Konsultavimasis dėl Alfonso Luigi Marros (Alfonso Luigi Marra) privilegijų ir imuniteto
128k
45k
2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento sprendimas dėl prašymo konsultuotis dėl Alfonso Luigi Marros (Alfonso Luigi Marra) privilegijų ir imunitetų (2018/2058(IMM))
– atsižvelgdamas į Neapolio (Italija) apeliacinio teismo (it. Corte d‘Appello) 2018 m. kovo 7 d. perduotus prašymus konsultuotis dėl Alfonso Luigi Marros privilegijų ir imunitetų, kurie susiję su jam iškelta byla (atitinkamai Nr. 4831/2015 RG ir Nr. 4832/2015 RG) ir kurie buvo paskelbti 2018 m. balandžio 17 d. plenariniame posėdyje,
– išklausęs Alfonso Luigi Marra paaiškinimų, kaip nurodyta Darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnio 6 dalyje,
– atsižvelgdamas į Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 straipsnį ir į 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise 6 straipsnio 2 dalį,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1964 m. gegužės 12 d., 1986 m. liepos 10 d., 2008 m. spalio 15 ir 21 d., 2010 m. kovo 19 d., 2011 m. rugsėjo 6 d. ir 2013 m. sausio 17 d. sprendimus(1),
– atsižvelgdamas į savo 2002 m. birželio 11 d. rezoliuciją dėl narių iš Italijos imuniteto ir Italijos valdžios institucijų veiksmų šiuo klausimu(2),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 5 straipsnio 2 dalį ir 9 straipsnio 14 dalį,
– atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0325/2018),
A. kadangi Alfonso Luigi Marra Europos Parlamento narys buvo nuo 1994 m. liepos 21 d. iki 1999 m. liepos 19 d.;
B. kadangi A. L. Marros atžvilgiu buvo pradėti du teisiniai procesai, susiję su įtariamais šmeižiančiais pareiškimais, padarytais informaciniame leidinyje1996 m. rugsėjo 19 d., t. y. tuomet, kai jis buvo Europos Parlamento narys; kadangi ir pirmosios instancijos teismas (2000 m. vasario 17 ir 22 d. sprendimai), ir antrosios instancijos teismas (2002 m. kovo 6 d. sprendimas) A. L. Marrai nurodė nukentėjusioms šalims sumokėti kompensaciją; kadangi A. L. Marros prašymu 2007 m. vasario 20 d. sprendimais Italijos Aukščiausiasis Teismas (it. Corte di Cassazione) perdavė klausimą nagrinėti Teisingumo Teismui, kad šis priimtų prejudicinį sprendimą dėl Bendrijos taisyklių dėl Europos Parlamento narių imuniteto aiškinimo;
C. kadangi tuo metu Parlamentas priėmė 2002 m. birželio 11 d. rezoliuciją dėl narių iš Italijos imuniteto ir Italijos valdžios institucijų veiksmų šiuo klausimu; kadangi ta proga Parlamentas nusprendė, kad Alfonso Marra atvejis iš pirmo žvilgsnio yra absoliutaus imuniteto atvejis, kad kompetentingų teismų turėtų būti paprašyta Parlamentui perduoti dokumentus, būtinus nustatyti, ar nagrinėjamais atvejais šiems nariams einant pareigas pareikštos nuomonės ar balsavimo atžvilgiu taikytinas absoliutus imunitetas pagal Protokolo Nr. 7 8 straipsnį, ir kad kompetentingiems teismams turėtų būti pasiūlyta sustabdyti bylos nagrinėjimą, kol Parlamentas priims galutinį sprendimą; kadangi iš Teisingumo Teismui pateiktų nutarčių buvo matyti, kad ši rezoliucija Italijos teismų nepasiekė;
D. kadangi, atsižvelgdamas į minėtus prašymus dėl prejudicinio sprendimo, Teisingumo Teismas nustatė, jog kai Europos Parlamento nariui pareiškiamas ieškinys nacionaliniame teisme ir šiam teismui pranešama, jog pradėta šio nario privilegijų ir imunitetų gynimo procedūra, numatyta Parlamento Darbo tvarkos taisyklėse, šis teismas turi sustabdyti bylos nagrinėjimą ir paprašyti Parlamento kuo greičiau pareikšti savo nuomonę(3);
E. kadangi Teisingumo Teismui priėmus sprendimą Italijos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. gruodžio 10 d. bylą grąžino nagrinėti Neapolio apeliaciniam teismui, kad pastarasis priimtų sprendimą A. L. Marros byloje, atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 11 d. Parlamento rezoliuciją ir atitinkamą Teisingumo Teismo praktiką; kadangi 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimais apeliacinis teismas, nesustabdydamas bylos nagrinėjimo ir neprašydamas Parlamento nuomonės, patvirtino savo ankstesnius sprendimus, kuriais A.L. Marrai nurodoma sumokėti kompensaciją nukentėjusiosioms šalims; kadangi 2015 m. balandžio 30 d. sprendimais Italijos Aukščiausiasis Teismas panaikino apeliacinio teismo sprendimą ir grąžino jam nagrinėti bylą, kad jis sustabdytų bylos nagrinėjimą ir paprašytų Parlamento nuomonės; kadangi Neapolio apeliacinis teismas nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir 2018 m. sausio 27 d. laišku kreipėsi į Europos Parlamentą dėl konsultacijos dėl Alfonso Luigi Marros privilegijų ir imunitetų;
F. kadangi Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 ir 9 straipsnių taikymo sritys nesutampa(4); kadangi aptariama byla susijusi tik Europos Parlamento nario išreikštomis, kaip įtariama, diskriminacinėmis nuomonėmis; kadangi savaime suprantama, jog taikomas Protokolo 8 straipsnis;
G. kadangi, remiantis Protokolo Nr. 7 8 straipsniu, Europos Parlamento nariai negali būti apklausiami, sulaikomi ar traukiami atsakomybėn dėl einant pareigas pareikštos nuomonės ar balsavimo; kadangi toks imunitetas tiek, kiek juo siekiama apsaugoti Europos Parlamento narių saviraiškos laisvę ir nepriklausomumą, turi būti laikomas absoliučiu imunitetu, draudžiančiu bet kokį teismo procesą dėl einant Parlamento nario pareigas pareikštos nuomonės arba balsavimo(5);
H. kadangi Teisingumo Teismas nustatė, jog tam, kad būtų taikomas imunitetas, nuomonė turi būti pareikšta Europos Parlamento nario, einančio savo pareigas, o tai reiškia, kad turi būti ryšys tarp pareikštos nuomonės ir Parlamento nario pareigų; kadangi toks ryšys turi būti tiesioginis ir akivaizdus(6); kadangi net jeigu įtariamai šmeižiantys pareiškimai buvo padaryti 1996–2001 m., t. y. prieš 2011 m. sprendimą byloje Patriciello, Italijos teismai Teisės reikalų komiteto nuomonės kreipėsi 2018 m., t. y. po to, kai Teisingumo Teismas priėmė sprendimą;
I. kadangi iš bylos faktų, kurie išdėstyti Teisės reikalų komitetui pateiktuose dokumentuose ir kurie paaiškėjo per prieš tai vykusį klausymą, matyti, kad A. L. Marros pareiškimai nėra tiesiogiai ir akivaizdžiai susiję su jo, kaip Europos Parlamento nario, pareigomis;
J. kadangi dėl to negali būti laikoma, kad Alfonso Luigi Marra vykdė savo, kaip Europos Parlamento nario, pareigas, kiek tai susiję su išreikšta nuomone nagrinėjamoje byloje;
1. mano, kad Parlamento nario privilegijos ir imunitetai, kaip numatyta Protokolo Nr. 7 8 straipsnyje, neapima Alfonso Luigi Marros pareikštos nuomonės;
2. paveda Pirmininkui nedelsiant perduoti šį sprendimą ir atsakingo komiteto pranešimą kompetentingai Italijos Respublikos institucijai ir Alfonso Luigi Marrai.
1964 m. gegužės 12 d. Teisingumo Teismo sprendimas Wagner / Fohrmann ir Krier, 101/63, ECLI:EU:C:1964:28; 1986 m. liepos 10 d. Teisingumo Teismo sprendimas Wybot / Faure ir kt., 149/85, ECLI:EU:C:1986:310; 2008 m. spalio 15 d. Bendrojo Teismo sprendimas Mote / Parlamentas, T-345/05, ECLI:EU:T:2008:440; 2008 m. spalio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimas Marra / De Gregorio ir Clemente, C-200/07 ir C-201/07, ECLI:EU:C:2008:579; 2010 m. kovo 19 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-42/06, ECLI:EU:T:2010:102; 2011 m. rugsėjo 6 d. Teisingumo Teismo sprendimas Patriciello, C-163/10, ECLI: EU:C:2011:543; 2013 m. sausio 17 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-346/11 ir T-347/11, ECLI:EU:T:2013:23.
– atsižvelgdamas į Graikijos Respublikos Aukščiausiojo Teismo generalinio prokuroro 2017 m. gegužės 31 d. perduotą prašymą atšaukti Manoliso Kefalogianniso imunitetą, kuris susijęs su byla Nr. ABM:EOE 20/2017 ir kuris buvo paskelbtas 2017 m. liepos 3 d. plenariniame posėdyje,
– išklausęs Manoliso Kefalogianniso paaiškinimų, kaip nurodyta Darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnio 6 dalyje,
– taip pat išklausęs Europos Parlamento Personalo generalinio direktorato l. e. p. generalinio direktoriaus Kristian‘o Knudsen‘o paaiškinimų,
– surengęs keitimąsi nuomonėmis su Graikijos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotoju kovai su ekonominiais nusikaltimais,
– atsižvelgdamas į Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 ir 9 straipsnius bei 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise 6 straipsnio 2 dalį,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1964 m. gegužės 12 d., 1986 m. liepos 10 d., 2008 m. spalio 15 ir 21 d., 2010 m. kovo 19 d., 2011 m. rugsėjo 6 d. ir 2013 m. sausio 17 d. sprendimus(1),
– atsižvelgdamas į Graikijos Respublikos Konstitucijos 62 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 5 straipsnio 2 dalį, 6 straipsnio 1 dalį ir 9 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0333/2018),
A. kadangi Graikijos Respublikos Aukščiausiojo Teismo generalinio prokuroro pavaduotojas pateikė prašymą atšaukti Europos Parlamento nario Manoliso Kefalogianniso imunitetą, kad jam būtų pareikšti baudžiamieji kaltinimai dėl dviejų nusikalstamų veikų;
B. kadangi Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 straipsnyje nustatyta, kad Europos Parlamento nariai negali būti apklausiami, sulaikomi ar traukiami atsakomybėn dėl einant pareigas pareikštos nuomonės ar balsavimo;
C. kadangi pagal Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnį Europos Parlamento nariai savo valstybės teritorijoje naudojasi imunitetais, kurie toje valstybėje yra suteikiami parlamento nariams;
D. kadangi Graikijos Respublikos Konstitucijos 62 straipsnyje nustatyta, kad Parlamento narys mandato galiojimo laikotarpiu be Parlamento sutikimo negali būti traukiamas atsakomybėn, suimamas, kalinamas ir negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė;
E. kadangi Graikijos Respublikos Aukščiausiojo Teismo generalinio prokuroro pavaduotojo prašymas susijęs su kaltinimais padarius nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 385 straipsnio 1 dalies b punkte ir įstatymo Nr. 2803/2000 4 straipsnyje (atitinkamai turto prievartavimas grasinant ir sukčiavimas);
F. kadangi Manolis Kefalogiannis kaltinamas bandymu sukčiauti kenkiant Europos Sąjungos finansiniams interesams ir padarius daugiau nei 73 000 EUR žalos, t. y. tuo, kad laikotarpiu nuo 2014 m. liepos mėn. iki 2016 m. pabaigos bandė neteisėtai pasisavinti dalį savo padėjėjos darbo užmokesčio – 4 240 EUR per mėnesį;
G. kadangi pagal Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnio 8 dalį Teisės reikalų komitetas jokiais atvejais neišsako nuomonės dėl Parlamento nario kaltumo ar nekaltumo ir dėl to, ar nuomonės ir veiksmai, kuriais jis yra kaltinamas, užtraukia jam atsakomybę, net jei nagrinėdamas prašymą komitetas galėjo išsamiai susipažinti su šia byla;
H. kadangi Europos Parlamentas taip pat nėra įgaliotas pareikšti savo nuomonės dėl Parlamento nario kaltumo ar nekaltumo ir dėl to, ar veiksmai, kuriais jis yra kaltinamas, užtraukia jam atsakomybę, jis taip pat nėra įgaliotas pareikšti savo nuomonės dėl atitinkamų nacionalinių teisinių ir teisminių sistemų privalumų;
I. kadangi remiantis Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 5 straipsnio 2 dalimi Parlamento nario imunitetas nėra jo asmeninė privilegija, bet viso Parlamento ir jo narių nepriklausomybės garantija;
J. kadangi Parlamento nario imuniteto tikslas – apsaugoti Parlamentą ir jo narius nuo teismo procesų, kai jie susiję su veikla, vykdoma einant Parlamento nario pareigas ir nuo šių pareigų neatsiejama;
K. kadangi, tais atvejais, kai procesas nėra susijęs su einant Parlamento nario pareigas pareikšta nuomone ar balsavimu pagal Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 straipsnį, imunitetas turėtų būti atšauktas, jei neišaiškėja, kad šiuo teismo procesu siekiama pakenkti Parlamento nario politinei veiklai bei reputacijai ir sykiu Parlamento nepriklausomumui (fumus persecutionis);
L. kadangi, išvados turi būti daromos remiantis šioje byloje pateikta informacija ir paaiškinimais, įskaitant keičiantis nuomonėmis pateiktus Graikijos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo kovai su ekonominiais nusikaltimais atsakymus, ir atsižvelgiant į aplinkybes, kuriomis susijusios institucijos tyrė Manolisui Kefalogiannisui pareikštus kaltinimus, esamą netikrumą dėl įrodymų, kuriais grindžiamas prašymas atšaukti imunitetą, ir esamas dideles abejones dėl proceso, įskaitant abejones dėl prašymo atšaukti imunitetą motyvų;
M. kadangi darytina išvada, jog šioje byloje galima numanyti esant fumus persecutionis atvejui;
N. kadangi dėl to neturėtų būti atšauktas Manoliso Kefalogianniso imunitetas;
2. paveda Pirmininkui nedelsiant perduoti šį sprendimą ir atsakingo komiteto pranešimą Graikijos Respublikos Aukščiausiojo teismo generaliniam prokurorui ir Manolisui Kefalogiannisui.
1964 m. gegužės 12 d. Teisingumo Teismo sprendimas Wagner / Fohrmann ir Krier, 101/63, ECLI:EU:C:1964:28; 1986 m. liepos 10 d. Teisingumo Teismo sprendimas Wybot / Faure ir kt., 149/85, ECLI:EU:C:1986:310; 2008 m. spalio 15 d. Bendrojo Teismo sprendimas Mote / Parlamentas, T-345/05, ECLI:EU:T:2008:440; 2008 m. spalio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimas Marra / De Gregorio ir Clemente, C-200/07 ir C-201/07, ECLI:EU:C:2008:579; 2010 m. kovo 19 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-42/06, ECLI:EU:T:2010:102; 2011 m. rugsėjo 6 d. Teisingumo Teismo sprendimas Patriciello, C-163/10, ECLI: EU:C:2011:543; 2013 m. sausio 17 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-346/11 ir T-347/11, ECLI:EU:T:2013:23.
Europos Sąjungos oficialiojo leidinio elektroninės versijos paskelbimas ***
114k
41k
2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (ES) Nr. 216/2013 dėl Europos Sąjungos oficialiojo leidinio elektroninės versijos paskelbimo (14463/2017 – C8-0412/2018 – 2017/0039(APP))
– atsižvelgdamas į Tarybos reglamento projektą (14463/2017),
– atsižvelgdamas į Tarybos prašymą pritarti, pateiktą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 352 straipsnį (C8-0412/2018),
– atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę dėl pasiūlyto teisinio pagrindo,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 ir 4 dalis ir į 39 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto rekomendaciją (A8-0323/2018),
1. pritaria Tarybos reglamento projektui;
2. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
ES ir Bahamų susitarimas dėl trumpalaikio bevizio režimo ***
115k
41k
2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Bahamų Sandraugos susitarimo, kuriuo iš dalies keičiamas Europos bendrijos ir Bahamų Sandraugos susitarimas dėl trumpalaikio bevizio režimo, sudarymo Sąjungos vardu projekto (12389/2017 – C8-0173/2018 – 2017/0169(NLE))
– atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (12389/2017),
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Bahamų Sandraugos susitarimo, kuriuo iš dalies keičiamas Europos bendrijos ir Bahamų Sandraugos susitarimas dėl trumpalaikio bevizio režimo, projektą (12388/2017),
– atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 77 straipsnio 2 dalies a punktą ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį (C8-0173/2018),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 ir 4 dalis ir į 108 straipsnio 7 dalį,
– atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto rekomendaciją (A8-0304/2018),
1. pritaria susitarimo sudarymui;
2. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Bahamų Sandraugos vyriausybėms ir parlamentams.
ES ir Mauricijaus susitarimas dėl trumpalaikio bevizio režimo ***
115k
41k
2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Mauricijaus Respublikos susitarimo, kuriuo iš dalies keičiamas Europos bendrijos ir Mauricijaus Respublikos susitarimas dėl trumpalaikio bevizio režimo, sudarymo Sąjungos vardu projekto (12396/2017 – C8-0177/2018 – 2017/0167(NLE))
– atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (12396/2017),
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Mauricijaus Respublikos susitarimo, kuriuo iš dalies keičiamas Europos bendrijos ir Mauricijaus Respublikos susitarimas dėl trumpalaikio bevizio režimo, projektą (12395/2017),
– atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 77 straipsnio 2 dalies a punktą ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį (C8-0177/2018),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 ir 4 dalis ir į 108 straipsnio 7 dalį,
– atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto rekomendaciją (A8-0303/2018),
1. pritaria susitarimo sudarymui;
2. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Mauricijaus Respublikos vyriausybėms ir parlamentams.
ES ir Antigvos ir Barbudos susitarimas dėl trumpalaikio bevizio režimo ***
114k
41k
2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Antigvos ir Barbudos susitarimo, kuriuo iš dalies keičiamas Europos bendrijos ir Antigvos ir Barbudos susitarimas dėl trumpalaikio bevizio režimo, sudarymo Sąjungos vardu projekto (12383/2017 – C8-0174/2018 – 2017/0171(NLE))
– atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (12383/2017),
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Antigvos ir Barbudos susitarimo, kuriuo iš dalies keičiamas Europos bendrijos ir Antigvos ir Barbudos susitarimas dėl trumpalaikio bevizio režimo, projektą (12382/2017),
– atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 77 straipsnio 2 dalies a punktą ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį (C8-0174/2018),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 ir 4 dalis ir į 108 straipsnio 7 dalį,
– atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto rekomendaciją (A8-0305/2018),
1. pritaria susitarimo sudarymui;
2. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Antigvos ir Barbudos vyriausybėms ir parlamentams.
ES ir Sent Kitso ir Nevio Federacijos susitarimas dėl trumpalaikio bevizio režimo ***
115k
42k
2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Sent Kitso ir Nevio Federacijos susitarimo, kuriuo iš dalies keičiamas Europos bendrijos ir Sent Kitso ir Nevio Federacijos susitarimas dėl trumpalaikio bevizio režimo, sudarymo Sąjungos vardu (12393/2017 – C8-0176/2018 – 2017/0176(NLE))
– atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (12393/2017),
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Sent Kitso ir Nevio Federacijos susitarimo, kuriuo iš dalies keičiamas Europos bendrijos ir Sent Kitso ir Nevio Federacijos susitarimas dėl trumpalaikio bevizio režimo, projektą (12391/2017),
– atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 77 straipsnio 2 dalies a punktą ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį (C8-0176/2018),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 ir 4 dalis ir į 108 straipsnio 7 dalį,
– atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto rekomendaciją (A8-0306/2018),
1. pritaria susitarimo sudarymui;
2. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Sent Kitso ir Nevio Federacijos vyriausybėms ir parlamentams.
ES ir Barbadoso susitarimas dėl trumpalaikio bevizio režimo ***
115k
41k
2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Barbadoso susitarimo, kuriuo iš dalies keičiamas Europos bendrijos ir Barbadoso susitarimas dėl trumpalaikio bevizio režimo, sudarymo Sąjungos vardu projekto (12386/2017– C8-0175/2018 – 2017/0179(NLE))
– atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (12386/2017),
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Barbadoso susitarimo, kuriuo iš dalies keičiamas Europos bendrijos ir Barbadoso susitarimas dėl trumpalaikio bevizio režimo, projektą (12385/2017),
– atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 77 straipsnio 2 dalies a punktą ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį (C8‑0175/2018),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 ir 4 dalis ir į 108 straipsnio 7 dalį,
– atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto rekomendaciją (A8-0301/2018),
1. pritaria susitarimo sudarymui;
2. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Barbadoso vyriausybėms ir parlamentams.
ES ir Seišelių susitarimas dėl trumpalaikio bevizio režimo ***
102k
41k
2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Seišelių Respublikos susitarimo, kuriuo iš dalies keičiamas Europos bendrijos ir Seišelių Respublikos susitarimas dėl trumpalaikio bevizio režimo, sudarymo Sąjungos vardu projekto (12399/2017 – C8-0172/2018 – 2017/0168(NLE))
– atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (12399/2017),
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Seišelių Respublikos susitarimo, kuriuo iš dalies keičiamas Europos bendrijos ir Seišelių Respublikos susitarimas dėl trumpalaikio bevizio režimo, projektą (12398/2017),
– atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 77 straipsnio 2 dalies a punktą ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį (C8-0172/2018),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 ir 4 dalis ir į 108 straipsnio 7 dalį,
– atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto rekomendaciją (A8-0302/2018),
1. pritaria susitarimo sudarymui;
2. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Seišelių Respublikos vyriausybėms ir parlamentams.
Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimas. Paraiška „EGF/2018/002 PT/Norte - Centro - Lisboa wearing apparel“
2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo (Portugalijos paraiška „EGF/2018/002 PT/Norte - Centro - Lisboa wearing apparel“) (COM(2018)0621 – C8-0399/2018 – 2018/2223(BUD))
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0621 – C8‑0399/2018),
– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1309/2013 dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (2014–2020 m.), kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1927/2006(1) (toliau – EGF reglamentas),
– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(2) , ypač į jo 12 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(3) (toliau – 2013 m. gruodžio 2 d. tarpinstitucinis susitarimas), ypač į jo 13 punktą,
– atsižvelgdamas į trišalio dialogo procedūrą, numatytą pagal 2013 m. gruodžio 2 d. tarpinstitucinio susitarimo 13 punktą,
– atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto laišką,
– atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto laišką,
– atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A8-0311/2018),
A. kadangi Sąjunga, siekdama teikti papildomą paramą darbuotojams, kenčiantiems nuo esminių struktūrinių pasaulio prekybos sistemos pokyčių ar pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės, ir padėti jiems vėl integruotis į darbo rinką, nustatė teisėkūros ir biudžeto priemones;
B. kadangi Sąjungos finansinė parama atleistiems darbuotojams turėtų būti dinamiška ir pasiekiama kaip galima greičiau ir efektyviau;
C. kadangi Portugalija pateikė paraišką „EGF/2018/002 PT/Norte – Centro - Lisboa wearing apparel“ dėl finansinės paramos iš EGF po 1 161 darbuotojo atleidimo iš darbo ekonomikos sektoriuje, kuris priskiriamas NACE 2 red. 14 skyriui (Drabužių siuvimas (gamyba)) NUTS 2 lygmens Portugalijos Šiaurės (PT 11), Vidurio (PT 16) ir Lisabonos (PT 17) regionuose;
D. kadangi paraiška grindžiama EGF reglamento 4 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytais intervencijos kriterijais, pagal kuriuos per devynių mėnesių ataskaitinį laikotarpį iš įmonių, kurios visos veikia tame pačiame NACE 2 red. skyriaus ekonomikos sektoriuje ir yra viename arba dviejuose ar daugiau kaip dviejuose gretimuose valstybės narės NUTS 2 lygmens regionuose, turi būti atleista ne mažiau kaip 500 darbuotojų, su sąlyga, kad dviejuose regionuose kartu sudėjus poveikis padarytas daugiau kaip 500 darbuotojų;
1. pritaria Komisijai, kad paraiška atitinka EGF reglamento 4 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytas sąlygas ir kad Portugalija turi teisę gauti finansinę 4 655 883 EUR paramą pagal tą reglamentą, o ši suma sudaro 60 % bendrų išlaidų, siekiančių 7 759 806 EUR;
2. pažymi, kad Portugalijos institucijos paraišką pateikė 2018 m. balandžio 24 d. ir kad, Portugalijai pateikus papildomos informacijos, Komisija 2018 m. rugsėjo 10 d. baigė savo vertinimą ir tą pačią dieną informavo Parlamentą;
3. pažymi, jog Portugalija teigia, kad atleidimai iš darbo yra susiję su esminiais pasaulio prekybos sistemos struktūriniais pokyčiais, vykstančiais dėl globalizacijos, visų pirma, dėl prekybos tekstilės gaminiais ir drabužiais liberalizavimo baigus galioti 2004 m. pabaigoje Pasaulio prekybos organizacijos daugiašalei tekstilės sutarčiai, todėl įvyko radikalių pasaulio prekybos tekstilės gaminiais ir drabužiais struktūros pokyčių;
4. pažymi, kad apylinkėse, kuriose buvo atleisti iš darbo darbuotojai, nedarbo lygis drabužių siuvimo (gamybos) sektoriuje yra didesnis nei Šiaurės, Vidurio ir Lisabonos regionuose, kuriems priklauso tos apylinkės, ir kad perspektyvos rasti kitą darbą yra menkos, nes atleisti iš darbo darbuotojai daugiausia yra žemos kvalifikacijos moterys;
5. primena, kad darbuotojai buvo atleisti iš darbo dviejose įmonėse, vykdančiose veiklą Portugalijos drabužių siuvimo (gamybos) sektoriuje, ir kad manoma, jog šis atleidimas turės didelį neigiamą poveikį vietos ekonomikai, kad dėl šių atleidimų gali būti sunku rasti darbo kitoje vietoje, nes darbo vietų trūksta, atleistų darbuotojų išsilavinimas žemas, o darbo ieškančių asmenų yra daug;
6. rekomenduoja naudoti struktūrinių ir investicijų fondų lėšas, visų pirma Europos socialinio fondo, siekiant pakelti Portugalijos darbuotojų kvalifikaciją, kad būtų sumažintas nedarbas ir ypač jaunimo nedarbas bei ilgalaikis nedarbas;
7. pažymi, kad paraiška yra susijusi su atleistais 1 161 darbuotoju, iš kurių 730 bus taikomos pasiūlytos priemonės; atkreipia dėmesį į tai, kad dauguma iš darbo atleistų darbuotojų yra moterys (88,63 proc.); taip pat pažymi, kad 20,55 proc. iš darbo atleistų darbuotojų yra vyresni nei 55 metų amžiaus; atsižvelgdamas į tai, pripažįsta, kad svarbu taikyti aktyvias darbo rinkos priemones, bendrai finansuojamas iš EGF, siekiant pagerinti tų pažeidžiamų grupių galimybes grįžti į darbo rinką;
8. palankiai vertina tai, kad prie individualių poreikių pritaikytos iš EGF bendrai finansuojamos paslaugos taip pat bus teikiamos ne daugiau kaip 730 nedirbančių, nesimokančių ir mokymuose nedalyvaujančių jaunuolių (NEET jaunuoliai), kuriems yra mažiau kaip 30 metų;
9. pažymi, kad atleistiems darbuotojams, kurie įtraukti į šią paraišką, Portugalija planuoja taikyti trijų rūšių priemones: i) mokymą ir perkvalifikavimą, ii) verslumo skatinimą, iii) išmokas;
10. pabrėžia, kad mokymas ir perkvalifikavimas turėtų sudaryti realias reintegravimo alternatyvas regione, atsižvelgiant į sektorius, kuriuose auga darbuotojų poreikis;
11. pažymi, kad finansinės išmokos (be kita ko, mokymo, judumo ir maitinimo išmokos) neviršija EGF reglamente nustatytos viršutinės ribos, sudarančios 35 % visų sąnaudų, ir kad šie veiksmai taikomi su sąlyga, kad tiksliniai paramos gavėjai aktyviai dalyvauja darbo paieškos arba mokymosi veikloje;
12. pripažįsta, kad suderintas individualiems poreikiams pritaikytų paslaugų paketas buvo parengtas konsultuojantis su darbo grupe, kurią sudarė Valstybinės užimtumo tarnybos, profesinių sąjungų, Socialinės apsaugos instituto ir Darbo sąlygų tarnybos atstovai;
13. pabrėžia, jog Portugalijos institucijos patvirtino, kad reikalavimus atitinkantiems veiksmams neteikiama parama iš kitų Sąjungos fondų ar finansinių priemonių, ir užtikrino, jog bus užkirstas kelias dvigubam finansavimui ir kad siūlomi veiksmai papildys iš struktūrinių fondų finansuojamus veiksmus;
14. pakartoja, kad EGF parama neturi pakeisti veiksmų, už kuriuos, kaip nustatyta pagal nacionalinę teisę ar kolektyvinius susitarimus, atsako įmonės, taip pat įmonių ar sektorių restruktūrizavimo priemonių, taip pat palankiai vertina Portugalijos patvirtinimą šiuo klausimu;
15. primena, kad pagal EGF reglamento 7 straipsnį rengiant suderintą prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketą turėtų būti numatytos būsimos darbo rinkos perspektyvos ir reikiami įgūdžiai, taip pat šios paslaugos turėtų būti pritaikytos perėjimui prie efektyvaus išteklių naudojimo ir tvarios ekonomikos;
16. ragina Komisiją primygtinai paskatinti nacionalines institucijas būsimuose pasiūlymuose suteikti išsamesnės informacijos apie sektorius, kuriuose yra augimo perspektyvų, taigi ir galimybių samdyti darbuotojus, taip pat kaupti pagrįstus duomenis apie EGF finansavimo poveikį, įskaitant informaciją apie pasinaudojus EGF parama rastų darbo vietų kokybę ir pasiektos reintegracijos rodiklius;
17. primena savo prašymą Komisijai užtikrinti galimybę visuomenei susipažinti su visais dokumentais, susijusiais su EGF bylomis;
18. pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui;
19. paveda Pirmininkui pasirašyti šį sprendimą su Tarybos pirmininku ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;
20. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.
PRIEDAS
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS
dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo pagal Portugalijos paraišką „EGF/2018/002 PT/Norte - Centro - Lisboa wearing apparel“
(Šio priedo tekstas čia nepateikiamas, nes jis atitinka galutinį aktą – Sprendimą (ES) 2018/1720.)
2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento sprendimas dėl pasiūlymo dėl Europos strateginių investicijų fondo vykdomojo direktoriaus skyrimo (N8-0100/2018 - C8-0423/2018 – 2018/0903(NLE))
– atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 19 d. Europos strateginių investicijų fondo valdančiosios tarybos pasiūlymą dėl jos vykdomojo direktoriaus skyrimo dar vienai kadencijai (C8-0423/2018),
– atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/1017 dėl Europos strateginių investicijų fondo, Europos investavimo konsultacijų centro ir Europos investicinių projektų portalo 7 straipsnio 6 dalį, kuriuo iš dalies keičiamos reglamentų (ES) Nr. 1291/2013 ir (ES) Nr. 1316/2013 nuostatos dėl Europos strateginių investicijų fondo(1),
– atsižvelgdamas į Europos Parlamento Darbo tvarkos taisyklių 122a straipsnį,
– atsižvelgdamas į bendrus Biudžeto komiteto ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto svarstymus pagal Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A8-0314/2018),
A. kadangi Reglamento (ES) 2015/1017 7 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Europos investicijų bankas (EIB), gavęs Europos Parlamento pritarimą po atviro ir skaidraus atrankos proceso, vykdomo pagal EIB procedūras, kurio visuose etapuose Europos Parlamentas tinkamai ir laiku informuojamas, skiria Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) vykdomąjį direktorių ir vykdomojo direktoriaus pavaduotoją trejų metų kadencijai, kuri gali būti vieną kartą atnaujinta;
B. kadangi 2018 m. liepos 19 d. ESIF valdančioji taryba priėmė pasiūlymą dėl ESIF vykdomojo direktoriaus ir vykdomojo direktoriaus pavaduotojo skyrimo dar vienai kadencijai ir perdavė šį pasiūlymą Europos Parlamentui;
C. kadangi 2018 m. rugsėjo 25 d. Biudžeto komitetas ir Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas surengė klausymą su Wilhelmu Moltereriu, pasiūlytu kandidatu eiti ESIF vykdomojo direktoriaus pareigas, kuriame šis kandidatas pasakė įžanginę kalbą ir po to atsakė į komitetų narių pateiktus klausimus;
1. pritaria Wilhelmo Moltererio paskyrimui Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) vykdomuoju direktoriumi;
2. paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai, Komisijai, Europos investicijų bankui ir valstybių narių vyriausybėms.
