Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Susitarimo, kuriuo steigiama Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Centrinės Amerikos asociacija, IV dalį(1),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 11 d. rezoliuciją dėl Tarybos sprendimo dėl Susitarimo, kuriuo steigiama Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Centrinės Amerikos asociacija, sudarymo projekto(2) ir į pridedamą preliminarų pranešimą(3),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 18 d., 2016 m. vasario 18 d. ir 2017 m. balandžio 5 d. Komisijos metines ataskaitas dėl ES ir Centrinės Amerikos asociacijos susitarimo IV dalies įgyvendinimo (atitinakamai COM(2015)0131, COM(2016)0073 ir COM(2017)0160),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 31 d. rezoliuciją dėl padėties Nikaragvoje(4) ir į 2018 m. spalio 2 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimą ES vardu dėl padėties Nikaragvoje,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 20 d. Vienoje priimtas Europos ir Lotynų Amerikos parlamentinės asamblėjos rezoliucijas dėl globalizacijos valdymo ir dėl įmonių socialinės atsakomybės ES ir Lotynų Amerikos bei Karibų jūros šalyse,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 9 d. Komisijos ataskaitą „Laisvosios prekybos susitarimų įgyvendinimas. 2016 m. sausio 1 d.–gruodžio 31 d.“ (SWD(2017)0364),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 14 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę „Prekybos ir darnaus vystymosi skyriai (PDV) ES laisvosios prekybos susitarimuose (LPS)“(5),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 30 d. rezoliuciją „Metinė bendros prekybos politikos įgyvendinimo ataskaita“(6) ir 2018 m. spalio 25 d. rezoliuciją „Globalizacijos suvaldymas. Prekybos aspektai“(7),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 14 d. ataskaitą dėl ketvirtojo Asociacijos komiteto susitikimo,

–  atsižvelgdamas į Prekybos ir tvaraus vystymosi tarybos per ketvirtąjį posėdį Pilietinės visuomenės forumui parengtą 2018 m. birželio 13 d. pranešimą dėl Centrinės Amerikos ir Europos Sąjungos asociacijos susitarimo(8),

–  atsižvelgdamas į bendrame 2016 m. birželio 16 d. Europos ir Centrinės Amerikos pilietinės visuomenės patariamųjų grupių posėdyje vykusių diskusijų santrauką(9),

–  atsižvelgdamas į viešuosius klausymus, kuriuos 2018 m. birželio 20 d., 2016 m. kovo 15 d. ir 2012 m. kovo 27 d. surengė Tarptautinės prekybos (INTA) komitetas,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. gruodžio 13 d. rekomendaciją Tarybai ir Komisijai, pateiktą po pinigų plovimo, mokesčių vengimo ir slėpimo tyrimo(10),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio mėn. Buenos Airėse vykusioje Pasaulio prekybos organizacijoje (toliau – PPO) ministrų konferencijoje priimtą Bendrą deklaraciją dėl prekybos ir ekonominio moterų įgalėjimo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį ir į 2002 m. gruodžio 12 d. Pirmininkų sueigos sprendimo dėl leidimo rengti pranešimus savo iniciatyva suteikimo tvarkos 1 straipsnio 1 dalies e punktą ir 3 priedą,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą (A8-0459/2018),

A.  kadangi ES ir Centrinės Amerikos asociacijos susitarimas (toliau – Susitarimas) buvo pirmasis ES sudarytas tarpregioninis asociacijos susitarimas; kadangi jis yra grindžiamas trimis viena kitą papildančiomis dalimis, būtent politiniu dialogu, bendradarbiavimu ir prekyba; kadangi Susitarimo prekybos dalis (IV dalis) derybų metu buvo gana plati ir plataus užmojo, tačiau, žvelgiant retrospektyviai, joje trūksta atnaujintų nuostatų dėl, inter alia, lyčių ir prekybos, skaitmeninės prekybos ir e. prekybos, viešųjų pirkimų, investicijų, kovos su korupcija ar MVĮ;

B.  kadangi Susitarimo prekybos dalis buvo laikinai taikoma penkerius metus: nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. – su Hondūru, Nikaragva ir Panama, nuo 2013 m. spalio 1 d. – su Kosta Rika ir Salvadoru, o nuo 2013 m. gruodžio 1 d. – su Gvatemala;

