2019 m. sausio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija „Bankų sąjunga. 2018 m. metinė ataskaita“ (2018/2100(INI))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į savo 2018 m. kovo 1 d. rezoliuciją „Bankų sąjunga. 2017 m. metinė ataskaita“(1),
– atsižvelgdamas į Komisijos ir Europos Centrinio Banko (ECB) pastabas dėl 2018 m. kovo 1 d. Parlamento rezoliucijos „Bankų sąjunga. 2017 m. metinė ataskaita“,
– atsižvelgdamas į pareiškimą, dėl kurio buvo susitarta per 2018 m. birželio 29 d. vykusį euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimą,
– atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 16 d. Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą dėl ECB vykdomos bankų krizių valdymo veiklos efektyvumo(2),
– atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 24 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl valstybės obligacijomis užtikrintų vertybinių popierių (COM(2018)0339),
– atsižvelgdamas į ECB 2018 m. vasario 23 d. išvadas, kad „ABLV Bank“ ir „ABLV Bank Luxembourg“ pagal Bendro pertvarkymo mechanizmo reglamentą žlunga arba galėtų žlugti(3),
– atsižvelgdamas į tai, kad 2018 m. sausio 31 d. Europos bankininkystės institucija (EBI) pradėjo 2018 m. ES masto testavimą nepalankiausiomis sąlygomis(4),
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. bankams skirtoms priemonėms finansų krizės sąlygomis paremti (Bankų komunikatas)(5),
– atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 18 d. paskelbtą Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (ESMA) metinę statistinę ataskaitą dėl ES išvestinių finansinių priemonių rinkų,
– atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 15 d. ECB pranešimą apie priežiūrinius lūkesčius dėl naujų neveiksnių paskolų(6), ir į 2018 m. liepos 11 d. pranešimą apie tolesnius žingsnius taikant priežiūros metodiką neveiksnių paskolų sankaupų klausimui spręsti(7),
– atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo mėn. Europos sisteminės rizikos valdybos (ESRV) ataskaitą „Neveiksnios paskolos žvelgiant iš makroprudencinės perspektyvos“ (angl. Approaching non-performing loans from a macroprudential angle),
– atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo mėn. ESRV ataskaitą „ES šešėlinės bankininkystės apžvalga Nr. 3“ (angl. EU Shadow Banking Monitor N° 3),
– atsižvelgdamas į skelbimą apie laisvą ECB priežiūros valdybos pirmininko darbo vietą nuo 2019 m. sausio 1 d.(8),
– atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 11 d. Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl bendro priežiūros mechanizmo, sukurto pagal Reglamentą (ES) Nr. 1024/2013 (COM(2017)0591),
– atsižvelgdamas į pasiūlymus iš dalies pakeisti 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (KRR) (COM(2016)0850) ir 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (KRD IV) (COM(2016)0854),
– atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 8 d. ECB nuomonę dėl Sąjungos kapitalo reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms sistemos pakeitimų (CON/2017/46),
– atsižvelgdamas į 2017 m. liepos mėn. ESRV ataskaitą „9-ojo tarptautinio finansinės atskaitomybės standarto poveikis finansiniam stabilumui“,
– atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 11 d. Tarybos išvadas dėl veiksmų plano neveiksnių paskolų problemai Europoje spręsti,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A8-0419/2018),
