Choisissez la langue de votre document :
- bg - български
- es - español
- cs - čeština
- da - dansk
- de - Deutsch
- et - eesti keel
- el - ελληνικά
- en - English
- fr - français
- ga - Gaeilge
- hr - hrvatski
- it - italiano
- lv - latviešu valoda
- lt - lietuvių kalba (atrinkta)
- hu - magyar
- mt - Malti
- nl - Nederlands
- pl - polski
- pt - português
- ro - română
- sk - slovenčina
- sl - slovenščina
- fi - suomi
- sv - svenska
|
 Muitinio tikrinimo įrangos finansinės paramos priemonės, įtrauktos į Integruoto sienų valdymo fondą, sukūrimas ***I |
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| ES ir Albanijos susitarimo dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros Albanijos Respublikoje vykdomų veiksmų statuso sudarymas *** |
| ||||||
(Pritarimo procedūra) Europos Parlamentas, – atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (10302/2018), – atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Albanijos Respublikos susitarimo dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros Albanijos Respublikoje vykdomų veiksmų statuso sudarymo projektą (10290/2018), – atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 77 straipsnio 2 dalies b ir d punktus, 79 straipsnio 2 dalies c punktą ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį (C8-0433/2018), – atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 ir 4 dalis ir į 108 straipsnio 7 dalį, – atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto rekomendaciją (A8-0463/2018), 1. pritaria susitarimo sudarymui; 2. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Albanijos Respublikos vyriausybėms ir parlamentams. | |||||||
| ES ir Kirgizijos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo protokolas (Kroatijos įstojimas)*** |
| ||||||
(Pritarimo procedūra) Europos Parlamentas, – atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (12564/2017), – atsižvelgdamas į Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo, nustatančio Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Kirgizijos Respublikos partnerystę, protokolo, kuriuo atsižvelgiama į Kroatijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą, projektą (12659/2017), – atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 91 straipsnį, 100 straipsnio 2 dalį, 207 bei 209 straipsnius ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C8-0033/2018), – atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 ir 4 dalis ir 108 straipsnio 7 dalį, – atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto rekomendaciją (A8-0443/2018), 1. pritaria protokolo sudarymui; 2. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Kirgizijos Respublikos vyriausybėms ir parlamentams. | |||||||
| Išsamus susitarimas tarp ES ir Kirgizijos Respublikos |
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Europos Parlamentas, — atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 9 d. Tarybos sprendimą (ES) 2017/…, kuriuo Europos Komisijai ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai suteikiami įgaliojimai Europos Sąjungos vardu pradėti ir vesti derybas dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Kirgizijos Respublikos visapusiško susitarimo nuostatų, kurios priklauso Sąjungos kompetencijai (11436/1/17 REV 1), — atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 9 d. Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų sprendimą, kuriuo Europos Komisija įgaliojama valstybių narių vardu pradėti ir vesti derybas dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Kirgizijos Respublikos visapusiško susitarimo nuostatų, priklausančių valstybių narių kompetencijai (11438/1/17 REV 1), — atsižvelgdamas į tai, kad pasiūlyti naujo visapusiško susitarimo teisiniai pagrindai yra Europos Sąjungos sutarties 37 straipsnis ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 91 straipsnis, 100 straipsnio 2 dalis, 207 ir 209 straipsniai, — atsižvelgdamas į 1999 m. įsigaliojusį ir tebegaliojantį ES ir Kirgizijos Respublikos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą, — atsižvelgdamas į savo 2011 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl ES strategijos dėl Centrinės Azijos įgyvendinimo eigos(1) ir į 2016 m. balandžio 13 d. rezoliuciją dėl ES Vidurinės Azijos strategijos įgyvendinimo ir peržiūros(2), — atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Kirgizijos, visų pirma į 2015 m. sausio 15 d. rezoliuciją(3), 2010 m. liepos 8 d. rezoliuciją(4) ir 2010 m. gegužės 6 d. rezoliuciją(5), — atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimą dėl 2017 m. spalio 16 d. Kirgizijos Respublikos prezidento rinkimų, — atsižvelgdamas į Europos Parlamento, tarptautinės rinkimų stebėjimo misijos, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro išvadas dėl prezidento rinkimų, — atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 3 d. deklaraciją, kurią per savo 13-ąjį posėdį priėmė ES ir Kirgizijos parlamentinio bendradarbiavimo komitetas, — atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 2 d. Europos Sąjungos sprendimą Kirgizijos Respublikai suteikti BLS+ statusą, — atsižvelgdamas į savo 2013 m. spalio 22 d. poziciją dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą, kuriuo suteikiama makrofinansinė pagalba Kirgizijos Respublikai(6), – atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 113 straipsnį, – atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A8-0450/2018), A. kadangi 2017 m. gruodžio mėn. ES ir Kirgizija pradėjo derybas dėl visapusiško susitarimo, kuris pakeistų dabar galiojantį ES ir Kirgizijos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą, siekiant stiprinti ir gilinti bendradarbiavimą abipusio intereso srityse, remiantis bendromis demokratijos, teisinės valstybės ir gero valdymo principais ir vadovaujantis nauja teisine sistema; B. kadangi, kad įsigaliotų visapusiškas susitarimas, reikia Parlamento pritarimo; 1. rekomenduoja Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai:
2. paveda Pirmininkui perduoti šią rekomendaciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Kirgizijos Respublikos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui.
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Autonominis vairavimas Europos transporte |
| |||||||||||||||||||||||||||||
Europos Parlamentas, – atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 17 d. Komisijos komunikatą „Perėjimas prie automatizuoto susisiekimo: ES ateities susisiekimo strategija“ (COM(2018)0283), – atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 30 d. Komisijos komunikatą „Europos sąveikiųjų intelektinių transporto sistemų strategija – svarbus žingsnis į sąveikųjį, susietąjį ir automatizuotą judumą“ (COM(2016)0766), – atsižvelgdamas į savo 2017 m. birželio 1 d. rezoliuciją „Interneto ryšys siekiant augimo, konkurencingumo ir sanglaudos: Europos gigabitinė visuomenė ir 5G ryšys“(1), – atsižvelgdamas į savo 2018 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl Europos sąveikiųjų intelektinių transporto sistemų strategijos(2), – atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį, – atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą ir į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto, Teisės reikalų komiteto ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomones (A8-0425/2018), A. kadangi ES strategija dėl susietojo ir automatizuoto judumo yra glaudžiai susijusi su Komisijos politiniais prioritetais, ypač tais, kurie numatyti jos darbo vietų kūrimo, augimo ir investicijų, mokslinių tyrimų ir naujovių, aplinkos ir klimato kaitos, ekologiško ir saugaus judumo ir transporto, kelių eismo saugos ir spūsčių mažinimo bei bendrosios skaitmeninės rinkos ir energetikos sąjungos darbotvarkėse; B. kadangi sparti technologijų plėtra tiek transporto pramonėje, tiek robotikos ir dirbtinio intelekto sektoriuje labai paveikė ekonomiką ir visuomenę; kadangi autonominės transporto priemonės labai pakeis mūsų kasdienį gyvenimą, lems viso pasaulio kelių transporto ateitį, sumažins transporto išlaidas, pagerins kelių eismo saugumą, padidins judumą ir sumažins poveikį aplinkai; kadangi kelių transporto sektorius galėtų atverti duris naujoms paslaugoms ir naujų rūšių transportui ir taip patenkinti didėjantį individualaus judumo ir krovinio transporto poreikį ir net padėti iš esmės pertvarkyti miestų planavimą; C. kadangi Komisija siekia iki 2020 m. perpus sumažinti kasmet žūstančiųjų ES keliuose skaičių (lyginant su 2010 m.), laikantis visiškai saugaus eismo vizijos tikslų; kadangi atsižvelgiant į tai, jog 2016 m. ES keliuose daugiau kaip 25 000 žmonių žuvo, o dar 135 000 buvo sunkiai sužaloti, atrodo, kad pažanga mažinant bendrą žūčių ir sužalojimų skaičių pastaruoju metu sulėtėjo; kadangi mūsų miestai susiduria su rimtomis judumo problemomis, kurias dar labiau apsunkina tarša ir klimato kaita; D. kadangi jau įrodyta, kad pažangiosiomis pagalbinėmis vairavimo sistemomis, pavyzdžiui, įspėjimo apie nukrypimą nuo kelio juostos ir automatinio avarinio sustabdymo sistemomis, prisidedama prie kelių eismo saugumo ir sunkių eismo įvykių skaičiaus mažinimo; E. kadangi didžioji dauguma kelių eismo įvykių įvyksta dėl žmogaus padarytos klaidos, todėl būtina sumažinti tokių įvykių tikimybę nustatant privalomą pažangiųjų saugą didinančių transporto priemonių sistemų naudojimą, sykiu išlaikant asmeninio judumo galimybes; F. kadangi sulėtėjo ES per pastarąjį dešimtmetį vyravusi teigiama kelių eismo saugumo tendencija; kadangi kelių transportas vis dar lemia didžiąją transporto sektoriaus išmetamųjų teršalų – tiek šiltnamio efektą sukeliančių dujų, tiek oro teršalų – dalį; G. kadangi visame pasaulyje auga tiek keleivinio, tiek krovininio transporto poreikis ir vis labiau suvokiama, kad mūsų planetos ištekliai yra riboti, todėl transporto veiksmingumas tampa vis svarbesniu klausimu; H. kadangi ES turėtų skatinti ir toliau plėtoti automatizuotam judumui skirtas skaitmenines technologijas siekiant ištaisyti žmogaus klaidas ir sumažinti eismo įvykių ir žūčių keliuose skaičių; I. kadangi automatizavimas ir naujos technologijos diegimas padidins transporto ir transporto sistemų saugumą ir panaikins kai kuriuos susijusius žmogiškuosius faktorius; kadangi vykstant automatizavimui būtina atsižvelgti ir į skirtingų valstybių narių transporto sistemų įvairovę ir sąlygas; kadangi reikia sukurti naujas transporto sistemas, o prieš automatizavimą galima naudoti tinkamų saugos priemonių turinčias naujas ir dabartines transporto sistemas; J. kadangi esama automatizavimo lygių ir rinkoje jau randami 1 ir 2 lygiai, tačiau numatoma, kad sąlyginio, didelio ir visiško automatizavimo (transporto priemonėms tapus autonominėms) lygiai bus pasiekti tik 2020–2030 m., ir kadangi pagalbinės vairavimo sistemos yra itin svarbios, nes jos yra technologija, vedanti prie visiško automatizavimo; K. kadangi reikalingos investicijos tiek mokslinių tyrimų etape, tiek tolesnio kūrimo etape, siekiant patobulinti turimas technologijas ir įgyvendinti saugią ir pažangią transporto infrastruktūrą; L. kadangi kai kurios pasaulio šalys (pavyzdžiui, JAV, Australija, Japonija, Korėja ir Kinija) sparčiai juda prie savo tikslo – rinkoje užtikrinti susietojo ir automatizuoto judumo galimybę; kadangi Europai reikia aktyviau reaguoti į sparčius šio sektoriaus pokyčius, siekiant paskatinti imtis iniciatyvų ir taikyti griežtus saugos reikalavimus visiems eismo dalyviams, keliaujantiems jūra, vandens keliais, keliais, oru ar geležinkeliu arba keliaujantiems mišrių rūšių transportu; M. kadangi Komisija tikisi, kad nauja automatizuotų ir susietųjų transporto priemonių rinka proporcingai augs ir ES automobilių pramonės pajamos, apytikriais skaičiavimais, iki 2025 m. viršys 620 mlrd. EUR, o jos elektronikos sektoriaus – 180 mlrd. EUR; N. kadangi 2016 m. Amsterdamo deklaracijoje apibrėžiamas valstybių narių, Komisijos ir pramonės bendradarbiavimas susietųjų ir automatizuotų transporto priemonių vairavimo srityje; O. kadangi autonominis transportas apima visų rūšių nuotoliniu būdu pilotuojamą, automatizuotą ir autonominį kelių, geležinkelių, oro, jūrų ir vidaus vandenų transportą; P. kadangi Komisijos komunikatas dėl perėjimo prie automatizuoto susisiekimo yra svarbus ES susietojo ir automatizuoto judumo strategijos orientyras; Q. kadangi daugiausia dėmesio reikia skirti autonominiam judumui, nes visiškai autonominės transporto priemonės suteiks didelių saugumo kelyje privalumų ir galės veikti be susietųjų funkcijų; kadangi norint užtikrinti papildomus pajėgumus ir paslaugas vis dar gali reikėti skaitmeninio ryšio; R. kadangi autonominių transporto priemonių gaminimo pradžia (tikimasi, kad tai įvyks jau 2020 m.) atneš daug naudos, bet kartu iškils ir įvairi nauja rizika, t. y. susijusi su kelių eismo sauga, civiline atsakomybe ir draudimu, kibernetiniu saugumu, intelektinės nuosavybės teisėmis, duomenų apsauga ir prieigos prie duomenų klausimais, taip pat technine infrastruktūra, standartizavimu ir užimtumu; kadangi neįmanoma numatyti viso ilgalaikio autonominio judumo poveikio darbo vietoms ir aplinkai; kadangi labai svarbu užtikrinti, kad ES teisinė sistema būtų tinkama šiems uždaviniams deramai spręsti ir visuomenės informuotumui apie autonomines transporto priemones didinti ir jas priimti; S. kadangi atsižvelgiant į etikos klausimus, susijusius su naudojimusi šiomis technologijomis, būtina parengti dirbtinio intelekto diegimo gaires ir sistemas, kartu užtikrinant, kad šie etikos klausimai būtų sprendžiami nuosekliai; Bendrieji principai 1. džiaugiasi Komisijos komunikatu dėl perėjimo prie automatizuoto susisiekimo, komunikate išdėstytas požiūris, kurio laikantis ES taptų pasauline lydere diegiant saugias automatizuoto judumo sistemas, padėsiančias padidinti kelių eismo saugumą ir efektyvumą, sumažinti spūstis, transporto suvartojamą energijos ir išmetamųjų teršalų kiekį, taip pat palaipsniui mažinti iškastinio kuro naudojimą; 2. pripažįsta pradinius veiksmus, kurių Komisija ir valstybės narės ėmėsi dėl ateities automatizuoto judumo, ir atkreipia dėmesį į teisėkūros iniciatyvas dėl ITS direktyvos(3), pasiūlytas kelių infrastruktūros saugumo valdymo direktyvos peržiūras(4) ir variklinių transporto priemonių bendrosios saugos reglamentą(5); 3. patvirtina, kad sąveikiosios intelektinės transporto sistemos (C-ITS) atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant Automobilių inžinierių draugijos 2, 3 ir galbūt 4 lygių automatizuotų (autonominių) transporto priemonių sujungiamumo galimybę; skatina valstybes nares ir pramonę toliau diegti C-ITS ir ragina Komisiją remti valstybes nares ir pramonę joms diegiant C-ITS paslaugas, visų pirma pasitelkiant Europos infrastruktūros tinklų priemonę, Europos struktūrinius ir investicijų fondus ir programą „InvestEU“; 4. pabrėžia, kad visos autonominės kelių, geležinkelių, vandens ir oro transporto priemonės turi inovacijų potencialą; pabrėžia, kad ES subjektai turi suvienyti jėgas norint pasiekti ir išlaikyti pasaulinio lyderio vaidmenį autonominio transporto srityje; pažymi, kad autonominio judumo pažanga, visų pirma kelių transporto srityje, reikalauja daugelio ES ekonomikos sektorių, įskaitant transporto priemonių gamintojus ir skaitmeninio sektoriaus veikėjus, sinergija pagrįsto bendradarbiavimo; 5. pripažįsta, kad automatizuotas judumas teikia didelį potencialą daugeliui sektorių, nes kuria naujas verslo galimybes plėtoti verslą startuoliams, mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), visai pramonei ir visoms įmonėms, visų pirma todėl, kad kuria naujų judumo paslaugų ir užimtumo galimybių; 6. pabrėžia, kad reikia plėtoti autonomines transporto priemones, kuriomis gali naudotis neįgalieji ir riboto judumo asmenys; 7. primygtinai ragina Komisiją pristatyti strategiją, visų pirma susijusią su duomenimis, prieiga prie duomenų ir kibernetiniu saugumu, kaip nustatyta Parlamento 2018 m. kovo 13 d. rezoliucijoje dėl Europos sąveikiųjų intelektinių transporto sistemų strategijos, užtikrinant technologijų atžvilgiu neutralų ir rinkai parengtą požiūrį; pripažįsta galimybes, kurias suteiks Komisijos būsima rekomendacija dėl prieigos prie transporto priemonėse saugomų duomenų ir išteklių; 8. pakartoja, kad būtina išsiaiškinti, kokių teisėkūros veiksmų reikia imtis siekiant užtikrinti sąžiningą, saugią, realaus laiko ir technologijų atžvilgiu neutralią tam tikrų trečiųjų subjektų prieigą prie transporto priemonėje saugomų duomenų; mano, kad tokia prieiga turėtų galutiniams naudotojams ir trečiosioms šalims suteikti galimybių pasinaudoti skaitmeninimo privalumais ir skatinti užtikrinti vienodas sąlygas ir saugumą transporto priemonėse saugomų duomenų laikymo klausimu; 9. pažymi, kad panašūs klausimai, susiję su intelektinės nuosavybės teisėmis ir atitinkamomis naudojimosi teisėmis, atsiras dėl dirbtinio intelekto autonominio judumo tikslais ir kitose srityse, pavyzdžiui, nuosavybės ar naudojimosi teisių į kodeksą, duomenis ir išradimus, sukurtus paties dirbtinio intelekto; tačiau mano, kad reikėtų rasti iš esmės kuo bendresnius šioms problemoms spręsti skirtus būdus; 10. atkreipia dėmesį į tai, jog, rengiant naują teisėkūros sistemą dėl reglamento dėl autonominio judumo, reikia užtikrinti, kad visos kliūtys technologinės pažangos, mokslinių tyrimų ir inovacijų skatinimui būtų įveiktos; 11. atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijos komunikate dėl perėjimo prie automatizuoto susisiekimo nėra analizės ir pasiūlymų dėl visų transporto rūšių autonominių transporto priemonių; ragina Komisiją atlikti konkrečioms transporto rūšims skirtą analizę ir parengti atitinkamas strategijas, taip pat ir daugiarūšio transporto ir judumo srityse; 12. ragina Komisiją ir valstybes nares išplėsti savo politikos dėl autonominio vairavimo taikymo sritį ir į ją įtraukti ir visuomeninį transportą, taip pat toliau plėtoti savo viziją siekiant įtraukti visų rūšių transportą; 13. palankiai vertina Vadovų Tarybos aukšto lygio susitikimuose dėl autonominio vairavimo atliktą darbą ir norėtų, kad šis darbas būtų tęsiamas ir apimtų ne tik kelių transportą, bet ir kitas transporto rūšis; 14. pabrėžia, kad transporto priemonių ir infrastruktūros techniniai standartai (pavyzdžiui, kelio ženklai, ženklinimas, signalinės sistemos ir C-ITS) turėtų būti kuriami ir derinami tarptautiniu, ES ir nacionaliniu lygmenimis, vadovaujantis padarytu darbu ir dalyvaujant forumuose siekiant išvengti dubliavimo, remiantis atviro, skaidraus ir technologijų požiūriu neutralaus požiūrio, kurio laikantis didinamas kelių eismo saugumas ir užtikrinama vientisa tarpvalstybinė sąveika; 15. pažymi, kad patikimi transporto priemonėse saugomi duomenys ir maršrutų duomenys yra pagrindinės autonominio vairavimo bendroje Europos transporto erdvėje idėjos įgyvendinimo ir konkurencingų paslaugų galutiniams naudotojams užtikrinimo sudedamosios dalys; todėl primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų pašalintos tokiam duomenų naudojimui trukdančios kliūtys ir būtų sukurta tam skirta patikima reglamentavimo sistema iki 2020 m. sausio 1 d., užtikrinant vienodą duomenų kokybę ir prieinamumą visose valstybėse narėse; 16. pažymi, kad nedelsiant reikia užtikrinti teisinį tikrumą naudotojams ir suinteresuotiesiems subjektams autonominių transporto priemonių atitikties pagrindiniams esamiems teisės aktams srityje, ypač kalbant apie privatumo elektroninėje erdvėje teisės aktus ir Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą(6); ragina Komisiją patikslinti, kurių kategorijų informaciją, teikiamą autonominių transporto priemonių, reikia laikyti atviraisiais duomenimis ir teikti realiuoju laiku, ir kurią informaciją reikia laikyti konfidencialia; 17. pabrėžia, jog svarbu, kad naudotojai galėtų patys kontroliuoti savo asmeninius ir autonominėse transporto priemonėse generuojamus, renkamus ir perduodamus duomenis ir turėtų prieigą prie jų; pabrėžia, kad vartotojams turi būti užtikrintas didžiausias kibernetinės apsaugos lygis; 18. pabrėžia, jog tikimasi, kad autonominių transporto priemonių sukuriamų, surenkamų ir perduodamų duomenų kiekis smarkiai išaugs, ir atkreipia dėmesį į tai, kad reikės naudoti šiuos duomenis, visų pirma, ne asmens ir anoniminius duomenis, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas autonominių transporto priemonių diegimui ir toliau plėtoti inovacijas naujų judumo sprendimų srityje; pabrėžia, kad didžiausią prioritetą reikia teikti autonominių transporto priemonių sukuriamų privatumo ir neskelbtinų duomenų apsaugai; 19. pabrėžia, kad visiškai autonominės arba didžiąja dalimi automatizuotos transporto priemonės rinkoje atsiras ateinančiais metais ir kad būtina kuo greičiau sukurti atitinkamas reglamentavimo sistemas, kuriomis būtų užtikrinamas saugus jų veikimas ir nustatoma aiški atsakomybę reglamentuojanti tvarka, taip siekiant reaguoti į susijusius pokyčius, taip pat į autonominių transporto priemonių, infrastruktūros ir kitų naudotojų sąveiką; 20. pažymi, kad esamos atsakomybės taisyklės, pavyzdžiui, 1985 m. liepos 25 d. Tarybos direktyvoje 85/374/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių atsakomybę už gaminius su trūkumais, derinimo(7) (Direktyva dėl atsakomybės už gaminius) ir 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/103/EB dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo(8) (Transporto priemonių draudimo direktyva), nebuvo parengtos siekiant spręsti autonominių transporto priemonių eksploatavimo keliamų uždavinių, ir pabrėžia, kad vis daugėja įrodymų, jog dabartinė reglamentavimo sistema (ypač atsakomybės, draudimo, registracijos ir asmens duomenų apsaugos srityse) nebus pakankama arba tinkama reaguojant į naują riziką, kylančią dėl didesnio transporto priemonių automatizavimo, ryšių ir sudėtingumo; 21. laikosi nuomonės, kad, atsižvelgiant į šio sektoriaus dinamiškus technologinius pokyčius, reikia paaiškinti, kas turėtų atlyginti žalą, patirtą dėl visiškai autonominių transporto priemonių sukeltų nelaimingų atsitikimų, o kai autonomijos lygis yra toks, kad transporto priemonė gali ir veikti visiškai autonomiškai, ir būti valdoma vairuotojo, būtina aiškiai nustatyti, kas, esant abejonei, konkrečiais atvejais atsako už padarytą žalą; pabrėžia, kad šiuo atveju reikia išsiaiškinti ypač tai, ar, atsižvelgiant į nuomonę, kad iki šiol tik labai nedidelę visų eismo nelaimių dalį lemia techninės priežastys, atsakomybę būtų galima perkelti gamintojui, kurį, kaip rizikos veiksnį, kuriam įtakos nedaro aplaidumas, galima paprasčiausiai susieti su rizika, kurią kelią autonominės transporto priemonės teikimas į rinką; taip pat pabrėžia, jog irgi reikia išsiaiškinti tai, ar kiekvienu konkrečiu atveju vairuotojui taikytinos transporto priemonės savininko specialiosios kelių eismų saugos prievolės ir nurodymų prievolės gali tinkamai kompensuoti šį