Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2 straipsnį ir 3 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 8, 10, 11, 153 ir 157 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 23 ir 33 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. ES veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 16 d. Tarybos išvadas dėl lyčių lygybės (dok. 00337/2016),

–  atsižvelgdamas į 2011–2020 m. Europos lyčių lygybės paktą, pridėtą prie 2011 m. kovo 7 d. Tarybos išvadų (dok. 07166/2011),

–  atsižvelgdamas į Konvenciją dėl žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos, ypač į jos 14 straipsnį, kuriame draudžiama diskriminacija,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą ir 2016 m. sausio 15 d. JT ataskaitą „Neteisėtų finansinių srautų, žmogaus teisių ir Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. galutinis tyrimas“, kurią parengė nepriklausomi ekspertai dėl užsienio skolų ir kitų susijusių šalių tarptautinių finansinių įsipareigojimų poveikio visapusiškam naudojimuisi visomis žmogaus teisėmis, ypač ekonominėmis, socialinėmis ir kultūrinėmis teisėmis,

–  atsižvelgdamas į 1979 m. gruodžio 18 d. JT konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims (angl. CEDAW),

–  atsižvelgdamas į Pekino deklaraciją ir veiksmų platformą, priimtas 1995 m. rugsėjo 15 d. Jungtinių Tautų ketvirtojoje pasaulinėje moterų konferencijoje, ir į vėlesnius rezultatų dokumentus, priimtus specialiuose Jungtinių Tautų posėdžiuose „Pekinas + 5“ (2000 m.), „Pekinas + 10“ (2005 m.), „Pekinas + 15“ (2010 m.) ir „Pekinas + 20“ (2015 m.),

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija) ir į jos 3 straipsnį, kuriame lytis apibrėžiama kaip „socialiai sukonstruotas vaidmuo, elgesys, veikla ir savybės, kurias tam tikra visuomenė priskiria moterims arba vyrams“, ir į 1994 m. Amerikos šalių konvenciją dėl smurto prieš moteris prevencijos, baudimo už jį ir panaikinimo (Paros Beleno konvencija),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 25 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 70/1 „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“,

–  atsižvelgdamas į pagrindines Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) lyčių lygybės konvencijas, įskaitant Konvenciją dėl vienodo atlyginimo (Nr. 100), Konvenciją dėl diskriminacijos darbo ir profesinės veiklos srityje (Nr. 111), Konvenciją dėl pareigų šeimai turinčių darbuotojų (Nr. 156) ir Konvenciją dėl motinystės apsaugos (Nr. 183),

–  atsižvelgdamas į bendrai Ekonominių ir socialinių teisių centro, „Alliance Sud“, Niujorko universiteto Teisės mokyklos „Global Justice“ klinikos, „Public Eye“ organizacijos ir Mokesčių teisingumo tinklo (angl. Tax Justice Network) pateiktą informaciją Konvencijai dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims „Šveicarijos atsakomybė už piktnaudžiavimo mokesčiais poveikį moterų teisėms už jos teritorijos ribų“ (angl. „Swiss Responsibility for the Extraterritorial Impacts of Tax Abuse on Women’s Rights“), kurioje pabrėžiama neproporcinga mokesčių našta moterims, visų pirma mažas pajamas uždirbančioms moterims ir moterims besivystančiose šalyse, atsirandanti dėl piktnaudžiavimo mokesčiais tarpvalstybiniu mastu prarandamų valstybės pajamų;

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 3 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Strateginė veikla siekiant lyčių lygybės 2016–2019 m.“ (SWD(2015)0278),

–  atsižvelgdamas į Komisijos Europos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategiją „Europa 2020“,

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2018 m. dokumentus dėl Europos semestro šalims skirtų ataskaitų,

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2017 m. ataskaitą dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje,

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą „Mokesčių tendencijos Europos Sąjungoje. ES valstybių narių, Islandijos ir Norvegijos duomenys“ (2018 m. leidimas),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 8 d. Komisijos ataskaitą dėl mažų vaikų priežiūros paslaugų plėtojimo siekiant didinti moterų dalyvavimą darbo rinkoje ir užtikrinti dirbančių tėvų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, taip pat tvarų ir įtraukų augimą Europoje (Barselonos tikslai) (COM(2018)0273),

–  atsižvelgdamas į 2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyvą 2004/113/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 18 d. pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2006/112/EB nuostatos dėl pridėtinės vertės mokesčio tarifų (COM(2018)0020),

–  atsižvelgdamas į Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) Lyčių lygybės indeksą,

–  atsižvelgdamas į JT padalinio „Moterys“ 2015 m. ataskaitą „Moterų pažanga pasaulyje 2015–2016 m. Ekonomikos pokyčiai, naudojimasis teisėmis“,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos specialistų grupės biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą klausimais 2005 m. galutinę ataskaitą, kurioje biudžeto sudarymas atsižvelgiant į lyčių aspektą apibrėžiamas kaip „biudžetų vertinimas atsižvelgiant į lyčių aspektą visais biudžeto sudarymo lygmenimis ir restruktūrizuojant pajamas ir išlaidas taip, kad būtų remiama lyčių lygybė“,

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento tyrimų tarnybos 2015 m. tyrimą „Kaip užtikrinti pelno mokesčio politikos skaidrumą, koordinavimą ir konvergenciją Europos Sąjungoje. I dalis. Agresyvaus pelno mokesčio planavimo masto įvertinimas“,

–  atsižvelgdamas į Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims komiteto baigiamąsias pastabas dėl Šveicarijos (2016 m.) ir Liuksemburgo (2018 m.) ekstrateritorinių įsipareigojimų, susijusių su poveikiu lyčių aspektui dėl neteisėto kapitalo judėjimo ir įmonių mokesčių vengimo(1),

