Rodyklė 
Priimti tekstai
Ketvirtadienis, 2018 m. lapkričio 15 d. - Strasbūras
Vietnamas, ypač politinių kalinių padėtis
 Žmogaus teisių padėtis Kuboje
 Žmogaus teisių padėtis Bangladeše
 Geležinkelių keleivių teisės ir pareigos ***I
 Patvarieji organiniai teršalai ***I
 Priežiūros paslaugos ES siekiant užtikrinti didesnę lyčių lygybę
 Laimo liga (boreliozė)

Vietnamas, ypač politinių kalinių padėtis
PDF 133kWORD 45k
2018 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Vietnamo, ypač politinių kalinių padėties (2018/2925(RSP))
P8_TA(2018)0459RC-B8-0526/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas, ypač į 2017 m. gruodžio 14 d. rezoliuciją dėl saviraiškos laisvės Vietname, visų pirma Nguyeno Van Hoa atvejo(1), ir 2016 m. birželio 9 d. rezoliuciją dėl Vietnamo(2), visų pirmą susijusią su saviraiškos laisve,

–  atsižvelgdamas į ES ir Vietnamo partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą, pasirašytą 2012 m. birželio 27 d.,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 1 d. ES ir Vietnamo dialogą žmogaus teisių klausimais,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 9 d. Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) atstovo spaudai pareiškimą dėl žmogaus teisių gynėjų Vietname nuteisimo ir jo 2018 m. balandžio 5 d. pareiškimą dėl žmogaus teisių aktyvistų Vietname nuteisimo,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. rugpjūčio 20 d. ES vietos lygiu paskelbtą pareiškimą dėl neseniai nuteisto Le Dinh Luong,

–  atsižvelgdamas į ES gaires dėl žmogaus teisių gynėjų,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 23 d. JT ekspertų pareiškimą, kuriuo primygtinai raginama nedelsiant išlaisvinti aktyvistus, įkalintus dėl protestavimo dėl toksinių medžiagų išsiliejimo, ir šių ekspertų 2018 m. balandžio 12 d. pareiškimą, kuriame raginama pakeisti sprendimą po to, kai buvo įkalinti teisių gynėjai,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, kurį Vietnamas pasirašė 1982 m.,

–  atsižvelgdamas į Europos ombudsmeno 2016 m. vasario 26 d. sprendimą byloje 1409/2014/MHZ dėl Europos Komisijos nesugebėjimo atlikti išankstinio ES ir Vietnamo laisvosios prekybos susitarimo poveikio žmogaus teisėms vertinimo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi, remiantis Vietnamo politinių kalinių duomenų bazės, sukauptos įgyvendinant Projektą Nr. 88, duomenimis, Vietname apie 160 aktyvistų atlieka įkalinimo bausmę ir maždaug 16-kai  taikomas kardomasis kalinimas;

B.  kadangi Vietnamo valdžios institucijos šalyje ir toliau kalina, sulaiko, persekioja ir baugina žmogaus teisių gynėjus, žurnalistus, tinklaraštininkus, žmogaus teisių srityje dirbančius teisininkus ir pilietinės visuomenės aktyvistus; kadangi žmogaus teisių gynėjai nuteisiami ilgai kalėti už savo darbą žmogaus teisių srityje ir už naudojimąsi savo pagrindine teise į saviraiškos laisvę internete ir realiame gyvenime, taip pažeidžiant šalies įsipareigojimus pagal tarptautinę teisę;

C.  kadangi sulaikyti politinių ir žmogaus teisių aktyvistai kalinami griežtomis sąlygomis, be kita ko, neleidžiant jiems naudotis medicininės priežiūros paslaugomis, kreiptis į advokatą ir palaikyti ryšį su šeimos nariais;

D.  kadangi religijos ar tikėjimo laisvė Vietname varžoma ir katalikų bažnyčia ir nepripažintos religinės bendruomenės, pvz., Vietnamo jungtinė budistų bažnyčia, protestantų bažnyčios ir kitos bendruomenės, įskaitant etninę montanjarų mažumą, ir toliau kenčia nuo stipraus religinio persekiojimo;

E.  kadangi Hoang Duc Binh nuteistas kalėti 14 metų už rašymą tinklaraštyje apie protestus dėl nelaimės Formosoje; kadangi Nguyen Nam Phong nuteistas kalėti dvejus metus dėl to, kad tariamai atsisakė paklusti valstybės pareigūnų įsakymams, kai važiavo į vykstančio protesto vietą; kadangi šių asmenų pastangos buvo itin svarbios didinant informuotumą apie Formosos plieno gamyklos toksinių medžiagų išsiliejimą ir užtikrinant su tuo susijusią atsakomybę;

F.  kadangi 2018 m. balandžio mėn. Demokratijos brolijos (angl. Brotherhood for Democracy) nariai nuteisti kalėti nuo septynerių iki 15 metų vykdant griežtą baudžiamojo kodekso nuostatų dėl nacionalinio saugumo vykdymo užtikrinimą; kadangi 2018 m. rugsėjo mėn. Nguyen Trung Truc, dar vienas šios grupės narys, nuteistas kalėti 12 metų, apkaltinus jį mėginimu įvykdyti valstybės perversmą;

G.  kadangi žmogaus teisių gynėjas Le Dinh Luong, kuris taikiai pasisakė už žmogaus teisių propagavimą ir gynimą, 2018 m. rugpjūčio 16 d. nuteistas 20 metų kalėti ir penkeriems metams namų arešto pagal baudžiamojo kodekso nacionalinio saugumo nuostatas; kadangi ES delegacijų ir ES valstybių narių ambasadų atstovams nebuvo leista stebėti šio teismo proceso; kadangi esama daug kitų žmogaus teisių gynėjų ir kitų sąžinės laisvės kalinių, kuriuos ištiko panašus likimas;

H.  kadangi 2018 m. balandžio 12 d. JT ekspertų grupė, specialusis pranešėjas žmogaus teisių gynėjų padėties klausimais, darbo grupės nesankcionuoto sulaikymo klausimais pirmininkas ir pranešėjas ir specialusis pranešėjas teisės į nuomonės ir saviraiškos laisvę klausimais primygtinai ragino Vietnamą liautis varžius pilietinę visuomenę arba slopinus pasipriešinimą;

I.  kadangi Vietnamo baudžiamasis kodeksas apima represines nuostatas, kurios netinkamai naudojamos siekiant nutildyti, areštuoti, sulaikyti, nuteisti arba apriboti žmogaus teisių aktyvistų, disidentų, teisininkų, profesinių sąjungų, religinių grupių ir nevyriausybinių organizacijų, ypač tų, kurios reiškia kritišką nuomonę Vietnamo vyriausybės atžvilgiu, veiklą;

J.  kadangi Vietnamo vyriausybė ir toliau draudžia nepriklausomų arba privačių žiniasklaidos priemonių veiklą ir griežtai kontroliuoja radijo ir televizijos stotis bei spausdintinius leidinius; kadangi 2016 m. balandžio mėn. Nacionalinė Asamblėja priėmė žiniasklaidos įstatymą, pagal kurį labai apribojama spaudos laisvė Vietname;

K.  kadangi 2018 m. birželio 12 d. Vietnamo Nacionalinė Asamblėja priėmė kibernetinio saugumo įstatymą, kuriuo siekiama sugriežtinti internetines kontrolės priemones ir pagal kurį reikalaujama, kad paslaugų teikėjai pašalintų įrašus, kurie laikomi keliančiais grėsmę nacionaliniam saugumui; kadangi pagal šį įstatymą griežtai apribojama saviraiškos laisvė internete ir siekiama labai suvaržyti teisę į privatumą;

L.  kadangi 2018 m. sausio 1 d. pirmą kartą įsigaliojo Vietnamo įstatymas dėl tikėjimo ir religijos, pagal kurį visos šalies religinės grupės įpareigojamos užsiregistruoti valdžios institucijose ir informuoti jas apie savo veiklą; kadangi valdžios institucijos gali atmesti registracijos prašymus arba sudaryti jiems kliūčių ir uždrausti religinę veiklą, kurią jos savavališkai laiko prieštaraujančia „nacionaliniam interesui“, „viešajai tvarkai“ arba „nacionalinei vienybei“; kadangi šiuo įstatymu vyriausybė įtvirtino savo kišimąsi į religinius reikalus ir religinių grupių valstybinę priežiūrą;

M.  kadangi organizacijos „Žurnalistai be sienų“ paskelbtame 2018 m. pasaulio spaudos laisvės indekse Vietnamas užima 175 vietą iš 180;

N.  kadangi Vietname toliau taikoma mirties bausmė, tačiau įvykdytų mirties bausmių skaičius nežinomas, nes Vietnamo valdžios institucijos mirties bausmės statistinius duomenis priskiria valstybės paslapčiai; kadangi 2018 m. sausio mėn. Vietnamas sumažino nusikaltimų, už kuriuos baudžiama mirties bausme, skaičių nuo 22 iki 18;

O.  kadangi Vietnamas dar neratifikavo pagrindinių Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijų, būtent Konvencijos dėl teisės jungtis į organizacijas ir vesti kolektyvines derybas (Nr. 98), Konvencijos dėl priverstinio darbo panaikinimo (Nr. 105) ir Konvencijos dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo (Nr. 87);

P.  kadangi ES ir Vietnamo dialogas žmogaus teisių klausimais yra svarbi galimybė siekiant toliau išsamiai aptarti ES rūpimus klausimus, įskaitant visapusišką pagarbą pagrindinėms teisėms į saviraiškos, asociacijų ir taikių susirinkimų laisvę; kadangi Europos Sąjungos ir Vietnamo santykiai turi būti iš esmės grindžiami pagarba žmogaus teisėms, demokratijai ir teisinei valstybei, taip pat tarptautinių standartų laikymusi šiuo požiūriu;

Q.  kadangi yra aiškus ryšys tarp partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo (PBS) ir ES ir Vietnamo laisvosios prekybos susitarimo (LPS), pagal kuriuos abi šalys įsipareigojo vykdyti savo įsipareigojimus dėl žmogaus teisių;

1.  smerkia nuolatinius žmogaus teisių pažeidimus Vietname, įskaitant paskelbtus nuosprendžius politiniams aktyvistams, žurnalistams, tinklaraštininkams, disidentams ir žmogaus teisių gynėjams, jų bauginimą, sekimą, persekiojimą, užpuolimus ir nesąžiningus teismo procesus už tai, kad jie naudojasi savo saviraiškos laisve internete arba realiame gyvenime, nes taip aiškiai pažeidžiami Vietnamo tarptautiniai įsipareigojimai žmogaus teisių srityje;

2.  ragina Vietnamo valdžios institucijas nedelsiant ir besąlygiškai paleisti visus žmogaus teisių gynėjus ir sąžinės kalinius, įskaitant Hoangą Ducą Binhą, Nguyeną Namą Phongą, Nguyeną Trungą Trucą ir Le Dinhą Luongą, kurie buvo sulaikyti arba nuteisti tik dėl to, kad naudojosi savo teise į saviraiškos laisvę, ir panaikinti visus jiems pateiktus kaltinimus;

3.  pakartoja savo raginimą Vietnamo valdžios institucijoms panaikinti visus žmogaus teisių gynėjams taikomus apribojimus ir nutraukti persekiojimo veiksmus prieš juos ir bet kokiomis aplinkybėmis užtikrinti, kad jie galėtų vykdyti teisėtą su žmogaus teisėmis susijusią veiklą, nebijodami atsakomųjų veiksmų ir be jokių apribojimų, įskaitant teisminį priekabiavimą; ragina Vietnamo vyriausybę panaikinti visus religijos laisvės apribojimus ir nutraukti religinių bendruomenių persekiojimą;

4.  yra tvirtai įsitikinęs, jog Vietnamo vyriausybė turi užtikrinti, kad su visais sulaikytaisiais būtų elgiamasi laikantis tarptautinių standartų; pabrėžia, kad teisė kreiptis į advokatą, naudotis medikų paslaugomis ir bendrauti su šeimos nariais yra svarbi apsaugos nuo kankinimo ir netinkamo elgesio priemonė, be to, ji nepaprastai svarbi teisei į teisingą bylos nagrinėjimą užtikrinti;

5.  smerkia piktnaudžiavimą represinėmis teisinėmis nuostatomis, kuriomis ribojamos pagrindinės teisės ir laisvės; ragina Vietnamo valdžios institucijas panaikinti, peržiūrėti arba iš dalies pakeisti visus represinio pobūdžio įstatymus, visų pirma šalies baudžiamąjį kodeksą, įstatymą dėl kibernetinio saugumo ir įstatymą dėl tikėjimo ir religijos, bei užtikrinti, kad visi teisės aktai atitiktų tarptautinius žmogaus teisių standartus ir įsipareigojimus, įskaitant Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą (TPPTP), kurio šalis yra Vietnamas; ragina vyriausybę suderinti teisės aktus, kuriais reglamentuojami vieši susibūrimai ir demonstracijos, su laisvų susirinkimų ir asociacijų teisėmis;

6.  ragina Vietnamą pasirašyti ir ratifikuoti visas susijusias Jungtinių Tautų žmogaus teisių sutartis ir Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą bei TDO konvencijas Nr. 87, 98 ir 105;

7.  ragina Vietnamą atsiųsti nuolatinį kvietimą JT žmogaus teisių tarybos įgaliotiesiems ekspertams, pirmiausia specialiajam pranešėjui teisės į nuomonės ir saviraiškos laisvę klausimais bei specialiajam pranešėjui žmogaus teisių gynėjų padėties klausimais;

8.  ragina Vietnamo valdžios institucijas pripažinti nepriklausomas profesines sąjungas;

9.  ragina ES atlikti stebėseną ir dirbti su valdžios institucijomis bei visomis susijusiomis suinteresuotosiomis šalimis, siekiant gerinti žmogaus teisių padėtį Vietname;

10.  pakartoja, kad jokiomis aplinkybėmis nepritaria mirties bausmei; ragina Vietnamo valdžios institucijas nedelsiant paskelbti mirties bausmės taikymo moratoriumą – tai būtų žingsnis link jos panaikinimo; ragina Vietnamo valdžios institucijas peržiūrėti visus mirties nuosprendžius, siekiant užtikrinti susijusių teismo procesų suderinamumą su tarptautiniais standartais;

11.  ragina EIVT ir Komisiją visais atvejais, kai bendraujama su Vietnamo valdžios institucijomis, aktyviai remti pilietinės visuomenės grupes ir asmenis, ginančius žmogaus teises Vietname – taip pat ir raginant išlaisvinti žmogaus teisių gynėjus ir sąžinės kalinius; ragina ES delegaciją Hanojuje teikti visą reikiamą pagalbą kalinamiems žmogaus teisių gynėjams ir sąžinės kaliniams, įskaitant rūpinimąsi kalinių lankymu, teismo procesų stebėjimą ir teisinės pagalbos teikimą;

12.  ragina ES valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant daryti spaudimą, kad Vietname konkrečiai gerėtų žmogaus teisių padėtis – taip pat ir artėjančio Vietnamo visuotinio periodinio vertinimo JT žmogaus teisių taryboje metu;

13.  pakartoja savo raginimą visos ES mastu uždrausti bet kokio pobūdžio saugumo įrangos, kuri gali būti arba yra naudojama vidaus represijoms, įskaitant internetines sekimo technologijas, eksportą į valstybes, kuriose žmogaus teisių padėtis kelia susirūpinimą, prekybą šia įranga su minėtosiomis valstybėmis, taip pat jos atnaujinimą ir priežiūrą šiose valstybėse;

14.  teigiamai vertina sustiprėjusią ES ir Vietnamo partnerystę bei dialogą žmogaus teisių klausimais ir primena, koks šis dialogas svarbus kaip esminė priemonė, kurią galima veiksmingai naudoti siekiant padėti Vietnamui ir jį paskatinti įgyvendinti būtinas reformas; primygtinai ragina Komisiją stebėti pažangą, padarytą dialogo pagrindu, nustatant kriterijus ir stebėsenos mechanizmus;

15.  ragina Vietnamo vyriausybę ir ES, kaip svarbias partneres, įsipareigoti stiprinti pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms šalyje, nes jos yra Vietnamo ir Sąjungos dvišalių santykių kertinis akmuo, pirmiausia turint galvoje ES ir Vietnamo laisvosios prekybos susitarimo ratifikavimą bei ES ir Vietnamo partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą;

16.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos Pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) generaliniam sekretoriui, Vietnamo vyriausybei ir Nacionalinei Asamblėjai, Jungtinių Tautų vyriausiajam žmogaus teisių komisarui ir Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui.

(1) OL C 369, 2018 10 11, p. 73.
(2) OL C 86, 2018 3 6, p. 122.


Žmogaus teisių padėtis Kuboje
PDF 138kWORD 49k
2018 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl žmogaus teisių padėties Kuboje (2018/2926(RSP))
P8_TA(2018)0460RC-B8-0528/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Kubos, ypač į 2004 m. lapkričio 17 d. rezoliuciją dėl Kubos(1), 2006 m. vasario 2 d. rezoliuciją dėl ES politikos Kubos vyriausybės atžvilgiu(2), 2007 m. birželio 21 d. rezoliuciją dėl Kubos(3), 2010 m. kovo 11 d. rezoliuciją dėl sąžinės kalinių Kuboje(4) ir 2017 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Kubos Respublikos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimo sudarymo Europos Sąjungos vardu projekto(5), kuriam pritarė Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2018 m. balandžio 19 d. Miguel Díaz-Canel Kubos Nacionalinės liaudies asamblėjos buvo išrinktas naujuoju prezidentu,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 17 d. paskelbtas JT Priverstinio dingimo komiteto išvadas dėl Kubos,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. rugpjūčio 24 d. – 20 d. 82-oje sesijoje JT darbo grupės nesankcionuoto sulaikymo klausimais priimtą nuomonę 59/2018 dėl Ariel Ruiz Urquiola, kurį organizacija „Amnesty International“ laiko sąžinės kaliniu,

–  atsižvelgdamas į JT žmogaus teisių tarybos visuotinius periodinius vertinimus, atliktus Kuboje 2013 m. gegužės mėn. ir 2018 m. gegužės mėn.,

–  atsižvelgdamas į organizacijos „Human Rights Watch“ 2017 m. ataskaitą dėl Kubos ir 2018 m. liepos 27 d. organizacijos „Amnesty International“ direktorės Erikos Guevara-Rosa, atsakingos už Amerikos žemyną,“ pateiktą pareiškimą dėl naujos Kubos vyriausybės šimtadienio,

–  atsižvelgdamas į Kubos žmogaus teisių ir nacionalinio susitaikymo komisijos (CCHNC) mėnesinius pareiškimus,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir kitas tarptautines žmogaus teisių srities sutartis ir priemones,

–  atsižvelgdamas į Kubos Konstituciją,

–  atsižvelgdamas į ES gaires dėl žmogaus teisių gynėjų,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, kurią Kuba yra pasirašiusi,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi žmogaus teisių aspektas įtrauktas į ES politinį dialogą, taip pat į bendradarbiavimo ir prekybos susitarimus; kadangi žmogaus teisių, įskaitant pilietines, politines, ekonomines, socialines ir kultūrines teises, nedalumas turėtų būti vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos tikslų santykiuose su Kuba;

B.  kadangi 2017 m. liepos 5 d. Parlamentas pritarė ES ir Kubos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimui (PDBS); kadangi PDBS aiškiai parodo didelį susirūpinimą dėl žmogaus teisių padėties Kuboje ir į jį įtraukta sustabdymo sąlyga, taikoma pažeidus žmogaus teisių nuostatas;

C.  kadangi ES ir Kubos dialogas žmogaus teisių klausimais, kuriam vadovauja ES specialusis įgaliotinis žmogaus teisių klausimais, pradėtas 2015 m.; kadangi 2018 m. spalio 9 d. ketvirtajame ES ir Kubos dialoge dėl žmogaus teisių šalys, be kita ko, nagrinėjo piliečių dalyvavimo sprendžiant viešuosius reikalus klausimą, įskaitant pastarojo meto rinkimų procesus, taip pat asociacijų ir žodžio laisvę ir galimybę žmogaus teisių gynėjams ir kitiems pilietinės visuomenės sektoriams laisvai burtis, reikšti savo nuomonę ir dalyvauti viešajame gyvenime; kadangi Parlamentui neaišku, ar šis posėdis apskritai davė rezultatų; kadangi, nepaisant žmogaus teisių dialogo ir Kubos pakartotino išrinkimo į JT Žmogaus teisių tarybą 2017–2019 m. laikotarpiui, nebuvo pasiekta apčiuopiamų rezultatų, susijusių su žmogaus teisėmis Kuboje; kadangi politinis dialogas turi apimti tiesioginį ir intensyvų dialogą su pilietine visuomene ir opozicija be jokių apribojimų;

D.  kadangi Kubos vyriausybė vis dar atsisako pripažinti žmogaus teisių stebėsena teisėta veikla ir neleidžiama suteikti teisinio statuso vietos žmogaus teisių grupėms;

E.  kadangi 2019 m. vasario 24 d. turi įvykti referendumas dėl konstitucijos; kadangi naujos konstitucijos rengimo procesui trūksta tinkamų nacionalinių konsultacijų, užtikrinant, kad komunistų partija išlaikys savo svarbų vaidmenį visuomenėje be daugiapartinės sistemos, pagrindinių laisvių ir politinių bei pilietinių teisių, taip sustiprinant centralizuotą valstybės nuosavybę ir kontroliuojamą ekonomiką; kadangi vienpartinė politinė sistema pripažįstama kaip „neatšaukiama“ 3 straipsnyje, o 224 straipsnyje teigiama, kad dabartinėms ir būsimoms kartoms draudžiama atsisakyti socializmo, taip pat dabartinės politinės ir socialinės sistemos negrįžtamumo principo; kadangi panašu, kad projekte esama kitų didelį susirūpinimą keliančių nuostatų;

F.  kadangi nepriklausomi žurnalistai, taikūs disidentai ir žmogaus teisių gynėjai, dokumentuojantys žmogaus teisių pažeidimus, kurie daugiausia yra demokratinės opozicijos nariai, persekiojami, savavališkai sulaikomi ar laikomi kalėjime Kuboje; kadangi, remiantis CCHNC, 2018 m. spalio mėn. be jokios abejonės dėl politinių priežasčių buvo įvykdyti mažiausiai 202 savavališki trumpalaikiai taikių oponentų ir nepriklausomų pilietinės visuomenės aktyvistų, kurie naudojasi savo pagrindinėmis žodžio, susirinkimų ir politinės asociacijos teisėmis, suėmimai;

G.  kadangi vienas iš šių asmenų yra Dr. Eduardo Cardet, Krikščioniškojo išsilaisvinimo judėjimo (MCL) nacionalinis koordinatorius, kuris buvo nuteistas trejus metus kalėti už tai, kad taikiai naudojosi savo teise į žodžio laisvę; kadangi 2016 m. lapkričio mėn. grįžęs namo po kelionės į Majamį jis buvo suimtas; kadangi Dr. E. Cardet, kuris laikomas sąžinės kaliniu, šiuo metu įkalintas Kubos Holigín kalėjime, kur jis laikomas vienutėje, neturėdamas galimybės matytis su šeima ar skambinti telefonu;

H.  kadangi neoficialios politinės opozicijos frakcijos „Kubos patriotinė sąjungą“ („Unión Patriótica de Cuba“, UNPACU) narys Tomás Núñez Magdariaga 62 dienas laikėsi protesto bado streiko ir 2018 m. spalio 15 d. dėl tarptautinio spaudimo buvo išleistas į laisvę; kadangi T. N. Magdariaga buvo pripažintas kaltu dėl tariamo grasinimo valstybės tarnautojui, kuris galiausiai prisipažino, kad jam pateikti kaltinimai buvo sufabrikuoti; kadangi jo atvejis yra dar vienas akivaizdus mėginimų nutildyti bet kokias kitokias idėjas pavyzdys;

I.  kadangi 2018 m. spalio mėn. „Baltai vilkinčios moterys“ dar kartą tapo pagrindinėmis politinių represijų aukomis, o kai kurie Jungtinio kovos su totalitarizmu forumo (FANTU) nariai tapo represijų taikiniu keliose šalies provincijose;

J.  kadangi reikia užtikrinti, kad su visais kaliniais Kuboje būtų elgiamasi žmogiškai; kadangi Kubos vyriausybė neleidžia nepriklausomoms žmogaus teisių grupėms pateikti į kalėjimus; kadangi Kubos piliečiams nesuteikiamos tinkamo proceso garantijos, pvz., teisė į teisingą ir viešą svarstymą kompetentingame ir nešališkame teisme; kadangi lygtinai paleisti kaliniai dažnai toliau bauginami valdžios institucijų;

K.  kadangi JT darbo grupė nesankcionuoto sulaikymo klausimais aiškiai nurodė, kad Kubos asmenys, nukentėję nuo savavališko sulaikymo, turi teisę siekti, kad vyriausybė atlygintų žalą, įskaitant restituciją, kompensaciją, reabilitaciją ir pasitenkinimą, ir garantuotų, kad tokie veiksmai nebus kartojami;

L.  kadangi Kuboje pastebima daugiau pagarbos religijos laisvei požymių; kadangi Kubos valdžios institucijos tuo pat metu vis dar labai riboja krikščionių bažnyčių statybą ar atstatymą; kadangi bažnyčia pamažu tapo didžiausia pilietinės visuomenės veikėja ir pagrindinis nevalstybinis socialinių paslaugų teikėjas Kuboje, tačiau jos veiklą griežtai kontroliuoja valdžios institucijos;

M.  kadangi palaikant glaudesnius politinius ir ekonominius ryšius su Kuba iš ES pusės ketinama padėti šioje šalyje vykdyti politines reformas, kurios atitiktų visų jos piliečių lūkesčius; kadangi ekonominis ir prekybos liberalizavimas turėtų suteikti šaliai galimybę palaipsniui pereiti prie laisvų socialinių erdvių, sambūvio, technologijų ir ryšių, kuriuos vertina ir kurių reikalauja Kubos gyventojai;

N.  kadangi Parlamentas tris kartus skyrė Sacharovo premiją už minties laisvę Kubos aktyvistams: 2002 m. premiją gavo Oswaldo Payá, 2005 m. – „Baltai vilkinčios moterys“ ir 2010 m. – Guillermo Fariñas; kadangi vis dar reguliariai pasitaiko atvejų, kai Sacharovo premijos laureatams neleidžiama išvykti iš šalies ir dalyvauti tarptautiniuose renginiuose;

O.  kadangi Parlamentas daug kartų klausė, ar galėtų siųsti oficialias delegacijas į Kubą; kadangi, net ir sudarius PDBS, Kubos valdžios institucijos kiekvieną kartą neleido minėtoms delegacijoms atvykti į šalį;

1.  griežtai smerkia savavališkus taikių disidentų, nepriklausomų žurnalistų, žmogaus teisių gynėjų ir politinės opozicijos atstovų suėmimus, jų persekiojimą ir išpuolius prieš juos Kuboje; ragina nedelsiant nutraukti šiuos veiksmus ir nedelsiant paleisti visus politinius kalinius, įskaitant Eduardo Cardetą, ir asmenis, savavališkai kalinamus tik už tai, kad naudojosi savo saviraiškos ir susirinkimų laisve;

2.  ragina ES valstybes nares, EIVT ir jos delegaciją Kuboje griežtai laikytis pagrindinių savo principų ir politikos Kubos atžvilgiu, imtis visų reikiamų veiksmų, kad būtų išlaisvinti minėtieji asmenys, siekiant užtikrinti, kad nedelsiant baigtųsi politinių oponentų ir žmogaus teisių gynėjų persekiojimas, ir padėti jiems bei juos apsaugoti;

3.  ragina Kubos valdžios institucijas pagerinti kalinimo sąlygas ir elgesį su kaliniais ir leisti tarptautinėms žmogaus teisių grupėms ir nepriklausomoms Kubos organizacijoms patekti į šalies kalėjimus; pabrėžia, kad Kubos disidentų kalinimas dėl jų idealų ir jų taikios politinės veiklos prieštarauja Visuotinei žmogaus teisių deklaracijai;

4.  apgailestauja dėl to, kad, nepaisant priimto PDBS, padėtis žmogaus teisių ir demokratijos srityje nepagerėjo; ragina įvykdyti privalomus įsipareigojimus, nustatytus ES ir Kubos PDBS, ypač susijusius su pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms; pabrėžia, kad šio susitarimo sėkmė priklauso nuo jo įgyvendinimo ir laikymosi;

5.  primena, kad PDBS apima nuostatą dėl susitarimo sustabdymo, kuri turėtų būti taikoma tuo atveju, jei pažeidžiamos nuostatos dėl žmogaus teisių; todėl primygtinai reikalauja, kad Europos Sąjunga, įgyvendindama PDBS, atidžiai stebėtų, kaip Kuboje gerbiamos žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės, ir kad apie tai būtų reguliariai pranešama Parlamentui; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę Federicą Mogherini plenarinio posėdžio metu išsamiai informuoti Parlamentą apie konkrečius veiksmus, kurių imamasi siekiant įvykdyti minėtąjį reikalavimą;

6.  ragina Kubos vyriausybę iš naujo apibrėžti žmogaus teisių politiką suderinant ją su tarptautine žmogaus teisių teise ir užtikrinti, kad visi pilietinės visuomenės ir opozicijos politiniai veikėjai aktyviai dalyvautų politiniame ir socialiniame gyvenime, nenustatant jokių apribojimų; ragina Kubą patvirtinti savo ketinimą „laikytis aukščiausių žmogaus teisių skatinimo ir apsaugos standartų“ ratifikuojant Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą, taip pat jų fakultatyvinius protokolus;

7.  primena Kubos valdžios institucijoms, kad judėjimo ir susirinkimų laisvė užtikrinama pagal tarptautinę žmogaus teisių teisę ir kad ši laisvė taikoma aktyvistams ir demokratinės opozicijos nariams;

8.  griežtai smerkia tai, kad priimtas Dekretas Nr. 349, kuriuo pažeidžiama teisė į meninę laisvę Kuboje; ragina Kubos valdžios institucijas imtis atitinkamų teisėkūros priemonių ir atšaukti Dekretą Nr. 349 prieš jam įsigaliojant 2018 m. gruodžio mėn.; pabrėžia, kad meninės raiškos laisvė yra itin svarbi perspektyviam ir gyvybingam kultūros sektoriui, kuris gali padėti kurti darbo vietas, plėtoti kultūros pramonę ir atgaivinti kultūros paveldą;

9.  ragina Kubos vyriausybę nustoti taikyti interneto cenzūrą ir sustabdyti interneto svetainių blokavimą vien tik siekiant apriboti politinę kritiką ir apriboti prieigą prie informacijos;

10.  visapusiškai remia 2017 m. kovo 17 d. paskelbtas JT Priverstinio dingimo komiteto išvadas dėl Kubos, kuriose Kuba raginama imtis reikalingų priemonių savo teismų sistemos visiškai nepriklausomybei užtikrinti ir pagal Paryžiaus principus įsteigti nepriklausomą Nacionalinę žmogaus teisių instituciją;

11.  reiškia didelį susirūpinimą dėl naujo konstitucijos projekto ir referendumo, kurį planuojama surengti 2019 m. vasario mėn.; pabrėžia, kad visam procesui trūksta įtraukties, tolerancijos ir pagarbos pagrindinėms pilietinėms ir politinėms teisėms, kurios galėtų užtikrinti demokratinį konstitucinį procesą; šiuo atžvilgiu pakartoja savo pasiryžimą skatinti perėjimą prie pliuralistinės demokratijos ir pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms į šį procesą įtraukiant visus sveikėjus be išimties, kaip nurodyta Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, ir ilgalaikį ekonomikos atsigavimą, kurio tikslas – gerinti Kubos gyventojų gyvenimo lygį, atsižvelgiant į Kubos gyventojų lūkesčius; ragina atitinkamas Kubos valdžios institucijas naujojoje konstitucijoje numatyti laisvus ir pliuralistinius rinkimus;

12.  ragina Europos institucijas ir valstybes nares padėti Kuboje įvykdyti ekonomines ir užtikrinti politinį perėjimą prie visiškai demokratinės santvarkos, kuriai esant būtų paisoma visų jos piliečių pagrindinių teisių; pritaria tam, kad būtų naudojamos įvairios ES užsienio politikos priemonės, ypač Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonė (EDŽTRP), siekiant sustiprinti ES dialogą su Kubos pilietine visuomene ir tais, kurie palaiko taikias permainas Kuboje;

13.  ragina Kubos valdžios institucijas panaikinti mirties bausmę už visus nusikaltimus; ragina paskelbti mirties bausmės moratoriumą, kol bus oficialiai priimtas šis teisinis pakeitimas; ragina peržiūrėti visus mirties nuosprendžius siekiant užtikrinti, kad susiję teismo procesai atitiktų tarptautinius standartus ir kad ateityje nebūtų įvykdyta nė viena mirties bausmė;

14.  ragina Kubos vyriausybę leisti bažnyčioms laisvai vykdyti socialinės rūpybos veiklą Kubos visuomenėje; ragina visapusiškai užtikrinti religijos ir sąžinės laisvę;

15.  ragina vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją Federicą Mogherini pripažinti, kad esama politinės opozicijos Kubos vyriausybei, ir remti jos įtraukimą į ES ir Kubos politinį dialogą; primena Europos institucijoms, kad pilietinė visuomenė ir asmenys, kuriems skirta Sacharovo premija, yra pagrindiniai Kubos demokratizacijos proceso dalyviai ir kad jų balsas turi būti išgirstas ir į juos turi būti atsižvelgta plėtojant dvišalius santykius; todėl ragina visus ES valstybių narių atstovus lankantis Kuboje kelti Kubos valdžios institucijoms žmogaus teisių klausimus ir susitikti su Sacharovo premijos laureatais siekiant užtikrinti ES žmogaus teisių politikos vidinę ir išorinę darną;

16.  labai apgailestauja dėl Kubos valdžios institucijų atsisakymo leisti Europos Parlamento komitetams, delegacijoms ir kai kurioms frakcijoms apsilankyti Kuboje, nepaisant to, kad Parlamentas davė sutikimą PDBS; ragina valdžios institucijas nedelsiant leisti atvykti į šalį, be kita ko, leisti aplankyti šią salą, kai 2019 m. vasario 24 d. bus surengtas referendumas dėl konstitucijos;

17.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Kubos vyriausybei ir Liaudies valdžios nacionalinei asamblėjai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Komisijai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinių Tautų vyriausiajam žmogaus teisių komisarui ir Lotynų Amerikos ir Karibų valstybių bendrijos valstybių narių vyriausybėms.

(1) OL C 201 E, 2005 8 18, p. 83.
(2) OL C 288 E, 2006 11 24, p. 81.
(3) OL C 146 E, 2008 6 12, p. 377.
(4) OL C 349 E, 2010 12 22, p. 82.
(5) OL C 334, 2018 9 19, p. 99.


