Rodyklė 
Priimti tekstai
Trečiadienis, 2018 m. lapkričio 14 d. - Strasbūras
Preliminarus pranešimas „2021-2027 m. daugiametė finansinė programa. Parlamento pozicija siekiant susitarimo“
 Valstybės pagalbos taisyklės: naujosios valstybės pagalbos rūšys *
 Ginklų eksportas: bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP įgyvendinimas
 Konkurencijos institucijų įgalinimas ir tinkamo vidaus rinkos veikimo užtikrinimas ***I
 Europos elektroninių ryšių kodeksas ***I
 Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija ***I
 Naujų sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio standartai ***I
 Poreikis sukurti visapusišką demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmą
 ES asociacijos susitarimo su Gruzija įgyvendinimas
 ES asociacijos susitarimo su Moldova įgyvendinimas

Preliminarus pranešimas „2021-2027 m. daugiametė finansinė programa. Parlamento pozicija siekiant susitarimo“
PDF 324kWORD 125k
Rezoliucija
Priedas
Priedas
Priedas
Priedas
2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos. Parlamento pozicija siekiant susitarimo (COM(2018)0322 – C8-0000/2018 – 2018/0166R(APP))
P8_TA(2018)0449A8-0358/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 311, 312 ir 323 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 2 d. Komisijos komunikatą „Šiuolaikiškas biudžetas Sąjungai, kuri apsaugo, suteikia galių ir gina. 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa“ (COM(2018)0321),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 2 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa (COM(2018)0322), ir 2018 m. gegužės 2 d. Komisijos pasiūlymus dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos (COM(2018)0325, COM(2018)0326, COM(2018)0327 ir COM(2018)0328),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 2 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (COM(2018)0323),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 2 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Sąjungos biudžeto apsaugos esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų (COM(2018)0324),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 14 d. rezoliucijas „Kita DFP: Parlamento pozicijos dėl DFP po 2020 m. rengimas“ ir dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos reformos(1),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 30 d. rezoliuciją dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos ir nuosavų išteklių(2),

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2016 m. spalio 4 d. Europos Parlamentas(3) ir 2016 m. spalio 5 d. Taryba(4) ratifikavo Paryžiaus susitarimą,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusią 2015 m. rugsėjo 25 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 70/1 „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“,

–  atsižvelgdamas į ES bendrą įsipareigojimą darbotvarkės po 2015 m. laikotarpiu 0,7 % bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) skirti oficialiai paramai vystymuisi (OPV),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl Europos socialinių teisių ramsčio(5),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 5 dalį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto preliminarų pranešimą, Užsienio reikalų komiteto, Vystymosi komiteto, Tarptautinės prekybos komiteto, Biudžeto kontrolės komiteto nuomones, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto poziciją pakeitimų forma, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, Transporto ir turizmo komiteto, Regioninės plėtros komiteto, Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto, Kultūros ir švietimo komiteto, Konstitucinių reikalų komiteto nuomones ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto poziciją pakeitimų forma (A8-0358/2018),

A.  kadangi pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 311 straipsnį Sąjunga turi pati pasirūpinti savo tikslams pasiekti ir savo politikai įgyvendinti reikalingomis priemonėmis,

B.  kadangi dabartinėje 2014–2020 m. daugiametėje finansinėje programoje (DFP) numatyti mažesni (ir taip yra pirmą kartą) ir įsipareigojimų, ir mokėjimų asignavimai nei ankstesnėje DFP; kadangi dėl vėlyvo DFP ir sektorinių teisėkūros procedūra priimamų teisės aktų priėmimo labai nukentėjo naujų programų įgyvendinimas;

C.  kadangi greitai paaiškėjo, jog DFP yra nepakankama tam, kad būtų galima reaguoti į keletą krizių, naujus tarptautinius įsipareigojimus ir naujus politinius iššūkius, kurie nebuvo integruoti ir (arba) numatyti jos priėmimo metu; kadangi, siekiant užtikrinti reikiamą finansavimą, DFP buvo išnaudota maksimaliai ir, be kita ko, beprecedenčiu būdu pasinaudota lankstumo nuostatomis ir specialiomis priemonėmis po to, kai buvo išnaudotos turimos maržos; kadangi prioritetinių ES programų mokslinių tyrimų ir infrastruktūros srityje lėšos buvo net sumažintos praėjus vos dvejiems metams nuo šių programų priėmimo;

D.  kadangi paaiškėjo, kad 2016 m. pabaigoje pradėtas DFP laikotarpio vidurio tikslinimas buvo būtinas siekiant išplėsti esamų lankstumo nuostatų galimybes, tačiau DFP viršutinės ribos nebuvo patikslintos; kadangi šį tikslinimą teigiamai įvertino ir Parlamentas, ir Taryba;

E.  kadangi naujos DFP nustatymas bus labai svarbus momentas 27 valstybių narių Sąjungai, nes bus sudarytos galimybės patvirtinti bendrą ilgalaikę viziją ir priimti sprendimus dėl būsimų politinių prioritetų bei užtikrinti Sąjungos pajėgumą juos įgyvendinti; kadangi 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa turėtų suteikti Sąjungai reikiamų išteklių, kad būtų skatinamas ekonomikos augimas, moksliniai tyrimai ir inovacijos, jaunimas įgytų daugiau galių, būtų veiksmingai sprendžiamos migracijos problemos, vyktų kova su nedarbu, nuolatiniu skurdu ir socialine atskirtimi, toliau stiprėtų ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda, būtų sprendžiamos tvarumo, biologinės įvairovės nykimo ir klimato kaitos problemos, stiprėtų ES saugumas ir gynyba, būtų apsaugoma išorės siena ir remiamos kaimyninės valstybės;

F.  kadangi, turint omenyje pasaulinius iššūkius, kurių valstybės narės negali išspręsti pavieniui, turėtų būti įmanoma pripažinti Europos bendrąjį gėrį ir įvertinti sritis, kuriose Europos išlaidos būtų veiksmingesnės už nacionalines išlaidas, tam, kad atitinkami finansiniai ištekliai būtų perkelti į Sąjungos lygmenį ir taip sustiprėtų Sąjungos strateginė reikšmė, nebūtinai padidinant bendras viešąsias išlaidas;

G.  kadangi 2018 m. gegužės 2 d. Komisija pateikė pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl 2021–2027 m. DFP ir ES nuosavų išteklių rinkinį, o vėliau pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl naujų ES programų ir priemonių sukūrimo;

1.  pabrėžia, kad 2021–2027 m. DFP turi padėti pamatą Sąjungos atsakomybei ir pajėgumui reaguoti į naujus poreikius, papildomus iššūkius ir naujus tarptautinius įsipareigojimus ir pasiekti politinius prioritetus bei tikslus; atkreipia dėmesį į rimtas problemas, susijusias su nepakankamu 2014–2020 m. DFP finansavimu, ir pakartoja, kad būtina išvengti ankstesnių klaidų pasikartojimo nuo pat pradžių piliečių labui užtikrinant tvirtą ir patikimą ES biudžetą, skirtą ateinančiam septynerių metų laikotarpiui;

2.  mano, kad būsimas derybas galima pradėti remiantis Komisijos pasiūlymais dėl 2021–2027 m. DFP ir Sąjungos nuosavų išteklių sistemos; išreiškia savo poziciją dėl tų pasiūlymų ir laukia, kol bus patvirtinti Tarybos derybų įgaliojimai, nes tai dar nepadaryta;

3.  pabrėžia, kad Komisijos pasiūlyme numatomas bendras DFP lygis yra 1,08 % 27 ES valstybių narių BNPj (įtraukus Europos plėtros fondą – 1,11 %) ir, vertinant pagal BNPj procentinę dalį, realiai yra mažesnis, palyginti su dabartine DFP; mano, kad siūlomas DFP lygis Sąjungai nesudarys sąlygų vykdyti savo politinius įsipareigojimus ir reaguoti į svarbius ateities iššūkius; todėl ketina derėtis dėl būtinybės jį padidinti;

4.  taip pat prieštarauja bet kokiam ilgalaikėms Sutartyse nurodytoms ES politikos priemonėms, tokioms kaip sanglaudos politika ir bendra žemės ūkio ir žuvininkystės politika, skiriamų lėšų dydžio mažinimui; ypač prieštarauja bet kokiam radikaliam finansavimo mažinimui, nes tai neigiamai paveiktų tų sričių politikos pobūdį ir tikslus, pvz., siūlymams sumažinti lėšas, skiriamas Sanglaudos fondui ar Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai; šiomis aplinkybėmis prieštarauja pasiūlymui sumažinti – nepaisant to, kad buvo išplėsta jo taikymo sritis ir į jį integruotos keturios egzistuojančios programos, be kita ko, Jaunimo užimtumo iniciatyva – „Europos socialinio fondo +“ („ESF+“) lėšas;

5.  taip pat pabrėžia horizontaliųjų principų, kuriais turėtų būti grindžiama DFP ir visų susijusių sričių ES politika, svarbą; todėl dar kartą patvirtina savo poziciją, kad ES turi įvykdyti savo įsipareigojimą rodyti pavyzdį įgyvendinant JT darnaus vystymosi tikslus, ir apgailestauja dėl to, kad pasiūlymuose dėl DFP trūksta aiškaus ir matomo įsipareigojimo šioje srityje; todėl prašo darnaus vystymosi tikslus integruoti į visas būsimos DFP Sąjungos politikos kryptis ir iniciatyvas; taip pat pabrėžia, jog visos pagal kitą DFP įgyvendinamos programos turėtų atitikti Pagrindinių teisių chartiją; pabrėžia, kad svarbu įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį, panaikinti diskriminaciją, be kita ko, tą, kuri nukreipta prieš LGBTI asmenis, ir sukurti mažumų, įskaitant romus, portfelį – visa tai labai svarbu siekiant įvykdyti ES įsipareigojimus dėl įtraukios Europos; pabrėžia, kad siekdama įvykdyti su Paryžiaus susitarimu susijusius įsipareigojimus klimato politikos tikslams įgyvendinti ES turėtų skirti bent 25 % 2021–2027 m. DFP laikotarpio išlaidų ir kuo greičiau, bet ne vėliau kaip iki 2027 m., pasiekti 30 % rodiklį;

6.  šiomis aplinkybėmis apgailestauja, kad, nepaisant bendros deklaracijos dėl lyčių aspekto integravimo, pridėtos prie 2014–2020 m. DFP reglamento, šioje srityje nebuvo padaryta didelė pažanga ir kad per DFP laikotarpio vidurio peržiūrą Komisija visai nekreipė dėmesio į jos įgyvendinimą; labai apgailestauja, kad DFP pasiūlyme lyčių aspekto integravimas tėra antraeilis aspektas, ir apgailestauja, kad pasiūlymuose dėl konkrečių ES politikos sričių trūksta aiškių lyčių lygybės tikslų, reikalavimų ir rodiklių; ragina, kad metinėse biudžeto procedūrose būtų visapusiškai įvertinama ir integruojama ES lyčių lygybės politika, t. y., kad biudžetas būtų sudaromas atsižvelgiant į lyčių aspektą; tikisi, kad Parlamentas, Taryba ir Komisija vėl įsipareigos integruoti lyčių aspektą į būsimą DFP ir jos veiksmingą stebėseną, be kita ko, per DFP laikotarpio vidurio peržiūrą;

7.  pabrėžia, kad būsimoje DFP reikia vadovautis atskaitomybės, supaprastinimo, matomumo ir veiklos rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo principais; primena, kad šiomis aplinkybėmis planuojant būsimas išlaidas reikia daugiau dėmesio skirti veiklos pasiekimams ir rezultatams, išsikeliant didelio užmojo aktualius veiklos rezultatų tikslus ir remiantis bendra Europos pridėtinės vertės apibrėžtimi; prašo Komisijos supaprastinti, atsižvelgiant į minėtuosius universalius principus, ataskaitų apie veiklos rezultatus teikimo tvarką, papildyti ją kokybiniu požiūriu, apimančiu aplinkos ir socialinius rodiklius, ir informaciją apie tebespręstinus pagrindinius ES uždavinius pateikti aiškiai;

8.  supranta rimtas problemas, su kuriomis susiduria Sąjunga, ir prisiima visą atsakomybę laiku užtikrinti biudžetą, atitinkantį ES piliečių poreikius, lūkesčius ir interesus; yra pasirengęs nedelsiant pradėti derybas su Taryba, kad būtų galima pagerinti Komisijos pasiūlymus ir parengti realistišką DFP;

9.  primena, kad Parlamento pozicija jau aiškiai išdėstyta 2018 m. kovo 14 d. ir 2018 m. gegužės 30 d. rezoliucijose, kurios yra jo politinė pozicija dėl 2021–2027 m. DFP ir nuosavų išteklių; primena, kad šios rezoliucijos buvo priimtos labai didele balsų dauguma, o tai rodo Parlamento vienybę ir pasirengimą būsimoms deryboms;

10.  todėl tikisi, kad DFP bus įtraukta į Tarybos politinę darbotvarkę kaip prioritetas, ir apgailestauja, kad iki šiol nepadaryta reikšminga pažanga; mano, kad viena po kitos Tarybai pirmininkaujančių valstybių narių atstovų ir Europos Parlamento derybų grupės reguliarūs susitikimai turėtų būti intensyvesni ir padėti pasirengti oficialioms deryboms; tikisi, kad iki 2019 m. Europos Parlamento rinkimų bus pasiektas tinkamas susitarimas, kad pradedant vykdyti naujas programas būtų išvengta didelių vėlavimų dėl vėlyvo finansinės programos patvirtinimo, kaip atsitiko anksčiau; pabrėžia, kad šis tvarkaraštis suteiks galimybę naujai išrinktam Europos Parlamentui pakoreguoti 2021–2027 m. DFP per privalomą vidurio laikotarpio peržiūrą;

11.  primena, kad per būsimas derybas išlaidų ir įplaukų klausimai turėtų būti svarstomi kaip vienas bendras paketas; taip pat pabrėžia, kad nebus pasiektas joks susitarimas dėl DFP, jei nebus padaryta atitinkama pažanga Sąjungos naujų nuosavų išteklių klausimu;

12.  pabrėžia, kad visi DFP ir nuosavų išteklių dokumentų rinkinio aspektai, įskaitant DFP sumas, turėtų išlikti derybų objektas tol, kol bus pasiektas galutinis susitarimas; ryšium su tuo primena kritišką Parlamento poziciją dėl procedūros, pagal kurią priimtas dabartinis DFP reglamentas, ir dėl šiame procese Europos Vadovų Tarybos dominuojančio vaidmens, prisiimto neatšaukiamai nusprendžiant dėl kai kurių elementų, įskaitant DFP viršutines ribas ir kelias su sektorių politika susijusias nuostatas, ir tuo pažeidžiant Sutarčių dvasią ir raidę; yra ypač susirūpinęs, kad pirmieji Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės parengtų derybų dėl DFP schemų elementai pagrįsti tais pačiais principais ir juose yra aspektų, dėl kurių turi kartu spręsti Taryba ir Parlamentas priimdami teisės aktus, kuriais steigiamos naujos ES programos; todėl ketina atitinkamai pakoreguoti savo strategiją;

13.  mano, kad DFP reglamento priėmimui ir peržiūrai taikomas vienbalsiškumo reikalavimas labai apsunkina procesą; ragina Europos Vadovų Tarybą aktyvuoti SESV 312 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą dėl pereigos, kad Taryba galėtų DFP reglamentą priimti kvalifikuota balsų dauguma;

14.  priima šią rezoliuciją, siekdamas išdėstyti savo derybinius įgaliojimus dėl kiekvieno Komisijos pasiūlymų aspekto, be kita ko, pateikdamas konkrečius siūlomų DFP reglamento ir Tarpinstitucinio susitarimo pakeitimus; taip pat pateikia lentelę, kurioje nurodytos kiekvienos ES politikai ir programai skirtos sumos, kurios atspindi Parlamento poziciją, jau patvirtintą ankstesnėmis rezoliucijomis dėl DFP; pabrėžia, kad šie skaičiai taip pat bus įtraukti į Parlamento įgaliojimus, susijusius su būsimomis teisėkūros derybomis dėl 2021–2027 m. laikotarpio ES programų priėmimo;

A.SU DFP SUSIJĘ PRAŠYMAI

15.  taigi prašo Tarybą tinkamai atsižvelgti į šią Parlamento poziciją siekiant teigiamų 2021–2027 m. DFP derybų rezultatų ir Parlamento pritarimo pagal SESV 312 straipsnį;

Sumos

16.  dar kartą patvirtina savo oficialią poziciją, kad 2021–2027 m. DFP lygis turėtų būti 1 324,1 mlrd. EUR 2018 m. kainomis, t. y. 1,3 % 27 ES valstybių narių BNPj, siekiant užtikrinti reikalingą pagrindinių ES politikos sričių finansavimo lygį, kad būtų galima įvykdyti su šiomis sritimis susijusius uždavinius ir tikslus;

17.  šiame kontekste ragina ES programoms ir politikai užtikrinti tokio lygio finansavimą, koks nurodytas išsamioje lentelėje (šios rezoliucijos III ir IV priedai) laikantis Komisijos pasiūlytą DFP struktūrą atitinkančios tvarkos; ragina atitinkamai pakoreguoti atitinkamas įsipareigojimų ir mokėjimų viršutines ribas, kaip nustatyta šios rezoliucijos I ir II prieduose:

   i. padidinti programos „Europos horizontas“ biudžetą iki 120 mlrd. EUR 2018 m. kainomis;
   ii. padidinti „InvestEU“ fondo asignavimus, kad jie geriau atitiktų į naują programą integruotų finansinių priemonių 2014–2020 m. laikotarpio lygį;
   iii. padidinti transporto infrastruktūros finansavimo pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonės programą („EITP– Transportas“) lygį;
   iv. padvigubinti, palyginti su COSME, specialų MVĮ finansavimą bendrosios rinkos programoje siekiant pagerinti MVĮ galimybes patekti į rinkas bei verslo sąlygas ir įmonių konkurencingumą ir skatinti verslumą;
   v. padidinti bendrosios rinkos programą, kad būtų lėšų naujam rinkos priežiūros uždaviniui;
   vi. dvigubai padidinti pasiūlytą ES kovos su sukčiavimu programos finansavimo lygį ir padidinti programos FISCALIS finansavimo lygį;
   vii. numatyti specialius tvariam turizmui skirtus asignavimus;
   viii. toliau stiprinti Europos kosmoso programą, konkrečiai, sustiprinti SSA/GOVSATCOM ir „Copernicus“;
   ix. 27 ES valstybių narių sanglaudos politikos finansavimą realiąja verte išlaikyti tokio lygio, koks buvo numatytas 2014–2020 m. biudžete;
   x. padvigubinti, palyginti su dabartine Jaunimo užimtumo iniciatyva, kovai su jaunimo nedarbu skiriamus „ESF+“ išteklius, kartu užtikrinant programos veiksmingumą ir pridėtinę vertę;
   xi. numatyti specialius asignavimus vaiko garantijų iniciatyvai (5,9 mlrd. EUR) siekiant kovoti su vaikų skurdu ES šalyse ir vykdant išorės veiksmus;
   xii. trigubai padidinti dabartinį programos „Erasmus +“ biudžetą;
   xiii. užtikrinti pakankamą finansavimo lygį programai „DiscoverEU“ („Interrail“);
   xiv. padidinti dabartinį programos „Kūrybiška Europa“ finansavimą;
   xv. padidinti dabartinį Teisių ir vertybių programos finansavimą ir numatyti specialius asignavimus naujai Sąjungos vertybių paprogramei (bent 50 mln. EUR), kad paramos sulauktų pilietinės visuomenės organizacijos, kurios Europos Sąjungoje puoselėja pagrindines vertybes ir demokratiją vietos ir nacionaliniu lygmenimis;
   xvi. 27 ES valstybių narių bendros žemės ūkio politikos finansavimą realiąja verte išlaikyti tokio lygio, koks buvo 2014–2020 m. biudžete, kartu į biudžetą įtraukiant pradinę žemės ūkio rezervo sumą;
   xvii. 10 % padidinti Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo lėšų lygį atsižvelgiant į naujus su mėlynąją ekonomika susijusius uždavinius;
   xviii. padvigubinti dabartinį finansavimą programai „Life+“, be kita ko, numatant specialius finansinius paketus biologinei įvairovei ir tinklo „Natura 2000“ valdymui;
   xix. numatyti specialius asignavimus (4,8 mlrd. EUR) naujam Teisingos energetikos pertvarkos fondui siekiant švelninti visuomeninį, socioekonominį ir su aplinką susijusį poveikį darbuotojams ir bendruomenėms, nukentėjusiems atsisakant anglies ir priklausomybės nuo energetikos, susijusio su anglies dioksido išmetimu;
   xx. 3,5 mlrd. EUR padidinti kaimynystės ir vystymosi politikos rėmimo priemonės (-ių) lėšas siekiant labiau prisidėti prie investicijų plano Afrikai finansavimo;
   xxi. visoms agentūroms atkurti bent 2020 m. lygio finansavimą pritariant aukštesniems lygiams, kuriuos Komisija siūlo agentūroms, gavusioms naujų įgaliojimų ir pareigų, ir raginant laikytis kompleksiško požiūrio į mokestinį finansavimą;
   xxii. išlaikyti tokio lygio finansavimą, koks buvo 2014–2020 m., kelioms ES programoms (pvz., branduolinių įrenginių eksploatavimo nutraukimo ir bendradarbiavimo su užjūrio šalimis ir teritorijomis), įskaitant tas programas, kurias siūloma prijungti prie didesnių programų (pvz. pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims, sveikatos, vartotojų teisių) ir kurioms Komisijos pasiūlymas reiškia realų sumažinimą;
   xxiii. atsižvelgiant į minėtus pakeitimus, visų kitų programų, įskaitant programą „EITP – Energetika“, „EITP – Skaitmeninė infrastruktūra“, Skaitmeninės Europos programa, Europos gynybos fondas ir humanitarinė pagalba, finansinius paketus nustatyti tokio lygio, kokį siūlo Komisija;

18.  ketina užtikrinti pakankamą finansavimą, remdamasis Komisijos pasiūlymu dėl migracijos ir sienų valdymo (4 išlaidų kategorija) ir saugumo ir gynybos, įskaitant reagavimą į krizę (5 išlaidų kategorija); dar kartą patvirtina savo ilgalaikę poziciją, kad papildomi politiniai prioritetai turėtų būti susieti su papildomomis finansinėmis priemonėmis, siekiant nepakenkti esamoms politikos priemonėms ir programoms bei jų finansavimui pagal naująją DFP;

19.  ketina ginti Komisijos pasiūlymą užtikrinti pakankamą finansavimą tvirtai, veiksmingai ir aukštos kokybės Europos viešajai administracijai, dirbančiai visų europiečių labui; primena, kad dabartinės DFP laikotarpiu ES institucijos ir decentralizuotos agentūros darbuotojų skaičių sumažino 5 %, ir mano, kad darbuotojų skaičius neturėtų būti toliau mažinamas, nes dėl to atsirastų tiesioginių kliūčių įgyvendinti Sąjungos politiką; dar kartą reiškia didžiulį pasipriešinimą siekiui pakartotinai pasitelkti vadinamąjį agentūrų darbo vietų perskirstymo fondą;

20.  yra pasiryžęs užkirsti kelią kitai mokėjimų krizei pirmaisiais 2021–2027 m. DFP įgyvendinimo metais, kaip nutiko dabartiniu laikotarpiu; mano, kad bendra viršutinė mokėjimo riba turi būti nustatyta atsižvelgiant į precedento neturinčių neįvykdytų įsipareigojimų mastą 2020 m. pabaigoje, kurių prognozuojamas dydis nuolat auga dėl smarkaus vėlavimo įgyvendinant programą, o juos reikės padengti įgyvendinant būsimą DFP; todėl reikalauja, kad bendras mokėjimų lygis ir metinės viršutinės mokėjimų ribos, ypač laikotarpio pradžioje, būtų nustatytos atitinkamo lygio, deramai atsižvelgiant į šią situaciją; ketina patvirtinti tik ribotą ir gerai pagrįstą būsimos DFP įsipareigojimų ir mokėjimų neatitikimą;

21.  remdamasis tuo, kas išdėstyta, šios rezoliucijos II priede pateikia lentelę su tiksliomis kiekvienai ES politikos sričiai ir programai siūlomomis sumomis; nurodo, kad palyginimo tikslais ketina išlaikyti Komisijos pasiūlytą atskirų ES programų struktūrą, neužkirsdamas kelio galimiems pakeitimams, kurių gali būti pareikalauta vykstant teisėkūros procedūrai, kurios tikslas – šių programų priėmimas;

Laikotarpio vidurio peržiūra

22.  pabrėžia, kad reikia toliau vykdyti DFP laikotarpio vidurio peržiūrą, pasinaudojant pozityviu dabartinės programos precedentu, ir ragina, kad:

   i. po DFP veikimo peržiūros ir atsižvelgiant į pažangą, padarytą siekiant klimato rodiklių, integruojant darnaus vystymosi tikslus ir lyčių lygybės aspektą, ir į paprastinimo priemonių poveikį paramos gavėjams būtų atliktas privalomas ir teisiškai saistantis laikotarpio vidurio tikslinimas;
   ii. atitinkamas Komisijos pasiūlymas būtų laiku pateiktas naujam Parlamentui ir Komisija ne vėliau kaip iki 2023 m. liepos 1 d. atliktų prasmingą 2021–2027 m. programos patikslinimą;
   iii. atliekant šią peržiūrą nebūtų sumažinti iš anksto paskirstyti nacionaliniai finansiniai paketai;

Lankstumas

23.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymus dėl lankstumo, nes jie yra geras derybų pagrindas; pritaria bendrai 2021–2027 m. DFP lankstumo mechanizmų struktūrai; pabrėžia, kad specialioms priemonėms priskirti skirtingi uždaviniai, ir jos atitinka skirtingus poreikius, todėl nepritaria jokiems mėginimams jas sujungti; tvirtai pritaria aiškiai nuostatai, kad tiek įsipareigojimų, tiek mokėjimų asignavimai, skiriami taikant specialias priemones, turėtų būti įtraukti į biudžetą viršijant atitinkamas DFP viršutines ribas ir kad būtų panaikintos bet kokios patikslinimų, susijusių su bendrąja mokėjimų marža, viršutinės ribos; ragina atlikti keletą papildomų patobulinimų, be kita ko:

   i. Sąjungos rezervą papildyti suma, kuri būtų lygiavertė pajamoms, gautoms iš baudų ir delspinigių;
   ii. neatidėliotinai vėl panaudoti asignavimus, su kuriais susiję įsipareigojimai panaikinti n-2 metais, įskaitant asignavimus, dėl kurių įsipareigojimai buvo prisiimti pagal dabartinę DFP;
   iii. sudaryti galimybę nepanaudotomis specialiųjų priemonių lėšomis pasinaudoti taikant bet kokias specialiąsias priemones, o ne tik lankstumo priemonę;
   iv. skirti didesnius asignavimus lankstumo priemonei, neatidėliotinos pagalbos rezervui, ES solidarumo fondui ir nenumatytų atvejų rezervui, pastaruoju atveju nenumatant privalomo kompensavimo;

Trukmė

24.  pabrėžia, jog reikia, kad DFP trukmė palaipsniui būtų pailgina iki 5+5 metų laikotarpio, numatant privalomą laikotarpio vidurio peržiūrą; pritaria tam, kad kita DFP turėtų būti nustatyta septynerių metų laikotarpiui, ir tai būtų paskutinį kartą taikomas pereinamasis sprendimas; tikisi, kad išsami 5+5 metų programos įgyvendinimo tvarka bus patvirtinta atliekant 2021–2027 m. DFP laikotarpio vidurio peržiūrą;

Struktūra

25.  pritaria Komisijos pasiūlytai bendrai septynių DFP išlaidų kategorijų struktūrai, kuri didžia dalimi atitinka Parlamento pasiūlymą; mano, kad tokia struktūra užtikrina didesnį skaidrumą, didina ES išlaidų matomumą ir kartu garantuoja reikiamo laipsnio lankstumą; be to, pritaria tam, kad būtų sukurtos vadinamosios programų grupės, nes tai padės iš esmės supaprastinti ir racionalizuoti ES biudžeto struktūrą ir ją aiškiai suderinti su DFP išlaidų kategorijomis;

26.  atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija siūlo ES programų skaičių sumažinti daugiau kaip trečdaliu; pabrėžia, kad Parlamento pozicija dėl 37 naujų programų struktūros ir sudėties bus suformuota svarstant atitinkamus sektorinius teisėkūros procedūra priimamus aktus; bet kuriuo atveju tikisi, kad siūlomoje biudžeto nomenklatūroje bus atsižvelgta į visus skirtingus kiekvienos programos komponentus taip, kad būtų užtikrintas skaidrumas ir biudžeto valdymo institucijai būtų suteikta informacijos, kurios reikia norint sudaryti metinį biudžetą ir prižiūrėti jo įgyvendinimą;

Biudžeto vieningumas

27.  palankiai vertina pasiūlymą Europos plėtros fondą įtraukti į Sąjungos biudžetą, nes tai atitinka Parlamento seniai pareikštą reikalavimą dėl visų į biudžetą neįtrauktų priemonių; primena, kad vieningumo principas, pagal kurį visi Sąjungos pajamų ir išlaidų straipsniai nurodomi biudžete, yra Sutarties reikalavimas ir pamatinė demokratijos prielaida;

28.  todėl kvestionuoja į biudžetą neįtraukiamų priemonių kūrimo logiką ir pagrįstumą, nes tai trukdo vykdyti parlamentinę viešųjų finansų priežiūrą ir užtikrinti sprendimų priėmimo skaidrumą; mano, kad priimant sprendimus kurti tokias priemones ignoruojama trejopa Parlamento – teisėkūros, biudžeto ir kontrolės institucijos – atsakomybė; mano, kad, kai siekiant specifinių tikslų laikoma, kad būtinos išimtys, pavyzdžiui, naudoti finansines priemones arba patikos fondus, jos turėtų būti visiškai skaidrios, tinkamai pagrįstos įrodant jų papildomumą ir pridėtinę vertę ir vykdomos griežtai laikantis sprendimų priėmimo procedūrų ir atskaitomybės nuostatų;

29.  vis dėlto pabrėžia, kad šių priemonių integravimas į ES biudžetą neturėtų lemti sumažinto finansavimo kitoms ES politikos sritims ir programoms; todėl pabrėžia, kad reikia nuspręsti dėl bendro būsimos DFP lygio, neskaičiuojant Europos plėtros fondą atitinkančių 0,03 % ES BNP asignavimų, kurie turėtų būti pridėti viršijant sutartas viršutines ribas;

30.  pabrėžia, kad DFP viršutinės ribos neturėtų kliudyti finansuoti Sąjungos politikos tikslų naudojantis Sąjungos biudžetu; todėl tikisi, kad bus užtikrinta DFP viršutinių ribų padidinimo galimybė, kai to reikės naujiems politikos tikslams finansuoti, nenaudojant tarpvyriausybinio finansavimo metodų;

B.TEISĖKŪROS KLAUSIMAI

Teisinė valstybė

31.  pabrėžia, koks svarbus naujas mechanizmas, kurį taikant užtikrinama pagarba Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2 straipsnyje įtvirtintoms vertybėms – kai jų nepaisančios valstybės narės gali pajusti finansines pasekmes; tačiau įspėja, kad galutiniai Sąjungos biudžeto lėšų gavėjai jokiu būdu neturi nukentėti dėl to, kad jų vyriausybės nepaiso pagrindinių teisių ir teisinės valstybės principo; todėl pabrėžia, kad priemonės nedaro jokio poveikio valdžios subjektų ar valstybių narių pareigai atlikti mokėjimus galutiniams gavėjams arba naudos gavėjams;

Įprasta teisėkūros procedūra ir deleguotieji aktai

32.  pabrėžia, kad programų tikslai ir išlaidų prioritetai, finansiniai asignavimai, tinkamumo finansuoti, atrankos ir skyrimo kriterijai, apibrėžtys ir apskaičiavimo metodai turėtų būti nustatyti atitinkamuose teisės aktuose, priimtuose atsižvelgiant į Parlamento, kaip vienos iš teisėkūros institucijų, prerogatyvas; pabrėžia, kad, kai tokios priemonės, kurios gali būti susijusios su svarbiais politiniais sprendimais, nėra įtrauktos į pagrindinį teisės aktą, jos turėtų būti nustatytos deleguotaisiais aktais; todėl mano, kad daugiametės ir (arba) metinės darbo programos apskritai turėtų būti priimamos deleguotaisiais aktais;

33.  pareiškia, kad Parlamentas ketina, kai būtina, sugriežtinti nuostatas dėl valdymo, atskaitomybės, skaidrumo ir parlamentinės priežiūros, dėl galių suteikimo vietos ir regionų valdžios institucijoms ir jų partneriams ir dėl nevyriausybinių organizacijų ir pilietinės visuomenės dalyvavimo naujos kartos programose; taip pat ketina pagerinti įvairių fondų ir politikos sričių tarpusavio ir vidaus suderinamumą ir sinergiją ir prireikus tai išaiškinti; pripažįsta, kad reikia daugiau lankstumo skirstant išteklius tam tikrų programų viduje, tačiau pabrėžia, kad tai neturėtų būti daroma jų pirminių ir ilgalaikių politikos tikslų, nuspėjamumo ir Parlamento teisių sąskaita;

Peržiūros nuostatos

34.  pabrėžia, kad į atskiras DFP programas ir priemones turėtų būti įtrauktos išsamios ir veiksmingos peržiūros nuostatos siekiant užtikrinti, kad būtų atliktas prasmingas jų vertinimas ir kad po to Parlamentui būtų suteikta galimybė dalyvauti priimant visus sprendimus dėl reikiamų pakeitimų;

Pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų

35.  ragina Komisiją pateikti, greta jau pateiktų pasiūlymų, atitinkamus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, visų pirma pasiūlymus dėl reglamento, kuriuo įsteigiamas Teisingos energetikos pertvarkos fondas, ir dėl specialios tvaraus turizmo programos; taip pat pritaria tam, kad į „ESF+“ būtų įtraukta Europos vaikų garantijų iniciatyva, o į Teisių ir vertybių programą – speciali Sąjungos vertybių paprogramė ir kad būtų peržiūrėtas reglamentas, kuriuo įsteigiamas Europos Sąjungos solidarumo fondas; apgailestauja, kad atitinkamuose Komisijos pasiūlymuose nėra priemonių, kurios atitiktų SESV 174 straipsnio reikalavimus, susijusius su labai retai apgyvendintais toliausiai šiaurėje esančiais regionais, salomis, pasienio ir kalnuotais regionais; mano, kad, vedant derybas dėl DFP, jei reikia, taip pat turėtų būti pasiūlyta peržiūrėti Finansinį reglamentą;

C.NUOSAVI IŠTEKLIAI

36.  pabrėžia, kad dabartinė nuosavų išteklių sistema yra labai sudėtinga, nesąžininga, neskaidri ir visiškai nesuprantama ES piliečiams; dar kartą ragina numatyti paprastesnę sistemą, kuri būtų suprantamesnė ES piliečiams;

37.  todėl palankiai vertina 2018 m. gegužės 2 d. Komisijos priimtą pasiūlymų dėl naujos nuosavų išteklių sistemos rinkinį kaip svarbų žingsnį siekiant vykdyti platesnio užmojo reformą; ragina Komisiją atsižvelgti į Europos Audito Rūmų nuomonę Nr. 5/2018 dėl Komisijos pasiūlymo dėl naujos Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos, kurioje pabrėžiama, kad reikalingas geresnis skaičiavimas ir tolesnis sistemos supaprastinimas;

38.  primena savo poziciją, kad kuriant naujus nuosavus išteklius reikėtų turėti dvejopą tikslą: pirma, dėl jų turėtų būti iš esmės sumažintas BNPj pagrįstų įnašų nuošimtis ir, antra, jie turėtų užtikrinti galimybę finansuoti adekvačias ES išlaidas pagal po 2020 m. galiosiančią DFP;

39.  pritaria siūlomam esamų nuosavų išteklių modernizavimui, kuris reiškia, kad:

   muitai ir toliau yra ES tradiciniai nuosavi ištekliai, bet sumažinama procentinė dalis, kurią valstybės narės pasilieka kaip surinkimo išlaidas, ir vėl nustatoma pirminė 10 % dalis;
   supaprastinami pridėtinės vertės mokesčiu pagrįsti nuosavi ištekliai, t. y. nustatomas vienodas pareikalavimo tarifas be išimčių;
   išsaugomi BNPj pagrįsti nuosavi ištekliai užsibrėžiant pasiekti, kad finansuojant ES biudžetą jų nuošimtis palaipsniui artėtų link 40 %, ir kartu išlaikant jų subalansavimo funkciją;

40.  pagal Komisijos pasiūlymą prašo programiškai įvesti naujų nuosavų išteklių krepšelį, kuris, nedidinant fiskalinės naštos piliečiams, atitiktų du strateginius ES strateginius tikslus, kurių pridėtinė vertė yra akivaizdi ir nepakeičiama:

   tinkamą bendrosios rinkos veikimą, konsolidavimą ir stiprinimą, visų pirma, įgyvendinant bendrą konsoliduotąją pelno mokesčio bazę (BKPMB) kaip pagrindą naujiems nuosaviems ištekliams – taikant vienodą įplaukų iš BKPMB mokesčio tarifą ir apmokestinant dideles skaitmeninio sektoriaus bendroves, kurios naudojasi bendrąja rinka;
   kovą su klimato kaita ir spartesnę energetikos pertvarką, numatant tokias priemones, kaip pajamų iš apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos dalis;
   kovą už aplinkos apsaugą numatant įnašą, grindžiamą neperdirbtų plastiko pakuočių kiekiu;

41.  prašo išplėsti galimų naujų nuosavų išteklių sąrašą, pvz., į jį būtų galima įtraukti:

   finansinių sandorių mokesčiu pagrįstus nuosavus išteklius, kartu raginant visas valstybes pasiekti susitarimą dėl veiksmingos sistemos;
   anglies dioksido pasienio koregavimo mechanizmo, kaip naujo ES biudžeto nuosavo ištekliaus, įvedimą, kuris turėtų užtikrinti vienodas sąlygas tarptautinėje prekyboje ir sumažinti gamybos perkėlimą į kitas šalis, kartu įtraukiant klimato kaitos išlaidas į importuojamų prekių kainą;

42.  tvirtai pritaria visų nuolaidų ir kitų koregavimo mechanizmų panaikinimui, numatant, jei reikia, ribotą laipsniško panaikinimo laikotarpį;

43.  tvirtina, kad reikia nustatyti kitas įplaukas, kuriomis papildant ES biudžeto įplaukas nebūtų atitinkamai mažinami BNPj įnašai:

   įmonių mokamas baudas už Sąjungos taisyklių pažeidimą arba baudas už pavėluotą įnašų mokėjimą;
   pajamas iš baudų, mokamų vykdant Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimus, įskaitant vienkartines sumas arba pinigines baudas, kurias turi mokėti valstybės narės dėl pažeidimo nagrinėjimo bylų;

44.  be to, pabrėžtinai nurodo numatyti kitų formų įplaukas, laikantis Komisijos pasiūlymų:

   mokesčius, renkamus taikant tiesiogiai su ES susijusius mechanizmus, tokius kaip Europos kelionių informacijos ir leidimų sistema (ETIAS);
   senjoražą asignuotųjų pajamų forma, siekiant finansuoti naują investicijų stabilizavimo priemonę;

45.  atkreipia dėmesį į tai, kad būtina išlaikyti ES biudžeto patikimumą finansų rinkose, o tai reiškia, kad nuosavų išteklių viršutines ribas reikia padidinti;

46.  ragina Komisiją pateikti pasiūlymą, kaip spręsti paradoksalią padėtį, kurioje prie iki 2021 m. neįvykdytų įsipareigojimų priskirti Jungtinės Karalystės įnašai bus įtraukti į biudžetą kaip bendrosios įplaukos, taigi į juos atsižvelgiama skaičiuojant nuosavų išteklių viršutinę ribą, nors ši viršutinė riba bus apskaičiuojama remiantis 27 ES valstybių narių BNP, taigi be Jungtinės Karalystės, kai šalis išstos iš ES; mano, kad JK įnašai, priešingai, turėtų būti skaičiuojami kaip nuosavų išteklių viršutinę ribą viršijanti sumą;

47.  atkreipia dėmesį į tai, kad muitų sąjunga yra svarbus Europos Sąjungos finansinio pajėgumo šaltinis; šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kad būtina suderinti muitinės kontrolę ir valdymą visoje ES, siekiant užkirsti kelias sukčiavimui ir pažeidimams, kurie kelia didelį pavojų ES finansiniams interesams, ir su jais kovoti;

48.  ragina stoti į tikrą kovą su mokesčių vengimu ir slėpimu nustatant atgrasomąsias sankcijas lengvatinio apmokestinimo teritorijoms bei tiems, kurie sudaro sąlygas tokiai veiklai vykdyti ar ją remia, o pirmiausia ir kaip pirmąjį žingsnį – tiems, kurie veikia Europos žemyne; mano, kad valstybės narės turėtų bendradarbiauti sukurdamos koordinuotą kapitalo judėjimo stebėsenos sistemą, siekiant kovoti su mokesčių vengimu, mokesčių slėpimu ir pinigų plovimu;

