(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

(1) Klausimas buvo grąžintas atsakingiems komitetams, kad būtų vedamos tarpinstitucinės derybos pagal Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnio 4 dalies ketvirtą pastraipą (A8-0482/2018). (2) * Pakeitimai: naujas ar pakeistas tekstas žymimas pusjuodžiu kursyvu, o išbrauktas tekstas nurodomas simboliu ▌.

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 173 straipsnį ir 175 straipsnio trečią pastraipą,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(-1)  Europos strateginių investicijų fondas pasitvirtino esanti vertinga priemonė privačioms investicijoms sutelkti panaudojant ES garantiją ir EIB grupės nuosavus išteklius;

(1)  investicijų į infrastruktūrą veiklos, kuri sudaro 1,8 proc. ES BVP (2009 m. ji sudarė kiek daugiau – 2,2 proc.), Sąjungoje rodiklis 2016 m. buvo maždaug 20 proc. žemesnis negu prieš pasaulinę finansų krizę buvę investicijų lygiai. Vis dėlto, nors investicijų ir BVP santykis Sąjungoje pamažu gerėja, jis vis dar mažesnis už tą, kurio būtų galima tikėtis tvirto atsigavimo laikotarpiu, ir nepakankamas, kad kompensuotų investicijų deficito metus. Dar svarbiau tai, kad dabartinis viešųjų ir privačiųjų investicijų lygis ir prognozės neaprėpia visų Sąjungos struktūrinių investicijų poreikių, kad būtų išlaikytas ilgalaikis augimas atsižvelgiant į technologinius pokyčius ir pasaulinę konkurenciją, be kita ko, susijusių su inovacijomis, įgūdžiais, infrastruktūra, mažosiomis ir vidutinėmis įmonėmis (MVĮ) ir būtinybe spręsti esminius visuomeninio pobūdžio uždavinius, kaip antai tvarumo ar visuomenės senėjimo. Tokiomis aplinkybėmis, norint sumažinti investicijų deficitą tiksliniuose sektoriuose ir pasiekti Sąjungos politikos tikslus, reikalinga nuolatinė parama, kad būtų išspręstos rinkos nepakankamumo ar neoptimalios investavimo aplinkos problemos;

(2)  atliktuose vertinimuose pabrėžiama, kad dėl finansinių priemonių, taikytų pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą, įvairovės neišvengta tam tikro dubliavimosi. Dėl šios įvairovės taip pat kilo daugiau sunkumų tarpininkams ir galutiniams gavėjams, nes jiems reikėjo taikyti skirtingas tinkamumo finansuoti ir ataskaitų teikimo taisykles. Nesant suderintų taisyklių taip pat nebuvo galimybių derinti kelių Sąjungos fondų, nors toks derinimas būtų buvęs naudingas įgyvendinant paramos projektus, kuriems reikalingas įvairių rūšių finansavimas. Todėl, siekiant, kad galutiniams gavėjams teikiama parama būtų efektyvesnė, turėtų būti įsteigtas vienas bendras fondas – „InvestEU“ fondas, kurio finansinis pasiūlymas būtų integruotas ir supaprastintas pagal bendrą biudžeto garantijų sistemą, taip sustiprinant Sąjungos intervencinių priemonių poveikį ir kartu sumažinant Sąjungos biudžeto sąnaudas;

(3)  per pastaruosius metus Sąjunga priėmė plataus užmojo strategijų, kuriomis siekiama baigti kurti bendrąją rinką ir paskatinti tvarų bei įtraukų augimą ir darbo vietų kūrimą; tarp jų – strategija „Europa 2020“, kapitalo rinkų sąjunga, bendrosios skaitmeninės rinkos strategija, Europos kultūros darbotvarkė, dokumentų rinkinys „Švari energija visiems europiečiams“, Sąjungos žiedinės ekonomikos veiksmų planas, mažataršio judumo strategija, Europos ▌kosmoso strategija ir Europos socialinių teisių ramstis. „InvestEU“ fondas turėtų padėti išnaudoti ir sutvirtinti sinergiją tarp šių viena kitą papildančių strategijų, teikdamas paramą investicijoms ir suteikdamas galimybių gauti finansavimą;

(4)  nacionaliniams reformų prioritetams nustatyti ir jų įgyvendinimui stebėti skirta Sąjungos lygmens sistema yra Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. Valstybės narės, bendradarbiaudamos su vietos ir regioninėmis valdžios institucijomis ir siekdamos prisidėti prie šių reformų prioritetų įgyvendinimo, rengia savas nacionalines daugiametes investavimo strategijas. Šios strategijos turėtų būti teikiamos kartu su metinėmis nacionalinėmis reformų programomis ir jose turėtų būti išdėstomi ir koordinuojami nacionalinėmis arba Sąjungos lėšomis, arba abiejų rūšių lėšomis remtini prioritetiniai investiciniai projektai. Jos taip pat turėtų padėti nuosekliai naudotis Sąjungos finansavimu ir maksimaliai padidinti finansinės paramos, gautinos iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų, Europos investicijų stabilizavimo priemonės ir „InvestEU“ fondo (nelygu, kas aktualu), pridėtinę vertę;

(5)  „InvestEU“ fondas turėtų padėti padidinti Sąjungos konkurencingumą ir socialinę ir ekonominę konvergenciją, be kita ko, inovacijų, ▌ skaitmeninimo srityje, efektyvų išteklių naudojimą, pagrįstą žiedine ekonomika, Sąjungos ekonomikos augimo tvarumą ▌ir įtraukumą, taip pat Sąjungos kapitalo rinkų socialinį atsparumą ir integruotumą, įskaitant sprendimus, kuriais būtų siekiama mažinti jų susiskaidymą, ir Sąjungos įmonėms skirtų finansavimo šaltinių įvairinimą. Tai turėtų padidinti ES ekonomikos ir finansų sistemos atsparumą ir padidinti jos gebėjimą reaguoti į ciklinius nuosmukius. Šiuo tikslu iš „InvestEU“ fondo turėtų būti remiami techniškai, ▌ekonomiškai ir socialiai perspektyvūs projektai, nustatant skolos, rizikos pasidalijimo ir kapitalo priemonių, pagrįstų Sąjungos biudžeto garantija ir, prireikus, įgyvendinančiųjų partnerių finansiniais įnašais, panaudojimo gaires. „InvestEU“ fondas turėtų veikti atsižvelgiant į paklausą, teikti strateginę, ilgalaikę naudą pagrindinėse Sąjungos politikos srityse, kurios kitu atveju nebūtų finansuojamos ar būtų finansuojamos nepakankamai, ir taip prisidėti prie Sąjungos politikos tikslų įgyvendinimo;

(5a)  Komisija ir įgyvendinantieji partneriai turėtų užtikrinti, kad programa „InvestEU“ būtų išnaudojamas visų rūšių papildomumas ir sąveika su dotacijų finansavimu ir kitais veiksmais jos remiamose politikos srityse, laikantis kitų Sąjungos programų tikslų, kaip antai programos „Europos horizontas“, Europos infrastruktūros tinklų priemonės, Skaitmeninės Europos programos, Bendrosios rinkos programos, Europos kosmoso programos, „Europos socialinio fondo +“, „Kūrybiškos Europos“, Aplinkos ir klimato politikos programos (LIFE) ir Europos gynybos fondo.

(5b)  Kultūros ir kūrybos sektoriai yra atspariausi ir greičiausiai augantys Sąjungos sektoriai, kuriuose ir ekonominė, ir kultūrinė vertė sukuriama iš intelektinės nuosavybės ir asmeninio kūrybiškumo. Tačiau dėl šiuose sektoriuose sukuriamo turto nematerialaus pobūdžio jie turi ribotas galimybes gauti privačiojo sektoriaus finansavimą, kuris yra būtinas siekiant užtikrinti tarptautinio lygmens investicijas, įmonių veiklos plėtrą ir konkurenciją. Programoje „Kūrybiška Europa“ sukurta speciali garantijų priemonė sėkmingai padėjo stiprinti kultūros ir kūrybos įmonių finansinius pajėgumus ir konkurencingumą. Todėl programa „InvestEU“ turėtų ir toliau gerinti kultūros ir kūrybos sektoriuose veikiančių MVĮ ir organizacijų galimybes gauti finansavimą;

(6)  „InvestEU“ fondas turėtų remti investicijas į materialųjį ir nematerialųjį turtą, įskaitant kultūros paveldą, kad būtų paskatintas tvarus ir įtraukus augimas, investicijos ir darbo vietų kūrimas, taip prisidėdamas prie gerovės Sąjungoje didinimo, sąžiningesnio pajamų joje pasiskirstymo ir tvirtesnės ekonominės, socialinės bei teritorinės sanglaudos. „InvestEU“ finansuojami projektai turėtų atitikti Sąjungos socialinius ir aplinkos standartus, pvz., dėl darbuotojų teisių užtikrinimo ir klimatui nekenkiančio energijos naudojimo bei atliekų tvarkymo. Intervencinės priemonės per „InvestEU“ fondą turėtų papildyti Sąjungos paramą, teikiamą dotacijų pavidalu;

(7)  Sąjunga pritarė siekiams, išdėstytiems Jungtinių Tautų darbotvarkėje iki 2030 m., jos darnaus vystymosi tiksluose ir Paryžiaus susitarime (2015 m.), taip pat Sendajaus susitarime dėl nelaimių rizikos mažinimo 2015–2030 m. Norint pasiekti sutartus tikslus, įskaitant ir tuos, kurie įtvirtinti Sąjungos aplinkos politikoje, reikia imtis gerokai aktyvesnių veiksmų darnaus vystymosi srityje. Todėl „InvestEU“ fondo struktūra turėtų būti paremta darnaus vystymosi ir saugos principais, ir neturėtų būti finansuojamos su iškastiniu kuru susijusios investicijos, jeigu jos nėra tinkamai pateisinamos tuo, kad investicija padeda siekti energetikos sąjungos tikslų;

(8)  „InvestEU“ fondas turėtų padėti sukurti tvarią Sąjungos finansų sistemą, kuri remtų privačiojo kapitalo perorientavimą socialinių ir tvarių investicijų link, atsižvelgiant į Komisijos tvaraus augimo finansavimo veiksmų plane(3) išdėstytus tikslus;

(8a)   siekiant skatinti ilgalaikį finansavimą ir tvarų augimą, reikėtų skatinti draudimo bendrovių ilgalaikio investavimo strategijas, tuo tikslu peržiūrint mokumo reikalavimus dėl įnašų investiciniams projektams, kuriems pagal programą „InvestEU“ suteikiama ES garantija, finansuoti. Todėl, kad siekiant Sąjungos ilgalaikio tvaraus augimo tikslo būtų galima suderinti paskatas draudėjams ir pašalinti kliūtis investicijoms pagal programą „InvestEU“, Komisija turėtų atsižvelgti į šią peržiūrą vykdydama Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/138/EB(4) 77f straipsnio 3 dalyje nurodytą peržiūrą;

(9)  atsižvelgiant į kovos su klimato kaita svarbą, remiantis Sąjungos įsipareigojimais įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, programa „InvestEU“ padės integruoti klimato politikos veiksmus ir siekti bendro tikslo 2021–2027 m. DFP laikotarpiu 25 proc. Sąjungos biudžeto išlaidų skirti klimato srities tikslams įgyvendinti ir kiek galima anksčiau, bet ne vėliau kaip 2027 m., nustatyti metinį 30 proc. tikslą. Tikimasi, kad pagal programą „InvestEU“ įgyvendinamais veiksmais ne mažiau kaip 40 proc. bendro programos „InvestEU“ finansinio paketo bus skirta klimato tikslams įgyvendinti. Atitinkami veiksmai bus įvardyti programos „InvestEU“ rengimo ir įgyvendinimo etapais; jie bus pakartotinai įvertinti vykstant atitinkamiems vertinimo ir peržiūros procesams;

(10)  kaip „InvestEU“ fondas padeda siekti klimato tikslo ir į 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją įtrauktų sektorių tikslų, bus stebima per ES klimato stebėjimo sistemą, kurią Komisija parengs bendradarbiaudama su įgyvendinančiaisiais partneriais ir tinkamai taikydama kriterijus, išdėstytus [Reglamente dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti(5)], pagal kuriuos nustatoma, ar vykdoma ekonominė veikla yra tvari aplinkos atžvilgiu. Programa „InvestEU“ taip pat turėtų padėti įgyvendinti kitus darnaus vystymosi tikslų aspektus;

(11)  Pasaulio ekonomikos forumo išleistame 2018 m. pranešime dėl visuotinių grėsmių nurodyta, kad pusė iš dešimties didžiausių grėsmių pasaulio ekonomikai yra susijusios su aplinka. Tarp šių grėsmių – oro, dirvožemio, vidaus vandenų ir vandenynų tarša, ekstremalios oro sąlygos, biologinės įvairovės nykimas ir nesėkmės mėginant klimato kaitą sušvelninti ir prie jos prisitaikyti. Aplinkos apsaugos principai įtvirtinti Sutartyse ir daugelyje Sąjungos politikos sričių. Todėl į operacijas, susijusias su „InvestEU“ fondo veikla, turėtų būti skatinama sistemingai integruoti aplinkos apsaugos tikslus. Aplinkos apsaugos, taip pat su ja susijusios rizikos prevencijos ir valdymo aspektai turėtų būti integruojami į investicijų rengimo ir įgyvendinimo procesus. ES taip pat turėtų stebėti savo išlaidas, susijusias su biologine įvairove ir oro taršos kontrole, kad galėtų įvykdyti ataskaitų teikimo pareigas pagal Biologinės įvairovės konvenciją ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/2284(6). Todėl investicijos, skirtos aplinkosauginio tvarumo tikslams pasiekti, turėtų būti stebimos naudojant bendrąją metodiką, atitinkančią tą, kuri buvo išplėtota pagal kitas Sąjungos programas, susijusias su klimato, biologinės įvairovės ir oro taršos valdymu, siekiant sudaryti sąlygas įvertinti individualų ir sudėtinį investicijų poveikį svarbiausiems gamtinio kapitalo – oro, vandens, dirvožemio ir biologinės įvairovės – komponentams;

(12)  vadovaujantis gairėmis, kurias turėtų parengti Komisija, po viešųjų konsultacijų glaudžiai bendradarbiaudama su įgyvendinančiaisiais partneriais pagal programą „InvestEU“ ir tinkamai taikydama kriterijus, išdėstytus [Reglamente dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti], pagal kuriuos nustatoma, ar vykdoma ekonominė veikla yra tvari aplinkos atžvilgiu, taip pat paisant nuoseklumo su gairėmis, parengtomis pagal kitas Sąjungos programas, turėtų būti atliekamas reikšmingą Sąjungos paramą gaunančių investicinių projektų, konkrečiai – infrastruktūros srities, tvarumo patikrinimas. Vadovaujantis proporcingumo principu ir siekiant išvengti nereikalingos administracinės naštos, į tokias gaires turėtų būti įtrauktos atitinkamos nuostatos ir tam tikro gairėse nustatyto dydžio nesiekiantys projektai turėtų būti tvarumo aspektu netikrinami;

(13)  žemi investicijų į infrastruktūrą lygio rodikliai Sąjungoje per finansų krizę apribojo Sąjungos galimybes skatinti tvarų augimą, konkurencingumą ir konvergenciją. Didelės investicijos į Europos infrastruktūrą, ypač susijusios su jungtimis, energijos vartojimo efektyvumu ir Europos bendros transporto erdvės sukūrimu, yra be galo svarbios siekiant įgyvendinti Sąjungos tvarumo tikslus, įskaitant Sąjungos įsipareigojimus, susijusius su DVT, ir 2030 m. energijos ir klimato tikslus. Taigi „InvestEU“ fondo parama turėtų būti skiriama investicijoms į transportą, energetiką, įskaitant energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančiąją energiją, aplinkos apsaugą, klimato politiką, jūrų ir skaitmeninę infrastruktūrą, paramą teikiant, pavyzdžiui, intelektinių transporto sistemų kūrimui ir diegimui. Vykdant programą „InvestEU“ pirmenybę reikia skirti sritims, kuriose investuojama per mažai ir kuriose reikia papildomų investicijų, įskaitant susisiekimui vartojamos energijos efektyvumo sritį, ir veiksmams, kurie padeda siekti 2030 m. tikslų ir ilgalaikių klimato ir energetikos tikslų. Siekiant maksimaliai padidinti Sąjungos finansavimo paramos poveikį ir pridėtinę vertę, tikslinga skatinti sistemingą investavimo procesą, užtikrinant projektų bazės matomumą, ir maksimaliai padidinti sinergiją su atitinkamomis Sąjungos programomis tokiose srityse kaip antai transportas, energetika ir skaitmeninimas. Atsižvelgiant į grėsmes saugumui, investiciniais projektais, kuriems teikiama Sąjungos parama, turėtų būti atsižvelgiama į piliečių apsaugos viešosiose erdvėse principus. Tai turėtų papildyti kitų Sąjungos fondų, kaip antai Europos regioninės plėtros fondo, teikiančių paramą investicijų į viešąsias erdves, transportą, energetiką ir kitą ypatingos svarbos infrastruktūrą saugumo komponentams, pastangas;

(13a)   programa „InvestEU“ turėtų suteikti galių piliečiams ir bendruomenėms, norintiems investuoti į tvaresnę, nuo iškastinio kuro nepriklausančią visuomenę, įskaitant energetikos pertvarką. Kadangi pagal [peržiūrėtą Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą] ir [persvarstytą Elektros energijos direktyvą] dabar pripažįstama ir teikiama parama atsinaujinančių išteklių naudojimui ir piliečių energetikos bendruomenėms ir iš atsinaujinančių išteklių pasigamintos elektros energijos vartotojams, kaip pagrindiniams Sąjungos energetikos pertvarkos dalyviams, programa „InvestEU“ turėtų padėti šiems subjektams dalyvauti rinkoje; [3 pakeit.]

(13b)  vykdant programą „InvestEU“, kai tinkama, turėtų būti padedama siekti [persvarstytos Atsinaujinančiųjų energijos išteklių direktyvos] ir [Valdymo reglamento] tikslų ir priimant sprendimus dėl investicijų skatinti energijos vartojimo efektyvumą. Ji taip pat turėtų padėti įgyvendinti ilgalaikę renovacijos strategiją, kurią valstybės narės, kaip reikalaujama, turi parengti pagal [Pastatų energinio naudingumo direktyvą]. Programa turėtų stiprinti bendrąją skaitmeninę rinką ir padėti mažinti skaitmeninę atskirtį tuo pačiu visoje Sąjungoje didinant aprėptį ir junglumą;

(13c)   kelių eismo dalyvių saugumo užtikrinimas kelia didelį iššūkį transporto sektoriaus vystymuisi, o veiksmai, kurių imamasi, ir investicijos daro tik ribotą įtaką mažinant keliuose žuvusiųjų arba sunkiai sužalotų asmenų skaičių. Programa „InvestEU“ turėtų prisidėti dedant daugiau pastangų kurti ir diegti transporto priemonių saugumo ir kelių infrastruktūros gerinimo technologijas;

(13d)   tikroji daugiarūšio transporto sistema – tai galimybė sukurti veiksmingą ir aplinkai nekenksmingą transporto tinklą, kuriame būtų optimaliai išnaudojamos visų transporto priemonių rūšių galimybės ir kuriama jų sinergija; programa „InvestEU“ galėtų tapti svarbia priemone, skatinančia investicijas į daugiarūšio transporto mazgus, kurie ne tik turi didelį ekonominį potencialą ir sukuria verslo planą, bet ir kelia didelę riziką privatiems investuotojams;

(14)  nors bendras investicijų lygis Sąjungoje kyla, investicijų į didesnės rizikos veiklos sritis, kaip antai mokslinius tyrimus ir inovacijas, vis dar nepakanka. Atsižvelgiant į tai, kad mokslinių tyrimų ir inovacijų viešasis finansavimas skatina našumo didėjimą ir yra itin svarbus veiksnys skatinant privačius mokslinius tyrimus ir inovacijas, šis investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas deficitas yra žalingas Sąjungos pramonės ir ekonomikos konkurencingumui ir jos piliečių gyvenimo kokybei. „InvestEU“ fondas turėtų teikti tokius finansinius produktus, kurie būtų tinkami įvairiais inovacijų ciklo etapais ir būtų skirti plačiam suinteresuotųjų šalių ratui, visų pirma siekiant sudaryti sąlygas Sąjungoje plėtoti ir diegti komercinio masto sprendimus, kad tokie sprendimai taptų konkurencingi pasaulio rinkose ir kad pasaulyje ryškiau matytųsi Sąjungos kompetencija tvarių technologijų srityje. Kad būtų atsižvelgta į poreikį remti investicijas į rizikingesnę veiklą, pavyzdžiui, mokslinius tyrimus ir inovacijas, labai svarbu, kad „Europos horizontas“, ypač Europos inovacijų taryba (EIC), būtų suderinti su finansiniais produktais, kurie bus naudojami pagal programą „InvestEU“. Be to, novatoriškoms MVĮ ir startuoliams, ypač tiems, kuriems pirmiausia svarbus nematerialusis turtas, sudėtinga gauti finansavimą, todėl Europos inovacijų tarybai reikia veikti rūpestingai papildant programoje „InvestEU“ numatytus finansinius produktus, kad būtų užtikrinta tolesnė parama tokioms MVĮ. Šiuo atžvilgiu patirtis, įgyta įgyvendinant pagal programą „Horizontas 2020“ naudotas finansines priemones, pvz., „InnovFin“, ir pagal programą COSME naudotą paskolų garantiją MVĮ, turėtų būti tvirtas šios tikslinės paramos teikimo pagrindas;

