Choisissez la langue de votre document :
- bg - български
- es - español
- cs - čeština
- da - dansk
- de - Deutsch
- et - eesti keel
- el - ελληνικά
- en - English
- fr - français
- ga - Gaeilge
- hr - hrvatski
- it - italiano
- lv - latviešu valoda
- lt - lietuvių kalba
- hu - magyar
- mt - Malti
- nl - Nederlands
- pl - polski
- pt - português
- ro - română
- sk - slovenčina
- sl - slovenščina
- fi - suomi
- sv - svenska
|
 Euro 5 etapo taikymas dviračių bei triračių transporto priemonių ir keturračių tipo patvirtinimui ***I |
| ||||||||||
| |||||||||||
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas) Europos Parlamentas, – atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0137), – atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0120/2018), – atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį, – atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 11 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1), – atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 14 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Europos Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį, – atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį, – atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A8-0346/2018), 1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją; 2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės; 3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams. Europos Parlamento pozicija, priimta 2018 m. lapkričio 29 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/..., kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 168/2013 dėl euro 5 etapo taikymo dviračių ir triračių transporto priemonių bei keturračių tipo patvirtinimui
(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2019/129.)
| |||||||||||
| Prekyba tam tikromis prekėmis, kurios galėtų būti naudojamos mirties bausmei vykdyti, kankinimui ar kitokiam žiauriam elgesiui ar baudimui ***I |
| ||||||||||
| |||||||||||
(Įprasta teisėkūros procedūra: kodifikavimas) Europos Parlamentas, – atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0316), – atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 207 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0210/2018), – atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį, – atsižvelgdamas į 1994 m. gruodžio 20 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl pagreitinto teisės aktų tekstų oficialaus kodifikavimo darbo metodo(1), – atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 ir 59 straipsnius, – atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0387/2018), A. kadangi, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, minėtuoju pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus, nekeičiant jų esmės; 1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją; 2. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams. Europos Parlamento pozicija, priimta 2018 m. lapkričio 29 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/... dėl prekybos tam tikromis prekėmis, kurios galėtų būti naudojamos mirties bausmei vykdyti, kankinimui ar kitokiam žiauriam, nežmoniškam ar žeminančiam elgesiui ir baudimui (kodifikuota redakcija)
(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2019/125.)
| |||||||||||
| Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondas: pakartotinis įsipareigojimas skirti likusias sumas ***I |
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Samoa prisijungimas prie ES ir Ramiojo vandenyno valstybių laikinojo partnerystės susitarimo *** |
| |||||||||||||
(Pritarimo procedūra) Europos Parlamentas, – atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (12281/2018), – atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsnį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį (C8-0434/2018), – atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 4 d. rezoliuciją dėl Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių (AKR) ir ES santykių po 2020 m.(1), – atsižvelgdamas į savo 2011 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl Europos bendrijos ir Ramiojo vandenyno valstybių laikinojo partnerystės susitarimo(2), – atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašytą Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno (AKR) valstybių grupės ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimą (Kotonu susitarimas)(3), – atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 ir 4 dalis ir į 108 straipsnio 7 dalį, – atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto rekomendaciją ir į Vystymosi komiteto nuomonę (A8-0376/2018), 1. pritaria Samoa prisijungimui prie susitarimo; 2. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Samoa vyriausybėms ir parlamentams.
| ||||||||||||||
| Europos Centrinio Banko priežiūros valdybos pirmininko skyrimas |
| |||||||||||
(Pritarimas) Europos Parlamentas, – atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 7 d. Europos Centrinio Banko pasiūlymą dėl Europos Centrinio Banko priežiūros valdybos pirmininko skyrimo (C8-0466/2018), – atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika, 26 straipsnio 3 dalį(1), – atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Europos Centrinio Banko tarpinstitucinį susitarimą dėl demokratinės atskaitomybės vykdymo ir Europos Centriniam Bankui pavestų uždavinių vykdymo priežiūros praktinių sąlygų įgyvendinant bendrą priežiūros mechanizmą(2), – atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 122a straipsnį, – atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A8-0380/2018), A. kadangi Tarybos reglamento (ES) Nr. 1024/2013 26 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Europos Centrinis Bankas turi pateikti Parlamentui pasiūlymą dėl priežiūros valdybos pirmininko skyrimo ir kad pirmininkas renkamas iš asmenų, kurie turi pripažintą padėtį ir patirties bankininkystės ir finansų reikaluose ir kurie nėra Valdančiosios tarybos nariai, taikant atviros atrankos procedūrą; B. kadangi Tarybos reglamento (ES) Nr. 1024/2013 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skiriant Priežiūros valdybos narius pagal tą reglamentą turi būti laikomasi lyčių pusiausvyros, patirties ir kvalifikacijos principų; C. kadangi 2018 m. lapkričio 7 d. laišku Europos Centrinis Bankas pateikė Europos Parlamentui pasiūlymą dėl Andrea Enrios skyrimo į priežiūros valdybos pirmininko pareigas; D. kadangi gavęs laišką Parlamento Ekonomikos ir pinigų reikalų komitetas ėmėsi vertinti siūlomo kandidato kvalifikaciją, visų pirma atsižvelgdamas Tarybos reglamento (ES) Nr. 1024/2013 26 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus reikalavimus; kadangi atlikdamas šį vertinimą komitetas susipažino su siūlomo kandidato gyvenimo aprašymu; E. kadangi 2018 m. lapkričio 20 d. komitetas surengė siūlomo kandidato klausymą, per kurį jis pasakė įžanginę kalbą ir atsakė į komiteto narių klausimus; 1. pritaria Europos Centrinio banko pasiūlymui dėl Andrea Enrios skyrimo į Europos Centrinio banko priežiūros valdybos pirmininko pareigas; 2. paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Europos Centriniam Bankui, Tarybai ir valstybių narių vyriausybėms.
| ||||||||||||
| Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimas: paraiška „EGF/2018/003 EL/Attica publishing“ |
| |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Europos Parlamentas, – atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0667 – C8-0430/2018), – atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1309/2013 dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (2014–2020 m.), kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1927/2006(1) (toliau – EGF reglamentas), – atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(2), ypač į jo 12 straipsnį, – atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(3) (toliau – 2013 m. gruodžio 2 d. TIS), ypač į jo 13 punktą, – atsižvelgdamas į trišalio dialogo procedūrą, numatytą pagal 2013 m. gruodžio 2 d. TIS 13 punktą, – atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto laišką, – atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto laišką, – atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A8-0377/2018), A. kadangi Sąjunga, siekdama teikti papildomą paramą darbuotojams, kenčiantiems nuo esminių pasaulio prekybos sistemos struktūrinių pokyčių ar pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės, ir padėti jiems vėl integruotis į darbo rinką, nustatė teisėkūros ir biudžeto priemones; B. kadangi Sąjungos finansinė parama atleistiems darbuotojams turėtų būti dinamiška ir pasiekiama kaip galima greičiau ir veiksmingiau; C. kadangi Graikija pateikė paraišką „EGF/2018/003 EL/Attica publishing“ dėl EGF finansinės paramos po to, kai ekonomikos sektoriuje, kuris priskiriamas NACE 2 red. 58 skyriui (Leidybinė veikla), NUTS 2 lygio Atikos regione (EL30) Graikijoje iš darbo buvo atleista 550 darbuotojų; D. kadangi paraiška grindžiama EGF reglamento 4 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytais intervencijos kriterijais, pagal kuriuos per devynių mėnesių ataskaitinį laikotarpį įmonėse, kurios veikia tame pačiame NACE 2 red. skyriaus ekonomikos sektoriuje ir yra viename regione arba dviejuose gretimuose regionuose arba daugiau nei dviejuose gretimuose NUTS 2 lygio regionuose, turi būti atleista ne mažiau kaip 500 darbuotojų, su sąlyga, kad dviejuose iš tų valstybės narės regionų sudėjus drauge atleistų darbuotojų būtų daugiau nei 500; 1. pritaria Komisijai, kad tenkinamos EGF reglamento 4 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytos sąlygos ir kad Graikija turi teisę pagal šį reglamentą gauti finansinę 2 308 500 EUR paramą, kuri sudaro 60 proc. visų išlaidų, siekiančių 3 847 500 EUR; 2. pažymi, kad Graikijos valdžios institucijos paraišką pateikė 2018 m. gegužės 22 d. ir kad, Graikijai pateikus papildomos informacijos, Komisija 2018 m. spalio 4 d. baigė savo vertinimą ir tą pačią dieną, laikydamasi 12 savaičių termino, informavo Parlamentą; 3. pažymi, kad Graikija teigia, jog darbuotojų atleidimai yra susiję su pasauline finansų ir ekonomikos krize, ypač su jos poveikiu Graikijos ekonomikai, įskaitant realiojo BVP vienam gyventojui sumažėjimą, didėjantį nedarbą, mažėjantį darbo užmokestį ir sumažėjusias namų ūkių pajamas, kartu su sparčia skaitmenine raida, kuri taip pat mažėjant didelių reklamos užsakovų išlaidoms reklamai keičia leidybos sektorių; pažymi, kad sektoriuje mažėja ir reklamos, ir pardavimo pajamos; 4. primena, kad tikėtina, jog darbuotojų atleidimai iš trijų įmonių, veikiančių Graikijos leidybos sektoriuje, turės didelį neigiamą poveikį vietos ekonomikai ir kad dėl šių atleidimų gali būti sudėtinga rasti darbo kitoje vietoje, nes darbo vietų trūksta, nerengiami profesinio mokymo kursai, atitinkantys pripažintus darbo rinkos poreikius, o darbo ieškančių asmenų yra daug; 5. susirūpinęs pabrėžia, kad Atikos regionui tenka didėlė nedarbo ir ilgalaikio nedarbo atvejų visoje Graikijoje, kur nedarbo lygis tebėra aukštas, dalis; 6. primena, kad tai antra su atleistais darbuotojais Atikos leidybos sektoriuje susijusi Graikijos paraiška dėl finansinės EGF paramos po to, kai 2014 m. buvo pateikta paraiška „EGF/2014/018“ ir dėl jos priimtas teigiamas sprendimas(4); 7. pažymi, kad paraiška susijusi su 550 atleistų darbuotojų, tarp kurių yra daug moterų (41,82 proc.); taip pat pažymi, kad 14,73 proc. atleistų darbuotojų yra vyresnio nei 55 metų amžiaus ir 1,6 proc. darbuotojų yra mažiau nei 30 metų; atsižvelgdamas į tai, pripažįsta, kad svarbu taikyti aktyvias darbo rinkos priemones, bendrai finansuojamas iš EGF, siekiant pagerinti šių pažeidžiamų grupių galimybes grįžti į darbo rinką; 8. palankiai vertina tai, kad planuojant mokymo pasiūlymą atsižvelgta į įgytą patirtį, susijusią su paraiška „EGF-2014-018 GR/Attica“, nes, kaip matyti iš nuolat vykdomų vertinimų, pasiekta gerų integracijos rodiklių; 9. pažymi, kad nenumatyta jokių priemonių, skirtų nesimokančiam ir nedirbančiam jaunimui, nepaisant to, kad nesimokančių ir nedirbančių jaunuolių skaičius Graikijoje išlieka didelis; 10. pabrėžia, kad finansinės išmokos priklauso nuo aktyvaus tikslinių paramos gavėjų dalyvavimo ir gali būti reali paskata konkrečiomis Graikijos ekonominėmis sąlygomis; 11. pažymi, kad finansinės išmokos ir paskatos, t. y. įdarbinimo paskatos, taip pat darbo paieškos ir mokymo išmokos, beveik siekia EGF reglamente nustatytą maksimalų 35 proc. lygį; 12. pažymi, kad atleistiems darbuotojams, kurie įtraukti į šią paraišką, Graikija planuoja taikyti penkių rūšių veiksmus: i) profesinį orientavimą ir pagalbą ieškant darbo; ii) mokymą, perkvalifikavimą ir profesinį mokymą atsižvelgiant į darbo rinkos poreikius; iii) paramą verslui steigti; iv) darbo paieškos išmoką ir mokymo išmoką; v) įdarbinimo paskatas; 13. pripažįsta, kad suderintas prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketas parengtas konsultuojantis su Atėnų dienraščių žurnalistų sąjungos (gr. ΕΣΗΕΑ), Atėnų dienraščių darbuotojų sąjungos (gr. ΕΠΗΕΑ) ir Darbo ministerijos atstovais; 14. pabrėžia, kad Graikijos valdžios institucijos patvirtino, jog reikalavimus atitinkantiems veiksmams neteikiama parama iš kitų Sąjungos fondų ar pagal kitas finansines priemones ir kad bus užkirstas kelias bet kokiam dvigubam finansavimui; 15. primena, kad, kaip nustatyta EGF reglamento 7 straipsnyje, rengiant suderintą prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketą reikėtų iš anksto numatyti būsimas darbo rinkos perspektyvas ir reikiamus gebėjimus ir šį paketą pritaikyti pereinant prie efektyvaus išteklių naudojimo ir tvarios ekonomikos; 16. pakartoja, kad EGF parama neturi pakeisti veiksmų, už kuriuos, kaip nustatyta pagal nacionalinę teisę arba kolektyvinius susitarimus, atsako įmonės, ar įmonių ar sektorių restruktūrizavimo priemonių, taip pat palankiai vertina Graikijos patvirtinimą, kad šios nuostatos laikomasi; 17. ragina Komisiją paraginti nacionalines valdžios institucijas būsimuose pasiūlymuose suteikti išsamesnės informacijos apie sektorius, kuriuose esama augimo perspektyvų, taigi ir galimybių samdyti darbuotojus, taip pat kaupti pagrįstus duomenis apie EGF finansavimo poveikį, įskaitant informaciją apie pasinaudojus EGF parama rastų darbo vietų kokybę ir pasiektos reintegracijos rodiklius; 18. primena savo prašymą Komisijai užtikrinti galimybę visuomenei susipažinti su visais dokumentais, susijusiais su EGF bylomis; 19. pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui; 20. paveda Pirmininkui pasirašyti šį sprendimą su Tarybos pirmininku ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje; 21. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai. PRIEDAS EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo pagal Graikijos paraišką „EGF/2018/003 EL/Attica publishing“ (Šio priedo tekstas čia nepateikiamas, nes jis atitinka galutinį aktą – Sprendimą (ES) 2019/275.)
| ||||||||||||||||
| Laikinas vidaus sienų kontrolės atnaujinimas ***I |
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Oro susisiekimo paslaugų teikimo bendrosios taisyklės ***I |
| ||||||||||
| |||||||||||
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas) Europos Parlamentas, – atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0818), – atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 100 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0531/2016), – atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį, – atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 5 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1), – pasikonsultavęs su Regionų komitetu, – atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2018 m. spalio 23 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį, – atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį, – atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą (A8-0150/2018), 1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją; 2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės; 3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams. Europos Parlamento pozicija, priimta 2018 m. lapkričio 29 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/..., kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių
(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2019/2.)
| |||||||||||
| Leidimas tam tikrais atvejais naudoti natrio dichromatą |
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Europos Parlamentas, – dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 suteikiamas leidimas tam tiktais atvejais naudoti natrio dichromatą (Ilario Ormezano Sai S.R.L.), projekto, – atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantis Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB(1) (toliau – REACH reglamentas), ypač į jo 64 straipsnio 8 dalį, – atsižvelgdamas į Rizikos vertinimo komiteto (RVK) bei Socialinės ir ekonominės analizės komiteto (SEAC)(2)nuomones, pagal REACH reglamento 64 straipsnio 5 dalies trečią pastraipą, – atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai, 11 ir 13 straipsnius(3), – atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos, – atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 106 straipsnio 2 ir 3 dalis, A. kadangi natrio dichromatas yra įtrauktas į REACH reglamento XIV priedą dėl trijų jam būdingų savybių: kancerogeniškumo, mutageniškumo ir reprodukcinio toksiškumo (1B kategorija); kadangi natrio dichromatas 2008 m. buvo įtrauktas į REACH reglamento kandidatinį sąrašą(4)dėl to, kad pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008(5) jis priskirtas prie kancerogeninių, mutageninių ir toksiškų reprodukcijai medžiagų (1B kategorija); B. kadangi molekulė, kuri sukelia natrio dichromato kancerogeniškumą, yra chromas (VI), kurio sudėtyje yra jonas, kuris išlaisvinamas, kai natrio dichromatas ištirpdomas ir suskaidomas; kadangi įkvepiamas chromas (VI) sukelia žmonių ir gyvūnų plaučių navikus, o į gyvūnų organizmą patekęs oraliniu būdu sukelia virškinamojo trakto navikus; C. kadangi jau 1997 m. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 793/93(6) natrio dichromatas buvo nustatytas kaip prioritetinė medžiaga, kuri turi būti įvertinta pagal Komisijos reglamentą (EB) Nr. 143/97(7); kadangi 2008 m. Komisija pateikė rekomendaciją dėl natrio dichromato poveikio keliamos rizikos mažinimo(8); D. kadangi įmonė Ilario Ormetizano Sai S.R.L (toliau – pareiškėjas) pateikė prašymą leisti naudoti natrio dichromatą vilnai dažyti; kadangi RAC ir SEAC nuomonėse paraiška apibūdinama kaip pirminės grandies paraiška; kadangi pareiškėjas yra natrio dichromato tiekėjas 11 tolesnių naudotojų, kurie gamina dažiklius arba patys yra dažytojai; E. kadangi REACH reglamento tikslas — užtikrinti aukštą žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygį, įskaitant cheminių medžiagų pavojaus vertinimo alternatyvių metodų skatinimą, taip pat laisvą cheminių medžiagų judėjimą vidaus rinkoje, tuo pačiu didinant konkurencingumą ir skatinant inovacijas; kadangi, kaip išaiškino Teisingumo Teismas, atsižvelgiant į Reglamento preambulės 16 konstatuojamąją dalį, pirminis REACH reglamento tikslas yra pirmasis iš šių trijų tikslų(9); F. kadangi REACH reglamente nenumatyta speciali leidimų sistema, taikoma vadinamosioms pirminės grandies paraiškoms; kadangi kiekvienas leidimo prašytojas, nepriklausomai nuo jo vaidmens ar lygio tiekimo grandinėje, turi pateikti informaciją, išvardytą REACH reglamento 62 straipsnyje; G. kadangi RAC patvirtino, kad natrio dichromato kancerogeninių savybių išvestinės ribinės poveikio nesukeliančios vertės nustatyti neįmanoma, todėl REACH reglamento 60 straipsnio 3 dalies a punkto tikslais natrio dichromatas laikomas medžiaga, kurios kiekio riba nenustatyta; kadangi tai reiškia, jog negalima nustatyti šios medžiagos teorinio saugaus poveikio lygio ir to lygio naudoti kaip lyginamojo rodiklio vertinant, ar medžiagos naudojimo rizika yra tinkamai kontroliuojama; H. kadangi REACH reglamento 70 konstatuojamoje dalyje nurodoma, kad „bet kokios kitos cheminės medžiagos, kuriai neįmanoma nustatyti saugios poveikio ribos, atžvilgiu visada turėtų būti imamasi priemonių, siekiant sumažinti, kiek tai techniškai ir praktiškai įmanoma, pavojų ir išsiskyrimus, kad iki minimumo būtų sumažinta neigiamo poveikio galimybė“; I. kadangi RAC padarė išvadą, kad paraiškoje apibūdintos veiklos sąlygos ir rizikos valdymo priemonės nebuvo tinkamos ir veiksmingos rizikai mažinti(10); J. kadangi REACH reglamento 55 straipsnyje nustatyta, kad labai didelį susirūpinimą keliančių cheminių medžiagų pakeitimas saugesnėmis alternatyviomis medžiagomis ar technologijomis yra pagrindinis skyriaus dėl autorizacijos tikslas; K. kadangi REACH reglamento 64 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad SEAC turi įgaliojimus įvertinti su paraiškoje apibūdintu (-ais) cheminės medžiagos naudojimo būdu (-ais) susijusių alternatyvų naudojimo galimybes, jų tinkamumą ir techninį įgyvendinamumą ir bet kokį trečiosios šalies įnašą pagal to straipsnio 2 dalį; L. kadangi REACH reglamento 62 straipsnio 4 dalies e punkte reikalaujama, kad pareiškėjas pateiktų „alternatyvų analizę atsižvelgiant į jų riziką ir techninį bei ekonominį pakeitimo įgyvendinamumą“; M. kadangi REACH reglamento 60 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad leidimas naudoti medžiagą, kurios rizika nėra tinkamai kontroliuojama, gali būti suteiktas tik tuo atveju, jei nėra tinkamų alternatyvių medžiagų ar technologijų; N. kadangi SEAC (Socialinės ir ekonominės analizės komitetas) atkreipė dėmesį į daugelį paraiškos gauti leidimą trūkumų, susijusių su alternatyvų analize; kadangi, pasak SEAC, pareiškėjas neatsižvelgė į pagrindinius klausimus tiek, kiek tai „trukdo Komitetui įvertinti technines galimybes“ ir kai kuriuos aspektus, kurie yra svarbūs, nes alternatyvų ekonominį pagrįstumą pareiškėjas tik trumpai aptarė(11); O. kadangi pagrindinis argumentas, kuriuo rėmėsi pareiškėjas, darydamas išvadą, kad nėra tinkamų alternatyvų, buvo tai, kad pirkėjai (t. y. drabužių gamintojai ir (arba) mažmenininkai) negalėtų priimti tekstilės spalvos kokybės dažant alternatyviomis medžiagomis; P. tačiau, kadangi tariami klientų reikalavimai nebuvo pagrįsti jokiais įrodymais ir neaišku, ar nuoroda „pirmenybė teikiama klientams“ buvo pateikta žinant apie visapusišką natrio dichromato keliamą riziką(12); Q. kadangi SEAC taip pat pastebėjo, kad, nepaisant tolesnių tyrimų su pareiškėju, SEAC pažymėjo, kad „ar alternatyvus produktas galiausiai bus priimtinas vartojimo grandies vartotojams, vis dar yra subjektyvu ir neapibrėžta“(13), o SEAC savo išvadose pažymėjo, kad: „po to, kai pareiškėjas pateikė paaiškinimą, komitetui vis dar kyla tam tikrų abejonių dėl analizės“; R. kadangi, nepaisant šių trūkumų ir neaiškumų, susijusių su prašymu, SEAC vis tiek padarė išvadą, kad nėra tinkamų alternatyvų, paprasčiausiai padarydama bendro pobūdžio pareiškimą, kad šie neaiškumai „yra būdingi tokio pobūdžio naudojimui (diskusijos apie produktų kokybę gali apimti mados tendencijų ir vartotojų estetinių skonių subjektyvumą)“(14); S. kadangi, atsižvelgiant į šį kontekstą, SEAC nuomonė rodo, kad pareiškėjas nepateikė išsamios rinkoje esančių alternatyvų analizės, kad būtų galima pakeisti natrio dichromato naudojimą tais tikslais, dėl kurių buvo pateikta paraiška ir nepateikė tinkamų išvadų; T. kadangi toks rezultatas nesuderinamas su tuo, kad jau daugelį metų yra žinoma apie alternatyvas(15), o pirmaujantys mados prekės ženklai prisideda prie nulinio pavojingų chemikalų išmetimo (angl. ZDHC) programos veiksmų plano, kuriuo neleidžiama tekstilės gamyboje naudoti chromo (VI)(16)ir kadangi atskiros tekstilės bendrovės turi aiškią politiką, pagal kurią draudžiama naudoti chromą (VI) (pvz., H & M)(17), įskaitant bendroves aukščiausios klasės mados rinkose (Armani(18) ir Lanficio Ermenegilido Zegna(19)); U. kadangi įmonės „Gruppo Colle“ ir „Ormezzano“ buvo vienintelės pareiškėjos pagal REACH reglamentą gauti leidimą naudoti chromo turinčius dažiklius; V. kadangi pagal REACH reglamentą pareiga įrodyti tenka pareiškėjui, siekiančiam įrodyti, kad įvykdytos leidimo suteikimo sąlygos; kadangi SEAC turi pareigą teikti „mokslines konsultacijas, pagrįstas kompetencijos, skaidrumo ir nepriklausomumo principais“, kurios „yra svarbi procesinė garantija, kuria siekiama užtikrinti patvirtintų priemonių mokslinį objektyvumą ir užkirsti kelią savavališkoms priemonėms“(20); W. kadangi neaišku, kodėl, nepaisant nustatytų alternatyvų analizės trūkumų ar nepakankamumų, SEAC padarė išvadą, kad buvo pakankamai informacijos, kad būtų galima padaryti išvadą dėl alternatyvų tinkamumo; kadangi taip pat neaišku, kodėl teiginiai apie subjektyvius prioritetus nebuvo atmesti, nors nėra išsamių objektyvių ir patikrinamų įrodymų, ir kodėl šie teiginiai nebuvo įvertinti pagal geriausią rinkos praktiką; X. kadangi yra nepriimtina toleruotina daugybę galimų nevaisingumo, vėžio ir mutageninio poveikio atvejų, nepaisant to, kad esama alternatyvų natrio chromatui, remiantis prielaida, kad dėl subjektyvaus savo vertinimo, rūbų gamintojai nepriims alternatyvių sprendimų; Y. kadangi toks alternatyvų sąvokos aiškinimas ir pareiškėjo reikalaujamų įrodymų lygis neatitinka nei tikslo pakeisti labai didelį susirūpinimą keliančias medžiagas alternatyvomis, nei pagrindinio REACH reglamento tikslo užtikrinti aukštą žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygį; Z. kadangi Komisija žino, kad yra tinkamų alternatyvų, visų pirma remiantis informacijos, kuri buvo pateikta per viešas konsultacijas ir per trišalį dialogą(21) , kurį Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA) surengė dėl įmonės „Gruppo Colle“ atvejo(22); AA. kadangi Komisija neturi ignoruoti ypač svarbios informacijos, iš kurios matyti, kad esama tinkamų alternatyvų šiuo identišku atveju; AB. kadangi REACH reglamento 61 straipsnio 2 dalies b punktu Komisijai suteikiami įgaliojimai bet kuriuo metu peržiūrėti leidimą, jei „gaunama naujos informacijos apie galimus pakaitalus“; AC. kadangi išduodant leidimą naudoti neslenkstinės koncentracijos medžiagą paraiškoms, kurių atveju yra aiškiai žinomos turimos alternatyvos, neatitinka sąlygų, nustatytų REACH reglamento nuostatose ir būtų nepagrįstai skatinami atsiliekantys subjektai bei sukuriamas pavojingas precedentas būsimiems sprendimams dėl leidimų pagal REACH reglamentą; 1. mano, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas viršija Reglamente (EB) Nr. 1907/2006 numatytus įgyvendinimo įgaliojimus, nesilaikant šiame reglamente numatytų leidimų suteikimo sąlygų; 2. ragina Komisiją atšaukti savo įgyvendinimo sprendimo projektą ir pateikti naują projektą, kuriuo būtų atmetamas prašymas išduoti leidimą naudoti natrio dichromatą (Ilario Ormetizzano Sai S.R.L.); 3. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| „Cum-ex“ skandalas: finansinis nusikalstamumas ir dabartinės teisinės sistemos spragos |
| |||||||||||||||||||||||||||||||
Europos Parlamentas, – atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 18 d. Vokietijos ne pelno žiniasklaidos organizacijos CORRECTIV vadovaujamos tiriamosios žurnalistikos konsorciumo atskleistus faktus apie „cum-ex“, – atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB(1) (ESMA reglamentą), – atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB(2) (EBI reglamentą), – atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 9 d. Tarybos direktyvą 2014/107/ES, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2011/16/ES nuostatos, susijusios su privalomais automatiniais apmokestinimo srities informacijos mainais (toliau – DAB2)(3), – atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 25 d. Tarybos direktyvą (ES) 2018/822, kuria dėl privalomų automatinių apmokestinimo srities informacijos, susijusios su praneštinais tarpvalstybiniais susitarimais, mainų iš dalies keičiama Direktyva 2011/16/ES (toliau – DAB6)(4), – atsižvelgdamas į 2017 m. birželio mėn. ataskaitą, kurią pateikė Vokietijos Bundestago Ketvirtasis tyrimo komitetas, tyręs minėtą skandalą(5), – atsižvelgdamas į savo 2015 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją(6) ir 2016 m. liepos 6 d. rezoliuciją(7) dėl sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių, – atsižvelgdamas į savo 2015 m. gruodžio 16 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl pelno mokesčio politikos skaidrumo, koordinavimo ir konvergencijos didinimo Sąjungoje(8), – atsižvelgdamas į savo 2017 m. gruodžio 13 d. rekomendaciją Tarybai ir Komisijai dėl pinigų plovimo, mokesčių vengimo ir slėpimo tyrimo(9), – atsižvelgdamas į savo 2018 m. kovo 1 d. sprendimą dėl Specialiojo komiteto finansinių nusikaltimų, mokesčių vengimo ir slėpimo klausimais (TAX3) sudarymo ir jo įgaliojimų, narių skaičiaus ir įgaliojimų trukmės nustatymo(10), – atsižvelgdamas į savo 2018 m. spalio 23 d. plenariniame posėdyje vykusias diskusijas dėl „cum-ex“ skandalo, – atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 26 d. bendrą ECON ir TAX3 komitetų posėdį, – atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis, A. kadangi „cum-ex“ ir „cum-cum“, dividendų spekuliacinės prekybos schemos, reiškia tokią prekybą akcijomis, kuria siekiama nuslėpti tikrojo akcijų savininko tapatybę ir suteikiamos galimybės abiem arba kelioms sandorio šalims reikalauti išskaičiuojamųjų mokesčių grąžinimo, taikomo kapitalo prieaugio mokesčiui, kuris buvo sumokėtas tik vieną kartą; B. kadangi „cum-ex“ skandalas visuomenei buvo atskleistas 19 Europos naujienų žiniasklaidos priemonių grupei atlikus bendrą tyrimą, kuriame dalyvavo 38 žurnalistai iš 12 šalių; C. kadangi pranešama, kad 11 valstybių narių dėl „cum-ex“ ir „cum-cum“ schemų prarado iki 55,2 mlrd. EUR mokestinių pajamų; D. kadangi vis dėlto sunku apskaičiuoti didžiausią patirtos žalos sumą, nes daug veiksmų pradėta įgyvendinti XX amžiaus paskutinio dešimtmečio pabaigoje ir jau seniai taikoma senatis; E. kadangi Europos žurnalistų konsorciumo tyrime nurodoma, kad Vokietija, Danija, Ispanija, Italija ir Prancūzija, kaip įtariama, yra pagrindinės „cum-ex“ sandorių praktikos tikslinės rinkos, o taip pat Norvegija, Suomija, Lenkija, Danija, Nyderlandai, Austrija ir Čekija, ir kadangi ši praktika galimai apima nežinomą ES valstybių narių skaičių, o taip pat ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalis (pvz., Šveicariją); F. kadangi šiuo metu atliekami tyrimai ES valstybėse narėse, kuriose buvo daugiausiai vykdyta ši praktika; G. kadangi „cum-ex“ ir „cum-cum“ schemos turi kai kurių mokestinio sukčiavimo požymių ir būtina įvertinti, ar tokiais atvejais buvo pažeisti nacionalinės ar ES teisės aktai; H. kadangi pranešama, kad šią nusikalstamą veiklą vykdė ES valstybių narių finansų įstaigos, tarp jų keli dideli žinomi komerciniai bankai; I. kadangi kai kuriais atvejais atitinkamos institucijos neatliko išsamių tyrimų, susijusių su informacija apie „cum-ex“ skandalą, kuria pasidalino kitos valstybės narės; J. kadangi tai, kad užsienio investuotojai turi teisę reikalauti grąžinti išskaičiuojamuosius mokesčius už dividendus, yra esminis atskleistų faktų aspektas; K. kadangi nuo 2017 m. rugsėjo mėn. pagal antrąją direktyvą dėl administracinio bendradarbiavimo (DAB2) ES valstybės narės privalo gauti informaciją iš savo finansų įstaigų ir kasmet keistis ja su mokesčių mokėtojų gyvenamosios vietos valstybe nare; L. kadangi pagal šeštąją direktyvą dėl administracinio bendradarbiavimo (DAB6) bet kuris asmuo, kuris rengia praneštiną tarpvalstybinį susitarimą, atitinkantį iš anksto nustatytus požymius, siūlo jį rinkoje, organizuoja jo įgyvendinimą, pateikia jį įgyvendinti arba jį administruoja, privalo pranešti apie tuos susitarimus nacionalinėms mokesčių institucijoms; M. kadangi Specialiojo komiteto finansinių nusikaltimų, mokesčių vengimo ir slėpimo klausimais (TAX3) įgaliojimai aiškiai apima visus atitinkamus įvykius, kurie priklauso šio komiteto kompetencijos sričiai ir kurie įvyksta per jo kadenciją; N. kadangi per pastaruosius 25-erius metus pasitvirtino pranešėjų vaidmens svarba atskleidžiant visuomenės intereso požiūriu itin svarbią neskelbtiną informaciją – taip buvo ir atskleidžiant informaciją apie „cum-ex“(11); 1. griežtai smerkia atskleistus mokestinio sukčiavimo ir mokesčių slėpimo atvejus, dėl kurių, kaip viešai pranešama, valstybės narės prarado mokestines pajamas, kurios, kai kurių žiniasklaidos priemonių vertinimu, siekia net 55,2 mlrd. EUR – tai smūgis Europos Sąjungos socialinei rinkos ekonomikai; 2. pabrėžia, kad pagal ES kovos su pinigų plovimu direktyvą(12), mokestiniai nusikaltimai, susiję su tiesioginiais ir netiesioginiais mokesčiais, įtraukiami į plačią nusikalstamos veiklos apibrėžtį ir laikomi pirminiais nusikaltimais, susijusiais su pinigų plovimu; primena, kad tiek kredito, tiek finansų įstaigos, taip pat mokesčių konsultantai, apskaitininkai ir teisininkai pagal Kovos su pinigų plovimu direktyvą laikomi įpareigotaisiais subjektais, todėl jie privalo vykdyti keletą pareigų, kad užkirstų kelią pinigų plovimo veiklai, ją nustatytų ir apie ją praneštų; 3. susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad dėl „cum-ex“ skandalo susvyravo piliečių pasitikėjimas mokesčių sistemomis, ir pabrėžia, kad labai svarbu atkurti visuomenės pasitikėjimą ir užtikrinti, kad atvejai, kai buvo padaryta bet kokia žala, nepasikartotų; 4. apgailestauja dėl to, kad už mokesčius atsakingas Komisijos narys nepripažįsta būtinybės išplėsti esamą keitimosi informacija sistemą ir pradėti ją taikyti ir nacionalinėms mokesčių institucijoms; 5. prašo Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos ir Europos bankininkystės institucijos atlikti tyrimą dėl dividendų arbitražo prekybos schemų, pavyzdžiui, „cum-ex“ ir „cum-cum“, taip siekiant įvertinti galimą grėsmę finansų rinkų vientisumui ir nacionaliniams biudžetams; išsiaiškinti šių schemų dalyvių ypatumus ir paplitimo mastą, įvertinti, ar šiais atvejais buvo pažeista nacionalinė ar Sąjungos teisė, įvertinti veiksmus, kurių ėmėsi finansų priežiūros institucijos valstybėse narėse, taip pat pateikti deramas rekomendacijas dėl atitinkamų kompetentingų institucijų reformos ir jų veiksmų; 6. pabrėžia, kad atskleisti faktai, apie kuriuos pranešama, nedaro poveikio Sąjungos finansų sistemos stabilumui; 7. rekomenduoja atliekant tyrimą nustatyti, kas padaryta ne taip valstybių narių finansų priežiūros institucijoms, vertybinių popierių biržoms ir mokesčių administracijoms atliekant koordinavimo ir priežiūros užduotis, nes taip buvo sudarytos sąlygos šioms mokesčių vagystėms tęstis daugelį metų, nepaisant to, kad jos buvo nustatytos; 8. ragina nacionalinėms ir Europos priežiūros institucijoms suteikti įgaliojimus nagrinėti mokesčių vengimo praktiką, nes ji gali kelti riziką finansiniam stabilumui ir vidaus rinkos vientisumui; 9. pabrėžia, kad šie nauji atskleisti faktai rodo galimus nacionalinių mokesčių teisės aktų trūkumus ir valstybių narių valdžios institucijų keitimosi informacija ir bendradarbiavimo dabartinių sistemų trūkumus; ragina valstybes nares veiksmingai dalytis privaloma apmokestinimo srities informacija; 10. ragina stiprinti keitimąsi informacija mokesčių administravimo institucijų lygmeniu, siekiant užkirsti kelią tam tikrose valstybėse narėse pastebėtoms mokesčių konfidencialumo problemoms; 11. primygtinai ragina visų valstybių narių mokesčių institucijas paskirti bendrus informacijos centrus (SPOC) pagal EBPO Jungtinės tarptautinės dalijimosi žiniomis ir bendradarbiavimo darbo grupės pavyzdį ir ragina Komisiją užtikrinti ir palengvinti jų bendradarbiavimą, siekiant užtikrinti, kad valstybės narės greitai ir veiksmingai keistųsi informacija apie tarpvalstybinio pobūdžio atvejus; 12. taip pat ragina nacionalines kompetentingas institucijas prireikus pradėti baudžiamuosius tyrimus, naudoti teisėtas priemones įtartinam turtui įšaldyti, pradėti valdančiųjų tarybų, kurios gali būti įsivėlusios į šį skandalą apklausas, ir skirti atitinkamas bei atgrasančias sankcijas susijusioms šalims; laikosi nuomonės, kad tiek nusikaltimų vykdytojai, tiek sąlygų nusikaltimams sudarytojai – įskaitant ne tik mokesčių konsultantus, bet ir teisininkus, apskaitininkus ir bankus, turėtų būti nedelsiant patraukti atsakomybėn; pabrėžia, kad būtina skubiai panaikinti tarnautojų nebaudžiamumą ir užtikrinti geresnį finansinių taisyklių laikymąsi; 13. ragina ES ir valstybių narių valdžios institucijas ištirti draudimo fondų ir draudimo priežiūros institucijų vaidmenį šiame skandale; 14. ragina nacionalines mokesčių institucijas išnaudoti visas DAB6 teikiamas galimybes, susijusias su privalomais automatinių apmokestinimo srities informacijos, susijusios su praneštinais tarpvalstybiniais susitarimais, mainais, įskaitant grupinių prašymų naudojimą; taip pat ragina stiprinti DAB6 įgyvendinimą, siekiant, kad būtų privaloma atskleisti informaciją apie dividendų arbitražo schemas ir visą informaciją apie kapitalo prieaugį, be kita ko, dividendų ir kapitalo prieaugio mokesčių grąžinimą; 15. primygtinai ragina visas valstybes nares, kurių rinkose, kaip buvo nustatyta, buvo vykdomos pagrindinės tikslinės dividendų arbitražo prekybos procedūros, išsamiai ištirti ir išnagrinėti savo jurisdikcijoje taikomą dividendų mokėjimo praktiką, siekiant nustatyti mokesčių teisės aktų spragas, dėl kurių sukčiautojams mokesčiais ir mokesčių vengėjams atsiranda piktnaudžiavimo galimybių, išnagrinėti galimą tarpvalstybinį šios praktikos aspektą ir panaikinti visą šią žalingą mokesčių praktiką; 16. pabrėžia, jog nacionalinės valdžios institucijos turi imtis suderintų veiksmų, siekiant užtikrinti, kad būtų susigrąžintas visas iš valstybės iždų pavogtas turtas; 17. primygtinai ragina Komisiją įvertinti ir valstybes nares peržiūrėti ir atnaujinti valstybių narių ir trečiųjų valstybių sudarytus dvišalius susitarimus dėl apmokestinimo siekiant panaikinti spragas, kurios skatina mokestiniais sumetimais taikomą prekybos praktiką norint išvengti mokesčių; 18. ragina Komisiją nedelsiant pradėti rengti pasiūlymą dėl Europos finansinės policijos, veikiančios prie Europolo ir turinčios savo tyrimo pajėgumus, taip pat pasiūlymą dėl Europos tarpvalstybinių mokesčių tyrimų sistemos; 19. ragina Komisiją peržiūrėti Direktyvą dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms, siekiant kovoti su dividendų arbitražo praktika; 20. ragina Komisiją įvertinti specialiosios paskirties įmonių ir specialiosios paskirties vienetų vaidmenį, apie kurį informacijos suteikė „cum-ex“ dokumentai, ir tais atvejais, kai dera, pasiūlyti riboti šių priemonių naudojimą; 21. ragina Komisiją apsvarstyti, ar reikia Europos kapitalo pajamų apmokestinimo sistemos, kuri mažintų paskatas, destabilizuojančias tarpvalstybinius finansinius srautus, sukeliančias valstybių narių mokesčių konkurenciją ir kenkiančias mokesčių bazėms, kuriomis užtikrinamas Europos gerovės valstybių tvarumas; 22. prašo Komisijos apsvarstyti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl ES finansinės žvalgybos padalinio, Europos jungtinių tyrimų centro ir išankstinio perspėjimo mechanizmo; 23. pažymi, kad dėl 2008 m. krizės apskritai sumažėjo išteklių ir darbuotojų mokesčių administravimo įstaigose; ragina valstybes nares investuoti į turimas mokesčių institucijų priemones ir jas atnaujinti, taip pat skirti deramą kiekį žmogiškųjų išteklių, kad būtų galima vykdyti geresnį stebėjimą ir sumažinti laiko ir informacijos spragas; ragina valstybes nares padidinti savo finansų institucijų gebėjimus ir pajėgumus siekiant užtikrinti visapusišką jų veikimą, kad būtų galima nustatyti mokestinį sukčiavimą; 24. pabrėžia, kad reikia apsaugoti informatorius, kurie atskleidžia informaciją apie, pavyzdžiui, mokestinį sukčiavimą ir mokesčių slėpimą nacionaliniu ir ES mastu; ragina visus asmenis, turinčius su viešuoju interesu susijusios vertingos informacijos, pranešti ją organizacijos viduje, išorėje esančioms nacionalinėms institucijoms arba, jei reikia, visuomenei; ragina sparčiai priimti pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos, atsižvelgiant į įvairių Europos Parlamento komitetų priimtas nuomones; 25. palankiai vertina 2018 m. rugsėjo 12 d. Komisijos pasiūlymą iš dalies pakeisti, be kitų reglamentų, reglamentą, kuriuo įsteigiama EBI, kad būtų sustiprintas EBI vaidmuo finansų sektoriaus priežiūros srityje siekiant kovoti su pinigų plovimu (COM(2018)0646); pabrėžia, kad pagal bendrą priežiūros mechanizmą ECB tenka užduotis vykdyti ankstyvosios intervencijos veiksmus, kaip nustatyta atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose; mano, kad ECB turėtų atlikti tam tikrą vaidmenį perspėjant kompetentingas nacionalines institucijas ir turėtų koordinuoti veiksmus, susijusius su įtarimais, kad prižiūrimi bankai ar grupės nesilaiko kovos su pinigų plovimu taisyklių; 26. mano, kad TAXE, TAX2, PANA ir TAX3 komitetų darbą reikėtų tęsti prasidėjus kitai Parlamento kadencijai, įtraukiant tuos komitetus į nuolatinę Parlamento struktūrą, pavyzdžiui, kaip Ekonomikos ir pinigų politikos (ECON) komiteto pakomitetį; 27. ragina Specialųjį komitetą finansinių nusikaltimų, mokesčių vengimo ir slėpimo klausimais (TAX3) pačiam įvertinti atskleistus faktus apie „cum-ex“ ir įtraukti rezultatus ir visas atitinkamas rekomendacijas į savo galutinę ataskaitą; 28. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos bankininkystės institucijai ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai.
