Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 310 straipsnio 6 dalį ir 325 straipsnio 5 dalį,

–  atsižvelgdamas į savo rezoliucijas dėl ankstesnių Komisijos ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) metinių ataskaitų,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 3 d. Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai „29-oji Europos Sąjungos finansinių interesų apsaugos ir kovos su sukčiavimu metinė ataskaita (2017 m.)“ (COM(2018)0553) ir prie jos pridedamus tarnybų darbo dokumentus ((SWD(2018)0381), (SWD(2018)0382), (SWD(2018)0383), (SWD(2018)0384), (SWD(2018)0385) ir (SWD(2018)0386)),

–  atsižvelgdamas į OLAF 2017 m. ataskaitą(1) ir OLAF Priežiūros komiteto 2017 m. veiklos ataskaitą,

–   atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 22 d. Europos Audito Rūmų nuomonę Nr. 8/2018 dėl 2018 m. gegužės 23 d. Komisijos pasiūlymo dėl OLAF reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dalinio pakeitimo dėl bendradarbiavimo su Europos prokuratūra ir OLAF tyrimų veiksmingumo,

–  atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų 2017 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą kartu su institucijų atsakymais,

–   atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013(2) dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir į jo laikotarpio vidurio peržiūrą, kurią 2017 m. spalio 2 d. paskelbė Komisija (COM(2017)0589),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis(3) (FIA direktyva),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentą (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje(4),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(5),

–  atsižvelgdamas į Komisijos užsakymu parengtą 2015 m. ataskaitą „Tyrimas, kuriuo kiekybiškai nustatoma ir analizuojama PVM nepriemoka ES valstybėse narėse“ ir į 2016 m. balandžio 7 d. Komisijos komunikatą dėl PVM veiksmų plano „Bendros ES PVM erdvės kūrimas. Laikas spręsti“ (COM(2016)0148),

–  atsižvelgdamas į Teisingumo Teismo sprendimą byloje C-105/14(6) (baudžiamoji byla prieš Ivo Taricco ir kt.),

–  atsižvelgdamas į Teisingumo Teismo sprendimą byloje C-42/17(7) (baudžiamoji byla prieš M.A.S. ir M.B.),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 14 d. rezoliuciją dėl informatorių vaidmens saugant Europos Sąjungos finansinius interesus(8),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 12 d. Komisijos komunikato „Kovos su cigarečių kontrabanda ir kitokia neteisėta prekyba tabako gaminiais stiprinimas. Visapusė ES strategija“ (COM(2013)0324, 2013 m. birželio 6 d.) įgyvendinimo pažangos ataskaitą (COM(2017)0235),

–   atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 6 d. Komisijos komunikatą „Kova su korupcija ES“ (COM(2011)0308),

–  atsižvelgdamas į OLAF koordinuojamą ataskaitą „Sukčiavimas vykdant viešuosius pirkimus – įspėjamųjų ženklų ir geriausios patirties rinkinys“, paskelbtą 2017 m. gruodžio 20 d., ir 2017 m. OLAF vadovą „Pranešimas apie pažeidimus pasidalijamojo valdymo atveju“,

–   atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB(9),

–   atsižvelgdamas į savo 2018 m. spalio 25 d. rezoliuciją „ES finansinių interesų apsauga. Pinigų ir turto susigrąžinimas iš trečiųjų valstybių sukčiavimo atvejais“(10),

–   atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 3 d. Komisijos ES kovos su korupcija ataskaitą (COM(2014)0038),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 19/2017 „Importo procedūros: teisinės sistemos trūkumai ir neveiksmingas įgyvendinimas daro poveikį ES finansiniams interesams“,

–   atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų nuomonę Nr. 9/2018 dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl ES kovos su sukčiavimu programos,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Šiuolaikiškas biudžetas Sąjungai, kuri apsaugo, suteikia galių ir gina. 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa“ (COM(2018)0321),

–   atsižvelgdamas į savo 2018 m. spalio 4 d. rezoliuciją dėl kovos su sukčiavimu muitų srityje ir ES nuosavų išteklių apsaugos(11),

–   atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 10 d. Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 26/2018 „Keli vėlavimai įgyvendinti muitinės IT sistemas: kas buvo ne taip?“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8-0003/2019),

A.  kadangi de jure valstybės narės ir Komisija yra bendrai atsakingos už maždaug 74 proc. Sąjungos 2017 m. biudžeto įvykdymo; kadangi de facto valstybės narės šiuos išteklius panaudoja, o Komisija yra atsakinga už jų priežiūrą, kurią vykdo pasinaudodama savo kontrolės mechanizmais;

B.  kadangi tam, kad būtų galima padidinti piliečių pasitikėjimą ir užtikrinti, kad piliečių pinigai būtų naudojami tinkamai ir veiksmingai, patikimas viešųjų išlaidų valdymas ir ES finansinių interesų apsauga turėtų būti pagrindiniai ES politikos elementai;

C.  kadangi SESV sutarties 310 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad „Sąjunga ir valstybės narės Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiam sukčiavimui ir kitoms neteisėtoms veikoms priešinasi pagal 325 straipsnį“;

D.  kadangi norint užtikrinti, jog taikant supaprastinimo procesus būtų gaunami geri veiklos rezultatai, reikia reguliariai vykdyti veiklos auditus ir per juos vertinti indėlius, išlaidas, rezultatus ir poveikį;

E.  kadangi reikia tinkamai spręsti valstybių narių teisinių ir administracinių sistemų įvairovės klausimą, kad būtų šalinami pažeidimai ir kovojama su sukčiavimu; kadangi dėl to Komisija turėtų dėti daug daugiau pastangų ir užtikrinti, kad kova su sukčiavimu būtų vykdoma veiksmingai ir kad būtų pasiekta apčiuopiamesnių ir labiau patenkinamų rezultatų;

