Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2018/0207(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0468/2018

Pateikti tekstai :

A8-0468/2018

Debatai :

PV 16/01/2019 - 31
CRE 16/01/2019 - 31
OJ 27/04/2021 - 74

Balsavimas :

PV 17/01/2019 - 10.10
CRE 17/01/2019 - 10.10
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
PV 17/04/2019 - 8.15

Priimti tekstai :

P8_TA(2019)0040
P8_TA(2019)0407

Priimti tekstai
PDF 307kWORD 85k
Ketvirtadienis, 2019 m. sausio 17 d. - Strasbūras
Teisių ir vertybių programos nustatymas ***I
P8_TA(2019)0040A8-0468/2018

2019 m. sausio 17 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Teisių ir vertybių programos (COM(2018)0383 – C8-0234/2018 – 2018/0207(COD))(1)

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl reglamento
Pavadinimas
Pasiūlymas
Pasiūlymas
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS
dėl Teisių ir vertybių programos
dėl Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programos
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl reglamento
1 konstatuojamoji dalis
(1)  Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje nustatyta, kad „Sąjunga yra grindžiama šiomis vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises. Šios vertybės yra bendros valstybėms narėms, gyvenančioms visuomenėje, kurioje vyrauja pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas ir moterų bei vyrų lygybė. 3 straipsnyje taip pat nustatyta, kad „Sąjungos tikslas – skatinti taiką, savo vertybes ir savo tautų gerovę“ ir, be kita ko, „ji gerbia turtingą savo kultūros ir kalbų įvairovę bei užtikrina, kad Europos kultūros paveldas būtų saugomas ir turtinamas“. Šios vertybės dar kartą patvirtintos ir susietos su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintomis teisėmis, laisvėmis ir principais;
(1)  Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje nustatyta, kad Sąjunga yra grindžiama šiomis vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises. Kalbant apie šias teises ir vertybes, žmogaus orumas, kaip pripažįstama Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, yra svarbiausias visų pagrindinių žmogaus teisių pagrindas. Šios vertybės yra bendros valstybėms narėms, gyvenančioms visuomenėje, kurioje vyrauja pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas ir moterų bei vyrų lygybė. 3 straipsnyje taip pat nustatyta, kad „Sąjungos tikslas – skatinti taiką, savo vertybes ir savo tautų gerovę“ ir, be kita ko, „ji gerbia turtingą savo kultūros ir kalbų įvairovę bei užtikrina, kad Europos kultūros paveldas būtų saugomas ir turtinamas“. Šios vertybės dar kartą patvirtintos ir susietos su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintomis teisėmis, laisvėmis ir principais;
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl reglamento
1 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(1a)   savo 2018 m. gegužės 30 d. rezoliucijoje dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos ir nuosavų išteklių Europos Parlamentas pabrėžė horizontaliųjų principų, kuriais turėtų būti grindžiama daugiametė finansinė programa (DFP) ir visa susijusi Sąjungos politika, svarbą, įskaitant JT darnaus vystymosi tikslų (DVT) integravimą į visas Sąjungos politikos kryptis ir iniciatyvas pagal kitą DFP; Parlamentas taip pat pabrėžė, kad diskriminacijos panaikinimas yra itin svarbus siekiant įvykdyti Sąjungos įsipareigojimus dėl įtraukios Europos, ir apgailestavo dėl to, kad Sąjungos politikoje trūksta lyčių aspekto integravimo ir įsipareigojimų lyčių lygybės klausimu, kaip matyti pasiūlymuose dėl DFP;
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl reglamento
1 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(1b)   savo 2018 m. kovo 14 d. rezoliucijoje „Būsima DFP: Parlamento pozicijos dėl DFP po 2020 m. rengimas“ Europos Parlamentas pareiškė, kad remia kultūros, švietimo, žiniasklaidos, jaunimo, sporto, demokratijos, pilietiškumo ir pilietinės visuomenės sričių programas, kurių Europos lygmens pridėtinė vertė aiškiai matoma ir kurios yra pelniusioms ilgalaikį naudos gavėjų populiarumą, ir pabrėžė, kad stipresnę ir platesnio užmojo Sąjungą galima sukurti tik tuo atveju, jei jai bus skirta daugiau finansinių išteklių; Parlamentas taip pat rekomendavo sukurti vidaus Europos demokratijos fondą, kurį valdytų Komisija, siekiant labiau remti pilietinę visuomenę ir nevyriausybines organizacijas (NVO), dirbančias demokratijos ir žmogaus teisių srityse. Nuolatinė parama turėtų būti teikiama esamoms politikos priemonėms, daugiau išteklių skiriama Sąjungos pavyzdinėms programoms, taip pat papildoma atsakomybė turėtų būti užtikrinta papildomomis finansinėmis priemonėmis;
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl reglamento
2 konstatuojamoji dalis
(2)  šios teisės ir vertybės turi būti toliau skatinamos ir įgyvendinamos, jomis turi dalytis piliečiai ir tautos visoje Sąjungoje ir jos turi būti ES projekto pagrindas. Todėl Sąjungos biudžete sukuriamas naujas Teisingumo, teisių ir vertybių fondas, kurį sudaro Teisių ir vertybių ir Teisingumo programos. Dabar, kai Europos visuomenėms kyla ekstremizmo, radikalizmo ir susiskaldymo pavojai, kaip niekada svarbu skatinti, tvirtinti ir ginti teisingumą, teises ir ES vertybes: žmogaus teises, pagarbą žmogaus orumui, laisvę, demokratiją, lygybę ir teisinę valstybę. Tai turės didelį tiesioginį poveikį politiniam, socialiniam, kultūriniam ir ekonominiam ES gyvenimui. Naujojo fondo dalimi tapsiančios Teisingumo programos lėšomis bus toliau remiama Sąjungos teisingumo erdvės plėtra ir tarpvalstybinis bendradarbiavimas. Teisių ir vertybių programoje bus sujungtos 2014–2020 m. Teisių, lygybės ir pilietiškumo programa, nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1381/20138, ir programa „Europa piliečiams“, nustatyta Tarybos reglamentu (ES) Nr. 390/20149 (toliau – ankstesnės programos);
(2)  šias teises ir vertybes Sąjunga ir visos valstybės narės turi toliau aktyviai ir nuosekliai puoselėti, saugoti, propaguoti ir įgyvendinti visose savo vykdomos politikos srityse, jomis turi dalytis piliečiai ir tautos visoje Sąjungoje ir jos turi būti ES projekto pagrindas, nes tų teisių ir vertybių padėties pablogėjimas kurioje nors valstybėje narėje gali turėti žalingą poveikį visai Sąjungai. Todėl Sąjungos biudžete sukuriamas naujas Teisingumo, teisių ir vertybių fondas, kurį sudaro Teisių ir vertybių ir Teisingumo programos. Dabar, kai Europos visuomenėms kyla ekstremizmo, radikalizmo ir susiskaldymo pavojai ir vis mažėja erdvės nepriklausomai pilietinei visuomenei, kaip niekada svarbu skatinti, tvirtinti ir ginti teisingumą, teises ir ES vertybes: žmogaus teises, pagarbą žmogaus orumui, laisvę, demokratiją, lygybę, nediskriminavimą ir teisinę valstybę. Tai turės didelį tiesioginį poveikį politiniam, socialiniam, kultūriniam ir ekonominiam ES gyvenimui. Naujojo fondo dalimi tapsiančios Teisingumo programos lėšomis bus toliau remiama Sąjungos teisingumo erdvės plėtra ir tarpvalstybinis bendradarbiavimas. Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programoje (toliau – Programa) bus sujungtos 2014–2020 m. Teisių, lygybės ir pilietiškumo programa, nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1381/20138, ir programa „Europa piliečiams“, nustatyta Tarybos reglamentu (ES) Nr. 390/20149 (toliau – ankstesnės programos), ir ji bus pakoreguota, kad atitiktų naujus Europos vertybėms kylančius iššūkius;
__________________
__________________
8 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1381/2013, kuriuo nustatoma Teisių, lygybės ir pilietiškumo programa 2014–2020 m. laikotarpiu (OL L 354, 2013 12 28, p. 62).
8 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1381/2013, kuriuo nustatoma Teisių, lygybės ir pilietiškumo programa 2014–2020 m. laikotarpiu (OL L 354, 2013 12 28, p. 62).
9 2014 m. balandžio 14 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 390/2014, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. laikotarpio programa „Europa piliečiams“ (OL L 115, 2014 4 17, p. 3).
9 2014 m. balandžio 14 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 390/2014, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. laikotarpio programa „Europa piliečiams“ (OL L 115, 2014 4 17, p. 3).
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl reglamento
3 konstatuojamoji dalis
(3)  Teisingumo, teisių ir vertybių fondas ir jo dvi pagrindinės finansavimo programos pagrindinį dėmesį skirs žmonėms ir subjektams, kurie padeda užtikrinti mūsų bendrų vertybių, teisių ir turtingos įvairovės gyvybingumą. Pagrindinis tikslas – puoselėti ir palaikyti teisėmis grindžiamą, lygią, įtraukią ir demokratinę visuomenę. Tai, be kita ko, apima dinamišką pilietinę visuomenę, skatinančią žmonių demokratinį, pilietinį ir socialinį dalyvavimą bei puoselėjančią turtingą Europos visuomenės įvairovę, grindžiamą mūsų bendra istorija ir atmintimi. Europos Sąjungos sutarties 11 straipsnyje toliau nurodyta, kad institucijos atitinkamomis priemonėmis suteikia piliečiams ir atstovaujamosioms asociacijoms galimybę skelbti nuomones apie visas Sąjungos veiklos sritis ir viešai jomis keistis;
(3)  Teisingumo, teisių ir vertybių fondas ir jo dvi pagrindinės finansavimo programos dėmesį skirs žmonėms ir subjektams, kurie padeda užtikrinti mūsų bendrų vertybių, lygybės, teisių ir turtingos įvairovės gyvybingumą. Pagrindinis tikslas – puoselėti ir palaikyti teisėmis grindžiamą, lygią, atvirą, įtraukią ir demokratinę visuomenę finansuojant veiklą, kuria skatinama dinamiška, gerai išsivysčiusi, atspari ir turinti galių pilietinė visuomenė, įskaitant mūsų bendrų vertybių propagavimo ir apsaugos skatinimą, ir kuria skatinamas žmonių demokratinis, pilietinis ir socialinis dalyvavimas ir puoselėjama taika bei turtinga Europos visuomenės įvairovė, grindžiama mūsų bendromis vertybėmis, istorija, atmintimi ir paveldu. Europos Sąjungos sutarties 11 straipsnyje reikalaujama, kad institucijos palaikytų atvirą, skaidrų ir nuolatinį dialogą su pilietine visuomene ir atitinkamomis priemonėmis suteiktų piliečiams ir atstovaujamosioms asociacijoms galimybę skelbti nuomones apie visas Sąjungos veiklos sritis ir viešai jomis keistis;
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl reglamento
3 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(3a)  Komisija turėtų užtikrinti nuolatinį atvirą ir skaidrų dialogą su Programos paramos gavėjais ir kitomis atitinkamomis suinteresuotosiomis šalimis įsteigdama pilietinio dialogo grupę. Pilietinio dialogo grupė turėtų prisidėti prie keitimosi patirtimi ir gerąja praktika ir prie diskusijų apie politikos pokyčius Programos taikymo srityse ir siekiant Programos tikslų, taip pat susijusiose srityse. Pilietinio dialogo grupę turėtų sudaryti organizacijos, kurios buvo atrinktos gauti dotaciją veiklai arba veiksmams pagal Programą, ir kitos organizacijos arba suinteresuotosios šalys, pareiškusios norą dalyvauti Programoje ar dirbti šioje politikos srityje, tačiau kurios nebūtinai yra remiamos pagal Programą;
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl reglamento
4 konstatuojamoji dalis
(4)  Teisių ir vertybių programa (toliau – Programa) turėtų padėti plėtoti sąveiką, kad būtų sprendžiamos bendros vertybių skatinimo ir apsaugos problemos ir pasiekiama kritinių matmenų, užtikrinančių konkrečius šios srities rezultatus. To turėtų būti pasiekta remiantis teigiama ankstesnių programų patirtimi. Taip būtų sudarytos sąlygos visapusiškai išnaudoti sąveikos potencialą, veiksmingiau remti susijusias politikos sritis ir didinti jų galimybes įtraukti žmones. Kad Programa būtų veiksminga, joje turėtų būti atsižvelgiama į skirtingų politikos sričių konkretų pobūdį, jų skirtingas tikslines grupes ir konkrečius poreikius, laikantis konkrečiai pritaikyto požiūrio;
(4)  Programa turėtų padėti plėtoti sąveiką, kad būtų sprendžiamos bendros Sutartyse įtvirtintų vertybių skatinimo ir apsaugos problemos ir pasiekiama kritinių matmenų, užtikrinančių konkrečius šios srities rezultatus. To turėtų būti pasiekta remiantis teigiama ankstesnių programų patirtimi ir toliau ją plėtojant. Taip būtų sudarytos sąlygos visapusiškai išnaudoti sąveikos potencialą, veiksmingiau remti susijusias politikos sritis ir didinti jų galimybes įtraukti žmones. Kad Programa būtų veiksminga, joje turėtų būti atsižvelgiama į skirtingų politikos sričių konkretų pobūdį, jų skirtingas tikslines grupes ir konkrečius poreikius bei dalyvavimo galimybes, laikantis konkrečiai pritaikyto ir tikslinio požiūrio, kuriuo taip pat būtų skatinama visų rūšių lygybė ir lyčių lygybė;
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl reglamento