| ||||||||||||||||||||||||||||||||
| Vokietijos vaiko teisių apsaugos tarnybos (Jugendamt) vaidmuo sprendžiant tarpvalstybinius šeimos ginčus |
| |||||||||||||||||
Europos Parlamentas, – atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 227 straipsnį, – atsižvelgdamas į SESV 81 straipsnio 3 dalį, – atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 3 dalį, – atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 24 straipsnį, – atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 8 ir 20 straipsnius, kuriuose pabrėžiamas vyriausybių įsipareigojimas saugoti vaiko tapatybę, įskaitant jo santykius su šeima, – atsižvelgdamas į 1963 m. Vienos konvenciją dėl konsulinių santykių, ypač jos 37 straipsnio b dalį, – atsižvelgdamas į 1993 m. gegužės 29 d. Hagos konvenciją dėl vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje, – atsižvelgdamas į 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 („Briuselis IIa“)(1), visų pirma į jo 8, 10, 15, 16, 21, 41, 55 ir 57 straipsnius, – atsižvelgdamas į 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse (dokumentų įteikimas) ir panaikinantį Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1348/2000(2), – atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 15 d. Komisijos komunikatą „ES vaiko teisių darbotvarkė“ (COM(2011)0060), – atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, visų pirma į jo 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimą byloje C-497/10 PPU Mercredi prieš Chaffe(3) ir 2009 m. balandžio 2 d. sprendimą byloje C-523/07 (ieškinį pateikė A)(4), – atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros atliktą vaiko apsaugos sistemų apžvalgą, – atsižvelgdamas į tai, kad gauta labai daug peticijų dėl Vokietijos vaiko teisių apsaugos tarnybos (Jugendamt) vaidmens sprendžiant tarpvalstybinius šeimos ginčus, – atsižvelgdamas į rekomendacijas, pateiktas ataskaitoje apie faktų nustatymo vizitą į Vokietiją (2011 m. lapkričio 23–24 d.) siekiant ištirti peticijas dėl Vokietijos vaiko teisių apsaugos tarnybos (Jugendamt) vaidmens, – atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl vaiko interesų apsaugos visoje ES, grindžiamos Europos Parlamentui pateiktomis peticijomis(5), – atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 3 d. Peticijų komiteto darbo grupės vaiko gerovės klausimais rekomendacijas, – atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį, A. kadangi Parlamento Peticijų komitetas jau daugiau kaip 10 metų gauna labai daug peticijų, kuriose tėvai ne iš Vokietijos smerkia Vokietijos vaiko teisių apsaugos tarnybos (Jugendamt) vykdomą nuolatinę jų diskriminaciją ir jiems taikomas savavališkas priemones tarpvalstybinių padarinių turinčiuose šeimos ginčuose dėl vaikų, be kita ko, sprendžiant tėvų atsakomybės ir vaiko globos klausimus; B. kadangi Peticijų komitetas daugiausia remiasi subjektyviu peticijos pateikėjo pranešimu ir paprastai neturi galimybės susipažinti su teismo sprendimais, kuriuose pateikiamas išsamus ir objektyvus padėties aprašymas, apimantis tėvų, vaikų ir liudytojų parodymus; C. kadangi Jugendamt tenka labai svarbus vaidmuo Vokietijos šeimos teisinėje sistemoje, nes tai yra viena iš šalių, dalyvaujančių visuose šeimos ginčuose dėl vaikų; D. kadangi šeimos ginčuose dėl vaikų Jugendamt teisėjams teikia iš esmės įpareigojančią rekomendaciją, taip pat gali priimti laikinas priemones, kaip antai „Beistandschaft“ (teisinis konsultavimas), kurių negalima užginčyti; E. kadangi Jugendamt yra atsakinga už Vokietijos teismų sprendimų įgyvendinimą; kadangi, anot peticijų pateikėjų, Jugendamt tuos sprendimus aiškina plačiai ir dėl to tėvų ne iš Vokietijos teisių apsauga tampa mažiau veiksminga; F. kadangi tai, kad kompetentingos Vokietijos institucijos nepripažįsta ir nevykdo kitų ES valstybių narių teisminių institucijų sprendimų, kurie priimami tarpvalstybinių padarinių turinčiuose šeimos ginčuose, gali reikšti valstybių narių abipusio pripažinimo ir tarpusavio pasitikėjimo principo pažeidimą ir taip pakenkti veiksmingai vaiko interesų apsaugai; G. kadangi peticijų pateikėjai pasmerkė tai, kad tarpvalstybinių padarinių turinčiuose šeimos ginčuose vaiko interesų apsaugą Vokietijos institucijos tikslingai aiškina taip, kad vaikai liktų Vokietijos teritorijoje net tais atvejais, kai buvo pranešta apie prievartą ir smurtą šeimoje prieš tėvus ne iš Vokietijos; H. kadangi tėvai ne iš Vokietijos savo peticijose pasmerkė tai, kad tais atvejais, kai jų atžvilgiu Vokietijos institucijos, įskaitant Jugendamt, šeimos ginčuose dėl vaikų jiems taiko tariamai diskriminuojančias ar nepalankias teismines ir administracines procedūras, jų kilmės šalių nacionalinės institucijos teikė nepakankamą konsultavimo ir teisinę pagalbą arba tokios pagalbos neteikė; I. kadangi, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo pateikta informacija, peticijų pateikėjai ne iš Vokietijos šiam teismui pateikė 17 bylų prieš Vokietiją dėl tėvų pareigų arba vaiko globos tarpvalstybiniuose šeimos ginčuose, ir visi šie atvejai buvo įvertinti kaip nepriimtini; J. kadangi visos ES institucijos ir valstybės narės privalo užtikrinti vaiko teisių apsaugą, kaip įtvirtinta ES pagrindinių teisių chartijoje; kadangi priimant visų lygių sprendimus dėl vaiko globos (rūpybos) pagrindinį dėmesį reikia skirti vaiko interesams, kurie pirmiausiai ir geriausiai patenkinami jo paties šeimoje; K. kadangi dėl padidėjusio judumo Europos Sąjungoje padaugėjo tarpvalstybinių ginčų dėl tėvų pareigų ir vaikų globos; kadangi Komisija turi aktyviau skatinti visas valstybes nares, įskaitant Vokietiją, nuosekliai ir konkrečiai įgyvendinti principus, išdėstytus JT vaiko teisių konvencijoje, kurią yra ratifikavusios visos ES valstybės narės; L. kadangi reglamento „Briuselis IIa“ aprėptis ir tikslai yra pagrįsti Sąjungos piliečių nediskriminavimo dėl tautybės principu ir valstybių narių tarpusavio pasitikėjimo viena kitos teisinėmis sistemomis principu; M. kadangi reglamento „Briuselis IIa“ nuostatomis jokiu būdu neturėtų būti suteikta galimybė iškreipti jo pamatinius tikslus, kaip antai: užtikrinti tarpusavio pagarbą ir pripažinimą, vengti diskriminacijos dėl tautybės, o visų pirma iš tiesų objektyviai apsaugoti vaiko interesus; N. kadangi nėra tiksliai ir išsamiai tikrinama, ar procedūros ir metodai, kuriuos Vokietijos kompetentingos institucijos taiko tarpvalstybinių padarinių turinčiuose šeimos ginčuose dėl vaikų, nėra diskriminacinio pobūdžio, tokių patikrų nebuvimas gali turėti neigiamą poveikį vaikų gerovei ir lemti tai, kad bus labiau pažeidžiamos tėvų ne iš Vokietijos teisės; O. kadangi subsidiarumo principas taikomas sprendžiant visus su esminiais šeimos teisės aktais susijusius klausimus; P. kadangi Vokietijos Federalinis Konstitucinis Teismas nusprendė, kad teismas gali pareikalauti, kad būtų leista išklausyti vaiką, kuriam tuo metu, kai priimamas sprendimas, dar nėra trejų metų; kadangi kitose ES valstybėse narėse laikoma, kad tokio amžiaus yra per maži ir nepakankamai brandūs, kad su jais būtų galima tartis ginčuose, kuriuose dalyvauja jų tėvai; Q. kadangi naudojimasis pagrindinėmis teisėmis, pavyzdžiui, judėjimo ir apsigyvenimo laisve, neturi kelti grėsmės vaiko teisei į šeimos gyvenimą; R. kadangi ESTT praktikoje yra nustatyta atskira ES teisės samprata, kuria apibrėžiama vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta, taip pat įvairūs kriterijai, kuriuos turi taikyti nacionaliniai jurisdikciją turintys subjektai nustatydami nuolatinę gyvenamąją vietą; S. kadangi ES pagrindinių teisių chartijos 24 straipsnyje nustatyta, kad tais atvejais, kai tėvai naudojasi savo laisvo judėjimo teise, vaikai turi teisę nuolat palaikyti asmeninius santykius ir tiesioginius ryšius su savo tėvais, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams; 1. su dideliu susirūpinimu pažymi, kad vis dar neišspręstos problemos, susijusios su Vokietijos šeimos teisės sistema, įskaitant kontraversišką Jugendamt vaidmenį, kurį savo peticijose pasmerkė tėvai ne iš Vokietijos; pabrėžia, kad Peticijų komitetas nuolat gauna tėvų ne iš Vokietijos peticijas, kuriose pranešama apie didelę diskriminaciją, patiriamą dėl procedūrų ir metodų, kuriuos tarpvalstybiniuose šeimos ginčuose dėl vaikų taiko kompetentingos Vokietijos institucijos; 2. susirūpinęs atkreipia dėmesį į visus Jugendamt vykdomos tėvų ne iš Vokietijos tariamos diskriminacijos atvejus; 3. atkreipia dėmesį į ilgalaikę Peticijų komiteto veiklą tvarkant peticijas dėl Jugendamt vaidmens; atsižvelgia į kompetentingos Vokietijos ministerijos atsakymus dėl Vokietijos šeimos teisės sistemos veikimo, tačiau pabrėžia, kad Peticijų komitetas nuolat gauna peticijas dėl įtariamos diskriminacijos, kurią patiria tėvai ne iš Vokietijos; 4. pabrėžia reglamentu „Briuselis IIa“ nustatytą nacionalinių institucijų įsipareigojimą pripažinti kitoje valstybėje narėje priimtus teismo sprendimus su vaikais susijusiose bylose ir užtikrinti jų vykdymą; yra susirūpinęs, kad tarpvalstybinių padarinių turinčiuose šeimos ginčuose Vokietijos institucijos, kaip teigiama, reguliariai atsisako pripažinti kitose valstybėse narėse priimtus teismų sprendimus bylose, kurias nagrinėjant nėra išklausomi trejų metų nesulaukę vaikai; pabrėžia, kad šis aspektas pakerta tarpusavio pasitikėjimo principą santykiuose su kitomis valstybėmis narėmis, kurių teisinėse sistemose nustatytas kitas amžius, nuo kurio reikalaujama išklausyti vaiką; 5. apgailestauja, kad Komisija daug metų išsamiai netikrina procedūrų ir metodų, taikomų Vokietijos šeimos teisės sistemoje (įskaitant Jugendamt) sprendžiant tarpvalstybinio masto šeimos ginčus, todėl neužtikrina veiksmingos vaiko interesų ir kitų susijusių teisių apsaugos; 6. primena Komisijos atsakymą dėl peticijų dėl Jugendamt vaidmens sprendžiant tarpvalstybinius šeimos ginčus; pakartoja, kad ES neturi bendros kompetencijos imtis veiksmų šeimos teisės srityje, kad esminiai šeimos teisės aktai tebėra išimtinė valstybių narių atsakomybė ir kad Komisija negali jų stebėti, kad kilus susirūpinimui dėl Jugendamt veikimo, reikia siekti žalos atlyginimo nacionaliniu lygmeniu ir kad, jei tėvai mano, jog buvo pažeistos bet kurios iš jų pagrindinių teisių, jie gali pateikti skundą Europos žmogaus teisių teismui Strasbūre, kai bus išnaudotos visos nacionalinės teisių gynimo priemonės; 7. pabrėžia, kad valstybėms narėms svarbu rinkti statistinius duomenis apie administracinius ir teisminius procesus dėl vaiko globos, kai juose dalyvauja svetimšaliai tėvai, ypač apie priimamus sprendimus, kad būtų galima atlikti išsamesnę ilgalaikių esamų tendencijų analizę ir pateikti kriterijus; 8. pabrėžia, kad pagal ESTT praktiką yra nustatyta atskira ES teisės samprata, kuria apibrėžiama vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta, taip pat įvairūs kriterijai, kuriuos turi taikyti nacionaliniai jurisdikciją turintys subjektai nustatydami nuolatinę gyvenamąją vietą; 9. ragina Komisiją užtikrinti, kad bylose, kurios minimos Peticijų komiteto gautose peticijose, vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta būtų tinkamai nustatyta Vokietijos jurisdikciją turinčių subjektų; 10. reiškia griežtą kritiką dėl to, kad nėra statistinių duomenų apie tai, kiek Vokietijoje yra bylų, kuriose teismo sprendimai neatitiko Jugendamt rekomendacijų, ir apie šeimos ginčų, susijusių su skirtingų valstybių piliečių porų vaikais, rezultatus, nepaisant to, kad daugelį metų reikalaujama tokius duomenis rinkti ir viešai skelbti; 11. ragina Komisiją atsižvelgiant į atitinkamas peticijas įvertinti, ar nustatydami savo kompetenciją Vokietijos jurisdikciją turintys subjektai tinkamai laikosi reglamento „Briuselis IIa“ nuostatų ir ar jie atsižvelgė į kitų valstybių narių jurisdikciją turinčių subjektų priimtus sprendimus; 12. smerkia tai, kad tais atvejais, kai tėvai ne iš Vokietijos, kuriems suteikiama galimybė prižiūrimiems bendrauti su vaikais, nesilaiko Jugendamt pareigūnų reikalavimo per pokalbius su vaikais bendrauti vokiškai, pokalbiai yra nutraukiami, o tėvams ne iš Vokietijos uždraudžiama palaikyti ryšius su savo vaikais; mano, kad Jugendamt pareigūnams taikant šią procedūrą tėvai ne iš Vokietijos aiškiai diskriminuojami dėl kilmės ir kalbos; 13. pabrėžia, kad Jugendamt paprastai leidžia naudoti bendrą gimtąją kalbą ir, jei reikia, kad būtų užtikrinta vaiko gerovė ir sauga, pvz., galimo vaikų grobimo atvejais, stengiasi parūpinti vertėją žodžiu, siekiant užtikrinti, kad Jugendamt pareigūnai suprastų diskusijų turinį; 14. yra tvirtai įsitikinęs, kad tais atvejais, kai tėvams suteikiama galimybė prižiūrimiems bendrauti su vaikais, Vokietijos institucijos per pokalbius turi leisti tėvams ir jų vaikams kalbėtis visomis tėvų vartojamomis kalbomis; ragina nustatyti mechanizmus, kurie leistų užtikrinti, kad tėvai ne iš Vokietijos ir jų vaikai galėtų bendrauti jiems bendra kalba, nes tokia kalba yra labai svarbi, kad tėvai ir vaikai galėtų išlaikyti stiprius emocinius ryšius ir kad būtų užtikrinta veiksminga vaiko kultūrinio paveldo ir gerovės apsauga; 15. tvirtai tiki, kad būtina imtis nuoseklių ir efektyvių veiksmų įgyvendinant 2017 m. gegužės 3 d. Peticijų komiteto darbo grupės vaiko gerovės klausimais galutinės ataskaitos rekomendacijas, visų pirma tas, kurios yra tiesiogiai ar netiesiogiai susijusios su Jugendamt vaidmeniu ir su Vokietijos šeimos teisės sistema; 16. primena Vokietijai apie jos tarptautinius įsipareigojimus pagal JT vaiko teisių konvenciją, įskaitant jos 8 straipsnį; yra įsitikinęs, kad visos Vokietijos kompetentingos institucijos turi padaryti didelę pažangą, kad tinkamai apsaugotų skirtingų valstybių piliečių porų vaikų teises, taip siekiant išsaugoti jų tapatybę (įskaitant šeimos ryšius), kaip pripažinta teisės aktais, ir išvengti neteisėto kišimosi; 17. mano, kad, atsižvelgiant į SESV 81 straipsnį, Komisija gali ir privalo aktyviau siekti visoje Sąjungoje užtikrinti sąžiningą, nuoseklų ir nediskriminacinį požiūrį į tėvus tarpvalstybinėse vaiko globos bylose; 18. ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų išsamiai patikrinta, ar procedūros ir metodai, kuriuos taiko Vokietijos šeimos teisės sistemos subjektai (įskaitant Jugendamt) tarpvalstybinių šeimos ginčų atžvilgiu, nėra diskriminaciniai; 19. pakartoja, kad materialinės šeimos teisės srityje taikomas subsidiarumo principas; 20. ragina Komisiją rengti daugiau socialinių paslaugų darbuotojų mokymų ir tarptautinių mainų, siekiant juos geriau informuoti apie kolegų kitose valstybėse narėse darbą ir sudaryti sąlygas keistis gerąja patirtimi; 21. pabrėžia, kad svarbu užtikrinti glaudų vaiko globos (rūpybos) nustatymo procedūrose dalyvaujančių nacionalinių ir vietos institucijų – nuo socialinių tarnybų iki jurisdikcinių ir centrinės valdžios institucijų – bendradarbiavimą ir veiksmingą bendravimą; 22. pabrėžia, kad būtina gerinti Vokietijos ir kitų ES valstybių narių institucijų teisminį ir administracinį bendradarbiavimą, siekiant užtikrinti tarpusavio pasitikėjimą dėl klausimų, susijusių su tuo, kaip Vokietijoje pripažįstami ir vykdomi kitų ES valstybių narių institucijų priimti sprendimai, susiję su tarpvalstybinių aspektų turinčiais šeimos ginčais dėl vaikų; 23. primena, kaip svarbu nuo pat vaiko globos procedūrų pradžios ir kiekviename jų etape išsamią ir aiškią informaciją apie tokias procedūras ir apie galimus jų padarinius tėvams ne iš Vokietijos neatidėliojant teikti kalba, kurią tie tėvai labai gerai moka, siekiant išvengti atvejų, kai tėvai duoda sutikimą, iki galo nesuprasdami savo įsipareigojimų padarinių; ragina valstybes nares įgyvendinti tikslines priemonės, skirtas gerinti teisinę paramą, pagalbą, konsultavimą ir informacijos teikimą jų piliečiams, kai jie pasmerkia diskriminuojančias ar nepalankias teismines ar administracines procedūras, kurias jų atžvilgiu taiko Vokietijos institucijos tarpvalstybiniuose šeimos ginčuose dėl vaikų; 24. pabrėžia, kad pasmerkimo sulaukusiais atvejais, kai tėvams ne iš Vokietijos per susitikimus su vaikais neleidžiama bendrauti jiems bendra gimtąja kalba, vykdoma kalbinė diskriminacija; be to, tai prieštarauja siekiui skatinti daugiakalbystę ir kultūrinės kilmės įvairovę Sąjungoje ir taip pažeidžiamos minties, sąžinės ir religijos pagrindinės laisvės; 25. ragina Vokietiją dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti, kad tėvams būtų leidžiama bendrauti su savo vaikais bendra gimtąja kalba per stebimuosius vizitus; 26. reiškia susirūpinimą dėl peticijų pateikėjų nurodytų atveju, kai kompetentingos Vokietijos institucijos nustatė per trumpus terminus ir kai tokios institucijos siunčiamų dokumentų nepateikė peticijos pateikėjo ne iš Vokietijos kalba; pabrėžia piliečių teisę nepriimti dokumentų, jei jie nėra parengti jiems suprantama kalba arba nėra išversti į tą kalbą, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1393/2007 dėl dokumentų įteikimo 8 straipsnio 1 dalyje; ragina Komisiją išsamiai įvertinti, kaip Vokietijoje įgyvendinamos šio reglamento nuostatos, kad būtų imamasi tinkamų veiksmų dėl visų galimų pažeidimų; 27. ragina Komisiją patikrinti, kaip buvo laikomasi kalbos reikalavimų per Vokietijos jurisdikciją turinčių subjektų administruojamus procesus tais atvejais, kurie minimi Europos Parlamentui pateiktose peticijose; 28. ragina valstybes nares įgyvendinti tikslines priemones, kuriomis būtų siekiama gerinti teisinę pagalbą, pagalbą, konsultacijas ir informaciją savo piliečiams sprendžiant tarpvalstybinius šeimos ginčus dėl vaikų; atsižvelgdamas į šias aplinkybes, pažymi, kad kompetentingos Vokietijos federalinio lygmens ministerijos įkūrė Vokietijos tarpvalstybinių šeimos konfliktų centrinį kontaktinį punktą, kad būtų teikiamos konsultacijos ir informacija tarpvalstybiniuose šeimos ginčuose dėl tėvų pareigų; 29. pakartoja savo raginimą Komisijai ir valstybėms narėms bendrai finansuoti ir remti platformos, skirtos teikti pagalbą ES nepriklausančių šalių piliečiams šeimos teisės bylose, steigimą; 30. primena valstybėms narėms, kad svarbu nuosekliai įgyvendinti 1963 m. Vienos konvencijos nuostatas ir užtikrinti, kad ambasados ar konsulinės atstovybės būtų nuo pradžių informuojamos apie visas vaiko globos (rūpybos) nustatymo procedūras, susijusias su jų piliečiais, ir galėtų išsamiai susipažinti su atitinkamais dokumentais; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti pasitikėjimu pagrįstą konsulinį bendradarbiavimą šioje srityje, ir siūlo nustatyti, kad konsulinių įstaigų atstovams būtų leista dalyvauti kiekviename proceso etape; 31. primena valstybėms narėms, kad pagal JT vaiko teisių konvencijos 8 ir 20 straipsnius vaikui būtina užtikrinti reikiamą ir pagrįstą globą šeimoje, visų pirma siekiant sudaryti sąlygas nuolatinei vaiko priežiūrai, pagrįstai vaiko etninės, religinės, kalbinės ir kultūrinės tapatybės paisymu; 32. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.
| ||||||||||||||||||
| PPO: tolesni veiksmai |
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Europos Parlamentas, – atsižvelgdamas į 1994 m. balandžio 15 d. Marakešo susitarimą, pagal kurį įsteigiama Pasaulio prekybos organizacija, – atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 14 d. PPO Dohos ministrų deklaraciją(1), – atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl PPO, ypač į 2008 m. balandžio 24 d. rezoliuciją dėl siekio reformuoti Pasaulio prekybos organizaciją(2) ir 2017 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl daugiašalių derybų rengiantis 11-ajai PPO ministrų konferencijai(3), – atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 10 d. Buenos Airėse vykusioje parlamentinės konferencijos metinėje sesijoje PPO klausimais bendru sutarimu priimtą baigiamąjį dokumentą(4), – atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio mėn. Buenos Airėse vykusios 11-osios ministrų konferencijos rezultatus, įskaitant ministrų sprendimus, ir į tai, kad nebuvo įmanoma priimti ministrų deklaracijos(5), – atsižvelgdamas į 6-ąją visuotinę pagalbos prekybai peržiūrą, kuri vyko 2017 m. liepos 11–13 d. Ženevoje(6), – atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus(7), – atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio mėn. įsigaliojusį Paryžiaus susitarimą, priimtą pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (UNFCCC), – atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 8 d. paskelbtą naujausią Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos pranešimą, iš kurio matyti, kad vis dar įmanoma apriboti visuotinį atšilimą iki 1,5 °C, jeigu šalys iki 2020 m. sustiprins savo nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus, – atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 28 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadų 16 dalį(8), – atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 31 d. priimtą Jungtinių Amerikos Valstijų, Japonijos ir Europos Sąjungos prekybos ministrų trišalio susitikimo jungtinį pareiškimą(9), – atsižvelgdamas į 20-ojo ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikimo bendrą pranešimą, kuriuo sukurta PPO reformos bendra darbo grupė, kuriai pirmininkauja ministrų pavaduotojai(10), – atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 18 d. Komisijos koncepcijos dokumentą dėl PPO modernizavimo(11), – atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį, – atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto nuomonę (A8-0379/2018), A. kadangi PPO nuo pat jos sukūrimo atliko itin svarbų vaidmenį stiprinant daugiašališkumą, skatinant įtraukią pasaulio ekonominę tvarką ir puoselėjant atvirą, taisyklėmis grindžiamą ir nediskriminacinę daugiašalę prekybos sistemą; kadangi besivystančių šalių prekyba šiuo metu sudaro apie pusę pasaulio prekybos, t. y. padidėjo, palyginti su 33 proc. dalimi 2000 m., o žmonių, gyvenančių itin skurdžiai, skaičius nuo 1990 m. perpus sumažėjo ir tas skaičius siekia jau truputį mažiau negu milijardą; kadangi PPO pagrįsta teisių ir pareigų sistema, pagal kurią nariai įpareigojami atverti savo rinkas ir nediskriminuoti; B. kadangi PPO turėtų išlikti atskaitos tašku, kai vyriausybės ir įmonės nustato taisykles ar joms kyla ginčai dėl prekybos; C. kadangi ES nuolat pasisako už tvirtą, daugiašalį ir taisyklėmis grindžiamą požiūrį į prekybą, nes ES ekonomika ir darbuotojai bei vartotojai ES ir jos partnerėse yra vis labiau integruoti į pasaulines vertės grandines ir priklauso nuo numatomų tarptautinės prekybos importo ir jos eksporto pokyčių bei socialinių ir aplinkos sąlygų; D. kadangi 2017 m. Buenos Airėse vykusios 11-osios PPO ministrų konferencijos rezultatai nuvylė ir aiškiai parodė, kad šios organizacijos derybinė funkcija neveikia; E. kadangi taisyklėmis pagrįsta daugiašalė prekybos sistema susiduria su didžiausia nuo PPO įkūrimo krize, kuri kelia grėsmę pagrindinėms organizacijos funkcijoms, visų pirma nustatant pagrindines tarptautinės prekybos taisykles ir struktūrą bei užtikrinant veiksmingiausią ir efektyviausią bet kurios daugiašalės organizacijos ginčų sprendimo mechanizmą; F. kadangi nepaisant tokių svarbių išimčių, kaip prekybos lengvinimo susitarimas, nuo šio amžiaus 1-ojo dešimtmečio vėluojama priimti PPO prekybos reformą; G. kadangi Apeliacinis komitetas yra PPO brangakmenis, nes jo sprendimai privalomi ir jis veikia kaip nepriklausoma ir nešališka peržiūros institucija; kadangi PPO Apeliacinis komitetas sumažėjo iki jo veiklai reikalingo minimalaus teisėjų skaičiaus, kai po teisėjo Shree Baboo Chekitano Servansingo kadencijos pabaigos liko tik trys paskirtieji teisėjai; kadangi dėl šios aklavietės, kurią lėmė JAV administracija, gali žlugti ginčams tarp visų PPO valstybių narių spręsti būtina sistema; 1. pakartoja, kad yra visapusiškai įsipareigojęs siekti ilgalaikės naudos, gaunamos laikantis daugiašališkumo principo, ir ragina parengti prekybos darbotvarkę, kuri visų labui būtų grindžiama sąžininga ir taisyklėmis paremta prekyba, kurią vykdant būtų prisidedama prie taikos, saugumo ir darnaus vystymosi darbotvarkės įtraukiant ir stiprinant socialines, aplinkosaugos ir žmogaus teises ir kuria būtų užtikrinama, kad daugiašaliu lygmeniu sutartos ir suderintos taisyklės būtų vienodai taikomos visiems ir jų būtų veiksmingai laikomasi; pabrėžia, kad PPO taip pat turi prisidėti skatinant lygiateisę prekybą ir kovojant su nesąžiningos prekybos praktika; pabrėžia, kad prekyba nėra savaime galutinis tikslas, ji – priemonė, padedanti pasiekti visuotinių vystymosi tikslų; 2. mano, kad dabar svarbu skubiai modernizuoti PPO, atsižvelgiant į naujausius pokyčius ir į tai, kad ilgai nepasiekta pažangos, susijusios su Dohos vystymosi darbotvarke, ir iš esmės peržiūrėti keletą PPO veikimo aspektų, siekiant padidinti jos veiksmingumą ir teisėtumą; šiuo atžvilgiu mano, kad labai svarbu, kad PPO sekretoriatas sudarytų sąlygas visoms PPO narėms nuo pat pradžių dalyvauti diskusijose; ragina Komisiją ir PPO priklausančias ES valstybes nares susisiekti su kitomis PPO narėmis, visų pirma pagrindinėmis mūsų prekybos partnerėmis, kaip antai JAV, Japonija, Kinija, Kanada, Brazilija ir Indija, kad būtų sutarta dėl bendrų pozicijų; palankiai vertina pirmuosius pranešimus iš ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikimo dėl PPO reformos; 3. taigi palankiai vertina Europos Vadovų Tarybos Komisijai 2018 m. birželio 28–29 d. suteiktą įgaliojimą ir atsižvelgia į išvadose išdėstytą požiūrį, taip pat palankiai vertina 2018 m. rugsėjo 18 d. Komisijos koncepcijos dokumentą dėl PPO modernizavimo ir 2018 m. rugsėjo 25 d. Kanados pasiūlymą dėl PPO reformos; tikisi, kad bus pateikta daugiau pasiūlymų, visų pirma iš besivystančių šalių, taip pat iš darbo grupių, kurios jau įsteigtos tarp PPO valstybių narių; 4. išreiškia didžiausią susirūpinimą dėl to, kad tik trys Apeliacinio komiteto pareigybės užimtos ir tai labai trukdo dabartiniam ir tinkamam ginčų sprendimo proceso veikimui, ir ragina Jungtines Amerikos Valstijas išspręsti šią problemą taip, kad būtų galima greitai vėl užpildyti laisvas Apeliacinio komiteto vietas; palankiai vertina Komisijos koncepcijos dokumente dėl PPO modernizavimo jos pateiktus pirminius pasiūlymus išspręsti problemą, sprendžiant tam tikras iškeltas problemas, pavyzdžiui, be kita ko, nustatyti kadenciją baigiantiems nariams skirtas pereinamojo laikotarpio taisykles arba pakeisti Apeliacinio komiteto kadencijų trukmę, arba pakeisti ilgiausią leidžiamą laikotarpį iki ataskaitos paskelbimo ir nustatyti naują Apeliacinio komiteto teismų praktiką; pažymi, kad JAV išreikštas susirūpinimas dėl Apeliacinio komiteto apima ne tik procedūrinius pokyčius, bet ir svarbias institucijos teisėjų sprendimų reformas; 5. mano, kad 2018 m. gegužės 31 d. JAV sprendimas dėl „nacionalinio saugumo“ pagal 1962 m. Prekybos plėtros akto 232 skirsnį taikyti tarifus plieno ir aliuminio gaminiams yra nepagrįstas, taip pat mano, kad juo nesprendžiama plieno pertekliaus problema pasaulio rinkose ir jis neatitinka PPO taisyklių; tvirtai ragina Komisiją bendradarbiauti su JAV, kad būtų išspręsti nesutarimai dėl prekybos ir panaikintos kliūtys prekybai pagal PPO taisyklėmis pagrįstą ginčų sprendimo sistemą; 6. mano, kad, siekiant pašalinti pagrindines dabartinės krizės priežastis, PPO būtina prisitaikyti prie kintančio pasaulio ir kartu išspręsti tam tikrus neišspręstus Dohos derybų raundo klausimus, visų pirma susijusius su aprūpinimu maistu; mano, kad todėl būtina:
7. pabrėžia, jog Europos Sąjunga turėtų pabrėžti savo privatumo ir duomenų apsaugos taisykles, kad būtų skatinama jas taikyti tarptautiniu lygmeniu ir kad jos taptų atskaitos tašku rengiant tarptautinius ir daugiašalius standartus; 8. primena, kad galimybė dalyvauti viešuosiuose pirkimuose yra vienas iš Europos Sąjungos prioritetų jai vedant prekybos derybas, todėl tikimasi, kad PPO nariai vykdys įsipareigojimus prisijungti prie Sutarties dėl viešųjų pirkimų, taip pat pagerins šios sutarties veikimą ir laikysis jos nuostatų paisydami abipusiškumo ir abipusės naudos principų; pažymi, kad galimų valstybės pagalbos sistemos patobulinimu ir viešųjų įmonių vaidmens visapusiškas veiksmingumas iš dalies priklauso nuo pažangos šioje srityje; ragina Komisiją bendradarbiauti su tomis narėmis, kurie vykdo prisijungimo prie Sutarties dėl viešųjų pirkimų procesą, kad būtų paspartinti jų veiksmai, siekiant padidinti viešųjų pirkimų liberalizavimo naudą PPO narėms; 9. yra įsitikinęs, kad dabartinis išsivysčiusių ir besivystančių šalių skyrimas neatspindi ekonominės padėties ir tikrosios padėties PPO ir kad tai yra kliūtis siekti pažangos Dohos derybų raundo klausimais, kuri kenkia skurdžiausioms šalims; primygtinai ragina pažengusias besivystančias šalis prisiimti atsakomybę ir užtikrinti, kad įnašai būtų proporcingi jų išsivystymo lygiui ir (sektoriaus) konkurencingumui; atkreipia dėmesį, kad Komisijos koncepcijos dokumente raginama priimti taisykles, pagal kurias besivystančios šalys neteks savo mažų pajamų statuso, kai jos taps turtingesnės; mano, kad, siekiant geriau atspindėti žmogaus socialinės raidos indeksus, reikėtų papildomai išnagrinėti specialaus ir diferencijuoto režimo mechanizmą, kaip politikos priemonę, kuria besivystančios šalys galės daugiašalių susitarimų įgyvendinimą susieti su gaunama parama iš turtingesnių šalių ir paramą teikiančių organizacijų; 10. tvirtai pritaria tam, kad 2017 m. vasario mėn. du trečdaliai PPO narių ratifikavo prekybos lengvinimo susitarimą; yra įsitikinęs, kad prekybos lengvinimo susitarimu teikiamas svarbus pavyzdys ir jis galėtų tapti būsimų PPO susitarimų modeliu, atsižvelgiant į vystymosi statuso ir PPO narių poreikių skirtumus; ragina PPO nares prisiimti atsakomybę ir laikytis įsipareigojimų, atsižvelgiant į tikrą jų ekonominę galią ir pajėgumus; mano, kad ateityje kils sunkumų dėl visiško šio susitarimo ratifikavimo, būtent Afrikos šalyse narėse, kurioms numatoma didžiausia susitarimo nauda, veiksmingo prekybos lengvinimo susitarimo įgyvendinimo ir pranešimo apie paramą vystymuisi pagal susitarimą; 11. pripažįsta, kad iš esmės Kinijos prisijungimas prie PPO 2001 m. padidino jos vidaus rinkos prieinamumą, o tai buvo naudinga pasaulio ekonomikai; yra susirūpinęs, kad Kinija nesilaiko PPO nacionalinio režimo principų ir jų dvasios; 12. laikosi nuomonės, kad reikia persvarstyti derybų proceso veikimą, nustatant didesnį lankstumą nei šiuo metu suteikiamas pagal konsensuso taisyklę, tuo pat metu pripažįstant, kad požiūris, pagal kurį dėl visų darbotvarkės klausimų privaloma susitarti kartu, riboja daugiašalio prekybos valdymo veiksmingumą; išreiškia savo paramą lankstaus daugiašališkumo principui, pagal kurį PPO narės, suinteresuotos toliau spręsti tam tikrą klausimą, dėl kurio vis dar neįmanoma pasiekti bendro sutarimo, turėtų turėti galimybę iš anksto sudaryti keliašalius susitarimus arba pagal vadinamuosius PPO 4 priedo susitarimus, laikantis Marakešo susitarimo II straipsnio 3 dalies, III straipsnio 1 dalies ir X straipsnio 9 dalies, arba pagal vadinamuosius kritinės masės susitarimus, kuriais susiderėtos nuolaidos PPO narėms taikomos remiantis didžiausio palankumo statusu; ragina Komisiją pasinaudoti šiais straipsniais kaip alternatyva konstruktyviam dialogui su PPO narėmis, kad būtų išspręsti prekybos kliūčių ir PPO reformos bei jos veiklos klausimai; todėl mano, kad PPO nariai turėtų paskatinti PPO pajėgumų stiprinimą siekiant užtikrinti, kad PPO turėtų finansinių ir žmogiškųjų išteklių, atitinkančių padidėjusius poreikius, kad būtų galima išlaikyti tą pačią darbo kokybę; mano, kad iš esmės naujų narių piniginiai įnašai turėtų padidinti PPO biudžetą ir neskatinti mažesnių nario mokesčių dabartinėms narėms; 13. pripažįsta, kad, nors taisyklėmis grindžiamas daugiašališkumas ir toliau yra svarbiausia PPO struktūros dalis, esama galimybių plėtoti gilesnį ir lankstesnį keliašalį bendradarbiavimą tarp suinteresuotųjų valstybių srityse, kuriose, kaip įrodyta, sunku pasiekti konsensuso; pažymi, kad tokiais susitarimais reikia papildyti daugiašalę darbotvarkę, o ne jai kenkti, ir jie neturėtų būti naudojami kaip alternatyvūs forumai, kuriais sprendžiami prekybos kliūčių klausimai, o jie turėtų būti laikomis tarpiniu žingsniu siekiant pažangos daugiašaliu lygmeniu; ragina atnaujinti keliašales derybas dėl Susitarimo dėl aplinkosaugos prekių ir prekybos paslaugomis susitarimo (TISA) ir prašo keliašaliuose ir daugiašaliuose susitarimuose nustatyti specialias taisykles, taikomas MVĮ; pabrėžia, kaip svarbu, kad PPO tęstų ir intensyvintų savo darbą, plėtodama tarptautinį bendradarbiavimą su kitomis tarptautinėmis organizacijomis, kaip antai JT, EBPO, Pasaulio muitinių organizacija ir TDO, tačiau jomis neapsiribojant; 14. pabrėžia, vaidmenį, kurį prekyba gali ir privalo atlikti prisidėdama prie vystymosi ir prie darnaus vystymosi tikslų (DVT) iki 2030 m. pasiekimo, taip pat Paryžiaus susitarimo įsipareigojimų kovos su klimato kaita srityje įvykdymo; apgailestauja, kad 2016 m. blokuotas Susitarimas dėl aplinkosaugos prekių, ir primena, kad juo būtų galima užtikrinti didesnį žaliųjų technologijų prieinamumą ir jis padėtų įvykdyti pirmiau minėtus įsipareigojimus; pabrėžia, kad po derybų dėl žuvininkystės subsidijų PPO dabar turi apibrėžti konkretesnius veiksmus, kurių reikia imtis šioje srityje, kad būtų apsaugota gyvybė jūroje; primena, kad PPO gamybos procesas ir metodai (angl. PPMs) suteikia galimybę išskirti vadinamuosius „panašius produktus“ pagal jų poveikį aplinkai; siūlo atnaujinti PPO Prekybos ir aplinkos komiteto veiklą ir suteikti jam įgaliojimą parengti aiškius kovos su aplinkai žalinga veikla kriterijus bei nustatyti glaudesnius ryšius su UNFCCC sekretoriatu; 15. dar kartą patvirtina ryšį tarp lyčių lygybės ir įtraukaus vystymosi, kaip nurodoma ir 5-tajame DVT, ir kartu pabrėžia, kad moterų įgalėjimas yra itin svarbus veiksnys siekiant panaikinti skurdą, taip pat kad kliūčių moterims dalyvauti prekyboje panaikinimas yra ypač svarbus ekonominei plėtrai; palankiai vertina didesnį PPO dėmesį su prekyba ir lytimi susijusiems klausimams ir ragina 121 pasirašiusią 2017 m. Buenos Airių deklaraciją dėl prekybos ir ekonominio moterų įgalėjimo šalį laikytis savo įsipareigojimų; pabrėžia, kad reikia sistemingo lyčių aspektu grindžiamo požiūrio į visas PPO taisyklių rengimo sritis parengiant poveikio konkrečioms lytims vertinimus; pažymi, kokia svarbi tokia iniciatyva, kaip „SheTrades“, kad būtų atkreiptas dėmesys į teigiamą moterų vaidmenį prekybos srityje ir visame pasaulyje būtų skatinamas didesnis moterų dalyvavimas tarptautinėje prekyboje; 16. atkreipia dėmesį į 2017 m. liepos mėn. Ženevoje vykusios 6-osios visuotinės pagalbos prekybai peržiūros „Prekybos, įtraukumo ir junglumo skatinimas siekiant darnaus vystymosi“ išvadas; pritaria nuomonei, kad tai turėtų būti įgyvendinta konkrečiais veiksmais, siekiant palengvinti e. prekybą, o skaitmenines galimybes, pvz., blokų grandinę, paversti prekybos realijomis, taip pat ir besivystančioms šalims; taigi pažymi, kad investicijos tiek į fizinę, tiek į skaitmeninę infrastruktūrą, kurios turi lemiamą svarbą siekiant padaryti pažangą šioje srityje, tebėra viena iš pagrindinių užduočių; todėl ragina PPO nares skatinti investicijas tiek į fizinę, tiek į skaitmeninę infrastruktūrą, be kitų iniciatyvų, skatinant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes; 17. pakartoja raginimą ES užtikrinti, kad jos veikla su besivystančiomis šalimis vystymosi ir prekybos srityse būtų grindžiama harmoninga sistema, taikoma lygiems partneriams, suderinta su politikos suderinamumo vystymosi labui principu, įtvirtintu Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 208 straipsnyje, ir ta veikla būtų siekiama skatinti ir gerbti žmogaus teises; 18. apgailestauja, kad 11-toji PPO ministrų konferencija neužtikrino pažangos klausimais, kurie itin svarbūs besivystančioms šalims; vis dėlto palankiai vertina sustiprintą lengvatinį režimą, užtikrintą Pasaulio prekybos organizacijoje mažiausiai išsivysčiusioms šalims, įskaitant preferencines kilmės taisykles ir lengvatinį režimą paslaugų teikėjams, taip pat pabrėžia, kad reikia imtis pajėgumų kūrimo priemonių, kurios sudarytų galimybes tiekėjams iš mažiausiai išsivysčiusių šalių pasinaudoti išimtimi paslaugų srityje mažiausiai išsivysčiusioms šalims; 19. pabrėžia, kad skaidrumas yra esminis elementas užtikrinant stabilią ir nuspėjamą prekybos ir investavimo aplinką; mano, kad svarbu gerinti priežiūros procedūrų skaidrumą didinant paskatas PPO narėms laikytis pranešimo reikalavimų, mažinant jų sudėtingumą bei naštą ir prireikus užtikrinant pajėgumų stiprinimą, o su tyčiniu reikalavimų nesilaikymu turėtų būti kovojama ir nuo jo atgrasoma; 20. pabrėžia, kad PPO sekretoriato vaidmuo supaprastinant ir apsaugant principo „iš apačios į viršų“ taikymą visų narių aktyviam dalyvavimui yra labai svarbus ir kad jis turėtų būti toliau stiprinamas ir paverčiamas lankstesniu remiant įvairius derybų procesus, taip pat įgyvendinimo ir stebėsenos funkcijas; mano, kad būtina stiprinti PPO sekretoriato finansinius bei žmogiškuosius išteklius, ir primygtinai ragina PPO nares bendrai vykdyti su tuo susijusius savo įsipareigojimus; reiškia nuomonę, kad taip pat reikėtų atgaivinti įprastą PPO komitetų darbą jų pirmininkams suteikiant aktyvesnį vaidmenį rengiant ir siūlant sprendimus ir kompromisus, tokiu būdu apimant ne tik narių įnašų mažinimą, ir sekretoriatas turėtų remti šią platesnio masto užduotį; 21. primygtinai ragina PPO nares užtikrinti demokratinį teisėtumą ir skaidrumą stiprinant PPO parlamentinį aspektą ir remti susitarimo memorandumą, kuriuo nustatomi oficialūs darbo santykiai su Parlamentine konferencija dėl PPO; todėl pabrėžia, kad būtina užtikrinti parlamentų narių galimybes visapusiškai susipažinti su derybomis dėl prekybos, dalyvauti rengiant ir įgyvendinant PPO sprendimus ir užtikrinti deramą prekybos politikos priežiūrą savo piliečių labui; 22. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir PPO generaliniam direktoriui.
