2018 m. gegužės 31 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl kalinamų dvigubą ES ir Irano pilietybę turinčių asmenų padėties Irane (2018/2717(RSP))

P8_TA(2018)0231 RC-B8-0254/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Irano, ypač į 2016 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl ES strategijos Irano atžvilgiu po susitarimo dėl branduolinės programos(1), 2014 m. balandžio 3 d. rezoliuciją dėl ES strategijos Irano klausimu(2), 2011 m. lapkričio 17 d. rezoliuciją dėl paskutinių žmogaus teisių pažeidimo atvejų Irane(3) ir 2011 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl ES požiūrio Irano klausimu(4),

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl ES metinių pranešimų dėl žmogaus teisių,

–  atsižvelgdamas į ES gaires dėl mirties bausmės, kovos su kankinimu, saviraiškos laisvės ir žmogaus teisių gynėjų,

–  atsižvelgdamas į naują ES strateginę programą ir veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje, kuriais siekiama žmogaus teisių apsaugą ir stebėseną padaryti visų ES politikos sričių pagrindiniu aspektu,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 12 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2018/568(5), kuriuo vieniems metams iki 2019 m. balandžio 13 d. pratęsiamas ribojamųjų priemonių, susijusių su sunkiais žmogaus teisių pažeidimais Irane, taikymas,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 16 d. Teherane paskelbtą bendrą Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Federicos Mogherini ir Irano Islamo Respublikos užsienio reikalų ministro Javado Zarifo pareiškimą, kuriame buvo sutarta pradėti dialogą žmogaus teisių klausimais ir surengti ES ir Irano mainų vizitus žmogaus teisių klausimais,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 23 d. JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro metinę ataskaitą ir vyriausiojo komisaro ir JT generalinio sekretoriaus pranešimus apie žmogaus teisių padėtį Irano Islamo Respublikoje,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, kurio šalis yra Irakas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi Irano kalėjimuose yra kalinami keli dvigubą ES ir Irano pilietybę turintys asmenys, įskaitant Švedijos ir Irano pilietybę turintį mokslininką Ahmadrezą Djalalį, kuris buvo apkaltintas šnipinėjimu ir nesąžiningame teisme nuteistas mirties bausme, jam neleidžiama susitikti su advokatu ir neteikiama būtina medicininė priežiūra artėjant neišvengiamai mirties bausmei ir jam kenčiant nuo prastos sveikatos būklės;

B.  kadangi Austrijos ir Irano pilietis Kamran Ghaderi, lankydamasis Irane verslo reikalais, buvo suimtas ir nuteistas 10 metų kalėti po to, kai kaltintojai pasinaudojo prievarta išgautą prisipažinimą; kadangi taip pat Irane kalinamam Jungtinės Karalystės ir Irano piliečiui Nazaninui Zaghari-Ratcliffe, dirbusiam labdaros organizacijoje, buvo diagnozuota pažengusi depresija; kadangi Jungtinės Karalystės ir Irano pilietis mokslininkas Abbas Edalat buvo suimtas 2018 m. balandžio mėn. ir dar nebuvo paskelbta, kuo jis yra kaltinamas;

C.  kadangi, be nuolatinių dvigubą ES ir Irano pilietybę turinčių asmenų suėmimų, šie piliečiai yra ilgai laikomi vienutėse ir tardomi, nevykdomas tinkamas procesas, su jais neleidžiama susitikti konsulatų atstovams arba JT ar humanitarinių organizacijų darbuotojams, vykdomi uždari teismai, kuriuose suimtasis turi ribotas galimybes gauti advokato pagalbą, nuteisiama ilgiems kalėjimo metams remiantis miglotais arba tiksliai neapibrėžtais kaltinimais pažeidus nacionalinį saugumą ir šnipinėjus ir vykdomos kalinamų asmenų šmeižto kampanijos;

D.  kadangi Iranas, kuris yra pasirašęs Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą (TPPTP), turėtų vadovaudamasis savo įsipareigojimais gerbti minties, sąžinės ir religijos laisvę, taip pat saviraiškos, asociacijų bei taikių susirinkimų laisvę;

E.  kadangi Iranas ir toliau kalina pilietinės visuomenės aktyvistus, žmogaus teisių gynėjus, aplinkos apsaugos aktyvistus ir politinius veikėjus ir pastaruoju metu ėmė dar daugiau jų suiminėti; kadangi žmogaus teisių gynėjai, žurnalistai ir politiniai veikėjai toliau aktyviai persekiojami dėl jų taikios veiklos;

F.  kadangi Irane kalinamiems dvigubą pilietybę turintiems asmenims ne visada suteikiama galimybė gauti advokato pagalbą ir būti sąžiningai teisiamiems; kadangi faktiškai Iranas dvigubą pilietybę turinčius asmenis traktuoja tik kaip Irano piliečius ir dėl šios priežasties šalyje kalinami asmenys negali kreiptis pagalbos į užsienio ambasadas ir prašyti konsulinės apsaugos;

G.  kadangi keli politiniai kaliniai ir asmenys, apkaltinti nacionalinio saugumo pažeidimu, kalinimo metu negalėjo gauti tinkamos medicininės priežiūros ir patyrė sunkių padarinių;

1.  smerkia nuolatinę dvigubą ES ir Irano pilietybę turinčių asmenų įkalinimo praktiką, kurią vykdo Irano valdžios institucijos, rengdamos nesąžiningus teismus; ragina nedelsiant ir besąlygiškai juos paleisti arba persvarstyti jų bylas laikantis tarptautinių normų, o už jų teisių pažeidimus atsakingus pareigūnus patraukti atsakomybėn;

2.  reiškia didelį susirūpinimą dėl dvigubą ES ir Irano pilietybę turinčių asmenų suėmimų neturint prima facie įrodymų dėl įvykdyto nusikaltimo, jiems atvykus į Iraną; pabrėžia, kad šie suėmimai trukdo žmonių tarpusavio bendravimo galimybėms;

3.  apgailestauja dėl to, kad dvigubą ES ir Irano pilietybę turintys piliečiai Irano kalėjimuose kalinami blogomis sąlygomis ir kad jie dažnai kankinimais ir nežmonišku elgesiu verčiami prisipažinti;

4.  ragina Irano valdžios institucijas užtikrinti A. Djalaliui visapusišką galimybę naudotis savo advokato pagalba ir gauti medicinos pagalbą, jei jis jos paprašytų; ragina Irano valdžios institucijas panaikinti jo mirties nuosprendį ir nedelsiant jį paleisti, kaip reikalauja tarptautinė bendruomenė;

5.  ragina Irano valdžios institucijas užtikrinti, kad būtų persvarstyta Kamrano Ghaderi byla siekiant užtikrinti jo teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, nedelsiant paleisti Nazaniną Zaghari-Ratcliffe, kuris jau gali būti paleistas anksčiau laiko, ir skubiai paskelbti, kuo yra kaltinamas Abbas Edalat;

6.  ragina Irano valdžios institucijas gerbti kaltinamųjų pagrindinę teisę turėti pasirinktą advokatą ir teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, kadangi Iranas yra prisiėmęs įsipareigojimus, nustatytus Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje;

7.  atsižvelgdamas į patikimus pranešimus, smerkia kankinimus ir kitokį žiaurų elgesį, ypač per tardymus, ir ragina Irano valdžios institucijas gerbti kalinių žmogaus orumą; smerkia žiaurias ir nežmoniškas kalinimo sąlygas ir ragina Iraną užtikrinti, kad visi kaliniai gautų deramą medicininę priežiūrą;

8.  ragina teismus gerbti teisingo bylos nagrinėjimo ir tinkamo proceso principus ir suteikti įtariamiesiems galimybę turėti advokatą, būti lankomiems konsulatų pareigūnų ir JT bei humanitarinių organizacijų darbuotojų, taip pat gauti reikiamą gydymą ir sveikatos priežiūros paslaugas, vadovaujantis Irano prisiimtais tarptautiniais įsipareigojimais; ragina Iraną imtis reikiamų veiksmų siekiant persvarstyti įstatymus, kad būtų užtikrintas teisingas bylų nagrinėjimas ir galimybė naudotis advokato pagalba tyrimo etapu ir būtų nutraukta kankinant prievarta išgaunamų prisipažinimų praktika;

9.  ragina Europos išorės veiksmų tarnybą ir Komisiją suformuoti vidaus darbo grupę, kuri būtų atsakinga už pagalbą ES piliečiams, kuriems trečiosiose šalyse gresia mirties bausmė arba akivaizdžiai neteisingas bylos nagrinėjimas, siekiant sustiprinti jiems nacionalinių konsulatų ar diplomatinių tarnybų teikiamą paramą;

10.  ragina Irano valdžios institucijas bendradarbiauti su ES valstybių narių ambasadomis Teherane siekiant sudaryti dvigubą ES ir Irano pilietybę turinčių asmenų, kalinamų Irano kalėjimuose, sąrašą ir atidžiai stebėti kiekvieną atvejį, kadangi piliečių saugumas ir jų pagrindinių teisių apsauga yra svarbiausias ES uždavinys;

11.  ragina paleisti visus Irane kalinamus žmogaus teisių gynėjus ir nutraukti visus jų bauginimo veiksmus;

12.  teigiamai vertina, kad buvo ženkliai pakelta apkaltinamų nuosprendžių už su narkotinėmis medžiagomis susijusius nusikaltimus, už kuriuos baudžiama mirties bausmė, kartelė – tai pirmas žingsnis siekiant vykdyti mirties bausmės moratoriumą Irane;

13.  ragina Iraną aktyviau dalyvauti tarptautiniuose žmogaus teisių mechanizmuose bendradarbiaujant su specialiaisiais pranešėjais ir specialiaisiais mechanizmais, be kita ko, patvirtinant įgaliotųjų asmenų prašymus leisti atvykti į šalį; ragina Irano valdžios institucijas visų pirma užtikrinti, kad būsimam JT specialiajam pranešėjui žmogaus teisių padėties Irane klausimais būtų leista atvykti į šalį;

14.  remia diskusijas žmogaus teisių klausimais, vykstančias plėtojant ES ir Irano aukšto lygio dialogą, kuris buvo pradėtas sudarius Bendrą visapusišką veiksmų planą; pabrėžia, kad ES turėtų toliau ryžtingai kelti žmogaus teisių klausimus Iranui dvišaliuose ir daugiašaliuose forumuose;

15.  pakartoja, kad Iranas dalyvauja dialoge žmogaus teisių klausimais, ir teigiamai vertina Irano valdžios institucijų atvirumą plėtojant šį dialogą;

16.  ragina vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją kelti valdžios institucijoms sąlygų kalėjimuose ir žmogaus teisių pažeidimų klausimus ir ypač klausimus, susijusius su Irane kalinamų dvigubą ES ir Irano pilietybę turinčių asmenų atvejais, kad daugiau nebebūtų žiauriai ir nežmoniškai elgiamasi Irano kalėjimuose; ragina vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją ir valstybes nares kelti Irano valdžios institucijoms žmogaus teisių klausimus, be kita ko, susijusius su politinių kalinių ir žmogaus teisių gynėjų padėtimi ir saviraiškos ir asociacijų laisve;

17.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui ir Irano vyriausybei ir parlamentui.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0402. (2) OL C 408, 2017 11 30, p. 39. (3) OL C 153 E, 2013 5 31, p. 157. (4) OL C 199 E, 2012 7 7, p. 163. (5) OL L 95, 2018 4 13, p. 14.

2018 m. gegužės 31 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl moterų teisių gynėjų padėties Saudo Arabijoje (2018/2712(RSP))

P8_TA(2018)0232 RC-B8-0259/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Saudo Arabijos, ypač į 2014 m. kovo 11 d. rezoliuciją dėl Saudo Arabijos, jos santykių su ES ir jos vaidmens Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje(1), 2015 m. vasario 12 d. rezoliuciją dėl Raifo Badawi atvejo(2) ir 2015 m. spalio 8 d. rezoliuciją dėl Ali Mohammedo al-Nimro atvejo(3),

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2015 m. Sacharovo premija už minties laisvę paskirta Saudo Arabijos tinklaraštininkui Raifui Badawi,

–  atsižvelgdamas į JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro atstovo spaudai 2018 m. gegužės 29 d. pareiškimą dėl pastarojo meto suėmimų Saudo Arabijoje, įskaitant savavališką Al-Rashidų dinastijos princo Nawafo Talalo Rasheedo, neseniai mirusio poeto Nawafo Talalo bin Abdulo Azizo Al-Rashido sūnaus, sulaikymą ir dingimą neužtikrinus tinkamo proceso,

–  atsižvelgdamas į Saudo Arabijos valstybės saugumo vadovybės 2018 m. gegužės 18 d. pareiškimą dėl septynių įtariamųjų suėmimo,

–  atsižvelgdamas į naujus teisės aktų dėl priekabiavimo paskelbimo neteisėtu projektus, kuriems 2018 m. gegužės 28 d. pritarė Saudo Arabijos Patariamoji taryba (Šura),

–  atsižvelgdamas į sankcijų, kurias Saudo Arabija ir kitos šalys paskelbė Katarui, poveikį žmogaus teisėms nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis ir į Persijos įlankos krizės poveikio žmogaus teisėms ataskaitą, kurią 2017 m. gruodžio mėn. paskelbė Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras,

–  atsižvelgdamas į tai, kad Saudo Arabija yra JT žmogaus teisių tarybos ir JT Moterų padėties komisijos narė, ir į tai, kad 2019 m. sausio mėn. prasidės jos narystė šios komisijos vykdomojoje taryboje,

–  atsižvelgdamas į Komisijos nario Christoso Stylianideso kalbą, kurią Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai vardu jis pasakė per 2017 m. liepos 4 d. vykusią Europos Parlamento diskusiją dėl Saudo Arabijos išrinkimo JT Moterų padėties komisijos nare,

–  atsižvelgdamas į JT Visų formų diskriminacijos prieš moteris panaikinimo komiteto 2018 m. kovo 9 d. baigiamąsias išvadas dėl sujungtų trečiosios ir ketvirtosios periodinių ataskaitų dėl Saudo Arabijos(4),

–  atsižvelgdamas į bendrą organizacijos ALQST, Persijos įlankos žmogaus teisių centro (GCHR) ir Tarptautinės žmogaus teisių federacijos (FIDH) 2018 m. kovo 7 d. pareiškimą 69-osios JT Visų formų diskriminacijos prieš moteris panaikinimo komiteto sesijos metu,

–  atsižvelgdamas į JT Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims,

–  atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į ES gaires dėl žmogaus teisių gynėjų,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi 2018 m. gegužės 15 d. Saudo Arabijos valdžios pareigūnai suėmė septynias moteris (Loujain al-Hathloul, Aishą al-Maną, Madehą al-Ajroush, Eman al-Nafjan, Azizą al-Youssef, Hessah al-Sheikh, Walaa al-Shubbar) ir keturis vyrus (Ibrahimą Fahadą Al-Nafjaną, Ibrahimą al-Modeimighą, Mohammedą al-Rabiahą ir Abdulazizą al-Meshaalą) už aktyvią veiklą moterų teisių srityje; kadangi nuo tada suimtieji žmogaus teisių gynėjai kaltinami užsienio subjektų veiklos rėmimu, asmenų, užimančių svarbias vyriausybines pareigas, verbavimu ir užsienio subjektų aprūpinimu pinigais siekiant destabilizuoti Karalystę; kadangi šiuos aktyvistus išgarsino jų kampanijos prieš draudimą moterims vairuoti ir už vyrų globos sistemos panaikinimą; kadangi jie buvo suimti rengiantis panaikinti draudimą moterims vairuoti 2018 m. birželio 24 d.;

B.  kadangi, kaip pranešama, Madeha al-Ajroush, Walaa al-Shubbar, Aisha al-Mana ir Hessah al-Sheikh 2018 m. gegužės 24 d. buvo išlaisvintos;

C.  kadangi ypač didelį susirūpinimą kelia Loujain al-Hathloul atvejis, nes 2018 m. kovo mėn. ji prieš savo valią buvo perkelta iš Abu Dabio į Saudo Arabiją po dalyvavimo Saudo Arabijos vertinimo sesijoje JT Visų formų diskriminacijos prieš moteris panaikinimo komitete; kadangi iki neseniai įvykusio jos suėmimo jai buvo uždrausta keliauti, o šiuo metu, kaip pranešama, ji kartu su kitais aktyvistais laikomi be teisės susirašinėti;

D.  kadangi, nepaisant pastarojo meto vyriausybės reformų, kuriomis siekiama sustiprinti moterų teises užimtumo sektoriuje, Saudo Arabijoje moterims taikomi vieni griežčiausių apribojimų; kadangi Saudo Arabijos politinė ir socialinė sistema tebėra nedemokratinė ir diskriminacinė, pagal ją moterys laikomos antrarūšėmis pilietėmis, neleidžiama jokia religijos ir tikėjimo laisvė, smarkiai diskriminuojami darbuotojai iš užsienio, kurių šalyje labai daug, ir be gailesčio malšinami visi protesto balsai;

E.  kadangi bylos tyrimas ir su ja susijęs darbas tebevyksta, o informacijos apie suėmimus gauti sunku, nes Saudo Arabijos valdžios institucijos ją skelbia labai ribotai;

F.  kadangi 2018 m. gegužės 25 d. Saudo Arabijos valdžios pareigūnai suėmė žymų žmogaus teisių gynėją Mohammedą al-Bajadi, vieną iš uždraustos Saudo Arabijos pilietinių ir politinių teisių asociacijos įkūrėjų ir narių, kuris smurtu apkaltino saugumo pajėgas;

G.  kadangi praėjus vos keletui dienų po žmogaus teisių gynėjų suėmimų valdžiai lojalios žiniasklaidos priemonės ir socialinės žiniasklaidos platformos ėmėsi įnirtingos šmeižto kampanijos prieš juos ir pasmerkė juos kaip išdavikus, kurie kelia grėsmę valstybės saugumui; kadangi, ekspertų įsitikinimu, sprendžiant iš šmeižto kampanijų, šiuo metu vykdomų prieš žmogaus teisių gynėjus, jiems ketinama skirti labai griežtas bausmes;

H.  kadangi Saudo Arabijos visuomenė keičiasi pamažu, bet nuolat ir kadangi Saudo Arabijos valdžios institucijos priėmė ne vieną priemonę, kad moterys deramai būtų labiau pripažįstamos lygiateisėmis pilietėmis, pvz., joms buvo suteikta teisė balsuoti per savivaldybės rinkimus, sudaryta galimybė kreiptis į Patariamąją tarybą (Šurą) ir Nacionalinę žmogaus teisių tarybą, panaikintas draudimas moterims vairuoti ir joms leista lankytis viešuose sporto renginiuose;

I.  kadangi reformų darbotvarkė „Vizija iki 2030 m.“, pagal kurią numatyta ekonominė ir socialinė šalies pertvarka, pagrįsta moterų įgalėjimu, turėtų būti reali galimybė Saudo Arabijos moterims užsitikrinti savo teisinę emancipaciją, nes ji absoliučiai būtina norint visapusiškai naudotis savo teisėmis, numatytomis Konvencijoje dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims; kadangi, nežiūrint į tai, atrodo, kad pastarojo meto moterų teisių aktyvistų suėmimų banga prieštarauja šiam siekiui ir gali nukreipti dėmesį nuo reformų darbotvarkės;

J.  kadangi Saudo Arabijos sosto įpėdinis Princas Mohammad bin Salman Al Saud siūlė retorinę paramą moterų teisių reformoms – visų pirma savo kelionės Europoje ir JAV metu – tačiau iki šiol šios reformos buvo ribotos, o vyrų globos sistema – didžiausia kliūtis užtikrinti moterų teises – didžiąja dalimi tebėra nepaliesta; maža to, kadangi su jo žinia buvo vykdomas plataus masto susidorojimas su garsiais aktyvistais, teisininkais ir žmogaus teisių gynėjais, kuris suintensyvėjo jam pradėjus stiprinti šalies saugumo institucijų kontrolę;

K.  kadangi Saudo Arabijoje galioja ne vienas diskriminacinis įstatymas, visų pirma teisinės nuostatos, susijusios su asmens statusu, darbuotojų migrančių padėtimi, Civilinės būklės kodeksu, Darbo kodeksu, Pilietybės aktu ir vyrų globos sistema, pagal kurią moters naudojimasis dauguma savo teisių, numatytų Konvencijoje dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims, priklauso nuo vyro leidimo;

L.  kadangi Saudo Arabijoje veikia energinga žmogaus teisių gynėjų interneto bendruomenė, o socialinio tinklo „Twitter“ naudotojų skaičius – didžiausias Artimuosiuose Rytuose; kadangi organizacija „Žurnalistai be sienų“, atsižvelgdama į Saudo Arabijos žiniasklaidos ir interneto cenzūrą bei valdžios ar religijos kritikų baudimą, yra įtraukusi Saudo Arabiją į vadinamųjų interneto priešų sąrašą; kadangi saviraiškos laisvė, taip pat spaudos ir žiniasklaidos laisvė tiek internete, tiek už jo ribų yra gyvybiškai svarbios demokratizacijos ir reformų prielaidos ir katalizatoriai bei esminės valdžios kontrolės priemonės; kadangi 2015 m. Sacharovo premijos laureatas Raif Badawi iki šiol yra įkalintas vien už tai, kad taikiai reiškė savo nuomonę;

M.  kadangi 2015 m. Saudo Arabijos įvertinimas JT žmogaus socialinės raidos indekse siekė 0,847 ir ji buvo 38-ta iš 188 šalių ir teritorijų; kadangi Saudo Arabijos įvertinimas JT lyčių lygybės indekse 2015 m. siekė 0,257 ir ji buvo 50-ta iš 159 šalių; kadangi 2017 m. Pasaulio lyčių nelygybės ataskaitoje, kurią skelbia Pasaulio ekonomikos forumas, Saudo Arabija buvo 138-ta iš 144 šalių;

N.  kadangi, pasak JT Visų formų diskriminacijos prieš moteris panaikinimo komiteto, Saudo Arabijos bendro pobūdžio abejonės dėl Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims nesuderinamos su konvencijos tikslu ir paskirtimi, o, remiantis jo 28 straipsniu – neleistinos; kadangi Saudo Arabija pasižadėjo laikytis aukščiausių standartų propaguojant ir saugant žmogaus teises, kai 2013 m. buvo patenkina jos paraiška dėl narystės JT Žmogaus teisių taryboje;

1.  ragina Saudo Arabijos valdžios institucijas nutraukti visų formų bauginimą, įskaitant teismų lygmeniu, nukreiptą prieš Eman al-Nafjan, Azizą al-Youssef, Loujain al-Hathloul, Aishą al-Maną, Madehą al-Ajroush, Hessah al-Sheikh, Walaa al-Shubbar, Mohammedą al-Rabiahą ir Ibrahimą al-Modeimighą ir visus kitus šalies žmogaus teisių gynėjus, kad jie galėtų atlikti savo darbą nepatirdami nepagrįstų kliūčių ir nebijodami atsakomųjų veiksmų;

2.  smerkia prieš žmogaus teisių gynėjus, įskaitant moterų teisių gynėjus, vykdomas represijas Saudo Arabijoje, dėl kurių abejojama šalies reformų proceso patikimumu; ragina Saudo Arabijos vyriausybę nedelsiant ir besąlygiškai paleisti visus žmogaus teisių gynėjus ir kitus sąžinės kalinius, kurie buvo sulaikyti ir nuteisti vien dėl to, kad naudojosi savo teise į saviraiškos laisvę ir vykdė taikią žmogaus teisių veiklą; smerkia nuolatinę ir sisteminę moterų ir mergaičių diskriminaciją Saudo Arabijoje;

3.  reiškia pagarbą Saudo Arabijos moterims ir moterų teisių gynėjams, kurie siekia panaikinti bet kokį nesąžiningą ir diskriminuojantį elgesį, ir tiems asmenims, kurie gynė žmogaus teises, nepaisydami jiems iškylančių sunkumų;

4.  teigiamai vertina tai, kad pagal darbotvarkę „Vizija iki 2030 m.“ karalystėje numatyta panaikinti moterims taikomą draudimą vairuoti;

5.  pabrėžia, kad visiems sulaikytiems asmenims, įskaitant žmogaus teisių gynėjus, kol jie kalinami, turi būti taikomos Bet kokia forma sulaikytų ar įkalintų visų asmenų apsaugos principų sąvade, kuris patvirtintas 1988 m. gruodžio 9 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucija Nr. 43/173, numatytos sąlygos;

6.  pažymi, kad tarptautinės automobilių įmonės, visų pirma įsisteigusios ES, jau pradėjo į lyčių lygybę orientuotą reklamos veiklą, nors draudimas moterims vairuoti dar nepanaikintas;

7.  reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad Saudo Arabijoje plačiai paplitęs smurtas dėl lyties, apie kurio atvejus dažniausiai nepranešama ir jie nenurodomi dokumentuose, taip pat toks smurtas pagrindžiamas tuo, kad vyrai turi disciplinuoti jų globojamas moteris; primygtinai ragina Saudo Arabijos valdžios institucijas priimti išsamius teisės aktus, kuriais būtų konkrečiai apibrėžiamas ir kriminalizuojamas visų formų prieš moteris nukreiptas smurtas dėl lyties, ypač prievartavimas, įskaitant vedybinį prievartavimą, seksualinis išpuolis ir seksualinis priekabiavimas ir panaikinti visas kliūtis moterims pasinaudoti teise kreiptis į teismą;

8.  yra sunerimęs dėl to, kad veikia vyrų globos sistema, pagal kurią vis dar reikia gauti vyro globėjo leidimą įvairiose srityse, be kita ko, keliaujant į užsienį, naudojantis sveikatos priežiūros paslaugomis, renkantis gyvenamąją vietą, tuokiantis, teikiant skundus teisingumo sistemoje, išvykstant iš valstybinių smurtą patyrusių moterų prieglaudų ar sulaikymo centrų; pabrėžia, kad ši sistema rodo, jog šalyje įsigalėjusi giliai įsišaknijusi patriarchalinė sistema;

9.  ragina Saudo Arabijos valdžios institucijas persvarstyti 2015 m. gruodžio mėn. Asociacijų ir fondų įstatymą, siekiant leisti aktyvistėms burtis į organizacijas ir veikti laisvai bei nepriklausomai, be nederamo valdžios institucijų kišimosi; tai pat primygtinai ragina persvarstyti Kovos su terorizmu įstatymą, Kovos su kibernetiniais nusikaltimais įstatymą bei Spaudos ir leidybos įstatymą, kurie nuolat naudojami siekiant patraukti baudžiamojon atsakomybėn žmogaus teisių gynėjus, ir persvarstyti visas teisinėje sistemoje įtvirtintas diskriminacines nuostatas;

10.  ragina Saudo Arabijos valdžios institucijas ratifikuoti Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, atsisakyti išlygų dėl Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims (CEDAW) ir ratifikuoti pastarosios konvencijos fakultatyvų protokolą, kad Saudo Arabijos moterys galėtų visapusiškai naudotis konvencijoje įtvirtintomis teisėmis, taip pat panaikinti vaikų santuokas, priverstines santuokas ir privalomas moterų aprangos taisykles; primygtinai ragina Saudo Arabiją įteikti nuolatinį kvietimą visiems JT žmogaus teisių tarybos įgaliotiesiems ekspertams apsilankyti šalyje;

11.  ragina Saudo Arabijos valdžios institucijas sudaryti sąlygas nepriklausomai spaudai ir žiniasklaidai ir visiems Saudo Arabijos gyventojams užtikrinti saviraiškos, asociacijų ir taikių susirinkimų laisvę; smerkia represijas prieš taikiose demonstracijose dalyvaujančius žmogaus teisių gynėjus ir protestuotojus; pabrėžia, kad taikios kampanijos pasisakant už pagrindines juridines teises arba kritinės pastabos naudojantis socialiniais tinklais yra būtinos teisės išraiškos; primygtinai ragina Saudo Arabijos valdžios institucijas panaikinti apribojimus, taikomus žmogaus teisių gynėjams, pagal kuriuos jiems draudžiama pasisakyti socialiniuose tinkluose arba kalbėtis su tarptautinės žiniasklaidos atstovais;

12.  primena, kad Saudo Arabija buvo išrinkta į JT Moterų padėties komisiją pritariant kai kurioms ES valstybėms narėms;

13.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę, Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) ir valstybes nares užtikrinti visapusišką ES gairių dėl žmogaus teisių gynėjų įgyvendinimą, išplėsti žmogaus teisių gynėjų apsaugą ir remti juos, o ypač – žmogaus teisių gynėjas;

14.  ragina ES kitoje JT žmogaus teisių tarybos sesijoje pateikti rezoliuciją dėl žmogaus teisių gynėjų padėties Saudo Arabijoje; ragina ES kitoje Žmogaus teisių tarybos sesijoje ir Moterų padėties komisijoje kelti klausimą dėl valstybių, kuriose žmogaus teisių padėtis nėra gera, taip pat atsižvelgiant į pagarbą moterų teisėms ir lyčių lygybei, narystės; ragina ES pasiūlyti, kad JT žmogaus teisių taryba paskirtų specialųjį pranešėją žmogaus teisių klausimais Saudo Arabijoje;

15.  ragina ES į metinio ES ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos aukščiausiojo lygio susitikimo darbotvarkę, taip pat į kitus dvišalius ir daugiašalius forumus įtraukti nuolatinį punktą – diskusiją dėl žmogaus teisių, ypač dėl moterų žmogaus teisių gynėjų padėties; ragina Tarybą apsvarstyti galimybę taikyti tikslines priemones asmenims, kurie atsakingi už sunkius žmogaus teisių pažeidimus; pažymi, kad Chaillot premijos už žmogaus teisių propagavimą Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos regione skyrimo taisyklėse numatoma, kad paraiškas gali teikti tik tie asmenys, kurie yra teisiškai įregistruoti ir veikia konstruktyviai bendradarbiaudami su valdžios institucijomis;

16.  ragina EIVT ir Komisiją aktyviai remti pilietinės visuomenės grupes ir asmenis, kurie gina žmogaus teises Saudo Arabijoje, be kita ko, rengiant apsilankymus kalėjimuose, stebint teismo procesus ir teikiant viešus pareiškimus;

17.  primygtinai ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę, EIVT ir valstybes nares toliau vykdyti dialogą su Saudo Arabija žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių klausimais, taip pat dėl šalies susirūpinimą keliančio vaidmens regione; pareiškia, kad yra pasirengęs vykdyti konstruktyvų ir atvirą dialogą su Saudo Arabijos valdžios institucijomis, įskaitant parlamento narius, jų tarptautinių įsipareigojimų žmogaus teisių srityje klausimu; ragina keistis ekspertinėmis žiniomis teisingumo ir teisės klausimais, kad Saudo Arabijoje būtų sustiprinta individualių teisių apsauga;

18.  ragina Saudo Arabijos valdžios institucijas nutraukti tolesnį Raifo Badawi plakimą bei nedelsiant ir besąlygiškai paleisti jį, nes jis laikomas sąžinės kaliniu, sulaikytu ir nuteistu vien už tai, kad naudojosi savo teise į saviraiškos laisvę; ragina ES toliau kelti jo atvejo klausimą kiekviename aukšto lygio susitikime;

19.  ragina Saudo Arabijos valdžios institucijas nedelsiant paskelbti moratoriumą dėl mirties bausmės taikymo, kuris būtų žingsnis siekiant visiško jos panaikinimo; ragina peržiūrėti visus mirties nuosprendžius siekiant užtikrinti, kad šie teismo procesai vyko laikantis tarptautinių standartų;

20.  ragina Saudo Arabijos valdžios institucijas nutraukti neapykantos kurstymą, nukreiptą prieš religines mažumas, taip pat visus kitus asmenis ir grupes, kurių žmogaus teises pažeidžia Saudo Arabija, įskaitant užsienio piliečius iš kitų regionų šalių, ir nutraukti jų diskriminaciją;

21.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Europos išorės veiksmų tarnybai, JT generaliniam sekretoriui, JT vyriausiajam žmogaus teisių komisarui, Moterų padėties komisijai, JT žmogaus teisių tarybai, Jo Didenybei Karaliui Salmanui bin Abdulazizui Al Saudui ir Princui Mohammadui bin Salmanui Al Saudui, Saudo Arabijos Karalystės vyriausybei ir Saudo Arabijos Karalystės Nacionalinio dialogo centro generaliniam sekretoriui.

(1) OL C 378, 2017 11 9, p. 64. (2) OL C 310, 2016 8 25, p. 29. (3) OL C 349, 2017 10 17, p. 34. (4) CEDAW/C/SAU/CO/3-4.

2018 m. gegužės 31 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Sudano, ypač dėl Nouros Hussein Hammad padėties (2018/2713(RSP))

P8_TA(2018)0233 RC-B8-0265/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Sudano,

–  atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, prie kurio Sudano Respublika prisijungė 1986 m.,

–  atsižvelgdamas į JT vaiko teisių konvenciją, prie kurios Sudanas prisijungė 1990 m.,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į JT Generalinės Asamblėjos 2016 m. gruodžio 19 d. rezoliuciją dėl vaikų santuokų, ankstyvų ir priverstinių santuokų,

–  atsižvelgdamas į Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims, kurią JT Generalinė Asamblėja priėmė 1979 m., ir į 1993 m. priimtą JT deklaraciją dėl smurto prieš moteris panaikinimo,

–  atsižvelgdamas į ES pateiktą ir 2008, 2010, 2012, 2014 ir 2016 m. dar kartą patvirtintą 2007 m. gruodžio 18 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 62/149, kurioje raginama paskelbti mirties bausmės vykdymo moratoriumą,

–  atsižvelgdamas į 1981 m. priimtą Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartijos pirmąjį protokolą dėl moterų teisių Afrikoje,

–  atsižvelgdamas į Afrikos vaiko teisių ir gerovės chartijos, kuri įsigaliojo 1999 m. lapkričio 29 d., 16 ir 21 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 17 d. Afrikos ekspertų komiteto vaiko teisių ir gerovės klausimais Sudano Respublikai išsiųstą skubų skundą dėl Nouros Hussein Hammad bylos,

–  atsižvelgdamas į Sudano 2005 m. Konstituciją,

–  atsižvelgdamas į Kotonu susitarimo, kurį Sudano vyriausybė pasirašė 2005 m., 96 straipsnį (nuostata dėl žmogaus teisių),

–  atsižvelgdamas į Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m.,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi Nouros Hussein Hammad šeima privertė ją ištekėti už Abdulrahmano Hammado, kai jai buvo 16 metų; kadangi Noura nurodė, kad pirmiausia ją išprievartavo jos vyras, padedant jo šeimos nariams; kadangi, remiantis jos liudijimu, 2017 m. gegužės 2 d. trys vyrai Nourą laikė, kol Abdulrahman ją prievartavo; kadangi Noura savo vyrą nudūrė peiliu esant būtinosios ginties situacijai, kai kitą dieną jis vėl pamėgino ją išprievartauti; kadangi vėliau patikrinus sveikatą išsiaiškinta, kad kovodama su savo vyru ji taip pat buvo sužeista;

B.  kadangi Noura Hussein Hammad buvo laikoma Omdurmano kalėjime iki 2018 m. balandžio 29 d. – tą dieną ji buvo pripažinta kalta dėl tyčinės žmogžudystės; kadangi Omdurmano centrinis baudžiamasis teismas nuteisė Nourą Hussein Hammad (jai dabar 19 metų) mirties bausme už tai, kad ji nužudė vyrą, už kurio jos tėvas ją privertė ištekėti; kadangi skelbiant nuosprendį vyro šeima pasirinko mirties bausmę kaip tinkamą bausmę Nourai Hussein Hammad; kadangi nuosprendis buvo apskųstas;

C.  kadangi Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras surinko informaciją, kad teismas neatsižvelgė į Nouros Hussein Hammad priverstinę santuoką, prievartavimus ir kitų formų smurtą dėl lyties kaip į įrodymus, kuriais remiantis būtų galima sušvelninti bausmę; kadangi JT ekspertas neatidėliotino mirties bausmės vykdymo klausimais pažymėjo, kad mirties bausmės skyrimas nepaisant aiškių būtinosios ginties įrodymų yra savavališkas nužudymas;

D.  kadangi Sudanas ir žmogaus vystymosi indekse, ir JT Lyčių nelygybės indekse užima 165 vietą iš 188 valstybių; kadangi JT Vaiko teisių komitetas ir JT Žmogaus teisių komitetas išreiškė didžiulį susirūpinimą dėl moterų žmogaus teisių Sudane; kadangi teisinė Sudano sistema paremta islamo šariato teise; kadangi esama įrodymų, jog valstybėse, kuriose moterys politiniu, kultūriniu ir ekonominiu požiūriais nėra lygios vyrams, jos patiria smurtą dėl lyties, nesvarbu, koks būtų jų tikėjimas, rasė ar tautybė;

E.  kadangi Sudano Konstitucijoje numatyta, kad „valstybė gina moteris nuo neteisybės ir skatina lyčių lygybę“; kadangi JT specialioji įgaliotinė seksualinio smurto konfliktų metu klausimais Pramila Patten po savo vizito į Sudaną 2018 m. vasario 18–25 d. pažymėjo, jog Sudane giliai įsišaknijusi seksualinio smurto neigimo kultūra; kadangi prievartinės santuokos, vedybinis prievartavimas ir smurtas dėl lyties Sudane laikomi normaliais dalykais ir visos šios smurto formos pateisinamos remiantis tradicijomis, kultūra ir religija; kadangi iki šiol specialioji prokuratūra nėra nagrinėjusi nė vienos bylos dėl su konfliktais susijusio seksualinio smurto;

F.  kadangi Tarptautinio baudžiamojo teismo įgaliojimai spręsti nebaudžiamumo problemą karo nusikaltimų, nusikaltimų žmoniškumui ir genocido atvejais taip pat apima žiaurumus, paprastai nukreiptus prieš moteris, įskaitant įvairius seksualinius nusikaltimus ir nusikaltimus dėl lyties; kadangi Tarptautinis baudžiamasis teismas 2009 m. kovo 4 d. išdavė Sudano Respublikos prezidento Omaro Al-Bashiro arešto orderį pagal penkis kaltinamojo akto punktus dėl nusikaltimų žmogiškumui: nužudymo, naikinimo, priverstinio perkėlimo, kankinimo ir prievartavimo;

G.  kadangi buvo pradėta vykdyti pasaulinė kampanija „Teisingumas Nourai Hussein Hammad“, kuria siekiama atšaukti mirties bausmę; kadangi nuo 2018 m. gegužės mėn. beveik milijonas žmonių pasirašė peticiją „Teisingumas Nourai Hussein Hammad“; kadangi gynybos advokatų bauginimas yra teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimas ir kadangi išprievartautai Nourai Hussein Hammad būtina psichologinė pagalba;

H.  kadangi Nouros Hussein Hammad byla atkreipė pasaulio dėmesį į moterų teisių klausimus ir į priverstinių santuokų ir vedybinio prievartavimo atvejus Sudane, kuriame pagal įstatymus leidžiama sudaryti santuoką jau nuo 10 metų; kadangi atsakomybė už vedybinį prievartavimą pagal Sudano įstatymus buvo nustatyta tik 2015 m.; kadangi teisminės institucijos vis tiek atsisako šį reiškinį laikyti nusikaltimu;

I.  kadangi moterų ir vaikų teisių aktyvistai vis aktyviau vykdo kampanijas siekdami kovoti su priverstinėmis mergaičių santuokomis ir nepilnamečių mergaičių santuokomis – plačiai paplitusiu reiškiniu Sudane; kadangi vienas iš 2016–2020 m. ES lyčių lygybės veiksmų plano tikslų – užkirsti kelią visų formų smurtui prieš moteris ir mergaites, įskaitant ankstyvas ir priverstines santuokas, ir į jį reaguoti;

J.  kadangi tiek organizacija „Human Rights Watch“, tiek JT nepriklausomas ekspertas Sudano klausimais savo 2017 m. pasaulinėje ataskaitoje nurodė, kad Sudano saugumo pajėgos naudojo seksualinį smurtą, bauginimą ir kitokią prievartą siekdamos nutildyti žmogaus teisių gynėjas šalyje; kadangi nacionalinės žvalgybos ir saugumo tarnybos (NISS), vykdydamos vis aktyvesnę bauginimo kampaniją, neleido Nouros Hussein Hammad advokatui surengti spaudos konferencijos; kadangi Sudano sostinėje Chartume veikiančios ir smurto dėl lyties aukoms ir jį išgyvenusiems asmenims padedančios nevyriausybinės organizacijos SEEMA direktorė Nahid Gabralla buvo ne kartą patekusi į kalėjimą už tai, kad rengė kampanijas, skirtas Nourai Hussein Hammad paremti, nes Sudane ribojama žodžio laisvė;

K.  kadangi Sudanas yra viena iš septynių šalių, dar neprisijungusių prie Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims;

L.  kadangi ES šiuo metu finansuoja 275 mln. vertės projektus Sudane, visų pirma naudodama Europos plėtros fondo (EPF), Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės (EDŽTRP) ir priemonės, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos, lėšas; kadangi Sudanas neratifikavęs persvarstytos redakcijos Kotonu susitarimo;

M.  kadangi moterys Sudane kenčia dėl diskriminacijos, savavališkų suėmimų ir žeminančių bausmių; kadangi, remiantis JT nepriklausomu ekspertu Sudano klausimais, baudžiant už vadinamuosius nusikaltimus visuomenės dorovei, pavyzdžiui, tokius, kurie pasitelkiami siekiant nubausti atseit nepadoriai apsirengusias moteris, ir žeminant, nes taikomos fizinės bausmės, pažeidžiami tarptautiniai žmogaus teisių standartai; kadangi Sudano baudžiamojo akto 151, 152, 154 ir 156 straipsniuose sustiprinami moterims taikomi apribojimai ir griežčiau nustatoma, kaip jos turi rengtis ir elgtis viešose vietose; kadangi už šių įstatymo nuostatų pažeidimus taikomos baudos, o kai kuriais atvejais net išplakama rykštėmis;

N.  kadangi ES remia Sudaną siųsdama įvairią vystymosi ir humanitarinę pagalbą, tačiau taip pat teikia paramą šalies labai prieštaringai vertinamai pasienio kontrolei ir kovos su prekyba žmonėmis ir kontrabanda operacijoms, be kita ko, pasitelkdama vadinamąjį ROCK projektą;

1.  apgailestauja, kad Noura Hussein Hammad buvo nuteista mirties bausme, ir smerkia tokį nuosprendį; ragina Sudano valdžios institucijas pakeisti mirties bausmę ir visapusiškai atsižvelgti į tai, kad Noura Hussein Hammad veikė esant būtinosios ginties situacijai, priešindamasi vyro ir jo bendrininkų bandymui ją išprievartauti;

2.  ragina Sudano valdžios institucijas laikytis nacionalinių įstatymų ir tarptautinių žmogaus teisių standartų, be kita ko, Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartijos protokolo dėl moterų teisių Afrikoje ir Afrikos Sąjungos Teisingumo Teismo protokolo, priimtų 2003 m. liepos 11 d.; primena, kad, remiantis tarptautiniais standartais, mirties bausmės skyrimas nepaisant aiškių būtinosios ginties įrodymų, yra savavališkas nužudymas, visų pirma tais atvejais, kai moterys apkaltinama žmogžudyste, nors jos tik gynėsi;

3.  primena Sudano valdžios institucijoms apie jų pareigą užtikrinti pagrindines teises, įskaitant teisę į teisingą bylos nagrinėjimą; pabrėžia, jog turi būti imtasi visų reikiamų priemonių siekiant užtikrinti, kad nagrinėjant Nouros Hussein Hammad bylą būtų iš tikrųjų laikomasi aukščiausių sąžiningumo ir tinkamo teisinio proceso standartų;

4.  pakartoja, jog nepaprastai svarbu, kad pagrindiniai Sudano įstatymai, įskaitant 2010 m. Nacionalinio saugumo aktą ir įstatymus, kuriais reglamentuojama žiniasklaida ir pilietinės visuomenės veikla, būtų peržiūrėti ir reformuoti, siekiant suderinti juos su tarptautiniais standartais, kuriuos taikant skatinamos žodžio, susirinkimų ir asociacijų laisvės; reiškia susirūpinimą dėl NISS suteiktų plataus masto įgaliojimų suimti ir kalinti, nes šių tarnybų savavališkai suimti ir sulaikyti asmenys dažnai yra kankinami ir su jais kitaip netinkamai elgiamasi, o NISS pareigūnams dėl to negresia joks baudžiamasis persekiojimas;

5.  atkreipia dėmesį į tai, kad nors vyksta teismo procesas, susijęs su šia byla, Sudano valdžios institucijos vis tik privalo parodyti, kad jos netoleruoja išžaginimo arba smurto dėl lyties, todėl joms tenka pareiga išsaugoti jaunos moters gyvenimą, jau sugriautą dėl priežasčių, kurių ji pati negalėjo kontroliuoti; ragina Sudano valdžios institucijas užtikrinti, kad visais smurto dėl lyties ir seksualinio smurto, įskaitant vedybinį prievartavimą ir smurtą šeimoje, atvejais būtų vykdomas baudžiamasis persekiojimas ir kad kaltininkai būtų patraukti atsakomybėn; ragina Sudano valdžios institucijas kovoti su vaikų ir priverstinėmis santuokomis bei vedybinio prievartavimo reiškiniu;

6.  ragina Sudano valdžios institucijas atlikti skubų, nepriklausomą ir nešališką tyrimą dėl įtarimų, kad Sudano saugumo pajėgos naudojo smurtą, bauginimą ir kitų formų prievartą prieš moteris;

7.  apgailestauja dėl to, kad NISS uždraudė surengti Nouros Hammad Hussein gynėjų grupės organizuotą spaudos konferenciją po to, kai ji buvo nuteista; griežtai smerkia žmogaus teisių aktyvistų ir advokatų persekiojimą, susijusį su Nouros Hussein Hammad byla;

8.  primygtinai ragina Sudano valdžios institucijas užtikrinti, kad kalinimo metu būtų visapusiškai apsaugota Nouros Hussein Hammad fizinė ir psichinė neliečiamybė, ir garantuoti tokią pat apsaugą jos advokatams ir šeimai;

9.  dar kartą pakartoja griežtą nepritarimą mirties bausmės taikymui visais atvejais ir visomis aplinkybėmis; mano, kad mirties bausmė – tai žmogaus orumo pažeidimas ir žiaurus, nežmoniškas ir žeminantis elgesys; ragina Sudano valdžios institucijas laikytis JT paskelbto mirties bausmės vykdymo moratoriumo; ragina Sudaną ratifikuoti Konvenciją prieš kankinimą ir Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims;

10.  atkreipia Sudano valdžios institucijų dėmesį į tai, kad geresnė moterų žmogaus teisių apsauga ir vedybinio prievartavimo pripažinimas baudžiamąja veika galėtų padėti išgelbėti daug gyvybių ir išvengti tokių pasekmių, kaip Nouros Hussein Hammad atveju;

11.  griežtai smerkia ankstyvas ir priverstines santuokas bei smurtą prieš moteris ir mergaites tiek Sudane, tiek bet kur kitur; atkreipia dėmesį į tai, kad dabartinis Nourai Hussein Hammad paskelbto nuosprendžio apskundimas apsiriboja formaliais ir teisiniais apkaltinamojo nuosprendžio aspektais, visiškai neatsižvelgiant į faktines aplinkybes, o pagal Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, kurį Sudanas ratifikavo, to nepakanka; primygtinai ragina valdžios institucijas įgyvendinti Vaiko teisių komiteto rekomendacijas ir iš dalies pakeisti įstatymą dėl asmeninio statuso siekiant pakelti amžiaus ribą, nuo kurios teisiškai leidžiama sudaryti santuoką;

12.  ryžtingai ragina ES ir jos valstybes nares užtikrinti, kad įgyvendinant projektus su Sudano valdžios institucijomis būtų laikomasi principo nepakenkti, o tai reikštų, kad bendradarbiavimas su subjektais, atsakingais už žmogaus teisių pažeidimus, nebūtų įmanomas;

13.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Sudano prezidentui, Afrikos Sąjungai, Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui, AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos pirmininkams ir Panafrikos Parlamentui.