4 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(4a)  visapusiškas teisinės valstybės principo ir demokratijos paisymas ir skatinimas yra labai svarbūs siekiant didinti piliečių pasitikėjimą Sąjunga. Teisinės valstybės principo paisymas yra būtina pagrindinių teisių apsaugos ir visų Sutartyse įtvirtintų teisių ir pareigų vykdymo sąlyga. Tai, kaip teisinės valstybės principas įgyvendinamas valstybėje narėje, atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant valstybių narių tarpusavio pasitikėjimą ir pasitikėjimą jų teisinėmis sistemomis. Todėl įgyvendinant Programą pagrindinės teisės, demokratija ir teisinė valstybė turėtų būti populiarinamos ir saugomos vietos, regioniniu, nacionaliniu ir tarpvalstybiniu lygmenimis;
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl reglamento
4 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(4b)  teisinė valstybė – ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtinta Sąjungos vertybė, apimanti šiuos principus: teisėtumo, kuris reiškia skaidrų, atskaitingą, demokratinį ir pliuralistinį teisės aktų priėmimo procesą; teisinio tikrumo; vykdomosios valdžios savavališkumo draudimo; veiksmingai nepriklausomų teismų užtikrinamos teisminės apsaugos, įskaitant pagrindinių teisių apsaugą; valdžių atskyrimo ir lygybės prieš įstatymą;
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl reglamento
5 konstatuojamoji dalis
(5)  siekiant priartinti Europos Sąjungą prie jos piliečių reikia įvairių veiksmų ir suderintų pastangų. Suburiant piliečius miestų partnerystės projektais ar miestų tinklais ir remiant pilietinės visuomenės organizacijas Programos aprėpties teritorijose lengviau skatinti piliečių aktyvų dalyvavimą visuomenėje ir pagaliau jų dalyvavimą demokratiniame Sąjungos gyvenime. Tuo pačiu metu parama veiklai, kuria skatinamas tarpusavio supratimas, įvairovė, dialogas ir pagarba kitiems skatina priklausymo Europai ir Europos tapatybės jausmą, paremtą bendru Europos vertybių, kultūros, istorijos ir paveldo supratimu. Ypač svarbu skatinti stipresnį atokiausiuose ES regionuose gyvenančių piliečių priklausymo Sąjungai jausmą ir Sąjungos vertybes dėl to, kad jie gyvena nuošaliai ir toli nuo žemyninės Europos dalies;
(5)  siekiant priartinti Europos Sąjungą prie jos piliečių, skatinti demokratinį dalyvavimą ir suteikti piliečiams galių naudotis su ES pilietybe susijusiomis teisėmis, būtina imtis įvairių veiksmų ir suderintų pastangų, kuriais siekiama subalansuoto geografinio pasiskirstymo. Suburiant piliečius miestų partnerystės projektais ar miestų tinklais ir vietos, regioniniu, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis remiant pilietinės visuomenės organizacijas Programos aprėpties teritorijose lengviau skatinti piliečių aktyvų dalyvavimą visuomenėje ir pagaliau jų dalyvavimą demokratiniame Sąjungos gyvenime bei dalyvavimą formuojant Sąjungos politinę darbotvarkę. Tuo pačiu metu parama veiklai, kuria skatinamas tarpusavio supratimas, tarpkultūrinis dialogas, kultūros ir kalbų įvairovė, susitaikymas, socialinė įtrauktis ir pagarba kitiems skatina priklausymo Sąjungai ir Europos tapatybe grindžiamos bendros pilietybės jausmą, paremtą bendru Europos vertybių, kultūros, istorijos ir paveldo supratimu. Ypač svarbu skatinti stipresnį atokiausiuose ES regionuose gyvenančių piliečių priklausymo Sąjungai jausmą ir Sąjungos vertybes dėl to, kad jie gyvena nuošaliai ir toli nuo žemyninės Europos dalies;
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl reglamento
5 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(5a)   dėl stiprėjančio pliuraliteto ir pasaulinio migrantų judėjimo didėja kultūrų ir religijų dialogo svarba mūsų visuomenėse. Įgyvendinant Programą, kultūrų ir religijų dialogas turėtų būti visapusiškai remiamas kaip socialinės darnos Europoje dalis ir vienas iš pagrindinių veiksnių, didinančių socialinę įtrauktį ir sanglaudą. Religijų dialogas galėtų padėti pabrėžti teigiamą religijos indėlį į socialinę sanglaudą, tačiau religinis neraštingumas gali paruošti dirvą manipuliavimui gyventojų religiniais jausmais. Todėl pagal Programą turėtų būti remiami projektai ir iniciatyvos, kuriais ugdomas religinis raštingumas, skatinamas religijų dialogas ir tarpusavio supratimas;
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl reglamento
6 konstatuojamoji dalis
(6)  atminimo veikla ir kritiškas Europos istorinės atminties apmąstymas būtini tam, kad piliečiai geriau suvoktų bendrą istoriją kaip bendros ateities, moralinio tikslo ir bendrų vertybių pagrindą. Taip pat reikėtų atsižvelgti į istorinių, kultūrinių bei tarpkultūrinių aspektų svarbą ir atminimo sąsajas su europinės tapatybės formavimu ir bendro priklausymo jausmo ugdymu;
(6)  atminimo veikla ir kritiškas bei kūrybiškas Europos istorinės atminties apmąstymas būtini tam, kad piliečiai, ypač jaunimas, geriau suvoktų bendrą savo istoriją kaip bendros ateities pagrindą. Taip pat reikėtų atsižvelgti į istorinių, socialinių, kultūrinių bei tarpkultūrinių aspektų, tolerancijos ir dialogo svarbą, siekiant skatinti bendrą pagrindą, grindžiamą bendromis vertybėmis, solidarumu, įvairove ir taika, ir į atminimo sąsajas su europinės tapatybės formavimu ir bendro priklausymo jausmo ugdymu;
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl reglamento
7 konstatuojamoji dalis
(7)  piliečiai taip pat turėtų geriau žinoti pilietybės Sąjungoje jiems užtikrinamas teises ir laisvai jaustis gyvendami, keliaudami, mokydamiesi, dirbdami ir užsiimdami savanoriška veikla kitoje valstybėje narėje, ir turėtų turėti galimybę pasitikėti, kad jie gali vienodai naudotis teisėmis ir tos teisės bus visapusiškai užtikrintos bei apsaugotos nepatiriant jokios diskriminacijos, kad ir kurioje Sąjungos vietoje jie atsidurtų. Pilietinė visuomenė turi būti remiama siekiant skatinti ir saugoti ES bendras vertybes bei didinti informuotumą apie jas pagal SESV 2 straipsnį ir prisidedant prie veiksmingo naudojimosi Sąjungos teise užtikrinamomis teisėmis;
(7)  Sąjungos piliečiai nepakankamai žino apie pilietybės Sąjungoje jiems užtikrinamas teises, pavyzdžiui, teisę balsuoti Europos Parlamento ir vietos rinkimuose arba teisę gauti konsulinę apsaugą kitų valstybių narių ambasadose. Piliečiai turėtų būti geriau supažindinti su šiomis teisėmis ir laisvai jaustis gyvendami, keliaudami, mokydamiesi, dirbdami ir užsiimdami savanoriška veikla kitoje valstybėje narėje, ir turėtų turėti galimybę pasitikėti, kad jie gali vienodai naudotis teisėmis ir tos teisės bus visapusiškai užtikrintos bei apsaugotos nepatiriant jokios diskriminacijos, kad ir kurioje Sąjungos vietoje jie atsidurtų. Pilietinė visuomenė turi būti stiprinama visais lygmenimis siekiant skatinti ir saugoti ES bendras vertybes bei didinti informuotumą apie jas pagal SESV 2 straipsnį ir prisidedant prie veiksmingo naudojimosi Sąjungos teise užtikrinamomis teisėmis;
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl reglamento
7 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(7a)   2009 m. balandžio 2 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl Europos sąžinės ir totalitarizmo ir 2011 m. birželio 9–10 d. Tarybos išvadose dėl totalitarinių režimų nusikaltimų Europoje atminimo akcentuojama, kad svarbu išlaikyti praeities įvykių atminimą kaip priemonę kurti bendrą ateitį, ir pabrėžiama Sąjungos vaidmens svarba sudarant palankesnes sąlygas šių nusikaltimų kolektyviniam atminimui, dalijantis juo ir puoselėjant šį atminimą, taip pat siekiant sustiprinti bendrą pliuralizmu ir demokratija pagrįstą Europos tapatybę;
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl reglamento
8 konstatuojamoji dalis
(8)  vyrų ir moterų lygybė yra pagrindinė vertybė ir vienas iš Europos Sąjungos siekių. Moterų diskriminacija ir nevienodas požiūris į moteris pažeidžia pagrindines jų teises ir užkerta kelia jų visapusiškam politiniam, socialiniam ir ekonominiam dalyvavimui visuomenėje. Be to, esamos struktūrinės ir kultūrinės kliūtys trukdo pasiekti tikrą lyčių lygybę. Todėl viena iš esminių Sąjungos veiklos rūšių, kuria skatinamas ekonomikos augimas, yra lyčių lygybės skatinimas visoje Sąjungos veikloje, ir tai turi būti remiama pagal Programą;
(8)  lyčių lygybė yra pagrindinė vertybė ir vienas iš Europos Sąjungos siekių. Šio reglamento 8 straipsnyje yra Sąjungai nustatyta užduotis visose veiklos srityse siekti pašalinti moterų ir vyrų nelygybės apraiškas ir veiksmingai skatinti jų lygybę. Vis dėlto, kaip matyti iš Europos lyčių lygybės instituto paskelbto 2017 m. lyčių lygybės indekso, bendra pažanga lyčių lygybės srityje yra labai lėta. Dažnai nebyli ir paslėpta tarpsektorinė moterų diskriminacija ir nevienodas požiūris į moteris ir mergaites, taip pat įvairių formų smurtas prieš moteris pažeidžia pagrindines jų teises ir užkerta kelia jų visapusiškam politiniam, socialiniam ir ekonominiam dalyvavimui visuomenėje. Be to, esamos politinės, struktūrinės ir kultūrinės kliūtys trukdo pasiekti tikrą lyčių lygybę. Todėl viena iš esminių Sąjungos veiklos rūšių, kuria skatinamas ekonomikos augimas, yra lyčių lygybės skatinimas visoje Sąjungos veikloje, remiant lyčių aspekto integravimą ir nediskriminavimo tikslus ir aktyviai kovojant su stereotipais bei sprendžiant nebylios diskriminacijos klausimą, ir tai turi būti remiama pagal Programą;
Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl reglamento
9 konstatuojamoji dalis
(9)  smurtas dėl lyties ir smurtas prieš vaikus ir jaunimą yra sunkus pagrindinių teisių pažeidimas. Su smurtu susiduriama visoje Sąjungoje, įvairiomis socialinėmis ir ekonominėmis aplinkybėmis, o jo pasekmės aukų fizinei ir psichologinei sveikatai bei visai visuomenei yra itin sunkios. Ypač pažeidžiami smurto yra vaikai, jaunimas ir moterys, ypač jei tai artimųjų smurtas. Turėtų būti imamasi veiksmų, siekiant skatinti vaiko teises ir prisidėti prie vaikų apsaugos nuo žalos ir smurto, keliančių pavojų jų fizinei ir psichikos sveikatai ir pažeidžiančių jų teises į vystymąsi, apsaugą ir orumą; kova su visomis smurto formomis, prevencijos, aukų apsaugos ir paramos joms skatinimas yra Sąjungos prioritetai, kurie padeda išpildyti individų pagrindines teises ir prisideda prie vyrų ir moterų lygybės. Šie prioritetai turi būti remiami pagal Programą;
(9)  smurtas dėl lyties ir smurtas prieš vaikus, jaunimą, vyresnio amžiaus žmones, neįgaliuosius, pabėgėlius ir migrantus, įvairioms mažumų grupėms priklausančius asmenis, pavyzdžiui, etninių mažumų ir LGBTQI asmenis, yra sunkus pagrindinių teisių pažeidimas. Su smurtu susiduriama visoje Sąjungoje, įvairiomis socialinėmis ir ekonominėmis aplinkybėmis, o jo pasekmės aukų fizinei ir psichologinei sveikatai bei visai visuomenei yra itin sunkios. Kovai su smurtu dėl lyties reikalingas daugialypis požiūris į teisinius, švietimo, sveikatos, įskaitant lytines ir reprodukcines teises, ekonominius ir kitus visuomeninius aspektus, pavyzdžiui, remiant moterų teisių organizacijas, teikiant konsultacijas ir pagalbą bei rengiant projektus, kuriais siekiama lyčių lygybės visuomenėje tikslo. Reikia aktyviai kovoti su kenksmingais stereotipais ir normomis nuo ankstyvo amžiaus, taip pat su visomis neapykantą kurstančiomis kalbomis ir smurtu internete. Turėtų būti imamasi veiksmų, siekiant skatinti vaiko teises ir prisidėti prie vaikų apsaugos nuo žalos ir smurto, keliančių pavojų jų fizinei ir psichikos sveikatai ir pažeidžiančių jų teises į vystymąsi, apsaugą ir orumą; Europos Tarybos konvencijoje dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija) smurtas prieš moteris apibrėžiamas kaip „visi smurtiniai veiksmai dėl lyties, sukeliantys arba galintys sukelti moterims fizinę, seksualinę, psichologinę arba ekonominę žalą arba kentėjimą, įskaitant grasinimus atlikti tokius veiksmus, prievartą arba savavališką laisvės atėmimą, nepaisant to, ar tai įvyksta viešoje erdvėje ar asmeniniame gyvenime“. Kova su visomis smurto formomis, prevencijos skatinimas, aukų apsauga ir parama joms yra Sąjungos prioritetai, kurie padeda išpildyti individų pagrindines teises ir prisideda prie vyrų ir moterų lygybės. Šie prioritetai turi būti remiami pagal Programą. Prevencija ir parama aukų teisėms turi būti parengtos dalyvaujant tikslinei grupei užtikrinant, kad tokios priemonės atitiktų konkrečius įvairiais atžvilgiais pažeidžiamų asmenų poreikius;
Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl reglamento
9 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(9a)  ypač pažeidžiamos smurto ir seksualinio priekabiavimo yra dokumentų neturinčios moterys, kurios negali gauti pagalbos. Būtina įgyvendinti į auką sutelktą požiūrį ir teikti deramas pagalbos paslaugas visoms moterims visoje Sąjungoje, neatsižvelgiant į jų gyventojo statusą. Vykdant tarpsektorinį darbą labai svarbu per prieglobsčio procedūras taikyti lyčių aspektą, nes taip galima prisidėti prie didesnės lyčių lygybės;
Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl reglamento
10 konstatuojamoji dalis
