Rodyklė 
Priimti tekstai
Ketvirtadienis, 2018 m. birželio 14 d. - Strasbūras
Rusija, visų pirma ukrainiečio politinio kalinio Oleho Sencovo atvejis
 Žmogaus teisių padėtis Bahreine, visų pirma Nabeelio Rajabo atvejis
 Rohinjų pabėgėlių padėtis, ypač sunki vaikų padėtis
 Struktūrinės ir finansinės kultūros prieinamumo kliūtys
 Proporcingumo patikra prieš priimant naujas profesijų reglamentavimo nuostatas ***I
 Transporto priemonių, išnuomotų be vairuotojų, naudojimas kroviniams vežti keliais ***I
 Prieštaravimas deleguotajam aktui: žuvininkystės išteklių išsaugojimo priemonės, skirtos Šiaurės jūros aplinkai saugoti
 Okupuotos Gruzijos teritorijos praėjus 10 m. po Rusijos įsiveržimo
 Derybos dėl naujo ES-AKR partnerystės susitarimo
 ES teisės taikymo stebėsena 2016 m.

Rusija, visų pirma ukrainiečio politinio kalinio Oleho Sencovo atvejis
PDF 341kWORD 46k
2018 m. birželio 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Rusijos, visų pirma ukrainiečio politinio kalinio Oleho Sencovo atvejo (2018/2754(RSP))
P8_TA(2018)0259RC-B8-0288/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Rusijos, visų pirma į savo 2017 m. kovo 16 d. rezoliuciją dėl Ukrainos kalinių Rusijoje ir padėties Kryme(1),

–  atsižvelgdamas į Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) 2018 m. gegužės 25 d. atstovės spaudai pareiškimą dėl keleto kalinių, laikomų neteisėtai aneksuotame Kryme ir Sevastopolyje arba kilusių iš šių vietų, atvejų,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 16 d. pasikeitimą nuomonėmis Užsienio reikalų taryboje,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinio Teisingumo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. sprendimą dėl prašymo skirti laikinąsias priemones, kurį byloje dėl Tarptautinės konvencijos dėl kovos su terorizmo finansavimu ir Tarptautinės konvencijos dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo taikymo pateikė Ukraina (Ukraina prieš Rusijos Federaciją),

–  atsižvelgdamas į Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 5 straipsnį ir į Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 7 straipsnį (vadovaujantis abiem šiais dokumentais, nė vienas asmuo negali būti kankinamas arba patirti žiauraus, nežmoniško ar žeminamo elgesio arba bausmės, o Rusija yra jų šalis),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų deklaraciją dėl žmogaus teisių gynėjų, kurią 1998 m. gruodžio 9 d. priėmė JT Generalinė Asamblėja,

–  atsižvelgdamas į Ženevos konvenciją dėl civilių apsaugos karo metu,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi ukrainiečių kino režisierius Oleh Sencov, nepritaręs Rusijos įvykdytai neteisėtai Krymo pusiasalio aneksijai, 2014 m. gegužės mėn. buvo suimtas ryšium su Kryme tariamai vykdyta neteisėta veikla; kadangi su juo buvo elgiamasi kaip su Rusijos piliečiu, nors jis turi Ukrainos pilietybę;

B.  kadangi Oleho Sencovo atveju būta įtarimų kankinimu ir nepaprastai žiauriu elgesiu: taip neteisėtai buvo išgauti parodymai, kuriais vėliau pasinaudota kaip teisėtais;

C.  kadangi 2015 m. rugpjūčio 25 d. Olehą Sencovą nuteisė teismas, kurio jurisdikcijos ES nepripažįsta, pažeidžiant tarptautinę teisę ir esminius teisingumo standartus;

D.  kadangi Oleh Sencov, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę labiausiai į šiaurę nutolusiame Rusijos Labytnangio (Jumalo-Nencų autonominė apygarda) kalėjime, 2018 m. gegužės 14 d. paskelbė neribotą bado streiką;

E.  kadangi pastaraisiais metais Rusijoje labai išaugo politinių kalinių skaičius; kadangi Žmogaus teisių centras „Memorial“, kuriam 2009 m. buvo paskirta Sacharovo premija, 2018 m. gegužės 29 d. paskelbė sąrašą, į kurį įtrauktos 158 politinių kalinių pavardės;

F.  kadangi 2018 m. sausio 9 d. vietos policija suėmė ir narkotikų laikymu apkaltino Žmogaus teisių centro „Memorial“ biuro Čečėnijoje direktorių Ojubą Titijevą; kadangi Ojub Titijev neigia šiuos kaltinimus, o NVO ir kiti žmogaus teisių gynėjai juos pasmerkė kaip suklastotus;

G.  kadangi Ojubo Titijevo suėmimas atspindi susirūpinimą keliančią nepriklausomų žurnalistų ir žmogaus teisių gynėjų suėmimų, išpuolių prieš juos, jų bauginimo ir diskreditavimo tendenciją;

H.  kadangi žmogaus teisių gynėjai ir pilietinės visuomenės veikėjai – visų pirma Krymo totoriai – susiduria su grasinimais, bauginimu ir suėmimais;

I.  kadangi ne vienu atveju pranešta apie kankinimo ir žiauraus bei žeminamo elgesio naudojimą; kadangi šie įtarimai iki šiol deramai neištirti; kadangi kankinimai naudojami siekiant išgauti prisipažinimus ir pagrįsti suklastotus kaltės įrodymus;

J.  kadangi daugelis kalinių ir sulaikytųjų kalėjime gyvena sunkiomis ir nežmoniškomis sąlygomis, dėl kurių kyla pavojus jų fizinės ir psichologinės sveikatos būklei; kadangi kai kuriems kaliniams būtina skubi medicininė pagalba ir gydymas;

K.  kadangi varžantys Rusijos teisės aktai, kuriais reglamentuojamos politinės ir pilietinės teisės, taikomi ir laikinai okupuotam Krymui – dėl to buvo drastiškai apribotos susirinkimų, saviraiškos, asociacijų, galimybės susipažinti su informacija ir religijos laisvės, be to, gaunama patikimų pranešimų apie bauginimą, priverstinius dingimus ir kankinimus;

L.  kadangi savavališki suėmimai, priverstiniai dingimai, cenzūra ir draudimai taikiai burtis tapo Krymo kasdienybe; kadangi suimtas ne vienas Krymo totorius, jų atvejai tiriami arba jie yra persekiojami baudžiamąja tvarka; kadangi nusitaikyta ir į Krymo teisininkus, teikiančius teisinę pagalbą šiems suimtiesiems, žmogaus teisių gynėjams, kurie praneša apie priverstinio dingimo dėl politinių priežasčių atvejus Kryme, ir žurnalistams, kurie informuoja apie Krymo totorių padėtį;

M.  kadangi okupacinės valdžios institucijos Kryme sistemingai ir tyčia slopina žodžio laisvę šiame pusiasalyje, išstumdamos nepriklausomą žiniasklaidą ir trikdydamos profesionalių žurnalistų darbą; kadangi 2018 m. kovo 22 d. Rusijos saugumo pajėgos sulaikė ir nepagrįstai apkaltinusios suėmė pilietinės žurnalistikos atstovą ir Krymo totorių aktyvistą Narimaną Memedeminovą, nušviesdavusį apie okupacinių valdžios institucijų pažeidimus; kadangi 2018 m. gegužės 21 d. Rusijos saugumo pajėgos, surengusios kratą kito pilietinės žurnalistikos atstovo Servero Mustafajevo namuose Rusijos okupuotame Kryme, jį suėmė – labiausiai dėl religinių priežasčių;

N.  kadangi Rusija pralaimi nemažai bylų Europos Žmogaus Teisių Teisme ir neįgyvendina šio teismo sprendimų;

O.  kadangi Rusijos Federacija, kaip pilnateisė Europos Tarybos, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) bei Jungtinių Tautų narė, yra įsipareigojusi laikytis demokratijos, teisinės valstybės ir pagarbos pagrindinėms laisvėms ir žmogaus teisėms principų; kadangi daugybė rimtų teisinės valstybės principo pažeidimų ir varžančių įstatymų priėmimas pastaraisiais metais kelia didelį susirūpinimą dėl to, kaip Rusija laikosi tarptautinių ir nacionalinių įsipareigojimų; kadangi Europos Sąjunga ne kartą siūlė papildomą pagalbą ir ekspertines žinias, kad padėtų Rusijai modernizuoti jos konstitucinę ir teisinę tvarką vadovaujantis Europos Tarybos standartais bei jos laikytis;

P.  kadangi, vadovaujantis Rusijos įstatymu dėl vadinamųjų užsienio agentų, NVO, gaunančios finansavimą iš užsienio ir dalyvaujančios politinėje veikloje, turi kreiptis dėl įtraukimo į specialų vyriausybės sudarytą užsienio agentų, kuriuos vyriausybė papildomai atidžiai tikrina, sąrašą ir visose publikacijose, pranešimuose spaudai ir kituose pranešimuose nurodyti, kad juos rengė užsienio agentas;

Q.  kadangi ES, reaguodama į neteisėtą Krymo aneksiją ir prieš Ukrainą pradėtą hibridinį karą, priėmė seriją laipsniškai taikomų ribojamųjų priemonių Rusijos atžvilgiu;

1.  reikalauja, kad Rusijos valdžios institucijos nedelsdamos besąlygiškai išlaisvintų Olehą Sencovą ir visus kitus Rusijoje ir Krymo pusiasalyje neteisėtai kalinamus Ukrainos piliečius; primena, kad šiuo metu Rusijoje ir okupuotame Kryme iš viso yra per 70(2) Ukrainos politinių kalinių;

2.  reikalauja nedelsiant besąlygiškai išlaisvinti Žmogaus teisių centro „Memorial“ biuro Čečėnijoje direktorių Ojubą Titijevą ir visus kitus politinius kalinius Rusijos Federacijoje;

3.  reikalauja, kad Rusijos valdžios institucijos liautųsi bauginusios ir persekiojusios Žmogaus teisių centrą „Memorial“, jo darbuotojus ir kitus žmogaus teisių gynėjus bei leistų jiems dirbti savo darbą žmogaus teisių srityje;

4.  pabrėžia, kad elgesys su visais kaliniais turi atitikti tarptautinius standartus ir kad visi sulaikytieji turėtų turėti galimybę gauti teisines konsultacijas, bendrauti su šeima, palaikyti ryšį su savo diplomatiniais atstovais ir gauti medicinines paslaugas; pabrėžia, kad Rusijos valdžios institucijos ir teismų darbuotojai visapusiškai atsako už sulaikytųjų saugumą ir gerovę, ypač Kryme, vadovaudamiesi Ženevos konvencija dėl civilių apsaugos karo metu;

5.  primena, kad Rusijai, kaip Europos Tarybos bei Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos narei, svarbu visapusiškai laikytis tarptautinių teisinių įsipareigojimų ir pagrindinių žmogaus teisių ir įstatymo viršenybės principų, įtvirtintų Europos žmogaus teisių konvencijoje ir Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte;

6.  pabrėžia, kad susirinkimų laisvė Rusijos Federacijoje garantuojama pagal Rusijos Konstitucijos 31 straipsnį ir Europos žmogaus teisių konvenciją, kurią Rusija yra pasirašiusi, taigi Rusijos valdžios institucijos privalo šios laisvės paisyti;

7.  ragina Rusijos valdžios institucijas visais lygmenimis pripažinti, kad žmogaus teisių gynėjai atlieka itin svarbų demokratijos ramsčio ir teisinės valstybės sergėtojų vaidmenį, ir viešai pasmerkti visus išpuolius prieš žmogaus teisių gynėjus, ypač Čečėnijos Respublikoje;

8.  išreiškia savo solidarumą su Ukrainos filmų kūrėju, politiniu aktyvistu ir politiniu kaliniu Olegu Sencovu, kuris 2018 m. gegužės 14 d. pradėjo bado streiką reikalaudamas paleisti neteisėtai suimtus tėvynainius, ir yra susirūpinęs dėl bado streiko poveikio Olego Sencovo sveikatai; primena, kad Olegas Sencovas, kuris buvo suimtas Kryme netrukus po to, kai Rusija perėmė šio Juodosios jūros pusiasalio kontrolę 2014 m., ir vėliau remiantis prisipažinimu, išgautu jį kankinant, ir pateikus ne vieną kaltinimą terorizmu, dabar atlieka 20 metų laisvės atėmimo bausmę griežtai saugomoje įkalinimo įstaigoje, esančioje Jamalo Nencų regione tolimoje Rusijos šiaurėje;

9.  apgailestauja dėl to, kad kitam šioje byloje nuteistam asmeniui Oleksandrui Kolčenko buvo skirta dešimties metų laisvės atėmimo bausmė;

10.  atkreipia dėmesį į tai, kad dar vienas kalinamas Ukrainos pilietis Volodimiras Baluchas nuo 2018 m. kovo 19 d. yra paskelbęs bado streiką;

11.  ragina atsakingas Rusijos valdžios institucijas ir medicinos tarnybas suteikti šiems įkalintiems asmenims tinkamą medicininę priežiūrą ir gerbti medicinos etiką, be kita ko, netaikyti prievartinio maitinimo praktikos arba bet kokio nepageidaujamo gydymo, kuris gali prilygti kankinimui ir kitų formų netinkamam elgesiui;

12.  reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad daugelis ukrainiečių politinių kalinių, įskaitant Mykolą Karpijuką, Volodimirą Prisičių, Olekijų Čirnijų ir Jevheną Panovą, buvo smarkiai kankinami;

13.  išreiškia savo didelį susirūpinimą dėl nerimą keliančių nepriklausomų žurnalistų ir žmogaus teisių gynėjų, dirbančių Rusijoje, ypač Čečėnijoje, suėmimų, išpuolių prieš juos, jų bauginimo ir diskreditavimo tendencijų; atkreipia dėmesį į pilietinės visuomenės ir organizacijų, pavyzdžiui organizacijos „Memorial“, svarbą ir žinutę, kad pilietinės visuomenės aktyvistai visur turi teisę laisvai naudotis savo pagrindinėmis teisėmis į minties ir saviraiškos laisvę; ragina Čečėnijos ir Rusijos valdžios institucijas laikytis vidaus teisės aktų ir tarptautinių įsipareigojimų bei laikytis teisinės valstybės principo;

14.  reiškia didelį susirūpinimą dėl nebaudžiamumo aplinkos, kurioje gali vykti tokie aktai, ir ragina parengti teisines ir kitokias priemones, kuriomis, bendradarbiaujant su visuomene, būtų siekiama užkirsti kelią tokio smurto vykdytojams, juos stebėti ir veiksmingai traukti baudžiamojon atsakomybėn; atkreipia dėmesį į tai, kad Rusijai ir jos vyriausybei tenka pagrindinė atsakomybė už tai, kad šie aktai būtų ištirti, kad vykdytojai būtų patraukti atsakomybėn ir visi Rusijos piliečiai būtų apsaugoti nuo neteisėto smurto;

15.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2018 m. gegužės mėn. okupuotame Kryme Rusijos valdžios institucijos suėmė kelis Krymo totorius, įskaitant Severą Mustafajevą, Edemą Smailovą ir politinio kalinio Nuri Primovo šeimos narius;

16.  smerkia Rusijos vykdomus tarptautinės teisės pažeidimus okupuotame Kryme, įskaitant Rusijos teisės aktų taikymą, Krymo pusiasalio plataus masto militarizavimą, kuris kelia grėsmę regioniniam saugumui, ir masinius ir sistemingus žmogaus teisių pažeidimus, visų pirma, nukreiptus prieš etninius ukrainiečius ir Krymo totorius;

17.  palankiai vertina tai, kad buvo paleisti laisvėn Krymo totorių lyderiai Achtemas Čijgozas ir Ilmi Umerovas, kuriuos 2017 m. rugsėjo mėn. Rusijos teismai nuteisė kalėti laikinai okupuotoje Ukrainos Krymo teritorijoje ir kuriems Rusijos valdžios institucijos suteikė leidimą išvykti iš pusiasalio 2017 m. spalio 25 d.; reiškia dėkingumą visiems, prisidėjusiems prie jų išlaisvinimo, įskaitant Rusijos žmogaus teisių organizacijas, pvz., organizaciją „Memorial“;

18.  primena Rusijos valdžios institucijoms, kad, kaip de facto okupacinė jėga, faktiškai kontroliuojanti Krymą, jos visapusiškai atsakingos už Krymo piliečių apsaugą nuo savavališko teisminių ar administracinių priemonių taikymo ir kad dėl tos pačios priežasties jos turi paisyti tarptautinės humanitarinės teisės bei užtikrinti žmogaus teisių apsaugą pusiasalyje;

19.  pabrėžia, kad Rusijos teismai, ir kariniai, ir civiliniai, neturi kompetencijos nagrinėti veiksmų, įvykdytų už tarptautiniu mastu pripažintos Rusijos teritorijos ribų, ir pažymi, kad tokių bylų teismo procesai negali būti laikomi teisėtais;

20.  pakartoja savo rimtą susirūpinimą dėl vadinamojo „užsienio agentų“ įstatymo ir jo įgyvendinimo būdo; mano, kad „politinės veiklos“, kurią vykdo iš užsienio finansuojamos nevyriausybinės organizacijos, apibrėžtis yra tokia plati, kad vyriausybė faktiškai gali kontroliuoti bet kokią su visuomenės gyvenimu susijusią organizuotą veiklą;

21.  ragina Rusiją užtikrinti tarptautinių žmogaus teisių stebėtojų ir stebėjimo misijų galimybę besąlygiškai ir nekliudomai patekti į pusiasalį; ragina tarptautines organizacijas, pavyzdžiui, Jungtines Tautas, Europos Tarybą ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją, atidžiau stebėti žmogaus teisių padėtį Kryme ir imtis atitinkamų priemonių;

22.  ragina Europos Sąjungos specialųjį įgaliotinį žmogaus teisių klausimais skirti nuolatinį dėmesį žmogaus teisių padėčiai Krymo pusiasalyje ir nevyriausybinių subjektų kontroliuojamose Rytų Ukrainos teritorijose;

23.  ragina Tarybą ir valstybes nares tvirtai ir vieningai laikytis sutartų sankcijų Rusijai ir pratęsti jų galiojimą, taip pat apsvarstyti tikslines priemones prieš asmenis, atsakingus už politinių kalinių suėmimą ir jų bylų teisminį nagrinėjimą;

24.  pabrėžia, kad svarbu, jog Europos Sąjungos delegacija Rusijoje ir ES valstybių narių ambasados stebėtų žmogaus teisių gynėjų teismus;

25.  ragina Tarybos ir Komisijos pirmininkus, taip pat Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai toliau atidžiai stebėti tarptautinių teisinių įsipareigojimų nesilaikymo atvejus ir įvairiais formatais bei susitikimuose su Rusija iškelti šiuos klausimus;

26.  pakartoja savo raginimą Komisijos pirmininko pavaduotojai ir vyriausiajai įgaliotinei ir EIVT užtikrinti, kad ES ir Rusijos konsultacijose žmogaus teisių klausimais, kai jos bus iš naujo pradėtos, būtų keliami klausimai, susiję su visais dėl politinių priežasčių persekiojamų asmenų atvejais, ir kad Rusijos atstovai šiose konsultacijose būtų oficialiai prašomi pakomentuoti kiekvieną atvejį, ir teikti Parlamentui ataskaitas apie jų keitimąsi informacija su Rusijos valdžios institucijomis;

27.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir EIVT užtikrinti, kad Sąjunga, nepažeisdama Rusijos nacionalinės teisės, kiekviena proga ieškotų galimybių toliau palaikyti santykius su Rusijos pilietinės visuomenės organizacijomis, įskaitant organizacijas, kurių veikla yra skatinti su demokratija, žmogaus teisėmis ir teisinės valstybės principais susijusias vertybes, ir jas remtų;

28.  ragina ES padaryti pareiškimą, kuriuo būtų pasmerkti žmogaus teisių pažeidimai Rusijoje ir mėginimas nuslėpti juos per FIFA pasaulio futbolo čempionatą;

29.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Europos Tarybai, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai ir Rusijos Federacijos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0087.
(2) Neišsamus sąrašas: Teimur Abdulajev, Uzeir Abdulajev, Taliat Abdurachmanov, Rustem Abiltarov, Zevri Abseitov, Muslim Alijev, Refat Alimov, Kiazim Ametov, Ernes Ametov, Ali Asanov, Marlen Asanov, Volodymyr Baluch, Ali Barijev, Enver Bekirov, Memet Belialov, Oleksij Besarabov, Rustem Vaitov, Resul Veliliajev, Valentyn Vygovskij, Pavlo Hryb, Mykola Dadeu, Konstatin Davydenka, Bekir Dehermendži, Mustafa Dehermendži, Emil Džemadenov, Arsen Džeparov, Dmitrij Dolgopolov, Volodymyr Dudka, Andrij Zachtej, Ruslan Zeitulajev, Server Zekiriajev, Timur Ibragimov, Rustem Ismailov, Jevgenij Karakašev, Mykola Karpiuk, Stanislav Klych, Andrij Kolomijec, Oleksandr Kolčenka, Oleksandr Kostenka, Emir-Usein Kuku, Henadij Limeško, Serhij Litvinov, Enver Mamutov, Nariman Memedeminov, Remzi Memetov, Emil Minasov, Igor Movenka, Seiran Muradosilov, Seiran Mustafajev, Server Mustafajev, Jevhen Panov, Nuri Primov, Volodymyr Prisič, Ismail Ramazanov, Fevzi Sagandži, Ferat Saifulajev, Aider Saledinov, Seiran Salijev, Enver Seitosmanov, Oleh Sencov, Oleksij Sizonovič, Vadym Siruk, Edem Smailov, Oleksandr Stešenka, Oleksij Stohnij, Renat Suleimanov, Ana Suchonosova, Roman Suščenka, Roman Ternovskij, Ruslan Ametov, Asan Čapuch, Oleksij Čirnij, Hlib Šablij, Mykola Šiptur, Dmytro Štyblikov, Oleksandr Šumkov, Viktor Šur.


Žmogaus teisių padėtis Bahreine, visų pirma Nabeelio Rajabo atvejis
PDF 269kWORD 45k
2018 m. birželio 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl žmogaus teisių padėties Bahreine, ypač Nabeelio Rajabo atvejo (2018/2755(RSP))
P8_TA(2018)0260RC-B8-0281/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas, ypač į 2014 m. vasario 6 d. rezoliuciją dėl Bahreino, ypač Nabeelio Rajabo, Abdulhadi al-Khawajos ir Ibrahimo Sharifo atvejų(1), 2015 m. liepos 9 d. rezoliuciją dėl Bahreino, ypač Nabeelio Rajabo atvejo(2), 2016 m. vasario 4 d. rezoliuciją dėl Bahreino, ypač Mohammedo Ramadano atvejo(3), 2016 m. liepos 7 d. rezoliuciją dėl Bahreino(4), 2017 m. vasario 16 d. rezoliuciją dėl egzekucijų Kuveite ir Bahreine(5) ir į 2017 m. spalio 3 d. rezoliuciją dėl mažėjančios pilietinės visuomenės erdvės problemos sprendimo(6),

–  atsižvelgdamas į Europos išorės veiksmų tarnybos atstovo spaudai pareiškimus: 2015 m. birželio 17 d. pareiškimą dėl partijos „al-Wefaq“ generalinio sekretoriaus Ali Salmano nuteisimo Bahreine, 2017 m. liepos 11 d. pareiškimą dėl Nabeelo Rajabo nuteisimo Bahreino teisme ir 2018 m. birželio 6 d. pareiškimą dėl Bahreino žmogaus teisių gynėjo Nabeeli Rajabo nuteisimo,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 22 d. Žmogaus teisių pakomitečio pirmininko pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į ES ir Bahreino neoficialios žmogaus teisių darbo grupės 2018 m. gegužės 15 d. posėdžio rezultatus,

–  atsižvelgdamas į JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro Zeido Ra'ado Al Husseino 2017 m. rugsėjo 11 d. pareiškimą dėl padėties Bahreine;

–  atsižvelgdamas į JT komiteto prieš kankinimą 2017 m. gegužės 12 d. pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. vasario mėn. priimtą Bahreino Konstituciją, ypač jos 3 skyrių, į Bahreino baudžiamojo kodekso 364 straipsnį ir 1963 m. Bahreino Pilietybės įstatymą,

–  atsižvelgdamas į Bahreino nepriklausomos tyrimo komisijos 2011 m. lapkričio mėn. ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į ES žmogaus teisių gynėjų gaires, ES gaires dėl dialogų žmogaus teisių klausimais su trečiosiomis šalimis, dėl mirties bausmės, dėl kankinimo ir dėl saviraiškos laisvės internete ir realiame gyvenime,

–  atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą, Vaiko teisių konvenciją ir Arabų žmogaus teisių chartiją, prie kurių Bahreinas yra prisijungęs,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, ypač į jos 15 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi 2018 m. birželio 5 d. Bahreino aukščiausiasis apeliacinis teismas dar kartą patvirtino penkerių metų kalėjimo bausmę žmogaus teisių gynėjui Nabeelui Rajabui už „neteisingų gandų skleidimą karo metu“ (Bahreino baudžiamojo kodekso 133 straipsnis), „kaimyninės šalies įžeidimą“ (215 straipsnis) ir „statutinės institucijos įžeidimą“ (216 straipsnis) savo paskelbtose „Twitter“ žinutėse dėl tariamo kankinimo Bahreino Džavo kalėjime ir Saudo Arabijos vadovaujamos koalicijos oro antpuolių Jemene; kadangi šie kaltinimai grindžiami nuostatomis, pagal kurias teisė į saviraiškos laisvę, saugoma Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto (jį Bahreinas ratifikavo 2006 m.) 19 straipsniu, laikoma nusikaltimu; kadangi tikimasi, jog N. Rajab pateiks kasacinį skundą Bahreino kasaciniam teismui;

B.  kadangi atlikęs dvejų metų laisvės atėmimo bausmę (vis blogėjant sąlygoms kalėjime ji galėtų būti prilyginta netinkamam elgesiui) už televizijos interviu dėl spaudos laisvės apribojimų Bahreine, kuriuos jis davė 2015 ir 2016 m., šį mėnesį N. Rajab turėjo būti paleistas; kadangi prieš jį savavališkai suimant 2016 m. birželio mėn. Nabeelui Rajabui buvo uždrausta keliauti ir kadangi 2012–2014 m. jis atliko dvejų metų laisvės atėmimo bausmę už tai, kad naudojosi teise į saviraiškos ir susirinkimų laisves; kadangi JT darbo grupė dėl savavališko sulaikymo 2013 m. patvirtino, jog jis buvo savavališkai kalinamas už savo vaidmenį padedant organizuoti demonstracijas Bahreine ir joms vadovauti; kadangi jo byla buvo nagrinėjama per nesąžiningą teismo procesą;

C.  kadangi, be šios naujos penkerių metų laisvės atėmimo bausmės, Nabeelui Rajabui gali būti paskirta laisvės atėmimo bausmė dar 14 neišnagrinėtų bylų, kurias vyriausybė yra jam iškėlusi, įskaitant papildomus kaltinimus dėl „melagingų naujienų ir pareiškimų bei piktavališkų gandų, darančių žalą šalies prestižui, skleidimo“; kadangi 2017 m. rugsėjo 12 d. vyriausybė taip pat jį apkaltino socialinėje žiniasklaidoje „skleidžiant melagingas naujienas“, „kurstant neapykantą režimui“ ir „kurstant nesilaikyti įstatymų“;

D.  kadangi dėl to, kad N. Rajab buvo kalinamas blogomis sąlygomis, smarkiai pablogėjo jo psichinė sveikata; kadangi jo šeima taip pat pranešė apie tai, kad jis kiekvieną parą 23 valandas laikomas uždarytas savo kameroje (tokia tvarka naudojama kaip tam tikra bausmės forma) ir kad dėl to nuolat blogėja jo sveikata; kadangi pranešama, jog kyla įtarimų, kad kalėjimo administracija tyčia trukdo N. Rajabo medicininiam gydymui;

