Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2018/2903(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

RC-B8-0557/2018

Debatai :

Balsavimas :

PV 12/12/2018 - 12.13
CRE 12/12/2018 - 12.13

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0511

Priimti tekstai
PDF 129kWORD 43k
Trečiadienis, 2018 m. gruodžio 12 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Bendrosios rinkos teisės aktų rinkinys
P8_TA(2018)0511RC-B8-0557/2018

2018 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl bendrosios rinkos dokumentų rinkinio (2018/2903(RSP))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 28 d. Komisijos komunikatą „Bendrosios rinkos tobulinimas: daugiau galimybių piliečiams ir įmonėms“ (COM(2015)0550),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 28 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Bendrosios rinkos integracijos ir konkurencingumo ES ir jos valstybėse narėse ataskaita“ (SWD(2015)0203),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 6 d. Komisijos komunikatą „Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategija“ (COM(2015)0192),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 13 d. Komisijos komunikatą „Bendrosios rinkos aktas. Dvylika svertų augimui skatinti ir pasitikėjimui stiprinti. Bendros pastangos skatinti naująjį augimą“ (COM(2011)0206),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 3 d. Komisijos komunikatą „II bendrosios rinkos aktas. Drauge už naująjį augimą“ (COM(2012)0573),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 9 d. Mario Monti ataskaitą Europos Komisijos pirmininkui „Nauja bendrosios rinkos strategija Europos ekonomikai ir visuomenei“,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. kovo 11 d. rezoliuciją dėl bendrosios rinkos valdymo įgyvendinant 2015 m. Europos semestrą(1),

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto užsakytą 2014 m. rugsėjo mėn. tyrimą „Sąnaudos, kurios būtų patiriamos bendrojoje rinkoje, jei nebūtų imamasi veiksmų ES mastu“,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto užsakytą 2016 m. sausio mėn. tyrimą „Strategijos siekiant užbaigti bendrosios rinkos kūrimą: „trilijono eurų premija“,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. gegužės 26 d. rezoliuciją dėl netarifinių kliūčių bendrojoje rinkoje(2), kurioje remiamasi Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimu,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. gegužės 26 d. rezoliuciją dėl bendrosios rinkos strategijos(3), kurioje remiamasi Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimu,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 10 d. Komisijos komunikatą „Bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos įgyvendinimo laikotarpio vidurio peržiūra. Sujungta bendroji skaitmeninė rinka visiems“ (COM(2017)0228),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 22 d. Komisijos komunikatą „Bendroji rinka kintančiame pasaulyje. Unikali vertybė, kuriai reikia atnaujintų politinių įsipareigojimų“ (COM(2018)0772),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi bendroji rinka buvo ir tebėra Europos ekonominės integracijos ir labai konkurencingos socialinės rinkos ekonomikos pagrindas, Europos integracijos pagrindas, taip pat ekonomikos augimo bei darbo vietų kūrimo variklis; kadangi tai buvo dar kartą pabrėžta per neseniai vykusias derybas dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES;

B.  kadangi pasaulyje vyksta spartūs ir reikšmingi pokyčiai, kurie taip pat daro poveikį ES bendrajai rinkai;

C.  kadangi bendroji rinka neišnaudoja savo galimybių;

D.  kadangi į bendrąją rinką negali būti žvelgiama vien iš ekonominės pusės;

E.  kadangi, remiantis paties Parlamento tyrimais, numatoma nauda baigus kurti bendrąją rinką sudaro 1 trln. EUR, nes išaugtų bendras visos Sąjungos BVP, įskaitant nemažą naudą paslaugų sektoriuje;

F.  kadangi būtina vadovautis strateginiu ir visapusišku požiūriu ir kadangi atsakas į patiriamus iššūkius turėtų būti tiek politinio, tiek techninio pobūdžio;

G.  kadangi neseni teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę ženklai nėra patikimi; kadangi, Komisijos komunikato dėl bendrosios rinkos kintančiame pasaulyje duomenimis, 2018 m. birželio mėn. 16 direktyvų, kurios į nacionalinę teisę turėjo būti perkeltos nuo 2017 m. gruodžio mėn. iki 2018 m. gegužės mėn., perkėlimo deficitas sudarė 25 %;

