Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2018/0169(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0044/2019

Pateikti tekstai :

A8-0044/2019

Debatai :

PV 12/02/2019 - 7
CRE 12/02/2019 - 7

Balsavimas :

PV 12/02/2019 - 9.10
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2019)0071

Priimti tekstai
PDF 353kWORD 100k
Antradienis, 2019 m. vasario 12 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Pakartotinio vandens naudojimo minimalieji reikalavimai ***I
P8_TA(2019)0071A8-0044/2019
Rezoliucija
 Jungtinis tekstas

2019 m. vasario 12 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl pakartotinio vandens naudojimo minimaliųjų reikalavimų (COM(2018)0337 – C8-0220/2018 – 2018/0169(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0337),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 192 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0220/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 12 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 6 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomonę (A8-0044/2019),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.
(2) OL C 86, 2019 3 7, p. 353.


Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. vasario 12 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) …/... dėl pakartotinio vandens naudojimo minimaliųjų reikalavimų
P8_TC1-COD(2018)0169

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 192 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(3),

kadangi:

(1)  vandens išteklių poreikis Sąjungoje nuolat auga, todėl vandens ima stigti ir blogėja jo kokybė. Dėl miestų plėtros ir žemės ūkio veiklos smarkiai sumažėjusį gėlo vandens prieinamumą dar labiau pablogina klimato kaita, nenuspėjamos oro sąlygos ir sausros; [1 pakeit.]

(2)  plačiau naudodama išvalytą nuotekų vandenį, ribodama vandens iš vandens telkinių ir požeminio vandens paėmimą, mažindama išvalytų nuotekų išleidimo į vandens telkinius poveikį ir skatindama taupyti vandenį pasitelkiant daugkartinį miesto nuotekų naudojimą, ir drauge užtikrindama aukštą aplinkos apsaugos lygį, Sąjunga galėtų geriau spręsti vis didėjančias vandens trūkumo problemas. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/60/EB(4) pakartotinis vandens naudojimas, drauge su efektyvaus vandens naudojimo technologijų skatinimu pramonėje ir vandenį taupančiais drėkinimo metodais, minimas kaip viena iš papildomų priemonių, kurias valstybės narės gali nuspręsti taikyti, kad įgyvendintų direktyvos tikslus pasiekti kokybiškai ir kiekybiškai gerą paviršinio ir požeminio vandens būklę. Tarybos direktyva 91/271/EEB(5) reikalaujama, kad išvalytos nuotekos, jei tik galima, būtų naudojamos pakartotinai; [2 pakeit.]

(2a)  daugelyje vietovių specifinė problema yra išvalytų nuotekų paskirstymo infrastruktūros amžius ir prasta būklė, dėl to prarandama labai daug išvalytų nuotekų, taigi ir į tokį valymą investuotų išteklių. Todėl pirmenybė turėtų būti teikiama tokių vamzdynų atnaujinimui; [3 pakeit.]

(3)  Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos vandens išteklių išsaugojimo metmenys“(6) pakartotinis pabrėžiamas poreikis parengti priemonę, kuria Sąjungos lygmeniu būtų reguliuojami pakartotinio vandens naudojimas drėkinimo ar pramonės reikmėms nurodytas kaip alternatyvi naudojimo standartai, kad būtų pašalintos kliūtys plačiai naudoti tokią alternatyvią vandens tiekimo galimybė, į kurią Sąjunga turėtų atkreipti dėmesį galimybę, būtent tokią, kuri padėtų sumažinti vandens trūkumą ir tiekimo sistemų pažeidžiamumą; [4 pakeit.]

(4)  Komisijos komunikate Europos Parlamentui ir Tarybai „Vandens trūkumo ir sausrų problemos Europos Sąjungoje sprendimas“(7) nustatyta priemonių, kurias valstybės narės turėtų apsvarstyti valdydamos vandens trūkumą ir sausras, hierarchija. Tuo pačiu tikslu būtų naudinga Direktyvoje 2000/60/EB nustatyti privalomą patikimo vandens išteklių valdymo hierarchiją. Jame nustatoma, kad regionuose, kuriuose visos prevencinės priemonės buvo įgyvendintos laikantis vandens hierarchijos ir kuriuose vandens poreikis vis dar viršija turimus išteklius, tam tikromis aplinkybėmis ir atsižvelgiant į sąnaudų ir naudos aspektą, galima numatyti papildomos vandentiekio infrastruktūros naudojimą didelių sausrų padariniams šalinti; [5 pakeit.]

(4a)  2008 m. spalio 9 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl vandens trūkumo ir sausrų problemos Europos Sąjungoje sprendimo(8) primenama, kad tvarkant vandens išteklius pirmenybė turėtų būti teikiama į paklausą orientuotam požiūriui, ir laikomasi nuomonės, kad tvarkydama vandens išteklius ES turėtų laikytis holistinio požiūrio, pagal kurį būtų derinamos paklausos valdymo, esamų vandens ciklo išteklių optimizavimo ir naujų išteklių kūrimo priemonės, o rengiant šį požiūrį reikia atsižvelgti į aplinkos, socialinius ir ekonominius aspektus; [6 pakeit.]

(5)  savo Žiedinės ekonomikos veiksmų plane(9) Komisija įsipareigojo imtis veiksmų, kad būtų skatinamas pakartotinis išvalytų nuotekų naudojimas, įskaitant pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl minimaliųjų pakartotinio vandens naudojimo reikalavimų rengimą. Komisija turėtų atnaujinti savo veiksmų planą ir toliau laikyti vandens išteklius prioritetine veiksmų sritimi; [7 pakeit.]

(6)  manoma, kad pakartotinis tinkamai išvalytų nuotekų, pavyzdžiui, miesto nuotekų valymo įrenginiuose arba pramoniniuose įrenginiuose, naudojimas daro mažesnį poveikį aplinkai negu kiti alternatyvūs vandens tiekimo būdai, kaip antai vandens perdavimas ar gėlinimas,. Tačiau toks pakartotinis naudojimas, dėl kurio galėtų sumažėti vandens švaistymas ir būtų sutaupoma vandens, Sąjungoje taikomas ribotai. Taip iš dalies yra dėl didelių pakartotinio nuotekų naudojimo sistemos sąnaudų ir dėl to, kad nėra bendrų Sąjungos aplinkos ir sveikatos apsaugos standartų ir, kiek tai susiję su žemės ūkio produktais, dėl galimos rizikos sveikatai ir aplinkai ir galimų kliūčių laisvam tokių produktų, laistytų regeneruotu vandeniu, judėjimui;. Be to, reikėtų atsižvelgti į tai, kad tam tikrose valstybėse narėse drėkinimo infrastruktūra yra nepakankama arba jos visai nėra; [8 pakeit.]

(6a)  pakartotinis vandens naudojimas galėtų padėti panaudoti maistines medžiagas, esančias išvalytose nuotekose, o regeneruoto vandens panaudojimas drėkinimo tikslais žemės ir miškų ūkyje galėtų būti maistinių medžiagų, kaip antai azoto, fosforo ir kalio, grąžinimo į gamtos biogeocheminius ciklus būdas; [9 pakeit.]

(6b)  pagal šį reglamentą tinkamai išvalyto regeneruoto vandens pakartotinis naudojimas drėkinimo reikmėms turėtų būti vykdomas tausojant aplinką. Todėl dėl pakartotinio naudojimo neturėtų būti išmetamas didesnis azoto ir fosforo kiekis, nes pernelyg didelis šių maistinių medžiagų kiekis sukelia dirvožemio ir paviršinių bei požeminių vandens telkinių eutrofikaciją ir taip kenkia ekosistemoms, ir prisideda prie biologinės įvairovės mažėjimo; [10 pakeit.]

(6c)   jei norima užtikrinti veiksmingą pakartotinį miesto nuotekų išteklių naudojimą, reikia pripažinti, kad ne visų rūšių regeneruotas vanduo gali būti naudojamas visiems kultūriniams augalams. Todėl ūkininkai turi būti mokomi, kaip optimaliai kultūriniams augalams naudoti įvairių rūšių regeneruotą vandenį taip, kad naudojamo vandens kokybė nesukeltų rizikos visuomenės sveikatai; [11 pakeit.]

(7)  lygiaverčius su maisto higiena susijusius sveikatos apsaugos standartus, taikomus regeneruotu vandeniu laistomiems žemės ūkio produktams, galima pasiekti tik jeigu valstybėse narėse regeneruoto vandens, skirto drėkinimo reikmėms žemės ūkyje, kokybės reikalavimai nebus labai skirtingi. Reikalavimų suvienodinimas taip pat prisidės prie veiksmingo tokių produktų vidaus rinkos veikimo. Todėl tikslinga užtikrinti minimalų suderinimą nustatant minimaliuosius vandens kokybės ir stebėsenos dažnumo reikalavimus ir pagrindines rizikos valdymo užduotis. Tie minimalūs reikalavimai turėtų apimti minimaliuosius regeneruoto vandens parametrus ir kitus griežtesnius arba papildomus kokybės reikalavimus, kuriuos, jei reikia, kartu su bet kokiomis susijusiomis prevencinėmis priemonėmis nustato kompetentingos institucijos. Siekiant Regeneravimo įrenginių veiklos vykdytojas, bendradarbiaudamas su atitinkamais susijusiais subjektais, turėtų parengti pakartotinio vandens naudojimo rizikos valdymo planą ir jam turėtų būti leidžiama nustatyti griežtesnius arba papildomus regeneruoto vandens kokybės reikalavimus,. Regeneravimo įrenginių veiklos vykdytojas, bendradarbiaudamas bent su regeneruoto vandens regeneravimo įrenginių paskirstymo veiklos vykdytoju ir regeneruoto vandens saugojimo veiklos vykdytojai vykdytoju, turėtų vykdyti pagrindines rizikos valdymo užduotis. Parametrai pagrįsti Komisijos Jungtinio tyrimų centro technine ataskaita ir atspindi tarptautinius pakartotinio vandens naudojimo standartus. Komisijos Jungtinis tyrimų centras turėtų nustatyti parametrus ir matavimo metodus, pagal kuriuos regeneruotame vandenyje būtų galima aptikti mikroplastiką ir vaistų likučius; [12 pakeit.]

(7a)  mikroplastikas gali būti rizikos žmonių sveikatai ir aplinkai šaltinis. Dėl šios priežasties, atlikdama išsamų mikroplastiko šaltinių, pasiskirstymo, tolesnio likimo ir poveikio valant nuotekas tyrimus, Komisija turėtų parengti metodiką, pagal kurią būtų matuojamas mikroplastiko kiekis miesto nuotekose, išvalytose pagal Direktyvą 91/271/EEB ir regeneruotose pagal šį reglamentą; [13 pakeit.]

(7b)  nepakankamai švaraus nuotekų vandens naudojimas viešosioms paslaugoms teikti (kaip antai gatvėms plauti ar parkams ir golfo aikštynams drėkinti) gali pakenkti sveikatai. Todėl Komisija, siekdama apsaugoti žmonių ir gyvūnų sveikatą ir požeminio bei paviršinio vandens kokybę, turėtų nustatyti minimaliuosius pakartotinio vandens naudojimo teikiant viešąsias paslaugas reikalavimus; [14 pakeit.]

(7c)   siekiant užtikrinti saugų vandens naudojimą ir apsaugoti aplinką bei visuomenės sveikatą, reikalavimuose, susijusiuose su vandens, naudojamo drėkinimui, kokybe, turėtų būti atsižvelgta į mokslo pažangą, ypač į mikroteršalų ir naujai „atsirandančių“ medžiagų kontrolę; [15 pakeit.]

(7d)  nustatant vandens kokybės reikalavimus turėtų būti atsižvelgta į anksčiau atliktus eksperimentus, visų pirma susijusius su nuotekų dumblo ir biodujų gamybos ištakių naudojimu žemės ūkyje; [16 pakeit.]