2018 m. gegužės 31 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Antonio Muros skyrimo į atrankos komisiją, sudaromą pagal 2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje, 14 straipsnio 3 dalį (2018/2071(INS))

P8_TA(2018)0234 B8-0237/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (ES) 2017/1939(1), kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje, 14 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pasiūlymą (B8-0237/2018),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisykles,

A.  kadangi Antonio Mura atitinka Tarybos reglamento (ES) 2017/1939 14 straipsnio 3 dalyje nustatytas sąlygas;

1.  siūlo paskirti Antonio Murą į atrankos komisiją;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 283, 2017 10 31, p. 1.

2018 m. gegužės 31 d. Europos Parlamento rezoliucija su rekomendacijomis Komisijai dėl odometro duomenų klastojimo motorinėse transporto priemonėse: ES teisinės sistemos peržiūra (2017/2064(INL))

P8_TA(2018)0235 A8-0155/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 225 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 91 straipsnio 1 dalį ir į 114 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/45/EB(1),

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/47/EB(2),

–  atsižvelgdamas į Komisijos reglamentą (ES) 2017/1151(3), Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 661/2009(4), Komisijos reglamentą (EB) Nr. 692/2008(5) ir Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos taisyklę Nr. 39(6),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 10 d. rezoliuciją „CARS 2020: siekiant stiprios, konkurencingos ir tvarios Europos automobilių pramonės“(7),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio mėn. Europos Parlamento tyrimų tarnybos (EPRS) tyrimą „Odometro duomenų klastojimas ir priemonės užkirsti jam kelią“(8) ir prie jo pridėtą Europos pridėtinės vertės vertinimą „Motorinių transporto priemonių odometro duomenų klastojimas ES“(9),

–  atsižvelgdamas į Europos motorinių transporto priemonių ir vairuotojų registravimo institucijų asociacijos galutinę ataskaitą „Transporto priemonės ridos registravimas“(10),

–  atsižvelgdamas į Komisijos „Vartotojų rinkos tyrimą dėl naudotų automobilių rinkos veikimo iš vartotojo perspektyvos“.

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 11 d. rašytinį pareiškimą 0030/2016 dėl kovos su sukčiavimu nurodant ridą naudotų automobilių rinkoje,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 46 ir 52 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą (A8-0155/2018),

Dabartinė padėtis

A.  kadangi odometro duomenų klastojimas, t. y. netinkami veiksmai, kai sąmoningai neteisėtai pakeičiami tikrieji transporto priemonės odometro rodomi ridos duomenys, yra rimta ir labai paplitusi problema visoje Sąjungoje, ypač tarpvalstybinės prekybos srityje, dėl kurios nukenčia naudotus automobilius iš Sąjungos importuojančios trečiosios valstybės;

B.  kadangi, atsižvelgus į mažas įrangos, reikalingos dirbtinai padidinti naudotų automobilių vertę, kainas, klastojant odometro duomenis galima gauti didelės ekonominės naudos; kadangi atliekant tyrimus apskaičiuota, kad transporto priemonių, kurių odometrų duomenys suklastoti, sudaro 5–12 proc. naudotų automobilių, parduodamų valstybės viduje ir 30–50 proc. tarpvalstybinėje prekyboje parduodamų naudotų automobilių, o dėl to kylanti ekonomikai žala Sąjungoje siekia 5,6–9,6 mlrd. EUR.;

C.  kadangi nuvažiuotų kilometrų skaičius yra vienas iš svarbiausių parametrų, kuriuo remdamasis pirkėjas gali įvertinti techninę transporto priemonės būklę, o ridos duomenys turi didelę įtaką transporto priemonės rinkos vertei;

D.  kadangi odometro duomenys kaupiami ir rodomi skaitmeniniu būdu, o išoriniu būdu juos galima nesunkiai pakeisti, nes šių duomenų apsaugos lygis yra žemesnis nei kitų transporto priemonės sudedamųjų dalių;

E.  kadangi klastojant odometro duomenis daroma žala vartotojams, prekiautojams naudotais automobiliais, draudikams ir išperkamosios nuomos bendrovėms, o klastojimu užsiimantys asmenys iš to gauna finansinės naudos, reikia rasti techninių sprendimų, kad nespecialistams būtų ne taip paprasta suklastoti tokius duomenis;

F.  kadangi automobiliai, kurių odometrų duomenys suklastoti, dėl didesnio nusidėvėjimo daro neigiamą poveikį kelių eismo saugumui; kadangi tokių automobilių pirkėjai gali dažniau nei tikimasi patirti priežiūros ir remonto išlaidų, nes automobiliai netikrinami atsižvelgiant į jų tikruosius ridos duomenis;

G.  kadangi automobiliai, kurių odometrų duomenys suklastoti, gali naudoti daugiau kuro ir sukurti daugiau išmetamųjų kietųjų dalelių, taip pažeidžiant tipo patvirtinimo teisės aktų reikalavimus;

H.  kadangi, remiantis 2014 m. Komisijos vartotojų rinkos rezultatų suvestine(11), Sąjungos naudotų automobilių rinka, kuri yra nuo dviejų iki trijų kartų didesnė negu naujų automobilių rinka, vartotojai pasitiki mažiausiai iš visų prekių rinkų, o klastojant odometro duomenis labai prisidedama prie to, kad prarandamas vartotojų pasitikėjimas prekybos naudotais automobiliais subjektais, taigi iškreipiamas vidaus rinkos veikimas ir sąžininga konkurencija;

I.  kadangi vartotojai nėra pakankamai informuoti apie galimus būdus apsisaugoti nuo odometro duomenų klastojimo naudotuose automobiliuose ir apie esamas technologijas ridos stebėjimui, naudojamas klastojimo šioje srityje išvengti bei apie prieigos prie tokių technologijų būdus;

J.  kadangi dauguma valstybių narių vis dar nesugeba suteikti vartotojams būtinų priemonių, kurios leistų jiems patikrinti naudotos transporto priemonės istoriją;

K.  kadangi dėl ridos duomenų klastojimo kyla neproporcingas poveikis mažesnes pajamas turinčioms socialinėms grupėms ir geografinėms vietovėms valstybėse narėse, įstojusioms į Sąjungą 2004 m. ar po tos datos ir netolimoje Sąjungos kaimynystėje esančiose valstybėse (ypač Vakarų Balkanų valstybėse, į kurias naudoti automobiliai importuojami iš Sąjungos netaikant jokio mokesčio arba netaikant didelio muito mokesčio) vartotojams kyla didesnė rizika nusipirkti naudotą automobilį, kurio odometro duomenys suklastoti, ir dėl to jie patiria didesnę žalą dėl tos nesąžiningos praktikos;

L.  kadangi neturint bendros integruotos pasikeitimo informacija tarp valstybių narių sistemos egzistuoja padidinta rizika įteisinti jau suklastotus ridos duomenis dar prieš atliekant pirminį patikrinimą valstybėje, kurioje automobilis bus galiausiai registruotas ir kurioje turimos priemonės transporto priemonę registruoti ir patikrinti jos ridą;

M.  kadangi kova su odometro duomenų klastojimu greitai nustačius bendras taisykles, skirtas apsisaugoti nuo klastojimo, iš esmės padidins saugumą ir apibrėžtumą vykdant tarpvalstybinius transporto priemonių pirkimus, sumažins nesąžiningos praktikos apimtis ir suteiks didelės naudos milijonams Sąjungos vartotojų;

Esamos priemonės kovai su odometro duomenų klastojimu

N.  kadangi kai kurios valstybės narės jau nustatė priemones, skirtas kuo labiau sumažinti odometro duomenų klastojimą, kaip antai „Car-Pass“ Belgijoje ir „Nationale AutoPas“ (NAP) Nyderlanduose; kadangi pagal abi tos valstybės narės naudoja duomenų bazes, kuriose odometro duomenys kaupiami kaskart atliekant techninę priežiūrą, teikiant serviso paslaugas, darant remontą ar atliekant periodinę transporto priemonės apžiūrą, nerenkant jokių asmens duomenų, ir jose abejose odometro duomenų klastojimo jų atitinkamose srityse per trumpą laiką beveik nebeliko;

O.  kadangi Belgijos sistema veikia remiantis ne pelno siekiančios organizacijos teisiniu pagrindu, o sistemą Nyderlanduose vykdo vyriausybės agentūra; kadangi dėl abiejų sistemų veikimo patiriamos pagrįstos išlaidos, o prie jų sėkmės prisidedama ir jos stiprinamos sąmoningumo didinimo ir informacinėmis kampanijomis bei stipria teisine sistema, kuria nustatytos aiškios taisyklės ir atgrasančios baudos;

P.  kadangi valstybėse, kuriose nėra galimybės naudotis tomis duomenų bazėmis, yra daug daugiau automobilių, kurių odometrų duomenys suklastoti, o tai rodo, kad norint, jog šios duomenų bazės veiktų sėkmingai, svarbu, kad valstybės narės keistųsi tarpvalstybiniais duomenimis ir tarpusavyje bendradarbiautų;

Q.  kadangi Europos transporto priemonių ir vairuotojų pažymėjimų informacine sistema „Eucaris“ jau sukurta keitimosi suderintais duomenimis, susijusiais su transportu tarp valstybių narių institucijų, infrastruktūra ir šio keitimosi organizavimas, o tą sistemą naudoja visos valstybės narės, siekdamos vykdyti savo pareigas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/82/ES(12), o į jos funkcijas jau įeina ir įrašai apie ridą;

R.  kadangi esama ir techninių sprendimų, susijusių tiek su aparatine, tiek su programine įranga, kuriuos gamintojai galėtų įdiegti į transporto priemones ir taip užkirsti kelią odometro duomenų klastojimui pačioje pradžioje, o transporto priemonėse jau naudojami aparatinės įrangos saugumo moduliai ir saugios aparatinės įrangos plėtiniai, siekiant apsaugoti transporto priemonių elektroninio valdymo blokus (EVM) nuo neteisėtos prieigos, klastojimo ar automobilio vagystės, ir skaičiuojama, kad jų kaina siekia vieną eurą kiekvienai transporto priemonei;

S.  kadangi, remiantis Reglamentu (ES) 2017/1151, gamintojai, norėdami gauti transporto priemonės tipo patvirtinimą, įpareigojami įgyvendinti sistemingas apsaugos nuo klastojimo strategijas ir apsaugos nuo duomenų perrašymo funkcijas, skirtas atgrasyti nuo odometrų perprogramavimo, taip pat atsižvelgiant ir į nuotolinių duomenų mainų funkcijas; kadangi jame reikalaujama tik gamintojo teikiamos informacijos ir paaiškinimų ir nenumatyta jokių patikrinimų, ar odometras apsaugotas nuo klastojimo, kol taikomi tokie patvirtinti ir tarptautiniu mastu pripažinti procesai, kaip antai bendrieji informacinių technologijų saugumo vertinimo kriterijai; kadangi tarptautiniu lygmeniu pripažintos procedūros, kaip antai bendrieji kriterijai (ISO/IEC 15408), gali būti naudingos kovojant su odometro duomenų klastojimu;

Teisės aktai ir spragos

T.  kadangi, nors 26-iose valstybėse narėse draudžiama klastoti odometro duomenis, tik dešimt valstybių narių turi papildomų priemonių patikrinti vartotojams prieinamus ridos duomenis, ir tik šešiose valstybėse narėse odometro duomenų klastojimas laikomas nusikalstama veika(13); kadangi odometro duomenims klastoti naudojamą aparatinę ir programinę įrangą Sąjungoje galima laisvai įsigyti ir tai nelaikoma nusikalstama veika ir kadangi kitos valstybės narės šiuo metu pradėjo kriminalizuoti veiklą, susijusią su neteisėtu odometrų duomenų klastojimu;

U.  kadangi, kaip nurodoma, dėl odometro duomenų klastojimo kyla grėsmė techninei apžiūrai, kaip nurodyta Direktyvoje 2014/45/ES, pagal kurią reikalaujama, kad valstybės narės taikytų veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas dėl tokio klastojimo; kadangi Komisija turėtų išsamiau išnagrinėti galimybes sujungti nacionalines platformas, siekiant sudaryti sąlygas tarpvalstybiniu lygmeniu keistis informacija apie techninę apžiūrą, kuri apimtų odometro duomenis;

V.  kadangi Direktyvoje 2014/45/ES numatyta pareiga registruoti ridos duomenis vykdant periodinę techninę apžiūrą ir pagal ją sudaroma galimybė susipažinti su tais duomenimis per tolesnes periodines technines apžiūras, bet direktyvoje atsižvelgiama tik į ridos registravimą vykdant periodinę techninę apžiūrą pradedant nuo pirmos techninės apžiūros; kadangi pirmą periodinę techninę apžiūrą galima vykdyti net ir praėjus ketveriems metams po pirmojo transporto priemonės registravimo, o dėl to lieka pakankamai laiko klastoti odometro duomenis iki pirmosios apžiūros, taip pat tarp apžiūrų, ir netgi gali būti oficialiai registruoti neteisingi ridos duomenys;

W.  kadangi nei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2007/46/EB(14) ir Komisijos reglamente (EB) Nr. 692/2008 dėl tipo patvirtinimo, nei Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos taisyklėje Nr. 39 (toliau – JT/EEK taisyklė Nr. 39) nenurodomas ridos duomenų klastojimas ir nuo klastojimo apsaugoti odometrai; kadangi Reglamente (EB) Nr. 661/2009 minima JT/EEK taisyklė Nr. 39, susijusi su spidometrams taikytinais patvirtinimo reikalavimais, tačiau nenumato reikalavimų odometrams ar jų esminėms savybėms;

Būsimi automobilių pramonės sektoriaus pokyčiai

X.  kadangi automobilių pramonėje padaryta didelė pažanga kuriant ir gaminant transporto priemones, kurios yra susietos, kuriose naudojama intelektinė transporto sistema ir kurios bendrauja su savo aplinka, taigi daugumoje į rinką patenkančių automobilių jau gali būti naudojamos junglumo funkcijos, taigi pamažu judama susieto automobilių parko Sąjungos keliuose link;

Y.  kadangi, vadovaujantis įvairų apklausų duomenimis, Sąjungos keliais važiuojančių automobilių vidutinis amžius yra 7-11 metų, o 2004 m. ar po šios datos į Sąjungą įstojusiose valstybėse narėse šis amžius yra gerokai didesnis, todėl keliuose yra naujesnių, labai susietų automobilių ir senesnių automobilių, neturinčių jokių junglumo funkcijų;

Z.  kadangi šiuolaikinės transporto priemonės jau periodiškai siunčia gamintojams duomenų rinkinius, įskaitant tikrąją ridą ir visą eksploatavimo laikotarpį, taip pateikdamos svarbiausius duomenis ridos apskaitos tikėtinumui patvirtinti;

AA.  kadangi blokų grandinės technologija galėtų būti vienas iš odometro duomenų saugojimo ateityje sprendimų;

AB.  kadangi „CarTrustChain“ yra sėkmingas projektas, kaip panaudoti blokų grandinės technologiją siekiant pašalinti odometro klastojimą, kurį bendrai finansavo Europos regioninės plėtros fondas.

1.  prašo Komisijos, vadovaujantis šioje rezoliucijoje ir jos priede pateiktomis rekomendacijomis, per 12 mėnesių nuo šios rezoliucijos priėmimo Parlamente dienos pateikti pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 91 straipsnio 1 dalį ir 114 straipsnį teisės aktų sistemą, pagal kurią reikalaujama, kad valstybės narės sudarytų teisines, technines ir veiklos kliūtis, kad būtų neįmanoma klastoti odometro duomenų; ragina Komisiją imtis priemonių siekiant peržiūrėti Reglamente (ES) 2017/1151 nustatytus teisinius reikalavimus;

2.  ragina Komisiją užtikrinti, kad importui iš trečiųjų valstybių bus taikomos tokios pačios teisinės ir techninės kliūtys;

3.  palankiai vertina automobiliuose plačiai naudojamus techninius sprendimus, tokius kaip aparatinės įrangos saugumo moduliai ir saugios aparatinės įrangos plėtiniai, siekiant apsaugoti neskelbtinus duomenis automobiliuose ir pabrėžia, kad odometro duomenys turėtų būti apsaugoti tokiu pat lygmeniu, siekiant apsisaugoti nuo odometrų duomenų klastojimo;

4.  ragina Komisiją sustiprinti tipo patvirtinimą automobilio salono saugumui, ypač techninėmis priemonėmis, skirtoms kovai su odometro duomenų klastojimu, kartu atsižvelgiant į tai, kad daugėja susietųjų automobilių;

5.  teigiamai vertina tai, kad Komisija į Reglamentą (ES) 2017/1151 įtraukė odometrų technologinio saugumo reikalavimus; tačiau pažymi, kad nėra nuostatų, kaip stebėti šiuos reikalavimus, ir todėl ragina Komisiją per kaip įmanoma trumpesnį laiką nustatyti aiškius kriterijus odometrų saugai veiksmingai tikrinti, jei reikia, tuos reikalavimus koreguoti ir informuoti Parlamentą apie to reglamento veiksmingumą;

6.  pažymi, kad nacionalinius sprendimus naudoti įvairių odometro duomenų, gautų per periodinę techninę apžiūrą, apsilankymus automobilių remonto dirbtuvėse ir kitas transporto priemonių patikras, duomenų bazes, priėmusiose valstybėse narėse pasiekta labai gerų rezultatų kovojant su odometro duomenų klastojimu, todėl siūlo, kad tos valstybės narės, kurios iki šiol nesiėmė veiksmų, kuo greičiau numatytų atitinkamus šios problemos sprendimus;

7.  šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad visos valstybės narės turėtų turėti nacionalinius registrus ir įsipareigoti tarpvalstybiniu mastu keistis tų registrų duomenimis, nes tik taip bus galima veiksmingai kovoti su ridos duomenų klastojimu Sąjungoje; todėl ragina Komisiją pasiūlyti valstybėms narėms teisės aktų sistemą, siekiant parengti palygintinus ir tarpusavyje suderinamus nacionalinius duomenų rinkimo mechanizmus, pagrįstus geriausia praktika, kuriuos taikant būtų galimas dažnas ir patikimas ridos duomenų rinkimas, pradedant nuo tada, kai transporto priemonė buvo užregistruota pirmą kartą, ir kuriais naudojantis būtų galima keistis duomenimis tarpvalstybiniu mastu;

8.  pabrėžia, kad turėtų būti įmanoma tarpvalstybiniu mastu gauti odometro duomenis ir kad naudotos transporto priemonės pirkėjams suteikus galimybę lengvai gauti tą informaciją būtų labai pagerinta vartotojų apsauga; pabrėžia tai, kad naudotos transporto priemonės pirkėjai turėtų galėti patikrinti transporto priemonės odometro duomenis nepaisant to, kurioje valstybėje narėje ta transporto priemonė buvo registruota anksčiau; ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviai informuoti vartotojus ir suinteresuotuosius subjektus apie esamas kovos su odometro duomenų klastojimu ir apie būdus, kaip aptikti ir išvengti odometro duomenų klastojimą;

9.  pabrėžia, kad sistema „Eucaris“ siūloma infrastruktūra ekonomiškai efektyviam keitimuisi odometro duomenimis visoje Sąjungoje, grindžiama duomenų bazės sprendimu; apgailestauja, jog 2017 m. tik Belgija, Nyderlandai ir Slovakija pasinaudojo sistemos EUCARIS platforma, kad keistųsi informacija apie odometro duomenis, todėl ragina valstybes nares dalyvauti išnaudojant šios sistemos teikiamas galimybes;

10.  ragina Komisiją nustatyti, kad naudojimasis sistema „Eucaris“ būtų privalomas, ir ją įgyvendinti kaip informacijos apie transporto priemones platformą, taip palengvinant ridos duomenų patvirtinimą Sąjungoje, siekiant sumažinti galimybes odometro duomenų klastojimui;

11.  apgailestauja dėl to, kad dar nesukurtas Direktyvoje 2014/45/ES minimas elektroninis registras ir dėl to, kad valstybės narės netaiko pakankamai atgrasančių sankcijų, o dėl šios priežasties nebuvo įgyvendinti keitimosi duomenimis tikslai;

12.  ragina Komisiją sukurti teisinę sistemą, pagal kurią valstybėms narėms būtų leidžiama registruoti privalomus odometro duomenis, gautus vykdant periodines apžiūras, kiekvieną patikrą, teikiant aptarnavimo ir techninės priežiūros paslaugas, atliekant taisymo darbus ir per kitus apsilankymus automobilių remonto dirbtuvėse pradedant nuo tada, kai transporto priemonė buvo užregistruota pirmą kartą;

13.  pabrėžia, kad blokų grandine pagrįstas sprendimas galėtų būti ekonomiškai efektyvesnis ir ragina Komisiją per dvylika mėnesių po šios rezoliucijos priėmimo Parlamente atlikti šio sprendimo sąnaudų ir naudos analizę, apimančią saugumo, skaidrumo ir duomenų apsaugos klausimus; pabrėžia, kad kol ši technologija dar neįvaldyta (jei ji bus įvaldyta), nedelsiant turėtų būti įgyvendinti efektyvūs paprasti ir greitai įgyvendinami sprendimai, ypač duomenų bazėmis paremti sprendimai;

14.  pabrėžia, kad platesnis pažangių kriptografinių technologijų, kaip antai aparatinės įrangos saugumo moduliais ar saugiais aparatinės įrangos plėtiniais grindžiamų sprendimų, taikymas galėtų užtikrinti papildomą apsaugą nuo odometro duomenų klastojimo, apsaugant odometrus nuo neteisėtos prieigos naudojantis apsaugotais lustais;

15.  pabrėžia, kad transporto priemonės vis labiau gali būti susietos ir tai, kad ši tendencija tęsis ir ateityje, dėl to bus galima automatiškai perkelti odometro duomenis į duomenų bazę ar blokų grandinės tinklą; palankiai vertina automobilių pramonės pastangas parengti įvairias technines apsaugos priemones siekiant kovoti su odometro duomenų klastojimu, apimančias duomenų šifravimą, apsaugą ir saugumą, tačiau taip pat ragina gamintojus toliau gerinti savo techninių sprendimų efektyvumą;

16.  pabrėžia, kad visos priemonės, susijusios su duomenų perdavimu ir saugojimu, turėtų atitikti Europos duomenų apsaugos acquis, turėtų būti naudojamos tik siekiant užkirsti kelią odometro duomenų klastojimui ir atitikti aukščiausio lygio kibernetinės apsaugos reikalavimus;

17.  ragina valstybes nares sukurti arba iš dalies pakeisti savo teisės aktus dėl odometro duomenų klastojimo, siekiant, kad tokia veika būtų laikoma nusikalstama veika, įskaitant neteisėtam klastojimui reikiamos aparatinės ir programinės įrangos ir susijusių paslaugų teikimą, kadangi dėl tokio klastojimo klaidingai įvertinama transporto priemonės techninė būklė ir taip daromas neigiamas poveikis kelių eismo saugumui; ragina valstybes nares skirti pakankamai žmogiškųjų ir finansinių išteklių šiems teisėms aktams efektyviai, nediskriminuojant ir proporcingai įgyvendinti;

18.  mano, kad transporto priemonės odometro pakeitimas odometru su mažesnės ridos duomenimis, turėtų būti laikomas transporto priemonės ridos klastojimu, jei siekiama nuslėpti tikruosius transporto priemonės ridos duomenis ir iš to pasipelnyti;

19.  prašo Komisijos pagal SESV 91 straipsnio 1 dalį ir114 straipsnį pateikti pasiūlymą dėl akto dėl priemonių, skirtų kovoti su odometro duomenų klastojimu, atsižvelgiant į priede pateikiamas išsamias rekomendacijas;

o
o   o

20.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir pridedamas rekomendacijas Komisijai ir Tarybai.

REZOLIUCIJOS PRIEDAS

REKOMENDACIJOS DĖL PRAŠOMO PATEIKTI PASIŪLYMO TURINIO

Techninių sprendimų ir tipo patvirtinimo skatinimas

Siekiant, kad būtų sunkiau klastoti odometro duomenis, turėtų būti nustatytas didesnis transporto priemonių odometro duomenų saugumas. Tai turi būti pasiektas įtraukiant į pasiūlymą šias priemones:

—  vykdant Reglamento (ES) 2017/1151 5 straipsnio 3 dalies f punkto įgyvendinimo stebėseną ir kuo greičiau pateikiant Parlamentui ataskaitą apie rezultatus;

—  nustatant aiškius reikalavimus, kad būtų apsisaugota nuo odometro duomenų klastojimo, įskaitant – jeigu tai bus įvertinta teigiamai – apsaugą nuo kriptografinio klastojimo, atpažinimo sistemų klastojimo, atskirą ridos nustatymą ir užregistravimą bei aparatinės įrangos saugumą;

—  nustatant naują bandymo metodą arba taikant Reglamente (ES) 2017/1151 numatytus bendruosius informacinių technologijų saugumo vertinimo kriterijus prevenciniams sprendimams, susijusiems su odometro duomenų klastojimu.

Duomenų bazių sistemos

Dėl duomenų bazių su odometro duomenimis smarkiai sumažėja automobilių, kurių odometro duomenys suklastoti. Svarbu rasti Sąjungos masto sprendimą, nes pavienėmis nacionalinėmis iniciatyvomis negalima užkirsti kelio odometro duomenų klastojimui vykdant tarpvalstybinę naudotų transporto priemonių prekybą. Todėl pasiūlyme turėtų būti įtrauktos šios priemonės:

—  privalomai užregistruoti odometro duomenys, numatyti Direktyvoje 2014/45/ES, turėtų būti prieinami tarpvalstybinių mainų tikslu, o pateikus prašymą – ir vartotojams;

—  turėtų būti parengta teisinė sistema, siekiant sukurti palygintinas ridos duomenų registravimo duomenų bazes valstybėse narėse, kad būtų užtikrinti tarptautiniai mainai ir prieiga prie informacijos, remiantis esama geriausia praktika, pagal kurią numatytas dažnas ir patikimas ridos duomenų registravimas;

—  jau veikiančios valstybių narių lygmens odometro duomenų bazės turėtų būti tarpusavyje sujungtos, tarpusavyje suderinamos ir sąveikios ES mastu, ir jomis naudojantis turėtų būti galima keistis duomenimis tarptautiniu mastu, o turima infrastruktūra, pvz., sistema „Eucaris“, turėtų būti naudojama ekonomiškai efektyviam įgyvendinimui laiku užtikrinti;

—  turėtų būti laikomasi duomenų apsaugos taisyklių ir prireikus jos turėtų būti pritaikomos taip, kad atitinkamus duomenis būtų galima saugoti ir jais keistis bei užtikrinti privatumo apsaugą, kartu veiksmingai užkertant kelią apgaulingam surinktų duomenų naudojimui;

—  naudotų transporto priemonių pirkėjams turėtų būti numatyti būdai iki nusiperkant transporto priemonę patikrinti jos odometro duomenų tikslumą remiantis surinktais tos transporto priemonės ridos duomenimis – nesvarbu, kurioje valstybėje narėje ji buvo registruota anksčiau.

Blokų grandinė ir junglumas kaip galimi papildomi ilgalaikiai sprendimai

Transporto priemonės tampa vis labiau susietos, o susietųjų transporto priemonių dalis Sąjungoje vis didėja . Tokios transporto priemonės į gamintojų serverius jau perduoda tokius duomenis kaip tikrieji ridos duomenys. Tuos duomenis jau galima naudoti siekiant aptikti ridos duomenų klastojimą.

Blokų grandinės technologija per ilgą laiką galėtų tapti patikima priemone siekiant apsaugoti tinklo duomenis ir užkirsti kelią duomenų įrašų klastojimui. Tų naujovių ir technologijų derinimas galėtų būti tyrinėjamas kaip ilgalaikis odometro duomenų klastojimo problemos sprendimas.

Todėl turėtų būti pasiūlytos šios priemonės:

—  turėtų būti įvertintos galimos odometro duomenų Europos blokų grandinės tinklo sukūrimo sąnaudos ir nauda;

—  jei įvertinimas būtų teigiamas: turėtų būti sukurta automatizuoto automobilių, kuriuose įdiegtos junglumo funkcijos, odometro duomenų perdavimo ir, nepriklausomai nuo blokų grandinės vertinimo – prieigos prie surinktų ir saugomų odometro duomenų, kuriuos gamintojai renkaiš ranka atliktų periodinės techninės apžiūros ir kitų šaltinių įrašų, teisinė ir reglamentavimo sistema;

—  turėtų būti reikalaujama perduoti odometro duomenis, gautus per periodinę techninę apžiūrą, apsilankymus automobilių remonto dirbtuvėse ar patikras, kad šie duomenys būtų integruoti į duomenų bazės sistemą ir ji būtų praplėsta.

Teisės aktai ir vykdymo užtikrinimas

Odometro duomenų klastojimas nė vienoje valstybėje narėje nelaikomas nusikalstama veika, nors Direktyvoje 2014/45/ES tai yra aiškiai numatyta. Siekiant visiškai užkirsti kelią odometro duomenų klastojimui, nepaprastai svarbu, kad būtų taikomos veiksmingos teisinės priemonės, įskaitant baudas ir sankcijas. Todėl turėtų būti pasiūlytos šios priemonės:

–  odometro duomenų klastojimas turėtų būti laikomas nusikalstama veika, kurią vykdo tiek tokį klastojimą užsakantis asmuo (automobilio savininkas), tiek duomenis pakeičiantis asmuo, ir už ją turėtų būti baudžiama veiksmingomis, proporcingomis, atgrasančiomis ir nediskriminacinėmis sankcijomis, kuriomis visoje Sąjungoje laikomasi labai panašaus standarto.

(1) 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/45/ES dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų periodinės techninės apžiūros, kuria panaikinama Direktyva 2009/40/EB (OL L 127, 2014 4 29, p. 51). (2) 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/47/ES dėl Sąjungoje važinėjančių komercinių transporto priemonių techninio patikrinimo kelyje, kuria panaikinama Direktyva 2000/30/EB (OL L 127, 2014 4 29, p. 134). (3) 2017 m. birželio 1 d. Komisijos reglamentas (ES) 2017/1151, kuriuo papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 715/2007 dėl variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių (Euro 5 ir Euro 6) ir dėl transporto priemonių remonto ir priežiūros informacijos prieigos, iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/46/EB, Komisijos reglamentas (EB) Nr. 692/2008 bei Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1230/2012 ir kuriuo panaikinamas Komisijos reglamentas (EB) Nr. 692/2008 (OL L 175, 2017 7 7, p. 1). (4) 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 661/2009 dėl variklinių transporto priemonių, jų priekabų ir joms skirtų sistemų, sudėtinių dalių bei atskirų techninių mazgų tipo patvirtinimo, atsižvelgiant į jų bendrąją saugą, reikalavimų (OL L 200, 2009 7 31, p. 1). (5) 2008 m. liepos 18 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 692/2008, įgyvendinantis ir iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 715/2007 dėl variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių (euro 5 ir euro 6) ir dėl transporto priemonių remonto ir priežiūros informacijos prieigos (OL L 199, 2008 7 28, p. 1). (6) Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos (JT/EEK) taisyklė Nr. 39. Suvienodintos transporto priemonių patvirtinimo nuostatos, atsižvelgiant į greitmačio mechanizmą, įskaitant jo montavimą (OL L 120, 2010 5 13, p. 40). (7) OL C 468, 2016 12 15, p. 57. (8) http://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/STUD/2017/602012/IPOL_STU%282017%29602012_EN.pdf (9) http://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/STUD/2018/615637/EPRS_STU%282018%29615637_EN.pdf (10) https://www.ereg-association.eu/media/1122/final-report-ereg-topic-group-xiii-vehicle-mileage-registration.pdf (11) https://ec.europa.eu/info/files/consumer-markets-scoreboard-2014-edition_en (12) 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/82/ES, kuria sudaromos palankesnės sąlygos keistis informacija tarpvalstybiniu lygmeniu apie kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimus (OL L 288, 2011 11 5, p. 1). (13) Žr. Europos vartotojų centrų tinklo (ECC-Net, 2015 m.), „Tarpvalstybinis automobilio pirkimas: į ką atsižvelgti ieškant geriausio pasiūlymo“, p. 236. (14) 2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/46/EB, nustatanti motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo pagrindus (Pagrindų direktyva) (OL L 263, 2007 10 9, p. 1).