(10)  siekiant užkirsti kelią visoms smurto formoms ir kovoti su juo bei apsaugoti aukas reikia tvirtos politinės valios ir suderintų veiksmų, grindžiamų ankstesnių programų – „Daphne“, Teisių, lygybės ir pilietiškumo ir Teisingumo – metodais ir rezultatais. Ypač sėkminga nuo pat pradžių pasirodė 1997 m. sukurta programa „Daphne“, kurios finansavimu remiamos smurto aukos ir kovojama su smurtu prieš moteris, vaikus ir jaunimą; ne tik pelnytu populiarumu tarp suinteresuotųjų šalių (valdžios institucijų, akademinių institucijų ir nevyriausybinių organizacijų), bet ir finansuojamų projektų veiksmingumu. Pagal ją finansuoti informuotumo didinimo, pagalbos paslaugų teikimo aukoms, vietose dirbančių nevyriausybinių organizacijų (NVO) veiklos projektai. Sprendžiamos visų smurto formų problemos, pavyzdžiui, smurto artimoje aplinkoje, lytinio smurto, prekybos žmonėmis, taip pat ir naujų, besiformuojančių smurto formų, kaip antai patyčios kibernetinėje erdvėje, problemos. Todėl svarbu tęsti visus šiuos veiksmus ir įgyvendinant Programą tinkamai atsižvelgti į gautus rezultatus ir patirtį;
(10)  siekiant užkirsti kelią visoms smurto formoms ir kovoti su juo bei apsaugoti aukas reikia tvirtos politinės valios ir suderintų veiksmų, grindžiamų ankstesnių programų – „Daphne“, Teisių, lygybės ir pilietiškumo ir Teisingumo – metodais ir rezultatais. Ypač sėkminga nuo pat pradžių pasirodė 1997 m. sukurta programa „Daphne“, kurios finansavimu remiamos smurto aukos ir kovojama su smurtu prieš moteris, vaikus ir jaunimą; ne tik pelnytu populiarumu tarp suinteresuotųjų šalių (valdžios institucijų, akademinių institucijų ir nevyriausybinių organizacijų), bet ir finansuojamų projektų veiksmingumu. Pagal ją finansuoti informuotumo didinimo, pagalbos paslaugų teikimo aukoms, vietose dirbančių nevyriausybinių organizacijų (NVO) veiklos projektai. Sprendžiamos visų smurto formų problemos, pavyzdžiui, smurto artimoje aplinkoje, lytinio smurto, prekybos žmonėmis, persekiojimo ir tradicinės žalingos praktikos, pavyzdžiui, moterų lyties organų žalojimo, taip pat ir naujų, besiformuojančių smurto formų, kaip antai patyčios ir priekabiavimas kibernetinėje erdvėje, problemos. Todėl svarbu tęsti visus šiuos veiksmus, numatant nepriklausomą biudžeto lėšų skyrimą programai „Daphne“ ir įgyvendinant Programą tinkamai atsižvelgti į gautus rezultatus ir patirtį;
Pakeitimas 20
Pasiūlymas dėl reglamento
11 konstatuojamoji dalis
(11)  nediskriminavimas yra vienas iš pagrindinių Sąjungos principų. Europos bendrijos steigimo sutarties 19 straipsnyje nustatyti veiksmai kovojant su diskriminacija dėl lyties, rasinės arba etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos. Nediskriminavimas yra įtvirtintas ir Chartijos 21 straipsnyje. Siekiant vykdyti diskriminacijos dėl vienos ar kelių priežasčių prevenciją ir su ja kovoti, turėtų būti atsižvelgiama į konkrečius įvairių diskriminacijos formų požymius ir turėtų būti kartu parengti tinkami veiksmai; Pagal Programą turi būti remiami veiksmai, kuriais siekiama užkirsti kelią ir kovoti su diskriminacija, rasizmu, ksenofobija, antisemitizmu, neapykanta musulmonams ir kitomis netolerancijos formomis. Atsižvelgiant į tai, itin daug dėmesio turėtų būti skiriama ir visų formų smurto, neapykantos, segregacijos bei niekinimo prevencijai ir kovai su šiais reiškiniais, taip pat kovai su patyčiomis, priekabiavimu ir netolerantišku elgesiu Programa turėtų būti įgyvendinama taip, kad būtų užtikrintas tarpusavio papildomumas su kita tais pačiais tikslais vykdoma Sąjungos veikla, visų pirma su veikla, nurodyta 2011 m. balandžio 5 d. Komisijos komunikate „ES romų integracijos nacionalinių strategijų bendrieji principai iki 2020 m.“10 ir 2013 m. gruodžio 9 d. Tarybos rekomendacijoje dėl romų veiksmingų integravimo priemonių valstybėse narėse11;
(11)  nediskriminavimas yra vienas iš pagrindinių Sąjungos principų. Europos bendrijos steigimo sutarties 19 straipsnyje nustatyti veiksmai kovojant su diskriminacija dėl lyties, rasinės arba etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos. Nediskriminavimas yra įtvirtintas ir Chartijos 21 straipsnyje. Siekiant vykdyti diskriminacijos dėl vienos ar kelių priežasčių, įskaitant tiesioginę, netiesioginę ir struktūrinę diskriminaciją, prevenciją ir su ja kovoti, turėtų būti atsižvelgiama į konkrečius įvairių diskriminacijos formų požymius ir turėtų būti kartu parengti tinkami veiksmai. Pagal Programą turėtų būti remiami veiksmai, kuriais siekiama užkirsti kelią diskriminacijai, rasizmui, ksenofobijai, afrofobijai, antisemitizmui, priešiškam elgesiui romų atžvilgiu, neapykantai musulmonams, homofobijai ir kitoms mažumoms priklausančių asmenų netolerancijos formoms elektroninėje ir ne elektroninėje erdvėje ir su tuo kovoti, atsižvelgiant į įvairius diskriminavimo, su kuriais susiduria moterys, lygmenis. Atsižvelgiant į tai, itin daug dėmesio turėtų būti skiriama ir visų formų smurto, neapykantos, segregacijos bei niekinimo prevencijai ir kovai su šiais reiškiniais, taip pat kovai su patyčiomis, priekabiavimu ir netolerantišku elgesiu. Programa turėtų būti įgyvendinama taip, kad būtų užtikrintas tarpusavio papildomumas su kita tais pačiais tikslais vykdoma Sąjungos veikla, visų pirma su veikla, nurodyta 2011 m. balandžio 5 d. Komisijos komunikate „ES romų integracijos nacionalinių strategijų bendrieji principai iki 2020 m.“10 ir 2013 m. gruodžio 9 d. Tarybos rekomendacijoje dėl romų veiksmingų integravimo priemonių valstybėse narėse11;
__________________
__________________
10 COM(2011)0173.
10 COM(2011)0173.
11 OL C 378, 2013 12 24, p. 1.
11 OL C 378, 2013 12 24, p. 1.
Pakeitimas 21
Pasiūlymas dėl reglamento
12 konstatuojamoji dalis
(12)  visapusiškam ir veiksmingam neįgaliųjų dalyvavimui visuomenės gyvenime lygiai su kitais trukdo nuostatų ir aplinkos sudaromos kliūtys, taip pat ir nepakankamas prieinamumas. Neįgalieji susiduria su kliūtimis, be kita ko, šiose srityse: siekiant patekti į darbo rinką, gauti įtraukų ir kokybišką išsilavinimą, išvengti skurdo ir socialinės atskirties, turėti prieigą prie kultūrinių iniciatyvų ir žiniasklaidos arba naudotis savo politinėmis teisėmis. Sąjunga ir visos jos valstybės narės yra prisijungusios prie Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos (UNCRPD) ir įsipareigojusios skatinti, saugoti ir užtikrinti, kad visi neįgalieji galėtų visapusiškai naudotis visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis. UNCPRD nuostatos tapo neatskiriama Sąjungos teisinės tvarkos dalimi;
(12)  visapusiškam ir veiksmingam neįgaliųjų dalyvavimui visuomenės gyvenime lygiai su kitais trukdo nuostatų ir aplinkos sudaromos kliūtys, taip pat ir nepakankamas prieinamumas. Neįgalieji, įskaitant asmenis, turinčius ilgalaikių fizinių, psichikos, intelekto ar jutimo sutrikimų, susiduria su kliūtimis, be kita ko, šiose srityse: siekiant patekti į darbo rinką, gauti įtraukų ir kokybišką išsilavinimą, išvengti skurdo ir socialinės atskirties, turėti prieigą prie kultūrinių iniciatyvų ir žiniasklaidos arba naudotis savo politinėmis teisėmis. Sąjunga ir visos jos valstybės narės yra prisijungusios prie Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos (UNCRPD) ir įsipareigojusios skatinti, saugoti ir užtikrinti, kad visi neįgalieji galėtų visapusiškai naudotis visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis. UNCPRD nuostatos, kurias įgyvendinti privaloma, tapo neatskiriama Sąjungos teisinės tvarkos dalimi. Taigi pagal Programą turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys ir finansavimas informuotumo apie problemas, su kuriomis susiduria neįgalieji, norėdami visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime ir naudotis savo teisėmis kaip vienodas pilietines teises turintys asmenys, didinimo veiklai;
Pakeitimas 22
Pasiūlymas dėl reglamento
13 konstatuojamoji dalis
(13)  teisė į tai, kad būtų gerbiamas kiekvieno asmens privatus ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybė ir komunikacijos slaptumas (teisė į privatumą) yra pagrindinė teisė, įtvirtinta Pagrindinių teisių chartijos 7 straipsnyje. Asmens duomenų apsauga yra pagrindinė teisė, įtvirtinta Pagrindinių teisių chartijos 8 straipsnyje ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 16 straipsnyje. Asmens duomenų apsaugos taisyklių laikymąsi kontroliuoja nepriklausomos priežiūros institucijos. Sąjungos teisinėje sistemoje, visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/67912 ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2016/68013, išdėstytos nuostatos, kuriomis užtikrinama veiksminga teisės į asmens duomenų apsaugą apsauga. Šiomis teisinėmis priemonėmis nacionalinėms duomenų apsaugos priežiūros institucijoms patikėta užduotis skatinti visuomenės informuotumą apie su asmens duomenų tvarkymu susijusią riziką, taisykles, apsaugą ir taisykles, bei jų supratimą. Atsižvelgiant į teisės į asmens duomenų apsaugą svarbą spartaus technologijų vystymosi laikotarpiu, Sąjunga turi turėti galimybių vykdyti informuotumo didinimo veiklą, atlikti tyrimus ir kitą susijusią veiklą;
(13)  teisė į tai, kad būtų gerbiamas kiekvieno asmens privatus ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybė ir komunikacijos slaptumas (teisė į privatumą) yra pagrindinė teisė, įtvirtinta Pagrindinių teisių chartijos 7 straipsnyje. Asmens duomenų apsauga yra pagrindinė teisė, įtvirtinta Pagrindinių teisių chartijos 8 straipsnyje ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 16 straipsnyje. Asmens duomenų apsaugos taisyklių laikymąsi kontroliuoja nepriklausomos priežiūros institucijos. Sąjungos teisinėje sistemoje, visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/67912 ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2016/68013, išdėstytos nuostatos, kuriomis užtikrinama veiksminga teisės į asmens duomenų apsaugą apsauga. Šiomis teisinėmis priemonėmis nacionalinėms duomenų apsaugos priežiūros institucijoms patikėta užduotis skatinti visuomenės informuotumą apie su asmens duomenų tvarkymu susijusią riziką, taisykles, apsaugą ir taisykles, bei jų supratimą. Atsižvelgiant į teisės į asmens duomenų apsaugą svarbą spartaus technologijų vystymosi laikotarpiu, Sąjunga turi turėti galimybių vykdyti informuotumo didinimo veiklą, remti pilietinės visuomenės organizacijas, kurios propaguoja duomenų apsaugą pagal Sąjungos standartus, bei atlikti tyrimus ir kitą susijusią veiklą;
__________________
__________________
12 OL L 119, 2016 5 4, p. 1–88.
12 OL L 119, 2016 5 4, p. 1–88.
13 OL L 119, 2016 5 4, p. 89–131.
13 OL L 119, 2016 5 4, p. 89–131.
Pakeitimas 23
Pasiūlymas dėl reglamento
13 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(13a)   saviraiškos ir informacijos laisvė įtvirtinta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Galimybė laisvai gauti informaciją, žiniasklaidos sistemos sąlygų vertinimas ir atsakingas bei saugus informacijos ir ryšių tinklų naudojimas yra tiesiogiai susiję su laisve viešai reikšti nuomonę ir yra būtini siekiant užtikrinti veiksmingą demokratiją. Itin svarbu, kad visuomenė įgytų gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis, būtiną kritiniam mąstymui ir nusimanymui, bei gebėjimą analizuoti sudėtingus dalykus, pripažinti nuomonių ir faktų skirtumus ir priešintis bet kokios formos neapykantos kurstymui. Šiuo tikslu Sąjunga turėtų skatinti visų piliečių, neatsižvelgiant į jų amžių, gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis, pasitelkdama mokymą, informuotumo didinimą, tyrimus ir kitą atitinkamą veiklą;
Pakeitimas 24
Pasiūlymas dėl reglamento
14 konstatuojamoji dalis
(14)  SESV 24 straipsniu Europos Parlamentas ir Taryba įpareigojami priimti piliečių iniciatyvos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos sutarties 11 straipsnyje, įgyvendinimo procedūrų nuostatas ir sąlygas. Tam tikslui buvo priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas [(ES) Nr. 211/201114]. Pagal Programą turi būti remiamas techninės ir organizacinės paramos finansavimas įgyvendinant Reglamentą [(ES) Nr.211/2011], taip pagrindžiant piliečių naudojimąsi teise pradėti ir remti Europos piliečių iniciatyvas;
(14)  Europos piliečių iniciatyva yra pirmoji viršvalstybinė dalyvaujamosios demokratijos priemonė, kuria sukuriama tiesioginė Europos Sąjungos piliečių ir Sąjungos institucijų sąsaja. SESV 24 straipsniu Europos Parlamentas ir Taryba įpareigojami priimti piliečių iniciatyvos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos sutarties 11 straipsnyje, įgyvendinimo procedūrų nuostatas ir sąlygas. Tam tikslui buvo priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas [(ES) Nr. 211/201114]. Pagal Programą turi būti remiamas techninės ir organizacinės paramos finansavimas įgyvendinant Reglamentą [(ES) Nr. 211/2011], taip pagrindžiant piliečių naudojimąsi teise pradėti ir remti Europos piliečių iniciatyvas, taip pat skatinti kitus jas remti;
_________________
_________________
14 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 211/2011 dėl piliečių iniciatyvos (OL L 65, 2011 3 11, p. 1).
14 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 211/2011 dėl piliečių iniciatyvos (OL L 65, 2011 3 11, p. 1).