F.  kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 325 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad valstybės narės prieš Sąjungos finansiniams interesams kenkiantį sukčiavimą imasi tų pačių priemonių, kurių jos imasi prieš savo pačių finansiniams interesams kenkiantį sukčiavimą;

G.  kadangi ES turi visuotinę teisę imtis veiksmų kovos su korupcija politikos srityje, neviršydama pagal SESV nustatytų ribų; kadangi SESV 67 straipsnyje nustatyta Sąjungos pareiga užtikrinti aukšto lygio saugumą, be kita ko, vykdant nusikalstamumo prevenciją bei kovojant su juo ir derinant baudžiamosios teisės aktus; kadangi SESV 83 straipsnyje korupcija apibrėžiama kaip viena iš ypač sunkių nusikaltimų, turinčių tarpvalstybinį pobūdį, sričių;

H.  kadangi SESV sutarties 325 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „valstybės narės derina savo veiksmus, skirtus Sąjungos finansiniams interesams nuo sukčiavimo apsaugoti“ ir kad „jos, Komisijos padedamos, organizuoja glaudų ir reguliarų kompetentingų institucijų bendradarbiavimą“;

I.  kadangi korupcija valstybėse narėse yra plačiai paplitusi ir kelia didelę grėsmę Sąjungos finansiniams interesams, o tai savo ruožtu kelia grėsmę pasitikėjimui viešuoju administravimu;

J.  kadangi PVM yra svarbus nacionalinių biudžetų pajamų šaltinis ir PVM pagrįsti nuosavi ištekliai 2017 m. sudarė 12,1 proc. visų ES biudžeto pajamų;

K.  kadangi 2005 m. balandžio 14 d. priimtoje Tarybos rezoliucijoje 6902/05 dėl išsamios ES kovos su korupcija politikos Komisija raginama apsvarstyti visas perspektyvias su tarpusavio vertinimo ir stebėsenos mechanizmo kūrimu susijusias galimybes, pvz., dalyvavimą Valstybių prieš korupciją grupės (GRECO) veikloje arba ES priemonių vertinimo ir stebėsenos mechanizmą;

L.  kadangi sistemingi ir įsigalėję korupcijos atvejai kai kuriose valstybėse narėse labai kenkia ES finansiniams interesams ir kartu kelia grėsmę demokratijai, teisinei valstybei ir pagrindinėms teisėms;

M.  kadangi 2017 m. gruodžio mėn. paskelbtoje specialiojoje „Eurobarometro (470)“ ataskaitoje dėl korupcijos teigiama, kad bendras korupcijos suvokimas ir požiūris į ją apskritai išliko gana stabilūs, palyginti su 2013 m. duomenimis, ir tai rodo, kad nebuvo pasiekta jokių konkrečių rezultatų ES piliečių pasitikėjimo savo institucijomis didinimo klausimu;

Pažeidimų nustatymas ir pranešimas apie juos

1.  su džiaugsmu pažymi, kad 2017 m. bendras žinomų sukčiavimu laikomų ir juo nelaikomų pažeidimų skaičius (15 213 atvejų) sumažėjo 20,8 proc., palyginti su 2016 m. (19 080 atvejų), ir kad jų vertė sumažėjo 13 proc. (nuo 2,97 mlrd. EUR 2016 m. iki 2,58 mlrd. EUR 2017 m.);

2.  atkreipia dėmesį į tai, kad ne visi pažeidimai padaryti sukčiaujant ir kad reikia aiškiai atskirti padarytas klaidas;

3.  pažymi, kad per metus gerokai (19,3 proc.) sumažėjo žinomų sukčiavimu laikomų pažeidimų skaičius, taigi toliau tęsiasi 2014 m. prasidėjusi jų mažėjimo tendencija; tikisi, kad šis sumažėjimas atspindi tikrą sukčiavimo sumažėjimą, o ne aptikimo trūkumus;

4.  mano, kad valstybės narės turėtų glaudžiau bendradarbiauti keičiantis informacija, kad pagerintų duomenų rinkimą ir padidintų patikrų veiksmingumą;

5.  apgailestauja dėl to, kad daugiau nei pusė valstybių narių nėra priėmusios nacionalinių kovos su sukčiavimu strategijų (NKSS); ragina Komisiją skatinti minėtas valstybes nares paskubėti priimti NKSS;

6.  dar kartą ragina Komisiją nustatyti vienodą palyginamų duomenų apie pažeidimus ir sukčiavimo atvejus rinkimo iš valstybių narių sistemą siekiant standartizuoti pranešimo procesą bei užtikrinti teikiamų duomenų kokybę ir palyginamumą;

7.  nurodo, kad daugelis valstybių narių neturi konkrečių kovos su organizuotu nusikalstamumu teisės aktų, nors organizuotas nusikalstamumas nuolat auga tarpvalstybinėje veikloje ir sektoriuose, kurie daro poveikį ES finansiniams interesams, kaip antai kontrabanda ar pinigų padirbinėjimas;

8.  reiškia susirūpinimą dėl patikrų, susijusių su tarpininkų valdomomis finansinėmis priemonėmis, ir dėl trūkumų, kurie paaiškėjo atlikus naudos gavėjų registruotų būstinių kontrolę; pabrėžia, kad reikia numatyti, jog tiesioginės ir netiesioginės paskolos suteikiamos tik paskelbus kiekvienos šalies mokesčių ir apskaitos duomenis ir tik naudos gavėjams ir finansiniams tarpininkams, kurie dalyvauja finansavimo procedūrose, pateikus duomenis apie tikrąją nuosavybę;

Pajamos – nuosavi ištekliai

9.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad, remiantis Komisijos statistiniais duomenimis, PVM nepriemoka 2016 m. siekė 147 mlrd. EUR, t. y. daugiau kaip 12 proc. visų tikėtinų PVM pajamų ir kad Komisija vertina, jog dėl sukčiavimo PVM Bendrijos viduje atvejų Sąjungos kasmet patiriamos išlaidos siekia apie 50 mlrd. EUR;

