Choisissez la langue de votre document :
- bg - български
- es - español
- cs - čeština
- da - dansk
- de - Deutsch
- et - eesti keel
- el - ελληνικά
- en - English
- fr - français
- ga - Gaeilge
- hr - hrvatski
- it - italiano
- lv - latviešu valoda
- lt - lietuvių kalba
- hu - magyar
- mt - Malti
- nl - Nederlands
- pl - polski
- pt - português
- ro - română
- sk - slovenčina
- sl - slovenščina
- fi - suomi
- sv - svenska
|
 Tam tikrų PVM sistemos taisyklių suderinimas ir supaprastinimas * |
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
(Speciali teisėkūros procedūra: konsultavimasis) Europos Parlamentas, – atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2017)0569), – atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 113 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8‑0363/2017), – atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 78c straipsnį, – atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A8-0280/2018), 1. pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais; 2. ragina Komisiją pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 293 straipsnio 2 dalį atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą; 3. ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas; 4. ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą; 5. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| PVM: atvirkštinio apmokestinimo mechanizmo ir Greitojo reagavimo mechanizmo taikymo laikotarpis * |
| ||||||
(Speciali teisėkūros procedūra: konsultavimasis) Europos Parlamentas, – atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2018)0298), – atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 113 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8-0265/2018), – atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 78c straipsnį, – atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A8-0283/2018), 1. pritaria Komisijos pasiūlymui; 2. ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas; 3. ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Parlamento patvirtintą tekstą; 4. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams. | |||||||
| Administracinis bendradarbiavimas akcizų srityje, susijęs su elektroninio registro turiniu * |
| ||||||
(Speciali teisėkūros procedūra: konsultavimasis) Europos Parlamentas, – atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2018)0349), – atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 113 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8-0371/2018), – atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 78c straipsnį, – atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A8-0285/2018), 1. pritaria Komisijos pasiūlymui; 2. ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas; 3. ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Parlamento patvirtintą tekstą; 4. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams. | |||||||
| Sveikatos technologijų vertinimas ***I |
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Naujų lengvųjų automobilių ir naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių išmetamų teršalų normos ***I |
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
(Įprasta teisėkūros procedūra: nauja redakcija)
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Pridėtinės vertės mokesčio tarifai * |
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
(Speciali teisėkūros procedūra: konsultavimasis) Europos Parlamentas, – atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2018)0020), – atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 113 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8‑0023/2018), – atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 78c straipsnį, – atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A8-0279/2018), 1. pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais; 2. ragina Komisiją pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 293 straipsnio 2 dalį atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą; 3. ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas; 4. ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą; 5. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Tarptautiniai finansinės atskaitomybės standartai: 17-asis TFAS „Draudimo sutartys“ |
| |||||||||||||||||||||||
Europos Parlamentas, – atsižvelgdamas į 2002 m. liepos 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002 dėl tarptautinių apskaitos standartų taikymo(1), – atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB(2), – atsižvelgdamas į 1991 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyvą 91/674/EEB dėl draudimo įmonių metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės(3), – atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II)(4), – atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 10 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2015/35, kuriuo papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II)(5), – atsižvelgdamas į 17-ąjį tarptautinį finansinės atskaitomybės standartą (TFAS) „Draudimo sutartys“, kurį 2017 m. gegužės 18 d. patvirtino Tarptautinių apskaitos standartų valdyba (TASV), – atsižvelgdamas į 2013 m. spalio mėn. Philippe’o Maystadto pranešimą „Ar TFAS standartai turėtų būti europietiškesni?“, – atsižvelgdamas į savo 2016 m. birželio 7 d. dėl tarptautinių apskaitos standartų (TAS) vertinimo bei Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų (TFAS) fondo, Europos finansinės atskaitomybės patariamosios grupės (EFRAG) ir Viešojo intereso priežiūros tarybos (PIOB) veiklos(6), – atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų: 9-asis TFAS(7), – atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 21 d. Komisijos konsultacijų dokumentą „ES sistemos, pagal kurią bendrovės teikia viešas ataskaitas, tinkamumo patikra“, – atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 27 d. Komisijos raginimą teikti patarimus EFRAG, kiek tai susiję su 17-uoju TFAS, – atsižvelgdamas į Europos bankininkystės institucijos nuomonę ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (EVPRI) raštą su pastabomis dėl TASV parengiamojo projekto dėl draudimo sutarčių, – atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 23 d. Komisijos ataskaitą dėl TFAS fondo, EFRAG ir PIOB veiklos 2016 m. (COM(2017)0684), – atsižvelgdamas į 2017 m. Europos sisteminės rizikos valdybos (ESRV) ataskaitą pavadinimu „9-ojo Tarptautinio finansinės atskaitomybės standarto poveikis finansiniam stabilumui“, – atsižvelgdamas į 2017 m. spalio mėn. Tarptautinio valiutos fondo (TVF) rengiamą pranešimą pavadinimu „Ar augimui kyla pavojus?“, – atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 17 d. Finansinio stabilumo tarybos (FST) paskelbtą pranešimą spaudai dėl 17-ojo TFAS, – atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 12 d. pasirašytą Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos, – atsižvelgdamas į 2017 m. birželio mėn. Finansinio stabilumo tarybos ataskaitą „Darbo grupė su klimatu susijusių finansinių ataskaitų informacijos atskleidimo klausimais“, – atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 8 d. Komisijos komunikatą „Tvaraus augimo finansavimo veiksmų planas“ (COM(2018)0097), – atsižvelgdamas į galutinę 2018 m. sausio 31 d. ES aukšto lygio ekspertų grupės tvarių finansų klausimais ataskaitą „Tvarios Europos ekonomikos finansavimas“, – atsižvelgdamas į EFRAG informacinius dokumentus dėl 17-ojo TFAS dėl sutartinių paslaugų maržos perdavimo, pereinamojo laikotarpio reikalavimų ir suvestinių reikalavimų lygio, – atsižvelgdamas į TASV pirmininko Hanso Hoogervorsto, TFAS fondo patikėtinių pirmininko Michel Prados ir EFRAG valdybos pirmininko Jeano Paulio Gauzes pasikeitimus nuomonėmis dėl 17-ojo TFAS, – atsižvelgdamas į 2016 m. sausio mėn. Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto parengtą tyrimą „Apskaitos ir mokumo taisyklių pakeitimai. (Galimas) poveikis draudimui ir pensijoms“(8), – atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos pasiūlymą dėl rezoliucijos, – atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį, A. kadangi 2017 m. gegužės 18 d. tarptautinių apskaitos standartų valdyba (TASV) patvirtino naują draudimo sutarčių standartą – 17-ąjį tarptautinį finansinės atskaitomybės standartą (TFAS 17); kadangi, ES patvirtinus 17-ąjį TFAS, jis ES įsigalios 2021 m. sausio 1 d. ir pakeis 4-ąjį TFAS; kadangi 17-asis TFAS yra trečiasis pagrindinis apskaitos standartas, kurį TASV patvirtino po 16-ojo TFAS „Nuoma“ ir 9-ojo TFAS „Finansinės priemonės“; kadangi 4-ojo TFAS pataisos padėjo pašalinti neatitikimą tarp 17-ojo TFAS ir 9-ojo TFAS taikymo datų; B. kadangi 4-asis TFAS buvo numatytas tik kaip laikinas standartas, bet juo leidžiama taikyti įvairius nacionalinius apskaitos standartus ir praktikas; kadangi dabartinė draudimo apskaita labai skiriasi, be kita ko, vertinant įsipareigojimus ir pripažįstant pajamas bei pelną; C. kadangi 17-uoju TFAS suderinamos draudimo sutarčių apskaitos taisyklės skirtingose šalių grupėse ir siekiama pateikti tikroviškesnį aprašymą bei sudaryti sąlygas geriau palyginti draudimo sektoriaus finansines ataskaitas; D. kadangi 2017 m. spalio mėn. pasaulinėje finansinio stabilumo ataskaitoje Tarptautinis valiutos fondas (TVF) paragino tobulinti gyvybės draudimo sistemas, kad būtų padidintas ataskaitų teikimo skaidrumas ir didinamas šios srities atsparumas; kadangi Finansinio stabilumo taryba (FST) palankiai įvertino 17-ąjį TFAS; E. kadangi Europos draudimo bendrovės, teikdamos platų draudimo ir perdraudimo produktų spektrą, skiriasi savo verslo modeliais, įskaitant savo investicijų ir atsakomybės struktūras; kadangi, kaip stambūs instituciniai investuotojai, draudimo bendrovės taip pat yra svarbūs ilgalaikiai investuotojai; F. kadangi Komisija atlieka ES bendrovių ataskaitų teikimo sistemos tinkamumo patikrą, kurios metu ji išnagrinėjo galimą 17-ojo TFAS, Draudimo apskaitos direktyvos ir direktyvos „Mokumas II“ sąveiką; G. kadangi šiuo metu EFRAG rengia rekomendacijas dėl 17-ojo TFAS ir šiuo tikslu atlieka išsamią poveikio analizę; kadangi rengdama informacinius pranešimus EFRAG kaip klausimų keliančias sritis nustatė – sumavimo lygį, sutartinių paslaugų maržą, perdraudimą, pereinamojo laikotarpio reikalavimus ir poveikį veiklai; H. kadangi Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas atidžiai tikrins 17-ąjį TFAS; 1. pastebi, kad dėl 17-ojo TFAS reikės iš esmės keisti draudimo sutarčių apskaitą, bet juo bus užtikrintas didesnis nuoseklumas ir skaidrumas bei siekiama užtikrinti didesnį palyginamumą; 2. pastebi, kad siekiant įgyvendinti 17-ąjį TFAS reikės didelių pastangų ir išlaidų, ypač draudimo srityje veikiančioms MVĮ, kas rodo, kad naujas standartas yra sudėtingas; pastebi, kad jau yra dedamos pastangos ir kad TASV teikia paramą įgyvendinimo srityje, visų pirma sudarydama 17-ojo TFAS „Pereinamojo laikotarpio išteklių grupę“ (angl. Transition Resource Group, TRG); 3. atkreipia dėmesį į problemas, susijusias su bendrųjų draudimo sutarčių pateikimu, įskaitant riziką, susijusią su sumažėjusios informacijos atskleidimo kokybės rizika, netinkamu numatomų įgyvendinimo išlaidų padidėjimu ir reikšmingu ataskaitų pagal 17-ąjį TFAS veiklos sudėtingumo padidėjimu; ragina EFRAG atsižvelgti į numatomas šios priemonės sąnaudas ir tai, ar ji netrukdys suprasti finansinio bendrųjų draudimo sutarčių poveikio; 4. pastebi, kad vienas iš IFS17 tikslų yra sukaupti reikiamą informaciją akcininkams, įvertinant draudimo sutarčių įsipareigojimus; pastebi, kad tai yra iš esmės sudėtingas procesas, dėl kurio gali atsirasti daugiau finansinių sutrikimų; 5. atkreipia dėmesį į EFRAG darbą rengiant savo rekomendacijas, visų pirma į nustatytas problemas – būtent dėl sumavimo lygio, sutartinių paslaugų maržos, perdraudimo, pereinamojo laikotarpio reikalavimų ir poveikio veiklai; pastebi, kad galutinė rekomendacija yra laukiama 2018 m. gruodžio mėn.; rekomenduoja peržiūrėti šį terminą, kai bus suprastas eksploatacinių bandymų metu nustatytų klausimų apimtis ir sudėtingumas; palankiai vertina klausimus, kuriuos Komisija nurodė savo kvietime teikti rekomendacijas EFRAG, visų pirma poreikį išnagrinėti galimą poveikį finansiniam stabilumui, konkurencingumui ir draudimo rinkoms, visų pirma draudimo srityje veikiančioms MVĮ, bei poreikį atlikti sąnaudų ir naudos analizę; ragina EFRAG patikrinti, ar visi pagrindiniai draudimo apsaugos aspektai yra atspindimi tokiu būdu, kuris neiškreipia pasiūlytų socialinių garantijų; 6. pabrėžia, kad reikia visiškai suprasti 17-ojo TFAS, kuriame taikomas principais pagrįstas metodas ir kitų ES draudimo subjektų, ypač „Mokumas II“, reguliavimo reikalavimų sąveiką, visų pirma kiek tai susiję su 17-ojo TFAS įgyvendinimo išlaidomis; vis dėlto apgailestauja dėl to, kad dar neparengtas nė vienas eksploatacinis bandymas, siekiant ištirti galimą 17-ojo TFAS poveikį finansiniam stabilumui, konkurencingumui ir finansų rinkoms; todėl ragina Komisiją apsvarstyti platesnio masto testus, įskaitant eksploatacinius bandymus, kad būtų galima įvertinti šį poveikį ir sąveiką; pritaria Komisijos vykdomai ES sistemos, pagal kurią bendrovės teikia viešas ataskaitas, tinkamumo patikrai; ragina Komisiją pranešti Parlamentui apie šio patikrinimo rezultatus ir deramai į tai atsižvelgti vykdant tvirtinimo procedūrą; atkreipia dėmesį į Europos bankininkystės institucijos (EBI) susirūpinimą, kad pagal 17-ąjį TFAS panašių sandorių apskaitai sudaromos