49.  mano, kad veiksmingos kovos su korupcija ir tarptautinių įmonių bei turtingiausių asmenų mokesčių vengimu priemonės galėtų padėti valstybių narių biudžetams vėl pasiekti dydį, kuris pagal Komisijos skaičiavimus sudaro vieną trilijoną eurų per metus, ir kad šioje srityje Europos Sąjunga iš tikrųjų nesiima pakankamų veiksmų;

50.  tvirtai remia Komisijos Tarybai pateiktą iš dalies pakeistą pasiūlymą dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos įgyvendinimo priemonės (COM(2018)0327); primena, kad reikia gauti Parlamento pritarimą šiam reglamentui; primena, kad šis reglamentas yra neatskiriama Europos Komisijos pateikto nuosavų išteklių paketo dalis, ir tikisi, kad Taryba keturis susijusius dokumentus dėl nuosavų išteklių nagrinės kartu su DFP kaip vieną paketą;

D.REGLAMENTO, KURIUO NUSTATOMA 2021–2027 M. DFP, PATAISOS

51.  mano, kad pasiūlymas dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa, turėtų būti iš dalies pakeistas taip:

Komisijos siūlomas tekstas   Pataisa
Pataisa 1
Pasiūlymas dėl reglamento
1 konstatuojamoji dalis
(1)  atsižvelgiant į poreikį užtikrinti tinkamas prognozavimo galimybes rengiant ir įgyvendinant vidutinės trukmės laikotarpio investicijas, turėtų būti nustatyta septynerių metų trukmės daugiametė finansinė programa (toliau – DFP), kuri būtų taikoma nuo 2021 m. sausio 1 d.;
(1)  atsižvelgiant į poreikį užtikrinti tinkamas prognozavimo galimybes rengiant ir įgyvendinant vidutinės trukmės laikotarpio investicijas, taip pat į demokratinio teisėtumo ir atskaitomybės poreikį, turėtų būti nustatyta, kad šios daugiametės finansinės programos (toliau – DFP) laikotarpis yra septyneri metai ir kad ji taikoma nuo 2021 m. sausio 1 d. turint tikslą vėliau pereiti 5+5 metų laikotarpio, nes jis būtų suderintas su Europos Parlamento ir Komisijos politiniu ciklu;
Pataisa 2
Pasiūlymas dėl reglamento
2 konstatuojamoji dalis
(2)  DFP nustatytos įsipareigojimų asignavimų pagal išlaidų kategoriją metinės viršutinės ribos ir mokėjimų asignavimų metinės viršutinės ribos turi atitikti taikomas įsipareigojimų ir nuosavų išteklių viršutines ribas, nustatytas pagal Tarybos sprendimą dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos, priimtą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 311 straipsnio trečią pastraipą;
(2)  DFP turėtų būti nustatytos įsipareigojimų asignavimų pagal išlaidų kategoriją metinės viršutinės ribos ir mokėjimų asignavimų metinės viršutinės ribos siekiant užtikrinti, kad Sąjungos išlaidos būtų plėtojamos tvarkingai ir neviršijant nuosavų išteklių ir kad Sąjunga galėtų pasirūpinti savo tikslams pasiekti ir savo politikai įgyvendinti reikalingomis priemonėmis pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 311 straipsnio 1 dalį ir vykdyti savo įsipareigojimus trečiosioms šalims pagal SESV 323 straipsnį;
Pataisa 3
Pasiūlymas dėl reglamento
2 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(2a)  viršutinių ribų lygis turėtų būti nustatomas remiantis sumomis, kurių reikia Sąjungos programoms ir politikos sritims finansuoti ir įgyvendinti, taip pat turi būti paliktos reikiamos maržos, kad būtų galima atlikti koregavimus atsižvelgiant į būsimus poreikius. Be to, nustatant viršutines mokėjimų ribas turėtų būti atsižvelgiama į 2020 m. pabaigoje numatomą didelę neįvykdytų įsipareigojimų sumą. Šiame reglamente ir 2021–2027 m. programoms skirtuose pagrindiniuose aktuose nustatytos sumos turėtų būti nustatytos 2018 m. kainomis ir, siekiant supaprastinimo ir nuspėjamumo, koreguojamos remiantis fiksuotu 2 proc. metiniu defliatoriumi;
Pataisa 4
Pasiūlymas dėl reglamento
3 konstatuojamoji dalis
(3)   jeigu būtina mobilizuoti pagal bendrąjį Sąjungos biudžetą suteiktas garantijas finansinei paramai valstybėms narėms, kuri leidžiama pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) [xxx/201x] (toliau – Finansinis reglamentas) 208 straipsnio 1 dalį], būtina suma turėtų būti mobilizuota viršijant DFP numatytas įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų viršutines ribas, bet laikantis nuosavų išteklių viršutinės ribos;
(3)   jeigu būtina mobilizuoti pagal bendrąjį Sąjungos biudžetą suteiktas garantijas finansinei paramai valstybėms narėms, kuri leidžiama pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) [xxx/201x] (toliau – Finansinis reglamentas) 208 straipsnio 1 dalį], būtina suma turėtų būti mobilizuota viršijant DFP numatytas įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų viršutines ribas ir todėl į ją turėtų būti atsižvelgta nustatant nuosavų išteklių viršutines ribas;
Pataisa 5
Pasiūlymas dėl reglamento
4 konstatuojamoji dalis
(4)  DFP nereikėtų atsižvelgti į biudžeto punktus, kurie finansuojami asignuotosiomis pajamomis, kaip apibrėžta Finansiniame reglamente;
(4)  asignuotosios pajamos, kuriomis finansuojami biudžeto punktai, kaip apibrėžta Finansiniame reglamente, neturėtų būti įskaičiuojamos į DFP viršutines ribas, o visa turima informacija turėtų būti visiškai skaidriai pateikiama priimant ir įgyvendinant metinį biudžetą;
Pataisa 6
Pasiūlymas dėl reglamento
6 konstatuojamoji dalis
(6)   siekiant, kad Sąjunga galėtų įvykdyti savo įsipareigojimus pagal SESV 323 straipsnį, turėtų būti įgyvendinamas specialus ir didžiausias galimas lankstumas;
(6)   DFP turėtų būti užtikrintas didžiausias galimas lankstumas, visų pirma tam, kad Sąjunga galėtų įvykdyti savo įsipareigojimus pagal SESV 311 ir 323 straipsnius;
Pataisa 7
Pasiūlymas dėl reglamento
7 konstatuojamoji dalis
(7)   toliau išvardytos specialios priemonės yra būtinos siekiant užtikrinti, kad Sąjunga galėtų reaguoti į konkrečiai apibrėžtas nenumatytas aplinkybes arba kad būtų sudarytos sąlygos finansuoti aiškiai nurodytas išlaidas, kurių nebūtų galima finansuoti laikantis vienai ar kelioms DFP nustatytoms išlaidų kategorijoms numatytų viršutinių ribų, taip sudarant sklandžios biudžeto procedūros eigos sąlygas: Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas, Europos Sąjungos solidarumo fondas, neatidėliotinos pagalbos rezervas, bendroji įsipareigojimų marža (Sąjungos rezervas), lankstumo priemonė ir nenumatytų atvejų rezervas. Neatidėliotinos pagalbos rezervas nėra skirtas su rinka susijusių krizių, darančių poveikį žemės ūkio gamybai arba paskirstymui, padariniams šalinti. Todėl turėtų būti nustatyta konkreti nuostata siekiant numatyti galimybę tais atvejais, kai reikia panaudoti specialias priemones, įtraukti į biudžetą įsipareigojimų ir atitinkamų mokėjimų asignavimus, viršijančius DFP nustatytas viršutines ribas;
(7)  toliau išvardytos specialios priemonės yra būtinos siekiant užtikrinti, kad Sąjunga galėtų reaguoti į konkrečiai apibrėžtas nenumatytas aplinkybes arba kad būtų sudarytos sąlygos finansuoti aiškiai nurodytas išlaidas, kurių nebūtų galima finansuoti laikantis vienai ar kelioms DFP nustatytoms išlaidų kategorijoms numatytų viršutinių ribų, taip sudarant sklandžios metinės biudžeto procedūros eigos sąlygas: Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas, Europos Sąjungos solidarumo fondas, neatidėliotinos pagalbos rezervas, bendroji įsipareigojimų marža (Sąjungos įsipareigojimų rezervas), lankstumo priemonė ir nenumatytų atvejų rezervas. Todėl turėtų būti nustatyta konkreti nuostata siekiant numatyti galimybę tais atvejais, kai reikia panaudoti specialias priemones, įtraukti į biudžetą įsipareigojimų ir atitinkamų mokėjimų asignavimus, viršijančius DFP nustatytas viršutines ribas;
Pataisa 8
Pasiūlymas dėl reglamento
7 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(7a)  visų pirma, Sąjunga ir jos valstybės narės turėtų dėti visas pastangas, siekdamos užtikrinti, kad biudžeto valdymo institucijos patvirtinti įsipareigojimai būtų veiksmingai įgyvendinti jų pirminiam tikslui pasiekti, tačiau turėtų būti įmanoma mobilizuoti įsipareigojimų asignavimus, kurie nebuvo panaudoti arba kurie buvo panaikinti, pasinaudojant Sąjungos įsipareigojimų rezervu, jei tai nėra būdas naudos gavėjams apeiti atitinkamų įsipareigojimų panaikinimo taisyklių;
Pataisa 9
Pasiūlymas dėl reglamento
9 konstatuojamoji dalis
(9)   reikėtų nustatyti taisykles, taikytinas kitais atvejais, dėl kurių gali prireikti koreguoti DFP. Tokie koregavimai gali būti susiję su naujų taisyklių arba programų, kurioms taikomas pasidalijamasis valdymas, uždelstu priėmimu arba su priemonėmis, susijusiomis su patikimu ekonomikos valdymu arba Sąjungos biudžeto apsauga esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų ir priimtomis pagal atitinkamus pagrindinius aktus;
(9)   reikėtų nustatyti taisykles, taikytinas kitais atvejais, dėl kurių gali prireikti koreguoti DFP. Tokie koregavimai gali būti susiję su naujų taisyklių arba programų, kurioms taikomas pasidalijamasis valdymas, uždelstu priėmimu arba biudžetinių įsipareigojimų vykdymo sustabdymu pagal atitinkamus pagrindinius aktus;
Pataisa 10
Pasiūlymas dėl reglamento
10 konstatuojamoji dalis
(10)   DFP įgyvendinimo laikotarpio viduryje būtina atlikti jos veikimo peržiūrą. Į šios peržiūros rezultatus turėtų būti atsižvelgta keičiant šį reglamentą likusiais DFP galiojimo metais;
(10)   siekiant atsižvelgti į naujas politikos priemones ir prioritetus turėtų būti atliktas DFP laikotarpio vidurio tikslinimas, pagrįstas DFP veikimo ir įgyvendinimo peržiūros rezultatais, o vykdant peržiūrą taip pat turėtų būti pateikta ataskaita, kurioje būtų nurodyti metodai, kaip praktiškai užtikrinti 5+5 metų finansinės programos įgyvendinimą;
Pataisa 11
Pasiūlymas dėl reglamento
10 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(10a)  siekiant įvykdyti Sąjungos įsipareigojimą tapti lydere įgyvendinant JT darnaus vystymosi tikslus, įskaitant lyčių lygybę, DFP tikslinimui rengiamasi atsižvelgiant į jų įgyvendinimo pažangą, padarytą vykdant visų sričių ES politiką ir iniciatyvas 2021–2027 m. DFP laikotarpiu, įvertintą remiantis Komisijos parengtais veiklos rodikliais, taip pat lyčių aspekto integravimo į visas ES veiklos sritis pažangą; DFP tikslinimas taip pat vykdomas atsižvelgiant į pažangą, padarytą siekiant bendro tikslo, kad 2021–2027 m. DFP laikotarpiu klimato politikos tikslams įgyvendinti būtų skirta 25 proc. ES išlaidų, ir tikslo, kad su klimatu susijusių išlaidų dalis vėliausiai 2027 m. sudarytų 30 proc., vertinant pagal veiklos rodiklius, kurie yra skirtingi klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos atvejais; atliekant tikslinimą taip pat reikėtų įvertinti, pasikonsultavus su nacionaliniais ir vietos suinteresuotaisiais subjektais, ar priimtos paprastinimo priemonės iš tikrųjų padėjo sumažinti administracinę naštą paramos gavėjams įgyvendinant programas;
Pataisa 12
Pasiūlymas dėl reglamento
12 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(12a)  visos Sąjungos lygmeniu Sąjungos politikai įgyvendinti pagal Sutartis patiriamos išlaidos yra Sąjungos išlaidos pagal SESV 310 straipsnio 1 dalį, todėl jos turėtų būti įtrauktos į Sąjungos biudžetą laikantis SESV 314 straipsnyje nustatytos biudžeto procedūros ir taip užtikrinant pagrindinių principų, t. y. demokratinio piliečių atstovavimo priimant sprendimus, parlamentinės viešųjų finansų priežiūros ir sprendimų priėmimo proceso skaidrumo principų laikymąsi. DFP viršutinės ribos negali būti kliūtis Sąjungos politikos tikslams finansuoti lėšomis iš Sąjungos biudžeto. Todėl būtina numatyti DFP viršutinių ribų padidinimo galimybę atvejais, kai to reikia, kad būtų galima palengvinti Sąjungos politikos ir visų pirma naujų politikos tikslų finansavimą, nenaudojant tarpvyriausybinių finansinių metodų;
Pataisa 13
Pasiūlymas dėl reglamento
13 konstatuojamoji dalis
(13)  be to, būtina nustatyti specialias taisykles, skirtas didelio masto infrastruktūros projektams, kurie vykdomi daug ilgiau nei DFP nustatytas laikotarpis. Būtina nustatyti didžiausias bendrojo Sąjungos biudžeto įnašų į tuos projektus sumas, taip užtikrinant, kad jie nedarytų jokio poveikio kitiems iš to biudžeto finansuojamiems projektams;
(13)  be to, būtina nustatyti specialias taisykles, skirtas didelio masto infrastruktūros projektams, kurie vykdomi daug ilgiau nei DFP nustatytas laikotarpis. Šių didelio masto projektų, kurie Sąjungai yra strategiškai svarbūs, finansavimas turi būti užtikrintas bendrajame Sąjungos biudžete, tačiau būtina nustatyti didžiausias bendrojo Sąjungos biudžeto įnašų į tuos projektus sumas, taip užtikrinant, kad galimas išlaidų viršijimas nedarytų jokio poveikio kitiems iš to biudžeto finansuojamiems projektams;
Pataisa 14
Pasiūlymas dėl reglamento
14 konstatuojamoji dalis
(14)   būtina numatyti bendras tarpinstitucinio bendradarbiavimo biudžeto procedūros metu taisykles;
(14)  būtina numatyti bendras skaidrumo užtikrinimo ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo biudžeto procedūros metu taisykles, atsižvelgiant į Sutartyse nustatytus institucijų įgaliojimus biudžeto srityje, siekiant užtikrinti, kad sprendimai dėl biudžeto būtų priimami kuo atviriau ir kiek įmanoma labiau juos priartinant prie piliečių, kaip reikalaujama ES sutarties 10 straipsnio 3 dalyje, ir kad biudžeto procedūra vyktų sklandžiai, kaip numatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 312 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje;
Pataisa 15
Pasiūlymas dėl reglamento
15 konstatuojamoji dalis
(15)  Komisija turėtų pateikti pasiūlymą dėl naujos daugiametės finansinės programos anksčiau nei 2025 m. liepos 1 d., kad institucijos galėtų ją priimti pakankamai iš anksto iki kitos daugiametės finansinės programos vykdymo pradžios. Pagal SESV 312 straipsnio 4 dalį šiame reglamente paskutiniams metams nustatytos viršutinės ribos turėtų būti toliau taikomos, jeigu nauja finansinė programa nebus priimta iki šiame reglamente nustatyto DFP laikotarpio pabaigos,
(15)  Komisija turėtų pateikti pasiūlymą dėl naujos daugiametės finansinės programos anksčiau nei 2025 m. liepos 1 d. Nustačius šį terminą, naujai paskirta Komisija turės laiko, kurio jai reikės savo pasiūlymams parengti, o per 2024 m. rinkimus išrinktas Europos Parlamentas galės pateikti savo poziciją dėl DFP po 2027 m. Institucijos taip pat galės ją priimti pakankamai iš anksto iki kitos daugiametės finansinės programos vykdymo pradžios. Pagal SESV 312 straipsnio 4 dalį šiame reglamente paskutiniams metams nustatytos viršutinės ribos turėtų būti toliau taikomos, jeigu nauja finansinė programa nebus priimta iki šiame reglamente nustatyto DFP laikotarpio pabaigos.
Pataisa 16
Pasiūlymas dėl reglamento
1 skyriaus 3 straipsnio pavadinimas
Nuosavų išteklių viršutinės ribos laikymasis
Santykis su nuosavais ištekliais
Pataisa 17
Pasiūlymas dėl reglamento
1 skyriaus 3 straipsnio 4 dalis
4.  Kiekvienais DFP metais dėl visų reikalingų asignavimų mokėjimams, atlikus metinį koregavimą ir atsižvelgiant į visus kitus koregavimus ir pakeitimus, taip pat į 2 straipsnio 2 ir 3 dalių taikymą, negali susidaryti toks nuosavų išteklių poreikis, kuris viršytų nuosavų išteklių viršutinę ribą, nustatytą pagal galiojantį Tarybos sprendimą dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos, kuris priimtas pagal SESV 311 straipsnio trečią pastraipą (toliau – sprendimas dėl nuosavų išteklių).
4.  Kiekvienais DFP metais dėl visų reikalingų asignavimų mokėjimams, atlikus metinį koregavimą ir atsižvelgiant į visus kitus koregavimus ir pakeitimus, taip pat į 2 straipsnio 2 ir 3 dalių taikymą, negali susidaryti toks nuosavų išteklių poreikis, kuris viršytų nuosavų Sąjungos nuosavų išteklių ribas, nedarant poveikio Sąjungos pareigai pasirūpinti savo tikslams pasiekti ir savo politikai įgyvendinti reikalingomis priemonėmis pagal SESV 311 straipsnio pirmą pastraipą, taip pat institucijų pareigai užtikrinti, kad būtų prieinamos finansinės priemonės, kurių reikia, kad Sąjunga galėtų vykdyti savo teisinius įsipareigojimus trečiosioms šalims, remdamasi SESV 323 straipsniu.
Pataisa 18
Pasiūlymas dėl reglamento
1 skyriaus 3 straipsnio 5 dalis
5.  Prireikus DFP nustatytos viršutinės ribos sumažinamos, kad būtų užtikrinta, jog laikomasi pagal galiojantį sprendimą dėl nuosavų išteklių nustatytos viršutinės nuosavų išteklių ribos.
Išbraukta.
Pataisa 19
Pasiūlymas dėl reglamento
2 skyriaus 5 straipsnio 4 dalis
4.  Nedarant poveikio 6, 7 ir 8 straipsniams, neatliekami jokie atitinkamų metų tolesni techniniai koregavimai nei tais pačiais metais, nei kaip ex post pataisos vėlesniais metais.
Išbraukta.
Pataisa 20
Pasiūlymas dėl reglamento
2 skyriaus 7 straipsnio pavadinimas
Koregavimai, susiję su priemonėmis, susijusiomis su patikimu ekonomikos valdymu arba Sąjungos biudžeto apsauga esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų
Koregavimai, susiję su biudžetinių įsipareigojimų vykdymo sustabdymu
Pataisa 21
Pasiūlymas dėl reglamento
2 skyriaus 7 straipsnis
Jeigu pagal atitinkamus pagrindinius aktus panaikinamas biudžetinių įsipareigojimų, susijusių su Sąjungos fondais, sustabdymas dėl priemonių, susijusių su patikimu ekonomikos valdymu arba Sąjungos biudžeto apsauga esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų, sustabdytus įsipareigojimus atitinkančios sumos perkeliamos į kitus metus ir atitinkamai pakoreguojamos atitinkamos DFP nustatytos viršutinės ribos. Sustabdyti n metų įsipareigojimai negali būti pakartotinai įtraukti į biudžetą vėlesniais nei n+2 metais.
Jeigu pagal atitinkamus pagrindinius aktus panaikinamas biudžetinių įsipareigojimų sustabdymas, tai atitinkamos sumos perkeliamos į kitus metus ir atitinkamai pakoreguojamos atitinkamos DFP nustatytos viršutinės ribos. Sustabdyti n metų įsipareigojimai negali būti pakartotinai įtraukti į biudžetą vėlesniais nei n+2 metais. Nuo n + 3 metų į 12 straipsnyje nurodytą Sąjungos įsipareigojimų rezervą įrašoma suma, atitinkanti nepanaudotus įsipareigojimus.
Pataisa 22
Pasiūlymas dėl reglamento
3 skyriaus 10 straipsnio 1 dalis
1.  Europos Sąjungos solidarumo fondo, kurio tikslai ir taikymo sritis nustatyti Tarybos reglamente (EB) Nr. 2012/2002, didžiausia metinė suma neviršija 600 mln. EUR (2018 m. kainomis). Kiekvienų metų spalio 1 d. fonde lieka ne mažiau kaip ketvirtadalis tos metinės sumos, kad būtų galima patenkinti iki tų metų pabaigos atsirasiančius poreikius. N metais nepanaudota metinės sumos dalis gali būti išnaudota iki n+1 metų. Pirmiausia naudojama iš praėjusių metų perkelta metinės sumos dalis. N metų metinės sumos dalis, nepanaudota n+1 metais, panaikinama.
1.  Europos Sąjungos solidarumo fondo paskirtis – užtikrinti finansinę paramą kurios nors valstybės narės arba šalies kandidatės teritorijoje įvykus didelėms nelaimėms, kaip apibrėžta atitinkamame pagrindiniame teisės akte, o jo didžiausia metinė suma neviršija 1 000 mln. EUR (2018 m. kainomis). Kiekvienų metų spalio 1 d. fonde lieka ne mažiau kaip ketvirtadalis tos metinės sumos, kad būtų galima patenkinti iki tų metų pabaigos atsirasiančius poreikius. N metais nepanaudota metinės sumos dalis gali būti išnaudota iki n+1 metų. Pirmiausia naudojama iš praėjusių metų perkelta metinės sumos dalis. N metų metinės sumos dalis, nepanaudota n+1 metais, panaikinama.
Pataisa 23
Pasiūlymas dėl reglamento
3 skyriaus 10 straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a.  Europos Sąjungos solidarumo fondo asignavimai įtraukiami į Sąjungos bendrąjį biudžetą kaip atidėjinys.
Pataisa 24
Pasiūlymas dėl reglamento
3 skyriaus 11 straipsnio 2 dalis
2.  Šiam rezervui skirta metinė suma yra 600 mln. EUR (2018 m. kainomis) ir ji gali būti išnaudota iki n+1 metų vadovaujantis Finansiniu reglamentu. Šis rezervas įtraukiamas į Sąjungos bendrąjį biudžetą kaip atidėjinys. Pirmiausia naudojama iš praėjusių metų perkelta metinės sumos dalis. N metų metinės sumos dalis, nepanaudota n+1 metais, panaikinama. Kiekvienų metų spalio 1 d. fonde lieka ne mažiau kaip ketvirtadalis n metų metinės sumos, kad būtų galima patenkinti iki tų metų pabaigos atsirasiančius poreikius. Atitinkamai vidinėms arba išorinėms operacijoms galima mobilizuoti ne daugiau kaip pusę sumos, turimos iki kiekvienų metų rugsėjo 30 d. Nuo spalio 1 d. likusi turimos sumos dalis gali būti mobilizuota arba vidinėms, arba išorinėms operacijoms, kad būtų galima patenkinti iki tų metų pabaigos atsirasiančius poreikius.
2.  Neatidėliotinos pagalbos rezervui skirta metinė suma yra 1 000 mln. EUR (2018 m. kainomis) ir ji gali būti išnaudota iki n+1 metų vadovaujantis Finansiniu reglamentu. Šis rezervas įtraukiamas į Sąjungos bendrąjį biudžetą kaip atidėjinys. Pirmiausia naudojama iš praėjusių metų perkelta metinės sumos dalis. N metų metinės sumos dalis, nepanaudota n+1 metais, panaikinama. Kiekvienų metų spalio 1 d. fonde lieka ne mažiau kaip 150 mln. EUR (2018 m. kainomis) iš n metų metinės sumos, kad būtų galima patenkinti iki tų metų pabaigos atsirasiančius poreikius. Atitinkamai vidinėms arba išorinėms operacijoms galima mobilizuoti ne daugiau kaip pusę sumos, turimos iki kiekvienų metų rugsėjo 30 d. Nuo spalio 1 d. likusi turimos sumos dalis gali būti mobilizuota arba vidinėms, arba išorinėms operacijoms, kad būtų galima patenkinti iki tų metų pabaigos atsirasiančius poreikius.
Pataisa 25
Pasiūlymas dėl reglamento
3 skyriaus 12 straipsnio pavadinimas
Bendroji įsipareigojimų marža (Sąjungos rezervas)
Bendroji įsipareigojimų marža (Sąjungos įsipareigojimų rezervas)
Pataisa 26
Pasiūlymas dėl reglamento
3 skyriaus 12 straipsnio 1 dalis
1.  Bendrąją įsipareigojimų maržą (Sąjungos rezervą), kurią galima panaudoti viršijant DFP nustatytas 2022–2027 m. viršutines ribas, sudaro:
a)  turimos likusios DFP n−1 metų įsipareigojimų viršutinių ribų nesiekiančios maržos;
b)  nuo 2023 m., be a punkte nurodytų maržų, suma, lygiavertė asignavimams, panaikintiems n−2 metais, nedarant poveikio Finansinio reglamento 15] straipsniui.
1.  Bendrąją įsipareigojimų maržą (Sąjungos įsipareigojimų rezervą), kurią galima panaudoti viršijant DFP nustatytas 2021–2027 m. viršutines ribas, sudaro:
a)  turimos likusios DFP ankstesnių metų įsipareigojimų viršutinių ribų nesiekiančios maržos;
aa)  n-1 metų nepanaudoti įsipareigojimų asignavimai;
b)   suma, lygiavertė asignavimams, panaikintiems n−2 metais, nedarant poveikio Finansinio reglamento 15] straipsniui;
ba)  suma, lygiavertė n-3 metų sustabdytų įsipareigojimų asignavimų, kurie nebegali būti įtraukti į biudžetą pagal 7 straipsnį, sumai;
bb)  suma, lygiavertė pajamų, gautų iš baudų ir delspinigių, sumai.
Pataisa 27
Pasiūlymas dėl reglamento
3 skyriaus 12 straipsnio 2 dalis
2.  Bendrosios įsipareigojimų maržos (Sąjungos rezervo) lėšas arba jų dalį gali mobilizuoti Europos Parlamentas ir Taryba, vykdydami biudžeto procedūrą, numatytą SESV 314 straipsnyje.
2.  Bendrosios įsipareigojimų maržos (Sąjungos įsipareigojimų rezervo) lėšas arba jų dalį gali mobilizuoti Europos Parlamentas ir Taryba, vykdydami biudžeto procedūrą, numatytą SESV 314 straipsnyje. N metų maržos gali būti mobilizuotos n ir n+1 metais, pasinaudojant Sąjungos įsipareigojimų rezervu, jei tai neprieštarauja rengiamiems taisomiesiems biudžetams ar taisomiesiems biudžetams, kuriuos numatyta parengti.
Pataisa 28
Pasiūlymas dėl reglamento
3 skyriaus 12 straipsnio 3 a dalis (nauja)
3a.  2027 m. pabaigoje likusios sumos, kurias galima panaudoti pagal Sąjungos įsipareigojimų rezervą, perkeliamos į kitą DFP iki 2030 m.
Pataisa 29
Pasiūlymas dėl reglamento
3 skyriaus 13 straipsnio 1 dalis
Lankstumo priemonė gali būti naudojama siekiant užtikrinti galimybę atitinkamais finansiniais metais finansuoti aiškiai nurodytas išlaidas, kurių nebūtų galima finansuoti laikantis vienai arba kelioms kitoms išlaidų kategorijoms nustatytų viršutinių ribų. Laikantis antros pastraipos, lankstumo priemonei skirtos metinės sumos viršutinė riba yra 1 000 mln. EUR (2018 m. kainomis).
Lankstumo priemonė gali būti naudojama siekiant užtikrinti galimybę atitinkamais finansiniais metais finansuoti aiškiai nurodytas išlaidas, kurių nebūtų galima finansuoti laikantis vienai arba kelioms kitoms išlaidų kategorijoms nustatytų viršutinių ribų arba pasinaudojant Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondu, Europos Sąjungos solidarumo fondu ir neatidėliotinos pagalbos rezervu. Laikantis antros pastraipos, lankstumo priemonei skirtos metinės sumos viršutinė riba yra 2 000 mln. EUR (2018 m. kainomis).
Pataisa 30
Pasiūlymas dėl reglamento
3 skyriaus 14 straipsnio 1 dalis
1.  Už DFP viršutinių ribų sudaromas nenumatytų atvejų rezervas, kuris neviršija 0,03 % Sąjungos bendrųjų nacionalinių pajamų, kad juo būtų galima naudotis kaip kraštutine priemone reaguojant į nenumatytas aplinkybes. Jo lėšų mobilizavimas galimas tik teikiant taisomąjį arba metinį biudžetą.
1.  Už DFP viršutinių ribų sudaromas nenumatytų atvejų rezervas, kuris neviršija 0,05 % Sąjungos bendrųjų nacionalinių pajamų, kad juo būtų galima naudotis kaip kraštutine priemone reaguojant į nenumatytas aplinkybes. Jo lėšų mobilizavimas galimas tik teikiant taisomąjį arba metinį biudžetą. Jis gali būti mobilizuojamas ir įsipareigojimų, ir mokėjimų asignavimams arba tik mokėjimų asignavimams skirti.
Pataisa 31
Pasiūlymas dėl reglamento
3 skyriaus 14 straipsnio 2 dalis
2.  Bet kuriais konkrečiais metais iš nenumatytų atvejų rezervo naudojamos lėšos neviršija didžiausios sumos, nustatytos metiniame techniniame DFP koregavime, ir atitinka nuosavų išteklių viršutinę ribą.
2.  Bet kuriais konkrečiais metais iš nenumatytų atvejų rezervo naudojamos lėšos neviršija didžiausios sumos, nustatytos metiniame techniniame DFP koregavime.
Pataisa 32
Pasiūlymas dėl reglamento
3 skyriaus 14 straipsnio 3 dalis
3.  Panaudotos nenumatytų atvejų rezervo lėšos visiškai kompensuojamos iš maržų, numatytų einamųjų ar ateinančių finansinių metų vienoje ar keliose DFP išlaidų kategorijose.
Išbraukta.
Pataisa 33
Pasiūlymas dėl reglamento
3 skyriaus 14 straipsnio 4 dalis
4.  Pagal 3 dalį kompensuotos sumos pagal DFP toliau nenaudojamos. Dėl nenumatytų atvejų rezervo naudojimo neviršijamos bendros DFP nustatytos einamųjų ir ateinančių finansinių metų įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų viršutinės ribos.
Išbraukta.
Pataisa 34
Pasiūlymas dėl reglamento
4 skyriaus pavadinimas
DFP peržiūra ir keitimas
Keitimas
Pataisa 35
Pasiūlymas dėl reglamento
4 skyriaus 15 straipsnio 1 dalis
1.  Nedarant poveikio 3 straipsnio 2 daliai, 16–20 straipsniams ir 24 straipsniui, iškilus nenumatytoms aplinkybėms, DFP gali būti keičiama laikantis pagal galiojantį sprendimą dėl nuosavų išteklių nustatytos nuosavų išteklių viršutinės ribos.
1.  Nedarant poveikio 3 straipsnio 2 daliai, 16–20 straipsniams ir 24 straipsniui, atitinkamos DFP viršutinės ribos didinamos tuo atveju, jei tai būtina siekiant palengvinti Sąjungos politikos ir, visų pirma, naujų politikos tikslų finansavimą esant aplinkybėms, kai kitu atveju reikėtų numatyti papildomus tarpvyriausybinius arba iš dalies tarpvyriausybinius finansavimo metodus, kuriais būtų apeinama SESV 314 straipsnyje nustatyta biudžeto procedūra.
Pataisa 36
Pasiūlymas dėl reglamento
4 skyriaus 15 straipsnio 3 dalis
3.  Pagal 1 dalį pateiktame pasiūlyme dėl DFP keitimo nagrinėjama galimybė išlaidas perskirstyti tarp toje pačioje keičiamoje išlaidų kategorijoje esančių programų, visų pirma atsižvelgiant į visus galimus nevisiško asignavimų panaudojimo atvejus.
Išbraukta.
Pataisa 37
Pasiūlymas dėl reglamento
4 skyriaus 16 straipsnio pavadinimas
DFP laikotarpio vidurio peržiūra
DFP laikotarpio vidurio tikslinimas
Pataisa 38
Pasiūlymas dėl reglamento
4 skyriaus 16 straipsnis
Iki 2024 m. sausio 1 d. Komisija pateikia DFP veikimo peržiūrą. Prireikus su šia peržiūra pateikiami atitinkami pasiūlymai.
Iki 2023 m. liepos 1 d. Komisija pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl šio reglamento persvarstymo pagal SESV nustatytas procedūras remdamasi DFP veikimo peržiūra. Nedarant poveikio šio reglamento 6 straipsniui, atliekant tokį tikslinimą nėra sumažinami iš anksto paskirstyti nacionaliniai paketai.
Pasiūlymas parengiamas atsižvelgiant į:
–   pažangos, padarytos siekiant bendro tikslo, kad 2021–2027 m. DFP laikotarpiu klimato politikos tikslams įgyvendinti būtų skirta 25 proc. ES išlaidų, ir kad kuo greičiau jos artėtų prie 30 proc., vertinimą;
–   JT darnaus vystymosi tikslų integravimą;
–   lyčių aspekto integravimą į Sąjungos biudžetą (biudžeto sudarymas atsižvelgiant į lyčių aspektą);
–  paprastinimo priemonių poveikis administracinės naštos mažinimui paramos gavėjams įgyvendinant finansines programas; vertinimas turi būti atliekamas konsultuojantis su suinteresuotaisiais subjektais;
Pataisa 39
Pasiūlymas dėl reglamento
4 skyriaus 17 straipsnis
Komisija, pranešdama Europos Parlamentui ir Tarybai apie DFP techninių koregavimų rezultatus, prireikus pateikia pasiūlymus dėl visų asignavimų mokėjimams keitimo, kuriuos ji, įvertinusi vykdymą, laiko būtinais, kad būtų užtikrintas patikimas kasmetinių mokėjimų viršutinių ribų valdymas ir visų pirma jų tinkamas vykdymas asignavimų įsipareigojimams atžvilgiu.
Komisija, pranešdama Europos Parlamentui ir Tarybai apie DFP techninių koregavimų rezultatus, arba tuomet, kai dėl mokėjimų viršutinių ribų Sąjunga gali nepajėgti įvykdyti savo teisinių įsipareigojimų, pateikia pasiūlymus dėl visų asignavimų mokėjimams keitimo, kuriuos ji, įvertinusi vykdymą, laiko būtinais, kad būtų užtikrintas patikimas kasmetinių mokėjimų viršutinių ribų valdymas ir visų pirma jų tinkamas vykdymas asignavimų įsipareigojimams atžvilgiu.
Pataisa 40
Pasiūlymas dėl reglamento
5 skyriaus 21 straipsnio 1 dalis
1.  Didžiausia 14 196 mln. EUR suma (2018 m. kainomis) iš bendrojo Sąjungos biudžeto 2021–2027 m. laikotarpiui skiriama didelio masto projektams pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą XXXX/XX, Kosmoso programą].
1.  Didžiausia suma iš bendrojo Sąjungos biudžeto 2021–2027 m. laikotarpiui bendrai skiriama Europos palydovinėms navigacijos programoms (EGNOS ir GALILEO) ir programai „Copernicus“ (Sąjungos Žemės stebėjimo ir stebėsenos programai). Nustatoma didžiausia suma, 15 proc. viršijanti orientacines sumas, abiem didelio masto projektams numatytas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą XXXX/XX, Kosmoso programą]. Bet koks šios didžiausios sumos padidinimas finansuojamas iš maržų arba specialiųjų priemonių ir dėl jo nesumažinamas finansavimas kitoms programoms ir projektams.
Pataisa 41
Pasiūlymas dėl reglamento
5 skyriaus 21 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  Jei atsirastų pirmiau minėtų didelio masto projektų papildomų finansavimo iš Sąjungos biudžeto poreikių, Komisija pasiūlo atitinkamai patikslinti DFP viršutines ribas.
Pataisa 42
Pasiūlymas dėl reglamento
6 skyriaus pavadinimas
Tarpinstitucinis bendradarbiavimas biudžeto procedūros metu
Skaidrumas ir tarpinstitucinis bendradarbiavimas biudžeto procedūros metu
Pataisa 43
Pasiūlymas dėl reglamento
6 skyriaus 22 straipsnis
Tarpinstitucinis bendradarbiavimas biudžeto procedūros metu
Skaidrumas ir tarpinstitucinis bendradarbiavimas biudžeto procedūros metu
Pataisa 44
Pasiūlymas dėl reglamento
6 skyriaus 22 straipsnio 4 a pastraipa (nauja)
Kai vyksta politinio lygmens posėdžiai, ir Europos Parlamentui, ir Tarybai atstovauja atitinkamų institucijų nariai.
Pataisa 45
Pasiūlymas dėl reglamento
6 skyriaus 22 straipsnio 4 b pastraipa (nauja)
Europos Parlamentas ir Taryba posėdžiauja viešai, kai tvirtina savo atitinkamas pozicijas dėl biudžeto projekto.
Pataisa 46
Pasiūlymas dėl reglamento
6 skyriaus 23 straipsnis
Visos Sąjungos ir Euratomo išlaidos ir pajamos įtraukiamos į bendrąjį Sąjungos biudžetą pagal Finansinio reglamento 7] straipsnį, įskaitant išlaidas, susijusias su atitinkamais sprendimais, kuriuos, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, vieningai priima Taryba pagal SESV 332 straipsnį.
Visos Sąjungos ir Euratomo išlaidos ir pajamos įtraukiamos į bendrąjį Sąjungos biudžetą pagal SESV 310 straipsnio 1 dalį, įskaitant išlaidas, susijusias su atitinkamais sprendimais, kuriuos, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, vieningai priima Taryba pagal SESV 332 straipsnį.
Pataisa 47
Pasiūlymas dėl reglamento
7 skyriaus 24 straipsnis
Anksčiau nei 2025 m. liepos 1 d. Komisija pateikia pasiūlymą dėl naujos daugiametės finansinės programos.
Iki 2023 m. liepos 1 d. Komisija kartu su pasiūlymais dėl laikotarpio vidurio tikslinimo pateikia ataskaitą, kurioje nurodomi metodai, kaip praktiškai užtikrinti 5+5 metų finansinės programos įgyvendinimą.
Anksčiau nei 2025 m. liepos 1 d. Komisija pateikia pasiūlymą dėl naujos daugiametės finansinės programos.
Jeigu iki 2027 m. gruodžio 31 d. nepriimamas Tarybos reglamentas, kuriuo nustatoma nauja daugiametė finansinė programa, DFP nurodytos paskutinių metų viršutinės ribos ir kitos nuostatos taikomos toliau, kol priimamas reglamentas, kuriuo nustatoma nauja finansinė programa. Jeigu nauja valstybė narė į Sąjungą įstoja po 2020 m., prireikus išplėsta finansinė programa tikslinama, kad būtų atsižvelgta į įstojimą.