(8)  minimaliųjų pakartotinio vandens naudojimo reikalavimų laikymasis turėtų derėti su Sąjungos vandens politika ir padėti įgyvendinti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 m. nustatytus darnaus vystymosi tikslus, visų pirma 6-ąjį tikslą – visiems užtikrinti tvarią vandentvarką ir galimybę gauti vandens bei sanitarines paslaugas, taip pat smarkiai padidinti vandens regeneravimą ir saugų pakartotinį vandens naudojimą visame pasaulyje, kad būtų prisidėta siekiant 12-ojo Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslo – tausaus vartojimo ir gamybos. Be to, šiuo reglamentu siekiama užtikrinti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 37 straipsnio dėl aplinkos apsaugos taikymą; [17 pakeit.]

(8a)  žmonėms vartoti skirto vandens kokybės reikalavimai nustatyti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) .../...(10). Valstybės narės turėtų imtis atitinkamų priemonių, kuriomis būtų užtikrinta, kad geriamojo vandens ištekliai nebūtų užteršti regeneruotu vandeniu, siekiant išvengti geriamojo vandens kokybės blogėjimo; [18 pakeit.]

(8b)  tam tikrais atvejais regeneravimo įrenginio veiklos vykdytojai toliau transportuoja ir saugo regeneruotą vandenį už vandens išleidimo iš regeneravimo įrenginio vietos prieš patiekdami šį vandenį kitiems subjektams grandinėje, pvz., regeneruoto vandens paskirstymo veiklos vykdytojui, regeneruoto vandens saugojimo veiklos vykdytojui arba galutiniam naudotojui. Būtina nustatyti atitikties vietą, kad būtų paaiškinta, kur baigiasi veiklos vykdytojo atsakomybė ir kur prasideda kito grandinės subjekto atsakomybė. [19 pakeit.]

(9)  rizikos valdymas turėtų apimti rizikos nustatymą ir aktyvų valdymą, taip pat konkrečioms reikmėms tinkamos kokybės regeneruoto vandens gamybos, paskirstymo, saugojimo ir naudojimo sąvoką. Rizikos vertinimas turėtų būti pagrįstas pagrindinėmis rizikos valdymo užduotimis ir, be kita ko, visapusišku atsargumo principo taikymu ir jį atliekant turėtų būti nustatomi papildomi vandens kokybės reikalavimai, būtini siekiant užtikrinti aplinkos ir žmonių bei gyvūnų sveikatą. Rizikos valdymas turėtų būti bendra pakartotinio vandens naudojimo rizikos valdymo plane dalyvaujančių subjektų atsakomybė. Pakartotinio vandens naudojimo rizikos valdymo plane turėtų būti aiškiai apibrėžti dalyvaujančių subjektų vaidmenys ir atsakomybė. Kompetentinga institucija, išduodama leidimą, turėtų turėti galimybę reikalauti, kad atitinkami subjektai, dalyvaujantys pakartotinio vandens naudojimo rizikos valdymo plane, imtųsi tolesnių rizikos valdymo priemonių; [20 pakeit.]

(9a)  skirtingų šalių, dalyvaujančių vandens regeneravimo procese, bendradarbiavimas ir sąveika turėtų būti būtina sąlyga, kad būtų galima nustatyti regeneravimo būdus pagal konkrečioms naudojimo paskirtims taikomus reikalavimus ir planuoti regeneruoto vandens pasiūlą, atsižvelgiant į galutinių naudotojų paklausą; [21 pakeit.]

(10)  siekdami veiksmingai apsaugoti aplinką, įskaitant dirvožemio kokybę, ir žmonių sveikatą, regeneravimo įrenginių veiklos vykdytojai pirmiausia turėtų būti atsakingi už regeneruoto vandens kokybę atitikties vietoje. Siekdami laikytis minimaliųjų reikalavimų ir visų kompetentingų institucijų nustatytų papildomų sąlygų, regeneravimo įrenginių veiklos vykdytojai turėtų stebėti regeneruoto vandens kokybę, laikydamiesi minimaliųjų reikalavimų ir visų kompetentingų institucijų nustatytų papildomų sąlygų. Todėl tikslinga nustatyti minimalius stebėsenos reikalavimus, apimančius įprastinės stebėsenos dažnumą ir patvirtinamosios stebėsenos laiką ir tikslinius rodiklius. Tam tikri įprastinei stebėsenai taikomi reikalavimai nustatyti pagal Direktyvą 91/271/EEB; [22 pakeit.]

(11)  būtina užtikrinti saugų regeneruoto vandens tiekimą, saugojimą ir naudojimą, taip skatinant vystyti pakartotinį vandens naudojimą visoje Sąjungoje, visų pirma skatinant Sąjungos ūkininkus taikyti šią praktiką, ir didinant visuomenės pasitikėjimą juo. Išvalytų nuotekų, neatsižvelgiant į jų naudojimo būdus, kiekis, pobūdis, valymo būdai ir savybės turėtų būti tokie, kad jas tvarkant, naudojant ir saugant, įskaitant drėkinimą purkštuvais, lašelinį drėkinimą (su saugojimu ar be jo), nebūtų tiesiogiai ar netiesiogiai kenkiama žmonių arba gyvūnų sveikatai ar dirvožemio kokybei arba vandens aplinkai trumpuoju, vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiais. Todėl regeneruoto vandens tiekimas ir saugojimas konkrečioms reikmėms turėtų būti leidžiamas tik turint valstybių narių kompetentingų institucijų suteiktą leidimą. Siekiant visoje Sąjungoje užtikrinti suderintą požiūrį, atsekamumą ir skaidrumą, turėtų būti nustatytos esminės taisyklės Sąjungos lygmeniu. Tačiau leidimų suteikimo procedūrų konkrečias sąlygas turėtų nustatyti valstybės narės, kurių kompetentingos institucijos pačios atsako už rizikos, susijusios su pakartotiniu vandens naudojimu, vertinimą. Valstybės narės turėtų turėti galimybę taikyti galiojančias leidimų suteikimo procedūras, kurios turėtų būti pritaikytos atsižvelgiant į šiuo reglamentu nustatytus reikalavimus; [23 pakeit.]

(11a)  regeneruoto vandens tiekimas ir saugojimas, taip pat jo naudojimas galutinių naudotojų reikmėms yra neatskiriama pakartotinio vandens naudojimo sistemos dalis. Vykdant regeneruoto vandens tiekimą ir saugojimą jame gali įvykti pokyčių, kurie gali turėti neigiamą poveikį jo cheminėms ir biologinėms savybėms. Regeneruotas vanduo turėtų būti tinkamai naudojamas, atsižvelgiant į regeneruoto vandens klases, kultūrinių augalų savybes ir drėkinimo metodus. Vykdant pagrindines rizikos valdymo užduotis reikėtų atsižvelgti į galimą neigiamą poveikį sveikatai ir aplinkai, susijusį su regeneruoto vandens tiekimu, saugojimu ir numatytu naudojimu. Šiuo atžvilgiu Komisija turėtų parengti rekomendacinius dokumentus, kad padėtų kompetentingoms institucijoms vykdyti regeneruoto vandens tiekimo, saugojimo ir naudojimo kontrolę ir stebėseną; [24 pakeit.]

(11b)  jeigu reikalingas regeneruoto vandens paskirstymo veiklos vykdytojas ir regeneruoto vandens saugojimo veiklos vykdytojas, kiekvienam tokiam veiklos vykdytojui turėtų būti taikomas reikalavimas gauti leidimą. Jei tenkinami visi leidimo suteikimo reikalavimai, valstybės narės kompetentinga institucija turėtų suteikti leidimą, kuriame turėtų būti nurodytos visos rizikos vertinime nustatytos sąlygos ir priemonės, būtinos saugiam regeneruoto vandens paskirstymui ir saugojimui galutiniam vartotojui; [25 pakeit.]

(12)  šio reglamento nuostatomis papildomi kitų Sąjungos teisės aktų reikalavimai, visų pirma susiję su galimu pavojumi sveikatai ir aplinkai. Siekdami Siekdamos užtikrinti holistinį požiūrį sprendžiant ne tik galimo pavojaus žmonių ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai problemą, regeneravimo įrenginių veiklos vykdytojai ir aplinkos apsaugai, kai taikoma, bet ir, pavojaus žmonių, gyvūnų ir augalų sveikatai problemą, kompetentingos institucijos turėtų atsižvelgti į reikalavimus, nustatytus laikytis reikalavimų, nustatytų atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose, visų pirma Tarybos direktyvose 86/278/EEB(11), 91/676/EEB(12) ir 98/83/EB(13), direktyvose 91/271/EEB ir 2000/60/EB, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentuose (EB) Nr. 178/2002(14), (EB) Nr. 852/2004(15), (EB) Nr. 183/2005(16), (EB) Nr. 396/2005(17) ir (EB) Nr. 1069/2009(18), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvose 2006/7/EB(19), 2006/118/EB(20), 2008/105/EB(21) ir 2011/92/ES(22), Komisijos reglamentuose (EB) Nr. 2073/2005(23), (EB) Nr. 1881/2006(24) ir (ES) Nr. 142/2011(25); [26 pakeit.]

(12a)  šio reglamento tikslais turėtų būti įmanoma miesto nuotekų valymo ir regeneravimo veiklą vykdyti vienoje fizinėje vietoje, naudojant tą patį įrenginį ar kelis atskirus įrenginius. Be to, tas pats subjektas turėtų galėti vykdyti ir valymo įrenginių, ir regeneravimo įrenginių veiklą; [27 pakeit.]

(13)  Reglamentu (EB) Nr. 852/2004 nustatomos bendros taisyklės maisto tvarkymo subjektams ir reglamentuojama žmonėms vartoti skirtų maisto produktų gamyba, apdirbimas, paskirstymas ir tiekimas rinkai. Į tą reglamentą taip pat įtrauktas maisto sveikumo klausimas ir vienas iš jo pagrindinių principų yra tas, kad pagrindinė atsakomybė už maisto saugą tenka maisto tvarkymo subjektui. Yra parengta išsamių to reglamento taikymo gairių, visų pirma paminėtinas Komisijos rekomendacinis dokumentas dėl šviežių vaisių ir daržovių mikrobiologinės rizikos šalinimo pirminės gamybos etape laikantis tinkamos higienos (2017/C 163/01). Šiame reglamente nustatyti regeneruoto vandens valymo tiksliniai rodikliai maisto tvarkymo subjektų neatleidžia nuo atsakomybės užtikrinti tokią vandens kokybę, kokios reikalaujama pagal Reglamentą (EB) Nr. 852/2004, vėlesniame etape naudojant keletą vandens valymo būdų pavieniui arba derinant su kitomis ne valymo priemonėmis;

(13a)  siekiant labiau skatinti pakartotinio vandens naudojimo veiklą, nurodant konkrečias naudojimo paskirtis pagal šį reglamentą neturėtų būti užkertamas kelias valstybių narių galimybei naudoti regeneruotą vandenį kitiems tikslams, įskaitant pakartotinį naudojimą pramoniniais, pramoginiais ir aplinkosauginiais tikslais, jeigu valstybės narės užtikrina, kad laikomasi prievolės užtikrinti aukštą žmonių ir gyvūnų sveikatos bei aplinkos apsaugos lygį; [28 pakeit.]

(14)  siekiant skatinti pasitikėjimą pakartotiniu vandens naudojimu, visuomenei turėtų būti teikiama informacija. Aiškios ir išsamios naujausios informacijos apie pakartotinį vandens naudojimą teikimas turėtų suteikti galimybę užtikrinti didesnį skaidrumą ir atsekamumą ir taip pat galėtų būti labai svarbus atitinkamoms institucijoms, kurioms tam tikras pakartotinis vandens naudojimas daro poveikį. Siekdamos skatinti pakartotinį vandens naudojimą, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų rengiamos konkrečios ir skirtingiems subjektams pritaikytos informuotumo didinimo kampanijos, kad šie subjektai žinotų apie miestų vandens ciklą, būtinybę pakartotinai naudoti vandenį ir pakartotinio vandens naudojimo teikiamą naudą, ir taip skatinti suinteresuotuosius subjektus pritarti pakartotinio vandens naudojimo praktikai ir ją taikyti; [29 pakeit.]

