Rodyklė 
Priimti tekstai
Ketvirtadienis, 2018 m. spalio 4 d. - StrasbūrasGalutinė teksto versija
Žiniasklaidos laisvės padėties blogėjimas Baltarusijoje, ypač portalo „Chartija 97“ atvejis
 JAE, ypač žmogaus teisių gynėjo Ahmed'o Mansoor'o padėtis
 Masinis uigūrų ir kazachų savavališkas sulaikymas Sindziango uigūrų autonominiame regione
 Viešųjų pirkimų strategijos dokumentų rinkinys
 ES bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūra (Eurojustas) ***I
 Nutarimų įšaldyti ir konfiskuoti turtą tarpusavio pripažinimas ***I
 Laisvas ne asmens duomenų judėjimas Europos Sąjungoje ***I
 ES indėlis rengiant JT teisiškai privalomą žmogaus teisių priemonę tarptautinėms bendrovėms
 Padėtis Jemene
 Kova su sukčiavimu muitų srityje ir nuosavų ES išteklių apsauga

Žiniasklaidos laisvės padėties blogėjimas Baltarusijoje, ypač portalo „Chartija 97“ atvejis
PDF 136kWORD 43k
2018 m. spalio 4 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl žiniasklaidos laisvės Baltarusijoje pablogėjimo, ypač svetainės „Chartiją 97“ atvejo (2018/2861(RSP))
P8_TA(2018)0375RC-B8-0451/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Baltarusijos,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir visas žmogaus teisių konvencijas, kurias Baltarusija yra pasirašiusi,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi 2016 m. vasario mėn. ES, siekdama parodyti gerą valią ir pradėti bendradarbiavimo politiką, kuria siekiama paraginti Baltarusiją gerbti žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principus, panaikino daugumą Baltarusijos pareigūnams ir juridiniams asmenims taikytų ribojamųjų priemonių;

B.  kadangi ES ne kartą teigė, kad ES ir Baltarusijos santykiai gali būti toliau plėtojami tik tuo atveju, jei jie grindžiami pasitikėjimu ir demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių laisvių vertybėmis;

C.  kadangi dabartinė politika Baltarusijoje nepaiso šių vertybių, taip užkertamas kelias tam, kad ES suteiktų Baltarusijai platesnį dalyvavimą Rytų partnerystėje, pasiūlytų glaudesnius ryšius arba ES ir Baltarusijos partnerystės prioritetų pasirašymą;

D.  kadangi Baltarusijoje ir toliau blogėja padėtis, susijusi su žiniasklaidos laisve ir žodžio laisve, kaip matyti iš akis badančių nepriklausomų naujienų portalų ir žurnalistų bauginimų, pvz., „BelTA bylos“;

E.  kadangi Baltarusijos valdžios institucijos neseniai sukėlė policijos vykdomo žurnalistų bauginimo bangą;

F.  kadangi „Žurnalistai be sienų“ daro išvadą, kad 2017 m. daugiau kaip 100 žurnalistų buvo suimti, daugiausia tuo metu, kai rengė reportažus apie opozicijos protestus; kadangi laisvai samdomų žurnalistų, dirbančių užsienyje įsikūrusiose nepriklausomose žiniasklaidos priemonėse, bauginimai pasiekė neregėtą lygį, o šie žurnalistai negali gauti akreditacijos;

G.  kadangi pirmaujanti nepriklausoma naujienų svetainė charter97.org, kurioje daugiausia dėmesio skiriama žmogaus teisėms ir opozicijos byloms ir kurios pavadinimas kilęs iš 1997 m. pareiškimo dėl demokratijos Baltarusijoje, kurį pasirašė žurnalistai, opozicijos politikai ir teisių gynėjai, buvo priversta persikelti į Varšuvą (Lenkija), kur ji veikia nuo 2011 m. po to, kai Baltarusijos valdžios institucijos ją kelis kartus blokavo, o policija du kartus atliko kratą svetainės buveinėje ir tais pačiais metais konfiskavo įrangą;

H.  kadangi nuo 2018 m. sausio 24 d. buvo neribotam laikui užblokuota prieiga prie interneto svetainės „Chartija 97“ Baltarusijos viduje – be teismo proceso, tik remiantis neaiškiais įtarimais, kad svetainė „kelia pavojų nacionaliniam interesui“; kadangi, anot svetainės „Chartija 97“ vyriausiosios redaktorės Natalijos Radinos, per mėnesį po interneto svetainės „Chartija 97“ blokavimo lankytojų, esančių Baltarusijos teritorijoje, skaičius sumažėjo 70 proc.;

I.  kadangi N. Radinai buvo grasinama nužudymu;

J.  kadangi 2018 m. balandžio 16 d. Rusijos valdžios institucijos taip pat užblokavo prisijungimą prie svetainės „Chartija 97“ Rusijos Federacijos teritorijoje;

K.  kadangi 2010 m. rugsėjo mėn. svetainės „Chartija 97“ steigėjas Alehas Bebeninas buvo surastas pakartas savo namuose netoli Minsko; kadangi Baltarusijoje gimęs Pavelas Šeremetas, organizacijos, kuri slypi už svetainės „Chartija 97“, atstovas spaudai, žuvo 2016 m. liepos mėn. Ukrainos sostinėje Kijeve susprogdinus jo automobilį;

L.  kadangi 2018 m. rugpjūčio mėn. pradžioje Baltarusijos valdžios institucijos atliko kratas keliose nepriklausomose Baltarusijos redakcinėse tarnybose, pradedant nuo portalo Tut.by, po to apieškojo organizacijų BelaPAN, realty.by, „Belaruskaya Navuka“ ir „Kultura“ tarnybines patalpas; kadangi atliekant kratas buvo suimti ir sulaikyti žurnalistai, įskaitant portalo Tut.by vyriausiąjį redaktorių, dėl įtarimų, kad buvo neteisėtai gauta ir naudojama valstybės naujienų agentūros BelTA pateikta internetine informacija;

M.  kadangi 2018 m. rugpjūčio 7 d. Baltarusijos tyrimo komitetas pagal Baudžiamojo kodekso 349 straipsnio 2 dalį (neteisėta prieiga prie kompiuterinės informacijos asmeniniais interesais, dėl kurių padaryta didelė žala), už kurią baudžiama iki dvejų metų laisvės atėmimo bausme, pradėjo nagrinėti baudžiamąją bylą prieš žurnalistus ir daugelio interneto portalų redaktorius, buvo suimti 18 žurnalistų, iš kurių septyni buvo laikomi įtariamaisiais tris dienas; kadangi buvo atvejų, kai žurnalistams ir jų giminaičiams buvo daromas spaudimas ir jie buvo verčiami bendradarbiauti su žvalgybos tarnyba ir policija;

N.  kadangi naujausi su žiniasklaida susiję Įstatymo pakeitimai, priimti 2018 m. birželio mėn., išplečia vyriausybės kontrolės taikymo sritį r internetinės žiniasklaidos priemonėms, o pakeitimais, įsigaliosiančiais 2018 m. gruodžio 1 d., bus nustatytos papildomos biurokratinės kliūtys interneto svetainėms, kurios nori registruotis kaip oficialios internetinės žiniasklaidos įstaigos;

O.  kadangi interneto svetainės, kurios nusprendžia nesiregistruoti, nepaisant naujų teisės aktų, arba neatitinka naujų kriterijų, negaus vyriausybinių institucijų akreditacijos, o tai reiškia, kad žiniasklaida bus dar labiau cenzūruojama; kadangi tiek registruotos, tiek neregistruotos internetinės žiniasklaidos priemonės taip pat bus įpareigotos registruoti asmenų, pateikusių komentarų, vardus ir pavardes; o registruotų internetinės žiniasklaidos priemonių savininkai taip pat bus teisiškai atsakingi už tokių komentarų turinį;

P.  kadangi naujuoju teisės aktu bus reikalaujama, kad būtų nustatyta visų internetiniuose forumuose pateiktų įrašų ir komentarų autorių tapatybė ir kad interneto svetainės savininkai veiktų kaip tokių komentarų moderatoriai;

Q.  kadangi JT specialusis pranešėjas dėl žmogaus teisių padėties Baltarusijoje Miklós Haraszti ir ESBO atstovas žiniasklaidos laisvės klausimais Harlem Désir pareiškė nuomonę, kad šie teisės aktų pakeitimai yra nepriimtinas žodžio laisvės ir prieigos prie informacijos apribojimas;

R.  kadangi Baltarusija užima 155-ą vietą pagal „Žurnalistų be sienų“ 2017 m. apskaičiuotą pasaulio spaudos laisvės indeksą, pagal kurį 180 šalių kasmet vertinamas spaudos laisvės lygis;

S.  kadangi nuo 2018 m. pradžios Baltarusijos žurnalistams, kurių teisę rinkti, saugoti ir skleisti informaciją garantuoja Konstitucija, daugiau kaip 70 kartų buvo skiriamos baudos už bendradarbiavimą su užsienio žiniasklaidos priemonėmis be akreditavimo, o bendra baudų sumą viršija 60 000 BYN; kadangi Administracinių teisės pažeidimų kodekso 22 straipsnio 9 dalis tapo veiksminga priemone nepriklausomiems žurnalistams ir žiniasklaidos priemonėms, kaip antai Belsat TV, kuri nuo 2011 m. veikia Lenkijoje, bauginti;

T.  kadangi Baltarusija tebėra vienintelė šalis Europoje, kurioje vis dar vykdoma mirties bausmė;

U.  kadangi tam tikrų kategorijų asmenys Baltarusijoje įkalinti neteisėtai ir savavališkai sulaikyti, be tinkamos priežiūros ir bendravimo su šeimos nariais galimybės, sulaikytųjų atžvilgiu vykdomas valstybės organizuotas fizinis ir psichologinis smurtas, baudžiamasis persekiojimas ir apkaltinamasis nuosprendis dėl suklastotų kaltinimų, jiems taikomos neproporcingos finansinės nuobaudos, administracinės sankcijos ir kitų formų represijos, vykdomos Baltarusijos valdžios institucijų; kadangi šios kategorijos apima politinius kalinius (ypač Michailą Žamčužny ir Dzmitrijų Palijenką), žinomus politinius oponentus, žmogaus teisių aktyvistus, pilietinės visuomenės veikėjus, aplinkosaugos, nevyriausybinių ir pilietinės visuomenės organizacijų aktyvistus, nepriklausomus tinklaraštininkus, žurnalistus ir redaktorius, taikius protestuotojus iš visų visuomenės sluoksnių, ypač nepriklausomų profesinių sąjungų aktyvistus (Henadzijus Fedyničius ir Iharis Komlikas);

1.  griežtai smerkia nuolat Baltarusijoje vykdomus žurnalistų ir nepriklausomų žiniasklaidos priemonių persekiojimus ir sulaikymus; primygtinai ragina valdžios institucijas nutraukti visus prieš žurnalistus ir nepriklausomas žiniasklaidos priemones vykdomus teisminius persekiojimus, bauginimus ir grasinimus, taip pat leisti visiems naujienų portalams laisvai vykdyti veiklą;

2.  mano, kad nuo 2018 m. sausio mėn. Baltarusijos valdžios institucijų vykdomas naujienų interneto svetainės „Chartija 97“ blokavimas yra nepriimtinas; dar kartą ragina Baltarusijos valdžios institucijas nedelsiant ir besąlygiškai panaikinti Baltarusijoje vykdomą prieigos prie šios naujienų interneto svetainės blokavimą;

3.  griežtai smerkia žiniasklaidos įstatymo pakeitimus, kuriais naudojamasi siekiant sustiprinti interneto kontrolę; dar kartą pabrėžia savo didelį susirūpinimą dėl Baltarusijoje blogėjančių sąlygų veikti nepriklausomoms ir opozicijos interneto svetainėms, žiniasklaidos priemonėms ir žurnalistams;

4.  laikosi nuomonės, kad nepriklausoma žiniasklaida nekelia grėsmės valdžios institucijoms, o veikiau yra svarbus stabdžių ir atsvarų sistemos elementas, todėl turėtų būti vyriausybės vertinama kaip potencialiai svarbi partnerė, o ne kaip priešas;

5.  apgailestauja dėl to, kad Baltarusija toliau tęsia represinę ir nedemokratinę politiką, nukreiptą prieš žurnalistus, teisininkus, politinius aktyvistus, žmogaus teisių gynėjus, pilietinės visuomenės atstovus, profesinių sąjungų aktyvistus ir kitus asmenis, kurie laikomi keliančiais grėsmę politiniam elitui; pabrėžia, kad tokios represijos trukdo užmegzti glaudesnius ryšius su ES ir aktyviau dalyvauti Rytų partnerystėje;

6.  pakartoja savo raginimą Baltarusijos valdžios institucijoms stiprinti pagarbą demokratijos principams, teisės viršenybei, žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, įskaitant teisingą ir nešališką žurnalistiką, laikantis Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos ir Baltarusijos ratifikuotų tarptautinių ir regioninių žmogaus teisių dokumentų;

7.  ragina ES institucijas į ES ir Baltarusijos partnerystės prioritetus įtraukti griežtas nuorodas į žiniasklaidos nepriklausomumą, žodžio laisvę ir susirinkimų laisvę; ragina Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) ir valstybes nares užtikrinti, kad ES pagalbos programos ir kitų formų dvišalis bendradarbiavimas, įskaitant finansinę pagalbą, būtų susieti su aiškiais ir konkrečiais žingsniais link demokratizacijos ir atvirumo, įskaitant visapusišką rinkimų reformą ir visišką pagarbą žiniasklaidos laisvei;

8.  ragina EIVT ir Komisiją toliau remti pilietinės visuomenės organizacijas Baltarusijoje ir užsienyje; šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kad reikia remti visus nepriklausomus Baltarusijos visuomenei skirtos informacijos šaltinius, įskaitant žiniasklaidos transliavimą baltarusių kalba, taip pat užsienyje esančius informacijos šaltinius, pavyzdžiui, „Chartija 97“ ir „Belsat TV“;

9.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai atidžiai stebėti žiniasklaidos laisvės Baltarusijoje padėtį, bendradarbiaujant su nuolatiniu Jungtinių Tautų pranešėju Baltarusijos klausimais;

10.  primygtinai ragina Baltarusijos valdžios institucijas leisti visapusiškai ir netrukdomai veikti politinėms ir viešosioms organizacijoms ir panaikinti Baudžiamojo kodekso 193 straipsnio 1 dalį, apribojančią taikių susirinkimų ir asociacijų laisves;

11.  primygtinai ragina besąlygiškai ir nedelsiant paleisti politinius kalinius Michailą Žamčužny ir Dzmitrijų Palijenką, taip pat visiškai reabilituoti visus buvusius politinius kalinius; ragina valdžios institucijas leisti visoms nepriklausomoms profesinėms sąjungoms nevaržomoms vykdyti savo teisėtą ir svarbų vaidmenį pilietinės visuomenės gyvenime; apgailestauja dėl to, kad 2018 m. rugpjūčio 24 d. nepriklausomos profesinės sąjungos „REP“ aktyvistai Henadz Fiadchich ir Ihar Komlik nuteisti ketverių metų laisvės apribojimo bausme;

12.  palankiai vertina šiuo metu JT specialiojo pranešėjo žmogaus teisių padėties Baltarusijoje klausimais pareigas einančio Miklóso Haraszti‘o atliktą darbą ir atkreipia jo pareigas perimsiančios Anaïs Marin dėmesį į įvairius piktnaudžiavimus valdžia, asmeninių ir kolektyvinių laisvių apribojimus ir represijas prieš pilietinę visuomenę, nepriklausomas profesines sąjungas ir žiniasklaidą, aiškiai nurodytus M. Haraszti‘o ataskaitose;

13.  šiuo atžvilgiu ragina Baltarusijos valdžios institucijas nedelsiant pripažinti JT specialiojo pranešėjo žmogaus teisių padėties Baltarusijoje klausimais įgaliojimus, o Komisiją, Europos investicijų banką ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankui nustatyti, kad Baltarusijai bet kokia papildoma finansinė ar techninė pagalba bus teikiama tik pirmiau nurodytomis aplinkybėmis, kartu išsaugant ES gebėjimą tiesiogiai finansuoti Baltarusijos pilietinę visuomenę;

14.  išlieka susirūpinęs dėl atominės elektrinės Astrave statybos; atkreipia dėmesį į 2018 m. liepos 3 d. paskelbtą testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ataskaitą ir rekomendacijas ir reikalauja, kad testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rekomendacijos būtų įgyvendintos kaip bet kokios tolesnės ES ir Baltarusijos bendradarbiavimo pažangos, visų pirma siekiant pasirašyti ES ir Baltarusijos partnerystės prioritetus, sąlyga;

15.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei Baltarusijos prezidentui ir vyriausybei.