E.PASIŪLYMO DĖL TARPINSTITUCINIO SUSITARIMO PATAISOS

52.pabrėžia, kad po derybų dėl naujo DFP reglamento ir jį priėmus pasiūlymas dėl Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo turėtų būti iš dalies pakeistas taip:

Pataisa 48
Pasiūlymas dėl Tarpinstitucinio susitarimo
1 dalis
A skyriaus 6 a punktas (naujas)
6a.  Informacija apie operacijas, neįtrauktas į bendrąjį Sąjungos biudžetą, ir numatomus įvairių Sąjungos nuosavų išteklių kategorijų pokyčius yra nurodoma atskirose lentelėse, darant atitinkamas nuorodas. Ši informacija atnaujinama kiekvienais metais kartu su dokumentais, pateikiamais su biudžeto projektu.
Pataisa 49
Pasiūlymas dėl Tarpinstitucinio susitarimo
I dalis
A skyriaus 7 punktas
7.  Siekdamos patikimo finansų valdymo, institucijos biudžeto procedūros ir biudžeto priėmimo metu kuo labiau užtikrina, kad liktų pakankamos maržos iki įvairioms DFP išlaidų kategorijoms nustatytų viršutinių ribų.
7.  Siekdamos patikimo finansų valdymo, institucijos biudžeto procedūros ir biudžeto priėmimo metu, kiek įmanoma, užtikrina, kad liktų pakankamos maržų sumos neviršijant įvairioms DFP išlaidų kategorijoms nustatytų viršutinių ribų ar pakankamos sumos, kuriomis būtų galima pasinaudoti pagal esamas specialias priemones.
Pataisa 50
Pasiūlymas dėl Tarpinstitucinio susitarimo
I dalis
A skyriaus 8 punktas
Mokėjimų asignavimų prognozių po 2027 m. atnaujinimas
8.  2024 m. Komisija atnaujins mokėjimų asignavimų prognozes po 2027 m.
Tose atnaujintose prognozėse atsižvelgiama į visą susijusią informaciją, įskaitant biudžeto asignavimų įsipareigojimams ir biudžeto asignavimų mokėjimams realų vykdymą, taip pat į vykdymo prognozes. Jose taip pat atsižvelgiama į taisykles, kurios skirtos užtikrinti, kad mokėjimų asignavimai būtų tvarkingai nustatomi atsižvelgiant į įsipareigojimų asignavimus ir Sąjungos bendrųjų nacionalinių pajamų augimo prognozes.
Mokėjimų asignavimų prognozių atnaujinimas
8.  Kiekvienais metais Komisija atnaujina mokėjimų asignavimų prognozes iki ir po 2027 m.
Tose atnaujintose prognozėse atsižvelgiama į visą susijusią informaciją, įskaitant biudžeto asignavimų įsipareigojimams ir biudžeto asignavimų mokėjimams realų vykdymą, taip pat į vykdymo prognozes. Jose taip pat atsižvelgiama į taisykles, kurios skirtos užtikrinti, kad mokėjimų asignavimai būtų tvarkingai nustatomi atsižvelgiant į įsipareigojimų asignavimus ir Sąjungos bendrųjų nacionalinių pajamų augimo prognozes.
Pataisa 51
Pasiūlymas dėl Tarpinstitucinio susitarimo
I dalis
B skyriaus 9 punktas
9.  Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą pervesti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšas į atitinkamas biudžeto eilutes, kai įvykdomos atitinkamame pagrindiniame teisės akte nustatytos to fondo lėšų mobilizavimo sąlygos.
Su Prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondu susiję perkėlimai atliekami pagal Finansinį reglamentą.
9.  Komisija pateikia pasiūlymą mobilizuoti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšas, kai įvykdomos atitinkamame pagrindiniame teisės akte nustatytos to fondo mobilizavimo sąlygos. Sprendimą mobilizuoti Prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšas Europos Parlamentas ir Taryba priima kartu.
Pateikdama pasiūlymą dėl sprendimo mobilizuoti Prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšas, tuo pačiu metu Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia pasiūlymą dėl perkėlimo į atitinkamas biudžeto eilutes.
Jei nepavyksta susitarti, klausimas nagrinėjamas kitame trišaliame dialoge biudžeto klausimais.
Su Prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondu susiję perkėlimai atliekami pagal Finansinį reglamentą.
Pataisa 52
Pasiūlymas dėl Tarpinstitucinio susitarimo
I dalis
B skyriaus 10 punktas
10.  Komisija pateikia pasiūlymą dėl tinkamos biudžeto priemonės pagal Finansinį reglamentą, kai įvykdomos atitinkamame pagrindiniame teisės akte nustatytos Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų mobilizavimo sąlygos.
10.  Komisija pateikia pasiūlymą mobilizuoti Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšas, kai įvykdomos atitinkamame pagrindiniame teisės akte nustatytos to fondo mobilizavimo sąlygos. Sprendimą mobilizuoti Solidarumo fondo lėšas kartu priima Europos Parlamentas ir Taryba.
Pateikdama pasiūlymą dėl sprendimo mobilizuoti Solidarumo fondo lėšas, tuo pačiu metu Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia pasiūlymą dėl perkėlimo į atitinkamas biudžeto eilutes.
Jei nepavyksta susitarti, klausimas nagrinėjamas kitame trišaliame dialoge biudžeto klausimais.
Su Solidarumo fondu susiję perkėlimai atliekami pagal Finansinį reglamentą.
Pataisa 53
Pasiūlymas dėl Tarpinstitucinio susitarimo
I dalis
B skyriaus 11 punktas
11.  Kai Komisija mano, kad reikia panaudoti neatidėliotinos pagalbos rezervą, Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia pasiūlymą perkelti lėšas iš šio rezervo į atitinkamas biudžeto eilutes pagal Finansinį reglamentą.
11.  Kai Komisija mano, kad reikia panaudoti neatidėliotinos pagalbos rezervą, Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia pasiūlymą perkelti lėšas iš šio rezervo į atitinkamas biudžeto eilutes pagal Finansinį reglamentą.
Jei nepavyksta susitarti, klausimas nagrinėjamas kitame trišaliame dialoge biudžeto klausimais.
Pataisa 54
Pasiūlymas dėl Tarpinstitucinio susitarimo
I dalis
B skyriaus 12 punktas
Lankstumo priemonė
12.  Pasiūlymą mobilizuoti lankstumo priemonės lėšas Komisija pateikia išnagrinėjusi visas galimybes perskirstyti asignavimus išlaidų kategorijoje, kurioje yra lėšų papildomoms išlaidoms poreikis.
Pasiūlyme nurodomi finansuotini poreikiai ir suma. Toks pasiūlymas gali būti pateiktas dėl biudžeto projekto arba taisomojo biudžeto projekto.
Lankstumo priemonės lėšas gali mobilizuoti Europos Parlamentas ir Taryba, vykdydami biudžeto procedūrą pagal SESV 314 straipsnį.
Lankstumo priemonė
12.  Pasiūlymą mobilizuoti lankstumo priemonės lėšas Komisija pateikia tuomet, kai išnaudojamos atitinkamose išlaidų kategorijose numatytos maržos.
Pasiūlyme nurodomi finansuotini poreikiai ir suma.
Lankstumo priemonės lėšas gali mobilizuoti Europos Parlamentas ir Taryba, vykdydami biudžeto procedūrą pagal SESV 314 straipsnį.
Pataisa 55
Pasiūlymas dėl Tarpinstitucinio susitarimo
I dalis
B skyriaus 13 punktas
13.  Nuodugniai išanalizavusi visas kitas finansines galimybes, Komisija siūlo mobilizuoti nenumatytų atvejų rezervo lėšas arba jų dalį. Toks pasiūlymas gali būti pateiktas dėl biudžeto projekto arba taisomojo biudžeto projekto.
Nenumatytų atvejų rezervo lėšas gali mobilizuoti Europos Parlamentas ir Taryba, vykdydami biudžeto procedūrą pagal SESV 314 straipsnį.
13.  Nuodugniai išanalizavusi visas kitas finansines galimybes, Komisija siūlo mobilizuoti nenumatytų atvejų rezervo lėšas arba jų dalį.
Nenumatytų atvejų rezervo lėšas gali mobilizuoti Europos Parlamentas ir Taryba, vykdydami biudžeto procedūrą pagal SESV 314 straipsnį.
Pataisa 56
Pasiūlymas dėl Tarpinstitucinio susitarimo
II dalis
A skyriaus 14 a punktas (naujas)
14a.  Siekiant palengvinti naujos DFP priėmimą ar tikslinimą ir įgyvendinti SESV 312 straipsnio 5 dalies nuostatas, institucijos rengia reguliarius susitikimus, t. y.:
–  Pirmininkų susitikimus, kaip nustatyta Sutarties 324 straipsnyje;
–  Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės informacinius pranešimus ir dalijimąsi informacija su Europos Parlamento delegacija prieš ir po atitinkamų Tarybos posėdžių;
–  neoficialius trišalius susitikimus vykstant posėdžiams Taryboje siekiant atsižvelgti į Parlamento nuomonę bet kokiame Tarybai pirmininkaujančios valstybės parengtame dokumente;
–  trišalius dialogus, Parlamentui ir Tarybai patvirtinus atitinkamus derybų įgaliojimus;
–  bendrus Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės atstovų apsilankymus atitinkamame Parlamento komitete ir Parlamento derybinės grupės atstovų apsilankymus atitinkamos sudėties Taryboje.
Parlamentas ir Taryba iš karto perduoda viena kitai visus jų atitinkamuose parengiamuosiuose organuose oficialiai priimtus arba oficialiai jų vardu pateiktus dokumentus.
Pataisa 57
Pasiūlymas dėl Tarpinstitucinio susitarimo
II dalis
B skyriaus 15 punkto 2 įtrauka
–  Europos plėtros fondo (EPF), Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF), Europos stabilumo mechanizmo (ESM) ir kitų galimų būsimų mechanizmų pajamomis, išlaidomis, turtu ir įsipareigojimais,
–  Europos plėtros fondo (EPF), Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF), Europos stabilumo mechanizmo (ESM) ir kitų galimų būsimų mechanizmų pajamomis, išlaidomis, turtu ir įsipareigojimais, kurie nėra finansuojami iš Sąjungos biudžeto, bet kuriais naudojamasi siekiant padėti įvykdyti Sąjungos politikus tikslus remiantis Sutartimis,
Pataisa 58
Pasiūlymas dėl Tarpinstitucinio susitarimo
II dalis
B skyriaus 15 a punktas (naujas)
15a.  Komisija, kai tvirtina savarankiškus perkėlimus pagal Finansinio reglamento 30 straipsnio 1 dalį, nedelsdama išsamiai informuoja biudžeto valdymo instituciją apie tokių perkėlimų pagrindą. Kai Parlamentas arba Taryba pareiškia išlygą dėl savarankiško perkėlimo, Komisija į tai atsižvelgia ir, be kita ko, atitinkamais atvejais sustabdo tokį perkėlimą.
Pataisa 59
Pasiūlymas dėl Tarpinstitucinio susitarimo
III dalis
A skyriaus 24 a punktas (naujas)
24a.  Kai biudžeto procedūros metu biudžeto valdymo institucija nusprendžia dėl konkretaus lėšų padidinimo, Komisija šių sumų nekompensuoja vėlesniais finansinio programavimo laikotarpio metais, išskyrus atvejus, kai biudžeto valdymo institucija konkrečiai nurodo tai padaryti.
Pataisa 60
Pasiūlymas dėl Tarpinstitucinio susitarimo
Priedas
A dalies 1 a punktas (naujas)
1a.  Kiekviena institucija įsipareigoja kitoms institucijoms nepateikti svarstyti jokių neskubių biudžeto pozicijų, perkėlimų ar kitokių pranešimų, su kuriais susiję terminai būtų per institucijos nedarbo laikotarpį, kad būtų galima užtikrinti kiekvienos institucijos galimybę tinkamai naudotis savo procedūrinėmis prerogatyvomis.
Institucijų tarnybos laiku informuoja viena kitą apie savo atitinkamų institucijų nedarbo laikotarpį.
Pataisa 61
Pasiūlymas dėl Tarpinstitucinio susitarimo
Priedas
B dalies 2 punktas
2.  Likus pakankamai laiko iki Komisijos parengto biudžeto projekto priėmimo, pradedamas trišalis dialogas galimiems ateinančių finansinių metų biudžeto prioritetams aptarti.
2.  Likus pakankamai laiko iki Komisijos parengto biudžeto projekto priėmimo, pradedamas trišalis dialogas galimiems ateinančių finansinių metų biudžeto prioritetams ir visiems klausimams, susijusiems su einamųjų finansinių metų biudžeto vykdymu, aptarti.
Pataisa 62
Pasiūlymas dėl Tarpinstitucinio susitarimo
Priedas
C dalies 8 punktas
8.  Siekdami lojalaus ir patikimo institucijų bendradarbiavimo, Europos Parlamentas ir Taryba įsipareigoja visos biudžeto procedūros metu ir visų pirma taikinimo laikotarpiu visais lygiais per savo atitinkamus derybininkus reguliariai ir aktyviai palaikyti ryšius. Europos Parlamentas ir Taryba įsipareigoja užtikrinti, kad oficialiu ir neoficialiu lygiais būtų laiku ir nuolat abipusiai keičiamasi susijusia informacija ir dokumentais, taip pat prireikus taikinimo laikotarpiu bendradarbiaujant su Komisija rengti techninius arba neoficialius posėdžius. Komisija užtikrina, kad Europos Parlamentas ir Taryba turėtų vienodas galimybes laiku susipažinti su informacija ir dokumentais.
8.  Siekdami lojalaus ir patikimo institucijų bendradarbiavimo, Europos Parlamentas ir Taryba įsipareigoja visos biudžeto procedūros metu ir visų pirma taikinimo laikotarpiu visais lygiais per savo atitinkamus derybininkus reguliariai ir aktyviai palaikyti ryšius. Europos Parlamentas ir Taryba įsipareigoja užtikrinti, kad oficialiu ir neoficialiu lygiais būtų laiku ir nuolat abipusiai keičiamasi susijusia informacija ir dokumentais, visų pirma institucijoms viena kitai iš karto siunčiant visus procedūrinius dokumentus, kai tik jie priimti jų atitinkamuose parengiamuosiuose organuose. Be to, jie įsipareigoja prireikus taikinimo laikotarpiu bendradarbiaujant su Komisija rengti techninius arba neoficialius posėdžius. Komisija užtikrina, kad Europos Parlamentas ir Taryba turėtų vienodas galimybes laiku susipažinti su informacija ir dokumentais.
Pataisa 63
Pasiūlymas dėl Tarpinstitucinio susitarimo
Priedas
D dalies 12 a punktas (naujas)
12a.   Europos Parlamentas ir Taryba posėdžiauja viešai, kai tvirtina savo atitinkamas pozicijas dėl biudžeto projekto.
Pataisa 64
Pasiūlymas dėl Tarpinstitucinio susitarimo
Priedas
E dalies 15 punktas
15.  Taikinimo komitete Europos Parlamentui ir Tarybai atstovaujama atitinkamu lygiu, kad kiekviena delegacija galėtų patvirtinti savo atitinkamos institucijos politinius įsipareigojimus ir kad galėtų būti padaryta faktinė pažanga siekiant galutinio susitarimo.
15.  Taikinimo komitete tiek Europos Parlamentui, tiek Tarybai atstovauja atitinkamų institucijų nariai, kad kiekviena delegacija galėtų patvirtinti savo atitinkamos institucijos politinius įsipareigojimus ir kad galėtų būti padaryta faktinė pažanga siekiant galutinio susitarimo.
Pataisa 65
Pasiūlymas dėl Tarpinstitucinio susitarimo
Priedas
E dalies 19 punktas
19.  Taikinimo komiteto ir trišalio dialogo posėdžių datos iš anksto nustatomos visų trijų institucijų sutarimu.
19.  Taikinimo komiteto ir trišalio dialogo posėdžių datos iš anksto nustatomos visų trijų institucijų sutarimu. Per taikinimo laikotarpį gali būti rengiami, jei reikia, papildomi posėdžiai, įskaitant posėdžius techniniu lygmeniu.
Pataisa 66
Pasiūlymas dėl Tarpinstitucinio susitarimo
Priedas
E dalies 21 a punktas (naujas)
21a.   Kad būtų išnaudojamas visas Sutartyje nustatytas 21 dienos taikinimo laikotarpis ir institucijoms būtų suteikta galimybė atnaujinti savo atitinkamas derybines pozicijas, Europos Parlamentas ir Taryba įsipareigoja per visą pirmiau minėtą laikotarpį per kiekvieną jų atitinkamų parengiamųjų organų posėdį vertinti esamą padėtį vykdant taikinimo procedūrą, o ne palikti šios užduoties paskutiniams procedūros etapams.
Pataisa 67
Pasiūlymas dėl Tarpinstitucinio susitarimo
Priedas
G dalies pavadinimas
G dalis. Neįvykdyti įsipareigojimai
G dalis. Biudžeto vykdymas, mokėjimai ir neįvykdyti įsipareigojimai
Pataisa 68
Pasiūlymas dėl Tarpinstitucinio susitarimo
Priedas
G dalies 36 punktas
36.  Atsižvelgiant į poreikį užtikrinti, kad visi mokėjimų asignavimai būtų tinkamai vykdomi pagal įsipareigojimų asignavimus ir būtų išvengta bet kokių neįprastų neįvykdytų įsipareigojimų perkėlimo iš metų į metus, Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija susitaria atidžiai stebėti neįvykdytų įsipareigojimų lygį, siekdami sumažinti riziką, kad DFP pabaigoje dėl mokėjimų asignavimų stokos bus apsunkintas Sąjungos programų įgyvendinimas.
Siekiant užtikrinti visose išlaidų kategorijose numatytų mokėjimų valdomą lygį ir profilį, visose išlaidų kategorijose griežtai taikomos įsipareigojimų panaikinimo taisyklės, visų pirma, automatinio įsipareigojimų panaikinimo taisyklės.
Biudžeto procedūros metu institucijos reguliariai rengia bendrus posėdžius, kad kartu įvertintų esamą padėtį ir biudžeto įgyvendinimo perspektyvas einamaisiais ir būsimais metais. Tai yra specialūs atitinkamo lygio tarpinstituciniai posėdžiai, prieš kuriuos Komisija pateikia išsamią pagal fondą ir valstybę narę suskirstytą informaciją apie esamą padėtį, susijusią su mokėjimų vykdymu, gautomis mokėjimų paraiškomis ir patikslintomis prognozėmis. Visų pirma, siekdami užtikrinti, kad 2021–2027 m. laikotarpiu pagal SESV 323 straipsnį Sąjunga galėtų įvykdyti visus savo finansinius įsipareigojimus, atsirandančius dėl esamų ir būsimų įsipareigojimų, Europos Parlamentas ir Taryba išanalizuoja ir aptaria Komisijos sąmatas, kad nustatytų, ar jose nurodytas reikiamas mokėjimų asignavimų lygis.
36.  Atsižvelgiant į poreikį užtikrinti, kad visi mokėjimų asignavimai būtų tinkamai vykdomi pagal įsipareigojimų asignavimus ir būtų išvengta bet kokių neįprastų neįvykdytų įsipareigojimų perkėlimo iš metų į metus, Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija susitaria atidžiai stebėti mokėjimų prognozes ir neįvykdytų įsipareigojimų lygį, siekdami sumažinti riziką, kad DFP pabaigoje dėl mokėjimų asignavimų stokos bus apsunkintas Sąjungos programų įgyvendinimas.
Biudžeto procedūros metu institucijos reguliariai rengia bendrus posėdžius, kad kartu įvertintų esamą padėtį ir biudžeto įgyvendinimo perspektyvas einamaisiais ir būsimais metais. Tai yra specialūs atitinkamo lygio tarpinstituciniai posėdžiai, prieš kuriuos Komisija pateikia išsamią pagal fondą ir valstybę narę suskirstytą informaciją apie esamą padėtį, susijusią su mokėjimų vykdymu, gautomis mokėjimų paraiškomis ir patikslintomis trumpalaikėmis bei ilgalaikėmis prognozėmis. Visų pirma, siekdami užtikrinti, kad 2021–2027 m. laikotarpiu pagal SESV 323 straipsnį Sąjunga galėtų įvykdyti visus savo finansinius įsipareigojimus, atsirandančius dėl esamų ir būsimų įsipareigojimų, Europos Parlamentas ir Taryba išanalizuoja ir aptaria Komisijos sąmatas, kad nustatytų, ar jose nurodytas reikiamas mokėjimų asignavimų lygis.

o

o o

53.paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

I priedas. 2021–2027 m. DFP. Viršutinės ribos ir priemonės, neįtrauktos apskaičiuojant viršutines ribas (2018 m. kainomis)

(mln. EUR, 2018 m. kainomis)

 

Komisijos pasiūlymas

Parlamento pozicija

Įsipareigojimų asignavimai

Iš viso

2021-2027 m.

2021

2022

2023

2024

2025

2026

2027

Iš viso

2021-2027 m.

I.  Bendroji rinka, inovacijos ir skaitmeninė ekonomika

166 303

31 035

31 006

31 297

30 725

30 615

30 757

30 574

216 010

II.  Sanglauda ir vertybės

391 974

60 026

62 887

64 979

65 785

66 686

69 204

67 974

457 540

iš jų: ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda

330 642

52 143

52 707

53 346

53 988

54 632

55 286

55 994

378 097

III.  Gamtos ištekliai ir aplinka

336 623

57 780

57 781

57 789

57 806

57 826

57 854

57 881

404 718

IV.  Migracija ir sienų valdymas

30 829

3 227

4 389

4 605

4 844

4 926

5 066

5 138

32 194

V.  Saugumas ir gynyba

24 323

3 202

3 275

3 223

3 324

3 561

3 789

4 265

24 639

VI.  Kaimyninės šalys ir pasaulis

108 929

15 368

15 436

15 616

15 915

16 356

16 966

17 729

113 386

VII.  Europos viešasis administravimas

75 602

10 388

10 518

10 705

10 864

10 910

11 052

11 165

75 602

iš jų: institucijų administracinės išlaidos

58 547

8 128

8 201

8 330

8 432

8 412

8 493

8 551

58 547

IŠ VISO ĮSIPAREIGOJIMŲ ASIGNAVIMŲ,

1 134 583

181 025

185 293

188 215

189 262

190 880

194 688

194 727

1 324 089

kaip BNP procentinės dalies

1,11 %

1,29 %

1,31 %

1,31 %

1,30 %

1,30 %

1,31 %

1,29 %

1,30 %

IŠ VISO MOKĖJIMŲ ASIGNAVIMŲ,

1 104 805

174 088

176 309

186 391

187 490

188 675

189 961

191 398

1 294 311

kaip BNP procentinės dalies

1,08 %

1,24 %

1,24 %

1,30 %

1,29 %

1,28 %

1,28 %

1,27 %

1,27 %

NEĮTRAUKTA APSKAIČIUOJANT VIRŠUTINES RIBAS

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Neatidėliotinos pagalbos rezervas

4 200

1 000

1 000

1 000

1 000

1 000

1 000

1 000

7 000

Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (EGF)

1 400

200

200

200

200

200

200

200

1 400

Europos Sąjungos solidarumo fondas (ESSF)

4 200

1 000

1 000

1 000

1 000

1 000

1 000

1 000

7 000

Lankstumo priemonė

7 000

2 000

2 000

2 000

2 000

2 000

2 000

2 000

14 000

Europos investicijų stabilizavimo priemonė

p. m.

p. m.

p. m.

p. m.

p. m.

p. m.

p. m.

p. m.

p. m.

Europos taikos priemonė

9 223

753

970

1 177

1 376

1 567

1 707

1 673

9 223

BENDRA NEĮTRAUKTA APSKAIČIUOJANT VIRŠUTINES RIBAS SUMA

26 023

4 953

5 170

5 377

5 576

5 767

5 907

5 873

38 623

BENDRA SUMA: DFP + NEĮTRAUKTA APSKAIČIUOJANT VIRŠUTINES RIBAS SUMA,

1 160 606

185 978

190 463

193 592

194 838

196 647

200 595

200 600

1 362 712

kaip BNP procentinės dalies

1,14 %

1,32 %

1,34 %

1,35 %

1,34 %

1,34 %

1,35 %

1,33 %

1,34 %

II priedas. 2021–2027 m. DFP. Viršutinės ribos ir priemonės, neįtrauktos apskaičiuojant viršutines ribas (dabartinėmis kainomis)

(mln. EUR, dabartinėmis kainomis)

 

Komisijos pasiūlymas

Parlamento pozicija

Įsipareigojimų asignavimai

Iš viso

2021-2027 m.

2021

2022

2023

2024

2025

2026

2027

Iš viso

2021-2027 m.

I.  Bendroji rinka, inovacijos ir skaitmeninė ekonomika

187 370

32 935

33 562

34 555

34 601

35 167

36 037

36 539

243 395

II.  Sanglauda ir vertybės

442 412

63 700

68 071

71 742

74 084

76 601

81 084

81 235

516 517

iš jų: ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda

373 000

55 335

57 052

58 899

60 799

62 756

64 776

66 918

426 534

III.  Gamtos ištekliai ir aplinka

378 920

61 316

62 544

63 804

65 099

66 424

67 785

69 174

456 146

IV.  Migracija ir sienų valdymas

34 902

3 425

4 751

5 084

5 455

5 658

5 936

6 140

36 448

V.  Saugumas ir gynyba

27 515

3 397

3 545

3 559

3 743

4 091

4 439

5 098

27 872

VI.  Kaimyninės šalys ir pasaulis

123 002

16 308

16 709

17 242

17 923

18 788

19 878

21 188

128 036

VII.  Europos viešasis administravimas

85 287

11 024

11 385

11 819

12 235

12 532

12 949

13 343

85 287

iš jų: institucijų administracinės išlaidos

66 028

8 625

8 877

9 197

9 496

9 663

9 951

10 219

66 028

IŠ VISO ĮSIPAREIGOJIMŲ ASIGNAVIMŲ,

1 279 408

192 105

200 567

207 804

213 140

219 261

228 107

232 717

1 493 701

kaip BNP procentinės dalies

1,11 %

1,29 %

1,31 %

1,31 %

1,30 %

1,30 %

1,31 %

1,29 %

1,30 %

IŠ VISO MOKĖJIMŲ ASIGNAVIMŲ,

1 246 263

184 743

190 843

205 790

211 144

216 728

222 569

228 739

1 460 556

kaip BNP procentinės dalies

1,08 %

1,24 %

1,24 %

1,30 %

1,29 %

1,28 %

1,28 %

1,27 %

1,27 %

NEĮTRAUKTA APSKAIČIUOJANT VIRŠUTINES RIBAS

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Neatidėliotinos pagalbos rezervas

4 734

1 061

1 082

1 104

1 126

1 149

1 172

1 195

7 889

Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (EGF)

1 578

212

216

221

225

230

234

239

1 578

Europos Sąjungos solidarumo fondas (ESSF)

4 734

1 061

1 082

1 104

1 126

1 149

1 172

1 195

7 889

Lankstumo priemonė

7 889

2 122

2 165

2 208

2 252

2 297

2 343

2 390

15 779

Europos investicijų stabilizavimo priemonė

p. m.

p. m.

p. m.

p. m.

p. m.

p. m.

p. m.

p. m.

p. m.

Europos taikos priemonė

10 500

800

1 050

1 300

1 550

1 800

2 000

2 000

10 500

BENDRA NEĮTRAUKTA APSKAIČIUOJANT VIRŠUTINES RIBAS SUMA

29 434

5 256

5 596

5 937

6 279

6 624

6 921

7 019

43 633

BENDRA SUMA: DFP + NEĮTRAUKTA APSKAIČIUOJANT VIRŠUTINES RIBAS SUMA,

1 308 843

197 361

206 163

213 741

219 419

225 885

235 028

239 736

1 537 334

kaip BNP procentinės dalies

1,14 %

1,32 %

1,34 %

1,35 %

1,34 %

1,34 %

1,35 %

1,33 %

1,34 %

III priedas. 2021–2027 m. DFP. Suskirstymas pagal programas (2018 m. kainos)

N.B.: Palyginimo tikslais lentelėje išsaugoma Komisijos pasiūlyta atskirų ES programų struktūra, nedarant poveikio galimiems pakeitimams, jei jų prireiktų vykstant teisėkūros procedūrai, kurios tikslas – šių programų priėmimas.

(mln. EUR, 2018 m. kainomis)

 

2014–2020 M. DFP (ES-27 + EDF)

Komisijos pasiūlymas (2021–2027)

Parlamento pozicija

2021-2027 m.

I.  Bendroji rinka, inovacijos ir skaitmeninė ekonomika

116 361

166 303

216 010

1.  Moksliniai tyrimai ir inovacijos

69 787

91 028

127 537

„Europos horizontas“

64 674

83 491

120 000

Euratomo mokslinių tyrimų ir mokymo programa

2 119

2 129

2 129

Tarptautinis termobranduolinis eksperimentinis reaktorius (ITER)

2 992

5 406

5 406

Kita

2

2

2

2.  Europos strateginės investicijos

31 886

44 375

51 798

„InvestEU“ fondas

3 968

13 065

14 065

Europos infrastruktūros tinklų priemonė (bendras 1 išlaidų kategorijos įnašas)

įskaitant:

17 579

21 721

28 083

Europos infrastruktūros tinklų priemonę (transportas)

12 393

11 384

17 746

Europos infrastruktūros tinklų priemonę (energetika)

4 185

7 675

7 675

Europos infrastruktūros tinklų priemonę (skaitmeninis sektorius)

1 001

2 662

2 662

Skaitmeninės Europos programa

172

8 192

8 192

Kita

9 097

177

177

Decentralizuotos agentūros

1 069

1 220

1 281

3.  Bendroji rinka

5 100

5 672

8 423

Bendrosios rinkos programa (įsk. programą COSME)

3 547

3 630

5 823

ES kovos su sukčiavimu programa

156

161

322

Bendradarbiavimas mokesčių klausimais (FISCALIS)

226

239

300

Bendradarbiavimas muitinių klausimais (MUITINĖ)

536

843

843

Tvarus turizmas

 

 

300

Kita

61

87

87

Decentralizuotos agentūros

575

714

748

4.  Kosmosas

11 502

14 404

15 225

Europos kosmoso programa

11 308

14 196

15 017

Decentralizuotos agentūros

194

208

208

Marža

-1 913

10 824

13 026

II.  Sanglauda ir vertybės

387 250

391 974

457 540

5.  Regioninė plėtra ir sanglauda

272 647

242 209

272 647

ERPF + Sanglaudos fondas, įskaitant:

272 411

241 996

272 411

Europos regioninės plėtros fondą

196 564

200 622

 

Sanglaudos fondą

75 848

41 374

 

Iš jų: įnašas į Europos infrastruktūros tinklų priemonę (transportas)

11 487

10 000

 

Parama Kipro turkų bendruomenei

236

213

236

6.  Ekonominė ir pinigų sąjunga

273

22 281

22 281

Reformų rėmimo programa

185

22 181

22 181

Apsauga nuo euro padirbinėjimo

7

7

7

Kita

81

93

93

7.  Investavimas į žmones, socialinę sanglaudą ir vertybes

115 729

123 466

157 612

Europos socialinis fondas + (įskaitant Vaikų garantijų iniciatyvai skirtų 5,9 mlrd. eurų)

96 216

89 688

106 781

Iš jų: sveikatai, užimtumui ir socialinėms inovacijoms

1 075

1 042

1 095

Programa „Erasmus+“

13 699

26 368

41 097

Europos solidarumo korpusas

373

1 113

1 113

„Kūrybiška Europa“

1 403

1 642

2 806

Teisingumas

316

271

316

Teisės ir vertybės, įskaitant ne mažiau kaip 500 mln. EUR 2018 m. kainomis Sąjungos vertybių paprogramei

594

570

1 627

Kita

1 158

1 185

1 185

Decentralizuotos agentūros

1 971

2 629

2 687

Marža

-1 399

4 018

4 999

III.  Gamtos ištekliai ir aplinka

399 608

336 623

404 718

8.  Žemės ūkis ir jūrų politika

390 155

330 724

391 198

EŽŪGF + EŽŪFKP, įskaitant:

382 855

324 284

383 255

Europos žemės ūkio garantijų fondą (EŽŪGF)

286 143

254 247

 

Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai (EŽŪFKP)

96 712

70 037

 

Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas

6 243

5 448

6 867

Kita

962

878

962

Decentralizuotos agentūros

95

113

113

9.  Aplinka ir klimato politika

3 492

5 085

11 520

Aplinkos ir klimato politikos programa (LIFE)

3 221

4 828

6 442

Teisingos energetikos pertvarkos fondas

 

 

4 800

Decentralizuotos agentūros

272

257

278

Marža

5 960

814

1 999

IV.  Migracija ir sienų valdymas

10 051

30 829

32 194

10.  Migracija

7 180

9 972

10 314

Prieglobsčio ir migracijos fondas

6 745

9 205

9 205

Decentralizuotos agentūros*

435

768

1 109

11.  Sienų valdymas

5 492

18 824

19 848

Integruoto sienų valdymo fondas

2 773

8 237

8 237

Decentralizuotos agentūros*

2 720

10 587

11 611

Marža

-2 621

2 033

2 033

V.  Saugumas ir gynyba

1 964

24 323

24 639

12.  Saugumas

3 455

4 255

4 571

Vidaus saugumo fondas

1 200

2 210

2 210

Branduolinių įrenginių eksploatavimo nutraukimas,

įskaitant:

1 359

1 045

1 359

atominės elektrinės eksploatacijos nutraukimą (Lietuvoje)

459

490

692

Branduolinę saugą ir atominių elektrinių eksploatacijos nutraukimą (įsk. Bulgariją ir Slovakiją)

900

555

667

Decentralizuotos agentūros

896

1 001

1 002

13.  Gynyba

575

17 220

17 220

Europos gynybos fondas

575

11 453

11 453

Karinis mobilumas

0

5 767

5 767

14.  Reagavimas į krizes

1 222

1 242

1 242

Sąjungos civilinės saugos mechanizmas (rescEU)

560

1 242

1 242

Kita

662

p. m.

p. m.

Marža

-3 289

1 606

1 606

VI.  Kaimyninės šalys ir pasaulis

96 295

108 929

113 386

15.  Išorės veiksmai

85 313

93 150

96 809

Kaimynystės ir vystymosi politikos rėmimo priemonė (-ės), įskaitant EPF pakeisiančią priemonę ir investicijų planą Afrikai

71 767

79 216

82 716

Humanitarinė pagalba

8 729

9 760

9 760

Bendra užsienio ir saugumo politika (BUSP)

2 101

2 649

2 649

Užjūrio šalys ir teritorijos (įskaitant Grenlandiją)

594

444

594

Kita

801

949

949

Decentralizuotos agentūros

144

132

141

16.  Pasirengimo narystei pagalba

13 010

12 865

13 010

Pasirengimo narystei pagalba

13 010

12 865

13 010

Marža

-2 027

2 913

3 567

VII.  Europos viešasis administravimas

70 791

75 602

75 602

Europos mokyklos ir pensijos

14 047

17 055

17 055

institucijų administracinės išlaidos

56 744

58 547

58 547

IŠ VISO

1 082 320

1 134 583

1 324 089

BNPj (procentais) (ES-27)

1,16 %

1,11 %

1,30 %

* EP suma decentralizuotoms agentūroms 10 ir 11 grupėse apima 2018 m. rugsėjo 12 d. Komisijos pasiūlymų dėl Europos prieglobsčio paramos biuro ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų finansinį poveikį.

IV priedas. 2021–2027 m. DFP. Suskirstymas pagal programas (dabartinėmis kainomis)

(mln. EUR, dabartinėmis kainomis)

 

2014–2020 M. DFP (ES-27 + EDF)

Komisijos pasiūlymas (2021–2027)

Parlamento pozicija

2021-2027 m.

I.  Bendroji rinka, inovacijos ir skaitmeninė ekonomika

114 538

187 370

243 395

1.  Moksliniai tyrimai ir inovacijos

68 675

102 573

143 721

„Europos horizontas“

63 679

94 100

135 248

Euratomo mokslinių tyrimų ir mokymo programa

2 085

2 400

2 400

Tarptautinis termobranduolinis eksperimentinis reaktorius (ITER)

2 910

6 070

6 070

Kita

1

3

3

2.  Europos strateginės investicijos

31 439

49 973

58 340

„InvestEU“ fondas

3 909

14 725

15 852

Europos infrastruktūros tinklų priemonė (bendras 1 išlaidų kategorijos įnašas)

įskaitant:

17 435

24 480

31 651

Europos infrastruktūros tinklų priemonę (transportas)

12 281

12 830

20 001

Europos infrastruktūros tinklų priemonę (energetika)

4 163

8 650

8 650

Europos infrastruktūros tinklų priemonę (skaitmeninis sektorius)

991

3 000

3 000

Skaitmeninės Europos programa

169

9 194

9 194

Kita

8 872

200

200

Decentralizuotos agentūros

1 053

1 374

1 444

3.  Bendroji rinka

5 017

6 391

9 494

Bendrosios rinkos programa (įsk. programą COSME)

3 485

4 089

6 563

ES kovos su sukčiavimu programa

153

181

363

Bendradarbiavimas mokesčių klausimais (FISCALIS)

222

270

339

Bendradarbiavimas muitinių klausimais (MUITINĖ)

526

950

950

Tvarus turizmas

 

 

338

Kita

59

98

98

Decentralizuotos agentūros

572

804

843

4.  Kosmosas

11 274

16 235

17 160

Europos kosmoso programa

11 084

16 000

16 925

Decentralizuotos agentūros

190

235

235

Marža

-1 866

12 198

14 680

II.  Sanglauda ir vertybės

380 738

442 412

516 517

5.  Regioninė plėtra ir sanglauda

268 218

273 240

307 578

ERPF + Sanglaudos fondas, įskaitant:

267 987

273 000

307 312

Europos regioninės plėtros fondą

193 398

226 308

 

Sanglaudos fondą

74 589

46 692

 

Iš jų: įnašas į Europos infrastruktūros tinklų priemonę (transportas)

11 306

11 285

 

Parama Kipro turkų bendruomenei

231

240

266

6.  Ekonominė ir pinigų sąjunga

275

25 113

25 113

Reformų rėmimo programa

188

25 000

25 000

Apsauga nuo euro padirbinėjimo

7

8

8

Kita

79

105

105

7.  Investavimas į žmones, socialinę sanglaudą ir vertybes

113 636

139 530

178 192

Europos socialinis fondas + (įskaitant Vaikų garantijų iniciatyvai skirtus 5,9 mlrd. eurų 2018 m. kainomis)

94 382

101 174

120 457

Iš jų: sveikatai, užimtumui ir socialinėms inovacijoms

1 055

1 174

1 234

Programa „Erasmus+“

13 536

30 000

46 758

Europos solidarumo korpusas

378

1 260

1 260

„Kūrybiška Europa“

1 381

1 850

3 162

Teisingumas

 

305

356

Teisės ir vertybės, įskaitant ne mažiau kaip 500 mln. EUR 2018 m. kainomis Sąjungos vertybių paprogramei

 

642

1 834

Kita

1 131

1 334

1 334

Decentralizuotos agentūros

1 936

2 965

3 030

Marža

-1 391

4 528

5 634

III.  Gamtos ištekliai ir aplinka

391 849

378 920

456 146

8.  Žemės ūkis ir jūrų politika

382 608

372 264

440 898

EŽŪGF + EŽŪFKP, įskaitant:

375 429

365 006

431 946

Europos žemės ūkio garantijų fondą (EŽŪGF)

280 351

286 195

 

Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai (EŽŪFKP)

95 078

78 811

 

Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas

6 139

6 140

7 739

Kita

946

990

1 085

Decentralizuotos agentūros

94

128

128

9.  Aplinka ir klimato politika

3 437

5 739

12 995

Aplinkos ir klimato politikos programa (LIFE)

3 170

5 450

7 272

Teisingos energetikos pertvarkos fondas

 

 

5 410

Decentralizuotos agentūros

267

289

313

Marža

5 804

918

2 254

IV.  Migracija ir sienų valdymas

9 929

34 902

36 448

10.  Migracija

7 085

11 280

11 665

Prieglobsčio ir migracijos fondas

6 650

10 415

10 415

Decentralizuotos agentūros*

435

865

1 250

11.  Sienų valdymas

5 439

21 331

22 493

Integruoto sienų valdymo fondas

2 734

9 318

9 318

Decentralizuotos agentūros*

2 704

12 013

13 175

Marža

-2 595

2 291

2 291

V.  Saugumas ir gynyba

1 941

27 515

27 872

12.  Saugumas

3 394

4 806

5 162

Vidaus saugumo fondas

1 179

2 500

2 500

Branduolinių įrenginių eksploatavimo nutraukimas,

įskaitant:

1 334

1 178

1 533

atominės elektrinės eksploatacijos nutraukimą (Lietuvoje)

451

552

780

Branduolinę saugą ir atominių elektrinių eksploatacijos nutraukimą (įsk. Bulgariją ir Slovakiją)

883

626

753

Decentralizuotos agentūros

882

1 128

1 129

13.  Gynyba

590

19 500

19 500

Europos gynybos fondas

590

13 000

13 000

Karinis mobilumas

0

6 500

6 500

14.  Reagavimas į krizes

1 209

1 400

1 400

Sąjungos civilinės saugos mechanizmas (rescEU)

561

1 400

1 400

Kita

648

p. m.

p. m.

