Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2018/2079(INL)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0396/2018

Pateikti tekstai :

A8-0396/2018

Debatai :

PV 12/12/2018 - 24
CRE 12/12/2018 - 24

Balsavimas :

PV 13/12/2018 - 9.2

Priimti tekstai :

P8_TA(2018)0519

Priimti tekstai
PDF 159kWORD 50k
Ketvirtadienis, 2018 m. gruodžio 13 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Komercinių ginčų sprendimas skubos tvarka
P8_TA(2018)0519A8-0396/2018
Rezoliucija
 Priedas

2018 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento rezoliucija su rekomendacijomis Komisijai dėl pagreitinto komercinių ginčų sprendimo (2018/2079(INL))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 225 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į SESV 67 straipsnio 4 dalį ir 81 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 19 straipsnio 1 dalį ir į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 47 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į tyrimą „Kompetencijos kūrimas komercinės teisės srityje valstybėse narėse“, kurį paskelbė Vidaus politikos generalinis direktoratas,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. ES teisingumo rezultatų suvestinę,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. Europos teisėjų mokymo tinklo (ETMT) „Teisėjų mokymo principus“(1),

–  atsižvelgdamas į Sąjungos acquis teisminio bendradarbiavimo civilinėse bylose srityje,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 46 ir 52 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0396/2018),

A.  kadangi Chartijos 47 straipsnyje ir Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnyje įtvirtinta teisė į tai, kad byla per kiek įmanoma trumpesnį laiką būtų viešai ir teisingai išnagrinėta, yra viena pagrindinių teisinės valstybės ir demokratijos garantijų ir neatskiriama viso civilinio proceso dalis;

B.  kadangi nustačius Europos pagreitintą civilinių ginčų nagrinėjimo procedūrą galėtų būti padedama modernizuoti nacionalinius teismo procesus, sukurti vienodas sąlygas įmonėms ir, užtikrinant teismų sistemų efektyvumą ir veiksmingumą, paspartinti ekonomikos augimą, kartu sudarant palankesnes sąlygas kreiptis į teismą Sąjungoje ir padedant užtikrinti Sąjungos pagrindines laisves;

C.  kadangi iš 2018 m. teisingumo vertinimo rezultatų suvestinės matyti, kad teisinės pagalbos prieinamumas ir žyminių mokesčių dydis turi esminį poveikį teisei kreiptis į teismą, ypač skurdžiai gyvenantiems piliečiams;

D.  kadangi teisminis bendradarbiavimas propaguojamas, remiamas ir skatinamas keliais Sąjungos procedūriniais antrinės teisės aktais, įskaitant Ieškinių dėl nedidelių sumų reglamentą, Teisinės pagalbos direktyvą, Reglamentą dėl įrodymų rinkimo ir Reglamentą dėl dokumentų įteikimo;

E.  kadangi valstybių narių teisminio bendradarbiavimo tikslai, be kita ko, yra užtikrinti, kad nagrinėjant tarpvalstybines bylas būtų visapusiškai laikomasi teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, užtikrinti veiksmingas ir sklandžias teismines procedūras šiomis aplinkybėmis ir sukurti abipusį pasitikėjimą teisminėmis sistemomis, o tai yra teismo sprendimų tarpusavio pripažinimo visoje Sąjungoje pagrindas;

F.  kadangi daugelis klausimų, susijusių su proceso teise civilinės teisenos srityje, reglamentuojami nacionaliniu lygmeniu, todėl šioje srityje proceso teisė skiriasi įvairiose valstybėse narėse ir tai atitinka subsidiarumo ir proporcingumo principą; kadangi taikant pagreitintą procedūrą Sąjungoje galėtų būti kiek įmanoma labiau suderinta procesinė tvarka;