JAE, ypač žmogaus teisių gynėjo Ahmed'o Mansoor'o padėtis
PDF 135kWORD 47k
2018 m. spalio 4 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl JAE, ypač žmogaus teisių gynėjo Ahmed'o Mansoor'o padėties (2018/2862(RSP))
P8_TA(2018)0376RC-B8-0456/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas, įskaitant 2012 m. spalio 26 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių padėties Jungtiniuose Arabų Emyratuose(1),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 4 d. Žmogaus teisių pakomitečio pirmininko pareiškimą, kad Ahmed Mansoor buvo paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) Konstitucijos 30 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Arabų lygos žmogaus teisių chartiją, prie kurios yra prisijungę Jungtiniai Arabų Emyratai,

–  atsižvelgdamas į ES strateginę programą ir veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje 2015-2019 laikotarpiui,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 16 d. Tarybos išvadas dėl Veiksmų plano žmogaus teisių ir demokratijos srityje vidurio laikotarpio peržiūros,

–  atsižvelgdamas į 2004 m. patvirtintas ir 2008 m. atnaujintas ES gaires dėl žmogaus teisių gynėjų,

–  atsižvelgdamas į JT Žmogaus teisių ekspertų 2018 m. birželio 12 d. pareiškimą, kuriame raginama nedelsiant išlaisvinti įkalintą žmogaus teisių gynėją Ahmed Mansoor,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 18 d. 25-ajame Jungtinės tarybos ir Europos Sąjungos ministrų susitikime bendrą pirmininkų pareiškimą ir į Europos Sąjungos ir Persijos įlankos arabų valstybių bendradarbiavimo tarybos ministrų susitikimą Briuselyje,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą ir Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, prie kurio JAE yra prisijungę,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi 2017 m. kovo mėn. Ahmed Mansoor buvo suimtas JAE saugumo pareigūnų; kadangi jis yra žinomas žmogaus teisių aktyvistas ir 2015 m. žmogaus teisių gynėjams skiriamo Martin Ennals apdovanojimo laureatas; kadangi A. Mansoor galėjo būti paskutinis išlikęs žmogaus teisių gynėjas JAE, kuris galėjo kritikuoti valdžios institucijas viešai;

B.  kadangi JAE Užsienio reikalų ir tarptautinio bendradarbiavimo ministerija 2017 m. kovo 29 d. pareiškime paaiškino, kad „Elektroninių nusikaltimų prokuratūra davė įsakymą sulaikyti Ahmed Mansoor, kaltindama jį dėl neteisingos ir klaidinančios informacijos platinimo internetu, siekiant skleisti antipatiją ir sektantizmą“; kadangi šioje ir kituose JAE valdžios institucijų oficialiuose pareiškimuose nurodyta, kad saviraiškos internete turinys buvo vienintelis Ahmed Mansoor sulaikymo, teisminio nagrinėjimo ir apkaltinamojo nuosprendžio pagrindas, o kaltinimai jam pagrįsti tariamais JAE 2012 m. kovos su elektroniniais nusikaltimais teisės pažeidimais, pagal kuriuos JAE valdžios institucijos galėjo nutildyti žmogaus teisių gynėjus ir numatyti ilgalaikes laisvės atėmimo bausmes bei dideles finansines nuobaudas asmenims, kurie kritikuoja šalies vadovus;

C.  kadangi JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro tarnyba nustatė, kad suėmimas ir slaptas Ahmed Mansoor sulaikymas gali būti kerštas už jo darbą su JT žmogaus teisių mechanizmais ir nuomones, kurias jis reiškė per socialinę žiniasklaidą, įskaitant „Twitter“. Taip pat tai, kad jis yra aktyvus organizacijų, tokių kaip Persijos įlankos žmogaus teisių centro, narys;

D.  kadangi JT žmogaus teisių ekspertų grupė paprašė JAE Vyriausybės paleisti A. Manor, įvardindama jo suėmimą kaip tiesioginį išpuolį prieš teisėtą žmogaus teisių gynėjų darbą JAE;

E.  kadangi 2018 m. gegužės 29 d. Ahmed Mansoor buvo nuteistas 10 metų laisvės atėmimo bausme už naudojimąsi žodžio laisve „Twitter“ pasisakymuose apie ypač nesąžiningą tyrimą Abu Dabyje; kadangi jam taip pat buvo skirta vieno milijono JAE dirhamų (232 475 EUR) bauda, o išleidus trejus metus jam bus skirta priežiūra; kadangi A. Mansoor pateikė apeliacinį skundą dėl bausmės, tačiau apeliacinio proceso tvarkaraštis tebėra neaiškus;

F.  kadangi po jo sulaikymo 2017 m. kovo mėn. A. Mansoor buvo draudžiamas bet koks kontaktas su savo šeima, o nuo tos datos jį žmona lankė tik keturis kartus; kadangi, kaip pranešama, nuo savo arešto pradžios jis buvo laikomas vienutėje ir, manoma, kankinimas; kadangi, JAE valdžios institucijų teigimu, jis yra laikomas Al Sadr kalėjime Abu Dabyje;

G.  kadangi panašu, kad nepaisant vyriausybės teiginių, kad jis gali tai padaryti, A. Mansoor negalėjo savo nuožiūra pasirinkti nepriklausomo advokato; kadangi teisė į advokatą yra bet kurio sulaikyto asmens pagrindinė teisė, kaip nurodyta Arabų žmogaus teisių chartijos 16 straipsnyje, kurį yra ratifikavę ir JAE;

H.  kadangi Ahmed Mansoor JAE valdžios institucijų buvo persekiojamas ilgiau nei šešerius metus ir nuolat patyrė fizinio susidorojimo grėsmes, grasinimus mirtimi bei fizinę bei elektroninę priežiūrą; kadangi praėjus septyniems kardomojo kalinimo mėnesiams, jis buvo nuteistas kalėti trejus metus už 2011 m. vykusio nesąžiningo teismo proceso pareigūnų įžeidimą; kadangi po aštuonių mėnesių jis buvo paleistas pritaikius prezidento malonę, tačiau valdžios institucijos niekada negrąžino jo paso, taigi faktiškai jam buvo uždrausta keliauti;

I.  kadangi prieš jo suėmimą A. Mansoor buvo vienas iš 133 asmenų pasirašiusių peticiją dėl visuotinių ir tiesioginių rinkimų Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir dėl to, kad Federalinei nacionalinei tarybai (valstybinė patariamoji taryba) būtų suteikti teisiniai įgaliojimai; kadangi A. Mansoor taip pat administravo internetinį forumą, vadinamą „Al-Hiwar al-Emarati“, kuriame buvo kritikuojami JAE vyriausybės politikai ir vadovai; kadangi jis yra „Human Rights Watch“ organizacijos Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos patariamojo komiteto narys ir dalyvauja JT žmogaus teisių mechanizmuose;

J.  kadangi JAE rezidentai, kurie yra kalbėję žmogaus teisių klausimais, patiria didelį savavališko sulaikymo, laisvės atėmimo ir kankinimų pavojų; kadangi taikių aktyvistų, raginančių vykdyti konstitucinę reformą ir reformas žmogaus teisių klausimais atžvilgiu vis dar vykdomi represiniai veiksmai; kadangi pastaraisiais metais išpuoliai prieš pilietinės visuomenės narius, siekiant nutildyti, įkalinti ar persekioti žmogaus teisių aktyvistus, žurnalistus, teisininkus ir kitus asmenis tapo vis dažnesni;

K.  kadangi JT specialioji pranešėja teisėjų ir advokatų nepriklausomumo klausimais 2014 m. apsilankiusi JAE pareiškė, kad advokatai, kurie prisiėmė nagrinėti su valstybės saugumu susijusius atvejus „buvo persekiojami, jiems buvo grasinama ir buvo daromas spaudimas“; kadangi ji smerkia faktą, kad „teismų sistema de facto kontroliuojama vyriausybinio sektoriaus vykdomosios valdžios“;

L.  kadangi paaiškėjo, kad ES valstybės narės patvirtino įvairių kibernetinių stebėjimo technologijų eksportą į šalis, turinčias siaubingą žmogaus teisių reputaciją, įskaitant JAE;

M.  kadangi mirties bausmė ir toliau taikoma JAE; kadangi šiuo metu mažiausiai 19 asmenų laukia mirties nuosprendžio, o 2017 m. ji jau buvo vieną kartą įvykdyta;

1.  griežtai smerkia Ahmed Mansoor persekiojimą ir įkalinimą, taip pat ir visų kitų žmogaus teisių gynėjų persekiojimą ir įkalinimą, paremtą išskirtinai savo veikla žmogaus teisių srityje ir teise į saviraiškos laisvę tiek internete, tiek ir už jo ribų; primygtinai ragina JAE valdžios institucijas atlikti išsamius ir nešališkus tyrimus dėl išpuolių prieš pilietinės visuomenės subjektus, siekiant nusikaltėlius patraukti atsakomybėn;

2.  ragina valdžios institucijas nedelsiant ir besąlygiškai paleisti A. Mansoor ir panaikinti jam visus kaltinimus, nes jis yra sąžinės kalinys, sulaikytas tik dėl taikaus savo teisės į saviraiškos laisvę per savo veiklą žmogaus teisių srityje, panaudojimo; reikalauja nedelsiant ir besąlygiškai išlaisvinti visus sąžinės kalinius JAE ir panaikinti jiems pareikštus kaltinimus;

3.  reiškia rimtą susirūpinimą dėl pranešimų apie tai, kad Ahmed Mansoor kalinimo metu buvo kankinamas arba su juo buvo netinkamai elgiamasi ir kad jis yra laikomas vienutėje; ragina valdžios institucijas ištirti šiuos kaltinimus ir suteikti jam tiesioginę ir nuolatinę prieigą prie advokato, jo šeimos ir bet kokios medicininės priežiūros, kurios jam galėtų prireikti; primena JAE valdžios institucijoms, kad užsitęsęs ir neapibrėžtas kalinimas vienutėje gali būti prilyginamas kankinimui ar kitokiam žiauriam, nežmoniškam ar žeminančiam elgesiui pagal tarptautinę žmogaus teisių teisę, o arešto orderio arba bet kokios teisminės priežiūros nebuvimas jo sulaikymo metu pažeidžia pagrindinius tinkamo teisminio proceso principus, nustatytus tarptautinėje žmogaus teisių teisėje;

4.  ragina JAE valdžios institucijas užtikrinti, kad su sulaikytaisiais, kurie laikomi pažeidusiais teisės aktus, būtų tinkamai elgiamasi ir jiems užtikrinamas nevaržomas ir teisingas bylos nagrinėjimas, laikantis tarptautinių standartų;

5.  ragina JAE peržiūrėti Federalinį įstatymą dėl kovos su elektroniniais nusikaltimais, kad jis atitiktų tarptautinius standartus, susijusius su kiekvieno asmens teise ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas kitiems, teise laisvę pareikšti savo nuomonę, reikšti savo mintis ir įsitikinimus, prieiga prie interneto ir teise į privatumą; ragina JAE valdžios institucijas iš dalies pakeisti kovos su terorizmu įstatymą, 2012 m. kibernetinių nusikaltimų įstatymą ir federalinį įstatymą Nr. 2/2008, kuriais ne kartą naudojamasi siekiant patraukti baudžiamojon atsakomybėn žmogaus teisių gynėjus;

6.  ragina JAE valdžios institucijas nutraukti visų formų priekabiavimą prieš asmenis ir nedelsiant panaikinti draudimą keliauti žmogaus teisių gynėjams bei reikalauja, kad visomis aplinkybėmis būtų užtikrinta, kad JAE žmogaus teisių gynėjai galėtų vykdyti teisėtą žmogaus teisių veiklą tiek šalyje, tiek už jos ribų, nesibaimindami dėl atsakomųjų veiksmų;

7.  ragina ES uždrausti į JAE bet kokio pavidalo saugumo įrangos eksportą, pardavimus, atnaujinimus ir priežiūrą, jei tokia įranga galėtų būti panaudota represijoms šalies viduje, įskaitant interneto stebėjimo technologijas; reiškia susirūpinimą dėl to, kad prieš aktyvistus ir žurnalistus vis dažniau naudojamos tam tikros dvejopo naudojimo kibernetinio stebėjimo technologijos; šiuo požiūriu palankiai vertina dabartines ES institucijų pastangas atnaujinti dvejopo naudojimo prekių eksporto kontrolės reglamentą;

8.  yra susirūpinęs dėl to, kad vis daugiau asmenų yra baudžiami už bendradarbiavimą su JT ir su jos įvairiomis įstaigomis; ragina JAE valdžios institucijas nutraukti asmenų, dalyvaujančių įgyvendinant įvairius JT žmogaus teisių mechanizmus, trukdymą ir persekiojimą; be to, primygtinai ragina valdžios institucijas leisti JT ekspertams, tarptautinėms NVO arba ES pareigūnams lankyti A. Mansoor;

9.  ragina JAE priimti daugiau laisvių; pabrėžia, kad yra svarbu, jog JAE laikytųsi savo tarptautinių įsipareigojimų pagal žmogaus teisių teisę, ir ragina valdžios institucijas užtikrinti žodžio, minties ir saviraiškos laisvės apsaugą tiek internete, tiek ir už jo ribų visiems JAE piliečiams ir laikytis visų Jungtinių Tautų deklaracijos dėl žmogaus teisių gynėjų nuostatų, ypač 1 straipsnio, 6 straipsnio a punkto ir 12 straipsnio 2 dalies; pabrėžia, kad šias laisves garantuoja ne tik visuotinės žmogaus teisių apsaugos priemonės, bet ir Arabų žmogaus teisių chartija, kurią JAE taip pat yra pasirašiusi;

10.  ragina JAE patvirtinti savo ketinimą „laikytis aukščiausių žmogaus teisių skatinimo ir apsaugos standartų“ ratifikuojant Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą (TPPTP) ir jo neprivalomus protokolus ir skelbiant nuolatinį kvietimą atvykti visiems JT specialiųjų procedūrų įgaliojimų turėtojams;

11.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES ir jos valstybes nares aktyviai kovoti su šiuo akivaizdžiu žmogaus teisių pažeidimu, be kita ko, visuose kontaktuose su JAE valdžios institucijomis reikalaujant išlaisvinti A. Mansoor; ragina ES delegaciją Abu Dabyje teikti visą tinkamą paramą Ahmed Mansoor, įskaitant apsilankymus kalėjime, teismo proceso stebėjimą ir teisinės ar bet kokios kitos pagalbos, kurios jam gali prireikti, teikimą; ragina Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) informuoti Europos Parlamentą apie veiksmus, kurių iki šiol ėmėsi ES delegacija, remdama A. Mansoor;

12.  ragina EIVT pasiūlyti ES tikslines priemones, susijusias su sunkiais žmogaus teisių pažeidimais, o valstybėms narėms siūlyti šias priemones priimti;

13.  visais atvejais kartoja savo nepritarimą mirties bausmei ir ragina surengti moratoriumą dėl jos panaikinimo;

14.  ragina skatinti nuolatinį ES, jos valstybių narių ir JAE dialogą; mano, kad reguliarūs tarpparlamentiniai Parlamento ir jo partnerių Persijos įlankos regione susitikimai yra svarbus forumas, kuriame būtų galima plėtoti konstruktyvų ir atvirą dialogą visoms šalims rūpimais klausimais; pabrėžia, kad tarpparlamentinės diskusijos neturėtų būti orientuotos tik į saugumo ir prekybos klausimus, bet kaip esminis aspektas turėtų būti įtraukta ir pagarba žmogaus teisėms;

15.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Jungtinių Arabų Emyratų vyriausybei ir parlamentui, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Komisijai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms, Jungtinių Tautų vyriausiajam žmogaus teisių komisarui ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos valstybių narių vyriausybėms. ragina išversti šią rezoliuciją į arabų kalbą.

(1) OL C 72 E, 2014 3 11, p. 40.


Masinis uigūrų ir kazachų savavališkas sulaikymas Sindziango uigūrų autonominiame regione
PDF 132kWORD 48k
2018 m. spalio 4 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl masinio uigūrų ir kazachų savavališko sulaikymo Sindziango uigūrų autonominiame regione (2018/2863(RSP))
P8_TA(2018)0377RC-B8-0460/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl padėties Kinijoje, ypač į 2009 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją „Kinija. Mažumų teisės ir mirties bausmės taikymas“(1), 2011 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl padėties Kašgaro mieste ir kultūros paveldo (Sindziango uigūrų autonominis regionas)(2), 2017 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl Nobelio premijos laureato Liu Xiaobo ir Lee Ming-che atvejų(3), 2016 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl Larung Garo tibetiečių budistų akademijos ir Ilhamo Tohti atvejų(4) ir 2018 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl ES ir Kinijos santykių padėties(5),

–  atsižvelgdamas į Kinijos Liaudies Respublikos konstitucijos 36 straipsnį, kuriuo visiems piliečiams užtikrinama religijos laisvė, ir jos 4 straipsnį, kuriuo remiamos tautinių mažumų teisės,

–  atsižvelgdamas į 2003 m. pradėtą ES ir Kinijos strateginę partnerystę ir į 2016 m. birželio 22 d. Europos Komisijos ir EIVT bendrą komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Naujos ES strategijos dėl Kinijos elementai“ (JOIN(2016)0030),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 9–10 d. Pekine vykusį ES ir Kinijos dialogo dėl žmogaus teisių 36-ąjį raundą,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 10 d. JT Žmogaus teisių tarybos 39-ojoje sesijoje JT vyriausiosios žmogaus teisių komisarės Michelle Bacchlet pateiktas pastabas, kuriose ji išreiškė didelį susirūpinimą dėl „perauklėjimo stovyklų“ ir paprašė Kinijos vyriausybės priimti nepriklausomus tyrėjus,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės mėn. JT darbo grupės prievartinio ar nesavanoriško dingimo klausimais Kinijos vyriausybei nusiųstą bendrą laišką, kuriame išreikštas susirūpinimas dėl nuolatinio padėties blogėjimo ir didėjančio savavališkai sulaikytų uigūrų skaičiaus,

–  atsižvelgdamas į 1966 m. gruodžio 16 d. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi visuotinių žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės skatinimas ir pagarba joms turėtų likti ilgalaikių ES ir Kinijos santykių pagrindas, vadovaujantis ES įsipareigojimu remti tas pačias vertybes vykdant savo išorės veiksmus ir Kinijos parodytu suinteresuotumu jų laikytis įgyvendinant savo pačios vystymosi ir tarptautinio bendradarbiavimo veiklą;

B.  kadangi, valdžią perėmus Prezidentui Xi Jinpingui, žmogaus teisių padėtis Kinijoje dar labiau blogėjo, įskaitant tai, kad auga vyriausybės priešiškumas taikių protestų, saviraiškos ir religijos laisvių bei teisinės valstybės atžvilgiu;

C.  kadangi padėtis Sindziange, kur gyvena apie 11 milijonų uigūrų ir etninių kazachų, pastaraisiais metais sparčiai blogėjo, nes absoliuti Sindziango kontrolė tapo aukščiausiu prioritetu, tuo tarpu tolesnių problemų kelia nuolatiniai uigūrų teroristiniai išpuoliai Sindziango regione arba tariamai su šiuo regionu susiję teroristiniai išpuoliai;

D.  kadangi JT Rasinės diskriminacijos panaikinimo komitetas nurodė, kad Sindziango uigūrų autonominiame regione gali būti sulaikyta „nuo dešimčių tūkstančių iki daugiau kaip milijono uigūrų“ nepateikus jiems kaltinimų ir be teismo, prisidengiant kova su terorizmu ir religiniu ekstremizmu; kadangi tai būtų šiuo metu didžiausias pasaulyje etninių mažumų gyventojų masinis įkalinimas;

E.  kadangi JAV Kongreso vykdomoji komisija Kinijos klausimais taip pat nurodė, kad yra patikimos informacijos, jog uigūrai, kazachai ir kitoms, daugiausia musulmonų, etninėms mažumoms priklausantys asmenys buvo savavališkai sulaikomi ir kankinami ir jiems buvo taikomi pasibaisėtini religinės praktikos ir kultūros apribojimai, skaitmeninė stebėjimo sistema yra taip paplitusi, kad kiekvienas kasdienio gyvenimo aspektas stebimas per veido atpažinimo kameras, skenuojant mobiliuosius telefonus, renkant DNR duomenis ir vykdant plataus masto ir privatumą pažeidžiančią policijos veiklą;

F.  kadangi pranešama, kad sulaikytieji laikomi blogomis sąlygomis, jie taikomi politinio auklėjimo metodai, įskaitant privalomus patriotizmo kursus, ir yra priversti atsisakyti savo etninės ir religinės tapatybės; kadangi neseniai buvo pranešta apie mirties atvejus kalėjimuose, įskaitant savižudybes;

G.  kadangi pranešama, kad tūkstančiai vaikų buvo atskirti nuo tėvų, kurie savavališkai laikomi internuotų asmenų stovyklose, ir yra laikomi perpildytuose vaikų namuose, net jei tik vienas iš tėvų yra laikomas stovykloje;