Marža

-3 253

1 809

1 809

VI.  Kaimyninės šalys ir pasaulis

93 381

123 002

128 036

15.  Išorės veiksmai

82 569

105 219

109 352

Kaimynystės ir vystymosi politikos rėmimo priemonė (-ės), įskaitant EPF pakeisiančią priemonę ir investicijų planą Afrikai

70 428

89 500

93 454

Humanitarinė pagalba

8 561

11 000

11 000

Bendra užsienio ir saugumo politika (BUSP)

2 066

3 000

3 000

Užjūrio šalys ir teritorijos (įskaitant Grenlandiją)

582

500

669

Kita

790

1 070

1 070

Decentralizuotos agentūros

141

149

159

16.  Pasirengimo narystei pagalba

12 799

14 500

14 663

Pasirengimo narystei pagalba

12 799

14 500

14 663

Marža

-1 987

3 283

4 020

VII.  Europos viešasis administravimas

69 584

85 287

85 287

Europos mokyklos ir pensijos

13 823

19 259

19 259

institucijų administracinės išlaidos

55 761

66 028

66 028

IŠ VISO

1 061 960

1 279 408

1 493 701

BNPj (procentais) (ES-27)

1,16 %

1,11 %

1,30 %

* EP suma decentralizuotoms agentūroms 10 ir 11 grupėse apima 2018 m. rugsėjo 12 d. Komisijos pasiūlymų dėl Europos prieglobsčio paramos biuro ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų finansinį poveikį.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0075 ir P8_TA(2018)0076.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0226.
(3) OL C 215, 2018 6 19, p. 249.
(4) OL L 282, 2016 10 19, p. 1.
(5) OL C 242, 2018 7 10, p. 24.


Valstybės pagalbos taisyklės: naujosios valstybės pagalbos rūšys *
PDF 117kWORD 42k
2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas 2015 m. liepos 13 d. Tarybos reglamentas (ES) 2015/1588 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo kai kurioms horizontalios valstybės pagalbos rūšims (COM(2018)0398 – C8-0316/2018 – 2018/0222(NLE))
P8_TA(2018)0450A8-0315/2018

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2018)0398),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 109 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8-0316/2018),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 78c straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A8-0315/2018),

1.  pritaria Komisijos pasiūlymui;

2.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

3.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Parlamento patvirtintą tekstą;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Taryba ir Komisijai.


Ginklų eksportas: bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP įgyvendinimas
PDF 183kWORD 53k
2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento rezoliucija „Ginklų eksportas. Bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP įgyvendinimas“ (2018/2157(INI))
P8_TA(2018)0451A8-0335/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į principus, įtvirtintus Europos Sąjungos (ES) sutarties 21 straipsnyje, visų pirma demokratijos ir teisinės valstybės propagavimo, taikos saugojimo, konfliktų prevencijos ir tarptautinio saugumo stiprinimo principus,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos bendrąją poziciją 2008/944/BUSP, nustatančią bendrąsias taisykles, reglamentuojančias karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę(1) (toliau – Bendroji pozicija),

–  atsižvelgdamas į 19-ąją metinę ataskaitą(2), parengtą vadovaujantis Bendrosios pozicijos 8 straipsnio 2 dalimi,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 22 d. Tarybos sprendimą 2018/101/BUSP dėl veiksmingos ginklų eksporto kontrolės skatinimo(3) ir 2017 m. gegužės 29 d. Tarybos sprendimą 2017/915/BUSP dėl Sąjungos informavimo veiklos remiant Sutarties dėl prekybos ginklais (SPG) įgyvendinimą(4),

–  atsižvelgdamas į atnaujintą Europos Sąjungos bendrąjį karinės įrangos sąrašą, kurį 2018 m. vasario 26 d. patvirtino Taryba(5),

–  atsižvelgdamas į Bendrosios pozicijos, nustatančios bendrąsias taisykles, reglamentuojančias karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę, naudojimo vadovą,

–  atsižvelgdamas į 1996 m. gegužės 12 d. Vasenaro susitarimą dėl įprastinės ginkluotės ir dvejopo naudojimo prekių ir technologijų eksporto kontrolės ir į 2017 m. gruodžio mėn. atnaujintus šių prekių, technologijų ir šaudmenų sąrašus(6),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 25 d. ES strateginę programą ir veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje, ypač į šio veiksmų plano 11 rezultato e papunktį, taip pat į 2015 m. liepos 20 d. priimtą 2015–2019 m. ES veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje, ypač į jo 21 tikslo d papunktį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio 2 d. JT Generalinės Asamblėjos priimtą Sutartį dėl prekybos ginklais (SPG)(7), kuri įsigaliojo 2014 m. gruodžio 24 d.,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/43/EB dėl su gynyba susijusių produktų siuntimo Bendrijoje sąlygų supaprastinimo(8),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 5 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 428/2009, nustatantį Bendrijos dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių tarpininkavimo paslaugų ir tranzito kontrolės režimą(9), iš dalies pakeistą 2014 m. balandžio 16 d. Reglamentu (ES) Nr. 599/2014, ir atsižvelgdamas į dvejopo naudojimo prekių sąrašą, nustatytą jo I priede (toliau – Dvejopo naudojimo prekių reglamentas),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, visų pirma 16-tą tikslą skatinti teisingas, taikias ir įtraukias visuomenes siekiant darnaus vystymosi,

–  atsižvelgdamas į JT nusiginklavimo darbotvarkę „Mūsų bendros ateities užtikrinimas“,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/2134, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1236/2005 dėl prekybos tam tikromis prekėmis, kurios galėtų būti naudojamos mirties bausmei vykdyti, kankinimui ar kitokiam žiauriam, nežmoniškam ar žeminančiam elgesiui ir baudimui(10),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro ataskaitą Žmogaus teisių tarybai dėl ginklų perdavimo poveikio žmogaus teisėms(11),

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas šiuo klausimu, ypač į 2017 m. rugsėjo 13 d.(12) ir 2015 m. gruodžio 17 d.(13) rezoliucijas dėl Bendrosios pozicijos įgyvendinimo,

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama Europos gynybos pramonės plėtros programa ES gynybos pramonės konkurencingumui ir inovaciniam pajėgumui remti (COM(2017)0294), ir pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo įsteigiamas Europos gynybos fondas (COM(2018)0476),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. vasario 25 d.(14), 2017 m. birželio 15 d.(15) ir 2017 m. lapkričio 30 d.(16) rezoliucijas dėl humanitarinės padėties Jemene,

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 27 d. rezoliuciją dėl ginkluotų nepilotuojamų orlaivių naudojimo(17),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. rugpjūčio 17 d. Žmogaus teisių tarybos ataskaitą žmogaus teisių padėties Jemene klausimais, įskaitant nuo 2014 m. rugsėjo mėn. fiksuojamus pažeidimus ir smurto atvejus (A/HRC/39/43),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį ir 132 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A8-0335/2018),

A.  kadangi Jungtinių Tautų chartijos 51 straipsnyje nustatyta prigimtinė teisė į individualią ar kolektyvinę savigyną;

B.  kadangi ginklų eksportas ir jų perdavimas daro neabejotiną poveikį žmogaus teisėms ir žmonių saugumui, socialiniam ir ekonominiam vystymuisi bei demokratijai; kadangi ginklų eksportas taip pat prisideda prie aplinkybių, kurios verčia žmones bėgti iš savo šalies; kadangi tai yra rimtos priežastys sukurti griežtą, skaidrią, veiksmingą ir bendrai pripažintą bei apibrėžtą ginklų kontrolės sistemą;

C.  kadangi Tarybos bendroji pozicija 2008/944/BUSP yra teisiškai privalomas pagrindas, kuriuo nustatomi aštuoni kriterijai; kadangi tais atvejais, kai šie kriterijai nėra tenkinami, turėtų būti atsisakoma išduoti eksporto licenciją (1–4 kriterijai) arba bent jau svarstoma galimybė jos neišduoti (5–8 kriterijai); kadangi sprendimas perduoti bet kokias karines technologijas ar įrangą arba atsisakyti ją perduoti ir toliau priimamas kiekvienos valstybės narės nacionaline nuožiūra pagal Bendrosios pozicijos 4 straipsnio 2 dalį;

D.  kadangi iš naujausių duomenų(18) matyti, kad ginklų eksportas iš 28 ES valstybių narių 2013–2017 m. sudarė daugiau kaip 27 proc. viso pasaulinio eksporto ir dėl to ES būtų antras pagal dydį ginklų tiekėjas pasaulyje po JAV (34 proc.) ir prieš Rusiją (22 proc.); kadangi nuo tada, kai buvo pradėti rinkti ES duomenys, matyti, kad 2015 m. ir 2016 m. išduota istoriškai didžiausias skaičius licencijų ginklų eksportui, kurio bendra vertė 2015 m. siekė 195,95 mlrd. EUR, o 2016 m., remiantis naujausia Įprastinės ginkluotės eksporto darbo grupės (COARM) ataskaita, – 191,45 mlrd. EUR(19); kadangi, deja, 2015 m. ir 2016 m. skaičiai yra klaidinantys ir netikslūs, nes licencijų apimtis iš dalies labiau išreiškia ketinimą, o ne tikslią artimiausioje ateityje laukiamo faktinio eksporto skaitinę išraišką;

E.  kadangi COARM metinės ataskaitos kol kas yra vienintelė priemonė, kuria siekiama apžvelgti Bendrosios pozicijos įgyvendinimą; kadangi šios ataskaitos prisidėjo prie didesnio valstybių narių ginklų eksporto skaidrumo, o Naudojimo vadove labai padaugėjo gairių ir paaiškinimų; kadangi dėl Bendrosios pozicijos turima daugiau informacijos apie ginklų eksporto licencijų suteikimą;

F.  kadangi tiek pasaulinė, tiek regioninė saugumo padėtis, visų pirma padėtis Sąjungos pietinėje ir rytinėje kaimynystėje, radikaliai pasikeitė ir tai aiškiai rodo, kad reikia nedelsiant tobulinti informacijos, kuri naudojama vertinant riziką eksporto licencijų teikimo atvejais, rengimo metodus ir užtikrinti jų saugumą;

G.  kadangi pagal Bendrosios pozicijos 3 straipsnį aštuoniais kriterijais nustatomi tik būtinieji standartai, nedarant poveikio valstybių narių teisei imtis bet kokių labiau ribojančių ginklų kontrolės priemonių; kadangi sprendimo suteikti ginklų eksporto licenciją ar jos nesuteikti priėmimo procesas priklauso tik valstybių narių kompetencijai;

H.  kadangi Tarybos Įprastinės ginkluotės eksporto darbo grupei (COARM) išsamius duomenis pateikia ne visos valstybės narės; kadangi dėl atskirose valstybėse narėse taikomų skirtingų duomenų rinkimo ir pateikimo procedūrų ir skirtingo aštuonių kriterijų aiškinimo gaunami neišsamūs ir nevienodi duomenų rinkiniai, o ginklų eksporto praktika labai skiriasi; pabrėžia, kad keičiantis informacija būtina laikytis kiekvienos šalies nacionalinių įstatymų ir administracinių procedūrų;

I.  kadangi šiuo metu nėra mechanizmo, pagal kurį būtų galima atlikti standartizuotą ir nepriklausomą atitikties aštuoniems Bendrosios pozicijos kriterijams tikrinimą ir teikti šios atitikties ataskaitas;

J.  kadangi per pastaruosius kelerius metus buvo imtasi priemonių dėl neteisėtos prekybos šaulių ir lengvaisiais ginklais ir buvo atnaujintas Vasenaro susitarimo dvejopo naudojimo prekių ir technologijų sąrašas; kadangi tokie klausimai kaip tarpininkavimo ginklų prekyboje kontrolė, licencijuota gamyba ne Europos Sąjungoje ir galutinių naudotojų kontrolė buvo įtraukti į darbotvarkę ir iš dalies į pačią Bendrąją poziciją, tačiau daug produktų, visų pirma iš dvejopo naudojimo prekių, kibernetinių technologijų ir stebėjimo srities, vis dar neįtraukti į jokią ginklų eksporto kontrolės sistemą;

K.  kadangi 19-ojoje metinėje ataskaitoje nurodyta, kad 40,5 proc. licencijų buvo išduota ginklų eksportui į Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos (MENA) regiono šalis už 77,5 mlrd. EUR, o eksportas į Saudo Arabiją, Egiptą ir Jungtinius Arabų Emyratus (JAE) sudarė didžiausią šio eksporto dalį ir siekė 57,9 mlrd. EUR;

L.  kadangi, kai kuriais atvejais, į tam tikras šalis, pavyzdžiui, Saudo Arabiją, JAE ir Saudo Arabijos vadovaujamos koalicijos nares, eksportuoti ginklai naudoti konfliktuose, pavyzdžiui, Jemene; kadangi toks eksportas aiškiai pažeidžia Bendrąją poziciją;

M.  kadangi 2016 m. vasario 25 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl humanitarinės padėties Jemene EP paragino Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoją pradėti iniciatyvą, kuria siekiama Saudo Arabijai nustatyti ES ginklų embargą;

N.  kadangi ginklai, dėl kurių perdavimo valstybėms narėms suteiktos licencijos ir kurie vėliau panaudoti vykstant dabartiniam konfliktui Jemene, turėjo katastrofišką poveikį tvariam vystymuisi Jemene;

O.  kadangi gynybos sektorius tapo vienu iš svarbiausių ES politikos sektorių, nes Visuotinėje Europos strategijoje teigiama, kad „Europos darni, novatoriška ir konkurencinga Europos gynybos pramonė yra labai svarbi Europos strateginiam savarankiškumui ir patikimai BSGP“(20); kadangi ginklų eksportas yra itin svarbus siekiant skatinti Europos gynybos pramoninę ir technologinę bazę ir kadangi gynybos pramonės prioritetas yra užtikrinti ES valstybių narių saugumą ir gynybą ir prisidėti prie BUSP įgyvendinimo; kadangi pagrindinė Europos gynybos fondo ir jam pagrindą suteikiančios Europos gynybos pramonės plėtros programos, kuri buvo neseniai pradėta įgyvendinti, užduotis yra „remti Europos gynybos pramonės konkurencingumą“(21);

P.  kadangi skaidrumo priemonės, kaip antai ginklų eksporto stebėsena, padeda didinti valstybių narių pasitikėjimą;

Q.  kadangi Bendrosios pozicijos 10 straipsnyje aiškiai nustatyta, kad aštuonių kriterijų laikymasis yra svarbesnis už visus valstybių narių ekonominius, socialinius, prekybinius ar pramoninius interesus;

Bendrosios pozicijos stiprinimas ir geresnis jos įgyvendinimas

1.  pabrėžia, kad valstybės turi teisėtą teisę įsigyti karinių technologijų savigynos tikslais; pažymi, kad gynybos pramonės išlaikymas yra valstybių narių savigynos dalis;

2.  pažymi, kad Europos gynybos rinka yra priemonė, kuria užtikrinamas valstybių narių ir Sąjungos piliečių saugumas ir gynyba ir prisidedama prie bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP), visų pirma bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP), įgyvendinimo; ragina valstybes nares įveikti dėl dubliavimosi, susiskaidymo, nepakankamo sąveikumo šiuo metu esamą nepakankamą gynybos išlaidų veiksmingumą valstybėse narėse ir siekti, kad ES taptų saugumo užtikrintoja, be kita ko, suteikiant galimybę geriau kontroliuoti ginklų eksportą;

3.  pripažįsta, kad ES yra vienintelė valstybių sąjunga, kuri turi teisiškai privalomą sistemą, kurią taikant gerinama ginklų eksporto kontrolė, įskaitant kontrolę krizių regionuose ir šalyse, kuriose kyla abejonių dėl žmogaus teisių laikymosi; todėl palankiai vertina Europos ir ne Europos trečiųjų šalių prisijungimą prie ginklų eksporto kontrolės sistemos pagal Bendrąją poziciją; ragina taip pat likusias šalis kandidates, šalis, siekiančias kandidatės statuso, arba šalis, pageidaujančias pradėti stojimo į ES procesą, taikyti Bendrosios pozicijos nuostatas;

4.  pabrėžia, kad reikia skubiai sustiprinti ES delegacijų vaidmenį, padedant valstybėms narėms ir Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) atlikti eksporto licencijų rizikos vertinimus ir vykdant galutinių naudotojų kontrolę, kontrolę po išsiuntimo ir patikrinimus vietoje;

5.  pažymi, kad valstybės narės nevienodai taiko ir aiškina minėtus aštuonis kriterijus; ragina, kad šie aštuoni kriterijai būtų taikomi vienodai, nuosekliai, suderintai ir griežtai ir kad būtų visapusiškai įgyvendinti Bendroji pozicija ir visi su ja priimti įsipareigojimai;

6.  mano, kad rizikos vertinimo išduodant eksporto licencijas metodika turėtų apimti atsargumo principą ir kad valstybės narės turėtų ne tik įvertinti, ar konkrečios karinės technologijos galėtų būti panaudotos vidaus represijoms arba kitais nepageidautinais tikslais, bet taip pat vertinti pavojus, atsižvelgiant į bendrą padėtį paskirties valstybėje, kaip antai jos demokratijos, teisinės valstybės principo ir socialinio bei ekonominio vystymosi padėtis;

7.  ragina valstybes nares ir EIVT, atsižvelgiant į 2017 m. rugsėjo 13 d. EP rekomendacijas, pasinaudoti dabartiniu peržiūros procesu siekiant sustiprinti keitimosi informacija mechanizmus, pateikiant kokybiniu ir kiekybiniu požiūriais geresnę informaciją, kuria naudojamasi vertinant riziką eksporto licencijų teikimo atvejais, o būtent:

   a) laikantis nacionalinių įstatymų teikti išsamesnę ir sistemingai bei laiku perduodamą informaciją apie eksporto licencijas ir faktinį eksportą, be kita ko, apie susirūpinimą keliančius galutinius naudotojus, nukreipimo atvejus, suklastotus ar dėl kitų priežasčių susirūpinimą keliančius galutinio naudotojo liudijimus, įtartinus tarpininkus ar transporto bendroves,
   b) tvarkyti sąrašą, į kurį įtraukiami subjektai ir asmenys, nuteisti už ginklų eksporto teisės aktų pažeidimus ir nustatytus nukreipimo atvejus, ir asmenys, kurie, kaip žinoma arba įtariama, dalyvavo vykdant neteisėtą prekybą ginklais ar veiklą, kuri kelia grėsmę tarptautiniam ir nacionaliniam saugumui,
   c) dalytis geriausia patvirtinta aštuonių kriterijų taikymo praktika,
   d) dabartinį Naudojimo vadovą perdaryti į interaktyvų šaltinį internete,
   e) iki 2019 m. pabaigos ES metinę ataskaitą perdaryti į atvirą ir viešą internetinę duomenų bazę, 2017 m. duomenims taikant naują formatą,
   f) skatinti aiškias ir nusistovėjusias policijos ir pasienio institucijų bendradarbiavimo procedūras, pagrįstas keitimusi informacija, siekiant stiprinti bendradarbiavimą saugumo srityje ir panaikinti neteisėtos prekybos ginklais reiškinį, kuris kelia pavojų ES ir jos piliečių saugumui;

8.  ragina valstybes nares ir EIVT padidinti su eksportu susijusių klausimų srityje dirbančių darbuotojų skaičių ir nacionaliniu, ir ES lygmenimis; ragina naudoti ES lėšas stiprinant licencijų išdavimo ir vykdymo pareigūnų gebėjimus valstybėse narėse;

9.  primena, kad viena iš Bendrosios pozicijos priėmimo priežasčių buvo Europos ginkluotės naudojimo prieš valstybių narių ginkluotąsias pajėgas prevencija ir žmogaus teisių pažeidimų ir ginkluotų konfliktų tąsos prevencija; pakartoja, kad pagal Bendrąją poziciją nustatomi būtinieji reikalavimai, kuriuos valstybės narės turi taikyti ginklų eksporto kontrolės srityje, ir kad ši pozicija apima pareigą įvertinti prašymus dėl eksporto licencijų taikant visus aštuonis joje išvardytus kriterijus;

10.  kritiškai vertina tai, kad valstybės narės sistemingai netaiko aštuonių kriterijų, ir tai, kad karinės technologijos kartais pasiekia paskirties vietas ir galutinius vartotojus, kurie neatitinka Bendrojoje pozicijoje nustatytų kriterijų; pakartoja savo raginimą atlikti nepriklausomą vertinimą, ar valstybės narės laikosi aštuonių Bendrosios pozicijos kriterijų; mano, kad reikėtų skatinti labiau suvienodintą aštuonių kriterijų taikymą; apgailestauja, kad trūksta nuostatų dėl sankcijų, taikytinų valstybėms narėms, kurios, prieš suteikdamos licencijas, nepatikrina atitikties aštuoniems kriterijams; primygtinai ragina valstybes nares gerinti Bendrosios pozicijos įgyvendinimo nuoseklumą ir pataria joms numatyti nuostatas dėl tvarkos, pagal kurią būtų vykdomi nepriklausomi tikrinimai;

11.  mano, kad eksportas į Saudo Arabiją, JAE ir kitas Saudo Arabijos vadovaujamos koalicijos Jemene nares neatitinka bent 2 kriterijaus, nes šios šalys dalyvauja vykdant sunkius humanitarinės teisės pažeidimus, kaip nustatė kompetentingos JT institucijos; pakartoja savo raginimą, paskelbtą 2017 m. rugsėjo 13 d., kad skubiai būtina Saudo Arabijai nustatyti ginklų embargą, ir ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę, taip pat Tarybą išplėsti tokio embargo taikymo sritį ir į ją įtraukti visas kitas Saudo Arabijos vadovaujamos koalicijos Jemene nares;

12.  mano, kad būtina pradėti procesą siekiant sukurti mechanizmą, pagal kurį Bendrosios pozicijos nesilaikančioms valstybėms narėms būtų taikomos sankcijos;

13.  pažymi, kad kai kurios valstybės narės nustojo tiekti ginklus Saudo Arabijai ir kitoms Saudo Arabijos vadovaujamos koalicijos Jemene narėms dėl šių šalių veiksmų, o kitos toliau tiekė karines technologijas; sveikina tokias valstybes nares kaip Vokietija ir Nyderlandai, kurios pakeitė savo praktiką, susijusią su Jemeno konfliktu; tačiau labai apgailestauja dėl to, kad kitos valstybės narės, atrodo, neatsižvelgė į paskirties šalies elgesį ir į eksportuotų ginklų bei šaudmenų galutinį panaudojimą; pabrėžia, jog dėl šių praktikos skirtumų kyla pavojus, kad bus pažeista visa Europos ginklų kontrolės tvarka;

14.  išreiškia nerimą dėl to, kad beveik visi prašymai išduoti licencijas dėl eksporto į konkrečias šalis, pavyzdžiui, Saudo Arabiją, buvo patenkinti, nors eksportas į šias šalis pažeidžia bent jau Bendrosios pozicijos 1–6 kriterijus, taip pat turint mintyje tai, kad dėl 1–4 kriterijų nesilaikymo būtina atsisakyti išduoti licenciją; apgailestauja, kad buvo patenkinti beveik visi prašymai dėl licencijų (95 proc.) į Saudo Arabiją eksportuoti ML9 kategorijos ginklus(22) (karo laivus, kurie naudojami siekiant vykdyti Jemeno jūrinę blokadą,) ir ML10 (orlaivius) bei ML4 kategorijos (bombas ir t. t.) ginklus, kurie buvo labai svarbūs vykdant oro kampaniją, taip prisidedant prie humanitarinės padėties bloginimo, darnaus vystymosi trukdymo visoje šalyje ir nesibaigiančių Jemeno gyventojų kančių;

15.  yra šokiruotas dėl ES pagamintų ginklų ir šaudmenų, kurie buvo rasti „Da’esh“ Sirijos ir Irako kovotojų rankose, kiekio; pažymi, kad Bulgarija ir Rumunija nesugebėjo veiksmingai taikyti Bendrosios pozicijos, kiek tai susiję su perdavimais, kurie prieštarauja galutinio naudotojo sertifikatams; ragina visas valstybes nares atsisakyti panašių perdavimų ateityje, visų pirma į JAV ir Saudo Arabiją, ir ragina EIVT ir valstybes nares, visų pirma Bulgariją ir Rumuniją, Įprastinės ginkluotės eksporto darbo grupėje (COARM), bet taip pat ir Parlamento Visuomenės saugumo ir gynybos pakomitetyje (SEDE) paaiškinti, kokių veiksmų šiuo klausimu imtasi; ragina EIVT nagrinėti įvairius atvejus, kurie buvo atskleisti neseniai paskelbtoje „Conflict Armament Research“ ataskaitoje, ir Įprastinės ginkluotės eksporto darbo grupėje (COARM) ir kituose susijusiuose forumuose nagrinėti veiksmingesnius nukreipimo netinkamam galutiniam naudotojui rizikos vertinimo metodus, be kita ko, vykdant peržiūros procesą, nustatyti valstybėms narėms įpareigojimą atsisakyti suteikti eksporto licenciją, jei esama aiškios rizikos, kad karinė technologija arba įranga, kurias numatoma eksportuoti, gali būti nukreipta netinkamam galutiniam naudotojui; nusprendžia pradėti šio klausimo tyrimą;

16.  yra susirūpinęs, kad ginklų sistemų tiekimas karo metu ir didelės politinės įtampos situacijose gali neproporcingai paveikti civilius gyventojus; pabrėžia, kad konfliktai pirmiausia turėtų būti sprendžiami diplomatinėmis priemonėmis; todėl ragina valstybes nares imtis veiksmų siekiant tikros bendros užsienio ir saugumo politikos;

17.  pripažįsta, kad geriau taikant aštuntąjį kriterijų iš esmės būtų prisidėta prie ES politikos suderinamumo vystymosi labui tikslų ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų (DVT), visų pirma darnaus vystymosi tikslo Nr. 16.4, siekio; ragina valstybes nares ir EIVT šiuo atžvilgiu pasinaudoti šiuo metu vykdomu Bendrosios pozicijos peržiūros procesu; rekomenduoja šiuo požiūriu atnaujinti Naudojimo vadovą ir sutelkti dėmesį ne tik į ginklų pirkimo poveikį šalies gavėjos vystymuisi, bet ir į galimą žalą vystymuisi, kurią lėmė ginklų naudojimas, be kita ko, kitose šalyse nei šalis gavėja;

18.  siūlo apsvarstyti būdus, kuriais ES galėtų padėti valstybėms narėms laikytis aštuonių Bendrosios pozicijos kriterijų, visų pirma teikiant informaciją rizikos vertinimo etapu, atliekant galutinių naudotojų patikrinimus, siuntų ex ante patikrinimus ir teikiant reguliariai atnaujinamą trečiųjų valstybių, kurios atitinka Bendrosios pozicijos kriterijus, sąrašą;

19.  pažymi, kad Tarybą vykdo Bendrosios pozicijos įgyvendinimo ir jos tikslų pasiekimo 2018 m. pakartotinį vertinimą; ragina persvarstyti Bendrąją poziciją siekiant nustatyti, kaip ji yra įgyvendinama nacionaliniu lygmeniu, taip pat įvertinti skirtingus Bendrosios pozicijos įgyvendinimo būdus valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose, taikomus metodus prašymams dėl licencijų įvertinti ir tuose procesuose dalyvaujančias vyriausybines institucijas ir ministerijas; pabrėžia, kad šiuo atžvilgiu projektams, finansuojamiems pagal naujai sukurtą Europos gynybos pramonės plėtros programą ir iš būsimo Gynybos fondo, turi būti taikomi nacionaliniai ir ES kontrolės ir ataskaitų teikimo mechanizmai ir (arba) režimai bei atliekamas visiškas parlamentinis tikrinimas; mano, kad parlamentinė kontrolė turi būti taikoma ir siūlomai Europos taikos priemonei;

20.  ragina valstybes nares įveikti dėl dubliavimosi, susiskaidymo, nepakankamo sąveikumo šiuo metu esamą nepakankamą gynybos išlaidų veiksmingumą valstybėse narėse ir siekti, kad ES taptų saugumo užtikrintoja, be kita ko, suteikiant galimybę geriau kontroliuoti ginklų eksportą;

21.  mano, kad su šaulių ir lengvųjų ginklų produktais susijusiems veiksmams, kai jie kuriami daugiausia eksporto tikslais, neturėtų būti skiriamas Sąjungos finansavimas pagal būsimą reglamentą, kuriuo įsteigiamas Europos gynybos fondas (EGF) (COM(2018)0476);

22.  mano, kad, atsižvelgiant į „Brexit“, būtų svarbu, kad Jungtinė Karalystė įsipareigotų ir toliau laikytis Bendrosios pozicijos nuostatų ir kad ji taikytų minėtos pozicijos operatyvines nuostatas, kaip tai daro kitos Europos trečiosios šalys;

23.  pabrėžia, kad siekis padidinti Europos gynybos sektoriaus konkurencingumą neturi trukdyti Bendrosios pozicijos aštuonių kriterijų taikymui, nes jie yra svarbesni už visus valstybių narių ekonominius, prekybinius, socialinius ar pramoninius interesus;

24.  mano, kad Direktyvos 2009/43/EB dėl su gynyba susijusių produktų siuntimo Bendrijoje sąlygų supaprastinimo įgyvendinimas turėtų derėti su Bendrąja pozicija, taip pat ir kalbant apie atsargines ir sudedamąsias dalis; pažymi, kad Bendrojoje pozicijoje nenumatyta taikymo srities apribojimų, taigi aštuoni kriterijai taikomi ir ginklų perdavimui Europos Sąjungos viduje;

25.  pakartoja, kad ES įmonių vykdomas nepakankamai kontroliuojamas kibernetinės erdvės stebėjimo technologijų eksportas gali turėti žalingą poveikį ES skaitmeninės infrastruktūros saugumui ir žmogaus teisių paisymui; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad svarbu skubiai, veiksmingai ir visapusiškai atnaujinti ES reglamentą dėl dvejopo naudojimo prekių, primena Parlamento poziciją dėl Komisijos pasiūlymo, kuri didele balsų persvara buvo patvirtinta 2018 m. sausio mėn., ir siūlo, kad Taryba sprendžiant šį klausimą laikytųsi ryžtingos pozicijos, kad teisės aktų leidėjai galėtų susitarti iki šios kadencijos pabaigos; ragina valstybes nares, kalbant apie eksporto kontrolę ir aštuonių kriterijų taikymą, daugiau dėmesio skirti toms prekėms, kurios gali būti naudojamos ir civiliniais, ir kariniais tikslais, pavyzdžiui, stebėjimo technikai, taip pat komponentams, kurie gali būti tinkami kibernetiniam karui arba naudojami žmogaus gyvybei nepavojingiems žmogaus teisių pažeidimams vykdyti; primygtinai ragina valstybes nares ir Komisiją investuoti pakankamai lėšų į technologijas ir žmogiškuosius išteklius, siekiant išmokyti asmenis naudotis konkrečiomis kibernetinio saugumo programomis; ragina valstybes nares tarptautiniu lygmeniu skatinti atitinkamų prekių įtraukimą į kontrolės sąrašus (visų pirma Vasenaro);

26.  ragina valstybes nares išsamiau tikrinti licencijuotą trečiųjų šalių produkciją ir užtikrinti griežtesnes apsaugos nuo nepageidaujamo naudojimo priemones; reikalauja griežtai laikytis Bendrosios pozicijos licencijuotos trečiųjų šalių produkcijos atžvilgiu; ragina apriboti licencijuotus gamybos susitarimus su šalimis, kurios yra SPG šalys arba pasirašiusios šį susitarimą, ir įpareigoti tas trečiąsias šalis eksportuoti tik įrangą, pagamintą pagal licenciją ir su akivaizdžiu pirminės eksportuojančios valstybės narės leidimu;

27.  pabrėžia, kad siekiant išlaikyti vienodas veiklos sąlygas ir ES patikimumą užsienyje reikia parengti požiūrį, kurį taikant būtų reaguojama į tokias situacijas, kai valstybės narės nevienodai aiškina Bendrosios pozicijos aštuonis kriterijus dėl iš esmės vienodų produktų eksporto į panašias paskirties vietas ir panašiems galutiniams naudotojams;

28.  ragina valstybes nares ir EIVT parengti konkrečią strategiją siekiant užtikrinti, kad būtų oficialiai saugomi asmenys, pranešę apie ginklų pramonės organizacijų ir bendrovių taikomą praktiką, pažeidžiančią Bendrosios pozicijos kriterijus ir principus;

29.  taip pat ragina išplėsti aštuonių kriterijų taikymą apimant karo, saugumo ir policijos personalo perkėlimą, su ginklų eksportu susijusias paslaugas, praktinę patirtį bei mokymą, saugumo technologijas, taip pat privačias karines ir saugumo paslaugas;

30.  primygtinai ragina valstybes nares ir EIVT glaudžiai bendradarbiauti, kad būtų išvengta rizikos, kylančios dėl ginklų nukreipimo į kitas šalis ir dėl ginklų kaupimo, kaip antai neteisėtos prekybos ginklais ir jų kontrabandos rizikos; pabrėžia, jog gali kilti pavojus, kad į trečiąsias šalis eksportuoti ginklai vėl pateks į ES vykdant kontrabandą ir neteisėtai prekiaujant ginklais;

31.  ragina valstybes nares ir EIVT į Bendrąją poziciją įtraukti naują kriterijų, siekiant užtikrinti, kad išduodant licencijas būtų tinkamai atsižvelgiama į korupcijos, susijusios su atitinkamu eksportu, pavojų;

Įprastinės ginkluotės eksporto darbo grupės (COARM) metinė ataskaita

32.  teigiamai vertina Įprastinės ginkluotės eksporto darbo grupės (angl. COARM) pastangas bendradarbiauti Bendrosios pozicijos klausimu, ją koordinuoti, siekti konvergencijos (ypatingą dėmesį skiriant Bendrosios pozicijos naudojimo vadovui), stiprinti ir įgyvendinti, visų pirma kalbant apie informuotumo didinimo kampanijas, suvienodinimo ar derinimo procesus Europos Sąjungoje ir su trečiosiomis šalimis;

33.  apgailestauja dėl to, kad buvo labai vėluojama paskelbti 18-ąją metinę ataskaitą dėl 2015 m. (2017 m. kovo mėn.) ir 19-ąją metinę ataskaitą dėl 2016 m. (2018 m. vasario mėn.); pabrėžia, kad reikia užtikrinti labiau standartizuotų ir laiku teikiamų ataskaitų ir pranešimų procedūrą ir nustatyti griežtą terminą nurodant, kad duomenys turi būti pateikti ne vėliau kaip sausio mėn. po tų metų, kuriais buvo vykdomas eksportas, ir nustatyti fiksuotą paskelbimo datą – ne vėliau kaip kovo mėn. po tų metų, kuriais buvo vykdomas eksportas;

34.  primena, kad pagal Bendrosios pozicijos 8 straipsnio 2 dalį visos valstybės narės privalo pranešti apie savo vykdomą ginklų eksportą, ir ragina visas valstybes nares visapusiškai vykdyti savo įsipareigojimus, nustatytus Bendrojoje pozicijoje; pabrėžia, kad aukštos kokybės, suskirstyti duomenys apie faktinį tiekimą yra labai svarbūs, siekiant suprasti, kaip taikomi aštuoni kriterijai;

35.  kritikuoja tai, kad kai kurios valstybės narės nepateikė visapusiškos informacijos rengiant 19-ąją metinę ataskaitą, kuri paremta išsamiais duomenimis, pateiktais pagal konkrečias šalis; yra susirūpinęs, kad dėl to COARM metinėje ataskaitoje trūksta svarbios informacijos, todėl joje nepateikiami naujausi duomenys ir ji neleidžia išsamiai sužinoti apie valstybių narių eksporto veiklos padėtį; mano, kad turėtų būti sukurta standartizuota tikrinimo ir ataskaitų teikimo sistema, siekiant teikti išsamesnę ir detalesnę informaciją; dar kartą prašo, kad kitoje metinėje ataskaitoje visos valstybės narės, kurios nepateikė išsamios informacijos, pateiktų papildomą informaciją apie praeityje jų vykdytą eksportą;

36.  pažymi, kad, remiantis 19-ąją metine ataskaita, kriterijai, pagal kuriuos buvo atmesti licencijų prašymai, buvo taikomi nevienodai: 1 kriterijus buvo pritaikytas 82 kartus, 2 kriterijus – 119 kartų, 3 kriterijus – 103 kartus, 4 kriterijus – 85 kartus, 5 kriterijus – 8 kartus, 6 kriterijus – 12 kartų, 7 kriterijus – 139 kartus ir 8 kriterijus – vieną kartą; susirūpinęs pažymi, kad sumažėjo ir bendras atmestų licencijų skaičius, ir jų santykinis skaičius (tik 0,76 proc. prašymų dėl licencijų buvo atmesta 2016 m., palyginti su beveik 1 proc. 2015 m.); su nusivylimu atkreipia dėmesį į tai, kad į ataskaitą neįtraukiami duomenys apie konsultacijų dėl pranešimų apie atsisakymą išduoti licenciją rezultatus, ir ragina valstybes nares tokius duomenis įtraukti į būsimas metines ataskaitas;

37.  siūlo iš valstybių narių surinkti papildomos informacijos ir ją paskelbti tiek nacionaliniu lygmeniu, tiek Įprastinės ginkluotės eksporto darbo grupės metinėje ataskaitoje; taip pat siūlo Įprastinės ginkluotės eksporto darbo grupės (COARM) metinę ataskaitą papildyti santrauka, kurioje, be kita ko, būtų pateikiamos pastarųjų kelerių metų lyginamosios tendencijos ir nurodomi suvestiniai duomenys;

Parlamentas ir pilietinė visuomenė

38.  pažymi, kad ne visi ES nacionaliniai parlamentai tikrina vyriausybės sprendimus dėl licencijų; atkreipia dėmesį į Europos Parlamento darbo tvarkos taisykles, kuriose numatoma galimybė reguliariai reaguoti į ES metines ginklų eksporto ataskaitas, ir šiuo klausimu ragina pagerinti esamą padėtį ir užtikrinti, kad Parlamentas reaguos į metinę COARM ataskaitą pateikdamas savo metinę ataskaitą, kuri turėtų būti parengta neįskaitant jos į kvotą; ragina nacionalinius parlamentus keistis visais geriausios praktikos pavyzdžiais, susijusiais su ginklų eksporto ataskaitų teikimu ir šio eksporto priežiūra;

39.  pabrėžia svarbų nacionalinių parlamentų, Europos Parlamento, pilietinės visuomenės, ginklų eksporto kontrolės įstaigų ir pramonės asociacijų vaidmenį nacionaliniu ir ES lygmenimis remiant ir propaguojant standartus, dėl kurių susitarta Bendrojoje pozicijoje, taip pat sukuriant skaidrią ir atskaitingą kontrolės sistemą; todėl ragina sukurti skaidrų ir patikimą kontrolės mechanizmą, kuriuo būtų sustiprintas parlamentų ir pilietinės visuomenės vaidmuo; ragina nacionalinius parlamentus, pilietinę visuomenę ir akademinę bendruomenę vykdyti nepriklausomą prekybos ginklais tikrinimą ir ragina valstybes nares ir Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) remti tokią veiklą, be kita ko, finansinėmis priemonėmis;

40.  pabrėžia duomenų, susijusių su ginklų eksporto kontrole, ir tos kontrolės vykdymo parlamentinės priežiūros svarbą bei teisėtumą; todėl ragina nustatyti priemones, teikti paramą ir informaciją, kurios būtinos siekiant užtikrinti visapusišką viešosios priežiūros funkcijų vykdymą;

41.  siūlo, kad Europos gynybos pramonės plėtros programos (EGPPP) ir (arba) Europos gynybos fondo (EGF) lėšomis finansuotų produktų eksportas būtų įvardytas atskirame sąraše, įtraukiant jį į duomenis, pateikiamus Įprastinės ginkluotės eksporto darbo grupei (COARM), kad būtų galima užtikrinti atidžią tų produktų, kurie buvo finansuoti iš Europos biudžeto, stebėseną; ragina Tarybą ir Parlamentą susitarti dėl išsamios aiškinimo ir įgyvendinimo tvarkos, įskaitant priežiūros organą, sankcijas skiriantį organą ir etikos komitetą, siekiant užtikrinti, kad Bendrosios pozicijos kriterijai būtų taikomi bent jau Europos gynybos pramonės plėtros programos (EGPPP) ir (arba) Europos gynybos fondo (EGF) lėšomis finansuojamiems produktams ir kad susijusioms šalims būtų užtikrintos vienodos eksporto sistemos; mano, kad vienodas aiškinimas ir įgyvendinimas atitinkamai turėtų būti taikomi visų valstybių narių vykdomam ginklų eksportui;

Tarptautinė ginklų kontrolė ir nusiginklavimas

42.  atkreipia dėmesį į ES siekį tapti pasaulinio masto veikėja siekiant taikos; mano, kad ES turėtų prisiimti didesnę atsakomybę už taiką bei saugumą Europoje ir pasaulyje, taikydama tolesnius geresnės eksporto kontrolės mechanizmus ir imdamasi nusiginklavimo iniciatyvų, taip pat, kaip atsakinga pasaulinio masto veikėja, ji turėtų vadovauti, t. y. ES turėtų imtis aktyvaus vaidmens, o valstybės narės turėtų dėti visas pastangas, kad pasiektų bendros pozicijos ginklų neplatinimo, pasaulinio nusiginklavimo ir ginklų perdavimo kontrolės srityse, taip pat technologijų ir procesų, kuriais karinės gamybos linijos pertvarkomos į civilines, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros stiprinimo srityje, be to, taikant tokias priemones kaip atitinkamų prekių eksportui teikiamos lengvatos;

43.  primena, kad visos valstybės narės yra pasirašiusios Sutartį dėl prekybos ginklais (SPG); ragina siekti, kad SPG būtų taikoma visuotinai, ir didesnį dėmesį skirti jos nepasirašiusioms šalims; taip pat teigiamai vertina tolesnes pastangas propaguoti SPG ir remia veiksmingą jos įgyvendinimą;

44.  ragina valstybes nares padėti trečiosioms valstybėms kuriant, tobulinant ir taikant ginklų tikrinimo sistemas, pagal kurias paisoma Bendrosios pozicijos;

45.  pakartoja savo poziciją dėl mirtinų autonominių ginklų sistemų (angl. LAWS); ragina uždrausti produktų, kurie naudojami kuriant ir gaminant tokias ginklų sistemas, eksportą;

46.  pabrėžia, kad veiksmingas tarptautinis ginklų eksporto kontrolės susitarimas turėtų apimti visus perdavimus, įskaitant perdavimą tarp valstybių, perdavimą tarp valstybių ir nevalstybinių galutinių naudotojų, išperkamąją nuomą bei paskolas, dovanojimus arba perdavimus, vykdomus pagalbos ar kitų paslaugų pavidalu;

o
o   o

47.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams, NATO generaliniam sekretoriui ir Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui.