2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento sprendimas dėl pasiūlymo dėl Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) vykdomojo direktoriaus pavaduotojo skyrimo (N8-0101/2018 - C8-0424/2018 – 2018/0904(NLE))
– atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 19 d. Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) valdančiosios tarybos pasiūlymą dėl esamo ESIF vykdomojo direktoriaus pavaduotojo skyrimo dar vienai kadencijai (C8‑0424/2018),
– atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/1017 dėl Europos strateginių investicijų fondo, Europos investavimo konsultacijų centro ir Europos investicinių projektų portalo, kuriuo iš dalies keičiamos reglamentų (ES) Nr. 1291/2013 ir (ES) Nr. 1316/2013 nuostatos dėl Europos strateginių investicijų fondo(1), 7 straipsnio 6 dalį,
– atsižvelgdamas į Europos Parlamento Darbo tvarkos taisyklių 122a straipsnį,
– atsižvelgdamas į bendrus Biudžeto komiteto ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto svarstymus pagal Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A8-0312/2018),
A. kadangi Reglamento (ES) 2015/1017 7 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad ESIF vykdomąjį direktorių ir vykdomojo direktoriaus pavaduotoją Europos investicijų bankas (EIB) skiria nustatytai trejų metų kadencijai, gavęs Europos Parlamento pritarimą, po atviro ir skaidraus pagal EIB procedūras vykdomo atrankos proceso, kurio visuose etapuose Europos Parlamentas tinkamai ir laiku informuojamas;
B. kadangi 2018 m. liepos 19 d. ESIF valdančioji taryba priėmė pasiūlymą dėl esamų ESIF vykdomojo direktoriaus ir vykdomojo direktoriaus pavaduotojo skyrimo dar vienai kadencijai ir perdavė šį pasiūlymą Europos Parlamentui;
C. kadangi 2018 m. rugsėjo 25 d. Biudžeto komitetas ir Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas surengė Iliyanos Tsanovos, pasiūlytos kandidatės eiti ESIF vykdomojo direktoriaus pavaduotojo pareigas, klausymą, per kurį kandidatė pasakė įžanginę kalbą ir po to atsakė į komitetų narių pateiktus klausimus;
1. pritaria Iliyanos Tsanovos skyrimui Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) vykdomojo direktoriaus pavaduotoja;
2. paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai, Komisijai, Europos investicijų bankui ir valstybių narių vyriausybėms.
2018 m. spalio 23 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės (nauja redakcija) (COM(2017)0753 – C8-0019/2018 – 2017/0332(COD))(1)
Pakeitimai 161, 187, 206 ir 213 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 konstatuojamoji dalis
(2) Direktyva 98/83/EC nustatyta teisinė sistema, kuria siekiama apsaugoti žmonių sveikatą nuo žmonėms vartoti skirto vandens bet kokio užterštumo neigiamo poveikio užtikrinant, kad tas vanduo būtų sveikas ir švarus. To paties tikslo turėtų būti siekiama ir šia direktyva. Šiuo tikslu Sąjungos lygmeniu būtina nustatyti minimalius reikalavimus , kuriuos turi atitikti tam tikslui skirtas vanduo. Valstybės narės turėtų imtis visų būtinų priemonių siekdamos užtikrinti, kad žmonėms vartoti skirtame vandenyje nebūtų jokių mikroorganizmų ar parazitų ir jokių medžiagų, kurios tam tikrais atvejais kelia potencialų pavojų žmonių sveikatai, ir kad tas vanduo atitiktų minėtus minimalius reikalavimus;
(2) Direktyva 98/83/EC nustatyta teisinė sistema, kuria siekiama apsaugoti žmonių sveikatą nuo žmonėms vartoti skirto vandens bet kokio užterštumo neigiamo poveikio užtikrinant, kad tas vanduo būtų sveikas ir švarus. To paties tikslo turėtų būti siekiama ir šia direktyva, ir ja taip pat turėtų būti suteikiama visuotinė prieiga prie tokio vandens visoje Sąjungoje. Šiuo tikslu Sąjungos lygmeniu būtina nustatyti minimalius reikalavimus , kuriuos turi atitikti tam tikslui skirtas vanduo. Valstybės narės turėtų imtis visų būtinų priemonių siekdamos užtikrinti, kad žmonėms vartoti skirtame vandenyje nebūtų jokių mikroorganizmų ar parazitų ir jokių medžiagų, kurios tam tikrais atvejais kelia potencialų pavojų žmonių sveikatai, ir kad tas vanduo atitiktų minėtus minimalius reikalavimus;
Pakeitimas 2 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(2a) pagal 2015 m. gruodžio 2 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Uždaro ciklo kūrimas. ES žiedinės ekonomikos veiksmų planas“ šia direktyva turėtų būti siekiama skatinti vandens išteklių naudojimo efektyvumą ir tvarumą ir taip siekti žiedinės ekonomikos tikslų;
Pakeitimas 3 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(2b) 2010 m. liepos 28 d. Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje buvo pripažinta, kad žmogaus teisė į vandenį ir sanitarijos paslaugas yra žmogaus teisė ir kad dėl to prieiga prie švaraus geriamojo vandens neturėtų būti ribojama dėl to, kad galutiniai vartotojai jo neįperka;
Pakeitimas 4 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(2c) reikia užtikrinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB1a ir šios direktyvos nuoseklumą;
_________________
1a 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL L 327, 2000 12 22, p. 1).
Pakeitimas 5 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 d konstatuojamoji dalis (nauja)
(2d) šioje direktyvoje pateiktuose reikalavimuose turėtų atsispindėti nacionalinė vandens tiekėjų padėtis ir sąlygos valstybėse narėse;
Pakeitimas 6 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 konstatuojamoji dalis
(3) ši direktyva neturi būti taikoma natūraliam mineraliniam vandeniui ir vandeniui, kuris yra medicininis produktas, nes šių rūšių vanduo įtrauktas atitinkamai į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų 2009/54/EB68 ir 2001/83/EB69 taikymo sritis. Tačiau Direktyva 2009/54/EB apima tiek natūralų mineralinį vandenį, tiek šaltinio vandenį, o ši direktyva turėtų būti netaikoma tik pirmesnės kategorijos vandeniui. Šaltinio vanduo, remiantis Direktyvos 2009/54/EB 9 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa, turėtų atitikti šios direktyvos nuostatas. Į butelius ar kitą tarą išpilstytas žmonėms vartoti skirtas vanduo, numatytas teikti prekybai ar naudojamas maistui gaminti, ruošti ar apdoroti, turėtų atitikti šios direktyvos nuostatas iki atitikties vietos etapo (t. y. bėgimo iš čiaupo), o paskui jis turėtų būti laikomas maistu pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002 2 straipsnio antrą pastraipą70;
(3) ši direktyva neturi būti taikoma natūraliam mineraliniam vandeniui ir vandeniui, kuris yra medicininis produktas, nes šių rūšių vanduo įtrauktas atitinkamai į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų 2009/54/EB68 ir 2001/83/EB69 taikymo sritis. Tačiau Direktyva 2009/54/EB apima tiek natūralų mineralinį vandenį, tiek šaltinio vandenį, o ši direktyva turėtų būti netaikoma tik pirmesnės kategorijos vandeniui. Šaltinio vanduo, remiantis Direktyvos 2009/54/EB 9 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa, turėtų atitikti šios direktyvos nuostatas. Tačiau tas įpareigojimas neturėtų būti išplečiamas šios direktyvos I priedo A dalyje nurodytiems mikrobiologiniams parametrams. Į butelius ar kitą tarą išpilstytas žmonėms vartoti skirtas vanduo, tiekiamas iš viešųjų vandens tiekimo įrenginių arba privačių šulinių, numatytas teikti prekybai ar naudojamas maistui gaminti, ruošti ar apdoroti komerciniais tikslais, iš esmės ir toliau turėtų atitikti šios direktyvos nuostatas iki atitikties vietos etapo, o paskui jis turėtų būti laikomas maistu pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr.178/2002 2 straipsnio antrą pastraipą70. Jei taikomi maisto saugos reikalavimai įvykdyti, kompetentingoms institucijoms valstybėse narėse turėtų būti suteikiami įgaliojimai leisti pakartotinai panaudoti vandenį maisto perdirbimo pramonėje;
_________________
_________________
68 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/54/EB dėl natūralaus mineralinio vandens eksploatavimo ir pateikimo į rinką (nauja redakcija) (OL L 164, 2009 6 26, p. 45).
68 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/54/EB dėl natūralaus mineralinio vandens eksploatavimo ir pateikimo į rinką (nauja redakcija) (OL L 164, 2009 6 26, p. 45).
69 2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus (OL L 311, 2001 11 28, p. 67).
69 2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus (OL L 311, 2001 11 28, p. 67).
70 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL L 31, 2002 2 1, p. 1).
70 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL L 31, 2002 2 1, p. 1).
Pakeitimas 7 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 konstatuojamoji dalis
(4) remiantis Europos piliečių iniciatyvos dėl teisės į vandenį (Right2Water)71 išvada surengtos visos Sąjungos masto viešos konsultacijos ir atliktas Direktyvos 98/83/EB įvertinimas pagal Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programą (REFIT)72. Šie veiksmai parodė, kad kai kurios Direktyvos 98/83/EB nuostatos turi būti atnaujintos. Įvardytos keturios sritys, kuriose yra ką tobulinti: kokybe grindžiamų parametrų verčių sąrašas, ribotas rizika grindžiamo požiūrio taikymas, netikslios vartotojų informavimo nuostatos ir su žmonėms vartoti skirtu vandeniu besiliečiančių medžiagų tvirtinimo sistemų skirtumai. Be to, Europos piliečių iniciatyvoje dėl teisės į vandenį kaip atskira problema įvardytas faktas, kad dalis gyventojų, ypač marginalizuotos grupės, neturi prieigos prie žmonėms vartoti skirto vandens, – tai susiję ir su įsipareigojimu, prisiimtu pagal Jungtinių Tautų darbotvarkėje iki 2030 m. nustatytą šeštąjį darnaus vystymosi tikslą. Ir paskutinė įvardyta problema – nepakankamas bendras informuotumas apie vandens nuotėkius, kurie atsiranda dėl per vangaus investavimo į vandens infrastruktūros priežiūrą ir atnaujinimą; šis klausimas iškeltas ir Europos Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje dėl vandens infrastruktūros73;
(4) remiantis Europos piliečių iniciatyvos dėl teisės į vandenį (Right2Water)71 išvada, kuria Sąjunga raginama dėti daugiau pastangų siekiant, kad vanduo būtų prieinamas visiems, surengtos visos Sąjungos masto viešos konsultacijos ir atliktas Direktyvos 98/83/EB įvertinimas pagal Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programą (REFIT)72. Šie veiksmai parodė, kad kai kurios Direktyvos 98/83/EB nuostatos turi būti atnaujintos. Įvardytos keturios sritys, kuriose yra ką tobulinti: kokybe grindžiamų parametrų verčių sąrašas, ribotas rizika grindžiamo požiūrio taikymas, netikslios vartotojų informavimo nuostatos ir su žmonėms vartoti skirtu vandeniu besiliečiančių medžiagų tvirtinimo sistemų skirtumai ir to pasekmės žmonių sveikatai. Be to, Europos piliečių iniciatyvoje dėl teisės į vandenį kaip atskira problema įvardytas faktas, kad dalis gyventojų iš pažeidžiamų ir marginalizuotų grupių neturi prieigos arba turi ribotą prieigą prie įperkamo žmonėms vartoti skirto vandens,– tai susiję ir su įsipareigojimu, prisiimtu pagal Jungtinių Tautų darbotvarkėje iki 2030m. nustatytą šeštąjį darnaus vystymosi tikslą. Atsižvelgdamas į tai, Europos Parlamentas pripažino visuotinę teisę į prieigą prie žmonėms vartoti skirto vandens Sąjungoje. Ir paskutinė įvardyta problema– nepakankamas bendras informuotumas apie vandens nuotėkius, kurie atsiranda dėl per vangaus investavimo į vandens infrastruktūros priežiūrą ir atnaujinimą, į tai atkreipiamas dėmesys ir Europos Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje dėl vandens infrastruktūros73, taip pat dėl tam tikrais atvejais nepakankamų žinių apie vandens sistemas;
73 Europos Audito Rūmų specialioji ataskaita SR 12/2017 „Geriamojo vandens direktyvos įgyvendinimas: vandens kokybė ir prieiga prie vandens Bulgarijoje, Vengrijoje ir Rumunijoje pagerėjo, tačiau šioje srityje išlieka dideli investavimo poreikiai“.
73 Europos Audito Rūmų specialioji ataskaita SR 12/2017 „Geriamojo vandens direktyvos įgyvendinimas: vandens kokybė ir prieiga prie vandens Bulgarijoje, Vengrijoje ir Rumunijoje pagerėjo, tačiau šioje srityje išlieka dideli investavimo poreikiai“.
Pakeitimas 8 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(4a) siekdamos įgyvendinti pagal JT šeštąjį darnaus vystymosi tikslą nustatytus plataus užmojo tikslus valstybės narės turėtų įsipareigoti iki 2030 m. visiems užtikrinti visuotines ir lygiateises galimybes gauti saugų ir įperkamą geriamąjį vandenį;
Pakeitimas 9 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(4b) 2015 m. rugsėjo 8 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl Europos piliečių iniciatyvos „Right2Water“ tolesnių veiksmų;
Pakeitimas 11 Pasiūlymas dėl direktyvos 5 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(5a) žmonėms vartoti skirtas vanduo atlieka esminį vaidmenį Sąjungai toliau stengiantis sustiprinti žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugą nuo endokrininę sistemą ardančių cheminių medžiagų.Endokrininę sistemą ardančių medžiagų reglamentavimas šioje direktyvoje yra daug žadantis etapas pagal atnaujintą Sąjungos strategiją dėl endokrininę sistemą ardančių medžiagų, kurią Komisija yra įsipareigojusi nedelsiant pateikti;
Pakeitimas 13 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(6a) jeigu, siekiant nustatyti pavojų žmogaus sveikatai arba jo nebuvimą, taip pat žmonėms vartoti skirtame vandenyje esančios medžiagos leistiną vertę, nepakanka mokslo žinių, remiantis atsargumo principu tokią medžiagą reikėtų priskirti kategorijai „stebima“, kol bus gauta tikslesnių mokslinių duomenų. Todėl valstybės narės turėtų vykdyti atskirą tokių naujų parametrų stebėseną;
Pakeitimas 14 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(6b) indikatoriniai parametrai neturi tiesioginio poveikio visuomenės sveikatai. Tačiau jie yra svarbūs kaip vandens gamybos ir paskirstymo įrenginių veikimo bei vandens kokybės vertinimo priemonės.Jie gali padėti nustatyti vandens ruošimo trūkumus, taip pat jie atlieka svarbų vaidmenį didinant ir išlaikant vartotojų pasitikėjimą vandens kokybe. Todėl valstybės narės turėtų stebėti šiuos parametrus;
Pakeitimas 15 Pasiūlymas dėl direktyvos 7 konstatuojamoji dalis
(7) jeigu būtina apsaugant žmonių sveikatą jų teritorijose, iš valstybių narių turėtų būti reikalaujama nustatyti papildomų į I priedą neįtrauktų parametrų vertes;
(7) jeigu būtina siekiant visiškai įgyvendinti atsargumo principą ir apsaugant žmonių sveikatą jų teritorijose, iš valstybių narių turėtų būti reikalaujama nustatyti papildomų į I priedą neįtrauktų parametrų vertes;
Pakeitimas 16 Pasiūlymas dėl direktyvos 8 konstatuojamoji dalis
(8) prevencinis saugos planavimas ir rizika grindžiami elementai Direktyvoje 98/83/EB paliesti tik šiek tiek. Pirmieji rizika grindžiamo požiūrio elementai nustatyti jau 2015 metais Direktyva (ES) 2015/1787, kuria iš dalies pakeista Direktyva 98/83/EB siekiant leisti valstybėms narėms nukrypti nuo savo monitoringo programų su sąlyga, kad atliekami patikimi rizikos vertinimai, kurie gali būti grindžiami PSO geriamojo vandens kokybės gairėmis76. Tose gairėse išdėstytas vadinamasis Vandens saugos plano požiūris ir jos kartu su geriamojo vandens tiekimo saugumo standartu EN 15975-2 laikytini tarptautiniu lygmeniu pripažintais principais, kuriais vadovaujamasi išgaunant, skirstant žmonėms vartoti skirtą vandenį, vykdant jo monitoringą ir analizuojant jo parametrus. Tie principai turėtų būti išlaikyti ir šioje direktyvoje. Siekiant užtikrinti, kad tie principai neapsiribotų tik monitoringo aspektais, taip pat siekiant laiką ir išteklius skirti svarbiai rizikai ir ekonomiškai efektyvioms į šaltinį orientuotoms priemonėms ir vengti analizės darbą ir pastangas švaistyti nereikšmingiems klausimams, tikslinga nustatyti išsamų rizika grindžiamą požiūrį, taikytiną visai tiekimo grandinei – nuo vandens ėmimo vietos, paskirstymo etapu, iki pat čiaupo grandies. Tą požiūrį turėtų sudaryti trys komponentai: pirma, su vandens ėmimo vieta susijusių pavojų vertinimas (pavojingumo vertinimas), valstybių narių atliekamas laikantis PSO gairių ir Vandens saugos plano vadovo77; antra, galimybė vandens tiekėjams monitoringą pritaikyti atsižvelgiant į pagrindines rizikos rūšis (tiekimo rizikos vertinimas); trečia, valstybių narių atliekamas galimos rizikos, susijusios su pastatų vidaus vandentiekiais (pvz., legionelėmis ir švinu), vertinimas (pastatų vidaus vandentiekio rizikos vertinimas). Tie vertinimai turėtų būti reguliariai peržiūrimi, inter alia, reaguojant į su klimatu susijusias ekstremalias oro sąlygas, žinomus žmogaus veiklos vandens ėmimo vietoje pokyčius ar su šaltiniu susijusius incidentus. Taikant rizika grindžiamą požiūrį užtikrinamas nuolatinis keitimasis informacija tarp kompetentingų institucijų ir vandens tiekėjų;
(8) prevencinis saugos planavimas ir rizika grindžiami elementai Direktyvoje 98/83/EB paliesti tik šiek tiek. Pirmieji rizika grindžiamo požiūrio elementai nustatyti jau 2015 metais Direktyva (ES) 2015/1787, kuria iš dalies pakeista Direktyva 98/83/EB siekiant leisti valstybėms narėms nukrypti nuo savo monitoringo programų su sąlyga, kad atliekami patikimi rizikos vertinimai, kurie gali būti grindžiami PSO geriamojo vandens kokybės gairėmis76. Tose gairėse išdėstytas vadinamasis Vandens saugos plano požiūris ir jos kartu su geriamojo vandens tiekimo saugumo standartu EN 15975-2 laikytini tarptautiniu lygmeniu pripažintais principais, kuriais vadovaujamasi išgaunant, skirstant žmonėms vartoti skirtą vandenį, vykdant jo monitoringą ir analizuojant jo parametrus. Tie principai turėtų būti išlaikyti ir šioje direktyvoje. Siekiant užtikrinti, kad tie principai neapsiribotų tik monitoringo aspektais, taip pat siekiant laiką ir išteklius skirti svarbiai rizikai ir ekonomiškai efektyvioms į šaltinį orientuotoms priemonėms ir vengti analizės darbą ir pastangas švaistyti nereikšmingiems klausimams, tikslinga nustatyti išsamų rizika grindžiamą požiūrį, taikytiną visai tiekimo grandinei – nuo vandens ėmimo vietos, paskirstymo etapu, iki pat čiaupo grandies. Tas požiūris turėtų būti grindžiamas įgytomis žiniomis ir veiksmais, įgyvendintais pagal Direktyvą 2000/60/EB, ir juo turėtų būti veiksmingiau atsižvelgiama į klimato kaitos poveikį vandens ištekliams.Rizika grindžiamą požiūrį turėtų sudaryti trys komponentai: pirma, su vandens ėmimo vieta susijusių pavojų vertinimas (pavojingumo vertinimas), valstybių narių atliekamas laikantis PSO gairių ir Vandens saugos plano vadovo77; antra, galimybė vandens tiekėjams monitoringą pritaikyti atsižvelgiant į pagrindines rizikos rūšis (tiekimo rizikos vertinimas); trečia, valstybių narių atliekamas galimos rizikos, susijusios su pastatų vidaus vandentiekiais (pvz., legionelėmis ir švinu), vertinimas (pastatų vidaus vandentiekio rizikos vertinimas), ypatingą dėmesį skiriant prioritetinėms patalpoms. Tie vertinimai turėtų būti reguliariai peržiūrimi, inter alia, reaguojant į su klimatu susijusias ekstremalias oro sąlygas, žinomus žmogaus veiklos vandens ėmimo vietoje pokyčius ar su šaltiniu susijusius incidentus. Taikant rizika grindžiamą požiūrį užtikrinamas nuolatinis keitimasis informacija tarp kompetentingų institucijų, vandens tiekėjų ir kitų suinteresuotųjų subjektų, įskaitant už taršos šaltinius ir už taršos riziką atsakingus subjektus.Išimties tvarka rizika grindžiamas požiūris turėtų būti pritaikytas prie ypatingų jūrinių laivų, kuriuose gėlinamas vanduo ir gabenami keleiviai, apribojimus.Su Europos vėliava plaukiojantys jūriniai laivai, plaukiodami tarptautiniuose vandenyse, laikosi tarptautinės reglamentavimo sistemos.Be to, žmonėms vartoti skirto vandens transportavimas ir ruošimas laive vykdomi su ypatingomis kliūtimis, atsižvelgiant į tai reikėtų atitinkamai pritaikyti šios direktyvos nuostatas;
_________________
_________________
76 Guidelines for drinking water quality (Geriamojo vandens kokybės gairės), ketvirtas leidimas, Pasaulio sveikatos organizacija, 2011 m., http://www.who.int/water_sanitation_health/publications/2011/dwq_guidelines/en/index.html
76 Guidelines for drinking water quality (Geriamojo vandens kokybės gairės), ketvirtas leidimas, Pasaulio sveikatos organizacija, 2011 m., http://www.who.int/water_sanitation_health/publications/2011/dwq_guidelines/en/index.html
77 Water Safety Plan Manual: step-by-step risk management for drinking water suppliers (Vandens saugos plano vadovas: išsamios rizikos valdymo gairės geriamojo vandens tiekėjams), Pasaulio sveikatos organizacija, 2009 m., http://apps.who.int/iris/bitstream/10665/75141/1/9789241562638_eng.pdf
77 Water Safety Plan Manual: step-by-step risk management for drinking water suppliers (Vandens saugos plano vadovas: išsamios rizikos valdymo gairės geriamojo vandens tiekėjams), Pasaulio sveikatos organizacija, 2009 m., http://apps.who.int/iris/bitstream/10665/75141/1/9789241562638_eng.pdf
Pakeitimas 17 Pasiūlymas dėl direktyvos 8 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(8a) dėl neefektyvaus vandens išteklių naudojimo, visų pirma dėl nuotėkio vandens tiekimo infrastruktūroje, pereikvojami menki žmonėms vartoti skirto vandens ištekliai.Tai labai trukdo valstybėms narėms siekti pagal Direktyvą 2000/60/EB nustatytų tikslų;
Pakeitimas 18 Pasiūlymas dėl direktyvos 9 konstatuojamoji dalis
(9) pavojingumo vertinimas turėtų būti orientuojamas į siekį mažinti žmonėms vartoti skirto vandens gamybai reikalingą vandens ruošimo lygį, pvz., mažinant veiksnius, dėl kurių užteršiami vandens telkiniai, iš kurių imamas žmonėms vartoti skirtas vanduo. Šiuo tikslu valstybės narės turėtų nustatyti su tais vandens telkiniais susijusius pavojus ir galimus taršos šaltinius ir vykdyti teršalų, kuriuos jos laiko svarbiais, pvz., dėl nustatyto jų pavojingumo (kaip antai mikroplastiko, nitratų, pesticidų ar vaistinių preparatų, nustatytų pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB78, atveju), dėl jų natūralaus buvimo vandens ėmimo vietoje (kaip antai arseno atveju) arba dėl vandens tiekėjų pateiktos informacijos (pvz., staigaus konkretaus parametro padidėjimo neapdorotame vandenyje), monitoringą. Tie parametrai turėtų būti naudojami kaip signalai, kuriuos užfiksavus kompetentingos institucijos imtųsi veiksmų, skirtų vandens telkiniams daromam poveikiui mažinti, pvz., prevencinių ar poveikio mažinimo priemonių (įskaitant, jei reikia, mokslinių tyrimų sveikatai daromam poveikiui išsiaiškinti), skirtų tiems vandens telkiniams apsaugoti ir taršos priežastims šalinti bendradarbiaujant su vandens tiekėjais ir suinteresuotaisiais subjektais;
(9) pavojingumo vertinimas turėtų būti atliekamas laikantis kompleksinio požiūrio į rizikos vertinimą, grindžiamo aiškiu siekiu mažinti žmonėms vartoti skirto vandens gamybai reikalingą vandens ruošimo lygį, pvz., mažinant veiksnius, dėl kurių užteršiami vandens telkiniai, iš kurių imamas žmonėms vartoti skirtas vanduo, arba kyla pavojus juos užteršti. Šiuo tikslu valstybės narės turėtų nustatyti su tais vandens telkiniais susijusius pavojus ir galimus taršos šaltinius ir vykdyti teršalų, kuriuos jos laiko svarbiais, pvz., dėl nustatyto jų pavojingumo (kaip antai mikroplastiko, nitratų, pesticidų ar vaistinių preparatų, nustatytų pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB78, atveju), dėl jų natūralaus buvimo vandens ėmimo vietoje (kaip antai arseno atveju) arba dėl vandens tiekėjų pateiktos informacijos (pvz., staigaus konkretaus parametro padidėjimo neapdorotame vandenyje), monitoringą. Remiantis Direktyva 2000/60/EB, tie parametrai turėtų būti naudojami kaip signalai, kuriuos užfiksavus kompetentingos institucijos imtųsi veiksmų, skirtų vandens telkiniams daromam poveikiui mažinti, pvz., prevencinių ar poveikio mažinimo priemonių (įskaitant, jei reikia, mokslinių tyrimų sveikatai daromam poveikiui išsiaiškinti), skirtų tiems vandens telkiniams apsaugoti ir taršos priežastims arba jos pavojui šalinti bendradarbiaujant su visais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant už taršos šaltinius atsakingus subjektus arba už galimos taršos šaltinius atsakingus subjektus.Jeigu valstybė narė, atlikdama pavojaus vertinimą, nustato, kad konkrečioje vandens ėmimo vietoje parametro nėra (pvz., dėl to, kad požeminiame arba gruntiniame vandenyje medžiagos niekada nebūna), ji turėtų apie tai informuoti atitinkamus vandens tiekėjus ir turėtų galėti leisti jiems sumažinti to parametro monitoringo dažnumą arba išbraukti tą parametrą iš parametrų, kurių monitoringas turi būti vykdomas, sąrašo, neatliekant tiekimo rizikos vertinimo;
_________________
_________________
78 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL L 327, 2000 12 22, p. 1).
78 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL L 327, 2000 12 22, p. 1).
Pakeitimas 19 Pasiūlymas dėl direktyvos 11 konstatuojamoji dalis
(11) parametrų verčių, kurios naudojamos žmonėms vartoti skirto vandens kokybei vertinti, būtina laikytis toje vietoje, kur žmonėms vartoti skirtas vanduo tiekiamas konkrečiam vartotojui. Tačiau žmonėms vartoti skirto vandens kokybei įtakos gali turėti pastatų vidaus vandentiekis. PSO pažymi, kad iš visų vandeniu plintančių patogenų daugiausia sveikatos problemų Sąjungoje kelia legionelės. Jos plinta per šilto vandens sistemą, o užsikrečiama jomis įkvepiant, pvz., prausiantis duše. Taigi jos akivaizdžiai susijusios su pastatų vidaus vandentiekiu. Kadangi vienašalis įpareigojimas dėl šio patogeno vykdyti visų privačių ar viešų patalpų monitoringą pareikalautų nepagrįstai didelių išlaidų, tinkamesnis šios problemos sprendimas būtų pastatų vidaus vandentiekio rizikos vertinimai. Šiuose vertinimuose reikėtų atsižvelgti ir į potencialią riziką, kurią kelia su žmonėms vartoti skirtu vandeniu besiliečiantys produktai ir medžiagos. Todėl atliekant pastatų vidaus vandentiekio rizikos vertinimus, be kita ko, didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas prioritetinių patalpų monitoringui: turėtų būti vertinama rizika, kurią kelia pastatų vidaus vandentiekis ir su juo susiję produktai bei medžiagos, ir, remiantis eksploatacinių savybių deklaracijomis pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 305/201179, turėtų būti tikrinamos statybos produktų, kurie liečiasi su žmonėms vartoti skirtu vandeniu, eksploatacinės savybės. Drauge su eksploatacinių savybių deklaracijomis turėtų būti teikiama ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/200680 31 ir 33 straipsniuose nurodyta informacija. Remdamosi tais vertinimais valstybės narės turėtų imtis visų būtinų priemonių siekdamos užtikrinti, inter alia, kad būtų įdiegtos PSO gaires atitinkančios81 tinkamos kontrolės ir valdymo priemonės (pvz., protrūkių atvejams) ir kad žmonių sveikatai pavojaus nekeltų į vandenį išsiskiriančios statybos produktų medžiagos.Tačiau, nepažeidžiant Reglamento (ES) Nr. 305/2011, jei šios priemonės imtų riboti laisvą produktų ir medžiagų judėjimą Sąjungoje, tas ribojimas turėtų būti tinkamai pagrįstas ir griežtai proporcingas ir juo negalėtų būti savavališkai diskriminuojama ar užslėptai ribojama valstybių narių tarpusavio prekyba;
(11) parametrų verčių, kurios naudojamos žmonėms vartoti skirto vandens kokybei vertinti, būtina laikytis toje vietoje, kur žmonėms vartoti skirtas vanduo tiekiamas konkrečiam vartotojui. Tačiau žmonėms vartoti skirto vandens kokybei įtakos gali turėti pastatų vidaus vandentiekis. PSO pažymi, kad iš visų vandeniu plintančių patogenų daugiausia sveikatos problemų Sąjungoje kelia legionelės, ypač bakterija Legionella pneumophila, kuri yra viena didžiausių legioneliozės sukėlėjų Sąjungoje. Jos plinta per šilto vandens sistemą, o užsikrečiama jomis įkvepiant, pvz., prausiantis duše. Taigi jos akivaizdžiai susijusios su pastatų vidaus vandentiekiu. Kadangi vienašalis įpareigojimas dėl šio patogeno vykdyti visų privačių ar viešų patalpų monitoringą pareikalautų nepagrįstai didelių išlaidų ir taip būtų pažeistas subsidiarumo principas, tinkamesnis šios problemos sprendimas būtų pastatų vidaus vandentiekio rizikos vertinimai, ypatingą dėmesį skiriant prioritetinėms patalpoms. Šiuose vertinimuose reikėtų atsižvelgti ir į potencialią riziką, kurią kelia su žmonėms vartoti skirtu vandeniu besiliečiantys produktai ir medžiagos. Todėl atliekant pastatų vidaus vandentiekio rizikos vertinimus didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas prioritetinių patalpų monitoringui: turėtų būti vertinama rizika, kurią kelia pastatų vidaus vandentiekis ir su juo susiję produktai bei medžiagos, kurie liečiasi su žmonėms vartoti skirtu vandeniu. Drauge su eksploatacinių savybių deklaracijomis turėtų būti teikiama ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/200680 31 ir 33 straipsniuose nurodyta informacija. Remdamosi tais vertinimais valstybės narės turėtų imtis visų būtinų priemonių siekdamos užtikrinti, inter alia, kad būtų įdiegtos PSO gaires81 atitinkančios tinkamos kontrolės ir valdymo priemonės (pvz., protrūkių atvejams) ir kad žmonių sveikatai pavojaus nekeltų į vandenį išsiskiriančios su žmonėms vartoti skirtu vandeniu besiliečiančios medžiagos;
_________________
_________________
792011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 305/2011, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB (OL L 88, 2011 4 4, p. 5).
80 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantis Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL L 396, 2006 12 30, p. 1).
80 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantis Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL L 396, 2006 12 30, p. 1).
81 Legionella and the prevention of Legionellosis („Legionelės ir legioneliozės prevencija“), Pasaulio sveikatos organizacija, 2007 m., http://www.who.int/water_sanitation_health/emerging/legionella.pdf
81 Legionella and the prevention of Legionellosis („Legionelės ir legioneliozės prevencija“), Pasaulio sveikatos organizacija, 2007 m., http://www.who.int/water_sanitation_health/emerging/legionella.pdf
Pakeitimas 20 Pasiūlymas dėl direktyvos 12 konstatuojamoji dalis
(12) Direktyvos 98/83/EB nuostatomis dėl vandens ruošimo įrenginių ir medžiagų kokybės užtikrinimo nepavyko pašalinti kliūčių vidaus rinkai, susijusių su laisvu statybos produktų, kurie liečiasi su žmonėms vartoti skirtu vandeniu, judėjimu. Tebėra taikomos nacionalinės produktų tvirtinimo sistemos, kurių reikalavimai valstybėse narėse skiriasi. Dėl šios priežasties gamintojams sudėtinga ir brangu realizuoti savo produktus visoje Sąjungoje. Pašalinti technines kliūtis galima tik pagal Reglamentą (ES) Nr. 305/2011 nustatant darniąsias statybos produktų, kurie liečiasi su žmonėms vartoti skirtu vandeniu, technines specifikacijas. Pagal tą reglamentą galima kurti Europos standartus, kuriais būtų suderinami su žmonėms vartoti skirtu vandeniu besiliečiančių statybos produktų vertinimo metodai, ir nustatyti ribinius lygius ir klases, susijusius su esminių charakteristikų eksploatacinių savybių lygiu. Šiuo tikslu į 2017 m. standartizacijos darbo programą82 įtrauktas standartizacijos prašymas, kuriame konkrečiai prašoma pagal Reglamentą (ES) Nr. 305/2011 atlikti produktų ir medžiagų, kurie liečiasi su žmonėms vartoti skirtu vandeniu, higienos ir saugos standartizacijos darbą, ir šis standartas bus paskelbtas 2018 m. Šį darnųjį standartą paskelbus Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje bus užtikrinta, kad sprendimai dėl saugių statybos produktų, kurie liečiasi su žmonėms vartoti skirtu vandeniu, teikimo ir tiekimo rinkai būtų priimami racionaliai. Todėl nuostatos dėl įrenginių ir medžiagų, kurie liečiasi su žmonėms vartoti skirtu vandeniu, turėtų būti išbrauktos, iš dalies pakeistos nuostatomis dėl pastatų vidaus vandentiekio rizikos vertinimo ir papildytos atitinkamais pagal Reglamentą (ES) Nr. 305/2011 nustatytais darniaisiais standartais;
(12) Direktyvos 98/83/EB nuostatomis dėl vandens ruošimo įrenginių ir medžiagų kokybės užtikrinimo nepavyko pašalinti kliūčių vidaus rinkai, susijusių su laisvu statybos produktų, kurie liečiasi su žmonėms vartoti skirtu vandeniu, judėjimu, ir užtikrinti pakankamą žmonių sveikatos apsaugą. Tebėra taikomos nacionalinės produktų tvirtinimo sistemos, kurių reikalavimai valstybėse narėse skiriasi. Dėl šios priežasties gamintojams sudėtinga ir brangu realizuoti savo produktus visoje Sąjungoje. Tą padėtį lemia tai, kad Europoje nėra minimalių higienos standartų, taikytinų visiems produktams ir medžiagoms, kurie liečiasi su žmonėms vartoti skirtu vandeniu, o tai yra būtina siekiant užtikrinti visišką ir visapusišką valstybių narių tarpusavio pripažinimą. Taigi veiksmingai pašalinti technines kliūtis ir užtikrinti visų produktų ir medžiagų, kurie liečiasi su žmonėms vartoti skirtu vandeniu, atitiktį Sąjungos lygmeniu galima tik nustatant minimalius Sąjungos kokybės reikalavimus. Todėl tos nuostatos turėtų būti sustiprintos vykdant tokių produktų ir medžiagų derinimo procedūrą.Ši veikla turėtų būti vykdoma atsižvelgiant į įvairių valstybių narių, kurios jau kelerius metus bendradarbiauja siekdamos užtikrinti reguliavimo konvergenciją, patirtį ir pažangą;
_________________
82SWD(2016)0185.