1.  palankiai vertina bendrus Komisijos komunikato dėl bendrosios rinkos kintančiame pasaulyje tikslus, likus vos keliems mėnesiams iki 2019 m. Europos Parlamento rinkimų ir 25-ųjų bendrosios rinkos metinių;

2.  pabrėžia, kad gerai veikianti bendroji rinka yra vienas iš svarbiausių Europos Sąjungos pagrindų, todėl bendrosios rinkos stiprinimas turėtų būti vėl įtrauktas į politinės darbotvarkės prioritetus, nes ja prisidedama prie laisvės, galimybių ir klestėjimo Europoje, sukuriamos specialios piliečių, darbuotojų, vartotojų, verslininkų ir įmonių teisės ir pareigos ir suteikiama naudos daugiau kaip 500 mln. europiečių ir daugiau kaip 21 mln. MVĮ;

3.  pabrėžia, kad būtina skubiai šalinti likusias nepagrįstas kliūtis bendrojoje rinkoje, siekiant greitų apčiuopiamų rezultatų ekonomikos augimo, inovacijų, darbo vietų kūrimo, vartotojų pasirinkimo ir naujų verslo modelių srityse;

4.  pabrėžia, kad Sąjunga turi stengtis užtikrinti, kad laisvam paslaugų judėjimui bendrojoje rinkoje būtų teikiamas toks pat prioritetas kaip ir laisvam prekių judėjimui; pabrėžia, kad laisvas paslaugų judėjimas yra kur kas mažiau išplėtotas nei laisvas prekių judėjimas;

5.  pabrėžia, kad, nors buvo panaikintos tarifinės kliūtys bendrojoje rinkoje, iki šiol tebėra daugybė nepagrįstų netarifinių kliūčių; pabrėžia, kad siekiant sustiprinti bendrąją rinką reikia imtis skubių veiksmų tiek ES, tiek nacionaliniu lygmenimis, kad būtų sprendžiamas šių nepagrįstų kliūčių klausimas;

6.  mano, kad gilesnei bendrosios rinkos integracijai užtikrinti reikia daugiau politinės drąsos ir atsidavimo, nei to reikėjo prieš 25 metus, ir daugiau pastangų siekiant panaikinti atotrūkį tarp kalbų ir rezultatų ir įveikti jos trūkumus;

7.  yra įsitikinęs, kad siekiant didesnės integracijos labai svarbu sudaryti vienodas veiklos sąlygas, kurios būtų taikomos visoms valstybėms narėms;

8.  pažymi, kad, tik 7 proc. MVĮ klientams siūlo prekes ir paslaugas internetu kitose valstybėse narėse ir tik 15 proc. vartotojų naudojasi šia galimybe, ir atkreipia dėmesį į tai, kad sukūrus bendrąją skaitmeninę rinką būtų galima uždirbti daugiau kaip 415 mlrd. EUR ir sukurti daug darbo vietų šioje srityje;

9.  akcentuoja, jog šie duomenys aiškiai parodo būtinybę nedelsiant tęsti darbą, kad skaitmeninė sfera būtų visapusiškai prieinama piliečiams ir įmonėms bei pagerėtų vartotojų pasitikėjimas skaitmenine sritimi;

10.  primygtinai ragina sustabdyti pasenusį bendrosios skaitmeninės rinkos atskyrimą nuo „ne internetu veikiančios“ bendrosios rinkos, nes skaitmeniniai sprendimai yra neatsiejama šiuolaikinės ekonomikos ir jos teikiamų produktų bei paslaugų dalis ir kiekvienas bendrosios rinkos aspektas turėtų būti tinkamas skaitmeniniu požiūriu;

11.  prašo Komisijos tęsti darbą, siekiant baigti kurti bendrąją skaitmeninę rinką, ir pateikti plataus užmojo pasiūlymų, kad būtų nustatytos šiuolaikiškos ir veiksmingos bendros taisyklės vartotojams apsaugoti, viešojo administravimo institucijoms padėti, Europos įmonių ir MVĮ konkurencingumui stiprinti bei sąžiningai konkurencijai užtikrinti;