atsakomybės perkėlimą; todėl ragina Komisiją atlikti kruopštų vertinimą, pritaikyti dabartinę ES teisinę sistemą ir prireikus nustatyti naujas taisykles, kuriomis remiantis būtų paskirstyta atsakomybė ir prievolės; taip pat ragina Komisiją įvertinti ir stebėti galimybę nustatyti papildomas ES priemones, kad būtų žengiama koja kojon su naujovėmis dirbtinio intelekto srityje; 22. pabrėžia pasauline palydovinės navigacijos sistema (GNSS) grindžiamų technologijų ir projekto „Galileo“ svarbą siekiant patobulinti transporto priemonėse įrengtų skaitmeninių ir tinklo sistemų sąveiką ir sąveikumą; ragina kuo skubiau baigti kurti ir paleisti likusius palydovus, kad Europos padėties nustatymo sistemą „Galileo“ būtų galima naudoti automatizuotose transporto priemonėse kaip pagrindinę padėties nustatymo sistemą; 23. pažymi, kad visuotinė prieiga prie automatizuoto judumo technologijų nebus įmanoma be prieigos prie didelės spartos interneto ryšio ir 5G tinklų; apgailestauja, kad kai kuriuose regionuose, visų pirma kaimo vietovėse, dabartinės kartos 4G interneto tinklų diegimas vis dar atsilieka nuo lūkesčių; Kelių transportas 24. primena naujas, pagrindiniuose principuose dėl žmogaus ir mašinos sąsajos numatytas saugos taisykles, pasiūlytas darbo grupės „GEAR 2030“ galutinėje ataskaitoje; 25. pabrėžia, kad Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisija (UNECE), ES ir nacionalinės valstybės turi kuo skubiau priimti kelių eismo saugumą reglamentuojančius teisės aktus, kuriais būtų remiamos technologinės inovacijos ir autonominis vairavimas, siekiant sumažinti žmogiškųjų klaidų, kelių eismo įvykių ir keliuose žūstančiųjų skaičių; 26. pabrėžia, kad svarbu priimti plataus užmojo naują Bendrosios motorinių transporto priemonių saugos reglamentą, nes privalomas naujų transporto priemonių saugos technologijų įdiegimas teikia trumpalaikių galimybių gelbėti gyvybes, o tokias technologijas taip pat būtų galima naudoti ateityje, pradedant eksploatuoti susietąsias ir automatizuotas transporto priemones; 27. primena, kad susietųjų ir automatizuotų transporto priemonių naudojimo pradžią didžiąja dalimi skatina technologijų vystymo postūmis; pabrėžia, kad būtina išnagrinėti ir pripažinti žmogiškuosius ir visuomeninius susietųjų ir automatizuotų transporto priemonių kūrimo aspektus ir užtikrinti, kad jas kuriant būtų paisoma visų visuomeninių, žmogiškųjų ir su aplinka susijusių vertybių ir tikslų; 28. primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares, atsižvelgiant į judumo svarbą ES, susitarti dėl bendrosios pozicijos ir bendradarbiauti siekiant, kad ES imtųsi vadovaujančio vaidmens ir jį išlaikytų tarptautiniu mastu derinant techninius automatizuotų transporto priemonių standartus laikantis UNECE taisyklių ir Vienos konvencijos, ypač visose UNECE Pasaulinio forumo transporto priemonių reglamentavimui suderinti (29 straipsnio darbo grupė) ir darbo grupės dėl automatizuotų / autonominių ir susietųjų transporto priemonių (GRVA) diskusijose; 29. pabrėžia, kad rinkos priežiūros procedūros, susijusios su automatizuotomis transporto priemonėmis visą jų naudojimo laiką, turėtų būti kuo labiau standartizuotos, skaidrios ir patikrinamos, įskaitant tarpvalstybinius bandymus atviruose keliuose ir realiomis vairavimo sąlygomis, taip pat periodinę techninę apžiūrą; 30. atkreipia dėmesį į tai, kad reikia aiškių teisės aktų, kurie būtų reguliariai peržiūrimi, atnaujinami (prireikus) ir derinami, įpareigojant įrengti duomenų apie įvykius įrašymo įrenginius laikantis Bendrosios saugos reglamento, siekiant pagerinti eismo įvykių tyrimus ir kuo greičiau patikslinti ir leisti spręsti su atsakomybe susijusius klausimus; pažymi, kad šie duomenų apie įvykius įrašymo įrenginiai yra reikalingi norint nustatyti su eismo įvykiu susijusių skirtingų subjektų atsakomybę; 31. pabrėžia, kad ir pereinamuoju laikotarpiu būtina įdiegti apsaugos sistemas, šiuo laikotarpiu automatizuotos transporto priemonės bus naudojamos kartu su visiškai nesusietomis ir visiškai neautomatizuotomis transporto priemonėmis; atkreipia dėmesį į pagalbinių vairavimo sistemų, kaip žingsnio siekiant įgyvendinti visiško automatizuoto vairavimo idėją, svarbą, siekiant netgi dabar užkirsti kelią eismo įvykiams, pasitelkiant aktyvias saugos sistemas, ar lengvinti eismo įvykių sunkumą, naudojant pasyviąsias saugos sistemas; 32. ragina valstybes nares pasirūpinti saugia, kokybiška kelių infrastruktūra, kuri sudarytų galimybes naudoti automatizuotas ir autonomines transporto priemones; 33. ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad visos sistemos, kurios apima skaitmeniniu būdu perduodamą informaciją apie kelių eismą, būtų sąveikios; 34. atkreipia dėmesį į kylantį susirūpinimą dėl vartotojų atsipalaidavimo naudojantis transporto priemonėmis, kurioms būtina tam tikra vairuotojo intervencija; ragina geriau paaiškinti sąvoką „transporto priemonės su pažangiomis pagalbos vairuotojui sistemomis“ (SAE 1–3 lygmenys), lyginant su sąvoka „automatizuotos transporto priemonės“ (SAE 4–5 lygmenys), ir šios sistemos reikalavimų skirtumus kelių eismo saugumo teisės aktuose, ir atlikti papildomus tyrimus dėl 3 lygio automatizuotų transporto priemonių galimybių ir saugos, visų pirma dėl signalo vairuotojui davimo, kai yra reikalingas jo intervencinis veiksmas, ir dėl pavojų, kurie gali kilti uždelsus atlikti tokį intervencinį veiksmą; 35. ragina Komisiją parengti aiškias dirbtinio intelekto etikos gaires; 36. ragina Komisiją nustatyti atsakomybės kriterijus ir apsaugos priemonių sistemas siekiant apsaugoti žmones, taip siekiant užtikrinti nuoseklų požiūrį į etikos klausimus, kylančius dėl automatizuotoms transporto priemonėms skirtų autonominių sistemų; 37. pabrėžia, kad autonomines transporto priemones bus galima leisti naudoti ir jos bus naudojamos keliuose, kai teisės aktų leidėjas apsvarstys ir išspręs etinius klausimus, susijusius su tokiomis transporto priemonėmis; taigi pabrėžia, kad automatizuotos transporto priemonės turi būti pirma įvertintos, kad būtų išspręsti minėti etiniai klausimai; 38. pabrėžia, jog manoma, kad plačiai pradėjus eksploatuoti autonomines transporto priemones padidės su spūstimis susiję iššūkiai judumui miestuose; mano, kad autonominės transporto priemonės ir tokie sprendimai kaip dalijimasis vienu automobiliu bei pavėžėjimas turėtų prisidėti sprendžiant šias problemas; ragina valdžios institucijas parengti politiką, kuria būtų užtikrinama, kad autonominės transporto priemonės pagerintų kelionės galimybes, įskaitant viešąjį transportą ir kitus sprendimus, skirtus visiems piliečiams; 39. pabrėžia, kad važiavimas vilkstine yra itin perspektyvus metodas, nes sutaupoma degalų ir energijos ir didėja kelių eismo sauga, todėl ragina valstybes nares, Komisiją ir šio sektoriaus pramonę imtis Amsterdamo deklaracijoje išdėstytų priemonių; ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl reglamentavimo sistemos, kuria būtų skatinama didžiąja dalimi ir visiškai automatizuotas (pavyzdžiui, važiuojančias vilkstine) transporto priemones sujungti su viskuo (V2X), ypač ilgų distancijų kelių transporto srityje; 40. tvirtina, kad pasyviosios ir aktyviosios saugos priemonės autonominėse transporto priemonėse atlieka svarbų vaidmenį mažinant susidūrimų, per susidūrimus sužalojamų ir žūstančių asmenų skaičių, nes transporto priemonės vis dar gali susidurti, ypač pereinamuoju mišraus eismo etapo metu; ragina Komisiją ir valstybes nares padidinti kelių eismo saugumą; 41. atkreipia dėmesį į riziką, kurią kelia tendencija, pastebima didėjant mišraus eismo, kuriame dalyvauja tradicinės ir autonominės transporto priemonės, apimčiai, dėl to ragina atlikti daugiau bandymų vietoje, kad būtų galima ateityje teikti paramą įrodymais pagrįstiems viešųjų ir privačiųjų įmonių ir organizacijų atliekamiems moksliniams tyrimams ir plėtrai, tačiau taip pat suteikti konkrečių duomenų, padedančių priimti tinkamas civilinės atsakomybės taisykles; 42. pabrėžia, kad galimas sprendimas, kaip pašalinti esamas spragas ir trūkumus, galėtų būti atsakomybe be kaltės paremta draudimo už autonominėmis transporto priemonėmis padarytą žalą sistemos sukūrimas; 43. pabrėžia, kad, kaip nurodyta Parlamento 2017 m. vasario 16 d. rezoliucijoje dėl robotikai taikomų civilinės teisės nuostatų(9), negali būti jokių atsakomybės apribojimų dėl kompensuotinos žalos pobūdžio ir apimties, taip siekiant užtikrinti deramą nukentėjusiųjų apsaugą; Oro transportas 44. atkreipia dėmesį į neseniai priimtą EASA reglamentą(10) dėl atnaujintų aviacijos saugos taisyklių, kurios apima, be kita ko, nuostatas dėl tvirto teisinio pagrindo pirmajam išsamių ES taisyklių dėl visų rūšių civilinių bepiločių orlaivių rinkiniui; primena, kaip svarbu buvo priimti EASA reglamentą, atsižvelgiant į tai, kad tokios naujos technologijos kaip nepilotuojamas orlaivis (UAV) jau pradeda skraidyti ES padangėse, todėl buvo būtina pritaikyti dabartinę ES reglamentavimo sistemą ir skirtingas nacionalines taisykles; 45. be to, primygtinai ragina Komisiją nedelsiant pristatyti išsamias taisykles, skirtas automatizuotiems orlaiviams, kuriems reikalingos specialios ir konkrečiai jiems pritaikytos specifikacijos, atsižvelgiant į tai, kad vieno UAV ir veiklos metodo nepakanka, kad būtų galima užtikrinti saugią automatizuotų orlaivių integraciją oro erdvėje, kurią jie turi dalytis su pilotuojamais orlaiviais; primena, kad UAV bus reikalingos saugios ir, kai reikalinga, sertifikuotos žvalgybos sistemos, taip pat tam tikra oro erdvės valdymo aplinka; pabrėžia, kad tokiomis UAV taikomomis taisyklėmis reikėtų atsižvelgti ir į veiklos pobūdį ir pavojus, atitinkamo nepilotuojamo orlaivio veiklos charakteristikas ir tokias veiklos zonos charakteristikas, kaip gyventojų tankis, paviršiaus ypatybės, pastatai ir kita jautri infrastruktūra; 46. atkreipia dėmesį į tai, kad aviacijos sektoriuje naudojant automatizuotus orlaivius svarbu saugoti asmens duomenis; 47. primena 2016 m. Varšuvos deklaraciją dėl bepiločių orlaivių – darbo vietų ir verslo galimybių paskatinimo priemonę; pakartoja, kad svarbu planuoti veiksmus, siekiant sukurti ES bepiločių orlaivių ekosistemą, kurią, remiantis pagrindiniais Rygos deklaracijos principais, tikimasi pabaigti kurti iki 2019 m.; 48. pabrėžia, kad svarbu koordinuotai kurti technologijas ir operacines sąvokas, kurios padės orlaivius saugiai integruoti oro eismo valdymo paslaugų tikslais, atsižvelgiant į bendros įmonės SESAR (SESAR JU) vykdomos programos „U-Space“ tikslus; atkreipia dėmesį į iki šiol bendros įmonės SESAR JU atliktą veiklą, kurią ir toliau reikėtų remti; 49. primena, kad būsimiems biudžeto laikotarpiams reikės padidinti dabartinių su UAV susijusių mokslinių tyrimų ir bandymų programų, pavyzdžiui, programos „U-Space“, finansavimą; pažymi, kad šie bandymai, kurie sudarė sąlygas išbandyti didelio UAV parko panaudojimą realiomis sąlygomis kartu užtikrinant didžiausią oro eismo valdymo saugumą ir tinkamas saugumo sąlygas, galėtų būti sektinu pavyzdžiu norint išbandyti autonomines antžemines transporto priemones; 50. pažymi, kad būtina sukurti tinkamas bandymo zonas autonominių orlaivių technologijoms, įskaitant bepiločius orlaivius, siekiant užtikrinti saugias sąlygas naujų technologinių sprendimų skatinimui prieš jas galutinai diegiant; Jūrų ir vidaus vandenų transportas 51. atkreipia dėmesį į autonominių laivų potencialą ir pridėtinę vertę, ypač vidaus vandenų keliuose ir trumpųjų nuotolių laivyboje, kurie gali padėti sumažinti jūrų ir vidaus vandenų laivininkystės nelaimingų atsitikimų skaičių, kurių dauguma įvyksta dėl žmogaus klaidos; 52. pabrėžia autonominių sistemų potencialą išvengti dalies žmogaus klaidų ir sudaryti sąlygas tiltelio personalui daugiau laiko skirti vaizdiniam stebėjimui, ypač siaurose jūrinėse atkarpose ir uostuose; vis dėlto, pabrėžia, kad saugai svarbiausia yra keitimasis informacija ir komunikacija, ypač tuomet, kai esama labai arti kitų laivų, todėl ant tiltelių nuolat turi dirbti personalas; 53. pritaria PIANIC darbo grupės pažangios laivininkystės klausimais ir Tarptautinio autonominių laivų tinklo veiklai; 54. ragina Komisiją apibrėžti ir nustatyti automatizacijos lygius tiek vidaus, tiek jūrų laivybai ir nustatyti bendrus standartus, taip pat uostams, siekiant suderinti ir skatinti autonominių laivų naudojimą, jiems sąveikaujant su autonominiais ir ne autonominiais naudotojais ir infrastruktūra; 55. pabrėžia, kad svarbu kurti ir plėsti skaitmeninius centrus ir tarpusavyje susietus Transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) koridorius, pasitelkiant naujausius terminalų įrenginius ir veiksmingas elektronines eismo valdymo sistemas, pavyzdžiui, Upių informacijos paslaugas ir Reino uostų informacinę sistemą, siekiant sukurti visapusišką daugiarūšę autonominę transporto sistemą; 56. ragina Komisiją parengti visapusišką strategiją, siekiant skatinti tolesnį vidaus vandenų laivybos, jos infrastruktūros, laivakelių ir eismo valdymo automatizavimą ir vystyti autonominius uostus, atsižvelgiant į vidaus uostų kaip įvairiarūšio transporto centrų poziciją rengiant dokumentą „Skaitmeninė vidaus vandenų kelių teritorija“; 57. ragina labiau remti tarpvalstybines bandymų sritis ir skatinti jas kurti, taip pat vykdyti daugiau tokių projektų kaip NOVIMAR ir „Jūrų laivininkystės bepilotė navigacija per žvalgybą tinkluose“ (MUNIN), kurią ES bendrai finansuoja pagal Septintąją bendrąją programą ir programą „Horizontas 2020“, siekdama toliau plėtoti autonominės laivybos ir automatizuotos infrastruktūros technologiją ES; 58. pabrėžia, kad laivams taikomi standartai turi būti rengiami kartu su Tarptautine jūrų organizacija ir derinami su šios organizacijos priimtais standartais, siekiant nustatyti tarptautinę teisinę saugaus laivų veikimo sistemą; Geležinkelių transportas 59. ragina Komisiją, tariantis ir derinant veiksmus su pramone ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, sukurti bendrus protokolus ir standartus, kurie leistų sukurti autonomines traukinių ir lengvojo bėginio transporto sistemas; 60. ragina pagerinti bendrąsias sąlygas autonominėms transporto priemonėms geležinkelių transporte ir paspartinti perėjimą prie skaitmeninio geležinkelių sektoriaus; mano, kad Europos traukinių kontrolės sistema (ETCS) yra geležinkelių sektoriaus automatizavimo pagrindas, o tai galima pasiekti susiejus ETCS su automatiniu traukinių eismo valdymu; ragina Komisiją paspartinti ETCS diegimą dabartinėse ir būsimose ES finansavimo schemose ir suteikti tam prioritetą; 61. pabrėžia skaitmeninės centralizacijos svarbą, nes tai yra svarbus naujas žingsnis stiprinant geležinkelių infrastruktūros skaitmeninimą, ir ragina Komisiją bei valstybes nares remti šio aspekto įgyvendinimą. 62. ragina Komisiją tęsti programą „Shift2Rail“, siekiant paskatinti tolimesnę skaitmeninio geležinkelių tinklo ir visiškai automatizuoto traukinio veikimo plėtotę, taip pat įtraukiant ir automatinio geležinkelių valdymo standarto per ETCS sukūrimą bei kibernetinį saugumą; 63. atkreipia dėmesį į vis didėjančius, su spūstimis susijusius judumo mieste iššūkius ir į automatizuoto viešojo transporto naudojant geležinkelio bėgius suteiktas galimybes įveikti šiuos iššūkius; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti ir remti projektus, kuriais minėti iššūkiai spendžiami pasitelkiant automatizuotas viešojo transporto naudojant geležinkelio bėgius naujoves; Vartotojų teisės ir konkurencinės sąlygos 64. ragina Komisiją sukurti visapusiškas taisykles, kuriose būtų išdėstyta gamintojų, vairuotojų ir valdytojų atsakomybė kiekvienu automatizacijos etapu visoms transporto rūšims; pabrėžia, kad vairuotojai ar valdytojai turi būti aiškiai, savaime suprantamu būdu, pasitelkiant komercinį ženklinimą ar kitokias komunikacijos formas, informuoti apie šią atsakomybę; mano, jog itin svarbu užtikrinti transporto priemonių saugą ir jų reguliarų techninį aptarnavimą visu transporto priemonių naudojimo laikotarpiu, ir atkreipia dėmesį į sąžiningas atitinkamų suinteresuotųjų subjektų rinkos galimybes prieiti prie transporto priemonėje saugomų duomenų ir išteklių; 65. ragina Komisiją užtikrinti, kad visos sistemos autonominėse transporto priemonėse būtų sukonstruotos tokiu būdu, kad transporto priemonių savininkai ar naudotojai galėtų laisvai pasirinkti konkuruojančius paslaugų teikėjus ir nebūtų priversti naudotis vien automobilio gamintojo siūlomomis paslaugomis; 66. pabrėžia, kad autonominių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto srityje būtina užtikrinti sąžiningą nepriklausomų motorinių transporto priemonių paslaugų teikėjų prieigą prie rinkos; primena, kad tokios įmonės, ypač atsarginių dalių gamintojai, nedidelės dirbtuvės ar techninio aptarnavimo centrai, yra svarbus motorinių transporto priemonių rinkos konkurencijos elementas, darantis teigiamą poveikį tokio pobūdžio paslaugų prieinamumui ir kainoms; 67. mano, kad skaitmeninėje motorinių transporto priemonių aptarnavimo paslaugų rinkoje tiesioginė ir laiku suteikiama prieiga prie transporto priemonės duomenų ir funkcijų nulems tai, ar automatizuoto ir mišraus judumo paslaugų rinka veiks sąžiningos konkurencijos sąlygomis; primena, kad nepriklausomi veiklos vykdytojai atlieka labai svarbų vaidmenį visoje automobilių gamybos pramonės tiekimo grandinėje; 68. mano, kad autonominių transporto priemonių aptarnavimo srityje konkurencijai bendrojoje rinkoje galėtų kilti pavojus, jei gamintojai apsunkins nepriklausomų remonto paslaugų teikėjų prieigą prie tokio tipo transporto priemonėse instaliuotų sistemų; pabrėžia, kad šis rinkos sektorius turėtų būti reglamentuojamas Komisijos reglamentu (ES) Nr. 461/2010(11); 69. pabrėžia, kad vartotojai turėtų būti iš anksto informuojami apie transporto priemones, kurias jie perka, ir apie remonto paslaugas, kuriomis jie gali naudotis; 70. mano, kad perėjus prie automatizuotų transporto priemonių, be jų teigiamo poveikio kelių eismo saugumui, degalų sąnaudoms, aplinkai ir naujų darbo vietų kūrimui telekomunikacijų ir automobilių sektoriuose, gali būti ir prarasta darbo vietų transporto sektoriuje ir sulaukta padarinių draudimo sektoriuje, o norint sklandaus perėjimo šie klausimai turi būti išspręsti kuo greičiau; Mokslinių tyrimų ir švietimo poreikiai 71. pabrėžia, kad ES būtina plėtoti pagrindines autonomines technologijas (pavyzdžiui, žmogaus smegenų ir kognityvinės veiklos vairavimo metu įforminimą ir modeliavimą, aplinkos suvokimo sistemas ir dirbtinį intelektą) siekiant neatsilikti nuo tarptautinių konkurentų ir kurti naujas darbo vietas; 72. pabrėžia, kad, rinkoje vos tik pradėjus pardavinėti autonomines transporto priemones, didelį poveikį patirs prekių paskirstymas su vartojimas; todėl mano, kad reikia skubiai įvertinti šį poveikį ir užtikrinti priemones, kuriomis būtų remiami poveikį patiriantys sektoriai ir asmenys; 73. ragina imtis iniciatyvos nustatyti ir spręsti klausimus dėl užimtumo pasiūlos ir paklausos pokyčių, pertvarkant švietimą taip, kad būtų atsižvelgiama į naujų ir specializuotų įgūdžių poreikį transporto priemonių gamyboje ir profesionaliame naudojime (pavyzdžiui, rengiant mokymo kursus ir sesijas), taip siekiant sudaryti palankesnes sąlygas perėjimui prie naujų formų judumo; 74. primygtinai ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis siūlyti iniciatyvas, skatinančias įgūdžius, išsilavinimą ir mokymus, kurie yra reikalingi siekiant išlaikyti ES autonominių transporto priemonių sektoriaus lyderio pozicijoje; pabrėžia, jog valstybėms narėms savo švietimo programose yra svarbu atsižvelgti į šias naujas tendencijas, kad jos galėtų reaguoti į aukštos kvalifikacijos ir įgūdžių turinčių darbuotojų poreikį skirtinguose transporto sektoriuose; 75. primena, kad iš programos „Horizontas 2020“ 2014–2020 m. laikotarpiui automatizuotų transporto priemonių moksliniams tyrimams ir naujovių programoms buvo skirta 300 mln. EUR, ir rekomenduoja kitu daugiametės finansinės programos 2021–2027 m. laikotarpiu („Europos horizontas“) šias programas tęsti ir išplėsti visų rūšių transportui; 76. pabrėžia, kad bendradarbiaujant vykdomi moksliniai tyrimai yra svarbūs užtikrinant sparčią transporto automatizavimo pažangą, įtraukiant visą inovacijų ekosistemą; 77. ragina Komisiją įsteigti bendrą įmonę, panašią į geležinkelių sektoriuje įsteigtą įmonę „Shift2Rail“ ir aeronautikos sektoriuje veikiančią įmonę „CleanSky“, taip siekiant sukurti autonominiam transportui skirtą ir į pramonę orientuotą strateginę iniciatyvą, kuri būtų patraukli ES piliečiams, turėtų didelės komercinės reikšmės ir būtų paremta plataus masto pramonės, visuomenės ir akademinio pasaulio bendradarbiavimu ir suderintu ir sąveikiu technologijų diegimu, siekiant sukurti pasaulinio masto įvairiarūšę autonominio transporto sistemą; 78. pabrėžia, kad būtina visoje ES įrengti įprastinių sąlygų bandymų aikšteles, kuriose būtų kuriamos ir kruopščiai išbandomos naujos technologijos; primygtinai ragina kiekvieną valstybę narę iki 2020 m. apibrėžti miesto ir užmiesčio teritorijas, kuriose autonominės tyrimų transporto priemonės galėtų būti bandomos įprastinėse eismo sąlygose kartu užtikrinant kelių eismo saugumą tose teritorijose, taip pat užtikrinant tarpvalstybinių ES ir sąveikiųjų testavimo sistemų sukūrimą; 79. pabrėžia, kad kai kurie ES piliečiai pareiškė nepasitikintys automatizuotu judumu; todėl pabrėžia, kad teisės aktų leidėjai privalo apsvarstyti etinį aspektą, kad visuomenė palankiau vertintų šį klausimą; ragina investuoti į išsamius dirbtinio intelekto ir kitų automatizuoto judumo aspektų mokslinius tyrimus; 80. ragina atlikti išsamius mokslinius tyrimus dėl autonominio transporto ilgalaikio poveikio tokioms sritims kaip vartotojų prisitaikymas, priimtinumas visuomenei, sukeliamos fiziologinės reakcijos ir socialinis judumas, eismo įvykių sumažinimas ir viso transporto iš esmės pagerinimas; 81. ragina visas suinteresuotąsias šalis, įskaitant transporto priemonių gamintojus, dalių tiekėjus ir programinės įrangos ir dizaino paslaugų teikėjus, taip pat valstybes nares ir susijusias valdžios institucijas bendradarbiauti skatinant inovacijas, užtikrinant investicijas į automatizuotam judumui pritaikytą infrastruktūrą (tiek užmiesčio, tiek miestų keliuose) ir sudarant palankesnes sąlygas tarpvalstybiniams bandymams; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia padidinti investicijas į esamos infrastruktūros pritaikymą, naujos infrastruktūros kūrimą ir Europos kelių sujungiamumo gerinimą; pažymi, kad pastebimas ES piliečių nepasitikėjimas automatizuotu vairavimu ir kad reikėtų surengti informuotumo didinimo kampanijas siekiant padidinti piliečių pasitikėjimą; ragina investuoti į išsamius dirbtinio intelekto ir autonominio ir susietojo transporto etinių aspektų mokslinius tyrimus; o 82. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.