Pakeitimas 21 Pasiūlymas dėl direktyvos 13 konstatuojamoji dalis
(13) kiekviena valstybė narė turėtų užtikrinti, kad būtų parengtos monitoringo programos, leidžiančios patikrinti, ar žmonėms vartoti skirtas vanduo atitinka šios direktyvos reikalavimus. Didžiąją dalį šios direktyvos taikymo tikslais numatyto monitoringo vykdo vandens tiekėjai. Jiems turėtų būti suteikta tam tikra laisvė pasirinkti, kokių parametrų monitoringą vykdyti tiekimo rizikos vertinimo tikslais. Jei parametro neaptikta, vandens tiekėjai turėtų galėti sumažinti to parametro monitoringo dažnumą arba visai jo nebevykdyti. Tiekimo rizikos vertinimas turėtų būti taikomas daugumai parametrų. Tačiau parametrų, įtrauktų į pagrindinį sąrašą, monitoringas turėtų būti visuomet vykdomas tam tikru minimaliu dažnumu. Šioje direktyvoje pateikiamos nuostatos dėl monitoringo dažnumo yra daugiausia susijusios su atitikties patikromis ir tik kelios nuostatos yra susijusios su veiklos vertinimo tikslais vykdomu monitoringu. Vandens tiekėjai savo nuožiūra gali nuspręsti, kad veiklos vertinimo tikslais reikalingas papildomas monitoringas, kuris padėtų užtikrinti, kad vanduo būtų ruošiamas tinkamai. Šiuo tikslu vandens tiekėjai gali naudotis PSO gairėmis ir Vandens saugos plano vadovu;
(13) kiekviena valstybė narė turėtų užtikrinti, kad būtų parengtos monitoringo programos, leidžiančios patikrinti, ar žmonėms vartoti skirtas vanduo atitinka šios direktyvos reikalavimus. Didžiąją dalį šios direktyvos taikymo tikslais numatyto monitoringo vykdo vandens tiekėjai, tačiau prireikus valstybės narės turėtų paaiškinti, kurioms kompetentingoms institucijoms tenka įpareigojimai perkėlus šią direktyvą. Jiems turėtų būti suteikta tam tikra laisvė pasirinkti, kokių parametrų monitoringą vykdyti tiekimo rizikos vertinimo tikslais. Jei parametro neaptikta, vandens tiekėjai turėtų galėti sumažinti to parametro monitoringo dažnumą arba visai jo nebevykdyti. Tiekimo rizikos vertinimas turėtų būti taikomas daugumai parametrų. Tačiau parametrų, įtrauktų į pagrindinį sąrašą, monitoringas turėtų būti visuomet vykdomas tam tikru minimaliu dažnumu. Šioje direktyvoje pateikiamos nuostatos dėl monitoringo dažnumo yra daugiausia susijusios su atitikties patikromis ir tik kelios nuostatos yra susijusios su veiklos vertinimo tikslais vykdomu monitoringu. Vandens tiekėjai savo nuožiūra gali nuspręsti, kad veiklos vertinimo tikslais reikalingas papildomas monitoringas, kuris padėtų užtikrinti, kad vanduo būtų ruošiamas tinkamai. Šiuo tikslu vandens tiekėjai gali naudotis PSO gairėmis ir Vandens saugos plano vadovu;
Pakeitimas 188 Pasiūlymas dėl direktyvos 14 konstatuojamoji dalis
(14) rizika grindžiamą požiūrį palaipsniui turėtų pradėti taikyti visi vandens tiekėjai, įskaitant smulkius, nes Direktyvos 98/83/EB įvertinimas atskleidė, kad tie tiekėjai ją įgyvendino ne visiškai tinkamai – kartais dėl išlaidų, kurių reikalavo nebūtinos monitoringo operacijos. Taikant rizika grindžiamą požiūrį turėtų būti atsižvelgiama į saugumo klausimus;
(14) rizika grindžiamą požiūrį turėtų pradėti taikyti visi vandens tiekėjai, įskaitant labai smulkius, smulkius ir vidutinio dydžio tiekėjus, nes Direktyvos 98/83/EB įvertinimas atskleidė, kad tie tiekėjai ją įgyvendino ne visiškai tinkamai– kartais dėl išlaidų, kurių reikalavo nebūtinos monitoringo operacijos, tačiau numatant labai smulkiems tiekėjams galimybę taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas. Taikant rizika grindžiamą požiūrį turėtų būti atsižvelgiama į saugumo klausimus ir principą „teršėjas moka“.Kompetentinga institucija turėtų padėti smulkesniems vandens teikėjams vykdyti monitoringo operacijas teikdama ekspertines žinias;
Pakeitimas 24 Pasiūlymas dėl direktyvos 14 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(14a) siekdamos užtikrinti griežčiausią visuomenės sveikatos apsaugą, valstybės narės turėtų užtikrinti aiškų ir subalansuotą atsakomybės už rizika grindžiamo požiūrio taikymą pasiskirstymą pagal savo nacionalinę institucinę ir teisinę sistemą;
Pakeitimas 25 Pasiūlymas dėl direktyvos 15 konstatuojamoji dalis
(15) tuo atveju, kai žmonėms vartoti skirto vandens kokybė neatitinka šioje direktyvoje nustatytų standartų, atitinkamos valstybės narės turėtų nedelsdamos ištirti priežastis ir užtikrinti, kad būtų kuo greičiau imtasi būtinų vandens kokybės atkuriamųjų veiksmų. Tais atvejais, kai tiekiamas vanduo kelia potencialų pavojų žmonių sveikatai, turėtų būti uždraustas tokio vandens tiekimas arba apribotas jo naudojimas. Be to, svarbu paaiškinti, kad nukrypimą nuo minimalių reikalavimų dėl mikrobiologinių ir cheminių parametrų verčių valstybės narės turėtų automatiškai laikyti potencialiu pavojumi žmonių sveikatai. Tais atvejais, kai būtina imtis žmonėms vartoti skirto vandens kokybės atkuriamųjų veiksmų, pagal Sutarties 191 straipsnio 2 dalį pirmiausia reikėtų imtis veiksmų, kuriais problema būtų šalinama ten, kur yra jos šaltinis;
(15) tuo atveju, kai žmonėms vartoti skirto vandens kokybė neatitinka šioje direktyvoje nustatytų standartų, atitinkamos valstybės narės turėtų nedelsdamos ištirti priežastis ir užtikrinti, kad būtų kuo greičiau imtasi būtinų vandens kokybės atkuriamųjų veiksmų. Tais atvejais, kai tiekiamas vanduo kelia potencialų pavojų žmonių sveikatai, turėtų būti uždraustas tokio vandens tiekimas arba apribotas jo naudojimas, opiliečiai, kurie galėtų nukentėti, turėtų būti tinkamai informuojami.Be to, minimalių reikalavimų dėl mikrobiologinių ir cheminių parametrų verčių nesilaikymo atveju valstybės narės turėtų nustatyti, ar dėl vertės viršijimo galimai keliamas pavojus žmonių sveikatai. Tuo tikslu valstybės narės visų pirma turėtų atsižvelgti į minimalių reikalavimų viršijimo lygį ir atitinkamo parametro rūšį. Tais atvejais, kai būtina imtis žmonėms vartoti skirto vandens kokybės atkuriamųjų veiksmų, pagal Sutarties 191 straipsnio 2 dalį pirmiausia reikėtų imtis veiksmų, kuriais problema būtų šalinama ten, kur yra jos šaltinis;
Pakeitimas 26 Pasiūlymas dėl direktyvos 15 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(15a) svarbu išvengti, kad užterštas vanduo keltų potencialų pavojų žmonių sveikatai. Todėl turėtų būti draudžiama tokį vandenį tiekti arba turėtų būti apribotas jo vartojimas;
Pakeitimas 27 Pasiūlymas dėl direktyvos 16 konstatuojamoji dalis
(16) valstybėms narėms nebeturėtų būti leista taikyti nukrypti nuo šios direktyvos leidžiančiių nuostatų. Nukrypti leidžiančios nuostatos pradžioje buvo taikomos siekiant suteikti valstybėms narėms ne ilgesnį kaip devynerių metų laikotarpį nuokrypiui nuo parametro vertės ištaisyti. Paaiškėjo, kad ši procedūra pernelyg apsunkina tiek valstybes nares, tiek Komisiją. Be to, kai kuriais atvejais dėl jos buvo vėluojama imtis atkuriamųjų veiksmų, nes nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo galimybė buvo palaikyta pereinamuoju laikotarpiu. Todėl nuostata dėl nukrypti leidžiančių nuostatų turėtų būti išbraukta. Siekiant apsaugoti žmonių sveikatą, tais atvejais, kai viršijamos parametrų vertės, su atkuriamaisiais veiksmais susijusios nuostatos turėtų būti taikomos iš karto, be galimybės taikyti nuo parametro vertės nukrypti leidžiančią nuostatą. Tačiau nukrypti leidžiančios nuostatos, valstybių narių suteikiamos pagal Direktyvos 98/83/EB 9 straipsnį ir tebegaliojančios šios direktyvos įsigaliojimo dieną, turėtų ir toliau būti taikomos iki jų laikotarpio pabaigos, bet neturėtų būti atnaujinamos;
(16) valstybėms narėms turėtų būti leista taikyti nukrypti nuo šios direktyvos leidžiančias nuostatas. Nukrypti leidžiančios nuostatos pradžioje buvo taikomos siekiant suteikti valstybėms narėms ne ilgesnį kaip devynerių metų laikotarpį nuokrypiui nuo parametro vertės ištaisyti. Paaiškėjo, kad ši procedūra, atsižvelgiant į direktyvos tikslų mastą, yra naudinga valstybėms narėms. Tačiau pažymėtina, kad kai kuriais atvejais dėl šios procedūros buvo vėluojama imtis atkuriamųjų veiksmų, nes nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo galimybė tam tikrais atvejais buvo palaikyta pereinamuoju laikotarpiu. Atsižvelgiant į tai, kad, pirma, šioje direktyvoje nustatyti kokybės parametrai turi būti sugriežtinti, ir, antra, į tai, kad aptinkama vis daugiau naujų teršalų, reikia taikyti griežtesnes vertinimo, monitoringo ir valdymo priemones, tačiau ir toliau būtina išlaikyti prie tų aplinkybių pritaikytą nukrypti leidžiančių nuostatų taikymo procedūrą su sąlyga, kad tokios nukrypti leidžiančios nuostatos nekelia potencialaus pavojaus žmonių sveikatai ir kad toje teritorijoje žmonėms vartoti skirtas vanduo negali būti tiekiamas jokiais kitais priimtinais būdais.Todėl Direktyvos 98/83/EB nuostata dėl nukrypti leidžiančių nuostatų turėtų būti iš dalies pakeista, siekiant užtikrinti, kad valstybės narės kuo greičiau ir kuo veiksmingiau prisitaikytų prie šios direktyvos reikalavimų. Be to, nukrypti leidžiančios nuostatos, valstybių narių suteikiamos pagal Direktyvos 98/83/EB 9 straipsnį ir tebegaliojančios šios direktyvos įsigaliojimo dieną, turėtų ir toliau būti taikomos laikantis tvarkos, numatytos pagal nuostatas, kurios galiojo tuo metu, kai buvo suteikta nukrypti leidžianti nuostata;
Pakeitimas 28 Pasiūlymas dėl direktyvos 17 konstatuojamoji dalis
(17) Komisija, 2014 m. atsiliepdama į Europos piliečių iniciatyvą Right2Water83, paragino valstybes nares laikantis PSO rekomendacijų užtikrinti būtiniausią vandens tiekimą visiems piliečiams. Ji taip pat pasižadėjo, kad „aplinkos politika (...) visiems gyventojams toliau (...) gerins prieigą prie saugaus geriamojo vandens“84. Tai atitinka JT šeštąjį darnaus vystymosi tikslą ir su juo susijusią užduotį „pasiekti, kad visiems būtų užtikrintos visuotinės ir lygiateisės galimybės gauti saugų ir įperkamą geriamąjį vandenį“. Lygiateisių galimybių koncepcija apima įvairiausius aspektus, kaip antai prieinamumą (kuriam įtakos turi, pvz., geografinės priežastys, infrastruktūros stoka arba ypatinga tam tikrų gyventojų grupių padėtis), kokybę, priimtinumą arba finansinį įperkamumą. Kalbant apie įperkamumą svarbu prisiminti, kad nustatydamos vandens tarifus pagal Direktyvoje 2000/60/EB išdėstytą sąnaudų susigrąžinimo principą valstybės narės gali atsižvelgti į gyventojų ekonominių ir socialinių sąlygų skirtumus ir priimti socialinius tarifus arba taikyti priemones, kuriomis būtų saugomi nepalankiomis socialinėmis ir ekonominėmis sąlygomis gyvenantys piliečiai. Šioje direktyvoje aktualiausi yra su vandens kokybe ir prieinamumu susiję prieigos prie vandens aspektai. Siekiant atsižvelgti į tuos aspektus, atsiliepti į Europos piliečių iniciatyvą ir prisidėti įgyvendinant Europos socialinių teisių ramsčio85 20-tą principą, pagal kurį teigiama, kad „kiekvienas turi teisę naudotis kokybiškomis pagrindinėmis paslaugomis, be kita ko, vandens tiekimo“, iš valstybių narių turėtų būti reikalaujama prieigos prie vandens klausimą spręsti nacionaliniu lygmeniu, leidžiant kai kuriuos sprendimus dėl konkretaus įgyvendintinų priemonių tipo priimti savo nuožiūra. Šiuo tikslu galima būtų imtis tokių veiksmų, kuriais, inter alia, visiems piliečiams būtų gerinama prieiga prie žmonėms vartoti skirto vandens, pvz., miestuose įrengiant visiems prieinamus vandens fontanus, ir būtų skatinamas tokio vandens vartojimas raginant nemokamai jį siūlyti viešuose pastatuose ir restoranuose;
(17) Komisija, 2014 m. atsiliepdama į Europos piliečių iniciatyvą Right2Water83, paragino valstybes nares laikantis PSO rekomendacijų užtikrinti būtiniausią vandens tiekimą visiems piliečiams. Ji taip pat pasižadėjo, kad „aplinkos politika (...) visiems gyventojams toliau (...) gerins prieigą prie saugaus geriamojo vandens“84. Tai atitinka Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 1 ir 2 straipsnius.Tai taip pat atitinka JT šeštąjį darnaus vystymosi tikslą ir su juo susijusią užduotį „pasiekti, kad visiems būtų užtikrintos visuotinės ir lygiateisės galimybės gauti saugų ir įperkamą geriamąjį vandenį“. Lygiateisių galimybių koncepcija apima įvairiausius aspektus, kaip antai prieinamumą (kuriam įtakos turi, pvz., geografinės priežastys, infrastruktūros stoka arba ypatinga tam tikrų gyventojų grupių padėtis), kokybę, priimtinumą arba finansinį įperkamumą. Kalbant apie įperkamumą svarbu prisiminti, kad, nedarant poveikio Direktyvos 2000/60/EB 9 straipsnio 4 daliai, nustatydamos vandens tarifus pagal toje direktyvoje išdėstytą sąnaudų susigrąžinimo principą valstybės narės gali atsižvelgti į gyventojų ekonominių ir socialinių sąlygų skirtumus ir priimti socialinius tarifus arba taikyti priemones, kuriomis būtų saugomi nepalankiomis socialinėmis ir ekonominėmis sąlygomis gyvenantys piliečiai. Šioje direktyvoje aktualiausi yra su vandens kokybe ir prieinamumu susiję prieigos prie vandens aspektai. Siekiant atsižvelgti į tuos aspektus, atsiliepti į Europos piliečių iniciatyvą ir prisidėti įgyvendinant Europos socialinių teisių ramsčio85 20-tą principą, pagal kurį teigiama, kad „kiekvienas turi teisę naudotis kokybiškomis pagrindinėmis paslaugomis, be kita ko, vandens tiekimo“, iš valstybių narių turėtų būti reikalaujama įperkamos prieigos prie vandens klausimą spręsti nacionaliniu lygmeniu, leidžiant kai kuriuos sprendimus dėl konkretaus įgyvendintinų priemonių tipo priimti savo nuožiūra. Šiuo tikslu galima būtų imtis tokių veiksmų, kuriais, inter alia, visiems piliečiams būtų gerinama prieiga prie žmonėms vartoti skirto vandens, pvz., nepagrįstai negriežtinti vandens kokybės reikalavimų įgyvendinant visuomenės sveikatos programą, nes dėl to padidėtų vandens kaina piliečiams, miestuose įrengti nemokamus vandens fontanus, ir skatinti tokio vandens vartojimą raginant nemokamai jį siūlyti viešuose pastatuose ir restoranuose, prekybos ir poilsio centruose, taip pat didelių žmonių srautų ir tranzito vietose, pvz., geležinkelio stotyse ir oro uostuose.Valstybės narės turėtų galėti savo nuožiūra nustatyti tinkamą tokių priemonių derinį, atsižvelgdamos į savo konkrečias nacionalines aplinkybes;
85 2017 m. lapkričio 17 d. Tarpinstitucinė deklaracija dėl Europos socialinių teisių ramsčio (2017/C 428/09) (OL C 428, 2017 12 13, p. 10).
85 2017 m. lapkričio 17 d. Tarpinstitucinė deklaracija dėl Europos socialinių teisių ramsčio (2017/C 428/09) (OL C 428, 2017 12 13, p. 10).
Pakeitimas 29 Pasiūlymas dėl direktyvos 18 konstatuojamoji dalis
(18) Europos Parlamentas savo rezoliucijoje dėl Europos piliečių iniciatyvos „Right2Water“ tolesnių veiksmų86 teigė, kad „valstybės narės turėtų skirti ypatingą dėmesį pažeidžiamų visuomenės grupių poreikiams“87. Problematiška mažumų kultūrų – romų, manušų, klajoklių, kalų, gens du voyage ir kitų sėslių ir nesėslių grupių – padėtis, ypač jų patiriamas geriamojo vandens trūkumas, pripažinta ir Komisijos parengtoje ES romų integracijos nacionalinių strategijų plano įgyvendinimo ataskaitoje88 ir Tarybos rekomendacijoje 2013/C 378/01 dėl romų veiksmingų integravimo priemonių valstybėse narėse89. Atsižvelgiant į šias bendrąsias aplinkybes tikslinga, kad valstybės narės skirtų ypatingą dėmesį pažeidžiamoms ir marginalizuotoms grupėms imdamosi būtinų priemonių užtikrinti, kad tos grupės turėtų prieigą prie vandens. Nedarant poveikio valstybių narių teisei tas grupes apibrėžti, jos turėtų apimti bent pabėgėlius, klajoklių bendruomenes, benamius ir mažumų kultūras – romus, manušus, klajoklius, kalus, gens du voyage ir kitas sėslias ir nesėslias grupes. Tokios valstybių narių nuožiūrai paliktos prieigos prie vandens užtikrinimo priemonės galėtų apimti, pvz., alternatyvių tiekimo sistemų (individualios vandens ruošimo įrangos) diegimą, vandens tiekimą talpyklose (sunkvežimiais ir cisternomis) ir stovykloms būtinos infrastruktūros užtikrinimą;
(18) Europos Parlamentas savo rezoliucijoje dėl Europos piliečių iniciatyvos „Right2Water“ tolesnių veiksmų86 teigė, kad „valstybės narės turėtų skirti ypatingą dėmesį pažeidžiamų visuomenės grupių poreikiams“87. Ypatinga mažumų kultūrų – romų ir klajoklių, nepriklausomai nuo to, ar jie praktikuoja sėslų ar nesėslų gyvenimo būdą – padėtis, ypač jų patiriamas geriamojo vandens trūkumas, pripažinta ir Komisijos parengtoje ES romų integracijos nacionalinių strategijų plano įgyvendinimo ataskaitoje88 ir Tarybos rekomendacijoje 2013/C 378/01 dėl romų veiksmingų integravimo priemonių valstybėse narėse89. Atsižvelgiant į šias bendrąsias aplinkybes tikslinga, kad valstybės narės skirtų ypatingą dėmesį pažeidžiamoms ir marginalizuotoms grupėms imdamosi būtinų priemonių užtikrinti, kad tos grupės turėtų prieigą prie vandens. Laikydamosi Direktyvoje 2000/60/EB nustatyto sąnaudų, patirtų teikiant vandens paslaugas, susigrąžinimo principo, valstybės narės turėtų gerinti prieigą prie vandens pažeidžiamoms ir marginalizuotoms grupėms, nekeldamos grėsmės kokybiško ir įperkamo vandens tiekimui visiems žmonėms. Nedarant poveikio valstybių narių teisei tas grupes apibrėžti, jos turėtų apimti bent pabėgėlius, klajoklių bendruomenes, benamius ir mažumų kultūras– romus ir klajoklius, nepriklausomai nuo to, ar jie praktikuoja sėslų ar nesėslų gyvenimo būdą. Tokios valstybių narių nuožiūrai paliktos prieigos prie vandens užtikrinimo priemonės galėtų apimti, pvz., alternatyvių tiekimo sistemų (individualios vandens ruošimo įrangos) diegimą, vandens tiekimą talpyklose (sunkvežimiais ir cisternomis) ir stovykloms būtinos infrastruktūros užtikrinimą.Jeigu vietos viešosioms institucijoms tenka atsakomybė už tų įpareigojimų vykdymą, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad jos turi pakankamus finansinius išteklius, techninius pajėgumus ir materialinę bazę ir taip pat turėtų joms teikti atitinkamą paramą, pvz., ekspertines žinias.Būtent teikdamos vandenį pažeidžiamoms ir marginalizuotoms grupėms vietos viešosios institucijos neturėtų patirti neproporcingų sąnaudų;
89 2013 m. gruodžio 9 d. Tarybos rekomendacija 2013/C 378/01 dėl romų veiksmingų integravimo priemonių valstybėse narėse (OL C 378, 2013 12 24, p. 1).
89 2013 m. gruodžio 9 d. Tarybos rekomendacija 2013/C 378/01 dėl romų veiksmingų integravimo priemonių valstybėse narėse (OL C 378, 2013 12 24, p. 1).
Pakeitimas 30 Pasiūlymas dėl direktyvos 19 konstatuojamoji dalis
(19) 7-ojoje aplinkosaugos veiksmų programoje iki 2020 m. „Gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales“90 reikalaujama, kad visuomenė turėtų galimybę nacionaliniu lygmeniu susipažinti su aiškia informacija apie aplinką. Direktyvoje 98/83/EB numatyta tik pasyvi informacijos prieiga, t. y. valstybėms narėms pakako užtikrinti, kad informacija būtų prieinama. Todėl tas nuostatas reikėtų pakeisti siekiant užtikrinti, kad naujausia informacija būtų prieinama lengvai, pvz., svetainėse, kurių adresai būtų aktyviai platinami. Naujausia informacija turėtų apimti ne tik monitoringo programų rezultatus, bet ir papildomą informaciją, kuri visuomenei galėtų atrodyti naudinga, kaip antai informacija apie rodiklius (geležies, kietumo, mineralų ir kt.), kurie dažnai daro įtaką vartotojų nuomonei apie vandentiekio vandenį. Šiuo tikslu Direktyvos 98/83/EB indikatoriniai parametrai, kurie neteikė su sveikata susijusios informacijos, turėtų būti pakeisti internete skelbiama informacija apie tuos parametrus. Labai stambūs vandens tiekėjai internete turėtų skelbti ir papildomą informaciją apie, inter alia, energijos vartojimo efektyvumą, valdymą, reguliavimą, išlaidų struktūrą ir taikytas vandens ruošimo technologijas. Manoma, kad geresnės vartotojų žinios ir didesnis skaidrumas padės didinti piliečių pasitikėjimą jiems tiekiamu vandeniu.O tai savo ruožtu turėtų padėti didinti vandentiekio vandens vartojimą ir taip mažinti plastiko šiukšlių ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį – taigi prisidėti prie klimato kaitos švelninimo ir visos aplinkos būklės gerinimo;
(19) 7-ojoje aplinkosaugos veiksmų programoje iki 2020 m. „Gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales“90 reikalaujama, kad visuomenė turėtų galimybę nacionaliniu lygmeniu susipažinti su aiškia informacija apie aplinką. Direktyvoje 98/83/EB numatyta tik pasyvi informacijos prieiga, t. y. valstybėms narėms pakako užtikrinti, kad informacija būtų prieinama. Todėl tas nuostatas reikėtų pakeisti siekiant užtikrinti, kad naujausia informacija būtų vartotojams suprantama, svarbi ir lengvai prieinama, pvz., brošiūroje, internetosvetainėje arba išmaniosiose programėlėse. Naujausia informacija turėtų apimti ne tik monitoringo programų rezultatus, bet ir papildomą informaciją, kuri visuomenei galėtų atrodyti naudinga, kaip antai vandens tiekėjų atliekamo vandens kokybės parametrų monitoringo rezultatai ir informacija apie I priedo Ba dalyje išvardytus indikatorinius parametrus. Labai stambūs vandens tiekėjai internete turėtų skelbti ir papildomą informaciją apie, interalia, tarifų struktūrą ir taikytas vandens ruošimo technologijas. Suteikiant vartotojams daugiau tinkamos informacijos ir didinant skaidrumą turėtų būti siekiama didinti piliečių pasitikėjimą jiems tiekiamu vandeniu ir vandens tiekimo paslaugomis, tai turėtų padėti didinti vandentiekio vandens kaip geriamojo vandens vartojimą, tokiu būdu būtų prisidėta prie plastiko naudojimo ir šiukšlių bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimo ir būtų daromas teigiamas poveikis klimato kaitos švelninimui ir aplinkai kaip visumai;
_________________
_________________
90 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1386/2013/ES dėl bendrosios Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programos iki 2020 m. „Gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales“ (OL L 354, 2013 12 28, p. 171).
90 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1386/2013/ES dėl bendrosios Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programos iki 2020 m. „Gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales“ (OL L 354, 2013 12 28, p. 171).
Pakeitimas 31 Pasiūlymas dėl direktyvos 20 konstatuojamoji dalis
(20) dėl tų pačių priežasčių ir siekiant geriau informuoti vartotojus apie vandens vartojimo poveikį jie taip pat turėtų gauti (pvz., sąskaitose faktūrose arba per išmaniąsias programėles) informaciją apie suvartotą kiekį, vandens tiekėjo taikomo tarifo išlaidų struktūrą, įskaitant kintamąsias ir pastoviąsias išlaidas, ir žmonėms vartoti skirto vandens litro kainą, kad būtų galima ją palyginti su vandens buteliuose kaina;
(20) dėl tų pačių priežasčių ir siekiant geriau informuoti vartotojus apie vandens vartojimo poveikį jie taip pat turėtų lengvai prieinamu būdu (pvz., sąskaitose faktūrose arba per išmaniąsias programėles) gauti informaciją apie metinį suvartotą kiekį, jo pokytį, taip pat palyginimą su namų ūkių suvartojimo vidurkiu, kai vandens tiekėjas gali pateikti šią informaciją, vandens tiekėjo taikomų tarifų struktūrą, įskaitant kintamąsias ir pastoviąsias sudedamąsias dalis, ir žmonėms vartoti skirto vandens litro kainą, kad būtų galima ją palyginti su vandens buteliuose kaina;
Pakeitimas 32 Pasiūlymas dėl direktyvos 21 konstatuojamoji dalis
(21) principai, į kuriuos turi būti atsižvelgiama nustatant vandens tarifus, konkrečiai vandens paslaugų sąnaudų susigrąžinimo principas ir principas „teršėjas moka“, nustatyti Direktyvoje 2000/60/EB. Tačiau vandens paslaugų teikimo finansinis tvarumas užtikrinamas ne visuomet ir dėl to kartais gali būti per mažai investuojama investicijų į vandens infrastruktūros priežiūrą. Gerinant monitoringo metodus vis geriau žinomas nuotėkio (atsiradusio daugiausia dėl minėtų investicijų stokos) lygis ir Sąjungos lygmeniu turėtų būti skatinama mažinti vandens nuostolius, kad padidėtų vandens infrastruktūros efektyvumas. Laikantis subsidiarumo principo šis klausimas turėtų būti sprendžiamas didinant skaidrumą ir gerinant vartotojų informuotumą apie nuotėkio lygį ir energijos vartojimo efektyvumą;
(21) pagrindiniai principai, į kuriuos turi būti atsižvelgiama nustatant vandens tarifus, nedarant poveikio Direktyvos 2000/60/EB 9 straipsnio 4 daliai, konkrečiai vandens paslaugų sąnaudų susigrąžinimo principas ir principas „teršėjas moka“, nustatyti toje direktyvoje. Tačiau vandens paslaugų teikimo finansinis tvarumas užtikrinamas ne visuomet ir dėl to kartais gali būti per mažai investuojama investicijų į vandens infrastruktūros priežiūrą. Gerinant monitoringo metodus vis geriau žinomas nuotėkio (atsiradusio daugiausia dėl minėtų investicijų stokos) mastas ir Sąjungos lygmeniu turėtų būti skatinama mažinti vandens nuostolius, kad padidėtų vandens infrastruktūros efektyvumas. Laikantis subsidiarumo principo ir siekiant didinti vartotojų informuotumą apie tai, su šiuo klausimu susijusia informacija su vartotojais turėtų būti dalijamasi skaidriau;
Pakeitimas 34 Pasiūlymas dėl direktyvos 25 konstatuojamoji dalis
(25) laikydamasi Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 22 punkto Komisija turėtų šios direktyvos įvertinimą atlikti per tam tikrą laikotarpį nuo datos, iki kurios ji turi būti perkelta į nacionalinę teisę. Tas įvertinimas turėtų būti grindžiamas direktyvos įgyvendinimo metu sukaupta patirtimi ir surinktais duomenimis, taip pat atitinkamais moksliniais, analitiniais, epidemiologiniais duomenimis ir turimomis PSO rekomendacijomis;
(25) laikydamasi Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 22 punkto Komisija turėtų šios direktyvos įvertinimą atlikti per tam tikrą laikotarpį nuo datos, iki kurios ji turi būti perkelta į nacionalinę teisę. Tas įvertinimas turėtų būti grindžiamas direktyvos įgyvendinimo metu sukaupta patirtimi ir surinktais duomenimis, turimomis PSO rekomendacijomis, taip pat atitinkamais moksliniais, analitiniais ir epidemiologiniais duomenimis;
Pakeitimas 35 Pasiūlymas dėl direktyvos 28 konstatuojamoji dalis
(28) siekiant suderinti šią direktyvą su mokslo ir technikos pažanga arba nustatyti konkrečius monitoringo, vykdomo pavojingumo vertinimo ir pastatų vidaus vandentiekio rizikos vertinimo tikslais, reikalavimus, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl šios direktyvos I–IV priedų keitimo. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma, siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose. Be to, priėmus Tarybos direktyvą 2013/51/Euratomas96, Direktyvos 98/83/EB I priedo C dalies 10 pastaboje nustatytas įgaliojimas nustatyti radioaktyviųjų medžiagų monitoringo dažnumą ir metodus tapo nebeaktualus ir turėtų būti išbrauktas. Direktyvos 98/83/EB III priedo A dalies antroje pastraipoje nustatytas įgaliojimas dėl direktyvos keitimo nebėra reikalingas ir turėtų būti išbrauktas;
(28) siekiant suderinti šią direktyvą su mokslo ir technikos pažanga arba nustatyti konkrečius monitoringo, vykdomo pavojingumo vertinimo ir pastatų vidaus vandentiekio rizikos vertinimo tikslais, reikalavimus, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl šios direktyvos I–IV priedų keitimo ir imtis reikiamų priemonių pagal 10a straipsnyje nustatytus pakeitimus. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma, siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose. Be to, priėmus Tarybos direktyvą 2013/51/Euratomas96, Direktyvos 98/83/EB I priedo C dalies 10 pastaboje nustatytas įgaliojimas nustatyti radioaktyviųjų medžiagų monitoringo dažnumą ir metodus tapo nebeaktualus ir turėtų būti išbrauktas. Direktyvos 98/83/EB III priedo A dalies antroje pastraipoje nustatytas įgaliojimas dėl direktyvos keitimo nebėra reikalingas ir turėtų būti išbrauktas;
_________________
_________________
96 2013 m. spalio 22 d. Tarybos direktyva 2013/51/Euratomas, kuria nustatomi plačiosios visuomenės sveikatos apsaugos reikalavimai, susiję su žmonėms vartoti skirtame vandenyje esančiomis radioaktyviosiomis medžiagomis (OL L 296, 2013 11 7, p. 12).