A. kadangi pasitvirtino, kad ECB sėkmingai vykdo jai pavestas sisteminės svarbos finansų įstaigų priežiūros funkcijas;
B. kadangi prudencinė priežiūra ir kovos su pinigų plovimu priežiūra negali būti laikoma atskira veikla;
C. kadangi, siekiant veiksmingai įgyvendinti ir stebėti kovos su pinigų plovimu priemones, reikia gerokai sustiprinti EBI vaidmenį;
D. kadangi svarbu paaiškinti, kaip gali būti traktuojama valstybės pagalba vykdant indėlių garantijų sistemų priemones(9);
E. kadangi neveiksnių paskolų ir 2 bei 3 lygio pozicijų sankaupos kai kurių valstybių narių bankų sistemose vis dar yra susirūpinimą keliančio dydžio;
F. kadangi neveiksnių paskolų skaičius ir santykis valstybėse narėse vis dar labai skiriasi;
G. kadangi dalyvauti bankų sąjungoje gali valstybės narės, kurios dar neįsivedė euro; kadangi nė viena ES valstybė narė kol kas nenusprendė dalyvauti šiuo pagrindu; kadangi keletas valstybių narių svarsto galimybę prisijungti prie bankų sąjungos; kadangi įvairios finansų įstaigos mato, kad naudinga įsisteigti bankų sąjungos valstybėse;
1. su pasitenkinimu atkreipia dėmesį į bankų sąjungos laimėjimus ir rezultatus kuriant iš tiesų bendrąją rinką, užtikrinant rinkos dalyviams vienodas sąlygas, finansinį stabilumą ir didesnį nuspėjamumą; pabrėžia įsipareigojimo užbaigti kurti bankų sąjungą svarbą ir būtinybę užtikrinti atvirumą ir vienodą požiūrį į visas bankų sąjungoje dalyvaujančias valstybes nares; primena, kad būtina toliau siekti baigti kurti bankų sąjungą, įskaitant Europos indėlių garantijų sistemą ir finansinio stabilumo stiprinimo priemones Bendro pertvarkymo fondui, taip pat priemones, kuriomis siekiama sumažinti riziką, nes tai padeda toliau didinti finansinį stabilumą ir augimo perspektyvas;
2. pabrėžia, kad svarbu įsipareigoti sukurti kapitalo rinkų sąjungą, nes tai padės sukurti tikrą bendrąją kapitalo rinką ES, nukreipti kreditus į realiąją ekonomiką, toliau sudaryti sąlygas privačiam rizikos pasidalijimui, mažinti viešojo rizikos pasidalijimo poreikį, sudaryti palankesnes sąlygas tarpvalstybinėms investicijoms ir papildyti bankų teikiamą finansavimą;
3. primena, kad bankų sąjunga yra atvira visoms prisijungti norinčioms valstybėms narėms; palankiai vertina visus veiksmus, kurių imasi ne euro zonos valstybės narės, siekdamos prisijungti prie bankų sąjungos, nes tai padeda suderinti bankų sąjungą su vidaus rinka;
4. mano, kad, atsižvelgiant į proporcingumo principą, vienas iš bankų sąjungos tikslų, papildomai prie finansinio stabilumo užtikrinimo, turėtų būti išlaikyti tvarių ES bankų modelių įvairovę ir nekreipti Europos bankų sistemos vieno modelio link ar neproporcingai nebausti mažesnių bankų, nes ši įvairovė sudaro sąlygas tenkinti piliečių ir jų projektų reikalavimus, taip pat veikti kaip diversifikavimo priemonė, kuri yra pagrindinė priemonė galimiems sukrėtimams įveikti;
5. pabrėžia, kad tarptautinių organizacijų pateiktus pasiūlymus reikėtų įtraukti į ES teisės aktus tokiu būdu, kad būtų tinkamai atsižvelgta į konkrečias Europos bankininkystės sektoriaus savybes;
6. pabrėžia, kad ypač Bazelio bankų priežiūros komiteto standartai neturėtų būti integruojami į Europos Sąjungos teisę kaip visuma, tinkamai neatsižvelgiant į konkrečias Europos bankų sistemos savybes ir proporcingumo principą;