(14a)  įgyvendinant ir palaikant prevencines priemones svarbiausias yra drėkinimą žemės ūkio reikmėms vykdančių galutinių naudotojų švietimas ir mokymas. Galutiniai naudotojai turėtų būti išsamiai informuoti apie tinkamą regeneruoto vandens naudojimą, nes jie yra ypač pažeidžiami. Turėtų būti įgyvendinamos įvairios prevencinės žmonių apsaugos nuo poveikio priemonės, pvz. naudojamos asmeninės apsaugos priemonės, plaunamos rankos ir užtikrinama asmeninė higiena. Vykdant pagrindines rizikos valdymo užduotis taip pat turi būti stebima, ar tokios priemonės įgyvendinamos tinkamai; [30 pakeit.]

(15)  Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/4/EB(26) siekiama valstybėse narėse užtikrinti teisę gauti informaciją apie aplinką pagal Konvenciją dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais(27) (Orhuso konvencija). Direktyvoje 2003/4/EB nustatyti plačios apimties įpareigojimai, susiję su informacijos apie aplinką pateikimu gavus prašymą ir aktyviu tokios informacijos platinimu. Į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/2/EB(28) taikymo sritį įtrauktas dalijimasis erdvine informacija, įskaitant duomenų rinkinius, susijusius su įvairiomis aplinkos temomis. Svarbu, kad šio reglamento nuostatos, susijusios su galimybe gauti informaciją ir dalijimosi duomenimis tvarka, papildytų tas direktyvas ir nesukurtų atskiros teisinės sistemos. Todėl šio reglamento nuostatos dėl visuomenei teikiamos informacijos ir informacijos apie įgyvendinimo stebėseną turėtų nepažeisti direktyvų 2003/4/EB ir 2007/2/EB nuostatų;

(16)  siekiant priderinti galiojančius minimaliuosius reikalavimus ir pagrindines rizikos valdymo užduotis prie mokslo ir technikos pažangos, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti teisės aktus siekiant iš dalies pakeisti minimaliuosius reikalavimus ir pagrindines rizikos valdymo užduotis, nedarant poveikio galimybėms pakartotinai naudoti tinkamai išvalytas nuotekas. Be to, siekiant užtikrinti aukštą aplinkos ir žmonių sveikatos apsaugos lygį, Komisija taip pat turėtų turėti galimybę priimti deleguotuosius aktus, kuriais, nustatant technines specifikacijas, būtų papildytos pagrindinės rizikos valdymo užduotys. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, be kita ko, ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros(29) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose; [31 pakeit.]

(17)  siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai priimti išsamias taisykles, susijusias su informacijos, kurią valstybės narės turi suteikti visuomenei, forma ir pateikimu, su informacijos apie šio reglamento įgyvendinimo stebėseną, kurią turi pateikti valstybės narės, forma ir pateikimu ir su informacijos, susijusios su Europos aplinkos agentūros parengta Sąjungos lygmens apžvalga, forma ir pateikimu. Šie įgaliojimai turėtų būti vykdomi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011(30);

(18)  kompetentingos institucijos turėtų tikrinti regeneruoto vandens atitiktį leidime nurodytoms sąlygoms. Neatitikties atveju jos turėtų pareikalauti regeneravimo įrenginių veiklos vykdytojo imtis būtinų priemonių atitikčiai užtikrinti. Kai neatitiktis viršija nustatytas didžiausias vertes ir dėl neatitikties jos kyla didelis pavojus aplinkai ar žmonių sveikatai, regeneravimo įrenginių veiklos vykdytojai turėtų nedelsdami nutraukti bet kokį regeneruoto vandens tiekimą. Kompetentingos institucijos turėtų glaudžiai bendradarbiauti su galutiniais naudotojais, kad būtų palengvintas pakartotinis tinkamai išvalytų nuotekų naudojimas. Kompetentingos institucijos turėtų stebėti ir kontroliuoti regeneruoto vandens tiekimą, saugojimą ir naudojimą, atsižvelgdamos į susijusį pavojų sveikatai ir aplinkai; [32 pakeit.]

(19)  kompetentingos institucijos turėtų bendradarbiauti su kitomis atitinkamomis institucijomis ir keistis informacija, kad būtų užtikrinta atitiktis susijusiems Sąjungos ir nacionaliniams reikalavimams;

(20)  valstybių narių pateikti duomenys labai svarbūs, kad Komisija galėtų stebėti ir vertinti teisės akto veiksmingumą įgyvendinant jame nustatytus tikslus;

(21)  pagal 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 22 punktą Komisija turėtų atlikti šio reglamento vertinimą. Vertinimas turėtų būti grindžiamas penkiais kriterijais: veiksmingumu, efektyvumu, aktualumu, nuoseklumu ir Europos pridėtine verte, ir turėtų būti galimų tolesnių priemonių poveikio vertinimų pagrindas;

(22)  pagal Orhuso konvenciją suinteresuotosios visuomenės nariams turėtų būti suteikta galimybė kreiptis į teismą ir taip padėti apsaugoti teisę gyventi žmonių sveikatai nekenksmingoje ir gerovę užtikrinančioje aplinkoje;

(23)  valstybės narės turėtų nustatyti taisykles, reglamentuojančias sankcijas, taikytinas pažeidus šio reglamento nuostatas, ir užtikrinti jų įgyvendinimą. Sankcijos turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos;

(24)  šio reglamento tikslo, t. y. apsaugoti aplinką ir žmonių sveikatą, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl veiksmo masto arba poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, todėl Sąjunga gali patvirtinti priemones laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(25)  būtina suteikti pakankamai laiko valstybėms narėms, kad jos galėtų sukurti administracinę infrastruktūrą, kuri reikalinga siekiant taikyti šį reglamentą, taip pat veiklos vykdytojams, kad jie galėtų pasiruošti naujų taisyklių taikymui;

(25a)   siekiant kuo labiau vystyti ir skatinti pakartotinį tinkamai išvalytų nuotekų naudojimą, Europos Sąjunga pagal programą „Europos horizontas“ turėtų remti šios srities mokslinius tyrimus ir plėtrą, kad būtų gerokai padidintas tinkamai išvalytų nuotekų patikimumas ir pagerinti perspektyvaus panaudojimo metodai; [33 pakeit.]

(25b)  siekiant veiksmingai apsaugoti aplinką ir žmonių sveikatą, valstybės narės kartu su suinteresuotosiomis šalimis turėtų pradėti vykdyti trumpalaikę, vidutinės trukmės ir ilgalaikę dirvožemio kokybės kontrolę; [34 pakeit.]

(25c)  šiuo reglamentu siekiama paskatinti tausų vandens naudojimą. Atsižvelgdama į šį siekį, Komisija turėtų įsipareigoti naudoti Sąjungos programas, įskaitant programą LIFE, vietos iniciatyvoms, susijusioms su pakartotiniu tinkamai išvalytų nuotekų naudojimu, remti; [35 pakeit.]

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas ir tikslas

1.  Šiame reglamente nustatomi minimalieji regeneruoto vandens kokybės ir stebėsenos reikalavimai, taip pat prievolė vykdyti nustatytas pagrindines rizikos valdymo užduotis, kad taikant integruotą vandens išteklių valdymą būtų galima saugiai pakartotinai naudoti išvalytą miesto nuotekų vandenį, ir padedama siekti Direktyvoje 2000/60/EB išdėstytų tikslų. [36 pakeit.]

2.  Šio reglamento tikslas yra užtikrinti, kad regeneruotas vanduo būtų saugus naudoti pagal numatytą paskirtį ir taip užtikrinti aukšto lygio žmonių ir gyvūnų sveikatos bei aplinkos apsaugą, kartu mažinant neigiamą vandens išteklių naudojimo poveikį ir didinant veiksmingumą, koordinuotai spręsti vandens trūkumo problemą, klimato kaitos problemas ir dėl jos kylantį neigiamą poveikį siekti Sąjungos aplinkosaugos tikslų, taip pat spręsti kylančio neigiamo poveikio vandens ištekliams visoje Sąjungoje, kartu prisidedant problemą, ir taip prisidėti prie veiksmingo tausaus vandens naudojimo sprendimų diegimo, remti perėjimą prie žiedinės ekonomikos, užtikrinti Sąjungos konkurencingumą ilguoju laikotarpiu ir veiksmingą vidaus rinkos veikimo veikimą. [37 pakeit.]

2a.  Valstybės narės užtikrina, kad geriamojo vandens tikslams naudojami vandens ištekliai nebūtų užteršti regeneruotu vandeniu. [38 pakeit.]

2 straipsnis

Taikymo sritis

Šis reglamentas taikomas regeneruotam vandeniui, kuris skirtas naudoti pagal paskirtį, nurodytą I priedo 1 skirsnyje.

Šis reglamentas netaikomas bandomiesiems projektams, kuriuose pagrindinis dėmesys skiriamas pakartotiniam vandens naudojimui regeneravimo įrenginiuose. [39 pakeit.]

3 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1.  kompetentinga institucija – valstybės narės paskirta institucija arba įstaiga šiame reglamente nustatytiems įsipareigojimams vykdyti;

2.  vandens priežiūros institucija – institucija ar institucijos, paskirta pagal Direktyvos 2000/60/EB 3 straipsnio 2 arba 3 dalį.

3.  galutinis naudotojas – fizinis arba juridinis asmuo, viešasis arba privatusis subjektas, naudojantis regeneruotą vandenį pagal numatytą paskirtį; [40 pakeit.]

4.  miesto nuotekos – miesto nuotekos, kaip apibrėžta Direktyvos 91/271/EEB 2 straipsnio 1 dalyje;

4a.  išvalytos nuotekos – miesto nuotekos, išvalytos pagal Direktyvos 91/271/EEB reikalavimus; [41 pakeit.]

5.  regeneruotas vanduo miesto išvalytos nuotekos, papildomai išvalytos pagal Direktyvos 91/271/EEB reikalavimus ir papildomai išvalytos regeneravimo įrenginyje regeneravimo įrenginyje, kuriame užtikrinama, kad vandens kokybė būtų tinkama naudojimui pagal numatytą paskirtį; [42 pakeit.]

5a.  pakartotinis vandens naudojimas – tam tikros kokybės regeneruoto vandens, tinkamo naudoti pagal šio reglamento I priedo 1 skirsnyje nurodytą paskirtį, naudojimas per paskirstymo tinklą, iš dalies arba visiškai pakeičiant paviršinio arba požeminio vandens naudojimą; [43 pakeit.]

6.  regeneravimo įrenginys – miesto nuotekų valymo įrenginys įrenginių dalis arba kitas įrenginys, kuriame toliau valomos miesto nuotekos, pirmiau išvalytos pagal Direktyvoje 91/271/EEB nustatytus reikalavimus atitinkančios miesto nuotekos, siekiant gauti regeneruotą vandenį, tinkamą naudoti šio reglamento I priedo 1 skirsnyje nurodyta paskirtimi, ir kuris apima visą saugojimo infrastruktūrą ir visą infrastruktūrą, skirtą tiekti regeneruotą vandenį regeneruoto vandens paskirstymo infrastruktūrai arba galutiniam naudotojui; [44 pakeit.]

7.  regeneravimo įrenginio veiklos vykdytojas – fizinis arba juridinis asmuo, valdantis arba kontroliuojantis regeneravimo įrenginį; [45 pakeit./Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas]

7a.  regeneruoto vandens paskirstymo infrastruktūra – specialių vamzdynų ir siurblių sistema arba kiti specialūs transportavimo įrenginiai, skirti tiekti regeneruotą vandenį galutiniam naudotojui, įskaitant visus išlyginimo, papildomo valymo ir saugojimo įrenginius, esančius ne regeneravimo įrenginyje; [46 pakeit.]

7b.  regeneravimo įrenginio veiklos vykdytojas – fizinis arba juridinis asmuo, valdantis arba kontroliuojantis regeneruoto vandens paskirstymo infrastruktūrą; [47 pakeit.]

7c.  regeneruoto vandens saugojimo infrastruktūra – specialiai regeneruotam vandeniui saugoti suprojektuotų saugojimo įrenginių sistema; [48 pakeit.]

7d.  regeneruoto vandens saugojimo veiklos vykdytojas – fizinis arba juridinis asmuo, valdantis arba kontroliuojantis regeneruoto vandens saugojimo infrastruktūrą; [49 pakeit.]