10.  palankiai vertina 2016 m. balandžio 7 d. Komisijos PVM veiksmų planą, kuriuo siekiama reformuoti PVM sistemą, ir 13 pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuos Komisija patvirtino nuo 2016 m. gruodžio mėn., kurie yra susiję su perėjimu prie galutinės PVM tvarkos ir kuriais siekiama pašalinti su PVM susijusias kliūtis e. prekybos srityje, peržiūrėti MVĮ taikomą PVM tvarką, modernizuoti PVM tarifų politiką ir spręsti PVM nepriemokos problemą; pažymi, kad pasiūlymu dėl galutinės tvarkos būtų galima panaikinti dingusio prekiautojo sukčiavimo Bendrijoje atvejus, tačiau ji nebūtų pradėta taikyti iki 2022 m.; ragina valstybes nares skubiai įgyvendinti PVM sistemos reformą ir imtis daugiau neatidėliotinų veiksmų, kad kol kas būtų galima sumažinti padarytą žalą, be kita ko, pasitelkiant „Eurofisc“, OLAF, Europolą ir būsimą Europos prokuratūrą;

11.  palankiai vertina Teisingumo Teismo sprendimą M.A.S. byloje (C-42/17), kuriuo reikalaujama, kad valstybės narės, vykdydamos savo pareigas pagal SESV 325 straipsnio 1 ir 2 dalis, užtikrintų, jog ES finansiniams interesams kenkiančio su PVM susijusio didelio sukčiavimo atvejais būtų taikomos veiksmingos ir atgrasančios baudžiamosios sankcijos;

12.  apgailestauja dėl to, kad 2017 m. OLAF užbaigus tyrimą dėl Jungtinėje Karalystėje vykdyto sukčiavimo muitų srityje atskleistas plataus masto PVM sukčiavimas, susijęs su importu per JK, piktnaudžiaujant PVM mokėjimo sustabdymu (vadinamoji 42-oji muitinės procedūra); palankiai vertina 2018 m. gegužės mėn. Komisijos pradėtą išankstinę pažeidimo nagrinėjimo procedūrą prieš Jungtinę Karalystę; primena, kad šie nuostoliai bendrai vertinant sudaro apie 3,2 mlrd. EUR 2013–2016 m. laikotarpiu ir kad tai taip pat yra nuostolis ES biudžetui; yra susirūpinęs dėl to, kad naujai priimtų 2010 m. spalio 7 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 904/2010 dėl administracinio bendradarbiavimo ir kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje(12) pakeitimų, susijusių su administracinio bendradarbiavimo PVM srityje stiprinimo priemonėmis, gali nepakakti, kad būtų užkirstas kelias sukčiavimui taikant 42-ąją muitinės procedūrą, ir ragina Komisiją apsvarstyti naujas strategijas, pagal kurias būtų galima atsekti pagal 42-ąją muitinės procedūrą importuojamas prekes ES;

13.  palankiai vertina iš dalies pakeistą Tarybos reglamentą (ES) Nr. 904/2010, kuris priimtas 2018 m. spalio 2 d., ir tikisi, kad tvirtesnis bendradarbiavimas padės veiksmingai šalinti pagrindines su tarpvalstybiniu sukčiavimu bendrojoje rinkoje susijusias problemas, tokias kaip dingusio prekiautojo sukčiavimas Bendrijoje;

14.  palankiai vertina tai, kad buvo priimta Finansinių interesų apsaugos (FIA) direktyva, kurioje aiškiau išdėstomi valstybių narių, Eurojusto, Europos prokuratūros ir Komisijos tarpvalstybinio bendradarbiavimo ir savitarpio teisinės pagalbos aspektai kovojant su sukčiavimu PVM;

15.  atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į dabartinės padėties, susijusios su sukčiavimu vengiant mokėti PVM, visų pirma vadinamuoju karuseliniu sukčiavimu, rimtumą; ragina visas valstybes nares dalyvauti visoje „Eurofisc“ vykdomoje veikloje, siekiant padėti dalytis kovoje su sukčiavimu naudinga informacija;

16.  primena, kad Teisingumo Teismas ne kartą ir neseniai Taricco byloje (C-105/14) patvirtino, kad PVM yra Sąjungos finansinis interesas; vis dėlto pažymi, kad OLAF labai retai atlieka su PVM susijusių pažeidimų tyrimus, nes trūksta priemonių; ragina valstybes nares pritarti Komisijos pasiūlymui suteikti OLAF naujas priemones su PVM susijusiems atvejams tirti, pvz., suteikti prieigą prie „Eurofisc“, PVM informacijos mainų sistemos (VIES) ar banko sąskaitos informacijos;

17.  atkreipia dėmesį į tai, kad praneštų sukčiavimu laikomų ir nelaikomų atvejų, susijusių su tradiciniais nuosavais ištekliais (TNI), skaičius (4 647 – 2016 m., 4 636– 2017 m.) ir susijusios sumos (537 mln. EUR 2016 m. ir 502 mln. EUR 2017 m.) mažai pakito; tačiau atkreipia dėmesį į nevienodą pažeidimų lygį valstybėse narėse: Graikijoje (7,17 proc.), Ispanijoje (4,31 proc.) ir Vengrijoje (3,35 proc.) jis akivaizdžiai viršijo ES nesurinktų TNI vidurkį (1,96 proc.);