2018 m. gegužės 31 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 1313/2013/ES dėl Sąjungos civilinės saugos mechanizmo (COM(2017)0772/2 – C8-0409/2017 – 2017/0309(COD))(1)

P8_TA(2018)0236 A8-0180/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas Pakeitimas 1 Pasiūlymas dėl sprendimo 1 konstatuojamoji dalis (1)  Sąjungos civilinės saugos mechanizmu (toliau – Sąjungos mechanizmas), reglamentuojamu Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1313/2013/ES12, stiprinamas Sąjungos ir valstybių narių bendradarbiavimas ir sudaromos lengvesnės sąlygos koordinuoti veiksmus civilinė saugos srityje siekiant pagerinti Sąjungos reagavimą į gaivalines ir žmogaus sukeltas nelaimes; (1)  Sąjungos civilinės saugos mechanizmu (toliau – Sąjungos mechanizmas), reglamentuojamu Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1313/2013/ES12, stiprinamas Sąjungos, valstybių narių ir jų regionų bendradarbiavimas ir sudaromos lengvesnės sąlygos koordinuoti veiksmus civilinės saugos srityje siekiant pagerinti Sąjungos reagavimą į gaivalines ir žmogaus sukeltas nelaimes; _________________ _________________ 12 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1313/2013/ES dėl Sąjungos civilinės saugos mechanizmo (OL L 347, 2013 12 20, p. 924). 12 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1313/2013/ES dėl Sąjungos civilinės saugos mechanizmo (OL L 347, 2013 12 20, p. 924). Pakeitimas 2 Pasiūlymas dėl sprendimo 3 konstatuojamoji dalis (3)  gaivalinės ir žmogaus sukeltos nelaimės gali įvykti bet kur pasaulyje, dažnai – be įspėjamųjų ženklų. Ir gaivalinės, ir žmogaus sukeltos nelaimės darosi vis dažnesnės, ekstremalesnės ir sudėtingesnės, jas pasunkina klimato kaitos poveikis, jos nepaiso nacionalinių sienų. Nelaimių sukelti padariniai žmonėms, aplinkai ir ekonomikai gali būti didžiuliai; (3)  gaivalinės ir žmogaus sukeltos nelaimės gali įvykti bet kur pasaulyje, dažnai – be įspėjamųjų ženklų. Ir gaivalinės, ir žmogaus sukeltos nelaimės darosi vis dažnesnės, ekstremalesnės ir sudėtingesnės, jas pasunkina klimato kaitos poveikis, jos nepaiso nacionalinių sienų. Nelaimių sukelti padariniai žmonėms, aplinkai ir socialiniai bei ekonominiai padariniai gali būti nežinomo masto. Deja, kartais tokios nelaimės būna tyčinės, pavyzdžiui, teroristinių išpuolių atveju; Pakeitimas 3 Pasiūlymas dėl sprendimo 4 konstatuojamoji dalis (4)  pastarojo meto patirtis parodė, kad ne visada pakanka savanoriškos pagal Sąjungos mechanizmą koordinuojamos ir remiamos savitarpio pagalbos, kad būtų užtikrinta pakankamai pajėgumų pagrindiniams nuo nelaimių nukentėjusių žmonių poreikiams tinkamai patenkinti ir kad būtų tinkamai apsaugotas turtas ir aplinka. Tai ypač aktualu, kai valstybės narės vienu metu nukenčia nuo besikartojančių nelaimių ir bendrų pajėgumų nepakanka; (4)  pastarojo meto patirtis parodė, kad ne visada pakanka savanoriškos pagal Sąjungos mechanizmą koordinuojamos ir remiamos savitarpio pagalbos, kad būtų užtikrinta pakankamai pajėgumų pagrindiniams nuo nelaimių nukentėjusių žmonių poreikiams tinkamai patenkinti ir kad būtų tinkamai apsaugotas turtas ir aplinka. Tai ypač aktualu, kai kelios valstybės narės vienu metu nukenčia nuo besikartojančių, netikėtų, gaivalinių ir žmogaus sukeltų nelaimių ir kai bendrų pajėgumų nepakanka. Siekiant panaikinti tuos trūkumus ir įveikti naujus pavojus, visos Sąjungos priemonės turėtų būti naudojamos visiškai lanksčiai, be kita ko, skatinant aktyvų pilietinės visuomenės dalyvavimą. Vis dėlto valstybės narės turėtų imtis tinkamų prevencinių veiksmų ir užtikrinti, kad būtų pakankamai nacionalinių gebėjimų tinkamai susidoroti su nelaimėmis; Pakeitimas 4 Pasiūlymas dėl sprendimo 4 a konstatuojamoji dalis (nauja) (4a)  miško gaisrų prevencija yra labai svarbi įgyvendinant įsipareigojimus dėl išmetamo CO2 kiekio. Degantys medžiai ir durpingi dirvožemiai per miško gaisrus išskiria CO2. Konkrečiau, iš tyrimų matyti, kad per gaisrus išskiriamas CO2 sudaro 20 proc. pasaulinio išmetamo kiekio, t. y. daugiau negu bendras visų transporto priemonių (automobilių, laivų ir orlaivių) pasaulyje išskiriamas CO2; Pakeitimas 5 Pasiūlymas dėl sprendimo 5 konstatuojamoji dalis (5)  siekiant apsisaugoti nuo nelaimių, svarbiausia – prevencija, ir šioje srityje reikia imtis daugiau veiksmų. Šiuo tikslu valstybės narės turėtų reguliariai dalytis rizikos vertinimais ir savo nelaimių rizikos valdymo planavimo santraukomis, kad būtų užtikrintas integruotas požiūris į nelaimių valdymą ir susiejami rizikos prevencijos, pasirengimo ir reagavimo veiksmai. Be to, Komisijai turėtų būti suteikta galimybė reikalauti valstybių narių pateikti konkrečius prevencijos ir pasirengimo planus, susijusius su konkrečiomis nelaimėmis, visų pirma siekiant kuo labiau padidinti bendrą Sąjungos paramą nelaimių rizikos valdymui. Turėtų būti sumažinta administracinė našta ir sustiprinta prevencijos politika, be kita ko, užtikrinant būtinus ryšius su kitomis pagrindinėmis Sąjungos politikos sritimis ir priemonėmis, būtent Europos struktūriniais ir investicijų fondais, išvardytais Reglamento (ES) Nr. 1303/201313 2 konstatuojamojoje dalyje; (5)  siekiant apsisaugoti nuo nelaimių, svarbiausia – prevencija, ir šioje srityje reikia imtis daugiau veiksmų. Šiuo tikslu valstybės narės turėtų reguliariai dalytis nacionalinės saugos ir saugumo rizikos vertinimais ir savo nelaimių rizikos valdymo planavimo santraukomis, kad būtų užtikrintas integruotas požiūris į gaivalinių ir žmogaus sukeltų nelaimių valdymą ir susiejami rizikos prevencijos, pasirengimo ir reagavimo veiksmai. Be to, Komisijai turėtų būti suteikta galimybė reikalauti valstybių narių pateikti konkrečius prevencijos ir pasirengimo planus, susijusius su konkrečiomis nelaimėmis, įskaitant žmogaus sukeltas nelaimes, visų pirma siekiant kuo labiau padidinti bendrą Sąjungos, ypač Europos aplinkos agentūros, paramą nelaimių rizikos valdymui. Labai svarbu sumažinti administracinę naštą ir sustiprinti prevencijos politiką, be kita ko, stiprinant ryšius ir bendradarbiavimą su kitomis pagrindinėmis Sąjungos politikos sritimis ir priemonėmis, būtent Europos struktūriniais ir investicijų fondais, išvardytais Reglamento (ES) Nr. 1303/201313 2 konstatuojamojoje dalyje; Pakeitimas 6 Pasiūlymas dėl sprendimo 5 a konstatuojamoji dalis (nauja) (5a)   rizika daro neigiamą poveikį regionų vystymuisi. Prevencija ir rizikos valdymas reiškia, kad reikalinga politikos krypčių ir institucinių sistemų pertvarka ir vietos, nacionalinių ir regioninių pajėgumų stiprinimas siekiant sukurti ir įgyvendinti rizikos valdymo priemones, koordinuojant daugelio įvairių subjektų veiksmus. Labai svarbu parengti regionų ir (arba) valstybių narių rizikos žemėlapius, sustiprinti reagavimo pajėgumus ir prevencinius veiksmus, ypatingą dėmesį skiriant su klimatu susijusiai rizikai. Itin svarbu, kad rengiant rizikos žemėlapius būtų atsižvelgiama į dabartinių klimato sąlygų nepastovumo keliamą riziką ir į prognozuojamus klimato kaitos pokyčius; Pakeitimas 7 Pasiūlymas dėl sprendimo 5 b konstatuojamoji dalis (nauja) (5b)   rengdamos savo rizikos vertinimus ir rizikos valdymo planus, valstybės narės turėtų atsižvelgti į specifinius pavojus, kylančius laukinių augalų ir gyvūnų gerovei. Komisija turėtų skatinti informacijos apie gyvūnus, kuriems šie pavojai daro poveikį, sklaidą visoje Europoje. Turėtų būti toliau rengiamos mokymo programos ir kursai šia tema; Pakeitimas 8 Pasiūlymas dėl sprendimo 5 c konstatuojamoji dalis (nauja) (5c)   2017-ųjų miško gaisrų sezonas daugelyje valstybių narių buvo ypatingai ilgas ir intensyvus – vienoje valstybėje narėje jis nusinešė daugiau kaip 100 gyvybių. Išteklių trūkumas, nurodytas 2017 m. pradžioje paskelbtoje pajėgumų trūkumų ataskaitoje1a, ir tai, kad Europos reagavimo į nelaimes (ERNP arba savanoriško rezervo) pajėgumais nepavyko laiku sureaguoti į visus 17 prašymų suteikti pagalbą degant miškams, parodė, kad nepakanka valstybių narių savanoriškų įnašų, kai keliose valstybėse narėse vienu metu kyla didelio masto ekstremalios situacijos; _________________ 1a 2017 m. vasario 17 d. Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Europos reagavimo į nelaimes pajėgumų pažangos ir trūkumo. Pakeitimas 9 Pasiūlymas dėl sprendimo 5 d konstatuojamoji dalis (nauja) (5d)   paprasčiausia stiprinti bendradarbiavimą kaimyninėms valstybėms narėms, kurios turi tos pačios praktinės patirties ir tokias pačias struktūras ir kurias gali ištikti panašios nelaimės ir veikia panaši rizika; Pakeitimas 68 Pasiūlymas dėl sprendimo 5 e konstatuojamoji dalis (nauja) (5e)  siekiant užtikrinti atsparumą klimato kaitos poveikiui, labai svarbi vandens išteklių apsauga. Valstybės narės turėtų sudaryti esamų vandens išteklių žemėlapius, kad būtų sudarytos palankesnės prisitaikymo prie klimato kaitos sąlygos ir padidintas gyventojų atsparumas klimato kaitos grėsmėms, t. y. sausroms, gaisrams ar potvyniams. Tokie žemėlapiai padėtų remti veiksmų, kuriais mažinamas gyventojų pažeidžiamumas, plėtojimą; Pakeitimas 10 Pasiūlymas dėl sprendimo 6 konstatuojamoji dalis (6)  reikia stiprinti bendrą gebėjimą pasirengti nelaimėms ir į jas reaguoti, visų pirma teikiant savitarpio paramą Europoje. Turėtų būti ne tik didinamos galimybės, kurias teikia Europos reagavimo į nelaimes pajėgumai (toliau – ERNP arba savanoriškas telkinys), nuo šiol vadinami Europos civilinės saugos rezervu, tačiau Komisija taip pat turėtų sukurti „rescEU“. „rescEU“ turėtų sudaryti greitai dislokuotini reagavimo į ekstremaliąsias situacijas pajėgumai, kad būtų galima reaguoti į gaisrus, didelio masto potvynius ir žemės drebėjimus, taip pat Pasaulio sveikatos organizacijos standartus atitinkančios lauko ligoninės ir medicinos pagalbos komandos; (6)  reikia stiprinti bendrą gebėjimą pasirengti nelaimėms ir į jas reaguoti, visų pirma teikiant savitarpio paramą Europoje. Turėtų būti ne tik didinamos galimybės, kurias teikia Europos reagavimo į nelaimes pajėgumai (toliau – ERNP arba savanoriškas telkinys), nuo šiol vadinami Europos civilinės saugos rezervu, tačiau Komisija taip pat turėtų sukurti „rescEU“. „rescEU“ turėtų sudaryti greitai dislokuotini reagavimo į ekstremaliąsias situacijas pajėgumai, kad būtų galima reaguoti į gaisrus, didelio masto potvynius, žemės drebėjimus, teroristinius išpuolius, cheminius antpuolius ir biologines, radiologines bei branduolines grėsmes, taip pat Pasaulio sveikatos organizacijos standartus atitinkančios lauko ligoninės ir medicinos pagalbos komandos. Atsižvelgiant į tai pabrėžiama, kad svarbu stiprinti ir įtraukti vietos ir regioninių institucijų specialius gebėjimus, nes jos pirmos imasi veiksmų įvykus nelaimei. Šios institucijos turėtų parengti bendradarbiavimo modelius, pagal kuriuos bendruomenės galėtų dalytis geriausia patirtimi ir turėtų galimybę dalyvauti didinant savo atsparumą gaivalinėms nelaimėms; Pakeitimas 11 Pasiūlymas dėl sprendimo 6 a konstatuojamoji dalis (nauja) (6a)   regioninių ir vietos valdžios institucijų vaidmuo nelaimių prevencijos ir valdymo srityje yra labai svarbus, o jų reagavimo pajėgumai turi būti atitinkamai įtraukti į visą koordinavimo ir dislokavimo veiklą, kuri vykdoma pagal šį sprendimą, atsižvelgiant į valstybių narių institucinę ir teisinę sistemą, kad jų veikla kuo mažiau dubliuotųsi ir kad būtų skatinamas sąveikumas. Šios institucijos gali atlikti svarbų prevencinį vaidmenį ir jos, kartu su savo savanorių pajėgumais, yra pirmosios, reaguojančios įvykus nelaimei. Todėl turi būti nuolat bendradarbiaujama vietos, regionų ir tarpvalstybiniu lygmeniu, siekiant sukurti bendras perspėjimo sistemas, kurios padėtų imtis skubių veiksmų prieš mobilizuojant „rescEU“, taip pat turėtų būti reguliariai rengiamos visuomenės informavimo apie pirmines reagavimo priemones kampanijos; Pakeitimas 12 Pasiūlymas dėl sprendimo 7 konstatuojamoji dalis (7)  Sąjunga turėtų galėti paremti nepakankamai pajėgumų veiksmingai reaguoti į nelaimes turinčias valstybes nares, padėdama finansuoti išperkamąją nuomą arba nuomą ir užtikrinti, kad tokiais pajėgumais būtų galima greitai pasinaudoti, arba padėdama finansuoti jų įsigijimą. Tai labai padidintų Sąjungos mechanizmo veiksmingumą ir užtikrintų galimybes naudotis pajėgumais tais atvejais, kai antraip nebūtų galima veiksmingai reaguoti į nelaimes, ypač nelaimes, turinčias plataus masto padarinių daugelyje valstybėse narių. Perkant pajėgumus Sąjungos lygmeniu turėtų būti galima pasiekti masto ekonomiją ir geriau koordinuoti veiksmus reaguojant į nelaimes; (7)  Sąjunga turėtų galėti paremti nepakankamai materialinių ir techninių pajėgumų veiksmingai reaguoti į nelaimes turinčias valstybes nares, įskaitant tarpvalstybinių nelaimių atvejais, padėdama finansuoti išperkamąją nuomą arba nuomą ir užtikrinti, kad tokiais pajėgumais būtų galima greitai pasinaudoti, arba padėdama finansuoti jų įsigijimą. Tai labai padidintų Sąjungos mechanizmo veiksmingumą ir jo dislokavimo galimybes ir užtikrintų galimybes greitai pasinaudoti materialiniais ir techniniais pajėgumais, įskaitant vyresnio amžiaus ar neįgalių asmenų gelbėjimo pajėgumus, tais atvejais, kai antraip nebūtų galima veiksmingai reaguoti į nelaimes, ypač nelaimes, turinčias plataus masto padarinių daugelyje valstybėse narių, pavyzdžiui, į tarpvalstybinio masto epidemijas. Iš anksto numatant tinkamą įrangą ir perkant pajėgumus Sąjungos lygmeniu turėtų būti galima pasiekti masto ekonomiją ir geriau koordinuoti veiksmus reaguojant į nelaimes. Turėtų būti užtikrintas optimalus ir skaidrus finansinių išteklių naudojimas; Pakeitimas 13 Pasiūlymas dėl sprendimo 7 a konstatuojamoji dalis (nauja) (7a)   kilus nenumatytoms nelaimėms daug valstybių narių supranta, kad neturi pakankamos materialinės ir techninės įrangos. Todėl Sąjungos mechanizmu turėtų būti suteikta galimybių, jei būtina, išplėsti materialinę ir techninę bazę, ypač kai kalbama apie neįgaliųjų, vyresnio amžiaus ar sergančių žmonių gelbėjimo darbus; Pakeitimas 14 Pasiūlymas dėl sprendimo 9 konstatuojamoji dalis (9)  siekiant padidinti mokymų ir pratybų veiksmingumą ir efektyvumą ir sustiprinti valstybių narių nacionalinių civilinės saugos institucijų ir tarnybų bendradarbiavimą, būtina sukurti Sąjungos civilinės saugos žinių tinklą, grindžiamą esamomis struktūromis; (9)  mokymas, moksliniai tyrimai ir inovacijos yra itin svarbūs bendradarbiavimo aspektai civilinės saugos srityje. Mokymų ir pratybų veiksmingumas ir efektyvumas, inovacijų skatinimas ir valstybių narių nacionalinių civilinės saugos institucijų ir tarnybų dialogas ir bendradarbiavimas turėtų būti stiprinami remiantis esamomis struktūromis, įtraukiant kompetencijos centrus, universitetus, mokslininkus tyrėjus bei kitus valstybėse narėse dirbančius ekspertus ir keičiantis su jais informacija; Pakeitimas 15 Pasiūlymas dėl sprendimo 9 a konstatuojamoji dalis (nauja) (9a)   nors civilinės apsaugos stiprinimas atsižvelgiant į nelaimių tendencijas, tiek susijusias su oro sąlygomis, tiek su vidaus saugumu, yra vienas iš svarbiausių prioritetų visoje Sąjungoje, labai svarbu papildyti Sąjungos priemones stipresniu teritoriniu ir bendruomenės iniciatyvos aspektu, kadangi vietos bendruomenės veiksmai yra greičiausias ir veiksmingiausias būdas sumažinti nelaimės padarytą žalą; Pakeitimas 16 Pasiūlymas dėl sprendimo 10 konstatuojamoji dalis (10)  siekiant, kad „rescEU“ pajėgumai veiktų, reikėtų skirti papildomų finansinių asignavimų veiksmams pagal Sąjungos mechanizmą finansuoti; (10)  siekiant, kad „rescEU“ pajėgumai veiktų, reikėtų skirti papildomų finansinių asignavimų veiksmams pagal Sąjungos mechanizmą finansuoti, tačiau ne finansinių paketų, kurie skiriami kitoms pagrindinėms Sąjungos politikos sritims, sąskaita; Pakeitimas 17 Pasiūlymas dėl sprendimo 10 a konstatuojamoji dalis (nauja) (10a)  persvarstytam Sąjungos mechanizmui turėtų būti užtikrintas atskiras finansavimas ir biudžeto asignavimai. Atsižvelgiant į tai, kad reikia vengti bet kokio neigiamo poveikio esamų daugiamečių programų finansavimui, didinant Sąjungos mechanizmo tikslinės peržiūros finansavimą 2018, 2019 ir 2020 m., turėtų būti išimtinai naudojamos visos priemonės, numatytos Tarybos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 1311/20131a, visų pirma lankstumo priemonė; ___________________ 1a 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa (OL L 347, 2013 12 20, p. 884). Pakeitimas 18 Pasiūlymas dėl sprendimo 11 konstatuojamoji dalis (11)  reikia supaprastinti Sąjungos mechanizmo procedūras siekiant užtikrinti, kad valstybės narės galėtų naudotis pagalba ir pajėgumais, kurių reikia, kad būtų galima kuo greičiau reaguoti į gaivalines ar žmogaus sukeltas nelaimes; (11)  reikia supaprastinti, racionalizuoti Sąjungos mechanizmo procedūras ir padidinti jų lankstumą siekiant užtikrinti, kad valstybės narės galėtų greitai pasinaudoti pagalba ir pajėgumais, kurių reikia, kad būtų galima kuo greičiau ir efektyviau reaguoti į gaivalines ar žmogaus sukeltas nelaimes; Pakeitimas 19 Pasiūlymas dėl sprendimo 12 konstatuojamoji dalis (12)  siekiant užtikrinti, kad būtų kuo daugiau naudojamasi esamomis finansavimo priemonėmis, ir paremti valstybes nares teikiant pagalbą, visų pirma reaguojant į nelaimes už Sąjungos ribų, turėtų būti numatyta nukrypti nuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/201214 129 straipsnio 1 dalies leidžianti nuostata, kai finansavimas skiriamas pagal Sprendimo Nr. 1313/2013/ES 21, 22 ir 23 straipsnius; (12)  siekiant užtikrinti, kad būtų kuo daugiau naudojamasi esamomis finansavimo priemonėmis, ir paremti valstybes nares teikiant pagalbą, taip pat reaguojant į nelaimes už Sąjungos ribų, turėtų būti numatyta nukrypti nuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/201214 129 straipsnio 1 dalies leidžianti nuostata, kai finansavimas skiriamas pagal Sprendimo Nr. 1313/2013/ES 21, 22 ir 23 straipsnius. Nepaisant tos leidžiančios nukrypti nuostatos, finansavimas, visų pirma skirtas civilinės saugos veiklai ir humanitarinei pagalbai, turėtų išlikti aiškiai atskirtas bet kokioje būsimoje Sąjungos finansavimo struktūroje ir visiškai atitikti skirtingus šios struktūros tikslus ir teisinius reikalavimus; __________________ __________________ 14 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 298, 2012 10 26, p. 1). 14 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 298, 2012 10 26, p. 1). Pakeitimas 20 Pasiūlymas dėl sprendimo 13 konstatuojamoji dalis (13)  svarbu užtikrinti, kad valstybės narės imtųsi visų reikalingų veiksmų veiksmingai užkirsti kelią gaivalinėms ir žmogaus sukeltoms nelaimėms ir sušvelninti jų poveikį. Nuostatomis turėtų būtų sustiprinti pagal Sąjungos mechanizmą vykdomų prevencijos, pasirengimo ir reagavimo veiksmų ryšiai. Taip pat turėtų būtų užtikrintas suderinamumas su kitais aktualiais Sąjungos teisės aktais prevencijos ir nelaimių rizikos valdymo srityje, įskaitant tarpvalstybinius prevencijos veiksmus ir reagavimą į grėsmes, kaip antai dideles tarpvalstybines grėsmes sveikatai15. Taip pat turėtų būti užtikrintas suderinamumas su tarptautiniais įsipareigojimais, pavyzdžiui, Sendajaus nelaimių rizikos mažinimo programa 2015–2030 m., Paryžiaus susitarimu ir Darnaus vystymosi darbotvarke iki 2030 m.; (13)  svarbu užtikrinti, kad valstybės narės imtųsi visų reikalingų veiksmų veiksmingai užkirsti kelią gaivalinėms ir žmogaus sukeltoms nelaimėms ir sušvelninti jų poveikį. Nuostatomis turėtų būtų sustiprinti pagal Sąjungos mechanizmą vykdomų prevencijos, pasirengimo ir reagavimo veiksmų ryšiai. Taip pat turėtų būtų užtikrintas suderinamumas su kitais aktualiais Sąjungos teisės aktais prevencijos ir nelaimių rizikos valdymo srityje, įskaitant tarpvalstybinius prevencijos veiksmus ir reagavimą į grėsmes, kaip antai dideles tarpvalstybines grėsmes sveikatai15. Teritorinio bendradarbiavimo programose, vykdomose pagal sanglaudos politiką, numatyti konkretūs veiksmai ir didesnė sąveika, siekiant atsižvelgti į atsparumą nelaimėms, rizikos prevenciją ir valdymą, taip pat tolesnes pastangas siekiant aktyvesnės integracijos ir didesnės sinergijos. Be to, visi veiksmai turėtų būti suderinti su tarptautiniais įsipareigojimais, pavyzdžiui, Sendajaus nelaimių rizikos mažinimo programa 2015–2030 m., Paryžiaus susitarimu ir Darnaus vystymosi darbotvarke iki 2030 m., ir aktyviai prisidėti įgyvendinant tuos įsipareigojimus; __________________ __________________ 15 2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1082/2013/ES dėl didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 2119/98/EB (OL L 293, 2013 11 5, p. 1). 15 2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1082/2013/ES dėl didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 2119/98/EB (OL L 293, 2013 11 5, p. 1). Pakeitimas 21 Pasiūlymas dėl sprendimo 13 a konstatuojamoji dalis (nauja) (13a)   itin svarbu, kad bendroje ekstremaliųjų situacijų ryšių ir informacijos sistemoje (CECIS) iki šiol užregistruoti moduliai būtų išsaugoti, kad būtų galima reaguoti į pagalbos prašymus ir, kaip įprasta, dalyvauti mokymo sistemoje; Pakeitimas 22 Pasiūlymas dėl sprendimo 13 b konstatuojamoji dalis (nauja) (13b)   lygiai taip pat svarbu susieti Sąjungos mechanizmą, kuris apima tik laikotarpį iš karto po katastrofos, su kitomis Sąjungos priemonėmis, kurios orientuotos į žalos atitaisymą, pavyzdžiui, Solidarumo fondu; Pakeitimas 23 Pasiūlymas dėl sprendimo 13 c konstatuojamoji dalis (nauja) (13c)   itin svarbu, kad Solidarumo fondas būtų pertvarkytas įtraukiant pareigą atlyginti žalą aplinkai, o rodiklis, kuriuo remiantis gaunamas patvirtinimas pasinaudoti lėšomis, būtų skaičiuojamas pagal tam tikro regiono arba valstybės narės BVP vienam gyventojui, o ne pasaulio BVP, kad dideliems ir tankiai apgyvendintiems neturtingiems regionams nebūtų apsunkintos galimybės pasinaudoti fondo lėšomis. Labai svarbu įvertinti katastrofos nuniokotą aplinką ekonominiu požiūriu, ypač didelės gamtinės vertės vietovėse, pavyzdžiui, saugomose teritorijose arba į „Natura 2000“ tinklą įtrauktose vietovėse, kad jos galėtų būti atstatytos; Pakeitimas 24 Pasiūlymas dėl sprendimo 13 d konstatuojamoji dalis (nauja) (13d)   Sąjunga turi imtis veiksmų, kad dėmesys būtų skirtas ir pagalbai vykdant techninį mokymą, kad būtų galima sustiprinti bendruomenių gebėjimą padėti sau ir jos būtų geriau pasirengusios suteikti pirmąją pagalbą ir sumažinti nelaimės padarinius. Tiksliniai mokymai ir švietimas, skirti už civilinę saugą atsakingiems asmenims, bendruomenių vadovams, socialiniams ir medicininės priežiūros darbuotojams, gelbėjimo bei priešgaisrinėms tarnyboms ir vietinėms savanoriškoms reagavimo grupėms, kurios turėtų turėti greitai pasiekiamą skubaus reagavimo įrangą, gali padėti sumažinti nelaimės padarinius ir mirčių skaičių krizės metu ir po jos; Pakeitimas 25 Pasiūlymas dėl sprendimo 1 straipsnio 1 pastraipos 1 punkto a papunktis Sprendimas Nr. 1313/2013/ES 3 straipsnio 1 dalies e punktas e)  didinti mokslo žinių apie nelaimes prieinamumą ir naudojimą. e)  didinti mokslo žinių apie nelaimes prieinamumą ir naudojimą, taip pat ir atokiausiuose regionuose bei užjūrio šalyse ir teritorijose (UŠT); Pakeitimas 26 Pasiūlymas dėl sprendimo 1 straipsnio 1 pastraipos 1 punkto a a papunktis (naujas) Sprendimas Nr. 1313/2013/ES 3 straipsnio 1 dalies e a punktas (naujas) aa)  1 dalis papildoma šiuo punktu: „ea) mažinti galimus tiesioginius katastrofų padarinius žmonių gyvenimui ir kultūros bei gamtos paveldui;“ Pakeitimas 27 Pasiūlymas dėl sprendimo 1 straipsnio 1 pastraipos 1 punkto a b papunktis (naujas) Sprendimas Nr. 1313/2013/ES 3 straipsnio 1 dalies e b punktas (naujas) ab)  1 dalis papildoma šiuo punktu: „eb) stiprinti bendradarbiavimo ir koordinavimo veiklą tarpvalstybiniu lygmeniu.“ Pakeitimas 28 Pasiūlymas dėl sprendimo 1 straipsnio 1 pastraipos 3 punktas Sprendimas Nr. 1313/2013/ES 5 straipsnio 1 dalies a punktas a)  imasi veiksmų, kad pagerintų žinių apie nelaimių riziką bazę ir sudarytų palankesnes sąlygas keistis žiniomis, mokslinių tyrimų rezultatais, geriausia praktika ir informacija, be kita ko, tarp valstybių narių, kurioms kyla panašaus pobūdžio rizika; a)  imasi veiksmų, kad pagerintų žinių apie nelaimių riziką bazę ir sudarytų palankesnes sąlygas skatinti bendradarbiavimą ir keistis žiniomis, mokslinių tyrimų rezultatais ir inovacijomis, geriausia praktika ir informacija, bei skatintų tokį keitimąsi, be kita ko, tarp valstybių narių, kurioms kyla panašaus pobūdžio rizika; Pakeitimas 29 Pasiūlymas dėl sprendimo 1 straipsnio 1 pastraipos 3 a punktas (naujas) Sprendimas Nr. 1313/2013/ES 5 straipsnio 1 dalies a a punktas (naujas) 3a)  5 straipsnio 1 dalyje įterpiamas šis punktas: „aa) koordinuoja informavimo apie perspėjimo sistemas ir jų gairių derinimą, be kita ko, tarpvalstybiniu lygmeniu;“ Pakeitimas 30 Pasiūlymas dėl sprendimo 1 straipsnio 1 pastraipos 3 b punktas (naujas) Sprendimas Nr. 1313/2013/ES 5 straipsnio 1 dalies f punktas 3b)   5 straipsnio 1 dalies f punktas pakeičiamas taip: f)  renka ir platina valstybių narių pateiktą informaciją, organizuoja keitimąsi patirtimi, įgyta vertinant rizikos valdymo gebėjimus, ne vėliau kaip 2014 m. gruodžio 22 d. kartu su valstybėmis narėmis parengia tų vertinimų turinio, metodikos ir struktūros gaires, taip pat sudaro palankesnes sąlygas keistis geriausia praktika prevencijos ir parengties planavimo srityje, be kita ko, atliekant neprivalomus tarpusavio vertinimus; „f) renka ir platina valstybių narių pateiktą informaciją, organizuoja keitimąsi patirtimi, įgyta vertinant rizikos valdymo gebėjimus, ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 22 d. kartu su valstybėmis narėmis parengia tų vertinimų turinio, metodikos ir struktūros gaires, taip pat sudaro palankesnes sąlygas keistis geriausia praktika prevencijos ir parengties planavimo srityje, be kita ko, atliekant neprivalomus tarpusavio vertinimus;“ Pakeitimas 31 Pasiūlymas dėl sprendimo 1 straipsnio 1 pastraipos 4 punkto a papunktis Sprendimas Nr. 1313/2013/ES 6 straipsnio 1 dalies a punktas a)  ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 22 d., o vėliau – kas trejus metus parengia rizikos vertinimus nacionaliniu arba atitinkamu subnacionaliniu lygiu ir juos pateikia Komisijai; a)  ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 22 d., o vėliau – kas trejus metus, konsultuodamosi su atitinkamomis vietos ir regionų valdžios institucijomis ir derindamos su Sendajaus nelaimių rizikos mažinimo programa, parengia rizikos vertinimus nacionaliniu arba atitinkamu subnacionaliniu lygiu ir juos pateikia Komisijai pagal su Komisija suderintą modelį, naudodamos esamas nacionalines informacijos sistemas; Pakeitimas 32 Pasiūlymas dėl sprendimo 1 straipsnio 1 pastraipos 4 punkto a a papunktis (naujas) Sprendimas Nr. 1313/2013/ES 6 straipsnio 1 dalies d punktas aa)  d punktas pakeičiamas taip: d)  savanoriškai dalyvauja rizikos valdymo gebėjimų tarpusavio vertinimuose. „d) savanoriškai dalyvauja rizikos valdymo gebėjimų tarpusavio vertinimų peržiūroje siekiant nustatyti veiksmus, kurie padėtų šalinti trūkumus.“ Pakeitimas 33 Pasiūlymas dėl sprendimo 1 straipsnio 1 pastraipos 4 punkto b papunktis Sprendimas Nr. 1313/2013/ES 6 straipsnio 2 pastraipa Ne vėliau kaip 2019 m. sausio 31 d., o vėliau – kas trejus metus Komisijai pateikiama atitinkamų rizikos valdymo planavimo elementų santrauka, įskaitant informaciją apie pasirinktas prevencijos ir pasirengimo priemones. Be to, Komisija gali reikalauti valstybių narių pateikti konkrečius prevencijos ir pasirengimo planus, kuriuose aprašomi trumpalaikiai ir ilgalaikiai veiksmai. Sąjunga tinkamai apsvarsto valstybių narių padarytą pažangą nelaimių prevencijos ir pasirengimo joms srityje įgyvendinant bet kokį būsimą ex ante sąlygų mechanizmą pagal Europos struktūrinius ir investicijų fondus. Ne vėliau kaip 2019 m. sausio 31 d., o vėliau – kas trejus metus Komisijai pateikiama atitinkamų rizikos valdymo planavimo elementų santrauka, įskaitant informaciją apie pasirinktas prevencijos ir pasirengimo priemones, vadovaujantis šablonu, kuris turi būti parengtas priimant įgyvendinimo aktą. Tas įgyvendinimo aktas priimamas pagal 33 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą. Be to, Komisija gali reikalauti valstybių narių pateikti konkrečius prevencijos ir pasirengimo planus, kuriuose aprašomi trumpalaikiai ir ilgalaikiai veiksmai. Todėl į šiuos veiksmus gali būti įtrauktas valstybių narių įsipareigojimas skatinti rizikos vertinimu pagrįstas investicijas ir geresnį atstatymą po nelaimių. Užtikrinama, kad papildoma administracinė našta nacionaliniu ir subnacionaliniu lygmeniu išliktų kuo mažesnė. Pakeitimas 34 Pasiūlymas dėl sprendimo 1 straipsnio 1 pastraipos 4 punkto b papunktis Sprendimas Nr. 1313/2013/ES 6 straipsnio 3 pastraipa Komisija taip pat gali sukurti specialius konsultavimosi mechanizmus, kad pagerintų tinkamą prevencijos ir pasirengimo planavimą ir koordinavimą tarp valstybių narių, kuriose gali kilti panašių nelaimių. Bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis Komisija taip pat gali sukurti specialius konsultavimosi mechanizmus, kad pagerintų tinkamą prevencijos ir pasirengimo planavimą ir koordinavimą tarp valstybių narių, kuriose gali kilti panašių nelaimių. Komisija ir valstybės narės, jei įmanoma, taip pat skatina nelaimių rizikos valdymo ir prisitaikymo prie klimato kaitos strategijų suderinamumą. Pakeitimas 36 Pasiūlymas dėl sprendimo 1 straipsnio 1 pastraipos 4 a punktas (naujas) Sprendimas Nr. 1313/2013/ES 8 straipsnio 1 dalies k punktas 4a)  8 straipsnio 1 dalies k punktas pakeičiamas taip: k)  aktyviai konsultuodamasi su valstybėmis narėmis imasi kitų būtinų papildomų rėmimo ir pasirengimo veiksmų, kad pasiektų 3 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytą tikslą. „k) aktyviai konsultuodamasi su valstybėmis narėmis imasi kitų būtinų papildomų rėmimo ir pasirengimo veiksmų, be kita ko, koordinuojant su kitomis Sąjungos priemonėmis, kad pasiektų 3 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytą tikslą.“ Pakeitimas 37 Pasiūlymas dėl sprendimo 1 straipsnio 1 pastraipos 4 b punktas (naujas) Sprendimas Nr. 1313/2013/ES 9 straipsnio 1 a dalis (nauja) 4b)   9 straipsnyje įterpiama ši dalis: „1a. Valstybės narės stiprina atitinkamus kompetentingų regioninių ir vietos valdžios institucijų administracinius pajėgumus, atsižvelgdamos į savo institucinę ir teisinę sistemą.“ Pakeitimas 38 Pasiūlymas dėl sprendimo 1 straipsnio 1 pastraipos 5 punktas Sprendimas Nr. 1313/2013/ES 10 straipsnio 1 dalis 1.  Komisija ir valstybės narės dirba kartu, kad pagerintų reagavimo į nelaimes operacijų pagal Sąjungos mechanizmą planavimą, be kita ko, reagavimo į nelaimes scenarijų kūrimą remiantis 6 straipsnio a punkte nurodytais rizikos vertinimais ir 5 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyta rizikos apžvalga, išteklių planavimą ir reagavimo pajėgumų dislokavimo planų rengimą. 1.  Komisija ir valstybės narės dirba kartu, kad pagerintų reagavimo į nelaimes (gaivalines ir žmogaus sukeltas nelaimes) operacijų pagal Sąjungos mechanizmą planavimą, be kita ko, reagavimo į nelaimes scenarijų kūrimą remiantis 6 straipsnio a punkte nurodytais rizikos vertinimais ir 5 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyta rizikos apžvalga, išteklių planavimą, įskaitant žemės darbų mašinas, kilnojamus elektros energijos generatorius ir kilnojamą gaisro gesinimo įrangą, ir reagavimo pajėgumų dislokavimo planų rengimą. Pakeitimas 39 Pasiūlymas dėl sprendimo 1 straipsnio 1 pastraipos 6 punkto b papunktis Sprendimas Nr. 1313/2013/ES 11 straipsnio 1 dalis 1.  Sukuriamas Europos civilinės saugos rezervas. Jį sudaro iš anksto valstybių narių skirtų reagavimo pajėgumų rezervas, įskaitant modulius, kitus reagavimo pajėgumus ir ekspertus. 1.  Sukuriamas Europos civilinės saugos rezervas. Jį sudaro iš anksto valstybių narių skirtų reagavimo pajėgumų savanorių rezervas, įskaitant modulius, kitus reagavimo pajėgumus ir ekspertus. Pakeitimas 40 Pasiūlymas dėl sprendimo 1 straipsnio 1 pastraipos 6 punkto b papunktis Sprendimas Nr. 1313/2013/ES 11 straipsnio 1 a dalis (nauja) 1a.   Kadangi prevencija nacionaliniu lygmeniu turėtų būti valstybių narių prioritetas mažinant saugos ir saugumo riziką, Europos civilinės saugos rezervas turi papildyti esamus nacionalinius pajėgumus. Pakeitimas 41 Pasiūlymas dėl sprendimo 1 straipsnio 1 pastraipos 6 punkto b papunktis Sprendimas Nr. 1313/2013/ES 11 straipsnio 2 dalis 2.  Atsižvelgdama į nustatytą riziką, Komisija apibrėžia Europos civilinės saugos rezervui reikalingų pagrindinių reagavimo pajėgumų rūšis ir kiekį (toliau – pajėgumų tikslai). Komisija stebi siekiant pajėgumų tikslų daromą pažangą ir likusius trūkumus ir ragina valstybes nares tuos trūkumus pašalinti. Komisija gali remti valstybes nares pagal 20 straipsnį, 21 straipsnio 1 dalies i punktą ir 21 straipsnio 2 dalį. 2.  Atsižvelgdama į vietoje nustatytus poreikius ir riziką, Komisija, bendradarbiaudama su valstybių narių kompetentingomis institucijomis, apibrėžia Europos civilinės saugos rezervui reikalingų pagrindinių reagavimo pajėgumų rūšis ir kiekį (toliau – pajėgumų tikslai). Komisija stebi siekiant pajėgumų tikslų daromą pažangą ir likusius trūkumus ir ragina valstybes nares tuos trūkumus pašalinti. Komisija gali remti valstybes nares pagal 20 straipsnį, 21 straipsnio 1 dalies i punktą ir 21 straipsnio 2 dalį. Pakeitimas 42 Pasiūlymas dėl sprendimo 1 straipsnio 1 pastraipos 6 punkto c papunktis Sprendimas Nr. 1313/2013/ES 11 straipsnio 7 dalis 7.  Pateikus pagalbos prašymą per Reagavimo į nelaimes koordinavimo centrą, reagavimo pajėgumus, kuriuos valstybė narė skiria Europos civilinės saugos rezervui, galima naudoti reagavimo operacijoms pagal Sąjungos mechanizmą, nebent valstybėje narėje susidarė išskirtinė padėtis, dėl kurios labai sunku vykdyti nacionalines užduotis. 7.  Pateikus pagalbos prašymą per Reagavimo į nelaimes koordinavimo centrą, reagavimo pajėgumus, kuriuos valstybė narė skiria Europos civilinės saugos rezervui, galima naudoti reagavimo operacijoms pagal Sąjungos mechanizmą, nebent valstybėje narėje susidarė vidaus ekstremali situacija, pasireiškė nenugalima jėga arba susidarė išskirtinė padėtis, dėl kurios labai sunku vykdyti nacionalines užduotis. Galutinį sprendimą dėl jų dislokavimo priima valstybės narės, kurios įregistravo atitinkamus reagavimo pajėgumus. Pakeitimas 43 Pasiūlymas dėl sprendimo 1 straipsnio 1 pastraipos 6 punkto c papunktis Sprendimas Nr. 1313/2013/ES 11 straipsnio 8 dalies 1 pastraipa Kai dislokuojami tokie reagavimo pajėgumai, jiems toliau vadovauja ir juos kontroliuoja juos skiriančios valstybės narės ir jie gali būti atšaukti, kai valstybėse narėse susidaro išskirtinė padėtis, dėl kurios labai sunku vykdyti nacionalines užduotis ir jos negali užtikrinti tų reagavimo pajėgumų. Tokiais atvejais konsultuojamasi su Komisija. Kai dislokuojami tokie reagavimo pajėgumai, jiems toliau vadovauja ir juos kontroliuoja juos skiriančios valstybės narės ir jie gali būti atšaukti, jeigu tose valstybėse narėse susidaro vidaus ekstremali situacija, pasireiškia nenugalima jėga arba jei dėl išskirtinės padėties jos negali užtikrinti tų reagavimo pajėgumų. Tokiais atvejais konsultuojamasi su Komisija. Pakeitimas 44 Pasiūlymas dėl sprendimo 1 straipsnio 1 pastraipos 7 punktas Sprendimas Nr. 1313/2013/ES 12 straipsnio 1 dalis 1.  Siekiant suteikti pagalbą, kai turimais pajėgumais negalima veiksmingai reaguoti į nelaimes, sukuriamas „rescEU“. 1.  „rescEU“ sukuriamas tam, kad išimtinėmis aplinkybėmis, kai nėra nacionalinio lygmens pajėgumų arba kai turimais pajėgumais negalima veiksmingai reaguoti į nelaimes, būtų galima teikti pagalbą. „rescEU“ pajėgumai nepakeičia valstybių narių nuosavų pajėgumų ir neperima atitinkamų jų atsakomybės sričių. Pakeitimas 45 Pasiūlymas dėl sprendimo 1 straipsnio 1 pastraipos 7 punktas Sprendimas Nr. 1313/2013/ES 12 straipsnio 2 dalis 2.  „rescEU“ sudaro šie pajėgumai: 2.  „rescEU“ sudaro pajėgumai, kurie papildo valstybių narių turimus pajėgumus, siekiant juos paremti ir sustiprinti, ir šiuo rezervu siekiama reaguoti į esamą ir būsimą riziką. Pajėgumai nustatomi įvertinus, kiek pajėgumų trūksta, kad būtų galima reaguoti į nelaimes, susijusias su pavojų žmonių sveikatai keliančiomis ekstremaliomis situacijomis, pramoninėmis, aplinkos, seisminėmis nelaimėmis arba ugnikalnių išsiveržimu, potvyniais ir miškų gaisrais bei teroristiniais išpuoliais ir cheminėmis, biologinėmis, radiologinėmis ir branduolinėmis grėsmėmis. Atsižvelgiant į nustatytus pajėgumų trūkumus „rescEU“ turi sudaryti bent šie pajėgumai: a)  miško gaisrų gesinimo iš oro pajėgumai; a)  miško gaisrų gesinimo iš oro pajėgumai; b)  didelio galingumo siurbimo įranga; b)  didelio galingumo siurbimo įranga; c)  paieškos ir gelbėjimo miestuose pajėgumai; c)  paieškos ir gelbėjimo miestuose pajėgumai; d)  lauko ligoninės ir greitosios medicinos pagalbos komandos. d)  lauko ligoninės ir greitosios medicinos pagalbos komandos. Pakeitimas 46 Pasiūlymas dėl sprendimo 1 straipsnio 1 pastraipos 7 punktas Sprendimas Nr. 1313/2013/ES 12 straipsnio 2 a dalis (nauja) 2a.   Šie pajėgumai išlieka lankstaus pobūdžio ir gali būti keičiami siekiant susidoroti su pokyčiais ir būsimais iššūkiais, pvz., klimato kaitos poveikiu. Pakeitimas 47 Pasiūlymas dėl sprendimo 1 straipsnio 1 pastraipos 7 punktas Sprendimas Nr. 1313/2013/ES 12 straipsnio 4 dalis 4.  Remiantis nustatyta rizika ir atsižvelgiant į įvairius pavojus apimantį požiūrį Komisijai pagal 30 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais apibrėžiamos reagavimo pajėgumų, reikalingų be šio straipsnio 2 dalyje nustatytų pajėgumų, rūšys ir atitinkamai peržiūrima „rescEU“ sudėtis. Užtikrinamas suderinamumas su kitų sričių Sąjungos politika. 4.  Remiantis nustatyta rizika ir pajėgumų bei rizikos valdymo planavimu pagal 6 straipsnį ir atsižvelgiant į įvairius pavojus apimantį požiūrį Komisijai pagal 30 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais apibrėžiamos reagavimo pajėgumų, reikalingų be šio straipsnio 2 dalyje nustatytų pajėgumų, rūšys ir atitinkamai peržiūrima „rescEU“ sudėtis. Užtikrinamas suderinamumas su kitų sričių Sąjungos politika. Jeigu su nelaime ar gresiančia nelaime susijusiais atvejais yra priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti, pagal šį straipsnį priimtiems deleguotiesiems aktams taikoma 31 straipsnyje numatyta procedūra. Jeigu su nelaime ar gresiančia nelaime susijusiais atvejais yra priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti, pagal šį straipsnį priimtiems deleguotiesiems aktams taikoma 31 straipsnyje numatyta procedūra. Pakeitimas 48 Pasiūlymas dėl sprendimo 1 straipsnio 1 pastraipos 7 punktas Sprendimas Nr. 1313/2013/ES 12 straipsnio 5 dalis 5.  Komisija apibrėžia „rescEU“ sudarančių reagavimo pajėgumų kokybės reikalavimus. Kokybės reikalavimai grindžiami nusistovėjusiais tarptautiniais standartais, kai jau yra tokių standartų. 5.  Bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, Komisija apibrėžia „rescEU“ sudarančių reagavimo pajėgumų kokybės reikalavimus. Kokybės reikalavimai grindžiami nusistovėjusiais tarptautiniais standartais, kai jau yra tokių standartų. Pakeitimas 49 Pasiūlymas dėl sprendimo 1 straipsnio 1 pastraipos 7 punktas Sprendimas Nr. 1313/2013/ES 12 straipsnio 7 dalis 7.  „rescEU“ pajėgumus galima naudoti reagavimo operacijoms pagal Sąjungos mechanizmą pateikus pagalbos prašymą per Reagavimo į nelaimes koordinavimo centrą. Sprendimą dėl jų dislokavimo priima Komisija ir ji toliau yra atsakinga už „rescEU“ pajėgumų valdymą bei kontrolę. 7.  „rescEU“ pajėgumus galima naudoti reagavimo operacijoms pagal Sąjungos mechanizmą pateikus pagalbos prašymą per Reagavimo į nelaimes koordinavimo centrą. Sprendimą dėl jų dislokavimo priima Komisija ir ji toliau yra atsakinga už „rescEU“ pajėgumų strateginį koordinavimą ir panaudojimą, tačiau už operatyvinį valdymą bei kontrolę ir toliau bus atsakingi pagalbą gaunančios valstybės narės kompetentingi asmenys. Pakeitimas 50 Pasiūlymas dėl sprendimo 1 straipsnio 1 pastraipos 7 punktas Sprendimas Nr. 1313/2013/ES 12 straipsnio 8 dalis 8.  Dislokavimo atveju Komisija susitaria su prašančiąja valstybe nare dėl „rescEU“ pajėgumų operacinio dislokavimo. Kai vykdomos operacijos, prašančioji valstybė narė sudaro palankesnes sąlygas užtikrinti savo pajėgumų ir „rescEU“ veiklos operacinį koordinavimą. 8.  Dislokavimo atveju Komisija per Reagavimo į nelaimes koordinavimo centrą susitaria su prašančiąja valstybe nare dėl „rescEU“ pajėgumų operacinio dislokavimo. Kai vykdomos operacijos, prašančioji valstybė narė sudaro palankesnes sąlygas užtikrinti savo pajėgumų ir „rescEU“ veiklos operacinį koordinavimą. Pakeitimas 51 Pasiūlymas dėl sprendimo 1 straipsnio 1 pastraipos 7 punktas Sprendimas Nr. 1313/2013/ES 12 straipsnio 10 dalis 10.  Jei Komisija įgyja įrangą, pavyzdžiui, miško gaisrų gesinimo iš oro įrangą, ją pirkdama, sudarydama išperkamosios nuomos sutartį arba nuomodama, turi būti užtikrinta, kad: 10.  Jei Komisija įgyja įrangą, pavyzdžiui, miško gaisrų gesinimo iš oro įrangą, ją pirkdama, sudarydama išperkamosios nuomos sutartį arba nuomodama, turi būti užtikrinta, kad: a)  jei įranga perkama, Komisijos ir valstybės narės susitarime numatoma ją įregistruoti toje valstybėje narėje; a)  jei įranga perkama, Komisijos ir valstybės narės susitarime numatoma ją įregistruoti toje valstybėje narėje; b)  jei sudaroma išperkamosios nuomos ar nuomos sutartis, įranga registruojama valstybėje narėje. b)  jei sudaroma išperkamosios nuomos ar nuomos sutartis, įrangos registravimas valstybėje narėje nėra privalomas; ba)  komercinių orlaivių valdymas pavedamas EASA pažymėjimą turintiems orlaivių naudotojams. Pakeitimas 52 Pasiūlymas dėl sprendimo 1 straipsnio 1 pastraipos 8 punktas Sprendimas Nr. 1313/2013/ES 12a straipsnio 1 pastraipa Komisija kas dvejus metus informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie operacijas ir padarytą pažangą pagal 11 ir 12 straipsnius. Komisija kiekvienais metais informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie operacijas ir padarytą pažangą pagal 11 ir 12 straipsnius. Pakeitimas 53 Pasiūlymas dėl sprendimo 1 straipsnio 1 pastraipos 8 punktas Sprendimas Nr. 1313/2013/ES 12a straipsnio 1 a pastraipa (nauja) Ši informacija apima biudžeto ir išlaidų pokyčių apžvalgą su išsamiu techniniu ir finansiniu vertinimu, tikslią informaciją apie išlaidų padidėjimą ir reikiamų reagavimo pajėgumų rūšių pokyčius bei jų kokybės reikalavimus, jei tokių yra, ir priežastis, dėl kurių padidėja išlaidos arba įvyksta tokie pokyčiai. Pakeitimas 54 Pasiūlymas dėl sprendimo 1 straipsnio 1 pastraipos 9 punktas Sprendimas Nr. 1313/2013/ES 13 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa Komisija sukuria atitinkamų civilinės saugos ir nelaimių valdymo subjektų bei institucijų tinklą, kuris kartu su Komisija sudaro Sąjungos civilinės saugos žinių tinklą. Komisija sukuria atitinkamų civilinės saugos ir nelaimių valdymo subjektų bei institucijų, įskaitant kompetencijos centrus, universitetus ir mokslininkus tyrėjus, tinklą, kuris kartu su Komisija sudaro Sąjungos civilinės saugos žinių tinklą. Komisija deramai atsižvelgia į valstybių narių ir vietoje veikiančių organizacijų praktinę patirtį. Pakeitimas 55 Pasiūlymas dėl sprendimo 1 straipsnio 1 pastraipos 9 punktas Sprendimas Nr. 1313/2013/ES 13 straipsnio 1 dalies 2 pastraipos įžanginis sakinys Kai tinkama, tinklas, glaudžiai bendradarbiaudamas su atitinkamais žinių centrais, atlieka toliau nurodytas užduotis, susijusias su mokymu, pratybomis, įgyta patirtimi ir žinių sklaida: Kai tinkama, tinklas, siekdamas lyčių atžvilgiu proporcingos sudėties ir glaudžiai bendradarbiaudamas su atitinkamais žinių centrais, atlieka toliau nurodytas užduotis, susijusias su mokymu, pratybomis, įgyta patirtimi ir žinių sklaida: Pakeitimas 56 Pasiūlymas dėl sprendimo 1 straipsnio 1 pastraipos 9 a punktas (naujas) Sprendimas Nr. 1313/2013/ES 13 straipsnio 1 dalies 2 pastraipos a punktas 9a)  13 straipsnio 1 dalies a punktas pakeičiamas taip: a)  parengia civilinės saugos ir ekstremaliųjų situacijų valdymo personalui skirtą nelaimių prevencijos, pasirengimo joms ir reagavimo į nelaimes mokymo programą ir jai vadovauja. Programa apima jungtinius kursus ir ekspertų mainų sistemą, pagal kurią asmenys gali būti deleguojami į kitas valstybes nares. „a) parengia civilinės saugos ir ekstremaliųjų situacijų valdymo personalui skirtą nelaimių prevencijos, pasirengimo joms ir reagavimo į nelaimes mokymo programą ir jai vadovauja. Programa apima jungtinius kursus ir ekspertų mainų sistemą, pagal kurią asmenys gali būti deleguojami į kitas valstybes nares. Nauja civilinei saugai skirta programa „Erasmus“ pristatoma vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1288/2013* taisyklėmis ir principais. Mokymo programa siekiama gerinti 9 ir 11 straipsniuose nurodytų pajėgumų koordinavimą, suderinamumą ir papildomumą, taip pat gerinti 8 straipsnio d ir f punktuose nurodytų ekspertų kompetenciją. Civilinės saugos programa „Erasmus“ taip pat siekiama gerinti 9, 11 ir 12 straipsniuose nurodytų pajėgumų koordinavimą, suderinamumą ir papildomumą, ir gerinti 8 straipsnio d ir f punktuose nurodytų ekspertų kompetenciją. Į civilinei saugai skirtą programą „Erasmus“ įtrauktas tarptautinis aspektas, kuriuo siekiama paremti Sąjungos išorės veiksmus, įskaitant atitinkamus vystymosi tikslus, plėtojant valstybių narių bendradarbiavimą su šalimis partnerėmis. _______________ * 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1288/2013, kuriuo sukuriama Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus+“ ir kuriuo panaikinami sprendimai Nr. 1719/2006/EB, Nr. 1720/2006/EB ir Nr. 1298/2008/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 50). Pakeitimas 57 Pasiūlymas dėl sprendimo 1 straipsnio 1 pastraipos 9 b punktas (naujas) Sprendimas Nr. 1313/2013/ES 13 straipsnio 1 dalies 2 pastraipos f punktas 9b)   13 straipsnio 1 dalies f punktas pakeičiamas taip: f)  skatina ir remia atitinkamų naujų Sąjungos mechanizmui skirtų technologijų diegimą ir naudojimą. „f) skatina mokslinius tyrimus ir inovacijas ir remia atitinkamų naujų Sąjungos mechanizmui skirtų technologijų diegimą ir naudojimą.“ Pakeitimas 58 Pasiūlymas dėl sprendimo 1 straipsnio 1 pastraipos 9 c punktas (naujas) Sprendimas Nr. 1313/2013/ES 13 straipsnio 3 a dalis (nauja) 9c)  13 straipsnis papildomas šia dalimi: „3a. Komisija plėtoja mokymo pajėgumus ir stiprina Sąjungos civilinės saugos žinių tinklo, tarptautinių organizacijų ir trečiųjų šalių dalijimąsi žiniomis bei patirtimi, kad prisidėtų prie tarptautinių įsipareigojimų, susijusių su nelaimių rizikos mažinimu, ypač tų, kurie numatyti Sendajaus programoje, įgyvendinimo.“ Pakeitimas 59 Pasiūlymas dėl sprendimo 1 straipsnio 1 pastraipos 11 a punktas (naujas) Sprendimas Nr. 1313/2013/ES 16 straipsnio 2 dalis 11a)  16 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: 2.   Pagal šį straipsnį pagalba gali būti teikiama kaip savarankiškai teikiama pagalba arba prisidedant prie pagalbos, teikiamos vadovaujant tarptautinei organizacijai. Sąjungos veiklos koordinavimas visiškai integruojamas į bendrą koordinavimą, vykdomą Jungtinių Tautų Humanitarinių reikalų koordinavimo biuro (OCHA), ir pripažįstamas jo vadovaujamas vaidmuo. „2. Pagal šį straipsnį pagalba gali būti teikiama kaip savarankiškai teikiama pagalba arba prisidedant prie pagalbos, teikiamos vadovaujant tarptautinei organizacijai. Sąjungos veiklos koordinavimas visiškai integruojamas į bendrą koordinavimą, vykdomą Jungtinių Tautų Humanitarinių reikalų koordinavimo biuro (OCHA), ir pripažįstamas jo vadovaujamas vaidmuo. Komisija žmogaus sukeltų nelaimių ar sudėtingų ekstremalių situacijų atvejais, konsultuodamasi su humanitarinės veiklos vykdytojais, aiškiai apibrėžia intervencijos taikymo sritį ir jos santykius su šalimis, dalyvaujančiomis teikiant platesnę humanitarinę pagalbą, užtikrindama suderinamumą su Europos konsensusu dėl humanitarinės pagalbos ir laikydamasi humanitarinių principų.“ Pakeitimas 60 Pasiūlymas dėl sprendimo 1 straipsnio 1 dalies 12 punktas Sprendimas Nr. 1313/2013/ES 19 straipsnio 1 dalies 2 a pastraipa (nauja) Pagal metinę biudžeto procedūrą Europos Parlamentas ir Taryba laipsniškai patvirtina Sąjungos mechanizmui reikalingus asignavimus, tinkamai atsižvelgdami į visas priemones, numatytas Tarybos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013*, visų pirma taikant lankstumo priemonę, kaip nurodyta I priede. ____________________ * 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa (OL L 347, 2013 12 20, p. 884). Pakeitimas 61 Pasiūlymas dėl sprendimo 1 straipsnio 1 pastraipos 13 punktas Sprendimas Nr. 1313/2013/ES 20 a straipsnio 1 pastraipa Bet kokia pagal šį sprendimą teikiama pagalba ar finansavimu užtikrinamas tinkamas Sąjungos matomumas, be kita ko, naudojant Sąjungos ženklą, kai naudojami 11 straipsnyje, 12 straipsnyje ir 21 straipsnio 2 dalies c punkte nurodyti pajėgumai. Bet kokia pagal šį sprendimą teikiama pagalba ar finansavimu užtikrinamas tinkamas Sąjungos matomumas, be kita ko, naudojant Sąjungos ženklą, kai naudojami 11 straipsnyje, 12 straipsnyje ir 21 straipsnio 2 dalies c punkte nurodyti pajėgumai. Parengiama komunikacijos strategija siekiant užtikrinti veiksmų pagal Sąjungos mechanizmą apčiuopiamų rezultatų matomumą piliečiams. Pakeitimas 62 Pasiūlymas dėl sprendimo 1 straipsnio 1 pastraipos 15 punkto b papunktis Sprendimas Nr. 1313/2013/ES 23 straipsnio 2 a dalis (nauja) 2a.  Valstybių narių, kurios nėra iš anksto įsipareigojusios skirti išteklių Europos civilinės saugos rezervui, pajėgumų atveju, Sąjungos finansinės paramos transporto ištekliams dydis neviršija 55 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų. Kad galėtų gauti šį finansavimą, valstybės narės įsipareigoja sudaryti visų turimų pajėgumų registrą ir nurodyti visas susijusias valdymo struktūras, neįtrauktas į iš anksto skirtus pajėgumus Europos civilinės saugos rezervui, kurios sudaro sąlygas reaguoti į su sveikata, pramone, seismine arba ugnikalnių išsiveržimo rizika susijusias nelaimes, potvynius ir miškų gaisrus, teroristinius išpuolius ir cheminius, biologinius, radiologinius ir branduolinius išpuolius. Pakeitimas 63 Pasiūlymas dėl sprendimo 1 straipsnio 1 pastraipos 16 punktas Sprendimas Nr. 1313/2013/ES 26 straipsnio 2 dalis 2.  Siekiama sąveikos ir papildomumo su kitomis Sąjungos priemonėmis, pavyzdžiui, kuriomis remiamos sanglaudos, kaimo plėtros, mokslinių tyrimų, sveikatos, migracijos ir saugumo politikos sritys. Reagavimo į humanitarines krizes trečiosiose valstybėse atveju Komisija užtikrina pagal šį sprendimą ir pagal Reglamentą (EB) Nr. 1257/96 finansuojamų veiksmų papildomumą ir nuoseklumą. 2.  Plėtojama sąveika, papildomumas ir stipresnis koordinavimas su kitomis Sąjungos priemonėmis, pavyzdžiui, kuriomis remiamos sanglaudos, įskaitant Europos Sąjungos solidarumo fondą, kaimo plėtros, mokslinių tyrimų, sveikatos, migracijos ir saugumo politikos sritys, neperskirstant šių lėšų iš kitų sričių. Reagavimo į humanitarines krizes trečiosiose valstybėse atveju Komisija užtikrina pagal šį sprendimą ir pagal Reglamentą (EB) Nr. 1257/96 finansuojamų veiksmų papildomumą ir nuoseklumą, tuo pat metu atsižvelgdama į atskirą ir nepriklausomą tų veiksmų ir jų finansavimo pobūdį ir užtikrindama, kad jie atitiktų Europos konsensuso dėl humanitarinės pagalbos nuostatas. Pakeitimas 64 Pasiūlymas dėl sprendimo 1 straipsnio 1 pastraipos 18 punktas Sprendimas Nr. 1313/2013/ES 32 straipsnio 1 dalies g punktas g)  „rescEU“ sukūrimo, valdymo ir priežiūros, kaip numatyta 12 straipsnyje, įskaitant sprendimų dėl dislokavimo ir veiklos procedūrų kriterijus; g)  „rescEU“ sukūrimo, valdymo ir priežiūros, kaip numatyta 12 straipsnyje, įskaitant sprendimų dėl dislokavimo, veiklos ir dislokavimo sąlygų kriterijus nacionaliniu lygmeniu, tai atliekant valstybei narei, taip pat su jais susijusių finansinių ir kitų aspektų; Pakeitimas 65 Pasiūlymas dėl sprendimo I priedas (naujas) Komisijos siūlomas tekstas Pakeitimas I PRIEDAS ORIENTACINIS PAPILDOMŲ LĖŠŲ PASKIRSTYMAS 2018–2020 M. LAIKOTARPIUI     2018 2019 2020 IŠ VISO Iš viso papildomų asignavimų pagal 3 išlaidų kategoriją* ĮA 19,157 115,2 122,497 256,854   MA 11 56,56 115,395 182,955 Iš viso papildomų asignavimų pagal 4 išlaidų kategoriją* ĮA 2 2 2,284 6,284   MA 0,8 1,8 2,014 4,614 Iš viso papildomų asignavimų pagal 3 ir 4 išlaidų kategorijas* ĮA 21,157 117,2 124,781 263,138   PA 11,8 58,36 117,409 187,569 (sumos nurodomos milijonais eurų) * Visos sumos turi būti skiriamos pagal lankstumo priemonę.