Žmogaus teisių padėtis Bangladeše
PDF 134kWORD 44k
2018 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl žmogaus teisių padėties Bangladeše (2018/2927(RSP))
P8_TA(2018)0461RC-B8-0533/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes 2017 m. balandžio 6 d.(1) ir 2015 m. lapkričio 26 d.(2) rezoliucijas Bangladešo klausimu,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. birželio 14 d. rezoliuciją dėl Bangladešo tvarumo susitarimo įgyvendinimo dabartinės padėties(3) ir į 2018 m. rugsėjo 28 d. Komisijos techninės būklės ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. balandžio 27 d. rezoliuciją dėl ES pavyzdinės iniciatyvos drabužių sektoriuje(4),

–  atsižvelgdamas į 2001 m. Europos bendrijos ir Bangladešo Liaudies Respublikos bendradarbiavimo susitarimą dėl partnerystės ir vystymosi(5),

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo,

–  atsižvelgdamas į tvarumo susitarimą dėl nuolatinio darbo teisių ir gamyklų saugos gerinimo Bangladešo gatavų drabužių ir trikotažo gaminių pramonėje,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. Bangladešo susitarimą dėl priešgaisrinės ir pastatų saugos ir jį 2018 m. pakeitusį susitarimą,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 27 d. bendrą vietos pareiškimą dėl Bangladešo skaitmeninio saugumo akto, kurį pateikė ES valstybių narių misijos vadovai, Europos Sąjungos delegacija ir Norvegijos ir Šveicarijos misijos vadovai,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 26 d. nacionalinę ataskaitą, pateiktą JT Žmogaus teisių tarybai visuotiniam periodiniam vertinimui dėl Bangladešo atlikti,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinę konvenciją dėl visų asmenų apsaugos nuo priverstinio dingimo, kurią 2006 m. gruodžio 20 d. priėmė JT Generalinė Asamblėja ir kuri įsigaliojo 2010 m. gruodžio 23 d.,

–  atsižvelgdamas į JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus, kuriuos JT žmogaus teisių taryba patvirtino 2011 m. birželio 16 d.,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į 2015–2021 m. Bangladešo nacionalinį vaikų santuokų panaikinimo veiksmų planą,

–  atsižvelgdamas į JT nuolatinio forumo čiabuvių klausimais (UNPFII) 17-ojoje sesijoje priimtas rekomendacijas,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. pasaulio spaudos laisvės indeksą,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. Bangladešo skaitmeninio saugumo aktą,

–  atsižvelgdamas į Bangladešo informacinių ir ryšių technologijų (IRT) aktą, ypač į jo 57 skirsnį,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 12 d. ES žmogaus teisių gaires dėl saviraiškos laisvės internete ir realiame gyvenime,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi ES ir Bangladešą sieja ilgalaikiai ryšiai, įskaitant ryšius, pagrįstus bendradarbiavimo susitarimu dėl partnerystės ir vystymosi; kadangi žmogaus teisių ir demokratinių principų paisymas ir propagavimas yra šalių vidaus ir tarptautinės politikos pamatas ir turi būti esminis ES išorės veiksmų aspektas;

B.  kadangi pastaraisiais metais Bangladeše padaugėjo represijų prieš pilietinės visuomenės atstovus, įskaitant politinius aktyvistus, profesinių sąjungų atstovus, žurnalistus, studentus, žmogaus teisių gynėjus ir mažumas; kadangi JT žmogaus teisių ekspertai ir tarptautinės žmogaus teisių grupės pranešė, jog Bangladeše pastebimos aiškios neteisminių egzekucijų, masinių nesankcionuotų sulaikymų ir priverstinio dingimo atvejų tendencijos, kaip, pvz., Maroofo Zamano ir Miro Ahmado Bin Quasemo atvejais;

C.  kadangi Bangladešas pagal pasaulio spaudos laisvės indeksą užima 146 vietą iš 180; kadangi Bangladeše plačiai paplitę pagrindinių laisvių ir žmogaus teisių pažeidimai, ypač smurtas, priekabiavimas, žurnalistų ir tinklaraštininkų bauginimo ir cenzūros veiksmai; kadangi keletą pastarųjų metų vadovaujamasi Bangladešo IRT įstatymu, ypač jo 57 skirsniu, suimant ir teisiant vyriausybę kritikavusius aktyvistus ir žurnalistus;

D.  kadangi Skaitmeninio saugumo aktu, kurį 2018 m. rugsėjo 19 d. priėmė Bangladešo parlamentas, nepavyko iš dalies pakeisti IRT įstatymo 57 skirsnio, nepaisant griežtos Bangladešo žurnalistų, pilietinių teisių aktyvistų ir tarptautinės bendruomenės kritikos;

E.  kadangi tarptautiniu mastu pripažintas ir apdovanojimų pelnęs Bangladešo fotožurnalistas Shahidul Alam, mokytojas ir aktyvistas, 2018 m. rugpjūčio 5 d. buvo pagrobtas iš namų ir įkalintas pagal IRT įstatymą dėl savo pasisakymų per Bangladeše neseniai vykusius studentų protestus ir kritikos dėl valdžios institucijų naudojamo smurto; kadangi jis tebėra sulaikytas ir jį ne vieną kartą buvo atsisakyta paleisti už užstatą; kadangi įtariama, jog jam nesuteiktas tinkamas medicininis gydymas ir kad jis buvo kankinamas;

F.  kadangi teroristinių išpuolių atžvilgiu vyriausybė taiko griežtą visiško netoleravimo požiūrį; kadangi Bangladeše buvo išjungti judriojo ryšio tinklai, ir, kaip pranešama, Bangladešo saugumo pajėgos bandė pirkti elektroninę sekimo įrangą tarptautinėje rinkoje; kadangi Bangladešo vyriausybė pradėjo intensyvią ir slaptą socialinės žiniasklaidos stebėjimo ir sekimo kampaniją;

G.  kadangi 2018 m. gruodžio 30 d. Bangladeše turi vykti rinkimai; kadangi opozicijos lyderė ir buvusi ministrė pirmininkė Khaleda Zia šiuo metu atlieka 10 metų laisvės atėmimo bausmę už korupciją ir dėl to negali dalyvauti rinkimuose; kadangi ji neigia kaltinimus, kurie, anot jos rėmėjų, yra pagrįsti politiniais motyvais;

H.  kadangi moterys ir mergaitės Bangladeše patiria labai didelį smurtą; kadangi Bangladešas yra ta Azijos valstybė, kurioje vaikų santuokų rodiklis didžiausias pasaulyje; kadangi 2017 m. Bangladešo vyriausybė priėmė Vaikų santuokų ribojimo aktą, kuriame numatytos išimtys „ypatingais atvejais“, tačiau neapibrėžiami tokių atvejų kriterijai ir nenustatytas minimalus tokias santuokas sudarančių asmenų amžius;

I.  kadangi Bangladeše mirties bausmė gali būti taikoma už daugelį nusikaltimų; kadangi 2017 m. mirties bausmė įvykdyta šešiems asmenims;

J.  kadangi šiais metais gauta daug daugiau pranešimų dėl smurto, visų pirma prieš čiabuves moteris, taip pat dėl čiabuvių teisių aktyvistų persekiojimo ir sulaikymo Čitagongo kalvų ruože;

K.  kadangi ES yra pagrindinė Bangladešo prekybos partnerė ir, kaip mažiausiai išsivysčiusiai šaliai, Bangladešui taikoma palankiausia tvarka, nustatyta pagal ES bendrąją lengvatų sistemą (BLS), būtent pagal iniciatyvą „Viskas, išskyrus ginklus“;

L.  kadangi nuo 2024 m. Bangladešui turėtų būti nebetaikomas mažiausiai išsivysčiusios šalies statusas; kadangi iki to laiko turi būti sparčiau vykdomos žmogaus teisių ir darbo teisių reformos, įskaitant vaikų darbo panaikinimą; kadangi Bangladešo darbo įstatymo ir Gamybos eksportui zonų įstatymo projekto nuostatos tebekelia susirūpinimą;

M.  kadangi įgyvendinant tvarumo susitarimą buvo pasirašytas drabužių prekės ženklų, mažmenininkų ir profesinių sąjungų atstovų susitarimas dėl Bangladešo priešgaisrinės ir pastatų saugos; kadangi iki šiol mažiau nei pusė gamyklų, kurioms taikomas šis susitarimas, įgyvendino tinkamas saugos priemones; kadangi susitarimas nustojo galioti 2018 m. spalio mėn., nors darbas dar toli gražu nebaigtas; kadangi šį susitarimą pakeitė pereinamojo laikotarpio susitarimas, kuris galios trejus metus;

N.  kadangi susitarimą reikia remti ir visoms šalims turi būti leidžiama toliau sklandžiai dirbti, taip pat ir po 2018 m. lapkričio mėn.; kadangi Bangladešo vyriausybė ir Paramos koordinavimo padalinys tik vieną kartą žodžiais ir darbais įrodė, kad įvykdė pasirengimo sąlygas ir kad šių rūšių atsakingo įmonių elgesio iniciatyvų gali nebereikėti;

O.  kadangi 2018 m. į Bangladešą masiškai atvyko daugiau kaip 700 000 rohinjų pabėgėlių, bėgusių nuo Birmos kariuomenės vykdytos etninio valymo kampanijos, kuriems vis dar labai reikia humanitarinės pagalbos; kadangi 2018 m. spalio 30 d. Bangladešas ir Mianmaras, nesikonsultavę su Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuru (UNHCR) ir jam nedalyvaujant susitarė, kad nuo lapkričio mėn. vidurio rohinjai bus pradedami grąžinti į Mianmarą;

1.  reiškia didelį susirūpinimą dėl blogėjančios žmogaus teisių padėties Bangladeše ir ypač dėl tebesitęsiančio saviraiškos ir susirinkimų laisvės pažeidinėjimo, nukreipto prieš žiniasklaidą, studentus, aktyvistus ir opoziciją; smerkia tai, kad žmonės yra areštuojami ir patiria smurtą, už tai, kad naudojasi savo saviraiškos laisve kritikuoti vyriausybę; yra labai susirūpinęs dėl pranešimų, kad vis labiau daugėja kankinimų;

2.  pažymi, kad 2018 m. gegužės mėn. JT visuotiniame periodiniame vertinime Bangladešas giriamas dėl padarytos „didelės pažangos“ pastaraisiais metais gerinant žmogaus teisių padėtį; primygtinai ragina Bangladešo vyriausybę įgyvendinti visuotiniame periodiniame vertinime pateiktas rekomendacijas, ypač tokiose srityse kaip teismų nepriklausomumas, pilietinės ir politinės teisės, žiniasklaidos laisvė, ekonominės, socialinės ir kultūrinės teisės bei moterų ir mergaičių teisės;

3.  ragina Bangladešo valdžios institucijas atlikti nepriklausomus pranešimų apie neteismines egzekucijas, priverstinius dingimus ir pernelyg didelį jėgos naudojimą tyrimus, įskaitant Maroofo Zamano ir Miro Ahmado Bin Quasemo atvejus, ir, laikantis tarptautinių standartų, atsakingus asmenis patraukti baudžiamojon atsakomybėn; taip pat ragina Bangladešą ratifikuoti Tarptautinę konvenciją dėl visų asmenų apsaugos nuo prievartinio dingimo ir įtraukti jos nuostatas į nacionalinę teisę;

4.  ragina Bangladešo valdžios institucijas nedelsiant ir besąlygiškai paleisti Shahidulą Alamą, panaikinti visus jam pareikštus kaltinimus ir leisti jam tęsti savo teisėtą darbą žmogaus teisių srityje; nurodo, kad Bangladešo valdžios institucijos privalo imtųsi visų būtinų priemonių, kad užtikrintų Shahidulo Alamo ir jo šeimos fizinį ir psichologinį neliečiamumą ir saugumą, ir užtikrintų, kad su sulaikytu Shahidulu Ahlamu būtų elgiamasi laikantis tarptautinių principų ir normų; ragina Bangladešo valdžios institucijas nedelsiant pradėti viešą tyrimą dėl kaltinimų, kad Shhidul Alam buvo kankinamas, ir kaltininkus patraukti baudžiamojon atsakomybėn;

5.  reiškia didelį susirūpinimą dėl Informacinių ir ryšių technologijų (IRT) įstatymo, nes jis ne tik jau daro didelį poveikį žurnalistų, tinklaraštininkų ir komentatorių darbui, bet ir kenkia teisėtam visų asmenų asmens naudojimuisi teise į saviraiškos laisvę, be kita ko, ir socialiniuose tinkluose; laikosi nuomonės, kad IRT įstatymo 57 skirsnis yra nesuderinamas su pagrindinėmis teisėmis į saviraiškos laisvę ir į teisingą bylos nagrinėjimą;

6.  labai apgailestauja dėl to, kad vyriausybė priėmė sprendimą prieš 2018 m. vyksiančius nacionalinius rinkimus įgyvendinti Skaitmeninio saugumo įstatymą, kuris faktiškai išplečia ir sustiprina policijos įgaliojimus imtis veiksmų prieš žodžio laisvę, be kitą ko, prieš žodžio laisvę socialiniuose tinkluose; ragina Bangladešo valdžios institucijas skubiai persvarstyti Skaitmeninio saugumo įstatymą ir IRT įstatymą ir suderinti juos su tarptautinėmis žmogaus teisių konvencijomis, prie kurių yra prisijungęs Bangladešas;

7.  tikisi, kad kiti visuotiniai rinkimai bus taikūs, skaidrūs ir pagrįsti dalyvavimu, kad piliečiai galėtų parodyti, koks yra tikrasis jų politinis pasirinkimas; ragina politines jėgas susilaikyti nuo bet kokio smurto ar smurto kurstymo rinkimų laikotarpiu;

8.  teigiamai vertina konstruktyvų vaidmenį, kurį sudėtingomis aplinkybėmis atliko Bangladešas, priimdamas rohinjų pabėgėlius; ragina institucijas suteikti daugiau žemės, kad sumažėtų stovyklų perpildymas ir pagerėtų antisanitarinės sąlygos; primygtinai ragina valdžios institucijas sumažinti biurokratinius apribojimus, kuriuos jos taiko humanitarinės pagalbos organizacijoms; ragina Bangladešo ir Mianmaro vyriausybes nedelsiant persvarstyti sprendimą pradėti grąžinti rohinjų pabėgėlius, nes dar nėra įvykdytos saugaus, oraus ir savanoriško grįžimo sąlygos;

9.  ragina ES ir kitus tarptautinius paramos teikėjus dėti daugiau pastangų teikiant finansinę ir materialinę pagalbą rohinjų pabėgėlių stovykloms Bangladeše;

10.  primygtinai reikalauja, kad Bangladešas laikytųsi savo įsipareigojimų pagal iniciatyvą „Viskas, išskyrus ginklus“, susijusių su demokratija, žmogaus teisėmis ir teisės viršenybe;

11.  pakartoja savo raginimą panaikinti mirties bausmę Bangladeše;

12.  reiškia didelį susirūpinimą dėl pereinamojo laikotarpio susitarimo panaikinimo, kuris turi įsigalioti 2018 m. lapkričio 30 d.; pažymi, kad Paramos koordinavimo padalinys dar neturi pajėgumų vykdyti sveikatos ir saugos reikalavimų stebėsenai ir užtikrinti jų taikymą, o tai turi rimtų pasekmių gamyklų darbuotojų saugai ir teisėms; primygtinai ragina Bangladešo vyriausybę nedelsiant pripažinti ir įgyvendinti pereinamojo laikotarpio susitarimą ir parodyti, kad ji yra labiau pasirengusi perimti visas funkcijas, nustatytas pagal susitarimą; ragina paramos teikėjus padėti Bangladešo vyriausybei, kad tai taptų įmanoma; taip pat ragina Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) toliau dirbti kartu su Paramos koordinavimo padaliniu pajėgumų kūrimo srityje;

13.  ragina Bangladešo vyriausybę priimti Bangladešo darbo įstatymu ir jo įgyvendinimo taisyklių pakeitimus, kad šie teisės aktai atitiktų Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) tarptautinius darbo standartus, ir leisti visiškai laisvai burtis į asociacijas; ragina Bangladešo vyriausybę imtis reikiamų veiksmų siekiant veiksmingai kovoti su visais veiksmais, kuriais diskriminuojamos profesinės sąjungos, įskaitant smurto aktus ir bauginimą;

14.  Reiškia susirūpinimą dėl to, kad, nors į 2017 m. Vaikų santuokų ribojimo aktą yra įtrauktos nuostatos dėl prevencijos stiprinimo ir pažeidėjų baudžiamojo persekiojimo, vis dėlto jame yra nuostata, pagal kurią tam tikromis aplinkybėmis, gavus tėvų sutikimą ir teismo leidimą, leidžiama sudaryti santuoką jaunesniems kaip 18 metų asmenims; ragina skubiai panaikinti šią spragą siekiant užtikrinti vaikų apsaugą;

15.  primygtinai ragina Bangladešo valdžios institucijas ir toliau spręsti žmogaus teisių padėties problemas; pažymi, kad žmogaus teisių klausimai bus toliau aptariami ES ir Bangladešo jungtinės komisijos posėdyje, kuris bus surengtas 2019 m. pirmąjį pusmetį Dakoje;

16.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais ir Bangladešo vyriausybei ir parlamentui.

(1) 2017 m. balandžio 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Bangladešo, įskaitant vaikų santuokas (OL C 298, 2018 8 23, p. 65).
(2) 2015 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl žodžio laisvės Bangladeše (OL C 366, 2017 10 27, p. 135).
(3) OL C 331, 2018 9 18, p. 100.
(4) OL C 298, 2018 8 23, p. 100.
(5) OL L 118, 2001 4 27, p. 48.


Geležinkelių keleivių teisės ir pareigos ***I
PDF 384kWORD 483k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
2018 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl geležinkelių keleivių teisių ir pareigų (nauja redakcija) (COM(2017)0548 – C8-0324/2017 – 2017/0237(COD))
P8_TA(2018)0462A8-0340/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: nauja redakcija)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2017)0548),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 91 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0324/2017),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 18 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

–  atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 28 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl sistemingesnio teisės aktų pakeitimo metodo naudojimo(2),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 24 d. Teisės reikalų komiteto laišką Transporto ir turizmo komitetui vadovaujantis Darbo tvarkos taisyklių 104 straipsnio 3 dalimi,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 104 ir 59 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomonę (A8-0340/2018),

A.  kadangi, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, Komisijos pasiūlyme, be nurodytų pakeitimų, kitų esminių pakeitimų nėra ir kadangi, kalbant apie nepakeistų ankstesnių aktų nuostatų ir minėtų pakeitimų kodifikavimą, pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės;

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją, atsižvelgęs į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės rekomendacijas;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2018 m. lapkričio 15 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) .../... dėl geležinkelių keleivių teisių ir pareigų (nauja redakcija)

P8_TC1-COD(2017)0237


(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 91 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(3),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)  Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1371/2007(4) reikia padaryti pakeitimų, siekiant užtikrinti geresnę keleivių apsaugą ir skatinti dažniau keliauti geležinkeliais, visų pirma deramai atsižvelgiant į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 11, 12 ir 14 straipsnius. Todėl atsižvelgiant į šiuos pakeitimus ir siekiant aiškumo minėtas reglamentas Reglamentas (EB) Nr. 1371/2007 turėtų būti išdėstytas nauja redakcija; [1 pakeit.]

(2)  atsižvelgiant į bendrą transporto politiką, svarbu užtikrinti geležinkelių keleivių teises ir pagerinti keleivių vežimo geležinkeliais paslaugų kokybę ir veiksmingumą, kad geležinkelių eismas išaugtų kitų transporto rūšių atžvilgiu;

(3)  sprendžiant vartotojų apsaugos Sąjungoje klausimus padaryta didelė pažanga, tačiau geležinkelių keleivių teisių apsaugą dar reikia tobulinti tobulinti ir geriau užtikrinti, kad jiems būtų kompensuojama už vėlavimą, atšaukimą ir atlyginama materialinė žala; [2 pakeit.]

(4)  kadangi geležinkelių keleivis yra silpnesnė vežimo sutarties šalis, todėl turėtų būti užtikrintos keleivių teisės;

(5)  jei tarptautinio ir nacionalinio susisiekimo geležinkelių keleivių teisės būtų suvienodintos, vartotojų apsaugos keleivių teisių Sąjungoje lygis būtų didesnis, geležinkelio įmonėms būtų užtikrinamos vienodos veiklos sąlygos, o keleiviams būtų garantuojamos vienodos teisės visų pirma atsižvelgiant į jų galimybes gauti informaciją ir kompensaciją vėlavimo ar atšaukimo atveju. Keleiviai turėtų gauti kuo tikslesnę informaciją apie savo teises; [3 pakeit.]

(5a)   šiuo reglamentu neturėtų būti daromas neigiamas poveikis valstybių narių ar kitų kompetentingų institucijų galimybei nustatyti socialinius reglamentuojamų paslaugų tarifus tiek viešųjų paslaugų, tiek komercinių paslaugų teikėjams; [4 pakeit.]

(6)  miesto, priemiesčių ir regioninio keleivių vežimo geležinkeliu paslaugų pobūdis yra kitoks nei tolimojo keleivių vežimo paslaugų. Todėl valstybėms narėms turėtų būti leidžiama miesto, priemiesčių ir regioninio keleivių vežimo geležinkeliu paslaugoms daryti tam tikrų nuostatų, kuriomis reguliuojamos keleivių teisės, taikymo išimčių, jei tokio vežimo Sąjungoje paslaugos nėra tarptautinės; [136 pakeit.]

(7)  šio reglamento tikslas yra pagerinti keleivių vežimo geležinkeliu paslaugas Sąjungoje. Todėl valstybės narės turėtų turėti galimybę suteikti išimtis paslaugoms regionuose, kur didelė dalis paslaugų teikiama už Sąjungos ribų, jei teikiant tokias paslaugas tų valstybių narių teritorijoje pakankamo lygio keleivių teisių apsauga užtikrinama nacionalinės teisės aktais;

(8)  tačiau šio reglamento nuostatos, kuriomis sudaromos sąlygos geležinkelio paslaugomis lengviau naudotis neįgaliems ir riboto judumo asmenims, turėtų būti taikomos be išimčių. Taip pat be išimčių turėtų būti taikomos asmenų teisės įsigyti kelionės geležinkeliu bilietus be pernelyg didelių sunkumų, taip pat nuostatos dėl geležinkelio įmonių atsakomybės keleivių ir jų bagažo atžvilgiu, reikalavimas, kad geležinkelio įmonės būtų atitinkamai apsidraudusios, ir reikalavimas, kad jos tinkamomis priemonėmis užtikrintų keleivių asmeninį saugumą geležinkelio stotyse bei traukiniuose ir valdytų riziką; [6 pakeit.]

(9)  geležinkelių paslaugų naudotojai taip pat turi teisę gauti informaciją apie teikiamą paslaugą tas paslaugas ir susijusius klausimus prieš kelionę ir kelionės, jos metu ir po jos. Jeigu įmanoma, Geležinkelio įmonės ir bilietų pardavėjai turėtų suteikti šią informaciją kuo greičiau iš anksto ir kuo greičiau arba bent jau kelionės pradžioje. Teikiamos informacijos forma turėtų būti patogi naudoti neįgaliems ir riboto judumo asmenims ir turėtų būti skelbiama viešai. Geležinkelio įmonės turėtų suteikti šią informaciją jų paslaugas parduodantiems bilietų pardavėjams ir kitoms geležinkelio įmonėms; [7 pakeit.]

(9a)   suteikus galimybę susipažinti su visais operatyviniais duomenimis ir tarifais realiu laiku vienodomis ir tinkamomis sąlygomis, kelionės geležinkeliu taptų prieinamesnės naujiems klientams ir jiems būtų suteikta įvairesnių kelionės galimybių ir galimybių rinktis tarifus. Siekdamos sudaryti palankias sąlygas kelionėms geležinkeliu, geležinkelio įmonės bilietų pardavėjams turėtų teikti savo operatyvinius ir tarifų duomenis. Reikėtų pasistengti, kad keleiviai galėtų rezervuoti tęstinės kelionės bilietus ir vieną optimalią kelionę geležinkeliu; [8 pakeit.]

(9b)   vykdomas daugiarūšis asmenų vežimas padės pasiekti klimato tikslus. Todėl geležinkelio įmonės taip pat turi turėtų viešinti tai, kad teikia su kitomis transporto rūšimis derinamas paslaugas, kad geležinkelio keleiviai būtų apie jas informuoti prieš užsisakydami kelionę; [9 pakeit.]

(9c)  gerai išvystytas daugiarūšis asmenų vežimas padės pasiekti klimato tikslus. Todėl geležinkelio įmonės taip pat turėtų viešinti tai, kad teikia su kitomis transporto rūšimis derinamas paslaugas, kad geležinkelio keleiviai būtų apie jas informuoti prieš užsisakydami kelionę; [10 pakeit.]

(10)  išsamesni kelionės informacijos pateikimo reikalavimai yra nustatyti Techninėse sąveikos specifikacijose (TSS), nurodytose Komisijos reglamente (ES) Nr. 454/2011(5);

(11)  Stiprinant geležinkelių keleivių teises reikėtų remtis esama susijusios tarptautinės teisės nuostatomis, pateikiamomis 1980 m. gegužės 9 d. Tarptautinio vežimo geležinkeliais sutarties (COTIF), pakeistos 1999 m. birželio 3 d. Tarptautinio vežimo geležinkeliais sutarties pakeitimo protokolu (1999 m. protokolas) A priede – Vienodosios tarptautinio keleivių ir bagažo vežimo geležinkeliais sutarties (CIV) taisyklės. Vis dėlto pageidautina išplėsti šio reglamento taikymo apimtį ir suteikti apsaugą ne tik tarptautiniams, bet ir vietos keleiviams. Sąjunga prie sutarties COTIF prisijungė 2013 m. vasario 23 d.;

(12)  bilietų pardavimo keleiviams klausimais valstybės narės turėtų imtis visų priemonių, kad keleiviams nebūtų taikomos skirtingos sąlygos dėl pilietybės arba gyvenamosios vietos, nesvarbu, ar atitinkamas keleivis kitoje valstybėje narėje būna nuolat ar yra laikinai. Tos priemonės turėtų apimti visų rūšių paslėptas sąlygas, kurios taikant kitokius kriterijus, pavyzdžiui, gyvenamosios vietos, fizinės ar skaitmeninės buvimo vietos, gali veikti vienodai. Atsižvelgusios į keleivių vežimo bilietų pardavimo elektroninių platformų plėtrą, valstybės narės turėtų ypač pasirūpinti užtikrinti, kad prieigos prie elektroninių sąsajų arba bilietų pardavimo sąlygos būtų visiems vienodos. Vis dėlto vienodų sąlygų reikalavimas neturėtų savaime trukdyti taikyti su socialiniais tarifais susijusias transporto sistemas, jeigu jos yra proporcingos ir taikomos nepriklausomai nuo susijusių asmenų pilietybės; [11 pakeit.]

(13)  Sąjungoje populiarėjantis važiavimas dviračiais yra reikšmingas apskritai judumui ir turizmui. Jei renkantis transporto rūšį dažniau keliaujama traukiniais ir kartu pasiimamas dviratis, transporto poveikis aplinkai mažesnis. Todėl geležinkelio įmonės turėtų sudaryti kuo geresnes sąlygas derinti keliones dviračiais ir traukiniais, ypač leisti jos turėtų suteikti pakankamai dviračių stovų, kuriuose būtų galima vežtis surinktus dviračius vežtis traukiniais; specialiai tam skirtose vietose visų tipų keleiviniuose traukiniuose, įskaitant greituosius, tolimojo vežimo, tarpvalstybinius ir vietinius. Keleiviai turėtų būti informuojami apie dviračių vežimo vietas. Šie reikalavimai turėtų būti taikomi visoms geležinkelio įmonėms nuo ... [dveji metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos]; [12 pakeit.]

(14)  geležinkelio įmonės, kai įmanoma, turėtų parduodamos tęstinės kelionės bilietus sudaryti sąlygas geležinkelių keleiviams lengviau vieną operatorių pakeisti kitu; [13 pakeit.]

(15)  atsižvelgiant į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją ir siekiant, kad neįgalūs ir riboto judumo asmenys turėtų galimybę geležinkeliais keliauti kaip kiti piliečiai, turėtų būti nustatytos vienodų sąlygų ir pagalbos teikimo kelionės metu taisyklės. Neįgalūs ir riboto judumo – dėl negalios, amžiaus arba bet kurios kitos priežasties – asmenys turi tokias pačias teises į judėjimo laisvę, pasirinkimo laisvę ir vienodas sąlygas kaip ir kiti piliečiai. Inter alia, turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys tam, kad neįgaliems ir riboto judumo asmenims būtų teikiama prieinama informacija, susijusi su geležinkelio paslaugų prieinamumu, su galimybe patekti į riedmenis ir su traukiniuose esančiais patogumais. Siekiant kuo geriau informuoti keleivius su jutimų sutrikimais apie vėlavimus, prireikus turėtų būti naudojamos tinkamos ir jiems suprantamos vaizdo ir garso sistemos. Neįgalūs ir riboto judumo asmenys turėtų turėti galimybę be papildomų mokesčių nusipirkti bilietus traukinyje. Darbuotojai turėtų būti tinkamai išmokyti aptarnauti neįgalius ir riboto judumo asmenis pagal jų reikmes, ypač kai jiems teikia pagalbą. Kad keliavimo sąlygos būtų vienodos, tokiems asmenims pagalba stotyse ir traukiniuose turėtų būti teikiama visą laiką, kol važiuoja traukiniai, o ne vien tik tam tikrais paros laikotarpiais nemokamai teikiama pagalba įsėdant į traukinį ir išlipant iš jo; [14 pakeit.]

(15a)  jeigu stotyje nėra prieinamų bilietų pardavimo priemonių, neįgalūs ir riboto judumo asmenys turėtų galėti įsigyti bilietus traukinyje; [15 pakeit.]

(16)  geležinkelio įmonės ir stoties valdytojai, laikydamiesi TSS dėl neįgaliųjų Komisijos reglamento (ES) Nr. 1300/2014 (TSS)(6) ir riboto judumo asmenų Direktyvos XXX, kuri papildys TSS, turėtų atsižvelgti į neįgalių ir riboto judumo asmenų reikmes. Be to, įsigyjant naujus įrenginius, vykdant statybos arba plataus masto atnaujinimo darbus visi pastatai ir riedmenys pagal Sąjungos teisės normas dėl viešųjų pirkimų, ypač Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/24/ES(7), būtų tokiems asmenims pritaikyti palaipsniui šalinant fizines kliūtis ir funkcinius nesklandumus; [16 pakeit.]

(17)  pageidautina, kad šiuo reglamentu būtų sukurta kompensavimo keleiviams vėlavimo atveju sistema, kuri būtų susijusi su geležinkelio įmonės atsakomybe ir grindžiama tais pačiais pagrindais, kaip COTIF ir ypač Vienodosiose CIV taisyklėse, susijusiose su keleivių teisėmis, numatyta tarptautinė sistema. Įsigyti bilietai turėtų būti visiškai kompensuojami. Jei keleiviniai traukiniai vėluoja, kompensacija, kurią keleiviams moka geležinkelio įmonė, turėtų būti grindžiama bilieto kainos procentine dalimi iki 100% bilieto kainos; [17 pakeit.]

(18)  turėtų būti reikalaujama, kad geležinkelio įmonių atsakomybė geležinkelio keleiviams nelaimingų atsitikimų atvejais būtų apdrausta arba būtų imtasi lygiaverčių priemonių. Jei valstybės narės nustato didžiausią žalos kompensavimo sumą, mokamą keleivio mirties ar kūno sužalojimo atveju, ta suma turėtų būti bent ne mažesnė už sumą, nustatytą Vienodosiose CIV taisyklėse;. Valstybės narės turėtų turėti galimybę bet kuriuo metu padidinti žalos kompensavimo sumą keleivių mirties ar sužalojimo atveju; [18 pakeit.]

(19)  sustiprinus teises į kompensavimą ir pagalbą vėlavimo, praleisto persėdimo ar paslaugos atšaukimo atveju, geležinkelių keleivių vežimo rinka būtų paskatinta veikti keleivių naudai;

(20)  jei traukiniai vėluoja, keleiviams turėtų būti paaiškintos galimybės tęsti kelionę ar keliauti kitu maršrutu panašiomis vežimo sąlygomis. Tokiais atvejais ypač turėtų būti atsižvelgiama į neįgalių ir riboto judumo asmenų reikmes gauti tinkamą informaciją; [19 pakeit.]

(20a)   kelionės arba mišriosios kelionės aiškinimas turėtų apimti visas situacijas, kai rezervuojant pirminę kelionę buvo numatytas realistinis arba taikytinas minimalus persėdimo laikas, atsižvelgiant į visus svarbius veiksnius, pvz., atitinkamų stočių ir platformų dydį ir vietą; [137 pakeit.]

(21)  tačiau geležinkelio įmonė neturėtų būti įpareigota mokėti kompensacijos, jeigu ji gali įrodyti, kad traukiniai vėlavo dėl ekstremalių oro sąlygų arba didelės stichinės nelaimės, kurios būtų pavojingos traukinių eismui. Kiekvienas toks įvykis turėtų prilygti ypatingai gaivalinei nelaimei ir skirtis nuo įprastų tuo metų laiku oro sąlygų, pavyzdžiui, nuo rudeninių audrų arba nuo reguliariai miestus užtvindančio potvynio arba sniego tirpsmo vandens. Geležinkelio įmonės turėtų įrodyti negalėjusios nei numatyti, nei išvengti traukinių vėlavimo, net jei būtų ėmusiosios visų įmanomų priemonių; [20 pakeit.]

(22)  bendradarbiaudami su infrastruktūros valdytojais ir geležinkelio įmonėmis, stoties valdytojai turėtų parengti ir viešai paskelbti nenumatytų atvejų planus, kad sugaišintiems keleiviams teikiant tinkamą informaciją ir jais rūpinantis būtų kuo labiau mažinamos sutrikusio traukinių eismo pasekmės; [21 pakeit.]

(23)  šis reglamentas neturėtų varžyti geležinkelio įmonių, bilietų pardavėjų, geležinkelio stočių ir infrastruktūros valdytojų teisės vykdant savo įsipareigojimus keleiviams pagal taikytinus nacionalinius teisės aktus šį reglamentą, kai tinkama, reikalauti kompensacijos iš bet kurio asmens, įskaitant trečiąsias šalis; [22 pakeit.]

(24)  kai šio reglamento pagrindu valstybė narė suteikia leidimą geležinkelio įmonėms išimties tvarka netaikyti šio reglamento nuostatų, ji turėtų, pasikonsultavusi su keleivius atstovaujančiomis organizacijomis, skatinti geležinkelio įmones patvirtinti kompensavimo ir pagalbos didelių keleivių vežimo geležinkeliu paslaugų sutrikdymų atvejais susitarimus;

(25)  taip pat pageidautina, kad nelaimingo atsitikimo metu nukentėję asmenys ir jų išlaikytiniai tuoj po nelaimingo atsitikimo būtų apsaugoti nuo trumpalaikių finansinių rūpesčių;

(26)  geležinkelių keleiviams būtų naudinga, jeigu, suderinus su valdžios institucijomis, būtų imtasi atitinkamų priemonių užtikrinti jų asmeninį saugumą stotyse bei traukiniuose;

(27)  geležinkelių keleiviai turėtų turėti galimybę pateikti skundą dėl šiame reglamente numatytų teisių ir pareigų bet kuriai susijusiai geležinkelio įmonei, bilietų pardavėjui arba geležinkelio stoties ar infrastruktūros valdytojui, ir teisę gauti atsakymą per priimtiną laikotarpį; [23 pakeit.]

(28)  geležinkelio įmonės ir stoties valdytojai turėtų nustatyti, paskelbti, valdyti ir stebėti keleivių vežimo geležinkeliais paslaugų kokybės standartus, įskaitant taikomus neįgaliems ir riboto judumo asmenims; [24 pakeit.]

(29)  kad užtikrintų geležinkelių transporto naudotojų aukšto lygio apsaugą, valstybės narės turėtų būti įpareigotos paskirti nacionalines vykdančiąsias įstaigas, kurios įdėmiai stebėtų ir užtikrintų šio reglamento vykdymą nacionaliniu lygmeniu. Tos įstaigos turėtų galėti imtis įvairių vykdymo užtikrinimo priemonių ir, laikantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/11/ES(8), užtikrinti keleiviams privalomo alternatyvaus ginčų sprendimo galimybę. Keleiviai, įtarę šio reglamento pažeidimą, turėtų galėti toms įstaigoms teikti skundus ir pasinaudoti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 524/2013(9) nustatytu elektroniniu ginčų sprendimo būdu, jei dėl jo sutarta. Taip pat turėtų būti numatyta, kad skundus galėtų pateikti keleivių grupėms atstovaujančios organizacijos. Kad tokie skundai būtų tinkamai išnagrinėti, įstaigos turėtų bendradarbiauti tarpusavyje;, o šis reglamentas ir toliau turėtų būti nurodytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EU) 2017/2394(10) priede. Kiekvienais metais nacionalinės vykdančiosios įstaigos savo interneto svetainėse turėtų skelbti ataskaitas ir statistiką, kuriose išsamiai nurodo gautų skundų skaičių ir rūšį bei savo vykdymo užtikrinimo veiksmų rezultatus. Be to, tos ataskaitos turėtų būti prieinamos Europos Sąjungos geležinkelių agentūros tinklavietėje. [25 pakeit.]

(30)  asmens duomenys turėtų būti tvarkomi pagal Sąjungos teisės aktus dėl asmens duomenų apsaugos, visų pirma pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679(11);

(31)  valstybės narės turėtų nustatyti sankcijas už šio reglamento pažeidimus ir užtikrinti, kad šios sankcijos būtų taikomos. Sankcijos, kurios galėtų apimti kompensacijos išmokėjimą atitinkamam asmeniui, turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios ir turėtų apimti, be kita ko, mažiausią baudą arba atitinkamos įmonės ar organizacijos procentinę metinės apyvartos dalį, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų didesnė; [26 pakeit.]

(32)  kadangi šio reglamento tikslų, t.y. Sąjungos geležinkelių plėtros ir geležinkelių eismo keleivių teisių nustatymo, valstybės narės atskirai negali tinkamai pasiekti ir kadangi šiuos tikslus galima geriau įgyvendinti Sąjungos lygmeniu, Sąjunga gali patvirtinti priemones pagal Sutarties 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu nenumatoma nieko, kas nėra būtina siekiant šių tikslų;

(33)  siekiant gerai apsaugoti keleivius, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį priimti teisės aktus, kuriais I, II bei III priedai būtų iš dalies keičiami atsižvelgiant į Vienodąsias CIV taisykles, būtiniausiąją informaciją, kurią privalo pateikti geležinkelio įmonės ir bilietų pardavėjai, būtinuosius paslaugos kokybės standartus, ir pakoreguoti šiame reglamente nurodytas pinigų sumas atsižvelgiant į infliaciją. Labai svarbu, kad parengiamojo darbo metu Komisija vykdytų konsultacijas, taip pat su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos pagal 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros(12) nustatytus principus. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(33a)  siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai patvirtinti standartinę Sąjungos skundo formą, kurią keleiviai gali naudoti prašydami kompensacijos pagal šį reglamentą. Tais įgaliojimais turi būti naudojamasi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011(13); [27 pakeit.]

(34)  šiame reglamente laikomasi pagrindinių teisių ir principų, pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, ypač 21, 26, 38 ir 47 straipsnių, susijusių atitinkamai su visų formų diskriminacijos uždraudimu, neįgalių asmenų integravimu, vartotojų aukšto lygio apsauga ir teise į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą. Valstybių narių teismai šį reglamentą turėtų taikyti laikydamiesi šių teisių ir principų,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I skyrius

Bendrosios nuostatos

1 straipsnis

Dalykas ir tikslai [28 pakeit.]

Siekiant užtikrinti veiksmingą keleivių apsaugą ir paskatinti keliauti geležinkeliu, šiuo reglamentu nustatomos geležinkelių transportui taikomos taisyklės dėl: [29 pakeit.]

a)  vienodų vežimo ir bilietų pardavimo sąlygų taikymo visiems keleiviams; [30 pakeit.]

b)  geležinkelio įmonių atsakomybės ir jų draudimo įsipareigojimų dėl keleivių ir jų bagažo;

c)  keleivio teisių, jei naudodamasis geležinkelio paslaugomis ir patekęs į avariją keleivis žuvo, susižeidė arba prarado savo bagažą arba jo bagažas buvo apgadintas;

d)  keleivio teisių ir kompensacijos, jei traukinių eismas sutrinka, pvz., traukiniai vėluoja arba atšaukiami; [31 pakeit.]

e)  būtiniausios, tikslios ir laiku pateikiamos informacijos, kurią reikia pateikti keleiviams prieinama forma, įskaitant vežimo sutarčių sudarymą ir bilietų išdavimą; [32 pakeit.]

f)  vienodų sąlygų neįgaliems ir riboto judumo asmenims ir privalomos apmokyto personalo teikiamos pagalbos jiems; [33 pakeit.]

g)  paslaugų kokybės standartų apibrėžimo bei stebėjimo ir keleivių asmeniniam saugumui kylančių pavojų valdymo;

h)  tinkamų skundų teikimo ir nagrinėjimo procedūrų; [34 pakeit.]

i)  bendrųjų vykdymo taisyklių.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1.  Šis reglamentas taikomas Sąjungos mastu valstybės vidaus ir tarptautinėms kelionėms geležinkelių transportu ir visoms paslaugoms, kurias teikia viena ar daugiau licenciją pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/34/ES(14) gavusių geležinkelio įmonių.

2.  Laikydamosi 4 dalies, valstybės narės gali išimties tvarka netaikyti reglamento reikalavimų šioms paslaugoms:

a)  Direktyvoje 2012/34/ES nurodytoms miesto, priemiesčių ir regioninio keleivių vežimo geležinkeliu paslaugoms, išskyrus tarpvalstybines vežimo Sąjungos viduje paslaugas; [138 pakeit.]

b)  keleivių vežimo geležinkelių transportu tarptautiniais maršrutais paslaugoms, kai didžioji kelionės dalis, įskaitant bent vieną sustojimą pagal tvarkaraštį, vyksta ne Sąjungoje, jei keleivių teisės yra pakankamai užtikrinamos atitinkamais nacionalinės teisės aktais valstybės narės, suteikusios išimtį, teritorijoje.; [36 pakeit.]

ba)  keleivių vežimo geležinkelių transportu vietiniais maršrutais paslaugoms, jei tokia išimtis buvo suteikta pagal Reglamentą (EB) Nr. 1371/2007 ne ilgiau kaip 12 mėnesių po ... [šio reglamento įsigaliojimo diena]. [37 pakeit.]

3.  Valstybės narės Komisijai praneša apie išimtis, padarytas pagal 2 dalies a ir, b ir ba punktus., ir apie nacionalinės teisės aktų pakankamumą savo teritorijose 2 dalies b punkte nustatyto reikalavimo tikslais. [38 pakeit.]

4.  5, 10 6, 11, 12 ir 25 17 straipsniai ir V skyrius taikomi visoms 1 dalyje nurodytoms keleivių vežimo geležinkeliu paslaugoms, įskaitant paslaugas, kurioms padaryta išimtis pagal 2 dalies a ir b punktus punktą. [39 pakeit.]

4a.  Šis reglamentas netaikomas paslaugoms, kurios teikiamos daugiausia dėl jų istorinės reikšmės. [40 pakeit.]

3 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1)  geležinkelio įmonė – geležinkelio įmonė, apibrėžta Direktyvos 2012/34/ES 3 straipsnio 1 dalyje;

1a)  vežėjas – sutartinė geležinkelio įmonė, su kuria keleivis sudarė vežimo sutartį, arba kelios paeiliui vežančios geležinkelio įmonės, kurios atsako šios sutarties pagrindu; [41 pakeit.]

1b)  pavaduojantis vežėjas – geležinkelio įmonė, kuri su keleiviu nesudarė vežimo sutarties, tačiau kuriai sutarties šalimi esanti geležinkelio įmonė paveda visiškai ar iš dalies atlikti vežimą geležinkeliu; [42 pakeit.]

2)  infrastruktūros valdytojas – infrastruktūros valdytojas, apibrėžtas Direktyvos 2012/34/ES 3 straipsnyje;

3)  stoties valdytojas – organizacinis vienetas valstybėje narėje, kuriam buvo patikėta valdyti geležinkelio stotį ir kuris gali būti infrastruktūros valdytojas;

4)  kelionių operatorius – organizatorius arba pardavėjas, apibrėžtas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/2302(15) 3 straipsnio 8 ir 9 dalyse dalyje, išskyrus geležinkelio įmonę; [43 pakeit.]

5)  bilietų pardavėjas – bet kuris geležinkelio transporto paslaugų pardavėjas, kuris sudaro vežimo sutartis ir parduoda bilietus, atskirus bilietus arba tęstinės kelionės bilietus geležinkelio įmonės arba keleto įmonių, ar savo vardu; [44 pakeit.]

5a)   platintojas – geležinkelio transporto paslaugų pardavėjas, kuris parduoda bilietus geležinkelio įmonės vardu ir kuris neturi jokių pareigų pagal keleivio ir geležinkelio įmonės sutartį; [45 pakeit.]

6)  vežimo sutartis – vežimo už atlyginimą ar nemokamai sutartis, kurią sudarė geležinkelio įmonė ar bilietų pardavėjas ir keleivis tam, kad būtų teikiamos viena ar daugiau transporto paslaugų; [46 pakeit.]

6a)   bilietas – patikimas įrodymas, kuriuo keleiviui suteikiama teisė į geležinkelių transportą, nepriklausomai nuo jo formos – popierinės, e. bilieto, lustinės kortelės ar kelionės kortelės; [47 pakeit.]

6b)   mišri kelionė – bilietas ar bilietai, atitinkantys daugiau kaip vieną transporto paslaugų sutartį, sudarytą dėl kelių paeiliui teikiamų geležinkelio paslaugų, kurias teikia viena ar daugiau geležinkelio įmonių; [48 pakeit.]

7)  rezervavimas – popierinis ar elektroninis leidimas, suteikiantis teisę naudotis transportu pirmiau patvirtintomis individualiomis transporto sąlygomis;

8)  tęstinės kelionės bilietas – bilietas ar atskiri bilietai, atitinkantys vieną ar kelias vežimo sutartį sutartis, sudarytąsudarytas dėl kelių paeiliui teikiamų geležinkelio paslaugų, kurias teikia viena ar ar daugiau geležinkelio įmonių, įsigyti iš to paties bilietų pardavėjo, kelionių operatoriaus ar geležinkelio įmonės kelionei nuo pradinės iki galutinės stoties; [49 pakeit.]