7. primena, kad tinkamam bankų sąjungos veikimui užtikrinti reikalingas nuoseklus ir glaustas taisyklių rinkinys, drauge atsižvelgiant į proporcingumo principą; ragina Komisiją atitinkamais atvejais pirmenybę teikti ne direktyvoms, o reglamentams, kaip teisinę galią turinčiai bankų sąjungos teisinei priemonei, ir prioritetine tvarka visapusiškai užtikrinti, kad visi susiję teisės aktai būtų visiškai ir teisingai įgyvendinti visose valstybėse narėse; ragina Komisiją, bendradarbiaujant su Europos priežiūros institucijomis, nustatyti ir pašalinti vidaus rinkos kliūtis;
8. mano, kad priežiūros ir pertvarkymo institucijų sprendimai turi būti nuoseklūs, tinkamai paaiškinti, skaidrūs ir viešai paskelbti; ragina priežiūros ir pertvarkymo institucijas tik kraštutiniais atvejais taikyti nuostatas, kuriomis joms leidžiama atsisakyti leisti susipažinti su dokumentais;
Priežiūra
9. atkreipia dėmesį į naujus ECB žlungančių arba galinčių žlugti įstaigų vertinimus, atliktus 2018 m.; pabrėžia, kad reikia trumpinti Europos bankų priežiūros institucijų reagavimo laiką; yra labai susirūpinęs dėl to, kad kai kuriais iš šių atvejų kilo klausimų dėl kovos su pinigų plovimu taisyklių vykdymo bankų sąjungoje; pabrėžia, kad šiuo atžvilgiu reikia skubiai parengti bendrą ES požiūrį su aiškiai suteiktais įgaliojimais; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Komisijos pasiūlymą stiprinti Europos bankininkystės instituciją (EBI) kovos su pinigų plovimu srityje;
10. atkreipia dėmesį į EBI visos ES mastu atlikto testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus; palankiai vertina tai, kad į 2018 m. testavimą nepalankiausiomis sąlygomis įtrauktos 2 lygio ir 3 lygio priemonės; mano, kad testavimas nepalankiausiomis sąlygomis turėtų būti aiškinamas kartu su kita vykdoma priežiūros stebėsenos veikla; ragina Bendrąjį priežiūros mechanizmą (BPM), EBI ir ESRV rengiant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis taikyti nuoseklią metodiką, kad būtų užtikrintas aukštas šios procedūros skaidrumo lygis ir užkirstas kelias galimiems iškraipymams;
11. primena, kad esama rizikos, susijusios su valstybės skola; atkreipia dėmesį į šiuo metu vykdomą Bazelio bankų priežiūros komiteto (BBPK) darbą, susijusį su valstybės rizika; taip pat yra susirūpinęs dėl to, kad kai kurios finansų įstaigos turi nepaprastai dideles valstybės skolos pozicijas, kurias išleido jų pačių vyriausybės; pabrėžia, kad ES valstybės skolos prudencinio vertinimo reguliavimo sistema turėtų atitikti tarptautinius standartus;
12. palankiai vertina Komisijos pasiūlymą stiprinti EBI vaidmenį kovojant su pinigų plovimu finansų sektoriuje; ragina teisėkūros institucijas nedelsiant priimti šį pasiūlymą ir primygtinai teigia, kad būtina stiprinti nacionalinių priežiūros institucijų bendradarbiavimą ir dalijimąsi informacija ES remiantis bendrais standartais ir vykdant ES lygmens koordinavimą bei teikiant paramą tais atvejais, kai nacionalinės institucijos pernelyg apkrautos darbu;
13. tebėra susirūpinęs dėl naujausių pinigų plovimo atvejų Europos bankuose ir dėl to, kad dėl pinigų plovimo atvejų gali kilti rizika ES ekonomikos finansiniam ir politiniam stabilumui; pažymi, kad apie keletą šių atvejų pranešė ne ES jurisdikcijos subjektai; ragina laikytis vieningo požiūrio į prudencinę ir kovos su pinigų plovimu priežiūrą; taip pat pažymi, kad problemų, susijusių su teisės aktų kovos su pinigų plovimu srityje vykdymo užtikrinimu, buvo atskleista ir už bankų sąjungos ribų ir kad prisijungimas prie bankų sąjungos galėtų būti naudingas euro zonai nepriklausančioms valstybėms narėms sprendžiant šias problemas;