18.  itin susirūpinęs pažymi, kad pastaraisiais metais išaugo tabako kontrabanda į ES ir apskaičiuota, kad dėl jos kasmet prarandama 10 mlrd. EUR ES ir valstybių narių biudžetų viešųjų pajamų, ir kad tuo pat metu ji yra pagrindinis organizuoto nusikalstamumo, įskaitant terorizmą, šaltinis; mano, jog būtina, kad valstybės narės imtųsi aktyvesnių kovos su šia neteisėta veikla veiksmų ir, pvz., pagerintų valstybių narių bendradarbiavimo ir keitimosi informacija procedūras;

19.  mano, kad, siekiant nustatyti sukčiavimo atvejus veiksmingiausia taikyti skirtingų aptikimo metodų (prekių išleidimo kontrolė, patikrinimai po prekių išleidimo, patikrinimai, kuriuos atlieka kovos su sukčiavimu tarnybos, ir kt.) derinį ir kad kiekvieno metodo veiksmingumas priklauso nuo atitinkamos valstybės narės, veiksmingo jos administracijos koordinavimo ir atitinkamų valstybių narių tarnybų gebėjimo bendrauti tarpusavyje;

20.  mano, kad susirūpinimą kelia tai, jog kai kurios valstybės narės reguliariai nepraneša apie nei vieną sukčiavimo atvejį; ragina Komisiją ištirti padėtį, nes mano, kad mažai tikėtina, jog tose valstybėse narėse visai nėra sukčiavimo; ragina Komisiją tose šalyse vykdyti atsitiktinius patikrinimus vietoje;

21.  nerimauja dėl to, kad vidutinis išieškojimo rodiklis atvejais, apie kuriuos pranešta kaip apie sukčiavimą, 1989–2017 m., buvo tik 37 proc.; ragina Komisiją ieškoti priemonių, kaip pagerinti šią nepriimtiną padėtį;

22.  prašo Komisijos kasmet pateikti ataskaitą apie ES nuosavų išteklių sumą, susigrąžintą laikantis OLAF pateiktų rekomendacijų, ir pranešti apie sumą, kurią dar reikia susigrąžinti;

ES kovos su sukčiavimu programa

23.  palankiai vertina ES kovos su sukčiavimu programos, kurią OLAF įgyvendins pagal tiesioginio valdymo būdą, sukūrimą (COM(2018)0386), ir ragina, kad nuo 2019 m. birželio mėn. dotacijos būtų valdomos elektroniniu būdu naudojantis Komisijos valdymo sistema „eGrants“;

Europos prokuratūra ir būsimi jos santykiai su OLAF

24.  teigiamai vertina 22 valstybių narių sprendimą įsteigti Europos prokuratūrą pagal tvirtesnio bendradarbiavimo procedūrą; ragina Komisiją skatinti iki šiol nenorinčias dalyvauti valstybes nares prisijungti prie su Europos prokuratūra susijusios veiklos;

25.  atkreipia dėmesį į tai, kad OLAF ir Europos prokuratūros bendradarbiavimo susitarimais turėtų būti užtikrintas aiškus įgaliojimų atskyrimas, siekiant išvengti struktūrų dubliavimosi, kompetencijos konfliktų ir teisinių spragų, atsirandančių dėl kompetencijos trūkumo;

26.  teigiamai vertina tai, kad 2019 m. ES biudžeto projekte pirmą kartą numatyti asignavimai Europos prokuratūrai (4,9 mln. EUR), ir pabrėžia, kad svarbu turėti tinkamą Europos prokuratūros personalą ir biudžetą; pažymi, kad numatyti tik 37 darbuotojų etatai, o tai reiškia, kad atskaičius 23 prokuroro etatus lieka tik 14 etatų, skirtų administracinėms užduotims atlikti; mano, kad tai yra nerealistiška, visų pirma, atsižvelgiant į tai, kad dar dvi valstybės narės neseniai nusprendė dalyvauti su Europos prokuratūra susijusioje veikloje; todėl prašo paankstinti 2020 m. numatytą darbuotojų skaičiaus padidinimą, kad Europos prokuratūra iki 2020 m. pabaigos pradėtų veikti visu pajėgumu, kaip numatyta reglamente;

27.  palankiai vertina tikslinį Komisijos pasiūlymą persvarstyti Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013, visų pirma dėl to, kad steigiama Europos prokuratūra; pabrėžia, kad būsimi OLAF ir Europos prokuratūros santykiai turėtų būti grindžiami glaudžiu bendradarbiavimu, veiksmingu keitimusi informacija ir papildomumu, kartu vengiant dubliavimosi ar kompetencijos konfliktų;

Kova su korupcija

28.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Sąjungos biudžeto apsaugos esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų; pabrėžia, kad, siekdama pateikti objektyvų ir sistemingą vertinimą, Komisija turėtų reguliariai skelbti grėsmių teisinei valstybei, įskaitant sisteminės korupcijos riziką, kiekvienoje valstybėje narėje vertinimą, pagrįstą rodiklių rinkiniu ir nepriklausomomis ataskaitomis;

29.  pabrėžia, kad įsteigus Europos prokuratūrą OLAF išliks vienintelė tarnyba, atsakinga už ES finansinių interesų apsaugą ES valstybėse narėse, kurios nusprendė neprisijungti prie Europos prokuratūros veiklos; pabrėžia, kad, remiantis Europos Audito Rūmų nuomone Nr. 8/2018, Komisijos pasiūlymas, kuriuo iš dalies keičiamas OLAF reglamentas, neišsprendžia prasto OLAF administracinių tyrimų veiksmingumo klausimo; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti, jog OLAF ir toliau būtų tvirta ir visu pajėgumu veikianti Europos prokuratūros partnerė;