C.  kadangi politinio dialogo ir bendradarbiavimo dalys vis dar nėra taikomos, nes ne visos valstybės narės yra ratifikavusios šį Susitarimą; kadangi dėl to, kad šios dvi dalys nėra taikomos, su prekyba susiję klausimai ir politiniai klausimai, t. y. ES pagrindinės vertybės, tokios kaip demokratijos ir žmogaus teisių skatinimas, nėra suderinti;

D.  kadangi Centrinė Amerika yra palyginti nedidelė rinka, kurioje yra beveik 43 mln. gyventojų ir kuri sudaro 0,25 proc. pasaulio BVP;

E.  kadangi per pastaruosius 15 metų Centrinės Amerikos šalys yra atviresnės prekybai, palyginti su kitomis tokio paties lygio pajamas gaunančiomis šalimis; vis dėlto kadangi importas ir toliau yra pagrindinis prekybos su kitomis šalimis šaltinis;

F.  kadangi Centrinei Amerikai svarbiausia rinka yra pats šis regionas, daugumai regiono šalių Centrinės Amerikos bendroji rinka yra antras pagal dydį prekybos partneris, kuriam tenka 26 proc. viso eksporto;

G.  kadangi ES prekybos susitarimų įgyvendinimas yra svarbiausias Parlamento, Tarybos ir Komisijos prioritetas siekiant stebėti, vertinti ir pritaikyti ES bendrą prekybos politiką (BPP); kadangi ataskaitos dėl Susitarimo su Centrine Amerika įgyvendinimo yra savalaikis ir naudingas indėlis į svarstymus dėl galimo jo modernizavimo;

H.  kadangi šiuo metu turima pakankamai patirties, duomenų ir statistinės informacijos, kad būtų galima įvertinti Susitarimo prekybos dalies įgyvendinimą; kadangi 2012 m. gruodžio 11 d. priimtoje Parlamento rezoliucijoje tuo pačiu metu kaip ir jo pritarimas Susitarimui išdėstyti prekybos dalies tikslai ir pateikti pasiūlymai dėl tęstinio darbo jį įgyvendinant(11), kurie yra svarbūs šiuo metu vykdomai analizei;

I.  kadangi 2017 m. gegužės 16 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nuomonėje(12) 2/15 patvirtinama, kad BPP yra vertybėmis grindžiama politika ir kad darnaus vystymosi skatinimas yra sudėtinė BPP dalis;

J.  kadangi kai kuriose Centrinės Amerikos šalyse padėtis žmogaus teisių srityje kelia susirūpinimą;

Pagrindinės išvados ir rekomendacijos

1.  mano, kad Susitarimu bandoma pasiekti vieną svarbiausių jo pradinių tikslų, nes juo ketinama stiprinti Centrinės Amerikos šalių regioninės integracijos procesą remiant tarpregionines institucijas, bendradarbiavimą ir dialogus, prisidedant prie Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnio tikslų siekimo, visuotinės JT darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimo ir prisidedant prie jų gamybos sektorių papildomumo, sudarant palankesnes sąlygas sąžiningiems tarpvalstybiniams mainams ir skatinant tvarų regionų ekonomikos augimą, laikantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 208 straipsnyje nustatyto politikos suderinamumo vystymosi labui principo; pakartoja, kad Susitarimas padeda įtvirtinti platesnį strateginį ES bei Lotynų Amerikos ir Karibų (LAK) partnerystės aspektą; mano, kad būtina užtikrinti, jog Susitarimas, kuris dar turi būti ratifikuotas tarptautiniu mastu kai kuriose ES valstybėse narėse, visiškai įsigaliotų(13), taip pat užtikrinti, kad abi šalys veiksmingai ir tinkamai įgyvendintų visas prekybos dalies nuostatas;