E.  kadangi Nabeelio Rajabo byla tapo žmogaus teisių gynėjų ir pagarbos saviraiškos laisvei Bahreine simboliu ir kadangi ji pažeidžia pačios Bahreino vyriausybės prisiimtus įsipareigojimus; kadangi jis yra tik vienas iš daugelio asmenų, kurie buvo savavališkai sulaikyti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad naudojosi saviraiškos ir susirinkimų laisvėmis;

F.  kadangi 2017 m. gegužės mėn. JT komitetas prieš kankinimą išnagrinėjo daugybę nuosekliai pateikiamų kaltinimų dėl plačiai taikomo netinkamo elgesio su asmenimis, kurių laisvė apribota, ypač su tais, kurie kaltinami terorizmu, ir išreiškė didžiulį susirūpinimą dėl Nabeelio Rajabo, Abdulhadi al-Khawajos, Naji Fateelo, Hussaino Jawado, Abdulwahabo Hussaino ir Abduljalilo al-Singace atvejų;

G.  kadangi labai padaugėjo mirties bausmės vykdymo atvejų ir mirties bausmės nuosprendžių po to, kai 2017 m. vasario mėn. buvo nutrauktas septynerius metus trukęs moratoriumas, taip pat toliau pranešama apie kankinimo ir netinkamo elgesio atvejus; kadangi Bahreinas, 2017 m. balandžio mėn. priėmęs konstitucinę pataisą, vėl pradėjo civilių baudžiamąjį persekiojimą karo teismuose; kadangi valdžios institucijos grąžino sulaikymo ir tyrimo įgaliojimus Nacionalinei saugumo agentūrai, nors žinoma, kad ji vykdė kankinimus ir piktnaudžiavo padėtimi;

H.  kadangi saviraiškos, asociacijų ir taikių susirinkimų laisvės padėtis Bahreine tapo kritiška; kadangi vis plačiau taikomas susidorojimas su žmogaus teisių gynėjais ir taikios opozicijos aktyvistais apima kalėjimo bausmes, tremtį, draudimą keliauti, pilietybės atšaukimą arba dideles grėsmes ir bauginimus, susijusius su jų darbu;

I.  kadangi Atstovų taryba ir Bahreino Šuros taryba patvirtino Naudojimosi politinėmis teisėmis įstatymo pakeitimą, kuriuo bus uždraustas nepriklausomas politinis dalyvavimas 2018 m. rinkimuose;

J.  kadangi 2016 m. Bahreino režimas sustabdė didžiausios opozicinės grupės „Al-Wefaq“ veiklą, įšaldė jos lėšas, o Bahreine veikiančią interneto svetainę uždarė; kadangi šios grupės būstinė buvo užpulta, o po to ji buvo kaltinama „nuolatiniais Karalystės konstitucijos pažeidimais ir jos teisėtumo nepripažinimu“, taip pat „raginimais įsikišti užsienio valstybėms“ ir „ smurto skatinimu bei parama teroristinėms organizacijoms“;

K.  kadangi 2017 m. gegužės 31 d. Bahreino teismas nurodė išformuoti opozicinę grupę „Nacionalinės demokratinės veiklos organizacija (Waad)“; kadangi 2017 m. spalio 26 d. Bahreino aukščiausiasis apeliacinis teismas dar kartą patvirtino apeliacinio teismo sprendimą dėl Waad išformavimo;

L.  kadangi 2018 m. gegužės 15 d. Bahreino aukščiausiasis baudžiamasis teismas, įvykdęs nesąžiningą masinio teismo procesą, per kurį buvo vykdomi kankinimai ir tinkamo teisinio proceso pažeidimai, atėmė pilietybę 115 asmenų; kadangi grasinimas atimti pilietybę arba realus jos atėmimas naudojamas kaip politinio susidorojimo priemonė; kadangi iš daugelio asmenų Bahreine, visų pirma šiitų, įskaitant vaikus, buvo atimta pilietybė, o tai tiesiogiai pažeidžia Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 15 straipsnį ir Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnį;

M.  kadangi po 2011 m. vykusių protestų ir po to, kai buvo pateikta Bahreino nepriklausomos tyrimo komisijos ataskaita, buvo įsteigta daug vidaus tarnybų vyriausybės vykdomiems pažeidimams stebėti, bet jos yra neefektyvios ir nepakankamai nepriklausomos; kadangi pranešama, jog šioms tarnyboms neužtikrinus pakankamos nepriklausomybės negalima tikėtis Bahreino vyriausybės ir karinių pajėgų atskaitomybės; kadangi dėl šios padėties susiformavo nebaudžiamumo kultūra, kuri paverčia niekais demokratinių reformų pastangas ir dėl kurios toliau destabilizuojama padėtis šalyje;

N.  kadangi ES mano, jog glaudus bendradarbiavimas su pilietine visuomene ir žmogaus teisių gynėjais trečiosiose šalyse turi būti vienas iš pagrindinių prioritetų propaguojant žmogaus teises ir kovojant su žmogaus teisių pažeidimais;

1.  ragina nedelsiant paleisti visus asmenis, kalinamus vien už taikią veiklą žmogaus teisių ir politikos srityse; ragina nutraukti visus smurto veiksmus, persekiojimą, bauginimą, įskaitant teismų lygmeniu, ir žmogaus teisių gynėjų, politinės opozicijos atstovų, protestuotojų, pilietinės visuomenės veikėjų ir jų artimųjų cenzūrą, kurią šalies viduje ir už jos ribų vykdo valdžios institucijos, saugumo pajėgos ir tarnybos; smerkia ir toliau vykdomą pagrindinių demokratinių teisių – žodžio, asociacijų ir susirinkimų laisvių, politinio pliuralizmo, taikių protestų ir įstatymo viršenybės apribojimų – žlugdymą;

2.  ragina nedelsiant ir besąlygiškai paleisti N. Rajabą, panaikinti visus jam pateiktus kaltinimus ir užtikrinti, kad iki paleidimo jis nebūtų kankinamas ar nepatirtų kitokio netinkamo elgesio, kad jam būtų leista reguliariai matytis su savo šeima, pasirinktais advokatais ir gauti tinkamas sveikatos priežiūros paslaugas; smerkia tai, kad Nabeel Rajab sulaikytas, nes tai pažeidžia jo žodžio laisvę ir judėjimo laisvę bei kitas teises;

3.  ragina Bahreino valdžios institucijas laikytis tarptautinių prievolių ir įsipareigojimų ir gerbti žmogaus teises ir pagrindines laisves, taip pat užtikrinti saugią ir palankią aplinką žmogaus teisių gynėjams ir valdžios institucijų kritikams, taip pat per 2018 m. rinkimus, per kuriuos turi būti užtikrintos žodžio, asociacijų ir taikių susirinkimų laisvės; primena Bahreino vyriausybei jos pareigą užtikrinti visų piliečių saugumą ir saugą, nepriklausomai nuo jų politinių pažiūrų, priklausymo partijai ar konfesijai;

4.  apgailestauja dėl to, kad šalies kalėjimuose itin prastos sąlygos ir kad Bahreino saugumo pajėgos bei kalėjimų personalas naudoja kankinimus; primygtinai ragina Bahreino valdžios institucijas susilaikyti nuo kankinimo, žiauraus ar žeminančios elgesio su sulaikytaisiais, visapusiškai ištirti tariamus kalinių pagrindinių teisių pažeidimo ir kankinimo atvejus ir patraukti kaltininkus baudžiamojon atsakomybėn;

5.  primena Bahreino valdžios institucijoms, kad pagal Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą 15 straipsnį kaip įrodymą teismo byloje draudžiama naudoti bet kokį pareiškimą, išgautą kankinant; ragina Bahreiną nedelsiant ratifikuoti Konvencijos prieš kankinimą fakultatyvųjį protokolą;

6.  griežtai smerkia tai, kad šalyje buvo paskelbta daug mirties nuosprendžių, ir ragina paskelbti oficialų mirties bausmių vykdymo moratoriumą; ragina peržiūrėti visus mirties nuosprendžius siekiant įsitikinti, kad minimi teismo procesai vyko laikantis tarptautinių standartų;

7.  ragina valdžios institucijas pakeisti konstituciją ir nebesinaudoti kariniais teismais teisiant civilius;

8.  smerkia tai, kad masinis pilietybės atėmimas naudojamas kaip represinė priemonė, ir primygtinai ragina Bahreino valdžios institucijas panaikinti šį sprendimą ir laikytis tarptautinių įsipareigojimų ir normų;

9.  ragina Bahreino valdžios institucijas nedelsiant panaikinti draudimą keliauti žmogaus teisių gynėjams, ir primygtinai ragina valdžios institucijas bet kokiomis aplinkybėmis užtikrinti, kad žmogaus teisių gynėjai Bahreine galėtų vykdyti savo teisėtą su žmogaus teisėmis susijusią veiklą nacionaliniu bei tarptautiniu lygiu netrukdomi, nebauginami ir nepersekiojami;

10.  ragina Bahreino vyriausybę siekti stabilumo imantis tolesnių reformų ir įtraukaus susitaikymo aplinkoje, kurioje gali būti laisvai reiškiami teisėti ir taikūs politiniai skundai, laikantis Karalystės tarptautinių įsipareigojimų, ypač atsižvelgiant į būsimus rinkimus į Atstovų tarybą, numatomus 2018 m. spalio mėn.; atsižvelgdamas į tai, smerkia išpuolius Bahreine prieš opoziciją ir pilietinę visuomenę, įskaitant opozicinės grupės „Al-Wefaq“ veiklos sustabdymą, opozicinės grupės „Waad“ panaikinimą ir draudimą šių panaikintų grupių nariams dalyvauti artėjančiuose rinkimuose; mano, kad šie veiksmai prieštarauja demokratinio pliuralizmo ir laisvų ir sąžiningų rinkimų principams, taip pat pažeidžia tarptautinius susitarimus ir Bahreino konstituciją; ragina visas partijas įsitraukti į tikrą nacionalinį dialogą, siekiant iš naujo pradėti taikų ir prasmingą nacionalinio susitaikymo procesą;

11.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai, Europos išorės veiksmų tarnybą, Tarybą ir valstybes nares sistemingai kelti klausimus dėl žmogaus teisių pažeidimų Bahreine ir apsvarstyti galimybę taikyti tikslines priemones, nukreiptas prieš asmenis, atsakingus už sunkius žmogaus teisių pažeidimus;

12.  primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares per būsimas JT žmogaus teisių tarybos sesijas ir toliau atkreipti dėmesį į Bahreiną ES ir valstybių narių pareiškimuose pagal 4 punktą;

13.  ragina Bahreino vyriausybę bendradarbiauti su JT specialiaisiais pranešėjais (visų pirma kankinimo, susirinkimų laisvės, religijos ir įsitikinimų laisvės, teisėjų ir teisininkų nepriklausomumo ir žmogaus teisių gynėjų klausimais) ir jiems išduoti nuolatinį kvietimą; ragina Bahreino valdžios institucijas leisti tarptautinėms NVO ir žurnalistams laisvai patekti į Bahreiną, taip pat ir ryšių su sulaikytais žmogaus teisių gynėjais palaikymo tikslais;

14.  apgailestauja, kad Europos įmonės į Bahreiną eksportuoja stebėjimo technologijas, ir pabrėžia, jog būtina, kad ES eksporto kontrolės institucijos prieš suteikdamos licenciją eksportuoti į trečiąją šalį atsižvelgtų į žmogaus teisių kriterijus; ragina visas ES valstybes nares griežtai laikytis ES elgesio kodekso ginklų eksporto srityje ir ypač sustabdyti visus ginklų, stebėjimo ir žvalgybos įrangos ir medžiagų, kurias Bahreinas gali naudoti žmogaus teisėms toliau varžyti, perdavimus;

15.  apgailestauja dėl to, kad Bahreinas dar kartą atsisakė priimti oficialią Europos Parlamento Žmogaus teisių pakomitečio delegaciją; ragina Bahreino valdžios institucijas leisti oficialiai Europos Parlamento narių delegacijai apsilankyti šalyje, siekiant susitikti su valdžios institucijomis ir pilietinės visuomenės atstovais;

16.  apgailestauja dėl to, kad ES delegacijos Chaillot premija už žmogaus teisių skatinimą Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos regione 2014 m. buvo apdovanota Bahreino nacionalinės žmogaus teisių institucija, kuri ne kartą pateisino Bahreino vyriausybės vykdomus žmogaus teisių pažeidimus, įskaitant Nabeelio Rajabo įkalinimą;

17.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Bahreino Karalystės vyriausybei ir parlamentui ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos narėms; ragina išversti šią rezoliuciją į arabų kalbą.

(1) OL C 93, 2017 3 24, p. 154.
(2) OL C 265, 2017 8 11, p. 151.
(3) OL C 35, 2018 1 31, p. 42.
(4) OL C 101, 2018 3 16, p. 130.
(5) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0044.
(6) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0365.


Rohinjų pabėgėlių padėtis, ypač sunki vaikų padėtis
PDF 266kWORD 44k
2018 m. birželio 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl rohinjų pabėgėlių gyvenimo sąlygų, visų pirma sunkios vaikų padėties (2018/2756(RSP))
P8_TA(2018)0261RC-B8-0292/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Mianmaro ir rohinjų padėties,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Bangladešo,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 20 d. Tarybos išvadas dėl ES strategijos dėl Mianmaro / Birmos,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 26 d. Tarybos išvadas dėl Mianmaro / Birmos,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 6 d. Tarybos priimtas ES gaires dėl vaiko teisių propagavimo ir apsaugos,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 30 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Federicos Mogherini pareiškimą dėl naujosios Mianmaro Sąjungos vyriausybės darbo pradžios,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 5 d. bendrą pranešimą spaudai apie ketvirtąjį ES ir Mianmaro dialogą žmogaus teisių klausimais,

–  atsižvelgdamas į 1951 m. Jungtinių Tautų konvenciją dėl pabėgėlių statuso ir į jos 1967 m. protokolą,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į 1954 m. Konvenciją dėl asmenų be pilietybės statuso ir į 1961 m. Konvenciją dėl asmenų be pilietybės skaičiaus mažinimo,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio mėn. Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų agentūros (UNHCR) Visuotinį 2014–2024 m. veiksmų planą panaikinti pilietybės neturėjimo reiškinį,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. rugpjūčio mėn. Patariamojo komiteto Rachinų valstijos klausimais galutinę ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) chartiją,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 23 d. generalinio sekretoriaus Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai pateiktą pranešimą apie seksualinį smurtą, susijusį su konfliktu,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi 720 000 rohinjų vaikų Bangladeše ir Mianmare labai trūksta humanitarinės pagalbos ir apsaugos;

B.  kadangi Mianmaro Rachinų valstijoje gyvena beveik 1,3 mln. rohinjų, kurie yra daugiausia islamą išpažįstanti tautinė mažuma, susidurianti su represijomis ir nuolatiniais dideliais žmogaus teisių pažeidimais, įskaitant grėsmę jų gyvybei ir saugumui, atsisakymą suteikti teisę į sveikatos priežiūrą ir švietimą, priverstinį darbą, seksualinį smurtą ir politinių teisių ribojimą; kadangi rohinjai musulmonai yra laikomi labiausiai pasaulyje persekiojama mažuma ir didžiausia asmenų be pilietybės grupe;

C.  kadangi nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. daugiau kaip 900 000 rohinjų (534 000 iš jų yra vaikai) pabėgo nuo smurto prieš juos ir ieško prieglobsčio Bangladeše, baimindamiesi dėl savo gyvybės; kadangi manoma, kad per smurto protrūkį Mianmare nužudyta apie 1 000 rohinjų vaikų, kuriems nebuvo nė penkerių; kadangi, organizacijos „ASEAN Parliamentarians for Human Rights“ (APHR) duomenimis, 28 300 rohinjų vaikų yra praradę bent vieną iš tėvų ir dar 7 700 vaikų, kaip užfiksuota, yra praradę abu tėvus, taigi, prarastų tėvų skaičius siekia 43 700;

D.  kadangi daugiau kaip 14 000 jaunesnių nei penkerių metų vaikų kenčia nuo didelio ūmaus mitybos nepakankamumo; kadangi rohinjai vaikai patyrė traumuojančių įvykių arba buvo jų liudininkai, be kita ko, daugeliu atvejų neteko vieno ar abiejų tėvų, buvo atskirti savo šeimos, patyrė fizinį smurtą, psichologinių traumų, kentėjo nuo mitybos nepakankamumo, ligų, seksualinio išnaudojimo ir matė nusikaltimus žmoniškumui Rachinų valstijoje, įskaitant sistemingą rohinjų būstų deginimą, fizinius išpuolius prieš juos ir jų išžaginimus;

E.  kadangi Jungtinių Tautų vyriausiasis žmogaus teisių komisaras Zeid Ra’ad Al-Hussein Mianmaro vyriausybės operacijas pavadino „vadovėliniais etninio valymo pavyzdžiais“ ir „ciniškais daugybės žmonių perkėlimo, nesuteikiant jiems jokių galimybių sugrįžti, manevrais“;

F.  kadangi moterys ir mergaitės nuo krizių dažniausiai nukenčia labiau ir kitaip nei vyrai ir berniukai, nes sustiprėja, pagilėja ir dar labiau paaštrėja jau anksčiau buvusi nuolatinė lyčių nelygybė, smurtas dėl lyties ir diskriminacija;

G.  kadangi Mianmaro kariuomenė naudoja išžaginimus kaip priemonę per etninio valymo kampaniją Rachinų valstijoje; kadangi seksualinis smurtas naudojamas siekiant supriešinti ištisas bendruomenes ir atgrasyti moteris ir mergaites nuo grįžimo į savo namus; kadangi išžagintos aukos stovyklose gali patirti socialinę atskirtį nuo savo bendruomenės; kadangi Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryba paprašė informacijos apie Mianmaro kariuomenės atsakomybę už plačiai paplitusius rohinjų moterų ir mergaičių žaginimus;

H.  kadangi daug pabėgėlių yra nėščios arba mažų vaikų turinčios moterys, daugybę kilometrų nuėjusios pėsčiomis, ir jos į priverstinai migravusiųjų stovyklas atvyksta sutrikusios sveikatos dėl psichinių ir fizinių traumų, bado ir sužalojimų;

I.  kadangi pagalbos agentūros numato, kad, praėjus devyniems mėnesiams nuo Mianmaro kareivių ir karinių grupuočių išpuolių pradžios, pabėgėlių stovyklose gims 48 000 kūdikių;

J.  kadangi pabėgėlių stovyklose Bangladeše yra labai mažai galimybių moterims ir vaikams gauti sveikatos priežiūros paslaugų; kadangi nėščios moterys ir motinos turėtų gauti svarbiausias joms reikalingas gimdyvių sveikatos priežiūros paslaugas, įskaitant priežiūrą iki gimdymo, saugų gimdymą, naujagimio priežiūrą, pagalbą, susijusią su maitinimu krūtimi, ir nuolatinę reprodukcinės sveikatos priežiūrą;

K.  kadangi rohinjams vaikams ir moterims pabėgėlių stovyklose Bangladeše gresia didelis pavojus būti priverstiems užsiimti prostitucija ir tapti seksualinio priekabiavimo ir smurto aukomis; kadangi pabėgėlių stovyklose be tėvų gyvenantys vaikai yra pažeidžiamiausi ir lengvai gali tapti prekybos žmonėmis aukomis;

L.  kadangi rohinjų vaikai neturi pakankamai galimybių mokytis formaliojo švietimo sistemoje; kadangi pabėgėlių stovyklose tik labai maži rohinjų vaikai gauna pagrindinį išsilavinimą neformaliose klasėse, o vyresnio amžiaus vaikai turi mažai galimybių lankyti formaliojo švietimo mokyklą arba visai neturi tokių galimybių;

M.  kadangi Bangladeše prasidėjo musonų sezonas ir numatoma, kad padėtis labai pablogės; kadangi bent 200 000 žmonių pabėgėlių stovyklose tiesiogiai gresia potvyniai ir nuošliaužos; kadangi kyla didelių grėsmių gyvybei, pastogei, maisto ir vandens tiekimui; kadangi per musoninius potvynius kyla didelis ligų, įskaitant cholerą ir hepatitą, plitimo pavojus; kadangi prieš atvykdami į Bangladešą tik labai mažai rohinjų turėjo galimybių gauti medicininę pagalbą ar pasiskiepyti;

N.  kadangi Mianmaras iki šiol neleidžia Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos faktų nustatymo misijos nariams atvykti į šalį ir uždraudė atvykti Jungtinių Tautų specialiajai pranešėjai žmogaus teisių padėties Mianmare klausimais Yanghee Lee, atmesdamas beveik visus įtarimus dėl Mianmaro saugumo pajėgų įvykdytų žiaurių nusikaltimų Rachinų valstijoje;

O.  kadangi Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) Romos statutas patvirtina, kad negali būti nenubausta už visai tarptautinei bendruomenei svarbius sunkiausius nusikaltimus, visų pirma genocidą, nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus; kadangi 2018 m. balandžio mėn. TBT prokurorė kreipėsi į teismą su prašymu priimti sprendimą dėl to, ar įtariamos rohinjų deportacijos iš Mianmaro į Bangladešą įeina į TBT jurisdikciją; kadangi sprendimas, patvirtinantis, kad jos įeina į TBT jurisdikciją, gali atverti galimybių TBT vykdyti Mianmaro veiksmų tyrimą dėl nusikaltimų žmoniškumui ar deportacijų;

P.  kadangi 2017 m. kovo mėn. Kinija ir Rusija neleido Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai priimti rezoliucijos dėl rohinjų mažumos padėties Mianmare;

Q.  kadangi, atsižvelgiant į tai, kad nėra jokių realių galimybių saugiai ir savanoriškai grįžti ir nėra politinės pažangos siekiant įveikti krizę Mianmare, galima teigti, kad per trumpą laikotarpį šios padėties problemos nebus išspręstos, todėl reikalingas tvarus požiūris, visų pirma, į vaikų teises ir poreikius;

R.  kadangi 2018 m. birželio 6 d. Mianmaro, UNHCR ir Jungtinių Tautų vystymosi programa (UNDP) pasirašė trišalį susitarimo memorandumą; kadangi UNHCR konstatavo, kad sąlygos dar nėra palankios savanoriškam grįžimui;

S.  kadangi 2018 m. gegužės mėn. Komisija skyrė 40 mln. EUR humanitarinę pagalbą, kad būtų suteikta gyvybiškai svarbi parama rohinjams civiliams ir priimančiosioms bendruomenėms Bangladeše ir visoje Rachinų valstijoje; kadangi ši suma skirta papildomai prie 2017 m. skirtų 51 mln. EUR;

T.  kadangi 2018 m. kovo mėn. Jungtinės Tautos paskelbė prašymą skirti 951 mln. JAV dolerių pagalbą rohinjams pabėgėliams likusiems 2018 m. mėnesiams, tačiau iki šiol gauta tik apie 20 proc. reikalingos sumos;

1.  griežtai smerkia išpuolius prieš rohinjus Mianmare, kurie, Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro nuomone, prilygsta etniniam valymui; yra itin susirūpinęs dėl vis sunkesnių ir platesnio masto žmogaus teisių pažeidimų, įskaitant žudymus, smurtinius susidūrimus, civilių gyventojų turto naikinimą ir priverstinę šimtų tūkstančių civilių gyventojų migraciją; primygtinai ragina Mianmaro kariuomenę ir saugumo pajėgas nedelsiant nustoti žudyti, bauginti ir žaginti rohinjus ir deginti jų namus;

2.  primygtinai ragina Mianmaro vyriausybę leisti tarptautiniams stebėtojams, žmogaus teisių ir humanitarinės pagalbos organizacijoms, įskaitant Jungtines Tautas ir tarptautines NVO, visų pirma 2017 m. kovo mėn. UNHCR sudarytos Jungtinių Tautų faktų nustatymo misijos nariams, visiškai netrukdomai patekti į Rachinų valstiją, kad būtų atlikti nepriklausomi ir nešališki visų šalių įtarimų dėl sunkių žmogaus teisių pažeidimų tyrimai;

3.  primena, kad pabėgėlių stovyklose turi būti teikiama medicininė ir psichologinė pagalba, specialiai pritaikyta pažeidžiamoms grupėms, įskaitant moteris ir vaikus; ragina teikti daugiau paramos paslaugų išžaginimo ir seksualinio smurto aukoms; primygtinai tvirtina, kad visos moterys ir mergaitės turėtų turėti galimybę gauti informaciją apie lytinę ir reprodukcinę sveikatą ir paslaugas, įskaitant kontraceptines priemones ir saugų abortą;

4.  palankiai vertina agentūrų ir organizacijų prieš gimdymą ir po gimdymo teikiamą pagalbą; primena, kad svarbu sukurti naujagimių registravimo struktūras ir išduoti gimimo liudijimus, siekiant užtikrinti, kad jie turėtų dokumentus, būtų užtikrintos jų teisės ir galimybės gauti pagrindines paslaugas, ir padėti užtikrinti šeimos narių atsekamumą pagal Bangladešo vyriausybės prisiimtus įsipareigojimus užtikrinti, kad būtų užregistruoti visi jo teritorijoje gimę vaikai; primena, kad neišardyta šeima nepaprastai svarbu siekiant, kad vaikai turėtų galimybių naudotis savo teisėmis;

5.  su dideliu susirūpinimu pažymi, kad pabėgėlių stovyklose rohinjams vaikams trūksta pakankamų švietimo paslaugų; ragina Bangladešo valdžios institucijas užtikrinti visapusiškas ir pakankamas galimybes rohinjams vaikams naudotis kokybiškomis švietimo paslaugomis jų gimtąja kalba; atkreipia dėmesį į pavojų prarasti ištisos bendruomenės kartą, jeigu nebus imtasi reikiamų priemonių užtikrinti tinkamą vaikų švietimą; pabrėžia, kad svarbu sudaryti sąlygas naudotis visomis švietimo paslaugomis, kurias gali suteikti Jungtinių Tautų agentūros ir NVO mokyklinėse įstaigose, kad visi vaikai galėtų plėtoti savo potencialą;

6.  reiškia nepaprastai didelį susirūpinimą dėl dažnų priverstinės prostitucijos, prekybos žmonėmis ir seksualinio smurto, įskaitant vaikų vedybas, partnerio smurtą, seksualinį išnaudojimą ir prievartą, atvejų stovyklose; primygtinai ragina Bangladešo ir Mianmaro valdžios institucijas, bendradarbiaujant su UNHCR, užtikrinti rohinjų pabėgėlių saugumą jų teritorijoje, visų pirma stiprinti kovą su prekyba žmonėmis ir vaikų prostitucija ir išardyti esamus jų tinklus;

7.  giria Bangladešo vyriausybę ir žmones už pastangas suteikti rohinjų pabėgėliams prieglobstį ir užtikrinti jų saugumą ir ragina juos toliau teikti humanitarinę pagalbą iš Mianmaro atvykstantiems pabėgėliams; ragina toliau teikti tarptautinę paramą pabėgėlius priimančioms bendruomenėms, be kita ko, spręsti jų vidaus socialinius, švietimo, ekonominius ir sveikatos priežiūros iššūkius; pabrėžia, jog svarbu, kad visi suinteresuotieji subjektai, rengdami humanitarinės pagalbos ir atsparumo didinimo priemones, įsiklausytų į moterų nuomonę ir jas įtrauktų;

8.  primygtinai pabrėžia, kad tiems, kurie nori grįžti į tėvynę, Mianmaro vyriausybė privalo užtikrinti saugų, savanorišką ir orų grįžimą, visapusiškai prižiūrint Jungtinėms Tautoms; primygtinai ragina Mianmaro ir Bangladešo vyriausybes visapusiškai laikytis negrąžinimo principo;

9.  palankiai vertina 2018 m. birželio 6 d. Mianmaro, UNHCR ir UNDP susitarimo memorandumą, kaip pirmąjį konkretų žingsnį siekiant visapusiškai įtraukti Jungtinių Tautų agentūras į gyventojų grįžimo į tėvynę procesą; tačiau pabrėžia, jog labai svarbu, kad susitarimas būtų kuo greičiau paviešintas;

10.  pabrėžia, jog labai svarbu užtikrinti, kad humanitarinės veiklos vykdytojai galėtų teikti skubios pagalbos paslaugas, be kita ko, lytiškai plintančių ligų ir seksualinio smurto atvejais; primygtinai ragina visus paramos teikėjus skirti daugiau lėšų, kad būtų galima teikti visas gimdyvių sveikatos priežiūros paslaugas;

11.  palankiai vertina Jungtinių Tautų kampaniją, kuria siekiama iki 2024 m. panaikinti pilietybės neturėjimo reiškinį; primena, kad rohinjai yra neatsiejama Mianmaro visuomenės dalis ir todėl turi būti pripažįstami gyventojais pagal įstatymą, kaip rekomendavo patariamoji komisija;

12.  primena, kad finansinė atsakomybė už pagalbą pabėgėliams negali būti neproporcingai užkraunama Bangladešui; ragina tarptautinę bendruomenę ir tarptautinius paramos teikėjus skubiai padidinti savo įsipareigojimus ir skirti būtiną finansavimą, kad būtų galima toliau teikti būtiną humanitarinę pagalbą ir veiksmingai padėti rohinjų moterims ir vaikams, ypatingą dėmesį skiriant nėščioms moterims, vaikams ir išžaginimų aukoms, taip pat remti vietos ir priimančiąsias bendruomenes Bangladeše;

13.  palankiai vertina tai, kad 2018 m. balandžio 26 d. Taryba patvirtino sistemą, pagal kurią taikomos tikslinės priemonės prieš pareigūnus, atsakingus už sunkius žmogaus teisių pažeidimus, ir griežtinamas ES ginklų embargas; primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares nedelsiant taikyti visas priemones; taip pat ragina Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą įvesti Mianmarui taikomą visuotinį ir visapusišką ginklų embargą, sustabdyti bet kokį bet kokių ginklų, amunicijos ir kitos karinės ir saugumo įrangos tiesioginį ir netiesioginį tiekimą, pardavimą arba perdavimą, įskaitant tranzitą ir perkrovimą, taip pat mokymus ar kitokios karinės ir saugumo paramos teikimą;

14.  pakartoja raginimą Komisijai apsvarstyti atsakomąsias priemones Mianmarui taikomų prekybos lengvatų srityje, be kita ko, apsvarstyti galimybę pradėti tyrimą pagal iniciatyvoje „Viskas, išskyrus ginklus“ numatytus mechanizmus;

15.  ragina EIVT ir valstybes nares siekti daugiašaliuose forumuose, kad asmenys, atsakingi už Mianmare padarytus nusikaltimus, būtų patraukti atsakomybėn; atkreipia dėmesį į TBT vyriausiosios prokurorės prašymą teismo teisėjams patvirtinti, kad rohinjų deportavimo iš Mianmaro į Bangladešą nusikaltimas įeina į TBT jurisdikciją; primygtinai ragina ES ir ES valstybes nares imtis lyderių vaidmens Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje ir parengti specialią rezoliuciją dėl kreipimosi į TBT dėl visos padėties Mianmaro Rachinų valstijoje; primygtinai ragina ES valstybes nares imtis lyderių vaidmens Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje ir Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryboje ir užtikrinti, kad būtų skubiai sukurtas tarptautinis, nešališkas ir nepriklausomas mechanizmas, kurį taikant būtų tiriami įtariami žiaurūs nusikaltimai;

16.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Mianmaro vyriausybei ir parlamentui, valstybės patarėjai Aung San Suu Kyi, Bangladešo vyriausybei ir parlamentui, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Komisijai, ES valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) generaliniam sekretoriui, ASEAN Tarpvyriausybinei žmogaus teisių komisijai, Jungtinių Tautų specialiajai pranešėjai žmogaus teisių padėties Mianmare klausimais, Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų vyriausiajam komisarui ir Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybai.