(14a)  turizmas yra svarbus Sąjungos ekonomikos sektorius ir „InvestEU“ turėtų padėti stiprinti ilgalaikį jo konkurencingumą remdama veiksmus, kuriais siekiama pereiti prie tvaraus, novatoriško ir skaitmeninio turizmo;

(15)  labai svarbu skubiai pasirūpinti investicijomis į skaitmeninę transformaciją ir ją spartinti, ir siekti, kad tai būtų naudinga visiems Sąjungos piliečiams ir verslui miestų teritorijose ir kaimo vietovėse. Bendrosios skaitmeninės rinkos strategijai įgyvendinti skirta tvirta politikos sistema dabar turėtų būti derinama su panašaus užmojo investicijomis, be kita ko, į dirbtinį intelektą, kaip numatyta Skaitmeninės Europos programoje, ypač etikos, mašinų mokymosi, daiktų interneto, biotechnologijų ir finansinių technologijų srityse, nes tai gali padidinti kapitalo pritraukimo verslioms įmonėms veiksmingumą;

(16)  ▌MVĮ Sąjungoje sudaro daugiau kaip 99 proc. įmonių, o jų ekonominė vertė didelė ir svarbi. Tačiau šios įmonės savaime laikomos didelės rizikos subjektais ir neturi pakankamų užtikrinimo priemonių, todėl joms kyla sunkumų gauti finansavimą. Papildomi sunkumai susiję su MVĮ ir socialinių įmonių poreikiu išlaikyti konkurencingumą įsitraukiant į skaitmeninimo, tarptautinimo, persitvarkymo pagal žiedinės ekonomikos logiką bei inovacijų veiklą ir tobulinant savo darbo jėgos įgūdžius. Maža to, palyginti su didesnėmis įmonėmis, joms prieinamų finansavimo šaltinių spektras yra ribotesnis: jos paprastai neleidžia obligacijų ir turi ribotas galimybes dalyvauti akcijų biržoje ar pritraukti stambių institucinių investuotojų. Galimybes mažosioms ir vidutinėms įmonėms gauti kapitalą taip pat mažina Sąjungos privataus kapitalo ir rizikos kapitalo pramonės sąlyginis silpnumas. Gauti finansavimą dar sunkiau toms MVĮ, kurių veikla orientuota į nematerialųjį turtą. Sąjungoje veikiančios MVĮ yra smarkiai priklausomos nuo bankų ir skolų finansavimo, teikiamo sąskaitų kreditavimo, banko paskolų ar išperkamosios nuomos pavidalu. Siekiant padidinti MVĮ galimybes finansuoti kūrimąsi, augimą, inovacijas ir darnų vystymąsi, užtikrinti jų konkurencingumą ir atlaikyti ekonominius nuosmukius ir norint užtikrinti, kad ekonomika ir finansų sistema būtų atsparesnės ekonomikos nuosmukiams ar sukrėtimams ir galėtų kurti darbo vietas ir visuomenės gerovę, reikia remti su minėtais sunkumais susiduriančias MVĮ, supaprastinant jų galimybes gauti finansavimą ir suteikiant įvairesnių finansavimo šaltinių. Tai taip pat papildo iniciatyvas, kurių jau imtasi kapitalo rinkų sąjungos kontekste. MVĮ svarbios tokios programos kaip COSME, nes dėl jų paprasčiau gauti finansavimą visais MVĮ gyvavimo ciklo etapais, o tai įtraukė ESIF, kuriuo sparčiai pasinaudojo MVĮ. Todėl „InvestEU“ fondas turėtų remtis šiais sėkmingais pavyzdžiais ir suteikti apyvartinio kapitalo ir investicijų per visą bendrovės gyvavimo ciklą, suteikiant finansavimą išperkamosios nuomos sandoriams, ir suteikti galimybę visą dėmesį sutelkti į specifinius, geriau orientuotus finansinius produktus;

(16a)   visuotinės svarbos paslaugas teikiančios įmonės atlieka esminį ir strateginį vaidmenį pagrindiniuose sektoriuose, turinčiuose dideles tinklų pramonės šakas (energija, vanduo, atliekos, aplinka, pašto paslaugos, transportas ir telekomunikacijos), ir sveikatos, švietimo ir socialinių paslaugų srityse. Teikdama paramą šioms įmonėms, Sąjunga užtikrina savo piliečių gerovę ir demokratinius pasirinkimus, susijusius su, be kita ko, paslaugų kokybe;

(17)  kaip išdėstyta diskusijoms skirtame dokumente dėl socialinio Europos aspekto(7), Europos socialinių teisių ramstyje(8) ir Sąjungos sistemoje, susijusioje su JT neįgaliųjų teisių konvencija, įtraukesnės ir sąžiningesnės Sąjungos kūrimas – vienas svarbiausių Sąjungos prioritetų sprendžiant nelygybės problemą ir skatinant socialinės įtraukties politiką Europoje. Galimybių nelygybė visų pirma veikia galimybes gauti išsilavinimą, mokytis, gauti kultūros, užimtumo, sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų. Investicijos į socialinę, su įgūdžių tobulinimu ir žmogiškuoju kapitalu susijusią ekonomiką, taip pat į pastangas pažeidžiamas gyventojų grupes integruoti į visuomenę gali padidinti ekonomines galimybes, ypač, jei jos koordinuojamos Sąjungos lygmeniu. „InvestEU“ fondu turėtų būti naudojamasi siekiant paremti investicijas į švietimą ir mokymą, įskaitant darbuotojų perkvalifikavimą ir kvalifikacijos kėlimą, be kita ko, regionuose, kurie yra priklausomi nuo daug anglies dioksido išskiriančios ekonomikos ir kuriuos paveikė struktūrinis perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, padėti didinti visų pirma nekvalifikuotų darbuotojų ir ilgalaikių bedarbių užimtumą ir gerinti padėtį tokiose srityse, kaip lyčių lygybė, lygios galimybės, kartų solidarumas, sveikatos ir socialinių paslaugų sektorius, socialiniai būstai, benamystė, skaitmeninė įtrauktis, bendruomenių plėtra, jaunimo ir pažeidžiamų žmonių, įskaitant trečiųjų valstybių piliečius, vaidmuo ir vieta visuomenėje. Programa „InvestEU“ taip pat turėtų būti prisidedama prie Europos kultūros ir kūrybiškumo puoselėjimo. Siekiant įveikti esmines transformacijas, kurias per ateinantį dešimtmetį patirs Sąjungos visuomenės ir darbo rinkos, būtina investuoti į žmogiškąjį kapitalą, socialinę infrastruktūrą, tvarų socialinį finansavimą, mikrofinansavimą, socialinių įmonių finansavimą ir naujus socialinės ekonomikos verslo modelius, įskaitant socialinio poveikio investicijas ir socialinio poveikio sutarčių sudarymą. Programa „InvestEU“ turėtų sustiprinti besiformuojančią socialinės rinkos ekosistemą, didindama finansavimo pasiūlą ir galimybes ja pasinaudoti labai mažoms ir socialinėms įmonėms bei socialinio solidarumo įstaigoms, kad pagalbą gautų tie, kam jos labiausiai reikia. Ataskaitoje, kurią parengė aukšto lygio darbo grupė investavimo į socialinę infrastruktūrą Europoje klausimams spręsti(9), nustatytas bendras bent 1,5 trilijono EUR investicijų į socialinę infrastruktūrą ir paslaugas – įskaitant švietimą, mokymą, sveikatą ir būstą – deficitas 2018–2030 m. laikotarpiu; jam pašalinti reikalinga, be kita ko, ir Sąjungos lygmens parama. Todėl, siekiant prisidėti prie socialinės rinkos vertės grandinės plėtotės ir Sąjungos atsparumo didinimo, turėtų būti pasitelkiama kolektyvinė valstybinio, komercinio ir filantropinio kapitalo galia ir alternatyvių finansavimo teikėjų, pavyzdžiui, etinių, socialinių ir tvarių subjektų, taip pat fondų parama;

(18)  „InvestEU“ fondas turėtų veikti pagal keturias politikos linijas, atspindinčias pagrindinius Sąjungos politikos prioritetus, kurie yra tokie: tvari infrastruktūra, moksliniai tyrimai, inovacijos ir skaitmeninimas, MVĮ ir socialinės investicijos bei įgūdžiai;

(19)  kiekvieną politikos liniją turėtų sudaryti du skyriai, t. y. ES skyrius ir valstybės narės skyrius. ES skyrius turėtų padėti spręsti Sąjungos masto arba tik konkrečiose valstybėse narėse kilusias rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos problemas, įskaitant tas, kurios susijusios su Sąjungos politikos tikslais. Valstybės narės skyriuje turėtų būti sprendžiamos rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos problemos vienoje ar keliose valstybėse narėse. Be to, valstybėms narėms turėtų būti įmanoma prisidėti prie valstybės narės skyriaus garantijų arba grynųjų pinigų forma. ES ir valstybių narių skyriai prireikus turėtų būti naudojami kaip papildoma finansavimo arba investavimo operacijos paramos priemonė, be kita ko, derinant abiejų skyrių paramą. Regioninės valdžios institucijos turėtų turėti galimybę per valstybes nares į „InvestEU“ fondą pervesti dalį savo pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomų lėšų, kurios būtų skiriamos tame pačiame regione vykdomiems „InvestEU“ fondo projektams. Veiksmai, „InvestEU“ fondo lėšomis remiami per ES arba valstybės narės skyrius, neturėtų dubliuotis su privačiuoju finansavimu ar jį išstumti arba iškraipyti konkurenciją vidaus rinkoje;

(20)  valstybės narės skyrius turėtų būti sudarytas taip, kad Sąjungos teikiamos garantijos atidėjiniams suformuoti būtų galima naudoti pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomų fondų lėšas. Ši galimybė padidintų ES remiamos biudžeto garantijos pridėtinę vertę, ją teikiant platesniam galutinių naudos gavėjų ir projektų ratui ir diversifikuojant priemones, kuriomis siekiama tikslų pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomomis lėšomis, ir kartu, taikant Komisijos pagal netiesioginio valdymo principą suteiktą garantiją, užtikrinti nuoseklų neapibrėžtųjų įsipareigojimų rizikos valdymą. Sąjunga turėtų suteikti garantiją finansavimo ir investavimo operacijoms, numatytoms Komisijos ir įgyvendinančiųjų partnerių sudarytais valstybės narės skyriaus garantijų susitarimais, pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomi fondai turėtų suteikti garantijos atidėjinius, taikydami atidėjinių normą, kurią Komisija nustato pasitarusi su valstybe nare ir atsižvelgdama į operacijų pobūdį ir atitinkamus tikėtinus nuostolius, o valstybė narė ir (arba) įgyvendinantieji partneriai arba privatūs investuotojai prisiimtų tuos nuostolius, kurie viršytų tikėtinus nuostolius, Sąjungai suteikdama kompensacinę garantiją. Dėl tokios tvarkos su kiekviena valstybe nare, savanoriškai pasirinkusia tokį variantą, turėtų būti susitarta bendruoju susitarimu dėl įnašo. Susitarimas dėl įnašo turėtų aprėpti vieną arba daugiau konkrečių susitarimų dėl garantijų, numatytų įgyvendinti atitinkamoje valstybėje narėje. Kad atidėjinių normą būtų galima nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju, reikės nukrypti nuo Reglamento (ES, Euratomas) Nr. XXXX(10) (Finansinio reglamento) [211 straipsnio 1 dalies]. Šiuo projektu taip pat numatomas bendras taisyklių rinkinys biudžeto garantijoms, remiamoms centralizuotai arba pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomų fondų, – taip siekiama palengvinti jų derinimą;

(21)  „InvestEU“ fondas turėtų būti atviras įnašams iš trečiųjų valstybių, kurios yra Europos laisvosios prekybos asociacijos narės, stojančiosios valstybės, šalys kandidatės ir potencialios šalys kandidatės, šalys, kurioms taikoma kaimynystės politika, ir kitos šalys, remiantis Sąjungos ir tų šalių nustatytomis sąlygomis. Tai turėtų sudaryti sąlygas nuolatiniam bendradarbiavimui, kai taikytina, su atitinkamomis šalimis, visų pirma, mokslinių tyrimų ir inovacijų bei MVĮ srityse;

(22)  šiame reglamente nustatomas kitų programos „InvestEU“ priemonių, kurios nėra ES garantijos atidėjiniai, finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai yra svarbiausias orientacinis dydis metinės biudžeto sudarymo procedūros metu, kaip apibrėžta [nuorodą atitinkamai pakoreguoti atsižvelgiant į naująjį tarptinstitucinį susitarimą: 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo 17 punkte(11)];

(23)  tikimasi, kad ES garantija, kuri Sąjungos lygmeniu sudaro 40 817 500 000 EUR (dabartinėmis kainomis), visoje Sąjungoje sutelks daugiau kaip 698 194 079 000 EUR papildomų investicijų ir turėtų būti ▌paskirstyta pagal politikos linijas;

(23a)  valstybės narės gali prisidėti prie valstybės narės skyriaus garantijomis arba grynaisiais pinigais. Nepažeidžiant Tarybos prerogatyvų įgyvendinant Stabilumo ir augimo paktą, valstybių narių vienkartiniai įnašai į valstybės narės skyrių garantijomis arba grynaisiais pinigais arba valstybės narės arba nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų, priskiriamų valdžios sektoriui arba veikiančių valstybės narės vardu, įnašai į investavimo platformas laikomi vienkartinėmis priemonėmis pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1466/97(12) 5 straipsnį ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1467/97(13) 3 straipsnį;

(24)  ES garantiją, kuria grindžiamas „InvestEU“ fondas, turėtų netiesiogiai įgyvendinti Komisija, pasitelkdama galutinius tarpininkus, kai taikoma, ir galutinius gavėjus pasiekiančius įgyvendinančiuosius partnerius. Įgyvendinančiųjų partnerių atranka turėtų vykti skaidriai ir vengiant interesų konflikto. Susitarimą dėl garantijos, kuriuo paskirstomi „InvestEU“ fondo garantijos teikimo pajėgumai, Komisija turėtų sudaryti su kiekvienu įgyvendinančiuoju partneriu, kad paremtų jo finansavimo ir investavimo operacijas, atitinkančias „InvestEU“ fondo tikslus ir tinkamumo kriterijus. Garantijos rizikos valdymas neturėtų trukdyti įgyvendinantiesiems partneriams jos tiesiogiai pasiekti. Kai garantija per ES skyrių suteikiama įgyvendinantiesiems partneriams, jie turėtų būti visapusiškai atsakingi už visą investicijų procesą ir už finansavimo ar investavimo operacijų išsamų patikrinimą. Iš „InvestEU“ fondo turėtų būti remiamos operacijos, kurių rizikos profilis paprastai yra didesnis nei projektų, kurie remiami vykdant įprastas įgyvendinančiųjų partnerių operacijas, ir kurios nebūtų galėjusios vykti tuo laikotarpiu, per kurį galima pasinaudoti ES garantija, arba jų nebūtų buvę galima įvykdyti tokiu pat mastu;

(24a)  „InvestEU“ fondui turėtų būti nustatyta tinkama valdymo struktūra, kurios funkcija turėtų būti vien tik siekti tinkamo ES garantijos naudojimo užtikrinimo tikslų, kartu užtikrinant, kad investavimo sprendimai būtų politiškai nepriklausomi ir, kai taikoma, atitiktų į rinką orientuotą „InvestEU“ fondo pobūdį. Tą valdymo struktūrą turėtų sudaryti Valdančioji taryba, Patariamoji taryba ir visiškai nepriklausomas Investicijų komitetas; Komisija turėtų įvertinti įgyvendinančiųjų partnerių pasiūlytų investavimo ir finansavimo operacijų suderinamumą su Sąjungos teise ir politika, o pačius sprendimus dėl finansavimo ir investavimo operacijų turėtų priimti įgyvendinantysis partneris; bendros valdymo struktūros sudėtyje turėtų būti užtikrinama lyčių pusiausvyra;

(25)  turėtų būti įsteigta patariamoji taryba, kurią sudarytų Komisijos, Europos investicijų banko (EIB) grupės, įgyvendinančiųjų partnerių atstovai ir valstybių narių atstovai ir po vieną Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto paskirtą ekspertą iš visų keturių politikos linijų ir Regionų komiteto paskirtas atstovas, siekiant keistis informacija ir duomenimis, susijusiais su „InvestEU“ fondo finansinių produktų panaudojimu, ir aptarti kylančius poreikius bei naujus produktus, įskaitant konkrečias teritorines rinkos spragas;

(26)  Valdančioji taryba turėtų nustatyti „InvestEU“ fondo strategines kryptis ir jo veikimui būtinas taisykles, taip pat turėtų nustatyti operacijoms su investavimo platformomis taikytinas taisykles. Valdančiąją tarybą sudaro šeši nariai: tris skiria Komisija, vieną Europos investicijų bankas, vieną skiria Patariamoji taryba iš įgyvendinančiųjų partnerių atstovų, kuris negali atstovauti EIB grupei, ir vieną ekspertą skiria Europos Parlamentas, šis ekspertas nesiekia gauti nurodymų iš Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ar agentūrų, kurios nors valstybės narės vyriausybės ar kitų viešųjų ar privačiųjų įstaigų ir jų nurodymais nesivadovauja. Ekspertas savo pareigas turėtų vykdyti nešališkai ir atsižvelgdamas į „InvestEU“ fondo interesus. Išsamūs Valdančiosios tarybos patvirtinti jos posėdžių protokolai skelbiami viešai, o Europos Parlamentas nedelsiant informuojamas apie jų paskelbimą;

(27)  prieš pateikiant projektą Investicijų komitetui, Komisijoje įsikūręs ir Investicijų komiteto pirmininkui atskaitingas sekretoriatas turėtų patikrinti įgyvendinančiųjų partnerių pateiktų dokumentų išsamumą ir padėti Komisijai vertinti investicijų ir finansavimo operacijų suderinamumą su Sąjungos teise ir politikos sritimis. Sekretoriatas taip pat turėtų padėti valdančiajai tarybai;

(28)  Investicijų komitetas, kurį sudarytų nepriklausomi ekspertai, turėtų padaryti išvadas dėl ES garantija teikiamos paramos tinkamumo kriterijus atitinkančioms finansavimo ir investavimo operacijoms suteikimo, taip pasinaudodamas išorės ekspertų kompetencija atliekant su projektais susijusių investicijų vertinimą. Siekiant kuo geriau aprėpti skirtingas politikos sritis ir sektorius, Investicijų komitetas turėtų būti skirtingų sudėčių;

(29)  kad užtikrintų tinkamą geografinę aprėptį ir diversifikaciją, sutelktų privačius investuotojus ir suteiktų pakankamą rizikos diversifikaciją, taip pat naujų sprendimų dėl rinkos nepakankamumo ir neoptimalios investavimo aplinkos, ir užtikrintų ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, atsirinkdama įgyvendinančiuosius partnerius „InvestEU“ fondo veiklai vykdyti Komisija turėtų atsižvelgti į garantijos šalies pajėgumą įgyvendinti „InvestEU“ fondo tikslus ir prisidėti prie jo savais ištekliais. Atsižvelgiant į jos vaidmenį pagal Sutartis, pajėgumą veikti visose valstybėse narėse ir esamą patirtį taikant dabartines finansines priemones ir ESIF, EIB grupė turėtų ir toliau būti privilegijuotas „InvestEU“ fondo ES skyriaus įgyvendinantysis partneris. Be EIB grupės, nacionaliniai skatinamojo finansavimo bankai ar įstaigos turėtų gebėti pasiūlyti įvairių papildomų finansinių produktų, atsižvelgiant į tai, kad jų patirtis ir pajėgumai regionų lygmeniu galėtų būti naudingi siekiant maksimaliai padidinti viešųjų lėšų poveikį visoje Sąjungos teritorijoje ir užtikrinti teisingą geografinę projektų pusiausvyrą, kuri padėtų mažinti regionų skirtumus. Nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų ar įstaigų dalyvavimo programoje „InvestEU“ taisyklėse turėtų būti atsižvelgta į proporcingumo principą atitinkamų įgyvendinančiųjų partnerių sudėtingumo, dydžio ir rizikos atžvilgiu, kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos mažesniems ir vėliau veiklą pradėjusiems skatinamojo finansavimo bankams ar įstaigoms. Be to, turėtų būti sudarytos sąlygos kitoms tarptautinėms finansų įstaigoms tapti įgyvendinančiaisiais partneriais, ypač jeigu jos turi lyginamąjį pranašumą – konkrečios kompetencijos ir patirties tam tikrose valstybėse narėse. Kiti subjektai, atitinkantys Finansiniame reglamente nustatytus kriterijus, taip pat turėtų turėti galimybę veikti kaip įgyvendinantieji partneriai;

(29a)  investavimo platformose atitinkamais atvejais turėtų dalyvauti bendri investuotojai, viešosios valdžios institucijos, ekspertai, švietimo, mokymo ir mokslinių tyrimų įstaigos, atitinkami socialiniai partneriai ir pilietinės visuomenės atstovai bei kiti atitinkami Sąjungos, nacionalinio ir regioninio lygmenų subjektai;