12.  mano, kad siekiant apsaugoti ir stiprinti bendrąją rinką, būtina tvirtai ginti keturias laisves, t. y. laisvą asmenų, paslaugų, prekių ir kapitalo judėjimą tiek fiziškai, tiek internete, ir pabrėžia, kad visi ES subjektai turi laikytis bendrai sutartų taisyklių;

13.  atkreipia dėmesį į tai, kad nauji teisės aktai turėtų nuosekliai atspindėti rinkos integracijos užmojus, poreikį pašalinti nepagrįstas reglamentavimo ir administracines kliūtis, taip pat tai, kad jie turi būti aktualūs ateityje;

14.  atkreipia dėmesį į tai, kad vis didesnį spaudimą bendroji rinka patiria dėl nacionalinių taisyklių, kurios prieštarauja jos principams, ypač nacionalinio lygmens taisyklės, kurios daro poveikį laisvam prekių ir paslaugų judėjimui; pripažįsta, kad nepagrįstos ir neproporcingos nacionalinės priemonės bei nekoordinuojamos priemonės gali kelti grėsmę bendrosios rinkos darnai ir veiksmingumui; vis dėlto primena, kad tam tikros priemonės gali būti laikomos teisėtoms ir būtinomis, siekiant apsaugoti viešojo intereso tikslus, kaip tai yra pripažinta Sutartyse;

15.  pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad taisyklės duotų praktinės naudos: piliečiai ir įmonės galėtų naudotis daugybe bendrosios rinkos privalumų, jei taisyklės, dėl kurių bendrai susitarta, faktiškai veiktų ir duotų konkrečios naudos piliečiams ir įmonėms;

16.  primygtinai ragina Komisiją geriau panaudoti esamas priemones, kad būtų galima imtis veiksmų prieš nacionalines taisykles, neatitinkančias bendrosios rinkos teisės aktų;

17.  pripažįsta, kad bendrosios rinkos valdymo struktūra aiškiai turi būti sustiprinta siekiant užtikrinti veiksmingus stebėsenos mechanizmus ir nustatyti netinkamą bendrosios rinkos teisės aktų perkėlimą į nacionalinę teisę arba netinkamą įgyvendinimą ir taikymą, taip užtikrinant, kad prireikus būtų taikomos pažeidimo nagrinėjimo procedūros;

18.  tvirtai remia Komisijos raginimą Europos Vadovų Tarybai valstybių ir vyriausybių vadovų lygmeniu išsamiai aptarti visus bendrosios rinkos aspektus, siekiant nustatyti bendrus veiksmų prioritetus ir tinkamus mechanizmus, kurie atitiktų labai reikalingą atnaujintą politinį įsipareigojimą bendrajai rinkai;

19.  artėjant 2019–2024 m. kadencijai, ragina būsimąją Komisiją užtikrinti, kad bendrosios rinkos veiksmų planavimas būtų plataus užmojo; apgailestauja dėl to, kad Komisija keletą pasiūlymų dėl teisės aktų pateikė per vėlai ir teisėkūros institucijos negalėjo tinkamai dėl jų dirbti ir juos priimti iki šios kadencijos pabaigos;

20.  prašo Europos Vadovų Tarybos įsipareigoti iki 2025 m. įvykdyti naują įsipareigojimą baigti kurti bendrąją rinką, įskaitant naują privalomą veiksmų tvarkaraštį, kaip tai padarė Europos lyderiai 1985 m.; vis dėlto yra labai susirūpinęs dėl to, kad kai kurie pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų yra visiškai užblokuoti Taryboje, kuri negalėjo priimti pozicijos dėl jų; ragina Tarybą ištaisyti šią padėtį, kuri kenkia tiek piliečiams, tiek įmonėms;

21.  primena Komisijai ir Tarybai jų atsakomybę dėl bendrosios rinkos, ypač Europos piliečių ir įmonių atžvilgiu;

22.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL C 316, 2016 8 30, p. 98.
(2) OL C 76, 2018 2 28, p. 105.
(3) OL C 76, 2018 2 28, p. 112.

Atnaujinta: 2019 m. spalio 7 d.Teisinis pranešimas - Privatumo politika