbiauti – taip pat ir bendrų mokymų sesijų, susijusių su poveikio vertinimo metodikomis, klausimu – siekiant sukurti ir būsimą bendrą tarpinstitucinę metodiką;

33.  remdamasis TIS 18 dalimi pabrėžia, kaip svarbu, kad Komisijos pradinis poveikio vertinimas ir teisėkūros proceso metu institucijų atlikto papildomo darbo poveikio vertinimo srityje rezultatai būtų paskelbti pasibaigus teisėkūros procesui, siekiant užtikrinti skaidrumą piliečiams ir suinteresuotiesiems subjektams;

34.  pakartoja savo poziciją, kad suinteresuotieji subjektai, įskaitant profesines sąjungas ir pilietinę visuomenę, turėtų turėti galimybę veiksmingai prisidėti prie poveikio vertinimo kuo ankstyvesniu konsultacijų proceso etapu, ir ragina Komisiją šiuo tikslu sistemingiau naudotis veiksmų gairėmis ir įžanginiais poveikio vertinimais bei juos skelbti deramu laiku – prasidėjus poveikio vertinimo procesui;

35.  teigiamai vertina Komisijos prisiimtą įsipareigojimą prieš priimant pasiūlymą plačiai konsultuotis ir pirmiausia ragina konsultacijose tiesiogiai dalyvauti MVĮ, pilietinę visuomenę ir kitus galutinius naudotojus; su pasitenkinimu pažymi, kad šios krypties laikomasi Komisijos peržiūrėtose geresnio reglamentavimo gairėse;

36.  atkreipia dėmesį į naujas nuostatas dėl viešųjų konsultacijų ir konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais, kurios turi būti taikomos ir parengiamuoju etapu, ir per visą teisėkūros procesą;

37.  primygtinai ragina Komisiją laikytis privalomų terminų, nustatytų įgyvendinimo ataskaitoms ir direktyvų ir reglamentų peržiūroms;

38.  pabrėžia galiojančių teisės aktų ex post vertinimo svarbą laikantis principo „pirmiausia įvertinti“ ir rekomenduoja, kad, kai įmanoma, jis būtų atliekamas kaip ex post poveikio vertinimas taikant tokią pat metodiką, kaip ir ex ante poveikio vertinimo, susijusio su tuo pačiu teisės aktu, atveju, siekiant užtikrinti geresnį pastarojo veiksmingumo vertinimą;

39.  teigiamai vertina naujojo TIS 22 dalį, kurioje, siekdamos palaikyti galiojančių teisės aktų vertinimo procesus, trys institucijos prireikus susitaria teisės aktuose nustatyti ataskaitų teikimo, stebėjimo ir vertinimo reikalavimus, kartu vengdamos pernelyg didelio reguliavimo ir administracinės naštos, tenkančios visų pirma valstybėms narėms; atkreipia dėmesį į iššūkius, susijusius su duomenų apie teisės aktų veiksmingumą rinkimu valstybės narėse, ir ragina Komisiją bei valstybes nares dėti daugiau pastangų šioje srityje;

40.  teigiamai vertina naujojo TIS 23 dalį, kurioje trys institucijos susitaria sistemingai svarstyti, ar teisės aktuose reikia numatyti peržiūros nuostatas; kviečia Komisiją į savo pasiūlymus įtraukti peržiūros nuostatas, kai tai tikslinga, o priešingu atveju nurodyti, dėl kokių priežasčių nukrypta nuo šios bendrosios taisyklės;

Teisėkūros priemonės

41.  palankiai vertina Komisijos prisiimtus įsipareigojimus, susijusius su aiškinamojo memorandumo, pridedamo prie kiekvieno jos pasiūlymo, apimtimi; visų pirma reiškia pasitenkinimą dėl to, kad Komisija taip pat paaiškins, kodėl siūlomos priemonės pateisinamos atsižvelgiant į subsidiarumo ir proporcingumo principus; šiuo aspektu pabrėžia, jog svarbu atlikti sustiprintus ir išsamius vertinimus ir pateikti pagrindimą, kaip laikomasi šių principų, ir siūlomos priemonės Europos pridėtinę vertę;

42.  mano, kad būtina užtikrinti su tuo pačiu pasiūlymu susijusio aiškinamojo memorandumo ir poveikio vertinimo nuoseklumą; todėl ragina Komisiją užtikrinti šį nuoseklumą ir paaiškinti priežastis, jei ji nusprendžia nukrypti nuo poveikio vertinimo išvadų;

43.  atkreipia dėmesį į tai, kad pagal naujojo TIS 25 dalį Komisija įsipareigojo tik „deramai atsižvelgti į skirtingą reglamentų ir direktyvų pobūdį bei poveikį“; pakartoja savo prašymą, kad laikantis tokio požiūrio, koks nurodytas M. Monti pranešime, pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų turėtų būti dažniau teikiami reglamentų forma(30), vadovaujantis Sutartyse nustatytais teisiniais reikalavimais dėl reglamentų naudojimo, kad būtų užtikrintas nuoseklumas, paprastumas ir teisinis tikrumas visoje Sąjungoje;

44.  palankiai vertina tai, kad trys institucijos įsipareigojo keistis nuomonėmis dėl teisinio pagrindo keitimo, kaip nurodyta naujojo TIS 25 dalyje; pabrėžia Teisės reikalų komiteto vaidmenį ir dalykines žinias tikrinant teisinį pagrindą(31); primena Parlamento poziciją priešintis bet kokioms pastangoms sumenkinti Parlamento teisėkūros įgaliojimus nepagrįstai pakeičiant teisinį pagrindą; ragina Tarybą visapusiškai laikytis savo įsipareigojimo palaikyti dialogą su Parlamentu tuo atveju, kai nesutariama dėl siūlomo teisinio pagrindo, ypač politiniu požiūriu opių dokumentų atveju;

45.  atkreipia dėmesį į tai, kad teisinio pagrindo pasirinkimas Komisijai teikiant pasiūlymą turi būti paremtas objektyviomis priežastimis, kurioms gali būti taikoma teisminė peržiūra; vis dėlto pabrėžia, kad Parlamentas, kaip viena iš teisėkūros institucijų, turi teisę siūlyti pakeisti teisinį pagrindą atsižvelgdamas į savo Sutarčių aiškinimą;

Deleguotieji ir įgyvendinimo aktai

46.  akcentuoja naujojo TIS 26 dalyje išdėstyto principo svarbą ir pakartoja, kad teisėkūros institucija, neviršydama Sutartyse nustatytų ribų ir atsižvelgdama į Teisingumo Teismo praktiką, turi kompetenciją nuspręsti, ar ir kokia apimtimi naudoti deleguotuosius aktus ir ar ir kokia apimtimi naudoti įgyvendinimo aktus(32);

47.  atkreipia dėmesį į tai, kad įgaliojimų delegavimas Komisijai nėra vien tik techninio pobūdžio klausimas, bet gali būti susijęs ir su klausimais, kurie yra opūs politiniu požiūriu ir yra labai svarbūs ES piliečiams, vartotojams ir įmonėms;

48.  palankiai vertina Komisijos pastangas laikytis naujojo TIS 27 dalyje nustatyto termino pasiūlymams, kuriais siekiama suderinti visus pagrindinius teisės aktus, kuriuose vis dar daroma nuoroda į reguliavimo procedūrą su tikrinimu, pateikti; taip pat mano, kad iš esmės visi atvejai, kuriais anksčiau buvo taikoma reguliavimo procedūra su tikrinimu, dabar turėtų būti suderinti su SESV 290 straipsniu, todėl nuostatos turi būti pakeistos numatant taikyti deleguotųjų teisės aktų priėmimo procedūrą(33);

49.  įspėja, jog nustatant įpareigojimą Komisijai sistemingai naudotis valstybių narių ekspertų pagalba rengiant deleguotuosius aktus turėtų būti siekiama išvengti to, kad atitinkama procedūra būtų labai panaši į nustatytą įgyvendinimo aktų rengimo procedūrą ar netgi identiška jai, ypač kiek tai susiję su tiems ekspertais suteikiamomis procedūrinėmis prerogatyvomis; mano, kad dėl šios priežasties taip pat gali būti sunku atskirti šias dvi aktų rūšis, o tai galėtų de facto reikšti iki įsigaliojant Lisabonos sutarčiai buvusio komitologijos mechanizmo atkūrimą;

50.  reiškia nepasitenkinimą dėl to, kad nepaisant Parlamento padarytų nuolaidų Taryba vis dar itin nelinkusi leisti priimti deleguotuosius aktus tais atvejais, kai tenkinami SESV 290 straipsnyje nustatyti kriterijai; primena, kad, kaip numatyta naujojo TIS 7 konstatuojamojoje dalyje, šiuo susitarimu siekiama palengvinti derybas, vykdomas pagal įprastą teisėkūros procedūrą, ir pagerinti SESV 290 ir 291 straipsnių taikymą; pažymi, kad svarstant kai kuriuos teisėkūros dokumentus Taryba primygtinai reikalavo arba suteikti įgyvendinimo įgaliojimus pagal SESV 291 straipsnį, arba apskritai visus elementus, dėl kurių gali būti suteikiami deleguotieji arba įgyvendinimo įgaliojimai, įtraukti į pagrindinį teisės aktą; reiškia nusivylimą dėl to, kad tais atvejais Komisija negynė savo pradinių pasiūlymų;

51.  yra labai susirūpinęs dėl to, kad Taryba beveik sistemingai bando deleguotuosius aktus pakeisti įgyvendinimo aktais; mano, kad visiškai nepriimtinas Tarybos bandymas pasinaudoti suderinimo įsigaliojus Lisabonos sutarčiai priemonėmis ir reguliavimo procedūrą su tikrinimu pakeisti įgyvendinimo, o ne deleguotaisiais aktais;

52.  teigiamai vertina tai, kad pradėtos naujojo TIS 28 dalyje minimos tarpinstitucinės derybos; patvirtina savo poziciją dėl neprivalomų kriterijų taikant SESV 290 ir 291 straipsnius, kaip nustatyta 2014 m. vasario 25 d. rezoliucijoje(34); mano, kad šie kriterijai turėtų būti minėtųjų derybų pagrindas;

53.  primena, kad politiškai svarbios dalys, pavyzdžiui, Sąjungos produktų ar medžiagų sąrašai ar registrai, turi išlikti neatskiriamomis pagrindinio teisės akto dalimis, atitinkamais atvejais juos pateikiant kaip priedus, todėl dalinis jų keitimas turėtų būti vykdomas tik priimant deleguotuosius aktus; pabrėžia, kad siekiant teisinio tikrumo būtina vengti atskirų sąrašų kūrimo;

54.  mano, kad nustatant SESV 290 ir 291 straipsnių taikymo kriterijus būtina atsižvelgti į Teisingumo Teismo sprendimus, pvz., sprendimą byloje dėl biocidinių produktų, sprendimą byloje dėl deleguotojo akto dėl Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EIPT) ir sprendimą byloje dėl vizų režimo abipusiškumo mechanizmo(35);

55.  palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą, kad tais atvejais, kai įgyvendinimo aktų projektų rengimo pradžioje reikės daugiau tiriamųjų duomenų, ji pasitelks ekspertų grupes, konsultuosis su tiksliniais suinteresuotaisiais subjektais ir prireikus rengs viešas konsultacijas; mano, kad pradėjus tokių konsultacijų procesą Parlamentas turėtų būti visais atvejais tinkamai informuojamas;

56.  teigiamai vertina tai, jog naujojo TIS 28 dalyje Komisija sutiko užtikrinti, kad Europos Parlamentas ir Taryba turėtų vienodas galimybes susipažinti su visa informacija apie deleguotuosius ir įgyvendinimo aktus, taigi šios institucijos visus dokumentus gaus tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai; palankiai vertina tai, kad Europos Parlamento ir Tarybos ekspertai turės nuolatinę galimybę dalyvauti Komisijos ekspertų grupių posėdžiuose, į kuriuos kviečiami valstybių narių ekspertai ir kurie yra susiję su deleguotųjų aktų rengimu; ragina Komisiją veiksmingai ir nuosekliai laikytis šio įsipareigojimo; pažymi, kad tokios galimybės jau pagerėjo;

57.  pabrėžia poreikį gerinti neoficialų bendradarbiavimą parengiamuoju deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų etapu; įspėja, kad, rengiant deleguotuosius ir įgyvendinimo aktus, reikia nepamiršti atsižvelgti į teisėkūros institucijų ketinimą, kuris pareikštas teisėkūros procedūra priimtame akte ir yra jo tikslo dalis; pabrėžia Deleguotųjų aktų registro, kuris jau veikia, svarbą;

58.  apgailestauja dėl to, kad daugeliu atveju Komisija traktuoja 2 lygio priemones, pasiūlytas trijų finansinių paslaugų institucijų (ESMA, EBI ir EIOPA), kaip priimtas be pakeitimų, o dėl to sumažėja Parlamento tikrinimo laikas, kai pateikiami svarbūs pakeitimai arba jų pateikiama daug;

59.  palankiai vertina greitą pažangą, padarytą tarpinstituciniu lygmeniu kuriant bendrą funkcinį deleguotųjų aktų registrą, ir palankiai vertina tai, kad šis registras oficialiai pradėtas naudoti 2017 m. gruodžio 12 d.;

60.  tikisi pasinaudoti tinkamai sudarytu ir patogiu naudoti funkcionaliu deleguotųjų aktų registru, kuris buvo paskelbtas 2017 m. gruodžio 12 d. ir kurio buvo prašęs Parlamentas;

61.  pažymi, kad, patobulinus teisėkūros procedūras ES lygmeniu, įskaitant laiku vykstantį gilesnį tarpinstitucinį bendradarbiavimą, ES teisės taikymas gali tapti nuoseklesnis ir labiau suderintas;

Teisėkūros proceso skaidrumas ir koordinavimas

62.  palankiai vertina tai, jog naujojo TIS 32 dalyje nustatyta, kad Parlamentas ir Taryba, kaip teisėkūros institucijos, savo įgaliojimais turi naudotis vienodomis sąlygomis, o Komisija turi atlikti tarpininkės vaidmenį laikydamasi vienodo požiūrio į abi teisėkūros institucijos šakas; primena, kad šis principas jau įtvirtintas Lisabonos sutartyje; todėl prašo Komisijos abiem teisėkūros institucijoms vienu metu pateikti susipažinti ir, kai įmanoma, viešai paskelbti visus atitinkamus dokumentus, susijusius su pasiūlymais dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, įskaitant neoficialius dokumentus;

63.  apgailestauja, kad taikant naujojo TIS 33 ir 34 dalis dar nepagerėjo informacijos srautas iš Tarybos – pirmiausia todėl, jog panašu, kad apskritai stokojama informacijos apie klausimus, kuriuos Taryboje kelia valstybės narės, ir nesivadovaujama sisteminiu požiūriu į abipusio keitimosi nuomonėmis ir informacija skatinimą; su susirūpinimu pažymi, kad informacijos srautas paprastai labai keičiasi Tarybai pirmininkaujant vis kitai valstybei narei, taip pat kad jis nevienodas tarp Tarybos generalinio sekretoriato tarnybų; pabrėžia nevienodas teisėkūros institucijų galimybes gauti informaciją, nes Taryba gali dalyvauti Parlamento komitetų posėdžiuose, tačiau Parlamento atstovai nekviečiami dalyvauti Tarybos darbo grupių posėdžiuose; todėl mano, kad pageidautinas bendrai skaidrus požiūris; siūlo Tarybai paprastai visus savo posėdžius rengti viešus, kaip tai daro Parlamentas;

64.  prašo visapusiškai įgyvendinti naujojo TIS 33 ir 34 dalis; visų pirma prašo Tarybos Parlamentui reguliariai ir struktūriškai perduoti darbotvarkes, darbo dokumentus ir darbo grupių bei Nuolatinių atstovų komiteto (COREPER) pasiūlymus, susijusiu su pirmininkavimu, kad teisėkūros institucijos disponuotų vienoda informacija; mano, jog naujojo TIS 33 ir 34 dalių aiškinimas turėtų apimti tai, kad, neskaitant neformalių pasikeitimų nuomonėmis, Parlamentas gali būti kviečiamas atsiųsti atstovą į Tarybos darbo grupių ir COREPER posėdžius;

65.  pabrėžia, kad, kaip atitinkamai nustatyta naujojo TIS 35 ir 36 dalyse, teisėkūros proceso laikas gali būti derinamas ir spartinamas tik užtikrinant visapusišką kiekvienos institucijos prerogatyvų laikymąsi; todėl mano, jog laiko derinimas ar spartinimas jokiu būdu negali reikšti, kad kitos institucijos gali primesti tvarkaraštį Parlamentui;

66.  ragina dėti daugiau pastangų, siekiant sukurti naujojo TIS 39 dalyje nurodytą specialią bendrą duomenų bazę, kurioje būtų pateikiama informacija apie teisėkūros aktų esamą padėtį; primena, kad ši duomenų bazė turėtų apimti informaciją apie visus teisėkūros procedūros etapus, siekiant palengvinti jų atsekamumą; siūlo, kad tai apimtų ir informaciją apie poveikio vertinimo procesą;

67.  primena trims ES institucijoms, kad reikia ir toliau daryti pažangą kuriant specialią bendrą duomenų bazę, kurioje būtų pateikiama informacija apie esamą padėtį, susijusią su teisėkūros dokumentais;

68.  siūlo vykstant konsultavimosi procedūrai Tarybai bent kartą susitikti su Parlamentu, kad Parlamentas galėtų pateikti ir paaiškinti patvirtintų pakeitimų priežastis, o Taryba – pareikšti savo poziciją dėl kiekvieno iš jų; bet kokiu atveju siūlo, kad Taryba teiktų atsakymą raštu;

69.  rekomenduoja Parlamentui atlikti kiekybinį konsultavimosi procedūros veiksmingumo tyrimą;

70.  primygtinai ragina Komisiją laikytis Europos priežiūros institucijų reglamente nustatyto termino, per kurį priimamas sprendimas, ar pritarti techninių standartų projektui, ar jį iš dalies pakeisti, ar jam nepritarti, ir bent jau gerokai iš anksto oficialiai informuoti teisėkūros institucijas, jei išimties tvarka ji negali laikytis tokio termino ir nurodyti to priežastis; pabrėžia, kad Komisija pastaruoju metu daugeliu atveju taip nepasielgė; primena Komisijai, kad procedūros, kurių laikydamasis Parlamentas praneša, jog neprieštarauja aktui, nėra skirtos vėlavimui dėl Komisijos veiksmų kompensuoti ir kad šios procedūros daro labai didelį poveikį laikui, kuris skiriamas Parlamentui, kad jis naudotųsi savo tikrinimo teisėmis;

71.  teigiamai vertina tai, kad 2016 m. lapkričio mėn. prasidėjo naujojo TIS 40 dalyje minimos tarpinstitucinės derybos; su nusivylimu pažymi, kad po ilgiau nei metus trukusių diskusijų, trijų politiniu lygmeniu surengtų derybų raundų ir daugybės techninio lygmens posėdžių vis dar nepasiekta jokio susitarimo, nepaisant aiškios ir nusistovėjusios teismų praktikos; atkreipia dėmesį į padarytą pažangą ir primygtinai reikalauja, kad šios derybos būtų užbaigtos dar Bulgarijos pirmininkavimo metu;

72.  palankiai vertina Komisijos prieš tarptautines konferencijas pateikiamą rašytinę informaciją ir Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės ir Komisijos kasdien pateikiamą žodinę informaciją per šias konferencijas;

73.  apgailestauja, kad Parlamentui stebėtojo teisėmis neleidžiama dalyvauti ES koordinavimo posėdžiuose per tarptautines konferencijas;

74.  primena Tarybai ir Komisijai, kad praktinė tvarka, susijusi su tarptautiniais susitarimais, turi atitikti Sutarčių nuostatas, ypač SESV 218 straipsnio 10 dalį, ir kad ja turi būti atsižvelgiama į tokius Teisingumo Teismo sprendimus, kaip paskelbtieji byloje dėl Tanzanijos ir byloje dėl Mauricijaus(36);

75.  ragina kitas institucijas laikytis Sutarčių ir reglamentų bei atsižvelgti į susijusią teismų praktiką, siekiant užtikrinti, kad Parlamentas:

76.  mano, jog nepaprastai svarbu, kad horizontaliai būtų laikomasi ilgalaikės praktikos sulaukti Parlamento pritarimo prieš pradedant laikinai taikyti politiškai svarbių susitarimų nuostatas dėl prekybos ir investicijų, kaip per savo 2014 m. rugsėjo 29 d. vykusį klausymą įsipareigojo ir Komisijos narė C. Malmström; ragina Tarybą, Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą toliau taikyti šią praktiką visiems tarptautiniams susitarimams;

77.  pažymi, jog, artimiausiu metu nepadarius jokios įtikinamos pažangos derantis dėl naujojo TIS 40 dalies, Parlamentas pasirengęs dar kartą kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, siekdamas užtikrinti, kad Parlamento teisių būtų paisoma;

78.  pažymi, jog nė viena iš institucijų neturėtų pamiršti, kad jų, kaip teisėkūros institucijų, atsakomybė sudarius tarptautinį susitarimą nesibaigia; pabrėžia, jog būtina atidžiai stebėti įgyvendinimą ir pastangas, kurios nuolat dedamos siekiant užtikrinti, kad taikant susitarimus būtų pasiekti jų tikslai; ragina institucijas geriausią praktiką ir bendradarbiavimu grindžiamą požiūrį taikyti ir tarptautinių susitarimų įgyvendinimo bei vertinimo etapais;

79.  pažymi, kad poveikio vertinimai, įskaitant žmogaus teisių padėties analizę, gali būti svarbi priemonė derantis dėl prekybos ir investicijų susitarimų, padedanti šalims laikytis savo įsipareigojimų žmogaus teisių srityje, ir primena, kad tokie susitarimai, kaip Tarptautinis ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktas, yra privalomo pobūdžio;

80.  ragina Komisiją ir Tarybą tvirtinant derybinius nurodymus, vykdant derybas, nustatant pasiūlymų dėl susitarimų, kurie bus pasirašomi ir sudaromi, teisinį pagrindą, o pirmiausia Tarybai pasirašant ir sudarant tarptautinius susitarimus visapusiškai paisyti ES ir jos valstybių narių kompetencijos padalijimo, vadovaujantis 2017 m. gegužės 16 d. ESTT nuomone Nr. 2/15;

81.  ragina Europos atstovus ypatingą dėmesį skirti tarptautinių standartų ir (arba) reikalavimų ir priimtų privalomų ES teisės aktų nuoseklumui;

82.  ragina Komisiją atskleisti dokumentus, kuriuose apibrėžta jos pozicija tarptautinėse organizacijose, kurios nustato standartus finansų, pinigų ir reglamentavimo srityse, visų pirma Bazelio bankų priežiūros komitete; prašo visapusiškai informuoti Parlamentą visais tarptautinių standartų, kurie gali turėti poveikį ES teisei, rengimo etapais;

83.  ragina sukurti ir formalizuoti finansinį dialogą dėl ES pozicijų nustatymo ir nuoseklumo rengiantis svarbioms tarptautinėms deryboms, laikantis savo 2016 m. balandžio 12 d. rezoliucijos dėl ES vaidmens tarptautinių finansų, pinigų ir reguliavimo institucijų ir įstaigų veikloje(37); pabrėžia, kad remiantis išsamiomis gairėmis, kurios galėtų būti papildytos aktyviais veiksmais grindžiamomis rekomendacijų rezoliucijomis, šios pozicijos turėtų būti svarstomos ir žinomos ex ante ir turi būti užtikrinti jų tolesni veiksmai, o Komisija turėtų reguliariai teikti ataskaitas dėl šių gairių taikymo;

84.  primena savo 2018 m. kovo 15 d. priimtą pareiškimą dėl Europos vaistų agentūros būstinės vietos(38), kuriame Parlamentas išreiškė apgailestavimą, kad nebuvo tinkamai atsižvelgta į jo, kaip vienos iš teisėkūros institucijų (kartu su Taryba), turinčio vienodas teises, vaidmenį ir teises;

85.  pripažįsta įgaliojimus, 2017 m. gruodžio 6 d. patvirtintus COREPER, kuris susitarė dėl Tarybos pozicijos dėl Komisijos pasiūlymo, susijusio su privalomu Skaidrumo registru; ragina visus subjektus siekiant padidinti teisėkūros proceso skaidrumą užbaigti derybas laikantis geranoriško bendradarbiavimo principo;

86.  atkreipia dėmesį į sprendimą De Capitani byloje(39), kuriuo patvirtinama, kad atvirumo ir skaidrumo principai yra neatskiriami nuo ES teisėkūros procedūrų ir kad negalima remtis jokia bendrąja neatskleidimo prezumpcija dėl teisėkūros dokumentų, įskaitant trišalių dialogų dokumentus;

Sąjungos teisės aktų įgyvendinimas ir taikymas

87.  pabrėžia, koks svarbus naujojo TIS 43 dalyje išdėstytas principas, pagal kurį „kai perkeldamos direktyvas į nacionalinę teisę valstybės narės nusprendžia įtraukti elementų, kurie visiškai nesusiję su tais Sąjungos teisės aktais, tokie papildomi elementai turėtų būti aiškiai identifikuojami arba perkėlimo į nacionalinę teisę aktu ar aktais, arba susijusiais dokumentais“; pažymi, kad šios informacijos neretai vis dar trūksta; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis bendrų veiksmų ir nuosekliai spręsti skaidrumo ir kitas su pertekliniu reglamentavimu susijusias problemas(40);

88.  mano, kad įgyvendinant ES teisės aktus ir juos perkeliant į nacionalinę teisę turi būti aiškiai atskirti perteklinio reglamentavimo atvejai, kai valstybės narės nustato su ES teisės aktais nesusijusius papildomus administracinius reikalavimus, ir atvejai, kai nustatomi aukštesni standartai, kuriais viršijami ES masto būtini standartai, taikomi aplinkos ir vartotojų apsaugai, sveikatos priežiūrai ir maisto saugai;

89.  mano, kad, siekiant sumažinti su pertekliniu reglamentavimu susijusias problemas, trys institucijos turėtų įsipareigoti priimti ES teisės aktus, kurie būtų aiškūs, nesudėtingai perkeliami į nacionalinę teisę ir turėtų konkrečią Europos pridėtinę vertę; primena, kad turėtų būti vengiama bereikalingos papildomos administracinės naštos, tačiau tai neturėtų tapti kliūtimi valstybėms narėms toliau taikyti platesnio užmojo priemones ar jų imtis ir užtikrinti aukštesnius socialinius, aplinkosaugos ir vartotojų apsaugos standartus tais atvejais, kai Sąjungos teisėje apibrėžiami tik būtiniausi standartai;

90.  ragina valstybes nares ES teisės aktus perkeliant į nacionalinę teisę kiek įmanoma susilaikyti nuo papildomų administracinių reikalavimų kūrimo ir, laikantis Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 43 dalies, užtikrinti, kad tokius papildomus elementus būtų galima atpažinti perkėlimo į nacionalinę teisę aktuose arba susijusiuose dokumentuose;

91.  primena, kad pagal naujojo TIS 44 dalį valstybės narės raginamos bendradarbiauti su Komisija renkant Sąjungos teisės įgyvendinimui stebėti ir vertinti reikalingą informaciją ir duomenis; todėl ragina valstybes nares imtis visų priemonių, kurios būtinos jų įsipareigojimams vykdyti – taip pat ir teikiant atitikties lenteles, kuriose būtų pateikta aiški ir tiksli informacija apie nacionalines direktyvų perkėlimo į jų vidaus teisinę tvarką priemones, kaip susitarta 2011 m. rugsėjo 28 d. bendrame valstybių narių ir Komisijos politiniame pareiškime dėl aiškinamųjų dokumentų ir 2011 m. spalio 27 d. bendrame Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos politiniame pareiškime dėl aiškinamųjų dokumentų;

