2019 m. sausio 17 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendradarbiavimo mokesčių klausimais programos „Fiscalis“ (COM(2018)0443 – C8-0260/2018 – 2018/0233(COD))(1)
Klausimas buvo grąžintas atsakingam komitetui, kad būtų vedamos tarpinstitucinės derybos pagal Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnio 4 dalies ketvirtą pastraipą (A8-0421/2018).
* Pakeitimai: naujas arba pakeistas tekstas žymimas pusjuodžiu kursyvu, o išbrauktas tekstas nurodomas simboliu ▌.
Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS dėl bendradarbiavimo mokesčių klausimais programos „Fiscalis“
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 ir 197 straipsnius,
atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,
teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),
laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,
kadangi:
(1) programa „Fiscalis 2020“, įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu (ES) Nr. 1286/2013(2) ir Komisijos įgyvendinama bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir asocijuotosiomis šalimis, ir ankstesnės programos labai prisidėjo prie Sąjungos mokesčių administratorių bendradarbiavimo palengvinimo ir sustiprinimo. Dalyvaujančių šalių mokesčių administratoriai pripažino, kad šios programos suteikė pridėtinės vertės, be kita ko, saugojo Sąjungos valstybių narių ir mokesčių mokėtojų finansinius ir ekonominius interesus. Jei valstybės narės apsiribos tik savo administracinėmis teritorijomis ir aktyviai nebendradarbiaus su kitomis valstybėmis narėmis, dažniausiai nustatytų ateinančio dešimtmečio uždavinių nepavyks veiksmingai išspręsti;
(2) programoje „Fiscalis 2020“ valstybėms narėms siūloma Sąjungos sistema, pagal kurią plėtojama tų sričių bendradarbiavimo veikla, o tai yra ekonomiškai naudingiau nei kiekvienai valstybei narei kurti atskiras bendradarbiavimo sistemas dvišaliu arba daugiašaliu pagrindu, ar tai būtų tarpusavio bendradarbiavimas, ar bendradarbiavimas su trečiosiomis valstybėmis, su kuriomis Sąjunga glaudžiai bendradarbiauja mokesčių srityje. Todėl reikėtų užtikrinti tos programos tęstinumą sukuriant naują tos pačios srities programą, t. y. programą „Fiscalis“ (toliau – Programa);
(2a) Programa turėtų suteikti valstybėms narėms sustiprintų pajėgumų kovojant su mokestiniu sukčiavimu, korupcija, mokesčių vengimu ir agresyviu mokesčių planavimu, įskaitant techninę pagalbą personalo mokymo srityje ir administracinių struktūrų plėtrą. Tokia pagalba turėtų būti teikiama skaidriai;
(3) nustatant veiksmų, kuriais Sąjungoje remiama bendroji rinka, skatinama sąžininga konkurencija ir saugomi Sąjungos bei jos valstybių narių finansiniai ir ekonominiai interesai, sistemą, Programa turėtų padėti mokestinio sukčiavimo, mokesčių vengimo, agresyvaus mokesčių planavimo bei dvigubo neapmokestinimo prevencijos ir kovos su šiais reiškiniais srityse; vengti nereikalingos administracinės naštos piliečiams ir įmonėms vykdant tarpvalstybines operacijas; remti teisingesnes ir veiksmingesnes mokesčių sistemas; sudaryti sąlygas visapusiškai naudotis bendrosios rinkos potencialu ir skatinti sąžiningą konkurenciją Sąjungoje, taip pat laikytis bendro Sąjungos požiūrio tarptautiniuose forumuose;
(4) šiame reglamente nustatomas Programos finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai yra svarbiausias orientacinis dydis metinės biudžeto sudarymo procedūros metu, kaip nurodyta 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(3) 17 punkte;
(5) siekiant remti trečiųjų valstybių stojimo ir asociacijos procesą, Programoje, įvykdžius tam tikras sąlygas, turėtų būti leidžiama dalyvauti stojančiosioms šalims ir šalims kandidatėms, taip pat potencialioms kandidatėms ir Europos kaimynystės politikos šalims partnerėms. Programoje gali dalyvauti ir kitos trečiosios valstybės, visų pirma mažiausiai išsivysčiusios valstybės, kaip numatyta konkrečiuose Sąjungos ir tų trečiųjų valstybių susitarimuose, kurie apima jų dalyvavimą bet kurioje Sąjungos programoje, nustatytomis sąlygomis;
(5a) Europos Parlamentas apibrėžė savo prioritetus.Dabartinis finansinių išteklių trūkumas trukdo siekti Europos Parlamento nustatytų tikslų, susijusių su daugiamete finansine programa po 2020 m. [2017/2052(INI)].Veiksmingesnis bendradarbiavimas mokesčių klausimais galėtų padėti veiksmingiau surinkti išteklius, būtinus būsimai daugiametei finansinei programai įgyvendinti;
(6) šiai Programai taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046(4) (toliau – Finansinis reglamentas). Jame nustatytos Sąjungos biudžeto vykdymo taisyklės, tarp jų – taisyklės, susijusios su dotacijomis, apdovanojimais, viešaisiais pirkimais ir kompensacijomis išorės ekspertams;
(7) vykdyti programos „Fiscalis 2020“ veiksmai buvo tinkami, todėl jie turėtų būti išlaikyti. Kad Programa būtų vykdoma paprasčiau ir lanksčiau, o jos tikslai įgyvendinti geriau, veiksmai turėtų būti apibūdinti tik pagal bendras kategorijas pateikiant konkrečią veiklą iliustruojančių pavyzdžių sąrašą. Vis dėlto veiksmais reikėtų siekti įgyvendinti prioritetinius uždavinius siekiant apsaugoti Sąjungos ir jos valstybių narių finansinius ir ekonominius interesus. Be to, bendradarbiaujant ir stiprinant gebėjimus pagal programą „Fiscalis“ turėtų būti skatinamas ir remiamas inovacijų diegimas ir didinamas jų poveikis siekiant pagerinti galimybes įgyvendinti pagrindinius mokesčių srities prioritetus;
