2018 m. spalio 24 d. Europos Parlamento sprendimas dėl prašymo atšaukti Steeve‘o Briois (Steeve Briois) imunitetą (2018/2075(IMM))

P8_TA(2018)0401 A8-0349/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Prancūzijos Respublikos teisingumo ir laisvės ministro 2018 m. vasario 21 d. prašymą atšaukti Steeve‘o Briois imunitetą, kuris susijęs su ikiteisminiu tyrimu (B-49 2018/00242), pradėtu prieš Steeve‘ą Briois Nantero apygardos teisme gavus asociacijos „Maisons des Potes – Maison de l’Égalité“ skundą su civilinio ieškinio pareiškimu dėl viešo rasinės ar religinės diskriminacijos kurstymo, ir kuris buvo paskelbtas 2018 m. gegužės 28 d. plenariniame posėdyje,

–  išklausęs Steeve‘o Briois paaiškinimų, kaip nurodyta Darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnio 6 dalyje,

–  atsižvelgdamas į Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 ir 9 straipsnius ir į 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise 6 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1964 m. gegužės 12 d., 1986 m. liepos 10 d., 2008 m. spalio 15 ir 21 d., 2010 m. kovo 19 d., 2011 m. rugsėjo 6 d. ir 2013 m. sausio 17 d. sprendimus(1),

–  atsižvelgdamas į Prancūzijos Respublikos Konstitucijos su pakeitimais, padarytais 1995 m. rugpjūčio 4 d. Konstituciniu įstatymu Nr. 95-880, 26 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 5 straipsnio 2 dalį, 6 straipsnio 1 dalį ir 9 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0349/2018),

A.  kadangi Versalio apeliacinio teismo generalinis prokuroras pateikė prašymą atšaukti Europos Parlamento nario Steeve‘o Briois imunitetą, susijusį su teisiniais veiksmais dėl įtarimų padarius atitinkamą veiką;

B.  kadangi Steeve‘o Briois imuniteto atšaukimas susijęs su įtarimais viešai prieš neįvardytą asmenį kursčius nacionalinę, rasinę ar religinę diskriminaciją žodžiu, raštu, naudojant vaizdus arba elektronines visuomenės informavimo priemones, t. y. įvykdžius veiką, kuri numatyta Prancūzijos Respublikos teisės aktuose – 1881 m. liepos 29 d. Įstatymo 24 straipsnio aštuntoje pastraipoje, 23 straipsnio pirmoje pastraipoje ir 42 straipsnyje ir 1982 m. liepos 29 d. Įstatymo Nr. 82–652 93-3 straipsnyje, ir už kurią bausmės nustatytos 1881 m. liepos 29 d. Įstatymo 24 straipsnio aštuntoje, dešimtoje, vienuoliktoje ir dvyliktoje pastraipose ir Prancūzijos Baudžiamojo kodekso 121 straipsnio 7 dalyje;

C.  kadangi ikiteisminis tyrimas prieš Steeve‘ą Briois buvo pradėtas 2014 m. gegužės 22 d. gavus asociacijos „Maisons des Potes - Maison de l’Égalité“ skundą su civilinio ieškinio pareiškimu;

D.  kadangi skunde nurodomi 2013 m. rugsėjo 19 d. išleistoje brošiūroje „Į savivaldybės tarybą išrinkto Nacionalinio fronto nario atmintinė“, kuri 2013 m. lapkričio 30 d. pasirodė Nacionalinio fronto federacijos oficialioje interneto svetainėje, įrašyti žodžiai, kuriais skatinami būsimi miesto tarybos nariai iš Nacionalinio fronto, kurie turėjo būti išrinkti 2014 m. kovo 23 d. ir 30 d. vykusiuose rinkimuose, nuo pat pirmo naujų miesto tarybos narių posėdžio rekomenduoti socialinio būsto skyrimo klausimu pirmenybę teikti prancūzams ir ginti „nacionalinį prioritetą“;

E.  kadangi pagal Prancūzijos teisę baudžiamojon atsakomybėn gali būti traukiamas ne tik vykdytojas, t. y. informaciją paskelbęs asmuo;

F.  kadangi ikiteisminio tyrimo metu tuometinis Nacionalinio fronto leidybos direktorius informavo ikiteisminio tyrimo pareigūnus, kad ginčijamą atmintinę parengė generalinio sekretoriato tarnybos; kadangi generalinis sekretorius tuo metu buvo Steve Briois;

G.  kadangi, atsižvelgdamos į tai, kad reikia atlikti Steeve‘o Briois apklausą dėl jam pateiktų kaltinimų, kompetentingos institucijos pateikė prašymą atšaukti jo imunitetą;

H.  kadangi Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnyje nustatyta, kad Europos Parlamento nariai savo valstybės teritorijoje naudojasi imunitetais, kurie suteikiami tos valstybės parlamento nariams;

I.  kadangi Prancūzijos Respublikos Konstitucijos 26 straipsnyje nustatyta, kad nė vienas Prancūzijos Respublikos parlamento narys negali būti traukiamas atsakomybėn, apklausiamas, sulaikomas, suimamas ar teisiamas dėl einant pareigas pareikštos nuomonės ar balsavimo;

J.  kadangi Prancūzijos Respublikos parlamento nariams suteikiamo imuniteto taikymo sritis faktiškai atitinka imuniteto, suteikiamo Europos Parlamento nariams pagal Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 straipsnį, taikymo sritį; kadangi Teisingumo Teismas nustatė, jog tam, kad Europos Parlamento nariui būtų taikomas imunitetas, nuomonę jis turi būti pareiškęs eidamas savo pareigas, o tai reiškia, kad turi būti ryšys tarp pareikštos nuomonės ir Parlamento nario pareigų; kadangi toks ryšys turi būti tiesioginis ir akivaizdus;

K.  kadangi Steeve Briois nebuvo Europos Parlamento narys, kai buvo įvykdyta veika, t. y. 2013 m. rugsėjo 19 d. ir lapkričio 30 d., tačiau medžiaga, kuria grindžiami skunde nurodyti įtarimai, visuomet buvo prieinama viešai 2014 m. birželio 23 d. ir spalio 2 d.;

L.  kadangi kaltinimai yra akivaizdžiai nesusiję su Steeve‘o Briois, kaip Europos Parlamento nario, pareigomis, o yra iš tikrųjų susiję su nacionalinio ar regioninio pobūdžio veikla, nes žodžiai buvo skirti kandidatams į miesto tarybos narius, kurie ketino dalyvauti 2014 m. kovo 23 d. ir 30 d. vietos rinkimuose;

M.  kadangi veiksmai, dėl kurių keliami įtarimai, nėra Europos Parlamento nariui einant pareigas pareikšta nuomonė ar balsavimas, kaip numatyta Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 straipsnyje;

N.  kadangi nėra pagrindo įtarti, kad ikiteisminiu tyrimu, pradėtu gavus asociacijos „Maisons des Potes – Maison de l’Égalité“ skundą, kai Parlamento narys dar nevykdė įgaliojimų Europos Parlamente, buvo siekiama sutrukdyti Steeve‘o Briois parlamentiniam darbui (fumus persecutionis);

1.  nusprendžia atšaukti Steeve‘o Briois imunitetą;

2.  paveda Pirmininkui nedelsiant perduoti šį sprendimą ir atsakingo komiteto pranešimą Prancūzijos Respublikos teisingumo ministrei ir Steeve’ui Briois.

(1) 1964 m. gegužės 12 d. Teisingumo Teismo sprendimas Wagner / Fohrmann ir Krier, 101/63, ECLI:EU:C:1964:28; 1986 m. liepos 10 d. Teisingumo Teismo sprendimas Wybot / Faure ir kt., 149/85, ECLI:EU:C:1986:310; 2008 m. spalio 15 d. Bendrojo Teismo sprendimas Mote / Parlamentas, T-345/05, ECLI:EU:T:2008:440; 2008 m. spalio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimas Marra / De Gregorio ir Clemente, C-200/07 ir C-201/07, ECLI:EU:C:2008:579; 2010 m. kovo 19 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-42/06, ECLI:EU:T:2010:102; 2011 m. rugsėjo 6 d. Teisingumo Teismo sprendimas Patriciello, C-163/10, ECLI: EU:C:2011:543; 2013 m. sausio 17 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-346/11 ir T-347/11, ECLI:EU:T:2013:23.

2018 m. spalio 24 d. Europos Parlamento sprendimas dėl prašymo atšaukti Sophie Montel imunitetą (2018/2076(IMM))

P8_TA(2018)0402 A8-0350/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Prancūzijos Respublikos teisingumo ir laisvės ministro 2018 m. vasario 21 d. prašymą atšaukti Sophie Montel imunitetą, kuris susijęs su ikiteisminiu tyrimu (B-49 2018/00243), pradėtu prieš Sophie Montel Nantero apygardos teisme gavus asociacijos „Maisons des Potes – Maison de l’Égalité“ skundą su civilinio ieškinio pareiškimu dėl viešo rasinės ar religinės diskriminacijos kurstymo, ir kuris buvo paskelbtas 2018 m. gegužės 28 d. plenariniame posėdyje,

–  išklausęs Sophie Montel paaiškinimų, kaip nurodyta Darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnio 6 dalyje,

–  atsižvelgdamas į Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 ir 9 straipsnius bei į 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise 6 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1964 m. gegužės 12 d., 1986 m. liepos 10 d., 2008 m. spalio 15 ir 21 d., 2010 m. kovo 19 d., 2011 m. rugsėjo 6 d. ir 2013 m. sausio 17 d. sprendimus(1),

–  atsižvelgdamas į Prancūzijos Respublikos Konstitucijos su pakeitimais, padarytais 1995 m. rugpjūčio 4 d. Konstituciniu įstatymu Nr. 95-880, 26 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 5 straipsnio 2 dalį, 6 straipsnio 1 dalį ir 9 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0350/2018),

A.  kadangi Versalio apeliacinio teismo generalinis prokuroras pateikė prašymą atšaukti Europos Parlamento narės Sophie Montel imunitetą, susijusį su teisiniais veiksmais dėl įtarimų padarius atitinkamą veiką;

B.  kadangi Sophie Montel imuniteto atšaukimas susijęs su įtarimais viešai prieš neįvardytą asmenį kursčius nacionalinę, rasinę ar religinę diskriminaciją žodžiu, raštu, naudojant vaizdus arba elektronines visuomenės informavimo priemones, t. y. įvykdžius veiką, kuri numatyta Prancūzijos Respublikos teisės aktuose – 1881 m. liepos 29 d. Įstatymo 24 straipsnio aštuntoje pastraipoje, 23 straipsnio pirmoje pastraipoje ir 42 straipsnyje ir 1982 m. liepos 29 d. Įstatymo Nr. 82–652 93-3 straipsnyje, ir už kurią bausmės nustatytos 1881 m. liepos 29 d. Įstatymo 24 straipsnio aštuntoje, dešimtoje, vienuoliktoje ir dvyliktoje pastraipose ir Prancūzijos Baudžiamojo kodekso 121 straipsnio 7 dalyje;

C.  kadangi ikiteisminis tyrimas prieš Sophie Montel buvo pradėtas 2014 m. gegužės 22 d. gavus asociacijos „Maisons des Potes - Maison de l’Égalité“ skundą su civilinio ieškinio pareiškimu;

D.  kadangi skunde nurodomi 2013 m. rugsėjo 19 d. išleistoje brošiūroje „Į savivaldybės tarybą išrinkto Nacionalinio fronto nario atmintinė“, kuri 2013 m. lapkričio 30 d. pasirodė Nacionalinio fronto federacijos oficialioje interneto svetainėje, įrašyti žodžiai, kuriais skatinami būsimi miesto tarybos nariai iš Nacionalinio fronto, kurie turėjo būti išrinkti 2014 m. kovo 23 d. ir 30 d. vykusiuose rinkimuose, nuo pat pirmo naujų miesto tarybos narių posėdžio rekomenduoti socialinio būsto skyrimo klausimu pirmenybę teikti prancūzams ir ginti „nacionalinį prioritetą“;

E.  kadangi pagal Prancūzijos teisę baudžiamojon atsakomybėn gali būti traukiamas ne tik vykdytojas, t. y. informaciją paskelbęs asmuo;

F.  kadangi ikiteisminio tyrimo metu tuometinis Nacionalinio fronto leidybos direktorius informavo ikiteisminio tyrimo pareigūnus, kad ginčijamą atmintinę parengė generalinio sekretoriato tarnybos; kadangi Sophie Montel tuo metu generaliniame sekretoriate buvo atsakinga už išrinktų atstovų koordinavimą;

G.  kadangi, atsižvelgdamos į tai, kad reikia atlikti Sophie Montel apklausą dėl jai pateiktų kaltinimų, kompetentingos institucijos pateikė prašymą atšaukti jos imunitetą;

H.  kadangi Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnyje nustatyta, kad Europos Parlamento nariai savo valstybės teritorijoje naudojasi imunitetais, kurie suteikiami tos valstybės parlamento nariams;

I.  kadangi Prancūzijos Respublikos Konstitucijos 26 straipsnyje nustatyta, kad nė vienas Prancūzijos Respublikos parlamento narys negali būti traukiamas atsakomybėn, apklausiamas, sulaikomas, suimamas ar teisiamas dėl einant pareigas pareikštos nuomonės ar balsavimo;

J.  kadangi Prancūzijos Respublikos parlamento nariams suteikiamo imuniteto taikymo sritis faktiškai atitinka imuniteto, suteikiamo Europos Parlamento nariams pagal Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 straipsnį, taikymo sritį; kadangi Teisingumo Teismas nustatė, jog tam, kad Europos Parlamento nariui būtų taikomas imunitetas, nuomonę jis turi būti pareiškęs eidamas savo pareigas, o tai reiškia, kad turi būti ryšys tarp pareikštos nuomonės ir Parlamento nario pareigų; kadangi toks ryšys turi būti tiesioginis ir akivaizdus;

K.  kadangi Sophie Montel nebuvo Europos Parlamento narė, kai buvo įvykdyta veika, t. y. 2013 m. rugsėjo 19 d. ir lapkričio 30 d., tačiau medžiaga, kuria grindžiami skunde nurodyti įtarimai, visuomet buvo prieinama viešai 2014 m. birželio 23 d. ir spalio 2 d.;

L.  kadangi kaltinimai yra akivaizdžiai nesusiję su Sophie Montel, kaip Europos Parlamento narės, pareigomis, o yra iš tikrųjų susiję su nacionalinio ar regioninio pobūdžio veikla, nes žodžiai buvo skirti kandidatams į miesto tarybos narius, kurie ketino dalyvauti 2014 m. kovo 23 d. ir 30 d. vietos rinkimuose;

M.  kadangi veiksmai, dėl kurių keliami įtarimai, nėra Europos Parlamento narei einant pareigas pareikšta nuomonė ar balsavimas, kaip numatyta Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 straipsnyje;

N.  kadangi nėra pagrindo įtarti, kad ikiteisminiu tyrimu, pradėtu gavus asociacijos „Maisons des Potes – Maison de l’Égalité“ skundą, kai Parlamento narė dar nevykdė įgaliojimų Europos Parlamente, buvo siekiama sutrukdyti Sophie Montel parlamentiniam darbui (fumus persecutionis);

1.  nusprendžia atšaukti Sophie Montel imunitetą;

2.  paveda Pirmininkui nedelsiant perduoti šį sprendimą ir atsakingo komiteto pranešimą Prancūzijos Respublikos teisingumo ministrei ir Sophie Montel.

(1) 1964 m. gegužės 12 d. Teisingumo Teismo sprendimas Wagner / Fohrmann ir Krier, 101/63, ECLI:EU:C:1964:28; 1986 m. liepos 10 d. Teisingumo Teismo sprendimas Wybot / Faure ir kt., 149/85, ECLI:EU:C:1986:310; 2008 m. spalio 15 d. Bendrojo Teismo sprendimas Mote / Parlamentas, T-345/05, ECLI:EU:T:2008:440; 2008 m. spalio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimas Marra / De Gregorio ir Clemente, C-200/07 ir C-201/07, ECLI:EU:C:2008:579; 2010 m. kovo 19 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-42/06, ECLI:EU:T:2010:102; 2011 m. rugsėjo 6 d. Teisingumo Teismo sprendimas Patriciello, C-163/10, ECLI: EU:C:2011:543; 2013 m. sausio 17 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-346/11 ir T-347/11, ECLI:EU:T:2013:23.

2018 m. spalio 24 d. Europos Parlamento sprendimas dėl prašymo atšaukti Georgioso Kyrtsoso (Georgios Kyrtsos) imunitetą (2018/2041(IMM))

P8_TA(2018)0403 A8-0351/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Graikijos Respublikos Aukščiausiojo Teismo generalinio prokuroro pavaduotojo 2018 m. vasario 27 d. perduotą prašymą atšaukti Georgioso Kyrtsoso imunitetą, kuris susijęs su 986,46 EUR dydžio velykinės premijos nesumokėjimu (Byla Nr. AVM O 2017/6101) ir kuris buvo paskelbtas 2018 m. kovo 14 d. plenariniame posėdyje,

–  išklausęs Georgioso Kyrtsoso paaiškinimų, kaip nurodyta Darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnio 6 dalyje,

–  atsižvelgdamas į Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 ir 9 straipsnius bei 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise 6 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1964 m. gegužės 12 d., 1986 m. liepos 10 d., 2008 m. spalio 15 ir 21 d., 2010 m. kovo 19 d., 2011 m. rugsėjo 6 d. ir 2013 m. sausio 17 d. sprendimus(1),

–  atsižvelgdamas į Graikijos Respublikos Konstitucijos 62 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 5 straipsnio 2 dalį, 6 straipsnio 1 dalį ir 9 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0351/2018),

A.  kadangi Graikijos Respublikos Aukščiausiojo Teismo prokuratūra pateikė prašymą atšaukti Europos Parlamento nario Georgioso Kyrtsoso imunitetą, susijusį su galimais teisiniais veiksmais dėl įtarimų padarius nusikalstamą veiką;

B.  kadangi Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnyje nustatyta, kad Europos Parlamento nariai savo valstybės teritorijoje naudojasi imunitetais, kurie suteikiami tos valstybės parlamento nariams;

C.  kadangi pagal Graikijos Respublikos Konstitucijos 62 straipsnį parlamento nariai be išankstinio parlamento sutikimo savo kadencijos metu negali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn, suimami, kalinami ar negali būti kitaip suvaržoma jų laisvė;

D.  kadangi Georgios Kyrtsos, kaip bendrovių „KMP Publishing House Ltd“ ir „Free Sunday Publishing House Ltd“ teisinis atstovas (vadovas ir generalinis direktorius), 2005 m. liepos 26 d., bendrovės „KMP Publishing House Ltd“ vardu sudarydamas darbo sutartį, įdarbino buvusią savo darbuotoją dirbti meno direktore abiejose bendrovėse;

E.  kadangi Georgios Kyrtsos yra kaltinamas tuo, kad 2016 m. balandžio 27 d. savo buvusiai darbuotojai nesumokėjo 986,46 EUR dydžio velykinės premijos ir taip pažeidė Nepaprastosios padėties įstatymą Nr. 690/1945, pakeistą Įstatymo Nr. 236/95 8 straipsnio 1 dalimi, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Įstatymo Nr. 3996/2011 28 straipsnyje ir bendrame ministerijos sprendime Nr. 19040/1981;

F.  kadangi nusikalstama veika, dėl kurios pareikšti įtarimai, yra tiesiogiai nesusijusi su Georgioso Kyrtsoso, kaip Europos Parlamento nario, pareigomis, o yra susijusi su jo buvusiomis dviejų laikraščių bendrovių vadovo pareigomis;

G.  kadangi baudžiamasis persekiojimas nėra susijęs su minėtam Europos Parlamento nariui einant pareigas pareikšta nuomone ar balsavimu, kaip numatyta Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 straipsnyje;

H.  kadangi nėra pagrindo įtarti, kad baudžiamoji byla iškelta siekiant pakenkti Parlamento nario politinei veiklai (fumus persecutionis);

1.  nusprendžia atšaukti Georgioso Kyrtsoso imunitetą;

2.  paveda Pirmininkui nedelsiant perduoti šį sprendimą ir atsakingo komiteto pranešimą kompetentingoms Graikijos institucijoms ir Georgiosui Kyrtsosui.

(1) 1964 m. gegužės 12 d. Teisingumo Teismo sprendimas Wagner / Fohrmann ir Krier, 101/63, ECLI:EU:C:1964:28; 1986 m. liepos 10 d. Teisingumo Teismo sprendimas Wybot / Faure ir kt., 149/85, ECLI:EU:C:1986:310; 2008 m. spalio 15 d. Bendrojo Teismo sprendimas Mote / Parlamentas, T-345/05, ECLI:EU:T:2008:440; 2008 m. spalio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimas Marra / De Gregorio ir Clemente, C-200/07 ir C-201/07, ECLI:EU:C:2008:579; 2010 m. kovo 19 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-42/06, ECLI:EU:T:2010:102; 2011 m. rugsėjo 6 d. Teisingumo Teismo sprendimas Patriciello, C-163/10, ECLI: EU:C:2011:543; 2013 m. sausio 17 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-346/11 ir T-347/11, ECLI:EU:T:2013:23.

2018 m. spalio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Tarybos pozicijos dėl Europos Sąjungos 2019 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto (11737/2018 – C8-0410/2018 – 2018/2046(BUD))

P8_TA(2018)0404 A8-0313/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 26 d. Tarybos sprendimą 2014/335/ES, Euratomas dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos(1),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(2),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012(3),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(4) (toliau – DFP reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. kovo 15 d. rezoliuciją dėl biudžeto sudarymo procedūros bendrųjų gairių(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. balandžio 19 d. rezoliuciją dėl Europos Parlamento 2019 finansinių metų įplaukų ir išlaidų sąmatos(7),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2019 finansinių metų bendrojo biudžeto projektą, kurį Komisija priėmė 2018 m. birželio 21 d. (COM(2018)0600),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 4 d. Tarybos priimtą poziciją dėl Europos Sąjungos 2019 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto, kuri 2018 m. rugsėjo 13 d. buvo perduota Europos Parlamentui (11737/2018 – C8-0410/2018),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl įgaliojimų, susijusių su trišaliu dialogu dėl 2019 m. biudžeto projekto(8),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2019 finansinių metų bendrojo biudžeto projekto taisomąjį raštą Nr. 1/2019 (COM(2018)0709)),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 88 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą ir į kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A8-0313/2018),

III skirsnis

Bendroji apžvalga

1.  pabrėžia, kad Parlamentui svarstant 2019 m. biudžetą visapusiškai atsižvelgta į politinius prioritetus, patvirtintus didžiosios daugumos narių ir nurodytus jau minėtose rezoliucijose – 2018 m. kovo 15 d. rezoliucijoje dėl bendrųjų gairių ir 2018 m. liepos 5 d. rezoliucijoje dėl įgaliojimų, susijusių su trišaliu dialogu; primena, kad pagrindiniai šių prioritetų elementai yra: tvarus augimas, inovacijos, konkurencingumas, saugumas, pagrindinių pabėgėlių ir migracijos srautų priežasčių šalinimas, pabėgėlių ir migracijos srautų valdymas, kova su klimato kaita ir perėjimas prie tvariosios energijos, taip pat ypatingas dėmesys jaunimui;

2.  pabrėžia, kad prieš Jungtinei Karalystei išstojant iš Sąjungos, Sąjungai reikės būtinų finansinių išteklių, kad galėtų reaguoti į piliečių lūkesčius, siekiant sudaryti sąlygas Sąjungai veiksmingai reaguoti į gausius minėtus prioritetus ir iššūkius, kuriuos ji patiria, ir pagerinti piliečių kasdienį gyvenimą;

3.  atkreipia dėmesį į tai, kad Europos piliečiai tikisi, jog Sąjunga sutelks visus išteklius siekdama užtikrinti ekonomikos augimą ir skatinti darbo vietų kūrimą vienodai visuose savo regionuose; primena, kad norint atsižvelgti į šiuos lūkesčius reikia investuoti į mokslinius tyrimus ir inovacijas, skaitmeninimą, švietimą, infrastruktūrą ir mažąsias bei vidutines įmones (MVĮ), taip pat skatinti užimtumą, ypač Europos jaunimo užimtumą; nepritaria tam, kad Taryba dar kartą siūlo mažinti lėšas, skiriamas kaip tik toms programoms, kurios sukurtos siekiant, kad Sąjungos ekonomika taptų konkurencingesnė ir novatoriškesnė; be to, pabrėžia, kad daugelio šių programų, pavyzdžiui, programa „Horizontas 2020“, atveju susidomėjimas yra toks didelis, kad viršijamos finansavimo galimybės, o tai lemia blogą išteklių panaudojimą ir reiškia, kad daug puikių projektų negauna finansavimo; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad tokios programos kaip „Erasmus+“, „Horizontas 2020“ ir Įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programa (COSME) iš esmės rodo bendradarbiavimo visoje Sąjungoje privalumus ir padeda ugdyti priklausymo Europai jausmą; todėl nusprendžia daug daugiau lėšų skirti programai „Erasmus+“ ir stiprinti tas programas, kuriomis prisidedama prie ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo, įskaitant programą „Horizontas 2020“, Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP) ir programą COSME;

4.  dar kartą pakartoja, kad yra pasiryžęs įgyvendinti savo įsipareigojimus, prisiimtus per derybas dėl Europos strateginių investicijų fondo (ESIF), t. y. kuo labiau sumažinti su ESIF susijusio lėšų, numatytų programai „Horizontas 2020“ ir EITP, mažinimo poveikį per metinę biudžeto procedūrą; todėl siūlo kompensuoti šį lėšų sumažinimą ir šioms dviem programoms vėl skirti iš pradžių numatytą metinę sumą, kad jas vykdant būtų galima visapusiškai įgyvendinti tikslus, dėl kurių buvo susitarta priimant atitinkamus teisės aktus;

5.  pabrėžia, kad jaunimo nedarbo lygis tam tikrose valstybėse narėse tebėra nepriimtinai aukštas, ypač ekonomiškai atsiliekančiuose regionuose, ir kad ypač didelį susirūpinimą kelia nesimokančio, nedirbančio ir mokymuose nedalyvaujančio (NEET) jaunimo ir ilgalaikių bedarbių padėtis; pabrėžia, kad jaunimas patiria didžiausią skurdo ir socialinės bei ekonominės atskirties riziką; todėl priima sprendimą skirti Jaunimo užimtumo iniciatyvai (JUI) daugiau lėšų, nei siūlo Komisija; pabrėžia, kad šis lėšų padidinimas jokiu būdu neturėtų būti laikomas Jaunimo užimtumo iniciatyvai (JUI) skirtų asignavimų telkimu laikotarpio pradžioje, kuriam pritarta atliekant daugiametės finansinės programos (DFP) laikotarpio vidurio tikslinimą; pabrėžia, kad JUI turėtų būti toliau tobulinama ir pasiekta didesnio jos veiksmingumo, kad padidėtų jos teikiama Europos pridėtinė vertė jaunimo užimtumo politikai valstybėse narėse, visų pirma užtikrinant, kad ji nepakeistų ankstesnių nacionalinių politikos priemonių finansavimo; ir primygtinai ragina valstybes nares padidinti lėšų įsisavinimo lygį ir sukurti daugiau kokybiškų darbo vietų jaunimui;

6.  primena, kad būtina tvirtai kovoti su skurdu;

7.  primena, kad sanglaudos politika yra labai svarbi vystymuisi ir augimui Sąjungoje ir siekiant konvergencijos valstybėse narėse ir regionuose; atkreipia dėmesį į Parlamento įsipareigojimą užtikrinti pakankamai asignavimų šioms programoms, kurios priklauso vienai iš pagrindinių Sąjungos politikos sričių;

8.  pabrėžia, kad ištekliai, skirti iš sanglaudos politikos lėšų, neturėtų nei tiesiogiai, nei netiesiogiai remti perkėlimo, kaip apibrėžta Komisijos reglamento (ES) Nr. 651/2014 2 straipsnio 61a dalyje; primygtinai ragina valstybių narių valdymo institucijas užtikrinti, kad įnašai į fondus nebūtų skiriami gavėjams, kurie per penkerius metus iki paraiškos dėl įnašo pateikimo atliko perkėlimą; taip pat ragina užtikrinti, kad visi įnašai būtų susigrąžinami iš gavėjų, kurie atlieka perkėlimą per penkerius metus po to, kai gavo įnašą;

9.  apgailestauja dėl to, kad pagal dabartines prognozes tik 19,3 % Sąjungos 2014–2020 m. biudžeto būtų skiriama su klimatu susijusioms priemonėms, taigi nebūtų pasiektas 20 % tikslinis rodiklis, t. y. tikslas, kuris nustatytas dar iki Paryžiaus klimato susitarimo; supranta, jog taip yra daugiausia dėl to, kad vėluojama įgyvendinti sanglaudos politiką ir kaimo plėtros programas; primygtinai ragina valstybes nares, kurios jas valdo, paspartinti jų įgyvendinimą, daugiausia dėmesio skiriant su klimatu susijusioms išlaidoms, kad būtų kompensuoti mažesni asignavimai, skirti pirmaisiais DFP metais; ragina Komisiją parengti veiksmų planą toms programoms, kurios turi daug galimybių padėti siekti su klimatu susijusių išlaidų tikslo; ragina vykdyti tvirtesnį, kasmetinį konsolidavimą, kad būtų galima pasiekti integravimo tikslą, nustatant konkrečias ir nuoseklias apsaugos priemones, kuriomis užtikrinama, kad atsparūs klimato kaitos poveikiui sprendimai dėl biudžeto atitiktų Sąjungos įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą, kartu teikiant išsamias ataskaitas siekiant pradėti įgyvendinti atitinkamas iniciatyvas, jei nepasiekiami tiksliniai rodikliai;

10.  pabrėžia, kad pastaraisiais metais mobilizuota daug lėšų pagal 3 išlaidų kategoriją siekiant spręsti problemas, susijusias su migracija ir pabėgėliais, ir kad tokie veiksmai turėtų trukti tiek ir jiems skiriamos lėšos turi būti didinamos tiek, kiek reikia; ragina Komisiją aktyviai stebėti pagal 3 išlaidų kategoriją skiriamų asignavimų adekvatumą ir visapusiškai pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis siekiant laiku reaguoti į visus nenumatytus įvykius, kai gali būti reikalingas papildomas finansavimas migracijos srityje, ypatingą dėmesį skiriant salų regionams, patenkantiems į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 174 straipsnio taikymo sritį; nusprendžia skirti daugiau lėšų Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondui (PMIF) siekiant visapusiškai patenkinti Sąjungos poreikius migracijos srityje, visų pirma remti valstybes nares gerinant prieglobsčio prašytojų ir migrantų priėmimo sąlygas, integracijos priemones ir praktiką, taip pat stiprinant valstybių narių solidarumą ir atsakomybės pasidalijimą bei teisingas ir veiksmingas grąžinimo strategijas; dar kartą pažymi, kad 3 išlaidų kategorijos viršutinė riba yra nepakankama norint teikti tinkamą šių prioritetų Sąjungos viduje, taip pat kitų prioritetinių programų, pavyzdžiui, sveikatos, maisto saugos, saugumo, teisingumo, pilietybės ir kultūros srityse, finansavimą; mano, kad vietos valdžios institucijos, kurios nori remti Sąjungos programą dėl perkėlimo į Europos Sąjungą, turėtų būti toliau remiamos pagal Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo (PMIF) tiesioginio valdymo kryptį;

11.  primygtinai pabrėžia, kad dėl to, jog pastaruoju metų visoje Sąjungoje buvo su saugumu susijusių nerimą keliančių situacijų, numatant finansavimą pagal 3 išlaidų kategoriją taip pat reikėtų atkreipti ypatingą dėmesį į priemones, kurios padės padidinti Sąjungos piliečių saugumą; todėl priima sprendimą stiprinti teisingumo ir vidaus reikalų sričių agentūras, kaip antai Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūra (Europolas), Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūra (CEPOL), Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra („eu-LISA“), Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūra (Eurojustas) ir naujoji Europos prokuratūra, kurios dėl padidėjusio darbo krūvio ir papildomų užduočių pastaraisiais metais patiria darbuotojų ir lėšų trūkumą;