(30)  siekiant užtikrinti, kad „InvestEU“ fondo ES skyriaus intervencinėmis priemonėmis daugiausia dėmesio būtų skiriama rinkos nepakankamumo ir neoptimalios investavimo aplinkos problemoms, tačiau kartu pasiekti ir kuo didesnę geografinę aprėptį, ES garantija turėtų būti paskirstyta įgyvendinantiesiems partneriams, kurie, atskirai arba kartu su kitais įgyvendinančiaisiais partneriais, gali aprėpti vieną ar daugiau valstybių narių. Pastaruoju atveju įgyvendinančiųjų partnerių sutartinę atsakomybę ir toliau riboja jų atitinkami nacionaliniai įgaliojimai. Siekiant skatinti didesnę geografinę diversifikaciją, gali būti kuriamos specialios regioninių investicijų platformos suinteresuotoms valstybių narių grupėms, kad sujungtų pagal ramstį įvertintų finansinių įstaigų pastangas ir patirtį su ribotą patirtį su finansinėmis priemonėmis turinčiais nacionaliniais skatinamojo finansavimo bankais. Tokios struktūros turėtų būti skatinamos, įskaitant per galimą paramą iš „InvestEU“ konsultacijų centro. Bent 75 proc. ES garantijos pagal ES skyrių turėtų būti skiriama EIB grupei. 75 proc. ES garantijos viršijančios sumos galėtų būti paskirtos EIB grupei tuo atveju, jei nacionaliniai skatinamojo finansavimo bankai arba įstaigos negali iki galo panaudoti likusios garantijos dalies. Atitinkamai 25 proc. ES garantijos viršijančios sumos galėtų būti paskirtos kitiems įgyvendinantiesiems partneriams, jeigu EIB grupė negali iki galo panaudoti savo garantijos dalies. Nacionaliniai skatinamojo finansavimo bankai arba įstaigos galėtų visapusiškai pasinaudoti ES garantija ir tuo atveju, jeigu jie nusprendžia ją gauti per EIB grupę arba Europos investicijų fondą;

(31)  valstybės narės skyriaus ES garantija turėtų būti skiriama bet kuriam įgyvendinančiajam partneriui, atitinkančiam [Finansinio reglamento] [62 straipsnio 1 dalies c punkto] kriterijus, įskaitant nacionalinius ar regioninius skatinamojo finansavimo bankus ar įstaigas, EIB, Europos investicijų fondą ir kitus daugiašalius plėtros bankus. Atsirinkdama valstybės narės skyriaus įgyvendinančiuosius partnerius Komisija turėtų atsižvelgti į kiekvienos valstybės narės pateiktus pasiūlymus. Pagal [Finansinio reglamento] [154 straipsnį] Komisija turi atlikti įgyvendinančiojo partnerio taisyklių ir procedūrų vertinimą, kad įsitikintų, jog jomis užtikrinamas toks Sąjungos finansinio intereso apsaugos lygis, kuris prilygsta Komisijos teikiamam apsaugos lygiui;

(32)  galiausiai spręsti dėl finansavimo ir investavimo operacijų turėtų įgyvendinantysis partneris savo vardu, jos turėtų būti vykdomos pagal jo vidaus taisykles ir procedūras ir atsiskaityti už jas jis turėtų savo finansinėje ataskaitoje. Todėl Komisija turėtų išimtinai atsiskaityti už bet kokį finansinį įsipareigojimą, kylantį iš ES garantijos, ir atskleisti didžiausią garantijos sumą, įskaitant visą su suteikta garantija susijusią informaciją;

(33)  „InvestEU“ fondo veikloje turėtų būti numatyta galimybė, kai tinkama, dotacijas ar finansines priemones arba abiejų rūšių priemones, finansuojamas iš Sąjungos biudžeto arba kitų fondų, pavyzdžiui, ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS) inovacijų fondo, sklandžiai ir veiksmingai derinti su ta garantija situacijose, kuriose tai yra reikalinga, kad būtų kuo labiau remiamos investicijos, padėsiančios spręsti konkrečias rinkos nepakankamumo ar neoptimalios investavimo aplinkos problemas;

(34)  įgyvendinančiųjų partnerių pateikti projektai siekiant gauti paramą pagal programą „InvestEU“, kuriuos įgyvendinant parama būtų derinama su kitų Sąjungos programų parama, turėtų kaip visuma derėti ir su atitinkamų Sąjungos programų taisyklėse nustatytais tikslais ir tinkamumo kriterijais. Dėl ES garantijos panaudojimo turėtų būti sprendžiama pagal programos „InvestEU“ taisykles;

(35)  „InvestEU“ konsultacijų centras turėtų remti tvirtos investicinių projektų bazės pagal kiekvieną politikos liniją sukūrimą, užtikrindamas veiksmingą geografinės diversifikacijos įgyvendinimą siekiant prisidėti prie Sąjungos ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos tikslo ir mažinti regioninių skirtumus. Konsultacijų centras ypatingą dėmesį turėtų skirti būtinybei sujungti mažesnius projektus ir perkelti juos į didesnius portfelius. Komisija pasirašo susitarimus su EIB grupe ir kitais įgyvendinančiaisiais partneriais, siekdama juos paskirti konsultacijų centro partneriais. Komisija, EIB grupė ir kiti įgyvendinantieji partneriai turėtų glaudžiai bendradarbiauti, kad būtų užtikrintas veiksmingumas, sinergija ir veiksminga geografinė paramos aprėptis visoje Sąjungoje, atsižvelgiant į gyvendinančiųjų partnerių praktinę patirtį ir vietos pajėgumus, taip pat į esamas struktūras, kaip antai Europos investavimo konsultacijų centras. Be to, siekiant užtikrinti galimybę centralizuotai valdomoms Sąjungos programoms teikti vieno langelio principu pagrįstą įvairių sričių politikos projektų plėtojimo pagalbą, turėtų būti numatytas įvairius sektorius apimantis programos „InvestEU“ komponentas; [5 pakeit.]

(36)  siekiant užtikrinti plačią geografinę konsultacinių paslaugų aprėptį visoje Sąjungoje ir sėkmingai panaudoti vietos žinias apie „InvestEU“ fondą, prireikus, papildant esamas paramos programas ir vietoje esančius partnerius, turėtų būti užtikrinama „InvestEU“ konsultacijų centro veikla vietos lygmeniu, kad būtų teikiama konkreti, iniciatyvi, prie poreikių pritaikyta pagalba vietoje. Siekiant palengvinti konsultavimo paramos teikimą vietos lygmeniu ir užtikrinti veiksmingumą, sąveiką ir veiksmingą geografinę paramos aprėptį visoje Sąjungoje, „InvestEU“ konsultacijų centras turėtų bendradarbiauti su nacionaliniais skatinamojo finansavimo bankais arba institucijomis ir Europos struktūrinių ir investicijų fondų valdymo institucijomis, taip pat pasinaudoti jų sukaupta patirtimi. Valstybėse narėse, kuriose nėra nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų arba įstaigų, „InvestEU“ konsultacijų centras turėtų, kai tikslinga ir atitinkamai valstybei narei paprašius, aktyviai teikti konsultacinę paramą steigiant tokį banką arba įstaigą;

(36a)  „InvestEU“ konsultacijų centras turėtų teikti konsultacinę paramą mažiems projektams ir startuolių projektams, ypač tais atvejais, kai startuoliai siekia apsaugoti savo investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas, įsigydami intelektinės nuosavybės (IN) teises, pavyzdžiui, patentus;

(37)  įgyvendinant „InvestEU“ fondą turėtų būti atsižvelgta ir į projektų vystymo paramos ir paramos gebėjimams stiprinti, kad būtų plėtojami organizaciniai gebėjimai ir rinkos formavimo veikla ir taip užtikrinama projektų kokybė, poreikį. Be to, siekiama sukurti sąlygas potencialaus reikalavimus atitinkančių gavėjų besiformuojančiuose rinkos ir vietos segmentuose skaičiaus didėjimui, ypač tais atvejais, kai dėl mažo individualių projektų dydžio projektų lygmeniu labai išauga sandorių sąnaudos, kaip antai socialinio finansavimo ekosistemoje. Todėl parama gebėjimams stiprinti turėtų papildyti veiksmus, kurių imamasi pagal kitas konkrečiai politikos sričiai skirtas Sąjungos programas. Pastangos turėtų būti dedamos siekiant remti potencialių projektų rengėjų, visų pirma vietos paslaugų teikėjų organizacijų ir institucijų, gebėjimų stiprinimą;

(38)  turėtų būti sukurtas „InvestEU“ portalas, kuris suteiktų paprastą prieigą prie patogios naudoti projektų duomenų bazės, siekiant padidinti investicinių projektų, kuriems ieškoma finansavimo, matomumą, daugiausia dėmesio skiriant galimos su Sąjungos teise ir politika suderinamų investicinių projektų bazės įgyvendinantiesiems partneriams sukūrimui;

(39)  remiantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros(14) 22 ir 23 dalimis, reikia įvertinti programą „InvestEU“ remiantis informacija, surinkta taikant konkrečius stebėsenos reikalavimus, kartu išvengiant pernelyg didelio reglamentavimo ir administracinės naštos, visų pirma tenkančios valstybėms narėms. Prireikus šie reikalavimai gali apimti išmatuojamus rodiklius, kuriais gali būti remiamasi vertinant programos „InvestEU“ poveikį vietoje;

(40)  kad būtų galima stebėti, kokia pažanga daroma siekiant Sąjungos tikslų, turėtų būti įdiegta tvirta produkto, rezultato ir poveikio rodikliais grindžiama stebėsenos sistema. Kad užtikrintų atskaitomybę Europos piliečiams, Komisija ir Valdančioji taryba Europos Parlamentui ir Tarybai kasmet turėtų teikti programos „InvestEU“ pažangos, poveikio ir operacijų ataskaitas;

(41)  šiam reglamentui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 322 straipsnį priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Šios taisyklės išdėstytos Finansiniame reglamente ir visų pirma nustato biudžeto sudarymo ir įgyvendinimo tvarką, pasitelkiant dotacijas, viešuosius pirkimus, apdovanojimus, netiesioginį įvykdymą, taip pat reglamentuoja finansų pareigūnų atsakomybės patikras. Pagal SESV 322 straipsnį priimtos taisyklės taip pat yra susijusios su Sąjungos biudžeto apsauga, jei valstybėse narėse nustatoma visuotinių teisinės valstybės principo taikymo trūkumų, nes teisinės valstybės principo laikymasis yra viena esminių išankstinių patikimo finansų valdymo ir rezultatyvaus ES finansavimo sąlygų;

(42)  programai „InvestEU“ taikomas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. [naujasis FR]. Juo nustatomos Sąjungos biudžeto vykdymo taisyklės, įskaitant taisykles dėl biudžeto garantijų;

(43)  pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013(15), Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2988/95(16), Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96(17) ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1939(18) Sąjungos finansiniai interesai turi būti ginami proporcingomis priemonėmis, įskaitant pažeidimų ir sukčiavimo prevenciją, nustatymą, ištaisymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, jei reikia, administracinių sankcijų skyrimą. Visų pirma pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir Reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikras ir inspektavimą vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų, darančių poveikį Sąjungos finansiniams interesams. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra gali tirti sukčiavimo ir kitos nusikalstamos veikos atvejus, darančius poveikį Sąjungos finansiniams interesams, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371(19), ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiaudamas siekti apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Europos prokuratūrai ir Europos Audito Rūmams ir užtikrinti, kad visos Sąjungos lėšų naudojimo procese dalyvaujančios trečiosios šalys suteiktų lygiavertes teises;

(44)  trečiosios valstybės, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės, gali dalyvauti Sąjungos programose pagal susitarime nustatytą bendradarbiavimo sistemą, pagal kurią dalyvavimas įgyvendinant programas nustatomas pagal tą susitarimą priimamu sprendimu. Trečiosios valstybės gali dalyvauti ir remdamosi kitais teisiniais dokumentais. Siekiant neleisti dalyvauti lengvatinio apmokestinimo ir „nebendradarbiaujančiose“ šalyse įsteigtoms bendrovėms ir siekiant atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF), taip pat Europos Audito Rūmams suteikti būtinas teises ir prieigą, kad jie galėtų visapusiškai vykdyti savo atitinkamus įgaliojimus ir garantuoti Sąjungos teisę užtikrinti patikimą finansų valdymą ir saugoti jos finansinius interesus, šiame reglamente turėtų būti nustatyta speciali nuostata;

(45)  remiantis [nuorodą atitinkamai pakoreguoti atsižvelgiant į naują sprendimą dėl UŠT: Tarybos sprendimo 2013/755/ES 88 straipsniu] užjūrio šalyse bei teritorijose (UŠT) įsisteigę asmenys ir subjektai gali gauti finansavimą, atsižvelgiant į programos „InvestEU“ taisykles ir tikslus bei galimas priemones, taikomas valstybei narei, su kuria atitinkama UŠT yra susijusi;

(46)  siekiant papildyti neesminius šio reglamento elementus investavimo gairėmis, kurias Komisija turėtų parengti po konsultacijų glaudžiai bendradarbiaudama su įgyvendinančiaisiais partneriais ir su kuriomis turėtų derėti finansavimo ir investavimo operacijos, sudaryti sąlygas greitai ir lanksčiai pritaikyti veiklos rezultatų rodiklius ir pakoreguoti atidėjinių normą, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl investavimo gairių, susijusių su finansavimo ir investavimo operacijomis pagal skirtingas politikos linijas, rengimo šio reglamento III priedo keitimo, siekiant atnaujinti ar papildyti rodiklius, ir atidėjinių normos koregavimo. Laikantis proporcingumo principo į tokias investavimo gaires turėtų būti įtrauktos atitinkamos nuostatos, kad būtų išvengta nepagrįstos administracinės naštos. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(47)  programa „InvestEU“ turėtų padėti spręsti Sąjungos masto ir (arba) konkrečios valstybės narės rinkos nepakankamumo ir neoptimalios investavimo aplinkos problemas ir sudaryti sąlygas Sąjungos mastu rinkoje išbandyti novatoriškus finansinius produktus, taip pat sistemas, per kurias jie būtų platinami, sprendžiant naujas arba sudėtingas rinkos nepakankamumo problemas. Todėl veiksmai Sąjungos lygmeniu yra pagrįsti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu steigiamas „InvestEU“ fondas, kuriuo suteikiama ES garantija finansavimo ir investavimo operacijoms, kurias vykdo įgyvendinantieji partneriai ir kuriomis remiama Sąjungos vidaus politika.

Šiuo reglamentu taip pat nustatomas konsultacinės paramos mechanizmas, kuriuo siekiama remti projektų, kuriems reikalingos investicijos ir kurie būtų tvarūs, kūrimą ir galimybes gauti finansavimą, taip pat užtikrinti atitinkamą gebėjimų stiprinimą („InvestEU“ konsultacijų centras). Juo taip pat sukuriama duomenų bazė, kuria užtikrinamas projektų, kuriems projektų vykdytojai siekia gauti finansavimą, matomumas ir kuria investuotojams teikiama informacija apie investavimo galimybes („InvestEU“ portalas).

Jame nustatomi programos „InvestEU“ tikslai, 2021–2027 m. biudžetas ir ES garantijos suma, Sąjungos finansavimo formos ir tokio finansavimo teikimo taisyklės.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

-1)  papildomumas – papildomumas, kaip apibrėžta šio reglamento 7a straipsnyje ir kaip nurodoma Finansinio reglamento 209 straipsnio 2 dalies b punkte;

-1a)  konsultacijų centro partneris – reikalavimus atitinkanti šalis, su kuria Komisija pasirašo susitarimą dėl „InvestEU“ konsultacijų centro paslaugos teikimo;

1)  derinimo operacijos – iš Sąjungos biudžeto remiamos operacijos, kuriomis visų formų negrąžintina parama arba grąžintina parama, arba abiejų rūšių parama iš Sąjungos biudžeto derinama su plėtros ar kitų viešųjų finansų įstaigų, taip pat komercinių finansų įstaigų ir investuotojų teikiama visų formų grąžintina parama; pagal šią apibrėžtį Sąjungos programos, finansuojamos ne iš Sąjungos biudžeto, o iš kitų šaltinių, kaip antai ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS) inovacijų fondo, gali būti prilyginamos Sąjungos programoms, finansuojamoms iš Sąjungos biudžeto;

1a)  susitarimas dėl finansinio įnašo – teisinė priemonė, kurioje Komisija ir valstybės narės išdėsto ES garantijos valstybės narės skyriuje sąlygas, kaip nurodyta 9 straipsnyje;

1b)  EIB grupė – Europos investicijų bankas ir jo patronuojamosios įmonės;

2)  ES garantija – iš Sąjungos biudžeto teikiama bendra garantija, pagal kurią biudžeto garantijos pagal [Finansinio reglamento] [219 straipsnio 1 dalį] įsigalioja pasirašius atskirus susitarimus dėl garantijų su įgyvendinančiaisiais partneriais;

2a)  finansinis įnašas – įgyvendinančiojo partnerio įnašas jo paties prisiimamos rizikos ir (arba) finansinės paramos operacijai, kuriai taikomas šis reglamentas, forma;

3)  finansinis produktas – Komisijos ir įgyvendinančiojo partnerio sutartas finansinis mechanizmas arba sudarytas susitarimas, pagal kurį įgyvendinantysis partneris tiesiogiai arba netiesiogiai teikia bet kurios formos, nurodytos 13 straipsnyje, finansavimą galutiniams gavėjams;

4)  finansavimo ir (arba) investavimo operacijos – tiesioginio arba netiesioginio lėšų teikimo galutiniams gavėjams finansinių produktų forma operacijos, kurias savo vardu ir pagal savo vidaus taisykles vykdo įgyvendinantysis partneris ir kurios įtraukiamos į jo finansines ataskaitas;

5)  pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomi fondai – fondai, iš kurių numatoma galimybė skirti sumą biudžeto garantijos atidėjiniams „InvestEU“ fondo valstybės narės skyriuje suformuoti, t. y. Europos regioninės plėtros fondas (ERPF), „Europos socialinis fondas +“ (ESF+), Sanglaudos fondas, Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas (EJRŽF) ir Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP);

6)  susitarimas dėl garantijos – teisinė priemonė, kuria Komisija ir įgyvendinantysis partneris nustato finansavimo arba investavimo operacijų, kurioms turi būti suteikta ES garantija, siūlymo sąlygas, biudžeto garantijos suteikimo toms operacijos sąlygas ir jų įgyvendinimo pagal šio reglamento nuostatas sąlygas;

7)  įgyvendinantysis partneris – reikalavimus atitinkanti garantijos šalis, kaip antai finansų įstaiga ar kitas tarpininkas, su kuriuo Komisija pasirašo susitarimą dėl garantijos ▌;

8)  „InvestEU“ konsultacijų centras – 20 straipsnyje apibrėžtos techninės paramos centras;

9)  „InvestEU“ portalas – 21 straipsnyje apibrėžta duomenų bazė;

10)  programa „InvestEU“ – „InvestEU“ fondas, „InvestEU“ konsultacijų centras, „InvestEU“ portalas ir derinimo operacijos kartu;

10a)  investavimo gairės – šiame reglamente nustatytais principais dėl bendrųjų tikslų, tinkamumo kriterijų ir reikalavimus atitinkančių priemonių pagrįstų kriterijų sąrašas, kuriuo naudodamasis Investicijų komitetas skaidriai ir nepriklausomai sprendžia dėl ES garantijos naudojimo;

10b)  investavimo platformos – specialiosios paskirties vienetai, valdomos sąskaitos, sutartimis grindžiamos bendro finansavimo arba rizikos pasidalijimo priemonės arba kitaip nustatytos priemonės, kurias taikydami subjektai skiria finansinius įnašus keletui investicinių projektų finansuoti, ir kurios gali apimti:

a)  nacionalines arba subnacionalines platformas, sutelkiančias keletą tam tikros valstybės narės teritorijoje vykdomų investicinių projektų;

b)  daugiašales arba regionines platformas, sutelkiančias tam tikroje geografinėje vietovėje vykdomais projektais besidominčius partnerius iš keleto valstybių narių arba trečiųjų valstybių;

c)  temines platformas, sutelkiančias tam tikro sektoriaus investicinius projektus;

11)  mikrofinansavimas – mikrofinansavimas, apibrėžtas Reglamente [[ESF+] numeris];

12)  vidutinės kapitalizacijos įmonės – subjektai, kuriuose dirba ne daugiau kaip 3000 darbuotojų ir kurie nėra MVĮ arba mažos vidutinės kapitalizacijos įmonės;

13)  nacionaliniai skatinamojo finansavimo bankai ar įstaigos (NSFBĮ) – juridiniai asmenys, vykdantys finansinę profesinę veiklą, kuriems valstybė narė arba valstybės narės centrinio, regioninio arba vietos lygmens subjektas yra suteikę įgaliojimus vykdyti vystomąją ar skatinamąją veiklą;

14)  mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) – labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, apibrėžtos Komisijos rekomendacijos 2003/361/EB priede(20);

15)  mažos vidutinės kapitalizacijos įmonės – subjektai, kuriuose dirba ne daugiau kaip 499 darbuotojai ir kurie nėra MVĮ;

16)  socialinė įmonė – socialinė įmonė, apibrėžta Reglamente [[ESF+] numeris];

16a)  tvarus finansavimas – procesas, kurį vykdant tinkamai atsižvelgiama į aplinkosaugos ir socialinį aspektus priimant sprendimus dėl investavimo ir kuris atitinkamai lemia didesnes investicijas į ilgalaikę ir tvarią veiklą;

17)  trečioji valstybė – valstybė, kuri nėra Sąjungos narė.