Struktūrinės ir finansinės kultūros prieinamumo kliūtys
PDF 382kWORD 55k
2018 m. birželio 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl struktūrinių ir finansinių kliūčių užtikrinant kultūros prieinamumą (2017/2255(INI))
P8_TA(2018)0262A8-0169/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 27 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto 15 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 22 ir 25 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. gegužės 12 d. rezoliuciją dėl kultūros ir kūrybos sektorių potencialo išlaisvinimo(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl Europos kultūros ir kūrybos sektorių rėmimo siekiant ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl nuoseklios ES kultūros ir kūrybos pramonės politikos(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. balandžio 10 d. rezoliuciją dėl kultūros pramonės Europoje(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2007 m. birželio 7 d. rezoliuciją dėl menininkų socialinio statuso(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. gegužės 12 d. rezoliuciją dėl ES išorės veiksmų kultūrinių aspektų(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2004 m. vasario 26 d. rezoliuciją dėl mokyklų ir mokyklinio lavinimo didinant galimybes puoselėti kultūrą(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. sausio 19 d. rezoliuciją „Bendrosios skaitmeninės rinkos akto rengimas“(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 8 d. rezoliuciją „Integruotas požiūris į Europos kultūros paveldą“(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl kultūrų dialogo, kultūrų įvairovės ir švietimo vaidmens puoselėjant pagrindines ES vertybes(10),

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. balandžio 10 d. rezoliuciją dėl Europos kultūros globalizuotame pasaulyje darbotvarkės(11),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. birželio 1 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2006/112/EB nuostatos dėl knygoms, laikraščiams ir periodiniams leidiniams taikomų pridėtinės vertės mokesčio tarifų(12),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 5 d. rezoliuciją dėl komunikato „Europeana – tolesni veiksmai“(13),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl žmonių su negalia judumo ir įtraukties ir 2010–2020 m. Europos strategijos dėl negalios(14),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. lapkričio 30 d., rezoliuciją dėl Europos strategijos dėl negalios įgyvendinimo(15),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. kovo 2 d. rezoliuciją dėl 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1295/2013, kuriuo sukuriama programa „Kūrybiška Europa“ (2014–2020 m.) ir panaikinami sprendimai Nr. 1718/2006/EB, Nr. 1855/2006/EB ir Nr. 1041/2009/EB, įgyvendinimo(16),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją (JTNTK), visų pirma į 30 straipsnį dėl dalyvavimo kultūriniame gyvenime, aktyvaus poilsio, laisvalaikio ir sporto,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo mėn. Jungtinių Tautų priimtos Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. 11 tikslą, kuriame siūloma miestus ir gyvenvietes padaryti įtraukius, saugius, atsparius ir tvarius,

–  atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 20 d. Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) konvenciją dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo,

–  atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 27 d. Europos Tarybos bendrąją kultūros paveldo vertės visuomenei pagrindų konvenciją (Faro konvenciją),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1295/2013, kuriuo sukuriama programa „Kūrybiška Europa“ (2014–2020 m.) ir panaikinami sprendimai Nr. 1718/2006/EB, Nr. 1855/2006/EB ir Nr. 1041/2009/EB(17),

–  atsižvelgdamas į 2007 m. lapkričio 16 d. Tarybos rezoliuciją dėl Europos kultūros darbotvarkės(18),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 23 d. Tarybos išvadas dėl darbo plano kultūros srityje (2015–2018 m.)(19),

–  atsižvelgdamas į ES darbo planą kultūros srityje (2015–2018 m.),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 18 ir 19 d. Tarybos išvadas dėl kultūros ir kūrybos sankirtų, kuriomis siekiama skatinti inovacijas, ekonominį tvarumą ir socialinę įtrauktį(20),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 31 d. Tarybos išvadas dėl „Europeana“ vaidmens skaitmeninės prieigos prie Europos kultūros paveldo, jo matomumo ir naudojimosi juo srityse(21),

–  atsižvelgdamas į 2003 m. gegužės 6 d. Tarybos rezoliuciją dėl žmonių su negalia galimybės patekti į kultūros infrastruktūrą ir užsiimti kultūrine veikla(22),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 8 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „ES tarptautinių kultūrinių ryšių strategijos kūrimas“ (JOIN(2016)0029),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą „Europos kultūros darbotvarkės įgyvendinimas“ (COM(2010)0390),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. balandžio 27 d. Komisijos žaliąją knygą „Kultūros ir kūrybos sektorių potencialo išlaisvinimas“ (COM(2010)0183),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos kultūros paveldo metų (2018-ųjų) (COM(2016)0543),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. rugsėjo 26 d. Komisijos komunikatą „Kultūros ir kūrybos sektorių rėmimas siekiant ES ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo“ (COM(2012)0537),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 18 d. Komisijos komunikatą dėl turinio bendrojoje skaitmeninėje rinkoje (COM(2012)0789),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 22 d. Komisijos komunikatą „Integruotas požiūris į Europos kultūros paveldą“ (COM(2014)0477),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. valstybių narių ekspertų darbo grupės ataskaitą dėl kultūros prieinamumo,

–  atsižvelgdamas į Eurobarometro tyrimų Nr. 399 „Kultūros prieinamumas ir dalyvavimas joje“ ir Nr. 466 „Kultūros paveldas“ rezultatus,

–  atsižvelgdamas į Eurostato 2016 m. statistinių tyrimų rezultatus (Statistiniai duomenys kultūros srityje),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą (A8-0169/2018),

A.  kadangi JTO visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 27 straipsnyje nurodyta, kad „kiekvienas turi teisę laisvai dalyvauti bendruomenės kultūriniame gyvenime, gėrėtis menu, dalytis mokslo pažangos laimėjimais ir jų teikiama nauda“ ir kadangi kultūros prieiga ir kūrybinės išraiškos galimybės yra svarbios žodžio laisve ir lygybe grindžiamos demokratinės visuomenės sandarai;

B.  kadangi Faro konvencijoje pripažįstama teisė į kultūros paveldą ir raginama skatinti kurti naujoviškus paveldo valdymo metodus, kad viešojo sektoriaus institucijos bendradarbiautų su kitais subjektais, įskaitant asociacijas ir pavienius privačius asmenis;

C.  kadangi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 22 straipsnyje raginama gerbti kultūros įvairovę, o 25 straipsnyje pripažįstama pagyvenusių žmonių teisė dalyvauti kultūriniame gyvenime;

D.  kadangi kultūra turi didelę įtaką Europos ir transeuropinių bendruomenių solidarumo skatinimui, supratimui ir plėtrai;

E.  kadangi daugumoje Europos Sąjungos valstybių narių konstitucijų tiesiogiai arba netiesiogiai kalbama apie kultūrą ir jos prieinamumą;

F.  kadangi ES gali papildyti ir paremti kultūros politiką, o pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 167 straipsnį nacionalinio arba regioninio lygmens institucijos yra pagrindiniai subjektai, atsakingi už ES kultūros politiką, remiantis subsidiarumo principu;

G.  kadangi bet kokios kliūtys, trukdančios asmenims ir bendruomenėms visapusiškai dalyvauti kultūriniuose procesuose ir kultūriniame gyvenime, užkerta kelią tikrai demokratiškos ir įtraukios visuomenės kūrimui;

H.  kadangi kultūra suteikia Europos Sąjungos piliečiams daugiau galimybių tobulinti asmeninius, socialinius, kūrybinius ir tarpkultūrinius įgūdžius;

I.  kadangi remiantis JT vertinimais, šiuo metu pusė pasaulio žmonijos, t. y. 3,5 mlrd. žmonių, gyvena miestuose, kadangi iki 2030 m. beveik 60 proc. pasaulio gyventojų gyvens miestų teritorijose; kadangi dėl to būtina parengti veiksmingas politikos strategijas, siekiant išspręsti vis dar aktualias problemas ir suteikti pakankamai laiko permainoms, kad būtų sukurtos tikrai įtraukios miestų erdvės;

J.  kadangi 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijoje 2006/962/EB dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų(23) kultūrinį suvokimą ir kultūrinę išraišką priskiria pagrindiniams gebėjimams, kurie yra reikalingi saviraiškai ir vystymuisi, aktyviam pilietiškumui, socialinei įtraukčiai ir užimtumui;

K.  kadangi 2007 m. gegužės 10 d. Komisijos komunikate „Europos kultūros globalizuotame pasaulyje darbotvarkė“ (COM(2007)0242) pabrėžiama, kad būtina sudaryti palankias sąlygas pažinti kultūrą ir naudotis kultūros kūriniais, taip pat skatinti kultūrų įvairovę;

L.  kadangi kultūrinių inovacijų ateitis Europos Sąjungoje priklauso nuo investicijų į kūrybos išteklius, žinias ir talentą;

M.  kadangi 2014 m. gruodžio mėn. Tarybos priimtame darbo plane kultūros srityje (2015–2018 m.) pirmiausia nurodoma prieinama ir įtrauki kultūra ir kultūrų įvairovės skatinimas;

N.  kadangi vienas iš ES ir jos valstybių narių tikslų turėtų būti socialinės ir ekonominės nelygybės mažinimas, siekiant remti įtraukią visuomenę, kurios gyvenime visi gali dalyvauti; kadangi stiprus, dinamiškas ir diversifikuotas kultūros sektorius yra įtraukios visuomenės pagrindas;

O.  kadangi dalyvaujant kultūrinėje veikloje kuriamas priklausomumo visuomenei jausmas; kadangi socialinės tapatybės kūrimas yra glaudžiai susijęs su dalyvavimu kultūros veikloje; kadangi dalyvavimas kultūros veikloje gali padėti stiprinti pasitikėjimą savimi ir gerinti gyvenimo kokybę, visų pirma asmenims, kurie dėl nedarbo, ligos ar kitų priežasčių patiria tam tikrą marginalizaciją;

P.  kadangi įtraukus kultūros sektorius yra toks, kuriame kiekvienas gali turėti vienodas galimybes dalyvauti ir vystyti savo kūrybinius įgūdžius, neatsižvelgiant į jų socialinį ir ekonominį, kultūrinį ar religinį kontekstą arba į negalią;

Q.  kadangi daugelyje regionų viešosios bibliotekos ir bendruomenės kultūros institucijos dažnai yra lankomos piliečių ir dažnai tai yra vienintelė vieta, kurioje galima susipažinti su informacija ir kultūra, visų pirma kaimo ir atokiuose regionuose;

R.  kadangi naujos skaitmeninės technologijos galėtų paveikti kultūros sektoriaus valdymą, dialogą ir naujų suinteresuotų visuomenės grupių kūrimą bei kultūros veiklos sklaidą;

S.  kadangi naujos skaitmeninės technologijos ir internetinės platformos suteikia svarbių galimybių padidinti dalyvavimo ir kūrybos kultūros srityje lygį;

T.  kadangi žmonės iš trečiųjų šalių yra per menkai atstovaujami įvairiose kultūros srityse ES; kadangi tai taikytina ir neįgaliesiems;

U.  kadangi ES valstybių narių ekspertų darbo grupės ataskaitoje dėl kultūros prieinamumo(24) ši galimybė apibrėžiama kaip naujų gavėjų galimybė pasinaudoti esama kultūrine pasiūla; kadangi tai reiškia naujų gavėjų arba piliečių pasiekimą bei jų priartinimą prie kultūros paveldo ir kitų kultūros vertybių;

V.  kadangi skaitmeninės technologijos pakeitė tai, kaip žmonės gauna prieigą prie kultūrinio turinio, jį kuria, platina ir naudoja;

W.  kadangi 2008 m. pradėta įgyvendinti platforma „Europeana“ tapo bendru Europos kultūriniu projektu, suteikiančiu skaitmeninę prieigą prie Europos kultūros paveldo;

X.  kadangi vienas iš svarbiausių programos „Kūrybiška Europa“ tikslų yra naujos ir platesnės auditorijos pritraukimas ir prieigos prie kultūros ir meno kūrinių gerinimas Sąjungoje ir už jos ribų, ypač atsižvelgiant į vaikus, jaunimą, neįgaliuosius ir nepakankamai atstovaujamas grupes;

Y.  kadangi Sąjungos ir valstybių narių lygmens iniciatyvomis siekiama užtikrinti geresnę neįgaliųjų prieigą prie kultūros infrastruktūros ir kultūrinės veiklos;

Z.  kadangi dėl Europos Sąjungoje esančių mokesčių procedūrų ir sistemų skirtumų menininkų ir apskritai kultūros srities darbuotojų judumą apsunkina pernelyg didelė biurokratija, kuri dažnai yra neproporcinga faktinėms, kuklioms pajamomis už jų veiklą;

AA.  kadangi patikimų, palyginamų ir naujausių statistinių kultūros duomenų, kuriais remiantis tinkamai formuojama kultūros politika, rengimas yra vienas iš tarpsektorinių darbo plano kultūros srityje 2015–2018 m. prioritetų ir jis pabrėžia kultūros ir kūrybos sektorių ekonominį potencialą ir jų poveikį visuomenės gerovei;

AB.  kadangi susipažinus su kokybinių tyrimų duomenimis ir gavus palyginamus duomenų išteklius, galima veiksmingai stebėti ir analizuoti kultūrinę, ekonominę ir socialinę kultūros srities politikos įtaką;

AC.  kadangi kultūra padeda skatinti žiniomis grindžiamą visuomenę ir dalytis patirtimi ir pasaulio istorija;

AD.  kadangi apytiksliai 8,4 milijono žmonių dirba ES kultūros sektoriuje (tai yra 3,7 proc. visos darbo jėgos)(25) ir kadangi jų potencialas ekonomikos augimo atžvilgiu vis dar yra neišnaudotas;

AE.  kadangi asmenys, bandantys kurdami kultūrą prisidėti prie savo tapatybės raiškos, išplėsti galimybes naudotis kultūra ir ją tvariai plėtoti, susiduria su sunkumais ir iššūkiais;

Kultūros prieinamumas ir dalyvavimas kultūroje

1.  pabrėžia, kad pripažįsta kultūros prieinamumą kaip pagrindinę visų piliečių teisę pagal Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 27 straipsnį, kuriame dalyvavimas kultūriniame gyvenime pripažįstamas viena iš pagrindinių žmogaus teisių; taip pat primena, kad ši teisė įtvirtinta Faro konvencijoje, kurioje pripažįstama teisė dalyvauti kultūriniame gyvenime ir remiamas kultūros paveldo vaidmuo kuriant taikią ir demokratinę visuomenę; todėl ragina konvenciją pasirašiusias valstybes nares paspartinti ratifikavimo procesą, o kitas valstybes – pasinaudoti unikalia galimybe ir Europos kultūros paveldo metais pasirašyti šią konvenciją;

2.  primena, kad svarbu visapusiškai taikyti prieinamumo sąvoką ir jo vertę, nes tai yra priemonė, užtikrinanti, kad būtų plačiai ir visapusiškai atsižvelgta į kiekvieną asmenį, dalyvaujantį kultūriniame gyvenime, kultūros iniciatyvose bei renginiuose, ir taip būtų atsižvelgiama į specialius neįgaliųjų poreikius, siekiant užtikrinti jiems lygias galimybes, tikrą socialinę įtrauktį ir galimybę aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime;

3.  pabrėžia nepaneigiamą aktyvaus ir prieinamo kultūros sektoriaus reikšmę įtraukios visuomenės vystymuisi ir bendram visuotinių vertybių pagrindui bei aktyviam Europos pilietiškumui stiprinti, nes tai labai svarbu siekiant sudaryti galimybes piliečiams produktyviai ir reikšmingai dalyvauti visuomenės gyvenime, taip pat Europos kultūros paveldui remti ir Europos kultūros ir kalbų įvairovei plėtoti; todėl ragina valstybes nares ir Sąjungą savo kompetencijos srityse kurti ir įgyvendinti specialias priemones, kad būtų užtikrinta prieiga prie kultūrinio gyvenimo ir dalyvavimas jame;

4.  ragina, kad Europos, nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis įtrauktis ir įvairovė būtų neatskiriama planavimo, organizacijų vystymo ir užimtumo kultūros sektoriuje dalis; taip pat ragina valstybes nares sistemingai stebėti šiam tikslui skiriamas priemones;

5.  primena svarbų ES vaidmenį skatinant ir paprastinant geresnį kultūros politikos koordinavimą visais lygmenimis; pažymi, kad tik tada subjektai iš visos ES galės parengti kompleksinę ir veiksmingą politiką, kuria skatinamas kultūros prieinamumas ir dalyvavimas kultūroje, taip pat laikyti kultūrą labai svarbia Europos integracijos projekto dalimi;

6.  kultūros prieinamumą ir dalyvavimą kultūroje laiko visaapimančiu klausimu, todėl pažymi kultūros politikos koordinavimo su kitomis politikos sritimis, kaip antai švietimo, socialinės, ekonominės, regioninės, užsienio, skaitmeninės ar žiniasklaidos politika, svarbą;

7.  rekomenduoja, kad valstybės narės parengtų vaikams ir jaunimui skirtą kultūros veiksmų strategiją;

8.  pripažįsta įtraukaus bei prasmingo kultūros prieinamumo skatinimą ir įgyvendinimą vienu iš politinės darbotvarkės prioritetų ir skatina į kitų politikos sričių esmę įtraukti kultūros prieinamumo ir dalyvavimo kultūroje aspektus, kurie teigiamai paveiks ne tik kitas sritis, bet ir sinerginį tarpsektorinį bendradarbiavimą, vadovaujantis SESV 167 straipsniu;

9.  pareiškia, kad Europos Tarybos parengtas ir valdomas nacionalinės kultūros politikos priemonių rinkinys ir ekspertų platforma buvo labai naudinga priemonė kultūros politikai Europoje ir už jos ribų; tačiau apgailestauja, kad nuo 2011 m. pasiekta mažai pažangos renkant duomenis ir visų pirma juos analizuojant, todėl rekomenduoja, kad Taryba tęstų esamo turinio peržiūrą, įtraukdama ir vietos bei regioninio lygmens kultūros politiką;

10.  pažymi, kad kultūros prieinamumo ir dalyvavimo kultūros veikloje sąvokos yra glaudžiai susijusios; pažymi, kad kultūros prieinamumo ir dalyvavimo kultūros veikloje skatinimo strategijos turi būti įgyvendinamos išskiriant nepakankamai atstovaujamas grupes, rengiant ir vykdant iniciatyvas arba programas, kurių tikslas – skatinti jų dalyvavimą ir pašalinti esamas kliūtis;

11.  pabrėžia, kad reikia rinkti informaciją apie neįgaliųjų dalyvavimą kultūros veikloje;

12.  apgailestauja, kad finansinės kliūtys vis dar trukdo piliečiams, visų pirma iš nepalankiose sąlygose esančių grupių, visapusiškai naudotis savo pagrindine teise dalyvauti kultūriniame gyvenime ir užtikrinti kultūros prieinamumą ir kad todėl trukdoma veiksmingai įgyvendinti šią pagrindinę teisę;

13.  primena, kad svarbu regioniniu, nacionaliniu ir Europos lygmenimis vystyti dalijimosi patirtimi ir jos mainų platformas;

14.  pabrėžia, kad svarbu garantuoti kokybišką siūlomą kultūrą visiems piliečiams, kaip pagrindą aktyviai, demokratinei ir įtraukiajai pilietybei skatinti;

Finansinės kliūtys

15.  pabrėžia, kad nuolatinis ir nepertraukiamas viešasis finansavimas atlieka esminį vaidmenį užtikrinant gyvybingą kultūrinį gyvenimą ir išlieka nepaprastai svarbi kultūros veiksmų ES paramos priemonės, kad būtų pasiektas jų ekonominis potencialas, siekiant prisidėti prie tvaraus ekonomikos augimo ir socialinės sanglaudos bei finansuoti kultūros infrastruktūrą; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares pagal savo kompetenciją atitinkamą savo biudžetų dalį skirti viešam kultūros politikos rėmimui ir stiprinti sinergiją su EKPF ir kitais kultūros rėmimo fondais, įskaitant programas, kuriomis sudaromos sąlygos moksliniams tyrimams ir inovacijai, ir turimas sanglaudos politikos priemones;

16.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad nebūtų mažinamas kultūrai skiriamas finansavimas, neatsižvelgiant į galimus ekonominius sunkumus, kurių valstybei narei gali kilti;

17.  apgailestauja, kad suprastėjus ekonominėms sąlygoms paprastai ir vis dar pernelyg dažnai mažinamos kultūrai skirtos viešosios lėšos ir tai neigiamai veikia kultūros veiklai skirtą biudžetą;

18.  primena, kad investicijos į kultūros ir kūrybos sektorius leidžia išlaisvinti reikšmingą ir vis dar nepakankamai vertinamą šių sektorių potencialą siekiant puoselėti kultūrų įvairovę ir socialines naujoves ir sykiu kuria tvarų ekonomikos klestėjimą ir kokybiškas darbo vietas, ir kad šios investicijos taip pat turi tiesioginę įtaką naujų gebėjimų vystymui, skaitmeninimui, verslumui, inovacijoms ir naujų verslo modelių kūrimui, taip pat Europos kultūros ir kūrybos sektorių konkurencingumo stiprinimui, pasinaudojimui galimybėmis ir prieigai prie naujų tarptautinių galimybių, rinkų ir auditorijos; todėl mano, kad privatus sektorius atlieka papildomą ir lemiamą vaidmenį vykdant viešąsias investicijas, ir ragina valstybes nares apsvarstyti galimybę įgyvendinti teisės aktus, kuriuose būtų numatytas mokesčių kreditas, taikomas privačių asmenų pinigų pervedimams kultūrai remti;

19.  nurodo, kad susiskaidymas, maža pridėtinė vertė, didelis skaičius kultūros sektoriuje savarankiškai dirbančių vyrų ir moterų ir šios veiklos tapatinimas su įdomiu mėgstamu užsiėmimu, negali nulemti to, kad kultūros ir kūrybos sektoriai taptų menkai apmokamo ir mažų socialinių garantijų darbo modeliu; todėl siūlo sukurti stabilias gero darbo kultūros sektoriuje tikrinimo procedūras;

20.  pabrėžia, kad visuomenės galimybė pasinaudoti kultūros prekėmis ir paslaugomis ir parama kultūros produkcijai ir išraiškai, stiprina kūrybos ekonomiką ir prisideda prie šalies vystymosi;

21.  pažymi, kad kultūros pramonės finansavimo trūkumą galima sumažinti taikant mokesčių paskatas privatiems mecenatams;

22.  atkreipia dėmesį į tarpvalstybinio pajamų mokesčio rinkimo problemas, su kuriomis susiduria visoje Europoje kuriantys menininkai, todėl rekomenduoja taikyti vienodus modelius, kuriais būtų lengva pasinaudoti darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims ir būtų išvengiama dvigubo apmokestinimo;

23.  ragina investuoti į labai mažas įmones, kad būtų skatinamas kūrybiškumas ir inovacijos ir taip remiama regionų ir vietos plėtra;

24.  pažymi, kad didelė kultūros vertybių ir paslaugų kaina yra viena iš kliūčių dalyvauti kultūroje ir ją nurodo Eurobarometro ir Eurostato tyrimų respondentai(26); šiomis aplinkybėmis itin rekomenduoja valstybėms narėms ir regionams imtis veiksmų, nukreiptų į konkrečias visuomenės grupes, visų pirma studentus, gausias šeimas ir vyresnio amžiaus asmenis, kad būtų panaikintos finansinės prieigos kliūtys;

25.  pabrėžia, kad dėl didelių parodose demonstruojamų objektų ir spektaklių draudimo sąnaudų yra labai brangūs muziejų, teatrų ir galerijų bilietai, ir dėl jų dažnai mažesnės struktūros negali kurti programų pagal savo auditoriją ir užmojus, todėl niekaip nepavyksta panaikinti atotrūkio tarp savo auditorijai artimesnių mažų struktūrų ir didelių, tarptautiniu mastu pripažintų institucijų;