92.  mano, jog įsipareigojimo, kurį Komisija prisiėmė pagal naujojo TIS 45 dalį, aiškinimas turėtų apimti tai, kad, deramai laikantis konfidencialumo taisyklių, Parlamento prieiga prie informacijos, susijusios su etapu iki pažeidimo nagrinėjimo procedūros ir su pažeidimo nagrinėjimo procedūra, turėtų būti iš esmės pagerinta; šiuo tikslu pakartoja Komisijai jau seniai pateiktus savo prašymus dėl duomenų, kuriuos Parlamentas turi teisę gauti(41);

93.  pakartoja, jog vertina problemų sprendimo mechanizmą pagal „EU Pilot“ procedūrą kaip labiau neformalų, tačiau vis tiek veiksmingą būdą užtikrinti, kad valstybės narės laikytųsi Sąjungos teisės(42); nepritaria Komisijos pareiškimui, kad įprastais atvejais pažeidimo nagrinėjimo procedūrą ji pradės nebetaikydama šio mechanizmo(43);

94.  pažymi, kad Komisijos nariai turi paisyti Europos Parlamento narių teisėkūros prerogatyvų; mano, kad jie turi pateikti Parlamentui visus nepriklausomai atliktus tyrimus, kuriais remdamiesi jie priėmė savo sprendimą, ir kartu paskelbti tyrimus, kurie prieštarauja jų pačių išvadoms;

95.  apgailestauja, kad ne visi pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų vertimai raštu pateikiami vienu metu, o tai sulėtina teisėkūros procesą;

96.  pabrėžia, jog, kalbant apie ES teisės aktų taikymą, veiksmingais ES teisės aktais turi būti siekiama užtikrinti, kad pagal juos nustatytos procedūros atitiktų esminę paties teisės akto paskirtį, o ypač svarbiausią tikslą saugoti aplinką, kai tai susiję su aukšto lygio aplinkos apsaugos užtikrinimu;

97.  pripažįsta, kad Peticijų komitetas atlieka svarbų darbą vertindamas ES teisėkūros kokybę faktinio teisės aktų įgyvendinimo požiūriu ir rengdamas pagrindą teisės aktų tekstams ir procedūroms tobulinti; atsižvelgdamas į tai pažymi, jog, siekiant, kad peticijos būtų tinkamai išnagrinėtos, svarbus visapusiškas tarpinstitucinis bendradarbiavimas su Komisija;

Supaprastinimas

98.  teigiamai vertina naujojo TIS 46 dalyje prisiimtą įsipareigojimą dažniau naudoti išdėstymo nauja redakcija teisėkūros metodą; pakartoja, kad šis metodas turėtų tapti įprastu teisėkūros metodu, nes tai neįkainojama priemonė supaprastinimui užtikrinti(44); tačiau mano, jog tuo atveju, kai politika iš esmės peržiūrima, užuot naudojusi išdėstymo nauja redakcija metodą, Komisija turėtų pateikti pasiūlymą dėl visiškai naujo teisės akto, kuriuo būtų panaikintas ankstesnis teisės aktas, kad teisėkūros institucijos galėtų įsitraukti į išsamias ir veiksmingas politines diskusijas bei užsitikrinti visapusišką savo prerogatyvų, įtvirtintų Sutartyse, apsaugą;

99.  primena, kad vertinant nereikalingą reguliavimo ir administracinę naštą pagal naujojo TIS 47 ir 48 dalyse numatytą trijų institucijų susitarimą ir nagrinėjant galimus naštos mažinimo tikslus siekiant sumažinti sąnaudas administracijoms ir įmonėms, įskaitant MVĮ, prireikus geresnė teisėkūra gali taip pat reikšti daugiau ES teisės aktų, be kita ko, apimant valstybių narių skirtingų teisės aktų derinimą, atsižvelgiant į teisėkūros priemonių naudą ir pasekmes socialiniams, aplinkosaugos ir vartotojų apsaugos standartams, jei nebus imtasi veiksmų ES lygmeniu, ir turint mintyje tai, kad valstybės narės turi teisę taikyti griežtesnius standartus, kai Sąjungos teisėje apibrėžiami tik būtiniausi standartai; be to, primena, kad pagal SESV 9 straipsnyje įtvirtintą horizontaliąją socialinę sąlygą reikalaujama, kad Sąjunga atidžiai atsižvelgtų į ES teisės aktų poveikį socialiniams standartams ir užimtumui, tinkamai konsultuodamasi su socialiniais suinteresuotaisiais subjektais, visų pirma profesinėmis sąjungomis, vartotojais ir pažeidžiamų grupių interesams atstovaujančiais atstovais, paisydama socialinių partnerių savarankiškumo ir laikydamasi susitarimų, kurie gali būti sudaryti pagal SESV 155 straipsnį; todėl pabrėžia, kad administracinės naštos sumažinimas nebūtinai reiškia reguliavimo panaikinimą ir kad bet kuriuo atveju dėl to negali būti pažeidžiamos pagrindinės teisės ir aplinkosaugos, socialiniai, darbo, sveikatos ir saugos, vartotojų apsaugos, lyčių lygybės arba gyvūnų gerovės standartai, įskaitant su tuo susijusius informacijos teikimo reikalavimus, ir todėl negali būti pakenkta darbuotojų teisėms – nepriklausomai nuo įmonės dydžio – arba išaugti mažų garantijų darbo sutarčių skaičius;

100.  teigiamai vertina Komisijos pirmąjį metinį naštos tyrimą, kurio imtasi įgyvendinant ES teisės aktų supaprastinimo veiklą: šiuo tikslu ji atliko greitąją „Eurobarometro“ apklausą, susijusią su tuo, kaip reglamentavimą suvokia verslo bendruomenė, kurios metu buvo apklausta per 10 000 įmonių – daugiausia MVĮ – visose 28-iose valstybėse narėse ir kuri atskleidė, kaip įmonės pasiskirsčiusios ES; atkreipia dėmesį į apklausos išvadas, kuriomis patvirtinama, kad dėmesys bereikalingų išlaidų mažinimui tebeturi pagrindo, ir iš kurių galima suprasti, kad esama sudėtingos skirtingų veiksnių, veikiančių įmonių suvokimą, sąveikos, o tai gali būti nulemta ir skirtingos nacionalinės administracinės ir teisinės tvarkos, susijusios su teisės aktų įgyvendinimu; pažymi, kad neigiamą poveikį šiam suvokimui gali daryti perteklinis reglamentavimas ir netgi neteisinga žiniasklaidos informacija; mano, kad, nors metinis naštos tyrimas yra svarbi priemonė nustatant su ES teisės aktų įgyvendinimu ir taikymu susijusias problemas, dėl šio tyrimo koncepcijos negali būti daroma prielaida, jog reguliavimas pats savaime sukuria pernelyg didelę administracinę naštą; pritaria Komisijai, kad vienintelis būdas konkrečiai nustatyti, kas galėtų būti faktiškai supaprastinta, racionalizuota ir ko galėtų būti atsisakyta, yra teirautis visų suinteresuotųjų subjektų, įskaitant tuos, kuriems prasčiau atstovaujama, nuomonės apie konkrečius teisės aktus arba įvairius konkrečiam sektoriui taikomus teisės aktus; ragina Komisiją tobulinti metinį naštos tyrimą atsižvelgiant į tai, ko pasimokyta atliekant pirmąjį tyrimą, taikyti skaidrius duomenų rinkimo metodus, kuriuos būtų galima patikrinti, ypatingą dėmesį skirti MVĮ poreikiams ir įtraukti tiek faktinę, tiek numanomą naštą;

101.  be to, atkreipia dėmesį į Komisijos vertinimo, ar galimas naštos konkrečiuose sektoriuose mažinimo tikslų nustatymas nepakenkiant teisės akto paskirčiai, rezultatus; ragina Komisiją lanksčiai, tačiau pagrindžiant įrodymais ir patikimai nustatyti kiekvienai iniciatyvai skirtus naštos mažinimo tikslus, visapusiškai konsultuojantis su suinteresuotaisiais subjektais, kaip ji tai jau daro pagal REFIT;

102.  pabrėžia, kad ES standartas paprastai pakeičia 28 nacionalinius standartus, o tai stiprina vidaus rinką ir mažina biurokratiją;

103.  pabrėžia, kad svarbu vengti nereikalingo biurokratizmo ir atsižvelgti į įmonės dydžio ir įsipareigojimams įgyvendinti reikalingų išteklių sąsają;

Naujojo TIS įgyvendinimas ir stebėjimas

104.  pažymi, kad Pirmininkų sueiga gaus Pirmininko parengtą reguliarią ataskaitą, kurioje bus išdėstyta dabartinė įgyvendinimo vidaus ir tarpinstituciniu lygmenimis padėtis; mano, kad šioje ataskaitoje turėtų būti deramai atsižvelgiama į įvertinimą, kurį Komitetų pirmininkų sueiga atliko remdamasis įvairių komitetų – visų pirma Teisės reikalų komiteto, atsakingo už geresnę teisėkūrą ir Sąjungos teisės supaprastinimą – patirtimi(45);

105.  teigiamai vertina 2017 m. gruodžio 12 d. įvykusį pirmąjį kasmet vyksiantį tarpinstitucinį aukšto lygio susitikimą politiniams TIS įgyvendinimo rezultatams apžvelgti; ragina Komitetų pirmininkų sueigą pateikti Pirmininkų sueigai visas rekomendacijas dėl naujojo TIS įgyvendinimo, kurias ji laiko reikiamomis;

o
o   o

106.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 123, 2016 5 12, p. 1. (2) OL L 304, 2010 11 20, p. 47. (3) OL C 321, 2003 12 31, p. 1. (4) OL C 102, 1996 4 4, p. 2. (5) OL C 73, 1999 3 17, p. 1. (6) OL C 77, 2002 3 28, p. 1. (7) OL C 145, 2007 6 30, p. 5. (8) OL C 369, 2011 12 17, p. 15. (9) OL C 484, 2016 12 24, p. 7. (10) OL C 446, 2017 12 29, p. 1. (11) 2014 m. kovo 18 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas Europos Komisija / Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba, C-427/12, ECLI:EU:C:2014:170; 2015 m. liepos 16 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas Europos Komisija / Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba, C-88/14, ECLI:EU:C:2015:499; 2016 m. kovo 17 d. Teisingumo Teismo sprendimas Europos Parlamentas / Europos Komisija, C-286/14, ECLI:EU:C:2016:183; 2016 m. birželio 14 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas Parlamentas / Taryba, C-263/14, ECLI:EU:C:2016:435; 2014 m. birželio 24 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas Parlamentas / Taryba, C-658/11, ECLI:EU:C:2014:2025. (12) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0484. (13) OL C 58, 2018 2 15, p. 39. (14) OL C 101, 2018 3 16, p. 116. (15) OL C 50, 2018 2 9, p. 91. (16) OL C 289, 2016 8 9, p. 53. (17) OL C 285, 2017 8 29, p. 11. (18) OL C 93, 2017 3 24, p. 14. (19) OL C 353 E, 2013 12 3, p. 117. (20) OL C 51 E, 2013 2 22, p. 87. (21) OL C 380 E, 2012 12 11, p. 31. (22) OL C 50, 2018 2 9, p. 91. (23) Žr. 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento sprendimo dėl Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros sudarymo II priedą. (24) 2015 m. gegužės 19 d. Europos Komisijos pirmininko sprendimo dėl nepriklausomos Reglamentavimo patikros valdybos sukūrimo (C(2015)3263) 6 straipsnio 2 dalis. (25) Žr. COM(2016)0798 ir COM(2016)0799. (26) Žr. 2010 m. rugsėjo 9 d. Parlamento rezoliucijos „Geresnė teisėkūra. Komisijos 15-oji metinė ataskaita pagal Protokolo dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo 9 straipsnį“ 47 dalį (OL C 308 E, 2011 10 20, p. 66). (27) Žr. 2014 m. lapkričio 27 d. Parlamento rezoliucijos dėl Komisijos poveikio vertinimo gairių persvarstymo ir poveikio MVĮ tyrimo vaidmens 16 dalį. (28) Žr. 2016 m. kovo 9 d. sprendimo dėl Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros sudarymo 4 dalį. (29) Žr. pirmiau minėtos 2014 m. lapkričio 27 d. Parlamento rezoliucijos 12 dalį ir pirmiau minėto 2016 m. kovo 9 d. Parlamento sprendimo 6 dalį. (30) Žr. pirmiau minėtos 2011 m. rugsėjo 14 d. Parlamento rezoliucijos dėl geresnės teisėkūros, subsidiarumo ir proporcingumo principų bei sumanaus reguliavimo 5 dalį. (31) Žr. Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių V priedo XVI dalies 1 punktą. (32) Žr. pirmiau minėtos 2014 m. vasario 25 d. Parlamento rezoliucijos dėl tolesnių veiksmų dėl teisėkūros įgaliojimų delegavimo ir valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės D konstatuojamąją dalį. (33) Žr. pirmiau minėtos 2014 m. vasario 25 d. Parlamento rezoliucijos dėl tolesnių veiksmų dėl teisėkūros įgaliojimų delegavimo ir valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės 6 dalį. (34) Ten pat, 1 dalis. (35) Pirmiau minėtas 2014 m. kovo 18 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas Europos Komisija / Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba; pirmiau minėtas 2016 m. kovo 17 d. Teisingumo Teismo sprendimas Europos Parlamentas / Europos Komisija; pirmiau minėtas 2016 m. birželio 14 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas Parlamentas / Taryba. (36) Pirmiau minėtieji 2016 m. birželio 14 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas Parlamentas / Taryba; 2014 m. birželio 24 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas Parlamentas / Taryba. (37) OL C 58, 2018 2 15, p. 76. (38) Žr. priimtus tekstus, P8_TA(2018)0086. (39) 2018 m. kovo 22 d. Bendrojo Teismo (septintoji išplėstinė kolegija) sprendimas De Capitani prieš Europos Parlamentą, T-540/15, ECLI:EU:T:2018:167. (40) Žr. 2012 m. lapkričio 21 d. Parlamento rezoliucijos dėl 28-osios metinės Europos Sąjungos teisės taikymo kontrolės ataskaitos (2010 m.) 7 dalį (OL C 419, 2015 12 16, p. 73). (41) Žr. 2014 m. vasario 4 d. Parlamento rezoliucijos dėl 29-osios metinės ES teisės taikymo stebėjimo ataskaitos (2011 m.) 21 ir 22 dalis. (42) Žr. 2016 m. spalio 6 d. Parlamento rezoliucijos „Sąjungos teisės taikymo stebėsena: 2014 m. metinė ataskaita“ 16 dalį (Priimti tekstai, P8_TA(2016)0385). (43) Žr. pirmiau minėto Komisijos komunikato „ES teisė. Geresnis taikymas – geresni rezultatai“ 2 punktą (žr. OL C 18, 2017 1 19, p. 12). (44) Žr. pirmiau minėtos 2011 m. rugsėjo 14 d. Parlamento rezoliucijos 41 dalį. (45) Žr. Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių V priedo XVI dalies 3 punktą.

2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos ir nuosavų išteklių (2018/2714(RSP))

P8_TA(2018)0226 B8-0239/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 311, 312 ir 323 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 2 d. Komisijos komunikatą „Šiuolaikiškas biudžetas Sąjungai, kuri apsaugo, suteikia galių ir gina. 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa“ (COM(2018)0321),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 2 d. Komisijos pasiūlymus dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos ir Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 2 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Sąjungos biudžeto apsaugos esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų (COM(2018)0324),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. kovo 14 d. rezoliuciją „Kita DFP: Parlamento pozicijos dėl DFP po 2020 m. rengimas“(1) ir rezoliuciją dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos reformos(2),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 29 d. Tarybos ir Komisijos pareiškimus dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos ir nuosavų išteklių,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

1.  atkreipia dėmesį į 2018 m. gegužės 2 d. Komisijos pasiūlymus dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos ir nuosavų išteklių, kadangi šiais pasiūlymais bus paremtos būsimos derybos; primena, kad Parlamento pozicija yra aiškiai išdėstyta 2018 m. kovo 14 d. didele balsų dauguma priimtose dvejose rezoliucijose, kuriomis nustatomi jo derybų įgaliojimai;

2.  primygtinai ragina Tarybą užtikrinti, kad kitoje finansinėje programoje būtų atspindėta aiški ir teigiama Sąjungos ateities vizija ir kad joje būtų atsižvelgiama į ES piliečių poreikius, problemas ir lūkesčius; pabrėžia, kad sprendimu dėl DFP Sąjungai reikės suteikti reikiamus finansinius išteklius, kad ji galėtų būsimuoju septynerių metų laikotarpiu spręsti svarbius uždavinius ir siekti savo politinių prioritetų ir tikslų; todėl tikisi, kad Taryba veiks nuosekliai laikydamasi savo jau prisiimtų politinių įsipareigojimų ir laikysis drąsaus požiūrio; yra susirūpinęs dėl to, kad Komisijos pasiūlymas silpnina pagrindinių sričių ES solidarumo politiką, ir ketina vesti derybas su Taryba, kad būtų parengta platesnio užmojo DFP, kuri būtų naudinga piliečiams;

3.  išreiškia savo nuostabą ir susirūpinimą dėl to, kad lyginamieji duomenys, kuriuos Komisija oficialiai paskelbė 2018 m. gegužės 18 d., po to, kai Parlamentas jų primygtinai paprašė, atskleidžia tam tikrus neatitikimus, susijusius su tuo, kaip tie skaičiai buvo pristatomi ir kaip apie juos buvo pranešama pasiūlymuose dėl DFP; visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad kelių ES programų finansavimas iš tikrųjų padidintas gerokai mažiau, o kitų programų finansavimas sumažintas gerokai daugiau, nei Komisija nurodė iš pradžių; pabrėžia, kad Parlamentas ir Taryba nuo pat pradžių turi susitarti dėl aiškios metodikos, susijusios su skaičiais; pareiškia, kad šios rezoliucijos tikslais Europos Parlamentas taikys savo skaičiavimus, kurie yra pagrįsti pastoviomis kainomis ir kuriuose atsižvelgdama į JK išstojimą;

4.  išreiškia, kad yra nusivylęs dėl siūlomo kitos DFP bendro dydžio, kuris siekia 1.1 trilijonų EUR, t. y. 1,08 proc. ES-27 BNP, atėmus Europos plėtros fondo lėšas (šiuo metu 0,03 proc. ES BNP, neskaičiuojant lėšų, gaunamų iš ES biudžeto); pabrėžia, kad nepaisant to, kad reikia papildomo finansavimo, būtino naujiems politiniams prioritetams siekti ir kylančioms problemoms spręsti Sąjungoje, šis bendras dydis skaičiuojant procentiniu BNP dydžiu iš tikrųjų yra mažesnis nei dabartinės DFP dydis; primena, kad dabartinė DFP yra mažesnė už jos pirmtakę (2007–2013 m. DFP) ir pasirodė esanti nepakankama neatidėliotiniems Sąjungos poreikiams finansuoti;

5.  apgailestauja dėl to, kad šiuo pasiūlymu tiesiogiai sumažinamas bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) ir sanglaudos politikos finansavimo lygis – atitinkamai 15 ir 10 proc.; ypač prieštarauja radikaliam finansavimo mažinimui, kuris neigiamai paveiks šios politikos pobūdį ir tikslus, pvz., siūlymams sumažinti lėšas, skiriamas Sanglaudos fondui (45 proc.) ar Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai (daugiau kaip 25 proc.); atsižvelgdamas į tai, abejoja dėl pasiūlymo sumažinti Europos socialinio fondo dydį 6 proc., nepaisant to, kad buvo išplėsta jo taikymo sritis ir į jį buvo integruota Jaunimo užimtumo iniciatyva;

6.  dar kartą patvirtina savo tvirtą poziciją dėl būtino pagrindinių krypčių ES politikos finansavimo lygio 2021–2027 m. daugiametėje finansinėje programoje, kad ta politika galėtų įgyvendinti savo užduotis ir tikslus; visų pirma pabrėžia raginimą realiai išlaikyti BŽŪP ir sanglaudos politikos finansavimą 27 ES valstybėse narėse bent 2014–2020 m. biudžeto lygmeniu, kartu atsižvelgiant į bendrą šių krypčių politikos struktūrą, tris kartus padidinti dabartinį programos „Erasmus +“ biudžetą, padvigubinti MVĮ ir jaunimo nedarbo problemos sprendimui skiriamą finansavimą, bent 50 proc. padidinti dabartinį moksliniams tyrimams ir inovacijoms skirtą biudžetą, kad jis siektų 120 mlrd. EUR, padvigubinti programai „Life +“ skiriamą finansavimą, gerokai daugiau investuoti pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę ir užtikrinti papildomą finansavimą, skiriamą saugumo, migracijos ir išorės santykių klausimams; todėl pabrėžia savo poziciją, kad 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos dydis turi siekti 1,3 proc. ES-27 BNP;

7.  pabrėžia horizontaliųjų principų, kuriais turėtų būti grindžiama DFP ir visų susijusių krypčių ES politika, svarbą; atsižvelgdamas į tai, dar kartą patvirtina savo poziciją, kad ES turi įvykdyti savo įsipareigojimą būti pavyzdžiu įgyvendinant JT darnaus vystymosi tikslus (DVT), ir apgailestauja dėl to, kad pasiūlymuose dėl DFP trūksta aiškaus ir akivaizdaus įsipareigojimo šiuo klausimu; todėl prašo, kad darnaus vystymosi tikslai būtų įtraukti į visų krypčių ES politiką ir iniciatyvas dėl būsimos DFP; taip pat pabrėžia, jog diskriminacijos panaikinimas yra esminis dalykas, kad būtų įvykdyti ES įsipareigojimai siekiant įtraukios Europos, ir apgailestauja dėl to, kad įvairių krypčių ES politikoje trūksta įsipareigojimų integruoti lyčių aspektą ir įsipareigojimų lyčių lygybės klausimu, kaip nurodoma pasiūlymuose dėl DFP; be to, pabrėžia savo poziciją, kad patvirtinus Paryžiaus susitarimą reikėtų gerokai, palyginti su dabartine DFP, padidinti su klimatu susijusias išlaidas ir kuo greičiau ir ne vėliau kaip iki 2027 m. pasiekti 30 proc. tikslą;

8.  pritaria Komisijos pasiūlymams dėl ES nuosavų išteklių sistemos reformos, nes nuosavi ištekliai yra labai teigiama 2021–2027 m. DFP dokumentų rinkinio pajamų dalis; todėl palankiai vertina pasiūlymą įvesti trijų rūšių naujus ES nuosavus išteklius ir dabartinių PVM pagrįstų nuosavų išteklių supaprastinimą; pabrėžia, kad šie pasiūlymai, kuriuos tiesiogiai įkvėpė Tarpinstitucinės aukšto lygio grupės nuosavų išteklių klausimais darbai, taip pat įėjo į 2018 m. kovo 14 d. Parlamento rezoliucijoje pateikiamus pasiūlymus; su džiaugsmu pažymi, kad šie nauji ištekliai atitinka du strateginius Sąjungos tikslus, t. y. tinkamo vidaus rinkos veikimo ir aplinkos apsaugos bei kovos su klimato kaita tikslus; tikisi Tarybos ir Komisijos palaikymo, kad būtų sustiprintas Parlamento vaidmuo vykdant nuosavų išteklių tvirtinimo procedūrą; dar kartą primena savo poziciją, kad būsimose derybose kitos DFP išlaidų ir pajamų sritys turėtų būti traktuojamos kaip vienas bendras paketas ir kad susitarimas dėl DFP su Parlamentu negali būti pasiektas, jei nuosavų išteklių srityje nebus padaryta atitinkamos pažangos;

9.  be to, palankiai vertina principą, pagal kurį būsimos pajamos, tiesiogiai susijusios su ES politika, turėtų būti pervedamos į ES biudžetą, ir visiškai pritaria visų permokų grąžinimo ir koregavimų panaikinimui; norėtų sužinoti, kaip greitai šie nauji nuosavi ištekliai bus įvesti siekiant sumažinti nacionalinius įnašus; tačiau kelia klausimą dėl to, kad nesama Komisijos pasiūlymų dėl specialaus rezervo ES biudžete, kuriame būtų visų rūšių nenumatytų kitų pajamų, įskaitant bendrovėms skirtas baudas už konkurencijos taisyklių pažeidimą ir mokesčius didelėms skaitmeninio sektoriaus įmonėms bei finansinių sandorių mokestį, kaip naujus ES nuosavus išteklius, sukūrimo;

10.  primena savo poziciją, kad pritaria idėjai nustatyti mechanizmą, kurį taikant Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje įtvirtintų vertybių nepaisančios valstybės narės gali turėti finansinių pasekmių; atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą dėl Sąjungos biudžeto apsaugos esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų, kuris buvo pateiktas kaip bendro DFP dokumentų rinkinio dalis; ketina atidžiai išnagrinėti visus šio pasiūlymo aspektus ir priimti būtinas nuostatas, kuriomis būtų užtikrinta, kad galutiniams Sąjungos biudžeto naudos gavėjams jokiu būdu negali turėti įtakos taisyklių pažeidimai, padaryti ne dėl jų kaltės;

11.  yra įsitikinęs, kad būtina turėti teisiškai privalomą DFP laikotarpio vidurio tikslinimą, kuris turėtų būti pasiūlytas ir nustatytas tinkamu laiku, kad būsimas Parlamentas ir būsima Komisija galėtų atlikti reikšmingą 2021–2027 m. programos koregavimą; ketina patobulinti DFP reglamente siūlomo straipsnio formuluotę;

12.  mano, kad Komisijos pasiūlymai dėl lankstumo yra geras derybų pagrindas; visų pirma palankiai vertina keletą pasiūlymų, kuriais patobulinamos dabartinės nuostatos, t. y. pasiūlymus pakartotinai panaudoti Sąjungos rezervui skirtus panaikintus asignavimus, padidinti specialių priemonių asignavimus ir panaikinti bet kokius bendrosios mokėjimų maržos apribojimus, atsižvelgiant į Parlamento prašymus šioje srityje; prireikus ketina derėtis dėl papildomų patobulinimų;

13.  atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą sukurti Europos investicijų stabilizavimo priemonę, kuri papildys nacionalinių biudžetų stabilizavimo funkciją stiprių asimetrinių sukrėtimų atveju; ketina atidžiai išnagrinėti šį pasiūlymą, ypač klausimus, susijusius su jo tikslais ir apimtimi;

14.  pabrėžia, kad Komisijos pasiūlymais oficialiai pradedamas intensyvių derybų Taryboje, taip pat derybų tarp Tarybos ir Parlamento laikotarpis, siekiant užtikrinti Parlamento pritarimą DFP reglamentui; pabrėžia, kad visi DFP ir nuosavų išteklių dokumentų rinkinio aspektai, įskaitant DFP nustatytas sumas, turėtų likti ant derybų stalo, kol bus pasiektas galutinis susitarimas; pareiškia, jog yra pasirengęs nedelsdamas pradėti struktūrinį dialogą su Taryba, kad būtų galima geriau suprasti Parlamento lūkesčius ir sudaryti sąlygas laiku susitarti; todėl mano, jog tai, kad neseniai pradėta rengti reguliarius Tarybai pirmininkaujančių valstybių narių ir Europos Parlamento derybų grupės susitikimus, yra labai svarbus būsimos DFP priėmimo procedūros pradžios taškas;

15.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, kitoms susijusioms institucijoms ir įstaigoms, taip pat valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0075. (2) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0076.