(1) OL L 335, 2008 12 13, p. 99.
(2) OL C 56, 2018 2 14, p. 1.
(3) OL L 17, 2018 1 23, p. 40.
(4) OL L 139, 2017 5 30, p. 38.
(5) OL C 98, 2018 3 15, p. 1.
(6) http://www.wassenaar.org/control-lists/, „Dvejopo naudojimo prekių ir technologijų sąrašas ir šaudmenų sąrašas“ pagal Vasenaro susitarimą dėl įprastinės ginkluotės ir dvejopo naudojimo prekių ir technologijų eksporto kontrolės.
(7) Sutartis dėl prekybos ginklais, JT, 13-27217.
(8) OL L 146, 2009 6 10, p. 1.
(9) OL L 134, 2009 5 29, p. 1.
(10) OL L 338, 2016 12 13, p. 1.
(11) Dok. A/HRC/35/8.
(12) OL C 337, 2018 9 20, p. 63.
(13) OL C 399, 2017 11 24, p. 178.
(14) OL C 35, 2018 1 31, p. 142.
(15) OL C 331, 2018 9 18, p. 146.
(16) OL C 356, 2018 10 04, p. 104.
(17) OL C 285, 2017 8 29, p. 110.
(18) Tarptautinio ginklų perdavimo tendencijos, 2017 m. (Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto faktų suvestinė, 2018 m. kovo mėn.).
(19) http://enaat.org/eu-export-browser/licence.en.html
(20) „Bendra vizija, bendri veiksmai: stipresnė Europa. Visuotinė Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategija“, Briuselis, 2016 m. birželio mėn.
(21) „Pradeda veikti Europos gynybos fondas“, COM(2017)0295, 2017 m. birželio 7 d.
(22) https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:52016XG0406(01)&from=LT


Konkurencijos institucijų įgalinimas ir tinkamo vidaus rinkos veikimo užtikrinimas ***I
PDF 130kWORD 49k
Rezoliucija
Tekstas
Priedas
2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria siekiama valstybių narių konkurencijos institucijoms suteikti įgaliojimus, kad jos būtų veiksmingesnės vykdymo užtikrinimo institucijos ir užtikrintų tinkamą vidaus rinkos veikimą (COM(2017)0142 – C8-0119/2017 – 2017/0063(COD))
P8_TA(2018)0452A8-0057/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2017)0142),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 103 ir 114 straipsnius, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0119/2017),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2018 m. birželio 20 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomonę (A8-0057/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  atsižvelgia į Komisijos pareiškimą, pridėtą prie šios rezoliucijos;

3.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2018 m. lapkričio 14 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/..., kuria siekiama įgalinti valstybių narių konkurencijos institucijas, kad jos būtų veiksmingesnės vykdymo užtikrintojos, ir kuria užtikrinamas tinkamas vidaus rinkos veikimas

P8_TC1-COD(2017)0063


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą (ES) 2019/1.)

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

Komisijos pareiškimas

Komisija atkreipia dėmesį į 11 straipsnio dėl tarpinių priemonių, dėl kurio susitarė Europos Parlamentas ir Taryba, tekstą.

Tarpinės priemonės gali būti viena svarbiausių priemonių, kuriomis konkurencijos institucijos galėtų užtikrinti, kad tyrimo metu nebūtų daroma žala konkurencijai.

Siekdama sudaryti sąlygas konkurencijos institucijoms veiksmingiau reaguoti į greitai kintančių rinkų pokyčius, Komisija įsipareigoja per dvejus metus nuo šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę dienos Europos konkurencijos tinkle ištirti, ar esama būdų supaprastinti tarpinių priemonių nustatymą. Tyrimo rezultatai bus pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai.


Europos elektroninių ryšių kodeksas ***I
PDF 130kWORD 56k
Rezoliucija
Tekstas
2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria nustatomas Europos elektroninių ryšių kodeksas (EERK) (nauja redakcija) (COM(2016)0590 – C8-0379/2016 – 2016/0288(COD))
P8_TA(2018)0453A8-0318/2017

(Įprasta teisėkūros procedūra: nauja redakcija)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0590),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0379/2016),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Protokolą Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje,

–  atsižvelgdamas į Švedijos Riksdago pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktą pagrįstą nuomonę, kurioje tvirtinama, kad teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. sausio 26 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 8 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 28 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl sistemingesnio teisės aktų pakeitimo metodo naudojimo(3),

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto 2016 m. spalio 17 d. laišką, pagal Darbo tvarkos taisyklių 104 straipsnio 3 dalį pateiktą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2018 m. birželio 29 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 104 ir 59 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto, Kultūros ir švietimo komiteto ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomones (A8-0318/2017),

A.  kadangi, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, Komisijos pasiūlyme, be nurodytų pakeitimų, kitų esminių pakeitimų nėra ir kadangi, kalbant apie nepakeistų ankstesnių aktų nuostatų ir minėtų pakeitimų kodifikavimą, pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės;

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją, atsižvelgęs į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės rekomendacijas;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2018 m. lapkričio 14 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/..., kuria nustatomas Europos elektroninių ryšių kodeksas (nauja redakcija)

P8_TC1-COD(2016)0288


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą (ES) 2018/1972.)

(1) OL C 125, 2017 4 21, p. 65.
(2) OL C 207, 2017 6 30, p. 87.
(3) OL C 77, 2002 3 28, p. 1.


Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija ***I
PDF 130kWORD 55k
Rezoliucija
Tekstas
2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos įsteigimo (COM(2016)0591 – C8-0382/2016 – 2016/0286(COD))
P8_TA(2018)0454A8-0305/2017

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0591),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0382/2016),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Protokolą Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje,

–  atsižvelgdamas į Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo,

–  atsižvelgdamas į Prancūzijos Senato pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktą pagrįstą nuomonę, kurioje tvirtinama, kad teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. sausio 25 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2018 m. birželio 29 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto, Kultūros ir švietimo komiteto ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomones (A8-0305/2017),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2018 m. lapkričio 14 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/..., kuriuo įsteigiama Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija (BEREC) ir BEREC paramos agentūra (BEREC biuras), iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2015/2120 ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1211/2009

P8_TC1-COD(2016)0286


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2018/1971.)

(1) OL C 125, 2017 4 21, p. 65.