8.  pavojus – biologinė, cheminė, fizinė ar radiologinė medžiaga, kuri gali pakenkti žmonėms, gyvūnams, kultūriniams ar kitiems augalams, kitai žemės biotai, vandens biotai, dirvožemiui ar aplinkai apskritai;

9.  rizika – nustatyto pavojaus, kad per tam tikrą laiko tarpą gali būti padaryta žala, įskaitant padarinių sunkumą, tikimybė;

10.  rizikos valdymas – sistemingas valdymas, kuriuo konkrečiomis sąlygomis nuosekliai užtikrinamas pakartotinio vandens naudojimo saugumas;

11.  prevencinis veiksmas bet koks tinkamas veiksmas ar veikla, kuri gali būti naudojama siekiant užkirsti kelią rizikai sveikatai ir aplinkai ar ją pašalinti arba sumažinti iki priimtino lygio. [50 pakeit.]

11a.  atitikties vieta – vieta, kurioje regeneravimo įrenginio veiklos vykdytojas perduoda regeneruotą vandenį kitam subjektui grandinėje; [51 pakeit.]

11b.  mikroteršalas – nepageidaujama medžiaga, kurios labai maža koncentracija aptinkama aplinkoje, kaip nurodyta Direktyvos 2000/60/EB VIII priede; [52 pakeit.]

4 straipsnis

Vandens regeneravimo įrenginio veiklos vykdytojų prievolės, susijusios su vandens kokybe [53 pakeit.]

1.  Regeneravimo įrenginio veiklos vykdytojai užtikrina, kad regeneruotas vanduo, skirtas naudoti I priedo 1 skirsnyje nurodyta paskirtimi, vandens išleidimo iš regeneravimo įrenginio vietoje (atitikties vietoje) atitiktų:

a)  minimaliuosius vandens kokybės reikalavimus, nustatytus I priedo 2 skirsnyje;

b)  visas kompetentingos institucijos nustatytas papildomas su vandens kokybe susijusias sąlygas, nurodytas leidime pagal 7 straipsnio 3 dalies b ir c punktus. [54 pakeit.]

2.  Siekdamas užtikrinti, kad būtų laikomasi 1 dalyje nurodytų reikalavimų ir sąlygų, regeneravimo įrenginių veiklos vykdytojas vykdo vandens kokybės stebėseną pagal:

a)  I priedo 2 skirsnį;

b)  visas kompetentingos institucijos nustatytas papildomas su stebėsena susijusias sąlygas, nurodytas leidime pagal 7 straipsnio 3 dalies b ir c punktus.

2a.  Regeneravimo įrenginio veiklos vykdytojai taip pat užtikrina, kad regeneravimo įrenginyje būtų visiškai įgyvendintos bent jau 5 straipsnio -1 dalyje nurodytame pakartotinio vandens naudojimo rizikos valdymo plane išdėstytos rizikos valdymo priemonės. [55 pakeit.]

2b.  Praėjus atitikties vietą, atsakomybė už vandens kokybę nebepriklauso regeneravimo įrenginio veiklos vykdytojui, ji tenka kitam grandinės subjektui. [56 pakeit.]

3.  Komisijai suteikiama teisė pagal 14 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas šis reglamentas siekiant I priedo 2 skirsnyje nustatytus minimaliuosius reikalavimus pritaikyti prie technikos ir mokslo pažangos. [57 pakeit.]

4a straipsnis

Regeneruoto vandens paskirstymo veiklos vykdytojų, regeneruoto vandens saugojimo veiklos vykdytojų ir galutinių naudotojų prievolės

1.  Regeneruoto vandens paskirstymo veiklos vykdytojas regeneruoto vandens paskirstymo infrastruktūroje išlaiko bent tokį regeneruoto vandens kokybės lygį, koks nustatytas I priedo 2 skirsnyje. Regeneruoto vandens paskirstymo veiklos vykdytojas taip pat užtikrina, kad regeneruoto vandens paskirstymo infrastruktūroje būtų visiškai įgyvendintos bent jau 5 straipsnio -1 dalyje nurodytame pakartotinio vandens naudojimo rizikos valdymo plane išdėstytos rizikos valdymo priemonės.

Suteikdama leidimą pagal 7 straipsnį, kompetentinga institucija gali reikalauti imtis tolesnių rizikos valdymo priemonių, susijusių su regeneruoto vandens paskirstymo veiklos vykdytojo atliekamomis užduotimis, ir apibrėžti papildomus reikalavimus ir prevencines priemones, kurių reikia pagal II priedo b ir c punktus.

2.  Regeneruoto vandens saugojimo veiklos vykdytojas regeneruoto vandens saugojimo infrastruktūroje išlaiko bent tokį regeneruoto vandens kokybės lygį, koks nustatytas I priedo 2 skirsnyje. Regeneruoto vandens saugojimo veiklos vykdytojas taip pat užtikrina, kad regeneruoto vandens saugojimo infrastruktūroje būtų visiškai įgyvendintos bent jau 5 straipsnio -1 dalyje nurodytame pakartotinio vandens naudojimo rizikos valdymo plane išdėstytos rizikos valdymo priemonės.

Suteikdama leidimą pagal 7 straipsnį, kompetentinga institucija gali reikalauti imtis tolesnių rizikos valdymo priemonių, susijusių su regeneruoto vandens saugojimo veiklos vykdytojo atliekamomis užduotimis, ir apibrėžti papildomus reikalavimus ir prevencines priemones, kurių reikia pagal II priedo b ir c punktus.

3.  Galutinių naudotojų naudojamo regeneruoto vandens kokybės lygis turi būti bent jau toks pats, kaip I priedo 2 skirsnyje nustatytas kokybės lygis. Kompetentinga institucija gali, be I priedo 2 skirsnyje nustatytų prievolių, nustatyti papildomas prievoles galutiniams naudotojams.

4.  Komisija parengia rekomendacinius dokumentus, kad padėtų kompetentingoms institucijoms įgyvendinti reikalavimus, susijusius su regeneruoto vandens gamybos, paskirstymo, saugojimo ir naudojimo kontrole ir stebėsena. [58 pakeit.]

5 straipsnis

Rizikos valdymas

-1.  Regeneravimo įrenginio veiklos vykdytojas, bendradarbiaudamas su atitinkamais šio straipsnio 1 dalyje nurodytais subjektais, parengia pakartotinio vandens naudojimo rizikos valdymo planą. Pakartotinio vandens naudojimo rizikos valdymo planas grindžiamas II priedo a punkte nustatytomis pagrindinėmis rizikos valdymo užduotimis. Jame nustatomi visi reikalavimai, papildantys pagal II priedo b punktą I priede apibrėžtus reikalavimus, ir nurodomi pavojai, rizika ir atitinkamos prevencinės priemonės pagal II priedo c punktą. [59 pakeit.]

1.  Siekdamas gaminti ir tiekti regeneruotą vandenį, regeneravimo įrenginio veiklos vykdytojas valdo riziką konsultuodamasis Siekdama užtikrinti saugų regeneruoto vandens gaminimą, paskirstymą, saugojimą ir naudojimą, kompetentinga institucija prižiūri rizikos valdymą konsultuodamasi su šiais subjektais: [60 pakeit.]

a)  miesto nuotekų valymo įrenginio (-ių) veiklos vykdytoju, tiekiančiu vandenį išvalytas nuotekas į regeneravimo įrenginį pagal kokybės reikalavimus, nustatytus Direktyvoje 91/271/EEB, jei tai nėra regeneravimo įrenginio veiklos vykdytojas; [61 pakeit.]

aa)  regeneravimo įrenginio veiklos vykdytoju; [62 pakeit.]

ab)  regeneruoto vandens paskirstymo veiklos vykdytoju; [63 pakeit.]

ac)  regeneruoto vandens saugojimo veiklos vykdytoju; [63 pakeit.]

b)  galutiniu (-iais) vartotoju (-ais);

c)  bet kuria kita suinteresuotąja šalimi, kuri, įrenginio veiklos vykdytojo kompetentingos institucijos nuomone, yra svarbi. [65 pakeit.]

2.  Regeneravimo įrenginio veiklos vykdytojas parengia pakartotinio, regeneruoto vandens naudojimo rizikos valdymo planą, pagrįstą II priede nustatytomis pagrindinėmis paskirstymo veiklos vykdytojas ir regeneruoto vandens saugojimo veiklos vykdytojas atlieka bent rizikos valdymo užduotimis. užduotis, apibrėžtas -1 dalyje nurodytame pakartotinio vandens naudojimo rizikos valdymo plane, be I priede nurodytų reikalavimų, siūlomi bet kokie papildomi reikalavimai, reikalingi siekiant toliau mažinti bet kokią riziką, ir, be kita ko, nustatomi pavojai, rizika ir atitinkamos prevencinės priemonės. Regeneravimo įrenginio veiklos vykdytojo, regeneruoto vandens paskirstymo veiklos vykdytojo ir regeneruoto vandens saugojimo veiklos vykdytojo naudojami rizikos valdymo metodai grindžiami tarptautiniu mastu pripažinta metodika. [66 pakeit.]

2a.  Atitinkamame pagal 7 straipsnį suteiktame leidime kompetentinga institucija įvairiems subjektams, dalyvaujantiems pakartotinio vandens naudojimo rizikos valdymo plane, gali nustatyti skirtingas užduotis ir atsakomybę. [67 pakeit.]

2b.  Jeigu drėkinama kultūrinio augalo rūšis bus teikiama rinkai keliomis skirtingomis formomis ir patenka į keletą skirtingų regeneruoto vandens klasių, regeneravimo įrenginio veiklos vykdytojas privalo ūkininkui tiekti vandenį, kuris atitinka aukščiausią iš atitinkamų kokybės klasių. [68 pakeit.]

3.  Komisijai suteikiama teisė pagal 14 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas šis reglamentas, siekiant II priede nustatytas pagrindines rizikos valdymo užduotis pritaikyti prie technikos ir mokslo pažangos. [69 pakeit.]

Komisijai taip pat suteikiama teisė pagal 14 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildomas šis reglamentas, siekiant nustatyti II priede nurodytų pagrindinių rizikos valdymo užduočių technines specifikacijas. [70 pakeit.]

Ne vėliau kaip ... [1 metai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] Komisija pagal 14 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais papildo šį reglamentą nustatydama metodiką, pagal kurią matuojama, ar regeneruotame vandenyje yra mikroplastiko. Tokiu atveju gali būti taikomi papildomi reikalavimai, nustatomi remiantis II priedo 4 punkte nurodytu rizikos vertinimu. [133 pakeit.]

3a.  Jeigu galutinis naudotojas įtaria, kad vanduo, saugomas kaip numatyta 4a straipsnio 2 dalyje, neatitinka šiame reglamente nustatytų minimaliųjų reikalavimų, jis privalo:

a)  nedelsdamas informuoti atitinkamą sveikatos priežiūros instituciją ir, jei tikslinga, pateikti visą turimą informaciją;

b)  visapusiškai bendradarbiauti su atitinkama kompetentinga institucija, kad būtų galima patikrinti ir nustatyti įtarimų priežastis ir galimą neleistinų medžiagų ar verčių buvimą, kaip nurodyta šio reglamento I priedo 2 skirsnio 2 ir 4 lentelėse. [71 pakeit.]

6 straipsnis

Prašymas suteikti leidimą tiekti gaminti, paskirstyti ir saugoti regeneruotą vandenį [72 pakeit.]

1.  Bet kokiam regeneruoto vandens, skirto naudoti pagal I priedo 1 skirsnyje nurodytą paskirtį, tiekimui gaminimui, paskirstymui ar saugojimui turi būti gautas leidimas. [73 pakeit.]

2.  Regeneravimo įrenginio veiklos vykdytojas, norėdamas gauti 1 dalyje nurodytą leidimą arba iš dalies pakeisti esamą leidimą, pateikia prašymą valstybės narės, kurioje veikia arba planuojama, kad veiks, toks įrenginys, kompetentingai institucijai. [74 pakeit.]