14. pabrėžia tai, kad finansų rinkos yra glaudžiai susijusios tarpusavyje; pabrėžia bankų priežiūros institucijų pasirengimo svarbą bet kokiam galimam ES 27 ir Jungtinės Karalystės derybų dėl „Brexit‘o“ rezultatui, turint mintyje tai, kad tai nepakeičia pačių privačių subjektų pasirengimo; ragina Komisiją ir priežiūros institucijas atlikti išsamią „Brexit’o“ poveikio analizę; ragina ES 27 stiprinti bendrą reguliavimą ir priežiūrą drauge stiprinant ir plečiant ES 27 kapitalo rinkas;
15. ragina visus derybininkus siekti, kad iki 2019 m. Europos Parlamento rinkimų būtų priimtas subalansuotas ir tvarus teisės aktų rinkinys, kuriuo būtų sumažinta rizika bankų sistemoje; primygtinai ragina, visų pirma Tarybą, derėtis garbingai, deramai atsižvelgiant į ES bankininkystės modelių įvairovę, proporcingumo principą ir Europos Parlamento priimtą subalansuotą dokumentų rinkinį; ragina Komisiją veiksmingai spręsti problemą, kai bankai per dideli, kad jiems būtų galima leisti žlugti, ir šalinti su įvairiais ES bankininkystės modeliais susijusią riziką, atsižvelgiant į jų dydį atitinkamose rinkose;
16. atkreipia dėmesį į vykstančias derybas dėl neveiksnių paskolų dokumentų rinkinio; atkreipia dėmesį į ECB papildymą dėl neveiksnių paskolų ir EBI darbą, susijusį su gairėmis dėl neveiksnių ir restruktūrizuotų pozicijų valdymo; palankiai vertina tai, kad per pastaruosius metus sumažėjo neveiksnių paskolų apimtis; dar kartą reiškia susirūpinimą dėl to, kad kai kuriose valstybėse narėse bendras neveiksnių paskolų ir 2 bei 3 lygio priemonių skaičius ir jų santykis vis dar gerokai didesnis už vidurkį; pabrėžia, kad neveiksnių paskolų keliamas pavojus finansiniam stabilumui vis dar yra didelis, tačiau jis vis dėlto mažesnis nei prieš kelerius metus; sutinka su Komisija, kad pagrindinė atsakomybė už neveiksnių paskolų mažinimą tenka valstybėms narėms, visų pirma taikant veiksmingus nemokumo teisės aktus, ir patiems bankams, tačiau pabrėžia, kad pačiai ES naudinga sumažinti neveiksnių paskolą dalį;
17. reiškia susirūpinimą dėl to, kad bankai plačiai taiko vidaus modelius; ragina BPM ir EBI toliau dirbti siekiant užtikrinti vidaus modelių naudojimo adekvatumą, kad būtų užtikrintas jų patikimumas ir vienodos sąlygos visiems bankams;
18. atkreipia dėmesį į vykstančias derybas dėl Europos finansų priežiūros institucijų sistemos (EFPIS); mano, kad bendrajai rinkai reikia tinkamų priežiūros įgaliojimų ES lygmeniu; pabrėžia, pagrindinė EFPIS užduotis yra užtikrinti veiksmingą priežiūros veiklą;
19. palankiai vertina Komisijos komunikatą dėl „FinTech“; pripažįsta didelį finansinių paslaugų technologijų potencialą ir būtinybę skatinti inovacijas; tačiau pažymi, kad reikia aiškaus reguliavimo ir tinkamos priežiūros, kuri apsaugotų vartotojus ir užtikrintų finansinį stabilumą bei vienodas sąlygas finansų rinkos dalyviams; mano, kad finansinių paslaugų technologijoms, kurios vykdo tokios pat rūšies veiklą kaip ir kiti finansų sistemos dalyviai, turėtų būti taikomos tos pačios veiklos taisyklės; pabrėžia, kad būtina nuolat didinti ES finansų sektoriaus kibernetinį atsparumą;