H.  kadangi 2018 m. rugpjūčio 13 d. JT klausyme Ženevoje Kinijos delegacija nesutiko su JT ekspertų kaltinimais dėl etninių uigūrų musulmonų laikymo perauklėjimo stovyklose Sindziango vakariniame regione; kadangi yra išsamių įrodymų dėl šių įrenginių statybos ir atnaujinimo;

I.  kadangi kai kurie užsienio žurnalistai buvo verčiami susilaikyti nuo pranešimų opiais klausimais, pavyzdžiui, uigūrų žmogaus teisių ir internuotų asmenų stovyklų naudojimo, įskaitant kai kuriuos atvejus, kai atsisakoma atnaujinti spaudos akreditaciją;

J.  kadangi niekur pasaulyje gyventojai nėra stebimi taip griežtai kaip Sindziango uigūrų autonominiame regione; kadangi provincijos valdžia įdarbino dešimtis tūkstančių papildomų saugumo darbuotojų;

K.  kadangi duomenys renkami „integruotoje bendroje operacijų platformoje“, kurioje taip pat saugomi papildomi duomenys apie gyventojus, įskaitant vartotojų įpročius, bankinę veiklą, sveikatos būklę ir kiekvieno Sindziango uigūrų autonominio regiono gyventojo DNR analitę; kadangi iš regione esančių musulmonų reikalaujama mobiliuosiuose telefonuose turėti šnipinėjimo programėles ir šios programėlės neįdiegimas yra laikomas nusikaltimu;

L.  kadangi iš pirminių parodymų ir patikimų akademinių tyrimų matyti, kad tikslingai persekiojami uigūrai, turintys ryšių užsienyje ir turintys religinių įsitikinimų;

M.  kadangi užsienyje gyvenantys uigūrai buvo verčiami grįžti į Kiniją, dažnai priimančiosioms valstybėms padedant; kadangi Kinijos ambasados užsienyje atsisakė atnaujinti daugelio uigūrų pasus ir dėl to atsirado nesaugumas dėl darbo ir studijų;

N.  kadangi Kinijos vyriausybė nuolat atmeta JT darbo grupės prievartinio ar nesavanoriško dingimo klausimais ir JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro prašymus ir kitus JT specialiųjų procedūrų įgaliojimus nusiųsti į Sindziango regioną nepriklausomus tyrėjus;

O.  kadangi 2014 m. rugsėjo 23 d. uigūrų ekonomikos profesoriui Ilhamui Tohti dėl tariamo separatizmo, skirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė (jis buvo suimtas tų pačių metų sausio mėn.); kadangi už tariamą bendradarbiavimą su I. Tohti septyni jo buvę studentai taip pat buvo suimti ir nubausti kalėti nuo trejų iki aštuonerių metų; kadangi Ilham Tohti visada atmetė separatizmą ir smurtą ir siekė pagarba uigūrų kultūrai grindžiamo susitaikymo;

1.  yra labai susirūpinęs dėl vis labiau slopinančio režimo, taikomo skirtingoms mažumoms, visų pirma uigūrams ir kazachams, ir dėl konstitucinių garantijų dėl teisių į kultūrinės raiškos ir religijos, žodžio ir saviraiškos laisvę, taip pat į taikius susirinkimus ir asociacijas, papildomų apribojimų; reikalauja, kad valdžios institucijos paisytų šių laisvių;

2.  ragina Kinijos vyriausybę nedelsiant nutraukti masinį savavališką uigūrų ir kazachų mažumų narių sulaikymą, uždaryti visas stovyklas ir sulaikymo centrus ir nedelsiant ir besąlygiškai paleisti sulaikytus asmenis; yra labai susirūpinęs dėl įtarimų, kad stovyklose blogos sąlygos, žmonės kankinami ir miršta; primena Kinijos valdžios institucijoms, kad perauklėjimo įstaigos neturi jokio teisinio pagrindo;

3.  yra sunerimęs dėl pranešimų apie visų vyresnio amžiaus uigūrų, akademikų ir bendruomenių vadovų Muhammado Saliho Hajimo, Abdulnehedo Mehsumo, Ayhano Memeto ir kitų mirtis internuotų asmenų stovyklose;

4.  reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad valstybė įgyvendina priemones, kuriomis siekiama užtikrinti „visapusišką regiono priežiūrą“ diegiant Kinijos „Skynet“ elektroninio stebėjimo sistemą pagrindiniuose miestų rajonuose, įrengiant GPS stebėjimo įrenginius visose motorinėse transporto priemonėse, naudojant veido atpažinimo skaitytuvus kontrolės punktuose, traukinių stotyse ir degalinėse ir Sindziango policijai imant kraujo mėginius, siekiant dar labiau išplėsti Kinijos DNR duomenų bazę;

5.  pabrėžia, kad vyriausybės kontrolė ir privalomas piliečių duomenų rinkimas pirmiausia taikomi uigūrams, kazachams ir kitoms etninėms mažumoms, pažeidžiant draudimą diskriminuoti pagal tarptautinę teisę;

6.  ragina Kinijos vyriausybę atitinkamoms šeimoms pateikti išsamią informaciją apie tuos, kurie yra priverstinai dingę Sindziango regione, įskaitant jų vardus ir pavardes, buvimo vietą ir esamą statusą;

7.  yra labai susirūpinęs dėl Kinijos kovos su terorizmu įstatymo (2015 m.) ir Kovos su ekstremizmu reglamento, kuriuose nustatyta pernelyg plati teroristinio akto apibrėžtis; todėl ragina Kiniją aiškiai atskirti taikų protestą nuo smurtinio ekstremizmo;

8.  pakartoja savo raginimą Kinijos vyriausybei nedelsiant ir besąlygiškai paleisti į laisvę uigūrų mokslininką Ilhamą Tohti ir visus kitus, sulaikytus tik dėl to, kad taikiai naudojosi savo saviraiškos laisve, ir, kol jie nėra paleisti į laisvę, ragina Kiniją užtikrinti, kad jie galėtų reguliariai ir nevaržomai susitikti su savo šeimų nariais ir pasirinktais advokatais; be to, ragina paleisti į laisvę Eli Mamutą, Hailaite Niyazi, Memtejanasą Abdullą, Abduhelilą Zununą ir Abdukerimą Abdulyi, kaip pareikalavo ES per 2018 m. liepos 9–10 d. Pekine vykusį ES ir Kinijos dialogo dėl žmogaus teisių 36-ąjį raundą;

9.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai, Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) ir valstybes nares aktyviai stebėti pokyčius žmogaus teisių srityje Sindziango regione, taip pat aktyvesnes vyriausybės represijas prieš uigūrus, kazachus ir kitas etnines mažumas, ir išsiųsti tvirtą reikalavimą Kinijos vyriausybės aukščiausiesiems sluoksniams, kad jie nutrauktų žmogaus teisių pažeidimus;

10.  ragina Kinijos valdžios institucijas užtikrinti, kad žurnalistai ir tarptautiniai stebėtojai galėtų laisvai ir nekliudomai patekti į Sindziango provinciją;

11.  primena, kad svarbu, jog ES ir valstybės narės žmogaus teisių pažeidimų Sindziango regione klausimus keltų Kinijos valdžios institucijoms, be kita ko, vadovavimo lygmeniu, atsižvelgiant į ES įsipareigojimą šiai šaliai taikyti tvirtą, aiškų ir vienodą požiūrį, be kita ko, per kasmet rengiamą žmogaus teisių dialogą ir per būsimą Europos ir Azijos aukščiausiojo lygio susitikimą;

12.  reiškia didelį susirūpinimą dėl pranešimų, kad Kinijos valdžios institucijos persekioja užsienyje gyvenančius uigūrus, siekdamos priversti teikti informaciją apie kitus uigūrus, grįžti į Sindziango regioną arba nutylėti apie ten susidariusią padėtį, kartais net sulaikydamos jų šeimos narius;

13.  palankiai vertina Vokietijos ir Švedijos priimtą sprendimą sustabdyti visų etninių uigūrų, kazachų ir kitų tiurkų musulmonų grįžimą į Kiniją, atsižvelgiant į jų savavališko sulaikymo, kankinimo ar kitokio netinkamo elgesio su jais pavojų, ir ragina visas kitas valstybes nares sekti jų pavyzdžiu ir paspartinti tiurkų musulmonų, kuriems gresia priverstinis grąžinimas į Kiniją, prieglobsčio prašymų nagrinėjimą; taip pat ragina ES valstybes nares, jei reikia, remtis vidaus teise siekiant ištirti Kinijos vyriausybės vykdomo tiurkų kilmės musulmonų išeivių bendruomenių Europoje bauginimo atvejus;

14.  primena Kinijai jos įsipareigojimus dėl žmogaus teisių, prisiimtus jai pasirašius įvairias tarptautines žmogaus teisių sutartis, todėl primena, kad tikimasi, jog Kinija vykdys šiuos įsipareigojimus;

15.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybei ir parlamentui.

(1) OL C 285 E, 2010 10 21, p. 80.
(2) OL C 199 E, 2012 7 7, p. 185.
(3) OL C 334, 2018 9 19, p. 137.
(4) OL C 238, 2018 7 6, p. 108.
(5) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0343.


Viešųjų pirkimų strategijos dokumentų rinkinys
PDF 168kWORD 49k
2018 m. spalio 4 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl viešųjų pirkimų strategijos dokumentų rinkinio (2017/2278(INI))
P8_TA(2018)0378A8-0229/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 3 d. Komisijos komunikatą „Veiksmingi viešieji pirkimai Europoje ir Europai“ (COM(2017)0572),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 3 d. Komisijos komunikatą „Su viešaisiais pirkimais susijusių didelės apimties infrastruktūros projektų aspektų savanoriškas ex-ante vertinimas investicijoms skatinti“ (COM(2017)0573),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 3 d. Komisijos rekomendaciją (ES) 2017/1805 dėl viešųjų pirkimų specializacijos „Viešųjų pirkimų specializacijos struktūros kūrimas“ (C(2017)6654)(1),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB(2),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB(3),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/23/ES dėl koncesijos sutarčių suteikimo(4),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 17 d. Komisijos ataskaitą dėl Europos bendrojo viešųjų pirkimų dokumento (EBVPD) praktinio taikymo peržiūros (COM(2017)0242),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/55/ES dėl elektroninių sąskaitų faktūrų naudojimo viešuosiuose pirkimuose(5),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 11 d. Komisijos ataskaitą dėl Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standarto vertinimo pagal Direktyvą 2014/55/ES (COM(2017)0590),

–  atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto 2018 m. vasario 14 d. nuomonę,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą, Tarptautinės prekybos komiteto nuomonę ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto poziciją pakeitimų forma (A8-0229/2018),

A.  kadangi visas viešųjų pirkimų potencialas padedant kurti konkurencingą socialinę rinkos ekonomiką dar turi būti išlaisvintas ir kadangi daugiau nei 250 000 valdžios institucijų Sąjungoje kasmet išleidžia apie 14 proc. BVP arba beveik 2 000 mlrd. EUR paslaugoms, darbams ir prekėms pirkti;

B.  kadangi viešiesiems pirkimams išleidžiama nemaža mokesčių mokėtojų pinigų suma, vadinasi, jie turėtų vykti etiškai, skaidriai ir sąžiningai bei kuo veiksmingiau tiek sąnaudų, tiek užtikrinamos kokybės požiūriais, kad piliečiai gautų kokybiškas prekes ir paslaugas;

C.  kadangi teisingai įgyvendinamos viešųjų pirkimų taisyklės yra nepaprastai svarbi priemonė bendrajai rinkai stiprinti ir ES įmonių bei darbo vietų skaičiaus Sąjungoje augimui skatinti ir kadangi sumanus naudojimasis viešaisiais pirkimais gali būti strateginė priemonė ES pažangaus, tvaraus ir įtraukaus augimo tikslams pasiekti ir greičiau pereiti prie tvaresnių tiekimo grandinių ir verslo modelių;

D.  kadangi, kalbant apie ES taisyklių viešųjų pirkimų ir koncesijų srityje perkėlimą į nacionalinę teisę, visapusiškas ES teisės nuostatų perkėlimas į nacionalinę teisę ir įgyvendinimas nepaprastai svarbus norint, kad mažosioms ir vidutinėms įmonėms būtų lengviau ir pigiau varžytis dėl viešojo pirkimo sutarčių visapusiškai laikantis ES skaidrumo ir konkurencijos principų;

E.  kadangi 2017 m. spalio 3 d. Komisija inicijavo tikslines konsultacijas dėl Inovacijų viešųjų pirkimų gairių projekto, o 2017 m. gruodžio 7 d. – tikslines konsultacijas dėl Komisijos vadovo socialiai atsakingų viešųjų pirkimų klausimais taikymo srities ir struktūros;

F.  kadangi, remiantis 2016 m. tyrimu, apie kurį kalbama Komisijos komunikate COM(2017)0572, tik keturios valstybės narės visais svarbiausiais viešųjų pirkimų etapais kliovėsi skaitmeninėmis technologijomis, pvz., e. pranešimo, e. prieigos prie konkurso dokumentų, e. pateikimo, e. vertinimo, e. sutarties paskyrimo, e. užsakymo, e. sąskaitų faktūrų išrašymo ir e. mokėjimo sistemomis;

G.  kadangi, remiantis 2017 m. lapkričio mėn. Europos semestro temine faktų apie viešuosius pirkimus suvestine, 2006–2016 m. laikotarpiu konkursų, kuriems buvo pateiktas tik vienas pasiūlymas, skaičius išaugo nuo 14 proc. iki 29 proc. ir kadangi Komisijos komunikate COM(2017)0572 pažymima, kad „MVĮ laimi tik 45 proc. viešųjų pirkimų sutarčių, kurios viršija nustatytą ES ribą, vertės. Tai akivaizdžiai mažiau nei jų dalis ekonomikoje“;

H.  kadangi 2014 m. direktyvomis nustatytos naujos taisyklės, kuriomis palengvinami viešieji pirkimai ir nustatoma griežtesnė kontrolė, turėtų prisidėti prie strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo, siekiant tvaresnės, labiau socialinės, inovatyvios ir įtraukios ekonomikos;

I.  kadangi, remiantis Komisijos komunikatu COM(2017)0572, 55 proc. viešųjų pirkimų procedūrų atvejų mažiausia kaina tebėra vienintelis sutarties paskyrimo kriterijus, užuot taikius, pvz., strateginius socialinius ir aplinkosauginius kriterijus;

J.  kadangi Europos Sąjunga yra įsipareigojusi siekti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų (DVT);

K.  kadangi nepaprastai svarbu, kad tiekėjai tikėtų, jog taikant Sąjungos viešųjų pirkimų sistemas užtikrinamos paprastos ir prieinamos skaitmeninės procedūros, visiškas skaidrumas, sąžiningumas ir duomenų saugumas;

Teisės aktų sistema ir įgyvendinimas

1.  praėjus beveik ketveriems metams po išsamios Sąjungos viešųjų pirkimų teisės aktų sistemos peržiūros, palankiai vertina Komisijos pasiūlytų su teisėkūra nesusijusių priemonių rinkinį ir tikisi, kad tai bus postūmis geresniam įgyvendinimui užtikrinti;

2.  reiškia didžiulį nusivylimą dėl tempo, kuriuo nemažai valstybių narių į nacionalinę teisę perkelia 2014 m. direktyvas viešųjų pirkimų srityje, ir dėl daugybės vėlavimų bei apgailestauja, kad Komisija turėjo pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą keleto valstybių narių atžvilgiu; ragina nebedelsti ir greitai baigti perkėlimo į nacionalinę teisę procedūras visose valstybėse narėse;

3.  yra susirūpinęs dėl kito direktyvose nustatytų terminų raundo, susijusių su elektroniniu viešuoju pirkimu ir valstybių narių perėjimu prie visapusiškos e. viešojo pirkimo sistemos, įskaitant e. sąskaitų faktūrų išrašymą; pabrėžia, kad į valstybių narių skaitmenines darbotvarkes turi būti įtrauktas visapusiškos e. viešojo pirkimo sistemos skatinimas;

4.  ragina Komisiją greitai baigti rengti Inovacijų viešųjų pirkimų gaires ir Vadovą socialiai atsakingų viešųjų pirkimų klausimais, siekiant palengvinti atitinkamų teisinių nuostatų įgyvendinimą valstybėse narėse;

5.  prašo Komisijos geriau ir aiškiau sudaryti vadovus ir kitas priemones, rengiamas siekiant padėti valstybėms narėms įgyvendinti viešųjų pirkimų sistemą, kad šios priemonės būtų suprantamesnės ir patogesnės naudoti bei leistų susidaryti gerą bendrą vaizdą visiems specialistams, kartu skiriant dėmesio prieinamoms kalboms;

6.  palankiai vertina naujas 2018 m. vasario mėn. viešųjų pirkimų gaires specialistams, parengtas siekiant padėti nacionalinio, regioninio ir vietos lygmenų valstybės pareigūnams užtikrinti veiksmingas ir skaidrias viešųjų pirkimų procedūras, susijusias su ES finansuojamais projektais;

Strateginiai ir koordinuojami pirkimai

7.  pažymi, kad pagal galiojančius Sąjungos teisės aktus viešaisiais pirkimais kaip niekad galima naudotis kaip strategine priemone ES politikos tikslams skatinti, ir ragina valstybes nares kaip galima labiau tuo naudotis; primena, kad viešieji pirkimai yra ir svarbi regioniniu bei vietos lygmenimis taikoma priemonė, papildanti vietos ir regionines strategijas, ir ragina rengti viešus klausymus bei konsultacijas su galutiniais produktų ir paslaugų naudotojais;

8.   ragina visapusiškai naudotis inovaciniais pirkimais, kad būtų siekiama pažangaus, aplinkos atžvilgiu tvaraus ir įtraukaus augimo bei stiprinama žiedinė ekonomika; akcentuoja žiedinės ekonomikos svarbą, o šiuo požiūriu – ir naujas galimybes, siūlomas naujosiomis viešųjų pirkimų direktyvomis, susijusias su pakartotiniu prekių ir paslaugų naudojimu, taisymu, perdarymu / pertvarkymu, atnaujinimu bei kitais tausiais ir efektyvaus išteklių naudojimo produktais ir sprendimais;

9.  ragina valstybes nares strategiškai naudoti viešuosius pirkimus, siekiant skatinti pažangų, tvarų ir įtraukų augimą – taip pat ir MVĮ bei socialinių įmonių atvejais; pabrėžia, jog tai reikalauja, kad valstybės narės sistemingai atkreiptų dėmesį į šią politiką aukščiausiuoju lygmeniu ir šiuo tikslu remtų perkančiuosius subjektus ir specialistus viešojo administravimo sektoriuje;

10.  pažymi, jog svarbu, kad konkursų sąlygos nebūtų pernelyg apsunkinančios, o galimybę varžytis dėl viešojo pirkimo sutarčių ir toliau turėtų visos įmonės, įskaitant MVĮ;