9)  paslauga – keleivių vežimo geležinkeliu iš vienos stoties arba stotelės į kitą pagal tvarkaraštį paslauga;

10)  kelionė – keleivių vežimas iš išvykimo stoties į atvykimo stotį pagal vieną vežimo sutartį; [50 pakeit.]

11)  keleivių vežimo geležinkelių transportu vietiniais maršrutais paslauga – keleivių vežimo geležinkelių transportu paslauga, kai nekertama valstybės narės siena;

12)  keleivių vežimo geležinkelių transportu tarptautiniais maršrutais paslauga – tarptautinė keleivių vežimo paslauga, apibrėžta Direktyvos 2012/34/ES 3 straipsnio 5 dalyje;

13)  vėlavimas – skirtumas tarp laiko, kada pagal paskelbtą tvarkaraštį keleivis turėjo atvykti, ir laiko, kada jis iš tikrųjų atvyko ar kada tikimasi, kad atvyks į galutinės atvykimo vietos stotį;

13a)  atvykimas – momentas, kai atvykimo perone traukinio durys yra atviros ir leidžiama išlipti; [51 pakeit.]

14)  daugkartinis bilietas arba sezono bilietas – bilietas neribotam skaičiui kelionių, kuris suteikia teisę jo teisėtam turėtojui keliauti geležinkeliu tam tikru maršrutu ar tinkle nustatytu laikotarpiu;

15)  praleistas persėdimas – situacija, kai pagal vieną vežimo sutartį arba kelias vežimo sutartis vykdomos vienos kelionės ar mišrios kelionės metu keleivis dėl vienos arba daugiau ankstesnių paslaugų vėlavimo arba atšaukimo nespėja pasinaudoti viena arba daugiau paslaugų; [139 pakeit.]

16)  neįgalus ir riboto judumo asmuo – asmuo, turintis nuolatinę arba laikiną fizinę psichikos, intelekto arba jutimo negalią, kuri, kai asmeniui reikia įveikti tam tikras kliūtis, gali jam trukdyti veiksmingai naudotis visomis tokiomis pačiomis transporto galimybėmis, kokias turi kiti keleiviai, arba asmuo, kurio judumas naudojantis transportu mažesnis dėl jo amžiaus; [53 pakeit.]

17)  bendrosios vežimo sąlygos – geležinkelio įmonės sąlygos, kurias sudaro bendrosios sąlygos ar kiekvienoje valstybėje narėje teisėtai galiojantys tarifai ir kurios, sudarius vežimo sutartį, tampa jos sudėtine dalimi;

18)  transporto priemonė – motorinė transporto priemonė ar priekaba, vežamos vežant keleivius;

19)  Vienodosios CIV taisyklės – vienodosios tarptautinio keleivių ir bagažo vežimo geležinkeliais sutarties (CIV) taisyklės, nustatytos Tarptautinio vežimo geležinkeliais sutarties A priede.

II skyrius

Vežimo sutartis, informacija ir bilietai

4 straipsnis

Vežimo sutartis

Laikantis šio skyriaus nuostatų, vežimo sutarties sudarymą ir jos vykdymą bei informacijos teikimą ir bilietų pardavimą reglamentuoja I priedo II ir III antraštinių dalių nuostatos.

5 straipsnis

Visiems vienodos vežimo sutarties sąlygos

Nedarydamos Nedarydami įtakos socialiniams tarifams, geležinkelio įmonės, kelionių operatoriai arba bilietų pardavėjai visuomenei siūlo vežimo sutarties bei bilietų pardavimo sąlygas ir tarifus visuomenei siūlo ir pagal šio reglamento 10 straipsnį parduoda bilietus, tęstinės kelionės bilietus ir priima keleivių rezervacijas be tiesioginių arba netiesioginių skirtumų, grindžiamų galutinio kliento keleivio pilietybe, gyvenamąja vieta, geležinkelio įmonės, kelionių operatorių arba bilietų pardavėjo įsisteigimo vieta Sąjungoje, arba būdais, kuriais keleiviai pirko bilietus. [55 pakeit.]

6 straipsnis

Dviračiai

Keleiviai turi teisę vežtis dviračius traukinyje, ir, jei dera, už tai imamas pagrįstas mokestis. Kelionės metu jie prižiūri savo dviračius ir rūpinasi, kad dviračiai netrukdytų arba nepadarytų žalos kitiems keleiviams, judėjimo įrangai, bagažui arba geležinkelio veiklai. įskaitant greituosius, tolimojo susisiekimo, tarpvalstybinius ir vietinius traukinius. Ne vėliau kaip ... [dveji metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos] visuose naujuose ar atnaujintuose keleiviniuose traukiniuose turi būti aiškiai nurodyta speciali surinktų dviračių galima nevežti arba jų vežimą apriboti dėl saugos arba veiklos priežasčių, jei vežimo erdvė, kurioje būtų nemažiau kaip aštuonios dviračių vietos. Ne vėliau kaip perkant bilietus geležinkelio įmonės, bilietų pardavėjai, kelionių operatoriai ir, jei dera, stoties valdytojai keleivius apie nevežimo arba apribojimo dviračių vežimo bet kokiuose traukiniuose sąlygas informuoja pagal Reglamentą (ES) Nr. 454/2011. [56 pakeit.]

7 straipsnis

Draudimas atsisakyti pareigų ir nustatyti ribas

1.  Pagal šį reglamentą nustatytų pareigų keleivių atžvilgiu negalima apriboti ar jų atsisakyti, ypač į vežimo sutartį įtraukiant leidžiančią nukrypti arba ribojančią nuostatą. Bet kokios sutarties sąlygos, kuriomis siekiama tiesiogiai arba netiesiogiai atsisakyti priėmus šį reglamentą atsiradusių teisių, nukrypti nuo jų arba jas varžyti, keleiviams nėra privalomos. [57 pakeit.]

2.  Geležinkelio įmonės, kelionių operatoriai ar bilietų pardavėjai gali pasiūlyti keleiviui palankesnes, nei nustatyta šiame reglamente, sutarties sąlygas. [58 pakeit.]

8 straipsnis

Pareiga suteikti informaciją apie paslaugų nutraukimą

Geležinkelio įmonės ar, jei dera, už viešųjų paslaugų sutartį atsakinga kompetentinga institucija atsakingos kompetentingos institucijos tinkamomis priemonėmis, įskaitant neįgaliems asmenims pagal Direktyvoje XXX(16) ir Reglamente (ES) Nr. 1300/2014 nustatytus prieinamumo reikalavimus tinkamas formas, ir nedelsdamos iš anksto paskelbia apie sprendimus pasiūlymus dėl nuolatinio arba laikino paslaugų nutraukimo arba esminio paslaugų masto sumažinimo prieš tų sprendimų pasiūlymų įgyvendinimą ir užtikrina, kad, prieš imantis pasiūlymus įgyvendinti, būtų vykdomos prasmingos ir tinkamos konsultacijos su suinteresuotaisiais subjektais. [59 pakeit.]

9 straipsnis

Kelionės informacija

1.  Gavę prašymą, geležinkelio įmonės, kelionių operatoriai ir bilietų pardavėjai, siūlantys savo arba vienos ar kelių geležinkelio įmonių vardu sudaryti vežimo sutartis, suteikia keleiviui bent II priedo I dalyje nurodytą informaciją, susijusią su kelionėmis, dėl kurių atitinkama geležinkelio įmonė siūlo sudaryti vežimo sutartį sutartis. Bilietų pardavėjai, siūlantys vežimo sutartis sutartis dėl transporto savo vardu, ir kelionių operatoriai suteikia šią informaciją, jeigu jos turi. Laikydamosi šio reglamento, geležinkelio įmonės suteikia šią informaciją jų paslaugą parduodantiems bilietų pardavėjams ir kitoms geležinkelio įmonėms. [60 pakeit.]

2.  Kelionės metu, taip pat persėdimo stotyse, geležinkelio įmonės ir, jei įmanoma taikytina, bilietų pardavėjai suteikia keleiviams bent jau II priedo II dalyje nurodytą informaciją. Laikydamosi šio reglamento, geležinkelio įmonės suteikia šią informaciją jų paslaugą parduodantiems bilietų pardavėjams ir kitoms geležinkelio įmonėms. [61 pakeit.]

3.  1 ir 2 dalyse nurodyta informacija suteikiama tinkamiausia forma, be kitų priemonių, nurodytą informaciją keleiviams suteikia geležinkelio įmonės, kelionių operatoriai ir bilietų pardavėjai, naudojantis lengvai prieinamomis, plačiai naudojamomis ir, 2 dalies atveju – tikralaikėmis naujausiomis ryšių technologijomis ir, kai įmanoma, raštu, siekiant suteikti keleiviams visą pagal šio reglamento II priedą reikalingą informaciją. Ypatingas dėmesys skiriamas tam, kad būtų užtikrinama, kad ši informacija neįgaliems asmenims atitiktų Direktyvoje XXX, ir Komisijos Reglamente (ES) Nr. 454/2011 ir Reglamente (ES) Nr. 1300/2014 nustatytus reikalavimus. Turi būti aiškiai nurodytos formos, kuriomis informaciją gali gauti riboto judumo asmenys. [62 pakeit.]

4.  Stoties Siekiant panaikinti bet kokią keleivių diskriminaciją, geležinkelio įmonės, stočių valdytojai ir infrastruktūros valdytojai geležinkelio įmonėms ir bilietų pardavėjams tikruoju laiku viešai skelbia tikralaikius duomenis, susijusius su traukiniais, įskaitant kitų geležinkelio įmonių eksploatuojamus traukinius, teikia visiems vienodomis sąlygomis. [63 pakeit.]

4a.  Bendradarbiaudamos su stočių ir infrastruktūros valdytojais geležinkelio įmonės tvarkaraščiuose nurodo informaciją apie geležinkelio jungtis ir stotis. [64 pakeit.]

10 straipsnis

Galimybė įsigyti bilietus, tęstinės kelionės bilietus ir juos rezervuoti

1.  Geležinkelio įmonės ir bilietų pardavėjai siūlo bilietus ir, jei įmanoma, ir tęstinės kelionės bilietus bei galimybę juos rezervuoti. Jie kuo labiau stengiasi pasiūlyti tęstinės kelionės bilietus, be kitų kelionių, kelionėms į užsienį arba kelionėms naktiniais traukiniais ir kelionėms, kurias vykdo daugiau nei viena geležinkelio įmonė. [65 pakeit.]

2.  Nepažeisdami 3 ir 4 dalių geležinkelio įmonė ir bilietų pardavėjai platina bilietus keleiviams bent vienu iš šių pardavimo punktų:

(a)  bilietų kasose ar bilietų pardavimo automatuose;

(b)  telefonu, internetu arba kitokia plačiai naudojama informacine technologija;

(c)  traukiniuose.

Valstybės narės Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1370/2007(17) nurodytos kompetentingos institucijos gali reikalauti, kad geležinkelio įmonės platintų bilietus paslaugoms, teikiamoms pagal viešųjų paslaugų sutartis daugiau nei viename pardavimo punkte. [66 pakeit.]

3.  Geležinkelio įmonės siūlo galimybę įsigyti pageidaujamos paslaugos bilietus traukinyje, išskyrus atvejus, kai ši galimybė neleidžiama ar ribojama dėl tinkamai pagrįstų priežasčių, susijusių su saugumo ar kovos su sukčiavimu politikos politika, ar taikant privalomą traukinių bilietų rezervavimą, ar dėl pagrįstų komercinių priežasčių, įskaitant laisvos erdvės ar vietų apribojimus. [67 pakeit.]

4.  Kai išvykimo stotyje nėra bilietų kasų ar bilietų pardavimo automatų, keleiviai stotyje informuojami apie:

(a)  galimybę įsigyti bilietus telefonu ar internetu arba traukinyje bei apie tokio pirkimo tvarką;

(b)  artimiausią geležinkelio stotį ar vietą, kurioje yra bilietų kasos ir (arba) bilietų pardavimo automatai.

5.  Jei išvykimo stotyje nėra bilietų kasų arba prieinamo bilietų pardavimo automato, neįgalūs ir riboto judumo asmenys ar kitos priemonės įsigyti bilietus iš anksto, keleiviai bilietus be priemokos gali pirkti traukinyje. [68 pakeit.]

6.  Jei keleivis gauna atskirus bilietus vienai geležinkelio kelionei ar mišriai kelionei, sudarytai iš paslaugų, kurias iš eilės teikia viena arba kelios geležinkelio įmonės, jo teisės, susijusios su informacija, pagalba, rūpinimusi ir kompensacija, yra lygiavertės teisėms, garantuojamoms turint tęstinės kelionės bilietą, ir galioja visą kelionę ar mišrią kelionę nuo išvykimo iki galutinės paskirties vietos, nebent keleivis būtų raštu informuotas kitaip. Tokioje informacijoje turi būti visų pirma nurodoma, kad praleidęs persėdimą keleivis netektų teisės gauti pagalbą arba kompensaciją, grindžiamą visu kelionės ilgiu. Pareigą įrodyti, kad ši informacija buvo pateikta, turi geležinkelio įmonė, jos agentas, kelionių operatorius arba bilietų pardavėjas. [140 pakeit.]

10a straipsnis

Informacijos apie kelionę teikimas pasitelkiant programų sąsajas

1.  Geležinkelio įmonės nediskriminacinę prieigą prie visos informacijos apie kelionę, įskaitant 9 straipsnyje nurodytą realiuoju laiku teikiamą operatyvinę informaciją apie tvarkaraščius ir tarifus suteikia naudodamos programų sąsajas.

2.  Geležinkelio įmonės kelionių operatoriams, bilietų pardavėjams ir kitoms geležinkelio įmonėms, parduodančioms jų paslaugas, per programų sąsajas teikia nediskriminacinę prieigą prie rezervavimo sistemų, kad jos galėtų sudaryti vežimo sutartis ir išduoti bilietus, tęstinės kelionės bilietus ir atlikti rezervacijas taip, kad užtikrintų tinkamiausią ir ekonomiškai efektyviausią kelionę, įskaitant tarpvalstybinę kelionę.

3.  Geležinkelio įmonės užtikrina, kad programų sąsajų techninės specifikacijos būtų tinkamai dokumentuotos ir viešai bei nemokamai prieinamos. Programų sąsajoms naudojami atvirieji standartai, įprastai naudojami protokolai ir automatinio nuskaitymo formatai, kad būtų užtikrintas jų sąveikumas.

4.  Geležinkelio įmonės užtikrina, kad, išskyrus ekstremalias situacijas, bet koks jų programų sąsajų techninių specifikacijų pakeitimas kelionių operatoriams ir bilietų pardavėjams būtų prieinamas kuo anksčiau ir likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki pakeitimo įgyvendinimo. Ekstremalios situacijos turi būti patvirtintos dokumentais, o dokumentai pateikiami kompetentingoms institucijoms, jei jos to paprašo.

5.  Geležinkelio įmonės užtikrina, kad prieiga prie programų sąsajų būtų suteikiama nediskriminuojant, užtikrinant vienodo lygio prieinamumą ir veiksmingumą, įskaitant pagalbą, galimybę susipažinti su visais dokumentais, standartais, protokolais ir formatais. Kelionių operatorių ir bilietų pardavėjų padėtis neturėtų būti prastesnė, palyginti su pačiomis geležinkelio įmonėmis.

6.  Programų sąsajos sukuriamos pagal Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2017/1926(18). [70 pakeit.]

III SKYRIUS

GELEŽINKELIO ĮMONIŲ ATSAKOMYBĖ UŽ KELEIVIUS IR JŲ BAGAŽĄ

11 straipsnis

Atsakomybė už keleivius ir bagažą

Atsižvelgiant į šio skyriaus nuostatas ir nepažeidžiant taikytinos nacionalinės teisės, numatančios keleivių teisę gauti papildomą kompensaciją už žalą, geležinkelio įmonių atsakomybę už keleivius ir jų bagažą reglamentuoja I priedo IV antraštinės dalies I, III ir IV skyriai bei VI ir VII antraštinės dalys.

12 straipsnis

Draudimas ir draudimo apsauga keleivio mirties arba susižeidimo atvejais

Geležinkelio įmonė turi būti tinkamai apdrausta, kaip nustatyta Direktyvos 2012/34/ES 22 straipsnyje ir remiantis geležinkelio įmonės rizikos vertinimu, ar imtis lygiaverčių priemonių tam, kad galėtų atsakyti už prievoles, kylančias iš šio reglamento.

13 straipsnis

Išankstiniai mokėjimai

1.  Jei keleivis žūsta ar sužeidžiamas, geležinkelio įmonė, kaip nurodyta I priedo 26 straipsnio 5 dalyje, nedelsdama ir visais atvejais ne vėliau kaip per penkiolika dienų po to, kai nustatomas teisę gauti kompensaciją turintis fizinis asmuo, atlieka tokius reikiamus išankstinius mokėjimus, kad būtų patenkinti skubūs ekonominiai poreikiai, proporcingi patirtai žalai.

2.  Nepažeidžiant 1 dalies, išankstinio mokėjimo suma yra ne mažiau kaip 21 000 EUR keleiviui mirties atveju.

3.  Išankstinis mokėjimas nelaikomas atsakomybės pripažinimu ir sumokėta suma gali būti atskaityta iš kitų sumų, vėliau sumokamų pagal šį reglamentą, bet ši suma yra negrąžintina, išskyrus atvejus, kai žala sukelta dėl keleivio aplaidumo ar kaltės ar kai asmuo, kuriam sumokėta ši suma, nėra teisę gauti kompensaciją turintis asmuo.

14 straipsnis

Atsakomybės ginčijimas

Net jeigu geležinkelio įmonė ginčija savo atsakomybę dėl keleivio, kurį ji vežė, fizinio sužalojimo, ji imasi visų reikiamų pastangų padėti keleiviui, kuris reikalauja kompensacijos dėl nuostolių iš trečiųjų asmenų.

IV SKYRIUS

VĖLAVIMAS, PRALEISTI PERSĖDIMAI IR ATŠAUKIMAS

15 straipsnis

Atsakomybė dėl vėlavimų, praleistų persėdimų ir atšaukimų

Atsižvelgiant į šio skyriaus nuostatas, geležinkelio įmonių atsakomybę dėl vėlavimų, praleistų persėdimų ir atšaukimų reglamentuoja I priedo IV antraštinės dalies II skyrius.

16 straipsnis

Bilieto kainos grąžinimas ir nukreipimas kitu maršrutu

1.  Jeigu išvykimo metu arba kelionės, vykdomos pagal vieną vežimo sutartį, metu praleidus persėdimą pagrįstai galima tikėtis, kad atvykti atvykti į kelionės nuo pradinės iki galutinės stoties galutinę atvykimo vietą pagal vežimo sutartį sutartis bus vėluojama daugiau nei 60 minučių arba kad kelionė bus atšaukta, keleivis turi turėti galimybę nedelsiant pasirinkti vieną iš šių galimybių: [71 pakeit.]

a)  visos bilieto kainos grąžinimą tomis pačiomis sąlygomis, kuriomis buvo už jį sumokėta, už nenuvažiuotą kelionės dalį ar dalis ir jau nuvažiuotą dalį ar dalis, jei kelionė nebeatitinka keleivio pradinių kelionės planų, prireikus ir grįžimo į pradinę išvykimo vietą paslaugos suteikimą esant anksčiausiai galimybei. Bilieto kaina grąžinama tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip kompensacijų išmokėjimas pagal 17 straipsnį;

b)  tęsti kelionę ar keliauti kitu maršrutu, esant panašioms transporto sąlygoms ir be priemokos, į galutinę atvykimo vietą esant anksčiausiai galimybei, įskaitant atvejus, kai dėl vėlavimo arba atšaukimo ankstesniame kelionės arba transporto grandinės etape keleiviai praleidžia persėdimą. Tokiu atveju keleiviui leidžiama pasinaudoti kita turima paslauga, kuri padėtų pasiekti galutinę atvykimo vietą, net jeigu nėra specialios rezervacijos arba kitas traukinys priklauso kitai geležinkelio įmonei; [72 pakeit.]

c)  tęsti kelionę ar keliauti kitu maršrutu, esant panašioms transporto sąlygoms, į galutinę atvykimo vietą vėlesne keleiviui patogia data, tačiau ne vėliau kaip praėjus vienam mėnesiui po to, kai paslauga vėl pradedama teikti. [73 pakeit.]

2.  Taikant 1 dalies b punkto reikalavimus, kelionę kitu maršrutu panašiomis vežimo sąlygomis gali vykdyti bet kuri geležinkelio įmonė ir gali būti vežama aukštesne klase bei alternatyvių rūšių sausumos transportu, tačiau be papildomų išlaidų keleiviams. Geležinkelio įmonės stengiasi, kad keleiviams nebūtų papildomų persėdimų. Visas laikas, per kurį alternatyvių rūšių transportu nuvažiuojama likusi nebaigtos pagal planą pradinės kelionės dalis, turi būti panašus į tvarkaraštyje numatytą pradinės kelionės laiką. Keleiviams nesiūloma važiuoti žemesne klase, nebent važiuoti kitu maršrutu įmanoma tik žemesne klase. [74 pakeit.]

3.  Važiavimo kitu maršrutu paslaugos teikėjai turi rūpintis, kad neįgaliems ir riboto judumo asmenims suteiktų suteikia panašaus lygio pagalbą ir prieigą prie alternatyvių siūlydami alternatyvias transporto paslaugas. Šios alternatyvios paslaugos gali būti bendros visiems keleiviams arba, jei taip nusprendžia vežėjas, individuali transporto paslaugų priemonė, pritaikyta specialiems tam tikrų neįgalių ar riboto judumo asmenų poreikiams. [75 pakeit.]

17 straipsnis

Bilieto kainos kompensavimas

1.  Neprarasdamas teisės Išsaugodamas teisę į transportą, keleivis iš geležinkelio įmonės gali reikalauti kompensacijos už vėlavimą, jei jo traukinys iš išvykimo vietos į atvykimo vietą, nurodytas ant bilieto arba bilietų pagal vieną ar kelias vežimo sutartyje sutartis, važiuoja vėluodamas ir už šį vėlavimą nebuvo grąžinta bilieto kaina pagal 16 straipsnio nuostatas. Minimalios kompensacijos už vėlavimą yra:

a)  25 50 % bilieto kainos tuo atveju, kai vėluojama nuo 60 iki 119 90 minučių;

b)  50 75 % bilieto kainos tuo atveju, kai vėluojama 120 ar daugiau nuo 91 iki 120 minučių;

ba)  100 % bilieto kainos tuo atveju, kai vėluojama 121 ar daugiau minučių. [76 pakeit.]

2.  1 dalis taip pat taikoma keleiviaams, kurie turi daugkartinį bilietą ar sezono bilietą. Jeigu jie patyrė pasikartojančių vėlavimų ar atšaukimų per daugkartinio bilieto, nuolaidų kortelės arba sezono bilieto galiojimo laikotarpį, jie gali reikalauti atitinkamos kompensacijos pagal geležinkelio įmonės kompensavimo taisykles. Šiomis taisyklėmis apibrėžiami vėlavimo nustatymo ir kompensacijos apskaičiavimo kriterijai. Jei trumpesnis nei 60 minučių vėlavimas kartojasi per daugkartinio arba sezono bilieto galiojimo laikotarpį, vėlavimo trukmė sumuojama, o keleiviams kompensuojama pagal geležinkelio įmonės kompensavimo taisykles tvarką, nustatytą 1 dalies a, b ir ba punktuose. [77 pakeit.]

3.  Kompensacijos už atšaukimą arba vėlavimą apskaičiuojamos pagal visą kainą, kurią keleivis faktiškai sumokėjo už paslaugą, kuri buvo atšaukta arba vėlavo. Kai vežimo sutartis yra dėl kelionės į abi puses, apskaičiuojant kompensaciją už atšaukimą arba vėlavimą kelionės pirmyn ar atgal atveju remiamasi puse už bilietą sumokėtos kainos. Kompensacija už atšaukimą arba vėlavimą suteikiant paslaugas pagal kitos rūšies vežimo sutartį, leidžiančią keliauti keliais atitinkamais maršrutais, apskaičiuojama proporcingai pagal visą bilieto kainą. [78 pakeit.]

4.  Apskaičiuojant vėlavimo trukmę neatsižvelgiama į vėlavimą, kuris įvyko už Sąjungos teritorijos ribų, jeigu geležinkelio įmonė gali tai įrodyti.

5.  Kompensacija už bilieto kainą sumokama per vieną mėnesį nuo prašymo dėl kompensacijos pateikimo. Kompensacija gali būti išmokėta čekiais ir (arba) suteikiant kitas paslaugas, jei sąlygos yra lanksčios (visų pirma dėl galiojimo laikotarpio ir paskirties vietos). Kompensacija išmokama pinigais keleiviui paprašius.

6.  Iš kompensacijos už bilieto kainą neišskaičiuojamos finansinio sandorio išlaidos, pavyzdžiui, mokesčiai, išlaidos už telefoną ar pašto ženklus. Geležinkelio įmonės gali nustatyti minimalią sumą, už kurią mažesnės kompensacijos nebus išmokamos. Ši minimali suma negali būti didesnė kaip 4 5 EUR už bilietą. [79 pakeit.]

7.  Keleiviai neturi teisės į kompensaciją, jei apie vėlavimą jam jiems pranešta prieš tai, kai jis nusipirko nusiperkant bilietą, arba jei atvykus kitu traukiniu ar pakeitus maršrutą pavėluojama mažiau nei 60 minučių. [80 pakeit.]

8.  Geležinkelio įmonė neįpareigota mokėti kompensacijos, jeigu ji gali įrodyti, kad paslaugą suteikti pavėlavo dėl ekstremalių oro sąlygų arba didelės stichinės nelaimės, dėl kurių paslaugą teikti būtų buvę pavojinga, ir kad vėlavimo nebuvo galima nei numatyti, nei išvengti, net jeigu ji būtų ėmusis visų įmanomų priemonių. [81 pakeit.]

18 straipsnis

Pagalba

1.  Vėlavimo atvykstant ar išvykstant atveju geležinkelio įmonė, bilietų pardavėjas ar stoties valdytojas pagal 9 straipsnį keleivius informuoja apie padėtį ir apie numatomą išvykimo laiką bei numatomą atvykimo laiką, kai tik turi tokią informaciją. [83 pakeit.]

2.  Ilgesnio nei 60 minučių 1 dalyje nurodyto vėlavimo atveju keleiviams taip pat turi būti nemokamai pasiūlyta:

a)  maisto ir gaiviųjų gėrimų atsižvelgiant į laukimo laiką, jei jų yra traukinyje ar stotyje arba jie pagrįstai gali būti pateikti atsižvelgiant į tokius kriterijus, kaip nuotolis iki tiekėjo, atvežimo laikas ir kaina;

b)  kai ir kur tai fiziškai įmanoma, viešbutis ar kita apgyvendinimo vieta ir transportas iš geležinkelio stoties į apgyvendinimo vietą tais atvejais, kai būtina apsistoti vieną ar daugiau naktų arba atsiranda būtinybė apsistoti ilgiau nei numatyta, atsižvelgiant į neįgaliųjų ir riboto judumo asmenų prieigos reikalavimus ir atestuotų tarnybinių gyvūnų poreikius; [84 pakeit.]

c)  jei traukinys sustabdytas kelyje, kai ir kur tai fiziškai įmanoma, transportas nuo traukinio iki geležinkelio stoties, alternatyvios išvykimo vietos ar iki galutinės atvykimo vietos pagal teikiamą paslaugą.

3.  Jei geležinkelio paslauga nebegali būti toliau teikiama, geležinkelio įmonės kuo greičiau suorganizuoja alternatyvias transporto paslaugas keleiviams.

4.  Nukentėjusiems keleiviams geležinkelio įmonės keleivio prašymu pasiūlo ant bilieto arba kitomis priemonėmis patvirtina patvirtinti, atsižvelgiant į tai, kas įvyko, kad geležinkelio paslauga buvo suteikta pavėluotai, dėl jos buvo praleistas persėdimas, arba kad tos paslaugos teikimas buvo atšauktas. Šis patvirtinimas visų pirma taikomas 17 straipsnio nuostatoms, su sąlyga, kad daugkartinį arba sezono bilietą turintis keleivis įrodytų, kad jis keliavo naudodamasis paveikta paslauga. [85 pakeit.]

5.  Taikydama 1, 2, 3 ir 4 dalis, paslaugas teikianti geležinkelio įmonė ypatingą dėmesį skiria neįgalių ir, riboto judumo asmenų ir, juos lydinčių asmenų ir atestuotų tarnybinių gyvūnų poreikiams. [86 pakeit.]

6.  Be įpareigojimų, kurie geležinkelio įmonėms nustatyti Direktyvos 2012/34/ES 13a straipsnio 3 dalyje, vykdymo, geležinkelio stoties, kurioje kiekvieną metų dieną aptarnaujama vidutiniškai bent 10 000 keleivių, stoties valdytojas, laikydamasis tinkamo nenumatytų atvejų plano, užtikrina suderintą stoties valstybės narės, geležinkelio įmonių ir infrastruktūros valdytojo veiklą, kad pasirengtų galimam dideliam paslaugų teikimo sutrikdymui ir dideliam vėlavimui, dėl kurių stotyje bus daug sugaišintų keleivių. Pagal planą užtikrinama, kad sugaišintiems keleiviams būtų teikiama tinkama pagalba ir informacija, kurių forma, be kitų reikalavimų, atitiktų Direktyvoje XXX nustatytus prieinamumo reikalavimus. Gavęs prašymą, stoties valdytojas planą ir visus jo pakeitimus pateikia nacionalinei vykdančiajai įstaigai arba bet kuriai kitai valstybės narės paskirtai įstaigai. Geležinkelio stočių, kuriose kiekvieną metų dieną aptarnaujama vidutiniškai iki 10 000 keleivių, visais įmanomais būdais stengiasi koordinuoti stoties naudotojų veiksmus ir tokiomis aplinkybėmis padėti sugaišintiems keleiviams ir juos informuoti įmonės, stočių valdytojai ir infrastruktūros valdytojai bendradarbiauja siekdami užtikrinti, kad į Direktyvos 2012/34/ES 13a straipsnio 3 dalyje nurodytus nenumatytų atvejų planus būtų įtraukti reikalavimai dėl perspėjimo ir informacinių sistemų prieinamumo reikalavimų. [87 pakeit.]

19 straipsnis

Regresinis reikalavimas

Jei geležinkelio įmonė sumokėjo kompensaciją arba įvykdė kitus įpareigojimus pagal šį reglamentą, nė viena šio reglamento arba nacionalinės teisės nuostata negali būti aiškinama kaip varžanti geležinkelio įmonės teisę išsireikalauti iš bet kurio asmens, įskaitant trečiąsias šalis, išlaidų atlyginimą pagal taikytinus teisės aktus. Šis reglamentas visų pirma niekaip nevaržo geležinkelio įmonės teisės išsireikalauti išlaidų atlyginimą iš trečiosios šalies, turinčios sutartį su geležinkelio įmone ir prisidėjusios prie įvykio, dėl kurio reikia mokėti kompensaciją arba vykdyti kitus įpareigojimus. Negali būti aiškinama, kad kuri nors šio reglamento nuostata kaip nors varžo trečiosios šalies, išskyrus keleivį, turinčios sutartį su geležinkelio įmone, teisę išsireikalauti iš geležinkelio įmonės išlaidų atlyginimą arba kompensaciją pagal atitinkamus taikytinus teisės aktus. [88 pakeit.]

V SKYRIUS

NEĮGALŪS IR RIBOTO JUDUMO ASMENYS

20 straipsnis

Teisė į transportą

1.  Geležinkelio įmonės ir stoties valdytojai, aktyviai dalyvaujant neįgaliems ir riboto judumo asmenims atstovaujančioms organizacijoms, nustato, jei dar neturi nustatytų, prieigos vienodomis sąlygomis taisykles, taikomas vežant neįgalius ir riboto judumo asmenis, įskaitant jų padėjėjus. Pagal taisykles, jei neįmanoma užtikrinti savarankiško judumo, keleivį gali nemokamai lydėti šuo vedlys atestuotas tarnybinis gyvūnas arba jį lydintis asmuo, kaip nustatyta atitinkamuose nacionaliniuose reikalavimuose., ir turi būti užtikrinta, kad geležinkelių transportas būtų nedelsiant prieinamas neįgaliems ir riboto judumo asmenims, kai tai įmanoma; [89 pakeit.]

2.  Rezervavimas ir bilietai neįgaliems ir riboto judumo asmenims siūlomi be jokio papildomo mokesčio. Geležinkelio įmonė, bilietų pardavėjas ar kelionių operatorius neturėtų atsisakyti priimti rezervacijos ar parduoti bilietą neįgaliam ar riboto judumo asmeniui ar reikalauti, kad toks asmuo būtų lydimas kito asmens, išskyrus atvejus, kai tai būtina siekiant laikytis 1 dalyje nurodytų prieigos taisyklių.

20a straipsnis

Geležinkelio įmonės ir stoties valdytojai, laikydamiesi TSS, riboto judumo asmenims taip pat užtikrina, kad stotis, peronai, riedmenys ir kiti įrenginiai būtų prieinami neįgaliems asmenims ir riboto judumo asmenims. [90 pakeit.]

21 straipsnis

Neįgaliems ir riboto judumo asmenims teikiama informacija

1.  Gavęs prašymą, stoties valdytojas, geležinkelio įmonė, bilietų pardavėjas ar kelionių operatorius, be kitų priemonių, Reglamente (ES) Nr. 454/2011, Direktyvoje XXX ir Direktyvoje XXX Reglamente (ES) Nr. 1300/2014 nustatytus prieinamumo reikalavimus atitinkančia forma informuoja neįgalius ir riboto judumo asmenis apie stoties ir susijusios įrangos, geležinkelio paslaugų prieinamumą, apie riedmenų prieigos sąlygas pagal 20 straipsnio 1 dalyje nurodytas prieigos taisykles ir apie patogumus traukiniuose. [91 pakeit.]

2.  Kai geležinkelio įmonė, bilietų pardavėjas arba kelionių operatorius taiko išimtį pagal 20 straipsnio 2 dalį, atitinkamam neįgaliam ar riboto judumo asmeniui paprašius, ji arba jis raštu praneša tokių veiksmų priežastis per penkias darbo dienas nuo atsisakymo rezervuoti ar išduoti bilietą arba pareikalavimo, kad asmuo būtų lydimas. Geležinkelio įmonė, bilietų pardavėjas arba kelionių operatorius visomis išgalėmis stengiasi pasiūlo tokiam asmeniui pasiūlyti, atsižvelgiant į jo reikmes, alternatyvias transporto paslaugas. [92 pakeit.]

22 straipsnis

Pagalba geležinkelio stotyse

1.  Jei neįgalus ar riboto judumo asmuo išvyksta iš aprūpintos personalu geležinkelio stoties, vyksta per ją ar atvyksta į ją, geležinkelio stoties valdytojas arba geležinkelio įmonė (arba ir stoties valdytojas, ir geležinkelio įmonė), nepažeisdami 20 straipsnio 1 dalyje nurodytų prieigos taisyklių, nemokamai suteikia tokią pagalbą, kad asmuo galėtų įsėsti į išvyksiantį traukinį, persėsti į kitą traukinį ar išlipti iš atvykusio traukinio, į kurį jis ar ji nusipirko bilietą. Pagalbos rezervavimas visada turi būti teikiamas be priemokos, neatsižvelgiant į naudojamą ryšių kanalą. [93 pakeit.]

2.  Nesant lydinčiojo personalo traukinyje ar personalo stotyje, geležinkelio įmonės ir stoties valdytojai imasi visų pagrįstų pastangų suteikti neįgaliems ir ar riboto judumo asmenims prieigą keliauti geležinkeliu, laikantis Direktyvoje XXX [Europos prieinamumo aktas] ir Reglamente (ES) Nr. 454/2011 nustatytų prieinamumo reikalavimų. [94 pakeit.]

3.  Stotyse, kuriose nėra personalo, geležinkelio įmonės ir stoties valdytojai užtikrina, kad lengvai gaunama informacija, be kitų priemonių, Direktyvoje XXX ir Reglamente (ES) Nr. 1300/2014 nustatytus prieinamumo reikalavimus atitinkančia forma būtų skelbiama pagal prieigos taisykles, nurodytas 20 straipsnio 1 dalyje, apie artimiausią stotį, kurioje yra personalas, ir tiesiogiai prieinamą pagalbą neįgaliems ir riboto judumo asmenims. [95 pakeit.]

4.  Pagalba stotyse turi būti teikiama visą laiką, kol važiuoja traukiniai. [96 pakeit.]

23 straipsnis

Pagalba traukiniuose

1.  Nepažeisdama 20 straipsnio 1 dalyje nurodytų prieigos taisyklių, geležinkelio įmonė neįgaliam ir riboto judumo asmeniui nemokamai suteikia pagalbą traukinyje ir įsėdant į traukinį bei išlipant iš jo.

2.  Nesant lydinčiojo personalo traukinyje, geležinkelio įmonės imasi visų pagrįstų pastangų sudaryti vis tiek sudaro sąlygas neįgaliems arba riboto judumo asmenims keliauti geležinkeliu. [97 pakeit.]

3.  Taikant šį straipsnį, pagalba traukinyje – visos protingos pastangos suteikti Neįgaliam ar riboto judumo asmeniui pagalbą siekiant sudaryti šiam asmeniui sąlygas turi būti suteikta pagalba, kad jis galėtų naudotis tomis pačiomis paslaugomis traukinyje, kuriomis gali naudotis kiti keleiviai, tuo atveju, jei dėl savo negalios ar riboto judumo asmuo negali savarankiškai ir saugiai naudotis šiomis paslaugomis. [98 pakeit.]

4.  Pagalba traukiniuose turi būti teikiama visą laiką, kol važiuoja traukiniai. [99 pakeit.]

24 straipsnis

Pagalbos teikimo sąlygos

Geležinkelio įmonės, stoties valdytojai, bilietų pardavėjai ir kelionių operatoriai bendradarbiauja, kad neįgaliems ir riboto judumo asmenims būtų nemokamai teikiama 20 ir 21 straipsniuose numatyta pagalba pagal toliau pateikiamų punktų nuostatas: [100 pakeit.]

a)  pagalba stotyse suteikiama tuo laiku, kai teikiamos vežimo geležinkeliu paslaugos, jei geležinkelio įmonei, stoties valdytojui, bilietų pardavėjui ar kelionių operatoriui, iš kurio pirktas bilietas, pranešama apie tai, kad asmeniui reikės tokios pagalbos, bent 48 12 valandų prieš tai, kai reikės suteikti pagalbą. Jeigu stotyje kasdien aptarnaujama daugiau kaip 10 000 keleivių, išankstinio pranešimo nereikia, tačiau asmuo, kuriam reikia pagalbos, atitinkamoje stotyje turi būti ne vėliau kaip likus 30 minučių iki traukinio išvykimo. Jeigu stotyje kasdien aptarnaujama daugiau nuo 2 000 iki 10 000 keleivių, pranešimas turi būti perduotas ne vėliau kaip prieš tris valandas. Kai įsigijus bilietą arba sezono bilietą galima vykti į daugkartines keliones, turi užtekti vieno pranešimo, jei pateikiama tinkama informacija apie vėlesnes keliones. Toks pranešimas turi būti persiunčiamas visoms kitoms geležinkelio įmonėms ir stoties valdytojams, susijusiems su asmens kelione; [101 pakeit.]

b)  geležinkelio įmonės, stoties valdytojai, bilietų pardavėjai ir kelionių operatoriai imasi visų priemonių, reikalingų pranešimams gauti;

c)  jei nepateikiamas joks pranešimas pagal a punktą, geležinkelio įmonė ir stoties valdytojas deda visas protingas pastangas suteikti tokią pagalbą, kad neįgalus ar riboto judumo asmuo galėtų keliauti;

d)  nepažeisdamas kitų subjektų įgaliojimų dėl zonų, esančių už geležinkelio stoties patalpų ribų, stoties valdytojas ar kitas įgaliotas asmuo geležinkelio stoties viduje ir jos išorėje paskiria vietas, kuriose neįgalūs ir riboto judumo asmenys gali pranešti apie savo atvykimą į geležinkelio stotį ir prireikus paprašyti pagalbos;

e)  pagalba suteikiama, jei neįgalus ar riboto judumo asmuo yra nustatytoje vietoje tokią pagalbą teikiančios geležinkelio įmonės ar stoties valdytojo nustatytu laiku. Nustatytas laikas negali būti anksčiau nei 60 minučių iki paskelbto išvykimo laiko, arba laiko, kai visi keleiviai turi įsiregistruoti. Jei laikas, kuriuo neįgalus ar riboto judumo asmuo turi būti paskirtoje vietoje, yra nenustatytas, neįgalus ar riboto judumo asmuo turi būti paskirtoje vietoje ne vėliau kaip likus 30 minučių iki paskelbto išvykimo laiko ar laiko, kai visi keleiviai turi įsiregistruoti. [102 pakeit.]