Pakeitimas 25
Pasiūlymas dėl reglamento
15 konstatuojamoji dalis
(15)  pagal SESV 8 ir 10 straipsnius, visa pagal Programą vykdoma veikla turėtų būti remiamas lyčių aspekto integravimas ir nediskriminavimo tikslų integravimas;
(15)  pagal SESV 8 ir 10 straipsnius, visa pagal Programą vykdoma veikla turėtų būti remiamas lyčių aspekto integravimas ir nediskriminavimo tikslų integravimas ir skatinamas biudžeto sudarymas atsižvelgiant į lyčių aspektą ir poveikio lytims vertinimo naudojimas visais Sąjungos biudžeto sudarymo proceso lygmenimis. Norint tinkamai įgyvendinti lyčių aspekto integravimą reikia visose susijusiose biudžeto eilutėse sudaryti biudžetą atsižvelgiant į lyčių aspektą ir skirti pakankamai išteklių ir užtikrinti skaidrumą lyčių lygybės skatinimo ir kovos su diskriminacija dėl lyties biudžeto eilutėse. Finansavimo laikotarpio pabaigoje turėtų būti apsvarstoma, ar pagal atskirus projektus ir Programą pavyko įgyvendinti šiuos principus;
Pakeitimas 26
Pasiūlymas dėl reglamento
17 konstatuojamoji dalis
(17)  pagal Sąjungos teisės aktus dėl vienodo požiūrio valstybės narės steigia nepriklausomas vienodo požiūrio skatinimo įstaigas, dažniau vadinamas „lygybės įstaigomis“, siekdamos kovoti su diskriminacija dėl rasės, etninės kilmės ir lyties. Tačiau daug valstybių narių nepasitenkino šių reikalavimų įvykdymu ir užtikrino, kad lygybės įstaigos taip pat galėtų spręsti problemas, susijusias su diskriminacija dėl kitų priežasčių, tokių kaip amžiaus, seksualinės orientacijos, religijos ar tikėjimo, negalios ar kitų priežasčių. Lygybės įstaigos vaidina pagrindinį vaidmenį skatinant lygybę ir užtikrinant veiksmingą teisės aktų dėl vienodo požiūrio užtikrinimo taikymą, visų pirma teikdamos nepriklausomą pagalbą diskriminacijos aukoms, atlikdamos nepriklausomas apklausas dėl diskriminacijos, skelbdamos nepriklausomas ataskaitas ir pateikdamos rekomendacijas visais su diskriminacija susijusiais klausimais jų šalyje. Labai svarbu, kad šiuo požiūriu lygybės įstaigų darbas būtų koordinuojamas Sąjungos lygmeniu. 2007 m. buvo sukurtas Europos nacionalinių lygybės įstaigų tinklas EQUINET. Jam priklauso nacionalinės vienodo požiūrio taikymo užtikrinimo įstaigos, kaip nustatyta Tarybos direktyvose 2000/43/EB15 ir 2004/113/EB16 ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvose 2006/54/EB17 ir 2010/41/ES18. EQUINET yra išskirtinis: tai vienintelis subjektas, užtikrinantis lygybės įstaigų veiklos koordinavimą. Ši EQUINET vykdoma koordinavimo veikla ypač svarbi siekiant tinkamai įgyvendinti Sąjungos kovos su diskriminacija teisės aktus valstybėse narėse, ir ji turėtų būti remiama pagal Programą;
(17)  pagal Sąjungos teisės aktus dėl vienodo požiūrio valstybės narės steigia nepriklausomas vienodo požiūrio skatinimo įstaigas, dažniau vadinamas „lygybės įstaigomis“, siekdamos kovoti su diskriminacija dėl rasės, etninės kilmės ir lyties. Tačiau daug valstybių narių nepasitenkino šių reikalavimų įvykdymu ir užtikrino, kad lygybės įstaigos taip pat galėtų spręsti problemas, susijusias su diskriminacija dėl kitų priežasčių, tokių kaip kalbos, amžiaus, seksualinės orientacijos, religijos ar tikėjimo, negalios ar kitų priežasčių. Lygybės įstaigos vaidina pagrindinį vaidmenį skatinant lygybę ir užtikrinant veiksmingą teisės aktų dėl vienodo požiūrio užtikrinimo taikymą, visų pirma teikdamos nepriklausomą pagalbą diskriminacijos aukoms, atlikdamos nepriklausomas apklausas dėl diskriminacijos, skelbdamos nepriklausomas ataskaitas ir pateikdamos rekomendacijas visais su diskriminacija susijusiais klausimais jų šalyje. Labai svarbu, kad šiuo požiūriu visų šių susijusių lygybės įstaigų darbas būtų koordinuojamas Sąjungos lygmeniu. 2007 m. buvo sukurtas Europos nacionalinių lygybės įstaigų tinklas EQUINET. Jam priklauso nacionalinės vienodo požiūrio taikymo užtikrinimo įstaigos, kaip nustatyta Tarybos direktyvose 2000/43/EB15 ir 2004/113/EB16 ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvose 2006/54/EB17 ir 2010/41/ES18. 2018 m. birželio 22 d. Komisija priėmė rekomendaciją dėl lygybės įstaigoms taikomų standartų, kuri apima lygybės įstaigų įgaliojimus, nepriklausomumą, veiksmingumą ir veiklos koordinavimą bei bendradarbiavimą. EQUINET yra išskirtinis: tai vienintelis subjektas, užtikrinantis lygybės įstaigų veiklos koordinavimą. Ši EQUINET vykdoma koordinavimo veikla ypač svarbi siekiant tinkamai įgyvendinti Sąjungos kovos su diskriminacija teisės aktus valstybėse narėse, ir ji turėtų būti remiama pagal Programą;
__________________
__________________
15 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyva 2000/43/EB, įgyvendinanti vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės (OL L 180, 2000 7 19, p. 22).
15 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyva 2000/43/EB, įgyvendinanti vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės (OL L 180, 2000 7 19, p. 22).
16 2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyva 2004/113/EB, įgyvendinanti vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo (OL L 373, 2004 12 21, p. 37).
16 2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyva 2004/113/EB, įgyvendinanti vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo (OL L 373, 2004 12 21, p. 37).
17 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (OL L 204, 2006 7 26, p. 23).
17 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (OL L 204, 2006 7 26, p. 23).
18 2010 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/41/ES dėl vienodo požiūrio į savarankiškai dirbančius vyrus ir moteris principo taikymo, kuria panaikinama Tarybos direktyva 86/613/EEB (OL L 180, 2010 7 15, p. 1).
18 2010 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/41/ES dėl vienodo požiūrio į savarankiškai dirbančius vyrus ir moteris principo taikymo, kuria panaikinama Tarybos direktyva 86/613/EEB (OL L 180, 2010 7 15, p. 1).
Pakeitimas 27
Pasiūlymas dėl reglamento
17 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(17a)  siekiant padidinti Programos prieinamumą ir teikti su visais Programos aspektais susijusias nešališkas gaires ir praktinę informaciją, kiekviena valstybė narė turėtų įsteigti kontaktinius centrus, kurie teiktų pagalbą paramos gavėjams ir pareiškėjams. Programos kontaktiniai centrai turėtų turėti galimybę savo funkcijas vykdyti nepriklausomai, be tiesioginio pavaldumo ar valdžios institucijų kišimosi į šių centrų sprendimų priėmimo procesą. Kontaktinius centrus gali valdyti valstybės narės, pilietinės visuomenės organizacijos arba jų konsorciumai. Programos kontaktiniai centrai nėra atsakingi už projektų atranką;
Pakeitimas 28
Pasiūlymas dėl reglamento
18 konstatuojamoji dalis
(18)  nepriklausomos žmogaus teisių įstaigos ir pilietinės visuomenės organizacijos atlieka esminį vaidmenį skatinant ir saugant Sąjungos bendras vertybes ir didinant informuotumą apie jas pagal SESV 2 straipsnį, ir prisideda prie veiksmingo naudojimosi teisėmis pagal Sąjungos teisę, įskaitant ES pagrindinių teisių chartiją. 2018 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento rezoliucijoje nustatyta, kad tinkama finansinė parama yra svarbiausias dalykas kuriant palankią ir tvarią aplinką pilietinės visuomenės organizacijoms, kad jos stiprintų savo vaidmenį ir nepriklausomai bei veiksmingai atliktų savo pareigas. Todėl ES finansavimas, papildydamas nacionalinio lygmens pastangas, turėtų prisidėti remiant aktyviai žmogaus teises skatinančias nepriklausomas pilietinės visuomenės organizacijas, suteikiant joms galių ir stiprinant jų pajėgumus, kai šių organizacijų veikla padeda strategiškai įgyvendinti ES teise ir ES pagrindinių teisių chartija užtikrinamas teises, įskaitant pilietinio dalyvavimo ir atstovavimo bei priežiūros veiklą, taip pat skatinti ir saugoti Sąjungos bendras vertybes nacionaliniu lygmeniu ir didinti informuotumą apie jas;
(18)  nepriklausomos žmogaus teisių įstaigos, pilietinės visuomenės organizacijos ir žmogaus teisių gynėjai atlieka esminį vaidmenį skatinant ir saugant Sąjungos bendras vertybes ir didinant informuotumą apie jas pagal SESV 2 straipsnį ir prisideda prie veiksmingo naudojimosi teisėmis pagal Sąjungos teisę, įskaitant ES pagrindinių teisių chartiją. 2018 m. balandžio 19 d. Europos Parlamento rezoliucijoje nustatyta, kad finansavimo didinimas ir tinkama finansinė parama yra svarbiausi dalykai kuriant palankią ir tvarią aplinką pilietinės visuomenės organizacijoms, kad jos stiprintų savo vaidmenį ir nepriklausomai bei veiksmingai atliktų savo pareigas. Todėl ES finansavimas, papildydamas nacionalinio lygmens pastangas, įskaitant tinkamą pagrindinį finansavimą ir išlaidų apmokėjimo, finansinių taisyklių bei procedūrų supaprastinimą, turėtų prisidėti remiant Sąjungos vertybes, pavyzdžiui, demokratiją, teisinę valstybę, ir pagrindines teises, aktyviai skatinančias nepriklausomas pilietinės visuomenės organizacijas, suteikiant joms galių ir stiprinant jų pajėgumus, kai šių organizacijų veikla padeda strategiškai įgyvendinti ES teise ir ES pagrindinių teisių chartija užtikrinamas teises, įskaitant vertybių propagavimo bei priežiūros veiklą, taip pat skatinti ir saugoti Sąjungos bendras vertybes vietos, regioniniu, nacionaliniu ir tarpvalstybiniu lygmenimis ir didinti informuotumą apie jas;
Pakeitimas 29
Pasiūlymas dėl reglamento
19 konstatuojamoji dalis
(19)  Komisija turėtų užtikrinti bendrą nuoseklumą, papildomumą ir sąveiką su Sąjungos įstaigų, organų ir agentūrų, visų pirma Europos lyčių lygybės instituto ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros, darbu, ir turėtų įvertinti kitų nacionalinių ir tarptautinių subjektų darbą srityse, kuriose taikoma Programa;
(19)  Komisija turėtų užtikrinti bendrą nuoseklumą, papildomumą ir sąveiką su Sąjungos įstaigų, organų ir agentūrų, visų pirma Europos lyčių lygybės instituto ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros, darbu, ir turėtų įvertinti kitų nacionalinių ir tarptautinių subjektų darbą srityse, kuriose taikoma Programa. Komisija turėtų aktyviai padėti šios Programos dalyviams naudotis šių Sąjungos įstaigų, organų ir agentūrų rengiamomis ataskaitomis ir teikiamais ištekliais, pavyzdžiui, Europos lyčių lygybės instituto sukurtomis biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą ir poveikio lytims vertinimo priemonėmis;
Pakeitimas 30
Pasiūlymas dėl reglamento
19 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(19a)  visapusiškas Sąjungos demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmas turėtų užtikrinti nuolatinę ir vienodą visų valstybių narių peržiūrą, kad būtų gauta informacija, kurios reikia siekiant suaktyvinti priemones, susijusias su visuotiniais Sąjungos vertybių laikymosi trūkumais tose valstybėse narėse;
Pakeitimas 31
Pasiūlymas dėl reglamento
20 konstatuojamoji dalis
(20)  Programoje tam tikromis sąlygomis turėtų galėti dalyvauti Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) narės, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės, ir ELPA narės, kurios nėra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės; stojančiosios šalys, šalys kandidatės ir potencialios šalys kandidatės, įgyvendinančios pasirengimo narystei strategiją, taip pat turėtų galėti dalyvauti Programoje;
(20)  siekiant įgyvendinti konkrečius tikslus skatinti lyčių lygybę ir teises, skatinti piliečių aktyvumą ir dalyvavimą demokratiniame Sąjungos gyvenime vietos, regioniniu, nacionaliniu ir tarpvalstybiniu lygmenimis ir kovoti su smurtu, Programoje tam tikromis sąlygomis turėtų galėti dalyvauti Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) narės, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės, ir ELPA narės, kurios nėra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės. stojančiosios šalys, šalys kandidatės ir potencialios šalys kandidatės, įgyvendinančios pasirengimo narystei strategiją, taip pat turėtų galėti dalyvauti Programoje;
Pakeitimas 32
Pasiūlymas dėl reglamento
21 konstatuojamoji dalis
(21)  siekiant užtikrinti veiksmingą lėšų paskirstymą iš bendrojo Sąjungos biudžeto, būtina užtikrinti visų pagal Programą vykdomų veiksmų ir veiklos pridėtinę Europos vertę, jų papildomumą valstybių narių vykdomiems veiksmams; tuo pačiu metu reikėtų siekti finansavimo programų, kuriomis remiamos glaudžiai tarpusavyje susijusios politikos sritys, visų pirma Teisingumo, teisių ir vertybių fondo – taigi ir Teisingumo programos – aprėptyje, taip pat programos „Kūrybiška Europa“ ir „Erasmus +“ aprėptyje, siekiant įgyvendinti kultūrinių sankirtų kultūros, žiniasklaidos, menų, švietimo ir kūrybos srityse potencialą, nuoseklumo, papildomumo ir sąveikos; būtina kurti sąveiką su kitomis Europos finansavimo programomis, visų pirma užimtumo, vidaus rinkos, įmonių, jaunimo, sveikatos, pilietiškumo, teisingumo, migracijos, saugumo, mokslinių tyrimų, inovacijų, technologijų, pramonės, sanglaudos, turizmo, išorės santykių, prekybos ir plėtros srityse;
(21)  siekiant užtikrinti veiksmingą lėšų paskirstymą iš bendrojo Sąjungos biudžeto, būtina užtikrinti visų pagal Programą vykdomų veiksmų ir veiklos, įskaitant vykdomus vietos, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis, kuriais siekiama remti ir apsaugoti ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtintas vertybes, pridėtinę Europos vertę. Komisija turėtų siekti nuoseklumo, sinergijos ir papildomumo su valstybių narių vykdomais veiksmais ir su kitomis finansavimo programomis, kuriomis remiamos glaudžiai su Teisingumo, teisių ir vertybių fondu, su programomis „Kūrybiška Europa“ ir „Erasmus +“ bei kita atitinkama Sąjungos politika susijusios politikos sritys;
Pakeitimas 33
Pasiūlymas dėl reglamento
21 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(21a)  vadovaujantis SESV 9 straipsniu reikėtų skatinti aukšto lygio užimtumą bei pakankamos socialinės apsaugos ir kovos su socialine atskirtimi garantijas. Taigi šios Programos veiksmais reikėtų skatinti kovos su skurdu, socialine atskirtimi ir atskirtimi nuo darbo rinkos ir lygybės bei kovos su visų formų diskriminacija skatinimo sinergiją. Todėl Programa turėtų būti įgyvendinama taip, kad būtų užtikrinta kiek įmanoma didesnė sinergija ir papildomumas tarp skirtingų jos paporgramių ir „Europos socialinio fondo +“; Be to, reikėtų užtikrinti sąveiką su programa „Erasmus“ ir „Europos socialiniu fondu +“ siekiant garantuoti, kad panaudojant šias lėšas būtų bendrai prisidedama prie aukštos kokybės švietimo ir vienodų galimybių visiems užtikrinimo;