nenuoseklios apskaitos sąlygos, priklausomai nuo emitentų sektoriaus; todėl ragina EFRAG glaudžiai bendradarbiauti su EBI, kad būtų galima įvertinti, ar šie susirūpinimą keliantys klausimai vis dar galioja pagal 17-ojo TFAS galutinius reikalavimus ir ar panašaus ekonominio turinio sandoriai nuosekliai tvarkomi pagal 17-ąjį TFAS; 7. atkreipia dėmesį į Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (EVPRI) pastabas dėl 2013 m. konsultacijų, susijusių su TASV pateiktu draudimo sutarčių projektu, dėl diskonto normos pakeitimų poveikio pateikimo „kitų bendrųjų pajamų “ dalyje ir pelno arba nuostolių dalyje, dėl ko finansinių ataskaitų teikimas gali būti pernelyg sudėtingas ir todėl gali būti sunkiau palyginti panašias funkcijas turinčias sutartis; todėl ragina EFRAG glaudžiai bendradarbiauti su EVPRI ir apsvarstyti šiuos klausimus, jei jie vis dar yra svarbūs rengiant rekomendacijas dėl tvirtinimo, kurie yra galutiniai 17-ojo TFAS reikalavimai bei padaryti išvadą, ar 17-asis TFAS atitinka patvirtinimo suprantamumo kriterijų; atkreipia dėmesį į 2013 m. rašte EVPRI pateiktas pastabas dėl tuo metu pasiūlytų reikalavimų, t. y. į tai, kad 17-ajam TFAS gali suteikti nepakankamai aiškumo, kiek tai susiję su informacijos apie pajamas pateikimu, ir kad diskonto normos nustatymas bei rizikos koregavimas gali trukdyti veiksmingai užtikrinti vykdymą; todėl ragina EFRAG glaudžiai bendradarbiauti su EVPRI ir apsvarstyti šias problemas, jei jos vis dar aktualios, rengiant rekomendacijas dėl tvirtinimo, kurios yra galutinių 17-ojo TFAS reikalavimų dalis; atkreipia dėmesį į EBI susirūpinimą dėl 17-ojo TFAS, kuriuo draudimo subjektui leidžiama nustatyti diskonto normą taikant arba „iš viršaus į apačią“ arba „iš apačios į viršų“ metodą; todėl ragina EFRAG glaudžiai bendradarbiauti su EBI ir atsižvelgti į šiuos susirūpinimą keliančius klausimus, jei jie vis dar svarbūs, rengiant rekomendacijas dėl tvirtinimo, kurie yra galutiniai 17-ojo TFAS reikalavimai, visų pirma dėl to, ar taikant šią galimybę būtų galima gerokai padidinti sprendimo apimtį ir nenuoseklumą taikymo srityje, dėl kurių galėtų sumažėti finansinės informacijos palyginamumas ir subjektyvus pajamų valdymas; palankiai vertina TASV mokslinių tyrimų projektą dėl diskonto normų ir ragina TASV parengti nuoseklų ir kompleksinį požiūrį į diskonto normų vertinimo ir taikymo metodiką; 8. ragina Komisiją ir EFRAG atsižvelgti į savo 2016 m. birželio 7 d. rezoliucijose dėl Tarptautinių apskaitos standartų vertinimo ir 2016 m. spalio 6 d. rezoliucijose dėl 9-ojo TFAS išdėstytas rekomendacijas dėl 17-ojo TFAS patvirtinimo, visų pirma dėl naujų standartų poveikio finansiniam stabilumui ir ilgalaikėms investicijoms ES, taip pat dėl rizikos, susijusios su apskaitos nuostatų polinkiu į prociklišką poveikį ir (arba) didesnį kintamumą, ypač todėl, kad 17-ajame TFAS didžiausias dėmesys bus perkeltas nuo istorinių sąnaudų iki dabartinių verčių; šiuo klausimu primena P. Maystadto rekomendacijas dėl „viešosios gėrybės“ kriterijaus išplėtimo, t. y. apskaitos standartai neturėtų kelti pavojaus finansų stabilumui ES ir neturėtų kliudyti ES ekonomikos vystymuisi; ragina Komisiją konkrečiai išnagrinėti, ar kai kurių valstybių narių praktika, kai pelno paskirstymas grindžiamas TFAS, tačiau jokių duomenų apie nerealizuotą pelną nėra taikoma, atitinka Kapitalo priežiūros direktyvą; 9. pažymi, kad po 17-ojo TFAS ir 9-ojo TFAS du esminiai finansinės atskaitomybės standartų pakeitimai daro poveikį draudimo įmonių apskaitai; visų pirma pažymi, kad dabar vertinimo pokyčiai atsiranda draudikų balanso tiek turto, tiek ir įsipareigojimų pusėje, nes investicinis turtas yra vertinamas pagal rinkos vertę, o vertinant draudimo sutartis atsižvelgiama į perspektyvinius grynuosius pinigų srautus; ragina EFRAG įvertinti galimą sąveiką ir bet kokius 9-ojo TFAS ir 17-ojo TFAS tarpusavio neatitikimus; 10. pažymi, kad 17-ojo TFAS ir 9-ojo TFAS taikymo išimtis leidžia atitinkamoms sutartims taikyti 15-ąjį TFAS; ragina EFRAG įvertinti, ar tokia tvarka tinkama; 11. ragina Komisiją ir EFRAG svarstyti problemas, susijusias su sumavimo lygiu, įskaitant reikalavimus dėl to, kaip veikla vykdoma praktikoje bei grupuojant sutartis į metines kohortas, dėl kurių nuomonės apie verslo valdymą gali būti neaiški; 12. be to, ragina Komisiją ir EFRAG atsižvelgti į klausimus, susijusius su sumavimo lygiu, tiek kiek portfelio išskaidymas pagal pelningumo kriterijus ir metines kohortas gali neatspindėti to, kaip yra vykdomas verslas, galimai padidinant bendrovių sąnaudas, sudėtingumą ir administracinę naštą; 13. ragina paaiškinti tam tikrus galimus neigiamus pereinamojo laikotarpio reikalavimų padarinius, visų pirma susijusius su retrospektyvių metodų sudėtingumu ir ribotu duomenų prieinamumu šioje srityje; ragina Komisiją ir EFRAG apsvarstyti galimas pasekmes palyginamumo ir duomenų klausimams, susijusius su būtinybe taikyti keletą perėjimo prie vieno draudimo sutarčių portfelio metodų; 14. ragina Komisiją ir EFRAG apsvarstyti galimą naudą visoms suinteresuotosioms šalims; 15. atkreipia dėmesį į tam tikrus su perdraudimo sutartimis susijusius susirūpinimą keliančius klausimus, kurie yra specifinė draudimo forma; ragina EFRAG apsvarstyti 17-ojo TFAS reikalavimų dėl perdraudimo apskaitos poveikį, atsižvelgiant tiek į gavėjų interesus, tiek į perdraudimo paslaugų teikėjų verslo modelius; 16. ragina naujai įsteigtą Europos įmonių atskaitomybės laboratoriją, atsižvelgiant į darbo grupės rekomendacijas šiuo klausimu, sukurti geriausia patirtimi paremtą įmonių ataskaitų teikimo metodiką, visų pirma kai tai susiję su finansine informacija klimato klausimais; 17. pažymi, kad 17-ojo TFAS tikroji apimtis ir sudėtingumas taps akivaizdūs tik tada, kai EFRAG baigs poveikio vertinimą; ragina Komisiją ir EFRAG, atsižvelgiant į šio vertinimo rezultatus, išnagrinėti dabartinio 17-ojo TFAS įgyvendinimo tvarkaraščio realumą ir apsvarstyti galimą sąveiką su įgyvendinimo datomis kitose jurisdikcijose; 18. ragina Komisiją kartu su Europos priežiūros institucijomis (EPI), ECB, ESRV ir EFRAG atidžiai stebėti, kaip, jį patvirtinus, ES įgyvendinamas 17-asis TFAS, ne vėliau kaip 2024 m. birželio mėn. parengti ex post poveikio vertinimą, pateikti šį vertinimą Europos Parlamentui bei veikti laikantis Parlamento pozicijos; 19. pabrėžia, kad draudikai yra atsakingi už investuotojų informavimą apie galimą 17-ojo TFAS įgyvendinimo poveikį; 20. ragina ESRV įsteigti 17-ojo TFAS darbo grupę; 21. ragina Komisiją užtikrinti, kad 17-asis TFAS, jei jis bus priimtas, būtų palankus Europos visuomenei, įskaitant jo tvarumo ir ilgalaikių investicijų tikslus pagal Paryžiaus susitarimą; 22. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai.