| ||||||||||||||||||||||||||||||
| Transporto priemonių, išnuomotų be vairuotojų, naudojimas kroviniams vežti keliais ***I |
| ||||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||||
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas) Europos Parlamentas, – atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2017)0282), – atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 91 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0172/2017), – atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį, – atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 6 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1), – pasikonsultavęs su Regionų komitetu, – atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį, – atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą (A8-0193/2018), 1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją(2); 2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės; 3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams. Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. sausio 15 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/..., kuria iš dalies keičiama Direktyva 2006/1/EB dėl transporto priemonių, išnuomotų be vairuotojų, naudojimo kroviniams vežti keliais
(Tekstas svarbus EEE) EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA, atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 91 straipsnio 1 dalį, atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą, teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams, atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(3), pasikonsultavę su Regionų komitetu, laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(4), kadangi: (1) Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/1/EB(5) numatytas minimalus rinkos atvėrimo transporto priemonių, išnuomotų be vairuotojų, naudojimui kroviniams vežti keliais lygis; (2) išnuomotų transporto priemonių naudojimas gali sumažinti įmonių, vežančių krovinius savo sąskaita arba samdos pagrindais ir už atlygį, sąnaudas ir kartu padidinti jų veiklos lankstumą. Todėl tai gali padėti padidinti šių įmonių našumą ir konkurencingumą. Be to, kadangi nuomojamos transporto priemonės paprastai yra naujesnės, palyginti su vidutiniu transporto priemonių parko amžiumi, jos yra dažnai gali būti saugesnės ir mažiau teršia teršti aplinką; [1 pakeit.] (3) Direktyva 2006/1/EB nesuteikia įmonėms galimybės visapusiškai pasinaudoti nuomojamų transporto priemonių naudojimo privalumais. Ta direktyva valstybėms narėms leidžiama riboti jų teritorijose įsisteigusioms įmonėms išnuomotų transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiama masė viršija šešias tonas, naudojimą vežimo savo sąskaita operacijoms vykdyti. Be to, nereikalaujama, kad valstybės narės leistų išnuomotą transporto priemonę naudoti atitinkamose savo teritorijose, jei transporto priemonė buvo įregistruota ir pradėta naudoti laikantis kitos valstybės narės, nei ta, kurioje įsteigta ją nuomojanti įmonė, teisės aktų; [2 pakeit.] (4) kad įmonės galėtų plačiau pasinaudoti išnuomotų transporto priemonių privalumais, joms turėtų būti suteikta galimybė naudotis transporto priemonėmis, išnuomotomis bet kurioje valstybėje narėje, o ne tik toje, kurioje jos įsteigtos. Taip joms būtų lengviau patenkinti trumpalaikę, sezoninę ar laikinai padidėjusią paklausą arba pakeisti defektų turinčias arba sugedusias transporto priemones; (4a) nereikėtų leisti valstybėms narėms riboti galimybes savo teritorijose naudoti kitoje valstybėje narėje tinkamai įsisteigusios įmonės išnuomotas transporto priemones su sąlyga, kad transporto priemonė yra įregistruota ir atitinka galiojančias veiklos normas bei saugos reikalavimus arba pradėta naudoti laikantis bet kurios valstybės narės teisės aktų, o atsakingos įmonės įsisteigimo vietos valstybė narė yra išdavusi veiklos leidimą; [3 pakeit.] (5) kelių transporto priemonių apmokestinimo lygis Sąjungoje vis dar yra labai nevienodas. Todėl tam tikri apribojimai, kurie taip pat turi netiesioginės įtakos laisvei teikti transporto priemonių nuomos paslaugas, išlieka pagrįsti siekiant išvengti fiskalinių iškraipymų. Todėl valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė laikantis šioje direktyvoje nustatytų sąlygų atitinkamose jų teritorijose riboti laiką, kurį įsisteigusi įmonė gali naudoti išnuomotą transporto priemonės išnuomotos priemonę, kuri yra registruota arba pradėta eksploatuoti kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje įsteigta ją nuomojanti įmonė, naudojimo atitinkamose savo teritorijose laiką;. Taip pat joms turėtų būti leista riboti tokių jų teritorijose įsisteigusių įmonių išnuomotų transporto priemonių skaičių [4 pakeit.] (5a) siekiant užtikrinti šių priemonių vykdymą, informacija apie išnuomotos transporto priemonės registracijos numerį turėtų būti pateikiama valstybių narių nacionaliniuose elektroniniuose registruose, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1071/2009(6). Kompetentingos įsisteigimo valstybės narės institucijos, kurioms buvo pranešta apie transporto priemonės, kurią išsinuomojo tas vežėjas ir kuri buvo įregistruota ar pradėta naudoti laikantis kitos valstybės narės teisės aktų, naudojimą, apie tai turėtų informuoti tos kitos valstybės narės kompetentingas institucijas. Tuo tikslu valstybės narės turėtų naudotis Vidaus rinkos informacine sistema (IMI); [5 pakeit.] (6) siekiant sudaryti sąlygas veiksmingiau vykdyti vežimo savo sąskaita operacijas, valstybėms narėms turėtų būti nebeleidžiama riboti galimybės naudoti išnuomotas transporto priemones tokioms operacijoms vykdyti; (6a) siekiant išlaikyti veiklos standartus, atitikti saugos reikalavimus ir užtikrinti tinkamas darbo sąlygas vairuotojams, svarbu, kad šalyje, kurioje vykdoma veikla, būtų užtikrinama, jog vežėjai turėtų galimybę naudotis turtu ir tiesioginės paramos infrastruktūra; [6 pakeit.] (7) Komisija turėtų stebėti šios direktyvos įgyvendinimą bei veikimą ir pateikti ataskaitą vėliausiai po trejų metų nuo šios direktyvos perkėlimo termino. Bet kokie tolesni šios srities veiksmai Ataskaitoje reikėtų tinkamai atsižvelgti į poveikį kelių eismo saugumui, mokestinėms pajamoms ir aplinkai. Ataskaitoje taip pat turėtų būti įvertinti visi šios direktyvos nuostatų pažeidimai, įskaitant tarpvalstybinius pažeidimus. Tolesnių veiksmų šioje srityje poreikis turėtų būti svarstomi svarstomas atsižvelgiant į šią ataskaitą; [7 pakeit.] (8) kadangi šios direktyvos tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl tarpvalstybinio kelių transporto pobūdžio ir dėl problemų, kurias šia direktyva ketinama išspręsti, tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali priimti priemones. Pagal proporcingumo principą šioje direktyvoje nenumatoma nieko, kas nėra būtina siekiant tų tikslų; (9) todėl Direktyva 2006/1/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista, PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ: 1 straipsnis Direktyva 2006/1/EB iš dalies keičiama taip: 1) 2 straipsnis iš dalies keičiamas taip: a) 1 dalis iš dalies keičiama taip: i) įvadinis sakinys pakeičiamas taip:" „Visos valstybės narės leidžia savo teritorijoje naudoti transporto priemones, kurias išsinuomoja kitos valstybės narės teritorijoje įsisteigusios įmonės, jeigu:“; "ii) a punktas pakeičiamas taip:" „a) transporto priemonė įregistruota arba pradėta naudoti laikantis bet kokios valstybės narės teisės aktų, įskaitant veiklos standartus ir saugos reikalavimus;“; [8 pakeit.] "b) įterpiama ši 1a dalis:" „1a. Jei transporto priemonė nėra įregistruota arba pradėta naudoti laikantis valstybės narės, kurioje įsteigta transporto priemonę nuomojanti įmonė, teisės aktų, valstybės narės gali riboti išnuomotos transporto priemonės naudojimo atitinkamose savo teritorijose laiką. Tačiau tokiu atveju valstybės narės leidžia ją naudoti ne trumpiau kaip keturis mėnesius bet kuriais kalendoriniais metais.“ [9 pakeit.] "2) 3 straipsnis pakeičiamas taip:" „3 straipsnis 1. Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad jų teritorijose įsisteigusios įmonės kroviniams vežti keliais galėtų naudoti išnuomotas transporto priemones tomis pačiomis sąlygomis kaip ir joms priklausančias transporto priemones, jeigu laikomasi 2 straipsnyje išdėstytų sąlygų.“; [10 pakeit.] 1a. Jeigu transporto priemonė įregistruota arba pradėta naudoti laikantis kitos valstybės narės teisės aktų, įmonės įsisteigimo vietos valstybė narė gali:
1b. Valstybės narės šio straipsnio 1 dalies nuostatų gali netaikyti transporto operacijoms savo sąskaita, kurios vykdomos transporto priemonėmis, kurių bendras leistinas pakrauto automobilio svoris didesnis nei 6 tonos. [28 ir 34 pakeit.] "2a) įterpiamas šis 3a straipsnis:" „3a straipsnis 1. Informacija apie nuomoto automobilio registracijos numerį turi būti įrašoma į nacionalinį elektroninį registrą, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 16 straipsnyje*. 2. Kompetentingos vežėjo įsisteigimo valstybės narės institucijos, kurioms buvo pranešta apie transporto priemonės, kurią išsinuomojo tas vežėjas ir kuri buvo įregistruota ir pradėta naudoti laikantis kitos valstybės narės teisės aktų, naudojimą, apie tai informuoja tos kitos valstybės narės kompetentingas institucijas. 3. Administracinis bendradarbiavimas, numatytas 2 dalyje, vykdomas per Vidaus rinkos informacinę sistemą (IMI), sukurtą pagal Reglamento (ES) Nr. 1024/2012** 2 straipsnį. ________________ * Remiantis Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 16 straipsniu, atsižvelgiant į informacijos, kuri turi būti įtraukta į registrus, išplėtimą, kaip pasiūlė Komisija. ** OL L 316, 2012 11 14, p. 1.“ [12 pakeit.] "3) įterpiamas šis 5a straipsnis:" „5 a straipsnis Iki [Leidinių biurui: prašome įrašyti datą – 5 [3 metai nuo direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę termino pabaigos] Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia šios direktyvos įgyvendinimo ir veikimo ataskaitą. Ataskaitoje pateikiama informacija apie kitoje valstybėje narėje negu ta, kurioje įsteigta transporto priemonę nuomojanti įmonė, išnuomotų transporto priemonių naudojimą. Ataskaitoje ypatingas dėmesys skiriamas poveikiui kelių eismo saugumui ir mokestinėms pajamoms, įskaitant fiskalinius iškraipymus, taip pat kabotažo taisyklių vykdymo užtikrinimui pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1072/2009*. Remdamasi šia ataskaita Komisija įvertina, ar reikia siūlyti papildomų priemonių.“ [13 pakeit.] ________________ * 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1072/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių (OL L 300, 2009 11 14, p. 72). "2 straipsnis 1. Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos būtų laikomasi ne vėliau kaip nuo [Leidinių biurui: prašome įrašyti datą – 18 [20 mėnesių po šio teisės akto šios direktyvos įsigaliojimo]. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą. [14 pakeit.] Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės. 2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus. 3 straipsnis Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. 4 straipsnis Ši direktyva skirta valstybėms narėms. Priimta ... , Europos Parlamento vardu Tarybos vardu Pirmininkas Pirmininkas
| |||||||||||||||||||||||||||
| Laikinas tam tikruose ES ir tam tikrų trečiųjų šalių susitarimuose numatytų lengvatų panaikinimas ***I |
| ||||||||||
| |||||||||||
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas) Europos Parlamentas, – atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0206), – atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 207 straipsnio 2 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0158/2018), – atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį, – atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2018 m. gruodžio 5 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį, – atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį, – atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą (A8-0330/2018), 1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją; 2. pritaria Parlamento ir Komisijos bendram pareiškimui, pridėtam prie šios rezoliucijos, kuris bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiojo leidinio L serijoje kartu su galutiniu pagal teisėkūros procedūrą priimamu aktu; 3. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės; 4. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams. Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. sausio 15 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/..., kuriuo įgyvendinamos dvišalės apsaugos sąlygos ir kiti mechanizmai, suteikiantys galimybę laikinai panaikinti tam tikruose Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių sudarytuose prekybos susitarimuose numatytas lengvatas
(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2019/287.) TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS EUROPOS PARLAMENTO IR KOMISIJOS BENDRAS PAREIŠKIMAS Europos Parlamentas ir Komisija sutaria, kad svarbu glaudžiai bendradarbiauti siekiant įgyvendinti susitarimus, išvardytus 2019 m. vasario 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/287(1), kuriuo įgyvendinamos apsaugos sąlygos ir kitos priemonės, suteikiančios galimybę laikinai panaikinti tam tikruose Europos Sąjungos ir tam tikrų trečiųjų šalių susitarimuose numatytas lengvatas, priede. Tuo tikslu jie sutaria, kad kai Europos Parlamentas priims rekomendaciją inicijuoti apsaugos priemonių tyrimą, Komisija atidžiai išnagrinės, ar tenkinamos reglamente nustatytos ex-officio inicijavimo sąlygos. Jei Komisija nuspręs, kad tos sąlygos netenkinamos, ji pateiks Europos Parlamento atsakingam komitetui ataskaitą, kurioje bus paaiškinti visi veiksniai, susiję su tokio tyrimo inicijavimu.