25 straipsnis

Judėjimo įrangos, kitos specialios įrangos arba pagalbinių prietaisų kompensavimas

1.  Jeigu geležinkelio įmonės ir stoties valdytojai pameta arba sugadina neįgalaus ar riboto judumo asmens naudojamus vežimėlius, kitą judėjimo įrangą ar kitus pagalbinius prietaisus, taip pat pameta arba sužeidžia šunis vedlius atestuotus tarnybinius gyvūnus, geležinkelio įmonės ir stoties valdytojai yra atsakingi už pametimą arba žalą ir turi kaip įmanoma greičiau juos kompensuoti. [103 pakeit.]

2.  1 dalyje nurodyta kompensacija turi būti mokama laiku ir ji turi būti lygi visoms pamestų arba sugadintų neįgaliųjų vežimėlių, įrangos arba ir prietaisų pakeitimo išlaidoms, apskaičiuojamoms remiantis tikrąja verte, arba visoms jų remonto išlaidoms, arba visoms išlaidoms, susijusioms su atestuoto tarnybinio gyvūno praradimu ar sužeidimu. Kompensacija taip pat turi apimti laikino pakeitimo išlaidas remonto atveju, kai tokias išlaidas patiria keleivis. [104 pakeit.]

3.  Geležinkelio įmonės ir stoties valdytojai visais įmanomais būdais stengiasi prireikus kuo greičiau suteikti laikiną pakaitinę specialią įrangą arba prietaisus, kurių techninės charakteristikos ir funkcijos, jei įmanoma, lygiavertės pamestos arba sugadintos įrangos arba prietaisų charakteristikoms ir funkcijoms. Neįgaliam arba riboto judumo asmeniui leidžiama laikiną pakaitinę įrangą arba prietaisą turėti tol, kol sumokama 1 ir 2 dalyse nurodyta kompensacija.

26 straipsnis

Darbuotojų mokymas

Geležinkelio įmonės ir stoties valdytojai:

a)  užtikrina, kad visi visiems neįgaliems ir riboto judumo asmenims tiesiogiai padedantys darbuotojai padedantiems darbuotojams, įskaitant kitos veiklą vykdančios šalies pasamdytus darbuotojus, būtų rengiamas su neįgaliais asmenimis susijusių dalykų mokymas, kad jie žinotų, kaip aptarnauti neįgalius ir riboto judumo asmenis, įskaitant psichikos ir intelekto sutrikimų turinčius asmenis; [105 pakeit.]

b)  moko visus stotyse tiesiogiai su keleiviais dirbančius darbuotojus, kad jie daugiau žinotų apie neįgalių asmenų reikmes;

c)  užtikrina, kad visi nauji pasamdyti darbuotojai, kurie tiesiogiai dirbs su keleiviais, būtų supažindinti su neįgaliais asmenimis susijusiais klausimais apie keleivius ir geležinkelio įmonę ir kad darbuotojams, kurie teikia tiesioginę pagalbą riboto judumo keleiviams, būtų rengiamas su neįgaliais asmenimis susijusių dalykų mokymas ir kad darbuotojai reguliariai lankytų žinių atnaujinimo kursus; [106 pakeit.]

d)  gavę prašymą, priima gali į mokymą priimti neįgalius darbuotojus ir svarstyti galimybę priimti, neįgalius ir riboto judumo asmenis keleivius ir (arba) jiems atstovaujančias organizacijas. [107 pakeit.]

VI SKYRIUS

SAUGUMAS, SKUNDAI IR PASLAUGŲ KOKYBĖ

27 straipsnis

Asmeninis keleivių saugumas

Geležinkelio įmonės, infrastruktūros valdytojai ir stoties valdytojai, valdžios institucijoms sutikus, imasi reikiamų priemonių atitinkamose savo atsakomybės srityse ir pritaiko jas pagal valdžios institucijų nustatytą saugumo lygį, kad užtikrintų keleivių asmeninį saugumą geležinkelio stotyse ir traukiniuose ir kad valdytų riziką. Jie bendradarbiauja ir keičiasi informacija apie geriausią praktiką, susijusią su saugumo lygį galinčių sumažinti veiksmų prevencija.

28 straipsnis

Skundai

1.  Visos geležinkelio įmonės, bilietų pardavėjai, stoties valdytojai ir stočių, kuriose kiekvieną metų dieną aptarnaujama vidutiniškai daugiau kaip 10 000 keleivių, infrastruktūros ir stočių valdytojai kiekvienas nustato savo atitinkamos atsakomybės srities skundų nagrinėjimo mechanizmą, susijusį su šiame reglamente nustatytomis teisėmis ir pareigomis. Jie užtikrina, kad jų duomenys ryšiams ir darbo kalba (-os) būtų plačiai žinomi keleiviams. Keleiviams turėtų būti suteikta galimybė pateikti skundus šalies, kurioje yra įsisteigusi geležinkelio įmonė, bilietų pardavėjas ar stoties valdytojas oficialiąja (-iosiomis) kalba (-omis) ir bet kuriuo atveju anglų kalba. [108 pakeit.]

2.  Keleiviai gali pateikti skundą bet kuriai susijusiai geležinkelio įmonei, bilietų pardavėjui, arba geležinkelio stoties arba infrastruktūros valdytojui. Skundai turi būti pateikiami per šešis mėnesius po įvykių, dėl kurių skundžiamasi. Adresatas per 1 mėnesį nuo skundo gavimo pateikia pagrįstą atsakymą arba pagrįstais atvejais informuoja keleivį, kurią dieną kad jis gaus atsakymą praėjus mažiau kaip trims mėnesiams nuo skundo gavimo datos galima tikėtis atsakymo. Geležinkelio įmonės, bilietų pardavėjai, stoties valdytojai ir infrastruktūros valdytojai skundui apsvarstyti būtinus įvykio duomenis saugo dvejus metus ir pateikia juos nacionalinėms vykdančiosioms įstaigoms, jeigu jos to paprašo. [109 pakeit.]

3.  Informacija apie skundų nagrinėjimo procedūrą turi būti lengvai prieinama keleiviams ir neįgaliems ir riboto judumo asmenims. Paprašius ši informacija pateikiama valstybės narės, kurioje yra įsisteigusi geležinkelio įmonė, oficialiąja (-iosiomis) kalba (-omis). [110 pakeit.]

4.  Geležinkelio įmonė 29 straipsnyje nurodytoje metinėje ataskaitoje skelbia gautų skundų skaičių ir kategorijas, išnagrinėtus skundus, atsakymo pateikimo laikotarpį bei veiksmus, kurių buvo imtasi padėčiai gerinti.

4a.  Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma standartinė Sąjungos skundo forma, kurią keleiviai gali naudoti prašydami kompensacijos pagal šį reglamentą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 37a straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros. [111 pakeit.]

29 straipsnis

Paslaugų kokybės standartai

1.  Geležinkelio įmonės ir stoties valdytojai nustato paslaugų kokybės standartus ir įgyvendina kokybės valdymo sistemą, kuri skirta paslaugų kokybei palaikyti. Paslaugų kokybės standartai taikomi bent III priede išvardytoms paslaugoms.

2.  Geležinkelio įmonės ir stoties valdytojai stebi savo pačių teikiamas paslaugas, kaip nurodyta paslaugų kokybės standartuose. Geležinkelio įmonės kasmet kartu su savo metine ataskaita paskelbia ataskaitą dėl teikiamų paslaugų kokybės. Geležinkelio įmonės šias ataskaitas taip pat skelbia savo tinklavietėse. Be to, ataskaitos turi būti prieinamos Europos Sąjungos geležinkelių agentūros tinklavietėje.

2a.   Geležinkelio įmonės ir stoties valdytojai aktyviai bendradarbiauja su neįgaliesiems atstovaujančiomis organizacijomis, kad pagerintų transporto paslaugų prieinamumo kokybę. [112 pakeit.]

VII SKYRIUS

INFORMAVIMAS IR VYKDYMAS

30 straipsnis

Keleivių informavimas apie jų teises

1.  Geležinkelio įmonės, stoties valdytojai, bilietų pardavėjai ir kelionių operatoriai, parduodami kelionės geležinkeliu bilietus, informuoja keleivius apie jų teises ir pareigas, numatytas šiame reglamente. Siekdami įgyvendinti šį informavimo reikalavimą, jie gali naudoti jiems pateiktą šio reglamento nuostatų santrauką, kurią visomis oficialiomis Sąjungos kalbomis parengia Komisija. Be to, elektroniniame elektronine arba popieriniame biliete popierine ar kitokia forma, įskaitant neįgaliems ir riboto judumo asmenims skirtas Direktyvoje XXX Reglamente (ES) Nr. 1300/2014 nustatytus reikalavimus atitinkančias formas, jie pateikia paaiškinimą. Paaiškinime informaciją, kurioje nurodoma, kur tokią informaciją galima gauti, jei paslaugos teikimas atšaukiamas, keleivis praleido persėdimą arba paslaugos teikimas labai vėluoja. [113 pakeit.]

2.  Geležinkelio įmonės ir stoties valdytojai stotyje ir, traukinyje ir savo interneto svetainėje informuoja keleivius tinkamu būdu, įskaitant Direktyvoje XXX Reglamente (ES) Nr. 1300/2014 nustatytus prieinamumo reikalavimus atitinkančias formas, apie šiuo reglamentu nustatytas jų teises bei pareigas ir valstybių narių pagal 31 straipsnio nuostatas paskirtos įstaigos ar įstaigų duomenis ryšiams. [114 pakeit.]

31 straipsnis

Nacionalinių vykdančiųjų įstaigų paskyrimas

Kiekviena valstybė narė paskiria įstaigą ar įstaigas, atsakingas už šio reglamento vykdymą. Kiekviena įstaiga imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad būtų gerbiamos keleivių teisės.

Kiekviena įstaiga savo organizacijos, sprendimų dėl finansavimo priėmimo, teisinės struktūros ir sprendimų priėmimo požiūriu yra nepriklausoma nuo infrastruktūros valdytojų, mokesčius imančių įstaigų, pajėgumus paskirstančių įstaigų ar geležinkelio įmonių.

Valstybės narės informuoja Komisiją apie įstaigą ar įstaigas, paskirtas pagal šį straipsnį, bei apie jos ar jų atitinkamas pareigas ir šią informaciją paskelbia tinkamoje vietoje savo interneto svetainėje. [115 pakeit.]

32 straipsnis

Vykdymo užtikrinimo užduotys

1.  Nacionalinės vykdančiosios įstaigos įdėmiai stebi, kaip laikomasi šio reglamento reikalavimų, ir imasi būtinų priemonių keleivių teisėms apginti. Todėl geležinkelio įmonės, stoties valdytojai ir infrastruktūros valdytojai toms įstaigoms jų prašymu nedelsiant ir bet kokiu atveju per vieną mėnesį pateikia aktualius dokumentus ir informaciją. Nacionalinės vykdančiosios įstaigos savo funkcijas vykdo atsižvelgdamos į informaciją, kurią joms pateikė pagal 33 straipsnį skundams nagrinėti paskirta įstaiga, jeigu tam paskirta ne ta pati nacionalinė vykdančioji įstaiga. Remdamosi tokios įstaigos perduotais pavieniais skundais, jos gali spręsti dėl vykdymo užtikrinimo priemonių Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinėms vykdančiosioms ir skundų nagrinėjimo institucijoms būtų suteikti pakankami įgaliojimai ir ištekliai, kad būtų tinkamai ir veiksmingai patenkinami pavieniai keleivių skundai pagal šį reglamentą. [116 pakeit.]

2.  Kiekvienų praėjusių metų Nacionalinės vykdančiosios įstaigos kasmet skelbia savo veiklos interneto svetainėse ataskaitas su statistika, išsamiai nurodydamos gautų skundų skaičių ir rūšį, savo vykdymo užtikrinimo veiksmų rezultatus, įskaitant pritaikytas sankcijas, statistiką nacionalinės vykdančiosios įstaigos paskelbia iki kalendorinių . Šias ataskaitas jos skelbia už kiekvienus metus ne vėliau kaip paskesnių metų balandžio mėn. pabaigos pirmąją dieną. Be to, ataskaitos turi būti prieinamos Europos Sąjungos geležinkelių agentūros tinklavietėje. [117 pakeit.]

3.  Geležinkelio įmonės savo duomenis ryšiams pateikia valstybės narės, kurioje vykdo veiklą, nacionalinei (-ėms) vykdančiajai (-iosioms) įstaigai (-oms).

3a.  Nacionalinės vykdančiosios įstaigos, bendradarbiaudamos su neįgaliems ir riboto judumo asmenims atstovaujančiomis organizacijomis, atlieka reguliarų pagal šį reglamentą teikiamų pagalbos paslaugų auditą ir skelbia jo rezultatus prieinamais ir įprastai naudojamais formatais. [118 pakeit.]

33 straipsnis

Skundų nagrinėjimas nacionalinėse vykdančiosiose įstaigose

1.  Nedarant įtakos vartotojų teisėms kompensacijos reikalauti alternatyviais būdais pagal Direktyvą 2013/11/ES, keleivis gali skundą pateikti vykdančiajai įstaigai, jeigu sau naudingo sprendimo negavo skundą pagal 28 straipsnį pateikęs geležinkelio įmonei, bilietų pardavėjui, stoties arba infrastruktūros valdytojui. Vykdančiosios įstaigos skundų teikėjus informuoja, kad reikalaudami individualios kompensacijos jie turi teisę kreiptis į alternatyvaus ginčų sprendimo įstaigas. Valstybės narės užtikrina, kad vykdančiosios arba skundų nagrinėjimo įstaigos būtų pripažintos galinčiomis taikyti alternatyvaus ginčų sprendimo sistemas pagal Direktyvą 2013/11/ES, ir tuo atveju, kai keleiviai siekia pasinaudoti alternatyvaus ginčų sprendimo priemonėmis, šiame procese dalyvautų atitinkama geležinkelio įmonė, bilietų pardavėjas, stotis ar infrastruktūros valdytojas, o sprendimai būtų jiems privalomi ir vykdytini. [119 pakeit.]

2.  Bet kuris keleivis, įtaręs šio reglamento reikalavimų pažeidimą, skundą dėl to gali pateikti nacionalinei vykdančiajai įstaigai arba bet kuriai kitai valstybės narės tuo tikslu paskirtai įstaigai. Skundus taip pat gali pateikti keleivių grupėms atstovaujančios organizacijos. [120 pakeit.]

3.  Per dvi savaites nuo skundo gavimo dienos įstaiga patvirtina jį gavusi. Ilgiausia skundo nagrinėjimo procedūros trukmė – trys mėnesiai. Jei atvejis sudėtingas, įstaiga gali savo nuožiūra nagrinėjimo laikotarpį pratęsti iki šešių mėnesių. Tuomet ji informuoja keleivį ar keleiviams atstovaujančią organizaciją apie tokio pratęsimo priežastis ir laiką, kurio, kaip tikimasi, reikės procedūrai užbaigti. Ilgiau nei šešis mėnesius gali būti nagrinėjami tik su teismo procesais susiję atvejai. Jei įstaiga yra ir alternatyvaus ginčų sprendimo įstaiga, apibrėžta Direktyvoje 2013/11/ES, taikomi toje direktyvoje nustatyti terminai, o visoms susijusioms šalims susitarus gali būti naudojama elektroninio ginčų sprendimo procedūra pagal Reglamentą (ES) Nr. 524/2013. [121 pakeit.]

Skundų nagrinėjimo procedūra turi būti prieinama neįgaliems ir riboto judumo asmenims.

4.  Keleivių skundus dėl incidentų, susijusių su geležinkelio įmone, nagrinėja tai įmonei leidimą išdavusios valstybės narės nacionalinė vykdančioji įstaiga.

5.  Jei skundas susijęs su įtariamais stoties arba infrastruktūros valdytojų padarytais pažeidimais, jį nagrinėja valstybės narės, kurios teritorijoje įvyko incidentas, nacionalinė vykdančioji įstaiga.

6.  Bendradarbiaudamos pagal 34 straipsnį, nacionalinės vykdančiosios įstaigos gali daryti 4 arba 5 dalies išimtis, jeigu išimtys yra naudingos keleiviui dėl pagrįstų priežasčių, ypač dėl kalbos arba gyvenamosios vietos.

33a straipsnis

Nepriklausomos taikinimo institucijos

Valstybės narės įsteigia tinkamai aprūpintas nepriklausomas taikinimo institucijas, kurios būtų lengvai prieinamos keleiviams, jei kiltų konfliktas su geležinkelio įmonėmis ir bilietų pardavėjais dėl jų teisių įgyvendinimo. [122 pakeit.]

34 straipsnis

Nacionalinių vykdančiųjų įstaigų keitimasis informacija ir tarpvalstybinis bendradarbiavimas

1.  Jei pagal 31 ir 33 straipsnius paskirtos skirtingos įstaigos, turi būti sukurti Reglamento (ES) 2016/679 reikalavimus atitinkantys informacijos teikimo metodai, kad tos įstaigos, tarpusavyje keisdamosi informacija, nacionalinei vykdančiajai įstaigai padėtų atlikti jai paskirtas priežiūros ir vykdymo užtikrinimo užduotis ir kad pagal 33 straipsnį paskirta skundų nagrinėjimo įstaiga galėtų rinkti pavieniams skundams nagrinėti būtiną informaciją.

2.  Nacionalinės vykdančiosios įstaigos koordinavimo tikslais keičiasi informacija apie savo darbą ir sprendimų priėmimo principus bei praktiką. Komisija joms padeda vykdyti šią užduotį.

3.  Nacionalinės vykdančiosios įstaigos laikosi IV priede nustatytos procedūros.

VIII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

35 straipsnis

Sankcijos

1.  Valstybės narės nustato taisykles dėl sankcijų, taikomų už šio reglamento pažeidimus, ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad jos būtų įgyvendinamos. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios ir apima, be kita ko, minimalią baudą arba atitinkamos įmonės ar organizacijos metinės apyvartos procentinę dalį, priklausomai nuo to, kuri iš jų yra didesnė. Valstybės narės praneša Komisijai apie tas taisykles ir priemones ir nedelsdamos ją informuoja apie visus vėlesnius joms įtakos turinčius pakeitimus. [123 pakeit.]

2.  Bendradarbiaudama pagal 34 straipsnį, nacionalinė vykdančioji įstaiga, jeigu ji yra kompetentinga 33 straipsnio 4 ir 5 dalių klausimais arba jeigu ji gavo kitos skundą nagrinėjančios nacionalinės vykdančiosios įstaigos prašymą, tiria tos įstaigos nurodytą šio reglamento pažeidimą ir prireikus taiko sankcijas.

36 straipsnis

Deleguotieji įgaliojimai

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 37 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais:

i)   atsižvelgiant į infliaciją tikslinamos 13 straipsnyje nurodytos pinigų sumos;

ii)  atsižvelgiant į Vienodųjų CIV taisyklių pakeitimus ir šios srities technologijų plėtotę iš dalies keičiami I, II ir III priedai.

37 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.  36 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo ... [šio reglamento įsigaliojimo data]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 36 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.  Prieš priimdama deleguotąjį aktą, Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais, vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.  Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.  Pagal 36 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

37a straipsnis

Komiteto procedūra

1.  Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis. [124 pakeit.]

38 straipsnis

Ataskaita

Ne vėliau kaip ... [penkeri metai po šio reglamento priėmimo] Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šio reglamento įgyvendinimo ir rezultatų ataskaitą.

Ataskaita grindžiama pagal šį reglamentą pateiktina informacija. Prireikus prie ataskaitos pridedami atitinkami pasiūlymai.

39 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentas (EB) Nr. 1371/2007 panaikinamas.

Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą pagal V priede pateiktą atitikmenų lentelę.

40 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta ...

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

PRIEDAI

I PRIEDAS

Ištrauka iš Vienodųjų tarptautinio keleivių ir bagažo vežimo geležinkeliais sutarties taisyklių (CIV)

A priedas

1980 m. gegužės 9 d. Tarptautinio vežimo geležinkeliais sutarties (COTIF), pakeistos Tarptautinio vežimo geležinkeliais sutarties pakeitimo 1999 m. birželio 3 d. protokolu

II ANTRAŠTINĖ DALIS

VEŽIMO SUTARTIES SUDARYMAS IR VYKDYMAS

6 straipsnis

Vežimo sutartis

1.  Pagal vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja nuvežti keleivį ir prireikus bagažą bei transporto priemones į paskirties vietą bei pristatyti bagažą ir transporto priemones į paskirties vietą.

2.  Vežimo sutartis turi būti patvirtinta vienu ar daugiau keleiviui išduotų bilietų. Tačiau pagal 9 straipsnį tai, kad bilieto nėra, jis neatitinka reikalavimų arba buvo pamestas, neturi įtakos sutarties buvimui ar galiojimui; sutartis ir toliau taikoma atsižvelgiant į šias Vienodąsias taisykles.

3.  Bilietas yra prima facie įrodymas, kad vežimo sutartis buvo sudaryta, bei sutarties turinio prima facie įrodymas.

7 straipsnis

Bilietas

1.  Bendrosiose vežimo sąlygose nustatoma bilietų forma ir turinys, taip pat kalba ir ženklai, kurie turi būti naudojami juos spausdinant ir išrašant.

2.  Į bilietą turi būti įrašoma ši informacija, ja neapsiribojant:

a)  vežėjas arba vežėjai;

b)  nuoroda, kad vežimas, nepaisant jokių prieštaraujančių išlygų, atliekamas pagal šias Vienodąsias taisykles; tai galima nurodyti naudojant akronimą CIV;

c)  kitos nuorodos, būtinos siekiant įrodyti vežimo sutarties turinį ir tai, kad ji buvo sudaryta, bei leidžiantys keleiviui pasinaudoti savo teisėmis pagal šią sutartį.

3.  Įsigydamas bilietą keleivis privalo įsitikinti, kad jis išduotas pagal jo nurodymus.

4.  Bilietas gali būti perduodamas kitam asmeniui, jeigu jis nebuvo išrašytas keleivio vardu ir jeigu kelionė dar neprasidėjo.

5.  Bilietas gali būti išduodamas naudojant elektroninių duomenų, kuriuos galima paversti įskaitomais rašytiniais simboliais, registravimo formą. Duomenų registravimui ir tvarkymui naudojamos procedūros turi būti funkciškai lygiavertės, pirmiausia bilieto, kurį sudaro tie duomenys, įrodomosios vertės požiūriu.

8 straipsnis

Vežimo mokesčio mokėjimas ir grąžinimas

1.  Jei keleivis ir vežėjas nesusitarė kitaip, vežimo mokestis mokamas iš anksto.

2.  Bendrosiose vežimo sąlygose nustatoma, kokiomis sąlygomis vežimo mokestis yra grąžinamas.

9 straipsnis

Teisė būti vežamam. Atsisakymas vežti

1.  Keleivis nuo kelionės pradžios turi turėti galiojantį bilietą ir jį pateikti bilietų tikrinimo metu. Bendrosiose vežimo sąlygose galima numatyti:

a)  kad keleivis, kuris nepateikė galiojančio bilieto, turi sumokėti ne tik vežimo mokestį, bet ir priemoką;

b)  kad keleiviui, kuris atsisako mokėti vežimo mokestį arba priemoką to reikalaujant, galima būtų uždrausti tęsti kelionę;

c)  ar priemoka gali būti grąžinama ir kokiomis sąlygomis.

2.  Bendrosiose vežimo sąlygose galima numatyti, kad keleivius, kurie:

a)  kelia pavojų vykdomų operacijų saugumui ir geram atlikimui arba kitų keleivių saugumui;

b)  netoleruotinai sukelia nepatogumų kitiems keleiviams,

atsisakoma vežti arba jiems draudžiama tęsti kelionę, ir kad tokie asmenys neturi teisės susigrąžinti vežimo mokesčio arba mokesčio už registruoto bagažo vežimą, kurį jie sumokėjo.

10 straipsnis

Administracinių formalumų atlikimas

Keleivis turi laikytis formalumų, kuriuos nustato muitinės ar kitos administracinės institucijos.

11 straipsnis

Traukinių atšaukimas ir vėlavimas. Praleisti persėdimai

Vežėjas prireikus turi ant bilieto patvirtinti, kad traukinys buvo atšauktas arba buvo praleistas persėdimas.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

RANKINIO BAGAŽO, GYVŪNŲ, REGISTRUOTO BAGAŽO IR TRANSPORTO PRIEMONIŲ VEŽIMAS

I skyrius

Bendrosios nuostatos

12 straipsnis

Priimtini daiktai ir gyvūnai

1.  Pagal Bendrąsias vežimo sąlygas keleivis gali pasiimti daiktų, kuriuos galima lengvai prižiūrėti (rankinį bagažą), ir taip pat gyvų gyvūnų. Be to, pagal Bendrųjų vežimo sąlygų specialias nuostatas keleivis gali pasiimti griozdiškų daiktų. Daiktų ir gyvūnų, kurie galėtų trukdyti keleiviams, kelti jiems nepatogumus arba padaryti žalos, negalima pasiimti kaip rankinio bagažo.

2.  Keleivis pagal Bendrąsias vežimo sąlygas gali siųsti daiktus ir gyvūnus kaip registruotą bagažą.

3.  Vežėjas, veždamas keleivius, gali leisti vežti transporto priemones pagal Bendrųjų vežimo sąlygų specialias nuostatas.

4.  Vežant pavojingus krovinius kaip rankinį bagažą, registruotą bagažą bei vežant juos transporto priemonėse ar priemonėmis, kurios pagal šią antraštinę dalį yra vežamos geležinkeliu, reikia laikytis reglamento dėl pavojingų krovinių vežimo geležinkeliais (RID).

13 straipsnis

Tikrinimas

1.  Jeigu yra pagrįstų priežasčių įtarti, kad vežimo sąlygų nebuvo laikomasi, vežėjas turi teisę patikrinti, ar vežami daiktai (rankinis bagažas, registruotas bagažas, transporto priemonės, įskaitant jų krovinį) ir gyvūnai atitinka vežimo sąlygas, išskyrus atvejus, kai pagal valstybės, kurioje būtų vykdomas tikrinimas, įstatymus ir taisykles tai yra draudžiama. Keleivis turi būti pakviestas dalyvauti tikrinime. Jeigu jis nepasirodo arba su juo neįmanoma susisiekti, vežėjas turi reikalauti, kad dalyvautų du nepriklausomi liudytojai.

2.  Jeigu nustatoma, kad vežimo sąlygų nebuvo laikomasi, vežėjas gali reikalauti, kad keleivis sumokėtų dėl tikrinimo patirtas išlaidas.

14 straipsnis

Administracinių formalumų atlikimas

Keleivis turi laikytis formalumų, kuriuos nustato muitinės ar kitos administracinės institucijos, kai, jį vežant, jis turi vežamų daiktų (rankinį bagažą, registruotą bagažą, transporto priemones, įskaitant jų krovinį) ar gyvūnų. Jis dalyvauja tikrinant šiuos daiktus, jeigu kiekvienos valstybės įstatymuose ir taisyklėse nėra numatyta kitaip.

II skyrius

Rankinis bagažas ir gyvūnai

15 straipsnis

Priežiūra

Prižiūrėti rankinį bagažą ir gyvūnus, kuriuos keleivis pasiėmė, yra jo atsakomybė.

III skyrius

Registruotas bagažas

16 straipsnis

Registruoto bagažo siuntimas

1.  Su registruoto bagažo siuntimu susiję sutartiniai įsipareigojimai turi būti nustatyti bagažo registravimo kvite, kuris išduodamas keleiviui.

2.  Pagal 22 straipsnį tai, kad bagažo registravimo kvito nėra, jis neatitinka reikalavimų arba buvo pamestas, neturi įtakos susitarimų, susijusių su registruoto bagažo siuntimu, buvimui ar galiojimui; šie susitarimai ir toliau taikomi atsižvelgiant į šias Vienodąsias taisykles.

3.  Bagažo registravimo kvitas yra prima facie įrodymas, kad bagažas buvo registruotas, ir jo vežimo sąlygų prima facie įrodymas.

4.  Jei neįrodyta kitaip, laikoma, kad, vežėjui perėmus registruotą bagažą, jis buvo geros būklės, ir kad bagažo vienetų skaičius ir masė atitiko bagažo registravimo kvito įrašus.

17 straipsnis

Bagažo registravimo kvitas

1.  Bendrosiose vežimo sąlygose nustatoma bagažo registravimo kvito forma ir turinys, taip pat kalba ir ženklai, kurie turi būti naudojami jį spausdinant ir išrašant. 7 straipsnio 5 dalis taikoma mutatis mutandis.

2.  Į bagažo registravimo kvitą turi būti įrašoma ši informacija, ja neapsiribojant:

a)  vežėjas arba vežėjai;

b)  nuoroda, kad vežimas, nepaisant jokių prieštaraujančių išlygų, atliekamas pagal šias Vienodąsias taisykles; tai galima nurodyti naudojant akronimą CIV;

c)  kitos nuorodos, būtinos siekiant įrodyti sutartinius įsipareigojimus, susijusius su registruoto bagažo siuntimu, bei leidžiančios keleiviui pasinaudoti savo teisėmis pagal vežimo sutartį.

3.  Gaudamas bagažo registravimo kvitą keleivis privalo įsitikinti, kad jis išduotas pagal jo nurodymus.

18 straipsnis

Registravimas ir vežimas

1.  Jei Bendrosiose vežimo sąlygose nenumatyta kitaip, bagažas registruojamas tik pateikus bilietą, galiojantį bent iki bagažo paskirties vietos. Kitais atžvilgiais bagažas registruojamas pagal siuntimo vietoje galiojančias taisykles.

2.  Jeigu Bendrosiose vežimo sąlygose numatoma, kad bagažą galima leisti vežti nepateikus bilieto, šių Vienodųjų taisyklių nuostatos, nustatančios su keleivio registruotu bagažu susijusias keleivio teises ir pareigas, taikomos registruoto bagažo siuntėjui mutatis mutandis.

3.  Vežėjas gali siųsti registruotą bagažą kitu traukiniu ar kitos rūšies transportu ir kitu maršrutu, negu keleivio naudojamas maršrutas.

19 straipsnis

Registruoto bagažo vežimo mokesčių mokėjimas

Jei keleivis ir vežėjas nesusitarė kitaip, registruoto bagažo vežimo mokesčiai mokami registravimo metu.

20 straipsnis

Registruoto bagažo žymėjimas

Ant kiekvieno bagažo vieneto gerai matomoje vietoje keleivis privalo pakankamai patvariai ir įskaitomai nurodyti:

a)  savo vardą, pavardę ir adresą;

b)  paskirties vietą.

21 straipsnis

Teisė disponuoti registruotu bagažu

1.  Jei aplinkybės leidžia ir jei taip nepažeidžiami muitinės ar kitų administracinės valdžios institucijų reikalavimai, keleivis gali reikalauti, kad bagažas būtų grąžintas siuntimo paskirties vietoje pateikus bagažo registravimo kvitą ir, jei to reikalaujama Bendrosiose vežimo sąlygose, bilietą.

2.  Bendrosiose vežimo sąlygose gali būti kitų nuostatų dėl teisės disponuoti registruotu bagažu, visų pirma dėl paskirties vietos pakeitimų ir galimų finansinių pasekmių keleiviui.

22 straipsnis

Išdavimas

1.  Registruotas bagažas išduodamas pateikus bagažo registravimo kvitą ir tam tikrais atvejais sumokėjus priklausančias sumas už siuntimą.

Vežėjas neprivalo, bet turi teisę patikrinti, ar kvito turėtojas turi teisę atsiimti bagažą.

2.  Bagažo išdavimas prilygsta jo išdavimui bagažo registravimo kvito turėtojui, jei pagal paskirties vietoje galiojančius nurodymus:

a)  bagažas buvo perduotas muitinei ar įvežimo mokesčių tarnyboms jų patalpose ar sandėliuose, kai jie nėra vežėjo priežiūroje;

b)  gyvi gyvūnai buvo perduoti tretiesiems asmenims.

3.  Bagažo registravimo kvito turėtojas gali reikalauti, kad bagažas būtų išduotas paskirties vietoje praėjus sutartam laikui ir tam tikrais atvejais – laikui, kurio reikia muitinės ir kitų administracinės valdžios institucijų operacijoms atlikti.

4.  Nepateikus bagažo registravimo kvito, vežėjas privalo išduoti bagažą tik tam asmeniui, kuris įrodo turįs į jį teisę; jei pateiktas įrodymas pasirodo nepakankamas, vežėjas gali reikalauti užstato.

5.  Bagažas išduodamas registravimo metu nurodytoje paskirties vietoje.

6.  Bagažo registravimo kvito turėtojas, kuriam bagažas nebuvo išduotas, gali reikalauti, kad kvite būtų patvirtinta diena ir laikas, kada jis prašė išduoti bagažą pagal 3 dalį.

7.  Teisę į bagažą turintis asmuo gali atsisakyti priimti bagažą, jei vežėjas nevykdo jo prašymo atlikti registruoto bagažo patikrinimą, kad būtų nustatyta įtariama žala.

8.  Visais kitais atvejais bagažas išduodamas laikantis paskirties vietoje galiojančių nurodymų.

IV skyrius

Transporto priemonės

23 straipsnis

Vežimo sąlygos

Bendrųjų vežimo sąlygų specialiose nuostatose, reglamentuojančiose transporto priemonių vežimą, visų pirma nurodomos priėmimo vežti, registravimo, pakrovimo ir vežimo, iškrovimo ir išdavimo sąlygos bei keleivio pareigos.

24 straipsnis

Vežimo kvitas

1.  Su transporto priemonių vežimu susijusios sutartinės pareigos turi būti nustatytos vežimo kvite, kuris išduodamas keleiviui. Vežimo kvitas gali būti keleivio bilieto dalis.

2.  Bendrųjų vežimo sąlygų specialiose nuostatose, reglamentuojančiose transporto priemonių vežimą, nustatoma vežimo kvito forma ir turinys, taip pat kalba ir ženklai, kurie turi būti naudojami jį spausdinant ir išrašant. 7 straipsnio 5 dalis taikoma mutatis mutandis.

3.  Į vežimo kvitą turi būti įrašoma ši informacija, ja neapsiribojant:

a)  vežėjas arba vežėjai;

b)  nuoroda, kad vežimas, nepaisant jokių prieštaraujančių išlygų, atliekamas pagal šias Vienodąsias taisykles; tai galima nurodyti naudojant akronimą CIV;

c)  kitos nuorodos, būtinos įrodant su transporto priemonių vežimu susijusius sutartinius įsipareigojimus, pagal kuriuos keleivis gali reikalauti pripažinti jo teises pagal vežimo sutartį.

4.  Gavęs vežimo kvitą, keleivis privalo įsitikinti, kad jis buvo išrašytas pagal jo nurodymus.

25 straipsnis

Taikoma teisė

Atsižvelgiant į šio skyriaus nuostatas transporto priemonėms taikomos su bagažo vežimu susijusios III skyriaus nuostatos.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

VEŽĖJO ATSAKOMYBĖ

I skyrius

Atsakomybė keleivių mirties arba kūno sužalojimo atveju

26 straipsnis

Atsakomybės pagrindas

1.  Vežėjas atsako už žalą, atsiradusią dėl keleivio mirties, kūno sužalojimo ar už bet kurią kitą fizinę ar psichinę žalą, kurią sukėlė su geležinkelio eksploatacija susijęs įvykis, kuris įvyko keleiviui esant traukinyje, jam įlipant į traukinį arba iš jo išlipant, neatsižvelgiant į tai, kokia geležinkelio infrastruktūra naudojamasi.

2.  Vežėjas atleidžiamas nuo šios atsakomybės,

a)  jei įvykį sukėlė su geležinkelio veikimu nesusijusios aplinkybės ir vežėjas, nepaisant to, kad ėmėsi tuo atveju konkrečiomis sąlygomis reikiamo atsargumo, negalėjo tų aplinkybių išvengti ir užkirsti kelio jų pasekmėms;

b)  tokiu laipsniu, kiek įvykis įvyko dėl keleivio kaltės;

c)  jei įvykį sukėlė trečiosios šalies elgesys ir vežėjas, nepaisant to, kad ėmėsi tuo atveju konkrečiomis sąlygomis reikiamo atsargumo, negalėjo tokio elgesio išvengti ir užkirsti kelio jo pasekmėms; tą pačią geležinkelio infrastruktūrą naudojanti kita įmonė nelaikoma trečiąja šalimi; tai neturi įtakos atgręžtinio reikalavimo teisei.

3.  Jei įvykį sukėlė trečiojo asmens elgesys ir jei nepaisant to vežėjas nėra visiškai atleidžiamas nuo atsakomybės pagal 2 dalies c punktą, jis yra visiškai atsakingas pagal šias Vienodąsias taisykles, nepažeidžiant atgręžtinio reikalavimo teisių, kurias vežėjas gali panaudoti prieš trečiąjį asmenį.

4.  Šios Vienodosios taisyklės neturi poveikio atsakomybei, kuri gali tekti vežėjui 1 dalyje nenumatytais atvejais.

5.  Jei viena vežimo sutartimi reglamentuojamą vežimą vykdo paeiliui vežantys vežėjai, už keleivių mirtį ir kūno sužalojimą atsako vežėjas, pagal vežimo sutartį privalėjęs teikti vežimo, kurio metu įvyko įvykis, paslaugą. Kai šią paslaugą teikia ne vežėjas, o jį pavaduojantis vežėjas, abu vežėjai solidariai atsako pagal šias Vienodąsias taisykles.

27 straipsnis

Nuostolių atlyginimas mirties atveju

1.  Keleivio mirties atveju atlyginami šie nuostoliai:

a)  visos po mirties būtinos išlaidos, visų pirma kūno transportavimo ir laidotuvių išlaidos;

b)  jei mirtis ištinka ne iš karto – 28 straipsnyje numatyti nuostoliai.

2.  Jei dėl keleivio mirties asmenys, kuriuos jis turėjo arba būtų turėjęs teisinę pareigą išlaikyti, netenka paramos, šie nuostoliai tokiems asmenims taip pat kompensuojami. Asmenų, kuriuos keleivis išlaikė neturėdamas teisinės pareigos tai daryti, teises iškelti ieškinį dėl nuostolių atlyginimo reglamentuoja nacionalinė teisė.

28 straipsnis

Nuostolių atlyginimas kūno sužalojimo atveju

Kūno sužalojimo ar kitos fizinės ar psichinės žalos keleiviui atveju atlyginami šie nuostoliai:

a)  visos būtinos išlaidos, visų pirma gydymo ir transportavimo išlaidos;

b)  finansiniai nuostoliai, patirti dėl visiško ar dalinio nedarbingumo arba dėl padidėjusių poreikių.

29 straipsnis

Kompensacija už kitokį kūno sužalojimą

Nacionalinėje teisėje turi būti nustatyta, ar vežėjas privalo atlyginti nuostolius už kitokį, nei numatyta 27 ir 28 straipsniuose, kūno sužalojimą ir kokiu laipsniu.

30 straipsnis

Nuostolių atlyginimo forma ir suma mirties ir kūno sužalojimo atveju

1.  Nuostoliai pagal 27 straipsnio 2 dalį ir 28 straipsnio b punktą privalo būti atlyginami vienkartine išmoka. Tačiau jei pagal nacionalinę teisę leidžiama mokėti anuitetą, nuostoliai atlyginami šia forma, jei to prašo sužalotas keleivis arba 27 straipsnio 2 dalyje minėti teisę į nuostolių atlyginimą turintys asmenys.

2.  Pagal 1 dalį atlyginamų nuostolių suma nustatoma pagal nacionalinę teisę. Tačiau Vienodųjų taisyklių tikslais nustatoma vienkartinės išmokos arba ją atitinkančio metinio anuiteto viršutinė riba vienam keleiviui – 175 000 apskaitos vienetų, kai nacionalinėje teisėje numatyta mažesnė už šią sumą viršutinė riba.

31 straipsnis

Kitos transporto rūšys

1.  Atsižvelgiant į 2 dalį, su vežėjo atsakomybe keleivių mirties arba kūno sužalojimo atveju susijusios nuostatos netaikomos tuo atveju, kai žala atsiranda vežimo metu, kuris pagal vežimo sutartį nebuvo vežimas geležinkeliu.

2.  Tačiau kai geležinkelio transporto priemonės keliamos keltu, su atsakomybe keleivių mirties arba kūno sužalojimo atveju susijusios nuostatos taikomos tada, kai 26 straipsnio 1 dalyje ir 33 straipsnio 1 dalyje minėti žala atsiranda dėl su geležinkelio veikimu susijusio įvykio, įvykusio tuo metu, kai keleivis buvo minėtoje geležinkelio transporto priemonėje, į ją lipo ar iš jos išlipo.