12.  pakartoja, kad esminė migracijos ir pabėgėlių iššūkio, taip pat Sąjungos piliečių saugumo problemų sprendimo dalis yra pagrindinių migracijos priežasčių šalinimas ir pakankamų finansinių išteklių skyrimas vidaus ir išorės priemonėms, kuriomis siekiama spręsti tokias problemas, kaip skurdas, nepakankamos užimtumo, švietimo ir ekonominės galimybės, nestabilumas, konfliktai ir klimato kaita Europos kaimynystėje ir Afrikoje; mano, kad Sąjunga turėtų optimaliai panaudoti pagal 4 išlaidų kategoriją numatomus finansinius išteklius, kurie, kaip pasirodė, yra nepakankami, kad būtų galima tinkamai reaguoti į visus išorės iššūkius;

13.  pripažįsta problemas, kurias patiria kai kurios valstybės narės dėl didelių migrantų ir prieglobsčio prašytojų srautų; apgailestauja, kad visi bandymai nustatyti sąžiningą ir humanišką migrantams skirtą sistemą Sąjungos lygmeniu kol kas buvo nesėkmingi;

14.  apgailestauja dėl to, kad Parlamentas nebuvo tinkamai įtrauktas į diskusijas dėl Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonės pratęsimo; pakartoja savo ilgalaikę poziciją, kad naujos iniciatyvos neturi būti finansuojamos darant žalą esamiems Sąjungos išorės projektams; primindamas, kad remia Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonės galiojimo pratęsimą, tvirtina, jog, atsižvelgiant į ribotas galimybes pagal 4 išlaidų kategoriją reaguoti į išorės problemas, įskaitant migraciją, Sąjungos biudžetas tokia pačia dalimi kaip ir pirmuoju atveju, t. y. 1 mlrd. EUR, turėtų prisidėti prie antrosios išmokos dalies finansavimo, o valstybės narės jos finansavimui turėtų skirti 2 mlrd. EUR;

15.  primena, kad Turkija yra svarbi kaimyninė šalis, taip pat regiono stabilumo aspektu, ir pabrėžia, kad ji turi laikytis tarptautinės teisės regione ir grįžti prie reformų plano, kuriuo būtų užtikrinta piliečių gerovė ir visiška pagarba visoms jų teisėms;

16.  vėl įrašo visas sumas, kuriomis Taryba visose išlaidų kategorijose sumažino į 2019 m. biudžeto projektą įrašytų lėšų kiekį, išskyrus ribotas išimtis 4 išlaidų kategorijoje ir 1b išlaidų pakategorėje; nesutinka pritarti lėšų mažinimui programoms, teikiančioms didžiausią Europos pridėtinę vertę, pavyzdžiui, programai „Horizontas 2020“ ir EITP (šias dvi programas jau paveikė asignavimų perskyrimas ESIF), arba daugumos išorės politikos priemonių asignavimų sumažinimui; pabrėžia, kad Tarybos lėšų sumažinimo logika nepagrindžiama faktiniais įgyvendinimo duomenimis ir taip elgiantis neatsižvelgiama į tai, kad tam tikrų programų įgyvendinimo būdai yra skirtingi;

17.  daro išvadą, kad siekiant tinkamai finansuoti visus skubiai tenkintinus poreikius ir atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. tam tikrų išlaidų kategorijų maržos yra labai mažos arba jų nėra, reikės pasinaudoti visomis turimomis pagal DFP reglamentą numatytomis su lankstumu susijusiomis priemonėmis; tikisi, kad Taryba pritars šiam požiūriui ir kad per taikinimo procedūrą bus lengvai pasiektas susitarimas ir sudarytos galimybės Sąjungai tinkamiausiai atsižvelgti į susidariusias aplinkybes ir veiksmingai spręsti būsimus uždavinius, ypač atsižvelgiant į tai, kad šių metų taikinimas bus paskutinis prieš 2019 m. gegužės mėn. įvyksiančius Europos Parlamento rinkimus;

18.  nustato, kad bendras 2019 m. asignavimų lygis yra 166 340 415 936 EUR įsipareigojimų asignavimų ir 149 349 039 470 EUR mokėjimų asignavimų, t. y. 721 061 034 EUR daugiau įsipareigojimų asignavimų, palyginti su 2019 m. biudžeto projektu;

1a išlaidų pakategorė. Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti

19.  atmeta Tarybos nepagrįstą 1a išlaidų pakategorės lėšų sumažinimą 794 mln. EUR, nes šis sumažinimas sudaro šiek tiek daugiau nei pusę visų Tarybos siūlomų DFP išlaidų kategorijų įsipareigojimų sumažinimų; atkreipia dėmesį į tai, kad toks sumažinimas prieštarauja Tarybos nurodytiems politiniams prioritetams; be to, yra susirūpinęs dėl to, kad šie sumažinimai gali trukdyti įgyvendinti programas, kurios yra labai svarbios kuriant darbo vietas ir skatinant augimą, o tai galėtų daryti neigiamą įtaką Sąjungos ekonomikai;

20.  šiuo požiūriu atkreipia dėmesį į tokias programas kaip programa „Horizontas 2020“ ir EITP bei pavyzdinės kosmoso programos, pavyzdžiui, „Copernicus“, kurios kuria labai didelę Europos pridėtinę vertę; apgailestauja dėl to, kad Taryba reikšmingai sumažino bendrai strateginei mokslinių tyrimų ir inovacijų programai skirtų lėšų kiekį, o tai labai neigiamai paveiks programą „Horizontas 2020“, ir ypač apgailestauja dėl atitinkamų biudžeto eilučių, kaip antai „Mokslinių tyrimų ateities ir besiformuojančių technologijų srityje stiprinimas“ ir „Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros stiprinimas“, lėšų mažinimo; taip pat pažymi, kad daugelis šių programų labai prisideda prie kovos su klimato kaita, ir mano, kad šis įnašas turėtų būti stiprinamas; todėl nusprendžia panaikinti visus Tarybos siūlomus sumažinimus ir vėl įrašyti visas pradines programai „Horizontas 2020“ ir EITP skirtas biudžeto eilučių sumas, kurios buvo sumažintos siekiant skirti asignavimų ESIF garantijų fondui;

21.  primena, kad programa „Erasmus+“ ir toliau yra puikiai vertinama ir labai populiari programa, skatinanti jaunimo judumą mokymosi tikslais ir profesinį mokymą, ir tai matyti iš gautų prašymų kiekio, kuris gerokai viršija skirto finansavimo dydį, ir pažymi, kad ji padeda stiprinti tvirtą Europos tapatybės pojūtį ir ją vykdant jaunimas skatinamas dalyvauti Europos demokratiniame gyvenime; labai apgailestauja dėl to, kad 2019 m. programos „Erasmus+“ biudžeto projektas yra gerokai mažesnis nei tikėjosi Parlamentas ir neviršija pagal dabartinę DFP numatytų sumų; todėl mano, kad būtina stiprinti programos „Erasmus+“ švietimo ir mokymo bei jaunimo reikalų sritis, nes tai yra logiška pagal 1b išlaidų pakategorę stiprinant Jaunimo užimtumo iniciatyvą (JUI);

22.  apgailestauja, kad po to, kai 2014 m. vasario 3 d. buvo paskelbta pirmoji Komisijos ES kovos su korupcija ataskaita, Komisija atsisakė tęsti šią metinių ataskaitų praktiką ir vietoj to integravo antikorupcinę politiką į Europos ekonomikos semestrą; pažymi, kad konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose ekonomikos semestro kontekste nėra aiškiai apibūdinta esama padėtis ir nepateikta rekomendacijų dėl kovos su korupcija priemonių visoms valstybėms narėms; primygtinai ragina Komisiją pateikti Parlamentui ir antrą ES kovos su korupcija ataskaitą ir šiomis aplinkybėmis nevertinti kovos su korupcija pastangų tik ekonominio nuostolio prasme, bet taip pat išnagrinėti neigiamą korupcijos poveikį pagrindinėms Sąjungos piliečių teisėms;

23.  primena, kad svarbu skatinti plataus masto EITP transporto ir EITP skaitmeninio sektoriaus sąveiką, kad projektų, kuriais siekiama didinti TEN-T koridorių skaitmeninimą, finansinis svertas būtų kuo didesnis;

24.  dar kartą pabrėžia tai, kad MVĮ yra svarbi Sąjungos ekonomikos dalis ir atlieka svarbų vaidmenį kuriant darbo vietas visoje Sąjungoje; mano, kad būtina sukurti MVĮ palankią verslo aplinką ir remti MVĮ branduolius ir tinklus, taip pat remiant kooperatines bendroves, kurios savo veikloje atsižvelgia į socialinius, solidarumo ir etikos aspektus; tačiau labai susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad Taryba sumažino lėšas MVĮ priemonei, taip pasiųsdama Europos įmonėms prieštaringą signalą; mano, kad Sąjungos biudžetas ir galimybės gauti finansavimą, remiamą jo lėšomis, startuoliams ir labai mažoms įmonėms gali būti pagrindinė priemonė užtikrinti, kad MVĮ taptų konkurencingesnės ir novatoriškesnės ir kad Sąjungoje būtų stiprinama verslumo dvasia; šiuo požiūriu primena programas COSME ir „Horizontas 2020“;

25.  todėl priima sprendimą dar labiau padidinti programų, kurios yra itin svarbios skatinant ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą bei kovojant su klimato kaita ir atspindi bendrai sutartus Sąjungos prioritetus, t. y. programų „Erasmus+“, „Horizontas 2020“ (įskaitant programą „Marie Curie“, iniciatyvą „Pirmavimas kosmoso srityje“, Europos mokslinių tyrimų tarybą, MVĮ priemonę), COSME, EITP ir Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programos (EaSI) lėšas daugiau, nei buvo numatyta 2019 m. biudžeto projekte ir prieš sukuriant ESIF;

26.  todėl 1a išlaidų pakategorės įsipareigojimų asignavimų lygį padidina 566 773 112 EUR, taigi numato didesnę sumą, nei buvo numatyta 2019 m. biudžeto projekte (išskyrus vėl įrašomas sumas, buvusias prieš sukuriant ESIF, kompensaciją, susijusią su pasiūlymu dėl Europos darbo institucijos, bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus), ir ši suma turi būti finansuojama pasinaudojant turima marža ir toliau mobilizuojant bendrąją įsipareigojimų maržą;

27.  palankiai vertina įsipareigojimus dėl atnaujintos Sąjungos gynybos darbotvarkes, visų pirma priimant susitarimą dėl Europos gynybos pramonės plėtros programos (EGPPP); išreiškia savo ketinimą ypatingą dėmesį skirti tam, kaip Komisija įgyvendina susitarimus, susijusius su EGPPP ir Europos solidarumo korpusu – kaip nurodyta taisomajame rašte, kurį Komisija paskelbė 2018 m. spalio 16 d.;

1b išlaidų pakategorė. Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda

28.  palankiai vertina tai, kad mažėja jaunimo nedarbas Sąjungos lygmeniu, kuris 2018 m. spalio 1 d. siekė 14,8 %, tačiau apgailestauja, kad kai kuriose valstybėse narėse šis lygis tebėra nepriimtinai aukštas; pabrėžia, kad, siekiant išspręsti šią problemą, labai svarbu užtikrinti, kad būtų tinkamai finansuojamos Jaunimo garantijų iniciatyvos programos, naudojantis Jaunimo užimtumo iniciatyva (JUI) ir Europos socialiniu fondu (ESF); palankiai vertina susitarimą, kad JUI būtina skirti naujų lėšų, ir tai, kad 2019 m. biudžeto projekte numatyti atitinkami asignavimai; vis dėlto mano, kad, atsižvelgiant į sunkumus ir riziką, kurią kelia jaunimo nedarbas, JUI turėtų būti numatyta daugiau asignavimų, ir todėl priima sprendimą JUI 2019 m. skirti 580 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų; mano, kad šis padidinimas papildo Jaunimo užimtumo iniciatyvai 2014–2020 m. laikotarpiui šiuo metu numatytą sumą;

29.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad siekiant sumažinti vėlavimą būtų sparčiau įgyvendinamos sanglaudos politikos programos; atkreipia dėmesį į tai, kad, nors Taryba neabejojo Komisijos pasiūlytu mokėjimų asignavimų lygiu, Parlamentas atidžiai išnagrinės Komisijos atnaujintas prognozes siekdamas pritaikyti mokėjimų asignavimus prie realių poreikių, kad vėl nevėluotų mokėjimai dabartinės DFP pabaigoje;

30.  pabrėžia, kad nelaimės paprastai daro didesnį poveikį tiems, kurie turi mažiau išteklių apsisaugoti; pažymi, kad atsakas į gamtos ar žmogaus sukeltas nelaimes turėtų būti kuo greitesnis, kad žala būtų kuo mažesnė ir kad būtų galima išgelbėti žmones bei turtą; pažymi, kad reikia skirti papildomai lėšų, visų pirma su nelaimių prevencija ir pasirengimu Sąjungoje susijusiose biudžeto eilutėse, ypač atsižvelgiant į Graikijoje, Ispanijoje ir Portugalijoje kilusius gaisrus (kuriuose žuvo žmonių), turėjusius dramatišką ir didžiulį poveikį žmonėms;

31.  atsižvelgdamas į susitarimą, pasiektą persvarstant Struktūrinių reformų rėmimo programą (SRRP), pritaria tam, kad iš 1b išlaidų pakategorės į 2 išlaidų kategoriją būtų perkelta 40 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų ir 17,2 mln. EUR mokėjimų asignavimų;

2 išlaidų kategorija. Tvarus augimas. Gamtos ištekliai

32.  primena, kad Komisijos pasiūlymas padidinti asignavimų sumą siekiant finansuoti Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) poreikius visų pirma pateiktas dėl to, kad numatoma, jog asignuotosios įplaukos, kurias bus galima naudoti 2019 m., bus gerokai mažesnės;

33.  pažymi, kad Taryba lėšas sumažino 310 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų (– 0,52 %, palyginti su 2019 m. biudžeto projektu) ir 328,13 mln. EUR mokėjimų asignavimų (– 0,57 %, palyginti su 2019 m. biudžeto projektu), tačiau mano, kad Komisijos taisomasis raštas turėtų likti pagrindu atliekant bet kokį patikimą EŽŪGF asignavimų tikslinimą ir, kol šis taisomasis raštas nebus išnagrinėtas per taikinimo procedūrą, atitinkamai vėl įrašo 2019 m. biudžeto projekte numatytas sumas;

34.  priima sprendimą padidinti skubios paramos, ypač susijusios su kiauliena, atsižvelgiant į nuostolius dėl afrikinio kiaulių maro, finansavimą, kad būtų sumažintas neigiamas poveikis ūkininkams ir darbuotojams regionuose, kurie labiausiai nukentėjo nuo ligos; nusprendžia išreikšti tvirtą paramą žemės ūkio sektoriui Sąjungoje, padidindamas asignavimus vaisiams ir daržovėms, kad būtų įveiktas krizės poveikis sektoriui ir Rusijos embargo poveikis, taip pat priemonėms, skirtoms kovai su bakterijų „Xilella fastidiosa“ poveikiu ir su alyvuogių aliejaus kainos svyravimu;

35.  atkreipia dėmesį į labai svarbų vaidmenį, kurį atlieka Sąjungos aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos sričių decentralizuotos agentūros padedant Sąjungai ir valstybėms narėms priimti informacija grindžiamus, moksliškai pagrįstus sprendimus dėl aplinkos ir viešosios sveikatos apsaugos ir gerinimo, kartu stiprinant valstybių narių bendradarbiavimą siekiant spręsti Sąjungos piliečiams susirūpinimą keliančius klausimus;

36.  nusprendžia pasiūlyti padidinti Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai (EŽŪFKP) skiriamą sumą 20 mln. EUR, palyginti su 2019 m. biudžeto projektu, siekiant skatinti inovacijas žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose ir ateityje užtikrinti šių pragyvenimo šaltinių pelningumą ir tvarumą;

37.  vadovaudamasis savo strategijos „Europa 2020“ tikslais ir tarptautiniais įsipareigojimais kovoti su klimato kaita, priima sprendimą siūlyti padidinti lėšas 15,6 mln. EUR viršijant 2019 m. BP lygį su klimato kaita susijusiems veiksmams; be to, primena Sąjungos įsipareigojimus stabdyti biologinės įvairovės nykimą ir šią įvairovę atkurti, taip pat pabrėžia, kad minėtu padidinimu prisidedama ir prie biologinės įvairovės apsaugos;

38.  atsižvelgdamas į tai, kad sėkmingai užbaigtos derybos dėl SRSP peržiūros, nusprendžia panaudoti rezervą, į kurį Taryba buvo įrašiusi iš 1b išlaidų pakategorės perkeltas sumas;

39.  atkreipia dėmesį į tai, kad pastaraisiais mėnesiais valstybės narės patyrė didelę sausrą, kuri lemia didelius žemės ūkio nuostolius ir kelia grėsmę daugeliui įmonių, ir šiuo atžvilgiu pabrėžia būtinybę užtikrinti paramos priemones, kuriomis būtų siekiama padėti labiausiai nukentėjusiems ūkininkams;

40.  nusprendžia taikyti maksimalius asignavimus POSEI programoms, kaip numatyta pagal atitinkamą reglamentą(9), pabrėžiant šių programų svarbą žemės ūkio produktų gamintojų atsparumui, ir atkreipia dėmesį į nestabilią ekonominę atokiausių regionų padėtį;

41.  todėl padidina įsipareigojimų asignavimus 154,1 mln. EUR (išskyrus bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus), palikdamas 190,8 mln. EUR maržą, nesiekiančią 2 išlaidų kategorijos įsipareigojimų viršutinės ribos;

42.  pabrėžia, kad dėl nuolatinių pusiausvyros sutrikimų maisto tiekimo grandinėje, kurioje pirminių gamintojų padėtis yra žymiai blogesnė nei kitų subjektų, Komisija turėtų imtis veiksmų siekdama padidinti kainų ir maržų skaidrumą maisto tiekimo grandinėje, kad būtų užtikrinta sąžininga gamybos kaina ir didesnės mažųjų ir vidutinių ūkininkų pajamos;

43.  atkreipia dėmesį į veiksnius, kurie kelia grėsmę daugeliui miško ekosistemų, pavyzdžiui, invazinių svetimų rūšių ir kenkėjų (pvz., pušinio nematodo ir kt.) plitimą ir miškų gaisrus; mano, kad įgyvendinant Bendrijos paramos programas ir priemones turi būti skirta pakankamai finansinių išteklių miškų ekologinei ir augalų sveikatos būklei įvertinti bei miškams atkurti, įskaitant miško atsodinimą; pažymi, kad tokie ištekliai yra ypač svarbūs ir neatidėliotini kai kurioms valstybėms narėms, būtent Portugalijai, Graikijai ir Ispanijai, dėl jų nacionalinėje teritorijoje vienas po kito kilusių gaisrų;

3 išlaidų kategorija. Saugumas ir pilietybė

44.  pakartoja, jog yra jau ilgą laiką įsitikinęs, kad 3 išlaidų kategorijos viršutinė riba yra visiškai nepakankama norint skirti pakankamai lėšų svarbiausių problemų, susijusių, viena vertus, su vidaus saugumu bei piliečių sauga ir, kita vertus, su pabėgėliais ir migracija, vidaus aspektams finansuoti;

45.  numato, kad 2019 m. ir tolesniais metais spaudimas tų valstybių narių migracijos ir prieglobsčio sistemoms, taip pat jų sienoms išliks didelis, ir todėl mano, kad pabėgėlių ir migracijos srityje reikia papildomo finansavimo, taip pat ir atsižvelgiant į bet kokius būsimus nenumatytus tos srities poreikius; todėl padidina Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo (PMIF) lėšų sumą, susijusią su teisėtos migracijos į Sąjungą rėmimu ir veiksmingos trečiųjų šalių piliečių integracijos skatinimu, teisingų ir veiksmingų grąžinimo strategijų stiprinimu, visų pirma siekdamas padėti valstybėms narėms gerinti pabėgėlių ir migrantų, ypač vaikų ir nelydimų nepilnamečių, integracijos priemones;

46.  palankiai vertina tai, kad didinamas PMIF skirtas įsipareigojimų asignavimų kiekis siekiant užtikrinti naujiesiems „Dublinas II“ teisės aktams skirtą finansavimą (manoma, kad jie bus priimti iki 2018 m. pabaigos), ir nepritaria Tarybos sprendimui atitinkamus asignavimus perkelti į rezervą;

47.  pabrėžia, kad vidaus saugumo problemų sprendimas turi išlikti vienu svarbiausių Sąjungos prioritetų, ir pabrėžia Vidaus saugumo fondo (VSF), kaip pagrindinės finansinės priemonės, skirtos padėti valstybėms narėms saugumo srityje, įskaitant kovą su terorizmu ir radikalizacija, sunkiais nusikaltimais, organizuotu nusikalstamumu ir kibernetiniais nusikaltimais, vaidmenį; todėl nusprendžia padidinti VSF biudžeto asignavimus, taip pat siekdamas stiprinti paramą sienų valdymui ir teikti pagalbą teroro aktų aukoms;

48.  atkreipia dėmesį į labai svarbų vaidmenį, kurį atlieka Sąjungos teisingumo ir vidaus reikalų srities agentūros stiprinant valstybių narių bendradarbiavimą siekiant spręsti Sąjungos piliečiams susirūpinimą keliančius klausimus; priima sprendimą padidinti Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo), Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūros (CEPOL), Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūros („eu-LISA“), Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūros (Eurojusto) ir naujosios Europos prokuratūros (EPPO) biudžeto asignavimus ir darbuotojų skaičių;

49.  ryšium su tuo primygtinai pabrėžia, kad Europos prokuratūra turi būti tinkamai finansuojama ir joje turi dirbti pakankamai darbuotojų; atkreipia dėmesį į tai, kad 2019 m. biudžeto projekte numatytas Sąjungos įnašas iš viso sudaro 4 911 000 EUR; pažymi, kad šis asignavimas skirtas su Europos prokuratūros darbuotojais susijusioms išlaidoms, infrastruktūros, kitoms administracinėms ir veiklos išlaidoms padengti; pažymi, kad numatyti tik 35 darbuotojų etatai, o tai reiškia, kad atskaičius 23 prokuroro etatus lieka tik 12 etatų, skirtų administracinėms užduotims atlikti; mano, kad tai yra nerealistiška, visų pirma, atsižvelgiant į tai, kad dvi papildomos valstybės narės neseniai nusprendė dalyvauti su Europos prokuratūra susijusioje veikloje; todėl nusprendžia, kad darbuotojai, kurių darbo pradžia buvo numatyta 2020 m., turi būti įdarbinti anksčiau, ir kad vyriausiojo prokuroro ir Europos prokurorų pareigybių lygius reikia suderinti su OLAF ir Europolo vadovybės pareigybių lygiais;

50.  apgailestauja dėl to, kad Taryba savavališkai daugiau nei 35 mln. EUR sumažino įsipareigojimų asignavimus, numatytus įvairioms programoms kultūros, pilietybės, teisingumo ir visuomenės sveikatos srityse, neatsižvelgdama į puikius šių programų įgyvendinimo rodiklius ir nepaisydama jau ir taip joms skiriamo per mažo finansavimo, o dėl to daug kokybiškų projektų lieka be finansavimo; vėl visuose eilutėse įrašo ne mažesnes kaip biudžeto projekte numatytas sumas ir tuo pačiu metu siūlo papildomai padidinti sumas atitinkamose biudžeto eilutėse;

51.  pabrėžia programos „Kūrybiška Europa“ vertę remiant ES garso ir vaizdo bei kultūros sektorius ir primygtinai reikalauja, kad finansavimo lygis atitiktų šios programos siekius; ragina padidinti paprogramėms MEDIA ir „Kultūra“ skirtus įsipareigojimų asignavimus, kad, be kita ko, būtų galima spręsti prasto paraiškų sėkmės rodiklio problemą; taip pat padidina multimedijos veiksmams ir Europos kultūros ir kūrybos sektorių MVĮ finansinių pajėgumų didinimui skirtus asignavimus;

52.  primena, kad Parlamentas remia teisių, lygybės, pilietybės ir teisingumo programas; nusprendžia padidinti įsipareigojimų asignavimus priemonėms, pagal kurias skatinamas nediskriminavimas ir lygybė apskritai, visų pirma, programai „Daphne“, ir kovojama su smurtu dėl lyties, taip pat užtikrinamos moterų ir LGBTQI+ teisės;

53.  primena, kad su kultūra ir švietimu susiję projektai remiami pasinaudojant įvairiomis Sąjungos programomis ir priemonėmis, pavyzdžiui, Europos struktūrinių ir investicijų (ESI) fondais, Europos strateginių investicijų fondu (ESIF) ir programa „Horizontas 2020“; primygtinai ragina Komisiją pagerinti programų sąveiką, siekiant užtikrinti veiksmingą lėšų naudojimą; ragina Komisiją, siekiant remti daugiau kultūros ir kūrybos sektorių projektų, visų pirma visapusiškai išnaudoti galimą įvairių ES programų – programos „Horizontas 2020“, Europos infrastruktūros tinklų priemonės, programos „Erasmus+“, Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programos (EaSI), programos „Kūrybiška Europa“ ir Įmonių konkurencingumo ir MVĮ programos (COSME), ESIF ir ESI fondų – sąveiką;

54.  padidina, lyginant su biudžeto projektu, 3 išlaidų kategorijos lėšas 127,75 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų, išskyrus bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus, ir siūlo šį lėšų padidinimą finansuoti intensyviau mobilizuojant specialiąsias priemones;

4 išlaidų kategorija. Europos vaidmuo pasaulyje

55.  pabrėžia, kad dėl sudėtingų geopolitinių iššūkių, su kuriais susiduria Sąjunga, reikia skubiai užtikrinti tvirtesnius Sąjungos išorės veiksmus; dar kartą pabrėžia, kad Sąjungos išorės veiksmai gali būti patikimi tik tuomet, jei jiems vykdyti skiriama pakankamai finansinių išteklių; primena, kad finansavimo poreikiai gerokai viršija dabartinį 4 išlaidų kategorijos dydį, ir ragina užtikrinti pakankamas galimybes veikti nenumatytų išorės krizių atveju;

56.  primena, kad darnaus vystymosi tikslų (DVT) įgyvendinimas turi apimti ES vidaus ir išorės politiką ir ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas pakankamai geros kokybės maisto, švaraus vandens tiekimui ir papildomų nuotekų šalinimo įrenginių įrengimui, kad būtų galima įgyvendinti 2-ąjį ir 6-ąjį DVT; be to, atkreipia dėmesį į energijos nepritekliaus besivystančiose šalyse mastą ir poveikį ir prašo imtis papildomų veiksmų, kad, atsižvelgiant į 7-ąjį DVT, būtų mažinamas energijos nepriteklius, visų pirma atokiose kaimo vietovėse regionuose, kurie neprijungti prie elektros energijos tinklų;

57.  taigi, atsižvelgdamas į savo poziciją, išsakytą minėtoje 2018 m. liepos 5 d. rezoliucijoje, dar kartą patvirtina, kad siekiant finansuoti antrąją išmokos Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonės dalį reikėtų išlaikyti dabartinį įnašo iš Sąjungos biudžeto (1 mlrd. EUR) ir valstybių narių (2 mlrd. EUR ) santykį; todėl nusprendžia sumažinti įnašus iš Sąjungos biudžeto nuo 1,45 mlrd. EUR iki 450 mln. EUR; mano, kad šis skirtumas turėtų būti finansuojamas iš valstybių narių dvišalių įnašų;

58.  mano, kad, norint panaikinti pagrindines migracijos priežastis ir spręsti atitinkamas humanitarines problemas pietinėse kaimyninėse šalyse, pvz., Libijoje, nepaprastai svarbu besivystančiose šalyse skatinti taiką, saugumą ir teisingumą; pabrėžia, kad svarbu remti gerą valdymą, demokratiją, teisinę valstybę ir gyvybingą pilietinę visuomenę, siekiant veiksmingai kovoti su skurdu ilguoju laikotarpiu ir spręsti klimato kaitos problemas besivystančiose šalyse; dėl to nusprendžia padidinti vystomojo bendradarbiavimo priemonės ir Europos kaimynystės priemonės (EKP) pietinėms šalims skirtos dalies išteklius pagal įvairias jos kryptis, kad būtų atsižvelgta ir į didžiulę įtampą, kuri 2019 m. ir toliau bus juntama įgyvendinant EKP;

59.  primena, kad Sąjunga įsipareigojo įgyvendindama savo išorės politiką visapusiškai ginti ir propaguoti vaikų, mergaičių ir moterų, taip pat neįgaliųjų teises; pabrėžia, kad, palaikant išorės santykius, svarbu įgyvendinti ES vaiko teisių propagavimo ir apsaugos gaires, Europos Sąjungos lyčių lygybės veiksmų planą ir Europos politiką negalios srityje; atsižvelgdamas į tai, mano, kad tikslinga 10 proc. humanitarinės pagalbos išteklių skirti galimybei pasinaudoti švietimo paslaugomis krizių regionuose užtikrinti;

60.  pabrėžia, kad strategiškai svarbu skirti pakankamai lėšų Vakarų Balkanams siekiant konsoliduoti jų stojimo į ES pastangas; nesupranta Tarybos pasiūlymo sumažinti politinėms reformoms skirtas lėšas, nes reformos yra visų demokratinių pokyčių pagrindas; pabrėžia, kad reikia užtikrinti tinkamą Vakarų Balkanų strategijos 2018–2020 m. veiksmų plano finansinę paramą, ir dėl to nusprendžia padidinti pagal Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (PNPP II) regionui numatytą finansavimą;

61.  pabrėžia, kad padėtis Rytų partnerystės šalyse taip pat yra didelis iššūkis Sąjungai; yra įsitikinęs, kad svarbu teikti papildomą finansavimą siekiant remti mūsų kaimynų pastangas įgyvendinti reformas, padėti didinti atsparumą ir puoselėti taiką bei gerinti kasdienį šių šalių piliečių gyvenimą;

62.  ragina Sąjungą tvirčiau remti Jungtinių Tautų pagalbos ir darbų agentūrą Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose (UNRWA), vadovaujantis Parlamento 2018 m. vasario 8 d. rezoliucija(10) ir atsižvelgiant į blogėjančią padėtį vietoje ir JAV sprendimą anuliuoti savo metinį įnašą agentūrai; nurodo, kad siūlomas padidinimas yra skirtas tik UNRWA, siekiant kompensuoti atitinkamus nuostolius;

63.  tiki žmonių tarpusavio ryšių ir jaunimo judumo potencialu, nes tai, be kita ko, viena iš pagrindinių strategijų, padedančių sustiprinti Sąjungos išorės veiksmų poveikį ir matomumą mūsų šalių partnerių visuomenėje; todėl nusprendė padidinti vystomojo bendradarbiavimo priemonės, EKP, PNPP II ir partnerystės priemonės įnašus į programą „Erasmus+“;

64.  atsižvelgdamas į sąlygų taikymo principą, pritariama tam, kad pagal visas biudžeto eilutes būtų sumažinta Turkijai skiriama suma, atsižvelgiant į besitęsiantį demokratijos, teisinės valstybės ir žmogaus teisių padėties blogėjimą; mano, kad kartu reikia toliau stiprinti tiesioginę paramą pilietinei visuomenei ir tiesioginiams žmonių tarpusavio ryšiams;

65.  mano, kad būtina padidinti Kipro turkų bendruomenės biudžeto eilutės asignavimus, kad būtų ryžtingai prisidėta prie Kipro be žinios dingusių asmenų paieškos komiteto misijos tęsimo ir intensyvesnės veiklos, norinčių persikelti maronitų ir visų asmenų, gyvenančių izoliuotose vietovėse, gerovės, kaip susitarta 3-iame Vienos susitarime, ir būtų paremtas iš dviejų bendruomenių atstovų sudarytas Kultūros paveldo techninis komitetas, taip skatinant šių dviejų bendruomenių pasitikėjimą ir susitaikymą;