–  atsižvelgdamas į Plėtros studijų instituto 2016 m. politikos apžvalgą „Neapmokamo priežiūros darbo perskirstymas. Kodėl mokesčiai yra svarbūs moterų teisėms“,

–  atsižvelgdamas į Parlamento Piliečių teisių ir konstitucinių reikalų teminio skyriaus C 2017 m. balandžio mėn. tyrimą „Lyčių lygybė ir mokesčiai Europos Sąjungoje“,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio mėn. Jungtinių Tautų Lyčių lygybės ir moterų įgalinimo padalinio ataskaitą „Lytis, mokesčių sistemos ir lygybė besivystančiose šalyse“,

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. rugsėjo 11 d. rezoliuciją dėl moterų vaidmens ekologiškoje ekonomikoje(2),

–  atsižvelgdamas į EBPO atskaitą dėl EBPO rekomendacijų dėl lyčių (2017 m. birželio mėn.) įgyvendinimo ir Mokesčių bei išmokų modelių (2015 m.);

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 9 d. rezoliuciją dėl ES moterų ir vyrų lygybės strategijos po 2015 m.(3),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 28 d. rezoliuciją dėl namų ūkio darbuotojų ir priežiūros paslaugų teikėjų moterų ES(4),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 26 d. rezoliuciją „Skurdas: lyčių aspektas“(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje 2014–2015 m.(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. gruodžio 13 d. rekomendaciją Tarybai ir Komisijai dėl pinigų plovimo, mokesčių vengimo ir slėpimo tyrimo(7),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto bendrus svarstymus pagal Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą (A8-0416/2018),

A.  kadangi ES sutarties 2 ir 3 straipsniuose dvejomis esminėmis ES vertybėmis ir tikslais, kuriais grindžiamas Sąjungos sukūrimas, pripažįstamas nediskriminavimas ir moterų ir vyrų lygybė; kadangi SESV 8 ir 10 straipsniuose Europos Sąjunga įpareigojama panaikinti nelygybę, skatinti lyčių lygybę ir kovoti su diskriminacija apibrėžiant ir įgyvendinant savo politiką ir veiklą; kadangi Pagrindinių teisių chartijoje nustatytos teisės ir principai dėl tiesioginės ir netiesioginės diskriminacijos draudimo (Chartijos 21 straipsnio 1 dalis) ir lyčių lygybės (Chartijos 23 straipsnis); kadangi Chartijoje nustatytos teisės yra tiesiogiai skirtos valstybėms narėms, kai šios įgyvendina Sąjungos teisę (Chartijos 51 straipsnis);

B.  kadangi visoje Europos Sąjungoje vis dar per mažai moterų dalyvauja darbo rinkoje – bendras moterų užimtumo rodiklis vis dar beveik 12 proc. žemesnis negu vyrų; kadangi Europos Sąjungoje ne visą darbo dieną dirba 31,5 proc. dirbančių moterų ir tik 8,2 proc. dirbančių vyrų;

C.  kadangi nepaprastai svarbu spręsti problemą dėl moterų ir vyrų užimtumo lygio atotrūkio ir panaikinti vidutinį beveik 40 proc. siekiantį vyrų ir moterų pensijų skirtumą, kuris kyla dėl įmokų skirtumų, susikaupusių per visą moterų gyvenimą ir laikotarpius, kai jos nedalyvavo darbo rinkoje;

D.  kadangi vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas Europos Sąjungoje siekia 16 proc., ir tai reiškia, kad visose ekonomikos srityse moterys Europos Sąjungoje per valandą uždirba 16 proc. mažiau nei vyrai;

E.  kadangi suminis moterų karjeros pertraukų poveikis (darbo užmokesčio ir užimtumo lygio, karjeros trukmės, pertraukų vaikų priežiūrai, darbo visą ir ne visą darbo dieną) turi didelės reikšmės nevienodam vyrų ir moterų darbo užmokesčio ir pensijų skirtumui ir lemia didesnę riziką moterims patirti skurdą ir socialinę atskirtį, kurių neigiamą poveikį pajunta ir jų vaikai bei šeimos;

F.  kadangi Pekino veiksmų platformoje atkreipiamas dėmesys į poreikį išnagrinėti įvairias politikos šakas ir programas, įskaitant susijusias su mokesčiais, iš lyties perspektyvos ir, kur reikia, jas pakeisti, siekiant skatinti vienodesnį gamybos priemonių, gerovės, galimybių, pajamų ir paslaugų paskirstymą;

G.  kadangi Konvencijoje dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims reikalaujama, kad šeimos būtų grindžiamos lygybės, teisingumo ir kiekvieno šeimos nario asmeninių galimybių realizavimo principais, be kita ko, vienodai vertinant moteris ir vyrus mokesčių teisės atžvilgiu, kaip asmenis ir savarankiškus piliečius, o ne kaip nuo vyrų priklausomus asmenis;

H.  kadangi valstybės narės yra pasirašiusios Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą ir įsipareigojusios sutelkti kuo daugiau išteklių, kad būtų lėšų palaipsniui įgyvendinti ekonomines, socialines ir kultūrines teises;

I.  kadangi gyventojų pajamų mokesčio taisyklės, kurios yra aiškiai nepalankios moterims dėl jų galimybių gauti darbą ir dėl darbo sąlygų arba darbdavio mokamų pensijų, gali pažeisti 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/54/EB(8) dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo 14 straipsnį(9);

J.  kadangi Komisijos darbo dokumente „Strateginė veikla siekiant lyčių lygybės 2016–2019 m.“ nustatytos pagrindinės sritys, kuriose reikia užtikrinti lyčių lygybę, įskaitant mokesčių politiką, tačiau trūksta privalomųjų nuostatų ar raginimo įsipareigoti užtikrinti lyčių aspekto integravimą valstybių narių lygmeniu;