3.  Kai dėl išskirtinių aplinkybių geležinkelio veikimas laikinai sustabdomas ir keleiviai vežami kitos rūšies transportu, vežėjas atsako pagal šias Vienodąsias taisykles.

II skyrius

Atsakomybė tvarkaraščio nesilaikymo atveju

32 straipsnis

Atsakomybė traukinių atšaukimo, vėlavimo arba praleisto persėdimo atveju

1.  Vežėjas yra atsakingas už nuostolius ar žalą, kurią keleivis patiria, nes dėl traukinio atšaukimo, vėlavimo arba praleisto persėdimo jis negali toliau tęsti kelionės tą pačią dieną arba esamomis aplinkybėmis iš jo negali būti pagrįstai reikalaujama tęsti kelionę tą pačią dieną. Nuostolius sudaro pagrįstos apgyvendinimo išlaidos ir pagrįstos informuojant keleivio laukiančius asmenis patirtos išlaidos.

2.  Vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės, kai traukinių atšaukimo, vėlavimo arba praleisto persėdimo priežastis yra viena iš šių priežasčių:

a)  su geležinkelio veikimu nesusijusios aplinkybės, kurių vežėjas, nepaisant to, kad ėmėsi tuo atveju konkrečiomis sąlygomis reikiamo atsargumo, negalėjo išvengti ir užkirsti kelio jų pasekmėms;

b)  keleivio kaltė; arba

c)  trečiosios šalies elgesys, kurio vežėjas, nepaisant to, kad ėmėsi tuo atveju konkrečiomis sąlygomis reikiamo atsargumo, negalėjo išvengti ir užkirsti kelio jo pasekmėms; tą pačią geležinkelio infrastruktūrą naudojanti kita įmonė nelaikoma trečiąja šalimi; tai neturi įtakos atgręžtinio reikalavimo teisei.

3.  Nacionalinėje teisėje turi būti nustatyta, ar vežėjas privalo atlyginti 1 dalyje nenumatytus nuostolius ir kokiu laipsniu. Ši nuostata nepažeidžia 44 straipsnio.

III skyrius

Atsakomybė už rankinį bagažą, gyvūnus, registruotą bagažą ir transporto priemones

1 SKIRSNIS

Rankinis bagažas ir gyvūnai

33 straipsnis

Atsakomybė

1.  Keleivių mirties ar kūno sužalojimo atveju vežėjas taip pat atsako už žalą, atsiradusią dėl visiško ar dalinio daiktų, kuriuos keleivis dėvėjo arba vežėsi kaip rankinį bagažą, praradimą ar sugadinimą; tai taip pat taikoma gyvūnams, kuriuos keleivis vežėsi kartu. 26 straipsnis taikomas mutatis mutandis.

2.  Kitais atvejais vežėjas neatsako už visišką ar dalinį daiktų, rankinio bagažo ar gyvūnų praradimą ar jiems padarytą žalą, už kurių priežiūrą yra atsakingas keleivis pagal 15 straipsnį, jei praradimo ar žalos priežastis nėra vežėjo kaltė. IV antraštinės dalies kiti straipsniai, išskyrus 51 straipsnį, ir VI antraštinė dalis šiuo atveju netaikoma.

34 straipsnis

Nuostolių atlyginimo riba daiktų praradimo arba sugadinimo atveju

Kai vežėjas yra atsakingas pagal 33 straipsnio 1 dalį, jis privalo sumokėti kompensaciją, kuri negali būti didesnė kaip 1 400 apskaitos vienetų vienam keleiviui.

35 straipsnis

Atsakomybės netaikymas

Vežėjas neatsako už keleiviui padarytą žalą tuo atveju, kai keleivis neįvykdo muitinės ar kitų administracinių institucijų reikalaujamų formalumų.

2 SKIRSNIS

Registruotas bagažas

36 straipsnis

Atsakomybės pagrindas

1.  Vežėjas atsako už žalą, atsiradusią dėl visiško ar dalinio registruoto bagažo praradimo ar sugadinimo laikotarpiu nuo momento, kai bagažą perėmė vežėjas, iki išdavimo momento, taip pat dėl pavėluoto išdavimo.

2.  Vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės tokiu laipsniu, kokiu bagažo praradimas ar sugadinimas įvyko arba išdavimas vėlavo dėl keleivio kaltės; dėl keleivio nurodymo, bet ne dėl vežėjo kaltės; dėl registruoto bagažo vidinio defekto arba dėl aplinkybių, kurių vežėjas negalėjo išvengti ir užkirsti kelio jų pasekmėms.

3.  Vežėjas atleidžiamas nuo šios atsakomybės tokiu laipsniu, kokiu žala atsiranda dėl ypatingos rizikos, būdingos vienai ar kelioms iš šių aplinkybių:

a)  pakuotės nebuvimas ar netinkamumas;

b)  ypatingas bagažo pobūdis;

c)  vežimui nepriimtinų daiktų bagažo siuntimas.

37 straipsnis

Įrodinėjimo pareiga

1.  Pareigą įrodyti, kad bagažas prarastas, sugadintas arba buvo vėluojama jį išduoti dėl vienos iš 36 straipsnio 2 dalyje nurodytos priežasties, turi vežėjas.

2.  Kai vežėjas nustato, kad atsižvelgus į aplinkybes konkrečiu atveju žala galėjo atsirasti dėl kurio nors ar keleto 36 straipsnio 3 dalyje nurodytų rizikos aplinkybių, laikoma, kad ji dėl to ir atsirado. Tačiau į žalos atlyginimą teisę turintis asmuo turi teisę įrodyti, kad žala visiškai arba iš dalies atsirado ne dėl kurios nors iš tų rizikos aplinkybių.

38 straipsnis

Paeiliui vežantys vežėjai

Jei viena vežimo sutartimi reglamentuojamą vežimą paeiliui vykdo keli vežėjai, kiekvienas vežėjas, perimdamas bagažą su bagažo registravimo kvitu ar transporto priemonę su vežimo kvitu, siųsdami bagažą ar veždami transporto priemones tampa vežimo sutarties šalimi ir vadovaujasi bagažo registravimo kvite arba vežimo kvite nurodytomis sąlygomis bei prisiima su tuo susijusias pareigas. Šiuo atveju kiekvienas vežėjas atsako už vežimą visu maršrutu iki išdavimo.

39 straipsnis

Pavaduojantis vežėjas

1.  Vežėjas yra atsakingas už visą vežimą ir tuo atveju, kai jis visiškai ar iš dalies paveda vykdyti vežimą pavaduojančiam vežėjui, nepaisant to, ar jis naudojasi vežimo sutartyje numatyta teise tai daryti.

2.  Visos šių Vienodųjų taisyklių nuostatos, kurios reglamentuoja vežėjo atsakomybę, taikomos ir pavaduojančio vežėjo atsakomybei už jo vykdomą vežimą. Tuo atveju, jei darbuotojams ar kitiems asmenims, kurių paslaugomis vykdydamas vežimą naudojasi pavaduojantis vežėjas, iškeliamas ieškinys, taikomi 48 ir 52 straipsniai.

3.  Bet koks specialus susitarimas, pagal kurį vežėjas prisiima šiomis Vienodosiomis taisyklėmis nenustatytas pareigas arba atsisako šiomis Vienodosiomis taisyklėmis suteiktų teisių, neturi galios pavaduojančiam vežėjui, kuris jo aiškiai ir raštu nepatvirtino. Nepaisant to, ar pavaduojantis vežėjas patvirtino tokį specialų susitarimą, vežėjui ir toliau yra privalomos pagal jį atsirandančios pareigos ir teisių atsisakymas.

4.  Tais atvejais ir tokiu laipsniu, kuriuo atsako tiek vežėjas, tiek pavaduojantis vežėjas, jie atsako solidariai.

5.  Kompensacijos, kurią turi išmokėti vežėjas, pavaduojantis vežėjas ir jų darbuotojai bei kiti asmenys, kurių paslaugomis jie naudojasi vykdydami vežimą, bendra suma negali viršyti šiose Vienodosiose taisyklėse nustatytų ribų.

6.  Šiuo straipsniu nepažeidžiamos vežėjo ir pavaduojančio vežėjo tarpusavio atgręžtinio reikalavimo teisės.

40 straipsnis

Bagažo praradimo prezumpcija

1.  Teisę į žalos atlyginimą praradus bagažą turintis asmuo, nereikalaujant pateikti daugiau įrodymų, gali laikyti, kad bagažo vienetas yra prarastas, kai jis neišduodamas ar jam neatiduodamas per keturiolika dienų nuo prašymo išduoti bagažą pateikimo pagal 22 straipsnio 3 dalį.

2.  Jei prarastu laikomas bagažo vienetas atsiranda per vienerius metus nuo prašymo išduoti bagažą pateikimo, vežėjas privalo pranešti teisę į bagažą turinčiam asmeniui, jei žinomas arba gali būti nustatytas jo adresas.

3.  Gavęs 2 dalyje nurodytą pranešimą, per trisdešimt dienų teisę į bagažą turintis asmuo gali pareikalauti jam išduoti tą bagažo vienetą. Tuo atveju jis privalo sumokėti už bagažo vieneto pervežimą iš siuntimo paskirties vietos į išdavimo vietą bei grąžinti gautą kompensaciją, tam tikrais atvejais atskaičius visas įskaičiuotas išlaidas. Nepaisant to, jis išlaiko teisę reikalauti 43 straipsnyje nustatytos kompensacijos už pavėluotą išdavimą.

4.  Jei per 3 dalyje nurodytą laikotarpį nepareikalaujama išduoti atsiradusio bagažo vieneto arba jei jis atsiranda praėjus daugiau kaip vieneriems metams nuo prašymo išduoti bagažą pateikimo, vežėjas jį pašalina pagal bagažo vieneto buvimo vietoje galiojančius įstatymus ir nurodymus.

41 straipsnis

Kompensacija už prarastą bagažą

1.  Jei registruotas bagažas prarastas visas ar iš dalies, vežėjas privalo, nemokėdamas jokių kitų žalos atlyginimų, sumokėti:

a)  jei patirtos žalos dydis įrodytas – tam dydžiui lygią kompensaciją, bet ne didesnę kaip 80 apskaitos vienetų vienam trūkstamam bruto masės kilogramui arba 1 200 apskaitos vienetų vienam bagažo vienetui;

b)  jei patirtos žalos dydis nėra įrodytas – iš anksto sutartą kompensaciją, lygią 20 apskaitos vienetų vienam trūkstamam bruto masės kilogramui arba 300 apskaitos vienetų vienam bagažo vienetui.

Kompensavimo už prarasto bagažo kilogramą ar vienetą metodas nustatomas Bendrosiose vežimo sąlygose.

2.  Papildomai vežėjas privalo padengti bagažo vežimo mokestį ir kitas sumokėtas sumas, susijusias su prarasto bagažo vieneto vežimu, bei jau sumokėtus muito ir akcizo mokesčius.

42 straipsnis

Kompensacija už sugadintą bagažą

1.  Registruoto bagažo sugadinimo atveju vežėjas privalo sumokėti kompensaciją, lygią bagažo vertės sumažėjimui, nemokėdamas jokių kitų žalos atlyginimų.

2.  Kompensacija neturi viršyti:

a)  jei dėl sugadinimo sumažėjo viso bagažo vertė – sumos, kuri būtų mokama visiško praradimo atveju;

b)  jei dėl sugadinimo sumažėjo tik bagažo dalies vertė – sumos, kuri būtų mokama tos bagažo dalies praradimo atveju.

43 straipsnis

Kompensacija už pavėlavimą pristatant

1.  Pavėlavimo pristatant registruotą bagažą atveju vežėjas turi sumokėti už kiekvieną dvidešimt keturių valandų laikotarpį po to, kai buvo pareikalauta pristatyto bagažo, bet ne daugiau kaip už keturiolika dienų:

a)  jei teisę į bagažą turintis asmuo įrodo, kad dėl to patyrė žalą, – kompensaciją, lygią žalos dydžiui, daugiausiai 0,80 apskaitos vieneto už bagažo bruto masės kilogramą arba 14 apskaitos vienetų už pavėluotai pristatyto bagažo vienetą;

b)  jei teisę į bagažą turintis asmuo neįrodo, kad dėl to patyrė žalos –žalos atlyginimą, mokant 0,14 apskaitos vieneto už bagažo bruto masės kilogramą arba 2,80 apskaitos vienetų už pavėluotai pristatyto bagažo vienetą.

Kompensavimo už prarasto bagažo kilogramą ar vienetą metodai nustatomi Bendrosiose vežimo sąlygose.

2.  Viso bagažo praradimo atveju 1 dalyje numatyta kompensacija nemokama kaip priedas prie kompensacijos, numatytos 41 straipsnyje.

3.  Dalies bagažo praradimo atveju 1 dalyje numatyta kompensacija mokama už neprarastąją bagažo dalį.

4.  Žalos bagažui atveju, jei ta žala padaryta ne dėl pavėluoto pristatymo, 1 dalyje nurodyta kompensacija tam tikrais atvejais mokama kaip priedas prie kompensacijos, numatytos 42 straipsnyje.

5.  Visa kompensacija, numatyta 1 dalyje kartu su mokesčiu pagal 41 ir 42 straipsnius, jokiu atveju negali viršyti kompensacijos, kuri būtų mokama viso bagažo praradimo atveju.

3 SKIRSNIS

Transporto priemonės

44 straipsnis

Kompensacija už vėlavimą

1.  Vėlavimo pakrauti atveju dėl priežasčių, susijusių su vežėju, arba vėlavimo pristatyti transporto priemonę atveju vežėjas turi, jei teisę į bagažą turintis asmuo įrodo, kad dėl to jis patyrė žalą, mokėti kompensaciją, neviršijančią užmokesčio už vežimą sumos.

2.  Jeigu vėlavimo pakrauti atveju dėl priežasčių, susijusių su vežėju, teisę į bagažą turintis asmuo nusprendžia nebevykdyti vežimo sutarties, jam turi būti grąžintas užmokestis už vežimą. Be to, teisę į bagažą turintis asmuo gali, jeigu jis įrodo, kad dėl vėlavimo patirta žalos, reikalauti kompensacijos, neviršijančios užmokesčio už vežimą.

45 straipsnis

Kompensacija už prarastą bagažą

Visos transporto priemonės ar jos dalies praradimo atveju teisę į transporto priemonę turinčiam asmeniui mokama kompensacija už įrodytą žalą apskaičiuojama remiantis įprastine transporto priemonės verte. Ji neturi viršyti 8 000 apskaitos vienetų. Pakrauta arba nepakrauta priekaba laikoma atskira transporto priemone.

46 straipsnis

Atsakomybė dėl kitų daiktų

1.  Dėl daiktų, paliktų transporto priemonėse ar prie transporto priemonės pritvirtintose bagažinėse (pvz., skirtose vežti bagažui ar slidėms), vežėjas atsako tik už žalą, kuri patiriama dėl jo kaltės. Visa mokama kompensacija neviršija 1 400 apskaitos vienetų.

2.  Daiktų, patalpintų transporto priemonės išorėje, įskaitant 1 dalyje nurodytas bagažines, atžvilgiu vežėjas atsako už išorėje laikomus daiktus tik jeigu įrodoma, kad žala patiriama dėl veiksmų ar neveikimo, kuriuos vežėjas vykdė tyčia siekdamas padaryti žalos arba neatsargiai, žinodamas, kad tokia žala galima.

47 straipsnis

Taikoma teisė

Atsižvelgiant į šio skirsnio nuostatas transporto priemonėms taikomos su atsakomybe dėl bagažo susijusios 2 skirsnio nuostatos.

IV skyrius

Bendrosios nuostatos

48 straipsnis

Teisės įvesti atsakomybės apribojimus praradimas

Šiose Vienodosiose taisyklėse numatyti atsakomybės apribojimai, taip pat nacionalinės teisės aktų nuostatos, ribojančios kompensavimą nustatyto dydžio išmoka, netaikomos, kai įrodoma, kad žala patirta dėl veiksmų ar neveikimo, kuriuos vežėjas vykdė tyčia siekdamas padaryti žalos arba neatsargiai, žinodamas, kad tokia žala galima.

49 straipsnis

Konvertavimas ir palūkanos

1.  Kai apskaičiuojant kompensaciją reikia konvertuoti sumas, išreikštas užsienio valiuta, konvertuojama pagal keitimo kursą, taikomą kompensacijos mokėjimo dieną ir toje vietoje.

2.  Teisę į žalos atlyginimą turintis asmuo gali reikalauti palūkanų nuo kompensacijos – penkių procentų per metus, skaičiuojant nuo 55 straipsnyje numatytos reikalavimo pateikimo dienos arba, jeigu toks reikalavimas nebuvo pateiktas, – nuo tada, kai buvo pradėtas teisminis nagrinėjimas.

3.  Tačiau kompensacijos mokėjimo pagal 27 ir 28 straipsnius atveju palūkanos gali priaugti tik nuo tos datos, kurią atsitiko įvykiai, susiję su kompensacijos sumos įvertinimu, jeigu ši data yra vėlesnė už reikalavimo pateikimo datą ar datą, kai buvo pradėtas teisminis nagrinėjimas.

4.  Bagažo atveju palūkanos mokamos tik tada, jei kompensacija viršija 16 apskaitos vienetų už bagažo registravimo kvitą.

5.  Bagažo atveju, jeigu teisę į bagažą turintis asmuo per tinkamą jam suteiktą laiką nepateikia vežėjui patvirtinamųjų dokumentų, kurie būtini, kad būtų galutinai nustatyta pagal reikalavimą mokėtina suma, palūkanos negali priaugti per laikotarpį nuo to momento, kai baigiasi suteiktas laikas, iki tada, kai iš tikrųjų pateikiami dokumentai.

50 straipsnis

Atsakomybė branduolinių incidentų atveju

Pagal šias Vienodąsias taisykles vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl branduolinio incidento, kai branduolinio įrenginio valdytojas ar kitas jį pavaduojantis asmuo yra atsakingas už žalą pagal valstybės įstatymus ir taisykles, reglamentuojančias atsakomybę branduolinės energijos srityje.

51 straipsnis

Asmenys, už kuriuos yra atsakingas vežėjas

Vežėjas atsako už savo darbuotojus ir kitus asmenis, kurių paslaugomis jis naudojasi teikdamas vežimo paslaugas, kai šie darbuotojai ir kiti asmenys veikia savo įgaliojimų ribose. Geležinkelio infrastruktūros, kuria naudojantis vykdomas vežimas, valdytojai laikomi asmenimis, kurių paslaugomis vežėjas naudojasi teikdamas vežimo paslaugas.

52 straipsnis

Kiti ieškiniai

1.  Visais atvejais, kai taikomos šios Vienodosios taisyklės, bet koks su atsakomybe susijęs ieškinys bet kokiu pagrindu gali būti pareikštas vežėjui tik pagal šiose Vienodosiose taisyklėse nustatytas sąlygas ir apribojimus.

2.  Tas pats galioja bet kokio ieškinio darbuotojams ir kitiems asmenims, už kuriuos vežėjas atsako pagal 51 straipsnio nuostatas, atveju.

V ANTRAŠTINĖ DALIS

KELEIVIO ATSAKOMYBĖ

53 straipsnis

Specialūs atsakomybės principai

Keleivis atsakingas vežėjui už žalą:

a)  padarytą jam nesilaikant jo pareigų pagal

1.  10, 14 ir 20 straipsnius;

2.  Bendrosiose vežimo sąlygose išdėstytas specialias nuostatas dėl transporto priemonių vežimo; arba

3.  reglamentą dėl pavojingų krovinių tarptautinio vežimo geležinkeliais (RID); arba

b)  patirtą dėl jo vežamų daiktų ar gyvūnų, nebent jis įrodo, kad žala buvo patirta dėl aplinkybių, kurių jis negalėjo išvengti, ir dėl pasekmių, kurioms jis negalėjo užkirsti kelio, nepaisant to, kad jis buvo atidus kaip to reikalaujama iš sąžiningo keleivio. Ši nuostata neturi poveikio vežėjo atsakomybei pagal 26 straipsnį ir 33 straipsnio 1 dalį.

VI ANTRAŠTINĖ DALIS

TEISIŲ GYNIMAS

54 straipsnis

Dalinio praradimo ar sugadinimo nustatymas

1.  Jei vežėjas nustato arba laiko, kad vežėjo atsakomybe vežamas daiktas (bagažas, transporto priemonė) iš dalies prarastas ar sugadintas, arba jei taip tvirtina teisę į žalos atlyginimą turintis asmuo, vežėjas privalo nedelsdamas, jei įmanoma dalyvaujant tam asmeniui, surašyti protokolą, kuriame būtų pagal žalos pobūdį nurodyta daikto būklė ir, kiek tai įmanoma, nurodytas žalos dydis, jos atsiradimo priežastys ir laikas.

2.  Protokolo kopija nemokamai pateikiama teisę į žalos atlyginimą turinčiam asmeniui.

3.  Jeigu teisę į žalos atlyginimą turintis asmuo nepritaria protokole pateiktiems duomenims, jis gali prašyti, kad bagažo ar transporto priemonės būklę ir žalos priežastis bei apimtį įvertintų ekspertas, kurį paskiria vežimo sutarties šalys arba teismas. Procedūrą, kurios reikia laikytis, reglamentuoja valstybės, kurioje toks įvertinimas daromas, teisės aktai ir taisyklės.

55 straipsnis

Reikalavimai

1.  Reikalavimai, susiję su vežėjo atsakomybe keleivių mirties ar asmens sužalojimo atvejais, turi būti siunčiami raštu vežėjui, kuriam gali būti pareikštas ieškinys. Vežimo, dėl kurio sudaryta viena sutartis ir kurį keli vežėjai vykdė paeiliui, atveju reikalavimai taip pat gali būti siunčiami pirmajam arba paskutiniajam vežėjui, taip pat vežėjui, kurio pagrindinė verslo vieta ar filialas, ar agentūra, kuri sudarė vežimo sutartį, yra valstybėje, kurioje yra keleivio gyvenamoji vieta arba kur jis paprastai gyvena.

2.  Kiti reikalavimai, susiję su vežimo sutartimi, turi būti siunčiami raštu vežėjui, nurodytam 56 straipsnio 2 ir 3 dalyse.

3.  Pateikiami dokumentų, kurie, teisę į žalos atlyginimą turinčio asmens manymu, yra tinkami pateikti kartu su reikalavimu, originalai arba kopijos, prireikus, jeigu vežėjas to reikalauja – tinkamai patvirtintos kopijos. Tenkinant reikalavimą, vežėjas gali reikalauti grąžinti bilietą, bagažo registracijos kvitą ir vežimo kvitą.

56 straipsnis

Vežėjai, kuriems galima pareikšti ieškinį

1.  Ieškinys dėl vežėjo atsakomybės keleivių mirties ar asmens sužalojimo atvejais, gali būti pareikštas tik vežėjui, kuris yra atsakingas pagal 26 straipsnio 5 dalį.

2.  Atsižvelgiant į 4 dalį kiti keleivių ieškiniai, paremti vežimo sutartimi, gali būti pareikšti tik pirmajam vežėjui, paskutiniajam vežėjui arba vežėjui, kuris vykdė tą vežimo dalį, kurioje atsitiko įvykis, dėl kurio pradėtas nagrinėjimas.

3.  Jeigu vežimo, kurį paeiliui vykdo vežėjai, atveju vežėjas, kuris turi pristatyti bagažą ar transporto priemonę, yra su jo sutikimu įrašytas į bagažo registracijos kvitą ar vežimo kvitą, ieškinys jam gali būti pareikštas laikantis 2 straipsnio net tuo atveju, jeigu jis negavo bagažo ar transporto priemonės.

4.  Ieškinys dėl pagal vežimo sutartį sumokėtos sumos padengimo gali būti pareikštas vežėjui, kuris gavo tą sumą, arba vežėjui, kurio vardu ta suma buvo gauta.

5.  Ieškinius galima pareikšti 2 ir 4 dalyse nenurodytiems vežėjams, jeigu tie ieškiniai pareiškiami kaip priešieškiniai ar prieštaravimai toje pačioje byloje, kuri iškelta dėl pagrindinio reikalavimo dėl tos pačios vežimo sutarties.

6.  Tiek, kiek šios Vienodosios taisyklės taikomos pavaduojančiam vežėjui, ieškinys gali būti pareikštas ir jam.

7.  Jeigu ieškovas gali pasirinkti kurį nors iš keleto vežėjų, jo teisė rinktis išnyksta, kai tik jis pareiškia ieškinį vienam iš jų; tai taikoma ir tada, kai ieškovas gali rinktis iš vieno ar keleto vežėjų ir iš pavaduojančio vežėjo.

58 straipsnis

Teisės pareikšti ieškinį mirties arba kūno sužalojimo atveju išnykimas

1.  Bet kokia turinčio teisę asmens teisė pareikšti ieškinį dėl vežėjo atsakomybės keleivių mirties arba kūno sužalojimo atveju išnyksta, jei turintis teisę asmuo per dvylika mėnesių nuo tada, kai sužinojo apie žalą, vienam iš vežėjų, kuriam pagal 55 straipsnio 1 dalį gali būti pateikiamas reikalavimas, nepraneša apie keleivį ištikusį nelaimingą atsitikimą. Tais atvejais, kai turintis teisę asmuo žodžiu praneša vežėjui apie nelaimingą atsitikimą, vežėjas pateikia tokiam asmeniui patvirtinimą apie tokį pranešimą žodžiu.

2.  Tačiau teisė pareikšti ieškinį neišnyksta, jei:

a)  per 1 dalyje numatytą terminą turintis teisę asmuo pateikė reikalavimą vienam iš 55 straipsnio 1 dalyje nurodytų vežėjų;

b)  per 1 dalyje nustatytą terminą atsakingas vežėjas apie keleivį ištikusį nelaimingą atsitikimą sužinojo kokiu nors kitu būdu;

c)  pranešimas apie nelaimingą atsitikimą nebuvo pateiktas arba buvo pateiktas pavėluotai dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo turinčio teisę asmens;

d)  turintis teisę asmuo įrodo, kad nelaimingas atsitikimas įvyko dėl vežėjo kaltės.

59 straipsnis

Teisės pareikšti su bagažo vežimu susijusį ieškinį išnykimas

1.  Turinčiam teisę asmeniui priėmus bagažą išnyksta visos teisės vežėjui pareikšti su bagažo vežimo sutartimi susijusį ieškinį dalies bagažo praradimo, bagažo sugadinimo ar vėlavimo pristatant bagažą atveju.

2.  Tačiau teisė pareikšti ieškinį neišnyksta:

a)  dalies bagažo praradimo atveju arba bagažo sugadinimo atveju, jei:

1.  bagažo praradimas ar bagažo sugadinimas buvo patvirtintas pagal 54 straipsnį iki turinčiam teisę asmeniui atsiimant bagažą;

2.  patvirtinimas, kuris turėjo būti atliktas pagal 54 straipsnį, nebuvo atliktas vien dėl vežėjo kaltės;

b)  iš išorės nepastebimos žalos atveju, kai turintis teisę asmuo tai pastebėjo tik priėmęs bagažą, jei jis:

1.  prašo nustatyti žalos faktą pagal 54 straipsnį iš karto po to, kai pastebėjo žalą, bet ne vėliau nei per tris dienas nuo bagažo priėmimo; ir

2.  jei jis įrodo, kad žala atsirado laikotarpiu nuo tada, kai bagažą priėmė vežėjas, iki bagažo pristatymo;

c)  pavėlavimo pristatyti bagažą atveju, jei turintis teisę asmuo per dvidešimt vieną dieną vieno iš 56 straipsnio 3 dalyje nurodytų vežėjų pareikalavo pripažinti jo teises;

d)  jei turintis teisę asmuo įrodo, kad žala atsirado dėl vežėjo kaltės.

60 straipsnis

Ieškinio senaties terminai

1.  Ieškinio senaties terminai ieškiniams dėl žalos atlyginimo remiantis vežėjo atsakomybe keleivių mirties ar kūno sužalojimo atveju pateikti yra:

a)  keleiviams – treji metai nuo kitos dienos po įvykio;

b)  kitiems turintiems teisę asmenims – treji metai nuo kitos dienos po keleivio mirties dienos neviršijant penkerių metų laikotarpio nuo kitos dienos po įvykio.

2.  Ieškinio senaties terminas kitiems ieškiniams, susijusiems su vežimo sutartimi, yra vieneri metai. Tačiau tais atvejais, kai žala atsiranda dėl veiksmų ar neveikimo, kuriuos vežėjas vykdė tyčia siekdamas, kad būtų padaryta žala, arba neatsargiai, žinodamas, kad tokia žala gali būti padaryta, taikomas dvejų metų ieškinio senaties terminas.

3.  2 dalyje numatytas ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti:

a)  dėl kompensacijos praradus visą bagažą – nuo keturioliktos dienos pasibaigus 22 straipsnio 3 dalyje nustatytam terminui;

b)  dėl kompensacijos praradus dalį bagažo, sugadinus bagažą ar pavėlavus jį pristatyti – nuo pristatymo dienos;

c)  visais kitais atvejais, susijusiais su keleivių vežimu – nuo paskutinės bilieto galiojimo dienos.

Diena, nuo kurios pradedamas skaičiuoti ieškinio senaties terminas, nėra įskaitoma į šį terminą.

4.  […]

5.  […]

6.  Ieškinio senaties terminų sustabdymą ir nutraukimą reglamentuoja nacionalinė teisė.

VII ANTRAŠTINĖ DALIS

VEŽĖJŲ TARPUSAVIO SANTYKIAI

61 straipsnis

Užmokesčio už vežimą pasidalinimas

1.  Vežėjas, surinkęs arba turėjęs surinkti užmokestį už vežimą, atitinkamiems vežėjams privalo sumokėti atitinkamas to užmokesčio dalis. Mokėjimo būdai nustatomi tarp vežėjų sudarytoje sutartyje.

2.  6 straipsnio 3 dalis, 16 straipsnio 3 dalis ir 25 straipsnis taip pat taikomi paeiliui vežančių vežėjų tarpusavio santykiams.

62 straipsnis

Atgręžtinio reikalavimo teisė

1.  Vežėjas, pagal šias Vienodąsias taisykles sumokėjęs kompensaciją, turi atgręžtinio reikalavimo teisę išsiieškoti kompensaciją iš kitų vežime dalyvavusių vežėjų pagal šias nuostatas:

a)  žalą padaręs vežėjas už ją atsako vienasmeniškai;

b)  kai žala atsirado dėl kelių vežėjų kaltės, kiekvienas iš jų atsako už savo padarytą žalą; jei negalima taip atskirti, kompensacija tarp jų paskirstoma laikantis c punkto nuostatos;

c)  jei negalima įrodyti, dėl kurio iš vežėjų kaltės buvo padaryta žala, mokėtina kompensacijos suma padalinama visiems vežime dalyvavusiems vežėjams, išskyrus tuos, kurie įrodo, kad žala buvo padaryta ne dėl jų kaltės; mokėtina kompensacijos suma yra proporcinga atitinkamoms jų gautoms užmokesčio už vežimą dalims.

2.  Vieno iš vežėjų nemokumo atveju nesumokėta kompensacijos suma, kurią jis turėjo sumokėti, padalinama visiems kitiems vežime dalyvavusiems vežėjams proporcingai jų gautoms užmokesčio už vežimą dalims.

63 straipsnis

Atgręžtinio reikalavimo teisės įgyvendinimo tvarka

1.  Vežėjas, kuriam pateikiamas atgręžtinis reikalavimas, negali ginčyti pagal 62 straipsnį atgręžtinio reikalavimo teisę įgyvendinančio vežėjo sumokėtos kompensacijos sumos teisėtumo, jei kompensaciją nustatė teismas ir kai pirmiau šiam vežėjui, kuriam tinkamai buvo pranešta apie procesą, buvo sudaryta galimybė dalyvauti šiame procese. Teismas, kuriam pateiktas pagrindinis ieškinys, nustato terminą iki kurio turi būti pranešta apie procesą ir iki kurio vežėjas turi teisę prisijungti prie proceso.

2.  Atgręžtinio reikalavimo teisę įgyvendinantis vežėjas privalo viename ir tame pačiame procese pateikti savo reikalavimą visiems vežėjams, su kuriais jam nepavyko susitarti. To nepadaręs jis netenka atgręžtinio reikalavimo teisės tų vežėjų, prieš kuriuos jis nepradėjo proceso, atžvilgiu.

3.  Teismas vienu ir tuo pačiu sprendimu nusprendžia dėl visų jam pateiktų atgręžtinių reikalavimų.

4.  Atgręžtinio reikalavimo teisę norintis įgyvendinti vežėjas gali pateikti ieškinį teismui toje valstybėje, kurios teritorijoje yra vieno iš vežime dalyvaujančių vežėjų pagrindinė verslo vieta arba vežimo sutartį sudaręs filialas ar agentūra.

5.  Kai ieškinys privalo būti pateikiamas prieš keletą vežėjų, ieškovu esantis vežėjas turi teisę pasirinkti teismą, kuriam jis pateiks ieškinį, iš teismų, kurie turi tokią teisę pagal 4 dalį.

6.  Bylos dėl atgręžtinio reikalavimo negali būti sujungtos į vieną bylą su bylomis dėl kompensacijų, kurias iškėlė pagal vežimo sutartį teisę turintis asmuo.

64 straipsnis

Susitarimai dėl atgręžtinio reikalavimo teisės

Vežėjai gali sudaryti susitarimus, pagal kuriuos nukrypstama nuo 61 ir 62 straipsnių.

II PRIEDAS

MINIMALI INFORMACIJA, KURIĄ PRIVALO PATEIKTI GELEŽINKELIO ĮMONĖS IR BILIETŲ PARDAVĖJAI

I dalis. Informacija prieš kelionę

–  Bendros sutarčiai taikomos sąlygos

–  Greičiausios kelionės tvarkaraščiai ir sąlygos

–  Pigiausios kelionės Visų galimų kelionių, įskaitant pigiausią, tvarkaraščiai ir sąlygos [125 pakeit.]

–  Prieinamumas, prieigos sąlygos ir patogumai traukinyje, skirti neįgaliems ir riboto judumo asmenims pagal Direktyvoje XXX nustatytus prieinamumo reikalavimus

–  prieigos sąlygos tvarka keleiviams, turintiems dviračius [126 pakeit.]

–  Galimybė gauti vietą rūkymui ar visoms galimoms kelionėms ne rūkymui skirtose vietose (ir, jei taikoma, rūkimui), pirmos ir antros klasės vagonuose bei vagonuose su miegamosiomis vietomis ir miegamuosiuose vagonuose [127 pakeit.]

–  Visi veiksmai, kurie galėtų sutrikdyti ar suvėlinti paslaugas Sutrikimai ir vėlavimai (planiniai ir realiuoju laiku) [128 pakeit.]

–  Galimybė naudotis traukinyje teikiamomis paslaugomis, įskaitant belaidį vietinį tinklą ir tualetus [129 pakeit.]

–  Prašymo dėl prarasto bagažo pateikimo tvarka

–  Skundų pateikimo tvarka

II dalis. Informacija kelionės metu

–  Traukinyje teikiamos paslaugos, įskaitant belaidį vietinį tinklą [130 pakeit.]

–  Kita stotelė

–  Vėlavimas Sutrikimai ir vėlavimai (planiniai ir realiuoju laiku) [131 pakeit.]

–  Pagrindinės jungtys

–  Apsaugos ir saugumo klausimai

III PRIEDAS

BŪTINI PASLAUGOS KOKYBĖS STANDARTAI

I.  Reikalavimai geležinkelio įmonėms

Iki kiekvienų metų birželio 30 d. geležinkelio įmonės savo interneto tinklavietėse paskelbia praėjusių finansinių metų paslaugų kokybės ataskaitas ir siunčia jas nacionalinėms vykdančiosioms įstaigoms ir Europos Sąjungos geležinkelių agentūrai, kad ši tas ataskaitas paskelbtų savo tinklavietėje. Geležinkelio įmonė ataskaitą savo tinklavietėje skelbia oficialiąja (-iosiomis) valstybine (-ėmis) kalba (-omis) ir, jei įmanoma, kitomis Sąjungos kalbomis, įskaitant santrauką anglų kalba.

Paslaugų kokybės ataskaitų pagrindinės temos ir potemės šios:

1)  Paslaugų punktualumas ir pagrindiniai principai, kaip geležinkelio įmonė elgiasi sutrikus paslaugų teikimui:

a)  vėlavimas:

i)  bendras vidutinis paslaugų teikimo vėlavimas, apskaičiuojamas kaip kiekvienos kategorijos (tarptautinio, nacionalinio tolimojo, regioninio, miesto arba priemiesčių) paslaugų procentinė dalis,

ii)  išvykimo vėlavimo procentinė dalis,

iii)  atvykimo vėlavimo procentinė dalis,

–  trumpesnio nei 60 minučių vėlavimo procentinė dalis,

–  60‑119 91-120 minučių vėlavimo procentinė dalis, [132 pakeit.]

–  120 ir daugiau minučių vėlavimo procentinė dalis;

b)  paslaugų atšaukimas:

paslaugų atšaukimas, apskaičiuojamas kaip kiekvienos kategorijos (tarptautinio, nacionalinio tolimojo, regioninio, miesto arba priemiesčių) paslaugų procentinė dalis;

c)  reglamento taikymas, susijęs su paslaugų teikimo vėlavimu ir atšaukimu:

i)  keleivių, kuriais pasirūpinta ir kuriems suteikta pagalba, skaičius,

ii)  rūpinimosi keleiviais ir pagalbos teikimo jiems išlaidos,

iii)  keleivių, kuriems sumokėta kompensacija, skaičius,

iv)  kompensacijų mokėjimo išlaidos.

2)  Klientų nuomonės tyrimas.

Būtiniausios kategorijos yra šios:

i)  traukinių važiavimo punktualumas;

ii)  keleiviams teikiama informacija, jei traukinys vėluoja;

iii)  informacijos tikslumas ir galimybės ją gauti traukiniuose;

iv)  traukinių techninės priežiūros / būklės kokybė;

v)  saugumo lygis traukiniuose;

vi)  švara traukiniuose;

vii)  naudingos informacijos teikimas per visą kelionę, įskaitant informaciją, susijusią su belaidžiu vietiniu tinklu ir kitomis traukinyje teikiamomis paslaugomis; [133 pakeit.]

viii)  galimybė naudotis kokybiškais tualetais kiekviename traukinyje;

ix)  švara stotyse ir jų rūpestinga techninė priežiūra;

x)  traukinių ir patogumų, įskaitant naudotis patogius tualetus, juose prieinamumas;

xi)  pagalbos neįgaliems ir riboto judumo asmenims suteikimo atvejų skaičius ir tokios pagalbos, veiksmingai teikiamos traukiniuose pagal 24 straipsnį, kokybė neatsižvelgiant į tai, ar pagalbos prašymas pateiktas iš anksto.

3)  Skundų nagrinėjimas:

i)  skundų skaičius ir jų nagrinėjimo rezultatai;

ii)  skundų rūšys;

iii)  išnagrinėtų skundų skaičius;

iv)  vidutinis atsakymo pateikimo laikas;

v)  padėties gerinimo galimybės ir priemonės.

4)  Neįgaliems ir riboto judumo asmenims teikiama pagalba

pagalbos suteikimo atvejų skaičius, apskaičiuojamas kaip kiekvienos kategorijos (tarptautinio, nacionalinio tolimojo, regioninio, miesto arba priemiesčių) susisiekimo paslaugų procentinė dalis.

5)  Paslaugų teikimo sutrikimas

nenumatytų atvejų planų, krizių valdymo planų buvimas ir trumpas aprašymas.

II.  Reikalavimai stoties valdytojams ir infrastruktūros valdytojams

Paslaugų kokybės ataskaitų pagrindinės temos ir potemės šios:

1)  Informacija ir bilietai:

i)  informacijos prašymų apdorojimo procedūra stotyje;

ii)  informacijos apie traukinių tvarkaraščius, tarifus ir peronus teikimo procedūros ir priemonės, informacijos kokybė;

iii)  informacijos apie reglamente nustatytas teises ir pareigas, taip pat nacionalinių vykdančiųjų įstaigų duomenų ryšiams skelbimas;

iv)  bilietų pirkimo priemonės;

v)  stoties darbuotojų, galinčių teikti informaciją ir parduoti bilietus, buvimas;

vi)  informacijos teikimas neįgaliems arba riboto judumo asmenims.

2)  Pagrindiniai principai, kaip elgtis sutrikus paslaugų teikimui:

i)  keleivių, kuriais pasirūpinta ir kuriems suteikta pagalba, skaičius,

ii)  rūpinimosi keleiviais ir pagalbos teikimo jiems išlaidos.

3)  Įdiegtų priemonių, kuriomis užtikrinama stoties įrenginių (tualetų ir t. t.) švara, aprašymas:

i)  valymo intervalai;

ii)  galimybės naudotis tualetais.

4)  Klientų nuomonės tyrimas.