96 2013 m. spalio 22 d. Tarybos direktyva 2013/51/Euratomas, kuria nustatomi plačiosios visuomenės sveikatos apsaugos reikalavimai, susiję su žmonėms vartoti skirtame vandenyje esančiomis radioaktyviosiomis medžiagomis (OL L 296, 2013 11 7, p. 12).
Pakeitimas 36 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalis
1. Ši direktyva reglamentuoja žmonėms vartoti skirto vandens kokybę.
1. Ši direktyva reglamentuoja visiems žmonėms Sąjungoje vartoti skirto vandens kokybę.
Pakeitimai 163, 189, 207 ir 215 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 2 dalis
2. Šios direktyvos tikslas – apsaugoti žmonių sveikatą nuo neigiamo bet kokio vandens užterštumo poveikio užtikrinant, kad tas vanduo būtų sveikas ir švarus.
2. Šios direktyvos tikslas – apsaugoti žmonių sveikatą nuo neigiamo bet kokio vandens užterštumo poveikio užtikrinant, kad tas vanduo būtų sveikas ir švarus bei suteikti visuotinę prieigą prie žmonėms vartoti skirto vandens.
1. žmonėms vartoti skirtas vanduo – bet koks gamtinis ar paruoštas vanduo, skirtas gerti, virti, ruošti arba gaminti valgiui ar naudoti kitoms ūkio reikmėms tiek viešose, tiek privačiose patalpose neatsižvelgiant į jo kilmę ir į tai, ar jis tiekiamas iš skirstomojo tinklo, talpyklų ar, jei tai šaltinio vanduo, buteliais;
1. žmonėms vartoti skirtas vanduo– bet koks gamtinis ar paruoštas vanduo, skirtas gerti, virti, maistui ruošti arba valgiui gaminti ar kitiems su maistu susijusiems tikslams ar kitoms ūkio reikmėms tiek viešose, tiek privačiose patalpose, įskaitant maisto tvarkymo subjektus, neatsižvelgiant į jo kilmę ir į tai, ar jis tiekiamas iš skirstomojo tinklo arba talpyklų, ar tiekiamas buteliuose ar kitose talpose;
2. pastatų vidaus vandentiekis – vamzdynas, įrengimai ir įtaisai, sumontuoti tarp skirstomojo tinklo ir čiaupų, kuriuos paprastai naudoja žmonės tiek viešose, tiek privačiose patalpose, jei pagal atitinkamus nacionalinius įstatymus vandens tiekėjas nėra už šią įrangą atsakingas kaip vandens tiekėjas;
3. vandens tiekėjas – subjektas, per dieną vidutiniškai tiekiantis ne mažiau kaip 10 m3 žmonėms vartoti skirto vandens;
3. vandens tiekėjas– juridinis subjektas, per dieną vidutiniškai tiekiantis ne mažiau kaip 10m3 žmonėms vartoti skirto vandens;
Pakeitimas 41 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio 1 pastraipos 3 a punktas (naujas)
3a. labai smulkus vandens tiekėjas – mažiau kaip 50 m3 vandens per dieną tiekiantis arba mažiau kaip 250 žmonių vandeniu aprūpinantis vandens tiekėjas;
4. smulkus vandens tiekėjas – mažiau nei 500 m3 vandens per dieną tiekiantis arba mažiau nei 5000 žmonių vandeniu aprūpinantis vandens tiekėjas;
4. smulkus vandens tiekėjas – mažiau nei 500 m3 vandens per dieną tiekiantis arba mažiau nei 2500 žmonių vandeniu aprūpinantis vandens tiekėjas;
Pakeitimas 43 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio 1 pastraipos 4 a punktas (naujas)
4a. vidutinio dydžio vandens tiekėjas – ne mažiau kaip 500 m3 vandens per dieną tiekiantis arba ne mažiau kaip 2500 žmonių vandeniu aprūpinantis vandens tiekėjas;
5. stambus vandens tiekėjas – ne mažiau kaip 500 m3 vandens per dieną tiekiantis arba ne mažiau kaip 5000 žmonių vandeniu aprūpinantis vandens tiekėjas;
5. stambus vandens tiekėjas – ne mažiau kaip 5000 m3 vandens per dieną tiekiantis arba ne mažiau kaip 25000 žmonių vandeniu aprūpinantis vandens tiekėjas;
6. labai stambus vandens tiekėjas – ne mažiau kaip 5000 m3 vandens per dieną tiekiantis arba ne mažiau kaip 50000 žmonių vandeniu aprūpinantis vandens tiekėjas;
6. labai stambus vandens tiekėjas – ne mažiau kaip 20000 m3 vandens per dieną tiekiantis arba ne mažiau kaip 100000 žmonių vandeniu aprūpinantis vandens tiekėjas;
7. prioritetinės patalpos – didelės patalpos, kuriomis naudojasi daug su vandeniu susijusią riziką galinčių patirti naudotojų, kaip antai ligoninės, sveikatos priežiūros įstaigos, pastatai, kuriuose teikiamos apgyvendinimo paslaugos, bausmių atlikimo įstaigos ir stovyklavietės, kaip yra pripažinusios valstybės narės;
7. prioritetinės patalpos– didelės ne namų ūkio patalpos, kuriose daug asmenų, visų pirma pažeidžiamų asmenų, galinčių patirti su vandeniu susijusią riziką, kaip antai ligoninės, sveikatos priežiūros įstaigos, senelių namai, mokyklos ir universitetai ir kitos švietimo įstaigos, lopšeliai, darželiai ir ikimokyklinio ugdymo įstaigos, sporto, pramogų ir laisvalaikio objektai, pastatai, kuriuose teikiamos apgyvendinimo paslaugos, bausmių atlikimo įstaigos ir stovyklavietės, kaip yra pripažinusios valstybės narės;
Pakeitimas 47 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio 1 pastraipos 8 a punktas (naujas)
8a. maisto verslas– maisto verslas, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 178/2002 3 straipsnio 2 punkte.
Pakeitimas 48 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a. Vandeniui, vartojamam maisto versle žmonių mitybai skirtiems produktams ar medžiagoms gaminti, perdirbti, konservuoti arba tiekti rinkai, taikomi tik šios direktyvos 4, 5, 6 ir 11 straipsniai. Tačiau jokie šios direktyvos straipsniai netaikomi, jei maisto tvarkymo subjektas kompetentingoms nacionalinėms institucijoms priimtinu būdu gali pademonstruoti, kad jo vartojamo vandens kokybė nedaro poveikio jo veiklos rezultate gaunamų produktų ar medžiagų higienai ir kad tokie produktai arba medžiagos atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 852/20041a;
________________
1a 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos (OL L 139, 2004 4 30, p. 1).
Pakeitimas 49 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnio 1 b dalis (nauja)
1b. Žmonėms vartoti skirto vandens, išpilstyto į butelius ar kitą tarą, gamintojas nelaikomas vandens tiekėju.
Šios direktyvos nuostatos taikomos žmonėms vartoti skirtam vandeniui, išpilstomam į butelius ar kitą tarą, tiek, kiek jam netaikomi įpareigojimai pagal kitus Sąjungos teisės aktus.
Pakeitimas 50 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnio 1 c dalis (nauja)
1c. Laivams, kurie gėlina vandenį, veža keleivius ir veikia kaip vandens tiekėjai, taikomi tik šios direktyvos 1–7 ir 9–12 straipsniai bei jos priedai.
Pakeitimas 51 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 straipsnio 1 dalies c punktas
c) valstybės narės ėmėsi visų kitų priemonių, būtinų siekiant įvykdyti šios direktyvos 5–12 straipsniuose nustatytus reikalavimus.
c) valstybės narės ėmėsi visų kitų priemonių, būtinų siekiant įvykdyti reikalavimus, nustatytus:
i) šios direktyvos 4–12 straipsniuose dėl galutiniams vartotojams iš skirstomojo tinklo ar talpyklų tiekiamo žmonėms vartoti skirto vandens;
ii) šios direktyvos 4, 5 ir 6 straipsniuose ir 11 straipsnio 4 dalyje dėl į butelius ar kitą talpą išpilstyto žmonėms vartoti skirto vandens maisto versle;
iii) šios direktyvos 4, 5, 6 ir 11 straipsniuose dėl paruošto ir maisto versle maisto produktų gamybai, perdirbimui ir platinimui naudojamo žmonėms vartoti skirto vandens.
Pakeitimas 52 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 straipsnio 2 dalis
2. Valstybės narės užtikrina, kad dėl priemonių, kurių imamasi įgyvendinant šią direktyvą, jokiomis aplinkybėmis nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nepablogėtų esama žmonėms vartoti skirto vandens kokybė arba nepadidėtų vandens, iš kurio ruošiamas žmonėms vartoti skirtas vanduo, tarša.
2. Valstybės narės užtikrina, kad dėl priemonių, kurių imamasi įgyvendinant šią direktyvą ir kurių imantis turi būti visapusiškai laikomasi atsargumo principo, jokiomis aplinkybėmis nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nepablogėtų esama žmonėms vartoti skirto vandens kokybė arba nepadidėtų vandens, iš kurio ruošiamas žmonėms vartoti skirtas vanduo, tarša.
Pakeitimas 53 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a. Valstybės narės imasi priemonių užtikrinti, kad kompetentingos institucijos atliktų vandens nuotėkio lygių savo teritorijoje vertinimą, apimantį patobulinimų potencialą geriamojo vandens sektoriuje siekiant sumažinti vandens nuotėkį.Atliekant tą vertinimą atsižvelgiama į atitinkamus visuomenės sveikatos, aplinkos apsaugos, techninius ir ekonominius aspektus. Ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 31 d. valstybės narės priima nacionalinius tikslus iki 2030 m. gruodžio 31 d. jų teritorijoje sumažinti vandens tiekėjų nuotėkio lygį.Valstybės narės gali nustatyti prasmingas paskatas, kuriomis siekiama užtikrinti, kad vandens tiekėjai pasiektų nacionalinius tikslus.
Pakeitimas 54 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 straipsnio 2 b dalis (nauja)
2b. Jei už žmonėms vartoti skirto vandens gamybą ir skirstymą atsakinga kompetentinga institucija perduoda vandens tiekėjui visą vandens gamybos ar tiekimo veiklos valdymą arba jo dalį, kompetentingos institucijos ir vandens tiekėjo sudarytoje sutartyje nurodoma kiekvienos šalies atsakomybė pagal šią direktyvą.
Pakeitimas 55 Pasiūlymas dėl direktyvos 5 straipsnio 1 dalis
1. Valstybės narės nustato I priede nurodytų žmonėms vartoti skirto vandens parametrų vertes, kurios negali būti mažiau griežtos nei tame priede nurodytos vertės.
1. Valstybės narės nustato I priede nurodytų žmonėms vartoti skirto vandens parametrų vertes.
Pakeitimas 56 Pasiūlymas dėl direktyvos 5 straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a. Vertės, nustatomos remiantis 1 dalimi, turi būti tokios pat griežtos kaip nurodytos I priedo A, B ir Ba dalyse.Kalbant apie I priedo Ba dalyje nurodytus parametrus, jų vertės nustatomos tik stebėsenos tikslais ir siekiant užtikrinti, kad vykdomi 12 straipsnyje nustatyti reikalavimai.
Pakeitimas 57 Pasiūlymas dėl direktyvos 5 straipsnio 2 dalies 1 a pastraipa (nauja)
Valstybės nares imasi visų reikiamų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad vamzdynuose, skirtuose žmonėms vartoti skirtam vandeniui, dezinfekavimo tikslais naudojamos valymo priemonės, medžiagos ir dezinfekcijos procedūros nedarytų neigiamo poveikio žmonėms vartoti skirto vandens kokybei.Žmonėms vartoti skirto vandens užteršimas dėl tokių produktų, medžiagų ir procedūrų naudojimo turi būti kuo mažesnis, tačiau neturėtų sumažėti dezinfekcijos veiksmingumas.
Pakeitimas 58 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 straipsnio 1 pastraipos įžanginė dalis
I priedo A ir B dalyse išvardytų parametrų atveju vanduo turi atitikti parametrų vertes, nustatytas pagal 5 straipsnį, šiose vietose:
I priedo A, B ir C dalyse išvardytų parametrų atveju vanduo turi atitikti parametrų vertes, nustatytas pagal 5 straipsnį, šiose vietose:
Pakeitimas 59 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 straipsnio 1 pastraipos c punktas
c) jei tai šaltinio vanduo – toje vietoje, kur jis išpilstomas į butelius.
c) kai žmonėms vartoti skirtas vanduo išpilstomas į butelius arba kitą talpą – toje vietoje, kur jis išpilstomas į butelius ar talpas;
Pakeitimas 60 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 straipsnio 1 pastraipos c a punktas (naujas)
ca) kai vanduo naudojamas maisto versle, tuo atveju, kai vandenį tiekia vandens tiekėjas, – maisto verslo pristatymo vietoje.
Pakeitimas 61 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a. Kalbant apie vandenį, kuriam taikomas 1 dalies a punktas, laikoma, kad valstybės narės įvykdė savo įsipareigojimus pagal šį straipsnį, jeigu galima nustatyti, kad parametrų verčių, apibrėžtų pagal 5 straipsnį, nesilaikoma dėl privačios vandentiekio sistemos arba jos priežiūros, išskyrus tuos atvejus, kai vanduo tiekiamas prioritetinėms patalpoms.
Pakeitimas 62 Pasiūlymas dėl direktyvos 7 straipsnio 1 dalies a punktas
a) vandens telkinių, naudojamų žmonėms vartoti skirtam vandeniui imti, pavojingumo vertinimas pagal 8 straipsnį;
a) vandens telkinių arba jų dalių, naudojamų žmonėms vartoti skirtam vandeniui imti, pavojingumo vertinimas, kurį atlieka valstybės narės pagal 8 straipsnį;
Pakeitimas 63 Pasiūlymas dėl direktyvos 7 straipsnio 1 dalies b punktas
b) tiekimo rizikos vertinimas, kurį pagal 9 straipsnį ir II priedo C dalį atlieka vandens tiekėjai vykdydami savo tiekiamo vandens kokybės monitoringą;
b) tiekimo rizikos vertinimas, kurį pagal 9 straipsnį ir II priedo C dalį atlieka vandens tiekėjai kiekvienoje vandens tiekimo sistemoje vykdydami savo tiekiamo vandens kokybės užtikrinimą ir monitoringą;
Pakeitimas 64 Pasiūlymas dėl direktyvos 7 straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a. Valstybės narės, nepažeisdamos šios direktyvos tikslo dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės ir vartotojų sveikatos, gali pritaikyti rizika grindžiamo požiūrio įgyvendinimą, kai yra tam tikrų apribojimų, susijusių su geografinėmis aplinkybėmis, pavyzdžiui, vandens tiekimo teritorijos atokumu arba pasiekiamumu.
Pakeitimas 65 Pasiūlymas dėl direktyvos 7 straipsnio 1 b dalis (nauja)
1b. Valstybės narės užtikrina aiškų ir tinkamą atsakomybės už rizika grindžiamo požiūrio taikymą žmonėms vartoti skirtam vandeniui imti naudojamiems vandens telkiniams ir pastatų vandentiekio sistemoms pasidalijimą tarp įvairių valstybių narių nustatytų suinteresuotųjų subjektų. Toks atsakomybės paskirstymas turi būti pritaikytas prie jų institucinės ir teisinės sistemos.
Pakeitimas 66 Pasiūlymas dėl direktyvos 7 straipsnio 2 dalis
2. Pavojingumo vertinimai atliekami iki [treji metai nuo šios direktyvos perkėlimo pabaigos datos]. Jie peržiūrimi kas trejus metus ir, jei reikia, atnaujinami.
2. Pavojingumo vertinimai atliekami iki [treji metai nuo šios direktyvos perkėlimo pabaigos datos]. Jie peržiūrimi kas trejus metus, atsižvelgiant į Direktyvos 2000/60/EB 7 straipsnyje numatytą reikalavimą valstybėms narėms nustatyti vandens telkinius, ir prireikus atnaujinami.
Pakeitimas 67 Pasiūlymas dėl direktyvos 7 straipsnio 3 dalis
3. Pastatų vidaus vandentiekio rizikos vertinimus labai stambūs ir stambūs vandens tiekėjai atlieka iki [treji metai nuo šios direktyvos perkėlimo pabaigos datos], o smulkūs vandens tiekėjai – iki [šešeri metai nuo šios direktyvos perkėlimo pabaigos datos]. Jie peržiūrimi ne ilgesniais kaip šešerių metų reguliariais intervalais ir, jei reikia, atnaujinami.
3. Pastatų vidaus vandentiekio rizikos vertinimus vandens tiekėjai atlieka iki [šešeri metai nuo šios direktyvos perkėlimo pabaigos datos]. Jie peržiūrimi ne ilgesniais kaip šešerių metų reguliariais intervalais ir, jei reikia, atnaujinami.
Pakeitimas 68 Pasiūlymas dėl direktyvos 7 straipsnio 3 a dalis (nauja)
3a. Taikydamos šios direktyvos 8 ir 9 straipsnius, valstybės narės imasi būtinų taisomųjų priemonių pagal atitinkamai Direktyvos 2000/60/EB 11 ir 13 straipsniuose numatytas priemonių programas ir upių baseinų valdymo planus.
Pakeitimas 69 Pasiūlymas dėl direktyvos 7 straipsnio 4 dalis
4. Pastatų vidaus vandentiekio rizikos vertinimai atliekami iki [treji metai nuo šios direktyvos perkėlimo pabaigos datos]. Jie peržiūrimi kas trejus metus ir, jei reikia, atnaujinami.
4. Pastatų vidaus vandentiekio rizikos vertinimai 10 straipsnio 1 dalyje nurodytose patalpose atliekami iki [treji metai nuo šios direktyvos perkėlimo pabaigos datos]. Jie peržiūrimi kas trejus metus ir, jei reikia, atnaujinami.
Pakeitimas 70 Pasiūlymas dėl direktyvos 8 straipsnio pavadinimas
Vandens telkinių, naudojamų žmonėms vartoti skirtam vandeniui imti, pavojingumo vertinimas
Vandens telkinių, naudojamų žmonėms vartoti skirtam vandeniui imti, pavojingumo vertinimas, monitoringas ir valdymas
Pakeitimas 71 Pasiūlymas dėl direktyvos 8 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis
1. Nepažeisdamos Direktyvos 2000/60/EB 6 ir 7 straipsnių valstybės narės užtikrina, kad pavojingumo vertinimas apimtų žmonėms vartoti skirtam vandeniui imti naudojamus vandens telkinius, iš kurių vidutiniškai per dieną paimama daugiau kaip 10 m3 vandens. Atliekant pavojingumo vertinimą vykdomi šie veiksmai:
1. Nedarydamos poveikio Direktyvai 2000/60/EB, ypač jos 4–8 straipsniams, valstybės narės kartu su savo už vandenį atsakingomis kompetentingomis institucijomis užtikrina, kad pavojingumo vertinimas apimtų žmonėms vartoti skirtam vandeniui imti naudojamus vandens telkinius, iš kurių vidutiniškai per dieną paimama daugiau kaip 10m3 vandens. Atliekant pavojingumo vertinimą vykdomi šie veiksmai:
Pakeitimas 72 Pasiūlymas dėl direktyvos 8 straipsnio 1 dalies a punktas
a) nustatomos visos į pavojingumo vertinimą įtrauktų vandens telkinių vandens ėmimo vietos ir pateikiamos jų geografinės nuorodos;
a) nustatomos visos į pavojingumo vertinimą įtrauktų vandens telkinių arba telkinių dalių vandens ėmimo vietos ir pateikiamos jų geografinės nuorodos. Atsižvelgiant į tai, kad šiame punkte nurodyti duomenys gali būti neskelbtini, ypač kalbant apie visuomenės sveikatos apsaugą, valstybės narės užtikrina, kad tokie duomenys būtų saugomi ir pranešami tik atitinkamoms institucijoms;
Pakeitimas 73 Pasiūlymas dėl direktyvos 8 straipsnio 1 dalies b punktas
b) kartografuojamos pagal Direktyvos 2000/60/EB 7 straipsnio 3 dalį nustatytos apsaugos zonos ir tos direktyvos 6 straipsnyje nurodytos saugomos teritorijos;
b) kartografuojamos pagal Direktyvos 2000/60/EB 7 straipsnio 3 dalį nustatytos apsaugos zonos;
Pakeitimas 216 Pasiūlymas dėl direktyvos 8 straipsnio 1 dalies c punktas
c) įvardijami į pavojingumo vertinimą įtrauktiems vandens telkiniams kylantys pavojai ir galimi jų taršos šaltiniai. Šiuo tikslu valstybės narės gali naudoti pagal Direktyvos 2000/60/EB 5 straipsnį parengtą žmogaus veiklos poveikio apžvalgą ir pagal tos direktyvos II priedo 1.4 punktą surinktą informaciją apie reikšmingą poveikį;
c) įvardijami į pavojingumo vertinimą įtrauktiems vandens telkiniams kylantys pavojai ir galimi jų taršos šaltiniai. Tokie tyrimai ir taršos šaltinių įvardijimas reguliariai tikslinami, siekiant aptikti naujas medžiagas, darančias poveikį mikroplastikams, visų pirma PFAS. Šiuo tikslu valstybės narės gali naudoti pagal Direktyvos 2000/60/EB 5 straipsnį parengtą žmogaus veiklos poveikio apžvalgą ir pagal tos direktyvos II priedo 1.4 punktą surinktą informaciją apie reikšmingą poveikį;
Pakeitimas 75 Pasiūlymas dėl direktyvos 8 straipsnio 1 dalies d punkto įžanginė dalis
d) į pavojingumo vertinimą įtrauktuose vandens telkiniuose reguliariai vykdomas atitinkamų teršalų, atrinktų iš toliau nurodytų sąrašų, monitoringas:
d) į pavojingumo vertinimą įtrauktuose vandens telkiniuose arba jų dalyse reguliariai vykdomas vandens tiekimui svarbių teršalų, atrinktų iš toliau nurodytų sąrašų, monitoringas:
Pakeitimas 76 Pasiūlymas dėl direktyvos 8 straipsnio 1 dalies d punkto iv papunktis
iv) kitų svarbių teršalų, kaip antai mikroplastiko, arba konkrečiam upės baseinui būdingų teršalų, kuriuos valstybės narės nustato remdamosi pagal Direktyvos 2000/60/EB 5 straipsnį parengta žmogaus veiklos poveikio apžvalga ir pagal tos direktyvos II priedo 1.4 punktą surinkta informacija apie reikšmingą poveikį.
iv) tik stebėsenos tikslais I priedo Ca dalyje nurodytų parametrų arba kitų svarbių teršalų, kaip antai mikroplastiko, su sąlyga, kad taikoma mikroplastiko vertinimo metodika, kaip nurodyta 11 straipsnio 5b dalyje, arba konkrečiam upės baseinui būdingų teršalų, kuriuos valstybės narės nustato remdamosi pagal Direktyvos 2000/60/EB 5 straipsnį parengta žmogaus veiklos poveikio apžvalga ir pagal tos direktyvos II priedo 1.4 punktą surinkta informacija apie reikšmingą poveikį.
Pakeitimas 77 Pasiūlymas dėl direktyvos 8 straipsnio 1 dalies 1 a pastraipa (nauja)
Labai smulkiems vandens tiekėjams šios dalies a, b ir c punktų galima netaikyti, jeigu kompetentinga institucija turi išankstinių naujausių dokumentais patvirtintų žinių apie atitinkamus tuose punktuose nurodytus parametrus.Kompetentinga institucija šią išimtį peržiūri bent kas trejus metus ir prireikus atnaujina.
Pakeitimas 217 Pasiūlymas dėl direktyvos 8 straipsnio 1 dalies 3 pastraipa
Siekdamos užtikrinti reguliarų monitoringą valstybės narės gali pasitelkti pagal kitus Sąjungos teisės aktus vykdomą monitoringą.
Siekdamos užtikrinti reguliarią stebėseną, taip pat vykdant naujus tyrimus siekdamos aptikti naujas kenksmingas medžiagas, valstybės narės gali pasitelkti pagal kitus Sąjungos teisės aktus vykdomą stebėseną ir tyrimų pajėgumus.
Pakeitimas 78 Pasiūlymas dėl direktyvos 8 straipsnio 3 dalis
3. Valstybės narės informuoja vandens tiekėjus, kurie naudoja į pavojingumo vertinimą įtrauktą vandens telkinį, apie monitoringo, vykdomo pagal 1 dalies d punktą, rezultatus ir remdamosi tais rezultatais gali:
Išbraukta.
a) pareikalauti vandens tiekėjų dėl kai kurių parametrų atlikti papildomą monitoringą arba vandens ruošimo darbus;
b) leisti vandens tiekėjams sumažinti tam tikrų parametrų monitoringo dažnumą nereikalaudamos jų atlikti tiekimo rizikos vertinimo su sąlyga, kad tai ne II priedo B dalies 1 punkte nurodyti pagrindiniai parametrai ir kad nėra jokio pagrįstai numatyti galimo veiksnio, kuris galėtų lemti vandens kokybės blogėjimą.
Pakeitimas 79 Pasiūlymas dėl direktyvos 8 straipsnio 4 dalis
4. Tokiais atvejais, jei vandens tiekėjui leidžiama sumažinti monitoringo dažnumą, kaip nurodyta 2 dalies b punkte, valstybės narės į pavojingumo vertinimą įtrauktame vandens telkinyje toliau reguliariai vykdo šių parametrų monitoringą.
Išbraukta.
Pakeitimas 80 Pasiūlymas dėl direktyvos 8 straipsnio 5 dalies 1 pastraipos įžanginė dalis
Remdamosi pagal 1 ir 2 dalis ir pagal Direktyvą 2000/60/EB surinkta informacija valstybės narės, bendradarbiaudamos su vandens tiekėjais ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, imasi toliau nurodytų priemonių arba užtikrina, kad jų imtųsi vandens tiekėjai:
Remdamosi pagal 1 ir 2 dalis ir pagal Direktyvą 2000/60/EB surinkta informacija valstybės narės, bendradarbiaudamos su vandens tiekėjais ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, imasi toliau nurodytų priemonių:
Pakeitimas 178 Pasiūlymas dėl direktyvos 8 straipsnio 5 dalies 1 pastraipos a punktas
a) prevencinių priemonių, kurios padėtų sumažinti vandens ruošimo lygį, kurio reikia vandens kokybei išlaikyti, įskaitant Direktyvos 2000/60/EB 11 straipsnio 3 dalies d punkte nurodytas priemones;
Išbraukta.
Pakeitimas 82 Pasiūlymas dėl direktyvos 8 straipsnio 5 dalies 1 pastraipos a a punktas (naujas)
aa) užtikrina, kad teršėjai, bendradarbiaudami su vandens tiekėjais ir kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, imtųsi prevencinių priemonių, kurios leistų išvengti vandens ruošimo arba sumažinti vandens ruošimo lygį, kurio reikia vandens kokybei išlaikyti, įskaitant Direktyvos 2000/60/EB 11 straipsnio 3 dalies d punkte nurodytas priemones, taip pat papildomas priemones, kurios laikomos reikalingomis, remiantis stebėsena, atliekama pagal šio straipsnio 1 dalies d punktą;
Pakeitimas 83 Pasiūlymas dėl direktyvos 8 straipsnio 5 dalies 1 pastraipos b punktas
b) poveikio švelninimo priemonių, laikomų būtinomis remiantis monitoringo, vykdomo pagal 1 dalies d punktą, rezultatais siekiant nustatyti taršos šaltinį ir tą taršą likviduoti.
b) poveikio švelninimo priemonių, laikomų būtinomis remiantis monitoringo, vykdomo pagal 1 dalies d punktą, rezultatais siekiant nustatyti taršos šaltinį ir tą taršą likviduoti, taip pat išvengti bet kokio papildomo vandens ruošimo, jei manoma, kad prevencinės priemonės nėra pakankamai perspektyvios ar veiksmingos, kad jomis būtų galima laiku likviduoti šį taršos šaltinį;
Pakeitimas 84 Pasiūlymas dėl direktyvos 8 straipsnio 5 dalies 1 pastraipos b a punktas (naujas)
ba) jeigu laikoma, jog aa ir b punktuose nurodytų priemonių nepakanka, kad būtų galima užtikrinti tinkamą žmonių sveikatos apsaugą, reikalauja, kad vandens tiekėjai atliktų papildomą kai kurių parametrų stebėseną vandens ėmimo arba apdorojimo vietoje, jei tai tikrai būtina siekiant rizikos sveikatai prevencijos tikslais.
Pakeitimas 85 Pasiūlymas dėl direktyvos 8 straipsnio 5 a dalis (nauja)
5a. Valstybės narės informuoja vandens tiekėjus, kurie naudoja į pavojingumo vertinimą įtrauktą vandens telkinį arba telkinio dalis, apie monitoringo, vykdomo pagal 1 dalies d punktą, rezultatus ir remdamosi tais monitoringo rezultatais ir pagal 1 ir 2 dalis bei pagal Direktyvą 2000/60/EB surinkta informacija gali:
a) leisti vandens tiekėjams sumažinti tam tikrų parametrų monitoringo dažnumą arba parametrų, kurių monitoringas vykdomas, skaičių, nereikalaudamos jų atlikti tiekimo rizikos vertinimo su sąlyga, kad tai ne II priedo B dalies 1 punkte nurodyti pagrindiniai parametrai ir kad nėra jokio pagrįstai numatyti galimo veiksnio, kuris galėtų lemti vandens kokybės blogėjimą;
b) jei vandens tiekėjui leidžiama sumažinti monitoringo dažnumą, kaip nurodyta a punkte, į pavojingumo vertinimą įtrauktame vandens telkinyje toliau reguliariai vykdyti šių parametrų monitoringą.
Pakeitimas 86 Pasiūlymas dėl direktyvos 9 straipsnio pavadinimas
Tiekimo rizikos vertinimas
Tiekimo rizikos vertinimas, monitoringas ir valdymas
Pakeitimas 87 Pasiūlymas dėl direktyvos 9 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa
Valstybės narės užtikrina, kad vandens tiekėjai atliktų tiekimo rizikos vertinimą, numatydamos galimybę koreguoti bet kurio I priedo A ar B dalyje nurodyto parametro, išskyrus II priedo B dalyje nurodytus pagrindinius parametrus, monitoringo dažnumą priklausomai nuo parametro pasitaikymo neapdorotame vandenyje.
Valstybės narės užtikrina, kad vandens tiekėjai atliktų tiekimo rizikos vertinimą pagal II priedo C dalį, numatydamos galimybę koreguoti bet kurio I priedo A, B ir Ba dalyse nurodyto parametro, išskyrus II priedo B dalyje nurodytus pagrindinius parametrus, monitoringo dažnumą priklausomai nuo parametro pasitaikymo neapdorotame vandenyje.
Pakeitimas 88 Pasiūlymas dėl direktyvos 9 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa
Valstybės narės užtikrina, kad vykdydami tų parametrų monitoringą vandens tiekėjai galėtų nukrypti nuo II priedo B dalyje nustatyto bandinių ėmimo dažnumo pagal II priedo C dalyje nurodytas specifikacijas.
Valstybės narės užtikrina, kad vykdydami tų parametrų monitoringą vandens tiekėjai galėtų nukrypti nuo II priedo B dalyje nustatyto bandinių ėmimo dažnumo pagal II priedo C dalyje nurodytas specifikacijas, priklausomai nuo jų pasitaikymo neapdorotame vandenyje ir ruošimo procedūros.
Pakeitimas 89 Pasiūlymas dėl direktyvos 9 straipsnio 1 dalies 3 pastraipa
Šiuo tikslu iš vandens tiekėjų reikalaujama atsižvelgti į pagal šios direktyvos 8 straipsnį atliekamo pavojingumo vertinimo ir pagal Direktyvos 2000/60/EB 7 straipsnio 1 dalį ir 8 straipsnį vykdomo monitoringo rezultatus.
Šiuo tikslu vandens tiekėjai atsižvelgia į pagal šios direktyvos 8 straipsnį atliekamo pavojingumo vertinimo ir pagal Direktyvos 2000/60/EB 7 straipsnio 1 dalį ir 8 straipsnį vykdomo monitoringo rezultatus.
Pakeitimas 90 Pasiūlymas dėl direktyvos 9 straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a. Valstybės narės gali leisti labai mažiems vandens tiekėjams netaikyti 1 dalies, jeigu kompetentinga institucija turi išankstinių dokumentais patvirtintų žinių apie atitinkamus parametrus ir mano, kad dėl tokių išimčių nekils rizika žmonių sveikatai – nedarant poveikio kompetentingos institucijos 4 straipsnyje nustatytiems įpareigojimams.
Kompetentinga institucija peržiūri šias išimtis ne rečiau kaip kas trejus metus arba kai vandens baseine nustatomas koks nors naujas taršos pavojus, ir prireikus jas atnaujina.
Pakeitimas 91 Pasiūlymas dėl direktyvos 9 straipsnio 2 dalis
2. Už tiekimo rizikos vertinimus atsako vandens tiekėjai, kurie užtikrina, kad vertinimai atitiktų šią direktyvą. Šiuo tikslu vandens tiekėjai gali prašyti kompetentingų institucijų paramos.
Valstybės narės gali reikalauti, kad kompetentingos institucijos patvirtintų arba stebėtų vandens tiekėjų rizikos vertinimus.
Pakeitimas 92 Pasiūlymas dėl direktyvos 9 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a. Remdamosi pagal 1 dalį atlikto tiekimo rizikos vertinimo rezultatais, valstybės narės užtikrina, kad vandens tiekėjai įgyvendintų prie nustatytų rizikos veiksnių pritaikytą vandens saugos planą, proporcingą vandens tiekėjo dydžiui. Toks vandens saugos planas, pavyzdžiui, galėtų būti susijęs su medžiagų, kurios liečiasi su vandeniu, naudojimu, vandens ruošimui naudojamais produktais, galima rizika, kuri kyla dėl nesandarių vamzdžių, arba priemonėmis, kuriomis siekiama prisitaikyti prie dabarties ir ateities problemų, tokių kaip klimato kaita. Valstybės narės išsamiau paaiškina tokį planą.