3 straipsnis

Programos „InvestEU“ tikslai

1.  Bendrasis programos „InvestEU“ tikslas – remti Sąjungos politikos tikslus pasitelkiant finansavimo ir investavimo operacijas, kuriomis prisidedama prie:

a)  Sąjungos konkurencingumo, įskaitant mokslinius tyrimus, inovacijas ir skaitmeninimą,

aa)  Sąjungos užimtumo lygio didinimo ir aukštos kokybės darbo vietų kūrimo Sąjungoje,

b)  Sąjungos ekonomikos augimo ir jos tvarumo, sudarančio sąlygas Sąjungai pasiekti DVT ir Paryžiaus klimato susitarimo tikslus,

c)  Sąjungos socialinių inovacijų, atsparumo ir įtraukumo,

ca)  mokslinės ir technologinės pažangos, kultūros, švietimo ir mokymo skatinimo,

cb)  ekonominės, teritorinės ir socialinės sanglaudos,

d)  Sąjungos kapitalo rinkų integracijos ir bendrosios rinkos stiprinimo, įskaitant sprendimus, kuriais sprendžiama Sąjungos kapitalo rinkų susiskaidymo problema, įvairinami Sąjungos įmonių finansavimo šaltiniai ir skatinamas tvarus finansavimas.

2.  Konkretūs programos „InvestEU“ tikslai:

a)  remti finansavimo ir investavimo operacijas į tvarią infrastruktūrą 7 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytose srityse,

b)  remti finansavimo ir investavimo operacijas mokslinių tyrimų, inovacijų ir skaitmeninimo srityse, aprėpiančiose visas politikos linijas, be kita ko, remti novatoriškų įmonių plėtrą ir technologijų pateikimą rinkai,

c)  didinti ir paprastinti novatoriškų startuolių, MVĮ, įskaitant mikroįmones, ir, tinkamai pagrįstais atvejais, mažų vidutinės kapitalizacijos įmonių galimybes gauti finansavimą, ir didinti jų konkurencingumą pasaulyje,

d)  gerinti MVĮ, socialinių įmonių, kultūros ir kūrybinio bei švietimo sektorių galimybes gauti mikrofinansavimą ir finansavimą, remti su socialinėmis investicijomis, kompetencija ir įgūdžiais susijusias finansavimo ir investavimo operacijas ir plėtoti ir stiprinti socialinių investicijų rinkas 7 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytose srityse.

4 straipsnis

ES garantijos biudžetas ir suma

1.  ES garantija 8 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyto ES skyriaus reikmėms – 40 817 500 000 EUR (dabartinėmis kainomis). Atidėjinių norma – 40 proc.

8 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyto valstybės narės skyriaus reikmėms gali būti suteikta papildoma ES garantijos suma, jei valstybės narės pagal Reglamento [[BNR] numeris](21) [10 straipsnio 1 dalį] ir Reglamento [[BŽŪP planas] numeris](22) [75 straipsnio 1 dalį] skiria atitinkamas sumas.

Be antroje pastraipoje nurodytų įnašų, valstybės narės gali prisidėti prie valstybės narės skyriaus garantijų arba grynųjų pinigų forma.

Pirmoje pastraipoje nurodyta ES garantija taip pat gali būti padidinta 5 straipsnyje nurodytų trečiųjų valstybių įnašais, jei jos skiria visą atidėjinio sumą pinigais pagal [Finansinio reglamento] [218 straipsnio 2 dalį].

2.  Šio straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytos sumos ▌paskirstymas pateikiamas ▌ I priede. Siekiant papildyti šį reglamentą Komisijai pagal 26 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais prireikus pakeičiamos I priede nurodytos sumos ne daugiau kaip 15 proc. kiekvienai linijai.

3.  V ir VI skyriuose nustatytoms priemonėms įgyvendinti skirtas finansinis paketas – 525 000 000 EUR (dabartinėmis kainomis).

4.  3 dalyje nurodyta suma gali būti panaudota teikiant programai „InvestEU“ įgyvendinti skirtą techninę ir administracinę paramą, kaip antai parengiamąją, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veiklą, įskaitant institucines informacinių technologijų sistemas.

5 straipsnis

InvestEU fondo asocijuotosios trečiosios valstybės

„InvestEU“ fondo ES skyriui, nurodytam 8 straipsnio 1 dalies a punkte, ir kiekvienai politikos linijai, nurodytai 7 straipsnio 1 dalyje, gali skirti įnašus šios trečiosios valstybės, norėdamos dalyvauti tam tikruose finansiniuose produktuose, pagal [Finansinio reglamento] [218 straipsnio 2 dalį]:

a)  Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) narės, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės, EEE susitarime nustatytomis sąlygomis;

b)  stojančiosios šalys, šalys kandidatės ir potencialios šalys kandidatės pagal jų dalyvavimo Sąjungos programose bendruosius principus ir sąlygas, nustatytus atitinkamuose bendruosiuose susitarimuose ir Asociacijos tarybos sprendimuose arba panašiuose susitarimuose, ir Sąjungos ir tų šalių susitarimuose nustatytomis konkrečiomis sąlygomis,

c)  šalys, kurioms taikoma Europos kaimynystės politika, pagal tų šalių dalyvavimo Sąjungos programose bendruosius principus ir sąlygas, nustatytus atitinkamuose bendruosiuose susitarimuose ir Asociacijos tarybos sprendimuose arba panašiuose susitarimuose, ir Sąjungos ir tų šalių susitarimuose nustatytomis konkrečiomis sąlygomis;

d)  trečiosios valstybės, konkrečiame susitarime dėl trečiosios valstybės dalyvavimo Sąjungos programoje nustatytomis sąlygomis, jeigu susitarime:

i)  užtikrinta teisinga Sąjungos programose dalyvaujančios trečiosios valstybės įnašų ir naudos pusiausvyra,

ii)  nustatytos dalyvavimo programose sąlygos, be kita ko, apskaičiuojami finansiniai įnašai atskiroms programoms ir jų administracinės išlaidos. Pagal [Finansinio reglamento] [21 straipsnio 5 dalį] šie įnašai sudaro asignuotąsias pajamas,

iii)  trečiajai valstybei nesuteikiama galių priimti sprendimus dėl programos,

iv)  garantuojamos Sąjungos teisės užtikrinti patikimą finansų valdymą ir apsaugoti savo finansinius interesus.

6 straipsnis

Sąjungos finansavimas ir jo formos

1.  ES garantija įgyvendinama pagal netiesioginio valdymo principą su [Finansinio reglamento] [62 straipsnio 1 dalies c punkto ii–vii papunkčiuose] nurodytomis įstaigomis. Kitų formų ES finansavimas pagal šį reglamentą įgyvendinamas pagal tiesioginio arba netiesioginio valdymo principą pagal [Finansinį reglamentą], įskaitant pagal [VIII antraštinę dalį] įgyvendinamas dotacijas.

2.  Finansavimo ir investavimo operacijos, kurioms taikoma ES garantija ir kurios yra dalis derinimo operacijos, kuria parama pagal šį reglamentą derinama su parama, teikiama pagal vieną ar daugiau kitų Sąjungos programų, arba su parama iš ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS) inovacijų fondo:

a)  atitinka politikos tikslus ir tinkamumo kriterijus, nustatytus taisyklėse dėl Sąjungos programos, pagal kurią priimami sprendimai dėl paramos,

b)  atitinka šį reglamentą.

2a.  Derinimo operacijos, kuriomis pagal šį reglamentą derinama parama, atliekamos kuo sklandžiau.

3.  Derinimo operacijos, įskaitant finansinę priemonę, kuri yra visiškai finansuojama pagal kitas Sąjungos programas arba iš ATLPS inovacijų fondo, nenaudojant ES garantijos pagal šį reglamentą, atitinka Sąjungos programos, pagal kurią teikiama parama, taisyklėse nustatytus politikos tikslus ir tinkamumo kriterijus.

4.  Pagal 6 straipsnio 2 dalį sprendimai dėl visų formų negrąžintinos paramos ir (arba) finansinių priemonių iš Sąjungos biudžeto, kurie yra 2 ir 3 dalyse nurodytos derinimo operacijos dalis, priimami pagal atitinkamos Sąjungos programos taisykles ir įgyvendinami vykdant derinimo operaciją pagal šį reglamentą ir [Finansinio reglamento] [X antraštinę dalį].

Ataskaitose taip pat pateikiama informacija apie atitiktį Sąjungos programos taisyklėse, pagal kurias priimami sprendimai dėl paramos, nustatytiems politikos tikslams ir tinkamumo kriterijams, taip pat apie atitiktį šiam reglamentui.

II SKYRIUS

„InvestEU“ fondas

7 straipsnis

Politikos linijos

1.  „InvestEU“ fondas veikia pagal šias keturias politikos linijas, kuriomis sprendžiamos rinkos nepakankamumo ir (arba) neoptimalios investavimo aplinkos problemos, susijusios su konkrečia taikymo sritimi:

a)  tvarios infrastruktūros politikos liniją – tai apima tvarias investicijas transporto, įskaitant daugiarūšį transportą, kelių eismo saugumo, geležinkelių ir kelių infrastruktūros renovacijos, turizmo, energetikos, visų pirma didesnio atsinaujinančiosios energijos diegimo, energijos vartojimo efektyvumo laikantis 2030 m. ir 2050 m. energetikos strategijų, pastatų renovacijos projektų, kuriais siekiama tausoti energiją ir integruoti pastatus į sujungtą energetikos, energijos kaupimo, skaitmeninių tinklų ir transporto sistemą, energetikos tinklų sujungimo lygių didinimo, skaitmeninio junglumo ir ryšio, visų pirma kaimo vietovėse, žaliavų tiekimo ir perdirbimo, kosmoso, vandenynų, vidaus vandenų, atliekų vengimo ir žiedinės ekonomikos, gamtos ir kitos aplinkos infrastruktūros, įrangos, kilnojamojo turto ir naujoviškų technologijų diegimo srityse, kurios padeda siekti Sąjungos aplinkos apsaugos ar socialinio tvarumo arba abiejų šių sričių tikslų ir atitinka Sąjungos aplinkos apsaugos arba socialinio tvarumo standartus,

b)  mokslinių tyrimų, inovacijų ir skaitmeninimo politikos liniją – tai apima mokslinių tyrimų, produktų plėtros ir inovacijų veiklą, technologijų ir mokslinių tyrimų rezultatų perdavimą rinkai, paramą rinkos varomosioms jėgoms ir įmonių bendradarbiavimui, novatoriškų sprendimų demonstravimą ir diegimą, paramą novatoriškų įmonių, įskaitant startuolius ir MVĮ, veiklos plėtrai ir Sąjungos pramonės skaitmeninimą, remiantis įgyta patirtimi, ypač ta, kuri susijusi su „InnovFin“,

c)  MVĮ politikos liniją – tai apima supaprastintas startuolių, MVĮ, įskaitant novatoriškas MVĮ, ir, tinkamai pagrįstais atvejais, mažų vidutinės kapitalizacijos įmonių galimybes gauti finansavimą, visų pirma siekiant padidinti konkurencingumą pasaulyje, novatoriškumą, skaitmeninimą ir tvarumą;

d)  socialinių investicijų ir įgūdžių politikos liniją – tai apima etišką ir tvarų finansavimą, mikrofinansavimą, darbuotojų išpirkimą, socialinių įmonių finansavimą ir socialinę ekonomiką, taip pat lyčių lygybės ir aktyvaus moterų bei pažeidžiamų grupių dalyvavimo skatinimo priemones; įgūdžius, švietimą, mokymą ir susijusias paslaugas; socialinę infrastruktūrą (įskaitant socialinį būstą ir studentų bendrabučius); socialines inovacijas; sveikatos ir ilgalaikę priežiūrą; įtrauktį ir prieinamumą; socialiai orientuotą kultūrinę veiklą; kultūros ir kūrybos sektorius, įskaitant kultūrų dialogo ir socialinės sanglaudos tikslus; pažeidžiamų asmenų, įskaitant trečiųjų valstybių piliečius, integraciją.

2.  Jeigu 19 straipsnyje nurodytam Investicijų komitetui siūloma finansavimo arba investavimo operacija priklauso daugiau nei vienai politikos linijai, ji priskiriama tai linijai, kuriai priklauso jos arba daugumos jos paprojekčių pagrindinis tikslas, išskyrus atvejus, kai investavimo gairėse nustatyta kitaip.

3.  Vykdant finansavimo ir investavimo operacijas pagal visas 1 dalyje nurodytas politikos linijas, kai taikoma, atliekamas poveikio klimatui ir aplinkos bei socialiniam tvarumui patikrinimas, kad būtų kuo labiau sumažintas žalingas poveikis ir kuo labiau padidinta nauda klimatui, aplinkai ir socialiniam aspektui. Tuo tikslu finansavimo prašantys projektų vykdytojai pateikia reikiamą informaciją, remdamiesi▌ gairėmis, kurias Komisija parengs kaip deleguotąjį aktą, visapusiškai atsižvelgdama į [Reglamente (ES) Nr. .../.. dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti COM(2018)0353] nustatytus kriterijus, siekiant nustatyti, ar ekonominė veikla aplinkos požiūriu yra tvari. Kai tinkama, projektams, kurie yra mažesni už tam tikrą gairėse nustatytą dydį, patikrinimas gali būti netaikomas.

Komisijos gairėmis leidžiama:

a)  kiek tai susiję su prisitaikymu, užtikrinti atsparumą galimam neigiamam klimato kaitos poveikiui, atliekant pažeidžiamumo dėl klimato kaitos padarinių ir rizikos vertinimą, įskaitant atitinkamas prisitaikymo priemones, ir, kiek tai susiję su švelninimu, į sąnaudų ir naudos analizę įtraukti išlaidas dėl išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir teigiamą klimato kaitos švelninimo priemonių poveikį ir užtikrinti, kad būtų laikomasi ES aplinkos apsaugos tikslų ir standartų,

b)  įtraukti bendrą projekto poveikį pagrindiniams gamtinio kapitalo komponentams, susijusiems su oru, vandeniu, žeme ir biologine įvairove,

ba)  įvertinti poveikį užimtumui ir geros kokybės darbo vietų kūrimui,

c)  įvertinti poveikį tam tikrų vietovių ar gyventojų socialinei įtraukčiai.

4.  Įgyvendinantieji partneriai teikia informaciją, kuri yra būtina, kad būtų galima stebėti prie Sąjungos tikslų klimato ir aplinkos srityje prisidedančias investicijas, remiantis Komisijos pateiksimomis gairėmis, ir, kai tinka, įvertina operacijų atitiktį Reglamentui (ES) Nr. .../... [dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti].

4a.  Pagal MVĮ politikos liniją remiami ir naudos gavėjai, kurie buvo remiami naudojant pagal programą „InvestEU“ sujungtas ES garantijos schemas, visų pirma programos „Kūrybiška Europa“ Kultūros ir kūrybos sektoriaus garantijų priemonę.

5.  Įgyvendinantieji partneriai siekia, kad:

a)   bent 65 proc. investicijų pagal tvarios infrastruktūros politikos liniją labai padėtų siekti Sąjungos tikslų klimato ir aplinkos srityje, laikantis Paryžiaus susitarimo;

b)  bent 10 proc. investicijų pagal tvarios infrastruktūros politikos liniją padėtų siekti ES tikslo ne vėliau kaip 2050 m. sumažinti kelių eismo įvykiuose žuvusių ir sunkiai sužalotų asmenų skaičių iki nulio ir renovuoti geležinkelių ir kelių tiltus ir tunelius siekiant jų saugos;

c)  bent 35 proc. investicijų pagal mokslinių tyrimų, inovacijų ir skaitmeninimo politikos liniją padėtų siekti programos „Europos horizontas“ tikslų;

d)  didelė dalis MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonėms pagal MVĮ politikos liniją suteikiamų garantijų būtų skiriamos novatoriškoms MVĮ remti;

Komisija kartu su įgyvendinančiaisiais partneriais siekia užtikrinti, kad tvarios infrastruktūros linijai naudojamos biudžeto garantijos dalis būtų paskirstoma siekiant skirtingose srityse vykdomų veiksmų pusiausvyros.

6.  Komisijai pagal 26 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos kiekvienos politikos linijos investavimo gairės.

6a.  Tais atvejais, kai Komisija pateikia informacijos apie investavimo gairių aiškinimą, Komisija paskelbia tokią informaciją įgyvendinantiesiems partneriams, Investicijų komitetui ir „InvestEU“ konsultacijų centrui.

7a straipsnis

Papildomumas

Šiame reglamente papildomumas – „InvestEU“ fondo parama operacijoms, kuriomis sprendžiamos Sąjungos masto ir (arba) valstybei narei būdingos rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos problemos ir kurių laikotarpiu, per kurį galima pasinaudoti ES garantija, įgyvendinantieji partneriai nebūtų galėję įvykdyti arba to nebūtų buvę galima atlikti tokiu pat mastu be „InvestEU“ fondo teikiamos paramos.

8 straipsnis

Skyriai

1.  Kiekvieną 7 straipsnio 1 dalyje nurodytą politikos liniją sudaro du skyriai, kuriais ▌rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos problemos sprendžiamos taip:

a)  ES skyriumi sprendžiamos bet kurios iš šių problemų:

i)  rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos problemos, susijusios su Sąjungos politikos prioritetais ▌,

ii)  Sąjungos masto rinkos nepakankamumo ir (arba) valstybei narei būdingos neoptimalios investavimo aplinkos problemos arba

iii)  naujos ar sudėtingos rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos problemos, siekiant sukurti naujus finansinius sprendimus ir rinkos struktūras,

b)  valstybės narės skyriumi sprendžiamos konkrečios rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos problemos vienoje ar keliose valstybėse narėse, siekiant pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomų fondų, iš kurių skiriami įnašai, tikslų.

2.  1 dalyje nurodyti skyriai, kai tinkama, ▌naudojami kaip papildoma finansavimo arba investavimo operacijos paramos priemonė, be kita ko, derinant abiejų skyrių paramą.

9 straipsnis

Valstybės narės skyriui taikomos konkrečios nuostatos

1.  Sumos, kurias valstybė narė skyrė pagal Reglamento [[BNR] numeris] [10 straipsnio 1 dalį] arba Reglamento [[BŽŪP planas] numeris] [75 straipsnio 1 dalį], naudojamos ES garantijos dalies, kuria padengiamos finansavimo ir investavimo operacijos atitinkamoje valstybėje narėje, atidėjiniams valstybės narės skyriuje suformuoti.

1a.  Valstybės narės taip pat gali prisidėti prie valstybės narės skyriaus garantijomis arba grynaisiais pinigais. Tie įnašai gali būti naudojami mokėjimams pagal pareikalautą garantiją atlikti tik tuomet, kai įvykdomas finansavimas pagal 4 straipsnio 1 dalį.

2.  Ta valstybės narės skyriaus ES garantijos dalis nustatoma valstybei narei ir Komisijai sudarant susitarimą dėl įnašo.

▌

Dvi ar daugiau valstybių narių su Komisija gali sudaryti bendrą susitarimą dėl įnašo.

Nukrypstant nuo [Finansinio reglamento] [211 straipsnio 1 dalies], valstybės narės skyriaus ES garantijos atidėjinių norma yra 40 proc. ir kiekviename susitarime dėl įnašo ji gali būti sumažinta arba padidinta, siekiant atsižvelgti į riziką, susijusią su naudotinais finansiniais produktais.

3.  Susitarime dėl įnašo pateikiama bent ši informacija:

a)  atitinkamos valstybės narės skyriaus ES garantijos dalies bendra suma, jos atidėjinių norma, įnašo iš pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomų fondų suma, atidėjinių sudarymo etapas pagal metinį finansinį planą ir susijusio neapibrėžtojo įsipareigojimo suma, kuri turi būti padengta atitinkamos valstybės narės ir (arba) įgyvendinančiųjų partnerių arba privačių investuotojų suteikta kompensacine garantija,

b)  strategija, kurią sudaro finansiniai produktai ir jų minimalus svertas, geografinė aprėptis, investavimo laikotarpis ir, kai taikoma, galutinių gavėjų ir reikalavimus atitinkančių tarpininkų kategorijos,

c)  ▌ įgyvendinantysis partneris arba partneriai, pasirinkti sutarus su valstybe nare,

d)  galimas įnašas iš pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomų fondų investavimo platformoms ir „InvestEU“ konsultacijų centrui,

e)  valstybei narei taikomos metinių ataskaitų teikimo pareigos, įskaitant ataskaitų, parengtų remiantis susitarime dėl įnašo nurodytais rodikliais, teikimą,

f)  nuostatos dėl atlyginimo už valstybės narės skyriaus ES garantijos dalį,

g)  galimas derinimas su ES skyriaus ištekliais, įskaitant daugiasluoksnę struktūrą, kad būtų užtikrintas geresnis rizikos padengimas pagal 8 straipsnio 2 dalį.

Įnašai iš pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomų fondų gali būti naudojami valstybių narių nuožiūra, susitarus su įgyvendinančiaisiais partneriais, bet kurio struktūrizuotos finansinės priemonės segmento garantijai.

4.  Susitarimus dėl įnašų Komisija įgyvendina pagal 14 straipsnį pasirašydama su įgyvendinančiaisiais partneriais susitarimus dėl garantijų.