3.  Prašyme pateikiama:

a)  pakartotinio vandens naudojimo rizikos valdymo planas, parengtas pagal 5 straipsnio 2 -1 dalį; [75 pakeit.]

aa)  turimi naujausi duomenys, įrodantys išvalytų nuotekų atitiktį, kaip nustatyta Direktyvoje 91/271/EEB, nuotekų valymo įrenginiuose, iš kurių imamas regeneravimui skirtas vanduo; [76 pakeit.]

b)  aprašymas, kaip regeneravimo įrenginio veiklos vykdytojas atitikties vietoje laikysis minimaliųjų vandens kokybės ir stebėsenos reikalavimų, nustatytų I priedo 2 skirsnyje; [77 pakeit.]

c)  aprašymas, kaip regeneravimo įrenginio veiklos vykdytojas atitikties vietoje laikysis papildomų reikalavimų, siūlomų pakartotinio vandens naudojimo rizikos valdymo plane. [78 pakeit.]

3a.  Regeneruoto vandens paskirstymo veiklos vykdytojas, norėdamas gauti 1 dalyje nurodytą leidimą arba iš dalies pakeisti esamą leidimą, pateikia prašymą valstybės narės, kurioje veikia arba planuojama, kad veiks, regeneruoto vandens paskirstymo infrastruktūra, kompetentingai institucijai. Prašyme pateikiamas aprašymas, kaip regeneruoto vandens paskirstymo veiklos vykdytojas laikysis 4a straipsnio 1 dalyje nustatytų prievolių. [79 pakeit.]

3b.  Regeneruoto vandens saugojimo veiklos vykdytojas, norėdamas gauti 1 dalyje nurodytą leidimą arba iš dalies pakeisti esamą leidimą, pateikia prašymą valstybės narės, kurioje veikia arba planuojama, kad veiks, regeneruoto vandens saugojimo infrastruktūra, kompetentingai institucijai. Prašyme pateikiamas aprašymas, kaip regeneruoto vandens saugojimo veiklos vykdytojas laikysis 4a straipsnio 2 dalyje nustatytų prievolių. [80 pakeit.]

7 straipsnis

Leidimo suteikimas

1.  Vertindama prašymą kompetentinga institucija, jei reikia, konsultuojasi ir keičiasi atitinkama informacija su:

a)  kitomis atitinkamomis tos pačios valstybės narės institucijomis, visų pirma su vandens ir sveikatos priežiūros institucijomis, jei tai nėra ta pati kompetentinga institucija; [81 pakeit.]

b)  valstybės (-ių) narės (-ių), kuri (-ios) gali būti paveikta (-os), ryšių centrais, paskirtais pagal 9 straipsnio 1 dalį.

2.  Kompetentinga institucija, naudodamasi tinkama moksline pagalba, įvertina paraišką ir per 3 mėnesius nuo išsamaus prašymo, nurodyto, 6 straipsnio 2, 3 dalies, 3a punkte ir 3b dalyse, gavimo datos nusprendžia, ar suteikti leidimą arba jo nesuteikti. Jeigu kompetentingai institucijai dėl prašymo sudėtingumo reikia daugiau laiko, ji nedelsdama informuoja apie tai pareiškėją, ir nurodo datą, kada numatoma suteikti leidimą arba jo nesuteikti, ir nurodo vėlavimo priežastis. Bet kuriuo atveju, kompetentinga institucija priima sprendimą ne vėliau kaip praėjus šešiems mėnesiams nuo išsamaus prašymo, nurodyto 6 straipsnio 2, 3, 3a ir 3b dalyse, gavimo datos. [82 pakeit.]

3.  Kai kompetentinga institucija nusprendžia suteikti leidimą, ji nustato taikomas sąlygas, kurios, jei taikoma, apima:

a)  sąlygas, susijusias su minimaliaisiais vandens kokybės ir stebėsenos reikalavimais, nustatytais I priedo 2 skirsnyje;

b)  sąlygas, susijusias su papildomais reikalavimais, siūlomais pakartotinio vandens naudojimo rizikos valdymo plane;

c)  bet kokias kitas sąlygas, būtinas siekiant dar labiau sumažinti toliau šalinti bet kokią nepriimtiną riziką žmonių ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai. [83 pakeit.]

3a.  Jei sąlygos, lygiavertės nustatytosioms 3 dalies a–c punktuose, dar nenustatytos 5 straipsnyje nurodytame pakartotinio vandens naudojimo rizikos valdymo plane, kompetentinga institucija nedelsdama atnaujina planą. [84 pakeit.]

4.  Leidimas reguliariai peržiūrimas bent kas penkerius metus ir, jei reikia, pakeičiamas.

8 straipsnis

Atitikties tikrinimas

1.  Kompetentinga institucija tikrina, ar regeneruotas vanduo atitikties vietoje atitinka pagal 7 straipsnį suteiktame leidime nurodytas sąlygas. Atliekant atitikties patikrą naudojamos šios priemonės: [85 pakeit.]

a)  patikra vietoje;

b)  duomenys, gauti pagal šį reglamentą ir direktyvas 91/271/EEB ir 2000/60/EB;

c)  bet kokios kitos tinkamos priemonės.

2.  Neatitikties atveju kompetentinga institucija reikalauja atitinkamai regeneravimo įrenginio veiklos vykdytojo, regeneruoto vandens paskirstymo veiklos vykdytojo ar regeneruoto vandens saugojimo veiklos vykdytojo imtis reikiamų priemonių, kad būtų nedelsiant skubiai atkurta atitiktis, ir nedelsiant informuoti susijusius galutinius naudotojus. [86 pakeit.]

3.  Jeigu dėl neatitikties kyla didelė rizika aplinkai ar žmonių sveikatai atskirai paimta bet kurio parametro vertė viršija minimaliuosius vandens kokybės reikalavimus, nustatytus I priedo 2 skirsnio a punkte, regeneravimo įrenginio veiklos vykdytojas nedelsdamas nutraukia bet kokį tolesnį regeneruoto vandens tiekimą, kol. Kompetentinga institucija nustato gali nustatyti, kad atitiktis reikalavimams yra atkurta tik po to, kai per bent tris iš eilės atliekamus patikrinimus nustatoma, kad parametro (-ų), kuris (-ie) viršija atitinkamus minimaliuosius vandens kokybės reikalavimus, atskirai paimta vertė yra mažesnė nei didžiausia leidžiama vertė. [87 pakeit.]

4.  Jeigu įvyksta incidentas, dėl kurio nesilaikoma leidime nurodytų sąlygų, atitinkamai regeneravimo įrenginio veiklos vykdytojas, regeneruoto vandens paskirstymo veiklos vykdytojas ar regeneruoto vandens saugojimo veiklos vykdytojas nedelsdamas informuoja kompetentingą instituciją ir galintį (-čius) nukentėti galutinį (-ius) naudotoją (-us) ir pateikia kompetentingai institucijai informaciją, reikalingą tokio incidento poveikiui įvertinti. [88 pakeit.]

4a.  Suteikusi leidimą pagal 7 straipsnį, kompetentinga institucija reguliariai tikrina, kaip regeneravimo įrenginio veiklos operatorius, regeneruoto vandens paskirstymo operatorius ir regeneruoto vandens saugojimo operatorius laikosi priemonių, nustatytų pakartotinio vandens naudojimo rizikos valdymo plane. [89 pakeit.]

4b.  Jeigu regeneruotas vanduo atitikties vietoje neatitinka reikalavimų ir vėliau skirstant ar saugant tą reikalavimų neatitikantį vandenį užteršiamas dirvožemis arba žemės ūkio produktai ir dėl to kyla pavojus sveikatai ir aplinkai, atsako ir žalą atlygina regeneravimo įrenginio veiklos vykdytojas. [134 pakeit.]

9 straipsnis

Valstybių narių bendradarbiavimas

1.  Valstybės narės paskiria ryšių centrą, kuris atitinkamai bendradarbiauja su kitų valstybių narių ryšių centrais ir kompetentingomis institucijomis. Ryšių centrų vaidmuo yra prireikus teikti pagalbą ir koordinuoti kompetentingų institucijų ryšius. Ryšių centrai visų pirma priima ir perduoda pagalbos prašymus.

2.  Valstybės narės reaguoja į pagalbos prašymus nepagrįstai nedelsdamos.

9a straipsnis

Informuotumo didinimo kampanijos

1.  Valstybės narės rengia potencialiems galutiniams naudotojams, įskaitant piliečius, skirtas informavimo ir informuotumo didinimo kampanijas, susijusias su pakartotinio vandens naudojimo saugumu ir vandens išteklių, kuriuos galima sutaupyti pakartotinai naudojant vandenį, taupymu.

2.  Valstybės narės taip pat rengia ūkininkams skirtas informavimo kampanijas, kuriomis siekiama užtikrinti, kad regeneruotas vanduo būtų optimaliai naudojamas kultūriniams augalams ir dėl to nebūtų daromas neigiamas poveikis žmonių sveikatai ar aplinkai. [91 pakeit.]

10 straipsnis

Visuomenės informavimas

1.  Valstybės narės, nepažeisdamos direktyvų 2003/4/EB ir 2007/2/EB bei Direktyvos 2000/60/EB 9 straipsnio 4 nuostatų, užtikrina, kad reikiama naujausia ir prieinama informacija apie pakartotinį vandens naudojimą būtų viešai prieinama internetu arba kitais patogiais naudoti būdais laikantis duomenų apsaugos taisyklių. Toje informacijoje nurodoma: [92 pakeit.]

a)  pagal šį reglamentą tiekiamo regeneruoto vandens kiekis ir kokybė;

aa)  naudojamo regeneruoto vandens procentinė dalis, palyginti su visu gėlu vandeniu, sunaudojamu šiame reglamente nurodytiems tikslams; [93 pakeit.]

b)  valstybėje narėje pagal šį reglamentą tiekiama regeneruoto vandens dalis procentais, palyginti su bendru išvalytų miesto nuotekų kiekiu;

ba)  valstybėje narėje pagal šį reglamentą tiekiama procentinė regeneruoto vandens dalis, palyginti su visu miesto nuotekų, kurias galima išvalyti, kiekiu; [94 pakeit.]

c)  pagal šį reglamentą suteikti arba pakeisti leidimai, įskaitant kompetentingų institucijų pagal 7 straipsnio 3 dalį nustatytas sąlygas;

d)  pagal 8 straipsnio 1 dalį atliktos atitikties patikros rezultatai;

e)  ryšių punktai, paskirti pagal 9 straipsnio 1 dalį.

2.  1 dalyje nurodyta informacija atnaujinama bent kartą per metus.

2a.   Pagal Reglamentą (EB) Nr. 852/2004, kuriuo nustatomos maisto sektoriaus veiklos vykdytojams taikytinos bendrosios taisyklės, kurios apima žmonėms vartoti skirtų maisto produktų gamybą, perdirbimą, paskirstymą ir prekybą, kompetentingos institucijos turi informuoti naudotojus apie tai, koks yra didžiausias maistinių medžiagų kiekis, esantis tiekiamame tinkamai išvalytų nuotekų vandenyje, kad naudotojai, įskaitant ūkininkus, galėtų įsitikinti, jog jis atitinka atitinkamose ES taisyklėse nustatytą maistinių medžiagų kiekį. [95 pakeit.]

3.  Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus, gali nustatyti išsamias taisykles, susijusias su informacijos, kuri turi būti teikiama pagal 1 dalį, forma ir pateikimu. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 15 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. [96 pakeit.]

11 straipsnis

Informacija apie įgyvendinimo stebėseną

1.  Kiekviena valstybė narė, nepažeisdama direktyvų 2003/4/EB ir 2007/2/EB nuostatų, padedant Europos aplinkos agentūrai:

a)  iki ... [treji ketveri metai po šio reglamento įsigaliojimo datos] parengia ir paskelbia, o vėliau kas šešerius atnaujina duomenų rinkinius, kuriuose pateikiama informacija apie patikros, atliktos pagal 8 straipsnio 1 dalį, rezultatus ir kita informacija, kuri turi būti skelbiama internetu viešai pagal 10 straipsnį; [97 pakeit.]

b)  parengia, paskelbia ir vėliau kasmet atnaujina duomenų rinkinį, kuriame pateikiama informacija apie neatitikties leidime nurodytoms sąlygoms atvejus, surinkta pagal 8 straipsnio 1 dalį, ir informacija apie veiksmus, kurių buvo imtasi pagal 8 straipsnio 2 ir 3 dalis.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad Komisija, Europos aplinkos agentūra ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras turėtų galimybę susipažinti su 1 dalyje nurodytais duomenų rinkiniais.