(8) atsižvelgiant į didėjantį mokesčių mokėtojų judumą, tarpvalstybinių sandorių skaičių ir finansinių priemonių, kuriomis naudojamasi ne tik Sąjungos valstybėse narėse, bet kur kas plačiau, tarptautiškumą ir dėl to kylančią didesnę mokestinio sukčiavimo, mokesčių vengimo ir agresyvaus mokesčių planavimo riziką, Sąjungai ar valstybėms narėms galėtų būti naudingas Europos elektroninių sistemų pritaikymas ar išplėtimas į trečiąsias šalis, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, ir tarptautines organizacijas. Visų pirma tai padėtų išvengti administracinės naštos ir išlaidų, susijusių su dviejų panašių elektroninių sistemų, skirtų atitinkamai Sąjungos ir tarptautiniams informacijos mainams, plėtojimu ir veikimu. Todėl, tinkamai pagrindus šiuo interesu, Europos elektroninių sistemų pritaikymo ir išplėtimo į su Programa nesusijusias trečiąsias valstybes ir tarptautines organizacijas išlaidos turėtų būti laikomos tinkamomis finansuoti iš Programos lėšų išlaidomis.Jei prioritetiniai uždaviniai buvo visiškai finansuoti, tinkamais atvejais pagal programą taip pat turėtų būti skatinami konkretūs veiksmai, susiję su mažiausiai išsivysčiusiomis šalimis, visų pirma automatinio keitimosi informacija srityje;
(9) atsižvelgiant į globalizavimo svarbą ir į kovos su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir agresyviu mokesčių planavimu svarbą Programoje toliau turėtų būti numatyta galimybė naudotis išorės ekspertų paslaugomis pagal Finansinio reglamento 238 straipsnį. Išorės ekspertai turėtų būti atrenkami skaidriai, atsižvelgiant į jų kompetenciją, patirtį ir konkrečios srities žinias, taip pat į jų gebėjimą prisidėti vykdant šiuos veiksmus. Turėtų būti užtikrinama, kad šie ekspertai būtų nešališki ir kad jų profesinis vaidmuo nekeltų interesų konfliktų. Turėtų būti užtikrintas proporcingas visų susijusių suinteresuotųjų subjektų atstovavimas;
(9a) atsižvelgiant į neseniai priimtas Tarybos direktyvas 2014/107/ES(5), (ES) 2015/2376(6), (ES) 2016/881(7), (ES) 2016/2258(8), (ES) 2018/822(9) ir vykstančias derybas dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB), pagal programą turėtų būti teikiami mokymai mokesčių administravimo institucijų darbuotojams, kad būtų užtikrintas veiksmingas šių direktyvų įgyvendinimas.
(10) atsižvelgiant į 2010 m. spalio 19 d. komunikate „ES biudžeto peržiūra“(10) Komisijos prisiimtą įsipareigojimą užtikrinti finansavimo programų suderinamumą ir supaprastinimą, reikėtų dalytis ištekliais su kitomis Sąjungos finansavimo priemonėmis, jei numatytais veiksmais pagal Programą siekiama įvairioms finansavimo priemonėms bendrų tikslų, bet atmetama dvigubo finansavimo galimybė. Siekiant remti mokesčių politiką ir mokesčių administratorius, veiksmais pagal Programą reikėtų užtikrinti darnų Sąjungos išteklių naudojimą;
(10a) siekiant ekonominio efektyvumo, įgyvendinant programą „Fiscalis“ visų pirma turėtų būti siekiama išnaudoti galimą sinergiją su kitomis susijusių sričių Sąjungos priemonėmis, pavyzdžiui, su programa „Muitinė“, ES kovos su sukčiavimu programa, bendrosios rinkos programa ir reformų rėmimo programa;
(10b) individualios nacionalinės kovos su sukčiavimu iniciatyvos gali paskatinti perkelti sukčiavimo veiksmus į kitas valstybes nares (dažniausiai į kaimynines valstybes nares) ir užkrauti neproporcingą administracinę naštą reikalavimus atitinkančioms įmonėms, o tarptautinės prekybos atveju neužtikrinti teisinio tikrumo.Todėl itin svarbu, kad Komisija suderintų nacionalines kovos su sukčiavimu priemones, koordinuodama nacionalinę gerąją patirtį Sąjungos lygmeniu;
(11) informacinių technologijų (IT) pajėgumų didinimo veiksmai turėtų pritraukti reikšmingą Programos biudžeto dalį. Todėl konkrečiomis nuostatomis turėtų būti apibūdinti atitinkami bendri ir nacionaliniai Europos elektroninių sistemų komponentai. Be to, turėtų būti aiškiai apibrėžta veiksmų apimtis bei Komisijos ir valstybių narių atsakomybė. Turėtų būti užtikrintas sklandus bendrų ir nacionalinių Europos elektroninių sistemų komponentų sąveikumas ir sąveika su kitomis atitinkamų Sąjungos programų elektroninėmis sistemomis;
(12) šiuo metu nėra reikalavimo parengti Mokesčių daugiametį strateginį planą (toliau –DSP-MO), kad Sąjungoje būtų sukurta nuosekli ir sąveiki elektroninė apmokestinimo aplinka. Siekiant užtikrinti IT pajėgumų didinimo veiksmų nuoseklumą ir koordinavimą, pagal Programą turėtų būti numatyta sukurti tokį DSP-MO;
(13) šis reglamentas turėtų būti įgyvendinamas vykdant darbo programas. Atsižvelgiant į tai, kad siekiami tikslai yra vidutinio arba ilgojo laikotarpio tikslai, ir remiantis ilgainiui sukaupta patirtimi, darbo programų trukmė turėtų apimti keletą metų. Metines programas pakeitus daugiametėmis programomis sumažės tiek Komisijai, tiek valstybėms narėms tenkanti administracinė našta, tačiau jos jokiomis aplinkybėmis neturi sumažinti mokesčių mokėtojams teikiamos informacijos skaidrumo. Daugiametėse darbo programose turėtų būti atsižvelgiama į visą susijusią informaciją, sukauptą remiantis metinėmis ataskaitomis arba padėties tyrimais, kaip nurodoma šiame reglamente. Tokias metines ataskaitas reikėtų skelbti viešai siekiant mokesčių mokėtojams teikti informaciją apie geriausią patirtį, įgytą patirtį, uždavinius ir vykdant Programą nustatytas dar nepašalintas kliūtis;
(14) siekiant papildyti šį reglamentą, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl darbo programų tvirtinimo;
(15) pagal 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros(11) 22 ir 23 dalis būtina šią Programą vertinti remiantis informacija, surinkta pagal specialius stebėsenos rezultatus, tačiau vengiant pernelyg didelio reglamentavimo ir administracinės naštos, visų pirma valstybių narių atžvilgiu, sykiu atsižvelgiant į REFIT. Prireikus į šiuos reikalavimus turėtų būti įtraukti išmatuojami rodikliai, kuriais remiantis vertinamas priemonės poveikis vietoje. Tos stebėsenos rezultatai turėtų būti įtraukti į Komisijos rengiamą metinę konsoliduotą ataskaitą, pagrįstą valstybių narių pateiktais duomenimis. Joje turėtų būti nurodytos likusios kliūtys, su kuriomis valstybės narės susiduria įgyvendindamos 3 straipsnyje nustatytus programos tikslus, ir nagrinėjami 7 straipsnio 2a dalyje nurodyti prioritetiniai klausimai, taip pat pasiūlymai dėl geriausios praktikos.Be to, Komisija turėtų atlikti tarpinį ir galutinį Programos vertinimą.Ir metinės ataskaitos, ir vertinimo ataskaitos turėtų būti viešai skelbiamos tam skirtame tinklalapyje;