Jeigu per devynis mėnesius nuo susitarimo dėl įnašo pasirašymo susitarimas dėl garantijos nesudaromas arba vienu ar daugiau susitarimų dėl garantijų neprisiimami įsipareigojimai dėl visos susitarimo dėl įnašo sumos, pirmuoju atveju susitarimas dėl įnašo nutraukiamas, o antruoju atveju – atitinkamai iš dalies keičiamas ir nepanaudota atidėjinio suma pakartotinai panaudojama pagal Reglamento [[BNR] numeris] [10 straipsnio 5 dalį] ir Reglamento [[BŽŪP planas] numeris] [75 straipsnio 5 dalį].

Jeigu susitarimas dėl garantijos nebuvo tinkamai įgyvendintas per Reglamento [[BNR] numeris] [10 straipsnio 6 dalyje] arba Reglamento [[BŽŪP planas] numeris] [75 straipsnio 6 dalyje] nustatytą laikotarpį, susitarimas dėl įnašo iš dalies pakeičiamas ir nepanaudota atidėjinio suma pakartotinai panaudojama pagal Reglamento [[BNR] numeris] [10 straipsnio 6 dalį] ir Reglamento [[BŽŪP planas] numeris] [75 straipsnio 6 dalį].

5.  Valstybės narės skyriaus ES garantijos dalies atidėjiniams, nustatytiems susitarime dėl įnašo, taikomos šios taisyklės:

a)  pasibaigus šio straipsnio 3 dalies a punkte nurodytam sudarymo etapui, metinis atidėjinių perteklius, apskaičiuotas palyginant atidėjinių sumą, kuri reikalinga pagal atidėjinių normą, ir faktinius atidėjinius, pakartotinai panaudojamas pagal [BNR] [10 straipsnio 6 dalį] ir [[BŽŪP plano] numeris] [75 straipsnio 6 dalį],

b)  nukrypstant nuo [Finansinio reglamento] [213 straipsnio 4 dalies], pasibaigus šio straipsnio 3 dalies a punkte nurodytam sudarymo etapui, atidėjiniai kasmet nepildomi, kol nepanaudojama ta valstybės narės skyriaus ES garantijos dalis,

c)  Komisija nedelsdama informuoja valstybę narę, jeigu dėl reikalavimų mokėti pagal tą valstybės narės skyriaus ES garantijos dalį tos ES garantijos dalies atidėjinių lygis sumažėja iki mažiau nei 20 proc. pradinio atidėjinių lygio,

d)  ▌

III SKYRIUS

ES garantija

10 straipsnis

ES garantija

1.  ES garantija įgyvendinantiesiems partneriams naudojantis „InvestEU“ fondu suteikiama pagal [Finansinio reglamento] [219 straipsnio 1 dalį] ir valdoma pagal [Finansinio reglamento] [X antraštinę dalį]. ES garantija yra neatšaukiama, besąlyginė ir išmokama pagal pirmą pareikalavimą reikalavimus atitinkančioms sandorio šalims finansavimo ir investavimo operacijoms, kurioms taikomas šis reglamentas, o jos kaina apskaičiuojama išimtinai pagal susijusių operacijų charakteristikas ir rizikos profilį, tinkamai atsižvelgiant į tų operacijų pobūdį ir numatytų politikos tikslų vykdymą, įskaitant, jei tai tinkamai pagrįsta, galimą specialių lengvatinių sąlygų ir, prireikus, paskatų taikymą, visų pirma tais atvejais, kai:

a)  dėl nepalankių rinkos sąlygų kiltų kliūčių realizuoti perspektyvų projektą;

b)  būtina palengvinti investavimo platformų steigimą arba projektų finansavimą sektoriuose ar srityse, kuriose yra didelis rinkos nepakankamumas ir (arba) neoptimali investavimo aplinka.

Be to, pagal ES garantiją numatoma:

a)  tvirtas mechanizmas, suteikiantis galimybę greitai pasinaudoti garantija;

b)  laikotarpis, kuris atitiktų galutinį paskutinės galutinio paramos gavėjo gautinos sumos mokėjimo terminą;

c)  atitinkama rizikos ir garantijų portfelio stebėsena;

d)  patikimas mechanizmas numatomiems pinigų srautams apskaičiuoti, kai jais naudojamasi;

e)  atitinkama su rizikos valdymo sprendimais susijusi dokumentacija;

f)  tinkamas lankstumas pasirenkant garantijos naudojimo būdą, leidžiantį įgyvendinantiesiems partneriams prireikus ir visų pirma tuomet, jei nėra papildomos garantijų sistemos, tiesiogiai pasinaudoti garantija;

g)  visų atitinkamos priežiūros institucijos nustatytų papildomų reikalavimų (jei tokių yra) laikymasis, kad jie galėtų būti laikomi veiksmingu visišku rizikos sumažinimu.

1a.  ES garantija pagal ES skyrių skiriama įgyvendinantiesiems partneriams. Bent 75 proc. ES garantijos pagal ES skyrių skiriama EIB grupei. 75 proc. ES garantijos viršijančios sumos gali būti paskirtos EIB grupei tuo atveju, jei nacionaliniai skatinamojo finansavimo bankai arba įstaigos negali iki galo panaudoti likusios garantijos dalies. Atitinkamai 25 proc. ES garantijos viršijančios sumos gali būti paskirtos kitiems įgyvendinantiesiems partneriams, jeigu EIB grupė negali iki galo panaudoti savo garantijos dalies. Nacionaliniai skatinamojo finansavimo bankai arba įstaigos gali visapusiškai pasinaudoti ES garantija ir tuo atveju, jei jie nusprendžia ją gauti per EIB grupę arba Europos investicijų fondą.

2.  Parama suteikiant ES garantiją gali būti skiriama finansavimo ir investavimo operacijoms, kurioms taikomas šis reglamentas, investavimo laikotarpiu, kuris baigiasi 2027 m. gruodžio 31 d. Įgyvendinančiojo partnerio ir galutinio gavėjo, finansų tarpininko ar bet kurio kito subjekto, nurodyto 13 straipsnio 1 dalies a punkte, sudaromos sutartys pasirašomos iki 2028 m. gruodžio 31 d.

11 straipsnis

Reikalavimus atitinkančios finansavimo ir investavimo operacijos

1.  „InvestEU“ fondas remia tik tas viešas ir privačias finansavimo ir investavimo operacijas, kurios:

a)  atitinka [Finansinio reglamento] [209 straipsnio 2 dalies a–e punktuose] nustatytas sąlygas ir papildomumo reikalavimą, nustatytą šio reglamento 7a straipsnyje, ir tam tikrais atvejais didina privačiojo sektoriaus investicijas pagal [Finansinio reglamento] [209 straipsnio 2 dalies d punktą];

b)  padeda siekti Sąjungos politikos tikslų, juos papildo ir atitinka ir yra priskiriamos prie šio reglamento II priede išvardytų sričių, kuriose pagal atitinkamą liniją galima vykdyti finansavimo ir investavimo operacijas, ir

c)  atitinka investavimo gaires.

2.  Be Sąjungoje vykdomų projektų, „InvestEU“ fondas, vykdydamas finansavimo ir investavimo operacijas, gali remti šiuos projektus ir operacijas:

a)  ▌projektus, vykdomus subjektų, esančių arba įsisteigusių vienoje ar daugiau valstybių narių, ir apimančius vieną ar daugiau trečiųjų valstybių, įskaitant stojančiąsias valstybes, šalis kandidates ir potencialias šalis kandidates, šalis, kurioms taikoma Europos kaimynystės politika, taip pat Europos ekonominės erdvės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos šalis arba užjūrio šalis ir teritorijas, nustatytas SESV II priede, arba asocijuotąsias trečiąsias valstybes, neatsižvelgiant į tai, ar esama partnerių tose trečiosiose valstybėse arba užjūrio šalyse ar teritorijose;

b)  finansavimo ir investavimo operacijas 5 straipsnyje nurodytose valstybėse, kurios prisidėjo prie konkretaus finansinio produkto.

3.  „InvestEU“ fondas gali remti finansavimo ir investavimo operacijas, kuriomis teikiamos lėšos gavėjams, kurie yra teisės subjektai, įsteigti bet kurioje iš toliau nurodytų valstybių:

a)  valstybėje narėje arba su ja susijusioje užjūrio šalyje ar teritorijoje;

b)  valstybėje arba teritorijoje, kuri pagal 5 straipsnį yra programos „InvestEU“ asocijuotoji trečioji valstybė arba teritorija;

c)  tam tikrais atvejais trečiojoje valstybėje, nurodytoje 2 dalies a punkte;

d)  kitose valstybėse, jei reikia finansuoti projektą valstybėje arba teritorijoje, nurodytoje a–c punktuose.

12 straipsnis

Įgyvendinančiųjų partnerių atranka

1.  Komisija pagal [Finansinio reglamento] [154 straipsnį] iš reikalavimus atitinkančių garantijos šalių atrenka įgyvendinančiuosius partnerius arba jų grupę, kaip nurodyta šios dalies antroje pastraipoje.

ES skyriaus atveju reikalavimus atitinkančios garantijos šalys yra išreiškusios susidomėjimą ir yra pajėgios vykdyti finansavimo ir investavimo operacijas vienoje ar daugiau valstybių narių arba regionų. Įgyvendinantieji partneriai, sudarę grupę, taip pat gali kartu vykdyti finansavimo ir investavimo operacijas vienoje ar daugiau valstybių narių arba regionų. Įgyvendinantieji partneriai, kurių sutartinę atsakomybę riboja atitinkami nacionaliniai įgaliojimai, gali taip pat spręsti rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos problemas, naudodamiesi atitinkamomis prie vietos sąlygų pritaikytomis palyginamomis priemonėmis.

Atsižvelgiant į projekto užbaigtumo lygį, įgyvendinimo partnerių grupę galima suformuoti bet kuriuo metu ir ji gali būti įvairių sudėčių, kad būtų galima veiksmingai įvykdyti rinkos reikalavimus.

Valstybių narių skyriaus atveju atitinkama valstybė narė įgyvendinančiuoju partneriu gali pasiūlyti vieną ar daugiau reikalavimus atitinkančių garantijos šalių iš tų, kurios išreiškė susidomėjimą pagal 9 straipsnio 3 dalies c punktą.

Jeigu atitinkama valstybė narė nepasiūlo įgyvendinančiojo partnerio, Komisija pagal šios dalies antrą pastraipą renkasi iš įgyvendinančiųjų partnerių, kurie gali vykdyti finansavimo ir investavimo operacijas atitinkamose geografinėse vietovėse.

2.  Atrinkdama įgyvendinančiuosius partnerius, Komisija užtikrina, kad „InvestEU“ fondo lėšomis finansuojamas finansinių produktų portfelis:

a)  maksimaliai padidintų 3 straipsnyje nustatytų tikslų aprėptį;

b)  maksimaliai padidintų ES garantijos poveikį, naudojant įgyvendinančiojo partnerio skirtus nuosavus išteklius;

c)  tam tikrais atvejais maksimaliai padidintų privačiojo sektoriaus investicijas;

d)  užtikrintų geografinę diversifikaciją ir sudarytų galimybę finansuoti mažesnius projektus;

e)  užtikrintų pakankamą rizikos diversifikaciją;

f)  skatintų diegti novatoriškus finansinius ir rizikos sprendimus, kad būtų sprendžiamos rinkos nepakankamumo ir neoptimalios investavimo aplinkos problemos;

fa)  užtikrintų papildomumą.

3.  Atrinkdama įgyvendinančiuosius partnerius, Komisija taip pat atsižvelgia į:

a)  galimas išlaidas ir atlyginimą į Sąjungos biudžetą;

b)  įgyvendinančiojo partnerio gebėjimą visapusiškai vykdyti [Finansinio reglamento] [155 straipsnio 2 dalies ir 155 straipsnio 3 dalies] reikalavimus, susijusius su mokesčių vengimu, mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu, pinigų plovimu, teroristų finansavimu ir nebendradarbiaujančiomis šalimis ir teritorijomis;

ba)  įgyvendinančiojo partnerio gebėjimą įvertinti finansavimo ir investavimo operacijas pagal tarptautiniu mastu pripažintus socialinio reitingo standartus, ypatingą dėmesį skiriant socialiniam poveikiui ir poveikiui aplinkai;

bb)  įgyvendinančiojo partnerio gebėjimą kiekvienos finansavimo ir investavimo operacijos atveju užtikrinti skaidrumą ir galimybę visuomenei susipažinti su informacija;

bc)  jei taikoma, įgyvendinančiojo partnerio gebėjimą valdyti finansines priemones pasinaudojant anksčiau įgyta patirtimi finansinių priemonių srityje ir su valdymo institucijomis, nurodytomis Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) 2018/1046(23).

4.  Nacionaliniai skatinamojo finansavimo bankai arba institucijos gali būti pasirinkti kaip įgyvendinantieji partneriai, jei jie atitinka šiame straipsnyje ir 14 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nustatytus reikalavimus.

13 straipsnis

Reikalavimus atitinkančio finansavimo rūšys

1.  ES garantija gali būti naudojama šių rūšių finansavimo, kurį teikia įgyvendinantieji partneriai, rizikai padengti:

a)  tiesiogiai arba netiesiogiai per finansų tarpininkus, fondus, investavimo platformas ar kitas priemones galutiniams gavėjams teikiamų paskolų, garantijų, priešpriešinių garantijų, kapitalo rinkos priemonių, bet kokių kitų finansavimo formų ar kredito vertės didinimo priemonių, įskaitant subordinuotąją skolą arba investicijas į nuosavą ar kvazi-nuosavą kapitalą;

b)  įgyvendinančiojo partnerio teikiamo finansavimo arba garantijų kitai finansų įstaigai, kad pastaroji galėtų vykdyti a punkte nurodytą finansavimo veiklą.

Kad būtų suteikta ES garantija, šios dalies pirmos pastraipos a ir b punktuose nurodytos finansavimo priemonės suteikiamos, įsigyjamos ar išleidžiamos 11 straipsnio 1 dalyje nurodytoms finansavimo arba investavimo operacijoms, jeigu įgyvendinančiojo partnerio finansavimas suteiktas pagal finansavimo susitarimą arba sandorį, kurį įgyvendinantysis partneris pasirašė arba sudarė po to, kai buvo pasirašytas Komisijos ir įgyvendinančiojo partnerio susitarimas dėl garantijos, kurio galiojimas nesibaigė ar kuris nebuvo nutrauktas.

2.  Finansavimo ir investavimo operacijoms, vykdomoms per fondus ar kitas tarpines struktūras, taikoma ES garantija pagal nuostatas, kurios turi būti išdėstytos investavimo gairėse, net jei tokia struktūra investuoja tik nedidelę dalį savo investicijų ne Sąjungoje arba 11 straipsnio 2 dalyje nurodytose valstybėse arba į turtą, kuris nėra šio reglamento reikalavimus atitinkantis turtas.

14 straipsnis

Susitarimai dėl garantijos

1.  Komisija su kiekvienu įgyvendinančiuoju partneriu sudaro susitarimą dėl ES garantijos suteikimo pagal šio reglamento reikalavimus, o šios garantijos suma turi neviršyti Komisijos nustatytos sumos.

Jeigu įgyvendinantieji partneriai suformuoja 12 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytą grupę, Komisija ir kiekvienas grupei priklausantis įgyvendinantysis partneris arba vienas įgyvendinantysis partneris grupės vardu sudaro vieną susitarimą dėl garantijos.

2.  Į susitarimus dėl garantijos visų pirma įtraukiamos šios nuostatos:

a)  nuostatos dėl finansinio įnašo, kurį turi pateikti įgyvendinantysis partneris, sumos ir sąlygų;

b)  finansavimo arba garantijų, kurias įgyvendinantysis partneris turi suteikti kitam įgyvendinimo procese dalyvaujančiam teisės subjektui, jei toks yra, sąlygos;

c)  išsamios ES garantijos suteikimo taisyklės, laikantis 16 straipsnio, įskaitant jos aprėpties taikymą specialių rūšių priemonių portfeliams ir atitinkamus įvykius, dėl kurių gali būti reikalaujama mokėti pagal ES garantiją;

d)  nuostatos dėl atlyginimo už rizikos prisiėmimą, kuris turi būti paskirstytas proporcingai Sąjungos ir įgyvendinančiojo partnerio atitinkamai prisiimtos rizikos daliai;

e)  mokėjimo sąlygos;

f)  nuostatos dėl įgyvendinančiojo partnerio įsipareigojimo sutikti su Komisijos ir Investicijų komiteto sprendimais dėl ES garantijos naudojimo siūlomai finansavimo ar investavimo operacijai vykdyti, nepažeidžiant įgyvendinančiojo partnerio teisės priimti sprendimą dėl siūlomos operacijos be ES garantijos;

g)  nuostatos ir procedūros, susijusios su išmokėtų sumų išieškojimu, kuris turi būti pavestas įgyvendinančiajam partneriui;

h)  nuostatos dėl finansinių ir veiklos ataskaitų teikimo ir pagal ES garantiją vykdomų operacijų stebėsenos;

i)  nuostatos dėl pagrindinių veiklos rodiklių, visų pirma susijusių su ES garantijos naudojimu, atitiktimi 3, 7 ir 11 straipsniuose nustatytiems tikslams ir kriterijams ir privataus kapitalo sutelkimu;

j)  kai taikoma, nuostatos ir procedūros, susijusios su derinimo operacijomis;

k)  kitos atitinkamos nuostatos, kuriomis laikomasi [Finansinio reglamento] [X antraštinės dalies] reikalavimų.

3.  Susitarime dėl garantijos taip pat numatoma, kad Sąjungai priskirtinas atlyginimas dėl finansavimo ir investavimo operacijų, kurioms taikomas šis reglamentas, vykdymo turi būti pateikiamas atskaičius mokėjimus pagal reikalavimą mokėti pagal ES garantiją.

4.  Be to, susitarime dėl garantijos numatoma, kad bet kokia įgyvendinančiajam partneriui mokėtina su ES garantija susijusi suma atskaitoma iš bendros įgyvendinančiojo partnerio Sąjungai dėl finansavimo ir investavimo operacijų, kurioms taikomas šis reglamentas, vykdymo mokėtinos atlyginimo, pajamų ir grąžinimų sumos. Jeigu šios sumos nepakanka įgyvendinančiajam partneriui pagal 15 straipsnio 3 dalį mokėtinai sumai padengti, likusi suma imama iš ES garantijos atidėjinių.

5.  Jei susitarimas dėl garantijos sudaromas valstybės narės skyriuje, susitarime gali būti numatyta, kad valstybės narės arba atitinkamų regionų atstovai dalyvautų stebint, kaip įgyvendinamas susitarimas dėl garantijos.

15 straipsnis

ES garantijos naudojimo reikalavimai

1.  ES garantija suteikiama įsigaliojus su atitinkamu įgyvendinančiuoju partneriu sudarytam susitarimui dėl garantijos.

2.  Finansavimo ir investavimo operacijoms ES garantija suteikiama tik tuomet, jei jos atitinka šiame reglamente ir atitinkamose investavimo gairėse nustatytus kriterijus ir jei Investicijų komitetas padarė išvadą, kad jos atitinka reikalavimus, kad joms būtų skirta parama suteikiant ES garantiją. Įgyvendinantieji partneriai išlieka atsakingi už tai, kad būtų užtikrinta, jog finansavimo ir investavimo operacijos atitiktų šį reglamentą ir atitinkamas investavimo gaires.

3.  Komisija įgyvendinančiajam partneriui nedengia jokių administracinių išlaidų ar mokesčių, susijusių su finansavimo ir investavimo operacijų pagal ES garantiją įgyvendinimu, nebent dėl politikos tikslų, kurių siekiama įgyvendinamu finansiniu produktu, pobūdžio įgyvendinantysis partneris gali įrodyti, kad reikia taikyti išimtį. Tokių išlaidų padengimas nustatomas susitarime dėl garantijos ir atitinka [Finansinio reglamento] [209 straipsnio 2 dalies g punktą].

4.  Be to, įgyvendinantysis partneris gali naudoti ES garantiją atitinkamai daliai išieškojimo išlaidų, nebent jos būtų išskaičiuotos iš pajamų, gautų iš išieškojimo, pagal 14 straipsnio 4 dalį.

16 straipsnis

ES garantijos aprėptis ir sąlygos

1.  Atlyginimas už prisiimamą riziką paskirstomas Sąjungai ir įgyvendinančiajam partneriui proporcingai jų atitinkamai prisiimtos finansavimo ir investavimo operacijų portfelio arba, kai taikoma, atskirų operacijų rizikos daliai ir yra sietinas tik su susijusių operacijų ypatybėmis ir rizikos profiliu. Įgyvendinantysis partneris pats prisiima atitinkamą riziką, susijusią su finansavimo ir investavimo operacijomis, kurioms suteikta ES garantija, nebent išimtiniu atveju, kai politikos tikslai, kurių siekiama įgyvendinamu finansiniu produktu, yra tokio pobūdžio, kad įgyvendinantysis partneris pagrįstai negalėjo prisidėti savo pajėgumu prisiimti riziką.

2.  ES garantija padengia:

a)  13 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų skolos produktų atveju:

i)  pagrindinę sumą ir visas laikantis finansavimo operacijų sąlygų iki įsipareigojimų neįvykdymo momento įgyvendinančiajam partneriui mokėtinas, bet nesumokėtas palūkanas ir sumas; subordinuotosios skolos atveju įsipareigojimų neįvykdymo įvykiu laikomas atidėjimas, sumažinimas arba reikalaujamas investavimo nutraukimas;

ii)  restruktūrizavimo nuostolius;

iii)  nuostolius, susidarančius dėl valiutų, išskyrus euro, kursų svyravimų rinkose, kuriose ilgalaikio apsidraudimo galimybės yra ribotos;

b)  13 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų investicijų į nuosavą kapitalą arba kvazi-nuosavą kapitalą atveju – investuotas sumas ir su jomis susijusias finansavimo sąnaudas bei nuostolius, susidarančius dėl valiutų, išskyrus euro, kursų svyravimų;

c)  13 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyto įgyvendinančiojo partnerio kitam teisės subjektui teikiamo finansavimo arba garantijų atveju – panaudotas sumas ir su jomis susijusias finansavimo išlaidas.