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| 2018 m. ataskaita dėl Serbijos |
| |||||||||||
Europos Parlamentas, – atsižvelgdamas į 2003 m. birželio 19–20 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimui Salonikuose pirmininkavusios valstybės narės išvadas, – atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 17 d. ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikimo Sofijos deklaraciją ir Sofijos prioritetų darbotvarkę, – atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 18 d. Tarybos sprendimą 2008/213/EB(1) dėl Europos partnerystės su Serbija principų, prioritetų ir sąlygų, panaikinantį Sprendimą 2006/56/EB, – atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 12 d. Komisijos nuomonę dėl Serbijos paraiškos dėl narystės Europos Sąjungoje (SEC(2011)1208), 2012 m. kovo 2 d. Europos Vadovų Tarybos sprendimą suteikti Serbijai šalies kandidatės statusą ir 2013 m. birželio 27–28 d. Europos Vadovų Tarybos sprendimą pradėti derybas su Serbija dėl stojimo į ES, – atsižvelgdamas į Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Serbijos Respublikos stabilizacijos ir asociacijos susitarimą (SAS), kuris įsigaliojo 2013 m. rugsėjo 1 d., – atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1244 (1999 m.), 2010 m. liepos 22 d. Tarptautinio Teisingumo Teismo patariamąją nuomonę dėl vienašališko Kosovo nepriklausomybės paskelbimo suderinamumo su tarptautine teise ir 2010 m. rugsėjo 9 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 64/298, kuria pripažįstamas Tarptautinio Teisingumo Teismo nuomonės turinys ir teigiamai vertinamas ES pasirengimas palengvinti Serbijos ir Kosovo dialogą, – atsižvelgdamas į 2014 m. rugpjūčio 28 d. pradėtą Berlyno procesą, – atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 13-14 d. vykusiame 8-ajame ES ir Serbijos stabilizacijos ir asociacijos parlamentinio komiteto (SAPK) posėdyje priimtą pareiškimą ir rekomendacijas, – atsižvelgdamas į Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro ribotus įgaliojimus turinčios rinkimų stebėjimo misijos galutinę ataskaitą dėl 2016 m. liepos 29 d. Serbijoje įvykusių išankstinių parlamento rinkimų, – atsižvelgdamas į ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro rinkimų vertinimo misijos ataskaitą dėl 2017 m. balandžio 2 d. Serbijoje įvykusių prezidento rinkimų, – atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 17 d. Komisijos 2018 m. ataskaitą dėl Serbijos (SWD(2018)0152), – atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 6 d. Komisijos komunikatą „Įtikinama plėtros perspektyva ir didesnis ES įsipareigojimas Vakarų Balkanų šalims“ (COM(2018)0065), – atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 23 d. ES, Vakarų Balkanų ir Turkijos ekonominio ir finansinio dialogo bendras išvadas (9655/17), – atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 16 d. įvykusį ketvirtąjį ES ir Serbijos stabilizacijos ir asociacijos tarybos posėdį, – atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 25 d. įvykusį aštuntą Stojimo konferencijos su Serbija posėdį ministrų lygmeniu, – atsižvelgdamas į 2015 m. liepos mėn. Europos Tarybos valstybių prieš korupciją grupės (GRECO) ataskaitą dėl Serbijos ir 2017 m. spalio 20 d. GRECO ketvirtojo vertinimo etapo ataskaitą „Parlamento narių, teisėjų ir prokurorų korupcijos prevencija“, – atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 17 d. Komisijos vertinimą dėl 2018–2020 m. Serbijos ekonominių reformų programos (SWD(2018)0132) ir 2018 m. gegužės 25 d. Tarybos priimtas ES ir Vakarų Balkanų ekonominio ir finansinio dialogo bendras išvadas, – atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 25 d. Venecijos komisijos nuomonę dėl konstitucinių nuostatų dėl teisminių institucijų pakeitimų projekto, – atsižvelgdamas į 2017 m. Pasaulio Banko bei JT vystymosi programos atliktos apklausos, kurią parėmė Komisija, dėl marginalizuotų romų Vakarų Balkanų šalyse išvadas, – atsižvelgdamas į bendrą tarnybų darbinį dokumentą „Lyčių lygybė ir moterų įgalėjimas. Keisti mergaičių ir moterų gyvenimą plėtojant ES išorės santykius 2016–2020 m.“, – atsižvelgdamas į savo 2017 m. birželio 14 d. rezoliuciją dėl 2016 m. Komisijos ataskaitos dėl Serbijos(2), – atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį, – atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A8-0331/2018), A. kadangi Serbija, kaip kiekviena narystės ES siekianti šalis, turi būti vertinama pagal tuos pačius kriterijus atsižvelgiant į jos nuopelnus šiuos kriterijus vykdant, įgyvendinant ir jų laikantis ir kadangi būtinų reformų kokybė ir ryžtas jas įgyvendinant lemia stojimo tvarkaraštį; kadangi stojimas yra ir toliau bus nuopelnais grindžiamas procesas, visiškai priklausomas nuo kiekvienos šalies, įskaitant Serbiją, objektyvios pažangos; B. kadangi nuo derybų pradžios su Serbija derybos pradėtos dėl 14 skyrių, o dėl dviejų iš jų derybos preliminariai baigtos; C. kadangi Serbija nuolat siekė normalizuoti santykius su Kosovu ir dėl to 2013 m. balandžio 19 d. buvo sudarytas Pirmasis susitarimas dėl santykių normalizavimo principų ir 2015 m. rugpjūčio mėn. susitarimai; kadangi Serbija ir toliau palaikė dialogą; D. kadangi Serbija padėjo stiprinti regioninį bendradarbiavimą ir gerus kaimyninius santykius, taip pat taiką ir stabilumą, susitaikymą ir palankią aplinką, kad būtų sprendžiami anksčiau neišspręsti dvišaliai klausimai; E. kadangi Serbija toliau laikosi įsipareigojimo kurti veikiančią rinkos ekonomiką ir toliau užtikrino Stabilizacijos ir asociacijos susitarimo įgyvendinimo rezultatus; F. kadangi teisinė valstybė yra viena iš pagrindinių vertybių, kuria grindžiama ES ir kuri yra tiek plėtros proceso, tiek stabilizacijos ir asociacijos proceso pagrindas; kadangi reformos yra būtinos siekiant spręsti likusius svarbius uždavinius šioje srityje, visų pirma, užtikrinti nepriklausomas, nešališkas, atskaitingas ir veiksmingas teismines institucijas ir kovoti su korupcija bei organizuotu nusikalstamumu, taip pat užtikrinti pagrindinių teisių apsaugą; G. kadangi Serbija ratifikavo visas pagrindines Tarptautinės darbo organizacijos konvencijas, įskaitant, visų pirma, 1948 m. Konvenciją dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo (Nr. 87), 1949 m. Konvenciją dėl teisės jungtis į organizacijas ir vesti kolektyvines derybas (Nr. 98) ir 1930 m. Konvenciją dėl priverstinio darbo (Nr. 29); H. kadangi itin didelį susirūpinimą tebekelia saviraiškos laisvės ir žiniasklaidos nepriklausomumo padėtis – šį klausimą reikia spręsti ryžtingai ir veiksmingai, teikiant jam prioritetą; I. kadangi Serbija naudojasi pagal Pasirengimo narystei paramos priemonę (PNPP II) teikiama parama, kuri 2014–2020 m. laikotarpiu preliminariai siekė 1,5 mlrd. EUR; kadangi PNPP II pakoreguotas orientacinis asignavimas Serbijai 2018–2020 m. yra 722 mln. EUR; kadangi Serbijai buvo skirtas atlygis už laikotarpio vidurio rezultatus; 1. palankiai vertina Serbijos toliau tęsiamą integracijos į Europos Sąjungą procesą; ragina Serbiją, padedant Komisijai, aktyviai propaguoti strateginį sprendimą Serbijos visuomenėje ir toliau didinti laiku ir skaidriai teikiamą informaciją apie ES ir jos finansuojamus projektus bei programas ir jų matomumą; 2. pabrėžia, kad kruopštus reformų ir politikos priemonių įgyvendinimas yra pagrindinis sėkmingo integracijos proceso rodiklis; ragina Serbiją pagerinti naujų teisės aktų ir politikos priemonių planavimą, koordinavimą ir įgyvendinimo stebėseną; teigiamai vertina tai, kad patvirtintas trečiasis nacionalinės ES acquis priėmimo programos persvarstymas, ir įspėja dėl nepakankamo svarbių ES teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę padarinių derinant juos su acquis; teigiamai vertina Komisijos vertinimą, pateiktą komunikate „Įtikinama plėtros perspektyva ir didesnis ES įsipareigojimas Vakarų Balkanų šalims“, kad esant tvirtai politinei valiai, įgyvendinant realias ir tvarias reformas bei priimant galutinius ginčų su kaimynais sprendimus Serbija galėtų tapti ES nare; ragina Tarybą ir Komisiją, jei padaryta reikiama pažanga, visų pirma pagrindinėje teisinės valstybės srityje, pritarti tam, kad būtų pradėtos derybos dėl techniniu požiūriu parengtų skyrių, ir paspartinti bendrą derybų dėl narystės procesą; 3. palankiai vertina tai, kad sėkmingai baigtas 2018 m. PNPP programavimo procesas ir pasirašytas Pasirengimo narystei paramos kaimo plėtrai priemonės (IPARD II) finansavimo susitarimas; ragina Komisiją, rengiant naująją Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (PNPP III), į ją įtraukti atitinkamas nuostatas, kuriomis būtų atsižvelgta į galimą Serbijos stojimą į ES; 4. palankiai vertina Serbijos pažangą vystant veikiančią rinkos ekonomiką, užtikrinant ekonomikos augimą ir išlaikant makroekonominį ir pinigų stabilumą; pabrėžia, kad Serbija padarė nemažą pažangą taisydama tam tikrus savo politikos trūkumus, kurie kėlė problemų anksčiau, visų pirma konsoliduodama biudžetą; tačiau pabrėžia, kad vis dar aukštas nedarbo, protų nutekėjimo ir ekonominio neveiklumo lygis; ragina Serbiją parengti tvarų planą, susijusį su valstybės įmonių ateitimi; pabrėžia nepaprastai didelę mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) svarbą Serbijos ekonomikai ir ragina sukurti skaidresnę ir mažiau sudėtingą verslo aplinką; remia Serbijos stojimą į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO); 5. reiškia susirūpinimą dėl nuolatinio nedarbo ir atkreipia dėmesį į mokymo ir jaunimo verslumo įgūdžių ugdymo svarbą; ragina Serbiją gerinti moterų padėtį darbo rinkoje; ragina Serbiją sustiprinti trišalį dialogą; ragina iš dalies keisti įstatymą dėl privalomo socialinio draudimo įmokų ir įstatymą dėl sveikatos draudimo, kad būtų užkirstas kelias smulkių žemės ūkio gamintojų diskriminacijai; 6. atkreipia dėmesį į 2017 m. balandžio 2 d. įvykusius prezidento rinkimus; palankiai vertina bendrą rinkimų eigą ir ragina valdžios institucijas užtikrinti, kad būtų taikomi tarptautiniai standartai; ragina valdžios institucijas visapusiškai atkreipti dėmesį į ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro rinkimų stebėjimo misijos rekomendacijas ir jas įgyvendinti, visų pirma siekiant užtikrinti vienodas sąlygas kampanijų laikotarpiu, ir pradėti dialogą su nepriklausomomis vietos rinkimų stebėjimo misijomis; ragina valdžios institucijas tinkamai ištirti kaltinimus dėl pažeidimų, smurto ir bauginimų, pateiktus praėjusių rinkimų procesų metu; susirūpinęs atkreipia dėmesį į politinių partijų ir rinkimų kampanijų finansavimo skaidrumo trūkumą; atkreipia dėmesį į tai, kad politinių partijų finansavimas turi būti skaidrus ir atitikti tarptautinius standartus; 7. ragina Serbiją labiau suderinti savo politiką, įskaitant politiką dėl Rusijos, su ES užsienio ir saugumo politika, taip pat Jungtinėse Tautose; palankiai vertina svarų Serbijos indėlį į kelias ES bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) misijas ir operacijas (EUTM Mali, EUTM Somalia, EUNAVFOR Atalanta ir EUTM RCA) ir tolesnį dalyvavimą jose, nes Serbija dalyvauja 4 iš 6 karinių misijų ar operacijų, kurias šiuo metu vykdo Sąjunga; tačiau yra susirūpinęs dėl to, kad Serbija toliau bendradarbiauja karinėje srityje su Rusija ir Baltarusija; 8. palankiai vertina Serbijos konstruktyvų požiūrį į migracijos ir pabėgėlių krizės poveikio valdymą ir dideles šalies pastangas suteikiant pastogę ir humanitarinę pagalbą, pirmiausia pasinaudojant ES parama; teigiamai vertina tai, kad Serbija priėmė naują prieglobsčio įstatymą, užsieniečių įstatymą ir sienų kontrolės įstatymą; primygtinai ragina Serbiją laipsniškai derinti savo vizų politiką su ES vizų politika; su susirūpinimu pažymi, kad dėl Serbijos nesuderintos vizų politikos susidarė galimybė neteisėtai migracijai ir neteisėtam žmonių gabenimui į ES šalis, taip pat į kaimynines ne ES šalis; primygtinai ragina Serbiją sukurti neteisėtų migrantų grąžinimo mechanizmą, kuris atitiktų ES acquis, ir toliau stiprinti gebėjimus siekiant tenkinti nelydimų nepilnamečių poreikius; ragina Serbiją rasti perspektyvų pabėgėlių iš kaimyninių šalių klausimo sprendimą, be kita ko, dėl jų būsto poreikių ir galimybės dirbti bei mokytis; Teisinė valstybė 9. primygtinai ragina Serbiją dėti kuo daugiau pastangų imtis reformų teisinės valstybės srityje ir visų pirma užtikrinti teismų sistemos nepriklausomumą ir bendrą veiksmingumą; pabrėžia, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skirtas veiksmingų reformų šioje srityje įgyvendinimui; pažymi, kad, nors padaryta tam tikra pažanga mažinant nebaigtų nagrinėti senų vykdymo užtikrinimo bylų skaičių ir nustatant teismų praktikos harmonizavimo priemones, teismų nepriklausomumas Serbijoje dar nėra visiškai užtikrintas ir politinės įtakos teismų sistemai mastas išlieka problema; ragina Serbiją sustiprinti teisminių institucijų atskaitomybę, nešališkumą, profesionalumą ir bendrą veiksmingumą ir sukurti nemokamos teisinės pagalbos sistemą užtikrinant didelę nemokamos teisinės pagalbos teikėjų įvairovę; ragina įgyvendinti visus Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus; 10. pakartoja, kad svarbu suintensyvinti kovą su korupcija, ir primygtinai ragina Serbiją parodyti aiškų įsipareigojimą spręsti šią problemą; teigiamai vertina tai, kad įgyvendinamas įstatymas dėl vyriausybinių institucijų organizavimo ir jurisdikcijos kovos su organizuotu nusikalstamumu, terorizmu ir korupcija srityje; palankiai vertina tai, kad buvo priimti šalies baudžiamojo kodekso ekonominių nusikaltimų skyriuje padaryti pakeitimai, ir ragina Serbiją, siekiant užkirsti kelią bet kokiam piktnaudžiavimui, juos visapusiškai įgyvendinti, įskaitant pakeitimą dėl piktnaudžiavimo tarnyba; ragina toliau įgyvendinti nacionalinę kovos su korupcija strategiją ir veiksmų planą; dar kartą ragina Serbiją kuo skubiau priimti naują įstatymą dėl Kovos su korupcija agentūros, kad pagerėtų naujų ir galiojančių teisės aktų ir politikos priemonių įgyvendinimo planavimas, koordinavimas ir stebėsena; pabrėžia, jog labai svarbu, kad ši agentūra gautų ir turėtų žmogiškųjų ir finansinių išteklių, kurių jai reikia siekiant nepriklausomai vykdyti įgaliojimus; pabrėžia, kad Kovos su korupcija agentūros nariai turi būti renkami laikantis skaidrumo ir interesų konflikto ar politinės priklausomybės nebuvimo principų; ragina valdžios institucijas užpildyti visus laisvus agentūros etatus; ragina Serbiją toliau gerinti rezultatus vykdant tyrimus, reiškiant kaltinimus ir priimant galutinius apkaltinamuosius nuosprendžius aukšto lygio korupcijos bylose, taip pat reguliariai skelbti statistinius duomenis apie tyrimų rezultatus visose korupcija įtariamų valstybės tarnautojų bylose; 11. ragina Serbijos valdžios institucijas įgyvendinti Valstybių prieš korupciją grupės (GRECO) rekomendacijas; ragina Serbijos parlamentą visų pirma įgyvendinti rekomendacijas, susijusias su korupcijos prevencija ir interesų konfliktais, ir priimti elgesio kodeksą; 12. pripažįsta, kad padaryta tam tikra pažanga kovojant su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, ir teigiamai vertina aktyvų Serbijos vaidmenį tarptautinio ir regioninio policijos ir teisminio bendradarbiavimo srityje; ragina Serbiją parodyti, kad ir toliau yra įsipareigojusi, ir pasiekti apčiuopiamų rezultatų šioje kovoje, visų pirma užtikrinant įtikinamus rezultatus vykdant tyrimus, baudžiamąjį persekiojimą ir priimant apkaltinamuosius nuosprendžius organizuoto nusikalstamumo bylose, įskaitant neteisėtą prekybą ir neteisėtą migrantų gabenimą iš Serbijos į ES ir ES nepriklausančias šalis, su organizuotu nusikalstamumu susijusius nužudymus, kibernetinius nusikaltimus, finansinius srautus, kuriais remiama teroristinė veikla, ir pinigų plovimą; ragina Serbiją toliau visapusiškai įgyvendinti veiksmų planą, dėl kurio susitarta su Finansinių veiksmų darbo grupe (FATF); atkreipia dėmesį į didėjantį kriminalinių užpuolimų skaičių ir ragina spręsti šią problemą visapusiškai bendradarbiaujant su teisminėmis institucijomis; Demokratija ir socialinis dialogas 13. pabrėžia, kad Serbijos parlamentas vis dar neužtikrina veiksmingos vykdomosios valdžios priežiūros ir kad būtina toliau didinti teisėkūros proceso skaidrumą, įtraukumą ir kokybę; palankiai vertina tai, kad vis rečiau taikomos skubios įstatymų priėmimo procedūros; vis dėlto pabrėžia, kad vis dar dažnokai taikomos skubios procedūros mažina parlamento ir visuomenės kontrolės veiksmingumą; pabrėžia, kad turėtų būti vengiama veiksmų, ribojančių Serbijos parlamento gebėjimą vesti veiksmingas diskusijas dėl teisės aktų ir užtikrinti jų kontrolę; pabrėžia opozicijos darbo svarbą demokratinėje šalyje ir pabrėžia, kad jos politikai neturėtų nukentėti nuo melagingų pranešimų ir šmeižto; reiškia susirūpinimą dėl to, kad kai kurie politikai naudoja viešas diskusijas tam, kad paskatintų radikalizmo stiprėjimą; ragina imtis papildomų priemonių, kad būtų užtikrintas partijų tarpusavio dialogas ir veiksmingas pilietinės visuomenės dalyvavimas; ragina Serbijos parlamentą persvarstyti obstrukcinę praktiką ir tai, ar dėl jos slopinamos demokratinės diskusijos; palankiai vertina Serbijos parlamento nuolatines pastangas didinti skaidrumą rengiant debatus dėl Serbijos derybinių pozicijų dėl stojimo į ES derybų skyrių ir vykdant diskusijas su pagrindine derybininkų grupe ir Nacionaliniu konventu dėl Europos Sąjungos; pabrėžia, kad nepriklausomų reguliavimo institucijų, įskaitant šalies ombudsmeną, Kovos su korupcija agentūrą, nacionalinę audito instituciją ir visuomeninės svarbos informacijos ir asmens duomenų apsaugos komisarą, vaidmuo turi būti visapusiškai pripažintas ir remiamas; ragina Serbijos parlamentą įgyvendinti nepriklausomų reguliavimo institucijų, visų pirma ombudsmeno, išvadas ir rekomendacijas; primena, kad vienas iš Europos socialinio modelio ramsčių yra socialinis dialogas ir kad reguliarios vyriausybės bei socialinių partnerių konsultacijos yra nepaprastai svarbios siekiant išvengti socialinės įtampos ir konfliktų; pabrėžia, kad socialiniame dialoge būtina ne tik keistis informacija, bet ir konsultuotis su suinteresuotaisiais subjektais dėl svarbių teisės aktų, prieš pradedant jų parlamentinę procedūrą; 14. palankiai vertina šalies teisminių institucijų konstitucinės reformos projektą, pateiktą Venecijos komisijai, kad ji pateiktų nuomonę; pabrėžia, kad svarbu visapusiškai įgyvendinti Venecijos komisijos rekomendacijas; ragina Serbijos valdžios institucijas pradėti dalyvauti konstruktyviai rengiamose įtraukiose ir prasmingose viešose diskusijose, kad būtų informuojama apie šalyje vykstantį konstitucinės reformos procesą; ragina surengti visapusiškas viešas konsultacijas prieš galutinio projekto pateikimą Serbijos parlamentui; 15. palankiai vertina Serbijos pažangą reformuojant viešąjį administravimą, pirmiausia priimant keletą naujų įstatymų dėl valstybės tarnautojų atlyginimų ir darbo santykių, dėl vietos valdžios ir atlyginimų autonominėse provincijose ir dėl nacionalinės mokymo akademijos; pabrėžia, kad politinės įtakos skiriant asmenis į vyresniųjų vadovų pareigas klausimas ir toliau kelia susirūpinimą; ragina Serbiją iš dalies pakeisti valstybės tarnybos įstatymą, kad būtų užtikrintas viešojo administravimo neutralumas; pažymi, kad norint sėkmingai įgyvendinti pagrindines reformas svarbu stiprinti administracinius gebėjimus visais lygmenimis; palankiai vertina Europos integracijos ministerijos, į kurią buvo įtraukti buvusio Serbijos Europos integracijos biuro padaliniai, toliau nustatantys politines gaires dėl Europos integracijos proceso, sukūrimą; Žmogaus teisės 16. pabrėžia, kad sukurta teisėkūros ir institucinė žmogaus teisių užtikrinimo sistema; pažymi, kad ją būtina nuosekliai ir veiksmingai įgyvendinti visoje šalyje; ragina Serbiją priimti naują įstatymą dėl duomenų apsaugos ir užtikrinti, kad jis visapusiškai atitiktų ES standartus ir geriausią praktiką; pažymi, kad reikia ir toliau dėti nuolatines pastangas, kad būtų pagerinta pažeidžiamoms grupėms priklausančių asmenų, įskaitant vaikus, neįgaliuosius, užsikrėtusius ŽIV arba sergančius AIDS ir LGBTI asmenis, padėtis; smerkia nuolat vykdomus neapykantos nusikaltimus prieš romus ir LGBTI asmenis; ragina Serbiją aktyviai vykdyti tyrimus, baudžiamąjį persekiojimą ir priimti apkaltinamuosius nuosprendžius nusikaltimų dėl neapykantos bylose; ragina Serbijos valdžios institucijas skatinti tolerancijos atmosferą ir pasmerkti visų formų neapykantą kurstančias kalbas, viešą pritarimą genocidui ir jo neigimą, nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus; 17. primygtinai ragina Serbiją sustiprinti savo valdžios institucijų vaidmenį ir gebėjimą apsaugoti pažeidžiamas grupes, įskaitant moteris, vaikus ir neįgaliuosius, ir šiuo tikslu užtikrinti geresnį koordinavimą tarp policijos, prokurorų ir socialinių tarnybų; palankiai vertina tai, kad Serbija ratifikavo Stambulo konvenciją, ir naujausius pokyčius, susijusius su vaikų apsaugos nuo smurto priemonėmis, įskaitant vyriausybės pranešimą apie vaikų ombudsmeno tarnybos įsteigimą, ir ragina valdžios institucijas stebėti teisės aktų ir kitų priemonių poveikį; pabrėžia, kad vis dar yra trūkumų, susijusių su neįgaliųjų žmogaus teisių užtikrinimu, ir primygtinai ragina vyriausybę priimti nacionalinę strategiją dėl neįgaliųjų; 18. aktyviai skatina Serbijos valdžios institucijas dėti daugiau pastangų siekiant pagerinti padėtį saviraiškos ir žiniasklaidos laisvės srityje; palankiai vertina tai, kad sukurta nauja žiniasklaidos strategijos projekto rengimo darbo grupė; pabrėžia, kad grasinimai, bauginimas ir smurtas prieš žurnalistus ir žiniasklaidos priemones, įskaitant administracinį priekabiavimą ir bauginimą pasitelkiant teismų procedūras, ir toliau kelia susirūpinimą; ragina pareigūnus nuosekliai viešai smerkti bet kokios formos žurnalistų bauginimą ir susilaikyti nuo kišimosi į žiniasklaidos ir žurnalistų veiklą, be kita ko, rinkimų aplinkybėmis; šiuo požiūriu pažymi, kad, nors keletas bylų buvo išnagrinėta ir keletas kaltinimų iškelta, apkaltinamųjų nuosprendžių priimta dar nedaug; teigiamai vertina nuolatinės darbo grupės, įsteigtos pagal susitarimą dėl bendradarbiavimo ir priemonių, skirtų žurnalistų saugumui didinti, pastangas ir ragina valdžios institucijas rodyti visišką įsipareigojimą vykdyti tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą visais išpuolių prieš žurnalistus ir žiniasklaidos priemones atvejais; ragina visapusiškai įgyvendinti žiniasklaidos įstatymus ir padidinti šalies Elektroninės žiniasklaidos reguliavimo įstaigos nepriklausomumą; palankiai vertina atnaujintas pastangas priimti žiniasklaidos strategiją, kad būtų sukurta pliuralistinės žiniasklaidos aplinka, ir šiuo požiūriu pabrėžia skaidrių ir įtraukių konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais svarbą; pabrėžia, kad reikia visiško skaidrumo žiniasklaidos nuosavybės ir finansavimo srityje; ragina priimti tokias politikos priemones, kuriomis būtų apsaugota žiniasklaida ir programos Serbijoje gyvenančių tautinių mažumų kalbomis; 19. ragina Serbijos valdžios institucijas stiprinti bendradarbiavimą su pilietinės visuomenės organizacijomis, įskaitant moterų organizacijas ir žmogaus teisių grupes, kurių vaidmuo yra labai svarbus siekiant gerai veikiančios demokratijos; smerkia neigiamas kampanijas ir apribojimus, nukreiptus prieš konkrečias PVO; ragina priimti nacionalinę strategiją ir susijusį veiksmų planą, skirtą aplinkai, kurioje veikia PVO, reglamentuoti; mano, kad reikia dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti sistemingą valdžios institucijų ir pilietinės visuomenės bendradarbiavimą, ir ragina skirti daugiau dėmesio teisės aktų rengimui ir įgyvendinimui srityse, kurios daro poveikį pilietinei visuomenei; 20. atkreipia dėmesį į tam tikrą pažangą, padarytą neteisėto privačios nuosavybės griovimo ir laisvo judėjimo laisvės ribojimo srityje 2016 m. balandžio mėn. Belgrado miesto Savamalos rajone; ragina išspręsti šias problemas ir visapusiškai bendradarbiauti su teisminėmis institucijomis atliekant tyrimus, kad kaltininkai būtų patraukti atsakomybėn; Pagarba mažumoms ir jų apsauga 21. palankiai vertina tai, kad priimtas tautinių mažumų teisių užtikrinimo veiksmų planas ir išleistas dekretas dėl tautinių mažumų fondo steigimo; ragina Serbijos vyriausybę visapusiškai įgyvendinti visas tarptautines sutartis, susijusias su mažumų teisėmis; pabrėžia, kad pažanga siekiant užtikrinti tautinių mažumų teises nėra patenkinama, ir ragina visapusiškai įgyvendinti veiksmų planą ir užtikrinti geresnį suinteresuotųjų subjektų, įskaitant kaimynines šalis, koordinavimą ir įtrauktį transporto ir komunikacijos tikslais; pažymi, kad tautinių mažumų fondas veikia ir kad jo finansavimas buvo padidintas; palankiai vertina tai, kad priimti labai svarbūs teisės aktai dėl mažumų teisių sistemos; dar kartą ragina Serbiją užtikrinti nuoseklų teisės aktų dėl mažumų apsaugos įgyvendinimą, įskaitant dėl švietimo ir kultūros, mažumų kalbų vartojimo, atstovavimo viešajame administravime ir teisminėse institucijose ir nuolatinės galimybės naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir religinėmis paslaugomis mažumų kalbomis; pripažįsta aktyvų šalies tautinių mažumų dalyvavimą rinkimų cikluose ir ragina priimti politikos priemones, kuriomis būtų garantuojamas jų tinkamas politinis atstovavimas Serbijos nacionalinėje asamblėjoje; ragina visapusiškai įgyvendinti teisę į gimimo registravimą laiku; pabrėžia, kad žmogaus teisių, įskaitant tautinių mažumų teises, propagavimas ir apsauga yra būtinoji stojimo į ES sąlyga; 22. pažymi, kad Voivodinos kultūros įvairove prisidedama prie Serbijos tapatybės; pabrėžia, kad Voivodinos autonomija turėtų būti išsaugota ir kad įstatymas dėl Voivodinos finansavimo išteklių turėtų būti nedelsiant priimtas, kaip numatyta Konstitucijoje; 23. palankiai vertina tai, kad priimta nauja romų socialinės įtraukties 2016–2025 m. strategija, kartu su veiksmų planu dėl švietimo, sveikatos apsaugos, būsto ir užimtumo; palankiai vertina tai, kad strategijoje pripažįstama, jog romų tautybės moterys susiduria su ypatinga diskriminacija; primygtinai ragina Serbiją nustatyti aiškius tikslus ir rodiklius, kad būtų galima stebėti, kaip įgyvendinama naujoji strategija; yra susirūpinęs dėl to, kad mokyklos nebaigia daug romų tautybės mergaičių; pažymi, kad dauguma romų kenčia nuo socialinės atskirties ir susiduria su sistemingais jų teisių pažeidimais; ragina visapusiškai įgyvendinti naują romų įtraukties strategiją ir veiksmų planą; pabrėžia, kad svarbu parengti kovos su romų diskriminacija ir priešiškumu romams politiką; ragina visais lygmenimis sudaryti sąlygas prasmingam viešam ir politiniam romų dalyvavimui; Regioninis bendradarbiavimas ir geri kaimyniniai santykiai 24. palankiai vertina tai, kad Serbija ir toliau pasiryžusi konstruktyviai plėtoti dvišalius santykius su kitomis plėtros šalimis ir kaimyninėmis ES valstybėmis narėmis; palankiai vertina tai, kad Serbija toliau dalyvavo keliose regioninio bendradarbiavimo iniciatyvose, pavyzdžiui, Pietryčių Europos šalių bendradarbiavimo procese, Regioninio bendradarbiavimo taryboje, Vidurio Europos laisvosios prekybos susitarime (VELPS), Adrijos ir Jonijos jūrų iniciatyvoje, ES makroregioninėje strategijoje dėl Dunojaus regiono (EUSDR), ES strategijoje dėl Adrijos ir Jonijos jūrų regiono (EUSAIR), Brdo-Brijuni procese, Vakarų Balkanų šešeto iniciatyvoje ir jos jungčių darbotvarkėje, taip pat Berlyno procese; palankiai vertina iki šiol pasiektus Vakarų Balkanų šešeto iniciatyvios rezultatus ir ragina toliau kurti regioninę ekonominę erdvę (REE); dar kartą ragina Serbiją įgyvendinti jungčių reformos priemones, susijusias su jungčių darbotvarke; palankiai vertina Serbijos pastangas teikti pirmenybę investicijoms į infrastruktūrą ir pabrėžia, kad svarbu regione užtikrinti daugiau jungčių; pažymi, kad turi būti dedama daugiau pastangų pasienio regionų ekonominės ir socialinės plėtros srityje, kad būtų išvengta jų gyventojų skaičiaus mažėjimo; pritaria pasiūlymui Vakarų Balkanuose sumažinti tarptinklinio ryšio mokesčius; pabrėžia, kad neišspręsti dvišaliai ginčai neturėtų trukdyti stojimo procesui; tvirtai remia Vakarų Balkanų partnerių įsipareigojimą toliau stiprinti gerus kaimyninius santykius, regioninį stabilumą ir tarpusavio bendradarbiavimą; primena, kad ES yra pasiryžusi stiprinti ir intensyvinti savo veiklą siekiant remti šio pertvarką; 25. palankiai vertina tai, kad priimta nacionalinė strategija dėl karo nusikaltimų tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo už juos; atkreipia dėmesį į tai, kad buvo priimta baudžiamojo persekiojimo strategija dėl karo nusikaltimų tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo, ir primygtinai ragina Serbiją vykdyti visus numatytus veiksmus; palankiai vertina naujo karo nusikaltimų bylų prokuroro paskyrimą 2017 m. gegužės mėn.; pakartoja savo raginimą įgyvendinti šią strategiją, visų pirma pareiškiant kaltinimus, ir priimti operatyvinio baudžiamojo persekiojimo strategiją; ragina Serbiją veiksmingai tirti visus karo nusikaltimų atvejus, ypač gerai žinomus, ir tokiais atvejais bendradarbiauti su regioniniais partneriais; ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant išspręsti šiuos klausimus ES ir Serbijos derybų procese; primygtinai ragina valdžios institucijas toliau spręsti per paskutinio XX a. dešimtmečio karus dingusių asmenų problemą; ragina Serbiją ir vėl visapusiškai bendradarbiauti su dabartiniu Tarptautinių baudžiamųjų tribunolų mechanizmu; primygtinai ragina Serbijos valdžios institucijas ir toliau spręsti klausimą, susijusį su dingusių asmenų likimu, taip pat atverti valstybinius archyvus, susijusius su karo laikotarpiu; primygtinai ragina Serbiją parengti nukentėjusiesiems ir jų šeimoms skirtą restitucijos sistemą; pakartoja, kad remia iniciatyvą įsteigti faktų apie karo nusikaltimus ir kitus rimtus žmogaus teisių pažeidimus buvusiosios Jugoslavijos teritorijoje nustatymo regioninę komisiją; pabrėžia Regioninio jaunimo bendradarbiavimo biuro (RYCO) ir jo vietos padalinių darbo svarbą skatinant jaunimo susitaikymą; ragina toliau iš dalies keisti įstatymą dėl restitucijos ir pabrėžia nediskriminacinio elgesio su ieškovais, prašančiais taikyti restituciją, svarbą, palyginti su kitais naudos gavėjais, visų pirma viešosios nuosavybės registracijos srityje; 26. apgailestauja, kad kai kurios Serbijos valdžios institucijos ne kartą neigė Srebrenicos genocidą; primena joms, kad norint visapusiškai bendradarbiauti su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu buvusiajai Jugoslavijai ir ją pakeisiančiu Tarptautinių baudžiamųjų tribunolų mechanizmu taip pat reikia visiškai priimti ir įgyvendinti jų nutarimus ir sprendimus; pabrėžia, kad Srebrenicos genocido pripažinimas yra esminis žingsnis Serbijos kelyje į Europos Sąjungą; 27. palankiai vertina nuolatinį Serbijos dalyvavimą santykių su Kosovu normalizavimo procese ir jos įsipareigojimą įgyvendinti susitarimus, pasiektus dialogu, kurį vykdyti padėjo ES; teigiamai vertina Serbijos prezidento pradėtą vidaus dialogą dėl Kosovo; dar kartą ragina ir toliau sąžiningai ir laiku visapusiškai įgyvendinti visus jau sudarytus susitarimus, įskaitant susitarimus dėl energetikos, ir ragina abi šalis ryžtingai tęsti santykių normalizavimo procesą; pabrėžia, kad svarbu sukurti savivaldybių, kuriose daugiausia gyvena serbai, asociaciją ir (arba) bendriją; pabrėžia, kad būtina paspartinti darbą dėl dialogo naujo etapo, atsižvelgiant į Serbijos ir Kosovo visapusišką santykių normalizavimą, kuris turi būti įtvirtintas teisiškai privalomu susitarimu; dar kartą ragina EIVT atlikti šalių rezultatų vykdant savo įsipareigojimus vertinimą; vienareikšmiškai smerkia Kosovo serbų politiko Oliverio Ivanovićo nužudymą ir pabrėžia, kad Kosovo ir Serbijos tyrėjai turi iš tikrųjų bendradarbiauti ir reikia teikti tarptautinę paramą siekiant patraukti nusikaltėlius atsakomybėn; 28. atkreipia dėmesį į vykstančias diskusijas ir viešus pareiškimus dėl galimo Serbijos ir Kosovo sienos koregavimo, įskaitant teritorijų mainus; pabrėžia, kad tiek Kosovo, tiek Serbijos pobūdis yra daugiatautis ir kad šiame regione neturėtų būti siekiama sukurti tautiniu požiūriu monolitinių valstybių; pritaria dialogui, kurį palengvina ES siekdama sukurti pagrindą Serbijos ir Kosovo išsamaus normalizavimo susitarimo sudarymui; mano, kad bet koks susitarimas galėtų būti priimtinas tik tuomet, jei abi šalys dėl jo sutaria, atsižvelgdamos į bendrą regiono stabilumą ir tarptautinę teisę; 29. yra susirūpinęs dėl pakartotinių aukšto rango politikų pareiškimų, kuriuose keliama abejonių dėl Bosnijos ir Hercegovinos teritorinio vientisumo, ir smerkia bet kokią nacionalistinę retoriką, kuria siekiama paskatinti jos suskaidymą; Energetika ir transportas 30. ragina Serbiją visapusiškai įgyvendinti jungčių reformos priemones energetikos sektoriuje; ragina Serbiją plėtoti konkurenciją dujų rinkoje ir vykdyti atitinkamus įsipareigojimus dėl išskaidymo, kaip numatyta trečiajame energetikos dokumentų rinkinyje; ragina Serbiją plėtoti savo energetikos politiką siekiant sumažinti priklausomybę nuo dujų importo iš Rusijos; palankiai vertina šalies pastangas skatinti investicijas į energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančiųjų išteklių energiją; primena, kad teisės aktai dėl efektyvaus energijos vartojimo nevisiškai atitinka atitinkamas ES direktyvas; ragina Serbiją įvairinti savo energijos šaltinius įtraukiant kitus atsinaujinančiuosius energijos išteklius; 31. ragina Serbijos vyriausybę imtis būtinų priemonių, kad būtų išsaugotos saugomos teritorijos, visų pirma statant hidroelektrines aplinkos požiūriu pažeidžiamose teritorijose, pvz., Stara Planina gamtos parke; atsižvelgdamas į tai, ragina atlikti išsamius poveikio aplinkai vertinimus, pagrįstus ES standartais, nustatytais Paukščių ir Buveinių direktyvose ir Vandens pagrindų direktyvoje; ragina Serbijos vyriausybę didinti planuojamų projektų skaidrumą įtraukiant visuomenę ir konsultuojantis su ja, apimant visus suinteresuotuosius subjektus; 32. palankiai vertina 2018 m. gegužės 17 d. Sofijoje įvykusiame Vakarų Balkanų šalių aukščiausiojo lygio vadovų susitikime Serbijos ir Bulgarijos pasirašytą bendrą įsipareigojimą įrengti jungiamąjį dujotiekį tarp šių dviejų šalių, taip pat 2018 m. PNPP dokumentų rinkinio, į kurį įtrauktas strategiškai svarbus infrastruktūros projektas „Nišo–Merdare–Prištinos taikos kelias“, sudarysiantis sąlygas geresniam susisiekimui tarp centrinės Serbijos ir Kosovo ir turėsiantis simbolinę reikšmę santykiams regione, priėmimą; 33. yra labai susirūpinęs dėl nerimą keliančio oro taršos lygio Serbijoje, dėl kurio, remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 2016 m. nuo kvėpavimo sistemos ligų mirė apie 6 500 žmonių; todėl ragina Serbijos valdžios institucijas imtis reikiamų trumpalaikių priemonių, kad būtų galima pakeisti šią padėtį, ir vidutinės trukmės bei ilguoju laikotarpiu veiksmingai reformuoti transporto ir judumo politiką didžiuosiuose miestuose; o 34. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Serbijos vyriausybei ir parlamentui.