Naujų sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio standartai ***I
PDF 257kWORD 72k
2018 m. lapkričio 14 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomi naujų sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio standartai (COM(2018)0284 – C8-0197/2018 – 2018/0143(COD))(1)
P8_TA(2018)0455A8-0354/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl reglamento
1 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(1a)   naudojant netaršias sunkiąsias transporto priemones turėtų būti prisidedama prie pagrindinių miesto judumo problemų sprendimo. Nors labai svarbu mažinti kelių transporto išmetamą CO2 kiekį, gamintojų pastangos skatinti naudoti tokias transporto priemones taip pat labai svarbios siekiant veiksmingai mažinti oro teršalų kiekį ir pernelyg didelį triukšmo lygį miestuose ir miestų rajonuose;
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl reglamento
2 konstatuojamoji dalis
(2)  pagal Mažataršio judumo strategiją Komisija 2017 m. gegužės19 ir lapkričio mėn. priėmė du susisiekimo dokumentų rinkinius. Šiuose dokumentų rinkiniuose pateikta konstruktyvi Mažataršio judumo strategijos įgyvendinimo ir sklandaus perėjimo prie švaraus, konkurencingo ir susietojo susisiekimo visiems darbotvarkė;
(2)  pagal Mažataršio judumo strategiją Komisija 2017 m. gegužės19 ir lapkričio20 mėn. priėmė du susisiekimo dokumentų rinkinius. Šiuose dokumentų rinkiniuose pateikta konstruktyvi Mažataršio judumo strategijos įgyvendinimo ir sklandaus perėjimo prie netaršaus, konkurencingo ir susietojo susisiekimo visiems darbotvarkė;
__________________
__________________
19 „Europa kelyje. Socialiai teisingo perėjimo prie netaršaus, konkurencingo ir susietojo susisiekimo visiems darbotvarkė“, COM(2017) 283 final.
19 „Europa kelyje. Socialiai teisingo perėjimo prie netaršaus, konkurencingo ir susietojo susisiekimo visiems darbotvarkė“, COM(2017)0283 final.
20 „Mažataršio judumo įgyvendinimas. Planetą sauganti, vartotojams galių suteikianti ir pramonę bei darbuotojus ginanti Europos Sąjunga“, COM(2017) 675 final.
20 „Mažataršio judumo įgyvendinimas. Planetą sauganti, vartotojams galių suteikianti ir pramonę bei darbuotojus ginanti Europos Sąjunga“, COM(2017)0675 final.
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl reglamento
3 konstatuojamoji dalis
(3)  šis reglamentas yra dalis dokumentų rinkinio „Europa kelyje“, kuriuo įgyvendinama nauja 2017 m. rugsėjo mėn.21 pramonės politikos strategija ir siekiama užbaigti procesą, kuriuo Sąjungai atveriamos visos galimybės pasinaudoti susisiekimo modernizavimu ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimu. Dokumentų rinkinio tikslas – padidinti susisiekimo Europoje saugumą ir prieinamumą, Europos pramonės konkurencingumą, Europos darbo vietų garantijas ir užtikrinti, kad susisiekimo sistema taptų netaršesnė ir būtų geriau pritaikyta prie būtinybės kovoti su klimato kaita. Tam reikės visų Sąjungos, valstybių narių ir suinteresuotųjų subjektų pastangų, be kita ko, labiau mažinti išmetamo CO2 kiekį ir oro taršą; greta išmetamo CO2 kiekio standartų lengviesiems automobiliams ir lengvosioms komercinės paskirties transporto priemonėms, šiuo reglamentu nustatoma aiški kelių transporto išmetamo CO2 kiekio mažinimo trajektorija.
(3)  šis reglamentas yra dalis dokumentų rinkinio „Europa kelyje“, kuriuo įgyvendinama nauja 2017 m. rugsėjo mėn.21 pramonės politikos strategija ir siekiama užbaigti procesą, kuriuo Sąjungai atveriamos visos galimybės pasinaudoti susisiekimo modernizavimu ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimu. Dokumentų rinkinio tikslas – padidinti susisiekimo Europoje saugumą ir prieinamumą, Europos pramonės konkurencingumą, Europos darbo vietų garantijas ir užtikrinti, kad šiame sektoriuje būtų užtikrintai judama visiško taršos panaikinimo iki šio amžiaus vidurio link ir kad būtų visapusiškai laikomasi Paryžiaus susitarimo. Siekiant užtikrinti gerą pusiausvyrą tarp pastangų sumažinti išmetamo CO2 kiekį ir oro taršą didinimo, inovacijų Sąjungos automobilių pramonėje skatinimo ir Sąjungos konkurencingumo didinimo, reikia visapusiško Sąjungos, valstybių narių ir suinteresuotųjų subjektų įsipareigojimo;
__________________
__________________
21 „Investicijos į išmanią, novatorišką ir tvarią pramonę. Persvarstyta ES pramonės politikos strategija“, COM(2017)0479 final.
21 „Investicijos į išmanią, novatorišką ir tvarią pramonę. Persvarstyta ES pramonės politikos strategija“, COM(2017)0479 final.
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl reglamento
4 konstatuojamoji dalis
(4)  greta išmetamo CO2 kiekio standartų lengviesiems automobiliams ir lengvosioms komercinės paskirties transporto priemonėms22, šiuo reglamentu nustatoma aiški kelių transporto išmetamo CO2 kiekio mažinimo trajektorija. Jis taip pat padeda siekti privalomo tikslo ne vėliau kaip 2030 m. ES viduje visos ekonomikos mastu išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 40 proc., palyginti su 1990 m., kaip nuspręsta 2014 m. spalio 23–24 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose ir patvirtinta 2015 m. kovo 6 d. Aplinkos tarybos posėdyje, kaip Sąjungos įgyvendinamas Paryžiaus susitarime numatomas nacionaliniu lygmeniu nustatytas įpareigojantis veiksmas.
(4)  greta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES)../... 22, šiuo reglamentu nustatoma aiški kelių transporto išmetamo CO2 kiekio mažinimo trajektorija. Jis taip pat padeda siekti privalomo tikslo ne vėliau kaip 2030 m. ES viduje visos ekonomikos mastu išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 55 proc., palyginti su 1990 m., kad būtų laikomasi Paryžiaus susitarimo;
__________________
__________________
22 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) …/… kuriuo nustatomos naujų lengvųjų automobilių ir naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių išmetamų teršalų normos pagal Sąjungos integruotą principą mažinti lengvųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekį ir iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 715/2007, (OL L, …,…, p. ).
22 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) …/… kuriuo nustatomos naujų lengvųjų automobilių ir naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių išmetamų teršalų normos pagal Sąjungos integruotą principą mažinti lengvųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekį ir iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 715/2007, (OL L …,…, p. ).
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl reglamento
4 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(4a)  todėl, atsižvelgus į transporto priemonių parko atnaujinimo laiką ir į būtiną transporto sektoriaus indėlį siekiant Sąjungos klimato ir energetikos tikslų, nustatytų 2030 m. ir vėlesniam laikotarpiui, visos Sąjungos naujų sunkiųjų transporto priemonių parkams turėtų būti nustatyti 2025 ir 2030 m. išmetamo CO2 kiekio mažinimo tikslai. Reikalavimus nustatant laipsniškai, be kita ko, duodamas aiškus ir išankstinis ženklas pramonei neatidėlioti efektyvaus energijos vartojimo technologijų ir mažataršių bei netaršių transporto priemonių diegimo rinkoje;
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl reglamento
5 konstatuojamoji dalis
(5)  2014 m. spalio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadose pritarta sektoriuose, kurie neįtraukti į Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 2030 m. sumažinti 30 proc., palyginti su 2005 m. Vienas iš didžiausios taršos sektorių yra kelių transportas, kurio išmetamų teršalų kiekis gerokai didesnis nei 1990 m. Jei kelių transporto sektoriuje išmetamų teršalų kiekis didės, niekais nueis pastangos mažinti jų kiekį kituose sektoriuose kovojant su klimato kaita;
(5)  2014 m. spalio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadose pritarta sektoriuose, kurie neįtraukti į Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 2030 m. sumažinti 30 proc., palyginti su 2005 m. Kelių transporto sektoriuje 2016 m. buvo išmesta 25 proc. visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų Sąjungoje, šio sektoriaus išmetamų teršalų kiekis didėja trečius metus iš eilės ir yra gerokai didesnis nei 1990 m. Jei kelių transporto sektoriuje išmetamų teršalų kiekis didės, niekais nueis pastangos mažinti jų kiekį kituose sektoriuose kovojant su klimato kaita;
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl reglamento
8 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(8a)   atsižvelgiant į prognozes, kad teršalų, kuriuos išmeta sunkiosios transporto priemonės, dalis turėtų padidėti maždaug 9 proc., ir į tai, kad šiuo metu netaikomi jokie reikalavimai mažinti sunkiųjų transporto priemonių išmetamą CO2 kiekį, reikia sukurti konkrečias priemones šios kategorijos transporto priemonėms;
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl reglamento
9 konstatuojamoji dalis
(9)  siekiant išnaudoti visas galimybes efektyviai vartoti energiją ir užtikrinti, kad visas kelių transporto sektorius padėtų, kaip sutarta, mažinti išmetamų teršalų kiekį, tikslinga papildyti jau sukurtus naujų lengvųjų automobilių ir lengvųjų komercinės paskirties transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio standartus – nustatyti naujų sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio standartus. Šie standartai paskatins kurti degalų taupymo technologijų inovacijas ir taip padės Sąjungos gamintojams ir tiekėjams pirmauti technologijų srityje;
(9)  siekiant išnaudoti visas galimybes efektyviai vartoti energiją ir užtikrinti, kad visas kelių transporto sektorius padėtų, kaip sutarta, mažinti išmetamų teršalų kiekį, tikslinga papildyti jau sukurtus naujų lengvųjų automobilių ir lengvųjų komercinės paskirties transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio standartus – nustatyti naujų sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio standartus. Šie standartai paskatins kurti degalų taupymo technologijų inovacijas ir taip padės Sąjungos gamintojams ir tiekėjams pirmauti technologijų srityje ir užtikrins aukštos kvalifikacijos reikalaujančias darbo vietas ilguoju laikotarpiu;
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl reglamento
10 konstatuojamoji dalis
(10)  atsižvelgiant į tai, kad klimato kaita yra tarpvalstybinė problema ir kad reikia išsaugoti sklandžiai veikiančią ir kelių transporto paslaugų, ir sunkiųjų transporto priemonių bendrąją rinką, tikslinga Sąjungos lygmeniu nustatyti sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio standartus. Tie standartai turi būti parengti taip, kad nedarytų poveikio konkurencijos teisei;
(10)  atsižvelgiant į tai, kad klimato kaita yra tarpvalstybinė problema ir kad reikia išsaugoti sklandžiai veikiančią ir kelių transporto paslaugų, ir sunkiųjų transporto priemonių bendrąją rinką, taip pat vengti bet kokio rinkos susiskaidymo, tikslinga Sąjungos lygmeniu nustatyti sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio standartus. Tie standartai turi būti parengti taip, kad nedarytų poveikio konkurencijos teisei;
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl reglamento
12 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(12a)  socialiniu požiūriu priimtinas ir teisingas perėjimas prie netaršaus judumo iki amžiaus vidurio reikalauja pokyčių visoje automobilių pramonės vertės kūrimo grandinėje, atsižvelgiant į piliečius ir regionus visose valstybėse narėse, kurie gali patirti neigiamą poveikį. Svarbu atsižvelgti socialinį tokio perėjimo poveikį ir aktyviai dėti pastangas siekiant sušvelninti poveikį darbo vietoms. Todėl ypač svarbu, kad taikant dabartines priemones Sąjungos lygmeniu taip pat būtų vykdomos tikslinės darbuotojų perkvalifikavimo, kvalifikacijos kėlimo ir perkėlimo programos bei švietimo ir darbo paieškos iniciatyvos bendruomenėse ir regionuose, patiriančiuose neigiamas pasekmes, palaikant glaudų dialogą su socialiniais partneriais ir kompetentingomis institucijomis;
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl reglamento
12 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(12b)   reikia skubiai kurti baterijų įkrovimo punktų ir degalinių infrastruktūrą, kad mažataršių ir netaršių transporto priemonių naudotojai galėtų jomis pasitikėti, o Sąjungos ir valstybių narių lygmenimis turi būti veiksmingai kartu taikomos įvairios paramos priemonės, kurios padėtų sutelkti daug viešųjų ir privačiųjų investicijų;
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl reglamento
12 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(12c)   Mažataršio judumo strategijoje buvo pabrėžta, kad svarbu užtikrinti, jog elektrinėms transporto priemonėms skirta elektros energija būtų gaminama iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, ir būtina kuo greičiau įgyvendinti Sąjungos lygmens ilgalaikę iniciatyvą dėl naujosios kartos baterijų. Kad šie tikslai būtų iš tikrųjų įgyvendinti, prireiks didinti finansavimą technologijų moksliniams tyrimams, susijusiems su elektrinių variklių baterijų gamyba, valdymu ir šalinimu, kad šie procesai būtų vis ekologiškesni;
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl reglamento
12 d konstatuojamoji dalis (nauja)
(12d)   dauguma Sąjungos krovininio transporto vežėjų yra mažosios ir vidutinės įmonės, kurių galimybės gauti finansavimą yra ribotos. Todėl būsimi sprendimai turi būti ekonomiškai efektyvūs ir subalansuoti. Iš esmės svarbu sukurti tvirtą paskatų sistemą, kuria būtų raginama pradėti naudoti kurą efektyviau vartojančias transporto priemones, taip pat svarbu numatyti Sąjungos finansavimo mechanizmus;
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl reglamento
13 konstatuojamoji dalis
(13)  siekiant atsižvelgti į inovacijas ir sunkiųjų transporto priemonių degalų sąnaudas mažinančių naujų technologijų diegimą, modeliavimo priemonė VECTO ir Reglamentas (ES) 2017/2400 bus nuolat ir laiku atnaujinami;
(13)  siekiant atsižvelgti į inovacijas ir sunkiųjų transporto priemonių degalų sąnaudas mažinančių naujų technologijų diegimą ir pagal Reglamentą (ES) 2017/2400 nustatytų išmetamo CO2 kiekio verčių tikroviškumo pokyčius, modeliavimo priemonė VECTO ir Reglamentas (ES) 2017/2400 bus nuolat ir laiku atnaujinami ir atitinkamai bus skiriamas pakankamas biudžetas; Atsižvelgiant į įtaką, kurią šios naujos technologijos gali turėti transporto sektoriuje išmetamo CO2 kiekio mažinimo potencialui, atliekant peržiūrą 2022 m. reikėtų visapusiškai atsižvelgti į modeliavimo priemonės VECTO pokyčius;
Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl reglamento
14 konstatuojamoji dalis
(14)  išmetamo CO2 kiekio duomenys, nustatomi pagal Reglamentą (ES) 2017/2400, turi būti stebimi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) /201825. Šiais duomenimis turėtų būti remiamasi nustatant mažinimo normas, kurias Sąjungoje turėtų pasiekti keturių taršiausių grupių sunkiosios transporto priemonės, ir gamintojo vidutinį savitąjį išmetamų teršalų kiekį konkrečiais kalendoriniais metais;
(14)  išmetamo CO2 kiekio duomenys, nustatomi pagal Reglamentą (ES) 2017/2400, turi būti stebimi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/95625. Šiais duomenimis turėtų būti remiamasi nustatant mažinimo normas, kurias Sąjungoje turėtų pasiekti keturių taršiausių grupių sunkiosios transporto priemonės, ir gamintojo vidutinį savitąjį išmetamų teršalų kiekį konkrečiais kalendoriniais metais;
(Šis pakeitimas taikomas visam tekstui. Jį priėmus reikės padaryti atitinkamus viso teksto pakeitimus.)
__________________
__________________
25 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) …/2018 dėl naujų sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio ir degalų sąnaudų stebėsenos bei duomenų teikimo, OJ L..,,
25 2018 m. birželio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/956 dėl naujų sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio ir degalų sąnaudų stebėsenos bei duomenų teikimo, (OL L 173, 2018 7 9, p. 1).
Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl reglamento
15 konstatuojamoji dalis
(15)  2025 m. mažinimo normą reikėtų nustatyti kaip santykinį mažinimą, pagrįstą vidutiniu tų sunkiųjų transporto priemonių 2019 m. išmesto CO2 kiekiu ir atspindintį jau prieinamų ekonomiškai efektyvių technologijų diegimą tradicinėse transporto priemonėse. 2030 m. norma turėtų būti laikoma pageidautina, o galutinė norma turėtų būti nustatyta pagal 2022 m. atliktiną peržiūrą, nes yra daug netikrumo dėl pažangesnių technologijų, kurios dar nėra iki galo sukurtos, diegimo;
(15)  2025 m. mažinimo normą reikėtų nustatyti kaip santykinį mažinimą, pagrįstą vidutiniu tų sunkiųjų transporto priemonių 2019 m. išmesto CO2 kiekiu ir atspindintį jau prieinamų ekonomiškai efektyvių technologijų diegimą tradicinėse transporto priemonėse. Taip pat turėtų būti nustatyta 2030 m. mažinimo norma pagal 2022 m. atliktiną peržiūrą, kuria neturėtų būti mažinami šio reglamento užmojai, atsižvelgiant į tai, kad yra daug netikrumo dėl pažangesnių technologijų, kurios dar nėra iki galo sukurtos, diegimo;
Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl reglamento
16 konstatuojamoji dalis
(16)  suskystintos gamtinės dujos (LNG) yra jau prieinami dyzeliniams alternatyvūs sunkiųjų transporto priemonių degalai. Diegiant turimas ir būsimas novatoriškesnes suskystintomis gamtinėmis dujomis (LNG) pagrįstas technologijas bus lengviau pasiekti išmetamo CO2 kiekio normas trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu, nes naudojant LNG technologijas išmetama mažiau CO2, palyginti su dyzelinėmis transporto priemonėmis. Priemonėje VECTO jau atsižvelgta į suskystintomis gamtinėmis dujomis varomų transporto priemonių potencialą sumažinti išmetamo CO2 kiekį. Be to, naudojant dabartines suskystintų gamtinių dujų technologijas išmetama mažiau oro teršalų, tokių kaip NOx ir kietosios dalelės. Pakankama minimali degalų papildymo infrastruktūra taip pat jau sukurta ir toliau plėtojama pagal nacionalines alternatyviųjų degalų infrastruktūros politikos strategijas;
(16)  laikantis šio reglamento tikslų, pagal nacionalines alternatyviųjų degalų infrastruktūros politikos strategijas turėtų būti toliau plėtojama efektyvi, technologijų požiūriu neutrali ir pakankama degalų papildymo ir įkrovimo infrastruktūra;
Pakeitimas 20
Pasiūlymas dėl reglamento
17 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(17a)  Komisija turėtų kuo greičiau nustatyti specialiosioms transporto priemonėms ir M2 bei M3 kategorijų transporto priemonėms taikytinus techninius kriterijus, pagal kuriuos būtų apibrėžta transporto priemonės specialioji paskirtis ir šiame reglamente vartojamos sąvokos „autobusas“ apibrėžtis.
Pakeitimas 21
Pasiūlymas dėl reglamento
17 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(17b)  siekiant užtikrinti šio reglamento tikslumą ir naudą, turėtų būti sukurtas 2019 m. bazinės vertės patvirtinimo mechanizmas;
Pakeitimas 22
Pasiūlymas dėl reglamento
20 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(20a)   siekiant užtikrinti paskatų kurti netaršias sunkiąsias transporto priemones mechanizmo lankstumą, susiję gamintojai turėtų galėti viešai, skaidriai ir nieko nediskriminuodami sudaryti bendrą fondą. Susitarimas sudaryti bendrą fondą turėtų būti sudaromas ne ilgesniam nei penkerių metų laikotarpiui, tačiau jo galiojimą turėtų būti galima pratęsti. Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai nustatyti išsamias taisykles ir sąlygas, kurių laikydamiesi susiję gamintojai galėtų viešai, skaidriai ir nieko nediskriminuodami sudaryti bendrą fondą, laikantis Sąjungos konkurencijos teisės;
Pakeitimas 23
Pasiūlymas dėl reglamento
21 konstatuojamoji dalis
(21)  kitaip nei lengvųjų automobilių ir furgonų atveju, rinkoje dar nėra netaršių ir mažataršių sunkiųjų transporto priemonių, išskyrus autobusus. Todėl siekiant palengvinti sklandų perėjimą prie netaršaus susisiekimo reikėtų įdiegti specialų ypatingaisiais kreditais pagrįstą mechanizmą. Jis suteiks paskatų kurti ir plėsti Sąjungos netaršių ir mažataršių sunkiųjų transporto priemonių rinką ir papildys tokias su paklausa susijusias priemones, kaip Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/33/EB dėl netaršių transporto priemonių26;
(21)  siekiant užtikrinti sklandų perėjimą prie netaršaus susisiekimo ir suteikti paskatų kurti ir plėsti Sąjungos netaršių ir mažataršių sunkiųjų transporto priemonių rinką ir papildyti tokias su paklausa susijusias priemones, kaip Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/33/EB dėl netaršių transporto priemonių26, reikėtų nustatyti netaršių ir mažataršių transporto priemonių dalies gamintojo transporto priemonių parke lyginamąjį rodiklį 2025 ir 2030 m.;
_________________
_________________
26 Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/33/EB dėl skatinimo naudoti netaršias ir efektyviai energiją vartojančias kelių transporto priemones su pakeitimais, padarytais Direktyva …/…/ES. [COM(2017)0653 final] (OJ L 120, 15.5.2009, p. 5).
26 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/33/EB dėl skatinimo naudoti netaršias ir efektyviai energiją vartojančias kelių transporto priemones su pakeitimais, padarytais Direktyva …/…/ES. [COM(2017)0653 final] (OL L 120, 2009 5 15, p. 5).
Pakeitimas 24
Pasiūlymas dėl reglamento
21 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(21a)  siekiant skatinti greitą netaršių ir mažataršių transporto siekiant skatinti greitą netaršių ir mažataršių transporto priemonių diegimą Sąjungos rinkoje, reikėtų nustatyti tokią minimalią netaršių ir mažataršių transporto priemonių dalį, kad ja įkrovimo infrastruktūros teikėjams ir gamintojams būtų užtikrintas tikrumas dėl investicijų, ir kad ji suteiktų gamintojams tam tikro lankstumo sprendžiant dėl investicijų laiko. Reikėtų sukurti mechanizmą, kuriuo gamintojai būtų skatinami kuo anksčiau pateikti Sąjungos rinkai netaršias ir mažataršes transporto priemones;
Pakeitimas 25
Pasiūlymas dėl reglamento
22 konstatuojamoji dalis
(22)  todėl, apskaičiuojant gamintojo vidutinį savitąjį išmetamų teršalų kiekį, visos netaršios ir mažataršės sunkiosios transporto priemonės turėtų būti įskaitomos kelis kartus. Paskatų mastas turėtų skirtis, priklausomai nuo faktinio transporto priemonės išmetamo CO2 kiekio. Siekiant užtikrinti, kad nesumenktų aplinkosaugos tikslai, turėtų būti nustatyta iš to gaunamų taršos mažinimo rezultatų riba;
(22)  apskaičiuojant gamintojo savitąją CO2 kiekio išmetimo normą reikėtų atsižvelgti į jo rezultatus, vertinamus taikant 2025 ir 2030 m. netaršių ir mažataršių transporto priemonių dalies lyginamąjį rodiklį. Siekiant skatinti kurti ir diegti tokias transporto priemones ir tuo pat metu užtikrinti, kad nesumenktų aplinkosaugos tikslai ir įprastų vidaus degimo variklių našumas, turėtų būti nustatyta atitinkamų patikslinimų riba;
Pakeitimas 26
Pasiūlymas dėl reglamento
24 konstatuojamoji dalis
(24)  kuriant netaršių sunkiųjų transporto priemonių diegimo paskatų mechanizmą, reikėtų jį taikyti ir mažesniems sunkvežimiams, miesto autobusams ir tolimojo susisiekimo autobusams, kuriems netaikomos išmetamo CO2 kiekio normos pagal šį reglamentą. Tos transporto priemonės taip pat labai padėtų spręsti oro taršos problemas miestuose. Tačiau reikėtų pažymėti, kad netaršių miesto autobusų jau yra rinkoje ir taikomos su jais susijusios paklausos priemonės, tokios kaip viešasis pirkimas. Siekiant užtikrinti, kad skatinimo priemonės išlaikytų gerą skirtingų transporto priemonių tipų pusiausvyrą, turėtų būti nustatyta netaršių mažesnių sunkvežimių, miesto autobusų ir tolimojo susisiekimo autobusų taršos mažinimo rezultatų riba;
(24)  kuriant netaršių sunkiųjų transporto priemonių diegimo paskatų mechanizmą, reikėtų jį taikyti ir mažesniems sunkvežimiams ir kitų kategorijų sunkiosioms transporto priemonėms, kuriems išmetamo CO2 kiekio normos pagal šį reglamentą dar netaikomos. Tos transporto priemonės taip pat labai padėtų spręsti oro taršos problemas miestuose;
Pakeitimas 28
Pasiūlymas dėl reglamento
29 konstatuojamoji dalis
(29)  nustačiusi gamintojo išmetamų teršalų normos perviršį ir atsižvelgdama į išmetamų teršalų kreditus ir skolas, Komisija turėtų skirti piniginę nuobaudą – mokestį už teršalų išmetimo normos perviršį. Siekiant suteikti gamintojams pakankamą paskatą imtis priemonių mažinti savitąjį sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekį, mokestis turėtų viršyti vidutines technologijų, kurių reikia norint įvykdyti normas, ribines sąnaudas. Mokestis turėtų būti laikomas Sąjungos bendrojo biudžeto įplaukomis. Mokesčių rinkimo metodika turėtų būti nustatyta įgyvendinimo aktu, atsižvelgiant į metodiką, priimtą pagal Reglamentą (EB) Nr. 443/2009;
(29)  nustačiusi gamintojo išmetamų teršalų normos perviršį ir atsižvelgdama į išmetamų teršalų kreditus ir skolas, Komisija turėtų skirti piniginę nuobaudą – mokestį už teršalų išmetimo normos perviršį. Siekiant suteikti gamintojams pakankamą paskatą imtis priemonių mažinti savitąjį sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekį, svarbu, kad mokestis visada viršytų vidutines technologijų, kurių reikia norint įvykdyti normas, ribines sąnaudas. Sumos, surenkamos iš mokesčio už viršytą taršos normą, turėtų būti laikomos Sąjungos bendrojo biudžeto įplaukomis. Šias sumas, glaudžiai bendradarbiaujant su socialiniais partneriais ir kompetentingomis valdžios institucijomis, reikėtų naudoti tinkamam automobilių pramonės sektoriaus perėjimui prie netaršaus susisiekimo ir novatoriškiems sprendimams, kuriais skatinamas greitas netaršių ir mažataršių sunkiųjų krovininių automobilių diegimas, remti. Mokesčių rinkimo metodika turėtų būti nustatyta įgyvendinimo aktu, atsižvelgiant į metodiką, priimtą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 443/20091a;
_____________
1a 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 443/2009, nustatantis naujų keleivinių automobilių išmetamų teršalų normas pagal Bendrijos integruotą principą mažinti lengvųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekį (OL L 140, 2009 6 5, p. 1).
Pakeitimas 29
Pasiūlymas dėl reglamento
30 konstatuojamoji dalis
(30)  siekiant užtikrinti, kad šiame reglamente numatytos normos būtų pasiektos, reikia patikimo normų laikymosi užtikrinimo mechanizmo. Gamintojų įpareigojimas pateikti tikslius duomenis pagal Reglamentą (ES) .../2018 [STP stebėsena ir duomenų teikimas] ir administracinės baudos, kurios gali būti paskirtos už įpareigojimo nesilaikymą, padeda užtikrinti duomenų, naudojamų nustatant, ar laikomasi šiame reglamente numatytų normų, patikimumą;
(30)  siekiant užtikrinti, kad šiame reglamente numatytos normos būtų pasiektos, reikia patikimo normų laikymosi užtikrinimo mechanizmo. Gamintojų įpareigojimas pateikti tikslius duomenis pagal Reglamentą (ES) 2018/956 ir administracinės baudos, kurios gali būti paskirtos už įpareigojimo nesilaikymą, padeda užtikrinti duomenų, naudojamų nustatant, ar laikomasi šiame reglamente numatytų normų, patikimumą. Vartotojai ir plačioji visuomenė suinteresuota žinoti, kurie gamintojai laikosi, o kurie nesilaiko naujų išmetamųjų teršalų normų;
Pakeitimas 30
Pasiūlymas dėl reglamento
31 konstatuojamoji dalis
(31)  tam, kad taikant šį reglamentą būtų sumažintas išmetamo CO2 kiekis, labai svarbu, kad sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekis atitiktų vertes, nustatytas pagal Reglamentą (EB) Nr. 595/2009 ir jo įgyvendinimo priemones. Todėl reikėtų suteikti Komisijai galimybę, apskaičiuojant gamintojo vidutinį savitąjį išmetamų teršalų kiekį, atsižvelgti į kiekvieną tipo patvirtinimo institucijų nustatytą sistemingą eksploatuojamų sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio reikalavimų nesilaikymą;
(31)  tam, kad taikant šį reglamentą būtų sumažintas išmetamo CO2 kiekis, labai svarbu, kad sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekis atitiktų vertes, nustatytas pagal Reglamentą (EB) Nr. 595/2009 ir jo įgyvendinimo priemones. Todėl reikėtų suteikti Komisijai galimybę, apskaičiuojant gamintojo vidutinį savitąjį išmetamų teršalų kiekį, atsižvelgti į kiekvieną tipo patvirtinimo institucijų nustatytą sistemingą eksploatuojamų ir keliuose naudojamų sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio reikalavimų nesilaikymą. Taip pat reikėtų pradėti vykdyti nepriklausomą trečiųjų šalių vykdomą eksploatuojamų ir keliuose naudojamų transporto priemonių patikrą;
Pakeitimas 31
Pasiūlymas dėl reglamento
33 konstatuojamoji dalis
(33)  šiame reglamente nustatytų išmetamo CO2 kiekio mažinimo normų veiksmingumas labai priklauso nuo metodikos, naudojamos išmetamo CO2 kiekiui nustatyti, reprezentatyvumo. Pagal Mokslinių konsultacijų mechanizmo nuomonę dėl lengvųjų transporto priemonių, mechanizmą27, skirtą vertinti, ar pagal Reglamentą (ES) 2017/2400 nustatytos išmetamo CO2 kiekio ir suvartojamų degalų kiekio vertės atitinka tikrovę, tikslinga sukurti ir sunkiosioms transporto priemonėms. Komisijai reikėtų turėti įgaliojimus užtikrinti tokių duomenų viešą prieinamumą ir prireikus sukurti procedūras, kurių reikia norint nustatyti ir rinkti tokiems vertinimams reikalingus duomenis;
(33)  šiame reglamente nustatytų išmetamo CO2 kiekio mažinimo normų veiksmingumas labai priklauso nuo metodikos, naudojamos išmetamo CO2 kiekiui nustatyti, reprezentatyvumo. Pagal Mokslinių konsultacijų mechanizmo nuomonę dėl lengvųjų transporto priemonių, mechanizmą27, skirtą vertinti, ar pagal Reglamentą (ES) 2017/2400 nustatytos išmetamo CO2 kiekio ir suvartojamų degalų kiekio vertės atitinka tikrovę, tikslinga sukurti ir sunkiosioms transporto priemonėms. Komisijai reikėtų turėti įgaliojimus užtikrinti tokių duomenų viešą prieinamumą ir prireikus sukurti procedūras, kurių reikia norint nustatyti ir rinkti tokiems vertinimams reikalingus duomenis. Nustačius reikšmingą realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekio ir pagal Reglamentą (ES) Nr. 2017/2400 nustatyto kiekio neatitikimą, Komisija turėtų turėti įgaliojimus atitinkamai pritaikyti gamintojo vidutinį savitąjį išmetamo CO2 kiekį ir, kai tinkama, 2019 m. išmetamo CO2 kiekio atskaitos vertę, taikomas siekiant atitikties šiam reglamentui;
__________________
__________________
27 Mokslinių patarėjų aukšto lygio darbo grupės mokslinė nuomonė 1/2016 „Lengvųjų transporto priemonių tikrojo ir laboratoriniais bandymais nustatyto išmetamo CO2 kiekio vienodinimas“ (Closing the gap between light-duty vehicle real-world CO2 emissions and laboratory testing).
27 Mokslinių patarėjų aukšto lygio darbo grupės mokslinė nuomonė 1/2016 „Lengvųjų transporto priemonių tikrojo ir laboratoriniais bandymais nustatyto išmetamo CO2 kiekio vienodinimas“ (Closing the gap between light-duty vehicle real-world CO2 emissions and laboratory testing).
Pakeitimas 32
Pasiūlymas dėl reglamento
34 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(34a)  savo 2022 m. ataskaitoje Komisija taip pat turėtų įvertinti galimybę parengti sunkiųjų transporto priemonių per visą gyvavimo ciklą išmetamo CO2 kiekio vertinimo metodiką. Remdamasi tuo vertinimu, Komisija, jei tinkama, turėtų pasiūlyti nustatyti gamintojams tenkančias prievoles dėl ataskaitų teikimo ir reikiamas tų ataskaitų teikimo taisykles ir tvarką;
Pakeitimas 33
Pasiūlymas dėl reglamento
36 konstatuojamoji dalis
(36)  įgyvendinimo įgaliojimais, susijusiais su 8 straipsnio 3 dalimi, 9 straipsnio 3 dalimi, 11 straipsnio 3 dalimi ir 12 straipsnio 2 dalimi, turėtų būti naudojamasi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/201128;
(36)  siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nustatyti mokesčių už išmetimo normos perviršį surinkimo priemones, priimti išsamias taisykles dėl pranešimų apie eksploatuojamų sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekį nuokrypius teikimo tvarkos, skelbti duomenis, priimti išsamias degalų sąnaudų skaitiklių duomenų teikimo tvarkos taisykles ir nustatyti metodiką, pagal kurią nustatoma transporto priemonių pogrupio viena ar daugiau reprezentatyviųjų transporto priemonių. Tais įgyvendinimo įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/201128;
__________________
__________________
28 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
28 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
Pakeitimas 34
Pasiūlymas dėl reglamento
37 konstatuojamoji dalis
(37)  kad neesminės šio reglamento nuostatos galėtų būti iš dalies pakeistos arba papildytos, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais būtų patikslinamos išmetamo CO2 kiekio atskaitos vertės pagal 12 straipsnio 2 dalį ir iš dalies pakeičiami II ir III priedai, kiek tai susiję su tam tikrais techniniais parametrais, įskaitant paskirties, naudingosios apkrovos ir metinės ridos koeficientus ir naudingosios apkrovos patikslinimo faktorius. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros29 nustatytais principais. Visų pirma, siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus turėtų gauti tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams turėtų būti sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;
(37)  kad neesminės šio reglamento nuostatos galėtų būti iš dalies pakeistos ir papildytos, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais būtų nustatomi techniniai kriterijai transporto priemonės specialiajai paskirčiai ir miesto autobusų apibrėžčiai nustatyti, nustatomos išsamios taisyklės ir sąlygas, pagal kurias susiję gamintojai galėtų sudaryti bendrą fondą, nustatoma sudedamųjų dalių, mazgų ir sistemų reprezentatyviosios imties metinės patikros sistema, patikslinamos išmetamo CO2 kiekio atskaitos vertės, įvedamas eksploatuojamų transporto priemonių tinkamumo važiuoti keliais bandymas ir iš dalies pakeičiami II ir III priedai, kiek tai susiję su tam tikrais techniniais parametrais, įskaitant paskirties, naudingosios apkrovos ir metinės ridos koeficientus ir naudingosios apkrovos patikslinimo faktorius. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros29 nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;
__________________
__________________
29 OL L 123, 2016 5 12, p. 1.
29 OL L 123, 2016 5 12, p. 1.
Pakeitimas 35
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis
Siekiant Sąjungos tikslo 2030 m. joje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti 30 proc., palyginti su 2005 m., sektoriuose, kuriems taikomas Reglamento [Pastangų pasidalijimo (ES) Nr. …/2018] 2 straipsnis, ir įgyvendinant Paryžiaus susitarimo tikslus, šiame reglamente nustatomi naujų sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio standartai, kuriais savitasis Sąjungos naujų sunkiųjų transporto priemonių parko išmetamo CO2 kiekis, palyginti su išmetamo CO2 kiekio atskaitos vertėmis, mažinamas taip:
Siekiant Sąjungos tikslo 2030 m. joje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti 30 proc., palyginti su 2005 m., sektoriuose, kuriems taikomas Reglamento (ES) 2018/842 2 straipsnis, ir įgyvendinant Paryžiaus susitarimo tikslus, šiame reglamente nustatomi naujų sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekio reikalavimai, kuriais savitasis Sąjungos naujų sunkiųjų transporto priemonių parko išmetamo CO2 kiekis, palyginti su išmetamo CO2 kiekio atskaitos vertėmis, mažinamas taip:
Pakeitimas 36
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos a punktas
a)  nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2029 m. gruodžio 31 d. – 15 proc.;
a)  nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2029 m. gruodžio 31 d.  20 proc.;
Pakeitimas 37
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 pastraipos b punktas
b)  nuo 2030 m. sausio 1 d. – bent 30 proc. (vertė peržiūrima pagal 13 straipsnį).
b)  nuo 2030 m. sausio 1 d. – bent 35 proc. (vertė peržiūrima pagal 13 straipsnį).
Pakeitimas 38
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 2 a pastraipa (nauja)
Siekiant užtikrinti sklandų perėjimą prie netaršaus susisiekimo ir paskatinti kurti ir diegti netaršių ir mažataršių sunkiųjų krovininių automobilių rinką ir infrastruktūrą Sąjungoje, šiuo reglamentu nustatomas lyginamasis rodiklis, taikytinas netaršių ir mažataršių sunkiųjų transporto priemonių daliai visų gamintojų transporto priemonių parke 2025 ir 2030 m., pagal šio reglamento 5 straipsnį;
Savitasis išmetamo CO2 kiekis tikslinamas remiantis rezultatais, vertinamais taikant lyginamąjį rodiklį pagal I priedo 4 punktą.
Pakeitimas 40
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos įžanginė dalis
Šis reglamentas taikomas naujoms N2 ir N3 kategorijų transporto priemonėms, kurioms būdingos šios savybės:
Šis reglamentas iš pradžių taikomas naujoms N2 ir N3 kategorijų transporto priemonėms, kurioms būdingos šios savybės:
Pakeitimas 41
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa
5 straipsnio ir I priedo 2.3 punkto tikslais jis taip pat taikomas M2 ir M3 kategorijų transporto priemonėms ir N kategorijos transporto priemonėms, kurioms netaikomas Reglamentas (ES) Nr. 510/2011 ir kurioms nebūdingos a–d punktuose nurodytos savybės.
1 straipsnio 2a dalies, 5 straipsnio ir I priedo punkto tikslais jis taip pat taikomas N kategorijos transporto priemonėms, kurioms netaikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 510/20111a ir kurioms nebūdingos a–d punktuose nurodytos savybės. Be to, 1 straipsnio 2b dalies tikslais jis taikomas M2 ir M3 kategorijų transporto priemonėms, kurios atitinka šio straipsnio 2a dalyje nurodytus techninius kriterijus.
_________________
1a 2011 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 510/2011, kuriuo nustatomos naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių išmetamų teršalų normos pagal Sąjungos integruotą principą mažinti lengvųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekį (OL L 145, 2011 5 31, p. 1).
Pakeitimas 42
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  Komisija ne vėliau kaip 2019 m. liepos 1 d. pagal 15 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kad papildytų šį reglamentą techniniais kriterijais transporto priemonės specialiajai paskirčiai nustatyti ir šiuo reglamentu reguliuojamiems miesto autobusams apibrėžti.
Pakeitimas 43
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 1 pastraipos h punktas
h)  specialioji transporto priemonė – sunkioji transporto priemonė, kuria nenumatyta vežti prekių ir kurios išmetamo CO2 kiekis ir degalų suvartojimas pagal Reglamentą (EB) Nr. 595/2009 ir jo įgyvendinimo priemones nustatyti tik kitoms nei šio reglamento I priedo 2.1 punkte apibrėžtosioms paskirtims;
h)  specialioji transporto priemonė – sunkioji transporto priemonė, kuria nenumatyta vežti prekių, kurios specialioji paskirtis nustatyta remiantis 2 straipsnio 2a dalyje nurodytais kriterijais, ir kurios išmetamo CO2 kiekis ir degalų suvartojimas pagal Reglamentą (EB) Nr. 595/2009 ir jo įgyvendinimo priemones nustatyti tik kitoms nei šio reglamento I priedo 2.1 punkte apibrėžtosioms paskirtims;
Pakeitimas 44
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 1 pastraipos k punktas
k)  mažataršė sunkioji transporto priemonė – sunkioji transporto priemonė, kuri nėra netarši sunkioji transporto priemonė, bet kurios savitasis išmetamo CO2 kiekis mažesnis nei 350 g CO2/km, kaip nustatyta pagal I priedo 2.1 punktą;
k)  mažataršė sunkioji transporto priemonė – sunkioji transporto priemonė, kuri nėra netarši sunkioji transporto priemonė, bet kurios savitasis išmetamo CO2 kiekis, nustatytas pagal I priedo 2.1 punktą, yra mažesnis nei 50 proc. kiekvieno pogrupio išmetamo CO2 kiekio atskaitos vertės, nustatytos pagal I priedo 3 punktą;
Pakeitimas 46
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 pastraipos b punktas
b)  netaršių ir mažataršių transporto priemonių koeficientą, nustatytą pagal 5 straipsnį.
Išbraukta.
Pakeitimas 47
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa
2020 m. ir vėliau kiekvienais kalendoriniais metais Komisija tvirtina 10 straipsnio 1 dalyje nurodytus įgyvendinimo aktus, kuriais nustato kiekvieno gamintojo ankstesnių kalendorinių metų netaršių ir mažataršių transporto priemonių koeficientą, nurodytą 4 straipsnio b punkte.
Nuo 2025 m. sausio 1 d. savitoji netaršių ir mažataršių sunkiųjų transporto priemonių dalis gamintojo transporto priemonių parke konkrečiais kalendoriniais metais nustatoma taip:
nuo 2025 m. – bent 5 proc.;
nuo 2030 m. – 20 proc. (vertė peržiūrima pagal 13 straipsnį).
Pakeitimas 48
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 1 dalies antra pastraipa
Netaršių ir mažataršių transporto priemonių koeficientas atspindi gamintojo parko netaršių ir mažataršių sunkiųjų transporto priemonių, įskaitant netaršias 2 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytų kategorijų transporto priemones, taip pat netaršias ir mažataršes specialiąsias transporto priemones, skaičių ir išmetamo CO2 kiekį kalendoriniais metais.
Išbraukta.
Pakeitimas 49
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa
Netaršių ir mažataršių transporto priemonių koeficientas apskaičiuojamas pagal I priedo 2.3 punktą.
Išbraukta.
Pakeitimas 50
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa
1 dalies tikslais netaršios ir mažataršės sunkiosios transporto priemonės skaičiuojamos taip:
Siekiant įgyvendinti 1 dalyje nurodytus tikslus, Reglamentas taikomas ir N kategorijos transporto priemonėms, kurios nepatenka į Reglamento (ES) Nr. 510/2011 taikymo sritį ir neatitinka Šio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a–d punktuose nustatytų charakteristikų.
a)  netarši sunkioji transporto priemonė skaičiuojama kaip 2 transporto priemonės;
b)  mažataršė sunkioji transporto priemonė skaičiuojama taip – iki 2 transporto priemonių, kaip jos savitojo išmetamo CO2 kiekio ir 350 g CO2/km išmetamo kiekio ribos funkcija.
Pakeitimas 51
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 3 dalis
3.  Gamintojo vidutinis savitasis išmetamų teršalų kiekis dėl netaršių ir mažataršių transporto priemonių koeficiento sumažinamas ne daugiau kaip 3 proc. Tam koeficientui pasikeitus dėl 2 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytų kategorijų netaršių sunkiųjų transporto priemonių, gamintojo vidutinis savitasis išmetamų teršalų kiekis sumažinamas ne daugiau kaip 1,5 proc.
Išbraukta.
Pakeitimas 52
Pasiūlymas dėl reglamento
7 straipsnio 2 dalis
2.  1 dalies a punkte nurodyta išmetamo CO2 kiekio mažinimo trajektorija kiekvienam gamintojui nustatoma pagal I priedo 5.1 punktą, remiantis linijine trajektorija tarp 1 straipsnio antroje pastraipoje nurodytų išmetamo CO2 kiekio atskaitos verčių ir to straipsnio a punkte pateiktos 2025 m. normos, taip pat tarp 2025 m. normos ir to straipsnio b punkte nurodytos 2030 m. normos.
2.  1 dalies a punkte nurodyta išmetamo CO2 kiekio mažinimo trajektorija kiekvienam gamintojui nustatoma pagal I priedo 5.1 punktą, remiantis linijine trajektorija tarp 1 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytų išmetamo CO2 kiekio atskaitos verčių ir to straipsnio a punkte pateiktos 2025 m. normos, taip pat tarp 2025 m. normos ir to straipsnio b punkte nurodytos 2030 m. normos.
Pakeitimas 53
Pasiūlymas dėl reglamento
7 a straipsnis (naujas)
7 a straipsnis
Bendro fondo sudarymas
1.  Susiję gamintojai savo prievolių pagal 5 straipsnį vykdymo tikslais gali sudaryti bendrą fondą.
2.  Komisijai pagal 15 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais siekiama papildyti šį reglamentą, kad būtų nustatytos išsamios taisyklės ir sąlygos, pagal kurias susiję gamintojai galėtų viešai, skaidriai ir nieko nediskriminuodami sudaryti bendrą fondą.
Pakeitimai 74 ir 75
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 1 dalis
1.  Nustačius gamintojo teršalų išmetimo normos perviršį konkrečiais metais nuo 2025 m., Komisija skiria mokestį už teršalų išmetimo normos perviršį, apskaičiuotą pagal formulę:
1.  Nustačius gamintojo teršalų išmetimo normos perviršį konkrečiais metais po 2025 m., Komisija skiria atitinkamai gamintojui arba bendro fondo valdytojui mokestį už teršalų išmetimo normos perviršį, apskaičiuotą pagal formulę:
laikotarpiu nuo 2025 iki 2029 m.,
(mokestis už teršalų išmetimo normos perviršį) = (teršalų išmetimo normos perviršis x 6 800 €/g CO2/tkm).
(mokestis už teršalų išmetimo normos perviršį) = (teršalų išmetimo normos perviršis x 5 000 €/g CO2/tkm).
2030 ir vėliau –
(mokestis už teršalų išmetimo normos perviršį) = (teršalų išmetimo normos perviršis x 6 800 €/g CO2/tkm).
Komisija užtikrina, kad mokestis už viršytą taršos normą visada viršytų vidutines technologijų, kurių reikia norint įvykdyti normas, ribines sąnaudas, kaip nurodoma 1 straipsnio 1 dalyje.
Pakeitimas 55
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 4 dalis
4.  Mokesčio už teršalų išmetimo normos perviršį sumos laikomos Sąjungos bendrojo biudžeto įplaukomis.
4.  Mokesčio už teršalų išmetimo normos perviršį sumos laikomos Sąjungos bendrojo biudžeto įplaukomis. Tos sumos naudojamos siekiant papildyti Sąjungos arba nacionaliniu lygmeniu glaudžiai bendradarbiaujant su socialiniais partneriais ir kompetentingomis valdžios institucijomis vykdomas priemones, kuriomis skatinamas darbuotojų gebėjimų ugdymas arba darbuotojų perkėlimas, visų pirma didžiausią tokio perėjimo automobilių pramonės sektoriuje poveikį patyrusiuose regionuose ir bendruomenėse, siekiant prisidėti prie teisingo perėjimo prie netaršaus ir mažataršio judumo.
Pakeitimas 56
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnio 2 dalis
2.  Į tokius nuokrypius Komisija atsižvelgia apskaičiuodama gamintojo vidutinį savitąjį išmetamų teršalų kiekį.
2.  Į tokius nuokrypius Komisija atsižvelgia apskaičiuodama gamintojo vidutinį savitąjį išmetamų teršalų kiekį ir, kai reikia, pritaikydama 2019 m. išmetamo CO2 kiekio atskaitos vertę, apskaičiuotą pagal I priedo 3 punktą.
Pakeitimas 57
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnio 3 a dalis (nauja)
3a.  Siekiant užtikrinti gamintojų pagal Reglamentą (ES) 2018/956 ir Reglamentą (ES) 2017/2400 pranešamų duomenų tikslumą, Komisijai pagal 15 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais siekiama papildyti šį reglamentą, kad nuo 2019 m. būtų nustatyta transporto priemonių, patenkančių į šio reglamento taikymo sritį, sudedamųjų dalių, atskirų techninių mazgų ir sistemų, nurodytų Reglamento (ES) 2017/2400 12 straipsnio 1 dalyje, reprezentatyviosios imties iš kiekvieno gamintojo metinės patikros sistema. Tų patikrų rezultatai bus lyginami su gamintojų pagal Reglamentą (ES) 2017/2400 nurodytais duomenimis ir, jeigu bus rasta sistemingų neatitikimų, bus pakoreguotas jų vidutinis savitasis išmetamų teršalų kiekis, apskaičiuojamas pagal I priedo 2.7 punktą, ir, kai tinkama, 2019 m. išmetamo CO2 kiekio atskaitos vertė, apskaičiuota pagal I priedo 3 punktą.
Pakeitimas 58
Pasiūlymas dėl reglamento
10 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos b punktas
b)  nuo 2020 m. – 5 straipsnyje nurodytas netaršių ir mažataršių transporto priemonių koeficientas;
b)  nuo 2020 m. – 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta kiekvieno gamintojo savitoji netaršių ir mažataršių sunkiųjų transporto priemonių dalis praėjusiais kalendoriniais metais;
Pakeitimas 59
Pasiūlymas dėl reglamento
11 straipsnis
11 straipsnis
11 straipsnis
Tikrasis išmetamo CO2 kiekis ir suvartojamos energijos kiekis
Tikrasis išmetamo CO2 kiekis ir suvartojamos energijos kiekis
1.  Komisija stebi ir vertina, kaip pagal Reglamentą (ES) 2017/2400 apskaičiuotos išmetamo CO2 kiekio ir suvartojamų degalų kiekio vertės atitinka tikrąsias vertes. Ji užtikrina, kad visuomenė būtų informuojama, kaip ilgainiui keičiasi tų verčių atitikimas.
1.  Komisija stebi ir vertina, kaip pagal Reglamentą (ES) 2017/2400 apskaičiuotos išmetamo CO2 kiekio ir suvartojamų degalų kiekio vertės atitinka tikrąsias vertes.
2.  Todėl Komisija užtikrina, kad, priklausomai nuo aplinkybių, gamintojai arba nacionalinės institucijos turėtų patikimus neasmeninius duomenis apie tikrąjį sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekį ir suvartojamos energijos kiekį.
2.  Todėl Komisija užtikrina, kad, priklausomai nuo aplinkybių, gamintojai arba nacionalinės institucijos, įskaitant trečiąsias šalis, kurioms tai reikalinga nepriklausomoms patikroms vykdyti, turėtų patikimus duomenis apie tikrąjį sunkiųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekį ir suvartojamos energijos kiekį, paremtus standartizuotų degalų sąnaudų matavimo prietaisų duomenimis.
2a.  Komisija ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 31 d. pagal 15 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kad papildytų šį reglamentą, nustatant keliuose eksploatuojamų transporto priemonių atitikties patikrą, kuria užtikrinama, kad sunkiųjų transporto priemonių keliuose išmetamo CO2 kiekis ir suvartojamų degalų kiekis neviršytų stebėsenos duomenų, teikiamų pagal Reglamentą (ES) 2017/2400 ir Reglamentą (ES) 2018/956, daugiau nei 10 proc. Komisija, apskaičiuodama gamintojo vidutinį savitąjį išmetamo CO2 kiekį, atsižvelgia į šią ribinę vertę viršijančius nuokrypius ir, kai tinkama, pakoreguoja 2019 m. išmetamo CO2 kiekio atskaitos vertę.
2b.   Komisija užtikrina, kad visuomenė būtų informuojama, kaip ilgainiui keičiasi 1 pastraipoje nurodyta verčių atitiktis tikrosioms vertėms.
3.  Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos šio straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodytos priemonės. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 14 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.
3.  Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos išsamios degalų sąnaudų skaitiklių duomenų, nurodytų šio straipsnio 1 ir 2 dalyje, teikimo tvarkos taisyklės. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 14 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.
Pakeitimas 60
Pasiūlymas dėl reglamento
12 straipsnio 1 dalis
1.  Siekiant užtikrinti, kad pagal 4 straipsnį skaičiuojant gamintojo vidutinį savitąjį išmetamų teršalų kiekį ir pagal 6 straipsnį skaičiuojant savitąsias teršalų išmetimo normas naudojami techniniai parametrai atspindėtų technikos pažangą ir krovininio transporto logistikos raidą, Komisijai pagal 15 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamos šios I ir II priedų nuostatos:
1.  Siekiant užtikrinti, kad pagal 4 straipsnį skaičiuojant gamintojo vidutinį savitąjį išmetamų teršalų kiekį ir pagal 6 straipsnį skaičiuojant savitąsias teršalų išmetimo normas naudojami techniniai parametrai atspindėtų technikos pažangą ir krovininio transporto logistikos raidą, Komisija nuolat ir laiku atnaujina modeliavimo priemonę VECTO ir pagal 15 straipsnį jai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamos šios I ir II priedų nuostatos:
Pakeitimas 61
Pasiūlymas dėl reglamento
13 straipsnio pirma pastraipa
Komisija iki 2022 m. gruodžio 31 d. Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą dėl šio reglamento veiksmingumo, dėl nustatytinos 2030 m. išmetamo CO2 kiekio mažinimo pagal 1 straipsnį normos ir dėl kitų tipų sunkiųjų transporto priemonių, įskaitant priekabas, išmetamo CO2 kiekio mažinimo normų. Toje ataskaitoje taip pat įvertinama, ar veiksmingos priemonės, visų pirma taikomos netaršioms ir mažataršėms transporto priemonėms, ypač miesto autobusams, atsižvelgiant į Direktyvoje 2009/33/EB30 nustatytas normas, ir CO2 kreditų sistema ir ar tikslinga šias priemones taikyti 2030 m. ir vėliau, o jei tinka – kartu pateikiamas pasiūlymas iš dalies pakeisti šį reglamentą.
Komisija iki 2022 m. gruodžio 31 d. Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą dėl šio reglamento veiksmingumo, dėl, jei reikia, koreguotinos 2030 m. išmetamo CO2 kiekio mažinimo pagal 1 straipsnį normos, dėl, jei reikia, koreguotino 2030 m. mažataršių ir netaršių transporto priemonių dalies pagal 5 straipsnį lyginamojo rodiklio ir dėl kitų tipų sunkiųjų transporto priemonių, įskaitant priekabas ir specialiąsias transporto priemones, pvz., šiukšliavežius, išmetamo CO2 kiekio mažinimo normų. Toje ataskaitoje taip pat įvertinama, ar veiksmingos priemonės, visų pirma dėl netaršių ir mažataršių transporto priemonių, ypač miesto autobusų, diegimo, atsižvelgiant į Direktyvoje 2009/33/EB30 nustatytas normas, ir CO2 kreditų sistemą ir į tai, ar tikslinga šių priemonių taikymą pratęsti 2030 m. ir vėliau, baterijų įkrovimo punktų ir degalinių infrastruktūros plėtojimas, galimybė nustatyti variklio CO2 standartus, visų pirma specialiųjų transporto priemonių, įvairūs transporto priemonių junginiai, viršijantys nestandartinius matmenis, taikytinus nacionaliniam transportui, pavyzdžiui, pvz., modulinės koncepcijos, ar pagal Reglamentą (ES) 2017/2400 nustatytos išmetamo CO2 kiekio ir suvartojamų degalų kiekio vertės atitinka tikrovę ir ar reikėtų atnaujinti modeliavimo priemonę VECTO. Kai tinkama, kartu su ataskaita pateikiamas pasiūlymas iš dalies pakeisti šį reglamentą.
_______________
________________
30 Netaršių transporto priemonių direktyva 2009/33/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva …/…/ES.
30 Netaršių transporto priemonių direktyva 2009/33/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva …/…/ES.
Pakeitimas 76
Pasiūlymas dėl reglamento
13 straipsnio 1 a pastraipa (nauja)
Ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. Komisija parengia specialią metodiką, kad į SGD ir SkGD paraiškas būtų įtrauktas pažangiojo ir iš atsinaujinančių išteklių pagaminto dujinio transporto kuro naudojimo poveikis skaičiuojant vidutinį transporto priemonių išmetamų teršalų kiekį, kaip numatyta Atsinaujinančių išteklių energijos direktyvos nuostatose. Kai tinkama, kartu su metodika pateikiamas pasiūlymas iš dalies pakeisti šį reglamentą.
Pakeitimas 73
Pasiūlymas dėl reglamento
13 straipsnio 1 b pastraipa (nauja)
Komisija taip pat įvertina galimybę parengti visų Sąjungos rinkai pateiktų sunkiųjų transporto priemonių per visą gyvavimo ciklą išmetamo CO2 kiekio vertinimo metodiką. Remdamasi tuo vertinimu, Komisija, jei tinkama, Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kad nustatytų gamintojams tenkančias prievoles dėl per visą gyvavimo ciklą išmetamų teršalų kiekio ataskaitų teikimo ir nustatytų reikiamas tų ataskaitų teikimo taisykles ir procedūras.
Pakeitimas 62
Pasiūlymas dėl reglamento
14 straipsnio 1 dalis
1.  Komisijai padeda … [komiteto pavadinimas], įsteigtas pagal Reglamentą (ES) /2018 [valdymas]. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.
1.  Komisijai padeda Klimato kaitos komitetas, įsteigtas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 525/2013 26 straipsnį1a. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.
_________________
1a 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei ataskaitų ir kitos su klimato kaita susijusios nacionalinio bei Sąjungos lygmens informacijos teikimo mechanizmo ir kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 280/2004/EB (OL L 165, 2013 6 18, p. 13).
Pakeitimas 63
Pasiūlymas dėl reglamento
15 straipsnio 2 dalis
2.  10 straipsnio 2 dalyje ir 12 straipsnio 1 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [šio reglamento įsigaliojimo datos].
2.  2 straipsnio 2a dalyje, 7a straipsnyje, 9 straipsnio 3a dalyje, 10 straipsnio 2 dalyje, 11 straipsnio 2a dalyje ir 12 straipsnio 1 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [šio reglamento įsigaliojimo datos].
Pakeitimas 64
Pasiūlymas dėl reglamento
15 straipsnio 3 dalis
3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 10 straipsnio 2 dalyje ir 12 straipsnio 1 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Jis įsigalioja kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 2 straipsnio 2a dalyje, 7a straipsnyje, 9 straipsnio 3a dalyje, 10 straipsnio 2 dalyje, 11 straipsnio 2a dalyje ir 12 straipsnio 1 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Jis įsigalioja kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
Pakeitimas 65
Pasiūlymas dėl reglamento
15 straipsnio 6 dalis
6.  Pagal 10 straipsnio 2 dalį ir 12 straipsnio 1 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.
6.  Pagal 2 straipsnio 2a dalį, 7a straipsnį, 9 straipsnio 3a dalį, 10 straipsnio 2 dalį, 11 straipsnio 2a dalį ir 12 straipsnio 1 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.
Pakeitimas 66
Pasiūlymas dėl reglamento
16 straipsnio 1 dalis
Reglamentas (EB) Nr. 595/2009
5 straipsnio 4 dalies l punktas
„1) pagal tinkamas ir reprezentatyviąsias imtis vykdomos patikros, ar registruotos ir pradėtos naudoti transporto priemonės atitinka pagal šį reglamentą ir jo įgyvendinimo priemones nustatytas išmetamo CO2 kiekio ir degalų sąnaudų vertes, procedūra.“
„1) pagal tinkamas ir reprezentatyviąsias imtis vykdomos patikros, ar registruotos ir pradėtos naudoti transporto priemonės atitinka pagal šį reglamentą ir jo įgyvendinimo priemones nustatytas išmetamo CO2 kiekio ir degalų sąnaudų vertes, procedūra; pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/8581a 13 straipsnio 10 dalį tą procedūrą atlieka ir akredituotos bei nepriklausomos trečiosios šalys.“
_______________
1a 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/858 dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, komponentų ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo ir rinkos priežiūros, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 715/2007 ir (EB) Nr. 595/2009 bei panaikinama Direktyva 2007/46/EB (OL L 151, 2018 6 14, p. 1).
Pakeitimas 77
Pasiūlymas dėl reglamento
16 a straipsnis (naujas)
16a straipsnis
Tarybos direktyvos 96/53/EB dalinis pakeitimas
Direktyvos 96/53/EB1a I priede po 2.2.4.2 punkto įterpiamas šis punktas:
„2.2.5 Didžiausias leidžiamasis alternatyviaisiais degalais varomų transporto priemonių junginių, kaip apibrėžta Reglamento (ES) .../... 5 straipsnio 2 dalies b punkte [pasiūlymas dėl reglamento COM(2018)0284], svoris didinamas ne daugiau kaip 1 tona, jei to reikia dėl alternatyviųjų degalų technologijos.
2.2.6  Didžiausias leidžiamasis netaršių transporto priemonių junginių svoris didinamas ne daugiau kaip 2 tonomis, jei to reikia dėl netaršios technologijos, nuo kurios priklauso transporto priemonės elektrinė rida. Komisija ne vėliau kaip 2019 m. liepos 1 d. patvirtina reikiamo svorio apskaičiavimo formulę.“
____________________________
1a 1996 m. liepos 25 d. Tarybos direktyva 96/53/EB, nustatanti tam tikrų Bendrijoje nacionaliniam ir tarptautiniam vežimui naudojamų kelių transporto priemonių didžiausius leistinus matmenis ir tarptautiniam vežimui naudojamų kelių transporto priemonių didžiausią leistiną masę (OL L 235, 1996 9 17, p. 59).
Pakeitimas 67
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 2 punkto 2.3 papunktis
2.3.  nuo 2020 m. – 5 straipsnyje nurodytas netaršių ir mažataršių transporto priemonių koeficientas;
Išbraukta.
Kiekvieno gamintojo 5 straipsnyje nurodytas netaršių ir mažataršių transporto priemonių koeficientas (NMTP, angl. ZLEV) kiekvienais kalendoriniais metais apskaičiuojamas taip:
ZLEV = V / (Vconv + Vzlev) ne mažiau kaip 0,97
Čia
V– gamintojo naujų sunkiųjų transporto priemonių, išskyrus visas 4 straipsnio a punkte nurodytas specialiąsias transporto priemones, skaičius;
Vconv– gamintojo naujų sunkiųjų transporto priemonių, išskyrus visas 4 straipsnio a punkte nurodytas specialiąsias transporto priemones, taip pat netaršias ir mažataršes transporto priemones, skaičius;
Vzlev Vin ir Vout suma;
Čia
Išbraukta.
visų naujų netaršių ir mažataršių transporto priemonių, kurioms būdingos 2 straipsnio 1 dalies a–d punktuose nurodytos savybės, verčių suma;
Išbraukta.
CO2v– netaršios arba mažataršės sunkiosios transporto priemonės v savitasis išmetamo CO2 kiekis g/km, nustatytas pagal 2.1 punktą;
Vout – bendras 2 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytų kategorijų netaršių sunkiųjų transporto priemonių skaičius, padaugintas iš 2, esant ne daugiau kaip 1,5 proc. Vconv.
Pakeitimas 68
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 2 punkto 2.7 papunkčio formulė
CO2 = ZLEV × ∑ sg share,sg × MPWsg × avgCO2sg
CO2 = ∑ sg share,sg × MPWsg × avgCO2sg
Čia
Čia
sg – visų pogrupių verčių suma;
sg – visų pogrupių verčių suma;
ZLEV – nustatoma pagal 2.3 punktą;
share,sg – nustatoma pagal 2.4 punktą;
share,sg – nustatoma pagal 2.4 punktą;
MPWsg – nustatoma pagal 2.6 punktą;
MPWsg – nustatoma pagal 2.6 punktą;
avgCO2sg – nustatoma pagal 2.2 punktą;
avgCO2sg – nustatoma pagal 2.2 punktą;
Pakeitimas 69
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 4 punkto 1 pastraipos formulės 1 eilutė
T = ∑ sg sharesg × MPWsg × (1 - rf) × rCO2sg
T = ZLEV_benchmark_factor *sg sharesg × MPWsg × (1 - rf) × rCO2sg
Pakeitimas 70
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 4 punkto 1 pastraipos formulės 4 eilutė
rf 1 straipsnio a ir b punktuose nustatyta CO2 išmetimo mažinimo norma (proc.) konkrečiais kalendoriniais metais;
rf – 1 straipsnio pirmos pastraipos a ir b punktuose nustatyta CO2 išmetimo mažinimo norma (proc.) konkrečiais kalendoriniais metais;
Pakeitimas 71
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 4 punkto 1 a pastraipa (nauja)
2025–2029 m. laikotarpiu ZLEV lyginamasis koeficientas (angl. ZLEV_benchmark_factor) yra (1+y–x), išskyrus atvejus, kai šį suma yra didesnė nei 1,03 arba mažesnė nei 0,97, – tokiu atveju ZLEV_benchmark_factor atitinkamai yra 1,03 arba 0,97;
Čia
x = 5 proc.;
y – transporto priemonių dalis, kurią sudaro mažataršės ir netaršios transporto priemonės, gamintojo užregistruotų naujų sunkiųjų transporto priemonių parke, apskaičiuojama kaip bendro netaršių N kategorijos transporto priemonių, kurioms netaikomas Reglamentas (ES) Nr. 510/2011 ir kurios neatitinka 2 straipsnio 1 dalies a–d punktuose nustatytų charakteristikų, skaičiaus ir bendro mažataršių ir netaršių transporto priemonių, kurios atitinka 2 straipsnio 1 dalies a–d punktuose nustatytas charakteristikas, skaičiaus suma, kai kiekvienas iš šių skaičių skaičiuojamas kaip „ZLEV_specific“ dydis pagal toliau pateiktą formulę, padalinta iš bendro atitinkamais kalendoriniais metais užregistruotų transporto priemonių skaičiaus;
ZLEV_specific = 1- (CO2v/(0,5*rCO2sg), čia:
CO2v – netaršios arba mažataršės sunkiosios transporto priemonės v savitasis išmetamo CO2 kiekis g/km, nustatytas pagal 2.1 punktą;
rCO2sg – nustatoma pagal 3 skirsnį;
Pakeitimas 72
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 4 punkto 1 b pastraipa (nauja)
2030 m. ZLEV lyginamasis koeficientas (angl. ZLEV_benchmark_factor) yra (1 + y – x), nebent ši suma būtų didesnė už 1,05 – tuomet ZLEV_benchmark_factor yra 1,05.
jeigu ši suma yra 1,0–0,98, ZLEV_benchmark_factor yra 1,0;
jeigu ši suma yra mažesnė nei 0,95, ZLEV_benchmark_factor yra 0,95.
Čia
x = 20 proc. (vertė peržiūrima pagal 13 straipsnį);
y – transporto priemonių dalis, kurią sudaro mažataršės ir netaršios transporto priemonės, gamintojo užregistruotų naujų sunkiųjų transporto priemonių parke, apskaičiuojama kaip bendro netaršių N kategorijos transporto priemonių, kurioms netaikomas Reglamentas (ES) Nr. 510/2011 ir kurios neatitinka 2 straipsnio 1 dalies a–d punktuose nustatytų charakteristikų, skaičiaus ir bendro mažataršių ir netaršių transporto priemonių, kurios atitinka 2 straipsnio 1 dalies a–d punktuose nustatytas charakteristikas, skaičiaus suma, kai kiekvienas iš šių skaičių skaičiuojamas kaip „ZLEV_specific“ dydis pagal toliau pateiktą formulę, padalinta iš bendro atitinkamais kalendoriniais metais užregistruotų transporto priemonių skaičiaus;
ZLEV_specific = 1- (CO2v/(0,5*rCO2sg), čia:
CO2v – netaršios arba mažataršės sunkiosios transporto priemonės v savitasis išmetamo CO2 kiekis g/km, nustatytas pagal 2.1 punktą;
rCO2sg – nustatoma pagal 3 skirsnį;

(1) Klausimas buvo grąžintas atsakingam komitetui, kad būtų vedamos tarpinstitucinės derybos pagal Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnio 4 dalies ketvirtą pastraipą (A8-0354/2018).


Poreikis sukurti visapusišką demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmą
PDF 139kWORD 42k
2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl poreikio sukurti visapusišką ES mechanizmą, skirtą demokratijai, teisinei valstybei ir pagrindinėms teisėms apsaugoti (2018/2886(RSP))
P8_TA(2018)0456B8-0523/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į ES sutartį ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 218 straipsnio 11 dalį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 25 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmo sukūrimo(1),

–  atsižvelgdami į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (EŽTK), Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktiką, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos, Ministrų Komiteto, žmogaus teisių komisaro ir Venecijos komisijos konvencijas, rekomendacijas, rezoliucijas ir pranešimus,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 17 d. Europos Audito Rūmų nuomonę Nr. 1/2018 dėl 2018 m. gegužės 2 d. Komisijos pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Sąjungos biudžeto apsaugos esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros 2018 m. pagrindinių teisių ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 11 d. Komisijos komunikatą „Naujos ES priemonės teisinei valstybei stiprinti“ (COM(2014)0158),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl pasiūlymo, kuriuo pagal Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnio 1 dalį Taryba raginama nustatyti, kad yra aiškus pavojus, jog Vengrija gali šiurkščiai pažeisti vertybes, kuriomis grindžiama Sąjunga(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. kovo 1 d. rezoliuciją dėl Komisijos sprendimo pasinaudoti ES sutarties 7 straipsnio 1 dalimi dėl padėties Lenkijoje(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl teisinės valstybės Maltoje(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. balandžio 19 d. rezoliuciją dėl tiriamosios žurnalistikos apsaugos Europoje: Slovakijos žurnalisto Jáno Kuciako ir Martinos Kušnírovos atvejis(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. spalio 3 d. diskusijas posėdžio metu dėl teisinės valstybės Rumunijoje,

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. kovo 1 d. rezoliuciją dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje 2016 m.(6),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 2 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa COM(2018)0322),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. ES teisingumo rezultatų suvestinę,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi Europos Sąjunga pagrįsta pagarbos žmogaus orumui, laisvei, demokratijai ir lygybei vertybėmis, teisinės valstybės principu ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant teisę priklausyti mažumoms ir kadangi šios vertybės visoms valstybėms narėms yra bendros;

B.  kadangi teisinės valstybės principas, demokratija ir pagrindinės teisės yra saistomi trišaliais santykiais, sustiprinančiais vienas kitą ir kartu apsaugant ES ir jos valstybių narių konstitucinį pagrindą;

C.  kadangi 2014 m. Komisija patvirtino teisinės valstybės priemones; kadangi ši sistema buvo naudojama tik vieną kartą ir kadangi pasirodė, kad ši priemonė nepakankama siekiant užkirsti kelią grėsmėms, kylančioms teisinės valstybės principams, arba jų pašalinti;

D.  kadangi Europos Sąjunga neturi objektyvaus ir nuolatinio mechanizmo demokratijai, pagrindinėms teisėms ir teisinei valstybei stebėti visose valstybėse narėse;

E.  kadangi 2018 m. ES teisingumo rezultatų suvestinėje nurodoma, kad vis dar yra problemų, susijusių su valstybių narių teisingumo sistemų veikimu, taip pat su tam tikrų reformų, vykdomų valstybėse narėse, poveikiu;

F.  kadangi yra daug nebaigtų pažeidimo nagrinėjimo procedūrų teisingumo, pagrindinių teisių ir pilietybės srityje(7);

G.  kadangi Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra paskelbė keletą ataskaitų, kuriose atkreipiamas dėmesys į iššūkius demokratijai, teisinei valstybei ir pagrindinėms teisėms įvairiose valstybėse narėse, pvz., dėl mažėjančios erdvės pilietinės visuomenės organizacijoms Europoje(8);

H.  kadangi pastebėtas ad hoc atsakas į grėsmes demokratijai, teisinei valstybei ir pagrindinėms teisėms, todėl skirtingose valstybėse narėse taikomi labai skirtingi požiūriai;

I.  kadangi Komisija, atsižvelgdama į padėtį Lenkijoje, inicijavo ES sutarties 7 straipsnio 1 dalyje nustatytą procedūrą, o Europos Parlamentas, atsižvelgdamas į padėtį Vengrijoje, pradėjo tą pačią procedūrą;

J.  kadangi Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas įsteigė Darbo tvarkos taisyklių stebėsenos grupę, kuri pradėjo darbą, susijusį su tiriamosios žurnalistikos atstovų nužudymu ir teisinės valstybės principu;

K.  kadangi ES atsakas visų pirma yra reaguojančio pobūdžio, o ne prevencinio ir jam trukdo tai, kad įvairiose valstybėse narėse dėmesys demokratijai, teisinei valstybei ir pagrindinėms teisėms yra netolygus ir politizuotas;

L.  Kadangi 2018 m. gegužės 2 d. Komisija paskelbė pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Sąjungos biudžeto apsaugos esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų (COM(2018)0324);

M.  kadangi Europos Audito Rūmų nuomonėje Nr. 1/2018 dėl pasiūlymo dėl reglamento pabrėžiama, kad reikia papildomai išaiškinti gairių ir procedūrų, pagal kurias valstybėse narėse gali būti nustatyti bendri teisinės valstybės principo taikymo trūkumai, šaltinius;

N.  kadangi ankstesnės ES kovos su korupcija ataskaitos ir 2018 m. Europos semestro šalių ataskaitos rodo didelį susirūpinimą dėl korupcijos įvairiose valstybėse narėse ir taip mažėja piliečių pasitikėjimas institucijomis ir teisine valstybe;

O.  kadangi dėl teisinės valstybės ir demokratijos iššūkių valstybėse narėse kilo grėsmė laisvės, saugumo ir teisingumo erdvei, grindžiamai tarpusavio pasitikėjimo taikant nuginčijamąja prezumpcija (praesumptio iuris tantum) principui;

P.  kadangi teisinės valstybės ir demokratijos problemos valstybėse narėse kelia pavojų Sąjungos išorės veiksmų, visų pirma susijusių su jos stojimu ir kaimynystės politika, teisėtumui;

Q.  Kadangi visos Sąjungos institucijos, įstaigos, organai ir agentūros yra įpareigotos gerbti, saugoti ir skatinti demokratiją, teisinę valstybę ir pagrindines teises;

R.  kadangi Sąjunga vis dar nėra prisijungusi prie EŽTK, nepaisant to, kad ji privalo tai padaryti pagal ES sutarties 6 straipsnio 2 dalį;

S.  kadangi Komisija ir Taryba nesiėmė veiksmų, susijusių su Parlamento rezoliucija dėl ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmo, ir iki šiol atsisakė priimti tarpinstitucinį susitarimą dėl ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių pakto;

1.  apgailestauja, kad Komisija dar nepateikė pasiūlymo dėl išsamaus ES mechanizmo, susijusio su demokratija, teisinės valstybės principu ir pagrindinėmis teisėmis, ir ragina Komisiją tai padaryti, visų pirma pasiūlyti priimti tarpinstitucinį susitarimą dėl demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių pakto, kuris būtų įtrauktas į savo būsimą ne teisėkūros iniciatyvą stiprinti teisinės valstybės principo įgyvendinimą Europos Sąjungoje;

2.  pakartoja savo raginimą sukurti visapusišką, nuolatinį ir objektyvų ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių apsaugos mechanizmą ir pabrėžia, kad dabar kaip niekada anksčiau reikia tokio mechanizmo;

3.  pakartoja pagrindinius tokio mechanizmo elementus, kuriuos pasiūlė Parlamentas kaip tarpinstitucinį demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių pakto projektą, kurį sudaro metinis įrodymais pagrįstas ir nediskriminacinis persvarstymas, kuriuo vienodomis sąlygomis vertinama visų ES valstybių narių atitiktis 2 straipsnyje nustatytoms vertybėms, konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos (Europos demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių ataskaita), po kurios vyks tarpparlamentinės diskusijos, ir nuolatinis demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių politikos ciklas ES institucijose;

4.  Europos demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių ataskaita apima ir papildo dabartines priemones, įskaitant Teisingumo rezultatų suvestinę, Žiniasklaidos pliuralizmo observatoriją, kovos su korupcija ataskaitą ir tarpusavio vertinimo procedūras, grindžiamas SESV 70 straipsniu, ir pakeičia bendradarbiavimo ir tikrinimo mechanizmą Bulgarijai ir Rumunijai. apgailestauja dėl Komisijos sprendimo nepaskelbti ES kovos su korupcija ataskaitos 2017 m.;

5.  ragina Komisiją apsvarstyti galimybę susieti savo siūlomą reglamentą dėl Sąjungos biudžeto apsaugos tais atvejais, kai valstybėse narėse esama visuotinių teisinės valstybės principo taikymo trūkumų, turinčių visapusišką, nuolatinį ir objektyvų ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių apsaugos mechanizmą;

6.  ragina Tarybą sutikti įsipareigoti laikytis tarpinstitucinio susitarimo dėl demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių pakto ir remti tolesnius Komisijos pasiūlymus, kuriais siekiama stiprinti demokratiją, teisinę valstybę ir pagrindines teises;

7.  mano, kad jei Komisija ir Taryba ir toliau atmes DTVPT paktą, Parlamentas galėtų imtis iniciatyvos ir pradėti bandomąjį demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių ataskaitos projektą bei tarpparlamentines diskusijas;

8.  ragina Tarybą tinkamai atlikti savo institucinį vaidmenį vykdant procedūras pagal ES sutarties 7 straipsnio 1 dalį ir nedelsiant bei visapusiškai informuoti Parlamentą visuose šios procedūros etapuose, taip pat paprašyti Parlamento pateikti pagrįstą pasiūlymą Tarybai;

9.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai ir Tarybai, valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms, taip pat Europos regionų komitetui, kad jis būtų paskirstytas nacionaliniams parlamentams ir taryboms.