2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento rekomendacija Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai dėl Libijos (2018/2017(INI))

P8_TA(2018)0227 A8-0159/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 2259 (2015) ir vėlesnes rezoliucijas,

–  atsižvelgdamas į Libijos politinį susitarimą,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. rugpjūčio 22 d. JT generalinio sekretoriaus ataskaitą dėl JT paramos misijos Libijoje,

–  atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1973 (2011) ir visas vėlesnes JT ST rezoliucijas dėl Libijos, įskaitant Nr. 2380 (2017),

–  atsižvelgdamas į JT generalinio sekretoriaus pranešimą, pateiktą remiantis Saugumo Tarybos rezoliucija Nr. 2312 (2016),

–  atsižvelgdamas į JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro 2017 m. lapkričio 14 d. pareiškimą dėl žmonijos sąžinę sukrėtusių migrantų kančių Libijoje,

–  atsižvelgdamas į JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro 2018 m. balandžio mėn. ataskaitą „Smurtas už grotų: savavališkas ir neteisėtas kalinimas Libijoje“,

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. rugsėjo 18 d. rezoliuciją(1), 2015 m. sausio 15 d. rezoliuciją(2) ir 2016 m. vasario 4 d. rezoliuciją dėl padėties Libijoje(3),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 20 d. AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos pareiškimą dėl migrantų padėties Libijoje,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją,

–  atsižvelgdamas į ES visuotinį požiūrį į migraciją ir judumą,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. sausio 25 d. Komisijos ir Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „Migracija centrinės Viduržemio jūros regiono dalies maršrutu. Srautų valdymas ir gyvybių gelbėjimas“ (JOIN(2017)0004),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 3 d. Maltos deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į bendrą Afrikos ir ES strategiją ir jos veiksmų planą,

–  atsižvelgdamas į bendrą pareiškimą dėl migrantų padėties Libijoje, priimtą 2017 m. Afrikos Sąjungos ir Europos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikime ir į sukurtą AS, ES ir JT aukšto lygio trišalę darbo grupę,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 17 d. Tarybos išvadas dėl Libijos,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 19 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 113 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A8-0159/2018),

A.  kadangi padėtis Libijoje labai nestabili ir šalis susiduria su sudėtingais tarpusavyje susijusiais iššūkiais dėl politinio stabilumo, ekonomikos vystymo ir saugumo;

B.  kadangi krizė Libijoje turi milžinišką poveikį Libijos žmonėms ir daro įtaką visam aplinkiniam regionui ir ES ir todėl Libijos gyventojų ir kaimyninių šalių bei Užsachario ir Viduržemio jūros regionų labui būtina užtikrinti politinį Libijos stabilumą, kuris yra pagrindinė šalies ekonominės ir socialinės padėties gerinimo sąlyga;

C.  kadangi ypač daug nerimo kyla dėl stabilumo Libijos pietuose, atsižvelgiant į nestabilią jos kaimyninių šalių padėtį, kuriose potencialūs džihadistų sukilėliai kelia grėsmę nusilpusioms Sahelio ir Sacharos regiono vyriausybėms;

D.  kadangi ES turėtų aktyviau bendrauti diplomatiniais kanalais ir panaudoti savo didelį finansinį įnašą saugumui ir socialinei bei ekonominei padėčiai Libijoje konsoliduoti;

E.  kadangi konfliktas Libijoje gali būti išspręstas tik vadovaujantis nuosekliu, visapusišku ir įtraukiu požiūriu, įtraukiant visus tarptautinius veikėjus ir suinteresuotuosius subjektus, be kita ko, įvairių vietos bendruomenių atstovus, genčių vadus ir pilietinės visuomenės aktyvistus, bei užtikrinant Libijos atsakomybę už taikos procesą ir dalyvavimą jame;

F.  kadangi Libijos politinis susitarimas ir Libijai skirtas JT veiksmų planas yra vienintelė perspektyvi programa šiai krizei įveikti;

G.  kadangi diplomatiniais veiksmais ir teikdama konkrečią paramą ES padeda Libijoje vykdyti politinį perėjimą prie stabilios, veikiančios šalies santvarkos ir remia JT tarpininkavimo pastangas šiuo atžvilgiu;

H.  kadangi nepaprastai svarbu, kad visos valstybės narės laikytųsi vienodos pozicijos, padidintų ES tarpininkavimo pastangas ir pabrėžtų esminį Jungtinių Tautų ir Jungtinių Tautų veiksmų plano vaidmenį; kadangi bet kokios paskiros valstybių narių iniciatyvos vertintinos teigiamai tik tuo atveju, jeigu jų imamasi pagal Europos principus ir jeigu jos visiškai atitinka ES užsienio politiką;

I.  kadangi ES veiksmai turėjo įtakos migracijos srautams, nes, palyginti su 2016 m., 2017 m. pabaigoje migrantų skaičius sumažėjo trečdaliu, o pirmaisiais 2018 m. mėnesiais jų skaičius buvo 50 proc. mažesnis nei tuo pačiu praeitų metų laikotarpiu;

J.  kadangi Libija yra svarbi tranzito arba išvykimo šalis migrantams, ypač iš Užsachario Afrikos, kurie nori pakliūti į Europos šalis; kadangi, bėgdami nuo smurto Libijoje, tūkstančiai migrantų ir pabėgėlių žuvo mėgindami perplaukti Viduržemio jūrą, kad pasiektų Europą;

K.  kadangi migrantai yra labiausiai dėl Libijos nesaugumo problemų kenčiantys asmenys, nes dažnai prieš juos savavališkai smurtaujama, jie tampa nevalstybinių subjektų vykdomo savavališko suėmimo ir sulaikymo, turto prievartavimo, taip pat pagrobimų siekiant išpirkos ir išnaudojimo aukomis;

L.  kadangi daugelį migrantų, ypač iš Užsachario Afrikos, šalyje neteisėtai sulaiko įvairios ginkluotos grupuotės;

M.  kadangi didelį susirūpinimą kelia tai, kad Nigeris į Libiją grąžino bent 132 sudaniečių, kurie naudojosi UNHCR pagalba;

N.  kadangi itin svarbi išlieka problema, susijusi su šalies viduje perkeltais asmenimis, kurie dažnai patiria dideles grėsmes, pvz., jiems tenka kirsti konflikto zonas, jie susiduria su sausumos minomis ir nesprogusiais sprogmenimis, taip pat patiria įvairių ginkluotų grupuočių smurtą;

O.  kadangi Libija tapo tranzitine prekybos žmonėmis šalimi; kadangi Libijoje yra šimtai tūkstančių įvairių tautybių migrantų ir prieglobsčio prašytojų, kurių daugelis gyvena itin prastomis sąlygomis ir yra potencialios neteisėtai migrantus gabenančių asmenų aukos; kadangi esama kaltinimų dėl vergijos Libijoje;

P.  kadangi paprasti Libijos gyventojai gyvena kaip niekad sudėtingomis sąlygomis, kurias dar labiau apsunkino grynųjų pinigų krizė, vandens ribojimas ir dažnai nutrūkstantis elektros energijos tiekimas, o šalies sveikatos priežiūros sistemos padėtis iš esmės yra katastrofiška;

Q.  kadangi Libijos politinis klimatas pasižymi giliu abipusiu nepasitikėjimu tarp skirtingų regionų pagrindinių politikos ir kariuomenės veikėjų;

R.  kadangi tarptautiniu mastu pripažinta Nacionalinės santarvės vyriausybė, užtikrindama savo saugumą, vis labiau pasikliauja keliomis karinėmis grupuotėmis; kadangi šios karinės grupuotės įgijo neregėto masto įtaką valstybės institucijoms Tripolyje, taigi, kelia grėsmę Jungtinių Tautų dedamoms pastangoms sukurti gyvybingesnę politinę sistemą šalyje;

S.  kadangi tokios šalys kaip Turkija, Kataras, Egiptas ir Jungtiniai Arabų Emyratai daro didelę įtaką įvairioms konfliktuojančioms grupėms;

T.  kadangi įvairių Libijos bendruomenių, genčių ir etninių grupių subnacionalinės tapatybės visada buvo Libijos socialinės ir kultūrinės sanklodos pagrindas ir atliko svarbų vaidmenį socialinėje bei politinėje raidoje, taip pat sprendžiant šalies saugumo klausimus; kadangi Libijos visuomenė turi gilias konfliktų tarp miestų, genčių ir etninių bendruomenių neformalių sprendimų priėmimo procesų tradicijas;

U.  kadangi šiuo metu šalyje nėra aiškios ir bendros teisės aktų sistemos, kiek tai susiję su rinkimų sistema; kadangi nepriimta konstitucija, taigi, šalis neturi teisinės sistemos, būtinos naujiems rinkimams surengti; kadangi dėl šiuo metu vyraujančio nebaudžiamumo atmosferos, paplitusio neteisėtumo, korupcijos, ginkluotų grupuočių vaidmens ir įtampos tarp Libijos regionų ir genčių toliau mažėja pasitikėjimas jau ir taip silpnomis viešosiomis ir valdžios institucijomis;

V.  kadangi Libijoje ir toliau daugėja neteisminių egzekucijų, kankinimų, savavališkų sulaikymų ir gyvenamųjų teritorijų bei infrastruktūros puolimų be atrankos, taip pat daugėja neapykantą kurstančių kalbų ir smurto skatinimo atvejų;

W.  kadangi Libijos rytuose ir vakaruose vis stiprėja ir intensyviau veikia Madchali pasekėjų salafitų ekstremistų grupuotė; kadangi Madchali pasekėjai priešinasi rinkimams, stengiasi išlaikyti dabartinę padėtį, visiškai atmeta bet kokį demokratijos modelį ir yra gerai ginkluoti, jie kelia aiškią tolesnio ekstremizmo ir smurto šalyje grėsmę;

X.  kadangi šalyje sugriuvus baudžiamosios teisenos sistemai padidėjo nebaudžiamumas ir sumažėjo galimybės nusikaltimų aukoms siekti apsaugos ir teisinės gynybos; kadangi keliuose regionuose, net tais atvejais, kai po nusikaltimo buvo pateiktos policijos ataskaitos, buvo imtasi mažai veiksmų, kad būtų pradėti skubūs, kruopštūs, veiksmingi, nešališki ir nepriklausomi tyrimai ir nusikaltimo vykdytojai būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn; kadangi nuo 2011 m. Libijoje nebuvo nuteistas nė vienas ginkluotai grupuotei priklausantis nusikaltimo vykdytojas;

Y.  kadangi smurtą Libijoje nuolat kursto visaapimantis nebaudžiamumas už sunkius žmogaus teisių pažeidimus; kadangi deramai su tuo nekovojant ir toliau nesilaikant teisės normų taikaus sambūvio idėja ir kova su smurtiniu ekstremizmu gyventojams praras prasmę;

Z.  kadangi kelios dešimtys politinių ir žmogaus teisių aktyvistų, žiniasklaidos atstovų ir kitų visuomenės veikėjų buvo pagrobti arba jiems buvo grasinama; kadangi JT gavo pranešimų apie abiejų šalių vykdomus savavališkus sulaikymus, kankinimus ir netinkamą elgesį;

AA.  kadangi stiprėjantys išpuoliai prieš teisėjus, vietos pilietinės visuomenės organizacijas, žmogaus teisių gynėjus ir žiniasklaidos darbuotojus – taip pat prieš pabėgėlius ir migrantus – toliau blogina visų Libijos teritorijoje esančių civilių gyventojų žmogaus teisių padėtį; kadangi teisės normų nesilaikymas ir nebaudžiamumas už sunkius žmogaus teisių pažeidimus, įskaitant kankinimus, savavališką sulaikymą, neteismines egzekucijas ir civilių ir infrastruktūros puolimus be atrankos toliau kursto smurtą šioje šalyje;

AB.  kadangi dėl prastai saugomų Libijos sienų skatinama neteisėta tarpvalstybinė prekyba ir kadangi dėl ginkluotų grupuočių paplitimo pasienio zonose dar labiau paaštrėjo kova tarp konkuruojančių prekeivių dėl kelioms valstybėms priklausančių išteklių kontrolės; kadangi į šalį atvykstantys užsienio kovotojai ir įvairūs nusikaltėlių tinklai toliau naudojasi nekontroliuojamu ginklų platinimu;

AC.  kadangi dėl nesaugumo ir politinio nestabilumo Libija tapo ekstremistų grupuočių veiklai palankia teritorija; kadangi Fecano regionas yra struktūriškai nestabilus ir istorinė pabėgėlių bei migrantų, taip pat naftos, aukso, ginklų, narkotikų ir neteisėto žmonių gabenimo tranzitu į Europą vieta; kadangi šiame regione vyrauja įtampa tarp etninių grupių ir genčių, kuri sustiprėjo žlugus Muammaro al-Gaddafi valdžiai, taip pat vyksta kova dėl šalies išteklių kontrolės; kadangi Fecano regiono stabilizavimas labai svarbus siekiant stabilizuoti padėtį visoje šalyje;

AD.  kadangi Libijos vietos valdžios institucijos labai svarbios siekiant užkirsti kelią konfliktams ir teikti gyventojams būtiniausias viešąsias paslaugas;

AE.  kadangi nuo 2018 m. gegužės 7 d. vykdomas vis stipresnis Dernos miesto puolimas sausuma ir iš oro bei apšaudymas artilerijos pabūklais; kadangi žuvo daugybė civilių, tuo pačiu nepaprastai trūksta pagalbinių priemonių ir medicininės pagalbos, o humanitarinė padėtis yra katastrofiška;

AF.  kadangi 2018 m. gegužės 20–23 d. į komandiruotę Libijoje buvo išvykusi oficiali Parlamento delegacija;

1.  rekomenduoja Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai:

2.  paveda Pirmininkui perduoti šią rekomendaciją Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir susipažinti Libijos nacionalinės vienybės vyriausybei.

(1) OL C 234, 2016 6 28, p. 30. (2) OL C 300, 2016 8 18, p. 21. (3) OL C 35, 2018 1 31, p. 66.

2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl metinės Šengeno erdvės veikimo ataskaitos (2017/2256(INI))

P8_TA(2018)0228 A8-0160/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 27 d. Komisijos komunikatą dėl Šengeno erdvės išsaugojimo ir stiprinimo (COM(2017)0570),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 4 d. Komisijos komunikatą „Grįžimas prie Šengeno erdvės nuostatų. Veiksmų planas“ (COM(2016)0120),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/1624 dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų(1),

–  atsižvelgdamas į Šengeno sienų kodeksą, pirmiausia į jo 14 ir 17 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/794 dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo)(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1052/2013, kuriuo sukuriama Europos sienų stebėjimo sistema (Eurosur)(3),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A8-0160/2018),

A.  kadangi susitarimas dėl Šengeno erdvės yra išskirtinis ir vienas didžiausių Europos Sąjungos laimėjimų, nes Šengeno erdvėje žmonės gali judėti netaikant kontrolės prie vidaus sienų; kadangi jo buvo pasiekta įvairiomis kompensuojamosiomis priemonėmis, pvz., stiprinant informacijos mainus įdiegus Šengeno informacinę sistemą (SIS) ir sukuriant vertinimo mechanizmą, skirtą tikrinti, kaip valstybės narės įgyvendina Šengeno acquis, ir puoselėti tarpusavio pasitikėjimą Šengeno erdvės veikimu; kadangi tarpusavio pasitikėjimas taip pat reikalauja solidarumo, saugumo, policijos ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose, bendros ES išorės sienų apsaugos ir bendros migracijos, vizų ir prieglobsčio politikos, tarptautinės teisės ir Europos teisės nuostatų šioje srityje laikymosi;

B.  kadangi pastaraisiais metais poveikio Šengeno erdvės veikimui turėjo ne vienas veiksnys; kadangi šie veiksniai apima tarptautinių kelionių ir turistų srautų, kuriais iš esmės pirmiausia grindžiamas vadinamasis pažangaus sienų valdymo teisės aktas, poveikį, taip pat didelį prieglobsčio prašytojų ir neteisėtų migrantų, įskaitant susijusį antrinį judėjimą, skaičių, ir vėliau atnaujintą arba pratęstą kontrolę prie vidaus sienų, kurią nuo 2014 m. taiko kai kurios valstybės narės; kadangi kontrolės prie vidaus sienų atnaujinimas, atrodo, yra susijęs su įsivaizduojama grėsme viešajai tvarkai ir vidaus saugumui, susijusia su asmenų ir terorizmo judėjimu, ir su įsivaizduojamu tarptautinės apsaugos siekiančių asmenų ir atvykstančių neteisėtų migrantų skaičiumi, o ne faktiniais realios grėsmės įrodymais ar tikru atvykstančiųjų skaičiumi; kadangi šie veiksniai taip pat apima terorizmą ir išaugusią grėsmę valstybių narių viešajai tvarkai ir vidaus saugumui;

C.  kadangi Europos Sąjungos išorės sienų stiprinimas ir sistemingos kontrolės atitinkamose duomenų bazėse, įskaitant Europos šalių piliečių kontrolę, nustatymas yra dalis priemonių, kuriomis siekiama apsaugoti Šengeno erdvę;

D.  kadangi kai kurios valstybės narės, reaguodamos į prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių atvykimą, vėl nustatė savo vidaus sienų kontrolę, kad galėtų „reguliuoti“ tarptautinės apsaugos siekiančių trečiųjų šalių piliečių judėjimą, nors Šengeno sienų kodekso 14 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „įprasta patikros procedūra pasienyje“ netaikoma prieglobsčio prašytojams; kadangi būtina sukurti teisingą ir solidarią atsakomybės už prieglobsčio prašymų vertinimą paskirstymo sistemą;

E.  kadangi nuo 2016 m. kovo mėn. Komisija, siekdama atkurti įprastą Šengeno erdvės veikimą, pasiūlė įvairių priemonių; kadangi tinkamas Šengeno erdvės veikimas dar nėra atkurtas ir ypač priklauso nuo valstybių narių tarpusavio pasitikėjimo, solidarumo valstybių, į kurias atvykstama pirmiausia, atžvilgiu ir atitinkamų priemonių priėmimo ir įgyvendinimo, visų pirma valstybėse narėse;

F.  kadangi valstybių narių skatinimas priimti priemones, skirtas tinkamam Šengeno erdvės veikimui atkurti, iš esmės priklauso nuo to, ar nebus atnaujinti reikalavimai sugrąžinti sienų kontrolę;

G.  kadangi Sąjungos vidaus sienų kontrolės Šengeno erdvėje išsaugojimas ar nuolatinis atnaujinimas stipriai paveiktų Europos piliečių ir visų asmenų, kurie naudojasi laisvo judėjimo ES viduje principu, gyvenimą ir suduotų rimtą smūgį jų pasitikėjimui ES institucijomis ir integracija; kadangi vidaus sienų kontrolės išsaugojimas arba atnaujinimas yra susiję su tiesioginėmis veiklos ir investicinėmis išlaidomis, kurios tektų tarpvalstybiniams darbuotojams, turistams, krovinių vežimo keliais operatoriams ir viešojo administravimo institucijoms, o tai pakenktų valstybių narių ekonomikai; kadangi išlaidos, susijusios su sienų kontrolės atnaujinimu, gali būti nuo 0,05 mlrd. iki 20 mlrd. EUR, skaičiuojant vienkartinėmis išlaidomis, ir 2 mlrd. EUR, skaičiuojant metinėmis veiklos išlaidomis(4); kadangi tai ypač paveiks pasienio regionus;

H.  kadangi plinta skirtingų valstybių narių praktika ES išorės ir vidaus sienas atitverti sienomis ir užtvaromis, kurios naudojamos kaip atgrasymo nuo patekimo į ES teritoriją ir tranzito per ją priemonė, taikoma ir prieglobsčio prašytojams; primena, kad Tarpvalstybinis institutas (angl. TNI) nustatė, jog Europos valstybės pastatė daugiau kaip 1200 km ilgio sienų ir valstybės sienų už mažiausiai 500 mln. EUR ir kad 2007–2010 m. ES fondais prisidėta prie 545 sienų stebėjimo sistemų, apimančių 8 279 km ES išorės sienų, diegimo ir 22 347 stebėjimo įrenginių diegimo;

I.  kadangi Šengeno erdvė atsidūrė kryžkelėje ir, norint visiškai grąžinti naudą, kurią ji teikia piliečiams, būtina imtis ryžtingų bendrų veiksmų; kadangi taip pat būtinas valstybių narių tarpusavio pasitikėjimas, bendradarbiavimas ir solidarumas; kadangi neturėtų būti jokių politinių diskusijų, kuriomis būtų siekiama kaltinti Šengeno erdvę;

J.  kadangi Šengeno erdvės plėtra išlieka pagrindine priemone, kuria siekiama plėtoti ekonominius ir socialinius privalumus, kuriuos lemia laisvo asmenų, paslaugų, prekių ir kapitalo judėjimo į naujesnes valstybes nares teisė, skatinanti sanglaudą ir mažinanti šalių bei regionų atotrūkį; kadangi labai svarbu taikyti visą Šengeno acquis visose valstybėse narėse, kurios atitiko Šengeno acquis vertinimo proceso kriterijus, kad galėtų sėkmingai prisijungti prie šios erdvės, siekiant sukurti suderintą ir tvirtą teisinio tikrumo sistemą; kadangi Europos Komisijos pirmininkas, Europos Parlamentas savo 2011 m. birželio 8 d. pozicijoje dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl likusių Šengeno acquis nuostatų, susijusių su Šengeno informacine sistema, pradėjimo taikyti Bulgarijos Respublikoje ir Rumunijoje(5) ir Taryba savo išvadose ne kartą paskelbė apie Rumunijos ir Bulgarijos pasirengimą prisijungti prie Šengeno erdvės;

K.  kadangi darbo grupė Šengeno erdvei stebėti atidžiai sekė, kaip įgyvendinamas Šengeno acquis, remdamasi Šengeno erdvės vertinimo mechanizmo išvadomis, taip pat atsižvelgdama į pažeidžiamumo vertinimo metodikos rezultatus, komitetų klausymus ir komandiruotes į valstybes nares bei trečiąsias šalis; kadangi ji įvardijo priemones, kurios yra arba bus įgyvendinamos, svarbiausius Šengeno erdvės veikimo trūkumus bei veiksmus, kurių būtina imtis ateityje;

Pagrindiniai Klausimai

Pažanga, padaryta taisant įvardytus trūkumus

1.  atkreipia dėmesį į tai, kad ES teisės aktų leidėjas per pastaruosius trejus metus priėmė keletą priemonių, kuriomis siekiama sustiprinti Šengeno erdvės be vidaus sienų kontrolės vientisumą; teigiamai vertina priemonių, taikomų prie išorės sienų, veiksmingumą ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros įsteigimą; atkreipia dėmesį į agentūros pastangas įgyvendinant naująjį reglamentą – ypač vykdant bendras operacijas sienų stebėjimo ir grąžinimo srityse ir teikiant paramą valstybėms narėms, į kurias atvyksta daugiausiai prieglobsčio prašytojų, kartu gerbiant pagrindines teises, kaip nurodyta dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų reglamente; suvokia pradėto taikyti naujojo pažeidžiamumo vertinimo mechanizmo svarbą atskleidžiant trūkumus, su kuriais susiduriama prie bendrų išorės sienų, ir mėginant užkirsti kelią krizėms; atkreipia ypatingą dėmesį į bendras pastangas ir agentūrų bei kitų suinteresuotųjų subjektų organizuojant migrantų antplūdžio valdymo centrus bendradarbiavimą mokymo srityje;

2.  atkreipia dėmesį į veiksmus, kurių imtasi iš dalies pakeitus Šengeno sienų kodeksą ir pradėjus taikyti privalomus sistemingus atvykstančių ir išvykstančių trečiųjų šalių piliečių ir ES piliečių patikrinimus atitinkamose duomenų bazėse, kartu toliau atidžiai stebint, kokį poveikį šios priemonės daro ES piliečių kelionėms kertant sieną ir jų proporcingumą; pabrėžia, kad kai kuriais atvejais privalomi sistemingi patikrinimai prie Šengeno erdvės išorės sienų pakeisti tiksliniais patikrinimais, nes pirmieji turėjo neproporcingą poveikį eismo srautui; primena, kad Komisija į šias pasekmes turėtų atsižvelgti atlikdama vertinimą, kurio reikalaujama pagal Reglamentą (ES) 2017/458;

3.  teigiamai vertina tebevykstančią SIS reformą ir „eu-LISA“ 2018 m. kovo 5 d. sistemoje SIS II įdiegtą automatinės pirštų atspaudų identifikavimo sistemos (AFIS) platformą, kuri papildo šią sistemą biometrinės paieškos pajėgumais, padėsiančiais sustiprinti kovą su nusikalstamumu ir terorizmu;

4.  pabrėžia, kad reikia geriau išnaudoti esamas priemones, visų pirma maksimaliai padidinti esamų sistemų teikiamą naudą ir pašalinti struktūrines informacijos spragas visiškai laikantis duomenų apsaugos reikalavimų ir privatumo, nediskriminavimo būtinumo bei proporcingumo principų;

5.  teigiamai vertina darbą, atliktą policijos ir teisėsaugos institucijų tarpvalstybinio bendradarbiavimo srityje, taip pat Eurojusto ir Europolo darbą kovojant su tarpvalstybiniu ir organizuotu nusikalstamumu, prekyba žmonėmis ir terorizmu, atliktą žvalgybinėmis priemonėmis, keičiantis informacija ir atliekant bendrus tyrimus;

6.  reiškia susirūpinimą dėl Komisijos pastangų tobulinti Europos integruoto sienų valdymo sampratą ir strategiją remiantis 2018 m. kovo 14 d. paskelbta informacija ir siekiant vadovautis Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų reglamento nuostatomis; reiškia abejones dėl to, ar veiksminga nustatyti tikslus ir siekius Europos integruoto sienų valdymo srityje, visų pirma stiprinant ir įgyvendinant pagrindinių teisių ir kitus strategijos aspektus;

7.  mano, kad atnaujintas Šengeno vertinimo mechanizmas yra itin vertingas, nes juo skatinamas skaidrumas, valstybių narių tarpusavio pasitikėjimas ir atskaitomybė tikrinant įvairių Šengeno acquis sričių nuostatų įgyvendinimą;

Rimčiausi įvardyti trūkumai

8.  reiškia susirūpinimą dėl rimtų trūkumų ir defektų, aptiktų pritaikius Šengeno vertinimo mechanizmą ir atlikus pažeidžiamumo vertinimą;

9.  reiškia gilų susirūpinimą dėl labai rimtų Šengeno acquis įgyvendinimo trūkumų, aptiktų vertinant, kaip JK laikinai taiko Šengeno informacinę sistemą, ir, siekdamas, kad būtų išsaugotas šios sistemos vientisumas, ragina Tarybą ir Komisiją įsitraukti į diskusijas su Parlamentu dėl tinkamų tolesnių veiksmų, susijusių su šiomis išvadomis;

10.  smerkia toliau atnaujinamus patikrinimus prie vidaus sienų, nes jie kelia grėsmę esminiams Šengeno erdvės principams; mano, kad daugeliu atvejų pratęstas kontrolės vykdymas nesuderinamas su galiojančiomis taisyklėmis, susijusiomis su pratęsimais, būtinybe ar proporcingumu, todėl yra neteisėtas; apgailestauja, jog valstybės narės nesiėmė tinkamų veiksmų, kad užtikrintų bendradarbiavimą su kitomis susidariusios padėties veikiamomis valstybėmis narėmis ir kuo labiau sumažintų minėtųjų priemonių poveikį, ir nepakankamai pagrindė tokios kontrolės priežastis bei nepateikė pakankamai informacijos apie jos rezultatus, o tai kliudo Komisijai atlikti analizę ir Parlamentui vykdyti kontrolę; taip pat apgailestauja, kad valstybės narės taiko praktiką, pagal kurią dirbtinai pakeičia teisinį atnaujinimo pagrindą, kad jį taikytų ilgiau nei nustatytas didžiausias laikotarpis tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis; mano, kad ekonominis, politinis ir socialinis šios praktikos poveikis kenkia Šengeno erdvės vienybei ir žalingai veikia Europos piliečių gerovę ir laisvo judėjimo principą; pakartoja, kad per pastaruosius trejus metus Sąjungos teisės aktų leidėjas priėmė daugelį priemonių, kuriomis stiprinamos išorės sienos ir išorės sienų kontrolė; pabrėžia, kad nebuvo atitinkamai reaguojama į vidaus sienų kontrolės panaikinimą;

11.  atkreipia dėmesį į tai, kad atnaujinti sienų kontrolę prie vidaus sienų pasirodė daug lengviau nei panaikinti tų vidaus sienų kontrolę po to, kai ji buvo atnaujinta;