26.  pažymi galimą tinkamos mokesčių politikos vaidmenį kultūros ir kūrybos sektoriuose didinant kultūros prieigą ir dalyvavimą kultūroje; vis dėlto pastebi, kad netiesioginis kultūros paveldo rėmimas nustatant mažesnius PVM tarifus negali pakeisti tiesioginių subsidijų; ragina geriau koordinuoti regioninę kultūros politiką ir PVM tarifus, taikomus kaip dalyvavimo kultūroje skatinimo priemonę;

27.  primena, kad svarbu, jog valstybės narės įvertintų galimybes sukurti darnesnę pajamų apmokestinimo politiką kultūros srities darbuotojams ir menininkams, kurie trumpą laiką keliauja po įvairias šalis ir todėl kiekvienam spektakliui, seminarui ar gyvenamajai vietai taikomos skirtingos taisyklės ir skirtingos administravimo procedūros; siūlo, kad, užuot kūrus kliūtis per faktinių pajamų už kultūrinę veiklą neatitinkančią administracinę naštą, prioriteto tvarka būtų siekiama padėti menininkams ir kultūros srities darbuotojams ir minimaliai suderinti jiems taikomą tvarką, kad būtų skatinama kūrybos ir kultūros įvairovė visoje ES ir už jos ribų;

28.  ragina valstybes nares ir viešąsias institucijas investuoti į kultūrinės veiklos demonstravimo decentralizaciją – kuriant infrastruktūrą atokiuose regionuose arba rengiant įvairias laikinas kultūros parodas; ragina privačiąsias kultūros institucijas taip pat investuoti į geografinę decentralizaciją;

29.  palankiai vertina pasiūlymą iš dalies keisti PVM direktyvą ir leisti valstybėms narėms taikyti vienodą PVM tarifą elektroniniams ir spausdintiniams leidiniams; mano, kad elektroniniams ir spausdintiniams leidiniams taikomų PVM tarifų skirtumas yra anachroniškas ir netvarus skaitmeniniame amžiuje; ragina Tarybą nepagrįstai nedelsiant priimti Komisijos pasiūlymą šiuo klausimu;

30.  pabrėžia, kad svarbu suderinti asmeninį gyvenimą ir profesinę veiklą, kad būtų galima naudotis, mėgautis ir dalyvauti įvairioje kultūros veikloje;

Švietimo kliūtys ir uždaviniai

31.  pabrėžia, kad švietimo lygis yra vienas iš svarbiausių veiksnių, turinčių reikšmingą įtaką dalyvavimo kultūroje lygiui; pabrėžia, kad aukštesnis išsilavinimas skatina aukštesnį dalyvavimo kultūros renginiuose lygį(27); pabrėžia, kad meno dalykų ir kalbų mokymas mokykloje bei savaiminis kultūrinis mokymasis sudaro reikšmingą bendro išsilavinimo dalį ir gali sumažinti socialinius skirtumus, todėl tam reikalinga tokia pat parama kaip gamtos mokslams, technologijoms, inžinerijai ir matematikai;

32.  pabrėžia, kad žinios gaunamos vykstant kultūrinei sąveikai, kuri daro poveikį kultūrą formuojantiems asmenims ir juos atspindi;

33.  ragina kuriant kultūros ir švietimo politiką taikyti interaktyvų ir įtraukų bendruomene pagrįstą pažiūrį, kad būtų padidintas domėjimasis kultūra ir dalyvavimas joje, remiamas Europos kultūros paveldas ir plėtojama Europos kultūros ir kalbų įvairovė;

34.  pažymi, kad suinteresuotumo stoka yra viena iš dažniausiai Eurostato ir Eurobarometro respondentų nurodomų kliūčių dalyvauti kultūroje(28); šiomis aplinkybėmis pastebi, kad paklausos palaikymas, suprantamas kaip suinteresuotumo ir kultūros supratimo didinimas per formalųjį, neformalųjį švietimą ir savišvietą, turi būti prioritetinis uždavinys siekiant didinti kultūros prieinamumą ir dalyvavimą kultūroje;

35.  rekomenduoja populiarinti Europos studento kortelę ir įtraukti į ją galimybę nemokamai lankytis ES kultūros institucijose;

36.  primena esminį mokyklų ir šeimų kaip jaunimo ryšio su kultūra ir kultūrinių poreikių bei kultūrinės kompetencijos ugdymo platformos vaidmenį; ragina valstybes nares imtis veiksmų siekiant plačiau įtraukti kultūrinį ir meninį švietimą į formaliojo ir neformaliojo švietimo mokyklos mokymo programas;

37.  pabrėžia, kad svarbu, jog valstybės narės, glaudžiai bendradarbiaudamos su regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis, taip pat teikdamos finansavimą ir (arba) subsidijas, užtikrintų muzikos pamokas valstybinėse mokyklose;

38.  rekomenduoja, kad valstybės narės švietimą laikytų viena iš svarbiausių kultūros veiklos sričių, nes, skatinant paklausą, visų pirma, žmonėms turi būti suteikti įgūdžiai ir žinios, kad jie galėtų meną įvertinti; primena, kad domėjimasis kultūra efektyviau sužadinamas, jei tai daroma jauname amžiuje, ir mano, kad kultūrai reikėtų skirti daugiau laiko mokyklos programoje ir kad šiam tikslui turėtų būti skiriama daugiau žmogiškųjų išteklių ir medžiagų; ragina, kad mokykloms būtų skirta lėšų apsilankymams muziejuose ir kitose kultūros institucijose, nes tokiu būdu skatinamas domėjimąsis kultūra, jaunimo dalyvavimas ir suteikiama papildomų išteklių kultūros institucijoms;

39.  pabrėžia, kad svarbu, jog valstybinėse švietimo sistemose vaikai būtų supažindinami su kultūros pasaulio įvairove, taip padedant mokyti naujas visuomenės grupes ir skleisti kultūrą; taip pat pabrėžia, kad svarbu, jog skirtingos kultūros institucijos vietos, regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis plėtotų partnerystės ryšius su vietos mokyklomis;

40.  ragina valstybes nares bei regionines ir vietos valdžios institucijas remti visiems, ypač palankių sąlygų neturintiems vaikams ir jaunimui, skirtas kultūros švietimo programas už mokyklos ribų, kuriant programas, kuriomis siekiama supažindinti juos su įvairiomis meninės išraiškos formomis ar padėti jiems daugiau sužinoti apie turimą kultūros paveldą;

41.  pažymi vietos kultūros institucijų, įskaitant kultūros centrus ir bibliotekas, vaidmenį kaip svarbiausių subjektų, leidžiančių įveikti prieigos prie kultūros ir dalyvavimo kultūroje kliūtis; atsižvelgdamas į tai, ragina valstybes nares aktyviai remti tokias kultūros institucijas;

42.  ragina labiau vertinti ir suprasti socialinį viešųjų bibliotekų ir bendruomenės kultūros institucijų vaidmenį, visų pirma kaimo arba atokiuose regionuose, ne tik padidinant joms skiriamą viešąjį finansavimą, bet ir kuriant partnerystės ryšius, suteikiant joms atitinkamą IRT ir žmogiškuosius išteklius bei galimybes mokytis, kad jos virstų institucijomis, kurios gali pagerinti gyvenimo kokybę ir paskatinti vietos vystymąsi;

43.  pabrėžia, kad užmezgant partnerystės ryšius labai svarbu meninei veiklai pritraukti vietos visuomenės grupes ir kad tai būtų galima pasiekti, pvz., bendradarbiaujant su studentams, migrantams ar neįgaliesiems atstovaujančiomis organizacijomis, kad būtų deramai prisitaikyta prie jų interesų ir poreikių;

44.  pabrėžia, kad svarbu nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmeniu remti iniciatyvas, kuriomis skatinama tradicinių meno, kultūros institucijų ir įvairių daugiakultūrių ar mažumų organizacijų, taip pat tarp kultūros, profesionalų ir mėgėjų sektorių sąveika, bendradarbiavimas ir dalijimasis patirtimi;

45.  rekomenduoja parengti suderintą kultūros institucijų siūlomų švietimo projektų rėmimo strategiją; pažymi, kad šie projektai yra priemonės, palaikančios ir ugdančios kultūrinį sąmoningumą ir kompetenciją bei suteikiančios žinių apie kitas kultūras, todėl jie yra atspirties taškas siekiant ilgalaikio auditorijos įtraukimo į kultūrinę veiklą;

46.  ragina valstybes nares kurti kultūros institucijose laisvalaikio programas jaunimui;

47.  ragina Komisiją ir valstybes nares priimti priemones siekiant užtikrinti visuotinę prieigą prie kultūros institucijų ir parengti visapusišką Europos strategiją dėl viešųjų erdvių, visų pirma kultūros renginiams skirtų pastatų, kaip antai muziejų, teatrų, kino teatrų, bibliotekų, koncertų salių ir kt., prieinamumo;

48.  ragina valstybes nares skatinti studijų ar stažuočių subsidijų skyrimą valstybinių ar privačiųjų švietimo sistemų studentams kultūros ar kultūros valdymo institucijose;

Struktūrinės kliūtys

49.  atkreipia dėmesį į struktūriškai nulemtą neretai mažesnį kaimo vietovių gyventojų dalyvavimo kultūroje rodiklį(29) ir šiomis aplinkybėmis į mažų, vietinių kultūros centrų, transporto infrastruktūros ir paramos tvariam kultūros turizmui vaidmenį paprastinant prieigą prie kultūros institucijų;

50.  pabrėžia, kad Europos kultūros paveldas yra unikalus pasaulyje savo įvairove ir gausa, ir pabrėžia, kad kultūros turizmas turi daug galimybių prisidėti prie tvarios ekonomikos ir paskatinti socialinę sanglaudą ir įtrauktį; todėl ragina valstybes nares stiprinti pastangas ir investicijas kuriant tvarią ir ilgalaikę kultūros turizmo politiką;

51.  ragina daugiau investuoti į kultūros sektorių, kad būtų skatinama vietos ekonomika ir remiamas kultūros turizmas; nurodo, kad kultūros turizmas, kartu su mokslo, pirminio sektoriaus, amatų ir pramonės centrais, taip pat judrumas, yra lemiami veiksniai kuriant glaudesnę ir humanistiškesnę Europą;

52.  siūlo daugiau investuoti į kultūros puoselėjimą atokiausiuose, kalnų ir nutolusiuose regionuose, kad būtų sukurtos decentralizuotos kultūros galimybės;

53.  pažymi poreikį imtis tolesnių veiksmų, kad kultūros infrastruktūra be jokių fizinių ir techninių kliūčių, kultūrinė veikla ir žiniasklaida būtų geriau prieinama neįgaliesiems; ragina valstybes nares ir Komisiją pagal savo kompetenciją toliau dirbti siekiant integruoti neįgaliuosius per kultūrą ir dėti pastangas, kad būtų pašalintos esamos kliūtys;

54.  pripažįsta dalyvavimu grindžiamų kultūros paveldo valdymo būdų daugiausia dėmesio skiriant vietos bendruomenės, siekiant patenkinti paklausą ir įtraukti platesnes visuomenės grupes, visų pirma atsižvelgiant į jaunimą, neįgaliuosius, nepakankamai atstovaujamas ir pažeidžiamas grupes;

55.  prašo valstybių narių ir nuo jų priklausomų kultūros institucijų užtikrinti, kad siūloma kultūra būtų prieinama visiems, suteikiant specialias priemones tam tikroms gyventojų grupėms, pvz., vaikams ir jaunuoliams, vyresnio amžiaus žmonėms, neįgaliesiems, migrantams ir kt.;

56.  pažymi, kad valstybės narės turi daugiau investuoti į visuotinio jutiminio skaitymo ir rašymo kodo (Brailio sistemos) įdiegimą įvairiose kultūros infrastruktūrose ir technologijose; ragina daugiau investuoti į garso knygų, žurnalų ir laikraščių gamybą ir vartoti ženklų kalbą teatro spektakliuose;

57.  primena poreikį naikinti menininkų ir kultūros srities specialistų judumo kliūtis, visų pirma mokestines; pažymi šių veiksmų įtaką kultūros pasiūlos didinimui Europoje; palankiai vertina programą „Kūrybiška Europa“ už jos indėlį skatinant kultūrinį judrumą ir profesionalus šiame sektoriuje, taip pat už kokybiškų kultūros renginių ir projektų sklaidos skatinimą;

58.  primena, kad kultūros prieinamumo kliūtys yra labiau matomos vietos lygmeniu, todėl būtent ten reikėtų daugiau investuoti į įvairius kultūrinio judrumo projektus, kad būtų galima užtikrinti vietos bendruomenių vystymąsi ir sanglaudą;

59.  ragina Komisiją vertinti Europos ir trečiųjų šalių menininkų judumą kaip pranašumą skatinant taiką, dalijantis vizijomis ir griaunant socialinius ir kultūrinius stereotipus;

60.  primena, kad kalbos barjeras gali prisidėti prie mažėjančios kultūros paklausos, todėl kultūros produkcija turėtų būti labiau daugiakalbė;

61.  rekomenduoja, kad valstybės narės imtųsi priemonių, reikalingų norint neįgaliesiems ir ribotos judėsenos asmenims sudaryti geresnes transporto sąlygas ir užtikrinti geresnę prieigą prie kultūros institucijų;

Skaitmeninės kliūtys ir uždaviniai

62.  išreiškia įsitikinimą, kad tinkamai naudojamos ir įgyvendinamos skaitmeninės priemonės ir atitinkamas skaitmeninio raštingumo lygis gali padėti įveikti kultūros prieigos kliūtis, kurias lemia tokie veiksniai kaip nepalanki geografinė padėtis, negalia, socialinė kilmė, kalba, laiko ar finansinių išteklių stoka, nurodo, kad skaitmeninės priemonės gali padėti įveikti socialines ar moralines kliūtis, tačiau tai nereiškia, kad reikia nutraukti investicijas į geografinę kultūros veiklos decentralizaciją; todėl mano, kad šiomis aplinkybėmis skaitmeninis raštingumas turi būti įtrauktas į mokymo procesą nuo pat ankstyvo amžiaus siekiant plėtoti žinias ir ugdyti tinkamus gebėjimus;

63.  rekomenduoja, kad Komisija parengtų nuoseklią skaitmeninę strategiją dėl kultūros infrastruktūros ir veiklos, kad būtų sustiprinti šių institucijų pajėgumai;

64.  pažymi skaitmeninės atskirties problemą ir pabrėžia būtinybę ją spręsti; šiomis aplinkybėmis primena, kad skaitmeninimo tikslais kultūros ir švietimo institucijos ir patys gavėjai turėtų įgyti naujų kompetencijų, gebėjimų ir žinių; ypač pažymi būtinybę kurti potencialą, susijusį su naujų skaitmeninių technologijų naudojimu kultūros institucijose ir jų pritaikymu sprendžiant uždavinius, susijusius su technologiniais pokyčiais;

65.  pabrėžia, kad skaitmeninant kultūrinę medžiagą ir suteikiant prieigą prie jos internete Europoje turi būti visiškai paisoma kūrėjų ir intelektinės nuosavybės teisių; mano, kad šiuo atžvilgiu intelektinės nuosavybės teisės turėtų netrukdyti bendram viešajam tikslui didinti galimybes susipažinti su kūrybiniu turiniu, informacija ir žiniomis ir kurti palankias jiems platinti sąlygas; taip pat primygtinai teigia, kad būtina skubiai sukurti saugią skaitmeninę aplinką menininkams ir kūrėjams, kur jiems būtų deramai atlyginta už jų darbą ir užtikrintas sąžiningas atlygis už naudojimąsi tarpvalstybiniu mastu;

66.  ragina Komisiją toliau teikti pirmenybę inovatyviam požiūriui į auditorijos plėtrą ir gavėjų įtraukimą, taip pat pasitelkiant naujas technologijas, pagal Sąjungos programas, visų pirma pagal programą „Kūrybiška Europa“ ir kitos kartos programas;

67.  ragina valstybes nares atsižvelgti į auditorijos plėtrą savo skaitmeninėse ir kultūrai skirtose strategijose, taip pat remti naudojimąsi skaitmeninėmis technologijomis, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos susipažinti su kultūriniu turiniu;

68.  pripažįsta platformos „Europeana“ ir valstybių narių institucijų indėlį skaitmeninimo ir prieigos prie kultūrinio turinio srityje; atsižvelgdamas į Europos kultūros paveldo metus, skatina nuolat remti projektą ir suteikti jam daugiau išteklių, taip pat palaikyti viešą prieigą prie skaitmeninių kultūros paveldo išteklių ir paslaugų; reikalauja iš esmės pertvarkyti svetainę, kad ji geriau atitiktų pažangiąsias technologijas, ir kad tikra komunikacijos politika atitiktų svetainėje surinkto turinio gausą;

69.  pažymi, kad būtina kaupti kultūros duomenis ir juos tvarkyti atsižvelgiant į skaitmeninio turinio vartotojus, kad kultūros organizacijos geriau suprastų vartotojų poreikius ir suformuotų nuoseklų požiūrį į auditoriją, kuri naudojasi skaitmeniniu turiniu;

70.  pažymi, kad nuo kultūrinio turinio didele dalimi priklauso, ar plačioji visuomenė ims naudotis šiomis naujosiomis technologijomis ir ar bus ugdomi ES piliečių e. įgūdžiai ir gerinami gebėjimai naudotis žiniasklaidos priemonėmis;

o
o   o

71.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 377 E, 2012 12 7, p. 142.
(2) OL C 93, 2016 3 9, p. 95.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0486.
(4) OL C 247 E, 2009 10 15, p. 25.
(5) OL C 125 E, 2008 5 22, p. 223.
(6) OL C 377 E, 2012 12 7, p. 135.
(7) OL C 98 E, 2004 4 23, p. 179.
(8) OL C 11, 2018 1 12, p. 55.
(9) OL C 316, 2017 9 22, p. 88.
(10) OL C 11, 2018 1 12, p. 16.
(11) OL C 247 E, 2009 10 15, p. 32.
(12) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0233.
(13) OL C 81 E, 2011 3 15, p. 16.
(14) OL C 131 E, 2013 5 8, p. 9.
(15) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0474.
(16) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0062.
(17) OL L 347, 2013 12 20, p. 221.
(18) OL C 287, 2007 11 29, p. 1.
(19) OL C 463, 2014 12 23, p. 4.
(20) OL C 172, 2015 5 27, p. 13.
(21) OL C 212, 2016 6 14, p. 9.
(22) OL C 134, 2003 6 7, p. 7.
(23) OL L 394, 2006 12 30, p. 10.
(24) Ataskaita „Policies and good practices in the public arts and cultural institutions to promote better access to and wider participation in culture“, 2012 m. spalio mėn.
(25) Eurostat - Culture statistics - cultural employment (2017), http://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php/Culture_statistics_-_cultural_employment.
(26) Eurobarometro tyrimas Nr. 399.
(27) Eurostat Culture statistics 2016 edition, p. 116–136, ir Eurostatas (2015 m. duomenys – EU Survey on Income and Living Conditions (EU-SILC).
(28) Eurobarometro tyrimas Nr. 399, Eurostatas (2015 m. duomenys – EU Survey on Income and Living Conditions (EU-SILC).
(29) Eurostatas (2015 m. duomenys – EU Survey on Income and Living Conditions (EU-SILC).


Proporcingumo patikra prieš priimant naujas profesijų reglamentavimo nuostatas ***I
PDF 129kWORD 43k
Rezoliucija
Tekstas
2018 m. birželio 14 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl proporcingumo patikros prieš priimant naujas profesijų reglamentavimo nuostatas (COM(2016)0822 – C8-0012/2017 – 2016/0404(COD))
P8_TA(2018)0263A8-0395/2017

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0822),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 46 straipsnį, 53 straipsnio 1 dalį ir į 62 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0012/2017),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Vokietijos Federacinės Respublikos Bundestago, Vokietijos Federacinės Respublikos Bundesrato, Prancūzijos Respublikos Nacionalinės Asamblėjos, Prancūzijos Respublikos Senato ir Austrijos Respublikos Bundesrato pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktas pagrįstas nuomones, kuriose tvirtinama, kad teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 31 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2018 m. balandžio 20 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A8-0395/2017),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2018 m. birželio 14 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/... dėl proporcingumo patikros prieš priimant naujas profesijų reglamentavimo nuostatas

P8_TC1-COD(2016)0404


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą (ES) 2016/958.)

(1) OL C 288, 2017 8 31, p. 43.


Transporto priemonių, išnuomotų be vairuotojų, naudojimas kroviniams vežti keliais ***I
PDF 431kWORD 49k
2018 m. birželio 14 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2006/1/EB dėl transporto priemonių, išnuomotų be vairuotojų, naudojimo kroviniams vežti keliais (COM(2017)0282 – C8-0172/2017 – 2017/0113(COD))(1)
P8_TA(2018)0264A8-0193/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 konstatuojamoji dalis
(2)  išnuomotų transporto priemonių naudojimas gali sumažinti įmonių, vežančių krovinius savo sąskaita arba samdos pagrindais ir už atlygį, sąnaudas ir kartu padidinti jų veiklos lankstumą. Todėl tai gali padėti padidinti šių įmonių našumą ir konkurencingumą. Be to, kadangi nuomojamos transporto priemonės paprastai yra naujesnės, palyginti su vidutiniu transporto priemonių parko amžiumi, jos yra saugesnės ir mažiau teršia aplinką;
(2)  toks išnuomotų transporto priemonių naudojimas gali sumažinti įmonių, vežančių krovinius savo sąskaita arba samdos pagrindais ir už atlygį, sąnaudas, tuo pačiu padidinant jų veiklos lankstumą. Todėl tas išnuomotų transporto priemonių naudojimas gali padėti padidinti šių įmonių našumą ir konkurencingumą. Be to, kadangi nuomojamos transporto priemonės paprastai yra naujesnės, palyginti su vidutiniu transporto priemonių parko amžiumi, jos dažnai gali būti saugesnės ir mažiau teršti aplinką;
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 konstatuojamoji dalis
(3)  Direktyva 2006/1/EB nesuteikia įmonėms galimybės visapusiškai pasinaudoti nuomojamų transporto priemonių naudojimo privalumais. Ta direktyva valstybėms narėms leidžiama riboti jų įmonėms išnuomotų transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiama masė viršija šešias tonas, naudojimą vežimo savo sąskaita operacijoms vykdyti. Be to, nereikalaujama, kad valstybės narės leistų išnuomotą transporto priemonę naudoti atitinkamose savo teritorijose, jei transporto priemonė buvo įregistruota ir pradėta naudoti laikantis kitos valstybės narės, nei ta, kurioje įsteigta ją nuomojanti įmonė, teisės aktų;
(3)  Direktyva 2006/1/EB nesuteikia įmonėms galimybės visapusiškai pasinaudoti nuomojamų transporto priemonių naudojimo privalumais. Ta direktyva valstybėms narėms leidžiama riboti jų teritorijose įsisteigusioms įmonėms išnuomotų transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiama masė viršija šešias tonas, naudojimą vežimo savo sąskaita operacijoms vykdyti. Be to, nereikalaujama, kad valstybės narės leistų naudoti atitinkamose savo teritorijose išnuomotą transporto priemonę, kuri buvo įregistruota ir pradėta naudoti laikantis kitos valstybės narės, nei ta, kurioje įsteigta ją nuomojanti įmonė, teisės aktų;
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(4a)  nereikėtų leisti valstybėms narėms riboti galimybes savo teritorijose naudoti kitoje valstybėje narėje tinkamai įsisteigusios įmonės išnuomotas transporto priemones su sąlyga, kad transporto priemonė yra įregistruota ir atitinka galiojančias veiklos normas bei saugos reikalavimus arba pradėta naudoti laikantis bet kurios valstybės narės teisės aktų, o atsakingos įmonės įsisteigimo vietos valstybė narė yra išdavusi veiklos leidimą;
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 konstatuojamoji dalis
(5)  kelių transporto priemonių apmokestinimo lygis Sąjungoje vis dar yra labai nevienodas. Todėl tam tikri apribojimai, kurie taip pat turi netiesioginės įtakos laisvei teikti transporto priemonių nuomos paslaugas, išlieka pagrįsti siekiant išvengti fiskalinių iškraipymų. Todėl valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė riboti transporto priemonės, išnuomotos kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje įsteigta ją nuomojanti įmonė, naudojimo atitinkamose savo teritorijose laiką;
(5)  kelių transporto priemonių apmokestinimo lygis Sąjungoje vis dar yra labai nevienodas. Todėl tam tikri apribojimai, kurie taip pat turi netiesioginės įtakos laisvei teikti transporto priemonių nuomos paslaugas, išlieka pagrįsti siekiant išvengti fiskalinių iškraipymų. Todėl valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė laikantis šioje direktyvoje nustatytų sąlygų riboti laiką, kurį įsisteigusi įmonė gali atitinkamose jų teritorijose naudoti transporto priemonę, kuri yra registruota arba pradėta eksploatuoti kitoje valstybėje narėje. Taip pat joms turėtų būti leista riboti tokių jų teritorijose įsisteigusių įmonių išnuomotų transporto priemonių skaičių;
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl direktyvos
5 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(5a)  siekiant užtikrinti šių priemonių vykdymą, informacija apie išnuomotos transporto priemonės registracijos numerį turėtų būti pateikiama valstybių narių nacionaliniuose elektroniniuose registruose, kaip nustatyta Reglamente (EB) Nr. 1071/2009. Kompetentingos įsisteigimo valstybės narės institucijos, kurioms buvo pranešta apie transporto priemonės, kurią išsinuomojo tas vežėjas ir kuri buvo įregistruota ar pradėta naudoti laikantis kitos valstybės narės teisės aktų, naudojimą, apie tai turėtų informuoti tos kitos valstybės narės kompetentingas institucijas. Tuo tikslu valstybės narės turėtų naudotis Vidaus rinkos informacine sistema (IMI);
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl direktyvos
6 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(6a)   siekiant išlaikyti veiklos standartus, atitikti saugos reikalavimus ir užtikrinti tinkamas darbo sąlygas vairuotojams, svarbu, kad šalyje, kurioje vykdoma veikla, būtų užtikrinama, jog vežėjai turėtų galimybę naudotis turtu ir tiesioginės paramos infrastruktūra;
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl direktyvos
7 konstatuojamoji dalis
(7)  Komisija turėtų stebėti šios direktyvos įgyvendinimą bei veikimą ir pateikti ataskaitą. Bet kokie tolesni šios srities veiksmai turėtų būti svarstomi atsižvelgiant į šią ataskaitą;
(7)  Komisija turėtų stebėti šios direktyvos įgyvendinimą bei veikimą ir pateikti ataskaitą vėliausiai po trejų metų nuo šios direktyvos perkėlimo termino. Ataskaitoje reikėtų tinkamai atsižvelgti į poveikį kelių eismo saugumui, mokestinėms pajamoms ir aplinkai. Ataskaitoje taip pat turėtų būti įvertinti visi šios direktyvos nuostatų pažeidimai, įskaitant tarpvalstybinius pažeidimus. Tolesnių veiksmų šioje srityje poreikis turėtų būti svarstomas atsižvelgiant į šią ataskaitą;
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčio ii punktas
Direktyva 2006/1/EB
2 straipsnio 1 dalies a punktas
a)  transporto priemonė įregistruota arba pradėta naudoti laikantis valstybės narės teisės aktų;
a)  transporto priemonė įregistruota arba pradėta naudoti laikantis bet kokios valstybės narės teisės aktų, įskaitant veiklos standartus ir saugos reikalavimus;
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis
Direktyva 2006/1/EB
2 straipsnio 1 dalies b punktas
b)  įterpiama ši 1a dalis:
Išbraukta.
„1a. Jei transporto priemonė nėra įregistruota arba pradėta naudoti laikantis valstybės narės, kurioje įsteigta transporto priemonę nuomojanti įmonė, teisės aktų, valstybės narės gali riboti išnuomotos transporto priemonės naudojimo atitinkamose savo teritorijose laiką. Tačiau tokiu atveju valstybės narės leidžia ją naudoti ne trumpiau kaip keturis mėnesius bet kuriais kalendoriniais metais.“
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 2 punktas
Direktyva 2006/1/EB
3 straipsnio 1 pastraipa
Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad jų įmonės kroviniams vežti keliais galėtų naudoti išnuomotas transporto priemones tomis pačiomis sąlygomis kaip ir joms priklausančias transporto priemones, jeigu laikomasi 2 straipsnyje išdėstytų sąlygų.
1.   Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad jų teritorijose įsisteigusios įmonės kroviniams vežti keliais galėtų naudoti išnuomotas transporto priemones tomis pačiomis sąlygomis kaip ir joms priklausančias transporto priemones, jeigu laikomasi 2 straipsnyje išdėstytų sąlygų.
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 2 punktas
Direktyva 2006/1/EB
3 straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a.  Jeigu transporto priemonė įregistruota arba pradėta naudoti laikantis kitos valstybės narės teisės aktų, įmonės įsisteigimo vietos valstybė narė gali:
a)  riboti išnuomotos transporto priemonės naudojimo laiką savo atitinkamose teritorijose, jeigu tokią išnuomotą transporto priemonę leidžiama naudoti mažiausiai keturis mėnesius iš eilės bet kuriais kalendoriniais metais. Tokiu atveju galima reikalauti, kad nuomos sutartis netruktų ilgiau nei valstybės narės nustatytas terminas;
b)  riboti išnuomotų transporto priemonių, kurias gali naudoti bet kokia įmonė, skaičių su sąlyga, kad jos leidžia naudoti mažiausiai transporto priemonių skaičių, atitinkantį 25 proc. nuo bendro įmonei priklausančių transporto priemonių skaičiaus, metų, einančių prieš metus, kuriais buvo pateiktas prašymas leisti naudoti transporto priemonę, gruodžio 31 d. Tokiu atveju įmonei, kurios parką sudaro daugiau nei viena ir mažiau nei keturios transporto priemonės, leidžiama naudoti bent vieną tokią išnuomotą transporto priemonę.
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 2 a punktas (naujas)
Direktyva 2006/1/EB
3 a straipsnis (naujas)
2a)  įterpiamas šis straipsnis:
„3a straipsnis
1.  Informacija apie nuomoto automobilio registracijos numerį turi būti įrašoma į nacionalinį elektroninį registrą, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 16 straipsnyje*.
2.  Kompetentingos vežėjo įsisteigimo valstybės narės institucijos, kurioms buvo pranešta apie transporto priemonės, kurią išsinuomojo tas vežėjas ir kuri buvo įregistruota ir pradėta naudoti laikantis kitos valstybės narės teisės aktų, naudojimą, apie tai informuoja tos kitos valstybės narės kompetentingas institucijas.
3.  Administracinis bendradarbiavimas, nustatytas Reglamento (ES) Nr. 1024/2012** 2 straipsnyje, vykdomas per Vidaus rinkos informacinę (IMI) sistemą.
__________________
* Remiantis Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 16 straipsniu, atsižvelgiant į informacijos, kuri turi būti įtraukta į registrus, išplėtimą, kaip pasiūlė Komisija.
** OL L 316, 2012 11 14, p. 1.“
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 3 punktas
Direktyva 2006/1/EB
5 a straipsnio 1 pastraipa
Iki [įrašyti datą – 5 metai nuo direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę termino pabaigos] Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia šios direktyvos įgyvendinimo ir veikimo ataskaitą. Ataskaitoje pateikiama informacija apie kitoje valstybėje narėje negu ta, kurioje įsteigta transporto priemonę nuomojanti įmonė, išnuomotų transporto priemonių naudojimą. Remdamasi šia ataskaita Komisija įvertina, ar reikia siūlyti papildomų priemonių.“
Iki ... [3 metai nuo direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę termino pabaigos] Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia šios direktyvos įgyvendinimo ir veikimo ataskaitą. Ataskaitoje pateikiama informacija apie kitoje valstybėje narėje negu ta, kurioje įsteigta transporto priemonę nuomojanti įmonė, išnuomotų transporto priemonių naudojimą. Ataskaitoje ypatingas dėmesys skiriamas poveikiui kelių eismo saugumui ir mokestinėms pajamoms, įskaitant fiskalinius iškraipymus, taip pat kabotažo taisyklių vykdymo užtikrinimui pagal Reglamentą (EB) Nr. 1072/2009. Remdamasi šia ataskaita Komisija įvertina, ar reikia siūlyti papildomų priemonių.
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa
Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos būtų laikomasi ne vėliau kaip nuo [įrašyti datą – 18 mėnesių po šio teisės akto įsigaliojimo]. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.
Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos būtų laikomasi nuo ... [20 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo]. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