K.  kadangi mokesčių politika gali būti pagrįsta aiškiu arba numanomu šališkumu tam tikros lyties atžvilgiu; kadangi aiškus šališkumas reiškia, kad mokesčių nuostatos tiesiogiai skirtos atskirai vyrams arba moterims, o numanomu šališkumu laikoma padėtis, kai tam tikra nuostata formaliai skirta vienodai visiems, tačiau realybėje vykdoma diskriminacija, kadangi politika veikia pagal elgesio ir (arba) pajamų modelius ir turi skirtingą poveikį lytims; kadangi dauguma valstybių narių yra panaikinusios mokesčių taisykles, kuriomis aiškiai atskiriami vyrai ir moterys, tačiau numanomas mokestinis šališkumas ES vis dar yra dažnas, nes mokesčių taisyklės sąveikauja su socialine ir ekonomine realybe;

L.  kadangi politikos priemonės didinti ir perskirstyti pajamas gali daryti neproporcingą poveikį moterų pajamoms ir ekonominiam saugumui ir sumažinti moterų galimybes gauti kokybiškas viešąsias paslaugas, taip mažinant moterų galimybes naudotis savo ekonominėmis ir socialinėmis teisėmis, taip pat siekiant pažangos lyčių lygybės srityje;

M.  kadangi dėl lyčių perspektyvos trūkumo ES ir nacionalinėje mokesčių politikoje didėja dabartinė lyčių nelygybė (užimtumo, pajamų, neapmokamo darbo, pensijos, skurdo, gerovės, etc. srityse), moterys atgrasomos nuo darbo paieškų ir palikimo darbo rinkoje, taip pat atkuriami tradiciniai lyčių vaidmenys ir stereotipai;

N.  kadangi mokesčių politikos kūrimas yra esminis strategijos „Europa 2020“ bruožas; kadangi pagrindinis klausimas, kuriam skiriama daugiausia dėmesio Europos semestre, išlieka Stabilumo ir augimo pakto laikymosi užtikrinimas ir kadangi nustatant prioritetus ir rengiant rekomendacijas, ypač susijusius su mokesčiais, ryškėja tendencija neatsižvelgti į lyčių aspektą;

O.  kadangi darbo jėgos, pelno, vartojimo ir gerovės mokesčių regresiniai pakeitimai, stebimi per pastaruosius dešimtmečius visose valstybėse narėse, susilpnino mokesčių sistemų perskirstymo galią ir prisidėjo prie didėjančios mokesčių nelygybės; kadangi šios struktūrinės mokesčių sistemos permainos lėmė tai, kad mokesčių našta persikėlė ant mažų pajamų gyventojų grupių ir ypač moterų, taip atsitiko dėl nevienodo pajamų tarp moterų ir vyrų pasiskirstymo, mažo moterų, gaunančių aukščiausias pajamas, skaičiaus, didesnio už vidutinį pagrindinių prekių vartojimo ir naudojimosi paslaugomis santykio tarp moterų ir palyginti didelės pajamų iš darbo santykių dalies bei mažos pajamų iš kapitalo dalies visose moterų pajamose(10);

P.  kadangi dėl ekonominės nelygybės, kuri atsiranda dėl nevienodo moterų ir vyrų pajamų pasiskirstymo, mažo moterų, gaunančių aukščiausias pajamas, skaičiaus ir palyginti didelės pajamų iš darbo santykių dalies bei mažos pajamų iš kapitalo dalies visose moterų pajamose, gali ypač nukentėti moterys(11);

Q.  kadangi nuo 9-ojo dešimtmečio pelno mokesčio dydis sumažėjo labai smarkiai, vidutiniškai nuo virš 40 proc. iki 21,9 proc. 2018 m., o vartojimo mokesčių dydis (kurių didelę dalį sudaro PVM) didėjo nuo 2009 m. ir 2016 m. pasiekė 20,6 proc.(12);

R.  kadangi dabartinė makroekonominė politika turėtų geriau atspindėti neapmokamos priežiūros ir darbo namuose svarbą ir kadangi faktai atskleidžia, kad 80 proc. visos priežiūros ES neapmokamai teikia neoficialūs prižiūrintieji asmenys, ir 75 proc. jų yra moterys; kadangi tam tikros mokesčių politikos šakos, nepakankamai finansuojamos viešosios paslaugos ir prieiga prie socialinių paslaugų daro neproporcingai didelį poveikį mažas pajamas gaunantiems asmenims, ypač moterims, nes jos dažnai atlieka priežiūros, auklėjimo ir kitus paramos šeimai darbus, paprastai už tai negaudamos atlygio, ir taip įsitvirtina neproporcingai didelė moterų atsakomybė už priežiūrą; kadangi ES šalyse būtent neturtingiausioms ir pažeidžiamiausioms moterims tenka dviguba neformalaus priežiūros darbo ir menkai apmokamo mažų garantijų darbo našta(13):

S.  kadangi beveik visose valstybėse narėse pradėta taikyti dvigubo pajamų mokesčio sistema, kai antrą darbą turintiems asmenims taikomas didesnis ribinis mokesčių tarifas, ir įvesti vienodi mokesčių tarifai daugumai pajamų iš kapitalo dalies; kadangi neproporcingai didelė mokesčių našta antrajam šeimoje uždirbančiam asmeniui dėl iš darbo santykių gaunamoms pajamoms tiesiogiai taikomo progresinių mokesčių plano daugumoje valstybių narių yra viena iš pagrindinių priežasčių, atgrasančių moteris dalyvauti darbo rinkoje(14), neskaitant kitų bendrų mokesčių ir išmokų nuostatų ir išlaidų, taip pat visuotinių vaikų priežiūros paslaugų trūkumo;