Pakeitimas 34
Pasiūlymas dėl reglamento
22 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(22a)  svarbu užtikrinti patikimą Programos finansų valdymą ir kiek galima veiksmingesnį ir vartotojui patogesnį jos įgyvendinimą, kartu užtikrinant teisinį tikrumą ir galimybę visiems dalyviams dalyvauti Programoje;
Pakeitimas 35
Pasiūlymas dėl reglamento
22 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(22b)  norint pagerinti lėšų panaudojimą ir išlaidų kokybę derėtų nustatyti pagrindinius principus, kuriais vadovaujantis būtų siekiama Programos tikslų, kartu užtikrinant geriausią finansinių išteklių panaudojimą;
Pakeitimas 36
Pasiūlymas dėl reglamento
23 konstatuojamoji dalis
(23)  šiai programai taikomas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. [the new FR] (toliau – Finansinis reglamentas). Jame nustatytos Sąjungos biudžeto vykdymo taisyklės, tarp jų – taisyklės, susijusios su dotacijomis, apdovanojimais, viešaisiais pirkimais, netiesioginiu vykdymu, finansinėmis priemonėmis ir biudžeto garantijomis;
(23)  šiai programai taikomas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. [the new FR] (toliau – Finansinis reglamentas). Jame nustatytos Sąjungos biudžeto vykdymo taisyklės, tarp jų – taisyklės, susijusios su dotacijomis, apdovanojimais, viešaisiais pirkimais, netiesioginiu vykdymu, finansinėmis priemonėmis ir biudžeto garantijomis, ir reikalaujama visiško išteklių naudojimo skaidrumo, patikimo finansų valdymo ir apdairaus išteklių naudojimo. Įgyvendinant šią Programą turėtų būti diegiamos ir toliau stiprinamos taisyklės dėl galimybės skirti finansavimą vietos, regioninėms, nacionalinėms ir tarpvalstybinėms pilietinės visuomenės organizacijoms, įskaitant vietos bendruomenių pilietinės visuomenės organizacijas, suteikiant daugiametes dotacijas veiklai ir pakopines dotacijas (finansinę paramą trečiosioms šalims), taikant nuostatas, kuriomis užtikrinamos greitos ir lanksčios dotacijų skyrimo procedūros, pavyzdžiui, dviejų etapų paraiškų teikimo procedūra, patogias naudoti paraiškas ir ataskaitų teikimo procedūras;
Pakeitimas 37
Pasiūlymas dėl reglamento
24 konstatuojamoji dalis
(24)  finansavimo būdai ir įgyvendinimo metodai pagal šį reglamentą turėtų būti pasirenkami pagal tai, ar jais galima pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir gauti rezultatų, atsižvelgiant visų pirma į kontrolės sąnaudas, administracinę naštą ir numatomą reikalavimų nesilaikymo riziką. Be kita ko, reikėtų apsvarstyti galimybę naudoti vienkartines išmokas, fiksuotąsias normas ir vieneto įkainius, taip pat su išlaidomis nesusijusį finansavimą, kaip nurodyta Finansinio reglamento 125 straipsnio 1 dalyje. Pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/201320, Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2988/9521, Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/9622 ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/193923 Sąjungos finansiniai interesai turi būti ginami proporcingomis priemonėmis, įskaitant pažeidimų ir sukčiavimo prevenciją, nustatymą, ištaisymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, jei reikia, administracinių sankcijų skyrimą. Visų pirma pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir Reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų, darančių poveikį Sąjungos finansiniams interesams. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra gali tirti sukčiavimo ir kitų nusikalstamų veikų atvejus, darančius poveikį Sąjungos finansiniams interesams, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/137124, ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiaudamas siekti apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Europos prokuratūrai ir Europos Audito Rūmams ir užtikrinti, kad visos Sąjungos lėšų naudojimo procese dalyvaujančios trečiosios šalys suteiktų lygiavertes teises;
(24)  finansavimo būdai ir įgyvendinimo metodai pagal šį reglamentą turėtų būti pasirenkami pagal tai, ar jais galima pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir gauti rezultatų, atsižvelgiant visų pirma į kontrolės sąnaudas, administracinę naštą, atitinkamų suinteresuotųjų šalių dydį bei pajėgumus, tikslinius paramos gavėjus ir numatomą reikalavimų nesilaikymo riziką. Be kita ko, reikėtų apsvarstyti galimybę naudoti vienkartines išmokas, fiksuotąsias normas, vieneto įkainius ir pakopines dotacijas, taip pat bendro finansavimo kriterijus, kuriais atsižvelgiama į savanorišką darbą, ir su išlaidomis nesusijusį finansavimą, kaip nurodyta Finansinio reglamento 125 straipsnio 1 dalyje. Turėtų būti leidžiamas bendras finansavimas nepiniginiais įnašais ir jo gali būti atsisakyta riboto papildomo finansavimo atvejais. Pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/201320, Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2988/9521, Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/9622 ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/193923 Sąjungos finansiniai interesai turi būti ginami proporcingomis priemonėmis, įskaitant pažeidimų ir sukčiavimo prevenciją, nustatymą, ištaisymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, jei reikia, administracinių sankcijų skyrimą. Visų pirma pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir Reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų, darančių poveikį Sąjungos finansiniams interesams. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra gali tirti sukčiavimo ir kitų nusikalstamų veikų atvejus, darančius poveikį Sąjungos finansiniams interesams, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/137124, ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiaudamas siekti apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Europos prokuratūrai ir Europos Audito Rūmams ir užtikrinti, kad visos Sąjungos lėšų naudojimo procese dalyvaujančios trečiosios šalys suteiktų lygiavertes teises;
__________________
__________________
20 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).
20 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).
21 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, 1995 12 23, p. 1).
21 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, 1995 12 23, p. 1).
22 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).
22 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).
23 2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).
23 2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).
24 2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 198, 2017 7 28, p. 29).
24 2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 198, 2017 7 28, p. 29).
Pakeitimas 38
Pasiūlymas dėl reglamento
25 konstatuojamoji dalis
(25)  trečiosios valstybės, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės, gali dalyvauti Sąjungos programose pagal EEE susitarime nustatytą bendradarbiavimo sistemą, pagal kurią dalyvavimas įgyvendinant šias programas nustatomas pagal tą susitarimą priimamu sprendimu. Trečiosios valstybės taip pat gali dalyvauti remdamosi kitomis teisinėmis priemonėmis. Tam, kad šiuo reglamentu būtų suteiktos reikiamos teisės ir prieiga atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) ir Europos Audito Rūmams, kad jie galėtų visapusiškai vykdyti savo atitinkamus įgaliojimus, turėtų būti įtraukta konkreti nuostata;
(25)  siekiant įgyvendinti konkrečius tikslus skatinti lyčių lygybę ir teises, skatinti piliečių aktyvumą ir dalyvavimą demokratiniame Sąjungos gyvenime skatinimo vietos, regioniniu, nacionaliniu ir tarpvalstybiniu lygmenimis ir kovoti su smurtu, trečiosios valstybės, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės, gali dalyvauti Sąjungos programose pagal EEE susitarime nustatytą bendradarbiavimo sistemą, pagal kurią dalyvavimas įgyvendinant šias programas nustatomas pagal tą susitarimą priimamu sprendimu. Trečiosios valstybės taip pat gali dalyvauti remdamosi kitomis teisinėmis priemonėmis. Tam, kad šiuo reglamentu būtų suteiktos reikiamos teisės ir prieiga atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) ir Europos Audito Rūmams, kad jie galėtų visapusiškai vykdyti savo atitinkamus įgaliojimus, turėtų būti įtraukta konkreti nuostata;
Pakeitimas 39
Pasiūlymas dėl reglamento
26 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(26a)  pasiūlymu dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Sąjungos biudžeto apsaugos esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų siekiama parengti Sąjungą, kad ji galėtų geriau apsaugoti savo biudžetą, kai teisinės valstybės principo taikymo trūkumai kenkia ar gali pakenkti patikimam finansų valdymui ar Sąjungos finansiniams interesams. Šis reglamentas turėtų papildyti Teisių ir vertybių programą, kurios vaidmuo kitoks, t. y. finansuoti politiką, atitinkančią pagrindines teises ir Europos vertybes, orientuotas į žmonių kasdienį gyvenimą ir dalyvavimą;
Pakeitimas 40
Pasiūlymas dėl reglamento
27 konstatuojamoji dalis
(27)  pagal [Tarybos sprendimo 2013/755/ES25 94 straipsnį užjūrio šalyse bei teritorijose (toliau – UŠT) įsisteigę asmenys ir subjektai atitinka reikalavimus gauti finansavimą, atsižvelgiant į Programos taisykles ir tikslus bei galimas priemones, taikomas valstybei narei, su kuria atitinkama užjūrio šalis ar teritorija yra susijusi;
(27)  pagal [Tarybos sprendimo 2013/755/ES25 94 straipsnį užjūrio šalyse bei teritorijose (toliau – UŠT) įsisteigę asmenys ir subjektai atitinka reikalavimus gauti finansavimą, atsižvelgiant į Programos taisykles ir tikslus bei galimas priemones, taikomas valstybei narei, su kuria atitinkama užjūrio šalis ar teritorija yra susijusi. Įgyvendinant Programą turi būti atsižvelgiama į UŠT atokumo nulemtus apribojimus, be to, turi būti atliekama veiksmingo UŠT dalyvavimo Programoje stebėsena ir reguliarus vertinimas;
__________________
__________________
25 2013 m. lapkričio 25 d. Tarybos sprendimas 2013/755/ES dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos Sąjungos asociacijos (Užjūrio asociacijos sprendimas) (OL L 344, 2013 12 19, p. 1).
25 2013 m. lapkričio 25 d. Tarybos sprendimas 2013/755/ES dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos Sąjungos asociacijos (Užjūrio asociacijos sprendimas) (OL L 344, 2013 12 19, p. 1).
Pakeitimas 41
Pasiūlymas dėl reglamento
28 konstatuojamoji dalis
(28)  atsižvelgiant į tai, kaip svarbu kovoti su klimato kaita, vadovaujantis Sąjungos įsipareigojimu įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir pasiekti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, Programa padės integruoti klimato srities veiksmus į Sąjungos politiką ir prisidės prie siekio 25 proc. ES biudžeto išlaidų veiklai, kuria siekiama su klimatu susijusių tikslų. Rengiant ir įgyvendinant Programą bus nustatyti atitinkami veiksmai, kurie bus dar kartą vertinami atliekant laikotarpio vidurio vertinimą;
(28)  atsižvelgiant į tai, kad svarbu spręsti klimato kaitos klausimus, laikantis Sąjungos įsipareigojimų įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir siekti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų, Programa padės integruoti klimato politikos veiksmus ir pasiekti tikslą, kad 25 proc. viso biudžeto būtų skirta išlaidoms, kuriomis remiami klimato politikos tikslai 2021–2027 m. DFP laikotarpiu, ir kad kuo greičiau, bet ne vėliau kaip iki 2027 m. šios išlaidos sudarytų 30 proc. Rengiant ir įgyvendinant Programą bus nustatyti atitinkami veiksmai, kurie bus dar kartą vertinami atliekant laikotarpio vidurio vertinimą;
Pakeitimas 42
Pasiūlymas dėl reglamento
29 konstatuojamoji dalis
(29)  vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 22 ir 23 dalimis, reikia įvertinti šią Programą remiantis informacija, surinkta laikantis specialių stebėsenos reikalavimų, tačiau drauge vengiant pernelyg didelio reguliavimo ir administracinės naštos, visų pirma valstybėms narėms. Šie reikalavimai, prireikus, kaip Programos poveikio vietoje vertinimo pagrindą gali apimti išmatuojamus rodiklius;
(29)  vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 22 ir 23 dalimis, reikia įvertinti šią Programą remiantis informacija, surinkta laikantis specialių stebėsenos reikalavimų, tačiau drauge vengiant pernelyg didelio reguliavimo ir administracinės naštos, visų pirma valstybėms narėms. Atsižvelgiant į tai, kaip paraiškų teikėjų ir paramos gavėjų, galinčių neturėti pakankamai išteklių ir darbuotojų, kad galėtų įvykdyti stebėsenos ir ataskaitų teikimo reikalavimus, pavyzdžius galima nurodyti pilietinės visuomenės organizacijas, vietos valdžios institucijas, socialinius partnerius ir kt. Šie reikalavimai, prireikus, kaip Programos poveikio vietoje vertinimo pagrindą gali apimti išmatuojamus rodiklius;
Pakeitimas 43
Pasiūlymas dėl reglamento
30 konstatuojamoji dalis
(30)  siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti su rodikliais susijusius aktus, kaip nustatyta 12 ir 14 straipsniuose ir II priede. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;
(30)  siekiant papildyti šį reglamentą, kad būtų galima įgyvendinti Programą ir faktiškai įvertinti jos įgyvendinimo pažangą, padarytą siekiant jos tikslų, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti su darbo programomis pagal 13 straipsnį ir rodikliais susijusius aktus, kaip nustatyta 12 ir 14 straipsniuose ir II priede. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;
Pakeitimas 44
Pasiūlymas dėl reglamento
31 konstatuojamoji dalis
(31)  Siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/201126;
Išbraukta.
__________________
26 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
Pakeitimas 45
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalis
Šiuo reglamentu nustatoma Teisių ir vertybių programa (toliau – Programa).
Šiuo reglamentu nustatoma Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programa (toliau – Programa).
Pakeitimas 46
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 2 dalis
Jame nustatomi Programos tikslai, 2021–2027 m. biudžetas, Sąjungos finansavimo formos ir tokio finansavimo teikimo taisyklės.
Jame nustatomi Programos tikslai ir taikymo sritis, 2021–2027 m. biudžetas, Sąjungos finansavimo formos ir tokio finansavimo teikimo sąlygos.
Pakeitimas 47
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalis
1.  Bendrasis Programos tikslas yra „apsaugoti ir skatinti ES sutartyse įtvirtintas teises ir vertybes, įskaitant paramą pilietinės visuomenės organizacijoms, kad būtų palaikoma atvira, demokratinė ir įtrauki visuomenė“.