66.  atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija siūlo šiek tiek padidinti finansavimą bendrai užsienio ir saugumo politikai (BUSP), ir kartu pastebi, kad kalbant apie BUSP biudžetą pasakytina, kad ir toliau juntamas didelis spaudimas, ir mano, kad padidinus bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) užduočių skaičių 2019 m. ši problema gali paaštrėti; panaikina Tarybos pasiūlytą lėšų, skiriamų kitoms krizių valdymo priemonėms ir operacijoms, sumažinimą, dėl kurio būtų mažiau lankstumo susidūrus su netikėtomis krizėmis;

67.  todėl nusprendžia vėl padidinti beveik visas sumas, kurias sumažino Taryba, ir pagal 4 išlaidų kategoriją skirti 425,4 mln. EUR daugiau lėšų, nei numatyta 2019 m. biudžeto projekte (išskyrus bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus), ir tuo pačiu metu sumažinti Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonei skirtas ir su Turkija susijusių biudžeto eilučių lėšas ir nepadidinti Tarybos sumažintų sumų, kurios iš viso siekia -1,24 mlrd. EUR, taigi grynasis skirtumas būtų -819,1 mln. EUR mažesnis 4 išlaidų kategorijos finansavimas, palyginti su 2019 m. biudžeto projektu;

5 išlaidų kategorija. Administravimas. Kitos išlaidų kategorijos. Administracinės ir mokslinių tyrimų paramos išlaidos

68.  mano, kad Tarybos sumažinimai yra nepagrįsti ir neatitinka tikrų poreikių; todėl vėl įrašo visas 2019 m. biudžeto projekte numatytas Komisijos administracines išlaidas, įskaitant 1–4 išlaidų kategorijų administracines ir mokslinių tyrimų paramos išlaidas;

Decentralizuotos agentūros

69.  iš esmės pritaria Komisijos pateiktoms agentūrų biudžeto poreikių sąmatoms; todėl mano, kad dar labiau sumažinus lėšas, kaip siūlo Taryba, kiltų grėsmė tinkamam agentūrų veikimui ir jos negalėtų atlikti joms pavestų užduočių; ypač pasipiktinęs atkreipia dėmesį į savavališką agentūrai CEPOL skirtų lėšų sumažinamą tik 10 000 EUR suma ir ragina Tarybą išsamiai paaiškinti Parlamentui, kodėl, jos nuomone, toks sumažinimas yra būtinas ir pagrįstas;

70.  pažymi, kad dėl agentūrų finansavimo mokesčiais našta Sąjungos biudžetui kasmet sumažinama 1 mlrd. EUR; pabrėžia, kad lėšos viešosioms užduotims, pavyzdžiui, sveikatos, aplinkos, saugumo ir teisingumo srityse, visada ir toliau turėtų įtraukiamos į Sąjungos biudžetą; vis dėlto mano, kad Komisija turėtų toliau mažinti interesų konfliktų, kurių gali kilti iš mokesčių finansuojamose agentūrose, riziką ir imtis tinkamų priemonių, kad tokių konfliktų būtų išvengta;

71.  primena, kad svarbu, jog Sąjunga daug dėmesio skirtų konkurencingumui augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti; ryšium su tuo mano, kad Europos GNSS agentūrai (GSA) ir Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrai (ACER) reikia numatyti papildomų asignavimų ir darbuotojų; pažymi, kad įsteigta Europos darbo institucija, ir pabrėžia, kad jos reikmėms reikia mobilizuoti naujus išteklius; vėl įrašo buvusias asignavimų sumas, kurias Taryba labai sumažino, Europos priežiūros institucijoms ir tuo pačiu metu dalį jų asignavimų įrašo į rezervą, iki bus padaryta pažanga vykdant Europos priežiūros institucijų peržiūrą;

72.  atsižvelgiant į problemas, su kuriomis Sąjunga vis dar susiduria migracijos bei saugumo srityse, ir turint omenyje, kad reikalingas suderintas Europos atsakas, priima sprendimą padidinti asignavimus, skiriamus Europolui, agentūroms „eu-LISA“ ir CEPOL, Eurojustui, Europos prokuratūrai ir Europos Sąjungos tinklų ir informacijos apsaugos agentūrai (ENISA);

73.  numato, kad 2019 m. spaudimas kai kurių valstybių narių migracijos ir prieglobsčio sistemoms, taip pat jų pasienyje juntamas spaudimas ir toliau bus didelis ir galbūt sustiprės, ir pabrėžia, kad reikės atidžiai stebėti būsimus Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros (FRONTEX) bei Europos prieglobsčio paramos biuro (EASO) poreikius, susijusius su veiklos ištekliais ir darbuotojais, ir galbūt juos aktualizuoti 2019 m. biudžete; ragina Komisiją kuo greičiau pateikti biudžeto lėšų, reikalingų siūlomoms su minėtomis agentūromis susijusioms reformoms atlikti ir finansuotinų iš 2019 m. biudžeto, apžvalgą;

74.  pabrėžia, kad reikia skirti atitinkamo lygio finansinius asignavimus agentūroms, kurios vykdys naujas papildomas užduotis;

75.  pakartoja savo poziciją, kad 5 proc. darbuotojų skaičiaus mažinimo tikslas sėkmingai pasiektas; išreiškia savo ketinimą įtraukti bendrą visų institucijų pareiškimą, kuriuo būtų patvirtinta, kad tas vienkartinis veiksmas yra baigtas; mano, kad šioje pozicijoje patvirtintų naujų etatų reikia tam, kad būtų galima atlikti papildomas užduotis, atsižvelgiant į naujus politikos pokyčius ir naujus teisės aktus;

76.  primena, kad 2-oji Tarpinstitucinė darbo grupė decentralizuotų agentūrų išteklių klausimais užbaigė savo darbą ir priėmė rekomendacijas dėl patirties, įgytos įgyvendinant požiūrį, susijusį su 5 proc. darbuotojų skaičiaus mažinimo tikslo siekiu, naujų užduočių įveikimo, agentūrų vertinimo, tarnybų dalijimosi, agentūrų, turinčių kelias būstines, vertinimo ir mokesčiais finansuojamų agentūrų modelio; palankiai vertina tai, kad institucijos patvirtino tas rekomendacijas; išreiškia savo ketinimą toliau atidžiai stebėti Komisijos darbą, susijusį su šiomis rekomendacijomis;

Bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai

77.  primena bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų svarbą, nes jie yra priemonės, padedančios nustatyti politinius prioritetus ir pradėti naujas iniciatyvas, kurios turi galimybių tapti nuolatiniais Sąjungos veiksmais ir programomis; atidžiai išnagrinėjęs visus pateiktus pasiūlymus ir atsižvelgdamas į Komisijos atliktą jų teisinių reikalavimų laikymosi ir įgyvendinamumo vertinimą, nusprendžia priimti suderintą bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų paketą, kuris atspindi Parlamento politinius prioritetus;

78.  džiaugiasi, kad 2018 m. pradėta vykdyti ES iniciatyvą „Discover EU“ ir aštuoniolikmečiams europiečiams išdalyta 15 000 „InterRail“ bilietų, taip pat džiaugiasi Komisijos pasiūlymu į 2021–2027 m. DFP įtraukti 700 mln. EUR, nes tai gerai atitinka ES siekius skatinti visų jaunuolių judumą mokymosi tikslais, aktyvų pilietiškumą, socialinę įtrauktį ir solidarumą; nusprendžia tęsti atitinkamus parengiamuosius veiksmus 2019 m. ir yra pasiryžęs juos tęsti ir 2020 m.;

Specialiosios priemonės

79.  primena, kad specialios priemonės yra naudingos siekiant lankstumo, kai reikia viršyti labai mažas dabartinės DFP viršutines ribas, ir teigiamai vertina patobulinimus, padarytus atliekant DFP reglamento laikotarpio vidurio tikslinimą; ragina kuo labiau pasinaudoti lankstumo priemone ir bendrąja įsipareigojimų marža vykdant 2019 m. biudžetą, kad būtų galima finansuoti įvairiausius naujus iššūkius ir papildomus uždavinius, kuriems spręsti reikia Sąjungos biudžeto lėšų; taip pat primena Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF), neatidėliotinos pagalbos rezervo ir Europos Sąjungos solidarumo fondo (ESSF) svarbą;

Mokėjimai

80.  pakartoja savo susirūpinimą, kad, nepaisant pastarojo meto atotrūkio sumažinimo, per pastaruosius trejus metus mokėjimų atlikta mažiau nei bet kada anksčiau, ypač pagal 1b išlaidų pakategorę; apgailestauja dėl to, kad dėl tokio vėlavimo neįmanoma laiku visu pajėgumu piliečių labui įgyvendinti Sąjungos prioritetų ir projektų; atkreipia dėmesį į tai, kad dėl to 2019 m. biudžeto projekte numatyta precedento neturinti 19,3 mlrd. EUR mokėjimų viršutinės ribos marža; padidina mokėjimų asignavimus tose eilutėse, kuriose iš dalies pakeisti įsipareigojimų asignavimai;

Kiti skirsniai

I skirsnis – Europos Parlamentas

81.  atsižvelgdamas į savo minėtąją 2018 m. balandžio 19 d. plenariniame posėdyje priimtą rezoliuciją dėl savo pajamų ir išlaidų sąmatos, išlaiko nepakeistą bendrą savo 2019 m. biudžeto lygį, kuris yra 1 999 144 000 EUR; įtraukia biudžetui poveikio nedarančius techninius patikslinimus siekiant atsižvelgti į naujausią informaciją, kurios dar nebuvo ankstesniu šių metų laikotarpiu;

82.  pažymi, kad 2019 m. biudžeto sąmatos lygis sudaro 18,53 proc., taigi jis yra mažesnis nei 2018 m. (18,85 proc.), ir tai yra mažiausia 5 išlaidų kategorijos dalis per daugiau nei penkiolika metų;

83.  pažymi, kad dėl 2019 m. vyksiančių Europos Parlamento rinkimų išlaidos bus gerokai didesnės tam tikrose srityse, visų pirma kalbant apie pakartotinai neišrinktus Parlamento narius ir jų padėjėjus, o lėšų bus sutaupyta, nors ir mažesniu mastu, kitose srityse dėl sumažėjusios Parlamento darbo apimties rinkimų metais;

84.  palankiai vertina tai, kad į 2019 m. biudžetą bus įrašytos tolesnės didelių investicijų, kurios pradėtos dar 2016 m., dalys, siekiant iš esmės pagerinti Parlamento saugumą; atkreipia dėmesį į tai, kad šie projektai apima įvairias sritis ir yra daugiausia susiję su pastatų saugumu, kaip įėjimo saugumo gerinimu, įranga ir personalu, kaip antai iPACS projektas, taip pat su patobulinimais kibernetinio saugumo ir komunikacijos saugumo srityje;

85.  atkreipia dėmesį į Biuro sprendimą atsižvelgti į du PHS pastato variantus – renovaciją arba perprojektavimą; ragina generalinį sekretorių ir Biurą biudžeto valdymo institucijai kartu su visomis techninėmis specifikacijomis pateikti išsamų kiekvieno tų variantų biudžetą;

86.  sumažina savo generalinio sekretoriato 2019 m. etatų planą 59 etatais (1 proc. darbuotojų skaičiaus mažinimo tikslas), laikydamasis 2015 m. lapkričio 14 d. su Taryba pasiekto susitarimo dėl Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto, pagal kurį nustatyta, kad Parlamento metinio darbuotojų skaičiaus mažinimo priemonės bus taikomos iki 2019 m.;

87.  mano, kad 2018 m. balandžio 18 d. rezoliucijoje dėl Komisijos sąžiningumo politikos Parlamentas išreiškė susirūpinimą dėl aukšto rango pareigūnų skyrimo tvarkos, pakartoja savo raginimą Komisijai iki 2018 m. pabaigos persvarstyti administracines vyresniųjų pareigūnų skyrimo procedūras, siekiant visapusiškai užtikrinti, kad būtų atrinkti geriausi kandidatai laikantis didžiausio skaidrumo ir lygių galimybių;

88.  atkreipia dėmesį į 2018 m. rugsėjo 25 d. Bendrojo Teismo sprendimą, kuriuo patvirtinamas Parlamento atsisakymas leisti susipažinti su dokumentais, susijusiais su Parlamento narių dienpinigiais, kelionės išlaidomis ir Parlamento narių padėjėjų išmokomis (Sprendimas bylose T-639/15–T-666/15 Maria Psara ir kt. prieš Parlamentą ir T-94/16 Gavin Sheridan prieš Parlamentą); primena biurui, kad plenariniame posėdyje buvo reikalaujama užtikrinti didesnį skaidrumą ir pažymėta, kad būtina skubiai atlikti bendroms išlaidoms kompensuoti skirtos išmokos auditą; šiomis aplinkybėmis palankiai įvertino tai, kad suformuota ad hoc darbo grupė bendroms išlaidoms kompensuoti skirtos išmokos naudojimo taisyklėms nustatyti ir paskelbti; vis dėlto apgailestauja, kad remdamasis šios grupės išvadomis Biuras sugebėjo susitarti tik dėl neišsamaus reikalavimus atitinkančių išlaidų sąrašo ir dėl reikalavimo, kad kiekvienas Parlamento narys turėtų atskirą banko sąskaitą, skirtą lėšoms, gautoms kaip bendroms išlaidoms kompensuoti skirtos išmokos dalis; primena savo raginimą Biurui atlikti tokius papildomus su bendroms išlaidoms kompensuoti skirta išmoka susijusius pakeitimus:

89.  primena 2008 m. gegužės 19 d. ir liepos 9 d. Biuro sprendimo dėl Europos Parlamento narių statuto įgyvendinimo priemonių 62 straipsnį, kuriame nustatyta, kad „sumokėtos sumos“, įskaitant ir bendroms išlaidoms kompensuoti skirtą išmoką, „yra skirtos finansuoti tik veiklai, susijusiai su Parlamento narių įgaliojimų vykdymu, ir iš jų negali būti dengiamos asmeninės išlaidos arba finansuojama politinio pobūdžio parama ar dovanos“ ir kad „Parlamento nariai privalo grąžinti Parlamentui nepanaudotas lėšas“; ragina Generalinį sekretorių ir Europos Parlamento biurą užtikrinti, kad tos nuostatos būtų visiškai įgyvendintos ir jų būtų laikomasi;

90.  primena, kad savo 1997 m. spalio 23 d. rezoliucijoje dėl 1998 m. bendrojo biudžeto Europos Parlamentas paragino savo Biurą prašyti Audito Rūmų ištirti Parlamento savanoriško pensijų kaupimo programą, todėl buvo parengta 1999 m. birželio 16 d. Audito Rūmų nuomonė Nr. 5/99 dėl Europos Parlamento narių pensijų fondo ir programos; dabar ragina Biurą skubiai prašyti Audito Rūmų 2019 m. pateikti kitą tokią nuomonę dėl pensijų programos ir fondo;

91.  primena, kad 2018 m. kovo 8 d. pranešime Biurui Parlamento generalinis sekretorius pripažino, kad pensijų fondo, susijusio su Parlamento narių savanoriško pensijų kaupimo programa, lėšos bus išnaudotos dar gerokai prieš pensijų mokėjimo įsipareigojimų įvykdymo užbaigimą ir galbūt jau iki 2024 m.; todėl ragina generalinį sekretorių ir Biurą, visapusiškai paisant Parlamento narių statuto, skubiai parengti aiškų su pensijų fondu susijusį planą, pagal kurį iš karto po 2019 m. rinkimų Parlamentas prisiimtų ir perimtų įsipareigojimus ir atsakomybę už Parlamento narių savanoriško pensijų kaupimo programą;

92.  prašo skirti papildomą Sąjungos paramą PPO parlamentiniam aspektui, visų pirma, didesnę finansinę ir su darbuotojais susijusią paramą atsakingam sekretoriatui;

93.  ragina plėsti 2018 m. biudžete patvirtintą Europos mokslo žiniasklaidos centrą ir bendradarbiauti su televizijos stotimis, socialiniais tinklais ir kitais partneriais siekiant nustatyti jaunų žurnalistų mokymo tikslus, ypač atsižvelgiant į mokslo ir technikos pažangą ir remiantis faktais pagrįstomis, specialistų peržiūrėtomis naujienomis;

94.  siekiant įgyvendinti 2017 m. spalio 26 d. Parlamento rezoliucijos dėl kovos su seksualiniu priekabiavimu ir piktnaudžiavimu Sąjungoje rekomendacijas, reikia toliau skirti asignavimus, kuriomis padengiamos išlaidos už išorės ekspertų paslaugas, reikalingas siekiant išplėsti išorės auditą, kuris buvo atliktas Skundų dėl Parlamento narių priekabiavimo nagrinėjimo patariamajam komitetui, kad jis apimtų ir Darbuotojų patariamąjį komitetą dėl priekabiavimo prevencijos; tuo pačiu tikslu taip pat reikalauja papildomų lėšų, kurios padengtų papildomų darbuotojų, turinčių kompetenciją valdyti priekabiavimo atvejus Parlamente, išlaidas, atskiroje tarnyboje suburiant darbuotojus, turinčius medicininį, psichologinį, teisinį ir žmogiškųjų išteklių valdymo išsilavinimą ir konkrečią patirtį šioje srityje;

95.  primena 2014 m. Audito Rūmų analizę, kurioje apskaičiuota, kad išlaidos, patiriamos dėl Parlamento geografinio išsklaidymo, yra 114 mln. EUR per metus; be to, atkreipia dėmesį į savo 2013 m. lapkričio 20 d. rezoliucijoje dėl Europos Sąjungos institucijų būstinių vietos(11) pateiktą išvadą, kad 78 proc. visų teisės aktais numatytų Parlamento darbuotojų komandiruočių yra tiesioginis Parlamento geografinio išsklaidymo rezultatas; pabrėžia, jog pranešime taip pat nurodoma, jog apskaičiuota, kad dėl geografinio išsklaidymo daromas poveikis aplinkai siekia nuo 11 000 iki 19 000 tonų išmetamo CO2; primena apie neigiamą visuomenės nuomonę dėl šio išsklaidymo ir todėl ragina parengti perėjimo prie vienos būstinės veiksmų gaires ir sumažinti atitinkamų biudžeto eilučių lėšas;

96.  primygtinai ragina generalinį sekretorių parengti išsamią tvarką, kurią taikant Parlamentas, Regionų komitetas ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas aktyviau dalytųsi administracinio padalinio funkcijomis ir paslaugomis;

IV skirsnis – Teisingumo Teismas

97.  vėl įrašo 2019 m. biudžeto projekte numatytas sumas visose biudžeto eilutėse, kurių lėšas sumažino Taryba, nes tai nepaprastai svarbu Teisingumo Teismo veikimui, taip pat vėl įrašo ankstesnes sąmatas dviejuose biudžeto punktuose, kad būtų padidintas Teisingumo Teismo gebėjimas tenkinti vis didėjančius vertimo raštu poreikius;

98.  vėl įrašo numatytus 16 etatų ir susijusius asignavimus, kuriuos 2019 m. biudžeto projekte sumažino Komisija, kad būtų išvengta teismų produktyvumą mažinančių trukdžių, kurie galėtų atsirasti dėl naujos veiklos, kurios ėmėsi Teismas, ir dėl nuolat didėjančio darbo krūvio; mano, kad turėtų būti leista įsteigti 16 naujų nuolatinių darbo vietų paramos paslaugų srityje, kaip buvo iš pradžių pasiūlyta Teismo, bet atmesta Komisijos;

V skirsnis – Audito Rūmai

99.  vėl įrašo 2019 m. biudžeto projekte numatytas sumas visuose punktuose, kurių lėšas sumažino Taryba, kad būtų įgyvendinta Audito Rūmų darbo programa ir pateiktos suplanuotos audito ataskaitos;

VI skirsnis – Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas

100.  vėl įrašo 2019 m. biudžeto projekte numatytas sumas visuose punktuose, kurių lėšas sumažino Taryba;

101.  padidina sumas tam tikrose eilutėse daugiau, nei numatyta 2019 m. biudžeto projekte, atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto parengtą sąmatą;

VII skirsnis – Regionų komitetas

102.  vėl įrašo 2019 m. biudžeto projekte numatytas sumas visuose punktuose, kurių lėšas sumažino Taryba;

103.  padidina sumas tam tikrose eilutėse daugiau, nei numatyta 2019 m. biudžeto projekte, atsižvelgdamas į Regionų komiteto parengtą sąmatą;

VIII skirsnis – Europos ombudsmenas

104.  išlaiko nepakeistą bendrą Ombudsmeno 2019 m. biudžeto lygį, kaip 2019 m. biudžeto projekte pasiūlė Komisija;

IX skirsnis – Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas

105.  nusprendžia vėl neįrašyti 2019 m. biudžeto projekte numatytų sumų, kurias sumažino Taryba, dėl to, kad, palyginti su ankstesniais metais, labai padidėjo bendras biudžetas;

X skirsnis – Europos išorės veiksmų tarnyba

106.  vėl įrašo 2019 m. biudžeto projekte numatytas sumas visose biudžeto eilutėse, kurių lėšas sumažino Taryba;

107.  padidina sumas tam tikrose eilutėse daugiau, nei numatyta 2019 m. biudžeto projekte, atsižvelgdamas į EIVT parengtą sąmatą;

108.  pakartoja, jog remia strateginės komunikacijos pajėgumus ir skiria daugiau lėšų, kad būtų galima užtikrinti tvirtesnį koordinuotą Sąjungos atsaką sprendžiant dezinformacijos problemą;

109.  vėl įrašo 28 etatus bei susijusius asignavimus, kuriuos panaikino Taryba, ir įtraukia 5 papildomus etatus, nes taip šiek tiek padidinamas darbuotojų skaičius, ir tai yra pateisinama, atsižvelgiant į svarbias naujas EIVT pareigas, visų pirma į su „Brexit’u“ susijusias užduotis (reikės įsteigti naują Sąjungos delegaciją Londone ir naują skyrių centrinėje būstinėje), ir pastaraisiais mėnesiais patvirtintas kelias iniciatyvas saugumo ir gynybos srityje;

o
o   o

110.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją kartu su bendrojo biudžeto projekto pakeitimais Tarybai, Komisijai, kitoms atitinkamoms institucijoms ir organams bei nacionaliniams parlamentams.

(1) OL L 168, 2014 6 7, p. 105. (2) OL L 298, 2012 10 26, p. 1. (3) OL L 193, 2018 7 30, p. 1. (4) OL L 347, 2013 12 20, p. 884. (5) OL C 373, 2013 12 20, p. 1. (6) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0089. (7) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0182. (8) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0311. (9) 2013 m. kovo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 228/2013, kuriuo nustatomos specialios žemės ūkio priemonės atokiausiems Sąjungos regionams ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 247/2006 (OL L 78, 2013 3 20, p. 23). (10) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0042. (11) OL C 436, 2016 11 24, p. 2.

1. 2018 m. spalio 24 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, II skirsnis – Europos Vadovų Taryba ir Taryba (2017/2138(DEC))

P8_TA(2018)0405 A8-0300/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrąjį biudžetą(1),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2016 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2017)0365 – C8-0249/2017)(2),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2016 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą kartu su institucijų atsakymais(3),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2016 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. balandžio 18 d. sprendimą(5), kuriuo atidedamas sprendimo dėl 2016 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo priėmimas, ir į prie jo pridėtą rezoliuciją(6),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnio 10 dalį ir 317, 318 ir 319 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(7), ypač į jo 55, 99,164, 165 ir 166 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto antrąjį pranešimą (A8-0300/2018),

1.  nepatvirtina Tarybos generaliniam sekretoriui, kad Europos Vadovų Tarybos ir Tarybos 2016 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.  išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui ir Audito Rūmams, taip pat Europos ombudsmenui, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui ir Europos išorės veiksmų tarnybai bei pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

2. 2018 m. spalio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, II skirsnis – Europos Vadovų Taryba ir Taryba, dalį (2017/2138(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos Sąjungos 2016 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, II skirsnis – Europos Vadovų Taryba ir Taryba,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto antrąjį pranešimą (A8-0300/2018),

A.  kadangi visos Sąjungos institucijos privalo veikti skaidriai ir būti visiškai atskaitingos Sąjungos piliečiams už joms, kaip Sąjungos institucijoms, patikėtas lėšas;

B.  kadangi Parlamento vaidmuo vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimą yra nurodytas Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) ir Finansiniame reglamente;

1.  primena, kad Sąjungos institucijos turi administracinę autonomiją spręsti su jų veikla susijusius klausimus, ir pabrėžia, kad svarbu, jog jos atsakingai vykdytų savo biudžetus;

2.  pabrėžia Parlamento vaidmenį vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą, kaip reglamentuojama SESV, Finansiniame reglamente ir Parlamento darbo tvarkos taisyklėse;

3.  apgailestauja dėl to, kad Taryba laikosi ankstesnių metų tendencijos ir toliau nesiima jokių veiksmų dėl Parlamento pastabų, pateiktų jo 2018 m. balandžio 18 d. rezoliucijoje dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo(8);

4.  labai apgailestauja dėl to, kad nebuvo imtasi jokių tolesnių veiksmų dėl Parlamento rekomendacijų ir kad nebuvo pateikta jokios priežasties ar pagrindimo; primygtinai ragina Tarybą įgyvendinti 2018 m. balandžio 18 d. Parlamento rezoliucijoje dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo pateiktas pastabas, visų pirma toliau nurodytas pastabas, ir nedelsiant reaguoti į šias pastabas;

5.  pritaria tam, kad planuojant Komisijos biudžetą sėkmingai pereita prie rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo, kuris pradėtas vykdyti 2015 m. rugsėjo mėn. kaip iniciatyvos „Į rezultatus orientuotas ES biudžetas“ dalis; ragina Europos Vadovų Tarybą ir Tarybą šį metodą taikyti vykdant savo biudžeto planavimo procedūrą;

Neišspręsti klausimai

6.  apgailestauja dėl to, kad nebuvo atsižvelgta į Parlamento ankstesnėse rezoliucijose dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo pateiktą prašymą atskirti Europos Vadovų Tarybos ir Tarybos biudžetus;

7.  pažymi, kad Taryba vis dar rengia atsakymą dėl Europos ombudsmeno strateginės ataskaitos „Teisėkūros proceso Taryboje skaidrumas“ (OI/2/2017/TE) nepaisant to, kad Europos ombudsmenė paprašė pateikti atsakymą į jos rekomendacijas ir pasiūlymus dėl patobulinimų ne vėliau kaip 2018 m. gegužės 9 d.; pripažįsta, kad rengdama atsakymą Taryba atlieka rimtus ir išsamius tyrimus, tačiau vis dėlto primygtinai ragina Tarybą atsižvelgti į ombudsmenės prašymą; primena, kad Europos ombudsmenė savo išvadas atsiuntė ir Parlamentui ir kad du iš jo komitetų šiuo metu rengia pranešimą dėl išvadų, todėl Taryba raginama kuo greičiau perduoti savo atsakymą ir išvadas Parlamentui;

8.  apgailestauja dėl to, kad, nepaisant to, jog Europos Parlamento ir Tarybos pastatų skyriai kartais keičiasi informacija, Taryba savo metinėje finansinėje ataskaitoje toliau neteikia išsamios informacijos apie savo pastatų politiką; apgailestauja dėl to, kad trūksta informacijos apie pastatų politiką ir susijusias išlaidas, ir prašo leisti visuomenei susipažinti su visa šia informacija, nes tai būtų skaidrumo ženklas Sąjungos piliečiams;

9.  pakartoja savo raginimą pateikti pastatų projektų pažangos ataskaitas ir išsamią iki šiol patirtų išlaidų analizę; atkreipia dėmesį į 2018 m. birželio 12 d. paskelbtas 2017 m. galutines finansines ataskaitas – Taryba ir Europos Vadovų Taryba, kuriose įvertinta, kad pastato „Europa“ išlaidos sudaro 312 143 710,53 EUR;

10.  dar kartą ragina žmogiškųjų išteklių apžvalgą pateikti suskirstant ją pagal kategoriją, pareigų lygį, lytį, pilietybę ir mokymus;

11.  palankiai vertina vykstančias tarpinstitucines derybas dėl Sąjungos skaidrumo registro stiprinimo; pakartoja savo raginimą sėkmingai užbaigti derybas, nes tai padės Tarybai prisijungti prie registro;

12.  pakartoja savo raginimą Tarybai paaiškinti, kokių priemonių ji ėmėsi, kad ištaisytų netinkamą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjo paskyrimą(9);

13.  atkreipia dėmesį į Jungtinės Karalystės sprendimą išstoti iš Sąjungos; pažymi, kad šiuo metu negalima numatyti jokių finansinių, administracinių, su žmogiškaisiais ištekliais susijusių ir kitokių šios valstybės narės išstojimo iš Sąjungos padarinių; prašo Europos Vadovų Tarybos ir Tarybos atlikti poveikio vertinimus ir ne vėliau kaip 2018 m. pabaigoje pranešti Parlamentui rezultatus;

Dabartinė padėtis

14.  palankiai vertina tai, kad Parlamentas ir Taryba neformaliai apsikeitė informacija, siekdami aptarti dabartinės aklavietės sprendimus, susijusius su biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra; pažymi, kad 2018 m. gegužės 2 d. Taryba atsakė į Parlamento pasiūlymą dėl Tarybos biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros pateikdama iš dalies pakeistą pasiūlymą ir kad po 2018 m. liepos 10 d. įvykusio neformalaus Parlamento ir Tarybos susitikimo Biudžeto kontrolės komitetas 2018 m. liepos 21 d. nusiuntė savo reakciją į Tarybos iš dalies pakeistą pasiūlymą; primygtinai ragina Tarybą nedelsiant reaguoti į naujausius Biudžeto kontrolės komiteto pasiūlymus, kad būtų galima kuo greičiau pradėti taikyti naują biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros tvarką;

15.  apgailestauja dėl to, kad iki šiol vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūras nuolat būta sunkumų, kilusių dėl nepakankamo Tarybos bendradarbiavimo; pažymi, kad Parlamentas atsisakė suteikti Tarybos generaliniam sekretoriui patvirtinimą, kad Taryba įvykdė 2009, 2010, 2011, 2012, 2013, 2014 ir 2015 finansinių metų biudžetus, o atsisakymo priežastis nurodė savo 2011 m. gegužės 10 d.(10), 2011 m. spalio 25 d.(11), 2012 m. gegužės 10 d.(12), 2012 m. spalio 23 d.(13), 2013 m. balandžio 17 d.(14), 2013 m. spalio 9 d.(15), 2014 m. balandžio 3 d.(16), 2014 m. spalio 23 d.(17), 2015 m. spalio 27 d.(18), 2016 m. spalio 27 d.(19) ir 2017 m. spalio 25 d.(20) rezoliucijose, taip pat atidėjo sprendimą dėl 2016 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo suteikimo Tarybos generaliniam sekretoriui, o atidėjimo priežastis nurodė savo 2018 m. balandžio 18 d. rezoliucijoje;

16.  atkreipia dėmesį į Komisijos nuomonę, pareikštą 2014 m. sausio mėn., kad visoms institucijoms priklauso visapusiškai dalyvauti imantis tolesnių veiksmų, susijusių su pastabomis, kurias Parlamentas pateikia per biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą, ir jos turėtų bendradarbiauti siekdamos užtikrinti sklandžią biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros eigą;

17.  pažymi, kad Komisija nurodė, jog neprižiūrės, kaip savo biudžetą vykdo kitos institucijos, ir kad atsakant į kitai institucijai pateiktus klausimus būtų pažeista tos institucijos teisė savarankiškai vykdyti savo biudžeto skirsnį;

18.  apgailestauja dėl to, kad Taryba ir toliau atsisako pateikti atsakymus į Parlamento klausimus;

19.  primygtinai pabrėžia, kad Tarybos išlaidos turi būti tikrinamos taip pat kaip kitų institucijų išlaidos ir kad svarbiausi tokio tikrinimo elementai išdėstyti praėjusių metų Parlamento rezoliucijose dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo;

20.  pabrėžia Parlamento išimtines teises patvirtinti biudžeto įvykdymą pagal SESV 316, 317 ir 319 straipsnius, atsižvelgiant į dabartinį aiškinimą ir praktiką, būtent, patvirtinti biudžeto įvykdymą atskirai pagal kiekvieną biudžeto išlaidų kategoriją, kad būtų užtikrintas skaidrumas ir demokratinė atskaitomybė Sąjungos mokesčių mokėtojams.