T.  kadangi neveiklumo spąstams (šiuo metu siekiantys 40 proc.) ir mažo darbo užmokesčio spąstams, kurie turi neproporcingą poveikį moterims ir atgraso jas nuo visaverčio dalyvavimo darbo rinkoje, reikšmingos įtakos turi tiesioginių mokesčių nuostatos ir netenkamos pašalpos;

U.  kadangi tam tikrose valstybėse narėse šeimos vis dar gali mokėti mažiau mokesčių, jei jose yra priklausomas sutuoktinis, yra taikomos išmokos susituokusioms poroms ir (arba) mokestinės lengvatos poroms, kuriose yra tik vienas dirbantis asmuo, ir taip įtvirtinama asimetrija su šeimomis, kurias sudaro tik vienas iš tėvų ir vaikai (dažniausiai nepilną šeimą sudaro moterys), ir nepripažįstamos įvairios Europos Sąjungoje esančios šeimų situacijos; kadangi tokia mokestinė nauda paprastai neskatina ištekėjusių moterų ieškotis darbo ir tiesiogiai ar netiesiogiai skatina moterų laiką skirti ne mokamam, o nemokamam darbui;

V.  kadangi dar nepakankamai ištirtas mokesčių sistemų poveikis lyčių nelygybei įmonių turto, asmeninės gerovės ir turto atžvilgiu, ir būtina skubiai užtikrinti, kad šiose srityse būtų gauta pagal lytis išskaidytų duomenų;

1.  ragina Komisiją visoje mokesčių politikoje remti lyčių lygybės principą ir parengti specialias gaires ir rekomendacijas valstybėms narėms, siekiant panaikinti su mokesčiais susijusį šališkumą tam tikros lyties atžvilgiu ir užtikrinti, jog nebūtų nustatomi jokie nauji mokesčiai, išlaidų teisės aktai, programos ar praktika, kurie didina rinkos ar pajamų po mokesčių lyčių nelygybę;

2.  pabrėžia, kad, vadovaujantis ES sutarties 5 straipsnio 3 dalyje nustatytu subsidiarumo principu, valstybės narės gali laisvai nustatyti savo mokesčių politikos taisykles, jei jos atitinka ES taisykles; be to, pabrėžia, kad dėl ES sprendimų mokesčių klausimais turi vienbalsiai susitarti visos valstybės narės;

3.  ragina Komisiją skatinti ES ratifikuoti Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims, kaip buvo pasielgta Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir Stambulo konvencijos atveju;

4.  ragina Komisiją pagerinti dokumento „Strateginė veikla siekiant lyčių lygybės“ įgyvendinimo padėtį priimant jį kaip komunikatą(15), ir įtraukti aiškius tikslus ir pagrindinius veiksmus lyčių lygybei stiprinti, atlikus visų ES veiksmų sektorių tyrimą, įskaitant mokesčių aspektus; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad ES teisės aktai, skirti kovoti su tiesiogine ir netiesiogine lyties diskriminacija būtų tinkamai įgyvendinti ir įgyvendinimo pažanga būtų sistemingai stebima, kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos vyrams ir moterims;

Tiesioginiai mokesčiai

Gyventojų pajamų mokestis

5.  pažymi, kad mokesčių politika turi įvairios įtakos skirtingų tipų namų ūkiams (pvz., namų ūkiams, kuriuose pajamas gauna antrasis asmuo, namų ūkiams, kuriuose pajamas iš vieno darbo gauna vyras ir moteris ir t.t.); pažymi neigiamas moterų užimtumo ir jų ekonominės nepriklausomybės neskatinimo pasekmes ir atkreipia dėmesį į didesnis vyrų ir moterų pensijų skirtumas, susidarantį taikant bendro apmokestinimo principą; pabrėžia, kad mokesčių sistemos neturėtų būti grindžiamos prielaida, kad namų ūkiai vienodai telkia savo lėšas ir jomis dalijasi ir, kad individualus apmokestinimas prisidės prie mokesčių sąžiningumo moterims užtikrinimo; mano, kad svarbu, kad vyrai ir moterys uždirbtų vienodai ir galėtų vienodai teikti priežiūrą; primygtinai ragina visas valstybes nares palaipsniui įvesti individualius mokesčius ir kartu užtikrinti, kad būtų visiškai išsaugoti visi finansiniai ir kiti su tėvyste susijusios dabartinės bendros apmokestinimo sistemos pranašumai; pripažįsta, kad kai kuriose valstybėse narėse gali prireikti pereinamojo perėjimo prie tokio individualaus apmokestinimo sistemos laikotarpio; ragina per šiuos pereinamuosius laikotarpius panaikinti visas mokesčių išlaidas, grindžiamas bendromis pajamomis, ir pažymi, kad reikia užtikrinti, kad asmenims būtų teikiamos visos mokesčių lengvatos, išmokos pinigais ir natūra teikiamos valstybės paslaugos, siekiant užtikrinti jų finansinį ir socialinį savarankiškumą;

6.  atkreipia dėmesį į 2017 m. lapkričio 20 d. Komisijos komunikatą „2017–2019 m. ES veiksmų planas. Kovoti su vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumu“ (COM(2017)0678), kuriame pripažįstamos aštuonios veiklos sritys ir valstybės narės raginamos dėti daugiau pastangų siekiant veiksmingai sumažinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą, kad pagerėtų moterų ekonominė padėtis ir būtų užtikrinta jų ekonominė nepriklausomybė;