G.  kadangi reikia dar labiau paskatinti tvirtesnį bendradarbiavimą tarp valstybių narių ir teismų sistemų Sąjungos lygmeniu, siekiant pašalinti visas kliūtis, kurios gali atsirasti dėl skirtingų teisminių ir administracinių sistemų neatitikimų;

H.  kadangi reglamente „Briuselis I“ nustatytos pagrindinės Sąjungos jurisdikcijos ir teismo sprendimų tarpvalstybinėse komercinėse ir civilinėse bylose pripažinimo bei vykdymo taisyklės; kadangi naujos redakcijos reglamente („Briuselis Ia“), kuris taikomas nuo 2015 m., nustatyti keli pagrindiniai koregavimai ES tarpvalstybinių ginčų sprendimo srityje, siekiant taip sutaupyti laiko ir lėšų įmonėms ir asmenims;

I.  kadangi reglamente „Roma I“ nustatytos taisyklės dėl civilinėms ir komercinėms sutartinėms prievolėms taikytinos teisės;

J.  kadangi procedūrinėmis taisyklėmis turėtų būti užtikrinta ir šalių teisių apsauga, ir greitas ginčų sprendimas;

K.  kadangi komercinių bylų nagrinėjimas valstybėse narėse paprastai vyksta lėtai ir nepatenkina komerciniuose ginčuose dalyvaujančių šalių lūkesčių. Tai dar labiau išryškėjo įvedus Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, kuri, savo ruožtu, lėmė gerokai greitesnį vartotojų ginčų sprendimą; ir kadangi teismuose tinkamai naudojant informacines ir ryšių technologijas padedama paspartinti bylų nagrinėjimą ir sumažinti išlaidas;

L.  kadangi lėtas komercinių ginčų sprendimas Sąjungoje gali paskatinti komercines šalis ieškoti alternatyvių ginčų sprendimo arba ginčų sprendimo ne valstybėse narėse būdų ir pasirinkti sutartims taikyti ne valstybės narės nacionalinę teisę;

M.  kadangi aukšta komercinių ginčų sprendimo kokybė priklauso nuo aukštos teismų (ir teisėjų, ir teisininkų bei praktikuojančių teisės specialistų) kompetencijos ir patirties šiose bylose;

N.  kadangi greitos ir ekonomiškai efektyvios pagreitintos procedūros, kurią papildo labai patyrę ir kompetentingi teisėjai ir teisininkai valstybėse narėse, taikymas galėtų paskatinti sprendimą rinktis valstybės narės teisę, ir taip praplėstų kompetenciją civilinėse ir komercinėse bylose valstybėse narėse;

O.  kadangi atrodo, kad būtina rasti tinkamą sprendimą dėl skirtingų kalbų vartojimo tvarkos, kurią galėtų sudaryti visomis Sąjungos oficialiosiomis kalbomis prieinamos suderintos formos;

P.  kadangi teismai ir kolegijos, kurie specializuojasi komercinių bylų srityje, užtikrins aukštesnio lygio kompetenciją ir nepriklausomumą minėtais klausimais ir tokiu būdu pritrauks tokias bylas į valstybių narių teismus;

1.  pažymi, kad komercinių bylų sprendimas vyksta daug lėčiau nei galėtų vykti (jis užtrunka vidutiniškai trejus – ketverius metus) ir dėl to įmonės patiria didelių nuostolių, ne tik ekonominiu, bet ir laiko, energijos bei kitų išteklių, kurie galėtų būti nukreipti į kitas galimybes, požiūriu;

2.  pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad būtų visapusiškai gerbiama šalių teisė į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, kaip nustatyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, ir garantuoti kokybišką teismo procesą komercinėse bylose;

3.  pabrėžia sėkmingą Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūros įgyvendinimą, kuri padėjo greitai ir ekonomiškai spręsti vartotojų ir kitus tarpvalstybinius ginčus dėl nedidelių sumų Sąjungoje, kartu užtikrinant šalių teisių apsaugą;