(1) Klausimas buvo grąžintas nagrinėti atsakingam komitetui, kad būtų vedamos tarpinstitucinės derybos pagal Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnio 4 dalies ketvirtą pastraipą (A8-0193/2018).


Prieštaravimas deleguotajam aktui: žuvininkystės išteklių išsaugojimo priemonės, skirtos Šiaurės jūros aplinkai saugoti
PDF 244kWORD 40k
2018 m. birželio 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2018 m. kovo 2 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES), kuriuo iš dalies keičiamas Deleguotasis reglamentas (ES) 2017/118, kuriuo nustatomos žuvininkystės išteklių išsaugojimo priemonės, skirtos Šiaurės jūros aplinkai saugoti (C(2018)01194 – 2018/2614(DEA))
P8_TA(2018)0265B8-0299/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos deleguotąjį reglamentą (C(2018)01194),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB(1), ypač į jo 11 straipsnio 2 dalį ir 46 straipsnio 5 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 5 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2017/118, kuriuo nustatomos žuvininkystės išteklių išsaugojimo priemonės, skirtos Šiaurės jūros aplinkai saugoti(2),

–  atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 105 straipsnio 3 dalį,

A.  kadangi reikalaujama, kad valstybės narės pagal 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/56/EB, nustatančios Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva)(3), 1 straipsnio 1 dalį iki 2020 m. pasiektų gerą jūrų aplinkos būklę, o pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnio 5 dalies j punktą bendra žuvininkystės politika turi padėti siekti šio tikslo;

B.  kadangi Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetas (STECF) savo atitinkamų mokslinių rekomendacijų(4) išvadose išdėstė keletą problemų, susijusių su siūlomų saugomų rūšių ir buveinių bei jūros dugno vientisumo apsaugos priemonių veiksmingumu; kadangi ne visos iš tų problemų įtrauktos į persvarstomojo deleguotojo reglamento konstatuojamąsias dalis;

C.  kadangi STECF savo mokslinėse rekomendacijose taip pat pastebėjo, kad su atitinkama žvejybos veikla susiję skaičiai, kuriais grindžiamos siūlomos priemonės, yra 2010–2012 m. duomenys, todėl gali būti pasenę;

D.  kadangi tai, kad neįvardytas skaičius laivų, kuriems būtų taikomos dalinės laikinos išimtys pagal persvarstomuoju deleguotuoju reglamentu iš dalies keičiamo Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2017/118 3b, 3c ir 3e straipsnius, gali iš tikrųjų turėti poveikio siūlomų priemonių veiksmingumui;

E.  kadangi persvarstomuoju deleguotuoju reglamentu iš dalies keičiamo Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2017/118 2 straipsnio 2 punkte nustatytą alternatyvaus dugnui poveikį darančio žvejybos įrankio apibrėžtį reikia papildomai patikslinti; kadangi tuo atveju, jeigu ji apima elektroimpulsinę žvejybą, tokia apibrėžtis prieštarautų 2018 m. sausio 16 d. Parlamento patvirtintiems derybų įgaliojimams(5) įprastoje teisėkūros procedūroje, kurios laikantis bus priimamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir jūrų ekosistemų apsaugos taikant technines priemones(6);

F.  kadangi siūlomo alternatyvaus dugnui poveikį darančio žvejybos įrankio poveikis vis tiek gali būti daug didesnis nei kito, iš dalies draudžiamo, įrankio (daniško ar škotiško užmetamojo tinklo);

G.  kadangi pasiūlyto deleguotojo akto nuostata dėl peržiūros ir ataskaitų teikimo netaikoma naujai pasiūlytoms zonoms ir jų valdymui, todėl neįmanoma skaidriai įvertinti priemonių veiksmingumo, o ypač jų poveikio naujai bandomiems alternatyviems jūros dugnui poveikį darantiems žvejybos įrankiams;

1.  pareiškia prieštaravimą dėl Komisijos deleguotojo reglamento;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai ir pranešti jai, kad deleguotasis reglamentas negali įsigalioti;

3.  prašo Komisijos pateikti naują deleguotąjį aktą, kuriame būtų atsižvelgta į nurodytas problemas;

4.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 354, 2013 12 28, p. 22.
(2) OL L 19, 2017 1 25, p. 10.
(3) OL L 164, 2008 6 25, p. 19.
(4) Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetas (STECF), 2017 m., 54-ojo plenarinio posėdžio ataskaita (PLEN-17-01).
(5) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0003.
(6) Teisėkūros procedūra 2016/0074(COD).


Okupuotos Gruzijos teritorijos praėjus 10 m. po Rusijos įsiveržimo
PDF 261kWORD 43k
2018 m. birželio 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl okupuotų Gruzijos teritorijų praėjus 10 m. po Rusijos įsiveržimo (2018/2741(RSP))
P8_TA(2018)0266RC-B8-0275/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. rugpjūčio 12 d. susitarimą dėl ugnies nutraukimo, kurį sudarant tarpininkavo ES ir kurį pasirašė Gruzija ir Rusijos Federacija, taip pat į 2008 m. rugsėjo 8 d. įgyvendinimo susitarimą,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. sausio 21 d. rezoliuciją dėl asociacijos susitarimų bei išsamių ir visapusiškų laisvosios prekybos erdvių su Gruzija, Moldova ir Ukraina(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl metinės bendros saugumo ir gynybos politikos įgyvendinimo ataskaitos(2),

–  atsižvelgdamas į Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimų bendras deklaracijas, visų pirma į deklaraciją, dėl kurios 2017 m. susitarta Briuselyje,

–  atsižvelgdamas į Komisijos ir Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) bendrus komunikatus dėl Europos kaimynystės politikos (EKP), visų pirma, į 2017 m. gegužės 18 d. EKP peržiūros rekomendacijų įgyvendinimo ataskaitą (JOIN(2017)0018), į 2017 m. birželio 9 d. bendrą tarnybų darbinį dokumentą „Rytų partnerystė: 20 tikslų iki 2020 m. Dėmesys pagrindiniams prioritetams ir apčiuopiamiems rezultatams“ (SWD(2017)0300) ir į 2016 m. komunikatą „Visuotinė Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategija“,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl padėties Rytų kaimynystėje, visų pirma į savo 2017 m. lapkričio 15 d. rekomendaciją Tarybai, Komisijai ir EIVT dėl Rytų partnerystės, rengiantis 2017 m. lapkričio mėn. aukščiausiojo lygio susitikimui(3),

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2008 m. rugsėjo 15 d. Gruzijoje dislokuota ES stebėsenos misija (EUMM),

–  atsižvelgdamas į Nepriklausomos tarptautinės faktų nustatymo misijos, kuriai vadovavo Heidi Tagliavini ir kuri tyrė konfliktą Gruzijoje, 2009 m. ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi Gruzija mini 100-ąsias pirmosios Gruzijos demokratinės respublikos, sukurtos 1918 m., metines ir teisėtai didžiuojasi savo šiuolaikiniais laimėjimais;

B.  kadangi ES tvirtai remia Gruzijos suverenitetą ir teritorinį vientisumą paisant tarptautiniu mastu pripažintų jos sienų;

C.  kadangi praėjus 10 metų po Rusijos karinės agresijos Gruzijoje, įvykdytos 2008 m. rugpjūčio mėn., Rusijos Federacija tebėra neteisėtai okupavusi Gruzijai priklausančias Abchazijos ir Cchinvalio regiono (Pietų Osetijos) teritorijas, taip pažeisdama tarptautinę teisę ir taisyklėmis grindžiamą tarptautinę sistemą; kadangi vadinamosiomis integracijos ir draugystės sutartimis, kurias 2014 m. ir 2015 m. pasirašė Rusija ir Abchazija bei Pietų Osetija, buvo aiškiai pažeista tarptautinė teisė, ESBO principai ir Rusijos tarptautiniai įsipareigojimai; kadangi Europos Sąjunga nepripažįsta vadinamųjų rinkimų ir referendumo, kuriuos Gruzijai priklausančiuose Abchazijos ir Pietų Osetijos regionuose 2016 m. ir 2017 m. surengė Rusijos remiami separatistai, sistemos;

D.  kadangi ES tebėra tvirtai įsipareigojusi taikiai išspręsti Rusijos ir Gruzijos konfliktą visapusiškai laikantis pagrindinių tarptautinės teisės normų ir principų;

E.  kadangi Rusija nuolat stiprina savo karines pajėgas okupuotosiose Gruzijos teritorijose statydama naujas bazes, pristatydama naujus karius ir įrangą bei vykdydama karines pratybas;

F.  kadangi Rusija toliau pažeidžia savo tarptautinius įsipareigojimus ir atsisako įgyvendinti 2008 m. rugpjūčio 12 d. susitarimą dėl ugnies nutraukimo, sudarytą tarpininkaujant ES;

G.  kadangi Rusija toliau izoliuoja Abchaziją ir Cchinvalio regioną (Pietų Osetiją) nuo likusios šalies uždarydama dar daugiau sienos perėjimo punktų, statydama fizines užtvaras palei administracinę sieną ir vykdydama kampaniją, kuria siekiama ištrinti gruzinų kultūrą;

H.  kadangi ši siena lėtai, tačiau nuosekliai stumiama gilyn į Tbilisio kontroliuojamą teritoriją vykdant procesą, žinomą sienų tvėrimo pavadinimu, ir kai kuriose vietose artėjama prie itin svarbios infrastruktūros, pvz., greitkelių ir dujotiekių;

I.  kadangi šimtams tūkstančių šalies viduje perkeltų asmenų ir pabėgėlių, po kelių etninio valymo bangų prievarta išvarytų iš Gruzijai priklausančių Abchazijos ir Cchinvalio regiono (Pietų Osetijos) teritorijų, toliau neleidžiama pasinaudoti savo pagrindine teise saugiai ir oriai grįžti namo;

J.  kadangi okupuotuosiuose Gruzijos regionuose pažeidžiamos pagrindinės žmogaus teisės, įskaitant laisvę judėti ir gyventi šalyje, teisę į nuosavybę ir teisę gauti išsilavinimą gimtąja kalba; kadangi toliau vykdomi neteisėti sulaikymai ir pagrobimai;

K.  kadangi Rusijos Federacija, kaip Gruzijai priklausančias Abchazijos ir Cchinvalio regiono (Pietų Osetijos) teritorijas faktiškai kontroliuojanti jėga, yra visapusiškai atsakinga už sunkius žmogaus teisių pažeidimus ir humanitarinę padėtį vietoje;

L.  kadangi 2008 m. įsiveržimas buvo pirmas didelis išpuolis prieš Europoje nusistovėjusią tvarką; kadangi po šio išpuolio ėjo kiti, įskaitant Krymo aneksiją ir karą Rytų Ukrainoje;

M.  kadangi šalies viduje perkelti gruzinai Arčil Tatunašvili, Giga Otchozorija ir Davit Bašaruli neteisėtai neteko gyvybės dėl brutalių okupacinio Rusijos režimo atstovų Suchumyje ir Cchinvalyje veiksmų;

N.  kadangi Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) pradėjo karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui, tariamai įvykdytų konflikto metu, tyrimą;

O.  kadangi bendras Vidurio ir Rytų Europos valstybių vadovų – Lenkijos Prezidento Lecho Kaczyński, Estijos Prezidento Toomaso Hendriko Ilveso, Lietuvos Prezidento Valdo Adamkaus, Latvijos Ministro Pirmininko Ivarso Godmanio ir Ukrainos Prezidento Viktoro Juščenkos – ad hoc vizitas Gruzijoje 2008 m. rugpjūčio 12 d. daugelio yra laikomas itin svarbiu veiksniu, užkirtusiu kelią Rusijos pajėgų judėjimui Tbilisio link, kai Rusijos pajėgos buvo vos 50 km nuo Gruzijos sostinės, ir padėjusiu ES Tarybai pirmininkavusiai Prancūzijai tarpininkauti siekiant ugnies nutraukimo;

P.  kadangi Rusijos Federacija toliau neleidžia EUMM patekti į Gruzijai priklausančias Abchazijos ir Cchinvalio regiono (Pietų Osetijos) teritorijas, pažeisdama 2008 m. rugpjūčio 12 d. susitarimą dėl ugnies nutraukimo, sudarytą tarpininkaujant ES, ir taip apsunkindama misijos galimybes visapusiškai įgyvendinti savo įgaliojimus;

1.  pakartoja, kad vienareikšmiškai remia Gruzijos suverenitetą ir teritorinį vientisumą; pripažįsta, kad JT Chartijoje, 1975 m. Helsinkio baigiamajame akte ir 1990 m. ESBO Paryžiaus chartijoje įtvirtinti principai yra taikos Europos žemyne kertiniai akmenys;

2.  dar kartą pabrėžia, kad suverenumas, nepriklausomybė ir taikaus ginčų sprendimas yra pagrindiniai principai, kuriais remiasi Europos saugumo tvarka; pabrėžia, kad konfliktų sprendimas Gruzijoje yra labai svarbus didinant viso Europos žemyno saugumą ir stabilumą; mano, kad šie konfliktai ir tolesnė Gruzijos teritorijų okupacija išlieka potencialia grėsme kitų Europos šalių suverenumui;

3.  reikalauja, kad Rusijos Federacija atšauktų savo sprendimą dėl Gruzijos Abchazijos ir Cchinvalio (Pietų Osetija) regionų vadinamosios nepriklausomybės pripažinimo; smerkia Venesuelos, Nikaragvos, Sirijos ir Nauru sprendimą dėl Abchazijos ir Pietų Osetijos pripažinimo ir ragina šį pripažinimą atšaukti;

4.  pažymi, jog būtina, kad Rusijos Federacija besąlygiškai laikytųsi visų 2008 m. rugpjūčio 12 d. susitarimo dėl ugnies nutraukimo nuostatų, visų pirma, įsipareigojimo išvesti visas savo karines pajėgas iš Gruzijos teritorijos;

5.  reikalauja, kad Rusijos Federacija nutrauktų Gruzijos Abchazijos ir Cchinvalio (Pietų Osetija) regionų okupaciją ir visapusiškai gerbtų Gruzijos suverenitetą ir teritorinį vientisumą bei jos tarptautiniu mastu pripažintų sienų neliečiamumą ir kad ji sustabdytų abiejų šių regionų de facto integraciją į Rusijos administravimo sferą;

6.  patvirtina, kad ES yra tvirtai įsipareigojusi padėti taikiai išspręsti Rusijos ir Gruzijos konfliktą naudojant visas turimas priemones ir laikantis visaapimančio požiūrio, be kita ko, naudojantis ES specialiojo įgaliotinio Pietų Kaukaze ir krizės Gruzijoje klausimais, kuris yra vienas iš Ženevos tarptautinių diskusijų pirmininkų, ir EUMM Gruzijoje pagalba ir vykdant nepripažinimo ir bendradarbiavimo politiką;

7.  ragina Gruzijos vyriausybę toliau bendradarbiauti su TBT palengvinant Tarptautinio baudžiamojo teismo prokuroro biuro vykdomus tyrimus, taip pat užtikrinant, kad TBT registras galėtų vykdyti savo įgaliojimus ryšių su visuomene ir nukentėjusiųjų dalyvavimo procese;

8.  ragina Rusijos Federaciją besąlygiškai suteikti EUMM atstovams galimybę besąlygiškai patekti į Gruzijos Abchazijos ir Cchinvalio (Pietų Osetijos) regionų teritorijas, kad ši misija galėtų vykdyti savo įgaliojimus; primena, kad EUMM yra vienintelis nuolatinis tarptautinių pajėgų vietoje atstovas ir teikia nešališką informaciją apie padėtį prie administracinės sienos, ir ragina pratęsti jos įgaliojimus po 2018 m. gruodžio 14 d.;

9.  ragina Rusijos Federaciją nustoti toliau formuoti administracinę sienos ribas, kurias ji siekia įtvirtinti įrengdama spygliuotos vielos užtvaras ir kitas dirbtines kliūtis; taip pat ragina nutraukti brovimąsi į Gruzijos vyriausybės kontroliuojamą teritoriją ir tolesnį administracinės sienos plėtimą – šiais veiksmais tyčia siekiama riboti žmonių tarpusavio ryšius ir izoliuoti abiejų okupuotų regionų gyventojus;

10.  smerkia tyčinį dešimčių Gruzijos kaimų ir bažnyčių okupuotose Abchazijos ir Cchinvalio (Pietų Osetija) teritorijose sunaikinimą, taip pat tyčinį mėginimą ištrinti gruzinų kultūros ir istorijos pėdsakus okupuotose teritorijose, ir smerkia priešiškas ir nesantaiką sėjančias iniciatyvas, kaip antai vadinamasis 2017 m. referendumas dėl pritarimo Cchinvalio regiono (Pietų Osetijos) pavadinimo keitimui;

11.  ragina Rusijos Federaciją laikytis taikaus konfliktų sprendimo principo ir prisijungti prie Gruzijos vienašališko įsipareigojimo nenaudoti jėgos, kurį Gruzijos prezidentas patvirtino sakydamas kalbą Europos Parlamente 2010 m. lapkričio 23 d.;

12.  palankiai vertina naują Gruzijos vyriausybės taikos iniciatyvą „Žingsnis geresnės ateities link“, kuria siekiama gerinti asmenų, gyvenančių Gruzijos Abchazijos ir Cchinvalio (Pietų Osetija) regionuose, humanitarines ir socialines bei ekonomines sąlygas, taip pat skatinti žmonių tarpusavio ryšius ir stiprinti susiskaldžiusių bendruomenių tarpusavio pasitikėjimą;

13.  primena Rusijos Federacijai, kaip okupuojančiai valstybei, jai tenkančias prievoles gyventojų atžvilgiu ir tai, kad ji turi nutraukti žmogaus teisių pažeidimus, judėjimo laisvės ir teisės gyventi šalyje apribojimus, diskriminaciją dėl etninės kilmės bei teisės į nuosavybę ir teisės mokytis gimtąja kalba pažeidimą okupuotose Gruzijos teritorijose;

14.  be to, ragina Rusijos Federaciją nutraukti nebaudžiamumą ir etniniu pagrindu vykdomus nusikaltimus Gruzijos Abchazijos ir Cchinvalio (Pietų Osetija) teritorijose, taip pat pašalinti visas kliūtis, trukdančias užtikrinti, kad Gruzijos šalies viduje perkeltų asmenų Archilo Tatunashvilio, Gigos Otkhozorios ir Davido Basharulio žudikai sulauktų teisingumo;

15.  palankiai vertina tai, kad Gruzijos parlamentas priėmė nešališką rezoliuciją, kuria nustatomas asmenų, atsakingų už pažeidimus, ir tokius pažeidimus dangstančių asmenų juodasis sąrašas (G. Otchozorios ir A. Tatunašvili sąrašas), ir ragina valstybes nares ir Tarybą įtraukti į juodąjį sąrašą tuos, kurie yra arba gali būti įtraukti į G. Otchozorios ir A. Tatunašvili sąrašą, ir taikyti jiems nacionalines arba ES masto sankcijas;

16.  ragina Rusijos Federaciją leisti šalies viduje perkeltiems asmenims ir pabėgėliams saugiai ir oriai grįžti į savo namus ir užtikrinti tarptautinėms žmogaus teisių stebėjimo misijoms nekliudomą prieigą vietoje;

17.  dar kartą smerkia ardomąją propagandos, dezinformacijos ir socialinių tinklų infiltravimo politiką, kuria siekiama susilpninti demokratiją ir visuomenę Gruzijoje diskredituojant institucijas, manipuliuojant visuomenės nuomone, skleidžiant melagingas žinias, kurstant socialinę įtampą ir didinant visuotinį nepasitikėjimą žiniasklaida; todėl smerkia informacinį karą, kurį Rusija vykdo naudodamasi valstybinėmis žiniasklaidos priemonėmis tam, kad tyčia skleistų melagingas naujienas, darytų poveikį vidaus politikai ir kenktų Europos integracijos procesams;

18.  pabrėžia, kad tarptautinė bendruomenė turi priimti nuoseklią, suderintą, vieningą ir tvirtą poziciją Rusijos vykdomos okupacijos ir aneksijos politikos klausimu, nes tai vienintelis būdas užtikrinti taikų konflikto Gruzijoje sprendimą ir užkirsti kelią panašiems konfliktams kaimyninėse šalyse;

19.  ragina ES institucijas priimti požiūrį, kuris atitiktų Europos Parlamento požiūrį ir valstybių narių nacionalinių parlamentų politiką, naudojantis aiškesniais ir tikslesniais terminais, Rusijos agresiją Gruzijoje apibrėžiančiais kaip Rusijos Federacijos vykdomą Gruzijos Abchazijos ir Cchinvalio (Pietų Osetija) regionų okupaciją;

20.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Europos išorės veiksmų tarnybai, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Rytų partnerystės šalių vyriausybėms ir parlamentams ir Rusijos Federacijos vyriausybei ir parlamentui.

(1) OL C 11, 2018 1 12, p. 82.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0493.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0440.