(15a) Komisija du kartus per metus turėtų surengti seminarą, kuriame dalyvautų du paramą gaunančių valstybių narių atstovai, kad aptartų problemas ir pasiūlytų galimų patobulinimų, susijusių su programos klausimais, įskaitant mokesčių administracijų keitimąsi informacija.Seminaro dalyviai atitinkamai turėtų būti mokesčių administracijų sprendimų priėmimo organų atstovas, mokesčių administracijų darbuotojų profesinės sąjungos atstovas ir po vieną Europos Parlamento ir Tarybos atstovą;
(16) siekiant tinkamai reaguoti į politikos prioritetų pokyčius, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiamas rodiklių, pagal kuriuos nustatoma, ar pasiekti konkretūs Programos tikslai, sąrašas. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;
(17) pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013(12), Tarybos reglamentus (Euratomas, EB) Nr. 2988/95(13), (Euratomas, EB) Nr. 2185/96(14) ir (ES) 2017/1939(15) Sąjungos finansiniai interesai turi būti saugomi proporcingomis priemonėmis, įskaitant pažeidimų ir sukčiavimo prevenciją, nustatymą, ištaisymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, jei reikia, administracinių sankcijų skyrimą. Visų pirma pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir Reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebuvo sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos, kenkiančios Sąjungos finansiniams interesams, atvejų. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra gali tirti sukčiavimo ir kitų nusikalstamų veikų atvejus, darančius poveikį Sąjungos finansiniams interesams, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371(16), ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiaudamas siekti apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Europos prokuratūrai ir Europos Audito Rūmams ir užtikrinti, kad visos Sąjungos lėšų naudojimo procese dalyvaujančios trečiosios šalys suteiktų lygiavertes teises;
(18) šiam reglamentui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos pagal SESV 322 straipsnį priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Šiomis Finansiniame reglamente nustatytomis taisyklėmis visų pirma reglamentuojama biudžeto sudarymo ir vykdymo dotacijomis, viešaisiais pirkimais, apdovanojimais ir netiesioginiu vykdymu procedūra ir numatoma finansų pareigūnų atsakomybės kontrolė. Remiantis SESV 322 straipsniu priimtos taisyklės taip pat yra susijusios su Sąjungos biudžeto apsauga esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų, nes teisinė valstybė – esminė išankstinė patikimo finansų valdymo ir efektyvaus ES finansavimo sąlyga;
(19) finansavimo rūšys ir įgyvendinimo metodai pagal šį reglamentą turėtų būti pasirenkami remiantis gebėjimu pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir rezultatus, visų pirma atsižvelgiant į kontrolės išlaidas, administracinę naštą ir numatomą reikalavimų nesilaikymo riziką. Todėl turėtų būti apsvarstyta galimybė naudoti vienkartines išmokas, fiksuotąsias normas ir vieneto įkainius ir į su išlaidomis nesusijusį finansavimą, kaip nustatyta Finansinio reglamento 125 straipsnio 1 dalyje.Kelionės išlaidų padengimas turėtų būti prioritetas, kad būtų užtikrintas nacionalinių ekspertų dalyvavimas bendruose veiksmuose;
(20) kadangi šio reglamento tikslo valstybės narės atskirai negali deramai pasiekti, o dėl jo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali priimti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;
(21) šiuo reglamentu pakeičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1286/2013, todėl tas reglamentas turėtų būti panaikintas,
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis
Dalykas
1. Šiuo reglamentu sukuriama bendradarbiavimo mokesčių klausimais programa „Fiscalis“ (toliau – Programa).
2. Jame nustatomi Programos tikslai, 2021–2027 m. biudžetas, Sąjungos finansavimo formos ir tokio finansavimo teikimo taisyklės.
2 straipsnis
Apibrėžtys
Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:
1) mokesčiai – su toliau nurodytais mokesčiais ir muitais susiję klausimai, įskaitant sandarą, administravimą, vykdymo užtikrinimą ir atitiktį:
a) Tarybos direktyvoje 2006/112/EB(17) numatytu pridėtinės vertės mokesčiu;
b) Tarybos direktyvoje 92/83/EEB(18) numatytu akcizu alkoholiui;
c) Tarybos direktyvoje 2011/64/ES(19) numatytu akcizu tabako produktams;
d) Tarybos direktyvoje 2003/96/EB(20) numatytais energetikos produktų ir elektros energijos mokesčiais;
e) kitais tiesioginiais arba netiesioginiais mokesčiais ir muitais, nurodytais Tarybos direktyvos 2010/24/ES(21) 2 straipsnio 1 dalies a punkte, įskaitant įmonių pelno mokesčius, tiek, kiek jie svarbūs bendrajai rinkai ir valstybių narių administraciniam bendradarbiavimui;
2) mokesčių administratoriai – valdžios institucijos ir kitos įstaigos, kurios atsako už mokesčių ar su mokesčiais susijusią veiklą;
3) Europos elektroninės sistemos – apmokestinimui ir mokesčių administratorių misijai vykdyti reikalingos elektroninės sistemos;
4) trečioji valstybė – valstybė, kuri nėra Sąjungos narė;
4a) mažiausiai išsivysčiusi valstybė – mažas pajamas gaunanti trečioji valstybė, kuri susiduria su reikšmingomis struktūrinėmis Jungtinių Tautų apibrėžto tvaraus vystymosi kliūtimis.