2.  primena, kaip svarbu stiprinti dvišalį regionų bendradarbiavimą, siekiant išlaikyti ir sustiprinti daugiašalę prekybos sistemą, nes tai yra vienas iš pagrindinių ramsčių siekiant darnaus vystymosi tikslų (DVT) ir garantuojant taisyklėmis grindžiamą ekonomikos valdymą, kuriuo užtikrinama sąžiningesnė, įtraukesnė ir tvaresnė prekyba; visų pirma primena apie savo teikiamą paramą PPO ir atkreipia dėmesį į jos vaidmenį kuriant ekonominį stabilumą ir remiant ekonomikos augimą ir plėtrą, ir ragina šalis pasinaudoti Susitarime skatinamu dialogu, kad būtų nustatytos ir parengtos bendros strategijos siekiant būtino PPO modernizavimo;

3.  pabrėžia, kad Centrinė Amerika yra vienas iš labiausiai klimato kaitos ir gaivalinių nelaimių paveiktas regionas, ir todėl primygtinai ragina atlikti kuo nuodugnesnį tyrimą, susijusį su ryšiu tarp žemės paskirties keitimo, kurį lemia investavimo ir nuosavybės įsigijimo liberalizavimas, ir monokultūrų išplitimo, vandens išteklių ir gėlo vandens apsauga bei galimybe jais naudotis ir poreikiu išlaikyti ir (arba) plėtoti atitinkamas komunalines paslaugas, taip pat su bendradarbiavimu plėtojant netaršias viešojo transporto ir energetikos sistemas;

4.  pabrėžia, kad Susitarimas yra priklausomas nuo taisyklėmis pagrįstų sąžiningų ir nuspėjamų santykių, kurie skatina saugesnę ekonominę aplinką tarp prekybos partnerių, grindžiamą darnaus vystymosi ir pagarbos žmogaus teisėms principais bei darbo ir aplinkos apsaugos standartais, kartu laikantis teisinės valstybės ir gero valdymo principų, ir pabrėžia, kad reikia imtis veiksmingų kovos su korupcija priemonių; mano, kad toks nuspėjamumas skatina ekonomikos augimą, prekių mainus, paslaugų teikimą, dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose ir investicijų patrauklumą, kokybiškų darbo vietų kūrimą ir geresnes darbo sąlygas bei aukštesnį gyvenimo lygį, net jei srautai ne visada plinta linijiniu būdu;

5.  ragina Komisiją teikti atnaujintas ir išsamias metines Susitarimo įgyvendinimo ataskaitas, kaip reikalaujama atitinkamuose įgyvendinimo reglamentuose; mano, kad į ataskaitą dėl LPS įgyvendinimo įtraukta nepakankamai informacijos (SWD(2017)0364); pažymi, kad importo iš Centrinės Amerikos duomenys yra itin nepastovūs, nes daugiausia eksportuojama prekių, kurių kainos grindžiamos pasaulio rinka, arba produktų dalių pasaulinėse vertės grandinėse; primygtinai ragina šalis, siekiant tinkamai įvertinti, kaip įgyvendinamas Susitarimas, imtis atitinkamų priemonių pagerinti reguliarių, naujausių, palyginamų ir patikimų statistinių duomenų apie atitinkamus sektorius, įskaitant prekybą prekėmis ir paslaugomis, investicijas ir klimato kaitą, rinkimą ir teikimą, taip pat apie MVĮ veiklos konsolidavimo laipsnį ir atlikti vertinimus remiantis pagal lytį suskirstytais duomenimis; be to, ragina abi šalis stebėti, kaip įgyvendinami tarptautiniu lygmeniu sutarti kovos su pinigų plovimu, taip pat mokesčių slėpimu ir vengimu standartai; dar kartą ragina Komisiją atnaujinti ir sukurti bendrą nuoseklesnio jos prekybos susitarimų įgyvendinimo vertinimo metodą;

6.  palankiai vertina tai, kad apskritai šalių tarpusavio prekybos srautai buvo atsparūs, nepaisant nepalankių tarptautinių ekonominių aplinkybių; pažymi, kad ES eksportas išaugo 22 proc., o importas iš penkių Centrinės Amerikos šalių padidėjo 18,3 proc., kad pagrindinė ES eksporto į Centrinę Ameriką paskirties vieta yra Kosta Rika, toliau Panama ir Gvatemala ir kad pagrindinė prekių eksportuotoja į ES yra Kosta Rika, toliau Hondūras ir Gvatemala; susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad 2015 m. dėl pagrindinių IT įrangos gamintojų persikėlimo į Pietryčių Aziją smarkiai (40,4 proc.) sumažėjo Kosta Rikos eksportas į ES, o tai lėmė viso importo iš Centrinės Amerikos sumažėjimą 16,8 proc.;

