2018 m. birželio 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Europos Vadovų Tarybos sprendimo, kuriuo nustatoma Europos Parlamento sudėtis, projekto (00007/2018 – C8-0216/2018 – 2017/0900(NLE))

P8_TA(2018)0249 A8-0207/2018

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Vadovų Tarybos sprendimo (00007/2018),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Europos Vadovų Taryba pateikė pagal Europos Sąjungos sutarties 14 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą (C8-0216/2018),

—  atsižvelgdamas į savo 2018 m. vasario 7 d. rezoliuciją dėl Europos Parlamento sudėties ir prie jos pridedamą pasiūlymą dėl Europos Vadovų Tarybos sprendimo(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 ir 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto rekomendaciją (A8-0207/2018),

1.  pritaria pasiūlymui dėl Europos Vadovų Tarybos sprendimo;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Europos Vadovų Tarybai ir susipažinti – Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0029.

2018 m. birželio 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo pakeičiamas Reglamento (ES) 2015/848 dėl nemokumo bylų A priedas (COM(2017)0422 – C8-0238/2017 – 2017/0189(COD))

P8_TA(2018)0250 A8-0174/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2017)0422),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 81 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0238/2017),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 23 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0174/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2018 m. birželio 13 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/..., kuriuo pakeičiami Reglamento (ES) 2015/848 dėl nemokumo bylų A ir B priedai

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2018/946.)

2018 m. birželio 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Islandijos susitarimo dėl papildomų taisyklių, susijusių su išorės sienų ir vizų finansinės paramos priemone kaip Vidaus saugumo fondo dalimi 2014–2020 m. laikotarpiu, sudarymo Europos Sąjungos vardu projekto (09228/2017 – C8-0101/2018 – 2017/0088(NLE))

P8_TA(2018)0251 A8-0196/2018

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (09228/2017),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Islandijos susitarimo dėl papildomų taisyklių, susijusių su išorės sienų ir vizų finansinės paramos priemone kaip Vidaus saugumo fondo dalimi 2014–2020 m. laikotarpiu projektą (09253/2017),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 77 straipsnio 2 dalį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C8-0101/2018),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 ir 4 dalis ir į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto rekomendaciją (A8-0196/2018),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Islandijos parlamentams ir vyriausybėms.

2018 m. birželio 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl papildomų taisyklių dėl išorės sienų ir vizų finansinės paramos priemonės kaip Vidaus saugumo fondo dalies 2014–2020 m. laikotarpiu pasirašymo Sąjungos vardu projekto (06222/2018 – C8-0119/2018 – 2018/0032(NLE))

P8_TA(2018)0252 A8-0195/2018

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (06222/2018),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl papildomų taisyklių dėl išorės sienų ir vizų finansinės paramos priemonės kaip Vidaus saugumo fondo dalies 2014–2020 m. laikotarpiu projektą (06223/2018),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 77 straipsnio 2 dalį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C8-0119/2018),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 ir 4 dalis ir į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto rekomendaciją (A8-0195/2018),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Šveicarijos Konfederacijos parlamentams ir vyriausybėms.

2018 m. birželio 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl likusių Šengeno acquis nuostatų, susijusių su Šengeno informacine sistema, pradėjimo taikyti Bulgarijos Respublikoje ir Rumunijoje, projekto (15820/1/2017 – C8-0017/2018 – 2018/0802(CNS))

P8_TA(2018)0253 A8-0192/2018

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos projektą (15820/1/2017),

–  atsižvelgdamas į Bulgarijos ir Rumunijos stojimo akto 4 straipsnio 2 dalį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8-0017/2018),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 78c straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A8-0192/2018),

1.  pritaria Tarybos projektui;

2.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

3.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Parlamento patvirtintą tekstą;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Taryba ir Komisijai.

2018 m. birželio 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl sanglaudos politikos ir žiedinės ekonomikos (2017/2211(INI))

P8_TA(2018)0254 A8-0184/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 3 straipsnį, ir į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 4, 11, 174–178, 191 ir 349 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Paryžiaus susitarimą, sprendimą 1/CP.21, ir 2015 m. lapkričio 30 d.–gruodžio 11 d. Paryžiuje, Prancūzijoje, vykusias 21-ąją JT bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferenciją (COP 21) ir 11-ąją šalių konferenciją, kuri laikoma Kioto protokolo šalių susitikimu (CMP 11),

–  atsižvelgdamas į Paryžiaus susitarimo 7 straipsnio 2 dalį ir 11 straipsnio 2 dalį, kuriose pripažįstamas klimato kaitos ir klimato politikos veiksmų vietos, subnacionalinis ir regioninis matmuo,

–  atsižvelgdamas į JT darnaus vystymosi tikslus, ypač į 7 tikslą, t. y. užtikrinti visiems galimybę naudotis prieinama, patikima, darnia ir modernia energija, ir 11 tikslą, t. y. padaryti miestus įtraukius, saugius, atsparius ir tvarius,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006(1) (toliau – Bendrųjų nuostatų reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1301/2013 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir dėl konkrečių su investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslu susijusių nuostatų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1080/2006(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1304/2013 dėl Europos socialinio fondo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1081/2006(3),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1299/2013 dėl konkrečių Europos regioninės plėtros fondo paramos Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui nuostatų(4),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1302/2013, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1082/2006 dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės (ETBG) atsižvelgiant į patikslintas, supaprastintas ir pagerintas tokių grupių steigimo ir jų veiksmų įgyvendinimo sąlygas(5),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1300/2013 dėl Sanglaudos fondo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1084/2006(6),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(7),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 16 d. Komisijos komunikatą dėl žiedinės ekonomikos stebėsenos sistemos (COM(2018)0029),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. sausio 26 d. Komisijos komunikatą „Energijos iš atliekų vaidmuo žiedinėje ekonomikoje“ (COM(2017)0034),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. sausio 26 d. Komisijos ataskaitą dėl Žiedinės ekonomikos veiksmų plano įgyvendinimo (COM(2017)0033),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 14 d. Komisijos komunikatą „Investavimas į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą. Kuo geriau panaudoti Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšas“ (COM(2015)0639),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 2 d. Komisijos komunikatą „Uždaro ciklo kūrimas. ES žiedinės ekonomikos veiksmų planas“ (COM(2015)0614),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 2 d. Komisijos komunikatą „Žiedinės ekonomikos kūrimas. Europos be atliekų programa“ (COM(2014)0398),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 2 d. Komisijos komunikatą „Žaliasis MVĮ veiksmų planas. Kaip padėti aplinkosaugos iššūkius paversti verslo galimybėmis“ (COM(2014)0440),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 13 d. Komisijos komunikatą „Inovacijos vardan tvaraus augimo. Bioekonomika Europai“ (COM(2012)0060),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 10 d. Komisijos komunikatą „Pažangieji miestai ir gyvenvietės. Europos inovacijų partnerystė“ (C(2012)4701),

–  atsižvelgdamas į Komisijos užsakymu 2017 m. gruodžio mėn. atliktą tyrimą „Opių aplinkos apsaugos klausimų įtraukimas į sanglaudos politikos fondus (ERPF, ESF, SF). Rezultatai, raida ir tendencijos per tris programavimo laikotarpius (2000–2006 m., 2007–2013 m., 2014–2020 m.)“,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 16 d. rezoliuciją „Investavimas į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą. Kuo geriau panaudoti Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšas. Ataskaitos vertinimas pagal Bendrųjų nuostatų reglamento 16 straipsnio 3 dalį“(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją „Europos teritorinis bendradarbiavimas. Geriausia patirtis ir naujoviškos priemonės“(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. liepos 6 d. rezoliuciją „Sąveikos skatinant inovacijas: Europos struktūriniai ir investicijų fondai, programa „Horizontas 2020“ ir kiti Europos inovacijų fondai ir ES programos“(10),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. liepos 9 d. rezoliuciją „Efektyvus išteklių naudojimas. Žiedinės ekonomikos kūrimas“(11),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. gegužės 19 d. rezoliuciją dėl MVĮ ekologiškai tvaraus augimo galimybių(12),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 28 d. Pažangiųjų salų deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį ir į 2002 m. gruodžio 12 d. Pirmininkų sueigos sprendimo dėl leidimo rengti savo iniciatyva teikiamą pranešimą 1 straipsnio 1 dalies e punktą ir jo 3 priedą,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A8-0184/2018),

A.  kadangi vietos ir regionų valdžios institucijoms, kurios yra geriausiai susipažinusios su vietos ir regioniniais klausimais ir kurios yra pagrindiniai veikėjai veiksmingai įgyvendinant sanglaudos politiką, taip pat tenka pagrindinis vaidmuo pereinant prie žiedinės ekonomikos; kadangi Europos daugiapakopio valdymo modelis, pagrįstas aktyviu ir konstruktyviu įvairių valdymo lygmenų ir suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimu, kartu su tinkamu informavimu ir aktyviu piliečių dalyvavimu, yra itin svarbus norint įgyvendinti šį perėjimą;

B.  kadangi miestai sudaro tik 3 proc. Žemės paviršiaus, bet juose gyvena daugiau nei pusė pasaulio gyventojų, jie sunaudoja daugiau kaip 75 proc. bendrų išteklių ir išmeta 60–80 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, ir kadangi manoma, kad iki 2050 m. į miestus persikels 70 proc. pasaulio gyventojų;

C.  kadangi perėjimas prie stipresnės, labiau žiedinės ekonomikos yra tiek puiki galimybė, tiek iššūkis Sąjungai, jos valstybėms narėms ir piliečiams modernizuoti Europos ekonomiką ir orientuoti ją didesnį tvarumą užtikrinančia linkme; visų pirma tai yra galimybė visiems Europos regionams ir vietos valdžios institucijoms, kurios yra labiausiai su vietos bendruomenėmis susijusi valdžia; kadangi jis Europos regionams suteikia plėtros ir augimo galimybių ir gali jiems padėti sukurti tvarų modelį, kuriuo pasiekiamas ekonomikos vystymasis, pertvarkomi esami sektoriai, pagerinamas jų prekybos balansas ir pramonės konkurencingumas, padidinant produktyvumą, sukuriant naujų kokybiškų ir gerai apmokamų darbo vietų ir naujų vertės grandinių;

D.  kadangi šiuo metu ES maždaug 60 proc. atliekų nėra perdirbama ir kadangi būtų galima sukurti didelę ekonominę naudą ir verslo galimybes ištiriant ir sukuriant naujus žiedinio verslo modelius ES MVĮ naudai;

E.  kadangi norint pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslus reikia pereiti prie labiau žiedinės ekonomikos taip svariai prisidedant prie ekonomikos modelio, kuriuo būtų siekiama ne tik gauti pelną, bet ir apsaugoti aplinką, kūrimo;

F.  kadangi sanglaudos politika suteikia ne tik investicinių galimybių siekiant tenkinti vietos ir regioninius poreikius naudojantis Europos struktūriniais ir investicijų fondais (ESI fondais), bet ir integruotą politikos sistemą, skirtą Europos regionų vystymosi skirtumams sumažinti ir padėti jiems atremti daugybę iššūkių jų vystymuisi, be kita ko, teikiant paramą išteklių naudojimo efektyvumui ir darniam vystymuisi, taip pat vykdant teritorinį bendradarbiavimą ir stiprinant gebėjimus, ir pritraukti privačių investicijų ir jas skatinti;

G.  kadangi dabartiniuose sanglaudos politikos teisės aktuose perėjimas prie žiedinės ekonomikos nenurodomas kaip tikslas ir kadangi darnus vystymasis yra horizontalusis principas, kuriuo vadovaujantis naudojamos ESI fondų lėšos, kaip apibrėžta Bendrųjų nuostatų reglamento 8 straipsnyje ir Bendroje strateginėje programoje (I priedas), ir kuriuo bus suteikta galimybė stiprinti sąsają tarp esamų priemonių, skirtų žiedinės ekonomikos projektams remti;

H.  kadangi daugelis ESI fondams nustatytų teminių tikslų, kuriais siekiama atitikties su strategija „Europa 2020“ dėl pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo, taip pat atitinkamos ex ante sąlygos, yra susiję su žiedinės ekonomikos tikslais;

I.  kadangi pagal Bendrųjų nuostatų reglamento 6 straipsnį ESI fondų remiami veiksmai privalo atitikti taikytiną Sąjungos teisę ir nacionalinę teisę, susijusią su Sąjungos teisės taikymu, įskaitant visų pirma aplinkos apsaugos teisės aktus;

J.  kadangi vienas iš žiedinės ekonomikos tikslų – sumažinti sąvartynuose šalinamų atliekų kiekį, ir kadangi valstybėse narėse esančių teisėtų ir neteisėtų sąvartynų saugumo užtikrinimas ir jų aplinkos atkūrimas turi būti laikomas svarbiausiu prioritetu;

K.  kadangi Kinija nuo 2018 m. sausio 1 d. uždraudė importuoti plastiko atliekas ir nerūšiuotas popieriaus atliekas, ir kadangi šis draudimas sukurs Sąjungai jų perdirbimo iššūkius, kuriuos reikės išspręsti regioniniu ir vietos lygmenimis;

Sanglaudos politikos vaidmuo skatinant žiedinę ekonomiką

1.  teigiamai vertina Komisijos pastangas remti žiedinę ekonomiką įgyvendinant sanglaudos politiką, visų pirma vykdant populiarinimo veiklą, kuria siekiama padėti ES valstybėms narėms ir regionams panaudoti sanglaudos politikos lėšas žiedinei ekonomikai;

2.  pažymi, kad, remiantis Komisijos ataskaita dėl žiedinės ekonomikos veiksmų plano įgyvendinimo, 2014–2020 m. laikotarpiu ES parama inovacijoms, MVĮ, mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikai ir aplinkos apsaugai sudaro 150 mlrd. EUR, o daugelis šių sričių padeda įgyvendinti žiedinę ekonomiką;

3.  pažymi, kad derybų dėl partnerystės susitarimų ir dabartinio programavimo laikotarpio Europos socialinio fondo (ESF) veiklos programų rezultatų analizė parodė, kad ESF buvo naudojamas siekiant paremti veiksmus, kuriais nustatomi ekologiškesni darbo organizavimo modeliai, ir veiksmus ekologiškame sektoriuje;

4.  vis dėlto pažymi, kad, kaip pabrėžta Komisijos užsakytame tyrime, dabartinė politikos sistema neleidžia visapusiškai įvertinti sanglaudos politikos indėlio į žiedinę ekonomiką; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad į apibrėžtas esamas intervencinių veiksmų srities kategorijas, naudojamas finansiniams asignavimams skirti, žiedinė ekonomika per se nepatenka;

5.  ragina Komisiją įgyvendinti numatytas žiedinės ekonomikos priemones laikantis gerosios reguliavimo praktikos ir pabrėžia, kad reikia stebėti įgyvendinimo priemones;

6.  pabrėžia, kad reikia įgyvendinti Komisijos įsipareigojimą parengti žiedinės ekonomikos stebėsenos sistemą(13) siekiant sustiprinti pažangą, padarytą pereinant prie žiedinės ekonomikos ES ir valstybių narių lygmeniu, ir kartu sumažinti administracinę naštą.

7.  ragina Komisiją imtis ypatingų veiksmų, skirtų aplinkos atkūrimui vietovėse, kurios naudojamos neteisėtam pavojingų atliekų, keliančių pavojų gyventojų sveikatai ir ekonominei bei socialinei gerovei, šalinimui ir laidojimui;

8.  pabrėžia ES bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ ir 2014–2020 m. LIFE programos vaidmenį finansuojant novatoriškus projektus ir remiant atliekų mažinimo, perdirbimo, pakartotinio panaudojimo projektus, kurie yra susiję su žiedine ekonomika;

9.  labai vertina tai, kad kai kurie regionai savo pažangiosios specializacijos strategijose nustatė su žiedine ekonomika susijusius prioritetus ir įgyvendindami sanglaudos politiką į šį tikslą orientuoja savo investicijas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse, taip pat atlieka labai svarbų vaidmenį remdami investicijas ir infrastruktūras, atitinkančias MVĮ poreikius; ragina regionines valdžios institucijas naudoti šią gerą praktiką kaip bendrą veiklos metodą ir įgyvendinti šias pažangiosios specializacijos strategijas;

10.  palankiai vertina tai, kad buvo įsteigtas Europos efektyvaus išteklių naudojimo kompetencijos centras, skirtas MVĮ, taip pat Žiedinės ekonomikos finansavimo rėmimo platforma;

11.  pakartoja savo nuomonę, kad žiedinė ekonomika apima ne tik atliekų tvarkymą, bet ir tokias sritis kaip žaliųjų darbo vietų kūrimas, atsinaujinančiųjų išteklių energija, išteklių naudojimo efektyvumas, bioekonomika, žemės ūkio ir žuvininkystės politika ir su biopramone, kuria siekiama pakeisti iškastinį kurą natūraliomis medžiagomis, vandens išteklių valdymas, energijos vartojimo efektyvumas, maisto švaistymas, jūrų šiukšlinimas, oro kokybės gerinimas, moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra bei inovacijos susijusiose srityse; tačiau pripažįsta, kad atliekų tvarkymo infrastruktūra yra lemiamos reikšmės elementas mažinant linijinius gamybos ir vartojimo modelius ir kad būtina remti inovacijas ekologinio projektavimo srityje, siekiant sumažinti plastiko atliekų kiekį;

12.  primena, kad pagrindinė problema, kurią reikia spręsti pirmiausia, yra antrinių žaliavų rinka, kadangi jei žaliavos kainuoja pigiau negu perdirbtos medžiagos, nekeista, kad siekis sukurti žaliąją ekonomiką gerokai pristabdomas ir kad struktūrinių fondų lėšų naudojimas gali pasiklysti užburtame rate; mano, kad tokiomis aplinkybėmis kai kurie ad hoc teisės aktai (pvz., būsimas Europos Komisijos pasiūlymas dėl vienkartinio naudojimo plastikinių produktų) ir tinkamas ES lygmens apmokestinimas, kaip būsimos daugiametės finansinės programos nuosavi ištekliai, gali labai prisidėti siekiant pereiti prie žiedinės ekonomikos;

13.  pabrėžia, kad perdirbtos medžiagos vidutiniškai patenkina tik 10 proc. ES medžiagų paklausos; atsižvelgdamas į naujus pokyčius pasaulinėse rinkose, visų pirma į neseniai Kinijos nustatytą draudimą dėl plastiko atliekų ir nerūšiuotų popieriaus atliekų, pripažįsta naująjį regionų ir vietos bendruomenių potencialą investuoti į perdirbimo infrastruktūrą, kurti naujas ekologiškas darbo vietas ir spręsti dabartines problemas, su kuriomis susiduria ES;

14.  pabrėžia, kad ESI fondams taikomos ex ante sąlygos, visų pirma susijusios su teminiu tikslu išsaugoti ir apsaugoti aplinką bei skatinti išteklių naudojimo efektyvumą, ir kad jos yra svarbios; ypač pabrėžia ekonominiu ir aplinkos požiūriu tvaraus investavimo į atliekų sektorių skatinimą; tačiau apgailestauja, kad investuojant iš ESI fondų neatsižvelgiama į atliekų hierarchiją ir neatliekamas patikimas ilgalaikių rezultatų poveikio aplinkai vertinimas;

15.  tikisi koordinavimo ir glaudesnio bendradarbiavimo tarp regionų, MVĮ ir kitų viešųjų bei privačiųjų subjektų, siekiant parengti naujas temines pažangiosios specializacijos platformas, visų pirma skirtas žemės ūkio maisto produktų, energetikos ir pramonės sektoriams;