(1) Klausimas buvo grąžintas nagrinėti atsakingam komitetui, kad būtų vedamos tarpinstitucinės derybos pagal Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnio 4 dalies ketvirtą pastraipą (A8-0180/2018).

2018 m. gegužės 31 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos infrastruktūros tinklų priemonės transporto ramsčio po 2020 m. (2018/2718(RSP))

P8_TA(2018)0237 RC-B8-0242/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 311, 312 ir 323 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(1), ir į tolesnius jo pakeitimus, padarytus 2017 m. birželio 20 d. Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) 2017/1123(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. liepos 6 d. rezoliuciją „Pasirengimas porinkiminiam 2014–2020 m. DFP tikslinimui: Parlamento indėlis prieš Komisijai pateikiant pasiūlymą“(4),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 28 d. Komisijos diskusijoms skirtą dokumentą dėl ES finansų ateities (COM(2017)0358),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. spalio 24 d. rezoliuciją dėl diskusijoms skirto dokumento dėl ES finansų ateities(5),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 14 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos reglamento, kuriuo keičiamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa (COM(2016)0604), Komisijos komunikatą (COM(2016)0603) ir į kartu su juo pateikiamą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą (SWD(2016)0299),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 14 d. Komisijos pasiūlymą iš dalies keisti 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (COM(2016)0606),

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2016 m. spalio 4 d. Europos Parlamentas ir 2016 m. spalio 5 d. Taryba ratifikavo Paryžiaus susitarimą,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 26 d. rezoliuciją dėl 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos (DFP) laikotarpio vidurio tikslinimo(6),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 15 d. Regionų komiteto nuomonę „Daugiametės finansinės programos (DFP) laikotarpio vidurio peržiūra“(7),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 2 d. Komisijos komunikatą „Šiuolaikiškas biudžetas Sąjungai, kuri apsaugo, suteikia galių ir gina. 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa“ (COM(2018)0321),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 28 d. bendrą Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai komunikatą dėl karinio mobilumo veiksmų plano (JOIN(2018)0005),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 14 d. Komisijos ataskaitą „Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) laikotarpio vidurio vertinimas“ (COM(2018)0066),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi ES transporto infrastruktūros plėtra ir atnaujinimas tebėra gana fragmentiška veikla ir kelia didelį pajėgumo ir finansavimo iššūkį, tačiau yra labai svarbūs siekiant užtikrinti tiek darnų augimą, užimtumą ir konkurencingumą, tiek socialinę ir teritorinę sanglaudą Sąjungoje ir taip įveikti regionų disbalansą;

B.  kadangi Europos infrastruktūros tinklų priemonė (EITP) yra bendra centralizuotai valdoma finansavimo programa, skirta tam, kad būtų skatinama didelio efektyvumo, darnaus ir tarpusavyje susieto transeuropinio tinklo (TEN) plėtra transporto, energetikos ir skaitmeninių paslaugų infrastruktūros srityse;

C.  kadangi anksti sukūrus transeuropinį transporto tinklą (TEN-T) bus daug lengviau pasiekti ES išmetamo teršalų kiekio mažinimo tikslus pagal Paryžiaus klimato susitarimą, sumažinti Europos ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro ir įgyvendinti ES 20-20-20 tikslus energetikos ir klimato politikos srityse; kadangi pagrindinis tinklas turėtų būti užbaigtas iki 2030 m., o visuotinis – iki 2050 m.;

D.  kadangi platesniame transporto sektoriuje dirba dešimtadalis europiečių ir kadangi investuojant į transporto infrastruktūrą bus sukurta naujų darbo vietų: paskaičiuota, kad kiekvienas milijardas eurų, investuotas į pagrindinį TEN-T tinklą, sukurtų iki 20 tūkstančių naujų darbo vietų;

E.  kadangi vykdant EITP daugiausia dėmesio skiriama tarpvalstybinėms jungtims, įvairiarūšio ir miestų transporto mazgams, rinkos nepakankamumo problemų sprendimams ir transporto trukdžių šalinimui; kadangi vykdant EITP užtikrinta, kad būtų įgyvendinti projektai, kurie be šios priemonės nebūtų įgyvendinami, ir tokiu būdu, palengvinant tarptautinį bendradarbiavimą ir koordinavimą, sukurta aiški ES pridėtinė vertė;

F.  kadangi transporto sektoriui teko didžiausia 2014–2020 m. EITP biudžeto dalis; kadangi ta transportui skirta dalis buvo padalyta į bendrą finansinį paketą visoms valstybėms narėms ir sanglaudos paketą, skirtą sanglaudos valstybėms narėms ir tiesiogiai perkeltą iš Sanglaudos fondo;

G.  kadangi EITP yra viena sėkmingiausių ES programų, nes paraiškų kiekis gerokai viršijo siūlytas lėšas; kadangi TEN-T projektams iki 2017 m. pabaigos pagal EITP programą „Transportas“ jau skirta 21,3 mlrd. EUR dotacijų, kurios padėjo surinkti iš viso 41,6 mlrd. EUR investicijų; kadangi per 2018 metus bus pasirašyti papildomų dotacijų susitarimai, rengiantis paskelbti kvietimą teikti paraiškas dėl derinamojo finansavimo, kurį vykdant EITP dotacijos bus derinamos su privačiu finansavimu, įskaitant finansavimą iš Europos strateginių investicijų fondo (ESIF); kadangi pradinis šio kvietimo biudžetas (1 mlrd. EUR) 2017 m. lapkričio mėn. buvo padidintas 350 mln. EUR siekiant paremti prioritetą „Inovacijos ir naujos technologijos“, vadovaujantis Alternatyviųjų degalų veiksmų plano tikslais;

H.  kadangi prie EITP sėkmės labai prisidėjo tai, kad pradėta taikyti principą „panaudok, kitaip prarasi“; kadangi vis dėlto turėtų būti paspartintas neįgyvendintiems projektams skirtų lėšų susigrąžinimas;

I.  kadangi vykdant EITP siekiama paspartinti investicijas į transporto infrastruktūrą ir inovacijas, taip pat paskatinti finansavimą tiek iš viešojo, tiek iš privačiojo sektorių, sykiu didinant teisinį tikrumą ir laikantis neutralumo technologijų atžvilgiu principo;

J.  kadangi tikimasi, kad Komisija 2018 m. birželio mėn. paskelbs teisėkūros pasiūlymus dėl Europos strateginių investicijų, įskaitant atnaujintą EITP;

1.  pabrėžia, kad investicijos į transporto infrastruktūrą reiškia investicijas į ilgalaikį darnų augimą, sanglaudą, konkurencingumą ir darbo vietas; todėl pabrėžia strateginę EITP programos svarbą vidaus rinkos integracijai, išmaniajam judumui ir ES galimybei įgyvendinant šią programą užtikrinti apčiuopiamą pridėtinę vertę piliečiams;

2.  pabrėžia, kad EITP yra ir toliau turi būti veiksminga ir kryptinga priemonė, skirta investicijoms į transeuropinę infrastruktūrą (TEN) transporto, energetikos ir skaitmeninių paslaugų sektoriuose, kad, be kita ko, galėtų prisidėti prie ES prioritetinių tikslų, susijusių su darbo vietų kūrimu, ekonomikos augimu ir investicijomis, vidaus rinka, energetikos sąjunga, klimatu ir bendrąja skaitmenine rinka, įgyvendinimo;

3.  pabrėžia, kad remiant tarpvalstybinio, sąveikaus ir įvairiarūšio transporto projektus ir projektus, kuriais gerinamas visų rūšių transporto junglumas, įskaitant transportą jūroje, vidaus vandenų uostus ir vidaus vandenų kelius, pirmenybę teikiant trūkstamų jungčių įdiegimo projektams ir šalinant transporto trukdžius, siekiant sukurti visiems prieinamą bendrą Europos transporto erdvę ir novatorišką transporto sektorių, 2014–2020 m. EITP programa sėkmingai užtikrino didelę Europos pridėtinę vertę; ragina Komisiją didinti tarpvalstybinių transporto mazgų, tokių kaip jūrų uostai, pridėtinę vertę ir remti projektus, kuriais gerinamos jungtys su trečiosiomis valstybėmis partnerėmis;

4.  pripažįsta, kad visa ES investicijų į TEN-T nauda gali būti gauta ir galimybės panaudotos tik užbaigus pagrindinį ir visuotinį tinklus; ragina Komisiją atkreipti dėmesį į tai, kad, norint sukurti TEN, reikės didelių investicijų ir dalis jų priklausys nuo tolesnės ES paramos, kitaip projektas gali įstrigti aklavietėje; primygtinai reikalauja išlaikyti spaudimą, kad tinklai būtų užbaigti ne vėliau kaip atitinkamai 2030 m. ir 2050 m., viso proceso metu laikantis XXI amžiaus standartų;

5.  ragina Komisiją užtikrinti, kad į pasiūlymą dėl 2021–2027 m. DFP įtraukta EITP programa pratęstų dabartinę programą ir kad būtų numatyti dar platesnio užmojo politikos tikslai ir finansiniai ištekliai; pabrėžia, kad investicijos į skaitmeninius, novatoriškus ir darnaus transporto projektus turi būti spartinamos siekiant pereiti prie ekologiškesnės, tikrai integruotos, modernios, visiems prieinamos, saugesnės ir efektyvios transporto sistemos;

6.  pripažįsta, kad EITP indėlis nulėmė tai, kad įgyvendinti dauguma projektų, visų pirma tarpvalstybinio, nacionalinio, regioninio ir vietos lygmens jungčių projektai; pabrėžia, kad EITP pasirodė esanti svarbus viešųjų ir privačiųjų investicijų katalizatorius; vis dėlto mano, jog reikėtų imtis tolesnių veiksmų, kad būtų išnaudotos visos jos teikiamos galimybės;

7.  ragina Komisiją apsvarstyti kitus būdus, kaip skatinti įgyvendinti EITP – politikos priemonę, kuri apima konkrečių sektorių tikslus ir pagal kurią vykdomi sudėtingi projektai, turintys tarpvalstybinį arba ES masto sąveikumo aspektą;

8.  mano, kad, remdamasi išsamia 2014–2020 m. laikotarpio peržiūra ir sudėtingų EITP ir kitų finansinių programų ir priemonių, pvz., programos „Horizontas 2020“, ESI fondų ir ESIF, sąsajų padariniais, visų pirma pastebėtu EITP ir ESIF tarpusavio pakeičiamumo poveikiu, pagal kitą DFP Komisija turėtų toliau griežtinti ir užtikrinti EITP ir kitų programų, pvz., programos „Europos horizontas“ ir fondo „InvestEU“, papildomumo nuostatas, siekiant išlaikyti ir nustatyti aiškius programos tikslus, išvengti dubliavimosi ir optimizuoti biudžeto išteklius;

9.  pabrėžia, kad bet koks kitos EITP finansavimo sumažinimas lėšas perskirstant kitoms programoms, kaip tai buvo padaryta su 2014–2020 m. EITP, kai jos finansavimas buvo perskirtas ESIF ir Europos gynybos pramonės plėtros programai (EGPPP), bus laikomas nepriimtinu; primygtinai ragina Komisiją išsaugoti nesuskaldytą EITP finansinį pajėgumą, nes didžioji dalis EITP finansavimo yra susijusi su projektais, kurie duoda platesnę regionų ir ES lygmens naudą, tačiau negauna pakankamo nacionalinio arba rinkos finansavimo;

10.  pripažįsta, kad sėkmingi pirmieji pagal dabartinę EITP programą pradėto kvietimo teikti paraiškas dėl derinamojo finansavimo rezultatai teikia vilčių; todėl labai ragina Komisiją tokius kvietimus pakartotinai rengti ir ateityje ir toliau naudoti tvirtesnę EITP dotacijų pavidalu, ją derinant su ES ir ne ES finansinėmis priemonėmis, kai įmanoma; ragina Komisiją taip pat ieškoti būdų, kaip efektyviau skatinti privačiojo sektoriaus investuotojus dalyvauti bendro finansavimo projektuose, ir ragina valstybes nares panaikinti teisines ir administracines tokio proceso kliūtis;

11.  ragina Komisiją toliau projektų lygmeniu skatinti trijų sektorių sąveiką, kuri šiuo metu yra nedidelė dėl to, kad biudžeto sistema yra nelanksti, kalbant apie projektų tinkamumą finansuoti ir išlaidų tinkamumą finansuoti; primygtinai ragina Komisiją derinti infrastruktūrą prie būsimų švaraus ir išmanaus judumo poreikių; tikisi, kad būsimos sektoriaus politikos gairės ir EITP bus lankstesnės, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos sinergijai, ir kad jos bus lengviau priderinamos prie technologinių naujovių ir prioritetų, pvz., skaitmeninimo, siekiant spartinti mažataršės ekonomikos kūrimą ir įveikti bendrus visuomenės iššūkius, tokius kaip kibernetinis saugumas;

12.  pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti visiems trims sektoriams bendras procedūras, spartų lėšų skirstymą ir labai patikimą biudžeto vykdymą, labai svarbus tiesioginis valdymas; pabrėžia, kad tiesioginis EITP dotacijų valdymas pasirodė esąs labai veiksmingas: projektai vykdyti sparčiai, atrankos procese buvo konkurencija, daug dėmesio skirta ES politikos tikslams, įgyvendinimas buvo koordinuotas ir valstybės narės buvo visapusiškai įsitraukusios; pripažįsta, kad užtikrinant EITP sėkmę labai svarbų vaidmenį atliko Inovacijų ir tinklų programų vykdomoji įstaiga (INEA), optimizavusi biudžetą, visų pirma dėl to, kad buvo lanksti, kai reikėjo sparčiai perkelti tam tikriems veiksmams nepanaudotas lėšas kitų veiksmų finansavimui; primygtinai reikalauja sustiprinti INEA, kad būtų užtikrintas tinkamas ES lėšų panaudojimas;

13.  pritaria tam, kad tiesioginiame EITP valdyme būtų taikomas principas „panaudok, kitaip prarasi“; Sykiu primygtinai reikalauja, kad būtų išlaikyta galimybė įsipareigojimus panaudoti kitaip tais atvejais, kai projektai nevyksta taip, kaip planuota, siekiant padidinti EITP veiksmingumą;

14.  pripažįsta, kad projektą, o ypač stambios transporto infrastruktūros projektą, pateikti yra sudėtinga ir kad teikiama techninė pagalba, pvz., pagal EITP programos paramos veiksmus, visų pirma sanglaudos valstybėms narėms, yra reikalinga, siekiant didinti brandžių ir aukštos kokybės projektų tinkamumą finansuoti; ragina Komisiją ir toliau teikti šios rūšies pagalbą ir persvarstyti vertinimo kriterijus, kad jie padėtų aiškiau nustatyti pridėtinę projektų vertę; taip pat prašo Komisijos imtis tolesnių veiksmų, kad būtų gerokai supaprastinti administraciniai reikalavimai, susiję ne tik su mažomis dotacijomis, ir atitinkamai pakoreguoti techninę pagalbą, teikiamą paraiškų dėl smulkesnių projektų teikėjams;

15.  palankiai vertina tai, kad vykdant 2014–2020 m. programą EITP transporto ramsčio sanglaudos paketui iš Sanglaudos fondo perkelta 11,3 mlrd. EUR, ir pabrėžia, kad kvietimai teikti paraiškas dėl sanglaudos finansavimo buvo nepaprastai sėkmingi;

16.  atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą skirti 2021–2027 m. laikotarpio EITP 42 265 milijonus eurų, be kita ko, 7 675 milijonus eurų skirti energetikos projektams ir 2 662 milijonus eurų (abiem atvejais lyginamosiomis kainomis) telekomunikacijų ir skaitmeninių paslaugų projektams; tačiau apgailestauja dėl to, kad lyginamosiomis kainomis EITP programai „Transportas“ skiriama suma siekia 11 384 mln. EUR, o įnašas iš Sanglaudos fondo siekia 10 000 mln. EUR, nes tai reiškia, kad finansavimas sumažinamas atitinkamai 12 proc. ir 13 proc.; pažymi, kad lėšos, skiriamos transporto ramsčiui, yra vienintelės, kurios mažinamos, ir su tuo negali sutikti; pabrėžia, kad transporto paketui skiriamų lėšų mažinimas yra nesuderinamas su transporto sektoriui vidaus rinkoje kylančiais iššūkiais ir sėkmingu EITP įgyvendinimu, ir prašo Komisijos iš naujo apsvarstyti siūlomą sumą;

17.  mano, kad, siekiant išlaikyti didelį EITP programos patikimumą ir patrauklumą investuotojams, jos finansinis pajėgumas per kitos DFP laikotarpį turėtų būti padidintas; pabrėžia, kad dėl nepakankamo transportui skiriamo biudžeto gali kilti pavojus TEN-T tinklo užbaigimui ir kad dėl to faktiškai nuvertėtų jau padarytos viešųjų lėšų investicijos;

18.  be to, pabrėžia, kad sanglaudos paketas turi ryškų regioninį aspektą, pagal kurį tenkinami vietos poreikiai, ir yra labai svarbus tam, kad būtų baigtos kurti pagrindinio tinklo dalys sanglaudos valstybėse narėse, taigi, jis labai svarbus ES teritorinei sanglaudai; pabrėžia, kad ES investicijos į transporto infrastruktūrą, panaudojus įnašą iš Sanglaudos fondo, turėtų ir toliau būti daromos pagal gerai subalansuotą centralizuotai valdomų ir pagal pasidalijamojo valdymo principą skirstomų lėšų šaltinių sistemą; pabrėžia, kad tiesiogiai pagal EITP programą valdomų lėšų, kurias numatyta skirti iš Sanglaudos fondo kitos DFP 2021–2027 m. laikotarpiu, suma turi būti bent jau tokia pati, kaip ankstesnės DFP 2014–2020 m. laikotarpiu, ir kad ši suma turi būti pakankama tam, kad per kitos DFP 2021–2027 m. laikotarpį būtų užbaigti tie projektai, kurie buvo finansuojami pagal dabartinę DFP iš numatytų Sanglaudos fondo lėšų;

19.  primena, kad, norint užbaigti ES transporto pagrindinį tinklą ir įgyvendinti politikos prioritetus, ir toliau reikės užtikrinti piliečių ir atitinkamų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą sprendimų priėmimo procesuose, aplinkosauginių ir finansinių projektų įgyvendinimo aspektų vertinimo ir stebėjimo skaidrumą, geresnį įvairių transporto rūšių integravimą ir įvairiarūšio transporto operacijų skatinimą;

20.  ragina Komisiją ir valstybes nares ir toliau laikytis įsipareigojimų, susijusių su EITP pagrindiniais politikos tikslais transporto srityje: iki 2030 m. užbaigti TEN-T pagrindinį tinklą, be kita ko, plėtoti Bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programą (SESAR), jūrų greitkelius ir Europos geležinkelių eismo valdymo sistemą (ERTMS), pereiti prie netaršaus, konkurencingo, novatoriško ir susietojo susisiekimo, be kita ko, iki 2025 m. sukurti pagrindinės ES alternatyviųjų degalų įkrovimo infrastruktūros tinklą, ir daryti pažangą, kad iki 2050 m. užbaigtas TEN-T visuotinis tinklas;

21.  pabrėžia, kad būtina daugiau dėmesio skirti pažangiems horizontaliesiems projektams; todėl ragina Komisiją apsvarstyti galimybę pradėti konkrečias, specialias ir tarptautines iniciatyvas, siekiant paspartinti ir užtikrinti tinkamą horizontaliųjų prioritetų, pavyzdžiui, ERTMS, įgyvendinimą, pritraukiant privačiųjų investicijų ir tam, be kita ko, panaudojant dotacijas ir finansines priemones;

22.  primena, kad transporto sektoriuje labai svarbu skirti dėmesio įvairiarūšio transporto ir tarpvalstybinėms jungtims, skaitmeniniams sprendimams, perėjimui prie kitų rūšių transporto ir darnesniam transportui; mano, kad pagal atnaujintą EITP pirmenybė taip pat turėtų būti teikiama tiesesnėms pagrindinio ir visuotinio tinklų sąsajoms; mano, kad šie tikslai turėtų atsispindėti iš anksto nustatytų projektų sąrašuose, kurie bus įtraukti į kitą EITP reglamentą;

23.  pripažįsta, kad transporto sektorius turėtų visapusiškai pasinaudoti skaitmeninių ir novatoriškų technologijų teikiamomis galimybėmis, ir mano, kad nauja novatoriška transporto infrastruktūra visada yra patrauklesnė investicijoms, ypač privataus sektoriaus investicijoms; tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad esama infrastruktūra tebėra ES tinklo pagrindas, ir pabrėžia, kad reikia skubiai ir daugiau investuoti į esamos infrastruktūros priežiūrą; todėl ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų patrauklu modernizuoti arba atnaujinti esamą infrastruktūrą, užsibrėžiant plačius inovacijų užmojus;

24.  ragina Komisiją skirti ypač daug dėmesio atokiausiems regionams, kaip numatyta SESV 349 straipsnyje, ir išplėsti pagrindinį tinklą, kad jis apimtų uostus, siekiant gerinti jungtis su jų geografiniais baseinais, jungtis tarp pačių regionų, jungtis su žemynu ir su trečiosiomis valstybėmis; mano, kad atokiausiems regionams derėtų finansuoti 85 proc. visų rūšių transporto projektų sąnaudų, siekiant gerinti tų regionų galimybes teikti paraiškas pagal kvietimus ir sukurti reguliarias jūrų transporto jungtis tarp atokiausių regionų ir žemyno; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę skelbti specialų kvietimą atokiausiems regionams teikti paraiškas ir galimybę skirti finansavimą novatoriškoms regioninių atokiausių regionų oro uostų technologijoms, siekiant užtikrinti oro uostų infrastruktūros saugumą ir priežiūrą;

25.  palankiai vertina bendrame komunikate dėl karinio judumo veiksmų plano nustatytus tikslus, susijusius su infrastruktūros gerinimu ir sinergijos galimybių užtikrinimu; ragina Komisiją naudotis EITP siekiant remti dvejopo naudojimo civilinės ir gynybos infrastruktūros plėtrą TEN-T tinkle;

26.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai ir valstybėms narėms.

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 884. (2) OL L 163, 2017 6 24, p. 1. (3) OL C 373, 2013 12 20, p. 1. (4) OL C 101, 2018 3 16, p. 64. (5) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0401. (6) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0412. (7) OL C 17, 2017 1 18, p. 20.