3.  Jeigu Sąjunga įgyvendinančiajam partneriui pareikalavus išmoka sumą pagal ES garantiją, jai perleidžiamos visos atitinkamos likusios galioti įgyvendinančiojo partnerio teisės, susijusios su finansavimo ir investavimo operacijomis, kurioms taikyta ES garantija.

Įgyvendinantysis partneris Sąjungos naudai vykdo perleistų sumų išieškojimą ir atlygina Sąjungai iš susigrąžintų lėšų.

IV SKYRIUS

VALDYMAS

16a straipsnis

Valdančioji taryba

1.  „InvestEU“ fondą valdo valdančioji taryba, kuri ES garantijos naudojimo tikslais, laikydamasi 3 straipsnyje išdėstytų bendrų tikslų, nustato:

a)  „InvestEU“ fondo strateginę kryptį;

b)  „InvestEU“ fondo veikimui būtiną veiklos politiką ir procedūras;

c)  operacijoms su investavimo platformomis taikytinas taisykles.

2.  Valdančioji taryba:

a)  susideda iš šešių narių:

i)  tris narius skiria Komisija;

ii)  vieną narį skiria EIB grupė;

iii)  vieną narį iš įgyvendinančiųjų partnerių atstovų skiria patariamoji taryba. Tas narys nėra EIB grupės atstovas;

iv)  vieną ekspertą skiria Europos Parlamentas. Tas ekspertas nesiekia gauti nurodymų iš Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ar agentūrų, kurios nors valstybės narės vyriausybės ar kitų viešųjų ar privačiųjų įstaigų, jų nurodymais nesivadovauja ir veiklą vykdo visiškai nepriklausomai. Ekspertas savo pareigas vykdo nešališkai ir atsižvelgdamas į „InvestEU“ fondo interesus;

b)  iš trijų Komisijos paskirtų narių išrenka pirmininką trejų metų kadencijai, kuri gali būti pratęsta vieną kartą;

c)  aptaria visų narių pozicijas ir kuo labiau į jas atsižvelgia. Jei nariai negali susitarti dėl bendros pozicijos, valdančioji taryba sprendimus priima savo narių balsų dauguma. Valdančiosios tarybos posėdžių protokoluose išsamiai išdėstomos visų narių pozicijos.

3.  Valdančioji taryba pasiūlo Komisijai I priede nurodytų sumų paskirstymo pakeitimus.

4.  Valdančioji taryba nuolat konsultuojasi su susijusiomis suinteresuotosiomis šalimis, visų pirma su bendrais investuotojais, valdžios institucijomis, ekspertais, švietimo, mokymo ir mokslinių tyrimų įstaigomis, filantropinėmis organizacijomis, atitinkamais socialiniais partneriais ir pilietinės visuomenės atstovais dėl investicijų politikos, kuri vykdoma pagal šį reglamentą, krypties ir įgyvendinimo.

5.  Išsamūs valdančiosios tarybos posėdžių protokolai skelbiami viešai iš karto po to, kai valdančioji taryba juos patvirtina.

17 straipsnis

Patariamoji taryba

1.  Komisijai ir valdančiajai tarybai pataria patariamoji taryba ▌.

1a.  Patariamoji taryba stengiasi užtikrinti lyčių pusiausvyrą ir ją sudaro:

a)  vienas kiekvieno įgyvendinančiojo partnerio atstovas;

b)  vienas kiekvienos valstybės narės atstovas;

c)  vienas EIB grupės atstovas;

d)  vienas Komisijos atstovas;

e)  po vieną Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto paskirtą ekspertą kiekvienai politikos krypčiai;

f)  vienas Regionų komiteto paskirtas ekspertas.

2.  ▌

3.  ▌

4.  Patariamajai tarybai pirmininkauja Komisijos atstovas. EIB grupės atstovas yra pirmininko pavaduotojas.

▌

Patariamoji taryba posėdžiauja reguliariai ir ne rečiau kaip du kartus per metus; į posėdžius ji renkasi pirmininko prašymu. ▌

Išsamūs patariamosios tarybos posėdžių protokolai skelbiami viešai iš karto po to, kai patariamoji taryba juos patvirtina.

Komisija nustato veiklos taisykles ir procedūras ir vadovauja patariamosios tarybos sekretoriatui.

5.  Patariamoji taryba:

▌

a)   teikia konsultacijas apie finansinių produktų, kuriuos reikia įgyvendinti pagal šį reglamentą, kūrimą;

b)   Komisijai ir valdančiajai tarybai teikia konsultacijas rinkos nepakankamumo ir neoptimalios investavimo aplinkos bei rinkos sąlygų klausimais;

▌

c)   informuoja valstybes nares apie „InvestEU“ fondo įgyvendinimą pagal kiekvieną politikos liniją;

d)   keičiasi nuomonėmis su valstybėmis narėmis apie rinkos pokyčius ir dalijasi geriausia patirtimi.

17a straipsnis

Rizikos vertinimo metodika

Komisijai pagal 26 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis dėl rizikos vertinimo metodikos nustatymo. Rizikos vertinimo metodika rengiama glaudžiai bendradarbiaujant su EIB grupe ir kitais įgyvendinimo parneriais ir apima:

a)  rizikos vertinimo klasifikaciją, siekiant užtikrinti nuoseklų standartinį visų operacijų tvarkymą nepriklausomai nuo įstaigos tarpininkės;

b)  metodiką, pagal kurią vertinama vertės pokyčio rizika ir įsipareigojimų nevykdymo tikimybė, remiantis aiškiais statistiniais metodais, įskaitant aplinkosauginius, socialinius ir valdymo (ASV) kriterijus;

c)  metodą, pagal kurį vertinama pozicija esant įsipareigojimų neįvykdymui ir nuostolis dėl įsipareigojimų neįvykdymo, atsižvelgiant į finansavimo vertę, su projektu susijusią riziką, grąžinimo terminus, užstatus ir kitus susijusius rodiklius.

17b straipsnis

Rezultatų suvestinė

1.  Vertindamas investicijų, kurios galbūt bus remiamos ES garantija, kokybę ir patikimumą, kiekvienas įgyvendinantysis partneris naudoja rodiklių suvestinę (rezultatų suvestinę). Rezultatų suvestinė užtikrina nepriklausomą, skaidrų ir suderintą galimo arba realaus ES garantijos naudojimo vertinimą.

2.  Kiekvienas įgyvendinantysis partneris pildo siūlomo finansavimo ir investicijų operacijų rezultatų suvestinę. Jei investavimo operacijas siūlo keli įgyvendinantieji partneriai, rezultatų suvestinę bendrai pildo visi susiję įgyvendinantieji partneriai.

3.  Rezultatų suvestinėje visų pirma įvertinama:

a)  siūlomų finansavimo ir investavimo operacijų rizikos profilis, nustatytas taikant 17a straipsnyje nurodytą rizikos vertinimo metodiką;

b)  nauda galutiniams gavėjams;

c)  Sąjungos įsipareigojimų dėl JT darnaus vystymosi tikslų, Paryžiaus klimato susitarimo, Europos socialinių teisių ramsčio ir Pagrindinių teisių chartijos laikymasis;

d)  tinkamumo kriterijų laikymasis;

e)  investavimo operacijos kokybė ir jos indėlis į tvarų augimą ir užimtumą;

f)  investavimo operacijos indėlis siekiant programos „InvestEU“ tikslų;

g)  techninis ir finansinis įnašas į projektą;

h)  tai, ar pasiūlyta operacija reaguojama į nustatytą rinkos nepakankamumą ar nepakankamo investavimo situacijas.

4.  Komisijai pagal 26 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant išsamias rezultatų suvestinės, kurią turi naudoti įgyvendinantieji partneriai, taisykles.

5.  Komisija, jei reikia, gali teikti pagalbą įgyvendinantiesiems partneriams taikant rizikos vertinimo metodiką ir pildant rezultatų suvestinę. Ji užtikrina, kad vertinimo metodika būtų tinkamai taikoma ir kad Investicijų komitetui pateiktos rezultatų suvestinės būtų aukštos kokybės.

18 straipsnis

▌

19 straipsnis

Investicijų komitetas

1.  Įsteigiamas visiškai nepriklausomas Investicijų komitetas. Jis:

a)  nagrinėja įgyvendinančiųjų partnerių pateiktus pasiūlymus suteikti ES garantiją finansavimo ir investavimo operacijoms, kurios, Komisijai atlikus patikrinimą, buvo patvirtintos kaip atitinkančios Sąjungos teisę ir politiką;

b)  patikrina, ar jie atitinka šį reglamentą ir atitinkamas investavimo gaires, ypač daug dėmesio skirdamas šio reglamento 7a straipsnyje nurodytam papildomumo reikalavimui ir [Finansinio reglamento] [209 straipsnio 2 dalies d punkte] nustatytam reikalavimui dėl privačiojo sektoriaus investicijų didinimo atitinkamais atvejais, ir

c)  tikrina, ar finansavimo ir investavimo operacijos, kurioms būtų skiriama parama suteikiant ES garantiją, atitinka visus atitinkamus reikalavimus.

2.  Investicijų komitetas į posėdžius renkasi keturių skirtingų sudėčių, atitinkančių 7 straipsnio 1 dalyje nurodytas politikos linijas.

Kiekvienos sudėties Investicijų komitetą sudaro šeši apmokami išorės ekspertai. Ekspertai atrenkami pagal [Finansinio reglamento] [237 straipsnį] ir Komisija juos skiria ne ilgesnei kaip ketverių metų kadencijai. Jų kadencija gali būti pratęsta, tačiau negali būti ilgesnė nei septyneri metai iš viso. Valdančioji taryba gali nuspręsti pratęsti einančio pareigas Investicijų komiteto nario kadenciją, nesilaikydama šioje dalyje nustatytos tvarkos.

Ekspertai turi turėti aukšto lygio atitinkamos rinkos patirties, susijusios su projektų struktūros formavimu ir finansavimu arba MVĮ ar didesnių įmonių finansavimu.

Investicijų komitetas yra tokios sudėties, kad būtų užtikrinta, kad jis turėtų plačių žinių apie sektorius, kurioms taikomos politikos linijos, nurodytos 7 straipsnio 1 dalyje, ir geografines rinkas Sąjungoje ir kad jame būtų užtikrinta lyčių pusiausvyra.

Keturi nariai turi būti visų keturių sudėčių Investicijų komiteto nuolatiniais nariais. Be to, kiekvienoje iš keturių sudėčių turi būti po du ekspertus, turinčius investavimo į sektorius, kuriems taikoma ta politikos linija, patirties. Bent vienas iš nuolatinių narių turi turėti praktinės patirties tvarių investicijų srityje. Valdančioji taryba paskiria atitinkamos sudėties Investicijų komiteto narius. Iš savo nuolatinių narių Investicijų komitetas išsirenka pirmininką.

Komisija priima darbo tvarkos taisykles ir joje veikia Investicijų komiteto sekretoriatas. Sekretoriatas taip pat padeda valdančiajai tarybai.

3.  Investicijų komiteto nariai, dalyvaudami šio komiteto veikloje, vykdo savo pareigas nešališkai ir vadovaudamiesi vien tik „InvestEU“ fondo interesais. Jie nesiekia gauti nurodymų iš įgyvendinančiųjų partnerių, Sąjungos institucijų, valstybių narių arba kitų viešųjų ar privačiųjų įstaigų ir jų nurodymais nesivadovauja.

Kiekvieno Investicijų komiteto nario gyvenimo aprašymas ir interesų deklaracija skelbiami viešai ir nuolat atnaujinami. Kiekvienas Investicijų komiteto narys nedelsdamas perduoda Komisijai ir valdančiajai tarybai visą informaciją, kurios reikia nuolat tikrinant, ar nėra interesų konfliktų.

Valdančioji taryba gali pašalinti narį iš pareigų, jeigu jis nesilaiko šioje dalyje nustatytų reikalavimų arba dėl kitų tinkamai pagrįstų priežasčių.

4.  Veikdamas pagal šį straipsnį, Investicijų komitetas naudojasi Komisijoje įsikūrusio ir Investicijų komiteto pirmininkui atskaitingo sekretoriato pagalba. Sekretoriatas tikrina įgyvendinančiųjų partnerių pateiktų dokumentų, įskaitant standartinę prašymo formą, rezultatų suvestinę ir bet kokius kitus dokumentus, kurie, jo manymu, yra svarbūs, išsamumą. Investicijų komitetas gali prašyti įgyvendinančiojo partnerio pateikti paaiškinimus posėdžių metu arba gali paprašyti pateikti papildomą informaciją per kitą posėdį. Bet koks įgyvendinančiojo partnerio atliktas projekto vertinimas, susijęs su finansavimo ar investavimo operacija, kuriai taikoma ES garantija, Investicijų komitetui nėra privalomas.

Atlikdamas pasiūlymų vertinimą ir patikrinimą, Investicijų komitetas naudoja 17b straipsnyje nurodytą rezultatų suvestinę.

5.  Investicijų komiteto išvados priimamos visų narių paprasta balsų dauguma, jei į tą paprastą daugumą įeina bent vienas ekspertas. Balsams pasiskirsčius po lygiai, Investicijų komiteto pirmininko balsas yra lemiamas.

Investicijų komiteto išvados pritarti paramai finansavimo ir investavimo operacijoms suteikiant ES garantiją yra viešai prieinamos ir jose, be kita ko, pateikiamas pritarimo pagrindimas. Jose taip pat nurodomas visuotinis įvertinimas, atliktas remiantis rezultatų suvestine. Kai taikytina, Investicijų komitetas į išvadų, kuriomis pritariama paramai suteikiant ES garantiją, sąrašą įtraukia informaciją apie operacijas, visų pirma operacijos aprašymą ir vykdytojo arba finansų tarpininko tapatybę ir projekto tikslus. Paskelbtose išvadose neturi būti neskelbtinos komercinės informacijos. Su neskelbtina komercine informacija susijusių sprendimų atveju Investicijų komitetas pateikia viešai tokius sprendimus ir informaciją apie projekto vykdytojus arba finansinius tarpininkus atitinkamo finansavimo užbaigimo dieną arbą komercinės paslapties galiojimo pabaigos dieną (pasirenkama ankstesnė iš datų).

Rezultatų suvestinė viešai skelbiama prieš tai, kai pasirašoma finansavimo arba investavimo operacija arba paprojektis ▌. Paskelbtoje suvestinėje neturi būti neskelbtinos komercinės informacijos ar asmens duomenų, kurie pagal Sąjungos duomenų apsaugos taisykles neturi būti atskleisti.

Investicijų komitetas du kartus per metus perduoda Europos Parlamentui ir Tarybai išvadų sąrašą ir su visais tais sprendimais susijusias rezultatų suvestines. Šis perdavimas vykdomas laikantis griežtų konfidencialumo reikalavimų.

Investicijų komiteto išvados, kuriomis atmetamas ES garantijos naudojimas, laiku pateikiamos susijusiam įgyvendinančiajam partneriui.

6.  Kai Investicijų komiteto prašoma patvirtinti ES garantijos naudojimą finansavimo arba investavimo operacijai, kuri yra priemonė, programa arba struktūra, kurią sudaro pagrindiniai paprojekčiai, tas patvirtinimas apima pagrindinius paprojekčius, išskyrus atvejus, kai, esant tinkamam pagrindimui, Investicijų komitetas nusprendžia pasilikti teisę juos patvirtinti atskirai.

6a.  Investicijų komitetas, jei mano, kad tai būtina, gali pateikti Komisijai pasiūlymus dėl investavimo gairių pakeitimų.

V SKYRIUS

„InvestEU“ konsultacijų centras

20 straipsnis

„InvestEU“ konsultacijų centras

1.  „InvestEU“ konsultacijų centras teikia konsultacinę paramą, susijusią su investicinių projektų nustatymu, rengimu, plėtojimu, struktūros formavimu, viešaisiais pirkimais ir įgyvendinimu, arba stiprina projektų vykdytojų ir finansų tarpininkų gebėjimus įgyvendinti finansavimo ir investavimo operacijas. Parama prireikus gali būti teikiama bet kuriuo projekto gyvavimo ciklo arba remiamo subjekto finansavimo etapu.

Komisija pasirašo susitarimus su EIB grupe ir kitais įgyvendinančiaisiais partneriais, siekdama juos paskirti konsultacijų centro partneriais ir pavesti jiems teikti konsultacinę paramą, nurodytą ankstesnėje pastraipoje, ir 2 dalyje nurodytas paslaugas. Komisija įsteigia vieną bendrą prieigos prie „InvestEU“ konsultacijų centro tašką ir atitinkamam konsultacijų centro parneriui paveda tvarkyti konsultacinės paramos prašymus. Komisija, EIB grupė ir kiti įgyvendinantieji partneriai glaudžiai bendradarbiauja, kad būtų užtikrintas veiksmingumas, sinergija ir veiksminga geografinė paramos aprėptis visoje Sąjungoje, tinkamai atsižvelgiant į esamas struktūras ir veiklą.

„InvestEU“ konsultacijų centras yra kiekvienos politikos linijos, nurodytos 7 straipsnio 1 dalyje, komponentas, apimantis visus tą liniją sudarančius sektorius. Be to, teikiamos ir įvairius sektorius apimančios ir gebėjimus stiprinančios konsultavimo paslaugos.

2.  „InvestEU“ konsultacijų centras visų pirma teikia šias paslaugas:

a)  vieno langelio principu veikiančio projekto plėtojimo pagalbos centro paslaugas valdžios institucijoms ir projektų vykdytojams vykdant centralizuotai valdomas Sąjungos programas;

aa)  skleidžia visą galimą papildomą informaciją apie investavimo gaires ir šių gairių aiškinimą valdžios institucijoms ir projektų vykdytojams;

b)  prireikus – padeda projektų vykdytojams plėtoti projektus, kad jie atitiktų 3, 7 ir 11 straipsniuose nustatytus tikslus ir tinkamumo kriterijus, taip pat sudaro palankesnes sąlygas nedidelio masto projektams sujungti; tačiau tokia pagalba nedaro įtakos Investicijų komiteto išvadoms dėl ES garantija tokiems projektams teikiamos paramos aprėpties;

ba)  išnaudoja galimybes pritraukti smulkius projektus ir juos finansuoti, be kita ko, per investavimo platformas;

c)  remia veiksmus ir vietos žinių panaudojimą siekiant sudaryti palankesnes sąlygas visoje Sąjungoje naudotis „InvestEU“ fondo parama ir, kai įmanoma, aktyviai prisidėti prie „InvestEU“ fondo sektorių ir geografinės diversifikacijos tikslo remiant įgyvendinančiuosius partnerius jiems inicijuojant ir plėtojant potencialias finansavimo ir investavimo operacijas;

d)  sudaro palankesnes sąlygas kurti bendradarbiavimo platformas, skirtas keistis ir dalytis tarpusavyje duomenimis, praktine patirtimi ir geriausios patirties pavyzdžiais, siekiant remti projektų bazę ir sektorių plėtrą, ir, be kita ko, padeda skatinti filantropinių organizacijų ir kitų potencialių investuotojų bei projektų vykdytojų bendradarbiavimą, visų pirma, susijusį su socialinių investicijų ir įgūdžių politikos linija;

e)  aktyvią konsultacinę paramą investavimo platformų steigimo klausimais, prireikus, vykdant veiklą vietos lygmeniu, visų pirma, kai steigiamos tarpvalstybinės ir makroregioninės investavimo platformos, sujungiančios mažus ir vidutinio dydžio projektus vienoje ar daugiau valstybių narių pagal temą arba regioną;

ea)   sudaro palankesnes sąlygas derinimo su dotacijomis ar finansinėmis priemonėmis, kurios finansuojamos iš Sąjungos biudžeto ar iš kitų šaltinių, naudojimui ir jį remia, siekiant sustiprinti sąveiką ir papildomumą tarp ES priemonių ir kuo labiau padidinti programos „InvestEU“ poveikį ir įtaką;

f)  remia gebėjimų stiprinimo veiksmus, kad būtų plėtojami organizaciniai gebėjimai, įgūdžiai ir procesai ir paspartintas organizacijų pasirengimas investicijoms, kad projektų vykdytojai ir valdžios institucijos galėtų kurti investicinių projektų bazes, plėtoti finansines priemones ir investavimo platformas ir valdyti projektus, o finansų tarpininkai – įgyvendinti finansavimo ir investavimo operacijas, padėdami subjektams, patiriantiems sunkumų gauti finansavimą, be kita ko, padedant ugdyti rizikos vertinimo gebėjimus ar įgyti su konkrečiu sektoriumi (didelį dėmesį skiriant kultūros ir kūrybos sektoriams) susijusių žinių;

fa)  aktyviai teikia konsultacinę paramą pradedančiųjų įmonių projektams, ypač tais atvejais, kai jos siekia apsaugoti savo investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas, įsigydamos intelektinės nuosavybės teises, pavyzdžiui, patentus.