4.  pabrėžia, kad tarpusavio pasitikėjimas yra sudėtinga sąvoka ir kad kuriant tą pasitikėjimą tam tikrą vaidmenį atlieka įvairūs veiksniai, pvz., teisėjų švietimas ir kvalifikacijos kėlimas, tarpvalstybinis teisminis bendradarbiavimas ir teisėjų keitimasis patirtimi ir geriausios praktikos pavyzdžiais;

5.  pabrėžia, kad siekiant užtikrinti teisingą bylos nagrinėjimą ir galimybę kreiptis į teismą, reikėtų išlaikyti ir toliau plėsti teisminį bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija stiprinančius bendradarbiavimo tinklus ir duomenų bazes, įskaitant Europos teisminį tinklą ir Europos e. teisingumo portalą, kuris turi tapti vieno langelio principu veikiančia sistema Sąjungos teisingumo srityje;

6.  tvirtina, kad, priėmus reglamentą, panašų į Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, t. y., Europos pagreitiną civilinių ginčų nagrinėjimo procedūrą, kuri būtų taikoma tarpvalstybiniams komerciniams ginčams spręsti, sutrumpėtų ilgas komercinių ginčų Sąjungoje sprendimo laikas, galimai Europos įmonėms sutaupant daug lėšų ir mobilizuojant nepanaudotą kapitalą;

7.  tvirtina, kad komercinės šalys turės geresnes galimybes sumokėti už atstovavimą joms ir pasirengti bylos nagrinėjimui teisme, o tai reiškia, kad jos galės geriau apsaugoti savo teises, o tai, savo ruožtu, paspartintų procedūrą;

8.  atkreipia dėmesį į tai, kad tokia procedūra galėtų būti grindžiama reikalavimais, kad šalys prieš pradėdamos procedūrą nuodugniai pasirengtų, kad būtų griežtai laikomasi nustatytų terminų ir kad būtų sudaryta mažiau galimybių proceso metu įtraukti faktus ar įrodymus ir nesudaryta galimybių pateikti atskirą apeliacinį skundą dėl procedūrinių sprendimų; taip procedūra taptų daug spartesne;

9.  mano, kad tokia griežta procedūrinė sistema yra suderinama su šalių teisių apsauga, su sąlyga, kad Europos pagreitintas civilinis procesas yra savanoriškas ir turėtų būti taikomas tik:

   jeigu šalys susitarė pasinaudoti tokia procedūra iškilus ginčui arba
   jeigu atsakovas sutiko dalyvauti procedūroje ieškovui pareiškus ieškinį pagal Europos pagreitintą civilinį procesą, su sąlyga kad prieš pradedant procedūrą atsakovas turi pakankamai laiko tinkamai pasirengti;

10.  mano, kad Europos pagreitintas civilinis procesas bet kuriuo atveju turėtų galioti tik tada, kai šalims iš anksto buvo tinkamai pranešta apie sutikimo taikyti tokią procedūrą pasekmes; mano, kad, siekiant užtikrinti teisę kreiptis į teismą, šalims neturėtų atsirasti pernelyg didelių Europos pagreitintos civilinių ginčų nagrinėjimo procedūros išlaidų;

11.  pabrėžia, kad ginčo šalys dažnai taikiai išsprendžia ginčą tik tada, kai aplinkybės ir argumentai yra visiškai išplėtoti, o tai reiškia, kad taikant procedūrinę sistemą, pagal kurią reikalaujama, kad prieš kreipdamosi į teismą šalys ištirtų aplinkybes ir pateiktų savo argumentus, būtų galima taikiai išspręsti daugiau ginčų dar ankstesnėje stadijoje;