1.  Bendrasis Programos tikslas yra apsaugoti ir skatinti Sutartyse įtvirtintas teises ir vertybes, įskaitant demokratiją, teisinę valstybę ir pagrindines teises, įtvirtintas ES sutarties 2 straipsnyje, ypač paramą vietos, regioninio, nacionalinio ir tarpvalstybinio lygmenų pilietinės visuomenės organizacijoms, ypač vietos bendruomenių pilietinės visuomenės organizacijoms, ir jų pajėgumų stiprinimą bei pilietinio ir demokratinio dalyvavimo skatinimą, kad būtų palaikoma ir toliau plėtojama atvira, teisėmis grindžiama, demokratinė, lygi ir įtrauki visuomenė.
Pakeitimas 48
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 2 dalies -a punktas (naujas)
-a)  saugoti ir propaguoti demokratiją ir teisinę valstybę vietos, regioniniu, nacionaliniu ir tarpvalstybiniu lygmenimis (Sąjungos vertybių paprogramė);
Pakeitimas 49
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 2 dalies a punktas
a)  skatinti lygybę ir teises (Lygybės ir teisių paprogramė),
a)  skatinti lygybę, įskaitant lyčių lygybę, teises, nediskriminavimą ir lyčių aspekto integravimą (Lygybės, teisių ir lyčių lygybės paprogramė);
Pakeitimas 50
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 2 dalies b punktas
b)  skatinti piliečių aktyvumą ir dalyvavimą demokratiniame Sąjungos gyvenime (Piliečių aktyvumo ir dalyvavimo paprogramė),
b)  padėti piliečiams, ypač jaunimui, suprasti, kokia svarbi Sąjunga, vykdant veiklą, kuria siekiama išsaugoti istorinių įvykių, paskatinusių ją kurti, atminimą ir propaguoti demokratiją, saviraiškos laisvę, pliuralizmą, skatinti pilietinį aktyvumą, piliečių susitikimus ir jų aktyvų dalyvavimą demokratiniame Sąjungos gyvenime (Aktyvaus pilietiškumo paprogramė);
Pakeitimas 51
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 2 dalies c punktas
c)  kovoti su smurtu (paprogramė „Daphne“).
c)  kovoti su smurtu, įskaitant smurtą dėl lyties (paprogramė „Daphne“).
Pakeitimas 52
Pasiūlymas dėl reglamento
2 a straipsnis (naujas)
2a straipsnis
Sąjungos vertybių paprogramė
Atsižvelgiant į 2 straipsnio 1 dalyje išdėstytą bendrąjį tikslą ir 2 straipsnio 2 dalies -a punkte išdėstytą konkretų tikslą, Programoje daugiausiai dėmesio skiriama:
a)   demokratijos ir teisinės valstybės apsaugai ir propagavimui, be kita ko, remiant pilietinės visuomenės veiklą, kuria skatinamas teisminių institucijų nepriklausomumas ir veiksminga nepriklausomų teismų teikiama teisminė apsauga, įskaitant pagrindinių teisių apsaugą; nepriklausomų žmogaus teisių gynėjų ir pilietinės visuomenės organizacijų, vykdančių stebėseną, kaip laikomasi teisinės valstybės principo, informatorių apsaugos ir iniciatyvų, kuriomis skatinama bendra skaidrumo, gero valdymo ir kovos su korupcija kultūra, rėmimui;
b)   skatinimui kurti demokratiškesnę Sąjungą bei Sutartyse įtvirtintų teisių ir vertybių apsaugai ir informuotumo apie jas didinimui, teikiant finansinę paramą nepriklausomoms pilietinės visuomenės organizacijomis, kurios propaguoja ir puoselėja šias teises ir vertybes vietos, regioniniu, nacionaliniu ir tarpvalstybiniu lygmenimis, kurdamos demokratiniam dialogui tinkamą aplinką ir stiprindamos saviraiškos laisvę, būrimosi į taikius susirinkimus ir asociacijas laisvę, žiniasklaidos laisvę, žiniasklaidos pliuralizmą ir akademinę laisvę.
Pakeitimas 53
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio pavadinimas
Lygybės ir teisių paprogramė
Lygybės, teisių ir lyčių lygybės paprogramė
Pakeitimas 54
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis
Atsižvelgiant į 2 straipsnio 2 dalies a punkte išdėstytą konkretų tikslą, Programoje daugiausiai dėmesio skiriama:
Atsižvelgiant į 2 straipsnio 1 dalyje išdėstytą bendrąjį tikslą ir 2 straipsnio 2 dalies a punkte išdėstytą konkretų tikslą, Programoje daugiausiai dėmesio skiriama:
Pakeitimas 55
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 1 dalies a punktas
a)  nelygybės ir diskriminacijos dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos prevencijai bei kovai su jomis ir paramai politikos kryptims, kuriomis visapusiškai skatinama lyčių lygybė ir nediskriminavimas ir jų integravimas, taip pat politikos kryptims, kuriomis kovojama su rasizmu ir visomis netolerancijos formomis;
a)  lygybės propagavimui bei nelygybės ir diskriminacijos dėl lyties, rasinės, socialinės ar etninės kilmės, odos spalvos, genetinių požymių, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitokių įsitikinimų, priklausymo tautinei mažumai, turto, gimimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos, ar bet kokiu kitu pagrindu prevencijai bei kovai su jomis ir paramai politikos kryptims, kuriomis visapusiškai skatinama lygybė ir nediskriminavimas ir jų integravimas, taip pat politikos kryptims, kuriomis kovojama su rasizmu ir visomis netolerancijos formomis elektroninėje ir ne elektroninėje erdvėje;
Pakeitimas 56
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 1 dalies a a punktas (naujas)
aa)  paramai politikos kryptims ir programoms, kuriomis visapusiškai skatinamos moterų teisės, lyčių lygybė, moterų įgalėjimas ir lyčių aspekto integravimas;
Pakeitimas 57
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio pavadinimas
Piliečių aktyvumo ir dalyvavimo paprogramė
Aktyvaus pilietiškumo paprogramė
Pakeitimas 58
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis
Atsižvelgiant į 2 straipsnio 2 dalies b punkte išdėstytą konkretų tikslą, Programoje daugiausiai dėmesio skiriama:
Atsižvelgiant į 2 straipsnio 2 dalies c punkte išdėstytą konkretų tikslą, Programa siekiama šių tikslų:
Pakeitimas 59
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 dalies a punktas
a)  piliečių geresniam Sąjungos, jos istorijos, kultūros paveldo ir įvairovės supratimui ugdyti;
a)  remti piliečių pateiktus projektus, ypač daug dėmesio skiriant jaunimui, kuriais siekiama skatinti piliečius ne tik prisiminti prieš Sąjungos sukūrimą vykusius įvykius, kurie yra jos istorinės atminties pagrindas, bet ir daugiau sužinoti apie jų bendrą istoriją, kultūrą ir vertybes bei suvokti bendro kultūros paveldo ir kultūrų bei kalbų įvairovės turtingumą, kuris yra bendros ateities pagrindas; padėti piliečiams geriau suprasti Sąjungą, jos kilmę, prasmę ir laimėjimus, didinti jų informuotumą apie dabartinius bei būsimus iššūkius ir suvokti tarpusavio supratimo ir tolerancijos, kurie yra labai svarbi Europos projekto dalis, svarbą;
Pakeitimas 60
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 dalies a a punktas (naujas)
aa)   skatinti ir remti keitimąsi gerąja Europos pilietiškumo ugdymo praktika tiek formaliojo, tiek neformaliojo švietimo srityse;
Pakeitimas 61
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 dalies b punktas
b)  skirtingų šalių piliečių mainams ir bendradarbiavimui skatinti; piliečių pilietiniam ir demokratiniam dalyvavimui, kuriuo piliečiams ir atstovaujamosioms asociacijoms suteikiama galimybė skelbti nuomones apie visas Sąjungos veiklos sritis ir viešai jomis keistis, skatinti.
b)  skatinti viešąjį dialogą vykdant miestų partnerystę, rengiant piliečių, visų pirma jaunimo, susitikimus ir puoselėjant įvairių šalių savivaldybių, vietos bendruomenių ir pilietinės visuomenės organizacijų bendradarbiavimą, kad jie aiškiai ir tiesiogiai suprastų Sąjungos kultūrų įvairovės ir jos paveldo turtingumą, ir skatinti piliečių aktyvų dalyvavimą visuomeninėje veikloje;
Pakeitimas 62
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 dalies b a punktas (naujas)
ba)  skatinti ir stiprinti pilietinį dalyvavimą Sąjungos demokratiniame gyvenime vietos, nacionaliniu ir tarpvalstybiniu lygmenimis; sudaryti sąlygas piliečiams ir asociacijoms skatinti kultūrų dialogą ir pradėti tinkamas viešąsias diskusijas apie visas Sąjungos veiklos sritis, taip prisidedant prie Sąjungos politinės darbotvarkės formavimo; remti bendras organizuotas iniciatyvas, nesvarbu, ar tai būtų piliečių asociacijos, ar juridinių asmenų tinklai, siekiant veiksmingiau įgyvendinti pirmesnėse dalyse išvardytus tikslus;
Pakeitimas 63
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis
Atsižvelgiant į 2 straipsnio 2 dalies c punkte išdėstytą konkretų tikslą, Programoje daugiausiai dėmesio skiriama:
Atsižvelgiant į 2 straipsnio 1 dalyje išdėstytą bendrąjį tikslą ir 2 straipsnio 2 dalies c punkte išdėstytą konkretų tikslą, Programoje daugiausiai dėmesio skiriama:
Pakeitimas 64
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 1 dalies -a punktas (naujas)
-a)  visų smurto dėl lyties, nukreipto prieš moteris, formų prevencijai ir kovai su juo bei visapusiškam Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija) įgyvendinimo visais lygmenimis skatinimui ir
Pakeitimas 65
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 1 dalies a punktas
a)  visų smurto prieš vaikus, jaunimą ir moteris formų, taip pat smurto prieš kitas rizikos grupes prevencijai ir kovai su juo;
a)  visų smurto prieš vaikus ir jaunimą formų, taip pat smurto prieš kitas rizikos grupes, pavyzdžiui, LGBTQI asmenis, neįgaliuosius, mažumoms priklausančius asmenis, vyresnio amžiaus žmones, migrantus ir pabėgėlius, prevencijai ir kovai su juo;
Pakeitimas 66
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 1 dalies b punktas
b)  šio smurto aukų paramai ir apsaugai.
b)  šio smurto aukų paramai ir apsaugai, įskaitant paramą pilietinės visuomenės organizacijų, kurios sudaro geresnes sąlygas ir užtikrina galimybę naudotis teise kreiptis į teismą, naudotis paramos aukoms tarnybų paslaugomis ir visoms tokio smurto aukoms saugiai pateikti pranešimus policijai, veiklą, taip pat nukentėjusiųjų nuo smurto dėl lyties vienodo lygmens apsaugos visoje Sąjungoje rėmimui ir užtikrinimui.
Pakeitimas 67
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 1 dalis
1.  Programos įgyvendinimo 2021–2027 m. finansinis paketas yra [641 705 000] EUR dabartinėmis kainomis.
1.  Programos įgyvendinimo 2021–2027 m. finansinis paketas yra [1 627 000 000 EUR] 2018 m. kainomis [1 834 000 000 EUR dabartinėmis kainomis].
Pakeitimas 68
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 2 dalies -a punktas (naujas)
-a)  [754 062 000 EUR 2018 m. kainomis] [850 000 000 EUR dabartinėmis kainomis] (t. y. 46,34 proc. viso finansinio paketo) 2 straipsnio 2 dalies -a punkte nurodytiems konkretiems tikslams;
Pakeitimas 69
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 2 dalies a punktas
a)  [408 705 000] EUR 2 straipsnio 2 dalies a ir c punktuose nurodytiems konkretiems tikslams;
a)  [429 372 000 EUR 2018 m. kainomis] [484 000 000 EUR] (t. y. 26,39 proc. viso finansinio paketo) 2 straipsnio dalies a ir c punktuose nurodytiems konkretiems tikslams;
Pakeitimas 70
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 2 dalies b punktas
b)  [233 000 000] EUR 2 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytam konkrečiam tikslui.
b)  [443 566 000 EUR 2018 m. kainomis] [500 000 000 EUR] (t. y. 27,26 proc. viso finansinio paketo) 2 straipsnio dalies b punkte nurodytiems konkretiems tikslams;
Pakeitimas 71
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 2 dalies 1 a pastraipa (nauja)
Ne mažiau kaip 50 proc. šios dalies pirmos pastraipos -a ir a punktuose nurodytų išteklių Komisija skiria pilietinės visuomenės organizacijų veiklai remti; ne mažiau kaip 60 proc. šių išteklių skiriama vietos ir regioninėms pilietinės visuomenės organizacijoms.
Nuo paskirtų finansinio paketo procentinių dalių, kaip nustatyta I priedo -a punkte, Komisija nenukrypsta daugiau kaip 5 procentiniais punktais. Jei paaiškėtų, kad tą ribą būtina viršyti, Komisijai pagal 16 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas I priedo -a punktas, paskirtas procentines Programos lėšų dalis keičiant 5–10 procentinių punktų.
Pakeitimas 72
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 5 dalis
5.  Pagal pasidalijamojo valdymo principą valstybėms narėms skirti ištekliai valstybių narių prašymu gali būti perskirti Programai. Komisija tuos išteklius naudoja tiesiogiai pagal Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies a punktą arba netiesiogiai pagal to paties straipsnio c punktą. Kai įmanoma, tie ištekliai panaudojami atitinkamos valstybės narės labui.
5.  Pagal pasidalijamojo valdymo principą valstybėms narėms skirti ištekliai valstybių narių arba Komisijos prašymu gali būti perskirti Programai. Komisija tuos išteklius naudoja tiesiogiai pagal Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies a punktą. Kai įmanoma, tie ištekliai panaudojami atitinkamos valstybės narės labui.
Pakeitimas 73
Pasiūlymas dėl reglamento
6 a straipsnis (naujas)
6a straipsnis
Vertybių rėmimo mechanizmas
1.   Išimtiniais atvejais, kai valstybėje narėje smarkiai ir sparčiai blogėja ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtintų Sąjungos vertybių laikymosi padėtis ir kyla pavojus, kad tos vertybės bus nepakankamai apsaugomos ir propaguojamos, Komisija gali paskelbti kvietimą teikti pasiūlymus, per kurį taikant paspartintą procedūrą pilietinės visuomenės organizacijos gali teikti paraiškas dėl dotacijų, kad būtų galima sudaryti palankesnes sąlygas demokratiniam dialogui atitinkamoje valstybėje narėje, jį remti ir skatinti, taip pat spręsti nepakankamo ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtintų vertybių laikymosi problemą.
2.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodytam vertybių rėmimo mechanizmui Komisija skiria iki 5 proc. 6 straipsnio 2 dalies -a punkte nurodytos sumos. Kiekvienų biudžetinių metų pabaigoje Komisija pagal šį mechanizmą nepriskirtas lėšas perkelia kitiems veiksmams, kuriais siekiama Programos tikslų, remti.