Būtiniausios kategorijos yra šios:

i)  keleiviams teikiama informacija, jei traukinys vėluoja;

ii)  informacijos apie traukinių tvarkaraštį / peronus tikslumas, buvimas ir prieinamumas;

iii)  saugumo stotyje lygis;

iv)  laikas, per kurį stotyje atsakoma į informacijos prašymus;

v)  galimybės stotyje naudotis kokybiškais tualetais (įskaitant jų prieinamumą);

vi)  švara stotyse ir techninė jų priežiūra;

vii)  stoties ir stoties įrenginių prieinamumas, įskaitant prieigą be laiptų, eskalatorius, keltuvus ir bagažo rampas; [134 pakeit.]

viii)  pagalbos neįgaliems ir riboto judumo asmenims suteikimo stotyje atvejų skaičius ir tokios pagalbos kokybė.

IV PRIEDAS

SKUNDŲ NAGRINĖJIMO PROCEDŪRA NACIONALINĖMS VYKDANČIOSIOMS ĮSTAIGOMS

Jeigu atvejis sudėtingas, pavyzdžiui, susijęs su keliais reikalavimais arba keliais vežėjais, tarptautinėmis kelionėmis arba nelaimingais atsitikimais kitos nei įmonei leidimą išdavusios valstybės narės teritorijoje, ypač jei neaišku, kuri nacionalinė vykdančioji įstaiga turi imtis spręsti klausimą, arba jeigu išnagrinėti skundą būtų lengviau ar sparčiau, nacionalinės vykdančiosios įstaigos bendradarbiaudamos nusprendžia, kuri įstaiga bus vadovaujančioji ir keleiviams veiks vieno langelio principu. Visos susijusios nacionalinės vykdančiosios įstaigos bendradarbiauja, kad būtų lengviau išnagrinėti skundą, be kita ko, dalijasi informacija, padeda išversti dokumentus ir teikia informaciją apie nelaimingų įvykių aplinkybes. Keleiviai informuojami, kuri įstaiga yra vadovaujančioji. Be to, visais atvejais nacionalinės vykdančiosios įstaigos bet kuriuo atveju užtikrina atitiktį Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (ES) 2017/2394. [135 pakeit.]

V PRIEDAS

Atitikmenų lentelė

Reglamentas (EB) Nr. 1371/2007

Šis reglamentas

1 straipsnis

1 straipsnis

1 straipsnio a punktas

1 straipsnio a punktas

1 straipsnio b punktas

1 straipsnio b punktas

----

1 straipsnio c punktas

1 straipsnio c punktas

1 straipsnio d punktas

----

1 straipsnio e punktas

1 straipsnio d punktas

1 straipsnio f punktas

1 straipsnio e punktas

1 straipsnio g punktas

----

1 straipsnio h punktas

1 straipsnio f punktas

1 straipsnio i punktas

2 straipsnis

2 straipsnis

2 straipsnio 1 dalis

2 straipsnio 1 dalis

2 straipsnio 2 dalis

----

2 straipsnio 3 dalis

----

2 straipsnio 4 dalis

----

2 straipsnio 5 dalis

----

2 straipsnio 6 dalis

----

2 straipsnio 7 dalis

----

----

2 straipsnio 2 dalis

----

2 straipsnio 3 dalis

3 straipsnis

3 straipsnis

3 straipsnio 1 dalis

3 straipsnio 1 dalis

3 straipsnio 2 ir 3 dalys

----

3 straipsnio 4 dalis

3 straipsnio 2 dalis

3 straipsnio 5 dalis

3 straipsnio 3 dalis

3 straipsnio 6 dalis

3 straipsnio 4 dalis

3 straipsnio 7 dalis

3 straipsnio 5 dalis

3 straipsnio 8 dalis

3 straipsnio 6 dalis

3 straipsnio 9 dalis

3 straipsnio 7 dalis

3 straipsnio 10 dalis

3 straipsnio 8 dalis

----

3 straipsnio 9 dalis

----

3 straipsnio 10 dalis

3 straipsnio 11 dalis

3 straipsnio 11 dalis

----

3 straipsnio 12 dalis

3 straipsnio 12 dalis

3 straipsnio 13 dalis

3 straipsnio 13 dalis

3 straipsnio 14 dalis

3 straipsnio 14 dalis

----

3 straipsnio 15 dalis

3 straipsnio 16 dalis

3 straipsnio 16 dalis

3 straipsnio 17 dalis

3 straipsnio 17 dalis

3 straipsnio 18 dalis

----

3 straipsnio 19 dalis

4 straipsnis

4 straipsnis

----

5 straipsnis

5 straipsnis

6 straipsnis

6 straipsnis

7 straipsnis

7 straipsnis

8 straipsnis

8 straipsnis

9 straipsnis

----

9 straipsnio 4 dalis

9 straipsnis

10 straipsnis

9 straipsnio 3 dalis

----

----

10 straipsnio 5 ir 6 dalys

10 straipsnis

----

11 straipsnis

11 straipsnis

12 straipsnis

12 straipsnis

12 straipsnio 2 dalis

----

13 straipsnis

13 straipsnis

14 straipsnis

14 straipsnis

15 straipsnis

15 straipsnis

16 straipsnis

16 straipsnis

----

16 straipsnio 2 ir 3 dalys

17 straipsnis

17 straipsnis

----

17 straipsnio 8 dalis

18 straipsnis

18 straipsnis

----

18 straipsnio 6 dalis

----

19 straipsnis

19 straipsnis

20 straipsnis

20 straipsnis

21 straipsnis

21 straipsnio 1 dalis

----

21 straipsnio 2 dalis

22 straipsnio 2 dalis ir 23 straipsnio 2 dalis

22 straipsnis

22 straipsnis

22 straipsnio 2 dalis

----

----

22 straipsnio 4 dalis

23 straipsnis

23 straipsnis

----

23 straipsnio 4 dalis

24 straipsnis

24 straipsnis

25 straipsnis

25 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys

----

26 straipsnis

26 straipsnis

27 straipsnis

27 straipsnis

28 straipsnis

----

28 straipsnio 3 dalis

27 straipsnio 3 dalis

28 straipsnio 4 dalis

28 straipsnis

29 straipsnis

29 straipsnis

30 straipsnis

30 straipsnis

31 straipsnis

----

32 ir 33 straipsniai

31 straipsnis

34 straipsnis

----

34 straipsnio 1 ir 3 dalys

32 straipsnis

35 straipsnis

33 straipsnis

----

34 straipsnis

36 straipsnis

35 straipsnis

----

----

37 straipsnis

36 straipsnis

38 straipsnis

----

39 straipsnis

37 straipsnis

40 straipsnis

I priedas

I priedas

II priedas

II priedas

III priedas

III priedas

----

IV–V priedai

(1) OL C 197, 2018 6 8, p. 66.
(2) OL C 77, 2002 3 28, p. 1.
(3)OL C 197, 2018 6 8, p. 66.
(4)2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1371/2007 dėl geležinkelių keleivių teisių ir pareigų (OL L 315, 2007 12 3, p. 14).
(5)2011 m. gegužės 5 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 454/2011 dėl transeuropinės geležinkelių sistemos telematikos priemonių keleivių vežimo paslaugoms posistemio techninės sąveikos specifikacijos (OL L 123, 2011 5 12, p. 11).
(6)2014 m. lapkričio 18 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1300/2014 dėl Sąjungos geležinkelių sistemos prieinamumo neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims techninių sąveikos specifikacijų (OL L 356, 2014 12 12, p. 110).
(7)2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (OL L 94, 2014 3 28, p. 65).
(8)2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/11/ES dėl alternatyvaus vartotojų ginčų sprendimo, kuria iš dalies keičiami Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 ir Direktyva 2009/22/EB (OL L 165, 2013 6 18, p. 63).
(9)2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 524/2013 dėl elektroninio vartotojų ginčų sprendimo, kuriuo iš dalies keičiami Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 ir Direktyva 2009/22/EB (OL L 165, 2013 6 18, p. 1).
(10)2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2394 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymo užtikrinimą, bendradarbiavimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 (OL L 345, 2017 12 27, p. 1).
(11)2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).
(12)OL L 123, 2016 5 12, p. 1.
(13)2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
(14)2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/34/ES, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė (OL L 343, 2012 12 14, p. 32).
(15)2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2302 dėl kelionės paslaugų paketų ir susijusių kelionės paslaugų rinkinių, kuria iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 ir Direktyva 2011/83/ES bei panaikinama Tarybos direktyva 90/314/EEB (OL L 326, 2015 12 11, p. 1).
(16) Direktyva XXX dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimais, suderinimo (Europos prieinamumo aktas) (OL L X, XXXX X X, p. X).
(17) 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1370/2007 dėl keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų ir panaikinantis Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 1191/69 ir (EEB) Nr. 1107/70 (OL L 315, 2007 12 3, p. 1).
(18) 2017 m. gegužės 31 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2017/1926, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/40/ES nuostatos dėl informacijos apie keliavimą daugiarūšiu transportu paslaugų teikimo (OL L 272, 2017 10 21, p. 1).


Patvarieji organiniai teršalai ***I
PDF 206kWORD 65k
2018 m. lapkričio 15 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl patvariųjų organinių teršalų (nauja redakcija) (COM(2018)0144 – C8-0124/2018 – 2018/0070(COD))(1)
P8_TA(2018)0463A8-0336/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: nauja redakcija)

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl reglamento
5 konstatuojamoji dalis
(5)  Sąjungos lygmeniu įgyvendinant Konvencijos nuostatas būtina užtikrinti koordinavimą ir derėjimą su Roterdamo konvencijos dėl sutikimo, apie kurį pranešama iš anksto, procedūros, taikomos tam tikroms pavojingoms cheminėms medžiagoms ir pesticidams tarptautinėje prekyboje, kurią Sąjunga patvirtino 2002 m. gruodžio 19 d.,17 ir Bazelio konvencijos dėl pavojingų atliekų tarpvalstybinių pervežimų bei jų tvarkymo kontrolės, kurią Sąjunga patvirtino 1993 m. vasario 1 d.,18 nuostatomis. Šis koordinavimas ir derėjimas taip pat turėtų būti išlaikyti prisidedant prie Strateginės tarptautinės cheminių medžiagų vadybos metodikos (SAICM), priimtos 2006 m. vasario 6 d. Dubajuje įvykusioje pirmojoje tarptautinėje konferencijoje cheminių medžiagų valdymo klausimais, įgyvendinimo ir tolesnio jos tobulinimo Jungtinėse Tautose;
(5)  Sąjungos lygmeniu įgyvendinant Konvencijos nuostatas būtina užtikrinti koordinavimą ir derėjimą su Roterdamo konvencijos dėl sutikimo, apie kurį pranešama iš anksto, procedūros, taikomos tam tikroms pavojingoms cheminėms medžiagoms ir pesticidams tarptautinėje prekyboje, kurią Sąjunga patvirtino 2002 m. gruodžio 19 d.17, Bazelio konvencijos dėl pavojingų atliekų tarpvalstybinių pervežimų bei jų tvarkymo kontrolės, kurią Sąjunga patvirtino 1993 m. vasario 1 d.18 ir Minamatos konvencijos dėl gyvsidabrio, kurią Sąjunga patvirtino 2017 m. gegužės 11 d.18a, nuostatomis. Šis koordinavimas ir derėjimas taip pat turėtų būti išlaikyti prisidedant prie Strateginės tarptautinės cheminių medžiagų vadybos metodikos (SAICM), priimtos 2006 m. vasario 6 d. Dubajuje įvykusioje pirmojoje tarptautinėje konferencijoje cheminių medžiagų valdymo klausimais, įgyvendinimo ir tolesnio jos tobulinimo Jungtinėse Tautose;
_________________
_________________
17 OL L 63, 2003 6 3, p. 29.
17 OL L 63, 2003 3 6, p. 29.
18 OL L 39, 1993 2 16, p. 3.
18 OL L 39, 1993 2 16, p. 3.
18a OL L 142, 2017 6 2, p. 4.
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl reglamento
10 konstatuojamoji dalis
(10)  pasenusios ar nerūpestingai tvarkomos POT atsargos gali sukelti rimtą pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai, pvz., užteršdamos dirvą ir gruntinius vandenis. Todėl tiktų nustatyti tokias šių atsargų tvarkymo nuostatas, kurios būtų griežtesnės už Konvencijos nuostatas. Draudžiamų cheminių medžiagų atsargos turėtų būti traktuojamos kaip atliekos, o apie cheminių medžiagų, kurių gamyba ar naudojimas tebėra leidžiami, atsargas turėtų būti informuojamos institucijos ir jos turėtų būti reikiamai prižiūrimos. Visų pirma, esamos atsargos, kurias sudaro ar kuriose yra uždraustų POT, turėtų būti kuo greičiau tvarkomos kaip atliekos;
(10)  pasenusios ar nerūpestingai tvarkomos POT atsargos gali sukelti rimtą pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai, pvz., užteršdamos dirvą ir gruntinius vandenis. Todėl tiktų nustatyti tokias šių atsargų tvarkymo nuostatas, kurios būtų griežtesnės už Konvencijos nuostatas. Draudžiamų cheminių medžiagų atsargos turėtų būti traktuojamos kaip atliekos, o apie cheminių medžiagų, kurių gamyba ar naudojimas tebėra leidžiami, atsargas turėtų būti informuojamos institucijos ir jos turėtų būti reikiamai prižiūrimos. Visų pirma, esamos atsargos, kurias sudaro ar kuriose yra uždraustų POT, turėtų būti kuo greičiau tvarkomos kaip atliekos. Jei ateityje būtų uždraustos kitos medžiagos, jų atsargos taip pat turėtų būti nedelsiant sunaikintos ir nekaupiama jokių naujų atsargų. Atsižvelgiant į konkrečias tam tikrų valstybių narių problemas, tinkama finansinė ir techninė pagalba turėtų būti teikiama pagal esamas Sąjungos finansines priemones;
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl reglamento
11 konstatuojamoji dalis
(11)  laikantis Protokolo ir Konvencijos nuostatų, POT, kurie yra netyčiniai pramoninių procesų šalutiniai produktai, išmetimas turėtų būti kuo greičiau nustatytas ir sumažintas, siekiant, jei įmanoma, jį visiškai panaikinti. Turėtų būti įgyvendinti ir tobulinami atitinkami nacionaliniai veiksmų planai, aprėpiantys visus šaltinius ir priemones, įskaitant numatytus esamuose Sąjungos teisės aktuose, skirti išleidžiamų šių cheminių medžiagų kiekiui nuolat ir rentabiliai mažinti. Tuo tikslu pagal Konvenciją turėtų būti parengtos reikiamos priemonės;
(11)  laikantis Protokolo ir Konvencijos nuostatų, POT, kurie yra netyčiniai pramoninių procesų šalutiniai produktai, išmetimas turėtų būti kuo greičiau nustatytas ir sumažintas, siekiant, jei įmanoma, jį visiškai panaikinti. Turėtų būti kaip galima greičiau įgyvendinti ir tobulinami atitinkami nacionaliniai veiksmų planai, aprėpiantys visus šaltinius ir priemones, įskaitant numatytus esamuose Sąjungos teisės aktuose, skirti išleidžiamų šių cheminių medžiagų kiekiui nuolat ir rentabiliai mažinti. Tuo tikslu pagal Konvenciją turėtų būti parengtos reikiamos priemonės;
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl reglamento
15 konstatuojamoji dalis
(15)  būtina Sąjungos lygmeniu užtikrinti veiksmingą šio reglamento techninių ir administracinių aspektų koordinavimą ir valdymą. Reglamentu (EB) Nr. 1907/2006 įsteigta Europos cheminių medžiagų agentūra (toliau – Agentūra) turi kompetencijos ir patirties, susijusios su Sąjungos cheminių medžiagų teisės aktų ir tarptautinių susitarimų dėl cheminių medžiagų įgyvendinimu. Todėl su šio reglamento įgyvendinimo administraciniais, techniniais ir moksliniais aspektais bei su keitimusi informacija susijusias užduotis turėtų vykdyti valstybės narės ir Agentūra. Agentūra turėtų rengti ir nagrinėti techninius dokumentų rinkinius (taip pat organizuoti konsultacijas su suinteresuotosiomis šalimis), parengti nuomones, kuriomis Komisija galėtų pasinaudoti spręsdama, ar tam tikrą cheminę medžiagą siūlyti įtraukti į Konvenciją arba Protokolą kaip POT. Be to, Komisija, valstybės narės ir Agentūra turėtų bendradarbiauti, kad veiksmingai įgyvendintų Sąjungos tarptautinius įsipareigojimus pagal Konvenciją;
(15)  būtina Sąjungos lygmeniu užtikrinti veiksmingą šio reglamento techninių ir administracinių aspektų koordinavimą ir valdymą. Reglamentu (EB) Nr. 1907/2006 įsteigta Europos cheminių medžiagų agentūra (toliau – Agentūra) turi kompetencijos ir patirties, susijusios su Sąjungos cheminių medžiagų teisės aktų ir tarptautinių susitarimų dėl cheminių medžiagų įgyvendinimu. Todėl su šio reglamento įgyvendinimo administraciniais, techniniais ir moksliniais aspektais bei su keitimusi informacija susijusias užduotis turėtų vykdyti valstybės narės ir Agentūra. Būtina, kad Agentūros vaidmuo apimtų techninių dokumentų rinkinių rengimą ir nagrinėjimą (taip pat konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis organizavimą) ir nuomonių, kuriomis Komisija turi naudotis spręsdama, ar tam tikrą cheminę medžiagą siūlyti įtraukti į Konvenciją arba Protokolą kaip POT, rengimą. Be to, Komisija, valstybės narės ir Agentūra turėtų bendradarbiauti, kad veiksmingai įgyvendintų Sąjungos tarptautinius įsipareigojimus pagal Konvenciją;
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl reglamento
16 konstatuojamoji dalis
(16)  Konvencijoje numatyta, kad kiekviena Šalis turi parengti savo įsipareigojimų pagal Konvenciją įgyvendinimo planą ir stengtis jį įgyvendinti. Valstybės narės turėtų suteikti galimybę rengiant, įgyvendinant ir atnaujinant įgyvendinimo planus dalyvauti visuomenei. Kadangi Sąjunga ir valstybės narės dalijasi šios srities kompetencija, įgyvendinimo planai turėtų būti rengiami tiek nacionaliniu, tiek Sąjungos lygmeniu. Turėtų būti skatinamas bendradarbiavimas ir keitimasis informacija tarp Komisijos, Agentūros ir valstybių narių institucijų;
(16)  Konvencijoje numatyta, kad kiekviena Šalis turi parengti savo įsipareigojimų pagal Konvenciją įgyvendinimo planą ir stengtis jį įgyvendinti bei perduoti jį Šalių konferencijai kaip galima greičiau, ne vėliau nei ... [dveji metai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos]. Valstybės narės turėtų suteikti galimybę rengiant, įgyvendinant ir atnaujinant įgyvendinimo planus dalyvauti visuomenei. Kadangi Sąjunga ir valstybės narės dalijasi šios srities kompetencija, įgyvendinimo planai turėtų būti rengiami tiek nacionaliniu, tiek Sąjungos lygmeniu. Turėtų būti skatinamas bendradarbiavimas ir keitimasis informacija tarp Komisijos, Agentūros ir valstybių narių institucijų;
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl reglamento
17 konstatuojamoji dalis
(17)  šio reglamento I priedo A dalyje arba II priedo A dalyje išvardytas chemines medžiagas turėtų būti leidžiama gaminti ir naudoti kaip uždaros sistemos tik vietoje naudojamas tarpines medžiagas tik jei tame priede pateikta aiški atitinkama anotacija ir jei gamintojas atitinkamai valstybei narei patvirtina, kad cheminė medžiaga gaminama ir naudojama tik griežtai kontroliuojamomis sąlygomis;
(17)  šio reglamento I priedo A dalyje arba II priedo A dalyje išvardytas chemines medžiagas turėtų būti leidžiama gaminti ir naudoti kaip uždaros sistemos tik vietoje naudojamas tarpines medžiagas tik jei tame priede pateikta aiški atitinkama anotacija ir jei gamintojas atitinkamai valstybei narei patvirtina, kad cheminė medžiaga gaminama ir naudojama tik griežtai kontroliuojamomis sąlygomis, t. y. nesukeliant didelės rizikos aplinkai ar žmonių sveikatai ir tik jei nėra techniniu požiūriu tinkamų alternatyvų;
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl reglamento
18 konstatuojamoji dalis
(18)  pagal Konvenciją ir Protokolą informacija apie POT turėtų būti teikiama kitoms tų susitarimų Šalims. Taip pat turėtų būti skatinamas keitimasis informacija su trečiosiomis šalimis, nesančiomis tų susitarimų Šalimis;
(18)  pagal Konvenciją ir Protokolą informacija apie POT turėtų būti teikiama kitoms tų susitarimų Šalims. Taip pat turėtų būti skatinamas keitimasis informacija su trečiosiomis šalimis, nesančiomis tų susitarimų Šalimis. Be to, pagal Konvenciją reikalaujama, kad kiekviena Šalis įsipareigotų parengti atitinkamas strategijas POT užterštoms teritorijoms nustatyti, o pagal Sąjungos septintąją aplinkos apsaugos veiksmų programą iki 2020 m. Sąjunga ir jos valstybės narės įpareigojamos dėti daugiau pastangų užterštoms teritorijoms atkurti;
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl reglamento
19 konstatuojamoji dalis
(19)  visuomenė, ypač besivystančiose šalyse, dažnai nepakankamai žino apie pavojų, kurį POT kelia dabartinės bei būsimų kartų sveikatai ir aplinkai, todėl būtina plačiai teikti informaciją, kad padidėtų atsargumas ir visuomenė geriau suprastų, kodėl taikomi ribojimai bei draudimai. Pagal Konvencijos nuostatas reikėtų skatinti ir remti visuomenės, ypač jautriausių grupių, informavimo apie tas medžiagas programas ir darbuotojų, mokslininkų, švietėjų, techninio ir vadovaujančio personalo mokymą;
(19)  visuomenė, ypač besivystančiose šalyse, dažnai nepakankamai žino apie pavojų, kurį POT kelia dabartinės bei būsimų kartų sveikatai ir aplinkai, todėl būtina plačiai teikti informaciją, kad padidėtų atsargumas ir visuomenė geriau suprastų, kodėl taikomi ribojimai bei draudimai. Pagal Konvencijos nuostatas reikėtų skatinti ir remti visuomenės, ypač jautriausių grupių, informavimo apie tas medžiagas programas, kiek tai susiję su tų medžiagų poveikiu sveikatai bei aplinkai, ir darbuotojų, mokslininkų, švietėjų, techninio ir vadovaujančio personalo mokymą. Sąjunga turėtų užtikrinti galimybę susipažinti su informacija ir galimybę visuomenei dalyvauti įgyvendinant JT/EEK Konvenciją dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (Orhuso konvencija), kurią Sąjunga patvirtino 2005 m. vasario 17 d.1a;
_________________
1a OL L 124, 2005 5 17, p. 1.
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 pastraipos j punktas
j)  uždaros sistemos tik vietoje naudojama tarpinė medžiaga – cheminė medžiaga, gaminama cheminio apdorojimo procesui ir vartojama jame arba naudojama jam siekiant ją transformuoti į kitą ar kelias kitas chemines medžiagas, kai tarpinės medžiagos gamyba ir transformavimas į kitą ar kitas chemines medžiagas vyksta tame pačiame objekte griežtai kontroliuojamomis sąlygomis, t. y. cheminė medžiaga yra griežtai izoliuota techninėmis priemonėmis visą savo gyvavimo ciklą.
j)  uždaros sistemos tik vietoje naudojama tarpinė medžiaga – cheminė medžiaga, pagaminta ir panaudota cheminiam technologiniam procesui, kurį vykdant ji paverčiama kita chemine medžiaga (toliau – sintezė), kai tarpinės medžiagos gamyba ir pavertimas viena ar daugiau kitų cheminių medžiagų vyksta sintezės būdu tame pačiame objekte (įskaitant objektą, kuriame veiklą vykdo vienas ar daugiau teisinių subjektų) griežtai kontroliuojamomis sąlygomis, t. y. cheminė medžiaga yra griežtai izoliuota techninėmis priemonėmis visą savo gyvavimo ciklą.
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 3 dalies 2 pastraipos b punktas
b)  gamintojas įrodo, kad gamybos procesu cheminė medžiaga bus transformuojama į vieną ar daugiau cheminių medžiagų, kurios neturi POT savybių;
b)  gamintojas įrodo, jog gamybos procesu cheminė medžiaga bus transformuojama į vieną ar daugiau cheminių medžiagų, kurios neturi POT savybių, jog nesitikima, kad cheminės medžiagos gamybos ir naudojimo metu žmonės ar aplinka susidurs su dideliu šios medžiagos kiekiu, kaip matyti atliekant tos uždaros sistemos vertinimą pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 1272/20081a ir jei šio reglamento I priedo A dalyje arba II priedo A dalyje išvardytų medžiagų naudojimui nėra techniniu požiūriu tinkamų alternatyvų;
_________________
1a 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiantis ir panaikinantis direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (OL L 353, 2008 12 31, p. 1).
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 2 dalies 2 pastraipa
Turėtojas tvarko atsargas saugiu, veiksmingu ir aplinkai nekenkiančiu būdu.
Turėtojas tvarko atsargas saugiu, veiksmingu ir aplinkai nekenkiančiu būdu, kai taikoma, laikydamasis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/18/ES1a ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/75/ES1b nustatytų ribų ir reikalavimų.
_________________
1a 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/18/ES dėl didelių, su pavojingomis cheminėmis medžiagomis susijusių avarijų pavojaus kontrolės, iš dalies keičianti ir vėliau panaikinanti Tarybos direktyvą 96/82/EB (OL L 197, 2012 7 24, p. 1).
1b 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) (OL L 334, 2010 12 17, p. 17).
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 3 a dalis (nauja)
3a.   Šiame straipsnyje nurodyti duomenys pateikiami naudojant kodus, nustatytus Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 2150/20021a.
_________________
1a 2002 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2150/2002 dėl atliekų statistikos (OL L 332, 2002 12 9, p. 1).
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 3 dalis
3.  Vertindamos pasiūlymus statyti naujus įrenginius arba žymiai modernizuoti esamus įrenginius, kuriuose taikomi procesai, per kuriuos išleidžiamos III priede išvardytos cheminės medžiagos, valstybės narės, nepažeisdamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/75/EB30, turi teikti pirmenybę alternatyviems procesams, metodams ir praktikai, kurių naudingumas panašus, bet kuriuos taikant nesusiformuoja ir neišleidžiamos III priede išvardytos cheminės medžiagos.
3.  Vertindamos pasiūlymus statyti naujus įrenginius arba žymiai modernizuoti esamus įrenginius, kuriuose taikomi procesai, per kuriuos išleidžiamos III priede išvardytos cheminės medžiagos, valstybės narės turi teikti pirmenybę alternatyviems procesams, metodams ir praktikai29a, kurių naudingumas panašus, bet kuriuos taikant nesusiformuoja ir neišleidžiamos III priede išvardytos cheminės medžiagos, nedarant poveikio Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2010/75/ES30.
_________________
_________________
29a Stokholmo konvencija dėl POT (2008 m.). Gairės dėl geriausių prieinamų gamybos būdų ir preliminarios gairės dėl geriausios aplinkos apsaugos praktikos, susijusios su Stokholmo konvencijos dėl patvariųjų organinių teršalų 5 straipsniu ir C priedu. Stokholmo konvencijos dėl POT sekretoriatas, Ženeva, http://www.pops.int/Implementation/BATandBEP/BATBEPGuidelinesArticle5/tabid/187/Default.aspx
30 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) (OL L 334, 2010 12 17, p. 17).
30 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) (OL L 334, 2010 12 17, p. 17).
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl reglamento
7 straipsnio 6 dalis
6.  Tam tikrais atvejais, atsižvelgdama į technikos vystymąsi ir atitinkamas tarptautines gaires bei sprendimus ir valstybės narės ar tos valstybės narės pagal šio straipsnio 4 dalį ir V priedą įgaliotos kompetentingos institucijos suteiktus leidimus, Komisija gali, priimdama įgyvendinimo aktus, patvirtinti papildomas su šio straipsnio įgyvendinimu susijusias priemones. Visų pirma, Komisija gali nustatyti, kokią informaciją turi teikti valstybės narės pagal šio straipsnio 4 dalies b punkto iii papunktį. Sprendimai dėl tokių priemonių priimami taikant 20 straipsnio 2 dalyje nustatytą patariamąją procedūrą.
6.  Tam tikrais atvejais, atsižvelgdama į technikos vystymąsi ir atitinkamas tarptautines gaires bei sprendimus ir valstybės narės ar tos valstybės narės pagal šio straipsnio 4 dalį ir V priedą įgaliotos kompetentingos institucijos suteiktus leidimus, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriuose nustatoma, kokią informaciją turi teikti valstybės narės pagal šio straipsnio 4 dalies b punkto iii papunktį. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 20 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 1 dalies c punktas
c)  Komisijai paprašius, teikia jai techninę ir mokslinę paramą ir informaciją, susijusią su cheminėmis medžiagomis, kurios gali atitikti įtraukimo į Konvenciją arba Protokolą kriterijus;
c)  Komisijai paprašius, teikia jai patikimą techninę ir mokslinę paramą ir informaciją, susijusią su cheminėmis medžiagomis, kurios gali atitikti įtraukimo į Konvenciją arba Protokolą kriterijus, įskaitant apie naujų POT gamybos ir naudojimo prevenciją, taip pat apie šiuo metu naudojamų pesticidų ar pramoninių cheminių medžiagų vertinimą;
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 1 dalies f punktas
f)  renka, registruoja, apdoroja ir pateikia Komisijai bei valstybių narių kompetentingoms institucijoms visą informaciją, kuri gaunama arba yra prieinama pagal 4 straipsnio 2 ir 3 dalis, 7 straipsnio 4 dalies b punkto iii papunktį, 9 straipsnio 2 dalį, 13 straipsnio 1 dalį. Nekonfidencialią informaciją Agentūra skelbia viešai savo interneto svetainėje ir sudaro sąlygas tos informacijos mainams su atitinkamomis informacijos platformomis, pavyzdžiui, su nurodytąja 13 straipsnio 2 dalyje;
f)  renka, registruoja, apdoroja ir pateikia Komisijai bei valstybių narių kompetentingoms institucijoms visą informaciją, kuri gaunama arba yra prieinama pagal 4 straipsnio 2 ir 3 dalis, 5 straipsnį, 7 straipsnio 4 dalies b punkto iii papunktį, 9 straipsnio 2 dalį, 13 straipsnio 1 dalį. Nekonfidencialią informaciją Agentūra skelbia viešai savo interneto svetainėje ir sudaro sąlygas tos informacijos mainams su atitinkamomis informacijos platformomis, pavyzdžiui, su nurodytąja 13 straipsnio 2 dalyje;
Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a.  Agentūra pagalbą ir technines bei mokslines rekomendacijas, nurodytas 8 straipsnio 1 dalies a punkte, pradeda teikti ne vėliau kaip ... [vieneri metai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos].
Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl reglamento
11 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.   Komisija organizuoja keitimąsi informacija su valstybėmis narėmis dėl priemonių, kurių buvo imtasi nacionaliniu lygmeniu siekiant nustatyti ir įvertinti POT užterštas vietoves, taip pat pašalinti su tokia tarša susijusią galimą didelę riziką žmonių sveikatai ir aplinkai.
Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl reglamento
11 straipsnio 3 dalis
3.  Nepažeidžiant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/4/EB321 ir 2 dalyse nurodyta informacija neturi būti laikoma konfidencialia. Komisija, Agentūra ir valstybės narės, besikeisdamos informacija su trečiosiomis šalimis, saugo bet kokią konfidencialią informaciją pagal Sąjungos teisę.
3.  Nepažeidžiant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/4/EB32informacija apie žmonių sveikatą ir aplinkos saugumą neturi būti laikoma konfidencialia. Komisija, Agentūra ir valstybės narės, besikeisdamos kita informacija su trečiosiomis šalimis, saugo bet kokią konfidencialią informaciją pagal Sąjungos teisę.
_________________
_________________
32 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką ir panaikinanti Tarybos direktyvą 90/313/EEB (OL L 41, 2003 2 14, p. 26).
32 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką ir panaikinanti Tarybos direktyvą 90/313/EEB (OL L 41, 2003 2 14, p. 26).
Pakeitimas 20
Pasiūlymas dėl reglamento
13 straipsnio 1 dalies 2 a pastraipa (nauja)
Sąjunga užtikrina prieigą prie informacijos ir visuomenės dalyvavimą vykdant įgyvendinimo stebėseną.
Pakeitimas 21
Pasiūlymas dėl reglamento
13 straipsnio 5 dalis
5.  Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriuose išsamiau nurodoma, kokią būtiniausią informaciją reikia pateikti pagal 1 dalį, įskaitant rodiklių apibrėžtis, žemėlapius ir valstybių narių apžvalgas, nurodytas 1 dalies f punkte. Tie įgyvendinimo aktai priimami taikant 20 straipsnio 2 dalyje nustatytą patariamąją procedūrą.
5.  Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriuose nustatomas informacijos, kurią reikia pateikti pagal 1 dalį, įskaitant rodiklių apibrėžtis, žemėlapius ir valstybių narių apžvalgas, nurodytas 1 dalies f punkte, formatas. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 20 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.
Pakeitimas 22
Pasiūlymas dėl reglamento
18 straipsnio 2 dalis
2.  4 straipsnio 3 dalyje, 7 straipsnio 5 dalyje ir 15 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [...].
2.  4 straipsnio 3 dalyje, 7 straipsnio 5 dalyje ir 15 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo ... [šio reglamento įsigaliojimo data]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.
Pakeitimas 23
Pasiūlymas dėl reglamento
20 straipsnio 1 dalis
1.  Visais su šiuo reglamentu susijusiais reikalais Komisijai padeda Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 133 straipsniu įsteigtas komitetas.
1.   Komisijai padeda:
a)  pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 133 straipsnį įsteigtas komitetas, susijęs su 13 straipsnio 5 dalyje nurodytų klausimų įgyvendinimu, išskyrus tuos atvejus, kai jis susijęs su įgyvendinimo aktais, kuriais nustatomas 13 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos informacijos formatas, susijęs su 7 straipsnio ir 13 straipsnio 1 dalies b punkto taikymu, kai jis susijęs su informacija, gauta pagal 5 straipsnio 2 dalį ir 7 straipsnio 4 dalies b punkto iii papunktį, ir
b)  pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB1a 39 straipsnį įsteigtas komitetas, susijęs su 7 straipsnio 6 dalyje ir 13 straipsnio 5 dalyje nurodytų klausimų įgyvendinimu, išskyrus tuos atvejus, kai jis susijęs su įgyvendinimo aktais, kuriais nustatomas 13 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos informacijos formatas, susijęs su 7 straipsnio ir 13 straipsnio 1 dalies b punkto taikymu, kai jis susijęs su informacija, gauta pagal 5 straipsnio 2 dalį ir 7 straipsnio 4 dalies b punkto iii papunktį.
_________________
1a 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas (OL L 312, 2008 11 22, p. 3).
Pakeitimas 24
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo A dalies lentelės 17 eilutė

Komisijos siūlomas tekstas

Polichlorinti bifenilai (PCB)

1336-36-3 ir kiti

215-648-1 ir kiti

Nepažeidžiant Direktyvos 96/59/EB, leidžiama naudoti gaminius, kurie jau naudojami šio reglamento įsigaliojimo dieną

 

 

 

Valstybės narės turi kuo greičiau ir ne vėliau kaip iki 2025 m. gruodžio 31 d. nustatyti įrangą (t. y. transformatorius, kondensatorius ar kitas talpyklas, kuriose yra skystų atsargų), kurioje yra daugiau kaip 0,005 % ir daugiau kaip 0,05 dm3 PCB, ir uždrausti ją naudoti.

Pakeitimas

Polichlorinti bifenilai (PCB)

1336-36-3 ir kiti

215-648-1 ir kiti

Nepažeidžiant Direktyvos 96/59/EB, leidžiama naudoti gaminius, kurie jau naudojami šio reglamento įsigaliojimo dieną

 

 

 

Valstybės narės turi stengtis kuo greičiau ir ne vėliau kaip iki 2025 m. gruodžio 31 d. nustatyti įrangą (t. y. transformatorius, kondensatorius ar kitas talpyklas, kuriose yra skystų atsargų), kurioje yra daugiau kaip 0,005 % ir daugiau kaip 0,05 dm3 PCB, ir uždrausti ją naudoti.

Pakeitimas 25
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo A dalies 24 a eilutė (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Cheminė medžiaga

CAS Nr.

EB Nr.

Speciali išimtis dėl tarpinio naudojimo ar kita specifikacija

Bis(pentabromfenil)eteris (dekabromdifenileteris „dekaBDE“)

1163-19-5

214-604-9

1.  Pagal šį įrašą 4 straipsnio 1 dalies b punktas taikomas „dekaBDE“, esančiam cheminėse medžiagose, mišiniuose, gaminiuose arba kaip gaminių dalių, apdorotų antipirenu, sudedamoji dalis, kai jo koncentracija yra lygi arba mažesnė kaip 10 mg/kg (0,001 % masės).

 

 

 

2.  Nukrypstant nuo reikalavimų, „dekaBDE“ gaminti, tiekti rinkai ir naudoti leidžiama:

 

 

 

a)  lėktuvų, dėl kurių tipo patvirtinimo prašymas buvo pateiktas iki įsigaliojimo datos ir buvo gautas iki 2022 m. gruodžio mėn., gamybai iki 2027 m. kovo 2 d.;

 

 

 

b)  gamybai atsarginių dalių, skirtų toliau išvardytiems objektams:

 

 

 

i)  iki 2027 m. kovo 2 d. pagamintiems lėktuvams, dėl kurių tipo patvirtinimo prašymas buvo pateiktas iki įsigaliojimo datos ir buvo gautas iki 2022 m. gruodžio mėn., iki tų lėktuvų eksploatavimo laiko pabaigos;

 

 

 

ii)  iki ... [šio reglamento įsigaliojimo data] pagamintoms motorinėms transporto priemonėms, patenkančioms į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/46/EB taikymo sritį, iki ankstesniosios iš šių datų: 2036 m. arba tų motorinių transporto priemonių eksploatavimo laiko pabaigos.

 

 

 

3.  Specialiosios išimtys, nustatytos motorinių transporto priemonių, nurodytų 2 dalies b punkto ii papunktyje, atsarginėms dalims, taikomos komercinio „dekaBDE“, gamybai ir naudojimui, patenkantiems į vieną iš šių kategorijų:

 

 

 

i)  galios pavaros ir po variklio dangčiu esantys įtaisai, kaip antai akumuliatoriaus masės laidai, akumuliatoriaus sujungimo laidai, kilnojamosios oro kondicionavimo įrangos (MAC) vamzdžiai, išmetimo kolektoriaus įdėklai, po variklio dangčiu montuojama izoliacija, po variklio dangčiu montuojami laidai ir diržai (variklio laidai ir pan.), greičio jutikliai, žarnelės, ventiliatoriaus moduliai ir detonacijos jutikliai;

 

 

 

ii)  kuro sistemos įtaisai, kaip antai kuro žarnos, kuro bakai ir dugno kuro bakai;

 

 

 

iii)  pirotechnikos prietaisai ir įtaisai, kuriems poveikį daro pirotechnikos prietaisai, kaip antai oro pagalvių išskleidimo laidai, sėdynių užvalkalai ir audiniai (tik jei susiję su oro pagalvėmis) ir oro pagalvės (priekinės ir šoninės);

 

 

 

iv)  pakaba ir vidaus įranga, pvz., vidaus apdailos dalys, akustinės medžiagos ir saugos diržai;

 

 

 

v)  armuotas plastikas (prietaisų skydeliai ir vidaus apdaila);

 

 

 

vi)  po gaubtu ar skydeliu esančios dalys (terminalai / saugiklių blokai, stipresnės srovės laidai ir laidų išorinė izoliacija (žvakių laidai));

 

 

 

vii)  elektros ir elektroninė įranga (akumuliatorių korpusai ir akumuliatorių padėklai, variklio kontrolės elektros jungtys, radijo imtuvų, palydovinės navigacijos sistemų, globalinių padėties nustatymo sistemų ir kompiuterinių sistemų dalys);

 

 

 

viii)  audiniai, pvz., galiniai skydeliai, apmušalai, lubų apmušalai, automobilių sėdynės, galvos atramos, skydeliai nuo saulės, vidinės panelės, kilimai.

 

 

 

3.  Leidžiama gaminti „dekaBDE“ ir jį naudoti gaminant ir rinkai pateikiant šiuos gaminius:

 

 

 

a)  gaminius, pateiktus rinkai iki... [šio reglamento įsigaliojimo data];

 

 

 

b)  pagal 2 dalies a punktą pagamintus orlaivius;

 

 

 

c)  pagal 2 dalies b punktą pagamintas orlaivių atsargines dalis;

 

 

 

d)  elektros ir elektroninę įrangą, kuriai taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/65/ES.