16.  pabrėžia, kad svarbu taikyti atliekų hierarchiją kaip išankstinę žiedinės ekonomikos sukūrimo sąlygą, taip pat užtikrinti didesnį skaidrumą tiekimo grandinėje, kad būtų stebimi ir veiksmingai panaudoti gyvavimo ciklą baigę produktai ir medžiagos; be to, pripažįsta neigiamą tendenciją, kad ESI fondų investicijos skiriamos žemesniems atliekų hierarchijos lygmenims, visų pirma mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiams ir atliekų deginimui, ir dėl to kai kuriais atvejais atsiranda perteklinių pajėgumų ir ilgalaikis technologinis susaistymas, taip trukdant pasiekti ES antrinio perdirbimo tikslus; primena, kad skatinant verslo bendruomenę laikytis hierarchijos turėtų būti sukurtos papildomos medžiagos, tiekiamos į išteklių srautą, taip pat siūlomos potencialios galimybės jas panaudoti gamyboje;

17.  primena naujus atliekų tvarkymo tikslus 2025 m., 2030 m. ir 2035 m., nustatytus persvarstant ES atliekų srities teisės aktus, ir pabrėžia, kad šiems tikslams pasiekti reikalingas politinis įsipareigojimas nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmeniu, taip pat ekonominės investicijos; ragina valstybes nares visapusiškai išnaudoti esamus Sąjungos fondus tokioms investicijoms remti ir pabrėžia, kad tai užtikrins didelę grąžą ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo požiūriu;

18.  atkreipia dėmesį į tai, kokie svarbūs regioniniai projektai, kuriais siekiama tvarkyti galutines visiškai neperdirbamas atliekas, kad būtų gaminamas tvarus antros kartos biokuras po to, kai jos atidžiai atskiriamos ar atskirai surenkamos, laikantis atliekų hierarchijos;

19.  ragina Komisiją užtikrinti, kad visos su atliekomis susijusios apibrėžtys derės su Atliekų pagrindų direktyva ir bus prieinami palyginami duomenys apie valstybių narių bei vietos ir regiono valdžios institucijų padarytą pažangą;

20.  pabrėžia iniciatyvos „Naujoviški veiksmai miesto teritorijose“, pagal kurią iki šiol patvirtinti aštuoni naujoviški žiedinės ekonomikos projektai miesto valdžios institucijose siekiant gauti ERPF finansavimą, svarbą ir ragina Komisiją stebėti ir vertinti jų įgyvendinimą, kad būtų galima parengti platesnę žiedinės ekonomikos politiką;

Žiedinė ekonomika – darnaus ir regioninio vystymosi varomoji jėga

21.  pabrėžia partnerystės principo svarbą ir svarbų visų suinteresuotųjų subjektų, ypač regioninių ir vietos valdžios institucijų ir nevyriausybinio sektoriaus, įskaitant MVĮ ir socialinės ekonomikos įmones, vaidmenį rengiant partnerystės susitarimus ir veiksmų programas; ragina visapusiškai įtraukti partnerius į politikos procesus, kuriant įvairialypes partnerystes, ir su žiedine ekonomika susijusius tikslus tinkamai įtraukti į programavimo dokumentus; ragina valstybes nares parengti šios srities nacionalines strategijas, derinant jas su ES požiūriu į žiedinę ekonomiką; atkreipia dėmesį į pagrindinį vaidmenį, kurį vietos valdžios institucijos gali atlikti siekiant žiedinės ekonomikos;

22.  pabrėžia, kad svarbus viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių vaidmuo projektuojant ir planuojant naujus produktus ir paslaugas, atsižvelgiant į jų gyvavimo ciklą, siekiant įgyvendinti keturis projektavimo modelius, kurie galėtų būti naudojami žiedinėje ekonomikoje: projektavimas dėl ilgaamžiškumo; projektavimas dėl nuomos / paslaugų; projektavimas dėl pakartotinio naudojimo gamyboje; projektavimas dėl medžiagų (atliekų) naudojimo;

23.  pabrėžia, kad būtina iš dalies pakeisti ir pritaikyti esamas strategijas ir rinkos modelius siekiant padėti regionams pereiti prie šio tvaresnio ekonomikos modelio, kartu atkuriant jų ekonomikos, pramonės ir aplinkos konkurencingumą;

24.  ragina įgyvendinti žiedinės ekonomikos modelį taikant suderinto daugiapakopio valdymo sistemą ir partnerystės principą, užtikrinant visišką skaidrumą, įtraukiant vietos bendruomenes ir garantuojant platų visuomenės dalyvavimą;

25.  pažymi, kad reikia skatinti glaudesnį visų žiedinės ekonomikos procesuose dalyvaujančių subjektų bendradarbiavimą;

26.  pažymi, kad su žiedine ekonomika susiję projektai, kuriems buvo suteikta sanglaudos politikos parama, buvo naudingesni labiau išsivysčiusiems regionams; pripažįsta, kad mažiau išsivysčiusiuose regionuose administraciniai pajėgumai yra riboti, todėl ragina valstybių narių nacionalines valdžios institucijas ir Komisiją išnaudoti visas galimybes teikti ekspertų pagalbą ir stiprinti šių regionų gebėjimus, siekiant jiems padėti padidinti jų dedamas pastangas ir sukurti sąlygas sparčiai technologinei pažangai, įgyvendinant daugiau projektų, kurie atitinka žiedinės ekonomikos principus, ir plėtojant partnerystes ir glaudžiau bendradarbiaujant su suinteresuotaisiais subjektais, pvz., medžiagų ekspertais, chemikais, gamintojais ir perdirbėjais, visų pirma įgyvendinant iniciatyvą „Pramonė 2020 žiedinėje ekonomikoje“;

27.  pabrėžia, jog skaičiavimai rodo, kad perėjus prie biologinių žaliavų ir biologinių apdorojimo metodų iki 2030 m. galėtų būtų sutaupyta iki 2,5 milijardo tonų CO2 ekvivalento per metus, taip keletą kartų padidinant biologinių žaliavų ir naujų vartotojų produktų rinkas; pabrėžia, kad ypač svarbus tausus gamtos išteklių naudojimas ir biologinės įvairovės išsaugojimas, paverčiant juos biokuro produktais, medžiagomis ir degalais;

28.  mano, kad bioekonomika yra itin svarbi regioninei ir vietos plėtrai, nes didina sanglaudą tarp regionų dėl jos teikiamų galimybių kurti darbo vietas ir skatinti ekonomikos augimą kaimo vietovėse, ragina labiau naudotis ESI fondais diegiant esamas inovacijas, įgyvendinant politiką, kuria skatinami suinteresuotieji subjektai, kartu toliau skatinti inovacijas kuriant biologinės kilmės, biologiškai skaidžias, perdirbamas ir kompostuojamas medžiagas, pagamintas iš tvariai valdomų biologinių medžiagų; primena, kad nuosekliai įgyvendinant bioekonomiką taip pat galima būtų išspręsti maisto švaistymo problemą; ragina nacionalines, regionines ir vietos valdžios institucijas glaudžiau bendradarbiauti kuriant sistemas ir platformas, suburiančias įvairius maisto gamybos, transportavimo, mažmeninės prekybos, vartotojų ir atliekų sektorių ir kitus susijusius suinteresuotuosius subjektus, taip užtikrinant didesnę sąveiką, kad būtų galima rasti veiksmingus sprendimus;

29.  atkreipia dėmesį į tai, kad paskatos turėtų būti teikiamos ne tik vietos, regioninėms ir nacionalinėms valdžios institucijoms, bet ir patiems vartotojams, kurie turėtų būti nuolat informuojami ir skatinami keisti savo, kaip vartotojų, elgseną, susijusią su atliekų tvarkymu ir gamyba, perdirbimu ir tvarių sprendimų priėmimu savo kasdieniame gyvenime;

30.  ragina sudaryti geresnes ir lengvesnes galimybes gauti finansavimą vietos ir regioninėms valdžios institucijoms, taip pat stiprinant jų administracinius gebėjimus ir bendradarbiavimą su EIB per Europos investavimo konsultacijų centrą, kad būtų galima investuoti į žaliąsias darbo vietas, atliekų tvarkymą, pažangiąją specializaciją, tolesnę kaimo vietovių plėtrą, įskaitant reikiamą infrastruktūrą ir aplinkai nekenksmingas technologijas, perėjimą nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančiųjų išteklių, taip pat į vietos energetikos pertvarką, įskaitant energijos vartojimo efektyvumą, decentralizuotą energijos paskirstymą, švarios energijos inovacijas ir žiedinę ekonomiką; teigiamai vertina tai, kad per pastaruosius penkerius metus EIB skyrė apie 2,4 mlrd. EUR bendrai finansuodamas atliekų tvarkymo, vandentvarkos ar žemės ūkio mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros žiedinės ekonomikos projektus; pabrėžia, kad svarbu geriau koordinuoti ESI fondus ir Europos strateginių investicijų fondą (ESIF) žiedinės ekonomikos srityje, be kita ko, siekiant užtikrinti, kad į programas būtų įtrauktas regioninis požiūris ir jose būtų geriau išnaudojamos regioninės tvarių energijos šaltinių galimybės;

31.  ragina valstybes nares, regionus ir vietos valdžios institucijas skatinti kurti ir remti pakartotinio naudojimo ir remonto tinklus, visų pirma tuos, kurie veikia kaip socialinės ekonomikos įmonės, siekti pailginti produktų naudojimo laiką juos pakartotinai naudojant ir taisant, supaprastinti tokių tinklų galimybes naudotis atliekų surinkimo punktais ir skatinti šiuo tikslu naudoti ESI fondus, ekonomines priemones, viešųjų pirkimų kriterijus ar kitas priemones;

32.  pažymi, kad pakartotinio naudojimo ir perdirbimo gyvavimo ciklo tvarumas taip pat priklauso nuo transporto sunaudojamos energijos; pabrėžia, kad tai ypač taikytina kaimo vietovėms, kur nuo atliekų surinkimo iki perdirbimo vietų tenka įveikti didesnius atstumus; primygtinai ragina Komisiją, valstybes nares ir regionų valdžios institucijas savo žiedinės ekonomikos strategijose, skirtose kaimo vietovėms, laikytis gyvavimo ciklo koncepcijos, kad būtų išvengta bendro neigiamo poveikio aplinkai ir klimatui;

33.  atkreipia dėmesį į tai, iš 32 veiksmų programų, kurios buvo nagrinėjamos atliekant tyrimą „Opių aplinkos apsaugos klausimų įtraukimas į sanglaudos politikos fondus“, devyniose svarstoma žiedinė ekonomika, o šešiose – žaliosios darbo vietos; palankiai vertina nacionalinių ir regionų valdžios institucijų dedamas pastangas, tačiau kartu ragina valstybes nares geriau integruoti žiedinę ekonomiką į savo veiksmų ir regionines programas ir partnerystės susitarimus; ragina teikti paramą regionams, siekiant užtikrinti kuo sklandesnį perėjimą prie žiedinės ekonomikos;

34.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad žiedinė ekonomika būtų tinkamai įtraukta į švietimo programas ir profesinį mokymą bei perkvalifikavimą kaip tarpdisciplininis dalykas, kad būtų formuojamas naujas požiūris, kuris padės apibrėžti naujus verslo modelius ir kurti naujas darbo vietas;

35.  ragina nacionalines ir regionines valdžios institucijas, atsakingas už veiksmų programų rengimą, labiau integruoti žiedinę ekonomiką į teritorinio bendradarbiavimo programas, visų pirma į tarpvalstybinio bendradarbiavimo programas, siekiant įgyvendinti tarpvalstybinius sprendimus, kuriais būtų galima gauti veiksmingesnių ir pigesnių rezultatų;

36.  mano, kad ateityje ESI fondų planavimas per tolesnį programavimo laikotarpį turėtų būti geriau koordinuojamas su nacionaliniais 2030 m. energetikos ir klimato srities veiksmų planais, be kita ko, kai įmanoma, naudojant panašius rodiklius, palyginti su nustatytais reglamente dėl energetikos sąjungos valdymo; ragina sukurti plataus užmojo ir nuoseklią valstybių narių strategiją, kad būtų įgyvendinti jau esami privalomi ES lygmens tikslai dėl klimato kaitos švelninimo;

37.  ragina valstybes nares persvarstymo laikotarpiu pasinaudoti galimybe toliau integruoti žiedinę ekonomiką į savo dabartines veiklos programas; mano, kad Komisija turėtų supaprastinti šį procesą, ir kartu teikti pagalbą valstybėms narėms analizuojant dabartinę padėtį ir galimas sritis, į kurias būtų galima įtraukti ir taikyti žiedinę ekonomiką bei jos principus;

38.  mano, kad turėtų būti toliau didinamas Europos teritorinio bendradarbiavimo (ETB) vaidmuo sprendžiant su žiedine ekonomika susijusias problemas; ragina valstybes nares skatinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą, visų pirma vykdant ETB, siekiant įgyvendinti žiedinės ekonomikos projektus; be to, pabrėžia, kad svarbu rasti tvarius sprendimus, susijusius su pasirengimo narystei susitarimais, sudaromais su valstybėmis, kurios nėra ES valstybės narės, kad būtų galima spręsti esamus iššūkius, visų pirma oro taršos srityje;

39.  pabrėžia, kad nepakankamai išnaudojamas makroregioninių strategijų potencialas padėti įveikti iššūkius, susijusius su žiedinės ekonomikos kūrimu ne tik valstybėse narėse, bet ir trečiosiose šalyse, esančiose toje pačioje geografinėje vietovėje; pabrėžia, kad šios strategijos turėtų būti sutelktos į prioritetus, kuriais remiamas Sąjungos antrinių žaliavų rinkos sukūrimas; ragin plėtoti ES bendradarbiavimo su kaimyninėmis šalimis iniciatyvas;

40.  pakartoja savo nuomonę, kad svarbu stiprinti ir išlaikyti tinkamus gebėjimus vietos, regionų ir nacionalinėse valdžios institucijose, nes tai taip pat labai aktualu pereinant prie žiedinės ekonomikos; atkreipia dėmesį į tai, kad šioje srityje svarbų vaidmenį gali atlikti techninė pagalba; pripažįsta, kad regionai ir miestų vietovės vaidina labai svarbų vaidmenį skatinant suvokti atsakomybę už perėjimą prie kitokios energetikos ir kad jie labiausiai tinka išbandyti ir įgyvendinti integruotus energetikos sprendimus, palaikant tiesioginį ryšį su piliečiais; pabrėžia „Pažangių miestų“ iniciatyvų vaidmenį, kurį jos gali atlikti žiedinėje ekonomikoje, skatinant ekologiškų technologijų modelius kaip tvarių miestų plėtros strategijų dalį; pabrėžia, kad tvarūs ir „žiediniai“ miestai yra priemonė sukurti efektyvią žiedinę ekonomiką;

41.  pabrėžia žaliųjų viešųjų pirkimų, kaip žiedinės ekonomikos varomosios jėgos, svarbą: apskaičiuota, kad potenciali viešųjų darbų, prekių ir paslaugų pirkimo rinka sudaro 1,8 trln. EUR per metus(14);

42.  pabrėžia, kad reikalinga energetikos reglamentavimo sistema, kuria piliečiai ir energetikos bendruomenės būtų skatinami dalyvauti energetikos pertvarkoje, suteikiant teisę savarankiškai gaminti ir vartoti energiją, taip pat toliau taikant paramos schemas, suteikiant garantuotą prieigą ir prioritetinę prieigą prie elektros energijos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių;

43.  ragina vietos ir regionų valdžios institucijas toliau investuoti į švietimo programas, profesinį mokymą, darbuotojų persikvalifikavimą ir informuotumo didinimo apie visų veiksmų, kuriais siekiama įgyvendinti žiedinę ekonomiką sanglaudos politikos projektais, naudą ir privalumus, kampanijas, taip didinant piliečių dalyvavimą ir įtaką vartotojų elgsenai; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia Europos socialinio fondo teikiamas galimybes; pabrėžia, kad būtina skatinti jaunus verslininkus pereiti prie žiedinės ekonomikos, ypač mažų pajamų ir silpno augimo regionuose; taip pat pabrėžia, kad žiedinė ekonomika teikia galimybių kaimo vietovėms kovoti su gyventojų skaičiaus mažėjimu, įvairinti savo ekonomiką ir didinti apsaugą nuo rizikos; todėl pažymi, kad reikia kurti paskatas kaimo vietovėms pereiti prie tvarių vertės grandinių; pabrėžia, kad svarbu parengti konkrečią strategiją, skirtą salų regionams;

44.  ragina Komisiją skatinti naudoti bendruomenės inicijuotą vietos plėtrą (BIVP) ir integruotas teritorines investicijas (ITI), siekiant padėti vietos suinteresuotiesiems subjektams derinti finansavimo srautus ir planuoti vietos iniciatyvas, orientuotas į žiedinę ekonomiką;

45.  pažymi, kad 80 proc. jūrų šiukšlių lemia sausumoje esantys šaltiniai; todėl pabrėžia, kad svarbu spręsti sausumos ir jūrų šiukšlinimo problemas vykdant vietos ir regioninius veiksmus, kurie teiktų naudos aplinkai ir žmonių sveikatai; ragina valstybes nares, regionus ir vietos valdžios institucijas sutelkti savo pastangas į sausumos šiukšlinimo prevenciją;

46.  ragina Komisiją įgyvendinant Europos semestrą apsvarstyti bendrai iš ESI fondų finansuojamų regioninių ir nacionalinių investicijų, skirtų žiedinės ekonomikos tikslams įgyvendinti, poveikį valdžios sektoriaus deficito apskaičiavimui;

47.  palankiai vertina pasiūlymą persvarstyti Geriamojo vandens direktyvą 98/83/EB, nes tai palengvins perėjimą prie žiedinės ekonomikos mažinant plastikinių vandens butelių atliekų kiekį, bus sutaupyta daug energijos ir bus veiksmingai valdomi geriamojo vandens ištekliai;

Žiedinė ekonomika įgyvendinant sanglaudos politiką po 2020 m.