(1) OL L 48, 2016 2 24. (2) OL C 323, 2017 9 28, p. 1. (3) OL C 322, 2017 9 28, p. 1. (4) OL C 322, 2017 9 28, p. 10. (5) OL L 248, 2018 10 3, p. 23. (6) OL L 248, 2018 10 3, p. 24. (7) OL L 298, 2012 10 26, p. 1. (8) OL L 248, 2018 10 3, p. 24. (9) 2018 m. sausio 23 d. Bendrojo Teismo (apeliacinių skundų kolegija) sprendimas, FV prieš Europos Sąjungos Tarybą, T-639/16 P, ECLI:EU:T:2018:22. (10) OL L 250, 2011 9 27, p. 25. (11) OL L 313, 2011 11 26, p. 13. (12) OL L 286, 2012 10 17, p. 23. (13) OL L 350, 2012 12 20, p. 71. (14) OL L 308, 2013 11 16, p. 22. (15) OL L 328, 2013 12 7, p. 97. (16) OL L 266, 2014 9 5, p. 26. (17) OL L 334, 2014 11 21, p. 95. (18) OL L 314, 2015 12 1, p. 49. (19) OL L 333, 2016 12 8, p. 50. (20) OL L 318, 2017 12 2, p. 25.

1. 2018 m. spalio 24 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos prieglobsčio paramos biuro 2016 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (2017/2177(DEC))

P8_TA(2018)0406 A8-0299/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos prieglobsčio paramos biuro 2016 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos prieglobsčio paramos biuro 2016 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su Biuro atsakymu(1),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2016 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(2),

–  atsižvelgdamas į Tarybos 2018 m. vasario 20 d. rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Biuras įvykdė 2016 finansinių metų biudžetą (05941/2018 – C8-0087/2018),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. balandžio 18 d. sprendimą(3), kuriuo atidedamas sprendimo dėl 2016 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo priėmimas, ir į Europos prieglobsčio paramos biuro vykdomojo direktoriaus atsakymą,

–  atsižvelgdamas į veiksmus, kurių ėmėsi Komisijos Migracijos ir vidaus reikalų generalinis direktoratas ir Europos prieglobsčio paramos biuro administracinė valdyba po 2018 m. balandžio 18 d. Parlamento sprendimo atidėti biudžeto įvykdymo patvirtinimą ir dėl kurių 2018 m. birželio 6 d. José Carreira atsistatydino iš Europos prieglobsčio paramos biuro vykdomojo direktoriaus pareigų;

–  atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 3 d. klausymą ir pateiktas taisomąsias priemones, kurių nuo savo paskyrimo 2018 m. birželio mėn. jau ėmėsi naujas laikinasis Europos prieglobsčio paramos biuro vykdomasis direktorius;

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(4), ypač į jo 208 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 439/2010 dėl Europos prieglobsčio paramos biuro įsteigimo(5), ypač į jo 36 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1271/2013 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 208 straipsnyje(6), ypač į jo 108 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto antrąjį pranešimą (A8-0299/2018),

1.  nepatvirtina Europos prieglobsčio paramos biuro vykdomajam direktoriui, kad Biuro 2016 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.  išdėsto savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos prieglobsčio paramos biuro vykdomajam direktoriui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

2. 2018 m. spalio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo dėl Europos prieglobsčio paramos biuro 2016 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį (2017/2177(DEC))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos prieglobsčio paramos biuro 2016 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 94 straipsnį ir IV priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto antrąjį pranešimą (A8-0299/2018),

A.  kadangi visos Sąjungos decentralizuotos agentūros privalo veikti skaidriai ir būti visiškai atskaitingos Sąjungos piliečiams už joms, kaip Sąjungos įstaigoms, patikėtas lėšas;

B.  kadangi Parlamento vaidmuo vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimą yra nurodytas Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), Finansiniame reglamente ir finansiniame pagrindų reglamente;

1.  pabrėžia, kad svarbu atsakingai, laikantis atskaitomybės ir skaidrumo principų ir vadovaujantis visomis atitinkamomis taisyklėmis ir reglamentais vykdyti Sąjungos biudžetą;

2.  primena Parlamento vaidmenį vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą, kaip reglamentuojama Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo, Finansiniame reglamente ir Parlamento darbo tvarkos taisyklėse;

3.  palankiai vertina tai, kad 2018 m. balandžio 18 d. priėmus pirminį sprendimą atidėti sprendimo dėl 2016 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo priėmimą Komisijos Migracijos ir vidaus reikalų generalinis direktoratas, Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – Biuras) administracinė valdyba ir naujas laikinasis vykdomasis direktorius ėmėsi griežtų taisomųjų priemonių;

4.  pripažįsta, kad, neatsižvelgiant į Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (toliau – OLAF) tyrimo prieš ankstesnius biuro vadovus užbaigimą, taisomosiomis priemonėmis, kurių imtasi iki šiol, iš dalies reaguota į pastabas, pateiktas Parlamento 2018 m. balandžio 18 d. sprendime, kuriuo atidedamas sprendimo dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo priėmimas;

OLAF atliekamas tyrimas

5.  primena tai, kad šiuo metu OLAF atlieka tyrimą, susijusį su keliais Biuro buvusiais ir dabartiniais nariais, einančiais vidurinės grandies arba vyriausiųjų vadovų pareigas;

6.  teigiamai vertina administracinės valdybos 2018 m. birželio 6 d. sprendimą atleisti iš pareigų vykdomąjį direktorių, kuris įsigaliojo tą pačią dieną; palankiai vertina tai, kad paskirtas laikinasis vykdomasis direktorius, nesusijęs su OLAF vykdomu tyrimu; vis dėlto apgailestauja dėl to, kad administracinė valdyba šio veiksmo savo iniciatyva nesiėmė daug anksčiau proceso metu, todėl nepavyko išvengti biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros vėlavimo;

7.  palankiai vertina veiksmus, kurių jau ėmėsi laikinasis vykdomasis direktorius, kad pagerintų Biuro valdymo struktūrą, atkurtų skaidrumą ir padidintų pasitikėjimą; pabrėžia, kad svarbu panaikinti anksčiau nustatytus operacijų teisėtumo ir tvarkingumo srities trūkumus; ragina Biurą parengti visapusį ir išsamų veiksmų planą, kuriame būtų pateikti tolesni veiksmai; be to, atsižvelgdamas į tai, ragina Biurą į savo veiksmų planą įtraukti aiškų pasitikėjimo vadovybe atkūrimo planą, ypač atsižvelgiant į tai, kad kompetentingas ir veiksmingas valdymas yra labai svarbus turint mintyje sunkumus, kuriuos Biuras patiria apskritai, ir visų pirma užtikrinti, jog 2018 ir 2019 m. numatytas daugelio naujų darbuotojų įdarbinimas ir mokymas būtų tokio lygio, kad Biuras turėtų tinkamai motyvuotus ir aukštos kvalifikacijos darbuotojus ir būtų mažesnė darbuotojų kaita ir išlaikytos jų žinios bei patirtis;

8.  ragina OLAF informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie tyrimo rezultatus, kai tik tyrimas bus baigtas;

9.  ragina Parlamento Biudžeto kontrolės komitetą įtraukti OLAF ataskaitos išvadas į pranešimą dėl Biuro 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo ir tokiu būdu užtikrinti, kad būtų visapusiškai įgyvendintos galimos naujos Biurui skirtos rekomendacijos;

Sąlyginės nuomonės dėl atspindimų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo pagrindas

10.  primena Audito Rūmų padarytas esmines išvadas dėl dviejų iš penkių 2016 m. vykusių reikšmingų viešųjų pirkimų procedūrų, už kurias mokėjimai buvo atlikti per tuos metus, o tai rodo, kad Biuro viešųjų pirkimų procedūroms trūksta biudžetinės drausmės;

11.  tikisi, kad bus imtasi visų galimų veiksmų siekiant susigrąžinti neteisėtai iš 2016 m. biudžeto išmokėtas sumas: 920 561 EUR (viešųjų pirkimų procedūra dėl kelionių paslaugų tekimo) ir 592 273 EUR (bendroji sutartis dėl laikinųjų paslaugų siekiant padėti Biurui reaguoti į migracijos krizę);

12.  ir toliau yra susirūpinęs dėl kelionių išlaidų kompensavimo sąnaudų raidos; pažymi, kad 2014 m. kompensacijų suma buvo 997 506 EUR, 2015 m. – 987 515 EUR, o 2016 m. – 1 012 147 EUR; pažymi, kad A kategorijai priklausantys dalyviai per posėdžius turi atlikti specialias užduotis; atkreipia dėmesį į tai, kad sumažėjo A kategorijos išlaidų kompensavimo, kuris sumažėjo nuo 69 proc. 2014 m. iki 52 proc. 2015 m. ir 37 proc. 2016 m.; yra susirūpinęs dėl akivaizdaus neatitikimo tarp padidėjusio Biuro darbo krūvio ir sumažėjusio A kategorijos dalyvių skaičiaus; pabrėžia, kad kelionės išlaidų kompensavimo didinimas ir A kategorijos dalyvių skaičiaus mažėjimas gali reikšti šališką kompensavimo sistemą;

13.  dar kartą pažymi, kad Biuro darbo programa apima jo veiklos palaikymo veiksmus migrantų antplūdžio valdymo centruose kai kuriose valstybėse narėse; pabrėžia šios veiklos svarbą ir atkreipia dėmesį į platesnio masto padarinius visai Sąjungai, jei užduotys nebus tinkamai planuojamos, valdomos ir vykdomos; primygtinai ragina Biuro darbuotojus tinkamai prisiimti atsakomybę, susijusią su administraciniais klausimais ir darbu vietoje;

14.  apgailestauja dėl rastų minėtų viešųjų pirkimų procedūrų klaidų padarytos žalos Biuro įvaizdžiui; primena, kad tik visiškas šių procedūrų skaidrumas gali padėti užtikrinti veiksmingą kontrolę;

15.  palankiai vertina veiksmų planus, kuriuos parengė Biuras siekdamas išspręsti Audito Rūmų nustatytas problemas, būtent:

16.  palankiai vertina priemones, kurių ėmėsi Biuras siekdamas stiprinti viešųjų pirkimų procedūras, visų pirma tai, kad viešųjų pirkimų sektoriui skirta papildomų aukštesnio rango darbuotojų ir papildomų pagalbinių darbuotojų;

o
o   o

17.  pažymi, kad kitos su sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo susijusios pastabos, kurios yra horizontaliojo pobūdžio, pateikiamos 2018 m. balandžio 18 d. savo rezoliucijoje(7) dėl agentūrų veiklos, finansų valdymo ir kontrolės.

(1) OL C 417, 2017 12 6, p. 79. (2) OL C 417, 2017 12 6, p. 79. (3) OL L 248, 2018 10 3, p. 195. (4) OL L 298, 2012 10 26, p. 1. (5) OL L 132, 2010 5 29, p. 11. (6) OL L 328, 2013 12 7, p. 42. (7) OL L 248, 2018 10 3, p. 393.

2018 m. spalio 24 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006 nuostatos, susijusios su struktūrinių reformų parama valstybėse narėse (COM(2017)0826 – C8-0432/2017 – 2017/0336(COD))

P8_TA(2018)0407 A8-0316/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2017)0826),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 175 straipsnio trečią pastraipą ir į 177 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0432/2017),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 14 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą ir į Biudžeto komiteto, Biudžeto kontrolės komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A8-0316/2018),

1.  atmeta Komisijos pasiūlymą;

2.  ragina Komisiją atsiimti savo pasiūlymą;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.

2018 m. spalio 24 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos įgyvendinimo sprendimo dėl automatinio keitimosi daktiloskopiniais duomenimis Airijoje pradžios projekto (11265/2018 – C8-0388/2018 – 2018/0808(CNS))

P8_TA(2018)0408 A8-0344/2018

(Konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos projektą (11265/2018),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties, iš dalies pakeistos Amsterdamo sutartimi, 39 straipsnio 1 dalį ir į Protokolo Nr. 36 dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų 9 straipsnį, pagal kuriuos Taryba konsultavosi su Parlamentu (C8-0388/2018),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 23 d. Tarybos sprendimą 2008/615/TVR dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo gerinimo, visų pirma kovos su terorizmu ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu (1), ypač į jo 33 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 78c straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A8-0344/2018),

1.  pritaria Tarybos projektui;

2.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

3.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Parlamento patvirtintą tekstą;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 210, 2008 8 6, p. 1.

2018 m. spalio 24 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos įgyvendinimo sprendimo dėl automatinio keitimosi DNR duomenimis Airijoje pradžios projekto (11282/2018 – C8-0389/2018 – 2018/0809(CNS))

P8_TA(2018)0409 A8-0343/2018

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos projektą (11282/2018),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties, iš dalies pakeistos Amsterdamo sutartimi, 39 straipsnio 1 dalį ir į Protokolo Nr. 36 dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų 9 straipsnį, pagal kuriuos Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8-0389/2018),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 23 d. Tarybos sprendimą 2008/615/TVR dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo gerinimo, visų pirma kovos su terorizmu ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu srityje (1), ypač į jo 33 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 78c straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A8-0343/2018),

1.  pritaria Tarybos projektui;

2.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

3.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Parlamento patvirtintą tekstą;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 210, 2008 8 6, p. 1.

2018 m. spalio 24 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos įgyvendinimo sprendimo dėl automatinio keitimosi daktiloskopiniais duomenimis Kroatijoje pradžios projekto (11284/2018 – C8-0390/2018 – 2018/0810(CNS))

P8_TA(2018)0410 A8-0345/2018

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos projektą (11284/2018),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties, iš dalies pakeistos Amsterdamo sutartimi, 39 straipsnio 1 dalį ir į Protokolo Nr. 36 dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų 9 straipsnį, pagal kuriuos Taryba konsultavosi su Parlamentu (C8-0390/2018),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 23 d. Tarybos sprendimą 2008/615/TVR dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo gerinimo, visų pirma kovos su terorizmu ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu srityje (1), ypač į jo 33 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 78c straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A8-0345/2018),

1.  pritaria Tarybos projektui;

2.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

3.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Parlamento patvirtintą tekstą;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 210, 2008 8 6, p. 1.

2018 m. spalio 24 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl tam tikrų plastikinių gaminių poveikio aplinkai mažinimo (COM(2018)0340 – C8-0218/2018 – 2018/0172(COD))(1)