 

 

 

4.  Šiame įraše „orlaiviai“ – tai:

 

 

 

a)  civiliniai orlaiviai, kurių tipo pažymėjimas išduotas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2018/11391c arba kurių projekto patvirtinimas išduotas pagal nacionalines Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) susitariančiosios valstybės taisykles, arba kurių tinkamumo skraidyti pažymėjimą išdavė ICAO susitariančioji valstybė pagal Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos 8 priedą;

 

 

 

b)  kariniai orlaiviai.

 

 

 

___________

 

 

 

1a 2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/46/EB, nustatanti motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo pagrindus (Pagrindų direktyva) (OL L 263, 2007 10 9, p. 1).

 

 

 

1b 2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/65/ES dėl tam tikrų pavojingų medžiagų naudojimo elektros ir elektroninėje įrangoje apribojimo (OL L 174, 2011 7 1, p. 88).

 

 

 

1c 2018 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1139 dėl bendrųjų civilinės aviacijos taisyklių, ir kuriuo įsteigiama Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra, iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2111/2005, (EB) Nr. 1008/2008, (ES) Nr. 996/2010, (ES) Nr. 376/2014 ir direktyvos 2014/30/ES ir 2014/53/ES bei panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 552/2004 ir (EB) Nr. 216/2008 bei Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3922/91 (OL L 212, 2018 8 22, p. 1).

Pakeitimas 26
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo A dalies 24 b eilutė (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Cheminė medžiaga

CAS Nr.

EB Nr.

Speciali išimtis dėl tarpinio naudojimo ar kita specifikacija

Alkanai, C10–C13, chloro (trumposios grandinės chlorinti parafinai) (SCCP)

85535-84-8

287-476-5

1.  Nukrypstant nuo reikalavimų, leidžiama gaminti, tiekti rinkai ir naudoti chemines medžiagas arba preparatus, kurių sudėtyje yra SCCP, kurių koncentracija yra mažesnė nei 1 % masės, arba gaminius, kurių sudėtyje yra SCCP, kurių koncentracija yra mažesnė nei 0,15 % masės.

 

 

 

2.  Naudoti leidžiama:

 

 

 

a)  kalnakasybos pramonei skirtas konvejerio juostas ir užtvankų sandariklius, kurių sudėtyje yra SCCP ir kurie jau buvo naudojami iki 2015 m. gruodžio 4 d. imtinai, ir

 

 

 

b)  gaminius, kurių sudėtyje yra SCCP, išskyrus a punkte nurodytus gaminius, kurie jau buvo naudojami iki 2012 m. liepos 10 d. imtinai.

 

 

 

3.  2 dalyje nurodytiems gaminiams taikomos 4 straipsnio 2 dalies trečia ir ketvirta pastraipos.

Pakeitimas 27
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo B dalis

Komisijos siūlomas tekstas

Cheminė medžiaga

CAS Nr.

EB Nr.

Speciali išimtis dėl tarpinio naudojimo ar kita specifikacija

4

4

4

4

4

 

 

4

5 Alkanai, C10–C13, chloro (trumposios grandinės chlorintieji parafinai) (SCCP)

5 85535-84-8

5 287-476-5

5 1.  Nukrypstant nuo reikalavimų, leidžiama gaminti, tiekti rinkai ir naudoti chemines medžiagas arba mišinius, kurių sudėtyje yra SCCP, kurių koncentracija yra mažesnė nei 1 % masės, arba gaminius, kurių sudėtyje yra SCCP, kurių koncentracija yra mažesnė nei 0,15 % masės.

 

 

 

2.  Naudoti leidžiama:

 

 

 

a)  kalnakasybos pramonei skirtas konvejerio juostas ir užtvankų sandariklius, kurių sudėtyje yra SCCP ir kurie jau naudojami iki 2015 m. gruodžio 4 d. imtinai, ir

 

 

 

b)  gaminius, kurių sudėtyje yra SCCP, išskyrus a punkte nurodytus gaminius, kurie jau buvo naudojami iki 2012 m. liepos 10 d. imtinai.

 

 

 

3.  2 dalyje nurodytiems gaminiams taikomos 4 straipsnio 2 dalies trečia ir ketvirta pastraipos.

Pakeitimas

Išbraukta.

Pakeitimas 28
Pasiūlymas dėl reglamento
III priedas
MEDŽIAGŲ, KURIOMS TAIKOMOS NUOSTATOS DĖL IŠLEIDŽIAMO KIEKIO MAŽINIMO, SĄRAŠAS
MEDŽIAGŲ, KURIOMS TAIKOMOS NUOSTATOS DĖL IŠLEIDŽIAMO KIEKIO MAŽINIMO, SĄRAŠAS
CHEMINĖ MEDŽIAGA (CAS Nr.)
CHEMINĖ MEDŽIAGA (CAS Nr.)
Polichlorinti dibenzo-p-dioksinai ir dibenzfuranai (PCDD/PCDF)
Polichlorinti dibenzo-p-dioksinai ir dibenzfuranai (PCDD/PCDF)
Heksachlorbenzenas (HCB) (CAS Nr.: 118-74-1)
Heksachlorbenzenas (HCB) (CAS Nr.: 118-74-1)
Polichlorinti bifenilai (PCB)
Polichlorinti bifenilai (PCB)
Policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (PAH)37
Policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (PAH)37
37.  Išmetamųjų medžiagų aprašuose naudojami šie keturi sudėtiniai indikatoriai: benz(a)pirenas, benz(b)fluorantenas, benz(k)fluorantenas ir inden(1,2,3-cd)pirenas.
37.  Išmetamųjų medžiagų aprašuose naudojami šie keturi sudėtiniai indikatoriai: benz(a)pirenas, benz(b)fluorantenas, benz(k)fluorantenas ir inden(1,2,3-cd)pirenas.
Pentachlorbenzenas (CAS Nr. 608-93-5)
Pentachlorbenzenas (CAS Nr. 608-93-5)
Polichlorinti naftalenai37a
37a   Polichlorinti naftalenai – cheminiai junginiai, sudaryti iš naftaleno žiedo sistemos, kurioje vienas arba keli vandenilio atomai pakeisti chloro atomais.
Heksachlorbutadienas (CAS Nr. 87-68-3)
Pakeitimas 37
Pasiūlymas dėl reglamento
IV priedo 5–8 eilutės

 

Komisijos siūlomas tekstas

Cheminė medžiaga

CAS Nr.

EB Nr.

7 straipsnio 4 dalies a punkte nurodyta ribinė koncentracija

 

 

 

Tetrabromdifenileteris

C12H6Br4O

40088-47-9 ir kiti

254-787-2 ir kiti

Tetrabromdifenileterio, pentabromdifenileterio, heksabromdifenileterio ir heptabromdifenileterio koncentracijų suma – 1 000 mg/kg

Pentabromdifenileteris

C12H5Br5O

32534-81-9 ir kiti

251-084-2 ir kiti

Heksabromdifenileteris

C12H4Br6O

36483-60-0 ir kiti

253-058-6 ir kiti

Heptabromdifenileteris

C12H3Br7O

68928-80-3 ir kiti

273-031-2 ir kiti

 

 

 

Pakeitimas

Cheminė medžiaga

CAS Nr.

EB Nr.

7 straipsnio 4 dalies a punkte nurodyta ribinė koncentracija

 

 

 

Tetrabromdifenileteris

C12H6Br4O

40088-47-9 ir kiti

254-787-2 ir kiti

Tetrabromdifenileterio, pentabromdifenileterio, heksabromdifenileterio, heptabromdifenileterio ir dekabromdifenileterio koncentracijų suma – 500 mg/kg

Pentabromdifenileteris

C12H5Br5O

32534-81-9 ir kiti

251-084-2 ir kiti

Heksabromdifenileteris

C12H4Br6O

36483-60-0 ir kiti

253-058-6 ir kiti

Heptabromdifenileteris

C12H3Br7O

68928-80-3 ir kiti

273-031-2 ir kiti

Dekabromdifenileteris

C12Br10O

1163-19-5 ir kiti

214-604-9 ir kiti

 

Pakeitimas 29
Pasiūlymas dėl reglamento
IV priedo 1 lentelės stulpelio „7 straipsnio 4 dalies a punkte nurodyta ribinė koncentracija“ eilutės „Polichlorinti naftalenai“ 7 išnaša

Komisijos siūlomas tekstas

7.  Ribinė koncentracija apskaičiuojama kaip PCDD ir PCDF, remiantis šiais toksinio ekvivalentiškumo faktoriais (TEF):

PCDD

TEF

PCDF

TEF

PCDD

TEF

2,3,7,8-TeCDD

1

1,2,3,7,8-PeCDD

1

1,2,3,4,7,8-HxCDD

0,1

1,2,3,6,7,8-HxCDD

0,1

1,2,3,7,8,9-HxCDD

0,1

1,2,3,4,6,7,8-HpCDD

0,01

OCDD

0,0003

2,3,7,8-TeCDF

0,1

1,2,3,7,8-PeCDF

0,03

2,3,4,7,8-PeCDF

0,3

1,2,3,4,7,8-HxCDF

0,1

1,2,3,6,7,8-HxCDF

0,1

1,2,3,7,8,9-HxCDF

0,1

2,3,4,6,7,8-HxCDF

0,1

1,2,3,4,6,7,8-HpCDF

0,01

1,2,3,4,7,8,9-HpCDF

0,01

OCDF

0,0003

Pakeitimas

7.  Ribinė koncentracija apskaičiuojama kaip PCDD ir PCDF, remiantis šiais toksinio ekvivalentiškumo faktoriais (TEF):

 

PCDD

TEF

 

2,3,7,8-TeCDD

1

 

1,2,3,7,8-PeCDD

1

 

1,2,3,4,7,8-HxCDD

0,1

 

1,2,3,6,7,8-HxCDD

0,1

 

1,2,3,7,8,9-HxCDD

0,1

 

1,2,3,4,6,7,8-HpCDD

0,01

 

OCDD

0,0003

 

PCDF

TEF

 

2,3,7,8-TeCDF

0,1

 

1,2,3,7,8-PeCDF

0,03

 

2,3,4,7,8-PeCDF

0,3

 

1,2,3,4,7,8-HxCDF

0,1

 

PCDD

TEF

 

1,2,3,6,7,8-HxCDF

0,1

 

1,2,3,7,8,9-HxCDF

0,1

 

2,3,4,6,7,8-HxCDF

0,1

 

1,2,3,4,6,7,8-HpCDF

0,01

 

1,2,3,4,7,8,9-HpCDF

0,01

 

OCDF

0,0003

(1)Klausimas buvo grąžintas atsakingam komitetui, kad būtų vedamos tarpinstitucinės derybos pagal Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnio 4 dalies ketvirtą pastraipą (A8-0336/2018).


Priežiūros paslaugos ES siekiant užtikrinti didesnę lyčių lygybę
PDF 193kWORD 58k
2018 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl priežiūros paslaugų ES siekiant užtikrinti didesnę lyčių lygybę (2018/2077(INI))
P8_TA(2018)0464A8-0352/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 26 d. Komisijos komunikatą „Dirbančių tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros palaikymo iniciatyva“ (COM(2017)0252),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 26 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, kuria panaikinama Tarybos direktyva 2010/18/ES (COM(2017)0253),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (nauja redakcija)(1),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 1, 3, 5, 27, 31, 32, 33 ir 47 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 1979 m. gruodžio 18 d. Niujorke priimtą Jungtinių Tautų Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir visų valstybių narių ratifikuotą JT neįgaliųjų teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į 5-ąjį darnaus vystymosi tikslą (DVT): siekti lyčių lygybės ir suteikti daugiau galių moterims bei mergaitėms, ir ypač į 5.4 darnaus vystymosi tikslą: pripažinti ir vertinti nemokamą priežiūrą ir darbą namuose, teikiant viešąsias paslaugas, infrastruktūrą ir socialinės apsaugos politiką ir atsižvelgiant į nacionalinę specifiką skatinant bendrą atsakomybę namų ūkyje ir šeimoje,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 10 d. Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus ataskaitą „Pažanga siekiant darnaus vystymosi tikslų“,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 7 d. Tarybos išvadas „Savarankiškam gyvenimui skirtos bendruomeninės paramos ir globos plėtojimas“,

–  atsižvelgdamas į Tarybos išvadas dėl ankstyvojo ugdymo ir priežiūros. kaip padėti mūsų vaikams kuo geriau pasirengti ateičiai(2),

–  atsižvelgdamas į 2002 m. kovo 15–16 d. Barselonoje vykusiam Europos Vadovų Tarybos susitikimui pirmininkavusios valstybės narės išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 20 d. Komisijos komunikatą „2017–2019 m. ES veiksmų planas. Kovoti su vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumu“ (COM(2017)0678),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 3 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Strateginė veikla siekiant lyčių lygybės 2016–2019 m.“, ypač į jo 3.1 skyrių „Moterų dalyvavimo darbo rinkoje didinimas ir vienoda moterų ir vyrų ekonominė nepriklausomybė“ (SWD(2015)0278),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 8 d. Komisijos ataskaitą dėl mažų vaikų priežiūros paslaugų plėtojimo siekiant didinti moterų dalyvavimą darbo rinkoje ir užtikrinti dirbančių tėvų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, taip pat tvarų ir įtraukų augimą Europoje (Barselonos tikslai) (COM(2018)0273),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 29 d. Komisijos ataskaitą „Barselonos tikslai. Mažų vaikų priežiūros paslaugų plėtojimas Europoje siekiant tvaraus ir įtraukaus augimo“ (COM(2013)0322),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 17 d. Komisijos komunikatą „Ankstyvasis ugdymas ir priežiūra. Kaip padėti mūsų vaikams kuo geriau pasirengti ateičiai“ (COM(2011)0066),

–  atsižvelgdamas į Komisijos kokybiško ankstyvojo ugdymo ir priežiūros veiksmų gaires (Ares(2018)1505951),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 20 d. Komisijos rekomendaciją „Investicijos į vaikus. Padėkime išsivaduoti iš nepalankios socialinės padėties“(3),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020), 2013 m. vasario 20 d. Komisijos komunikatą „Socialinės investicijos į augimą ir socialinę sanglaudą, visų pirma naudojant 2014–2020 m. Europos socialinio fondo lėšas“ (COM(2013)0083) ir 2017 m. balandžio 26 d. Komisijos komunikatą „Europos socialinių teisių ramsčio sukūrimas“ (COM(2017)0250),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 6 d. Komisijos komunikatą „2014–2020 m. ES darbuotojų saugos ir sveikatos strateginė programa“ (COM(2014)0332),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. spalio 3 d. rezoliuciją dėl moterų ekonominio įgalėjimo ES privačiajame ir viešajame sektoriuose(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. birželio 14 d. rezoliuciją dėl poreikio parengti ES strategiją siekiant pašalinti vyrų ir moterų pensijų skirtumą ir jo išvengti(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją dėl profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai palankių darbo rinkos sąlygų kūrimo(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. gegužės 26 d. rezoliuciją „Skurdas. Lyčių aspektas“(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 28 d. rezoliuciją dėl namų ūkio darbuotojų ir priežiūros paslaugų teikėjų moterų ES(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. kovo 8 d. rezoliuciją dėl lyčių aspekto integravimo į Europos Parlamento veiklą(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. rugsėjo 7 d. rezoliuciją dėl moterų vaidmens senėjančioje visuomenėje(10),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl netipinių sutarčių, profesinės veiklos saugumo užtikrinimo, darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros ir naujų socialinio dialogo formų(11),

–  atsižvelgdamas į Europos lyčių lygybės paktą (2011–2020 m.),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 22 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl kokybiškų ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros sistemų (COM(2018)0271) ir prie jo pridedamą tos pačios dienos jos tarnybų darbinį dokumentą (SWD(2018)0173),

–  atsižvelgdamas į Europos lyčių lygybės instituto nustatytą 2015 m. lyčių lygybės indeksą ir jo 2015 m. ataskaitą „Darbo, šeimos ir privataus gyvenimo derinimas Europos Sąjungoje: politikos apžvalga“,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 7 d. Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo (Eurofound) pranešimą „Įmonių iniciatyvos, skirtos darbuotojams, besirūpinantiems neįgaliais vaikais ar suaugusiais“,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. liepos 14 d. Eurofound informacinį dokumentą „Vaikų ir priklausomų asmenų priežiūra: poveikis jaunų darbuotojų karjerai“,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 17 d. Eurofound informacinį pranešimą „Darbas slaugos sektoriuje: darbo sąlygos ir kokybė“,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 22 d. Eurofound informacinį pranešimą „Darbas ir slauga: demografinių pokyčių metu taikomos suderinimo priemonės“,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 17 d. Eurofound apžvalginę ataskaitą „Šeštasis Europos darbo sąlygų tyrimas“ (angl. Sixth European Working Conditions Survey),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 28 d. Eurofound tyrimą „Vyresnio amžiaus europiečių globos namai: viešieji, pelno siekiantys ir pelno nesiekiantys paslaugų teikėjai“,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 23 d. Eurofound tyrimą „Europos gyvenimo kokybės 2016 m. tyrimas: gyvenimo kokybė, viešųjų paslaugų kokybė ir visuomenės vertinimas“,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 10 d. bendrą Socialinės apsaugos komiteto ir Komisijos ataskaitą „Tinkama socialinė apsauga ilgalaikės priežiūros poreikių atžvilgiu visuomenės senėjimo kontekste“,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. spalio 7 d. bendrą Ekonominės politikos komiteto ir Komisijos ataskaitą dėl sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros sistemų bei fiskalinio tvarumo,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 21 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl kartu gyvenančių slaugytojų teisių(12),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 16 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę „Paslaugų šeimai vystymas siekiant didinti užimtumo lygį ir skatinti lyčių lygybę darbe“(13),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 26 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl darbo namų ūkyje profesionalizacijos(14),

–  atsižvelgdamas į Europos lyčių lygybės instituto parengtą 2017 m. lyčių lygybės indekso ataskaitą „Lyčių lygybės Europos Sąjungoje 2005–2015 m. vertinimas“,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. kovo mėn. Vidaus politikos generalinio direktorato tyrimą „Vyrų ir moterų darbui, priežiūrai ir laisvalaikiui skiriamo laiko skirtumai“ ir 2016 m. lapkričio mėn. tyrimą „Lėšų panaudojimas lyčių lygybei užtikrinti pasirinktose valstybėse narėse“,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. „WeDo“ projektą, skirtą vyresnio amžiaus žmonių gerovei ir orumui, “ „Europos ilgalaikės priežiūros paslaugų kokybės sistema: principai ir gairės dėl vyresnio amžiaus žmonių, kuriems reikalinga priežiūra ir pagalba, gerovės ir orumo“ (angl. „European Quality Framework for Long-term Care Services: Principles and guidelines for the wellbeing and dignity of older people in need of care and assistance“),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą (A8-0352/2018),

A.  kadangi, vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties 2 straipsniu ir 3 straipsnio 3 dalimi ir Pagrindinių teisių chartijos 21 straipsniu, lyčių lygybė yra viena iš pagrindinių vertybių, kuriomis remiantis sukurta ES; kadangi, be to, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 8 straipsnį, visuose savo veiksmuose Sąjunga siekia pašalinti lyčių nelygybės apraiškas ir diegti jų lygybę. kadangi lyčių lygybės įgyvendinimas vis dėlto vyksta lėtai;

B.  kadangi 2017 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos kartu paskeltas Socialinių teisių ramstis, kuriuo patvirtinami svarbūs principai ir siekiama suteikti Sąjungos piliečiams naujų teisių, įskaitant lyčių lygybę, lygias galimybes, paramą vaikams ir neįgaliųjų įtrauktį, ir juos vienbalsiai remia visos ES institucijos ir valstybės narės; kadangi šio ramsčio 9 principe dėl profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros nurodyta, kad „tėvai ir priežiūros pareigų turintys asmenys turi teisę į deramas atostogas, lanksčias darbo sąlygas ir galimybę pasinaudoti priežiūros paslaugomis“;

C.  kadangi Europos Sąjungoje bendras moterų užimtumo lygis yra beveik 12 % mažesnis nei vyrų ir 31,5 % dirbančių moterų dirba ne visą darbo laiką, palyginti su 8,2 % dirbančių vyrų; kadangi ES lyčių užimtumo skirtumas vis dar siekia 12 proc.; kadangi duomenys leidžia manyti, kad viena iš pagrindinių to priežasčių yra neproporcingos moterims tenkančios priežiūros pareigos; kadangi dėl suminių moterų karjeros pertraukų dėl priežiūros pareigų jos darbo užmokestis yra mažesnis, karjera trumpesnė, o vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas yra 16 proc., o pensijų – 37 proc.; kadangi tai lemia didesnę riziką moterims patirti skurdą ir socialinę atskirtį, kurių neigiamą poveikį pajunta ir jų vaikai bei šeimos; kadangi svarbu panaikinti moterų ir vyrų užimtumo lygio atotrūkį ir pensijų skirtumą, nes dėl vyrų ir moterų užimtumo lygio skirtumo per metus patiriama 370 mlrd. EUR ekonominio nuostolio; kadangi priežiūros paslaugų teikimas gali padėti veiksmingai spręsti darbo jėgos trūkumo problemą;

D.  kadangi „priežiūros“ sąvoka turėtų būti suprantama, kaip darbas viešose, privačiose įstaigose arba privačiame (-iuose) namų ūkyje (-iuose) teikiant asmeninės vaikų priežiūros, vyresniojo amžiaus; kadangi idealiu atveju priežiūros paslaugas turėtų teikti profesionalūs priežiūros paslaugų teikėjai, kuriuos gali būti įdarbinę viešieji arba privatieji subjektai arba šeimos, arba kurie gali dirbti savarankiškai, tačiau šį darbą taip pat neoficialiai ir nemokamai dirba neformalieji prižiūrintieji asmenys, paprastai jie yra šeimos nariai;

E.  kadangi nemokamus namų ir priežiūros darbus dirbdamos moterys praleidžia vidutiniškai triskart daugiau laiko, nei vyrai, o tai labiausiai pastebima porose, kuriose jauniausias vaikas dar nėra sulaukęs 7 metų, nes moterys per savaitę praleidžia vidutiniškai 32 valandas dirbdamos mokamą darbą ir 39 valandas – nemokamą darbą, palyginti su vyrais, kurie per savaitę 41 valandą dirba mokamą darbą ir 19 valandų nemokamą darbą;

F.  kadangi, remiantis Tarptautinės darbo organizacijos duomenimis, 2010 m. namų ūkio ir priežiūros sektoriuje dirbo apie 52 mln. asmenų, ir prie šio skaičiaus dar reikia pridėti 7,4 mln. jaunesnių nei 15 metų amžiaus namų ūkio darbuotojų, jie sudaro 5–9 proc. visų darbuotojų pramoninėse šalyse;

G.  kadangi daugumoje valstybių narių atlygis už priežiūros paslaugas vis dar prastas, dažnai nesudaromos oficialios sutartys ir neužtikrinamos kitos pagrindinės darbo teisės ir tos darbo vietos nėra profesiniu požiūriu patrauklios dėl didelės fizinio ir emocinio streso rizikos, grėsmės pervargti ir karjeros galimybių trūkumo; kadangi šiame sektoriuje siūloma mažai mokymo galimybių ir darbuotojai daugiausia yra senyvo amžiaus žmonės, moterys ir migrantai;

H.  kadangi įrodytas paramos priemonių, pavyzdžiui, Švedijoje taikomų mažesnių mokesčių už paslaugas namuose, Prancūzijoje ar Belgijoje – vadinamųjų paslaugų teikimo čekių, veiksmingumas siekiant sumažinti nedeklaruojamo darbo mastą, pagerinti darbo sąlygas ir užtikrinti tinkamas namų ūkio darbuotojų ir priežiūros paslaugų teikėjų darbo teises;

I.  kadangi faktai atskleidžia, kad 80 proc. visos priežiūros ES nemokamai teikia neformalieji prižiūrintieji asmenys, ir 75 proc. jų yra moterys; kadangi 27,4 proc. moterų (palyginti su 4,6 proc. vyrų) dirba ne visą darbo dieną, nes prižiūri vaikus ar suaugusiuosius, kuriems reikalinga priežiūra(15); kadangi neformalias priežiūros paslaugas teikiantis asmuo dėl priežiūros pareigų neturėtų atsisakyti laisvalaikio, nes tie, kurie lieka dirbti, jau turi subalansuoti įvairias pareigas ir savo laiko naudojimą;

J.  kadangi, iš tam tikrų nacionalinių statistinių duomenų matyti, kad maždaug 6–7 proc. jaunų prižiūrinčiųjų asmenų valstybėse narėse yra iki 17 metų amžiaus ir kad priežiūrą vykdo penkis kartus daugiau 15–24 metų amžiaus merginų nei šios amžiaus grupės vaikinų; kadangi jauni prižiūrintieji asmenys teikdami priežiūrą, pagalbą ar paramą vienam iš tėvų, broliui ar sesei, vienam iš senelių ar kitam giminaičiui, kuris yra neįgalus, serga lėtine liga arba turi psichikos sveikatos problemą, vykdo reikšmingas suaugusiųjų pareigas; kadangi jauni prižiūrintieji asmenys, bandydami gauti išsilavinimą ir mokytis, taip pat derindami lavinimąsi su priežiūros pareigomis, susiduria su ypatingomis kliūtimis, o tai taip pat turi įtakos jų sveikatai ir jų pragyvenimui;

K.  kadangi keliose valstybėse narėse trūksta profesionalių priežiūros paslaugų, kurios būtų prieinamos visiems, neatsižvelgiant į jų pajamas;

L.  kadangi daug šeimos narių, kuriems būtina priežiūra, gyvena vietovėse, kuriose nuolat trūksta paslaugų, be to dėl izoliacijos arba kitų aplinkybių jiems sunku pasiekti profesionalias priežiūros paslaugas; kadangi daugeliu atvejų jie prižiūrimi tik neprofesionalių prižiūrinčiųjų asmenų, kurie dažnai yra šeimos moterys;

M.  kadangi Europos visuomenėje vyksta demografiniai pokyčiai, dėl kurių vis daugiau sergama su amžiumi susijusiomis ligomis ir visuomenė senėja, todėl atitinkamai didėja priežiūros poreikiai; kadangi šiuo metu priežiūros paslaugų paklausa didėja ir priežiūros pareigos neproporcingai pasiskirsto tarp lyčių, nes dėl Europos visuomenėje tebevyraujančių stereotipinių vaidmenų moterims tenka didžiausia priežiūros našta; kadangi didėjantis vyresnio amžiaus, mažėjantis darbingo amžiaus žmonių skaičius ir biudžetų apribojimai taikant griežtas taupymo priemones turi didelį poveikį socialinėms paslaugoms ir tai taip pat turės poveikį asmenims, kurie – dažnai sudėtingomis aplinkybėmis – turės derinti darbą su priežiūros įsipareigojimais;

N.  kadangi numatoma, kad ES gyventojai sens: 65 metų amžiaus ir vyresnių gyventojų skaičius išaugs nuo 17,1 proc. 2008 m. iki 30 proc. 2060 m., o 80 metų amžiaus ir vyresnių gyventojų skaičius per tą patį laikotarpį išaugs nuo 4,4 proc. iki 12,1 proc.,

O.  kadangi paprastai vyresnio amžiaus žmonės patiria didesnę skurdo riziką, palyginti su kita visuomenės dalimi: 2008 m. ją patyrė 19 proc. 65 ir vyresnių metų asmenų, 2000 m. jų buvo 17 proc.; kadangi tokių moterų skaičius yra 5 procentiniais punktais didesnis nei vyrų;

P.  kadangi vyresnio amžiaus žmonės kartais patiria diskriminaciją dėl amžiaus bei seksizmą, o vyresnio amžiaus žmonių įžeidinėjimas yra socialinė problema visose valstybėse narėse, pasireškianti įvairioje priežiūros aplinkoje;

Q.  kadangi šiuo metu dauguma priežiūros paslaugų nacionalinės politikos modelių neatitinka Sąjungos senstančios visuomenės poreikių ir kadangi dauguma valstybių narių atitinkamose savo politinėse ir socialinės priežiūros iniciatyvose ir sistemose iki šiol nesprendžia demografinių problemų;

R.  kadangi, nors per pastaruosius 10 metų beveik visose valstybėse narėse padaugėjo vyresnio amžiaus žmonių globos namų, savarankiško gyvenimo užtikrinimo ir globos rėmimo paslaugų paklausa vis dar viršija pasiūlą; kadangi būtina skubiai didinti investicijas į bendruomenines arba namuose teikiamas ilgalaikės priežiūros paslaugas, nes kiekvienas asmuo turi teisę nepriklausomai gyventi, naudotis paramos paslaugomis ir integruotis į visuomenę; be to, kadangi, dėl nacionaliniu lygmeniu neišskaidytos informacijos, įskaitant informaciją apie finansines investicijas, ir dėl kokybiškų rodiklių trūkumo šią svarbią priežiūros infrastruktūros dalį yra sunku stebėti bei vertinti ir teikti rekomendacijas dėl sprendimų priėmimo;

S.  kadangi Barselonos tikslus, t. y. užtikrinti bent 33 proc. jaunesnių negu trejų metų amžiaus vaikų priežiūrą (1 tikslas) ir bent 90 proc. vaikų nuo trejų metų iki privalomo mokyklinio amžiaus priežiūrą (2 tikslas), nuo 2002 m. pasiekė vos 12 valstybių narių, o kai kuriose valstybėse narėse menki pasiekimai kelia nerimą;

T.  kadangi didėjant darbo rinkoje dalyvaujančių moterų skaičiui, didėja kokybiškos ir prieinamos vaikų priežiūros poreikis, o visoje Europoje ankstyvojo ugdymo ir priežiūros paslaugų vietų paklausa viršija pasiūlą; kadangi žinoma, jog daugiau nei pusėje valstybių narių vaikų iki trejų metų priežiūros paslaugomis daugiausia naudojamasi ne visą darbo dieną (mažiau nei 30 valandų per savaitę); kadangi, siekiant visaverčio moterų dalyvavimo darbo rinkoje, vaikų priežiūros paslaugos turi būti prieinamos visą darbo dieną ir atitikti poreikį tėvų darbo valandomis;

U.  kadangi nepakanka infrastruktūros, kuri teiktų kokybiškas ir prieinamas vaikų priežiūros paslaugas visų pajamų grupių asmenims, kaip atskleidžia faktas, kad Sąjungoje iš daugiau nei 32 mln. vaikų, jaunesnių nei privalomasis mokyklinis amžius, tik 15 mln. gali naudotis ankstyvojo ugdymo paslaugomis(16) ir daugiausia valstybių narių viešųjų išlaidų vaikų priežiūrai skiriama vaikų nuo 3 metų iki privalomojo mokyklinio amžiaus priežiūrai; kadangi reikėtų padidinti investicijas iš visų sektorių, nes EBPO šalių patirtis rodo, kad padidinus į priežiūros paslaugas investuojamą BVP dalį padidėja moterų užimtumas; kadangi investicijos į vaikų priežiūrą yra abipusiai naudingos, nes būtų gaunama papildomų iš aktyviau darbo rinkoje dalyvaujančių tėvų mokesčių gautų pajamų ; kadangi pagrindinį šeimos vaidmenį papildantis kokybiškas ankstyvasis ugdymas ir priežiūra taip pat suteikia daug trumpalaikės ir ilgalaikės naudos asmenims ir visuomenei, įskaitant asmenis iš socialiniu ir ekonominiu požiūriu nepalankios aplinkos arba specialiųjų ugdymo poreikių turinčius asmenis, ir veiksmingai padeda mažinti nelygybę, kurią vaikai patiria nuo mažens, ir užkertą kelią mokyklos nebaigimui;

V.  kadangi aukštos kokybės ankstyvasis ugdymas yra efektyvi investicija, sukurianti pagrindą sėkmingam mokymuisi visą gyvenimą, mažinanti nelygybę ir problemas, su kuriomis susiduria nepalankioje padėtyje esantys vaikai;

W.  kadangi ES gyvena daugiau kaip 80 milijonų neįgalių asmenų ir šis skaičius didėja ir kadangi kas ketvirtas Europos gyventojas turi neįgalų šeimos narį; kadangi 2011 m. tapdama Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos šalimi ES įsipareigojo remti ir saugoti neįgaliųjų teises; kadangi atsižvelgiant į šias teises ir įvairaus amžiaus neįgaliųjų poreikius pastaruoju metu vyksta perėjimas nuo institucinės prie bendruomeninės neįgaliųjų priežiūros;

X.  kadangi pagal Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos19 straipsnį kiekvienas asmuo turi teisę nepriklausomai gyventi ir integruotis į visuomenę, o tai reiškia ne tik savarankiško gyvenimo užtikrinimą, bet ir paramos paslaugas, atspindinčias žmonių su negalia poreikius;

Y.  kadangi autizmu sergantiems žemų gebėjimų vaikams ir suaugusiesiems dažniausiai yra sudėtinga vieniems atlikti kasdienes užduotis ir paprastai jiems beveik visur reikia pagalbos;

Z.  kadangi ilgalaikės priežiūros paslaugos ir vaikų priežiūra dažnai yra nuvertinamos ir daugelyje valstybių narių ši profesija yra nereikšminga ir nevertinama, ir tai atspindi maži darbo užmokesčiai, netolygus dirbančių moterų ir vyrų skaičius ir prastos darbo sąlygos;

AA.  kadangi oficialių priežiūros, įskaitant priežiūrą namuose, darbą turi atlikti kvalifikuoti darbuotojai, kurie turi būti tinkamai apmokami(17); kadangi būtina užtikrinti tinkamą ir kvalifikuotą prižiūrinčiųjų asmenų pasiūlą, nes kokybiškų priežiūros paslaugų vaikams, vyresnio amžiaus asmenims ir neįgaliesiems kūrimas yra susijęs su kokybiškais darbo santykiais ir deramu darbo užmokesčiu šias paslaugas teikiantiems darbuotojams; kadangi prižiūrinčiųjų asmenų profesiniai santykiai padeda sukurti profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą;

AB.  kadangi ilgalaikės priežiūros paslaugų naudotojams gali būti sunku įpirkti privačias priežiūros paslaugas, kurios paprastai yra daug brangesnės nei viešojo sektoriaus teikiamos priežiūros paslaugos; kadangi moterys visada patiria didesnį poveikį, nei vyrai, nes dėl vyrų ir moterų darbo užmokesčio ir pensijų skirtumų joms tenka ilgalaikei priežiūrai išleisti didesnę savo pajamų dalį;

AC.  kadangi atskleidžiama, jog žmonės iš nepalankios aplinkos, pvz., mažas pajamas turinčių šeimų, gyvenantys kaimo vietovėse ir etninių mažumų ar migrantų vaikai, patiria ypatingų sunkumų, kai galimybė pasinaudoti aukštos kokybės priežiūros paslaugomis yra ribota;

Aplinkybės, susijusios su profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra

1.  nurodo, kad vyrų ir moterų užimtumo lygio skirtumas gerokai padidėja šeimoms susilaukus vaikų, o tai rodo, kad moterims sunku suderinti vaikų auginimo ir priežiūros pareigas su savo darbu, nes nepakanka viešųjų priežiūros paslaugų infrastruktūros ir vis dar gajus darbo padalijimas pagal lytis, dėl kurio didžioji dalis priežiūros tenka moterims – jos nemokamai priežiūrai praleidžia nuo dviejų iki dešimties kartų daugiau laiko, nei vyrai(18);

2.  pažymi, kad ketvirtadalis visų moterų vis dar priskiriamos neapmokamų padedančių šeimos narių kategorijai ir už savo darbą jos negauna tiesioginių pajamų ir kad yra aiški moterų, kurios dirba sektoriuose, kur paprastai gaunamas užmokestis yra nedidelis, darbo valandos ilgos, o darbo laiko tvarka dažnai neformali (dėl to moterys gauna mažiau piniginės, socialinės ir struktūrinės naudos) segregacija;

3.  pabrėžia, kad moterų skurdą lemia keli veiksniai, įskaitant vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą, pensijų skirtumą, priežiūros įsipareigojimus ir susijusias karjeros pertraukas; pabrėžia, kad visa daugialypė diskriminacija, kurią moterys patiria dėl, be kita ko, savo lytinės tapatybės, lyties raiškos, su lytimi susijusių savybių, prisideda prie skurdo feminizacijos;

4.  palankiai vertina institucijų paskelbtą Europos socialinių teisių ramstį ir primena jo principus, tarp kurių:

   vienodas požiūris į moteris ir vyrus ir jų lygios galimybės dalyvauti darbo rinkoje;
   teisė į vienodas sąlygas ir galimybę įsidarbinti, nepaisant amžiaus ir negalios;
   teisė į deramas atostogas, lanksčias darbo sąlygas ir galimybes pasinaudoti priežiūros paslaugomis tėvams ir priežiūros pareigų turintiems asmenims;
   teisė į kokybiškas įperkamas ilgalaikės priežiūros paslaugas;

5.  išreiškia susirūpinimą dėl nepalankių permainų vaiko priežiūros atostogų ir su tėvyste susijusių teisių srityje, pvz., pašalintas Direktyvos dėl ilgesnių nėštumo ir gimdymo atostogų projektas, o neseniai priimtoje Teisingumo Teismo nutartyje nėščios darbuotojos atleidimas vykdant kolektyvinį atleidimą iš darbo laikomas teisėtu; ragina Komisiją labai skubiai pildyti ES teisės aktuose atsirandančias spragas;

6.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl direktyvos dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros ir šiuo klausimu pabrėžia individualių teisių į atostogas ir lanksčių darbo sąlygų svarbą siekiant padėti dirbantiems asmenims organizuoti savo asmeninį ir profesinį gyvenimą; primena, kad asmeninio ir profesinio gyvenimo suderinimo politika turėtų skatinti vyrus prisiimti pareigas lygiai su moterimis; mano, kad būsimo vystymosi tikslais turėtų būti siekiama palaipsniui prailginti tėvystės ir prižiūrinčiųjų asmenų atostogas(19), ir užmokesčio lygį, kuris turėtų būti tinkamas, užtikrinti neperduodamas vaiko priežiūros atostogas, garantijas, susijusias su atleidimu iš darbo, grįžimu į tą pačią ar lygiavertę darbo vietą ir apsauga nuo diskriminacijos dėl sprendimų išeiti atostogų, ir teisių išplėtimą savarankiškai dirbantiems asmenims ir tiems asmenims, kurie turi išeiti tinkamai apmokamų atostogų prižiūrėti priklausomus asmenis, kurie nėra vaikai;

7.  ragina visas valstybes nares skatinti tėvus pasinaudoti tėvystės atostogomis, nes jos yra naudinga priemonė, ugdanti atsakomybę ir skatinanti rūpintis savo vaikais bei šeima, ir yra naudinga priemonė, suteikianti galimybę veiksmingai pasiekti moterų ir vyrų lygybę;

8.  mano, kad priežiūros paslaugų teikimas neturėtų neigiamai paveikti prižiūrinčiojo asmens darbo užmokesčio arba socialinių ar pensijos išmokų; šiuo atžvilgiu ragina remti lyčių lygybę įgyvendinant profesinio ir asmeninio gyvenimo derinimo politiką;

9.  primena sunkią šeimų, išlaikančių vaiką ar giminaitį su negalią, padėtį, kadangi tokiais atvejais yra kalbama apie priežiūrą visą gyvenimą;

10.  nurodo pagalbos paslaugų vaikų su negalia tėvams trūkumą; atkreipia dėmesį į tai, kad šis trūkumas dažnai lemia tai, kad tėvams neįmanoma patekti į darbo rinką; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į nerimą keliantį infrastruktūros, skirtos asmenims su sunkia autizmo forma, trūkumą;

11.  mano, kad kiekvienas asmuo, kuriam reikalinga priežiūra, turėtų turėti teisę pats pasirinkti kokybiškas priežiūros paslaugas, geriausias tenkinančias jų priežiūros poreikius ir tinkamos bei prieinamos jam ir jį prižiūrintiems asmenims; laikosi nuomonės, kad, nepaisant paslaugų naudotojų ir jų poreikių skirtumų, priežiūros paslaugos turėtų būti plėtojamos orientuojantis į asmenį, individualiai ir visapusiškai; pažymi, kad šeimos nėra vienodos ir kad politiką ir programas reikėtų pritaikyti prie tos įvairovės;

12.  mano, kad toliau plėtojant priežiūros paslaugų pasirinkimą, jos turėtų atspindėti kintantį darbo pobūdį;