12.  reiškia susirūpinimą dėl nepakankamo įgyvendinimo kai kuriose reglamento srityse, kuriomis reglamentuojami konkretūs išorės sienų kontrolės aspektai, pvz., sistemingas naudojimasis duomenų bazėmis vykdant sienų kontrolę ir atidus reikalaujamų atvykimo sąlygų tikrinimas; taip pat yra susirūpinęs dėl to, jog kartais pasitaiko, kad tam tikruose sienos perėjimo punktuose nėra kai kurių duomenų bazių, kaip antai, SIS ir VIS; pažymi, jog daugelyje valstybių narių matyti, kad aiškiai nesilaikoma reikalavimo pagal Europos sienų stebėjimo sistemos (Eurosur) reglamentą įsteigti nacionalinius koordinavimo centrus; dar kartą pabrėžia, kad siekiant teisės aktų dėl vidaus ir išorės sienų veiksmingumo svarbu, jog valstybės narės tinkamai įgyvendintų priemones, dėl kurių susitarta Sąjungos lygmeniu;

13.  primena, kad valstybėms narėms prieinamos kitos priemonės, ne tik vidaus sienų kontrolė, įskaitant Komisijos rekomenduojamą tikslinę policijos kontrolę, jei tokios kontrolės tikslas nėra vykdyti sienų kontrolę, jeigu ji grindžiama bendra policijos informacija ar patirtimi, susijusia su galimomis grėsmėmis visuomenės saugumui, visų pirma siekiant kovoti su tarpvalstybiniu nusikalstamumu, ji yra sukurta ir vykdoma taip, kad būtų aiškiai atskirta nuo sistemingų asmenų prie išorės sienų patikrinimų; primena, kad tokia kontrolė gali būti veiksmingesnė nei patikrinimas prie vidaus sienų, nes ji pasižymi didesniu lankstumu ir gali būti lengviau pritaikoma atsižvelgiant į rizikos pokyčius;

14.  primena, kad prie vidaus sienų galima atlikti iš anksto nepaskelbtus Šengeno erdvės patikrinimus, apie tai nepranešus atitinkamai valstybei narei;

15.  smerkia fizinių kliūčių, įskaitant užtvaras, statymą tarp valstybių narių ir primena abejojąs dėl tokių veiksmų suderinamumo su Šengeno sienų kodeksu; ragina Komisiją nuodugniai įvertinti visus tokius esamus ir būsimus statinius ir pateikti ataskaitą Parlamentui;

16.  kaip dalį pastangų atkurti įprastą Šengeno erdvės veikimą, pripažįsta pasiūlymą iš dalies pakeisti Šengeno sienų kodeksą, persvarstant taisykles, taikytinas laikinam vidaus sienų kontrolės atnaujinimui; pabrėžia, kad reikia nustatyti aiškias taisykles ir kad šie pakeitimai turėtų atspindėti tik naujus iššūkius ir išsklaidyti grėsmę vidaus saugumui, bet neskatinti atnaujinti kontrolės prie vidaus sienų; primena, kad bet kokie pakeitimai neturėtų būti dar vienas būdas kontrolei prie vidaus sienų pratęsti; todėl yra susirūpinęs dėl Komisijos pasiūlymo atnaujinti patikrinimus prie vidaus sienų, kurie grindžiami „suvokiamos rizikos“ vertinimu, o ne neginčijamais ir tvirtais rimtos grėsmės įrodymais ir kad vadinamasis „rizikos vertinimas“ bus visiškai patikėtas patikrinimus prie sienų atnaujinančiai valstybei; mano, jog šių veiksmų turi būti imamasi atsargiai, kad nebūtų padaryta neatitaisoma žala pagrindinei laisvo judėjimo idėjai, pirmiausia, nustatant esmines procesines garantijas, siekiant išlaikyti griežtus patikrinimų prie vidaus sienų apribojimus laiko atžvilgiu;

17.  pabrėžia, kad tolesnis esamos kontrolės prie vidaus sienų taikymo pratęsimas arba naujos kontrolės prie vidaus sienų nustatymas reikštų dideles ekonomines išlaidas visai ES, o tai labai pakenktų bendrajai rinkai;

Būtini veiksmai

18.  pabrėžia, jog būtina nebedelsti ir skubiai spręsti įvardytų rimtų trūkumų problemą, kad būtų grįžta prie įprasto Šengeno erdvės veikimo be vidaus sienų kontrolės;

19.  ragina visas valstybes nares visapusiškai įgyvendinti esamus reglamentus, o Komisiją – ryžtingai veikti sprendžiant taisyklių, dėl kurių bendrai susitarta, pažeidinėjimo klausimus taikant proporcingas ir reikiamas priemones, įskaitant pažeidimų procedūras, atitinkamoms valstybėms narėms, kad būtų apsaugoti kitų valstybių narių ir visos Sąjungos interesai;

20.  pabrėžia, jog svarbu skubiai reformuoti SIS ir pritaikyti ją taip, kad būtų pasirengta naujiems iššūkiams, visų pirma susijusiems su vaikų, kuriems gresia pavojus, arba dingstančių vaikų apsauga, skubiais ir privalomais informacijos apie terorizmą mainais, kartu gerbiant ES ir trečiųjų šalių piliečių pagrindines teises ir laikantis duomenų apsaugos bei privatumo standartų, ir privalomai keistis informacija apie sprendimus grąžinti; pabrėžia, kad tokia reforma neturi pakenkti būtinumo ir proporcingumo principams; pabrėžia, kad siekiant užtikrinti tinkamą sistemos veikimą, turi būti reikalaujama imtis veiksmų esant įspėjimams ir jų įtraukimas į sistemą turėtų būti pateisinamas; atkreipia dėmesį į tai, jog numatoma, kad iš esmės padidės Papildomos informacijos prašymo nacionaliniams perspėjimams (SIRENE) biuro veikla, ir ragina valstybes nares stiprinti turimas priemones užtikrinant, kad jam būtų skirti pakankami finansiniai ir žmogiškieji ištekliai naujoms jo funkcijoms vykdyti;

21.  pabrėžia itin didelę Šengeno vertinimo mechanizmo išvadų svarbą ir ragina valstybes nares atitinkamai įgyvendinti joms skirtas rekomendacijas; taip pat atkreipia ypatingą dėmesį į pažeidžiamumo vertinimą ir ragina valstybes nares imtis veiksmų atsižvelgiant į Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros pateiktas rekomendacijas;

22.  ragina Komisiją Parlamentui ir Tarybai teikti pagal Reglamentą (ES) Nr. 1053/2013 atliktų vertinimų išsamią metinę ataskaitą;

23.  primygtinai ragina Komisiją nebeatnaujinti prašymų suteikti išimtis dėl Šengeno aquis taikymo, jeigu atitinkama valstybė narė neįgyvendino pagal Šengeno vertinimo mechanizmą jai pateiktų rekomendacijų;

24.  pabrėžia, jog visos valstybės narės, įskaitant valstybes nares, kurios neturi sausumos išorės sienų, turėtų dėti visas pastangas, užtikrindamos aukšto lygio kontrolę prie savo išorės sienų: skirti pakankamai išteklių, įdarbinti personalą, užtikrinti įrangą ir profesinę patirtį, taip pat užtikrinti, kad būtų griežtai laikomasi pagrindinių teisių, įskaitant teises, susijusias su tarptautine apsauga ir negrąžinimo principu, kurti reikiamas vadovavimo ir kontrolės struktūras bei rengti naujausias rizikos analizes pagal Reglamentą dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų, kad visais vadovavimo lygmenimis būtų užtikrinta efektyvi veikla ir tinkama infrastruktūra siekiant saugaus ir sklandaus judėjimo per sienas;

25.  laikosi nuomonės, kad, jeigu Šengeno vertinimo mechanizmas būtų peržiūrimas, bet kuris pasiūlymas turėtų apimti problemos, susijusios su dideliu vėlavimu nuo patikrinimo vietoje iki sprendimų ir veiksmų planų įgyvendinimo, sprendimą ir kad juo turėtų būti skatinami greiti taisomieji veiksmai iš valstybių narių pusės; mano, kad iš anksto nepaskelbtų patikrinimų vietoje nauda taikant Šengeno vertinimo mechanizmą galėtų būti padidinta, jei apie tokius patikrinimus būtų iš tiesų nepranešama (prieš 24 valandas);

26.  primena, kad Parlamentas turėtų būti nedelsiant visapusiškai informuojamas apie bet kokį pasiūlymą iš dalies keisti Šengeno vertinimo mechanizmą arba pakeisti jį kitu; pažymi, kad Komisija turėtų atlikti Šengeno vertinimo mechanizmo veikimo peržiūrą per šešis mėnesius nuo visų vertinimų, kuriuos apima pirmoji daugiametė vertinimo programa, ataskaitų priėmimo ir perduoti ją Parlamentui;

27.  primygtinai laikosi nuomonės, jog Šengeno vertinimo mechanizmas kartu su pažeidžiamumo vertinimu turi būti vystomi taip, kad būtų užkirstas kelias nenumatytam bendro išorės sienų valdymo regresui ir patobulintas šis valdymas, būtų labiau laikomasi Šengeno acquis ir pagrindinių teisių, taip pat visų ES valstybių narių pasirašytos Ženevos konvencijos nuostatų, ir skatinama nuodugni valstybių narių ir ES institucijų, pirmiausia Europos Parlamento, tarpusavio kontrolė bei skaidrumas; ragina Komisiją ir valstybes nares skirti pakankamai išteklių Šengeno acquis ir pažeidžiamumo vertinimų įgyvendinimui ir tolesniems susijusiems veiksmams; ragina Komisiją surengti vidaus sienų patikrinimus vietoje apie juos, iš tiesų, iš anksto nepranešant ir įvertinti taikomų priemonių pobūdį ir poveikį;

28.  ragina valstybių narių kompetentingas institucijas tobulinti informacijos ir statistinių duomenų apie išteklių ir pajėgumų, susijusių su sienų kontrole, valdymą nacionaliniu lygmeniu, rinkimą; ragina valstybes nares laiku pateikti visą informaciją, būtiną pažeidžiamumo vertinimo mechanizmui;

29.  ragina valstybes nares – visų pirma tas, kurios patiria tiesioginį poveikį – parengti ir pakankamai gerai išbandyti būtinus nenumatytų atvejų planus, siekiant švelninti padidėjusių migrantų srautų padėtis, taip pat gerinti jų registracijos ir apgyvendinimo pajėgumus tokioms padėtims susidarius; ragina valstybes nares gerinti savo pajėgumus suklastotiems dokumentams ir neteisėtai atliktiems įrašams aptikti, kartu visapusiškai laikantis negrąžinimo principo ir pagrindinių teisių; ragina dėti bendras pastangas kovojant su prekyba žmonėmis ir terorizmu, pirmiausia siekiant tiksliau nustatyti nusikalstamas organizacijas ir jų finansavimo šaltinius;

30.  pabrėžia, kad suteikiant galimybę teisėtai ir saugiai patekti į ES, įskaitant galimybę kirsti Šengeno išorės sienas, bus padedama užtikrinti bendrą Šengeno erdvės stabilumą;

31.  mano, kad dabartinė Europos integruoto sienų valdymo strategijos įgyvendinimo padėtis nepatenkinama; prašo Komisijos ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros remti valstybių narių pastangas laikytis reikalavimų, išdėstytų Reglamente dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų, ir deramu metu valstybėse narėse pradėti teminius Europos integruoto sienų valdymo strategijos vertinimus; ragina valstybes nares savo sienų valdymą suderinti su integruoto sienų valdymo strategijos koncepcija ir taikyti bendrą požiūrį į sienų valdymą, pagrįstą pagrindiniais principais, visų pirma, užtikrinant visišką pagarbą pagrindinėms teisėms, ypač daug dėmesio skiriant pažeidžiamoms grupėms ir nepilnamečiams vykdant visą sienų valdymo ir grąžinimo veiklą, įskaitant negrąžinimo principą; pabrėžia, kad būtina užtikrinti visapusišką integruoto sienų valdymo strategijos įgyvendinimą Europos ir nacionaliniu lygmenimis laikantis tarptautinių konvencijų, taip sustiprinti išorės sienų valdymą ir kartu gerbti pagrindines teises;

32.  primygtinai teigia, kad reikia greitai pradėti taikyti visapusišką integruoto sienų valdymo strategija, dėl kurios susitarė institucijos, Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros techninę ir operatyvinę strategiją ir tolesnes valstybių narių nacionalines strategijas; puikiai žino, kad Europos integruoto sienų valdymo strategija valstybėse narėse įgyvendinama nenuosekliai, ir pabrėžia, kad visapusiškas Europos integruoto sienų valdymo strategijos vykdymas visose valstybėse narėse yra gyvybiškai svarbus norint, kad Šengeno erdvė veiktų tinkamai;

33.  ragina Komisiją priimti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto Eurosur reglamentui iš dalies pakeisti, atsižvelgiant į didelius trūkumus, su kuriais susidurta įgyvendinant dabartinį reglamentą, ir mano, kad toks pasiūlymas turėtų paskatinti labiau naudotis Eurosur keičiantis informacija, vykdant rizikos vertinimą ir paieškos bei gelbėjimo operacijas;

34.  pakartoja, kad Parlamentas remia Bulgarijos ir Rumunijos spartų prisijungimą prie Šengeno erdvės ir Kroatijos prisijungimą, kai tik ji atitiks prisijungimo kriterijus; ragina Tarybą pritarti Bulgarijos ir Rumunijos prisijungimui, kad jos taptų visateisėmis Šengeno erdvės narėmis;

Kiti klausimai, darantys poveikį Šengeno erdvei

35.  pabrėžia, kad dabartinė Šengeno erdvės padėtis ir vidaus sienų kontrolės išsaugojimas yra, visų pirma, ne pačios Šengeno erdvės struktūros ir taisyklių problemos, o susijusios acquis sritys, pvz., trūkumai bendros Europos prieglobsčio sistemos srityje, įskaitant nepakankamą politinę valią, solidarumo ir pasidalijimo atsakomybe trūkumą, Dublino reglamentą, ir išorės sienų valdymą;

Pažanga, padaryta taisant įvardytus trūkumus

36.  atkreipia ypatingą dėmesį į paramos ir pajėgumų ugdymo priemones, kurių imtasi reaguojant į pagrindines priežastis nelegalių migrantų kilmės šalyse, siekiant jose pagerinti gyvenimo sąlygas;

37.  mano, kad bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis yra vienas iš būdų siekiant palengvinti aplinkybes, kurios lemia prievartinę ir neteisėtą migraciją; pabrėžia, kad reikia visapusiškų priemonių norint pasiekti užsibrėžtų tikslų;

Rimčiausi įvardyti trūkumai

38.  apgailestauja, kad pranešama apie daugelį žmonių, pastaraisiais metais Viduržemio jūroje žuvusių arba dingusių be žinios; be to, pabrėžia, kad paieška ir gelbėjimas yra atskira Europos integruoto sienų valdymo sudėtinė dalis, kaip nurodyta reglamente dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų; laikosi nuomonės, kad nuolatinis, patikimas ir veiksmingas Sąjungos atsakas vykdant paieškos ir gelbėjimo operacijas jūroje yra itin svarbus veiksnys siekiant užkirsti kelią žūtims jūroje; mano, jog nepaprastai svarbu, kad visa jūros sienų stebėjimo operatyvinio planavimo ir tokių Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros operacijų vykdymo veikla apimtų deramus paieškos ir gelbėjimo jūroje aspektus, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 656/2014;

39.  reiškia didelį susirūpinimą dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų reglamento įgyvendinimo ir pabrėžia, kad valstybės narės turi laikytis reglamente išdėstytų reikalavimų, visų pirma susijusių su įsipareigojimais prisidėti pakankamais žmogiškaisiais ištekliais ir technine įranga tiek prie bendrų operacijų, tiek prie greitojo reagavimo įrangos rezervo, taip pat skirti pakankamai išteklių pažeidžiamumo vertinimo įgyvendinimui; yra susirūpinęs dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros išteklių ir finansinio planavimo bei vertinimų, kuriais grindžiamas valstybių narių operacijų finansavimas ir reikalaujami įnašai; ragina valstybes nares užtikrinti tinkamus nacionalinių sienos apsaugos pareigūnų mokymus pagrindinių teisių klausimais;

40.  mano, kad įvairių teisėsaugos tarnybų, kariuomenės, sienos apsaugos pareigūnų, muitinės, taip pat paieškos ir gelbėjimo jūroje srities institucijų bendradarbiavimas nacionaliniu lygmeniu dažnai nepakankamas, o tai lemia fragmentišką situacijos suvokimą ir menką veiksmingumą; atkreipia dėmesį į tai, kad dėl nepakankamos bendradarbiavimo struktūros gali būtų taikomos neveiksmingos ir (arba) neproporcingos priemonės; primena, kad nepadės jokios geranoriškos priemonės Sąjungos lygmeniu, jei nebus valstybių narių atitinkamų institucijų vidaus bendradarbiavimo;

41.  atkreipia dėmesį į kitų didelio masto informacinių sistemų kūrimą, taip pat tikslą gerinti jų sąveikumą, kartu išsaugant būtinas apsaugos priemones, taip pat susijusias su duomenų apsauga ir privatumu;

42.  mano, kad rengiant pasiūlymus dėl informacinių sistemų sąveikumo suteikiama galimybė patobulinti ir iš dalies suderinti nacionalines kompiuterines informacines sistemas ir nacionalines infrastruktūras sienos perėjimo punktuose;

Būtini veiksmai

43.  ragina agentūras ir valstybes nares toliau įgyvendinti daugiafunkcines operacijas ir užtikrinti, kad būtų imtasi tinkamų veiksmų norint, kad operacijos apimtų paieškos ir gelbėjimo jūroje veiklą naudojant tinkamą turtą ir žmogiškuosius išteklius; ragina Agentūrą užtikrinti, kad būtų įgyvendinta skundų nagrinėjimo tvarka ir pagrindinių teisių pareigūnui būtų skirta pakankamai išteklių bei darbuotojų;

44.  ragina valstybes nares užtikrinti greitas ir veiksmingas grąžinimo procedūras išdavus sprendimą grąžinti, visapusiškai laikantis pagrindinių teisių ir žmogiškomis sąlygomis bei užtikrinant orumą;

45.   atkreipia dėmesį, kad valstybės narės turi galimybę pasinaudoti Direktyvoje 2001/40/EB suteikta galimybe pripažinti arba įvykdyti kitos valstybės priimtą sprendimą grąžinti, užuot priėmus naują sprendimą neteisėtą migrantą grąžinti arba išsiųsti į pirmą sprendimą priėmusią valstybę narę;

46.  ragina valstybes nares imtis konkrečių veiksmų, kad visiems prieglobsčio prašytojams būtų užtikrinta tinkama infrastruktūra, apgyvendinimas ir gyvenimo sąlygos, ypač atsižvelgiant į nelydimų nepilnamečių ir šeimų su nepilnamečiais, taip pat pažeidžiamų moterų poreikius; ragina valstybes nares imtis veiksmų, kad jų sulaikymo įstaigos atitiktų reikalavimus, susijusius su geriausia tarptautine patirtimi, ir laikytis žmogaus teisių normų bei konvencijų, užtikrinti patalpų poreikius, ir atsižvelgiant į tai, kad sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir neužtikrina vaiko interesų, labiau taikyti sulaikymą pakeičiančias priemones; ragina valstybes nares vykdyti savo įsipareigojimus dėl perkėlimo, kaip 2015 m. rugsėjo mėn. susitarė Europos Vadovų Taryba ir 2017 m. rugsėjo mėn. dar kartą patvirtino Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, kad būtų atkurtas migracijos valdymas ir skatinamas solidarumas ir bendradarbiavimas ES;

47.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad nacionalinės duomenų apsaugos institucijos būtų nepriklausomos – visų pirma skiriant pakankamus finansinius ir personalo išteklius užduotims, kurių vis daugėja, vykdyti; ragina valstybių narių nepriklausomas priežiūros institucijas užtikrinti būtiną informacinių sistemų ir jų naudojimo auditą; ragina valstybes nares priimti nuostatas, pagal kurias duomenų subjektai galėtų teikti skundus ir prašyti savo asmeninės informacijos bei išsamiau informuoti visuomenę apie informacines sistemas;

48.  primygtinai laikosi nuomonės, jog Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra turi vykdyti įvairios paskirties operacijas, siekiant atsižvelgti į būtinybę užtikrinti paieškos ir gelbėjimo jūroje būrių (kaip numatyta Reglamente (ES) Nr. 656/2014) buvimą reikiamose vietose; primena, kad nacionalinės sienos apsaugos institucijos taip pat privalo skirti pakankamai išteklių jos veiklai, visų pirma paieškos ir gelbėjimo operacijoms; pabrėžia, kad sienų kontrolę turėtų vykdyti apmokyti sienos apsaugos pareigūnai arba griežtai prižiūrint kompetentingai institucijai;

49.  atkreipia dėmesį į tai, kad Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrai buvo suteikti įgaliojimai imtis aktyvesnio vaidmens padedant valstybėms narėms vykdyti koordinuotas grąžinimo operacijas;

50.  ragina valstybes nares tarpusavyje toliau vystyti tarpvalstybinį policijos bendradarbiavimą vykdant bendrą grėsmės vertinimo, rizikos analizės ir patruliavimo veiklą; ragina visapusiškai įgyvendinti Priumo konvenciją ir Tarybos sprendimą 2008/615/TVR, laikytis Europos keitimosi informacija modelio bei vykdyti Švedijos iniciatyvą; ragina valstybes nares tobulinti savo nacionalines teisėsaugos bendradarbiavimo bei dalijimosi informacija struktūras ir gerinti praktinį bendradarbiavimą, ypač su kaimyninėmis valstybėmis narėmis;

51.  primena, kad ypatingas prioritetas teikiamas bendros Europos prieglobsčio sistemos (BEPS) reformai – holistinio požiūrio į sunkumų, darančių poveikį pabėgėliams, prieglobsčio prašytojams ir migracijos politikai, sprendimą ir Komisijos migracijos darbotvarkės daliai; primena, jog Parlamentas ne kartą nurodė, kad teisėtų kelių atvėrimas migrantams ir pabėgėliams yra geriausias būdas kovoti su neteisėtu žmonių gabenimu ir prekyba žmonėmis ir kartu su vadinamąja neteisėta migracija; ragina Tarybą nedelsiant pasekti Parlamento pavyzdžiu ir priimti derybų dėl kiekvieno pasiūlymo šiuo klausimu įgaliojimą, visų pirma susijusį su Dublino reglamentu; pabrėžia, kad iki šiol nepatvirtinta Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra, ir ragina Tarybą nedelsiant vėl imtis nagrinėti šį dokumentų rinkinį;

52.  pabrėžia, jog būtina padidinti valstybių narių ES piliečiams išduodamų tapatybės kortelių saugumą; todėl ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl tapatybės kortelių apsauginių savybių ir biometrinių standartų, kaip buvo padaryta pasų atveju;

o
o   o

53.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių parlamentams ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrai.

(1) OL L 251, 2016 9 16, p. 1 (2) OL L 135, 2016 5 24, p. 53. (3) OL L 295, 2013 11 6, p. 11. (4) Wouter van Ballegooij, „Išlaidos, kurios būtų patiriamos, jei nebūtų Šengeno erdvės: pilietinių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų aspektai“, („The Cost of Non-Schengen: Civil Liberties, Justice and Home Affairs aspects“), ES masto veiksmų nebuvimo ataskaita, Europos pridėtinės vertės skyrius, 2016 m., p. 32. (5) OL C 380 E, 2012 12 11, p. 160.

2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Direktyvos 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai, įgyvendinimo (2016/2328(INI))

P8_TA(2018)0229 A8-0168/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 2 ir 3 straipsnius ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 8, 10, 18, 19, 21, 79 ir 82 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 3, 6, 20, 21, 23, 24, 41 ir 47 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (EŽTK),

–  atsižvelgdamas į JT Generalinės Asamblėjos 1948 m. priimtą Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 1989 m. JT vaiko teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į 1979 m. JT konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims,

–  atsižvelgdamas į 1985 m. lapkričio 29 d. JT Generalinės Asamblėjos priimtą Pagrindinių teisingumo principų nusikaltimų ir piktnaudžiavimo valdžia aukoms deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija) ir į 2017 m. gegužės 11 d. Tarybos sprendimus (ES) 2017/865(1) ir (ES) 2017/866(2) dėl Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo pasirašymo Europos Sąjungos vardu,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. birželio 14 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendaciją CM/Rec(2006)8 valstybėms narėms dėl pagalbos nuo nusikaltimų nukentėjusiems asmenims,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 31 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendaciją CM/Rec (2010)5 valstybėms narėms dėl kovos su diskriminacija dėl seksualinės orientacijos ar lyties tapatybės priemonių,

–  atsižvelgdamas į 2001 m. kovo 15 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2001/220/TVR dėl nukentėjusiųjų padėties baudžiamosiose bylose(3),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 6 d. Tarybos išvadas dėl kovos su neapykantos nusikaltimais Europos Sąjungoje ir 2014 m. birželio 5 d. Tarybos išvadas „Visų formų smurto prieš moteris ir mergaites, įskaitant moters lyties organų žalojimą, prevencija ir kova su juo“,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2017/541 dėl kovos su terorizmu, pakeičiančią Tarybos pamatinį sprendimą 2002/475/TVR ir iš dalies keičiančią Tarybos sprendimą 2005/671/TVR(4),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/800 dėl procesinių garantijų vaikams, kurie baudžiamajame procese yra įtariamieji ar kaltinamieji(5),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 606/2013 dėl apsaugos priemonių tarpusavio pripažinimo civilinėse bylose(6),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR(7),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/99/ES dėl Europos apsaugos orderio(8),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, pakeičiančią Tarybos pamatinį sprendimą 2002/629/TVR(9),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/93/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR(10),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. gruodžio 14 d. rezoliuciją dėl 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/93/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija įgyvendinimo(11),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/42/ES dėl nusikaltimų priemonių ir pajamų iš nusikaltimų įšaldymo ir konfiskavimo Europos Sąjungoje(12),

–  atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvą 2004/80/EB dėl žalos atlyginimo nusikaltimo aukoms(13),

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento Piliečių teisių ir konstitucinių reikalų teminio skyriaus 2017 m. rugsėjo mėn. paskelbtą tyrimą „Kokių priemonių gali imtis ES ir valstybės narės, kad suteiktų geresnę pagalbą terorizmo aukoms?“ (angl. „How can the EU and the Member States better help victims of terrorism?“),

–  atsižvelgdamas į ES pagrindinių teisių agentūros (FRA) apklausą „Antrasis Europos Sąjungos mažumų ir diskriminacijos tyrimas“ (angl. „Second European Union minorities and discrimination survey“), paskelbtą 2017 m. gruodžio mėn.,

–  atsižvelgdamas į FRA tyrimą „Vaiko poreikius atitinkantis teisingumas: vaikų, kurie aukos, liudytojo arba šalies statusu dalyvauja devyniose ES valstybėse narėse vykstančiuose teismo procesuose, perspektyvos ir lūkesčiai“ (angl. „Child-friendly justice – Perspectives and experiences of children involved in judicial proceedings as victims, witnesses or parties in nine EU Member States“), paskelbtą 2017 m. vasario mėn.,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. FRA pagrindinių teisių ataskaitą, paskelbtą 2017 m. gegužės mėn.,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. FRA pagrindinių teisių ataskaitą, paskelbtą 2016 m. gegužės mėn.,

–  atsižvelgdamas į FRA 2015 m. sausio mėn. paskelbtą tyrimą pavadinimu „Nusikaltimų aukos Europos Sąjungoje: paramos aukoms mastas ir pobūdis“,

–  atsižvelgdamas į FRA tyrimą „Didelis darbuotojų išnaudojimas. Darbuotojai, judantys Europos Sąjungoje arba atvykę į ją“ (angl. „Severe labour exploitation: workers moving within or into the European Union“), paskelbtą 2015 m. birželio mėn.,

–  atsižvelgdamas į FRA pranešimą „Smurtas prieš moteris – ES masto tyrimas“, paskelbtą 2014 m. kovo mėn.,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 6 d. paskelbtą pranešimą apie IVOR projektą „Į aukas orientuotos reformos įgyvendinimas baudžiamosios teisenos sistemoje ES“,