30.   apgailestauja dėl to, kad Komisija daugiau nemano, kad reikia skelbti kovos su korupcija ataskaitą; apgailestauja dėl Komisijos sprendimo į Europos semestro ekonomikos valdymo procesą įtraukti kovos su korupcija stebėseną; mano, kad taip dar labiau sumažinama Komisijos vykdoma stebėsena, nes turima duomenų tik vos apie kelias šalis; be to, apgailestauja, kad pakeitus metodą daugiausia dėmesio skiriama korupcijos ekonominiam poveikiui ir beveik visiškai neatsižvelgiama į kitus aspektus, kuriems korupcija gali daryti poveikį, kaip antai, piliečių pasitikėjimas viešuoju administravimu ir netgi demokratinėmis valstybių narių struktūromis; todėl primygtinai ragina Komisiją toliau skelbti savo kovos su korupcija ataskaitas; dar kartą ragina Komisiją vykdyti visapusiškesnę ir nuoseklesnę kovos su korupcija politiką ir, be kita ko, atlikti išsamų kiekvienoje valstybėje narėje įgyvendinamos kovos su korupcija politikos vertinimą;

31.  pakartoja, kad „sukamųjų durų“ reiškinys gali pakenkti institucijų ir interesų grupių atstovų santykiams; ragina ES institucijas apibrėžti sistemingą ir proporcingą požiūrį šiam iššūkiui atremti;

32.   apgailestauja dėl to, kad Komisija neskatino ES dalyvavimo Europos Tarybos valstybių prieš korupciją grupės (GRECO) veikloje; ragina Komisiją kuo greičiau atnaujinti derybas su GRECO siekiant laiku įvertinti atitiktį Jungtinių Tautų konvencijai prieš korupciją ir sukurti ES institucijų vidaus vertinimo mechanizmą;

33.  pakartoja savo raginimą Komisijai sukurti griežtų rodiklių ir lengvai pritaikomų vienodų kriterijų sistemą, pagrįstą Stokholmo programoje nustatytais reikalavimais, kad būtų išmatuotas korupcijos lygis valstybėse narėse ir įvertinta jų kovos su korupcija politika; ragina Komisiją nustatyti korupcijos indeksą, pagal kurį valstybes nares būtų galima suskirstyti eiliškumo tvarka; laikosi nuomonės, kad korupcijos indeksas galėtų būti patikimas pagrindas, kuriuo remdamasi Komisija galėtų parengti konkrečių šalių kontrolės mechanizmą, kurį naudojant būtų kontroliuojamas ES išteklių panaudojimas;

34.  primena, kad Komisija neturi galimybės susipažinti su informacija, kuria keičiasi valstybės narės, kad galėtų užkirsti kelią dingusio prekiautojo sukčiavimui Bendrijoje, paprastai vadinamam karuseliniu sukčiavimu, ir su juo kovoti; laikosi nuomonės, kad Komisija turėtų turėti prieigą prie „Eurofisc“, kad galėtų geriau kontroliuoti, vertinti ir gerinti valstybių narių keitimąsi duomenimis; ragina visas valstybes nares dalyvauti visoje tinklo „Eurofisc“ vykdomoje veikloje, siekiant palengvinti ir paspartinti keitimąsi informacija su teisminėmis ir teisėsaugos institucijomis, kaip antai, Europolas ir OLAF, kaip rekomendavo Europos Audito Rūmai; ragina valstybes nares ir Tarybą suteikti Komisijai galimybę naudotis šiais duomenimis, kad būtų skatinamas bendradarbiavimas, stiprinamas duomenų patikimumas ir kovojama su tarpvalstybiniu nusikalstamumu;

Viešieji pirkimai

Skaitmeninimas

35.  pažymi, kad didelė dalis viešųjų investicijų lėšų išleidžiama vykdant viešuosius pirkimus (2 trln. EUR per metus); atkreipia dėmesį į e. viešųjų pirkimų naudą kovojant su sukčiavimu, pvz., į tai, kad visos šalys sutaupo lėšų, didinamas skaidrumas ir supaprastinami bei sutrumpinami procesai;

36.  ragina Komisiją parengti visų ES politikos priemonių įgyvendinimo procesų skaitmeninimo sistemą (kvietimai teikti pasiūlymus, paraiškų teikimas, vertinimas, įgyvendinimas ir mokėjimai), kurią taikytų visos valstybės narės;

37.  apgailestauja dėl to, kad tik kelios valstybės narės naudoja naujas technologijas visiems svarbiausiems viešųjų pirkimų proceso etapams (e. pranešimai, e. prieiga prie konkurso dokumentų, e. pasiūlymų teikimas, e. vertinimas, e. skelbimas apie sutarties skyrimą, e. užsakymai, e. sąskaitų faktūrų išrašymas, e. mokėjimai); ragina valstybes nares iki 2019 m. liepos mėn. internete automatinio nuskaitymo formatu paskelbti visas formas, naudojamas viešųjų pirkimų procedūrose, ir viešai prieinamus sutarčių registrus;

38.  ragina Komisiją numatyti paskatas, kad būtų sukurtas perkančiųjų organizacijų elektroninis profilis toms valstybėms narėms, kuriose tokių profilių nesama;

39.  palankiai vertina Komisijos e. viešųjų pirkimų įdiegimo Europos Sąjungoje tvarkaraštį ir ragina Komisiją imtis tolesnių su juo susijusių veiksmų;

Prevencija ir ankstyvi konkurso procedūros etapai

40.  laikosi nuomonės, kad prevenciniai veiksmai yra labai svarbūs mažinant sukčiavimo ES lėšomis mastą ir kad perėjimas prie e. viešųjų pirkimų yra svarbus žingsnis siekiant užkirsti kelią sukčiavimui ir skatinti sąžiningumą bei skaidrumą;

41.  palankiai vertina ankstyvojo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistemos (EDES) sukūrimą ir mano, kad vykdant sukčiavimo prevenciją ankstyvu konkurso etapu veiksmingiausia yra taikyti įvairių nustatymo (kontrolės) metodų derinį, nes tuomet sudaroma galimybė nukreipti lėšas kitiems projektams;