12.  atkreipia dėmesį į tai, kad siekis pagreitintai ir ekonominiu požiūriu efektyviai išspręsti komercinius ginčus Sąjungoje negali būti įvykdytas vien tik įdiegus suderintą paspartintą procedūrinę sistemą; todėl būtina turėti teismus, teisėjus, teisininkus ir praktikuojančius teisės specialistus, kurie labai gerai išmano komercinę teisę ir tarptautinę privatinę teisę bei yra labai patyrę šiose srityse, kad minėta procedūrinė sistema būtų veiksminga;

13.  pabrėžia, kad dabartinis teisės, taikomos komercinėse sutartyse, pasirinkimo pasiskirstymas skirtingose Europos jurisdikcijose yra nevienodas valstybėse narėse;

14.  atkreipia dėmesį į tai, kad taikytinos teisės pasirinkimas dažnai priklauso nuo daugybės aspektų, tačiau užsienio teisės ir teismo derinys dažnai kelia šaliai didelę ekonominę riziką ir kad tokios nuostatos yra ypač abejotinos, jeigu jos yra numatytos kaip standartinių sutarčių dalis arba kai viena iš šalių turi mažai galimybių daryti įtaką susitarimui šiuo atžvilgiu arba jų visai neturi;

15.  supranta, kad kalbos barjerai galėtų būti papildoma kliūtis, taigi ir kita priežastis pasirinkti vieną, o ne kitą taikytiną teisę;

16.  pabrėžia, kad vienodų standartinių formų, kuriomis galima naudotis visomis ES oficialiosiomis kalbomis, prieinamumas palengvintų prieigą prie Europos pagreitintos civilinių ginčų nagrinėjimo procedūros;

17.  siūlo, kad, siekiant užtikrinti vienodas standartines formas, Komisijai būtų suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, kuriais būtų naudojamasi pagal 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros;

18.  ragina Komisiją įvertinti būtinybę peržiūrėti reglamentus „Roma I“, „Roma II“ ir „Briuselis Ia“, siekiant sustiprinti sutarčių ir pasirinktų teisės aktų tikslo ir dalyko sąsają ir kartu užtikrinti silpnesnių įmonių tarpusavio santykių ir sutarčių šalių apsaugą ir išsaugoti šalių savarankiškumą teisės pasirinkimo atžvilgiu;

19.  pabrėžia, kad vien tik teisėkūros priemonėmis šių klausimų neįmanoma išspręsti, todėl būtina imtis praktinių priemonių tiek teismų, tiek teisininkų ekspertinėms žinioms didinti, pvz., pagerinti mokymą komercinių bylų srityje ir sudaryti daugiau galimybių susipažinti su ES teise ir valstybių narių nacionaline teise, ypač teismų praktika;

20.  atkreipia dėmesį į tai, kad komercinė teisė ir tarptautinė privatinė teisė yra sritys, kurios yra mažiau kodifikuotos nei kitos teisės sritys, tai reiškia, kad akademiniai moksliniai tyrimai atlieka svarbesnį vaidmenį, taigi viena iš priemonių, skirtų valstybių narių kompetencijai komercinėse bylose stiprinti, būtų didesnių išteklių moksliniams tyrimams šioje srityje skyrimas;

21.  todėl palankiai vertina devynis ETMT teisėjų mokymo principus, priimtus jo 2016 m. generalinėje asamblėjoje, nes jie sudaro Europos teisminių institucijų ir teisėjų mokymo įstaigų bendrą mokymo pagrindą ir sistemą;

22.  pabrėžia, kad labai svarbu užtikrinti komercinėse bylose taikomos teisės kokybę ir tai, kaip gerai ji pritaikoma prie praktikos ir plėtros komercinių bylų srityje;

23.  todėl ragina Komisiją pagal SESV 225 straipsnį ir remiantis SESV 81 straipsnio 2 dalimi, iki 2020 m. sausio 1 d. pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl Europos pagreitintos civilinių ginčų nagrinėjimo procedūros ir, vadovaujantis čia pateikiamame priede pridedamomis rekomendacijomis ir Komisijai atlikus peržiūros būtinybės įvertinimą, – pasiūlymą iš dalies pakeisti reglamentus „Roma I“, „Roma II“ ir „Briuselis Ia“;