11.  palankiai vertina nacionalinių viešųjų pirkimų strategijų priėmimo pavyzdį ir ragina daugiau valstybių narių juo sekti – tai būdas savo viešųjų pirkimų sistemoms modernizuoti ir racionalizuoti bei, savo ruožtu, jų veiksmingumui stiprinti; pabrėžia, jog viešieji pirkimai yra horizontali įvairių viešojo administravimo sektorių sritis, taigi be koordinavimo nepaprastai svarbu turėti valdymo struktūrą, kuri apimtų svarbiausias suinteresuotąsias šalis, kad pamatiniai sprendimai galėtų būti priimami labiau bendradarbiaujant ir priimtini visiems susijusiems subjektams;

12.  teigiamai vertina tai, kad nemažai valstybių narių yra parengusios nuostatas dėk kokybės kriterijų (įskaitant geriausią kainos ir kokybės santykį) taikymo ir ragina juos taikyti sistemingai; ragina perkančiąsias organizacijas taikyti ne vien mažiausios kainos ar ekonominio efektyvumo, bet ir kitus kriterijus, atsižvelgiant į kokybinius, aplinkosauginius ir (arba) socialinius aspektus;

13.  pripažįsta, kad kai kuriais atvejais žema kaina gali atspindėti inovacinius sprendimus ir veiksmingą valdymą, tačiau yra susirūpinęs dėl to, kad žemiausia kaina, kaip pirmaeilis kriterijus skirti sutartį, pernelyg dažnai naudojama ne vienoje valstybėje narėje, nepaisant kokybės, tvarumo ir socialinės įtraukties aspektų, todėl ragina Komisiją ir valstybes nares analizuoti šios padėties priežastis ir apie jas informuoti bei prireikus siūlyti tinkamus sprendimus;

14.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad viešųjų pirkimų praktika būtų suderinama su Neįgaliųjų teisių konvencija; ragina valstybes nares skatinti konsultacijas šiuo klausimu su neįgaliaisiais ir atitinkamomis jų organizacijomis;

15.  ragina priimti Europos viešųjų pirkimų etikos kodeksą, skirtą įvairiems viešųjų pirkimų procese dalyvaujantiems subjektams;

16.  pabrėžia, jog svarbu, kad perkančiosios organizacijos, priimdamos sprendimus dėl pirkimo esant reikalui atsižvelgtų į visą produktų gyvavimo ciklą, įskaitant jų poveikį aplinkai, ir ragina Komisiją padėti parengti metodiką gyvavimo ciklo sąnaudų sampratai įgyvendinti;

17.  pažymi, kad inovaciniai, socialiniai ir aplinkosauginiai sumetimai yra teisėti ir esminiai sutarties skyrimo kriterijai vykdant viešuosius pirkimus, taip pat kad perkančiosios organizacijos ekologinių, inovacinių ar socialinių tikslų gali siekti ir taikydamos gerai apgalvotas specifikacijas bei leisdamos be diskriminacijos teikti pasiūlymų variantus, jeigu šios charakteristikos susijusios su sutarties dalyku ir proporcingai atitinka jos vertę ir tikslus;

18.  primena, kad pagal Sąjungos teisės aktų dėl viešųjų pirkimų sistemą valstybės narės įpareigojamos užtikrinti, kad rangovai ir subrangovai visapusiškai laikytųsi aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės nuostatų, galiojančių vietoje, kurioje vykdomi darbai, teikiamos paslaugos arba gaminamos ar tiekiamos prekės, kaip nustatyta taikomose tarptautinėse konvencijose, Sąjungos ir nacionalinėje teisėje bei kolektyvinėse sutartyse, sudarytose vadovaujantis nacionaline teise ir praktika; ragina Komisiją užtikrinti, kad valstybės narės vykdytų šią pareigą į nacionalinę teisę perkeldamos ir taikydamos 2014 m. direktyvas, bei skatinti geriausios praktikos mainus šioje srityje;

19.  pripažįsta, kad kokybiškam pasiūlymų vertinimui atlikti būtini kvalifikuoti perkantieji subjektai, ir ragina Komisiją padėti valstybėms narėms skleisti vertinimo metodikas ir praktiką, visų pirma rengiant praktinius seminarus ir mokymo kursus; pabrėžia, kad tokia pagalba turėtų būti prieinama visais administraciniais lygmenimis, kuriais vykdomi viešieji pirkimai;

20.  atkreipia dėmesį į tai, kad vykdant socialiai atsakingus viešuosius pirkimus turi būti atsižvelgiama į tiekimo grandines ir rizikas, susijusias su šiuolaikine vergove, socialiniu dempingu ir žmogaus teisių pažeidimais; pažymi, jog būtina dėti pastangas siekiant užtikrinti, kad prekės ir paslaugos, įsigyjamos viešųjų pirkimų pagrindu, nebūtų darbo, atliekamo pažeidžiant žmogaus teises, rezultatas; ragina Komisiją į savo naująjį Vadovą socialiai atsakingų viešųjų pirkimų klausimais įtraukti esmines nuostatas dėl etikos reikalavimų vykdant tiekimo grandinių veiklą;

21.  palankiai vertina kai kurių valstybių narių pastangas kurti valdžios institucijas, kurios būtų atsakingos už pirkimų koordinavimą, ir pripažįsta, kad taip prisidedama prie strateginių ir veiksmingų pirkimų;

22.  ragina daugiau valstybių narių naudotis centralizuoto pirkimo ir viešųjų pirkimų telkimo pranašumais ir pažymi, kad centrinės perkančiosios organizacijos galėtų ir turėtų paspartinti praktinių žinių, geriausios praktikos ir inovacijų sklaidą;

23.  pabrėžia, jog ypač siekiant tikslo skatinti inovacijas svarbu, kad perkančiosios organizacijos domėtųsi rinka ir pakankamai naudotųsi pasirengimo pirkimui etapu rengdamosi tolesniems veiksmams; mano, kad pasirengimo pirkimui etapas nepaprastai svarbus ir MVĮ dalyvavimui paremti;

24.  mano, kad nauja partnerystės procedūra padės skatinti inovacijas, ir ragina perkančiąsias organizacijas bendradarbiauti su rinka, siekiant vystyti inovacines metodikas, produktus, darbus ar paslaugas, kurių dar nėra; šiuo požiūriu teigiamai vertina tai, kad iki šiol inicijuota 17 partnerystės procedūrų inovacijų srityje;

25.  palankiai vertina savanorišką stambių infrastruktūros projektų pirkimų aspektų ex ante vertinimą, siūlomą Komisijos, ir ragina Komisiją kuo greičiau pasirūpinti tuo, kad pradėtų veikti pagalbos tarnyba ir būtų įgyvendinti pranešimo ir informacijos mainų mechanizmai, kartu visapusiškai užtikrinant konfidencialumą;

Skaitmeninimas ir patikimas viešųjų pirkimų procedūrų valdymas

26.  apgailestauja, kad skaitmeninės technologijos Sąjungos viešųjų pirkimų srityje diegiamos lėtai, ir ragina valstybes nares siekti greito skaitmeninio procedūrų pertvarkymo, o e. procesus taikyti visais svarbiausiais etapais, t. y. pradedant pranešimu, galimybės dalyvauti konkurse sudarymu ir pasiūlymo pateikimu, baigiant vertinimu, sutarties paskyrimu, užsakymu, sąskaitų faktūrų išrašymu ir mokėjimu;

27.  ragina Komisiją ir valstybes nares vėliausiai nuo 2018 m. pabaigos pradėti taikyti e. formas;

28.  primena, kad e. viešieji pirkimai suteikia daugybę svarbių pranašumų, pvz., leidžia visoms šalims gerokai sutaupyti, taikyti paprastesnes ir trumpesnes procedūras, mažinti biurokratinę ir administracinę naštą, didinti skaidrumą ir inovatyvumą bei sudaryti MVĮ geresnes galimybes patekti į viešųjų pirkimų rinkas;

29.  pritaria Komisijai, kad sutarčių registrai gali būti ekonomiškai efektyvi priemonė sutartims administruoti, skaidrumui, sąžiningumui ir duomenims gerinti bei geresniam viešųjų pirkimų valdymui užtikrinti;

30.  ragina Komisiją svarstyti galimybę susieti nacionalinius sutarčių registrus ir duomenų baze TED (angl. Tenders Electronic Daily), kad perkančiosioms organizacijoms nebebūtų taikoma prievolė tą pačią informaciją skelbti dviejose sistemose;

31.  atkreipia dėmesį į sunkumus, kurių konkursų dalyviams – ypač MVĮ – gali kilti dėl reikalavimų pateikti patvirtinimus ir parašus, ir šiuo atžvilgiu ragina taikyti negriežtą reikalavimų tvarką, įskaitant visapusišką vienkartinio duomenų pateikimo principo taikymą, siekiant sumažinti konkursų dalyviams tenkančią naštą;

32.  pabrėžia, kad visos valstybės narės turėtų būti pajėgios pateikti visus būtinus duomenis apie viešųjų pirkimų įgyvendinimą, įskaitant duomenis apie konkursus, procedūras ir sutartis bei statistinę informaciją – taip pat ir siekiant sudaryti galimybę Komisijai įvertinti bendrąją viešųjų pirkimų rinką;

33.  ragina valstybes nares skatinti inovatyvų atvirojo formato duomenų naudojimą – nes šie duomenys visoms vyriausybei nepaprastai svarbūs norint valdyti savo viešojo administravimo sektorių – ir tuo pačiu sudaryti įmonėms galimybę pasinaudoti ekonominiu šių duomenų potencialu, kartu skatinant skaidrumą ir atsakomybę su viešaisiais pirkimais susijusią veiklą vykdančiose institucijose ir įstaigose; pažymi, kad šie duomenys visuomet turi būti skelbiami deramai atsižvelgiant į proporcingumo principą ir laikantis ES duomenų apsaugos ir verslo paslapties acquis;

Bendroji rinka ir geresnės galimybės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose

34.  atkreipia dėmesį į tai, kad viešiesiems pirkimams gyvybiškai svarbūs konkurencingi pasiūlymai, ir apgailestaudamas pažymi, kad pastaraisiais metais konkurencijos intensyvumas Sąjungos viešųjų pirkimų srityje mažėjo; ragina valstybes nares, kuriose užfiksuota didelė procentinė dalis skelbimų, pritraukusių tik vieną konkurso dalyvį, spręsti šią problemą;

35.  ragina valstybes nares didinti bendrų viešųjų pirkimų procedūrų, įskaitant vykdomas tarpvalstybiniu lygmeniu, skaičių, nes peržiūrėjus ES taisykles jas įgyvendinti tapo lengviau, o Komisiją – teikti visapusišką paramą šioje srityje; mano, kad įgyvendinant šias procedūras vis dėlto neturėtų būti sudaromos tokio masto sutartys, kad MVĮ faktiškai nebeturėtų galimybės pretenduoti į sutartį jau ankstyviausiuoju procedūros etapu;

36.  apgailestauja, kad MVĮ ir socialinės ekonomikos įmonės iki šiol susiduria su sunkumais mėgindamos dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, ir ragina Komisiją įvertinti 2014 m. direktyvomis numatytų priemonių veiksmingumą bei prireikus siūlyti naujus sprendimus;

37.  prašo Komisijos informuoti Parlamentą apie įgyvendinimą vietoje remiantis principu „taikyk arba paaiškink“, numatytu Direktyvos 2014/24/ES 46 straipsnyje, pagal kurį reikalaujama, kad perkančiosios organizacijos pateiktų pagrindines savo sprendimo neskaidyti sutarčių į pirkimo dalis priežastis – tai turi būti sistemingai paaiškinama pirkimo dokumentuose arba atskiroje ataskaitoje;

38.  ragina valstybes nares remti MVĮ dalyvavimą konkursuose, pvz., taikant reikalavimą privaloma tvarka skaidyti sutartį į pirkimo dalis, kai tai įmanoma, arba nustatant apyvartos, reikalaujamos norint dalyvauti konkurso procedūroje, apribojimą; pabrėžia, kad skaidant viešųjų pirkimų sutartis į pirkimo dalis skatinama konkurencija rinkoje ir išvengiama priklausomybės nuo vienintelio tiekėjo rizikos; ragina Komisiją ir valstybes nares parengti MVĮ skirtas konsultavimo paslaugas ir mokymus, kad būtų gerinamas jų dalyvavimas viešųjų pirkimų procesuose;

39.  ragina Komisiją visų pirma analizuoti tarpvalstybinių viešųjų pirkimų kliūtis, atsirandančias dėl kalbos, administracinių, teisinių ar kitų barjerų, ir pasiūlyti sprendimus arba imtis veiksmų, kad būtų užtikrinti funkcionalūs tarpvalstybiniai pirkimai;

40.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti perkamų prekių ir paslaugų sąveikumą bei vengti susisaistymo su vienu konkrečiu pardavėju, ir ragina Komisiją siūlyti priemones šioje srityje;

41.  apgailestauja, kad nesama aiškių konsoliduotų duomenų apie viešuosius pirkimus ES, ir pažymi, kad, norint įvertinti valdžios institucijų atskaitomybę, būtini patikimi duomenys apie galimybes dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir kad tai būdas kovoti su sukčiavimu ir korupcija;

42.  pritaria Teisių gynimo priemonių direktyvos vertinimo išvadoms ir Komisijos sprendimui nesiūlyti teisės akto peržiūros, tačiau ragina nacionalines peržiūros institucijas toliau bendradarbiauti, o Komisiją – rengti daugiau gairių direktyvų klausimais;

43.  apgailestauja, kad Direktyva dėl viešųjų pirkimų gynybos srityje dar nedavė lauktų rezultatų – pirmiausia kalbant apie tarptautinės infrastruktūros projektus – ir ragina Komisiją bei valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant geriau įgyvendinti šiuo metu galiojančias taisykles;

44.  atkreipia dėmesį į viešųjų pirkimų procedūrų skaidrumo ir jų nediskriminacinio pobūdžio svarbą; primena, kad svarbu taikyti deramą skundų pateikimo tvarką ir turėti galimybę gauti nukreipiamojo pobūdžio informacijos apie tai, kaip inicijuoti skundą;

Tarptautiniai viešieji pirkimai

45.  ragina imtis Sąjungos lygmens veiksmų, siekiant gerinti ES tiekėjų patekimą į trečiųjų šalių viešųjų pirkimų rinkas, nes Sąjungos viešųjų pirkimų rinka yra viena atviriausių pasaulyje;

46.   reiškia susirūpinimą dėl nesąžiningos konkurencijos vykdant viešųjų pirkimų procedūras, kurią lemia valstybės kišimasis į konkurentų iš trečiųjų šalių veiklą – visų pirma kalbant apie elektra varomų transporto priemonių ir baterijų rinką, tačiau ja neapsiribojant; mano, kad būtina susieti prekybos apsaugos priemones ir viešųjų pirkimų praktiką;

47.  akcentuoja didžiulę viešųjų pirkimų rinkų ekonominę vertę, nes, remiantis skaičiavimais, pirkimų išlaidos sudaro 20 proc. pasaulio BVP, todėl pabrėžia, kad geresnis Europos įmonių patekimas į trečiųjų šalių viešųjų pirkimų rinkas ir vienodų sąlygų joms užtikrinimas gali smarkiai paskatinti prekybos prekėmis ir paslaugomis augimą ir kartu lemti didesnį pasirinkimą bei geresnę vertę už mokesčių mokėtojų pinigus tiek ES, tiek trečiosiose šalyse;

48.  pažymi, kad trečiųjų šalių viešųjų pirkimų rinkos dažnai de jure ir (arba) de facto neįsileidžia konkurso dalyvių iš ES; ragina Komisiją rinkti ir pateikti geresnius duomenis apie tarptautinių viešųjų pirkimų procedūras; primena, kad, remiantis Komisijos skaičiavimais, dėl protekcionistinių priemonių, kurių pasaulyje vis daugėja, laisva tarptautinė konkurencija šiuo metu nepageidaujama daugiau nei pusėje pasaulinės viešųjų pirkimų rinkos, nors konkursų dalyviams iš PPO sutarties dėl viešųjų pirkimų valstybių narių yra prieinami ES viešieji pirkimai, kurių vertė siekia maždaug 352 mlrd. EUR; pabrėžia, kad šio disbalanso klausimą ES turi spręsti nesigriebdama protekcionistinių priemonių; prašo Komisijos užtikrinti, kad Europos įmonės galėtų patekti į rinką sąlygomis, panašiomis į tas, kuriomis ES rinkoje naudojasi mūsų užsienio konkurentai, ir pažymi, kad siūloma vadinamoji Tarptautinė viešųjų pirkimų priemonė (TVPP) tam tikromis sąlygomis galėtų būti naudojama kaip svertas didesniam patekimui į rinką užtikrinti;

49.  teigiamai vertina tai, kad patekimo į viešųjų pirkimų rinkas gerinimas yra viena iš šešių Komisijos veiksmų viešųjų pirkimų srityje prioritetinių sričių; pabrėžia, jog geresnis patekimas į trečiųjų šalių viešųjų pirkimų rinkas – taip pat ir subnacionaliniu lygmeniu – yra svarbus interesas, kurį ES tvirtai gina per prekybos derybas, turint galvoje, kad daugybė ES įmonių yra labai konkurencingos įvairiuose sektoriuose; pabrėžia, kad viešieji pirkimai turėtų būti įtraukiami į kiekvieną būsimą prekybos susitarimą, siekiant kuo didesnio Europos įmonių dalyvavimo užsienyje rengiamuose konkursuose; prašo Komisijos užtikrinti, kad būtų laikomasi nuostatų dėl viešųjų pirkimų rinkų, įtrauktų į ES laisvosios prekybos susitarimus, ir kad jos būtų deramai įgyvendinamos; primena, kad prekybos susitarimais turėtų būti naudojamasi siekiant pagerinti patekimą į trečiųjų šalių viešųjų pirkimų rinkas, taip pat kad geresnis patekimas į trečiųjų šalių viešųjų pirkimų rinkas ir patobulintos šiuolaikiškų, veiksmingų ir skaidrių pirkimo procedūrų taisyklės, nepaprastai svarbios geresnei vertei už viešąsias lėšas užtikrinti, turėtų būti esminiai visų ES sudaromų prekybos susitarimų elementai, kartu visapusiškai atsižvelgiant į teisėtus viešosios politikos tikslus, įtvirtintus Sąjungos viešųjų pirkimų direktyvose; pabrėžia, kad, norėdami varžytis dėl viešųjų pirkimų sutarčių, trečiųjų šalių ekonominės veiklos vykdytojai turi laikytis Europos socialinių ir aplinkosauginių kriterijų, nustatytų Direktyvose 2014/23/ES, 2014/24/ES ir 2014/25/ES, ir, atsižvelgdamas į tai, ragina taikyti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų skiriant šias sutartis; pažymi, kad pagal dvišalius ir subregioninius laisvosios prekybos susitarimus ne visuomet užtikrinamas visapusiškas patekimas į viešųjų pirkimų rinkas; prašo Komisijos derėtis dėl kuo didesnio patekimo į trečiųjų šalių viešųjų pirkimų rinkas;