42.  palankiai vertina Sukčiavimo prevencijos koordinavimo patariamojo komiteto parengtas rekomendacijas dėl įspėjamųjų ženklų ir geriausios praktikos viešųjų pirkimų ir pranešimų apie pažeidimus srityse;

43.  palankiai vertina ES bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių supaprastinimą ir mano, kad tolesnis paprastinimas padeda didinti veiksmingumą; tikisi, kad kiti Sąjungos lėšų gavėjai gaus daugiau naudos iš supaprastinto išlaidų apmokėjimo metodų;

Importo procedūros

44.  pažymi, kad muitai sudaro 14 proc. ES biudžeto, ir mano, kad neveiksmingas jų taikymas ir suderintų taisyklių trūkumas daro neigiamą poveikį ES finansiniams interesams;

45.  pažymi, kad įvairių valstybių narių muitinės tarnybos keičiasi informacija apie įtariamą sukčiavimą, siekdamos užtikrinti muitinės taisyklių laikymąsi (savitarpio pagalba); mano, kad tokią komunikaciją yra lengviau vykdyti tais atvejais, kai muitinės importo deklaracijoje privaloma nurodyti siuntėją, ir ragina Komisiją imtis veiksmų, kad iki 2019 m. liepos mėn. ši nuoroda būtų privaloma visose valstybėse narėse;

46.  reiškia susirūpinimą dėl muitinio tikrinimo ir su juo susijusio muitų, kurie yra ES biudžeto nuosavų išteklių šaltinis, surinkimo; atkreipia dėmesį į tai, kad patikrinimus, ar importuotojai laikosi tarifų ir importo taisyklių, atlieka valstybių narių muitinės, ir ragina Komisiją užtikrinti, kad patikrinimai prie ES sienų būtų tinkami ir suderinti, taigi padėtų garantuoti Sąjungos saugumą, saugą ir ekonominių interesų apsaugą, ir ragina, visų pirma, įsipareigoti kovoti su prekyba neteisėtomis ir suklastotomis prekėmis;

47.  apgailestauja dėl to, kad diegiant naująsias muitų sąjungai skirtas IT sistemas buvo ne kartą labai vėluojama, ir tai reiškia, kad kai kurios svarbiausios sistemos nebus prieinamos iki 2020 m. termino, nustatyto Sąjungos muitinės kodekse; pabrėžia, kad greitas perėjimas prie kompiuterizuotos muitinės aplinkos yra labai svarbus siekiant užtikrinti, kad muitinės administracijos veiktų taip, tarsi jos būtų vienas subjektas; ragina Komisiją ir valstybes nares padėti baigti kurti ES muitinės informacines sistemas ir užtikrinti jų finansinį tvarumą;

48.  palankiai vertina 11 OLAF bendrų muitinės operacijų, kurias vykdant buvo sėkmingai reaguota į įvairias grėsmes, kaip antai sukčiavimą pajamų srityje, neteisėtą grynųjų pinigų judėjimą, suklastotus produktus, cigarečių kontrabandą ir narkotikus; be to, palankiai vertina tai, kad OLAF paskelbus savitarpio pagalbos pranešimus nustatyti pažeidimai, visų pirma sukčiavimo atvejai, susiję su saulės baterijų plokštėmis;

49.  pabrėžia, kad būtina užtikrinti suderintą ir standartizuotą muitinį tikrinimą visuose įvežimo punktuose, nes dėl valstybių narių atliekamo muitinio tikrinimo skirtumų trikdomas veiksmingas muitų sąjungos veikimas;

Išlaidos

50.  palankiai vertina tai, kad labai sumažėjo atvejų (nuo 272 atvejų 2016 m. iki 133 atvejų 2017 m.), apie kuriuos pranešta kaip apie sukčiavimą kaimo plėtros srityje, skaičius ir kad dėl to sukčiavimo vertė sumažėjo nuo 47 mln. EUR iki 20 mln. EUR; tačiau atkreipia dėmesį į priešingą tendenciją tiesioginės paramos žemės ūkiui sektoriuje, kur sukčiavimu laikomų pažeidimų, apie kuriuos pranešta, vertė smarkiai išaugo – nuo 11 mln. EUR iki 39 mln. EUR, o vidutinė finansinė vertė atskirais atvejais padidėjo 227 proc.; tikisi, kad neigiama tendencija neįsivyraus;

51.  tikisi, kad supaprastinus administracines taisykles, kaip reikalaujama 2014–2020 m. laikotarpiu taikomose bendrosiose nuostatose, bus sudarytos sąlygos sumažinti sukčiavimu nelaikomų pažeidimų skaičių, lengviau nustatyti sukčiavimo atvejus, o ES lėšos taps prieinamesnės naudos gavėjams;

52.  ragina Komisiją toliau stengtis standartizuoti klaidų, susijusių su išlaidomis, nomenklatūrą, nes duomenys rodo, kad skirtingos valstybės narės skirtingoms kategorijoms priskiria tas pačias pranešamas klaidas (SWD(2018)0386);

53.  pabrėžia, kad aptikimo pajėgumai yra pagrindinė kovos su sukčiavimu ciklo ypatybė ir padeda užtikrinti ES biudžeto apsaugos sistemos veiksmingumą ir efektyvumą; todėl palankiai vertina tai, kad 2013–2017 m. laikotarpiu aktyviausios valstybės narės nustatant ir pranešant apie galimus sukčiavimu laikomus pažeidimus, buvo Lenkija, Rumunija, Vengrija, Italija ir Bulgarija ir 73 proc. sukčiavimu laikomų pažeidimų, apie kuriuos jos pranešė, buvo susiję su bendra žemės ūkio politika; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad tik skaičiais išreikštas ataskaitų vertinimas gali lemti neteisingą patikrų veiksmingumo suvokimą; todėl ragina Komisiją ir toliau remti valstybes nares, siekiant užtikrinti, kad būtų gerinama patikrų kokybė bei didinamas jų skaičius ir dalijamasi geriausios praktikos pavyzdžiais kovojant su sukčiavimu;