| ||||||||||||
| 2018 m. ataskaita dėl Kosovo |
| |||||||||
Europos Parlamentas, – atsižvelgdamas į 2003 m. birželio 19–20 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimui Salonikuose pirmininkavusios valstybės narės išvadas dėl Vakarų Balkanų šalių stojimo į Europos Sąjungą perspektyvos, – atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 17 d. ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikimo Sofijos deklaraciją ir prie jos pridėtą Sofijos prioritetų darbotvarkę, – atsižvelgdamas į ES ir Kosovo stabilizacijos ir asociacijos susitarimą, kuris galioja nuo 2016 m. balandžio 1 d., – atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 11 d. Prištinoje paskelbtą Europos reformų darbotvarkę Kosovui, – atsižvelgdamas į 2017 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojusį bendrąjį susitarimą su Kosovu dėl jo dalyvavimo Sąjungos programose, – atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 6 d. Komisijos komunikatą „Įtikinama plėtros perspektyva ir didesnis ES įsipareigojimas Vakarų Balkanų šalims“ (COM(2018)0065), – atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 17 d. Komisijos komunikatą dėl ES plėtros politikos (COM(2018)0450) ir prie jo pridedamą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „2018 m. ataskaita dėl Kosovo“ (SWD(2018)0156), – atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio 19 d. pirmąjį susitarimą dėl principų, reglamentuojančių Serbijos ir Kosovo vyriausybių santykių normalizavimą, ir į kitus Briuselio susitarimus pagal ES remiamą dialogą dėl santykių normalizavimo, įskaitant Integruoto sienų valdymo protokolą, teisinį pagrindą steigti savivaldybių, kuriose daugiausia gyvena serbai, asociaciją / bendriją ir susitarimus dėl Mitrovicos tilto ir dėl energetikos, – atsižvelgdamas į Kosovo serbų teisėjų, prokurorų ir administracijos darbuotojų integravimą į Kosovo teismų sistemą pagal 2015 m. vasario mėn. pasiektą Teisingumo susitarimą, – atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 8 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2018/856, kuriuo iš dalies keičiami Bendrieji veiksmai 2008/124/BUSP dėl Europos Sąjungos teisinės valstybės misijos Kosove (EULEX KOSOVO)(1), kuriuo iki 2020 m. birželio 14 d. taip pat buvo pratęsta misijos trukmė, – atsižvelgdamas į Bendrosios saugumo ir gynybos politikos (BSGP) 2017 m. metinę misijų ir operacijų ataskaitą ir EULEX 2017 m. susitarimo pažangos ataskaitą, – atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus ataskaitas apie JT laikinosios administracijos misijos Kosove (UNMIK) vykdomos veiklos, įskaitant naujausią 2018 m. gegužės 1 d. ataskaitą ir 2018 m. vasario 7 d. ataskaitą dėl Taikos palaikymo pajėgų Kosove (KFOR) operacijų, – atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 17 d. Komisijos 2018–2020 m. Kosovo ekonominių reformų programos įvertinimą (SWD(2018)0133) ir 2018 m. gegužės 25 d. Tarybos priimtas ES ekonominio ir finansinio dialogo su Vakarų Balkanais ir Turkija bendras išvadas, – atsižvelgdamas į ES rinkimų stebėjimo misijos 2017 m. birželio 11 d. galutinę ataskaitą dėl parlamento rinkimų Kosove ir 2017 m. spalio 22 d. galutinę ataskaitą dėl mero ir miesto savivaldybių tarybų rinkimų Kosove, – atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 17–18 d. Strasbūre įvykusį ketvirtą ES ir Kosovo stabilizacijos ir asociacijos parlamentinio komiteto posėdį, – atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl 2016 m. gegužės 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 539/2001, nustatantis trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorės sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus (Kosovas) (COM(2016)0277), ir į 2016 m. gegužės 4 d. ketvirtąją Komisijos ataskaitą dėl Kosovo pažangos, padarytos įgyvendinant vizų režimo liberalizavimo veiksmų plano reikalavimus (COM(2016)0276), – atsižvelgdamas į Kosovo ir Juodkalnijos sienos demarkacijos susitarimo ratifikavimą Juodkalnijos ir Kosovo parlamentuose, – atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1244(1999), 2010 m. liepos 22 d. Tarptautinio Teisingumo Teismo patariamąją nuomonę dėl vienašališko Kosovo nepriklausomybės paskelbimo suderinamumo su tarptautine teise ir 2010 m. rugsėjo 9 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 64/298, kuria pripažįstamas Tarptautinio Teisingumo Teismo nuomonės turinys ir teigiamai vertinamas ES pasirengimas palengvinti Serbijos ir Kosovo dialogą, – atsižvelgdamas į 2017 m. Komisijos, Pasaulio Banko ir Jungtinių Tautų vystymo programos atliktos apklausos dėl marginalizuotų romų Vakarų Balkanų šalyse išvadas, – atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 21 d. bendrą Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai darbinį dokumentą „Lyčių lygybė ir moterų įgalėjimas: keisti mergaičių ir moterų gyvenimą plėtojant ES išorės santykius (2016–2020 m.)“ (SWD(2015)0182), – atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Kosovo, – atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį, – atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A8-0332/2018), A. kadangi norint pasiruošti narystės ES iššūkiams reikia nuolat dėti daug pastangų, kurios būtų remiamos konstruktyviu politinių jėgų dialogu ir dialogu su kaimyninėmis šalimis; B. kadangi kiekviena plėtros šalis vertinama atskirai pagal savo pasiekimus ir būtent reformų sparta ir kokybė lemia stojimo tvarkaraštį; C. kadangi Kosovo nepriklausomybę pripažino 114 šalių, įskaitant 23 iš 28 ES valstybių narių; D. kadangi ES ne kartą pademonstravo savo norą padėti Kosovui ekonominio ir politinio vystymosi procese, suteikdama aiškią Europos perspektyvą, o Kosovas parodė norą siekti Europos integracijos; E. kadangi dėl nesibaigiančios politinių partijų poliarizacijos Kosovas padarė nedidelę pažangą su ES susijusių reformų srityje, o šios reformos yra būtinos siekiant tolesnės pažangos stojimo į ES procese; F. kadangi Kosove klestinti neoficiali ekonomika sudaro kliūtis gyvybingos ekonomikos vystymuisi visoje šalyje; G. kadangi Kosovo specialiųjų bylų tyrimo skyrius ir Specialiųjų bylų prokuratūra Hagoje teisminę veiklą visapusiškai vykdo nuo 2017 m. liepos 5 d.; H. kadangi 2018 m. birželio 8 d. Taryba nusprendė perorientuoti ir pratęsti ES teisinės valstybės misiją (EULEX) Kosove, panaikindama misijos įgaliojimų teismines vykdomąsias funkcijas; kadangi nustatyta nauja įgaliojimų pabaigos data – 2020 m. birželio 14 d.; I. kadangi Kosovas tebėra vienintelė Vakarų Balkanų šalis, kurios piliečiams reikia vizų keliaujant į Šengeno erdvę; 1. teigiamai vertina pagal Europos reformų darbotvarkę priimtus svarbius teisės aktus ir ragina juos visapusiškai įgyvendinti; mano, kad reikėtų siekti sutarimo tarp partijų, kad būtų priimtos pagrindinės su ES susijusios reformos; laukia, kol 2019 m. bus priimta nauja Europos reformų darbotvarkė; 2. vis dėlto pažymi, kad dėl to, jog nepasiektas sutarimas tarp partijų, ir dėl nuolatinės politinės poliarizacijos pagrindinės reformos įgyvendinamos lėtai; pažymi, kad tai neigiamai paveikė asamblėjos ir vyriausybės gebėjimą užtikrinti nuolatines ir tvarias reformas; smerkia kai kurių parlamento narių obstrukcinį elgesį; ragina visas politines partijas užmegzti įtraukų politinį dialogą; pabrėžia, kad reikia gerinti vykdomosios valdžios priežiūros, kurią vykdo asamblėja, veiksmingumą ir didinti teisėkūros skaidrumą ir kokybę, be kita ko, užtikrinant aktyvų ir konstruktyvų dalyvavimą ir ribojant skubių įstatymų priėmimo procedūrų taikymą; ragina pasiekti bendrą sutarimą dėl su stojimu į ES susijusių reformų; 3. palankiai vertina tai, kad viešojo administravimo srityje padaryta tam tikra pažanga, tačiau pabrėžia, kad reikia vykdyti tolesnes reformas; ypač ragina, kad valstybės administracija būtų depolitizuota ir restruktūrizuota; 4. labai palankiai vertina ilgai lauktą 2015 m. rugpjūčio mėn. sudaryto sienos demarkacijos susitarimo su Juodkalnija ratifikavimą 2018 m. kovo mėn. – tai yra žingsnis pirmyn laikantis geros kaimynystės santykių principo; atkreipia dėmesį į šio žingsnio svarbą siekiant vizų režimo liberalizavimo; 5. primygtinai ragina Kosovo valdžios institucijas visapusiškai šalinti anksčiau nustatytus rinkimų trūkumus, įskaitant politinių partijų ir kampanijų finansavimo skaidrumo ir atskaitomybės trūkumą ir įtarimus dėl plataus masto rinkėjų bauginimo, ypač daugelyje Kosovo serbų bendruomenių, laiku priimant teisėkūros ir administracines priemones, skirtas iki šiol neįgyvendintoms ES, Europos Parlamento stebėtojų misijų ir Venecijos komisijos rekomendacijoms vykdyti gerokai anksčiau kito rinkimų etapo, siekiant užtikrinti, kad jie būtų visapusiškai suderinti su tarptautiniais standartais; palankiai vertina su lyčių lygybe susijusias priemones, pritaikytas rinkimų administravimo srityje, ir ragina Kosovą toliau dėti daugiau pastangų siekiant didinti moterų politikių dalyvavimą ir stiprinti visą teisinę sistemą; 6. reiškia susirūpinimą dėl nepakankamai finansuojamų Kosovo teisminių institucijų, plačiai paplitusios korupcijos, korupcinio valstybės užvaldymo elementų, nepagrįstos politinės įtakos ir neužtikrinamo teisingo teismo ir tinkamo proceso, taip pat ir ekstradicijos bylose; pabrėžia reformos procesų svarbą teisinei valstybei, visų pirma skiriant dėmesį nepriklausomumu ir efektyvumui, ir poreikį dar labiau sustiprinti liudytojų apsaugą; 7. pabrėžia, kad atstovaujamieji teismai ir vienodas Kosovo įstatymų įgyvendinimas yra būtinos prielaidos sprendžiant nenuoseklaus, lėto ir neveiksmingo teisingumo užtikrinimo problemas; teigiamai vertina pagal 2015 m. Serbijos ir Kosovo teisingumo susitarimą vykusį Kosovo serbų teisėjų, prokurorų ir administracijos darbuotojų integravimą į Kosovo teismines institucijas; mano, kad teisminės institucijos vis dar yra pažeidžiamos atsižvelgiant į netinkamą politinę įtaką ir kad reikia dėti daugiau pastangų siekiant stiprinti teisėjų ir prokurorų gebėjimus ir užtikrinti jų drausminę atsakomybę, be kita ko, atliekant esminę teisminę visų teisėjų, prokurorų, aukšto rango policijos pareigūnų ir baudžiamųjų bylų tyrėjų funkcijų peržiūrą; palankiai vertina tai, kad 2017 m. lapkričio mėn. buvo įsteigta Vyriausybės komisija dėl seksualinio smurto aukų Kosovo konflikto metu statuso pripažinimo ir patikrinimo; 8. pažymi, kad korupcija ir organizuotas nusikalstamumas, įskaitant prekybą narkotikais ir žmonėmis bei kibernetinius nusikaltimus, tebekelia susirūpinimą ir reikia dėti bendras pastangas šioms problemoms spręsti; teigiamai vertina pradinę pažangą, padarytą gerinant aukšto lygio korupcijos ir organizuotų nusikaltimų bylų tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo rezultatus; tikisi ryžtingų ir ilgalaikių pastangų vykdant įsipareigojimus pagal stojimo į ES procesą; palankiai vertina nuolatines ombudsmeno pastangas stiprinti savo gebėjimus peržiūrėti bylas; 9. ragina nustatyti patobulintą teisinį pagrindą ir užtikrinti didesnį prokuratūros efektyvumą bei gebėjimus, kad būtų galima laikytis visapusiško požiūrio į tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą, kuris turėtų būti grindžiamas turto įšaldymu, konfiskavimu ir išieškojimu bei galutiniais teismo sprendimais aukšto lygio korupcijos, organizuoto ir finansinių nusikaltimų, pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo bylose; ragina numatyti saugiklius, užtikrinančius teisėsaugos ir prokuratūros nepriklausomumą, ir prevencines kovos su korupcija priemones įvairiuose sektoriuose; mano, kad būtina imtis papildomų priemonių, siekiant užtikrinti geresnį teisėsaugos institucijų tarpusavio bendradarbiavimą ir veiklos koordinavimą ir kuo labiau padidinti teisminių institucijų nepriklausomumą ir atskaitomybę; ragina Kosovą laikytis užsieniečių ekstradicijos tarptautinių procedūrų ir taisyklių, ir nustatyti priemones, kurių reikia siekiant užkirsti kelią tokiems atvejams, kaip šešių Turkijos piliečių deportavimas iš Kosovo į Turkiją 2018 m. kovo mėn. pabaigoje; todėl palankiai vertina Kosovo Asamblėjos sprendimą įsteigti tyrimo komitetą šiam atvejui tirti; 10. ragina siekti tikro ir konstruktyvaus Kosovo ir Serbijos institucijų policijos ir teisminio bendradarbiavimo; mano, kad Kosovo narystė Interpole ir didesnis bendradarbiavimas Europole padėtų dar labiau padidinti kovos su tarpvalstybiniu nusikalstamumu priemonių veiksmingumą; tuo pačiu metu skatina tolesnį bendradarbiavimą kovos su terorizmu srityje; 11. yra įsitikinęs, jog būtina laiku ir visapusiškai įgyvendinti Kosovo ombudsmeno, generalinio auditoriaus, kovos su korupcija agentūros ir viešųjų pirkimų reguliavimo komisijos rekomendacijas; pabrėžia, jog būtina šalinti viešųjų pirkimų sistemos trūkumus ir gerinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija; rekomenduoja stiprinti stebėsenos, vertinimo ir audito pajėgumus ir priimti bei įgyvendinti kovos su sukčiavimu strategiją, taip apsaugant Kosovo ir ES finansinius interesus; 12. palankiai vertina 2018 m. liepos 18 d. Komisijos paskelbtą patvirtinimą, jog vizų režimo liberalizavimo kriterijai įvykdyti; mano, kad labai svarbu nepagrįstai nedelsiant liberalizuoti vizų režimą Kosovo atžvilgiu; laikosi nuomonės, kad dėl vizų režimo liberalizavimo padidės stabilumas ir Kosovas priartės prie ES, nes bus palengvintos kelionės ir verslas ir kartu bus padedama kovoti su neteisėtu žmonių gabenimu ir korupcija; ragina Tarybą skubiai priimti savo įgaliojimus imtis tolesnių veiksmų siekiant patvirtinti bevizį režimą; 13. pažymi, kad reikia ne tik daryti pažangą laikantis vizų režimo liberalizavimo reikalavimų, bet ir nuolat dėti pastangas kovojant su organizuotu nusikalstamumu, prekyba narkotikais, neteisėtu žmonių gabenimu ir korupcija, taip pat dėti konkrečias pastangas siekiant valdyti neteisėtos migracijos srautus ir mažinti nepagrįstų prieglobsčio prašymų skaičių; 14. teigiamai vertina tai, kad smarkiai sumažėjo iš Kosovo piliečių gaunamų prašymų suteikti prieglobstį ir readmisijos atvejų, taip pat prašymų dėl readmisijos susitarimų skaičius; teigiamai vertina naują reintegracijos strategiją ir ragina ją visapusiškai įgyvendinti; 15. teigiamai vertina Kosovo pastangas stabdyti užsienio kovotojų, kuriuos beveik išimtinai sudaro džihadistai, išvykstamuosius srautus ir kovoti su terorizmo grėsmėmis; ragina vykdyti aktyvų regioninį bendradarbiavimą kovojant su galima teroristine veikla ir sutrikdant finansinius srautus, skirtus terorizmui finansuoti; primygtinai ragina Kosovą spręsti radikalizacijos internete ir išorės ekstremistų įtakos problemas; atkreipia dėmesį į terorizmo prevencijos ir įtariamų kovotojų persekiojimo bei jų ir jų šeimų reabilitacijos, švietimo ir socialinės integracijos svarbą; pabrėžia, kad būtina užkirsti kelią kalinių ir ypač pažeidžiamo jaunimo radikalizacijai ir imtis aktyvių veiksmų siekiant jų deradikalizacijos; 16. vienareikšmiškai smerkia Kosovo serbų politiko Oliverio Ivanovićo nužudymą; mano, kad jo nužudymas sudavė didelį smūgį konstruktyviai ir nuosaikiai minčiai Kosovo serbų bendruomenėje; pabrėžia, kad skubiai reikia tikro Kosovo ir Serbijos tyrėjų bendradarbiavimo ir tarptautinės paramos, kad tiek nužudymo vykdytojai, tiek jo užsakovai daugiau nebeatidėliojant būtų patraukti atsakomybėn; 17. apgailestauja dėl nenoro nagrinėti karo nusikaltimų bylų ir pabrėžia, kad siekiant baudžiamojo persekiojimo labai svarbus yra aiškus politinis įsipareigojimas; primygtinai ragina Kosovo valdžios institucijas parodyti savo tvirtą ir nuolatinį įsipareigojimą vykdyti savo tarptautines prievoles dėl Kosovo specialiųjų bylų tyrimo skyriaus ir Specialiųjų bylų prokuratūros Hagoje; reiškia didelį susirūpinimą dėl Kosovo asamblėjos narių mėginimų panaikinti 2017 m. gruodžio mėn. įstatymą dėl Kosovo specialiųjų bylų tyrimo skyriaus ir Specialiųjų bylų prokuratūros; giliai apgailestauja dėl to, kad dėl šių pastangų 2018 d. sausio 17–18 d. atidėjus ketvirtą ES ir Kosovo stabilizacijos ir asociacijos parlamentinio komiteto posėdį taip ir nebuvo priimtos bendros rekomendacijos; ragina laikytis konstruktyvaus požiūrio į ES ir Kosovo stabilizacijos ir asociacijos parlamentinį komitetą ir sustiprinti parlamentinį bendradarbiavimą šiuo atžvilgiu; 18. primygtinai ragina valdžios institucijas didinti Kosovo ir Serbijos prokuratūrų teisinį bendradarbiavimą ir remti regioninės komisijos (RECOM) sukūrimą, siekiant nustatyti faktus apie karo nusikaltimus ir kitus šiukščius žmogaus teisių pažeidimus, kurie buvo padaryti buvusioje Jugoslavijoje 1991–2001 m.; 19. atkreipia dėmesį į svarbų EULEX vaidmenį stiprinant nepriklausomas teismines institucijas, policiją ir muitinės sistemas; be to, pripažįsta EULEX atliekamą prevencinį ir susitaikymą skatinantį vaidmenį patraukiant atsakomybėn ir nuteisiant asmenis karo nusikaltimų, korupcijos ir organizuoto nusikalstamumo bylose ir nuolatines misijos pastangas identifikuoti dingusius asmenis bei atskleisti kapavietes, siekiant visapusiškai išspręsti bylas; rekomenduoja atlikti misijos pranašumų ir trūkumų įvertinimą; 20. pakartoja savo raginimą EULEX didinti veiksmingumą ir įtvirtinti aukščiausius skaidrumo ir visiško nepakantumo korupcijai, netinkamam administravimui, nusižengimams ir politiniam spaudimui bei kišimuisi standartus; 21. pabrėžia, jog būtina operatyviai informuoti Kosovo asamblėją apie EULEX veiklą ir bet kokius jos teisinio statuso pakeitimus; 22. atkreipia dėmesį į naujus misijos EULEX įgaliojimus ir pabaigos datą; tačiau pabrėžia, kad konkreti pažanga Kosove yra svarbiau nei nustatytas tvarkaraštis; 23. ragina didžiausią pirmenybę teikti žmogaus teisių sistemos įgyvendinimo užtikrinimui, paremiant tinkamu ir pakankamu koordinavimu ir finansavimu, ypač lyčių lygybės, vaikų ir darbo apsaugos, socialinės atskirties ir neįgaliųjų, etninių ir kalbinių mažumų bei bendruomenių, įskaitant LGBTI asmenis, diskriminacijos srityse; pabrėžia, kad reikia stiprinti Lyčių lygybės agentūrą ir nacionalinio apsaugos nuo smurto šeimoje koordinatoriaus tarnybą ir stiprinti tokių nusikaltimų prevenciją ir už juos bausti; pakartoja, kad reikia patvirtinti įstatymo dėl religijos laisvės projektą; 24. reiškia didelį susirūpinimą dėl lyčių nelygybės ir smurto dėl lyties; primygtinai ragina Kosovą užtikrinti, kad lyčių lygybės ir kovos su diskriminacija teisės aktai būtų įgyvendinami visapusiškai ir laiku; reiškia didelį susirūpinimą dėl nepakankamos pažangos įgyvendinant kovos su smurtu šeimoje strategiją ir veiksmų planą ir ragina valdžios institucijas imtis griežtesnių ir veiksmingesnių veiksmų siekiant kovoti su smurtu dėl lyties, be kita ko, stiprinant Lyčių lygybės agentūrą ir nacionalinio apsaugos nuo smurto šeimoje koordinatoriaus tarnybą; reiškia susirūpinimą dėl to, kad nepakankamai moterų eina su sprendimų priėmimu susijusias pareigas; ragina Kosovo valdžios institucijas prioritetine tvarka spręsti lyčių aspekto integravimo klausimą, be kita ko, Europos reformų darbotvarkėje ir su pilietine visuomene, įskaitant moterų organizacijas; ragina Kosovą toliau spręsti teisingumo ir paramos moterims, kurios karo metu patyrė seksualinį smurtą, klausimą; primygtinai ragina Kosovą įgyvendinti Stambulo konvencijos nuostatas; 25. ragina Kosovo asamblėją apsvarstyti pozicijos dokumentą, kurį rengiant Vaiko teisių apsaugos įstatymą kartu pasirašė ES, UNICEF, NVO už vaikų apsaugą Kosove koalicija ir organizacija „Gelbėkit vaikus“; 26. susirūpinęs pažymi, kad Kosovas padarė nedidelę pažangą neįgaliųjų teisių srityje; ragina Kosovą užtikrinti nediskriminavimą ir lygias galimybes neįgaliesiems; 27. ragina Kosovo valdžios institucijas prioritetine tvarka spręsti mažumų problemas, įskaitant jų kultūrines ir kalbines teises bei galimybes; apgailestauja, kad tokios mažumos, kaip romai, aškaliai ir egiptiečiai, ir toliau susiduria su problemomis gaunant asmens dokumentus, kurie turi įtakos jų galimybėms naudotis pilietybe, švietimo, sveikatos priežiūros paslaugomis ir socialine parama, ir ragina Kosovo valdžios institucijas spręsti šias problemas; teigiamai vertina valdžios institucijų norą pripažinti istoriškai bulgarų kilmės asmenų, gyvenančių Goros ir Župos regionuose, teises; palankiai vertina tai, kad priimta nauja romų ir aškalių bendruomenių įtraukties į Kosovo visuomenę strategija ir veiksmų planas 2017–2021 m., ir ragina Kosovą aktyviai dalyvauti bendradarbiaujant regioniniu lygmeniu dėl 2020 m. romų integracijos projekto, kurį įgyvendina Regioninio bendradarbiavimo taryba; 28. apgailestauja dėl nuolatinės LGBTI asmenų diskriminacijos ir dėl to, kad internete padaugėjo neapykantą kurstančios kalbos dėl LGBTI asmenų eitynių Prištinoje; 29. pabrėžia, kad reikia priimti naują įstatymo dėl NVO asociacijų laisvės projektą; ragina atidžiau rengti ir įgyvendinti teisės aktus srityse, turinčiose poveikio pilietinės visuomenės erdvei, siekiant užtikrinti, kad teisės aktais nebūtų užkraunama neproporcingos naštos pilietinės visuomenės organizacijoms (PVO), jie nedarytų joms diskriminacinio poveikio ir nesumažintų pilietinės visuomenės erdvės; pabrėžia, kad PVO būtina skirti viešąjį finansavimą; 30. pabrėžia būtinybę užtikrinti Kosovo viešojo transliuotojo redaktorių laisvę, finansinį tvarumą ir nepriklausomumą ir garantuoti privačių žiniasklaidos priemonių nuosavybės skaidrumą, atsižvelgiant į metinėje Komisijos ataskaitoje pateiktas rekomendacijas; primygtinai ragina įgyvendinti visus atitinkamus šios srities teisės aktus; ragina gerinti daugiakalbes transliacijas ir informacijos, kuri teikiama visoms Kosovo bendruomenėms, kokybę; reiškia susirūpinimą dėl didėjančio grasinimų ir išpuolių prieš žurnalistus skaičiaus ir ragina Kosovo valdžios institucijas nedelsiant atlikti tyrimus ir vykdyti atsakingų asmenų baudžiamąjį persekiojimą; palankiai vertina Kosovo vyriausybės patvirtintą įstatymo dėl informatorių apsaugos projektą; 31. ragina toliau dėti pastangas, kad būtų visapusiškai normalizuojami Serbijos ir Kosovo santykiai; mano, kad visiškas santykių su Serbija normalizavimas pagal teisiškai įpareigojantį susitarimą ir jo įgyvendinimo susitarimus bus neįmanomas, jei nebus visapusiškai ir abipusiai taikomi galiojantys susitarimai – tai yra pagrindinis aspektas abiem šalims siekiant Europos integracijos; 32. atkreipia dėmesį į vykstančias diskusijas ir viešus pareiškimus dėl galimo Serbijos ir Kosovo sienos koregavimo, įskaitant teritorijų mainus; pabrėžia, kad tiek Kosovo, tiek Serbijos pobūdis yra daugiatautis ir kad šiame regione neturėtų būti siekiama sukurti tautiniu požiūriu monolitinių valstybių; pritaria dialogui, kurį palengvina ES siekdama sukurti pagrindą Serbijos ir Kosovo išsamaus normalizavimo susitarimo sudarymui; mano, kad bet koks susitarimas galėtų būti priimtinas tik tuomet, jei abi šalys dėl jo sutaria, atsižvelgdamos į bendrą regiono stabilumą ir tarptautinę teisę; 33. pažymi, kad penkios ES valstybės narės dar nepripažino Kosovo, ir ragina jas tai padaryti; pabrėžia, kad pripažinimas padėtų normalizuoti Kosovo ir Serbijos santykius; 34. laikosi nuomonės, kad Belgrado ir Prištinos dialogą reikia vesti atvirai ir skaidriai ir kad už jį atsakingi asmenys turėtų nuolat konsultuotis su Kosovo asamblėja dėl jo raidos; 35. apgailestauja dėl to, kad daugelis iki šiol pasirašytų susitarimų nebuvo įgyvendinti arba buvo atidėti, pavyzdžiui, susitarimai dėl energetikos ir savivaldybių, kuriose daugiausia gyvena serbai, asociacijos; primygtinai ragina abi šalis visiškai ir gera valia įgyvendinti visus susitarimus; dar kartą ragina Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) atlikti abiejų šalių prievolių vykdymo rezultatų vertinimą, kad būtų sprendžiamos visos su įgyvendinimu susijusios problemos; primygtinai ragina Serbijos ir Kosovo vyriausybes vengti visų veiksmų, kurie galėtų pakenkti šalių tarpusavio pasitikėjimui ir sukelti pavojų konstruktyviam tolesniam dialogui; 36. reiškia didelį susirūpinimą dėl incidentų tarp etninių gupių skaičiaus didėjimo; griežtai smerkia visus bauginimo ir smurto aktus; tikisi, kad Kosovo vadžios institucijos nedelsiant atsiribos nuo tokių veiksmų, ir ragina, kad jų vykdytojai būtų nustatyti ir patraukti atsakomybėn; ragina nacionalines ir vietos valdžios institucijas toliau dėti pastangas siekiant įgyvendinti priimtus įstatymus, kad būtų toliau plėtojama daugiatautė visuomenė; apgailestauja dėl to, kad regione padaugėjo nacionalistinės ir ekstremalios retorikos, ir prašo Komisijos toliau remti susitaikymą įgyvendinant kultūros projektus; 37. dar karta ragina nedelsiant ir be trukdymų atidaryti Mitrovicos tiltą, nes tai būtų svarbus žingsnis miesto suvienijimo link; ragina visapusiškai įgyvendinti judėjimo laisvės susitarimą; ragina Serbijos ir Kosovo valdžios institucijas skatinti vietos bendruomenių žmonių tarpusavio ryšius, siekiant sustiprinti dialogą, be kita ko, nevyriausybiniu lygmeniu; šiuo požiūriu teigiamai vertina Pejos ir Šabaco abipusio bendradarbiavimo programą ir ragina Komisiją remti panašias iniciatyvas; teigiamai vertina infrastruktūros projektų, kuriais sudaromos sąlygos aktyviau palaikyti ryšius, pvz., Nišo–Merdarės–Prištinos greitkelio, plėtrą; 38. teigiamai vertina Kosovo pastangas palaikyti visame regione konstruktyvius kaimyninius santykius ir iniciatyviai derinti savo politiką su ES bendra užsienio ir saugumo politika (BUSP) ir ragina šioje srityje siekti daugiau pažangos; mano, kad Kosovo narystė tarptautinėse organizacijose reikštų teises ir prievoles, kurios susiję su tarptautinių normų ir standartų taikymu; skatina teigiamai vertinti Kosovo dalyvavimą tarptautinėse organizacijose; 39. pabrėžia, kad skubiai reikia priimti ir įgyvendinti priemones, kuriomis užtikrinamos skaidrios ir konkurencingos privatizavimo procedūros, ir tirti tariamus pažeidimus; yra susirūpinęs dėl to, kad migrantų perlaidos yra svarbi vietos paklausos varomoji jėga; reiškia susirūpinimą dėl moterų diskriminacijos darbo rinkoje, ypač įdarbinimo procese; 40. reiškia susirūpinimą dėl labai prastos vaistų registravimo tvarkos ir vaistų kokybės, taip pat dėl apskritai korupcijos šiame sektoriuje; primygtinai ragina Kosovo Sveikatos apsaugos ministeriją paspartinti savo pastangas tiriant tokius nusikaltimus ir kuo greičiau spręsti registracijos ir kokybės problemas; ragina atlikti visuotinę sveikatos priežiūros sektoriaus reformą, įskaitant visuotinio sveikatos draudimo įgyvendinimą, siekiant užtikrinti visuotinę prieigą prie sveikatos priežiūros paslaugų; pabrėžia, jog reikia skirti pakankamą finansavimą viešajai sveikatos sistemai; 41. ragina Komisija parengti regioninę strategiją, skirtą nemažėjančio jaunimo nedarbo ir protų nutekėjimo problemoms spręsti, šalinant įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitiktį tarp švietimo sistemos ir darbo rinkos, gerinant mokymo kokybę ir užtikrinant pakankamą finansavimą aktyvioms darbo rinkos priemonėms ir profesinio rengimo programoms, kartu teikiant pakankamas vaikų priežiūros ir ikimokyklinio ugdymo paslaugas; apgailestauja, kad nepadaryta pažangos gerinant švietimo kokybę; ragina atitinkamus subjektus įtraukti mažumų grupėms priklausančius asmenis rengiant ir įgyvendinant užimtumo priemones; 42. primygtinai ragina Kosovą visapusiškai pasinaudoti ES programų teikiamomis galimybėmis; teigiamai vertina susitarimo dėl Kosovo dalyvavimo programose „Erasmus+“ ir „Kūrybiška Europa“ pasirašymą; ragina Kosovo valdžios institucijas ir Komisiją toliau remti MVĮ, siekiant sukurti gyvybingą Kosovo ekonomiką; pritaria pasiūlymui sumažinti tarptinklinio ryšio mokesčius Vakarų Balkanuose; 43. atkreipia dėmesį į nepaprastai blogą Prištinos ir kitų labai užterštų miestų oro kokybę; ragina sukurti veiksmingas oro ir vandens kokybės stebėsenos sistemas, gerinti vandens valymo infrastruktūrą ir rinkti patikimus ir lengvai pasiekiamus taršos duomenis tikruoju laiku; reiškia susirūpinimą dėl netinkamo atliekų tvarkymo, netvarių sąvartynų ir plačiai paplitusios neteisėtos atliekų šalinimo praktikos; primygtinai ragina valdžios institucijas priimti atliekų rūšiavimo ir perdirbimo tikslus, pagerinti vietos atliekų surinkimo, šalinimo ir perdirbimo įrangą ir patraukti atsakomybėn teršėjus; ragina Jungtines Tautas nedelsiant suteikti reikiamą paramą apsinuodijimo švinu aukoms kai kuriose Kosove įsteigtose pabėgėlių stovyklose, be kita ko, pasitelkiant numatomą patikos fondą; 44. pažymi, kad dauguma pastarųjų metų ataskaitoje pateiktų rekomendacijų dėl energetikos politikos neįgyvendintos; pabrėžia poreikį atsisakyti lignito naudojimo netvariai gaminant energiją ir kad reikia nedelsiant uždaryti Kosovo elektrinę ir užtikrinti papildomą tvarią energijos gamybą ir importo pajėgumus; pažymi, kad dėl trečiojo energetikos dokumentų rinkinio padaryta dalinė pažanga, ir pabrėžia, jog reikia užtikrinti Kosovo energetikos reguliavimo institucijos nepriklausomumą; ragina dėti daugiau pastangų energijos vartojimo efektyvumui ir energijos taupymui užtikrinti, ypač statybų sektoriuje; pažymi, kad, nors energijos vartojimo efektyvumo įstatymo projektas buvo priimtas per pirmąjį svarstymą, energijos vartojimo efektyvumui trukdo tai, kad nedaroma pažanga įgyvendinant Kosovo ir Serbijos susitarimą energetikos srityje; ragina valdžios institucijas įsteigti energijos vartojimo efektyvumo fondą; 45. pabrėžia, kad numatomos hidroelektrinės turėtų atitikti ES aplinkos standartus; šiuo požiūriu teigiamai vertina Aplinkos ministro sprendimą įvertinti ir sustabdyti leidimus, išduotus hidroenergijos projektams; 46. apgailestauja, kad nėra pažangos atsinaujinančiųjų išteklių energijos potencialo panaudojimo srityje; ragina valdžios institucijas patvirtinti Energetikos strategijos veiksmų planą 2017–2026 m. laikotarpiu, kad būtų pasiektas privalomas tikslas – atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis 2020 m. turi siekti 25 proc.; primygtinai ragina Komisiją didinti paramą šiuo tikslu; 47. ragina Kosovo valdžios institucijas patvirtinti patikimą ir tvarią viešojo transporto ir judumo politiką šalinant ilgalaikius infrastruktūros trūkumus; 48. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos išorės veiksmų tarnybai ir Kosovo vyriausybei bei Kosovo Asamblėjai.