3 straipsnis
Programos tikslai
1. Bendri programos tikslai – remti mokesčių administratorius ir apmokestinimą siekiant stiprinti bendrosios rinkos veikimą, skatinti sąžiningą konkurenciją Sąjungoje ir apsaugoti Sąjungos bei jos valstybių narių finansinius ir ekonominius interesus, įskaitant apsaugą nuo mokestinio sukčiavimo, mokesčių vengimo ir agresyvaus mokesčių planavimo, taip pat pagerinti mokesčių surinkimą.
2. Konkretūs Programos tikslai – remti mokesčių politiką ir tinkamą jos įgyvendinimą, skatinti bendradarbiavimą mokesčių klausimais, keitimąsi informacija ir administracinių gebėjimų, be kita ko, žmogiškųjų išteklių kompetencijos, stiprinimą ir Europos elektroninių sistemų plėtojimą ir veikimą, laipsnišką ataskaitų teikimo, audito ir programinės įrangos priemonių modernizavimą, kuris būtų vienodai taikomas visose valstybėse narėse. Programa taip pat padedama mokesčių administratoriams palengvinti ir pagerinti Sąjungos apmokestinimo direktyvų įgyvendinimą ir mokyti savo darbuotojus šioje srityje.
4 straipsnis
Biudžetas
1. Programos įgyvendinimo 2021–2027 m. finansinis paketas – 300 000 000 EUR 2018 m. kainomis (t. y. 339 000 000 EUR dabartinėmis kainomis).
2. Iš 1 dalyje nurodytos sumos, be kita ko, gali būti finansuojamos su Programos valdymu ir pasiektų Programos tikslų vertinimu susijusios pasirengimo, stebėsenos, kontrolės, audito, vertinimo ir kitos veiklos išlaidos. Be to, iš jos gali būti finansuojamos išlaidos, susijusios su tyrimais ir kita susijusia rašytine medžiaga, ekspertų posėdžiais, informavimo ir komunikacijos veiksmais, jei jos susijusios su Programos tikslais, taip pat išlaidos, susijusios su informacinių technologijų tinklais, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama informacijos tvarkymui ir mainams, įskaitant institucines informacinių technologijų priemones ir kitą techninę ir administracinę paramą, kurios reikia Programai valdyti.
5 straipsnis
Programos asocijuotosios trečiosios valstybės
Programoje gali dalyvauti šios trečiosios valstybės:
a) stojančiosios šalys, šalys kandidatės ir potencialios kandidatės pagal tų šalių dalyvavimo Sąjungos programose bendruosius principus ir sąlygas, nustatytus atitinkamuose bendruosiuose susitarimuose ir Asociacijos tarybos sprendimuose arba panašiuose susitarimuose, ir Sąjungos ir tų šalių susitarimuose nustatytomis konkrečiomis sąlygomis;
b) šalys, kurioms taikoma Europos kaimynystės politika, pagal tų šalių dalyvavimo Sąjungos programose bendruosius principus ir sąlygas, nustatytus atitinkamuose bendruosiuose susitarimuose ir Asociacijos tarybos sprendimuose arba panašiuose susitarimuose, ir Sąjungos ir tų šalių susitarimuose nustatytomis konkrečiomis sąlygomis, jei tos šalys yra pakankamai suderinusios atitinkamus savo teisės aktus ir administracinius metodus su Sąjungos teisės aktais ir metodais;
c) kitos trečiosios valstybės konkrečiuose susitarimuose dėl tos trečiosios valstybės dalyvavimo bet kurioje Sąjungos programoje nustatytomis sąlygomis, jei susitarimu:
– užtikrinta teisinga Sąjungos programose dalyvaujančios trečiosios valstybės įnašų ir naudos pusiausvyra;
– nustatytos dalyvavimo programose sąlygos, be kita ko, apskaičiuojami finansiniai įnašai atskiroms programoms ir jų administracinės išlaidos. Pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 5 dalį šie įnašai sudaro asignuotąsias pajamas;
– trečiajai valstybei nesuteikiama galių priimti sprendimus dėl programos;
– garantuoja Sąjungos teises užtikrinti patikimą finansų valdymą ir apsaugoti savo finansinius interesus.
Jei prioritetiniams klausimams buvo suteiktas visiškas finansavimas, mažiausiai išsivysčiusios valstybės skatinamos dalyvauti Programoje laikydamosi politikos suderinamumo vystymosi labui principų ir sąlygų, nustatytų konkrečiuose tokių valstybių ir Sąjungos susitarimuose dėl jų dalyvavimo Programoje. Nepaisant pirmos pastraipos c punkto nuostatų, mažiausiai išsivysčiusios valstybės dalyvaudamos programoje nepatiria išlaidų, o dėmesys sutelkiamas į tarptautinius mokesčių tikslus, tokius kaip automatinis keitimasis informacija apie mokesčius. Konkrečiu susitarimu garantuojamos Sąjungos teisės užtikrinti patikimą finansų valdymą ir apsaugoti savo finansinius interesus.
6 straipsnis
ES finansavimas ir jo formos
1. Programa įgyvendinama taikant tiesioginio valdymo principą, laikantis Finansinio reglamento.
2. Pagal Programą gali būti teikiamas bet kurios Finansiniame reglamente nustatytos formos finansavimas, visų pirma dotacijos, apdovanojimai, viešieji pirkimai ir išorės ekspertų kelionės ir pragyvenimo išlaidų kompensacijos.