| |||||||||||
| Bendradarbiavimo muitinių klausimais programos „Muitinė“ nustatymas ***I |
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Europos investicijų banko statuto dalinis keitimas * |
| ||||||
(Speciali teisėkūros procedūra: konsultavimasis) Europos Parlamentas, – atsižvelgdamas į Europos investicijų banko pasiūlymą Tarybai iš dalies pakeisti Europos investicijų banko statutą (13166/2018), – atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 308 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8-0464/2018), – atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 78c straipsnį, – atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto nuomonę (A8-0476/2018), 1. pritaria pasiūlymui; 2. ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas; 3. prašo Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti tekstą, kuriam pritarė Parlamentas; 4. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai, Europos investicijų bankui ir nacionaliniams parlamentams. | |||||||
| Lyčių aspekto integravimas Europos Parlamente |
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Europos Parlamentas, – atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2 ir 3 straipsnius, kuriuose nustatytas lyčių lygybės, kaip vienos pamatinių Sąjungos vertybių, principas, – atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 8 ir 19 straipsnius, – atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 23 straipsnį, kuriame išdėstytos konkrečios nuostatos dėl horizontaliojo lyčių lygybės principo, ir į ES sutarties 6 straipsnį, kuriame pripažįstama, kad Chartija turi tokią pat teisinę galią, kaip ir Sutartys, – atsižvelgdamas į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (EŽTK), – atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, – atsižvelgdamas į 1979 m. JT konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims, – atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės 11 d. Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija), – atsižvelgdamas į savo 2016 m. lapkričio 24 d. rezoliuciją dėl ES prisijungimo prie Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija)(1), – atsižvelgdamas į Pekino deklaraciją ir veiksmų platformą, 1995 m. rugsėjo 15 d. patvirtintas Ketvirtojoje pasaulinėje moterų konferencijoje, į tolesnius išvadų dokumentus, priimtus specialiose Jungtinių Tautų sesijose „Pekinas + 5“ (2000 m.), „Pekinas + 10“ (2005 m.) ir „Pekinas + 15“ (2010 m.), bei į peržiūros konferencijos „Pekinas + 20“ išvadų dokumentą, – atsižvelgdamas į savo 2010 m. vasario 10 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje (2009 m.)(2), 2011 m. kovo 8 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje (2010 m.)(3), 2012 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje (2011 m.)(4), 2015 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl 2013 m. pažangos lyčių lygybės Europos Sąjungoje srityje(5) ir 2017 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje 2014–2015 m.(6), – atsižvelgdamas į savo 2003 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl lyčių aspekto integravimo Europos Parlamente(7), – atsižvelgdamas į savo 2007 m. sausio 18 d. rezoliuciją dėl integruoto požiūrio į lyčių lygybę komitetų darbe(8), – atsižvelgdamas į savo 2009 m. balandžio 22 d. rezoliuciją dėl integruoto požiūrio į lyčių lygybę komitetų ir delegacijų darbe(9), – atsižvelgdamas į savo 2009 m. gegužės 7 d. rezoliuciją dėl lyčių lygybės aspekto integravimo į ES išorinius santykius ir taikos (tautos) kūrimo procesą(10), – atsižvelgdamas į savo 2012 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl moterų dalyvavimo priimant politinius sprendimus(11), – atsižvelgdamas į savo 2015 m. birželio 9 d. rezoliuciją dėl ES moterų ir vyrų lygybės strategijos po 2015 m.(12), – atsižvelgdamas į savo 2016 m. vasario 3 d. rezoliuciją dėl naujosios moterų teisių ir lyčių lygybės strategijos Europoje po 2015 m.(13), – atsižvelgdamas į savo 2016 m. kovo 8 d. rezoliuciją dėl lyčių aspekto integravimo į Europos Parlamento veiklą(14), – atsižvelgdamas į savo 2017 m. spalio 26 d. rezoliuciją dėl kovos su seksualiniu priekabiavimu ir prievarta ES(15), – atsižvelgdamas į savo 2018 m. rugsėjo 11 d. rezoliuciją dėl bauginimo ir seksualinio priekabiavimo darbe, viešosiose erdvėse ir politiniame gyvenime ES prevencijos ir kovos su jais priemonių(16), – atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygas, nustatytas Tarybos reglamente (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68(17), ypač į jų 1 straipsnio c ir d punktus, – atsižvelgdamas į 2018 m. Europos Parlamento brošiūrą „Moterys Europos Parlamente“, – atsižvelgdamas į 2018 m. rugpjūčio mėn. paskelbtą 2017 m. Europos Parlamento žmogiškųjų išteklių metinę ataskaitą, – atsižvelgdamas į lyčių požiūriu neutralios kalbos vartojimo Europos Parlamente gaires, – atsižvelgdamas į Europos Parlamento biurui skirtą Europos Parlamento pirmininko pavaduotojo ir Lyčių lygybės ir įvairovės aukšto lygio grupės pirmininko Dimitrioso Papadimouliso pranešimą „Lyčių lygybė Europos Parlamento generaliniame sekretoriate. Dabartinė padėtis ir perspektyvos 2017–2019 m.“, kurį Biuras patvirtino 2017 m. sausio 16 d., – atsižvelgdamas į pranešimo „Lyčių lygybė Europos Parlamento generaliniame sekretoriate. Dabartinė padėtis ir perspektyvos 2017–2019 m.“ įgyvendinimo 2017–2019 m. veiksmų gaires, – atsižvelgdamas į 2014–2019 m. lyčių lygybės ir įvairovės skatinimo Europos Parlamente veiksmų planą, – atsižvelgdamas į Lyčių lygybės ir įvairovės aukšto lygio grupės įgaliojimus, – atsižvelgdamas į savo gaires lygybės klausimais, skirtas atrankos komisijų nariams ir darbuotojų paiešką vykdantiems pareigūnams, – atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 19 d. Komisijos komunikatą „Geresnė darbo vieta visiems: nuo lygių galimybių prie įvairovės ir įtraukties“ (C(2017)5300)(18) bei jos Įvairovės ir įtraukties chartiją(19), – atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 3 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Strateginė veikla siekiant lyčių lygybės 2016–2019 m.“ (SWD(2015)0278)(20), – atsižvelgdamas į Europos Tarybos 2018–2023 m. lyčių lygybės strategiją(21), – atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 19 d. bendrą Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pareiškimą dėl lyčių aspekto integravimo, pridėtą prie Europos Parlamento teisėkūros rezoliucijos dėl Tarybos reglamento projekto, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(22), – atsižvelgdamas į 2011 m. paskelbtą Tarpparlamentinės sąjungos ataskaitą Gender-sensitive Parliaments: A Global Review for Good Practice („Lyčių lygybės aspektas parlamentuose. Visuotinės gerosios patirties apžvalga“), – atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį, – atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą (A8-0429/2018), A. kadangi lyčių lygybės principas – viena pagrindinių ES vertybių – yra įtrauktas į ES sutartis ir Pagrindinių teisių chartiją; kadangi SESV 8 straipsnyje nustatyta, kad visuose savo veiksmuose Europos Sąjunga siekia pašalinti moterų ir vyrų nelygybės apraiškas ir skatinti jų lygybę bei kovoti su diskriminavimu, juntamu apibrėžiant ir įgyvendinant jos politiką ir veiksmus; B. kadangi apskritai lyčių lygybė itin svarbi žmogaus teisių apsaugos, demokratijos veikimo, pagarbos teisinės valstybės principui, ekonomikos augimo, socialinės įtraukties ir tvarumo požiūriais, o lyčių aspekto integravimas aktualus visoms ES kompetencijai priklausančioms politikos sritims; C. kadangi teisė į lygybę ir nediskriminavimo užtikrinimas yra pagrindiniai principai, kuriais grindžiamas lyčių aspekto integravimas; kadangi lyčių aspekto integravimas reiškia klausimų dėl moterų, mergaičių, LGBTIQ asmenų ir bet kurios lytinės tapatybės asmenų teisių, perspektyvų bei gerovės kėlimą; D. kadangi maža to, kad pažanga siekiant lyčių lygybės ES nedaroma visoje Sąjungoje – kai kuriose valstybėse narėse stebimas ir didelis regresas šioje srityje; E. kadangi Stambulo konvencijoje pabrėžiama, jog, norint sustabdyti įsigalėjusį visų formų smurtą dėl lyties, svarbūs mąstysenos ir nusistatymo pokyčiai; kadangi šiuo požiūriu apie moterų ir vyrų lygybę, nestereotipinius lyčių vaidmenis ir pagarbą asmens neliečiamybei būtina šviesti visais lygmenimis ir visų amžiaus grupių asmenis; F. kadangi tam, kad būtų užtikrinta reali pažanga lyčių aspekto integravimo į ES politiką, programas, iniciatyvas ir veiksmus srityje, nebuvo skirta pakankamai lėšų ir žmogiškųjų išteklių; G. kadangi pusę Europos Sąjungos gyventojų sudaro moterys ir pusę vyrai, tačiau Europos Parlamento sudėtis rodo, kad moterims atstovaujama labai menkai, nes jos sudaro tik 36,1 proc. Parlamento narių; kadangi šį atotrūkį dar labiau akcentuoja Parlamento biuro sudėtis: jį sudaro 7 moterys ir 13 vyrų; kadangi lyčių požiūriu subalansuotas atstovavimas ir įvairovė Parlamento organuose padeda laužyti stereotipus, mažinti diskriminaciją ir stiprinti demokratinį ES piliečių atstovavimą bei Parlamento sprendimų teisėtumą; H. kadangi moterys sudarė tik 11 proc. asmenų, 2016 m. paskirtų į Parlamento vyresniosios grandies vadovų (generalinių direktorių ir direktorių) pareigas, o 2017 m. šis rodiklis siekė 33 proc.; I. kadangi vadovaujantis 5-uoju darnaus vystymosi tikslu (DVT) siekiama lyčių lygybės užtikrinimo ir visų moterų bei mergaičių įgalėjimo iki 2030 m. ir tai yra horizontalus tikslas, susijęs su visais 17 DVT; kadangi lyčių aspekto integravimas yra priemonė veiksmingam, ilgalaikiam ir darniam teisingam vystymuisi, kuris darytų teigiamą įtaką siekiant skurdo mažinimo tikslų, užtikrinti; tačiau kadangi daugelyje pasaulio šalių(23) – taip pat ir Europoje – pažanga lyčių lygybės srityje tik labai lėta, o pokyčiai – minimalūs; kadangi 5-ojo DVT įgyvendinimo rezultatai ES valstybėse narėse skiriasi ir kadangi moterų dalis nacionaliniuose parlamentuose ir moterų, einančių su sprendimų priėmimu susijusias pareigas, skaičius iki šiol toli gražu neprilygsta vyrams(24); J. kadangi būtina atlikti poveikio lytims vertinimus norint įvertinti ir nustatyti, ar koks nors sprendimas negalėtų turėti neigiamų pasekmių lyčių lygybės padėčiai; kadangi dėl šios priežasties būtina biudžetus analizuoti atsižvelgiant į lyčių aspektą, kad būtų teikiama informacija apie įvairų poveikį, kurį bet koks biudžeto lėšų skyrimas ir jų paskirstymas gali turėti lyčių lygybei, ir padidinti skaidrumą bei atskaitomybę; K. kadangi lyčių aspekto integravimas laikomas veiksminga ir visuotinai pripažįstama strategija, pagal kurią siekiama užtikrinti lyčių lygybę ir kovoti su diskriminacija reorganizuojant, tobulinant, plėtojant ir vertinant politikos procesus, kad politiką formuojantys subjektai įtrauktų lyčių lygybe grindžiamą požiūrį į visų sričių politiką, reglamentavimo priemones ir išlaidų programas bei tai darytų visais lygmenimis ir etapais; kadangi lyčių aspekto integravimas užtikrina svarbiausias priemones, kad įgyvendinant politiką ir veiksmus būtų sistemingai atsižvelgiama į visų subjektų sąlygų, padėties ir poreikių skirtumus, taip pat kad lyčių lygybė žengtų į priekį, būtų skatinamos vienodos teisės ir lyčių požiūriu subalansuotas atstovavimas skirtingais administraciniais, politiniais, socialiniais ir ekonominiais lygmenimis bei priimant sprendimus; L. kadangi būtinas didesnis tarpinstitucinis Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendradarbiavimas lyčių aspekto integravimo klausimu, siekiant užtikrinti, kad lyčių lygybe grindžiamas požiūris būtų įtraukiamas į visus Sąjungos biudžeto sudarymo, politikos, programų ir iniciatyvų etapus – taip Parlamentui būtų lengviau atlikti savo paties darbą lyčių aspekto integravimo srityje; M. kadangi Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto priimami pakeitimai, susiję su lyčių aspekto integravimu, kuriuos jis teikia priimti kitiems komitetams, yra veiksminga priemonė norint užtikrinti, kad į lyčių lygybės klausimą būtų deramai atsižvelgiama Parlamento pranešimuose ir rezoliucijose; N. kadangi biudžeto sudarymas atsižvelgiant į lyčių aspektą, t. y. planavimas ir programavimas, prisideda prie pažangos lyčių lygybės srityje ir moterų teisių užtikrinimo bei yra viena esminių priemonių, kurias politikai naudoja lyčių lygybei skatinti, tačiau, nežiūrint į tai, nėra sistemingai taikoma nė vienoje iš ES institucijų; O. kadangi, remiantis naujausiais turimais duomenimis(25), moterys sudaro 59 proc. Parlamento darbuotojų, tačiau visų grandžių vadovybės pareigas užimančių moterų skaičius vis tiek per mažas; kadangi nuo 2017 m. birželio mėn. moterų skaičius vyresniosios grandies vadovų pareigose netgi sumažėjo, o jų skaičius viduriniosios grandies vadovų pareigose padidėjo tik nežymiai; P. kadangi Dimitrioso Papadimouliso 2017 m. pranešime dėl lyčių lygybės įvardyti trys tikslai, susiję su moterų skaičiumi viduriniosios ir vyresniosios grandies vadovų pareigose, kurie turi būti pasiekti iki 2019 m.: moterys turi sudaryti 30 proc. generalinių direktorių, 35 proc. direktorių ir 40 proc. skyrių vadovų; kadangi vėliau parengtose veiksmų gairėse apibrėžta, kaip šiuos tikslus pasiekti; Q. kadangi, siekiant skatinti lyčių aspekto integravimą Parlamento komitetų ir delegacijų darbe, kiekviename komitete ir Delegacijų pirmininkų sueigoje paskiriamas už lyčių aspekto integravimą atsakingas Parlamento narys, kuris patirtimi ir geriausia praktika dalinasi naudodamasis Lyčių aspekto integravimo tinklu; R. kadangi Parlamento ir kitų ES institucijų patikimumui labai svarbu tai, kad būtų užtikrintas jų įgyvendinamos vidaus žmogiškųjų išteklių politikos ir išorės veiksmų, kuriuos jie vykdo lyčių lygybės ir LGBTIQ asmenų teisių skatinimo srityje, suderinamumas; S. kadangi nuo 2014 m. į Parlamento darbo tvarkos taisykles įtraukta nuostata, kad Parlamento įvairovę turi atspindėti kiekvieno parlamentinio komiteto biuro sudėtis ir kad išimtinai vyrų arba išimtinai moterų sudaromi biurai yra neleistini; T. kadangi į vyresniosios grandies vadovų pareigas asmenis Parlamente skiria tik Europos Parlamento biuras; U. kadangi įgyvendinant Europos Parlamento lyčių aspekto integravimo veiklą būtina skirti deramą dėmesį LGBTIQ asmenų ir bet kurios lytinės tapatybės asmenų teisėms, perspektyvoms ir gerovei; kadangi, nors Parlamentas teikia vis didesnę svarbą LGBTIQ asmenų klausimams, LGBTIQ aktyvistai gauna santykinai nedaug dėmesio ir į jų nuomonę menkai įsiklausoma; V. kadangi būtina pripažinti moterų organizacijų ir moterų erdvių, jų istorijos ir jų darbo bei svarbaus jų vaidmens užkertant kelią smurtui dėl lyties ir skatinant lyčių lygybę, moterų apsisprendimo laisvę ir kultūrų dialogą socialinė ir politinė vertė; kadangi sąmoningas lyčių integravimas neįmanomas, jei nesama vietų, kur moterys galėtų apsispręsti ir užsitikrinti autoritetą bei kur būtų kovojama su smurtu prieš moteris; W. kadangi kai kada vis dar mėginama abejoti, ar moteriai priklauso teisėta vieta politikos srityje, ir kadangi moterys, kentėdamos dėl stereotipų, atsisako dalyvauti politikoje, o šis reiškinys ypač aiškiai matomas visais atvejais, kai moterims politikoje atstovaujama menkiau; X. kadangi moterys ES turi tokias pat politines ir pilietines teises, kaip ir vyrai, tačiau, nežiūrint į tai, dažnai susiduria su socialine, visuomenine ar ekonomine nelygybe; Y. kadangi lyčių lygybė prisideda prie išsamesnių diskusijų ir geresnio sprendimų priėmimo, nes gali padėti atskleisti visas nuomones be išimties; Z. kadangi institucijos turi prisiimti atsakomybę už tai, kad būtų vengiama vertikaliosios ir horizontaliosios lyčių segregacijos; AA. kadangi Parlamentas jau daugybę metų įsipareigojęs skatinti lyčių lygybę ir kadangi Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas yra atsakingas už lyčių aspekto integravimo į visų sričių politiką įgyvendinimą ir tolesnį plėtojimą; AB. kadangi Parlamentas turi tęsti kovą su seksualiniu priekabiavimu ir įgyvendinti priemones, dėl kurių susitarta; AC. kadangi Parlamente veikia įvairūs organai, atsakingi už lyčių aspekto integravimo plėtojimą ir įgyvendinimą bei lyčių lygybės ir įvairovės skatinimą tiek politiniu, tiek administraciniu lygmenimis, pvz., Lyčių lygybės ir įvairovės aukšto lygio grupė, Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas, Lyčių aspekto integravimo tinklas, Lygybės ir įvairovės skyrius, Lygių galimybių ir įvairovės komitetas (COPEC), ES institucijose dirbančio LGBTI+ personalo asociacija égalité, Patariamasis prevencijos ir apsaugos darbe komitetas bei lygybės ir įvairovės klausimų koordinatorių grupė; tačiau kadangi pasigendama aiškaus šių organų veiklos koordinavimo ar nuoseklumo; AD. kadangi lyčių aspekto integravimas yra procesas, reikalaujantis konkrečių įgūdžių ir žinių bei atsidavimo, ir kaip toks yra veiksmingas tik jei tuo pat metu įgyvendinama institucijų ir darbuotojų informuotumo didinimo bei gebėjimų ugdymo veikla; AE. kadangi 2003 m. Parlamentas jau įsipareigojo patvirtinti ir įgyvendinti lyčių aspekto integravimo politikos planą, prioritetą teikiant lyčių aspektu grindžiamo požiūrio integravimui į komitetų ir delegacijų veiklą bei taikant konkrečias priemones lyčių aspekto integravimo principui kasdieniame jų darbe skatinti, išsamiau apie jį informuoti ir jam įgyvendinti; Bendrosios pastabos 1. pakartoja esąs tvirtai įsipareigojęs užtikrinti lyčių lygybę tiek ES politikos, iniciatyvų ir programų turinio požiūriu, tiek visais Sąjungos politiniais, biudžeto, administraciniais ir vykdymo lygmenimis; 2. ragina prie naujosios daugiametės finansinės programos (DFP), kaip ir prie paskutiniosios DFP, pridėti bendrą Parlamento, Komisijos ir Tarybos pareiškimą, kuriuo šios institucijos būtų įpareigotos užtikrinti, kad į metines biudžeto procedūras, taikomas DFP, būtų įtraukti su lyčių aspektais susiję elementai, atsižvelgiant į tai, kaip pagal visą Sąjungos finansinę programą prisidedama prie tikslo pasiekti lyčių lygybę ir užtikrinamas lyčių aspekto integravimas; 3. pakartoja savo raginimą Komisijai komunikate išdėstyti tikrą Europos lygybės strategiją ir į ją įtraukti aiškius tikslus, kuriuos būtų galima kuo labiau įvertinti kiekybiškai, bei išversti ją į visas oficialiąsias ES kalbas, siekiant užtikrinti didesnę jos sklaidą ir suprantamumą piliečiams bei socialiniams ir ekonominiams subjektams; 4. mano, kad Parlamentas turėtų kurti ir puoselėti įvairovės ir įtraukties kultūrą bei saugią darbo aplinką visiems, taip pat kad kompleksinės priemonės, skirtos visų darbuotojų ir Parlamento narių gerovei užtikrinti, turėtų būti neatskiriamos nuo tikslinių priemonių, skirtų lyčių požiūriu subalansuotam atstovavimui administraciniu ir politiniu lygmenimis užtikrinti; 5. primygtinai laikosi nuomonės, jog lyčių aspekto integravimas gali reikšti ir konkrečių į moteris ar vyrus nukreiptų veiksmų vykdymą, siekiant kovoti su įsigalėjusia nelygybe arba keisti vyraujančią politiką bei atsižvelgti į skirtingą asmenų ar grupių padėtį; 6. palankiai vertina atvejus, kai vyrai ir moterys tampa pavyzdžiais lyčių lygybės srityje, ir iniciatyvas Parlamento administracijoje bei politiniu lygmeniu, kuriomis aktyviai prisidedama prie lyčių lygybės ir lygių galimybių; toliau ragina viešinti įvairius pavyzdinius atvejus, siekiant, kad būtų laužomi įvairūs lyčių stereotipai; 7. pabrėžia, kad lyčių lygybės užtikrinimas yra ne moterų klausimas, o klausimas, kurį sprendžiant turėtų būti dalyvauti visa visuomenė; 8. apgailestauja, kad kartais Parlamento vizualinėje komunikacijoje naudojami lyčių ir su seksualine orientacija bei lytine tapatybe susiję stereotipai; atsižvelgdamas į tai primena atstovavimo ir lyčių lygybės skatinimo visų politikos sektorių komunikacijos medžiagoje svarbą; 9. primena, kad lyčių aspekto integravimas apima su politika susijusius sprendimus, sprendimų priėmimo procesą, procedūras ir praktiką bei įgyvendinimą, stebėseną ir vertinimą; todėl pabrėžia, kad, norint išsamiai įvertinti esamą lyčių aspekto integravimo padėtį Parlamente, turėtų būti atsižvelgiama ne tik į politinį turinį, bet ir į lyčių atstovavimą administracijoje bei priimant sprendimus; 10. reiškia susirūpinimą dėl to, kad moterų, užimančių svarbiausias su sprendimų priėmimu politiniu ir administraciniu lygmenimis susijusias pareigas Parlamente, skaičius tebėra mažas, ir pažymi, kad Parlamentas turi užtikrinti tolygų su sprendimų priėmimu susijusių pareigų paskirstymą skirtingų lyčių atstovams; 11. apgailestauja, kad stokojama įvairių organų, Parlamente sprendžiančių lyčių lygybės ir įvairovės klausimus, veiklos nuoseklumo ir koordinavimo; dar kartą ragina gerinti vidaus koordinavimą, siekiant stiprinti lyčių aspekto integravimą – taip pat ir personalo įdarbinimo, darbo organizavimo, darbo sprendimų ir procedūrų srityse; 12. palankiai vertina Parlamento sprendimą pagerbti Simone Veil – pirmąją moterį, tapusią ES institucijos pirmininke, ir nepalaužiamą kovotoją už moterų teises, ypač už teisę į teisėtą nėštumo nutraukimą ir reprodukcines teises – jos vardu pervadinant Lygybės ir įvairovės apdovanojimą, kaip būdą atkreipti dėmesį į gerą Europos Parlamento sekretoriato praktiką lygių galimybių srityje ir pavyzdines šios srities asmenybes; rekomenduoja užtikrinti didesnį šio svarbaus apdovanojimo matomumą ir išsamiau apie jį informuoti; 13. pabrėžia, kad rengiant priemones ir renkant duomenis svarbus dialogas su tokiomis išorės suinteresuotosiomis šalimis, kaip moterims atstovaujančios pilietinės visuomenės organizacijos, visuomeninės moterų teisių ir lyčių lygybės grupės, moterų judėjimai, tarptautinės institucijos, akademinė bendruomenė ir