Pakeitimas 93 Pasiūlymas dėl direktyvos 10 straipsnio pavadinimas
Pastatų vidaus vandentiekio rizikos vertinimas
Pastatų vidaus vandentiekio rizikos vertinimas, monitoringas ir valdymas
Pakeitimas 94 Pasiūlymas dėl direktyvos 10 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis
1. Valstybės narės užtikrina, kad būtų atliekamas pastatų vidaus vandentiekio rizikos vertinimas, kurį atliekant vykdomi šie veiksmai:
1. Valstybės narės užtikrina, kad būtų atliekamas prioritetinių patalpų vidaus vandentiekio rizikos vertinimas, kurį atliekant vykdomi šie veiksmai:
Pakeitimas 95 Pasiūlymas dėl direktyvos 10 straipsnio 1 dalies a punktas
a) vertinama su pastatų vidaus vandentiekiu ir jame naudojamais produktais ir medžiagomis susijusi potenciali rizika ir tikrinama, ar tie produktai bei medžiagos daro poveikį vandens kokybei toje vietoje, kur jis bėga iš čiaupų, kuriuos paprastai naudoja žmonės, ypač jei vanduo tiekiamas prioritetinėse įmonėse esantiems piliečiams;
a) vertinama su pastatų vidaus vandentiekiu ir jame naudojamais produktais ir medžiagomis susijusi potenciali rizika ir tikrinama, ar tie produktai bei medžiagos daro poveikį vandens kokybei toje vietoje, kur jis bėga iš čiaupų, kuriuos paprastai naudoja žmonės;
Pakeitimas 96 Pasiūlymas dėl direktyvos 10 straipsnio 1 dalies b punkto 1 pastraipa
b) patalpose, kuriose potencialus pavojus žmonių sveikatai laikomas didžiausiu, reguliariai vykdomas I priedo C dalyje išvardytų parametrų monitoringas. Monitoringui aktualūs parametrai ir patalpos atrenkami remiantis pagal a punktą atliekamu vertinimu.
b) prioritetinėse patalpose, kuriose atliekant pagal a punktą atliekamą vertinimą nustatoma konkreti rizika vandens kokybei, reguliariai vykdomas I priedo C dalyje išvardytų parametrų monitoringas.
Pakeitimas 97 Pasiūlymas dėl direktyvos 10 straipsnio 1 dalies b punkto 2 pastraipa
Pirmoje pastraipoje nurodytam reguliariam monitoringui vykdyti valstybės narės gali nustatyti į prioritetines patalpas orientuotą monitoringo strategiją;
Reguliariam monitoringui vykdyti valstybės narės prioritetinėse patalpose užtikrina prieigą prie įrenginių bandinių ėmimo tikslais ir gali nustatyti parametrų, visų pirma Legionella pneumophila bakterijų, monitoringo strategiją;
Pakeitimas 98 Pasiūlymas dėl direktyvos 10 straipsnio 1 dalies c punktas
c) tikrinama, ar su žmonėms vartoti skirtu vandeniu besiliečiantys statybos produktai pakankamai atitinka pagrindines charakteristikas, susijusias su Reglamento (ES) Nr. 305/2011 I priedo 3 punkto e papunktyje nurodytu statybos darbams taikomu esminiu reikalavimu.
c) tikrinama, ar su žmonėms vartoti skirtu vandeniu besiliečiantys produktai ir medžiagos yra tinkami žmonių sveikatos apsaugos atžvilgiu.
Pakeitimas 99 Pasiūlymas dėl direktyvos 10 straipsnio 1 dalies c a punktas (naujas)
ca) tikrinama, ar naudojamos medžiagos yra tinkamos liestis su žmonėms vartoti skirtu vandeniu ir ar laikomasi 11 straipsnyje nustatytų reikalavimų.
Pakeitimas 100 Pasiūlymas dėl direktyvos 10 straipsnio 2 dalis
2. Jei valstybės narės remdamosi pagal 1 dalies a punktą atliktu vertinimu nusprendžia, kad pastatų vidaus vandentiekis arba su juo susiję produktai ar medžiagos kelia riziką žmonių sveikatai, arba jei pagal 1 dalies b punktą vykdomas monitoringas parodo, kad nukrypta nuo I priedo C dalyje nurodytų parametrų verčių, valstybės narės:
2. Jei valstybės narės remdamosi pagal 1 dalies a punktą atliktu vertinimu nusprendžia, kad prioritetinių pastatų vidaus vandentiekis arba su juo susiję produktai ar medžiagos kelia riziką žmonių sveikatai, arba jei pagal 1 dalies b punktą vykdomas monitoringas parodo, kad nukrypta nuo I priedo C dalyje nurodytų parametrų verčių, valstybės narės užtikrina, kad būtų imamasi tinkamų priemonių siekiant pašalinti arba sumažinti I priedo C dalyje nurodytų parametrų verčių nepaisymo riziką.
a) imasi tinkamų priemonių siekdamos pašalinti arba sumažinti nuokrypio nuo I priedo C dalyje nustatytų parametrų verčių riziką;
b) imasi visų būtinų priemonių, kurių reikia siekiant užtikrinti, kad iš žmonėms vartoti skirtam vandeniui ruošti ar skirstyti naudojamų statybos produktų išsiskiriančios medžiagos ar cheminiai produktai nekeltų nei tiesioginio, nei netiesioginio pavojaus žmonių sveikatai;
c) bendradarbiaudamos su vandens tiekėjais imasi kitų priemonių, pvz., tinkamų vandens kondicionavimo technologijų, kurios pakeistų vandens pobūdį arba savybes prieš jį tiekiant, kad būtų pašalinta arba sumažinta rizika, jog patiektas vanduo neatitiks nustatytų parametrų verčių;
d) tinkamai informuoja ir konsultuoja vartotojus apie vandens vartojimo ir naudojimo sąlygas ir apie galimus veiksmus, padedančius išvengti rizikos pasikartojimo;
e) rengia mokymus vandentiekininkams ir kitiems su pastatų vidaus vandentiekiu ir statybos produktų ranga dirbantiems specialistams;
f) užtikrina, kad būtų įdiegtos veiksmingos legionelių kontrolės ir valdymo priemonės, padedančios užkirsti kelią galimiems ligos protrūkiams ir juos likviduoti.
Pakeitimas 101 Pasiūlymas dėl direktyvos 10 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a. Siekdamos sumažinti riziką, susijusią su vidiniu vandens paskirstymu visose vidaus vandentiekio sistemose, valstybės narės:
a) ragina viešųjų ir privačių patalpų savininkus atlikti su vidiniu paskirstymu susijusios rizikos įvertinimą;
b) informuoja viešųjų ir privačiųjų patalpų naudotojus ir savininkus apie priemones, kuriomis siekiama pašalinti arba sumažinti riziką, kad žmonėms vartoti skirto vandens kokybės standartų bus nesilaikoma dėl vidaus vandentiekio sistemos;
c) tinkamai informuoja ir konsultuoja vartotojus apie vandens vartojimo ir naudojimo sąlygas ir apie galimus veiksmus, padedančius išvengti rizikos pasikartojimo;
d) rengia mokymus vandentiekininkams ir kitiems pastatų vidaus vandentiekio sistemų bei su vandeniu besiliečiančių statybos produktų ir medžiagų įrengimo specialistams;
e) užtikrina, kad būtų įdiegtos veiksmingos legionelių, visų pirma Legionella pneumophila bakterijų, kontrolės ir valdymo priemonės, kurios proporcingai atitiktų riziką ir padėtų užkirsti kelią galimiems ligos protrūkiams bei juos likviduoti.
Pakeitimas 102 Pasiūlymas dėl direktyvos 10 a straipsnis (naujas)
10a straipsnis
Su žmonėms vartoti skirtu vandeniu besiliečiantiems produktams ir medžiagoms taikomi minimalūs higienos reikalavimai
1. Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių siekdamos užtikrinti, kad dėl medžiagų, naudojamų gaminant visus naujus su žmonėms vartoti skirtu vandeniu besiliečiančius rinkai tiekiamus produktus, skirtus vandeniui imti, ruošti ar skirstyti, arba dėl su šiomis medžiagomis susijusių nešvarumų:
a) nebūtų tiesiogiai ar netiesiogiai sumažinta šia direktyva užtikrinama žmonių sveikatos apsauga;
b) nebūtų paveiktas žmonėms vartoti skirto vandens kvapas ir skonis;
c) nebūtų viršytas šių medžiagų naudojimo tikslui pasiekti reikalingas jų koncentracijos žmonėms vartoti skirtame vandenyje lygis; ir
d) nebūtų skatinama mikrobiologinė tarša.
2. Siekiant užtikrinti suderintą 1 dalies taikymą ne vėliau kaip ... [3 metai po šios direktyvos įsigaliojimo], Komisija pagal 19 straipsnį priima deleguotuosius aktus, siekdama papildyti šią direktyvą, kuriais nustato minimalius higienos reikalavimus ir Sąjungoje leidžiamų medžiagų, kurios naudojamos su žmonėms vartoti skirtu vandeniu besiliečiančioms medžiagoms gaminti, sąrašą, įskaitant konkrečias išsiskyrimo ribines vertes ir, jei taikoma, specialias naudojimo sąlygas.Komisija reguliariai peržiūri ir atnaujina šį sąrašą atsižvelgdama į naujausius mokslo ir technologijų pokyčius.
3. Siekiant suteikti paramą Komisijai priimant ir iš dalies keičiant deleguotuosius aktus pagal 19 dalį, įsteigiamas nuolatinis komitetas, sudarytas iš valstybių narių paskirtų atstovų, galinčių kreiptis pagalbos į ekspertus ar patarėjus.
4. Medžiagos, kurios liečiasi su žmonėms vartoti skirtu vandeniu, ir kurioms taikomi kiti Sąjungos teisės aktai, kaip antai Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) Nr. 305/20111a, atitinka šio straipsnio 1 ir 2 dalis.
______________
1a 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 305/2011, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB (OL L 88, 2011 4 4, p. 5).
Pakeitimas 103 Pasiūlymas dėl direktyvos 11 straipsnio 1 dalis
1. Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių, užtikrinančių, jog bus nuolat kontroliuojama žmonėms vartoti skirto vandens kokybė, siekiant patikrinti, ar vartotojams tiekiamas vanduo atitinka šios direktyvos reikalavimus, ypač parametrų vertes, nustatytas pagal 5 straipsnį. Bandiniai imami taip, kad juose atsispindėtų viso per metus vartotojų suvartoto vandens kokybė. Be to, valstybės narės imasi visų būtinų priemonių, užtikrinančių, kad tuo atveju, kai dezinfekcija yra žmonėms vartoti skirto vandens paruošimo ar paskirstymo dalis, būtų tikrinamas atliekamos dezinfekcijos veiksmingumas, o užteršimas šalutiniais dezinfekcijos produktais būtų kuo mažesnis nesumažinant pačios dezinfekcijos poveikio.
1. Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių, užtikrinančių, jog bus nuolat kontroliuojama žmonėms vartoti skirto vandens kokybė, siekiant patikrinti, ar jis atitinka šios direktyvos reikalavimus, ypač parametrų vertes, nustatytas pagal 5 straipsnį. Bandiniai imami taip, kad juose atsispindėtų viso per metus vartotojų suvartoto vandens kokybė. Be to, valstybės narės imasi visų būtinų priemonių, užtikrinančių, kad tuo atveju, kai dezinfekcija yra žmonėms vartoti skirto vandens paruošimo ar paskirstymo dalis, būtų tikrinamas atliekamos dezinfekcijos veiksmingumas, o užteršimas šalutiniais dezinfekcijos produktais būtų kuo mažesnis nesumažinant pačios dezinfekcijos poveikio.
Pakeitimas 104 Pasiūlymas dėl direktyvos 11 straipsnio 5 a dalis (nauja)
5a. Valstybės narės pateikia Komisijai stebėsenos, atliktos pagal I priedo Ca dalyje išvardytų parametrų sąrašą, rezultatus ne vėliau kaip ... [treji metai po šios direktyvos įsigaliojimo datos], o po to – kartą per metus.
Komisijai pagal 19 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus siekiant papildyti šią direktyvą, kad būtų atnaujintos medžiagos, įtrauktos į I priedo Ca dalyje pateiktą stebėjimo sąrašą. Komisija gali nuspręsti įtraukti į sąrašą naujas medžiagas, jeigu yra rizika, kad jų gali būti žmonėms vartoti skirtame vandenyje, ir jeigu jos kelia potencialų pavojų žmonių sveikatai, tačiau, remiantis mokslo žiniomis, negalima įrodyti, kad jos yra pavojingos žmonių sveikatai. Tuo tikslu Komisija visų pirma vadovaujasi PSO atliktais moksliniais tyrimais. Bet kokios naujos medžiagos įtraukimas deramai pagrindžiamas vadovaujantis šios direktyvos 1 straipsniu.
Pakeitimas 105 Pasiūlymas dėl direktyvos 11 straipsnio 5 b dalis (nauja)
5b. Ne vėliau kaip ... [vieni metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos] Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 19 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, siekiant papildyti šią direktyvą, kad būtų priimta mikroplastikų, išvardytų I priedo Ca dalyje nustatytame stebėjimo sąraše, vertinimo metodika.
Pakeitimas 106 Pasiūlymas dėl direktyvos 12 straipsnio 1 dalis
1. Valstybės narės užtikrina, kad bet koks parametrų verčių, nustatytų pagal 5 straipsnį, nesilaikymas būtų nedelsiant ištirtas, kad būtų nustatyta jo priežastis.
1. Valstybės narės užtikrina, kad bet koks parametrų verčių, nustatytų pagal 5 straipsnį, nesilaikymas atitikties vietoje, nurodytoje 6 straipsnyje, būtų nedelsiant ištirtas, kad būtų nustatyta jo priežastis.
Pakeitimas 107 Pasiūlymas dėl direktyvos 12 straipsnio 2 dalies 2 pastraipa
Jei nukrypstama nuo I priedo C dalyje nustatytų parametrų verčių, atkuriamieji veiksmai turi apimti 10 straipsnio 2 dalies a–f punktuose nustatytas priemones.
Jei nukrypstama nuo I priedo C dalyje nustatytų parametrų verčių, atkuriamieji veiksmai turi apimti 10 straipsnio 2a dalyje nustatytas priemones.
Pakeitimas 108 Pasiūlymas dėl direktyvos 12 straipsnio 3 dalies 2 pastraipa
Valstybės narės visus nuokrypius nuo I priedo A ir B punktuose nustatytų parametrų verčių minimalių reikalavimų automatiškai laiko potencialiu pavojumi žmonių sveikatai.
Valstybės narės nuokrypį nuo I priedo A ir B punktuose nustatytų parametrų verčių minimalių reikalavimų laiko potencialiu pavojumi žmonių sveikatai, išskyrus atvejus, kai kompetentingos institucijos mano, kad parametro vertės neatitikimas yra nereikšmingas.
Pakeitimas 109 Pasiūlymas dėl direktyvos 12 straipsnio 4 dalies įžanginė dalis
4. 2 ir 3 dalyse aprašytais atvejais valstybės narės kuo skubiau imasi visų šių priemonių:
4. 2 ir 3 dalyse aprašytais atvejais, jeigu šių parametrų verčių nesilaikymas laikomas potencialiai pavojingu žmonių sveikatai, valstybės narės kuo skubiau imasi visų šių priemonių:
Pakeitimas 110 Pasiūlymas dėl direktyvos 12 straipsnio 4 dalies 1 a pastraipa (nauja)
a, b ir c punktuose nurodytų priemonių turi būti imamasi bendradarbiaujant su atitinkamu vandens tiekėju.
Pakeitimas 111 Pasiūlymas dėl direktyvos 12 straipsnio 5 dalis
5. Kompetentingos institucijos arba kitos atitinkamos įstaigos nusprendžia, kokių veiksmų imamasi pagal 3 dalį atsižvelgiant į tai, kokią riziką žmonių sveikatai sukeltų tiekimo pertrūkiai arba žmonėms vartoti skirto vandens naudojimo apribojimas.
5. Kai neatitiktis nustatoma atitikties vietoje, kompetentingos institucijos arba kitos atitinkamos įstaigos nusprendžia, kokių veiksmų imamasi pagal 3 dalį atsižvelgiant į tai, kokią riziką žmonių sveikatai sukeltų tiekimo pertrūkiai arba žmonėms vartoti skirto vandens naudojimo apribojimas.
Pakeitimas 112 Pasiūlymas dėl direktyvos 12 a straipsnis (naujas)
12a straipsnis
Nukrypti leidžiančios nuostatos
1. Valstybės narės gali numatyti nukrypti leidžiančias nuostatas parametrų vertėms, nurodytoms I priedo B dalyje arba nustatytoms pagal 5 straipsnio 2 dalį, iki maksimalios jų nustatytos vertės, su sąlyga, kad tokios nukrypti leidžiančios nuostatos nekelia potencialaus pavojaus žmonių sveikatai ir kad toje teritorijoje žmonėms vartoti skirtas vanduo negali būti tiekiamas jokiais kitais priimtinais būdais. Nukrypti leidžiančios nuostatos taikomos tik šiais atvejais:
a) naujoje vandens tiekimo teritorijoje;
b) nustačius vandens tiekimo teritorijoje naują taršos šaltinį arba nustačius naujus parametrus arba iš naujo įvertinus esamus parametrus.
Nukrypti leidžiančios nuostatos taikomos kuo trumpesnį laiką, ne ilgiau kaip trejus metus, kuriems baigiantis valstybės narės atlieka patikrinimą, siekdamos nustatyti, ar pasiekta pakankamos pažangos.
Išskirtinėmis aplinkybėmis valstybė narė gali leisti antrą kartą taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą dėl pirmos pastraipos a ir b punktų. Jei valstybė narė ketina leisti antrą kartą taikyti tokią nukrypti leidžiančią nuostatą, ji perduoda Komisijai patikrinimo medžiagą ir nurodo savo sprendimo leisti antrą kartą taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą priežastis. Tokios nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo trukmė antrą kartą negali viršyti trejų metų.
2. Kiekvienu atveju leidus taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą remiantis šio straipsnio 1 dalimi turi būti nurodyta ši informacija:
a) nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo priežastys;
b) susijęs parametras, atitinkami ankstesnių patikrinimų rezultatai ir pagal nukrypti leidžiančią nuostatą leistina didžiausia vertė;
c) geografinė teritorija, kasdien tiekiamo vandens kiekis, gyventojų skaičius ir poveikio bet kuriai maisto gamybos įmonei tikimybė;
d) tinkamas monitoringo planas, kuriame, jei reikia, numatomi dažnesni patikrinimai;
e) būtinų atkuriamųjų veiksmų plano santrauka, įskaitant darbų grafiką, išlaidų sąmatą ir patikrinimo nuostatas; ir
f) būtina nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo trukmė.
3. Jei kompetentingos institucijos mano, kad parametro vertės neatitikimas yra nereikšmingas, ir jei veiksmų, kurių buvo imtasi remiantis 12 straipsnio 2 dalimi, pakanka susidariusiai padėčiai ištaisyti per 30 dienų, nukrypti leidžiančioje nuostatoje nereikia nurodyti taikyti šio straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų.
Tuo atveju kompetentingos institucijos arba kitos atitinkamos įstaigos nukrypti leidžiančioje nuostatoje nurodo tik didžiausią leistiną tam tikrą parametro vertę ir laikotarpį, skiriamą susidariusiai padėčiai ištaisyti.
4. Jeigu bet kurios vandens, tiekiamo iš tam tikros vandens tiekimo sistemos, parametro vertės buvo nesilaikoma iš viso daugiau kaip 30 dienų per paskutiniuosius 12 mėnesių, šio straipsnio 3 dalies taikyti nebegalima.
5. Kiekviena valstybė narė, kuri pasinaudojo šiame straipsnyje nustatytomis nukrypti leidžiančiomis nuostatomis, užtikrina, kad gyventojai, kuriems turi įtakos kiekviena tokia nukrypti leidžianti nuostata, būtų greitai ir tinkamai informuojami apie tą nukrypti leidžiančią nuostatą ir jos taikymo sąlygas. Be to, valstybė narė prireikus užtikrina, kad tam tikroms gyventojų grupėms, kurioms tos nukrypti leidžiančios nuostatos taikymas galėtų kelti ypatingą riziką, būtų duodami patarimai.
Pirmoje pastraipoje nurodyti įpareigojimai netaikomi šio straipsnio 3 dalyje aprašytomis aplinkybėmis, nebent kompetentingos institucijos nuspręstų kitaip.
6. Išskyrus nukrypti leidžiančias nuostatas, taikomas remiantis šio straipsnio 3 dalimi, valstybė narė per du mėnesius praneša Komisijai apie visas nukrypti leidžiančias nuostatas, taikomas kiekvienai individualiai vandens tiekimo sistemai, tiekiančiai vidutiniškai daugiau kaip 1000 m3 vandens per parą arba vandeniu aprūpinančiai daugiau kaip 5 000 asmenų, ir pateikia jai šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją.
7. Šis straipsnis netaikomas tam žmonėms vartoti skirtam vandeniui, kuris teikiamas prekybai buteliuose ar kitose talpose.
Pakeitimai 113, 165, 191, 208, 166, 192, 169, 195, 170, 196, 197 ir 220 Pasiūlymas dėl direktyvos 13 straipsnio 1 dalis
1. Nepažeisdamos Direktyvos 2000/60/EB 9 straipsnio valstybės narės imasi visų būtinų priemonių siekdamos visiems gyventojams pagerinti prieigą prie žmonėms vartoti skirto vandens ir savo teritorijoje skatina jį naudoti. Būtinos priemonės yra šios:
1. Nedarydamos poveikio Direktyvos 2000/60/EB 9 straipsniuiir subsidiarumo ir proporcingumo principams, valstybės narės, atsižvelgdamos į vietos ir regionines vandens skirstymo perspektyvas ir aplinkybes, imasi visų būtinų priemonių siekdamos pagerinti visuotinę prieigą prie žmonėms vartoti skirto vandens ir savo teritorijoje skatina jį naudoti.
a) nustatyti, kurie gyventojai neturi prieigos prie žmonėms vartoti skirto vandens ir kodėl (pvz., nes priklauso pažeidžiamai ir marginalizuotai grupei), įvertinti galimybes gerinti prieigą tiems gyventojams ir informuoti juos apie galimybes prisijungti prie skirstomojo tinklo arba apie alternatyvias prieigos prie to vandens įgijimo priemones;
a) nustatyti, kurie gyventojai neturi prieigos arba turi ribotą prieigą prie žmonėms vartoti skirto vandens, įskaitant pažeidžiamas ir marginalizuotas grupes, ir kodėl, įvertinti galimybes ir imtis priemonių siekiant gerinti prieigą tiems gyventojams ir informuoti juos apie galimybes prisijungti prie skirstomojo tinklo arba apie alternatyvias prieigos prie to vandens įgijimo priemones;
aa) užtikrinti viešąjį žmonėms vartoti skirto vandens tiekimą;
b) viešose erdvėse diegti ir prižiūrėti laisvos prieigos prie žmonėms vartoti skirto vandens vidaus ir lauko įrangą;
b) viešose erdvėse, ypač intensyvaus pėsčiųjų eismo zonose, diegti ir prižiūrėti laisvos prieigos prie žmonėms vartoti skirto vandens vidaus ir lauko įrangą, įskaitant punktus, kuriuose galima prisipilti vandens;tai turi būti daroma, kai tai techniškai įmanoma, turi būti proporcinga tokių priemonių poreikiui ir atsižvelgiant į ypatingas vietos aplinkybes, pvz., klimatines ir geografines sąlygas;
c) skatinti naudoti žmonėms vartoti skirtą vandenį tokiomis priemonėmis:
c) skatinti naudoti žmonėms vartoti skirtą vandenį tokiomis priemonėmis:
i) vykdant piliečių informavimo apie šio vandens kokybę kampanijas;
i) vykdant piliečių informavimo apie aukštą vandentiekio vandens kokybę kampanijas ir didinti informuotumą apie artimiausias pažymėtas vietas, kuriose galima prisipilti vandens;
ia) pradėti kampanijas, kuriomis siekiama skatinti plačiąją visuomenę nešiotis daugkartinio panaudojimo gertuves vandeniui, ir iniciatyvas, kuriomis siekiama didinti informuotumą apie tai, kur galima prisipilti vandens;
ii) skatinant tiekti šį vandenį administraciniuose ir viešuose pastatuose;
ii) užtikrinant nemokamą šio vandens tiekimą administraciniuose ir viešuose pastatuose, taip pat atgrasant nuo į vienkartinius plastikinius butelius ar talpas išpilstyto vandens naudojimo tokiuose administraciniuose pastatuose;
iii) skatinant nemokamai siūlyti šį vandenį restoranuose, valgyklose ir aprūpinimo maistu ir gėrimais paslaugų įstaigose.
iii) skatinti nemokamai arba už nedidelį aptarnavimo mokestį siūlyti šį vandenį restoranų, valgyklų ir aprūpinimo maistu ir gėrimais paslaugų įstaigų klientams.
Pakeitimas 114 Pasiūlymas dėl direktyvos 13 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa
Remiantis pagal 1 dalies a punktą surinkta informacija valstybės narės imasi visų būtinų priemonių siekdamos prieigą prie žmonėms vartoti skirto vandens užtikrinti pažeidžiamoms ir marginalizuotoms grupėms.
Remiantis pagal 1 dalies a punktą surinkta informacija valstybės narės imasi, jų nuomone, būtinų ir tinkamų priemonių siekdamos prieigą prie žmonėms vartoti skirto vandens užtikrinti pažeidžiamoms ir marginalizuotoms grupėms.
Pakeitimai 173, 199 ir 209 Pasiūlymas dėl direktyvos 13 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a. Kai šiame straipsnyje nustatytos pareigos pagal nacionalinę teisę tenka vietos valdžios institucijoms, valstybės narės užtikrina, kad tokios institucijos turėtų priemonių ir išteklių, kad užtikrintų prieigą prie žmonėms vartoti skirto vandens ir kad bet kokios priemonės šioje srityje būtų proporcingos atitinkamo aprūpinimo tinklo pajėgumams ir dydžiui.
Pakeitimai 174, 200 ir 210 Pasiūlymas dėl direktyvos 13 straipsnio 2 b dalis (nauja)
2b. Atsižvelgiant į pagal 15 straipsnio 1 dalies a punkto nuostatas surinktus duomenis, Komisija bendradarbiauja su valstybėmis narėmis ir Europos investicijų banku, siekiant paremti Sąjungos savivaldybes, kurioms trūksta būtino kapitalo, kad suteiktų joms galimybę gauti techninę pagalbą, Sąjungos finansavimą ir ilgalaikes paskolas lengvatinėmis palūkanų normomis, ypač siekiant prižiūrėti ir atnaujinti vandens infrastruktūrą, kad būtų užtikrinamos aukštos kokybės vandens tiekimo ir sanitarijos paslaugos pažeidžiamų ir marginalizuotų gyventojų grupėms.
Pakeitimas 116 Pasiūlymas dėl direktyvos 14 straipsnio 1 dalis
1. Valstybės narės laikydamosi IV priedo užtikrina, kad visi asmenys, kuriems tiekiamas vanduo, internete galėtų susipažinti su reikiama naujausia informacija apie žmonėms vartoti skirtą vandenį.
1. Valstybės narės laikydamosi IV priedo ir kartu vadovaudamosi taikytinomis duomenų apsaugos taisyklėmis užtikrina, kad visi asmenys, kuriems tiekiamas vanduo, internete ar kitais patogiais naudoti būdais galėtų susipažinti su reikiama naujausia ir prieinama informacija apie žmonėms vartoti skirtą vandenį.
Pakeitimas 117 Pasiūlymas dėl direktyvos 14 straipsnio 2 dalies 1 pastraipos įžanginė dalis
Valstybės narės užtikrina, kad visi asmenys, kuriems tiekiamas vanduo, reguliariai bent kartą per metus tinkamiausia forma (pvz., sąskaitose faktūrose arba per išmaniąsias programėles) be atskiro prašymo gautų šią informaciją:
Valstybės narės užtikrina, kad visi asmenys, kuriems tiekiamas vanduo, reguliariai bent kartą per metus tinkamiausia ir lengvai prieinama forma (pvz., sąskaitose faktūrose arba per išmaniąsias programėles), kaip nustatė kompetentingos institucijos, gautų šią informaciją:
Pakeitimas 118 Pasiūlymas dėl direktyvos 14 straipsnio 2 dalies 1 pastraipos a punkto įžanginė dalis
a) informaciją apie tarifo, taikomo už vieną kubinį metrą žmonėms vartoti skirto vandens, išlaidų struktūrą, įskaitant kintamąsias ir pastoviąsias išlaidas, nurodant bent su šiais elementais susijusias išlaidas:
a) tais atvejais, kai patirtos išlaidos kompensuojamos taikant tarifų sistemą, informaciją apie tarifą, taikomą už vieną kubinį metrą žmonėms vartoti skirto vandens, įskaitant kintamųjų ir pastoviųjų išlaidų pasiskirstymą;
Pakeitimas 119 Pasiūlymas dėl direktyvos 14 straipsnio 2 dalies 1 pastraipos a punkto i papunktis
i) priemonėmis, kurių vandens tiekėjai imasi pavojingumo vertinimo tikslais pagal 8 straipsnio 5 dalį;
Išbraukta.
Pakeitimas 120 Pasiūlymas dėl direktyvos 14 straipsnio 2 dalies 1 pastraipos a punkto ii papunktis
ii) žmonėms vartoti skirto vandens ruošimu ir skirstymu;
Išbraukta.
Pakeitimas 121 Pasiūlymas dėl direktyvos 14 straipsnio 2 dalies 1 pastraipos a punkto iii papunktis
iii) nuotekų rinkimu ir valymu;
Išbraukta.
Pakeitimas 122 Pasiūlymas dėl direktyvos 14 straipsnio 2 dalies 1 pastraipos a punkto iv papunktis
iv) priemonėmis, kurių imamasi pagal 13 straipsnį, jei jų imasi vandens tiekėjai;
Išbraukta.
Pakeitimas 123 Pasiūlymas dėl direktyvos 14 straipsnio 2 dalies 1 pastraipos a a punktas (naujas)
aa) informaciją dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės, įskaitant rodiklių parametrus;
Pakeitimas 124 Pasiūlymas dėl direktyvos 14 straipsnio 2 dalies 1 pastraipos b punktas
b) tiekiamo žmonėms vartoti skirto vandens litro ir kubinio metro kainą;
b) tais atvejais, kai patirtos išlaidos kompensuojamos taikant tarifų sistemą, tiekiamo žmonėms vartoti skirto vandens kubinio metro tiekimo paslaugos kainą ir sąskaitoje nurodomą vandens litro kainą; tais atvejais, kai išlaidos nepadengiamos tarifų sistema, visas vandens sistemai tenkančias išlaidas siekiant laikytis šios direktyvos reikalavimų, kartu su kontekstine ir susijusia informacija apie tai, kaip vietovei tiekiamas žmonėms vartoti skirtas vanduo;
Pakeitimas 125 Pasiūlymas dėl direktyvos 14 straipsnio 2 dalies 1 pastraipos b a punktas (naujas)
ba) žmonėms vartoti skirto vandens ruošimą ir skirstymą;
Pakeitimas 126 Pasiūlymas dėl direktyvos 14 straipsnio 2 dalies 1 pastraipos c punktas
c) namų ūkio suvartojamo vandens kiekį (bent už metus ar atsiskaitomąjį laikotarpį) ir metines vartojimo tendencijas;
c) namų ūkio suvartojamo vandens kiekį (bent už metus ar atsiskaitomąjį laikotarpį) ir metines namų ūkio vartojimo tendencijas, jeigu toks vertinimas yra techniškai įgyvendinamas, ir tik tais atvejais, kai vandens tiekėjas gali pateikti šią informaciją;
Pakeitimas 127 Pasiūlymas dėl direktyvos 14 straipsnio 2 dalies 1 pastraipos d punktas
d) namų ūkio per metus suvartojamo vandens kiekio palyginimą su tos pačios kategorijos namų ūkių vidutiniškai suvartojamu vandens kiekiu;
d) namų ūkio per metus suvartojamo vandens kiekio palyginimą namų ūkių vidutiniškai suvartojamu vandens kiekiu pagal c punktą taikytinais atvejais;
Pakeitimas 128 Pasiūlymas dėl direktyvos 14 straipsnio 2 dalies 2 pastraipa
Komisijagali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustato pagal pirmą pastraipą teiktinos informacijos formą ir teikimo sąlygas. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 20 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.
Valstybės narės aiškiai paskirsto atsakomybę už informacijos teikimą pagal pirmą pastraipą vandens tiekėjams, suinteresuotiesiems subjektams ir kompetentingoms vietos įstaigoms. Komisijaisuteikiami įgaliojimai pagal 19 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais ši direktyva būtų papildoma, siekiant nustatyti pagal pirmą pastraipą teiktinos informacijos formą ir teikimo sąlygas.
Pakeitimas 129 Pasiūlymas dėl direktyvos 15 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos d punktas
d) parengia ir kasmet atnaujina duomenų rinkinius, kuriuose sukaupiama informacija apie su geriamuoju vandeniu susijusius incidentus, kurie sukėlė potencialų pavojų žmonių sveikatai (nepriklausomai nuo to, ar buvo nukrypta nuo parametrų verčių), truko ilgiau nei 10 dienų iš eilės ir paveikė ne mažiau kaip 1000 gyventojų, įskaitant tų incidentų priežastis ir atkuriamuosius veiksmus, kurių imtasi pagal 12 straipsnį.
d) parengia ir kasmet atnaujina duomenų rinkinius, kuriuose sukaupiama informacija apie su geriamuoju vandeniu susijusius incidentus, kurie sukėlė potencialią riziką žmonių sveikatai (nepriklausomai nuo to, ar buvo nukrypta nuo parametrų verčių), truko ilgiau nei 10 dienų iš eilės ir paveikė ne mažiau kaip 1000 gyventojų, įskaitant tų incidentų priežastis ir atkuriamuosius veiksmus, kurių imtasi pagal 12 straipsnį.