P8_TA(2018)0411 A8-0317/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas Pakeitimas 1 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 konstatuojamoji dalis (1)  dėl didelio plastiko funkcionalumo ir gana mažos kainos jis vis labiau paplinta kasdieniame gyvenime. Jo vis daugiau naudojant trumpaamžiams gaminiams, kurie nėra pritaikyti naudoti pakartotinai ar ekonomiškai efektyviai perdirbti, susiję gamybos ir vartojimo modeliai tapo vis labiau neveiksmingi ir linijiniai. Todėl, įgyvendindama ES žiedinės ekonomikos veiksmų planą32, Komisija Europinėje plastikų strategijoje33 padarė išvadą, jog norint užtikrinti iš tikrųjų žiedinį plastikų gyvavimo ciklą būtina spręsti plastiko atliekų gausėjimo ir jų patekimo į mūsų aplinką, visų pirma į jūros aplinką, problemą; (1)  dėl didelio plastiko funkcionalumo ir gana mažos kainos jis vis labiau paplinta kasdieniame gyvenime. Plastiko gamyba smarkiai padidėjo visame pasaulyje, ir 2017 m. ji siekė 348 mln. tonų. Tokios gamybos Europos dalis sudarė 18,5 proc. (64,4 mln. tonų – 3,4 proc. didesnė, palyginti su praėjusiais metais). Jo vis daugiau naudojant trumpaamžiams gaminiams, kurie nėra pritaikyti naudoti pakartotinai ar ekonomiškai efektyviai perdirbti, susiję gamybos ir vartojimo modeliai tapo vis labiau neveiksmingi ir linijiniai. Todėl, įgyvendindama ES žiedinės ekonomikos veiksmų planą32, Komisija Europinėje plastikų strategijoje33 padarė išvadą, jog norint užtikrinti iš tikrųjų žiedinį plastikų gyvavimo ciklą ir sumažinti bendrą plastiko kiekį aplinkoje būtina spręsti plastiko atliekų gausėjimo ir jų patekimo į mūsų aplinką, visų pirma į jūros aplinką, problemą; Europinė plastikų strategija yra nedidelis žingsnis kuriant žiedinę ekonomiką, grindžiamą visų plastiko gaminių kiekio mažinimu, jų pakartotiniu naudojimu ir antriniu perdirbimu; __________________ __________________ 32 Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Uždaro ciklo kūrimas. ES žiedinės ekonomikos veiksmų planas“ (COM(2015)0614). 32 Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Uždaro ciklo kūrimas. ES žiedinės ekonomikos veiksmų planas“ (COM(2015)0614). 33 Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europinė plastikų žiedinėje ekonomikoje strategija“ (COM(2018)0028). 33 Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europinė plastikų žiedinėje ekonomikoje strategija“ (COM(2018)0028). Pakeitimas 2 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 a konstatuojamoji dalis (nauja) (1a)  plastikas yra naudingas ekonomikai ir yra plačiai naudojamas daugelyje sektorių. Visų pirma plastikas naudojamas pakavimo (40 proc.) ir statybos sektoriuje (20 proc.). Plastiko naudojimas taip pat svarbus automobilių, elektros ir elektroninės įrangos, maisto pramonės ir žemės ūkio sektoriuose. Vis dėlto dėl didelio tam tikrų plastikinių gaminių neigiamo poveikio aplinkai, sveikatai ir ekonomikai reikia sukurti teisinę sistemą, kuria būtų veiksmingai mažinamas šis didelis neigiamas poveikis, be kita ko, apribojant tam tikrų vienkartinių gaminių, kurių labiau žiedinės ekonomikos reikalavimus atitinkančios alternatyvos yra prieinamos, pateikimą rinkai; Pakeitimas 3 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 konstatuojamoji dalis (2)  žiediniai metodai, kuriuos taikant pirmenybė teikiama pakartotinai naudoti tinkamiems gaminiams ir pakartotinio naudojimo sistemoms, suteiks galimybę sumažinti atliekų susidarymą, o tokia prevencija yra aukščiausia atliekų hierarchijos, įtvirtintos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB34 4 straipsnyje, pakopa. Šie metodai taip pat atitinka 12-ąjį JT darnaus vystymosi tikslą35 – užtikrinti tvaraus vartojimo ir gamybos modelius; (2)  šioje direktyvoje nustatytomis priemonėmis turėtų būti toliau visapusiškai diegiami žiediniai metodai, kuriuos taikant pirmenybė teikiama saugiems, netoksiškiems pakartotinai naudoti tinkamiems gaminiams, kuriuose nėra jokių pavojingų medžiagų, ir pakartotinio naudojimo sistemoms, o ne vienkartiniams gaminiams. Visomis priemonėmis pirmiausia turėtų būti siekiama sumažinti atliekų susidarymą ir skatinti atliekų susidarymo prevenciją, nes tokia prevencija yra aukščiausia atliekų hierarchijos, įtvirtintos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB34 4 straipsnyje, pakopa. Kadangi bet koks vienkartinis gaminys gali turėti neigiamo poveikio klimatui ar aplinkai dėl jo trumpo gyvavimo ciklo, pirmenybę reiki teikti prevencijai ir gaminių pakartotiniam naudojimui, nes taip gali būti sutaupytas didelis CO2 ir vertingų žaliavų kiekis. Ši direktyva padės pasiekti 12-ąjį JT darnaus vystymosi tikslą35 – užtikrinti tvaraus vartojimo ir gamybos modelius; __________________ __________________ 34 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas (OL L 312, 2008 11 22, p. 3). 34 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas (OL L 312, 2008 11 22, p. 3). 35 2015 m. rugsėjo 25 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimta Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m. 35 2015 m. rugsėjo 25 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimta Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m. Pakeitimas 4 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 konstatuojamoji dalis (3)  jūrų tarša šiukšlėmis yra tarpvalstybinio pobūdžio ir pripažįstama kaip visuotinė problema. jūrų tarša šiukšlėmis yra tarpvalstybinio pobūdžio ir pripažįstama kaip visuotinė problema. Jūros taršos šiukšlėmis mažinimas yra vienas svarbiausių veiksmų siekiant įgyvendinti 14-ąjį JT darnaus vystymosi tikslą išsaugoti ir tausiai naudoti vandenynus, jūras ir jūrų išteklius siekiant darnaus vystymosi36; Sąjunga privalo atlikti savo vaidmenį kovojant su jūrų tarša šiukšlėmis ir rodyti pavyzdį pasauliui. Todėl Sąjunga dirba su savo partneriais daugelyje tarptautinių forumų, tokių kaip Didysis dvidešimtukas, Didysis septynetas ir Jungtinės Tautos, siekdama suderintų veiksmų. Ši iniciatyva yra Sąjungos pastangų šioje srityje dalis; (3)  jūrų tarša šiukšlėmis yra tarpvalstybinio pobūdžio ir pripažįstama kaip visuotinė problema. Vis daugiau atliekų patenka į pasaulio vandenynus ir daro neigiamą poveikį ekosistemų būklei ir žudo gyvūnus. Jūros taršos šiukšlėmis mažinimas yra vienas svarbiausių veiksmų siekiant įgyvendinti 14-ąjį JT darnaus vystymosi tikslą išsaugoti ir tausiai naudoti vandenynus, jūras ir jūrų išteklius siekiant darnaus vystymosi36; Sąjunga privalo atlikti savo vaidmenį kovojant su jūrų tarša šiukšlėmis, užkertant kelią šiukšlių šiukšlių atsiradimui, taip pat veiksmingiau valdant jūrų taršą šiukšlėmis, ir rodyti pavyzdį pasauliui. Todėl Sąjunga dirba su savo partneriais daugelyje tarptautinių forumų, tokių kaip Didysis dvidešimtukas, Didysis septynetas ir Jungtinės Tautos, siekdama suderintų veiksmų. Ši iniciatyva yra Sąjungos pastangų šioje srityje dalis; _________________ _________________ 36 2015 m. rugsėjo 25 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimta Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m. 36 2015 m. rugsėjo 25 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimta Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m. Pakeitimas 5 Pasiūlymas dėl direktyvos 5 konstatuojamoji dalis (5)  Sąjungoje 80–85 proc. į jūrą patenkančių šiukšlių, skaičiuojant paplūdimiuose randamus šiukšlių vienetus, sudaro plastikiniai gaminiai, iš kurių 50 proc. yra vienkartiniai plastikiniai gaminiai, o 27 proc. su žvejyba susiję gaminiai. Vienkartiniams plastikiniams gaminiams priskiriamos įvairios dažnai naudojamos paklausios vartojimo prekės, kurios išmetamos vieną kartą jas panaudojus pagal paskirtį, yra retai perdirbamos ir lengvai tampa šiukšlėmis. Didelė rinkai pateiktų žvejybos įrankių dalis nesurenkama ir neapdorojama. Todėl vienkartiniai plastikiniai gaminiai ir žvejybos įrankiai, kurių sudėtyje yra plastiko, yra rimta problema jūrų taršos šiukšlėmis atžvilgiu ir kelia didelę grėsmę jūrų ekosistemoms, biologinei įvairovei ir galbūt žmonių sveikatai, taip pat daro žalą tokiai veiklai kaip turizmas, žvejyba ir laivyba; (5)  Sąjungoje 80–85 proc. į jūrą patenkančių šiukšlių, skaičiuojant paplūdimiuose randamus šiukšlių vienetus, sudaro plastikiniai gaminiai, iš kurių 50 proc. yra vienkartiniai plastikiniai gaminiai, o 27 proc. – su žvejyba susiję gaminiai. Vienkartiniams plastikiniams gaminiams priskiriamos įvairios dažnai naudojamos paklausios vartojimo prekės, kurios išmetamos vieną kartą jas panaudojus pagal paskirtį, yra retai perdirbamos ir lengvai tampa šiukšlėmis. Didelė rinkai pateiktų žvejybos ir akvakultūros įrankių dalis nesurenkama ir neapdorojama. Todėl vienkartiniai plastikiniai gaminiai ir žvejybos bei akvakultūros įrankiai, pvz., vazonai, gaudyklės, plūdės ir plūdurai, tinklai, virvės, lynai, laidai ir linijos, kurių sudėtyje yra plastiko, yra rimta problema jūrų taršos šiukšlėmis atžvilgiu ir kelia didelę grėsmę jūrų ekosistemoms, biologinei įvairovei ir žmonių ir gyvūnų sveikatai, taip pat daro žalą tokiai veiklai kaip turizmas, žvejyba ir laivyba; Pakeitimas 6 Pasiūlymas dėl direktyvos 5 a konstatuojamoji dalis (nauja) (5a)  2018 m. birželio 25 d. posėdyje Taryba priėmė išvadas dėl „ES žiedinės ekonomikos veiksmų plano įgyvendinimo“, kuriomis aiškiai remiami Europos ir pasauliniu lygmeniu vykdomi veiksmai, kuriais siekiama apriboti sąmoningai į gaminius dedamų mikroplastikų naudojimą, taip pat aerobiškai skaidaus plastiko naudojimą Sąjungoje, ir Plastikų strategijoje numatyti veiksmai, susiję su mikroplastikų naudojimo tekstilėje ir automobilių padangose ir ikigamybinių granulių nutekėjimo mažinimu. Sąjunga jau imasi veiksmų, nes vyksta REACH procesas, kuriame Komisija paprašė Europos cheminių medžiagų agentūros parengti XV priedo apribojimo dokumentų rinkinį dėl sąmoningai į bet kurios rūšies vartojimo ar profesionalios paskirties gaminius dedamų mikroplastiko dalelių naudojimo; Pakeitimas 7 Pasiūlymas dėl direktyvos 5 b konstatuojamoji dalis (nauja) (5b)  Sąjunga turėtų priimti išsamų požiūrį į mikroplastiko problemą ir turėtų skatinti visus gamintojus griežtai riboti mikroplastiko naudojimą savo gaminiuose, ypatingą dėmesį skiriant tekstilės ir padangų gamintojams, nes sintetiniai drabužiai ir padangos sudaro 63 proc. mikroplastiko, kuris tiesiogiai atsiduria vandens aplinkoje; Pakeitimas 8 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 konstatuojamoji dalis (6)  galiojantys teisės aktai40 ir politinės priemonės teikia tam tikrų reguliavimo galimybių jūros taršos šiukšlėmis problemai spręsti. Visų pirma, plastiko atliekoms taikomos bendros Sąjungos atliekų tvarkymo priemonės ir tikslai, pvz., plastikinių pakuočių perdirbimo tikslas41, ir neseniai pagal Plastikų strategiją42 nustatyti tikslai, kuriais siekiama užtikrinti, kad iki 2030 m. visos plastikinės pakuotės būtų tinkamos perdirbti. Tačiau tų teisės aktų poveikis jūros taršai šiukšlėmis nėra pakankamas, taip pat skiriasi nacionalinių priemonių, kuriomis siekiama užkirsti kelią jūros taršai šiukšlėmis ir ją mažinti, apimtis ir užmojo lygis. Be to, kai kurios iš tų priemonių, visų pirma prekybos vienkartiniais plastikiniais gaminiais apribojimai, gali sudaryti kliūčių prekiauti ir iškraipyti konkurenciją Sąjungoje; (6)  vykdant (jūrų) taršos šiukšlėmis prevenciją ir toliau būtina tinkamai tvarkyti atliekas. Galiojantys teisės aktai40 ir politinės priemonės teikia tam tikrų reguliavimo galimybių jūros taršos šiukšlėmis problemai spręsti. Visų pirma, plastiko atliekoms taikomos bendros Sąjungos atliekų tvarkymo priemonės ir tikslai, pvz., plastikinių pakuočių perdirbimo tikslas41, ir neseniai pagal Plastikų strategiją42 nustatyti tikslai, kuriais siekiama užtikrinti, kad iki 2030 m. visos plastikinės pakuotės būtų tinkamos perdirbti. Tačiau tų teisės aktų poveikis jūros taršai šiukšlėmis nėra pakankamas, taip pat skiriasi nacionalinių priemonių, kuriomis siekiama užkirsti kelią jūros taršai šiukšlėmis ir ją mažinti, apimtis ir užmojo lygis. Be to, kai kurios iš tų priemonių, visų pirma prekybos vienkartiniais plastikiniais gaminiais apribojimai, gali sudaryti kliūčių prekiauti ir iškraipyti konkurenciją Sąjungoje; __________________ __________________ 40 Direktyva 2008/98/EB, Direktyva 2000/59/EB, Direktyva 2000/60/EB, Direktyva 2008/56/EB ir 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL L 343, 2009 12 22, p. 1). 40 Direktyva 2008/98/EB, Direktyva 2000/59/EB, Direktyva 2000/60/EB, Direktyva 2008/56/EB ir 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL L 343, 2009 12 22, p. 1). 41 1994 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/62/EB dėl pakuočių ir pakavimo atliekų, (OL L 365, 1994 12 31, p. 10). 41 1994 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/62/EB dėl pakuočių ir pakavimo atliekų, (OL L 365, 1994 12 31, p. 10). 42 Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europinė plastikų žiedinėje ekonomikoje strategija“ (COM(2018)0028). 42 Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europinė plastikų žiedinėje ekonomikoje strategija“ (COM(2018)0028). Pakeitimas 9 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 a konstatuojamoji dalis (nauja) (6a)  mokslinių tyrimų ir inovacijų skatinimas pakuočių gamybos sektoriuje yra vienas iš pagrindinių veiksnių skatinant tvaresnę vertės grandinę. Tam, kad šis tikslas būtų pasiektas, būtina stiprinti atitinkamus finansavimo mechanizmus pagal Europos MTTP programavimo priemones, tokias kaip ES bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos (t. y. programa „Horizontas 2020“), turint omenyje būsimą Strateginę plastikų mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkę; Pakeitimas 10 Pasiūlymas dėl direktyvos 7 konstatuojamoji dalis (7)  siekiant sutelkti pastangas ten, kur jų labiausiai reikia, ši direktyva turėtų būti taikoma tik dažniausiai randamiems vienkartiniams plastikiniams gaminiams, kurie, kaip nustatyta, sudaro 86 proc. Sąjungos paplūdimiuose randamų vienkartinių plastikinių gaminių, skaičiuojant vienetais; (7)  siekiant sutelkti pastangas ten, kur jų labiausiai reikia, ši direktyva turėtų būti taikoma tik dažniausiai randamiems vienkartiniams plastikiniams gaminiams ir žvejybos įrankiams. Manoma, kad vienkartiniai plastikiniai gaminiai, kuriems taikomos šios direktyvos priemonės, sudaro 86 proc. Sąjungos paplūdimiuose randamų vienkartinių plastikinių gaminių, skaičiuojant vienetais; Pakeitimas 11 Pasiūlymas dėl direktyvos 7 a konstatuojamoji dalis (nauja) (7a)  ši direktyva nedaro poveikio Direktyvos 94/62/EB nuostatoms dėl vienkartinių plastikinių gaminių, laikomų pakavimo gaminiais, kaip apibrėžta Direktyvos 94/62/EB 3 straipsnio 1 dalyje; Pakeitimas 12 Pasiūlymas dėl direktyvos 7 b konstatuojamoji dalis (nauja) (7b)  Komisijos peržiūros ataskaitoje turėtų būti nurodyta, ar taikymo sritis gali būti išplėsta, įtraukiant į ją visus vienkartinius gaminius; Pakeitimas 13 Pasiūlymas dėl direktyvos 7 c konstatuojamoji dalis (nauja) (7c)   sausumos tarša ir dirvožemio tarša, kurią sukelia didesni plastikiniai objektai, ir susidarantys biologiškai neskaidūs fragmentai ir mikroplastikai, gali būti reikšmingi vietos ar regioniniu lygmenimis. Vietos mastu jie gali būti labai reikšmingi dėl intensyvaus plastiko naudojimo žemės ūkyje. Siekiant sumažinti plastiko atliekų poveikį aplinkai ir žmonių bei gyvūnų sveikatai, reikėtų nuodugniai ištirti plastiko taršą iš žemės ūkio paskirties žemės; Pakeitimas 14 Pasiūlymas dėl direktyvos 8 a konstatuojamoji dalis (nauja) (8a)  plastikiniai gaminiai turėtų būti gaminami atsižvelgiant į visą jų gyvavimo laikotarpį. Vykdant plastikinių gaminių ekologinį projektavimą turėtų būti visada atsižvelgiama į gamybos etapą, gaminio antrinio perdirbimo ir pakartotinio naudojimo galimybes. Jei tikslinga, gamintojai turėtų būti skatinami naudoti vieninius ar suderinamus polimerus savo gaminiams gaminti, kad būtų paprasčiau rūšiuoti ir padidinti antrinio perdirbimo galimybes, visų pirma plastiko pakuočių atveju. Pakeitimas 16 Pasiūlymas dėl direktyvos 9 a konstatuojamoji dalis (nauja) (9a)   kuo ilgiau išsaugant gaminio ir medžiagų vertę ir pagaminant mažiau atliekų, Sąjungos ekonomika gali tapti konkurencingesnė ir atsparesnė, o brangių išteklių poreikis ir poveikis aplinkai gali sumažėti; Pakeitimas 17 Pasiūlymas dėl direktyvos 10 konstatuojamoji dalis (10)  vienkartiniams plastikiniams gaminiams turėtų būti taikoma viena arba keletas priemonių, atsižvelgiant į įvairius veiksnius, kaip antai tinkamų tvaresnių pakaitalų prieinamumas, galimybės keisti vartojimo modelius ir tai, kiek jiems jau taikomi kiti galiojantys Sąjungos teisės aktai; (10)  vienkartiniams plastikiniams gaminiams turėtų būti taikoma viena arba keletas priemonių, atsižvelgiant į įvairius veiksnius, kaip antai tinkamų tvaresnių pakaitalų prieinamumas, atsižvelgiant į gyvavimo ciklo principus, galimybės keisti vartojimo modelius ir tai, kiek jiems jau taikomi kiti galiojantys Sąjungos teisės aktai; Pakeitimas 18 Pasiūlymas dėl direktyvos 11 konstatuojamoji dalis (11)  tam tikrų vienkartinių plastikinių gaminių, tinkami tvaresni pakaitalai dar nėra lengvai prieinami ir manoma, kad daugumos vienkartinių plastikinių gaminių naudojimas augs. Siekiant pakeisti šią tendenciją ir skatinti pastangas ieškoti tvaresnių sprendimų, turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės imtųsi reikiamų priemonių, kad smarkiai sumažintų tokių gaminių naudojimą nepažeisdamos ES su maistu susijusiuose teisės aktuose44 nustatytų maisto higienos ir maisto saugos reikalavimų, geros higienos praktikos, geros gamybos praktikos ar atsekamumo reikalavimų; (11)  tam tikrų vienkartinių plastikinių gaminių, tinkami tvaresni pakaitalai dar nėra lengvai prieinami ir manoma, kad daugumos vienkartinių plastikinių gaminių naudojimas augs. Siekiant pakeisti šią tendenciją ir skatinti pastangas ieškoti saugių ir tvarių sprendimų, turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės imtųsi reikiamų priemonių, kad plačiai ir tvariai sumažintų tokių gaminių naudojimą, kaip kad yra mažinamas plastikinių maišelių naudojimas pagal Direktyvą 94/62/EB, iš dalies keičiamą Europos Parlamento ir tarybos direktyva (ES) 2015/72043a, ir nepažeisdamos ES su maistu susijusiuose teisės aktuose44 nustatytų maisto higienos ir maisto saugos reikalavimų, geros higienos praktikos, geros gamybos praktikos ar atsekamumo reikalavimų. Šios priemonės turėtų būti taikomos maisto produktų tarai, atitinkančiai visus šiuos kriterijus: atitinkamas maisto produktas skirtas nedelsiant suvartoti, jo nebereikia paruošti ir jis skirtas vartoti iš talpyklos. Valstybės narės šiomis priemonėmis turėtų siekti kuo didesnių užmojų, kurie turėtų būti proporcingi įvairių gaminių ir jų naudojimo keliamų šiukšlinimo pavojų dydžiui. Valstybės narės turėtų priimti nacionalinius tikslus, kad galėtų kiekybiškai įvertinti priemonių, kurių buvo imtasi, poveikį siekiant plačiai ir tvariai sumažinti vienkartinių plastikinių gaminių naudojimą. Valstybės narės turėtų skatinti naudoti gaminius, kuriuos tinka naudoti daug kartų ir kurie, tapę atliekomis, yra tinkami būti paruošti pakartotinai naudoti ir perdirbti, nepažeidžiant laisvo prekių judėjimo vidaus rinkoje principo. Tomis priemonėmis turėtų būti atsižvelgiama į gaminių poveikį visą jų gyvavimo ciklą, įskaitant patekimą į jūrų aplinką, ir jomis turėtų būti laikomasi atliekų hierarchijos. ___________________ ___________________ 43a 2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/720, kuria dėl lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių sunaudojimo mažinimo iš dalies keičiama Direktyva 94/62/EB, (OL L 115, 2015 5 6, p. 11). 44 Reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus (OL L 31, 2002 2 1, p. 1), Reglamentas (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos (OL L 139, 2004 4 30, p. 1), Reglamentas (EB) Nr. 1935/2004 dėl žaliavų ir gaminių, skirtų liestis su maistu ir kiti atitinkami teisės aktai, susiję su maisto sauga, higiena ir ženklinimu (OL L 338, 2004 11 13, p. 4). 44 Reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus (OL L 31, 2002 2 1, p. 1), Reglamentas (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos (OL L 139, 2004 4 30, p. 1), Reglamentas (EB) Nr. 1935/2004 dėl žaliavų ir gaminių, skirtų liestis su maistu ir kiti atitinkami teisės aktai, susiję su maisto sauga, higiena ir ženklinimu (OL L 338, 2004 11 13, p. 4). Pakeitimas 19 Pasiūlymas dėl direktyvos 11 a konstatuojamoji dalis (nauja) (11a)  tabako gaminių filtrai užima antrą vietą pagal vienkartinių plastikinių gaminių taršą. Nors, regis, didėja augalinės kilmės tabako gaminiams skirtų celiuliozės filtrų rinkos dalis, prieinamų alternatyvų priimtinumas nėra aiškus. Be to, negalima neatsižvelgti į tabako gaminių su filtrais didžiulį poveikį aplinkai, nes tie filtrai gali pasidalyti į mažesnes plastiko dalis. Panaudotų tabako filtrų sudėtyje taip pat yra įvairių cheminių produktų, kurie kenkia aplinkai ir iš kurių ne mažiau kaip 50 yra žinomi kancerogenai, taip pat sunkieji metalai, kurie gali išsiskirti iš filtro ir daryti žalą aplinkinei žemės, oro ir jūros aplinkai. Siekiant išspręsti poveikio aplinkai, kurį daro sunaudotų gaminių atliekos, klausimą, dėl tabako gaminių su filtrais būtina imtis įvairių priemonių – nuo vienkartinių filtrų, kurių sudėtyje yra plastiko, kiekio sumažinimo iki didesnės gamintojo atsakomybės už atsakingo šalinimo užtikrinimą ir šiukšlių valymo išlaidų padengimą. Siekiant išspręsti didelių surinkimo ir rūšiavimo išlaidų, kurias šiuo metu padengia mokesčių mokėtojai, didesnės gamintojo atsakomybės sistemos turėtų apimti šiukšlių valymo išlaidas ir tinkamos atliekų surinkimo infrastruktūros išlaidas. Be to, įgyvendindamos šias priemones valstybės narės taip pat galėtų sukurti cigarečių filtrų perdirbimo grandinę, kurioje būtų išvalomas celiuliozės acetatas – iš plastiko medžiagas, sudaranti 60 proc. cigarečių filtrų sudėties, ir jį transformuoti į naujus plastikinius objektus. Pakeitimas 20 Pasiūlymas dėl direktyvos 12 konstatuojamoji dalis (12)  kitų vienkartinių plastikinių gaminių lengvai prieinamų, tinkamų, tvaresnių ir įperkamų pakaitalų jau yra. Siekiant sumažinti tokių gaminių neigiamą poveikį aplinkai, turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės uždraustų juos pateikti Sąjungos rinkai. Taip būtų skatinama naudoti jau prieinamus ir tvaresnius pakaitalus, taip pat ieškoti naujoviškų sprendimų kuriant tvaresnius verslo modelius, išnaudoti pakartotinio naudojimo alternatyvas ir medžiagų pakaitalus; (12)  kitų vienkartinių plastikinių gaminių lengvai prieinamų, tinkamų, tvaresnių ir įperkamų pakaitalų jau yra. Siekiant sumažinti tokių gaminių neigiamą poveikį aplinkai, turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės uždraustų juos pateikti Sąjungos rinkai. Taip būtų skatinama naudoti jau prieinamus ir tvaresnius pakaitalus, atitinkančius esamus standartus ir Sąjungos teisės aktus, taip pat ieškoti naujoviškų sprendimų kuriant tvaresnius verslo modelius, išnaudoti pakartotinio naudojimo alternatyvas ir medžiagų pakaitalus, atitinkančius atliekų hierarchiją, nustatytą Direktyvos 2008/98/EB 4 straipsnyje. Šioje direktyvoje nustatyti prekybos apribojimai taip pat turėtų būti taikomi iš aerobiškai skaidaus plastiko pagamintiems gaminiams, nes šios rūšies plastikas tinkamai biologiškai nesiskaido ir todėl prisideda prie aplinkos taršos mikroplastiku, nėra tinkamas kompostuoti, daro neigiamą poveikį tradicinio plastiko perdirbimui ir neduoda įrodymais pagrįstos naudos aplinkai. Atsižvelgiant į tai, kad jūrų aplinkoje daugiausia šiukšlių sudaro polistirenas ir į tai, ar esama jo pakaitalų, taip pat turėtų būti apribotas maisto produktų ir gėrimų vienkartinės taros, pagamintos iš polistireninio putplasčio, naudojimas; Pakeitimas 21 Pasiūlymas dėl direktyvos 12 a konstatuojamoji dalis (nauja) (12a)  plastikinių lėkščių ir stalo įrankių atveju, net jei jau esama tinkamų ir yra tvaresnių alternatyvų, tinkamai pagrįstais atvejais ir siekiant išvengti bet kokios rizikos, susijusios su nenutrūkstamu tam tikrų socialinių paslaugų, kaip antai maitinimo švietimo įstaigose ir sveikatos priežiūros paslaugų, teikimu, yra tikslinga ribotą laiką pratęsti draudimo juos pateikti Sąjungos rinkai įgyvendinimą; Pakeitimas 23 Pasiūlymas dėl direktyvos 12 c konstatuojamoji dalis (nauja) (12c)  šioje Direktyvoje nustatytomis priemonėmis, kuriomis skatinama naudoti neplastikines alternatyvas, jokiomis aplinkybėmis neturėtų būti didinamas žalingas poveikis aplinkai ir klimatui, pvz., išmetamas papildomas CO2 kiekis arba naudojama daugiau vertingų išteklių. Nors daugelis neplastikinių alternatyvų pagaminta iš natūralių medžiagų ir manoma, kad jos yra kilusios iš bioekonomikos, ypač svarbu užtikrinti šių medžiagų tvarumą. Kalbant apie atliekų hierarchiją, šioje direktyvoje nustatytomis priemonėmis ir jas įgyvendinant pirmenybė visada turėtų būti teikiama prevencijai arba perėjimui prie pakartotinai naudoti tinkamų gaminių, o ne kitoms vienkartinio naudojimo alternatyvoms, net jei jos pagamintos iš kitų nei plastikas medžiagų; Pakeitimas 24 Pasiūlymas dėl direktyvos 13 konstatuojamoji dalis (13)  gėrimų taros kamšteliai ir dangteliai, daugiausia pagaminti iš plastiko, yra tarp Sąjungos paplūdimiuose dažniausiai randamų vienkartinių plastikinių gaminių. Todėl pateikti rinkai vienkartinę plastikinę gėrimų tarą turėtų būti leidžiama, tik jeigu ji atitinka konkrečius gaminių projektavimo reikalavimus, taip smarkiai sumažinant gėrimų taros kamštelių ir dangtelių patekimą į aplinką. Vienkartinės plastikinės gėrimų taros ir pakuotės atveju šis reikalavimas papildo pagrindinius Direktyvos 94/62/EB II priede nustatytus reikalavimus dėl pakuočių sudėties ir jų tinkamumo naudoti, pakartotinai naudoti, ir perdirbti. Siekiant palengvinti gaminių projektavimo reikalavimo laikymąsi ir užtikrinti sklandų vidaus rinkos veikimą, būtina parengti darnųjį standartą, patvirtintą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1025/201245, o to standarto laikymasis turėtų būti pagrindas daryti prielaidą, kad yra laikomasi minėtų reikalavimų. Reikėtų numatyti pakankamai laiko darniajam standartui parengti ir gamintojams pritaikyti savo gamybos grandines, kad jie galėtų laikytis gaminių projektavimo reikalavimo; (13)  gėrimų taros kamšteliai ir dangteliai, pagaminti iš plastiko, yra tarp Sąjungos paplūdimiuose dažniausiai randamų vienkartinių plastikinių gaminių. Todėl pateikti rinkai vienkartinę plastikinę gėrimų tarą turėtų būti leidžiama, tik jeigu ji atitinka konkrečius gaminių projektavimo reikalavimus, taip smarkiai sumažinant gėrimų taros kamštelių ir dangtelių patekimą į aplinką ir padidinant jų perdirbtą kiekį. Vienkartinės plastikinės gėrimų taros ir pakuotės atveju šis reikalavimas papildo pagrindinius Direktyvos 94/62/EB II priede nustatytus reikalavimus dėl pakuočių sudėties ir jų tinkamumo naudoti, pakartotinai naudoti, ir perdirbti. Siekiant palengvinti gaminių projektavimo reikalavimo laikymąsi ir užtikrinti sklandų vidaus rinkos veikimą, būtina parengti darnųjį standartą, patvirtintą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1025/201245, o to standarto laikymasis turėtų būti pagrindas daryti prielaidą, kad yra laikomasi minėtų reikalavimų. Reikėtų numatyti pakankamai laiko darniajam standartui parengti ir gamintojams pritaikyti savo gamybos grandines, kad jie galėtų laikytis gaminių projektavimo reikalavimo; Siekiant užtikrinti žiedinį plastikinių gaminių naudojimą, reikia apsaugoti perdirbtų medžiagų panaudojimą rinkoje. Todėl reikia priimti reikalavimą dėl minimalios perdirbto plastiko dalies tam tikruose gaminiuose. ___________________ ___________________ 45 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1025/2012 dėl Europos standartizacijos, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 89/686/EEB ir 93/15/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/9/EB, 94/25/EB, 95/16/EB, 97/23/EB, 98/34/EB, 2004/22/EB, 2007/23/EB, 2009/23/EB ir 2009/105/EB ir panaikinamas Tarybos sprendimas 87/95/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1673/2006/EB (OL L 316, 2012 11 14, p. 12). 45 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1025/2012 dėl Europos standartizacijos, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 89/686/EEB ir 93/15/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/9/EB, 94/25/EB, 95/16/EB, 97/23/EB, 98/34/EB, 2004/22/EB, 2007/23/EB, 2009/23/EB ir 2009/105/EB ir panaikinamas Tarybos sprendimas 87/95/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1673/2006/EB (OL L 316, 2012 11 14, p. 12). Pakeitimas 25 Pasiūlymas dėl direktyvos 13 a konstatuojamoji dalis (nauja) (13a)  atlikdama peržiūrą pagal Direktyvos 94/62/EB 9 straipsnio 5 dalį Komisija turėtų atsižvelgti į santykines skirtingų pakavimo medžiagų savybes, įskaitant sudėtines medžiagas, remiantis gyvavimo ciklo vertinimais ir ypatingą dėmesį skirti prevencijai ir žiediniam projektavimui; Pakeitimas 26 Pasiūlymas dėl direktyvos 13 b konstatuojamoji dalis (nauja) (13b)  siekiant apsaugoti moterų sveikatą turėtų būti užkirstas kelias pavojingų cheminių medžiagų naudojimui higieniniuose įklotuose, tamponuose ir tamponų aplikatoriuose. Be to, universalių ir ekonomiškai tvaresnių priemonių prieinamumas yra labai svarbus siekiant užtikrinti moterims galimybę visapusiškai dalyvauti socialiniame gyvenime; Pakeitimas 27 Pasiūlymas dėl direktyvos 14 konstatuojamoji dalis (14)  tam tikri vienkartiniai plastikiniai gaminiai patenka į aplinką dėl to, kad yra netinkamai šalinami per kanalizaciją ar kitaip netinkamai išmetami į aplinką. Todėl vienkartiniams plastikiniams gaminiams, kurie dažnai šalinami per kanalizaciją ar kitais netinkamais būdais, turėtų būti taikomi ženklinimo reikalavimai. Pasitelkiant ženklinimą vartotojai turėtų būti informuojami apie netinkamus ir (arba) vengtinus atliekų šalinimo būdus ir (arba) šiukšlių, susidarančių dėl netinkamo jų šalinimo, neigiamą poveikį aplinkai. Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai nustatyti suderintą ženklinimo formą, o tai darant, prireikus patikrinti, kaip siūlomą ženklinimą suvokia reprezentatyviai parinktos vartotojų grupės, siekiant užtikrinti, kad jis būtų veiksmingas ir aiškiai suprantamas; (14)  tam tikri vienkartiniai plastikiniai gaminiai patenka į aplinką dėl to, kad yra netinkamai šalinami per kanalizaciją ar kitaip netinkamai išmetami į aplinką. Be to, juos šalinant per kanalizaciją gali būti padaryta didelė ekonominė žala kanalizacijos tinklams, nes užkemšami siurbliai ir vamzdžiai. Šių gaminių atveju dažnai labai trūksta informacijos apie jų fizines savybes ir tinkamą šalinimą. Todėl vienkartiniams plastikiniams gaminiams, kurie dažnai šalinami per kanalizaciją ar kitais netinkamais būdais, turėtų būti taikomi ženklinimo reikalavimai, siekiant didinti informuotumą. Pasitelkiant ženklinimą vartotojai turėtų būti informuojami apie netinkamus ir (arba) vengtinus atliekų šalinimo būdus ir (arba) šiukšlių, susidarančių dėl netinkamo jų šalinimo, neigiamą poveikį aplinkai, tai, kad jų gaminio sudėtyje yra plastiko ir gaminio perdirbimo galimybes. Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai nustatyti suderintą ženklinimo formą, o tai darant, prireikus patikrinti, kaip siūlomą ženklinimą suvokia reprezentatyviai parinktos vartotojų grupės, siekiant užtikrinti, kad jis būtų veiksmingas, aiškiai suprantamas ir neklaidinantis, ir ji taip pat turėtų atsižvelgti į esamus savanoriškus susitarimus; Pakeitimas 28 Pasiūlymas dėl direktyvos 15 konstatuojamoji dalis (15)  vienkartinių plastikinių gaminių, kurių lengvai prieinamų, tinkamų ir tvaresnių pakaitalų nėra, atveju valstybės narės, laikydamosi principo „teršėjas moka“, taip pat turėtų nustatyti didesnės gamintojo atsakomybės sistemas, kad būtų padengtos atliekų tvarkymo ir šiukšlių surinkimo išlaidos, taip pat informuotumo didinimo priemonių, kuriomis siekiama užkirsti kelią šiukšlinimui ir sumažinti šiukšlių kiekį, išlaidas; (15)  vienkartinių plastikinių gaminių, kurių lengvai prieinamų, tinkamų ir tvaresnių pakaitalų nėra, atveju valstybės narės, laikydamosi principo „teršėjas moka“, taip pat turėtų nustatyti didesnės gamintojo atsakomybės sistemas, kad būtų padengtos būtinos atliekų tvarkymo ir šiukšlių surinkimo išlaidos, taip pat informuotumo didinimo priemonių, kuriomis siekiama užkirsti kelią šiukšlinimui, sumažinti šiukšlių kiekį ir kovoti su netinkamu vartotojų elgesiu, išlaidas. Tos išlaidos neturėtų viršyti toms paslaugoms ekonomiškai efektyviai teikti būtinų išlaidų ir jas turėtų skaidriai nustatyti atitinkami subjektai. Šiukšlių surinkimo išlaidos turėtų būti proporcingos ir paremtos aiškiais tikslais, patvirtintais remiantis Direktyvos 2008/98/EB 8a straipsnio 1 dalimi. Šiais tikslais turėtų būti apibrėžta į didesnės gamintojo atsakomybės sistemą įtrauktos šiukšlių surinkimo veiklos apimtis ir mastas laikantis atitinkamų Sąjungos teisės aktuose nustatytų prievolių dėl su atliekų prevencijos ir jūrų taršos šiukšlėmis. Tokia veikla turėtų apimti, pvz., šiukšlių prevenciją ir rinkimą gatvėse, prekyvietėse ir kitose viešosiose erdvėse, taip pat per viešuosius renginius, tačiau neturėtų apimti veiksmų, įskaitant jūrų ir vandenynų valymą, už kuriuos valdžios institucijos nėra atsakingos; Pakeitimas 29 Pasiūlymas dėl direktyvos 15 a konstatuojamoji dalis (nauja) (15a)   ekonominės paskatos gali turėti įtakos vartotojų pasirinkimui, skatinti tam tikrus vartotojų įpročius arba nuo jų atgrasyti, todėl jos gali būti naudojamos kaip veiksminga pradinė priemonė siekiant sumažinti tam tikrų plastiko gaminių poveikį aplinkai; Pakeitimas 30 Pasiūlymas dėl direktyvos 16 konstatuojamoji dalis (16)  didelė dalis jūras teršiančių plastiko šiukšlių, atsirandančių dėl apleistų, pamestų ir išmestų žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, rodo, kad galiojančiais teisiniais reikalavimais46 nesuteikiama pakankamai paskatų sugrąžinti tokius įrankius į krantą, kad jie būtų surinkti ir sutvarkyti. Taikant netiesioginių mokesčių sistemą, numatytą pagal galiojančius teisės aktus dėl uosto priėmimo įrenginių, į kuriuos pristatomos laivų atliekos, laivai neskatinami išmesti savo atliekų į jūrą ir užtikrinama teisė jas pristatyti. Tačiau ta sistema turėtų būti papildyta kitomis finansinėmis paskatomis žvejams sugrąžinti savo žvejybos įrankių atliekas į krantą, kad išvengtų bet kokio galimo mokėtino netiesioginio atliekų mokesčio padidėjimo. Žvejybos įrankių plastikinės dalys turi didelį perdirbimo potencialą, todėl valstybės narės, laikydamosi principo „teršėjas moka“, turėtų nustatyti didesnę gamintojo atsakomybę už žvejybos įrankius, kurių sudėtyje yra plastiko, kad palengvintų atskirą žvejybos įrankių surinkimą ir finansuotų tinkamą tokių žvejybos įrankių atliekų tvarkymą, visų pirma antrinį perdirbimą; (16)  didelė dalis jūras teršiančių plastiko šiukšlių, atsirandančių dėl apleistų, pamestų ir išmestų žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, rodo, kad galiojančiais teisiniais reikalavimais46 nesuteikiama pakankamai paskatų sugrąžinti tokius įrankius į krantą, kad jie būtų surinkti ir sutvarkyti. Remiantis Reglamentu (EB) Nr. 1224/2009, jei pamestų žvejybos įrankių neįmanoma surinkti, laivo kapitonas apie tai privalo informuoti vėliavos valstybės narės kompetentingas institucijas. Siekiant užtikrinti suderintą stebėseną, valstybės narės turėtų rinkti ir registruoti duomenis apie pamestus žvejybos įrankius ir kasmet juos perduoti Komisijai. Taikant netiesioginių mokesčių sistemą, numatytą pagal galiojančius teisės aktus dėl uosto priėmimo įrenginių, į kuriuos pristatomos laivų atliekos, laivai neskatinami išmesti savo atliekų į jūrą ir užtikrinama teisė jas pristatyti. Tačiau ta sistema turėtų būti papildyta kitomis finansinėmis paskatomis žvejams sugrąžinti savo žvejybos įrankių atliekas į krantą, kad išvengtų bet kokio galimo mokėtino netiesioginio atliekų mokesčio padidėjimo. Žvejybos įrankių plastikinės dalys turi didelį perdirbimo potencialą, todėl valstybės narės, laikydamosi principo „teršėjas moka“, turėtų nustatyti didesnę gamintojo atsakomybę už žvejybos įrankius, kurių sudėtyje yra plastiko, kad palengvintų atskirą žvejybos įrankių surinkimą ir finansuotų tinkamą tokių žvejybos įrankių atliekų tvarkymą, visų pirma antrinį perdirbimą; Valstybės narės turėtų imtis būtinų priemonių siekdamos užtikrinti, kad žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, gamintojų mokami piniginiai įnašai vykdant jų įsipareigojimus, kylančius dėl gamintojo atsakomybės, būtų pritaikyti, visų pirma atsižvelgiant į tokių žvejybos įrankių patvarumą, tinkamumą juos taisyti, pakartotinai naudoti ir perdirbti; ___________________ ___________________ 46 Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, Direktyva 2000/59/EB ir Direktyva 2008/98/EB. 46 Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, Direktyva 2000/59/EB ir Direktyva 2008/98/EB. Pakeitimas 31 Pasiūlymas dėl direktyvos 16 a konstatuojamoji dalis (nauja) (16a)  užtikrindamos didesnę gamintojo atsakomybę už žvejybos įrankius, kurių sudėtyje yra plastiko, valstybės narės turėtų stebėti, vertinti, surinkti ir perdirbti žvejybos įrankius, kad pasiektų šioje direktyvoje nustatytus kiekybinius žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, surinkimo ir perdirbimo tikslus; Pakeitimas 32 Pasiūlymas dėl direktyvos 17 a konstatuojamoji dalis (nauja) (17a)   Bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) strateginiuose planuose į žemės ūkio plastiko atliekų problemą turėtų būti atsižvelgiama ir Komisija prireikus vidurio laikotarpiu iki 2023 m. turėtų nustatyti su plastiko atliekomis susijusį geros žemės agrarinės ir aplinkosauginės būklės standartą kaip naują griežtesnių sąlygų elementą. Pagal naująjį kompleksinės paramos teikimo reikalavimą ūkininkai, organizuodami plastiko rinkimą ir antrinį perdirbimą, privalėtų naudotis įgaliotosios atliekų tvarkymo įmonės paslaugomis ir saugoti įrodymus, kad plastiko atliekos buvo tinkamai tvarkomos; Pakeitimas 33 Pasiūlymas dėl direktyvos 18 konstatuojamoji dalis (18)  siekiant užkirsti kelią taršai šiukšlėmis ir kitoms netinkamoms atliekų šalinimo formoms, dėl kurių šiukšlės, kuriose yra plastiko, patenka į jūrą, vartotojai turi būti tinkamai informuojami apie esamus tinkamiausius ir (arba) vengtinus atliekų šalinimo būdus, geriausią atliekų šalinimo praktiką ir blogos šalinimo praktikos poveikį aplinkai, taip pat apie plastiko kiekį tam tikruose vienkartiniuose plastikiniuose gaminiuose ir žvejybos įrankiuose. Todėl turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės imtųsi informuotumo didinimo priemonių, kuriomis užtikrinama, kad tokia informacija vartotojams būtų suteikta. Informacijos turinys neturėtų būti reklaminio pobūdžio ir neturėtų skatinti naudoti vienkartinių plastikinių gaminių. Valstybės narės turėtų turėti galimybę pasirinkti tinkamiausias priemones pagal gaminio pobūdį arba paskirtį. Vienkartinių plastikinių gaminių ir žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, gamintojai turėtų padengti informuotumo didinimo priemonių išlaidas – tai yra didesnės gamintojo atsakomybės įsipareigojimų dalis; (18)  siekiant užkirsti kelią taršai šiukšlėmis ir kitoms netinkamoms atliekų šalinimo formoms, dėl kurių šiukšlės, kuriose yra plastiko, patenka į jūrą, vartotojai turi būti tinkamai informuojami apie esamus tinkamiausius ir (arba) vengtinus atliekų šalinimo būdus, geriausią atliekų šalinimo praktiką ir blogos šalinimo praktikos poveikį aplinkai, taip pat apie plastiko kiekį tam tikruose vienkartiniuose plastikiniuose gaminiuose ir žvejybos įrankiuose, kad būtų skatinamas atsakingas vartotojų elgesys tinkamai atsikratant atliekomis. Todėl turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės imtųsi informuotumo didinimo priemonių, kuriomis užtikrinama, kad tokia informacija vartotojams būtų suteikta. Ši informacija turėtų apimti netinkamo atsikratymo atliekomis poveikį kanalizacijos tinklui. Informacijos turinys neturėtų būti reklaminio pobūdžio ir neturėtų skatinti naudoti vienkartinių plastikinių gaminių. Valstybės narės turėtų turėti galimybę pasirinkti tinkamiausias priemones pagal gaminio pobūdį arba paskirtį. Kova su šiukšlėmis yra bendra kompetentingų institucijų, gamintojų ir vartotojų atsakomybė. Vienkartinių plastikinių gaminių ir žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, gamintojai turėtų padengti informuotumo didinimo priemonių išlaidas – tai yra didesnės gamintojo atsakomybės įsipareigojimų dalis. Gamintojai turėtų būti raginami pasinaudoti savo rinkodaros galia ir skatinti tvarų žiedinį gaminių vartojimą ir naudojimą; Pakeitimas 34 Pasiūlymas dėl direktyvos 18 a konstatuojamoji dalis (nauja) (18a)   pagal Sąjungos teisės aktus Komisija privalo padėti valstybėms narėms rengti strategijas ir planus, kuriais siekiama sumažinti žvejybos įrangos paplitimą jūroje, be kita ko, naudojant iš Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF) teikiamas dotacijas. Tokios pastangos gali apimti kampanijas ir programas, kuriomis siekiama didinti informuotumą apie atliekų poveikį jūrų ekosistemoms, galimybių naudoti biologiškai skaidžius ir kompostuojamus žvejybos įrankius tyrimus, žvejų švietimo projektus ir konkrečias viešąsias programas, skirtas plastikui ir kitiems objektams iš jūros aplinkos pašalinti; Pakeitimas 35 Pasiūlymas dėl direktyvos 20 konstatuojamoji dalis (20)  bene dažniausiai Sąjungos paplūdimiuose randamos jūras teršiančios šiukšlės yra vienkartiniai plastikiniai gėrimų buteliai. Taip yra todėl, kad atskiro surinkimo sistemos yra neveiksmingos ir jose dalyvauja mažai vartotojų. Turi būti skatinamos veiksmingesnės atskiro surinkimo sistemos, todėl turėtų būti nustatyta minimali atskiro gėrimų butelių, priskiriamų vienkartiniams plastikiniams gaminiams, surinkimo norma. Valstybės narės turėtų būti pajėgios pasiekti tą minimalią normą nustatydamos gėrimų butelių, priskiriamų vienkartiniams plastikiniams gaminiams, atskiro surinkimo tikslus pagal didesnės gamintojo atsakomybės sistemas arba įdiegdamos užstato grąžinimo sistemas ar bet kokias kitas jų nuožiūra tinkamas priemones. Tai turės tiesioginį teigiamą poveikį surinkimo rodikliams, surinktų ir perdirbtų medžiagų kokybei, o tai atvers galimybių perdirbimo įmonėms ir perdirbtų medžiagų rinkas; (20)  bene dažniausiai Sąjungos paplūdimiuose randamos jūras teršiančios šiukšlės yra vienkartiniai plastikiniai gėrimų buteliai (su kamšteliais ir dangteliais). Taip yra todėl, kad atskiro surinkimo sistemos yra neveiksmingos ir jose dalyvauja mažai vartotojų. Turi būti skatinamos veiksmingesnės atskiro surinkimo sistemos ir padidinta gamyba iš perdirbtų medžiagų, todėl turėtų būti nustatyta minimali atskiro gėrimų butelių, priskiriamų vienkartiniams plastikiniams gaminiams, surinkimo norma. Valstybės narės turėtų būti pajėgios pasiekti tą minimalią normą nustatydamos gėrimų butelių, priskiriamų vienkartiniams plastikiniams gaminiams, atskiro surinkimo tikslus pagal didesnės gamintojo atsakomybės sistemas arba įdiegdamos užstato grąžinimo sistemas ar bet kokias kitas jų nuožiūra tinkamas priemones. Be mažiausio surinkimo tikslo, turėtų būti taikomas reikalavimas dėl tam tikros perdirbtos plastikinių butelių dalies, siekiant užtikrinti, kad didesnis surinkto plastiko kiekis būtų pakartotinai panaudotas ar perdirbtas ir taip vėl atsidurtų žiedinėje ekonomikoje. Tos priemonės turės tiesioginį teigiamą poveikį surinkimo ir perdirbimo rodikliams, surinktų ir perdirbtų medžiagų kokybei, o tai atvers galimybių perdirbimo įmonėms ir perdirbtų medžiagų rinkas; Įgyvendindamos priemones, kuriomis siekiama mažiausio atskiro surinkimo tikslo, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų išlaikytas sklandus esamų didesnės gamintojo atsakomybės sistemų veikimas. Komisija turėtų parengti parengia gaires dėl užstato grąžinimo sistemų veikimo toms valstybėms narėms, kurios pasirenka tokias sistemas; Pakeitimas 36 Pasiūlymas dėl direktyvos 20 a konstatuojamoji dalis (nauja) (20a)  Direktyvoje 2008/98/EB „atskiras surinkimas“ yra nustatytas kaip atliekų surinkimas, kai atliekų srautai atskiriami atsižvelgiant į atliekų rūšį ir pobūdį, taip palengvinant jų specialų apdorojimą; Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2018/851, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2008/98/EB1a, pažymima, kad atskirą surinkimą galima užtikrinti taikant surinkimo prie kiekvieno namo, atgabenimo ir priėmimo ar kitas surinkimo sistemas. Direktyvos 2008/98/EB 10 straipsnio 3 dalies a punkte nustatyta leidžianti nukrypti nuostata, pagal kurią turėtų būti įmanoma surinkti tam tikrų rūšių atliekas, jei tai netrukdo aukštos kokybės atliekų perdirbimui ar kitokiam panaudojimui laikantis atliekų hierarchijos, o šių operacijų rezultatas yra panašios kokybės palyginti su rezultatu, gaunamu tas atliekas surenkant atskirai. Ta leidžianti nukrypti nuostata turėtų būti taikoma ir įgyvendinant šią direktyvą; _____________ 1a 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/851, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2008/98/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų (OL L 150, 2018 6 14, p. 109). Pakeitimas 37 Pasiūlymas dėl direktyvos 22 konstatuojamoji dalis (22)  pagal 2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinio susitarimo48 dėl geresnės teisėkūros 22 dalį Komisija turėtų atlikti šios direktyvos vertinimą. Tas vertinimas turėtų būti pagrįstas įgyvendinant šią direktyvą sukaupta patirtimi ir surinktais duomenimis, taip pat duomenimis, surinktais pagal Direktyvą 2008/56/EB arba Direktyvą 2008/98/EB. Šiuo vertinimu turėtų būti remiamasi vertinant galimas tolesnes priemones, taip pat vertinant, ar, siekiant Sąjungoje vykdyti jūros taršos šiukšlėmis stebėseną, reikėtų peržiūrėti priedą, kuriame pateikiamas vienkartinių plastikinių gaminių sąrašas. Atliekant vertinimą taip pat derėtų apsvarstyti, ar per tą laiką įvykusi mokslo ir technikos pažanga, įskaitant biologiškai skaidžių medžiagų kūrimą ir plastiko biologinio skaidumo jūros aplinkoje kriterijų ar standartų rengimą, kaip numatyta Europinėje plastikų strategijoje, suteikia galimybę nustatyti tam tikrų vienkartinių plastikinių gaminių biologinio skaidymosi jūros aplinkoje standartą. Tas standartas apimtų standartą, pagal kurį būtų tikrinama, ar dėl fizinio ir biologinio skaidymosi jūros aplinkoje plastikas visiškai suskyla į anglies dioksidą (CO2), biomasę ir vandenį per pakankamai trumpą laiką, kad plastikas nepakenktų jūros augalijai ir gyvūnijai ir nesikauptų aplinkoje. Tokio standarto reikalavimus atitinkantiems vienkartiniams plastikiniams gaminiams pateikimo rinkai draudimas galėtų būti netaikomas. Nors Europinėje plastikų strategijoje jau numatyta veiksmų šioje srityje, joje taip pat pripažįstama, kad dėl skirtingų sąlygų jūrose nėra taip paprasta nustatyti biologiškai skaidžių savybių turinčių plastikų reglamentavimo sistemą; (22)  pagal 2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinio susitarimo48 dėl geresnės teisėkūros 22 dalį Komisija turėtų atlikti šios direktyvos vertinimą. Tas vertinimas turėtų būti pagrįstas įgyvendinant šią direktyvą sukaupta patirtimi ir surinktais duomenimis, taip pat duomenimis, surinktais pagal Direktyvą 2008/56/EB arba Direktyvą 2008/98/EB. Šiuo vertinimu turėtų būti remiamasi vertinant galimas tolesnes priemones, įskaitant 2030 m. ir vėlesnio laikotarpio Sąjungos masto tikslų dėl taršos mažinimo nustatymą, taip pat vertinant, ar, siekiant Sąjungoje vykdyti jūros taršos šiukšlėmis stebėseną, reikėtų peržiūrėti priedą, kuriame pateikiamas vienkartinių plastikinių gaminių sąrašas. ___________________ ___________________ 48.  