48.  ragina Komisiją kitu programavimo laikotarpiu parengti atitinkamą stebėjimo metodiką, taip pat nustatyti tinkamus rodiklius, kad būtų galima geriau stebėti sanglaudos politikos indėlį kuriant žiedinę ekonomiką, kad būtų tiksliau nustatomos aplinkos ir socialinės ir ekonominės sąlygos;

49.  atkreipia dėmesį į tai, kad didelė parama perėjimo prie žiedinės ekonomikos užbaigimui taip pat teikiama pagal tokias kitas programas, pvz., LIFE, COSME ir „Horizontas 2020“; pabrėžia, kad reikia pagerinti pirmiau minėtų priemonių sąveiką, kad būtų įgyvendinti Komisijos žiedinės ekonomikos veiksmų plane nustatyti tikslai;

50.  ragina Komisiją, teikiant naujus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, susijusius su būsima sanglaudos politika, parengti tinkamas ex ante sąlygas, susijusias su žiedinės ekonomikos įgyvendinimu; mano, kad žiedinės ekonomikos strategijos turėtų būti rengiamos kartu su nacionalinėmis. regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis bei ekonominiais socialiniais partneriais;

51.  ragina Komisiją užtikrinti, kad programoje „Horizontas 2020“ daugiau dėmesio ir lėšų būtų skiriama inovacijų ir mokslinių tyrimų projektams žiedinės ekonomikos srityje;

52.  pabrėžia, jog svarbu didinti sanglaudos politikos paramą darniai miestų ir kaimų plėtrai, ir ragina šioje srityje svarbesnį vaidmenį suteikti su žiedine ekonomika susijusiems tikslams; skatina ir toliau šioje srityje vykdyti inovatyvius miestų ir kaimų veiksmus ir ragina Komisiją kuo daugiau pasimokyti iš 2014–2020 m. laikotarpiu įgytos patirties rengiant pasiūlymus ateičiai; ragina taikyti lankstų, individualų požiūrį įgyvendinant miestų darbotvarkę, teikiant paskatas ir konsultacijas, kad būtų galima visiškai išnaudoti miestų potencialą įgyvendinant žiedinės ekonomikos modelį;

53.  ragina Komisiją Europos žiedinės ekonomikos suinteresuotųjų subjektų platformai sudaryti sąlygas keistis geriausios patirties pavyzdžiais, kad būtų galima kuo geriau panaudoti sanglaudos politikos išteklius pereinant prie žiedinės ekonomikos;

54.  pabrėžia žiedinės ekonomikos ir klimato kaitos švelninimo tarpusavio priklausomybę, todėl ragina, įgyvendinant sanglaudos politiką po 2020 m., skirti daugiau lėšų su žiedine ekonomika ir klimatu susijusioms investicijoms; be to, pabrėžia kad kitoje daugiametėje finansinėje programoje (DFP) su klimatu susijusios išlaidos apskritai turėtų būti padidintos palyginti su dabartinėmis išlaidomis;

o
o   o

55.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 320. (2) OL L 347, 2013 12 20, p. 289. (3) OL L 347, 2013 12 20, p. 470. (4) OL L 347, 2013 12 20, p. 259. (5) OL L 347, 2013 12 20, p. 303. (6) OL L 347, 2013 12 20, p. 281. (7) OL L 298, 2012 10 26, p. 1. (8) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0053. (9) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0321. (10) OL C 101, 2018 3 16, p. 111. (11) OL C 265, 2017 8 11, p. 65. (12) OL C 353, 2016 9 27, p. 27. (13) 2018 m. sausio 16 d. Komisijos komunikatas dėl žiedinės ekonomikos stebėsenos sistemos (COM(2018)0029), (14) „Pirmenybė žaliajam pirkimui! Žaliojo viešojo pirkimo vadovas“, 3-iasis leidimas, Europos Komisija, 2016 m.

2018 m. birželio 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo toliau teikti makrofinansinę paramą Ukrainai (COM(2018)0127 – C8-0108/2018 – 2018/0058(COD))

P8_TA(2018)0255 A8-0183/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0127),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 212 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0108/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos bendrą pareiškimą, priimą kartu su 2013 m. rugpjūčio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 778/2013/ES, kuriuo Gruzijai suteikiama papildoma makrofinansinė pagalba(1),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 29 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą ir į Užsienio reikalų komiteto nuomonę (A8-0183/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  patvirtina bendrą Parlamento, Tarybos ir Komisijos pareiškimą, pridėtą prie šios rezoliucijos;

3.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

4.  paveda Pirmininkui Parlamento poziciją perduoti Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2018 m. birželio 13 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą (ES) 2018/... dėl tolesnio makrofinansinės pagalbos teikimo Ukrainai

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Sprendimą (ES) 2018/947.)

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendras pareiškimas

Parlamentas, Taryba ir Komisija primena, jog išankstinė makrofinansinės pagalbos teikimo sąlyga yra ta, kad pagalbą gaunanti šalis turi paisyti veiksmingų demokratinių mechanizmų, įskaitant daugiapartinę parlamentinę sistemą, ir teisinės valstybės principo ir užtikrinti pagarbą žmogaus teisėms.

Komisija ir Europos išorės veiksmų tarnyba stebi, kaip šios išankstinės sąlygos laikomasi visu Sąjungos makrofinansinės pagalbos teikimo laikotarpiu.

Atsižvelgdami į tai, kad sąlygos dėl kovos su korupcija neįvykdytos ir dėl to nutrauktas ankstesnės makrofinansinės pagalbos programos, numatytos Sprendime (ES) 2015/601, trečiosios dalies išmokėjimas, Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija pabrėžia, kad tolesnė makrofinansinė pagalba bus teikiama tik tuomet, jei Ukrainoje bus padaryta pažanga kovojant su korupcija. Tuo tikslu susitarimo memorandumo, dėl kurio turi susitarti Europos Sąjunga ir Ukraina, ekonomikos politikos ir finansinės sąlygos turi apimti, be kita ko, įsipareigojimus sustiprinti valdymą, administracinius gebėjimus ir institucinę struktūrą, ypač siekiant kovoti su korupcija Ukrainoje, visų pirma dėl turto deklaracijų tikrinimo sistemos, įmonių tikrųjų savininkų duomenų tikrinimo ir gerai veikiančio specializuoto kovos su korupcija teismo, laikantis Venecijos komisijos rekomendacijų. Taip pat reikia apsvarstyti, ar turėtų būti numatytos sąlygos dėl kovos su pinigų plovimu ir mokesčių vengimu. Laikantis 4 straipsnio 4 dalies, jei sąlygos neįvykdytos, Komisija laikinai sustabdo arba nutraukia makrofinansinės pagalbos išmokėjimą.

Komisija ne tik reguliariai informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie pagalbos teikimo eigą ir teikia jiems atitinkamus dokumentus, bet ir, išmokėdama kiekvieną dalį, pateikia viešą ataskaitą apie visų ekonomikos politikos ir finansinių sąlygų, susietų su tuo išmokėjimu, ypač dėl kovos su korupcija, įvykdymą.

Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija primena, kad šia makrofinansine pagalba Ukrainai bus prisidedama puoselėjant bendras Europos Sąjungos ir Ukrainos vertybes, įskaitant darnų ir socialiniu požiūriu atsakingą vystymąsi, kuris lemtų darbo vietų kūrimą ir skurdo mažinimą, ir įsipareigojimą sudaryti sąlygas tvirtai pilietinei visuomenei. Komisija savo įgyvendinimo sprendimo, kuriuo patvirtinamas susitarimo memorandumas, projektą papildo numatomo makrofinansinės pagalbos socialinio poveikio analize. Laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011, ši analizė pateikiama Valstybių narių komitetui ir Parlamentas bei Taryba galės su ja susipažinti komitetų procedūrų registre.

(1) OL L 218, 2013 8 14, p. 15.

2018 m. birželio 13 d. Europos Parlamento rekomendacija Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai dėl derybų dėl ES ir Čilės asociacijos susitarimo atnaujinimo (2018/2018(INI))

P8_TA(2018)0256 A8-0158/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2 ir 3 straipsnius bei V antraštinę dalį, ypač 21 ir 36 straipsnius, ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) penktąją dalį,

–  atsižvelgdamas į SESV 218 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į esamą Čilės Respublikos ir Europos Sąjungos asociacijos susitarimą,

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2017 m. lapkričio 16 d. pradėtos Europos Sąjungos ir Čilės derybos dėl asociacijos susitarimo atnaujinimo,

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2017 m. lapkričio 13 d. Taryba priėmė derybinius nurodymus dėl susitarimo,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 22 d. ES ir Čilės jungtinio parlamentinio komiteto 25-ojo posėdžio bendrą deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. rugsėjo 14 d. rekomendaciją Tarybai, Komisijai ir Europos išorės veiksmų tarnybai dėl derybų dėl ES ir Čilės asociacijos susitarimo prekybos ramsčio modernizavimo(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją dėl ES politinių santykių su Lotynų Amerika(2),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 11 d. ES ir CELAC pilietinės visuomenės forumo deklaraciją „Europos, Lotynų Amerikos ir Karibų valstybių tautų lygybė, teisės ir demokratinis dalyvavimas“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 4 dalį ir 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A8-0158/2018),

A.  kadangi Čilę ir ES vienija bendros vertybės bei glaudūs kultūriniai, ekonominiai ir politiniai saitai;

B.  kadangi Čilė ir ES yra artimos partnerės įveikiant tokius regioninius ir pasaulinius iššūkius kaip klimato kaita, tarptautinis saugumas, darnus vystymasis ir pasaulinis valdymas;

C.  kadangi Čilė tvirtai gina demokratiją ir žmogaus teises, laisvą ir atvirą prekybą bei daugiašališkumą; kadangi ji taip pat yra itin svarbi Ramiojo vandenyno aljanso, Amerikos valstybių organizacijos (AVO) ir Pietų Amerikos tautų sąjungos (UNASUR) narė, taip pat dideles pajamas gaunanti šalis ir EBPO narė;

D.  kadangi Čilė užima svarbią vietą sprendžiant regiono reikalus, pavyzdžiui, ji yra garanto šalis Kolumbijos taikos procese ir Santo Domingo derybose tarp Venesuelos vyriausybės ir opozicijos; kadangi Čilė pasitraukė iš Venesuelos derybų, nes nebuvo įvykdytos būtiniausios sąlygos siekiant demokratinių prezidento rinkimų ir institucinio normalizavimo;

E.  kadangi nuo 2014 m. sausio mėn. galioja Europos Sąjungos ir Čilės susitarimas, kuriuo nustatomos Čilės dalyvavimo ES krizių valdymo operacijose bendrosios sąlygos; kadangi Čilė dalyvauja Europos Sąjungos karinėje operacijoje Bosnijoje ir Hercegovinoje (EUFOR ALTHEA) bei įvairiose JT taikos palaikymo operacijose, parodydama savo įsipareigojimą užtikrinti taiką pasaulyje ir saugumą;

F.  kadangi neseniai įvykę parlamento ir prezidento rinkimai dar kartą parodė, kad Čilės demokratija yra stabili ir brandi; kadangi stiprus ekonomikos augimas buvo naudingas Čilei ir pastaraisiais dešimtmečiais ji buvo viena iš sparčiausiai besivystančios ekonomikos Pietų Amerikos šalių; kadangi šalyje vis dar vykdomos reformos;

G.  kadangi tai, jog pastaruoju metu dekriminalizuotas abortas, atliekamas tam tikromis aplinkybėmis, rodo, kad Čilės visuomenėje daugėja atvirumo moterų ir mergaičių įgalėjimo atžvilgiu;

H.  kadangi 2016 m. žmogaus socialinės raidos indekse Čilė pateko į labai aukšto žmogaus socialinės raidos lygio kategoriją ir pirmauja tarp Lotynų Amerikos šalių, o pasaulyje užima 38 vietą, t. y. aukštesnę vietą nei septynios ES valstybės narės;

I.  kadangi esamas asociacijos susitarimas padeda gilinti ES ir Čilės politinius santykius ir iš esmės padidinti prekybos ir investicijų srautus; kadangi tolesnė pagarba teisinės valstybės principams ir tvirtai teisinei ir politinei sistemai suteikia Čilei ir ES galimybę naudotis verslo laisve ir skatina tinkamą investicinę aplinką, kuri apima teisinio tikrumo principo apsaugos priemones;

J.  kadangi pastaraisiais metais ES ir Čilė sudarė platesnio užmojo ir išsamesnius susitarimus su kitais partneriais; kadangi dėl to ES ir Čilės asociacijos susitarimo atnaujinimas turi potencialo gerokai pagilinti esamus santykius, įskaitant santykius užsienio reikalų ir saugumo srityse;

K.  kadangi būsimame ES ir Čilės asociacijos susitarime turi būti visapusiškai atspindėtas Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. keičiamasis pobūdis ir tarptautinio vystomojo bendradarbiavimo vaidmuo siekiant darnaus vystymosi tikslų (DVT);

L.  kadangi atnaujintu asociacijos susitarimu ir susitarimais su Meksika ir MERCOSUR, dėl kurių šiuo metu (iš naujo) deramasi, būtų sustiprintas ES, kaip pagrindinės Lotynų Amerikos sąjungininkės, vaidmuo laikotarpiu, kai kitos veikėjos, pavyzdžiui, Kinija ir Rusija, vis labiau stengiasi tapti įtakingomis šiame regione;

M.  kadangi ES ir Čilės jungtinis parlamentinis komitetas ne kartą yra pareiškęs, kad palaiko asociacijos susitarimo atnaujinimą, pastarąjį kartą – 2018 m. sausio 22 d. vykusiame 25-ajame posėdyje priimtoje bendroje deklaracijoje;

1.  rekomenduoja Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai:

2.  paveda Pirmininkui perduoti šią rekomendaciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Čilės Respublikos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0354. (2) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0345.

2018 m. birželio 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES ir NATO santykių (2017/2276(INI))

P8_TA(2018)0257 A8-0188/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Lisabonos sutartį,

–  atsižvelgdamas į Šiaurės Atlanto sutartį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 20 d., 2015 m. birželio 26 d., 2016 m. birželio 28 d. ir gruodžio 15 d. bei 2017 m. kovo 9 d., birželio 22 d. ir gruodžio 15 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 18 d. ir 2016 m. lapkričio 14 d. Tarybos išvadas dėl bendros saugumo ir gynybos politikos, į 2016 m. gruodžio 6 d. Tarybos išvadas dėl ES ir NATO bendradarbiavimo, į 2017 m. kovo 6 d., gegužės 18 d. ir liepos 17 d. Tarybos išvadas dėl Visuotinės ES strategijos, taip pat į 2017 m. birželio 19 d. ir gruodžio 5 d. Tarybos išvadas dėl 2016 m. gruodžio 6 d. ES ir NATO ministrų patvirtinto bendro pasiūlymų rinkinio įgyvendinimo,

–  atsižvelgdamas į dokumentą „Bendra vizija, bendri veiksmai: stipresnė Europa. Visuotinė Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategija“, kurį 2016 m. birželio 28 d. pristatė Komisijos pirmininko pavaduotoja ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 8 d. Europos Vadovų Tarybos ir Komisijos pirmininkų bei NATO generalinio sekretoriaus bendrą deklaraciją, į bendrą 42 pasiūlymų rinkinį, kuriam ES ir NATO Tarybos pritarė 2016 m. gruodžio 6 d., ir 2017 m. birželio 14 d. ir gruodžio 5 d. jų įgyvendinimo pažangos ataskaitas, taip pat į naują 32 pasiūlymų rinkinį, kuriam abi Tarybos pritarė 2017 m. gruodžio 5 d.,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 13 d. ir 2018 m. kovo 6 d. surengtus Užsienio reikalų (įskaitant gynybą) tarybos posėdžius, susijusius būtent su ES ir NATO bendradarbiavimu,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 30 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos gynybos veiksmų planas“ (COM(2016)0950),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 10 d. Komisijos ir Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Karinio mobilumo gerinimas Europos Sąjungoje“ (JOIN(2017)0041) ir su juo susijusį veiksmų planą, pateiktą 2018 m. kovo mėn. (JOIN(2018)0005),

–  atsižvelgdamas į gynybos dokumentų rinkinį, kurį 2017 m. birželio 7 d. pristatė Komisija,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 15 d. paskelbtą NATO generalinio sekretoriaus 2017-ųjų metinę ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 9 d. NATO parlamentinės asamblėjos (NATO PA) rezoliuciją Nr. 439 dėl tvirtesnio NATO ir ES bendradarbiavimo,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 9 d. NATO PA rezoliuciją Nr. 440 dėl Europos gynybos pramoninės bazės,

–  atsižvelgdamas į NATO PA Gynybos ir saugumo komiteto 2017 m. spalio 8 d. ataskaitą dėl NATO ir ES bendradarbiavimo po Varšuvoje įvykusio NATO aukščiausiojo lygio susitikimo, įskaitant jos priedą, prie kurio prisidėjo Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 13 d. rezoliuciją „ES kintančioje pasaulinėje aplinkoje. Labiau tarpusavyje sujungtas, prieštaringesnis ir sudėtingesnis pasaulis“(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją dėl Europos gynybos sąjungos(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. lapkričio 23 d. ir 2017 m. gruodžio 13 d. rezoliucijas dėl metinės bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) įgyvendinimo(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. gruodžio 14 d. rezoliuciją dėl bendros užsienio ir saugumo politikos įgyvendinimo ir 2017 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl metinio pranešimo dėl bendros užsienio ir saugumo politikos įgyvendinimo(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. kovo 16 d. rezoliuciją „Bendros saugumo ir gynybos politikos konstitucinis, teisinis ir institucinis poveikis. Lisabonos sutarties teikiamos galimybės“(5),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A8-0188/2018),

A.  kadangi mūsų vertybėms, kaip antai liberali demokratija, daugiašališkumas, žmogaus teisės, taika, vystymasis ir teisinė valstybė, kuriomis grindžiama ES ir jos transatlantiniai ryšiai, taip pat taisyklėmis pagrįstai tarptautinei sistemai ir Europos vienybei bei sanglaudai geopolitinių neramumų ir greito strateginės aplinkos prastėjimo laikais kyla grėsmė;

B.  kadangi pagrindinės Vakarų organizacijos – ES ir NATO – daro pažangą stiprindamos savo bendradarbiavimą sprendžiant klausimus, kaip atremti kompleksines grėsmes – tiek įprastas, tiek hibridines – kurias kelia valstybiniai ir nevalstybiniai subjektai iš Rytų ir Pietų; kadangi susikaupusios Europos kaimynines šalis destabilizuojančios krizės kelia grėsmių ir vidaus, ir išorės saugumui; kadangi nei viena organizacija neturi visų priemonių, kad pati įveiktų šias grėsmes saugumui, ir šios organizacijos geriau su grėsmėmis kovotų bendradarbiaudamos tarpusavyje; kadangi ES ir NATO yra būtinos siekiant užtikrinti Europos ir jos piliečių saugumą;

C.  kadangi ES ir NATO bendradarbiavimas turėtų būti laikomas ne tikslu, o būdu bendriems saugumo prioritetams įgyvendinti ir tikslams pasiekti užtikrinant veiklos papildomumą ir naudojantis turimomis priemonėmis; kadangi ES valstybės narės ir NATO sąjungininkės turi vieningą pajėgų rezervą; kadangi kartu jos gali efektyviai pasinaudoti ištekliais ir veiksmingiau mobilizuoti įvairiausias turimas priemones reaguodamos į saugumo iššūkius;

D.  kadangi NATO yra karinis aljansas, o ES – ne; kadangi ES yra pasaulinio masto strateginė veikėja ir saugumo užtikrintoja, turinti daug unikalių ir įvairių instrumentų ir priemonių dabartiniams uždaviniams spręsti visapusiškai pasinaudodama savo įvairiomis politikos sritimis; kadangi priėmusi Visuotinę ES strategiją ir atsižvelgdama į jos tikslus ES didina savo atsakomybę už savo saugumą ir gynybą ir kaip partnerė dalyvauja tarptautinės taikos ir saugumo srityje, didina savo gebėjimą veikti savarankiškai, taip pat didina savo indėlį į NATO ir skatina glaudesnį bendradarbiavimą;

E.  kadangi NATO yra visų pirma atsakinga už kolektyvinį savo narių saugumą; kadangi ji atsižvelgia į NATO rekomendacijas jos narėms gynybai per dešimtmetį išleisti 2 proc. jų BVP, kad būtų galima palaikyti tinkamus gynybos pajėgumus; kadangi NATO, kaip pagrindinė ES partnerė saugumo srityje, tebėra esminė sąjungininkų pajėgų, pajėgumų sąveikos ir jų viešųjų pirkimų pastangų suderinamumo garantija;

F.  kadangi siekiant veiksmingiau atremti naujus precedento neturinčius daugialypius iššūkius ES ir NATO veiksmai turi labiau papildyti vieni kitus saugumo aspektu; kadangi bendrose šių dviejų organizacijų bendradarbiavimo srityse taip pat reikia glaudžiau ir veiksmingiau bendradarbiauti;