7.  pažymi, kad 2014 m. vidutinis grynųjų pajamų mokesčių tarifas antrajam šeimoje pajamas uždirbančiam ir du vaikus turinčiam asmeniui ES EBPO valstybėse narėse vidutiniškai siekė 31 proc., o visose EBPO šalyse – 28 proc.; ragina Komisiją nuolat stebėti ir stiprinti valstybėse narėse taikomą vienodo darbo užmokesčio už vienodą darbą ir už vienodos vertės darbą vyrams ir moterims principą ir, kad būtų užtikrinta, jog nei darbo rinkoje, nei mokesčių srityse neliktų nelygybės; ragina Komisiją ir valstybes nares mažinti horizontaliąją ir vertikaliąją segregaciją darbo rinkoje, naikinant lyčių nelygybę ir diskriminaciją užimtumo srityje ir skatinant, visų pirma per švietimą ir didesnį informuotumą, skatinant mergaites ir moteris studijuoti, ieškoti darbo ir siekti karjeros novatoriškuose augančiuose ekonomikos sektoriuose, įskaitant IRT ir MTIM;

8.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad visos mokestinės paskatos, susiję su užimtumu ir savarankišku darbu nebūtų diskriminuojančios lyties atžvilgiu ir apsvarstyti mokestines paskatas ir mokesčių lengvatas ar paslaugas, skirtas antrajam šeimoje uždirbančiam asmeniui ir vienišiems tėvams; taip pat ragina valstybes nares ieškoti skirtingų būdų skatinti moterų dalyvavimą darbo rinkoje ir mažinti galimas ekonomines kliūtis į darbo rinką ateinančiam antrajam pajamas šeimoje uždirbančiam asmeniui; pažymi, kad šališkumas lyties atžvilgiu taip pat gali atsirasti dėl su darbu susijusių mokesčių atskaitymų ir atleidimo nuo mokesčių, pavyzdžiui, lengvatinio papildomo darbo laiko apmokestinimo, kuris daugiausia naudingas profesijoms, kurias šiuo metu dirba vyrai;

9.  ragina valstybes nares nemažinti savo gyventojų pajamų mokesčių sistemų progresinio pobūdžio masto, pvz., bandant supaprastinti gyventojų pajamų apmokestinimą;

10.  ragina nustatyti tokį gyventojų pajamų mokestį (tarifų struktūrą, išimtis, lengvatas, išmokas, kreditus, etc.), kad būtų iš tiesų skatinamas vienodas mokamo ir neapmokamo darbo, pajamų ir pensijų teisių dalijimasis tarp moterų ir vyrų, taip pat naikinamos paskatos, įtvirtinančios nelygius lyčių vaidmenis;

11.  mano, kad dėl nevienodų galimybių darbo rinkoje, moterys gali patirti neproporcingą tam tikros mokesčių politikos poveikį; mano, kad šią problemą būtų tinkamiausia spręsti reformuojant darbo rinkos priemones, siekiant spręsti moterų ekonominės nepriklausomybės klausimą; ragina valstybes nares ir Sąjungos institucijas skatinti atlikti tyrimus, susijusius su vyrų ir moterų pensijų skirtumo poveikiu ir finansine moterų nepriklausomybe, atsižvelgiant į tokius klausimus, kaip antai, senėjanti visuomenė, skirtingos vyrų ir moterų sveikatos ypatybės ir tikėtina gyvenimo trukmė, į tai, kad šeimos struktūros pasikeitė ir padidėjo vieno asmens namų ūkių skaičius ir moterų asmeninės situacijos yra skirtingos;

Pelno mokestis

12.  ragina valstybes nares, kurių nustatytos agresyvaus mokesčių planavimo nuostatos vykdant Europos semestrą, kuo greičiau pakeisti savo teisės aktus ir panaikinti šias nuostatas(16); yra susirūpinęs dėl rizikos, kad valstybės narės, koordinuodamos savo pelno mokesčių bazes, gali sukurti naujų nuostatų, kuriomis sudaromos geresnės galimybės bendrovių vykdomam agresyviam mokesčių planavimui, siekiant pačioms valstybėms narėms rasti kitų mokesčių šaltinių (įskaitant vartojimo mokesčius), kurie daro neproporcingai didelį poveikį moterims;

13.  ragina valstybes nares racionalizuoti mokesčių paskatas ar lengvatas, kurias jos suteikia bendrovėms, siekiant užtikrinti, kad šiomis paskatomis ir mokesčių lengvatomis galėtų pasinaudoti daugiausia mažos įmonės ir jomis būtų skatinamos tikros inovacijos, taip pat siekiant ex ante ir a posteriori įvertinti galimą šių paskatų poveikį lyčių lygybei;

Kapitalo ir gerovės apmokestinimas

14.  pažymi, kad pelno ir gerovės mokesčiai atlieka esminį vaidmenį mažinant nelygybę, nes jie yra perskirstomi mokesčių sistemoje ir teikia pajamų socialinėms paslaugoms ir socialiniams pervedimams finansuoti;

15.  pažymi, kad nesant galimybių gauti ir dėl nepakeliamai didelių išlaidų bei pakankamos kokybiškos vaikų priežiūros struktūros nebuvimo susidaro didžiulės kliūtys, kad visų pirma moterys galėtų visais aspektais vienodomis sąlygomis dalyvauti visuomenėje ir dirbti; ragina valstybes nares stiprinti mokesčių politiką siekiant pagerinti galimybes gauti prieinamas ir kokybiškas vaikų priežiūros paslaugas, taikant mokesčių lengvatas siekiant sumažinti kliūtis, su kuriomis susiduria moterys, norėdamos pradėti dirbti apmokamą darbą ir prisidėti prie vienodesnio mokamo ir nemokamo darbo namų ūkiuose paskirstymo ir taip sumažinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio ir pensijų skirtumus; pabrėžia, kad tokia politika turėtų sudaryti sąlygas moterims įsilieti į darbo rinką ir visų pirma tokioje politikoje dėmesys turėtų būti skiriamas mažas pajamas uždirbančioms, vienišų tėvų šeimoms ir kitoms nepalankioje padėtyje esančių žmonių grupėms;