54.  atkreipia dėmesį į tai, kad sukčiavimu nelaikomų pažeidimų, apie kuriuos pranešta sanglaudos ir žuvininkystės politikos srityse (5 129 atvejai 2017 m.), skaičius po dvejų metų, kai jis buvo ypatingai didelis, pasiekė 2013 m. ir 2014 m. lygmenį (atitinkamai 4 695 ir 4 825 atvejai);

55.  atkreipia dėmesį į tai, kad būtinas visiškas išlaidų apskaitos, ypač susijusios su infrastruktūros darbais, kurie finansuojami tiesiogiai naudojant ES lėšas ar finansines priemones, skaidrumas; ragina Komisiją užtikrinti, kad ES piliečiai galėtų visapusiškai susipažinti su informacija apie bendrai finansuojamus projektus;

56.  atkreipia dėmesį į tai, kad taikant Pasirengimo narystei paramos priemonę pažeidimų, apie kuriuos pranešta, skaičius 2017 m. toliau mažėjo ir kad palaipsniui užbaigiant pasirengimo narystei programas sukčiavimu laikomų pažeidimų, apie kuriuos pranešta, skaičius priartėjo prie nulio;

Nustatytos problemos ir būtinos priemonės

Geresnės patikros

57.  remia programą „Hercule III“, kuri yra tinkamas požiūrio „geriausias kiekvieno euro panaudojimas“ pavyzdys; tikisi, kad po 2020 m. ją pakeisianti programa bus dar veiksmingesnė;

58.  tikisi, kad pagal naują numatomą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl muitinio tikrinimo įrangos finansinės paramos priemonės, įtrauktos į Integruoto sienų valdymo fondą, bus toliau gerinamas muitinių ir kitų teisėsaugos institucijų veiksmų koordinavimas ir stiprinamas bendradarbiavimas finansavimo tikslais užtikrinant geresnę ES lygmens partnerystę;

Tarpvalstybinis sukčiavimas

59.  pabrėžia, kad sistema, kuria naudodamosi kompetentingos institucijos galėtų keistis informacija, sudarytų galimybę atlikti sandorių tarp dviejų ar daugiau valstybių narių apskaitos įrašų kryžminę patikrą siekiant išvengti tarpvalstybinio sukčiavimo, susijusio su struktūriniais ir investicijų fondais, ir taip užtikrinti kompleksinį ir visa apimantį su valstybių narių finansinių interesų apsauga susijusį požiūrį; pakartoja prašymą Komisijai pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl abipusės administracinės pagalbos tose ES lėšų panaudojimo srityse, kuriose tokia praktika dar nenumatyta;

60.  reiškia susirūpinimą dėl OLAF nustatytų tarptautinio sukčiavimo atvejų ir dėl didėjančios jų grėsmės; palankiai vertina 2018 m. spalio 25 d. priimtą Europos Parlamento pranešimą „ES finansinių interesų apsauga. Pinigų ir turto susigrąžinimas iš trečiųjų valstybių sukčiavimo atvejais“ ir tai, kad į laisvosios prekybos susitarimą su Japonija sėkmingai įrašyta kovos su sukčiavimu nuostata; ragina Komisiją visuotinai taikyti kovos su sukčiavimu nuostatų įtraukimo į susitarimus, kuriuos ES pasirašo su trečiosiomis šalimis, praktiką;

Informatoriai

61.  teigiamai vertina pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos (COM(2018)0218); tikisi, kad ji labai sustiprins informatorių saugumą Sąjungoje, todėl labai pagerės ES finansinė apsauga ir teisinės valstybės principų užtikrinimas; tikisi, kad ji įsigalios artimiausiu metu; ragina visas ES institucijas direktyvoje nustatytus standartus kuo greičiau įgyvendinti savo vidaus politikoje, kad būtų užtikrintas aukščiausias Sąjungos finansinių interesų apsaugos lygis; ragina valstybes nares ją įtraukti į savo nacionalinę teisinę sistemą užtikrinant kuo platesnę jos taikymo aprėptį;

62.  pabrėžia, kad informatoriai atlieką svarbų vaidmenį sukčiavimo prevencijos, nustatymo ir pranešimo apie jį srityje ir kad būtina informatorius apsaugoti;

Tiriamoji žurnalistika

63.  laikosi nuomonės, kad tiriamoji žurnalistika atlieka itin svarbų vaidmenį siekiant ES ir valstybėse narėse gerinti būtino skaidrumo lygį ir kad reikia ją skatinti ir remti teisinėmis priemonėmis tiek valstybėse narėse, tiek Europos Sąjungoje;

Tabakas

64.  itin susirūpinęs pažymi, kad, remiantis OLAF vertinimu, dėl neteisėtos prekybos cigaretėmis ES ir valstybių narių biudžetai kasmet patiria per 10 mlrd. EUR siekiančių finansinių nuostolių;

65.  palankiai vertina tai, kad 2018 m. rugsėjo 25 d. įsigaliojo Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Protokolas dėl neteisėtos prekybos tabako gaminiais panaikinimo, po to kai jį 2018 m. birželio 27 d. buvo ratifikavusi 41 valstybė; palankiai vertina tai, kad pirmasis Protokolo šalių susitikimas įvyko 2018 m. spalio 8–10 d.; tačiau primygtinai ragina valstybes nares, kurios dar neratifikavo Protokolo, tai kuo greičiau padaryti; ragina Komisiją aktyviai dalyvauti rengiant išsamią ataskaitą, kurioje būtų nurodyta valstybių Protokolo šalių stebėjimo ir sekimo sistemų geroji praktika ir įgyvendinimo patirtis; ragina Protokolą pasirašiusias, bet jo neratifikavusias valstybes nares tai padaryti;