| ||||||||||||||||||||||||
| Išsklaidytosios operacijų knygos technologijos ir blokų grandinės: pasitikėjimo įtvirtinimas atsisakant tarpininkavimo |
| |||||||||||||||
Europos Parlamentas, – atsižvelgdamas į klausimą Komisijai „Išsklaidytosios operacijų knygos technologijos ir blokų grandinės: pasitikėjimo įtvirtinimas atsisakant tarpininkavimo“ (O-000092/2018 – B8-0405/2018), – atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos, – atsižvelgdamas į savo 2016 m. gegužės 26 d. rezoliuciją dėl virtualiųjų valiutų(1), – atsižvelgdamas į savo 2017 m. balandžio 28 d. rezoliuciją „FinTech“: technologijų įtaka ateities finansų sektoriui(2), – atsižvelgdamas į savo 2018 m. vasario 6 d. rezoliuciją „Geografinis blokavimas ir kitokių formų diskriminavimas dėl klientų pilietybės, gyvenamosios arba įsisteigimo vietos“(3), – atsižvelgdamas į Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (Reglamentas (ES) 2016/679), – atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl reglamento dėl Europos strateginių investicijų fondo veiklos laikotarpio pratęsimo (COM(2016)0597 – C8-0375/2016 – 2016/0276(COD)), – atsižvelgdamas į savo 2017 m. spalio 11 d. rezoliuciją dėl Tarybos pozicijos dėl Europos Sąjungos 2018 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto (11815/2017 – C8-0313/2017 – 2017/2044(BUD))(4), – atsižvelgdamas į Europos Komisijos iniciatyvas išsklaidytosios operacijų knygos technologijų (IOKT) tyrimų srityje, be kita ko, „Blockchain4EU: blokų grandinė pramonės transformacijai“, „ES blokų grandinės ir stebėjimo forumas“, „Blokų grandinės socialinei gerovei“ ir „ES blokų grandinės infrastruktūros galimybės ir pagrįstumo tyrimas“, – atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį, A. kadangi išsklaidytosios operacijų knygos technologija (IOKT) ir blokų grandinės gali būti priemonė, kuriomis skatinamas piliečių įgalinimas suteikiant jiems galimybę kontroliuoti savo asmens duomenis ir nuspręsti, kokiais duomenimis dalytis operacijų knygoje, taip pat galimybę pasirinkti, kas dar gali matyti šiuos duomenis; B. kadangi IOKT yra bendrosios paskirties technologija, kuri gali pagerinti sandorių sąnaudų efektyvumą, pašalinant tarpininkus ir tarpininkavimo sąnaudas, taip pat didinant sandorių skaidrumą, pertvarkant vertės grandines ir didinant organizacinį veiksmingumą patikima decentralizacija; C. kadangi IOKT per būtinus šifravimo ir kontrolės mechanizmus gali sukurti informacinėmis technologijoms grindžiamą paradigmą, kuri gali padidinti duomenų demokratiškumą, pasitikėjimą bei skaidrumą, užtikrinant saugų ir efektyvų būdą sandoriams vykdyti; D. kadangi IOKT skatinamas naudotojo duomenų pseudonimiškumas, o ne jų anonimiškumas; E. kadangi IOKT yra vis dar besivystanti technologija, kuriai reikia sukurti inovacijoms palankią, veikti padedančią ir skatinančią sistemą, kuria būtų užtikrinamas teisinis tikrumas ir laikomasi technologijų neutralumo principo, kartu skatinant vartotojų, investuotojų ir aplinkos apsaugą, didinant socialinę technologijos vertę, mažinant skaitmeninę atskirtį ir didinant piliečių skaitmeninius gebėjimus; F. kadangi naudojant IOKT galima sukurti skaidrumo užtikrinimo sistemą, sumažinti korupciją, nustatyti mokesčių slėpimo atvejus, sudaryti sąlygas sekti neteisėtus mokėjimus, padėti įgyvendinti kovos su pinigų plovimu politiką ir nustatyti turto pasisavinimo atvejus; G. kadangi naudojant IOKT galima užtikrinti duomenų vientisumą ir IOKT gebėjimas pateikti audito seką, pagal kurią galima lengvai nustatyti pažeidimą, leidžia kurti naujus viešojo administravimo modelius ir padeda padidinti saugumą; H. kadangi reguliavimo požiūris į IOKT turėtų būti palankus inovacijoms ir pagrįstas technologinio neutralumo principu ir juo remiantis taip pat turėtų būti galima kurti inovacijoms palankias ekosistemas bei inovacijų centrus; I. kadangi blokų grandinė yra tik viena iš keleto IOKT rūšių; kadangi taikant kai kuriuos IOKT sprendimus visi atskiri sandoriai saugomi blokuose, kurie sujungiami vienas su kitu chronologine tvarka, siekiant sukurti grandinę, kuri užtikrina duomenų saugumą ir vientisumą; J. kadangi laikoma, kad tokiose grandinėse kibernetiniai išpuoliai yra mažiau veiksmingi, nes jie turi būti sėkmingai nukreipti į daugybę kopijų, o ne tik į centralizuotą versiją; K. kadangi IOKT gali gerokai patobulinti esminius ekonomikos sektorius, taip pat viešųjų paslaugų kokybę, užtikrinat vartotojams ir piliečiams aukštą sandorių kokybę ir jų sąnaudų sumažinimo galimybę; L. kadangi abejonės ir nuogąstavimai dėl horizontaliojo reguliavimo ir taisyklių taikymo sprendžiant tokius klausimus kaip duomenų apsauga arba apmokestinimas gali kliudyti IOKT plėtrai Europos Sąjungoje; M. kadangi IOKT prietaikos gali sparčiai tapti sisteminėmis, panašiai, kaip skaitmeninės inovacijos iš esmės pakeitė paslaugas kituose sektoriuose (pavyzdžiui, telekomunikacijų); N. kadangi su šia technologija susijusi rizika ir problemos dar nėra gerai žinomos; IOKT, decentralizacija ir prietaikos 1. pabrėžia, kad IOKT pasitikėjimo tarp sandorį sudarančių šalių aplinkoje mažinamos tarpininkavimo sąnaudos ir leidžiama tarpusavyje keistis verte, kuo piliečiams suteikiama galių, sugriaunami senieji modeliai, pagerinamos paslaugos ir daugelyje pagrindinių sektorių sumažinamos išlaidos visoje vertės grandinėje; 2. atkreipia dėmesį į esminį poveikį, kurį IOKT paremtos prietaikos galėtų turėti viešojo valdymo struktūrai ir institucijų vaidmeniui, ir prašo Komisijos atlikti tyrimą, kuriuo būtų įvertinti galimi platesnio IOKT paremtų viešųjų tinklų panaudojimo scenarijai; 3. atkreipia dėmesį į daugybę IOKT paremtų prietaikų, kurios galėtų turėti poveikį visiems ekonomikos sektoriams; Energiją ir aplinką tausojančios prietaikos 4. pabrėžia, kad naudojant IOKT galima transformuoti ir demokratizuoti energetikos rinkas, sudarant sąlygas namų ūkiams gaminti ekologišką energiją bei ja keistis tarpusavyje; pabrėžia, kad tokiomis technologijomis suteikiama plečiamumo ir lankstumo galimybių įrenginių operatoriams, tiekėjams ir vartotojams; 5. pabrėžia, kad IOKT galima paremti žaliosios energijos gamybą ir vartojimą ir būtų galima padidinti energijos mainų efektyvumą; pažymi, kad naudojant IOKT galima pertvarkyti elektros tinklų darbą ir sudaryti sąlygas bendruomenėms ir asmenims teikti elektros tinklų paslaugas, taip pat efektyviau integruoti atsinaujinančiuosius išteklius; taip pat pabrėžia, kad naudojant IOKT galima sukurti alternatyvas valstybės remiamoms investavimo į atsinaujinančiuosius išteklius priemonėms; 6. pažymi, kad IOKT galima sudaryti palankesnes sąlygas energijos perdavimo ir paskirstymo infrastruktūrai plėtoti ir sukurti naują sandorių ekosistemą elektromobiliams; pabrėžia, kad IOKT pagerinamas energijos ataskaitų teikimas ir suteikiama galimybė tiksliai atsekti atsinaujinančiųjų išteklių energijos ar anglies dioksido sertifikatus; 7. pabrėžia, kad IOKT gali padėti elektrifikuoti neturtingas kaimo bendruomenes taikant alternatyvius mokėjimus ir dovanojimo mechanizmus; 8. pabrėžia poreikį skatinti techninius sprendimus, dėl kurių vartojama mažiau energijos ir kurie