Pakeitimas 130 Pasiūlymas dėl direktyvos 15 straipsnio 4 dalies 1 pastraipa
4. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustato pagal 1 ir 3 dalis teiktinos informacijos formą ir teikimo sąlygas, įskaitant išsamius reikalavimus dėl 3 dalyje nurodytų rodiklių, Sąjungos masto apžvalginių žemėlapių ir valstybių narių apžvalginių ataskaitų.
4. Komisijai pagal 19 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais ši direktyva būtų papildoma, siekiant nustatyti pagal 1 ir 3 dalis teiktinos informacijos formą ir teikimo sąlygas, įskaitant išsamius reikalavimus dėl 3 dalyje nurodytų rodiklių, Sąjungos masto apžvalginių žemėlapių ir valstybių narių apžvalginių ataskaitų.
Pakeitimas 131 Pasiūlymas dėl direktyvos 15 straipsnio 4 dalies 2 pastraipa
Pirmoje pastraipoje nurodyti įgyvendinimo aktai priimami pagal 20 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.
Išbraukta.
Pakeitimas 132 Pasiūlymas dėl direktyvos 17 straipsnio 2 dalies b punktas
b) 13 straipsnyje nustatytomis su prieiga prie vandens susijusiomis nuostatomis;
b) 13 straipsnyje nustatytomis su prieiga prie vandens susijusiomis nuostatomis ir gyventojų, neturinčių prieigos prie vandens, dalimi;
Pakeitimas 133 Pasiūlymas dėl direktyvos 17 straipsnio 2 dalies c punktas
c) nuostatomis dėl informacijos, kuri turi būti teikiama visuomenei pagal 14 straipsnį ir IV priedą.
c) nuostatomis dėl informacijos, kuri turi būti teikiama visuomenei pagal 14 straipsnį ir IV priedą, įskaitant vartotojams patogią IV priedo 7 punkte nurodytos informacijos apžvalgą Sąjungos lygmeniu.
Pakeitimas 134 Pasiūlymas dėl direktyvos 17 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a. Komisija ne vėliau kaip ... [penkeri metai po šios direktyvos perkėlimo pabaigos datos] ir po to, jei tikslinga, pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pranešimą apie potencialų pavojų, kurį išskyrus žmonėms vartoti skirto vandens šaltiniams kelia mikroplastikas, vaistiniai preparatai ir, jei tinkama, kiti nauji teršalai, ir su tuo susijusią galimą sveikatos sutrikimo riziką.PrireikusKomisijai suteikiami įgaliojimai pagal 19 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais ši direktyva papildoma, siekiant nustatyti didžiausias mikroplastiko, vaistinių preparatų ir kitų naujų teršalų, atsiradusių žmonėms vartoti skirtame vandenyje, vertes.
Pakeitimas 135 Pasiūlymas dėl direktyvos 18 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a. Ne vėliau kaip ... [penkeri metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos] Komisija peržiūri, ar 10a straipsniu buvo pasiekta pakankamo lygio higienos reikalavimų dėl su žmonėms vartoti skirtu vandeniu besiliečiančių medžiagų ir gaminių suderinimo ir prireikus imasi tolesnių tinkamų priemonių.
Pakeitimas 136 Pasiūlymas dėl direktyvos 23 straipsnio 2 dalis
2. Pagal Direktyvos 98/83/EB 9 straipsnį valstybių narių leidžiamos taikyti nukrypti leidžiančios nuostatos, kurios [šios direktyvos perkėlimo pabaigos diena] dar galioja, toliau taikomos iki savo galiojimo pabaigos. Jų galiojimas negali būti pratęstas.
2. Pagal Direktyvos 98/83/EB 9 straipsnį valstybių narių leidžiamos taikyti nukrypti leidžiančios nuostatos, kurios [šios direktyvos perkėlimo pabaigos diena] dar galioja, toliau taikomos iki savo galiojimo pabaigos.
Pakeitimas 179 Pasiūlymas dėl direktyvos I priedo A dalies lentelė
Komisijos siūlomas tekstas
Parametras
Parametro vertė
Raiškos vienetas
Clostridium perfringens sporos
0
Skaičius/100 ml
Koliforminės bakterijos
0
Skaičius/100 ml
Enterokokai
0
Skaičius/100 ml
Escherichia coli (E. coli)
0
Skaičius/100 ml
Heterotrofinių mikroorganizmų skaičius (HPC) (22°C)
Nėra nebūdingų pokyčių
Somatiniai kolifagai
0
Skaičius/100 ml
Drumstumas
< 1
NDV
Pakeitimas
Parametras
Parametro vertė
Parametras
Clostridium perfringens sporos
0
Skaičius/100 ml
Enterokokai
0
Skaičius/100 ml
Escherichia coli (E. coli)
0
Skaičius/100 ml
Somatiniai kolifagai
0
Skaičius/100 ml
Pastaba
Šioje dalyje išdėstyti parametrai netaikomi šaltinio ir mineraliniam vandeniui, vadovaujantis Direktyva 2009/54/EB.
Pakeitimai 138 ir 180 Pasiūlymas dėl direktyvos I priedo B dalies lentelė
Komisijos siūlomas tekstas
Cheminiai parametrai
Parametras
Parametro vertė
Raiškos vienetas
Pastabos
Akrilamidas
0,10
μg/l
Šio parametro vertė reiškia monomero likučių koncentraciją vandenyje, apskaičiuotą pagal specifikacijas, kuriose nurodyta, kiek daugiausia jo migruoja iš atitinkamo polimero, besiliečiančio su vandeniu.
Stibis
5,0
μg/l
Arsenas
10
μg/l
Benzenas
1,0
μg/l
Benzo(a)pirenas
0,010
μg/l
Beta-estradiolis (50-28-2)
0,001
μg/l
Bisfenolis A
0,01
μg/l
Boras
1,0
mg/l
Bromatas
10
μg/l
Kadmis
5,0
μg/l
Chloratas
0,25
mg/l
Chloritas
0,25
mg/l
Chromas
25
μg/l
Vertė turi būti pasiekta ne vėliau kaip iki [dešimt metų nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos]. Iki tos dienos chromo parametro vertė yra 50 μg/l.
Varis
2,0
mg/l
Cianidas
50
μg/l
1,2-dichloretanas
3,0
μg/l
Epichlorhidrinas
0,10
μg/l
Šio parametro vertė reiškia monomero likučių koncentraciją vandenyje, apskaičiuotą pagal specifikacijas, kuriose nurodyta, kiek daugiausia jo migruoja iš atitinkamo polimero, besiliečiančio su vandeniu.
Fluoridas
1,5
mg/l
Haloacetinės rūgštys (HAA)
80
μg/l
Šių devynių reprezentatyvių medžiagų suma: monochloracto rūgšties, dichloracto rūgšties ir trichloracto rūgšties, monobromacto rūgšties ir dibromacto rūgšties, bromochloracto rūgšties, bromodichloracto rūgšties, dibromchloracto rūgšties ir tribromacto rūgšties.
Švinas
5
μg/l
Vertė turi būti pasiekta ne vėliau kaip iki [dešimt metų nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos]. Iki tos dienos švino parametro vertė yra 10 μg/l.
Gyvsidabris
1,0
μg/l
Microcistinas-LR
10
μg/l
Nikelis
20
μg/l
Nitratas
50
mg/l
Valstybės narės užtikrina, kad būtų laikomasi sąlygos [nitratas]/50 + [nitritas]/3 ≤ 1 (laužtiniuose skliaustuose įrašomos nitratui (NO3) ir nitritui (NO2) nustatytos koncentracijos mg/l) ir kad nitritams nustatytos 0,10 mg/l vertės būtų laikomasi vandenyje, ištekančiame iš vandens ruošimo įrenginių.
Nitritas
0.50
mg/l
Valstybės narės užtikrina, kad būtų laikomasi sąlygos [nitratas]/50 + [nitritas]/3 ≤ 1 (laužtiniuose skliaustuose įrašomos nitratui (NO3) ir nitritui (NO2) nustatytos koncentracijos mg/l) ir kad nitritams nustatytos 0,10 mg/l vertės būtų laikomasi vandenyje, ištekančiame iš vandens ruošimo įrenginių.
Nonilfenolis
0,3
μg/l
Pesticidai
0,10
μg/l
Pesticidai – tai:
organiniai insekticidai,
organiniai herbicidai,
organiniai fungicidai,
organiniai nematocidai,
organiniai akaricidai,
organiniai algicidai,
organiniai rodenticidai,
organiniai slimicidai,
susiję produktai (inter alia, augimo reguliatoriai) bei jų atitinkami metabolitai apibrėžti Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 3 straipsnio 32 punkte1.
Ši parametro vertė taikoma kiekvienam atskiram pesticidui.
Aldrino, dieldrino, heptachloro ir heptachloro epoksido parametro vertė yra 0,030 μg/l.
Pesticidų suma
0,50
μg/l
Pesticidų suma – visų atskirų pesticidų, nurodytų pirmesnėje skiltyje, aptiktų ir apskaičiuotų atliekant monitoringą, suma.
PFAS
0,10
μg/l
PFAS – kiekviena atskira per- ir polifluoralkilinta cheminė medžiaga (cheminė formulė: CnF2n+1−R).
PFAS suma
0,50
μg/l
PFAS suma – per- ir polifluoralkilintų cheminių medžiagų suma (cheminė formulė: CnF2n+1−R).
Daugiacikliai aromatiniai angliavandeniliai
0,10
μg/l
Šių junginių koncentracijų suma: benzo(b)fluoranteno, benzo(k)fluoranteno, benzo(ghi)perileno ir indeno(1,2,3-cd)pireno .
Selenas
10
μg/l
Tetrachloretenas ir trichloretenas
10
μg/l
Išvardytų junginių koncentracijų suma
Trihalogenmetanų suma
100
μg/l
Jei įmanoma, valstybės narės siekia mažesnės vertės nesumažindamos dezinfekcijos veiksmingumo.
Šių junginių koncentracijų suma: chloroformo, bromoformo, dibromochlormetano, bromodichlormetano.
Uranas
30
μg/l
Vinilchloridas
0,50
μg/l
Šio parametro vertė reiškia monomero likučių koncentraciją vandenyje, apskaičiuotą pagal specifikacijas, kuriose nurodyta, kiek daugiausia jo migruoja iš atitinkamo polimero, besiliečiančio su vandeniu.
__________________
1. 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantis Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB (OL L 309, 2009 11 24, p. 1).
Pakeitimas
Cheminiai parametrai
Parametras
Parametro vertė
Raiškos vienetas
Pastabos
Akrilamidas
0,10
μg/l
Šio parametro vertė reiškia monomero likučių koncentraciją vandenyje, apskaičiuotą pagal specifikacijas, kuriose nurodyta, kiek daugiausia jo migruoja iš atitinkamo polimero, besiliečiančio su vandeniu.
Stibis
5,0
μg/l
Arsenas
10
μg/l
Benzenas
1,0
μg/l
Benzo(a)pirenas
0,010
μg/l
Beta-estradiolis (50-28-2)
0,001
μg/l
Bisfenolis A
0,1
μg/l
Boras
1,5
mg/l
Bromatas
10
μg/l
Kadmis
5,0
μg/l
Chloratas
0,25
mg/l
Chloritas
0,25
mg/l
Chromas
25
μg/l
Vertė turi būti pasiekta ne vėliau kaip iki [dešimt metų nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos]. Iki tos dienos chromo parametro vertė yra 50 μg/l.
Varis
2,0
mg/l
Cianidas
50
μg/l
1,2-dichloretanas
3,0
μg/l
Epichlorhidrinas
0,10
μg/l
Šio parametro vertė reiškia monomero likučių koncentraciją vandenyje, apskaičiuotą pagal specifikacijas, kuriose nurodyta, kiek daugiausia jo migruoja iš atitinkamo polimero, besiliečiančio su vandeniu.
Fluoridas
1,5
mg/l
Haloacetinės rūgštys (HAA)
80
μg/l
Šių devynių reprezentatyvių medžiagų suma: monochloracto rūgšties, dichloracto rūgšties ir trichloracto rūgšties, monobromacto rūgšties ir dibromacto rūgšties, bromochloracto rūgšties, bromodichloracto rūgšties, dibromchloracto rūgšties ir tribromacto rūgšties.
Švinas
5
μg/l
Vertė turi būti pasiekta ne vėliau kaip iki [dešimt metų nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos]. Iki tos dienos švino parametro vertė yra 10 μg/l.
Gyvsidabris
1,0
μg/l
Microcistinas-LR
10
μg/l
Nikelis
20
μg/l
Nitratas
50
mg/l
Valstybės narės užtikrina, kad būtų laikomasi sąlygos [nitratas]/50 + [nitritas]/3 ≤ 1 (laužtiniuose skliaustuose įrašomos nitratui (NO3) ir nitritui (NO2) nustatytos koncentracijos mg/l) ir kad nitritams nustatytos 0,10 mg/l vertės būtų laikomasi vandenyje, ištekančiame iš vandens ruošimo įrenginių.
Nitritas
0.50
mg/l
Valstybės narės užtikrina, kad būtų laikomasi sąlygos [nitratas]/50 + [nitritas]/3 ≤ 1 (laužtiniuose skliaustuose įrašomos nitratui (NO3) ir nitritui (NO2) nustatytos koncentracijos mg/l) ir kad nitritams nustatytos 0,10 mg/l vertės būtų laikomasi vandenyje, ištekančiame iš vandens ruošimo įrenginių.
Nonilfenolis
0,3
μg/l
Pesticidai
0,10
μg/l
Pesticidai – tai:
organiniai insekticidai,
organiniai herbicidai,
organiniai fungicidai,
organiniai nematocidai,
organiniai akaricidai,
organiniai algicidai,
organiniai rodenticidai,
organiniai slimicidai,
susiję produktai (inter alia, augimo reguliatoriai) bei jų atitinkami metabolitai apibrėžti Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 3 straipsnio 32 punkte1.
Ši parametro vertė taikoma kiekvienam atskiram pesticidui.
Aldrino, dieldrino, heptachloro ir heptachloro epoksido parametro vertė yra 0,030 μg/l.
Pesticidų suma
0,50
μg/l
Pesticidų suma – visų atskirų pesticidų, nurodytų pirmesnėje skiltyje, aptiktų ir apskaičiuotų atliekant monitoringą, suma.
PFAS
0,10
μg/l
PFAS – kiekviena atskira per- ir polifluoralkilinta cheminė medžiaga (cheminė formulė: CnF2n+1−R).
Pagal formulę taip pat nustatomas skirtumas tarp ilgosios grandinės ir trumposios grandinės PFAS. Ši direktyva taikoma tik ilgosios grandinės PFAS.
Ši atskirų PFAS parametro vertė bus taikoma tik toms PFAS, kurių, kaip tikėtina, bus ir kurios, remiantis šios direktyvos 8 straipsnyje nurodyto pavojingumo vertinimo rezultatais, yra pavojingos žmonių sveikatai.
PFAS suma
0,50
μg/l
PFAS suma – per- ir polifluoralkilintų cheminių medžiagų suma (cheminė formulė: CnF2n+1−R).
Ši PFAS sumos parametro vertė bus taikoma tik toms PFAS, kurių, kaip tikėtina, bus ir kurios, remiantis šios direktyvos 8 straipsnyje nurodyto pavojingumo vertinimo rezultatais, yra pavojingos žmonių sveikatai.
Daugiacikliai aromatiniai angliavandeniliai
0,10
μg/l
Šių junginių koncentracijų suma: benzo(b)fluoranteno, benzo(k)fluoranteno, benzo(ghi)perileno ir indeno(1,2,3-cd)pireno .
Selenas
10
μg/l
Tetrachloretenas ir trichloretenas
10
μg/l
Išvardytų junginių koncentracijų suma
Trihalogenmetanų suma
100
μg/l
Jei įmanoma, valstybės narės siekia mažesnės vertės nesumažindamos dezinfekcijos veiksmingumo.
Šių junginių koncentracijų suma: chloroformo, bromoformo, dibromochlormetano, bromodichlormetano.
Uranas
30
μg/l
Vinilchloridas
0,50
μg/l
Šio parametro vertė reiškia monomero likučių koncentraciją vandenyje, apskaičiuotą pagal specifikacijas, kuriose nurodyta, kiek daugiausia jo migruoja iš atitinkamo polimero, besiliečiančio su vandeniu.
__________________
1. 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantis Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB (OL L 309, 2009 11 24, p. 1).
Pakeitimas 139 Pasiūlymas dėl direktyvos I priedo B a dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas
Pakeitimas
Indikatoriniai parametrai
Parametras
Parametro vertė
Raiškos vienetas
Pastabos
Aliuminis
200
μg/l
Amonis
0,50
mg/l
Chloridas
250
mg/l
1 pastaba
Spalva
Priimtinas vartotojams ir neturintis nebūdingų pokyčių
Savitasis elektros laidis
2 500
μS cm-1 esant 20 °C
1 pastaba
Vandenilio jonų koncentracija
≥ 6,5 ir ≤ 9,5
pH vienetai
1 ir 3 pastabos
Geležis
200
μg/l
Manganas
50
μg/l
Kvapas
Priimtinas vartotojams ir neturintis nebūdingų pokyčių
Sulfatai
250
mg/l
1 pastaba
Natris
200
mg/l
Skonis
Priimtinas vartotojams ir neturintis nebūdingų pokyčių
Kolonijas sudarančių vienetų skaičius esant 22 °C
Nėra nebūdingų pokyčių
Koliforminės bakterijos
0
Skaičius/100 ml
Bendroji organinė anglis (BOA)
Nėra nebūdingų pokyčių
Drumstumas
Priimtinas vartotojams ir neturintis nebūdingų pokyčių
1 pastaba:
Vanduo neturėtų būti agresyvus.
2 pastaba
Šis parametras nenustatomas, jeigu vanduo nėra paviršinis arba jeigu jam neturi įtakos paviršinis vanduo. Tuo atveju, kai šios parametro vertės nesilaikoma, atitinkama valstybė narė turi ištirti vandens tiekimo sistemą, kad užtikrintų, jog patogeniniai organizmai, pvz., kriptosporidijos, nekelia potencialaus pavojaus žmonių sveikatai.
3 pastaba:
Netekančiam vandeniui, išpilstytam į butelius ar kitas talpas, minimali vertė gali būti sumažinta iki 4,5 pH vienetų.
Vandeniui, išpilstytam į butelius ar kitas talpas, kuris yra natūraliai arba dirbtinai prisodrintas anglies dioksido, minimali vertė gali būti mažesnė.
Pakeitimas 140 Pasiūlymas dėl direktyvos I priedo C dalis
Komisijos siūlomas tekstas
Pastatų vidaus vandentiekio rizikos vertinimui svarbūs parametrai
Parametras
Parametro vertė
Raiškos vienetas
Pastabos
Legionelės
< 1 000
Skaičius/l
Jei legionelių parametras neatitinka <1 000/l vertės, imami bandiniai dėl Legionella pneumophila bakterijų. Jei Legionella pneumophila bakterijų neaptinkama, legionelių parametro vertė yra <10 000/l.
Švinas
5
μg/l
Vertė turi būti pasiekta ne vėliau kaip iki [dešimt metų nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos]. Iki tos dienos švino parametro vertė yra 10 μg/l.
Pakeitimas
Pastatų vidaus vandentiekio rizikos vertinimui svarbūs parametrai
Parametras
Parametro vertė
Raiškos vienetas
Pastabos
Legionella pneumophila
< 1 000
Skaičius/l
Legionelės
< 10 000
Skaičius/l
Jeigu Legionella pneumophila, kurios parametro vertė < 1 000/l, neaptinkama, legionelių parametro vertė yra < 10 000/l.
Švinas
5
μg/l
Vertė turi būti pasiekta ne vėliau kaip iki [dešimt metų nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos]. Iki tos dienos švino parametro vertė yra 10 μg/l.
Pakeitimas 141 Pasiūlymas dėl direktyvos I priedo C a dalis (nauja)
Komisijos siūlomas tekstas
Pakeitimas
Nauji stebėsenos parametrai
Mikroplastikai
Stebėsena vykdoma pagal mikroplastikų vertinimo metodiką, nustatytą naujoje 11 straipsnio 5b dalyje nurodytame deleguotajame akte.
Pakeitimas 142 Pasiūlymas dėl direktyvos II priedo B dalies 1 punkto 1 pastraipa
Escherichia coli (E. coli), Clostridium perfringens sporos ir somatiniai kolifagai laikomi pagrindiniais parametrais ir negali būti įtraukti į tiekimo rizikos vertinimą, atliekamą pagal šio priedo C dalį. Jų monitoringas visuomet vykdomas 2 punkto 1 lentelėje nustatytu dažnumu.
Escherichia coli (E. coli) ir enterokokai laikomi pagrindiniais parametrais ir negali būti įtraukti į tiekimo rizikos vertinimą, atliekamą pagal šio priedo C dalį. Jų monitoringas visuomet vykdomas 2 punkto 1 lentelėje nustatytu dažnumu.
Pakeitimas 186 Pasiūlymas dėl direktyvos II priedo B dalies 2 punktas
Komisijos siūlomas tekstas
Bandinių ėmimo dažnumas
Visų pagal 5 straipsnį nustatytų parametrų monitoringas vykdomas bent tolesnėje lentelėje nustatytu dažnumu, nebent remiantis pagal 9 straipsnį ir šio priedo C dalį atliktu tiekimo rizikos vertinimu nustatomas kitas bandinių ėmimo dažnumas.
1 lentelė
Minimalus su atitikties monitoringu susijusio bandinių ėmimo ir analizės dažnumas
Vandens tiekimo objekto teritorijoje per dieną paskirstomo ar išgaunamo vandens tūris (m3)
Minimalus bandinių skaičius per
metus
≤ 100
> 100 ≤ 1 000
> 1 000 ≤ 10 000
>10 000 ≤ 100 000
>100 000
10a
10a
50b
365
365
a: visi bandiniai turi būti imami laikotarpiu, pasižyminčiu didele enterinių patogenų sukeliamų ligų protrūkio rizika.
b: bent dešimt bandinių turi būti imama laikotarpiu, pasižyminčiu didele enterinių patogenų sukeliamų ligų protrūkio rizika.
1 pastaba: Vandens tiekimo objekto teritorija yra geografiškai apibrėžta teritorija, kurioje žmonėms vartoti skirtas vanduo tiekiamas iš vieno ar daugiau vandens tiekimo šaltinių, o vandens kokybė gali būti laikoma beveik vienoda.
2 pastaba Tūris apskaičiuojamas kaip vienų kalendorinių metų vidurkis. Nustatant minimalų bandinių ėmimo dažnumą gali būti atsižvelgiama ne į vandens tūrį, o į vandens tiekimo objekto teritorijos gyventojų skaičių, remiantis prielaida, kad sunaudojamo vandens kiekis yra 200 l per dieną vienam gyventojui.
3 pastaba: Valstybės narės, kurios pagal šios direktyvos 3 straipsnio 2 dalies b punktą nusprendė netaikyti direktyvos nuostatų iš individualios vandens tiekimo sistemos tiekiamam vandeniui, minėtu dažnumu ima bandinius tik vandens tiekimo objekto teritorijose, kuriose per dieną paskirstoma nuo 10 iki 100 m3 vandens.
Pakeitimas
Bandinių ėmimo dažnumas
Visų pagal 5 straipsnį nustatytų parametrų monitoringas vykdomas bent tolesnėje lentelėje nustatytu dažnumu, nebent remiantis pagal 9 straipsnį ir šio priedo C dalį atliktu tiekimo rizikos vertinimu nustatomas kitas bandinių ėmimo dažnumas.
1 lentelė
Minimalus su atitikties monitoringu susijusio bandinių ėmimo ir analizės dažnumas
Vandens tiekimo objekto teritorijoje per dieną paskirstomo ar išgaunamo vandens tūris
(Žr. 1 ir 2 pastabas) m3
A grupės parametras (mikrobiologinis parametras) –
bandinių skaičius per metus
(žr. 3 pastabą)
B grupės parametras (cheminis parametras) –
bandinių skaičius per metus
≤ 100
> 0
(Žr. 4 pastabą)
> 0
(Žr. 4 pastabą)
> 100
≤ 1000
4
1
> 1000
≤ 10000
4
+3
1000 m3 tiekiamo vandens per dieną ir bendrojo tūrio daliai
1
+1
1000 m3 tiekiamo vandens per dieną ir bendrojo tūrio daliai
> 10000
≤ 100000
3
+ 1
10 000 m3 tiekiamo vandens per dieną ir
bendrojo tūrio daliai
> 100000
12
+ 1
25 000 m³ tiekiamo vandens per dieną ir bendrojo tūrio daliai
1 pastaba: Vandens tiekimo objekto teritorija yra geografiškai apibrėžta teritorija, kurioje žmonėms vartoti skirtas vanduo tiekiamas iš vieno ar daugiau vandens tiekimo šaltinių, o vandens kokybė gali būti laikoma beveik vienoda.
2 pastaba Tūris apskaičiuojamas kaip vienų kalendorinių metų vidurkis. Nustatant minimalų bandinių ėmimo dažnumą gali būti atsižvelgiama ne į vandens tūrį, o į vandens tiekimo objekto teritorijos gyventojų skaičių, remiantis prielaida, kad sunaudojamo vandens kiekis yra 200 l per dieną vienam gyventojui.
3 pastaba: Nurodytas dažnumas apskaičiuojamas taip: pvz., 4 300 m 3 per dieną = 16 mėginių (keturi pirmieji 1 000 m 3 per dieną + 12 papildomiems 3 300 m 3 per dieną).
4 pastaba: Valstybės narės, kurios pagal šios direktyvos 3 straipsnio 2 dalies b punktą nusprendė netaikyti direktyvos nuostatų iš individualios vandens tiekimo sistemos tiekiamam vandeniui, minėtu dažnumu ima bandinius tik vandens tiekimo objekto teritorijose, kuriose per dieną paskirstoma nuo 10 iki 100 m3 vandens.
Pakeitimas 144 Pasiūlymas dėl direktyvos II priedo D dalies 2 a punktas (naujas)
2a. bandiniai dėl legionelių vidaus vandentiekiuose imami Legionella pneumophila bakterijų paplitimo rizikos vietose ir (arba) vietose, kuriose galima patirti jų poveikį. Valstybės narės parengia bandinių dėl legionelių ėmimo metodų rekomendacijas;
Pakeitimas 145 Pasiūlymas dėl direktyvos II a priedas (naujas)
Būtinieji medžiagų, naudojamų gaminant naujus produktus, kurie liečiasi su žmonėms vartoti skirtu vandeniu, higienos reikalavimai:
a) medžiagų, kurias leidžiama naudoti gaminant kitas medžiagas, įskaitant, be kitų, organines medžiagas, elastomerus, silikonus, metalus, cementą, jonitines dervas ir sudėtines medžiagas bei iš jų pagamintus produktus, sąrašas;
b) konkretūs reikalavimai dėl medžiagų naudojimo kitose medžiagose ir iš jų pagamintuose produktuose;
c) konkretūs tam tikrų medžiagų patekimo į žmonėms vartoti skirtą vandenį apribojimai;
d) higienos taisyklės, susijusios su kitomis reikalavimams įvykdyti būtinomis savybėmis;
e) pagrindinės taisyklės, pagal kurias tikrinama, kaip laikomasi a–d punktuose nustatytų reikalavimų;
f) su bandinių ėmimu ir analizavimo metodais susijusios taisyklės, pagal kurias tikrinama, kaip laikomasi a–d punktuose nustatytų reikalavimų.
Pakeitimai 177 ir 224 Pasiūlymas dėl direktyvos III priedo B dalies 1 punkto 1 lentelės 28 eilutė
Komisijos siūlomas tekstas
PFAS
50
Pakeitimas
PFAS
20
Pakeitimas 146 Pasiūlymas dėl direktyvos IV priedo pavadinimas
INFORMACIJA, KURI TURI BŪTI TEIKIAMA VISUOMENEI INTERNETE
INFORMACIJA VISUOMENEI
Pakeitimas 147 Pasiūlymas dėl direktyvos IV priedo 1 pastraipos įžanginė dalis
Internete vartotojams patogiu ir pritaikytu būdu skelbiama tokia informacija:
Internete arba kitais taip pat patogiais naudoti ir pritaikytais būdais vartotojams skelbiama tokia informacija:
Pakeitimas 148 Pasiūlymas dėl direktyvos IV priedo 1 pastraipos 1 punktas
1) atitinkamo vandens tiekėjo identifikaciniai duomenys;
1) atitinkamo vandens tiekėjo identifikaciniai duomenys, teritorija, žmonių, kuriems tiekiamas vanduo, skaičius ir vandens gamybos būdas;
Pakeitimas 149 Pasiūlymas dėl direktyvos IV priedo 1 pastraipos 2 punkto įžanginė dalis
2) naujausi I priedo A ir B dalyse išvardytų parametrų monitoringo rezultatai, įskaitant asmens, kuriam tiekiamas vanduo, interesų sritį atitinkančių bandinių ėmimo dažnumą ir vietas, kartu su parametrų vertėmis, nustatytomis pagal 5 straipsnį. Monitoringo rezultatai turi būti ne senesni kaip:
2) atskirų vandens tiekėjų naujausių I priedo A, B ir Ba dalyse išvardytų parametrų monitoringo rezultatų, įskaitant asmens, kuriam tiekiamas vanduo, interesų sritį atitinkančių bandinių ėmimo dažnumą ir parametrų vertes, nustatytas pagal 5 straipsnį, apžvalga. Monitoringo rezultatai turi būti ne senesni kaip:
Pakeitimas 202 Pasiūlymas dėl direktyvos IV priedo 1 dalies 2 punkto b papunktis
b) šešių mėnesių stambių tiekėjų atveju;
b) šešių mėnesių vidutinio dydžio ir stambių vandens tiekėjų atveju;
Pakeitimas 203 Pasiūlymas dėl direktyvos IV priedo 1 dalies 2 punkto c papunktis
c) vienų metų smulkių vandens tiekėjų atveju;
c) vienų metų labai smulkių ir smulkių vandens tiekėjų atveju;
Pakeitimas 150 Pasiūlymas dėl direktyvos IV priedo 1 pastraipos 3 punktas
3) jei viršijamos pagal 5 straipsnį nustatytos parametrų vertės, informacija apie potencialų pavojų žmonių sveikatai ir susijusios sveikatos bei vartojimo rekomendacijos arba internetinė nuoroda į tokią informaciją ir rekomendacijas;
3) jei kompetentingos institucijos nustatė, kad viršijamos pagal 5 straipsnį nustatytos parametrų vertės ir dėl to žmonių sveikatai kyla potencialus pavojus, informacija apie potencialų pavojų žmonių sveikatai ir susijusios sveikatos bei vartojimo rekomendacijos arba internetinė nuoroda į tokią informaciją ir rekomendacijas;
Pakeitimas 151 Pasiūlymas dėl direktyvos IV priedo 1 pastraipos 4 punktas
Pakeitimas 152 Pasiūlymas dėl direktyvos IV priedo 1 pastraipos 5 punktas
5) informacija apie šiuos indikatorinius parametrus ir su jais susijusias parametrų vertes:
5) informacija apie I priedo Ba dalyje išvardytus indikatorinius parametrus ir su jais susijusias parametrų vertes;
a) spalvą,
b) pH (vandenilio jonų koncentraciją),
c) savitąjį elektros laidį,
d) geležį,
e) manganą,
f) kvapą,
g) skonį,
h) kietumą,
i) vandenyje ištirpusius mineralus, anijonus / katijonus:
— boratą BO3-,
— karbonatą CO32,-
— chloridą Cl-,
— fluoridą F-,
— vandenilio karbonatą HCO3-,
— nitratą NO3-,
— nitratą NO2-,
— fosfatą PO43,
— silikatą SiO2,
— sulfatą SO42-,
— sulfidą S2-,
— aliuminį Al,
— amonį NH4+,
— kalcį Ca,
— magnį Mg,
— kalį K,
— natrį Na.
Šios parametrų vertės ir kiti nejonizuoti junginiai ir mikroelementai gali būti nurodomi drauge su pamatine verte ir (arba) paaiškinimu;
Pakeitimas 153 Pasiūlymas dėl direktyvos IV priedo 1 pastraipos 6 punktas
6) rekomendacijos vartotojams, įskaitant dėl vandens suvartojimo mažinimo;
6) rekomendacijos vartotojams, įskaitant, atitinkamais atvejais, dėl vandens suvartojimo mažinimo ir atsakingo vandens vartojimo atsižvelgiant į vietos sąlygas;
Pakeitimas 154 Pasiūlymas dėl direktyvos IV priedo 1 pastraipos 7 punktas
7) labai stambių vandens tiekėjų atveju – metinė informacija apie:
7) stambių ir labai stambių vandens tiekėjų atveju – metinė informacija apie:
Pakeitimas 155 Pasiūlymas dėl direktyvos IV priedo 1 pastraipos 7 punkto a papunktis
a) bendrą vandens sistemos veikimo efektyvumą, įskaitant nuotėkio lygį ir energijos suvartojimą vienam kubiniam tiekiamo vandens metrui;
a) bendrą vandens sistemos veikimo efektyvumą, įskaitant nuotėkio lygius, kaip nustatė valstybės narės;
Pakeitimas 156 Pasiūlymas dėl direktyvos IV priedo 1 pastraipos 7 punkto b papunktis
b) informacija apie vandens tiekėjo vadybą ir valdymą, įskaitant valdybos sudėtį;
b) informacija apie vandens tiekėjo teikiamos vandens tiekimo paslaugos valdymo modelį ir nuosavybės struktūrą;
Pakeitimas 157 Pasiūlymas dėl direktyvos IV priedo 1 pastraipos 7 punkto d papunktis
d) informacija apie vartotojams taikomo tarifo už kubinį vandens metrą išlaidų struktūrą, įskaitant kintamąsias ir pastoviąsias išlaidas, nurodant bent išlaidas, susijusias su energijos sunaudojimu vienam kubiniam metrui tiekiamo vandens, priemonėmis, kurių pagal 8 straipsnio 4 dalį ėmėsi vandens tiekėjas pavojingumo vertinimo tikslais, žmonėms vartoti skirto vandens ruošimu ir skirstymu, nuotekų rinkimu ir valymu, taip pat išlaidas, susijusias su priemonėmis, kurių imtasi taikant 13 straipsnį, jei jų ėmėsi vandens tiekėjai;
d) tais atvejais, kai patirtos išlaidos kompensuojamos taikant tarifų sistemą, informacija apie tarifo už kubinį vandens metrą struktūrą, įskaitant kintamąsias ir pastoviąsias išlaidas bei išlaidas, susijusias su priemonėmis, kurių pagal 8 straipsnio 4 dalį ėmėsi vandens tiekėjas pavojingumo vertinimo tikslais, žmonėms vartoti skirto vandens ruošimu ir skirstymu, taip pat išlaidas, susijusias su priemonėmis, kurių imtasi taikant 13 straipsnį, jei jų ėmėsi vandens tiekėjai;
Pakeitimas 158 Pasiūlymas dėl direktyvos IV priedo 1 pastraipos 7 punkto e papunktis
e) investicijų suma, kurią vandens tiekėjas laiko būtina siekiant užtikrinti vandens paslaugų (įskaitant infrastruktūros priežiūrą) teikimo finansinį tvarumą, ir faktiškai gautų ar susigrąžintų investicijų suma;
e) įgyvendintų, įgyvendinamų ir planuojamų investicijų suma ir finansavimo planas;
Pakeitimas 159 Pasiūlymas dėl direktyvos IV priedo 1 pastraipos 7 punkto g papunktis
g) vartotojų skundų duomenų taip pat duomenų apie tai, ar problemos išspręstos laiku ir tinkamai, santrauka ir statistika;
g) vartotojų skundų duomenų, taip pat duomenų apie tai, kaip šie skundai nagrinėjami, santrauka ir statistika;
Pakeitimas 160 Pasiūlymas dėl direktyvos IV priedo 1 pastraipos 8 punktas
8) pateikus prašymą – prieiga prie dešimties metų senumo 2 ir 3 punkte nurodytos informacijos duomenų.