G.  kadangi ES ir NATO, kurių abi dalyvauja valdant krizes, vykdytų šią veiklą veiksmingiau, jeigu išties gerai koordinuotų savo veiksmus ir maksimaliai pasinaudotų savo ekspertinėmis žiniomis ir ištekliais; kadangi, imdamasi tolesnių veiksmų po Visuotinės ES strategijos priėmimo, ES stiprina savo kompleksinį požiūrį į išorės konfliktus ir krizes, taip pat reaguoja į grėsmes ir iššūkius, kartu su vidaus ir (arba) išorės saugumo ryšiais naudodama civilines ir karines priemones;

H.  kadangi 2016 m. Varšuvoje vykusiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime aljansas ir ES nurodė sritis, kuriose reikia stiprinti bendradarbiavimą kylant bendriems iššūkiams rytuose ir vakaruose, įskaitant kovą su hibridinėmis grėsmėmis, atsparumo didinimą, gynybos pajėgumų stiprinimą, kibernetinę gynybą, jūrų saugumą ir pratybas; kadangi 2016 m. gruodžio mėn. NATO užsienio reikalų ministrai patvirtino 42 priemones NATO ir ES bendradarbiavimui stiprinti, o 2017 m. gruodžio mėn. susitarė dėl papildomų bendro darbo sričių;

I.  kadangi, norint kovoti su hibridinėmis grėsmėmis, įskaitant kovą su dezinformacija ir atsparumo ugdymą, būtina ES ir NATO partnerystė; kadangi turi būti aiškiai atskirtos abiejų institucijų kompetencijos sritys ir politinės strategijos;

J.  kadangi suaktyvėjo Rusijos veikla; kadangi, nors transatlantinio ryšio ir ES valstybių narių solidarumo susilpnėjimo rizika tebeišlieka, reikia stiprinti jų bendrą strateginį požiūrį į Rusiją; kadangi ES ir NATO nerimą kelią atkaklesnis Rusijos karinis elgesys; kadangi nerimą taip pat kelia politinės manipuliacijos ir kibernetiniai išpuoliai; kadangi Europos Sąjunga reaguoja į Rusijos kišimąsi į Europos vidaus reikalus pažeidžiant tarptautinę teisę ir normas; kadangi atsparumas yra ir toliau bus svarbiausias kolektyvinės gynybos elementas;

K.  kadangi pietinės kaimyninės šalys patiria precedento neturintį nestabilumą ir yra strategiškai svarbus iššūkis tiek ES valstybėms narėms, tiek NATO narėms, ypač esančioms priešakinėje linijoje;

L.  kadangi kibernetiniai išpuoliai tampa vis dažnesni ir sudėtingesni; kadangi 2014 m. NATO sukūrė kibernetinę gynybą kaip pagrindinių aljanso kolektyvinės gynybos užduočių dalį ir 2016 m. pripažino kibernetinę erdvę operatyvine sritimi greta sausumos, oro ir jūrų erdvės; kadangi ES ir NATO gali papildyti viena kitos pastangas; kadangi kibernetinio saugumo srityje reikia skatinti glaudesnį ES valstybių narių bendradarbiavimą ir taikyti koordinuotą visų ES valstybių narių požiūrį;

M.  kadangi 2017 m. gruodžio mėn. NATO ir ES nusprendė stiprinti bendradarbiavimą kovojant su terorizmu, visų pirma intensyvinant keitimąsi informacija ir didinant nacionalinį atsparumą;

N.  kadangi ES ir NATO Europoje naudoja tą pačią transporto infrastruktūrą, kuri yra pagrindinis greito karinių pajėgų dislokavimo veiksnys, ir kadangi karinis mobilumas neseniai įvardytas kaip viena iš prioritetinių šių dviejų organizacijų bendradarbiavimo sričių;

O.  kadangi naujausios tyrimų centro „Pew Research Center“ atliktos apklausos duomenimis visuomenės parama NATO yra stipri ir daugumoje NATO valstybių narių stiprėja;

Tvirtesnė partnerystė

1.  yra įsitikinęs, kad ES ir NATO sieja tos pačios vertybės siekiant tarptautinės taikos ir saugumo, kad jos susiduria su panašiais strateginiais uždaviniais ir, atsižvelgiant į tai, kad jos turi 22 nares, iš kurių daugelis yra abiejų organizacijų narės, jos taip pat turi sutampančius saugumo ir gynybos interesus, įskaitant savo piliečių apsaugą nuo visų pavojų; mano, kad sprendžiant šias saugumo problemas ES ir NATO strateginė partnerystė turi lemiamą svarbą; pabrėžia, kad ES ir NATO bendradarbiaudamos turėtų viena papildyti kitą ir atsižvelgti į viena kitos ypatumus ir funkcijas;

2.  pabrėžia, kad atvirumas ir skaidrumas, visapusiškai laikantis abiejų organizacijų sprendimų priėmimo savarankiškumo ir procedūrų, taip pat traukumas ir abipusiškumas, nedarant poveikio nė vienos ES valstybės narės saugumo ir gynybos politikos ypatumams, yra svarbūs ES ir NATO strateginės partnerystės principai; primena, kad bendradarbiavimas su NATO nepriklausančiomis ES valstybėmis narėmis ir ES nepriklausančiomis NATO valstybėmis narėmis neatsiejamas nuo ES ir NATO bendradarbiavimo;

3.  yra įsitikinęs, kad savo narėms NATO yra kolektyvinės gynybos ir atgrasymo Europoje kertinis akmuo; taip pat yra įsitikinęs, kad stipresnė ES turinti veiksmingesnę BSGP, vykdydama įvairius projektus tarp valstybių narių ir gebanti vykdyti Europos Sąjungos sutarties 42 straipsnio 7 dalies nuostatas, pagal kurias valstybės narės gali prašyti pagalbos, padeda užtikrinti stipresnę NATO; pabrėžia, kad ES ir NATO bendradarbiavimo kontekste taip pat turi būti atsižvelgiama ir į šešių NATO nepriklausančių ES valstybių narių ir septynių NATO narių, kurios nėra ES valstybės narės, saugumo bei gynybos politiką;

4.  yra tvirtai įsitikinęs, kad, norėdamos veiksmingai reaguoti į visus saugumo iššūkius, tiek ES, tiek NATO turi užtikrinti strateginį matymą, tolesnį struktūrinį prisitaikymą bei kietosios ir švelniosios galios priemonių derinimą; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į abiejų organizacijų skirtumus, ES ir NATO partnerystės stiprinimo požiūriu ypač svarbus yra laikas;

5.  atkreipia dėmesį į tai, kad nors bendra Europos strategijos kultūra turėtų būti toliau plėtojama, pavykus pasiekti bendrą grėsmės suvokimą būtų daromas teigiamas poveikis; mano, kad Sąjunga turi siekti sustiprinti savo strateginį savarankiškumą; taigi ragina ES valstybes nares bendradarbiaujant su ES institucijomis susitarti dėl bendro kintančios grėsmių aplinkos supratimo ir toliau dėti pastangas, pavyzdžiui, bendrus informacinius susirinkimus, civilinius reagavimo į nelaimes mokymus ir bendrus grėsmės vertinimus; palankiai vertina naujausias pastangas šioje srityje;

6.  pabrėžia, kad ES piliečiai, suvokdami, jog vien nacionalinės reakcijos į terorizmą ir nesaugumą nepakanka, tikisi, kad Europos Sąjunga apsaugos juos nuo šių grėsmių, ir pažymi, kad ES ir NATO glaudžiai bendradarbiaujant valstybių narių priemonės galėtų geriau papildyti viena kitą ir tapti veiksmingesnės;

7.  pabrėžia, kad būtina stiprinti ES ir NATO strateginį ir taktinį bendradarbiavimą įgyvendinant misijas ir operacijas;

8.  pabrėžia, kad ES ir NATO strateginė partnerystė ne mažiau svarbi ES bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) raidai, Aljanso ateičiai bei ES ir JK santykiams po „Brexit“;

9.  mano, kad ES ir NATO santykių potencialas gali būti geriau panaudotas ir kad tolesnis partnerystės vystymas ir gilinimas neturėtų apsiriboti bendru atsaku į krizes už Europos ribų, visų pirma kaimynystėje, bet apimti ir žemyne kylančias krizes;

10.  pabrėžia, jog būtina dirbti kartu prevencijos, analizės ir ankstyvojo perspėjimo srityse veiksmingai dalijantis informacija, kad su naujomis grėsmėmis būtų kovojama bendrais veiksmais;

11.  pabrėžia, kad bendruoju ES ir NATO pareiškimu ir vėlesniais įgyvendinimo veiksmais pažymimas naujas ir reikšmingas strateginės partnerystės etapas; teigiamai vertina apčiuopiamus rezultatus, kurių pasiekta įgyvendinant bendrą deklaraciją, visų pirma kalbant apie kovą su hibridinėmis grėsmėmis, strateginę komunikaciją, atitinkamų gynybos planavimo procesų rezultatų nuoseklumą ir bendradarbiavimą jūrinės veiklos srityje; skatina daryti tolesnę pažanga ir teigiamai vertina 2017 m. gruodžio 5 d. įtrauktus veiksmus, visų pirma susijusius su kova su terorizmu, kariniu mobilumu ir moterimis, taika ir saugumu; teigiamai vertina įsipareigojimų kultūros pokyčius ir sklandžią darbuotojų tarpusavio bendradarbiavimo veiklą įgyvendinant visus veiksmus; dar kartą primena, kad nors patį procesą reglamentuoja institucijos, sutartų bendrų tikslų ir veiksmų įgyvendinimo sėkmė priklauso nuo ilgalaikės visų valstybių narių politinės valios; taip pat teigiamai vertina ir ES, ir NATO narių įsipareigojimą ir pabrėžia, kad sėkmingas bendros deklaracijos įgyvendinimas priklauso nuo visų valstybių narių politinės valios; mano, kad svarbu stiprinti geresnį ES ir NATO bendradarbiavimą ir užtikrinti politinę valią bei tinkamus išteklius kad bendradarbiavimas vyktų nuolat ir būtų toliau gerinamas; nekantriai laukia, kol 2018 m. liepos 11–12 d. Briuselyje vyksiančiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime bus priimta nauja ES ir NATO deklaracija;

12.  atkreipia dėmesį į bendrus informacinius pranešimus, kuriuos reguliariai rengia Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė ir NATO generalinis sekretorius atitinkamai ES Užsienio reikalų taryboje ir NATO Šiaurės Atlanto Taryboje (ŠAT), bei toliau reguliariai vykstančius ES Politinio ir saugumo komiteto ir ŠAT susitikimus;

13.  teigiamai vertina tai, kad JAV pakartojo savo įsipareigojimą NATO ir Europos saugumui; primena, kad ES ir JAV yra itin svarbios tarptautinės partnerės ir kad ši partnerystė vystoma ir NATO veiklos pagrindu; Pabrėžia ES valstybių narių ir JAV dvišalių santykių reikšmę; yra tvirtai įsitikinęs, kad ES ir NATO bendradarbiavimo stiprinimas sutvirtina transatlantinį ryšį ir kad NATO gebėjimas vykdyti savo misijas yra susijęs su transatlantiniu ryšiu; todėl pažymi, kad pastaroji politinių įvykių raida gali turėti poveikį transatlantinio ryšio stiprumui; pažymi, kad JAV, kurios paprastai skatindavo ir teigiamai vertindavo esminius pokyčius ES gynybos srityje, turi ir toliau stengtis geriau suprasti Europos strateginius interesus, įskaitant Europos gynybos pajėgumų plėtrą; pažymi, kad ES pastangomis pasiekti strateginį savarankiškumą stiprinama Aljanso saugumo aplinka;

14.  palankiai vertina didesnį NATO priešakinių pajėgų dalyvavimą NATO rytuose; teigiamai vertina tai, kad Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje dislokuotos keturios daugiašalės NATO kovinės grupės, kurioms atitinkamai vadovauja Jungtinė Karalystė, Kanada, Vokietija ir Jungtinės Valstijos; mano, kad, siekiant abiejų organizacijų saugumo, ES ir NATO bendradarbiavimas turėtų būti toliau stiprinamas rytuose ir pietuose ir kad turėtų būti priešinamasi Rusijos skverbimuisi hibridinėmis ar įprastinėmis priemonėmis į šalis rytuose; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į karinio mobilumo reikalavimus, dabartinė infrastruktūra Europoje, kuri labiausiai orientuota į rytus ir vakarus, turėtų būti papildyta vystant naują šiaurės ir pietų dimensiją; pabrėžia, kad pastangos siekiant karinio mobilumo turėtų padėti užtikrinti pagal BSGP vykdomų misijų ir operacijų veiksmingumą bei Aljanso gynybines pozicijas; mano, kad keliai, tiltai ir geležinkeliai turėtų būti modernizuoti, kad būtų galima greitai dislokuoti karinį personalą ir įrangą;

15.  šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad svarbu gerinant ES ir nacionalinę infrastruktūrą, šalinant biurokratines ir infrastruktūros kliūtis greitam pajėgų judėjimui ir iš anksto išdėstant karinę įrangą ir išteklius didinti NATO greito pastiprinimo pajėgumus, kuriais būtų padidintas mūsų saugumas;

16.  džiaugiasi,, kad pradėtas nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas (PESCO); pabrėžia jo potencialą stiprinti Europos indėlį į NATO; mano, kad galima padidinti sinergiją ir veiksmingumą ir kad tai yra labai svarbus žingsnis tobulinant ES saugumo ir gynybos pajėgumus bei europiečių NATO narių potencialią veiklą, ir yra įsitikinęs, kad tvirtesnės ES ir NATO stiprina viena kitą;

17.  pabrėžia, kad PESCO papildo NATO ir kad jis turėtų būti tolesnio ES ir NATO bendradarbiavimo variklis pajėgumų plėtros srityje, nes juo siekiama stiprinti ES gynybos pajėgumus ir apskritai užtikrinti, kad BSGP būtų veiksmingesnė ir tinkamesnė sprendžiant šiandieninius saugumo ir karinius iššūkius; pabrėžia skaidrumo ir Jungtinių Valstijų bei kitų NTO sąjungininkių informavimo apie PESCO svarbą siekiant išvengti bet kokio klaidingo supratimo;

18.  pabrėžia, kad kitoje bendroje ES ir NATO deklaracijoje turėtų būti reikalaujama, kad valstybių narių, be kita ko, pagal PESCO, ir NATO narių tarptautiniu mastu sukurtus pajėgumus būtų galima panaudoti tiek NATO, tiek ES operacijoms; pabrėžia, kad neseniai ES (suderintos metinės peržiūros gynybos srityje (CARD), PESCO, Europos gynybos fondo (EDF)) priimtais sprendimais siekiama užtikrinti, kad europiečiai prisiimtų didesnę atsakomybę už savo saugumą, prisidėtų prie NATO stiprinimo, taip pat užtikrintų sąžiningą transatlantinį naštos pasidalijimą ir kartu nepamirštų tikslo kartu spręsti bendras saugumo problemas, vengti nereikalingo pastangų dubliavimo ir kurti darnius, vienas kitą papildančius ir sąveikius gynybos pajėgumus; mano, kad bendrų standartų, procedūrų, mokymų ir pratybų rengimas turėtų būti laikomas svarbia ES ir NATO bendradarbiavimo varomąja jėga;

19.  pažymi, kad po „Brexit’o“ 80 proc. NATO gynybos išlaidų skirs ir trims iš keturių batalionų Rytuose vadovaus ne ES šalys;

20.  ragina ES ir NATO rengti reguliarias strateginio lygmens pratybas, kuriose dalyvautų abiejų organizacijų aukščiausia politinė vadovybė; šiomis aplinkybėmis palankiai vertina Estijos pratybas EU CYBRID 2017, kai ES pratybose pirmą kartą dalyvavo NATO generalinis sekretorius;

Pagrindinės bendradarbiavimo sritys

21.  pažymi, kad saugumo grėsmės tapo labiau hibridinio pobūdžio ir ne tokios įprastos, taip pat kad norint su jomis kovoti būtinas tarptautinis bendradarbiavimas; ragina ES ir NATO toliau ugdyti atsparumą ir vystyti bendrą informuotumą apie padėtį, susijusią su hibridinėmis grėsmėmis; ragina ES ir NATO koordinuoti savo reagavimo į krizę mechanizmus, siekiant užtikrinti nuoseklų atsaką į hibridines grėsmes; džiaugiasi, kad neseniai NATO generalinis sekretorius ir ES Vyriausioji įgaliotinė ir pirmininko pavaduotoja bendrai atidarė NATO Hibridinės kompetencijos centrą, ir ragina ES valstybes nares Helsinkio pavyzdžiu kurti Hibridinės kompetencijos centrus; šiuo atžvilgiu teigiamai vertina atskiras, tačiau lygiagrečiai vykdytas pratybas PACE17 ir CMX17, kurios buvo surengtos 2017 m. ir per kurias atitinkamai ES ir NATO personalas tikrino atitinkamas savo ryšių palaikymo ir keitimosi informacija kylančios fiktyvios hibridinės grėsmės metu procedūras; puikiai vertina suderintus Vakarų sąjungininkių veiksmus reaguojant į tariamą Rusijos cheminį išpuolį Jungtinėje Karalystėje;

22.  mano, kad kitoje ES ir NATO bendroje deklaracijoje turėtų būti palankiai įvertinta pasiekta pažanga ir paraginta konkrečiai įgyvendinti visus abiejų institucijų priimtus pasiūlymus; mano, kad reikia dėti daugiau pastangų įgyvendinti daug jau prisiimtų įsipareigojimų;

23.  atsižvelgdamas į tai, yra įsitikinęs, kad iniciatyvos stiprinti Europos gynybą turėtų būti naudingos abiem organizacijoms ir įgalinti ES valstybes nares didinti savo strateginį savarankiškumą ir gebėti kartu imtis patikimų karinių veiksmų; primena, kad šiomis iniciatyvomis papildomos NATO iniciatyvos;

24.  mano, jog taip pat svarbu užtikrinti, kad būtų įgyvendinami įtraukumo, abipusiškumo ir visapusiško abiejų organizacijų sprendimų priėmimų savarankiškumo laikymosi principai, numatyti 2017 m. gruodžio 5 d. Tarybos išvadose;

25.  teigiamai vertina 2017 m. lygiagrečias ir koordinuotas krizių valdymo pratybas – tai buvo naudinga dalijimosi geriausia praktika platforma; laukia, kada bus galima nagrinėti įgytą patirtį ir toliau bendradarbiauti dėl bendrų ES ir NATO pratybų, įskaitant 2018 m. planuojamas ES vadovaujamas pratybas;

26.  atkreipia dėmesį į tai, kad šių dviejų organizacijų dalijimosi įslaptinta informacija procedūros tebėra sudėtingos ir neveiksmingos; mano, jog abi organizacijos susiduria su panašiais strateginiais iššūkiais, taigi, galima numanyti, kad kartu spręs pasekmių klausimą; mano, kad ugdant tarpusavio pasitikėjimą turi būti gerinamas bendradarbiavimas keičiantis įslaptinta informacija ir žvalgybos analize, taip pat kovos su terorizmu srityje; pabrėžia, kad ES turės didinti savo pajėgumą skirdama daugiau ES personalo, turinčio asmens patikimumo pažymėjimus, rengdama tikslinį darbo su slapta informacija mokymą ir investuodama į saugų ryšį; laikosi nuomonės, kad abiejų organizacijų misijoms ir operacijoms taip pat būtų naudingas skatinimas keičiantis žvalgybos informacija taikyti abipusiškumu ir poreikiu dalytis grindžiamą principą; laikosi nuomonės, kad, norint kartu veiksmingiau kovoti su hibridinėmis grėsmėmis, galėtų būti naudojamasi lygiagrečiu ir koordinuotu žvalgybos vertinimu;