50.  pabrėžia, kad pagal bet kurią strategiją, kuria siekiama viešųjų pirkimų rinkų trečiosiose šalyse atsivėrimo, turi būti konkrečiai keliami klausimai dėl MVĮ kylančių kliūčių ir specifinių MVĮ poreikių, siekiant palengvinti jų patekimą į rinkas, nes skverbimosi į trečiųjų šalių viešųjų pirkimų rinkas požiūriu jų padėtis ypač nepalanki, be to, tuo pat metu turi būti derama atsižvelgiama į tai, kokį poveikį MVĮ daro naujų konkurentų iš trečiųjų šalių veikla; ragina Komisiją skatinti į prekybos susitarimus įtraukti MVĮ palankias viešųjų pirkimų procedūras (įskaitant tarpvalstybines iniciatyvas ir sutarčių skaidymą į dalis); akcentuoja skaitmeninimo ir e. pirkimų naudojimo įgyvendinant visus viešųjų pirkimų procesus su trečiosiomis šalimis naudą, visų pirma MVĮ;

51.  pažymi, kad svarbiausios besiformuojančios rinkos ekonomikos šalys – pvz., Brazilija, Kinija, Indija ir Rusija – dar nėra Sutarties dėl viešųjų pirkimų šalys, nors Kinija ir Rusija yra oficialiai pradėjusios prisijungimo prie jos procesą, ir prašo Komisijos skatinti ir remti trečiųjų šalių pastangas prisijungti prie šios sutarties, nes daugiašaliai ir įvairiašaliai susitarimai ilgainiui yra geriausias būdas vienodoms sąlygoms užtikrinti; pabrėžia, kad dvišaliai prekybos susitarimai, įskaitant plataus užmojo viešųjų pirkimų nuostatas, kuriomis paisoma pamatinių Sutarties dėl viešųjų pirkimų principų, gali tapti atspirties tašku siekiant stiprinti daugiašalį bendradarbiavimą;

52.  pabrėžia, kad Sutartis dėl viešųjų pirkimų svarbi ne tik de jure pateikimui į viešųjų pirkimų rinkas trečiosiose šalyse užtikrinti, bet ir viešųjų pirkimų procedūrų skaidrumui bei nuspėjamumui stiprinti; ragina Komisiją skatinti kurti visuotinius ir suderintus skaidrių viešųjų pirkimų standartus, kaip svarbią kovos su korupcija priemonę; konkretizuodamas prašo Komisijos stengtis į prekybos susitarimus įtraukti nuostatas dėl bendrų viešųjų pirkimų taisyklių, kurias taikant būtų galima pranešti apie korupciją, supaprastinti procedūras ir užtikrinti didesnį konkurso dalyvių sąžiningumą bei skaidrumą;

Specializacija

53.  palankiai vertina Komisijos rekomendacijas dėl specializacijos ir ragina valstybes nares prioritetą teikti nacionalinių planų parengimui; siūlo kiekviename plane diferencijuoti pirkimų tipus – visų pirma todėl, kad MVĮ galimybės dalyvauti viešuosiuose paslaugų ir skaitmeninės infrastruktūros pirkimuose gali būti skatinamos kitaip negu galimybės dalyvauti stambių infrastruktūros sutarčių atveju;

54.  ragina Komisiją pasiūlyti finansinei paramai būtinas lėšas iš Sąjungos fondų, siekiant paremti atitinkamus specializacijos veiksmus valstybėse narėse;

55.  apgailestauja dėl žemo už viešuosius pirkimus atsakingų subjektų specializacijos lygio ir ragina valstybes nares tobulinti visų subjektų, dalyvaujančių visais viešųjų pirkimų proceso etapais, įgūdžius;

56.  pabrėžia, kad, norint veiksmingai dirbti visais viešųjų pirkimų etapais, tiek perkantieji subjektai, tiek tiekėjai turi būti deramai apmokyti, taip pat kad dėmesys specializacijos požiūriu turi būti skiriamas veiklai visais viešojo administravimo lygmenimis ir kokybės kriterijams, įskaitant socialinius ir aplinkosauginius kriterijus; mano, kad geresnių rezultatų galima pasiekti tobulinant būdą, kaip valdžios institucijos svarsto, ką jos įsigys ir kaip jos tai darys; nedarant poveikio deryboms, apgailestauja, kad viešuosiuose pirkimuose neretai gali dominuoti labiau patyrusios įmonės, kurios dalyvauja viešojo pirkimo sutarties rengimo etapu, o dėl to jų galimybės laimėti sutartį yra didesnės;

57.  prašo valstybių narių skatinti universitetus dar labiau plėtoti universitetinį Europos viešųjų pirkimų teisės kursą ir gerinti pirkimų specialistų, įskaitant dirbančiuosius MVĮ, mokymus ir karjeros valdymo galimybes – taip pat ir prieinamų IT priemonių vystymo bei diegimo srityje; pritaria tam, kad būtų sukurta bendra Europos reikiamų techninių ir kompiuterinių įgūdžių sistema;

o
o   o

58.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL L 259, 2017 10 7, p. 28.
(2) OL L 94, 2014 3 28, p. 65.
(3) OL L 94, 2014 3 28, p. 243.
(4) OL L 94, 2014 3 28, p. 1.
(5) OL L 133, 2014 5 6, p. 1.


ES bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūra (Eurojustas) ***I
PDF 129kWORD 50k
Rezoliucija
Tekstas
2018 m. spalio 4 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūros (Eurojusto) (COM(2013)0535 – C7-0240/2013 – 2013/0256(COD))
P8_TA(2018)0379A8-0320/2017

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0535),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 85 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0240/2013),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Čekijos Respublikos Senato pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktą pagrįstą nuomonę, kurioje tvirtinama, kad teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2018 m. birželio 20 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir Biudžeto kontrolės komiteto bei Teisės reikalų komiteto nuomones (A8-0320/2017),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2018 m. spalio 4 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/... dėl Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūros (Eurojusto) ir kuriuo pakeičiamas ir panaikinamas Tarybos sprendimas 2002/187/TVR

P8_TC1-COD(2013)0256


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2018/1727.)


Nutarimų įšaldyti ir konfiskuoti turtą tarpusavio pripažinimas ***I
PDF 128kWORD 53k
Rezoliucija
Tekstas
2018 m. spalio 4 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl nutarimų įšaldyti ir konfiskuoti turtą tarpusavio pripažinimo (COM(2016)0819 – C8-0002/2017 – 2016/0412(COD))
P8_TA(2018)0380A8-0001/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0819),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 82 straipsnio 1 dalies antros pastraipos a punktą, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0002/2017),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Čekijos Respublikos Senato pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktą pagrįstą nuomonę, kurioje tvirtinama, kad teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2018 m. birželio 20 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto bei Teisės reikalų komiteto nuomones (A8-0001/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2018 m. spalio 4 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/... dėl nutarimų įšaldyti ir nutarimų konfiskuoti turtą tarpusavio pripažinimo

P8_TC1-COD(2016)0412


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2018/1805.)


Laisvas ne asmens duomenų judėjimas Europos Sąjungoje ***I
PDF 128kWORD 45k
Rezoliucija
Tekstas
2018 m. spalio 4 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl laisvo ne asmens duomenų judėjimo Europos Sąjungoje pagrindų (COM(2017)0495 – C8-0312/2017 – 2017/0228(COD))
P8_TA(2018)0381A8-0201/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2017)0495),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0312/2017),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Prancūzijos Senato pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktą pagrįstą nuomonę, kurioje tvirtinama, kad teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 15 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2018 m. birželio 29 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomonę (A8-0201/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2018 m. spalio 4 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/... dėl laisvo ne asmens duomenų judėjimo Europos Sąjungoje pagrindų

P8_TC1-COD(2017)0228


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2018/1807.)

(1) OL C 227, 2018 6 28, p. 78.


ES indėlis rengiant JT teisiškai privalomą žmogaus teisių priemonę tarptautinėms bendrovėms
PDF 163kWORD 49k
2018 m. spalio 4 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES indėlio rengiant JT teisiškai privalomą žmogaus teisių priemonę tarptautinėms bendrovėms ir kitoms tarptautinio pobūdžio verslo įmonėms (2018/2763(RSP))
P8_TA(2018)0382B8-0443/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2, 3, 21 ir 23 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl 2010 m. Parlamento rekomendacijų dėl socialinių ir aplinkosaugos standartų, žmogaus teisių ir įmonių socialinės atsakomybės įgyvendinimo(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. gegužės 30 d. rezoliuciją dėl bendros prekybos politikos įgyvendinimo metinės ataskaitos(2),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 207 ir 208 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 25 d. Užsienio reikalų tarybos priimtą ES strateginę programą žmogaus teisių ir demokratijos srityje ir 2015 m. liepos 20 d. Tarybos priimtą 2015–2019 m. veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje,

–  atsižvelgdamas į JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus (JTPP), kuriuos Jungtinių Tautų žmogaus teisių taryba patvirtino 2011 m. birželio 16 d. rezoliucijoje 17/4,

–  atsižvelgdamas į Komisijos strategiją „Prekyba visiems“,

–  atsižvelgdamas į Komisijos sektoriaus gaires dėl JTPP įgyvendinimo(3),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 14 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „JT pagrindinių verslo ir žmogaus teisių principų įgyvendinimas. Dabartinė padėtis“ (SWD(2015)0144),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) nuomonę „Galimybės naudotis teisų gynimo priemonėmis verslo ir žmogaus teisių srityje gerinimas ES lygmeniu“(4),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 26 d. Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos rezoliuciją 26/9, kurioje ji nusprendė „įsteigti neribotos sudėties tarpvyriausybinę tarptautinių bendrovių ir kitų verslo įmonių darbo grupę žmogaus teisių klausimams spręsti, kurios užduotis – parengti tarptautinę teisiškai privalomą priemonę, kuria tarptautinėje žmogaus teisių teisėje būtų reglamentuojama tarptautinių bendrovių ir kitų verslo įmonių veikla“,

–  atsižvelgdamas į JT ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių komiteto bendrąją pastabą Nr. 24 (2017) dėl valstybės įsipareigojimų pagal Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą vykdant verslo veiklą (E/C.12/GC/24),

–  atsižvelgdamas į Mastrichto valstybių ekstrateritorinių įsipareigojimų ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių srityje principus(5),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų pasaulinį susitarimą(6),

–  atsižvelgdamas į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijas daugiašalėms įmonėms,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. persvarstytą Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) trišalę deklaraciją dėl tarptautinio verslo įmonių ir socialinės politikos principų,

–  atsižvelgdamas į EBPO išsamaus patikrinimo rekomendaciją, skirtą drabužių ir avalynės sektoriui,

–  atsižvelgdamas į UNICEF parengtus vaiko teisių ir verslo principus,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 20 d. priimtas Tarybos išvadas dėl verslo ir žmogaus teisių,

–  atsižvelgdamas į socialinės atsakomybės gairių standartą ISO 26000,

–  atsižvelgdamas į EBPO išsamaus patikrinimo rekomendaciją dėl socialiai atsakingo verslo,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo(7),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/95/ES, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2013/34/ES nuostatos dėl tam tikrų didžiųjų įmonių ir grupių nefinansinės ir įvairovės informacijos atskleidimo(8),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/821, kuriuo nustatomos alavo, tantalo, volframo, jų rūdų ir aukso iš konfliktinių ir didelės rizikos zonų Sąjungos importuotojų prievolės dėl išsamaus tiekimo grandinės patikrinimo(9),

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos rekomendaciją valstybėms narėms dėl žmogaus teisių ir verslo, priimtą 2016 m. kovo 2 d.,

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl lyčių lygybės ES prekybos susitarimuose(10),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2016 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje(11),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. lapkričio 16 d. rezoliuciją „ES ir Afrikos strategija: paspirtis vystymuisi“(12),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. balandžio 27 d. rezoliuciją dėl ES pavyzdinės iniciatyvos drabužių sektoriuje(13),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 14 d. rezoliuciją dėl Europos konsensuso dėl vystymosi peržiūros(14),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl tarptautinės prekybos ir ES prekybos politikos poveikio pasaulinėms vertės grandinėms(15),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 995/2010, kuriuo nustatomos veiklos vykdytojų, pateikiančių rinkai medieną ir medienos produktus, pareigos(16),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl įmonių socialinės atsakomybės tarptautinės prekybos susitarimuose(17),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. gruodžio 14 d. rezoliuciją dėl metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2015 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje(18),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją dėl vystomojo bendradarbiavimo veiksmingumo didinimo(19),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl bendrovių atsakomybės už rimtus žmogaus teisių pažeidimus trečiosiose šalyse(20),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl kovos su prekyba žmonėmis palaikant ES išorės santykius(21),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 14 d. rezoliuciją dėl privačiojo sektoriaus ir vystymosi(22),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją dėl metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2014 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje(23),

–  atsižvelgdama į Žmogaus teisių pakomitečio užsakytą tyrimą „JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų įgyvendinimas“(24),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Komisijai ir Tarybai pateiktus klausimus dėl ES indėlio rengiant JT teisiškai privalomą žmogaus teisių priemonę tarptautinėms bendrovėms ir kitoms tarptautinio pobūdžio verslo įmonėms (O-000074/2018 – B8-0402/2018, O-000075/2018 – B8-0403/2018 ir O-000078/2018 – B8-0404/2018),

–  atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi Europos Sąjunga grindžiama pagarbos žmogaus orumui, laisvei, demokratijai, lygybei, teisinei valstybei ir pagarbos žmogaus teisėms vertybėmis; kadangi jos veiksmai tarptautinėje arenoje (įskaitant jos vystymosi ir prekybos politiką) turi būti grindžiami šiais principais ir turi atitikti politikos suderinamumo vystymosi labui principą, kaip nustatyta Lisabonos sutarties 208 straipsnyje; kadangi pagal SESV 208 straipsnį visuose ES išorės veiksmuose turi būti laikomasi politikos suderinamumo vystymosi labui principo;

B.  kadangi Europos Sąjunga turi ir normatyvinę, ir ekonominę galią; kadangi dėl to ji turi prisiimti lyderės vaidmenį skleidžiant geriausią patirtį ir plėtojant pasaulinius standartus;

C.  kadangi Darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimas reiškia, kad vykstant ekonominiam vystymuisi tuo pat metu turėtų būti įtvirtinami socialinis teisingumas, geras valdymas, pagarba žmogaus teisėms, įskaitant socialines teises ir teisę į žmogaus orumą bei laisvę visiems, taip pat aukšti darbo ir aplinkos standartai; kadangi darnus vystymasis, prekyba ir žmogaus teisės gali vienas kitą paveikti ir sustiprinti;

D.  kadangi įsipareigojimai dėl žmogaus teisių visų pirma tenka valstybėms; kadangi, nors valstybės pačios savaime nėra atsakingos už privačių subjektų vykdomus žmogaus teisių pažeidimus, jos gali pažeisti savo įsipareigojimus tarptautinės žmogaus teisių teisės srityje, kai tokie pažeidimai gali būti joms priskiriami arba kai jos nesiima tinkamo išsamaus patikrinimo privačių subjektų pažeidimams išvengti, tirti, bausti už tai ir žalai atlyginti; kadangi valstybės paprastai savo nuožiūra priima sprendimus dėl to, kokių priemonių imtis, įskaitant politiką, teisės aktus, reglamentus ir teismo sprendimus;

E.  kadangi išsamus patikrinimas yra EBPO rekomendacijose daugiašalėms įmonėms nurodytas principas(25);

F.  kadangi valstybės turėtų vykdyti savo įsipareigojimus dėl žmogaus teisių savo teritorijoje ir (arba) jų jurisdikcijai priklausančioje srityje; kadangi valstybės turėtų aiškiai nurodyti, ko tikimasi, t. y., kad prievolė saugoti reiškia, jog vykdytinas reguliavimas siekiant užtikrinti, kad visos jų teritorijoje įsikūrusios ar į jų jurisdikciją patenkančios verslo įmonės gerbtų žmogaus teises vykdydamos visas savo operacijas, be kita ko, per savo patronuojamąsias įmones, kontroliuojamąsias bendroves ir subjektus vertės grandinėje visame pasaulyje;

G.  kadangi JT verslo ir žmogaus teisių pagrindiniai principai, bendru sutarimu patvirtinti Žmogaus teisių taryboje, išlieka labiausiai pripažinta su verslo veikla susijusio neigiamo poveikio žmogaus teisėms prevencijos ir mažinimo priemone, ir kadangi iš 2017 m. tyrimo, pavadinimu „JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų įgyvendinimas“, kurį užsakė Europos Parlamento Žmogaus teisių pakomitetis, aiškiai matyti, kad visame pasaulyje įgyvendinant JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus ES valstybės narės yra labiausiai pažengusios į priekį ir priėmė ir arba šiuo metu rengia daugiausia nacionalinių veiksmų planų;

H.  kadangi JT verslo ir žmogaus teisių pagrindiniai principai taikomi visoms valstybėms ir visoms (tiek tarptautinėms, tiek kitokioms) verslo įmonėms, neatsižvelgiant į jų dydį, sektorių, vietą, nuosavybę ir struktūrą, ir yra grindžiami trimis JT koncepcijos „apsaugoti, gerbti, padėti“ elementais, t. y.: 1) valstybės pareiga apsaugoti nuo trečiųjų šalių, įskaitant įmones, vykdomų žmogaus teisių pažeidimų; 2) įmonių atsakomybė gerbti žmogaus teises; 3) didesnės galimybės aukoms pasinaudoti veiksmingomis (teisminėmis ir neteisminėmis) teisių gynimo priemonėmis; pabrėžia, kad nors JT verslo ir žmogaus teisių pagrindiniai principai nėra teisiškai privalomi, jie yra plačiai pripažįstami bei remiami ir naudojami kaip pagrindas formuojant politinių priemonių koncepcijas verslo ir žmogaus teisių srityje tarptautiniu lygmeniu, taip pat jie reiškia, kad pripažįstami esami valstybių įsipareigojimai gerbti, saugoti ir užtikrinti žmogaus teises ir pagrindines laisves, verslo įmonių, kaip specializuotų visuomenės organų, vykdančių specializuotas funkcijas, kurių reikalaujama laikytis visų taikomų įstatymų ir gerbti žmogaus teises, vaidmuo, taip pat būtinybė susieti teises ir įsipareigojimus su tinkama ir veiksminga teisine gynyba, jei jų nesilaikoma; kadangi turimi duomenys rodo, kad tuomet, kai JT verslo ir žmogaus teisių pagrindiniai principai yra įgyvendinami, sumažėja su įmonių veikla susijusių žmogaus teisių pažeidimų atvejų;

I.  kadangi JT pasauliniame susitarime įmonės raginamos laikytis pagrindinių vertybių žmogaus teisių, darbo standartų, aplinkosaugos ir kovos su korupcija srityse, taip pat jas remti ir įgyvendinti savo įtakos sferoje, savanoriškai įsipareigoti jų paisyti ir integruoti jas į verslo veiklą;