| ||||||||||
| 2018 m. ataskaita dėl buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos |
| ||||||
Europos Parlamentas, – atsižvelgdamas į 2005 m. gruodžio 16 d. Europos Vadovų Tarybos sprendimą suteikti šaliai ES narystės siekiančios šalies kandidatės statusą, – atsižvelgdamas į Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos stabilizacijos ir asociacijos susitarimą (SAS), – atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 17 d. galutinį susitarimą dėl nesutarimų sprendimo, aprašyto Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijose 817 (1993) ir 845 (1993), 1995 m. laikinojo susitarimo galiojimo pabaigos ir strateginės Graikijos ir buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos partnerystės sukūrimo (taip pat žinomą kaip Prespos susitarimą), – atsižvelgdamas į pagrindų susitarimą, sudarytą Ochride ir pasirašytą Skopjėje 2001 m. rugpjūčio 13 d. (Ochrido pagrindų susitarimas), – atsižvelgdamas į 2015 m. birželio mėn. Komisijos paskelbtus buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos neatidėliotinų reformų prioritetus, – atsižvelgdamas į politinį susitarimą (vadinamąjį Pržino susitarimą), kurį 2015 m. birželio 2 d. ir liepos 15 d. Skopjėje pasiekė keturios pagrindinės politinės partijos, ir į 2016 m. liepos 20 d. ir rugpjūčio 31 d. keturšalį susitarimą dėl jo įgyvendinimo, – atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 14 d. Vyresniųjų ekspertų grupės sisteminiais teisinės valstybės principo klausimais rekomendacijas, – atsižvelgdamas į 2014 m. rugpjūčio 28 d. pradėtą Berlyno procesą, – atsižvelgdamas į Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro galutines ataskaitas dėl 2016 m. gruodžio 11 d. vykusių išankstinių parlamento rinkimų, kuriuos taip pat stebėjo Europos Parlamentas, ir 2017 m. spalio 15 ir 29 d. vykusių savivaldybių rinkimų, – atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 17 d. ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikimo deklaraciją ir prie jos pridėtą Sofijos prioritetų darbotvarkę, – atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 28 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas, kuriomis pritariama 2018 m. birželio 26 d. Tarybos priimtoms išvadoms dėl plėtros ir stabilizacijos ir asociacijos proceso, – atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 11–12 d. vykusiame NATO valstybių ir vyriausybių vadovų susitikime priimtą sprendimą pakviesti šalį pradėti derybas dėl narystės aljanse, – atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 13 d. vykusio buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos ir ES stabilizacijos ir asociacijos tarybos 14-ojo susitikimo išvadas, – atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 6 d. Komisijos komunikatą „Įtikinama plėtros perspektyva ir didesnis ES įsipareigojimas Vakarų Balkanų šalims“ (COM(2018)0065), – atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 17 d. Komisijos komunikatą „2018 m. komunikatas dėl ES plėtros politikos“ (COM(2018)0450) ir prie jo pridedamą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „2018 m. ataskaita dėl buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos“ SWD(2018)0154), kuriuose rekomenduojama pradėti stojimo derybas, atsižvelgiant į pasiektą pažangą ir siekiant tvaraus įsipareigojimo vykdyti reformas, – atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbinį dokumentą dėl jos atlikto buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos ekonominio koregavimo programos vertinimo (SWD(2018)0134) ir į 2018 m. gegužės 25 d. vykusio ES ir Vakarų Balkanų šalių bei Turkijos ekonominio ir finansinio dialogo bendras išvadas, – atsižvelgdamas į per 2018 m. vasario 7–8 d. Strasbūre vykusį 14-ąjį ES ir buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos jungtinio parlamentinio komiteto posėdį priimtas rekomendacijas, – atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 17–18 d. Ochride pradėtą Jean'o Monnet dialogo procesą, kuriame dalyvauja Parlamento (Sobranie) vadovybė ir politinės partijos, – atsižvelgdamas į savo ankstesnes su šia šalimi susijusias rezoliucijas, – atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį, – atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A8-0341/2018), A. kadangi įgyvendindama ryžtingas ir įtraukias demokratines reformas ir aktyviai gerindama santykius su kaimyninėmis šalimis, naujoji vyriausybė demonstruoja šalies įsipareigojimo eiti europinės ir euroatlantinės partnerystės link tęstinumą; kadangi pastangos vykdyti reformas turėtų būti susietos su neatidėliotinų reformų prioritetų įgyvendinimui toliau skiriama ES parama ir išmatuojamais rezultatais; kadangi ES narystės perspektyva teikia didelį postūmį reformoms buvosiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje, ypač atsižvelgiant į teisinės valstybės principą, teismų nepriklausomumą ir kovą su korupcija; kadangi buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija laikoma valstybe kandidate, padariusia didžiausią pažangą savo teisės aktų su ES acquis derinimo srityje; B. kadangi 2018 m. birželio 17 d. Prespos susitarimu dėl buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos ir Graikijos nesutarimų sprendimo ir strateginės partnerystės sukūrimo duodamas labai reikalingas teigiamas stabilumo ir susitaikymo visame Vakarų Balkanų šalių regione ženklas, pagerinama gerų kaimyninių santykių padėtis ir grindžiamas kelias šalies integracijai į ES; C. kadangi Graikija ir buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija susitarė dėl 11-os pasitikėjimo stiprinimo priemonių, daugiausia politinių ir ES reikalų, švietimo ir kultūros, prekybos ir ekonominio bendradarbiavimo, sujungiamumo, teisingumo ir vidaus reikalų srityse bei bendradarbiavimo sveikatos klausimais srityje; kadangi šios pasitikėjimą stiprinančios priemonės jau pasiekė apčiuopiamų rezultatų; D. kadangi visos politinės partijos ir valstybinės institucijos privalo padėti užtikrinti įtraukesnę ir atviresnę politinę atmosferą, kurioje būtų sudarytos palankios sąlygos tolesnei pažangai stojimo į ES procese; E. kadangi šalis privalo toliau stiprinti, be kita ko, parlamentinius teisėkūros ir priežiūros pajėgumus, teismines institucijas, pagarbą teisinės valstybės principui, žiniasklaidos laisvę ir kovą su organizuotu nusikalstamumu bei korupcija; kadangi reikia stiprinti pastangas, dedamas įgyvendinant reformas viešojo administravimo, ekonomikos ir užimtumo srityse, taip pat reikia atlikti išsamią Ochrido pagrindų susitarimo įgyvendinimo peržiūrą; F. kadangi buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos įstojimas į NATO padės užtikrinti taiką ir stabilumą visame regione; G. kadangi 2018 m. birželio 28 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino 2018 m. birželio 26 d. Tarybos išvadas, kuriomis sudaromos sąlygos 2019 m. birželio mėn. pradėti stojimo derybas; H. kadangi 2018 m. liepos 18 d. Komisija kaip pagrindinį Komisijos strategijos dėl Vakarų Balkanų elementą parafavo susitarimą dėl statuso su buvusiąja Jugoslavijos Respublika Makedonija, kad Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros (FRONTEX) būriai migracijos ir sienų valdymo tikslais galėtų vykdyti bendras operacijas kartu su šia šalimi ir joje; I. kadangi oro tarša yra didelė Makedonijos miestų problema ir, naujausių Suomijos meteorologijos instituto ir Makedonijos visuomenės sveikatos instituto tyrimo duomenimis, iš visų Europos miestų didžiausia smulkių kietųjų dalelių (PM 2,5) koncentracija ore yra Skopjėje ir Tetove; J. kadangi Balkanų regionas yra strategiškai svarbus; K. kadangi kiekviena šalis kandidatė vertinama atskirai pagal jos pačios nuopelnus, o stojimo tvarkaraštį ir derybų spartą lemia reformų greitis ir kokybė; L. kadangi po kruopštaus ir skaidraus teisminio proceso Makedonijos teismai nuteisė Nikolą Gruevskį dėl piktnaudžiavimo valdžia ir skyrė jam dviejų metų įkalinimo bausmę; kadangi įvairūs teismai patvirtino šį apkaltinamąjį nuosprendį ir nuosprendis įsigaliojo išnaudojus visas apeliacijų galimybes; kadangi N. Gruevski buvo nurodytas keturiose papildomose nagrinėjamose baudžiamosiose bylose ir yra susijęs dar su penkiais vykdomais baudžiamųjų veikų tyrimais; Bendro pobūdžio reformos ir geri santykiai su kaimyninėmis šalimis 1. palankiai vertina tvirtą politinį vyriausybės įsipareigojimą visapusiškai įgyvendinti Pržino susitarimą ir neatidėliotinų reformų prioritetus, dėl kurio sustiprėjo pastangos įgyvendinti su ES susijusias reformas, grindžiamas įvairių partijų ir etninių grupių bendradarbiavimu, taip pat konsultacijomis su pilietine visuomene, ir pabrėžia, kad siekiant šalies europinės ateities svarbu tęsti šias pastangas; ragina naująją vyriausybę išlaikyti teigiamą pagreitį ir skaidriai bei įtraukiai užtikrinti pažangą, spartinti ir visapusiškai įgyvendinti su ES susijusias reformas; siekiant didinti regioninį saugumą, ragina remti buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos narystę euroatlantinėse organizacijose; 2. labai giria pozityviąją diplomatiją ir aktyvias pastangas stiprinti pasitikėjimą, kurios padeda pasiekti kompromisų ir išspręsti neišspręstus dvišalius klausimus bei plėtoti gerus kaimyninius santykius; pabrėžia, kad dvišaliai klausimai neturėtų kliudyti stojimo procesui; itin palankiai vertina 2018 m. vasario 14 d. įsigaliojusią draugystės sutartį su Bulgarija, kuria turėtų būti užtikrinti ilgalaikiai ir taikinamieji geros kaimynystės santykiai tarp šių dviejų šalių; 3. palankiai vertina 2018 m. birželio 17 d. Graikijos ir buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos pasirašytą Prespos susitarimą ir giria abi susitarimo šalis už tai, kad jos dėjo daug pastangų, kad pasiektų abiem šalims priimtiną sprendimą dėl pavadinimo; palankiai vertina tai, kad 2018 m. birželio 20 d. ir liepos 5 d. jį ratifikavo buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos Parlamentas; mano, kad šalies piliečių labui visi politiniai veikėjai ir pilietinė visuomenė turi konstruktyviai dirbti ir suvokti savo istorinę atsakomybę; primygtinai ragina partijas pirmenybę teikti savo šalies interesams, o partijų politiniams interesams, tinkamai informuoti savo piliečius apie susitarimo turinį ir poveikį ir kruopščiai užbaigti visas vidines procedūras, kurių reikia norint ratifikuoti ir įgyvendinti šį strategiškai svarbų susitarimą, nutraukti užsitęsusią geopolitinę nežinią ir parodyti gerą taikos ir stabilumo regione pavyzdį; pabrėžia 2018 m. rugsėjo 30 d. referendumo dėl buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos integracijos į ES ir NATO svarbą; 4. atkreipia dėmesį į 2018 m. rugsėjo 30 d. referendumo rezultatus; pabrėžia, kad reikia toliau remti šalies euroatlantinę ateitį ir įgyvendinti 2018 m. birželio 17 d. Prespos susitarimą; ragina vyriausybę Skopjėje imtis visų būtinų ir galimų veiksmų, kad būtų laikomasi Prespos susitarimo, kuris atveria kelią deryboms dėl stojimo į ES ir NATO, nuostatų; 5. palankiai vertina Makedonijos parlamento (maked. Sobranie) 2018 m. spalio 19 d. balsavimą siekiant pradėti konstitucijos dalinio pakeitimo procesą, kad būtų galima įgyvendinti nuostatas, išdėstytas Prespos susitarime; ragina politines partijas vadovaujantis bendra atsakomybe ir toliau bendradarbiauti vykdant šios dalinio pakeitimo procedūros kitus etapus; pakartoja, kad tvirtai remia šalies europinę ir euroatlantinę ateitį ir primygtinai ragina vyriausybę ir parlamentą ir toliau vykdyti reformas, kurios sudarys sąlygas įstoti į ES; ragina specialųjį prokurorą ir teismus atlikti savo nepriklausomus visų neištirtų politinių ir baudžiamųjų nusikaltimų bylų tyrimus ir patraukti kaltuosius atsakomybėn; 6. palankiai vertina šalies diplomatines pastangas skatinti dvišalį ir regioninį bendradarbiavimą su Albanija ir kurti naujus kokybiškus santykius prekybos, teisėsaugos, kovos su sukčiavimu ir terorizmo prevencijos srityse; 7. primena, kad šalis jau pasiekė aukštą teisės aktų suderinimo su acquis lygį; vis dėlto apgailestauja dėl to, kad kai kurie iš šių teisės aktų dar nėra įgyvendinti; pažymi, kad šalis vis geriau derina teisės aktus su ES deklaracijomis ir Tarybos sprendimais dėl bendros užsienio ir saugumo politikos, ir pabrėžia palaipsniui siekiamo visiško suderinimo, kuris yra būtina sąlyga šaliai siekiant euroatlantinės ateities, svarbą; 8. pripažįsta pažangą, padarytą viešajame sektoriuje, priėmus viešojo administravimo reformos strategiją ir finansų valdymo reformos programą; ragina vyriausybę užtikrinti visapusišką šių reformų įgyvendinimą; skatina šalį toliau stiprinti profesionalumą didinant skaidrumą ir teisingą atstovavimą ir užtikrinti, kad įdarbinant į valstybės tarnybos vietas būtų visapusiškai laikomasi nuopelnais grindžiamos įdarbinimo politikos; 9. griežčiausiai smerkia 2017 m. balandžio 27 d. įvykdytą išpuolį šalies Parlamente, kuris reiškia išpuolį prieš demokratiją ir per kurį keli parlamento nariai ir žurnalistai patyrė rimtų sužalojimų, ir ragina patraukti organizatorius ir nusikaltimo vykdytojus baudžiamojon atsakomybėn; palankiai vertina vykstantį tyrimą ir bylos nagrinėjimą teisme; pabrėžia, kad šie smurto veiksmai ir toliau turėtų būti tiriami bei už juos turėtų būti traukiama atsakomybėn laikantis įstatymų ir skaidrumo, nepriklausomumo ir proporcingumo principų; toliau smerkia bet kokį trukdymą parlamento procedūroms ir bet kokį piktnaudžiavimą jomis ir naudojimąsi konstitucijos nuostatas pažeidžiančiomis prezidento galiomis; 10. visiškai pritaria Komisijos rekomendacijai ir po jos priimtam Tarybos sprendimui, kuriuo 2019 m. birželio mėn. nustatytas kaip stojimo derybų pradžios data, taip pripažįstant vilčių teikiančias pastangas įgyvendinti reformas; mano, kad netrukus prasidėsianti acquis peržiūra ir stojimo derybos sustiprins ir pagreitins reformų tempą; mano, kad pradėjus derybas atsiras papildomų paskatų demokratizacijai ir bus sugriežtinta kontrolė ir atskaitomybė; 11. palankiai vertina oficialų 2018 m. liepos 11 d. NATO kvietimą šaliai pradėti derybas dėl narystės šioje organizacijoje; 12. mano, kad buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos narystė NATO galėtų padėti pasiekti didesnį saugumą ir politinį stabilumą Pietryčių Europoje; ragina visas ES valstybes nares, kurios yra NATO narės, aktyviai remti šalies stojimą į NATO; 13. palankiai vertina būsimą šalies perėjimą į antrąjį stabilizacijos ir asociacijos susitarimo etapą ir šalies įtraukimą į Adrijos ir Jonijos jūrų iniciatyvą, taip pat ragina Tarybą įtraukti šią šalį į ES Adrijos ir Jonijos jūrų regiono strategiją; Demokratizacija 14. palankiai vertina pirminius veiksmus, kurių imtasi atkuriant stabdžių ir atsvarų sistemą ir padidinant įtrauktį, taikant priemones, kuriomis gerinama aplinka, kurioje veikia nepriklausomos priežiūros institucijos, žiniasklaida ir pilietinės visuomenės organizacijos (PVO); palankiai vertina konstruktyvų vyriausybės ir PVO dialogą ir pastarųjų vaidmenį užtikrinant geresnį stabdžių ir atsvarų sistemos taikymą; pabrėžia, kad vykstantys esminiai pakeitimai turėtų būti atlikti esant įtraukiai ir atvirai politinei aplinkai; 15. vertina vyriausybės pastangas užkirsti kelią regresui ir pašalinti likusius korupcinio valstybės užvaldymo elementus, ir skatina didinti šias pastangas; primena, kad 1-ąjį šio amžiaus dešimtmetį stojimo procese šalis užėmė lyderės poziciją; 16. palankiai vertina tai, kad buvo patobulinti rinkimų teisės aktai, tačiau pabrėžia, kad reikia laiku peržiūrėti rinkimų kodeksą, visapusiškai atsižvelgiant į likusias ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro, Venecijos komisijos ir Valstybių prieš korupciją grupės (GRECO) rekomendacijas dėl kampanijos finansavimo ir dėl politinių partijų; pabrėžia, kad reikia toliau stengtis, kad būtų užkirstas kelias visų formų rinkėjų bauginimui ir kad tokie atvejai būtų tiriami; primygtinai ragina politines partijas demokratizuoti savo vidaus sprendimų priėmimo procesus; 17. ragina valdžios institucijas užbaigti pertrauktą surašymą, per kurį būtų surinkti tikslūs statistiniai duomenys apie gyventojus, kuriais remiantis būtų galima rengti vyriausybės plėtros programas ir planuoti atitinkamą biudžetą, taip pat surengti rinkimus ir apskaičiuoti rinkimų rezultatus; 18. palankiai vertina tai, kad buvo atnaujinti ES ir buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos jungtinio parlamentinio komiteto posėdžiai, ir ragina toliau tęsti konstruktyvią veiklą pasitelkiant šį tarpparlamentinį bendradarbiavimą; 19. palankiai vertina tai, kad 2018 m. gegužės 17 ir 18 d. Ochride pradėtas Jean'o Monnet dialogo procesas ir kad dėl to, vieningai pritarus įvairioms partijoms, priimtas Etikos kodeksas; ragina Parlamento reformų ir veikimo darbo grupę peržiūrėti Parlamento darbo tvarkos taisykles ir, atsižvelgiant į Ochrido išvadose nustatytas prioritetines sritis, teikti pakeitimų pasiūlymus ir nustatyti priėmimo terminus; ragina visas su politiniu procesu susijusias suinteresuotąsias šalis toliau stiprinti kompromisinę ir konstruktyvaus politinio dialogo kultūrą, visų pirma tarp Parlamento narių, ir susilaikyti nuo bet kokių kliūčių, trukdančių veiksmingam Parlamento darbui; 20. rekomenduoja šalies Parlamentui visapusiškai naudotis savo priežiūros ir teisėkūros funkcijomis ir griežtai apriboti skubos procedūrų, kurios mažina parlamentinės ir visuomenės kontrolės veiksmingumą, taikymą; ragina kaupti patikimus žvalgybos tarnybų priežiūros duomenis ir stebėti žmogaus teisių bei pagrindinių laisvių padėtį šalyje; 21. palankiai vertina svarbius veiksmus, kurių vyriausybė ėmėsi siekdama stiprinti demokratiją ir teisinės valstybės principo taikymą ir palaipsniui atkurti kompromiso paieškos kultūrą, bendraudama su visais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant opoziciją, taip pat teigiamai vertina nuoširdų ketinimą įtraukiai ir skaidriai vykdyti reformas; 22. ragina pradėti veiksmingai įgyvendinti viešojo administravimo reformos strategiją ir nustatyti aiškias atskaitomybės ribas; pabrėžia nuopelnais grindžiamo įdarbinimo ir atviro visų įdarbinimo procedūrų konkurso svarbą ir ragina didinti žmogiškųjų išteklių valdymo pajėgumus; ragina imtis griežtesnių priemonių, kuriomis būtų didinami viešojo administravimo sektoriaus ir finansų planavimo pajėgumai; 23. palankiai vertina tai, kad vyriausybė stiprina decentralizavimo procesą, priimdama 2018–2020 m. decentralizavimo ir vystymosi veiksmų planą, kuris yra svarbus žingsnis siekiant spręsti lėšų nepakankamumo ir paslaugų trūkumo savivaldybėse problemą; 24. palankiai vertina nuolatines pastangas skatinti gerą valdymą, atskaitomybę ir laisvą žiniasklaidą, didinti skaidrumą ir gerinti prieigą prie viešos informacijos, be kita ko, skelbiant informaciją apie valstybės institucijų išlaidas; ragina imtis tolesnių veiksmų siekiant užtikrinti piliečių teisę susipažinti su viešąja informacija; ragina nuolat stengtis didinti sprendimų priėmimo proceso įtraukumą, taip pat gerinti tarpinstitucinį koordinavimą; 25. ragina toliau daryti pažangą skaitmeninant viešąją informaciją, kad ji būtų lengviau prieinama ir skatina valdžios institucijas ieškoti inovatyvių e. sprendimų, kaip toliau didinti skaidrumą ir palengvinti prieigą prie viešos informacijos bei sumažinti susijusią biurokratiją; Teisinė valstybė 26. primena, kad tinkamas teismų sistemos veikimas ir veiksmingos kovos su korupcija priemonės yra ypač svarbūs stojimo į ES procese; 27. palankiai vertina teisminių institucijų reformos strategiją, kuria siekiama atkurti teisminių institucijų nepriklausomumą, atskaitomybę ir profesionalumą ir nutraukti politinį kišimąsi bei selektyvų teisingumą ir ragina šalies vyriausybę bei kitus subjektus dėti daugiau pastangų siekiant tinkamai įgyvendinti teisminių institucijų reformos strategiją, užtikrinant, kad būtų įdiegti patikimi stebėsenos ir vertinimo mechanizmai; pabrėžia, kad reikia užbaigti derinti teisės aktus, atsižvelgiant į Venecijos komisijos rekomendacijas; ragina ir toliau priimti bei įgyvendinti teisminių institucijų reformos strategijoje numatytas priemones; pabrėžia, kad reikia toliau stengtis apsaugoti teismines institucijas nuo politinio kišimosi; 28. palankiai vertina tai, kad 2018 m. sausio mėn. buvo įsteigta Teismų etikos taryba, o Teisėjų ir prokurorų akademija surengė teisėjų etinio elgesio mokymus, kad būtų užkirstas kelias interesų konfliktams ir nustatytos kovos su korupcija priemonės; 29. tebėra susirūpinęs dėl plačiai paplitusios korupcijos ir palankiai vertina pirmuosius laimėjimus siekiant užkirsti jai kelią ir už ją traukti baudžiamojon atsakomybėn; yra susirūpinęs dėl nedidelio galutinių teismo sprendimų aukšto rango pareigūnų korupcijos bylose skaičiaus, tačiau atkreipia dėmesį į pirmuosius teismo sprendimus dėl korupcijos ir piktnaudžiavimo įgaliojimais atvejų ir dėl 2017 m. balandžio 27 d. įvykių; ragina dėti daugiau pastangų, kad tiriant aukšto rango pareigūnų korupcijos ir organizuoto nusikalstamumo atvejus, vykdant baudžiamąjį persekiojimą ir priimant galutinius apkaltinamuosius nuosprendžius būtų pasiekta gerų rezultatų; giria sudėtingomis aplinkybėmis vykdomą Specialiosios prokuratūros darbą ir toliau reiškia susirūpinimą dėl išpuolių ir trukdymo jai dirbti ir dėl to, kad kitos institucijos su ja nebendradarbiauja; 30. ragina valdžios institucijas intensyviau kovoti su pinigų plovimo ir interesų konfliktų reiškiniais, sukuriant ir stiprinant kovos su korupcija bei nusikalstamumu pajėgumus ir finansų tyrimų padalinius, įšaldant, konfiskuojant, susigrąžinant ir valdant turtą; primygtinai ragina valdžios institucijas pasiekti gerų rezultatų tiriant bylas ir vykdant baudžiamąjį persekiojimą ir padidinti apkaltinamųjų nuosprendžių aukšto lygio pinigų plovimo ir finansinių nusikaltimų bylose skaičių; palankiai vertina priimtą informatorių apsaugos įstatymą, kuriuo užtikrinama geresnė informatorių apsauga ir stiprinama vyriausybės kovos su korupcija politika; ragina skubiai peržiūrėti įstatymus dėl kovos su korupcija, finansų kontrolės ir viešųjų pirkimų; skatina vykdyti bendrosios teisinės sistemos reformą, kad Valstybinė korupcijos prevencijos komisija turėtų aiškius įgaliojimus ir galėtų dirbti visiškai nepriklausomai ir kad prokuratūros kovos su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija padaliniai galėtų reguliariai vykdyti tyrimus; 31. pažymi, kad regione plačiai paplitusi korupcija ir organizuotas nusikalstamumas, o tai taip pat trukdo šalies demokratiniam, socialiniam ir ekonominiam vystymuisi; mano, kad regioninė strategija ir glaudesnis visų regiono šalių bendradarbiavimas yra labai svarbūs siekiant veiksmingiau spręsti šiuos klausimus; 32. ragina, kad būtų griežtai užtikrinta politinė ir teisinė atskaitomybė nagrinėjant baudžiamąsias bylas, įskaitant nusikaltimus, kylančius iš pokalbių klausymosi skandalo; ragina Parlamentą užbaigti žvalgybos tarnybų reformą, užtikrinant tinkamą saugumo ir žvalgybos agentūrų išorės priežiūrą; 33. primygtinai ragina valdžios institucijas imtis ryžtingų veiksmų siekiant išardyti nusikaltėlių tinklus, susijusius su prekyba žmonėmis, ginklais ir narkotikais, taip pat didinti institucijų pajėgumus, teisėsaugos tarnybų tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir gerinti rezultatus tiriant baudžiamąsias veikas, atliekant baudžiamąjį persekiojimą ir priimant galutinius apkaltinamuosius nuosprendžius; 34. pripažįsta šalies pastangas ir konstruktyvų vaidmenį sprendžiant Europos migracijos ir pabėgėlių krizės problemas; atkreipia dėmesį į nuolatines pastangas ir ragina toliau tobulinti prieglobsčio sistemą ir migracijos valdymą; ragina šalį stiprinti ir toliau intensyvinti abipusiai naudingą regioninį bendradarbiavimą ir partnerystę su FRONTEX, pasirašius susitarimą dėl naujo statuso, taip siekiant išardyti prekybos žmonėmis tinklus; 35. pabrėžia būtinybę užtikrinti, kad su migrantais ir pabėgėliais, ypač moterimis ir vaikais, prašančiais prieglobsčio šalyje ar keliaujančiais per jos teritoriją, būtų elgiamasi vadovaujantis tarptautinės ir ES teisės nuostatomis; 36. mano esant reikalinga, kad valdžios institucijos tęstų ir didintų kovos su islamo radikalėjimu ir užsienio teroristais kovotojais pastangas; ragina tai įgyvendinti skatinant tvirtesnį saugumo tarnybų ir PVO, religinių lyderių, vietos bendruomenių ir kitų valstybės institucijų bendradarbiavimą švietimo, sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų sektorių srityse; ragina, kad saugumo tarnybos nuolat stebėtų grįžtančius užsienio kovotojus, tinkamą jų reintegraciją į visuomenę ir nuolat keistųsi informacija su ES ir kaimyninių šalių valdžios institucijomis; 37. ragina toliau gerinti su vaikais susijusio teisingumo sistemą; ragina kompetentingas institucijas skirti pakankamai biudžeto lėšų teisingumo vaikams įstatymui įgyvendinti, ir pagerinti paramos mergaitėms ir berniukams, nukentėjusiems nuo smurto ir prievartos, ir teisės aktus pažeidusiems vaikams paslaugų kokybę; 38. ragina Vengrijos valdžios institucijas pateikti visą susijusią informaciją ir būtinus paaiškinimus, susijusius su buvusio Makedonijos ministro pirmininko N. Gruevskio, kuris, kad išvengtų laisvės atėmimo bausmės, pabėgo iš savo šalies pasinaudojęs slapta Vengrijos diplomatine pagalba, atveju; mano, kad tai yra įsikišimas į buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos vidaus reikalus ir, visų pirma, parodyta nepagarba šalies teisminėms institucijoms ir teisės viršenybės principo šalyje nepaisymas; atkreipia dėmesį į ekstradicijos prašymą, kurį išdavė Skopjės valdžios institucijos, ir tikisi, kad Vengrija elgsis griežtai laikydamasi atitinkamų nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų ir teigiamai atsakys į šį prašymą; Pagrindinės teisės ir pilietinė visuomenė 39. palankiai vertina priemones, kuriomis siekiama patobulinti tarpetninį pasitikėjimą, ir ragina atlikti visapusišką ir skaidrią likusių Ochrido pagrindų susitarimo įgyvendinimo aspektų peržiūrą; mano, jog itin svarbu užtikrinti, kad etninės mažumos būtų visapusiškai pripažįstamos visuomeniniame gyvenime; ragina imtis tolesnių priemonių mažumų įtraukčiai švietimo srityje didinti, siekiant paskatinti socialinę sanglaudą ir bendruomenių integraciją; 40. mano, kad Makedonijos teismo procesai turi būti tęsiami vadovaujantis šalyje nustatytomis procedūromis ir kad Nikola Gruevski turi būti patrauktas atsakomybėn pagal Makedonijos teisingumo sistemą; ragina Vengriją paisyti Makedonijos teisingumo sistemos nepriklausomumo ir teisės viršenybės šalyje, iš naujo įvertinti politinio prieglobsčio suteikimą Nikolai Gruevskiui ir imtis jo ekstradicijos į Skopję proceso; tikisi, kad visos susijusios šalys elgsis griežtai laikydamosi atitinkamų nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų; pabrėžia, kad šios teisminės procedūros neturėtų būti politizuojamos; 41. palankiai vertina reformas ir pastangas, kuriomis siekiama palaipsniui suderinti teisinę sistemą su ES standartais, šalies sprendimą tapti stebėtoja Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūroje ir tai, kad šalis ratifikavo daugumą tarptautinių žmogaus teisių dokumentų; skatina visapusiškai įgyvendinti žmogaus teisių standartus ir politikos dokumentus, kaip antai Europos žmogaus teisių konvenciją (EŽTK), ypatingą dėmesį skiriant teisei į teisingą bylos nagrinėjimą, susirinkimų ir asociacijų laisvei, teisei į gyvybę, saviraiškos laisvei ir pagarbai privačiam ir šeimos gyvenimui; 42. pažymi, kad priimtas teisės aktas dėl kalbų vartojimo yra svarbus laimėjimas, ir apgailestauja dėl neigiamos taktikos, kuria siekiama priešintis jo priėmimui visapusiškai laikantis standartinių procedūrų; 43. palankiai vertina tai, kad 2018 m. kovo 23 d. šalis ratifikavo Stambulo konvenciją, ir primygtinai ragina šalį užbaigti teisines reformas, kuriomis siekiama kovoti su diskriminacija prieš moteris, mergaites ir visus vaikus, ir toliau naikinti smurtą šeimoje ir smurtą dėl lyties, nes šie reiškiniai vis dar plačiai paplitę; 44. pabrėžia, kad reikia užtikrinti, kad nepriklausomos priežiūros įstaigos būtų autonomiškos ir turėtų atitinkamą kiekį žmogiškųjų ir finansinių išteklių; giria ombudsmeno tarnybos vaidmenį stiprinant žmogaus teises ir pabrėžia, kad reikia užtikrinti sistemingą ombudsmeno sprendimų vykdymą; 45. tebėra susirūpinęs dėl labai prastos neįgaliųjų padėties ir nuolatinės jų diskriminacijos; ragina veiksmingai įgyvendinti esamas priemones ir strategijas; 46. palankiai vertina pirmuosius žingsnius, padarytus siekiant sustiprinti diskriminacijos prevenciją, ir primygtinai ragina valdžios institucijas į Diskriminacijos prevencijos ir apsaugos nuo jos įstatymą kaip diskriminacijos pagrindą įtraukti seksualinę orientaciją ir lytinę tapatybę; ragina valdžios institucijas skirti pakankamai biudžeto lėšų 2016–2020 m. nacionalinei lygybės ir nediskriminavimo strategijai įgyvendinti; ragina valdžios institucijas veiksmingai tirti prieš mažumas, įskaitant tokias pažeidžiamas grupes kaip romų tautybės žmonės ir LGBTI bendruomenė, nukreiptus neapykantos nusikaltimus ir neapykantą kurstančių kalbų atvejus, ir bausti už homofobinį ir transfobinį smurtą bei smurto kurstymą; išlieka susirūpinęs dėl tebesančio išankstinio priešiško visuomenės nusistatymo prieš LGBTI asmenis ir dėl žiniasklaidoje, internete ir socialinės žiniasklaidos priemonėse vyraujančių prieš juos nukreiptų neapykantą kurstančių kalbų; ragina valdžios institucijas užtikrinti veiksmingą apsaugą ir taikyti atgrasančias ir proporcingas sankcijas už neapykantą kurstančias kalbas bei homofobinius ir (arba) transfobinius veiksmus ir smurtą; pabrėžia, kad translyčiams asmenims būtina suteikti galimybę naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis; apgailestauja dėl nuolat nepakankamo Apsaugos nuo diskriminacijos komisijos darbo; palankiai vertina tai, kad buvo įsteigta tarppartinė parlamentinė grupė LGBTI bendruomenės teisių klausimais ir tarppartinė parlamentine grupė romų teisių klausimais; 47. ragina visapusiškai įgyvendinti strategijas ir teisės aktus dėl mažumų grupėms priklausančių asmenų teisių bei jų apsaugos ir šį įgyvendinimą finansuoti iš valstybės biudžeto; primygtinai reikalauja, kad būtų imtasi priemonių toliau gerinti padėtį švietimo, užimtumo, sveikatos priežiūros ir aprūpinimo būstu srityse, didinti galimybes įsigyti prekių ir paslaugų, taip pat gerinti romų gyvenimo sąlygas ir kad būtų smerkiama mokyklų segregacija bei kitų formų diskriminacija; 48. palankiai vertina gerokai pagerėjusias PVO veiklos ir konsultacijų su jomis vykdymo sąlygas, įskaitant Bendradarbiavimo su pilietine visuomene tarybos įsteigimą; pabrėžia, kad reikia stiprinti teisinę, finansinę, administracinę ir politinę sistemas, be kita ko, priimant teisės aktus dėl fondų ir gaunamų dovanų; pabrėžia, kaip svarbu, kad PVO būtų struktūriškai įtrauktos vykdant reguliaresnį, išsamų, nediskriminacinį ir nuspėjamą konsultacijų procesą; 49. dar kartą reiškia paramą iniciatyvai įsteigti faktų apie visas buvusios Jugoslavijos teritorijoje padarytų karo nusikaltimų ir kitų rimtų žmogaus teisių pažeidimų aukas nustatymo regioninę komisiją (RECOM); primygtinai ragina vyriausybę imtis iniciatyvos ją steigiant; pabrėžia šio proceso ir aktyvaus visų regiono politinių lyderių dalyvavimo svarbą siekiant, kad RECOM toliau nedelsiant galėtų pradėti darbą; atkreipia dėmesį į RECOM koalicijos pasiūlytą RECOM veiksmų planą, kuriame nustatytos aiškios datos ir kriterijai; 50. palankiai vertina didesnes vyriausybės pastangas stiprinti deinstitucionalizavimo ir socialinio sektoriaus reformos procesą; teigiamai vertina įsipareigojimą nutraukti vaikų įkurdinimą didelėse valstybinėse institucijose ir sukurti šeimos ir bendruomenės priežiūra paremtas paslaugas; ragina valdžios institucijas nedelsiant imtis priemonių, kad būtų sustabdytas didėjantis perinatalinis mirtingumas, ir sukurti šios nerimą keliančios tendencijos priežasčių analizės sistemą; 51. teigiamai vertina vyriausybės ir šalies Nacionalinės jaunimo tarybos partnerystę įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvą, kuri yra geras jaunimo ir sprendimus priimančių asmenų bendradarbiavimo rengiant ir įgyvendinant jaunimo reikalų politiką mechanizmas; ragina vyriausybę didinti finansinę paramą jaunimo organizacijoms ir jaunimui, kad būtų sprendžiamas protų nutekėjimo klausimas; Žiniasklaida 52. pabrėžia esminį nepriklausomos žiniasklaidos vaidmenį demokratinėje ir įgalinančioje aplinkoje; pažymi nedidelius teigiamus pokyčius žiniasklaidos srityje ir šiek tiek pagerėjusias nepriklausomo reportažų rengimo sąlygas; ragina imtis iniciatyvų, kuriomis būtų sudarytos palankios sąlygos profesinei visų žiniasklaidos subjektų veiklai (nesant jokiam išorės ir vidaus spaudimui), taip pat tiriamajai žurnalistikai; palankiai vertina tai, kad buvo nutraukta valstybės finansuojama, politiniu favoritizmu paremta reklama žiniasklaidoje, nes tai yra svarbi priemonė, siekiant skatinti vienodas sąlygas šiame sektoriuje, ir skatina užtikrinti didesnę žiniasklaidos apsaugą nuo politizavimo priemonių; primena, kad reikia sustiprinti žiniasklaidos reguliavimo institucijos ir visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą ir pajėgumus; ragina imtis priemonių, kuriomis būtų padidinta žurnalistų darbo ir socialinių teisių apsauga, ir užtikrinti, kad už bet kokį smurtą ir prievartą prieš žurnalistus ar grasinimus jiems būtų baudžiama, nes tai taip pat padėtų kuo labiau sumažinti vyraujančią žiniasklaidos savicenzūrą; 53. palankiai vertina pagerėjusią situaciją užtikrinant galimybes gauti informaciją; pabrėžia, kad reikia atnaujinti teisės aktus dėl žiniasklaidos paslaugų ir galimybių gauti viešą informaciją; pabrėžia, kad reikia visiškai netoleruoti grasinimo žurnalistams ir jų bauginimo bei išpuolių prieš juos atvejų ir veiksmingai juos tirti, tinkamai registruojant šiuos incidentus ir kruopščiai juos tiriant; smerkia bet kokios formos neapykantą kurstančias ir provokacines kalbas; ragina imtis veiksmingų kovos su šiais reiškiniais ir internete vykdomais žurnalistų etikos kodekso pažeidimais priemonių; be to, pabrėžia, jog būtina nedelsiant reformuoti žiniasklaidos sektorių, kad būtų sustiprinta Garso ir audiovizualinių žiniasklaidos paslaugų agentūra ir garantuojami objektyvūs ir profesionalūs reportažai; Ekonomika 54. pabrėžia, kad reikia gerinti verslo aplinką, užtikrinant biudžeto konsolidavimą ir reguliavimo skaidrumą bei patikimumą, kartu skiriant dėmesio vis dar nepašalintiems trūkumams, susijusiems su teisinės valstybės principu, sudėtingoms reguliavimo procedūroms ir savavališkiems patikrinimams; 55. ragina valdžios institucijas atkreipti dėmesį į didelio masto neoficialią ekonomiką ir tebesitęsiančias mokesčių vengimo bei sutarčių vykdymo problemas, kurios ir toliau atbaido tiesiogines investicijas iš užsienio; pabrėžia, kad reikia įgyvendinti priemones, susijusias su viešaisiais pirkimais ir vidaus finansine kontrole; pažymi, kad reikia didinti duomenų apie viešąsias išlaidas, viešuosius pirkimus, valstybės pagalbą ir ES lėšų panaudojimą skaidrumą; ragina imtis priemonių nacionalinių Pasirengimo narystei paramos priemonės (PNPP) struktūrų planavimo, programavimo ir valdymo gebėjimams gerinti; 56. ragina vyriausybę užtikrinti, kad skaitmeninimas būtų vienas iš įvairius sektorius apimančių pagrindinių prioritetų; primygtinai ragina nedelsiant parengti ilgalaikę skaitmeninę darbotvarkę, apimančią, be kita ko, e. valdymo strategiją, IRT strategiją ir nacionalinę kibernetinio saugumo strategiją; pabrėžia, kad visapusiška skaitmeninė darbotvarkė pagerins ekonominę aplinką ir efektyvumą, padidins viešojo administravimo ir paslaugų skaidrumą ir veiksmingumą; 57. teigiamai vertina vyriausybės pastangas gerinti jaunimui sudaromas sąlygas ir skatinti aktyvesnį jaunimo dalyvavimą politinėje veikloje, pavyzdžiui, įgyvendinant 2016–2025 m. jaunimo reikalų nacionalinę strategiją; ragina vyriausybę spręsti didelio jaunimo nedarbo lygio problemą, mažinant jaunų absolventų įgūdžių ir privačių įmonių poreikių neatitikimą; 58. primygtinai ragina vyriausybę visapusiškai ir inovatyviai spręsti ilgalaikio nedarbo, jaunimo nedarbo ir mažo moterų dalyvavimo darbo rinkoje problemą; ragina atlikti skubias švietimo srities reformas, siekiant užtikrinti, kad įgyti įgūdžiai atitiktų darbo rinkos poreikius ir taip būtų užkirstas kelias protų nutekėjimui; skatina vyriausybę parengti skaitmeninių įgūdžių strategiją ir didinti gyventojų skaitmeninį raštingumą; 59. primena, kad buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija pastarąjį gyventojų surašymą atliko 2002 m.; pabrėžia, jog svarbu atlikti naują, gerokai vėluojantį gyventojų surašymą, kad būtų galima gauti naują ir realią demografinę statistiką, atitinkančią ES standartus; 60. palankiai vertina tai, kad Makedonijos parlamentas priėmė naują energetikos įstatymą, kuriuo į nacionalinę teisę perkeliamas ES trečiasis energetikos teisės aktų rinkinys ir kuris visiškai atitinka Energijos bendrijos sutartį; ragina valdžios institucijas sutelkti dėmesį į energetikos rinkos reformas, kartu užtikrinant energijos išteklių tiekimo saugumą ir įvairinimą, ypač pasitelkiant atsinaujinančiuosius energijos išteklius; 61. atkreipia dėmesį į keletą saugomose teritorijose planuojamų infrastruktūros projektų, kurie galimai padarytų didelį poveikį būsimoms „Natura 2000“ teritorijoms; atsižvelgdamas į tai ragina laikytis Berno konvencijos Nuolatinio komiteto rekomendacijos (Nr. 184(2015)) ir laikinai sustabdyti projektų įgyvendinimą Mavrovo nacionalinio parko teritorijoje, kol bus atliktas strateginis poveikio aplinkai vertinimas visapusiškai laikantis ES aplinkos apsaugos teisės aktų; be to, ragina laikytis UNESCO Pasaulio paveldo komiteto sprendimo (40 COM 7B.68) dėl Ochrido regiono gamtinio ir kultūrinio paveldo ir prieš imantis bet kokių tolesnių darbų atlikti visapusišką strateginį poveikio aplinkai vertinimą (SPAV) ir poveikio paveldui vertinimą (PPV); primygtinai ragina, kad nacionalinė hidroenergijos strategija būtų rengiama vadovaujantis ES aplinkos teisės aktais; 62. ragina šalį stiprinti konkurenciją dujų ir energijos rinkose siekiant galutinai atsieti viešąsias paslaugas, kaip nurodyta trečiajame energetikos teisės aktų rinkinyje; ragina siekti esminės pažangos srityse, susijusiose su energijos vartojimo efektyvumu, atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamyba ir kova su klimato kaita; 63. teigiamai vertina tai, kad buvusioji Jugoslavijos Respublikos Makedonija 2018 m. sausio 9 d. ratifikavo Paryžiaus susitarimą, nes sėkminga kova su klimato kaita galima tik dedant bendras pastangas; 64. palankiai vertina teigiamą vyriausybės požiūrį į regioninį bendradarbiavimą, gerus kaimyninius santykius ir aktyvų dalyvavimą regioninėse iniciatyvose, tokiose kaip Pietryčių Europos bendradarbiavimo procesas, Regioninio bendradarbiavimo taryba, Vidurio Europos laisvosios prekybos susitarimas (VELPS), Vakarų Balkanų šešetas, Energijos bendrijos sutartis, Europos bendrosios aviacijos erdvės susitarimas, Vidurio Europos iniciatyva, Migracijos, prieglobsčio ir pabėgėlių regioninė iniciatyva (angl. MARRI) ir Brdo-Brijuni procesas; 65. palankiai vertina šalies įsipareigojimą dalyvauti vykdant Berlyno procesą įgyvendinamuose junglumo projektuose; pažymi, kad reikia pereiti nuo kelių transporto prie įvairesnės sistemos įgyvendinant geležinkelių reformos priemones, be kita ko, gerinant arba kuriant geležinkelio jungtis iš Skopjės į kaimyninių šalių sostines; ragina daryti didesnę pažangą baigiant kurti geležinkelių ir kelių transporto jungtis VIII ir X koridoriuose; 66. ragina toliau paprastinti su prekyba ir muitais susijusias sąlygas, taip pat įvairinti eksportą, be kita ko, pasitelkiant tarpregioninį prekybos potencialą; ragina Komisiją šiai šaliai netaikyti plieno ir aliuminio apsaugos priemonių; 67. reiškia susirūpinimą dėl nerimą keliančio oro taršos lygio Skopjėje ir kituose labai užterštuose miestuose ir ragina valstybės ir vietos valdžios institucijas skubiai imtis atitinkamų priemonių šiai ekstremaliai situacijai įveikti pasitelkiant efektyvias tikslines priemones oro kokybei stebėti ir gerinti, įskaitant viešojo transporto tobulinimą ir veiksmingus judumo planus; primygtinai ragina šalį skubiai suderinti aplinkos, gamtos ir klimato apsaugos srities teisės aktus su Bendrijos teisynu; ragina kurti atliekų tvarkymo sistemas; o 68. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos vyriausybei ir parlamentui. | |||||||