OL L 123, 2016 5 12, p. 1. 48.  OL L 123, 2016 5 12, p. 1. Pakeitimas 38 Pasiūlymas dėl direktyvos 23 konstatuojamoji dalis (23)  valstybės narės turėtų nustatyti sankcijų, taikomų už šios direktyvos nuostatų pažeidimą, taisykles ir užtikrinti, kad jos būtų įgyvendinamos. Sankcijos turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos; (23)  valstybės narės turėtų nustatyti sankcijų, taikomų už šios direktyvos nuostatų pažeidimą, taisykles ir užtikrinti, kad jos būtų įgyvendinamos. Sankcijos turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos. Vartotojai taip pat turėtų būti atitinkamai skatinami arba baudžiami už savo elgesį; Pakeitimas 39 Pasiūlymas dėl direktyvos 25 konstatuojamoji dalis (25)  kadangi šioje direktyvoje nustatytų tikslų, t. y. užkirsti kelią tam tikrų vienkartinių plastikinių gaminių ir žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, daromam poveikiui aplinkai ir jį sumažinti, skatinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos, įskaitant naujoviškų verslo modelių, gaminių ir medžiagų kūrimo skatinimą, taip prisidedant prie veiksmingo vidaus rinkos veikimo, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl siūlomo veiksmų masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, Sąjunga gali priimti priemones laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti, (25)  kadangi šioje direktyvoje nustatytų tikslų, t. y. užkirsti kelią tam tikrų vienkartinių plastikinių gaminių ir žvejybos ir žemės ūkio įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, daromam poveikiui aplinkai ir žmonių sveikatai ir jį sumažinti, skatinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos, įskaitant naujoviškų verslo modelių, gaminių ir medžiagų kūrimo skatinimą, taip prisidedant prie veiksmingo vidaus rinkos veikimo, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl siūlomo veiksmų masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, Sąjunga gali priimti priemones laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti, Pakeitimas 40 Pasiūlymas dėl direktyvos 25 a konstatuojamoji dalis (nauja) (25a)  kadangi jūras teršiančio plastiko šiukšlių esama ne tik Sąjunga supančioje jūros aplinkoje ir kadangi didžiulių jūras teršiančių plastiko šiukšlių galima rasti kitose nei Sąjunga pasaulio dalyse, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad atliekų eksportu į trečiąsias šalis jūrų tarša plastiko šiukšlėmis kitur nebūtų didinama; Pakeitimas 41 Pasiūlymas dėl direktyvos 25 b konstatuojamoji dalis (nauja) (25b)  valstybės narės taip pat gali atlikti svarbų vaidmenį pažabojant jūrų taršą šiukšlėmis, dalydamosi su trečiosiomis šalimis savo žiniomis ir patirtimi tvaraus medžiagų tvarkymo srityje; Pakeitimas 42 Pasiūlymas dėl direktyvos 25 c konstatuojamoji dalis (nauja) (25c)  viešojo sektoriaus institucijos, įskaitant Sąjungos institucijas, turėtų rodyti pavyzdį; Pakeitimas 43 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 pastraipa Šios direktyvos tikslas – užkirsti kelią tam tikrų vienkartinių plastikinių gaminių ir žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, poveikiui aplinkai, visų pirma vandens aplinkai, bei žmonių sveikatai ir jį sumažinti, taip pat kuriant naujus verslo modelius, gaminius ir medžiagas skatinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos ir sykiu prisidėti prie veiksmingo vidaus rinkos veikimo. Šios direktyvos tikslas – užkirsti kelią tam tikrų vienkartinių plastikinių gaminių ir žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, poveikiui aplinkai, visų pirma vandens organizmams ir aplinkai, bei žmonių sveikatai ir jį sumažinti, taip pat kuriant novatoriškus ir tvarius verslo modelius, gaminius ir medžiagas skatinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos ir sykiu prisidėti prie veiksmingo vidaus rinkos veikimo. Pakeitimas 44 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio 1 pastraipa Ši direktyva taikoma priede nurodytiems vienkartiniams plastikiniams gaminiams ir žvejybos įrankiams, kurių sudėtyje yra plastiko. Ši direktyva taikoma priede nurodytiems vienkartiniams plastikiniams gaminiams ir žvejybos bei akvakultūros įrankiams, kurių sudėtyje yra plastiko. Pakeitimas 45 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnio 1 pastraipos 1 punktas 1)  plastikas – medžiaga, sudaryta iš polimero, apibrėžto Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 3 straipsnio 5 dalyje, į kurią gali būti pridėta priedų ar kitų medžiagų ir kuri gali būti galutinių produktų pagrindinis struktūrinis komponentas, išskyrus chemiškai nemodifikuotus gamtinius polimerus; 1)  plastikas – medžiaga, sudaryta iš polimero, apibrėžto Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 3 straipsnio 5 dalyje, į kurią gali būti pridėta priedų ar kitų medžiagų ir kuri yra arba gali būti galutinių produktų pagrindinis struktūrinis komponentas, išskyrus chemiškai nemodifikuotus gamtinius polimerus; Pakeitimas 47 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnio 1 pastraipos 2 a punktas (naujas) 2a)  labai lengvi plastikiniai pirkinių maišeliai – lengvi plastikiniai pirkinių maišeliai, apibrėžti Direktyvos 94/62/EB 3 straipsnio 1c dalyje, kurių sienelės storis yra mažesnis kaip 15 mikronų; Pakeitimas 48 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnio 1 pastraipos 3 punktas 3)  žvejybos įrankis – bet koks žvejyboje ir akvakultūroje naudojamas įrankis ar įrenginys, skirtas jūrų gyviesiems ištekliams žvejoti ir gaudyti, arba jūros paviršiuje plūduriuojantis įrenginys, skirtas tokiems jūrų gyviesiems ištekliams privilioti ir sugauti; 3)  žvejybos įrankis – bet koks žvejyboje ir akvakultūroje naudojamas įrankis ar įrenginys, skirtas jūrų gyviesiems ištekliams žvejoti, gaudyti ar laikyti auginimui ūkyje, arba jūros paviršiuje plūduriuojantis įrenginys, skirtas tokiems jūrų gyviesiems ištekliams privilioti, sugauti ar laikyti; Pakeitimas 49 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnio 1 pastraipos 4 punktas 4)  žvejybos įrankių atliekos – bet kokie žvejybos įrankiai, įtraukti į Direktyvoje 2008/98/EB pateiktą atliekų apibrėžtį, įskaitant visas atskiras jų dalis ar medžiagas, įėjusias į tokių žvejybos įrankių sudėtį ar prie jų pritvirtintas, kai jie buvo išmesti; 4)  žvejybos įrankių atliekos – bet kokie žvejybos įrankiai, įtraukti į Direktyvoje 2008/98/EB pateiktą atliekų apibrėžtį, įskaitant visas atskiras jų dalis ar medžiagas, įėjusias į tokių žvejybos įrankių sudėtį ar prie jų pritvirtintas, kai jie buvo išmesti arba pamesti; Pakeitimas 50 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnio 1 pastraipos 10 punktas 10)  gamintojas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris, nepriklausomai nuo pardavimo būdų, įskaitant nuotolinės prekybos sutartis, kaip apibrėžta 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/83/ES50, vykdydamas profesinę veiklą pateikia Sąjungos rinkai vienkartinius plastikinius gaminius ir žvejybos įrankius, kurių sudėtyje yra plastiko, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 4 straipsnio 28 punkte51; 10)  gamintojas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris, nepriklausomai nuo pardavimo būdų, įskaitant nuotolinės prekybos sutartis, kaip apibrėžta 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/83/ES50, vykdydamas profesinę veiklą kuria, gamina, perdirba, apdoroja, parduoda ar importuoja vienkartinius plastikinius gaminius ir žvejybos bei akvakultūros įrankius, kurių sudėtyje yra plastiko, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 4 straipsnio 25 ir 28 punktuose51, ir taip juos pateikia Sąjungos rinkai; ___________________ ___________________ 50 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB (OL L 304, 2011 11 22, p. 64). 50 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB (OL L 304, 2011 11 22, p. 64). 51 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22). 51 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22). Pakeitimas 51 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnio 1 pastraipos 11 a punktas (naujas) 11a)  atskiras surinkimas – atskiras surinkimas, kaip apibrėžta Direktyvos 2008/98/EB 3 straipsnio 11 punkte; Pakeitimas 52 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnio 1 pastraipos 13 a punktas (naujas) 13a)  biologiškai skaidus plastikas – plastikas, galintis fiziškai ir biologiškai irti ir galiausiai suirti į anglies dioksidą (CO2), biomasę ir vandenį ir atitinkantis Europos standartus, taikomus pakuotėms, kurių atliekas galima panaudoti dėl jų kompostavimo ir anaerobinio skaidymo galimybių; Pakeitimas 53 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnio 1 pastraipos 14 a punktas (naujas) 14a)  tabako gaminiai – tabako gaminiai, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/40/ES 2 straipsnio 4 punkte; Pakeitimai 118, 54 ir 119 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 straipsnis 4 straipsnis 4 straipsnis Naudojimo mažinimas Naudojimo mažinimas 1.  Valstybės narės imasi reikiamų priemonių, kad iki ... [šešeri metai nuo šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę laikotarpio pabaigos] smarkiai sumažintų priedo A dalyje nurodytų vienkartinių plastikinių gaminių sunaudojimą savo teritorijoje. 1.  Valstybės narės imasi reikiamų priemonių siekiant ambicingo ir tvaraus priedo A dalyje nurodytų vienkartinių plastikinių gaminių sunaudojimo savo teritorijoje sumažinimo mažiausiai 25 proc. iki 2025 tikslo. Tos priemonės gali apimti nacionalinius naudojimo mažinimo tikslus, priemones, kuriomis užtikrinama, kad galutiniams vartotojams prekybos vietose būtų prieinami alternatyvūs daugkartinio naudojimo gaminiai, ekonomines priemones, pvz., užtikrinimą, kad prekybos vietose vienkartiniai plastikiniai gaminiai galutiniam vartotojui nebūtų suteikiami nemokamai. Tos priemonės gali būti skirtingos, atsižvelgiant į pirmoje pastraipoje nurodytų gaminių poveikį aplinkai. Tos priemonės gali apimti nacionalinius naudojimo mažinimo tikslus, priemones, kuriomis užtikrinama, kad galutiniams vartotojams prekybos vietose būtų prieinami alternatyvūs daugkartinio naudojimo gaminiai, ekonomines priemones, pvz., užtikrinimą, kad prekybos vietose vienkartiniai plastikiniai gaminiai galutiniam vartotojui nebūtų suteikiami nemokamai. Tos priemonės gali būti skirtingos, atsižvelgiant į pirmoje pastraipoje nurodytų gaminių poveikį aplinkai per jų gyvavimo ciklą, taip pat ir kai jie išmetami kaip šiukšlės. Valstybės narės parengia veiksmų planus, kuriuose aprašomos priemonės, priimtos pagal šią dalį. Valstybės narės praneša Komisijai apie šiuos planus ir, prireikus, juos atnaujina. Komisija gali pateikti rekomendacijas dėl šių planų. Valstybės narės nustato nacionalinius kiekybinius mažinimo tikslus, kuriais vadovaujantis siekiama šios dalies pirmoje pastraipoje nustatyto tikslo. Tie tikslai priimami ne vėliau kaip ... [šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę laikotarpio pabaiga]. Pagal šią dalį priimtos priemonės turi būti proporcingos ir nediskriminacinės. Valstybės narės praneša Komisijai apie tas priemones, laikydamosis Direktyvos (ES) 2015/15351a, kai to reikalaujama pagal tą direktyvą. 2.  Komisija gali priimti įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatoma 1 dalyje nurodytų vienkartinių plastikinių gaminių sunaudojimo reikšmingo sumažinimo apskaičiavimo ir patikros metodika. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 16 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. 2.  Komisija ne vėliau kaip ... [12 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo dienos] priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatoma 1 dalyje nurodytų vienkartinių plastikinių gaminių sunaudojimo reikšmingo ir tvaraus sumažinimo apskaičiavimo ir patikros metodika. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 16 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. 2a.  Valstybės narės imasi priemonių, būtinų siekiant tvariai sumažinti tabako gaminių, visų pirma tabako gaminių filtrų, kurių sudėtyje yra plastiko, atliekų žalą aplinkai, tokiai mastais sumažinant sunaudotų tabako gaminių filtrų, kurių sudėtyje yra plastiko, atliekų kiekį: 50 proc. iki 2025 m. ir 80 proc. iki 2030 m., palyginti su 2014–2016 m. rinkai pateiktų tabako gaminių plastikinių filtrų svertiniu vidurkiu. _________________ 1a 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka (OL L 241, 2015 9 17, p. 1). Pakeitimas 55 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 straipsnio 1 dalis 1.  Valstybės narės užtikrina, kad priedo C dalyje išvardyti vienkartiniai plastikiniai gaminiai, turintys kamštelius ir dangtelius, kurių didelę dalį sudaro plastikas, gali būti pateikti rinkai tik jeigu jų kamšteliai ir dangteliai lieka pritvirtinti prie butelio per visą numatytą jo naudojimo trukmę. 1.  Valstybės narės užtikrina, kad priedo C dalyje išvardyti vienkartiniai plastikiniai gaminiai, turintys iš plastiko pagamintus kamštelius ir dangtelius, gali būti pateikti rinkai tik jeigu jų kamšteliai ir dangteliai lieka pritvirtinti prie butelio per visą numatytą jo naudojimo trukmę. Pakeitimas 56 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 straipsnio 1 a dalis (nauja) 1a.  Valstybės narės užtikrina, kad ne vėliau kaip 2025 m. priedo C dalyje išvardytus gėrimų butelius būtų galima pateikti rinkai, tik jei jie pagaminti naudojant bent 35 proc. perdirbtos medžiagos ir juos pačius galima perdirbti. Ne vėliau kaip 2022 m. sausio 1 d. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriuose nustatoma perdirbtos dalies apskaičiavimo metodika. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 16 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Pakeitimas 57 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 straipsnio 2 dalis 2.  Šio straipsnio taikymo tikslu nelaikoma, kad metalinių gaubtelių ar dangtelių su plastikiniu sandarinimo sluoksniu didelę dalį sudaro plastikas. 2.  Šio straipsnio taikymo tikslu nelaikoma, kad metaliniai gaubteliai ar dangteliai su plastikiniu sandarinimo sluoksniu yra pagaminti iš plastiko. Šis straipsnis netaikomas stiklinei ir metalinei gėrimų tarai, turinčiai iš plastiko pagamintus gaubtelius ir dangtelius. Pakeitimas 58 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 straipsnio 3 dalis 3.  Komisija prašo Europos standartizacijos organizacijų parengti suderintus standartus, susijusius su pirmoje dalyje nurodytu reikalavimu. 3.  Ne vėliau kaip ... [3 mėnesiai po šios direktyvos įsigaliojimo datos] Komisija prašo Europos standartizacijos organizacijų parengti suderintus standartus, susijusius su pirmoje dalyje nurodytu reikalavimu. Tuose standartuose atsižvelgiama į būtinybę užtikrinti, kad gėrimų tara, įskaitant gazuotųjų gėrimų tarą, būtų uždaroma tvirtai, patikimai ir saugiai. Pakeitimai 59 ir 140 Pasiūlymas dėl direktyvos 7 straipsnis 7 straipsnis 7 straipsnis Ženklinimo reikalavimai Ženklinimo reikalavimai 1.  Valstybės narės užtikrina, kad ant visų rinkai pateiktų priedo D dalyje nurodytų vienkartinių plastikinių gaminių vartotojams būtų pateikiamas aiškus, įskaitomas ir nenuvalomas ženklas, kuriuo informuojama apie vieną ar daugiau iš šių dalykų: 1.  Valstybės narės užtikrina, kad ant visų rinkai pateiktų priedo D dalyje nurodytų vienkartinių plastikinių gaminių prekinės pakuotės, tiek ant pakuotės, kurioje yra keli gaminio vienetai, tiek ant kiekvieno atskirai supakuoto gaminio vieneto, vartotojams būtų pateikiamas aiškus, įskaitomas ir nenuvalomas ženklas, kuriuo informuojama apie vieną ar daugiau iš šių dalykų: a)  kaip tinkamai šalinti gaminio atliekas arba kokio šalinimo būdo vengti; a)  kaip tinkamai šalinti gaminio atliekas ir (arba) kokio šalinimo būdo vengti; b)  kokį neigiamą poveikį aplinkai daro šiukšlinimas ar kitoks netinkamas gaminio atliekų šalinimas; b)  kokį neigiamą poveikį aplinkai daro šiukšlinimas ar kitoks netinkamas gaminio atliekų šalinimas; c)  kad gaminio sudėtyje yra plastiko. c)  kad gaminio sudėtyje yra plastiko; ir ca)  sudėtyje esančios kenksmingos cheminės medžiagos, tokias kaip pavojingi metalai, ftalatai, PFAS, bisfenoliai, taip pat endokrininę sistemą ardančios medžiagos ir kitos labai didelį susirūpinimą keliančios cheminės medžiagos, nurodytos Reglamente (EB) Nr. 1907/2006. Be to, valstybės narės užtikrina, kad ant visų rinkai pateiktų priedo D dalyje nurodytų vienkartinių plastikinių gaminių, išskyrus tabako gaminius su filtrais ir kartu su tabako gaminiais naudoti skirtus filtrus, prekinės pakuotės, tiek ant pakuotės, kurioje yra keli gaminio vienetai, tiek ant kiekvieno atskirai supakuoto gaminio vieneto, vartotojams būtų pateikiamas aiškus, įskaitomas ir nenuvalomas ženklas, kuriuo informuojama apie galimybę gaminį perdirbti. 2.  Komisija ... [likus 12 mėnesių iki šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę laikotarpio pabaigos] priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatomos pirmoje dalyje nurodyto ženklo specifikacijos. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 16 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. 2.  Komisija ne vėliau kaip ... [12 mėnesių iki šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę laikotarpio pabaigos] priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatomos pirmoje dalyje nurodyto ženklo specifikacijos, ir tai darydama atsižvelgia į sektoriuje galiojančius savanoriškus susitarimus ir ypatingą dėmesį skiria būtinybei vengti informacijos, kuri klaidina vartotoją. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 16 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Pakeitimas 146 Pasiūlymas dėl direktyvos 7 a straipsnis (naujas) 7 a straipsnis Higienos reikmenų sąlygos Valstybės narės neleidžia naudoti pavojingų cheminių medžiagų higieninių paketų ir tamponų bei tamponų aplikatorių, išvardytų priedo D dalyje. Pakeitimas 60 Pasiūlymas dėl direktyvos 8 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa Valstybės narės užtikrina, kad pagal tokias sistemas, nustatytas pagal pirmą dalį, priedo E dalyje nurodytų vienkartinių plastikinių gaminių gamintojai padengtų atliekų, sudarytų iš tų vienkartinių plastikinių produktų, surinkimo ir jų tolesnio transportavimo bei tvarkymo išlaidas, įskaitant šiukšlių surinkimo išlaidas, taip pat 10 straipsnyje nurodytų informuotumo didinimo priemonių, susijusių su tais gaminiais, išlaidas. Valstybės narės užtikrina, kad pagal tokias sistemas, nustatytas pagal pirmą dalį, priedo E dalyje nurodytų vienkartinių plastikinių gaminių gamintojai padengtų atliekų, sudarytų iš tų vienkartinių plastikinių produktų, surinkimo ir jų tolesnio transportavimo bei tvarkymo išlaidas, įskaitant šiukšlių surinkimo išlaidas, taip pat 10 straipsnyje nurodytų informuotumo didinimo priemonių, susijusių su tais gaminiais, išlaidas. Gamintojų mokami piniginiai įnašai siekiant vykdyti šiuos įpareigojimus neviršija toms paslaugoms ekonomiškai efektyviai teikti būtinų išlaidų ir juos skaidriai nustato atitinkami subjektai. Pakeitimas 61 Pasiūlymas dėl direktyvos 8 straipsnio 2 dalies 1 a pastraipa (nauja) Pirmoje pastraipoje nurodytų šiukšlių surinkimo išlaidų atžvilgiu valstybės narės užtikrina, kad gamintojų mokami piniginiai įnašai būtų nustatyti proporcingai ir būtų diferencijuojami pagal Direktyvos 2008/98/EB 8a straipsnio 4 dalį, ir atsižvelgia į atskirų gaminių arba gaminių grupių surinkimo išlaidas. Išlaidos susijusios tik su veikla, kurią reguliariai vykdo viešosios institucijos arba kuri vykdoma jų vardu ir kuri apima šiukšlių surinkimo veiklą, kuria siekiama įvykdyti atitinkamus įpareigojimus dėl atliekų prevencijos ir aplinkos apsaugos pagal Sąjungos teisės aktus. Pakeitimas 62 Pasiūlymas dėl direktyvos 8 straipsnio 2 dalies 1 b pastraipa (nauja) Komisija, pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis, parengia gaires dėl išlaidų paskirstymo šiukšlių surinkimui, kuris įtrauktas į didesnės gamintojo atsakomybės sistemas. Pakeitimas 63 Pasiūlymas dėl direktyvos 8 straipsnio 2 a dalis (nauja) 2a.  Valstybės narės užtikrina, kad didesnės gamintojo atsakomybės sistemos, nustatytos tabako gaminių filtrams, kurių sudėtyje yra plastiko, pagal šio straipsnio 1 dalį, prisidėtų siekiant 4 straipsnio 2a dalyje nustatyto aplinkos apsaugos tikslo, taip pat užtikrindamos, kad tabako gaminių filtrų, kurių sudėtyje yra plastiko, gamintojai padengtų tų gaminių atliekų surinkimo ir jų tolesnio transportavimo bei tvarkymo išlaidas, įskaitant šiukšlių surinkimo išlaidas ir 10 straipsnyje nurodytų informuotumo didinimo priemonių, susijusių su tais gaminiais, išlaidas. Kad tas tikslas būtų pasiektas, valstybės narės gali inter alia reikalauti, kad didesnės gamintojo atsakomybės sistemos sukurtų panaudotų filtrų surinkimo sistemas arba finansuotų jų surinkimo infrastruktūrą, arba remtų panaudotų filtrų deaktyvavimą ir perdirbimą sukuriant atliekų naudojimo grandinę. Pakeitimas 64 Pasiūlymas dėl direktyvos 8 straipsnio 3 dalis 3.  Valstybės narės užtikrina, kad pagal Direktyvos 2008/98/EB nuostatas dėl didesnės gamintojo atsakomybės būtų nustatytos didesnės gamintojo atsakomybės sistemos dėl Sąjungos rinkai pateiktų žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko. 3.  Valstybės narės užtikrina, kad pagal Direktyvos 2008/98/EB nuostatas dėl didesnės gamintojo atsakomybės būtų nustatytos didesnės gamintojo atsakomybės sistemos dėl Sąjungos rinkai pateiktų žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko. Tuo remdamosi valstybės narės užtikrina, kad kiekvienais metais būtų pasiekiamas minimalus žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, surinkimo lygis. Nuo 2025 m. minimalus atliekų surinkimo lygis yra 50 proc., apskaičiuojamas remiantis atitinkamais metais atitinkamoje valstybėje narėje žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, bendru svoriu, išreikštu žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, per trejus ankstesnius metus pateiktų tos valstybės narės rinkai, vidutinio svorio procentine dalimi. Jos taip pat užtikrina, kad didesnės gamintojo atsakomybės sistemomis iki 2025 m. būtų pasiektas ne mažiau kaip 15 proc. žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, perdirbimo tikslas. Siekdamos įgyvendinti šį tikslą valstybės narės, inter alia, gali papildomai reikalauti, kad šios sistemos: a)  diferencijuotų finansinius įnašus pagal Direktyvos 2008/98/EB 8a straipsnio 4 dalį, kad būtų skatinama pateikti rinkai žvejybos įrankius, suprojektuotus taip, kad juos būtų galima pakartotinai naudoti ir perdirbti; b)  sukurtų užstato grąžinimo sistemas, kuriomis būtų skatinama grąžinti seną, apleistą ar nenaudojamą žvejybos įrangą; c)  apimtų stebėjimo, sekimo ir duomenų teikimo programas. Pakeitimas 65 Pasiūlymas dėl direktyvos 8 straipsnio 4 dalies 2 a pastraipa (nauja) Nedarant poveikio techninėms priemonėms, nustatytoms Tarybos reglamente (EB) Nr. 850/981a, Komisija paprašo Europos standartizacijos organizacijų parengti suderintus standartus, susijusius su žvejybos įrankių „žiediniu“ projektu, kad būtų skatinama ruoštis pakartotiniam žvejybos įrankių naudojimui ir sudarytos palankios sąlygos juos perdirbti pasibaigus jų gyvavimo ciklui. __________________ 1a 1998 m. kovo 30 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 850/98 dėl žuvininkystės išteklių apsaugos, taikant technines priemones jūrų gyvūnų jaunikliams apsaugoti (OL L 125, 1998 4 27, p. 1). Pakeitimas 66 Pasiūlymas dėl direktyvos 9 straipsnio 1 pastraipos įžanginė dalis Valstybės narės imasi reikiamų priemonių, kad iki 2025 m. atskirai surenkamų priedo F dalyje išvardytų vienkartinių plastikinių gaminių atliekų kiekis sudarytų 90 proc. atitinkamais metais rinkai pateiktų tokių vienkartinių plastikinių gaminių kiekio pagal masę. Siekdamos įgyvendinti šiuos tikslus valstybės narės, inter alia, gali: Valstybės narės imasi reikiamų priemonių, kad iki 2025 m. atskirai surenkamų priedo F dalyje išvardytų vienkartinių plastikinių gaminių atliekų kiekis sudarytų 90 proc. atitinkamais metais rinkai pateiktų tokių vienkartinių plastikinių gaminių kiekio pagal masę ir užtikrintų vėlesnį jų perdirbimą. Siekdamos įgyvendinti šiuos tikslus valstybės narės, inter alia, gali: Pakeitimas 67 Pasiūlymas dėl direktyvos 9 straipsnio 1 pastraipos 1a pastraipa (nauja) Pirma pastraipa taikoma nedarant poveikio Direktyvos 2008/98/EB 10 straipsnio 3 dalies a punktui. Pakeitimas 68 Pasiūlymas dėl direktyvos 9 straipsnio 1 a pastraipa (nauja) Komisija, konsultuodamasi su valstybėmis narėmis, parengia gaires dėl užstato grąžinimo sistemų veikimo. Pakeitimas 69 Pasiūlymas dėl direktyvos 10 straipsnis 10 straipsnis 10 straipsnis Informuotumo didinimo priemonės Informuotumo didinimo priemonės 1.  Valstybės narės imasi priemonių, kad priedo G dalyje išvardytų vienkartinių plastikinių gaminių ir žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, naudotojai būtų informuojami apie: 1.  Valstybės narės imasi priemonių, kad priedo G dalyje išvardytų vienkartinių plastikinių gaminių ir žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, naudotojai būtų skatinami atsakingai elgtis ir informuojami apie: a)  esamas tokiems gaminiams ir žvejybos įrankiams, kurių sudėtyje yra plastiko, skirtas pakartotinio naudojimo sistemas ir atliekų tvarkymo būdus, taip pat geriausią tinkamo atliekų tvarkymo praktiką pagal Direktyvos 2008/98/EB 13 straipsnį; a)  esamas tokių gaminių ir žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, daugkartinio naudojimo alternatyvas ir jiems skirtas pakartotinio naudojimo sistemas ir atliekų tvarkymo būdus, taip pat geriausią tinkamo atliekų tvarkymo praktiką pagal Direktyvos 2008/98/EB 13 straipsnį; b)  taršos šiukšlėmis ir kitokio netinkamo tokių gaminių ir žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, atliekų šalinimo poveikį aplinkai, visų pirma jūros aplinkai. b)  taršos šiukšlėmis ir kitokio netinkamo tokių gaminių ir žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, atliekų šalinimo poveikį aplinkai, visų pirma jūros aplinkai; ba)  netinkamo tokių gaminių atliekų šalinimo poveikį kanalizacijos tinklui; Pakeitimas 70 Pasiūlymas dėl direktyvos 11 straipsnio 2 pastraipa Priemonės, kurių valstybės narės imasi perkeldamos 4–9 straipsnius į nacionalinę teisę ir juos įgyvendindamos, turi atitikti ES su maistu susijusių teisės aktų nuostatas, siekiant užtikrinti, kad nepablogėtų maisto higiena ir maisto sauga. Priemonės, kurių valstybės narės imasi perkeldamos 4–9 straipsnius į nacionalinę teisę ir juos įgyvendindamos, turi atitikti ES su maistu susijusių teisės aktų nuostatas, siekiant užtikrinti, kad nepablogėtų maisto higiena ir maisto sauga, ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1935/20041a. Valstybės narės skatina, kai įmanoma, naudoti tvarias, saugesnes plastiko alternatyvas medžiagoms, kurios liečiasi su maistu. ________________ 1a 2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1935/2004 dėl žaliavų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, ir panaikinantis Direktyvas 80/590/EEB ir 89/109/EEB (OL L 338, 2004 11 13, p. 4). Pakeitimas 71 Pasiūlymas dėl direktyvos 11 straipsnio 2 a pastraipa (nauja) Valstybės narės užtikrina, kad į trečiąsias šalis eksportuojamos atliekos nepapildytų kitur į jūrą išmetamų šiukšlių. Pakeitimas 72 Pasiūlymas dėl direktyvos 12 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis 1.  Valstybės narės užtikrina, kad pagal nacionalinius teisės aktus arba praktiką fiziniai ar juridiniai asmenys arba jų asociacijos, organizacijos ar grupės galėtų pasinaudoti peržiūros procedūra teisme arba kitoje pagal įstatymą įsteigtoje nepriklausomoje ir nešališkoje įstaigoje, kad užginčytų sprendimų ir veikimo arba neveikimo, susijusio su 5, 6, 7 ir 8 straipsnių įgyvendinimu, materialinį ar procesinį teisėtumą, jei įvykdyta viena iš šių sąlygų: 1.  Valstybės narės užtikrina, kad pagal nacionalinius teisės aktus arba praktiką fiziniai ar juridiniai asmenys arba jų asociacijos, organizacijos ar grupės galėtų pasinaudoti peržiūros procedūra teisme arba kitoje pagal įstatymą įsteigtoje nepriklausomoje ir nešališkoje įstaigoje, kad užginčytų sprendimų ir veikimo arba neveikimo, susijusio su 4, 5, 6, 7, 8, 9 ir 10 straipsnių įgyvendinimu, materialinį ar procesinį teisėtumą, jei įvykdyta viena iš šių sąlygų: Pakeitimas 73 Pasiūlymas dėl direktyvos 13 straipsnis 13 straipsnis 13 straipsnis Informacija apie įgyvendinimo stebėseną Informacija apie įgyvendinimo stebėseną 1.  Nepažeisdamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/4/EB52 ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/2/EB53, valstybės narės, padedamos Europos aplinkos agentūros, parengia duomenų rinkinius, į kuriuos įtraukiama: 1.  Nepažeisdamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/4/EB52 ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/2/EB53, valstybės narės, padedamos Europos aplinkos agentūros, parengia duomenų rinkinius, į kuriuos įtraukiama: a)   duomenys apie priedo A dalyje išvardytus vienkartinius plastikinius gaminius, kurie pateikti Sąjungos rinkai kiekvienais metais, siekiant įrodyti naudojimo mažėjimą, kaip nustatyta 4 straipsnio 1 dalyje; a)  duomenys apie priedo A dalyje išvardytus vienkartinius plastikinius gaminius, kurie pateikti Sąjungos rinkai kiekvienais metais, siekiant įrodyti naudojimo mažėjimą, kaip nustatyta 4 straipsnio 1 dalyje; aa)  duomenys apie pateikimą rinkai ir priedo F dalyje išvardytų gaminių atskirą surinkimą, kad būtų parodyta siekiant 9 straipsnyje nustatyto tikslo padaryta pažanga; ab)  duomenys apie Sąjungos rinkai kasmet pateikiamus vienkartinius plastikinius gaminius, išvardytus priedo G dalyje, kad būtų stebimas jų naudojimas Sąjungoje; ac)  duomenys apie rinkai pateiktus žvejybos įrankius, kurių sudėtyje yra plastiko, ir apie surinktas ir apdorotas žvejybos įrankių atliekas; b)  informacija apie priemones, kurių ėmėsi valstybės narės pagal 4 straipsnio 1 dalį. b)  informacija apie planus ir priemones, kurių ėmėsi valstybės narės pagal 4 straipsnio 1 dalį. ba)  duomenys apie į jūrą išmestų šiukšlių, visų pirma į šią direktyvą įtrauktų gaminių šiukšlių kiekį, kad būtų stebimas priimtų priemonių poveikis. Duomenys, nurodyti pirmos pastraipos a punkte, atnaujinami kasmet per 12 mėnesių nuo ataskaitinių metų, kuriais duomenys buvo surinkti, pabaigos. Jei įmanoma, tiems duomenims pateikti naudojamasi erdvinių duomenų paslaugomis, kaip nustatyta Direktyvos 2007/2/EB 3 straipsnio 4 dalyje. Duomenys, nurodyti pirmos pastraipos a punkte, pirmą kartą pateikiami ne vėliau kaip ... [12 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo dienos]. Duomenys, nurodyti a–ac punktuose, atnaujinami kasmet per 12 mėnesių nuo ataskaitinių metų, kuriais duomenys buvo surinkti, pabaigos. Jei įmanoma, tiems duomenims pateikti naudojamasi erdvinių duomenų paslaugomis, kaip nustatyta Direktyvos 2007/2/EB 3 straipsnio 4 dalyje. 2.  Valstybės narės užtikrina, kad Komisija ir Europos aplinkos agentūra galėtų susipažinti su duomenų rinkiniais, parengtais pagal 1 dalį. 2.  Valstybės narės užtikrina, kad Komisija ir Europos aplinkos agentūra galėtų susipažinti su duomenų rinkiniais, parengtais pagal 1 dalį. 3.  Europos aplinkos agentūra reguliariai skelbia ir atnaujina Sąjungos masto apžvalgą, pagrįstą valstybių narių surinktais duomenimis. Į Sąjungos masto apžvalgą, jei nustatyti, įtraukiami šios direktyvos vertės, rezultatų ir poveikio rodikliai, Sąjungos mąsto apibendrinamieji žemėlapiai ir valstybių narių apžvalgos ataskaitos. 3.  Europos aplinkos agentūra reguliariai skelbia ir atnaujina Sąjungos masto apžvalgą, pagrįstą valstybių narių surinktais duomenimis. Į Sąjungos masto apžvalgą, jei nustatyti, įtraukiami šios direktyvos vertės, rezultatų ir poveikio rodikliai, Sąjungos mąsto apibendrinamieji žemėlapiai ir valstybių narių apžvalgos ataskaitos. 4.  Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos duomenų rinkinių, informacijos ir 1 dalyje nurodytų duomenų pateikimo forma. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 16 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. 4.  Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos duomenų rinkinių, informacijos ir 1 dalyje nurodytų duomenų pateikimo forma. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 16 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. ___________________ ___________________ 52 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką ir panaikinanti Tarybos direktyvą 90/313/EEB (OL L 41, 2003 2 14, p. 26). 52 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką ir panaikinanti Tarybos direktyvą 90/313/EEB (OL L 41, 2003 2 14, p. 26). 53 2007 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/2/EB, sukurianti Europos bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūrą (INSPIRE) (OL L 108, 2007 4 25, p. 1). 53 2007 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/2/EB, sukurianti Europos bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūrą (INSPIRE) (OL L 108, 2007 4 25, p. 1). Pakeitimai 74 ir 150 Pasiūlymas dėl direktyvos 15 straipsnis 15 straipsnis 15 straipsnis Vertinimas ir peržiūra Vertinimas ir peržiūra 1.  Komisija atlieka šios direktyvos vertinimą iki ... [6 metai nuo šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę laikotarpio pabaigos]. Vertinimas grindžiamas pagal 13 straipsnį pateikta informacija. Valstybės narės teikia Komisijai visą papildomą informaciją, kurios reikia atliekant vertinimą ir rengiant 2 dalyje nurodytą ataskaitą. 1.  Komisija atlieka šios direktyvos vertinimą iki ... [5 metai nuo šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę laikotarpio pabaigos]. Vertinimas grindžiamas pagal 13 straipsnį pateikta informacija. Valstybės narės teikia Komisijai visą papildomą informaciją, kurios reikia atliekant vertinimą ir rengiant 2 dalyje nurodytą ataskaitą. 2.  Komisija Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui pateikia ataskaitą apie vertinimo, atlikto pagal 1 dalį, pagrindinius rezultatus. 2.  Komisija Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui pateikia ataskaitą apie vertinimo, atlikto pagal 1 dalį, pagrindinius rezultatus. Prireikus kartu su ataskaita pateikiamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto. Tame pasiūlyme, prireikus, nustatomi privalomi Sąjungos lygmens kiekybiniai priedo A dalyje išvardintų gaminių suvartojimo tikslai. 2a.  Iki 2020 m. liepos 31 d. Komisija ir valstybės narės parengia Sąjungos masto vandenynuose susikaupusių plastiko atliekų šalinimo programą ir skatina šią iniciatyvą tarptautiniu mastu. 3.  Ataskaitoje taip pat nurodoma, ar: 3.  Ataskaitoje pateikiama: a)  priedas, kuriame išvardyti vienkartiniai plastikiniai gaminiai, turi būti peržiūrėtas; a)   įvertinimas, ar reikia peržiūrėti priedą, kuriame išvardyti vienkartiniai plastikiniai gaminiai, turi būti peržiūrėtas; b)  įmanoma nustatyti Sąjungos privalomus kiekybinius naudojimo, visų pirma priedo A dalyje nurodytų vienkartinių plastikinių gaminių, mažinimo tikslus; b)   galimybės nustatyti Sąjungos privalomus kiekybinius naudojimo, visų pirma priedo A dalyje nurodytų vienkartinių plastikinių gaminių, mažinimo tikslus, tyrimas; todėl ataskaitoje įvertinamas tikslų, išreikštų absoliučiaisiais skaičiais, nustatymas atsižvelgiant sunaudojamus kiekius ir jau pasiektą sumažinimą valstybėse narėse; ba)  gaminiams, kuriems taikoma ši direktyva, gaminti naudojamų medžiagų pakeitimo ir naujų daugkartinio naudojimo alternatyvų tiekimo sistemų inovacijų įvertinimas; tai apima bendrą šių medžiagų gyvavimo ciklo analizę aplinkos atžvilgiu ir atsiradusias alternatyvas. c)  padaryta pakankama mokslo ir technikos pažanga ir nustatyti biologinio skaidumo jūros aplinkoje kriterijai arba standartai, taikomi vienkartiniams plastikiniams gaminiams, patenkantiems į šios direktyvos taikymo sritį, taip pat sukurti jų vienkartiniai pakaitalai, todėl, jei tinkama, galima nustatyti, kuriems gaminiams nebereikia taikyti pateikimo rinkai apribojimų. Pakeitimas 75 Pasiūlymas dėl direktyvos 17 straipsnio 1 dalies 1 a pastraipa (nauja) Nukrypdamos nuo šios dalies pirmos pastraipos, valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad 13 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytų ataskaitų teikimo įpareigojimų būtų laikomasi ne vėliau kaip nuo ... [12 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo dienos]. Pakeitimas 76 Pasiūlymas dėl direktyvos 17 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa Tačiau valstybės narės taiko priemones, kurių reikia, kad būtų laikomasi 5 straipsnio ir 7 straipsnio 1 dalies nuo ... [2 metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo datos], o 6 straipsnio 1 dalies – nuo [3 metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo datos]. Tačiau valstybės narės taiko priemones, kurių reikia, kad būtų laikomasi 5 straipsnio ir 7 straipsnio 1 dalies nuo ... [2 metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo datos], o 6 straipsnio 1 dalies – nuo [3 metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo datos], išskyrus priemones, būtinas, kad būtų laikomasi 6 straipsnio 1 dalyje nurodyto reikalavimo, susijusio su gazuotųjų gėrimų tara, kurį valstybės narės taiko nuo ... [5 metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos]. Pakeitimas 77 Pasiūlymas dėl direktyvos 17 straipsnio 2 dalis 2.  Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus. 2.  Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų nuostatų tekstus. Komisija tikrina, kad tomis nuostatomis nebūtų sudaromos nepagrįstos kliūtys bendrosios rinkos veikimui. Pakeitimai 78 ir 124/rev Pasiūlymas dėl direktyvos I priedo A dalis Vienkartiniai plastikiniai gaminiai, kuriems taikomas 4 straipsnis dėl naudojimo mažinimo Vienkartiniai plastikiniai gaminiai, kuriems taikomas 4 straipsnis dėl naudojimo mažinimo –  Gėrimų indeliai, įskaitant jų kamštelius ir dangtelius –  Maisto tara, t. y. talpyklos, kaip antai dėžutės su dangteliais arba be jų, kuriose laikomas maistas, kurio nebereikia paruošti, skirtas nedelsiant suvartoti iš talpyklos vietoje arba išsinešti, kaip antai greitajam maistui naudojama maisto tara, išskyrus gėrimų tarą, lėkštės, taip pat pakeliai ir pakuotės iš lanksčios medžiagos, kuriuose pateikiamas maistas. –  Maisto tara, t. y. talpyklos, kaip antai dėžutės su dangteliais arba be jų, kuriose laikomas maistas, kurio nebereikia paruošti, skirtas nedelsiant suvartoti iš talpyklos vietoje arba išsinešti, kaip antai greitajam maistui naudojama maisto tara, išskyrus gėrimų tarą, lėkštės, taip pat pakeliai ir pakuotės iš lanksčios medžiagos, kuriuose pateikiamas maistas. Maisto pardavimas vienam žmogui skirtos porcijos dydžio taroje arba taroje, prie kurios pridedami stalo įrankiai, yra požymis, kad šis maistas yra skirtas suvartoti tiesiai iš maisto taros. Tolesnio ruošimo sąvoka apima tokius veiksmus kaip šildymas, verdančio vandens naudojimas, plovimas, raikymas ir pjaustymas. Šio priedo A, E ir G dalyse išvardintos vienkartinės plastikinės maisto taros pavyzdžiai: –  Greitojo maisto tara, pvz., maisto dėžutės ir salotų dėžutės, skirtos šaltam maistui –  Greitojo maisto tara, pvz., maisto dėžutės ir salotų dėžutės, skirtos karštam maistui, išskyrus atvejus, kai vartotojas, įsigijęs maistą, ji turi pašildyti –  Mėsainių dėžutės, sumuštinių dėžutės, suktinukų dėžutės –  Šviežio arba perdirbto maisto, kurio nebereikia paruošti, pvz., vaisių, deserto arba valgomųjų ledų, vienam žmogui skirtos porcijos dydžio tara, parduodama atskirais vienetais Taros, kuri nėra šio priedo A, E ir G dalyse išvardinta vienkartinė plastikinė maisto tara, pavyzdžiai: –  Maisto tara, kurioje laikomas džiovintas maistas arba šaltas maistas, kurį reikia paruošti –  Tara, kurioje laikomas maistas didesniais nei vienam žmogui skirtos porcijos kiekiais –  Daugiau nei po vieną vienetą parduodama vienam žmogui skirtos porcijos dydžio maisto tara –  Gėrimų indeliai Pakeitimas 79 Pasiūlymas dėl direktyvos I priedo B dalies 2 įtrauka –  Stalo įrankiai (šakutės, peiliai, šaukštai, lazdelės) –  Stalo įrankiai (šakutės, peiliai, šaukštai, lazdelės), išskyrus iki 2023 m. švietimo įstaigoms arba sveikatos priežiūros įstaigoms pagal viešojo prekių pirkimo sutartis1a, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/24/ES 2 straipsnio 8 punkte, kurios buvo suteiktos iki 2018 m. gruodžio 31 d., tiekiamus stalo įrankius. ___________________ 1a viešojo prekių pirkimo sutartys – viešosios sutartys, kurių objektas yra produktų pirkimas, lizingas, nuoma arba pirkimas išsimokėtinai, numatant jas įsigyti ar to nenumatant. Viešojo prekių pirkimo sutartis papildomai gali apimti įrengimo ir montavimo operacijas. Pakeitimas 80 Pasiūlymas dėl direktyvos I priedo B dalies 3 įtrauka –  Lėkštės –  Lėkštės, išskyrus iki 2023 m. švietimo įstaigoms arba sveikatos priežiūros įstaigoms pagal viešojo prekių pirkimo sutartis1a, apibrėžtas Direktyvos 2014/24/ES 2 straipsnio 8 punkte, kurios buvo suteiktos iki 2018 m. gruodžio 31 d., tiekiamas lėkštes. ___________________ 1a viešojo prekių pirkimo sutartys – viešosios sutartys, kurių objektas yra produktų pirkimas, lizingas, nuoma arba pirkimas išsimokėtinai, numatant jas įsigyti ar to nenumatant. Viešojo prekių pirkimo sutartis papildomai gali apimti įrengimo ir montavimo operacijas. Pakeitimas 81 Pasiūlymas dėl direktyvos I priedo B dalies 6 įtrauka –  Prie oro balionėlių, išskyrus pramoniniam ir kitam profesiniam naudojimui ar paskirčiai skirtus balionus, kurie nėra dalijami vartotojams, tvirtinamos ir jiems laikyti skirtos lazdelės, įskaitant jų detales –  Prie oro balionėlių, išskyrus pramoniniam ir kitam profesiniam naudojimui ar paskirčiai skirtus balionus, kurie nėra dalijami vartotojams, tvirtinamos ir jiems laikyti skirtos lazdelės, išskyrus jų detales Pakeitimai 83 ir 117 Pasiūlymas dėl direktyvos I priedo B dalies 6 a įtrauka (nauja) –   Iš aerobiškai skaidaus plastiko pagaminti gaminiai Pakeitimas 84 Pasiūlymas dėl direktyvos I priedo B dalies 6 b įtrauka (nauja) –  Maisto ir gėrimų tara, pagaminta iš polistireninio putplasčio, naudojama maistui, kurio nebereikia paruošti ir kuris skirtas nedelsiant suvartoti iš talpyklos vietoje arba išsinešti. Pakeitimas 85 Pasiūlymas dėl direktyvos I priedo C dalies 1 įtrauka –  Gėrimų tara, t. y. talpyklos, naudojamos skysčiams laikyti, kaip antai gėrimų buteliai, įskaitant jų kamštelius ir dangtelius –  Gėrimų tara, t. y. talpyklos, naudojamos skysčiams laikyti, kaip antai gėrimų buteliai, įskaitant jų kamštelius ir dangtelius, išskyrus talpą, skirtą ir naudojamą specialiosios medicininės paskirties skystiems maisto produktams, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 609/2013 2 straipsnio g punkte Pakeitimas 125 Pasiūlymas dėl direktyvos Priedo D dalies 3 įtrauka –  Oro balionėliai, išskyrus pramoniniam ir kitam profesiniam naudojimui ar paskirčiai skirtus balionus, kurie nėra dalijami vartotojams Išbraukta. Pakeitimas 86 Pasiūlymas dėl direktyvos I priedo D dalies 3 a įtrauka (nauja) –  Tabako gaminiai su filtrais ir filtrai, parduodami naudoti kartu su tabako gaminiais Pakeitimas 87 Pasiūlymas dėl direktyvos I priedo D dalies 3 b įtrauka (nauja) –  Pakeliai ir pakuotės, pagaminti iš lanksčios medžiagos, kuriuose pateikiamas maistas, kurio nebereikia paruošti, skirtas nedelsiant suvartoti iš pakelio ar pakuotės Pakeitimas 88 Pasiūlymas dėl direktyvos I priedo D dalies 3 c įtrauka (nauja) –  Gėrimų indeliai Pakeitimas 89 Pasiūlymas dėl direktyvos I priedo E dalies 4 įtrauka –  Gėrimų indeliai –  Gėrimų indeliai, įskaitant jų kamštelius ir dangtelius Pakeitimas 90 Pasiūlymas dėl direktyvos I priedo F dalies 1 įtrauka –  Gėrimų buteliai —  Gėrimų buteliai, įskaitant jų kamštelius ir dangtelius