8) pateikus prašymą – prieiga prie istorinių duomenų dėl 2 ir 3 punktuose nurodytos informacijos iki 10 metų senumo ir ne anksčiau, nei Direktyva buvo perkelta į nacionalinę teisę.
Klausimas buvo grąžintas atsakingam komitetui, kad būtų vedamos tarpinstitucinės derybos pagal Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnio 4 dalies ketvirtą pastraipą (A8-0288/2018).
Lėšos ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai ir investicijoms į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą ***I
2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 nuostatos dėl lėšų ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai ir ištaisomos to reglamento nuostatos dėl investicijoms į ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo tikslais skiriamų lėšų (COM(2018)0498 – C8-0307/2018 – 2018/0265(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0498),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 177 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0307/2018),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,
– pasikonsultavęs su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu,
– pasikonsultavęs su Regionų komitetu,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą (A8-0282/2018),
A. kadangi dėl skubos priežasčių yra pateisinama balsuoti prieš pasibaigiant Protokolo Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo 6 straipsnyje numatytam aštuonių savaičių terminui;
1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;
2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;
3. paveda Pirmininkui Parlamento poziciją perduoti Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
Europos Parlamento pozicija, priimta 2018 m. spalio 23 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/..., kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 nuostatos dėl lėšų ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai ir nuostatos dėl investicijoms į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą skiriamų lėšų
(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2018/1719.)
Ataskaitų teikimo pareigų suderinimas aplinkos politikos srityje ***I
205k
56k
2018 m. spalio 23 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl ataskaitų teikimo pareigų suderinimo aplinkos politikos srityje, kuriuo iš dalies keičiamos direktyvos 86/278/EEB, 2002/49/EB, 2004/35/EB, 2007/2/EB, 2009/147/EB ir 2010/63/ES, reglamentai (EB) Nr. 166/2006 ir (ES) Nr. 995/2010 ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 338/97 ir (EB) Nr. 2173/2005 (COM(2018)0381 – C8-0244/2018 – 2018/0205(COD))(1)
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Komisijos siūlomas tekstas
Pakeitimas
Pakeitimas 1 Pasiūlymas dėl reglamento Pirma antraštinė dalis
Pasiūlymas
Pasiūlymas
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS
dėl ataskaitų teikimo pareigų suderinimo aplinkos politikos srityje, kuriuo iš dalies keičiamos direktyvos 86/278/EEB, 2002/49/EB, 2004/35/EB, 2007/2/EB, 2009/147/EB ir 2010/63/ES, reglamentai (EB) Nr. 166/2006 ir (ES) Nr. 995/2010 ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 338/97 ir (EB) Nr. 2173/2005
dėl ataskaitų teikimo pareigų suderinimo su aplinka susijusių teisės aktų srityje, kuriuo iš dalies keičiamos direktyvos 86/278/EEB, 2002/49/EB, 2004/35/EB, 2007/2/EB, 2009/147/EB ir 2010/63/ES, reglamentai (EB) Nr. 166/2006 ir (ES) Nr. 995/2010 ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 338/97 ir (EB) Nr. 2173/2005
(Tekstas svarbus EEE)
(Tekstas svarbus EEE)
Pakeitimas 2 Pasiūlymas dėl reglamento 1 konstatuojamoji dalis
(1) siekiant patenkinti poreikį gauti informaciją apie teisės aktų įgyvendinimą ir laikymąsi, reikėtų atlikti kelių aplinkos teisės aktų pakeitimus, atsižvelgiant į Komisijos ataskaitos dėl aplinkosaugos ataskaitų teikimo supaprastinimo veiksmų45 ir susijusios tinkamumo patikros46 rezultatus;
(1) siekiant patenkinti poreikį gauti informaciją apie teisės aktų įgyvendinimą ir laikymąsi, reikėtų atlikti kelių su aplinka susijusių teisės aktų pakeitimus, atsižvelgiant į Komisijos ataskaitos dėl aplinkosaugos ataskaitų teikimo supaprastinimo veiksmų45 ir susijusios tinkamumo patikros46 rezultatus;
Pakeitimas 3 Pasiūlymas dėl reglamento 1 a konstatuojamoji dalis (nauja)
1a. šiuo reglamentu siekiama modernizuoti informacijos valdymą ir užtikrinti nuoseklesnį požiūrį į teisės aktus, patenkančius į jo taikymo sritį, siekiant sumažinti administracinę naštą supaprastinant ataskaitų teikimą, sustiprinant duomenų bazę būsimiems vertinimams ir visuomenės naudai padidinant skaidrumą, kaskart atsižvelgiant į aplinkybes;
Pakeitimas 4 Pasiūlymas dėl reglamento 2 konstatuojamoji dalis
(2) duomenų prieinamumas turi būti toks, kad būtų užtikrinta, jog visų subjektų administracinė našta būtų kuo mažesnė. Todėl reikia aktyviai skleisti duomenis nacionaliniu lygmeniu pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 2003/4/EB47 ir 2007/2/EB48 ir jų įgyvendinimo taisykles, užtikrinant tinkamą infrastruktūrą, kad duomenys būtų prieinami visuomenei, teikiami ir jais būtų dalijamasi tarp valdžios institucijų;
(2) duomenų prieinamumas turi būti toks, kad būtų užtikrinta, jog visų subjektų, ypač nevyriausybinių subjektų, kaip antai mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ), administracinė našta būtų kuo mažesnė. Todėl reikia aktyviai skleisti duomenis nacionaliniu lygmeniu pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 2003/4/EB47 ir 2007/2/EB48 ir jų įgyvendinimo taisykles, užtikrinant tinkamą infrastruktūrą, kad duomenys būtų prieinami visuomenei, teikiami ir jais būtų dalijamasi tarp valdžios institucijų;
_________________
_________________
47 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką ir panaikinanti Tarybos direktyvą 90/313/EEB (OL L 41, 2003 2 14, p. 26).
47 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką ir panaikinanti Tarybos direktyvą 90/313/EEB (OL L 41, 2003 2 14, p. 26).
48 2007 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/2/EB, sukurianti Europos bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūrą (INSPIRE) (OL L 108, 2007 4 25, p. 1).
48 2007 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/2/EB, sukurianti Europos bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūrą (INSPIRE) (OL L 108, 2007 4 25, p. 1).
Pakeitimas 5 Pasiūlymas dėl reglamento 3 konstatuojamoji dalis
(3) valstybių narių teikiami duomenys yra labai svarbūs Komisijai stebint, peržiūrint ir vertinant, kaip sėkmingai teisės aktais siekiama juose nustatytų tikslų, kad būtų galima tuo remtis atliekant bet kokį būsimą teisės aktų vertinimą pagal 2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros49 22 punktą. Kelis aplinkos sektoriaus teisės aktus reikėtų papildyti nuostatomis dėl būsimo jų vertinimo remiantis duomenimis, surinktais juos įgyvendinant, ir galbūt tuos duomenis papildant kitais moksliniais ir analitiniais duomenimis. Tokiomis aplinkybėmis reikia tinkamų duomenų, kuriais remiantis būtų galima geriau vertinti Sąjungos teisės aktų efektyvumą, veiksmingumą, aktualumą, nuoseklumą ir ES pridėtinę vertę, todėl būtina užtikrinti tinkamą ataskaitų teikimo mechanizmą, kuris galėtų būti naudojamas ir kaip rodiklis šiuo vertinimo tikslu;
(3) išsamūs ir laiku teikiami atitinkami valstybių narių duomenys yra labai svarbūs Komisijai stebint, peržiūrint ir vertinant, kaip sėkmingai teisės aktais siekiama juose nustatytų tikslų, kad būtų galima tuo remtis atliekant bet kokį būsimą teisės aktų vertinimą pagal 2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros49 22 punktą. Kelis aplinkos sektoriaus teisės aktus reikėtų papildyti nuostatomis dėl būsimo jų vertinimo remiantis duomenimis, surinktais juos įgyvendinant, ir galbūt tuos duomenis papildant kitais moksliniais ir analitiniais duomenimis. Tokiomis aplinkybėmis reikia tinkamų duomenų, kuriais remiantis būtų galima geriau vertinti Sąjungos teisės aktų efektyvumą, veiksmingumą, aktualumą, nuoseklumą ir ES pridėtinę vertę, todėl būtina užtikrinti tinkamą ataskaitų teikimo mechanizmą, kuris galėtų būti tiek sprendimų priėmėjų, tiek ir plačiosios visuomenės naudojamas ir kaip rodiklis šiuo vertinimo tikslu;
_________________
_________________
49 OL L 123, 2016 5 12, p. 1.
49 OL L 123, 2016 5 12, p. 1.
Pakeitimas 6 Pasiūlymas dėl reglamento 5 konstatuojamoji dalis
(5) remiantis atliktu Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/49/EB50 vertinimu reikia racionalizuoti triukšmo žemėlapių ir veiksmų planų teikimo terminus, kad pakaktų laiko viešoms konsultacijoms dėl veiksmų planų. Šiuo tikslu ir tik vieną kartą veiksmų planų peržiūros arba patikslinimo galutinis terminas bus vienais metais vėliau, todėl kito veiksmų planų teikimo etapo (ketvirtojo etapo) galutinis terminas yra ne 2023 m. liepos 18 d., o 2024 m. liepos 18 d. Taigi, pradedant nuo ketvirtojo etapo, nuo valstybių narių triukšmo žemėlapių parengimo iki veiksmų planų peržiūros arba patikslinimo užbaigimo praeis maždaug dveji, o ne vieni metai, kaip nustatyta dabar. Vėlesniuose veiksmų planų rengimo etapuose atliekant peržiūrą ar pataisymą vėl bus laikomasi penkerių metų ciklo. Be to, siekiant geriau įgyvendinti Direktyvos 2002/49/EB tikslus ir suteikti pagrindą priemonėms rengti Sąjungos lygmeniu, valstybių narių ataskaitos turėtų būti teikiamos elektroninėmis priemonėmis. Taip pat būtina didinti visuomenės dalyvavimą, reikalaujant viešai teikti kai kurią informaciją ir derinant šią pareigą su kitais teisės aktais, kaip antai Direktyva 2007/2/EB, tačiau nedubliuojant praktinių reikalavimų;
(5) remiantis atliktu Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/49/EB50 vertinimu reikia racionalizuoti triukšmo žemėlapių ir veiksmų planų teikimo terminus, kad pakaktų laiko viešoms konsultacijoms dėl veiksmų planų. Šiuo tikslu ir tik vieną kartą veiksmų planų peržiūros arba patikslinimo galutinis terminas bus vienais metais vėliau, todėl kito veiksmų planų teikimo etapo (ketvirtojo etapo) galutinis terminas yra ne 2023 m. liepos 18 d., o 2024 m. liepos 18 d. Taigi, pradedant nuo ketvirtojo etapo, nuo valstybių narių triukšmo žemėlapių parengimo iki veiksmų planų peržiūros arba patikslinimo užbaigimo praeis maždaug dveji, o ne vieni metai, kaip nustatyta dabar. Vėlesniuose veiksmų planų rengimo etapuose atliekant peržiūrą ar pataisymą vėl bus laikomasi penkerių metų ciklo. Be to, siekiant geriau įgyvendinti Direktyvos 2002/49/EB tikslus ir suteikti pagrindą priemonėms rengti Sąjungos lygmeniu, valstybių narių ataskaitos turėtų būti teikiamos elektroninėmis priemonėmis. Taip pat būtina didinti visuomenės dalyvavimą, reikalaujant viešai teikti išsamią, tikslią ir palyginamą informaciją ir derinant šią pareigą su kitais teisės aktais, kaip antai Direktyva 2007/2/EB, tačiau nedubliuojant praktinių reikalavimų;
_________________
_________________
50 2002 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/49/EB dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo (OL L 189, 2002 7 18).
50 2002 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/49/EB dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo (OL L 189, 2002 7 18).
Pakeitimas 7 Pasiūlymas dėl reglamento 7 konstatuojamoji dalis
(7) remiantis Komisijos ataskaita Tarybai ir Europos Parlamentui dėl Direktyvos 2007/2/ES įgyvendinimo ir jos REFIT vertinimu52 ir siekiant supaprastinti tos direktyvos įgyvendinimą bei sumažinti su valstybių narių vykdoma stebėsena susijusią administracinę naštą, reikėtų nebereikalauti iš valstybių narių kas trejus metus siųsti Komisijai ataskaitas, o iš Komisijos – teikti suvestinę ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai, nes atlikus ataskaitų teikimo tinkamumo patikrą patvirtinta, kad tokios ataskaitos nėra labai naudingos53;
(7) remiantis Komisijos ataskaita Tarybai ir Europos Parlamentui dėl Direktyvos 2007/2/ES įgyvendinimo ir jos REFIT vertinimu52 ir siekiant supaprastinti tos direktyvos įgyvendinimą bei sumažinti su valstybių narių vykdoma stebėsena susijusią administracinę naštą, reikėtų nebereikalauti iš valstybių narių kas trejus metus siųsti Komisijai ataskaitas, o iš Komisijos – teikti suvestinę ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai, nes atlikus ataskaitų teikimo tinkamumo patikrą patvirtinta, kad tokios ataskaitos nėra labai naudingos53. Tačiau Komisija turėtų ir toliau reguliariai vykdyti šios direktyvos vertinimus ir skelbti tuos vertinimus viešai;
Pakeitimas 8 Pasiūlymas dėl reglamento 9 konstatuojamoji dalis
(9) būtina iš dalies pakeisti ataskaitų teikimo pareigas, nustatytas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/63/ES56 43, 54 ir 57 straipsniais. Siekiant tikslo didinti skaidrumą ir mažinti administracinę naštą, šiomis nuostatomis, be kita ko, numatoma sukurti centrinę, atvirai prieinamą ir paieškai pritaikytą duomenų bazę, kurioje būtų saugomos netechninės projektų santraukos ir susiję vertinimai atgaline data, Komisijai suteikti įgyvendinimo įgaliojimus nustatyti bendrą teikiamų netechninių projektų santraukų ir susijusių vertinimų atgaline data formą, teikti informaciją apie įgyvendinimą, o Komisijai taikomą reikalavimą kas trejus metus teikti statistines ataskaitas pakeisti reikalavimu sukurti Komisijos tvarkomą centrinę duomenų bazę, kuri būtų nuolat papildoma, ir skelbti informaciją kiekvienais metais;
(9) būtina iš dalies pakeisti ataskaitų teikimo pareigas, nustatytas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/63/ES56 43, 54, 57 ir 58 straipsniais. Siekiant tikslo didinti skaidrumą ir mažinti administracinę naštą, šiomis nuostatomis, be kita ko, numatoma sukurti centrinę, atvirai prieinamą ir paieškai pritaikytą duomenų bazę, kurioje būtų saugomos netechninės projektų santraukos ir susiję vertinimai atgaline data, Komisijai suteikti įgyvendinimo įgaliojimus nustatyti bendrą teikiamų netechninių projektų santraukų ir susijusių vertinimų atgaline data formą, teikti informaciją apie įgyvendinimą, o Komisijai taikomą reikalavimą kas trejus metus teikti statistines ataskaitas pakeisti reikalavimu sukurti Komisijos tvarkomą centrinę duomenų bazę, kuri būtų nuolat papildoma, ir skelbti informaciją kiekvienais metais.Atsižvelgiant į 2017 m. Komisijos parengtą ataskaitą56a, tos direktyvos peržiūros nuostata, kaip nustatyta jos 58 straipsnyje, turėtų būti persvarstoma, atsižvelgiant į būsimą peržiūrą;
__________________
__________________
56 2010 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/63/ES dėl mokslo tikslais naudojamų gyvūnų apsaugos (OL L 276, 2010 10 20, p. 33).
56 2010 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/63/ES dėl mokslo tikslais naudojamų gyvūnų apsaugos (OL L 276, 2010 10 20, p. 33).
56aKomisijos ataskaita Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui pagal Direktyvos 2010/63/ES dėl mokslo tikslais naudojamų gyvūnų apsaugos 58 straipsnį, COM(2017)0631.
Pakeitimas 9 Pasiūlymas dėl reglamento 14 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(14a) todėl direktyvos 86/278/EEB, 2002/49/EB, 2004/35/EB, 2007/2/EB, 2009/147/EB ir 2010/63/ES, reglamentai (EB) Nr. 166/2006 ir (ES) Nr. 995/2010 ir reglamentai (EB) Nr. 338/97 ir (EB) Nr. 2173/2005 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti,
Pakeitimas 10 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 dalies -1 punktas (naujas) Direktyva 86/278/EEB 2 straipsnio 1 dalies d a punktas (naujas)
-1. 2 straipsnis papildomas šiuo punktu:
„da) erdvinių duomenų paslaugos – tai operacijos, kurias galima atlikti su erdvinių duomenų rinkiniuose esančiais erdviniais duomenimis arba su susijusiais metaduomenimis, naudojant kompiuterinę programą, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/2/EB* 3 straipsnio 4 dalyje;
__________________
* 2007 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/2/EB, sukurianti Europos bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūrą (INSPIRE) (OL L 108, 2007 4 25, p. 1).“.
Pakeitimas 11 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 dalies -1 a punktas (naujas) Direktyva 86/278/EEB 2 straipsnio 1 dalies d b punktas (naujas)
-1a. 2 straipsnis papildomas šiuo punktu:
„db) erdvinių duomenų rinkinys – tai pripažįstama erdvinių duomenų sankaupa, kaip apibrėžta Direktyvos 2007/2/EB 3 straipsnio 3 dalyje.“.
Pakeitimas 12 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 dalies 1 punktas Direktyva 86/278/EEB 10 straipsnio 1 dalies d punktas
d) dumblo gavėjų pavadinimai (vardai, pavardės) ir adresai bei vieta, kur planuojama dumblą panaudoti;
Išbraukta.
Pakeitimas 13 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 dalies 1 punktas Direktyva 86/278/EEB 10 straipsnio 1 dalies e punktas
e) bet kokia kita informacija apie direktyvos perkėlimą į nacionalinę teisę ir įgyvendinimą, kurią valstybės narės teikia Komisijai pagal 17 straipsnį.
Išbraukta.
Pakeitimas 14 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 dalies 1 punktas Direktyva 86/278/EEB 10 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa
Pateikiant erdvinių duomenų rinkinius, kuriuos apima tais įrašais registruojama informacija, naudojamasi erdvinių duomenų paslaugomis, apibrėžtomis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/2/EB* 3 straipsnio 4 dalyje.
Pateikiant erdvinių duomenų rinkinius, kuriuos apima tais įrašais registruojama informacija, naudojamasi erdvinių duomenų paslaugomis.
Pakeitimas 15 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 dalies 1 punktas Direktyva 86/278/EEB 10 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa
1 dalyje nurodyti įrašai pateikiami visuomenei kiekvienais kalendoriniais metais, per tris mėnesius nuo atitinkamų kalendorinių metų pabaigos, suvestine forma, kaip nustatyta Komisijos sprendimo 94/741/EB** priede, ar bet kokia kita pagal 17 straipsnį nurodyta forma.
1 dalyje nurodyti įrašai pateikiami visuomenei kiekvienais kalendoriniais metais, per tris mėnesius nuo atitinkamų kalendorinių metų pabaigos, suvestine forma, kaip nustatyta Komisijos sprendimo 94/741/EB** priede, ar bet kokia kita pagal 17 straipsnį nurodyta forma, ir yra lengvai prieinami.
Pakeitimas 16 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 dalies 1 punktas Direktyva 86/278/EEB 10 straipsnio 3 dalis
3. Kompetentingų institucijų prašymu joms turi būti pateikta informacija apie valymo būdus ir analizių duomenys.
3. Kompetentingoms institucijoms turi būti pateikta informacija apie valymo būdus ir analizių duomenys.
Pakeitimas 50 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 dalies 2 punktas Direktyva 86/278/EEB 17 straipsnis
Komisija įgaliojama įgyvendinimo aktu nustatyti formą, pagal kurią valstybės narės turi teikti informaciją apie Direktyvos 86/278/EEB įgyvendinimą, kaip reikalaujama šios direktyvos 10 straipsnyje. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 15 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Komisijos tarnybos, remdamosi valstybių narių pagal 10 ir 17 straipsnius pateiktais duomenimis, paskelbia bendrą Sąjungos apžvalgą, į kurią įtraukia ir žemėlapius.
Komisija įgaliojama įgyvendinimo aktu nustatyti formą, pagal kurią valstybės narės turi teikti informaciją apie Direktyvos 86/278/EEB įgyvendinimą, kaip reikalaujama šios direktyvos 10 straipsnyje. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 15 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Komisijos tarnybos, remdamosi valstybių narių pagal 10 ir 17 straipsnius pateiktais duomenimis, paskelbia bendrą Sąjungos apžvalgą, į kurią įtraukia ir žemėlapius. Remdamasi tais duomenimis, Komisija prireikus taip pat pateikia pasiūlymus dėl griežtesnės dirvožemio ir aplinkos apsaugos.
Pakeitimas 17 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio 1 dalies 4 punktas Direktyva 2002/49/EB 10 straipsnio 2 dalis
2. Valstybės narės užtikrina, kad strateginių triukšmo žemėlapių ir veiksmų planų suvestinių informacija, nurodyta VI priede, būtų išsiųsta Komisijai per šešis mėnesius nuo atitinkamai 7 ir 8 straipsniuose nustatytų datų. Tuo tikslu valstybės narės tik elektroninėmis priemonėmis pateikia informaciją į duomenų saugyklą; ši saugykla turi būti sukurta laikantis 13 straipsnio 3 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu. Jei valstybė narė nori atnaujinti informaciją, pateikdama atnaujintą informaciją į duomenų saugyklą ji apibūdina pirminės ir naujos informacijos skirtumus ir nurodo atnaujinimo priežastis.
2. Valstybės narės užtikrina, kad strateginių triukšmo žemėlapių ir veiksmų planų suvestinių informacija, nurodyta VI priede, būtų išsiųsta Komisijai per šešis mėnesius nuo atitinkamai 7 ir 8 straipsniuose nustatytų datų. Tuo tikslu valstybės narės tik elektroninėmis priemonėmis pateikia informaciją į privalomą duomenų saugyklą. Jei valstybė narė nori atnaujinti informaciją, pateikdama atnaujintą informaciją į duomenų saugyklą ji apibūdina pirminės ir naujos informacijos skirtumus ir nurodo atnaujinimo priežastis.
Pakeitimas 18 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio 1 dalies 4 a punktas (naujas) Direktyva 2002/49/EB 10 straipsnio 2 a dalis (nauja)
4a. 10 straipsnyje po 2 dalies įterpiama ši nauja dalis:
„2a. Komisija pagal 12a straipsnį priima deleguotuosius aktus, kad papildytų šią direktyvą nuostatomis dėl 2 dalyje minimos privalomos duomenų saugyklos sukūrimo ir išsamiomis taisyklėmis, susijusiomis su keitimosi skaitmenine informacija mechanizmu, skirtu dalytis strateginių triukšmo žemėlapių ir veiksmų planų suvestinių informacija.“.
Pakeitimas 19 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio 1 dalies 4 b punktas (naujas) Direktyva 2002/49/EB 12 a straipsnis (naujas)
4b. Įterpiamas šis straipsnis:
„12a straipsnis
Įgaliojimų delegavimas
1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.
2. 10 straipsnio 2a dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo ... [šio reglamento įsigaliojimo data]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.
3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 10 straipsnio 2a dalyje nurodytus įgaliojimus priimti deleguotuosius aktus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
4. Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros* nustatytais principais.
5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
6. Pagal 10 straipsnio 2a dalies nuostatas priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.
__________________
* OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“.
Pakeitimas 20 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio 1 dalies 5 punktas Direktyva 2002/49/EB VI priedo 3 punktas
5. VI priedo 3 punktas pakeičiamas taip:
5. VI priedo 3 punktas išbraukiamas.
3. Keitimosi informacija mechanizmas
Komisija, padedama Europos aplinkos agentūros ir laikydamasi 13 straipsnio 3 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu, sukuria privalomą keitimosi skaitmenine informacija mechanizmą, skirtą dalytis strateginių triukšmo žemėlapių ir veiksmų planų suvestinių informacija, kaip nurodyta 10 straipsnio 2 dalyje.
Pakeitimas 21 Pasiūlymas dėl reglamento 3 straipsnio 1 dalies -1 punktas (naujas) Direktyva 2004/35/EB 2 straipsnio 1 dalies 16 a punktas (naujas)
-1. 2 straipsnis papildomas šiuo punktu:
„16a. erdvinių duomenų paslaugos – tai operacijos, kurias galima atlikti su erdvinių duomenų rinkiniuose esančiais erdviniais duomenimis arba su susijusiais metaduomenimis, naudojant kompiuterinę programą, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2007/2/EB*;
__________________
* 2007 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/2/EB, sukurianti Europos bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūrą (INSPIRE) (OL L 108, 2007 4 25, p. 1).“.
Pakeitimas 22 Pasiūlymas dėl reglamento 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas Direktyva 2004/35/EB 18 straipsnio 1 dalis
Valstybės narės užtikrina, kad pakankama ir naujausia informacija bent apie neišvengiamą žalos grėsmę būtų pateikta visuomenei internete atvirųjų duomenų formatu pagal šios direktyvos VI priedą ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/4/EB* 7 straipsnio 4 dalį. Apie kiekvieną incidentą pateikiama bent šios direktyvos VI priede išvardyta informacija.
1. Valstybės narės užtikrina, kad pakankama ir naujausia informacija bent apie neišvengiamą žalos grėsmę būtų pateikta visuomenei ir Komisijai internete atvirųjų duomenų formatu pagal šios direktyvos VI priedą ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/4/EB* 7 straipsnio 4 dalį. Apie kiekvieną incidentą pateikiama bent šios direktyvos VI priede išvardyta informacija.
Pakeitimas 23 Pasiūlymas dėl reglamento 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas Direktyva 2004/35/EB 18 straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a. Komisija pagal 18a straipsnį priima deleguotąjį aktą, kad iš dalies pakeistų šios direktyvos VI priedą, nustatydama išsamius kriterijus, pagal kuriuos klasifikuojamas žalos aplinkai dydis ir rūšis.
Pakeitimas 24 Pasiūlymas dėl reglamento 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas Direktyva 2004/35/EB 18 straipsnio 2 dalis
2. Pateikiant erdvinių duomenų rinkinius (tokius kaip incidentų vietos erdvėje duomenys), kuriuos apima šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija, naudojamasi erdvinių duomenų paslaugomis, apibrėžtomis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/2/EB** 3 straipsnio 4 dalyje.
2. Pateikiant erdvinių duomenų rinkinius (tokius kaip incidentų vietos erdvėje duomenys), kuriuos apima šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija, naudojamasi erdvinių duomenų paslaugomis.
Pakeitimas 25 Pasiūlymas dėl reglamento 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas Direktyva 2004/35/EB 18 straipsnio 3 dalis
3. Komisijos tarnybos, remdamosi valstybių narių pagal 1 dalį pateiktais duomenimis, paskelbia bendrą Sąjungos apžvalgą, į kurią įtraukia ir žemėlapius.
3. Komisijos tarnybos, remdamosi valstybių narių pagal 1 dalį pateiktais duomenimis, paskelbia bendrą Sąjungos apžvalgą, į kurią įtraukia ir žemėlapius, ir ją reguliariai atnaujina.
Pakeitimas 26 Pasiūlymas dėl reglamento 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas Direktyva 2004/35/EB 18 straipsnio 4 dalies įžanginė dalis
4. Komisija reguliariais intervalais atlieka šios direktyvos vertinimą. Tas vertinimas atliekamas remiantis, inter alia, šiais dalykais:
4. Komisija ne vėliau kaip 2022 m. sausio 1 d. ir po to bent kas penkerius metus atlieka šios direktyvos ir jos įgyvendinimo vertinimą. Tas vertinimas skelbiamas viešai ir atliekamas remiantis, inter alia, šiais dalykais:
Pakeitimas 27 Pasiūlymas dėl reglamento 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas Direktyva 2004/35/EB 18 straipsnio 4 dalies b a punktas (naujas)
ba) naujų aplinkybių ir atitinkamų pokyčių valstybėse narėse analize.
Pakeitimas 28 Pasiūlymas dėl reglamento 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas Direktyva 2004/35/EB 18 straipsnio 4 a dalis (nauja)
4a. Komisija tinkamu laiku informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie 4 dalyje nurodyto vertinimo rezultatus ir prireikus pateikia atitinkamų pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų.
Pakeitimas 29 Pasiūlymas dėl reglamento 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas Direktyva 2004/35/EB 18 straipsnio 4 b dalis (nauja)
4b. 4 dalyje nurodytame vertinime taip pat svarstoma galimybė plačiau apibrėžti sąvoką „žala aplinkai“, apibrėžtą 2 straipsnio 1 dalyje, ir išplėsti šios direktyvos taikymo sritį, kad ji apimtų žalą žmonių sveikatai, siekiant taip pat įtraukti žalą orui, kuri gali kelti didelį pavojų sveikatai.
Pakeitimas 30 Pasiūlymas dėl reglamento 3 straipsnio 1 dalies 2 a punktas (naujas) Direktyva 2004/35/EB 18 a straipsnis (naujas)
2a. Įterpiamas šis straipsnis:
„18a straipsnis
Įgaliojimų delegavimas
1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.
2. 18 straipsnio 1a dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nu o... [šio reglamento įsigaliojimo diena].
3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 18 straipsnio 1a dalyje nurodytus įgaliojimus priimti deleguotuosius aktus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
4. Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros* nustatytais principais.
5. Komisija priima deleguotąjį aktą ir tuo pačiu metu praneša apie jį Europos Parlamentui ir Tarybai.
6. Pagal 18 straipsnio 1a dalies nuostatas priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuomet, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo apie jį Europos Parlamentui ir Tarybai dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų arba jeigu iki to laikotarpio pabaigos tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba pranešė Komisijai, kad nepareikš prieštaravimų. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.“.
__________________
* OL L 123, 2016 5 12, p. 1.“.
Pakeitimas 31 Pasiūlymas dėl reglamento 3 straipsnio 1 dalies 3 punktas Direktyva 2004/35/EB VI priedo 1 punkto įžanginė dalis
18 straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija yra informacija apie emisijas, įvykius ar incidentus, kuriais padaroma žala aplinkai arba kyla neišvengiama žalos grėsmė, o kiekvienu atveju pateikiama ši informacija ir duomenys:
18 straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija apima sąrašą emisijų, įvykių ar incidentų, kuriais padaroma žala aplinkai arba kyla neišvengiama žalos grėsmė, o kiekvienu atveju pateikiama ši informacija ir duomenys:
Pakeitimas 32 Pasiūlymas dėl reglamento 3 straipsnio 1 dalies 3 punktas Direktyva 2004/35/EB VI priedo 7 punkto c a papunktis (naujas)
ca) atitinkamų teismo procesų;
Pakeitimas 33 Pasiūlymas dėl reglamento 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto a a papunktis (naujas) Direktyva 2007/2/EB 21 straipsnio 2 dalies c a punktas (naujas)
aa) 2 dalis papildoma šiuo punktu:
„ca) INSPIRE skirtos infrastruktūros plėtojimo valstybėse narėse analizė;“;
Pakeitimas 34 Pasiūlymas dėl reglamento 4 straipsnio 1 dalies 2 punktas Direktyva 2007/2/EB 23 straipsnio 2 pastraipos įžanginė dalis
Komisija reguliariais intervalais atlieka šios direktyvos vertinimą. Tas vertinimas atliekamas remiantis, inter alia, šiais dalykais:
Komisija ne vėliau kaip 2022 m. sausio 1 d. ir po to bent kas penkerius metus atlieka šios direktyvos ir jos įgyvendinimo vertinimą ir paskelbia jį viešai. Tas vertinimas atliekamas remiantis, inter alia, šiais dalykais:
Pakeitimas 35 Pasiūlymas dėl reglamento 4 straipsnio 1 dalies 2 punktas Direktyva 2007/2/EB 23 straipsnio 2 a pastraipa (nauja)
Komisija tinkamu laiku informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie antroje pastraipoje nurodyto vertinimo rezultatus ir prireikus pateikia atitinkamų pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų.