3.  Europos aplinkos agentūra, remdamasi 1 dalyje nurodytais duomenimis, reguliariai arba gavusi Komisijos prašymą parengia, paskelbia ir atnaujina Sąjungos lygmens apžvalgą, į kurią, prireikus, įtraukiami šio reglamento veiksmingumo, rezultatų ir poveikio rodikliai, žemėlapiai ir valstybių narių ataskaitos.

4.  Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus, gali nustatyti išsamias taisykles, susijusias su informacijos, kuri turi būti teikiama pagal 1 dalį, forma ir pateikimu, taip pat išsamias taisykles, susijusias su 3 dalyje nurodytos Sąjungos lygmens apžvalgos informacijos forma ir pateikimu. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 15 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

12 straipsnis

Galimybės kreiptis į teismus

1.  Valstybės narės užtikrina, kad fiziniai ar juridiniai asmenys arba jų asociacijos, organizacijos ar grupės galėtų pasinaudoti peržiūros teisme ar kitoje įstatymo nustatytoje nepriklausomoje ir nešališkoje institucijoje procedūra pagal nacionalinės teisės aktus ar praktiką, kad užginčytų sprendimų, veikimo ar neveikimo, susijusio su 4 ir 8 straipsnių įgyvendinimu, materialinį ar procesinį teisėtumą, su sąlyga, kad tenkinama viena iš šių sąlygų:

a)  jie yra pakankamai suinteresuoti;

b)  jie tvirtina, kad įvykdytas teisės pažeidimas, jei pagal atitinkamos valstybės narės administracinio proceso teisę tai yra būtina išankstinė sąlyga.

2.  Valstybės narės nustato, kuriuo etapu sprendimai, veikimas ar neveikimas gali būti užginčijami.

3.  Pakankamą suinteresuotumą ir teisės pažeidimą apibrėžia valstybės narės, laikydamosi tikslo suteikti suinteresuotai visuomenei kuo daugiau galimybių kreiptis į teismus.

Šiuo tikslu taikant 1 dalies a punktą, kiekvienos aplinkos apsaugos srityje veikiančios nevyriausybinės organizacijos, atitinkančios nacionalinės teisės aktuose nustatytus reikalavimus, interesas laikomas pakankamu.

Taikant 1 dalies b punktą laikoma, kad tokia organizacija taip pat turi teises, kurios gali būti pažeistos.

4.  1, 2 ir 3 dalimis nedraudžiama pateikti išankstinio administracinio skundo ir jos neturi daryti poveikio reikalavimui išnaudoti visas administracines teisių gynybos priemones prieš pareiškiant ieškinį teisme, jei toks reikalavimas numatytas nacionalinėje teisėje.

5.  Bet kuri 1 ir 4 dalyse nurodyta procedūra turi būti teisinga, nešališka, savalaikė ir ne pernelyg brangi.

6.  Valstybės narės užtikrina, kad visuomenei būtų suteikta galimybė gauti informaciją apie teisę pateikti administracinį skundą ir pareikšti ieškinį teisme.

13 straipsnis

Vertinimas

1.  Komisija iki ... [6 penkeri metai nuo šio reglamento įsigaliojimo datos] atlieka šio reglamento vertinimą. Vertinimas pagrįstas bent vienu iš šių elementų: [98 pakeit.]

a)  įgyvendinant šį reglamentą sukaupta patirtimi;

b)  pagal 11 straipsnio 1 dalį valstybių narių parengtais duomenų rinkiniais ir pagal 11 straipsnio 3 dalį Europos aplinkos agentūros parengta Sąjungos lygmens apžvalga;

c)  svarbiais moksliniais, analitiniais ir epidemiologiniais duomenimis;

d)  techninėmis ir mokslo žiniomis;

e)  Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis, jei jų yra;

ea)   eksperimentais, atliktais visų pirma dėl nuotekų dumblo ir biodujų gamybos nuotekų naudojimo žemės ūkyje. [99 pakeit.]

2.  Atlikdama 1 dalyje nurodytą vertinimą Komisija kreipia ypatingą dėmesį į šiuos aspektus:

a)  I priede nustatytus minimaliuosius reikalavimus;

b)  II priede nustatytas pagrindines rizikos valdymo užduotis;

c)  kompetentingų institucijų nustatytus papildomus reikalavimus pagal 7 straipsnio 3 dalies b ir c punktus;

d)  pakartotinio vandens naudojimo poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai;

da)   didėjantį mikroteršalų ir naujai „atsirandančių“ medžiagų kiekį pakartotinai naudojamame vandenyje. [100 pakeit.]

2a.  Atlikdama 1 dalyje nurodytą vertinimą Komisija taip pat įvertina, ar įmanoma:

a)  išplėsti šio reglamento taikymo sritį, kad jis apimtų ir regeneruotą vandenį, naudojamą kitoms konkrečioms paskirtims, įskaitant pakartotinį vandens naudojimą pramoniniais tikslais;

b)  išplėsti šio reglamento reikalavimus, kad jis apimtų ir netiesioginį išvalytų nuotekų panaudojimą;

c)  nustatyti minimalius išvalytų nuotekų, surinktų siekiant papildyti vandeninguosius sluoksnius, kokybės reikalavimus. [101 pakeit.]

2b.  Atitinkamais atvejais Komisija kartu su 1 dalyje nurodytu vertinimu pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto. [102 pakeit.]

14 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.  4 straipsnio 3 dalyje ir 5 straipsnio 3 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo šio reglamento įsigaliojimo datos.

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 4 straipsnio 3 dalyje ir 5 straipsnio 3 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.  Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.  Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.  Pagal 4 straipsnio 3 dalį ir 5 straipsnio 3 dalį priimti deleguotieji aktai įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šiuos aktus dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

15 straipsnis

Komiteto darbo tvarkos taisyklės

1.  Komisijai padeda komitetas, įsteigtas pagal Direktyvą 2000/60/EB. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

16 straipsnis

Sankcijos

Valstybės narės nustato sankcijų, taikomų pažeidus šį reglamentą, taisykles ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad šios sankcijos būtų įgyvendinamos. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos. Valstybės narės iki ... [treji ketveri metai po šio reglamento įsigaliojimo datos] praneša apie tas taisykles ir tas priemones Komisijai ir jai praneša apie visus vėlesnius joms įtakos turinčius pakeitimus. [103 pakeit.]

17 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo ... [vieni dveji metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos]. [104 pakeit.]

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta ...

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

I PRIEDAS

NAUDOJIMO PASKIRTYS IR MINIMALIEJI REIKALAVIMAI

1 skirsnis. Regeneruoto vandens naudojimo paskirtys, nurodytos 2 straipsnyje

a)  Drėkinimas žemės ūkyje

Drėkinimas žemės ūkyje – tai šių kultūrinių augalų drėkinimas:

–  maistinės kultūros, kurios valgomos žalios, – žmonėms vartoti skirti kultūriniai augalai, kurie valgomi žali ar neperdirbti;

–  perdirbti kultūriniai augalai – žmonėms vartoti skirti kultūriniai augalai, kurie turi būti valgomi ne žali, o apdoroti (t. y. virti, perdirbti pramoniniu būdu);

–  nemaistinės kultūros – kultūriniai augalai, kurie nėra skirti vartoti žmonėms (pvz., ganyklų žolė, pašarai, pluoštiniai augalai, dekoratyviniai augalai, sėklos, energiniai augalai ir velėna.

Nedarant poveikio atitinkamai Sąjungos teisei aplinkos ir sveikatos srityse, valstybės narės gali naudoti regeneruotą vandenį kitoms paskirtims, pvz., pakartotiniam vandens naudojimui pramoniniais ir pramoginiais bei aplinkosauginiais tikslais. [105 pakeit.]

2 skirsnis. Minimalieji reikalavimai

2.1.  Minimalieji reikalavimai, taikomi regeneruotam vandeniui, kuris skirtas kurį numatoma naudoti drėkinimui žemės ūkyje [106 pakeit.]

Regeneruoto vandens kokybės klasės ir kiekvienai klasei leistina naudojimo paskirtis bei drėkinimo metodai nurodyti 1 lentelėje. Minimalieji vandens kokybės reikalavimai nurodyti 2 lentelės a punkte. Regeneruoto vandens stebėsenos minimalus dažnumas ir tiksliniai valymo rodikliai nurodyti b punkte, 3 lentelėje (įprastinė stebėsena) ir 4 lentelėje (patvirtinamoji stebėsena).

1 lentelė. Regeneruoto vandens kokybės klasės ir leistinos naudojimo paskirtys ir drėkinimo metodai žemės ūkyje

Minimali regeneruoto vandens kokybės klasė

Kultūrinių augalų kategorija

Drėkinimo metodas

A

Visos maistinės kultūros, įskaitant šakniavaisius, kurie valgomi žali, ir maistines kultūras, kurių valgomoji dalis tiesiogiai liečiasi su regeneruotu vandeniu

Visi drėkinimo metodai

B

Maistinės kultūros, kurios valgomos žalios ir kurių valgomoji dalis užauga žemės paviršiuje ir tiesiogiai nesiliečia su regeneruotu vandeniu, perdirbtos maistinės kultūros ir nemaistinės kultūros, įskaitant kultūrinius augalus, skirtus pieniniams ar mėsiniams gyvuliams šerti

Visi drėkinimo metodai

C

Tik lašelinis drėkinimas Tik drėkinimo metodai, dėl kurių kultūriniai augalai tiesiogiai nesiliečia su regeneruotu vandeniu. Pavyzdžiui, lašelinis drėkinimas* [107 pakeit.]

D

Pramoniniai, energiniai ir sėkliniai augalai

Visi drėkinimo metodai

(*) Lašelinis drėkinimas (taip pat vadinamas kapiliariniu drėkinimu) – mikrodrėkinimo sistema, kurią naudojant vanduo iš mažo skersmens plastikinių vamzdžių sistemos su ištekėjimo angomis, vadinamomis lašintuvais, labai mažu greičiu (2 –20 litrų per val.) lašinamas ant dirvožemio arba tiesiogiai po jo paviršiumi ir tiekiamas augalams lašeliais arba mažomis srovelėmis.

a)  Minimalieji vandens kokybės reikalavimai

2 lentelė. Regeneruoto vandens kokybės reikalavimai drėkinimui žemės ūkyje

Regeneruoto vandens kokybės klasė

Orientacinis technologinis tikslas tinkamas valymas

Kokybės reikalavimai Ribinė vertė

 

E. coli

(ksv/100 ml)

BDS5

mg/l

BSM

mg/l

Drumstumas

NDV

Kita

A

Antrinis valymas, filtravimas ir dezinfekcija

≤10

arba nesiekia aptikimo ribos

≤10

≤10

≤5

Legionella spp.: <1000 kvs/l, kai kyla aerozolizacijos grėsmė šiltnamiuose

Žarnyno nematodai (helmintų kiaušinėliai): ≤1 kiaušinėlis/l ganyklų žolės ar pašarų drėkinimui skirto vandens

Salmonella: nėra [108 pakeit.]

B

Antrinis valymas ir dezinfekcija

≤100

Pagal Tarybos direktyvą 91/271/EEB(31)

(I priedo 1 lentelė)

Pagal Direktyvą 91/271/EEB

(I priedo 1 lentelė)

-

C

Antrinis valymas ir dezinfekcija

≤1.000

-

D

Antrinis valymas ir dezinfekcija

≤10 000

-

Regeneruotas vanduo laikomas atitinkančiu 2 lentelėje nustatytus reikalavimus, jeigu matavimų rezultatai atitinka visus šiuos kriterijus:

–  Nurodytos E. coli, Legionella spp ir žarnyno nematodų vertės neviršijamos 90 proc. ar daugiau mėginių. Nė vieno mėginio didžiausios vertės negali viršyti nurodytos vertės 1 log vieneto didžiausios nuokrypio ribos E. coli ir Legionella bakterijų atveju ir nurodytos vertės 100 proc. didžiausios nuokrypio ribos – žarnyno nematodų atveju. Reikalavimas užtikrinti, kad nebūtų salmonelių, taikomas 100 proc. mėginių. [109 pakeit.]