II SKYRIUS
TINKAMUMAS
7 straipsnis
Reikalavimus atitinkantys veiksmai
1. Tinkami finansuoti yra tik tie veiksmai, kuriais siekiama 3 straipsnyje nurodytų tikslų.
2. 1 dalyje nurodyti veiksmai apima:
a) posėdžius ir panašius ad hoc renginius;
b) projektais pagrįstą struktūrišką bendradarbiavimą, įskaitant patikrinimus vietoje ir bendrus auditus; [2 ir 3 pakeit.]
c) IT pajėgumų didinimo veiksmus, visų pirma Europos elektroninių sistemų plėtojimą ir veikimą arba bendrų registrų kūrimo veiksmus;
d) žmogiškųjų išteklių kompetencijos ir gebėjimų stiprinimo veiksmus;
e) rėmimo ir kitus veiksmus, įskaitant:
1) tyrimus ir kitą susijusią rašytinę medžiagą;
2) inovacinę veiklą, visų pirma koncepcijų įrodymo, bandomųjų projektų ir prototipų kūrimo iniciatyvas;
3) bendrai plėtojamus komunikacijos veiksmus;
4) visus kitus susijusius veiksmus, nustatytus 13 straipsnyje nurodytose darbo programose, kurių reikia siekiant 3 straipsnyje nurodytų tikslų arba juos remiant.
Galimos a, b ir d punktuose nurodytų susijusių veiksmų formos pateikiamos 1 priedo nebaigtiniame sąraše.
2a. 1 dalyje nurodyti veiksmai apima į šį sąrašą įtrauktus prioritetinius klausimus:
a) veiksmingo Tarybos direktyvos 2011/16/ES(22) su pakeitimais įgyvendinimo spragų šalinimą;
b) veiksmingą keitimąsi informacija, įskaitant grupinius prašymus, ir tinkamų naudoti formatų kūrimą, atsižvelgiant į tarptautinio lygmens iniciatyvas;
c) kliūčių tarpvalstybiniam bendradarbiavimui šalinimą;
d) prieigos prie duomenų apie tikrąją nuosavybę pagal Tarybos direktyvą 2011/16/ES su pakeitimais kliūčių šalinimą;
e) kovą su tarpvalstybiniu sukčiavimu PVM;
f) keitimąsi geriausia patirtimi mokesčių, įskaitant mokesčius, kurie nesumokėti pagal Europos Sąjungos taupymo pajamų apmokestinimo direktyvą, susigrąžinimo srityje;
g) suderintų nacionalinių IT priemonių įgyvendinimą siekiant sukurti bendrąsias sąsajas, kuriomis būtų sudarytos sąlygos susieti nacionalines IT sistemas.
3. Veiksmai, apimantys Europos elektroninių sistemų, skirtų bendradarbiauti su trečiosiomis valstybėmis, kurios nėra Programos asocijuotosios valstybės, arba su tarptautinėmis organizacijomis, bendrų komponentų pritaikymo arba išplėtimo plėtojimą ir veikimą, yra tinkami finansuoti, jeigu jie atitinka Sąjungos interesus. Komisija nustato būtiną administracinę tvarką, pagal kurią nustatomas atitinkamų trečiųjų šalių finansinis įnašas į tokius veiksmus.
4. Jeigu 2 dalies c punkte nurodytas IT pajėgumų didinimo veiksmas yra susijęs su Europos elektroninės sistemos plėtojimu ir veikimu, tinkamos finansuoti pagal Programą yra tik išlaidos, susijusios su Komisijai pagal 11 straipsnio 2 dalį patikėta atsakomybe. Išlaidas, susijusias su valstybėms narėms pagal 11 straipsnio 3 dalį patikėta atsakomybe, apmoka valstybės narės.
8 straipsnis
Išorės ekspertų dalyvavimas
1. Jeigu naudinga vykdant veiksmus, skirtus 3 straipsnyje nurodytiems tikslams įgyvendinti, vyriausybinių institucijų atstovai, įskaitant pagal 5 straipsnį trečiųjų valstybių, kurios nėra Programos asocijuotosios valstybės, institucijų atstovus, ir atitinkamais atvejais tarptautinių ir kitų susijusių organizacijų atstovai, ekonominės veiklos vykdytojų ir organizacijų, atstovaujančių ekonominės veiklos vykdytojams, atstovai ir pilietinės visuomenės organizacijų atstovai gali dalyvauti pagal Programą organizuojamuose veiksmuose kaip išorės ekspertai. Komisija, be kita ko, įvertina tų išorės ekspertų nešališkumą, užtikrina, kad jiems vykdant profesines pareigas nekiltų interesų konfliktų, ir sprendžia dėl jų dalyvavimo ad hoc pagrindu, atsižvelgdama į poreikius.
2. 1 dalyje nurodytų išorės ekspertų išlaidos gali būti kompensuojamos pagal Programą, remiantis Finansinio reglamento 238 straipsniu.
3. Išorės ekspertus pagal skaidrią ir suderintą procedūrą atrenka Komisija, atsižvelgdama į jų gebėjimus, patirtį ir žinias, kurių reikia konkrečiam veiksmui, ir į jų gebėjimą prisidėti prie to veiksmo. Komisija užtikrina visų susijusių suinteresuotųjų subjektų proporcingą atstovavimą. Ji paaiškina, ar išorės ekspertai dalyvauja savo vardu, ar kitos organizacijos arba ekonominės veiklos vykdytojo vardu. Išorės ekspertų sąrašas turi būti skelbiamas viešai Komisijos svetainėje.
III SKYRIUS
DOTACIJOS
9 straipsnis
Dotacijų skyrimas, papildomumas ir jungtinis finansavimas
1. Programos dotacijos skiriamos ir valdomos pagal Finansinio reglamento VIII antraštinę dalį.
2. Veiksmui, kuriam skirtas Programos įnašas, taip pat gali būti skirtas kitos Sąjungos programos įnašas, jei tuo įnašu nekompensuojamos tos pačios išlaidos. Kiekvienos Sąjungos programos, iš kurios lėšų skiriamas įnašas, taisyklės taikomos atitinkamam jos įnašui į veiksmą. Sudėtinio finansavimo suma neviršija bendros tinkamų finansuoti veiksmo išlaidų sumos, o iš skirtingų Sąjungos programų skiriamos paramos sumos gali būti apskaičiuojamos proporcingai pagal dokumentus, kuriuose nustatytos paramos sąlygos.
3. Remiantis Finansinio reglamento 198 straipsnio f punktu, dotacijos skiriamos neskelbiant kvietimo teikti pasiūlymus, jeigu reikalavimus atitinkantys subjektai yra valstybių narių arba šio reglamento 5 straipsnyje nurodytų su programa nesusijusių trečiųjų valstybių mokesčių administratoriai ir jeigu tenkinamos tame straipsnyje nustatytos sąlygos.