–  atsižvelgdamas į Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) ataskaitą „Nusikaltimų aukų teisių direktyvos analizė atsižvelgiant į lyčių aspektą“,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 10 d. Džokjakartos principus „Plius 10“ („Principus ir valstybių įsipareigojimus taikyti tarptautinę žmogaus teisių teisę, susijusią su seksualine orientacija, lytine tapatybe, lyties raiška ir lytims būdingomis savybėmis“),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo sudarymo Europos Sąjungos vardu(14),

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento tyrimų tarnybos Direktyvos 2012/29/ES įgyvendinimo ES lygmeniu vertinimą, kurį parengė Ex post vertinimo skyrius,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį ir 2002 m. gruodžio 12 d. Pirmininkų sueigos sprendimo dėl leidimo rengti pranešimus savo iniciatyva suteikimo tvarkos 1 straipsnio 1 dalies e punktą ir 3 priedą,

–  atsižvelgdamas į bendrus Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų (LIBE) komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės (FEMM) komiteto svarstymus pagal Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą (A8-0168/2018),

A.  kadangi Direktyva 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai (Nusikaltimų aukų teisių direktyva), siekiama baudžiamojo teisingumo sistemoje sutelkti dėmesį į nusikaltimų aukas ir geriau ginti jų teises, kad bet kuriai nusikaltimo aukai būtų užtikrinamos vienodos teisės, nepriklausomai nuo to, kur įvyko nusikaltimas, nuo jų tautybės ar gyventojo statuso;

B.  kadangi 2017 m. rugsėjo mėn. 23 valstybės narės iš 27 buvo perkėlusios Nusikaltimų aukų teisių direktyvą į nacionalinę teisę; kadangi Komisija pradėjo 16 pažeidimo procedūrų prieš valstybes nares, kurios praktikoje dar ne visiškai atitinka reikalavimus; kadangi šia direktyva suteikiama galimybė pradėti spręsti su nusikaltimų aukomis susijusius klausimus kitoje valstybėje narėje; kadangi tarpvalstybinio pobūdžio bylose tebėra trūkumų;

C.  kadangi ES lygmeniu nustatyti suvienodinti standartai ir priemonės, kuriais siekiama pagerinti ES piliečių gyvenimo sąlygas, tačiau kiekvienoje šalyje nusikaltimo aukų atžvilgiu vis dar elgiamasi skirtingai;

D.  kadangi nepaisant daugelio valstybėse narėse pradėtų pokyčių, nusikaltimų aukoms vis dar dažnai trūksta informacijos apie jų teises, o tai reiškia, kad daromas neigiamas poveikis Nusikaltimų aukų teisių direktyvos veiksmingumui atskirose šalyse, visų pirma kalbant apie prieigos prie informacijos reikalavimą;

E.  kadangi paramos aukoms grupės aukų poreikius (greta teisinės paramos) skirsto į keturias kategorijas: teisė į teisingumą, orumą, tiesą ir atminimą – pastaroji teisė reiškia besąlygišką terorizmo pasmerkimą;

F.  kadangi kai kuriose valstybėse narėse trūksta paramos aukoms paslaugų ir jų koordinavimo vietos, regioniniu, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis, todėl nukentėjusiems asmenims sunku naudotis esamomis paramos paslaugomis;

G.  kadangi moterų prieglaudos, centrai ir pagalbos linijos yra pagrindinės agentūros, teikiančios paramą nuo smurto nukentėjusioms moterims ir jų vaikams; kadangi Europoje trūksta moterų prieglaudų ir centrų; kadangi reikia skubiai kurti moterų prieglaudas, nes jose moterims, išgyvenusioms smurtą šeimoje, ir jų vaikams užtikrinamas saugumas, apgyvendinimas, konsultavimo ir paramos paslaugos; kadangi dėl moterų prieglaudų trūkumo gali kilti pavojus jų gyvybei;

H.   kadangi tais atvejais, kai teroristinis išpuolis įvykdomas vienoje valstybėje narėje, o nukentėjusieji yra kitos valstybės narės gyventojai, tos dvi valstybės narės turėtų glaudžiai bendradarbiauti, kad būtų palengvintas pagalbos teikimas aukoms;

I.  kadangi, jei valdžios sektoriaus subjektai ir nacionalinės institucijos imtųsi veiksmingų apsaugos veiksmų, kuriais būtų siekiama padėti aukoms, piliečiai padėtų institucijoms ir pasitikėtų jomis, o tai padėtų stiprinti teigiamą jų įvaizdį;

J.  kadangi daugelis sveikatos priežiūros specialistų gali susidurti su aukomis, ypač smurtą dėl lyties patyrusiomis aukomis, ir dažnai iš pradžių aukos kreipiasi į juos, kad praneštų apie nusikaltimą; kadangi iš turimų duomenų matyti, kad sveikatos priežiūros specialistams, pvz., gydytojams ir kitiems klinikų specialistams, ribotu mastu rengiami mokymai apie tai, kaip veiksmingai reaguoti į smurtą dėl lyties;

K.  kadangi moterims, kurios yra smurto dėl lyties aukos, visada reikia specialios paramos ir apsaugos, atsižvelgiant į didelį jų pažeidžiamumą dėl antrinės ir pakartotinės viktimizacijos;

L.  kadangi ES vis dar sistemingai per retai pranešama apie incidentus ar smurto vykdytojus, ypač apie tokius atvejus, kai įtraukiamos mažumos, migrantai, asmenys su priklausomu ar mažų garantijų gyventojo statusu, LGBTI asmenys, apie antisemitinius nusikaltimus, seksualinę prievartą prieš vaikus, smurtą šeimoje ir nusikaltimus dėl lyties, nuo prekybos žmonėmis ir priverstinio darbo nukentėjusius asmenis; kadangi maždaug du trečdaliai moterų, nukentėjusių nuo smurto dėl lyties, nepraneša apie tai valdžios institucijoms, nes bijo keršto, drovisi ir vengia socialinės stigmos;

M.  kadangi neapykantos nusikaltimai prieš LGBTI asmenis yra ES masto realybė; kadangi apie šiuos nusikaltimus nepakankamai pranešama, todėl neužtikrinamos nukentėjusiųjų teisės;

N.  kadangi FRA tyrime „Geresnis informavimas apie Europos Sąjungoje daromus neapykantos nusikaltimus: nukentėjusiųjų teisių pripažinimas“ (angl. „Making hate crime visible in the European Union: acknowledging victims’ rights“) nurodoma, kad imigranto statusas padidina riziką tapti nusikaltimų aukomis, nepriklausomai nuo kitų žinomų rizikos veiksnių;

O.  kadangi rasistinių neapykantos nusikaltimų prieš migrantus ir prieglobsčio prašytojus skaičius išaugo visose valstybėse narėse; kadangi labai mažai tokius neapykantos nusikaltimus įvykdžiusių kaltininkų yra patraukiama atsakomybėn;

P.  kadangi, nors pagal direktyvos 1 straipsnį visos nusikaltimų aukos turi vienodas teises jų nediskriminuojant, iš tikrųjų dauguma valstybių narių nėra įgyvendinusios politikos ar procesų, kuriais užtikrinama, kad dokumentų neturintys nukentėję asmenys galėtų saugiai pranešti apie išnaudojimą darbe, smurtą dėl lyties ir kitų formų išnaudojimą, netaikant sankcijų už imigraciją; kadangi tai daro neproporcingą poveikį moterims ir mergaitėms, kurioms taip pat gresia didesnis prekybos žmonėmis ir seksualinio išnaudojimo pavojus; kadangi FRA tyrime „Antrasis Europos Sąjungos mažumų ir diskriminacijos tyrimas“ nurodoma, kad tik vienas iš aštuonių respondentų pranešė arba pateikė skundą dėl naujausio diskriminacijos incidento, kurį jie patyrė dėl savo etninės ar imigranto kilmės;

Q.  kadangi direktyvos 1 straipsnyje nustatyta, kad direktyvoje nustatytos teisės taikomos aukoms jų nediskriminuojant, be kita ko, dėl jų gyventojo statuso;

R.  kadangi kampanija „#MeToo“ akcentuojama, kad teisingumo sistema nepakankamai užtikrina teisingumą ir apsaugą moterims ir mergaitėms, todėl smurto dėl lyties aukos nesulaukia būtinos pagalbos;

S.  kadangi Stambulo konvencijos ratifikavimas ir visiškas įgyvendinimas užtikrina nuoseklią Europos teisinę sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią smurtui prieš moteris ir kovoti su juo bei apsaugoti šio smurto aukas; kadangi smurto dėl lyties apibrėžtis turėtų būti grindžiama Stambulo konvencija, be to, turėtų būti pripažintas struktūrinis smurto prieš moteris pobūdis ir kitos smurto dėl lyties formos bei jo sąsajos su moterų ir vyrų nelygybe, kuri vis dar yra paplitusi visuomenėje; kadangi smurtą artimoje aplinkoje reikia vertinti atsižvelgiant į lyčių aspektą, nes jis daro neproporcingą poveikį moterims;

T.  kadangi moterims kyla didžiausia grėsmė patirti persekiojimą, kuris yra įprasta smurto dėl lyties forma, ir kadangi į persekiojimą, kaip konkretų nusikaltimą, nebuvo atsižvelgiama septynių valstybių narių baudžiamajame kodekse;

U.  kadangi ypatingas dėmesys turi būti skiriamas moterų, nukentėjusių nuo smurto dėl lyties ir smurto šeimoje, vaikų saugumui ir apsaugai;

V.  kadangi aukos dažnai nėra tinkamai informuojamos apie teismo procesą ir jo padarinius; kadangi aukos pernelyg dažnai apie nusikaltėlių paleidimą netikėtai sužino iš žiniasklaidos ar kitų išorinių priemonių, o ne iš kompetentingų institucijų;

W.  kadangi aukos ir jų šeimos nariai nėra pakankamai informuoti apie savo teises, kai nusikaltimas įvyksta kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje nukentėjęs asmuo gyvena; kadangi „aukos“ sąvoka valstybėse narėse apibrėžiama skirtingai; kadangi atitinkamai skiriasi nacionalinių teisės aktų taikymo sritis (pvz., kartais ji apima ir šeimos narius);

X.  kadangi lengvai prieinamos ir plačiai reklamuojamos pagalbos linijos daugeliui moterų yra pirmasis žingsnis siekiant joms reikalingos pagalbos ir paramos, kai jos patiria smurtą artimoje aplinkoje;

Y.  kadangi tik 27 proc. europiečių žino visoje Europoje bendrą skubios pagalbos telefono numerį 112; kadangi dar ne visi turi galimybę juo naudotis;

Z.  kadangi daugeliu atvejų auka yra svarbiausiais liudytojas teisme ir ji turi būti apsaugota nuo galimo nusikaltėlio keršto ar grasinamo elgesio, įskaitant kelio pakartotinei ar antrinei viktimizacijai užkirtimą; kadangi liudytojų parodymai yra labai svarbūs, kad baudžiamojo teisingumo sistema tinkamai veiktų ir ja būtų pasitikima, ir būtini siekiant veiksmingai tirti organizuoto nusikalstamumo ir teroristų grupių veiklą bei patraukti už ją baudžiamojon atsakomybėn, nes tai galėtų padėti tokias grupes suardyti; kadangi valstybes narės turėtų imtis atitinkamų priemonių siekdamos veiksmingai apsaugoti liudytojus, taip pat paspartinti keitimąsi geriausia patirtimi ir tarptautinį bendradarbiavimą šioje srityje;

AA.  kadangi buvo pranešta apie Nusikaltimų aukų teisių direktyvos įgyvendinimo trūkumus, visų pirma susijusius su:

AB.  kadangi nuo nusikaltimų nukentėję asmenys nuolat praneša, kad ilgai trunkantis teisingumo procesas pats savaime yra – antrinė arba pakartotinė – viktimizacija; kadangi veiksniai, turintys įtakos nukentėjusių asmenų įspūdžiams apie sistemą, apima tai, kaip su jais elgiamasi proceso metu, jiems suteikiamos kontrolės mastą bei jų dalyvavimo galimybes;

AC.  kadangi terorizmo aukos nukentėjo dėl išpuolių, kuriais galiausiai siekiama pakenkti visuomenei ar tai visuomenei atstovaujančiai didesnei grupei; taigi dėl ypatingo prieš tokias aukas padaryto nusikaltimo pobūdžio joms reikia skirti ypatingą dėmesį, paramą ir užtikrinti socialinį pripažinimą;

AD.  kadangi tam tikros teisės, pvz., teisė į finansinę paramą ir kompensaciją, nebuvo tinkamai įgyvendintos arba suteiktos 2016 m. Briuselyje įvykusių teroristinių išpuolių aukoms pagal Nusikaltimų aukų teisių direktyvą;

Direktyvos įgyvendinimo vertinimas

1.  kritikuoja tai, kad iki 2017 m. lapkričio mėn. Komisija nepateikė Parlamentui ir Tarybai ataskaitos dėl Nusikaltimų aukų teisių direktyvos taikymo, kaip nustatyta direktyvos 29 straipsnyje; ragina valstybes nares bendradarbiauti ir siųsti visus susijusius duomenis ir statistinius duomenis Komisijai, kad būtų lengviau įvertinti direktyvos įgyvendinimą;

2.  kritikuoja tai, kad iki 2017 m. rugsėjo mėn., praėjus dvejiems metams po numatyto perkėlimo, tik 23 valstybės narės iš 27 oficialiai perkėlė Nusikaltimų aukų teisių direktyvą į nacionalinę teisę, ir iš jų kelios valstybės tik iš dalies atitinka reikalavimus, numatytus tik kai kuriomis nuostatomis;

3.  pažymi, kad kai kuriose valstybėse tam tikros Nusikaltimų aukų teisių direktyvos nuostatos sėkmingai įgyvendintos, būtent:

4.  tačiau apgailestauja, kad daugelyje valstybių narių tebėra svarbių trūkumų perkeliant direktyvą į nacionalinę teisę ir įgyvendinant ją, visų pirma susijusių su:

5.  pabrėžia, kad būtina tinkamai užmegzti pirmąjį kontaktą su auka, ypač smurto dėl lyties aukų atvejais; tačiau pažymi, kad kai kurios labiausiai pažeidžiamos aukos, pavyzdžiui, nepilnametės ir neišsilavinusios, neįgalios ar vyresnio amžiaus aukos, taip pat (dėl kalbos) migrantai ir prekybos žmonėmis aukos, gali sunkiai suprasti jiems teikiamą informaciją ir todėl jų teisė į informaciją, kaip nustatyta šios direktyvos 4 straipsnyje, nebus visapusiškai įgyvendinta, taigi būtina užtikrinti kvalifikuoto teisės eksperto, kuris padėtų aukoms, dalyvavimą; pažymi, kad 4 straipsnis yra vienas iš direktyvos privalumų, nes padeda aukoms pasinaudoti savo teise į esamas paramos ir apsaugos paslaugas, kaip nustatyta direktyvoje;

6.  ragina valstybes nares skatinti lengvai prieinamą galimybę kreiptis į teismą ir tinkamą nemokamą teisinę pagalbą, nes taip labai prisidedama prie tylos nutraukimo ir aukos pasitikėjimo baudžiamojo teisingumo sistema, sumažėja nebaudžiamumo galimybė ir suteikiama galimybė aukai pradėti psichologinio atsigavimo procesą;

7.  ragina visas valstybes nares įgyvendinti ir veiksmingai taikyti Nusikaltimų aukų teisių direktyvos 4 straipsnyje visoms aukoms ir potencialioms aukoms garantuojamą teisę į informaciją; pabrėžia, kad reikia tobulinti informacijos mechanizmus valstybėse narėse, kad aukos žinotų ne tik savo teises, bet ir kur kreiptis siekiant jas įgyvendinti; primena, kad specialistai, su kuriais pirmiausia susiduria aukos, turėtų būti jų pirmieji kontaktiniai asmenys, teikiantys informaciją apie teises ir programas, sukurtas siekiant spręsti situacijas, sukeliančias viktimizaciją; pabrėžia, kad neteikiant informacijos nukentėjusiam asmeniui prieš baudžiamąjį procesą, baudžiamojo proceso metu ir po jo nukentėjęs asmuo negali tinkamai pasinaudoti savo teisėmis, kyla nepasitenkinimas teisingumo sistema ir dėl to nukentėjęs asmuo negali aktyviai dalyvauti baudžiamojoje byloje;

8.  apgailestauja dėl to, kad pernelyg daug valstybių narių savo teisės aktais neįgyvendino asmeninio aukos įvertinimo dalies, ir todėl neefektyviai nustatomi ir nurodomi specialūs aukų poreikiai, neužtikrinamas pagarbus ir orus elgesys su jomis, taigi joms nesuteikiama apsauga, atsižvelgiant į jų specialius poreikius;

9.  pažymi, kad kai kuriose valstybėse narėse ši direktyva nėra perkelta į nacionalinę teisę, todėl šių valstybių piliečiai patiria diskriminaciją, norėdami pasinaudoti savo, kaip ES piliečių, teisėmis;

10.  apgailestauja dėl to, kad Nusikaltimų aukų teisių direktyva apribojama galimybė naudotis aukos teise į teisinę pagalbą dėl nuostatų, pagal kurias valstybės narės įpareigojamos teikti teisinę pagalbą tik tada, kai aukai numatytas šalies baudžiamajame procese teisinis statusas ir nurodyta, kad sąlygos ar procesinės taisyklės, pagal kurias aukos gali naudotis teisine pagalba, nustatomos pagal nacionalinę teisę; pabrėžia, kad šie apribojimai gali turėti itin sunkių pasekmių smurto dėl lyties aukoms, kurios nepateikia skundų ir kurių bylos niekada nebus nagrinėjamos kaip baudžiamojo teisingumo sistemos dalis;

11.  pažymi, kad dėl kitų priemonių, kuriomis panašiai papildomos nuostatos dėl aukų teisių, sunkiau pasiekti suderinamumą su Nusikaltimų aukų teisių direktyva;

12.  primena, kad trečiųjų šalių piliečiai ir ES piliečiai, tapę nusikaltimo aukomis kitoje valstybėje narėje, gali taip pat naudotis pagal šią direktyvą suteikiamomis teisėmis ir parama, neatsižvelgiant į jų gyventojo statusą, ir kad aukos, nukentėjusios nuo nusikalstamos veikos, įvykdytos ne jų gyvenamosios vietos valstybėje narėje, gali pateikti skundą gyvenamosios vietos valstybės narės kompetentingoms institucijoms; vis dėlto pažymi, kad šiai teisei dažnai pakenkia valstybių narių nuostatų dėl eksteritorialumo neapibrėžtumas; ragina valstybes nares užtikrinti, kad gyvenamosios vietos statusas nebūtų kriterijus, kuriuo remiantis būtų galima visapusiškai naudotis aukų teisėmis, ir aiškiau išdėstyti savo nacionalines nuostatas dėl eksteritorialumo; ragina valstybes nares garantuoti gyventojų statuso neturinčioms nusikaltimų aukoms prieigą prie paramos paslaugų ir informacijos apie jų teises ir priimti specialias priemones, kuriomis būtų visų pirma siekiama užtikrinti visų aukų teises į kompensaciją ir teises baudžiamajame procese; šiuo tikslu ragina valstybes nares imtis tinkamų veiksmų savo kompetentingų institucijų ar specialistų paramą teikiančių subjektų bendradarbiavimui palengvinti, kad aukoms būtų užtikrintos realios galimybės gauti tokios informacijos ir pasinaudoti tokiomis paslaugomis;

13.  primena valstybėms narėms, kad neteisėtai šalyje gyvenantiems nukentėjusiems asmenims taip pat turėtų būti suteikta galimybė naudotis teisėmis ir paslaugomis, įskaitant prieglaudas ir kitas specializuotas paslaugas pagal šią direktyvą, pavyzdžiui, teisinę apsaugą ir psichosocialinę bei finansinę valstybių narių paramą, ir nebijoti, kad jie bus deportuoti; ragina valstybes nares imtis priemonių užtikrinti, kad šios teisės ir paslaugos būtų prieinamos nediskriminuojant; palankiai vertina veiksmus, kurių ėmėsi kai kurios valstybės narės, kad dokumentų neturintiems nukentėjusiems asmenims būtų suteiktas leidimas gyventi šalyje dėl humanitarinių priežasčių arba baudžiamojo proceso metu, nes tai galėtų paskatinti aukas pranešti apie nusikaltimus ir kovoti su nebaudžiamumu; ragina valstybę narę priimti teisės aktus, kuriais būtų numatytos galimybės priklausomo gyventojo statusą turinčioms aukoms išvengti smurto atvejų, suteikiant joms galimybę gauti nepriklausomo gyventojo statusą; primygtinai ragina Komisiją skatinti ir sudaryti palankesnes sąlygas valstybėms narėms keistis esama geriausia patirtimi ir ją vertinti, atsižvelgiant į aukų ir pilietinės visuomenės perspektyvas;

Rekomendacijos

Asmeninis įvertinimas

14.  primena, kad vienas svarbiausių Nusikaltimų aukų teisių direktyvos tikslų yra gerinti nusikaltimų aukų padėtį visoje ES ir įtvirtinti nusikaltimų aukų vaidmenį baudžiamojo teisingumo sistemoje;

15.  ragina valstybes nares sustiprinti neapykantos nusikaltimų aukų, įskaitant nusikaltimus prieš LGBTI asmenis ar dėl rasistinių motyvų, teises;

16.  pabrėžia tai, kad asmeninis įvertinimas yra labai svarbus, nes visiems nukentėjusiems asmenims suteikiama daugiau galių juos informavus apie jų teises, teisę priimti sprendimus procesuose, kuriuose jie dalyvauja, o jeigu tai yra vaikai – teisę į specialias procesines apsaugos priemones, kurios jiems turi būti taikomos nuo pačios teisinio proceso pradžios; ragina valstybes nares savo teisės aktuose laiku ir tinkamai įgyvendinti asmeninius aukų vertinimus, įskaitant, jei reikia, joms užmezgant pirminius ryšius su kompetentinga institucija, nes tai yra būtinas procedūros etapas siekiant pripažinti ir nustatyti konkrečius aukos poreikius, suteikti konkrečią apsaugą, atsižvelgiant į tuos poreikius, ir užkirsti kelią antrinei ir pakartotinei viktimizacijai, bauginimui ir atsakomiesiems veiksmams; pabrėžia, kad asmeninis įvertinimas turi būti reguliariai tikrinamas, siekiant nustatyti nuolatinius paramos poreikius, taip pat per atitinkamą laikotarpį po to, kai įvyko nusikaltimas, turėtų būti atliktas tolesnis aukų vertinimas, atsižvelgiant į turimas žinias apie reakciją į traumą; primena, kad asmeninis įvertinimas ypač reikalingas prekybos žmonėmis aukoms ir seksualinės prievartos aukomis tapusiems vaikams, atsižvelgiant į šių nusikaltimų socialinius, fizinius ir psichologinius padarinius; primena, kad visi asmeniniai vertinimai turėtų būti atliekami atsižvelgiant į lyčių aspektą, nes moterims ir LGBTQI, tapusiems smurto dėl lyties aukomis, reikia ypatingo dėmesio ir apsaugos, kadangi yra didelė pakartotinės viktimizacijos rizika, todėl turėtų būti užtikrintos specialios priemonės ir specialistų parama;

Paramos aukoms paslaugos

17.  apgailestauja, kad aukos patiria sunkumų, norėdamos pasinaudoti paramos paslaugomis; apgailestauja, kad kai kuriose valstybėse narėse paramos aukoms tarnybos vis dar nėra įsteigtos; pabrėžia, kad paramos aukoms tarnybos turėtų būti prieinamos ir teisės visoms aukoms turėtų būti užtikrinamos visoje ES net tada, kai asmuo dar neįrodė, kad tapo nusikaltimo auka, arba prieš bet kokią oficialią procedūrą ar veiksmus; ragina valstybes nares pasirūpinti, jog veiktų moterų prieglaudos ir centrai, padidinti jų skaičių ir pagerinti prieinamumą, kad jie galėtų padėti moterims, nukentėjusioms nuo visų rūšių smurto dėl lyties, ir užtikrinti, kad smurtą išgyvenusioms moterims visuomet atsirastų vietos juose; primygtinai reikalauja, kad paslaugos būtų išplėstos siekiant tinkamiau tenkinti visų moterų, visų pirma įvairias negalias turinčių moterų ir migrančių, įskaitant dokumentų neturinčias migrantes, poreikius; pabrėžia, kad tokios paslaugos taip pat turėtų apimti su gyvenamąja vieta nesusijusią specialistų paramą, pavyzdžiui, informaciją ir konsultacijas, lydėjimo į teismą ir informavimo paslaugas; mano, kad moterų prieglaudos turėtų padėti visoms moterims, susiduriančioms su smurtu artimoje aplinkoje, ir turėtų būti prieinamos visą parą ir kiekvieną dieną bei nemokamos moterims ir jų vaikams, kad moterys jaustųsi saugios ir galėtų pranešti apie smurtą dėl lyties;

18.  ragina valstybes nares skirti ypatingą dėmesį vaikų ir bet kokios formos nusikaltimų, visų pirma prekybos žmonėmis, įskaitant seksualinį išnaudojimą, smurto dėl lyties ir seksualinės prievartos ir išnaudojimo aukomis tapusių vaikų asmeniniam įvertinimui; primena, kad aukomis tapę vaikai visada turi būti laikomi turinčiais specialių apsaugos poreikių dėl jų pažeidžiamumo, kaip nustatyta direktyvos 22 straipsnio 4 dalyje; pabrėžia poreikį spręsti vaikų ir jaunimo problemas taip, kad būtų tinkamai atsižvelgta į jų pažeidžiamumą;

Mokymas

19.  pabrėžia, kad tolesnių mokymo programų užtikrinimas ES lygmeniu yra nepaprastai svarbus siekiant procesų suderinimo ir standartizavimo visose valstybėse narėse ir užtikrinant vienodą požiūrį į ES piliečius;

20.  ragina valstybes nares užtikrinti konkretų asmenų, atsakingų už pagalbos teikimą teroro aktų aukoms, mokymą ir šiuo tikslu skirti būtinų išteklių;

21.  ragina Komisiją ir valstybes nares visiems specialistams, dirbantiems su nusikaltimų aukomis, pavyzdžiui, praktikuojantiems teisininkams, policijos pareigūnams, prokurorams, teisėjams, sveikatos priežiūros specialistams, socialiniams darbuotojams ir pilietinės visuomenės organizacijoms, parengti lyties aspektu grindžiamas mokymo programas ir pateikti jiems atitinkamas gaires; ragina valstybes nares tinkamai panaudoti ES finansavimą šiems mokymams; ragina valstybes nares visų pirma užtikrinti, jog jos laikytųsi visų įsipareigojimų dėl policijos pareigūnų mokymo, kad įvykus nusikaltimui jie galėtų geriau ir laiku atlikti asmeninį įvertinimą; ragina valstybes nares užkirsti kelią nusikaltimo aukų patiriamai tolesnei viktimizacijai ar antrinei viktimizacijai, teikti aukoms informaciją apie jų teises ir paslaugas, kuriomis jos gali naudotis, ir suteikti joms daugiau galių, tokiu būdu mažinant potrauminį stresą; pabrėžia, kad toks mokymas taip pat turėtų būti įtrauktas į švietimo programas, bendradarbiaujant su pilietine visuomene ir NVO, o privalomasis ir specialusis mokymas turėtų būti reguliariai prieinamas visiems su nusikaltimų aukomis susiduriantiems specialistams, kad būtų vystomas tinkamas požiūris, padedantis atsižvelgti į kiekvieno tipo aukų specifines savybes ir poreikius, sudaromos geresnės sąlygos specialistams užkirsti kelią smurtui ir teikiama tinkama parama pažeidžiamoms grupėms, pvz., vaikams, smurtą dėl lyties patyrusioms moterims, prekybos žmonėmis aukoms, LGBTI asmenims ir neįgaliesiems; primena, kad siekiant veiksmingai įgyvendinti direktyvos tikslus būtina parengti darbuotojus; mano, kad toks mokymas turėtų apimti gaires, kaip užtikrinti, kad aukos būtų apsaugotos nuo prievartos, išnaudojimo ir smurto ir kad būtų užtikrinama jų fizinė ir psichinė neliečiamybė; be to, mano, kad rengiant bet kokius mokymus turėtų būti pabrėžiamas nediskriminavimo principas – šios direktyvos kertinis akmuo;