paprastai mažiausiai kenkia aplinkai; pabrėžia, kad keletui susitarimo mechanizmų (pavyzdžiui, paremtų atlikto darbo įrodymo, turimos dalies įrodymo, autoriteto įrodymo ir praėjusio laiko įrodymo principais) reikia sunaudoti skirtingus energijos kiekius; ragina Komisiją į savo veiklą, susijusią su IOKT, įtraukti energijos vartojimo efektyvumo aspektą ir per mokslinių tyrimų iniciatyvas ištirti įvairių susitarimo mechanizmų poveikį energetikai ir energijos vartojimo efektyvumui; 9. ragina įvertinti įvairiuose plėtojamuose susitarimo mechanizmuose numatomus valdymo modelius, atsižvelgiant į tai, kad gali prireikti tarpinių sistemų, subjektų ir organizacijų, kad būtų galima patvirtinti ir patikrinti mainų autentiškumą ir laiku užkirsti kelią sukčiavimui; 10. pabrėžia, kad IOKT gali suteikti naujų galimybių žiedinei ekonomikai skatinant pakartotinį naudojimą ir sudarant galimybę realiuoju laiku veikiančioms pasitikėjimo ir reputacijos sistemomis; Transportas 11. pabrėžia IOKT potencialą judumo ir logistikos srityje, įskaitant transporto priemonių registravimą ir administravimą, nuvažiuotų atstumų tikrinimą, išmanųjį draudimą ir elektromobilių įkrovimą; Sveikatos priežiūros sektorius 12. pabrėžia IOKT galimybes padidinti sveikatos priežiūros sektoriaus duomenų efektyvumą ir klinikinių tyrimų ataskaitas, sudarant sąlygas viešosioms ir privačiosioms institucijoms kontroliuojant piliečiams ir (arba) pacientams keistis duomenimis; 13. pripažįsta galimybę padidinti sveikatos priežiūros sektoriaus efektyvumą pasinaudojant elektroninių sveikatos duomenų sąveikumu, tapatybės tikrinimu ir geresniu vaistų paskirstymu; 14. pažymi, kad IOKT suteikia piliečiams galimybę kontroliuoti savo sveikatos duomenis ir naudotis jų skaidrumu, taip pat pasirinkti, kokiais duomenimis dalytis, taip pat atsižvelgiant į tai, kaip juos naudoja draudimo bendrovės ir platesnė sveikatos priežiūros sistema; pabrėžia, kad IOKT prietaikos turėtų apsaugoti neskelbtinų sveikatos duomenų privatumą; 15. ragina Komisiją išnagrinėti IOKT naudojimo atvejus sveikatos priežiūros sistemų valdymo srityje ir nustatyti etaloninius atvejus ir reikalavimus, kuriais remiantis būtų galima atlikti aukštos kokybės duomenų įvestis bei užtikrinti sąveikumą tarp skirtingų IOKT, atsižvelgiant į sistemas, institucijų tipus ir jų darbo procesus; Tiekimo grandinės 16. pabrėžia IOKT svarbą tobulinant tiekimo grandines; pažymi, kad IOKT gali palengvinti prekių ir jų sudedamųjų dalių arba komponentų kilmės informacijos perdavimą ir stebėseną, stiprinti skaidrumą, matomumą ir atitikties tikrinimą, užtikrinant, kad produkto kilmės vietoje būtų laikomasi tvarumo ir žmogaus teisių protokolų, taip sumažinant riziką, kad į tiekimo grandinę pateks neteisėtos prekės, bei užtikrinant vartotojų apsaugą; pažymi, kad IOKT gali būti naudojama kaip priemonė, padedanti gerinti muitinės pareigūnų, atsakingų už padirbtų prekių patikrinimus, veiklos efektyvumą; Švietimas 17. pabrėžia IOKT potencialą atliekant akademinės kvalifikacijos patikrinimą, naudojant šifruotą švietimo sertifikavimą (pvz., „blockcerts“) ir kreditų perkėlimo mechanizmus; 18. pabrėžia, kad žinių apie IOKT potencialą trūkumas atgraso ES piliečius nuo naujoviškų sprendimų naudojimo savo verslui; 19. pabrėžia, kad reikia steigti ne pelno organizacijas, pvz., mokslinių tyrimų centrus, kurie būtų inovacijų centrai, besispecializuotys IOKT srityje, kad galėtų atlikti švietimo apie šią technologiją funkciją valstybėse narėse; 20. ragina Komisiją išnagrinėti galimybę sukurti visoje ES veikiantį, lankstaus masto ir sąveikų tinklą, kuriame būtų naudojami Sąjungos švietimo įstaigų technologiniai ištekliai, kad būtų galima taikyti šią dalijimosi duomenimis ir informacija technologiją ir taip prisidėti prie veiksmingesnio akademinių ir profesinių kvalifikacijų pripažinimo; be to, ragina valstybes nares pritaikyti specializuotas universitetines mokymo programas, kad į jas būtų įtrauktos naujų technologijų, tokių kaip IOKT, studijos; 21. pripažįsta, jog siekiant, kad IOKT būtų pasitikima, reikia didinti informuotumą ir supratimą apie šią technologiją; ragina valstybes nares šią problemą spręsti tiksliniu mokymu ir švietimu; Kūrybos sektorius ir autorių teisės 22. pabrėžia, kad suskaitmeninto kūrybinio turinio atveju IOKT gali leisti sekti ir valdyti intelektinės nuosavybės teises ir geriau apsaugoti autorių teises bei patentus; pabrėžia, kad IOKT gali menininkams suteikti didesnes nuosavybės teises ir užtikrinti kūrybinį vystymąsi per atvirą viešąją operacijų knygą, kurioje taip pat galima aiškiai nustatyti nuosavybės teises ir autoriaus teises; pabrėžia, kad IOKT galėtų padėti susieti kūrėjus su jų kūriniais ir taip padidinti saugą ir funkcionalumą atviroje bendradarbiavimo ir inovacijų ekosistemose, ypač tokiose srityse kaip priedų gamyba ir trimatis spausdinimas; 23. pažymi, kad IOKT galėtų būti naudinga autoriams siekiant užtikrinti didesnį jų kūrybinio turinio naudojimo skaidrumą ir atsekamumą, taip pat sumažinti tarpininkų, susijusių su jų kūrybinio turinio apmokėjimo priėmimu, skaičių; Finansų sektorius 24. pabrėžia IOKT svarbą finansinio tarpininkavimo srityje ir jos galimybes didinti skaidrumą, mažinti sandorių ir paslėptas sąnaudas geriau valdant duomenis ir racionalizuojant procesus; atkreipia dėmesį į sąveikumo problemas, kurių gali kilti dėl šios technologijos naudojimo finansų sektoriuje; 25. palankiai vertina mokslinius tyrimus ir bandymus, kuriuos IOKT galimybių vertinimo srityje vykdo didelės finansų įstaigos; pabrėžia, kad šios technologijos naudojimas taip pat gali paveikti finansų sektoriaus infrastruktūrą ir sutrikdyti finansinį tarpininkavimą; 26. ragina Komisiją ir finansų priežiūros institucijas stebėti atsirandančias tendencijas ir IOKT naudojimo atvejus finansų sektoriuje; 27. atkreipia dėmesį į su kriptovaliutomis susijusį nestabilumą ir netikrumą; pažymi, kad gali būti toliau nagrinėjamos alternatyvių mokėjimo ir vertės perkėlimo naudojant kriptovaliutas metodų įgyvendinimo galimybės; ragina Komisiją ir ECB pateikti nuomones apie kriptovaliutų svyravimo priežastis, nurodyti jų pavojus visuomenei ir išnagrinėti galimybes kriptovaliutas integruoti į Europos mokėjimų sistemą; IOKT ekosistema Nepriklausomumas, tapatybė ir pasitikėjimas 28. pabrėžia, kad IOKT leidžia vartotojams identifikuotis ir kartu galėti kontroliuoti, kuriais asmens duomenimis jie pageidauja dalytis; pažymi, kad įvairios prietaikos gali užtikrinti įvairaus lygio skaidrumą, todėl jos turi atitikti ES teisę; pabrėžia, kad duomenys viešojoje operacijų knygoje yra pseudoniminiai, o ne anoniminiai; 29. pabrėžia, kad IOKT palaiko atsirandančius naujus modelius, kuriais siekiama pakeisti dabartinę skaitmeninės tapatybės koncepciją ir struktūrą; konstatuoja, kad dėl šios priežasties skaitmeninė tapatybė išplečiama ir taikoma asmenims, organizacijoms bei objektams, taip pat ją taikant dar labiau supaprastinami tapatybės nustatymo procesai, pvz., procesas „pažink savo klientą“, ir kartu suteikiama galimybė asmeniškai kontroliuoti duomenis; 30. pabrėžia, kad asmens duomenų tvarkymas reiškia, kad naudotojas