3.  „InvestEU“ konsultacijų centro paslaugomis gali naudotis viešųjų ir privačių projektų vykdytojai, įskaitant nacionalinius skatinamojo finansavimo bankus, investicines platformas, MVĮ ir pradedančiąsias įmones, taip pat valdžios institucijos, finansų bei kitų sričių tarpininkai.

4.  2 dalyje nurodytoms paslaugoms gali būti taikomi mokesčiai daliai išlaidų, susijusių su tų paslaugų teikimu, padengti, išskyrus viešiesiems projektų vykdytojams ir ne pelno organizacijoms teikiamas paslaugas, kurios yra nemokamos. MVĮ už 2 dalyje nurodytas paslaugas mokami mokesčiai neviršija trečdalio tų paslaugų teikimo išlaidų.

5.  Siekiant šio straipsnio 1 dalyje nurodyto tikslo ir sudaryti palankesnes sąlygas teikti konsultacinę paramą, „InvestEU“ konsultacijų centras remiasi Komisijos, EIB grupės ir kitų įgyvendinančiųjų partnerių praktine patirtimi.

6.  Prireikus „InvestEU“ konsultacijų centras veikia vietos lygmeniu. Jo padaliniai steigiami pirmiausia tose valstybėse narėse ar regionuose, kurie patiria sunkumų plėtodami „InvestEU“ fondo finansuojamus projektus. „InvestEU“ konsultacijų centras padeda perduoti žinias regiono ir vietos lygmenimis siekiant stiprinti regioninius ir vietos gebėjimus ir kaupti praktinę patirtį, susijusius su 1 dalyje nurodyta pagalba, taip pat įgyvendinti ir įtraukti mažus projektus.

6a.  Siekiant teikti 1 dalyje nurodytą konsultacinę paramą ir sudaryti palankesnes sąlygas ją teikti vietos lygmeniu, „InvestEU“ konsultacijų centras bendradarbiauja su nacionaliniais skatinamojo finansavimo bankais arba įstaigomis ir naudojasi jų ekspertinėmis žiniomis. Viena vertus, „InvestEU“ konsultacijų centro ir, kita vertus, nacionalinio skatinamojo finansavimo banko arba įstaigos bendradarbiavimas gali būti vykdomas kaip sutartinė partnerystė. „InvestEU“ konsultacijų centras stengiasi sudaryti bent vieną bendradarbiavimo susitarimą su kiekvienos valstybės narės nacionaliniu skatinamojo finansavimo banku arba įstaiga. Valstybėse narėse, kuriose nėra nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų arba įstaigų, „InvestEU“ konsultacijų centras turėtų, kai tikslinga, atitinkamai valstybei narei paprašius, aktyviai teikti konsultacinę paramą steigiant tokį banką arba įstaigą.

7.  Finansavimo prašantiems projektų, visų pirma smulkesnių projektų, vykdytojams įgyvendinantieji partneriai siūlo projektus pateikti „InvestEU“ konsultacijų centrui, kad, prireikus, būtų galima patobulinti jų projektų rengimą ir įvertinti galimybę sujungti projektus.

Įgyvendinantieji partneriai taip pat informuoja projektų vykdytojus apie galimybę įtraukti jų projektus į sąrašą 21 straipsnyje nurodytame „InvestEU“ portale.

VI SKYRIUS

21 straipsnis

„InvestEU“ portalas

1.  Komisija sukuria „InvestEU“ portalą. Jis yra lengvai prieinama ir patogi naudotis projektų duomenų bazė, kurioje teikiama aktuali informacija apie kiekvieną projektą.

2.  „InvestEU“ portalas – vieta, kurioje projektų vykdytojai gali pristatyti savo projektus, kuriems siekia gauti finansavimą, ir taip investuotojams suteikti informacijos apie juos. Projektų įtraukimas į „InvestEU“ portalą nedaro poveikio sprendimams dėl galutinių projektų, atrenkamų paramai pagal šį reglamentą ar bet kokią kitą Sąjungos priemonę arba viešajam finansavimui teikti.

3.  Portale pateikiami tik Sąjungos teisę ir politiką atitinkantys projektai.

4.  3 dalyje nustatytas sąlygas atitinkančius projektus Komisija perduoda atitinkamiems įgyvendinantiesiems partneriams ir „InvestEU“ konsultacijų centrui, jei reikia.

5.  Įgyvendinantieji partneriai nagrinėja projektus, patenkančius į jų geografinę ir veiklos sritį.

VII SKYRIUS

ATSKAITOMYBĖ, STEBĖSENA IR ATASKAITŲ TEIKIMAS, VERTINIMAS IR KONTROLĖ

21a straipsnis

Atskaitomybė

1.  Europos Parlamentui ar Tarybai paprašius, valdančiosios tarybos pirmininkas prašančiajai institucijai pateikia „InvestEU“ fondo veiklos rezultatų ataskaitą ir, be kita ko, dalyvauja klausyme Europos Parlamente.

2.  Valdančiosios tarybos pirmininkas žodžiu arba raštu atsako į Europos Parlamento arba Tarybos „InvestEU“ fondui pateiktus klausimus ne vėliau kaip per penkias savaites nuo jų gavimo dienos.

3.  Europos Parlamentui arba Tarybai paprašius, Komisija pateikia šio reglamento taikymo ataskaitą.

22 straipsnis

Stebėsena ir ataskaitų teikimas

1.  Rodikliai, kuriais grindžiama programos „InvestEU“ įgyvendinimo pažangos, padarytos siekiant 3 straipsnyje nustatytų bendrųjų ir konkrečių tikslų, ataskaita, pateikti šio reglamento III priede.

2.  Siekiant veiksmingai įvertinti „InvestEU“ programos įgyvendinimo pažangą, padarytą siekiant jos tikslų, Komisijai pagal 26 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas šio reglamento III priedas, kad prireikus rodikliai būtų peržiūrėti arba papildyti, ir kuriais reglamentas papildomas nuostatomis dėl stebėsenos ir vertinimo sistemos sukūrimo.

3.  Atsiskaitymo už veiklą sistema užtikrinama, kad įgyvendinimo ir rezultatų stebėsenos duomenys būtų renkami veiksmingai, efektyviai ir laiku. Todėl įgyvendinantiesiems partneriams ir, kai tinkama, kitiems Sąjungos lėšų gavėjams nustatomi proporcingi ataskaitų teikimo reikalavimai.

4.  Komisija pagal [Finansinio reglamento] [241 ir 250 straipsnius] parengia programos „InvestEU“ įgyvendinimo ataskaitą. Tuo tikslu EIB grupė ir įgyvendinantieji partneriai kasmet teikia informaciją, kuri yra būtina, įskaitant informaciją apie garantijos veikimą, kad Komisija galėtų vykdyti savo ataskaitų teikimo pareigas.

5.  Be to, kiekvienas įgyvendinantysis partneris kas šešis mėnesius Europos Parlamentui ir Komisijai pateikia ataskaitą dėl finansavimo ir investavimo operacijų, kurioms taikomas šis reglamentas, suskirstytą atitinkamai pagal ES skyrių ir valstybės narės skyrių pagal valstybes nares. Ataskaitoje įvertinama atitiktis ES garantijos naudojimo reikalavimams ir pagrindiniams veiklos rezultatų rodikliams, nustatytiems šio reglamento III priede. Ataskaitoje, išsaugant privačios ir neskelbtinos komercinės informacijos konfidencialumą, taip pat pateikiami kuo išsamesni veiklos, statistiniai, finansiniai ir apskaitos duomenys apie kiekvieną finansavimo ir investavimo operaciją skyriaus, politikos linijos ir „InvestEU“ fondo lygmeniu. Vienoje iš tų ataskaitų pateikiama informacija, kurią įgyvendinantieji partneriai pateikia pagal [Finansinio reglamento] [155 straipsnio 1 dalies a punktą]. Komisija surenka ir įvertina įgyvendinančiųjų partnerių ataskaitas ir viešai skelbiamų metinių ataskaitų forma pateikia jų santrauką pateikdama informaciją apie programos įgyvendinimo lygį atsižvelgiant į jos tikslus ir veiklos rodiklius ir nurodydama pagal „InvestEU“ programą remiamo finansavimo ir investavimo operacijų riziką ir galimybes.

23 straipsnis

Vertinimas

1.  Vertinimai atliekami laiku, kad jų rezultatus būtų galima panaudoti priimant sprendimus.

2.  Iki 2024 m. gruodžio 31 d. Komisija atlieka tarpinį programos „InvestEU“ vertinimą, visų pirma įvertindama, kaip buvo panaudota ES garantija.

3.  Baigiant įgyvendinti programą „InvestEU“, bet praėjus ne daugiau kaip dvejiems metams po 1 straipsnyje nurodyto laikotarpio pabaigos, Komisija atlieka galutinį programos „InvestEU“ vertinimą, visų pirma įvertindama, kaip buvo panaudota ES garantija.

4.  Vertinimų išvadas ir savo pastabas Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui.

5.  Įgyvendinantieji partneriai prisideda prie 1 ir 2 dalyse nurodytų vertinimų ir teikia Komisijai informaciją, kurios reikia tiems vertinimams atlikti.

6.  Pagal [Finansinio reglamento] [211 straipsnio 1 dalį] Komisija kas trejus metus į [Finansinio reglamento] [250 straipsnyje] nurodytą metinę ataskaitą įtraukia šio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje nustatytos atidėjinių normos tinkamumo peržiūrą, kurioje įvertina faktinį finansavimo ir investavimo operacijų, kurioms taikoma ES garantija, rizikos pobūdį. Komisijai pagal 26 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kad remdamasi ta peržiūra ji galėtų pakoreguoti šio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje nurodytą atidėjinių normą ne daugiau kaip 15 proc.

24 straipsnis

Auditai

Europos Audito Rūmų ir asmenų ar subjektų, įskaitant Sąjungos institucijų ar įstaigų neįgaliotus asmenis ar subjektus, atliktais Sąjungos finansavimo naudojimo auditais grindžiamas bendras užtikrinimas pagal [Finansinio reglamento] [127 straipsnį].

25 straipsnis

Sąjungos finansinių interesų apsauga

Kai trečioji valstybė dalyvauja programoje „InvestEU“, kaip nustatyta sprendime, priimtame pagal tarptautinį susitarimą, arba kitoje teisinėje priemonėje, trečioji valstybė suteikia reikiamas teises ir prieigą atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) ir Europos Audito Rūmams, kad jie galėtų visapusiškai vykdyti savo atitinkamus įgaliojimus. OLAF atveju tokios teisės apima teisę atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, nurodytus Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų.

26 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis. Deleguotieji aktai dėl įgyvendinančiųjų partnerių atliekamos ar su jais susijusios veiklos rengiami glaudžiai bendradarbiaujant su tais įgyvendinančiaisiais partneriais.

2.  4 straipsnio 2 dalyje, 7 straipsnio 3 ir 6 dalyse, 17a straipsnyje, 17b straipsnyje, 22 straipsnio 2 dalyje ir 23 straipsnio 6 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo [šio reglamento įsigaliojimo dienos]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 4 straipsnio 2 dalyje, 7 straipsnio 3 ir 6 dalyse, 17a straipsnyje, 17b straipsnyje, 22 straipsnio 2 dalyje ir 23 straipsnio 6 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.  Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.  Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.  Pagal 4 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 3 ir 6 dalis, 17a straipsnį, 17b straipsnį, 22 straipsnio 2 dalį ir 23 straipsnio 6 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

VIII SKYRIUS

Skaidrumas ir matomumas

27 straipsnis

Informavimas, komunikacija ir viešinimas

1.  Įgyvendinantieji partneriai nurodo Sąjungos lėšų kilmę ir užtikrina jų matomumą (visų pirma viešindami veiksmus ir jų rezultatus) teikdami nuoseklią, veiksmingą ir tikslinę informaciją įvairiai auditorijai, įskaitant žiniasklaidą ir visuomenę, taip pat pabrėždami socialinį poveikį ir poveikį aplinkai.

2.  Komisija vykdo su programa „InvestEU“ ir jos veiksmais bei rezultatais susijusius informavimo ir komunikacijos veiksmus. Programai „InvestEU“ skirtais finansiniais ištekliais taip pat prisidedama prie institucinės komunikacijos apie Sąjungos politikos prioritetus, susijusius su 3 straipsnyje nurodytais tikslais.

IX SKYRIUS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

28 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.  Iš šio reglamento IV priede nurodytose programose nustatytų finansinių priemonių gautos pajamos, grąžinimai ir išieškotos sumos gali būti naudojamos ES garantijos atidėjiniams suformuoti pagal šį reglamentą.

2.  Iš Reglamente (ES) 2015/1017 nustatytos ES garantijos gautos pajamos, grąžinimai ir išieškotos sumos gali būti naudojamos ES garantijos atidėjiniams suformuoti pagal šį reglamentą, išskyrus atvejus, kai jos naudojamos Reglamento (ES) 2015/1017 4, 9 ir 12 straipsniuose nustatytais tikslais.

29 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2021 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta ...

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

I PRIEDAS

Sumos kiekvienam konkrečiam tikslui

4 straipsnio 2 dalyje nurodytas ▌ paskirstymas finansinėms ir investicinėms operacijoms yra toks:

a)  ▌11 000 000 000 EUR 3 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytiems tikslams;

b)  ▌11 250 000 000 EUR 3 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytiems tikslams;

c)  ▌12 500 000 000 EUR 3 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytiems tikslams;

d)  ▌5 567 000 000 EUR 3 straipsnio 2 dalies d punkte nurodytiems tikslams;

II PRIEDAS

Sritys, kuriose gali būti vykdomos finansavimo ir investavimo operacijos

Finansavimo ir investavimo operacijos gali būti vykdomos vienoje ar keliose iš šių sričių:

1.  energetikos sektoriaus vystymas pagal energetikos sąjungos prioritetus, įskaitant energijos tiekimo saugumą, ir pagal darbotvarkės iki 2030 m. bei Paryžiaus susitarimo įsipareigojimus, įskaitant visų pirma:

a)  švarios ir tvarios atsinaujinančiosios energijos gamybos plėtotę, tokios energijos sprendimų diegimo spartinimą, tiekimą ar įgyvendinimą;

b)  energijos vartojimo efektyvumą, energetikos pertvarką ir energijos taupymą (daug dėmesio skiriant paklausos mažinimui, pasiekiamam vykdant paklausos valdymą ir pastatų renovaciją);

c)  tvarios energetikos infrastruktūros (perdavimo ir paskirstymo lygmens, kaupimo technologijų, pažangiųjų tinklų) vystymą, tobulinimą ir modernizavimą ir valstybių narių elektros tinklų sujungimo lygio didinimą;

d)  sintetinių degalų, tvariai gautų iš atsinaujinančiųjų šaltinių / anglies junginių aspektu neutralių šaltinių, ir alternatyviųjų degalų, be kita ko, skirtų visoms transporto rūšims, gamybą ir tiekimą, laikantis [Atsinaujinančiųjų išteklių direktyvos 2009/28/EB] nuostatų;

e)  infrastruktūrą, skirtą anglies dioksido surinkimui ir saugojimui pramoniniuose procesuose, bioenergijos gamyklose ir gamybos objektuose, siekiant energetikos pertvarkos.

2.  Tvarios ir saugios transporto infrastruktūros ir judumo sprendimų, taip pat įrangos ir naujoviškų technologijų vystymas atsižvelgiant į Sąjungos transporto prioritetus ir įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą, įskaitant visų pirma:

a)  projektus, kuriais prisidedama prie TEN-T infrastruktūros, įskaitant miestų transporto mazgus, jūrų ir vidaus vandenų uostus, oro uostus, daugiarūšio transporto terminalus ir jų prijungimą prie pagrindinių tinklų, taip pat Reglamente (ES) Nr. 1315/2013 nustatytų telematikos priemonių vystymo;

aa)  TEN-T infrastruktūros projektus, kuriais atsižvelgiama į bent dviejų skirtingų transporto priemonių naudojimą, ypač daugiarūšio krovinių transporto terminalus ir keleivinio susisiekimo mazgus;

b)  pažangaus ir tvaraus judumo mieste projektus, įskaitant vidaus vandenų kelius ir oro transportą (orientuotus į mažataršio transporto mazgus, nediskriminacinį prieinamumą, oro taršą ir triukšmą, energijos vartojimą ir pagerintą, be kita ko, dviratininkų ir pėsčiųjų saugumą);

c)  transporto sektoriaus kilnojamojo turto atnaujinimo ir modernizavimo rėmimą, siekiant įdiegti mažataršio judumo sprendimus, įskaitant alternatyviųjų ir sintetinių degalų, gautų iš atsinaujinančiųjų ir (arba) anglies junginių aspektu neutralių šaltinių, naudojimą visų rūšių transporto priemonėse;

d)  geležinkelių infrastruktūros projektus, kitus geležinkelių projektus, vidaus vandenų infrastruktūros, taip pat jūrų uostų ir jūrų greitkelių projektus;

e)  visų rūšių transporto alternatyviųjų degalų infrastruktūrą, įskaitant elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą;

ea)  pažangaus ir tvaraus judumo mieste projektus, orientuotus į:

i)  kelių eismo saugumą (įskaitant didesnį vairuotojų ir keleivių saugumo lygį ir mažesnį žuvusiųjų ir sunkiai sužalotų asmenų skaičių),

ii)  prieinamumą (taip pat ir kaimo vietovėse),

iii)  išmetamų teršalų kiekio mažinimą,

iv)  naujų transporto technologijų bei paslaugų, visų pirma MVĮ, susijusių ir autonominių transporto rūšių, taip pat integruotųjų bilietų pardavimo sprendimų kūrimą ir diegimą;

eb)  projektus, kuriais siekiama išlaikyti arba atnaujinti esamą transporto infrastruktūrą, įskaitant greitkelius TEN-T tinkle, kai būtina padidinti, išlaikyti arba pagerinti kelių eismo saugumą, plėtoti IT paslaugas arba užtikrinti infrastruktūros vientisumą ir standartus, visų pirma saugias stovėjimo vietas ir įrenginius, alternatyvias degalines ir elektros įkrovos sistemas;

ec)  kelių infrastruktūrą transportui sanglaudos šalyse, mažiau išsivysčiusiuose regionuose arba pasienio transporto projektus.

3.  Aplinka ir ištekliai, įskaitant visų pirma:

a)  vandens infrastruktūrą, įskaitant tiekimą ir sanitariją, ir pakrančių infrastruktūrą, taip pat kitą su vandeniu susijusią žaliąją infrastruktūrą;

b)  atliekų tvarkymo infrastruktūrą;

c)  projektus ir iniciatyvas aplinkos išteklių valdymo ir tvarių technologijų srityse;

d)  ekosistemų ir jų paslaugų stiprinimą ir atkūrimą;

e)  tvarią miestų, kaimo vietovių ir pakrančių plėtrą ir atnaujinimą;

f)  klimato srities veiksmus, įskaitant gamtinių pavojų ir nelaimių rizikos mažinimą, prisitaikymą prie klimato kaitos ir klimato kaitos švelninimą;

g)  projektus ir iniciatyvas, kuriais įgyvendinama žiedinė ekonomika, išteklių naudojimo efektyvumo aspektus integruojant į produkcijos ir produktų gyvavimo ciklą, įskaitant tvarų pirminių ir antrinių žaliavų tiekimą;

h)  energijai imlios pramonės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą ir reikšmingą jos išmetamų teršalų kiekio mažinimą, įskaitant didelio masto naujoviškų mažataršių technologijų pritaikymą ir diegimą;

ha)  projektus, kuriais skatinamas tvarus kultūros paveldas, visų pirma materialiojo ir nematerialiojo Europos kultūros paveldo apsaugos strategijas ir priemones.

4.  Skaitmeninio ryšio infrastruktūros vystymas, be kita ko, įgyvendinant projektus, kuriais prisidedama prie itin didelio pajėgumo skaitmeninių tinklų diegimo, 5G junglumo ir skaitmeninių jungčių ir prieinamumo gerinimo, visų pirma kaimo vietovėse ir atokiuose regionuose.

5.  Moksliniai tyrimai, technologinė plėtra ir inovacijos, įskaitant visų pirma:

a)  paramą mokslinių tyrimų infrastruktūrai ir mokslinių tyrimų bei inovacijų projektus visose programoje „Europos horizontas“ apibrėžtose teminėse srityse, kurie padeda siekti „Europos horizonto“ tikslų;

b)  verslo projektus, įskaitant profesinį mokymą ir verslo branduolių ir verslo tinklų kūrimo skatinimą;

c)  parodomuosius projektus ir programas, taip pat susijusios infrastruktūros, technologijų ir procesų diegimą;

d)  akademinių įstaigų, mokslinių tyrimų ir inovacijų organizacijų ir pramonės mokslinių tyrimų ir inovacijų bendradarbiavimo projektus; viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir pilietinės visuomenės organizacijas;

e)  žinių ir technologijų perdavimą;

f)  naujus veiksmingus ir prieinamus sveikatos priežiūros produktus, įskaitant vaistus, medicinos prietaisus, diagnostikos ir pažangiosios terapijos medicininius preparatus, naujas antimikrobines medžiagas ir novatoriškus kūrimo procesus, kuriuose nenaudojami bandymai su gyvūnais.