24.  ragina Komisiją ir valstybes nares papildyti šiuos pasiūlymus kitomis remiamomis priemonėmis, kuriomis siekiama didinti valstybių narių ekspertines žinias komercinėje teisėje ir tarptautinėje privatinėje teisėje;

25.  patvirtina, kad prie šios rezoliucijos pridėtose rekomendacijose laikomasi pagrindinių teisių, nacionalinės procedūros autonomiškumo ir subsidiarumo bei proporcingumo principų;

26.  mano, kad bet koks pasiūlymo finansinis poveikis, ypač proceso išlaidos, atsiradusios Europos pagreitintos civilinių ginčų nagrinėjimo procedūros metu, būtų kompensuotos atitinkamu sutaupymu, susidarančiu dėl galimos Europos pagreitintos civilinių ginčų nagrinėjimo procedūros daug ekonomiškesnio nei daugelio valstybių narių įprastų procedūrų pobūdžio, ir dėl to, kad minėti ginčai nebūtų sprendžiami pagal atitinkamos valstybės narės bendrąją procesinę sistemą;

27.  pabrėžia, kad komercinė teisė yra tik viena iš sričių, kuriose reikia imtis tolesnių veiksmų Sąjungos lygmeniu, siekiant užtikrinti daugiau galimybių kreiptis į teismą, geresnę proceso kokybę, didesnę šalių apsaugą ir greitesnį ginčų sprendimą;

28.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir pridedamas rekomendacijas Komisijai ir Tarybai bei valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms.

(1) http://www.ejtn.eu/PageFiles/15756/Judicial%20Training%20Principles_EN.pdf


REZOLIUCIJOS PRIEDAS.

REKOMENDACIJOS DĖL PRIEMONIŲ, KURIŲ TIKSLAS – NUSTATYTI IR PAREMTI EUROPOS PAGREITINTĄ CIVILINĮ PROCESĄ

PRAŠOMŲ PATEIKTI PASIŪLYMŲ PRINCIPAI IR TIKSLAI

I.  Europos pagreitinta civilinių ginčų nagrinėjimo procedūra

Pagrindinis šio pasiūlymo tikslas – įvesti savanorišką Europos pagreitintą civilinių ginčų nagrinėjimo procedūrą, kad Europos bendrovės turėtų galimybę per priimtiną laikotarpį išspręsti išimtinai komercinius tarp įmonių kilusius tarpvalstybinio pobūdžio ginčus.

Europos pagreitinta civilinių ginčų nagrinėjimo procedūra galėtų būti grindžiama šiais principais:

1.  ji turėtų būti taikoma tarpvalstybinių komercinių ginčų, kuriems netaikoma Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra, atvejais;

2.  ji turėtų būti taikoma, jeigu šalys dėl to susitaria kilus ginčui arba ieškovui pareiškus ieškinį pagal šią procedūrą ir atsakovui sutikus ją taikyti;

3.  ji turėtų būti taikoma tik jeigu šalys buvo tinkamai iš anksto informuotos apie sutikimo taikyti šią procedūrą pasekmes;

4.  pagal ją turėtų būti reikalaujama, kad šalys savo ieškinius didžiąja dalimi parengtų prieš kreipdamosi į tesimą, pagal ją taip pat turėtų būti iš anksto užkirstas kelias galimybei teisme pateikti naujų faktų ar naujų įrodymų;

5.  pagal ją neturėtų būti leidžiama atskirai apskųsti procesinius sprendimus;

6.  iš principo tai galėtų būti rašytinis procesas, leidžiant surengti žodinį nagrinėjimą, kai to prašo bent viena iš šalių;

7.  visų pirma pagal ją turėtų būti taikomi labai trumpi proceso terminai, leidžiant teismui, šalims pritarus, nustatyti ilgesnius terminus sudėtingesnių bylų atvejais;