Derybos dėl naujo ES-AKR partnerystės susitarimo
PDF 282kWORD 47k
2018 m. birželio 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl būsimų derybų dėl naujo Europos Sąjungos ir Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių grupės partnerystės susitarimo (2018/2634(RSP))
P8_TA(2018)0267B8-0274/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašytą Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno grupės valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimą (toliau – Kotonu susitarimas), taip pat į 2005 m. ir 2010 m. atliktas jo peržiūras(1),

–  atsižvelgdamas į 1975 m. Džordžtauno susitarimą, kuriuo įsteigta AKR grupė, ir į 1992 m. atliktą jo peržiūrą(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 4 d. rezoliuciją dėl Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių (AKR) ir ES santykių po 2020 m.(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją dėl vystomojo bendradarbiavimo veiksmingumo didinimo(4),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 12 d. Komisijos rekomendaciją dėl Tarybos sprendimo, kuriuo suteikiami įgaliojimai pradėti derybas dėl Europos Sąjungos ir Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių grupės partnerystės susitarimo (COM(2017)0763),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 22 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „Atnaujinta partnerystė su Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybėmis“ (JOIN(2016)0052),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 6 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą konsultacijų dokumentą „Nauja Europos Sąjungos ir Afrikos, Karibų bei Ramiojo vandenyno šalių partnerystė po 2020 m.“ (JOIN(2015)0033),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikimą darnaus vystymosi klausimais ir į 2015 m. rugsėjo 25 d. JT Generalinės Asamblėjos priimtą baigiamąjį dokumentą „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“, taip pat į 17 darnaus vystymosi tikslų (DVT),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 7 d. Parlamento, Tarybos, Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų ir Komisijos bendrą pareiškimą dėl naujojo Europos konsensuso dėl vystymosi „Mūsų pasaulis, mūsų orumas, mūsų ateitis“,

–  atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto 2017 m. gruodžio 7 d. nuomonę dėl atnaujintos partnerystės su Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybėmis ir į 2016 m. gegužės 12 d. nuomonę dėl ES santykių su AKR valstybių grupe ateities,

–  atsižvelgdamas į 7-ąjį ir 8-ąjį AKR valstybių ir vyriausybių vadovų aukščiausiojo lygio susitikimus, vykusius atitinkamai 2012 m. gruodžio 13–14 d. Malabe ir 2016 m. gegužės 4 d. Port Morsbyje,

–  atsižvelgdamas į 103-iąjį ir 105-ąjį jungtinės AKR ir ES ministrų tarybos susitikimus, vykusius atitinkamai 2016 m. balandžio 26–27 d. Dakare ir 2017 m. gegužės 3–4 d. Briuselyje,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 29–30 d. Abidžane vykusį ES ir Afrikos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimą,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. kovo mėn. AKR Pripažintų ekspertų grupės ataskaitą dėl AKR ateities po 2020 m.,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. spalio 6 d. rezoliuciją dėl vietos valdžios institucijų vaidmens vykdant vystomąjį bendradarbiavimą besivystančiose šalyse(5),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 1 d. 8-ojo AKR valstybių grupės AKR valstybių ir vyriausybių vadovų aukščiausiojo lygio susitikimo deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. vasario 11 d. rezoliuciją dėl AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos darbo(6) ir į AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos priimtas rezoliucijas,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 21 d. AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos deklaraciją dėl AKR ir ES santykių nustojus galioti Kotonu susitarimui parlamentinio aspekto(7),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 9 d. AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos pirmininkų pareiškimą dėl AKR ir ES santykių ateities(8),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 208 ir 218 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros,

–  atsižvelgdamas į klausimus Tarybai ir Komisijai dėl būsimų derybų dėl naujo Europos Sąjungos ir Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių grupės partnerystės susitarimo (O-000043/2018 – B8-0025/2018 ir O-000044/2018 – B8-0026/2018),

–  atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi Kotonu susitarimo tvirtumas ir acquis grindžiami keliais išskirtiniais ypatumais, pavyzdžiui, teisiškai privalomu jo pobūdžiu ir išsamumu (dokumentą sudaro trys ramsčiai: vystomasis bendradarbiavimas, politinis bendradarbiavimas ir bendradarbiavimas ekonomikos ir prekybos srityse), taip pat dideliu biudžetu, vykdomu per Europos plėtros fondą (EPF);

B.  kadangi, nors ES ir nepavyko pasiekti tikslo 0,7 proc. savo bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) skirti oficialiai paramai vystymuisi (OPV), siekiant įgyvendinti Tūkstantmečio vystymosi tikslus (TVT) AKR ir ES partnerystė atliko svarbų vaidmenį;

C.  kadangi AKR ir ES partnerystė labai padeda naikinti skurdą, integruoti AKR valstybes į pasaulio ekonomikos sistemą ir užtikrinti, kad jos taptų veiksmingesnėmis pasaulinėmis daugiašalių derybų prekybos ir kovos su klimato kaita klausimais dalyvėmis;

D.  kadangi AKR ir ES partnerystė, palaikant AKR valstybių ir ES valstybių narių politinį dialogą, joms suteikia daugiau galimybių patekti į rinkas ir skatina geriau suprasti vieni kitų pozicijas, vertybes ir normas;

E.  kadangi, nors AKR ir ES partnerystė labai padėjo siekti TVT, pažanga, daroma siekiant tokių tikslų kaip skurdo panaikinimas ir AKR valstybių integracija į pasaulio ekonomiką, iki šiol nepakankama, nes pusė AKR valstybių vis dar laikomos mažiausiai išsivysčiusiomis pasaulio šalimis (angl. LDCs), o jų visų prekybos apimtis sudaro mažiau nei 5 proc. pasaulio prekybos ir apie 2 proc. pasaulio BVP;

F.  kadangi AS įkūrimas ir bendra Afrikos ir ES strategija, Bendra ES ir Karibų šalių partnerystės strategija ir ES strategija Ramiojo vandenyno regionui yra įrodymai, kad ES, spręsdama bendro intereso ir nerimą keliančius klausimus, pavyzdžiui, susijusius su taika ir saugumu, terorizmu ir migracija, vadovaujasi požiūriu, kuriuo vis daugiau dėmesio skiriama regionams;

G.  kadangi taika, saugumas ir politinis stabilumas yra būtinos darnaus vystymosi sąlygos;

H.  kadangi, remiantis subsidiarumo ir papildomumo principais, bendrame pagrinde ir regioniniuose susitarimuose turi būti atsižvelgiama į regioninius ir žemyninius ypatumus;

I.  kadangi AKR nustatė tris derybų ramsčius, kurie yra:

   prekyba, investicijos ir paslaugos,
   vystomasis bendradarbiavimas, mokslas ir technologijos, moksliniai tyrimai ir inovacijos,
   politinis dialogas ir sąmoningumas;

J.  kadangi politinis dialogas dėl esminių elementų, nurodytų Kotonu susitarimo 8 ir 96 straipsniuose, yra konkreti teisinė priemonė, skirta bendroms AKR ir ES partnerystės vertybėms puoselėti ir demokratijai, geram valdymui ir žmogaus teisėms skatinti, nes šie veiksniai yra labai svarbūs tvariam vystymuisi užtikrinti;

K.  kadangi akivaizdu, jog reikia užtikrinti, kad naujajame susitarime būtų išsaugomos žmogaus teisių sąlygos ir stiprinamas politinis dialogas;

L.  kadangi, nors 2010 m. peržiūrint Kotonu susitarimą aiškiai pripažintas nacionalinių parlamentų, vietos valdžios institucijų, pilietinės visuomenės ir privačiojo sektoriaus vaidmuo, jų dalyvavimas svarstant AKR ir ES politikos kryptis ir veiklą, įskaitant programavimo, kontrolės ir vertinimo procesus, yra ribotas;

M.  kadangi politiniu dialogu iš esmės naudojamasi ne kaip prevencine priemone, o vėlyvuoju politinių krizių etapu;

N.  kadangi pilietinės visuomenės organizacijoms taikomi vis griežtesni teisės aktai ir kiti jų veiklos ir veiksmų laisvės apribojimai;

O.  kadangi daugelyje AKR valstybių dėl techninių pajėgumų spręsti apmokestinimo srities klausimus trūkumo apribojamas tiek vidaus pajamų sutelkimas, tiek dalyvavimas tarptautiniame bendradarbiavime mokesčių klausimais;

P.  kadangi EPF finansuojamas tiesioginiais ES valstybių narių įnašais ir jam netaikomos įprastos ES biudžeto taisyklės; kadangi Parlamentas neturi jokių kitų įgaliojimų EPF biudžeto požiūriu, tik patvirtinti jau išmokėtas lėšas, taip pat jis neturi oficialių teisių tikrinti EPF programavimo proceso;

Q.  kadangi stiprinti AKR ir ES partnerystės parlamentinį aspektą, taip pat jos, kaip patarėjos, vaidmenį turėtų būti svarbiausi naujosios partnerystės ypatumai;

R.  kadangi dažni ir įvairūs AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos posėdžiai uteikia galimybę palaikyti nuolatinį Europos Parlamento ir AKR valstybių dialogą, taip didinant jo teisėtumą ir stiprinant parlamentinę diplomatiją; kadangi įvairiuose politiniuose forumuose jungtine parlamentine asamblėja naudojamasi kaip parlamentinės diplomatijos modeliu;

1.  palankiai vertina Komisijos rekomendacijoje dėl Tarybos sprendimo, kuriuo suteikiami įgaliojimai pradėti derybas dėl partnerystės susitarimo, siūlomus pagrindinius būsimo AKR valstybių grupės ir Europos Sąjungos bendradarbiavimo aspektus ir bendrą struktūrą;

2.  pabrėžia, kad Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m., DVT ir Europos konsensusas dėl vystymosi turi būti atnaujintos AKR ir ES partnerystės pagrindai;

3.  palankiai vertina tai, kad įgyvendinti DVT laikoma vienu iš pagrindinių tikslų, tačiau apgailestauja, kad į siūlomus susitarimus neįtrauktos konkrečios įgyvendinimo priemonės; pabrėžia būtinybę į visas būsimo susitarimo politikos sritis, planus ir intervencines priemones įtraukti tokius kompleksinius klausimus kaip aplinkos tvarumas, kovos su klimato kaita tikslai, lyčių lygybė ir socialinis teisingumas;

4.  palankiai vertina tai, kad Komisijos pasiūlyme dėl naujo partnerystės susitarimo numatyta galimybė įtraukti išorės partnerius;

5.  primena, kad pirmasis DVT yra panaikinti skurdą, kuris daugelyje AKR valstybių tebėra pagrindinė problema; todėl pabrėžia, kad kova su skurdu ir toliau turi būti pagrindinis būsimojo susitarimo aspektas;

6.  pažymi, kad Komisija iš esmės atsižvelgė į Parlamento nuomonę ir kad bendrasis pagrindas bei regioniniai susitarimai bus vienodai teisiškai privalomi, kaip to reikalavo Parlamentas;

7.  primena, kad į būsimąjį partnerystės susitarimą bus įtraukti lygybės, tarpusavio pagarbos ir bendrų interesų principai;

8.  primygtinai reikalauja, kad esminiai Kotonu partnerystės susitarimo elementai – pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, demokratiniai ir teisinės valstybės principai ir geras valdymas – ir toliau būtų bendradarbiavimo po 2020 m. pagrindas, taip pat neatskiriama pagrindinio susitarimo ir regioninių susitarimų bei protokolų dalis; ragina Komisiją ir Tarybą į derybų įgaliojimus, susijusius su žmogaus teisėmis, aiškiai įtraukti laisvę nebūti diskriminuojamam dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus, seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės, taip pat lytinę ir reprodukcinę sveikatą bei teises, kaip išdėstyta 1995 m. Pekino veiksmų platformoje ir peržiūros konferencijų baigiamuosiuose dokumentuose;

9.  pabrėžia, kad, siekiant didinti atsakomybę, žmogaus teisių ir valdymo klausimus būtina spręsti remiantis esamomis tarptautinėmis regioninių ir visos Afrikos valdymo organų nustatytomis teisinėmis priemonėmis, įstatymais, principais ir mechanizmais;

10.  primena, kad į būsimąją AKR valstybių ir ES valstybių narių partnerystę turi būti įtraukta Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m. ir kad ši partnerystė turėtų padėti visais lygmenimis įgyvendinti šią darbotvarkę;

11.  ragina ES ir AKR derybininkus į šio susitarimo bendrąjį pagrindą įtraukti aiškią nuostatą, kad visos jo šalys turi visapusiškai įgyvendinti Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą;

12.  primygtinai reikalauja užtikrinti bendrajame pagrinde išdėstytų principų ir susitarimuose nustatytų regioninių prioritetų suderinamumą ir pabrėžia, kad į pagrindą reikėtų įtraukti aiškią nuorodą dėl atskaitomybės, stebėsenos ir peržiūros mechanizmų reikalavimų nesilaikymo atveju; pabrėžia, kad taip pat turėtų būti užtikrinama šalių atskaitomybė piliečiams ir pilietinei visuomenei ir kad bendros institucijos turėtų numatyti mechanizmus, kuriais pilietinė visuomenė ir piliečiai galėtų pranešti apie žmogaus teisių įsipareigojimų ir kitų esminių elementų pažeidimo atvejus;

13.  pakartoja visoms derybų šalims, kad politinis dialogas yra esminė Kotonu susitarimo dalis ir kad visa apimančioje naujojo susitarimo sistemoje ir regionų lygmeniu jis ir toliau turi būti pagrindinis teisinis ramstis;

14.  pabrėžia, kad politinis dialogas yra neatsiejama partnerystės dalis ir vertingas pagrindas siekiant pagerinti šalių partnerių gyventojų padėtį; todėl ragina atidžiau stebėti žmogaus teisių padėtį šiose šalyse ir pabrėžia, kad stebėsena turi būti įtrauki, skaidri ir aktyvi; pabrėžia, kaip svarbu užtikrinti, kad pilietinė visuomenė visais lygmenimis prasmingai dalyvautų dialoge;

15.  primena, kad politinis dialogas turi būti suderintas ir grindžiamas tarpusavio pagarba;

16.  pabrėžia, kad vykdant ES ir AKR bendradarbiavimą turėtų būti numatytas tarpusavio vertinimo mechanizmas, kad būtų galima nuolat, įtraukiant parlamentus, vietos valdžios institucijas ir pilietinę visuomenę, stebėti DVT įgyvendinimo pažangą ir susijusias spragas, taip pat reguliariai vertinti, kaip laikomasi žmogaus teisių ir kitų esminių elementų, ir teikti viešas šios srities ataskaitas; mano, kad, norint veiksmingai įgyvendinti Darbotvarkę iki 2030 m. ir pasiekti DVT, reikia užtikrinti, kad būtų laikomasi teisėtumo, artumo ir subsidiarumo principų, taip pat aktyvų vietos valdžios institucijų ir nevalstybinių subjektų dalyvavimą; ragina, siekiant stiprinti AKR ir ES valstybių santykius, palaikyti aktyvesnius tarpusavio ryšius ir dialogą;

17.  primena, kad ekonominės partnerystės susitarimai (EPS) yra regioninio bendradarbiavimo pagrindas ir vystymosi ir regioninės integracijos priemonės; todėl ragina juos visapusiškai integruoti į naująjį AKR ir ES susitarimą;

18.  ragina didinti politinę AKR ir ES partnerystės įtaką pasaulinėje arenoje, kad partnerės galėtų tapti veiksmingesnėmis pasaulinėmis veikėjomis;

19.  ragina į būsimąjį susitarimą įtraukti aiškias nuostatas, kuriomis būtų reglamentuojamas privačiojo sektoriaus vaidmuo ir jo atsakomybė; visų pirma, pabrėžia būtinybę užtikrinti, kad vystymosi partnerystės programose dalyvaujančios įmonės visu projektų įgyvendinimo laikotarpiu laikytųsi įmonių socialinės atsakomybės principų, įskaitant JT pasaulinį susitarimą, JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus, Tarptautinės darbo organizacijos pagrindinius darbo standartus, aplinkos standartus ir JT konvenciją prieš korupciją; pabrėžia, kad tiek ES, tiek AKR valstybės turi parengti nacionalinius planus, skirtus JT verslo ir žmogaus teisių pagrindiniams principams, visų pirma deramo patikrinimo nuostatoms, įgyvendinti;

20.  primena, kad nacionalinių išteklių mobilizavimas naudojant apmokestinimą yra svarbiausias darnaus vystymosi finansavimo pajamų šaltinis; apgailestauja dėl to, kad su neteisėtais finansiniais srautais ir mokesčių slėpimu skirtoms kovoti priemonėms įgaliojimų projekte neteikiama daug svarbos; ragina derybų šalis į naująjį susitarimą įtraukti plataus užmojo nuostatas dėl finansinės ir techninės pagalbos besivystančioms šalims siekiant prisitaikyti prie naujų pasaulinių kovos su mokesčių slėpimu standartų, įskaitant automatinį keitimąsi informacija, informaciją apie tikruosius bendrovių savininkus ir apie tarptautinių įmonių viešą ataskaitų pagal šalis teikimą, siekiant užkirsti kelią mokesčių bazės erozijai ir pelno perkėlimui, remiantis G 20 ir EBPO pavyzdžiais; be to, ragina šalis įsipareigoti padėti sukurti teisiškai privalomą JT tarpvyriausybinę įstaigą bendradarbiavimo mokesčių srityje klausimais;

21.  apgailestauja, kad, nepaisant didelių problemų, kurių dėl klimato kaitos kyla AKR valstybių ūkininkams, į derybų įgaliojimų projektą neįtraukta jokių nuostatų dėl darnaus vystymosi aspekto žemės ūkyje užtikrinimo; ragina derybų šalis į naująjį susitarimą įtraukti paramos darnaus ūkininkavimo praktikai sistemas;

22.  ragina į politinio dialogo, programavimo ir įgyvendinimo procesus aktyviau įtraukti pilietinę visuomenę, taip pat remti jos gebėjimų stiprinimą; pabrėžia, kaip svarbu į politinį dialogą įtraukti pilietinę visuomenę, ypač tais atvejais, kai politika daro tiesioginį poveikį vietos grupėms; šiuo požiūriu atkreipia dėmesį į tai, kad kai kuriose šalyse mažėja pilietinės visuomenės veiksmų laisvė, taip pat į būtinybę įtraukti tokias grupes, kurios negali organizuotai ginti savo interesų arba kurių, nepaisant teisėtų demokratinių interesų, nepripažįsta jų vyriausybė, pavyzdžiui, mažumas, jaunimą ir moteris;

23.  pabrėžia, kad pilietinės visuomenės dalyvavimas turėtų būti grindžiamas įvairių jos atliekamų vaidmenų pripažinimu ir kad jos, kaip visateisės šio susitarimo dalyvės, vaidmuo turėtų būti išplėstas;

24.  pabrėžia, kad į naująjį AKR ir ES partnerystės susitarimą turi būti visapusiškai įtraukti veiksmingo vystomojo bendradarbiavimo principai ir kad nuostatos, kuriomis siekiama užtikrinti šalies atsakomybę, orientavimąsi į rezultatus, vystymosi proceso įtraukumą, skaidrumą ir tarpusavio atskaitomybę, turi būti pagrindiniai šio susitarimo ir regioninių protokolų ramsčiai; pabrėžia būtinybę užtikrinti geografiniu požiūriu suderintą požiūrį į pagalbos skyrimą, daugiausia dėmesio skiriant mažiausiai išsivysčiusioms šalims ir nestabilioms valstybėms; mano, kad sąlyga skirti pagalbą atsižvelgiant į bendradarbiavimą su ES migracijos klausimais nesuderinama su sutartais vystymosi veiksmingumo principais;

25.  pabrėžia, kad pagal atnaujinto ES ir AKR bendradarbiavimo ir (arba) partnerystės principus turėtų būti užtikrinami veiksmingesni bendri veiksmai sprendžiant įvairias šiuo metu pasaulyje kylančias problemas, pavyzdžiui, kovojant su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu;

26.  pakartoja, kad pagal būsimąjį susitarimą turi būti suteikiama galimybė didinti įsipareigojimus užtikrinti politikos suderinamumą vystymosi labui ir labiau laikytis jo principų, taip pat turėtų būti įtraukti sistemingos politikos suderinamumo vystymosi labui stebėsenos mechanizmai; atsižvelgdamas į tai, primena ES delegacijų vaidmenį, atliekamą skatinant politikos suderinamumą vystymosi labui, ir pabrėžia, kad jos turi nuolat rengti dialogus šalies lygmeniu;

27.  pabrėžia, kad, siekiant kuo labiau padidinti poveikį ir užtikrinti DVT finansavimą, labai svarbu sutelkti privačiojo sektoriaus investicijas, sudaryti palankesnes sąlygas ilgalaikei vietos kapitalo rinkų plėtrai ir surasti lėšų ribotam OPV biudžetui atsverti;

28.  dar kartą pabrėžia, kaip svarbu stiprinti būsimojo susitarimo parlamentinį aspektą užtikrinant, kad būsimoji visa apimanti jungtinė parlamentinė asamblėja turėtų tikrą patariamąją galią, taip pat kad ji palaikytų atvirą, demokratinį ir visapusišką parlamentinį dialogą; prašo užtikrinti šios asamblėjos teisinį ir veiklos autonomiškumą; reikalauja, kad jungtinė parlamentinė asamblėja aktyviai dalyvautų įgyvendinant susitarimą ir kad su ja būtų reguliariai konsultuojamasi visais svarbiais partnerytės klausimais; mano, kad jungtinė parlamentinė asamblėja turėtų būti visapusiškai įtraukta į derybas dėl būsimosios partnerystės;

29.  ragina toliau dėti pastangas, siekiant griežtinti jungtinės parlamentinės asamblėjos atliekamą vystymosi programavimo tikrinimą;

30.  yra įsitikinęs, kad AKR ir ES lygmeniu turi būti rengiami reguliarūs, bent kartą per metus vykstantys susitikimai, siekiant užtikrinti partnerystės tęstinumą ir stabilumą, taip pat sudaryti sąlygas reguliariai teikti pažangos, daromos siekiant DVT, ir žmogaus teisių bei kitų esminių šio susitarimo elementų laikymosi ataskaitas ir atlikti šios srities tarpusavio vertinimus, kaip ragino Parlamentas;

31.  todėl rekomenduoja jungtinę parlamentinę asamblėją susieti su naująja regionine struktūra, daugiausia dėmesio skiriant darbui regioniniuose forumuose ir aktyviai įtraukiant nacionalinius ir regioninius parlamentus; mano, kad AKR ir ES ministrų taryba ir jungtinė parlamentinė asamblėja turėtų susitikti per plenarinę sesiją reguliariai, bet ne taip dažnai kaip šiuo metu, pakaitomis ES ir vienoje iš AKR valstybių, tačiau sesija turėtų būti rengiama neatsižvelgiant į Ministrų tarybos sušaukimą; ragina ES Tarybai pirmininkaujančias ES valstybes nares aktyviau dalyvauti rengiantis jungtinės parlamentinės asamblėjos sesijoms, jas organizuojant ir rengiant;

32.  prašo, kad ES ir AKR valstybių parlamentų narių susitikimai pagal regioninius susitarimus kiekviename regione būtų rengiami ne rečiau kaip kartą per metus ir kad kartu būtų surengiamas daugiašalis suinteresuotųjų subjektų forumas, kuriame dalyvautų nevalstybiniai subjektai, įskaitant pilietinę visuomenę, jaunimą ir privačiojo sektoriaus atstovus;

33.  yra įsitikinęs, kad Panafrikos Parlamentas turi tapti tvirtu būsimojo ES ir Afrikos susitarimo ramsčiu, visų pirma būsimos ES ir Afrikos tarybos atžvilgiu ir kartu su ja; šiuo požiūriu ragina Komisiją ir jos AKR partneres ankstyvuoju derybų etapu paskelbti pasiūlymų dėl parlamentinio aspekto ir Panafrikos Parlamento vaidmens tekstus ir šiuo klausimu konsultuotis su atitinkamai Panafrikos Parlamentu ir Europos Parlamentu;

34.  primena, kad pagal SESV 218 straipsnio 10 dalį Parlamentas turi būti nedelsiant ir išsamiai informuojamas visais derybų procedūros etapais, ir pakartoja, kad reikia susitarti dėl geresnės praktinės bendradarbiavimo ir dalijimosi informacija visu tarptautinių susitarimų įgyvendinimo ciklu tvarkos; be to, ragina Tarybą ir Komisiją išsamiai ir laiku informuoti jungtinę parlamentinę asamblėją apie šias derybas;

35.  ragina Europos Sąjungos Tarybą paskelbti Tarybos patvirtintus derybų įgaliojimus; ragina AKR valstybių grupę taip pat paskelbti savo derybų įgaliojimus;

36.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, AKR tarybai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Afrikos Sąjungos komisijai, Panafrikos Parlamentui ir AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos biurui.

(1) http://www.europarl.europa.eu/intcoop/acp/03_01/pdf/mn3012634_en.pdf.
(2) http://www.wipo.int/edocs/trtdocs/en/acp/trt_acp_3.pdf.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0371.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0437.
(5) OL C 349, 2017 10 17, p. 11.
(6) OL C 310, 2016 8 25, p. 19.
(7) OL C 170, 2017 5 30, p. 36.
(8) http://www.europarl.europa.eu/intcoop/acp/2015_acp2/pdf/1081264en.pdf.


ES teisės taikymo stebėsena 2016 m.
PDF 404kWORD 62k
2018 m. birželio 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES teisės taikymo stebėjimo ataskaitos (2016 m.) (2017/2273(INI))
P8_TA(2018)0268A8-0197/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį (ES sutartį), ypač į jos 1, 2 ir 3 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 33-ąją metinę ES teisės taikymo stebėjimo ataskaitą (2015 m.) (COM(2016)0463),

–  atsižvelgdamas į 34-ąją metinę ES teisės taikymo stebėjimo ataskaitą (2016 m.) (COM(2017)0370),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą „EU Pilot“ vertinimo ataskaita“ (COM(2010)0070),

–  atsižvelgdamas į Komisijos „Antrąją „EU Pilot“ vertinimo ataskaitą“ (COM(2011)0930),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 6 d. rezoliuciją „Sąjungos teisės taikymo stebėsena: 2014 m. metinė ataskaita“(1),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 21 d. Komisijos komunikatą „ES teisė. Geresnis taikymas – geresni rezultatai“(C(2016)8600),

–  atsižvelgdamas į 2002 m. kovo 20 d. Komisijos komunikatą dėl santykių su skundų dėl Bendrijos teisės pažeidimų pateikėjais (COM(2002)0141),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 2 d. Komisijos komunikatą „Santykių su skundų dėl Sąjungos teisės taikymo pateikėjais administravimo nuostatų atnaujinimas“ (COM(2012)0154),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 11 d. Komisijos komunikatą „Naujos ES priemonės teisinei valstybei stiprinti“ (COM(2014)0158),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 19 d. Komisijos komunikatą „Geresnis reglamentavimas – geresni rezultatai. ES darbotvarkė“ (COM(2015)0215),

–  atsižvelgdamas į Pagrindų susitarimą dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių(2),

–  atsižvelgdamas į 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos sprendimą 2001/470/EB, sukuriantį Europos teisminį tinklą civilinėse ir komercinėse bylose(3),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. rugsėjo 10 d. rezoliuciją dėl 30-osios ir 31-osios ES teisės taikymo stebėjimo metinių ataskaitų (2012–2013 m.)(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 25 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmo sukūrimo(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. birželio 9 d. rezoliuciją dėl atviros, veiksmingos ir nepriklausomos Europos Sąjungos administracijos(7) ir 2013 m. sausio 15 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl Europos Sąjungos administracinio proceso teisės(8),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 27 d. Komisijos komunikatą „ES aplinkos politikos rezultatų užtikrinimas atliekant reguliarią aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūrą“ (COM(2016)0316) ir 2017 m. vasario 3 d. Komisijos komunikatą „ES aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūra. Bendri uždaviniai ir kaip bendrai siekti geresnių rezultatų“ (COM(2017)0063),

–  atsižvelgdamas į Europos socialinių teisių ramstį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį ir 132 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Konstitucinių reikalų komiteto, Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto ir Peticijų komiteto nuomones (A8-0197/2018),

A.  kadangi ES sutarties 17 straipsnyje nustatytas esminis Komisijos, kaip sutarčių sergėtojos, vaidmuo;

B.  kadangi ES sutarties 2 straipsnyje nustatyta, kad „Sąjunga yra grindžiama šiomis vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises“; ir kadangi labai svarbu tinkamai įgyvendinti ES teisės aktus siekiant ES politikos tikslų, apibrėžtų Sutartyse ir antrinės teisės aktuose; kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 8 straipsnyje Sąjungai iškeltas uždavinys visuose savo veiksmuose šalinti moterų ir vyrų nelygybės apraiškas ir diegti lyčių lygybę;

C.  kadangi, remiantis ES sutarties 2 straipsniu ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsniu, moterų ir vyrų lygybė yra viena iš kertinių vertybių, kuriomis grindžiama ES, ir kadangi įgyvendindama visus savo veiksmus Sąjunga turi siekti kovoti su visų formų diskriminacija, šalinti nelygybę ir skatinti lygias galimybes bei vienodą požiūrį;

D.  kadangi ES sutarties 3 straipsnyje nustatyta, kad Sąjungos tikslai be kita ko yra skatinti taiką, savo vertybes ir savo tautų gerovę ir dirbti siekiant tvaraus Europos vystymosi, pagrįsto subalansuotu ekonomikos augimu ir stabiliomis kainomis, didelio konkurencingumo socialine rinkos ekonomika, kuria būtų siekiama visiško užimtumo ir socialinės pažangos, bei aukšto lygio aplinkos apsauga ir aplinkos kokybės gerinimu, taip pat kad Sąjunga kovoja su socialine atskirtimi ir diskriminacija bei skatina socialinį teisingumą ir apsaugą, moterų ir vyrų lygybę, kartų solidarumą ir vaiko teisių apsaugą;