J.  kadangi bendrovės yra vienos iš pagrindinių ekonomikos globalizacijos, finansinių paslaugų veikėjų ir tarptautinės prekybos dalyvių ir privalo laikytis visų taikomų teisės aktų ir galiojančių tarptautinių susitarimų ir gerbti žmogaus teises; kadangi vis dėlto šios verslo įmonės ir nacionalinės bendrovės kartais gali padaryti žmogaus teisių pažeidimų arba prie jų prisidėti ir daryti įtaką pažeidžiamų grupių, pavyzdžiui, mažumų, čiabuvių, moterų ir vaikų, teisėms arba skatinti aplinkosaugos problemas; kadangi jos taip pat gali vaidinti svarbų vaidmenį siūlant teigiamas paskatas, susijusias su žmogaus teisių, demokratijos, aplinkos standartų ir įmonių socialinės atsakomybės skatinimu;

K.  kadangi esama disbalanso tarp tarptautinių bendrovių teisių ir įsipareigojimų, visų pirma, kalbant apie investicijų apsaugos sutartis, kuriose investuotojams suteikiamos plačios teisės, pavyzdžiui, sąžiningos ir teisingos sąlygos, kurios nebūtinai atitinkamai suderinamos su privalomais ir vykdytinais įsipareigojimais, susijusiais su žmogaus teisių paisymu ir darbo ir aplinkosaugos teisės aktų laikymusi visoje tiekimo grandinėje;

L.  kadangi pripažįstamas visame pasaulyje veikiančių Europos įmonių ilgalaikis palankus poveikis žmogaus teisėms ir jų rodomas pavyzdys puoselėjant nediskriminacinę verslo kultūrą;

M.  kadangi ES, atsižvelgdama į savo vidaus ir (arba) išorės politikos priemonių suderinamumą, atliko pagrindinį vaidmenį, derantis dėl kelių iniciatyvų dėl visuotinės atsakomybės, neatsiejamos nuo su verslu ir žmogaus teisėmis susijusių tarptautinių standartų skatinimo ir laikymosi, ir jas įgyvendinant; kadangi ES ir jos valstybės narės taip pat įsipareigojo taikyti įvairias priemones, visų pirma, 2011 m. JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus ir 2016 m. Europos Tarybos rekomendaciją dėl žmogaus teisių ir verslo;

N.  kadangi pastaraisiais metais ES ir jos valstybės narės pradėjo priimti teisės aktus siekdamos sustiprinti įmonių atskaitomybę ir į teisės aktus įtraukia išsamaus patikrinimo žmogaus teisių atžvilgiu elementus; kadangi šios priemonės dabar padeda nustatyti visuotinus standartus, bet jos dar gali būti toliau plėtojamos, pavyzdžiui, ES konfliktinių zonų naudingųjų iškasenų reglamentas, ES nefinansinių ataskaitų teikimo direktyva ir ES medienos reglamentas; kadangi, nepaisant pakartotinių Parlamento raginimų, Komisija vis dėlto nėra linkusi pateikti tolesnių teisės aktų kitiems sektoriams, pavyzdžiui, drabužių sektoriui; kadangi dėl daugybės nacionalinių teisės aktų projektų ES gali būti sukurtos neveiksmingos ir nesąžiningos sąlygos; kadangi reikšmingas žingsnis į priekį šioje srityje galėtų būti privaloma JT sutartis;

O.  kadangi nukentėjusieji dėl žmogaus teisių pažeidimų, prie kurių yra prisidėjusios ES įmonės, gali reikalauti kompensacijos nacionaliniuose ES teismuose pagal Reglamentą (ES) Nr. 1215/2012; kadangi šiame reglamente išdėstytomis nuostatomis reikalaujama tvirtesnės tarptautinės sistemos, kad būtų padidintas jų veiksmingumas susijusių šalių atžvilgiu, tuo pat metu užtikrinant vienodas sąlygas bendrovėms, kurių buveinė yra ES, ir bendrovėms, kurių buveinė yra kitur;

P.  kadangi vis dar trūksta kompleksinio požiūrio į bendrovių atsakomybę už žmogaus teisių pažeidimus; kadangi nuo žmogaus teisių pažeidimų, susijusių su tarptautinėmis bendrovėmis, nukentėję asmenys susiduria su daugybe kliūčių, kad galėtų pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis, įskaitant teismines teisių gynimo priemones ir nekartojimų garantijas; kadangi tokios kliūtys, trukdančios pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis, – tai dar vienas rimtas žmogaus teisių pažeidimas; kadangi holistinis požiūris suteiktų teisinį tikrumą įmonėms ir asmenims, atsižvelgiant į tai, kad atsiranda vis daugiau nacionalinių išsamaus patikrinimo iniciatyvų;

Q.  kadangi lyčių nelygybė reiškia, kad moterys dažnai yra ypač menkai apsaugotos nuo žmogaus teisių pažeidimų ir susiduria su specifine našta, kai siekia pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis;

R.  kadangi Pagrindinių teisių agentūros (FRA) 2017 m. nuomonėje teigiama, kad būtų galima nuveikti daugiau siekiant užtikrinti veiksmingą galimybę pasinaudoti teisminėmis ir neteisminėmis teisių gynimo priemonėmis, skirtomis su įmonėmis susijusiems žmogaus teisių pažeidimams Europos Sąjungoje ir už jos ribų, be kita ko, teikiant aukoms daugiau pagalbos, kad jos galėtų kreiptis į teismus ir turėtų galimybę teikti grupės ieškinius, palengvinant prievolę įrodyti ir skatinant taikyti išsamaus patikrinimo prievolę įmonėms, įskaitant patronuojančiąsias įmones, susijusias su žmogaus teisių veikla patronuojamosiose įmonėse arba tiekimo grandinėse;

S.  kadangi ES pagrindinių teisių chartija nustato tiek nacionalines, tiek ekstrateritorines valstybių prievoles, susijusias su jų pareigomis suteikti galimybę nukentėjusiesiems nuo žmogaus teisių pažeidimų asmenims pasinaudoti teisminėmis teisių gynimo priemonėmis;

T.  kadangi šiuo metu Jungtinėse Tautose deramasi dėl įmonių atsakomybės už žmogaus teisių pažeidimus sistemos, darbus vykdant JT ŽTT neribotos sudėties tarpvyriausybinėje darbo grupėje dėl tarptautinių bendrovių ir kitų verslo įmonių žmogaus teisių srityje (angl. OEIGWG), kurią 2014 m. įsteigė JT Generalinė Asamblėja; kadangi ES ir jos valstybės narės atlieka vaidmenį OEIGWG, tačiau Komisija neturi Tarybos įgaliojimo vesti derybas ES vardu dėl jos dalyvavimo OEIGWG;

1.  pažymi, kad globalizacija ir didėjantis verslo veiklos ir tiekimo grandinių tarptautinimas prisideda prie to, kad vaidmuo, kurį akcinės bendrovės atlieka užtikrindamos, kad būtų laikomasi žmogaus teisių, taps vis svarbesnis ir jau sukūrė situaciją, kurioje tarptautinės normos, taisyklės ir bendradarbiavimas yra esmingai svarbūs siekiant išvengti akcinių bendrovių ir verslo įmonių trečiosiose šalyse daromų žmogaus teisių pažeidimų;

2.  laikosi nuomonės, kad tarptautinės bendrovės neturėtų finansuoti veiklos arba verstis komercine ar nekomercine veikla, kuri gali prisidėti prie radikalizmo ar ekstremizmo, ypač tais atvejais, kai tai yra susiję su manipuliavimu religiniais įsitikimais, taip pat susilaikyti nuo bet kokios tiesioginės ar netiesioginės paramos bet kuriai grupei, kuri skatina smurtą, už jį pasisako ar jį pateisina;

3.  tvirtai tiki, kad privatusis sektorius yra svarbus partneris siekiant darnaus vystymosi tikslų (DVT) ir mobilizuojant papildomus išteklius vystymuisi; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į vis didesnį privačiojo sektoriaus subjektų vaidmenį vystomojo bendradarbiavimo srityje, jie turi prisitaikyti prie vystymosi veiksmingumo principų ir laikytis įmonių atskaitomybės principų visą projektų įgyvendinimo laikotarpį;

4.  primena, kad išsamus patikrinimas yra pagrindinis JT pagrindinių principų antrojo ramsčio, susijusio su įmonių atsakomybe ir pagarba žmogaus teisėms, elementas; pabrėžia, kad veiksminga išsamaus patikrinimo praktika taip pat gali padėti didinti galimybes pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis; ragina ES ir jos valstybes nares siekti, kad būtų priimta nuosekli sistema, pagal kurią įmonėms būtų nustatyti privalomi išsamaus patikrinimo žmogaus teisių atžvilgiu reikalavimai;

5.  primena, kad NVP (Nacionaliniame veiksmų plane) plėtojimo procesas, jei jis bus gerai parengtas ir pakoreguotas, atsižvelgiant į vietos aplinkybes, gali padėti ne tik užtikrinti veiksmingą Jungtinių Tautų verslo ir žmogaus teisių pagrindinių priemonių įgyvendinimą, bet ir stiprinti nacionalinius žmogaus teisių apsaugos mechanizmus;

6.  primena savo raginimą ES atstovams dialoguose žmogaus teisių klausimais su trečiosiomis šalimis nuolat kelti su JTPP ir kitų tarptautinių įmonių socialinės atsakomybės standartų įgyvendinimu susijusius klausimus;

7.  tvirtai pritaria, kad ES ir už jos ribų būtų visiškai laikomasi Jungtinių Tautų bendrųjų principų, kuriuos 2011 m. birželio mėn. vienbalsiai patvirtino Taryba, ir ragina ES ir valstybes nares ES ir nacionaliniu lygmeniu parengti ir priimti plataus užmojo ir operatyvinius veiksmų planus, kuriuose būtų aiškiai nustatyti vyriausybių ir visų tipų verslo įmonių lūkesčiai, susiję su greitu, veiksmingu ir visapusišku minėtų principų įgyvendinimu; mano, kad NVP turėtų apimti rodiklius rezultatams matuoti; taip pat pabrėžia, kad ES turėtų užtikrinti nepriklausomą ir reguliarų valstybių narių nacionalinių veiksmų planų ir padarytos pažangos tarpusavio vertinimą, visų pirma siekiant palengvinti galimybes pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis; primena, kad Jungtinių Tautų verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus galima lygiagrečiai papildyti privalomomis iniciatyvomis, kuriomis siekiama pašalinti jų trūkumus;

8.  apgailestauja dėl to, kad vis dar trūksta pasaulinio požiūrio į tai, kaip tarptautinės bendrovės turi laikytis žmogaus teisių teisės ir užtikrinti kitus teisių gynimo mechanizmus, o tai gali prisidėti prie tarptautinių bendrovių nebaudžiamumo žmogaus teisių pažeidimų atveju ir pakenkti žmogaus teisėms ir orumui; apgailestauja, kad JT verslo ir žmogaus teisių pagrindiniai principai nėra įtraukti į vykdytinas priemones; primena, kad prastas JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų, kaip ir kitų tarptautiniu mastu pripažintų standartų, įgyvendinimas daugiausia yra susijęs su jų neįpareigojančiu pobūdžiu;

9.  susirūpinęs pažymi, kad išlieka daug kliūčių, susijusių su galimybe pasinaudoti teisminėmis teisių gynimo priemonėmis, ypač tarpvalstybinių bendrovių atveju, nes, pavyzdžiui, aukoms kyla sunkumų nustatant kompetentingą teismą, tam tikri žmogaus teisių pažeidimai nekodifikuoti baudžiamajame kodekse arba dėl korupcijos, kuri gali pakenkti teismo procesui besivystančiose šalyse; primena, kad atitinkamos neteisminės teisės gynimo priemonės taip pat yra labai svarbios, tačiau dažnai jų trūksta; ragina nacionalines vyriausybes dėti daugiau pastangų, jog teisminės, administracinės, teisėkūros ar kitos atitinkamos priemonės užtikrintų, kad tais atvejais, kai jų teritorijoje ir (arba) jurisdikcijoje kyla žmogaus teisių pažeidimų, tie, kurie nukentėjo, galėtų pasinaudoti veiksmingomis teisių gynimo priemonėmis;

10.  dar kartą patvirtina, kad reikia kuo skubiau veiksmingai ir nuosekliai veikti visais lygmenimis, įskaitant nacionalinį, europinį ir tarptautinį, kad būtų galima veiksmingai spręsti tarptautinių bendrovių piktnaudžiavimo žmogaus teisių srityje problemą, numatyti galimybę pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis, spręsti teisines problemas, kylančias dėl verslo įmonių ir tarptautinių bendrovių veiklos tarpvalstybinio pobūdžio ir dėl didėjančio pasaulinių vertės grandinių sudėtingumo bei tarpvalstybinių įmonių ekstrateritorinių aspektų, taip pat susijusio netikrumo dėl atsakomybės už žmogaus teisių pažeidimus klausimą; dar kartą patvirtina, kad reikia iki galo įgyvendinti valstybių ekstrateritorinius įsipareigojimus, numatytus Mastrichto principuose ir privalomus pagal įvairias Europos Tarybos priemones, visų pirma Europos žmogaus teisių konvenciją (EŽTK); apskritai ragina ES imtis iniciatyvų, kuriomis būtų gerinamos galimybės naudotis teisės gynimo priemonėmis ekstrateritorinėse bylose, laikantis 2017 m. FRA nuomonėje nustatytų rekomendacijų;

11.  dar kartą patvirtina, kad žmogaus teisių viršenybė tarptautinėje teisėje atitinka Jungtinių Tautų Chartijos 103 straipsnį, ir kad reikia ją įtvirtinti aiškioje sistemoje, kurioje žmogaus teisių įsipareigojimai būtų viršesni už kitų rūšių vienas kitam prieštaraujančius įsipareigojimus, ir būtų numatytos tinkamos žmogaus teisių gynimo, stebėjimo ir teisių gynimo priemonės, taip pat tinkamos bausmės ir kompensacijos už pažeidimus; primygtinai pabrėžia, kad tai labai svarbu siekiant įveikti globalizacijos disbalansus ir žmogaus teises ir planetą iškelti į pirmą vietą; pabrėžia, kad koordinavimas ir keitimasis informacija bei gerąja patirtimi teigiamai prisidės prie iniciatyvų, kurių ėmėsi įmonės, nusprendusios gerbti žmogaus teises ir laikytis socialinių bei aplinkos apsaugos standartų;

12.  pabrėžia, kad įmonių socialinė atsakomybė savanoriškais pagrindais kelia riziką, kad bus sukurta nesąžininga konkurencija tiems, kurie nusprendžia laikytis tarptautinių standartų; pabrėžia, jog nepakanka užtikrinti, kad, įgyvendinant rūpestingumo pareigą, būtų visiškai laikomasi tarptautinių standartų ir prievolių;

13.  šioje srityje labai palankiai vertina Jungtinių Tautų, pasitelkiant OEIGWG, pradėtą darbą kuriant JT teisiškai privalomą žmogaus teisių priemonę tarptautinėms bendrovėms ir kitoms verslo įmonėms ir mano, kad tai yra būtinas žingsnis žmogaus teisių skatinimo ir apsaugos link;

14.  pabrėžia, kad teisiškai privaloma sutartis turėtų būti grindžiama JTPP sistema ir apimti: tarptautinėms bendrovėms ir kitoms verslo įmonėms, įskaitant jų patronuojamąsias įmones, privalomos išsamaus patikrinimo prievolės apibrėžtį, valstybių ekstrateritorinių žmogaus teisių įsipareigojimų pripažinimą, įmonių baudžiamosios atsakomybės pripažinimą, koordinavimo ir bendradarbiavimo tarp valstybių narių vykdant tyrimą, baudžiamąjį persekiojimą ir užtikrinant tarpvalstybinių bylų nuosprendžių vykdymą mechanizmus, taip pat tarptautinių teisminių ir neteisminių priežiūros ir vykdymo užtikrinimo mechanizmų sukūrimą; mano, kad šia nauja priemone valstybėms turėtų būti nustatyta pareiga priimti reguliavimo priemones, pagal kurias reikalaujama, kad bendrovės laikytųsi išsamaus patikrinimo politikos ir procedūrų žmogaus teisių srityje, ir siūlo, kad šio įsipareigojimo vykdymas būtų užtikrinamas taikant bendrovėms atsakomybę arba vietos, kurioje padaryta žala, teisme, arba vietos, kurioje patronuojančioji bendrovė yra įsisteigusi arba kurioje patronuojančioji bendrovė vykdo didžiąją dalį savo veiklos, teisme;

15.  ragina JT valstybes nares saugoti šias derybas nuo komercinių ir kitokių stambių įmonininkų interesų, vadovaujantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pavyzdžiu ir PSO Tabako kontrolės pagrindų konvencijos 5.3 straipsniu, įskaitant griežtas etikos taisykles, kuriomis siekiama išvengti interesų konfliktų ir neetiško lobizmo ir pagal kurias reikalaujama visiško skaidrumo dėl pramonės atstovų dialogų su derybų šalimis;

16.  primena, kad viso proceso metu būtina atsižvelgti į lyčių aspektą ir ypatingą dėmesį skirti pažeidžiamoms grupėms, pavyzdžiui, čiabuviams ir vaikams;

17.  primena, kad Parlamentas aštuoniose skirtingose rezoliucijose nurodė, kad neabejotinai remia šį daugiašalį OEIGWG procesą;

18.  pabrėžia, jog svarbu, kad ES ir jos valstybės narės aktyviai įsitrauktų į šį tarpvyriausybinį procesą, tuo tikslu įsteigiant darbo grupę, į kurią būtų įtraukti visi susiję Komisijos departamentai, EIVT, Tarybos darbo grupė žmogaus teisių klausimais (COHOM) ir susiję Parlamento komitetai, remiantis politikos suderinamumo vystymosi labui principu;

19.  dar kartą pakartoja raginimą ES ir jos valstybėms narėms realiai ir konstruktyviai įsitraukti į šias derybas ir tarpvyriausybinį procesą, kuriuo siekiama užbaigti OEIGWG įgaliojimus; pabrėžia, jog itin svarbu, kad ES konstruktyviai prisidėtų siekiant teisiškai privalomos sutarties, pagal kurią būtų veiksmingai sprendžiama įmonių atsakomybės už žmogaus teisių pažeidimus problema ir susijusios problemos;

20.  ragina JT valstybes nares užtikrinti, kad derybos, po kurių sudaroma sutartis, vyktų skaidriai, konsultuojantis su daug įvairių teisių subjektų, kuriems sutartis gali turėti įtakos, įskaitant pilietinės visuomenės organizacijas ir nukentėjusiųjų platformas; ragina ES ir jos valstybes nares į savo derybinę poziciją prasmingai įtraukti lyčių aspektą;

21.  ragina ES užtikrinti, kad bet kuriame persvarstymo ar būsimos strategijos dokumente, susijusiame su ES strategine programa ir Veiksmų planu žmogaus teisių ir demokratijos srityje, būtų nustatyti aiškūs ES dalyvavimo JT sutarties derybose tikslai ir pamatuojami kriterijai;

22.  nusprendžia toliau atidžiai stebėti OEIGWG derybų procesą;

23.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Europos išorės veiksmų tarnybai.