2018 m. gegužės 31 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Nikaragvoje (2018/2711(RSP))

P8_TA(2018)0238 RC-B8-0244/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į ankstesnes savo rezoliucijas dėl Nikaragvos, ypač į 2008 m. gruodžio 18 d.(1), 2009 m. lapkričio 26 d.(2) ir 2017 m. vasario 16 d.(3) rezoliucijas,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. ES ir Centrinės Amerikos asociacijos susitarimą,

–  atsižvelgdamas į Nikaragvai skirtą ES šalies strategijos dokumentą ir 2014–2020 m. orientacinę daugiametę programą,

–  atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 2004 m. birželio mėn. ES gaires dėl žmogaus teisių gynėjų,

–  atsižvelgdamas į Nikaragvos Konstituciją,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai (toliau – Komisijos pirmininko pavaduotoja ir vyriausioji įgaliotinė) atstovo spaudai 2016 m. lapkričio 19 d. pareiškimą dėl rinkimų Nikaragvoje galutinių rezultatų,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės atstovo spaudai 2018 m. balandžio 22 d. ir 2018 m. gegužės 15 d. pareiškimus dėl Nikaragvos,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro (OHCHR) 2018 m. balandžio 27 d. pranešimą spaudai dėl žmogaus teisių padėties Nikaragvoje,

–  atsižvelgdamas į Amerikos šalių žmogaus teisių komisijos (IACHR) 2018 m. gegužės 17–21 d. vizitą Nikaragvoje siekiant ištirti padėtį ir į jos 2018 m. gegužės 21 d. preliminarų pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į JT žmogaus teisių biuro atstovės spaudai Lizos Throssell 2018 m. balandžio 20 d. pareiškimą dėl smurto per protestus Nikaragvoje,

–  atsižvelgdamas į Amerikos valstybių organizacijos (AVO) 2018 m. gegužės 14 d. pranešimą spaudai dėl vizito, per kurį buvo tiriama padėtis Nikaragvoje,

–  atsižvelgdamas į AVO generalinio sekretoriato 2017 m. sausio 20 d. pranešimą dėl Nikaragvos ir į 2018 m. balandžio 22 d. pareiškimą, kuriuo smerkiamas smurtas Nikaragvoje,

–  atsižvelgdamas į Nikaragvos vyskupų konferencijos pranešimus, ypač naujausią 2018 m. gegužės 23 d. pranešimą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi pranešama, kad per taikius studentų vadovaujamus protestus, kurie prasidėjo 2018 m. balandžio 18 d. kaip pasipriešinimas socialinės apsaugos reformoms, apie kurias pranešė Prezidentas Daniel Ortega, žuvo mažiausiai 84 žmonės, daugiau kaip 860 buvo sužeista, o daugiau kaip 400 – suimta; kadangi dauguma nukentėjusiųjų buvo kulkomis sužeisti į galvą, kaklą, krūtinę ar pilvą, o tai yra aiškus neteisminių egzekucijų požymis; kadangi Nikaragvos valdžios institucijos atvirai niekino protestuotojus, vadindamos juos vandalais ir kaltindamos politinėmis manipuliacijomis;

B.  kadangi 2018 m. balandžio 23 d. D. Ortega paskelbė, kad socialinės apsaugos reforma atšaukiama, tačiau demonstracijos peraugo į tebesitęsiančius plataus masto neramumus, raginimus paskirti laikinąją vyriausybę ir atkurti demokratinę tvarką; kadangi kitos nepasitenkinimo ir atvirų konfliktų priežastys yra staigiai išaugusios į eksportą orientuotos gavybos veiklos apimtys;

C.  kadangi 2018 m. balandžio 20 d. Managvos metropolijos katedroje kovos su maištininkais pajėgos ir Nikaragvos sandinistų nacionalinio išvadavimo fronto narių grupė, kurios veikia visiškai nebaudžiamos, su policijos pritarimu ir jai padedant, užpuolė 600 studentų; kadangi Amerikos šalių žmogaus teisių komisija dokumentuose užfiksavo išpuolius keturiuose universitetuose (UCA, UPOLI, UNA ir UNAN);

D.  kadangi didelis nukentėjusiųjų skaičius rodo, kokios brutalios buvo represijos, vykdytos valdžios institucijų, pažeidžiant būtinumo ir proporcingumo principus, privalomus pagal tarptautinę teisę ir standartus, kuriais ribojamas jėgos naudojimas; kadangi Nikaragvos nacionalinės policijos vadas Aminta Granera dėl perdėto jėgos naudojimo atsistatydino;

E.  kadangi žiniasklaidos priemonės, kuriomis buvo pranešama apie protestus, buvo savavališkai nutildytos, o nors kiek besipriešinantys žurnalistai bauginami ir kalinami; kadangi Nikaragvos valdžios institucijų teisės į žodžio laisvę pažeidimai ir opozicijos lyderių bauginimas buvo pasmerkti kaip išpuoliai prieš piliečių laisves; kadangi žurnalistas Angel Gahona buvo nušautas tiesioginės transliacijos metu;

F.  kadangi žmogaus teisių organizacijos užfiksavo daug skundų dėl to, kad valstybinėse ligoninėse sužeistiems protestų dalyviams nebuvo suteikiama reikiama pagalba ir gydymas;

G.  kadangi 2018 m. balandžio 27 d. Nacionalinės Asamblėjos pirmininkas Gustavo Porras pranešė, jog steigiama Tiesos komisija įvykiams per protestus tirti; kadangi 2018 m. gegužės 6 d. septynių įstatymų leidėjų taryba (penki iš jų priklauso prezidento D. Ortegos partijai) į šią komisiją atrinko penkis narius, o Nacionalinė Asamblėja patvirtino jų paskyrimą;

H.  kadangi 2018 m. gegužės 17–21 d. Nikaragvoje lankėsi Amerikos šalių žmogaus teisių komisija; kadangi ji užfiksavo neteisėto ir savavališko sulaikymo, kankinimų ir žiauraus, nežmoniško ir žeminančio elgesio, spaudos cenzūros atvejų, išpuolių prieš spaudą ir kitokių formų bauginimo atvejų, pavyzdžiui, grasinimo, priekabiavimo ir persekiojimo, kuriais buvo siekiama išvaikyti protestus ir neleisti piliečiams juose dalyvauti;

I.  kadangi nacionalinis dialogas tarp D. Ortegos ir Nikaragvos opozicijos bei pilietinių grupių, kuriam tarpininkavo Katalikų bažnyčia ir kuris buvo pradėtas 2018 m. gegužės 16 d., nepadėjo rasti krizės sprendimo ir buvo neribotam laikui nutrauktas, nes vyriausybės derybininkai atsisakė diskutuoti dėl 40 punktų darbotvarkės, kurią pateikė tarpininkai (į darbotvarkę buvo įtrauktas veiksmų planas dėl demokratinių rinkimų, įskaitant rinkimų įstatymo reformas, rinkimų datos paankstinimą ir draudimą perrinkti prezidentą); kadangi buvo pasiūlyta įsteigti jungtinį komitetą, kurį sudarytų šeši asmenys: trys vyriausybės atstovai ir trys platformos „Alianza Cívica por la Justicia y la Democracia“ atstovai;

J.  kadangi nuo 2007 m. D. Ortega buvo tris kartus iš eilės perrinktas rinkimuose, nepaisant to, kad Nikaragvos Konstitucijoje draudžiama tą patį asmenį perrinkti kelis kartus iš eilės, o tai rodo, į kokio lygio korupciją ir autoritarizmą yrą įklimpusi ši valstybė; kadangi 2011 m. ir 2016 m. rinkimus dėl pažeidimų labai kritikavo tiek ES institucijos, tiek AVO, nes jie vyko nedalyvaujant nė vienos iš šių organizacijų stebėtojams ar kitiems patikimiems tarptautiniams stebėtojams;

K.  kadangi viena didžiausių problemų tebėra viešajame sektoriuje paplitusi korupcija, įskaitant korupciją, susijusią su J. Ortegos artimaisiais; kadangi valstybės pareigūnų papirkinėjimas bei muitinės ir mokesčių institucijų vykdomo neteisėto konfiskavimo ir savavališko vertinimo atvejai yra labai paplitę reiškiniai; kadangi buvo išreikšta pagrįstas susirūpinimas dėl Nikaragvos vyriausybės nepotizmo; kadangi žmogaus teisių organizacijos pasmerkė laipsnišką galių sutelkimą vienose rankose, kuris paskatino vienos partijos valdymą ir institucijų silpnėjimą;

L.  kadangi pastarąjį dešimtmetį Nikaragvos valstybėje demokratijos ir teisinės valstybės padėtis suprastėjo; kadangi siekis kurti ir stiprinti demokratiją ir teisinę valstybę bei pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms turi būti neatskiriama ES išorės politikos dalis, įskaitant ir Europos Sąjungos ir Centrinės Amerikos šalių 2012 m. asociacijos susitarimą;

1.  smerkia brutalias taikių protestuotojų, prieštaraujančių socialinės apsaugos sistemos reformai, represijas ir bauginimą Nikaragvoje, dėl kurių daug žmonių Nikaragvos valdžios institucijų, ginkluotųjų pajėgų, policijos ir smurtinių grupuočių, remiančių vyriausybę, buvo nužudyti, pradanginti arba sulaikyti be teismo; primena visoms Nikaragvos saugumo pajėgoms jų pareigą – visų pirma apginti piliečius nuo smurto;

2.  reiškia užuojautą visų per protestus žuvusių ir sužeistų asmenų šeimoms;

3.  ragina Nikaragvos valdžios institucijas nutraukti visus smurtinius veiksmus prieš teise į saviraiškos laisvę ir susirinkimų teise besinaudojančius žmones; taip pat prašo demonstracijų dalyvių ir protestus organizuojančių pilietinės visuomenės organizacijų, naudojantis savo teisėmis, susilaikyti nuo smurto naudojimo; ragina Nikaragvos valdžios institucijas paleisti visus savavališkai kalinamus asmenis, atlyginti žalą visų nukentėjusiųjų šeimos nariams ir suteikti garantijas, kad prieš juos nebus imamasi jokių baudžiamojo persekiojimo veiksmų; primygtinai ragina valstybės valdžios institucijas susilaikyti nuo viešųjų pareiškimų, kuriuose stigmatizuojami demonstrantai, žmogaus teisių gynėjai ir žurnalistai, taip pat nenaudoti valstybinės žiniasklaidos viešosioms kampanijoms, kurios gali paskatinti smurtą;

4.  ragina Nikaragvos valdžios institucijas nedelsiant leisti vykdyti tarptautinį, nepriklausomą ir skaidrų tyrimą, siekiant baudžiamojon atsakomybėn patraukti už per protestus vykdytas represijas ir žudymus atsakingus asmenis; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina IACHR vizitą į Nikaragvą ir reiškia susirūpinimą dėl preliminarios ataskaitos išvadų; ragina tarptautinę bendruomenę atlikti aktyvų vaidmenį atsakomybėn patraukiant atsakingus asmenis;

5.  prašo Nikaragvos vyriausybę pripažinti ir sustiprinti IACHR pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo stebėsenos komiteto autoritetą ir sudaryti naujų vizitų tvarkaraštį; ragina sukurti viešąjį apsilankymo ligoninėse registrą, kaip to reikalavo Amerikos šalių žmogaus teisių komisija;

6.  ragina Nikaragvos valdžios institucijas suteikti visiems visuomenės nariams, įskaitant opozicijos jėgas, žurnalistus ir žmogaus teisių gynėjus, įskaitant aplinkosaugos aktyvistus ir pilietinę visuomenę, pakankamai erdvės laisvai veikti pagal tarptautinę teisę, siekiant visoms prieštaraujančioms jėgoms sudaryti galimybes dalyvauti diskusijose dėl padėties Nikaragvoje ir gerinti žmogaus teisių padėtį šalyje; primena, kad visapusis opozicijos dalyvavimas, teismų sistemos nešališkumas, nebaudžiamumo panaikinimas ir žiniasklaidos pliuralizmo užtikrinimas yra esminiai veiksniai siekiant atkurti demokratinę tvarką šalyje;

7.   apgailestauja dėl to, kad Nikaragvoje prieš protestus ir po jų buvo pažeista žiniasklaidos laisvė; mano, jog yra nepriimtina tai, kad per protestus valdžios institucijos užvaldė žiniasklaidos priemones; ragina vyriausybę šalyje atkurti visišką žiniasklaidos laisvę ir žodžio laisvę ir sustabdyti žurnalistų bauginimą;

8.   atkreipia dėmesį į tai, kad neseniai buvo pradėtas nacionalinis dialogas ir įsteigta Tiesos komisija, turinti apimti nepriklausomų nacionalinių subjektų dalyvavimą visuose sektoriuose, taip pat tarptautinius veikėjus; apgailestauja, kad pirmasis nacionalinio dialogo raundas nepavyko dėl Nikaragvos vyriausybės nustatytų apribojimų, ir reiškia viltį, kad neseniai atnaujintas dialogas suteiks galimybę įveikti krizę ir nutraukti smurtą; pabrėžia, kad bet koks dialogas turėtų vykti nenaudojant smurto ir represinių veiksmų, laikantis įstatymų ir Konstitucijos ir vadovaujantis principu, kad teisės aktų pakeitimai turi būti daromi juose nustatyta tvarka;

9.  smerkia neteisėtus veiksmus, vykdytus pažeidžiant teismų sistemą, dėl kurių buvo pakeista Konstitucija ir pašalinti prezidento kadencijos trukmės apribojimai, taip sudarant sąlygas nuolat prezidentu būti D. Ortegai, aiškiai pažeidžiant teisę į demokratinius rinkimus; pabrėžia, kad reikalingos stiprios demokratinės institucijos ir susirinkimo laisvė bei politinis pliuralizmas; taigi ragina siekiant išspręsti politinę krizę vykdyti rinkimų reformą, kuri užtikrintų sąžiningus, skaidrius ir patikimus rinkimus, rengiamus tarptautinių standartų;

10.  ragina valdžios institucijas kovoti su Nikaragvos politiniuose sluoksniuose paplitusia korupcija, kuri kenkia visų valstybės institucijų veiklai ir riboja užsienio investicijas; ragina įgyvendinti Nikaragvos kovos su korupcija teisės aktus, įskaitant teisės aktus dėl kyšininkavimo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir kyšių už viešąsias paslaugas; yra susirūpinęs dėl sąsajų tarp prezidento D. Ortegos ir kitų konfliktų regione; ragina Nikaragvos valdžios institucijas pasirašyti ir ratifikuoti Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą;

11.  pažymi, kad, atsižvelgiant į Europos Sąjungos ir Centrinės Amerikos šalių asociacijos susitarimą, Nikaragvai turi būti priminta apie būtinybę laikytis teisinės valstybės, demokratijos ir žmogaus teisių principų, kaip nustatyta susitarimo žmogaus teisių sąlygoje; primygtinai ragina ES stebėti padėtį ir, jei reikia, įvertinti priemones, kurių gali būti imamasi; perspėja dėl rimtų politinių, ekonominių ir investicinių pasekmių, galinčių kilti dėl žmogaus teisių pažeidimų;

12.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Amerikos valstybių organizacijos generaliniam sekretoriui, Europos ir Lotynų Amerikos parlamentinei asamblėjai, Centrinės Amerikos Parlamentui, Limos grupei ir Nikaragvos Respublikos vyriausybei ir parlamentui.

(1) OL C 45 E, 2010 2 23, p. 89 (2) OL C 285 E, 2010 10 21, p. 74. (3) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0043.

2018 m. gegužės 31 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl bendro tarnybų darbinio dokumento „Lyčių lygybė ir moterų įgalėjimas: keisti mergaičių ir moterų gyvenimą plėtojant ES išorės santykius 2016–2020 m.“ (SWD(2015)0182) įgyvendinimo (2017/2012(INI))

P8_TA(2018)0239 A8-0167/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 1979 m. gruodžio 18 d. Jungtinių Tautų Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl veiksmų prieš prekybą žmonėmis (ET SS Nr. 197) ir Konvenciją dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos prieš juos (ET SS Nr. 201),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės 11 d. Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų gyventojų fondo (UNFPA) 2012 m. pranešimą „Per jauni santuokai. Panaikinti vaikų santuokos reiškinį“ (angl. „Marrying Too Young – End Child Marriage“),

–  atsižvelgdamas į 1995 m. Pekino deklaraciją ir Ketvirtosios pasaulinės konferencijos veiksmų platformą bei į peržiūros konferencijų rezultatus,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės konferencijos gyventojų ir vystymosi klausimais veiksmų programą ir peržiūros konferencijų rezultatus,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas dėl moterų, taikos ir saugumo Nr. 1325 (2000 m.), Nr. 1820 (2009 m.), Nr. 1888 (2009 m.), Nr. 1889 (2010 m.), Nr. 1960 (2011 m.), Nr. 2106 (2013 m.), Nr. 2122 (2013 m.) ir Nr. 2242 (2015 m.),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. liepos mėn. Trečiosios tarptautinės vystymosi finansavimo konferencijos Adis Abebos veiksmų darbotvarkę,

–  atsižvelgdamas į Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., priimtą 2015 m. rugsėjo mėn. ir įsigaliojusią 2016 m. sausio 1 d., ypač į 1, 5, 8 ir 10 darnaus vystymosi tikslus,

–  atsižvelgdamas į ES ir JT pavyzdinę iniciatyvą,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnį ir 3 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 8 ir 208 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2010–2015 m. ES lyčių lygybės veiksmų planą (I LLVP),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 7 d. Tarybos patvirtintą Europos lyčių lygybės paktą (2011–2020 m.),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 21 d. Komisijos komunikatą „2010–2015 m. moterų ir vyrų lygybės strategija“ (COM(2010)0491),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 28 d. bendrą Europos Komisijos ir Europos Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl veiksmų plano žmogaus teisių ir demokratijos srityje (2015–2019 m.) „Svarbiausias ES rūpestis – užtikrinti žmogaus teises” (JOIN(2015)0016),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 26 d. Tarybos išvadas dėl lyčių aspekto vystymosi srityje,

–  atsižvelgdamas į 2016–2020 m. ES lyčių lygybės veiksmų planą (II LLVP), kurį 2015 m. spalio 26 d. priėmė Taryba, ir į jo 2016 m. metinę įgyvendinimo ataskaitą, kurią 2017 m. rugpjūčio 29 d. paskelbė Komisija ir vyriausiasis įgaliotinis,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 3 d. Komisijos dokumentą „Strateginė veikla siekiant lyčių lygybės 2016–2019 m.“,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio mėn. Visuotinę Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategiją,

–  atsižvelgdamas į SESV 208 straipsnyje nustatytą politikos suderinamumo vystymosi labui principą, pagal kurį reikalaujama atsižvelgti į bendradarbiavimo vystymosi labui tikslus politikos srityse, kurios gali turėti įtakos besivystančioms šalims,

–  atsižvelgdamas į naująjį Europos konsensusą dėl vystymosi,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. spalio 8 d. rezoliuciją dėl ES veiksmų plano dėl lyčių lygybės ir galių moterims suteikimo vystomojo bendradarbiavimo srityje atnaujinimo(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 14 d. rezoliuciją dėl Europos konsensuso dėl vystymosi peržiūros(2),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. spalio mėn. Europos Parlamento tyrimų tarnybos paskelbtą 2016–2020 m. ES lyčių lygybės veiksmų plano įgyvendinimo ES lygmeniu vertinimą,

–  atsižvelgdamas į organizacijos „COC Netherlands“ ES LGBTI gairių įgyvendinimo ataskaitą(3),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į bendrus Vystymosi komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto svarstymus pagal Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto nuomonę (A8-0167/2018),

A.  kadangi moterų ir vyrų lygybės principas yra kertinė ES vertybė ir yra įtvirtintas ES sutartyse ir Pagrindinių teisių chartijoje, taigi lyčių aspekto integravimas turi būti įgyvendinamas ir įtraukiamas į visas ES veiklos sritis ir politikos priemones, siekiant užtikrinti lygybę praktiškai ir pasiekti darnų vystymąsi; kadangi lygybė ir galių suteikimas moterims yra būtina sąlyga siekiant darnaus vystymosi tikslų po 2015 m. ir taip pat kaip pats savaime svarbus žmogaus teisių tikslas, kurio reikia siekti nepaisant jo naudos vystymuisi ir ekonomikos augimui;

B.  kadangi penktasis darnaus vystymosi tikslas (5 DVT) yra užtikrinti lyčių lygybę ir moterų ir mergaičių įgalėjimą visame pasaulyje ir kadangi šis tikslas turi būti įtrauktas į visą 2030 m. darbotvarkę siekiant pažangos įgyvendinant visus DVT ir kitus tikslus;

C.  kadangi jokia vystymosi strategija negali būti veiksminga, jei moterys ir mergaitės neatlieka pagrindinio vaidmens;

D.  kadangi pradiniu I lyčių lygybės veiksmų planu (2010–2015 m.) (I LLVP) buvo padaryta tam tikra pažanga, tačiau jis turėjo ir keletą trūkumų: siaura taikymo sritis, nenumatytas biudžeto sudarymas atsižvelgiant į lyčių aspektą, menkas ES delegacijų lyčių lygybės sistemos supratimas, nepakankamas ES vadovų įsipareigojimas ir institucinės struktūros bei paskatų motyvuoti bei tinkamai palaikyti darbuotojus trūkumas;

E.  kadangi Parlamentas savo 2015 m. spalio 8 d. rezoliucijoje paragino šiuos trūkumus ištaisyti ir priimti keletą kitų pakeitimų, be kita ko, išplėsti LLVP taikymo sritį ir padidinti atsakomybę už lyčių lygybę vadovybės lygmeniu;

F.  kadangi 2018 m. sukaks 70 metų nuo tada, kai buvo priimta Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, o lygybės principas yra žmogaus teisių vizijos, išdėstytos 1945 m. JT Tautų Chartijoje, kurioje teigiama, kad žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės turėtų būti taikomos visiems žmonėms, nediskriminuojant jų dėl rasės, lyties, kalbos ar religijos, pagrindas;

G.  kadangi pagal Parlamento rekomendacijas parengtas naujas 2016–2020 m. laikotarpio II lyčių lygybės veiksmų planas (II LLVP), kuriame daugiausia dėmesio skiriama ES institucinės kultūros pokyčiams būstinių ir delegacijų lygmeniu, siekiant sistemingai keisti ES požiūrį į lyties aspektą, ir moterų ir mergaičių gyvenimo keitimui keturiose pagrindinėse srityse;

H.  kadangi II LLVP sukurtos keturios pagrindinės sritys, t. y. fizinės ir psichinės moterų ir mergaičių sveikatos užtikrinimas; ekonominių ir socialinių teisių propagavimas ir mergaičių bei moterų įgalėjimas; mergaičių ir moterų balso ir dalyvavimo stiprinimas ir horizontalusis ramstis, susijęs su Komisijos tarnybų ir EIVT institucinės kultūros pokyčiais siekiant veiksmingiau įgyvendinti ES įsipareigojimus;

I.  kadangi 2017 m. spalio 3 d. rezoliucijoje dėl mažėjančios pilietinės visuomenės erdvės problemos sprendimo besivystančiose šalyse(4) Parlamentas pabrėžia didelę lyčių lygybės ir moterų įgalėjimo pasitelkiant ES išorės santykius svarbą;

J.  kadangi sunku nustatyti biudžetą, skiriamą veiksmams, kuriais siekiama lyčių lygybės, nes lyčių aspektas dar neįtrauktas į visus sprendimus dėl biudžeto asignavimų ir išlaidų kaip biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą metodikos dalis; kadangi, Komisijos duomenimis, ES finansiniai įsipareigojimai lyčių lygybei padidėjo, tačiau nepadidėjo Komisijos ir EIVT žmogiškųjų išteklių pajėgumai valdyti šį didėjančios apimties darbą;

K.  kadangi, siekiant užtikrinti darnų vystymąsi ir ekonominį augimą, labai svarbu, kad moterys dalyvautų ekonominėje veikloje;

L.  kadangi lyčių lygybė paprastai neįtraukiama į programų ir projektų stebėsenos sistemas ir vertinimo procesus ir kadangi lyčių aspekto analizė retai kada naudojama informuojant apie šalies strategijos tikslus, programas, projektus ir dialogą;

M.  kadangi praėjus vieneriems metams nuo II LLVP priėmimo dar per anksti visapusiškai vertinti jo poveikį; kadangi ES veiksmus rekomenduojama vertinti praėjus mažiausiai trejų metų politikos priemonių ar įgyvendinimo laikotarpiui; kadangi dėl to šios rezoliucijos tikslas – ne aptarti II LLVP tikslus, o apsvarstyti, kaip nurodyti tikslai buvo įgyvendinami pirmaisiais metais ir rekomenduoti veiksmus, kuriais siekiama pagerinti įgyvendinimą ateinančiais metais;

N.  kadangi Vaiko teisių konvenciją pasirašė 195 šalys, ji privaloma ir yra viena pagrindinių priemonių, kuriomis siekiama spręsti mergaičių pažeidžiamumo problemą ir užtikrinti joms ypatingą apsaugą ir priežiūrą;

O.  kadangi didelį susirūpinimą kelia Meksiko miesto politikos, t. y. visuotinio nutildymo taisyklės (angl. Global Gag Rule), atnaujinimas ir jos taikymo srities išplėtimas, pagal kurią organizacijoms, kurios mergaitėms ir moterims teikia šeimos planavimo ir lytinės bei reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugas, nutraukiama JAV visuotinė sveikatos parama; kadangi nukentės programos, kuriomis sprendžiami klausimai, susiję su ŽIV/AIDS, motinos ir vaiko sveikata, kova su Zikos virusu bei kitomis sveikatos ir ligų sritimis, taip pat organizacijos, kurios teikia aborto paslaugas, pataria dėl jo, nukreipia ar palaiko, netgi jei jos tai daro savo, o ne JAV lėšomis ir net jei abortai yra įteisinti jų šalyje;

P.  kadangi ES delegacijos ir misijos pirmauja įgyvendinant II LLVP šalyse partnerėse, o delegacijų ir misijų vadovų ir darbuotojų lyderystė ir žinios atlieka svarbų vaidmenį siekiant užtikrinti sėkmingą II LLVP įgyvendinimą; kadangi moterys vis dar susiduria su kliūtimis norėdamos tapti lyderėmis ir užimti vadovaujamas pareigas ES delegacijose;

Q.  kadangi tik trečdalis visų ES delegacijų dirba LGBTI žmogaus teisių srityje; kadangi ES LGBTI gairės taikomos nevienodai; kadangi gairių įgyvendinimas itin priklauso nuo atskirų ambasadorių žinių ir intereso, o ne nuo struktūrinio požiūrio;

R.  kadangi vyrai ir moterys patiria skirtingą poveikį per konfliktus, po jų ir susiklosčius pažeidžiamumo situacijai; kadangi moterys yra ne tik nukentėjusioji šalis, bet ir teigiamų pokyčių nešėjos, kurios galėtų prisidėti prie konfliktų prevencijos ir jų sprendimo, taikos kūrimo, derybų dėl taikos ir pertvarkymo po konfliktų; kadangi moterys ir mergaitės gali patirti įvairių formų diskriminaciją ir gali dažniau patirti skurdą; kadangi viena iš trijų moterų pasaulyje galėjo patirti fizinį ir seksualinį smurtą kažkuriuo gyvenimo momentu; kadangi kasmet 14 mln. mergaičių yra priverstinai ištekinamos;

1.  atkreipia dėmesį į 2017 m. rugpjūčio mėn. paskelbtą pirmąją 2016 m. įgyvendinimo ataskaitą, iš kurios aiškiai matyti, kad II LLVP įgyvendinimas įgyja pagreitį;

2.  pabrėžia, kad praėjus vieneriems metams nuo II LLVP priėmimo vis dar esame pradiniame etape, tačiau bendra judėjimo kryptis yra gera ir pastebima teigiamų tendencijų; tačiau pažymi, kad taip pat esama kliūčių pranešant apie pagrindinius prioritetus ir su lytimis susijusius DVT ir juos įgyvendinant bei stebint pažangą įgyvendinant visus tikslus, taip pat lyčių aspekto integravimo į sektorių politikos dialogą požiūriu;

3.  pažymi, kad II LLVP buvo parengtas bendro tarnybų darbinio dokumento forma; tačiau ragina Komisiją parodyti tvirtą įsipareigojimą ir parengti komunikatą dėl lyčių lygybės;

4.  pažymi, kad pažangių politikos tyrimų ir patikimų įrodymų naudojimas yra labai svarbūs būdai didinti informuotumą lyčių lygybės ir moterų įgalėjimo klausimais siekiant plėtoti politikos kryptis ir strategijas, kurios stiprintų Sąjungos gebėjimą lyčių lygybę paversti gyvenimo realybe; todėl ragina EIVT ir Komisiją ypatingą dėmesį skirti savo tikslui užtikrinti, kad būtų atliekamas nepriklausomas LLVP II 1 priede nustatytų priemonių įgyvendinimo vertinimas;

5.  atkreipia dėmesį į tai, kad II LLVP numatyta išsami darbotvarkė, apimanti visas ES užsienio politikos darbotvarkės sritis, ir šiuo požiūriu teigiamai vertina pasirinktus keturis teminius ramsčius: fizinės ir psichinės moterų ir mergaičių sveikatos užtikrinimas, ekonominių ir socialinių teisių propagavimas ir mergaičių bei moterų įgalėjimas ir mergaičių bei moterų balso ir dalyvavimo stiprinimas; pabrėžia, kad šie ramsčiai skirti kovoti su pagrindiniais diskriminacijos ir marginalizacijos veiksniais ir priežastimis; taip pat pažymi horizontalųjį ramstį, susijusį su Komisijos tarnybų ir EIVT institucinės kultūros pokyčiais siekiant veiksmingiau įgyvendinti ES įsipareigojimus lyčių lygybės ir moterų įgalėjimo srityje plėtojant Sąjungos išorės santykius;

6.  nurodo, kad pagrindiniai prie diskriminacijos ir marginalizacijos prisidedantys veiksniai ir priežastys yra seksualinis smurtas ir smurtas dėl lyties prieš moteris ir mergaites, įskaitant tokias žalingas tradicijas kaip vaikų santuokos ir moterų lyties organų žalojimas, nepakankama prieiga prie pagrindinių sektorių ir socialinių paslaugų, pvz., sveikatos, švietimo, vandens, higienos ir mitybos, sunkumai gaunant lytinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugas ir nevienodas dalyvavimas viešosiose ir privačiosiose institucijose, politiniame sprendimų priėmime ir taikos procesuose;

7.  pažymi, kad lyčių nelygybė susikerta su kitų formų nelygybe ir ją sunkina ir kad vadovaujantis šio klausimo supratimu turi būti atrenkami prioritetai ir įsipareigojimai imtis veiksmų;

8.  ragina įgyvendinant LLVP II didesnį dėmesį skirti mergaitėms ir moterims, kurios patiria papildomą diskriminaciją dėl etninės kilmės, lytiškumo, negalios, priklausymo kastai ar amžiaus, ir atitinkamai suskirstyti duomenis;

9.  mano, kad didesnis moterų įtraukimas į darbo rinką, didesnė parama moterų verslumui, lygių galimybių ir vienodo darbo užmokesčio vyrams ir moterims apsauga bei profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros skatinimas yra pagrindiniai veiksniai siekiant ilgalaikio įtraukaus ekonominio augimo, kovojant su nelygybe ir skatinant moterų finansinį nepriklausomumą;

10.  palankiai vertina tvirtą stebėsenos ir atskaitomybės sistemą, nustatytą II LLVP pažangai vertinti ir sekti, ir pripažįsta, kad platesnio užmojo siekiai suteikia realią galimybę ES skatinti moterų ir vyrų lygybę, taip pat užtikrinti mergaičių ir moterų įgalėjimą išorės santykių srityje; vis dėlto pripažįsta, kad norint tinkamai įvertinti ES veiksmų poveikį reikia giliau suprasti ir suderinti šią sistemą;

11.  pripažįsta, kad svarbu stiprinti politiką ir priemones, kuriomis remiamas mergaičių švietimas, ir švietimo poveikį jų sveikatai ir ekonominiam įgalėjimui; atkreipia dėmesį, kad mergaitės ir jaunos moterys yra ypač pažeidžiamos ir kad siekiant užtikrinti jų prieigą prie visų lygių švietimo joms reikia skirti ypatingą dėmesį; atsižvelgdamas į tai, ragina apsvarstyti įvairias galimybes mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos (MTIM )srityje;

12.  atkreipia dėmesį, kad aktyvesnis viešojo ir privačiojo sektorių dalyvavimas yra labai svarbus propaguojant moterų teises ir ekonominį jų įgalėjimą įvairiuose ekonomikos sektoriuose; pabrėžia, kad moteris reikia įtraukti į tebesivystančias tvariam vystymuisi svarbias ekonomikos sritis, įskaitant IRT, ir užtikrinti, kad joms šiose srityse būtų atstovaujama; pabrėžia, kad įmonės turi atlikti svarbų vaidmenį stiprinant moterų teises; atsižvelgdamas į tai ragina daugiau paramos teikti vietos MVĮ, ypač moterims verslininkėms, kad jos galėtų gauti naudos iš augimo, kuriame svarbiausią vaidmenį atlieka privatusis sektorius;

13.  pabrėžia, kad reikia daugiau galių suteikti kaimo moterims pagerinant jų prieigą prie žemės, vandens, išsilavinimo, mokymų, rinkų ir finansinių paslaugų;

14.  ragina ES skatinti didesnį moterų dalyvavimą taikos palaikymo, taikos kūrimo procesuose ir ES karinių bei civilinių krizių valdymo misijose;

II LLVP laimėjimai

15.  palankiai vertina lyčių lygybės veiksmų plano išplėtimą siekiant jį taikyti visose ES išorės veiksmų tarnybose ir valstybėse narėse, ir atkreipia dėmesį į padarytą didelę pažangą keičiant ES institucinę kultūrą būstinių ir delegacijų lygmeniu – tai labai svarbu siekiant sustiprinti ES iniciatyvų veiksmingumą ir jų poveikį lyčių lygybei; palankiai vertina II LLVP visiems ES veikėjams nustatytą privalomą reikalavimą teikti metines pažangos bent vienoje teminėje srityje ataskaitas; vis dėlto dar kartą pabrėžia, kad reikia stiprinti lyderystę ir toliau gerinti ES institucijų ir valstybių narių veiksmų suderinamumą ir koordinavimą, naudojantis esamomis struktūromis ir biudžetu;

16.  palankiai vertina tai, kad Komisijos tarnybos ir EIVT, taip pat 81 proc. ES delegacijų ir 22 valstybės narės pateikė 2016 m. ataskaitas dėl lyčių aspekto; nors žino, kad gali būti išskirtinių aplinkybių, dėl kurių delegacijos tokių ataskaitų nepateikia, tikisi, kad delegacijos ir valstybės narės dės didesnes pastangas, ir pageidauja, kad kasmet būtų padaryta vis didesnė pažanga siekiant, kad būtų pateiktos visos ataskaitos; pažymi, kad tarp valstybių narių tebesama didelių skirtumų; primena, kad visiškas LLVP ataskaitų rengimo ir jo įgyvendinimo laikymasis bus labai svarbus siekiant II LLVP tikslo iki 2020 m. lyčių lygybės veiksmus įtraukti į 85 proc. visų naujų iniciatyvų;

17.  teigiamai vertina praktinius veiksmus, kuriais siekiama kultūros pokyčių ir į visus naujus išorės veiksmus, kurių imamasi, įtraukti privalomą lyčių aspekto analizę, taigi priskiriant bendrą atsakomybę už ataskaitų teikimą dėl LLVP delegacijų vadovams, įtraukiant vis daugiau aukšto lygio darbuotojų į II LLVP įgyvendinimą ir skiriant vis daugiau pareigūnų, kurie yra lyderiai lyčių klausimų srityje, bei kontaktinių asmenų lyčių lygybės klausimais ES delegacijose, nors šiuo metu tik pusė ES delegacijų turi kontaktinį asmenį lyčių lygybės klausimais; ragina vadovybės lygmens pareigūnus daugiau laiko skirti lyčių klausimams, o delegacijas, kurios to dar nepadarė, – paskirti kontaktinius asmenis lyčių lygybės klausimais; pabrėžia, kad visiems kontaktiniams asmenims lyčių lygybės klausimais reikia pakankamai laiko ir pajėgumų savo užduotims atlikti;

18.  apgailestauja, kad, kaip teigiama 2016 m. lapkričio mėn. EIVT ataskaitoje, vykdant ES BSGP misijas buvo surengta tik keletas mokymų apie seksualinį priekabiavimą ar priekabiavimą dėl lyties, ir atkreipia dėmesį į tai, kad 2015 m. vykdant BSGP misijas seksualinio priekabiavimo ar priekabiavimo dėl lyties, prievartos ar smurto atvejų neužregistruota; pabrėžia, kad svarbu vykdyti visiško nepakantumo seksualiniam priekabiavimui ar priekabiavimui dėl lyties politiką ir remti institucines struktūras, kuriomis siekiama užkirsti kelią smurtui dėl lyties ar seksualinei prievartai; ragina EIVT ir valstybes nares remti visas pastangas vykdant tarptautines taikos palaikymo operacijas kovoti su seksualine prievarta ar smurtu dėl lyties ir užtikrinti, kad informatoriai ir nuketėjusieji būtų veiksmingai apsaugoti;

19.  palankiai vertina tai, kad padaugėjo veiksmų, kuriuose pagrindinis dėmesys skiriamas lyčių lygybei (G1 ir G2 balo), ir kad delegacijoms taikomas reikalavimas pagrįsti projektus, kuriuose toks dėmesys neskiriamas; pabrėžia, kad dėl bendro tokių projektų padaugėjimo neturėtų sumažėti konkrečiai į lyčių lygybę orientuotų projektų (G2 balo), todėl rekomenduoja nustatyti tikslinį G2 balo projektų skaičių; pažymi, kad neaišku, kaip tiksliniai (G2) ir lyčių aspekto integravimui skirti veiksmai (G2) turėtų papildyti vieni kitus; ragina dėti tolesnes pastangas siekiant paaiškinti lyčių aspekto integravimą ir padidinti tikslinius veiksmus;

20.  pažymi, kad tik keletas pasikartojančių lyčių lygybės sudedamųjų dalių taikomos rengiant programas ir atrenkant projektus; ragina įgyvendinančiuosius subjektus taikyti visą lyčių lygybę sričių spektrą;

21.  smerkia visų formų smurtą prieš moteris ir visų formų smurtą lyties pagrindu, įskaitant prekybą žmonėmis, seksualinį išnaudojimą, priverstines santuokas, nusikaltimus dėl garbės, moterų lyties organų žalojimą, ir seksualinės prievartos, kaip karo ginklo, naudojimą; ragina, kad ES ir visos valstybės narės ratifikuotų Stambulo konvenciją – pirmąjį teisiškai privalomą tarptautinį dokumentą dėl smurto prieš moteris prevencijos ir kovos su juo;

22.  apgailestauja, kad moterys, kurios patyrė ar patiria smurtą, kovojant su vyrų smurtu yra nevienodai remiamos informavimo apie prieglaudas, paramos paslaugas ir teises, pagalbos linijas ar krizių centrus išžaginimo aukoms, galimybių jais pasinaudoti ir jų suteikimo požiūriu; pabrėžia, kad Stambulo konvencijoje vyrų smurtui prieš moteris turėtų būti skiriamas pagrindinis dėmesys, joje taip pat turėtų iškeltas bet kokio pobūdžio smurto dėl lyties klausimas, kovojant su smurtu, kurį lemia įvairiausios priežastys, įskaitant lytinę orientaciją, lytinę tapatybę ir lyties raišką; pabrėžia, kad svarbu rengti strategines priemones, kuriomis būtų aktyviai kovojama su lyčių stereotipais ir priešintis patriarchato modeliams, rasizmui, seksizmui, homofobijai ir transfobijai, taip pat lyčių normatyvumui ir heteronormatyvumui;

23.  labai apgailestauja, jog atrodo, kad šiuo programavimo laikotarpiu kilus krizei ar sudėtingiems konfliktams lyčių lygybės aspektas nustumiamas į antrą planą, o tai, be kita ko, reiškia, kad daugelis karo sąlygomis išžaginimo aukomis tapusių mergaičių ir moterų negali naudotis nediskriminacinėmis priežiūros, visų pirma visapusiškos medicininės priežiūros, paslaugomis; dar kartą ragina Komisiją sistemingai įgyvendinti II LLVP humanitarinės pagalbos srityje tais atvejais, kai ji turi suteikti nediskriminacinę galimybę naudotis medicinos paslaugomis, ir tinkamai pranešti savo partneriams humanitarinės pagalbos srityje, kad pagal Komisijos politikos nuostatas tais atvejais, kai dėl nėštumo moters ar mergaitės gyvybei kyla pavojus arba ji kenčia, pagal tarptautinę humanitarinę teisę gali būti pateisinama siūlyti saugiai nutraukti nėštumą; primygtinai ragina užtikrinti, kad ES ir jos valstybių narių teikiamai humanitarinei pagalbai nebūtų taikomi kitų partnerių paramos teikėjų nustatyti apribojimai, susiję su būtinu medicininiu gydymu, įskaitant galimybę saugiai nutraukti nėštumą moterims ir mergaitėms, kurios tapo išžaginimo aukomis ginkluotų konfliktų metu; teigiamai vertina tai, kad daugelis ES delegacijų sutelkė dėmesį į kovą su smurtu prieš moteris; atsižvelgdamas į tai, primygtinai ragina užtikrinti visų moterų ir mergaičių teisės į gyvybę ir orumo apsaugą aktyviai kovojant su žalinga praktika, pavyzdžiui, žudymu dėl lyties; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia panaikinti žaginimo, kaip karo ir priespaudos ginklo, naudojimą ir kad ES turi daryti rimtą spaudimą trečiųjų valstybių vyriausybėms ir visiems suinteresuotiems subjektams, aktyviems regionuose, kuriuose vyksta toks su lytimi susijęs smurtas, siekiant šiai praktikai užkirsti kelią, kaltininkus patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir dirbti su išgyvenusiais asmenimis, tai patyrusiomis moterimis ir bendruomenėmis, padedant jiems atsigauti;

24.  akcentuoja, kad visuotinė pagarba lytinei ir reprodukcinei sveikatai bei teisėms ir galimybė jomis naudotis yra svarbi siekiant visų su sveikata susijusių DVT, kaip antai nėščiųjų priežiūra ir priemonės, kuriomis siekiama, kad būtų išvengta didelės rizikos gimdymo, ir sumažinti kūdikių bei vaikų mirtingumą; atkreipia dėmesį į tai, kad galimybė planuoti šeimą, naudotis gimdyvių sveikatos priežiūros paslaugomis ir saugaus bei teisėto aborto paslaugomis yra svarbūs moterų gyvybės gelbėjimo veiksniai; tačiau apgailestauja, kad į prioritetus, susijusius su šeimos planavimu arba reprodukcine sveikata, neatsižvelgiama nei skiriant finansavimą, nei rengiant programas; yra susirūpinęs dėl to, kad nei viena ES delegacija Artimuosiuose Rytuose, Šiaurės Afrikoje ir Europos bei Centrinės Azijos regionuose nepasirinko paslaugų, susijusių su lytine ir reprodukcine sveikata bei teisėmis, rodiklio, nepaisant to, kad šios paslaugos šiuose regionuose labai reikalingos; ragina ES delegacijas šiuose regionuose dar kartą įvertinti šiuos nerimą keliančius skaičius ir nuspręsti, ar jie gali būti susiję su netinkamu ataskaitų teikimu, arba, jei yra poreikis, pasinaudojant programavimo laikotarpio vidurio peržiūra papildyti esamas programas paslaugomis, susijusiomis su lytine ir reprodukcine sveikata bei teisėmis; pabrėžia, kad metinėje ataskaitoje turi išlikti paslaugoms, susijusioms su lytine ir reprodukcine sveikata bei teisėmis, skirtas skyrius, siekiant užtikrinti, kad būtų tinkamai įvertintas II LLVP poveikis permainoms ir kad pagal ataskaitos metodiką būtų tinkamai atsižvelgiama į pažangą paslaugų, susijusių su lytine ir reprodukcine sveikata bei teisėmis, srityje;

25.  pažymi, kad ataskaita rodo, jog reikalinga stipresnė parama lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių srityje, kaip išankstinė lyčių lygybės ir moterų įgalėjimo sąlyga, ir kad reikalingos tinkamos priemonės, kuriomis būtų galima įvertinti pažangą siekiant užtikrinti visuotines galimybes naudotis paslaugomis, susijusiomis su lytine ir reprodukcine sveikata bei teisėmis, kaip susitarta pagal Tarptautinės konferencijos gyventojų ir vystymosi klausimais (ICPD) veiksmų programą ir Pekino veiksmų platformą ir jų peržiūros konferencijų išvadų dokumentus, atsižvelgiant į 5.6 DVT; be to, šiomis aplinkybėmis primena 3.7 ir 5.3 DVT;

26.  apgailestauja, kad atsižvelgiant į mažėjančią pilietinės visuomenės erdvę 18 tikslas, kuriuo didžiausias dėmesys skiriamas moterų teisių organizacijoms ir moterų žmogaus teisių gynėjams, sulaukia mažai dėmesio; reiškia susirūpinimą, kad įgyvendinant II LLVP buvo nedaug atsižvelgiama į teminį prioritetą dėl politinių ir pilietinių teisių, visų pirma moterų ir mergaičių dalyvavimą naudojantis politinėmis ir pilietinėmis teisėmis;

Pagrindinės rekomendacijos Komisijai ir EIVT

27.  ragina Komisiją ir EIVT imtis papildomų veiksmų, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos delegacijoms ir skyriams keistis geriausia patirtimi lyčių lygybės didinimo ir lyčių aspekto integravimo klausimais, pvz., sukurti ir skatinti kontaktinių asmenų lyčių lygybės klausimais tinklą ir dalytis pozityvesniais sėkmingos patirties pavyzdžiais, įskaitant, be kita ko, programos parengimą, įgyvendinimą ir sisteminę lyčių analizę, ir užtikrinti, kad lyčių aspekto analizė darytų veiksmingą poveikį ES delegacijų įgyvendinamoms programoms;

28.  pažymi, kad įvairiose prioritetinėse srityse padaryta didelė pažanga, tačiau kai kuriose srityse pažanga yra lėtesnė nei buvo galima tikėtis; ragina Komisiją atlikti tyrimą ir išnagrinėti, kodėl į tam tikrus teminius tikslus ir prioritetines sritis ES delegacijos atsižvelgia dažniau ir jose pasiekiama didesnė pažanga;

29.  ragina stiprinti žmogiškųjų išteklių, kurie yra skirti lyčių aspekto integravimui Komisijos tarnybose, gebėjimus rengiant specialius mokymus, pertvarkant esamas struktūras ir pasamdant papildomų darbuotojų; mano, kad aktyvesni darbuotojų mokymai, ypač skirti vyresniesiems pareigūnams, užimantiems vadovaujamas pareigas, ir apimantys specialius mokymus lyčių klausimais labiau pažeidžiamose grupėse, taip pat kontaktinio asmens lyčių lygybės klausimais paskyrimas kiekviename skyriuje ir lyčių klausimų koordinavimo grupė, veikianti DEVCO GD, NEAR GD, ECHO GD ir EIVT skyriuose, padėtų geriau integruoti lyčių aspektą išorės politikos skyriuose; mano, kad vietos partneriams vyriausybės lygmeniu ir nevalstybiniams veikėjams, įskaitant NVO, taip pat turėtų būti teikiami patobulinti mokymai ir tolesnė specializacija lyčių lygybės klausimais;