13.  mano, kad vadovaujantis Europos socialiniame ramstyje įtvirtinta teise į ilgalaikę priežiūrą, ji turėtų būti laikoma socialinės apsaugos šaka, ir turėtų būti nustatyta visų teisė naudotis kokybiška ir į asmenį orientuota ilgalaike priežiūra; taip pat mano, kad vadovaujantis Europos socialinių teisių ramsčiu ir JT neįgaliųjų teisių konvencija, būtina skubiai didinti investicijas į prieinamas kokybiškas ilgalaikės priežiūros paslaugas, ypač į bendruomenines arba namuose teikiamas ilgalaikės priežiūros paslaugas; šiuo atžvilgiu ragina valstybes nares užtikrinti vienodas galimybes gauti priežiūros paslaugas ir vienodas sąlygas visiems vyresnio amžiaus žmonėms, vaikams, neįgaliesiems, ir (arba) lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims, kuriems būtina ilgalaikė priežiūra, visų pirma skiriant dėmesį asmenims iš nepalankios aplinkos;

14.  pabrėžia, kad įvairių, kokybiškų, prieinamų ir įperkamų viešųjų ir privačiųjų priežiūros paslaugų infrastruktūros buvimas, paslaugos ir parama vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms, neįgaliesiems ir lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims arba asmenims, kuriems reikalinga ilgalaikė priežiūra namuose arba bendruomenėje į namus panašioje aplinkoje, pasitvirtino kaip esminis profesinio ir asmeninio gyvenimo derinimo politikos aspektas ir svarbus veiksnys, skatinantis tėvus ir neformaliuosius prižiūrinčiuosius asmenis išeiti atostogų, taip padedant moterims greitai grįžti į darbo rinką ir joje likti; palankiai vertina perėjimą prie bendruomeninių paslaugų vadovaujantis Europos socialinių teisių ramsčiu ir JT neįgaliųjų teisių konvencija, kartu pažymėdamas, kad, siekiant užtikrinti šių paslaugų kokybę, būtina jas stebėti; mano, kad aukštos kokybės priežiūrą lemia aukštos kokybės teikiamos paslaugos ir tai, kiek jos užtikrina paslaugų gavėjų orumą ir žmogaus teises ir kaip jos užtikrina jų įtraukimą į bendruomenę;

15.  primena, kad priežiūros paslaugų stoka yra pagrindinis veiksnys, lemiantis per menką moterų dalyvavimą darbo rinkoje, nes joms sunkiau suderinti profesines pareigas ir pareigas šeimoje, todėl kai kurios apskritai palieka darbo rinką, mažiau valandų dirba mokamą darbą ir daugiau laiko skiria nemokamoms priežiūros pareigoms, o tai turi neigiamų padarinių jų socialinės apsaugos teisėms, visų pirma dėl pensijų, ir didina skurdo ir socialinės atskirties riziką, ypač vyresniame amžiuje;

Priežiūros rūšys

16.  atkreipia dėmesį į priežiūros paslaugų įvairovę, kaip antai ankstyvojo ugdymo ir švietimo, vyresnio amžiaus žmonių priežiūros ir neįgaliųjų, ir (arba) lėtinėmis ligomis sergančių asmenų, turinčių ilgalaikių sveikatos ir priežiūros poreikių, priežiūros paslaugos, ir nurodo, kad dėl to buvo parengtos skirtingos politikos priemonės; mano, kad priežiūrą turėtų teikti formalieji ir neformalieji prižiūrintieji asmenys;

17.  mano, kad plėtojant priežiūros paslaugas reikėtų atsižvelgti į visas naudotojų kategorijas, įskaitant žmones iš nepalankios aplinkos, pvz., etninių mažumų, migrantų šeimas, atokiose ir kaimo vietovėse gyvenančius žmones, mažų pajamų šeimas, bei jų skirtumus ir į skirtingus jų pageidavimus dėl jiems reikalingų priežiūros paslaugų rūšies; primena, kad teisės aktuose ir politikoje vartojama šeimos sąvoka turėtų būti suvokiama plačiau;

18.  pripažįsta, kad žemas socialinis ir ekonominis statusas ir žemas išsilavinimo lygis daugumai žmonių yra kliūtis pasinaudoti priežiūros paslaugomis ir dar labiau apsunkina jų pastangas suderinti profesinį ir asmeninį gyvenimą; mano, kad tam būtina aiški programa ir politika;

19.  pažymi, kad privatusis sektorius atlieka svarbų vaidmenį teikiant ilgalaikės priežiūros paslaugas neįgaliems ir vyresnio amžiaus asmenims ir kad klausimai dėl tokių paslaugų prieinamumo ir kokybės keliami visoje ES; ragina Komisiją įvertinti padėtį priežiūros paslaugų rinkoje ir imtis būtinų reguliavimo iniciatyvų tokioje aplinkoje siūlomų paslaugų kokybei kontroliuoti ir stebėti;

Priežiūros kokybė, įperkamumas ir prieinamumas

20.  mano, kad priežiūros paslaugos turėtų būti organizuojamos taip, kad visi naudotojai, jų šeimos nariai ir juos prižiūrintys asmenys turėtų realias pasirinkimo galimybes, nepriklausomai nuo to, ar jie dirba visą ar ne visą darbo dieną, yra savarankiškai dirbantys asmenys ar bedarbiai;

21.  mano, kad tie, kurie planuoja, programuoja ir teikia priežiūros paslaugas, privalo žinoti naudotojų poreikius ir kad vyresnio amžiaus žmonių ir neįgaliųjų priežiūros paslaugos turi būti planuojamos ir plėtojamos aktyviai ir prasmingai dalyvaujant naudotojams ir turėtų būti kuriamos ir įgyvendinamos taikant teisėmis grindžiamą požiūrį; pažymi teigiamą patirtį, kai vystant infrastruktūrą ir paslaugas dalyvaują protinę ir intelekto negalią turintys žmonės, nes tai stiprina jų savarankiškumą ir gerina gyvenimo kokybę;

22.  pažymi, kad kokybiškos priežiūros sąlygos labai skiriasi įvairiose ES valstybėse narėse ir tarp jų: tarp privačių ir viešųjų įstaigų, miesto ir kaimo vietovių, taip pat tarp amžiaus grupių; atkreipia dėmesį, kad didelę dalį vaiko priežiūros ir ilgalaikės priežiūros pareigų prisiima šeimos, visų pirma seneliai vaiko priežiūros atveju, ir tai ypač pastebima pietinėse ir rytinėse Europos šalyse(20);

23.  ragina valstybes nares užtikrinti tinkamą priežiūros paslaugų pasiūlą miesto ir kaimo vietovėse, kad būtų pagerintas priežiūros prieinamumas ir pasiūla žmonėms iš nepalankios aplinkos, įskaitant kaimo ir atokiose vietovėse gyvenančius žmones;

24.  mano, kad prieinamumą užtikrina kainos ir lankstumo derinys ir kad dėl to turėtų būti teikiamos įvairios priežiūros paslaugos – tiek viešosios, tiek privačios, taip pat priežiūra namuose ir į namus panašioje aplinkoje; be to, mano, kad šeimos nariai turėtų turėti galimybę arba savanoriškai teikti priežiūros paslaugas, arba būti subsidijuojami priežiūros paslaugoms įsigyti;

25.  pabrėžia, kad kokybiškas priežiūros paslaugas reikėtų suvokti keliais aspektais, įskaitant infrastruktūros ir paslaugų kokybės, mokomųjų programų vaikams kokybės, prižiūrinčiųjų asmenų profesionalumo, patalpų ir aplinkos kokybės, prižiūrinčiųjų asmenų išsilavinimo ir jų darbo sąlygų;

26.  nurodo, kad priežiūros paslaugos turėtų būti plėtojamos taip, kad būtų didinamas priežiūros tęstinumas, prevencinė sveikatos ir socialinė priežiūra, reabilitacija ir savarankiškas gyvenimas; mano, kad reikia skatinti tiesioginę pagalbą namuose, kad priežiūros poreikių turintys asmenys galėtų naudotis kvalifikuotų priežiūros specialistų paslaugomis savo namuose ir, kai įmanoma, galėtų gyventi savarankiškai; laikosi nuomonės, kad priežiūros paslaugos, tais atvejais, kai tai aktualu, turėtų būti skirtos visapusiškai šeimos paramai, pvz., pagalbai dėl namų ūkio, mokymo, vaiko priežiūros;

27.  pabrėžia, kad tėvams, vyresnio amžiaus žmonėms ir neįgaliems, ir (arba) lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims, kuriems būtina ilgalaikė priežiūra, taip pat neformaliesiems prižiūrintiesiems asmenims, turi būti prieinama informacija apie galimas priežiūros paslaugas ir paslaugų teikėjus;

28.  pabrėžia, kad paslaugų nebuvimas ir nepakeliamai didelės vaikų priežiūros išlaidos daro neigiamą poveikį mažas pajamas gaunančių šeimų vaikams, todėl jie nuo ankstyvo amžiaus atsiduria nepalankioje padėtyje; akcentuoja, kad kiekvienas vaikas turi teisę į kokybišką priežiūrą ir ankstyvąjį ugdymą, įskaitant visus socialinius stimulus; pažymi, kad pernelyg didelės priežiūros paslaugų išlaidos taip pat daro poveikį ir sukelia sunkumų mažas pajamas gaunančių šeimų priklausomiems asmenims;

29.  mano, kad neinvestuojant į aukštos kokybės vaikų iki trejų metų priežiūrą, pailgės moterų karjeros spragos ir joms bus sunkiau grįžti į darbą;

30.  mano, kad reikėtų stiprinti nacionalines programas, kad būtų pagerinta vyresnio amžiaus moterų, visų pirma sergančių ligomis, dėl kurių prarandama atmintis, ir jas prižiūrinčių asmenų, kurie dažnai taip pat yra vyresnio amžiaus moterys, gyvenimo kokybė; siūlo, kad nustatant ir įgyvendinant šias priemones būtų konsultuojamasi su Alzheimerio asociacijomis;

31.  ragina Komisiją, atsižvelgiant į čia pateiktus pasiūlymus, parengti valstybėms narėms skirtas gaires, kaip plėtoti visapusiškas užimtumui palankias, į asmenį orientuotas, bendruomenines ir prieinamas priežiūros paslaugas, kurios apimtų vaikų priežiūrą, vyresnio amžiaus žmonių priežiūros paslaugas ir neįgaliųjų ir (arba) lėtinėmis ligomis sergančių asmenų priežiūros paslaugas ir kurios būtų grindžiamos numatomų paslaugų naudotojų dalyvavimu ir konsultacijomis su jais, siekiant užtikrinti, kad jos būtų prieinamos ir tenkintų numatytųjų naudotojų poreikius;

32.  pažymi įvairią valstybių narių praktiką ir pabrėžia, kad bendradarbiaujant Europos lygmeniu ir dalijantis geriausia patirtimi galima paskatinti valstybių narių abipusį mokymąsi ir konsultacijas, paskatinti kokybiškų priežiūros paslaugų kūrimą, remiant ir papildant regioniniu ir nacionaliniu lygmeniu vykdomas priemones, taip pat padedant valstybėms narėms spręsti bendras problemas; ragina Komisiją tapti platforma ir dalytis patirtimi ir geriausia praktika, susijusias su priežiūros paslaugų kokybe, prieinamumu ir įperkamumu, ir su įvairiais priežiūros paslaugų teikimo modeliais, pritaikytais prie individualių atvejų ir finansinių galimybių, su priežiūra susijusioms problemoms spręsti;

33.  yra susirūpinęs dėl daugumos priežiūros paslaugas teikiančių žmonių darbo sąlygų, pvz., ilgų darbo valandų, netinkamo darbo užmokesčio, mokymų stokos ir silpnos profesinės sveikatos ir saugos politikos; yra susirūpinęs, kad priežiūros sektorius vertinamas kaip nepatrauklus, pritraukiantis daugiausia moteris ir migruojančius darbuotojus; pažymi, kad tokios sąlygos turi įtakos ir teikiamos priežiūros kokybei; todėl ragina valstybes nares iš naujo įvertinti priežiūrą kaip prižiūrinčiojo asmens pasirinkimą, o Komisiją – bendradarbiaujant su socialiniais partneriais nustatyti teisinį pagrindą minimaliems šio sektoriaus darbuotojų standartams ir paskelbti iniciatyvą dėl kokybiškos ilgalaikės priežiūros, semiantis įkvėpimo iš esamų pilietinės visuomenės savarankiškų priemonių ir iniciatyvų, pvz., Europos ilgalaikės priežiūros paslaugų kokybės sistemos ir naujausio Komisijos pasiūlymo dėl Tarybos rekomendacijos dėl kokybiškų ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros sistemų;

34.  ragina valstybes nares stebėti ir užtikrinti, kad institucijos ir kitos vietos, kuriose teikiama priežiūra, būtų saugios ir jose būtų motyvuojanti dirbti aplinka, ir kad būtų pakankamai investuojama į priežiūros paslaugų teikėjų gerovę ir profesinę sveikatą; mano, kad būtina užtikrinti prižiūrinčiųjų asmenų gerovę, kad jie neskriaustų savo prižiūrimų asmenų; šiuo atžvilgiu remia teisėkūros iniciatyvas dėl profesionalių prižiūrinčiųjų asmenų sertifikavimo ir pripažinimo ir ragina valstybes nares imtis priemonių, kad būtų pagerintos prižiūrinčiųjų asmenų darbo sąlygos, pvz., užtikrinant jų teisę į oficialią darbo sutartį ir mokamas atostogas; taip pat ragina Komisiją ir valstybes nares didinti visuomenės informuotumą apie priežiūros paslaugų vertę, siekiant pagerinti priežiūros profesijos statusą, ir skatinti vyrų dalyvavimą priežiūros veikloje;

35.  primygtinai ragina Komisiją pateikti Tarybai tvirtinti Europos prižiūrinčiųjų asmenų programą, siekiant nustatyti ir pripažinti Europoje teikiamą įvairių rūšių priežiūrą, taip pat garantuoti finansinę paramą prižiūrintiesiems asmenims ir palaipsniui plėtoti jų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą;

36.  primena, kad savo 2013 m. liepos 4 d. rezoliucijoje dėl krizės poveikio pažeidžiamų grupių galimybėms gauti priežiūros paslaugas(21) konkrečiai reikalavo priimti direktyvą dėl prižiūrinčiųjų asmenų atostogų; pažymi, kad neformalieji prižiūrintieji asmenys, pasirinkę neformaliai prižiūrėti savo giminaičius, turėtų gauti atitinkamą kompensaciją ir galimybę naudotis panašiomis į kitų priežiūros paslaugų teikėjų socialinėmis teisėmis; todėl taip pat ragina laikytis visapusiško požiūrio siekiant spręsti neformaliųjų prižiūrinčiųjų asmenų problemas, kurios nereglamentuojamos darbo teisės aktais, pavyzdžiui, dėl tolesnės paramos pajamoms, sveikatos priežiūros prieinamumo, kasmetinių atostogų galimybės ir pensijos kaupią, kad ji būtų pakankama net ir tuomet, kai dėl neformaliosios priežiūros laikinai sumažėja prižiūrinčiojo asmens pajamos – tai labiausiai taikytina moterims; mano, kad priežiūros paslaugų teikimas neturėtų neigiamai paveikti neformaliojo prižiūrinčiojo asmens sveikatos ir gerovės; todėl ragina valstybes nares neformaliesiems prižiūrintiesiems asmenims teikti atitinkamas poilsio, konsultacijų, savitarpio konsultacijų, psichologinės pagalbos, dienos stacionaro ir slaugytojų poilsio paslaugas, kurios padidintų jų dalyvavimą darbo rinkoje;

37.  ragina valstybes nares darbo ir socialinio draudimo teisės aktais nustatyti vadinamuosius priežiūros kreditus tiek moterims, tiek vyrams, kad būtų įskaitomi lygiaverčiai pensijos kaupimo laikotarpiai, siekiant apsaugoti tuos, kurie padaro karjeros pertrauką, kad galėtų neformaliai nemokamai prižiūrėti priklausomą asmenį ar šeimos narį, ir pripažinti šių prižiūrinčiųjų asmenų atliekamo darbo vertę visai visuomenei;

38.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad neformalieji prižiūrintieji asmenys priežiūros paslaugų srityje būtų pripažinti kaip lygiaverčiai subjektai, ir į mokymosi visą gyvenimą programas įtraukti neformaliųjų prižiūrinčiųjų asmenų mokymus ir jų įgytų įgūdžių pripažinimą; ragina Komisiją ir valstybes nares, bendradarbiaujant su NVO ir švietimo įstaigomis, teikti paramą jauniems prižiūrintiesiems asmenims; prašo Komisiją pasiūlyti veiksmų planą, kuriame būtų numatytos šios ir kitos priemonės kokybiškai priežiūrai ir kokybiškam prižiūrinčiųjų asmenų gyvenimui užtikrinti;

39.  ragina Komisiją ir valstybes nares atlikti mokslinius tyrimus, kad būtų išsiaiškinta, kiek yra jaunų prižiūrinčiųjų asmenų, ir jų priežiūros pareigų įtaką jų gerovei ir pragyvenimui, ir, remiantis šiais tyrimais, teikti paramą ir atsižvelgti į konkrečius jaunų slaugytojų poreikius bendradarbiaujant su nevyriausybinėmis organizacijomis ir švietimo įstaigomis;

40.  ragina Komisiją rengiant mokslinius tyrimus ir politiką labiau atsižvelgti į priežiūros paslaugas ir prižiūrinčiuosius asmenis, visų pirma Europos socialinio fondo (ESF), negalios strategijos ir sveikatos programos atžvilgiu;

Su priežiūra susiję tikslai

41.  pabrėžia, kad įgyvendinant Barselonos tikslus šiuo metu siekiama padidinti vaikų priežiūros paslaugų teikimą vaikams nuo 3 iki 4 metų amžiaus; palankiai vertina Komisijos rekomendaciją išplėsti strategijos „Švietimas ir mokymas 2020“ tikslus, kad vaikų priežiūros vietos būtų pasiūlytos bent 95 proc. vaikų nuo trejų metų iki privalomo mokyklinio amžiaus; ragina Komisiją, konsultuojantis su atitinkamais subjektais, įskaitant valstybes nares, peržiūrėti ir padidinti Barselonos tikslus ir ankstyvojo ugdymo srities tikslus; ragina valstybes nares sustiprinti savo pastangas siekiant tikslų ir įtraukti priežiūros teikimą į savo politinių darbotvarkių pagrindinius klausimus; ragina valstybes nares tobulinti nacionalines ankstyvojo ugdymo ir priežiūros paslaugų kokybės sistemas, atsižvelgiant į Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl kokybiškų ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros sistemų, ir ragina valstybes nares peržiūrėti penkias svarbiausias ankstyvojo ugdymo ir priežiūros paslaugų sritis, kurios yra nurodytos pasiūlyme: prieinamumas, darbo jėga, ugdymo programos, stebėsena ir vertinimas bei valdymas ir finansavimas; ragina valstybes nares užtikrinti, kad teikiant ikimokyklinės vaikų priežiūros paslaugas dėmesys būtų skiriamas ne tik galimybėms gauti šią priežiūrą, bet ir jos kokybei, visų pirma socialiai remtinų vaikų ir neįgalių vaikų atveju;

42.  ragina Komisiją nustatyti į Barselonos tikslus panašius rodiklius ir atitinkamus kokybinius tikslus, susijusius su vyresnio amžiaus žmonių ir neįgaliųjų ir (arba) lėtinėmis ligomis sergančių asmenų priežiūros paslaugomis, ir stebėjimo priemones, kuriomis būtų vertinama šių paslaugų kokybė, prieinamumas ir įperkamumas;

43.  ragina Komisiją įtraukti vyresnio amžiaus žmonių ir neįgaliųjų ir (arba) lėtinėmis ligomis sergančių asmenų priežiūrą į Europos Semestro metu vykdomą duomenų stebėseną bei peržiūrą ir metinę lyčių lygybės ataskaitą; ragina valstybes nares apsvarstyti galimybę įtraukti vyresnio amžiaus žmonių ir neįgaliųjų, ir (arba) lėtinėmis ligomis sergančių asmenų priežiūros paslaugų vertinimus į savo šalies ataskaitą, atsižvelgiant į prižiūrinčiųjų ir prižiūrimųjų asmenų atsiliepimus; ragina Komisiją įtraukti duomenis apie šią priežiūrą į socialinės pažangos rodiklių, kurie turi būti stebimi Europos semestro kontekste, rinkinį; ragina Komisiją ir Tarybą įtraukti šiuos socialinius rodiklius prie Semestro taisyklių; skatina valstybes nares patvirtinti ir taikyti taisomąsias priemones, jeigu paaiškėtų, kad pažanga daroma lėtai;

44.  be to, ragina Komisiją geriau rinkti pagal lytį suskirstytus duomenis ir parengti pagal sektorius suskirstytus statistinius duomenis, palyginamas apibrėžtis ir rodiklius, kad būtų galima ES lygmeniu įvertinti prieinamumo lyčių aspektą, vaikų, neįgaliųjų, lėtinėmis ligomis sergančių asmenų ir vyresnio amžiaus žmonių priežiūros paslaugų prieinamumą, kokybę, pasiūlą ir veiksmingumą, tuo pačiu randant būdų nepadidinti stebėjimo naštos priežiūros specialistams; ragina Komisiją stebėti priežiūros paslaugų raidą ir prireikus parengti rekomendacijas dėl taisomųjų veiksmų;

45.  ragina valstybes nares rinkti kokybiškus duomenis apie priežiūros paslaugų vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir neįgaliems asmenims teikimą per viešąjį ir privatųjį finansavimą, siekiant stebėti bendrą padėtį ir gerinti priežiūros paslaugas, atsižvelgiant ne tik į naudotojų poreikius, bet ir į daugybės prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą ir darbo sąlygas; ragina valstybes nares taikyti veiksmingas politikos priemones ir prireikus imtis taisomųjų veiksmų;

Priežiūros finansavimas

46.  ragina valstybes nares, be kita ko, siekiant panaikinti dabartinį investicijų trūkumą, didinti viešąsias investicijas į priežiūros paslaugas ir infrastruktūrą vaikams, visų pirma ikimokyklinio amžiaus, ir į priežiūros paslaugas kitiems priklausomiems asmenims, kad būtų užtikrinta visapusiška tokių paslaugų prieiga, gerinti priežiūros kokybę, taip pat didinti investicijas į specialias priemones, kurios leidžia prižiūrintiesiems asmenims tęsti aktyvų profesinį gyvenimą;

47.  atkreipia dėmesį į tai, kad nepakankamos investicijos į priežiūros struktūras ir paslaugas turi neproporcingą poveikį vienišiems tėvams, kurių didžioji dalis yra moterys, ir skurstančioms bei socialinės atskirties riziką patiriančioms šeimoms;

48.  pažymi, kad lyčių aspekto integravimas yra svarbus visais įvairių politinių priemonių įgyvendinimo etapais ir ypač programavimo etape; ragina valstybes nares užtikrinti, kad lyčių aspektas būtų visiškai integruotas nacionaliniuose reformų planuose su ne tik su ESF parama, bet ir su kitų ES fondų, iš kurių finansuojama bendra socialinė infrastruktūra, parama, kuria valstybės narės turėtų pasinaudoti kurdamos priežiūros paslaugas;

49.  ragina Komisiją užtikrinti, kad vykdant Europos semestrą būtų padedama įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį, kad valstybės narės turėtų faktines galimybes finansuoti ir išlaikyti savo priežiūros paslaugų finansavimą;

50.  pritaria tam, kad būtų įtrauktos Komisijos konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos dėl priemonių, skirtų investicijoms į vaiko priežiūros paslaugas, ir fiskalinių atgrasymų, kad antrasis šeimoje uždirbantis asmuo – dažniausiai moterys – dirbtų daugiau arba pernelyg daug, ir dėl kitų priemonių vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumui panaikinti;

51.  ragina Komisiją didinti visų rūšių priežiūros paslaugų finansavimą, visų pirma, prireikus, atsižvelgiant į perėjimą nuo institucinės prie bendruomeninės priežiūros paslaugų, pasitelkiant ESF + ir kitas finansines priemones, skirtas socialinei infrastruktūrai finansuoti; taip pat ragina Komisiją stiprinti Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai (EŽŪFKP), siekiant remti vaikų priežiūros paslaugų teikimą kaimo vietovėse, ir toliau naudoti Europos strateginių investicijų fondo lėšas ankstyvojo ugdymo ir priežiūros projektams finansuoti; be to, ragina Komisiją griežtai stebėti, kaip socialinės priežiūros paslaugų ir ilgalaikės priežiūros srityje leidžiamos ES fondų lėšos, visų pirma iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų, ir užtikrinti, kad investicijos atitiktų įsipareigojimus žmogaus teisių srityje pagal JT neįgaliųjų teisių konvenciją ir Pagrindinių teisių chartiją;

52.  ragina Komisiją apsvarstyti galimybę padaryti taip, kad socialinio draudimo įmokas būtų galima perkelti į kitas valstybes nares, kad valstybė, kurios pilietis yra asmuo, finansiškai prisidėtų prie piliečio integracijos į socialinių paslaugų infrastruktūrą kitoje valstybėje narėje (jei piliečio kilmės šalyje ši infrastruktūra nėra prieinama);

53.  pažymi, kad reikia geriau ištirti viešojo ir privačiojo investavimo galimybes teikiant priežiūros paslaugas, atsižvelgiant į esamas įmonių iniciatyvas darbuotojams, kurie turi neįgalių ir suaugusių asmenų priežiūros įsipareigojimų;

54.  ragina valstybes nares taikyti visapusišką požiūrį į visų rūšių priežiūros paslaugas ir stiprinti finansavimą, kad būtų efektyviai ir sąveikiai panaudojamos atitinkamos ES finansinės priemonės mokymosi visą gyvenimą, mokslinių tyrimų ir infrastruktūros plėtros srityse; ragina valstybes nares pirmenybę skirti vaikų priežiūros ir ilgalaikės priežiūros paslaugų finansavimui, naudojant esamas finansines priemones, numatytas kitoje daugiametė finansinė programoje, visų pirma, ESIF, ESI fondų priemones, pvz., ESF, Europos regioninės plėtros fondu ir EŽŪFKP; ragina valstybes nares efektyviau paskirstyti savo išteklius, kad būtų pagerintas priežiūros paslaugų prieinamumas ir įperkamumas palankių sąlygų neturinčioms ir pažeidžiamoms grupėms, taip pat nares sukurti veiksmingus finansavimo modelius, įskaitant tikslinio finansavimo, kuriuose, atsižvelgiant į nacionalines ir vietos aplinkybes, būtų pasiekta derama viešųjų ir privačiųjų investicijų pusiausvyra;

55.  ragina Komisiją užtikrinti, kad Europos lyčių lygybės institutas turėtų pakankamai išteklių stebėti, kaip plėtojama priežiūros infrastruktūra ir įgyvendinama profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros politika, ir analizuoti, ar ir kaip politikos priemonės padeda pasiekti norimų patobulinimų lyčių lygybės srityje;

56.  palankiai vertina kelių valstybių narių sprendimą įvesti fiskalines paskatos įmonėms, kurios teikia savo darbuotojams vaikų priežiūros paslaugas, kad pagerintų jų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą;

o
o   o

57.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 204, 2006 7 26, p. 23.
(2) OL C 175, 2011 6 15, p. 8.
(3) OL L 59, 2013 3 2, p. 59.
(4) OL C 346, 2018 9 27, p. 6.
(5) OL C 331, 2018 9 18, p. 60.
(6) OL C 204, 2018 6 13, p. 76.
(7) OL C 76, 2018 2 28, p. 93.
(8) OL C 66, 2018 2 21, p. 30.
(9) OL C 50, 2018 2 9, p. 15.
(10) OL C 308 E, 2011 10 20, p. 49.
(11) OL C 351 E, 2011 12 2, p. 39.
(12) OL C 487, 2016 12 28, p. 7.
(13) OL C 12, 2015 1 15, p. 16.
(14) OL C 21, 2011 1 21, p. 39.
(15) Europos Komisija, „2018 m. lyčių lygybės ataskaita“.
(16) 2018 m. EK veiksmų planas, Europos politinės strategijos centras (2017), „10 mums pažįstamo ugdymo pertvarkymo tendencijų (angl. 10 Trends Transforming the Education as We Know It)“.
(17) Eurofound (2013 m.). „Vaikų ir priklausomų asmenų priežiūra: poveikis jaunų darbuotojų karjerai“.
(18) 2010 m. Eurostato duomenys, 2015 m. Komisijos ataskaita dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje (2016 m.).
(19) Kaip buvo raginta 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucijoje dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 92/85/EEB dėl priemonių, skirtų skatinti, kad būtų užtikrinta geresnė nėščių ir neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų sauga ir sveikata, nustatymo (OL C 70 E, 2012 3 8, p. 162).
(20) Eurofound 2016 m. gyvenimo kokybės Europoje tyrimas. apžvalgos ataskaita.
(21) OL C 75, 2016 2 26, p. 130.


Laimo liga (boreliozė)
PDF 131kWORD 42k
2018 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Laimo ligos (boreliozės) (2018/2774(RSP))
P8_TA(2018)0465B8-0514/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į klausimą Komisijai dėl Laimo ligos (boreliozės) (O-000088/2018 – B8-0417/2018),

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

–  atsižvelgdamas į Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro ataskaitą, susijusią su sisteminės literatūros apžvalga apie Laimo boreliozės serologinių tyrimų diagnostinį tikslumą,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. sausio mėn. Stokholme vykusį ekspertų tinklo konsultacinį susitikimą dėl Laimo boreliozės stebėsenos Europos Sąjungoje,

–  atsižvelgdamas į 1998 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 2119/98/EB dėl užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros ir kontrolės tinklo Bendrijoje sukūrimo(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi teisė į sveikatą yra pagrindinė teisė, įtvirtinta Europos Sąjungos sutartyse, visų pirma Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 168 straipsnyje;

B.  kadangi Laimo liga (dar vadinama Laimo borelioze) yra bakterinė liga, kurią sukelia bakterijos Borrelia burgdorferi ir kuria žmonės užsikrečia šia bakterija užkrėstoms erkėms įkandus; kadangi Laimo liga yra infekcinė liga, kuria gali susirgti žmonės ir įvairūs naminiai bei laukiniai gyvūnai;

C.  kadangi Laimo boreliozė yra labiausiai paplitusi zoonozinė liga Europoje – manoma, kad joje užsikrėtusių asmenų skaičius siekia 650 000–850 000, daugiau šios ligos atvejų užregistruota Vidurio Europoje; kadangi boreliozė, pasireiškianti pavasarį ir vasarą (balandžio–spalio mėn.), yra pripažįstama profesine ūkininkų, miškininkų ir lauko tyrinėtojų liga šalyse, kuriose ji yra;

D.  kadangi atrodo, jog užkrėstų erkių daugėja ir sergamumas šia liga plečiasi geografiniu požiūriu, susirgimo ja atvejai taip pat registruojami didesniame aukštyje ir aukštesnėse platumose, taip pat miestuose ir miesteliuose; kadangi manoma, kad šiuos pokyčius, be kita ko, lemia žemės paskirties naudojimo keitimas, taip pat prastos kokybės žemės apželdinimas miškais ar invazinių augalų plitimas, klimato kaita, visuotinis atšilimas, pernelyg didelė drėgmė ir kiti su žmogaus veikla susiję veiksniai;

E.  kadangi nėra bendro Europos sutarimo dėl Laimo ligos gydymo, diagnostikos ir patikros, o nacionalinė praktika skiriasi;

F.  kadangi užkrėstos erkės įkandimas ir Laimo ligos simptomai gali būti nepastebėti arba, tam tikrais atvejais, simptomų iš viso nebūna, tačiau vėliau tai kartais išsivysto į sunkias komplikacijas ir lemia nepagydomus sutrikimus, panašius į lėtinę ligą, ypač tais atvejais, kai liga nenustatoma iš karto;

G.  kadangi patikimiau nustatant Laimo ligą ankstyvoje stadijoje labai sumažėtų jau pažengusios ligos atvejų ir pagerėtų ja sergančių asmenų gyvenimo kokybė; kadangi sumažėtų finansinė šios ligos gydymo našta, nes, ES mokslinių tyrimų projekto „DualDur“ vadovų duomenimis, jau per pirmuosius 5 metus būtų sutaupyta apie 330 mln. EUR iš sveikatos priežiūrai skirtų lėšų;

H.  kadangi daugelis pacientų neturi galimybės gauti tinkamo gydymo, o jų liga nėra diagnozuojama iškart; kadangi jie jaučiasi apleisti ir ignoruojami viešųjų institucijų, o kai kurie iš jų ir toliau skundžiasi nuolatiniais simptomais, kurie gali lemti lėtinę ligą;

I.  kadangi šiuo metu nėra skiepų nuo Laimo ligos;

J.  kadangi sergamumas Laimo borelioze ES nežinomas dėl to, kad trūksta statistikos apie šią ligą, plačios vartojamų šio atvejo apibrėžčių įvairovės, taikomų laboratorinių metodų ir priežiūros sistemų;

K.  kadangi ankstyvos ir vėlyvos Laimo ligos stadijos nėra skiriamos pagal TLK kodus; kadangi tam tikriems vėlyvos stadijos Laimo ligos simptomams atskiri TLK kodai nenumatyti;

L.  kadangi Tarptautinės Laimo ligos ir su ja susijusių ligų draugijos (ILADS) ir Amerikos infekcinių ligų draugijos (IDSA) gydymo praktikos gairės skiriasi ir šių dviejų požiūrių į Laimo ligą skirtumai daro poveikį ir jos gydymo praktikai ES;

M.  kadangi trūksta išsamaus supratimo, kaip veikia Laimo ligos virtimo lėtine liga mechanizmas;

N.  kadangi su šia sveikatos problema susidūrę sveikatos priežiūros specialistai, taip pat pacientų asociacijos ir informatoriai jau beveik dešimtmetį kalba apie šios ligos pavojų;

O.  kadangi, nors Laimo liga yra gerai žinoma medicinos mokslui, ji vis dar nepakankamai diagnozuojama, visų pirma dėl sunkumų nustatant simptomus ir atitinkamų diagnostinių testų trūkumo;

P.  kadangi Laimo ligos nustatymo tyrimai ne visada gali pateikti tikslių rezultatų, pavyzdžiui, tyrimas „Elisa“ vienu metu gali nustatyti tik vieną infekciją;

Q.  kadangi dėl profesijos daugeliui europiečių nuolat gresia pavojus užsikrėsti Laimo liga (ūkininkams, miškininkystės sektoriaus darbuotojams, lauko bandymus vykdantiems mokslininkams ir studentams, pvz., biologams, geologams, matininkams ar archeologams);

R.  kadangi medicinos specialistai dažnai vadovaujasi pasenusiomis rekomendacijomis dėl Laimo ligos ir nepakankamai atsižvelgia į naujausius mokslinius tyrimus;

1.  išreiškia susirūpinimą dėl nerimą keliančio Laimo ligos plitimo tarp Europos gyventojų, kadangi pagal gyventojų surašymo metodus nustatyta, kad nuo šios ligos kenčia apie 1 mln. piliečių;

2.  primena, kad visose valstybėse narėse įvairiais laipsniais jaučiamas Laimo boreliozės suaktyvėjimas ir tai tampa visos Europos sveikatos problema;

3.  džiaugiasi iki šiol Sąjungos finansavimu, skirtu ankstyvojo Laimo boreliozės nustatymo ir būsimų gydymo metodų moksliniams tyrimams (iki 16 mln. EUR skirta projektams „ANTIDotE“, ID-LYME ir LYMEDIADEX);

4.  ragina skirti papildomų lėšų Laimo ligos diagnozavimo ir gydymo metodams tirti; tuo tikslu ragina stiprinti mokslinius tyrimus, tiek didinant jiems skiriamą finansavimą, tiek keičiantis epidemiologiniais duomenimis, įskaitant duomenis apie patogeninių ir nepatogeninių genotipų pasiskirstymą ir paplitimą;

5.  ragina papildomai bendradarbiauti tarptautiniu mastu Laimo ligos mokslinių tyrimų srityje;

6.  ragina Komisiją surinkti kuo daugiau informacijos apie valstybėse narėse taikomus ligos nustatymo ar gydymo metodus;

7.  ragina užtikrinti, kad visos valstybės narės, kuriose nustatyti boreliozės atvejai, privalėtų pranešti apie šią ligą;

8.  ragina Komisiją sudaryti palankesnes sąlygas valstybių narių bendradarbiavimui ir keitimuisi geriausia patirtimi Laimo ligos stebėsenos, diagnostikos ir gydymo srityje;

9.  palankiai vertina tai, kad tam tikros valstybės narės, remdamosi konkrečiu metodu, įtraukė Laimo ligą į savo priežiūros sistemą;

10.  ragina Komisiją parengti vienodas stebėsenos programas ir kartu su valstybėmis narėmis sudaryti sąlygas diagnostikos tyrimų ir gydymo metodų standartizavimui; ragina Komisiją pripažinti Laimo ligą profesine žemės ūkio ir miškininkystės sektorių darbuotojų ir lauko bandymus vykdančių mokslininkų (pvz., biologų, geologų, matininkų ar archeologų) liga;

11.  ragina valstybes nares įdiegti individualios profilaktikos ir erkių populiacijos kontrolės priemones, siekiant užkirsti kelią boreliozei;

12.  ragina parengti įrodymais pagrįstas Laimo boreliozės klinikinės ir laboratorinės diagnostikos gaires; ragina užtikrinti, kad pagal TLK kodus būtų skiriamos ankstyvoji ir vėlyvoji Laimo ligos stadijos; be to, ragina nustatyti atskirus TLK kodus tam tikriems vėlyvos stadijos Laimo ligos simptomams;

13.  prašo Komisijos paskelbti geriausia ES praktika pagrįstas bendrosios praktikos gydytojų mokymo gaires, kad būtų palengvinta Laimo ligos diagnostika ir patikros;

14.  prašo valstybių narių išplėsti klinikines apžiūras, kad gydytojai galėtų diagnozuoti Laimo ligą, net jeigu serologiniai tyrimai yra neigiami, ir kad pacientams būtų padedama išsivaduoti iš gydymo aklavietės;

15.  ragina Komisiją įvertinti, kaip dažnai pasitaiko reiškinys, su kuriuo susiduria kai kurie pacientai, kai jie ilgą laiką negali surasti tinkamos ligos diagnozės ir gydymo, ypač kai jie ieško tinkamo gydymo kitose šalyse, ir kokių finansinių pasekmių tai turi;

16.  ragina planuoti ir kurti naujoviškus projektus, kurie gali padėti geriau rinkti duomenis ir efektyviau vykdyti švietimo ir informuotumo didinimo veiklą;

17.  palankiai vertina 2018 m. birželio 22 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą (ES) 2018/945 dėl užkrečiamų ligų ir susijusių specialių sveikatos problemų, kurioms turi būti taikoma epidemiologinė priežiūra, ir susijusių atvejų apibrėžčių(2), pagal kurias Laimo neuroboreliozė įtraukta į užkrečiamų ligų sąrašą;

18.  pabrėžia, kad įtraukus Laimo ligą į Europos epidemiologinės priežiūros tinklą pacientai galės pasinaudoti patikima ir struktūruota sveikatos sistema, nes, siekiant sustabdyti šios ligos plitimą tarp žmonių, reikalingas nuolatinis kompetentingų institucijų bendradarbiavimas, greitas ir patikimas Laimo boreliozės atvejų nustatymas Sąjungoje, tarpusavio pagalba analizuojant ir interpretuojant surinktus stebėsenos duomenis ir atitinkamų prietaisų naudojimas;

19.  ragina valstybes nares, kurios galės pasinaudoti Komisijos logistine parama, surengti informavimo ir informuotumo apie šią ligą didinimo kampanijas, skirtas gyventojams ir visiems suinteresuotiesiems subjektams, visų pirma nuo jos labiausiai nukentėjusiuose regionuose;

20.  ragina Komisiją parengti europinį kovos su Laimo liga planą, atsižvelgiant į šios tylios epidemijos rimtumą; ragina sukurti europinį Laimo ligos tinklą, kuris apimtų atitinkamus suinteresuotuosius subjektus;

21.  ragina Komisiją ir valstybes nares paskelbti bendras prevencijos gaires, skirtas tiems, kuriems kyla didelė rizika susirgti Laimo liga, pavyzdžiui, dirbantiesiems lauke, ir standartizuotas diagnostikos ir gydymo gaires;

22.  ragina Komisiją atlikti prevencinius tikrinimus, skubiai gydyti ir stebėti Laimo ligos sukelto infekcinio susirgimo, nustatyto žemės ūkio ir miškininkystės sektoriaus darbuotojams ir duomenis vietoje renkantiems mokslininkams, eigą;

23.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai.

(1) OL L 268, 1998 10 3, p. 1.
(2) OL L 170, 2018 7 6, p. 1.

Teisinė informacija - Privatumo politika