16.  ragina valstybes nares visapusiškai įgyvendinti 2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyvą 2004/113/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo, kurioje, be kita ko, sprendžiamas diskriminacijos dėl lyties teikiant finansines prekes ir paslaugas draudimo ir susijusiose srityse klausimas ir tokia diskriminacija draudžiama; ragina rinkti duomenis, kad būtų galima gauti tikslią informaciją apie galimas įgyvendinimo proceso spragas; pabrėžia, kad nuosavybės teisės priklauso nuo subsidiarumo principo ir kad nėra nuosavybės teisės akto, pagal kurį būtų diskriminuojamos moterys ar vyrai, nes savininkas turi teisę į nuosavybę;

17.  apgailestauja, kad su turtu susiję mokesčiai vis dar sudaro mažą bendrų mokestinių pajamų dalį – tik 5,8 proc. visų pajamų iš mokesčių ES-15 šalyse ir 4,3 proc. ES-28 šalyse(17);

18.  apgailestauja, kad nuo 2002 m. pelno mokesčio dalis mažėja ir dėl to, inter alia, vyrauja bendra tendencija pajamoms iš kapitalo dalies nebetaikyti įprasto gyventojų pajamų mokesčio, vietoje to taikant palyginti nedidelę fiksuotąją normą, pastebimą daugelyje valstybių narių(18);

Netiesioginiai mokesčiai

19.  pažymi, kad 2009–2016 m. Sąjungoje didėjo vartojimo mokesčių dalis; pažymi, kad PVM paprastai sudaro du – tris ketvirtadalius vartojimo mokesčių valstybėse narėse ir kad visoje ES vidutiniškai PVM jau sudaro apie penktadalį visų mokestinių pajamų(19);

20.  pažymi, kad šališkumas lyties atžvilgiu atsiranda tada, kai mokesčių teisės aktai kertasi su lyčių santykiais, normomis ir ekonominiu elgesiu; pažymi, kad dėl moterų vartojimo įpročių PVM stiprina šališkumą lyties atžvilgiu, nes moterų įpročiai skiriasi nuo vyrų įpročių, kadangi moterys perka daugiau prekių ir paslaugų siekdamos gerinti sveikatą, švietimą ir mitybą(20); yra susirūpinęs, kad dėl šių įpročių ir mažesnių moterų pajamų moterims tenka didesnė PVM našta; ragina valstybes nares nustatyti PVM lengvatas, sumažinti ar panaikinti tarifus produktams ir paslaugoms, turintiems teigiamą poveikį socialinei sričiai, sveikatai ir (arba) aplinkai, atsižvelgiant į vykstančią ES PVM direktyvos peržiūrą;

21.  mano, kad su menstruacijomis susijęs skurdas vis dar yra problema Europos Sąjungoje ir, kad „Plan International UK“ vertinimu, 1 iš 10 mergaičių negali įpirkti sanitarinių produktų; apgailestauja, kad moterų higienos produktai ir priežiūros produktai ir paslaugos vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir neįgaliesiems visose valstybėse narėse dar nėra laikomi pagrindiniais produktais; ragina visas valstybes nares panaikinti vadinamąjį priežiūros priemonių ir tamponų mokestį, pasinaudojant lankstumu, kuris suteiktas PVM direktyvoje, ir šioms esminėms pagrindinėms prekėms pritaikyti lengvatas ar 0 proc. dydžio PVM tarifą; pripažįsta, kad dėl šiems produktams panaikinto PVM sumažėjusi kaina turėtų nepamatuojamos naudos jaunoms moterims; remia judėjimus, kuriais siekiama skatinti platų sanitarinių priemonių prieinamumą ir ragina valstybes nares teikti papildomai moterų higienos priemonių tam tikrose (viešosiose) vietose, pvz., mokyklose, universitetuose, benamių prieglaudose bei moterims, gaunančioms mažas pajamas, siekiant Europos Sąjungoje panaikinant su menstruacijomis susijusį skurdą;

Mokesčių slėpimo ir vengimo poveikis lyčių lygybei

22.  pažymi, kad mokesčių slėpimas ir vengimas labai prisideda prie lyčių nelygybės Sąjungoje ir visame pasaulyje, nes riboja valstybėms prieinamus išteklius didinti lygybę nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu(21);

23.  primena savo 2017 m. gruodžio 13 d. rekomendacijas dėl pinigų plovimo, mokesčių vengimo ir slėpimo tyrimo(22), taip pat ankstesnių specialiųjų komitetų (TAX ir TAX2) rekomendacijas, parengtas siekiant kovoti su mokesčių slėpimu ir vengimu ES; ragina valstybes nares kuo greičiau parengti viešas ataskaitas pagal šalis, ES bendrą konsoliduotąją pelno mokesčio bazę (BKPMB) ir peržiūrėti Palūkanų ir autorinių atlyginimų direktyvą;

24.  ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti lyčių lygybės atžvilgiu palankias mokesčių reformas visuose tarptautiniuose forumuose, įskaitant EBPO ir JT, ir remti idėją sukurti JT tarpvyriausybinę mokesčių instituciją, kurioje narystė būtų visuotinė, balsavimo teisės lygios ir moterų ir vyrų dalyvavimo mastas vienodas; pabrėžia, kad ši institucija turėtų būti gerai pasirengusi teikti specialias ekspertines konsultacijas lyčių aspektui palankaus apmokestinimo klausimais;