7.  apgailestauja dėl to, kad nei Centrinė Amerika, nei ES visapusiškai nesinaudoja joms skirtomis tarifinėmis kvotomis, todėl ragina nustatyti galimus sektorius, kuriuose reikėtų skatinti tolesnius mainus; apgailestauja dėl to, kad tik Kosta Rika turi duomenis apie lengvatų panaudojimo rodiklius; yra susirūpinęs dėl to, kad tik 16,6 proc. reikalavimus atitinkančio ES eksporto į Kosta Riką vyko LPS lengvatinėmis sąlygomis, nors Kosta Rikos eksporto į ES rodiklis buvo 92 proc.(14); primena, kad labai svarbu padaryti prekybą įtraukesnę ir sudaryti palankias sąlygas atitinkamai integruoti į vertės grandines MVĮ ir visų pirma smulkiuosius ūkininkus; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją imtis aktyvių priemonių, kuriomis siekiama didinti žinias, ir sudaryti Europos gamintojams, visų pirma MVĮ, palankias sąlygas naudotis Susitarimu sukurtomis galimybėmis, siekiant padidinti naudojimosi lengvatomis rodiklius ir naudojimosi šiuo metu galiojančiomis tarifinėmis kvotomis mastą;

8.  atkreipia dėmesį į tai, kad pagrindiniai produktai, kuriuos Centrinė Amerika eksportavo į ES, tebėra daugiausia pirminio sektoriaus produktai ir palyginti mažos pridėtinės vertės produktai, tokie kaip tekstilės gaminiai, kava, cukrus, automobilių dalys ar krevetės, o pagrindiniai produktai, kuriuos ES eksportavo į Centrinę Ameriką, yra mašinos ir įrenginiai, chemijos pramonės arba giminingų pramonės šakų produktai ir transporto įranga; tačiau pažymi, kad Susitarimas pradeda prisidėti prie didesnės pridėtinės vertės, pavyzdžiui, adatų, protezinių ir medicinos prietaisų, eksporto iš Centrinės Amerikos modernizavimo ir įvairinimo, taip pat prie sąžiningos prekybos ir ekologiškų sertifikuotų produktų eksporto didinimo;

9.  apgailestauja dėl to, kad nei trečioji metinė ataskaita, nei 2016 m. ES laisvosios prekybos susitarimų įgyvendinimo ataskaita neapima atitinkamų duomenų, skirtų investicijų srautams įvertinti; ragina Komisiją įtraukti tokius duomenis į būsimas ataskaitas;

10.  atkreipia dėmesį į tai, kad visa ES prekyba paslaugomis su Centrine Amerika sumažėjo nežymiai ir atrodo, kad ji buvo sutelkta Panamoje ir Kosta Rikoje, ir ragina Komisiją pateikti tolesnę konkrečioms šalims skirtą analizę pagal sektorius;

11.  pripažįsta, kad padaryta pažanga, susijusi su sanitarijos ir fitosanitarijos standartais, kilmės taisyklėmis ir techninėmis prekybos kliūtimis, ir ragina šalis tobulinti ankstyvąjį perspėjimą bei didinti skaidrumą ir aktyviau keistis informacija apie vidaus teisės aktus ir procedūras; pažymi, kad Centrinė Amerika yra susirūpinusi dėl naujos ES teisinės sistemos, kuri galėtų varžyti palmių aliejaus eksportą; pakartoja, kad reikia laiku ir dažniau keistis išankstine informacija, kad šalys galėtų numatyti pokyčius ir prisitaikyti prie kintančių tendencijų ir laikytis vidaus teisinių reikalavimų;

12.  pabrėžia, kad reikia toliau siekti pažangos, pavyzdžiui, spręsti problemą, susijusią su Kosta Rikos diskriminaciniais mokesčiais, taikomais alkoholinių gėrimų importui; taip pat yra susirūpinęs dėl neišspręstų klausimų, susijusių su veiksminga geografinių nuorodų (GN) apsauga, pavyzdžiui, Kosta Rikoje (Manchego), Gvatemaloje (Parmigiano) arba Hondūre (generinių vaistų sąrašas), ir rekomenduoja dėti daugiau pastangų, kad būtų laikomasi reikalavimų;