27.  ragina ES ir NATO stiprinti savo bendradarbiavimą strateginės komunikacijos klausimais – taip pat ir stiprinant NATO strateginės komunikacijos kompetencijos centro ir Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) strateginės komunikacijos padalinio partnerystę;

28.  teigiamai vertina naująjį ES hibridinių grėsmių analizės ir informavimo centrą bei jo sąveiką su NATO hibridinių grėsmių analizės centru dalijantis informacija apie padėtį ir keičiantis potencialių hibridinių grėsmių analizės duomenimis;

29.  yra įsitikinęs, kad nepaprastai svarbu kibernetinio saugumo srityje derinti bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija, ir pripažįsta, kad šioje srityje padaryta pažanga; pabrėžia, kad būtina tobulinti kibernetinių incidentų prevenciją, nustatymą ir atsaką į juos; kviečia abi organizacijas koordinuoti savo stebėsenos veiklą ir prireikus keistis duomenimis, susijusiais su kibernetine gynyba, bei taip palengvinti ES ir NATO žvalgybos pastangas; ragina ES ir NATO stiprinti savo operatyvinį bendradarbiavimą ir koordinavimą bei skatinti sąveikumą keičiantis geriausia praktika kibernetinių išpuolių išaiškinimo priemonių, metodų ir procesų srityje; mano, kad didesnis dalijimasis informacija tarp ES ir NATO yra prioritetas siekiant, kad būtų galima nustatyti visus atsakingus kibernetinių išpuolių šaltinius ir po to imtis teisinių veiksmų; mano, kad taip pat svarbu derinti mokymo veiklą ir bendradarbiauti kibernetinės srities mokslinių tyrimų ir technologijų klausimais; teigiamai vertina Europos institucijų, įstaigų ir agentūrų Kompiuterinių incidentų tyrimo tarnybos ir NATO reagavimo į kompiuterinius incidentus tarnybos susitarimą; mano, kad atsižvelgiant į naujus Europos Sąjungos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros (ENISA) įgaliojimus, NATO gali susidomėti nauja veikla, susijusia su bendradarbiavimu kibernetinės gynybos srityje;

30.  mano, kad svarbu garantuoti jūrinių pajėgumų stiprinimo pastangų papildomumą ir vengti nereikalingo jų dubliavimo, siekiant veiksmingiau užtikrinti jūrų saugumą; teigiamai vertina sustiprėjusį ES ir NATO operatyvinį bendradarbiavimą ir koordinavimą, įskaitant dalijimąsi informacija apie padėtį apskritai, vadovaujantis vykdant operacijas Viduržemio jūroje ir Somalio pusiasalyje įgyta patirtimi, taip toliau ieškant galimybių teikti abipusę logistinę paramą ir galimybių abiejų organizacijų personalui tarpusavyje keistis informacija apie einamąją veiklą, be kita ko, susijusią su neteisėta migracija;

31.  palankiai vertina sustiprėjusį taktinį ir operatyvinį bendradarbiavimą – taip pat ir ryšius tiesiogiai palaikant NATO aljanso jūrų vadavietei ir agentūrai FRONTEX – bei vykdant operaciją „Sea Guardian“ ir Europos Sąjungos karinę operaciją Viduržemio jūros regiono pietų centrinėje dalyje (EUNAVFOR MED operaciją SOPHIA), padedant ES ir jos misijoms pažaboti neteisėtą migraciją ir kovoti su neteisėtais prekybos žmonėmis, įskaitant neteisėtą prekybą ginklais, tinklais; pažymi, kad NATO, gavusi prašymą, gali teikti logistinę pagalbą ir kitus pajėgumus, pvz., degalų papildymo jūroje ir medicininę pagalbą; pažymi, kad tai matyti iš sėkmingo ES ir NATO bendradarbiavimo tarp operacijos „Ocean Shield“ ir EUNAVFOR operacijos „Atalanta“ kovojant su piratavimu prie Somalio pusiasalio;

32.  ragina užtikrinti tolesnę ES ir NATO sąveiką šioje srityje bei siekti dar didesnių patobulinimų – visų pirma koordinuojant žvalgybos, stebėjimo ir išžvalgymo pastangas;

33.  pakartoja, jog ES iniciatyvos, kuriomis siekiama stiprinti Europos saugumą ir gynybą, taip pat turėtų pasitarnauti užtikrinant, kad ES valstybės narės, kurios nėra NATO sąjungininkės, vykdytų savo NATO įsipareigojimus; mano, kad buvimas ES valstybe nare ir NATO nare neturėtų pakenkti nė vienai valstybei; taip pat pabrėžia, jog tai, kad kai kurios ES valstybės narės nėra NATO narės, turėtų reikšti, kad jos turi kitus su Europos gynybos sąjunga susijusius įsipareigojimus; pabrėžia, kad ES valstybės narės turėtų būti pajėgios inicijuoti savarankiškas karines misijas – taip pat ir tada, kai NATO nepageidauja imtis veiksmų arba kai ES veiksmai tinkamesni;

34.  džiaugiasi tuo, kad ir toliau didėja NATO narių išlaidos gynybai; ragina visas ES valstybes nares, kurios taip pat yra NATO narės, daryti esminę pažangą siekiant, kad išlaidos gynybai siektų 2 proc. BVP, iš kurių 20 proc. būtų skiriama svarbiai naujai įrangai; mano, kad valstybės narės, įsipareigojusios laikytis NATO gynybos išlaidų gairių, turėtų apsvarstyti galimybę skirti nustatytą sumą pagal 20 proc. viešųjų pirkimų gaires, kuri turi būti skiriama moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai, siekiant užtikrinti, kad minimalios išlaidos būtų skiriamos inovacijoms, todėl technologijos galėtų atitinkamai išplisti į civilinį sektorių;

35.  primena, kad ES ir NATO bendrame Varšuvos pareiškime narės raginamos „sudaryti sąlygas geresnei gynybos pramonei ir gynybos moksliniams tyrimams“; yra tvirtai įsitikinęs, kad ES ir NATO narės turi bendradarbiauti ir siekti sinergijos stiprinant ir plėtojant savo pramoninę ir technologinę bazę, kad būtų galima reaguoti į pajėgumų prioritetus, visų pirma pasitelkiant metinę suderintą peržiūrą gynybos srityje ir NATO gynybos planavimo procesą; mano, jog svarbu, kad veiksmingas ir subalansuotas transatlantinis bendradarbiavimas gynybos technologijų ir pramonės srityje būtų abiejų organizacijų strateginis prioritetas; pritaria EGF veiklos pagrindu numatytoms priemonėms bendrai Europos pajėgumų mokslinių tyrimų ir jų vystymo veiklai skatinti; mano, kad padidinus mokslinių tyrimų ir pajėgumų planavimo įsipareigojimus gali padidėti efektyvumas;

36.  pakartoja, kad būtina užtikrinti ES suderintos metinės peržiūros gynybos srityje, Pajėgumų plėtojimo plano ir atitinkamų NATO procesų, pvz., NATO gynybos planavimo proceso rezultatų ir terminų suderinamumą; pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad ES ir NATO tarptautinės pajėgumų didinimo iniciatyvos viena kita papildytų ir stiprintų; pabrėžia, kad vykdant BSGP naudojami ir PESCO pagrindu sukurti pajėgumai ir toliau priklauso valstybėms narėms, kurios juos taip pat gali suteikti kitoms sistemoms;

37.  pabrėžia, jog būtina, kad glaudžiai bendradarbiaujant ES ir NATO būtų sprendžiama sklandaus ir greito karinio personalo ir turto judėjimo ES ir už jos ribų fizinių ir teisinių kliūčių problema, siekiant prireikus užtikrinti nevaržomą įrangos ir pajėgų judėjimą visoje Europoje, kai tik šito prireikia, įskaitant galimybę pasinaudoti ypatingos svarbos infrastruktūros objektais, visų pirma įgyvendinant Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos pateiktą veiksmų planą, parengtą Europos gynybos agentūroje ES valstybių narių parengto veiksmų plano pagrindu; ragina ES valstybes nares nedelsiant tolesnių veiksmų ir pasinaudoti pagreičiu, kuris buvo pasiektas iki šiol; pabrėžia, kad siekiant lengviau vykdyti ES ir NATO masto pajėgų dislokavimą ir bendradarbiavimą reikalingi suderinami gynybos pajėgumai; rekomenduoja ES ir NATO taip p[at spręsti ne ES šalių NATO pajėgų judėjimo Europos teritorijoje klausimą;

38.  mano, jog ES ir NATO turėtų daugiau padaryti kartu, kad būtų stiprinamas abiejų organizacijų kaimynių ir partnerių atsparumas, gynyba ir saugumas; tvirtai pritaria, kad pagalba kaimyninėms šalims ir šalims partnerėms jų pajėgumams vystyti ir atsparumui ugdyti – taip pat ir kovos su terorizmu, strateginės komunikacijos, kibernetinės gynybos, ginkluotės saugojimo ir saugumo sektoriaus srityse – yra bendras tikslas, visų pirma trijose kontrolinėse šalyse (Bosnijoje ir Hercegovinoje, Moldovoje ir Tunise);

39.  primena, kad ir ES, ir NATO naudinga spręsti saugumo klausimus tiek Vakarų Balkanuose, tiek ES kaimynystėje ir bendradarbiauti tam tikrose konkrečiose srityse; teigiamai vertina ES ir NATO pastangas siekiant suteikti politinę ir praktinę paramą narystės siekiančioms Vakarų Balkanų, Rytų Europos ir Kaukazo regiono šalims; siūlo valstybėms narėms ir toliau dėti šias pastangas, siekiant užtikrinti tolesnį demokratinį vystymąsi ir saugumo sektoriau pertvarką; pabrėžia, kad ES ir NATO ir Vakarų Balkanų šalių bendradarbiavimas yra lemiamas atremiant saugumo grėsmes, kylančias visam žemynui;

40.  pabrėžia Vienos dokumente įtvirtintų principų, visų pirma atvirumo ir skaidrumo principų, svarbą; todėl palankiai vertina ES ir NATO karinių pratybų ir bendrų pratybų atvėrimą tarptautiniams stebėtojams;

41.  dar kartą primena apie svarbų moterų vaidmenį BSGP ir NATO misijose, visų pirma sprendžiant klausimus, susijusius su moterimis ir vaikais konflikto zonose; palankiai vertina tai, kad ES ir NATO pripažino šį svarbų vaidmenį; rekomenduoja ES ir NATO iniciatyviai skatinti lyčių įvairovę savo struktūrose ir operacijose;

42.  pabrėžia, kad ES būtina užtikrinti glaudžius saugumo ir gynybos srities santykius su Jungtine Karalyste po „Brexit’o“, pripažįstant, kad Jungtinė Karalystė ir toliau bus viena iš svarbiausių Europos gynybos dalyvių, kaip NATO narė ir Europos valstybė, nors ir nebebus ES valstybe nare;

o
o   o

43.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei, NATO generaliniam sekretoriui, ES saugumo ir gynybos srities agentūroms, ES valstybių narių vyriausybėms ir nacionaliniams parlamentams bei NATO parlamentinei asamblėjai.

(1) OL C 58, 2018 2 15, p. 109. (2) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0435. (3) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0440 ir P8_TA(2017)0492. (4) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0503 ir P8_TA(2017)0493. (5) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0092.

2018 m. birželio 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl kibernetinės gynybos (2018/2004(INI))

P8_TA(2018)0258 A8-0189/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį (ES sutartis) ir į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 28 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pristatytą dokumentą „Bendra vizija, bendri veiksmai: stipresnė Europa. Visuotinė Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategija“,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 20 d., 2015 m. birželio 26 d., 2016 m. gruodžio 15 d., 2017 m. kovo 9 d., 2017 m. birželio 22 d., 2017 m. lapkričio 20 d. ir 2017 m. gruodžio 15 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 7 d. Komisijos komunikatą „Diskusijoms skirtas dokumentas dėl Europos gynybos ateities“ (COM(2017)0315),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 7 d. Komisijos komunikatą „Pradeda veikti Europos gynybos fondas“ (COM(2017)0295),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 30 d. Komisijos komunikatą „Europos gynybos veiksmų planas“ (COM(2016)0950),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 7 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos Sąjungos kibernetinio saugumo strategija. Atvira, saugi ir patikima kibernetinė erdvė“ (JOIN(2013)0001),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 13 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą „2013 m. ES kibernetinio saugumo strategijos įvertinimas“ (SWD(2017)0295),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 18 d. priimtus ES kibernetinės gynybos politikos metmenis,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 10 d. Tarybos išvadas dėl kibernetinio saugumo diplomatijos,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 19 d. Tarybos išvadas dėl bendro ES diplomatinio atsako į kibernetinę kenkimo veiklą sistemos („Kibernetinio saugumo diplomatijos priemonių rinkinio“),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 13 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Atsparumas, atgrasymas ir gynyba: ES kibernetinio saugumo didinimas“ (JOIN(2017)0450),

–  atsižvelgdamas į „Talino vadovas 2.0 dėl kibernetinėms operacijoms taikomos tarptautinės teisės“ (Tallinn Manual 2.0 on the International Law Applicable to Cyber Operations)(1),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/1148 dėl priemonių aukštam bendram tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti(2),

–  atsižvelgdamas į Pasaulinės kibernetinės erdvės stabilumo komisijos veiklą,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 28 d. Komisijos komunikatą „Europos saugumo darbotvarkė“ (COM(2015)0185),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 6 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Bendra kovos su mišriomis grėsmėmis sistema. Europos Sąjungos atsakas“ (JOIN(2016)0018),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. spalio 3 d. rezoliuciją dėl kovos su kibernetiniais nusikaltimais(3),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 8 d. Europos Vadovų Tarybos ir Komisijos pirmininkų bei NATO generalinio sekretoriaus bendrą pareiškimą dėl bendro pasiūlymų dėl bendro pareiškimo įgyvendinimo rinkinio, kurį 2016 m. gruodžio 6 d. 2017 m. gruodžio 5 d. patvirtino ES ir NATO tarybos, ir į 2017 m. birželio 14 d. ir gruodžio 5 d. jo įgyvendinimo pažangos ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją dėl kibernetinio saugumo ir gynybos(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją dėl Europos gynybos sąjungos(5),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 13 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl ES kibernetinio saugumo agentūros ENISA ir informacinių ir ryšių technologijų kibernetinio saugumo sertifikavimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 526/2013 (Kibernetinio saugumo aktas) (COM(2017)0477),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl metinio pranešimo dėl bendros užsienio ir saugumo politikos įgyvendinimo(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl metinės bendros saugumo ir gynybos politikos įgyvendinimo ataskaitos(7),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A8-0189/2018),

A.  kadangi kibernetiniai ir hibridiniai iššūkiai, grėsmės ir išpuoliais kelia didelę grėsmę ES, jos valstybių narių ir piliečių saugumui, gynybai, stabilumui ir konkurencingumui; kadangi kibernetinė gynyba aiškiai apima karinius ir civilinius aspektus;

B.  kadangi ES ir valstybės narės susiduria su tokia precedento neturinčia grėsme kaip valstybės politiniais sumetimais remiami kibernetiniai išpuoliai, taip pat kibernetiniais nusikaltimais ir terorizmu;

C.  kadangi kibernetinė erdvė plačiai pripažįstama kaip 5-oji karinių operacijų vykdymo sritis, tai suteikia galimybę plėtoti kibernetinės gynybos pajėgumus; kadangi vyksta diskusijos, ar kibernetinę erdvę pripažinti 5-ąja karo veiksmų sritimi;

D.  kadangi ES sutarties 42 straipsnio 7 dalimi nustatyta tarpusavio gynybos sąlyga nustatomas savitarpio įsipareigojimas valstybei narei patyrus karinę agresiją savo teritorijoje jai suteikti visokeriopą įmanomą pagalbą ir paramą; kadangi tai nepažeidžia kai kurių valstybių narių saugumo ir gynybos politikos specifikos; kadangi SESV 222 straipsniu nustatyta solidarumo sąlyga papildoma tarpusavio gynybos sąlyga, kuria nustatoma, kad jei valstybė narė patiria teroro aktą, gaivalinę nelaimę ar žmogaus sukeltą katastrofą, ES valstybės narės privalo veikti bendrai; kadangi solidarumo sąlyga reiškia civilinių ir karinių struktūrų naudojimą;

E.  kadangi, nors kibernetinė gynyba išlieka svarbi valstybių narių kompetencijos sritis, ES tenka labai svarbus vaidmuo suteikiant Europos bendradarbiavimo platformą ir užtikrinant, kad šios naujos pastangos būtų nuo pat pradžių glaudžiai koordinuojamos tarptautiniu lygiu ir transatlantinėje saugumo sistemoje siekiant išvengti spragų ir neveiksmingumo, kuriuo pasižymi daugelis tradicinių gynybinių pastangų; kadangi mums reikia nuveikti daugiau, o ne tik stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą ir veiksmų koordinavimą; kadangi turime užtikrinti veiksmingą prevenciją, stiprindami ES gebėjimą nustatyti, apsaugoti ir atgrasyti; kadangi reikia patikimos kibernetinės gynybos ir atgrasymo, kad būtų pasiektas veiksmingas kibernetinis saugumas ES, tuo pačiu užtikrinant, kad tos valstybės, kurios yra mažiausiai pasirengusios netaptų lengvu kibernetinių išpuolių taikiniu, ir kadangi reikšmingi kibernetinės gynybos pajėgumai turėtų būti būtina BSGP ir kuriamos Europos gynybos sąjungos dalis; kadangi nuolat trūksta aukštos kvalifikacijos kibernetinės gynybos specialistų; kadangi kuriant veiksmingą BSGP būtina glaudžiai koordinuoti veiksmus siekiant apsaugoti ginkluotąsias pajėgas nuo kibernetinių išpuolių;

F.  kadangi ES valstybės narės dažnai patiria priešiškų ir pavojingų valstybinių ir nevalstybinių subjektų prieš civilinius arba karinius taikinius vykdomus kibernetinius išpuolius; kadangi dabartinį pažeidžiamumą labiausiai lemia Europos gynybos strategijos ir pajėgumų susiskaidymas, sudarantis sąlygas užsienio žvalgybos agentūroms ne kartą pasinaudoti labai svarbių Europos saugumui IT sistemų ir tinklų spragomis; kadangi valstybių narių vyriausybės dažnai nesugebėjo laiku informuoti atitinkamų suinteresuotųjų subjektų, kad jie galėtų išspręsti savo produktų ir paslaugų pažeidžiamumo problemas; kadangi dėl šių išpuolių reikia skubiai sustiprinti ir plėtoti Europos puolimo ir gynybos pajėgumus civiliniu ir kariniu lygmenimis, siekiant išvengti galimo kibernetinių incidentų tarpvalstybinio poveikio ekonomikai ir visuomenei;