(1) OL C 101, 2018 3 16, p. 19.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0230.
(3) https://ec.europa.eu/anti-trafficking/publications/european-commission-sector-guides-implementing-un-guiding-principles-business-and-hum-0_en
(4) http://fra.europa.eu/sites/default/files/fra_uploads/fra-2017-opinion-01-2017-business-human-rights_en.pdf.
(5) https://www.etoconsortium.org/nc/lt/main-navigation/library/maastricht-principles/?tx_drblob_pi1%5BdownloadUid%5D=23
(6) https://www.unglobalcompact.org/
(7) OL L 351, 2012 12 20, p. 1.
(8) OL L 330, 2014 11 15, p. 1.
(9) OL L 130, 2017 5 19, p. 1.
(10) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0066.
(11) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0494.
(12) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0448.
(13) OL C 298, 2018 8 23, p. 100.
(14) OL C 252, 2018 7 18, p. 62.
(15) OL C 337, 2018 9 20, p. 33.
(16) OL L 295, 2010 11 12, p. 23.
(17) OL C 99 E, 2012 4 3, p. 101.
(18) OL C 238, 2018 7 6, p. 57.
(19) OL C 224, 2018 6 27, p. 36.
(20) OL C 215, 2018 6 19, p. 125.
(21) OL C 101, 2018 3 16, p. 47.
(22) OL C 58, 2018 2 15, p. 209.
(23) OL C 399, 2017 11 24, p. 151.
(24) http://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/STUD/2017/578031/EXPO_STU(2017)578031_EN.pdf
(25) http://www.oecd.org/corporate/mne/48004323.pdf


Padėtis Jemene
PDF 142kWORD 49k
2018 m. spalio 4 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Jemene (2018/2853(RSP))
P8_TA(2018)0383RC-B8-0444/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Jemeno, ypač į 2016 m. vasario 25 d.(1) ir 2017 m. birželio 15 d.(2) rezoliucijas dėl humanitarinės padėties Jemene bei 2015 m. liepos 9 d.(3) ir 2017 m. lapkričio 30 d.(4) rezoliucijas dėl padėties Jemene,

–  atsižvelgdamas į JT žmogaus teisių tarybos žinomų tarptautinių ir regioninių ekspertų grupės Jemeno klausimais 2018 m. rugpjūčio 28 d. paskelbtą ataskaitą dėl žmogaus teisių padėties Jemene, įskaitant nuo 2014 m. rugsėjo mėn. įvykdytus pažeidimus ir piktnaudžiavimo atvejus,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Federicos Mogherini ir Komisijos nario Christoso Stylianideso 2018 m. birželio 13 d. bendrą pareiškimą dėl pastarojo meto įvykių šalia Chudaidos (Jemenas) ir 2018 m. rugpjūčio 4 d. bendrą pareiškimą dėl antskrydžių Chudaidoje,

–  atsižvelgdamas į JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro 2018 m. rugsėjo 24 d. metinę ataskaitą dėl padėties Jemene,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 25 d. Tarybos išvadas dėl Jemeno,

–  atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos pirmininko 2018 m. kovo 15 d. pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į JT generalinio sekretoriaus specialiojo pasiuntinio Jemenui 2018 m. rugsėjo 6 d. pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į Pasaulio maisto programos vykdomojo direktoriaus 2018 m. rugsėjo 19 d. pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą,

–  atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliucijas dėl Jemeno, ypač į rezoliucijas Nr. 2216 (2015), 2201 (2015) ir 2140 (2014),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi konfliktas Jemene tęsiasi jau ketvirtus metus ir daugiau kaip 22 mln. žmonių būtina humanitarinė pagalba; kadangi maisto trūksta daugiau nei 17 mln. žmonių, o 8 mln. iš jų patiria kritinį maisto stygių ir jiems gresia bado pavojus; kadangi dabartinis konflikto skilimas – aiškus yrančios valstybės vienybės ženklas; kadangi dėl padėties Jemene smarkiai rizikuojama ir stabilumu regione;

B.  kadangi konfliktas prasidėjo 2015 m., kai Irano remiami husių sukilėliai pašalino tarptautiniu mastu pripažintą šalies prezidentą, kuris tuomet į kovą su sukilėliais ir jų šalininkų pajėgomis įtraukė Saudo Arabijos vadovaujamą tarptautinę koaliciją;

C.  kadangi nuo 2017 m. lapkričio mėn. Saudo Arabijos vadovaujama koalicija vykdo visų prekių importo į husių kontroliuojamą teritoriją blokadą ir išimtį taiko tik skubiems humanitariniams ir pagalbos reikmenims; kadangi, Humanitarinių reikalų koordinavimo biuro (OCHA) duomenimis, nuo blokados pradžios Jemenas užsitikrina tik 21 proc. jam reikalingo kuro ir 68 proc. jam būtinų importuojamų maisto prekių; kadangi kai kuriais atvejais husių sukilėliai neleidžia į vyriausybės kontroliuojamus miestus pristatyti svarbiausių medicininių prekių, maisto ir humanitarinės pagalbos;

D.  kadangi 2018 m. birželio mėn. Saudo Arabijos ir Jungtinių Arabų Emyratų vadovaujama koalicija pradėjo puolimą, siekdama užimti Chudaidos miestą; kadangi organizacija „Save the Children“ praneša, kad šios operacijos aukomis tapo šimtai civilių; kadangi Chudaida yra svarbiausias Jemeno uostas ir net 70 proc. šaliai nepaprastai reikalingų maisto prekių ir humanitarinės pagalbos tranzito vieta; kadangi, JT duomenimis, nuo 2018 m. birželio pradžios Chudaidos guberniją paliko beveik 470 000 žmonių; kadangi dar vieno Chudaidos puolimo pasekmės būtų pražūtingos civiliams gyventojams; kadangi konflikto šalys turi pareigą leisti ir padėti greitai ir nekliudomai teikti humanitarinę pagalbą, įskaitant vaistus, maistą ir kitus išgyventi būtinus reikmenis;

E.  kadangi per derybas dėl ugnies nutraukimo, kurioms vadovauja JT specialusis pasiuntinys Jemenui Martin Griffiths, buvo susitarta dėl laikino puolimo nutraukimo; kadangi, nepavykus paskutiniajam mėginimui surengti taikos derybas Ženevoje, 2018 m. rugsėjo 7 d. buvo atnaujinti kovos veiksmai; kadangi nuo tada, kai buvo pradėtas puolimas, civilių mirties atvejų padaugėjo 164 proc.; kadangi, nepaisant tarptautinio spaudimo rasti tvirtą ir įtraukų politinį krizės sprendimą, konflikto šalims ir jų regioniniams bei tarptautiniams rėmėjams, įskaitant Saudo Arabiją ir Iraną, nepavyko susitarti dėl ugnies nutraukimo ar kaip nors išspręsti konflikto, taigi kovos ir bombardavimai ir toliau neslūgsta;

F.  kadangi antskrydžio, kurį Saudo Arabijos vadovaujama koalicija įvykdė 2018 m. rugpjūčio 9 d., taikiniu tapo mokyklos autobusas Saados šiaurinės provincijos turgavietėje: žuvo daugybė žmonių, įskaitant mažiausiai 40 vaikų, kurių dauguma buvo jaunesni nei 10 metų amžiaus; kadangi rugpjūčio 24 d., praėjus dviem savaitėms po šio išpuolio, per dar vieną Saudo Arabijos vadovaujamos koalicijos antskrydį žuvo 27 civiliai, daugiausia vaikai, bėgę nuo smurto pietinėje šalies dalyje apsiaustame Chudaidos mieste;

G.  kadangi dėl Saudo Arabijos vadovaujamos kampanijos ir intensyvaus bombardavimo iš oro, įskaitant puolimą be atrankos tankiai gyvenamose vietovėse, dar labiau gilėja karo sukelta humanitarinė krizė; kadangi, remiantis karo įstatymais, tyčinis civilių puolimas be atrankos ir išpuoliai prieš civilinius taikinius, pvz., mokyklas ir ligonines, draudžiamas; kadangi, remiantis žinomų tarptautinių ir regioninių ekspertų grupės išvadomis, tokie išpuoliai gali būti prilyginami karo nusikaltimams, o juos įvykdę asmenys gali būti už juos persekiojami baudžiamąja tvarka; kadangi Saudo Arabijos vadovaujamos koalicijos atlikti tariamų karo nusikaltimų Jemene tyrimai neįtikina, be to, juos atlikus nukentėjusiems civiliams nebuvo sudarytos galimybės apginti savo teises;

H.  kadangi nuo 2015 m. kovo mėn. daugiau nei 2 500 vaikų žuvo, per 3 500 buvo suluošinti arba sužaloti ir vis daugiau vaikų yra užverbuojami vietos ginkluotųjų pajėgų; kadangi per užsitęsusias kovas ypač nukenčia moterys ir vaikai; kadangi, UNICEF duomenimis, mokyklos nelanko beveik 2 mln. vaikų, o tai kelia grėsmę visos Jemeno vaikų kartos ateičiai, nes dėl riboto švietimo arba nesant galimybių mokytis jie tampa pažeidžiami karinio verbavimo ir seksualinės prievartos bei smurto dėl lyties požiūriais;

I.  kadangi 2018 m. rugpjūčio mėn. JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro parengtoje ataskaitoje daroma išvada, jog esama pagrįstų priežasčių tikėti, kad visos konflikto Jemene šalys gali būti įvykdžiusios karo nusikaltimų; kadangi abiejų konflikto šalių pajėgos kaltinamos užstatytų teritorijų ir gausiai gyvenamų vietų, įskaitant ligonines ir kitus nekarinius objektus, apšaudymu naudojant sunkiąją ginkluotę;

J.  kadangi per karą buvo sugriauta infrastruktūra, griuvo Jemeno ekonomika, daug kur sutriko pagrindinių prekių tiekimas, taip pat viešųjų ir sanitarinių paslaugų teikimas bei švaraus geriamojo vandens tiekimas; kadangi atlyginimai Jemeno viešojo sektoriaus darbuotojams, kurie nėra kariškiai, reguliariai nebemokami faktiškai nuo 2016 m. pabaigos;

K.  kadangi, neleidžiant naudotis JT skrydžiais tarptautinės žiniasklaidos priemonių ir žmogaus teisių organizacijų atstovams, trukdoma nepriklausomai nušviesti padėtį Jemene, o dėl to konfliktas sulaukia dar mažiau pasaulio dėmesio;

L.  kadangi nuo konflikto pradžios proporcingai daugėjo seksualinio smurto dėl lyties atvejų; kadangi nebeliko jau ir anksčiau riboto baudžiamosios teisenos sistemos pajėgumo spręsti seksualinės prievartos ir smurto dėl lyties klausimus, taigi nevykdomi jokie tyrimai, susiję su tokia praktika, kaip moterų grobimas ir žaginimas arba grasinimai tai padaryti siekiant išgauti pinigų iš jų šeimų ir bendruomenių;

M.  kadangi žmogaus teisių gynėjai susiduria su nepaliaujamu visų konflikto šalių vykdomu bauginimu, grasinimais ir šmeižto kampanijomis; kadangi moterys žmogaus teisių gynėjos, žurnalistės ir aktyvistės patiria ypatingas represijas dėl savo lyties;

N.  kadangi husių de facto valdžios institucijos vykdo sisteminę žmogaus teisių gynėjų, žurnalistų ir religinių mažumų atstovų bauginimo, savavališko sulaikymo ir sulaikymo piktnaudžiaujant padėtimi, taip pat priverstinio dingimo ir kankinimo kampaniją; kadangi 24-iems bahajų mažumai priklausantiems Jemeno gyventojams, įskaitant vieną vaiką, pateikti kaltinimai, kuriais remiantis jiems gali būti skirta mirties bausmė dėl tikėjimo ir taikiai vykdytos veiklos;

O.  kadangi husių pajėgų sukilėliai buvo apkaltinti tuo, kad po jų įvykdytos Taizo – trečio pagal dydį Jemeno miesto – apsiausties aukos buvo skaičiuojamos masiškai; kadangi jie yra įsitraukę į sekinantį karą prieš civilius gyventojus vyriausybės kontroliuojamose vietovėse; kadangi jie naudoja uždraustas priešpėstines minas ir verbuoja vaikus;

P.  kadangi žinomų ekspertų grupės pirmininkas Kamel Jendoubi, 2018 m. rugpjūčio 28 d. pateikęs Žmogaus teisių tarybai ataskaitą dėl žmogaus teisių padėtis Jemene, yra šmeižto kampanijos, kurios tikslas yra įbauginti žinomų ekspertų grupę ir priversti suabejoti jos išvadomis, auka;

Q.  kadangi Jemenas yra pasirašęs Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą, bet dar nėra jo ratifikavęs; kadangi ne viena Romos statuto nuostata, įskaitant susijusias su karo nusikaltimais, atspindi tarptautinę paprotinę teisę;

R.  kadangi 2018 m. vasario mėn. Rusija vetavo JT Saugumo Tarybos rezoliuciją, kurioje nušviečiamas Irano dalyvavimas konflikte;

S.  kadangi Irano remiamiems husių sukilėliams paskelbtas tarptautinis ginklų embargas ir kadangi, remiantis 18-ąja ES metine ginklų eksporto ataskaita, paaštrėjus konfliktui ES valstybės narės toliau leido perduoti ginklus Saudo Arabijai, pažeisdamos 2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos bendrąją poziciją 2008/944/BUSP, nustatančią bendrąsias taisykles, reglamentuojančias karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę(5); kadangi pernai kai kurios ES valstybės narės iš dalies arba visiškai sustabdė ginklų perdavimą Saudo Arabijai ir JAE; kadangi Parlamentas ne kartą ragino Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę imtis iniciatyvos, siekiant paskelbti ES ginklų embargą Saudo Arabijai, laikantis Bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP;

T.  kadangi dauguma antskrydžių, kuriuos Jemene vykdo JAV pajėgos, yra mirtį nešantys bepiločių orlaivių antskrydžiai; kadangi sprendimai į bepiločių orlaivių operacijų taikinių sąrašus įtraukti tam tikrus asmenis dažnai priimami be teismo sutikimo ar orderio; kadangi tam tikromis aplinkybėmis konkretaus asmens paskelbimas taikiniu ir tuomet jo eliminavimas gali būti laikomas neteismine egzekucija;

U.  kadangi karas Jemene atvėrė galimybes ekstremistinėms grupuotėms, įskaitant „Arabijos pusiasalio Al Kaidą“, plėsti savo veiklą ir, savo ruožtu, kelti grėsmę didesnėje regiono dalyje; kadangi stabilus, saugus Jemenas, įskaitant tinkamai veikiančią vyriausybę, nepaprastai svarbus tarptautinėms pastangoms kovoti su ekstremizmu ir smurtu didesnėje regiono dalyje ir už jo ribų bei taikai ir stabilumui pačiame Jemene;

V.  kadangi stabilumas didesnėje regiono dalyje nepaprastai svarbus ES; kadangi ES yra įsipareigojusi laikytis visapusiško strateginio požiūrio, apimančio visus susijusius regioninius subjektus; kadangi siekis rasti politinį konflikto sprendimą JT taikos iniciatyvos Jemene pagrindu turėtų būti ES ir visos tarptautinės bendruomenės prioritetas;

W.  kadangi ES tebėra įsipareigojusi toliau teikti gyvybiškai svarbią pagalbą visiems Jemeno žmonėms, kuriems ji būtina; kadangi tuo pat metu ES, kaip ir JT bei kitas paramos teikėjas, neramina tai, kad nuolat traukiasi humanitarinės veiklos vykdymo galimybės; kadangi humanitarinė finansinė pagalba, kurią ES Jemenui yra skyrusi nuo 2015 m. iki dabar, viršija 233 mln. EUR;

1.  kuo griežčiausiai smerkia Jemene užsitęsusį smurtą ir visus išpuolius prieš civilius gyventojus ir civilinę infrastruktūrą; pabrėžia esąs susirūpinęs dėl konflikto, kuris vis labiau išsigimsta ir virsta viena didžiausių šių dienų humanitarinių, politinių ir ekonominių krizių; primena visoms susijusioms šalims, įskaitant jų regioninius ir tarptautinius rėmėjus, kad tyčiniai tiksliniai veiksmai prieš civilius ir civilinę infrastruktūrą, įskaitant ligonines ir medikus, vandens sistemas, uostus, oro uostus ir prekybos vietas, yra šiurkštus tarptautinės teisės pažeidimas;

2.  nepaprastai apgailestauja dėl gyvybių, kurias pasiglemžė konfliktas, ir kančių, kurias patiria tapusieji kovų įkaitais, bei reiškia užuojautą aukų šeimoms; pakartoja esąs įsipareigojęs toliau remti Jemeną ir Jemeno gyventojus;

3.  ragina visas konflikto šalis nedelsiant nutraukti kovas; ragina Saudo Arabiją ir kitus susijusius subjektus toliau dėti pastangas siekiant nutraukti Jemeno blokadą; ragina visas tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias valstybes ir atitinkamus subjektus, įskaitant Iraną, daryti maksimalų spaudimą visoms šalims, kad būtų siekiama deeskalavimo ir kad būtų nedelsiant nutrauktas politinės, karinės ir finansinės paramos teikimas – ir tiesioginis, ir pagal įgaliojimą – kariniams subjektams vietoje;

4.  pabrėžia, kad tik politinis, įtraukus ir derybomis pasiektas konflikto sprendimas gali atkurti taiką ir išsaugoti Jemeno vienybę, suverenumą, nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą; ragina visus tarptautinius ir regioninius subjektus konstruktyviai bendradarbiauti su šalimis Jemene, kad konfliktas būtų deeskaluotas ir išspręstas derybų keliu;

5.  remia JT generalinio sekretoriaus specialiojo pasiuntinio Jemenui Martino Griffithso pastangas atnaujinti politinį procesą; atkreipia dėmesį į jo 2018 m. rugsėjo 11 d. pareiškimą JT Saugumo Tarybai, kad, nors viena iš šalių nedalyvavo savaite anksčiau Ženevoje vykusiose konsultacijose, nors jos tikrai nevyko taip, kaip buvo planuojama, vis tiek pavyko iš naujo pradėti politinį procesą, kurį neabejotinai tvirtai remia Jemeno žmonės ir tarptautinė bendruomenė; palankiai vertina M. Griffithso 2018 m. rugsėjo 16 d. vizitą Sanoje; ragina sudaryti visas sąlygas specialiajam pasiuntiniui netrukdomai nuvykti į bet kurią Jemeno teritorijos dalį; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę bei visas ES valstybes nares užtikrinti M. Griffithsui politinę paramą, kad derybomis būtų pasiektas įtraukus susitarimas;