13.  apgailestauja dėl to, kad dabartiniame Susitarime nėra konkretaus skyriaus dėl MVĮ, ir ragina Komisiją, Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT), valstybes nares ir Centrinę Ameriką įtraukti tokį skyrių į būsimą peržiūrėtą Susitarimą; ragina šalis suteikti MVĮ visą teisinę ir administracinę paramą ir priemones, kurių reikia norint, kad MVĮ dalyvautų prekybos ir investicijų veikloje pagal šį Susitarimą, aktyvesniems mainams skatinti ir dalyvavimui didinti siekiant pasinaudoti Susitarimo teikiama nauda, be kita ko, taikant aktyvias priemones, kuriomis skatinamas MVĮ tarptautinimas ir įsteigti MVĮ skirtus kontaktinius punktus bei sukurti specializuotą interneto svetainę; pakartoja savo raginimą vykdyti veiksmus, kuriais abiejuose regionuose būtų didinamas suinteresuotųjų šalių informuotumas apie Susitarimą ir teikiamą paramą, visų pirma MVĮ; pakartoja savo raginimą pasitelkiant atitinkamus techninius ir finansinius išteklius skatinti abiejų regionų strateginių sektorių bendradarbiavimą;

14.  pabrėžia, kad būtina sąžiningai ir skaidriai atverti viešųjų pirkimų rinkas Centrinėje Amerikoje, siekiant užtikrinti įmonėms vienodas sąlygas; reiškia susirūpinimą dėl to, kad viešųjų pirkimų rinkos Centrinėje Amerikoje galėtų būti dar labiau atvertos centrinės ir regionų valdžios lygmenimis;

15.  mano, kad didelė kliūtis investuoti Centrinėje Amerikoje yra regionuose taikomos netarifinės priemonės; primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad Centrinės Amerikos šalys pagerintų investavimo sąlygas ir vietos verslo aplinką Europos investuotojams, nes dėl to didėja užimtumas, gerėja infrastruktūra ir patenkinami dideli regiono vystymosi poreikiai;

16.  primygtinai reikalauja veiksmingai įgyvendinti konkrečius įsipareigojimus, susijusius su prekybos ir darnaus vystymosi nuostatomis, kurios yra neatsiejama Susitarimo dalis ir yra būtinos nustatytiems tikslams pasiekti; atkreipia dėmesį į tai, kad 2019 m. Komisija atliks ir ateityje turėtų atlikti Susitarimo, įskaitant jo prekybos ir darnaus vystymosi skyrių, ex post vertinimą, kuriame dalyvaus nepriklausomi ekspertai; primena, kad prekybos ir darnaus vystymosi skyriuje numatoma įsteigti vietos patarėjų grupes arba komitetus, kurie konsultuos su darbu, aplinka ir darniu vystymusi susijusiais klausimais; ypač palankiai vertina tai, kad šiuo metu visose Centrinės Amerikos šalyse yra nustatyti pilietinės visuomenės patariamieji mechanizmai; atkreipia dėmesį į tai, kad dėl šių patariamųjų grupių nepriklausomumo ir jų gebėjimo dalyvauti kai kuriose Centrinės Amerikos šalyse reiškiamas didelis susirūpinimas; šiomis aplinkybėmis apgailestauja dėl to, kad 2017 m. nevyko Asociacijos komiteto ir pakomitečių bei Pilietinės visuomenės dialogo forumo posėdžiai, ir primygtinai reikalauja, kad posėdžiai vyktų bent kiekvienais metais; ragina Susitarimo šalis skubiai sukurti vidaus patariamųjų grupių stiprinimo mechanizmus ir skirti joms būtinas finansines priemones, kad būtų užtikrintos nepriklausomos atstovaujamosios pilietinės visuomenės organizacijos, kuriose būtų subalansuotai atstovaujama suinteresuotosioms šalims, kad jos galėtų tinkamai dalyvauti; taip pat ragina Susitarimo šalis sukurti veiksmingus dialogo su patariamosiomis grupėmis bei su įvairių pakomitetčių nariais mechanizmus ir juos įtraukti į ex post vertinimo procesus, kuriuos numatyta vykdyti 2019 m.; teigiamai vertina rekomendacijas, pateiktas per 2016 m. birželio 16 d. įvykusį trečiąjį bendrą ES ir Centrinės Amerikos vietos patarėjų grupių posėdį, ir ragina visas šalis jas įgyvendinti; primena, kad prekybos ir darnaus vystymosi skyrius apima teisiškai privalomas nuostatas dėl veiksmingo darbo, socialinių ir aplinkos apsaugos standartų taikymo; teigiamai vertina tai, kad Susitarime nustatytas būdas plėtoti nuolatinį dialogą dėl bendrų įsipareigojimų įgyvendinimo; atkreipia dėmesį į tai, kad Parlamentas paragino Komisiją sustiprinti prekybos ir darnaus vystymosi skyrių stebėsenos, įgyvendinimo ir jų reikalavimų laikymosi užtikrinimo mechanizmus; todėl palankiai vertina Komisijos 15-os punktų planą padaryti ES prekybos ir darnaus vystymosi skyrius veiksmingesnius ir primena, kad turi būti tęsiamas Komisijos dialogas su įvairiais dalyvaujančiais subjektais, įskaitant Parlamentą, dėl veiksmingo į prekybos susitarimus įtraukto įsipareigojimų darbo ir aplinkos apsaugos srityse vykdymo užtikrinimo mechanizmo;