22.  primena, kad nukentėję nuo nusikaltimų vaikai yra ypač pažeidžiami ir kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas siekiant mokyti specialistus, dirbančius su aukomis, kai nusikaltimai susiję su vaikais, ypač seksualinės prievartos ir seksualinio išnaudojimo atvejais, atsižvelgiant į įvairių amžiaus grupių poreikius; pabrėžia, kad tokie specialistai turėtų teikti informaciją vaikui suprantamu būdu;

23.  ragina Komisiją suteikti tarptautinei terorizmo aukų dienai praktinį turinį – bent du kartus per metus organizuoti tarptautinį renginį, specialiai skirtą valstybių narių vietos, regioninės ir nacionalinės valdžios institucijoms keistis patirtimi ir gerąja praktika ir rinkti aukų liudijimus; mano, kad tai turėtų padėti greitai, visapusiškai ir vienodai perkelti direktyvą į nacionalinę teisę, anksti nustatyti bendras direktyvos taikymo problemas, nuolat vertinti savo gebėjimą didinti informuotumą ir, greta solidarumo demonstracijų ir institucinės bei socialinės paramos aukoms užtikrinimo, imtis veiksmų;

24.  pabrėžia, kad sveikatos priežiūros specialistai yra labai svarbūs nustatant smurto šeimoje aukas, nes smurtas prieš moteris artimoje aplinkoje ilgainiui turi įtakos tiek fizinei, tiek psichikos sveikatai; ragina valstybes nares užtikrinti, kad informacija apie paramos aukoms tarnybas ir aukų teises būtų prieinama sveikatos priežiūros specialistams, ir rengti tikslinius mokymus įvairiems sveikatos priežiūros specialistams, įskaitant bendrosios praktikos gydytojus, skubios pagalbos gydytojus, slaugytojus, gydytojų padėjėjus, klinikų socialinius darbuotojus ir priėmimo skyrių darbuotojus, kad jie gebėtų imtis veiksmingų priemonių susidūrę su aukomis, visų pirma patyrusiomis smurtą dėl lyties, taip sudarant sąlygas sveikatos priežiūros specialistams nustatyti galimo smurto atvejus ir paskatinti aukas moteris kreiptis į kompetentingą instituciją;

Tarpvalstybinis aspektas

25.  ragina valstybes nares teikti finansinę ir teisinę pagalbą šeimos nariams tais atvejais, kai sunkus nusikaltimas – t. y. kai auka miršta arba yra sunkiai sužeista – įvykdomas kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje yra aukos gyvenamoji vieta, visų pirma atvejais, kai šeimos nariai neturi finansinių išteklių keliauti į tą valstybę narę dalyvauti teisme, mokėti už psichologinę pagalbą arba grąžinti aukas namo;

26.  ragina valstybes nares padidinti procedūrų lankstumą ir paspartinti šalyje priimtų sprendimų dėl smurto dėl lyties perdavimo procesą, visų pirma tarptautinių porų atveju, kad abiejų sutuoktinių šalių valdžios institucijos galėtų kuo greičiau imtis atitinkamų veiksmų ir užkirsti kelią tam, kad vaikų globos teisės būtų suteiktos tėvui, kuris kitoje šalyje yra kaltinamas smurtu dėl lyties;

27.  prašo Komisijos ir Tarybos toliau plėtoti aukų teises, kad ES galėtų atlikti pagrindinį vaidmenį aukų teisių apsaugos srityje;

Procesinės teisės

28.  pabrėžia, kad svarbu teikti nemokamą teisinę pagalbą, tuo pačiu metu užtikrinant, kad biurokratinė našta aukai būtų kuo mažesnė;

29.  visų pirma ragina valstybes nares numatyti konfidencialią ir anoniminę pranešimo apie nusikaltimus, ypač susijusius su seksualine prievarta, taip pat neįgaliųjų ir nepilnamečių išnaudojimu, procedūrą, siekiant stebėti ir įvertinti pranešimų skaičių bei užtikrinti, kad dokumentų neturintys nukentėjusieji galėtų pateikti skundus ir jiems dėl to nekiltų su imigracija susijusių pasekmių;

30.  ragina valstybes nares sustiprinti teisines priemones baudžiamosiose bylose, kuriomis užtikrinama nukentėjusių vaikų apsauga, įskaitant konkrečius vaikų, nukentėjusių nuo smurto dėl lyties, poreikius viso baudžiamojo proceso metu, visų pirma tais atvejais, kai vaiko motiną nužudo jos partneris, ir užtikrinti, kad ir vėliau jie gautų pagalbą bei socialinę ir psichologinę paramą, siekiant išvengti antrinės nukentėjusių vaikų viktimizacijos; ragina valstybes nares imtis konkrečių priemonių, kad kalbant apie nukentėjusius vaikus būtų padidintas nacionalinių pagalbos linijų vaidmuo, atsižvelgiant į tai, kad vaikų galimybės patiems pranešti apie nusikaltimus yra ribotos;

31.  ragina valstybes nares, nustatant globos ir lankymo teises, atsižvelgti į rimtus smurto dėl lyties, įskaitant smurtą šeimoje, incidentus, ir mano, kad užtikrinant apsaugą ir teikiant paramą aukoms taip pat turėtų būti atsižvelgiama į vaikų liudytojų teises ir poreikius;

32.  primena valstybėms narėms apie reikalavimą nemokamai teikti vertimo raštu ir žodžiu paslaugas, pažymėdamas, kad informacijos kita kalba trūkumas gali būti kliūtimi veiksmingai apsaugoti aukas ir kartu aukų diskriminavimo forma;

33.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviai įsitraukti į informavimo kampanijas ir glaudžiai bendradarbiauti jas rengiant, kad būtų didinamas bendras visuomenės informuotumas apie aukų teises, kaip nustatyta ES teisėje, įskaitant specialius aukomis tapusių vaikų poreikius; pabrėžia, kad tokios informavimo kampanijos turėtų būti organizuojamos ir mokyklose, siekiant supažindinti vaikus su jų teisėmis ir jiems suteikti priemonių, kurios padėtų nustatyti bet kokios formos nusikaltimus, kurių aukomis arba liudininkais jie gali tapti; ragina Komisiją ir valstybes nares rengti kampanijas, kuriomis būtų siekiama skatinti moteris ir LGBTQI asmenis pranešti apie bet kokios rūšies smurtą dėl lyties, kad jie galėtų būti apsaugoti ir gauti reikalingą paramą;

34.  ragina valstybes nares keistis geriausia patirtimi, susijusia su policijos pareigūnų požiūriu, orientuotu į aukas, jų kasdieniame darbe;

35.  ragina valstybes nares tiek regioniniu, tiek nacionaliniu lygmenimis aktyviai dalyvauti rengiant kampanijas, kuriomis siekiama užkirsti kelią smurtui dėl lyties ir pakartotinei viktimizacijai teisingumo sistemoje bei žiniasklaidos priemonėse, ir skatinti kultūrinius visuomenės nuomonės pokyčius, siekiant užkirsti kelią aukų kaltinimo kultūrai ir atitinkamam elgesiui, dėl kurių tam tikrų nusikaltimų (pvz., smurto dėl lyties ar seksualinės prievartos) aukos gali patirti papildomą traumą; ragina valstybes nares skatinti privatųjį sektorių, IT sektorių ir žiniasklaidą išnaudoti visas savo galimybes ir dalyvauti vykdant smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevenciją;

36.  ragina valstybes nares keistis geriausios praktikos pavyzdžiais, nustatant mechanizmus, kuriais aukos būtų skatinamos pranešti apie nusikaltimus, kuriuos jos patyrė, ir kuriais būtų palengvinamas šis procesas;

37.  ragina valstybes nares nustatyti specialias priemones masinę žūtį sukėlusių išpuolių atvejams, kad baudžiamajame procese galėtų dalyvauti didelis skaičius aukų;

38.   primena valstybėms narėms, kad ypatingą dėmesį reikia skirti bauginimo ir keršto rizikai ir tam, kad būtų saugomas nukentėjusiųjų orumas ir fizinė neliečiamybė, taip pat per apklausas ir liudijant, siekiant nustatyti, ar šiems asmenims reikia taikyti ir kokiu mastu taikyti apsaugos priemones vykstant baudžiamajam procesui;

39.  pabrėžia, kaip svarbu, kad aukos būtų nuolat informuojamos apie baudžiamojo proceso, per kurį teisiami nusikaltimą prieš jas įvykdę asmenys, eigą, visų pirma tais atvejais, kai nusikaltimų vykdytojams skiriamos laisvės atėmimo bausmės ir kai jie jas atlieka;

Institucinė perspektyva

40.  ragina Komisiją įvykdyti savo ataskaitų teikimo įpareigojimus, nustatytus direktyvoje;

41.  pabrėžia, kad svarbu rinkti tinkamus išskaidytus palyginamus duomenis apie visus nusikaltimus, visų pirma apie smurtą prieš moteris ir prekybą žmonėmis, siekiant geriau suprasti šią problemą, didinti informuotumą, įvertinti ir tobulinti valstybių narių veiksmus remiant aukas;

42.  ragina Komisiją šalinti teisminius ir praktinius šios direktyvos įgyvendinimo trūkumus užtikrinant tinkamą įvairių ES aukų apsaugos priemonių (pvz., Direktyvos 2011/99/ES dėl Europos apsaugos orderio, Direktyvos 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, Direktyvos 2011/93/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija ir Direktyvos 2014/42/ES dėl nusikaltimų priemonių ir pajamų iš nusikaltimų įšaldymo ir konfiskavimo Europos Sąjungoje) sąveiką; ragina visas valstybes nares ir ES ratifikuoti ir visiškai įgyvendinti Europos Tarybos Stambulo konvenciją(15) dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo ir nuosekliai įgyvendinti šias svarbias priemones, siekiant užtikrinti, kad aukos Europoje galėtų visapusiškai naudotis savo teisėmis;

43.  ragina Komisiją į savo stebėseną ir ataskaitas įtraukti sektorinius tyrimus, kad būtų užtikrintas vienodas šios direktyvos taikymas siekiant apsaugoti visas aukas nepriklausomai nuo viktimizacijos pagrindų ar konkrečių savybių, įskaitant rasę, odos spalvą, religiją, lytį, lytinę tapatybę, lyties raišką, seksualinę orientaciją, lyties požymius, negalią, migranto ar bet kokį kitą statusą;

44.  primena, kad į sąvoką „auka“ įtraukti aukų šeimos nariai, ir ragina valstybes nares terminą „šeimos nariai“ ir kitus pagrindinius terminus, kaip antai „ypač pažeidžiamas (-a)“, aiškinti plačiai, kad be reikalo nebūtų apribotas galimų teisių turėtojų sąrašas;

45.  ragina valstybes nares įdiegti priemones, kuriomis būtų užtikrinama, kad bendravimas tiek raštu, tie žodžiu atitiktų paprastus kalbos standartus, pritaikytus nepilnamečiams ir neįgaliesiems, ir būtų vykdomas aukoms suprantama kalba, kad aukos būtų informuojamos apie savo teises suprantamai, tinkamai ir tikslingai prieš baudžiamąjį procesą, jo metu ir jam pasibaigus;

46.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad tuo atveju, kai galimybė pasinaudoti teisėmis galioja ribotą laikotarpį, būtų atsižvelgiama į vėlavimą dėl vertimo žodžiu arba raštu sunkumų;

47.  atsižvelgdamas į tai, kad persekiojimas yra įprasta smurto dėl lyties forma ir kad siekiant su juo kovoti reikia specialių prevencinių priemonių, ragina septynias valstybes nares, kurios to dar nepadarė, remiantis atitinkamomis Nusikaltimų aukų teisių direktyvos nuostatomis dėl teisės į privatumo apsaugą, teisės į apsaugą ir ypač teisės vengti kontakto su nusikaltėliu arba su kitais galimais nusikaltėliais arba bendrininkais, priimti teisės aktus, pagal kuriuos persekiojimas būtų laikomas nusikalstama veika, kaip raginama Stambulo konvencijos 34 straipsnyje;

48.  ragina valstybes užkirsti kelią tolesnei viktimizacijai, kylančiai dėl aukos žeminimo ir garbės įžeidimų, kuriuos vykdo su skriaudiku susijusios socialinės grupės; primena, kad tokie veiksmai sukelia antrinę viktimizaciją ir jiems neturėtų būti taikomas žodžio laisvės principas, kaip numatyta Europos žmogus teisių konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje(16);

49.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad po išpuolio veiktų skubios informacijos telefono linija arba, dar geriau, kad ši paslauga būtų įtraukta tarp Europos bendrojo pagalbos telefono numerio 112 paslaugų ir kad būtų imtasi veiksmų pagalbai užsienio kalba teikti; todėl ragina visas valstybes nares nedelsiant savo teisės aktais įgyvendinti Nusikaltimų aukų teisių direktyvos 22 straipsnį;

50.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad tuo atveju, jeigu terorizmo auka negyvena valstybėje narėje, kurioje teroro aktas buvo įvykdytas, ši valstybė narė bendradarbiautų su valstybe nare, kurioje auka gyvena, kad būtų palengvintas pagalbos teikimas aukai;

51.  ragina valstybes nares sukurti visą parą visomis savaitės dienomis veikiančią ir nemokamą nacionalinę pagalbos liniją, skirtą moterims ir LGBTQI asmenims, nukentėjusiems nuo smurto dėl lyties;

52.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad aukoms būtų teikiama paramos aukoms tarnybų pagalba, įskaitant psichologinę pagalbą, prieš baudžiamąjį procesą, jo metu ir jam pasibaigus; pabrėžia svarbų pilietinės visuomenės vaidmenį pagalbos aukoms srityje; vis dėlto mano, kad valdžios sektorius neturėtų pasikliauti vien nevyriausybinėmis organizacijomis, siekiant teikti pagrindines pagalbos aukoms paslaugas (savanorystės pagrindu); primygtinai reikalauja, kad valstybės narės užtikrintų didesnį finansavimą ir išteklius NVO, dirbančioms moterų teisių ir aukų teisių srityje, bei stiprintų gebėjimus plėtoti paramos aukoms mechanizmus, kuriuose dalyvautų teisėsaugos institucijos, sveikatos priežiūros ir socialinės tarnybos bei pilietinė visuomenė;

53.  ragina valstybes nares, planuojant reagavimą į nelaimes, pasirūpinti specialistų parama terorizmo aukoms, kad būtų užtikrintos atitinkamos paramos paslaugos iškart po išpuolio ir ilgesnį laikotarpį;

54.  ragina valstybes nares sukurti specialias priemones, kad būtų užtikrintas informacijos teikimas aukoms, kurios neturi gyvenamosios vietos išpuolį patyrusios valstybės narės teritorijoje; mano, kad tokios priemonės visų pirma turėtų būti skirtos toje valstybėje narėje gyvenamosios vietos neturinčių aukų teisėms baudžiamajame procese ir teisei į kompensaciją;

55.  ragina visas valstybes nares visada kovoti su nebaudžiamumu ir užtikrinti, kad kaltininkai būtų patraukti atsakomybėn, o aukos galėtų jaustis globojamos; be to, ragina visas valstybes nares dirbti įvairiuose sektoriuose, kad būtų galima nustatyti ir šalinti sisteminius veiksnius, kurie prisideda prie pakartotinės žmonių viktimizacijos, kai jie yra pažeidžiamose situacijose ir (arba) patiria didelę diskriminaciją, nes to nedarant gali kilti didelis poveikis aukos psichologinio atsigavimo procesui;

56.  ragina valstybes nares sukurti teisinius mechanizmus, kuriais būtų galima pripažinti konkretaus teroro akto šlovinimą nusikaltimu, jei tai žemina aukas ir gali sukelti antrinę viktimizaciją, pakenkiant asmens, kuris tapo auka per šį teroro aktą, orumui ir atsigavimui;

57.  mano, kad terorizmo aukos turi užimti centrinę vietą Europos visuomenėje kaip demokratinio pliuralizmo gynimo simbolis; todėl ragina rengti konferencijas ir atminimo renginius bei teikti audiovizualinę medžiagą, siekiant didinti Europos piliečių informuotumą, taip pat sukurti Europos aukų registrą administracinėms reikmėms;

58.  ragina valstybes nares užtikrinti didesnę apsaugą smurto dėl lyties, įskaitant seksualinį smurtą, aukoms kaip priemonę, kuria gerinama teisė kreiptis į teismą ir užtikrinamas veiksmingesnis baudžiamasis procesas;

59.  primena teroristinių išpuolių aukų, sudarančių atskirą grupę ir turinčių specialių poreikių, ypatumus; ragina Komisiją parengti specialią direktyvą dėl terorizmo aukų apsaugos;

60.  ragina valstybes nares užtikrinti paramos paslaugas, kaip antai parama įvykus traumai ir konsultavimas bei galimybė naudotis būtinomis sveikatos priežiūros paslaugomis, įskaitant seksualinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugas, kaip tikslinės paramos aukoms, turinčioms specialių poreikių, pavyzdžiui, vaikams, nuo smurto dėl lyties nukentėjusioms moterims, prekybos žmonėmis aukoms, LGBTI asmenims ir žmonėms su negalia, dalį;

61.  ragina valstybes nares sukurti tinkamus kokybės kontrolės mechanizmus, siekiant įvertinti, ar jos atitinka į lytį orientuotų ir moterims bei vaikams palankių standartų reikalavimus, susijusius su paramos aukoms tarnybų įgyvendintomis priemonėmis, kuriomis skatinama pranešti apie nusikaltimus ir veiksmingai saugomos aukos;

62.  ragina valstybes nares padėti aukoms spręsti teisines, finansines ir praktines problemas bei kovoti su tolesnės viktimizacijos rizika;

63.  ragina Komisiją pabrėžti, kad ES finansuojamas projektas „Infovictims“ gali būti naudojamas kaip priemonė aukoms informuoti apie baudžiamąjį procesą, pasitelkiant įvairias komunikacijos priemones, pvz., brošiūras ir plakatus, kad ši informacija galėtų jas pasiekti; mano, kad šiuo projektu padedama dalytis geriausios patirties pavyzdžiais siekiant informuoti nusikaltimų aukas;

64.  ragina valstybes nares sukurti suderintus mechanizmus, skirtus informacijai apie teroristinių išpuolių, vykstančių jų teritorijoje, aukas rinkti ir, sukuriant ir išvystant vieno langelio principu grindžiamą sistemą, sudaryti aukoms galimybę naudotis interneto portalu ir skubios pagalbos telefono linija arba kitomis ryšių priemonėmis, pavyzdžiui, el. paštu arba multimedijos pranešimų siuntimo priemonėmis, suteikiant prieigą prie apsaugotos, individualizuotos, konkrečios ir svarbios informacijos, atitinkančios vartotojo poreikius, ir teikiant konfidencialias, nemokamas ir lengvai prieinamas pagalbos tarnybos paslaugas; pabrėžia, kad tokia pagalbos tarnyba turi būti pajėgi teikti pagalbą ir paramą terorizmo aukoms atsižvelgiant į jų konkrečius poreikius, pavyzdžiui, emocinę ir psichologinę pagalbą, konsultacijas ir informaciją bet kokiais teisiniais, praktiniais ar finansiniais klausimais, ji turi sugebėti padėti aukoms palaikyti ryšius su įvairiais administraciniais skyriais ir prireikus joms atstovauti šioje srityje iš karto po išpuolio ir per baudžiamąjį procesą, taip pat teikti pagalbą taikant nacionalines kompensavimo prašymų teikimo procedūras;

65.  ragina valstybes nares patvirtinti tinkamas priemones, kurios padėtų pagal galimybę išvengti išpuolių prieš aukų ir jų šeimos narių privatų gyvenimą, ypač išpuolių, susijusių su tyrimo veikla ir vykdomų vykstant teismo procesui;

66.  ragina Komisiją dabartinį e. teisingumo portalą paversti patogesne vartotojui platforma, kurioje aukoms būtų teikiama aiški ir nesunkiai suprantama informacija apie jų teises ir procedūras, kurių reikia laikytis;

67.  ragina valstybes nares bendradarbiauti su žiniasklaida ir žurnalistais visapusiškai gerbiant žodžio laisvę, kad būtų patvirtintos savireguliacijos po teroro išpuolio priemonės siekiant užtikrinti aukų ir jų šeimos narių privataus gyvenimo apsaugą, ir kad būtų pripažinta bendradarbiavimo su specialiosiomis tarnybomis, kurios teikia aukoms pagalbą ir paramą padėdamos joms pakęsti žiniasklaidos dėmesį, nauda;

68.  ragina valstybes nares sukurti koordinavimo mechanizmus, siekiant užtikrinti veiksmingą perėjimą nuo pirmosios pagalbos vos įvykus nusikaltimui, atsižvelgiant į lyčių aspektą, iki reikiamos ilgesnio laikotarpio pagalbos; primena, kad į visus planavimo, sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo etapus būtina įtraukti vietos ir regioninės valdžios institucijas, kurios paprastai teikia daugumą aukoms reikalingos pagalbos paslaugų; pabrėžia, kad tokiais mechanizmais visų pirma turėtų būti užtikrinamas aukų nukreipimas gauti ilgalaikes paslaugas, kai skirtingais etapais pagalbą teikia įvairios organizacijos; mano, kad tokiais mechanizmais turėtų būti taip pat vykdoma tarpvalstybinė funkcija siekiant teikti paramos aukoms paslaugas ir užtikrinamos aukos teisės gauti informaciją, teisės į pagalbą ir žalos atlyginimą gyvenamojoje vietoje, kai nusikaltimas įvyko ne aukos gyvenamosios vietos valstybėje narėje;

69.  ragina valstybes nares teroristinio išpuolio atveju įsteigti koordinavimo centrą, kuris suburtų organizacijas ir ekspertus, kompetentingus teikti informaciją, paramą ir praktines paslaugas aukoms, jų šeimoms ir artimiesiems; pabrėžia, kad šios paslaugos turėtų būti konfidencialios, nemokamos ir lengvai prieinamos visoms terorizmo aukoms ir visų pirma turėtų apimti:

70.  apgailestauja dėl to, kad, palyginti su Stambulo konvencija, Nusikaltimų aukų teisių direktyvos taikymo sritis yra labiau ribota smurto dėl lyties aukų (įskaitant moteris, nukentėjusias nuo lytinių organų žalojimo praktikos) apsaugos atžvilgiu; vis dėlto teigiamai vertina direktyvoje numatytą griežtesnį atskaitomybės mechanizmą ir pabrėžia, kad reikėtų propaguoti abi šias priemones kartu, siekiant kuo labiau padidinti apsaugą, teikiamą smurto dėl lyties aukoms;

71.  ragina valstybes nares teikti tinkamą informacinę medžiagą ir nemokamą teisinę pagalbą terorizmo aukoms, kurios yra ir baudžiamojo proceso šalys, kad būtų priimtas galimas sprendimas dėl kompensacijos;

72.  ragina Komisiją pateikti pasiūlymą sukurti Europos pagalbos terorizmo aukoms fondą;

73.  ragina valstybes nares sukurti:

74.  ragina valstybes nares sukurti nacionalinį paramos aukoms tarnybų tinklą, siekiant stiprinti šių organizacijų bendradarbiavimą, ir sudaryti darbo grupes, kurios dalytųsi geriausia patirtimi, plėtotų mokymą ir gerintų bendravimą tarp valdžios institucijų ir nusikaltimo aukų;

75.  ragina Komisiją pradėti dialogą su valstybėmis narėmis, siekiant sumažinti itin didelius valstybių narių teroristinių išpuolių aukoms skiriamų finansinių kompensacijų skirtumus(17);

76.  pabrėžia, jog labai svarbu, kad valstybės narės pagarbiai, jautriai ir profesionaliai elgtųsi su nusikaltimų aukomis, kad būtų padedama skatinti jas kreiptis į teisėsaugos pareigūnus ar medicinos darbuotojus;

77.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad skubios pagalbos linija 112 būtų visiškai prieinama neįgaliesiems ir kad būtų rengiamos informuotumo didinimo kampanijos siekiant padidinti šios linijos žinomumą;

78.  pakartotinai ragina Komisiją kuo greičiau pateikti Europos visų formų smurto dėl lyties prevencijos ir kovos su juo strategiją, įskaitant teisės aktą, kuriuo siekiama paremti valstybes nares visų formų smurto prieš moteris ir mergaites ir su lytimi susijusio smurto prevencijos ir kovos su juo srityje; pakartotinai ragina Tarybą aktyvuoti nuostatą dėl pereigos priimant vieningą sprendimą, kuriuo smurtas prieš moteris ir mergaites (bei kitų formų smurtas dėl lyties) būtų priskiriamas nusikalstamoms veikoms, kaip nurodyta SESV 83 straipsnio 1 dalyje;

79.  ragina valstybes nares sukurti mechanizmus, kurie padėtų išieškoti tinkamas kompensacijas iš nusikalstamą veiką padariusių asmenų;

80.  ragina valstybes nares veiksmingai, skiriant pakankamai ekonominių ir finansinių išteklių ir visapusiškai bendradarbiaujant su Komisija ir kitais atitinkamais subjektais, įskaitant pilietinę visuomenę, įgyvendinti visas Nusikaltimų aukų teisių direktyvos nuostatas;

81.  ragina Komisiją įtraukti asmens saugumo užtikrinimo ir visų asmenų apsaugos nuo smurto dėl lyties ir tarpasmeninio smurto prioritetą į Europos saugumo darbotvarkę;

o
o   o

82.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL L 131, 2017 5 20, p. 11. (2) OL L 131, 2017 5 20, p. 13. (3) OL L 82, 2001 3 22, p. 1. (4) OL L 88, 2017 3 31, p. 6. (5) OL L 132, 2016 5 21, p. 1. (6) OL L 181, 2013 6 29, p. 4. (7) OL L 315, 2012 11 14, p. 57. (8) OL L 338, 2011 12 21, p. 2. (9) OL L 101, 2011 4 15, p. 1. (10) OL L 335, 2011 12 17, p. 1. (11) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0501. (12) OL L 127, 2014 4 29, p. 39. (13) OL L 261, 2004 8 6, p. 15. (14) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0329. (15) Žr. 2017 m. rugsėjo 12 d. Parlamento rezoliuciją dėl Stambulo konvencijos sudarymo. (16) 2009 m. liepos 16 d. kolegijos sprendimas Féret prieš Belgiją, C-573. (17) Nacionalinės finansinės kompensacijos svyruoja nuo simbolinės vieno euro sumos kai kuriose valstybėse narėse iki 250 000 ir daugiau eurų sumos kitose valstybėse narėse.