G.  kadangi kibernetinėje erdvėje civilinio ir karinio kišimosi skirtumai tampa neaiškūs;

H.  kadangi daugelis kibernetinių incidentų tampa įmanomi dėl to, kad privačiojo ir viešojo sektoriaus tinklo infrastruktūra yra nepakankamai atspari ir stipri, duomenų bazės yra menkai apsaugotos ir nesaugios, ir dėl kitų ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros trūkumų; kadangi tik kelios valstybės narės prisiima atsakomybę už savo tinklų ir informacinių sistemų bei susijusių duomenų apsaugą ir ją laiko atitinkamos pareigos vykdyti priežiūrą dalimi, o tuo paaiškinama, kodėl bendrai paėmus trūksta investicijų į mokymus ir modernias saugumo technologijas ir atitinkamų gairių rengimą;

I.  kadangi teisės į privatumą ir duomenų apsaugą nustatytos ES pagrindinių teisių chartijoje ir SESV 16 straipsnyje ir yra reglamentuojamos Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu, kuris įsigaliojo 2018 m. gegužės 25 d.;

J.  kadangi aktyvi ir veiksminga kibernetinė politika yra politika, kurią vykdant galima atgrasyti priešus, taip pat sugriauti jų pajėgumus ir taip atimti jų galimybes surengti išpuolį arba jas sumažinti;

K.  kadangi keletas teroristinių grupuočių ir organizacijų kibernetine erdve naudojasi kaip pigia narių verbavimo, radikalizavimo ir terorizmo propagandos skleidimo priemone; kadangi teroristinės grupuotės, nevalstybiniai subjektai ir tarptautiniai nusikaltėlių tinklai kibernetines operacijas naudoja lėšoms anonimiškai rinkti, žvalgybos informacijai rinkti ir kibernetiniams ginklams kurti, kad galėtų vykdyti kibernetines teroro kampanijas, pažeisti arba sunaikinti ypatingos svarbos infrastruktūrą, užpulti finansų sistemas ir vykdyti kitą neteisėtą veiklą, darančią poveikį Europos piliečių saugumui;

L.  kadangi Europos ginkluotųjų pajėgų ypatingos svarbos infrastruktūros objektų kibernetinis atgrasymas ir gynyba tapo labai svarbiu klausimu diskutuojant apie gynybos modernizavimą, Europos bendras gynybines pastangas, tolesnę ginkluotųjų pajėgų plėtrą ir jų operacijas, Europos Sąjungos strateginį savarankiškumą;

M.  kadangi keletas valstybių narių, norėdamos atremti šiuos naujus iššūkius ir pagerinti kibernetinį atsparumą, daug investavo, kad sukurtų pakankamai personalu aprūpintas kibernetinės gynybos vadovybes, tačiau dar reikia padaryti daug daugiau, nes darosi vis sunkiau atremti kibernetinius išpuolius valstybių narių lygmeniu; kadangi atitinkamų valstybių narių kibernetinės gynybos vadovybės pagal savo puolamuosius ar gynybinius įgaliojimus skiriasi; kadangi valstybėse narėse kitos kibernetinės gynybos struktūros labai skiriasi ir išlieka susiskaidžiusios; kadangi kibernetinė gynyba ir atgrasymas yra veikla, kurios geriausia imtis bendradarbiaujant ES lygmeniu ir bendradarbiaujant su mūsų partneriais ir sąjungininkais, nes jos operacijų vykdymo sritis nepripažįsta nei nacionalinių, nei organizacinių sienų; kadangi karinis ir civilinis kibernetinis saugumas yra glaudžiai susiję, ir todėl reikia didesnės sinergijos tarp civilių ir karinių specialistų; kadangi privačios įmonės turi didelės patirties šioje srityje ir kelia esminius klausimus apie valdymą bei saugumą ir valstybės sugebėjimą apginti savo piliečius;

N.  kadangi pernelyg lėtai reaguojama į kibernetinio saugumo padėtį, būtina nedelsiant stiprinti ES kibernetinės gynybos pajėgumus; kadangi greita reakcija ir atitinkamas pasiruošimas yra svarbiausi elementai užtikrinant šios srities saugumą;

O.  kadangi Nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas (PESCO) ir Europos gynybos fondas (EGF) yra naujos iniciatyvos, turinčios galimybę skatinti kurti ekosistemą, kuri galėtų teikti tam tikrų galimybių MVĮ ir pradedančiosioms įmonėms, ir sudaryti geresnes sąlygas bendradarbiavimo projektams kibernetinės gynybos srityje, ir šios abi iniciatyvos padės kurti reglamentavimo ir institucinę sistemą;

P.  kadangi PESCO dalyvaujančios valstybės narės įsipareigojo užtikrinti, kad ir toliau bus didinamos bendradarbiavimo pastangos kibernetinės gynybos srityje, pavyzdžiui, susijusios su keitimusi informacija, mokymu ir operatyvine pagalba;

Q.  kadangi iš septyniolikos dėl PSECO atrinktų projektų du projektai yra vykdo kibernetinės gynybos srityje;

R.  kadangi EGF reikalingas Europos gynybos pramonės konkurencingumui ir inovatyvumui pasaulyje remti investuojant į skaitmenines ir kibernetines technologijas, taip pat pažangių sprendimų kūrimui palengvinti, taip pat sudarant galimybes MVĮ ir pradedančiosioms įmonėms prisidėti prie šio tikslo;

S.  kadangi Europos gynybos agentūra (EGA) pradėjo įgyvendinti keletą projektų, įskaitant švietimo ir mokymo projektus, kad patenkintų valstybių narių poreikį plėtoti kibernetinės gynybos pajėgumus, pvz., Kibernetinės gynybos mokymo ir pratybų koordinavimo platformos (CD TEXP), Privačiojo sektoriaus kibernetinės gynybos mokymų ir pratybų rėmimo paklausos telkimo (DePoCyTE) ir Kibernetinių poligonų projektus;

T.  kadangi yra kitų informuotumo apie padėtį, kenkimo programinės įrangos nustatymo ir keitimosi informacija ES vykdomų projektų (Keitimosi informacija apie kenkimo programinę įrangą platforma (MISP), Daugiaagentė aukšto lygmens ilgalaikių grėsmių nustatymo sistema (MASFAD));

U.  kadangi gebėjimų stiprinimo ir mokymo poreikiai kibernetinės gynybos srityje yra dideli ir vis auga, juos veiksmingiausia patenkinti bendradarbiaujant ES ir NATO lygmenimis;

V.  kadangi BSGP misijos ir operacijos, kaip ir visos kitos modernios organizacinės pastangos, labai priklauso nuo veikiančių IT sistemų; kadangi kibernetinės grėsmės BSGP misijoms ir operacijos gali kilti įvairiais lygmenimis – nuo taktinio lygmens (BSGP misijos ir operacijos) ir operacinio lygmens (ES tinklai) iki platesnio pasaulinės IT infrastruktūros lygmens;

W.  kadangi vadovavimo ir kontrolės sistemos, keitimasis informacija ir logistika remiasi įslaptinta ir neįslaptinta informacinių technologijų infrastruktūra, visų pirma taktiniu ir operatyviniu lygmeniu; kadangi šios sistemos yra patrauklūs taikiniai piktavališkiems subjektams, kurie siekia rengti išpuolius prieš misijas; kadangi kibernetiniai išpuoliai gali turėti rimtų pasekmių ES infrastruktūrai; kadangi kibernetinės atakos, visų pirma, prieš ES energetikos infrastruktūrą turėtų rimtų pasekmių, ir todėl reikia stengtis jų išvengti,

X.  kadangi puikiai suprantama, kad kibernetinė gynyba turėtų būti tinkamai apsvarstyta visais BSGP misijų ir operacijų planavimo proceso etapais, ir kadangi taip pat reikalinga nuolatinė jos stebėsena, ir kadangi reikia pakankamų pajėgumų, kad būtų galima ją visiškai integruoti į misijų planavimą ir nuolat teikti reikalingą ypatingos svarbos paramą;

Y.  kadangi Europos saugumo ir gynybos koledžo (ESGK) tinklas yra vienintelis, kuris Europoje teikia mokymą BSGP struktūroms, misijoms ir operacijoms; kadangi pagal dabartinius planus jo vaidmenį sutelkiant Europos mokymo pajėgumus kibernetinėje srityje ruošiamasi ženkliai padidinti;

Z.  kadangi 2016 m. Varšuvoje vykusio NATO aukščiausiojo lygio susitikimo deklaracijoje kibernetinė erdvė pripažinta operacijų vykdymo sritimi, kurioje NATO turi gintis taip veiksmingai, kaip ji tai daro ore, sausumoje ir jūroje;

AA.  kadangi ES ir NATO prisidėjo prie valstybių narių kibernetinės gynybos pajėgumų tobulinimo dvejopo naudojimo mokslinių tyrimų projektais, kuriuos koordinuoja Europos gynybos agentūra (EGA) ir NATO, ir valstybių narių kibernetinio atsparumo didinimu, teikiant Europos Sąjungos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros (ENISA) paramą;

AB.  kadangi 2014 m. NATO nustatė, kad kibernetinis saugumas yra kolektyvinės gynybos dalis, o 2016 m. pripažino, kad operacijos gali būti vykdomos ne tik sausumoje, ore ir jūroje, bet ir kibernetinėje erdvėje; kadangi ES ir NATO yra viena kitą papildančios partnerės didinant savo kibernetinį atsparumą ir kibernetinės gynybos pajėgumus; kadangi kibernetinis saugumas ir gynyba yra vienas iš stipriausių šių dviejų partnerių bendradarbiavimo ramsčių ir ypatingos svarbos sritis, kurioje jos abi turi unikalias galimybes; kadangi 2016 m. liepos 8 d. priimtame ES ir NATO bendrame pareiškime ES ir NATO susitarė dėl plačios bendradarbiavimo darbotvarkės; kadangi keturi iš 42 glaudesnio bendradarbiavimo pasiūlymų susiję su kibernetiniu saugumu ir gynyba, o kiti pasiūlymai susiję su hibridinėmis grėsmėmis platesne prasme; kadangi šie pasiūlymai 2017 m. gruodžio 5 d. buvo papildyti kitu pasiūlymu dėl kibernetinio saugumo ir gynybos;

AC.  kadangi Jungtinių Tautų Vyriausybių ekspertų grupė (UNGGE) informacijos saugumo klausimais užbaigė paskutinį savo pasitarimų raundą; kadangi, nors ji 2017 m. ir negalėjo pateikti konsensuso ataskaitos, taikomi 2015 m. ir 2013 m. susitarimai, be kita ko, pripažįstant, kad taikoma ir būtina dabartinė tarptautinė teisė, ypač Jungtinių Tautų Chartija, norint išsaugoti taiką ir stabilumą ir propaguoti atvirą, saugią, taikią ir prieinamą IRT aplinką;

AD.  kadangi neseniai paskelbta bendra ES diplomatinio atsako į kibernetinę kenkimo veiklą sistema („Kibernetinio saugumo diplomatijos priemonių rinkinys“), kuria siekiama plėtoti ES ir valstybių narių pajėgumus siekiant padaryti įtaką galimų agresorių elgsenai, numato galimybę įgyvendinant BUSP naudoti proporcingas priemones, įskaitant ribojamąsias priemones;

AE.  kadangi įvairūs valstybiniai subjektai, tarp jų Rusija, Kinija ir Šiaurės Korėja, bet ir nevalstybiniai subjektai (įskaitant organizuoto nusikalstamumo grupuotės), įkvėpti, nusamdyti ar remiami valstybių, saugumo agentūrų ar privačių įmonių, siekdami politinių, ekonominių arba saugumo tikslų, imasi piktavališkos kibernetinės veiklos, įskaitant išpuolius prieš ypatingos svarbos infrastruktūrą, kibernetinį šnipinėjimą ir masinį ES piliečių sekimą, pagalbą vykdant dezinformacijos kampanijas ir kenkimo programinės įrangos („Wannacry“, „NonPetya“ ir pan.), apribojančios prieigą prie interneto ir veikiančių IT sistemų, platinimą; kadangi tokia veikla nepaiso tarptautinės teisės, žmogaus teisių ir ES pagrindinių teisių ir visas šias teises pažeidžia, taip pat kelia grėsmę demokratijai, saugumui, viešajai tvarkai ir ES strateginiam savarankiškumui, ir todėl tai turėtų paskatinti bendrą ES atsaką, tokį kaip bendro ES diplomatinio atsako sistemos panaudojimą, įskaitant ES kibernetinio saugumo diplomatijos priemonių rinkinio panaudojimą, kaip antai, privačių bendrovių atveju, baudas ir apribotas galimybes patekti į vidaus rinką;

AF.  kadangi anksčiau tokie plataus masto išpuoliai buvo įvykdyti keletą kartų, įskaitant Estiją 2007 m. ir Gruziją 2008 m., ir šiuo metu beveik kasdien vykdomi prieš Ukrainą; kadangi puolamieji kibernetiniai pajėgumai taip pat neturinčiu precedento mastu naudojami prieš ES ir NATO valstybes nares;

AG.  kadangi kibernetinio saugumo užtikrinimo technologijos, tinkamos naudoti karinėje ir civilinėje srityje, yra dvejopo naudojimo technologijos, kurios suteikia daug galimybių užtikrinti civilinių ir karinių subjektų sąveiką daugelyje sričių, pvz., šifravimo, saugumo ir pažeidžiamumo valdymo priemonių, įsibrovimo patikimo ir prevencijos sistemų srityse;

AH.  kadangi kibernetinių technologijų plėtojimas artimiausiais metais paveiks naujas sritis, pvz., dirbinio intelekto, daiktų interneto, robotikos ir mobiliųjų įrenginių sritis, o visi šie elementai taip pat gali turėti saugumo pasekmių gynybos sričiai;

AI.  kadangi keleto valstybių narių įsteigtos kibernetinės gynybos vadovybės gali svariai prisidėti prie gyvybiškai svarbių infrastruktūros objektų apsaugos ir kadangi su kibernetine gynyba susijusios žinios dažnai taip pat yra naudingos civilinėje srityje;

Kibernetinės gynybos ir atgrasymo pajėgumų plėtojimas

1.  pabrėžia, kad bendra kibernetinės gynybos politika ir pakankamai dideli kibernetinės gynybos pajėgumai turėtų būti svarbiausios sudėtinės dalys kuriant Europos gynybos sąjungą;

2.  teigiamai vertina Komisijos iniciatyvą rengti kibernetinio saugumo dokumentų rinkinį, kuriuo būtų siekiama didinti ES kibernetinį atsparumą, atgrasymą ir stiprinti gynybą;

3.  primena, kad kibernetinė gynyba turi karinių ir civilinių aspektų, o tai reiškia, kad reikia taikyti integruotos politikos požiūrį ir plėtoti glaudų karinių ir civilinių suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą;

4.  ragina nuosekliai plėtoti kibernetinius pajėgumus visose ES institucijose ir įstaigose, taip pat valstybėse narėse, ir rasti politinius ir praktinius sprendimus, kurių reikia norint pašalinti likusias politines, teisėkūros ir organizacines bendradarbiavimo kibernetinės gynybos srityje kliūtis; mano, kad itin svarbus reguliarus intensyvesnis ES ir nacionalinio lygmens atitinkamų viešųjų suinteresuotųjų subjektų keitimasis informacija ir bendradarbiavimas kibernetinės gynybos srityje;

5.  tvirtai pabrėžia, kad kuriant Europos gynybos sąjungą daugiausia dėmesio reikėtų skirti valstybių narių kibernetinės gynybos pajėgumams ir, kiek tai įmanoma, juos nuo pat pradžių integruoti, siekiant užtikrinti kuo didesnį efektyvumą; todėl primygtinai ragina valstybes glaudžiai bendradarbiauti plėtojant savo atitinkamus kibernetinės gynybos pajėgumus, naudojant aiškų veiksmų planą, ir taip įsitraukti į Komisijos, Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) ir EGA koordinuojamą procesą, siekiant labiau supaprastinti kibernetinės gynybos struktūras valstybėse narėse, skubiai įgyvendinant turimas trumpalaikes priemones ir skatinant keistis ekspertinėmis žiniomis; laikosi nuomonės, kad turėtume kurti saugų Europos tinklą, skirtą ypatingos svarbos informacijai ir infrastruktūrai; pripažįsta, kad itin svarbi veiksmingos kibernetinės gynybos ir kibernetinio atgrasymo sudedamoji dalis yra labai geri nusikaltimo priskyrimo pajėgumai, o siekiant užtikrinti veiksmingą prevenciją reikėtų toliau aktyviai plėtoti technologines žinias; primygtinai ragina valstybes nares didinti finansinius ir personalo, visų pirma kibernetinės kriminalistikos ekspertų, išteklius, siekiant pagerinti kibernetinių išpuolių priskyrimą jų vykdytojams; pabrėžia, kad toks bendradarbiavimas taip pat turėtų būti įgyvendinamas stiprinant Europos Sąjungos tinklų ir informacijos apsaugos agentūrą (ENISA);

6.  pripažįsta, jog daugelis valstybių narių mano, kad turimi nuosavi kibernetinės gynybos pajėgumai yra vienas svarbiausių jų nacionalinės saugumo strategijos elementų ir svarbi jų nacionalinio suverenumo dalis; tačiau pabrėžia, jog dėl sienų nepaisančio kibernetinės erdvės pobūdžio jokia valstybė narė nėra pajėgi ir neturi reikiamų žinių viena sukurti tikrai visaapimančių ir veiksmingų pajėgų, kurios užtikrintų ES strateginį savarankiškumą kibernetinėje erdvėje, todėl reikia aktyvesnio ir koordinuoto visų valstybių narių atsako ES lygiu; tokiomis aplinkybėmis pažymi, kad ES ir jos valstybėms narėms nebelieka daug laiko kurti tokias pajėgas ir jos turi nedelsdamos veikti; pažymi, kad dėl ES iniciatyvų, pvz., bendrosios skaitmeninės rinkos, ES turi gerų galimybių imtis lyderės vaidmens plėtojant Europos kibernetinės gynybos strategiją; dar kartą tvirtina, kad kibernetinės gynybos plėtra ES lygmeniu turi padėti didinti Sąjungos pajėgumą apsisaugoti; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina pasiūlymą agentūrai ENISA suteikti nuolatinius įgaliojimus ir svaresnį vaidmenį;

7.  todėl ragina valstybes nares kuo geriau išnaudoti nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo (PESCO) ir EGF suteikiamą pagrindą ir siūlyti bendradarbiavimo projektus;

8.  atkreipia dėmesį į tai, kad ES ir jos valstybės narės atliko didelį darbą kibernetinės gynybos srityje; ypač atkreipia dėmesį į EGA kibernetinių poligonų projektus, Kibernetinės gynybos strateginę mokslinių tyrimų darbotvarkę ir štabams skirtų naudotinų informuotumo apie kibernetinę padėtį priemonių rinkinio parengimą;

9.  palankiai vertina du kibernetinius projektus, kurie bus pradėti įgyvendinti pagal PESCO, konkrečiai, dalijimosi informacija apie reagavimą į kibernetines grėsmes ir incidentus platformą ir greitojo reagavimo į kibernetinius incidentus komandą ir savitarpio pagalbą kibernetinio saugumo srityje; pabrėžia, kad šiuose dviejuose projektuose daugiausia dėmesio skiriama gynybinei kibernetinei politikai, kuri paremta keitimusi kibernetinių grėsmių duomenimis naudojant prie tinklo prijungtą valstybių narių platformą ir greitojo reagavimo į kibernetinius incidentus komandų (CRRT) sukūrimu, o tai suteiks valstybėms narėms galimybę padėti viena kitai užtikrinti aukštesnio lygio kibernetinį atsparumą ir kartu nustatyti, atpažinti ir sumažinti kibernetines grėsmes; ragina Komisiją ir valstybes nares steigiant Europos greitojo reagavimo į kibernetinius incidentus komandą, kuriai būtų pavesta koordinuoti, nustatyti ir atremti kolektyvines kibernetines grėsmes ir taip prisidėti prie dalyvaujančių valstybių narių pastangų, remtis PESCO nacionalinių greitojo reagavimo į kibernetinius incidentus komandų ir savitarpio pagalbos kibernetinio saugumo srityje projektais;