10 straipsnis
Bendro finansavimo norma
1. Nukrypstant nuo Finansinio reglamento 190 straipsnio pagal Programą gali būti finansuojama iki 100 % tinkamų finansuoti veiksmo išlaidų.
2. Taikytina bendro finansavimo norma, kai veiksmams būtina skirti dotacijas, nustatoma daugiametėse darbo programose, nurodytose 13 straipsnyje.
IV SKYRIUS
Konkrečios IT pajėgumų didinimo nuostatos
11 straipsnis
Atsakomybė
1. Komisija ir valstybės narės kartu užtikrina 12 straipsnyje nurodytame Mokesčių daugiamečiame strateginiame plane išvardytų Europos elektroninių sistemų plėtojimą ir veikimą, įskaitant kūrimą, specifikavimą, atitikties testavimą, diegimą, priežiūrą, raidą, saugumą, kokybės užtikrinimą ir kokybės kontrolę.
2. Komisija visų pirma užtikrina:
a) bendrų komponentų, nurodytų 12 straipsnyje nustatytame Mokesčių daugiamečiame strateginiame plane, plėtojimą ir veikimą;
b) bendrą Europos elektroninių sistemų plėtojimo ir veikimo koordinavimą siekiant, kad jos būtų tinkamos naudoti, tarpusavyje sujungiamos, nuolat tobulinamos ir sinchroniškai diegiamos;
c) Europos elektroninių sistemų koordinavimą Sąjungos lygmeniu siekiant, kad nacionaliniu lygmeniu būtų skatinama jas diegti ir jos būtų įdiegtos;
d) Europos elektroninių sistemų plėtojimo ir veikimo koordinavimą, susijusį su sistemų sąveika su trečiosiomis šalimis, išskyrus veiksmus, skirtus nacionaliniams reikalavimams vykdyti;
e) Europos elektroninių sistemų koordinavimą Sąjungos lygmeniu su kitais atitinkamais veiksmais, susijusiais su e. valdžia;
ea) nacionalinių kovos su sukčiavimu priemonių koordinavimą nustatant ir skleidžiant nacionalinę gerąją patirtį Sąjungos lygmeniu.
3. Valstybės narės visų pirma užtikrina:
a) nacionalinių komponentų, nurodytų 12 straipsnyje nustatytame Mokesčių daugiamečiame strateginiame plane, plėtojimą ir veikimą;
b) Europos elektroninių sistemų nacionalinių komponentų plėtojimo ir veikimo koordinavimą nacionaliniu lygmeniu;
c) Europos elektroninių sistemų koordinavimą nacionaliniu lygmeniu su kitais atitinkamais veiksmais, susijusiais su e. valdžia;
d) reguliarų informacijos apie priemones, kurių imtasi, kad atitinkamos institucijos ar ekonominės veiklos vykdytojai visapusiškai naudotųsi Europos elektroninėmis sistemomis, teikimą Komisijai;
e) Europos elektroninių sistemų diegimą nacionaliniu lygmeniu.
12 straipsnis
Mokesčių daugiametis strateginis planas (DSP–MO)
1. Komisija parengia ir nuolat atnaujina Mokesčių daugiametį strateginį planą, kuriame išvardijamos visos užduotys, susijusios su Europos elektroninių sistemų plėtojimu ir veikimu, kiekvieną sistemą arba jos dalį priskirdama šioms kategorijoms:
a) bendram komponentui – Sąjungos lygmeniu plėtojamam Europos elektorinių sistemų komponentui, kuriuo naudotis gali visos valstybės narės arba kurį dėl veiksmingumo, saugumo ir racionalizavimo Komisija nustatė kaip bendrą;
b) nacionaliniam komponentui – nacionaliniu lygmeniu plėtojamam Europos elektorinių sistemų komponentui, kuriuo naudotis gali valstybė narė, kuri tą komponentą sukūrė arba dalyvavo tą komponentą kuriant bendrai;
c) abiejų komponentų deriniui.
2. Į Mokesčių daugiametį strateginį planą taip pat įtraukiami inovaciniai ir bandomieji veiksmai ir pagalbinės metodikos ir priemonės, susijusios su Europos elektroninėmis sistemomis.
3. Valstybės narės praneša Komisijai apie kiekvieną užbaigtą užduotį, joms skirtą pagal 1 dalyje nurodytą Mokesčių daugiametį strateginį planą. Be to, jos reguliariai praneša Komisijai apie užduočių, susijusių su visa Programa, vykdymo pažangą.
4. Ne vėliau kaip kiekvienų metų kovo 31 d. valstybės narės pateikia Komisijai metines 1 dalyje nurodyto Mokesčių daugiamečio strateginio plano įgyvendinimo pažangos ataskaitas, apimančias prieš tai ėjusių metų laikotarpį nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. Šios metinės ataskaitos yra iš anksto nustatyto formato. Metinėje pažangos ataskaitoje turėtų būti nurodytos kliūtys, su kuriomis valstybės narės susiduria įgyvendindamos 3 straipsnyje nustatytus programos tikslus, nagrinėjami 7 straipsnio 2a dalyje nurodyti prioritetiniai klausimai ir pateikiama pasiūlymų dėl geriausios praktikos.
5. Ne vėliau kaip kiekvienų metų spalio 31 d. Komisija, remdamasi 4 dalyje nurodytomis valstybių narių metinėmis ataskaitomis, parengia konsoliduotą ataskaitą, kurioje įvertinama valstybių narių ir Komisijos padaryta pažanga įgyvendinant 1 dalyje nurodytą planą, taip pat pažanga siekiant 3 straipsnyje nustatytų programos tikslų ir sprendžiant 7 straipsnio 2a dalyje nurodytus prioritetinius klausimus. Kad galėtų įvertinti padarytą pažangą Komisija savo konsoliduotoje metinėje pažangos ataskaitoje nurodo likusias kliūtis, su kuriomis valstybės narės susiduria įgyvendindamos 3 straipsnyje nustatytus programos tikslus, ir nagrinėja 7 straipsnio 2a dalyje nurodytus prioritetinius klausimus bei pateikia pasiūlymų dėl geriausios praktikos. Komisijos konsoliduota metinė ataskaita skelbiama viešai tam skirtoje Komisijos svetainėje ir sudaro 13 straipsnyje nurodytų būsimų daugiamečių darbo programų ir 15 straipsnyje nurodytų vertinimo ataskaitų pagrindą.