6.  kuo griežčiausiai smerkia visus teroristinius išpuolius; reiškia gilų susirūpinimą dėl to, kad Jemene daugėja nusikalstamų ir teroristinių grupuočių, įskaitant „Arabijos pusiasalio Al Kaidą“ ir ISIL / „Da'esh“; ragina visas konflikto šalis imtis ryžtingų veiksmų prieš šias grupuotes; smerkia užsienio kovotojų buvimą šalyje ir ragina išsiųsti iš Jemeno visus šiuo kovotojus;

7.  ragina visas konflikto šalis nedelsiant sudaryti visas galimybes pristatyti humanitarinę pagalbą į konflikto apimtas zonas, siekiant padėti gyventojams, kuriems ji būtina; ragina Tarybą ir JT Saugumo Tarybą įgyvendinant JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 2216 (2015) įvardyti asmenis, kurie trukdo pristatyti humanitarinę pagalbą į Jemeną, ir taikyti jiems tikslines sankcijas;

8.  atkreipia ypatingą dėmesį į tai, kad JT Saugumo Taryba pabrėžė remianti JT tikrinimo ir patikrų mechanizmą (UNVIM) ir kad ES visapusiškai remia tolesnę UNVIM veiklą bei visapusišką ir netrukdomą jo įgaliojimų vykdymą;

9.  ragina visas šalis nedelsiant nutraukti visus išpuolius prieš saviraiškos laisvę ir išlaisvinti visus žurnalistus ir žmogaus teisių gynėjus, sulaikytus vien už tai, kad jie naudojosi savo žmogaus teisėmis; ragina visas šalis liautis trukdžius tarptautinės žiniasklaidos ir humanitarinės pagalbos darbuotojų darbui, susijusiam su konfliktu;

10.  ragina visas konflikto šalis imtis būtinų priemonių ir užtikrinti, kad būtų atliekami veiksmingi, nešališki ir nepriklausomi visų tariamų žmogaus teisių pažeidimų ir piktnaudžiavimo jomis bei tariamų tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų tyrimai, laikantis tarptautinių standartų; reiškia didelį susirūpinimą dėl pranešimų apie draudimą naudotis religijos ar tikėjimo laisve, kuris apima diskriminaciją, neteisėtą kalinimą ir smurto naudojimą, bei apie žmogaus teisių pažeidimus, įskaitant seksualinę ir kitokią prievartą prieš moteris, vyrus, mergaites ir berniukus, paminant tarptautinius standartus;

11.  ragina visas konflikto šalis nutraukti vaikų verbavimą karui ar naudojimąsi jais kaip kariais bei sustabdyti kitus šiurkščius pažeidimus jų atžvilgiu, vykdomus paminant taikytiną tarptautinę teisę ir standartus; ragina visas šalis išlaisvinti visus jau užverbuotus vaikus ir bendradarbiauti su JT jų reabilitacijos ir reintegracijos į jų bendruomenes tikslu; remia gyvybiškai svarbų UNICEF darbą Jemene;

12.  ragina specializuotą baudžiamųjų bylų teismą, veikiantį husių kontroliuojamoje teritorijoje Sanoje, išteisinti ir išlaisvinti priverstinai dingusius Asmaą al-Omeissy, Saeedą al-Ruwaishedą ir Ahmedą Bawazeerą, kurie buvo kankinami ir po neleistinai neteisingo bylos nagrinėjimo nuteisti mirties bausme už tariamą pagalbą priešiškai valstybei;

13.  ragina specializuotą baudžiamųjų bylų teismą Sanoje nedelsiant išlaisvinti 25 bahajų tikėjimo sekėjus, kurie šiuo metu kalinami dėl to, kad taikiai išpažino savo religiją, ir kuriems pateikti kaltinimai, už kuriuos baudžiama mirtimi;

14.  primena visoms konflikto šalims, kad pagal tarptautinę teisę jos atskaitingos už visus padarytus nusikaltimus; primygtinai ragina valstybes nares imtis visų reikiamų priemonių, siekiant patraukti įtariamus nusikaltėlius atsakomybėn – visų pirma vykdant nacionalinį ir tarptautinį asmenų, grupių ir organizacijų, įtariamų tokiais pažeidimais, baudžiamąjį persekiojimą arba taikant visuotinės jurisdikcijos principą ir atliekant tyrimą dėl asmenų, atsakingų už Jemene padarytus žiaurius nusikaltimus, bei patraukiant juos baudžiamojon atsakomybėn;

15.  teigiamai vertina JT žinomų ekspertų grupės veiklą, susijusią su Jemenu, ir visapusiškai solidarizuojasi su jos pirmininku Kameliu Jendoubi; teigiamai vertina JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro 2018 m. rugsėjo 24 d. metinę ataskaitą dėl padėties Jemene, kurioje JT žmogaus teisių taryba nusprendė pratęsti žinomų ekspertų grupės įgaliojimus dar vienų metų laikotarpiui, atnaujinamam Žmogaus teisių tarybos leidimu, siekiant įtraukti Jemene įvykdytų karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui įrodymus ir baudžiamąja tvarka persekioti bei nubausti šių nusikaltimų vykdytojus; ragina perduoti Jemeno atvejį Tarptautiniam baudžiamajam teismui (TBT); ragina Jemeną prisijungti prie TBT, nes, nesant JT Saugumo Tarybos nuomonės šiuo klausimu, tai leistų patraukti baudžiamojon atsakomybėn visus asmenis, atsakingus už konflikto metu padarytus nusikaltimus;

16.  ragina Europos Sąjungą ir visas valstybes nares teikti darnią, greitą ir veiksmingą paramą žinomų ekspertų grupėms visuose susijusiuose JT organuose ir ypač Žmogaus teisių taryboje;

17.  ragina Tarybą, Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir valstybes nares nepritarti neteisminėms egzekucijoms, įskaitant bepiločių orlaivių naudojimą, pakartoti ES poziciją pagal tarptautinę teisę ir užtikrinti, kad valstybės narės nevykdytų ir nepadėtų vykdyti neteisėtų mirtį nešančių operacijų bei jose nedalyvautų kitais būdais; ragina Tarybą priimti bendrąją poziciją dėl ginkluotų bepiločių orlaivių naudojimo;

18.  ragina ES kitame Žmogaus teisių tarybos posėdyje imtis iniciatyvos ir iškelti klausimą dėl valstybių, kuriose žmogaus teisų padėtis kelia didelių abejonių, narystės;

19.  primygtinai ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę, EIVT ir valstybes nares ir toliau vykdyti dialogą su regiono valstybėmis žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių klausimais; pareiškia, kad yra pasirengęs vykdyti konstruktyvų ir atvirą dialogą su regiono valstybių valdžios institucijomis dėl jų tarptautinių įsipareigojimų žmogaus teisių srityje; ragina keistis ekspertinėmis žiniomis teismų ir teisės klausimais, kad regiono valstybėse būtų sustiprinta individualių teisių apsauga;

20.  ragina Tarybą veiksmingai skatinti laikytis tarptautinės humanitarinės teisės nuostatų, kaip numatyta atitinkamose ES gairėse; pirmiausia pakartoja, kad visos ES valstybės narės turi griežtai taikyti Bendrojoje pozicijoje 2008/944/BUSP nustatytas taisykles; šiuo klausimu primena 2016 m. vasario 25 d. ir 2017 m. lapkričio 30 d. Parlamento rezoliucijas dėl padėties Jemene; atsižvelgdamas į tai, primygtinai ragina visas ES valstybes nares susilaikyti nuo ginklų ir bet kokios karinės įrangos pardavimo Saudo Arabijai, JAE ir bet kuriam tarptautinės koalicijos nariui, taip pat Jemeno vyriausybei ir kitoms konflikto šalims;

21.  smerkia, kad Saudo Arabijos vadovaujama koalicija, vykdydama oro išpuolius, sunaikino Jemeno kultūros paveldą, įskaitant Sanos senamiestį ir istorinį Zabido miestą; apgailestauja ir primena, kad už šį sunaikinimą atsakinga koalicija, taip pat pabrėžia, kad ji turės atsakyti ir už šiuos veiksmus; ragina Jungtinių Tautų generalinį sekretorių perduoti visų kultūros vietų, kurioms kyla grėsmė dėl konflikto Jemene, apsaugos klausimą Saugumo Tarybai, siekiant patvirtinti rezoliuciją šia tema;

22.  palankiai vertina 2018 m. JT humanitarinės pagalbos teikimo Jemenui planą ir tai, kad 2018 m. aukšto lygio paramos teikėjų renginyje, skirtame humanitarinei krizei Jemene, tarptautiniai paramos teikėjai įsipareigojo skirti daugiau kaip 2 mlrd. JAV dolerių; tačiau apgailestauja dėl to, kad Jemenui vis dar trūksta finansavimo; teigiamai vertina tai, kad ES yra įsipareigojusi suteikti pagalbą nukentėjusiesiems nuo konflikto Jemene ir tuo tikslu įsipareigojo skirti 107,5 mln. EUR; ragina visus paramos teikėjus skubiai išmokėti įsipareigotas skirti sumas; teigiamai vertina tai, kad ES ir toliau teiks Jemenui paramą vystymuisi, pirmenybę skirdama intervencijoms, kuriomis siekiama stabilizuoti šalį, ir imsis veiksmų stabiliose vietovėse bendradarbiaudama su vietos valdžios institucijomis, siekdama didinti atsparumą, padėti ir toliau teikti pagrindines paslaugas ir skatinti tvarų bendruomenių pragyvenimą;

23.  pasilieka teisę vėl svarstyti šį klausimą, kol derybų proceso metu nebus pasiektas sprendimas; rekomenduoja, kad Žmogaus teisių pakomitetis stebėtų žmogaus teisių raidą Jemene ir parengtų pranešimą dėl žmogaus ir pilietinių teisių pažeidimų, įvykdytų šioje valstybėje;

24.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui, Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos generaliniam sekretoriui, Arabų Valstybių Lygos generaliniam sekretoriui ir Jemeno vyriausybei.

(1) OL C 35, 2018 1 31, p. 142.
(2) OL C 331, 2018 9 18, p. 146.
(3) OL C 265, 2017 8 11, p. 93.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0473.
(5) OL L 335, 2008 12 13, p. 99.


Kova su sukčiavimu muitų srityje ir nuosavų ES išteklių apsauga
PDF 126kWORD 45k
2018 m. spalio 4 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl kovos su sukčiavimu muitų srityje ir ES nuosavų išteklių apsaugos (2018/2747(RSP))
P8_TA(2018)0384B8-0400/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 17-ąją Europos kovos su sukčiavimu tarnybos ataskaitą 2016 m.,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis(1),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas dėl Europos prokuratūros įsteigimo(2) ir 2018 m. rugpjūčio 1 d. Komisijos sprendimą (ES) Nr. 2018/1094, kuriuo patvirtinamas Nyderlandų dalyvavimas tvirtesniame bendradarbiavime dėl Europos prokuratūros įsteigimo(3), ir 2018 m. rugpjūčio 7 d. Komisijos sprendimą (ES) Nr. 2018/1103, kuriuo patvirtinamas Maltos dalyvavimas tvirtesniame bendradarbiavime dėl Europos prokuratūros įsteigimo(4),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas(5) ir susijusius deleguotuosius ir įgyvendinimo aktus,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 7 d. Komisijos komunikatą dėl PVM veiksmų plano (COM(2016)0148),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 3 d. Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 24/2015 „Kova su sukčiavimu PVM Bendrijos viduje. Reikia imtis daugiau veiksmų“,

–  atsižvelgdamas į muitinės procedūrą Nr. 42, pagal kurią į vieną valstybę narę importuojamoms prekėms, kai jos vėliau bus išsiųstos į kitą valstybę narę, taikomas atleidimas nuo PVM,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 26 d. Tarybos sprendimą 2014/335/ES, Euratomas dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos(6),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 5 d. Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 19/2017 pavadinimu „Importo procedūros. Teisinės sistemos trūkumai ir neveiksmingas įgyvendinimas daro poveikį ES finansiniams interesams“,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi tradiciniai nuosavi ištekliai, kuriuos daugiausia sudaro iš ne ES valstybių narių įvežamoms prekėms taikomi importo muitai ir cukraus mokesčiai, sudaro apie 12,8 % ES nuosavų išteklių;

B.  kadangi 2017 m. pradžioje Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) atliko tyrimą dėl sukčiavimo muitais atvejų Jungtinėje Karalystėje, kurios pagrindinės išvados pateikiamos 2017 m. OLAF veiklos ataskaitoje;

C.  kadangi šios tarnybos apskaičiavimais, dėl prarastų muitų tekstilės gaminiams ir batams, importuotiems iš Kinijos per JK, ES biudžetas 2013–2016 m. laikotarpiu prarado 1.987 mlrd. EUR;

D.  kadangi, pvz. 2016 m., atlikus 272 tyrimus, OLAF rekomendavo iš viso susigrąžinti 631,1 mln. EUR;

E.  kadangi nagrinėjamas sukčiavimas apima atvejus, kai nurodoma per maža vertė, kuo importuotojai gali gauti pelną išvengdami muitų ir susijusių mokesčių, mokėdami daug mažesnę sumą, negu teisiškai privaloma;

F.  tyrimu taip pat atskleistas plataus masto PVM sukčiavimas, susijęs su importu per JK, piktnaudžiaujant PVM mokėjimo sustabdymu (vadinamoji muitinės procedūra Nr. 42); kadangi šie nuostoliai bendrai įvertinami nuo 3,2 mlrd. EUR 2013–2016 m. laikotarpiui, o tai taip pat rodo nuostolį ES biudžetui;

G.  kadangi OLAF parengė Komisijos Biudžeto generaliniam direktoratui skirtą finansinę rekomendaciją, administracinę rekomendaciją Komisijos Mokesčių ir muitų sąjungos generaliniam direktoratui ir pateikė juridinę rekomendaciją JK Karališkosios prokuratūros tarnybai, siekiant pradėti teismo procesą prieš sukčiaujančius vengiant muito mokesčių ir sąmoningai dalyvaujančius šios nusikalstamos veikos pinigų plovimo procese;

H.  kadangi OLAF šiuo metu tiria naujus atvejus muitinėse, kai nurodoma per maža vertė, susijusius su Pirėjo uostu Graikijoje, kurie sukėlė daug nuostolių ES ištekliams. Apskaičiuota, kad tai Italijai kainavo dešimtis milijonų eurų dėl nesumokėto PVM, nors suma gali būti gerokai didesnė, kadangi tyrimas dar tęsiamas;

I.  kadangi Jungtinės Karalystės ir Graikijos atvejai toli gražu nėra pavieniai ir turėtų tapti pagrindu imtis veiksmų;

J.  kadangi Europos Audito Rūmai nurodė, kad nėra suderinto ir standartizuoto muitinės kontrolės taikymo valstybėse narėse ir kad tai gali paskatinti sukčiautojus pasirinkti silpniausią grandinės grandį, siekiant vykdyti nesąžiningą importą;

1.  palankiai vertina 2018 m. kovo 8 d. Komisijos pradėtą pažeidimo nagrinėjimo procedūrą dėl sukčiavimo muitų srityje JK;

2.  ragina Komisiją imtis visų būtinų priemonių sugrąžinti ES nuosavus išteklius suteikiant ES biudžetui pajamų;

3.  ragina Mokesčių ir muitų sąjungos generalinį direktoratą imtis veiksmų, kad ateityje būtų užkirstas kelias piktnaudžiavimui muitinės procedūra Nr. 42;

4.  prašo, kad Komisija imtųsi tolesnių veiksmų reaguojant į OLAF rekomendacijas ir atitinkamai praneštų apie tai, bei apgailestauja dėl to, kad lėšas susigrąžinti gali užtrukti iki 10 metų;

5.  ragina Komisiją užtikrinti, kad valstybės narės visapusiškai laikytųsi 2016 m. gegužės 1 d. įsigaliojusio Sąjungos muitinės kodekso nuostatų ir paaiškinti visas nuostatas, dėl kurių gali kilti painiavos; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad muitinės bendrų taisyklių taikymas būtų organizuotas taip, kad būtų veiksmingai užkirstas kelias sukčiavimui, įskaitant karuselinį sukčiavimą, o uostuose, oro uostuose ir sausumos pasienyje bei internete kontrolė būtų sustiprinta kontrolė;

6.  ragina Komisiją prisidėti prie ES muitinės informacinių sistemų užbaigimo ir finansinio tvarumo;

7.  ragina Komisiją parengti tinkamą metodiką ir nuo 2019 m. periodiškai rengti muitų nepriemokos vertinimus ir kas šešis mėnesius pateikti ataskaitą Parlamentui;

8.  ragina Tarybą greitai susitarti su Parlamentu dėl Sąjungos muitų teisės pažeidimų ir sankcijų teisinės sistemos, kad būtų galima suderinti administracines sankcijas ir taikyti tuos pačius kriterijus, atsižvelgiant į pažeidimus; primena, kad Parlamentas priėmė savo poziciją dar 2016 m. spalio mėn.; ragina Komisiją sudaryti palankesnes sąlygas šiam susitarimui;

9.  apgailestauja dėl to, kad ne visos ES valstybės narės sutiko būti Europos prokuratūros dalimi;

10.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares kuo greičiau užbaigti diskusijas apie pastangas įgyvendinti galutinę PVM sistemą, kuria siekiama visoje ES suderinti PVM rinkimo ir mokėjimo tvarką, kad, be kita ko, būtų išvengta sukčiavimo;

11.  ragina Komisiją parengti veiksmų planą, siekiant užtikrinti, kad PVM reglamentai kiekvienoje valstybėje narėje būtų įgyvendinami visapusiškai ir laiku tam, kad būtų užtikrinamas šis ES nuosavų išteklių šaltinis;

12.  ragina Komisiją apsvarstyti galimybę perkelti nacionalinių ir ES muitinių įsipareigojimus, kad būtų užtikrintas suderintas režimas visuose ES įvežimo punktuose, stebėti muitinės administracijos veiklos rezultatus bei veiklą, rinkti ir tvarkyti muitinės duomenis;

13.  pritaria Muitinės 2020 Reglamento (ES) Nr. 1294/2013(7) tikslams – padėti muitinėms apsaugoti Sąjungos ir valstybių narių finansinius ir ekonominius interesus, įskaitant kovą su sukčiavimu; pabrėžia, kad Komisija privalo imtis tinkamų priemonių, kuriomis būtų užtikrinta, kad būtų apsaugoti Sąjungos finansiniai interesai taikant prevencines kovos su sukčiavimu priemones;

14.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai.

(1) OL L 198, 2017 7 28, p. 29.
(2) OL L 283, 2017 10 31, p. 1.
(3) OL L 196, 2018 8 2, p. 1.
(4) OL L 201, 2018 8 8, p. 2.
(5) OL L 269, 2013 10 10, p. 1.
(6) OL L 168, 2014 6 7, p. 105.
(7) OL L 347, 2013 12 20, p. 209.

Teisinė informacija - Privatumo politika