10.  pažymi, kad ES pajėgumas plėtoti kibernetinės gynybos projektus priklauso nuo galimybių kontroliuoti technologijas, įrangą, paslaugas ir duomenis bei duomenų tvarkymą ir nuo jos pasitikėjimo patikimų pramonininkų baze;

11.  primena, kad vienas iš tikslų stengiantis padidinti vadovavimo sistemų vientisumą yra užtikrinti, kad turimos vadovavimo priemonės būtų sąveikios su ES nepriklausančių NATO šalių, taip pat su retkarčiais pasitelkiamų partnerių vadovavimo priemonėmis, ir užtikrinti sklandžius informacijos mainus siekiant paspartinti sprendimų priėmimo procesą ir valdyti informaciją kibernetinių grėsmių kontekste;

12.  rekomenduoja rasti būdų papildyti NATO išmaniosios gynybos projektus (pvz., daugiašalį kibernetinės gynybos pajėgumų plėtojimo projektą, keitimosi informacija apie kenkimo programinę įrangą platformą (MISP) ir daugiašalį kibernetinės gynybos švietimą ir mokymą (MNCDE&T));

13.  pripažįsta, kad vyksta pokyčiai tokiose srityse kaip nanotechnologijos, dirbtinis intelektas, dideli duomenų rinkiniai, elektros ir elektroninės įrangos atliekos ir pažangioji robotika; ragina valstybes nares ir ES atkreipti ypatingą dėmesį į tai, kad šiomis sritimis gali pasinaudoti priešiškų valstybių subjektai ir organizuotos nusikalstamos grupuotės; ragina plėtoti mokymus ir gebėjimus, siekiant apsisaugoti nuo sudėtingų nusikalstamų sistemų, pvz., sudėtingų sukčiavimų tapatybe ir prekių klastojimo, atsiradimo;

14.  pabrėžia, kad reikia didesnio terminų apie saugumą kibernetinėje erdvėje aiškumo, taip pat visapusiško integruoto požiūrio ir bendrų pastangų, kad būtų galima atremti kibernetines ir hibridines grėsmes, nustatyti ir pašalinti saugius internetinius ekstremistų ir nusikaltėlių prieglobsčius, stiprinant ir intensyvinant ES ir ES agentūrų, pvz., Europolo, Eurojusto, EGA ir ENISA, informacijos mainus;

15.  pabrėžia, kad didėja dirbtinio intelekto vaidmuo kibernetinio puolimo ir gynybos srityse; primygtinai ragina ES ir valstybes nares šiai sričiai skirti ypatingą dėmesį tiek atliekant mokslinius tyrimus, tiek praktiškai plėtojant savo kibernetinės gynybos pajėgumus;

16.  tvirtai pabrėžia, kad diegiant nepilotuojamus orlaivius, nesvarbu, ginkluotus, ar ne, reikėtų imtis papildomų priemonių siekiant sumažinti galimas kibernetinio saugumo spragas;

BSGP misijų ir operacijų kibernetinė gynyba

17.  pabrėžia, kad kibernetinė gynyba turėtų būti laikoma operatyvine BSGP misijų ir operacijų užduotimi ir kad ji turėtų būti įtraukta į visus BSGP planavimo procesus, užtikrinant, kad per visus planavimo procesus būtų nuolat atsižvelgiama į kibernetinį saugumą ir taip sumažintos kibernetinio saugumo spragos;

18.  pripažįsta, kad norint suplanuoti sėkmingą BSGP misiją arba operaciją reikia nemažų kibernetinės gynybos žinių ir saugios IT infrastruktūros bei tinklų tiek operacijos štabe, tiek vykdant pačią misiją, kad būtų galima išsamiai įvertinti grėsmes ir suteikti tinkamą apsaugą veiksmų vietoje; ragina EIVT ir valstybes nares, suteikiančias būstinę BSGP operacijoms, stiprinti su ES misijomis ir operacijomis susijusią kibernetinės gynybos kompetenciją; pažymi, kad bet kurios BSGP misijos pasirengimo pačiai apsiginti nuo kibernetinių išpuolių lygis yra ribotas;

19.  pabrėžia, kad planuojant visas BSGP misijas ir operacijas kartu turi būti atliekamas visapusiškas kibernetinių grėsmių padėties vertinimas; pažymi, kad ENISA parengta grėsmių klasifikacija yra tinkamas tokio vertinimo šablonas; rekomenduoja sukurti kibernetinio atsparumo vertinimo pajėgumus BSGP vadavietėms;

20.  pripažįsta, jog ypač svarbu užtikrinti, kad BSGP misijų ir operacijų kibernetiniai pėdsakai ir spragos išpuoliams būtų minimalūs; ragina planuojančius asmenis į tai atsižvelgti nuo pat planavimo proceso pradžios;

21.  pripažįsta EGA mokymo poreikių analizę, kurią atlikus buvo atskleista, jog sprendimų priėmėjams labai trūksta kibernetinės gynybos įgūdžių ir kompetencijos ne tik valstybėse narėse, ir teigiamai vertina EGA iniciatyvas dėl vyresniųjų sprendimų priėmėjų kursų rengimo valstybėse narėse, siekiant paremti BSGP misijas ir operacijų planavimą;

Švietimas ir mokymas kibernetinės gynybos klausimais

22.  pažymi, kad dėl optimizuotos ES kibernetinės gynybos švietimo ir mokymo aplinkos labai sumažėtų grėsmės, ir ragina ES ir valstybes nares intensyviau bendradarbiauti švietimo, mokymo ir pratybų srityse;

23.  tvirtai pritaria karinei programai „Erasmus“ ir kitoms bendroms mokymo ir mainų iniciatyvoms, kuriomis siekiama didinti valstybių narių ginkluotųjų pajėgų sąveikumą ir plėtoti bendrą strateginę kultūrą daugiau keičiantis jaunais karininkais, turint mintyje, kad toks sąveikumas reikalingas visoms valstybėms narėms ir NATO sąjungininkams; vis dėlto mano, kad kibernetinės gynybos srityje vykdomi mokymo ir švietimo mainai neturėtų apsiriboti šia iniciatyva ir turėtų apimti visų amžiaus grupių ir rangų karinį personalą ir studentus iš visų akademinių kibernetinio saugumo studijų centrų;

24.  pabrėžia, kad kibernetinės gynybos srityje reikia daugiau ekspertų; ragina valstybes nares palengvinti civilinių akademinių įstaigų ir karo akademijų bendradarbiavimą siekiant užpildyti šią spragą ir užtikrinti daugiau švietimo ir mokymo galimybių kibernetinės gynybos srityje, taip pat daugiau išteklių skirti specializuotiems kibernetinės veiklos mokymams, įskaitant mokymus dirbtinio intelekto srityje; ragina karo akademijas kibernetinės gynybos mokymus įtraukti švietimą į savo mokymo programas, taip padedant didinti kibernetikos talentų rezervą, kurį būtų galima panaudoti BSGP misijų reikmėms;

25.  ragina valstybes nares pakankamai ir iniciatyviai informuoti įmones, mokyklas ir piliečius, didinti jų informuotumą ir juos konsultuoti apie kibernetinį saugumą ir pagrindines skaitmenines grėsmes; atsižvelgdamas į tai, teigiamai vertina kibernetikos gaires, kaip priemonę nukreipti piliečius ir organizacijas geresnės kibernetinio saugumo strategijos link, gilinti kibernetinio saugumo žinias ir didinti visų sričių kibernetinį atsparumą;

26.  pažymi, kad, atsižvelgiant į reikmę turėti labiau specializuotą personalą, valstybės narės turėtų dėmesį sutelkti ne tik į kompetentingo ginkluotųjų pajėgų personalo komplektavimą, bet ir į reikalingų specialistų išsaugojimą;

27.  teigiamai vertina vienuolikos valstybių narių (Airijos, Austrijos, Belgijos, Estijos, Graikijos, Latvijos, Olandijos, Portugalijos, Suomijos, Švedijos ir Vokietijos) įgyvendinamą Kibernetinių poligonų federacijos projektą – pirmąjį iš keturių kibernetinės gynybos projektų, kurie bus pradėti pagal EGA pajėgumų telkimo ir dalijimosi jais darbotvarkę; ragina kitas valstybes nares prisijungti prie šios iniciatyvos; ragina valstybes nares skatinti suteikti viena kitai galimybę dalyvauti virtualiosios kibernetinės gynybos mokymuose ir naudotis kibernetiniais poligonais; šiuo klausimu pažymi, kad taip pat reikėtų atsižvelgti į ENISA vaidmenį ir jos ekspertines žinias;

28.  mano, kad tokios iniciatyvos prisideda prie kibernetinės gynybos srities švietimo kokybės gerinimo ES lygmeniu, visų pirma sukuriant plataus diapazono technines platformas ir kuriant ES ekspertų bendruomenę; mano, kad Europos ginkluotosios pajėgos gali padidinti savo patrauklumą teikdamos visa apimantį mokymą kibernetinės gynybos srityje, siekdamos pritraukti ir išlaikyti kibernetikos talentus; pabrėžia, kad būtina nustatyti valstybių narių ir ES institucijų kompiuterinių sistemų trūkumus; pripažįsta, kad žmogaus padaryta klaida yra dažniausiai nustatomas kibernetinio saugumo sistemų trūkumas, todėl ragina reguliariai rengti mokymus tiek kariniam, tiek ES institucijose dirbančiam civiliniam personalui;

29.  ragina EGA kuo greičiau sukurti Kibernetinės gynybos mokymo ir pratybų koordinavimo platformą (CD TEXP), kuria remtųsi Kibernetinių poligonų federacija, visų pirma siekiant stiprinti bendradarbiavimą suderintų reikalavimų srityje, skatinti kibernetinės gynybos mokslinius tyrimus ir technologines inovacijas ir kolektyviai teikti pagalbą trečiosioms šalims, joms kuriant savo pajėgumus, skirtus atsparumui kibernetinės gynybos srityje didinti; ragina Komisiją ir valstybes nares šias iniciatyvas papildyti specialiu Europos kibernetinės gynybos mokymo kompetencijos centru, kuriame perspektyviausius naujokus mokytų ekspertai, taip prisidedant prie dalyvaujančiųjų valstybių narių kibernetikos mokymo;

30.  teigiamai vertina tai, kad Europos saugumo ir gynybos koledže (ESGK) sukurta Kibernetinės gynybos švietimo, mokymo ir pratybų bei vertinimo platforma, siekiant padidinti mokymo ir švietimo galimybes valstybėse narėse;

31.  ragina intensyviau keistis informacija apie padėtį rengiant teorinio modeliavimo kibernetines pratybas ir koordinuojant atitinkamas pajėgumų plėtojimo pastangas, siekiant užtikrinti didesnį sąveikumą ir geresnę būsimų išpuolių prevenciją ir atsaką į juos; ragina tokius projektus vykdyti kartu su NATO sąjungininkais, ES valstybių narių ginkluotosiomis pajėgomis ir kitais didelę kovos su kibernetiniais išpuoliais patirtį turinčiais partneriais, siekiant gerinti operacinę parengtį, parengti bendras procedūras ir standartus, kad būtų visapusiškai reaguojama į įvairias kibernetines grėsmes; atsižvelgdamas į tai, teigiamai vertina ES dalyvavimą kibernetinėse pratybose, pvz., Kibernetinio puolimo ir gynybos pratybose (CODE);

32.  primena, kad norint turėti atsparią kibernetinę erdvę, reikia joje laikytis nepriekaištingos kibernetinės higienos; ragina visus viešuosius ir privačiuosius suinteresuotuosius subjektus visiems savo darbuotojams rengti reguliarius kibernetinės higienos mokymus;

33.  rekomenduoja valstybėse narėse veikiančioms ir kovoje su kibernetinėmis grėsmėmis dalyvaujančioms ginkluotosioms pajėgoms, policijos pajėgoms ir kitoms valstybės įstaigoms aktyviau keistis ekspertinėmis žiniomis ir įgyta patirtimi;

ES ir NATO bendradarbiavimas kibernetinės gynybos srityje

34.  dar kartą tvirtina, kad ES ir NATO, remdamosi bendromis vertybėmis ir strateginiais interesais, yra atsakingos ir turi pajėgumų veiksmingiau ir glaudžiai bendradarbiaudamos šalinti didėjančias kibernetinio saugumo ir kibernetinės gynybos problemas, ieškodamos galimybių viena kitą papildyti, vengdamos dubliavimosi ir pripažindamos atitinkamą viena kitos atsakomybę;

35.  ragina Tarybą, bendradarbiaujant su kitomis atitinkamomis ES institucijomis ir struktūromis, artimiausiu įmanomu laiku apsvarstyti, kaip būtų galima suteikti Sąjungos lygmens paramą kibernetikos srities suderintam integravimui į valstybių narių karines doktrinas, glaudžiai bendradarbiaujant su NATO;

36.  ragina įgyvendinti tas priemones, dėl kurių jau susitarta; ragina identifikuoti naujas tolesnio ES ir NAT bendradarbiavimo iniciatyvas, taip pat atsižvelgiant į galimybes bendradarbiauti NATO Bendros kibernetinės gynybos kompetencijos centre (CCD COE) ir NATO Komunikacijos ir informacijos (NCI) akademijoje, kurių tikslas – didinti su IT ir kibernetinėmis sistemomis – tiek su programine, tiek su technine įranga – susijusius kibernetinės gynybos mokymo pajėgumus; pažymi, kad tai galėtų apimti dialogą su NATO dėl galimybės ES prisijungti prie CCD COE, siekiant padidinti papildomumą ir bendradarbiavimą; palankiai vertina tai, kad neseniai buvo sukurtas Europos kovos su hibridinėmis grėsmėmis kompetencijos centras; primygtinai ragina visas atitinkamas institucijas ir sąjungininkus reguliariai aptarti savo veiklą, siekiant išvengti dubliavimo ir raginti laikytis koordinuoto požiūrio į kibernetinę gynybą; mano, kad itin svarbu, remiantis tarpusavio pasitikėjimu, skatinti valstybes nares ir NATO keistis informacija apie kibernetines grėsmes;

37.  yra įsitikinęs, kad aktyvesnis ES ir NATO bendradarbiavimas kibernetinės gynybos srityje yra svarbus ir naudingas, nes tai priemonė užkirsti kelią kibernetiniams išpuoliams, juos nustatyti ir nuo jų atgrasyti; todėl ragina abi organizacijas didinti savo operatyvinį bendradarbiavimą ir koordinavimą ir plėsti bendras pajėgumų stiprinimo pastangas, visų pirma rengiant bendras pratybas ir mokymus civiliams ir kariniams kibernetinį saugumą užtikrinantiems darbuotojams ir valstybėms narėms dalyvaujant NATO išmaniosios gynybos projektuose; mano, jog labai svarbu, kad ES ir NATO suintensyvintų keitimąsi informacija, kad būtų galima oficialiai nustatyti kibernetinių išpuolių vykdytoją, taigi ir suteikti galimybę nustatyti ribojamąsias sankcijas už tokius išpuolius atsakingiems subjektams; ragina abi organizacijas glaudžiau bendradarbiauti, taip pat kibernetinių krizių valdymo aspektų klausimais;

38.  teigiamai vertina tai, kad keičiamasi idėjomis siekiant kibernetinės gynybos reikalavimus ir standartus integruoti į misijų ir operacijų planavimą ir vykdymą, siekiant paskatinti sąveikumą, ir viliasi, kad vėliau vyks glaudesnis operatyvinis bendradarbiavimas, siekiant užtikrinti atitinkamų misijų kibernetinės gynybos aspektą ir operatyvinių metodų koordinavimą;

39.  teigiamai vertina ES Kompiuterinių incidentų tyrimo tarnybos (CERT-EU) ir NATO Reagavimo į kompiuterinius incidentus tarnybos (NCIRC) susitarimą, kuriuo siekiama sudaryti geresnes sąlygas keistis informacija, teikti logistinę paramą, keistis grėsmių vertinimais, pritraukti personalą ir keistis geriausia praktika, kad būtų užtikrintas gebėjimas reaguoti į grėsmes realiu laiku; pabrėžia, kad svarbu skatinti CERT-EU ir NCIRC keistis informacija ir dirbti stiprinant pasitikėjimą; mano, jog daroma prielaida, kad CERT-EU turima informacija galėtų būti naudinga kibernetinės gynybos moksliniams tyrimams ir NATO, todėl šia informacija turėtų būti dalijamasi, užtikrinant, kad būtų visapusiškai laikomasi ES duomenų apsaugos teisės aktų;

40.  teigiamai vertina dviejų organizacijų bendradarbiavimą kibernetinės gynybos pratybų srityje; pažymi, kad ES atstovai dalyvauja metinėse Kibernetinės koalicijos pratybose; pripažįsta, jog padaryta pažanga, nes ES dalyvavo 2017 m. Lygiagrečiose ir suderintose pratybose (PACE) ir 2017 m. NATO Krizių valdymo pratybose, ir ypač palankiai vertina tai, kad į jas buvo įtrauktas kibernetinės gynybos komponentas; ragina abi organizacijas suintensyvinti šias pastangas;

41.  ragina ES ir NATO nuolat rengti strateginio lygmens pratybas dalyvaujant abiejų organizacijų aukščiausiems politiniams vadovams; šiuo požiūriu teigiamai vertina Estijos pratybas „EU CYBRID 2017“, kurios tapo pirmosiomis ES pratybomis, kuriose dalyvavo NATO generalinis sekretorius;

42.  pažymi, kad yra daug galimybių ambicingesnei ir konkretesnei bendradarbiavimo kibernetinės gynybos srityje programai, kuri vykdant konkrečias operacijas peržengtų konceptualųjį bendradarbiavimo lygmenį; ragina abi organizacijas konkrečiai ir veiksmingai įgyvendinti esamas priemones ir teikti platesnio užmojo pasiūlymus kitai Bendro pareiškimo įgyvendinimo peržiūrai;

43.  teigiamai vertina 2014 m. užmegztą NATO pramonės partnerystę kibernetikos srityje (NICP) ir siekia, kad ES dalyvautų bendradarbiavimu grindžiamose NICP pastangose sujungti NATO-ES bendradarbiavimą su pramonės lyderiais, kurie specializuojasi kibernetinių technologijų srityje, siekiant padidinti kibernetinį saugumą vykdant nuolatinį bendradarbiavimą, kurio metu ypatingas dėmesys būtų skiriamas: tiek NATO, tiek ES ir pramonės atstovų mokymams, pratyboms ir švietimui, ES ir pramonės įtraukimui į NATO išmaniosios gynybos projektus, bendradarbiavimu grindžiamam keitimuisi informacija ir geriausia patirtimi NATO, ES ir pramonės parengtumo ir atsigavimo klausimais, siekiui bendrai kurti kibernetinės gynybos pajėgumus, bendradarbiavimu grindžiamo atsako į kibernetinius incidentus užtikrinimui ten, kur reikia, ir tuomet kai reikia;

44.  pažymi, kad vyksta darbas rengiant pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo persvarstomas ENISA reglamentas ((ES) Nr. 526/2013) ir nustatoma Europos IRT saugumo sertifikavimo ir ženklinimo sistema; ragina ENISA pasirašyti susitarimą su NATO, kuriuo būtų siekiama sustiprinti jų bendradarbiavimą, įskaitant keitimąsi informacija ir dalyvavimą kibernetinės gynybos pratybose;