| 2018 m. ataskaita dėl Albanijos |
| |||||||||
Europos Parlamentas, – atsižvelgdamas į ES ir Albanijos stabilizacijos ir asociacijos susitarimą, – atsižvelgdamas į 2003 m. birželio 19–20 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas ir Salonikų darbotvarkę Vakarų Balkanų valstybėms, – atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 26–27 d. Europos Vadovų Tarybos sprendimą suteikti Albanijai ES narystės siekiančios šalies kandidatės statusą, – atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 26 d. Bendrųjų reikalų tarybos susitikimo išvadas, – atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 28–29 d. Europos Vadovų Tarybos sprendimą, – atsižvelgdamas į Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) vyriausiojo tautinių mažumų reikalų komisaro rekomendacijas dėl antrinės teisės aktų dėl tautinių mažumų apsaugos Albanijoje projekto, – atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 17 d. ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikimo deklaraciją ir Sofijos prioritetų darbotvarkę, – atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 15 d. vykusį Albanijos ir ES stabilizacijos ir asociacijos tarybos devintąjį susitikimą, – atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 6 d. Komisijos komunikatą „Įtikinama plėtros perspektyva ir didesnis ES įsipareigojimas Vakarų Balkanų šalims“ (COM(2018)0065), – atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 17 d. Komisijos komunikatą „2018 m. komunikatas dėl ES plėtros politikos“ (COM(2018)0450) ir prie jo pridėtą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „2018 m. ataskaita dėl Albanijos“ (SWD(2018)0151), – atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 12–13 d. Tiranoje vykusiame ES ir Albanijos stabilizacijos ir asociacijos parlamentinio komiteto (SAPK) 12-ajame posėdyje priimtas rekomendacijas, – atsižvelgdamas į 2017 m. Pasaulio Banko bei pagal Jungtinių Tautų vystymo programą atliktos apklausos, kurią parėmė Komisija, dėl marginalizuotų romų Vakarų Balkanų šalyse išvadas, – atsižvelgdamas į 2015 m. priimtą bendrą tarnybų darbinį dokumentą „Lyčių lygybė ir moterų įgalėjimas. Keisti mergaičių ir moterų gyvenimą plėtojant ES išorės santykius 2016–2020 m.“, – atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Albanijos, – atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį, – atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A8-0334/2018), A. kadangi ES plėtra ir toliau reiškia strateginį investavimą į taiką, demokratiją, gerovę, saugumą ir stabilumą Europoje; B. kadangi Albanija toliau darė nuoseklią pažangą siekdama atitikti politinius kriterijus ir įgyvendinti penkis pagrindinius prioritetus, kad galėtų pradėti stojimo derybas, ir konsoliduodama demokratines institucijas ir praktiką; C. kadangi, atsižvelgdama į padarytą gerą pažangą įgyvendinant penkis pagrindinius prioritetus, Komisija rekomendavo pradėti stojimo derybas su Albanija; kadangi stojimo derybos sudarys sąlygas Europos Sąjungai atidžiau tikrinti ir labai paskatins toliau vykdyti reformas ir įtvirtinti demokratines institucijas bei praktiką; D. kadangi 2018 m. birželio 28 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino 2018 m. birželio 26 d. Tarybos išvadas ir taip sudarytos sąlygos 2019 m. birželio mėn. pradėti stojimo derybas; E. kadangi vis dar yra problemų, kurias reikia greitai ir veiksmingai spręsti palaikant dialogą ir bendradarbiaujant; F. kadangi konstruktyvus vyriausybės ir opozicijos dialogas su ES susijusių reformų klausimais tebėra itin svarbus elementas siekiant daryti pažangą įgyvendinant reformų darbotvarkę piliečių labui ir priartinti šalį prie ES; G. kadangi visuomenė plačiai pritaria Albanijos stojimui į ES; H. kadangi teisinė valstybė yra viena iš pagrindinių vertybių, kuria grindžiama ES ir kuri yra tiek plėtros proceso, tiek stabilizacijos ir asociacijos proceso pagrindas; kadangi reformos yra būtinos siekiant išspręsti likusius svarbius uždavinius šioje srityje, visų pirma, užtikrinti nepriklausomas, nešališkas, atskaitingas ir veiksmingas teismines institucijas ir kovoti su korupcija bei organizuotu nusikalstamumu, taip pat užtikrinti pagrindinių teisių apsaugą; I. kadangi religijos laisvės, kultūros paveldo ir mažumų teisių apsauga yra viena iš pagrindinių Europos Sąjungos vertybių; J. kadangi Albanija ratifikavo visas pagrindines Tarptautinės darbo organizacijos konvencijas, įskaitant, visų pirma, 1948 m. Konvenciją dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo (Nr. 87) ir 1949 m. Konvenciją dėl teisės jungtis į organizacijas ir vesti kolektyvines derybas (Nr. 98); K. kadangi kiekviena plėtros šalis vertinama individualiai pagal savo pasiekimus ir būtent reformų sparta ir kokybė lemia stojimo tvarkaraštį; L. kadangi regioninis bendradarbiavimas ir geri kaimyniniai santykiai yra labai svarbūs Albanijos pažangai siekiant narystės ES; 1. palankiai vertina šioje srityje Albanijos aktyviau dedamas pastangas, nes taip skatinama nuolatinė pažanga įgyvendinant su ES susijusias reformas, visų pirma, visapusišką teisingumo sektoriaus reformą; ragina Albaniją įtvirtinti atliktas reformas ir toliau rengtis vykdyti su ES naryste susijusius įsipareigojimus pagal visus skyrius; 2. visiškai pritaria Komisijos rekomendacijai pradėti stojimo derybas pripažįstant Albanijos pastangas vykdyti reformas; atkreipia dėmesį į Tarybos sprendimą pakartotinai įvertinti padėtį 2019 m. birželio mėn.; palankiai vertina pasirinktą aiškų kelią siekiant pradėti stojimo derybas 2019 m., taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad prasidėjo parengiamasis acquis peržiūros procesas; primena, kad sprendimas pradėti stojimo derybas priklausys nuo tolesnės reformų proceso pažangos; ragina Tarybą objektyviai ir sąžiningai įvertinti šalies pasiektą pažangą ir iki šių metų pabaigos sušaukti pirmąją tarpvyriausybinę konferenciją, ir skatina Albaniją išlaikyti reformų pagreitį; mano, kad derybų pradėjimas teigiamai prisidėtų prie demokratijos ir teisinės valstybės stiprinimo, nes suteiktų papildomų paskatų vykdyti reformų procesą ir labiau jį tikrinti; 3. ragina Komisiją laikytis griežtesnio požiūrio derantis dėl 23 skyriaus (teisminės institucijos ir pagrindinės teisės) ir 24 skyriaus (teisingumas, laisvė ir saugumas); 4. primena, kad būtina stiprinti Albanijos parlamento priežiūros pajėgumus, taip pat stojimo į ES procese; ragina veiksmingiau taikyti įvairius priežiūros mechanizmus ir naudotis institucijomis, įskaitant tyrimo komitetus; palankiai vertina tai, kad buvo priimtas Albanijos parlamento elgesio kodeksas, kuris padidins parlamento procesų atskaitingumą bei skaidrumą ir visuomenės pasitikėjimą šia institucija; pabrėžia, kad reikia sukurti vykdymo užtikrinimo mechanizmą, ir be kita ko, numatyti sankcijas, kad kodeksas būtų veiksmingas; pabrėžia itin svarbų ES integracijos komiteto vaidmenį ir Nacionalinės Europos integracijos tarybos pareigą būti konsultacijų dėl pasirengimo stojimui forumu; ragina toliau bendradarbiauti su Albanijos parlamentu pagal Europos Parlamento paramos plėtros šalių parlamentams programą, siekiant sustiprinti jo gebėjimus parengti kokybiškus teisės aktus, atitinkančius ES acquis, ir vykdyti priežiūros vaidmenį; 5. pažymi, kad svarbu didinti visuomenės informuotumą apie stojimo į ES procesą ir ES bei susijusių Albanijos institucijų vaidmenį; 6. primygtinai ragina imtis teisėkūros ir administracinių priemonių, kad būtų įgyvendintos likusios Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro rekomendacijos; pabrėžia, kad būtina laiku įgyvendinti visapusišką rinkimų reformą, siekiant didinti visuomenės pasitikėjimą rinkimų procesu; primena, kad reikia tinkamai atsižvelgti į įtarimus dėl neteisėto ir nedeklaruojamo politinių partijų finansavimo; palankiai vertina Albanijos parlamento ad hoc komiteto rinkimų sistemos reformos klausimais atliekamą darbą, susijusį su rinkimų administracijos nepriklausomumo ir depolitizavimo, kampanijų finansavimo skaidrumo, rinkėjų registracijos, balsų pirkimo, naujų balsavimo technologijų naudojimo ir balsavimo užsienyje aspektais, ir primygtinai ragina jį pasiekti bendrą sutarimą dėl reikiamų reformų ir jas laiku patvirtinti prieš 2019 m. vyksiančius vietos rinkimus; 7. palankiai vertina persvarstytą Albanijos įstatymą dėl politinių partijų finansavimo; dar kartą ragina šalies politines partijas įvykdyti savo įsipareigojimus užtikrinti, kad visuose valdžios organuose ir visais lygmenimis pareigų valstybės tarnyboje negalėtų eiti baudžiamąja tvarka teisti asmenys; 8. pakartoja, kad konstruktyvus politinis dialogas, noras siekti kompromiso, tvarus partijų tarpusavio bendradarbiavimas ir tvirtas įsipareigojimas įgyvendinti ir stiprinti reformas atsižvelgiant į visus penkis pagrindinius prioritetus yra itin svarbūs siekiant dar labiau paspartinti stojimo į ES procesą ir užtikrinti gerai veikiančią demokratinę santvarką; teigiamai vertina gerėjantį partijų tarpusavio bendradarbiavimą ir plataus masto sutarimą tarp partijų, pasiektą dėl tam tikrų svarbių reformų; ragina visas politines partijas toliau stengtis užmegzti tikrą politinį dialogą ir konstruktyviai bendradarbiauti ir taip paremti reformų procesą; pakartoja, kad yra tvirtai įsitikinęs, kad demokratinėse institucijose turėtų vykti politinis dialogas; yra labai susirūpinęs dėl to, kad po 2018 m. vasaros pertraukos opozicija de facto boikotavo parlamentinį procesą; 9. pabrėžia, kad teisminių institucijų reforma yra pagrindinis Albanijos piliečių reikalavimas ir būtina išankstinė sąlyga norint susigrąžinti pasitikėjimą teisine valstybe, viešosiomis institucijomis ir politiniais atstovais; pakartoja, kad viso reformos proceso patikimumas ir veiksmingumas, ypač kova su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu ir nuosavybės teisių užtikrinimas, priklauso nuo sėkmingai vykdomo patikimumo tikrinimo proceso ir nuo tolesnio bei ryžtingo teismų reformos įgyvendinimo; 10. palankiai vertina pažangą, padarytą vykdant teisminių institucijų reformą, kuria siekiama didinti šalies teisminių institucijų nepriklausomumą, atskaitomybę, profesionalumą ir veiksmingumą ir žmonių pasitikėjimą teisminėmis institucijomis; apgailestauja dėl to, kad teisingumo administravimas ir toliau vykdomas lėtai ir neveiksmingai; pažymi, kad visų teisėjų ir prokurorų pakartotinio vertinimo procesas jau davė pirmų apčiuopiamų rezultatų; palankiai vertina tai, kad dauguma prioritetinių dokumentų jau išnagrinėti; visgi ragina Albanijos valdžios institucijas paspartinti nešališką patikimumo tikrinimo procesą, nepakenkiant kokybei ir teisingumui; pabrėžia, jog svarbu, kad patikimumo tikrinimo procesas būtų vykdomas laikantis aukščiausių tarptautinių standartų, ir skatina Albaniją tęsti glaudų bendradarbiavimą su Tarptautine stebėjimo misija; atkreipia dėmesį į pirmuosius kandidatų atšaukimus ir savanorišką jų pasitraukimą prieš jų klausymus; atsižvelgdamas į tai mano, jog dar svarbiau yra parengti naujos kartos teisėjus ir prokurorus, todėl apgailestauja, kad Albanijos politinės partijos iki šiol nepasiekė susitarimo dėl būtinų įstatymo dėl teisėjų ir prokurorų statuso pakeitimų, susijusių su didesnio skaičiaus darbuotojų įdarbinimu ir mokymu; skatina nuolat skirti tinkamus finansinius ir žmogiškuosius išteklius patikimumo tikrinimo institucijoms; 11. primygtinai ragina Albanijos valdžios institucijas kuo greičiau baigti kurti naujas teismines institucijas, taip pat atnaujinti Konstitucinio Teismo ir Aukščiausiojo teismo veiklą; pabrėžia, kad reikia remti veiksmingą šių institucijų veikimą skiriant pakankamai žmogiškųjų išteklių ir lėšų; 12. palankiai vertina nuolatinę pažangą siekiant sukurti labiau piliečiams palankų, skaidrų, profesionalų ir nepolitinį viešąjį administravimą, taip pat ir vietos lygmeniu; primygtinai ragina visapusiškai įgyvendinti priežiūros institucijų rekomendacijas ir ombudsmeno rekomendacijas; be to, atkreipia dėmesį į pažangą, padarytą vykdant teritorinę reformą ir toliau administraciniu ir finansiniu požiūriu stiprinant naujai įsteigtas savivaldybes, taip pat įsteigiant Konsultacinę tarybą, kad būtų užtikrintas geresnis centrinės ir vietos valdžios institucijų veiksmų koordinavimas; palankiai vertina tai, kad buvo įsteigti vietos ES biurai ir paskirti ES koordinatoriai; 13. ragina toliau stiprinti institucijų ir įstaigų, atsakingų už su stojimu į ES susijusių reformų įgyvendinimą, ES teisės aktų perkėlimą į nacionalinę teisę ir pasirengimą deryboms dėl stojimo į ES, administracinius gebėjimus; 14. teigiamai vertina atliktus svarbius teisinės ir institucinės sistemos patobulinimus siekiant užkirsti kelią korupcijai viešosiose institucijose ir ją panaikinti, nes korupcija tebėra viena iš didžiausių problemų; ragina dėti papildomas pastangas siekiant sumažinti korupciją, kuri daro poveikį Albanijos piliečių kasdieniniam gyvenimui, pagerinti investicijų klimatą ir užtikrinti investicijų teisinį tikrumą; pabrėžia, kad aukšto rango pareigūnams neturi būti netaikomos ypatingos sąlygos, palyginti su eiliniais piliečiais, kai jiems pareiškiami kaltinimai; ragina Albaniją atlikti daugiau finansinių tyrimų ir registruoti su korupcija susijusių nusikaltimų metu įgyto nusikalstamo turto arešto ir konfiskavimo ir (arba) susigrąžinimo atvejus ir pasiekti apčiuopiamų rezultatų kovojant su prekyba narkotikais ir pinigų plovimu; 15. palankiai vertina neseniai atliktą šios šalies kovos su korupcija teisės aktų atnaujinimą; pabrėžia, kad reikia baigti kurti Nacionalinį tyrimų biurą, Specialųjį tribunolą ir Specialiąją prokuratūrą kovai su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu; ragina toliau gerinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir policijos ir prokuratūros keitimąsi informacija; palankiai vertina teisėsaugos pareigūnų pakartotinį vertinimą pagal policijos darbuotojų patikimumo patikrinimo įstatymą; 16. ragina daugiau dėmesio skirti politinei korupcijai ir korupcijai viešajame bei privačiame sektoriuose; ragina siekti geresnių rezultatų iniciatyviai vykdant tyrimus, baudžiamąjį persekiojimą ir priimant galutinius apkaltinamuosius nuosprendžius kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu bylose, įskaitant aukšto rango pareigūnų bylas; 17. palankiai vertina pažangą kovojant su organizuotu nusikalstamumu ir, visų pirma, neseniai įvykdytus Bajri nusikalstamos grupuotės narių suėmimus ir ragina toliau siekti apčiuopiamų ir tvarių rezultatų, be kita ko, konkrečiai kovos su narkotikų auginimu ir neteisėta prekyba jais srityje vykdant veiksmų planus, skirtus kovai su kanapių auginimu; teigiamai vertina aktyvesnius Albanijos policijos veiksmus kovojant su organizuotu nusikalstamumu ir aktyvesnį Albanijos dalyvavimą vykdant tarptautinį policijos pajėgų bendradarbiavimą, nes taip, be kita ko, bendrose darbo grupėse su valstybėmis narėmis, galima vykdyti efektyvias operacijas prieš nusikaltėlių tinklus; mano, kad turėtų būti toliau gerinamas policijos, prokuratūros ir kitų atitinkamų agentūrų bei įstaigų bendradarbiavimas; 18. primygtinai ragina Albanijos valdžios institucijas imtis ryžtingų veiksmų siekiant išardyti nusikaltėlių tinklus, užsiimančius prekyba žmonėmis, šaunamaisiais ginklais ir narkotikais, ir didinti ne tik tyrimų ir baudžiamojo persekiojimo atvejų, bet ir galutinių apkaltinamųjų nuosprendžių, visų pirma aukšto rango organizuotų nusikalstamų grupuočių nariams, skaičių; pabrėžia, kad reikia dėti daugiau pastangų, kad būtų užkirstas kelias prekybai žmonėmis, ypatingą dėmesį skiriant nelydimiems vaikams ir vaikams, tapusiems prekybos žmonėmis aukomis, ypač turint mintyje gatvėje gyvenančius vaikus; 19. dar kartą ragina Albanijos valdžios institucijas veiksmingai užtikrinti nuosavybės teises ir siekti pažangos gerinant jų apsaugą veiksmingu ir skaidriu būdu ir kartu atsižvelgiant į nuosavybės registracijos, grąžinimo ir kompensavimo už ją aspektus; ragina siekti reikiamos pažangos nuosavybės skaitmeninimo ir jos žemėlapių sudarymo srityje; primygtinai ragina Albanijos valdžios institucijas tinkamai informuoti piliečius apie jų teises ir galimybes užtikrinti jų reikalavimų vykdymą; pabrėžia veiksmingos nuosavybės teisių tvarkos svarbą garantuojant teisinės valstybės principą ir patrauklią verslo aplinką; 20. palankiai vertina veiksmus, kuriais siekiama stiprinti žmogaus teisių ir mažumų teisių apsaugą ir kovos su diskriminacija politiką, įskaitant vienodą požiūrį į visas mažumas; palankiai vertina tai, kad buvo priimtas pagrindų įstatymas dėl mažumų, kuriuo buvo panaikinta tautinių mažumų ir etninių bei kalbinių bendruomenių diferenciacija ir pradėtas taikyti tapatybės pasirinkimo principas, draudžiama diskriminacija ir užtikrinama teisė išsaugoti kultūrą, tradicijas ir gimtąją kalbą; ragina visapusiškai įgyvendinti šį įstatymą praktikoje ir skatina Albaniją toliau dėti pastangas, kad būtų priimti būtini su pagrindų įstatymu susiję antrinės teisės aktai laikantis Europos standartų ir užtikrinant visų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą rengiant jų projektus; primygtinai reikalauja imtis priemonių siekiant toliau gerinti romų, egiptiečių ir kitų etninių mažumų švietimą, sveikatą, užimtumo lygį ir gyvenimo sąlygas; 21. atkreipia dėmesį į įtampą, kilusią po incidento, per kurį gyvybės neteko graikų tautinės mažumos narys Konstantinos Katsifas, turintis dvigubą pilietybę (Albanijos ir Graikijos), nes jį nušovė Albanijos specialiosios policijos pajėgos (RENEA) per 2018 m. spalio 28 d. Bularate vykusį Antrojo pasaulinio karo metu žuvusių Graikijos karių paminėjimą; ragina visas šalis elgtis santūriai ir tikisi, kad Albanijos valdžios institucijos ištirs ir patikslins aplinkybes, dėl kurių žuvo žmogus; 22. palankiai vertina pažangą, padarytą didinant moterų dalyvavimą ir atstovavimą joms politikoje, visų pirma įvedant lyčių kvotų sistemą, taip pat vienodą atstovavimą moterims naujojoje vyriausybėje; visgi pakartoja savo susirūpinimą dėl moterų diskriminacijos ir dėl to, kad trūksta tinkamų apsaugos priemonių, skirtų moterims ir mergaitėms, priklausančioms palankių sąlygų neturinčioms ir marginalizuotoms grupėms, pvz., romų moterims(1) ir neįgalioms moterims, dėl to, kad kai kuriuose įstatymuose vis dar esama lyčių požiūriu diskriminacinių nuostatų, dėl sunkumų, kylančių moterims kreipiantis į teismą, dėl didelio moterų, dalyvaujančių neoficialioje darbo rinkoje, skaičiaus ir dėl didelio prieš moteris ir mergaites, visų pirma priklausančias pažeidžiamoms grupėms, nukreipto smurto šeimoje atvejų skaičiaus; ragina tinkamai reaguoti į šias problemas ir teigiamai vertina rezoliucijos dėl kovos su smurtu dėl lyties priėmimą ir parlamentinio lyčių lygybės pakomitečio įsteigimą; 23. susirūpinęs pažymi, kad kaimo ir atokiose vietovėse gyvenančios moterys ir romų moterys bei egiptietės vis dar turi ribotą prieigą prie pagrindinių sveikatos priežiūros paslaugų ir lytinės bei reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugų, taip pat jos dažnai nežino apie galimybę gauti tokias paslaugas; todėl ragina Albanijos valdžios institucijas užtikrinti geresnį informavimą apie tokias paslaugas ir užtikrinti, kad jos būtų prieinamos, įperkamos ir kokybiškos; 24. palankiai vertina teisinės sistemos vaiko teisių srityje stiprinimą priimant vaiko teisių apsaugos įstatymą, vaikų baudžiamosios justicijos kodeksą ir 2020 m. vaikų darbotvarkę; primena, kad institucinius vaiko teisių apsaugos mechanizmus reikia toliau tobulinti; primygtinai ragina valdžios institucijas įgyvendinti antrinės teisės aktus vaiko teisių apsaugos ir nepilnamečių justicijos srityje, taip pat ragina gerokai padidinti vaiko apsaugos sistemos finansavimą, visų pirma skirti daugiau lėšų vaikų apsaugos skyriams vietos ir regionų lygmeniu; 25. teigiamai vertina tolerantišką aplinką ir bendradarbiavimą tarp šalies religinių bendruomenių; ragina Albanijos valdžios institucijas veiksmingai kovoti su neapykantą kurstančiomis kalbomis ir mažumų, įskaitant LGBTI asmenis, atskirtimi ir diskriminacija; palankiai vertina penkių Albanijos savivaldybių neseniai priimtus lyčių lygybės veiksmų planus, atsižvelgiant į Europos moterų ir vyrų lygybės vietos gyvenime chartiją; 26. ragina Albanijos valdžios institucijas aktyviau bendradarbiauti su pilietinės visuomenės organizacijomis užtikrinant veiksmingą nacionalinio ir vietos lygmens visuomenės dalyvavimą ir viešas konsultacijas per visą sprendimų priėmimo procesą ir vykstantį integracijos į ES procesą ir taip stiprinti demokratiją ir skaidrumą; pabrėžia, kad būtina reformuoti pilietinės visuomenės organizacijoms skirtą teisinę ir fiskalinę sistemą, taip pat viešąjį finansavimą pilietinės visuomenės organizacijoms, veikiančioms žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės srityse, įskaitant stebėtojų ir gynėjų organizacijas ir mažas visuomenines organizacijas, kadangi finansų tvarumas yra didelis iššūkis daugeliui šių organizacijų, nes dabartinis registracijos procesas yra susijęs su ilgai trunkančiomis procedūromis ir didelėmis sąnaudomis, o dabartinė mokesčių sistema užkrauna didelę finansinę naštą ne pelno organizacijoms ir sudaro kliūčių aukoti tiek įmonėms, tiek individualiems asmenims; primena, kad aktyviai dalyvaujanti pilietinė visuomenė yra svarbiausias dinamiškos demokratijos bruožas ir yra strategiškai svarbi Albanijai persitvarkant į ES valstybę narę; 27. palankiai vertina tai, kad Albanijos vyriausybė ir Tarptautinė be žinios dingusiu asmenų komisija pasirašė bendradarbiavimo susitarimą, pagal kurį pastaroji galės padėti surasti ir identifikuoti nuo komunistinių laikų dingusius asmenis; 28. ragina Albanijos valdžios institucijas stiprinti savo politiką, skirtą žmonėms su negalia, nes jie vis dar susiduria su sunkumais siekdami gauti išsilavinimą, darbą, sveikatos priežiūrą, socialines paslaugas ir dalyvauti priimant sprendimus; 29. apgailestauja dėl vėlavimų steigiant Regioninį jaunimo bendradarbiavimo biurą (RYCO) Tiranoje; primygtinai ragina valdžios institucijas lanksčiai remti RYCO veiklą, kad jo darbas būtų naudingas kuo didesniam skaičiui jaunuolių; 30. pakartoja, kad labai svarbu turėti profesionalias ir nepriklausomas privačias ir visuomenines žiniasklaidos priemones; atkreipia dėmesį į pasiektą tam tikrą pažangą didinant šalies audiovizualinės žiniasklaidos institucijos ir visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą; ragina imtis priemonių siekiant pagerinti žiniasklaidoje vykdomos valstybinės reklamos finansinį skaidrumą; taip pat ragina įgyvendinti priemones, skirtas žurnalistų darbo ir socialinių teisių apsaugai stiprinti; 31. palankiai vertina tai, kad buvo įsteigta Albanijos žiniasklaidos taryba, ir pabrėžia jos vaidmenį nustatant žurnalistams ir žiniasklaidai taikomus aukštus etikos ir profesinius standartus ir kartu skatinant jų nepriklausomumą ir laisvę; palankiai vertina tai, kad buvo priimtas persvarstytas Žurnalistų etikos kodeksas ir Internetinės žiniasklaidos etikos gairės, ir ragina stiprinti jų principus, siekiant išsaugoti visuomenės pasitikėjimą, teisingumą, sąžiningumą, vientisumą, nepriklausomumą ir atskaitomybę; 32. primygtinai ragina Albanijos valdžios institucijas paspartinti reformas, kuriomis siekiama didinti konkurencingumą ir kovoti su neoficialia ekonomika; pabrėžia, kad korupcija, trūkumai teisinės valstybės srityje ir sudėtingos reguliavimo procedūros ir toliau stabdo investicijas bei darnų Albanijos vystymąsi; ragina toliau gerinti verslui ir investicijoms palankią aplinką užtikrinant nuspėjamą reglamentavimo ir teisinę sistemą, teisinį tikrumą, teisinę valstybę, nuosavybės teisių vykdymo užtikrinimą ir sugriežtintą sutarčių vykdymo užtikrinimą, ryžtingai vykdant finansų konsolidavimą bei stiprinant mokesčių administravimą; 33. pabrėžia, kad vykstant stojimo procesui reikia užtikrinti teigiamą socialinių standartų konvergenciją; palankiai vertina priimtą Sofijos prioritetų darbotvarkę, visų pirma tai, kad joje akcentuojamas socialinis ir ekonominis vystymasis ir daug dėmesio skiriama jaunimui; ragina Albanijos valdžios institucijas persvarstyti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės vaidmenį ir jos poveikį bendriems ištekliams bei viešojo intereso gėrybėms, pvz., greitkeliams, sveikatos priežiūrai, gamtai ir kultūros paveldui, laikantis su UNESCO susijusių įpareigojimų; ragina Albaniją viešai paskelbti kriterijus, kuriais remiantis suteikiama socialinė parama; 34. baiminasi, kad Albanijos socialinės gerovės ministerijos panaikinimas vykdant vyriausybės restruktūrizavimą gali turėti neigiamo poveikio užimtumui ir socialinės politikos formavimui; ragina Albanijos valdžios institucijas stiprinti bendradarbiavimą su profesinėmis sąjungomis ir socialinį dialogą; primygtinai ragina imtis veiksmingų priemonių siekiant mažinti didelį nedarbo lygį, ypač jaunimo ir moterų nedarbo lygį, ir užkirsti kelią vaikų darbui; ragina toliau gerinti švietimo kokybę ir kartu užtikrinti, kad švietimas ir toliau būtų prieinamas visiems gyventojams; 35. teigiamai vertina tai, kad, remiantis Albanijos statistikos instituto (INSTAT) duomenimis, šalyje nedarbo lygis sumažėjo; pabrėžia, kad reikia gerinti švietimo sistemos kokybę ir, be kita ko, didinti pajėgumą, kad žmonės galėtų įgyti geresnių, darbo rinkos poreikius atitinkančių įgūdžių ir žinių; pabrėžia, kad reikia remti ilgalaikį augimą plėtojant technologijų naudojimo, mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų pajėgumus; 36. primygtinai ragina vyriausybę modernizuoti švietimo sistemą siekiant sukurti įtraukesnę visuomenę, sumažinti nelygybę ir diskriminaciją ir užtikrinti jaunimui geresnes galimybes įgyti gebėjimų ir žinių; 37. palankiai vertina Albanijos įsipareigojimą įgyvendinti sujungiamumo darbotvarkę per Berlyno procesą ir tai, kad priimtas 2018 m. Pasirengimo narystei paramos priemonės (PNPP) dokumentų rinkinys, į kurį įtrauktas strategiškai svarbus infrastruktūros projektas – Duresio uosto rekonstrukcija, kuri pagerins Albanijos susisiekimą su Kroatija ir Italija ir suteiks Albanijos kaimyninėms nejūrinėms valstybėms – Kosovui ir Makedonijai – prieigą prie jūrų transporto maršrutų; primygtinai ragina Albanijos valdžios institucijas spartinti transeuropiniam tinklui priklausančios Albanijos atkarpos planavimą ir statybą ir toliau derinti teisės aktus su ES acquis; pritaria pasiūlymui sumažinti tarptinklinio ryšio mokesčius Vakarų Balkanuose, kad būtų skatinama rinkai ir investicijoms palanki aplinka kuriant skaitmeninę ekonomiką; pažymi, kad kaimo vietovėse gyvena 40 proc. gyventojų, tačiau tik 1 proc. iš jų turi interneto ryšį; 38. pakartoja, kad svarbu gerinti viešąją infrastruktūrą Vakarų Balkanų šalyse ir su ES valstybėmis narėmis; rekomenduoja valdžios institucijoms paspartinti su pagrindiniais infrastruktūros projektais susijusią statybą, pvz., geležinkelio jungties ir šiuolaikinio greitkelio tarp Tiranos ir Skopjės kaip 8-ojo transporto koridoriaus dalį tiesimą; 39. reiškia didelį susirūpinimą dėl tam tikrų ekonominių projektų, kurie padarė didelę žalą saugomų teritorijų aplinkai, pavyzdžiui, dėl didelių turistinių kompleksų ir hidroelektrinių palei Vjosės ir Valbonos upes; rekomenduoja Albanijai peržiūrėti savo atsinaujinančiųjų išteklių energijos strategiją ir sumažinti elektros energijos gamybos priklausomybę nuo hidroelektrinių; todėl ragina valdžios institucijas ištirti investicijų į atsinaujinančiosios energijos projektus, išskyrus hidroenergiją, galimybes; primygtinai ragina valdžios institucijas gerinti strateginių poveikio aplinkai vertinimų ir poveikio aplinkai vertinimų kokybę, aktyviau vykdyti viešas konsultacijas dėl tokių projektų ir atsižvelgti į vietos bendruomenės nuomonę; primygtinai ragina Europos rekonstrukcijos ir plėtros banką (ERPB) ir Europos investicijų banką (EIB) persvarstyti savo paramą hidroelektrinių projektams, jei neatlikti patikimi jų ex-ante strateginiai poveikio aplinkai vertinimai ir poveikio aplinkai vertinimai; pabrėžia, kad būtina užtikrinti, kad Transadrijos dujotiekio projektas atitiktų acquis aplinkosaugos ir socialinius aspektus; dar kartą ragina Albaniją įdiegti atitinkamas atliekų tvarkymo priemones ir prisiderinti prie ES aplinkos acquis; 40. yra susirūpinęs dėl to, kad Albanija tebėra Vakarų Balkanų šalis, iš kurios valstybėse narėse užregistruota daugiausia neteisėto įvažiavimo ir buvimo šalyje atvejų, taip pat pateikiama daugiausia nepagrįstų prašymų suteikti prieglobstį; ragina sustiprinti pastaraisiais mėnesiais taikomas priemones siekiant veiksmingai spręsti nepagrįstų prieglobsčio prašymų ES ir nelydimų nepilnamečių problemą ir šalinti pagrindines jos priežastis; ragina numatyti konkrečios priemones užimtumui, visų pirma, jaunimo užimtumui, švietimui, gyvenimo sąlygoms ir sveikatos priežiūrai gerinti; ragina Albanijos valdžios institucijas sukurti sistemas, skirtas padėti šeimoms ir vaikams veiksmingai reintegruotis jiems grįžus į šalį; 41. palankiai vertina veiksmus, kurių buvo imtasi siekiant susitarti dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros ir Albanijos operatyvinio bendradarbiavimo, nes Albanija pirmoji šio regiono valstybė, su kuria sudarytas toks susitarimas, ir skatina toliau bendradarbiauti operatyviniu lygmeniu; 42. ragina Albanijos vyriausybę laikytis Europos Tarybos paskelbtos Europos konvencijos dėl ekstradicijos 3 straipsnio ir ES pagrindinių teisių chartijos 19 straipsnio nuostatų ir nevykdyti ekstradicijos dėl politinio pobūdžio nusikaltimų arba atvejais, kai asmuo gali būti kankinamas ar su juo nežmoniškai elgiamasi šalyje, kuri prašo ekstradicijos; 43. giria Albaniją už sėkmingas pastangas sustabdyti užsienio kovotojų srautą; palankiai vertina pasiektą regioninį bendradarbiavimą kovojant su galimomis terorizmo grėsmėmis; pakartoja, jog būtina imtis tolesnių priemonių siekiant nutraukti finansinius srautus, skirtus terorizmui finansuoti, stiprinti prevencijos ir stebėsenos mechanizmus, dalyvaujant pilietinei visuomenei ir religinėms bendruomenėms, ir veiksmingai spręsti radikalizacijos internete problemą; pakartoja, kad reikia toliau tobulinti grąžinamų asmenų ir jų šeimų reintegracijos programas, užkirsti kelią radikalizacijai kalėjimuose ir tuo tikslu taip pat aktyviau įtraukti pilietinę visuomenę ir religines bendruomenes; 44. ragina Albaniją ir ES glaudžiau bendradarbiauti kovos su kibernetiniais nusikaltimais ir kibernetinės gynybos klausimais; 45. palankiai vertina aktyvų Albanijos dalyvavimą Berlyno procese, šešių Vakarų Balkanų šalių iniciatyvoje bei kitose regioninėse iniciatyvose ir šios šalies indėlį didinant Regioninio bendradarbiavimo tarybos prestižą; palankiai vertina tai, kad buvo pasirašyta bendra deklaracija dėl regioninio bendradarbiavimo ir gerų kaimyninių santykių vykdant Berlyno procesą; palankiai vertina iniciatyvų Albanijos vaidmenį skatinant regioninį bendradarbiavimą ir gerus kaimyninius santykius su kitomis plėtros šalimis ir kaimyninėmis valstybėmis narėmis ir pabrėžia, kad geri santykiai yra esminė plėtros proceso dalis; palankiai vertina oficialiai veiklą pradėjusį vykdyti Vakarų Balkanų fondą, kuris turėtų propaguoti bendras vertybes ir plėtoti regioninį piliečių, pilietinės visuomenės ir institucijų Vakarų Balkanų regione bendradarbiavimą; palankiai vertina Albanijos ir Serbijos bendrų prekybos rūmų Tiranoje įsteigimą ir skatina stiprinti prekybos ir verslo bendradarbiavimą regione; palankiai vertina nuolatines pastangas stiprinti regioninį bendradarbiavimą, visų pirma aplinkos apsaugos srityje, kaip nurodyta Adrijos jūros regiono trišalėje iniciatyvoje; primena, kad reikėtų vengti pareiškimų ir veiksmų, kurie gali turėti neigiamą poveikį geriems kaimyniniams santykiams; 46. dar kartą reiškia paramą iniciatyvai įsteigti faktų apie visas buvusios Jugoslavijos teritorijoje padarytų karo nusikaltimų ir kitų rimtų žmogaus teisių pažeidimų aukas nustatymo regioninę komisiją (RECOM); primygtinai ragina Albanijos vyriausybę imtis iniciatyvos ją steigiant; pabrėžia šio proceso ir aktyvaus visų regiono politinių lyderių dalyvavimo svarbą siekiant, kad ji galėtų nedelsdama pradėti darbą; atkreipia dėmesį į RECOM koalicijos pasiūlytą veiksmų planą, kuriame nustatytos aiškios datos ir kriterijai; 47. ypač giria Albaniją už tai, kad ji nuolat visapusiškai prisijungia prie ES pozicijų ir deklaracijų, paskelbtų įgyvendinant bendrą užsienio ir saugumo politiką; ragina Albaniją prisijungti prie ES bendrosios pozicijos dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto vientisumo ir atšaukti savo dvišalį susitarimą su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis dėl imuniteto; teigiamai vertina Albanijos aktyvų dalyvavimą vykdant karines krizių valdymo misijas pagal bendrą saugumo ir gynybos politiką, taip pat jos indėlį į ES strategiškai svarbias NATO misijas; 48. primygtinai ragina Albanijos valdžios institucijas kuo veiksmingiau panaudoti ES lėšas visuose šalies regionuose; ragina Komisiją užtikrinti, kad Pasirengimo narystei pagalbos priemonės lėšoms gauti būtų taikomos griežtos sąlygos, ir rengiant šalies ataskaitas įvertinti PNPP paramos Albanijai veiksmingumą, ypač pagrindinių prioritetų ir atitinkamų projektų atžvilgiu; 49. atkreipia dėmesį į 2018 m. vasario 12–13 d. Tiranoje vykusio ES ir Albanijos stabilizacijos ir asociacijos parlamentinio komiteto (SAPK) 12-ojo posėdžio konstruktyvumą; pažymi, kad SAPK pagerėjo daugumos ir opozicijos atstovų bendradarbiavimas; pabrėžia, kad svarbu tęsti partijų bendradarbiavimą vykdant reformas siekiant narystės ES; 50. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Albanijos vyriausybei bei parlamentui.