–  A klasėje nurodytos BDS5, BSM ir drumstumo ribinės vertės neviršijamos 90 proc. ar daugiau mėginių. Jokios didžiausios mėginių vertės negali viršyti nurodytos vertės 100 proc. didžiausios nuokrypio ribos. [110 pakeit.]

b)  Minimalieji stebėsenos reikalavimai

Regeneravimo įrenginio veiklos vykdytojai vykdo įprastinę stebėseną, siekdami nustatyti, ar regeneruotas vanduo atitinka minimaliuosius vandens kokybės reikalavimus, nurodytus a punkte. Įprastinė stebėsena įtraukiama į pakartotinio vandens naudojimo sistemų projekto patikros procedūras. [111 pakeit.]

Mėginiai, kurie turi būti naudojami tikrinant mikrobiologinių parametrų atitiktį atitikties vietoje, imami laikantis standarto EN ISO 19458. [112 pakeit.]

3 lentelė. Minimalus įprastinės regeneruoto vandens, skirto drėkinimui žemės ūkyje, stebėsenos dažnumas

 

Minimalus stebėsenos dažnumas

Regeneruoto vandens kokybės klasė

E. coli

BDS5

BSM

Drumstumas

Legionella spp.

(kai taikoma)

Žarnyno nematodai

(kai taikoma)

A

Vieną kartą per savaitę

Vieną kartą per savaitę

Vieną kartą per savaitę

Nuolat

Vieną kartą per savaitę

Du kartus per savaitę arba kaip nustato regeneravimo įrenginio veiklos vykdytojas, atsižvelgdamas į kiaušinėlių kiekį nuotekų vandenyje, patenkančiame į regeneravimo įrenginį

B

Vieną kartą per savaitę

Pagal Direktyvą 91/271/EEB

(I priedo D skirsnis)

Pagal Direktyvą 91/271/EEB

(I priedo D skirsnis)

-

C

Du kartus per mėnesį

-

D

Du kartus per mėnesį

-

Patvirtinimo stebėsena turi būti atliekama prieš pradedant eksploatuoti regeneravimo įrenginį, kai įranga yra atnaujinama ir kai įdiegiama nauja įranga arba procesai, taip pat kiekvieną kartą, kai suteikiamas naujas arba iš dalies keičiamas esamas leidimas. [113 pakeit.]

Atliekama A klasės, kurios regeneruotam vandeniui taikomi griežčiausi reikalavimai, patvirtinamoji stebėsena, siekiant nustatyti, ar laikomasi tikslinių valymo rodiklių (sumažinti iki log10). Atliekant patvirtinamąją stebėseną reikia stebėti kiekvienai patogenų (bakterijų, virusų ir pirmuonių) grupei priskiriamus indikatorinius mikroorganizmus. Parinkti patogeninių bakterijų indikatoriniai mikroorganizmai yra E. coli, patogeninių virusų – F tipo kolifagai, somatiniai kolifagai arba kolifagai, o pirmuonių – Clostridium perfringens sporos arba sporas sudarančios ir sulfatą mažinančios bakterijos. Patvirtinamosios stebėsenos tiksliniai valymo rodikliai (sumažinti iki log10), taikomi parinktiems indikatoriniams mikroorganizmams, nurodyti 4 lentelėje ir jų turi būti laikomasi išleidimo iš regeneravimo įrenginio vietoje (atitikties vieta), atsižvelgiant į nevalytų ištekančių nuotekų, patenkančių į miesto nuotekų valymo įrenginį, koncentraciją. Bent 90 proc. patvirtinimo mėginių turi atitikti arba viršyti tikslinį valymo rodiklį. [114 pakeit.]

Jei nevalytose ištekančiose nuotekose nėra pakankamo biologinio rodiklio kiekio, kad jį būtų galima sumažinti iki log10, tokio biologinio rodiklio nebuvimas ištakyje reiškia, kad yra laikomasi patvirtinimo reikalavimų. Atitiktį tiksliniam valymo rodikliui galima nustatyti vykdant analitinę kontrolę – pridedant pavieniams valymo etapams priskiriamus valymo rodiklius, kurie nustatomi remiantis moksliniais įrodymais, susijusiais su standartiniais ir nusistovėjusiais procesais, pvz., paskelbtais bandymų ataskaitų duomenimis, atvejų tyrimais ir kt., arba atliekant bandymus laboratorijoje esant kontroliuojamoms novatoriško valymo sąlygoms. [115 pakeit.]

4 lentelė. Regeneruoto vandens, skirto drėkinimui žemės ūkyje, patvirtinamoji stebėsena

Regeneruoto

vandens kokybės

klasė

Indikatoriniai mikroorganizmai(*)

Tiksliniai valymo rodikliai, taikomi valymo grandinei

(sumažinti iki log10)

A

E. coli

≤5,0

Bendras kolifagų kiekis/ F tipo kolifagai/ somatiniai kolifagai/kolifagai(**)

≤6,0

Clostridium perfringens sporos/sporas sudarančios ir sulfatą mažinančios bakterijos(***)

≤5,0

(*) Patvirtinamosios stebėsenos tikslu, vietoj pasiūlytų indikatorinių mikroorganizmų, taip pat gali būti tiriami tokie pagrindiniai patogenai kaip Campylobacter, rotavirusas ir Cryptosporidium. Tuomet taikomi tokie sumažinimo iki log10 tiksliniai valymo rodikliai: Campylobacter (≥ 5,0), rotavirusas (≥ 6,0) ir Cryptosporidium (≥ 5,0). Nacionalinė sveikatos priežiūros institucija gali nustatyti papildomus rodiklius konkrečiu atveju, kai tai pateisinama poreikiu užtikrinti aukštą žmonių ir gyvūnų sveikatos bei aplinkos apsaugos lygį. [116 pakeit.]

(**) Bendras kolifagų kiekis pasirinktas kaip tinkamiausias virusų rodiklis. Tačiau, jeigu neįmanoma atlikti bendro kolifagų kiekio tyrimo, turi būti ištirtas bent vieno iš jų kiekis (F tipo kolifagai arba somatiniai kolifagai). Jei nevalytose ištekančiose nuotekose nėra pakankamo bendro kolifagų kiekio, atitiktis tiksliniam valymo rodikliui gali būti nustatoma pridedant pavieniams valymo etapams priskiriamus valymo rodiklius, kurie nustatomi remiantis moksliniais įrodymais, susijusiais su standartiniais ir nusistovėjusiais procesais, pvz., paskelbtais bandymų ataskaitų duomenimis, atvejų tyrimais ir kt., arba atliekant bandymus laboratorijoje esant kontroliuojamoms novatoriško valymo sąlygoms. [117 pakeit.]

(***) Clostridium perfringens sporų kiekis pasirinktas kaip tinkamiausias pirmuonių rodiklis. Tačiau sporas sudarančios ir sulfatą mažinančios bakterijos yra alternatyva, jeigu Clostridium perfringens sporų koncentracija nesuteikia galimybės patvirtinti reikiamą sumažinimą iki log10 ribos. Jei nevalytose ištekančiose nuotekose nėra pakankamo kiekio Clostridium perfringens, atitiktis tiksliniam valymo rodikliui gali būti nustatoma pridedant pavieniams valymo etapams priskiriamus valymo rodiklius, kurie nustatomi remiantis moksliniais įrodymais, susijusiais su standartiniais ir nusistovėjusiais procesais, pvz., paskelbtais bandymų ataskaitų duomenimis, atvejų tyrimais ir kt., arba atliekant bandymus laboratorijoje esant kontroliuojamoms novatoriško valymo sąlygoms. [118 pakeit.]

Veiklos vykdytojas tvirtina stebėsenos analizės metodus ir pagrindžia juos dokumentais pagal EN ISO/IEC-17025 arba kitus nacionalinius ar tarptautinius standartus, kuriais užtikrinama lygiavertė kokybė. Vandens regeneravimo įrenginių veiklos vykdytojas užtikrina, kad laboratorijos, atrinktos patvirtinamajai stebėsenai atlikti, taikytų kokybės valdymo praktiką, kuri atitiktų ISO/IEC 17025 standartą. [119 pakeit.]

II PRIEDAS

a)   Pagrindinės rizikos valdymo užduotys [120 pakeit.]

-1.  Atlikti planuojamo regeneravimo įrenginio galimybių analizę, kurioje būtų atsižvelgiama bent į įrenginio statymo sąnaudas, palyginti su regeneruoto vandens poreikiu regione, galimus galutinius naudotojus ir įrenginio išvalytoms nuotekoms keliamus reikalavimus, ir įvertinama į įrenginį patenkančių išvalytų nuotekų kokybė. [121 pakeit.]

1.   Aprašyti pakartotinio vandens naudojimo sistemą nuo nuotekų patekimo į miesto nuotekų valymo įrenginį iki jų naudojimo vietos, įskaitant nuotekų šaltinius, valymo etapus ir regeneravimo įrenginyje naudojamas technologijas, tiekimo ir saugojimo infrastruktūrą, numatomą naudojimo paskirtį, naudojimo vietą ir tiekiamą regeneruoto vandens kiekį. Šios užduoties tikslas – pateikti išsamų visos pakartotinio vandens naudojimo sistemos aprašymą.

2.   Nustatyti galimus pavojus, visų pirma teršalų ir patogenų buvimą ir pavojingų įvykių galimybę, pvz., nesėkmingo valymo, atsitiktinio nuotėkio ar užteršimo atvejus aprašytoje pakartotinio vandens naudojimo sistemoje.

3.   Nustatyti aplinką, gyventojus ir asmenis, kuriems kyla tiesioginė arba netiesioginė nustatytų galimų pavojų grėsmė, atsižvelgiant į konkrečius aplinkos veiksnius, pvz., hidrogeologinius ir topografinius veiksnius, dirvožemio tipą, ekologiją ir veiksnius, susijusius su kultūrinių augalų rūšimi ir ūkininkavimo praktika. Visais pakartotinio nuotekų naudojimo sistemos etapais turi būti atsižvelgiama į rizikos sveikatai vertinimą, įskaitant pavojų nustatymą, dozės ir atsako ryšį, poveikio vertinimą ir rizikos apibūdinimą. Taip pat turi būti atsižvelgta į galimą negrįžtamą arba ilgalaikį neigiamą vandens regeneravimo operacijos, pvz., paskirstymo, saugojimo ir naudojimo, poveikį aplinkai arba sveikatai, įskaitant galimą neigiamą poveikį gamtosauginiam debitui. [122 pakeit.]

4.   Atlikti rizikos vertinimą, apimantį riziką aplinkai ir žmonių bei gyvūnų sveikatai, atsižvelgiant į nustatytų galimų pavojų pobūdį, nustatytą aplinką, gyventojus ir asmenis, kuriems kyla tų pavojų grėsmė, ir pavojų galimų pasekmių sunkumą, taip pat į atitinkamus Sąjungos ir nacionalinės teisės aktus, rekomendacinius dokumentus ir minimaliuosius reikalavimus, susijusius su maistu ir pašarais bei darbuotojų sauga, ir aplinkos apsaugos tikslus. Siekiant atlikti rizikos vertinimą gali būti naudojami kokybiniai tyrimai. Apibūdinant riziką mokslinio neapibrėžtumo klausimas bus sprendžiamas vadovaujantis atsargumo principu. [123 pakeit.]

Rizikos vertinimą sudaro tokie elementai:

a)   rizikos aplinkai vertinimas, įskaitant:

i.  pavojaus pobūdžio patvirtinimas, jei reikia, įskaitant numatomą poveikio nedarantį lygį;

ii.  galimos poveikio apimties vertinimas;

iii.  rizikos apibūdinimas;

b)  rizikos žmonių sveikatai vertinimas, įskaitant:

i.  bendradarbiaujant su sveikatos priežiūros institucijomis atliekamas pavojaus pobūdžio patvirtinimas, įskaitant, jei reikia, dozės ir atsako ryšį; [124 pakeit.]

ii.  dozės ar poveikio galimos apimties vertinimas;

iii.  rizikos apibūdinimas.