30.  pabrėžia, kad reikia užtikrinti visų esamų ES išorės priemonių ir politikos nuoseklumą ir papildomumą lyčių aspekto integravimo srityje, įskaitant naują konsensusą vystymosi klausimais, ES išteklių paketą dėl lyčių aspekto integravimo vystomojo bendradarbiavimo srityje ir ES veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje;

31.  palankiai vertina 2016 m. kovo 8 d. rekomendacijas, kuriose išdėstyti II LLVP įgyvendinimo ištekliai ir priemonės, kurios taikomos DEVCO GD ir EIVT, ir ragina visas Europos tarnybas, kurios įgyvendina II LLVP, įgyvendinti šias rekomendacijas;

32.  teigiamai vertina, kad buvo pradėta visuotinė bendra ES ir JT iniciatyva lyčių klausimu („pavyzdinė iniciatyva“), atitinkanti II LLPV tikslą kovoti su seksualiniu smurtu bei smurtu dėl lyties ir su žalinga praktika, kaip antai moters lyties organų žalojimas, priverstinės ankstyvos santuokos ar prekyba žmonėmis; tačiau pažymi, kad, kaip parodė įgyvendinimo ataskaita, pavyzdinėje iniciatyvoje daugiausia nagrinėjami tie darbotvarkės pagrindiniai elementai, kurie jau visuotinai pripažinti bendromis problemomis, todėl pabrėžia būtinybę nuosekliau siekti lyčių lygybės tinkamai taikant įvairias programas ir priemones; ragina pavyzdinei iniciatyvai skirti papildomų lėšų, dar nenumatytų lyčių lygybei; ragina Komisiją, siekiant gyvendinti II LLPV plataus užmojo tikslus, pvz., integruojant lyčių aspektą į dvišalį bendradarbiavimą ir taikant tematines programas, pasinaudoti tarptautinio bendradarbiavimo programų laikotarpio vidurio peržiūra siekiant padidinti išteklių lyčių klausimais rinkinio finansavimą;

33.  pabrėžia, kad ES turi skatinti ir integruoti moterų ir vyrų lygybės principą į savo išorės santykius; tačiau pažymi, kad II LLVP nepakankamai atsižvelgiama į prekybos ir lyčių aspekto ryšį ir kad apskritai lyčių aspekto integravimas ir toliau yra įvairialypis iššūkis; atsižvelgdamas į tai, primena, kad derybos dėl prekybos susitarimų, ypač dėl jų prekybos ir darnaus vystymosi skyrių, kurie apima darbuotojų teises, yra svarbi priemonė siekiant skatinti moterų ir vyrų lygybę bei moterų įgalėjimą trečiosiose šalyse; todėl ragina Prekybos GD imtis veiksmų, kad visoje jo veikloje būtų įgyvendinamas II LLVP, ir į visus ES prekybos susitarimus įtraukti nuorodas į moterų ir mergaičių teises ir lyčių lygybę, kaip ekonomikos augimą skatinančius veiksnius, ir laikytis pagrindinių TDO konvencijų dėl lyčių ir darbuotojų teisių, įskaitant konvencijas dėl priverstinio ir vaikų darbo; primena, kad reikia stebėti prekybos susitarimų poveikį moterų įgalėjimui ir lyčių lygybei juos įgyvendinant;

34.  pažymi, kad mergaičių ir moterų įgalėjimas yra vienas iš deklaruojamų ES išorės veiksmų įgyvendinant Visuotinę bendros užsienio ir saugumo politikos strategiją tikslų; atkreipia dėmesį į tai, kad moterų vaidmuo vedant derybas ir tarpininkaujant siekiant taikos, kaip rodo LLVP II, yra nepakankamas; atkreipia dėmesį į svarbų moterų vaidmenį skatinant dialogą ir didinant pasitikėjimą, sudarant koalicijas taikos labui ir siūlant įvairų požiūrį į tai, ką reiškia taika ir saugumas ir kaip juos galima užtikrinti, ypač vykdant konflikto prevenciją, sprendžiant konfliktus ir atliekant atkūrimo po konflikto darbus; pažymi, kad šalyse, kuriose vyksta krizės arba kyla konfliktai, skatinant moterų teises kuriamos tvirtesnės ir atsparesnės bendruomenės; palankiai vertina, kad EIVT buvo paskirta vyriausioji patarėja lyčių ir JT Saugumo Tarybos rezoliucijos Nr. 1325 dėl moterų, taikos ir saugumo įgyvendinimo klausimais; skatina stiprinti ES valstybių narių ir tarptautinius veiksmus pasitelkiant JT siekiant veiksmingiau kovoti su moterims ir mergaitėms daromu poveikiu vykstant konfliktams ir jiems pasibaigus; ragina Komisiją remti naująjį visuotinį moterų, taikos ir kontaktinių asmenų saugumo klausimais tinklą; atkreipia dėmesį į JT Saugumo Tarybos rezoliucijos Nr. 2250 dėl jaunimo, taikos ir saugumo svarbą ir į tai, kaip svarbu rasti geriausius galimus būdus įgyvendinti šią rezoliuciją ES;

35.  primena savo prašymą, susijusį su prekybos derybomis su Čile, įtraukti specialų skyrių dėl prekybos, lyčių lygybės ir moterų įgalėjimo; pabrėžia, kad pasiūlymas įtraukti tokį specialų skyrių į prekybos susitarimą pirmą kartą tampa realybe; pabrėžia poreikį būti informuotam apie šio skyriaus turinį ir įvertinti jį siekiant ateityje priimti sprendimus bendresniu lygmeniu; primygtinai ragina ES prekybos susitarimuose nustatyti kompleksines priemones siekiant skatinti lyčių lygybę, keistis gerąja patirtimi ir sudaryti moterims daugiau galimybių gauti naudą iš prekybos susitarimų;

36.  ragina rinkti pagal lytis suskirstytus duomenis pagrindiniuose sektoriuose, kuriems prekybos susitarimai daro didžiausią poveikį, siekiant nustatyti naudingą priemonę kuo tiksliau numatyti, koks poveikis gali būti daromas moterų gyvenimui, ir kovoti su neigiamu poveikiu; taip pat ragina sukurti mechanizmą, kuris būtų specialiai skirtas lyčių politikai stebėti ir stiprinti pagal prekybos susitarimus;

37.  teigiamai vertina teminę pirmenybę, teikiamą ekonominiam ir socialiniam įgalėjimui, ir kliūčių analizę vertinant gamybos išteklius, įskaitant žemę, ir atitinkamą veiklą; pakartoja, kad nors ES įsipareigojusi investuoti į lyčių lygybę žemės ūkyje, moterys ūkininkės nėra pagrindinė tikslinė oficialios paramos vystymuisi (OPV) žemės ūkio srityje grupė, ir ragina ES bei jos valstybes nares laikantis II LLVP 5 tikslo daugiau išteklių skirti moterims ūkininkėms;

38.  primygtinai ragina institucijas iš esmės padidinti moterų, kurios yra delegacijų narės, ir ypač einančių delegacijų vadovių pareigas, santykį – šiuo metu iš 138 ES delegacijų tik 28-ioms vadovauja moterys, taip pat moterų, einančių misijos vadovo pareigas, santykį (dabar jų yra 5 iš 17); todėl ragina Komisiją bei EIVT veiksmingai įgyvendinti tikslines politikos priemones siekiant sudaryti moterims daugiau galimybių tapti lyderėmis ir eiti vadovaujamas pareigas; atkreipia dėmesį į nedidelį moterų, dalyvaujančių sprendimų priėmimo procese, skaičių, kuris rodo, kad esama nematomų kliūčių, pagrįstų išankstiniais nusistatymais, kurios trukdo moterims užimti atsakingas pareigas;

39.  pabrėžia, kad II LLPV sėkmė galiausiai priklausys nuo ilgalaikio ir nuoseklaus aukšto lygio politinių ir vyresniųjų veikėjų įsipareigojimo, taip pat nuo to, ar bus skirta pakankamai žmogiškųjų ir finansinių išteklių, ir nuo ES pastangų pritaikymo prie paramą gaunančių šalių vietos realijų; šiuo požiūriu palankiai vertina konstruktyvią už tarptautinį bendradarbiavimą ir vystymąsi atsakingo Komisijos nario veiklą ir ragina ryžtingiau veikti ir kitus Komisijos narius; pažymi, kad reikia tvirtesnės vyriausiosios įgaliotinės ir vadovybės politinės lyderystės, kad būtų galima padidinti išteklius ir atskaitomybę ir koordinuoti bei stiprinti šį įsipareigojimą ateinančiais metais; ragina visus ES subjektus pasinaudoti išteklių lyčių klausimais rinkiniu kad būtų užtikrintas nuoseklus lyčių aspekto integravimo taikymas siekiant II LLPV plataus užmojo tikslų;

40.  griežtai smerkia tai, kad 2017 m. sausio mėn. JAV atnaujino Meksiko miesto politiką (visuotinio nutildymo taisyklę) ir išplėtė jos taikymo sritį, ir smerkia jos poveikį pasaulinei moterų ir mergaičių sveikatos priežiūrai ir jų teisėms; pakartoja savo raginimą ES ir jos valstybėms narėms aktyviai palaikyti moterų teises visame pasaulyje ir gerokai padidinti tiek nacionalinį, tiek ES finansavimą vystomajai paramai, skiriamą paslaugoms, susijusioms su lytine ir reprodukcinės sveikata bei teisėmis, pirmiausia teisėmis į šeimos planavimą bei saugų ir teisėtą abortą be diskriminacijos, siekiant sumažinti finansavimo deficitą, kurį šioje srityje sukūrė JAV;

41.  ragina EIVT tobulinti ES LGBTI gairių įgyvendinimą ir užtikrinti, kad ES delegacijos reguliariai konsultuotųsi su LGBTI organizacijomis ir informuotų jas apie tai, kas daroma LGBTI teisių srityje, kad būtų užtikrintas tinkamo lygmens įtraukimas ir būtų imamasi veiksmų, atitinkančių LGBTI bendruomenės poreikius šalyje, o ne asmeninius delegacijų darbuotojų įsipareigojimus, ir kad strategijos bei veiksmai būtų koordinuojami ne tik su ES valstybių narių nacionalinėmis ambasadomis, bet ir su trečiųjų šalių ambasadomis bei tarptautinėmis organizacijomis, tokiomis kaip JT;

42.  pažymi, kad norint išsaugoti politinį įsipareigojimą siekti šio tikslo, reikės tinkamai finansuoti lyčių lygybę išorės santykiuose; pabrėžia, kad dabartinis lyčių lygybės ir moterų įgalėjimo veiksmų finansavimas vis dar nepakankamas, ir primygtinai ragina kitoje DFP šią padėtį pakeisti;

Pagrindinės rekomendacijos ES delegacijoms

43.  palankiai vertina tai, kad II LLPV delegacijoms suteikiama galimybė lanksčiai pasirinkti prioritetus pagal savo šalies aplinkybes, nes tai sudaro sąlygas atskirų atvejų analizei ir kiekvienos šalies ar regiono konkrečių poreikių vertinimui, taip reaguojant į konkretų uždavinį stiprinti moterų teises ir jų ekonominį įgalėjimą; vis dėlto rekomenduoja, kad delegacijos būtų raginamos iki II LLPV pabaigos pademonstruoti pažangą, susijusią su bent vienu prioritetu pagal kiekvieną teminį ramstį, kad būtų užtikrinta tolygesnė įvairių teminių sričių, tokių kaip politikos ir priemonių, kuriomis skatinamas mergaičių švietimas, ir jų poveikio sveikatai ir ekonominiam įgalėjimui stiprinimas, aprėptis; ragina atkreipti dėmesį į moterų ir mergaičių padėtį konfliktų apimtose vietovėse, taip pat į smurtą dėl lyties, visų pirma kai žaginimas naudojamas kaip karo ginklas; taip pat primena, kad ES finansuojamais veiksmais ir projektais turėtų būti sistemingai siekiama kovoti su lyčių nelygybe ir diskriminacija;

44.  primena Sutartyse numatytą prievolę integruoti lyčių aspektą į visą ES veiklą, įskaitant politinius dialogus ir visų sričių, kaip antai energetika, žemės ūkis, transportas, švietimas ir viešasis administravimas, kurioms iki šiol buvo skiriama mažiau dėmesio, sektorinius dialogus politikos klausimais; primygtinai reikalauja, kad lyčių aspekto integravimas būtų įtrauktas į nacionalinius planus ir politines sistemas siekiant užtikrinti šalių partnerių įsipareigojimą ir atsakomybę, todėl primena, kad svarbu remti atitinkamų šalių moterų vykdomus vystymosi projektus; nurodo, kad svarbu dirbti su šalimis partnerėmis nacionalinio biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą srityje;

45.  ragina sukurti specialią biudžeto eilutę, skirtą lyčių lygybei, siekiant pastebimiau spręsti moterų dalyvavimo politiniame gyvenime ir atstovavimo moterims problemas ES kaimyninėse šalyse ir ES viduje; pabrėžia, kad šios programos turėtų būti visapusiškai susietos su organizacijos „JT Moterys“ tikslais ir programomis ir jose turėtų būti nustatomi išmatuojami tikslai, skirti pažangai siekiant lyčių lygybės rytinėse ir pietinėse kaimyninėse šalyse reguliariai stebėti, bendradarbiavimui su šalių partnerių vyriausybėmis stiprinti, siekiant kuo greičiau gauti geresnius rezultatus atsižvelgiant į dvišalius partnerystės ir asociacijos susitarimus;

46.  pažymi, kad lyčių aspektas integruojamas tik kai kuriose delegacijose ir kad didelė mokymus išėjusių darbuotojų dalis dirba kaip sutartininkai ir vykdo laikinas užduotis; ragina ES delegacijas ištaisyti šią padėtį;

47.  pabrėžia, kad vykstant politiniam dialogui svarbu padidinti moterų dalyvavimą švietime, ekonominėje veikloje, užimtumo srityje ir versle, nes tai prioritetinės moterų vietos visuomenėje gerinimo priemonės;

48.  pabrėžia, kad svarbu atlikti sistemingą ir įrodymais pagrįstą lyčių aspekto analizę, kai įmanoma, naudojant pagal lytį ir amžių suskirstytus duomenis, konsultuojantis su vietos pilietinės visuomenės organizacijomis ir moterų grupėmis, žmogaus teisių organizacijomis ir vietos bei regioninėmis valdžios institucijomis ir joms dalyvaujant atrenkant ir vertinant tikslus, įgyvendinimo priemones ir turimus šaltinius, taip pat rezultatų veiksmingumą ir tvarumą; palankiai vertina tai, kad užbaigtos 42 šalių lyčių aspekto analizės, ir ragina greitai pabaigti visų kitų šalių analizes, daug dažniau taikyti lyčių lygybės kriterijus programų ir projektų stebėsenos sistemose ir vertinimo procese, taip pat ragina atsižvelgti į lyčių aspekto analizę nustatant šalių strateginius tikslus, programas, projektus ir vykdant dialogą; ragina ES išnagrinėti galimybes sistemingiau dalytis lyčių aspekto analizėmis, jas tvarkyti ir atnaujinti, siekiant gerinti koordinavimą ir lyčių aspekto analizę taikyti ne tik akivaizdžiose politikos srityse, kaip švietimas ar gimdyvių sveikata, bet ir atsižvelgti į tas politikos sritis, kurios šiuo metu neteisingai laikomos lyčių požiūriu neutraliomis, visų pirma, žemės ūkio, klimato kaitos ir energetikos sritis;

49.  pažymi, kad Komisija bendrame tarnybų darbiniame dokumente dėl 2016–2020 m. programos pripažino, kad ES finansinės investicijos į lyčių lygybę nebuvo sistemingai vertinamos; ragina Komisiją patvirtinti aiškų į rezultatus nukreiptą požiūrį, pagal kurį būtų nustatomi aukšti ataskaitų teikimo, vertinimo ir atskaitomybės mechanizmų standartai, ir skatinti įrodymais grindžiamą sprendimų priėmimą siekiant efektyviau ir veiksmingiau naudoti finansinius išteklius; prašo pateikti ataskaitą siekiant tiksliai nustatyti, kiek lėšų buvo konkrečiai įsipareigota panaudoti lyčių aspekto integravimui, ir nustatyti svarbiausius pasiektus tikslus;

50.  pabrėžia, kad reikia toliau tobulinti duomenų rinkimą nacionaliniu lygmeniu, rengti konkrečius rodiklius ir tikslus pagrįsti tais rodikliais, taip pat pabrėžia, kad svarbu, jog stebėsena būtų suderinta su DVT sistema;

51.  primena, kad moterų teisės yra žmogaus teisės, ir ragina toliau dirbti kovojant su socialinėmis ir kultūrinėmis normomis ir lyčių stereotipais visuomenėje, glaudžiau bendradarbiaujant su pilietine visuomene, moterų teises ir įgalėjimą ginančiomis piliečių organizacijoms, ypač nestabilių valstybių, konfliktų ir nepaprastosios padėties atvejais; mano, kad labai svarbu kurti naujus arba plėsti esamus tinklus ir įtraukti visus pagrindinius subjektus, įskaitant privatųjį sektorių, taip pat, jei įmanoma, plėtoti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę; pabrėžia, kad reikia užtikrinti svarbesnį moterų vaidmenį vietos bendruomenėse ir NVO stebint vietos valdžios institucijas ir reikalaujant iš jų atskaitomybės; mano, kad užuot moteris ir mergaites vaizdavus kaip pažeidžiamas reikėtų akcentuoti jų, kaip pokyčių ir vystymosi skatintojų bei taikos skatintojų sprendžiant konfliktus, vaidmenį; pabrėžia, kad berniukų ir vyrų įsitraukimas ir aktyvus dalyvavimas yra būtinas siekiant užtikrinti realią vyrų ir moterų lygybę; todėl ragina užtikrinti plataus masto ugdymą siekiant, kad pasikeistų elgesys, susijęs su smurtu dėl lyties, įtraukiant visus vyrus, berniukus ir bendruomenes; pabrėžia, kad dėl socialinių normų, susijusių su moterų ir vyrų vaidmenimis, moterys yra labiau pažeidžiamoje padėtyje, visų pirma atsižvelgiant į jų lytinę ir reprodukcinę sveikatą, ir jos lemia kenksmingas praktikas, pavyzdžiui, moterų lyties organų žalojimą arba vaikų, ankstyvas ir priverstines santuokas;

52.  ragina ES remti teisines sistemas ir strategijas, kuriomis skatinamas platesnis ir veiksmingesnis moterų dalyvavimas taikos palaikymo, taikos kūrimo ir tarpininkavimo procesuose ir ES karinių bei civilinių krizių valdymo misijose, atsižvelgiant į JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1325 dėl moterų, taikos ir saugumo, ypatingą dėmesį skiriant su konfliktais susijusiam seksualiniam smurtui; atsižvelgdamas į tai, mano, kad konsultuojantis su bendruomenės subjektais ir moterų organizacijomis parengus konflikto analizę, kurioje būtų paisoma lyčių aspekto, būtų galima geriau suprasti moterų vaidmenį konfliktuose;

53.  pabrėžia, kad reikia skirti biudžeto lėšų vaikų santuokų prevencijos programoms, kuriomis siekiama sukurti aplinką, kurioje mergaitės galėtų visapusiškai išnaudoti savo potencialą, be kita ko, pasitelkiant švietimo priemones, socialines ir ekonomines programas mokyklos nelankančioms mergaitėms, vaikų apsaugos sistemas, mergaičių ir moterų prieglaudas ir teisinių konsultacijų bei psichologinės paramos paslaugas;

54.  pabrėžia, kad svarbu padidinti pilietinės visuomenės organizacijų ir kitų susijusių subjektų, kaip antai subjektai, veikiantys žmogaus teisių, sveikatos ar aplinkos srityse, dalyvavimą nuolat vykdant dialogą ir veiksmų koordinavimą su ES delegacijomis, nes toks bendradarbiavimas prisidės gerinant II LLVP matomumą ir įgyvendinimą, taip didinant viešą atskaitomybę už pažangą lyčių lygybės srityje;

55.  yra susirūpinęs, kad moterų teisių gynėjų ir moterų teisių organizacijų apsaugai neskiriama pakankamai dėmesio, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu jie patiria didelį spaudimą dėl vis siaurėjančios pilietinės erdvės daugelyje regionų; taip pat yra susirūpinęs, kad įgyvendinant II LLVP buvo nedaug atsižvelgiama į teminį politinių ir pilietinių teisių prioritetą, visų pirma moterų ir mergaičių naudojimąsi politinėmis ir pilietinėmis teisėmis;

56.  ragina ES delegacijas užtikrinti veiksmingą ir nuolatinį duomenų apie smurtą prieš moteris ir mergaites rinkimą norint parengti kiekvienai šaliai skirtas rekomendacijas ir remti apsaugos mechanizmų ir tinkamų nukentėjusių asmenų paramos struktūrų kūrimą;

Pagrindinės rekomendacijos Europos Parlamentui

57.  ragina Parlamento delegacijas dirbant su šalimis partnerėmis sistemingai prašyti informacijos apie lyčių programų rengimą, lyčių aspekto analizės rezultatus ir darbą skatinant lyčių lygybę bei moterų įgalėjimą ir įtraukti susitikimus su moterų organizacijomis į savo misijų programas; ragina Parlamentą užtikrinti geresnę lyčių pusiausvyrą tarp savo delegacijų narių;

58.  ragina Komisiją paskelbti šalių lyčių aspekto analizės ataskaitas ir įtraukti jas į informacinius pranešimus, teikiamus Europos Parlamento delegacijoms trečiosiose šalyse;

59.  rekomenduoja, kad Parlamentas periodiškai, galbūt kas dvejus metus, nagrinėtų būsimas II LLVP įgyvendinimo ataskaitas;

Pagrindinės rekomendacijos dėl būsimo ataskaitų teikimo

60.  pabrėžia, kad reikia supaprastinti ataskaitų teikimo metodą, kad būtų kuo mažiau biurokratijos; ragina ateityje įgyvendinimo ataskaitas parengti ir paskelbti per trumpesnį laikotarpį; ragina siekiant palengvinti delegacijų darbą plėtoti ataskaitų teikimą internetu, sukurti aiškias formas ir parengti vadovą;

61.  pabrėžia, kad reikia įtraukti moteris į darniam vystymuisi užtikrinti svarbias ekonomikos sritis ir užtikrinti, kad jose būtų moterų; pabrėžia, kad verslui tenka svarbus vaidmuo stiprinant moterų teises; atsižvelgdamas į tai, ragina labiau remti vietos MVĮ, ypač moteris verslininkes, teikiant joms mažąsias paskolas, kad jos galėtų gauti naudos iš augimo, kuriame svarbiausią vaidmenį atlieka privatusis sektorius;

62.  pabrėžia, kad reikia remti ir stiprinti nacionalinius statistinius pajėgumus ir priemones šalyse partnerėse, veiksmingai koordinuojant finansinę ir techninę pagalbą siekiant sudaryti galimybes geriau vertinti, stebėti ir valdyti rezultatus, gautus lyčių aspekto integravimo srityje;

63.  ragina Komisiją įgyvendinant ES finansuojamas moterų įgalėjimo programas rinkti pagal lytį suskirstytus duomenis;

64.  nurodo, kad reikalingos ne tik patikimos lyčių aspekto integravimo politikos priemonės, bet ir konkrečių praktinių veiksmų ataskaitos, visų pirma tokiose jautriose srityse kaip lytinė ir reprodukcinė sveikata, nes jos padėtų įvertinti tikrą poveikį moterų ir mergaičių, bet taip pat vyrų ir berniukų, gyvenimui;

65.  tačiau primena, kad lyties aspekto įtraukimas į duomenimis yra ne tik pagal lytį suskirstytų duomenų rinkimas, ir ragina patobulinti duomenų rinkimą, kad būtų galima atlikti kokybinį moterų padėties tyrimą, pvz., ištirti jų darbo sąlygas;

66.  pabrėžia, kad reikia didinti lyčių analizės patikimumą suderinant ES delegacijose surinktus duomenis, kad jie būtų palyginami;

67.  pažymi, kad svarbu ne tik konsultuotis su tarptautiniais ir nacionaliniais partneriais, akademine bendruomene, ekspertų grupėmis ir moterų organizacijomis, bet ir užtikrinti, kad į jų indėlį ir žinias būtų atsižvelgiama vykdant ES finansuojamos lyčių lygybės veiklos ir programų stebėseną;

68.  primena, kad ES ir valstybės narės privalo įgyvendindamos ir plėtodamos ES migracijos politiką gerbti mergaičių ir moterų, kaip migrančių, pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų, teises; atsižvelgdamas į tai, ragina iš naujo įvertinti EUNAVFOR MED operacijos SOPHIA štabo bendradarbiavimą su Libijos pakrančių apsaugos pajėgomis atsižvelgiant į pranešimus apie nuolatinius seksualinės prievartos prieš moteris atvejus Libijos sulaikymo įstaigose;

69.  pažymi, kad lyčių aspekto integravimo sąvoka vis dar dažnai menkai suvokiama ir kad reikalingas kokybinis atsiskaitymas, kuris leistų įvertinti, kaip įgyvendinamas LLVP vykdant esamas politikos priemones ir projektus; pažymi, kad apčiuopiami tikslai ir veikla turi būti susieti su aiškiais ir konkrečiais atskaitos taškais ir griežtu tvarkaraščiu ir kad kokybinis duomenų vertinimas turi parodyti tikrą poveikį, kurį įgyvendintos priemonės padarė paramą gaunančioms šalims, siekiant tikslo užtikrinti, kad II LLVP būtų tikrai naudingas prioritetų nustatymo ir politikos įgyvendinimo mechanizmas, o ne tiesiog vidinė ataskaitų teikimo priemonė;

o
o   o

70.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 349, 2017 10 17, p. 50. (2) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0026. (3) https://www.ilga-europe.org/sites/default/files/Attachments/report_on_the_implementation_of_the_eu_lgbti_guidelines_2016.pdf (4) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0365.

2018 m. gegužės 31 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES jaunimo strategijos įgyvendinimo (2017/2259(INI))

P8_TA(2018)0240 A8-0162/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 9, 165 ir 166 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 14, 15, 21, 24 ir 32 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. ES ratifikuotą Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1288/2013, kuriuo sukuriama Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus+“ ir kuriuo panaikinami sprendimai Nr. 1719/2006/EB, Nr. 1720/2006/EB ir Nr. 1298/2008/EB(1),

–  atsižvelgdamas į Tarybos rezoliuciją dėl 2016–2018 m. Europos Sąjungos darbo plano jaunimo srityje(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio 22 d. Tarybos rekomendaciją dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos nustatymo(3),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 7–8 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl Jaunimo užimtumo iniciatyvos sukūrimo(4),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 27 d. Tarybos rezoliuciją dėl Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje atnaujintos sistemos (2010–2018 m.)(5),

–  atsižvelgdamas į Komisijos atliktą ES jaunimo strategijos vertinimą(6),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 12 d. Tarybos išvadas dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“)(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. rugsėjo 14 d. rezoliuciją dėl programos „Erasmus+“ ateities(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 2 d. rezoliuciją dėl 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1288/2013, kuriuo sukuriama Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus+“ ir kuriuo panaikinami sprendimai Nr. 1719/2006/EB, Nr. 1720/2006/EB ir Nr. 1298/2008/EB, įgyvendinimo(9),

–  atsižvelgdamas į Paryžiaus deklaraciją dėl pilietiškumo ir bendrų laisvės, tolerancijos ir nediskriminavimo vertybių skatinimo pasitelkiant švietimą, priimtą per neoficialų 2015 m. kovo 17 d. Paryžiuje įvykusį ES valstybių narių švietimo ministrų susitikimą,

–  atsižvelgdamas į bendrą 2015 m. Tarybos ir Komisijos ataskaitą dėl Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje atnaujintos sistemos (2010–2018 m.) įgyvendinimo, kurią Taryba patvirtino 2015 m. lapkričio 23 d.(10),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos rekomendaciją dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo(11),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugpjūčio 26 d. Komisijos komunikatą „2015 m. Tarybos ir Komisijos Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“) įgyvendinimo bendros ataskaitos projektas. Nauji Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje prioritetai“ (COM(2015)0408),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 17 d. Komisijos komunikatą dėl skaitmeninio švietimo veiksmų plano (COM(2018)0022),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 27 d. rezoliuciją dėl 2013–2015 m. ES jaunimo strategijos įvertinimo(12),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 10 d. Tarybos rekomendaciją dėl stažuočių kokybės sistemos(13),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 25 d. Europos Tarybos rezoliuciją dėl Europos Tarybos jaunimo politikos (CM/Res(2008)23);

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 31 d. Europos Tarybos rekomendaciją dėl darbo su jaunimu (CM/Rec(2017)4);

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 12 d. rezoliuciją „Mokymasis apie ES mokyklose“(14),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 8 d. rezoliuciją dėl jaunimo verslumo skatinimo švietimo ir mokymo priemonėmis(15),

–  atsižvelgdamas į Europos regionų komiteto nuomonę „Europos bendradarbiavimas jaunimo reikalų srityje (2010–2018 m.)“(16),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl kultūrų dialogo, kultūrų įvairovės ir švietimo vaidmens puoselėjant pagrindines ES vertybes(17),

–  atsižvelgdamas į Europos jaunimo forumo paskelbtą šešėlinę ataskaitą dėl jaunimo politikos,

–  atsižvelgdamas į Europos jaunimo forumo rezoliuciją dėl ES jaunimo strategijos(18),

–  atsižvelgdamas į Europos jaunimo informavimo ir konsultavimo agentūros (ERYICA) pozicijos dokumentą „Įtraukti. Informuoti. Įgalinti“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį ir 2002 m. gruodžio 12 d. Pirmininkų sueigos sprendimo dėl leidimo rengti pranešimus savo iniciatyva suteikimo tvarkos 1 straipsnio 1 dalies e punktą ir 3 priedą,

–  atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A8-0162/2018),

A.  kadangi neigiamas ekonomikos nuosmukio poveikis jaunimo galimybėms išnaudoti visą savo potencialą toliau jaučiamas visoje Europos Sąjungoje;

B.  kadangi dauguma valstybių narių, visų pirma Pietų Europos valstybių narių, dar nėra pasiekusios prieš krizę buvusio lygio atsižvelgiant į įvairius su jaunimu susijusius rodiklius, pvz., užimtumą, gerovę ir socialinę apsaugą;

C.  kadangi visoje ES regioniniu lygmeniu juntamas skirtumų mažėjimas; kadangi yra nemažai regionų, kuriuose užimtumo lygis tebėra mažesnis už prieš krizę buvusį lygį;

D.  kadangi pastaraisiais metais jaunimo nedarbas palaipsniui mažėjo, nors, remiantis Eurostato duomenimis, 2018 m. sausio mėn. jaunimo nedarbas sudarė 16,1 proc., o kai kuriose valstybėse narėse net viršijo 34 proc.; kadangi, palyginti su 2008 m. rodikliais (15,6 proc.), matoma, kad nedarbo lygis išaugo; kadangi iš šių rodiklių matyti, kad negalima rasti vieno visiems tinkamo sprendimo, jei norime išnaudoti visą jaunimo potencialą; kadangi atokiausiuose regionuose aukštas jaunimo nedarbo lygis kelia susirūpinimą, o kai kuriuose regionuose, pvz., Majote, registruotas jaunimo nedarbo lygis viršija 50 proc.;

E.  kadangi pažeidžiamos grupės, pvz., tautinės mažumos, specialiųjų poreikių turintys asmenys, moterys, LGBTIQ, migrantai ir pabėgėliai, kurie susiduria su kliūtimis patekdami į darbo rinką ir naudodamiesi kultūra, socialinėmis paslaugomis ir galimybe įgyti išsilavinimą, labiausiai nukentėjo nuo socialinės ir ekonomikos krizės;

F.  kadangi pasitelkiant švietimą galima lengviau sumažinti socialinės ir ekonominės nelygybės poveikį, teikti įgūdžius ir kompetencijas, kurios būtinos norint sumažinti iš kartos į kartą perduodamas nepalankias sąlygas;

G.  kadangi dėl bendro investicijų į jaunimą ir jaunimo teises trūkumo jaunimas nereikalaus savo teisių, jomis nesinaudos ir jų negins ir padidės tokių reiškinių, kaip gyventojų skaičiaus mažėjimas, mokyklos nebaigimas, profesinių kvalifikacijų stoka, vėlus pateikimas į darbo rinką, finansinio savarankiškumo trūkumas, galimas prastas socialinio draudimo sistemų veikimas, paplitęs neužtikrintumas dėl darbo vietos ir socialinė atskirtis, mastas;

H.  kadangi problemos, su kuriomis jaunimas susiduria užimtumo, švietimo ir mokymo, socialinio ir politinio įsitraukimo srityse, nėra vienodos, nes kai kurios grupės patiria neproporcingai didesnį poveikį nei kitos grupės; kadangi reikia imtis daugiau veiksmų siekiant teikti paramą žmonėms, kurie labiausiai nutolę nuo darbo rinkos arba nuo jos atskirti;

I.  kadangi, siekiant suteikti jaunimui geresnio švietimo galimybes, labai svarbu visuose Europos regionuose išsaugoti vietos mokyklas ir švietimo įstaigas ir ES turėtų teikti visapusišką pagalbą regionams sprendžiant šią problemą;

J.  kadangi švietimas, ypač kultūrų dialogas, strateginė komunikacija ir glaudesnis valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimas turi atlikti pagrindinį vaidmenį užkertant kelią jaunimo marginalizacijai ir radikalėjimui ir didinant jų atsparumą;

K.  kadangi jaunimas turėtų aktyviai dalyvauti planuojant, formuojant, įgyvendinant, stebint ir vertinant bet kokią politiką, kuri turi įtakos jaunimui; primena, kad 57 proc. jaunimo organizacijų ES laikosi nuomonės, kad formuojant jaunimo politiką neatsižvelgiama į jaunimo praktinę patirtį(19);

L.   kadangi svarbu, kad jaunimo organizacijos užtikrintų pakankamą jaunimo atstovavimo ir įtraukumo lygį, kad jos būtų visiškai teisėtos;

M.  kadangi, nors ES jaunimo strategija yra įgyvendinama strategija, kuri nuolat tobulinama, jos tikslai tebėra labai platūs ir plataus užmojo; kadangi nepakanka tinkamai nustatytų atskaitos parametrų;

N.  kadangi 2010–2018 m. ES jaunimo strategijoje pabrėžiamas poreikis užmegzti struktūrinį jaunimo ir sprendimus priimančių asmenų dialogą;

O.  kadangi ES jaunimo strategijos galutinis tikslas yra sudaryti daugiau galimybių ir užtikrinti lygias galimybes visiems Europos jaunuoliams;

P.  kadangi jaunuoliams turėtų būti padedama ir jiems turėtų būti suteikta galių spręsti rimtas problemas, su kuriomis jie šiuo metu susiduria, ir įveikti iššūkius, su kuriais jie susidurs ateityje, taikant aktualesnę, veiksmingesnę ir geriau koordinuotą jaunimo politiką, patobulintą ir prieinamą švietimą ir kryptingai naudojantis ekonomikos, užimtumo ir socialinės politikos priemonėmis vietos, nacionaliniu bei ES lygmenimis;

Q.  kadangi pastaraisiais metais ES, įgyvendindama savo jaunimo strategiją, pradėjo įgyvendinti įvairias iniciatyvas, pvz., Jaunimo užimtumo iniciatyvą ir Jaunimo garantijų iniciatyvą, kuriomis siekiama švietimo srityje ir darbo rinkoje visiems jaunuoliams sukurti daugiau ir lygių galimybių bei skatinti jaunimo įtrauktį, įgalėjimą ir aktyvų dalyvavimą visuomenės gyvenime;

R.  kadangi yra poreikis integruoti ES veiksmus jaunimo srityje į dabartines ir būsimas politikos priemones ir finansavimo programas įtraukiant jaunimo aspektą ir jį visų pirma įtvirtinant visose svarbiausiose politikos srityse, kaip antai ekonomikos, užimtumo ir socialinių reikalų, sanglaudos, sveikatos apsaugos, moterų, darbuotojų dalyvavimo, migracijos, kultūros, žiniasklaidos ir švietimo;

S.  kadangi būtina koordinuoti būsimos ES jaunimo strategijos įgyvendinimą įvairiuose politikos sektoriuose ir institucijose;

T.  kadangi lyčių aspekto turi būti paisoma priimant sprendimus dėl jaunimo politikos, kurioje atsižvelgiama į konkrečius uždavinius ir aplinkybes, su kuriomis visų pirma susiduria jaunos moterys ir mergaitės iš įvairių kultūrinių ir religinių bendruomenių; kadangi į jaunimo politiką reikėtų įtraukti konkrečias priemones, kuriomis atsižvelgiama į lyčių aspektą, pvz., smurto prieš moteris ir mergaites prevencijos, švietimo apie lyčių lygybę ir lytinio švietimo; kadangi vidutiniškai 1,4 karto labiau tikėtina, kad į nesimokančio ir nedirbančio jaunimo grupę pateks moterys, o ne vyrai(20), ir būtina nuolat dėti pastangas siekiant užtikrinti aktyvesnį jaunų moterų (visų pirma grįžtančių po motinystės atostogų ir vienišų motinų), mokyklos nebaigusių, menkos kvalifikacijos ar neįgalių jaunuolių bei visų jaunų žmonių, kuriems gresia diskriminacija, dalyvavimą darbo rinkoje;

U.  kadangi siekiant padidinti jaunimo, visų pirma neįgaliųjų, migrantų, pabėgėlių, nesimokančio bei nedirbančio jaunimo ir jaunimo, kuriam gresia socialinė atskirtis, dalyvavimą visuomenėje, reikia ilgalaikių pastangų;

V.  kadangi švietimas yra vienas pagrindinių veiksnių kovojant su socialine atskirtimi ir todėl būtina investuoti į įgūdžius ir gebėjimus, kad būtų sumažintas aukštas nedarbo lygis, visų pirma nesimokančio ir nedirbančio jaunimo grupėje;

W.  kadangi SESV 9 straipsnyje įtvirtinta, kad Sąjunga, nustatydama ir įgyvendindama savo politikos kryptis ir veiksmus, atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su didelio užimtumo skatinimu, socialine apsauga, kova su socialine atskirtimi, aukšto lygio švietimu, mokymu ir žmonių sveikatos apsauga;

X.  kadangi ES jaunimo strategijoje nustatytas tinkamas vaisingo ir prasmingo bendradarbiavimo jaunimo srityje pagrindas;

Y.  kadangi neįmanoma deramai ir tiksliai įvertinti pasiektų paskutinio trejų metų ES jaunimo strategijos (2010–2018 m.) ciklo tikslų ir, atsižvelgiant į kriterijų ir rodiklių nebuvimą ir sutampančias įgyvendinimo priemones, labai sunku palyginti atitinkamas skirtingų valstybių narių situacijas;

Z.  kadangi profesinis orientavimas ir galimybė gauti informaciją apie darbo galimybes ir švietimo kryptis yra esminiai būsimos švietimo raidos ir perėjimo į darbo rinką veiksniai;

AA.  kadangi nustatant šios strategijos tikslus, ją įgyvendinant ir atliekant jos vertinimą, ES privalo glaudžiai bendradarbiauti su nacionalinėmis, regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis;

Jaunimui kylantys uždaviniai ir su dabartinės ES jaunimo politikos formavimu susijusio proceso pamokos

1.  apgailestaudamas pažymi, kad ilgalaikės griežtos taupymo priemonės, visų pirma švietimo, kultūros ir jaunimo politikos finansavimo sumažinimas, turėjo neigiamą poveikį jaunimui ir jo gyvenimo sąlygoms; įspėja, kad jaunimui, visų pirma labiausiai pažeidžiamiems, pvz., neįgaliems jaunuoliams, jaunoms moterims, mažumoms, specialiųjų poreikių turintiems asmenims, didelį poveikį turi didėjanti nelygybė, atskirties rizika, nesaugumas ir diskriminacija;

2.  teigiamai vertina Europos bendradarbiavimo laimėjimus jaunimo srityje, nes toks bendradarbiavimas parodė, kad galima išspręsti problemas, su kuriomis susiduria dauguma europiečių, ir padėti nacionaliniams politikos formuotojams suteikiant jiems žinias, rekomendacijas ir teisėtumo priemones, taip pat sėkmingai sutelkiant didesnį ES finansavimą;

3.  mano, kad atvirasis koordinavimo metodas yra tinkama, bet vis dėlto nepakankama priemonė jaunimo politikai formuoti, todėl jį reikia papildyti kitomis priemonėmis; pakartoja savo raginimą glaudžiau bendradarbiauti ir keistis geriausios praktikos pavyzdžiais jaunimo klausimais vietos, regioniniu, nacionaliniu ir ES lygmenimis; primygtinai ragina valstybes nares susitarti dėl aiškių rodiklių ir kriterijų, kad būtų galima stebėti daromą pažangą;

4.  pripažįsta teigiamus ES jaunimo strategijos laimėjimus plečiant tarpsektorinį darbą ir įgyvendinant struktūrinį dialogą, siekiant užtikrinti jaunimo dalyvavimą, ir mano, kad būtina pagerinti bendrą susijusių veikėjų ir suinteresuotųjų subjektų informuotumą apie ES jaunimo strategijos tikslus ir priemones; ypač pažymi, kad principas „iš apačios į viršų“, taikomas plėtojant struktūrinį dialogą, suteikia pridėtinės vertės ir turi būti išsaugotas; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares rengiant naują strategiją atsižvelgti į struktūrinio dialogo IV ciklo, orientuoto į ES jaunimo strategijos ateitį, rezultatus;

5.  siūlo į jaunimo politikos sritį įtraukti vietos ir regionines valdžios institucijas, ypač tose valstybėse narėse, kuriose jos turi kompetenciją šioje srityje;

6.  teigiamai vertina politines iniciatyvas, kuriomis siekiama remti ES jaunimą, visų pirma iniciatyvas „Investicijos į Europos jaunimą“, „Europos solidarumo korpusas“ ir „Jaunimo užimtumo iniciatyva (JUI)“; tačiau mano, kad šios priemonės turėtų būti geriau susietos su ES jaunimo strategija ir pagrįstos požiūriu „iš apačios į viršų“; todėl ragina Komisiją sistemingai susieti visus politikos pasiūlymus, susijusius su jaunimu, su bendra strategija ir įtraukti visus suinteresuotuosius subjektus, pvz., socialinius partnerius ir pilietinę visuomenę, taikant ilgalaikį holistinį požiūrį ir aiškiai nustatant horizontaliuosius tikslus;