2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Metinės bendros prekybos politikos įgyvendinimo ataskaitos (2017/2070(INI))

P8_TA(2018)0230 A8-0166/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Prekyba visiems. Atsakingesnės prekybos ir investicijų politikos kūrimas“,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl naujos perspektyvios ir novatoriškos ateities strategijos dėl prekybos ir investicijų(1),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 13 d. Komisijos ataskaitą dėl prekybos politikos strategijos „Prekyba visiems“ įgyvendinimo (COM(2017)0491),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 9 d. Komisijos ataskaitą dėl laisvosios prekybos susitarimų įgyvendinimo 2016 m. sausio 1 d.–gruodžio 31 d. (COM(2017)0654),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 25 d. JT Generalinės Asamblėjos priimtą rezoliuciją „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 13 d. Komisijos Pirmininko Jeano-Claude’o Junckerio pasakytą kalbą dėl Sąjungos padėties,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl daugiašalių derybų rengiantis 11-ajai PPO ministrų konferencijai, vyksiančiai 2017 m. gruodžio 10–13 d. Buenos Airėse(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl 2010 m. Parlamento rekomendacijų dėl socialinių ir aplinkosaugos standartų, žmogaus teisių ir įmonių socialinės atsakomybės įgyvendinimo(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. vasario 3 d. rezoliuciją su Europos Parlamento rekomendacijomis Komisijai dėl prekybos paslaugomis susitarimo (TISA)(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl tarptautinės prekybos ir ES prekybos politikos poveikio pasaulinėms vertės grandinėms(5),

–  atsižvelgdamas į savo poziciją per pirmąjį svarstymą 2017 m. lapkričio 15 d. siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/..., kuriuo iš dalies keičiami Reglamentas (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių ir Reglamentas (ES) 2016/1037 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. gruodžio 12 d. rezoliuciją „Skaitmeninės prekybos strategijos kūrimas“(7),

–  atsižvelgdamas į savo poziciją per pirmąjį svarstymą 2017 m. kovo 16 d. siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/..., kuriuo nustatomos alavo, tantalo, volframo, jų rūdų ir aukso iš konfliktinių ir didelės rizikos zonų Sąjungos importuotojų prievolės dėl išsamaus tiekimo grandinės patikrinimo(8),

–  atsižvelgdamas į savo poziciją per pirmąjį svarstymą 2016 m. spalio 4 d. siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/..., kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1236/2005 dėl prekybos tam tikromis prekėmis, kurios galėtų būti naudojamos mirties bausmei vykdyti, kankinimui ar kitokiam žiauriam, nežmoniškam ar žeminančiam elgesiui ir baudimui(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių, socialinių ir aplinkos apsaugos standartų tarptautiniuose prekybos susitarimuose(10),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl tarptautinės prekybos politikos atsižvelgiant į klimato kaitos reikalavimus(11),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 24 d. Komisijos komunikatą „Skatinti padorų darbą visiems. Europos Sąjungos indėlis įgyvendinant padoraus darbo pasaulyje darbotvarkę“ (COM(2006)0249, SEC(2006)0643),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. gegužės 18 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos ir Korėjos Respublikos laisvosios prekybos susitarimo įgyvendinimo(12),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) 2017 m. gegužės 16 d. nuomonę Nr. 2/15 dėl Sąjungos kompetencijos pasirašyti ir sudaryti laisvosios prekybos susitarimą su Singapūru,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 15 d. Komisijos tyrimą dėl bendro būsimųjų prekybos susitarimų poveikio žemės ūkio maisto produktų sektoriui,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2 ir 21 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 14 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „JT pagrindinių verslo ir žmogaus teisių principų įgyvendinimas. Dabartinė padėtis“ (SWD(2015)0144),

–  atsižvelgdamas į Konvenciją dėl žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos, visų pirma, į jos 4 straipsnio 1 dalį, kuria draudžiama vergija ir priverstinis darbas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 207, 208 ir 218 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto nuomonę (A8-0166/2018),

A.  kadangi bendra prekybos politika apima prekybos susitarimus ir teisines priemones, kuriais užtikrinami Sąjungos aktyvūs ir pasyvūs prekybos interesai, prisidedama prie tvaraus augimo ir deramo darbo vietų kūrimo, garantuojamas ES taisyklių ir standartų laikymasis, apsaugoma valstybių teisė reguliuoti ir piliečių gerovė ir skatinamos ES vertybės; kadangi, norint pasiekti šiuos tikslus, reikia nustatyti tinkamą Sąjungos prekybos politikos kryptį ir teisingesniu ir skaidresniu būdu ją visapusiškai ir veiksmingai įgyvendinti;

B.  kadangi Sąjunga yra įsipareigojusi laikytis politikos suderinamumo vystymosi labui principo, kaip nurodyta 2017 m. Europos konsensuse dėl vystymosi, kuriuo siekiama skatinti darnų vystymąsi ir paspartinti permainas daug dėmesio skiriant horizontaliems vystymosi politikos klausimams, pvz., lyčių lygybei, jaunimui, investicijoms ir prekybai, tvariai energetikai ir klimato politikos veiksmams, geram valdymui, demokratijai, teisinei valstybei ir žmogaus teisėms, taip pat migracijai ir judumui, kad visa Sąjungos išorės politika, įskaitant bendrą prekybos politiką, būtų padedama siekti tikslų, nustatytų Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 m.;

C.  kadangi Sąjunga yra įsipareigojusi skatinti deramą darbą visiems, kaip nustatyta 2005 m. Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikimo galutiniame dokumente ir 2006 m. Jungtinių Tautų Ekonomikos ir socialinių reikalų tarybos aukšto lygio susitikime priimtoje ministrų deklaracijoje, be kita ko, pasinaudodama savo prekybos ryšiais; kadangi Europos Vadovų Taryba ne kartą pabrėžė, kad svarbu stiprinti socialinį globalizacijos aspektą ir atsižvelgti į tai vykdant įvairių sričių vidaus ir išorės politiką bei tarptautinį bendradarbiavimą;

D.  kadangi Sąjunga yra didžiausia pasaulio komercinė jėga ir didžiausia pasaulio bendroji rinka, taip pat pasaulio prekių ir paslaugų eksportuoto lyderė, nuo kurios priklauso 31 mln. darbo vietų Europoje, ir tai yra 67 proc. daugiau nei 10-ojo dešimtmečio viduryje;

E.  kadangi Pasaulinė prekybos organizacija (PPO) yra vienintelė pasaulinio masto tarptautinė organizacija, nustatanti pasaulines įvairių ekonominių erdvių ir šalių prekybos taisykles;

F.  kadangi įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo etapas yra itin svarbus siekiant garantuoti Sąjungos prekybos politikos veiksmingumą;

G.  kadangi Sąjungos piliečiai kelia vis didesnius reikalavimus, kad vykdant Sąjungos politiką būtų užtikrinta, kad į ES rinką patenkančios prekės būtų pagamintos deramomis ir tvariomis sąlygomis;

H.  kadangi pagal prekybos susitarimus numatytais ir eksportui taikytinais sumažintais tarifais Europos įmonės naudojasi maždaug 70 proc. atvejų, kai tuo tarpu mūsų partneriai jais naudojasi maždaug 90 proc. atvejų, ir kadangi labai svarbu, kad Europos įmonės visapusiškai pasinaudotų šiais privalumais darbo vietų kūrimui, ekonomikos augimui ir investicijoms skatinti;

I.  kadangi MVĮ yra vienas iš Europos ekonomikos variklių, užtikrina 30 proc. Sąjungos eksporto ir 90 proc. Sąjungos darbo vietų, ir kadangi labai svarbu, kad jos būtų visapusiškai įtrauktos į Sąjungos prekybos politikos įgyvendinimo procesą ir taip sustiprėtų jų vaidmuo eksporto, naujovių diegimo ir internacionalizavimo procesuose;

J.  kadangi Sąjunga yra didžiausia paslaugų eksportuotoja pasaulyje ir jos prekybos perteklius paslaugų sektoriuje nuo 2000 m. padidėjo 10 kartų ir 2016 m. siekė daugiau nei 120 mlrd. EUR;

K.  kadangi būtina pateikti aiškius ir tikslius atsakymus į klausimus, iškeltus viešoje diskusijoje dėl bendros prekybos politikos ir jos įgyvendinimo;

L.  kadangi bendra prekybos politika, kaip nurodoma strategijoje „Prekyba visiems“, yra vertybėmis grindžiama politika, kuria siekiama skatinti, be kita ko, gerą valdymą, skaidrumą, darnų vystymąsi ir sąžiningą prekybą;

M.  kadangi Sąjungos prekybos politika turi derėti su jos išorės ir vidaus politika ir remiantis politikos suderinamumo vystymosi labui principu užtikrinti skaidrumą, stabilumą ir sąžiningesnes konkurencijos sąlygas ir, be kita ko, padėti siekti Europos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos „Europa 2020“ tikslų;

Dabartinė prekybos politikos padėtis

1.  primena, kad nuo strategijos „Prekyba visiems“ paskelbimo tarptautinė padėtis iš esmės pasikeitė ir tenka įveikti naujus su prekyba susijusius iššūkius bei spręsti konkrečius uždavinius; nerimauja dėl pasaulyje plintančios ir PPO taisyklių neatitinkančios protekcionizmo praktikos ir pakartoja, kad remia atvirą, sąžiningą, subalansuotą ir taisyklėmis grindžiamą prekybos sistemą;

2.  atkreipia dėmesį į didėjančią Azijos žemyno ekonominę svarbą, laipsnišką JAV pasitraukimą iš prekybos arenos ir į dėl to kylantį netikrumą dėl tarptautinės prekybos, taip pat viduje reiškiamą tarptautinės prekybos politikos kritiką ir reikalavimą vykdyti sąžiningą prekybą; ragina Komisiją keisti savo prekybos politiką atsižvelgiant į tokią įvykių raidą, imtis ryžtingesnių ir atsakingesnių veiksmų ir tuo pat metu parengti ilgesnio laikotarpio strategiją atsižvelgiant į pokyčius tarptautiniu mastu; pabrėžia, kad šioje besikeičiančioje pasaulinėje aplinkoje ES vaidmuo skatinant įgyvendinti vertybėmis grindžiamą prekybos darbotvarkę Europos piliečiams tampa vis svarbesnis;

3.  pabrėžia vis didėjančią paslaugų, visų pirma, skaitmeninių paslaugų, taip pat pridėtinių paslaugų teikimo vykdant prekybą prekėmis (5-asis režimas), duomenų srautų ir e. prekybos svarbą tarptautinėje prekyboje; pažymi, kad reikia stiprinti šiuos sektorius reglamentuojančias tarptautines taisykles ir taip užtikrinti konkrečią naudą vartotojams, daugiau galimybių Europos įmonėms patekti į užsienio rinkas ir pagarbą pagrindinėms teisėms visame pasaulyje, taip pat duomenų apsaugą ir privatumą; pabrėžia, kad asmens duomenų apsauga yra nediskutuotinas prekybos susitarimų dalykas, mano, kad pasinaudojant prekybos susitarimais reikėtų gerinti piliečių skaitmeninių teisių apsaugą, ir primena savo poziciją dėl duomenų apsaugos ir elektroninės prekybos, išreikštą rezoliucijoje „Skaitmeninės prekybos strategijos kūrimas“; pabrėžia, kad ES prekybos politika gali atlikti svarbų vaidmenį mažinant skaitmeninę atskirtį; ragina Komisiją siekti su skaitmeninės prekybos darbotvarke susijusios pažangos vykstančiose ir būsimose derybose dėl laisvosios prekybos susitarimų (LPS) ir PPO; ragina skaitmeninės prekybos skyrius įtraukti į visus būsimus prekybos susitarimus, įskaitant susitarimus, dėl kurių šiuo metu deramasi, ir primena, kad svarbu užkirsti kelią nepagrįstiems duomenų lokalizavimo reikalavimams; prašo Komisijos vadovautis tokia skaitmeninės prekybos strategija, kurioje sudarant palankesnes sąlygas patekti į pasaulines rinkas atsižvelgiama ir mažųjų ir vidutinių įmonių galimybes;

4.  pabrėžia, kad Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš ES turės pasekmių vidaus ir išorės prekybai; ragina Komisiją įvertinti „Brexit‘o“ poveikį Sąjungos prekybos politikai, kad būtų galima užtikrinti ES prekybos politikos įgyvendinimo ir santykių su trečiosiomis šalimis ir, visų pirma, su besivystančiomis šalimis tęstinumą, taip pat rasti sprendimus dėl bendrų įsipareigojimų PPO;

5.  atkreipia dėmesį į 2017 m. gegužės 16 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nuomonę Nr. 2/15 dėl ES ir Singapūro laisvosios prekybos susitarimo, kurioje teigiama, kad, išskyrus portfelinių investicijų ir investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo klausimus, ES ir Singapūro susitarimas priklauso išimtinei Sąjungos kompetencijai; ragina Komisiją ir Tarybą kuo greičiau paaiškinti savo sprendimą dėl būsimos laisvosios prekybos susitarimų struktūros ir visapusiškai atsižvelgti į šį ES ir valstybių narių kompetencijų pasidalijimą priimant derybinius nurodymus, vykdant derybas, nustatant pasiūlymų pasirašyti ir sudaryti susitarimus teisinį pagrindą ir, visų pirma, Tarybai pasirašant bei sudarant tarptautinius susitarimus, kad nebebūtų vėlinami bet kokie sutarti, bet neratifikuoti prekybos sandėriai su prekybos partneriais; primena, kad Parlamentas turi būti nuo pat visų prekybos derybų pradžios iki derybų gairių patvirtinimo laiku įtraukiamas į visus įgaliojimų suteikimo, derybų ir prekybos susitarimų įgyvendinimo etapus ir turi būti visapusiškai apie juos informuojamas; reikalauja imtis būtinų priemonių pasinaudojant tarpinstituciniu susitarimu ir remiantis Tarpinstituciniu susitarimu dėl geresnės teisėkūros;

6.  atkreipia dėmesį į tai, kad, nepaisant JAV pasitraukimo iš derybų, likusios 11 valstybių 2018 m. sausio 23 d. Tokijuje sugebėjo susitarti dėl Partnerystės abipus Ramiojo vandenyno susitarimo;

Sąjungos prekybos derybų programos įgyvendinimo padėtis

7.  apgailestauja, kad PPO ministrų susitikime Buenos Airėse nepriimtas joks susitarimas; pabrėžia itin didelę daugiašalės sistemos politinę ir ekonominę svarbą ir pakartoja, kad remia tokią sistemą; prašo Sąjungos aktyviai teikti pasiūlymus dėl modernesnių daugiašalių taisyklių atsižvelgiant į naujus iššūkius, atsirandančius dėl pasaulinių vertės grandinių, ir remti pagrindinį PPO vaidmenį pasaulinėje prekybos sistemoje; teigiamai vertina įsigaliojusį prekybos lengvinimo susitarimą; teigiamai vertina tai, kad mažiausiai išsivysčiusioms šalims skirtiems vaistams taikomas PPO įsipareigojimų atidėjimas pratęstas iki 2033 m.; apgailestauja, kad nesilaikoma kai kurių daugiašalių susitarimų, ir prašo Komisijos dėti dar daugiau pastangų PPO, kad būtų veiksmingai įgyvendinamos taisyklės ir daugiašaliai susitarimai; primena savo ankstesnius prašymus Komisijai aktyviai dalyvauti sudarant PPO darbotvarkę, visų pirma, įmonių socialinės atsakomybės, prekybos ir darnaus vystymosi klausimais; dar kartą išreiškia susirūpinimą dėl to, kad JAV blokuoja naujus paskyrimus į PPO apeliacinį komitetą, ir pabrėžia, kad svarbu užtikrinti gerai veikiančią PPO ginčų sprendimo sistemą; ragina Komisiją stiprinti bendradarbiavimą su pagrindiniais mūsų partneriais siekiant panaikinti trečiųjų šalių nesąžiningos konkurencijos ir protekcionizmo praktiką;

8.  atkreipia dėmesį į užstrigusias derybas dėl Susitarimo dėl prekybos paslaugomis (TISA) ir dėl Susitarimo dėl aplinkosaugos prekių; prašo, kad Sąjunga imtųsi iniciatyvos, kad šie du derybų procesai būtų toliau tęsiami, ir kad TISA sutarimo atveju būtų atsižvelgta į Parlamento poziciją;

9.  pažymi, kad visiškai arba laikinai įsigaliojo keletas laisvosios prekybos susitarimų, pvz., prekybos susitarimai su Kanada ir Ekvadoru, ES ir Ukrainos asociacijos susitarime numatytos išsamaus ir visapusiško laisvosios prekybos susitarimo nuostatos, keletas ekonominės partnerystės susitarimų (EPS) su Afrikos šalimis ir kad sudaryti prekybos susitarimai su Singapūru, Vietnamu ir Japonija po to, kai buvo paskelbta strategija „Prekyba visiems“; pabrėžia, kad būtina suteikti pakankamą politinę ir administracinę paramą siekiant užtikrinti, kad dėl prekybos susitarimų būtų galima susitarti ir juos ratifikuoti per atitinkamą laikotarpį; remia vykstantį prekybos susitarimų su Čile ir Meksika modernizavimo procesą; primena savo prašymą pradėti derybas su Australija ir Naująja Zelandija, atsižvelgiant į Parlamento poziciją;

10.  pabrėžia, kad abipusiai naudingi prekybos ir investicijų ryšiai su ES strateginiais partneriais turėtų būti toliau skatinami ir stiprinami; ragina atnaujinti pastangas siekiant, kad būtų daroma pažanga derybose dėl visaapimančio susitarimo dėl investicijų su Kinija, visų pirma, siekiant abipusiškumo patekimo į rinką srityje ir pažangos darnaus vystymosi srityje;

11.  pabrėžia, kad sudaryti susitarimai ir Sąjungos šiuo metu vykdomos ir būsimos derybos dėl galimybių patekti į rinkas ir pašalinti prekybos kliūtis atveria augimo perspektyvas; prašo Komisiją nuolat bendradarbiauti su suinteresuotaisiais subjektais siekiant įvertinti prioritetus vykstančiose derybose; primena, kad pirmenybę reikia teikti ne derybų tempui, o turiniui, ir kad derybose turi būti vadovaujamasi abipusiškumo ir abipusės naudos principais, ir kad Europos taisyklės ir standartai turi būti išsaugoti, siekiant užkirsti kelią Europos socialinio modelio ir aplinkos grėsmėms, ir kad neturi būti deramasi dėl viešųjų paslaugų, įskaitant visuotinės svarbos ir visuotinės ekonominės svarbos paslaugas, remiantis SESV 14 ir 106 straipsniais ir Protokolo Nr. 26, ir audiovizualines paslaugas; pabrėžia, kad Komisija privalo visose prekybos derybose užtikrinti, kad ES, nacionalinės ir vietos valdžios institucijos išlaikytų visišką teisę nustatyti, patvirtinti, toliau taikyti arba panaikinti bet kokias priemones, susijusias su viešųjų paslaugų užsakymu, teikimo organizavimu, finansavimu ir teikimu, kaip buvo sudarant ankstesnius prekybos susitarimus;

12.  ragina Komisiją ir valstybes nares kas penkerius metus peržiūrėti ir, jei reikia, atnaujinti vykdomų derybų įgaliojimus, kad būtų galima juos pritaikyti prie galbūt pasikeitusių aplinkybių ir iššūkių, ir prekybos susitarimuose numatyti nuostatas dėl peržiūros, kad būtų galima užtikrinti kuo veiksmingesnį susitarimų įgyvendinimą ir juos atnaujinti atsižvelgiant į esamą padėtį, su sąlyga, kad garantuojama parlamentinė kontrolė ir skaidrumas;

13.  primena, kad Komisija ne kartą skelbė, kad pradeda derybas dėl investicijų su Honkongu ir Taivanu, ir ragina Komisiją užbaigti parengiamuosius darbus, kad būtų galima kuo greičiau oficialiai pradėti derybas dėl investicijų susitarimų;

14.  primena vidaus ir išorės investicijų svarbą Europos ekonomikai ir būtinybę užtikrinti ES investuotojų apsaugą užsienyje; ragina Komisiją tęsti savo darbą, susijusį su nauja daugiašale investicinių ginčų sprendimo sistema, kuri, be kita ko, turi būti pagrįsta valstybių reglamentavimo teisės garantija ir skaidrumu ir pagal kurią turi būti numatytas apeliacijų mechanizmas, griežtos taisyklės dėl interesų konfliktų ir elgesio kodeksas; mano, kad šia nauja sistema turi būti atsižvelgiama į investuotojų prievoles, užkertamas kelias nepagrįstam bylinėjimuisi, išsaugoma teisė reglamentuoti viešojo intereso labui, vengiama reguliavimo švelninimo ir užtikrinama teisminė lygybė investuotojams (ypatingą dėmesį skiriant labai mažoms įmonėms ir MVĮ), nepriklausomumas, skaidrumas ir atskaitingumas; reikėtų išnagrinėti galimybę įtraukti procedūrines nuostatas dėl, be kita ko, priešieškinių, kai investicijos, dėl kurių pateiktas ieškinys, buvo vykdytos pažeidžiant taikomus teisės aktus, ir galimybę, kaip išvengti lygiagrečių ieškinių kitose teisminėse institucijose, taigi reikėtų paaiškinti ryšius su vietos teismais;

15.  ragina valstybes nares dabar, kai Europos Teisingumo Teismas išaiškino kompetencijos klausimus, pagaliau atnaujinti sustabdytą procedūrą, susijusią su Mauricijaus konvencija dėl sutartimis grindžiamo investuotojų ir valstybių arbitražo skaidrumo, ir Komisiją dėti dvigubai daugiau pastangų šioje srityje; taip pat prašo paspartinti 2020 m. numatytą tęstinumo reglamento dėl valstybių narių dvišalių investicijų sutarčių peržiūrą;

16.  tikisi, kad ES ir jos valstybės narės aktyviau dalyvaus JT vykstančiuose svarstymuose dėl privalomos sutarties dėl verslo ir žmogaus teisių;

17.  susirūpinęs pažymi, kad strategijoje „Prekyba visiems“ paskelbta kilmės taisyklių reforma neįgyvendinta; atkreipia dėmesį į prekių kilmės taisyklių sudėtingumą ir pakartoja savo raginimą atnaujinti prekių kilmės taisykles, padaryti jas lengvai taikomomis ir aiškesnėmis; atkreipia dėmesį į įsipareigojimą, prisiimtą 10-ojoje Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių prekybos ministrų konferencijoje užbaigti Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių kilmės taisyklių konvencijos peržiūrą iki 2018 m. pabaigos; pakartoja prašymą Komisijai parengti ataskaitą dėl kilmės taisyklių padėties atsižvelgiant į bendrą kilmės taisyklių poveikį, susijusį su dvišaliais (LPS);

18.  primena, kad įgyvendinant Sąjungos prekybos politiką ypatingas dėmesys turi būti skiriamas žemės ūkio produktams ir Europos gamintojų bei vartotojų interesams ir, visų pirma, atsižvelgiama į bendrą visų laisvosios prekybos susitarimų poveikį šiam sektoriui; pabrėžia, kad prekybos susitarimai ir, visų pirma, susitarimas su Japonija gali atverti naujų ekonominių galimybių žemės ūkio maisto produktų sektoriui; atkreipia dėmesį į tai, kad Sąjunga yra didžiausia pasaulyje žemės ūkio produktų eksportuotoja; primena, kad svarbu užtikrinti teisingą jautrių žemės ūkio produktų apsaugos ir aktyvių Sąjungos interesų, susijusių su žemės ūkio produktų eksportuotu, gynimo pusiausvyrą, be kita ko, numatant pereinamuosius laikotarpius ir tinkamas kvotas ir kai kuriais atvejais galbūt neįtraukiant jautriausių produktų į susitarimų taikymo sritį; pažymi, kad būtina išsaugoti patikimą sveikatos ir augalų sveikatos taisyklių sistemą, remiantis ES atsargumo principu, ir kartu kovoti su visų formų diskriminacine praktika šioje srityje;

Abipusiškumo principas – Sąjungos prekybos politikos ramstis ir sąžiningos konkurencijos garantas

19.  yra tvirtai įsitikinęs, kad vienas iš pagrindinių Sąjungos prekybos politikos tikslų turėtų būti skatinti sąžiningą konkurenciją ir užtikrinti vienodas sąlygas; teigiamai vertina tai, kad ataskaitoje dėl Sąjungos prekybos politikos strategijos įgyvendinimo pateikiamos nuorodos į abipusiškumo principą; primena, kad abipusiškumo principas turi būti Sąjungos prekybos politikos ramstis ir kad kartu, kalbant apie besivystančias šalis, būtina atsižvelgti į asimetrijos poreikį, kai tai tinkama, ir būtina numatyti lengvatinį režimą mažiausiai išsivysčiusioms tautoms; atkreipia dėmesį į iš dalies pakeistą Komisijos pasiūlymą dėl reglamento dėl trečiųjų šalių prekių ir paslaugų patekimo į Sąjungos viešųjų pirkimų vidaus rinką, nes tai svarbi priemonė užtikrinant vienodas trečiųjų šalių patekimo į rinką sąlygas; mano, kad užsienio investicijų Europos Sąjungoje kontrolės iniciatyva siekiama apsaugoti Sąjungos ir valstybių narių saugumą, viešąją tvarką ir kad ji galėtų padėti užtikrinti didesnį abipusiškumą patekimo į rinkas srityje ir kartu nuolatinį atvirumą tiesioginėms užsienio investicijoms;

20.  primena, kad prekybos politika turi būti įgyvendinama taip, kad būtų padedama užtikrinti sąžiningas ir vienodas konkurencijos sąlygas įmonėms; teigiamai vertina priimtą naują antidempingo muitų skaičiavimo metodiką, taikomą konkurencijos iškreipimo trečiojoje šalyje atveju; atkreipia dėmesį į pasiektą tarpinstitucinį susitarimą dėl prekybos teisių gynimo priemonių modernizavimo; atkreipia dėmesį į dėl to atsirandančias naujas galimybes, visų pirma, kalbant apie žalos skirtumą viršijančių muitų nustatymą; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti, kad šios naujos priemonės būtų tinkamai taikomos ir nedelsiant panaudojamos, kai reikia ištaisyti netinkamą funkcionavimą ar užkirsti kelią piktnaudžiavimui, visapusiškai laikantis PPO teisės ir kitų Sąjungos teisinių įsipareigojimų; teigiamai vertina Komisijos iniciatyvų požiūrį 2016 m. įgyvendinant prekybos apsaugos priemones ir ragina taip pat ryžtingai ir aktyviai reaguoti, jei kai kurie mūsų prekybos partneriai šias priemones netinkamai taikytų ES eksporto atžvilgiu;

21.  apgailestauja, kad Komisijos ataskaitoje dėl prekybos strategijos įgyvendinimo tik vos užsimenama, kad veikla turi būti koordinuojama su muitinėmis; pažymi, kad prekybos politika turi prisidėti prie kovos su nelegalia prekyba, kad būtų užtikrintas ES įmonių konkurencingumas ir aukšto lygio vartotojų sauga; taip pat atkreipia dėmesį į svarbų konkurencijos politikos vaidmenį šioje srityje ir dvišalių ir daugiašalių derybų šiuo klausimu būtinybę;

Veiksmingų horizontalaus tipo priemonių taikymas siekiant įgyvendinti visiems naudingą prekybos politiką

22.  ragina, kad prekybos politika taptų neatsiejama Sąjungos prekybos strategijos dalimi;

23.  primygtinai ragina Komisiją nedelsiant pradėti naudotis turimomis priemonėmis tais atvejais, jei veikla trikdoma, trukdoma ar partneriai nesilaiko įsipareigojimų, ir, visų pirma, pasinaudoti ginčų sprendimo procedūra, taip pat inicijuoti esamus ad hoc procesus, numatytus Sąjungos laisvosios prekybos susitarimų prekybos ir darnaus vystymosi nuostatose;

24.  ragina Komisiją įvertinti šiuo metu turimus žmogiškuosius ir finansinius išteklius, kad būtų galima geriau parengti prekybos susitarimus, kuriuos patvirtina mūsų teisėkūros institucijos, ir pagerinti prekybos politikos įgyvendinimą, ir prašo sukurti specialią Komisijos tarnybą, atsakingą už prekybos politikos įgyvendinimo stebėseną ir nuolatinį vertinimą, kuri teiktų ataskaitas ir Parlamentui;

25.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares dėti dar daugiau pastangų, visų pirma, pasinaudojant IT priemonėmis, kad būtų galima pašalinti visas administracines kliūtis ir nereikalingą naštą ir supaprastinti technines procedūras, taip pat padėti įmonėms pasinaudoti tarptautiniais prekybos susitarimais ir priemonėmis;

26.  pabrėžia itin svarbų Sąjungos delegacijų darbą, vykdomą kartu su valstybių narių ambasadomis ir socialiniais partneriais, nes taip padedama imtis skubių tiesioginių veiksmų ir užtikrinti, kad būtų tinkamai įgyvendintos prekybos priemonės ir greitai nustatytos ir veiksmingai pašalintos problemos ir kliūtys; mano, kad Sąjungos delegacijoms būtų naudinga racionalizuota sistema, pagrįsta bendru taisyklių ir gairių rinkiniu, kad būtų galima užtikrinti didesnį nuoseklumą; ragina Komisiją labiau įtraukti ES delegacijas trečiosiose valstybėse į esamų ir būsimų laisvosios prekybos susitarimų įgyvendinimo procesą ir ypatingą dėmesį skirti vietos pradedančiosioms įmonėms; ragina Komisiją ir EIVT tęsti savo darbą ekonominės diplomatijos srityje, be kita ko, pasitelkiant Europos prekybos rūmus;