3.   Komisijai pagal 16 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodyto vertybių rėmimo mechanizmo aktyvavimo. Šio mechanizmo aktyvavimas grindžiamas visapusišku, nuolatiniu ir įrodymais pagrįstu demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių padėties visose valstybėse narėse stebėjimu ir vertinimu.
Pakeitimas 74
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 1 dalis
1.  Programa įgyvendinama taikant tiesioginio valdymo principą, laikantis Finansinio reglamento, arba kartu su Finansinio reglamento 61 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytomis įstaigomis, taikant netiesioginio valdymo principą.
1.  Programa įgyvendinama taikant tiesioginio valdymo principą, laikantis Finansinio reglamento, arba kartu su Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytomis įstaigomis, taikant netiesioginio valdymo principą.
Pakeitimas 75
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 2 dalis
2.  Pagal Programą gali būti teikiamas bet kurios Finansiniame reglamente nustatytos formos finansavimas.
2.  Pagal Programą gali būti teikiamas bet kurios Finansiniame reglamente nustatytos formos finansavimas, visų pirma teikiant dotacijas veiksmams ir metines bei daugiametes dotacijas veiklai. Finansavimas įgyvendinamas užtikrinant patikimą finansų valdymą, apdairų viešųjų lėšų naudojimą, mažą administracinę naštą Programos vykdytojui ir paramos gavėjams, taip pat galimybę potencialiems paramos gavėjams pasinaudoti Programos lėšomis. Gali būti naudojamos vienkartinės išmokos, vieneto įkainiai, fiksuotosios normos ir pakopinės dotacijos (finansinė parama trečiosioms šalims). Leidžiamas bendras finansavimas nepiniginiais įnašais ir jo gali būti atsisakyta riboto papildomo finansavimo atvejais.
Pakeitimas 76
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnio 1 dalis
Pagal šį reglamentą gali būti finansuojami veiksmai, kuriais prisidedama prie 2 straipsnyje nurodyto konkretaus tikslo įgyvendinimo. Visų pirma reikalavimus gauti finansavimą atitinka I priede išvardytos veiklos rūšys.
1.   Pagal šį reglamentą gali būti finansuojami veiksmai, kuriais prisidedama prie 2 straipsnyje nurodyto bendrojo arba konkretaus tikslo įgyvendinimo. Visų pirma reikalavimus gauti finansavimą atitinka 9a straipsnyje išvardytos veiklos rūšys.
Pakeitimas 77
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnio 2 dalis (nauja)
2.   Vadovaudamasi ES sutarties 11 straipsnio 2 dalimi, Komisija įsteigia pilietinio dialogo grupę, kurios tikslas – užtikrinti reguliarų, atvirą ir skaidrų dialogą su Programos paramos gavėjais ir kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, kad būtų galima keistis patirtimi ir gerąja praktika ir aptarti politikos pokyčius Programos taikymo srityse ir siekiant Programos tikslų, taip pat susijusiose srityse.
Pakeitimas 78
Pasiūlymas dėl reglamento
9 a straipsnis (naujas)
9a straipsnis
Reikalavimus gauti finansavimą atitinkanti veikla
2 straipsnyje nurodytų bendrųjų ir konkrečių Programos tikslų bus siekiama visų pirma, bet ne tik, remiant šią veiklą:
a)   informuotumo didinimą, visuomenės švietimą ir informacijos propagavimą ir sklaidą siekiant gilinti žinias apie politikos kryptis, principus ir teises, patenkančius į Programos aprėpties sritį;
b)   suinteresuotųjų šalių tarpusavio mokymąsi keičiantis gerosios praktikos pavyzdžiais siekiant gilinti žinias ir gerinti tarpusavio supratimą ir pilietinį bei demokratinį aktyvumą;
c)   analitinę ir stebėsenos veiklą, ataskaitų teikimą ir propagavimo veiklą siekiant gerinti Programos aprėpties sričių padėties valstybėse narėse ir ES lygmeniu supratimą, taip pat tinkamai perkelti Sąjungos teisę, politiką ir bendras Sąjungos vertybes į nacionalinę teisę ir geriau jas įgyvendinti valstybėse narėse; prie šios veiklos priskiriamas, pavyzdžiui, duomenų ir statistikos rinkimas, bendros metodikos ir prireikus rodiklių ar kriterijų vystymas, tyrimai, moksliniai tyrimai, analizė ir apklausos, vertinimai, poveikio vertinimas, vadovų, ataskaitų ir šviečiamosios medžiagos rengimas ir skelbimas;
d)   atitinkamų suinteresuotųjų šalių mokymą siekiant gerinti jų žinias apie Programos aprėpties sričių politiką ir teises ir atitinkamų suinteresuotųjų šalių nepriklausomumo ir gebėjimo propaguoti Programos aprėpties sričių politiką ir teises stiprinimą, be kita ko, vykdant strateginį bylinėjimąsi;
e)   visuomenės informuotumo ir supratimo apie su asmens duomenų apsauga, privatumu ir skaitmeniniu saugumu susijusią riziką, taisykles, apsaugos priemones ir teises didinimą;
f)   piliečių informuotumo apie Europos pagrindines vertybes ir įsipareigojimą laikytis teisingumo, lygybės, teisinės valstybės ir demokratijos principų, taip pat apie su Sąjungos pilietybe susijusias teises ir pareigas, tokias kaip teisė keliauti, dirbti, mokytis, gyventi kitoje valstybėje narėje, didinimą rengiant informavimo kampanijas ir skatinant tarpusavio supratimą, tarpkultūrinį dialogą ir pagarbą įvairovei Sąjungoje;
g)   piliečių, ypač jaunimo, informuotumo apie Europos kultūrą, kultūros paveldą, tapatybę, istoriją ir atminimą didinimą ir jų priklausymo Sąjungai jausmo stiprinimą, visų pirma įgyvendinant iniciatyvas, kuriomis skatinama apmąstyti totalitarinių režimų priežastis Europos šiuolaikinėje istorijoje, atminti jų nusikaltimų aukas ir padarytas skriaudas, ir vykdant veiklą, susijusią su kitais lemiamos reikšmės momentais pastarųjų metų Europos istorijoje;
h)   įvairių tautybių ir kultūrų europiečių subūrimą, suteikiant jiems galimybių dalyvauti miestų partnerystės veikloje, mažuose ir pilietinės visuomenės projektuose, taip sudarant sąlygas stiprinti principą „iš apačios į viršų“;
i)   aktyvaus ir įtraukaus dalyvavimo kuriant demokratiškesnę Sąjungą skatinimą ir sąlygų jam sudarymą, ypatingą dėmesį skiriant marginalizuotoms visuomenės grupėms, informuotumo apie pagrindines teises, teises ir vertybes didinimą, jų propagavimą ir gynimą remiant pilietinės visuomenės organizacijas, veikiančias Programos aprėpties srityse visais lygmenimis, taip pat Europos tinklų ir pilietinės visuomenės organizacijų gebėjimų prisidėti prie Sąjungos teisės, politikos tikslų, vertybių ir strategijų plėtojimo, informuotumo apie juos didinimo ir stebėsenos, kaip jie įgyvendinami, plėtrą;
j)   techninės ir organizacinės paramos finansavimo rėmimą įgyvendinant Reglamentą [(ES) Nr. 211/2011], taip sudarant sąlygas piliečių naudojimuisi teise pradėti ir remti Europos piliečių iniciatyvas;
k)   žinių apie Programą gilinimą, jos rezultatų sklaidą ir perkėlimą, piliečių ir pilietinės visuomenės informavimo veiklos skatinimą, įskaitant nepriklausomų Programos kontaktinių centrų sukūrimą ir rėmimą;
l)  žmogaus teisių gynėjų ir pilietinės visuomenės organizacijų, kurie stebi teisinės valstybės padėtį, gebėjimų ir jų nepriklausomumo didinimą ir veiksmų vietos, regioniniu, nacionaliniu ir tarpvalstybiniu lygmenimis rėmimą;
m)   informatorių apsaugos rėmimą, įskaitant iniciatyvas ir priemones, kuriomis siekiama sukurti saugius pranešimų teikimo kanalus organizacijų viduje, valdžios institucijoms ar kitoms atitinkamoms įstaigoms, taip pat priemones, kuriomis siekiama apsaugoti informatorius nuo atleidimo iš darbo, pažeminimo pareigose ar kitokių atsakomųjų veiksmų, įskaitant atitinkamų valdžios institucijų ir suinteresuotųjų šalių informavimą ir mokymą;
n)   iniciatyvų ir priemonių, skirtų žiniasklaidos laisvei ir pliuralizmui propaguoti ir saugoti bei pajėgumams didinti siekiant įveikti naujus iššūkius, tokius kaip naujos žiniasklaidos priemonės, ir kovos su neapykantą kurstančiomis kalbomis ir tiksline dezinformacija, šiuo tikslu didinant informuotumą, rengiant mokymus, studijas ir vykdant stebėsenos veiklą, rėmimą;
o)   pilietinės visuomenės organizacijų, kurios skatina ir stebi viešojo administravimo institucijų sąžiningumą, skaidrumą ir atskaitomybę ir kovoja su korupcija, rėmimą;
p)   organizacijų, kurios padeda smurto aukoms ir pavojų patiriantiems asmenims, suteikia jiems prieglobstį ir saugo, įskaitant moterų prieglaudas, rėmimą.
Pakeitimas 79
Pasiūlymas dėl reglamento
10 straipsnio 1 dalis
1.  Programos dotacijos skiriamos ir valdomos pagal Finansinio reglamento VIII antraštinę dalį.
1.  Programos dotacijos skiriamos ir valdomos pagal Finansinio reglamento VIII antraštinę dalį ir apima dotacijas veiksmams, daugiametes dotacijas veiklai ir pakopines dotacijas.
Pakeitimas 80
Pasiūlymas dėl reglamento
10 straipsnio 2 dalis
2.  Vertinimo komitetą gali sudaryti išorės ekspertai.
2.  Vertinimo komitetą gali sudaryti išorės ekspertai. Sudarant vertinimo komitetą užtikrinama lyčių pusiausvyra.
Pakeitimas 81
Pasiūlymas dėl reglamento
11 straipsnio 1 dalis
1.  Veiksmui, kuriam skirtas Programos įnašas, taip pat gali būti skirtas kitos Sąjungos programos įnašas, įskaitant lėšas, kurioms taikomas pasidalijamasis valdymas, jei tais įnašais nekompensuojamos tos pačios išlaidos. [Kaupiamasis finansavimas neviršija visų tinkamų finansuoti veiksmo išlaidų, o skirtingų Sąjungos programų parama gali būti apskaičiuojama proporcingai].
1.  Veiksmui, kuriam skirtas Programos įnašas, taip pat gali būti skirtas kitos Sąjungos programos įnašas, įskaitant lėšas, kurioms taikomas pasidalijamasis valdymas, jei tais įnašais nekompensuojamos tos pačios išlaidos, ir dvigubo lėšų skyrimo išvengiama aiškiai nurodant kiekvienos išlaidų kategorijos finansavimo šaltinius, laikantis patikimo finansų valdymo principo. [Kaupiamasis finansavimas neviršija visų tinkamų finansuoti veiksmo išlaidų, o skirtingų Sąjungos programų parama gali būti apskaičiuojama proporcingai].
Pakeitimas 82
Pasiūlymas dėl reglamento
12 straipsnio 2 dalies a punkto 1 įtrauka
–  valstybėje narėje arba su ja susijusioje užjūrio šalyje ar teritorijoje;
–  valstybėje narėje arba su valstybe nare susijusioje užjūrio šalyje ar teritorijoje;
Pakeitimas 83
Pasiūlymas dėl reglamento
12 straipsnio 2 dalies a punkto 2 įtrauka
—  Programos asocijuotojoje trečiojoje valstybėje;
—  Programos asocijuotojoje trečiojoje valstybėje, kaip numatyta šio reglamento 7 straipsnyje, siekiant 2 straipsnio 2 dalies a ir c punktuose nurodytų konkrečių tikslų;
Pakeitimas 84
Pasiūlymas dėl reglamento
12 straipsnio 2 dalies b punktas
b)  teisės subjektas, įsteigtas pagal Sąjungos teisę, ar tarptautinė organizacija.
b)  ne pelno teisės subjektas, įsteigtas pagal Sąjungos teisę, ar tarptautinė organizacija.
Pakeitimas 85
Pasiūlymas dėl reglamento
12 straipsnio 3 dalis
3.  Europos teisėjų mokymo tinklui gali būti skiriama dotacija veiklai neskelbiant kvietimo teikti pasiūlymus, kad būtų padengtos su jo nuolatine darbo programa susijusios išlaidos.
3.  Europos teisėjų mokymo tinklui pagal 6 straipsnio 2 dalies a punktą gali būti skiriama dotacija veiklai neskelbiant kvietimo teikti pasiūlymus, kad būtų padengtos su jo nuolatine darbo programa susijusios išlaidos, jeigu buvo atliktas darbo programos poveikio lytims vertinimas.
Pakeitimas 86
Pasiūlymas dėl reglamento
13 straipsnio pavadinimas
Darbo programa
Darbo programa ir daugiamečiai prioritetai
Pakeitimas 87
Pasiūlymas dėl reglamento
13 straipsnio 1 dalis
1.  Programa įgyvendinama vykdant Finansinio reglamento 110 straipsnyje nurodytas darbo programas.
1.  Programa vykdoma įgyvendinant Finansinio reglamento 110 straipsnyje nurodytas darbo programas.
Pakeitimas 88
Pasiūlymas dėl reglamento
13 straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a.  Komisija, priimdama sprendimą dėl Programos prioritetų, taiko partnerystės principą ir numato visapusišką suinteresuotųjų šalių dalyvavimą planuojant, įgyvendinant, stebint ir vertinant šią Programą ir jos darbo programas pagal 15a straipsnį.
Pakeitimas 89
Pasiūlymas dėl reglamento
13 straipsnio 2 dalis
2.  Komisija darbo programą priima įgyvendinimo aktu. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 19 straipsnyje nurodytos patariamosios procedūros.
2.  Komisijai pagal 16 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis dėl atitinkamos darbo programos nustatymo.
Pakeitimas 90
Pasiūlymas dėl reglamento
14 straipsnio 1 dalis
1.  Rodikliai, kuriais grindžiama Programos įgyvendinimo pažangos, padarytos siekiant 2 straipsnyje nustatytų konkrečių tikslų, ataskaita, pateikti II priede.
1.  Rodikliai, kuriais grindžiama Programos įgyvendinimo pažangos, padarytos siekiant 2 straipsnyje nustatytų konkrečių tikslų, ataskaita, kai tinkama, renkami suskirstant juos pagal lytį. Rodiklių sąrašas pateiktas II priede.