(1) Klausimas buvo grąžintas atsakingam komitetui, kad būtų vedamos tarpinstitucinės derybos pagal Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnio 4 dalies ketvirtą pastraipą (A8-0317/2018).

2018 m. spalio 24 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 515/2014 ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (COM(2016)0882 – C8-0533/2016 – 2016/0408(COD))

P8_TA(2018)0412 A8-0347/2017

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0882),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 77 straipsnio 2 dalies b ir d punktus ir į 79 straipsnio 2 dalies c punktą, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0533/2016),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2018 m. birželio 19 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir į Užsienio reikalų komiteto nuomonę (A8-0347/2017),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2018 m. spalio 24 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/... dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2018/1861.)

2018 m. spalio 24 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo policijos bendradarbiavimui ir teisminiam bendradarbiavimui baudžiamosiose bylose, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 515/2014 ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1986/2006, Tarybos sprendimas 2007/533/TVR ir Komisijos sprendimas 2010/261/ES (COM(2016)0883 – C8-0530/2016 – 2016/0409(COD))

P8_TA(2018)0413 A8-0349/2017

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0883),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 82 straipsnio 1 dalies antros pastraipos d punktą, 85 straipsnio 1 dalį, 87 straipsnio 2 dalies a punktą bei į 88 straipsnio 2 dalies a punktą, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0530/2016),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2018 m. birželio 19 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A8-0349/2017),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2018 m. spalio 24 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/... dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo policijos bendradarbiavimui ir teisminiam bendradarbiavimui baudžiamosiose bylose, kuriuo iš dalies keičiamas ir panaikinamas Tarybos sprendimas 2007/533/TVR ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1986/2006 ir Komisijos sprendimas 2010/261/ES

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2018/1862.)

2018 m. spalio 24 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Šengeno informacinės sistemos naudojimo neteisėtai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo tikslams (COM(2016)0881 – C8-0532/2016 – 2016/0407(COD))

P8_TA(2018)0414 A8-0348/2017

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0881),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 79 straipsnio 2 dalies c punktą, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0532/2016),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2018 m. birželio 19 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir į Užsienio reikalų komiteto nuomonę (A8-0348/2017),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  pritaria Parlamento ir Tarybos bendram pareiškimui, pridėtam prie šios rezoliucijos;

3.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2018 m. spalio 24 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/... dėl Šengeno informacinės sistemos naudojimo neteisėtai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimui

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2018/1860.)

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

Europos Parlamento ir Tarybos pareiškimas (dėl Airijos/grąžinimo)

Europos Parlamentas ir Taryba ragina Komisiją, nepažeidžiant jos teisės iniciatyvos, kai tik Airija dalyvaus taikant Direktyvą 2008/115/EB, įvertinti teisinę padėtį pagal Sutartis ir atitinkamus protokolus ir, jei reikia, pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kad būtų sudarytos sąlygos bendradarbiavimui tarp Airijos ir kitų valstybių narių per Šengeno informacinę sistemą.

2018 m. spalio 24 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 92/83/EEB dėl akcizų už alkoholį ir alkoholinius gėrimus struktūrų suderinimo (COM(2018)0334 – C8-0269/2018 – 2018/0173(CNS))

P8_TA(2018)0415 A8-0307/2018

(Speciali teisėkūros procedūra: konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2018)0334),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 113 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8-0269/2018),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 78c straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A8-0307/2018),

1.  pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.  ragina Komisiją pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 293 straipsnio 2 dalį atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą;

3.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas Pakeitimas 1 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 a konstatuojamoji dalis (nauja) (2a)   savo 2018 m. gegužės 17 d. sprendime byloje C-30/17 Kompania Piwowarska1a Teisingumo Teismas nusprendė dėl Plato laipsnio apskaičiavimo; ________________ 1a 2018 m. gegužės 17 d. Teisingumo Teismo sprendimas, Kompania Piwowarska, C-30/17, ECLI:EU:C:2018:325. Pakeitimas 2 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 1 punktas Direktyva 92/83/EEB 3 straipsnio 1 dalies 1 a pastraipa Matuojant Plato laipsnį, atsižvelgiama į visas sudėtines alaus dalis, įskaitant pridėtas po fermentacijos.; Matuojant Plato laipsnį, atsižvelgiama į visas sudėtines alaus dalis, išskyrus sudėtines dalis, pridėtas baigus fermentacijos procesą.

2018 m. spalio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo atnaujinamas leidimas pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų kukurūzų NK603 × MON 810 (MON-ØØ6Ø3-6 × MON-ØØ81Ø-6), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003, projekto (D058360/01 – 2018/2872(RSP))

P8_TA(2018)0416 B8-0490/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo atnaujinamas leidimas pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų kukurūzų NK603 × MON 810 (MON-ØØ6Ø3-6 × MON-ØØ81Ø-6), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003, projektą (D058360/01),

–  atsižvelgdamas į 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų(1), ypač į jo 11 straipsnio 3 dalį ir 23 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į tai, kad Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 35 straipsnyje nurodytas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas per 2018 m. rugsėjo 11 d. vykusį balsavimą nusprendė nuomonės neteikti,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai(2) 11 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos maisto saugos tarnybos (toliau – EFSA) 2018 m. sausio 24 d. priimtą nuomonę, kuri paskelbta 2018 m. vasario 26 d.(3),

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (COM(2017)0085, COD(2017)0035),

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas, kuriose prieštaraujama dėl leidimo teikti rinkai genetiškai modifikuotus organizmus(4),

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 106 straipsnio 2 ir 3 dalis,

A.  kadangi 2016 m. spalio 20 d. „Monsanto Europe N.V./S.A.“ pateikė Komisijai paraišką pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 11 ir 23 straipsnius dėl leidimo naudoti genetiškai modifikuotus kukurūzus NK603 × MON 810, skirtų naudotų maisto produktuose ir pašaruose, atnaujinimo;

B.  kadangi 2018 m. sausio 24 d. EFSA pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 6 ir 18 straipsnius priėmė palankią nuomonę(5), kurioje padarė išvadą, kad paraiškoje dėl atnaujinimo nebuvo pateikta naujų pavojų, pakitusio poveikio ar mokslinio netikrumo įrodymų, dėl kurių pasikeistų 2005 m.(6) EFSA priimtos genetiškai modifikuotų kukurūzų NK603 × MON 810 pradinio rizikos vertinimo išvados;

C.  kadangi, atsižvelgiant į EFSA mokslinę nuomonę, EFSA pati neatliko sisteminės literatūros paieškos, o tik įvertino pareiškėjo atliktą literatūros paiešką ir, remdamasi tuo, padarė išvadą, kad nebuvo nustatytas joks naujas leidinys, kuris keltų susirūpinimą dėl saugos;

D.  kadangi EFSA patvirtino savo nuomonę, remdamasi prielaida, kad dviejų įvykių DNR seka genetiškai modifikuotuose kukurūzuose NK603 x MON 810 yra tapati originaliai įvertintų įvykių sekai; kadangi pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, remiančių šią hipotezę;

E.  kadangi genetiškai modifikuoti kukurūzai NK603 × MON 810 išskiria baltymą, dėl kurio jie tampa atsparūs glifosato herbicidams; kadangi 2015 m. kovo 20 d. Tarptautinė vėžio mokslinių tyrimų agentūra – specializuota Pasaulio sveikatos organizacijos vėžio agentūra – glifosatą priskyrė prie galimai kancerogeninį poveikį žmonėms turinčių medžiagų(7);

F.  kadangi yra manoma, kad leidus importuoti genetiškai modifikuotus kukurūzus NK603 × MON 810 į Sąjungą, bus daugiau jų auginama tokiose šalyse kaip Argentina, Brazilija, Kanada, Kolumbija, Japonija, Filipinai, Pietų Afrika ir Urugvajus ir atitinkamai padidės herbicidų, kurių sudėtyje yra glifosato, naudojimas;

G.  kadangi genetiškai modifikuoti kukurūzai NK603 x MON 810 išskiria Cry1Ab baltymą, kuris yra Bt baltymas (gautas iš Bacillus thuringiensis), suteikiantis atsparumą tam tikriems žvynasparniams vabzdžiams kenkėjams (Ostrinia nubilalis, Sesamia spp.);

H.  kadangi genetiškai modifikuoti Bt augalai visą savo gyvenimą kiekvienoje ląstelėje, taip pat ir dalyse, kurias valgo žmonės ir ėda gyvuliai, išskiria insekticidinį toksiną; kadangi gyvūnų šėrimo eksperimentai rodo, kad genetiškai modifikuoti Bt augalai gali turėti toksinį poveikį(8); kadangi pastebėta, kad Bt toksinas genetiškai modifikuotuose augaluose smarkiai skiriasi nuo gamtinės kilmės Bt toksino(9);

I.  kadangi išlieka susirūpinimas dėl galimo žvynasparnių vabzdžių kenkėjų atsparumo Cry1Ab baltymui kitimo, dėl kurio gali reikėti keisti pesticidų kontrolės praktiką (genetiškai modifikuotus kukurūzus NK603 x MON 810) auginančiose šalyse;

J.  kadangi per trijų mėnesių konsultacijų laikotarpį valstybės narės pateikė daug kritinių pastabų; kadangi minėtos pastabos, be kita ko, yra susijusios su tuo, kad trūksta informacijos dėl šiuo metu naudojamų linijų; trūksta duomenų, pvz., apie įvykių MON 810 ir NK603 horizontalaus geno perkėlimo galimybę; nepakankamai išsamiai atlikta literatūros apžvalga; duomenys yra iš dalies pasenę ir vyrauja fragmentiškas požiūris į aplinkos stebėseną, įskaitant tai, kad nebuvo kontroliuojamas į aplinką išskirtų Cry baltymų patvarumas, nebuvo atlikta Cry toksino poveikio aplinkai analizė ir kad nebuvo atsižvelgta į Teosinte rūšies kukurūzų, kurie yra laukiniai kukurūzų giminaičiai, buvimą Europoje(10);

K.  kadangi, nepaisant šio susirūpinimo, nebuvo reikalaujama jau pateiktų rinkai produktų stebėsenos plano; kadangi taip pat nebuvo laikoma, kad reikalinga konkretaus atvejo jau pateiktų rinkai produktų stebėsena;