Pakeitimas 36 Pasiūlymas dėl reglamento 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas Direktyva 2009/147/EB 12 straipsnio 1 dalis
1. Kas šešerius metus valstybės narės Komisijai siunčia ataskaitą apie priemonių, kurių imtasi pagal šią direktyvą, įgyvendinimą ir svarbiausią šių priemonių poveikį; ši ataskaita siunčiama tuo pat metu kaip ir pagal Tarybos direktyvos 92/43/EEB* 17 straipsnį parengta ataskaita. Į šią ataskaitą visų pirma įtraukiama informacija apie laukinių paukščių rūšių, saugomų pagal šią direktyvą, būklę ir tendencijas, joms kylančias grėsmes ir neigiamo poveikio veiksnius, apsaugos priemones, kurių dėl jų imamasi, ir specialių apsaugos teritorijų tinklo indėlį siekiant šios direktyvos 2 straipsnyje nustatytų tikslų.
1. Kas šešerius metus valstybės narės Komisijai siunčia ataskaitą apie priemonių, kurių imtasi pagal šią direktyvą, įgyvendinimą ir svarbiausią šių priemonių poveikį; ši ataskaita siunčiama tuo pat metu kaip ir pagal Tarybos direktyvos 92/43/EEB* 17 straipsnį parengta ataskaita. Ši ataskaita paskelbiama viešai ir į ją visų pirma įtraukiama informacija apie laukinių paukščių rūšių, saugomų pagal šią direktyvą, būklę ir tendencijas, joms kylančias grėsmes ir neigiamo poveikio veiksnius, apsaugos priemones, kurių dėl jų imamasi, ir specialių apsaugos teritorijų tinklo indėlį siekiant šios direktyvos 2 straipsnyje nustatytų tikslų.
Pakeitimas 37 Pasiūlymas dėl reglamento 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas Direktyva 2009/147/EB 12 straipsnio 2 dalies 1 sakinys
2. Komisija, padedama Europos aplinkos agentūros ir remdamasi 1 dalyje nurodyta informacija, kas šešerius metus rengia bendrą ataskaitą.
2. Komisija, padedama Europos aplinkos agentūros ir remdamasi 1 dalyje nurodyta informacija, kas šešerius metus parengia ir paskelbia bendrą ataskaitą.
Pakeitimas 38 Pasiūlymas dėl reglamento 6 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktis Direktyva 2010/63/ES 54 straipsnio 1 dalies 3 pastraipa
Komisijos tarnybos, remdamosi valstybių narių pateiktais duomenimis, paskelbia bendrą Sąjungos apžvalgą.
Ne vėliau kaip per 6 mėnesius po to, kai valstybės narės pateikia antroje pastraipoje nurodytus duomenis, Komisijos tarnybos, remdamosi tais duomenimis, paskelbia bendrą Sąjungos apžvalgą ir ją reguliariai atnaujina.
Pakeitimas 39 Pasiūlymas dėl reglamento 6 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunktis Direktyva 2010/63/ES 54 straipsnio 4 dalis
4. Komisija, laikydamasi 56 straipsnio 3 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros, nustato bendrą 1, 2 ir 3 dalyse nurodytos informacijos teikimo formą ir informacijos turinį.
4. Komisija, laikydamasi 56 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros, nustato bendrą 1, 2 ir 3 dalyse nurodytos informacijos teikimo formą ir informacijos turinį.
Pakeitimas 40 Pasiūlymas dėl reglamento 6 straipsnio 1 dalies 2 a punktas (naujas) Direktyva 2010/63/ES 56 straipsnio 3 dalis
2a. 56 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:
3. Kai pateikiama nuoroda į šią straipsnio dalį, galioja Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsnių nuostatos, atsižvelgiant į šios direktyvos 8 straipsnį.
„3. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.“;
Pakeitimas 43 Pasiūlymas dėl reglamento 7 straipsnio 1 dalies 2 punktas Reglamentas (EB) Nr. 166/2006 7 straipsnio 2 dalis
2. Valstybės narės kiekvienais metais elektroninėmis priemonėmis pateikia Komisijai ataskaitą, į kurią įtraukiami visi 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti duomenys ir ji pateikiama tokia forma ir iki tokios datos, kaip nustato Komisija įgyvendinimo aktais, laikydamasi 19 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros. Ataskaita bet kokiu atveju pateikiama ne vėliau kaip per 9 mėnesius nuo ataskaitinių metų pabaigos.
2. Ne vėliau kaip iki kiekvienų metų kovo 31 d. valstybės narės elektroninėmis priemonėmis pateikia Komisijai ataskaitą, į kurią įtraukiami visi 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti duomenys ir ji pateikiama tokia forma, kaip nustato Komisija įgyvendinimo aktais, laikydamasi 19 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros. Ataskaita bet kokiu atveju pateikiama ne vėliau kaip per 9 mėnesius nuo ataskaitinių metų pabaigos.
Pakeitimas 44 Pasiūlymas dėl reglamento 8 straipsnio 1 dalis Reglamentas (ES) Nr. 995/2010 20 straipsnio 1 dalis
1. Valstybės narės iki kiekvienų metų balandžio 30 d. pateikia visuomenei ir Komisijai informaciją apie šio reglamento taikymą praėjusiais kalendoriniais metais. Komisija gali įgyvendinimo aktais nustatyti tokios valstybių narių informacijos teikimo formą ir procedūrą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 18 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
1. Valstybės narės ne vėliau kaip iki kiekvienų metų balandžio 30 d. pateikia visuomenei ir Komisijai informaciją apie šio reglamento taikymą praėjusiais kalendoriniais metais. Komisija gali įgyvendinimo aktais nustatyti tokios valstybių narių informacijos teikimo formą ir procedūrą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 18 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
Pakeitimas 45 Pasiūlymas dėl reglamento 8 straipsnio 1 dalis Reglamentas Nr. 995/2010/ES 20 straipsnio 3 dalis
3. Ne vėliau kaip 2015 m. gruodžio 3 d., o vėliau kas šešerius metus Komisija, remdamasi informacija apie šio reglamento taikymą ir jo taikymo patirtimi, peržiūri šio reglamento veikimą ir veiksmingumą, be kita ko, užkertant kelią neteisėtai paruoštos medienos ar iš tokios medienos pagamintų medienos produktų pateikimui rinkai. Ji ypač peržiūri administracines pasekmes mažosioms ir vidutinėms įmonėms bei produktus, kuriems taikomas šis reglamentas. Komisija šios peržiūros rezultatų ataskaitas teikia Europos Parlamentui ir Tarybai ir prireikus kartu su jomis pateikia tinkamus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų.
3. Ne vėliau kaip 2021 m. gruodžio 3 d., o vėliau kas penkerius metus Komisija, remdamasi informacija apie šio reglamento taikymą ir jo taikymo patirtimi, peržiūri šio reglamento veikimą ir veiksmingumą, be kita ko, užkertant kelią neteisėtai paruoštos medienos ar iš tokios medienos pagamintų medienos produktų pateikimui rinkai. Ji ypač peržiūri administracines pasekmes mažosioms ir vidutinėms įmonėms bei produktus, kuriems taikomas šis reglamentas. Komisija šios peržiūros rezultatų ataskaitas teikia Europos Parlamentui ir Tarybai ir prireikus kartu su jomis pateikia tinkamus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų.
Pakeitimas 46 Pasiūlymas dėl reglamento 9 straipsnio 1 dalies 1 punktas Reglamentas (EB) Nr. 2173/2005 8 straipsnio 1 dalis
1. Valstybės narės iki kiekvienų metų balandžio 30 d. pateikia visuomenei ir Komisijai informaciją apie šio reglamento taikymą praėjusiais kalendoriniais metais.
1. Valstybės narės ne vėliau kaip iki kiekvienų metų balandžio 30 d. pateikia visuomenei ir Komisijai informaciją apie šio reglamento taikymą praėjusiais kalendoriniais metais.
Pakeitimas 47 Pasiūlymas dėl reglamento 9 straipsnio 1 dalies 2 punktas Reglamentas (EB) Nr. 2173/2005 9 straipsnio 1 dalis
Iki 2021 m. gruodžio mėn., o vėliau kas 6 metus Komisija, remdamasi informacija apie šio reglamento taikymą ir jo taikymo patirtimi, peržiūri šio reglamento veikimą ir veiksmingumą. Tai darydama ji turėtų atsižvelgti į pažangą, padarytą įgyvendinant savanoriškos partnerystės susitarimus. Komisija šios peržiūros rezultatų ataskaitas teikia Europos Parlamentui ir Tarybai ir prireikus kartu su jomis pateikia pasiūlymus, kaip patobulinti FLEGT licencijavimo schemą.
Iki 2021 m. gruodžio mėn., o vėliau kas 5 metus Komisija, remdamasi informacija apie šio reglamento taikymą ir jo taikymo patirtimi, peržiūri šio reglamento veikimą ir veiksmingumą. Tai darydama ji atsižvelgia į pažangą, padarytą įgyvendinant savanoriškos partnerystės susitarimus. Komisija šios peržiūros rezultatų ataskaitas kas 5 metus teikia Europos Parlamentui ir Tarybai ir prireikus kartu su jomis pateikia pasiūlymus, kaip patobulinti FLEGT licencijavimo schemą.
Pakeitimas 48 Pasiūlymas dėl reglamento 10 straipsnio 1 dalies 1 punktas Reglamentas (EB) Nr. 338/97 15 straipsnio 4 dalies c punktas
c) Nepažeidžiant 20 straipsnio, valstybių narių valdymo institucijos, likus vieniems metams iki kiekvieno Konvencijos šalių konferencijos susitikimo, perduoda Komisijai visą atitinkamo ankstesnio laikotarpio informaciją, reikalingą Konvencijos VIII straipsnio 7 dalies b punkte minimoms ataskaitoms parengti, ir atitinkamą informaciją apie šio reglamento nuostatas, kurios nepatenka į Konvencijos taikymo sritį. Perduotiną informaciją ir jos pateikimo formą nustato Komisija, laikydamasi 18 straipsnio 2 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros.
c) Nepažeidžiant 20 straipsnio, valstybių narių valdymo institucijos, likus vieniems metams iki kiekvieno Konvencijos šalių konferencijos susitikimo, perduoda Komisijai visą atitinkamo ankstesnio laikotarpio informaciją, reikalingą Konvencijos VIII straipsnio 7 dalies b punkte minimoms ataskaitoms parengti, ir atitinkamą informaciją apie šio reglamento nuostatas, kurios nepatenka į Konvencijos taikymo sritį. Informacijos pateikimo formą nustato Komisija, laikydamasi 18 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
Pakeitimas 49 Pasiūlymas dėl reglamento 10 straipsnio 1 a dalis (nauja) Reglamentas (EB) Nr. 338/97 18 straipsnio 2 dalis
18 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:
2. Jei daroma nuoroda į šį straipsnį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant įjo 8straipsnio nuostatas.
„2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr.182/2011 5straipsnis.“.
Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis – trys mėnesiai. Jeigu, atsižvelgiant į Komiteto uždavinius, nurodytus 19 straipsnio 1 ir 2 dalyje, Taryba per tris mėnesius nuo tos dienos, kai klausimas buvo jai perduotas, nepriima jokio sprendimo, pasiūlytas priemones patvirtina Komisija.
Klausimas buvo grąžintas atsakingam komitetui, kad būtų vedamos tarpinstitucinės derybos pagal Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnio 4 dalies ketvirtą pastraipą (A8-0324/2018).
Darbuotojų finansinio dalyvavimo svarba kuriant darbo vietas ir vykdant bedarbių reintegraciją į darbo rinką
139k
46k
2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl darbuotojų finansinio dalyvavimo vaidmens kuriant darbo vietas ir vykdant bedarbių reintegraciją į darbo rinką (2018/2053(INI))
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį (ES sutartį), ypač į jos 3 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 9 straipsnį, kuriame ES reikalaujama skatinti didelį užimtumą, užtikrinti tinkamą socialinę apsaugą, kovoti su socialine atskirtimi ir užtikrinti aukšto lygio švietimą, mokymą ir žmonių sveikatos apsaugą,
– atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 7 d. Tarybos išvadas dėl socialinės ekonomikos, kaip vieno iš pagrindinių ekonominio ir socialinio vystymosi veiksnių Europoje, skatinimo,
– atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 2 d. Komisijos komunikatą „Europos bendro vartojimo ekonomikos darbotvarkė“ (COM(2016)0356),
– atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 27 d. Komisijos komunikatą dėl ilgalaikio Europos ekonomikos finansavimo (COM(2014)0168),
– atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 12 d. Komisijos komunikatą „Europos bendrovių teisės ir įmonių valdymo veiksmų planas. Šiuolaikinė teisinė sistema didesniam akcininkų aktyvumui ir įmonių tvarumui užtikrinti“ (COM(2012)0740),
– atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 3 d. Komisijos komunikatą „II bendrosios rinkos aktas. Drauge už naująjį augimą“ (COM(2012)0573),
– atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),
– atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 3 d. Komisijos rekomendaciją dėl iš darbo rinkos išstumtų asmenų aktyvios įtraukties(1),
– atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 25 d. Komisijos komunikatą „Visų pirma galvokime apie mažuosius“. Europos iniciatyva „Small Business Act“ (COM(2008)0394) ir į Komisijos 2008 ir 2009 m. darbo programas,
– atsižvelgdamas į 2006 m. kovo 14 d. Komisijos komunikatą „Lisabonos Bendrijos augimo ir užimtumo programos įgyvendinimas. Verslo perdavimas. Sėkmingai tęsti naujai pradėjus“ (COM(2006)0117),
– atsižvelgdamas į 2002 m. liepos 5 d. Komisijos komunikatą „Bendrosios darbuotojų finansinio dalyvavimo skatinimo sąlygos“ (COM(2002)0364) ir į savo 2003 m. birželio 5 d. rezoliuciją(2) dėl šio komunikato,
– atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 21 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) nuomonę dėl darbuotojų finansinio dalyvavimo Europoje,
– atsižvelgdamas į savo 2013 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais, restruktūrizacijos numatymo ir valdymo(3),
– atsižvelgdamas į savo 2014 m. sausio 14 d. rezoliuciją dėl finansinio darbuotojų dalyvavimo dalijantis įmonių pajamomis(4) ir į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonę (2013/2127(INI)),
– atsižvelgdamas į tyrimą „Darbuotojų finansinis dalyvavimas dalijantis įmonės pajamomis“, kurį paprašė atlikti Parlamento Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas ir kuris paskelbtas 2012 m. rugsėjo mėn.,
– atsižvelgdamas į komunikatą „Kapitalo rinkų sąjungos veiksmų plano laikotarpio vidurio peržiūra“, paskelbtą 2017 m. birželio 8 d. (COM(2017)0292),
– atsižvelgdamas į Komisijos bandomąjį projektą „Darbuotojų dalyvavimo įmonių valdyme skatinimas“, kurio galutinė redakcija paskelbta 2014 m.,
– atsižvelgdamas į 2009 m. spalio mėn. Berlyno laisvojo universiteto paskelbtą IV PEPPER ataskaitą „Darbuotojų dalyvavimo dalijantis pelnu ir įmonių rezultatais Europos Sąjungos valstybėse narėse ir šalyse kandidatėse lyginamoji analizė“,
– atsižvelgdamas į 2006 m. birželio mėn. Berlyno laisvojo universiteto paskelbtą III PEPPER ataskaitą „Darbuotojų dalyvavimo dalijantis pelnu ir įmonių rezultatais skatinimas Europos Sąjungos naujosiose valstybėse narėse ir šalyse kandidatėse“,
– atsižvelgdamas į 2003 m. gruodžio 18 d. aukšto lygio nepriklausomų ekspertų grupės ataskaitą dėl darbuotojų finansinio dalyvavimo tarptautinėse įmonėse didinimo tarptautinių kliūčių,
– atsižvelgdamas į 1997 m. sausio mėn. Komisijos paskelbtą II PEPPER ataskaitą „Darbuotojų dalyvavimo dalijantis pelnu ir įmonių rezultatais (įskaitant akcinio kapitalo dalį) skatinimas valstybėse narėse“ (COM(1996)0697),
– atsižvelgdamas į 1991 m. kovo mėn. Komisijos ir Europos universitetinio instituto paskelbtą I PEPPER ataskaitą „Darbuotojų dalyvavimo dalijantis pelnu ir įmonių rezultatais skatinimas“,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą (A8-0293/2018),
A. kadangi yra keletas darbuotojų finansinio dalyvavimo (DFD) modelių, darbdavys gali rinktis iš šių: dalijimasis pelnu, individuali darbuotojų akcijų nuosavybė, darbuotojų nuosavybė kooperatiniuose modeliuose ir darbuotojų akcijų nuosavybės planai (DANP);
B. kadangi tinkamiausią DFD modelį įmonė ir jos darbuotojai turi pasirinkti apdairiai, deramai atsižvelgdamos į konkrečias nacionalines apmokestinimo taisykles ir sektoriaus padėtį, ir jį iš esmės lems įmonės dydis, veikla ir statusas, ypač jei įmonė yra biržinė; kadangi nederėtų rengti visa apimančio visiems vienodo ES lygmens DFD modelio;
C. kadangi, remiantis 2013 m. Europos įmonių tyrimo duomenimis(5), DFD sistemos gali labai skirtis priklausomai nuo įmonės savybių; kadangi 62 proc. Europos įmonių taiko kokį nors kintamojo darbo užmokesčio modelį, 30 proc. dalijasi pelnu ir 25 proc. atlyginimą susieja su grupės darbo rezultatais; kadangi akcijų nuosavybės modelius taiko 5 proc. įmonių; kadangi šios DFD sistemos dažniau taikomos privačiajame, o ne viešajame sektoriuje (su keliomis nacionalinėmis išimtimis), taip pat tam tikruose ekonomikos sektoriuose, visų pirma informacinių ir ryšių technologijų, finansų, draudimo ir konsultavimo; kadangi labiau tikėtina, kad tokias DFD sistemas taikys didesnės įmonės, o ne mažosios ir vidutinės įmonės, be to, jos dažniau taikomos užsienio kapitalo arba tarptautinėse įmonėse ir įmonėse, įsikūrusiose ekonominiu požiūriu(6) svarbiuose arba pažangiuose regionuose;
D. kadangi DANP yra viena iš DFD formų, kai pasitelkiamas tarpininkaujantis subjektas, kuris gali darbuotojų vardu naudotis jų laisvai pasirinktomis balsavimo teisėmis ar kitomis valdymo formomis;
E. kadangi DFD sistemos, įtraukiančios darbuotojus į konsultacijas ir sprendimų priėmimą, pasirodė(7) esančios naudingos ir darbuotojams, ir įmonėms, be kita ko, turint omenyje tvarų valdymą, skaidrumą, socialinį dialogą, darbdavių ir darbuotojų tarpusavio pagarbą ir kitus aspektus, pavyzdžiui, įdarbinimą, išsaugojimą, motyvaciją, pasitenkinimą darbu ir įgūdžių ugdymą, taip pat bendrus veiklos rezultatus ir pelningumą;
F. kadangi darbuotojų dalyvavimas priimant sprendimus galėtų pagerinti organizacinės veiklos rezultatus ir darbuotojų profesinio gyvenimo kokybę ir juo galėtų būti naudojamasi kaip inovacijų diegimo darbo vietoje priemone(8) siekiant skatinti atsakomybės jausmą, gerinti informacijos srautus įmonėje ir didinti darbdavių ir darbuotojų tarpusavio pasitikėjimo lygį;
G. kadangi DFD sistemos gali turėti teigiamo poveikio valstybių narių ekonomikai remiant įmones, įskaitant MVĮ, ir darbo rinką; kadangi darbuotojų finansinis dalyvavimas savo įmonėje gali padėti gerinti darbuotojų pasitenkinimą darbu, atsakomybės jausmą, darbdavių ir darbuotojų abipusę pagarbą ir bendrus darbo rezultatus, taip pat padėti darbuotojams rasti galimybių gimtojoje šalyje;
H. kadangi, kuriant kapitalo rinkų sąjungą, DFD galėtų prisidėti siekiant kapitalo rinkų sąjungos tikslų integracinio augimo ir ekonominės veiklos skaidrumo srityse; kadangi DFD sistema, susiejus ją su dalyvaujančiųjų mokymu, kurį organizuotų įmonės ir valstybės narės, galėtų pagerinti ES piliečių finansinį išprusimą, potencialiai sumažinant jų nenorą investuoti ir padidinant mažmenines investicijas;
I. kadangi Europos užimtumo strategijoje ir strategijoje „Europa 2000“ nustatyti prioritetiniai tikslai gerinti darbo vietų kokybę ir užtikrinti geresnes darbo sąlygas; kadangi aktyvėjantis darbuotojų dalyvavimas dalijantis įmonės finansiniais rezultatais ir geresnio atlygio siūlymas gali padėti šiuos tikslus įgyvendinti;
J. kadangi svarbu, kad kartu su DFD būtų užtikrinamas aukštas darbuotojų informavimo, mokymo ir konsultavimo lygis, kad jie būtų visiškai supažindinti su finansinio dalyvavimo sistemų, prie kurių gali prisijungti, tvarka – žinodami visus faktus jie galės įvertinti šių sistemų naudą ir riziką, pavyzdžiui, įmonės bankroto atveju;
K. kadangi, taikydami DFD sistemas, sustiprintą socialinį dialogą ir strateginių sprendimų priėmimo procesą, darbdaviai galėtų investuoti į galimybių savo darbuotojams kūrimą ir taip prisidėti prie kovos su socialine atskirtimi bei užtikrinti aukšto lygio mokymą;
L. kadangi įtraukiant darbuotojus į sprendimų priėmimo procesą, priklausomai nuo sistemos specifikos, DFD kai kuriais atvejais gali padėti įmonėms, įskaitant MVĮ, vykdyti restruktūrizavimą ir užtikrinti veiklos tęstinumą sprendžiant įmonių perėmimo ir kartų kaitos problemas, pavyzdžiui, šeimos valdomose įmonėse;
M. kadangi reikia turėti omenyje, kad DFD turi teigiamų ir neigiamų aspektų;
N. kadangi DFD kelia tam tikrą finansinę riziką, tačiau gali būti ir poveikio švelninimo priemonė, kurią taikant galėtų būti mokamos premijos arba kitas atlyginimas ir taip pat užtikrinama, kad darbuotojai turėtų sukauptų akcijų paketą; kadangi visų pirma DANP gali būti modelio, kai nebiržinę įmonę išperka darbuotojai, pavyzdys, pagal kurį prioritetinio išpirkimo procesas galėtų padėti darbuotojams išsaugoti savo darbo vietas, jeigu yra galimybė, kad įmonę išpirks trečiosios įmonės;
O. kadangi todėl reikalingos priemonės apsaugoti darbuotojus nuo rizikos, pavyzdžiui, darbo ir investuoto kapitalo, kai jų darbdavys patiria krizės poveikį, praradimo; kadangi DFD sistemos negali būti taikomos siekiant susilpninti dirbančių asmenų įgytas socialines ir darbo teises, negali pakeisti įprastinio bazinio darbo užmokesčio, kitų užmokesčio arba pensijų įmokų formų ir neturi būti būdas perkelti riziką darbuotojui arba nesilaikyti darbo teisės;
P. kadangi darbuotojų dalyvavimas DFD sistemose, visų pirma MVĮ, turėtų išlikti savanoriškas, nedarant neigiamo poveikio jų judumui darbo rinkoje, jų socialinei apsaugai ar teisėms imtis kolektyvinių veiksmų; kadangi todėl darbuotojai turėtų visada turėti galimybę susipažinti su informacija apie įmonės ekonominę padėtį, išskyrus jos prekybos paslaptis ir neskelbtiną komercinę informaciją, ir būti informuoti apie kiekvienos DFD sistemos teikiamus privalumus ir trūkumus;
Q. kadangi fiskalinės paskatos yra pagrindiniai elementai paskatinti DFD sistemas, kurios atsipirktų vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu, atsižvelgiant į tai, kad šalys, turinčios senas darbuotojų finansinio dalyvavimo tradicijas, turi ir labiausiai išugdytą darbuotojų atsakomybę ir naudojasi didžiausiomis mokesčių lengvatomis;
R. kadangi aktyvi užimtumo politika, pavyzdžiui, tikro savarankiško darbo ir reguliaraus ir socialinio verslumo rėmimas, yra labai svarbios priemonės siekiant padėti bedarbiams vėl integruotis į darbo rinką, laikantis 2013 m. sausio mėn. priimto Europos verslumo veiksmų plano;
S. kadangi dabartinis Europos socialinis fondas skatina socialinį verslą, taip pat socialinę ir solidarumo ekonomiką, ir naujasis fondas „ESF plius“ turėtų tai toliau daryti; kadangi DFD gali labai prisidėti prie socialinės ir solidarumo ekonomikos plėtojimo, pavyzdžiui, gerinant prieigą prie investicijų ar finansavimo;
T. kadangi DFD gali papildyti ES programas, kuriomis siekiama gerinti prieigą prie kapitalo, ypač MVĮ, pavyzdžiui, programą COSME, programą „InnovFin“, programą „Kūrybiška Europa“ ir Europos struktūrinius ir investicinius fondus;
U. kadangi DFD galėtų būti priemone, papildančia Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą, kuris padeda asmenims, netekusiems darbo dėl didelių struktūrinių globalizacijos arba ekonomikos ir finansų krizės nulemtų pokyčių, persikvalifikavimo, mokymosi, pagalbos pradedant savarankišką veiklą, verslą ir pagalbos darbuotojams perimant įmonę klausimais;
V. kadangi ES DFD gairės galėtų padėti valstybėms narėms sukurti DFD sistemų struktūras, kurios būtų naudingos ir darbdaviams, ir darbuotojams, taip pat padidinti visuomenės informuotumą apie DFD;
1. ragina Komisiją apsvarstyti tinkamas rekomendacijas, kurios paskatintų valstybes nares ir įmones, visų pirma MVĮ, plėtoti ir siūlyti DFD sistemas darbuotojų ir įmonių naudai ir jų interesų labui; pabrėžia, kad šios sistemos turėtų:
–
užtikrinti darbuotojų pajamų saugumą,
–
neišnaudoti darbuotojų esant krizinei situacijai,
–
neperkelti verslo rizikos darbuotojams,
–
užtikrinti aukšto lygio darbuotojų investicijų apsaugą;
2. ragina valstybes nares įmonėms ir darbuotojams propaguojant darbuotojų nuosavybės sistemas taikyti neprivalomas lengvatas, įskaitant mokesčių lengvatas, kurios nebūtų viršesnės už nacionalines apmokestinimo taisykles, laikantis geriausios praktikos principų, tuo pat metu remiant aukščiausius darbuotojų socialinės apsaugos standartus ir užtikrinant jų teisę imtis kolektyvinių veiksmų;
3. pabrėžia, kad DFD turi būti įtvirtintas darbuotojų dalyvavimo sistemoje, pavyzdžiui, įmonės sprendimų priėmimo procese, įskaitant per darbuotojų atstovus, ir kad DFD negali pakeisti nei sąžiningo ir deramo atlyginimo, nei valstybės mokamų pensijų arba kolektyviai suderėtų pensijų sistemų;
4. ragina Komisiją įgyvendinti „penkių punktų veiksmų planą“, įtrauktą į 2014 m. bandomojo projekto „Darbuotojų dalyvavimo įmonių valdyme skatinimas“ galutinę ataskaitą;
5. pripažįsta DFD sistemoms palankių nacionalinio lygmens teisėkūros priemonių ir jas taikančių įmonių ir darbuotojų skaičiaus sąsają;
6. atkreipia dėmesį į tarptautines kliūtis, su kuriomis susiduria tokias sistemas kai kuriose valstybėse narėse siūlančios įmonės ir darbuotojai, visų pirma į teisės aktų neatitikimus ir dvigubo apmokestinimo riziką, galinčius lemti dideles administracines išlaidas ir riboti laisvą darbuotojų judėjimą, kuriam tenka svarbus vaidmuo kovojant su nedarbo rykšte, didinant valstybių narių konvergenciją ir integraciją;
7. ragina Komisiją ir valstybes nares didinti informuotumą, kaip rekomenduojama bandomojo projekto „Darbuotojų dalyvavimo įmonių valdyme skatinimas“ 2014 m. galutinėje ataskaitoje, pasinaudoti mokslinių tyrimų projektų rezultatais, skatinti tarpvalstybinį geriausios praktikos pavyzdžių perdavimą ir pasiūlyti paprastų, elementarių ir bazinių paramos modelių rinkinį;
8. ragina Komisiją ir valstybes nares parengti specialias interneto svetaines, kuriose MVĮ ir labai mažoms įmonėms, siekiant palengvinti įgyvendinimą, būtų pasiūlyti dalijimosi pelnu susitarimų modeliai, taip pat informacija apie susijusią riziką ir kita atitinkama medžiaga; be to, ragina Komisiją ir valstybes nares, padedant Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondui, toliau rinkti duomenis apie finansinio dalyvavimo sistemų naudojimą ir sklaidą, taip pat ištirti finansinio dalyvavimo poveikį įmonės veikimui, jos darbo kokybei ir darbo vietų išsaugojimui;
9. ragina valstybes nares ir Komisiją padėti įmonėms, kurios rodo susidomėjimą DFD, taikyti sprendimus ir specialias paramos priemones, kad būtų išvengta pernelyg didelių administracinių ir plėtros išlaidų, susijusių su DFD sistemų diegimu, visų pirma MVĮ, ir skatinti užsakomųjų paslaugų operatorius, kaip antai bankus ir investicinius fondus, siūlyti paprastas DFD sistemas, pritaikytas šio tipo įmonėms, kartu užtikrinant, kad tarpininkai nepasinaudotų mažiausiomis įmonėmis ir kad nebūtų paslėptų išlaidų;
10. ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti finansinį švietimą, siekiant suteikti galių ES piliečiams ir didinti informuotumą apie DFD poveikį;
11. ragina Komisiją ir valstybes nares įtraukti socialinius partnerius, darbuotojų nuosavybės organizacijas ir kitus suinteresuotuosius subjektus prasidėjus procesui, kad būtų sukurtos tinkamiausios DFD struktūros ir, jeigu DFD sistema laikoma tinkama, vesti derybas dėl jos kiekvienoje atskiroje įmonėje, atsižvelgiant ne tik į įmonės dydį, rūšį, jos darbo jėgos ir finansinę padėtį, bet ir nacionalinės teisės aktus ir praktiką;
12. rekomenduoja kiekvienos šakos lygmeniu derėtis dėl santaupų sistemų, siekiant sudaryti galimybę MVĮ ir labai mažoms įmonėms pasinaudoti tipiniais susitarimais, kuriuos šios įmonės galėtų taikyti tiesiogiai ir lengvai;
13. pabrėžia, kad pagal nediskriminavimo principą DFD sistemos turėtų būti atviros visiems darbuotojams, neatsižvelgiant į jų amžių, lytį, pilietybę, darbą visą ar ne visą darbo dieną ir kt.;
14. priduria, kad darbuotojų diferenciacija gali būti pateisinama siekiu patenkinti skirtingus darbuotojų poreikius ir interesus, pavyzdžiui, tik įmonių vadovams skirti riboti akcijų planai;
15. mano, kad DANP taip pat turėtų suteikti darbuotojams galimybę naudoti DANP sąskaitą kitam nei dabartinio darbdavio akciniam kapitalui, kad būtų sumažinta koncentracijos rizika, visų pirma MVĮ;
16. primena, kad sprendimas dalyvauti DFD sistemose turėtų būti visiškai savanoriškas, tai reiškia, kad neturėtų būti imamasi jokių veiksmų prieš darbuotojus, kure nusprendžia neprisijungti, o jeigu jie sutinka, jų dalyvavimas turi būti grindžiamas tinkamu mokymu ir informuotu sutikimu darbuotojo, kuris, prisijungdamas prie sistemos, žino visas teises, prievoles ir riziką, įmonės padėtį, kiekvienos sistemos privalumus ir trūkumus, mokesčių poveikį bei sąlygas, taikomas išeinant iš įmonės arba nutraukiant dalyvavimą sistemoje;
17. mano, kad DFD neturėtų pakeisti ar sumažinti įprastinio bazinio darbo užmokesčio ar kito pobūdžio įmokų, pavyzdžiui, socialinio draudimo įmokų, bet turėtų papildyti visas socialines ir sutartines teises – tai turėtų būti išankstinė DFD sistemų įgyvendinimo sąlyga;
18. mano, kad reikėtų daugiau sąsajų tarp DFD ir socialinės ekonomikos, ypač įgyvendinant tokias programas kaip „Kūrybiška Europa“, pagal kurią siūlomos labai mažos iki 25 000 EUR dydžio paskolos mažosioms ir socialinėms įmonėms;
19. ragina Komisiją ir valstybes nares atsižvelgti į sparčią darbo rinkos raidą ir pokyčius bei su tuo susijusius iššūkius dėl įgūdžių, skaitmeninimo, automatizavimo, turtinės nelygybės ir socialinės apsaugos išlaidų mažinimo, taip pat nuolat ieškoti naujų būdų paremti ir apsaugoti darbuotojus ir suteikti jiems galimybę prisitaikyti ir tobulėti profesinėje ir asmeninėje veikloje;
20. pabrėžia svarbų DFD vaidmenį ugdant verslininkystę ir verslumą, didinant visų pirma pradedančiųjų įmonių galimybes ieškoti kapitalo ir jį gauti;
21. pabrėžia, kad, nors labai mažos įmonės atlieka svarbų vaidmenį daugelio ES valstybių narių ekonomikoje, kol kas nėra įgyvendinama jokių joms skirtų darbuotojų akcijų nuosavybės rėmimo priemonių;
22. palankiai vertina Komisijos generalinių direktoratų, pavyzdžiui, Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties GD, Finansinio stabilumo, finansinių paslaugų ir kapitalo rinkų sąjungos GD ir Vidaus rinkos, pramonės, verslumo ir MVĮ GD, vykdomas iniciatyvas, kuriomis remiamas užimtumas, MVĮ ir kapitalo rinkų sąjunga, ir ragina laikytis koordinuoto požiūrio siekiant kuo geriau panaudoti turimus išteklius, turint omenyje, kad galutinis naudos gavėjas yra Europos piliečiai;
23. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.