V SKYRIUS
PROGRAMAVIMAS, STEBĖSENA, VERTINIMAS IR KONTROLĖ
13 straipsnis
Darbo programa
1. Programa įgyvendinama vykdant Finansinio reglamento 108 straipsnyje nurodytas daugiametes darbo programas.
2. Komisija daugiametes darbo programas priima deleguotaisiais aktais. Tie deleguotieji aktai priimami laikantis 17 straipsnyje nurodytos procedūros.
14 straipsnis
Stebėsena ir ataskaitų teikimas
1. Rodikliai, kuriais grindžiama Programos įgyvendinimo pažangos, padarytos siekiant 3 straipsnyje nustatytų konkrečių tikslų, ataskaita, pateikti 2 priede.
2. Kad būtų užtikrintas efektyvus Programos pažangos siekiant tikslų įvertinimas, Komisijai pagal 17 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas 2 priedas, kad prireikus būtų peržiūrėti arba papildyti rodikliai ir šis reglamentas papildytas nuostatomis dėl stebėsenos ir vertinimo sistemos sukūrimo.
3. Atsiskaitymo už veiklą sistema užtikrinama, kad programos įgyvendinimo ir rezultatų stebėsenos duomenys būtų renkami veiksmingai, efektyviai ir laiku. Todėl Sąjungos lėšų gavėjams nustatomi proporcingi ataskaitų teikimo reikalavimai.
15 straipsnis
Vertinimas
1. Vertinimai atliekami laiku, kad jų rezultatus būtų galima panaudoti priimant sprendimus. Komisija vertinimus skelbia viešai tam skirtoje svetainėje.
2. Tarpinis Programos vertinimas atliekamas, kai yra pakankamai informacijos apie Programos įgyvendinimą, bet praėjus ne daugiau kaip trejiems metams nuo Programos įgyvendinimo pradžios.
3. Galutinį Programos vertinimą Komisija atlieka baigiant įgyvendinti Programą, bet praėjus ne daugiau kaip vieniems metams po 1 straipsnyje nurodyto laikotarpio pabaigos.
4. Vertinimų išvadas ir savo pastabas Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui.
16 straipsnis
Auditas ir tyrimai
Jei trečioji valstybė dalyvauja Programoje vykdant sprendimą pagal tarptautinį susitarimą arba bet kurią kitą teisinę priemonę, trečioji valstybė suteikia būtinas teises ir prieigą, kurių reikia atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) ir Europos Audito Rūmams, kad jie galėtų visapusiškai vykdyti savo atitinkamus įgaliojimus. OLAF suteikiamos teisės apima teisę atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, nustatytus Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų.
VI SKYRIUS
ĮGALIOJIMŲ DELEGAVIMAS IR KOMITETO PROCEDŪRA
17 straipsnis
Įgaliojimų delegavimas
1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.
2. 13 straipsnio 2 dalyje ir 14 straipsnio 2 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami iki 2028 m. gruodžio 31 d.
3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 13 straipsnio 2 dalyje ir 14 straipsnio 2 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
4. Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.
5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
6. Pagal 13 straipsnio 2 dalį ir 14 straipsnio 2 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.
18 straipsnis
Komiteto procedūra
1. Komisijai padeda komitetas, vadinamas programos „Fiscalis“ komitetu. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.
2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.
VII SKYRIUS
PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
19 straipsnis
Informavimas, komunikacija ir viešinimas
1. Sąjungos lėšų gavėjai nurodo Sąjungos lėšų kilmę ir užtikrina jų matomumą (visų pirma viešindami veiksmus ir jų rezultatus) teikdami nuoseklią, veiksmingą ir proporcingą tikslinę informaciją įvairiai auditorijai, įskaitant žiniasklaidą ir visuomenę.
2. Komisija vykdo su Programa ir jos veiksmais bei rezultatais susijusius informavimo ir komunikacijos veiksmus. Programai skirtais finansiniais ištekliais taip pat prisidedama prie ▌ komunikacijos apie Sąjungos politikos prioritetus, susijusius su 3 straipsnyje nurodytais tikslais.
20 straipsnis
Panaikinimas
Reglamentas (ES) Nr. 1286/2013/EB panaikinamas nuo 2021 m. sausio 1 d.
21 straipsnis
Pereinamojo laikotarpio nuostatos
1. Šis reglamentas neturi poveikio susijusių veiksmų tęsimui ar keitimui iki jų užbaigimo pagal Reglamentą (ES) Nr. 1286/2013, kuris toliau taikomas tiems veiksmams tol, kol jie užbaigiami.
2. Programos finansinio paketo lėšomis taip pat gali būti finansuojamos techninės ir administracinės paramos išlaidos, būtinos užtikrinti perėjimui nuo priemonių, patvirtintų pagal ankstesnę programą, nustatytą Reglamentu (ES) Nr. 1286/2013, prie šios programos.
3. Prireikus asignavimai gali būti įtraukti į biudžetą po 2027 m. ir skirti 4 straipsnio 2 dalyje nurodytoms išlaidoms padengti, kad būtų galima valdyti iki 2027 m. gruodžio 31 d. nebaigtus vykdyti veiksmus.
22 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta ...