17.  ragina šalis peržiūrėti Susitarimą siekiant įtraukti tinkamą ir veiksmingą ginčų sprendimo mechanizmą, taip pat, be įvairių vykdymo užtikrinimo metodų, apsvarstyti atgrasomąsias sankcijas, taikytinas kraštutiniais šiurkščių pažeidimų atvejais, ir sudaryti socialiniams partneriams ir pilietinei visuomenei galimybę tinkamai dalyvauti;

18.  primygtinai ragina ES ir visas Centrinės Amerikos šalis ratifikuoti ir visapusiškai įgyvendinti daugiašalius aplinkos susitarimus dėl kovos su klimato kaita, ypač Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją ir Paryžiaus susitarimą; pabrėžia, kad ES ir Centrinė Amerika turi sustiprinti bendradarbiavimą šioje srityje;

19.  atkreipia dėmesį į TDO parengtas įvairių šalių ataskaitas ir į vis dar esančias problemas; ragina susijusias Centrinės Amerikos šalis panaikinti smurtą prieš profesinių sąjungų narius ir čiabuvius ir imtis teisinių priemonių, kad būtų veiksmingai įgyvendinamos pagrindinės TDO konvencijos dėl asociacijų laisvės, kolektyvinių derybų ir nediskriminavimo bei vaikų darbo; pabrėžia, kaip svarbu stiprinti darbo inspekcijas ir aktyvinti socialinį dialogą;

20.  prašo Komisijos patikinti, kad gamybos eksportui zonose pagamintoms prekėms ar prekių dalims Susitarime numatyti lengvatiniai tarifai nėra taikomi, nes gamybos eksportui zonos yra atleistos nuo reikalavimo laikytis tarptautinių darbo teisės standartų ir nacionalinių aplinkos apsaugos įstatymų; prašo Komisijos pateikti konkrečią informaciją apie muitus ar kitas nuostatas, taikomus siekiant atskirti produktus, pagamintus gamybos eksportui zonose ir todėl nepatenkančius į nuostatų dėl tarifų panaikinimo taikymo sritį;