sugeba tvarkyti savo duomenis ir turi techninių žinių ir įgūdžių tai daryti; yra susirūpinęs dėl netinkamo savo duomenų tvarkymo ir sukčiavimo schemų atsiradimo dėl žinių stokos pavojų; 31. pabrėžia, kad skaitmeninė tapatybė būtina šios technologijos ateičiai; mano, kad valstybės narės turėtų keistis geriausia patirtimi, kaip užtikrinti tokių duomenų saugumą; 32. pabrėžia, kad nors IOKT ir skatina nepriklausomą tapatybę, naudojant šią technologiją taikyti teisę būti pamirštam nėra lengva; 33. pabrėžia, jog itin svarbu, kad IOKT naudojimas visiškai derėtų su ES teisės aktais dėl duomenų apsaugos ir visų pirma su Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu (BDAR); ragina Komisiją ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūną pateikti daugiau gairių šiuo klausimu; 34. pabrėžia, kad pasitikėjimas IOKT yra pagrįstas kriptografiniais algoritmais, kurie pakeičia trečiojo asmens tarpininkavimą panaudojant mechanizmą, kuris atlieka sandorių patvirtinimą, apsaugą ir išsaugojimą; 35. pabrėžia, kad pasitikėjimas laisvai prieinamomis blokų grandinėmis yra pagrįstas kriptografiniais algoritmais, dalyviais, tinklo dizainu ir struktūra, ir kad tarpininkaujančias trečiąsias šalis galima pakeisti mechanizmu, kuris atlieka sandorių patvirtinimą, apsaugą ir išsaugojimą bei paspartina tam tikrų vertybinių popierių sandorių tarpuskaitą ir atsiskaitymus; pažymi, kad apsaugos priemonių efektyvumas priklauso nuo tinkamo technologijos įdiegimo, todėl reikia vystyti technologijas, kuriomis būtų užtikrintas tikras saugumas, taigi ir didesnis pasitikėjimas; Išmaniosios sutartys 36. pabrėžia, kad išmaniosios sutartys yra svarbus IOKT paremtas elementas ir gali veikti kaip pagrindinė decentralizuotų prietaikų užtikrinimo priemonė; pabrėžia, kad Komisija turi išsamiai įvertinti galimą ir teisinį poveikį, pvz., su jurisdikcija susijusią riziką; mano, kad naudojimo atvejų stebėsena bus naudinga nagrinėjant išmaniųjų sutarčių galimybes; 37. pabrėžia, kad skaitmeninio kriptografinio parašo galiojimo teisinis tikrumas yra svarbus žingsnis link palankesnių sąlygų išmaniosioms sutartims sudarymo; 38. ragina Komisiją skatinti rengti techninius standartus dalyvaujant atitinkamoms tarptautinėms organizacijoms (pavyzdžiui, ISO, ITU ir CEN-CENELEC) bei atlikti išsamią atskirose valstybėse narėse galiojančių teisinių sistemų analizę įvertinant išmaniųjų sutarčių vykdymo užtikrinimo galimybes; prašo Komisijos, jeigu kiltų kliūčių naudojant išmaniąsias sutartis bendroje skaitmeninėje rinkoje, imtis tinkamų priemonių įvertinti, ar tokios kliūtys yra proporcingos; vis dėlto pažymi, kad teisinį tikrumą galima padidinti valstybių narių tarpusavio teisinio koordinavimo arba abipusio pripažinimo, susijusio su išmaniosiomis sutartimis, priemonėmis; Sąveikumas, standartizavimas ir plečiamumas 39. pabrėžia, kad egzistuoja daugybė IOKT su įvairiomis technologinėmis charakteristikomis bei skirtingais susitarimo ir valdymo (leidimo reikalaujančios ir laisvai prieinamos išsklaidytosios operacijų knygos) mechanizmais; 40. pažymi, kad efektyvumui užtikrinti būtinas sąveikumas: i) tarp IOKT; ii) tarp prietaikų, sukurtų remiantis vienoda IOKT; iii) tarp IOKT ir senųjų sistemų; 41. pritaria tokių organizacijų kaip ISO iniciatyvoms sukurti IOKT standartus. ragina Komisiją tęsti savo bendradarbiavimą su kitomis tarptautinėmis organizacijomis, nustatant standartus; 42. pabrėžia, jog svarbu laikytis visuotinio požiūrio į standartų nustatymą, kad novatoriškos įmonės dėl reglamentavimo nepersikeltų už ES ribų; 43. pabrėžia, kad pasitikėjimo kūrimas pasinaudojant IOKT reikalauja nemažai patikimų ir paplitusių išsklaidytųjų operacijų knygų, siekiant išvengti duomenų koncentracijos keleto rinkos dalyvių rankose, kas galėtų sukelti konfliktą; ragina kurti IOKT centrus visoje ES; Infrastruktūros saugumas 44. primena apie IOKT infrastruktūros apsaugos svarbą ir mano, kad, norint veiksmingai pasinaudoti šios technologijos privalumais, reikia neleisti piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi; 45. ragina Komisiją atidžiai stebėti technologijų tendencijas (tokias kaip kvantiniai kompiuteriai), įvertinti technologinę riziką ir stiprinti atsparumą kibernetiniams išpuoliams ar sistemos gedimams bei skatinti duomenų apsaugos projektus, kuriais užtikrinamas IOKT platformų tvarumas, vykdant ES blokų grandinės stebėjimo centro veiklą; ragina Komisiją skirti atitinkamų išteklių; 46. ragina kompetentingas institucijas ir Komisiją parengti IOKT prietaikų testavimą nepalankiausiomis sąlygomis; Strateginė IOKT svarba viešajai infrastruktūrai 47. pabrėžia IOKT potencialą mažinant biurokratizmą ir didinant viešojo sektoriaus paslaugų ir administravimo efektyvumą, ypač siekiant užtikrinti E. valdžios veiksmų plano vykdymą, ypatingą dėmesį skiriant skaitmeninio vienkartinio dokumentų pateikimo principo (angl. TOOP, „The Once-Only Principle“,) taikymui ES mastu ir taip toliau mažinant administracinę naštą piliečiams, įmonėms ir viešojo administravimo institucijoms; 48. pabrėžia IOKT potencialą siekiant decentralizuoti valdymą ir padidinti piliečių pajėgumą užtikrinti vyriausybių atskaitomybę; ragina Komisiją ištirti galimybes patobulinti tradicines viešąsias paslaugas, be kita ko, atliekant viešųjų registrų, žemės registrų, licencijų, pažymų piliečiams (pavyzdžiui, gimimo ar vedybų liudijimų) ir migracijos valdymo skaitmeninimą ir decentralizavimą, visų pirma rengiant konkrečius naudojimo scenarijus ir bandomuosius projektus; ragina Komisiją taip pat išnagrinėti IOKT prietaikas, kuriomis gerinami procesai, susiję su keitimosi duomenimis privatumu ir konfidencialumu bei galimybe naudotis e. valdžios paslaugomis su decentralizuota skaitmenine tapatybe; 49. yra susirūpinęs dėl su IOKT prietaikomis susijusios rizikos, visų pirma dėl to, kad neautorizuotos blokų grandinės prietaikos naudojamos nusikalstamoms veikoms, be kita ko, mokesčiams slėpti, mokesčiams vengti ir pinigams plauti, ir primygtinai reikalauja, kad Komisija ir valstybės narės šias problemas stebėtų ir nedelsdamos spręstų; ragina Komisiją šiuo tikslu taip pat išnagrinėti IOKT galimybes teisėsaugos, pinigų plovimo ir šešėlinės ekonomikos sandorių sekimo ir mokesčių stebėsenos srityse; 50. ragina Komisiją stebėti IOKT galimybes didinti socialinę gerovę ir įvertinti šios technologijos socialinį poveikį; 51. ragina Komisiją kurti IOKT paremtas platformas, kuriomis naudojantis būtų galima stebėti ir sekti ES finansavimą, skiriamą nevyriausybinėms organizacijoms, ir taip padidinti ES paramos programų matomumą ir jos gavėjų atskaitomybę; 52. atsižvelgdama į IOKT teikiamas efektyvumo galimybes, pabrėžia IOKT Europos viešojo sektoriaus blokų grandinių galimybes laikantis ES teises sudaryti sąlygas decentralizuotiems tarpvalstybiniams sandoriams tarp valstybių narių, tokiu būdu palengvinant saugių ir racionalizuotų paslaugų kūrimą, ataskaitų teikimą reguliavimo tikslais ir duomenų perdavimą tarp piliečių ir ES institucijų; 53. pabrėžia, kad ES viešojo sektoriaus blokų grandinėmis būtų sudarytos sąlygos užtikrinti didesnį skaidrumą, racionaliau tvarkyti informaciją