nacionaliniai parlamentai; primena, kad jų telkimasis svarbus tobulinant ES lyčių aspekto integravimo procesus ir puoselėjant abipusius mainus geriausios praktikos skatinimo tikslu; Lyčių aspekto integravimo priemonės 14. ragina imtis veiksmingų priemonių, siekiant užtikrinti tikrą vyrų ir moterų lygybę Europos Parlamente; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad pirmiausia nepaprastai svarbios kovos su seksualiniu priekabiavimu priemonės; ypač akcentuoja informuotumo didinimo ir mokymo priemonių būtinybę; 15. palankiai vertina 2018 m. liepos mėn. paskelbtas persvarstytas lyčių požiūriu neutralios kalbos Europos Parlamente gaires: dabar jose labiau atsižvelgiama į kalbos ir kultūros naujoves bei pateikiama praktinių patarimų dėl lyčių požiūriu neutralios ir įtraukios kalbos vartojimo visomis oficialiosiomis ES kalbomis; primena, kad Parlamentas buvo viena pirmųjų tarptautinių organizacijų, 2008 m. priėmusių daugiakalbes lyčių požiūriu neutralios kalbos gaires; primena, jog svarbu, kad pamažu būtų ugdomas platus viešas pritarimas gairėms, ir ragina visus Europos Parlamento narius bei pareigūnus šias gaires propaguoti ir nuosekliai taikyti savo darbe; 16. pripažįsta Lyčių aspekto integravimo tinklo darbą, teigiamai vertina Delegacijų pirmininkų sueigos atstovų įtraukimą į šio tinklo veiklą ir ragina ją toliau plėtoti; 17. teigiamai vertina tai, kad dauguma Parlamento komitetų yra patvirtinę veiksmų planus lyčių aspektui į savo darbą integruoti ir kad nemažai jų juos jau pateikė Lyčių aspekto integravimo tinklui; todėl ragina šiuo pavyzdžiu pasekti keletą likusių komitetų; tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad šie planai skiriasi ir kad jie nepakankamai įgyvendinami; ragina patvirtinti Europos Parlamentui skirtą bendrą lyčių politikos veiksmų planą, į kurį turėtų būti įtrauktos bent nuostatos, susijusios su vienodu lyčių atstovavimu visų sričių Parlamento darbe ir visuose Parlamento organuose, su lyčių aspektu grindžiamo požiūrio įtraukimu į visų sričių jo politinę veiklą ir jo darbo struktūrą bei su lyčių požiūriu neutralios kalbos vartojimu visuose dokumentuose; ragina atitinkamai iš dalies pakeisti Darbo tvarkos taisykles; 18. apgailestauja, kad pastarąjį kartą atnaujinant Darbo tvarkos taisykles nebuvo įtrauktos lyčių aspekto integravimo procedūros; 19. teigiamai vertina pažangą, kuri priimant lyčių politikos veiksmų planus pastaraisiais metais buvo padaryta daugelyje Parlamento komitetų; 20. ragina Parlamento komitetus glaudžiau bendradarbiauti siekiant, kad į jų pranešimus būtų realiai įtraukiamas lyčių aspektas, ir pabrėžia, jog svarbu, kad visi Parlamento komitetai rodytų pagarbą Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto kompetencijoms – tiek priimdami šio komiteto teikiamus pakeitimus dėl lyčių aspekto integravimo, tiek dirbant išvien, kad būtų vengiama konfliktų dėl kompetencijos; 21. pakartoja, jog svarbu, kad biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą principas būtų taikomas visais biudžeto procedūros lygmenimis; apgailestauja, kad ES institucijose stokojama biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą mechanizmų, nepaisant tvirto įsipareigojimo juos taikyti; ragina atsakingus Parlamento organus įtraukti lyčių aspektu grindžiamą požiūrį ir taikyti lyčių aspektu grindžiamus rodiklius rengiant ir tvirtinant Parlamento sąmatas bei visų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros metu; 22. palankiai vertina 2017 m. spalio 26 d. rezoliuciją dėl kovos su seksualiniu priekabiavimu ir prievarta ES; pabrėžia, kad seksualinis priekabiavimas yra sunkus nusikaltimas, apie kurį dauguma atveju nepranešama, kad tai kraštutinės formos diskriminacija dėl lyties ir viena didžiausių kliūčių lyčių lygybei užtikrinti; teigiamai vertina Biuro 2018 m. liepos 2 d. sprendimą peržiūrėti patariamojo komiteto, nagrinėjančio skundus dėl Europos Parlamento narių priekabiavimo, veiklą ir jo taikomas skundų nagrinėjimo procedūras, tvirtai pritaria 6 straipsniui, kuriame pažymima, kad du konsultuojančius ekspertus – Medicinos tarnybos gydytoją ir Teisės tarnybos darbuotoją – skiria generalinis sekretorius, bei 34a straipsnio dėl finansinių pasekmių įrodžius priekabiavimo prie akredituoto Parlamento nario padėjėjo atvejį įtraukimui į Europos Parlamento narių statuto įgyvendinimo taisykles; 23. teigiamai vertina Parlamento priimtas naująsias kovos su priekabiavimu priemones, kurių imtis buvo raginama 2017 m. spalio 26 d. rezoliucijoje ir kurios įsigaliojo 2018 m. rugsėjo 1 d., t. y.:
24. nežiūrint į tai, labai apgailestauja dėl lėtos ir nepakankamos pažangos įgyvendinant kitas nepaprastai svarbias Parlamento rezoliucijos rekomendacijas; reikalauja, kad Parlamento pirmininkas ir administracija visą dėmesį koncentruotai skirtų visapusiškam visų prašomų priemonių įgyvendinimui, pirmiausia vadovaudamiesi 2017–2019 m. veiksmų gairėmis, apimančiomis prevencines ir išankstinės paramos priemones, skirtas Parlamento narių ir akredituotų Parlamento narių padėjėjų, stažuotojų bei kitų darbuotojų tarpusavio konfliktams ir persekiojimo atvejams nagrinėti, kurios turėtų būti kuo greičiau persvarstytos, siekiant į jas deramai įtraukti bent šiuos rezoliucijoje išdėstytus reikalavimus, įskaitant aiškų jų įgyvendinimo tvarkaraštį:
25. atsižvelgdamas į tai ragina Komisiją toliau stebėti, ar tinkamai taikoma ir įgyvendinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo(26), kurioje diskriminacijos dėl lyties atvejais numatytas prievolės įrodyti perkėlimas; 26. dar karta ragina Europos Parlamento tyrimų tarnybą reguliariai atlikti išsamius kokybinius ir kiekybinius lyčių aspekto integravimo Parlamente ir šiuo tikslu sukurtos organizacinės struktūros veikimo pažangos tyrimus bei rengti poveikio lytims vertinimus ir lyčių aspektais pagrįstą analizę; ragina užtikrinti aktyvesnį, sistemingą ir periodišką pagal lytį suskirstytų duomenų ir statistikos rinkimą atliekant politikos ir programų poveikio vertinimus bei formuojant politiką, siekiant analizuoti pažangą lyčių lygybės srityje, kad būtų tiksliai fiksuojami lyčių nelygybės atvejai, vertinami laimėjimai ar regresas, o sprendimai būtų priimami remiantis įrodymais pagrįsta informacija; 27. pakartoja savo raginimą surengti privalomus mokymus pagarbos ir orumo klausimais visiems Parlamento nariams ir darbuotojams – ir bet kuriuo atveju naujosios kadencijos pradžioje; 28. primena, jog svarbu ugdyti lyčių aspekto integravimo gebėjimus visose ES institucijose, užtikrinant, kad per rengiamus mokymus būtų atsižvelgiama į lyčių problematiką, ir kuriant specialias mokymų programas, skirtas lyčių lygybei visuose politikos sektoriuose; reiškia visapusišką pritarimą tam, kad būtų rengiami tiksliniai ir reguliarūs mokymai lyčių aspekto integravimo srityje bei specialios mokymų programos moterims, turinčioms potencialo vadovauti; ragina Personalo generalinį direktoratą rengti mokymus lyčių aspekto integravimo srityje Parlamento nariams, padėjėjams ir darbuotojams, taip pat Parlamento frakcijoms, kad dalyvauti mokymuose lyčių aspekto integravimo srityje galėtų jų darbuotojai; 29. palankiai vertina Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) sukurtą parlamentams skirtą priemonę lyčių klausimams spręsti, kad Europos Parlamentas, nacionaliniai ir regioniniai parlamentai galėtų įvertinti ir tobulinti savo suvokimą apie lyčių problematiką; ragina Parlamento administraciją ir frakcijas užtikrinti tinkamą grįžtamąjį ryšį gavus vertinimo ir patikrinimo išvadas; 30. ragina EIGE reguliariai teikti informaciją Parlamento komitetams ir Komisijai, siekiant akcentuoti lyčių aspektu grindžiamą požiūrį visose politikos kūrimo srityse bei pateikti turimus duomenis ir savo parengtas priemones – taip pat ir susijusias su biudžeto sudarymu atsižvelgiant į lyčių aspektą – įkeltas į lyčių aspekto integravimo platformą, įgyvendinant platesnio masto gebėjimų ugdymo veiklą, kuri būtų skirta ir personalui bei Parlamento narių padėjėjams; Politinis lygmuo 31. puikiai vertina tai, kad 2016 m. buvo paskirtas nuolatinis pranešėjas lyčių aspekto integravimo Europos Parlamente klausimu ir kad jis aktyvai dalyvauja Lyčių lygybės ir įvairovės aukšto lygio grupės veikloje; todėl rekomenduoja Parlamentui šios pozicijos laikytis ir 2019–2024 m. parlamentinės kadencijos laikotarpiu; 32. mano, kad tvirtesni tarpinstituciniai ryšiai lyčių aspekto integravimo srityje gali padėti plėtoti ES politiką, kurią įgyvendinant būtų atsižvelgiama į lyčių problematiką; apgailestauja, kad iki šiol nepradėtas joks struktūrinis bendradarbiavimas lyčių aspekto integravimo srityje su kitais instituciniais partneriais, pvz., su Komisija, Taryba ir EIGE; 33. pažymi, kad svarbu siekti didesnio nepakankamai atstovaujamos lyties asmenų – dažnai moterų – skaičiaus rinkimų sąrašuose; tvirtai ragina Europos politines partijas ir jų narius užtikrinti lyties požiūriu subalansuotą 2019 m. Europos Parlamento rinkimuose dalyvausiančių kandidatų atstovavimą, į sąrašus įtraukiant po lygiai vyrų ir moterų arba taikant kitus metodus, pvz., paritetinius sąrašus; įsipareigoja užtikrinti vyrų ir moterų skaičiaus pusiausvyrą visais lygmenimis; 34. ragina Parlamento frakcijas, besirengiančias 2019–2024 m. parlamentinei kadencijai, užtikrinti lyčių požiūriu subalansuotą Europos Parlamento valdymo organų sudėtį ir, kad būtų pasiektas šis tikslas, rekomenduoja kandidatais į Parlamento pirmininko, jo pavaduotojų ir Biuro narių bei komitetų ir delegacijų pirmininkų pareigas siūlyti ir Parlamento narius vyrus, ir moteris; 35. rekomenduoja, kad 2019–2024 m. parlamentinės kadencijos laikotarpiu kiekviena Parlamento frakcija į savo pirmininkų pareigas rinktų po du narius – vieną vyrą ir vieną moterį; 36. ragina Parlamento frakcijas 2019–2024 m. parlamentinės kadencijos laikotarpiu atsižvelgti į tikslą užtikrinti lygiavertį lyčių atstovavimą keliant kandidatus visų komitetų ir delegacijų narius, o ypač skirti po vienodą Parlamento narių vyrų ir moterų skaičių Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nariais bei pavaduojančiais nariais, siekiant paskatinti vyrus įsitraukti į lyčių lygybės politiką; 37. siūlo domėtis būdais sukurti moterų tinklą Europos Parlamente, kuris telktų nacionalinius tinklus, nes oficialių ir neoficialių tinklų veikla ne tik pagerina darbo procesus, bet ir yra vienas esminių elementų teikiant informaciją, tarpusavio paramą ir konsultacijas bei rodant sektinus pavyzdžius; 38. ragina Parlamento frakcijas priimti strategiją lyčių aspektui integruoti, siekiant užtikrinti, kad jų pasiūlymuose būtų atsižvelgiama į poveikį, kurį jie daro lyčių lygybei; 39. ragina generalinį sekretorių ir Biurą skiriant asmenis į vyresniosios grandies vadovų pareigas taikyti tą patį principą, kaip ir skiriant asmenis į skyrių vadovų pareigas, t. y. į trumpąjį sąrašą privaloma tvarka įtraukti tris tinkamus kandidatus, tarp kurių būtų bent po vieną kiekvienos lyties atstovą, ir kartu pažymi, kad, jei vertinimas pagal visus kitus kriterijus (pvz., kvalifikacijas, patirtį) yra lygiavertis, turėtų būti pasirenkamas mažiau atstovaujamos lyties kandidatas; pažymi, kad, šių reikalavimų neįvykdžius, konkursas atitinkamoms pareigoms užimti turėtų būti skelbiamas iš naujo; 40. kuo griežčiausiai smerkia neapykantą moterims kurstančią kalbą, kuri ne kartą skambėjo plenarinių posėdžių salėje; teigiamai vertina sankcijas Europos Parlamento nariui, kurias už moterų orumą pamynusias pastabas, pareikštas 2017 m. kovo 1 d. plenariniame posėdyje, pritaikė Europos Parlamento Pirmininko ir patvirtino Biuras; reiškia susirūpinimą dėl 2018 m. gegužės 31 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimo panaikinti Parlamento Pirmininko ir Biuro sprendimą: minėtojo teismo sprendimas grindžiamas tiek atitinkamų Darbo tvarkos taisyklių nuostatų aiškinimu, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, susijusia su Europos žmogaus teisių konvencijos 10 straipsniu (žodžio laisvė); ragina Parlamento komitetą, kompetentingą spręsti su Darbo tvarkos taisyklėmis susijusius klausimus, peržiūrėti taikomas taisykles, siekiant, kad plenarinių posėdžių salėje visuomet būtų užtikrinama pagarba ir orumas, ir pirmiausia įtraukti sąlygą, pagal kurią vykstant parlamentinėms diskusijoms Parlamento nariai turėtų susilaikyti nuo kalbos, kuria kurstoma neapykanta arba diskriminuojama dėl lyties, rasės, odos spalvos, tautybės, etninės ar socialinės kilmės, genetinių požymių, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos, bei nustatyti tipiškas sankcijas, kurios būtų taikomos už šios sąlygos nesilaikymą; 41. teigiamai vertina tai, kad prieinami profesionalūs mokymo kursai nesąmoningo šališkumo ir priekabiavimo klausimais, pabrėžia, kad šiuose mokymo kursuose ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas lyčių lygybės ir LGBTIQ asmenų klausimams ir kad jis turėtų būti privalomas vadovams ir atrankos komisijų nariams bei primygtinai rekomenduojamas visiems kitiems darbuotojams; 42. puikiai vertina 2017 m. paskelbtą Komisijos įvairovės ir įtraukties strategiją; ragina Parlamentą pasinaudoti šiuo geru pavydžiu, visapusiškai priimti įvairovę vadovybėje bei pripažinti, vertinti ir įtraukti įvairios seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės darbuotojus; Administracinis lygmuo 43. palankiai vertina Dimitrioso Papadimouliso pranešimą „Lyčių lygybė Europos Parlamento generaliniame sekretoriate. Dabartinė padėtis ir perspektyvos 2017–2019 m.“ ir veiksmų gaires šiam pranešimui įgyvendinti; puikiai vertina pažangą, padarytą įgyvendinant konkrečius šiose gairėse numatytus veiksmus, ir aiškų tvarkaraštį konkrečioms priemonėms, susijusioms su valdymu, profesionaliais mokymais, informuotumo apie lyčių lygybę didinimu, profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra bei reguliaria lyčių pusiausvyros stebėsena naudojantis statistika, įgyvendinti; ragina užtikrinti greitesnę pažangą, kad būtų pasiekti 2019 m. nustatyti lyčių lygybės tikslai; 44. ragina Lyčių lygybės ir įvairovės aukšto lygio grupę dukart per metus papunkčiui atlikti struktūrinį veiksmų gairių lyčių lygybės srityje įgyvendinimo vertinimą remiantis Personalo GD pristatymu; 45. yra susirūpinęs, kad, nepaisant ryžtingų institucinių ir politinių pareiškimų, lyčių lygybės tikslai nėra aiškiai išdėstyti Parlamento biudžeto dokumentuose ir į juos nėra atsižvelgiama visais biudžeto proceso etapais; 46. siūlo Personalo GD parengti klausimyną, kurį savanoriškai pildytų moterys – ypač viduriniosios grandies vadovės – ir kuriame būtų teiraujamasi, kas jas motyvuoja, taip pat apie keblumus ir galimybes darbe, kad būtų galima geriau suprasti kliūtis kandidatuoti į vyresniosios grandies vadovų pareigas; 47. palankiai vertina Parlamento rengiamą metinę žmogiškųjų išteklių ataskaitą; 48. primena, kad, kalbant apie priemonių profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai gerinti taikymą, pirmiausia turėtų būti skatinamas vadovų pritarimas ir, jei taikytina, vienodas abiejų partnerių naudojimasis jomis; pažymi, kad turėtų būti dar labiau skatinamas informacijos apie profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą Parlamente viešinimas rengiant praktinius seminarus, mokymo kursus ir skelbiant leidinius; atkreipia dėmesį į tai, jog Parlamento nariai ir darbuotojai turėtų būti gerai informuoti apie tai, kad tokios profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros gerinimo priemonės, kaip motinystės / tėvystės atostogos, vaiko priežiūros atostogos, slaugos atostogos ir lanksčios darbo sąlygos, padėtų užtikrinti lyčių lygybę Parlamente, skatinti geresnį moterų ir vyrų pasidalijimą priežiūros pareigomis, didinti moterų užimtumo kokybę ir jų gerovę bei darytų ilgalaikį poveikį socialiniam ir ekonominiam vystymuisi; 49. rekomenduoja Parlamento Komunikacijos GD aktyviau vadovautis tvirtesniu lyčių aspektu grindžiamu požiūriu rengiant savo ataskaitas Parlamento politikos formavimo klausimais ir ypač rengiantis 2019 m. Europos Parlamento rinkimų kampanijai; 50. gerai vertina pažangą, Parlamento sekretoriate padarytą siekiant gerinti lyčių lygybę skiriant asmenis į vyresniosios ir viduriniosios grandies vadovybės pareigas, tačiau pažymi, kad, nors daugumą Parlamento pareigūnų sudaro moterys, viduriniosios ir vyresniosios grandies vadovų pareigas užimančių moterų tebėra labai mažai: 2017 m. pabaigoje generalinio direktoriaus pareigas Parlamento sekretoriate ėjo 15,4 proc., direktoriaus pareigas – 30,4 proc., o skyriaus vadovo – 36,2 proc. moterų; todėl ragina, kad renkantis iš kandidatų, kurių profilis (patirtis, kvalifikacija ir t. t.) vienodas, pirmenybė būtų teikiama menkiau atstovaujamos lyties kandidatui; 51. prašo užtikrinti, kad kvietimuose dalyvauti konkursuose darbo vietoms užimti ir per darbuotojų atranką žinios ir patirtis lyčių aspekto integravimo srityje būtų laikomos privalumu; 52. ragina Parlamento komitetų sekretoriatus padėti savo nariams užtikrinti lyčių požiūriu subalansuotą pranešėjų sudėtį per komiteto posėdžius, pasiūlant lyčių požiūriu subalansuotą ekspertų sąrašą; 53. pabrėžia, jog, norint apčiuopiamos pažangos gerinant lyčių lygybę Parlamento sekretoriate ir frakcijose, būtina keisti kultūrą, kad pasikeistų konceptualusis ir su elgsena susijęs požiūris, įskaitant tolesnį lygybės kultūros ugdymą sekretoriate; o 54. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendroji įmonė |
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Europos Parlamentas, – atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2007/198/Euratomas, įsteigiantis Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrąją įmonę ir suteikiantis jai lengvatas (COM(2018)0445), – atsižvelgdamas į Tarybos sprendimą 2007/198/Euratomas, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2007/198/Euratomas, įsteigiantis Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrąją įmonę ir suteikiantis jai lengvatas(1), – atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 13 d. Audito Rūmų pranešimą dėl Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės 2016 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų, su bendrosios įmonės atsakymu, – atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 14 d. Komisijos komunikatą dėl ES indėlio į reformuotą ITER projektą (COM(2017)0319), – atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį, – atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą (A8-0393/2018), A. kadangi tikėtina, jog branduolių sintezė ateityje galėtų atlikti pagrindinį vaidmenį Europos ir pasaulio energetikoje kaip potencialiai neišsenkantis, saugus, klimatui palankus, aplinkai nekenksmingas ir ekonomiškai konkurencingas energijos šaltinis; B. kadangi branduolių sintezė jau duoda konkrečių galimybių pramonei ir daro teigiamą poveikį darbo vietų kūrimui, ekonomikos augimui ir inovacijoms, taip pat daro teigiamą poveikį ir ne branduolių sintezės bei energetikos sritims, C. kadangi Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendroji įmonė koordinuoja mokslinius ir technologinius tyrimus ir plėtros veiklą branduolių sintezės srityje; D. kadangi Europa nuo pat pradžios atliko vadovaujamą vaidmenį ITER projekte, parengtame glaudžiai bendradarbiaujant su ITER susitarimą pasirašiusiomis ne Europos šalimis (JAV, Rusija, Japonija, Kinija, Pietų Korėja ir Indija), ir kadangi Europos įnašas, paskirstytas per bendrąją įmonę, sudaro 45 proc. projekto statybos išlaidų; E. kadangi Komisijos pasiūlymu iš dalies pakeisti Tarybos sprendimą 2007/198/Euratomas siekiama užtikrinti finansavimą tolesniam Europos dalyvavimui ITER projekte visu kitos daugiametės finansinės programos laikotarpiu, kad būtų užtikrintas projekto tęstinumas, kuriuo siekiama esminio mokslinio proveržio plėtojant branduolių sintezę civilinėms reikmėms, nes tai galiausiai sudarytų galimybę gaminti saugią ir patikimą energiją, kad būtų galima pasiekti Paryžiaus susitarime nustatytus tikslus; 1. palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2007/198/Euratomas, įsteigiantis Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrąją įmonę ir suteikiantis jai lengvatas, kuriuo bus grindžiamas bendrosios įmonės veiklos finansavimas pagal Euratomo sutartį 2021–2027 m. laikotarpiu; 2. apgailestauja, kad Taryba dėl to pasiūlymo nesikonsultavo su Europos Parlamentu, ir palankiai vertina pranešime dėl Sąjungos padėties 2018 m. Komisijos pareikštą ketinimą „apsvarstyti galimybes plačiau taikyti kvalifikuotos balsų daugumos sistemą ir keisti Euratomo sutartį“; tikisi, kad tokia reforma neišvengiamai užtikrintų Parlamento bendrus teisėkūros įgaliojimus; 3. primena, kad vėluojama pastatyti eksperimentinį reaktorių: iš pradžių buvo numatyta ITER pastatyti iki 2020 m., bet 2016 m. ITER taryba patvirtino naują tvarkaraštį, pagal kurį pirmosios plazmos etapą numatyta pasiekti iki 2025 m. gruodžio mėn., o tai yra artimiausia data, iki kurios techniškai įmanoma pastatyti ITER; 4. pabrėžia, kad Euratomo įnašas bendrajai įmonei 2021–2027 m. laikotarpiu neturėtų būti viršijamas; 5. pabrėžia, jog siekiant išvengti prašymų vėliau nuolat didinti numatytas projekto išlaidas, kad nebūtų vėluojama pasiekti numatytus tarpinius rezultatus ir kad būtų užtikrintas kiek įmanoma tikslesnis tvarkaraščio laikymasis, ITER organizacija į kiekvieną pakoreguotą tvarkaraštį turėtų įtraukti atsargumo priemones; šiuo atžvilgiu remia tai, kad numatyta 24 mėnesių laikotarpio ir 10–20 proc. Komisijos pasiūlyto biudžeto išteklių atsarga; 6. palankiai vertina naują su rizikos valdymu susijusią ITER organizacijos metodiką ir ragina ITER tarybą dar labiau sumažinti pakomitečių skaičių, supaprastinti jų funkcijas ir pašalinti dubliavimąsi; 7. ragina Tarybą patvirtinti Komisijos pasiūlymą ir patvirtinti tokius pakeitimus:
8. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| ES biudžeto panaudojimo viešojo sektoriaus reformai vertinimas |
| |||||||||||||
Europos Parlamentas, – atsižvelgdamas į tyrimą „Viešojo sektoriaus reforma. Kaip panaudojamas ES biudžetas jai skatinti“, kurį 2016 m. paskelbė Vidaus politikos generalinis direktoratas(1), – atsižvelgdamas į strategiją „Europa 2020“, – atsižvelgdamas į dabartinį ES finansavimo laikotarpį (2014–2020 m.) ir į Komisijos pasiūlymą dėl naujosios daugiametės finansinės programos (2021–2028 m.), – atsižvelgdamas į 2018 m. liepos mėn. teisės aktų leidėjų pasiektą susitarimą padidinti struktūrinių reformų rėmimo programos biudžetą, – atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 197 straipsnį, – atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį, – atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Regioninės plėtros komiteto nuomonę (A8-0378/2018), A. kadangi viešasis administravimas valstybėse narėse – tai labai svarbus elementas įgyvendinant ES biudžetą, o tinkamai veikdamas jis gali padėti sukurti modernias sistemas, kurios padėtų padidinti klestėjimą ir gerovę ES; B. kadangi į naująjį pasiūlymą dėl daugiametės finansinės programos (DFP) neįtrauktas dabartinis viešajam administravimui skirtas tikslas; 1. atkreipia dėmesį į tai, kad su viešuoju administravimu susijusios kompetencijos yra paskirstytos įvairioms Komisijos tarnyboms ir kad tai apsunkina veiksmingą kompetentingų tarnybų, ES finansuojamų programų ir iniciatyvų koordinavimą; ragina geriau koordinuoti visas techninės pagalbos programas, kad būtų išvengta dubliavimosi ir menko priemonių veiksmingumo, dėl kurių visos Komisijos pastangos skatinti lėšų derinimą, kad būtų galima pasinaudoti sinergija, yra bergždžios; ragina Komisiją tobulinti keitimosi gerąja praktika sistemas siekiant padėti valstybėms narėms įgyvendinti geriausią praktiką, tačiau nenustatant politikos priemonių, kuriomis siekiama darbo užmokesčio nuvertėjimo, ir socialiniu požiūriu netvarių reformų; 2. ragina kitą Komisijos pirmininką atsakomybę, susijusią su geresnio viešojo administravimo ir valdymo klausimais, skirti vienam Komisijos nariui; 3. mano, kad veiksminga viešojo sektoriaus reforma yra labai svarbi siekiant padėti valstybėms narėms prisitaikyti prie kintančių aplinkybių, didinti atsparumą būsimoms krizėms, plėsti e. valdžią ir gerinti paslaugų visoje ES, ypač susijusių su naujomis technologijomis ir IT sistemomis, teikimą, ir kad tai labai padėtų mažinti lėšų švaistymą ir švaistymo poveikį bei nuostolius ar apgaulingą Sąjungos lėšų naudojimą; todėl ragina, kad, laikantis ES e. valdžios veiksmų plane nustatytų principų ir prioritetų, būsimu programavimo laikotarpiu taip pat numatyti e. valdžios sklaidai skirtų priemonių finansavimą; 4. pastebi, kad dažnai, ypač mažiau išsivysčiusiuose regionuose, pasitaiko sunkumų norint gauti finansavimą arba jį panaudoti, pirmiausia dėl biurokratizmo, administracinių pajėgumų problemų ar dėl pažeidimų; todėl tikisi, kad valstybės narės vykdys vidaus reformas, dėl kurių gero administravimo principo taikymas duos konkretesnių rezultatų ir kurios paspartins teismo procesus; 5. pažymi, kad ES biudžete numatyta maždaug 9 mlrd. EUR parama ES valstybių narių viešojo administravimo reformai; ragina Komisiją suderinti šią finansinę paramą su tiksliniu valstybių narių dalijimusi žiniomis, patirtimi ir gerąją praktika; 6. ragina Komisiją stiprinti bendradarbiavimą su valstybėmis narėmis, kad būtų remiami atsiliekantys regionai, stiprinami gebėjimai ir administracinis valdymas; 7. ragina imtis priemonių, skatinančių įgyvendinti programas, propaguojančias žmogiškųjų išteklių strategijų rengimą ir įgyvendinimą, pavyzdžiui, keičiantis geriausia patirtimi tarp valstybių narių, taip pat įtraukiant lyderius bei kitus aukšto rango vadovus; 8. pabrėžia, kad dažnai nustatoma daug konkrečių veiklos programų ir kitų ES finansavimo išteklių dubliavimosi atvejų, ir ragina teikti pasiūlymus; todėl tikisi, kad bus pagerinta parama, skirta koordinavimui, papildomumui ir supaprastinimui skatinti; 9. pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad veiklos programos būtų įgyvendinamos kuo veiksmingiau ir vartotojui priimtiniausiu būdu; mano, jog labai svarbu, kad valstybės narės nekurtų papildomų taisyklių, dėl kurių pagalbos gavėjui būtų sunkiau naudotis lėšomis; 10. pažymi, kad Komisija neturi nei standartizuotos ir bendros viešojo administravimo vertinimo sistemos, nei sistemingo duomenų rinkimo metodo; su susirūpinimu pažymi, kad dėl šių priemonių trūkumo Komisija rengia neišsamias problemų valstybėse narėse analizes; siūlo į metinę augimo apžvalgą vėl įtraukti viešajam administravimui ir valdymui skirtą skyrių; 11. kviečia Komisiją iš anksto įvertinti už vystymosi politikos įgyvendinimą atsakingų struktūrų administracinius pajėgumus skatinant, ypač strategiškai svarbių projektų atveju, raginti pasitelkti nacionalines įstaigas ir agentūras, galinčias apibrėžti programas bei atskiras priemones ir paspartinti jų įgyvendinimą; 12. mano, kad DFP turėtų būti naudojama skatinti toms programoms, kurias įgyvendinant užtikrinamas geresnis viešasis administravimas ir valdymas, visų pirma siekiant padėti valstybėms narėms ekonomikos nuosmukio laikotarpiu, pripažįstant, kad tokiomis aplinkybėmis viešojo administravimo sistemų srities reformos gali padėti susijusioms valstybėms narėms; 13. palankiai vertina tai, kad į kitą DFP įtraukti pasiūlymai siekiant išvengti programų dubliavimosi ir skatinti tolesnį supaprastinimą; 14. ragina Komisiją bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis parengti specialią vertinimo sistemą, apimančią kiekybinius ir kokybinius aukštos kokybės viešojo administravimo aspektus, ir ugdyti savo analitinius gebėjimus; pabrėžia poreikį nustatyti kiekvienos valstybės narės problemas ir, naudojantis turimais ištekliais, skatinti naudoti priemones, kuriomis būtų galima įveikti šias problemas, stiprinant ex ante sąlygų kriterijų ir nustatant tikslus; 15. siūlo Komisijai stiprinti politinį dialogą su valstybėmis narėmis užtikrinant, kad būtų įsteigtas specialus forumas; 16. siūlo savo parlamentinėje darbotvarkėje skirti laiko struktūriniam dialogui su nacionaliniais parlamentais dėl klausimų, susijusių su viešojo administravimo gerinimu visoje ES; kviečia ES pagerinti Europos struktūrinių ir investicijų (ESI) fondų stebėseną ir vertinimą pagal vienuoliktąjį teminį tikslą, įtraukiant konkrečius rodiklius tam, kad būtų galima įvertinti pažangą siekiant su viešojo administravimo reformomis susijusių ES tikslų ir prioritetų; 17. palankiai vertina lyginamojo indekso sukūrimą siekiant įvertinti ES šalių kandidačių viešojo administravimo pajėgumus, kad jos galėtų prisiimti narystės ES įsipareigojimus; tikisi, kad valstybės narės vykdys vidaus reformas, dėl kurių gero administravimo principo taikymas duos dar konkretesnių rezultatų; 18. atkreipia dėmesį į tai, kad Europos viešojo sektoriaus apdovanojimas (angl. EPSA) yra bendrai finansuojamas Komisijos ir kai kurių valstybių narių ir sutelkia geriausius, novatoriškiausius ir efektyviausius Europos viešojo sektoriaus subjektus; mano, kad Komisija turėtų užtikrinti aktyvesnį mokymąsi ir keitimąsi informacija ir siekti platesnės aprėpties visoje Europoje; 19. mano, kad viešosios valdžios institucijose reikia skatinti novatoriškus procesus, kurie padėtų užtikrinti geresnius ryšius, skaitmeninimą ir kokybiškas skaitmenines paslaugas piliečiams, įmonėms ir viešosios valdžios institucijoms, tuo pačiu nuolat palaikant spartų naujų technologijų plėtojimo aptariamose srityse ritmą; palankiai vertina tai, kad pagal naują pasiūlymą dėl Bendrųjų nuostatų reglamento (BNR) būsimiems naudos gavėjams numatyta suteikti informaciją, reikalingą, kad jie kuo greičiau galėtų pradėti naudoti sistemas; 20. pripažįsta, kad vietos administracijos dalyvavimas yra būtina sąlyga siekiant ES lygmens tikslų šioje srityje; atkreipia dėmesį į Talino deklaracijoje pateiktą pasiūlymą su vietos ir regionų valdžios institucijomis stiprinti bendras valdymo struktūras nacionaliniu lygmeniu(2); 21. palankiai vertina esamus tinklus(3), kuriuose dalyvauja valstybių narių atstovai, ypač tie, kurie gauna ES finansavimą, siekiant pagerinti viešąjį administravimą dalijantis geriausia patirtimi ir mokantis vieniems iš kitų; 22. laikosi nuomonės, kad esami tinklai galėtų gerokai pagerinti savo veiklos rezultatus nustatydami platesnio užmojo tikslus bei plėtodami iniciatyvesnius metodus, pavyzdžiui, lyginamąjį mokymąsi, kurio metu valstybių narių atliekamas savęs vertinimas derinamas su patobulinta tarpusavio vertinimo sistema; 23. mano, kad aukštos kokybės viešasis administravimas yra būtina išankstinė sąlyga siekiant ES politikos tikslų pagal daugiametę finansinę programą ir kitose srityse; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti gerą komunikaciją ir politinį sąmoningumą kuriant pasitikėjimą ir skatinant pozityvius reformų veiksmus bei programas; 24. mano, kad reikalingas nuolatinis vertinimas norint įsitikinti, ar įgyvendinant iš įprastų išteklių finansuojamas priemones laikomasi sanglaudos politikos papildomos naudos ir tarpusavio papildomumo principų, be kita ko, siekiant išvengti, kad sanglaudos politikos priemonės netaptų įprastų nacionalinių išteklių pakaitalu; 25. pažymi, kad nepaisant to, kad paskutiniu programavimo laikotarpiu ESI fondų ištekliai, skirti regioniniam įgyvendinimo planui, kiekybiniu požiūriu padidėjo, stebėsena galėtų būti patobulinta siekiant įvertinti, kokį poveikį šis finansavimas daro minėtam planui; 26. ragina tęsti Komisijos darbo grupių, atsakingų už pagalbą valstybių narių nacionalinėms valdžios institucijoms, darbą siekiant geriau panaudoti sanglaudos politikos lėšas tose valstybėse narėse, kurios atsilieka įsisavinti ESI fondų lėšas; 27. pabrėžia, kad reformų rėmimo programa yra svarbi, ir tikisi, kad minėtoji programa ateinančiu programavimo laikotarpiu bus sustiprinta aiškiai apibrėžiant, kad ji atlieka tarpininkavimo, o ne techninės pagalbos šaltinio vaidmenį, ir kad taip pat bus pagerintas jos veiksmingumas ir rezultatyvumas, tuo pat metu nesumažinant sanglaudos biudžeto lėšų sumomis, kurias šiuo metu pasiūlė Komisija pagal 2021–2027 m. laikotarpio DFP; 28. atkreipia dėmesį į tai, kad ES, net ir neturėdama tiesioginės teisinės kompetencijos administraciniame sektoriuje, daro teigiamą poveikį valstybių narių viešajam administravimui ir ypač atlieka svarbų netiesioginį vaidmenį nustatydama Bendrijos teisyno administravimo standartus, sudarydama sąlygas keistis geriausia patirtimi visoje Sąjungoje, taip pat nustatydama biudžeto priemones, skirtas viešojo administravimo reformai remti ir skatinti, stiprinant administracinius gebėjimus ir administravimo veiksmingumą bei skatinant viešojo sektoriaus inovacijas; 29. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.
| ||||||||||||||
| ES gairės ir ES specialiojo pasiuntinio religijos ar tikėjimo laisvės propagavimo už ES ribų klausimais įgaliojimai |
| |||||||||||||||||||||||
Europos Parlamentas, – atsižvelgdamas į tarptautinę teisinę minties, sąžinės, religijos ar tikėjimo laisvės apsaugą, kuri garantuojama pagal 1948 m. Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 18 straipsnį, 1966 m. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 18 straipsnį, 1981 m. Deklaraciją dėl visų formų netolerancijos ir diskriminacijos religijos ir įsitikinimų pagrindu panaikinimo, Europos žmogaus teisių konvencijos 9 straipsnį ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 10, 21 ir 22 straipsnius, – atsižvelgdamas į 1993 m. liepos 30 d. Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos pastabą Nr. 22 dėl 1948 m. Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 18 straipsnio ir į jos 2011 m. balandžio 12 d. rezoliuciją Nr. 16/18 dėl kovos su netolerancija, neigiamais stereotipais ir stigmatizacija, taip pat diskriminacija, smurto skatinimu ir smurtavimu prieš asmenis dėl jų religijos arba tikėjimo, – atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį (ES sutartis), ypač į jos 2 ir 21 straipsnius, – atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 17 straipsnį, – atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 21 d. Tarybos išvadas dėl netolerancijos, diskriminacijos ir smurto dėl religijos ar tikėjimo, – atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 25 d. Tarybos priimtą ES strateginę programą ir veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje ir į 2015–2019 m. ES veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje, – atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 24 d. ES gaires dėl religijos ar tikėjimo laisvės skatinimo ir apsaugos, – atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 13 d. Europos Parlamento rekomendaciją dėl ES religijos ar tikėjimo laisvės skatinimo ir apsaugos gairių projekto(1), – atsižvelgdamas į Europos Parlamento 2011 m. sausio 20 d. rezoliuciją dėl krikščionių padėties atsižvelgiant į religijos laisvę(2), 2016 m. vasario 4 d. rezoliuciją dėl vadinamosios grupuotės ISIS („Da’esh“) vykdomų religinių mažumų sisteminių masinių žudynių(3) ir 2017 m. gruodžio 14 d. rezoliuciją dėl rohinjų padėties(4), – atsižvelgdamas į Europos Parlamento 2015 m. liepos 9 d. rezoliuciją „Naujasis ES požiūris į žmogaus teises ir demokratiją. Nuo pat Europos demokratijos fondo (EDF) įsteigimo dienos vykdytos veiklos įvertinimas“(5), visų pirma į jos 27 ir 28 dalis, – atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 14 d.(6) ir 2017 m. lapkričio 23 d.(7)Europos Parlamento rezoliucijas, atitinkamai dėl 2015 ir 2016 m. metinių ataskaitų dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje, visų pirma į 2016 m. rezoliucijos 14 dalį, aptariant 2015 m., ir į 2017 m. rezoliucijos 8 dalį, aptariant 2016 m., – atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 5 d. Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro paskelbtą „Rabato veiksmų planą“ dėl tautinės, rasinės ar religinės neapykantos kurstymo, kai skatinama diskriminacija, nesantaika ar smurtas, – atsižvelgdamas į ES specialiojo pasiuntinio minties, sąžinės ir religijos laisvės propagavimo už ES ribų klausimais įgaliojimus, – atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 235/2014, įsteigiantį demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo visame pasaulyje finansavimo priemonę(8), – atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 19 d. Tarybos išvadas dėl teisėmis grindžiamo požiūrio į vystomąjį bendradarbiavimą, apimančio visas žmogaus teises, ir į 2014 m. balandžio 30 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Priemonių rinkinys: teisėmis grindžiamas požiūris, apimantis visas žmogaus teises ES vystomojo bendradarbiavimo srityje“ (SWD(2014)0152), – atsižvelgdamas į tai, kad 2015 m. Europos Parlamento Sacharovo premija už minties laisvę buvo skirta Saudo Arabijos tinklaraštininkui ir aktyvistui Raifui Badawi už jo nepaprastai svarbias pastangas savo šalyje skatinant atviras diskusijas religijos ir politikos klausimais; atsižvelgdamas į tai, kad jis ir toliau kalinamas skyrus jam 10 metų laisvės atėmimo bausmę, tūkstantį rimbo kirčių ir didelę baudą už tariamą Islamo įžeidimą, – atsižvelgdamas į Pakistano krikščionės Asios Bibi, kuri buvo įkalinta ir nuteista mirties bausme už šventvagystę, atvejį ir į neseniai paskelbtą jos išteisinimą, – atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį, – atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A8-0449/2018), A. kadangi minties, sąžinės, religijos ir tikėjimo laisvė, paprastai ES teisinėje sistemoje ir šioje rezoliucijoje vadinama teise į religijos ar tikėjimo laisvę, yra neatskiriama visų žmonių teisė ir pagrindinė teisė, lygiavertė visoms kitoms teisėms, dėl kurios asmuo niekaip neturi būti diskriminuojamas, kaip įtvirtinta tarptautiniuose ir Europos Sąjungos steigimo dokumentuose, įskaitant Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, Europos žmogaus teisių konvenciją ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją; kadangi kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad būtų gerbiamos visos jo žmogaus teises, įtvirtintos Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje ir ES pagrindinių teisių chartijoje, be diskriminacijos dėl rasės, tautybės, sugebėjimų, lyties, seksualinės orientacijos, religinių įsitikinimų ar religinių įsitikinimų nebuvimo; kadangi pagal Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnį Sąjungos veiksmai tarptautinėje arenoje grindžiami principais, kuriais remiantis ji buvo sukurta; kadangi pagal Sutarties 2 straipsnį Sąjunga įsteigta remiantis visuomenėmis, kuriose vyrauja pliuralizmas ir tolerancija; B. kadangi bažnyčios ir valstybės atskyrimo principas yra pagrindinis konstitucinis principas visame pasaulyje ir Europoje; C. kadangi Europos Parlamentas apibrėžė pasaulietiškumą kaip griežtą religinės ir politinės valdžios atskyrimą, o tai reiškia bet kokio religinio kišimosi į valstybės institucijų veiklą ir bet kokio valstybės kišimosi į religinius reikalus atmetimą, nebent tai būtų daroma siekiant užtikrinti saugumo reikalavimus bei viešąją tvarką (įskaitant pagarbą kitų laisvei) ir visiems – tikintiesiems, agnostikams ar ateistams – garantuoti vienodą sąžinės laisvę; D. kadangi religijos ar tikėjimo laisvė reiškia asmens teisę pasirinkti, kuo tikėti, arba netikėti, teisę nevaržomai keisti savo religiją ar įsitikinimus ar jų atsisakyti, taip pat teisę išpažinti ir skelbti savo pasirinktas mintis, sąžinės nuostatas, religiją ar tikėjimą tiek vienam, tiek kartu su kitais, viešai ar privačiai; kadangi mintys, sąžinės nuostatos, religija ar tikėjimas gali būti išpažįstami atliekant garbinimo aktus, apeigas, praktikuojant tikėjimą ir jo mokant; kadangi religijos ar tikėjimo laisvė apima tikinčiųjų ar netikinčiųjų bendruomenių teisę saugoti savo filosofiją ar jos atsisakyti, ir veikti ja vadovaujantis, taip pat teisę, kad būtų pripažintas religinių, pasaulietinių ir nereliginių organizacijų juridinio asmens statusas; kadangi religingų ar netikinčių asmenų apsauga ir veiksmingas religijos ar tikėjimo laisvės pažeidimų, pvz., diskriminacijos ar teisinių apribojimų dėl religijos ar tikėjimo, šalinimas yra pirminės sąlygos, būtinos užtikrinti, kad asmenys galėtų vienodomis teisėmis naudotis religijos ar tikėjimo laisve; E. kadangi teistiniai, neteistiniai ir ateistiniai įsitikinimai, taip pat teisė neišpažinti jokios religijos ar tikėjimo yra apsaugomi pagal Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 18 straipsnį; kadangi būti religingu arba nereligingu, tikėti arba netikėti yra absoliuti teisė, kurios negalima riboti jokiomis aplinkybėmis; F. kadangi žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės yra nedalomos, viena nuo kitos priklausomos ir tarpusavyje susijusios; kadangi religijos ar tikėjimo laisvė apima daug kitų žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių elementų, pvz., saviraiškos laisvės ir susirinkimų ir asociacijų laisvės, ir yra nuo jų priklausoma, ir kartu atlieka svarbų vaidmenį kovojant su visų formų netolerancija ir diskriminacija religijos ar tikėjimo pagrindu; G. kadangi religijos laisvė baigiasi tuomet, kai ja pažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės, ir kadangi religijos ar įsitikinimų išpažinimu niekada, nepaisant preteksto, negali būti pagrįstas smurtinis ekstremizmas ar žalojimas, taip pat niekam negali būti suteikta veiksmų laisvė elgtis taip, kad būtų pakenkta įgimtam asmens orumui; H. kadangi paisant religijos ar tikėjimo laisvės tiesiogiai prisidedama prie demokratijos, vystymosi, teisinės valstybės, taikos ir stabilumo; kadangi religijos ar tikėjimo laisvės pažeidimai yra plačiai paplitę, jų patiria žmonės visame pasaulyje, jais pažeidžiamas žmogaus gyvenimo orumas ir pažadinama ar didinama netolerancija, be to, dažnai tai yra pirmieji galimo smurto ir konfliktų požymiai; kadangi valstybės privalo būti budrios, kad užkirstų kelią smurto veiksmams prieš asmenis jų religijos ar tikėjimo pagrindu ar išvengtų tokių veiksmų grėsmės, juos tirtų ir už juos baustų, taip pat užtikrintų atsakomybę tokių pažeidimų atvejais; I. kadangi, vadovaujantis ES sutarties 21 straipsniu, ES remia ir gina žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumą ir nedalomumą, pagarbą žmogaus orumui, kaip vienus iš pagrindinių principų, kuriais ji vadovaujasi savo užsienio politikoje; J. kadangi daugelyje šalių vis dar esama religinių apribojimų ir priešiškumo, kuriuos pagimdo vyriausybės ar visuomenės; kadangi tam tikros religinės mažumos susiduria su didesne valstybinių ir nevalstybinių subjektų keliama grėsme ir jų vykdomu persekiojimu; kadangi žmogaus teisių gynėjams visame pasaulyje kovojant už religijos ar tikėjimo laisvę kyla vis didesnė grėsmė ir jie vis dažniau tampa išpuolių aukomis; K. kadangi, vykdydama ES užsienio politiką ir siekdama stiprinti minties, sąžinės ir religijos laisvę, 2013 m. birželio mėn. Taryba priėmė ES minties, sąžinės ir religijos laisvės skatinimo ir apsaugos gaires, o 2016 m. gegužės mėn. Komisija vienų metų kadencijai, kuri jau buvo dukart kasmet atnaujinta, paskyrė pirmąjį ES specialųjį pasiuntinį minties, sąžinės ir religijos laisvės propagavimo už ES ribų klausimais; L. kadangi ES rėmė religijos ar tikėjimo laisvę tarptautiniu lygmeniu ir daugiašaliuose forumuose, visų pirma imdamasi vadovaujamo vaidmens JT Generalinėje Asamblėjoje ir JT žmogaus teisių taryboje dėl teminių rezoliucijų dėl religijos ar tikėjimo laisvės, remdama JT specialiojo pranešėjo religijos ar tikėjimo laisvės klausimais įgaliojimus ir dirbdama su juo, taip pat bendradarbiaudama su panašių pažiūrų trečiosiomis šalimis; M. kadangi pagal 2014–2020 m. Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę (EDŽTRP) finansavimo prioritetas teikiamas minties, sąžinės ir religijos laisvės skatinimui, be kita ko, teikiant paramą pilietinei visuomenei ir siekiant, kad būtų saugomos tikinčiųjų ir netikinčiųjų, ypač religinėms ir tikėjimo mažumoms priklausančių asmenų teisės, žmogaus teisių gynėjų ir kovos su diskriminacija dėl religijos ar tikėjimo rėmimui, taip pat kultūrų ir religijų dialogo skatinimui; kadangi Europos plėtros fondu (EPF) ir ES finansinėmis priemonėmis, pvz., vystomojo bendradarbiavimo priemone, Europos kaimynystės priemone, priemone, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos, ir pasirengimo narystei pagalbos priemone, taip pat prisidedama prie projektų, kuriais padedama gerinti minties, sąžinės ir religijos laisvės aplinką; 1. pabrėžia, kad minties, sąžinės, religijos ir tikėjimo laisvė, paprastai ES teisinėje sistemoje ir šioje rezoliucijoje vadinama religijos ar tikėjimo laisve, yra visuotinė žmogaus teisė, ES vertybė ir svarbus bei neabejotinas orumo ramstis, turinti didelį poveikį visiems asmenims, jų asmens tapatybei ir vystymuisi bei visuomenėms; pabrėžia, kad asmenims turi būti leidžiama laisvai organizuoti savo asmeninį gyvenimą pagal savo įsitikinimus; pabrėžia, kad teisė į religijos ir tikėjimo laisvę apima teisę netikėti, laikytis teistinių, neteistinių, agnostinių ar ateistinių įsitikinimų ir teisę į apostazę; tvirtina, kad religijos ir tikėjimo laisvė turi būti tinkamai saugoma, skatinama ir užtikrinama visų subjektų, taip pat stiprinama plėtojant religijų ir kultūrų dialogą pagal Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 18 straipsnį ir Europos Sąjungos vertybes, kaip nustatyta ES sutartyje ir ES pagrindinių teisių chartijoje; pabrėžia valstybių pareigą garantuoti religijos ir tikėjimo laisvę ir su visais asmenimis elgtis vienodai, visiškai nediskriminuojant dėl religijos ar tikėjimo, kad būtų išsaugota taiki, demokratinė ir pliuralistinė visuomenė, kurioje gerbiama įvairovė ir įsitikinimai; 2. reiškia gilų susirūpinimą, kad pastaraisiais metais visame pasaulyje labai padaugėjo religijos ar tikėjimo laisvės pažeidimų ir tikinčiųjų bei netikinčiųjų persekiojimo; smerkia manipuliavimą religiniais klausimais politiniais tikslais ir smurtą, priekabiavimą ar socialinį spaudimą, daromą bet kuriam asmeniui ar asmenų grupei dėl minties, sąžinės, religijos ar tikėjimo; smerkia etninių ir religinių grupių, netikinčių, ateistų ir kitų mažumų persekiojimą ir išpuolius prieš juos, moterų ir mergaičių persekiojimą ir visų asmenų persekiojimą dėl jų seksualinės orientacijos; smerkia priverstinį atvertimą į kitą religiją ir žalingą praktiką, kaip antai, moterų lyties organų žalojimą, taip pat priverstines santuokas ir tam tikrą kitą praktiką, susijusią su religija ar tikėjimu arba suvokiamą kaip religijos ar tikėjimo išraišką, ir ragina tokių pažeidimų kaltininkus nedelsiant patraukti atsakomybėn; pabrėžia, kad nuo religijos ir tikėjimo laisvės pažeidimų dažnai prasideda arba įsismarkauja karai ar kitų formų ginkluoti konfliktai, kuriems vykstant pažeidžiama humanitarinė teisė, ne kita ko, vykdomos masinės žudynės ar genocidas; pabrėžia, kad religijos ir tikėjimo laisvės pažeidimai silpnina demokratiją, trukdo vystymuisi ir turi neigiamos įtakos kitoms pagrindinėms laisvėms ir teisėms; pabrėžia, kad tai įpareigoja tarptautinę bendruomenę, ES ir jos valstybes nares iš naujo patvirtinti savo pasiryžimą ir stiprinti veiksmus skatinant religijos ar tikėjimo laisvę visiems; 3. pabrėžia, kad, vadovaujantis ES sutarties 21 straipsniu, ES ir jos valstybės narės yra įsipareigojusios stiprinti pagarbą žmogaus teisėms, kaip principą, kuriuo vadovaujamasi ES užsienio politikoje; labai palankiai vertina tai, kad 2013 m. ES gairėse religijos ar tikėjimo laisvės propagavimas ir apsauga integruota į ES užsienio politiką ir išorės veiksmus, ir šiuo atžvilgiu ragina toliau stiprinti veiksmus, kuriais siekiama didinti informuotumą ir įgyvendinti šias gaires; 4. pabrėžia, kad, vadovaujantis SESV 17 straipsniu, ES įsipareigoja palaikyti atvirą, skaidrų ir nuolatinį dialogą su bažnyčiomis ir religinėmis bendruomenėmis, filosofinėmis ir nereliginėmis organizacijomis; atkreipia dėmesį į tokio dialogo poveikį kitų žmogaus teisių laikymuisi; pabrėžia, kad dažnai kai kurie tarptautiniai ES partneriai tokį religijų ir kultūrų dialogą priima atviriau ir tai paskatina pažangą kitose srityse; 5. pabrėžia, kad svarbu suteikti informaciją netikintiems asmenims šalyse, kuriose jie negali burtis į organizacijas ir pasinaudoti susirinkimų laisve; ES strategija dėl religijos ar tikėjimo laisvės skatinimo ir apsaugos plėtojant tarptautinius santykius ir bendradarbiavimą 6. palankiai vertina pastaraisiais metais suaktyvėjusį religijos ar tikėjimo laisvės skatinimą ES užsienio politikoje ir išorės veiksmuose, visų pirma vykdant ES bendrą užsienio ir saugumo politikos strategiją ir 2015–2019 m. veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje; palankiai vertina tai, kad į šį aktyvumą daugelis šalių partnerių reagavo padidindamos įsipareigojimus laikytis atitinkamų Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos ir Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 18 straipsnių; 7. pažymi, kad reaguodamas į 2016 m. vasario 4 d. Parlamento rezoliuciją 2016 metais Komisijos pirmininkas įsteigė ES specialiojo pasiuntinio religijos ar tikėjimo laisvės propagavimo už ES ribų klausimais pareigybę; mano, kad specialiojo pasiuntinio paskyrimas yra svarbus žingsnis ir aiškus pripažinimas, kad religijos ar tikėjimo laisvė yra viena iš sudėtinių dalių vykdant ES užsienio politikos ir dvišalių bei daugiašalių išorės veiksmų žmogaus teisių srities darbotvarkę ir vystomąjį bendradarbiavimą; ragina specialųjį pasiuntinį toliau aktyviai veikti, bendradarbiauti su ES specialiuoju įgaliotiniu žmogaus teisių klausimais ir papildyti jo veiklą šioje srityje, įskaitant ES gairių propagavimą; teigiamai vertina už tarptautinį bendradarbiavimą ir vystymąsi atsakingo Komisijos nario ir Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi GD aktyvią paramą specialiajam pasiuntiniui; 8. pabrėžia, kad svarbu susieti religijos ir tikėjimo laisvės propagavimo pastangas ir įvairių religijų bei religijų vidinius, įvairių pasaulėžiūrų, kultūrų ir filosofijų dialogus su smurtinio ekstremizmo prevencija, kad jie vienas kitą papildytų ir stiprintų, siekiant išsaugoti religijos ir tikėjimo laisvę pasaulyje, visų pirma kaimyninėse ir kitose šalyse, su kuriomis ES palaiko specialius ryšius; pabrėžia, kad nereliginės, humanistinės ir sekuliarios organizacijos yra labai svarbios užkertant kelią smurtiniam ekstremizmui; 9. ragina glaudžiau bendradarbiauti siekiant užkirsti kelią mažumų persekiojimui dėl minties, sąžinės, religijos ar tikėjimo, sudaryti sąlygas taikiam sambūviui įvairovės paženklintose visuomenėse ir užtikrinti nuolatinį religinių lyderių ir veikėjų, mokslininkų, bažnyčių ir kitų religinių organizacijų, netikinčių asmenų grupių, nacionalinių žmogaus teisių institucijų, žmogaus teisių gynėjų, moterų teisių ir jaunimo organizacijų, pilietinės visuomenės atstovų ir žiniasklaidos dialogą; ragina EIVT ir ES delegacijas su įvairiais partneriais nustatyti bendrus tikslus, kaip užtikrinti didesnę religijos ir tikėjimo laisvės srities pažangą vykdant dialogą žmogaus teisių klausimais; 10. mano, kad dėl religinio neraštingumo, taip pat žinių trūkumo ir fakto, kad religija svarbi didelei žmonijos daliai, nepripažinimo skatinama šališka nuomonė ir atsiranda stereotipai ir taip prisidedama prie įtampos didinimo, nesupratimo ir nepagarbos, taip pat netinkamo elgesio didelės gyventojų dalies įsitikinimų ir elgesio atžvilgiu; pabrėžia švietimo svarbą siekiant išsaugoti ir puoselėti religijos ar tikėjimo laisvę visame pasaulyje ir kovoti su netolerancija; ragina atsakinguosius už žiniasklaidos priemones ir socialinius tinklus konstruktyviai ir pagarbiai prisidėti prie viešų diskusijų, išvengiant nepalankių šališkumų ir stereotipų, susijusių su religijomis ir tikinčiaisiais, ir atsakingai naudotis saviraiškos laisve, kaip reikalaujama Europos žmogaus teisių konvencijos 10 straipsnyje; 11. apgailestauja, kad tam tikrose šalyse galioja, priverstinai vykdomi arba siekiama įvesti baudžiamuosius teisės aktus, pagal kuriuos numatoma bausti (įskaitant mirties bausme) už šventvagystę, atsivertimą į kitą religiją ar apostazę; apgailestauja, kad šiais teisės aktais iš esmės siekiama apriboti religijos ir tikėjimo laisvę ir žodžio laisvę ir kad jie dažnai naudojami kaip mažumų ir politinės priespaudos priemonė; taip pat atkreipia dėmesį į padėtį kai kuriose kitose šalyse, kuriose vyksta konfliktai dėl religinių klausimų arba per kuriuos tokiais klausimais manipuliuojama, arba kyla tokių konfliktų rizika; ragina ES tvirčiau politiškai įsipareigoti savo užsienio politikoje pirmenybę skirti pastangoms siekti, kad visose atitinkamose šalyse būtų panaikinti tokie diskriminaciniai teisės aktai, nutrauktos represijos prieš žmogaus teisių gynėjus ir sustabdytas pilietinės erdvės mažinimas dėl religinių priežasčių; primygtinai ragina ES į visas derybas, kurios pradedamos siekiant sudaryti susitarimus su ES nepriklausančiomis šalimis, įtraukti dialogą žmogaus teisių klausimais ir per jį svarstyti religijos ir tikėjimo laisvės užtikrinimo klausimą; 12. smerkia neteisėtą Sacharovo premijos laureato Raifo Badawi įkalinimą po neteisėto teismo proceso ir primygtinai ragina Saudo Arabijos valdžios institucijas nedelsiant ir besąlygiškai jį paleisti; 13. ragina Pakistano valdžios institucijas užtikrinti Asios Bibi ir jos šeimos saugumą; Specialusis pasiuntinys religijos ar tikėjimo laisvės propagavimo už ES ribų klausimais 14. palankiai vertina tai, kad specialusis pasiuntinys Komisijoje sukūrė veiksmingus darbo tinklus, apimančius Tarybą, Europos Parlamentą ir kitus suinteresuotuosius subjektus; ragina specialųjį pasiuntinį kasmet pateikti aplankytų šalių ir savo teminių prioritetų ataskaitą; 15. ragina Tarybą ir Komisiją skaidriai ir išsamiai įvertinti specialiojo pasiuntinio pareigybės veiksmingumą ir pridėtinę vertę, svarstant, ar įgaliojimus pratęsti; ragina Tarybą ir Komisiją, remiantis šiuo vertinimu, tinkamai remti specialiojo pasiuntinio institucinius įgaliojimus, pajėgumus ir pareigas, išnagrinėjant kelerių metų kadencijos galimybę, per kurią būtų atliekama metinė peržiūra, ir kuriant darbo tinklus su visomis atitinkamomis ES institucijomis; 16. pabrėžia, kad specialiojo pasiuntinio pareigomis turėtų būti siekiama propaguoti minties, sąžinės, religijos ir tikėjimo laisvę, teisę netikėti, atsimesti nuo tikėjimo ir laikytis ateistinių pažiūrų, taip pat kreipti dėmesį į netikinčių asmenų, kuriems gresia pavojus, padėtį; rekomenduoja, kad specialiojo pasiuntinio pareigos apimtų tokias kompetencijas: stiprinti ES religijos ar tikėjimo laisvės politikos už ES ribų matomumą, veiksmingumą, suderinamumą ir atskaitomybę; Europos Parlamentui, Tarybai, Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijai teikti metinę specialiojo pasiuntinio įgaliojimų vykdymo pažangos ataskaitą ir išsamią įgaliojimų vykdymo ataskaitą specialiojo pasiuntinio kadencijos pabaigoje; glaudžiai bendradarbiauti su Tarybos Žmogaus teisių darbo grupe; 17. palankiai vertina ES specialiojo įgaliotinio žmogaus teisių klausimais atliktą darbą, be kita ko, religijos ir tikėjimo laisvės srityje; pabrėžia, kad numatant institucinius įgaliojimus svarbu vengti specialiojo pasiuntinio ir ES specialiojo įgaliotinio žmogaus teisių klausimais pareigų ir kompetencijų dubliavimo; 18. pažymi, kad kai kuriose valstybėse narėse neseniai sukurtos naujos pareigybės, susijusios su atsakomybe už religijos ir tikėjimo laisvę ir panašios į specialiojo pasiuntinio pareigybę; pabrėžia, kad reikia nuoseklaus požiūrio, kuris apimtų visų religinių bendruomenių, taip pat netikinčiųjų, teisių klausimus; ragina specialųjį pasiuntinį ir nacionalinius pareigūnus, atsakingus už religijos ir tikėjimo laisvę už jų šalies ribų, ir specialųjį pasiuntinį, taip pat Žmogaus teisių darbo grupę (COHOM) ir Parlamentą bendradarbiauti; ragina ES delegacijas ir valstybių narių ambasadas glaudžiau bendradarbiauti ir imtis bendrų abipusių veiksmų, kad būtų užtikrinta nuosekli ir vieninga pozicija propaguojant religijos ar tikėjimo laisvę už ES ribų ir remiamos bendruomenės bei asmenys, susiduriantys su religijos ar tikėjimo laisvės pažeidimais; 19. rekomenduoja apsvarstyti galimybę įsteigti neformalią patariamąją darbo grupę iš valstybių narių religijos ar tikėjimo laisvės institucijų ir kitų atitinkamų institucijų atstovų, kurioje dalyvautų taip pat Europos Parlamento atstovai, ekspertai, mokslininkai ir pilietinės visuomenės, be kita ko, bažnyčių ir kitų religinių organizacijų, taip pat nereliginių organizacijų atstovai; 20. rekomenduoja, kad specialusis pasiuntinys toliau plėtotų bendradarbiavimą su analogiškas pareigas už ES ribų einančiais pareigūnais, visų pirma glaudžiai bendradarbiaudamas su ES specialiuoju įgaliotiniu žmogaus teisių klausimais ir įvairiais JT specialiaisiais pranešėjais, ypač su pranešėju religijos ar tikėjimo laisvės klausimais, be kita ko, išnagrinėtų galimybę vykdyti bendras ES ir JT iniciatyvas dėl religinių grupių ir mažumų, taip pat netikinčiųjų ir žmonių, kurie pereina į kitą religiją ar kritikuoja religiją bei jos atsisako, diskriminavimo ir parengti bendrus pasiūlymus, kaip pasiekti, kad tokių veiksmų nebebūtų; atkreipia dėmesį į pasiūlymą JT paskelbti oficialią kasmet minimą tarptautinę dieną, skirtą religinio persekiojimo aukų ir jį išgyvenusių asmenų atminimui; ES religijos ar tikėjimo laisvės skatinimo ir apsaugos gairės 21. mano, kad ES gairėse aiškiai nustatytos politikos kryptys, principai, normos ir temos prioritetiniams veiksmams, taip pat pateiktas priemonių rinkinys ES atstovams trečiosiose šalyse, kad jie galėtų stebėti, vertinti, teikti ataskaitas ir imtis diplomatinių veiksmų – tai tvirtas strateginis metodas ES ir jos valstybėms narėms, kurį naudodamos jos gali veiksmingai skatinti minties, sąžinės ir religijos laisvę už ES ribų; 22. ragina skubiai veiksmingai įgyvendinti ES religijos ar tikėjimo laisvės propagavimo ir apsaugos gaires, siekiant, kad ES darytų didesnę įtaką propaguodama religijos ar tikėjimo laisvę visame pasaulyje; pabrėžia, kad supratimas, kaip mintis, religija ir bet kokios kitos kultūros ir tikėjimo apraiškos, įskaitant netikėjimą, gali formuoti visuomenę ir daryti jai įtaką, padeda geriau suprasti religijos ir tikėjimo laisvės propagavimo ES užsienio politikoje ir tarptautinio bendradarbiavimo srityje aspektus; ragina tokį pat dėmesį skirti netikinčių, ateistų ir apostatų, patiriančių persekiojimus, diskriminaciją ir smurtą, padėčiai; 23. ragina gilinti žinias apie religijos ar tikėjimo laisvę ir šiuo atžvilgiu palankiai vertina ligšiolines EIVT ir Komisijos pastangas ES pareigūnams ir nacionaliniams diplomatams, laikantis pliuralizmo ir neutralumo principų, rengti religijos ir tikėjimo raštingumo ir istorijos mokymus, taip pat mokymus apie religinių mažumų ir netikinčiųjų padėtį; vis dėlto pabrėžia, kad reikia platesnių ir sistemingesnių mokymo programų, kurios padidintų ES ir valstybių narių pareigūnų ir diplomatų informuotumą, paskatintų naudoti ES gaires ir sustiprintų bendradarbiavimą su ES specialiuoju pasiuntiniu; rekomenduoja į šį mokymo procesą įtraukti mokslininkus, kuo įvairesnes bažnyčias, religines bendruomenes ir asociacijas, taip pat nereligines, žmogaus teisių ir pilietinės visuomenės organizacijas; ragina Komisiją ir Tarybą skirti pakankamai išteklių tokioms mokymo programoms; 24. ragina Komisiją ir EIVT užtikrinti, kad religijos ir tikėjimo laisvei skirtas skyrius būtų įtrauktas į ES metinę ataskaitą dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje ir rengiamos ES garių įgyvendinimo pažangos ataskaitos ir abu šie dokumentai pateikiami Europos Parlamentui ir Tarybai; pažymi, jog ES gairėse numatyta, kad praėjus trejiems metams jų įgyvendinimą vertins Žmogaus teisių darbo grupė (COHOM), tačiau apie tokį vertinimą nebuvo pranešta ir jis nebuvo paviešintas; ragina nedelsiant paskelbti šį vertinimą; mano, kad vertinant turėtų būti atkreiptas dėmesys į geriausią patirtį, nustatytos tobulintinos sritys ir pateiktos konkrečios rekomendacijos dėl įgyvendinimo pagal nurodytus terminus ir orientyrus, kurie kasmet būtų reguliariai vertinami; ragina vertinimą įtraukti į ES metinę ataskaitą dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje; 25. pabrėžia įsipareigojimus, kuriuos vykdo žmogaus teisių centrai visose ES delegacijose ir BSGP misijose, įskaitant įsipareigojimus, susijusius su religijos ar tikėjimo laisve; ragina skirti pakankamai išteklių toms delegacijoms ir misijoms, kad jos galėtų vykdyti savo darbą stebėdamos, vertindamos ir pranešdamos apie nerimą keliančią žmogaus teisių padėtį, įskaitant religijos ar tikėjimo laisvės laikymosi padėtį; 26. primena apie konkrečioms šalims skirtų žmogaus teisių ir demokratijos srities strategijų, kuriose ES veiksmai pritaikomi prie kiekvienos šalies konkrečios padėties ir poreikių, svarbą; ragina skirti deramą dėmesį su minties, sąžinės ir religijos laisve susijusioms problemoms ruošiant dirvą ES veiksmams, kad kilus pavojui minties, sąžinės ir religijos laisvei šias problemas būtų galima spręsti pagal konkrečioms šalims skirtas žmogaus teisių ir demokratijos srities strategijas; pakartoja savo raginimą leisti Europos Parlamento nariams susipažinti su konkrečioms šalims skirtų žmogaus teisių ir demokratijos srities strategijų turiniu; ES veiksmai dėl minties, sąžinės ir religijos laisvės daugiašaliuose forumuose 27. palankiai vertina ES įsipareigojimą remti religijos ar tikėjimo laisvę daugiašaliuose forumuose, visų pirma JT, Europos Taryboje ir ESBO, taip pat Islamo bendradarbiavimo organizacijoje; atsižvelgdamas į tai, remia ES bendradarbiavimą su JT specialiuoju pranešėju religijos ar tikėjimo laisvės klausimais ir su Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuru; rekomenduoja ES ir toliau imtis vadovaujamo vaidmens JT Generalinėje Asamblėjoje ir Jungtinių Tautų žmogaus teisių taryboje dėl rezoliucijų religijos ar tikėjimo laisvės klausimais ir ieškoti sąjungininkų bei ginti bendras pozicijas su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis; ragina ES ir Islamo bendradarbiavimo organizaciją apsvarstyti galimybę parengti bendrą JT rezoliuciją dėl religijos ir tikėjimo laisvės; ES finansinės priemonės 28. džiaugiasi, kad religijos ir tikėjimo laisvė yra apibrėžta kaip Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės prioritetas; atkreipia dėmesį į tai, kad nuo tada, kai buvo priimtos ES gairės, Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės (EDŽTRP) finansavimas, skiriamas su religijos ir tikėjimo laisve susijusiems projektams, padidėjo; ragina Komisiją ir EIVT užtikrinti, kad ES diplomatinis darbas, skirtas žmogaus teisėms, be kita ko, religijos ar tikėjimo laisvei, propaguoti, ir EDŽTRP finansuojami projektai vienas kitą stiprintų. ir skirstant lėšas laikytis pliuralizmo, neutralumo ir teisingumo principų; pabrėžia, kad religijos ar tikėjimo laisvę galima remti ne tik žmogaus teisėms skirtais fondais, bet ir kitomis priemonėmis, be kita ko, skirtomis konfliktų prevencijos sričiai arba švietimui ir kultūrai; ragina Komisiją ir Tarybą 2021–2027 m. daugiametėje finansinėje programoje išsaugoti pakankamą finansavimą su religijos ar tikėjimo laisve susijusiems projektams pagal ES išorės finansavimo priemones; ragina, kad pagal EDŽTRP taip pat būtų galima finansuoti laisvųjų mąstytojų ir žmogaus teisių gynėjų, kuriems jų kilmės šalyje gresia pavojus ar jie yra persekiojami, apsaugą ar gelbėjimo operacijas; 29. ragina dėti pastangas siekiant užtikrinti skaidrų finansavimą ir stebėti, kaip šis finansavimas naudojamas religinėms organizacijoms ir jų veiklai; 30. pabrėžia, kad ES politika taikos, saugumo ir konfliktų prevencijos bei vystymosi ir bendradarbiavimo srityje patiria sunkumų, kurių sprendimų galima ieškoti dalyvaujant, be kita ko, bažnyčioms, religiniams vadovams, mokslininkams, religinėms ir tikėjimo bendruomenėms ir asociacijoms arba tiek tikėjimu grindžiamoms, tiek nereliginėms organizacijoms, kurios visos yra svarbios pilietinės visuomenės dalys; pripažįsta, kad svarbu atsižvelgti į įvairias bažnyčias, religines ir tikėjimo bendruomenes ir asociacijas bei tikėjimu grindžiamas ir nereligines organizacijas, kurios kartu su bendruomenėmis atlieka faktinį bendruomenėms skirtą vystomąjį ir humanitarinį darbą; ragina Tarybą ir Komisiją prireikus įtraukti su religijos ar tikėjimo laisvės skatinimu ir apsauga susijusius tikslus ir veiklą planuojant su tokia politika susijusias finansavimo priemones, t. y. Europos plėtros fondą, vystomojo bendradarbiavimo priemonę, Europos kaimynystės priemonę, priemonę, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos, pasirengimo narystei pagalbos priemonę ir bet kokias kitas priemones, kurios gali būti įsteigtos atitinkamose srityse po 2020 m.; o 31. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, EIVT, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Jungtinėms Tautoms.