Pakeitimas 91
Pasiūlymas dėl reglamento
14 straipsnio 3 dalis
3.  Atsiskaitymo už veiklą sistema užtikrinama, kad programos įgyvendinimo ir rezultatų stebėsenos duomenys būtų renkami veiksmingai, efektyviai ir laiku. Todėl Sąjungos lėšų gavėjams ir valstybėms narėms nustatomi proporcingi ataskaitų teikimo reikalavimai.
3.  Atsiskaitymo už veiklą sistema užtikrinama, kad programos įgyvendinimo ir rezultatų stebėsenos duomenys būtų renkami veiksmingai, efektyviai ir laiku. Todėl Sąjungos lėšų gavėjams ir valstybėms narėms nustatomi proporcingi ir kuo mažesnę naštą sukuriantys ataskaitų teikimo reikalavimai. Kad būtų lengviau laikytis ataskaitų teikimo reikalavimų, Komisija teikia patogias naudoti formas ir orientacines ir paramos programas, skirtas visų pirma pilietinės visuomenės organizacijoms, kurios ne visada turi praktinės patirties ir pakankamų išteklių bei darbuotojų, kad galėtų laikytis ataskaitų teikimo reikalavimų.
Pakeitimas 92
Pasiūlymas dėl reglamento
15 straipsnio 1 dalis
1.  Vertinimai atliekami laiku, kad jų rezultatus būtų galima panaudoti priimant sprendimus.
1.  Vertinant atsižvelgiama į lyčių aspektą ir pateikiami pagal lytis suskirstyti skaičiai, į juos įtraukiamas skyrius dėl kiekvienos paprogramės ir atsižvelgiama į dalyvavusių asmenų skaičių, jų atsakymus ir geografinį pasiskirstymą. Vertinimai atliekami laiku, kad jų rezultatus būtų galima panaudoti priimant sprendimus.
Pakeitimas 93
Pasiūlymas dėl reglamento
15 straipsnio 2 dalis
2.  Tarpinis Programos vertinimas atliekamas, kai yra pakankamai informacijos apie Programos įgyvendinimą, bet praėjus ne daugiau kaip ketveriems metams nuo Programos įgyvendinimo pradžios. Atliekant laikotarpio vidurio vertinimą atsižvelgiama į ankstesnių programų (Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos ir programos „Europa piliečiams“) ilgalaikio poveikio vertinimo rezultatus.
2.  Tarpinis Programos vertinimas atliekamas, kai yra pakankamai informacijos apie Programos įgyvendinimą, bet praėjus ne daugiau kaip ketveriems metams nuo Programos įgyvendinimo pradžios. Atliekant tarpinį vertinimą atsižvelgiama į ankstesnių programų (Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos ir programos „Europa piliečiams“) ilgalaikio poveikio vertinimo rezultatus. Į tarpinį vertinimą įtraukiamas poveikio lytims vertinimas siekiant įvertinti, kaip įgyvendinami Programos lyčių lygybės tikslai, užtikrinti, kad joks Programos aspektas nedarytų nenumatyto neigiamo poveikio lyčių lygybei, ir nustatyti rekomendacijas, susijusias su būsimais kvietimais teikti pasiūlymus ir sprendimais dėl dotacijų veiklai, kad būtų aktyviai skatinamas lyčių lygybės klausimas.
Pakeitimas 94
Pasiūlymas dėl reglamento
15 straipsnio 4 dalis
4.  Vertinimų išvadas ir savo pastabas Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui.
4.  Vertinimų išvadas ir savo pastabas Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui. Komisija viešai ir visuomenei lengvai prieinama forma paskelbia vertinimus savo interneto svetainėje.
Pakeitimas 95
Pasiūlymas dėl reglamento
16 straipsnio 2 dalis
2.  14 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami iki 2027 m. gruodžio 31 d.
2.  13 ir 14 straipsniuose nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus suteikiami Komisijai iki 2027 m. gruodžio 31 d.
Pakeitimas 96
Pasiūlymas dėl reglamento
16 straipsnio 3 dalis
3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 14 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 13 ir 14 straipsniuose nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
Pakeitimas 97
Pasiūlymas dėl reglamento
16 straipsnio 4 dalis
4.  Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.
4.  Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Sudarant ekspertų grupę, su kuria turi būti konsultuojamasi, užtikrinama lyčių pusiausvyra. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija užtikrina, kad visi dokumentai, įskaitant aktų projektus, būtų laiku ir vienu metu perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertams. Kai, Europos Parlamento ir Tarybos manymu, yra būtina, ir Europos Parlamentas, ir Taryba gali siųsti ekspertus į Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžius, į kuriuos kviečiami valstybių narių ekspertai. Tuo tikslu Europos Parlamentui ir Tarybai pateikiami ateinančių mėnesių planai ir kvietimai į visus ekspertų posėdžius.
Pakeitimas 98
Pasiūlymas dėl reglamento
16 straipsnio 5 dalis
5.  Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
5.  Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai. Pagal 2016 m. balandžio 13 d. tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros piliečiai ir kitos suinteresuotosios šalys gali pareikšti savo nuomonę dėl deleguotojo akto projekto teksto per keturias savaites. Dėl teksto projekto konsultuojamasi su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu ir Regionų komitetu, atsižvelgiant į NVO ir vietos ir regionų valdžios institucijų patirtį įgyvendinant Programą.
Pakeitimas 99
Pasiūlymas dėl reglamento
16 straipsnio 6 dalis
6.  Pagal 14 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.
6.  Pagal 13 ir 14 straipsnius priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.
Pakeitimas 100
Pasiūlymas dėl reglamento
18 straipsnio 1 dalis
1.  Sąjungos lėšų gavėjai nurodo Sąjungos lėšų kilmę ir užtikrina jų matomumą (visų pirma viešindami veiksmus ir jų rezultatus) teikdami nuoseklią, veiksmingą ir proporcingą tikslinę informaciją įvairiai auditorijai, įskaitant žiniasklaidą ir visuomenę.
1.  Sąjungos lėšų gavėjai nurodo Sąjungos lėšų kilmę ir užtikrina jų matomumą (visų pirma viešindami veiksmus ir jų rezultatus) teikdami nuoseklią, veiksmingą ir proporcingą tikslinę informaciją įvairiai auditorijai, įskaitant žiniasklaidą, visuomenę ir, kai tinkama, taip finansuojamų veiksmų naudos gavėjus bei dalyvaujančius asmenis, tokia forma, kuri taip pat būtų pritaikyta neįgaliesiems, parodydami Sąjungos pridėtinę vertę ir prisidėdami prie Komisijos duomenų rinkimo pastangų siekiant padidinti biudžeto skaidrumą.
Pakeitimas 101
Pasiūlymas dėl reglamento
18 straipsnio 2 dalis
2.  Komisija vykdo su Programa ir jos veiksmais bei rezultatais susijusius informavimo ir komunikacijos veiksmus. Programai skirtais finansiniais ištekliais taip pat prisidedama prie institucinės komunikacijos apie Sąjungos politikos prioritetus, susijusius su 2 straipsnyje nurodytais tikslais.
2.  Komisija vykdo su Programa ir jos veiksmais bei rezultatais susijusius informavimo ir komunikacijos veiksmus.
Pakeitimas 102
Pasiūlymas dėl reglamento
18 a straipsnis (naujas)
18a straipsnis
Programos kontaktiniai centrai
Kiekvienoje valstybėje narėje veikia nepriklausomas Programos kontaktinis centras, kuriame dirbantiems kvalifikuotiems darbuotojams visų pirma pavesta teikti suinteresuotosioms šalims ir Programos paramos gavėjams nešališkas gaires, praktinę informaciją ir pagalbą visais su Programa susijusiais aspektais, įskaitant dėl paraiškų teikimo procedūros.
Pakeitimas 103
Pasiūlymas dėl reglamento
19 straipsnis
19 straipsnis
Išbraukta.
Komiteto procedūra
1.  Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.
2.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.
3.  Gali būti rengiami konkrečių sudėčių komiteto posėdžiai, kuriuose sprendžiami su atskiromis paprogramėmis susiję klausimai.
Pakeitimas 104
Pasiūlymas dėl reglamento
-I priedas (naujas)
-I priedas
6 straipsnio 1 dalyje nurodytos turimos Programos lėšos paskirstomos taip:
a)  iš 6 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytos sumos:
–  bent 15 proc. lėšų skiriama veiklai, kuria įgyvendinamas konkretus tikslas pagal 3 straipsnio aa punktą,
–  bent 40 proc. lėšų skiriama veiklai, kuria įgyvendinamas konkretus tikslas pagal 5 straipsnio -a punktą, ir
–  bent 45 proc. lėšų skiriami veiklai, kuria įgyvendinami konkretūs tikslai pagal 3 straipsnio a ir b punktus ir 5 straipsnio a ir b punktus;
b)  iš 6 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytos sumos:
–  15 proc. lėšų skiriama atminimo puoselėjimo veiklai,
–  65 proc. lėšų skiriami demokratiniam dalyvavimui,
–  10 proc. lėšų skiriama propagavimo veiklai ir
–  10 proc. lėšų skiriama administravimui.
Pakeitimas 105
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedas
I priedas
Išbraukta.
Programos veikla
2 straipsnio 2 dalyje nurodytų konkrečių Programos tikslų bus siekiama visų pirma remiant šias veiklos rūšis:
a)   informuotumo didinimą, informacijos sklaidą siekiant gilinti žinias apie Programos aprėpties sričių politikos kryptis ir teises;
b)   suinteresuotųjų šalių tarpusavio mokymasis keičiantis gerosios patirties pavyzdžiais siekiant gilinti žinias ir gerinti tarpusavio supratimą, piliečių dalyvavimą ir demokratinį įsipareigojimą;
c)   analitinę ir stebėsenos veiklą siekiant gerinti Programos aprėpties sričių padėties valstybėse narėse ir ES lygmeniu supratimą, taip pat geriau įgyvendinti ES teisę ir politiką;
d)   susijusių suinteresuotųjų šalių mokymas siekiant gilinti jų žinias apie aprėpties sričių politiką ir teises;
e)   informacinių ir ryšių technologijų (IRT) priemonių kūrimas ir priežiūra;
f)   piliečių informuotumo apie Europos kultūrą, istoriją ir atminimą bei jų priklausymo Sąjungai jausmo stiprinimą;
g)   įvairių tautybių ir kultūrų europiečių subūrimas, suteikiant jiems galimybių dalyvauti miestų partnerystės veikloje;
h)   aktyvaus dalyvavimo kuriant demokratiškesnę Sąjungą skatinimą ir sąlygų jam sudarymą, informuotumo apie teises ir vertybes didinimą remiant pilietinės visuomenės organizacijas;
i)   techninės ir organizacinės paramos finansavimo rėmimą įgyvendinant Reglamentą [(ES) Nr.211/2011], taip pagrindžiant piliečių naudojimąsi teise pradėti ir remti Europos piliečių iniciatyvas;
j)   Europos tinklų gebėjimų skatinti ir toliau plėtoti Sąjungos teisę, politikos tikslus ir strategijas plėtrą, taip pat pilietinės visuomenės organizacijų, veikiančių Programos aprėpties srityse, rėmimą;
k)   žinių apie programą gilinimo, jos rezultatų sklaidos bei perkeliamumo ir piliečių informavimo veikla, be kita ko, kuriant ir remiant informavimo apie programą biurus ir (arba) nacionalinį ryšių palaikymo tinklą.
1 Prie šios veiklos priskiriamas, pavyzdžiui, duomenų ir statistikos rinkimas; bendros metodikos ir prireikus rodiklių ar kriterijų vystymas; studijos, moksliniai tyrimai, analizės ir apklausos; vertinimai; poveikio vertinimas; vadovų, ataskaitų ir šviečiamosios medžiagos rengimas ir skelbimas.
Pakeitimas 106
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedo 1 punkto įžanginė dalis
Programa bus stebima remiantis rodikliais, kuriais siekiama nustatyti, kokiu mastu buvo pasiekta Programos bendrųjų ir konkrečių tikslų, ir sumažinti administracinę naštą ir sąnaudas. Tuo tikslu bus renkami duomenys atsižvelgiant į šį pagrindinių rodiklių rinkinį:
Programa bus stebima remiantis rezultatų rodiklių, kuriais siekiama nustatyti, kokiu mastu buvo pasiekta Programos bendrųjų ir konkrečiųjų tikslų, ir sumažinti administracinę naštą ir sąnaudas, rinkiniu. Kai įmanoma, rodikliai suskirstomi pagal amžių, lytį ir bet kuriuos kitus renkamus duomenis, pavyzdžiui, etninę kilmę, negalią ar lyties tapatybę. Tuo tikslu bus renkami duomenys atsižvelgiant į šį pagrindinių rodiklių rinkinį:
Pakeitimas 107
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedo 1 dalies lentelė
Kiek žmonių:
Kiek žmonių (suskirstant pagal lytį ir amžių) įtraukti:
i)  į mokymo veiklą;
i)  į mokymo veiklą;
ii)  į tarpusavio mokymąsi ir keitimąsi gerąja patirtimi;
ii)  į tarpusavio mokymąsi ir keitimąsi gerąja patirtimi;
iii)  į informuotumo didinimo, informavimo ir sklaidos veiklą.
iii)  į informuotumo didinimo, informavimo ir sklaidos veiklą.
Pakeitimas 108
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedo 1 dalies 1 a eilutė (nauja)
Komisija kasmet taip pat skelbia šiuos produktyvumo rodiklius:
Pakeitimas 109
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedo 1 dalies 1 b eilutė (nauja)
Finansuojamų paraiškų ir veiklos rūšių skaičius pagal 9 straipsnio 1 dalies sąrašą ir paprogramę
Pakeitimas 110
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedo 1 dalies 1 c eilutė (nauja)
Pareiškėjų prašyto finansavimo ir suteikto finansavimo dydis pagal 9 straipsnio 1 dalies sąrašą ir paprogramę
Pakeitimas 111
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedo lentelės 6 eilutė
Europos atminčiai ir paveldui skirtų tarptautinių tinklų ir iniciatyvų, sukurtų dėl Programos intervencijos, skaičius
Europos atminčiai, paveldui ir pilietiniam dialogui skirtų tarptautinių tinklų ir iniciatyvų, sukurtų dėl Programos intervencijos, skaičius
Pakeitimas 112
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedo lentelės 6 a eilutė (nauja)
Projektų geografinis pasiskirstymas

(1) Klausimas buvo grąžintas atsakingam komitetui, kad būtų vedamos tarpinstitucinės derybos pagal Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnio 4 dalies ketvirtą pastraipą (A8-0468/2018).

Atnaujinta: 2019 m. gruodžio 13 d.Teisinė informacija - Privatumo politika