(1) OL C 215, 2018 6 19, p. 162.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0340.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0055.
(4) OL C 356, 2018 10 4, p. 29.
(5) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0183.
(6) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0056.
(7)  http://ec.europa.eu/atwork/applying-eu-law/infringements-proceedings/infringement_decisions/?typeOfSearch=true&active_only=1&noncom=0&r_dossier=&decision_date_from=&decision_date_to=&PressRelease=true&DG=JUST&title=&submit=Search&lang_code=lt
(8) Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra. Iššūkiai, su kuriais susiduria pilietinės visuomenės organizacijos, dirbančios žmogaus teisių srityje ES , 2018 m. sausio 18 d., Viena.


ES asociacijos susitarimo su Gruzija įgyvendinimas
PDF 176kWORD 53k
2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES asociacijos susitarimo su Gruzija įgyvendinimo (2017/2282(INI))
P8_TA(2018)0457A8-0320/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 8 straipsnį ir V antraštinę dalį, visų pirma 21, 22, 36 ir 37 straipsnius, ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) penktąją dalį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos bei jų valstybių narių ir Gruzijos asociacijos susitarimą, kuris visiškai įsigaliojo 2016 m. liepos 1 d.,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas, t. y. 2014 m. gruodžio 18 d. rezoliuciją, kurioje pateikiamas Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos bei jų valstybių narių ir Gruzijos asociacijos susitarimo sudarymo Europos Sąjungos vardu projektas(1), 2016 m. sausio 21 d. rezoliuciją dėl asociacijos susitarimų bei išsamių ir visapusiškų laisvosios prekybos erdvių su Gruzija, Moldova ir Ukraina(2), taip pat į savo 2017 m. lapkričio 15 d. rekomendaciją dėl Rytų partnerystės(3), į savo 2018 m. kovo 14 d. teisėkūros rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo toliau teikti makrofinansinę paramą Gruzijai(4) ir į savo 2018 m. birželio 14 d. rezoliuciją dėl okupuotų Gruzijos teritorijų praėjus 10 m. po Rusijos įsiveržimo(5),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Gruzijos asociacijos susitarimo įgyvendinimo metinius nacionalinius veiksmų planus,

–  atsižvelgdamas į Europos Komisijos ir Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) 2017 m. lapkričio 9 d. bendrą tarnybų darbinį dokumentą „Asociacijos įgyvendinimo ataskaita dėl Gruzijos“ (SWD(2017)0371),

–  atsižvelgdamas į Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimų bendras deklaracijas, iš kurių paskutinė buvo pateikta 2017 m. lapkričio 24 d. Briuselyje,

–  atsižvelgdamas į bendradarbiavimo sistemą „20 konkrečių tikslų iki 2020 m.“, nustatytą 2015 m. Rygoje vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime, ir skatinimą kurti tvirtesnę ekonomiką, valdymą, jungtis bei visuomenę,

–  atsižvelgdamas į bendrą paramos sistemą, pagal kurią ES remia Gruziją 2017–2020 m.,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 5 d. įvykusio ES ir Gruzijos asociacijos tarybos ketvirtojo posėdžio rezultatus,

–  atsižvelgdamas į EURONEST asamblėjos susitikimų rezultatus ir naujausią 2018 m. birželio 25–27 d. susitikimą, kuriame parengtos septynios rezoliucijos, o ES buvo raginama sustiprinti savo tarpininkavimo pastangas sprendžiant įšaldytuosius konfliktus,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 26 d. vykusiame šeštajame ES ir Gruzijos parlamentinio asociacijos komiteto posėdyje priimtą galutinį pareiškimą ir rekomendacijas,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 22 d. ES ir Gruzijos pilietinės visuomenės platformos trečiojo posėdžio bendrą deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmąją ataskaitą pagal bevizio režimo sustabdymo mechanizmą, paskelbtą 2017 m. gruodžio 20 d. (COM(2017)0815),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 19 d. Venecijos komisijos galutinę nuomonę dėl Gruzijos konstitucinės reformos (CDL-AD(2018)005),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 21 d. bendrą tarnybų darbinį dokumentą „Lyčių lygybė ir moterų įgalėjimas: kaip pakeisti mergaičių ir moterų gyvenimą palaikant ES išorės santykius 2016–2020 m.“ (SWD(2015)0182),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 2 d. organizacijos „Transparency International“ ataskaitą „Korupcijos padėtis Armėnijoje, Azerbaidžane, Gruzijoje, Moldovoje ir Ukrainoje“,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto užsakymu parengtus ekspertų tyrimus, įskaitant 2017 m. spalio 26 d. paskelbtą tyrimą „Rinkimų reformos trijose rytinėse kaimyninėse asociacijos susitarimus pasirašiusiose šalyse – Ukrainoje, Gruzijoje ir Moldovoje – ir jų įtaka politiniams pokyčiams šiose šalyse“(6), 2018 m. birželio 28 d. paskelbtą tyrimą „ES ir Moldovos, Gruzijos ir Ukrainos asociacijos susitarimai“(7) ir 2018 m. rugsėjo mėn. paskelbtą lyginamąjį tyrimą „Institucinės sistemos kūrimas asociacijos susitarimų įgyvendinimui Gruzijoje, Moldovoje ir Ukrainoje: lyginamoji perspektyva“(8),

–  atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį ir 2002 m. gruodžio 12 d. Pirmininkų sueigos sprendimo dėl leidimo rengti pranešimus savo iniciatyva suteikimo tvarkos 1 straipsnio 1 dalies e punktą ir 3 priedą,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Tarptautinės prekybos komiteto nuomonę (A8-0320/2018),

A.  kadangi ES ir Gruzijos ryšiai nuolat stiprinami dėl naujų didelių laimėjimų, pasiektų įgyvendinant ES ir Gruzijos asociacijos susitarimą, išsamią ir visapusišką laisvosios prekybos erdvę (IVLPE) ir asociacijos darbotvarkę, įskaitant bevizio režimo įsigaliojimą ir Gruzijos prisijungimą prie Energijos bendrijos;

B.  kadangi visapusiška pagarba pagrindinėms vertybėms, įskaitant demokratiją, teisinės valstybės principą, gerą valdymą, žmogaus teises ir pagrindinėms laisves, įskaitant mažumų teises, yra kertinis tolesnės Europos integracijos pagrindas;

C.  kadangi okupuotų Pietų Osetijos ir Abchazijos regionų humanitarinė padėtis ir izoliacija išlieka viena iš pagrindinių Gruzijos problemų;

D.  kadangi iš organizacijos „Transparency International“ 2017 m. korupcijos suvokimo indekso matyti, kad kovos su korupcija srityje ir toliau pasiekiami geri rezultatai;

E.  kadangi naujoje 2017–2020 m. nacionalinėje kovos su organizuotu nusikalstamumu strategijoje ir 2017 m. priimtame jos veiksmų plane daugiausia dėmesio skiriama kovai su „teisėtais vagimis“, narkotikų tranzitui ir kibernetiniams nusikaltimams, be to, šiuose dokumentuose nustatoma analize grindžiamas ir bendruomenės viešosios tvarkos palaikymas;

F.  kadangi Stambulo konvencija, kuria siekiama užkirsti kelią smurtui prieš moteris ir smurtui šeimoje ir su juo kovoti, įsigaliojo 2017 m. rugsėjo 1 d. ir buvo sukurta Tarpžinybinė komisija dėl lyčių lygybės, smurto prieš moteris ir smurto šeimoje;

G.  kadangi, atsižvelgiant į organizacijos „Žurnalistai be sienų“ pasaulio spaudos laisvės indeksą, padėtis Gruzijoje šiek tiek pagerėjo ir ji 64 vietos 2017 m. pakilo į 61 vietą 2018 m.;

1.  itin palankiai vertina nuolat daromą pažangą reformų srityje ir pažangą, padarytą įgyvendinant asociacijos susitarimą ir IVLPE – dėl to Gruzija tapo pagrindine ES partnere regione; ragina Gruzijos valdžios institucijas ir toliau užtikrinti stabilumą, tolesnes demokratines reformas ir ekonominius bei socialinius pokyčius Gruzijos gyventojams, kuriems poveikį daro skurdas, nedarbas ir didelė ekonominė emigracija, nes tai vienas iš pagrindinių veiksnių, kad būtų užtikrintas gyventojų pritarimas siekiant Gruzijos suvereniteto ir teritorinio vientisumo pagal jos tarptautiniu mastu pripažintas sienas ir stiprinti ES ir Gruzijos bendradarbiavimą;

2.  su pasitenkinimu pažymi, kad dėl Gruzijos Europos darbotvarkės sutaria įvairios politinės partijos ir jai pritaria dauguma Gruzijos piliečių; atkreipia dėmesį į tai, kad pagal ES sutarties 49 straipsnį ir atsižvelgiant į 2017 m. kovo 25 d. Romos deklaraciją kiekviena Europos valstybė gali pateikti prašymą tapti ES nare, jei ji atitinka Kopenhagos kriterijus; tuo pat metu primena, kad, siekiant atverti papildomų perspektyvų, buvo pateiktas pasiūlymas dėl politikos „Rytų partnerystė+“, kurią propaguoja Parlamentas; teigiamai vertina Gruzijos vyriausybės iniciatyvą parengti integracijos į ES veiksmų gaires, kuriomis būtų siekiama stiprinti ES ir Gruzijos ryšius su Europos Sąjunga; teigiamai vertina aktyvų Gruzijos dalyvavimą daugiašalių Rytų partnerystės platformų veikloje;

3.  giria Gruzijos valdžios institucijas už jų periodiškai vykdomas informavimo kampanijas apie asociacijos susitarimo ir IVLPE teikiamą naudą bei ekonomines galimybes, ir už paramą, kurią valdžios institucijos suteikė valdant reikiamus pakeitimus;

Galiojanti institucinė sistema, skirta asociacijos susitarimui įgyvendinti

4.  pažymi, kad ES parama Gruzijai 2017–2020 m. sudarys 371–453 mln. EUR, įskaitant papildomas lėšas, kurios skiriamos pagal principą „parama pagal pažangą“, laikantis ES ir Gruzijos asociacijos darbotvarkės; ragina Komisiją teikti tokią paramą proporcingai Gruzijos įsisavinimo pajėgumui ir pastangoms vykdyti reformas; atkreipia dėmesį į Gruzijos sprendimą sumažinti bendrą ministerijų skaičių nuo 14 iki 11, siekiant optimizuoti funkcijas ir sumažinti išlaidas, ir palankiai vertina Gruzijos vyriausybės sprendimą perskirti sutaupytas išlaidas švietimui;

5.  ragina ministrą pirmininką ir Užsienio reikalų ministrą aktyviau dalyvauti vykdant aukšto lygmens politinę asociacijos susitarimo įgyvendinimo priežiūrą, visų pirma supaprastinant atitinkamas vyriausybės struktūras, koordinuojant ir sinchronizuojant atsakingų ministerijų planus ir užtikrinant jų visapusišką ir veiksmingą įgyvendinimą; teigiamai vertina tai, kad į Užsienio reikalų ministeriją įtraukta valstybės ministro tarnyba integracijos į Europą klausimais; tačiau siūlo, kad atsakomybe už integraciją į Europą dalytųsi visas ministrų aparatas;

6.  palankiai vertina tai, kad priimtas asociacijos susitarimo ir IVLPE įgyvendinimo planas trejų metų laikotarpiu, ir ragina valdžios institucijas parengti reformos strategiją, kuri papildytų šiuos planus, dėmesį sutelkiant į rezultatus, nesusijusius su teisėkūra ir darbuotojų mokymu, ir grindžiamą ekspertų poveikio vertinimu, pagal kurią taip pat turėtų būti numatytas tarpinstitucinis parlamento, vyriausybės ir prezidento administracijos bendradarbiavimas; atsižvelgdamas į tai, ragina Gruzijos Parlamentą aktyviau vykdyti šalies pasiūlymų dėl reformų projektų atitikties asociacijos susitarimui patikrinimus;

7.  pabrėžia, jog reikia, kad Gruzija paskirtų aukštos kvalifikacijos darbuotojus įgyvendinti asociacijos darbotvarkę; todėl ragina Gruzijos valdžios institucijas garantuoti, kad visuose ministerijų struktūriniuose padaliniuose, atsakinguose už integracijos į Europą klausimų sprendimą, būtų įdarbinta pakankamai konkrečią kvalifikaciją turinčių pareigūnų; ragina EIVT ir (arba) Komisiją teikti paramą gebėjimų stiprinimo srityje ir mokant Gruzijos pareigūnus spręsti su asociacijos susitarimo ir IVLPE įgyvendinimu susijusius klausimus;

8.  teigiamai vertina tai, kad buvo sukurta Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos tarpparlamentinė asamblėja, ir ragina šią asamblėją taip pat stebėti asociacijos susitarimų įgyvendinimą;

9.  primygtinai ragina EIVT ir (arba) Komisiją padidinti vidaus pajėgumus siekiant intensyviau vykdyti asociacijos susitarimo įgyvendinimo stebėseną, visų pirma numatant daugiau specialių žmogiškųjų išteklių, turinčių išsamių žinių apie Gruzijos administracinę ir teisinę sistemą, taip pat pereinant prie kokybinio pažangos vertinimo, visų pirma nustatant tikrinimo procesus, kurie sudaro sąlygas įvertinti suderinamumo su ES acquis lygį, kuris faktiškai pasiektas, atsižvelgiant į asociacijos susitarimo reikalavimus;

10.  atkreipia dėmesį į nepaprastai svarbų pilietinės visuomenės, įskaitant socialinius partnerius, vaidmenį įgyvendinant asociacijos susitarimą, nes jie yra reformas prižiūrintys subjektai, ir palankiai vertina jų pastangas stebėti, kaip įgyvendinamas susitarimas; primygtinai ragina Gruzijos valdžios institucijas užtikrinti, kad reformos pagal asociacijos susitarimą ir IVLPE būtų vykdomos visapusiškai dalyvaujant vietos valdžios institucijoms ir pilietinės visuomenės atstovams, taip pat socialiniams partneriams Europos socialinio modelio užtikrinimo klausimu, ir ragina valdžios institucijas ir ES užtikrinti jų ir periferinių zonų gyventojų galimybes susipažinti su informacija apie asociacijos susitarimo įgyvendinimą;

11.  pabrėžia, kad svarbu vykdyti aktyvią komunikaciją Gruzijos piliečių atžvilgiu apie Rytų partnerystės apčiuopiamą naudą ir tikslus, taip pat pabrėžia, kad reikia kovoti su dezinformacija teikiant faktais pagrįstą, prieinamą ir kokybišką informaciją visomis partnerės šalies kalbomis; ragina Gruziją stiprinti savo komunikacijos strategiją, pasitelkiant ES ir jos valstybių narių paramą;

12.  teigiamai vertina 2018 m. rugsėjo 4 d. Tbilisyje atidarytą Rytų partnerystės Europos mokyklą, kurioje numatyta tarptautinio bakalaureato programa, skirta mokiniams iš visų Rytų partnerystėje dalyvaujančių šalių; ragina Gruzijos valdžios institucijas didinti Europos studijų vaidmenį formaliojo švietimo mokymo programose;

13.  pritaria preliminariems nustatytiems faktams ir išvadoms dėl 2018 m. prezidento rinkimų Gruzijoje pirmojo turo, kuriuos pateikė tarptautinė rinkimų stebėjimo misija, įskaitant jos Europos Parlamento delegaciją; palankiai vertina rinkimų konkurencinį pobūdį ir tai, kad nebuvo smurto atvejų; apgailestauja dėl Rusijos vykdomos Pietų Osetijos ir Abchazijos okupacijos, taip pat dėl Pietų Osetijos de facto valdžios institucijų sprendimo uždaryti administracinę sieną su Gruzija ir taip užkirsti kelią daugeliui Gruzijos piliečių balsuoti; ragina valdžios institucijas ir politines partijas iki antrojo turo išspręsti susirūpinimą keliančius klausimus, visų pirma dėl netinkamo valstybės išteklių naudojimo ir pernelyg didelių kampanijų finansavimo viršutinių ribų, taip pat dėl intensyvių žodinių išpuolių, nukreiptų prieš nepriklausomas pilietinės visuomenės organizacijas, kuriuos vykdo vyresnieji pareigūnai;

Politinis dialogas

14.  pakartoja, kad ES pozicija dėl Gruzijos konstitucinės reformos sutampa su teigiamu Venecijos komisijos bendru įvertinimu; apgailestauja, kad visiškai proporcinės rinkimų sistemos įgyvendinimas atidėtas iki 2024 metų; pakartoja, kad yra pasirengęs stebėti būsimus rinkimus Gruzijoje ir padėti Gruzijos valdžios institucijoms imtis tolesnių veiksmų dėl rekomendacijų, kurios bus pateiktos, ir jas įgyvendinant; pakartoja, kad centrinės rinkimų komisijos sudėtis turėtų būti nustatoma nedarant politinės įtakos ir kad priešrinkiminiu laikotarpiu neturėtų būti netinkamai naudojami administraciniai ištekliai; ragina Gruzijos valdžios institucijas atlikti prasmingą tyrimą dėl politiškai motyvuotų smurtinių incidentų per 2016 m. parlamento rinkimus;

15.  pritaria Gruzijos politinių institucijų demokratiniam stiprinimui ir yra pasirengęs padėti šioje srityje; pažymi, kad Gruzija yra viena iš nedaugelio šalių, kurioje visos valdžios šakos dalyvauja atviro valdymo partnerystėje; pabrėžia, kad svarbu vykdyti plataus užmojo reformų darbotvarkę, kurios tikslas – užtikrinti valstybės institucijų ir jų darbuotojų politinį neutralumą; atkreipia dėmesį į opozicijos vaidmenį parlamentinėje sistemoje ir pabrėžia, kad reikia skubiai nustatyti griežtesnius vykdomosios valdžios tikrinimo mechanizmus, be kita ko, pasitelkiant parlamento narių galimybę reguliariai užduoti klausimus ministrams bei ministrui pirmininkui, kad būtų užtikrinta jų atskaitomybė;

16.  teigiamai vertina veiksmingą bevizio režimo Gruzijos piliečiams įgyvendinimą nuo 2017 m. kovo 27 d.; pažymi, kad Gruzija atitinka vizų režimo liberalizavimo kriterijus ir ragina reguliariai tai stebėti, kad būtų užtikrintas kriterijų atitikties tęstinumas; pažymi, kad nustačius bevizį režimą gaunama teigiamų rezultatų atsižvelgiant į žmonių tarpusavio ryšių plėtojimą; teigiamai vertina Gruziją dėl pritaikytų priemonių, kuriomis siekiama nedelsiant spręsti bevizio režimo pažeidimus, ir ragina ES valstybes nares pripažinti Gruziją saugia kilmės šalimi; pabrėžia, kad svarbu didinti Gruzijos ir ES valstybių narių teisminių institucijų ir teisėsaugos tarnybų bendradarbiavimą;

17.  palankiai vertina tai, kad toliau įgyvendinama Gruzijos migracijos strategija bei veiksmų planas ir stiprinamas pasienio su Turkija bei Azerbaidžanu sektorių atkūrimas;

18.  remia Gruziją jai laikantis taikaus konfliktų sprendimo, susitaikymo ir dalyvavimo politikos ir jos konstruktyvų dalyvavimą Ženevos tarptautinėse diskusijose; palankiai vertina Gruzijos pastangas palaikyti dialogą su Rusija; giria 2018 m. balandžio 4 d. pristatytą iniciatyvą „Žingsnis geresnės ateities link“, kuria siekiama gerinti gyventojų, gyvenančių okupuotuose regionuose, humanitarines ir socialines bei ekonomines sąlygas, taip pat skatinti žmonių tarpusavio ryšius ir stiprinti susiskaldžiusių bendruomenių tarpusavio pasitikėjimą;

19.  apgailestaudamas primena, kad praėjus 10 metų Rusijos Federacija vis dar yra neteisėtai okupavusi Gruzijos teritorijas, ir pakartoja, kad tvirtai remia Gruzijos suverenitetą ir teritorinį vientisumą; atkreipia dėmesį į Gruzijos ieškinį Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT) prieš Rusiją dėl prievartos priemonių naudojimo prieš asmenis, gyvenančius Abchazijoje ir Pietų Osetijoje, ir į tai, kad Gruzijos parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje nustatytas G. Otchozorios ir A. Tatunašvili juodasis sąrašas, kurį įtraukti asmenys, nuteisti už žmogžudystę, grobimą, kankinimą ar nežmonišką elgesį, ar kurių atžvilgiu vykdomas tyrimas dėl šių nusikaltimų; pabrėžia, kad tarptautinė bendruomenė turi priimti nuoseklią, suderintą, vieningą ir tvirtą poziciją Rusijos vykdomos okupacijos ir aneksijos politikos klausimu;

20.  primygtinai ragina Gruzijos valdžios institucijas toliau stengtis pašalinti esamas kliūtis ir bandyti išplėsti asociacijos susitarimo ir IVLPE naudą Abchazijos ir Cchinvalio (Pietų Osetija) regionų gyventojams gerinant informavimą apie naujas susitarimo teikiamas galimybes ir vietos lygmeniu plėtojant ad hoc projektus prekybos ir ekonominio bendradarbiavimo srityse;

21.  giria Gruzijos nuolatinį dalyvavimą civilinių ir karinių krizių valdymo operacijose, vykdomose pagal bendrą saugumo ir gynybos politiką (BSGP); pažymi, jog reikia, kad ES ir Gruzija toliau plėtotų aukšto lygmens dialogą saugumo klausimais, ypač kovos su radikalėjimu, smurtiniu ekstremizmu, propaganda ir hibridinėmis grėsmėmis srityje;

Teisinė valstybė, geras valdymas ir žiniasklaidos laisvė

22.  atkreipia dėmesį į Gruzijos kovos su žemo ir vidutinio lygmens korupcija rezultatus, dėl kurių pasiekta gera regioninė vieta suvokimo indeksuose; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad aukšto lygio elitinė korupcija išlieka rimta problema; giria Gruziją už kovos su korupcija strategijos ir jos veiksmų plano įgyvendinimą; ragina Gruziją užtikrinti, kad Kovos su korupcija agentūra būtų nepriklausoma, jai nebūtų daroma politinė įtaka ir ji būtų atskirta nuo valstybės saugumo tarnybos; pakartoja, kad svarbu veiksmingai laikytis valdžių padalijimo principo ir aiškiai atskirti politikos ir ekonomikos interesus, ir pabrėžia, kad siekiant kovoti su korupcija būtina užtikrinti nepriklausomas teismines institucijas ir patikimus aukšto lygio korupcijos bylų tyrimų rezultatus, kurie dar turi būti pasiekti; mano, kad Gruzija yra svarbi ES partnerė įvairiose bendradarbiavimo srityse, pvz., kovojant su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu;

23.  primygtinai ragina Gruzijos valdžios institucijas įdiegti visapusišką nepriklausomą ir veiksmingą teisėsaugos pareigūnų piktnaudžiavimo atvejų tyrimo ir persekiojimo už juos mechanizmą, atskirtą nuo generalinės prokuratūros įgaliojimų, siekiant spręsti nuolatinio atskaitomybės trūkumo problemą; todėl teigiamai vertina tai, kad sukurta Valstybės inspektoriaus tarnyba, kuri tirs teisėsaugos pareigūnų padarytus žmogaus teisių pažeidimus;

24.  yra labai susirūpinęs dėl spaudimo, kurį Turkija daro Gruzijoje gyvenantiems turkams, taip pat švietimo institucijoms dėl jų tariamų sąsajų su F. Güleno judėjimu; primygtinai ragina Gruzijos valdžios institucijas atidžiai stebėti šią situaciją ir užtikrinti, kad teisminės procedūros ir bet kurie kiti veiksmai, kurių imamasi, visapusiškai atitiktų europinius principus ir standartus; primygtinai ragina ES remti Rytų partnerystės šalis ir padėti joms atlaikyti pastaraisiais mėnesiais visų pirma Turkijos daromą spaudimą;

25.  atkreipia dėmesį į vykdomą teisminių institucijų reformą ir didesnio nešališkumo bei skaidrumo ženklus, tačiau primena, kad Venecijos komisija pareiškė susirūpinimą dėl siūlomų teisės aktų pakeitimų, kuriais neužtikrinamas Gruzijos prokurorų tarybos politinis neutralumas; ragina nustatyti visas būtinas priemones, kad būtų sustiprinta teismų sistema, be kita ko, stiprinant administracinius gebėjimus, ir garantuoti visišką teisminių institucijų bei prokuratūros nepriklausomumą ir ragina užtikrinti Vidaus reikalų ministerijos, įskaitant policiją ir saugumo tarnybas, kurias reikia pertvarkyti ir reformuoti, demokratinę kontrolę, taip pat siekiant garantuoti skaidrumą, visų pirma atsižvelgiant į teisėjų atranką, skyrimą ir paaukštinimą ir su jais susijusias drausmines procedūras;

26.  atkreipia dėmesį į vykdomų viešojo administravimo reformų svarbą; palankiai vertina neseniai priimtą Valstybės tarnybos įstatymą ir tikisi, kad jis bus greitai įgyvendintas, siekiant tvariai padidinti piliečių pasitikėjimą;

27.  susirūpinęs pažymi, kad Gruzijos vyriausybė nepatvirtino naujo teisės akto, kuriuo būtų pagerintos visuomenės galimybės susipažinti su informacija; apgailestauja dėl to, kad pasiūlyta reforma toliau ribojamos galimybės šioje srityje; ragina Gruzijos vyriausybę užtikrinti veiksmingas galimybes susipažinti su vieša informacija; primena, kad tai yra esminis įsipareigojimas, prisiimtas pagal asociacijos susitarimą;

28.  primygtinai ragina Gruzijos vyriausybę toliau įgyvendinti viešųjų finansų valdymo reformą;

29.  palankiai vertina tai, kad priimta nacionalinė kovos su organizuotu nusikalstamumu strategija;

30.  ragina Gruzijos parlamentą apsvarstyti pakeitimų paketą, kuriuo siekiama reformuoti kovos su narkotikais politikos teisės aktus, atsižvelgiant į 2017 m. lapkričio 30 d. Konstitucinio Teismo sprendimą;

31.  palankiai vertina tai, kad Gruzijos parlamentas pritarė įstatymų paketui, kuriuo siekiama pagerinti kalinių padėtį;

Pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms

32.  ragina Gruzijos valdžios institucijas toliau diegti šalies žmogaus teisių koordinavimo mechanizmą ir stiprinti bendradarbiavimą daugiašaliuose forumuose; reiškia susirūpinimą dėl to, kad nepadaryta pažangos tiriant Azerbaidžano žurnalisto Afgano Mukhtarli pagrobimą iš Tbilisio, kuris parodė, kad esama daug saugumo tarnybų veikimo trūkumų, įskaitant politinį kišimąsi; ragina Gruzijos vyriausybę užtikrinti, kad tyrimas būtų nedelsiant ir patikimai užbaigtas, ir pabrėžia, jog reikia, kad Gruzija garantuotų saugią ir nepavojingą aplinką jos teritorijoje gyvenantiems žmogaus teisių gynėjams, siekiant užtikrinti, kad daugiau nepasikartotų tokie veiksmai;

33.  atkreipia dėmesį į 2017 m. lapkričio 28 d. EŽTT sprendimą, susijusį su buvusiu Ministru Pirmininku Vano Merabishvili, kuriuo nustatytas Europos žmogaus teisių konvencijos 18 straipsnio pažeidimas, nes areštuojant buvusį ministrą pirmininką buvo laikomasi „slaptos darbotvarkės“ ir „savanaudiškų tikslų“;

34.  pabrėžia, kad svarbu nustatyti aiškią, skaidrią ir žmogaus teisėmis grindžiamą politiką ir mechanizmus, susijusius su ankstesnių administracijų laikotarpiu padarytų žmogaus teisių pažeidimų tyrimu, baudžiamuoju persekiojimu ir kompensavimu, kartu patikinant, kad šio proceso metu bus visapusiškai laikomasi teisinės valstybės ir tinkamo proceso principų;

35.  ragina Gruzijos valdžios institucijas imtis tolesnių veiksmų, kad būtų išsaugotos, visų pirma pažeidžiamų grupių, pagrindinės laisvės ir žmogaus teisės, ir kovoti su neapykantą kurstančia kalba ir diskriminacija, nukreiptomis prieš LGBTQI asmenis, romus, ŽIV / AIDS sergančius žmones, neįgaliuosius ir kitus mažumų atstovus, be kita ko, darbo rinkoje, pasitelkiant iš dalies pakeistą Darbo kodeksą; ypač ragina Gruziją suderinti teisės aktus dėl neįgaliųjų teisių su JT neįgaliųjų teisių konvencija, kurią Gruzija ratifikavo 2014 m.; teigiamai vertina tai, kad Gruzija ratifikavo Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija), taip pat priėmė įstatymą dėl oficialiosios kalbos ir valstybės strategijos, skirtos piliečių lygybei ir integracijai užtikrinti, ir ragina nedelsiant juos įgyvendinti ir sukurti veiksmingą stebėsenos mechanizmą;

36.  ragina Gruzijos valdžios institucijas imtis tolesnių veiksmų, kad moterys būtų apsaugotos nuo visų formų smurto, seksualinės prievartos ir priekabiavimo darbe ir viešosiose vietose, ir būtų padidintas moterų skaičius darbo rinkoje politiniame gyvenime, kur joms vis dar atstovaujama nepakankamai;

37.  ragina stiprinti vaikų teisių apsaugą, be kita ko, smurto prieš vaikus prevenciją, ir visų vaikų, įskaitant neįgalius vaikus, galimybes naudotis švietimo paslaugomis; pakartoja, kad Gruzijos vyriausybė yra atsakinga už atidų našlaičių prieglaudose ir religinėse globos įstaigose esančių vaikų padėties stebėjimą;

38.  primena laisvos ir nepriklausomos žiniasklaidos, redakcinės nepriklausomybės bei pliuralizmo ir nuosavybės skaidrumo žiniasklaidos srityje kaip pagrindinių demokratijos principų svarbą; su pasitenkinimu pažymi, kad, kaip nurodoma organizacijos „Žurnalistai be sienų“ paskelbtame 2018 m. pasaulio spaudos laisvės indekse, padėtis Gruzijoje pagerėjo; atkreipia dėmesį į žiniasklaidos turinio politizavimą; primena televizijos kanalo „Rustavi 2“ atvejį;

Prekyba ir ekonominis bendradarbiavimas

39.  palankiai vertina tai, kad, visų pirma priėmus darbuotojų saugos įstatymą, didelis dėmesys skiriamas darbo vietų kūrimui ir darbuotojų teisėms, siekiant veiksmingai kovoti su incidentų darbe daroma didele žala žmonėms; primygtinai ragina Gruzijos parlamentą išplėsti įstatymo taikymo sritį, kad būtų išvengta išimčių; primena Gruzijos valdžios institucijoms apie įsipareigojimą laikytis tarptautinių darbuotojų teisių standartų ir pabrėžia poreikį pertvarkyti Darbo sąlygų tikrinimo departamentą į visavertę ir nepriklausomą darbo inspekcijos sistemą, suderintą su TDO konvencija Nr. 81, siekiant pagerinti darbuotojų saugą ir sumažinti nedeklaruojamą darbą; ragina nutraukti darbdavių taikomą praktiką, kai diskriminuojami asmenys, kurie naudojasi savo profesinių sąjungų teisėmis; yra susirūpinęs dėl vaikų darbo ir nepakankamos profesinių sąjungų asociacijos laisvės; primena, kad pagal asociacijos susitarimo reikalavimus darbuotojų sauga yra nepaprastai svarbi;

40.  pažymi, kad ES yra didžiausia Gruzijos prekybos partnerė, atsakinga už beveik trečdalį visos prekybos, ir svarbiausia paramos teikėja bei didžiausias tiesioginių užsienio investicijų šaltinis; palankiai vertina pagrindinių struktūrinių reformų, kuriomis siekiama gerinti ekonominę ir verslo aplinką ir gauti kuo didesnę naudą iš IVLPE, įgyvendinimą; teigiamai vertina Gruzijos pažangą, padarytą derinant jos teisės aktus su prekyba susijusiose srityse, įskaitant sanitarines ir fitosanitarines priemones, tačiau ragina užtikrinti didesnę pažangą maisto saugos srityje; atkreipia dėmesį į šiuo metu vykdomų struktūrinių reformų, susijusių su investavimo aplinkos gerinimu Gruzijoje, svarbą; pabrėžia, jog reikia, kad Gruzijos valdžios institucijos užtikrintų sąžiningą Gruzijos ekonomikos augimo rezultatų paskirstymą gyventojams, ir asociacijos susitarimo įgyvendinimą MVĮ naudai;

41.  su pasitenkinimu pažymi, kad į ES pradėti eksportuoti keli nauji produktai, nors Gruzija vis dar daugiausia eksportuoja žemės ūkio prekes ir žaliavas; ragina Komisiją remti Gruziją nustatant tas sritis, kuriose būtų galima toliau skatinti ekonomikos įvairinimą, ir teikiant joms pirmenybę IVLPE įgyvendinimo procese; rekomenduoja Gruzijai apsvarstyti produktų, eksportuojamų į ES rinkas, įvairinimo strategiją;

42.  teigiamai vertina pažangą, padarytą viešųjų pirkimų srityje, ir atitinkamai planuojamą teisės aktų suderinimą iki 2022 m.; pabrėžia nešališkos ir nepriklausomos peržiūros įstaigos svarbą; primygtinai ragina Gruzijos vyriausybę padidinti viešųjų pirkimų sistemos skaidrumą, visų pirma sumažinant viešųjų pirkimų įstatyme nustatytų atviram konkursui taikomų išimčių skaičių, siekiant sumažinti bendrą be konkurso sudaromų sutarčių kiekį;

43.  teigiamai vertina tai, kad Gruzija prisijungė prie Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių kilmės taisyklių konvencijos, dėl to bus sudarytos sąlygos taikyti kilmės kumuliaciją išsamioje ir visapusiškoje laisvosios prekybos erdvėje; ragina Gruziją taip pat prisijungti prie Konvencijos dėl bendrosios tranzito procedūros;

Energetika ir kitos bendradarbiavimo sritys

44.  palankiai vertina Gruzijos narystę Energijos bendrijoje ir pažangą, padarytą pagal asociacijos susitarimo ir Energijos bendrijos sutarties nuostatas siekiant integruoti Gruzijos energetikos rinką į ES rinką pasitelkiant reguliavimo konvergenciją; yra įsitikinęs, kad taip toliau siekiama vykdyti sąlygas, kad būtų užtikrintas visos Europos energijos rūšių derinys, laikantis Paryžiaus susitarimo dėl kovos su klimato kaita priemonių ir JT darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. 10 tikslo dėl kovos su energijos nepritekliumi priemonių; primygtinai ragina Gruzijos valdžios institucijas dėti visas pastangas, kurių reikia siekiant paspartinti ES energetikos acquis priėmimą, remiant ES, taip pat intensyvinti mokslinį bendradarbiavimą ir inovacijų plėtrą energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiosios energijos srityje; pažymi, kad tokie planai, kaip Energetikos ministerijos integravimas į Ekonomikos ir darnaus vystymosi ministeriją, turėtų būti rengiami glaudžiai bendradarbiaujant su Gruzijos parlamentu;

45.  rekomenduoja Gruzijos valdžios institucijoms parengti patikimą nacionalinę energetikos strategiją, pagal kurią būtų sumažintas energijos subsidijų lygis ir padidintas energijos tiekimo saugumas bei energetinė nepriklausomybė; ragina plėtoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją ir didinti energijos vartojimo efektyvumą, taip pat priimti būtinus įstatymus ir pritaikyti institucinę sistemą; ragina stiprinti energijos tranzito funkcijas;

46.  pažymi, kad reikia atlikti tolesnius įgyvendinimo veiksmus transporto ir aplinkos srityje; primygtinai ragina Gruzijos vyriausybę priimti kovos su oro tarša strategiją; ragina Gruzijos valdžios institucijas padidinti visuomenės dalyvavimą su aplinka susijusių sprendimų priėmimo procese ir informacijos apie aplinką dalijimosi mastą, siekiant skatinti visuomeninį interesą;

47.  primena, kad aplinkos valdymas yra esminis asociacijos susitarimo reikalavimų aspektas; džiaugiasi, kad įsigaliojo naujasis ES teisės aktus atitinkantis Poveikio aplinkai vertinimo kodeksas ir kad buvo patvirtintos Klimato politikos veiksmų plano gairės; ragina toliau derinti nacionalinę aplinkos politiką su ES kovos su klimato kaita tikslais, vadovaujantis 2015 m. Paryžiaus susitarimo nuostatomis, ir, visų pirma, baigti rengti Mažo išmetamųjų teršalų kiekio technologijų plėtojimo strategiją ir ją priimti;

48.  pažymi, kad Gruzija įsipareigojo veiksmingai įgyvendinti daugiašalius aplinkosaugos susitarimus pagal prekybos ir darnaus vystymosi (PDV) skyrių, kurį reikia toliau tobulinti;

49.  atkreipia dėmesį į Gruzijos vyriausybės planą toliau vystyti hidroenergiją; atsižvelgdamas į tai, ragina Gruzijos valdžios institucijas patvirtinti ES standartus ir jų laikytis visuose projektuose ir, visų pirma, taikyti atvirą ir skaidrią poveikio aplinkai vertinimo procedūrą, į kurią būtų įtraukti visi pagrindiniuose sprendimo priėmimo proceso etapuose dalyvaujantys suinteresuotieji subjektai;

Institucinės nuostatos

50.  mano, kad naudinga įtraukti Gruzijos valdžios institucijas nuo atitinkamų teisės aktų projektų rengimo etapo, siekiant užtikrinti įtraukesnį procesą ir sumažinti Gruzijos perėjimo išlaidas, ir ragina Komisiją visapusiškai pasinaudoti ex ante keitimosi informacija mechanizmais;

51.  pakartoja savo pasiryžimą didinti tarptautinių susitarimų su ES Rytų šalimis partnerėmis įgyvendinimo stebėseną; dar kartą ragina Komisiją ir EIVT dažniau perduoti Parlamentui ir Tarybai išsamias rašytines ataskaitas dėl šių susitarimų įgyvendinimo;

52.  pažymi, kad IVLPE įgyvendinimo vertinime labai daug dėmesio skiriama prekybos srautams ir kliūtims prekybai; ragina Komisiją tinkamai stebėti ir vertinti IVLPE įgyvendinimą, ypač daug dėmesio skiriant acquis perkėlimui į nacionalinę teisę ir įgyvendinimui, taip pat poveikiui Gruzijos visuomenei, ir pateikti viešas ir išsamias metines ataskaitas, įskaitant dėl ES teikiamos techninės ir finansinės paramos;

53.  ragina Tarybą ir Komisiją ir toliau naudoti visus galimus svertus siekiant skatinti Gruzijos pastangas veiksmingai įgyvendinti IVLPE ir padėti jai tai padaryti ir primena, kad tvarus IVLPE įgyvendinimas negali priklausyti tik nuo ES paramos ir kad šiuo tikslu reikia užtikrinti nepriklausomą Gruzijos vykdomą administravimą, siekiant skatinti didesnius prekybos srautus, mažesnę biurokratinę naštą ir administracinių procedūrų supaprastinimą; ragina abi šalis teikti didesnę paramą labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) ir užtikrinti joms techninę paramą; primygtinai ragina Komisiją apsvarstyti, ar nereikėtų įsteigti paramos grupės Gruzijai, panašios į Ukrainai skirtą grupę;

54.  ragina EIVT ir (arba) Komisiją vienu metu paskelbti visas metines asociacijos įgyvendinimo ataskaitas ir tuo pačiu metu paskelbti lyginamąjį pažangos, kurią kiekviena asocijuotoji partnerė pasiekė įgyvendindama asociacijos susitarimą ir IVLPE, lygio vertinimą, atliktą taikant konkrečius lyginamuosius rodiklius;

55.  yra pasiryžęs rengti metines asociacijos susitarimų įgyvendinimo ataskaitas;

o
o   o

56.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Gruzijos vyriausybei ir parlamentui.