Kibernetinei erdvei taikomos tarptautinės normos

45.  ragina kibernetinės gynybos pajėgumus integruoti į BUSP ir ES bei jos valstybių narių išorės veiksmus, ir tai turi būti įvairius sektorius apimanti užduotis, taip pat ragina kibernetinę gynybą glaudžiau koordinuoti tarp ES valstybių narių, ES institucijų, NATO, Jungtinių Tautų, Jungtinių Amerikos Valstijų ir kitų strateginių partnerių, ypač kiek tai susiję su taisyklėmis, normomis ir įgyvendinimo priemonėmis kibernetinėje erdvėje;

46.  apgailestauja, kad po keleto derybų mėnesių 2016–2017 m. JT Vyriausybių ekspertų grupė (JTGGE) nesugebėjo pateikti naujos konsensuso ataskaitos; primena, kad, kaip nustatyta 2013 m. ataskaitoje, kibernetinėje erdvėje galioja ir turi būti vykdoma esama tarptautinė teisė ir ypač Jungtinių Tautų chartija, kurioje draudžiama grasinti jėga ar panaudoti jėgą prieš bet kokios valstybės politinę nepriklausomybę, įskaitant prievartines kibernetines operacijas, kuriomis ketinama sugriauti techninę infrastruktūrą, būtiną oficialioms dalyvavimu grindžiamoms procedūroms vykdyti kitoje valstybėje, įskaitant rinkimus; pažymi, kad 2015 m. JT Vyriausybių ekspertų grupės ataskaitoje pateikiamas atsakingo valstybės elgesio normų sąrašas, įskaitant draudimą valstybėms vykdyti arba sąmoningai remti kibernetinę veiklą nusižengiant savo įsipareigojimams pagal tarptautines taisykles; ragina ES imtis lyderės vaidmens vykstančiose ir būsimose diskusijose dėl tarptautinių kibernetinės erdvės normų ir šias normas įgyvendinant;

47.  atkreipia dėmesį į aktualų Talino vadovą 2.0, kuris yra pagrindas diskutuoti ir išanalizuoti, kaip kibernetinei erdvei būtų galima taikyti galiojančią tarptautinę teisę; ragina valstybes nares pradėti analizuoti ir taikyti, ką ekspertai nurodė Talino vadove, ir susitarti dėl papildomų savanoriškų tarptautinio elgesio normų; visų pirma pažymi, kad bet koks puolamasis kibernetinių pajėgumų naudojimas turėtų būti grindžiamas tarptautine teise;

48.  patvirtina esąs visiškai įsipareigojęs kurti atvirą, laisvą, stabilią ir saugią kibernetinę erdvę, kurioje būtų gerbiamos pagrindinės demokratijos vertybės, žmogaus teisės ir teisinė valstybė ir kurioje tarptautiniai ginčai būtų sprendžiami taikiomis priemonėmis, remiantis JT chartija ir tarptautinės teisės principais; ragina valstybes nares skatinti tolesnį bendro ir visuotinio ES požiūrio į kibernetinę diplomatiją ir esamų kibernetinių normų įgyvendinimą ir kartu su NATO parengti ES lygmens kriterijus ir apibrėžtis, kas sudaro kibernetinį išpuolį, siekiant padidinti ES gebėjimą po tarptautiniu požiūriu neteisėto kibernetinio išpuolio pavidalo veiksmo greitai priimti bendrą poziciją; tvirtai remia 2015 m. JTGGE ataskaitos savanoriškų, neprivalomų atsakingo valstybių elgesio kibernetinėje erdvėje normų, apimančių pagarbą piliečių privatumui ir pagrindinėms teisėms, įgyvendinimą ir regioninių pasitikėjimo stiprinimo priemonių kūrimą; šiomis aplinkybėmis remia Pasaulinės kibernetinės erdvės stabilumo komisijos darbą rengiant pasiūlymus dėl normų ir politikos priemonių, kuriomis siekiama padidinti tarptautinį saugumą ir stabilumą bei reglamentuoti atsakingų valstybinių ir nevalstybinių subjektų elgesį kibernetinėje erdvėje; pritaria pasiūlymui, kad valstybiniai ir nevalstybiniai subjektai neturėtų vykdyti arba sąmoningai leisti vykdyti veiklos, kuria tyčia daroma didelė žala interneto viešojo pagrindo bendram prieinamumui ar vientisumui, taigi ir kibernetinės erdvės stabilumui;

49.  pripažįsta, kad dauguma technologinės infrastruktūros objektų priklauso privačiajam sektoriui arba yra jo valdomi ir kad, siekiant užtikrinti atvirą, nemokamą, stabilią ir saugią kibernetinę erdvę, reikia glaudžiai bendradarbiauti ir konsultuotis su privačiuoju sektoriumi ir pilietinės visuomenės grupėmis ir juos įtraukti į veiklą palaikant įvairių suinteresuotųjų subjektų dialogą;

50.  pripažįsta, kad dėl įgyvendinimo sunkumų dvišaliai valstybių susitarimai ne visada duoda laukiamų rezultatų; todėl mano, kad veiksmingas būdas įvairių suinteresuotųjų subjektų pastangoms papildyti būtų kurti panašiai mąstančių konsensuso siekiančių šalių koalicijas; pabrėžia svarbų vietos valdžios institucijų vaidmenį technologinių naujovių diegimo ir keitimosi duomenimis procese siekiant stiprinti kovą su nusikalstamumu ir teroristine veikla;

51.  teigiamai vertina tai, kad Taryba priėmė bendro ES diplomatinio atsako į kibernetinę kenkimo veiklą sistemą – taip vadinamą Kibernetinio saugumo diplomatijos priemonių rinkinį; pritaria galimybei ES imtis ribojamųjų priemonių prieš priešininkus, atakuojančius jos valstybes nares kibernetinėje erdvėje, įskaitant galimą sankcijų taikymą;

52.  ragina laikytis aiškaus iniciatyvaus požiūrio į kibernetinį saugumą ir kibernetinę gynybą, taip pat stiprinti ES kibernetinę diplomatiją, kaip įvairias sritis apimančią ES užsienio politikos užduotį, ir jos pajėgumus bei visaapimančias priemones, kad jomis būtų galima veiksmingai užtikrinti ES normų ir vertybių įgyvendinimą, taip pat pasauliniu mastu pasiekti bendrą sutarimą dėl taisyklių, normų ir įgyvendinimo priemonių kibernetinei erdvei; pažymi, kad didinant kibernetinį atsparumą trečiosiose šalyse prisidedama prie tarptautinės taikos ir saugumo ir galiausiai Europos piliečiai tampa saugesni;

53.  mano, kad tokie kibernetiniai išpuoliai kaip „NotPetya“ ir „WannaCry“ vykdomi arba vadovaujant valstybei, arba su valstybės žinia ir jos pritarimu; pažymi, kad šie kibernetiniai išpuoliai, kuriais daroma didelė ilgalaikė ekonominė žala, taip pat keliama grėsmė gyvybei, yra akivaizdūs tarptautinės teisės ir teisinių normų pažeidimai; todėl mano, kad „NotPetya“ ir „WannaCry“ yra tarptautės teisės pažeidimai, kuriuos atitinkamai įvykdė Rusijos Federacija ir Šiaurės Korėja ir už kuriuos šioms dviem šalims turėtų grėsti proporcingas ir tinkamas ES ir NATO atsakas;

54.  ragina iš Europolo kibernetinių nusikaltimų centro padaryti kibernetiniams nusikaltimams skirtą pagrindinį teisėsaugos padalinių ir vyriausybinių įstaigų centrą, kurio pagrindinė pareiga būtų išpuolių metu valdyti ES tinklų „.eu“ domenus ir ypatingos svarbos infrastruktūrą; pabrėžia, kad toks pagrindinis centras taip pat turėtų būti įgaliotas keistis informacija ir teikti valstybėms narėms pagalbą;

55.  pabrėžia, kad svarbu kurti normas, kuriomis būtų reglamentuojamas privatumas ir saugumas, šifravimas, neapykantą kurstančios kalbos, dezinformavimas ir terorizmo grėsmės;

56.  rekomenduoja, kad visos valstybės narės prisiimtų įsipareigojimą padėti kitai valstybei narei, prieš kurią įvykdytas kibernetinis išpuolis, ir užtikrinti nacionalinę kibernetinę atskaitomybę glaudžiai bendradarbiaujant su NATO;

Civilinis ir karinis bendradarbiavimas

57.  ragina visus suinteresuotuosius subjektus stiprinti žinių perdavimo partnerystę, įgyvendinti atitinkamus verslo modelius ir kurti pasitikėjimą tarp bendrovių, gynybos sektoriaus ir civilių galutinių paslaugų gavėjų, taip pat gerinti akademinių žinių perkėlimą į praktinius sprendimus, kad būtų paskatinta civilinės ir karinės rinkos sinergija ir jungčių sprendimai – iš esmės bendroji kibernetinio saugumo ir kibernetinio saugumo produktų rinka, remiantis skaidriomis procedūromis ir atsižvelgiant į ES ir tarptautinę teisę, siekiant išsaugoti ir sustiprinti ES strateginį savarankiškumą; atkreipia dėmesį į labai svarbų vaidmenį, kurį kibernetinio saugumo įmonės atlieka ankstyvojo perspėjimo apie kibernetinius išpuolius ir jų vykdytojų nustatymo srityje;

58.  tvirtai pabrėžia mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros svarbą, ypač atsižvelgiant į aukšto lygio saugumo reikalavimus gynybos rinkoje; ragina ES ir valstybes nares teikti daugiau praktinės paramos ES kibernetinio saugumo pramonei ir kitiems atitinkamiems ekonominės veiklos vykdytojams, sumažinti biurokratinę naštą, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir veiklą pradedančiosioms įmonėms (kurios yra pagrindiniai inovatyvių sprendimų kibernetinės gynybos srityje šaltiniai) ir skatinti glaudesnį bendradarbiavimą su universitetinėmis mokslinių tyrimų organizacijomis ir stambiais žaidėjais, siekiant sumažinti priklausomybę nuo išorės šaltinių tiekiamų kibernetinio saugumo produktų ir sukurti strateginio tiekimo grandinę ES; pažymi, kad šiame kontekste galėtų vertingai prisidėti EGF ir kitos priemonės pagal daugiametę finansinę programą (DFP);

59.  ragina Komisiją kibernetinės gynybos elementus integruoti į Europos kibernetinio saugumo mokslinių tyrimų ir kompetencijos centrų tinklą, taip pat siekti kitoje DFP numatyti pakankamus išteklius dvejopo naudojimo kibernetiniams pajėgumams ir technologijoms;

60.  pažymi, kad ypatingos svarbos viešosios ir kitokios civilinės infrastruktūros objektų, ypač informacinių sistemų bei susijusių duomenų, apsauga tampa gyvybiškai svarbi gynybos užduotis valstybėms narėms, ypač už informacinių sistemų saugumą atsakingoms institucijoms, kuri turėtų būti patikėta arba nacionalinėms kibernetinės gynybos vadovybėms, arba minėtosioms valdžios institucijoms; pabrėžia, kad tam reikės tam tikro pasitikėjimo lygio ir kuo glaudesnio karinių subjektų, kibernetinės gynybos agentūrų, kitų atitinkamų valdžios institucijų ir susijusių pramonės sektorių bendradarbiavimo, kurį galima užtikrinti tik aiškiai nustačius civilinių ir karinių subjektų pareigas, funkcijas ir atsakomybės sritis, ir ragina visus suinteresuotuosius subjektus atsižvelgti į tai savo planavimo procesuose; ragina glaudžiau bendradarbiauti ir kartu visapusiškai laikytis ES duomenų apsaugos teisės aktų teisėsaugos klausimais, susijusiais su kibernetinės kenkimo veiklos pašalinimu;

61.  ragina visas valstybes nares nacionalines kibernetinio saugumo strategijas sutelkti į informacinių sistemų ir susijusių duomenų apsaugą, o šios ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugą laikyti atitinkamos pareigos vykdyti priežiūrą dalimi; primygtinai ragina valstybes nares priimti ir įgyvendinti strategijas, gaires ir priemones, kuriomis būtų numatomi pagrįsti apsaugos nuo pagrįstai nustatomo grėsmės rimtumo lygiai ir galimai žalai, kurią rizikuoja patirti susijusios šalys, proporcingos apsaugos išlaidos ir našta; ragina valstybes nares imtis atitinkamų veiksmų įpareigoti juridinius asmenis pagal savo jurisdikciją apsaugoti jų dispozicijoje esančius asmens duomenis;

62.  pripažįsta, kad dėl kintančios kibernetinių grėsmių aplinkos būtų patartina vykdyti glaudesnį struktūrizuotą bendradarbiavimą su policijos pajėgomis, visų pirma tam tikrose ypatingos svarbos srityse, pvz, kibernetinio džihado, kibernetinio terorizmo, radikalizavimo internetu ir radikalių arba ekstremistinių organizacijų finansavimo srityse;

63.  skatina glaudų ES agentūrų, kaip antai EGA, ENISA ir Europolo Europos kovos su elektroniniu nusikalstamumu centras, bendradarbiavimą laikantis tarpsektorinio požiūrio, siekiant skatinti sinergiją ir išvengti dubliavimo;

64.  ragina Komisiją glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, EGA, Parlamentu ir EIVT parengti veiksmų planą dėl koordinuoto požiūrio į Europos kibernetinę gynybą taikymo, be kita ko, atnaujinti ES kibernetinės gynybos politikos sistemą, užtikrinant, kad ji atitiktų savo paskirtį kaip reikiamas politikos mechanizmas ES kibernetinės gynybos tikslams pasiekti; pažymi, kad šis procesas turi būti platesnio strateginio požiūrio į BSGP dalis;

65.  ragina stiprinti kibernetinio saugumo pajėgumus vystomuoju bendradarbiavimu, taip pat nuolatiniu švietimu ir su informuotumo kibernetikos srityje didinimu susijusiu mokymu, atsižvelgiant į tai, kad artimiausiais metais internetu naudotis pradės milijonai naujų vartotojų, dauguma jų – besivystančiose šalyse, ir taip stiprinti atsparumą kibernetinėms ir hibridinėms grėsmėms;

66.  ragina įgyvendinti tarptautines bendradarbiavimo ir daugiašales iniciatyvas, kuriomis būtų siekiama sukurti patikimas kibernetinės gynybos ir kibernetinio saugumo struktūras, siekiant kovoti su korupciniu valstybės užvaldymu, finansiniu sukčiavimu, pinigų plovimu, terorizmo finansavimu ir spręsti problemas, kylančias dėl kibernetinio terorizmo ir kriptovaliutų bei kitų alternatyvių mokėjimo metodų;

67.  pažymi, kad tokie kibernetiniai išpuoliai kaip „NotPetya“ sparčiai plinta ir, jei pasaulio mastu nėra plačiai paplitusios atsparumo didinimo priemonės, padaro neproporcingos žalos; mano, kad kibernetinės gynybos mokymas ir švietimas turėtų sudaryti ES išorės veiksmų dalį ir kad didinant kibernetinį atsparumą trečiosiose šalyse prisidedama prie tarptautinės taikos ir saugumo ir galiausiai Europos piliečiai tampa saugesni;

Institucinis vykdymo užtikrinimas

68.  ragina valstybes nares platesnių užmoju bendradarbiauti kibernetinėje srityje pagal PESCO; siūlo valstybėms narėms pradėti naują PESCO bendradarbiavimo kibernetinėje srityje programą, siekiant greitai ir veiksmingai paremti dabartinių ir būsimų ES operacijų ir misijų planavimą, vadovavimą joms ir jų kontrolę; pažymi, kad tai turėtų paskatinti geriau koordinuoti operacijų vykdymo pajėgumus kibernetinėje erdvėje ir gali paskatinti kurti bendrą kibernetinės gynybos vadovybę, jei taip nuspręstų Europos Vadovų Taryba;

69.  dar kartą ragina valstybes nares ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę pateikti ES baltąją knygą dėl saugumo ir gynybos; ragina valstybes nares ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę baltojoje knygoje kibernetinei gynybai ir atgrasymui skirti didžiausią dėmesį, įtraukiant operacijos skirtos kibernetinės srities apsaugą, nurodytą ES sutarties 43 straipsnyje, ir bendrą gynybą, nurodytą ES sutarties 42 straipsnio 7 dalyje;

70.  pažymi, kad naujai PESCO bendradarbiavimo kibernetinėje srityje programai turėtų vadovauti tiek aukšto rango karinis, tiek civilinis personalas iš kiekvienos valstybės narės rotacijos principu ir ji turėtų būti atskaitinga ES gynybos ministrams PESCO formate ir Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei, siekiant skatinti taikyti valstybių narių ir ES institucijų ir agentūrų tarpusavio pasitikėjimo principus keičiantis informacija ir žvalgybos duomenimis;

71.  dar kartą ragina sukurti ES gynybos tarybą, sudaromą iš esamos EGA ministrų valdančiosios tarybos ir PESCO ES gynybos ministrų formato, siekiant užtikrinti išteklių prioritetų nustatymą ir praktinį panaudojimą bei veiksmingą valstybių narių bendradarbiavimą ir integraciją;

72.  primena, jog būtina užtikrinti, kad būsimoje DFP būtų išlaikytas arba net padidintas Europos gynybos fondas, jame numatant pakankamą biudžetą kibernetinei gynybai;

73.  ragina daugiau lėšų skirti kibernetinio saugumo ir žvalgybos informacijos sklaidai tarp EIVT ir (arba) Europos Sąjungos žvalgybos analizės centro (INTCEN), Tarybos ir Komisijos modernizuoti ir supaprastinti;

Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės

74.  pripažįsta, kad privačios įmonės atlieka svarbų vaidmenį užkertant kelią kibernetinio saugumo incidentams, juos nustatant, suvaldant ir į juos reaguojant, ne tik kaip pramoninės technologijų tiekėjos, bet ir kaip ne IT paslaugų teikėjos;

75.  pripažįsta privačiųjų sektorių atliekamą vaidmenį užkertant kelią kibernetinio saugumo incidentams, juos nustatant, suvaldant ir į juos reaguojant, taip pat jų atliekamą vaidmenį skatinant inovacijas kibernetinės gynybos srityje, todėl ragina glaudžiau bendradarbiauti su privačiuoju sektoriumi, siekiant užtikrinti dalijimąsi ES ir NATO reikalavimų įžvalgomis ir pagalbą ieškant bendrų sprendimų;

76.  ragina ES atlikti visapusišką institucijose naudojamos programinės įrangos, informacinių technologijų ir ryšių įrangos ir infrastruktūros peržiūrą, siekiant užkirsti kelią galimai pavojingoms programoms ir įrenginiams bei uždrausti naudoti tuos produktus, kurie buvo patvirtinti kaip kenkiantys, pvz., „Kaspersky Lab“;

o
o   o

77.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Komisijai, Komisijos Pirmininko pavaduotojai – Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES gynybos ir kibernetinio saugumo agentūroms, NATO generaliniam sekretoriui ir ES valstybių narių nacionaliniams parlamentams.

(1) Cambridge University Press (2017 m. vasario mėn.), ISBN 9781316822524, https://doi.org/10.1017/9781316822524. (2) OL L 194, 2016 7 19, p. 1. (3) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0366. (4) OL C 419, 2015 12 16, p. 145. (5) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0435. (6) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0493. (7) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0492.