7.  primygtinai ragina Komisiją sukurti tarpsektorinę darbo grupę būsimos ES jaunimo strategijos įgyvendinimui koordinuoti dalyvaujant ES institucijoms, įskaitant Europos Parlamentą, valstybėms narėms ir pilietinei visuomenei, visų pirma profesinėms sąjungoms ir jaunimo organizacijoms;

8.  ragina Komisiją sukurti veiksmingas tarnybų tarpusavio koordinavimo priemones ir priskirti atsakomybę už jaunimo aspekto integravimą kaip tam tikrą grupės politiką Komisijos pirmininko pavaduotojui;

9.  ragina valstybes nares pasinaudoti Europos socialinių teisių ramsčiu kaip su jaunimu susijusių teisės aktų projektų rengimo pagrindu;

10.  pabrėžia, kad siekiant išvengti ligų svarbu skatinti sveiką gyvenimo būdą, ir mano, kad būtina teikti jaunimui teisingą informaciją ir pagalbą, susijusią su rimtomis psichikos sveikatos problemomis, pvz., tabako, alkoholio ir narkotikų vartojimu ir priklausomybe nuo jų;

11.  pabrėžia, kad Komisijos vertinimas, kaip valstybėse narėse įgyvendinama ES jaunimo strategija, yra labai svarbus siekiant sudaryti sąlygas dažniau vykdyti patikrinimus ir stebėseną vietoje; primygtinai ragina Komisiją nustatyti ES jaunimo strategijos tikslus, kuriuos būtų galima įvertinti kokybiškai ir kiekybiškai, atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės arba regiono ypatumus; ragina Komisiją padidinti programų ir veiksmų, pagal kuriuos jaunimas rengiamas profesiniam gyvenimui, finansavimą;

Žodis jaunimui pagal ES jaunimo strategiją

12.  rekomenduoja, kad būsima ES jaunimo strategija būtų dalyvaujamojo pobūdžio ir orientuota į jaunimą bei gerovės stiprinimą, joje turi atsispindėti viso Europos jaunimo poreikiai, užmojai ir įvairovė, išplečiamos jo galimybės naudotis kūrybinėmis priemonėmis, įskaitant naujas technologijas;

13.  mano, kad ES turėtų reikšti solidarumą su jaunimu ir toliau teikti jiems galių dalyvauti visuomenėje sukuriant konkrečias priemones, pvz., integruojant savanoriškos veiklos aspektą, remiant jaunimo darbą, kuriant naujas priemones, visų pirma susijusias su naujomis technologijomis, ir skatinant solidarumu, bendruomenių dalyvavimu, laisva erdve ir demokratiniu dialogu grindžiamus mainus; todėl pripažįsta jaunimo būrimosi į asociacijas, kuris suteikia galimybę asmenybės augimui ir aktyvaus pilietiškumo ugdymui, svarbą; ragina valstybes nares sudaryti palankesnes sąlygas jaunimui aktyviai dalyvauti savanorių organizacijose; pabrėžia, kad aktyvesnis jaunimo dalyvavimas visuomenėje yra ne tik savaime svarbus pasiekimas, bet ir tampa pagrindu aktyvesniam jo dalyvavimui politiniame gyvenime;

14.  pabrėžia, kad neformalusis mokymasis ir savišvieta, taip pat dalyvavimas sporto ir savanorių veikloje, atlieka svarbų vaidmenį ugdant pilietinius, socialinius ir tarpkultūrinius jaunų europiečių gebėjimus ir įgūdžius;

15.  ragina valstybes nares sukurti nacionalinį teisinį pagrindą ir skirti pakankamus finansinius išteklius savanoriškai veiklai;

16.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti jaunimą, ypač mažiau galimybių turintį jaunimą ir jaunimą, kuris nedalyvauja formalių organizacijų struktūroje, atlikti aktyvų ir esminį vaidmenį viešajame gyvenime ir laikytis dalyvaujamojo požiūrio į politikos formavimą, kad jaunimui būtų sudarytos galimybės daryti įtaką sprendimams, kurie turi poveikio jo gyvenimui, suteikiant jiems demokratijos priemones internete ir realiame gyvenime, tuo pačiu metu atsižvelgiant į socialinės žiniasklaidos apribojimus ir pavojus, taip pat įtraukiant atitinkamus suinteresuotuosius subjektus, pvz, socialinius partnerius, pilietinės visuomenės ir jaunimo organizacijų atstovus į jaunimo politikos formavimą, įgyvendinimą, stebėseną ir vertinimą;

17.  ragina valstybes nares skatinti jaunimą visapusiškai dalyvauti rinkimų procese;

18.  pareiškia, kad būtina tęsti jaunimo ir sprendimus priimančių asmenų struktūrinį dialogą pagal būsimą Europos bendradarbiavimo programą jaunimo srityje; mano, kad struktūrinio dialogo procesu turėtų būti sistemingai stengiamasi pasiekti daugiau ir įvairesnių jaunimo, kuriam jis skirtas, grupių, ir pažymi, kad šiam tikslui užtikrinti turėtų būti skiriama pakankama finansinė parama nacionalinėms ir Europos darbo grupėms; ragina valstybės nares skatinti nacionalinius, regionų ir vietos sprendimus priimančius asmenis dalyvauti struktūriniame dialoge su jaunimu;

19.  primygtinai ragina valstybes nares ir toliau laikytis skaidrumo pateikiant savo sąskaitas ir naudojant lėšas, skirtas sukurti daugiau tvarių galimybių įsidarbinti jaunimui; todėl primena, kad svarbu, jog valstybės narės paprašytos pateiktų išsamią informaciją apie jų jaunimo situaciją;

20.  pabrėžia, kad nepakankamai sistemingai atnaujinama informacija apie ES jaunimo strategijos įgyvendinimą ir trūksta patikimų duomenų apie jį; todėl primygtinai ragina valstybes nares ir Komisiją skatinti glaudesnį bendradarbiavimą tarp nacionalinių ir regioninių statistikos tarnybų pateikiant susijusius ir naujausius statistikos duomenis apie jaunimą, kurie svarbūs siekiant įvertinti, kaip sėkmingai įgyvendinama strategija; teigia, kad prie kas trejus metus teikiamų ataskaitų turi būti pridėti šie statistikos duomenys;

21.  primena, kad pastebima mažėjančio jaunimo dalyvavimo nacionaliniuose ir vietos rinkimuose tendencija ir kad jaunimui reikia politinių įsipareigojimų ir galimybės pamatyti savo indėlio rezultatus; todėl primena, kad nuo mažų dienų jaunimui nepaprastai svarbios galimybės patirti dalyvavimą politiniame gyvenime savo aplinkoje ir vietos bendruomenėse, kad jie labiau jaustųsi Europos piliečiais ir taptų aktyviais piliečiais; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti regionines ir vietos institucijas užtikrinti, kad jaunimas ir jaunimo organizacijos galėtų visapusiškai ir veiksmingai dalyvauti sprendimų priėmimo ir rinkimų procesuose ir į juos įsitraukti;

22.  ragina valstybes nares įtraukti jaunimo nacionalines tarybas į ES jaunimo strategijos stebėsenos ir įgyvendinimo komitetus;

23.  atkreipia dėmesį į technologijų suteikiamas galimybes užmegzti ryšį su jaunimu ir ragina ES per e. platformas stiprinti jų pajėgumą dalyvauti visuomenėje;

24.  apgailestaudamas pažymi, kad nepaisant nuolatinių Komisijos pastangų informuoti apie įvairiomis Sąjungos programomis remiamas galimybes jaunimui, vis dar yra nemažai jaunuolių, kurie mano, kad jų galimybės jomis pasinaudoti yra ribotos; primygtinai ragina Komisiją tobulinti savo informavimo priemones;

Lygios galimybės užtikrinant tvarią integraciją į darbo rinką

25.  ypač nerimauja dėl nuolatinio aukšto jaunimo nedarbo lygio visoje ES, visų pirma Pietų Europoje; primena, kad turėtų būti garantuojamas kokybiškų darbo vietų kūrimas ir užimtumas ir kad tai turėtų išlikti pagrindiniais įsipareigojimais jaunimo atžvilgiu, ir šiuo tikslu ragina numatyti priemones, kuriomis būtų palengvintas jaunimo perėjimas iš švietimo į darbo rinką, užtikrinant kokybiškas stažuotes ir pameistrystės programas; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti struktūrines darbo rinkos reformas, sąžiningas darbo sąlygas ir darbo užmokestį siekiant užtikrinti, kad bandantys įsidarbinti jaunuoliai nebūtų diskriminuojami; pažymi, kad svarbu apibrėžti socialines teises, susijusias su naujomis užimtumo formomis, ir sąžiningas profesines stažuotes ir užtikrinti socialinį dialogą;

26.  pabrėžia, jog svarbu, kad nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijos taikytų specialiai pritaikytas priemones ir teiktų asmeninę paramą, kad pasiektų visus nesimokančius ir nedirbančius jaunuolius; primena, kad būtina įtraukti vietos suinteresuotuosius subjektus, pvz., socialinius partnerius, profesines sąjungas, pilietinę visuomenę, jaunimo organizacijas;

27.  teigia, kad reikėtų imtis specialių priemonių, kad būtų pagerinta jaunų moterų mažų garantijų padėtis darbo rinkoje, visų pirma skiriant daug dėmesio vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumui, taip pat tam, kad pernelyg didelė jų dalis nedirbtų netipinėse darbo vietose, kurios neužtikrina socialinės apsaugos;

28.  pabrėžia, kad būtina skatinti vadinamųjų naujų formų užimtumo darbuotojų, kurių pernelyg didelę dalį sudaro jaunimas, sąžiningas darbo sąlygas ir deramą socialinę apsaugą;

29.  mano, kad taip pat reikėtų imtis priemonių jauniems migrantams darbo rinkoje integruoti visapusiškai laikantis vienodo požiūrio principo;

30.  pabrėžia, kad įgyvendinant integracinę jaunimo politiką turėtų būti ginamos ir skatinamos socialinės programos, kuriomis sudaromos palankesnės sąlygos politiniam ir kultūriniam dalyvavimui; taip pat mano, kad jaunimo socialinė gerovė yra neatsiejama nuo deramo ir reguliuojamo darbo, grindžiamo kolektyvinėmis darbo sutartimis, didelių garantijų darbo santykiais, atitinkamu darbo užmokesčiu ir atlygiu, taip pat visuotinių ir kokybiškų viešųjų paslaugų; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti sudaryti teisingas darbo sąlygas ir tinkamą socialinę apsaugą, taip pat atsižvelgiant į naujų formų užimtumą;

31.  primena, kad užimtumas ir verslumas yra vienas iš aštuonių prioritetų, nustatytų ES jaunimo strategijoje (2010–2018 m.); pabrėžia, kad jaunimo darbas ir neformalusis mokymasis, ypač kuriamas jaunimo organizacijose, atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį vystant jaunimo potencialą, įskaitant verslumo įgūdžius, leidžiančius jiems įgyti plataus spektro kompetencijas, galinčias padidinti galimybes darbo rinkoje;

32.  ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti tarpvalstybines profesines ir profesinio mokymo galimybes, plėsti ir didinti investicijas į profesinio rengimo ir mokymo sektorių ir pateikti jį kaip patrauklų švietimo pasirinkimą;

33.  ragina Komisiją ir valstybes nares remti regionines ir vietos institucijas ir investuoti į naujas jaunimo gyvenimo galimybes siekiant skatinti jų kūrybiškumą ir visapusišką potencialą, remti jaunimo verslumą ir skatinti jaunimo socialinę įtrauktį, kuri būtų naudinga jų bendruomenėms;

34.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares patvirtinti teisėmis pagrįstą požiūrį į jaunimą ir užimtumą; ragina valstybes nares užtikrinti, kad jaunimas galėtų gauti kokybiškas stažuotes ir kokybiškus darbus, kuriuose būtų paisoma jų teisių, įskaitant teisę į stabilų darbą, kuriame mokamas pragyvenimą užtikrinantis darbo užmokestis, suteikiama socialinė apsauga ir garantuojamas orus ir savarankiškas gyvenimas;

35.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares prižiūrėti įmones, kurios nuolat siūlo atlikti mokomąją praktiką vos pasibaigus ankstesnei mokomajai praktikai, bet po jos nesukuria darbo vietų, siekiant užtikrinti, kad darbo vietos nebūtų pakeičiamos vadinamąją mokomąja praktika;

36.  teigiamai vertina tai, kad įgyvendinant Jaunimo užimtumo iniciatyvos priemones parama suteikta daugiau nei 1,6 mln. jaunų žmonių(21); pabrėžia, kad būtina dėti daugiau pastangų ir reikalingi didesni finansiniai įsipareigojimai; pabrėžia, kad būtina užmegzti geresnius ryšius su nesimokančiu ir nedirbančiu jaunimu, kuris susiduria su daugybe kliūčių, ir taip gerinti pagal Jaunimo garantijų iniciatyvą teikiamų pasiūlymų kokybę, apibrėžiant aiškius kokybės kriterijus ir standartus, įskaitant galimybę naudotis socialine apsauga, gauti minimalias pajamas ir užtikrinti darbuotojų teises; ragina valstybes nares veiksmingai pagerinti savo stebėsenos, ataskaitų teikimo ir veiklos efektyvumo sistemas ir užtikrinti, kad Jaunimo užimtumo iniciatyvos lėšos būtų naudojamos nacionaliniam finansavimui papildyti, o ne jam pakeisti;

37.  be to, pabrėžia, kad būtina spręsti mentorystės ir konsultuojamojo ugdymo kokybės, esamų individualių mokymų, mokomosios praktikos ar darbo kokybės ir tinkamumo bei rezultatų atsižvelgiant į išsikeltus tikslus kokybės klausimus; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia būtinybę užtikrinti, kad pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą būtų taikomos jau esamos kokybės sistemos, tokios kaip Europos kokybės sistema; laikosi nuomonės, kad jauni žmonės taip pat turėtų dalyvauti stebint pasiūlymų kokybę;

38.  primena, kad priemonės, kuriomis skatinama nedirbančio ir nesimokančio jaunimo integracija į darbo rinką, įskaitant kokybiškas mokamas stažuotes, mokomąją praktiką ar pameistrystes, turi būti finansiškai remiamos Jaunimo užimtumo iniciatyvos lėšomis arba būsimomis europinėmis priemonėmis, vengiant bet kokios formos apmokamo darbo pakaitalo ar jaunų darbuotojų išnaudojimo;

39.  atkreipia dėmesį į tai, kad jaunimo verslumas yra prioritetas ir kad formaliojo ir neformaliojo švietimo sistemos yra veiksmingiausios intervencijos priemonės jaunimo verslumui skatinti; pabrėžia, kad verslumas – tai priemonė jaunimo nedarbui ir socialinei atskirčiai mažinti bei inovacijoms skatinti; todėl mano, kad ES jaunimo strategija turėtų būti remiamas tinkamos aplinkos jaunimo verslumui kūrimas;

40.  primena, kad pagrindinis Jaunimo užimtumo iniciatyvos tikslas – padėti visiems nesimokantiems ir nedirbantiems jaunuoliams, todėl primygtinai ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant nustatyti visus jaunuosius nesimokančius ir nedirbančius gyventojus, ypač pažeidžiamiausius jaunuolius, pvz., neįgaliuosius, bei teikti jiems tikslinę pagalbą atsižvelgiant į konkrečius jų poreikius;

41.  ragina valstybes nares ir Komisiją nustatyti naujoviškas ir lanksčias dotacijas meniniams ir sportiniams gebėjimams švietimo ir mokymo srityje ugdyti; remia valstybes nares, kurios siekia įsteigti stipendijų programas patvirtintų akademinių, sportinių ir meninių gebėjimų turintiems studentams;

42.  pabrėžia, kad 38 proc. jaunuolių turi sunkumų siekdami susipažinti su informacija; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti kolektyvinį požiūrį į jaunimo konsultavimą, paramą ir informavimą apie jų teises ir galimybes;

43.  taip pat pabrėžia, kad Jaunimo užimtumo iniciatyva turi būti skirta ne tik labai išsilavinusiam nesimokančiam ir nedirbančiam jaunimui, bet ir menkos kvalifikacijos, neaktyviam ir valstybės užimtumo tarnybose neužsiregistravusiam jaunimui;

44.  pabrėžia, kad nepaisant aukšto nedarbo lygio, darbuotojų judumas ES tebėra ribotas; todėl atkreipia dėmesį į tai, kad darbuotojų judumas svarbus siekiant konkurencingos darbo rinkos; ragina Komisiją ir valstybes nares šiuo tikslu skatinti tarpvalstybines profesines ir profesinio mokymo galimybes;

45.  primena, kad vyresni nei 55 metų amžiaus suaugusieji atlieka svarbų vaidmenį mokant jaunimą darbo vietoje; todėl kartu su Komisija palaiko tai, kad reikia kurti programas, kurias pasitelkus būtų sudaroma galimybė šiems žmonėms palaipsniui iki pensinio amžiaus pasitraukti iš darbo rinkos, konkrečiau – pirmiausiai pradėti dirbti ne visą darbo dieną, kartu mokant jaunuolius ir padedant jiems palaipsniui integruotis į darbo vietą;

46.  nurodo, kad įmonės atlieka svarbų vaidmenį klausimais, susijusiais su įgūdžių įgijimu ir darbo vietų jaunimui kūrimu; pažymi, kad švietimu ir mokymu su verslumo skatinimu susijusiose srityse galima prisidėti siekiant ilgalaikės plėtros, skatinant Europos Sąjungos konkurencingumą ir kovojant su nedarbu;

47.  primygtinai ragina valstybes nares nurodyti laukiamą priemonių, kurios bus įgyvendintos jų veiksmų planuose, poveikį; todėl pabrėžia, kad svarbu, jog valstybės narės suteiktų garantijas, kad dėl pradėtų taikyti priemonių veiksmingai padidėjo užimtumas; primena, kad reikia skatinti įgyvendintinų priemonių tvarumą;

Darnus vystymasis: jaunimo ateitis

48.  yra tvirtai įsitikinęs, kad kokybiškas formalusis, neformalusis švietimas ir savišvieta, taip pat kokybiškas mokymas yra pagrindinė teisė; todėl mano, kad visiems europiečiams, nepaisant jų socialinio ir ekonominio statuso, tautybės, lyties, fizinės ar pažinimo negalios, turėtų būti garantuojama galimybė gauti kokybišką visų lygmenų išsilavinimą; atkreipia dėmesį į svarbų formaliojo, neformaliojo švietimo ir savišvietos vaidmenį suteikiant jaunimui žinių, įgūdžių ir gebėjimų, padedančių jiems tapti pareigingais piliečiais ir dalyvauti Europos projekte; todėl ragina valstybes nares parengti konkrečias politikos priemones ir, atsižvelgdamas į tai, ragina mokymo programose meniniam ir kūrybiniam švietimui skirti tiek pat dėmesio kaip ir mokslo bei technologijų disciplinoms (gamtos mokslai, technologijos, inžinerija ir matematika);

49.  pažymi, kad svarbu modernizuoti švietimą; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti naujų įgūdžių ir gebėjimų, pvz., pilietiškumo, kritinio mąstymo ir verslumo, integravimą į švietimą, ir skatinti kurti naujas švietimo priemones, kurios skatintų dalyvavimą ir švietimo prieinamumą;

50.  labai nerimauja dėl ypač aktualios vaikų skurdo problemos, nuo kurios kenčia beveik 25 mln. ES vaikų (daugiau nei 26,4 proc. visų jaunesnių nei 18 metų amžiaus vaikų), gyvenančių šeimose, kurios kiekvieną dieną kenčia nuo pajamų ir pagrindinių paslaugų trūkumo; mano, kad jaunimo politika galėtų būti naudinga vaiko ir šeimos politikos srityje;

51.  yra labai susirūpinęs dėl mokyklos nebaigiančių vaikų reiškinio ir todėl ragina imtis atitinkamų sprendimų kovojant su šiuo reiškiniu, kad būtų pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslai;

52.  ragina Komisiją remti iniciatyvas, kuriomis siekiama skatinti aktyvų ir kritišką pilietiškumą, pagarbą, toleranciją, vertybes ir tarpkultūrinį mokymąsi, ir pabrėžia šiuo atžvilgiu labai svarbų ES programų, pvz., „Erasmus+“, „Kūrybiška Europa“ ir „Europa piliečiams“ vaidmenį; ragina Komisiją ir valstybes nares plėsti dialogo su jaunimu įvairiomis temomis, pvz., lytis, lytiškumas, politika, solidarumas ir aplinka, teisė, istorija ir kultūra, erdves;

53.  tvirtai mano, kad raštingumas, įskaitant skaitmeninį ir medijų raštingumą, gebėjimas skaičiuoti, taip pat pagrindiniai gebėjimai, kurie yra esminis jaunimo savarankiškumo ir perspektyvios ateities užtikrinimo veiksnys, turi būti Europos, nacionalinio ir vietos lygmens prioritetas; todėl primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant visiems suteikti pagrindinius mokymosi įgūdžius ir gebėjimus;

54.  ragina Komisiją skatinti formaliojo švietimo ir savišvietos iniciatyvas, kad būtų remiamos jaunimo inovacijos, kūrybiškumas ir verslininkystė ir skatinama įvairių jaunimo grupių sanglauda ir supratimas;

55.  šiuo atžvilgiu labai susirūpinęs pažymi, kad vis dar yra daug Europos piliečių, turinčių prastus raštingumo įgūdžius ar patiriančių raštingumo sunkumų, įskaitant funkcinį, skaitmeninį ir medijų neraštingumą, ir tai kelia didelių sunkumų norint deramai dalyvauti visuomenės gyvenime ir darbo rinkoje;

56.  primena, kad pirmuoju Europos socialinių teisių ramsčio principu nustatoma, kad kiekvienas turi teisę į kokybišką ir įtraukų švietimą, mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą, kad galėtų išlaikyti įgūdžius ir įgyti naujų įgūdžių, kurie suteiktų galimybę visiems visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime ir sėkmingai judėti darbo rinkoje; todėl pabrėžia, kad naujuoju 2021–2027 m. DFP programavimo laikotarpiu svarbu teikti prioritetą socialinėms investicijoms švietimo ir mokymo srityse ir tokias investicijas užtikrinti;

57.  tvirtai mano, kad socialinių rodiklių suvestinė, kuri buvo nustatyta pagal Europos socialinių teisių ramsčio sistemą, turėtų būti naudojama atliekant ES jaunimo strategijos stebėseną; ragina Komisiją patvirtinti konkrečių rodiklių, kuriais remiantis būtų atliekama ES jaunimo strategijos stebėsena, rinkinį, pvz., švietimas, įgūdžiai ir mokymasis visą gyvenimą, lyčių lygybė darbo rinkoje, sveikatos priežiūra, skaitmeninė prieiga, gyvenimo sąlygos ir skurdas;

58.  atkreipia dėmesį į svarbų šeimos ir mokytojų vaidmenį padedant jaunuoliams, kurie patiria patyčias mokykloje ir skaitmeninėje erdvėje; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares imtis veiksmų siekiant panaikinti šios rūšies elgesį, kuris daro poveikį jaunimo psichikos gerovei, visų pirma ugdant tinkamus skaitmeninius įgūdžius jau pradinėje mokykloje, kaip numatyta skaitmeninio švietimo veiksmų plane;

59.  mano, kad siekiant didinti veiksmų švietimo, jaunimo ir sporto srityse veiksmingumą, reikia formuluoti bendrus tikslus ir priemones politikos poveikiui matuoti, grindžiant juos tarptautinėmis studijomis;

60.  atkreipia dėmesį į žalingą streso poveikį jaunimo gerovei mokykloje, mokymo įstaigoje, darbo rinkoje ir asmeniniame gyvenime; ragina Komisiją ir valstybes nares investuoti į psichikos sveikatos programas ir skatinti atitinkamus subjektus padėti jaunimui šiuo atžvilgiu;

61.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti Europos jaunimo psichikos ir fizinę gerovę; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti užklasinę sporto veiklą ir didinti informuotumą vykdant mitybos kampanijas;

62.  pabrėžia, kad svarbu skatinti kultūrų dialogą sporte, be kita ko, kuriant platformas, kuriose dalyvautų jaunimas, pabėgėliai ir migrantai;

63.  mano, kad atsižvelgiant į jaunimo politikos kompleksiškumą ir poveikį būtina skatinti bendradarbiavimą tyrimų srityje, kad būtų galima suformuluoti empirine patirtimi pagrįstą atsaką bei intervencinius ir prevencinius sprendimus, kuriais būtų skatinama jaunimo gerovė ir atsparumas;

64.  atkreipia dėmesį į kultūros svarbą ne tik kovojant su smurtu, rasizmu, radikalizacija ir netolerancija, bet ir kuriant Europos tapatybę; ragina Komisiją ir valstybes nares remti kultūrą ir į ją investuoti bei užtikrinti lygias galimybes ją puoselėti;

65.  pabrėžia, kad jaunimo organizacijos atlieka esminį vaidmenį skatinant jaunimo dalyvavimą ir įtrauktį visuomenėje; todėl ragina valstybes nares remti jaunimo organizacijas ir pripažinti jų vaidmenį ugdant gebėjimus ir plėtojant socialinę įtrauktį, taip pat remti jaunimo tarybų kūrimą visais lygmenimis veikiant išvien su jaunimu;

66.  pabrėžia, kas svarbu patvirtinti neformaliojo švietimo ir savišvietos rezultatus siekiant suteikti galių besimokantiems asmenims, nes tai yra būtina kuriant socialiniu teisingumu ir lygiomis galimybėmis pagrįstą visuomenę ir tai padeda ugdyti pilietiškumo įgūdžius ir įgyvendinti asmeninius siekius; apgailestauja, kad darbdaviai ir formaliojo švietimo paslaugų teikėjai nepakankamai pripažįsta neformaliojo mokymosi ir savišvietos būdu įgytų įgūdžių, gebėjimų ir žinių vertę bei aktualumą; pažymi, kad nepakankamas ES šalių patvirtinimo metodų palyginamumas ir suderinamumas yra papildoma kliūtis; ragina valstybes nares toliau dėti pastangas siekiant įgyvendinti nacionalines pripažinimo ir patvirtinimo sistemas ir užtikrinti tinkamą finansavimą neformaliojo švietimo būdu įgytiems gebėjimams, primindamas 2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos rekomendaciją dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo;

Geresnis ES jaunimo strategijos finansavimo priemonių suderinimas ir didesnė parama

67.  mano, kad ES jaunimo strategija turėtų derėti su DFP ir atitikti darnaus vystymosi tikslus bei visas susijusias pavyzdines iniciatyvas, programas ir politikos strategijas, kuriose nustatytas sistemingas atitinkamų įstaigų dialogas, apibrėžiami aiškūs uždaviniai ir tikslai ir nustatomas atitinkamas koordinavimo mechanizmas;

68.  primena, kad pagal subsidiarumo principą jaunimo srityje ES gali tik remti, koordinuoti ir papildyti valstybių narių veiksmus, pažymi, kad svarbu suderinti ES ir nacionalinį finansavimą ir todėl ragina Komisiją palengvinti sinergiją su nacionalinėmis, regioninėmis ir vietos iniciatyvomis, kad būtų išvengta veiksmų dubliavimosi, sutapimo ir pasikartojimo;

69.  primygtinai ragina valstybes nares ir Komisiją padidinti viešąsias investicijas į švietimą ir su jaunimu susijusius klausimus;

70.  tvirtai mano, kad lėšų, kuriomis galima pasinaudoti siekiant remti įvairias su jaunimu susijusias iniciatyvas ir politikos priemones, pvz., programa „Erasmus+“, Jaunimo užimtumo iniciatyva ir programa „Europa piliečiams“, kitoje DFP turėtų būti numatyta gerokai daugiau, kad būtų galima sukurti daugiau galimybių jaunimui ir išvengti atskirties;

71.  teigiamai vertina Europos solidarumo korpusą, t. y. jaunų europiečių solidarumo, savanoriškos veiklos ir įtraukaus pilietiškumo skatinimo programą; primena Parlamento poziciją, kad nauja iniciatyva turi būti tinkamai finansuojama skiriant naujus išteklius ir programa neturi būti naudojama kaip kovos su jaunimo nedarbu priemonė;

72.  tvirtai mano, kad programa „Europa piliečiams“ turėtų būti toliau įgyvendinama siekiant skatinti aktyvų pilietiškumą, piliečių švietimą ir dialogą ir suteikti prasmę Europos tapatybei; atkreipia dėmesį į prastą programos įgyvendinimo lygį, kurį lemia finansavimo trūkumas; ragina gerokai padidinti šiai programai skiriamus finansinius asignavimus;

73.  primygtinai ragina Komisiją ir toliau įgyvendinti programą „Erasmus“ jauniems verslininkams“; ragina valstybes nares ir Komisiją kartu populiarinti šią programą, bendradarbiaujant su prekybos rūmais, įmonėmis ir jaunimu, atsižvelgiant į pagrindinę jų veiklos sritį;

74.  dar kartą pareiškia, kad pritaria programos „Kūrybiška Europa“ stiprinimui, kurioje numatytos konkrečios jaunų menininkų ir kultūros bei kūrybos sektoriuose dirbančių specialistų judumo schemos;

75.  atkreipia dėmesį į programos „Erasmus+“ svarbą: tai yra esminė priemonė siekiant ugdyti aktyvius ir atsakingus jaunus piliečius; tvirtai mano, kad programa „Erasmus+“ turėtų būti orientuota į visus jaunuolius, įskaitant mažiau galimybių turinčius jaunuolius, ir kad dėl didesnių kito programos „Erasmus+“ programavimo laikotarpio siekių turėtų būti numatytas gerokai didesnis finansavimas, siekiant išnaudoti visą programos potencialą, ir turėtų būti supaprastintos procedūros kuriant elektronines sistemas, kad būtų galima naudotis tarpvalstybinėmis paslaugomis ir studentų duomenimis, kaip antai e. kortelės projektas;

76.  ragina geriau suderinti ES jaunimo strategiją ir programą „Erasmus+“, suderinant jų įgyvendinimo laikotarpius, iš dalies pakeičiant „Erasmus +“ reglamentą, kad nustačius bendrus „jaunimo tikslus“ būtų aiškiai remiami strategijos tikslai, ir apibrėžiant 3 pagrindinį veiksmą, kaip pagrindines strategijos įgyvendinimo priemones;

77.  pažymi, kad Jaunimo užimtumo iniciatyvos biudžeto nepakanka norint užtikrinti, kad būtų pasiekti programos tikslai; todėl ragina kitoje DFP gerokai padidinti Jaunimo užimtumo iniciatyvos asignavimus, o valstybes nares ragina savo nacionaliniuose biudžetuose numatyti jaunimo užimtumo schemoms skirtas lėšas; taip pat pabrėžia, kad tinkamo amžiaus ribą būtina pratęsti nuo 25 iki 29 metų, nes ji geriau atspindėtų tikrovę, t. y. kad daugelis naujų absolventų ir naujų darbo rinkos dalyvių yra vyresni nei 25 metų amžiaus;

78.  teigia, kad nepažeidžiant subsidiarumo principo reikia suderinti jaunuolio sąvoką, nustatant amžiaus apribojimus, taikomus visoje ES; ragina visas valstybes nares prisidėti atliekant šį suderinimą, šalinant kliūtis vertinti pažangą ir kuriant įgyvendintinas priemones;

79.  ragina remti būsimos ES bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos įgyvendinimą siekiant kurti integruotus, įrodymais pagrįstus reagavimo, intervencijos ir prevencijos sprendimus, kuriais skatinama jaunimo gerovė ir atsparumas;

80.  atkreipia dėmesį į rezultatus ir riziką, pagal kuriuos galima spręsti, kad į veiksmus, kuriems vadovauja Komisija (įskaitant studentų mainų programas), atsižvelgia nacionalinės valdžios institucijos, siekdamos įgyvendinti Jaunimo strategijos reikalavimus, ir tai, kad kai kurios valstybės narės atsiima savo išteklius iš politikos sričių, kurioms teikiama parama iš ES biudžeto(22);

o
o   o

81.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 50. (2) OL C 417, 2015 12 15, p. 1. (3) OL C 120, 2013 4 26, p. 1. (4) EUCO 37/13. (5) OL C 311, 2009 12 19, p. 1. (6) http://ec.europa.eu/assets/eac/dgs/education_culture/more_info/evaluations/docs/youth/youth-strategy-2016_en.pdf (7) OL C 119, 2009 5 28, p. 2. (8) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0359. (9) Priimti tekstai P8_TA(2017)0018. (10) OL C 417, 2015 12 15, p. 17. (11) OL C 398, 2012 12 22, p. 1. (12) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0426. (13) OL C 88, 2014 3 27, p. 1. (14) OL C 58, 2018 2 15, p. 57. (15) OL C 316, 2017 9 22, p. 76. (16) OL C 120, 2016 4 5, p. 22. (17) OL C 11, 2018 1 12, p. 16. (18) https://www.youthforum.org/resolution-eu-youth-strategy-0 (19) Europos jaunimo forumo paskelbta šešėlinė ataskaita dėl jaunimo politikos. (20) „Apie visuomenę glaustai, 2016 m. EBPO socialiniai rodikliai“ (angl. Society at a Glance 2016 – OECD Social Indicators). (21) 2018 m. sausio 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Jaunimo užimtumo iniciatyvos įgyvendinimo valstybėse narėse (P8_TA(2018)0018). (22) http://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/STUD/2018/615645/EPRS_STU(2018)615645_EN.pdf

2018 m. gegužės 31 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Ekologinio projektavimo direktyvos (2009/125/EB) įgyvendinimo (2017/2087(INI))

P8_TA(2018)0241 A8-0165/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/125/EB(1), nustatančią ekologinio projektavimo reikalavimų su energija susijusiems gaminiams nustatymo sistemą (toliau – Ekologinio projektavimo direktyva), ir įgyvendinimo reglamentus bei savanoriškus susitarimus, priimtus pagal šią direktyvą,

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2016–2019 m. Ekologinio projektavimo darbo planą (COM(2016)0773), priimtą pagal Direktyvą 2009/125/EB,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1369, kuriuo nustatoma energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo sistema ir panaikinama Direktyva 2010/30/ES(2),

–  atsižvelgdamas į Sąjungos tikslus mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir didinti energijos vartojimo efektyvumą,

–  atsižvelgdamas į 21-oje JTBKKK Šalių konferencijoje (COP 21) sudarytą Paryžiaus klimato susitarimą,

–  atsižvelgdamas į tai, kad Paryžiaus susitarimą ratifikavo ES ir valstybės narės,

–  atsižvelgdamas į tame susitarime nustatytą ilgalaikį tikslą – užtikrinti, kad vidutinės temperatūros kilimas pasaulio mastu būtų gerokai mažesnis nei 2 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir dėti pastangas, kad ji nepadidėtų daugiau kaip 1,5 °C,

–  atsižvelgdamas į bendrąją Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programą iki 2020 m. (2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1386/2013/ES(3)),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 2 d. Komisijos komunikatą „ES žiedinės ekonomikos veiksmų planas“ (COM(2015)0614),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 16 d. Komisijos komunikatą „Europinė plastikų žiedinėje ekonomikoje strategija“ (COM(2018)0028),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 16 d. Komisijos komunikatą ir tarnybų darbinį dokumentą „Žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinio įgyvendinimas: cheminių medžiagų, produktų ir atliekų teisės aktų sąlyčio gerinimo variantai“ (COM(2018)0032 – SWD(2018)0020)),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 13 d. Komisijos komunikatą „2017 m. ES svarbiausių žaliavų sąrašas“ (COM(2017)0490),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 18 d. Tarybos išvadas „Ekologinės inovacijos: sąlygų perėjimui prie žiedinės ekonomikos sudarymas“(4),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio mėn. JT aplinkos programos paskelbtą 2017 m. atotrūkio išmetamųjų teršalų srityje ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. liepos 9 d. rezoliuciją „Efektyvus išteklių naudojimas. Žiedinės ekonomikos kūrimas“(5),

–  atsižvelgdamas į ES atliekų srities teisės aktus,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. liepos 4 d. rezoliuciją „Ilgesnė produktų naudojimo trukmė: nauda vartotojams ir įmonėms“(6),

–  atsižvelgdamas į Parlamento Parlamentinių tyrimų paslaugų generalinio direktorato parengtą Europos įgyvendinimo vertinimą, skirtą padėti tikrinti, kaip įgyvendinama Ekologinio projektavimo direktyva,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį ir į 2002 m. gruodžio 12 d. Pirmininkų sueigos sprendimo dėl leidimo rengti savo iniciatyva teikiamą pranešimą 1 straipsnio 1 dalies e punktą ir jo 3 priedą,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomonę (A8-0165/2018),

A.  kadangi Ekologinio projektavimo direktyvos tikslas – padidinti energijos vartojimo efektyvumą ir aplinkos apsaugos lygį taikant suderintus reikalavimus, kuriais užtikrinamas vidaus rinkos veikimas ir sudaromos sąlygos tam, kad būtų nuolat mažinamas bendras su energija susijusių gaminių poveikis aplinkai; kadangi šios priemonės padeda mažinti energijos vartojimą, todėl jos taip pat daro teigiamą poveikį energetiniam saugumui;

B.  kadangi Ekologinio projektavimo direktyva numatomos priemonės, kurių reikia imtis siekiant sumažinti su energija susijusių gaminių poveikį aplinkai per visą gyvavimo ciklą; kadangi iki šiol pagal šią direktyvą priimtuose sprendimuose daugiausia dėmesio skirta pastangoms naudojimo etapu mažinti energijos suvartojimą;

C.  kadangi taikant direktyvą būtų galima reikšmingiau prisidėti prie ES pastangų, kuriomis siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą ir padėti įvykdyti tikslus, kurių siekiama įgyvendinant veiksmus klimato srityje;

D.  kadangi ekologinio projektavimo stadijoje sumažinus energetikos produktų poveikį aplinkai numatant būtiniausius kriterijus, susijusius su jų ilgaamžiškumu ir su galimybe juos atnaujinti, remontuoti, perdirbti ir pakartotinai panaudoti, gali atsiverti didelių galimybių darbo vietų kūrimo srityje;

E.  kadangi 2018 m. pradžioje buvo taikomi 29 konkretūs ekologinio projektavimo reglamentai, taikomi įvairių grupių gaminiams, taip pat buvo priimti trys savanoriški pagal šią direktyvą pripažįstami susitarimai;

F.  kadangi Ekologinio projektavimo direktyvoje pripažįstami savanoriški susitarimai ir kitos savireguliacijos priemonės kaip alternatyvios priemonės įgyvendinant tam tikrus kriterijus; kadangi ne visi esami savanoriški susitarimai pasirodė esantys veiksmingesni už reguliavimo priemones;

G.  kadangi ekologinis projektavimas suteikia ekonominės naudos pramonei ir vartotojams ir reikšmingai prisideda prie Sąjungos klimato, energetikos ir žiedinės ekonomikos politikos;

H.  kadangi ekologinio projektavimo teisės aktai yra glaudžiai siejami su ES teisės aktais energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo srityje, ir tikimasi, kad priemonės, kurių iki 2020 m. bus imtasi pagal šias dvi direktyvas, pramonės, didmeniniam ir mažmeniniam sektoriams padės papildomai gauti 55 mlrd. EUR pajamų per metus, be to, iki 2020 m. numatoma per metus sutaupyti 175 Mtne pirminės energijos, taip padedant pasiekti iki pusės 2020 m. Sąjungos energijos taupymo tikslo ir sumažinti priklausomybę nuo energijos importo; kadangi šie teisės aktai taip pat reikšmingai prisideda prie ES klimato tikslų, nes išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis kasmet sumažinamas 320 mln. tonų CO2 ekvivalento; kadangi ilguoju laikotarpiu energijos taupymo potencialas yra dar didesnis;

I.  kadangi, remiantis ekologinio projektavimo poveikio apskaitos ataskaita (Europos Komisija, 2016 m.), manoma, kad iki 2020 m. ES vartotojai sutaupys iš viso iki 112 mlrd. EUR arba maždaug 490 EUR per metus vienam namų ūkiui;

J.  kadangi daugiau kaip 80 proc. su energija susijusių gaminių poveikio aplinkai nustatoma projektavimo etapu;

K.  kadangi galima nustatyti tris pagrindines kliūtis, su kuriomis susiduria dauguma suinteresuotųjų subjektų siekdami visiškai įgyvendinti teisės aktus: nepakankamai aiški politinė parama ir kryptis, lėti reglamentavimo procesai ir nepakankama rinkos priežiūra valstybėse narėse;

L.  kadangi nustatyta, kad 10–25 proc. gaminių rinkoje neatitinka Ekologinio projektavimo ir Energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo direktyvų, dėl to energijos sutaupoma maždaug 10 proc. mažiau, nei numatyta, ir susidaro nesąžininga konkurencija;

M.  kadangi esanti išimtis netaikyti Komisijos reglamentų (EB) Nr. 244/2009(7) ir (ES) Nr. 1194/2012(8) sceniniam apšvietimui yra tinkamas ir veiksmingas būdas atsižvelgti į teatro ypatingus poreikius ir aplinkybes bei į visą pramogų industriją ir turėtų būti tęsiama;

N.  kadangi, nors 2009 m. Ekologinio projektavimo direktyvos taikymo sritis buvo išplėsta, kad apimtų visus su energija susijusius gaminius (išskyrus transporto priemones), ekologinio projektavimo reikalavimai dar netaikomi jokiems energijos nenaudojantiems gaminiams;

O.  kadangi ES visi gaminiai turėtų būti projektuojami, gaminami ir parduodami kuo mažiau naudojant pavojingas medžiagas, sykiu užtikrinant gaminio saugumą, kad jį būtų lengviau perdirbti ir pakartotinai naudoti, kartu išsaugant aukštą žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygį;

P.  kadangi Ekologinio projektavimo direktyvoje teigiama, kad tai, jog ji papildo REACH reglamentą dėl cheminių medžiagų, turėtų padėti padidinti jų atitinkamą poveikį ir nustatyti suderintus gamintojams taikytinus reikalavimus; kadangi su pavojingų cheminių medžiagų naudojimu ir perdirbimu susiję reikalavimai iki šiol buvo riboti;

Q.  kadangi pagal naują Energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo reglamentą buvo sukurta nauja duomenų bazė, o rinkos priežiūros informacinės ryšių sistemos (ICSMS) duomenų bazė naudojama kai kuriose, bet ne visose valstybėse narėse;

R.  kadangi vienas iš prioritetinių bendrosios Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programos iki 2020 m. (7-oji AVP) tikslų yra pasiekti, kad Sąjunga taptų efektyviai išteklius naudojančia, žaliąja ir konkurencinga mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomika; kadangi šioje aplinkosaugos veiksmų programoje teigiama, kad Sąjungos politikos sistema turėtų užtikrinti, jog, siekiant užtikrinti didžiausią išteklių ir medžiagų naudojimo efektyvumą, Sąjungos rinkai pateikiami prioritetiniai produktai būtų ekologiškai suprojektuoti;