| ||||||||||
| 2018 m. ataskaita dėl Juodkalnijos |
| |||||||||
Europos Parlamentas, – atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 1 d. įsigaliojusį ES ir Juodkalnijos stabilizacijos ir asociacijos susitarimą, – atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 17 d. ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikimo deklaraciją ir jo Sofijos prioritetų darbotvarkę, – atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 25 d. vykusį devintąjį ES ir Juodkalnijos stabilizacijos ir asociacijos tarybos posėdį, – atsižvelgdamas į tai, kad 2017 m. birželio 5 d. Juodkalnija prisijungė prie NATO, – atsižvelgdamas į tai, kad Juodkalnijos ir Kosovo parlamentai ratifikavo Juodkalnijos ir Kosovo sienos demarkacijos susitarimą, – atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 6 d. Komisijos komunikatą „Įtikinama plėtros perspektyva ir didesnis ES įsipareigojimas Vakarų Balkanų šalims“ (COM(2018)0065), – atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 17 d. Komisijos komunikatą „2018 m. komunikatas dėl ES plėtros politikos“ (COM(2018)0450) ir prie jo pridėtą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Juodkalnijos 2018 m. ataskaita“ (SWD(2018)0150), – atsižvelgdamas į Komisijos 2018 m. balandžio 17 d. Juodkalnijos ekonominių reformų programos (2018–2020 m.) vertinimą (SWD(2018)0131) ir 2018 m. gegužės 25 d. bendras Tarybos išvadas dėl ES ekonominio ir finansinio dialogo su Vakarų Balkanais, – atsižvelgdamas į Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro rinkimų stebėjimo misijos ataskaitas ir 2018 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento rinkimų stebėjimo delegacijos pareiškimą dėl prezidento rinkimų, – atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 16–17 d. Podgoricoje vykusiame ES ir Juodkalnijos stabilizacijos ir asociacijos parlamentinio komiteto (SAPK) 15-ame posėdyje priimtą pareiškimą ir rekomendacijas, – atsižvelgdamas į 2017 m. Komisijos, Pasaulio Banko ir Jungtinių Tautų vystymosi programos atlikto tyrimo dėl marginalizuotų romų Vakarų Balkanų šalyse rezultatus, – atsižvelgdamas į 2014 m. rugpjūčio 28 d. pradėtą Berlyno procesą, – atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Juodkalnijos, – atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį, – atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A8-0339/2018), A. kadangi kiekviena plėtros šalis vertinama individualiai pagal jos nuopelnus, o stojimo tvarkaraštis priklauso nuo reformų įgyvendinimo greičio ir kokybės; B. kadangi dabar Juodkalnija yra labiausiai pažengusi derybų procese, pradėjusi derybas dėl 31 iš 35 ES acquis communautaire skyrių ir preliminariai baigusi derybas dėl trijų; C. kadangi konstruktyvus vidinių politinių jėgų ir kaimyninių šalių dialogas bus būtinas tolesnei pažangai siekiant narystės ES užtikrinti; D. kadangi Juodkalnija ir toliau įsipareigojusi sukurti veikiančią rinkos ekonomiką ir toliau siekė rezultatų įgyvendindama stabilizacijos ir asociacijos susitarimo (SAS) įsipareigojimus; E. kadangi Juodkalnija pagal Pasirengimo narystei paramos priemonę (PNPP II) gauna pasirengimo narystei paramą; F. kadangi Juodkalnija turi toliau stiprinti, be kita ko, parlamentinius, teisėkūros ir priežiūros pajėgumus, institucijų skaidrumą, pagarbą teisinės valstybės principui ir teisminių institucijų nepriklausomumą, karo nusikaltimų bylų nagrinėjimą šalyje, rinkimų proceso sąžiningumą, žiniasklaidos laisvę ir kovą su korupcija, organizuotu nusikalstamumu ir neoficialia ekonomika; 1. palankiai vertina nuolatinį Juodkalnijos dalyvavimą ES integracijos procese ir jos tolesnę gerą pažangą apskritai, pagrįstą tuo, kad visuomenė labai palaiko šį strateginį sprendimą; 2. pabrėžia, kad reformų įgyvendinimas ir taikymas ir toliau yra nepaprastai svarbūs siekiant sėkmingos integracijos; ragina Juodkalniją pagerinti naujų teisės aktų ir politikos priemonių planavimą, koordinavimą ir įgyvendinimo stebėseną ir ragina laiku įvykdyti 23 ir 24 skyrių tarpinius kriterijus; 3. palankiai vertina Komisijos vertinimą, pateiktą jos 2018 m. vasario 6 d. komunikate dėl strategijos dėl Vakarų Balkanų, kad Juodkalnija, jei rodys tvirtą politinę valią, vykdys tikras ir ilgalaikes reformas ir priims galutinius ginčų su kaimynais sprendimus, galėtų būti pasirengusi narystei 2025 m.; 4. ragina Komisiją ir Tarybą užtikrinti, kad kitoje daugiametėje finansinėje programoje (DFP) būtų numatyta pakankamai išteklių siekiant atsižvelgti į galimą Juodkalnijos įstojimą į Europos Sąjungą, kaip nurodyta strategijoje dėl Vakarų Balkanų; Demokratizacija 5. primena visoms politinėms partijoms, kad konstruktyvus politinis dalyvavimas priklauso nuo visapusiškai veikiančio parlamento, kuriame, užimdami savo vietas parlamente, visi politikai prisiima savo atsakomybę rinkėjų atžvilgiu; palankiai vertina tai, kad daugelis opozicijos partijų po ilgai trukusio parlamento boikoto grįžo į parlamentą; primygtinai ragina visas kitas politines partijas grįžti į parlamentą ir dėti daugiau bendrų pastangų siekiant vykdyti tikrą politinį dialogą, kad būtų užtikrinta, kad Parlamentas galėtų visapusiškai atlikti savo teisės aktų leidybos ir priežiūros vaidmenį, taip atkuriant veikiantį demokratinį procesą; 6. ragina įgyvendinti teisės aktus dėl viešojo ir politinio moterų ir mažumoms priklausančių asmenų, ypač romų(1) tautybės žmonių, dalyvavimo, įskaitant sąlygų sudarymą mažumoms priklausančioms moterims prasmingai dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose ir pradėti eiti pareigas viešojo administravimo ir kitose viešosiose institucijose; 7. ragina Juodkalnijos politinius lyderius dėmesį sutelkti į likusius sunkumus sprendžiant problemas teisinės valstybės, žiniasklaidos laisvės, korupcijos, pinigų plovimo, organizuoto nusikalstamumo ir su juo siejamo smurto srityse ir skirti šiems klausimams prioritetinę reikšmę; 8. pažymi, kad 2018 m. balandžio mėn. prezidento rinkimuose buvo paisoma pagrindinių teisių; ragina vyriausybę bendradarbiauti su opozicinėmis partijomis ir pilietine visuomene, kad būtų visapusiškai pašalinti ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro nustatyti trūkumai ir iki galo įgyvendintos jo rinkimų stebėjimo misijos prioritetinės rekomendacijos, priimant dar nepriimtus nacionalinius teisės aktus, ir padidinti rinkimų administravimo skaidrumą ir profesionalumą siekiant sustiprinti visuomenės pasitikėjimą rinkimų procesu; ragina vietos rinkimus rengti vienu metu visoje šalyje ir padidinti rinkimų kokybę ir skaidrumą; primygtinai ragina sustiprinti nuostatas dėl politinių partijų finansavimo skaidrumo; 9. ragina visapusiškai ištirti visus įtariamus rinkimų pažeidimus; dar kartą primygtinai ragina imtis tinkamų tolesnių veiksmų dėl vadinamosios 2012 m. garso įrašų istorijos; ragina Kovos su korupcija agentūrą aktyviau vykdyti galimo politinių partijų piktnaudžiavimo viešaisiais ištekliais stebėseną; 10. reiškia susirūpinimą dėl Juodkalnijos parlamento sprendimo atleisti Vanją Ćalović Marković iš Korupcijos prevencijos agentūros tarybos; primygtinai ragina užtikrinti visapusišką šios bylos nagrinėjimo skaidrumą; Teisinė valstybė 11. pažymi, kad kovoje su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija pagrindinį vaidmenį atlieka Audito institucija, Kovos su korupcija agentūra, Viešųjų pirkimų kontrolės komisija, Konkurencijos agentūra ir Valstybės pagalbos institucija; palankiai vertina toliau vykdomas reformas, kurių tikslas – šių institucijų pajėgumų ir nepriklausomumo didinimas, tačiau pažymi, kad būtina gerinti efektyvumą, užtikrinti geresnius rezultatus, skatinti korupcijos prevenciją, be kita ko, taikant tinkamas sankcijas, ir pašalinti likusias kliūtis siekiant visiško jų nepriklausomumo; 12. atkreipia dėmesį į pažangą, padarytą stiprinant Kovos su korupcija agentūros pajėgumus, susijusius su kampanijų finansavimo tyrimais; tačiau pabrėžia, kad reikia stiprinti pasitikėjimą šia agentūra ir jos reputaciją, o tai būtų galima pasiekti dar labiau atitolinant jos veiklą nuo bet kokios politinės įtakos; 13. palankiai vertina pastangas, kuriomis siekiama pagerinti viešojo administravimo ir dalijimosi informacija skaidrumą, tačiau ragina sukurti piliečiams palankesnį, profesionalesnį ir labiau depolitizuotą viešąjį administravimą; palankiai vertina veiksmingesnį ombudsmeno darbą; ragina gerinti reguliavimo poveikio vertinimus, išsamias audito ataskaitas ir įtraukias viešąsias konsultacijas pasiūlymų dėl įstatymų klausimais; pabrėžia, kad svarbu bendradarbiauti su pilietinės visuomenės organizacijomis (PVO) ir užtikrinti galimybes laisvai susipažinti su informacija, siekiant veiksmingai kovoti su korupcija, ir ragina persvarstyti teisės aktų pakeitimus, padarytus 2017 m. gegužės mėn.; rekomenduoja optimizuoti viešojo administravimo išteklius ir žmogiškąjį kapitalą; 14. palankiai vertina didelę pažangą, kurią Juodkalnija padarė e. valdžios ir e. dalyvavimo srityse, nes šalis, JT 2016 m. elektroninės valdžios tyrimo duomenimis, šiuo metu yra tarp 25 geriausiai šiose srityse įvertintų valstybių; ragina Juodkalnijos vyriausybę toliau tuo pačiu tempu vykdyti reformą, kad būtų dar labiau padidintas viešojo administravimo efektyvumas ir prieinamumas; 15. palankiai vertina nuosaikią pažangą siekiant teisminių institucijų nepriklausomumo, skaidrumo, atskaitomybės, profesionalumo ir efektyvumo; ragina imtis apsaugos nuo politinio kišimosi priemonių ir nuosekliai taikyti etikos kodeksus ir drausmines priemones; palankiai vertina tai, kad nauji teisėjai ir prokurorai paskirti pirmą kartą taikant naują įdarbinimo sistemą; 16. atkreipia dėmesį į tai, kad, užtikrinant visapusišką teisminių institucijų bendradarbiavimą su trečiosiomis valstybėmis, būtina tęsti teismo procesą dėl tariamo bandymo 2016 m. spalio mėn. įvykdyti perversmą; palankiai vertina sprendimą viešai transliuoti bylos teisme nagrinėjimą siekiant skaidrumo; 17. palankiai vertina 2018 m. birželio 29 d. priimtus Teisėjų tarybos įstatymo pakeitimus, kuriais užtikrinama, kad Teisėjų taryba galėtų toliau vykdyti įprastą veiklą; pažymi, kad šie pakeitimai priimti laikantis Venecijos komisijos rekomendacijų; pabrėžia, kad šie pakeitimai, susiję su teisinio išsilavinimo neturinčių narių rinkimais į tarybą, yra tik laikinas sprendimas; primygtinai ragina naujai suformuotą Parlamento ad hoc darbo grupę skubiai išspręsti šį klausimą; 18. yra susirūpinęs dėl dažnėjančių su organizuotu nusikalstamumu susijusių smurto ir žudymų atvejų, kurie neigiamai veikia paprastų piliečių kasdienybę; palankiai vertina tai, kad valdžios institucijos pripažino šią problemą, bet ragina imtis griežtesnių prevencinių veiksmų, įskaitant ne apkaltinamuoju nuosprendžiu pagrįsto turto konfiskavimo taikymą; teigiamai vertina aukšto lygio korupcijos bylų tyrimą, baudžiamąjį persekiojimą ir apkaltinamųjų nuosprendžių paskelbimą; tačiau pripažįsta, kad šie rezultatai turi būti toliau gerinami, visų pirma pinigų plovimo ir prekybos žmonėmis srityse; 19. ragina siekti pažangos siekiant išvengti valstybės tarnautojų interesų konfliktų ir neteisėto jų praturtėjimo, be kita ko, savivaldybių lygmeniu; ragina valdžios institucijas intensyviau vykdyti nusikalstamu būdu įgyto turto konfiskavimą, remti tyrimus dėl nepagrįsto turto ir imtis kitų veiksmų, siekiant išardyti nusikalstamas grupuotes ir nutraukti organizuoto nusikalstamumo, verslo bei politikos ryšius; tuo pačiu metu smerkia švelnesnių sankcijų nei teisės aktais nustatytos minimalios sankcijos taikymo praktiką, nes tai daro neigiamą poveikį korupcijos nusikaltimų prevencijai; 20. primena, kad Juodkalnija turi toliau dėti pastangas, kad užtikrintų veiksmingą teisės į nuosavybę apsaugą, atitinkančią ES acquis ir tarptautinius žmogaus teisių standartus; primygtinai ragina valstybės institucijas, įgyvendinant galiojančią nacionalinę teisinę sistemą, sudaryti sąlygas sąžiningam procesui per pagrįstą laikotarpį, be kita ko, nuosavybės teisių ir nuosavybės grąžinimo klausimais; pažymi, kad tvirta, nediskriminacinė ir stabili nuosavybės teisių sistema yra būtina piliečių bei išorės investuotojų, taip pat verslo įmonių pasitikėjimo sąlyga; Sienų valdymas ir migracija 21. pažymi, jog Juodkalnija iki šiol parodė, kad gali tvarkyti prieglobsčio prašymus, tačiau pabrėžia, kad reikia užtikrinti tolesnę pažangą; ragina Juodkalniją glaudžiau bendradarbiauti su Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra tam, kad pagerintų sienų valdymą pagal Europos standartus, spręstų neteisėtos migracijos problemas ir suardytų neteisėto migrantų gabenimo tinklus; ragina dėti daugiau pastangų ir imtis tarpvalstybinio bendradarbiavimo, siekiant užkirsti kelią ir išardyti organizuotų nusikaltėlių tinklus, susijusius su prekyba žmonėmis, taip pat neteisėtu narkotikų ir tabako įvežimu; atkreipia dėmesį į nuolat susirūpinimą keliančius klausimus, susijusius su neteisėta prekyba tabako gaminiais Juodkalnijoje, ypač susijusius su šalies laisvosios prekybos zonomis; ragina Komisiją ir toliau remti Juodkalniją jai kontroliuojant savo laisvosios prekybos zonas ir siekiant užkirsti kelią neteisėtai prekybai; 22. apgailestauja, kad sprendžiant prekybos žmonėmis problemas nepadaryta pažanga, ir primygtinai ragina ypatingą dėmesį skirti priverstinės organizuotos prostitucijos ir vaikų elgetavimo prevencijai; pabrėžia, kad reikia dėti papildomas pastangas aukų nustatymo ir jų prieigos prie pagalbos, žalos atlyginimo ir apsaugos priemonių srityje; ragina Juodkalniją veiksmingai apsaugoti prekybos žmonėmis aukas ir ypač daug dėmesio skirti nuo prekybos žmonėmis nukentėjusių vaikų reabilitacijai ir romų tautybės moterims ir mergaitėms, nes dėl skurdo ir marginalizacijos jos yra pažeidžiamoje padėtyje; Žiniasklaida 23. vis labiau nerimauja dėl saviraiškos laisvės ir žiniasklaidos laisvės, kurių srityje, kaip nurodoma trijose vienoje paskui kitą parengtose Komisijos ataskaitose, nepadaryta pažanga; primena, kad derybos dėl susijusio 23 skyriaus pradėtos 2013 m. gruodžio mėn. ir kad derybų dėl šio ir 24 skyrių pažanga lemia visą derybų tempą; kuo griežčiausiai smerkia bauginimą, šmeižto kampanijas ir žodinius bei fizinius išpuolius prieš žurnalistus; pažymi, kad 2017 m. buvo pranešta apie septynis išpuolių prieš žurnalistus atvejus; primygtinai ragina valdžios institucijas užtikrinti, kad žurnalistai būtų faktiškai apsaugoti; ragina imtis tolesnių priemonių žiniasklaidos ir žurnalistų nepriklausomumui užtikrinti ir ragina sistemingai rinkti duomenis apie grasinimus žurnalistams; pažymi, kad ES delegacija Juodkalnijoje atidžiai stebi padėtį; 24. yra ypač susirūpinęs dėl 2018 m. gegužės 8 d. įvykdyto išpuolio prieš laikraščio „Vijesti“ žurnalistę Oliverą Lakić ir ragina visapusiškai ištirti šį atvejį; mano, jog nepriimtina tai, kad nepastebėta jokių naujų pokyčių vykdant senų bylų dėl smurto prieš žurnalistus tyrimus; ragina valdžios institucijas griežtai pasmerkti visus išpuolius prieš žurnalistus ir skatinti žurnalistų apsaugos priemones bei panaikinti nebaudžiamumą; 25. apgailestauja dėl to, kad Juodkalnijos visuomeninis transliuotojas (RTCG) ir Elektroninės žiniasklaidos agentūra nuolat patiria finansinį ir redakcinį spaudimą; primygtinai ragina imtis apsaugos nuo netinkamos politikos ir verslo įtakos priemonių ir užtikrinti visišką skaidrumą valstybės reklamos žiniasklaidoje klausimais; pakartoja, kad RTCG ir visos kitos žiniasklaidos priemonės turi būti apsaugotos nuo netinkamos politinės įtakos; primygtinai ragina valstybės institucijas teikti žiniasklaidos reguliavimo institucijoms ir visuomeniniam transliuotojui pakankamai lėšų, kad būtų užtikrintas RTCG ir Elektroninės žiniasklaidos agentūros finansinis savarankiškumas ir nepriklausomumas – tai yra nepaprastai svarbu siekiant sukurti tvirtą žiniasklaidos aplinką rinkimų kampanijų metu; apgailestauja dėl pasikeitusios RTCG tarybos sudėties ir dėl RTCG generalinės direktorės Andrijanos Kadijos atleidimo; mano, kad ankstyvas atleidimas turėtų būti leidžiamas tik labai specifinėmis aplinkybėmis; 26. įspėja, kad dėl žiniasklaidos priemonių finansinio savarankiškumo trūkumo skatinama jų politinė priklausomybė ir poliarizacija; mano, kad reikia užtikrinti skaidrų ir nediskriminacinį valstybinės reklamos lėšų paskirstymą, ir ragina valdžios institucijas apsvarstyti alternatyvias netiesioginių subsidijų formas siekiant skatinti žiniasklaidos nepriklausomumą; 27. atkreipia dėmesį į Elektroninės žiniasklaidos agentūros vaidmenį ir veiksmingą savireguliavimą, siekiant užtikrinti aukščiausius etikos standartus Juodkalnijos žiniasklaidos priemonėse ir sumažinti šmeižto atvejų skaičių; pažymi, kad dėl nesaugios žurnalistų padėties daroma žala žiniasklaidos kokybei ir profesionalumui; Pilietinė visuomenė ir žmogaus teisės 28. pabrėžia, kad gerinant valstybės institucijų veikimą ir kovojant su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu PVO atlieka ypač svarbų vaidmenį; griežtai smerkia neseniai vykdytą PVO, kurios kritikavo bendrą lėtą pažangą pagrindinėse teisinės valstybės srityse ar tai, kad tokios pažangos nepadaryta, bauginimą ir nepriimtinas šmeižto kampanijas prieš jas; 29. ragina atidžiau rengti ir įgyvendinti teisės aktus srityse, turinčiose poveikio pilietinės visuomenės erdvei, siekiant užtikrinti, kad teisės aktais nebūtų užkraunama neproporcingos naštos PVO, jie neturėtų diskriminacinio poveikio joms ir nesumažintų pilietinės visuomenės erdvės; pabrėžia, kad būtina skirti viešąjį finansavimą PVO, veikiančioms žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės srityse, įskaitant stebėtojų, gynėjų ir mažas visuomenines organizacijas; mano, kad PVO turėtų turėti galimybę gauti finansavimą iš kitų paramos teikėjų, pvz., privačių paramos teikėjų, tarptautinių organizacijų, įstaigų ar agentūrų; 30. atkreipia dėmesį į NVO įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama pagerinti jų viešąjį finansavimą, ir rekomenduoja skubiai priimti būtinus antrinės teisės aktus; pakartotinai ragina sistemingai, įtraukiai, laiku ir iš tikrųjų konsultuotis su pilietine visuomene ir plačiąja visuomene dėl pagrindinių su ES susijusių teisėkūros reformų, įskaitant jų įgyvendinimą vietos lygmeniu, kad būtų didinamas demokratinis sprendimų priėmimo pobūdis ir užtikrinama daugiau skaidrumo; rekomenduoja pagerinti PVO finansų reguliavimo aplinką teikiant papildomus išteklius ir nustatyti aiškias taisykles, susijusias su vyriausybiniais PVO konsultacijų mechanizmais; 31. palankiai vertina vykdomą teisės aktų pagrindinių teisių srityje derinimą; primygtinai ragina, kad būtų sustiprinta institucinė struktūra, kuria užtikrinama veiksminga teisių apsauga, be kita ko, teisėsaugos pareigūnų netinkamo elgesio, bauginimo ir fizinių išpuolių atvejais; ragina atnaujinti įstatymą dėl religijos laisvės; 32. palankiai vertina pastangas, kurių buvo imtasi iki šiol, kad būtų įgyvendinta Stambulo konvencija, tačiau primygtinai ragina gerinti vykdymo užtikrinimo ir stebėsenos mechanizmus, susijusius su žmogaus teisių apsauga, be kita ko, kovojant su smurtu prieš moteris ir vaikus; atsižvelgdamas į tai ragina veiksmingai įgyvendinti pagrindinių teisių politikos priemones, visų pirma lyčių lygybės, socialinės įtraukties, neįgaliųjų teisių, vaiko teisių ir romų teisių srityse, užtikrinant pakankamai biudžeto asignavimų ir išteklių politikai įgyvendinti ir atsakingų institucijų pajėgumams stiprinti; ragina valdžios institucijas imtis priemonių, kurių reikia siekiant užkirsti kelią priverstinėms vaikų santuokoms; 33. primygtinai ragina Juodkalniją užtikrinti, kad lyčių lygybės ir kovos su diskriminacija teisės aktai būtų visiškai ir laiku įgyvendinti, ir stebėti jų daromą poveikį nepalankioje padėtyje esančioms bei marginalizuotoms socialinėms grupėms priklausančioms moterims; ragina Juodkalniją užtikrinti visoms moterims teisę be kliūčių kreiptis į teismą ir teikti nemokamą teisinę pagalbą moterims, nukentėjusioms nuo smurto dėl lyties, ypatingą dėmesį skiriant romų tautybės moterims, neįgalioms moterims ir kaimo bei atokiose vietovėse gyvenančioms moterims; ragina Juodkalniją stiprinti savo atitinkamų valdžios institucijų vaidmenį ir pajėgumus, kad jos būtų geriau pasirengę užtikrinti aukų apsaugą ir reabilitaciją ir aktyviai bendradarbiauti su vyrais siekiant, kad jie nesmurtautų prieš moteris; primygtinai ragina Juodkalniją didinti valstybinių prieglaudų skaičių ir pajėgumus; 34. ragina Juodkalnijos valdžios institucijas ir toliau gerinti visuomeninės įtraukties ir tolerancijos atmosferą ir imtis veiksmingų priemonių kovojant su neapykantą kurstančia kalba, socialine atskirtimi ir mažumų diskriminacija; pažymi, kad Juodkalnija vis dar nevisapusiškai laikosi JT neįgaliųjų teisių konvencijos; ragina kompetentingas institucijas toliau stiprinti pastangas siekiant apsaugoti LGBTI asmenų teises; ir toliau yra susirūpinęs dėl to, kad Juodkalnijos visuomenėje vis dar sunku priimti seksualinę įvairovę; reiškia susirūpinimą dėl diskriminacijos, su kuria susiduria romų bendruomenės moterys ir mergaitės, ir dėl marginalizuotų romų tautybės asmenų ribotų galimybių naudotis visais žmogaus socialinės raidos aspektais Juodkalnijoje, kaip matyti iš 2017 m. tyrimo šiuo klausimu rezultatų; pabrėžia, kad svarbu stiprinti MVĮ sektorių ir teikti paramą priimant geresnius teisės aktus ir įgyvendinant pramonės politiką; 35. atkreipia dėmesį į nuolat daromą pažangą gerinant mažumų padėtį; ragina paisyti Kotoro įlankos regiono daugiatautiškumo ir dėti daugiau pastangų siekiant jį apsaugoti; 36. primygtinai ragina Juodkalniją pradėti visuomenės informuotumo didinimo kampanijas, skirtas kovai su diskriminacija ir smurtu prieš LGBTI asmenis, ir užtikrinti teisingą jų atžvilgiu padarytų nusikaltimų tyrimą bei baudžiamąjį persekiojimą; 37. primygtinai ragina Juodkalniją pradėti visuomenės informuotumo didinimo kampanijas, kad būtų skatinama pranešti apie smurtą šeimoje prieš moteris ir mergaites, padidinti tinkamai apmokytų ir į lyčių aspektą atsižvelgiančių teisėjų skaičių, užtikrinti tinkamą nusikaltimų tyrimą ir baudžiamąjį persekiojimą, taip pat aukoms užtikrinti pagalbos, konsultavimo ir reintegracijos paslaugas; Ekonomika, socialinė politika, užimtumas ir švietimas 38. palankiai vertina tai, kad Juodkalnija padarė pažangą užtikrindama makroekonominį stabilumą ir fiskalinį konsolidavimą, ir ragina užtikrinti biudžeto skaidrumą bei gerą darbo ir verslo aplinką; pabrėžia, kad korupcija, neoficiali ekonomika, teisinės valstybės trūkumai ir sudėtingos reguliavimo procedūros ir toliau stabdo augimą ir investicijas; pabrėžia, kad Europos socialiniam modeliui užtikrinti būtinas dialogas su visais ekonominiais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant profesines sąjungas; 39. primygtinai ragina visapusiškai išnaudoti skaitmeninių priemonių teikiamas galimybes žemės registrų, sąskaitų faktūrų išrašymo ir statybų leidimų išdavimo srityje; pažymi, kad būtina paspartinti įmonių ir namų ūkių prieigos prie plačiajuosčio ryšio diegimą; pabrėžia, kad reikia sukurti vyriausybės masto sąveikumo sistemą, kuria būtų remiamas tolesnis skaitmeninimas ir administracinių bei verslo procedūrų supaprastinimas; teigiamai vertina vykdomą elektroninio įmonių registravimo internetu plėtojimą; 40. palankiai vertina reguliavimo pokyčius švietimo srityje ir pastangas didinti ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankančių vaikų, įskaitant nepalankioje padėtyje esančius vaikus, skaičių ir pabrėžia, kad svarbu laikytis visapusiško požiūrio į ankstyvąjį vaikų ugdymą; primygtinai ragina valdžios institucijas spręsti aukšto jaunimo ir moterų ilgalaikio nedarbo lygio problemas, be kita ko, prireikus atliekant poveikio lyčių lygybei vertinimus; atkreipia dėmesį į tai, kad, bendradarbiaujant su Tarptautine darbo organizacija, rengiama baltoji knyga siekiant skatinti jaunimo užimtumą; pabrėžia, kad reikia įdiegti aktyvias darbo rinkos priemones, visų pirma skirtas moterims, kurioms neigiamą poveikį daro jų socialinių išmokų panaikinimas; 41. pažymi, kad turėtų būti veiksmingai ir sistemingai konsultuojamasi su socialiniais partneriais su užimtumu ir socialiniais reikalais susijusiais klausimais; pabrėžia poreikį toliau stiprinti Socialinės tarybos pajėgumus; palankiai vertina tai, kad darbuotojų sveikatos ir saugos srityje priimtas taisyklių sąvadas, tačiau ir toliau yra susirūpinęs dėl didelės mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe procentinės dalies ir mažo darbo inspektorių skaičiaus; 42. palankiai vertina tai, kad Juodkalnija aktyviau dalyvauja „Erasmus +“ programoje, ir pritaria Komisijos pasiūlymui padvigubinti „Erasmus +“ biudžetą; ragina labiau koordinuoti horizontaliuosius klausimus, kurie daro poveikį jaunimo užimtumu, įtraukčiai, aktyviam pilietiškumui, savanoriškai veiklai ir švietimui; Aplinka, energetika ir transportas 43. su pasitenkinimu pažymi, kad Juodkalnija, kaip nurodyta jos konstitucijos 1 straipsnyje, yra ekologiška valstybė; palankiai vertina tai, kad šiais metais galbūt su Juodkalnija bus pradėtos derybos dėl acquis 27 skyriaus; ragina valdžios institucijas geriau apsaugoti vertingiausias sritis, visų pirma biologinės įvairovės, ir persvarstyti viešbučių ir hidroelektrinių statybos projektus; 44. pažymi, kad papildomi hidroenergijos ir turizmo pajėgumai, ypač saugomose teritorijose, turi atitikti ES aplinkos apsaugos standartus; reiškia susirūpinimą dėl netvaraus hidroenergijos plėtojimo, nes net 80 hidroelektrinių projektų planuojami nesilaikant tarptautinių konvencijų ar ES teisės aktų, nepaisant 27 skyriaus reikalavimų primygtinai ragina, kad ir toliau būtų naudojami galimi atsinaujinantieji energijos ištekliai ir energijos vartojimo efektyvumo priemonės ir gerinamas vandens ir atliekų valdymas; palankiai vertina tai, kad Juodkalnijos 2016 m. įstatymas dėl tarpvalstybinių elektros energijos ir gamtinių dujų mainų buvo sėkmingai suderintas su trečiuoju energetikos dokumentų rinkiniu; teigiamai vertina Juodkalnijos patobulintą teisės aktų derinimą energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos srityje, tačiau primygtinai ragina valdžios institucijas visiškai suderinti nacionalinius teisės aktus su Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyva ir Pastatų energinio naudingumo direktyva; 45. primygtinai ragina Europos rekonstrukcijos ir plėtros banką (ERPB) ir Europos investicijų banką (EIB) persvarstyti savo paramą hidroelektrinių projektams ir nutraukti finansavimą visiems projektams, kurie vykdomi saugomose teritorijose arba dėl kurių neatlikti patikimi ex ante poveikio aplinkai vertinimai; 46. pabrėžia, kad reikia laiku skelbti plačiajai visuomenei tikslią informaciją apie greitkelio tiesimo poveikį Taros upei, taip pat nutraukti bet kokią atliekų vertimo ir upės vagos keitimo veiklą, laikantis Juodkalnijos prisiimtų įsipareigojimų saugoti specialų nacionalinės ir tarptautinės apsaugos statusą turinčias teritorijas; 47. reiškia susirūpinimą dėl specialios paskirties teritorijų plano, skirto Skadaro ežero nacionaliniam parkui; pabrėžia, kad reikia atsisakyti didelio masto hidroelektrinių projektų Moračos upėje, nes jie turi didelį neigiamą poveikį Skadaro ežerui ir Taros upei, kurie yra saugomi pagal nacionalinius ir tarptautinius teisės aktus; 48. palankiai vertina teigiamus pokyčius toliau derinant Juodkalnijos nacionalinius aplinkos ir klimato kaitos teisės aktus su acquis; primygtinai ragina Juodkalnijos vyriausybę apsaugoti Ulcinio Salinos teritoriją nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis, laikantis rekomendacijų, pateiktų ES finansuotame tyrime dėl Ulcinio Salinos apsaugos; pabrėžia būtinybę kuo skubiau užtikrinti Ulcinio Salinos įtraukimą į ES tinklą „Natura 2000“; ragina nustatyti saugomas jūrų teritorijas ir suteikti joms šį statusą; 49. atkreipia dėmesį į aktyvų Juodkalnijos dalyvavimą ir konstruktyvų vaidmenį bendradarbiaujant regioniniu ir tarptautiniu lygmeniu pagal Berlyno procesą ir Vakarų Balkanų šešeto iniciatyvą; teigiamai vertina 2018 m. ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikimo, įvykusio Sofijoje, rezultatus ir tai, kad priimtas 2018 m. PNPP dokumentų rinkinys, į kurį įtrauktas dviejų svarbių infrastruktūros projektų – Budvos aplinkkelio Adrijos ir Jonijos jūrų koridoriuje ir Vrbnicos–Baro geležinkelio ruožo Rytų ir Rytinės Viduržemio jūros regiono dalies transporto koridoriuje – finansavimas; pabrėžia tokių transporto maršrutų, kurie užtikrina tiesioginį Balkanų šalių ir ES rinkų ryšį, svarbą; 50. teigiamai vertina Juodkalnijos ketinimą per būsimus trejus metus įdiegti ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ES ATLPS) ir priimtus antrinės teisės aktus dėl degalų sąnaudų ir naujų automobilių išmetamų teršalų; pažymi, kad svarbu į Juodkalnijos nacionalinius teisės aktus įtraukti ES ATLPS, Pastangų pasidalijimo reglamento bei stebėsenos ir ataskaitų teikimo mechanizmo aspektus; 51. palankiai vertina nuolatines pastangas stiprinti regioninį bendradarbiavimą, visų pirma aplinkos apsaugos srityje, kaip numatyta Adrijos jūros trišalėje iniciatyvoje; Regioninis bendradarbiavimas ir geri kaimyniniai santykiai 52. palankiai vertina Juodkalnijos nuolatines pastangas, siekiant konstruktyvaus regioninio bendradarbiavimo ir gerų dvišalių kaimyninių santykių; pritaria pasiūlymui sumažinti tarptinklinio ryšio mokesčius Vakarų Balkanuose; 53. palankiai vertina Juodkalnijos ir Kosovo valstybių sienų susitarimo ratifikavimą; ragina skubiai sudaryti susitarimus siekiant spręsti neišspręstus ginčus dėl sienų su kitomis kaimyninėmis šalimis; 54. palankiai vertina Juodkalnijos ir Albanijos bendro pareiškimo ir 12 susitarimų dėl savitarpio pagalbos įvairiose srityse pasirašymą ir mano, kad tai yra teigiamo bendradarbiavimo šiame regione pavyzdys; 55. primygtinai ragina Juodkalniją dėti daugiau pastangų aktyviai teikiant prioritetą ir baudžiant už karo nusikaltimus bei išaiškinant dingusių asmenų likimą; palankiai vertina pastangas dėl perkeltųjų asmenų reintegracijos pagal regioninę aprūpinimo būstu programą; pabrėžia, kad, nepaisant priimtų keturių dokumentų dėl karo nusikaltimų tyrimo strategijos, valstybės prokuratūra nepradėjo naujų tyrimų ar procedūrų ir nepareiškė naujų kaltinimų; reiškia susirūpinimą dėl to, kad specialioji prokuratūra 2016 m. pradėjo aštuonias naujas bylas, iš kurių šešių atžvilgiu vis dar tik vykdomas išankstinis tyrimas; dar kartą reiškia paramą iniciatyvai įsteigti Faktų apie karo nusikaltimus ir kitus rimtus žmogaus teisių pažeidimus buvusioje Jugoslavijoje nustatymo regioninę komisiją (RECOM); pabrėžia šio proceso ir aktyvaus visų regioninių politinių lyderių dalyvavimo svarbą; palankiai vertina ministro pirmininko viešą paramą RECOM; 56. giria Juodkalniją už dar vienus metus visapusiško derinimo su visomis ES pozicijomis ir pareiškimais, padarytais įgyvendinant bendrą užsienio ir saugumo politiką (BUSP), ir teigiamai vertina aktyvų dalyvavimą bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) misijose; teigiamai vertina tai, kaip vykdoma Juodkalnijos užsienio politika; ragina Juodkalniją priderinti savo poziciją prie ES bendros pozicijos dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto vientisumo ir prie jos pagrindinių principų dėl dvišalių susitarimų dėl imuniteto; 57. ragina Juodkalniją ir ES glaudžiau bendradarbiauti kovos su kibernetiniais nusikaltimais ir kibernetinės gynybos srityse; 58. primena, koks strategiškai svarbus Juodkalnijos prisijungimas prie NATO, siekiant užtikrinti stabilumą ir taiką Vakarų Balkanų regione; o 59. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei Juodkalnijos vyriausybei ir parlamentui.