66.  atkreipia dėmesį į Komisijos sprendimą neatnaujinti susitarimo su bendrove „Philip Morris International“ (PMI), kuris baigė galioti 2016 m. liepos 9 d.; primena, kad 2016 m. kovo 9 d. Parlamentas paprašė Komisijos, pasibaigus susitarimo galiojimo laikui, jo neatnaujinti, nepratęsti ir dėl jo iš naujo nesiderėti; mano, kad kiti trys susitarimai su tabako bendrovėmis (BAT, JTI, ITL) neturėtų būti atnaujinti, pratęsti arba dėl jų neturėtų būti iš naujo deramasi; ragina Komisiją iki 2018 m. pabaigos pateikti trijų likusių susitarimų nutraukimo galimybės ataskaitą;

67.  ragina Komisiją nedelsiant pateikti naują veiksmų planą ir išsamią ES kovos su neteisėta prekyba tabako gaminiais strategiją, kuri turėjo būti pateikta 2018 m. vasaros pabaigoje;

68.  ragina Komisiją užtikrinti, kad sekimo sistema ir apsaugos priemonės, kurias valstybės narės cigaretėms ir suktinių tabakui turi įdiegti iki 2019 m. gegužės 20 d., o visiems kitiems tabako gaminiams (pvz., cigarams, cigarilėms ir bedūmiams tabako gaminiams) – iki 2024 m. gegužės 20 d., atitiktų nepriklausomas PSO Protokolo dėl neteisėtos prekybos tabako gaminiais panaikinimo, kurį Europos Sąjunga ratifikavo 2016 m. birželio 24 d., gaires;

69.  ragina Komisiją iš anksto numatyti tabako pramonės vykdomo slapto atskirų ženklų klonavimo pavojų siekiant tiekti lygiagrečiai rinkai;

70.  su susirūpinimu pažymi, jog OLAF rekomendacijos dėl teisminių veiksmų valstybėse narėse įgyvendinamos labai ribotai; mano, kad tokia situacija yra netoleruotina, ir ragina Komisiją primygtinai paraginti valstybes nares užtikrinti visapusišką OLAF rekomendacijų įgyvendinimą ir nustatyti taisykles, kuriomis būtų sudarytos palankesnės sąlygos OLAF surinktų įrodymų priimtinumui;

OLAF tyrimai ir vaidmuo

71.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą suteikti OLAF įgaliojimus tirti su pridėtinės vertės mokesčiu susijusius klausimus; ragina Komisiją nustatyti tam tikrą OLAF ataskaitų ir rekomendacijų skaidrumo lygį užbaigus visas Europos ir nacionalines procedūras; laikosi nuomonės, kad, priėmus būtinus su Europos prokuratūros įsteigimu susijusius OLAF reglamento pakeitimus, Komisija turėtų parengti išsamesnį ir nuoseklesnį OLAF sistemos modernizavimą;

72.  apgailestauja dėl OLAF ataskaitų terminologijos nenuoseklumo, pvz., užbaigtas tyrimas ir atliktas tyrimas; ragina Komisiją ir OLAF vartoti nuoseklią terminiją, kad bėgant metams būtų užtikrintas palyginamumas, susijęs su ataskaitų apie sukčiavimo atvejus teikimu ir jų tyrimo atnaujinimu;

73.  atkreipia dėmesį į nuolatinius klausimus, susijusius su nauja OLAF turinio valdymo duomenų baze; ypač apgailestauja dėl to, kad naujojoje duomenų bazėje buvo prarastos bylos; palankiai vertina tai, kad ši problema yra vienas svarbiausių prioritetų; ragina Komisiją pateikti Parlamentui išsamų turinio valdymo duomenų bazės IT projekto vertinimą, visų pirma, kalbant apie projekto rengimą, visas išlaidas, įgyvendinimą, naudotojų patirtį, ir problemų, su kuriomis buvo susidurta, sąrašą, remiantis OLAF Priežiūros komiteto pateiktomis rekomendacijomis(13);

74.  ragina Komisiją ir valstybes nares kartu užtikrinti, kad OLAF ir valstybių narių tyrimai vienas kitą papildytų, kad OLAF kiekvienoje valstybėje narėje turėtų vienodus tyrimo įgaliojimus, įskaitant galimybę susipažinti su banko sąskaitos informacija, ir kad OLAF surinktus įrodymus kaip baudžiamuosius įrodymus pripažintų visų valstybių narių teisminės institucijos, nes tai labai svarbu siekiant veiksmingai vykdyti tolesnius su OLAF tyrimais susijusius veiksmus;

o
o   o

75.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, Europos Audito Rūmams, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybos Priežiūros komitetui.

(1) OLAF „18-oji Europos kovos su sukčiavimu tarnybos ataskaita, nuo 2017 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.“, 2018 10 5. (2) OL L 248, 2013 9 18, p. 1. (3) OL L 198, 2017 7 28, p. 29. (4) OL L 283, 2017 10 31, p. 1. (5) OL L 298, 2012 10 26, p. 1. (6) 2015 m. rugsėjo 8 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas, baudžiamoji byla prieš Ivo Taricco ir kt., 105/14, ECLI:EU:C:2015:555. (7) 2017 m. gruodžio 5 d. Teisingumo Teismo sprendimas (didžioji kolegija), baudžiamoji byla prieš M.A.S. ir M.B., 42/17, ECLI:EU:C:2017:936. (8) OL C 252, 2018 7 18, p. 56. (9) OL L 94, 2014 3 28, p. 65. (10) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0419. (11) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0384. (12) OL L 268, 2010 10 12, p. 1. (13) OLAF Priežiūros komiteto nuomonė Nr. 1/2018 dėl OLAF preliminaraus 2019 m. biudžeto projekto.