E.  kadangi pagal nusistovėjusią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką valstybės narės turi aiškiai ir tiksliai informuoti Komisiją apie priemones, kurių ėmėsi siekdamos perkelti ES direktyvas į savo nacionalinę teisę; ir kadangi, pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. bendrą Komisijos ir valstybių narių politinį pareiškimą(9) ir 2011 m. spalio 27 d. bendrą Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos politinį pareiškimą(10), iš valstybių narių taip pat gali būti reikalaujama pranešant Komisijai apie direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę priemones pateikti dokumentus, kuriuose būtų paaiškinta, kaip jos perkėlė direktyvas į savo nacionalinę teisę;

F.  kadangi pagal ES sutarties 4 straipsnio 3 dalį ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 288 straipsnio 3 dalį bei 291 straipsnio 1 dalį pagrindinė atsakomybė už teisingą ES teisės perkėlimą į nacionalinę teisę, taikymą ir įgyvendinimą per nustatytą laiką, taip pat už pakankamų teisių gynimo priemonių nustatymą siekiant užtikrinti veiksmingą teisinę apsaugą srityse, kurias apima ES teisė, tenka valstybėms narėms;

G.  kadangi tinkamai taikant ES teisę visiems Europos Sąjungos piliečiams užtikrinama Sąjungos politikos nauda, o įmonėms – vienodos sąlygos;

H.  kadangi 2016 m. gruodžio mėn. priėmusi komunikatą „ES teisė. Geresnis taikymas – geresni rezultatai“ Komisija nusprendė daugiausia dėmesio skirti tiems atvejams, kai valstybės narės nepraneša apie teisės aktų perkėlimo į savo nacionalinę teisę priemones, kai tomis priemonėmis į nacionalinę teisę netinkamai perkeliamos direktyvos arba kai valstybės narės nesilaiko Teisingumo Teismo sprendimo (pagal SESV 260 straipsnio 2 dalį), labai kenkia finansiniams ES interesams arba kėsinasi į išimtinę ES kompetenciją;

I.  kadangi, remiantis ES sutarties 6 straipsnio 1 dalimi, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija turi tokią pat teisinę galią, kaip ir Sutartys, ir jos nuostatos skirtos Sąjungos institucijoms, įstaigoms, organams ir agentūroms bei valstybėms narėms, tais atvejais, kai šios įgyvendina Sąjungos teisę (ES pagrindinių teisių chartijos 51 straipsnio 1 dalis);

J.  kadangi procedūrų „EU Pilot“ tikslas – glaudesnis ir nuoseklesnis Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimas, kad ES teisės aktų pažeidimai būtų ištaisyti ankstyvuoju etapu įsitraukiant į dvišalį dialogą ir, esant galimybių, būtų išvengta būtinybės pradėti oficialią pažeidimo nagrinėjimo procedūrą;

K.  kadangi atsižvelgdamas į dabartinę demokratijos stoką ir atkreipdamas dėmesį į 2016 m. spalio 25 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmo sukūrimo, mano, kad būtina užtikrinant bendrą ir nuoseklią sistemą ir remiantis taikomomis priemonėmis ir mechanizmais, parengti naują mechanizmą, kuris turėtų būti vienodai taikomas visoms ES institucijoms ir valstybėms narėms;

L.  kadangi vis dėlto pagal naująją Komisijos patvirtintą politiką, kuria siekiama užtikrinti atitiktį ES teisės aktams, „EU Pilot“ tikslas nėra prailginti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, nes ji yra priemonė dialogui su valstybe nare pradėti siekiant išspręsti problemas;

M.  kadangi, siekdama užtikrinti strategiškesnį ir veiksmingesnį požiūrį į vykdymo užtikrinimą nagrinėjant pažeidimus, Komisija nusprendė, kaip nurodyta jos komunikate „ES teisė. Geresnis taikymas – geresni rezultatai“, pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūras netaikant mechanizmo „EU Pilot“, išskyrus atvejus, kai manoma, kad konkrečiu atveju šį mechanizmą taikyti yra naudinga;

N.  kadangi 2016 m. Komisija gavo 3 783 naujus skundus, kuriuose pranešama apie galimus ES teisės pažeidimus, o valstybės narės, dėl kurių pateikta daugiausia skundų, buvo Italija (753), Ispanija (424) ir Prancūzija (325);

O.  kadangi, vadovaujantis SESV 258 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Komisija pareiškia savo pagrįstą nuomonę valstybei narei, jeigu mano, kad ši neįvykdė kokios nors pareigos pagal Sutartis, ir gali kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, jei atitinkama valstybė narė per Komisijos nustatytą laikotarpį į šią nuomonę neatsižvelgia;

P.  kadangi 2016 m. Komisija pradėjo 847 naujas pažeidimo nagrinėjimo procedūras dėl to, kad direktyvos į nacionalinę teisę perkeltos pavėluotai;

Q.  kadangi 2016 m. buvo nebaigtos 95 bylos dėl pažeidimų, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas priėmė sprendimą, kad atitinkamos valstybės narės neįvykdė teismo sprendimų;

R.  kadangi savo 2016 m. spalio 25 d. rezoliucijoje dėl ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmo sukūrimo Parlamentas, remdamasis SESV 295 straipsniu, prašė Komisijos iki 2017 m. rugsėjo mėn. pateikti pasiūlymą dėl Sąjungos demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių pakto sudarymo tarpinstitucinio susitarimo forma ir šiame pakte nustatyti procedūras siekiant palengvinti Sąjungos institucijų ir valstybių narių bendradarbiavimą pagal ES sutarties 7 straipsnį;

S.  kadangi pagal Pagrindų susitarimą dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių numatyta, kad turi būti keičiamasi informacija dėl visų pažeidimo nagrinėjimo procedūrų, kurias pradedant siunčiami oficialūs pranešimai, tačiau šis susitarimas neapima neoficialios procedūros „EU Pilot“, vykdomos prieš pradedant oficialią pažeidimo tyrimo procedūrą;

T.  kadangi ES pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje teisė į gerą administravimą apibrėžiama kaip kiekvieno asmens teisė į tai, kad institucijos jo reikalus tvarkytų nešališkai, teisingai ir per kiek įmanoma trumpesnį laiką, o SESV 298 straipsnyje nurodyta, kad Sąjungos institucijos, įstaigos, organai ir agentūros, vykdydami savo užduotis, remiasi atvira, veiksminga ir nepriklausoma Europos administracija;

U.  kadangi savo 2017 m. vasario 3 d. komunikate „ES aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūra“ Komisija teigia pradėjusi struktūrinį ir visapusišką dialogą su valstybėmis narėmis apie ES aplinkosaugos teisės aktų įgyvendinimą ir, nepažeisdama ES sutartimis jai suteiktų vykdymo užtikrinimo įgaliojimų, siūlo palengvinti valstybių narių pastangas sukuriant naują specialią sistemą;

V.  kadangi SESV 157 straipsniu leidžiama, o 19 straipsniu sudaromos sąlygos priimti teisės aktus dėl kovos su visų formų diskriminacija – taip pat ir dėl lyties;

W.  kadangi Deklaracijoje Nr. 19, pridėtoje prie Tarpvyriausybinės konferencijos, kuri priėmė Lisabonos sutartį, baigiamojo akto, ES ir jos valstybės narės yra įsipareigojusios „kovoti su bet kokio pobūdžio smurtu šeimoje [...], užkirsti kelią šiai nusikalstamai veikai ir bausti už ją bei padėti aukoms ir jas ginti“;

X.  kadangi remiantis SESV 79 ir 83 straipsniais buvo priimti ES teisės aktai dėl kovos su prekyba žmonėmis, visų pirma moterimis ir vaikais; kadangi pagal Teisių, lygybės ir pilietiškumo programą, be kita ko, finansuojamos priemonės, kuriomis prisidedama prie smurto prieš moteris naikinimo;

Y.  kadangi kai kuriose valstybėse narėse tinkamai neįgyvendinama nemažai ES direktyvų, visų pirma direktyvų, kuriose ypatingas dėmesys skiriamas lyčių lygybei, skirtingų lyčių asmenys nėra apsaugomi nuo diskriminacijos, kai mėgina įsidarbinti ir gauti tam tikras prekes bei paslaugas;

Z.  kadangi diskriminacija dėl lyties iš dalies sutampa su kitokio pobūdžio diskriminacija, įskaitant diskriminaciją dėl rasės ir tautybės, religijos, negalios, sveikatos, lytinės tapatybės, lytinės orientacijos, amžiaus ir (arba) socioekonominių sąlygų;

AA.  kadangi patirti fizinį ir (arba) seksualinį smurtą ES yra tekę 33 proc. moterų, susidurti su seksualiniu priekabiavimu – 55 proc. moterų, 32 proc. iš jų – darbe; kadangi moterys ypač pažeidžiamos dėl seksualinio smurto, fizinio smurto ir smurto internete, patyčių kibernetinėje erdvėje ir persekiojimo; kadangi daugiau negu pusės žmogžudystės aukomis tapusių moterų atveju žudikas yra partneris arba giminaitis; kadangi smurtas prieš moteris – vienas labiausiai paplitusių žmogaus teisių pažeidimų pasaulyje, daromas nepaisant amžiaus, religijos, išsilavinimo ar finansinės ir socialinės padėties, o tai didžiulė kliūtis vyrų ir moterų lygybei užtikrinti; kadangi moterų žudymo dėl lyties reiškinio mastas valstybėse narėse nemažėja;

AB.  kadangi ES LGBT tyrime nustatyta, kad lesbietės, biseksualios ir translytės moterys patiria didžiulę diskriminacijos dėl savo seksualinės orientacijos ir (arba) lytinės tapatybės riziką; kadangi 23 proc. lesbiečių ir 35 proc. translyčių asmenų per pastaruosius penkerius metus bent kartą patyrė fizinį / seksualinį išpuolį arba jiems buvo grasinama smurtu namų ar kitoje aplinkoje (gatvėje, viešajame transporte, darbo vietoje ir t. t.);

AC.  kadangi nustatyta, kad taikant ES lyčių lygybės teisės nuostatas ir užtikrinant jų vykdymą valstybėse narėse kyla konkrečių problemų, susijusių su atitinkamų direktyvų perkėlimu į nacionalinę teisę ir jų taikymu, pvz., teisės aktuose aptinkama esminių trūkumų, o nacionaliniai teismai jas taiko nenuosekliai;

AD.  kadangi lyčių lygybės institucijos ir mechanizmai nacionalinėse vyriausybinėse struktūrose dažnai marginalizuojami: jie susiejami su skirtingų sričių politika ir yra varžomi sudėtingų įgaliojimų, stokoja tinkamo personalo, mokymų ir duomenų bei pakankamų išteklių, be to, juos nepakankamai palaiko politikos lyderiai;

AE.  kadangi, remiantis lyginamąja nediskriminavimo teisės nuostatų Europoje analize, kurią 2017 m. paskelbė Europos teisės ekspertų lyčių lygybės ir nediskriminavimo klausimais tinklas, didžiojoje daugumoje šalių ir toliau susiduriama su rimtą susirūpinimą keliančiais žinojimo ir sąmoningumo klausimais, nes asmenys dažnai nėra informuojami apie savo teises į apsaugą nuo diskriminacijos arba apie sukurtus apsaugos mechanizmus; kadangi, remiantis šia analize, iškilo daugiau susirūpinimą keliančių klausimų dėl ES kovos su diskriminacija direktyvų vykdymo, pvz., tai galėtų būti neapibrėžta (arba pernelyg ribota) organizacijų ir asociacijų teisinė padėtis dalyvaujant procedūrose diskriminacijos aukų vardu arba jas remiant bei ribotas prievolės įrodyti perkėlimo taikymas, taip pat įvairios kliūtys, kylančios norint veiksmingai kreiptis į teismą: susidurdami su šiomis kliūtimis, piliečiai negali visapusiškai pasinaudoti savo teisėmis, kildinamomis iš nediskriminavimo teisės nuostatų, ir jų apginti;

AF.  kadangi Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) 2017 m. lyčių lygybės indeksas rodo, kad padėtis pagerėjo tik nežymiai, taigi aišku, kad ES tebėra toli nuo tikslo užtikrinti lyčių lygybę: šiuo metu bendras įvertinimas siekia 66,2 iš 100, taigi yra tik keturiais balais didesnis nei prieš 10 metų;

AG.  kadangi, kalbant apie sprendimų priėmimo sritį, minėtieji duomenys apie lyčių lygybę rodo, kad per pastarąjį dešimtmetį padėtis pasitaisė beveik 10 balų: dabar įvertinimas siekia 48,5, tačiau laimėjimų įvertinimas šioje srityje ir toliau yra mažiausias iš visų; kadangi šis nepalankus rodiklis pirmiausia atspindi tai, kad politikoje moterims ir vyrams atstovaujama nevienodai, ir yra demokratinio deficito ES valdymo srityje ženklas;

AH.  kadangi, „Eurofound“ parengtos vyrų ir moterų užimtumo skirtumo ataskaitos vertinimu, šis skirtumas ES kainuoja apie 370 mlrd. EUR per metus, o tai atitinka 2,8 proc. ES BVP;

AI.  kadangi, kaip matyti iš „Eurofound“ darbo sąlygų tyrime pateikto sudėtinio mokamo ir nemokamo darbo laiko rodiklio, skaičiuojant mokamo ir nemokamo darbo valandas, moterys dirba ilgesnes darbo valandas;

AJ.  kadangi, nepaisant ES įsipareigojimo siekti lyčių lygybės sprendimų priėmimo srityje, ES agentūrų valdančiosiose tarybose rimtai pasigendama lyčių pusiausvyros, o tai yra įsigalėjusio lyčių segregacijos modelio ženklas;

AK.  kadangi skurdo feminizacija ES yra faktas ir kadangi tinkamas ir visapusiškas ES lygybės ir lyčių lygybės teisės aktų taikymas ir vykdymo užtikrinimas turėtų žengti koja kojon su politika, nukreipta į paties didžiausio nedarbo lygio, skurdo ir socialinės atskirties tarp moterų problemas bei reiškinius; kadangi, nevykdant lygybės politikos ir neįgyvendinant lyčių ir lygybės teisės nuostatų, moterų padėtis tampa dar pavojingesnė, o užkertant joms kelią įsitraukti į darbo rinką didėja skurdo ir socialinės atskirties rizika;

AL.  kadangi tinkamas galiojančių teisės aktų įgyvendinimas nepaprastai svarbus moterų ir vyrų lygybei skatinti; kadangi, nors naujos redakcijos Direktyvoje 2006/54/EB aiškiai draudžiama tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, o moterų vidutiniškai įgyjamas išsilavinimas yra aukšto lygio, 2015 m. vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas tebesiekė 16,3 proc.;

AM.  kadangi lyčių lygybės principas turi būti esminis galiojančių ES teisės aktų taikymo stebėsenos aspektas;

AN.  kadangi duomenų rinkimas, jei įmanoma, suskirstant juos pagal lytį, nepaprastai svarbus norint įvertinti pažangą, kuri iki šiol padaryta taikant ES teisę;

1.  palankiai vertina Komisijos sprendimą(11) skubiai reaguoti į pažeidimus ir remia jos pastangas neformaliai spręsti įgyvendinimo problemas; ragina Komisiją tobulinti problemų sprendimo sistemą „EU Pilot“;

2.  reiškia susirūpinimą dėl 2016 m. padidėjusio bendro pažeidimų nagrinėjimo procedūrų skaičiaus: tai didžiausias per pastaruosius penkerius metus užregistruotas tokių atvejų skaičius;

3.  teigiamai vertina Komisijos ES teisės taikymo stebėjimo ataskaitą (2016 m.) ir pažymi, kad, kaip matyti iš šios ataskaitos, keturios sritys, kuriose 2016 m. prieš valstybes nares pradėta daugiausia pažeidimo nagrinėjimo procedūrų, susijusių su ES teisės perkėlimu į nacionalinę teisę, buvo aplinka, teisingumas ir vartotojai, apmokestinimas ir vidaus rinka;

4.  primena, kad teisė pateikti peticiją Europos Parlamentui – tai Europos pilietiškumo kertinis akmuo, kaip numatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnyje ir ES pagrindinių teisių chartijos 227 straipsnyje, ir, neseniai atliktų tyrimų duomenimis, tai yra antras pagal svarbą prioritetas piliečiams; pabrėžia peticijų, kaip priemonių piliečiams ir gyventojams dalyvauti Sąjungos veikloje ir kelti jiems rūpimus klausimus apie netinkamo ES teisės taikymo ar jos pažeidimo atvejus ir potencialias jos spragas, svarbą, kartu į šiuos trūkumus atkreipiant dėmesį ir tikintis greitų ir veiksmingų minėtųjų problemų sprendimų; pritaria Komisijos nuomonei, kad reikia pripažinti, jog siekiant užtikrinti veiksmingą galiojančios ES teisės vykdymą atliktas darbas yra ne mažiau svarbus nei naujų teisės aktų rengimo veikla; ragina Komisiją atsižvelgiant į tai geriau nagrinėti peticijas ir laiku teikti išsamius atsakymus;

5.  atkreipia dėmesį į tyrimą, kurį Peticijų komitetas užsakė C teminiam skyriui ir kuris vadinasi „ES teisės įgyvendinimo stebėjimas: priemonės ir uždaviniai“, ir palankiai vertina Europos Parlamentui pateiktas konkrečias rekomendacijas imtis veiksmų; atkreipia dėmesį į neseniai paskelbtą Europos Parlamento C teminiam skyriui užsakytą tyrimą „Veiksminga teisė kreiptis į teismą“, parengtą atsižvelgiant į nagrinėjant peticijas pastebėtus besikartojančius įtarimus; pritaria Komisijos pasiūlymui skatinti teisėjų mokymą ES teisės klausimais įvairiose valstybėse narėse, siekiant užtikrinti nuoseklius sprendimus ir vienodas galimybes remtis savo teisėmis visoje Sąjungoje;

6.  teigiamai vertina didesnį skaidrumą ir tai, kad 2016 m. Komisijos ataskaitoje pateikta daugiau statistinės informacijos palyginti su ankstesnėmis ataskaitomis; tačiau apgailestauja, kad joje nepateikta jokios tikslios informacijos apie kelias peticijas, dėl kurių buvo pradėtos taikyti procedūra „EU Pilot“ arba pažeidimo nagrinėjimo procedūros ir prašo Komisijos pateikti šią konkrečią informaciją; apgailestaudamas pažymi, kad nei Parlamentas, nei peticijų pateikėjai šiose procedūrose nedalyvauja; dar kartą ragina Komisiją dalytis informacija su Parlamentu apie visas pradėtas procedūras „EU Pilot“ ir pažeidimo nagrinėjimo procedūras, kad būtų daugiau skaidrumo, kad su Peticijų komiteto pagalba sutrumpėtų ginčų sprendimo laikas, būtų sustiprintas pasitikėjimas ES projektu ir galiausiai būtų sustiprintas procedūros „EU Pilot“ teisėtumas, visų pirma kai jos susijusios su pažeidimo nagrinėjimo procedūromis; ragina Komisiją nuolat pranešti apie savo sprendimus ir įvairius Komisijos narių kolegijos veiksmus ir skelbti darbotvarkę bei pagrindinius posėdžių dėl dokumentų rinkinių rezultatus; pripažįsta 2017 m. gegužės mėn. Teisingumo Teismo sprendimą bylose C-39/05 P, C-52/05 P ir C-562/05P, pagal kurį procedūros „EU Pilot“ dokumentai neturėtų būti skelbiami viešai, jeigu yra pavojus, kad tai galėtų turėti neigiamos įtakos pažeidimo nagrinėjimo procedūrai, keisti jos eigą ar trukdyti siekti šios procedūros tikslų; ragina Komisiją paskelbti dokumentus, kuriais apsikeista su valstybėmis narėmis, kai nebelieka šio pavojaus, t. y. baigus nagrinėti procedūras „EU Pilot“; atsižvelgdamas į tai, pritaria Europos ombudsmeno pasiūlymui dėl procedūrų „EU Pilot“, kurios taikomos prieš pradedant pažeidimų nagrinėjimo procedūras, terminų ir skaidrumo; pabrėžia, kad svarbu informuoti visus susijusius dalyvius ir užtikrinti didesnį procedūrų „EU Pilot“ skaidrumą; apgailestauja, kad Komisija, atsakydama į susirūpinimą keliančius Parlamento narių iškeltus klausimus dėl procedūros „EU Pilot“, neparodė uolumo ir ragina Komisiją informuoti Peticijų komitetą apie visus svarbius naujus tyrimo etapus ir nuolatinį dialogą su valstybėmis narėmis nagrinėjamų peticijų klausimais; dar kartą ragina Komisiją į savo metinę ataskaitą įtraukti ES reglamentų ir direktyvų įgyvendinimo rodiklius;

7.  mano, jog didelis pažeidimo nagrinėjimo procedūrų skaičius rodo, kad teisingo ES teisės aktų taikymo valstybėse narėse užtikrinimas laiku tebėra rimtas iššūkis ir prioritetas, turint omenyje naująjį 2016 m. skirtą Komisijos patvirtintą strategiškesnį ir veiksmingesnį požiūrį į vykdymo užtikrinimą; mano, jog kai kuriuos iš šių pažeidimų gali lemti tai, kad kai kuriose valstybėse narėse viešosioms administracijoms skiriama nepakankamai išteklių;

8.  pabrėžia, kad naujų skundų skaičius – 3 783 – yra didžiausias nuo 2011 m., kad jis yra rekordinis ir kad sumažėjo išspręstų atvejų skaičiaus, be to 2016 m. pabaigoje liko nebaigtos nagrinėti 1 657 bylos dėl pažeidimų, tais pačiai metais pradėtos nagrinėti 986 bylos, iš kurių 847 7 bylos susijusios su vėlavimu perkelti teisės aktus į nacionalinę teisę; susirūpinęs pažymi, kad dar nebaigtos 95 pažeidimo nagrinėjimo procedūros, nes Komisija laikėsi nuomonės, jog atitinkamos valstybės narės dar nebuvo įvykdžiusios sprendimų pagal SESV 258 straipsnį, ir kad labiausiai paveiktos sritys – užimtumas ir teisingumas bei vartotojų teisės, kitos paveiktos sritys yra vidaus rinka, pramonė, verslumas ir MVĮ, mokesčiai bei muitai ir aplinka;

9.  teigiamai vertina, kad 2016 m. „EU Pilot“ bylų skaičius buvo mažesnis (790, palyginti su 881 byla 2014 m.) ir kad šis skaičius pasiekė žemiausią lygį nuo 2011 m., tačiau Komisija procedūrų „EU Pilot“ netaiko atvejais, kai vėluojama direktyvas perkelti į nacionalinę teisę; tačiau pažymi, kad, palyginti su 2015 m., jų išnagrinėta kiek mažiau (rodiklis krito nuo 75 iki 72 proc.); prašo Komisijos paaiškinti apie savo nustatytus su vykdymo užtikrinimo politika susijusius prioritetus, pagal kuriuos ji teigia, jog daugiausia dėmesio skirs vykdymo užtikrinimo priemonėms tais atvejais, kai jomis išties galima pakeisti padėtį, ir politikos prioritetus, kai nagrinėjant bylas atskleidžiami sisteminiai valstybių narių teisės sistemų trūkumai;

10.  pažymi, kad Komisijos įsipareigojimas strategiškiau užtikrinti ES teisės vykdymą neseniai leido baigti pažeidimo nagrinėjimo atvejus dėl politinių priežasčių; todėl ragina Komisiją būsimosiose stebėjimo ataskaitose paaiškinti tokių sprendimų motyvus;

11.  pabrėžia, kad dauguma „EU Pilot“ bylų, dėl kurių pradėtos oficialios pažeidimo nagrinėjimo procedūros, daugiausia buvo susijusios su tam tikrų sričių politika, pavyzdžiui, aplinkos, vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ, energetikos bei mokesčių ir muitų; taip pat pažymi, kad Vengrijoje, Vokietijoje, Ispanijoje ir Lenkijoje buvo daugiausia „EU Pilot“ bylų, kurios buvo nagrinėjamos vykdant pažeidimo nagrinėjimo procedūras;

12.  pripažįsta, kad atsakomybė už teisingą ES teisės įgyvendinimą ir taikymą visų pirma tenka valstybėms narėms, tačiau atkreipia dėmesį, kad dėl to ES institucijos neatleistos nuo pareigos gerbti ES pirminę teisę, kai jos priima ES antrinės teisės aktus, ypač kalbant apie teisinės valstybės ir pagrindinių teisių sritį ES pagrindinių teisių chartijos požiūriu;

13.  pažymi, kad tinkamas ES teisės įgyvendinimas ir taikymas nepaprastai svarbus norint vykdyti ES politiką moterų ir vyrų lygybės principo požiūriu, kaip įtvirtinta Sutartyse, ir skatinti bei puoselėti abišalį ES ir nacionalinio lygmenų viešųjų institucijų ir institucijų bei piliečių pasitikėjimą, taip pat primena, kad tiek pasitikėjimas, tiek teisinis tikrumas yra gero bendradarbiavimo ir veiksmingo ES teisės taikymo pagrindas;

14.  yra susirūpinęs, kad kai kuriose valstybėse narėse tebesama didelių ES aplinkos teisės aktų įgyvendinimo ir vykdymo trūkumų, visų pirma atliekų tvarkymo, nuotekų valymo infrastruktūros ir oro kokybės ribinių verčių laikymosi srityse;

15.  pabrėžia svarbų socialinių partnerių, pilietinės visuomenės organizacijų, Europos Sąjungos piliečių ir kitų suinteresuotųjų subjektų vaidmenį stebint, kaip valstybės narės perkelia į nacionalinę teisę ir taiko ES teisės aktus, ir pranešant apie šio perkėlimo bei taikymo trūkumus; todėl teigiamai vertina tai, kad įgyvendinant ES teisės aktus didinamas piliečių sąmoningumas, įskaitant labai svarbų informatorių vaidmenį privačiajame ir viešajame sektoriuose; pabrėžia, kad ES piliečiai, kaip ir pridera, turi pirmi sužinoti, ar į nacionalinę teisę perkeliant ES teisės aktus buvo priimti nacionaliniai įstatymai ir kurie nacionaliniai įstatymai buvo priimti, taip pat kurios nacionalinės institucijos atsakingos už teisingo jų įgyvendinimo užtikrinimą, ir ši informacija turi būti pateikiama aiškiai, skaidriai ir laiku bei būti praktiškai prieinama;

16.  atkreipia dėmesį į tai, jog Komisijai svarbu, kad ES teisės aktai būtų laiku ir tinkamai perkeliami į nacionalinę teisę ir kad būtų taikomos aiškios vidaus sistemos nuostatos, pagal kurias iš valstybių narių būtų reikalaujama pirmenybę teikti šiam tikslui, siekiant išvengti ES teisės aktų pažeidimų ir kartu užtikrinti, kad veiksmingai ir efektyviai įgyvendinant šiuos teisės aktus asmenys ir įmonės galėtų gauti naudos;

17.  tačiau pažymi, kad nustatant nerealistiškus teisės aktų įgyvendinimo terminus valstybėms narėms gali būti neįmanoma jų laikytis, dėl to nebyliai pritariama, kad teisės aktai būtų įgyvendinami pavėluotai; primygtinai ragina ES institucijas susitarti dėl realistiškesnio reglamentų ir direktyvų įgyvendinimo grafiko, deramai atsižvelgiant į laiką, kurio reikia patikroms ir konsultacijoms; mano, kad Komisija, laikydamasi taikomų teisinių nuostatų, teisėkūros institucijų nurodytomis datomis turėtų teikti ataskaitas, suvestines ir teisės aktų peržiūros rezultatus;

18.  pažymi, kad 2016 m. į nacionalinę teisę turėjo būti perkelta 70 direktyvų, t. y. daugiau nei 2015 m. (56); reiškia susirūpinimą dėl to, kad labai padaugėjo naujų pažeidimų dėl vėlavimo perkelti į nacionalinę teisę, t. y. nuo 543 iki 847; apgailestauja, kad 2016 m. pabaigoje dar buvo nagrinėjamos 868 pažeidimo bylos dėl vėlavimo perkelti į nacionalinę teisę – tai 67,5 proc. daugiau nei 2015 m. pabaigoje (518 bylų);