20. yra susirūpinęs dėl šešėlinio bankų sektoriaus dydžio ES; primena, kad 2017 m. pabaigoje buvo skaičiuojama, jog jis sudaro apie 40 % ES finansų sistemos; ragina ES, nacionalinio ir pasaulio lygmens valdžios institucijas toliau atidžiai stebėti šios veiklos keliamą riziką ir ją kuo greičiau šalinti siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją, skaidrumą ir finansinį stabilumą; ragina Komisiją skubiai nustatyti likusias dabartinių taisyklių spragas;
21. primena pirmines diskusijas apie ECB, kaip pinigų politiką ir priežiūrą vykdančios institucijos, vaidmenį; mano, kad apskritai ECB pavyko atskirti abu vaidmenis; tačiau mano, kad būtinos tolesnės diskusijos, siekiant išvengti interesų konflikto tarp šių dviejų uždavinių; pabrėžia, jog svarbu, kad EBI, kaip reguliavimo institucija, ir BPM, kaip bankų sąjungos priežiūros institucija, bendradarbiautų ir drauge būtų paisoma atsakomybės sričių pasidalijimo;
22. mano, kad tolesnis praktikos, susijusios su vertinimu, ar bankas žlunga arba gali žlugti, derinimas ir aiškesnis priežiūros įgaliojimų ir ankstyvosios intervencijos įgaliojimų atskyrimas padėtų kompetentingoms institucijoms veiksmingiau valdyti krizę prieš vykdant pertvarkymą;
Pertvarkymas
23. atkreipia dėmesį į 2018 m. birželio 29 d. euro zonos aukščiausiojo lygio susitikime pasiektą susitarimą, kad Europos stabilumo mechanizmas (ESM) teiks Bendro pertvarkymo fondui (BPF) bendrą finansinio stabilumo stiprinimo priemonę ir kad ESM bus pertvarkytas tam, kad teiktų veiksmingą paramą stabilumui laikantis griežtų sąlygų, pagal kurias būtų užtikrinama atsakomybė, atskaitomybė ir neatsakingo elgesio rizikos prevencijos principo laikymasis, taip pat užtikrintas principo, kad mokesčių mokėtojai neatsako už bankų riziką, laikymasis; primena Parlamento poziciją, kad šis mechanizmas turėtų būti visiškai įtrauktas į Sąjungos institucinę struktūrą, ir pabrėžia, kad būtina vykdyti tinkamą demokratinę kontrolę;
24. primena, kad įprastinė bankroto byla yra procedūra, kuri taikoma, kai manoma, kad pertvarkymo veiksmai neatitinka viešojo intereso; suvokia, kad nemokumo teisės aktų skirtumai atspindi nusistovėjusias nacionalines procedūras; pažymi, kad nemokumo teisės aktams gali būti naudingas Sąjungos masto suderinimas, siekiant užtikrinti bendras taisykles ir vienodas sąlygas visiems bankams, investuotojams ir kreditoriams;
25. dar kartą patvirtina savo poziciją, kad reikia patikslinti prevencinio rekapitalizavimo taisykles; pažymi, kad prevencinis rekapitalizavimas gali būti krizių valdymo priemonė, tačiau mano, kad jo naudojimas turi būti griežtai apribotas išimtiniais atvejais, kai bankas atitinka suderintus minimaliuosius reguliuojamojo kapitalo lygius, taigi yra mokus, ir laikosi ES valstybės pagalbos taisyklių; primena, kad ES pertvarkymo tvarkos tikslas – užtikrinti, kad mokesčių mokėtojai būtų apsaugoti, kad netinkamų banko vadovybės sprendimų pasekmes patirtų jo akcininkai ir kreditoriai, ir kad būtų išlaikytas finansų sistemos kaip visumos stabilumas; pabrėžia, kad kredito įstaigų pertvarkymo taisykles reikėtų taikyti dar geriau;
26. ragina Komisiją įvertinti kredito įstaigų atsigavimą ir pertvarkymą remiantis valstybės pagalbos taisyklėmis; ragina Komisiją išnagrinėti reglamentą remiantis Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyva (BGPD); ragina Komisiją pasiūlyti skaidriai taikyti valstybės pagalbos taisykles atsižvelgiant į BGPD;