S.  kadangi ES žiedinės ekonomikos veiksmų planas apima įsipareigojimą ateities produktų projektavimo reikalavimuose pagal Ekologinio projektavimo direktyvą daugiau dėmesio skirti žiedinės ekonomikos aspektams, sistemingai analizuojant tokius klausimus, kaip taisomumas, patvarumas, atnaujinamumas, galimybė perdirbti ir tam tikrų juose esančių medžiagų atsekamumas;

T.  kadangi Paryžiaus susitarime nustatytas ilgalaikis tikslas užtikrinti, kad vidutinės temperatūros kilimas pasaulio mastu būtų gerokai mažesnis nei 2° C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio temperatūra, ir dėti pastangas, kad ji nepadidėtų daugiau kaip 1,5° C; kadangi ES yra įsipareigojusi pagal savo galimybes prisidėti siekiant šių tikslų ir sumažinti išmetamą teršalų kiekį visuose sektoriuose;

U.  kadangi ekologinio projektavimo priemonės turėtų apimti visą gaminių gyvavimo ciklą, siekiant pagerinti išteklių naudojimo efektyvumą Sąjungoje, atsižvelgiant į tai, kad daugiau kaip 80 proc. gaminio poveikio aplinkai nulemia projektavimo etapas, todėl jis labai svarbus skatinant žiedinės ekonomikos aspektus, gaminio patvarumą, atnaujinamumą, galimybę pataisyti, pakartotinį naudojimą ir perdirbimą;

V.  kadangi reikėtų ne tik gaminti tvaresnius ir efektyviau išteklius naudojančius gaminius, bet ir stiprinti dalijimosi ekonomikos ir paslaugų ekonomikos principų taikymą, o valstybės narės turėtų skirti ypatingą dėmesį mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams, kurie susiduria su energijos nepritekliaus rizika, siekiant paskatinti naudoti efektyviausiai išteklius naudojančius gaminius ir paslaugas;

W.  kadangi Sąjunga yra pasirašiusi Stokholmo konvenciją dėl patvariųjų organinių teršalų (POT) ir todėl privalo imtis veiksmų, kad palaipsniui būtų nustota naudoti tas pavojingas medžiagas, be kita ko, apribojant jų naudojimą gaminio projektavimo etapu;

Veiksminga priemonė siekiant ekonomiškai efektyviai taupyti energiją

1.  mano, kad Ekologinio projektavimo direktyva yra sėkminga priemonė energijos vartojimo efektyvumui didinti, kad ji padėjo gerokai sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir vartotojams suteikė ekonominės naudos;

2.   rekomenduoja Komisijai įtraukti daugiau su energija susijusių gaminių grupių, atrinktų atsižvelgiant į jų ekologinio projektavimo potencialą, įskaitant energijos vartojimo ir medžiagų naudojimo efektyvumo potencialą, taip pat į kitus aplinkos aspektus, taikant direktyvos 15 straipsnyje nustatytą metodiką, taip pat ragina nuolat atnaujinti esamus standartus siekiant visapusiškai pasinaudoti direktyvos taikymo srities ir tikslų teikiamomis galimybėmis;

3.   pabrėžia, kad Ekologinio projektavimo direktyva gerinamas ES vidaus rinkos veikimas nustatant bendrus produktų standartus; pabrėžia, kad tolesnis suderintų gaminių standartų priėmimas ES lygmeniu remia inovacijas, mokslinius tyrimus ir ES gamintojų konkurencingumą ir užtikrina sąžiningą konkurenciją sykiu neužkraunant bereikalingos administracinės naštos;

4.  primena, jog direktyvoje reikalaujama, kad Komisija pasiūlytų įgyvendinimo priemonių, jei gaminys atitinka kriterijus, t. y. produktai parduodami dideliais kiekiais, jų poveikis aplinkai yra reikšmingas ir jie gali būti tobulinami; pabrėžia, kad Komisijai tenka atsakomybė vykdyti šiuos įgaliojimus ir užtikrinti naudą vartotojams, kad būtų sėkmingai pasiekta žiedinė ekonomika ir aplinka, pripažįstant, kad tokius produktų standartus galima pasiekti tik Sąjungos lygmeniu, todėl valstybės narės tikisi, kad Komisija imsis reikiamų veiksmų šiuo klausimu;

5.  mano, kad derinant direktyvą su iniciatyvomis, susijusiomis su žiedine ekonomika, būtų dar labiau padidintas jos veiksmingumas; todėl ragina rengti plataus užmojo ekologinio projektavimo ir žiedinės ekonomikos planą, kuris būtų naudingas ir aplinkai, ir teiktų galimybių skatinti tvarų ekonomikos augimą ir kurti darbo vietas (įskaitant MVĮ sektorių), taip pat teiktų naudą vartotojams; pažymi, kad didesnis išteklių efektyvumas ir antrinių žaliavų naudojimas gamyboje suteikia didelių galimybių sumažinti atliekų kiekį ir sutaupyti išteklių;

6.  pabrėžia, kad Ekologinio projektavimo direktyva yra didesnio priemonių rinkinio dalis ir kad jos veiksmingumas priklauso nuo sąveikos su kitomis priemonėmis, visų pirma susijusiomis su energijos vartojimo efektyvumo ženklinimu; mano, kad reikėtų vengti iš dalies sutampančių reglamentų;

Sprendimų priėmimo proceso stiprinimas

7.  pabrėžia pagrindinį Ekologinio projektavimo konsultacijų forumo vaidmenį sprendimų priėmimo procese suburiant pramonės ir pilietinės visuomenės atstovus ir kitus suinteresuotuosius subjektus ir mano, kad šis subjektas sėkmingai veikia;

8.  yra susirūpinęs dėl to, kad kartais labai vėluojama kurti ir priimti įgyvendinimo priemones, ir tai ekonominės veiklos vykdytojams sukelia netikrumą, dėl to prarandama daug galimybių vartotojams taupyti energiją ir sykiu sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, o priimtos priemonės gali atsilikti nuo technologinių pokyčių;

9.  atkreipia dėmesį į tai, kad vėlavimas įgyvendinti priemones iš dalies susijęs su ribotais Komisijos ištekliais; ragina Komisiją skirti pakankamai išteklių ekologinio projektavimo procesui, turint mintyje didelę teisės aktų ES pridėtinę vertę;

10.  primygtinai ragina Komisiją stengtis nevėluoti priimti ir paskelbti įgyvendinimo priemonių ir rekomenduoja nustatyti aiškius jų užbaigimo ir galiojančių reglamentų peržiūros galutinius terminus ir etapus; mano, kad ekologinio projektavimo priemonės turėtų būti priimamos atskirai ir paskelbiamos iškart jas priėmus;

11.  pabrėžia, kad būtina laikytis 2016–2019 m. Ekologinio projektavimo darbo plane numatytų terminų;

12.  pabrėžia, kad ekologinio projektavimo reikalavimus reikia grįsti patikima technine analize ir poveikio vertinimu, atskaitos tašku laikant veiksmingiausius produktus ir technologijas rinkoje ir technologijų plėtrą kiekviename sektoriuje; ragina Komisiją pirmenybę teikti priemonių, susijusių su produktų, kurie suteikia daugiausia galimybių sutaupyti pirminės energijos ir turi reikšmingą potencialą žiedinės ekonomikos kūrimui, įgyvendinimui ir peržiūrai;

13.  pripažįsta, kad Ekologinio projektavimo direktyva suteikia galimybę naudotis savanoriškais susitarimais; pabrėžia, kad savanoriški susitarimai gali būti naudojami vietoj įgyvendinimo priemonių, jei jie apima didelę rinkos dalį ir jei laikoma, kad jais galima užtikrinti bent jau tokio paties lygio aplinkosauginį veiksmingumą, taip pat jais turėtų būti užtikrinamas greitesnis sprendimų priėmimo procesas; mano, kad turėtų būti padidintas savanoriškų susitarimų priežiūros veiksmingumas ir užtikrinta pakankama pilietinės visuomenės įtrauktis; šiomis aplinkybėmis palankiai vertina Komisijos rekomendaciją (ES) 2016/2125 dėl pramonės parengtų savireguliacijos priemonių gairių ir prašo Komisijos atidžiai stebėti visus savanoriškus susitarimus, pripažintus pagal Ekologinio projektavimo direktyvą;

14.  ragina technologijų mokymąsi integruoti į su energija susijusių produktų ekologinio projektavimo metodiką, kad technologiniai pagerinimai būtų atlikti prieš įsigaliojant reglamentams ir kad būtų užtikrintas reglamentų aktualumas;

15.  ragina Komisiją tinkamais atvejais mikroplastikų patekimo į vandens aplinką vertinimus įtraukti į ekologinio projektavimo priemones; ragina Komisiją į persvarstytas buitinių skalbyklių ir džiovyklių ekologinio projektavimo priemones įtraukti privalomus reikalavimus dėl mikroplastiko filtrų;

Perėjimas nuo energijos taupymo principo prie išteklių taupymo principo

16.  dar kartą ragina suteikti naują postūmį skatinti su žiedine ekonomika susijusius gaminių aspektus ir mano, kad Ekologinio projektavimo direktyva suteikia daug galimybių didinti išteklių naudojimo efektyvumą, kurio potencialas iki šiol neišnaudotas;

17.  todėl mano, kad šiuo metu įgyvendinant Ekologinio projektavimo direktyvą turi būti ne tik dedamos tolesnės pastangos gerinti energijos vartojimo efektyvumą, bet ir sistemingai sprendžiami į šios direktyvos taikymo sritį patenkančių gaminių viso gyvavimo ciklo ekologinio efektyvumo klausimai, taip pat nustatomi būtiniausi išteklių kriterijai, apimantys, be kita ko, patvarumą, galimybę pataisyti ir atnaujinti, taip pat dalijimosi potencialą, pakartotinį naudojimą, kintamumą, perdirbamumą ir perdirbtų medžiagų arba antrinių svarbiausių žaliavų naudojimą produktų gamyboje;

18.  mano, kad turi būti tiksliai nurodytas ir aiškiai bei objektyviai apibrėžtas žiedinės ekonomikos kriterijų parinkimas kiekvienai produktų grupei, taip pat kad kriterijai būtų lengvai išmatuojami ir įgyvendinami proporcingomis sąnaudomis, kad direktyva būtų praktiškai įgyvendinama;

19.  kiekvienos gaminių kategorijos ekologinio projektavimo parengiamųjų studijų etapu ragina reguliariai atlikti išsamius galimybių, kurias suteikia su žiedine ekonomika susiję aspektai, tyrimus;

20.  pabrėžia, jog svarbu, kad gamintojai pateiktų aiškias ir tikslias instrukcijas, leidžiančias naudotojams ir nepriklausomiems remontininkams lengviau taisyti produktus nenaudojant specialios įrangos; taip pat pabrėžia, kad svarbu teikti informaciją apie galimybę gauti atsarginių dalių ir apie produktų naudojimo trukmę, kai tai įmanoma;

21.  atkreipia dėmesį į tai, kad gali būti naudinga daugiau dėmesio skirti ne tik energijos naudojimui, bet ir kitiems aplinkos apsaugos aspektams, pvz., pavojingoms cheminėms medžiagoms, mikroplastikų patekimui į aplinką, atliekų susidarymui ir žaliavų naudojimui, ir ragina naudotis šios direktyvos priemonėmis didinant skaidrumą vartotojams;

22.  mano, kad daugiau kaip 80 proc. produkto poveikio aplinkai lemiama projektavimo etapu, t. y. etapu, kai galima nuspręsti nenaudoti pavojų keliančios medžiagos, ją pakeisti kita arba naudoti ribotai; pabrėžia, kad numatant išplėstus ekologinio projektavimo kriterijus reikėtų atskirai apsvarstyti svarbiausių medžiagų, pavyzdžiui, retųjų žemės elementų, toksinių medžiagų arba pavojingų medžiagų, kaip antai patvariųjų organinių teršalų (POT) ir endokrininę sistemą ardančių medžiagų, naudojimą, siekiant jį apriboti arba bent užtikrinant jų išėmimo (atskyrimo) galimybę gyvavimo ciklo pabaigoje, nedarant poveikio kitiems toms medžiagoms Sąjungos lygmeniu nustatytiems suderintiems teisiniams reikalavimams;

23.  ragina, kad su energija susijusiems gaminiams keliami ekologinio projektavimo reikalavimai nekeltų ES gamintojams įgyvendinimo sunkumų, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurių galimybės naudoti patentuotas technologijas yra gerokai mažesnės nei rinkos lyderių;

24.  šiuo atžvilgiu palankiai vertina 2016–2019 m. ekologinio projektavimo darbo programą, apimančią įpareigojimus parengti medžiagų naudojimo efektyvumui taikomus reikalavimus ir standartus, remiant antrinių žaliavų naudojimą, ir primygtinai ragina Komisiją prioriteto tvarka užbaigti šį darbą; mano, kad tokie kriterijai turėtų būti skirti konkretiems produktams, grindžiami patikimais tyrimais, juos taikant daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama sritims, kurias gerinti esama akivaizdžių galimybių, be to, juos taikyti ir tikrinti turėtų galėti rinkos priežiūros institucijos; mano, kad nustatant geriausią praktiką reikėtų skatinti naudotis mokslinių tyrimų veiklos rezultatais ir pažangiausiomis inovacijomis elektros ir elektroninės įrangos perdirbimo srityje;

25.  mano, kad vis svarbesniu sėkmės veiksniu siekiant išteklių naudojimo efektyvumo tampa būtinybė plėtojant sisteminį požiūrį net tik atsižvelgti į produktą, bet ir į visą sistemą, kuri yra būtina jo veikimui ekologinio projektavimo procese, ir ragina Komisiją į būsimą Ekologinio projektavimo darbo programą įtraukti daugiau tokių sistemos lygmens galimybių;

26.  mano, kad ypatingą dėmesį reikia skirti vandenį naudojantiems produktams, nes šioje srityje galima užtikrinti vartotojams didelę naudą ir galimybes nemažai sutaupyti;

27.  ragina Komisiją skatinti naudoti ir iš kasybos atliekų gaunamas svarbiausias žaliavas;

28.  pažymi, kad Komisija atidėjo veiksmus informacinių ir ryšių technologijų (IRT), pvz., mobiliųjų ir išmaniųjų telefonų, srityje laukdama, kol bus atlikta daugiau vertinimų, ir atsižvelgdama į sparčius technologinius su šia gaminių grupe susijusius pokyčius; vis dėlto mano, kad šie dideliais kiekiais parduodami ir dažnai keičiami produktai gali būti gerokai patobulinti, visų pirma efektyvaus išteklių naudojimo aspektu, ir kad dėl to jiems turėtų būti taikomi ekologinio projektavimo kriterijai ir turėtų būti dedamos pastangos supaprastinti reglamentavimo pažangą; pabrėžia, kad reikia atidžiai išnagrinėti, kaip būtų galima pagerinti ekologinį projektavimą produktų, kurių taisomumas ir atsarginių dalių keitimo galimybės yra esminiai ekologinio projektavimo elementai;

29.  pabrėžia būtinybę užtikrinti, kad taisomumas būtų skatinamas suteikiant galimybių gauti gaminio atsarginių dalių per visą jo gyvavimo ciklą už priimtiną kainą, lyginant su naujo gaminio bendra kaina;

30.  primena savo reikalavimą atlikti plataus masto Sąjungos gaminių politikos sistemos peržiūrą sprendžiant išteklių efektyvumo savybių klausimą; šiomis aplinkybėmis prašo Komisijos įvertinti, ar dabartinė ekologinio projektavimo metodika galėtų būti taikoma ne tik su energija susijusių produktų kategorijoms, ir prašo parengti atitinkamus pasiūlymus dėl naujų teisės aktų;

31.  pabrėžia, kad siekiant užtikrinti perdirbtų ir (arba) antrinių žaliavų naudojimą būtina turėti aukštos kokybės antrinių žaliavų, todėl turėtų būti sukurta gerai organizuota tų žaliavų rinka;

32.  pabrėžia, jog svarbu priskirti atsakomybę gamintojams ir išplėsti garantijų laikotarpius ir sąlygas, kad gamintojai privalėtų prisiimti atsakomybę už gaminio gyvavimo ciklo atliekų tvarkymo etapą vadovaujantis reikiamais Sąjungos teisės aktais, kad būtų skatinamas taisomumas, atnaujinamumas, pritaikomumas ir perdirbamumas ir būtų užtikrinta, kad žaliavos ir atliekų tvarkymas liktų Europos Sąjungoje;

33.  ragina išplėsti ilgalaikio vartojimo prekėms taikomas minimalias garantijas;

Rinkos priežiūros gerinimas

34.  primygtinai pabrėžia, kad reikia stiprinti vidaus rinkai tiekiamų gaminių priežiūrą pasitelkiant geresnį valstybių narių bei Komisijos ir nacionalinių valdžios institucijų bendradarbiavimą ir suteikiant pakankamai finansinių išteklių rinkos priežiūros institucijoms;

35.  ragina Komisiją išnagrinėti galimybę sukurti skaitmeninę produkto informacijos suvestinę (produkto pasą), kaip 2017 m. gruodžio 18 d. savo išvadose dėl ekologinių inovacijų pasiūlė Taryba; tai būtų priemonė, kurioje būtų nurodytos produktuose naudotos žaliavos ir medžiagos ir kuri, be kita ko, palengvintų rinkos priežiūrą;

36.  ragina visoje Sąjungoje taikyti nuoseklesnę ir ekonomiškai efektyvesnę rinkos priežiūros sistemą siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi Ekologinio projektavimo direktyvos, ir pateikia šias rekomendacijas:

37.  atkreipia dėmesį į atitinkamų ir aiškiai apibrėžtų suderintų vertinimo standartų svarbą ir pabrėžia, kad reikėtų rengti bandymų protokolus, kurie kuo labiau atitiktų realias gyvenimo sąlygas; pabrėžia, kad vertinimo metodai turėtų būti griežti, parengti ir taikomi taip, kad nebūtų galima suklastoti rezultatų ir tyčia arba netyčia pateikti geresnių rodiklių; mano, kad bandymai neturėtų sudaryti bereikalingai didelės naštos verslo įmonėms, visų pirma MVĮ, nes jos neturi tokių išteklių, kaip jų didesnės konkurentės; palankiai vertina Komisijos reglamentą (ES) 2016/2282 dėl leidžiamųjų nuokrypų, naudojamų per patikras;

38.  ragina Komisiją remti valstybes nares joms vykdant su įgyvendinimo užtikrinimu susijusią veiklą ir stiprinti bendradarbiavimą, kai nustatoma, kad produktas neatitinka reikalavimų; pabrėžia, kad gamintojams ir importuotojams būtini tikslesni nurodymai dėl išsamių reikalavimų, taikomų dokumentams, kurie turi būti pateikti rinkos priežiūros institucijoms;

Kiti pasiūlymai

39.  pabrėžia, kad reikia užtikrinti ekologinio projektavimo reglamentų ir horizontaliųjų reglamentų, pvz., Sąjungos teisės aktų dėl cheminių medžiagų ir atliekų, įskaitant REACH, EEĮA ir Pavojingų medžiagų apribojimo direktyvas, nuoseklumą ir konvergenciją, ir atkreipia dėmesį į tai, kad reikia stiprinti sąveiką su žaliaisiais viešaisiais pirkimais ir ES ekologiniu ženklu;

40.  pabrėžia Ekologinio projektavimo direktyvos ir Pastatų energinio naudingumo direktyvos sąveiką; ragina valstybes nares skatinti naudoti daugiau energiją taupančių gaminių ir paslaugų ir sustiprinti jų tikrinimus ir paramos priemones; mano, kad pagerintas su energija susijusių gaminių ekologinis projektavimas savo ruožtu gali turėti teigiamos įtakos pastatų energiniam naudingumui;

41.  pabrėžia, kad plačiajai visuomenei ir ypač žiniasklaidai reikia teikti aiškią informaciją apie ekologinio projektavimo naudą dar prieš patvirtinant priemonę, ir ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviai skleisti informaciją apie ekologinio projektavimo priemonių teikiamą naudą, kaip sudėtinę šių priemonių tvirtinimo proceso dalį, ir aktyviau bendradarbiauti su suinteresuotaisiais subjektais, kad žmonės geriau išmanytų teisės aktus;

42.  pabrėžia, kad pereinant prie tvarios ir žiedinės ekonomikos ne tik rasis daug galimybių, bet ir kils socialinių problemų; kadangi niekas neturi būti pamirštas, mano, kad Europos Komisija ir valstybės narės, supažindindamos su programomis, kurios skirtos paskatinti naudoti efektyviausiai išteklius naudojančius gaminius, turėtų ypatingą dėmesį skirti mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams, kurie susiduria su energijos nepritekliaus rizika; mano, kad tokios programos neturėtų stabdyti inovacijų, bet ir toliau užtikrinti gamintojų galimybę siūlyti vartotojams įvairius kokybiškus produktus, ir kad turi būti sudarytos palankios sąlygos tiekti į rinką energiją ir vandenį naudojančius produktus, kuriais galima užtikrinti didesnį išteklių naudojimo efektyvumą, o vartotojams – sutaupyti lėšų;

43.  ragina ES institucijas ir valstybes nares rodyti tinkamą pavyzdį kuriant žiedinę ekonomiką ir visapusiškai naudojantis jos privalumais ir žaliųjų viešųjų pirkimų (ŽVP) strategijomis, kad investuojant pirmenybė būtų teikiama veiksmingiems tvariems gaminiams, pavyzdžiui, ekologiniu ženklu pažymėtiems gaminiams, ir aukščiausiems išteklių efektyvumo standartams, ir kad būtų skatinama plačiai naudoti žaliuosius viešuosius pirkimus, be kita ko, ir privačiajame sektoriuje.

o
o   o

44.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL L 285, 2009 10 31, p. 10. (2) OL L 198, 2017 7 28, p. 1. (3) OL L 354, 2013 12 28, p. 171. (4) http://www.consilium.europa.eu/media/32274/eco-innovation-conclusions.pdf (5) OL C 265, 2017 8 11, p. 65. (6) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0287. (7) 2009 m. kovo 18 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 244/2009, kuriuo įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/32/EB nustatomi nekryptinių buitinių lempų ekologinio projektavimo reikalavimai (OL L 76, 2009 3 24, p. 3). (8) 2012 m. gruodžio 12 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1194/2012, kuriuo įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/125/EB nustatomi kryptinių lempų, šviesos diodų lempų ir susijusių įrenginių ekologinio projektavimo reikalavimai (OL L 342, 2012 12 14, p. 1). (9) 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 765/2008, nustatantis su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus (OL L 218, 2008 8 13, p. 30).

2018 m. gegužės 31 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl atsakymų į peticijas dėl kovos su mažomis garantijomis dirbant ir piktnaudžiavimu terminuotosiomis darbo sutartimis (2018/2600(RSP))

P8_TA(2018)0242 B8-0238/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 153 straipsnio 1 dalies a ir b punktus, 155 straipsnio 1 dalį ir 352 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Europos socialinės chartijos 4 ir 30 straipsnius ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 31 ir 32 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į kovos su diskriminacija ir kovos su piktnaudžiavimu priemones, nustatytas 1997 m. gruodžio 15 d. Tarybos direktyvoje 97/81/EB dėl Bendrojo susitarimo dėl darbo ne visą darbo dieną, kurį sudarė Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjunga (UNICE), Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centras (CEEP) ir Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC) – Priedas „Bendrasis susitarimas dėl darbo ne visą darbo dieną“(1) (Direktyva dėl darbo ne visą darbo dieną),

–  atsižvelgdamas į 1999 m. birželio 28 d. Tarybos direktyvą 1999/70/EB dėl Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC), Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjungos (UNICE) ir Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centro (CEEP) bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas darbo sutartis(2) (Direktyva dėl darbo pagal terminuotas darbo sutartis),

–  atsižvelgdamas į 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų(3) (Darbo laiko direktyva),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/104/EB dėl darbo per laikinojo įdarbinimo įmones(4),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/38/EB dėl Europos darbo tarybos steigimo arba Bendrijos mastu veikiančių įmonių ir Bendrijos mastu veikiančių įmonių grupių darbuotojų informavimo bei konsultavimosi su jais tvarkos nustatymo(5) (Europos darbo tarybos direktyva),

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) Konvenciją Nr. 98 dėl teisės jungtis į organizacijas ir vesti kolektyvines derybas principų taikymo ir Konvenciją Nr. 175 dėl darbo ne visą darbo dieną,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. liepos 4 d. rezoliuciją dėl darbo sąlygų ir mažų garantijų darbo(6),

–  atsižvelgdamas į tyrimą „Laikinosios darbo sutartys, mažų garantijų darbas, pagrindinės darbuotojų teisės ir ES darbo teisė“, kurį Vidaus politikos generalinis direktoratas paskelbė 2017 m. lapkričio mėn.(7),

–  atsižvelgdamas į daugybę pateiktų peticijų dėl Direktyvos dėl darbo pagal terminuotas darbo sutartis viešajame sektoriuje(8) pažeidimų, dėl nesaugių darbo sąlygų, taikomų darbuotojams, dirbantiems pagal nenustatytos apimties darbo sutartis privačiajame sektoriuje(9), dėl atstovavimo profesinėms sąjungoms ir neatitikimų socialinės apsaugos sistemose(10), taip pat dėl vis dažnesnio laikinųjų sutarčių naudojimo(11),

–  atsižvelgdamas į naujus Komisijos pasiūlymus dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo įsteigiama Europos darbo institucija (COM(2018)0131) ir Tarybos rekomendacijos dėl darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų socialinės apsaugos galimybių (COM(2018)0132),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 22 d. Peticijų komiteto surengto klausymo „Laikiną arba mažų garantijų darbą dirbančių darbuotojų teisių apsauga, remiantis gautomis peticijomis“ rezultatus,

–  atsižvelgdamas į 1991 m. spalio 14 d. Tarybos direktyvą Nr. 91/533/EEB dėl darbdavio pareigos informuoti darbuotojus apie galiojančias sutarties arba darbo santykių sąlygas(12),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl skaidrių ir nuspėjamų darbo sąlygų Europos Sąjungoje, kuria panaikinama Tarybos direktyva 91/533/EEB (COM(2017)0797),

–  atsižvelgdamas į Komisijai pateiktą klausimą „Atsakymai į peticijas dėl kovos su mažomis garantijomis dirbant ir piktnaudžiavimu terminuotosiomis darbo sutartimis“ (O-000054/2018 – B8–0022/2018),

–  atsižvelgdamas į Peticijų komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi pagal terminuotas darbo sutartis ir ne visą darbo dieną dirbančių darbuotojų skaičius ES per pastaruosius 15 metų padidėjo, – taip įvyko dėl įgyvendinamos griežto taupymo politikos ir darbuotojų teisių apribojimo, ir dėl to padidėjo nesaugumas ir darbo nestabilumas; kadangi norint apimti įvairias užimtumo formas ir tinkamai apsaugoti darbuotojus, reikalingos veiksmingos politikos priemonės;

B.  kadangi nesaugios darbo sąlygos atsiranda dėl to, kad esama didelių spragų užtikrinant veiksmingą darbuotojų teisių apsaugą įvairiais reglamentavimo lygmenimis, įskaitant ES pirminę ir antrinę teisę ir valstybių narių teisę; kadangi peticijos dėl įvairių užimtumo formų turėtų būti nagrinėjamos visapusiškai laikantis atitinkamos valstybės narės, kurioje jos yra pateiktos, nacionalinių teisės aktų ir atitinkamų ES teisės aktų; kadangi ES socialinė ir darbo politika grindžiama subsidiarumo principu;

C.  kadangi reikia pritaikyti politikos priemones, atsižvelgiant į tai, kad nesaugumas yra dinamiškas aspektas, turintis įtakos visiems asmeniniams darbo santykiams; kadangi kova su mažų garantijų darbu turi būti vykdoma pasitelkiant integruotą ir daugialypį politikos priemonių rinkinį, kuriuo kartu su veiksmingomis priemonėmis skatinama taikyti įtraukius ir veiksmingus darbo standartus, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi lygybės principo;

D.  kadangi taip pat reikėtų siekti tikslo – veiksmingai kovoti su nesąžininga darbo praktika, skatinančia nesaugumą, remiantis TDO Deramo darbo darbotvarke, kurioje nagrinėjami darbo vietų kūrimo, darbo teisės, socialinės apsaugos ir socialinio dialogo klausimai, o lyčių lygybė laikoma universaliu tikslu;

E.  kadangi Eurostato ir Eurofond duomenys apie nesavanorišką laikinąjį darbą, apie lyčių ir amžiaus skirtumus laikinose darbo vietose ir apie didelį ne visą darbo dieną dirbančių asmenų skaičių rodo, kad nuolat daugėja nestandartinių ir netipinių užimtumo formų; kadangi pagal lytį ir amžių suskirstyti duomenys apie nedarbą rodo, kad šie rodikliai yra mažiausi nuo 2009 m.;

F.  kadangi keliose ES valstybėse narėse pastaraisiais metais tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuje labai padaugėjo netipinių ir laikinųjų darbo sutarčių, veikiant teisinei sistemai, kurioje piktnaudžiavimo terminuotomis darbo sutartimis nebuvo galima nei tinkamai išvengti, nei už tai nubausti, dėl to, kad nėra veiksmingų ir proporcingų taisomųjų priemonių; kadangi tai turėjo neigiamo poveikio Europos užimtumo teisės aktų ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos vientisumui;

G.  kadangi yra sukurta išsami ES teisės aktų sistema, kuri turėtų sumažinti tam tikrų darbo santykių rūšių nesaugumo riziką, kaip antai Direktyva dėl terminuotų darbo sutarčių, Direktyva dėl darbo ne visą darbo dieną, Direktyva dėl laikinojo įdarbinimo, Darbo laiko direktyva, Direktyva dėl vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje, Direktyva dėl vienodo požiūrio į asmenis ir Direktyva dėl lygių galimybių ir vienodo požiūrio;

H.  kadangi Komisijoje buvo ilgai delsiama pradėti pažeidimų nagrinėjimo procedūras, susijusias su kai kurių valstybių narių padarytais ES darbo teisės aktų pažeidimais, ir dėl to piktnaudžiavimas terminuotomis darbo sutartimis ir darbuotojų teisių pažeidimai galėjo tęstis metų metus;

I.  kadangi naujausia informacija, susijusi su peticijomis dėl piktnaudžiavimo terminuotomis darbo sutartimis viešajame sektoriuje, atskleidė situaciją, kai tam tikri laikinieji darbuotojai buvo atleisti iš pareigų viešojoje įstaigoje, kuriai jie dirbo, po to, kai prisipažino nukentėję dėl piktnaudžiavimo terminuotomis darbo sutartimis, o tai pažeidžia Direktyvą 1999/70/EB dėl Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC), Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjungos (UNICE) ir Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centro (CEEP) bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas darbo sutartis;

J.  kadangi darbo sąlygos įvairiose valstybėse narėse skiriasi, nes kiekviena iš jų turi su darbo sutartimis susijusius specialius teisės aktus;

K.  kadangi Peticijų komitetas turi patikimų įrodymų apie didėjantį mažų garantijų darbą;

L.  kadangi darbuotojai, dirbantys pagal nenustatytos apimties darbo sutartis, pagal ES teisę turi būti laikomi darbuotojais, nes jie dirba vadovaujami kito asmens ir už tą darbą gauna atlyginimą, todėl turi būti taikomi ES socialiniai teisės aktai;

M.  kadangi mažų garantijų darbas, įskaitant nenustatytos apimties darbo sutartis, lemia nepakankamą socialinės apsaugos prieinamumą ir kenkia teisei į kolektyvines derybas, ypač kalbant apie išmokas ir apsaugą nuo nesąžiningo atleidimo iš darbo, o taip pat neigiamai veikia karjeros raidą ir mokymą; kadangi mažų garantijų darbas lemia bendrą nesaugumą per visą gyvenimą;

N.  kadangi moterys dažniau dirba ne visą darbo laiką, pagal terminuotas darbo sutartis arba mažai apmokamą darbą, todėl jos patiria didesnę nesaugumo riziką, kuri atsiranda dėl diskriminacijos darbo rinkoje, o tai sulėtina pažangą kovojant su vyrų ir moterų darbo užmokesčio ir pensijų skirtumu ir jį šalinant;

1.  supranta, kad mažų garantijų darbas reiškia darbo santykius, susidarančius dėl, be kita ko, piktnaudžiavimo laikinosiomis darbo sutartimis pažeidžiant tarptautinius darbo sąlygų standartus, darbuotojų teises ir ES teisės aktus; pabrėžia, kad mažų garantijų darbas reiškia didesnį patiriamą socialinį ir ekonominį pažeidžiamumą, nepakankamus išteklius oriai gyventi ir netinkamą socialinę apsaugą;

2.  pabrėžia, kad svarbu atskirti netipinį darbą nuo mažų garantijų darbo; pabrėžia, kad terminų „netipinis“ ir „mažų garantijų“ negalima vartoti kaip sinonimų;

3.  atkreipia dėmesį į 2017 m. liepos 4 d. Parlamento rezoliuciją dėl darbo sąlygų ir mažų garantijų darbo bei gautas peticijas ir pabrėžia, kad mažų garantijų rizika priklauso be tik nuo sutarties tipo, bet ir nuo šių veiksnių:

4.  ragina Komisiją ir valstybes nares kovoti su mažų garantijų darbu, pvz., nenustatytos apimties darbo sutartimis, užtikrinant, kad būtų kuriamos naujos priemonės ir nuosekliai laikomasi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos, taip pat užtikrinant konkrečias ES ir nacionalinės teisės aktų vykdymo priemones nacionaliniu lygmeniu, siekiant pašalinti deramo darbo deficitą ir įgyvendinti teisėmis grindžiamą požiūrį; ragina Komisiją ir valstybes nares bendradarbiauti su visais socialiniais partneriais, visų pirma profesinėmis sąjungomis, ir atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, skatinant kokybiškas, saugias ir gerai apmokamas darbo vietas, kad, inter alia, būtų stiprinamos darbo inspekcijos;

5.  primygtinai ragina Komisiją savo teisės aktuose nedelsiant imtis veiksmų, kad būtų veiksmingai sprendžiamas darbo praktikos, skatinančios nesaugumą, klausimas;

6.  ragina Komisiją dėti daugiau pastangų, kad būtų panaikintos su darbo sutartimis susijusios nesąžiningos sąlygos, sprendžiant visus piktnaudžiavimo atvejus ir šalinant spragas; palankiai vertina naują pasiūlymą dėl Direktyvos dėl skaidrių ir nuspėjamų darbo sąlygų, kuria siekiama nustatyti naujas teises visiems darbuotojams, visų pirma siekiant pagerinti darbuotojų darbo sąlygas, susijusias su naujomis darbo formomis ir nestandartiniu darbu, kartu nedidinant naštos darbdaviams ir išlaikant darbo rinkos gebėjimą prisitaikyti;

7.  ypač palankiai vertina nuostatas dėl teisės ieškoti papildomo darbo, šiuo tikslu pašalinant veiklos apribojimo ir nesuderinamumo nuostatas, taip pat teisę gauti informaciją apie darbo pradžios datą likus pakankamai laiko iki tos datos;

8.  pabrėžia, kad Darbo laiko direktyva gali ir turi būti taikoma darbuotojams, dirbantiems pagal nenustatytos apimties darbo sutartis, ir kad todėl jiems taikomos minimalaus poilsio laiko ir maksimalaus darbo laiko taisyklės;

9.  ragina valstybes nares atsižvelgti į TDO rodiklius nustatant darbo santykių buvimą, kaip priemonę siekiant spręsti mažų garantijų darbo teikiamos nepakankamos apsaugos problemą;

10.  pažymi, kad siekiant užtikrinti ekonominį ir socialinį darbo jėgos saugumą ir sklandžiai veikiančias darbo rinkas, kuriančias darbo vietas ir tvarų augimą, itin svarbu užtikrinti galimybę naudotis socialine apsauga;

11.  pabrėžia, kad turi būti užtikrinti patikrinimai tam, kad darbuotojams, dirbantiems pagal laikinus ar lanksčius sutartinius susitarimus, būtų taikoma bent jau tokia pati apsauga kaip ir visiems kitiems darbuotojams; atkreipia dėmesį į tai, kad būtina dėti tikslingas pastangas naudoti esamas TDO priemones konkrečioje kampanijoje prieš mažų garantijų darbą ir kad derėtų rimtai apsvarstyti, ar reikia naujų privalomų priemonių ir teisinių priemonių, kuriomis būtų ribojamas ir mažinamas mažų garantijų darbas, o mažų garantijų darbo sutartys taptų ne tokios patrauklios darbdaviams;

12.  tvirtai laikosi nuomonės, kad turi būti atliktas bendras terminuotų darbo sutarčių atnaujinimo aplinkybių įvertinimas, nes paslaugos, kurių reikalaujama iš darbuotojo, galėtų būti teikiamos ne tik tenkinant laikinus poreikius, o tai reiškia piktnaudžiavimą pažeidžiant Direktyvos 1999/70/EB Bendrojo sutarimo 5 punktą;

13.  ragina Komisiją ir valstybes nares visiškai užtikrinti vienodą darbo užmokestį už vienodą darbą toje pačioje darbo vietoje;

14.  primygtinai ragina, kad Komisija ir valstybės narės įvertintų su mažų garantijų darbu susijusių teisės aktų poveikį lyčių lygybei; mano, kad būtina sutelkti dėmesį į įvairias esamas priemones, susijusias su mažų garantijų darbą dirbančių moterų poreikiais, nes jau dabar tai yra dominuojanti grupė, kuri ir toliau patirs itin didelį poveikį;

15.  primena, kad prielaida, kuria grindžiama Direktyva 1999/70/EB dėl Bendrojo susitarimo dėl terminuotų darbo sutarčių, reiškia, kad neterminuotos darbo sutartys yra bendra darbo santykių forma, o terminuotos darbo sutartys yra tik tam tikriems sektoriams arba tam tikroms profesijoms ir veiklos rūšims būdinga užimtumo ypatybė;

16.  smerkia terminuotų darbo sutarčių atnaujinimą siekiant patenkinti poreikius, kurie yra ne laikino pobūdžio, bet nuolatiniai ir ilgalaikiai, nes tai pažeidžia Direktyvą 1999/70/EB;

17.  atkreipia dėmesį į tai, jog Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nustatė, kad terminuotos darbo sutarties pakeitimas į neterminuotą darbo sutartį yra priemonė, kuri, atsižvelgiant į tai, kad ji skirta piktnaudžiavimo sudarant neterminuotas darbo sutartis prevencijai ir piktnaudžiavimo padariniams galutinai pašalinti, atitinka ES teisės reikalavimus(13);

18.  pabrėžia, kad terminuotos darbo sutarties pakeitimas į neterminuotą darbo sutartį turi būti laikomas priemone, skirta veiksmingai užkirsti kelią piktnaudžiavimui terminuotomis darbo sutartimis tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuje ir už tai bausti, ir visose valstybėse narėse ji turi būti aiškiai ir nuosekliai įtraukta į atitinkamas teisines sistemas, susijusias su darbo teise;

19.  pabrėžia, kad terminuotos darbo sutarties pakeitimas į neterminuotą darbo sutartį darbuotojui, kuris nukentėjo nuo piktnaudžiavimo terminuotomis darbo sutartimis pažeidžiant Direktyvą 1999/70/EB, neatleidžia valstybės narės nuo pareigos bausti už tokį piktnaudžiavimą, įskaitant, be kita ko, galimybę nukentėjusiam darbuotojui gauti kompensaciją už bet kokią praeityje patirtą žalą;

20.  pabrėžia, kad jei valstybė narė nusprendžia nubausti už laikinojo darbuotojo diskriminaciją ar netinkamą elgesį su juo pažeidžiant ES teisės nuostatas skirdama kompensaciją nukentėjusiam darbuotojui, tokia kompensacija bet kokiu atveju turi būti tinkama ir veiksminga ir turi visiškai kompensuoti patirtą žalą;

21.  pabrėžia, kad su biudžetu susijusiais argumentais, kuriais grindžiamas valstybės narės socialinės politikos pasirinkimas, negalima pateisinti veiksmingų priemonių, kuriomis siekiama išvengti piktnaudžiavimo paeiliui sudaromomis terminuotomis darbo sutartimis ir už tai tinkamai bausti, nebuvimo; iš tiesų pabrėžia, kad tokių veiksmingų priemonių, visiškai atitinkančių ES teisę, priėmimas yra būtinas siekiant panaikinti darbuotojų teisių pažeidimo pasekmes;

22.  smerkia tai, kad buvo atleisti darbuotojai, kompetentingų teisminių institucijų pripažinti kaip nukentėjusieji dėl piktnaudžiavimo terminuotomis darbo sutartimis pažeidžiant Direktyvą 1999/70/EB; yra tvirtai įsitikinęs, kad tais atvejais, kai piktnaudžiaujama paeiliui sudaromomis terminuotomis darbo sutartimis, gali būti taikoma priemonė, kuria užtikrinamos veiksmingos ir lygiavertės darbuotojų apsaugos garantijos, siekiant tinkamai nubausti už piktnaudžiavimą ir panaikinti ES teisės pažeidimo pasekmes, taip pat išsaugoti atitinkamų darbuotojų darbo vietas;

23.  ragina valstybes nares gerinti darbo standartus netradicinėse darbo vietose, nustatant bent minimalius socialinės apsaugos, minimalaus darbo užmokesčio dydžio ir galimybių mokytis bei tobulėti standartus;

24.  ragina valstybes nares imtis priemonių, kad būtų gerbiami, skatinami ir nustatyti konkretūs pagrindiniai principai ir teisės darbe, taikomi neoficialioje ekonomikoje dirbantiems asmenims, ir nustatyti tinkamus mechanizmus arba peržiūrėti esamus, kad būtų užtikrinta atitiktis nacionaliniams įstatymams ir kitiems teisės aktams, taip pat pripažinti ir užtikrinti darbo santykius taip, kad darbuotojams būtų sudarytos palankesnės sąlygos pereiti prie oficialios ekonomikos;

25.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL L 14, 1998 1 20, p. 9. (2) OL L 175, 1999 7 10, p. 43. (3) OL L 299, 2003 11 18, p. 9. (4) OL L 327, 2008 12 5, p. 9. (5) OL L 122, 2009 5 16, p. 28. (6) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0290. (7) http://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/STUD/2017/596823/IPOL_STU(2017)596823_EN.pdf (8) 0389/2015, 1328/2015, 0044/2016, 0988/2016, 1108/2016, 1202/2016, 1310/2016, 0188/2017, 0268/2017, 0283/2017, 0640/2017, 0701/2017 (9) 0019/2016, 0020/2016, 0021/2016, 0099/2017, 1162/2017 (10) 0019/2016, 0442/2017 (11) 1043/2017 (12) OL L 288, 1991 10 18, p. 32. (13) 2014 m. lapkričio 26 d. Teisingumo Teismo sprendimas Mascolo, C-22/13, ECLI:EU:C:2014:2401, 55 punktas.