Europos Parlamento vardu Tarybos vardu
Pirmininkas Pirmininkas
1 PRIEDAS
Nebaigtinis galimų veiksmų, nurodytų 7 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos a, b ir d
punktuose, formų sąrašas
7 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos a, b ir d punktuose nurodytų veiksmų formos, be kitų, gali būti tokios:
a) posėdžiai ir kiti ad hoc renginiai:
– seminarai ir praktiniai mokymai, kuriuose paprastai dalyvauja visos valstybės ir kuriuose vyksta pristatymai, o dalyviai aktyviai diskutuoja ir vykdo veiklą tam tikru klausimu;
– darbo vizitai, organizuoti taip, kad pareigūnai galėtų įgyti žinių ir praktinės patirties mokesčių politikos klausimais arba šias žinias ir patirtį pagerinti;
– lankymasis administracinėse patalpose ir dalyvavimas atliekant administracinius tyrimus;
b) struktūriškas bendradarbiavimas:
– projektų grupės, kurias paprastai sudaro ribotas valstybių skaičius ir kurios veikia tam tikrą laikotarpį siekdamos iš anksto nustatyto tikslo ir tiksliai apibrėžto rezultato, įskaitant koordinavimą ar lyginamąją analizę;
– darbo grupės (struktūriškos bendradarbiavimo formos), kurios yra nenuolatinės arba nuolatinės ir kuriose sutelkiama praktinė patirtis siekiant atlikti užduotis konkrečiose srityse arba vykdyti su veikla susijusias funkcijas, prireikus naudojantis bendradarbiavimo internetu paslaugomis, administracine pagalba ir infrastruktūra bei įranga;
– daugiašalis arba vienalaikis tikrinimas, kurį sudaro koordinuotas vieno ar daugiau susijusių apmokestinamųjų asmenų mokestinės padėties tikrinimas, kurį organizuoja viena ar daugiau valstybių, įskaitant bent dvi valstybes nares, turinčių bendrų arba vienas kitą papildančių interesų;
– bendras auditas, kurį sudaro bendras vieno ar daugiau susijusių apmokestinamųjų asmenų mokestinės padėties tikrinimas, kurį atlieka viena audito grupė, sudaryta iš vienos ar daugiau valstybių, įskaitant bent dvi valstybes nares, turinčių bendrų arba vienas kitą papildančių interesų;
– bet koks kitas administracinis bendradarbiavimas, nustatytas Direktyva 2011/16/ES, Reglamentu (ES) Nr. 904/2010, Reglamentu (ES) Nr. 389/2012 ar Direktyva 2010/24/ES;
d) žmogiškųjų išteklių gebėjimų stiprinimo ir pajėgumų didinimo veiksmai:
– bendrieji mokymai arba e. mokymosi plėtojimas siekiant padėti ugdyti būtinus profesinius įgūdžius ir žinias, susijusius su mokesčiais;
– techninė parama, kuria siekiama tobulinti administracines procedūras, stiprinti administracinius gebėjimus ir gerinti mokesčių administratorių veikimą bei operacijas, inicijuojant ir vykdant gerosios patirties mainus.
2 PRIEDAS
Rodikliai
Konkretus tikslas: remti mokesčių politiką, bendradarbiavimą mokesčių klausimais ir administracinių gebėjimų, be kita ko, žmogiškųjų išteklių kompetencijos, stiprinimą ir Europos elektroninių sistemų plėtojimą ir veikimą.
1. Administracinių ir žmogiškųjų gebėjimų stiprinimas ir IT pajėgumų didinimas
1. Sąjungos teisės ir politikos taikymo bei įgyvendinimo rodiklis (šioje srityje pagal Programą vykdomų veiksmų ir po šių veiksmų pateiktų rekomendacijų skaičius);
2. mokymosi rodiklis (panaudoti mokymosi moduliai; išmokytų pareigūnų skaičius; kokybinis dalyvių įvertinimas);
3. Europos elektroninių sistemų prieinamumas (laiko procentais);
4. bendro ryšio tinklo prieinamumas (laiko procentais);
5. supaprastintos IT procedūros, kuriomis naudojasi nacionalinės administracijos ir ekonominės veiklos vykdytojai (registruotų ekonominės veiklos vykdytojų skaičius, pateiktų prašymų skaičius ir konsultacijų skaičius pagal Programą finansuojamose skirtingose elektroninėse sistemose).
2. Dalijimasis žiniomis ir tinklų kūrimas
6. Bendradarbiavimo aktyvumo rodiklis (tinklų kūrimo mastas, tiesioginių susitikimų skaičius, internetinių bendradarbiavimo grupių skaičius);
7. geriausios patirties ir gairių rodiklis (šioje srityje pagal Programą vykdomų veiksmų skaičius; mokesčių administratorių, besilaikančių pagal Programą sukurtos darbo praktikos ir (arba) gairių, procentinė dalis).
2a. Papildomi rodikliai
1. Pajamos, gautos kovojant su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių vengimu ir agresyviu mokesčių planavimu, atlikus bendrus auditus.
2. Valstybių narių pateiktų, gautų ir atsakytų administracinio ir teisminio bendradarbiavimo prašymų skaičius.
2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1286/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. Europos Sąjungos mokesčių sistemų veikimo gerinimo veiksmų programa („Fiscalis 2020“) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 1482/2007/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 25).
2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 07 30, p. 1).
2014 m. gruodžio 9 d. Tarybos direktyva 2014/107/ES, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2011/16/ES nuostatos, susijusios su privalomais automatiniais apmokestinimo srities informacijos mainais (OL L 359, 2014 12 16, p. 1).
2015 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyva (ES) 2015/2376, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2011/16/ES nuostatos, susijusios su privalomais automatiniais apmokestinimo srities informacijos mainais (OL L 332, 2015 12 18, p. 1).
2016 m. gegužės 25 d. Tarybos direktyva (ES) 2016/881, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2011/16/ES nuostatos dėl privalomų automatinių apmokestinimo srities informacijos mainų (OL L 146, 2016 6 3, p. 8).
2016 m. gruodžio 6 d. Tarybos direktyva (ES) 2016/2258, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2011/16/ES nuostatos, susijusios su mokesčių institucijų prieiga prie kovos su pinigų plovimu informacijos (OL L 342, 2016 12 16, p. 1).
2018 m. gegužės 25 d. Tarybos direktyva (ES) 2018/822, kuria dėl privalomų automatinių apmokestinimo srities informacijos, susijusios su praneštinais tarpvalstybiniais susitarimais, mainų iš dalies keičiama Direktyva 2011/16/ES (OL L 139, 2018 6 5, p. 1).
2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros (OL L 123, 2016 5 12, p. 1).
2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).
1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).
2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).
2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 198, 2017 7 28, p. 29).
2003 m. spalio 27 d. Tarybos direktyva 2003/96/EB, pakeičianti Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą (OL L 283, 2003 10 31, p. 51).
2010 m. kovo 16 d. Tarybos direktyva 2010/24/ES dėl savitarpio pagalbos vykdant reikalavimus, susijusius su mokesčiais, muitais ir kitomis priemonėmis (OL L 84, 2010 3 31, p. 1).
2011 m. vasario 15 d. Tarybos direktyva 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje ir panaikinanti Direktyvą 77/799/EEB (OL L 64, 2011 3 11, p. 1).