8.  turėtų būti skatinamas teisminis ir neteisminis taikus tarpvalstybinių komercinių ginčų sprendimas – taip pat ir naudojantis mediacija;

9.  turėtų būti skatinamas šiuolaikinių technologijų naudojimas žodinio nagrinėjimo, įrodymų rinkimo ir dokumentų įteikimo tikslais;

10.  procedūros išlaidos turėtų būti ribotos, kad būtų užtikrinta teisė kreiptis į teismą;

11.  turėtų būti numatytas pagal šią procedūrą priimto galutinio sprendimo pripažinimas ir vykdymas paprasčiausiu ir patogiausiu Sąjungos teisėje numatytu būdu;

II.  Galimi reglamentų „Roma I“, „Roma II“ ir „Briuselis Ia“ pakeitimai

Pasiūlymas dėl Europos pagreitintos civilinių ginčų nagrinėjimo procedūros turėtų būti paremtas pasiūlymu dėl dalinio reglamentų „Roma I“, „Roma II“ ir „Briuselis Ia“ pakeitimo, kad būtų užtikrintas tvirtesnis ryšys tarp susitarimų tikslo ir paskirties bei Sąjungoje pasirinktos teisės ir kad išimtinai komercinių sutarčių šalys galėtų toliai veikti savarankiškai, užtikrinant silpnesnių įmonių tarpusavio santykių šalių apsaugą.

Reglamento „Roma I“ pakeitimai galėtų apimti:

1.  galimybės stiprinti ryšį tarp pasirinktos teisės ir sutarties turinio, paskirties ir tikslo bei šalių svarstymą;

2.  taisyklių, kurios taikomos teisės pasirinkimo pagrįstumui, persvarstymą – tai turėtų būti svarstoma vadovaujantis sutarčiai automatiškai taikoma teise.

III.  Kitos kompetencijos komercinių bylų srityje ugdymo priemonės valstybėse narėse

1.  Šie pasiūlymai turėtų būti papildomai remiami Komisijos ir valstybių narių veiksmais, skirtais kompetencijai komercinių bylų srityje ugdyti, pvz.:

a)  rengiant teisėjams, advokatams ir praktikuojantiems teisės specialistams skirtus mokymus komercinių bylų srityje;

b)  supaprastinant ir sustiprinant prieigą prie Sąjungos ir valstybių narių nacionalinės teisės, įskaitant teismų praktiką;

c)  toliau skiriant dėmesio komercinei teisei ir tarptautinei privatinei teisei ugdant teisininkus;

d)  skiriant papildomų išteklių akademiniams tyrimams komercinės teisės ir tarptautinės privatinės teisės srityse ir

e)  mokant užsienio kalbų ir jų teisinės terminijos;

2.  be to, valstybės narės raginamos užtikrinti, kad Europos pagreitintą civilinių ginčų nagrinėjimo procedūrą taikantys teismai būtų kompetentingi būtent komercinės teisės srityje, pvz., kuriant arba stiprinant esamus komercinių bylų teismus ar teisėjų kolegijas;

3.  Komisija taip pat raginama toliau nagrinėti galimybę sukurti Europos komercinių bylų teismą, kuris papildytų valstybių narių teismų darbą, o bylų šalims būtų prieinamas dar vienas tarptautinis forumas, kuris specializuotųsi komercinių ginčų sprendimo srityje;

4.  kaip paskutinė priemonė, valstybėms narėms siūloma peržiūrėti savo įstatymus, taikomus komercinėms byloms įmonių tarpusavio santykių aplinkybėmis, nes vienas svarbiausių rodiklių renkantis teisę yra šalies komercinės teisės veiksmingumas ir kokybė.

Atnaujinta: 2019 m. spalio 7 d.Teisinis pranešimas - Privatumo politika