25.  pažymi, kad dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys tarp valstybių narių ir besivystančių šalių paprastai neskatina šaltinio apmokestinimo, taigi, jog yra naudingos tarptautinėms bendrovėms, kurios pasinaudoja besivystančių šalių vidaus ištekliais; pažymi, kad vidaus išteklių mobilizavimo trūkumas trukdo šiose šalyse visiškai finansuoti viešąsias paslaugas, pvz., sveikatos priežiūrą ar švietimą, o dėl to daromas neproporcingai didelis poveikis moterims ir mergaitėms; primygtinai ragina valstybes nares įgalioti Komisiją peržiūrėti dabartines dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, siekiant išsiaiškinti šias problemas ir jas spręsti, taip pat užtikrinti, kad būsimose dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyse be bendrųjų prieš piktnaudžiavimą nukreiptų nuostatų būtų įtrauktos ir lyčių lygybės nuostatos;

26.  ragina TAX3 specialųjį komitetą lyčių aspektą įtraukti į savo rekomendacijas;

Lyčių aspekto integravimas mokesčių politikoje

27.  ragina Komisiją ir valstybes nares reguliariai atlikti fiskalinės politikos poveikio lyčių atžvilgiu vertinimą, visų pirma atkreipiant dėmesį didinamąjį poveikį ir numanomą šališkumą, siekiant užtikrinti, kad ES fiskalinėje politikoje nebūtų jokios tiesioginės ir netiesioginės diskriminacijos;

28.  ragina valstybes nares dalytis geriausia patirtimi apie jų darbo rinkų ir mokesčių sistemų struktūrą, kad padėtų sumažinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio ir pensijų skirtumus, nes tai gali padėti skatinti vyrų ir moterų apmokestinimo sąžiningumą ir lygybę;

29.  primena Komisijai, kad Lisabonos sutartimi ES pagrindinių teisių chartija yra įtraukta į pirminę teisę, todėl yra teisiškai privaloma remti lyčių lygybę visose jos politikos srityse ir veiksmuose;

30.  pripažįsta, kad daugumoje valstybių narių daug palaikymo ir pilietinės visuomenės grupių jaučiasi atskirtos nuo diskusijų apie mokesčių politiką dėl praktinių žinių trūkumo ir kad pramonės ir finansų grupės per daug atstovaujamos konsultacijose dėl biudžeto; ragina valstybes nares spręsti šį klausimą mokant apie biudžeto rengimo procedūras ir suteikiant galimybę realiai konsultuotis su pilietine visuomene;

31.  ragina Komisiją laikytis savo teisinio įsipareigojimo remti lyčių lygybę, taip pat ir atliekant esminės mokesčių politikos formavimo proceso vertinimus; pabrėžia, kad, įgyvendinant Europos semestrą ir pagal jį vykdant valstybių narių mokesčių sistemų peržiūrą bei įgyvendinant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, reikia atlikti kruopščią analizę;

32.  ragina Komisiją vadovaujantis strategijos „Europa 2020“ prioritetais naikinti struktūrinius Europos ekonomikos trūkumus, mažinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio ir pensijų skirtumą, didinti ES konkurencingumą ir produktyvumą ir stiprinti tvarią socialinės rinkos ekonomiką, kuri būtų naudinga visiems vyrams ir moterims;

33.  dar kartą primena savo poziciją dėl pasiūlymo dėl direktyvos dėl viešo ataskaitų pagal atskiras šalis teikimo(23), kuria siūlomos plataus užmojo priemonės, skirtos didinti tarptautinių įmonių mokesčių skaidrumą ir visuomenės kontrolę, nes taip būtų sudarytos sąlygos plačiajai visuomenei susipažinti su informacija apie gaunamą pelną, gautas subsidijas ir mokesčius, kuriuos jos moka jurisdikcijose, kuriose jos veikia; rekomenduoja visais lygmenimis dabartinius ir būsimus mokslinius tyrimus ir politiką dėl mokestinio teisingumo grįsti išsamia lyčių aspekto analize, kad būtų užtikrintas didesnis mokesčių skaidrumas ir atskaitomybė; primygtinai ragina Tarybą pasiekti bendrą susitarimą dėl pasiūlymo pradėti derybas su kitomis institucijomis, kad būtų patvirtintas viešų ataskaitų pagal atskiras šalis teikimo reikalavimas, nes tai viena iš pagrindinių priemonių, kuria visiems piliečiams užtikrinamas didesnis bendrovių informacijos mokesčių klausimais skaidrumas; primena, kad valstybės narės turi atlikti reguliarią šalutinio šių priemonių reikšmingo poveikio analizę, įskaitant mokesčių politikos šališkumo lyčių atžvilgiu analizę, jų gebėjimo didinti vidaus pajamas, kad būtų finansuojamos moterų teisės, analizę ir kitų valstybių narių ir besivystančių šalių analizę, kartu pripažįstant, kad kai kurie darbai šiuo atžvilgiu jau atlikti pagal gero mokesčių valdymo platformą;

34.  pažymi, kad lyčių lygybė yra ne tik pagrindinė žmogaus teisė, bet ir ją pasiekus būtų sustiprintas įtraukesnis ir tvaresnis ekonomikos augimas; pabrėžia, kad biudžeto analizė lyčių aspektu leistų gauti daugiau informacijos apie viešųjų investicijų paskirstymo poveikį vyrams ir moterims; ragina Komisiją ir valstybes nares rengiant biudžetą atsižvelgti į lyčių aspektą taip, kad būtų galima tiksliai nustatyti, kokia viešųjų lėšų dalis skiriama moterims, ir kad būtų užtikrinama, jog visoje išteklių telkimo ir išlaidų skyrimo politikoje būtų skatinama lyčių lygybė;