21.  primena, kad neturėtų būti viršijamos prie Susitarimo pridėtoje ir iki 2020 m. taikytinoje bananų importo stabilizavimo priemonėje nustatytos ribos ir kad pasibaigus šios priemonės galiojimui šalys turėtų ir toliau teikti statistinius duomenis, įskaitant duomenis apie sąžiningą prekybą ir ekologiškus produktus; pažymi, kad 2018 m. rugsėjo mėn. Nikaragva ir Gvatemala viršijo savo ribas (atitinkamai 349 proc. ir 102 proc.) ir yra susirūpinęs dėl to, kad tai gali turėti pasekmių Europos bananų augintojams; primena Komisijos įsipareigojimą ne vėliau kaip 2019 m. sausio 1 d. atlikti Sąjungos bananų augintojų padėties vertinimą, taip pat tai, kad, smarkiai pablogėjus rinkos sąlygoms ar ES bananų augintojų padėčiai, gali būti numatyta pratęsti šios priemonės galiojimo laikotarpį; primena, kad, atsižvelgiant į Susitarime nustatytą stabilizavimo priemonę ir apsaugos sąlygą, Komisija turėtų reguliariau teikti nuodugnesnę informaciją apie šiuos rinkos pokyčius tiek Europos Parlamentui, tiek atitinkamiems pramonės sektoriams;

22.  pabrėžia, kad pastarojo meto politiniai ir ekonominiai pokyčiai, apimantys smurtą, nebaudžiamumą, korupciją, pažeidžiamas teisingumo sistemas ir trūkumų turinčią teisinę valstybę, kai kuriose Centrinės Amerikos šalyse taip pat gali turėti ekonominių padarinių, darančių neigiamą poveikį visam regionui, ir gali lemti regiono destabilizavimą; yra ypač sunerimęs dėl dabartinės padėties Nikaragvoje ir ją griežtai smerkia; ragina Komisiją ir EIVT toliau atidžiai stebėti padėtį Nikaragvoje ir, jei reikia, įvertinti galimas priemones, kurių reikia atsižvelgiant į Asociacijos susitarimą; primena, kad demokratijos sąlyga yra labai svarbus visų Sąjungos susitarimų su trečiosiomis šalimis elementas;

23.  primena SESV 8 straipsnyje įtvirtintą ES pareigą, taip pat ES ir kitų Buenos Airių deklaraciją dėl lyčių ir prekybos pasirašiusių šalių įsipareigojimą integruoti lyčių lygybės aspektą į prekybos politiką; ragina šalis sustiprinti Susitarimo lyčių aspektą ir ateityje atliekant peržiūrą skatinti ir remti konkretaus skyriaus dėl lyties įtraukimą;

24.  primygtinai ragina Austriją, Belgiją ir Graikiją ratifikuoti Susitarimą ir dar kartą pabrėžia, kad svarbu visapusiškai taikyti kitas Susitarimo dalis, įskaitant bendradarbiavimą ekonomikos ir prekybos plėtros srityje (52 straipsnis ir kiti);

25.  palankiai vertina tai, kad šalys pagaliau pradeda administracines ir institucines procedūras, kad priimtų atitinkamą protokolą dėl Kroatijos įtraukimo į Susitarimą;

o
o   o

26.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, EIVT, valstybėms narėms, Centrinės Amerikos šalių vyriausybėms ir EUROLAT asamblėjai.

(1) OL L 346, 2012 12 15, p. 3. (2) OL C 434, 2015 12 23, p. 181. (3) 2012 m. lapkričio 8 d. preliminarus pranešimas dėl Tarybos sprendimo dėl Susitarimo, kuriuo steigiama Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Centrinės Amerikos asociacija, sudarymo projekto. (4) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0238. (5) OL C 227, 2018 6 28, p. 27. (6) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0230. (7) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0439. (8) http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2018/july/tradoc_157150.pdf (9) https://www.eesc.europa.eu/sites/default/files/resources/docs/en_joint-document_advisory-groups_16-june-2016_final.pdf (10) OL C 369, 2018 10 11, p. 132. (11) 2012 m. rugsėjo 19 d. Tarptautinės prekybos komiteto nuomonė dėl Tarybos sprendimo dėl Susitarimo, kuriuo steigiama Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Centrinės Amerikos asociacija, sudarymo projekto. (12) ECLI:ES:C:2017:376. (13) 2018 m. rugsėjo 10 d. Susitarimo dar neratifikavo Austrija, Belgija, Jungtinė Karalystė ir Graikija. http://www.consilium.europa.eu/lt/documents-publications/treaties-agreements/agreement/?id=2012001 (14) Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai „Trečioji metinė Susitarimo, kuriuo steigiama Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Centrinės Amerikos asociacija, IV dalies įgyvendinimo ataskaita“ (COM(2017)0160).