(1) OL C 294, 2016 8 12, p. 31.
(2) OL C 11, 2018 1 12, p. 82.
(3) OL C 356, 2018 10 4, p. 130.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0073.
(5) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0266.
(6) „Rinkimų reformos trijose rytinėse kaimyninėse asociacijos susitarimus pasirašiusiose šalyse – Ukrainoje, Gruzijoje ir Moldovoje“ (anglų k.), Europos Parlamentas, 2017 m. spalio 26 d.
(7) „ES ir Moldovos, Gruzijos ir Ukrainos asociacijos susitarimai“, Europos Parlamentas, 2018 m. birželio 28 d.
(8) „Institucinės sistemos kūrimas asociacijos susitarimų įgyvendinimui Gruzijoje, Moldovoje ir Ukrainoje: lyginamoji perspektyva“ (anglų k.), Europos Parlamentas, 2018 m. rugsėjo mėn.


ES asociacijos susitarimo su Moldova įgyvendinimas
PDF 175kWORD 55k
2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES asociacijos susitarimo su Moldova įgyvendinimo (2017/2281(INI))
P8_TA(2018)0458A8-0322/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 8 straipsnį ir V antraštinę dalį, ypač 21, 22, 36 ir 37 straipsnius, ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) penktąją dalį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos bei jų valstybių narių ir Moldovos Respublikos asociacijos susitarimą, kuris visapusiškai įsigaliojo 2016 m. liepos 1 d.,

–  atsižvelgdamas į ankstesnes savo rezoliucijas, visų pirma į 2018 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl politinės krizės Moldovoje, kilusios paskelbus Kišiniovo mero rinkimus negaliojančiais(1), 2017 m. lapkričio 15 d. rekomendaciją dėl Rytų partnerystės, rengiantis 2017 m. lapkričio mėn. aukščiausiojo lygio susitikimui(2), 2017 m. liepos 4 d. rezoliuciją dėl sprendimo suteikti Moldovos Respublikai makrofinansinę paramą(3) ir 2016 m. sausio 21 d. rezoliuciją dėl asociacijos susitarimų ir (arba) išsamių ir visapusiškų laisvosios prekybos erdvių su Gruzija, Moldova ir Ukraina įgyvendinimo(4),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. pasirašytą susitarimo memorandumą, susitarimą dėl paskolos programos ir dotacijos susitarimą dėl 100 mln. EUR vertės mikrofinansinės paramos 2017–2018 m.,

–  atsižvelgdamas į Moldovos nacionalinį veiksmų planą, skirtą Moldovos ir Europos Sąjungos asociacijos susitarimo įgyvendinimui (angl. NAPIAA) 2017–2019 m.,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 3 d. Europos Komisijos ir Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) bendrą darbo dokumentą dėl Moldovos asociacijos įgyvendinimo ataskaitos (SWD(2018)0094),

–  atsižvelgdamas į Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimų bendras deklaracijas (naujausia deklaracija paskelbta per 2017 m. lapkričio 24 d. susitikimą Briuselyje),

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų tarybos 2018 m. vasario 26 d. išvadas dėl Moldovos Respublikos,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 2 d. paskelbtą organizacijos „Transparency International“ ataskaitą „Korupcijos padėtis: Armėnija, Azerbaidžanas, Gruzija, Moldova ir Ukraina“,

–  atsižvelgdamas į Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro ir Europos Tarybos Venecijos komisijos nuomones ir rekomendacijas, visų pirma į 2018 m. kovo 15 d. nuomonę dėl rinkimų reformos Moldovoje,

–  atsižvelgdamas į EURONEST parlamentinės asamblėjos, Rytų partnerystės pilietinės visuomenės forumo ir kitų Moldovos pilietinės visuomenės atstovų rekomendacijas ir veiklą,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 3–4 d. vykusios Užsienio reikalų komiteto misijos Moldovoje išvadas,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto užsakymu parengtus ekspertų tyrimus, įskaitant 2017 m. spalio 26 d. paskelbtą tyrimą „Rinkimų reformos trijose rytinėse kaimyninėse asociacijos susitarimus pasirašiusiose šalyse – Ukrainoje, Gruzijoje ir Moldovoje – ir jų įtaka politiniams pokyčiams šiose šalyse“(5), 2018 m. birželio 28 d. paskelbtą įgyvendinimo ES lygmeniu vertinimą „ES ir Moldovos, Gruzijos ir Ukrainos asociacijos susitarimai“(6) ir 2018 m. liepos mėn. paskelbtą lyginamąjį tyrimą „Institucinės struktūros kūrimas asociacijos susitarimų įgyvendinimui Gruzijoje, Moldovoje ir Ukrainoje“(7),

–  atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį ir 2002 m. gruodžio 12 d. Pirmininkų sueigos sprendimo dėl leidimo rengti pranešimus savo iniciatyva suteikimo tvarkos 1 straipsnio 1 dalies e punktą ir 3 priedą,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Tarptautinės prekybos komiteto nuomonę (A8-0322/2018),

A.  kadangi Europos Sąjungos ir Moldovos Respublikos politiniai ir ekonominiai santykiai tapo glaudesni dėl Rytų partnerystės ir visų pirma dėl to, kad 2014 m. birželio 27 d. pasirašytas ir 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo ES ir Moldovos asociacijos susitarimas, apimantis išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės (IVLPE) sukūrimą;

B.  kadangi asociacijos susitarimas pagrįstas bendromis vertybėmis, t. y. pagarba demokratijos principams, žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, kaip skelbiama Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje ir kaip apibrėžta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, 1975 m. Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos Helsinkio baigiamajame akte ir 1990 m. Paryžiaus chartijoje dėl naujos Europos;

C.  kadangi pagal šį susitarimą Moldova įsipareigojo įvairiose srityse vykdyti didelio masto vidaus reformas, pagrįstas ES teisės aktais ir praktika, kuriomis būtų prisidedama prie gero valdymo, ekonomikos vystymosi ir tvirtesnio bendradarbiavimo su ES; kadangi ES, remdama šias pastangas, įsipareigojo Moldovai teikti didelę finansinę paramą ir paramą biudžetui (nuo 2007 m. skirta 1,14 mlrd. EUR lėšų), taip pat regioninių programų finansavimą;

D.  kadangi IVLPE suteikia lengvatinio Moldovos prekių ir paslaugų patekimo į ES rinką galimybę; kadangi dėl IVLPE ES ir Moldovos prekybos apimtis 2017 m. padidėjo 20 proc. – iki 4 mlrd. EUR; kadangi šiuo metu ES yra didžiausia Moldovos prekybos partnerė, su kuria vykdoma daugiau kaip 55 proc. visos prekybos; kadangi ES yra ir didžiausia investuotoja Moldovoje; kadangi remiantis pirminiais 2018 m. duomenimis patvirtinama teigiama tendencija; kadangi Moldovos naudojimosi lengvatomis lygis (90 proc.) rodo, kad IVLPE yra naudinga Moldovos įmonėms, darbuotojams ir piliečiams; kadangi pasiekta pažangos tokiose itin svarbiose srityse, kaip antai, sanitarijos ir fitosanitarijos priemonės, techninės kliūtys prekybai, muitinė ir viešieji pirkimai; kadangi vadovaujantis prekybai ir darniam vystymuisi skirto skyriaus nuostatomis sukurtos vietos patarėjų grupės, kurios iki šiol buvo susitikusios tris kartus;

E.  kadangi ES 2014 m. taip pat pritarė tam, kad biometrinius pasus turintys Moldovos piliečiai be vizų keliautų į Šengeno erdvę, jei Moldova vykdys reformas teisingumo ir saugumo srityse, įskaitant kovą su korupcija; kadangi per pirmus dvejus bevizio režimo taikymo metus juo pasinaudojo daugiau kaip 1,5 mln. Moldovos piliečių;

F.  kadangi ES ne kartą išreiškė susirūpinimą dėl demokratinių standartų prastėjimo, susijusio su Moldovos valdžios institucijų pastaruoju metu priimtais sprendimais, ir, be kita ko, dėl 2018 m birželio mėn. neskaidraus Kišiniovo vietos rinkimų paskelbimo negaliojančiais dėl abejotinų priežasčių, 2017 m. liepos mėn. rinkimų reformos, kuri priimta nepaisant neigiamų Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro ir Venecijos komisijos rekomendacijų, menkos pažangos patraukiant baudžiamojon atsakomybėn už 2014 m. atskleistą 1 mlrd. USD dydžio bankinio sukčiavimo atvejį atsakingus asmenis ir dažnėjančių žmogaus teisių pažeidimų, kuriuos, visų pirma, patiria nepriklausomi teisėjai, žurnalistai ir politiniai oponentai;

G.  kadangi dėl šių įvykių 2017 m. ES neišmokėjo paskutinių dviejų įmokų, numatytų pagal paramos biudžetui programą ir skirtų teisingumo sektoriaus reformoms, nes Moldovos valdžios institucijos parodė nepakankamą ryžtą reformuoti šį sektorių, ir 2018 m. ES sustabdė pirmos makrofinansinės paramos dalies skyrimą dėl to, kad nebuvo įvykdytos politinės 2017 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo priede išdėstytos sąlygos, kuriose nurodyta, kad „išankstinė makrofinansinės pagalbos teikimo sąlyga yra ta, kad pagalbą gaunanti šalis turi paisyti veiksmingų demokratinių mechanizmų, įskaitant daugiapartinę parlamentinę sistemą, ir teisinės valstybės principo ir užtikrinti pagarbą žmogaus teisėms“;

H.  kadangi po to, kai buvo priimti šie sprendimai, naujausi įvykiai ir vėl kelia susirūpinimą, visų pirma kalbant apie 2018 m. liepos mėn. priimtą vadinamąjį fiskalinės reformos dokumentų rinkinį kaip mokestinės amnestijos programą, kuria didinamas pinigų plovimo pavojus, taip pat apie didesnį spaudimą opozicijai ir jos taikioms demonstracijoms ir nedidelėms nepriklausomoms žiniasklaidos priemonėms, kurioms sudėtinga toliau vykdyti savo veiklą, nepaisant to, kad 2018 m. liepos mėn. priimtas naujas audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų kodeksas;

I.  kadangi organizacija „Transparency International“ sudarydama 2017 m. korupcijos suvokimo indeksą Moldovai kartu su Azerbaidžanu ir Maliu skyrė 122 vietą iš 180; kadangi pagal „Žurnalistų be sienų“ pasaulio spaudos laisvės indeksą Moldova užėmė 81 vietą iš 180, t. y. nukrito iš 2014 m. užimtos 56 vietos;

Pagrindiniai principai ir bendros vertybės

1.  pabrėžia asociacijos susitarimo ir išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės svarbą ir atkreipia dėmesį į iki šiol Moldovos padarytą pažangą; visgi itin pabrėžia, kad visapusiškas asociacijos susitarimo įgyvendinimas ir išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės sukūrimas, visų pirma, kalbant apie politines reformas, turi būti svarbiausias prioritetas, nes tuomet bus sudarytos sąlygas toliau stiprinti šalies ryšius su ES visų Moldovos piliečių labui, taip pat atsivers papildomos galimybės vykdant Rytų partnerystės+ (EaP+) politiką, kurią propaguoja Parlamentas;

2.  giria drąsius veikėjus, kurie paskatino teigiamus pokyčius Moldovoje, ir, visų pirma, asmenis, vadovaujančius veiksmams, kuriais siekiama (jie turėtų būti tęsiami), atsižvelgiant į ES Tarptautinio valiutos fondo (TVF) raginimus, reformuoti bankų sektorių po 2014 m. 1 mlrd. USD vertės (12 proc. BVP) bankinio sukčiavimo atvejo; džiaugiasi, kad 2018 m. liepos mėn. TVF sėkmingai įvertino TVF remiamų programų įgyvendinimą; ragina Moldovos politikus ir teismines institucijas apskritai prisijungti prie tokių pastangų reformuoti šalį ir kovoti su korupcija laikantis asociacijos susitarimo įsipareigojimų, nes politinės valios trūkumas – viena pagrindinių kliūčių patikimoms reformoms; ragina visas politines jėgas savo šalies labui dalyvauti konstruktyviame dialoge;

3.  reiškia didelį susirūpinimą dėl Moldovos regreso demokratinių standartų srityje ir dėl to, kad nepaisoma tokių pagrindinių vertybių, kurias pagal asociacijos susitarimą Moldova įsipareigojo puoselėti, kaip antai, demokratija, įskaitant sąžiningus ir skaidrius rinkimus paisant visų piliečių valios ir daugiapartinę demokratijos sistemą, ir teisinė valstybė, įskaitant teisminių institucijų nepriklausomumą ir nešališkumą, kurį riboja vadovaujančių politinių lyderių sudaromi slapti susitarimai siekiant verslo interesų, o jiems nesipriešina didžioji dalis politinės klasės ir teisminės institucijos, ir dėl to Moldovos Respublika yra valdoma atsižvelgiant į oligarchų interesus, ekonominės ir politinės galios sutelktos vienose nedidelės asmenų grupės, kuri daro įtaką parlamentui, vyriausybei, partijoms, valstybės administravimo institucijoms, policijai, teisminėms institucijoms ir žiniasklaidai, rankose, o teisės aktai įgyvendinami ypač netinkamai, todėl piliečių gaunama nauda yra nedidelė; pakartoja, kad yra pasiryžęs sutelkti dėmesį į įsipareigojimų vykdymą, kad būtų puoselėjamos bendros vertybės, o ne neįtikinami vadinamieji geopolitiniai argumentai;

4.  apgailestauja dėl to, jog Moldovoje sąmoningai nesilaikoma politinių sąlygų, susijusių su demokratiniais standartais, visų pirma dėl to, kad neseniai buvo iš dalies pakeisti nacionaliniai rinkimų teisės aktai neatsižvelgiant į tam tikras svarbias Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro ir Venecijos komisijos bendroje nuomonėje pateiktas rekomendacijas, taip pat kad iš Kišiniovo mero pareigų pašalintas Dorin Chirtoacă, o Andrei’aus Năstase išrinkimas paskelbtas negaliojančiu, todėl buvo sustabdytas makrofinansinės paramos ir likusių paramos biudžetui dalių mokėjimas;

5.  pakartoja savo poziciją, kad visi sprendimai dėl būsimo makrofinansinės paramos išmokėjimo turėtų būti priimami tik po parlamento rinkimų, kuriuos numatyta surengti 2019 m. vasario mėn., ir su sąlyga, kad šie rinkimai bus vykdomi laikantis tarptautiniu mastu pripažintų standartų ir juos vertins atitinkamos tarptautinės institucijos, ir kad reikėtų sustabdyti visų paramos biudžetui programų mokėjimus, kol nebus padaryta reikšminga pažanga užtikrinant demokratinių standartų laikymąsi ir, be kita ko, vykdant teisminių institucijų reformą, taip pat kol nebus nustatyti ir nubausti už bankinį sukčiavimą atsakingi asmenys, kaip išdėstyta 2018 m. liepos 5 d. rezoliucijoje; tuo tarpu ragina Komisiją ir EIVT toliau tęsti lėšų perskyrimą siekiant paremti Moldovos pilietinę visuomenę ir laisvą bei nepriklausomą žiniasklaidą, taip pat privatųjį sektorių ir vietos valdžios institucijas, be kita ko, inicijuojant naujus partnerystės ir vystymosi projektus, pageidautina, juos derinant su kitų ES šalių parama, ir koordinuoti veiksmus su kitomis organizacijomis, kaip antai, Tarptautiniu valiutos fondu, kad būtų galima užtikrinti didesnį nuoseklumą nustatant finansinės paramos sąlygas; vadovaudamasis atsargumo principu laukia Moldovos parlamento teisės reikalų komiteto, atsakingo už paskyrimus ir imunitetą, atliktos rinkimų teisės aktų peržiūros išvadų; ragina Europos Komisiją sukurti reformų stebėsenos mechanizmą ir nustatyti aiškius kriterijus;

6.  primena asociacijos susitarimo 2 ir 455 straipsnius, pagal kuriuos demokratinių principų laikymasis yra esminis asociacijos susitarimo aspektas, o juos pažeidus taip pat gali būti sustabdytas su šiuo susitarimu susijusių teisių taikymas; primena, kad toliau būtina dėti dideles pastangas siekiant užtikrinti kovos su korupcija ir pinigų plovimu kriterijų laikymąsi; reikalauja, kad bet kokie būsimi susitarimai taip pat priklausytų nuo to, ar bus vykdoma teisminių institucijų reforma, nuodugnus tyrimas asmenų, atsakingų už 1 mlrd. USD dydžio sukčiavimo atvejį, atžvilgiu ir tie asmenys patraukti baudžiamojon atsakomybėn; taip pat primena kovos su korupcija ir kovos su pinigų plovimu kriterijus, susijusius su vizų režimo liberalizavimo politika;

Institucinė sistema susitarimui įgyvendinti

7.  palankiai vertina tai, kad priimta daug teisės aktų vykdant į asociacijos susitarimą įtrauktus Moldovos įsipareigojimus; vis dėlto pabrėžia, kad svarbu sparčiai ir visiškai įgyvendinti šiuos teisės aktus, kad būtų pasiektas pagrindinis asociacijos susitarimo tikslas – realiai ir tvariai pagerinti paprastų Moldovos piliečių gyvenimo sąlygas;

8.  ragina Moldovos parlamentą, ministrą pirmininką ir užsienio reikalų ir Europos integracijos ministrą aktyviau dalyvauti užtikrinant asociacijos susitarimo įgyvendinimo aukšto lygio politinę priežiūrą ir tikrinimą ir tuo tikslu, visų pirma, toliau vykdant atitinkamų Parlamento ir vyriausybės struktūrų racionalizavimą ir stiprinant jų administravimo pajėgumus, koordinuojant, derinant ir visapusiškai bei veiksmingai įgyvendinant atsakingų ministerijų planus;

9.  palankiai vertina Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos tarpparlamentinės asamblėjos sukūrimą ir 2018 m. birželio 8–9 d. Kijeve surengtą jos pirmąjį susitikimą; ragina, kad ši asamblėja taip pat tikrintų asociacijos susitarimų įgyvendinimą;

10.  primygtinai ragina Moldovos valdžios institucijas dėti daugiau pastangų įgyvendinant asociacijos susitarimą ir organizuoti veiksmus, remiantis nacionaliniu veiksmų planu, skirtu Moldovos ir Europos Sąjungos asociacijos susitarimo įgyvendinimui, atsižvelgiant į konkrečius sektorius ir tam tikrus siektinus rezultatus, o ne pagal asociacijos susitarimo straipsnius, kad būtų galima išsamiai ir remiantis poveikio vertinimu nustatyti priemonių, kurias parengtų ekspertai, pirmumą ir seką;

11.  ragina EIVT ir Komisiją, atsižvelgiant į pažangą demokratinių standartų srityje, sukurti specialią ES paramos Moldovai grupę, kad būtų teikiama daugiau ekspertinių žinių, visų pirma, apie Moldovos teisės aktų suderinimą su ES teisės aktais, ir, kai įgyvendinamos sąlygos, būtų koordinuojamas finansinės paramos teikimas Moldovai, siekiant padėti įgyvendinti asociacijos susitarimą;

12.  primygtinai ragina EIVT ir Komisiją sustiprinti vidaus pajėgumus siekiant pagerinti asociacijos susitarimo įgyvendinimo stebėseną, t. y. gerokai padidinti paskirtuosius žmogiškuosius išteklius, taip pat pereiti prie kiekybinio pažangos vertinimo ir šiuo tikslu, visų pirma, inicijuoti tikrinimo procesus, pagal kuriuos būtų galima įvertinti iš tiesų pasiektą suderinimo su ES acquis lygį, kaip reikalaujama asociacijos susitarime;

13.  palankiai vertina glaudesnį ministrų lygmens dialogą su Moldova bei kitais asocijuotaisiais partneriais dėl su asociacija susijusių reformų prekybos ir paramos srityje, atsižvelgiant į pažangą užtikrinant demokratinius standartų laikymąsi, tokių dialogų užmezgimą kitose į asociacijos susitarimą įtrauktose srityse, įskaitant politinius klausimus, teisingumą, laisvę ir saugumą, taip pat sektorinį bendradarbiavimą;

14.  primena Venecijos komiteto nuomonę dėl Moldovos rinkimų reformos ir pritaria šiai nuomonei, t. y., kad nebuvo bendro sutarimo (išskyrus demokratines ir socialistines partijas) perėjimo prie mišrios parlamento rinkimų sistemos klausimu, todėl verslo interesai kandidatams gali daryti nederamą įtaką; todėl pakartoja savo raginimą Moldovos valdžios institucijoms gerinti rinkimų sistemą, siekiant užtikrinti, kad būsimi rinkimai atspindėtų Moldovos piliečių, o ne keleto išrinktųjų valią; taip pat ragina Moldovos valdžios institucijas visiškai įgyvendinti Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro rekomendacijas, būtent dėl partijų finansavimo ir žiniasklaidos laisvės ir pliuralizmo; dar kartą pakartoja, kad Europos Parlamentas pasirengęs stebėti kitus Moldovos parlamento rinkimus;

Politinis dialogas ir reforma, bendradarbiavimas bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) srityje

15.  išreiškia susirūpinimą dėl 2018 m. liepos mėn. paskutinę minutę priimtų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų kodekso pakeitimų, dėl kurių nebuvo konsultuojamasi su pilietine visuomene; primygtinai ragina Moldovos valdžios institucijas visapusiškai įgyvendinti kodeksą laikantis Europos žiniasklaidos laisvės ir pliuralizmo standartų, kaip rekomendavo Europos Komisija ir Venecijos komisija; pabrėžia, kad šiame procese ir priimant naujus teisės aktus dėl reklamos svarbu iš tiesų konsultuotis su pilietine visuomene ir nepriklausoma žiniasklaida; pabrėžia, kad reikia vengti bet kokių bandymų kliudyti užtikrinti žiniasklaidos pliuralizmą, visų pirma tokių veiksmų, kuriais būtų toliau skatinami žiniasklaidos rinkos ir susijusios reklamos rinkos karteliniai susitarimai; primygtinai ragina Moldovos valdžios institucijas naują teisės aktą dėl reklamos priimti po deramų konsultacijų su pilietine visuomene; susirūpinęs pažymi, kad šiuo metu žiniasklaida itin monopolizuota ir pavaldi šalies politinėms ir verslo grupėms; ragina užtikrinti žiniasklaidos priemonių nuosavybės santykių skaidrumą ir skirti tinkamą paramą nepriklausomai žiniasklaidai, ypač vietos žiniasklaidos priemonėms, kad būtų laikomasi kodekso reikalavimų dėl privalomo vietos turinio; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti tikrą žiniasklaidos reguliavimo agentūros nepriklausomybę;

16.  palankiai vertina pastangas vykdyti reformas viešojo administravimo ir viešųjų finansų valdymo srityse ir ragina imtis papildomų veiksmų skaidrumui didinti;

17.  palankiai vertina gerą bendradarbiavimą BUSP klausimais, ypač didelio masto suderinamumą su BUSP deklaracijomis, dalyvavimą bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) misijose ir operacijose, taip pat Moldovos bendradarbiavimą su NATO; atkreipia dėmesį į pažangą priimant naują nacionalinę gynybos strategiją ir jos įgyvendinimo veiksmų planą (2017–2021 m.) po to, kai Moldovos prezidentas panaikino nacionalinę saugumo strategiją; palankiai vertina įsigaliojusį ES ir Moldovos susitarimą dėl keitimosi įslaptinta informacija;

18.  palankiai vertina tai, kad Moldovos valdžios institucijos palaipsniui gerina ryšius su Tiraspoliu, t. y. įgyvendina pasitikėjimą kuriančias priemones, ir be kita ko, atidarė Gūra Bikulujaus–Byčoko tiltą ir pasirašė šešis papildomus protokolus, kad būtų pagerintos abiejose Dniestro upės pusėse gyvenančių piliečių gyvenimo sąlygos; pakartoja, kad ES tvirtai pasisako už ir remia Moldovos suverenumą ir teritorinį vientisumą ir pastangas taikiai išspręsti Padniestrės klausimą; besąlygiškai remia ESBO, ES ir kitų suinteresuotųjų subjektų pastangas ir ragina valdžios institucijas bendradarbiauti visų pirma su Padniestrės MVĮ, toliau plėtoti šio lygmens bendradarbiavimą, imtis papildomų veiksmų siekiant skatinti žmogaus teises ir paisyti visų Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų; ragina Moldovos valdžios institucijas imtis papildomų veiksmų, siekiant įgyvendinti iš dalies pakeistą įstatymą dėl Gagauzijos specialaus teisinio statuso;

Teisinė valstybė ir geras valdymas

19.  primygtinai ragina valdžios institucijas užtikrinti, kad teisminės institucijos ir specializuotos kovos su korupcija institucijos, įskaitant Aukštesniąją prokurorų tarybą, Nacionalinį kovos su korupcija centrą ir Kovos su korupcija prokuratūrą, Nacionalinę sąžiningumo kontrolės instituciją ir Nusikalstamo turto susigrąžinimo agentūrą, būtų nepriklausomos, nešališkos ir veiksmingos, ir tuo tikslu, visų pirma, toliau joms skirti tinkamus išteklius, kad būtų galima užtikrinti skaidrias atrankos procedūras dalyvaujant nepriklausomiems įdarbinimo specialistams, priimti Venecijos komisijos rekomendacijomis pagrįstus konstitucinius pakeitimus, kuriais visų pirma siekiama panaikinti iš pradžių numatytą teisėjų penkerių metų trukmės paskyrimo terminą, pakeisti Aukščiausiosios magistratų tarybos sudėtį ir didinti jos vaidmenį, panaikinti Moldovos parlamento įgaliojimus skirti aukščiausiojo teismo teisėjus; ir toliau yra labai susirūpinęs dėl Moldovos teisminių institucijų taikomos selektyvaus teisingumo praktikos ir atkreipia dėmesį į tai, kad, remiantis naujausiomis organizacijos „Transparency International“ ataskaitomis, teisminių institucijų nepriklausomumas nuo vykdomosios valdžios yra ribotas ir jomis naudojamasi kaip priemone prieš politinius oponentus ir įgyvendinant verslo interesus; atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu pasiekti patikimus korupcijos bylų, įskaitant plačiai pagarsėjusias bylas, tyrimų rezultatus;

20.  palankiai vertina 2018 m. liepos mėn. priimtus teisės aktų pakeitimus, kuriais siekiama užtikrinti, kad teisėjai būtų atrenkami ir paaukštinami pagal nuopelnus ir kad būtų stiprinama jų atskaitomybė;

21.  atsižvelgdamas į pirmojoje ir antrojoje įmonės „Kroll“ ataskaitose (visos šios ataskaitos turi būti paskelbtos) pateiktus nustatytus faktus ir rekomendacijas, pakartoja savo raginimą skubiai ir skaidriai patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis, atsakingus už 2014 m. atskleistą 1 mlrd. USD bankinio sukčiavimo atvejį, ir grąžinti pavogtą turtą; atkreipia dėmesį į Moldovos valdžios institucijų priimtą strategiją dėl turto grąžinimo, bet susirūpinęs pažymi, kad šios bylos tyrimas vykdomas gana neveiksmingai; pabrėžia, kad reikia, jog teismai nutrauktų praktiką nesiremti solidžiais įrodymais ir atviruose klausymuose sparčiai nagrinėtų neišspręstas bylas ar bylas, kurių atveju vykdomas tyrimas, pavyzdžiui, Ilhano Shoro bylą; pabrėžia, kad politinis spendimas gelbėti bankus viešomis lėšomis dar labiau padidino didelį nepasitikėjimą Moldovos politika; ragina Tarybą apsvarstyti galimybę taikyti asmenines sankcijas, o atitinkamas ES valstybėms nares – galimybę suteikti paramą vykdant tyrimą;

22.  reiškia susirūpinimą dėl padidėjusio pinigų plovimo pavojaus po to, kai 2018 m. liepos mėn. skubotai priimtas vadinamasis fiskalinių reformų dokumentų rinkinys, į kurį įtraukta mokestinės amnestijos sistema, pagal kurią galima įteisinti neteisėtai įgytą turtą; ragina iš dalies pakeisti šį dokumentų rinkinį, kad būtų panaikintos minėtos spragos, ir tuo pačiu metu įsipareigoja labai atidžiai stebėti jo įgyvendinimą bendradarbiaujant su Komisija, EIVT ir kitomis tarptautinėmis organizacijomis;

23.  pabrėžia, kad reikia reaguoti į kitus organizuoto nusikalstamumo atvejus, įskaitant ginklų kontrabandą, prekybą žmonėmis ir didelio masto pinigų plovimą, ypač iš Rusijos, ir užkirsti jiems kelią; pabrėžia, kad teisėjai yra atsakingi už teisinės valstybės principų laikymąsi, ir pažymi, kad teisėtai nuteisti teisėjai turėtų atlikti bausmę;

24.  ragina, remiantis Ukrainos pavyzdžiui, sudaryti sąlygas internetu tiesiogiai susipažinti su aukšto rango politikų ir administracijos darbuotojų elektroninėmis turto deklaracijomis;

25.  ragina Moldovos valdžios institucijas laikytis tarptautinių principų ir taikyti geriausią praktiką užtikrinant pilietinei visuomenei palankią aplinką; atkreipia dėmesį į itin svarbų pilietinės visuomenės vaidmenį stebint reformų įgyvendinimą ir skatinant valstybinių institucijų skaidrumą ir atskaitomybę; visų pirma tikisi, kad būsimais teisės aktais nebus ribojamas nacionalinis ar iš užsienio teikiamas finansavimas Moldovos nevyriausybinėms organizacijoms ir pilietinės visuomenės organizacijoms arba nederamai padidinta joms tenkanti administracinė ir ataskaitų teikimo našta; apgailestauja dėl to, kad įvairiais atvejais piliečių dalyvavimas buvo ribojamas, pavyzdžiui, ir 2018 m. kovo mėn., kai centrinė rinkimų komisija atmetė prašymą surengti referendumą dėl rinkimų sistemos pakeitimų;

Pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms

26.  reiškia susirūpinimą, nes esama požymių, kad toliau mažėja šalies pilietinės visuomenės erdvė, ir ragina valdžios institucijas nedelsiant nutraukti netinkamas arba nepagrįstas baudžiamąsias bylas (kai kurios iš jų inicijuotos remiantis suklastotais kaltinimais) ir selektyvų teisingumą prieš politinius oponentus, jų advokatus ir (arba) šeimos narius; kritikuoja tai, kad Moldovoje vis dažniau rengiami uždari teismo posėdžiai, ir taip užkertamas kelias ES valstybių narių ar EIVT delegacijos atstovams stebėti procesą; yra ypač susirūpinęs dėl bylų prieš žmogaus teisių gynėjus ir nepriklausomus teisėjus, kaip antai, Domnica Manole ir Gheorghe Bălan, žurnalistus ir vyriausybės arba Moldovos demokratinės partijos pirmininko Vladimiro Plahotniuco kritikus; primygtinai ragina valdžios institucijas užtikrinti teisę į teisingą bylos nagrinėjimą ir žmogaus teisių paisymą sulaikymo įstaigose; pabrėžia, kad reikia atlikti veiksmingus kaltinimų dėl kankinimo sulaikymo ir psichiatrinėse įstaigose tyrimus; ragina valdžios institucijas taip pat užtikrinti susirinkimų ir saviraiškos laisvę ir, visų pirma, galimybę rengti taikias demonstracijas ir griežtai paisyti šios pagrindinės teisės remiantis tarptautiniais standartais;

27.  palankiai vertina tai, kad 2017 m. buvo priimta nauja nacionalinė lyčių lygybės strategija, ir ragina valdžios institucijas užtikrinti, kad ši strategija būtų visapusiškai įgyvendinta;

28.  ragina valdžios institucijas dėti gerokai daugiau pastangų užtikrinant žmogaus teises ir pagrindines laisves, visų pirma pažeidžiamoms grupėms, ir kovoti su toliau didelį susirūpinimą keliančiu ir prieš LGBTQI asmenis, neįgaliuosius ir tautines mažumas, pvz., romus, nukreiptu neapykantos kurstymu, smurtu, socialine atskirtimi ir diskriminacija, taip pat neapykantos kurstymu ir diskriminacija dėl lyties ar politinių pažiūrų;

29.  griežtai smerkia neseniai įvykdytą Turkijos piliečių ekstradiciją į Turkiją ir (arba) pagrobimą dėl tariamų jų ryšių su Güleno judėjimu, pažeidžiant teisinės valstybės principą ir pagrindines žmogaus teises; primygtinai ragina Moldovos valdžios institucijas užtikrinti, kad visi trečiųjų šalių pateikti ekstradicijos prašymai būtų skaidriai nagrinėjami vykdant teismo procesą, visiškai atitinkantį Europos principus ir standartus;

Prekyba ir ekonominis bendradarbiavimas

30.  palankiai vertina tai, kad, pradėjus veikti išsamiai ir visapusiškai laisvosios prekybos erdvei, labai išaugo Moldovos importas į ES, ir tai, kad ES yra didžiausia investuotoja Moldovoje, tačiau apgailestauja, kad tai nepagerino socialinės ir ekonominės piliečių padėties; įspėja, kad dėl nepakankamos pažangos gerinant piliečių gyvenimo lygį kyla grėsmė, kad jie nepritars europinei šalies krypčiai;

31.  primena, kad svarbu užtikrinti teisminių institucijų nepriklausomumą ir kovoti su korupcija, taip pat mažinti administracinę ir biurokratinę naštą siekiant pagerinti investavimo ir verslo sąlygas;

32.  skatina tolesnę pažangą sanitarijos ir fitosanitarijos standartų ir geografinių nuorodų apsaugos srityse;

33.  ragina veiksmingai laikytis prekybos ir darnaus vystymosi nuostatų ir tarptautinių įsipareigojimų ir visų pirma tinkamai įgyvendinti pagrindines TDO konvencijas;

34.  mano, kad teisės aktų derinimas su ES acquis – tai svarbiausias išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės (IVLPE) aspektas, nes faktiškas patekimas į ES rinką ir reformos labai priklauso nuo tinkamo atitinkamų teisės aktų įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo; supranta, kad tai yra didelis iššūkis Moldovos valdymo sistemai, institucijoms ir viešajai administracijai, ir ragina Komisiją suteikti tinkamą techninę ir finansinę paramą;

Energetika ir kitos bendradarbiavimo sritys

35.  palankiai vertina tai, kad 2017 m. buvo paskelbtas Energetikos įstatymas, siekiant į nacionalinę teisę perkelti trečiąjį energetikos dokumentų rinkinį, ir ragina imtis konkrečių veiksmų, kad būtų užtikrinta energetikos reguliavimo agentūros ANRE nepriklausomybė; pripažįsta Moldovos pastangas skatinti atsinaujinančiųjų energijos šaltinių naudojimą ir energijos vartojimo efektyvumą ir mano, kad labai svarbu stiprinti ekologinio ūkininkavimo metodus vykdant tvarią kaimo plėtrą;

36.  ragina imtis ryžtingesnių veiksmų aplinkos apsaugos srityje, t. y. Dniestro upės vandentvarkos, atliekų tvarkymo ir kovos su klimato kaitos srityje, ir, visų pirma, šiuo tikslu įgyvendinti ir derinti teisės aktus;

Institucinės nuostatos

37.  ragina ES, jos valstybes nares ir Moldovą toliau stengtis geriau informuoti apie asociacijos susitarimo įgyvendinimą ir apie numatomą susijusių reformų ir glaudesnės integracijos su Europos Sąjunga naudą Moldovos piliečiams; pabrėžia, kad reikia kovoti su Rusijos skleidžiama dezinformacija teikiant faktais pagrįstą ir prieinamą kokybišką informaciją visomis pagrindinėmis Moldovoje vartojamomis kalbomis;

38.  pakartoja, jog yra pasiryžęs didinti tarptautinių susitarimų su ES Rytų šalimis partnerėmis įgyvendinimo stebėseną; dar kartą ragina Komisiją ir EIVT dažniau perduoti Parlamentui ir Tarybai reguliarias rašytines ataskaitas dėl šių susitarimų įgyvendinimo;

39.  mano, kad būtų naudinga Moldovos valdžios institucijas įtraukti atitinkamų teisės aktų projektų rengimo etapu, nes taip galima užtikrinti įtraukesnį procesą ir sumažinti pakeitimų išlaidas Moldovai, ir ragina Komisiją visapusiškai pasinaudoti ex ante konsultacijų procesais;

40.  pažymi, kad IVLPE įgyvendinimo vertinime labai daug dėmesio skiriama prekybos srautams ir kliūtims prekybai; ragina Komisiją tinkamai stebėti ir vertinti IVLPE įgyvendinimą, ypač daug dėmesio skiriant acquis perkėlimui į nacionalinę teisę ir įgyvendinimui, taip pat poveikiui Moldovos visuomenei, ir užtikrinti, kad būtų teikiamos viešos ir išsamios metinės ataskaitos, be kita ko, dėl ES teikiamos techninės ir finansinės paramos;

41.  ragina EIVT ir Komisiją vienu metu paskelbti visas metines asociacijos įgyvendinimo ataskaitas ir kartu paskelbti kiekvieno asocijuotojo partnerio pažangos lygio įgyvendinant asociacijos susitarimą ir (arba) IVLPE lyginamąjį vertinimą pagal konkrečius kriterijus;

42.  yra pasiryžęs rengti metinius pranešimus dėl asociacijos susitarimų įgyvendinimo;

o
o   o

43.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Europos Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Moldovos Respublikos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0303.
(2) OL C 356, 2018 10 4, p. 130.
(3) OL C 334, 2018 9 19, p. 199.
(4) OL C 11, 2018 1 12, p. 82.
(5) Tyrimas „Rinkimų reformos trijose rytinėse kaimyninėse asociacijos susitarimus pasirašiusiose šalyse – Ukrainoje, Gruzijoje ir Moldovoje“, Europos Parlamentas, 2017 m. spalio 26 d.
(6) Įgyvendinimo ES lygmeniu vertinimas „ES ir Moldovos, Gruzijos ir Ukrainos asociacijos susitarimai“, Europos Parlamentas, 2018 m. birželio 28 d.
(7) Tyrimas „Institucinės struktūros kūrimas asociacijos susitarimų įgyvendinimui Gruzijoje, Moldovoje ir Ukrainoje“, Europos Parlamentas, 2018 m. liepos mėn.

Teisinė informacija - Privatumo politika