ir kurti saugesnes paslaugas ES piliečiams; pabrėžia, kad galėtų būti sukurtas valstybių narių bendrai naudojamas leidimo reikalaujančių blokų grandinių tinklas, kuriame būtų saugiai ir lanksčiai saugomi piliečių duomenys; 54. ragina Komisiją įvertinti elektroninių balsavimo sistemų, įskaitant paremtas IOKT, saugumą ir efektyvumą tiek privačiajame, tiek viešajame sektoriuje; skatina toliau nagrinėti naudojimo atvejus; MVĮ, technologijų perdavimas ir finansavimas 55. palankiai vertina IOKT galimybes patobulinti dabartines vertės grandines, transformuoti verslo modelius, tuo skatinant inovacijomis paremtą gerovę; atkreipia dėmesį į tiekimo grandinių supaprastinimo ir įmonių tarpusavio sąveikumo didinimo poveikį; 56. pabrėžia, kad atvirais blokų grandinių protokolais galima sumažinti kliūtis MVĮ patekti į skaitmenines rinkas ir padidinti konkurenciją jose; 57. pabrėžia, kad MVĮ gali turėti naudos iš tarpininkavimo atsisakymo, nes sumažinamos sandorių sąnaudos, tarpininkavimo sąnaudos ir biurokratinės kliūtys; pažymi, kad norint naudoti IOKT reikia investicijų į specialiai tam skirtą infrastruktūrą arba didelio pajėgumo paslaugas; 58. pastebi, kad inovacinėms MVĮ ir startuoliams reikia finansavimo, kad jie galėtų kurti IOKT paremtus projektus; ragina EIB ir EIF sukurti finansavimo priemones, kuriomis būtų remiami IOKT pagrįsti verslo projektai spartinant technologijų perdavimą; 59. prašo Komisijos palaikant partnerystės ryšius su valstybėmis narėmis užtikrinti teisinį tikrumą tiek aktyviems, tiek pasyviems investuotojams, naudotojams ir piliečiams ir kartu skatinti suderinamumą Sąjungoje ir išnagrinėti IOKT paremtų projektų Europos paso įgyvendinimo idėją; 60. pabrėžiama, kad pradinis kriptomonetų platinimas (PKP) gali būti panaudotas kaip alternatyvi investavimo priemonė MVĮ ir novatoriškiems startuoliams finansuoti ir technologijų perdavimui skatinti; pabrėžia, kad tai, jog PKP taikoma teisinė sistema nėra pakankamai aiški, gali sumažinti jų potencialą; primena, kad teisinis tikrumas gali padėti padidinti investuotojų ir vartotojų apsaugą ir sumažinti riziką, kylančią dėl asimetrinės informacijos, nesąžiningo elgesio ir neteisėtos veiklos, pavyzdžiui, pinigų plovimo ir mokesčių slėpimo, taip pat kitokią riziką, kurią savo 2017 m. ataskaitoje dėl PKP nurodė Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA); ragina Komisiją pateikti gaires, standartus ir informacijos atskleidimo reikalavimus, ypač dėl paslaugų prieigos raktų, kurie laikomi daugiau atskira turto klase nei vertybiniais popieriais; 61. atkreipia dėmesį į pavojus, susijusius su PKP; ragina Komisiją ir susijusias reguliavimo institucijas nustatyti kriterijus, kuriais būtų didinama investuotojų apsauga, ir aiškiai nurodyti informacijos atskleidimo reikalavimus ir pareigas PKP iniciatoriams; pabrėžia, kad teisinis tikrumas labai svarbus siekiant išnaudoti PKP potencialą ir užkirsti kelią sukčiavimui ir neigiamiems signalams rinkos dalyviams; 62. pabrėžia, kad PKP gali būti itin svarbi kapitalo rinkų sąjungos dalis; ragina Komisiją išnagrinėti teisinius reikalavimus, kurie leis šią turto klasę derinti su kitomis finansinėmis priemonėmis stiprinant MVĮ finansavimą ir inovacinius projektus; 63. ragina Komisiją įsteigti PKP stebėsenos centrą ir sukurti jų ypatumų duomenų bazę ir taksonomiją, kurioje atskiriami vertybiniai popieriai ir paslaugų prieigos raktai; tvirtina, kad naudingais šio stebėsenos centro veiklos rezultatais galėtų būti pavyzdinė bandomoji reguliavimo aplinka, elgesio kodeksas ir standartai ir kad tai padėtų valstybėms narėms ištirti PKP galimybes; 64. pritaria Komisijos ir Tarybos sprendimui įtraukti IOKT kaip teisėtą finansuotiną sektorių į atnaujintą ESIF reglamentą; Politika IOKT skatinimui Europoje 65. pabrėžia, kad bet koks IOKT reguliavimas turėtų būti palankus inovacijoms, leidžiantis veikti paso mechanizmui ir turėtų remtis technologinio neutralumo ir neutralumo verslo modelio atžvilgiu principais; 66. primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares rengti ir vykdyti skaitmeninių įgūdžių mokymo ir perkvalifikavimo strategijas, kuriomis užtikrinamas Europos visuomenės aktyvumas ir įtraukus dalyvavimas keičiantis paradigmoms; 67. ragina Europos Komisiją ir nacionalines kompetentingas institucijas greitai kaupti technines žinias ir didinti reguliavimo pajėgumus, kurie leistų prireikus imtis greitų teisėkūros ar reguliavimo veiksmų; 68. pabrėžia, kad Sąjunga neturėtų reglamentuoti IOKT kaip tokios, tačiau turėtų stengtis pašalinti dabartines kliūtis, trukdančias įgyvendinti blokų grandines; pritaria Komisijos sprendimui vadovautis naudojimo atvejų metodu tiriant IOKT naudojimo ir ją naudojančių veikėjų atskiruose sektoriuose reglamentavimo aplinką ir ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti reguliavimo metodų konvergenciją ir suderinimą; 69. prašo Komisijos įvertinti ir patobulinti ES teisinę sistemą, kad būtų galima spręsti su jurisdikcija susijusias problemas, kurių gali kilti sukčiavimo ir baudžiamųjų bylų IOKT srityje atvejais; 70. pastebi, kad vadovautis naudojimo atvejais yra būtina norint IOKT ekosistemose plėtoti geriausią praktiką bei įvertinti ir valdyti procesų automatizavimo poveikį užimtumo struktūrai; 71. palankiai vertina pažangias mokslinių tyrimų sistemas, skirtas geriau įvertinti besiformuojančių technologijų potencialias galimybes ir problemas remiant geresnį sprendimų priėmimą, taip pat konkrečiai palankiai vertina Komisijos projektą „Blockchain4EU: blokų grandinė pramonės transformacijai“; 72. prašo Komisijos ir valstybių narių parengti bendrų iniciatyvų, kuriomis būtų siekiama geriau informuoti ir mokyti piliečius, įmones ir viešojo administravimo institucijas, siekiant padėti lengviau suprasti ir įsisavinti šią technologiją; 73. pabrėžia IOKT mokslinių tyrimų ir investicijų į IOKT svarbą; pastebi, kad DFP po 2020 m. reikėtų užtikrinti finansavimą IOKT paremtoms mokslinių tyrimų iniciatyvoms ir projektams, nes reikia fundamentalių IOKT tyrimų, įskaitant galimų rizikos veiksnių ir poveikio visuomenei mokslinius tyrimus; 74. ragina Komisiją didinti informuotumą apie IOKT, imtis iniciatyvų, kuriomis būtų siekiama šviesti piliečius apie šią technologiją ir spręsti valstybių narių skaitmeninės nelygybės problemą; 75. rekomenduoja, kad esamos ir būsimos su IOKT susijusios iniciatyvos ir Komisijos vykdomi bandomieji projektai būtų aktyviai koordinuojami, galbūt vadovaujant ES blokų grandinių stebėsenos centrui, kad būtų pasiekta sinergija ir sukurta tikra pridėtinė vertė, o kartu būtų išvengta struktūrų dubliavimosi; ragina Komisiją reguliariai keistis su Parlamentu informacija apie pažangą įgyvendinant su IOKT susijusius bandomuosius projektus; 76. prašo Komisijos imtis politinių iniciatyvų, skatinančių ES konkurencingumą IOKT srityje; 77. pabrėžia, kad Sąjunga turi puikią galimybę tapti pasauliniu lyderiu IOKT srityje ir patikimu veikėju formuojant tokių technologijų vystymą ir rinkas pasauliniu mastu, bendradarbiaujant su mūsų tarptautiniais partneriais; o 78. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai ir Tarybai.