6.  Skaitmeninių technologijų ir paslaugų kūrimas, ▌diegimas ir plėtimas, įskaitant visų pirma:

a)  dirbtinį intelektą, laikantis Skaitmeninės Europos programos, ypač etikos klausimais;

aa)  kvantinę technologiją;

b)  kibernetinio saugumo ir tinklų apsaugos infrastruktūras;

c)  daiktų internetą;

d)  blokų grandinės ir kitas paskirstytojo registro technologijas;

e)  aukšto lygio skaitmeninius įgūdžius;

f)  kitas aukšto lygio skaitmenines technologijas ir paslaugas, kuriomis prisidedama prie Sąjungos pramonės skaitmeninimo ir skaitmeninių technologijų, paslaugų ir įgūdžių integravimo į Sąjungos transporto sektorių;

fa)  robotiką ir automatizavimą.

7.  Finansinė parama subjektams, kuriuose dirba iki 3 000 darbuotojų. MVĮ linija skiriama tik MVĮ ir mažoms vidutinės kapitalizacijos įmonėms, taip pat socialinės įmonėms, kurios yra MVĮ, visų pirma:

a)  suteikiant apyvartinio kapitalo ir investicijų, visų pirma susijusių su veiksmais, puoselėjančiais verslumo kultūrą ir aplinką ir skatinančiais labai mažų įmonių ir MVĮ kūrimą ir augimą;

b)  nuo parengiamojo iki plėtros etapo teikiant rizikos finansavimą, siekiant užtikrinti technologinį pirmavimą novatoriškuose ir tvariuose sektoriuose, įskaitant jų skaitmeninimo ir inovacijų pajėgumo didinimą, ir siekiant užtikrinti jų konkurencingumą pasaulyje.

8.  Kultūros ir kūrybos sektoriai; žiniasklaida, audiovizualinis sektorius ir žurnalistika, visų pirma pasitelkiant (bet ne tik):

a)  naujas technologijas, tokias kaip prie kultūros ir kūrybos prekių ir paslaugų pritaikomos pagalbinės technologijos;

b)  skaitmeninių technologijų naudojimą materialiojo ir nematerialiojo Europos kultūros paveldo išsaugojimui ir atkūrimui;

c)  kultūros ir kūrybos pramonę ir sektorius, pvz., papildytą ir (arba) virtualią realybę, įtraukiąją aplinką, žmogaus ir kompiuterio sąsajas, interneto protokolą ir debesijos infrastruktūras, 5G tinklus, naująją žiniasklaidą;

d)  technologinį intelektinės nuosavybės teisių valdymą.

9.  Turizmo sektorius.

10.  Tvarus žemės ūkis, miškininkystė, žvejyba, akvakultūra ir kiti platesnės tvarios bioekonomikos srities elementai.

11.  Socialinės investicijos, įskaitant tas, kuriomis prisidedama prie Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo, visų pirma per:

a)  etišką ir tvarų finansavimą, mikrofinansus, socialinių įstaigų finansus ir socialinę ekonomiką;

b)  įgūdžių paklausą ir pasiūlą;

c)  švietimą, profesinį mokymą ir susijusias paslaugas;

d)  socialinę infrastruktūrą, visų pirma:

i)  švietimą ir mokymą, įskaitant ankstyvąjį ugdymą ir priežiūrą, švietimui skirtas patalpas ir (arba) priemones, besimokančiųjų apgyvendinimą ir skaitmeninę įrangą;

ii)  socialinį būstą;

iii)  sveikatos ir ilgalaikę priežiūrą, įskaitant klinikas, ligonines, pirminę sveikatos priežiūrą, priežiūrą namuose ir bendruomenėse teikiamą priežiūrą;

e)  socialines inovacijas, įskaitant inovatyvius socialinius sprendimus ir schemas, kuriomis siekiama didinti socialinį poveikį ir rezultatus šiame punkte nurodytose srityse;

f)  socialiai orientuotą kultūrinę veiklą;

fa)  priemones, skirtas lyčių lygybei ir aktyviam moterų dalyvavimui skatinti;

g)  pažeidžiamų žmonių, įskaitant trečiųjų šalių piliečius, integravimą;

h)  inovatyvius sveikatos priežiūros sprendimus, įskaitant e. sveikatą, sveikatos paslaugas ir naujus priežiūros modelius;

i)  neįgaliųjų įtrauktį ir jiems sudaromas galimybes.

12.  Gynybos pramonės plėtra, stiprinant Sąjungos strateginį savarankiškumą, visų pirma teikiant paramą:

a)  Sąjungos gynybos pramonės tiekimo grandinei, įskaitant finansinę paramą MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonėms;

b)  bendrovėms, dalyvaujančioms gynybos sektoriaus radikalių inovacijų projektuose, ir su tuo glaudžiai susijusioms dvejopos paskirties technologijoms;

c)  gynybos sektoriaus tiekimo grandinei, dalyvaujant bendradarbiaujamojo pobūdžio gynybos srities mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektuose, įskaitant tuos, kuriems teikiama Europos gynybos fondo parama;

d)  gynybos srities mokslinių tyrimų ir mokymo infrastruktūrai.

13.  Kosmosas, visų pirma vystant kosmoso sektorių pagal Kosmoso strategijos tikslus, siekiant:

a)  maksimaliai padidinti Sąjungos visuomenės ir ekonomikos gaunamą naudą;

b)  padidinti kosmoso sistemų ir technologijų konkurencingumą, ypatingą dėmesį skiriant tiekimo grandinių nepriklausomybei;

c)  remti su kosmoso technologijomis susijusį verslumą, be kita ko, tolesnės grandies sektoriaus plėtrą;

d)  sustiprinti Sąjungos savarankiškumą kuriant saugią ir patikimą prieigą prie kosmoso, įskaitant dvejopos paskirties aspektus.

13a.  Jūros ir vandenynai, plėtojant tvarią mėlynąją ekonomiką ir laikantis integruotos jūrų politikos tikslų, visų pirma pasitelkiant:

a)  jūrų verslininkystę;

b)  novatorišką ir konkurencingą jūrų pramonę;

c)  žinias apie vandenynus ir karjeros galimybes mėlynosios ekonomikos sektoriuje;

d)  darnaus vystymosi tikslų, visų pirma 14-ojo DVT (Gyvybė vandenyse), įgyvendinimą;

e)  atsinaujinančiąją jūrų energiją ir žiedinę ekonomiką. [2 ir 16/rev pakeit.]

III PRIEDAS

Pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai

1.  „InvestEU“ finansavimo apimtis (suskirstyta pagal finansavimo ir investavimo operacijoms tinkamų sričių punktus ir papunkčius, kaip nurodyta II priede)

1.1  Pasirašytų operacijų apimtis

1.2  Sutelktos investicijos

1.3  Sutelkto privačiojo finansavimo suma

1.4  Pasiektas sverto ir didinamasis poveikis

1.4a  Sąveika su kitomis Sąjungos programomis

2.  „InvestEU“ finansavimo geografinė aprėptis (suskirstyta pagal finansavimo ir investavimo operacijoms tinkamų sričių punktus ir papunkčius, kaip nurodyta II priede)

2.1  Šalių, kurias apima projektai, skaičius

2.1a  Regionų, kuriuose vykdomi projektai, skaičius

2.1b  Operacijų skaičius ir apimtis kiekvienoje valstybėje narėje ir regione

3.  „InvestEU“ finansavimo poveikis

3.1  Sukurtų arba paremtų darbo vietų skaičius

3.2  Energetikos ir klimato tikslus remiančios investicijos, kai tinka, detalizuojant pagal politikos linijas ir kategorijas, taip pat nurodant, kokia jų dalis susijusi su klimatu.

3.3  Skaitmeninimą remiančios investicijos

3.3a  Socialinius tikslus remiančios investicijos

4.  Tvari infrastruktūra

4.1  Energetika: įrengti papildomi atsinaujinančiosios energijos gamybos pajėgumai (MW) pagal šaltinį

4.2  Energetika: geresnio energijos vartojimo klasei priskiriamų namų ūkių ir viešosios ir komercinės paskirties patalpų skaičius, įskaitant klasės pagerėjimo laipsnį arba lygiavertį skaičių, arba skaičius būstų, kurie po renovacijos pasiekė beveik nulinės energijos pastato ar pasyvaus namo standartą

4.3  Skaitmeninimas: papildomi namų ūkiai, komercinės paskirties ir (arba) viešieji pastatai, turintys prieigą prie plačiajuosčio, bent 100 Mbps spartos ryšio su gigabaitinės spartos galimybe, arba įrengtų belaidžio ryšio zonų skaičius

4.4  Transportas: sutelktos investicijos į TEN-T, iš jų: ▌

–  į pagrindinį tinklą ir visuotinį tinklą jo dalyse, nurodytose [Reglamento Nr. XXX, įrašyti nuorodą į naująją EITP], priede;

–  į daugiarūšio transporto infrastruktūrą;

–  į inovatyvius sprendimus, kuriais prisidedama prie subalansuoto transporto rūšių derinio, įskaitant vidaus vandenų kelių ir oro transportą;

–  įrengtų alternatyviųjų degalų infrastruktūros punktų skaičius

4.5  Aplinka: investicijos, kuriomis padedama įgyvendinti planus ir programas, kurių reikalaujama pagal Sąjungos aplinkos teisės aktus, susijusius su oro kokybe, vandeniu, atliekomis ir gamta

4.5a  Įrengtų alternatyviųjų degalų infrastruktūros punktų skaičius

4.6  Išmetamų teršalų kieko mažinimas: sumažintas išmetamas CO2 kiekis

5.  Moksliniai tyrimai, inovacijos ir skaitmeninimas

5.1  Įnašas siekiant tikslo 3 proc. Sąjungos BVP programos vykdymo laikotarpiu investuoti į mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas

5.2  Įmonių, kurioms programos vykdymo laikotarpiu suteikta parama įgyvendinti mokslinių tyrimų ir inovacijų projektus, skaičius

5.2a  Projektų, kurie anksčiau gavo paramą pagal „Europos horizontą“ ir (arba) Skaitmeninės Europos programą, skaičius

6.  Mažosios ir vidutinės įmonės

6.1  Įmonių, kurioms suteikta parama, skaičius pagal dydį (labai mažos, mažosios, vidutinės ir mažos vidutinės kapitalizacijos įmonės)

6.2  Įmonių (ypač novatoriškų MVĮ), kurioms suteikta parama, pagal etapą (ankstyvasis, augimo / plėtros) skaičius

6.3  Įmonių, kurioms suteikta parama, pagal sektorius skaičius

7.  Socialinės investicijos ir įgūdžiai

7.1  Socialinė infrastruktūra: socialinės infrastruktūros, kuriai suteikta parama, apimtis pagal sektorių ir aprėptis: būstas, švietimas, sveikata, kt.

7.2  Mikrofinansai ir socialinių įmonių finansai: socialinės ekonomikos įmonių, kurioms suteikta parama, skaičius

7.2a  Mikrofinansai ir socialinių įmonių finansai: sukurtų socialinės ekonomikos įmonių skaičius

7.2b  Mikrofinansai ir socialinių įmonių finansai: socialinių įmonių, kurioms suteikta parama, skaičius pagal etapą (ankstyvasis, augimo / plėtros)

7.5  Įgūdžiai: asmenų, kurie įgyja naujų įgūdžių arba kurių įgūdžiai pripažįstami, skaičius: formaliojo, savaiminio ir neformaliojo švietimo ir mokymo kvalifikacija

IV PRIEDAS

Programa „InvestEU“. Ankstesnės priemonės

A.  Nuosavo kapitalo priemonės:

—  Europos technologijų priemonė (ETF98): 1998 m. gegužės 19 d. Tarybos sprendimas 98/347/EB dėl finansinės paramos novatoriškoms ir darbo vietas sukuriančioms mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) priemonių – augimo ir užimtumo iniciatyva (OL L 155, 1998 5 29, p. 43).

—  TTP: Komisijos sprendimas, kuriuo patvirtinamas Įmonių ir pramonės generalinio direktorato papildomo finansavimo sprendimas dėl veikos krypties „Prekių vidaus rinka ir politikos kryptys pagal sektorius“ veiksmų finansavimo 2007 m. ir Įmonių ir pramonės generalinio direktorato pamatinis sprendimas dėl parengiamųjų veiksmų „ES vaidmuo globalėjančiame pasaulyje“ ir keturių bandomųjų projektų „„Erasmus“ jauniems verslininkams“, „Priemonės mikroįmonių, mažųjų ir vidutinių įmonių bendradarbiavimui ir partnerystei skatinti“, „Technologijų perdavimas“ ir „Patraukliausios Europos turizmo vietovės“ finansavimo 2007 m. (C(2007) 531).

—  Europos technologijų priemonė (ETF01): 2000 m. gruodžio 20 d. Tarybos sprendimas 2000/819/EB dėl daugiametės įmonių ir verslininkystės, ypač mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ), programos (2001–2005 m.) (OL L 333, 2000 12 29, p. 84).

—  GIF: 2006 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1639/2006/EB dėl Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos įsteigimo (2007–2013 m.) (OL L 310, 2006 11 9, p. 15).

—  Europos infrastruktūros tinklų priemonė (EITP): 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1316/2013, kuriuo sukuriama Europos infrastruktūros tinklų priemonė ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 913/2010 bei panaikinami reglamentai (EB) Nr. 680/2007 ir (EB) Nr. 67/2010 (OL L 348, 2013 12 20, p. 129), su pakeitimais, padarytais 2015 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2015/1017 dėl Europos strateginių investicijų fondo, Europos investavimo konsultacijų centro ir Europos investicinių projektų portalo, kuriuo iš dalies keičiamos reglamentų (ES) Nr. 1291/2013 ir (ES) Nr. 1316/2013 nuostatos dėl Europos strateginių investicijų fondo (OL L 169, 2015 7 1, p. 1).

—  COSME EFG: 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1287/2013, kuriuo sukuriama 2014–2020 m. įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programa (COSME) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 1639/2006/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 33).

—  „InnovFin“ nuosavo kapitalo priemonė:

–  2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1291/2013, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 1982/2006/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 104).

–  2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1290/2013, kuriuo nustatomos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) dalyvavimo ir sklaidos taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1906/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 81);

–  2013 m. gruodžio 3 d. Tarybos sprendimas 2013/743/ES dėl specialiosios programos, kuria įgyvendinama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.), sukūrimo ir kuriuo panaikinami sprendimai 2006/971/EB, 2006/972/EB, 2006/973/EB, 2006/974/EB ir 2006/975/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 965).

—  EaSI gebėjimų stiprinimo investicijų linija: 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1296/2013 dėl Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programos (EaSI) ir kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 283/2010/ES, nustatantis Europos užimtumo ir socialinės įtraukties mikrofinansų skyrimo priemonę (OL L 347, 2013 12 20, p. 238).

B.  Garantijų priemonės

—  MVĮ garantijų priemonė 98 (MVĮG98): 1998 m. gegužės 19 d. Tarybos sprendimas 98/347/EB dėl finansinės paramos novatoriškoms ir darbo vietas sukuriančioms mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) priemonių – augimo ir užimtumo iniciatyva (OL L 155, 1998 5 29, p. 43).

—  MVĮ garantijų priemonė 01 (MVĮG01): 2000 m. gruodžio 20 d. Tarybos sprendimas 2000/819/EB dėl daugiametės įmonių ir verslininkystės, ypač mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ), programos (2001–2005 m.) (OL L 333, 2000 12 29, p. 84).

—  MVĮ garantijų priemonė 07 (MVĮG07): 2006 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1639/2006/EB dėl Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos įsteigimo (2007–2013 m.) (OL L 310, 2006 11 9, p. 15).

—  Europos mikrofinansų priemonė „Progress“ (garantijos) (EPMF-G): 2010 m. kovo 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 283/2010/ES, nustatantis Europos užimtumo ir socialinės įtraukties mikrofinansų skyrimo priemonę (OL L 87, 2010 4 7, p. 1).

—  RSI:

–  2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1982/2006/EB dėl Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos Septintosios bendrosios programos (2007–2013 m.), Komisijos pareiškimai (OL L 412, 2006 12 30, p. 1);

–  2006 m. gruodžio 19 d. Tarybos sprendimas 2006/971/EB dėl specialiosios programos „Bendradarbiavimas“, įgyvendinančios Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintąją bendrąją programą (2007–2013 m.) (OL L 400, 2006 12 30, p. 86);

–  2006 m. gruodžio 19 d. Tarybos sprendimas 2006/974/EB dėl specialiosios programos „Pajėgumai“, įgyvendinančios Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintąją bendrąją programą (2007–2013 m.) (OL L 400, 2006 12 30, p. 299).

—  EaSI garantijos: 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1296/2013 dėl Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programos (EaSI) ir kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 283/2010/ES, nustatantis Europos užimtumo ir socialinės įtraukties mikrofinansų skyrimo priemonę (OL L 347, 2013 12 20, p. 238).

—  COSME paskolų garantijų priemonė (COSME LGF): 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1287/2013, kuriuo sukuriama 2014–2020 m. įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programa (COSME) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 1639/2006/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 33).

—  „InnovFin“ skolos priemonė:

–  2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1290/2013, kuriuo nustatomos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) dalyvavimo ir sklaidos taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1906/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 81);

–  2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1291/2013, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 1982/2006/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 104).

–  2013 m. gruodžio 3 d. Tarybos sprendimas 2013/743/ES dėl specialiosios programos, kuria įgyvendinama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.), sukūrimo ir kuriuo panaikinami sprendimai 2006/971/EB, 2006/972/EB, 2006/973/EB, 2006/974/EB ir 2006/975/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 965).

—  Kultūros ir kūrybos sektorių garantijų priemonė (CCS GF): 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1295/2013, kuriuo sukuriama programa „Kūrybiška Europa“ (2014–2020 m.) ir panaikinami sprendimai Nr. 1718/2006/EB, Nr. 1855/2006/EB ir Nr. 1041/2009/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 221).

—  Studentų paskolų garantijų sistema (SLGF): 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1288/2013, kuriuo sukuriama Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus +“ ir panaikinami sprendimai Nr. 1719/2006/EB, Nr. 1720/2006/EB ir Nr. 1298/2008/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 50).

—  Energijos vartojimo efektyvumo privataus finansavimo priemonė (PF4EE): 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1293/2013 dėl aplinkos ir klimato politikos programos (LIFE) įsteigimo ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 614/2007 (OL L 347, 2013 12 20, p. 185).

C.  Rizikos pasidalijimo priemonės

—  Rizikos pasidalijimo finansinė priemonė (RPFP): 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1982/2006/EB dėl Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos Septintosios bendrosios programos (2007–2013 m.), Komisijos pareiškimai (OL L 412, 2006 12 30, p. 1).

—  „InnovFin“:

–  2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1290/2013, kuriuo nustatomos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) dalyvavimo ir sklaidos taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1906/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 81);

–  2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1291/2013, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 1982/2006/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 104);

—  Europos infrastruktūros tinklų priemonės skolos priemonė (EITP DI): 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1316/2013, kuriuo sukuriama Europos infrastruktūros tinklų priemonė ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 913/2010 bei panaikinami reglamentai (EB) Nr. 680/2007 ir (EB) Nr. 67/2010 (OL L 348, 2013 12 20, p. 129).

—  Gamtos turtų finansavimo priemonė (GTFP): 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1293/2013 dėl aplinkos ir klimato politikos programos (LIFE) įsteigimo ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 614/2007 (OL L 347, 2013 12 20, p. 185).

D.  Specialios paskirties investavimo subjektai

—  Europos mikrofinansų priemonė „Progress“ – savitarpio fondai – specialūs investicijų fondai (EPMF FCP-FIS): 2010 m. kovo 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 283/2010/ES, nustatantis Europos užimtumo ir socialinės įtraukties mikrofinansų skyrimo priemonę (OL L 87, 2010 4 7, p. 1).

—  „Marguerite“:

–  2007 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 680/2007, nustatantis bendrąsias taisykles dėl Bendrijos finansinės paramos teikimo transeuropinių transporto ir energetikos tinklų srityse (OL L 162, 2007 6 22, p. 1);

–  2010 m. vasario 25 d. Komisijos sprendimas C(2010)0941 dėl Europos Sąjungos dalyvavimo 2020 m. Europos energetikos, kovos su klimato kaita ir infrastruktūros fonde (fonde „Marguerite“).

—  Europos efektyvaus energijos vartojimo fondas (EEVEF): 2010 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1233/2010, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 663/2009 dėl ekonomikos gaivinimo, teikiant Bendrijos finansinę paramą energetikos srities projektams, programos sukūrimo (OL L 346, 2010 12 30, p. 5).

(1) OL C […], […], p. […]. (2) OL C […], […], p. […]. (3) COM(2018)0097. (4) 1a 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (OL L 335, 2009 12 17, p. 1). (5) COM(2018)0353. (6) 2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2284 dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/35/EB ir panaikinama Direktyva 2001/81/EB (OL L 344, 2016 12 17, p. 1) (7) COM(2017)0206. (8) COM(2017)0250. (9) European Economy Discussion Paper No 074, paskelbta 2018 m. sausio mėn. (10) (11) Nuorodą reikia atnaujinti: OL C 373, 2013 12 20, p. 1. Susitarimą rasite https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=uriserv:OJ.C_.2013.373.01.0001.01.ENG&toc=OJ:C:2013:373:TOC (12) 1a 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo (OL L 209, 1997 8 2, p. 1). (13) 1b 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo (OL L 209, 1997 8 2, p. 6). (14) 2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros (OL L 123, 2016 5 12, p. 1). (15) 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1). (16) 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, 1995 12 23, p. 1). (17) 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2). (18) 2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1). (19) 2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 198, 2017 7 28, p. 29). (20) 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija 2003/361/EB dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžčių (OL L 124, 2003 5 20, p. 36). (21) (22) (23) 1a 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).