27.  prašo Komisiją atlikti tyrimą dėl bendro prekybos susitarimų poveikio pagal sektorius ir pagal valstybes ir taip prisidėti mūsų prekybos politikos raidos vertinimo siekiant numatyti padarinius ir prie jų prisitaikyti;

28.  pabrėžia, kad kai kuriuose sektoriuose gali kilti su prekyba susijusių ekonominių sunkumų; ragina Komisiją ir valstybes nares parengti gretutines politikos priemones atsižvelgiant į socialinį aspektą, kad būtų galima gauti kuo didesnę naudą ir kuo labiau sumažinti galimus neigiamus padarinius, atsirandančius dėl prekybos liberalizavimo; todėl prašo Komisijos stiprinti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo veiksmingumą ir aktyvumą;

29.  ragina Komisiją tęsti ir stiprinti bendradarbiavimą su tarptautinėmis organizacijomis ir forumais, pavyzdžiui, G20, Jungtinėmis Tautomis, EBPO, TDO, Pasaulio Banku, Pasaulio muitinių organizacija, Tarptautine standartizacijos organizacija, rengiant ir įgyvendinant tarptautinius standartus ir vykdant prekybos, įskaitant jos socialinį poveikį ir poveikį aplinkai, stebėseną;

Pirmosios Komisijos ataskaitos dėl laisvosios prekybos susitarimų (LPS) įgyvendinimo analizė

30.  teigiamai vertina Komisijos paskelbtą pirmąją ataskaitą dėl laisvosios prekybos susitarimų (LPS) įgyvendinimo; ragina Komisiją ir toliau kasmet teikti šią ataskaitą; taip pat primygtinai prašo Komisijos atlikti išsamesnius Sąjungos laisvosios prekybos susitarimų įgyvendinimo tyrimus, nuodugniau išnagrinėti temą ir užtikrinti, kad atliekant tyrimus būtų vykdoma aktuali ir tinkama ekonometrinė ir kokybinė analizė, pateikiamas duomenų paaiškinimas, nurodomos konkrečios rekomendacijos, paskelbti duomenys susiejami su tam tikru kontekstu ir pateikiama daugiau kokybinių duomenų, be kita ko, apie taisyklių (laisvosios prekybos susitarimų dalių, pvz., prekybos bei darnaus vystymosi ir viešųjų pirkimų nuostatų) taikymą; pabrėžia, kad taip bus sudaryta galimybė visapusiškai ir geriau įvertinti realų susitarimų poveikį vietos lygmeniu ir užtikrinti, kad ataskaita bus veiksminga priemonė, padedanti ES institucijoms nustatyti ir įgyvendinti Sąjungos prekybos strategiją; todėl mano, kad šiems tyrimams reikėtų nustatyti ir taikyti bendrą metodiką;

31.  prašo Komisijos pranešti apie didžiausio palankumo režimo nuostatas galiojančiuose laisvosios prekybos susitarimuose ir apie jų realų poveikį užtikrinant papildomą galimybę ES patekti į rinką trečiosiose šalyse pasinaudojant laisvosios prekybos susitarimais, dėl kurių yra susiderėjusios ES ir laisvosios prekybos susitarimų šalys partnerės;

32.  pabrėžia, kad ataskaitoje trūksta daug informacijos ir duomenų; prašo Komisijos dar glaudžiau bendradarbiauti su valstybėmis narėmis ir šalimis partnerėmis siekiant surinkti daugiau duomenų ir informacijos apie susitarimų įgyvendinimą; ragina Komisiją pateikti informaciją apie, be kita ko, visų laisvosios prekybos susitarimų poveikį augimui ir darbo vietų kūrimui, laisvosios prekybos susitarimų poveikį prekybos srautų pokyčiams, taip pat prekybos ir investicijų susitarimų poveikį investicijų srautams ir prekybai paslaugomis;

33.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad Sąjungos laisvosios prekybos susitarimuose numatoma mažai prekybos lengvatų ir, visų pirma dėl to, kad Europos eksportuotojai jomis naudojasi mažiau nei šalių partnerių eksportuotojai; prašo Komisijos kuo skubiau nustatyti šio disbalanso priežastis ir jas pašalinti; prašo Komisijos išanalizuoti sudėtingų kilmės taisyklių ir aplinkybės, kaip ekonominės veiklos vykdytojai naudojasi lengvatinio prekybos režimo susitarimais, sąryšį; ragina Komisiją ir valstybes nares greičiau sukurti priemones, kuriomis naudojantis ekonominės veiklos vykdytojai būtų geriau informuojami apie laisvosios prekybos sutarimuose numatytas prekybos lengvatas; mano, kad išsami informacija, įskaitant informaciją mikrolygmeniu, yra reikalinga siekiant tinkamai įvertinti ES laisvosios prekybos susitarimų įgyvendinimą;

34.  mano, kad Komisija turėtų laisvosios prekybos susitarimų nuostatų įgyvendinimui skirti tokį pat dėmesį, kokį ji skiria derybų etape; ragina Komisiją apsvarstyti įgyvendinimo sunkumus su atitinkamais ES prekybos partneriais siekiant rasti sprendimus ir susisteminti keitimąsi informacija šiuo klausimu su Europos veiklos vykdytojais;

35.  ragina Komisiją laikytis įvairiapusiškesnio požiūrio atliekant sektorių analizę ir nurodyti prekybos susitarimų įgyvendinimo padarinius sektoriuose, kurie laikomi jautriais;

36.  teigiamai vertina tai, kad paskelbta, kad bus sukurtos visų prekybos susitarimų įgyvendinimo veiksmų gairės, ir prašo Komisijos jas rengiant įtraukti visus suinteresuotuosius subjektus; ragina Komisiją nustatyti siektinus tikslus ir konkrečius kriterijus, kuriais remiantis būtų galima aiškiai įvertinti padėtį, pvz., susijusią su pažanga šalinant netarifines kliūtis, lengvatų ir tarifinių kvotų taikymu arba su bendradarbiavimu reguliavimo srityje ir pažanga prekybos ir darnaus vystymosi srityje; tikisi, kad įgyvendinimo gairės bus perduotos Parlamentui kartu su oficialiu pranešimu, ir prašo gairių įgyvendinimo ataskaitą įtraukti į metinę ataskaitą dėl laisvosios prekybos susitarimų įgyvendinimo;

37.  primena, kad prekybos susitarimai, įskaitant asociacijos susitarimų prekybos skyrius, negali įsigalioti, kol jų neratifikuoja Parlamentas; mano, kad praktika, kai prieš pradedant laikinai taikyti politiškai svarbius susitarimus sulaukiama Pralamento pritarimo, turi būti taikoma horizontaliai, kaip įsipareigojo Komisijos narė C. Malmström 2014 m. rugsėjo 29 d. vykusio klausymo metu;

MVĮ skirtos konkrečios bendros prekybos politikos nuostatos

38.  prašo Komisiją įvertinti visas MVĮ skirtas priemones siekiant plėtoti bendrą labiau integruotą požiūrį ir sukurti tikrą MVĮ internacionalizavimo strategiją bei taip padėti joms tapti eksportuotojomis; ragina Komisiją propaguoti šį požiūrį tarptautiniuose forumuose; pritaria dalyvavimui veiksmingose MVĮ informavimo kampanijose siekiant padidinti naudojimosi ES laisvosios prekybos susitarimuose numatytomis lengvatomis lygį; pabrėžia daugiakalbystės svarbą teikiant informaciją visų valstybių narių MVĮ; prašo į užsienio rinkas norinčioms patekti MVĮ suteikti didesnę teisinę ir administracinę pagalbą ir tuo tikslu ne tik atnaujinti interneto svetaines, bet ir apsvarstyti galimybę taikyti naujas priemones, pvz., sukurti interneto pokalbių techniniais klausimais svetaines, kuriose galėtų būti teikiama būtiniausia ir lengviau prieinama pagalba; prašo, kad, siekiant padėti MVĮ, Sąjungos delegacijos dalyvautų teikiant informaciją apie eksportą į atitinkamas užsienio rinkas;

39.  apgailestauja, kad Komisijos ataskaitoje dėl laisvosios prekybos susitarimų įgyvendinimo pateikta mažai informacijos apie MVĮ; prašo Komisijos atskirą ataskaitos dalį skirti laisvosios prekybos susitarimų įgyvendinimo poveikiui MVĮ ir MVĮ skirtų specialių nuostatų taikymui;

40.  teigiamai vertina tai, kad į laisvosios prekybos susitarimus, dėl kurių šiuo metu deramasi, įtraukti konkretūs MVĮ skirti skyriai, ir prašo Komisijos toliau stengtis vedant derybas ir į susitarimus, dėl kurių ji veda derybas, ir į teisėkūros pasiūlymus įtraukti MVĮ skirtus skyrius ir nuostatas, kad būtų galima padidinti galimybes mažosioms ir vidutinėms įmonėms dalyvauti prekybos ir investavimo veikloje; primena, kad MVĮ labai svarbu suprasti sudėtingas kilmės taisykles, kai jos bus atnaujintos, lengviau taikomos ir aiškesnės, ir kad reikia derėtis dėl konkrečių MVĮ skirtų nuostatų siekiant užtikrinti joms galimybes patekti į užsienio šalių viešųjų pirkimų rinkas; prašo Komisijos stengtis numatyti MVĮ pritaikytą kilmės taisyklių skaičiuoklę, kuria pasinaudojant būtų suteikiama konkreti galimybė naudotis lengvatomis, taikomomis pagal esamus susitarimus, siekiant padidinti naudojimosi lengvatomis rodiklį;

Galimybių dalyvauti viešųjų pirkimų rinkoje ir geografinių nuorodų apsaugos svarba

41.  primena, kad geografinių nuorodų apsauga yra vienas iš aktyviai ginamų Sąjungos interesų derybose dėl prekybos susitarimų; pabrėžia, kad ataskaitoje dėl laisvosios prekybos susitarimų įgyvendinimo nurodoma, kad kai kurie partneriai nesilaiko nuostatų dėl geografinių nuorodų apsaugos, ir ragina Komisiją nedelsiant imtis veiksmų ir užtikrinti, kad šių nuostatų būtų laikomasi;

42.  primena, kad Sąjungos viešųjų pirkimų rinkos yra pačios atviriausios pasaulyje; yra susirūpinęs, kad kai kurie partneriai nesilaiko ES laisvosios prekybos susitarimų nuostatų dėl patekimo į viešųjų pirkimų rinką ir dėl to nukenčia ES įmonės, ir kad kai kuriose trečiosiose šalyse galimybės patekti į viešųjų pirkimų rinkas yra labai ribotos; prašo Komisijos imtis veiksmų, siekiant užtikrinti didesnes galimybes patekti į trečiųjų šalių viešųjų pirkimų rinkas, ir apsvarstyti galimybę, laikantis Sutarties dėl viešųjų pirkimų taisyklių, nustatyti priemones, kurios būtų taikomos trečiosioms šalims, teikiančioms pirmumo teisę savo įmonėms patekti į viešųjų pirkimų rinkas; ragina Komisiją rinkti ir skelbti įmonių lygmens duomenis apie laisvosios prekybos susitarimuose numatytų viešųjų pirkimų nuostatų taikymą, siekiant geriau suprasti sunkumus, su kuriais susiduria ES įmonės;

43.  prašo Komisijos pateikti daugiau informacijos apie tai, kaip pakito patekimo į viešųjų pirkimų rinkas galimybės per pastaruosius metus, ir atitinkamus statistinius duomenis, taip pat nurodyti konkrečią informaciją apie naudą, kurią suteikė geografinių nuorodų apsauga;

Veiksmingai įgyvendinama prekybos politika padeda propaguoti ir apsaugoti ES vertybes

44.  pabrėžia, kad bendra prekybos politika turi padėti skatinti Sąjungos puoselėjamas vertybes, apibrėžtas ES sutarties 2 straipsnyje, taip pat siekti 21 straipsnyje nustatytų tikslų, t. y. įtvirtinti demokratiją, teisinę valstybę, pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėmis teisėms bei laisvėms, lygybę, pagarbą žmogaus orumui ir aplinkos bei socialinių teisių apsaugą; mano, kad siekiant šių tikslų reikia, kad Komisija imtųsi ryžtingų ir ilgalaikių veiksmų, pabrėžia, kad JT darbotvarkėje iki 2030 m. ir Paryžiaus klimato susitarime pateikiami lyginamieji kriterijai, pagal kuriuos turi būti vertinama, kiek ES prekybos politika padėjo siekti sutartų visuotinų darnaus vystymosi tikslų;

45.  prašo Komisijos vykdyti reguliarią bendrosios lengvatinių muitų tarifų sistemos (BLS) ir, visų pirma, BLS+ stebėseną ir toliau kas dvejus metus teikti ataskaitas; ragina Komisiją intensyviau dirbti su šalimis, naudos pagal šią sistemą gavėjomis, EIVT, Sąjungos delegacijomis, valstybių narių diplomatinėmis atstovybėmis, tarptautinėmis organizacijomis, įmonėmis, socialiniais partneriais ir pilietine visuomene siekiant užtikrinti geresnį informacijos rinkimą ir išplėtoti išsamesnę stebėsenos analizę, kad būtų galima aiškiai įvertinti visų sistemos aspektų įgyvendinimą; pabrėžia, kad BLS veiksmingumas priklauso nuo Komisijos gebėjimo vykdyti stebėseną ir įgyvendinti teisės aktų nuostatas, kai neįgyvendinamos tarptautinės darbo ar aplinkos konvencijos;

46.  primena, kad į naujos kartos susitarimus įtraukiamos nuostatos dėl žmogaus teisių ir darnaus vystymosi skyriai ir kad visas šias nuostatas reikia detaliai įgyvendinti, kad būtų galima užtikrinti ir skatinti pagarbą žmogaus teisėms ir Sąjungos vertybėms ir aukštų socialinių ir aplinkosaugos standartų laikymąsi; atkreipia dėmesį į darnaus vystymosi skyrių vertinimą, pateikiamą Komisijos ataskaitoje dėl laisvosios prekybos susitarimų įgyvendinimo, ir ragina laiku įgyvendinti esamas prekybos ir darnaus vystymosi nuostatas; prašo Komisijos sukurti tikslią ir konkrečią šių skyrių nuostatų įgyvendinimo stebėsenos ir vertinimo metodiką, nes jų vertinimo neįmanoma atlikti remiantis tik kiekybiniais duomenimis; primena, kad tam tikrais atvejais kyla sunkumų įgyvendinant prekybos ir darnaus vystymosi nuostatas, pvz., ES ir Korėjos laisvosios prekybos susitarimo atveju, ir todėl pakartoja savo raginimą visuose prekybos susitarimuose stiprinti prekybos ir darnaus vystymosi skyrių nuostatų vykdymo užtikrinimą ir stebėseną aktyviau įtraukiant pilietinės visuomenės organizacijas, įskaitant socialinius partnerius; apgailestauja dėl to, kad Komisija per anksti užbaigė diskusijas apie tai, kaip būtų galima sustiprinti prekybos susitarimų darnaus vystymosi skyrių nuostatų taikymo užtikrinimą, taip pat svarstymus dėl sankcijomis grindžiamo požiūrio, kaip vienos iš galimybių, taikymo;

47.  atsižvelgdamas į šias aplinkybes primena svarbų vidaus patarėjų grupių vaidmenį; pabrėžia galimą labiau struktūruotų ir skaidresnių santykių su prekybos partnerių vidaus patarėjų grupėms pridėtinę vertę ir pripažįsta, kad šios grupės atlieka svarbų vaidmenį siekiant geriau suprasti vietos reikalavimus ir vietos užmojus; mano, kad vidaus patarėjų grupės atlieka itin svarbų vaidmenį prisidėdamos prie procesų, būtinų geresnei prekybos ir darnaus vystymosi skyrių įgyvendinimo kontrolei ir jų įgyvendinimui užtikrinti;

48.  teigiamai vertina pagalbos prekybai strategijos persvarstymą ir pritaria tikslui didinti besivystančių šalių pajėgumus, kad jos galėtų geriau pasinaudoti ES prekybos susitarimų teikiamomis galimybėmis; taip pat pabrėžia, kad ši strategija turi padėti skatinti sąžiningą ir etišką prekybą ir turėtų būti pagrindinė priemonė, padedanti kovoti su didėjančia nelygybe pasaulyje ir remti ekonomikos vystymąsi ES šalyse partnerėse; ragina Komisiją padėti besivystančioms šalims priimti reikalingas priemones, kad, be kita ko, būtų galima išlaikyti prieigą prie Europos rinkos savo eksportui, taip pat kovoti su klimato kaita;

49.  dar kartą pabrėžia, kad pritaria tam, kad, atsižvelgiant į išimtinę Sąjungos kompetenciją, į visus būsimus prekybos susitarimus būtų įtraukiamos plataus užmojo kovos su korupcija nuostatos; teigiamai vertina tai, kad kovos su korupcija nuostatos yra įtrauktos į šiuo metu vykstančias derybas dėl ES ir Meksikos, ES ir Čilės asociacijos susitarimų modernizavimo; primena, kad laisvosios prekybos susitarimai suteikia daug galimybių stiprinti bendradarbiavimą kovojant su pinigų plovimu, mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu;

50.  palankiai vertina tai, kad Komisijos ataskaitoje dėl prekybos strategijos įgyvendinimo atsižvelgta į lyčių lygybės klausimus; primena tikslą užtikrinti, be kita ko, pasinaudojant pagalbos prekybai strategija, kad moterys galėtų tokiu pat mastu kaip ir vyrai pasinaudoti prekybos teikiama nauda; pabrėžia, kad tam reikia iniciatyvaus Komisijos požiūrio, kurį taikant skatinamas lyčių lygybės aspekto integravimas į ES prekybos politiką, ir prašo Komisijos įtraukti šį aspektą į savo būsimas metines įgyvendinimo ataskaitas;

51.  teigiamai vertina Komisijos įsipareigojimą užtikrinti, kad į prekybos derybas dėl dabar galiojančio Čilės ir ES asociacijos susitarimo modernizavimo pirmą kartą ES būtų įtrauktas konkretus skyrius dėl lyčių ir prekybos; dar kartą ragina Komisiją ir Tarybą skatinti ir remti konkretaus lyčių lygybės skyriaus įtraukimą į ES prekybos ir investicijų susitarimus;

52.  teigiamai vertina tai, kad priimtas Kovos su kankinimu reglamentas, ir pabrėžia, kad svarbu užtikrinti, kad jis būtų tinkamai įgyvendinamas ir kad mūsų prekybos partneriai jo paisytų; pritaria, kad būtų pradėtas kurti pasaulinis Aljansas prieš prekybą kankinimui skirtomis prekėmis;

53.  palankiai vertina tai, kad priimtas Konfliktinių zonų naudingųjų iškasenų reglamentas ((ES) 2017/821), kurio tikslas prisidėti prie atsakingesnio pasaulinės vertės grandinės valdymo; ragina Komisiją, valstybes nares ir kitus suinteresuotuosius subjektus tęsti pasirengimą reglamento įsigaliojimui; ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų veiksmingai parengtos papildomos priemonės ir kad valstybėms narėms ir dalyvaujantiems suinteresuotiesiems subjektams būtų suteikiamos būtinos ekspertinės žinios ir pagalba, ypatingas dėmesys skiriamas MVĮ rėmimui didinant jų gebėjimus įgyvendinti išsamaus patikrinimo reikalavimus, nustatytus reglamente;

54.  pripažįsta, kad tarptautinės prekybos struktūrose plinta integruotos pasaulinės tiekimo grandinės; pakartoja savo raginimą ieškoti būdų plėtoti pasaulinės vertės grandinės skaidrumo ir atskaitomybės strategijas ir taisykles ir pabrėžia, kad bendra prekybos politika turi būti įgyvendinama taip, kad būtų užtikrinamas atsakingas pasaulinės vertės grandinės valdymas; prašo Komisijos skatinti ir padidinti įmonių socialinę atsakomybę vykdant savo prekybos politiką, taip pat imtis tolesnių veiksmų siekiant nustatyti konkrečias taisykles ir praktiką atsižvelgiant į EBPO rekomendacijas daugiašalėms įmonėms, kad būtų galima užtikrinti veiksmingą įmonių socialinės atsakomybės taikymą; dar kartą ragina Komisiją į visus prekybos susitarimus įtraukti įmonių socialinės atsakomybės nuostatas ir veiksmingai stebėti šių nuostatų taikymą vykdant pagerintą ir nepriklausomą prekybos ir darnaus vystymosi skyriaus nuostatų taikymo stebėseną (kaip to prašė Parlamentas) ir į šį procesą įtraukiant ir pilietinę visuomenę; pakartoja, jog pritaria tarptautinėms iniciatyvoms, pavyzdžiui, Bangladešo tvarumo susitarimui, ir ragina Komisiją skirti daugiau dėmesio šios iniciatyvos įgyvendinimui;

55.  ragina Komisiją ir visus tarptautinius veikėjus laikytis naujųjų EBPO išsamaus patikrinimo gairių, skirtų atsakingoms tiekimo grandinėms drabužių ir avalynės sektoriuose;

56.  primena, kad ES prekybos ir vystymosi politika privalo pasaulio mastu prisidėti prie darnaus vystymosi, regioninės integracijos ir besivystančių šalių įtraukimo į regionines ir, galiausiai, pasaulines vertės grandines, pasinaudojant ekonomikos įvairinimui, o tam užtikrinti reikalingos teisingos ir vystymąsi skatinančios pasaulio prekybos taisyklės; ragina Komisiją toliau remti Afrikos žemyno sąžiningos laisvosios prekybos erdvės kūrimą teikiant politinę ir techninę pagalbą;

57.  primena, jog ES yra įsipareigojusi, kad būtų panaikintas nepriimtinas vaikų darbas visame pasaulyje, nes šis įsipareigojimas grindžiamas mūsų vertybėmis, kaip nustatyta ES sutarties 21 straipsnyje; dar kartą ragina Komisiją pateikti pasiūlymą, kuriuo būtų draudžiama importuoti prekes, pagamintas pasinaudojant vaikų darbu ar bet kokios forma priverčiamuoju darbu arba šiuolaikine vergove; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad svarbu, jog šalys, dar neratifikavusios TDO konvencijos Nr. 182 dėl nepriimtino vaikų darbo uždraudimo ir konvencijos Nr. 138 dėl minimalaus įdarbinimo ir darbo amžiaus šalyse, tai padarytų;

58.  atkreipia dėmesį į pažangą, padarytą sudarant ir įgyvendinant ekonominės partnerystės susitarimus (EPS); mano, kad reikia nuodugniai išanalizuoti jų poveikį Afrikos ekonomikai ir jos subsektoriams, atitinkamoms darbo rinkoms ir tarpregioninės prekybos Afrikoje skatinimui; ragina Komisiją paspartinti dialogą vadovaujantis tikros partnerystės principu, kad būtų išspręsti likę klausimai; primena, kad ekonominės partnerystės susitarimai yra asimetriški susitarimai, kuriuose vystymosi ir prekybos aspektams turėtų būti teikiama vienoda reikšmė; atsižvelgdamas į tai, ragina laiku įgyvendinti papildomas priemones ir, be kita, ko paskirstyti Europos plėtros fondo (EPF) išteklius;

59.  be to, teigiamai vertina CARIFORUM ekonominės partnerystės susitarimo įgyvendinimą; pažymi, kad reikia toliau didinti informuotumą siekiant užtikrinti, kad CARICOM šalys galėtų pasinaudoti pagal šį susitarimą sudaromomis galimybėmis; teigiamai vertina tai, kad įsteigtas jungtinis konsultacinis komitetas, tačiau primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų laiku pakviestos būsimos pilietinės visuomenės institucijos;

60.  dar kartą ragina ES ieškoti tinkamų ir veiksmingų sprendimų siekiant nustatyti skaidrią ir veikiančią vadinamojo socialinio ir aplinkos apsaugos atsekamumo ženklinimo sistemą visoje gamybos grandinėje, vadovaujantis PPO sutartimi dėl techninių prekybos kliūčių, ir kartu skatinti panašius veiksmus tarptautiniu lygmeniu;

Prievolė užtikrinti skaidrumą ir galimybę susipažinti su informacija įgyvendinant ES prekybos politiką

61.  atkreipia dėmesį į Komisijos atliktą darbą skaidrumo srityje ir ragina Komisiją vesti derybas kuo skaidriau ir visapusiškai atsižvelgiant į geriausią kitų derybų metu nustatytą praktiką; mano, kad visiško skaidrumo siekis turi tapti vienu iš svarbiausiu Komisijos tikslu; ragina Komisiją ir valstybes nares paskelbti dokumentus, susijusius su derybomis ir susitarimų įgyvendinimu, nepakenkiant Sąjungos derybinei pozicijai;

62.  prašo Komisijos ir valstybių narių sukurti tinkamą strategiją, kaip informuoti apie prekybos politiką ir apie kiekvieną prekybos susitarimą, siekiant suteikti kuo daugiau informacijos ir ją pritaikyti konkretiems suinteresuotiesiems subjektams, kad jie galėtų pasinaudoti susitarimų teikiama nauda; ragina Komisiją ir valstybes nares numatyti ekonominės veiklos vykdytojų informavimo apie sudarytus susitarimus priemones ir nuolat palaikyti dialogą su profesinėmis asociacijomis, įmonėmis ir pilietine visuomene;

63.  teigiamai vertina Tarybos paskelbtus derybų įgaliojimus dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės susitarimo (TPIP), išsamių ekonomikos ir prekybos susitarimų (IEPS), prekybos paslaugomis susitarimo (TISA), susitarimų su Japonija, Tunisu ir Čile, Daugiašalio investicinių ginčų sprendimo teismo konvencijos, taip pat Komisijos paskelbtus derybų įgaliojimų dėl susitarimų su Australija ir Naująja Zelandija ir Daugiašalio investicinių ginčų sprendimo teismo sukūrimo projektus, atsižvelgiant į seniai Parlamento pareikštą prašymą dėl skaidrumo; ragina Tarybą ir valstybes nares paskelbti visus derybų įgaliojimus ir ragina Komisiją paskelbti visų įgaliojimų pradėti būsimas derybas projektus; prašo Tarybos ir Komisijos įtraukti Parlamento pateiktas rekomendacijas į rengiamus ir tvirtinamus derybų įgaliojimus;

64.  pakartoja prašymą, kad į prekybos politikos, įskaitant prekybos ir darnaus vystymosi nuostatas, bet neapsiribojant jomis, stebėseną reikėtų labiau įtraukti valstybes nares, Europos Parlamentą, nacionalinius parlamentus, ekonominės veiklos vykdytojus, pilietinės visuomenės atstovus ir socialinius partnerius; ragina Komisiją paskelbti prekybos susitarimų įgyvendinimui skirtą veiksmų planą ir vadinamosios glaudesnės partnerystės modelį;

65.  prašo Komisijos pagerinti poveikio tyrimų, atliekamų kiekvieno prekybos susitarimo atveju, kokybę ir į juos įtraukti sektorių ir geografinę analizę; pabrėžia, kad labai svarbu kuo geriau ir atitinkamu laiku pateikti prekybos susitarimų ex ante ir ex post poveikio tyrimuose pateiktą informaciją;

66.  teigiamai vertina pranešimą, kad bus sukurta prekybos politikos stebėsenos konsultacinė grupė; pabrėžia, kad svarbu kuo greičiau skaidriai, viešai ir įtraukiai sukurti šį naują organą; prašo Komisijos reguliariai skelbti konsultacinės grupės posėdžių ir darbo dokumentus; taip pat ragina Komisiją nustatyti procesus siekiant užtikrinti, kad būtų tinkamai reaguojama į konsultacinės grupės iškeltus klausimus;

o
o   o

67.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, nacionaliniams parlamentams, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui.

(1) OL C 101, 2018 3 16, p. 30. (2) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0439. (3) OL C 101, 2018 3 16, p. 19. (4) OL C 35, 2018 1 31, p. 21. (5) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0330. (6) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0437. (7) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0488. (8) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0090. (9) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0369. (10) OL C 99 E, 2012 4 3, p. 31. (11) OL C 99 E, 2012 4 3, p. 94. (12) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0225.