| ||||||||||||||||
| ES kaimo, kalnų ir atokių vietovių darbotvarkė |
| |||||||||||||
Europos Parlamentas, – atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 174 straipsnį, – atsižvelgdamas į savo 2016 m. gegužės 10 d. rezoliuciją dėl sanglaudos politikos ES kalnuotuose regionuose(1), – atsižvelgdamas į savo 2017 m. birželio 13 d. rezoliuciją dėl ES sanglaudos politikos po 2020 m. pagrindinių elementų(2), – atsižvelgdamas į savo 2018 m. balandžio 17 d. rezoliuciją „Ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos stiprinimas Europos Sąjungoje. Septintoji Europos Komisijos ataskaita“(3), – atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį, A. kadangi kaimo, kalnuotos ir atokios vietovės sudaro 80 % ES teritorijos ir jose 57 % visų gyventojų yra namuose, bei sukuriama 46 % bendrosios pridėtinės vertės; B. kadangi BVP vienam gyventojui ne miesto vietovėse sudaro 70 % ES vidurkio, o miesto gyventojų BVP vienam gyventojui siekia net 123 % ES vidurkio; C. kadangi 2008–2012 m. nedarbo lygis ne miesto vietovėse padidėjo nuo 7 % iki 10,4 %; D. kadangi ketvirtadalis kaimo, kalnų ir atokių rajonų neturi galimybės naudotis internetu; E. kadangi svarbu remti kaimo, kalnuotas ir atokias vietoves, kad būtų galima įveikti sunkumus, su kuriais jos susiduria; kadangi vienas iš tokių sunkumų yra kaimo gyventojų nykimas, vyresnio amžiaus žmonės (vyresni nei 65 metų), sudaro 20 % visų šių vietovių gyventojų, o jaunimas ir toliau išvyksta; kadangi daugelis piliečių, esančių už miesto teritorijos ribų, turėtų būti tikri, kad jiems būtų sudarytos panašios galimybės kaip ir miesto vietovėse; F. kadangi paslaugų sektorius apima tik 24 % darbo vietų ne miestų vietovėse; G. kadangi Europos ekonomika, miestai, pramonė (įskaitant turizmą) ir piliečiai daugiausia priklauso nuo šių vietovių, nes jos teikia maistą, žemę, energiją, vandenį, švarų orą ir žaliavas; H. kadangi kaimo, kalnuotos ir atokios vietovės dažnai yra pasienio regionuose, esančiuose valstybių narių pasienio regionuose ir prie ES išorės sienų, ir kadangi, siekiant patenkinti jų konkrečius poreikius, skatinti sanglaudą ir skatinti gerus kaimyninius santykius, turėtų būti visapusiškai išnaudojamos galimybės, susijusios su tarpvalstybiniu bendradarbiavimu, makroregioninėmis strategijomis ir kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, Europos teritorinio bendradarbiavimo grupe (ETBG); I. kadangi 40 Europos šalių atstovai 2017 m. pasirašė Europos kaimo parlamento priimtą Venhorsto deklaraciją, kuria siekiama skatinti bendradarbiavimą tokiose srityse, kaip jungtys, infrastruktūra, paslaugos, vietos ekonomikos stiprinimas ir kova su skurdu bei socialine atskirtimi; 1. pabrėžia kaimo, kalnuotų ir atokių vietovių svarbą subalansuotam teritoriniam vystymuisi Europoje ir būtinybę juos stiprinti, sprendžiant šiuos konkrečius poreikius per ES politiką; 2. mano, kad vietos plėtros skatinimas yra būtinas siekiant stabilizuoti neigiamas vietos rinkos, demografinės dinamikos ir gamtos turtų pokyčių tendencijas; 3. be to, ragina koordinuoti ES politiką, kuria siekiama užtikrinti kaimo vietovių plėtrą; 4. pabrėžia, kad investicijos, nukreiptos į kaimo, kalnuotas ir atokias vietoves visose politikos srityse yra būtinos siekiant įgyvendinti ES prioritetus, įskaitant, bet neapsiribojant, pažangų, tvarų ir integracinį augimą, maisto saugą ir saugumą, socialinę įtrauktį, lyčių lygybę, klimato kaitą, darbo vietų kūrimą, skaitmeninimą ir veiksmingą vidaus rinką; 5. ragina ES darbotvarke, skirta kaimo, kalnų ir atokioms vietovėms, skatinti socialinį ir ekonominį vystymąsi, ekonomikos augimą ir diversifikaciją, socialinę gerovę, gamtos apsaugą ir bendradarbiavimą bei jungtis su miestų teritorijomis, siekiant skatinti sanglaudą ir užkirsti kelią teritorinio susiskaidymo rizikai; ragina priimti pažangių kaimų paktą, siekiant užtikrinti veiksmingesnį, integruotą ir suderintą požiūrį į ES politikos kryptis, darančias poveikį kaimo vietovėms, apimantį visus valdžios lygius, laikantis subsidiarumo principo ir Amsterdamo pakte nustatytos Europos miestų darbotvarkės; 6. be to, prašo šioje ES kaimo, kalnų ir atokių vietovių darbotvarkėje numatyti strateginę kaimo, kalnuotų ir atokių vietovių plėtros sistemą, kurią būtų galima derinti su atsiliekančių ir periferinių regionų strategijomis, kad būtų pasiekti kaimo atsparumo tikslai, sukurti pažangieji kaimai, užtikrinta galimybė naudotis viešosiomis paslaugomis, skaitmeninimas, mokymas ir inovacijos; be to, ragina vykdyti pažangų bendradarbiavimą ir partnerystę tarp kaimo ir miestų, siekiant atkurti kaimo ir miesto santykių pusiausvyrą; 7. skatina kaimo vietoves ir bendruomenes plėtoti tokius projektus kaip išmanieji kaimai, pasiremiant jų privalumais ir turtu bei plėtoti naujas galimybes, pavyzdžiui, decentralizuotas paslaugas, energetikos sprendimus, skaitmenines technologijas bei inovacijas; 8. pabrėžia, kad reikia remti tolesnę kaimo turizmo ir kalnų kaimo plėtros plėtrą, kartu išsaugant šių vietovių specifiką, pavyzdžiui tradicijas ir tradicinius vietos produktus, nes turizmas daro didelį socialinį, ekonominį ir kultūrinį poveikį; 9. pabrėžia kalnuotų vulkaninių regionų ir ugnikalnių teikiamas galimybes, ypač atsižvelgiant į vulkanologijos indėlį įgyvendinant atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslus ir į indėlį užkertant kelią gaivalinėms nelaimėms (tokioms kaip ugnikalnių išsiveržimas) ir valdant šias nelaimes; 10. ragina Komisiją į būsimas teisės aktų pasiūlymų nuostatas įtraukti nuostatas, kuriomis būtų atsižvelgiama į šių sričių ypatumus ir numatytas tinkamas finansavimas, visų pirma iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų, vykdant sanglaudos politiką po 2020 m.; 11. pabrėžia, kad Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP) labai prisideda prie ekonominės ir socialinės sanglaudos užtikrinimo, ypač kaimo vietovėse, ir turi svarbų teritorinį poveikį; todėl rekomenduoja toliau sieti EŽŪFKP išlaidas su sanglaudos politika, taip pat siekiant palengvinti integruotą ir papildomą finansavimą ir supaprastinti procedūras paramos gavėjams, kad regionai galėtų pasinaudoti įvairiais ES šaltiniais ir taip optimizuoti finansavimo galimybes ir investuoti į kaimo vietoves; 12. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Regionų komitetui bei valstybėms narėms.
| ||||||||||||||
| Teisinė informacija - Privatumo politika |