| ||||||||||
| Akademinės laisvės gynyba ES išorės veiksmų srityje |
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Europos Parlamentas, – atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį ir į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, – atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač jos 13 straipsnį, – atsižvelgdamas į dokumentą „Žmogaus teisės ir demokratija. ES strateginė programa ir ES veiksmų planas“ (11855/2012), kurį 2012 m. birželio 25 d. patvirtino Užsienio reikalų taryba, – atsižvelgdamas į Užsienio reikalų tarybos 2014 m. gegužės 12 d. patvirtintas ES žmogaus teisių gaires dėl saviraiškos laisvės internete ir realiame gyvenime, – atsižvelgdamas į ES metinę ataskaitą dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2016 m. ir į Europos Sąjungos politiką šiuo klausimu, – atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) generalinės konferencijos 29-oje sesijoje, vykusioje 1997 m. nuo spalio 21 d. iki lapkričio 12 d., priimtą rekomendaciją dėl aukštojo mokslo mokymo įstaigų personalo statuso, – atsižvelgdamas į 1988 m. rugsėjo mėn. tinklo „World University Service“ priimtą Limos deklaraciją dėl aukštojo mokslo institucijų akademinės laisvės ir savarankiškumo, – atsižvelgdamas į JT žmogaus teisių tarybos 2015 m. liepos 2 d. 42-ajame posėdyje priimtą rezoliuciją 29/7 dėl teisės į mokslą, – atsižvelgdamas į JT Ekonomikos, socialinių ir kultūrinių teisių komiteto bendrąją pastabą Nr. 13, priimtą per dvidešimt pirmąją sesiją 1999 m. gruodžio 8 d., – atsižvelgdamas į Venecijos komisijos nuomonę 891/2017, – atsižvelgdamas į nacionalinio lygmens, Europos ir tarptautinių nevyriausybinių organizacijų ataskaitas ir, visų pirma, į valstybės atsakomybės apsaugoti aukštąjį mokslą nuo išpuolių principus, – atsižvelgdamas į savo ankstesnes su žmogaus teisėmis susijusias rezoliucijas, – atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, – atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, – atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 113 straipsnį, – atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A8-0403/2018), A. kadangi UNESCO bendrąją akademinę laisvę apibrėžia kaip „teisę, nenumatant apribojimų pagal nustatytą doktriną, į dėstymo ir diskusijų laisvę, laisvę atlikti mokslinius tyrimus, skleisti ir skelbti jų rezultatus, laisvę laisvai pareikšti savo nuomonę apie instituciją ar sistemą, kurioje dirbama, laisvę nuo institucijų cenzūros ir laisvę dalyvauti specialistų ar atstovaujamųjų akademinių įstaigų veikloje“; B. kadangi teisė į mokslą yra nepaprastai svarbi norint naudotis visomis kitomis žmogaus teisėmis ir užtikrinti darnų vystymąsi; kadangi šia teise galima pasinaudoti tik akademinės laisvės ir aukštojo mokslo institucijų savarankiškumo sąlygomis; C. kadangi Limos deklaracijoje dėl aukštojo mokslo institucijų akademinės laisvės ir savarankiškumo akademinė laisvė apibrėžiama kaip akademinės bendruomenės narių laisvė, apimant visus asmenis, kurie dėsto, studijuoja, tiria ir dirba aukštojo mokslo institucijoje siekdami individualiai arba kolektyviai plėtoti ir perduoti žinias ir tuo tikslu vykdo mokslinius tyrimus, studijas, diskusijas, rengia dokumentus ir pristatymus, kuria, moko, dėsto ir rašo; D. kadangi ši apibrėžtis turi būti grindžiama pagrindinėmis demokratinėmis vertybėmis, įskaitant sąžiningų prieigos galimybių, kovos su diskriminacija, atskaitomybės, kritiško ir nepriklausomo mąstymo, institucijų savarankiškumo ir socialinės atsakomybės principus; demokratija negali būti be akademinės laisvės, kuri sudaro sąlygas konstruktyvioms diskusijoms; E. kadangi akademinė laisvė yra pagrindinis veiksnys siekiant darnaus vystymosi, ypač siekiant darnaus vystymosi tikslų, įtvirtintų Darbotvarkėje iki 2030 m., pagal kurią kokybiškam švietimui, moksliniams tyrimams ir inovacijoms skiriama labai daug dėmesio; F. kadangi savarankiškumas yra būtina išankstinė sąlyga švietimo įstaigoms, kad jos galėtų tinkamai atlikti savo funkcijas; kadangi akademinei laisvei reikia nuolatinės ir budrios apsaugos nuo nederamo valstybės spaudimo arba komercinių interesų; G. kadangi akademinė laisvė, apimanti tokias laisves, kaip antai, minties, nuomonės, žodžio, asociacijų, kelionių ir mokymo laisvė, padeda kurti erdvę, kurioje atvira ir stabili pliuralistinė visuomenė gali laisvai mąstyti, kelti klausimus, dalytis idėjomis, įgyti žinių, jomis naudotis ir jas platinti; H. kadangi išpuoliai prieš akademinę laisvę kenkia moksliniams tyrimams, studijoms, mokymui, viešoms diskusijoms ir teisei į mokslą ir neigiamai veikia akademinę kokybę ir socialinį, politinį, ekonominį ir kultūrinį vystymąsi; kadangi atsakymai į visuomenei rūpimus klausimus turėtų būti pagrįsti paaiškinimais, įrodymais ir įtikinimu; I. kadangi teise į mokslą, mokymą ir mokslinius tyrimus galima visapusiškai pasinaudoti tik akademinės laisvės sąlygomis; J. kadangi stojimo į ES proceso metu reikia skubiai ir tinkamai spręsti akademinės laisvės klausimus, kad būtų užkirstas kelias išpuoliams ES valstybėse narėse, pvz., siekiams uždaryti Budapešto Centrinės Europos universitetą, kurie turėtų pasireikšti studentų priėmimo perkėlimu į Vieną nuo 2019 m., taip pat lyčių lygybės studijų blokavimu Vengrijoje; kadangi šalys kandidatės turėtų įsipareigoti laikytis pagrindinių aukštojo mokslo vertybių, įskaitant akademinę laisvę ir institucinį savarankiškumą; K. kadangi akademinės bendruomenės ir švietimo įstaigos tampa vis labiau neatsparios valstybių, verslo sektoriaus ar kitų nevalstybinių subjektų kišimuisi, spaudimui ar represijoms; kadangi kasmet visame pasaulyje pranešama apie šimtus išpuolių prieš universitetus, aukštojo mokslo įstaigas ir jų narius, įskaitant žudymus, smurtą ir asmenų dingimą, neteisėtą įkalinimą ir (arba) sulaikymą, neteisėtą baudžiamąjį persekiojimą ir neteisėtą atleidimą iš darbo, pareigų praradimą, išbraukimą iš studentų sąrašų, kelionės ar judėjimo apribojimus ir kitas ekstremalias arba sistemines grėsmes; kadangi akademinės laisvės taip pat pažeidžiamos ES valstybėse narėse ir artimiausiose šalyse partnerėse; L. kadangi dėl švietimui, įskaitant aukštąjį mokslą, skiriamų viešųjų lėšų mažinimo ir su tuo susijusio alternatyvių pajamų šaltinių poreikio kyla pavojus akademinei laisvei, ypač tuomet, kai toks išorės finansavimas gaunamas iš užsienio šalių autokratinių režimų arba tarptautinių korporacijų; M. kadangi užsienio švietimo įstaigos ES patiria nacionalinių vyriausybių išpuolių ir akademinės laisvės pažeidimų; N. kadangi pastangos kontroliuoti arba nutildyti aukštojo mokslo įstaigas ar jų mokslininkus, studentus ir darbuotojus apima gerokai daugiau nei veiksmai, nukreipti prieš konkrečius asmenis ir institucijas ir turi poveikio visuomenei, nes dėl jų sumažėja erdvė įtraukiam demokratiniam dalyvavimui, visų piliečių įgalinimui ir žodžio laisvės galimybės, o ateinančios kartos netenka profesionalių akademikų ir mokslininkų; O. kadangi siekiant veiksmingai garantuoti teisę į mokslą ir akademinę laisvę būtina, kad valstybės užtikrintų tinkamą ir patikimą švietimo finansavimo lygį; kadangi finansų ir griežto taupymo politika labai pakenkė akademinei laisvei ir toliau tai daro visame pasaulyje, taip pat ir Europos Sąjungoje; P. kadangi akademinės laisvės pažeidimai retai sprendžiami pasiremiant žmogaus teisių pagrindu, ir tai iš dalies rodo, kad žmogaus teisių gynėjams trūksta žinių, susijusių su akademine laisve, ir iš dalies taip yra dėl to, kad skundai dažnai grindžiami kitų teisių, pavyzdžiui, žodžio ar nuomonės laisvės, pažeidimais; kadangi dėl to šios srities standartai yra nepakankamai išplėtoti ir nepakankamai pranešama apie akademinės laisvės pažeidimus; Q. kadangi apskritai reikia didinti informuotumą apie akademinės laisvės, kaip priemonės skatinti demokratiją, pagarbą įstatymo viršenybei ir atsiskaitomybę, svarbą ir užtikrinti daugiau jos propagavimo ir gynybos gerinimo galimybių; R. kadangi svarbu išpuolius prieš akademinę laisvę traktuoti kaip pasaulinio reiškinio dalį ir skatinti, kad būtų pripažįstama, jog mokslo darbuotojai ir studentai, prieš kuriuos imamasi veiksmų, nėra tik individualūs asmenys, kurių teisių pažeidžiamos, bet yra ir žmogaus teisių gynėjai, prieš kuriuos vykdomas išpuolis; kadangi reikia tvirto atsako tarptautiniu ir nacionaliniu lygmeniu iš paties aukštojo mokslo institucijų, o taip pat iš pilietinės visuomenės ir visuomenės bendrai; S. kadangi daugelis mokslo darbuotojų ir studentų, kuriems kyla pavojus, negali pasinaudoti ES akademiniam mobilumui ir žmogaus teisių gynėjams skirtų programų teikiamomis galimybėmis, nes neatitinka paraiškos kriterijų arba turi didelių sunkumų, susijusių su bendrųjų paraiškos procedūrų, reikalavimų ir tvarkaraščių laikymusi; T. kadangi dėl nepakankamo ES programų finansavimo ribojama ES universitetų ir organizacijų, kurios jau padeda grėsmę patiriantiems studentams ir mokslininkams arba bėgantiems iš savo šalių dėl persekiojimo už savo akademinę veiklą grėsmės, veikla; kadangi šioms organizacijoms ir universitetams reikia daugiau pagalbos savo veiksmams ir iniciatyvoms vykdyti; U. kadangi ES yra įsipareigojusi propaguoti ir ginti žmogaus teises, demokratines institucijas ir teisinės valstybės principą visame pasaulyje; kadangi ES veiksmų plane žmogaus teisių ir demokratijos srityje raginama sukurti veiksmingesnę ES žmogaus teisių ir demokratijos rėmimo politiką ir, be kita ko, didinti žmogaus teisių dialogų veiksmingumą, gerinti konkrečioms šalims skirtų žmogaus teisių srities strategijų matomumą ir poveikį, daugiau dėmesio skirti veiksmingam ES žmogaus teisių gairių įgyvendinimui ir gerinti viešąją diplomatiją ir komunikaciją žmogaus teisių klausimais; 1. rekomenduoja Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai:
2. paveda Pirmininkui perduoti šią rekomendaciją Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai. | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Neįgalių moterų padėtis |
| |||||||||||||||
Europos Parlamentas, – atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, Europos žmogaus teisių konvenciją ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, – atsižvelgdamas į JT neįgaliųjų teisių konvenciją ir tai, kad ji įsigaliojo 2011 m. sausio 21 d., vadovaudamasis 2009 m. lapkričio 26 d. Tarybos sprendimu 2010/48/EB dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos sudarymo Europos bendrijos vardu(1) ir ypač šios konvencijos 6 straipsniu dėl neįgalių moterų ir mergaičių, – atsižvelgdamas į 1979 m. Jungtinių Tautų konvenciją dėl visų formų moterų diskriminacijos panaikinimo ir į jos 1999 m. fakultatyvinį protokolą, – atsižvelgdamas į Bendrijos darbuotojų pagrindinių socialinių teisių chartiją(2), – atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 10, 19 ir 168 straipsnius, – atsižvelgdamas į 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus(3), – atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas (COM(2008)0426) ir 2009 m. balandžio 2 d. Parlamento poziciją dėl šio pasiūlymo(4), – atsižvelgdamas į Parlamento Europos Sąjungos vidaus politikos generalinio direktorato tyrimą „Lyties ir negalios veiksnių sankirtos nulemta diskriminacija“, – atsižvelgdamas į Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) ataskaitą „Skurdas, lytis ir tarpusavyje susijusios nelygios galimybės ES“, ypatingą dėmesį atkreipiant į VIII skyrių „Lytis ir negalia“, – atsižvelgdamas į EIGE 2017 m. lyčių lygybės indeksą, – atsižvelgdamas į klausimą Komisijai dėl neįgalių moterų padėties (O-000117/2018 – B8-0418/2018), – atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos, – atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį, A. kadangi ES gyvena daugiau kaip 80 mln. neįgaliųjų; kadangi vienas iš keturių europiečių turi neįgalų šeimos narį; kadangi apie 46 mln. neįgalių moterų ir mergaičių ES sudaro apie 16 proc. bendro moterų ir mergaičių skaičiaus ir sudaro 60 proc. bendro neįgalių gyventojų skaičiaus; B. kadangi žodis „negalia“ apima labai daug laikinų, trumpalaikių arba ilgalaikių asmeninių aplinkybių, dėl kurių reikia pritaikytų politinių priemonių ir kurios apima psichinės sveikatos aspektus; C. kadangi demografinė kaita ir senėjanti visuomenė reiškia, kad daugiau žmonių taps neįgalūs vėliau; D. kadangi pagrindinės teisės neįgaliesiems nesuteikiamos kasdien, nes nuolat susiduriama su sunkumais mėginant gauti apmokamą darbą, kuris užtikrintų teises, tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuose; kadangi neįgaliųjų profesinis mokymas neatitinka poreikių ir siekiamybių, kad asmenys galėtų įgyti įtraukčiai į profesinį gyvenimą būtinų žinių, įgūdžių ir kompetencijų; E. kadangi ES dirba tik 18,8 proc. neįgalių moterų; kadangi 45 proc. neįgalių darbingo (t. y. 20–64 m.) amžiaus moterų neturi darbo, tarp vyrų atitinkamas skaičius sudaro 35 proc.; F. kadangi 75 proc. sunkią negalią turinčių žmonių neturi galimybės visapusiškai dalyvauti ES darbo rinkoje ir kadangi tikimybė, kad neįgalios moterys nukentės nuo smurto, yra du–tris kartus didesnė negu negalios neturinčioms moterims; G. kadangi 34 proc. sveikatos problemų ar negalią turinčių moterų savo gyvenime yra patyrusios fizinį ar seksualinį savo partnerio smurtą; H. kadangi neįgalių moterų sterilizacija joms nežinant ar neduodant sutikimo yra paplitusi smurto forma, visų pirma daranti poveikį etninių mažumų, pavyzdžiui, romų, moterims; I. kadangi viešajame gyvenime ir žiniasklaidoje nesimato neįgaliųjų; J. kadangi apie du trečdalius slaugytojų Europoje sudaro moterys; kadangi 80 proc. slaugos paslaugų ES teikia neapmokami neoficialūs slaugytojai ir 75 proc. jų yra moterys; kadangi manoma, kad ekonominė neapmokamos neoficialios slaugos Sąjungoje vertė, apskaičiuota kaip bendrų oficialių ilgalaikės slaugos paslaugų procentinė dalis, sudaro 50–90 proc.; K. kadangi neįgalių moterų dalyvavimas visuomeninėje ir ekonominėje veikloje yra itin svarbus Europos bendros ekonominės ir socialinės strategijos sėkmei; L. kadangi neįgalios moterys dažnai patiria įvairių formų diskriminaciją, be kita ko, dėl lyties tapatybės, lyties išraiškos ir lyties ypatybių, o tai padeda didinti moterų skurdą; M. kadangi neįgalieji ir ypač neįgalios moterys gauna mažiau pajamų ir jiems iškilusi didesnė skurdo ir socialinės atskirties rizika; kadangi atvejais, kai socialinė apsauga akivaizdžiai nepakankama, ilgam įsigali skurdas ir atskirtis; kadangi dirbančių neįgalių moterų padėtis bėgant laikui blogėja, lyginant su vyrų padėtimi (dirbančių, bet skurstančių moterų skaičius 2007 m. sudarė 10 proc. ir 2014 m. –12 proc.); N. kadangi technologijų plėtra teikia daug galimybių ir kelia daug iššūkių, ypač neįgalioms moterims, nes pasaulyje darbuotojai vis labiau naudojasi skaitmeninėmis priemonėmis; O. kadangi toliau susiduriama su sunkumais mėginant gauti sveikatos centrų, ligoninių teikiamas priežiūros paslaugas, pagalbinių produktų, vaistų bei stebėsenai ir reabilitacijai itin svarbų gydymą; kadangi toliau susiduriama su didžiulėmis judumo problemomis, lemiamomis struktūrinių kliūčių, dėl kurių trikdomas eismas viešosiose erdvėse, arba ribotos prieigos prie viešojo ir kolektyvinio transporto; kadangi tebesama komunikacijos kliūčių (pvz., trūksta gestų kalbos vertėjų teikiant viešąsias paslaugas, nesudaromos deramos galimybės naudotis televizijos paslaugomis kurtiesiems), dėl kurių ribojama ir užkertama prieiga prie viešųjų paslaugų ir informacijos; kadangi paramos, apsaugos, ryšių, priežiūros ir sveikatos paslaugos, pavyzdžiui, susijusios su pirminės sveikatos priežiūros paslaugomis, smurtu prieš moteris, vaikų priežiūra ir motinyste, turėtų būti visiškai prieinamos visomis kalbomis, formomis ir formatais visoms moterims ir visų pirma neįgalioms moterims ir mergaitėms; P. kadangi visapusiškas neįgalių asmenų dalyvavimas politiniame ir visuomeniniame gyvenime, kaip nurodyta JT neįgaliųjų teisių konvencijos 29 straipsnyje, tais atvejais, kai šių žmonių dažnai ten nepakanka, išlieka nerealiomis viltimis ir ypač moterų atveju, jei šio klausimo nebus tinkamai imamasi; Q. kadangi, nepaisant daugelio tarptautinių konvencijų ir Europos Sąjungos teisės nuostatų, taip pat dabartinės Europos strategijos dėl negalios, neįgalūs asmenys visapusiškai dar nesinaudoja savo pilietinėmis ir socialinėmis teisėmis; kadangi nesudaromos vienodos galimybės mėgautis kultūra, sportu ir laisvalaikiu bei vienodas dalyvavimas socialiniame ir politiniame gyvenime; kadangi nuvertinami šių sričių specialistai; kadangi sistemingai nepaisoma visų minėtųjų konvencijų ir nuostatų, o pagrindinės teisės ir toliau neužtikrinamos darbuotojams ir asmenims su negalia; kadangi neįgalios moterys ir mergaitės iki šiol yra marginalizuojamos su lyčių lygybe susijusių sprendimų priėmimo ir pažangos srityse; R. kadangi lyčių lygybė nebuvo horizontaliai įtraukta į 2010–2020 m. Europos strategiją dėl negalios; S. kadangi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 ir 26 straipsniuose aiškiai draudžiama diskriminacija dėl negalios ir numatytas lygiateisiškas neįgaliųjų dalyvavimas visuomenės gyvenime; kadangi vienodas požiūris gali būti užtikrintas įgyvendinant teigiamas priemones ir politiką neįgalioms moterims ir neįgalių vaikų motinoms; T. kadangi lyčių aspekto įtraukimas į Europos strategiją dėl negalios po 2020 m. prisidės prie integruoto požiūrio į neįgalių moterų ir mergaičių diskriminacijos panaikinimą; U. kadangi neįgalių vyrų mėnesinis darbo užmokestis yra didesnis už neįgalių moterų darbo užmokestį, o abu šie užmokesčiai bendrai yra mažesni už kitų darbuotojų, taip išlaikant nuolatinę diskriminacinę realybę; V. kadangi dabartinė darbo rinka yra nestabili ir jose vyrauja sudėtingos sąlygos ir kadangi nedarbo didėjimas reiškia neįgaliųjų galimybių įsidarbinti sumažėjimą; W. kadangi valstybinėse mokyklų sistemose stokojama žmogiškųjų, materialinių ir pedagoginių priemonių, kad specialiųjų ugdymo poreikių turintiems vaikams ir jaunimui būtų tinkamai padedama ir jie būtų veiksmingai įtraukiami; kadangi visapusiška integracija į visuomenę daugiausia užtikrinama naudojantis kokybišku užimtumu ir prieinamu švietimu; kadangi užimtumas laikomas ne tik pajamų šaltiniu, bet ir yra tapęs socialinės integracijos priemone, nes jis susieja su visuomene, kuria tarpasmeninius santykius ir suteikia dalyvavimo visuomeniniame, kultūriniame ir ekonominiame gyvenime jausmą; X. kadangi neįgalios moterys gali patirti neįprastų formų prievartą, kurią sudėtinga atpažinti, pavyzdžiui, kai atimami ar sunaikinami asmens judumo įrenginiai arba neleidžiama naudotis su negalia susijusiais ištekliais bendruomenėje ir (arba) neleidžiama nuvykti į susitikimus su sveikatos priežiūros specialistais; Y. kadangi krūties vėžio rodiklis tarp neįgalių moterų yra daug didesnis už atitinkamą rodiklį tarp sveikų moterų ir taip yra dėl to, kad trūksta pritaikytos patikros ir diagnostinės įrangos; Z. kadangi EIGE 2017 m. lyčių lygybės indeksas atskleidžia, kad vidutiniškai 13 proc. neįgalių moterų turi nepatenkintų medicininių poreikių ir 12 proc. tokių moterų turi nepatenkintų stomatologinių poreikių, kai tuo metu nepatenkintų medicininių poreikių turi tik 5 proc. moterų, neturinčių negalios; Bendros rekomendacijos 1. dar kartą pabrėžia, kad visi neįgalieji turėtų turėti galimybių visapusiškai naudotis savo teisėmis, užtikrinant jų įtrauktį ir suteikiant jiems galimybes dalyvauti visuomenės gyvenime; pabrėžia, kad tai padaryti įmanoma tik vykdant aktyvią ir viešą politiką ir šalinant visas kliūtis dalyvavimui; 2. ragina valstybes nares įgyvendinti prevencijos, gydymo, reabilitacijos ir integracijos politiką, skirtą neįgaliesiems, ir remti jų šeimas, taip pat prisiimti atsakomybę už veiksmingą jų teisių įgyvendinimą, nedarant poveikio tėvų ar globėjų (rūpintojų) teisėms ir pareigoms; taip pat ragina kurti pedagogikos sistemą, kuri atkreiptų visuomenės dėmesį į pareigas neįgaliesiems ir solidarumą su jais, taip siekiant kovoti su socialine šių asmenų patiriama diskriminacija; 3. ragina valstybes nares vykdyti savo įsipareigojimus dėl Neįgaliųjų teisių konvencijos ratifikavimo ir imtis visų būtinų priemonių, kad būtų užtikrintos joje įtvirtintos teisės ir laisvės bei pareigos, visų pirma tokiose srityse kaip užimtumas, švietimas, sveikata, socialinė apsauga, aprūpinimas būstu, judumas, teisė kreiptis į teismą, kultūra, sportas, laisvalaikis ir dalyvavimas visuomenės ir politiniame gyvenime, taip pat konkrečios pareigos, apibrėžtos Neįgaliųjų teisių konvencijoje ir susijusios su neįgalių moterų ir vaikų teisėmis; 4. atkreipia dėmesį į tai, kad neįgalios moterys ir mergaitės patiria dvigubą diskriminaciją dėl lyties ir negalios sankirtos ir dažnai patiria daugialypę diskriminaciją dėl lyties ir negalios sankirtos su seksualine orientacija, lytine tapatybe, lyties raiška, lyties požymiais, kilmės šalimi, socialine klase, migracijos statusu, amžiumi, religija ar etnine kilme; 5. pakartoja savo raginimą Komisijai ir valstybėms narėms į savo lyčių lygybės strategiją, politiką ir programas įtraukti klausimus, susijusius su neįgaliomis moterimis ir mergaitėmis, į savo strategijas dėl negalios įtraukti lyčių aspektą, o į visas kitas politikos sritis įtraukti lyčių aspektą ir negalios aspektą; 6. ragina Komisiją ir valstybes nares remti mokslinius tyrimus ir inovacijas, susijusius su produktų ir paslaugų kūrimu, siekiant teikti paramą neįgaliesiems kasdienėje veikloje; 7. pabrėžia, kad daugėja pagyvenusių žmonių ir kad, remiantis PSO duomenimis, moterų negalia dažnesnė, ir šis reiškinys ypač susijęs su moterimis dėl to, kad jų tikėtina gyvenimo trukmė ilgesnė; todėl pabrėžia, kad neįgalių moterų skaičius proporcingai didės; 8. primygtinai reikalauja, kad pagal lytis suskirstyti duomenys būtų renkami siekiant atpažinti tarpsektorinės daugialypės diskriminacijos, su kuria susiduria neįgalios moterys ir mergaitės, formas visose srityse, kurioms taikoma Stambulo konvencija, ir visur, kur reikia; 9. ragina Europos lyčių lygybės institutą (EIGE) toliau teikti analizes ir pranešimus apie specifinę neįgalių moterų ir mergaičių padėtį ES ir valstybių narių lygmeniu, ypatingą dėmesį skiriant tarpsektorinei diskriminacijai; 10. dar kartą pabrėžia, kad šalyse, kuriose vyksta konfliktai, ir konflikto zonose neįgalios moterys dažnai susiduria su dar didesniais iššūkiais; todėl pabrėžia, kad būtina apsaugoti neįgalias moteris vykdant Europos Sąjungos išorės politiką; Neįgalių moterų teisės 11. pabrėžia, jog turi būti užtikrinta, kad neįgalios moterys galėtų visapusiškai naudotis savo teisėmis gauti kokybišką, prieinamą ir įperkamą švietimą, sveikatos priežiūrą, įskaitant su translyčiais asmenimis susijusią sveikatos priežiūrą, kad joms būtų garantuojamos lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugos ir teisės, užimtumo, judumo, šeimos gyvenimo, kūno savarankiškumo, seksualumo ir santuokos galimybės, be to, kad būtų pasirūpinta apsaugos priemonėmis, kuriomis užtikrinamos šios teisės; 12. primena, kad visų lygmenų valdžios institucijos ir atitinkami suinteresuotieji subjektai turi gerbti ir puoselėti teisę į savarankišką gyvenimą, todėl turi teikti reikiamas priemones ir paramą, kad neįgalieji, ypač moterys, galėtų naudotis pasirinkimo ir kontrolės laisve, kiek tai susiję su jų gyvenimu ir gyvenimo būdu; 13. pabrėžia, kad neįgalios moterys ir mergaitės turi būti informuojamos apie jų teises ir jiems prieinamas paslaugas piliečiams; pabrėžia, kad ši informacija turi būti teikiama paprastu ir saugiu būdu, atsižvelgiant į įvairius jų pasirinktus ir jų reikmėms pritaikytus komunikacijos metodus, žiniasklaidos priemones ir formatus; pabrėžia, kad teisė gauti informaciją neturi būti painiojama su būtinybės aktyviai ieškoti galimybių naudotis teisėmis konceptualizavimu (kai atsakomybė, susijusi su naudojimusi teisėmis, perkeliama tiems, kuriems jų reikia), nes valstybės narės turi prisiimti atsakomybę už tai, kad būtų pasiekti visi neįgalieji ir kad jiems būtų suteiktos ir garantuotos teisės aktuose ar tarptautinėje konvencijoje nustatytos teisės; 14. ragina integruoti neįgaliuosius į įprastas visuomenės struktūras visais lygmenimis, įskaitant sveikatos priežiūrą, švietimą ir užimtumą, atsižvelgiant į tai, kad nuolatinis ir bendras specialių struktūrų ar paslaugų naudojimas lemia segregaciją ir mažina lygias galimybes; 15. pripažįsta, kad neįgalieji turi turėti galimybę naudotis saugiomis erdvėmis, pvz., šiuo tikslu pasitelkiant klubus ir asociacijas; 16. ragina ES pašalinti kliūtis neįgaliųjų teisei balsuoti, ypač per 2019 m. Europos Parlamento rinkimus; 17. ragina valstybes nares užtikrinti vienodo užmokesčio už vienodą darbą principo taikymą, kovoti su diskriminacija darbo užmokesčio srityje bei užtikrinti moterų ir vyrų lygybę – taip pat ir neįgaliųjų atžvilgiu; Prieinamumas 18. ragina valstybes nares ir Komisiją įgyvendinti politiką, kuria skatinamas prieinamumas, kaip esminis žingsnis siekiant įtraukties ir būtina neįgaliųjų integracijos ir dalyvavimo sąlyga; taip pat pabrėžia, kad svarbu laikytis vienodo požiūrio ir lygių galimybių principų, kiek tai susiję su prieinamumu ir judumu; 19. primygtinai reikalauja, kad valstybės narės imtųsi priemonių, visų pirma sveikatos, švietimo, transporto, miestų planavimo ir aprūpinimo būstu srityse; 20. reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad neįgalios moterys ir mergaitės pernelyg dažnai neturi prieigos prie priemonių, susijusių su seksualinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūra ir teisėmis; reiškia susirūpinimą dėl to, kad neįgalios moterys ir mergaitės neturi galimybės duoti sutikimo dėl kontraceptinių priemonių vartojimo, turėdamos apie tai pakankamai informacijos, ir kad joms netgi gresia priverstinė sterilizacija; ragina valstybes nares įgyvendinti teisės aktais numatytas priemones, kuriomis būtų užtikrintas neįgalių mergaičių ir moterų fizinis neliečiamumas, pasirinkimo laisvė ir apsisprendimas dėl seksualinio ir reprodukcinio gyvenimo; 21. yra susirūpinęs dėl to, kad nedaug šalių turi nuostatų, kuriomis užtikrinama neįgaliųjų teisė pasinaudoti lyties teisinio pripažinimo galimybe; pažymi, kad net ir tais atvejais, kai lyties teisinis pripažinimas leidžiamas, moterims ir mergaitėms, kurioms nustatyta teisinė globa, gali būti neįmanoma tokia galimybe pasinaudoti; pažymi, kad privalomas psichiatrinis vertinimas siekiant lyties teisinio pripažinimo trukdo psichikos sveikatos sutrikimų turinčioms moterims ir mergaitėms pasinaudoti tokia galimybe; ragina valstybes nares priimti teisės aktus dėl lyties teisinio pripažinimo, remiantis apsisprendimo teise ir atsižvelgiant į neįgaliųjų poreikius, susijusius su prieinamumu; 22. kalbant apie transportą, nurodo, jog būtina, kad valstybės narės parengtų viešojo transporto politiką, kuria būtų sudaromos palankesnės sąlygos neįgalių asmenų judumui ir būtų panaikinamos architektūrinės kliūtys; ragina Tarybą ir Komisiją skirti reikiamų ES lėšų tokios politikos plėtojimui paremti; Darbo santykiai ir santykiai darbo vietoje, siekiant kokybiško užimtumo ir tinkamos profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros 23. ragina valstybes nares parengti politiką, kuria būtų skatinama neįgaliųjų integracija į darbo rinką; mano, kad tokia politika turėtų būti skatinama galimybė įsidarbinti, kaip socialinės įtraukties sąlyga, kartu siekiant užtikrinti lygias galimybes; 24. ragina valstybes nares pasirūpinti, kad būtų nustatyti specialių formų darbo teisės aktai, kuriais būtų atsižvelgiama į specifinius neįgaliųjų poreikius ir jie būtų tenkinami, ypač kai tai susiję su darbo laiko reguliavimu; pabrėžia, kad reikia nustatyti specialius darbo teisės aktus, kuriuose būtų atsižvelgiama į neįgalių moterų poreikius, susijusius su nėštumu ir motinyste, užtikrinant galimybę išlikti darbo rinkoje ir darbuotojų apsaugą; 25. ragina valstybes nares įvertinti poreikį imtis priemonių siekiant užtikrinti, kad motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros atostogų bei lankstaus darbo laiko taikymas būtų pritaikytas atsižvelgiant į įvairius poreikius, susijusius su kelių vaikų gimimu ar priešlaikiniu gimdymu, taip pat įtėvių, tėvų partnerių, neįgalių tėvų, tėvų, turinčių psichikos sveikatos problemų, ir neįgalių, lėtinėmis ligomis sergančių ar psichikos sveikatos problemų turinčių vaikų tėvų poreikius; 26. ragina propaguoti teisę į sveikatą ir reabilitaciją, taip pat politiką, kuria siekiama išvengti neįgaliųjų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų atvejų ir imtis priemonių jų teisėms ginti; 27. ragina Komisiją teikti valstybėms narėms žinių apie būdus, kaip toliau kovoti su tarpsektorine diskriminacija; 28. ragina Komisiją remti ir skatinti valstybes nares kovoti su diskriminacija, atsiradusia dėl lyties tapatybės, lyties raiškos, seksualinės orientacijos, lyties požymių ir negalios sankirtos, šiuo tikslu rengiant mokymus įvairovės klausimais ir bendradarbiaujant su darbdaviais dėl darbo vietoje taikomų priemonių, pvz., skatinant anonimines įdarbinimo procedūras; Švietimas 29. ragina valstybes nares užtikrinti, kad teikiant ikimokyklinės vaikų priežiūros paslaugas dėmesys būtų skiriamas ne tik galimybėms gauti šią priežiūrą, bet ir jos kokybei ir įperkamumui, visų pirma neįgalių vaikų atveju, kartu atsižvelgiant į neįgalių tėvų reikmes; taip pat ragina valstybes nares gerinti viešąsias investicijas į šioms grupėms priklausančių asmenų ankstyvąjį ugdymą ir priežiūrą; 30. pabrėžia, kad svarbu integruoti neįgalias moteris į bendrąsias švietimo ir profesinio rengimo sistemas; 31. pabrėžia, kad aukštesni švietimo ir mokymo standartai ir kokybė padės padidinti neįgalių moterų galias, nes švietimas yra viena iš priemonių, kurios labiausiai veikia visuomenės pažangą, suteikia žinių ir vertybių, būtinų aukštesnio lygio gerovei ir ekonominiam bei asmeniniam augimui užtikrinti; pabrėžia ypatingą kokybiško neįgalių asmenų švietimo ir mokymo svarbą; 32. ragina valstybes nares užtikrinti veiksmingas lygias galimybes gauti išsilavinimą užtikrinant veiksmingą neįgalių vaikų ir jaunuolių integravimą į jų švietimo sistemas visais lygmenimis; ragina remti specialius švietimo poreikius ir šviečiamąją medžiagą, kuriuos papildytų įtraukios mokyklos, siekiant švietimo sistemoje užtikrinti vienodą prieigą, taip pat ir sėkmę; 33. ragina valstybes nares investuoti į aukštos kokybės neįgalių vaikų ir suaugusiųjų švietimą bendrojo švietimo srityje, taip palengvinant prieigą, ypač nepalankiausioje padėtyje esantiems gyventojams; 34. ragina vykdyti švietimo politiką, kuria siekiama pašalinti daug kliūčių, su kuriomis vis dar susiduria neįgalieji; primygtinai ragina valstybes nares bendrojo švietimo įstaigose užtikrinti fizines ir (arba) pedagogines sąlygas, kad neįgalieji galėtų jose mokytis; todėl pabrėžia, kad reikia didinti su neįgaliais vaikais dirbančių mokytojų skaičių; 35. ragina valstybes nares parengti kovos su patyčiomis ir priekabiavimu, kuriuos patiria vaikai ir jaunimas dėl negalios, lytinės tapatybės ar saviraiškos, seksualinės orientacijos, migracijos statuso, klasės, amžiaus, religijos ar etninės kilmės, strategijas, be kita ko, švietimo srityje ir internete; 36. primena, kad rengiant ir įgyvendinant ES programas ir iniciatyvas, visų pirma švietimo, judumo ir jaunimo reikalų srityse, svarbu atsižvelgti į neįgalių moterų ir mergaičių poreikius, taip pat imtis visų atitinkamų veiksmų, kad būtų užtikrinta, kad jos ir toliau turėtų galimybę jose dalyvauti; Sveikata 37. mano, kad neįgalios moterys ir mergaitės turi turėti visas galimybes gauti medicinines ir odontologines paslaugas, atitinkančias konkrečius jų poreikius, tokiose srityse kaip ginekologinės konsultacijos, sveikatos patikrinimai, seksualinė ir reprodukcinė sveikata, šeimos planavimas ir pritaikyta parama nėštumo laikotarpiu ir translyčiams asmenims skirta sveikatos priežiūra; primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti viešąsias investicijas šioje srityje ir kad jų nacionalinėje valstybinėje sveikatos priežiūros sistemoje būtų numatyta tinkama prieiga prie šių paslaugų; 38. pabrėžia, kad neįgalios moterys ir mergaitės turi gauti visą reikiamą informaciją, kad galėtų laisvai priimti sprendimus dėl savo sveikatos; pabrėžia, jog svarbu, kad valstybės narės imtųsi visų būtinų kovos su prievartine sterilizacija priemonių; 39. ragina Komisiją nustatyti į Barselonos tikslus panašius tikslus, susijusius su neįgaliųjų priežiūros paslaugomis, ir stebėjimo priemones, kuriomis būtų vertinama šių paslaugų kokybė, prieinamumas ir įperkamumas; 40. ragina ES ir valstybes nares imtis visų priemonių siekiant užtikrinti, kad neįgalios moterys ir mergaitės turėtų vienodas galimybes naudotis ir su negalia susijusiomis sveikatos priežiūros paslaugomis, ir pagrindinėmis paslaugomis; 41. ragina Komisiją teikti valstybėms narėms žinių apie būdus, kaip toliau kovoti su tarpsektorine diskriminacija; Smurtas dėl lyties 42. palankiai vertina Tarybos sprendimą, kad ES pasirašytų Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija) – tai būtų svarbus žingsnis kovojant su smurtu prieš neįgalias moteris ir mergaites; ragina ES skubiai ratifikuoti Stambulo konvenciją ir primygtinai ragina tas valstybes nares, kurios jos dar neratifikavo, tai padaryti; ragina Tarybą kuo greičiau baigti ES prisijungimo prie šios konvencijos procesą; 43. susirūpinęs pažymi, kad neįgalios moterys ir mergaitės dažniau tampa smurto dėl lyties aukomis, ypač smurto šeimoje ir seksualinio išnaudojimo aukomis; nurodo, kad tai pasakytina ir apie sterilizaciją bei prievartinį nėštumo nutraukimą; ragina valstybes nares imtis tinkamų priemonių ir teikti aukštos kokybės, prieinamas ir pritaikytas paslaugas siekiant nutraukti smurtą prieš moteris ir vaikus ir remti smurto aukas – suteikti joms galimybę naudotis darbuotojų, apmokytų teikti specializuotas konsultacijas, paslaugomis, taip pat teikti tinkamą teisinę apsaugą ir paramą; 44. ragina valstybes nares rengti visiems sveikatos ir švietimo specialistams tinkamus mokymus kaip užkirsti kelią diskriminacijai ir smurtui prieš neįgalias moteris ir mergaites; 45. dar kartą pabrėžia savo raginimą Komisijai pateikti išsamią Europos kovos su smurtu prieš moteris strategiją su pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, skirtu užkirsti kelią smurtui dėl lyties ir kovoti su juo, ypatingą dėmesį skiriant neįgalioms moterims ir mergaitėms; taip pat ragina įsteigti ES kovos su smurtu dėl lyties observatoriją; 46. ragina imtis konkrečių politikos priemonių, kuriomis būtų kovojama su neįgaliųjų, ypač moterų ir mergaičių, patiriamu smurtu ir prievarta bei mokymosi sunkumais, įskaitant bauginimą internete, patyčias ir priekabiavimą, taip pat smurtą oficialiai ir neoficialiai teikiamos priežiūros situacijose; Skaitmeninė ir žiniasklaidos įtrauktis 47. pabrėžia, kad reikia dėti daugiau pastangų siekiant įveikti stereotipus ir išankstinį nusistatymą prieš negalią ir kad neįgalios moterys ir mergaitės turėtų būti labiau matomos žiniasklaidoje tam, kad būtų pakeistos paplitusios atskiriančios socialinės normos; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti lyčių lygybę žiniasklaidos organizacijose, atstovaujamuosiuose organuose ir mokymo institucijose, ypač jų valdybose, ir investuoti į visuomenės informavimo iniciatyvas, taip pat atidžiai stebėti daromą pažangą ir imtis tolesnių veiksmų; 48. ragina Komisiją ir valstybes nares rengti programas ir kurti paslaugas neįgalioms moterims, daugiausia dėmesio skiriant jų skaitmeninei įtraukčiai ir pabrėžiant didžiulį skaitmeninimo potencialą moterims su negalia; 49. pabrėžia, kad reikia didinti galimybes naudotis žiniasklaidos paslaugomis ir teikti visapusiškai prieinamas interneto paslaugas, atitinkančias aukščiausius kompetencijos standartus, pritaikytus neįgaliesiems; 50. ragina valstybes nares skatinti transliuotojus visapusiškai įtraukti neįgalias moteris kaip dalyves ir pranešėjas į visų rūšių transliuojamą žiniasklaidą; Teisėkūra ir įgyvendinimas 51. apgailestauja, kad šiuo metu galiojanti 2010–2020 m. Europos strategija dėl negalios nepadėjo paskatinti priimti veiksmingų teisės aktų, priemonių ir politikos siekiant kovoti su neįgalių moterų atskyrimu ir atmetimu darbo rinkoje, politiniame gyvenime, mokyklose ir mokymosi aplinkoje; 52. ragina Komisiją ir valstybes nares parengti politiką, kuri sudarytų sąlygas neįgalioms moterims ir mergaitėms dalyvauti viešajame, socialiniame, kultūriniame, ekonominiame ir politiniame gyvenime ir skatintų šį dalyvavimą, visų pirma mažinant kliūtis judumui ir skatinant neįgalias moteris steigti organizacijas ir tinklus ir jungtis prie jų, taip pat rengiant mokymo ir kuravimo programas; 53. ragina ES ir valstybes nares imtis pozityvių veiksmų, skirtų neįgalioms moterims, siekiant skatinti mokymą, įdarbinimą, įsidarbinimo galimybes, darbo vietų išlaikymą, vienodas karjeros galimybes, prisitaikymą darbo vietoje ir profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą; 54. ragina Komisiją imtis pozityvių veiksmų siekiant stiprinti neįgalių moterų ir mergaičių teises, sukurti pažangos stebėsenos mechanizmą ir finansuoti duomenų apie neįgalias moteris ir mergaites rinkimą bei mokslinius tyrimus pagal Neįgaliųjų teisių konvencijos principus; 55. ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl 2020–2030 m. Europos strategijos dėl negalios, pagal kurią visos Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatos būtų įtrauktos į būsimus ES teisės aktus, politiką ir programas ir kuri atitiktų JT vaiko teisių konvenciją ir dokumento „Strateginė veikla siekiant lyčių lygybės 2016–2019 m.“ tikslus tam, kad neįgalios moterys ir mergaitės galėtų naudotis savo teisėmis kaip ir kiti asmenys; 56. ragina ES ir jos valstybes nares Neįgaliųjų teisių konvencijos standartus įtvirtinti savo teisinėje ir politikos sistemoje, siekiant užtikrinti, kad žmogaus teisėmis grindžiamas požiūris į negalią būtų visapusiškai atspindėtas įstatymuose ir politikos formavimo procese; 57. pabrėžia, kad turėtų būti aktyviai konsultuojamasi su neįgaliomis moterimis ir mergaitėmis per joms atstovaujančias organizacijas rengiant ir įgyvendinant teisės aktus ir politiką, kuriais siekiama užtikrinti nediskriminavimą ir lygias galimybes, taip pat stebėti jų veiksmingumą, ir jos turėtų būti įtraukiamos į šį procesą; ragina vykdyti tikrą struktūrinį ES ir neįgaliesiems atstovaujančių organizacijų dialogą siekiant parengti 2020–2030 m. Europos strategiją dėl negalios; 58. pabrėžia, kad neįgaliųjų organizacijos turi dalyvauti rengiant, vykdant pagal ES sanglaudos politiką vykdomus projektus ir atliekant jų ex-post vertinimą; Finansavimas 59. ragina Komisiją ir valstybes nares optimizuoti ES struktūrinius fondus, įskaitant Europos socialinį fondą, siekiant skatinti prieigos neįgalioms moterims užtikrinimą bei jų nediskriminavimą ir didinti finansavimo galimybių matomumą, pvz., steigiant naujas įmones ir remiant verslumą apskritai; o 60. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai ir Tarybai.
| ||||||||||||||||
| Teisinė informacija - Privatumo politika |