27. pabrėžia, kad svarbu, jog pertvarkomi bankai pertvarkymo procedūrų metu ir iš karto po jų galėtų pasinaudoti likvidumo priemonėmis; susidomėjęs stebi vykstančias diskusijas dėl galimos priemonės, pagal kurią būtų užtikrinamas likvidumas vykdant pertvarkymą;
28. ragina Komisiją reguliariai vertinti, ar nuo krizės pradžios bankų sektorius pasinaudojo netiesioginėmis subsidijomis ir valstybės pagalba, be kita ko, teikiamomis netradicinės likvidumo paramos pavidalu, ir paskelbti ataskaitą šiuo klausimu; pabrėžia, kad valstybės pagalba gali daryti iškreipiamąjį poveikį vidaus rinkos veikimui; primena griežtus Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 3 dalies b punkto taikymo reikalavimus ir dar kartą ragina Komisiją kiekvienais metais iš naujo išnagrinėti, ar tie reikalavimai ir toliau tenkinami;
29. palankiai vertina Audito Rūmų išvadą, padarytą jų ataskaitoje dėl ECB vykdomos bankų krizių valdymo veiklos efektyvumo, kad ECB organizacinė struktūra ir išteklių naudojimas vertinant gaivinimo planus bei prižiūrint krizės ištiktus bankus yra patenkinami, ir atkreipia dėmesį į tai, kad esama neišspręstų klausimų, susijusių su dalijimusi informacija ir koordinavimo veiksmingumu; primena, kad institucijų bendradarbiavimas ir keitimasis informacija yra itin svarbūs siekiant užtikrinti sklandų pertvarkymo priemonių įgyvendinimą;
30. palankiai vertina patikslintą ECB ir Bendros pertvarkymo valdybos (BPV) susitarimo memorandumą; pabrėžia, kad supaprastintas ir kai kuriais atvejais automatinis keitimasis informacija didina veiksmingumą ir padeda užtikrinti, kad bankams tenkanti ataskaitų teikimo našta būtų kuo mažesnė;
Indėlių draudimas
31. atkreipia dėmesį į 2018 m. birželio 29 d. euro zonos aukščiausiojo lygio susitikime pasiektą susitarimą dėl Europos indėlių garantijų sistemos (EIGS) ir į 2017 m. spalio 11 d. Komisijos komunikatą dėl EIGS; pabrėžia, kad EIGS kūrimo procesas turėtų būti tęsiamas siekiant baigti kurti bankų sąjungą; pripažįsta rizikos pasidalijimo ir tolesnio rizikos mažinimo naudą;
o o o
32. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos bankininkystės institucijai, Europos Centriniam Bankui, Bendrai pertvarkymo valdybai, valstybių narių parlamentams ir kompetentingoms institucijoms, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 40 punkte.
„Specialioji ataskaita Nr. 02/2018: ECB vykdomos bankų krizių valdymo veiklos efektyvumas“, Europos Audito Rūmai, 2018 m. sausio 16 d., https://www.eca.europa.eu/lt/Pages/DocItem.aspx?did=44556.
Pranešimas spaudai ECB determined ABLV Bank was failing or likely to fail, Europos Centrinis Bankas, 2018 m. vasario 24 d., https://www.bankingsupervision.europa.eu/press/pr/date/2018/html/ssm.pr180224.en.html.
Pranešimas spaudai EBA launches 2018 EU-wide stress test exercise, Europos bankininkystės institucija, 2018 m. sausio 31 d., http://www.eba.europa.eu/-/eba-launches-2018-eu-wide-stress-test-exercise.
Pranešimas spaudai „ECB paskelbia savo priežiūrinius lūkesčius dėl naujų neveiksnių paskolų“, Europos Centrinis Bankas, 2018 m. kovo 15 d., https://www.bankingsupervision.europa.eu/press/pr/date/2018/html/ssm.pr180315.lt.html.
Pranešimas spaudai „ECB skelbia apie tolesnius žingsnius taikant priežiūros metodiką neveiksnių paskolų sankaupų klausimui spręsti“, Europos Centrinis Bankas, 2018 m. liepos 11 d., https://www.bankingsupervision.europa.eu/press/pr/date/2018/html/ssm.pr180711.lt.html.