19.  reiškia susirūpinimą, kad, kaip ir 2015 m., valstybės narės neįvykdė visų savo įsipareigojimų pateikti aiškinamuosius dokumentus ir nurodyti priemones, kurių ėmėsi siekdamos perkelti direktyvas į savo nacionalinę teisę; mano, kad, atsižvelgiant į nevienodą daugelio pateiktų aiškinamųjų dokumentų kokybę, Komisija turėtų daugiau padėti valstybėms narėms rengiant šiuos dokumentus ir atitikties lenteles;

20.  pabrėžia, jog, neužtikrinus, kad į nacionalinę teisę būtų laiku ir teisingai perkelti galiojantys ES teisės aktai, skirti vyrų ir moterų vienodų galimybių bei vienodo požiūrio į juos principams sprendžiant švietimo, užimtumo ir profesinės veiklos, vienodo užmokesčio už vienodą darbą ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus siekiant prieigos prie prekių ir paslaugų bei galimybės jas gauti klausimus, taip pat galiojančios nuostatos profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai gerinti bei visų formų smurtui prieš moteris ir mergaites panaikinti, piliečiai ir įmonės galiausiai netenka pranašumų, į kuriuos jie turi teisę pagal ES teisę;

21.  pabrėžia, kad ES sukurta kaip Sąjunga, pagrįsta teisinės valstybės principu ir pagarba žmogaus teisėms (ES sutarties 2 straipsnis); pažymi, kad įgyvendindamos ES teisės aktus valstybės narės turi laikytis visų pagrindinių teisių, įtvirtintų Sutartyse ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje; pakartoja, kad nepaprastai svarbu atidžiai stebėti valstybių narių ir ES institucijų veiklą ir neveiklumą;

22.  dar kartą reiškia susirūpinimą dėl to, kad Parlamentui pateikiama daug peticijų, o Komisijai – skundų dėl problemų, kurias, kaip manoma, turėjo išspręsti Komisija;

23.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti ES teisinės sistemos, kuri apima pirminės ir antrinės teisės aktus bei privalomos teisinės galios neturinčius teisės aktus, vientisumą; todėl ragina laiku priimti teisėkūros ir su teisėkūra nesusijusias iniciatyvas, kurių reikia, kad Europos socialinių teisių ramstis taptų piliečių realybe; ragina Komisiją užtikrinti kuo daugiau skaidrumo ir nuoseklumo stengiantis sukurti naują sistemą, skirtą ES teisės aktų įgyvendinimui, pavyzdžiui, „ES aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūrą“; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę sukurti tokią sistemą, skirtą būtent sąžiningai ir suderintai plėtrai, užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties klausimams, kiek tai susiję su Europos socialinių teisių ramsčiu;

24.  primena raginimą Komisijai, pridėtą prie jo 2016 m. spalio 25 d. rezoliucijos, pateikti pasiūlymą dėl Sąjungos demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių pakto sudarymo, taip veiksmingai susieti atitinkamas temines metines ataskaitas su esamų stebėsenos mechanizmų ir periodinio vertinimo priemonių rezultatais ir laiku juos pateikti; primena, kad Komisija, kaip sutarčių sergėtoja, visapusiškai laikydamasi gero ir veiksmingo administravimo principų, nustatytų SESV 298 straipsnyje ir ES pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje, turi pareigą stebėti ir vertinti, ar teisingai įgyvendinama Sąjungos teisė, taip pat ar valstybės narės ir visos Sąjungos institucijos ir įstaigos paiso Sutartyse įtvirtintų principų ir tikslų, taip pat laikytis įsipareigojimo aktyviai padėti valstybėms narėms perkelti tam tikras direktyvas ir reglamentus į nacionalinę teisę ir juos įgyvendinti; todėl rekomenduoja atsižvelgti į šią užduotį nuo 2018 m. įgyvendinant minėtąjį demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių pakto politikos ciklą, jo susijusios teminės metinės ataskaitos su esamų stebėsenos mechanizmų ir periodinio vertinimo priemonių rezultatais turi būti pateiktos laiku;

25.  primena, kad Parlamentas ne kartą ragino Komisiją aktyviau stebėti, nukreipti ir remti aplinkos teisės aktų ir politikos įgyvendinimą;

26.  teigiamai vertina Komisijos įsipareigojimą parengti tam tikrų direktyvų ir reglamentų įgyvendinimo planus ir tuo aktyviai padėti valstybėms narėms perkelti Europos Sąjungos teisės aktus į nacionalinę teisę ir juos įgyvendinti;

27.  mano, kad, atsižvelgiant į bendrą atsakomybę už ES teisės aktų įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimą laikantis atitinkamų Tarpinstitucinio susitarimo ir politinės kontrolės funkcijų, vykdomų Komisijos atžvilgiu pagal ES sutarties 14 straipsnį, Parlamentui turėtų būti automatiškai pranešama apie kiekvieną pradėtą procedūrą „EU Pilot“ ir pažeidimo nagrinėjimo procedūrą ir turėtų būti suteikiama tinkama prieiga prie dokumentų, susijusių su šių dviejų rūšių procedūroms, ypač kai jos pradedamos dėl peticijų, kartu laikantis būtinų konfidencialumo nuostatų siekiant sėkmingo procedūrų nagrinėjimo;

28.  siūlo valstybių narių atstovams aktyviau dalyvauti aptariant peticijas Peticijų komitete;

29.  atkreipia dėmesį į tai, kad ES teisės aktai valstybėse narėse taikomi nepakankamai, kaip matyti iš didelio Komisijai siunčiamų skundų ir Europos Parlamentui teikiamų peticijų skaičiaus; palankiai vertina 2016 m. gruodžio mėn. Komisijos komunikate išreikštą Komisijos ketinimą daugiau naudotis prevencinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, rengti posėdžius dėl dokumentų rinkinių ir įgyvendinimo gaires, burti ekspertų grupes, kurti specializuotus tinklus, įskaitant Vidaus rinkos problemų sprendimo tinklą (SOLVIT), ir remti gebėjimų stiprinimą valstybėse narėse siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi ES teisės; ragina Komisiją pasinaudoti SESV 197 straipsnio nuostatomis siekiant įgyvendinti šią atnaujintą vykdymo užtikrinimo politiką visapusiškai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir Europos Sąjungos institucijomis; ragina Komisiją patobulinti peticijų nagrinėjimą laiku teikiant išsamius atsakymus;

30.  pažymi, jog dar nėra baigtos tvarkyti 95 pažeidimų bylos, nors Teisingumo Teismas (EU TT) nusprendė, kad valstybės narės nesilaikė savo įsipareigojimų, ir Komisija kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 260 straipsnį tik dėl trijų iš šių bylų; mano, jog labai svarbu užtikrinti, kad būtų visapusiškai ir laiku vykdomi EU TT sprendimai ir prireikus visapusiškai naudojamasi SESV 279 straipsnio nuostatomis siekiant užkirsti kelią bet kokiems bandymams pakenkti ES teisės aktams ir sumažinti EU TT kompetenciją; ragina Komisiją spręsti šią padėtį ir reguliariai pranešti Europos Parlamentui apie šiuo klausimu padarytą pažangą;

31.  atkreipia dėmesį į tai, kad visos ES institucijos privalo laikytis ES sutarčių ir ES pagrindinių teisių chartijos(12);

32.  rekomenduoja rengiant bet kokias tarpparlamentines diskusijas dėl demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių įtraukti pilietinę visuomenę ir skatinti piliečius dalyvauti, pavyzdžiui, teikiant peticijas, kurios perduodamos Parlamentui, ir dalyvaujant Europos piliečių iniciatyvoje;

33.  pabrėžia, kad ES institucijų ir valstybių narių sudaryti susitarimo memorandumai nėra laikomi ES aktais pagal SESV 288 straipsnį;

34.  pabrėžia didelę veiksmingumo, skaidrumo ir atskaitomybės ES institucijoms rengiant ES teisės aktus ir juos taikant reikšmę; atsižvelgdamas į tai, ypač akcentuoja demokratinės atskaitomybės principą ir Parlamento vaidmenį užtikrinant jo laikymąsi, taip pat ES piliečių teisę į teisingumą ir gerą administravimą, nustatytas ES pagrindinių teisių chartijos 41 ir 47 straipsniuose; pažymi, jog pagal šias teises ir principus reikalaujama, kad piliečiams būtų suteikiama tinkama ir lengva prieiga prie jiems aktualių teisės aktų projektų; primena, kad tos pačios teisės ir principai taip pat turėtų būti nepaprastai svarbūs valstybėms narėms teikiant teisės aktų, kuriais siekiama įgyvendinti ES teisę, projektus;

35.  ragina Komisiją, kai įmanoma ir būtina, padidinti ES finansinių išteklių, pavyzdžiui, Europos socialinio fondo, dalį, skirtą valdžios institucijų ir suinteresuotųjų subjektų instituciniams gebėjimams bei veiksmingam viešajam administravimui stiprinti siekiant skatinti socialinę gerovę ir ekonominę plėtrą bei stiprinti naudingų teisės aktų veiksmingumą; ragina Komisiją visapusiškai naudotis SESV 197 straipsniu siekiant stiprinti valstybių narių gebėjimus įgyvendinti ES teisės aktus ir užtikrinti jų vykdymą;

36.  ragina Komisiją parengti priemones, skirtas padėti valstybėms narėms pripažinti teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę problemas, spręsti jas ankstyvame pažeidimo nagrinėjimo procedūrų etape ir padėti joms rasti bendrus sprendimus;

37.  primena, kad teisės aktai, dėl kurių pradedamos daugiausiai atgarsio sukeliančios pažeidimų nagrinėjimo procedūros, yra direktyvos; primena, kad reglamentai turi būti taikomi tiesiogiai ir privalomai visose valstybėse narėse; todėl ragina Komisiją rengiant pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kai tik įmanoma, svarstyti galimybę rengti reglamentus; mano, kad laikantis šio principo būtų galima sumažinti pernelyg didelio reglamentavimo riziką;

38.  primena, kad prejudiciniais sprendimais prisidedama aiškinant, kaip turi būti taikoma Europos Sąjungos teisė; mano, kad taikant šią procedūrą galima vienodai aiškinti ir įgyvendinti ES teisės aktus; todėl ragina Komisiją veiksmingiau stebėti, ar nacionaliniai teismai vykdo pareigą kreiptis dėl prejudicinio sprendimo į ES TT, kaip nurodyta SESV 267 straipsnyje; todėl ragina nacionalinius teismus kreiptis į ES TT, kai tik kyla abejonių, ir taip užkirsti kelią pažeidimo tyrimo procedūroms;

39.  ragina Komisiją ypatingą dėmesį skirti savo vykdomai 2016 m. liepos 12 d. Tarybos direktyvos (ES) 2016/1164, kuria nustatomos kovos su mokesčių vengimo praktika, tiesiogiai veikiančia vidaus rinkos veikimą, taisyklės(13), įgyvendinimo kontrolei ir pradėti būtinas pažeidimo nagrinėjimo procedūras, ypač daug dėmesio skiriant neteisingo ar netinkamo taikymo atvejams;

40.  teigiamai vertina Komisijos nuolat dedamas pastangas užtikrinti ES aplinkos apsaugos taisyklių vykdymą, siekiant visoms valstybėms narėms ir ekonominės veiklos vykdytojams užtikrinti vienodas sąlygas ir šalinti ES aplinkosaugos teisės aktų įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo trūkumus, taip pat prireikus vykdyti pažeidimo nagrinėjimo procedūras; tačiau pabrėžia žinomus ES aplinkos apsaugos taisyklių, visų pirma Direktyvos dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą, veiksmingumo apribojimus; ragina Komisiją atkreipti dėmesį į 2017 m. spalio 26 d. Parlamento rezoliuciją dėl Direktyvos dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą įgyvendinimo(14); atkreipia dėmesį, kad kai kuriose valstybėse narėse, teisė į sveiką aplinką nukenčia dėl trūkumų, būdingų ES aplinkosaugos teisės aktų įgyvendinimui ir jų vykdymo užtikrinimui, ypač kai tai susiję su oro ir vandens taršos prevencija, atliekų tvarkymu ir nuotekų valymo infrastruktūra; pabrėžia, kad, visapusiškai įgyvendinus ES aplinkos teisės aktus, ES ekonomika kasmet galėtų sutaupyti 50 mlrd. EUR išlaidų, visų pirma sveikatai, ir tiesioginių išlaidų, susijusių su aplinka;

41.  pabrėžia, kad Sąjungos acquis taip pat apima ES sudarytus tarptautinius susitarimus; itin susirūpinęs pažymi, kad ES aplinkos apsaugos taisyklės, jei jomis aplinkos apsaugos organizacijoms ir visuomenės atstovams nesuteikiama pakankamai galimybių naudotis teise kreiptis į teismus, gali neatitikti Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (Orhuso konvencijos)(15); todėl ragina Komisiją atkreipti dėmesį į Atitikties Orhuso konvencijai komiteto išvadas ir rekomendacijas(16) ir 2017 m. liepos 17 d. Tarybos poziciją(17) ir nagrinėti būdus ir priemones, kaip laikytis Orhuso konvencijos, kad tai būtų suderinama su pagrindiniais Sąjungos teisinės tvarkos principais ir jos teisminės peržiūros sistema;

42.  ragina Komisiją ypatingą dėmesį skirti patvirtintų priemonių prieglobsčio ir migracijos srityje įgyvendinimui, siekiant užtikrinti, kad jos atitiktų ES pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintus principus, bendradarbiauti su valstybėmis narėmis siekiant nugalėti visus sunkumus, su kuriais jos gali susidurti šias priemones įgyvendindamos, ir prireikus inicijuoti pažeidimo tyrimo procedūras; su susirūpinimu pažymi, kad tam tikros valstybės narės nevykdo su prieglobsčiu ir migracija susijusių pareigų, ypač susijusių su prieglobsčio prašytojų ir imigrantų perkėlimu; pabrėžia, kad reikėtų spręsti kai kurių valstybių narių solidarumo stokos prieglobsčio ir migracijos srityje problemą, kad visos valstybės narės vykdytų savo pareigas; ragina valstybes nares kovoti su stiprėjančia prekyba žmonėmis išnaudojimo darbe ir seksualinio išnaudojimo tikslais;

43.  ragina Komisiją veiksmingai reaguoti į kintančią migracijos ir saugumo padėtį, taip pat veiksmingai vykdyti Europos migracijos darbotvarkę ir susijusius įgyvendinimo paketus; prašo valstybių narių teisingai įgyvendinti Grąžinimo direktyvą (2008/115/EB)(18) ir reguliariai informuoti apie Europos migracijos darbotvarkės įgyvendinimą;

44.  ragina Komisiją patikrinti, ar nenustatytos apimties darbo sutartys atitinka ES užimtumo teisės aktus, įskaitant Direktyvą dėl darbo ne visą darbo dieną, nes 2016 m. buvo gauta daug peticijų, susijusių su mažų garantijų darbu;

45.  teigiamai vertina tai, kad ataskaitoje pripažįstamas Parlamento vaidmuo, kurį užduodamas parlamentinius klausimus ir nagrinėdamas peticijas jis atlieka atkreipiant Komisijos dėmesį į ES teisės taikymo trūkumus valstybėse narėse; pažymi, kad nacionalinių parlamentų vykdoma atidesnė atitinkamų savo vyriausybių kontrolė pastarosioms dalyvaujant teisėkūros procese skatintų veiksmingesnį ES teisės taikymą, kaip numatyta Sutartyse;

46.  reiškia susirūpinimą dėl nesutampančio daugelio direktyvų vertimo raštu į ES oficialiąsias kalbas, nes tikėtina, kad dėl nevienodų kalbų versijų atitinkamai tekstai bus aiškinami ir į valstybių narių nacionalinę teisę perkeliami skirtingai; apgailestauja, kad toks skirtingas direktyvų perkėlimas į nacionalinę teisę ir teisinis aiškinimas greičiausiai atskleidžiamas ne sistemingai, o tik išaiškinus ES TT sprendimu;

47.  primena, kad nacionaliniai parlamentai atlieka esminį vaidmenį tiek vykdydami ES teisės aktų projektų kontrolę parengiamuoju teisėkūros etapu, tiek tikrindami, ar valstybės narės teisingai įgyvendina jau priimtus ES teisės aktus; ragina nacionalinius parlamentus aktyviai atlikti šį vaidmenį;

48.  mano, kad atsižvelgiant į Komisijos pastangas rengti geresnius ir veiksmingesnius ES teisės aktus, visuomet turėtų būti atsižvelgiama į subsidiarumo ir proporcingumo principus;

49.  pakartoja savo raginimą reikiamuose generaliniuose direktoratuose (IPOL GD, EXPO GD ir EPRS GD) sukurti savarankišką pagrindinių ES teisės aktų, kuriuos bendru sprendimu ir pagal įprastą teisėkūros procedūrą priima Parlamentas, ex post poveikio vertinimo sistemą;

50.  ragina Komisiją ypatingą dėmesį skirti savo vykdomai ES teisės aktų, kuriais nustatomos kovos su korupcijos praktika, tiesiogiai veikiančia vidaus rinkos veikimą, taisyklės, įgyvendinimo kontrolei ir imtis reikiamų priemonių siekiant kovoti su šiais reiškiniais;

51.  primena valstybėms narėms ir ES institucijoms, kad tinkamo teisės aktų taikymo laiku užtikrinimas valstybėse narėse tebėra ES prioritetas; pabrėžia, jog svarbu laikytis kompetencijos suteikimo, subsidiarumo ir proporcingumo principų vadovaujantis ES sutarties 5 straipsniu ir užtikrinti lygybę prieš įstatymą siekiant geriau stebėti, kaip taikoma ES teisė; primena, kad svarbu skatinti informavimą apie galiojančių direktyvų nuostatas, susijusias su įvairiais moterų ir vyrų lygybės principo ir praktinio jo įgyvendinimo aspektais;

52.  ragina ES institucijas visais atvejais laikytis savo pareigos gerbti ES pirminę teisę apibrėžiant ES antrinės ir privalomos teisinės galios neturinčių teisės aktų nuostatas, rengiant politiką ir pasirašant susitarimus ar sutartis su ne ES institucijomis, visais būdais remti valstybių narių pastangas perkelti visų sričių ES teisės aktus į nacionalinę teisę ir gerbti Sąjungos vertybes ir principus, ypač atsižvelgiant į pastarojo meto įvykius valstybėse narėse;

53.  pritaria Komisijos nuomonei, kad pavieniai skundo pateikėjai atlieka labai svarbų vaidmenį nustatant didesnes ES teisės aktų, turinčių poveikio piliečių ir įmonių interesams, vykdymo užtikrinimo ir taikymo problemas;

54.  pabrėžia, jog dėl to, kad Sąjungoje trūksta nuoseklaus ir visapusiško susistemintų gero administravimo taisyklių rinkinio, piliečiams ir įmonėms sunku lengvai ir visiškai suprasti savo teises pagal Sąjungos teisės aktus; todėl pabrėžia, kad susisteminus gero administravimo taisykles reglamente, kuriame nustatomi įvairūs administracinės procedūros aspektai, įskaitant pranešimus, privalomus laiko apribojimus, teisę būti išklausytam ir kiekvieno asmens teisę susipažinti su savo byla, būtų stiprinamos piliečių teisės ir didinamas skaidrumas; mano, kad aiškinant galiojančias taisykles šiuo reglamentu būtų užtikrinama daugiau prieinamumo, aiškumo ir suderinamumo, o tai būtų naudinga piliečiams, įmonėms, administracinės valdžios institucijoms ir jų pareigūnams;

55.  primena, kad savo 2013 m. sausio 15 d. ir 2016 m. birželio 9 d. rezoliucijose Parlamentas ragino priimti reglamentą dėl atviro, veiksmingo ir nepriklausomo Europos Sąjungos administravimo pagal SESV 298 straipsnį, ir pažymi, kad Komisijos pasiūlyme į šį prašymą nebuvo atsižvelgta; todėl dar kartą ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl Europos Sąjungos administracinio proceso teisės, atsižvelgiant į Parlamento šioje srityje jau atliktus veiksmus;

56.  pabrėžia, kad netinkamas aplinkos klausimų integravimas į kitų sričių politiką yra viena iš esminių prasto aplinkos teisės aktų ir politikos įgyvendinimo priežasčių;

57.  pabrėžia, kad būtina išsaugoti aukšto lygio aplinkos apsaugą bei sveikatos ir maisto saugą;

58.  pabrėžia, kad veiksmingas ES taisyklių taikymas sveikatos, maisto saugos ir aplinkos srityje svarbus visiems ES piliečiams, nes turi įtakos jų kasdieniam gyvenimui ir yra visuotinės svarbos klausimas;

59.  ragina Komisiją atidžiai stebėti su aplinka susijusių pažeidimų atvejus, kurie yra tarpvalstybinio pobūdžio, ypač susijusius su teisės aktais dėl švaraus oro, įskaitant teisingą ES teisės perkėlimą į nacionalinę teisę ir taikymą būsimosiose valstybėse narėse; be to, ragina Komisiją tinkamai, skaidriai ir laiku informuoti skundų pateikėjus apie argumentus, kuriuos atsakydamos į jų skundus pateikia atitinkamos valstybės;

60.  pažymi, kad su aplinka susijusių pažeidimų nagrinėjimo procedūrų skaičius 2016 m. sumažėjo, palyginti su 2015 m., tačiau reiškia susirūpinimą dėl to, kad padidėjo procedūrų sveikatos ir maisto saugos srityje skaičius, ir ragina Komisiją atkreipti ypatingą dėmesį į šį klausimą;

61.  pabrėžia, kad moterų ir vyrų lygybė – kertinis ES principas, kuris turi būti integruojamas į visų sričių politiką;

62.  pabrėžia, kad pamatinį vaidmenį bet kurio pobūdžio demokratinio valdymo teisėtumo požiūriu atlieka teisinė valstybė; pabrėžia, kad tai yra Sąjungos teisinės tvarkos kertinis akmuo ir iš esmės atitinka Sąjungos, kuri grindžiama teisinės valstybės principu, sampratą;

63.  primena, kad lygybės principas vienodo užmokesčio už vienodą darbą atžvilgiu pagal Europos sutartis puoselėjamas nuo 1957 m. (SESV 157 straipsnis), ir pabrėžia, kad, remiantis SESV 153 straipsniu, ES gali imtis veiksmų platesnėje lygių galimybių ir vienodo požiūrio srityje sprendžiant užimtumo ir profesinės veiklos klausimus;

64.  su džiaugsmu atkreipia dėmesį į tai, kad platus vienodo užmokesčio už vienodą darbą sampratos aiškinimas, suformuluotas ES TT sprendimuose ir išsamioje Teismo praktikoje, susijusioje su atitinkamu straipsniu, neabejotinai išplėtė kovos su tiesiogine ir netiesiogine diskriminacija dėl lyties sprendžiant darbo užmokesčio bei vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo mažinimo klausimus galimybių ribas, tačiau pabrėžia, jog vis dar turi būti padaryta daugiau siekiant panaikinti įsigalėjusį vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą ES;

65.  yra labai nuliūdęs, jog vien to, kad buvo nustatyti teisiniai principai, kuriais nelygybė vyrų ir moterų darbo užmokesčio srityje buvo paskelbta neteisėta, nepakako įsigalėjusiam vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumui panaikinti; pabrėžia, jog pagal naujos redakcijos direktyvą 2006/54/EB valstybės narės turi užtikrinti, kad visos kolektyvinių sutarčių nuostatos, darbo užmokesčio skalės, darbo užmokesčio susitarimai ir individualios darbo sutartys, prieštaraujančios vienodo darbo užmokesčio principui, būtų arba galėtų būti skelbiamos negaliojančiomis arba kad jos galėtų būti iš dalies pakeistos;

66.  pabrėžia, kad tiek valstybės narės, tiek Komisija dėmesį turėtų skirti ES teisės – ypač nuostatų dėl lygybės darbo užmokesčio srityje – įgyvendinimui; pakartoja, kad svarbu vyrų ir moterų lygybės principą integruoti į daugelį ES direktyvų, ir mano, kad alternatyvios priemonės yra naudinga priemonė tinkamam ES teisės įgyvendinimui; primena, kad svarbu skatinti informavimą apie galiojančių direktyvų nuostatas, susijusias su įvairiais moterų ir vyrų lygybės principo ir praktinio jo įgyvendinimo aspektais; pabrėžia, kad kolektyvinės derybos gali sudaryti galimybę toliau taikyti ES teisės aktus dėl vienodo užmokesčio už vienodą vyrų ir moterų darbą, dėl vaiko priežiūros atostogų, darbo sąlygų ir darbo trukmės, taip pat dėl savaitinės bendros poilsio dienos, siekiant užtikrinti vyrų ir moterų darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą ir pagerinti jų padėtį darbo rinkoje;

67.  primena savo 2013 m. sausio 15 d. rezoliuciją, kurioje buvo raginama priimti ES reglamentą dėl Europos Sąjungos administracinio proceso teisės vadovaujantis SESV 298 straipsniu; su nusivylimu pažymi, kad Komisija neatsižvelgė į Parlamento raginimą pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl administracinio proceso teisės.

68.  pripažįsta, jog svarbu rinkti duomenis, jei įmanoma, suskirstant juos pagal lytį, kad būtų galima įvertinti pažangą, daromą remiant moterų teises;

69.  apgailestauja dėl Komisijos požiūrio į gyvūnų gerovę trūkumų, ir kad ji nekreipia dėmesio į didelius neatitikimus, apie kuriuos pranešė daug piliečių, pasinaudojusių teise teikti peticijas; dar kartą ragina ES lygmeniu pradėti įgyvendinti naują strategiją, kuria būtų siekiama pašalinti visas esamas spragas ir užtikrinti visapusišką ir veiksmingą gyvūnų gerovės apsaugą taikant aiškią ir išsamią teisinę sistemą, kuri visapusiškai atitiktų SESV 13 straipsnyje nustatytus reikalavimus;

70.  ragina Komisiją atidžiai išnagrinėti peticijas, susijusias su to paties prekių ženklo maisto produktų kokybės skirtumais skirtingose valstybėse narėse; ragina Komisiją užkirsti kelią nesąžiningai praktikai ir užtikrinti, kad su visais vartotojais būtų elgiamasi vienodai;

71.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0385.
(2) OL L 304, 2010 11 20, p. 47.
(3) OL L 174, 2001 6 27, p. 25.
(4) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.
(5) OL C 316, 2017 9 22, p. 246.
(6) Priimti tekstai, P8_TA(2016)0409.
(7) OL C 86, 2018 3 6, p. 126.
(8) OL C 440, 2015 12 30, p. 17.
(9) OL C 369, 2011 12 17, p. 14.
(10) OL C 369, 2011 12 17, p. 15.
(11) OL C 18, 2017 1 19, p. 10.
(12) 2016 m. rugsėjo 20 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas sujungtose bylose C-8/15 P–C-10/15 P Ledra Advertising Ltd (C-8/15 P), Andreas Eleftheriou (C-9/15 P), Eleni Eleftheriou (C-9/15 P), Lilia Papachristofi (C-9/15 P), Christos Theophilou (C-10/15 P), Eleni Theophilou (C-10/15 P) prieš Europos Komisiją ir Europos Centrinį Banką (ECLI:EU:C:2016:701).
(13) OL L 193, 2016 7 19, p. 1.
(14) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0414.
(15) OL L 124, 2005 5 17, p. 4.
(16) ACCC/C/2008/32 (ES), II dalis, priimta 2017 m. kovo 17 d.
(17) OL L 186, 2017 7 19, p. 15.
(18) OL L 348, 2008 12 24, p. 98.

Teisinė informacija - Privatumo politika