35.  ragina Komisiją remti geriausią patirtį mokesčių politikos srityje, kurioje atsižvelgiama į poveikį lytims ir remiama lyčių lygybė, visų pirma namų ūkio pajamų apmokestinimo ir PVM atžvilgiu; ragina Komisiją įtraukti lyčių aspekto analizę į savo metinę ataskaitą „Mokesčių tendencijos Europos Sąjungoje“;

36.  primena, kad, nepaisant bendros deklaracijos dėl lyčių aspekto integravimo, pridėtos prie 2014–2020 m. DFP reglamento, šioje srityje nebuvo padaryta didelė pažanga ir kad per DFP laikotarpio vidurio peržiūrą Komisija visai neatsižvelgė į jos įgyvendinimą; ragina, kad per metines biudžeto procedūras būtų vertinama ir integruojama ES lyčių lygybės politika (t. y., kad biudžetas būtų sudaromas atsižvelgiant į lyčių aspektą); tikisi, kad Parlamentas, Taryba ir Komisija iš naujo įsipareigos integruoti lyčių aspektą į būsimą DFP ir vykdyti veiksmingą tokio integravimo stebėseną, be kita ko, per DFP laikotarpio vidurio peržiūrą, deramai atsižvelgiant į vyrų ir moterų lygybės principą, įtvirtintą Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 8 straipsnyje;

37.  ragina valstybes nares laikytis savo teisinių įsipareigojimų pagal ES pagrindinių teisių chartiją skatinti lyčių lygybę įgyvendinant ES teisę ir įgyvendinant nacionalinę politiką, kurioje vadovaujamasi ES teise;

38.  pabrėžia, kad reikia tolesnių mokslinių tyrimų ir geriau renkamų pagal lytis suskirstytų duomenų apie pagal lytį diferencijuotą mokesčių sistemos paskirstymo ir priskyrimo poveikį; visų pirma ragina valstybes nares rinkti mokesčių duomenis individualiu lygmeniu, o ne tik pagal namų ūkius, ir naikinti duomenų spragas pagal lytis apie vartojimo modelius bei sumažintų tarifų naudojimą, apie verslo pajamų paskirstymą ir susijusius mokamus mokesčius, ir apie grynojo turto, kapitalo dalies pajamų paskirstymą ir susijusių mokesčių mokėjimą;

39.  apgailestauja, kad daugumoje valstybių narių nerenkami arba nevertinami gyventojų pajamų mokesčių duomenys ir daugelyje valstybių narių duomenys vis dar renkami tik namų ūkių lygmeniu per bendras mokesčių nuostatas;

40.  ragina valstybes nares sukurti tinkamą mokesčių ir pašalpų paskatų struktūrą įvairiose politikos priemonėse, kuriomis migrantės skatinamos pradėti mokytis ar tęsti mokslus arba įsidarbinti;

o
o   o

41.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) CEDAW/C/CHE/CO/4–5, 40–43 dalys (Šveicarija, 2016 m.);CEDAW/C/LUX/CO/6–7, 10, 15, 16 dalys (Liuksemburgas 2018 m.). (2) OL C 353 E, 2013 12 3, p. 38. (3) OL C 407, 2016 11 4, p. 2. (4) OL C 66, 2018 2 21, p. 30. (5) OL C 76, 2018 2 28, p. 93. (6) OL C 263, 2018 7 25, p. 49. (7) OL C 369, 2018 10 11, p. 132. (8) OL L 204, 2006 7 26, p. 23. (9) Europos Parlamento C teminis skyrius „Lyčių lygybė ir mokesčiai Europos Sąjungoje“, 2017 metai. (10) Europos Parlamento C teminis skyrius „Lyčių lygybė ir mokesčiai Europos Sąjungoje“, 2017 metai. (11) Europos Parlamento C teminis skyrius „Lyčių lygybė ir mokesčiai Europos Sąjungoje“, 2017 metai. (12) Europos Komisijos Mokesčių ir muitų sąjungos generalinio direktorato ataskaita „Mokesčių tendencijos Europos Sąjungoje. ES valstybių narių, Islandijos ir Norvegijos duomenys“ (2018 m. leidimas). (13) Plėtros studijų instituto tyrimas „Neapmokamo priežiūros darbo perskirstymas. Kodėl mokesčiai svarbūs moterų teisėms. Politikos apžvalga“, Nr. 109, 2016 m. sausis. (14) Europos Parlamento C teminis skyrius „Lyčių lygybė ir mokesčiai Europos Sąjungoje“, 2017 metai. (15) Kaip raginama 2016 m. birželio 16 d. Tarybos išvadose dėl lyčių lygybės. (16) Europos Komisijos dokumentas „Europos semestras. Šalių ataskaitos“, 2018 m. kovo 7 d. (17) Europos Parlamento C teminis skyrius „Lyčių lygybė ir mokesčiai Europos Sąjungoje“, 2017 metai. (18) Europos Parlamento C teminis skyrius „Lyčių lygybė ir mokesčiai Europos Sąjungoje“, 2017 metai. (19) Europos Parlamento C teminis skyrius „Lyčių lygybė ir mokesčiai Europos Sąjungoje“, 2017 metai. (20) 2016 m. instituto „Institut per a l’estudi i la transformació d ela vida quotidiana“ („Ekona Consultoría“) tyrimas „La Fiscalidad en España desde una Perspectiva de Género“. (21) 2016 m. JT tyrimas „Neteisėtų finansinių srautų, žmogaus teisių ir Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. galutinis tyrimas“, kurį parengė nepriklausomas ekspertas užsienio skolų ir kitų susijusių šalių tarptautinių finansinių įsipareigojimų poveikio visapusiškam naudojimuisi visomis žmogaus teisėmis, ypač ekonominėmis, socialinėmis ir kultūrinėmis teisėmis srityje. (22) OL C 369, 2018 10 11, p. 132. (23) Priimti tekstai, P8_TA(2017)0284.