L.  kadangi Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 35 straipsnyje nurodytas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas per 2018 m. rugsėjo 11 d. vykusį balsavimą nusprendė nuomonės neteikti; kadangi 13 valstybių narių balsavo prieš, tik 11 balsavo už ir keturios susilaikė;

M.  kadangi tiek aiškinamajame memorandume dėl 2015 m. balandžio 22 d. pateikto pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003, kiek tai susiję su valstybių narių galimybe uždrausti naudoti genetiškai modifikuotą maistą ir pašarus savo teritorijose, tiek ir aiškinamajame memorandume dėl 2017 m. vasario 14 d. pateikto pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 182/2011, Komisija apgailestavo dėl to, kad nuo to laiko, kai įsigaliojo Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003, Komisija priimdavo sprendimus dėl leidimų, nesiremdama Valstybių narių komiteto nuomone, ir kad dokumentų sugrąžinimas Komisijai, kad ji priimtų galutinį sprendimą, – tai retai taikoma visos procedūros išimtis – tapo norma, priimant sprendimus dėl leidimų, susijusių su genetiškai modifikuotais maisto produktais ir pašarais; kadangi Komisijos pirmininkas Jean-Claude Juncker jau ne kartą apgailestavo dėl šios praktikos kaip nedemokratiškos(11);

N.  kadangi 2015 m. spalio 28 d. per pirmąjį svarstymą Parlamentas atmetė 2015 m. balandžio 22 d. pasiūlymą(12) dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003, ir paragino Komisiją jį atsiimti bei pateikti naują pasiūlymą;

1.  mano, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas viršija Reglamente (EB) Nr. 1829/2003 numatytus įgyvendinimo įgaliojimus;

2.  mano, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas neatitinka Sąjungos teisės, nes jis nesuderinamas su Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 tikslu, pagal kurį, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 178/2002(13) nustatytais bendraisiais principais, siekiama nustatyti pagrindą, leidžiantį užtikrinti aukštą žmonių gyvybės ir sveikatos, gyvūnų sveikatos ir gerovės, taip pat aplinkos ir vartotojų interesų apsaugos lygį, kalbant apie genetiškai modifikuotą maistą ir pašarus, sykiu užtikrinant veiksmingą vidaus rinkos veikimą;

3.  ragina Komisiją atsiimti savo įgyvendinimo sprendimo projektą;

4.  ragina Komisiją sustabdyti bet kokio įgyvendinimo sprendimo, susijusio su paraiškomis dėl leidimo naudoti genetiškai modifikuotus organizmus, taikymą, iki kol bus taip persvarstyta leidimų išdavimo procedūra, kad pagal ją būtų panaikinti dabar galiojančios procedūros, kuri pasirodė esanti netinkama, trūkumai;

5.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL L 268, 2003 10 18, p. 1. (2) OL L 55, 2011 2 28, p. 13. (3) Mokslinė nuomonė apie „Monsanto“ paraišką (paraiška EFSA-GMO-RX-007) – Genetiškai modifikuotų kukurūzų NK603 × MON810 vertinimas dėl leidimo atnaujinimo pagal Reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 (paraiška EFSA-GMO-RX-007). EFSA Journal 2018;16(2):5163. https://efsa.onlinelibrary.wiley.com/doi/epdf/10.2903/j.efsa.2018.5163 (4) ––––––––––––––––––––––––– – 2014 m. sausio 16 d. rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl auginti skirto kukurūzų produkto (Zea mays L., linija 1507), genetiškai modifikuoto, kad būtų atsparesnis tam tikriems Lepidoptera būrio kenkėjams, pateikimo rinkai pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/18/EB (OL C 482, 2016 12 23, p. 110).2015 m. gruodžio 16 d. rezoliucija dėl 2015 m. gruodžio 4 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimo (ES) 2015/2279, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų NK603 × T25, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti (OL C 399, 2017 11 24, p. 71).2016 m. vasario 3 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 87705 × MON 89788, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 35, 2018 1 31, p. 19).2016 m. vasario 3 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 87708 × MON 89788, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 35, 2018 01 31, p. 17).2016 m. vasario 3 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų FG72 (MST-FGØ72-2), projekto (OL C 35, 2018 1 31, p. 15).2016 m. birželio 8 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt11 × MIR162 × MIR604 × GA21 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, kuriuose yra dvi ar trys modifikacijos Bt11, MIR162, MIR604 ir GA21, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 86, 2018 3 6, p. 108).2016 m. birželio 8 d. rezoliucija dėl Komisijos sprendimo įgyvendinimo dėl genetiškai modifikuotų gvazdikų (Dianthus caryophyllus L., linija SHD-27531-4) pateikimo rinkai projekto (OL C 86, 2018 3 6, p. 111).2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pratęsiamas leidimas pateikti rinkai auginti skirtų genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 810 sėklas, projekto (OL C 215, 2018 6 19, p. 76).2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 810 produktus, projekto (OL C 215, 2018 6 19, p. 80).2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl auginti skirtų genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt11 sėklų pateikimo rinkai projekto (OL C 215, 2018 6 19, p. 70).2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl auginti skirtų genetiškai modifikuotų kukurūzų 1507 sėklų pateikimo rinkai projekto (OL C 215, 2018 6 19, p. 73).2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės 281-24-236 × 3006-210-23 × MON 88913, kurie iš jos sudaryti arba iš jos pagaminti, projekto (OL C 215, 2018 6 19, p. 83).2017 m. balandžio 5 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt11 × 59122 × MIR604 × 1507 × GA21 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, kuriuose yra dvi, trys ar keturios modifikacijos Bt11, 59122, MIR604, 1507 ir GA21, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, projekto (OL C 298, 2018 8 23, p. 34).2017 m. gegužės 17 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų kukurūzų DAS-40278-9, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, projekto (OL C 307, 2018 8 30, p. 71).2017 m. gegužės 17 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės GHB119 (BCS-GHØØ5-8), kurie iš jos sudaryti arba kurie iš jos pagaminti, projekto (OL C 307, 2018 8 30, p. 67).2017 m. rugsėjo 13 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų DAS-68416-4, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, projekto (OL C 337, 2018 9 20, p. 54).2017 m. spalio 4 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų FG72 × A5547-127, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, projekto (OL C 346, 2018 9 27, p. 55).2017 m. spalio 4 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje genetiškai modifikuotų sojų DAS-44406-6, kurie iš jų sudaryti arba pagaminti, projekto (OL C 346, 2018 9 27, p. 60).2017 m. spalio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų kukurūzų 1507 (DAS-Ø15Ø7-1), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų projekto (OL C 346, 2018 9 27, p. 122).2017 m. spalio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų 305423 x 40-3-2 (DP-3Ø5423-1 × MON-Ø4Ø32-6), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų projekto (OL C 346, 2018 9 27, p. 127).2017 m. spalio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų aliejinių rapsų MON 88302 x Ms8 x Rf3 (MON-883Ø2-9 × ACSBNØØ5-8 × ACS-BNØØ3-6), MON 88302 x Ms8 (MON-883Ø2-9 × ACSBNØØ5-8) ir MON 88302 x Rf3 (MON-883Ø2-9 × ACS-BNØØ3-6), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų projekto (OL C 346, 2018 9 27, p. 133).2018 m. kovo 1 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų kukurūzų 59122 (DAS-59122-7), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2018)0051).2018 m. kovo 1 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 87427 × MON 89034 × NK603 (MON-87427-7 × MON-89Ø34-3 × MON-ØØ6Ø3-6) ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, kuriuose derinamos dvi iš modifikacijų MON 87427, MON 89034 ir NK603, kurie iš jų sudaryti arba pagaminti, ir kuriuo panaikinamas Sprendimas 2010/420/ES, projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2018)0052).2018 m. gegužės 3 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pratęsiamas leidimas pateikti rinkai maisto produktus ir pašarus, pagamintus iš genetiškai modifikuotų cukrinių runkelių H7-1 (KM-ØØØH71-4), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, projekto (priimti tekstai, P8_TA(2018)0197).2018 m. gegužės 30 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų kukurūzų GA21 (MON-ØØØ21-9), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų projekto (priimti tekstai, P8_TA(2018)0221).2018 m. gegužės 30 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų 1507 × 59122 × MON 810 × NK603 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, kuriuose yra dvi ar trys modifikacijos 1507, 59122, MON 810 ir NK603, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, ir kuriuo panaikinami Sprendimai 2009/815/EB, 2010/428/ES ir 2010/432/ES pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, projekto (priimti tekstai, P8_TA(2018)0222). (5) Mokslinė nuomonė dėl genetiškai modifikuotų kukurūzų NK603 x MON810 leidimo pratęsimo pagal Reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 vertinimo (paraiška EFSA-GMO-RX-007). EFSA Journal 2018;16(2):5163. https://efsa.onlinelibrary.wiley.com/doi/epdf/10.2903/j.efsa.2018.5163 (6) Genetiškai modifikuotų organizmų specialistų grupės nuomonė dėl paraiškos (Nuoroda EFSA-GMO-UK-2004-01) dėl glifosatui ir vabzdžiams atsparių genetiškai modifikuotų kukurūzų, skirtų maistui ir pašarams, pateikimo rinkai iš „Monsanto“ pagal Reglamentą (EB) Nr. 1829/2003. EFSA Journal (2005) 309, 1-22. https://efsa.onlinelibrary.wiley.com/doi/pdf/10.2903/j.efsa.2005.309 (7) IARC Monographs Volume 112: evaluation of five organophosphate insecticides and herbicides, 20 March 2015: http://monographs.iarc.fr/ENG/Monographs/vol112/mono112.pdf (8) Pavyzdžiui, žr. El-Shamei Z. S., Gab-Alla A. A., Shatta A. A., Moussa E. A., Rayan A. M., Histopathological Changes in Some Organs of Male Rats Fed on Genetically Modified Corn (Ajeeb YG). Journal of American Science, 2012, 8(9), p. 1117–1123: https://www.researchgate.net/publication/235256452_Histopathological_Changes_in_Some_Organs_of_Male_Rats_Fed_on_Genetically_Modified_Corn_Ajeeb_YG (9) Székács A., Darvas B. Comparative aspects of Cry toxin usage in insect control, pateikta: Ishaaya I., Palli S.R., Horowitz A.R. (eds), Advanced Technologies for Managing Insect Pests, Dordrecht, Netherlands, Springer, 2012, p. 195–230: https://link.springer.com/chapter/10.1007/978-94-007-4497-4_10 (10) Žr. EFSA Register of Questions, Annex G to Question Number EFSA-Q-2017-00028 – pateikta internete adresu: http://registerofquestions.efsa.europa.eu/roqFrontend/ListOfQuestionsNoLogin?1&panel=ALL (11) Pavyzdžiui, Europos Parlamento plenarinio posėdžio įžanginėje kalboje, įtrauktoje į kitos kadencijos Europos Komisijai skirtas politines gaires (2014 m. liepos 15 d. Strasbūre), arba 2016 m. pranešime apie Sąjungos padėtį (2016 m. rugsėjo 14 d. Strasbūre). (12) OL C 355, 2017 10 20, p. 165. (13) OL L 31, 2002 2 1, p. 1.

2018 m. spalio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 87427 × MON 89034 × 1507 × MON 88017 × 59122 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, sudarytų iš dviejų, trijų arba keturių atskirų MON 87427, MON 89034, 1507, MON 88017 ir 59122 genetinių modifikacijų derinių, kurie iš šių kukurūzų sudaryti arba pagaminti, ir panaikinamas Sprendimas 2011/366/ES, projekto (D058361/01 – 2018/2873(RSP))

P8_TA(2018)0417 B8-0491/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 87427 × MON 89034 × 1507 × MON 88017 × 59122 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, sudarytų iš dviejų, trijų arba keturių atskirų MON 87427, MON 89034, 1507, MON 88017 ir 59122 genetinių modifikacijų derinių, kurie iš šių kukurūzų sudaryti arba pagaminti, ir panaikinamas Sprendimas 2011/366/ES, projektą (D058361/01),

–  atsižvelgdamas į 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų(1), ypač į jo 7 straipsnio 3 dalį ir 19 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į tai, kad Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 35 straipsnyje nurodytas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas per 2018 m. rugsėjo 11 d. vykusį balsavimą nusprendė nuomonės neteikti,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai(2), 11 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos maisto saugos tarnybos (toliau – EFSA) 2017 m. birželio 28 d. priimtą nuomonę(3), kuri paskelbta 2017 m. rugpjūčio 1 d.,

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (COM(2017)0085, COD(2017)0035),

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas, kuriose prieštaraujama tam, kad būtų duotas leidimas teikti rinkai genetiškai modifikuotus organizmus(4),

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 106 straipsnio 2 ir 3 dalis,

A.  kadangi 2013 m. lapkričio 26 d. bendrovė „Monsanto Europe S.A./N.V.“ bendrovės „Monsanto Company“ vardu pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 5 ir 17 straipsnius Belgijos nacionalinei kompetentingai institucijai pateikė paraišką pateikti rinkai maisto produktų, maisto sudedamųjų dalių ir pašarų, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 87427 × MON 89034 × 1507 × MON 88017 × 59122 ir kurie iš jų sudaryti arba pagaminti (toliau – paraiška); kadangi paraiška taip pat apėmė produktų, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 87427 × MON 89034 × 1507 × MON 88017 × 59122 arba kurie iš jų sudaryti, pateikimą rinkai siekiant juos naudoti pagal kitą nei maistas ir pašarai paskirtį, išskyrus auginimą;

B.  kadangi, be to, pagal paraišką siekiama pateikti rinkai produktų, kurių sudėtyje yra transformacijos įvykių, sudarančių genetiškai modifikuotus kukurūzus MON 87427 × MON 89034 × 1507 × MON 88017 × 59122, 25 subderiniai, ir kurie iš tų subderinių sudaryti arba pagaminti; kadangi dėl 12 tų subderinių jau suteiktas leidimas; kadangi Komisijos įgyvendinimo sprendimas suteikti leidimą apima 14 subderinių;

C.  kadangi bendrovė „Monsanto Europe S.A./N.V.“, kuri yra vieno iš dvylikos jau leidžiamų pateikti rinkai subderinių leidimo turėtojas (subderinys MON 89034 × MON 88017), paprašė Komisijos panaikinti Sprendimą 2011/366/ES ir įtraukti šį sprendimą į Komisijos sprendimo taikymo sritį; kadangi šis prašymas buvo patenkintas; kadangi tokio požiūrio teisėtumas yra abejotinas;

D.  kadangi 2017 m. birželio 28 d. EFSA pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003(5) 6 ir 18 straipsnius priėmė palankią nuomonę dėl iš penkių genetinių modifikacijų sudaryti kukurūzų, anksčiau vertintų subderinių ir likusių subderinių;

E.  kadangi EFSA pripažįsta, kad nebuvo pateikta jokių konkrečių duomenų apie nė vieną iš 14 subderinių; kadangi daugelis jų dar net nesukurti; kadangi EFSA vis tiek konstatuoja, kad visi subderiniai „turėtų būti tokie pat saugūs kaip iš penkių genetinių modifikacijų sudaryti kukurūzai“;

F.  kadangi neatlikta jokių toksikologijos testų ir nepateikta jokių gyvūnų tyrimų dėl maisto ir (arba) pašarų, gautų iš genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 87427, MON 89034, 1507, MON 88017 ir 59122 ar bet kurių subderinių(6);

G.  kadangi dviejų tų veislių kukurūzai sintetina baltymus, kurie suteikia atsparumo amonio gliufozinato pagrindu pagamintiems herbicidams(7); kadangi gliufozinatas priskiriamas prie toksiškų reprodukcijai medžiagų, todėl atitinka Reglamente (EB) Nr. 1107/2009 nustatytus atmetimo kriterijus; kadangi gliufozinato patvirtinimo galiojimas baigėsi 2018 m. liepos 31 d.(8);

H.  kadangi dviejų iš tų veislių kukurūzai sintetina baltymus, kurie suteikia atsparumo glifosato pagrindu pagamintiems herbicidams; kadangi 2015 m. kovo 20 d. Tarptautinė vėžio mokslinių tyrimų agentūra – specializuota Pasaulio sveikatos organizacijos vėžio agentūra – glifosatą priskyrė prie tikriausiai kancerogeninį poveikį žmonėms turinčių medžiagų(9);

I.  kadangi yra manoma, kad leidus importuoti genetiškai modifikuotus kukurūzus NK603 × MON 810 į Sąjungą, bus daugiau jų auginama tokiose šalyse kaip Argentina, Brazilija, Kanada, Kolumbija, Japonija, Filipinai, Pietų Afrika ir Urugvajus ir atitinkamai padidės herbicidų, kurių sudėtyje yra glifosato, naudojimas;

J.  kadangi dviejų tų veislių kukurūzai sintetina Cry baltymus, kurie yra Bt baltymai (gauti iš Bacillus thuringiensis), suteikiantys atsparumą atitinkamai tam tikriems žvynasparniams vabzdžiams kenkėjams ir Coleoptera būrio kenkėjams;

K.  kadangi genetiškai modifikuoti Bt augalai visą savo gyvenimą kiekvienoje ląstelėje, taip pat ir dalyse, kurias valgo žmonės ir ėda gyvuliai, sintetina insekticidinį toksiną; kadangi gyvūnų šėrimo eksperimentai rodo, kad genetiškai modifikuoti Bt augalai gali turėti toksinį poveikį(10); kadangi pastebėta, kad Bt toksinas genetiškai modifikuotuose augaluose smarkiai skiriasi nuo gamtinės kilmės Bt toksino(11);

L.  kadangi išlieka susirūpinimas dėl galimo tikslinių vabzdžių kenkėjų atsparumo Cry baltymams kitimo, dėl kurio gali reikėti keisti pesticidų kontrolės praktiką juos auginančiose šalyse;

M.  kadangi per trijų mėnesių konsultacijų laikotarpį valstybės narės pateikė daug kritinių pastabų; kadangi minėtos pastabos, be kita ko, susijusios su tuo, kad: nevykusios bandymų koncepcijos, bandymų trūksta, pvz., susijusių su maistingumo vertinimu, arba nėra jokio tyrimo 90 dienų šeriant graužikus; nėra duomenų arba jie nepakankami, pvz., apie nenumatytą poveikį, siejamą su įvykių deriniu, arba galimą aštuonių baltymų sąveiką, kuri galėtų padaryti nenumatytą poveikį; paraiškos pateikėjo prielaidos klaidingos, pvz., dėl per burną patekusios DNR suirimo virškinamajame trakte; iš dalies trūksta aplinkos rizikos vertinimo ir nepakankamas aplinkos stebėsenos planas(12);

N.  kadangi nepriklausomuose moksliniuose tyrimuose taip pat keliamas susirūpinimas dėl didelių lyginamojo vertinimo spragų, su toksikologiniu vertinimu susijusių rimtų spragų, prie išvadų neatvedusio alergeniškumo vertinimo, neatsižvelgimo į kombinatorinį poveikį ir ydingo rizikos aplinkai vertinimo(13);

O.  kadangi, nepaisant viso šio susirūpinimo, EFSA nemanė, kad būtina stebėti rinkai jau pateiktus maistą ir (arba) pašarus, gautus iš genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 87427, MON 89034, 1507, MON 88017 ir 59122 ir jų subderinių;

P.  kadangi po Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 35 straipsnyje nurodyto Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto balsavimo 2018 m. rugsėjo 11 d. nuomonė nepateikta; kadangi 14 valstybių narių balsavo prieš, tik 11 balsavo už ir trys susilaikė;

Q.  kadangi tiek aiškinamajame memorandume dėl 2015 m. balandžio 22 d. pateikto pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003, kiek tai susiję su valstybių narių galimybe uždrausti naudoti genetiškai modifikuotą maistą ir pašarus savo teritorijose, tiek ir aiškinamajame memorandume dėl 2017 m. vasario 14 d. pateikto pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 182/2011, Komisija apgailestavo dėl to, kad nuo to laiko, kai įsigaliojo Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003, Komisija priimdavo sprendimus dėl leidimų, nesiremdama valstybių narių komiteto nuomone, ir kad priimant sprendimus dėl leidimų, susijusių su genetiškai modifikuotais maisto produktais ir pašarais norma tapo sugrąžinti klausimą Komisijai, kad ji priimtų galutinį sprendimą, nors tai apskritai yra visos procedūros išimtis; kadangi Komisijos pirmininkas Jean-Claude Juncker jau ne kartą apgailestavo, kad taikoma tokia nedemokratiška praktika(14);

R.  kadangi 2015 m. spalio 28 d. per pirmąjį svarstymą Parlamentas atmetė 2015 m. balandžio 22 d. pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003(15), ir paragino Komisiją jį atsiimti bei pateikti naują pasiūlymą;

1.  mano, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas viršija Reglamente (EB) Nr. 1829/2003 numatytus įgyvendinimo įgaliojimus;

2.  mano, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas neatitinka Sąjungos teisės, nes jis nesuderinamas su Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 tikslu, pagal kurį, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 178/2002(16) nustatytais bendraisiais principais, siekiama nustatyti pagrindą, leidžiantį užtikrinti aukštą žmonių gyvybės ir sveikatos, gyvūnų sveikatos ir gerovės, taip pat aplinkos ir vartotojų interesų apsaugos lygį, kalbant apie genetiškai modifikuotą maistą ir pašarus, sykiu užtikrinant veiksmingą vidaus rinkos veikimą;

3.  šiuo konkrečiu klausimu mano, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimo patvirtinti veisles, apie kurias nebuvo pateikta jokių saugos duomenų ir kurios net nebuvo išbandytos ar netgi dar nesukurtos, projektas prieštarauja bendrųjų maisto produktus reglamentuojančių teisės aktų principams, nustatytiems Reglamente (EB) Nr. 178/2002;

4.  kviečia Komisiją atsiimti savo įgyvendinimo sprendimo projektą;

5.  ragina Komisiją sustabdyti bet kokio įgyvendinimo sprendimo, susijusio su paraiškomis dėl leidimo naudoti genetiškai modifikuotus organizmus, taikymą, kol bus taip persvarstyta leidimų išdavimo procedūra, kad pagal ją būtų panaikinti dabar galiojančios procedūros, kuri pasirodė esanti netinkama, trūkumai;

6.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL L 268, 2003 10 18, p. 1. (2) OL L 55, 2011 2 28, p. 13. (3) Scientific Opinion on application EFSA‐GMO‐BE‐2013‐118 for authorisation of genetically modified maize MON 87427 x MON 89034 x 1507 x MON 88017 x 59122 and subcombinations independently of their origin, for food and feed uses, import and processing submitted under Regulation (EC) No 1829/2003 by Monsanto Company, EFSA Journal Volume 15, Issue 8: https://efsa.onlinelibrary.wiley.com/doi/full/10.2903/j.efsa.2017.4921 (4) ––––––––––––––––––––––––– – 2014 m. sausio 16 d. rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl auginti skirto kukurūzų produkto (Zea mays L., linija 1507), genetiškai modifikuoto, kad būtų atsparesnis tam tikriems Lepidoptera būrio kenkėjams, pateikimo rinkai pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/18/EB (OL C 482, 2016 12 23, p. 110).2015 m. gruodžio 16 d. rezoliucija dėl 2015 m. gruodžio 4 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimo (ES) 2015/2279, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų NK603 × T25, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti (OL C 399, 2017 11 24, p. 71).2016 m. vasario 3 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 87705 × MON 89788, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 35, 2018 1 31, p. 19).2016 m. vasario 3 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 87708 × MON 89788, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 35, 2018 1 31, p. 17).2016 m. vasario 3 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų FG72 (MST-FGØ72-2) projekto (OL C 35, 2018 1 31, p. 15);2016 m. birželio 8 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt11 × MIR162 × MIR604 × GA21 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, kuriuose yra dvi ar trys modifikacijos Bt11, MIR162, MIR604 ir GA21, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 86, 2018 3 6, p. 108).2016 m. birželio 8 d. rezoliucija dėl Komisijos sprendimo įgyvendinimo dėl genetiškai modifikuotų gvazdikų (Dianthus caryophyllus L., linija SHD-27531-4) pateikimo rinkai projekto (OL C 86, 2018 3 6, p. 111).2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pratęsiamas leidimas pateikti rinkai auginti skirtų genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 810 sėklas, projekto (OL C 215, 2018 6 19, p. 76).2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 810 produktus, projekto (OL C 215, 2018 6 19, p. 80).2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl auginti skirtų genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt11 sėklų pateikimo rinkai projekto (OL C 215, 2018 6 19, p. 70).2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl auginti skirtų genetiškai modifikuotų kukurūzų 1507 sėklų pateikimo rinkai projekto (OL C 215, 2018 6 19, p. 73).2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės 281-24-236 × 3006-210-23 × MON 88913, kurie iš jos sudaryti arba iš jos pagaminti, projekto (OL C 215, 2018 6 19, p. 83).2017 m. balandžio 5 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt11 × 59122 × MIR604 × 1507 × GA21 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, kuriuose yra dvi, trys ar keturios modifikacijos Bt11, 59122, MIR604, 1507 ir GA21, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, projekto (OL C 298, 2018 8 23, p. 34).2017 m. gegužės 17 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų kukurūzų DAS-40278-9, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, projekto (OL C 307, 2018 8 30, p. 71).2017 m. gegužės 17 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės GHB119 (BCS-GHØØ5-8), kurie iš jos sudaryti arba kurie iš jos pagaminti, projekto (OL C 307, 2018 8 30, p. 67).2017 m. rugsėjo 13 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų DAS-68416-4, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, projekto (OL C 337, 2018 9 20, p. 54).2017 m. spalio 4 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų FG72 × A5547-127, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, projekto (OL C 346, 2018 9 27, p. 55).2017 m. spalio 4 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų DAS-44406-6, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, projekto (OL C 346, 2018 9 27, p. 60).2017 m. spalio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų kukurūzų 1507 (DAS-Ø15Ø7-1), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų projekto (OL C 346, 2018 9 27, p. 122).2017 m. spalio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų 305423 x 40-3-2 (DP-3Ø5423-1 × MON-Ø4Ø32-6), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų projekto (OL C 346, 2018 9 27, p. 127).2017 m. spalio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų aliejinių rapsų MON 88302 x Ms8 x Rf3 (MON-883Ø2-9 × ACSBNØØ5-8 × ACS-BNØØ3-6), MON 88302 x Ms8 (MON-883Ø2-9 × ACSBNØØ5-8) ir MON 88302 x Rf3 (MON-883Ø2-9 × ACS-BNØØ3-6), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų projekto (OL C 346, 2018 9 27, p. 133).2018 m. kovo 1 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų kukurūzų 59122 (DAS-59122-7), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2018)0051).2018 m. kovo 1 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 87427 × MON 89034 × NK603 (MON-87427-7 × MON-89Ø34-3 × MON-ØØ6Ø3-6) ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, kuriuose derinamos dvi iš modifikacijų MON 87427, MON 89034 ir NK603, kurie iš jų sudaryti arba pagaminti, ir kuriuo panaikinamas Sprendimas 2010/420/ES, projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2018)0052).2018 m. gegužės 3 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pratęsiamas leidimas pateikti rinkai maisto produktus ir pašarus, pagamintus iš genetiškai modifikuotų cukrinių runkelių H7-1 (KM-ØØØH71-4), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, projekto (priimti tekstai, P8_TA(2018)0197).2018 m. gegužės 30 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų kukurūzų GA21 (MON-ØØØ21-9), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų projekto (priimti tekstai, P8_TA(2018)0221).2018 m. gegužės 30 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų 1507 × 59122 × MON 810 × NK603 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, kuriuose yra dvi ar trys modifikacijos 1507, 59122, MON 810 ir NK603, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, ir kuriuo panaikinami Sprendimai 2009/815/EB, 2010/428/ES ir 2010/432/ES pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, projekto (priimti tekstai, P8_TA(2018)0222). (5) EFSA GMO Panel (EFSA Genetiškai modifikuotų organizmų specialistų grupė), 2017. Scientific Opinion on application EFSA-GMO-BE-2013-118 for authorisation of genetically modified maize MON 87427 × MON 89034 × 1507 × MON 88017 × 59122 and subcombinations independently of their origin, for food and feed uses, import and processing submitted under Regulation (EC) No 1829/2003 by Monsanto Company. EFSA Journal 2017;15(8):4921, pp. 32: https://doi.org/10.2903/j.efsa.2017.4921 (6) Kaip patvirtinta pirmiau nurodytoje EFSA nuomonėje (EFSA Journal 2017;15(8):4921). (7) Kukurūzai MON-87427-7 sintetina CP4 EPSPS baltymą, kuris kukurūzus padaro atsparius glifosato pagrindu pagamintiems herbicidams; Kukurūzai MON-89Ø34-3 sintetina Cry1A.105 ir Cry2Ab2 baltymus, kurie apsaugo nuo tam tikrų žvynasparnių kenkėjų; Kukurūzai DAS-Ø15Ø7–1 sintetina Cry1F baltymą, kuris apsaugo nuo tam tikrų Lepidoptera būrio kenkėjų, ir PAT baltymą, kuris kukurūzus padaro atsparius amonio gliufozinato pagrindu pagamintiems herbicidams; Kukurūzai MON-88Ø17-3 sintetina modifikuotą Cry3Bb1 baltymą, kuris apsaugo nuo tam tikrų kietasparnių kenkėjų, ir CP4 EPSPS baltymą, kuris kukurūzus padaro atsparius glifosato pagrindu pagamintiems herbicidams; Kukurūzai DAS-59122–7 sintetina Cry34Ab1 ir Cry35Ab1 baltymus, kurie apsaugo nuo tam tikrų Coleoptera būrio kenkėjų, ir PAT baltymą, kuris kukurūzus padaro atsparius amonio gliufozinato pagrindu pagamintiems herbicidams. (8) http://ec.europa.eu/food/plant/pesticides/eu-pesticides-database/public/?event=activesubstance.detail&language=EN&selectedID=1436 (9) IARC Monographs Volume 112: evaluation of five organophosphate insecticides and herbicides, 20 March 2015: http://monographs.iarc.fr/ENG/Monographs/vol112/mono112.pdf (10) Pavyzdžiui, žr. El-Shamei Z. S., Gab-Alla A. A., Shatta A. A., Moussa E. A., Rayan A. M., Histopathological Changes in Some Organs of Male Rats Fed on Genetically Modified Corn (Ajeeb YG), Journal of American Science, 2012; 8(9), pp. 1117-1123: https://www.researchgate.net/publication/235256452_Histopathological_Changes_in_Some_Organs_of_Male_Rats_Fed_on_Genetically_Modified_Corn_Ajeeb_YG (11) Székács A., Darvas B.., Comparative aspects of Cry Toxin Usage in Insect Control, in: Ishaaya I., Palli S.R., Horowitz A.R. (eds.), Advanced Technologies for Managing Insect Pests, Dordrecht, Netherlands, Springer, 2012; pp. 195–230: https://link.springer.com/chapter/10.1007/978-94-007-4497-4_10 (12) Žr. EFSA Register of Questions, Annex G to Question Number EFSA-Q-2013-00926, pateikta internete adresu http://registerofquestions.efsa.europa.eu/roqFrontend/ListOfQuestionsNoLogin?1 (13) Bauer-Panskus, A, Then, C, Testbiotech comment on „Scientific Opinion on application EFSA-GMO-BE-2013-118 for authorisation of genetically modified maize MON 87427 x MON 89034 x 1507 x MON 88017 x 59122 and subcombinations independently of their origin, for food and feed uses, import and processing submitted under Regulation (EC) No 1829/2003 by Monsanto Company“, internete pateikta https://www.testbiotech.org/sites/default/files/Testbiotech_Comment_Maize%20MON%2087427%20x%20MON%2089034%20x%201507%20x%20MON%2088017%20x%2059122.pdf (14) Pavyzdžiui, 2014 m. liepos 15 d. Strasbūre Europos Parlamento plenarinio posėdžio įžanginėje kalboje, įtrauktoje į Politines gaires būsimai Europos Komisijai, arba 2016 m. rugsėjo 14 d. Strasbūre pranešime apie Sąjungos padėtį 2016 m. (15) OL C 355, 2017 10 20, p. 165. (16) OL L 31, 2002 2 1, p. 1.