Atliekant rizikos vertinimą turi būti atsižvelgiama laikomasi bent į šiuos reikalavimus šių reikalavimų ir įpareigojimus įpareigojimų: [125 pakeit.]

c)  reikalavimą mažinti vandens taršą nitratais ir užkirsti jai kelią pagal Direktyvą 91/676/EEB;

d)  įpareigojimą, kad geriamas vanduo saugomose teritorijose atitiktų Direktyvoje 98/83/EB nustatytus reikalavimus;

e)  reikalavimą įgyvendinti Direktyvoje 2000/60/EB nustatytus aplinkos apsaugos tikslus;

f)  reikalavimą užkirsti kelią požeminio vandens taršai pagal Direktyvą 2006/118/EB;

g)  reikalavimą laikytis aplinkos kokybės standartų, taikomų prioritetinėms medžiagoms ir tam tikriems teršalams, nustatytų Direktyvoje 2008/105/EB;

h)  reikalavimą laikytis Direktyvoje 2000/60/EB nustatytų aplinkos kokybės standartų, taikomų susirūpinimą nacionaliniu mastu keliantiems teršalams (t. y. tam tikriems upių baseinų teršalams);

i)  reikalavimą laikytis maudyklų vandens kokybės standartų, nustatytų Direktyvoje 2006/7/EB;

j)  Direktyvos 86/278/EEB reikalavimus, susijusius su aplinkos, ypač dirvožemio, apsauga, kai žemės ūkyje naudojamas nuotekų dumblas;

k)  reikalavimus, susijusius su maisto higiena, kaip nustatyta Reglamente (EB) Nr. 852/2004 ir gairėse, pateiktose Komisijos pranešime dėl Rekomendacinio dokumento dėl šviežių vaisių ir daržovių mikrobiologinės rizikos šalinimo pirminės gamybos etape laikantis tinkamos higienos;

l)  pašarų higienos reikalavimus, nustatytus Reglamente (EB) Nr. 183/2005;

m)  reikalavimą laikytis atitinkamų mikrobiologinių kriterijų, nustatytų Reglamente (EB) Nr. 2073/2005;

n)  reikalavimus, susijusius su didžiausiais leistinais tam tikrų teršalų maisto produktuose kiekiais, nustatytus Reglamente (EB) Nr. 1881/2006;

o)  reikalavimus, susijusius su didžiausiais pesticidų likučių kiekiais maiste ir pašaruose, nustatytus Reglamente (EB) Nr. 396/2005;

p)  reikalavimus, susijusius su gyvūnų sveikata, nustatytus reglamentuose (EB) Nr. 1069/2009 ir (ES) Nr. 142/2001.

b)  Su papildomais reikalavimais susijusios sąlygos [126 pakeit.]

5.  Kai būtina ir tikslinga užtikrinti pakankamą atitinkamą aplinkos ir žmonių sveikatos apsaugą, nustatyti vandens kokybės ir stebėsenos reikalavimus, kuriais papildomi I priede nustatyti reikalavimai ir (arba) kurie yra už juos griežtesni.

Atsižvelgiant į 4 punkte nurodyto rizikos vertinimo rezultatus, Tokie papildomi reikalavimai gali būti visų pirma susiję su:

a)  sunkiaisiais metalais;

b)  pesticidais;

c)  šalutiniais dezinfekcijos produktais;

d)  vaistais;

da)  mikroplastiko buvimu;

e)  kitomis susirūpinimą keliančiomis medžiagomis kitais teršalais, kurie, kaip nustatyta vietos lygmeniu atlikus aplinkos ir visuomenės sveikatos tyrimus, yra reikšmingi;

f)  atsparumu antimikrobinėms medžiagoms. [127 pakeit.]

c)  Prevencinės priemonės [128 pakeit.]

6.   Nustatyti prevencines priemones, kurios jau yra taikomos arba kurių reikėtų imtis, kad visą nustatytą riziką būtų galima tinkamai valdyti.

Į tokias prevencines priemones turėtų būti įtraukta:

a)  prieigos kontrolė;

b)  papildomos dezinfekcijos arba teršalų šalinimo priemonės;

c)  specialios drėkinimo technologijos, mažinančios aerozolio susidarymo riziką (pvz., lašelinis drėkinimas);

d)  patogenų išnaikinimas prieš nuimant derlių;

e)  minimalaus saugaus atstumo nustatymas.

Specialios prevencinės priemonės, kurių imtis gali būti aktualu, nurodytos 1 lentelėje.

1 lentelė. Specialios prevencinės priemonės

Regeneruoto

vandens kokybės

klasė

Specialios prevencinės priemonės

A

—  Kiaulės neturi būti šeriamos pašaru, kuris buvo drėkinamas regeneruotu vandeniu, jeigu nėra pakankamai duomenų, kad rizika konkrečiais atvejais gali būti suvaldyta.

B

—  Draudžiama nuimti palaistytą ar paliktą šlapią derlių.

—  Neganyti žindančių pieninių galvijų neišdžiūvusiose ganyklose.

—  Prieš supakuojant pašarus jie turi būti silosuojami.

—  Kiaulės neturi būti šeriamos pašaru, kuris buvo drėkinamas regeneruotu vandeniu, jeigu nėra pakankamai duomenų, kad rizika konkrečiais atvejais gali būti suvaldyta.

C

—  Draudžiama nuimti palaistytą ar paliktą šlapią derlių.

—  Ganomi gyvūnai neturi būti ganomi ganyklose penkias dienas po paskutinio laistymo.

—  Prieš supakuojant pašarus jie turi būti silosuojami.

—  Kiaulės neturi būti šeriamos pašaru, kuris buvo drėkinamas regeneruotu vandeniu, jeigu nėra pakankamai duomenų, kad rizika konkrečiais atvejais gali būti suvaldyta.

D

—  Draudžiama nuimti palaistytą ar paliktą šlapią derlių.

7.  Užtikrinti, kad būtų naudojamos tinkamos kokybės kontrolės sistemos ir procedūros, įskaitant regeneruoto vandens stebėseną pagal atitinkamus parametrus, taip pat kad būtų įdiegtos tinkamos įrangos priežiūros programos.

8.  Užtikrinti, kad būtų naudojamos aplinkos stebėsenos sistemos, kuriomis galima nustatyti bet kokį neigiamą poveikį, susijusį su pakartotiniu vandens naudojimu, taip pat užtikrinti, kad būtų pateikta grįžtamoji stebėsenos informacija ir visi procesai bei procedūros būtų tinkamai patvirtinti ir pagrįsti dokumentais.

Rekomenduojama, kad regeneravimo įrenginio veiklos vykdytojas įdiegtų ir prižiūrėtų kokybės valdymo sistemą, sertifikuotą pagal ISO 9001 arba lygiaverčius standartus.

8a.  Užtikrinti, kad regeneravimo įrenginyje būtų įdiegtos alternatyvios nepanaudotų išvalytų nuotekų šalinimo priemonės. [129 pakeit.]

9.  Užtikrinti, kad būtų naudojama sistema, tinkama incidentams ir ekstremaliosioms situacijoms valdyti, įskaitant visų suinteresuotųjų šalių tinkamo informavimo apie tokius įvykius procedūras, taip pat kad būtų parengtas reguliariai atnaujinamas avarijos likvidavimo planas.

9a.  Užtikrinti, kad regeneruoto vandens paskirstymo tinklas būtų atskirtas ir įrengtas taip, kad būtų išvengta žmonėms vartoti skirto vandens tiekimo ir paskirstymo tinklo užteršimo pavojaus. [130 pakeit.]

9b.  Užtikrinti, kad regeneruoto vandens paskirstymo infrastruktūra būtų tinkamai paženklinta ir, jei ji įrengta naudojant atvirus paviršinius kanalus, būtų tinkamai nurodyta naudojant pakankamai gerai matomus ženklus, taip pat ir tuo atveju, kai nuotekos sumaišomos su kitu vandeniu. [131 pakeit.]

9c.  Užtikrinti, kad būtų nustatyti įvairių subjektų tarpusavio koordinavimo mechanizmai, siekiant užtikrinti saugų regeneruoto vandens gaminimą ir naudojimą. [132 pakeit.]

(1) OL C , , p. .
(2) OL C 86, 2019 3 7, p. 353.
(3) 2019 m. vasario 12 d. Europos Parlamento pozicija.
(4)2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL L 327, 2000 12 22, p. 1).
(5)1991 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 91/271/EEB dėl miesto nuotekų valymo (OL L 135, 1991 5 30, p. 40).
(6)COM(2012)0673.
(7) COM(2007)0414.
(8) OL C 9 E, 2010 1 15, p. 33.
(9)COM(2015)0614.
(10)Direktyva (ES) .../... dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės (OL ...).
(11) 1986 m. birželio 12 d. Tarybos direktyva dėl aplinkos, ypač dirvožemio, apsaugos naudojant žemės ūkyje nuotėkų dumblą (OL L 181, 1986 7 4, p. 6).
(12)1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyva 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių (OL L 375, 1991 12 31, p. 1).
(13)1998 m. lapkričio 3 d. Tarybos direktyva 98/83/EB dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės (OL L 330, 1998 12 5, p. 32).
(14)2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL L 31, 2002 2 1, p. 1).
(15)2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos (OL L 139, 2004 4 30, p. 1).
(16)2005 m. sausio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 183/2005, nustatantis pašarų higienos reikalavimus (OL L 35, 2005 2 8, p. 1).
(17)2005 m. vasario 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 396/2005 dėl didžiausių pesticidų likučių kiekių augalinės ir gyvūninės kilmės maiste ir pašaruose ar ant jų ir iš dalies keičiantis Tarybos direktyvą 91/414/EEB (OL L 70, 2005 3 16, p. 1).
(18)2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1774/2002 (Šalutinių gyvūninių produktų reglamentas) (OL L 300, 2009 11 14, p. 1).
(19)2006 m. vasario 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/7/EB dėl maudyklų vandens kokybės valdymo, panaikinanti Direktyvą 76/160/EEB (OL L 64, 2006 3 4, p. 37).
(20)2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/118/EB dėl požeminio vandens apsaugos nuo taršos ir jo būklės blogėjimo (OL L 372, 2006 12 27, p. 19).
(21)2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/105/EB dėl aplinkos kokybės standartų vandens politikos srityje, iš dalies keičianti ir panaikinanti Tarybos direktyvas 82/176/EEB, 83/513/EEB, 84/156/EEB, 84/491/EEB, 86/280/EEB ir iš dalies keičianti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB (OL L 348, 2008 12 24, p. 84).
(22)2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL L 26, 2012 1 28, p. 1).
(23)2005 m. lapkričio 15 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2073/2005 dėl maisto produktų mikrobiologinių kriterijų (OL L 338, 2005 12 22, p. 1).
(24)2006 m. gruodžio 19 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1881/2006, nustatantis didžiausias leistinas tam tikrų teršalų maisto produktuose koncentracijas (OL L 364, 2006 12 20, p. 5).
(25)2011 m. vasario 25 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 142/2011, kuriuo įgyvendinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės, ir Tarybos direktyva 97/78/EB dėl tam tikrų mėginių ir priemonių, kuriems netaikomi veterinariniai tikrinimai pasienyje pagal tą direktyvą (OL L 54, 2011 2 26, p. 1).
(26)2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką ir panaikinanti Tarybos direktyvą 90/313/EEB (OL L 41, 2003 2 14, p. 26).
(27)OL L 124, 2005 5 17, p. 4.
(28)2007 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/2/EB, sukurianti Europos bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūrą (INSPIRE) (OL L 108, 2007 4 25, p. 1).
(29)OL L 123, 2016 5 12, p. 1.
(30)2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
(31)1991 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 91/271/EEB dėl miesto nuotekų valymo (OL L 135, 1991 5 30, p. 40).

Atnaujinta: 2020 m. sausio 27 d.Teisinis pranešimas - Privatumo politika