| ||||||||||||||||||||||||
| Lyčių lygybė ir mokesčių politika ES |
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Europos Parlamentas, – atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2 straipsnį ir 3 straipsnio 3 dalį, – atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 8, 10, 11, 153 ir 157 straipsnius, – atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 23 ir 33 straipsnius, – atsižvelgdamas į 2015 m. ES veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje, – atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 16 d. Tarybos išvadas dėl lyčių lygybės (dok. 00337/2016), – atsižvelgdamas į 2011–2020 m. Europos lyčių lygybės paktą, pridėtą prie 2011 m. kovo 7 d. Tarybos išvadų (dok. 07166/2011), – atsižvelgdamas į Konvenciją dėl žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos, ypač į jos 14 straipsnį, kuriame draudžiama diskriminacija, – atsižvelgdamas į Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą ir 2016 m. sausio 15 d. JT ataskaitą „Neteisėtų finansinių srautų, žmogaus teisių ir Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. galutinis tyrimas“, kurią parengė nepriklausomi ekspertai dėl užsienio skolų ir kitų susijusių šalių tarptautinių finansinių įsipareigojimų poveikio visapusiškam naudojimuisi visomis žmogaus teisėmis, ypač ekonominėmis, socialinėmis ir kultūrinėmis teisėmis, – atsižvelgdamas į 1979 m. gruodžio 18 d. JT konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims (angl. CEDAW), – atsižvelgdamas į Pekino deklaraciją ir veiksmų platformą, priimtas 1995 m. rugsėjo 15 d. Jungtinių Tautų ketvirtojoje pasaulinėje moterų konferencijoje, ir į vėlesnius rezultatų dokumentus, priimtus specialiuose Jungtinių Tautų posėdžiuose „Pekinas + 5“ (2000 m.), „Pekinas + 10“ (2005 m.), „Pekinas + 15“ (2010 m.) ir „Pekinas + 20“ (2015 m.), – atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija) ir į jos 3 straipsnį, kuriame lytis apibrėžiama kaip „socialiai sukonstruotas vaidmuo, elgesys, veikla ir savybės, kurias tam tikra visuomenė priskiria moterims arba vyrams“, ir į 1994 m. Amerikos šalių konvenciją dėl smurto prieš moteris prevencijos, baudimo už jį ir panaikinimo (Paros Beleno konvencija), – atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 25 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 70/1 „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“, – atsižvelgdamas į pagrindines Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) lyčių lygybės konvencijas, įskaitant Konvenciją dėl vienodo atlyginimo (Nr. 100), Konvenciją dėl diskriminacijos darbo ir profesinės veiklos srityje (Nr. 111), Konvenciją dėl pareigų šeimai turinčių darbuotojų (Nr. 156) ir Konvenciją dėl motinystės apsaugos (Nr. 183), – atsižvelgdamas į bendrai Ekonominių ir socialinių teisių centro, „Alliance Sud“, Niujorko universiteto Teisės mokyklos „Global Justice“ klinikos, „Public Eye“ organizacijos ir Mokesčių teisingumo tinklo (angl. Tax Justice Network) pateiktą informaciją Konvencijai dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims „Šveicarijos atsakomybė už piktnaudžiavimo mokesčiais poveikį moterų teisėms už jos teritorijos ribų“ (angl. „Swiss Responsibility for the Extraterritorial Impacts of Tax Abuse on Women’s Rights“), kurioje pabrėžiama neproporcinga mokesčių našta moterims, visų pirma mažas pajamas uždirbančioms moterims ir moterims besivystančiose šalyse, atsirandanti dėl piktnaudžiavimo mokesčiais tarpvalstybiniu mastu prarandamų valstybės pajamų; – atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 3 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Strateginė veikla siekiant lyčių lygybės 2016–2019 m.“ (SWD(2015)0278), – atsižvelgdamas į Komisijos Europos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategiją „Europa 2020“, – atsižvelgdamas į Komisijos 2018 m. dokumentus dėl Europos semestro šalims skirtų ataskaitų, – atsižvelgdamas į Komisijos 2017 m. ataskaitą dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje, – atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą „Mokesčių tendencijos Europos Sąjungoje. ES valstybių narių, Islandijos ir Norvegijos duomenys“ (2018 m. leidimas), – atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 8 d. Komisijos ataskaitą dėl mažų vaikų priežiūros paslaugų plėtojimo siekiant didinti moterų dalyvavimą darbo rinkoje ir užtikrinti dirbančių tėvų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, taip pat tvarų ir įtraukų augimą Europoje (Barselonos tikslai) (COM(2018)0273), – atsižvelgdamas į 2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyvą 2004/113/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo, – atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 18 d. pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2006/112/EB nuostatos dėl pridėtinės vertės mokesčio tarifų (COM(2018)0020), – atsižvelgdamas į Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) Lyčių lygybės indeksą, – atsižvelgdamas į JT padalinio „Moterys“ 2015 m. ataskaitą „Moterų pažanga pasaulyje 2015–2016 m. Ekonomikos pokyčiai, naudojimasis teisėmis“, – atsižvelgdamas į Europos Tarybos specialistų grupės biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą klausimais 2005 m. galutinę ataskaitą, kurioje biudžeto sudarymas atsižvelgiant į lyčių aspektą apibrėžiamas kaip „biudžetų vertinimas atsižvelgiant į lyčių aspektą visais biudžeto sudarymo lygmenimis ir restruktūrizuojant pajamas ir išlaidas taip, kad būtų remiama lyčių lygybė“, – atsižvelgdamas į Europos Parlamento tyrimų tarnybos 2015 m. tyrimą „Kaip užtikrinti pelno mokesčio politikos skaidrumą, koordinavimą ir konvergenciją Europos Sąjungoje. I dalis. Agresyvaus pelno mokesčio planavimo masto įvertinimas“, – atsižvelgdamas į Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims komiteto baigiamąsias pastabas dėl Šveicarijos (2016 m.) ir Liuksemburgo (2018 m.) ekstrateritorinių įsipareigojimų, susijusių su poveikiu lyčių aspektui dėl neteisėto kapitalo judėjimo ir įmonių mokesčių vengimo(1), – atsižvelgdamas į Plėtros studijų instituto 2016 m. politikos apžvalgą „Neapmokamo priežiūros darbo perskirstymas. Kodėl mokesčiai yra svarbūs moterų teisėms“, – atsižvelgdamas į Parlamento Piliečių teisių ir konstitucinių reikalų teminio skyriaus C 2017 m. balandžio mėn. tyrimą „Lyčių lygybė ir mokesčiai Europos Sąjungoje“, – atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio mėn. Jungtinių Tautų Lyčių lygybės ir moterų įgalinimo padalinio ataskaitą „Lytis, mokesčių sistemos ir lygybė besivystančiose šalyse“, – atsižvelgdamas į savo 2012 m. rugsėjo 11 d. rezoliuciją dėl moterų vaidmens ekologiškoje ekonomikoje(2), – atsižvelgdamas į EBPO atskaitą dėl EBPO rekomendacijų dėl lyčių (2017 m. birželio mėn.) įgyvendinimo ir Mokesčių bei išmokų modelių (2015 m.); – atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 9 d. rezoliuciją dėl ES moterų ir vyrų lygybės strategijos po 2015 m.(3), – atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 28 d. rezoliuciją dėl namų ūkio darbuotojų ir priežiūros paslaugų teikėjų moterų ES(4), – atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 26 d. rezoliuciją „Skurdas: lyčių aspektas“(5), – atsižvelgdamas į savo 2017 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje 2014–2015 m.(6), – atsižvelgdamas į savo 2017 m. gruodžio 13 d. rekomendaciją Tarybai ir Komisijai dėl pinigų plovimo, mokesčių vengimo ir slėpimo tyrimo(7), – atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį, – atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto bendrus svarstymus pagal Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį, – atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą (A8-0416/2018), A. kadangi ES sutarties 2 ir 3 straipsniuose dvejomis esminėmis ES vertybėmis ir tikslais, kuriais grindžiamas Sąjungos sukūrimas, pripažįstamas nediskriminavimas ir moterų ir vyrų lygybė; kadangi SESV 8 ir 10 straipsniuose Europos Sąjunga įpareigojama panaikinti nelygybę, skatinti lyčių lygybę ir kovoti su diskriminacija apibrėžiant ir įgyvendinant savo politiką ir veiklą; kadangi Pagrindinių teisių chartijoje nustatytos teisės ir principai dėl tiesioginės ir netiesioginės diskriminacijos draudimo (Chartijos 21 straipsnio 1 dalis) ir lyčių lygybės (Chartijos 23 straipsnis); kadangi Chartijoje nustatytos teisės yra tiesiogiai skirtos valstybėms narėms, kai šios įgyvendina Sąjungos teisę (Chartijos 51 straipsnis); B. kadangi visoje Europos Sąjungoje vis dar per mažai moterų dalyvauja darbo rinkoje – bendras moterų užimtumo rodiklis vis dar beveik 12 proc. žemesnis negu vyrų; kadangi Europos Sąjungoje ne visą darbo dieną dirba 31,5 proc. dirbančių moterų ir tik 8,2 proc. dirbančių vyrų; C. kadangi nepaprastai svarbu spręsti problemą dėl moterų ir vyrų užimtumo lygio atotrūkio ir panaikinti vidutinį beveik 40 proc. siekiantį vyrų ir moterų pensijų skirtumą, kuris kyla dėl įmokų skirtumų, susikaupusių per visą moterų gyvenimą ir laikotarpius, kai jos nedalyvavo darbo rinkoje; D. kadangi vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas Europos Sąjungoje siekia 16 proc., ir tai reiškia, kad visose ekonomikos srityse moterys Europos Sąjungoje per valandą uždirba 16 proc. mažiau nei vyrai; E. kadangi suminis moterų karjeros pertraukų poveikis (darbo užmokesčio ir užimtumo lygio, karjeros trukmės, pertraukų vaikų priežiūrai, darbo visą ir ne visą darbo dieną) turi didelės reikšmės nevienodam vyrų ir moterų darbo užmokesčio ir pensijų skirtumui ir lemia didesnę riziką moterims patirti skurdą ir socialinę atskirtį, kurių neigiamą poveikį pajunta ir jų vaikai bei šeimos; F. kadangi Pekino veiksmų platformoje atkreipiamas dėmesys į poreikį išnagrinėti įvairias politikos šakas ir programas, įskaitant susijusias su mokesčiais, iš lyties perspektyvos ir, kur reikia, jas pakeisti, siekiant skatinti vienodesnį gamybos priemonių, gerovės, galimybių, pajamų ir paslaugų paskirstymą; G. kadangi Konvencijoje dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims reikalaujama, kad šeimos būtų grindžiamos lygybės, teisingumo ir kiekvieno šeimos nario asmeninių galimybių realizavimo principais, be kita ko, vienodai vertinant moteris ir vyrus mokesčių teisės atžvilgiu, kaip asmenis ir savarankiškus piliečius, o ne kaip nuo vyrų priklausomus asmenis; H. kadangi valstybės narės yra pasirašiusios Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą ir įsipareigojusios sutelkti kuo daugiau išteklių, kad būtų lėšų palaipsniui įgyvendinti ekonomines, socialines ir kultūrines teises; I. kadangi gyventojų pajamų mokesčio taisyklės, kurios yra aiškiai nepalankios moterims dėl jų galimybių gauti darbą ir dėl darbo sąlygų arba darbdavio mokamų pensijų, gali pažeisti 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/54/EB(8) dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo 14 straipsnį(9); J. kadangi Komisijos darbo dokumente „Strateginė veikla siekiant lyčių lygybės 2016–2019 m.“ nustatytos pagrindinės sritys, kuriose reikia užtikrinti lyčių lygybę, įskaitant mokesčių politiką, tačiau trūksta privalomųjų nuostatų ar raginimo įsipareigoti užtikrinti lyčių aspekto integravimą valstybių narių lygmeniu; K. kadangi mokesčių politika gali būti pagrįsta aiškiu arba numanomu šališkumu tam tikros lyties atžvilgiu; kadangi aiškus šališkumas reiškia, kad mokesčių nuostatos tiesiogiai skirtos atskirai vyrams arba moterims, o numanomu šališkumu laikoma padėtis, kai tam tikra nuostata formaliai skirta vienodai visiems, tačiau realybėje vykdoma diskriminacija, kadangi politika veikia pagal elgesio ir (arba) pajamų modelius ir turi skirtingą poveikį lytims; kadangi dauguma valstybių narių yra panaikinusios mokesčių taisykles, kuriomis aiškiai atskiriami vyrai ir moterys, tačiau numanomas mokestinis šališkumas ES vis dar yra dažnas, nes mokesčių taisyklės sąveikauja su socialine ir ekonomine realybe; L. kadangi politikos priemonės didinti ir perskirstyti pajamas gali daryti neproporcingą poveikį moterų pajamoms ir ekonominiam saugumui ir sumažinti moterų galimybes gauti kokybiškas viešąsias paslaugas, taip mažinant moterų galimybes naudotis savo ekonominėmis ir socialinėmis teisėmis, taip pat siekiant pažangos lyčių lygybės srityje; M. kadangi dėl lyčių perspektyvos trūkumo ES ir nacionalinėje mokesčių politikoje didėja dabartinė lyčių nelygybė (užimtumo, pajamų, neapmokamo darbo, pensijos, skurdo, gerovės, etc. srityse), moterys atgrasomos nuo darbo paieškų ir palikimo darbo rinkoje, taip pat atkuriami tradiciniai lyčių vaidmenys ir stereotipai; N. kadangi mokesčių politikos kūrimas yra esminis strategijos „Europa 2020“ bruožas; kadangi pagrindinis klausimas, kuriam skiriama daugiausia dėmesio Europos semestre, išlieka Stabilumo ir augimo pakto laikymosi užtikrinimas ir kadangi nustatant prioritetus ir rengiant rekomendacijas, ypač susijusius su mokesčiais, ryškėja tendencija neatsižvelgti į lyčių aspektą; O. kadangi darbo jėgos, pelno, vartojimo ir gerovės mokesčių regresiniai pakeitimai, stebimi per pastaruosius dešimtmečius visose valstybėse narėse, susilpnino mokesčių sistemų perskirstymo galią ir prisidėjo prie didėjančios mokesčių nelygybės; kadangi šios struktūrinės mokesčių sistemos permainos lėmė tai, kad mokesčių našta persikėlė ant mažų pajamų gyventojų grupių ir ypač moterų, taip atsitiko dėl nevienodo pajamų tarp moterų ir vyrų pasiskirstymo, mažo moterų, gaunančių aukščiausias pajamas, skaičiaus, didesnio už vidutinį pagrindinių prekių vartojimo ir naudojimosi paslaugomis santykio tarp moterų ir palyginti didelės pajamų iš darbo santykių dalies bei mažos pajamų iš kapitalo dalies visose moterų pajamose(10); P. kadangi dėl ekonominės nelygybės, kuri atsiranda dėl nevienodo moterų ir vyrų pajamų pasiskirstymo, mažo moterų, gaunančių aukščiausias pajamas, skaičiaus ir palyginti didelės pajamų iš darbo santykių dalies bei mažos pajamų iš kapitalo dalies visose moterų pajamose, gali ypač nukentėti moterys(11); Q. kadangi nuo 9-ojo dešimtmečio pelno mokesčio dydis sumažėjo labai smarkiai, vidutiniškai nuo virš 40 proc. iki 21,9 proc. 2018 m., o vartojimo mokesčių dydis (kurių didelę dalį sudaro PVM) didėjo nuo 2009 m. ir 2016 m. pasiekė 20,6 proc.(12); R. kadangi dabartinė makroekonominė politika turėtų geriau atspindėti neapmokamos priežiūros ir darbo namuose svarbą ir kadangi faktai atskleidžia, kad 80 proc. visos priežiūros ES neapmokamai teikia neoficialūs prižiūrintieji asmenys, ir 75 proc. jų yra moterys; kadangi tam tikros mokesčių politikos šakos, nepakankamai finansuojamos viešosios paslaugos ir prieiga prie socialinių paslaugų daro neproporcingai didelį poveikį mažas pajamas gaunantiems asmenims, ypač moterims, nes jos dažnai atlieka priežiūros, auklėjimo ir kitus paramos šeimai darbus, paprastai už tai negaudamos atlygio, ir taip įsitvirtina neproporcingai didelė moterų atsakomybė už priežiūrą; kadangi ES šalyse būtent neturtingiausioms ir pažeidžiamiausioms moterims tenka dviguba neformalaus priežiūros darbo ir menkai apmokamo mažų garantijų darbo našta(13): S. kadangi beveik visose valstybėse narėse pradėta taikyti dvigubo pajamų mokesčio sistema, kai antrą darbą turintiems asmenims taikomas didesnis ribinis mokesčių tarifas, ir įvesti vienodi mokesčių tarifai daugumai pajamų iš kapitalo dalies; kadangi neproporcingai didelė mokesčių našta antrajam šeimoje uždirbančiam asmeniui dėl iš darbo santykių gaunamoms pajamoms tiesiogiai taikomo progresinių mokesčių plano daugumoje valstybių narių yra viena iš pagrindinių priežasčių, atgrasančių moteris dalyvauti darbo rinkoje(14), neskaitant kitų bendrų mokesčių ir išmokų nuostatų ir išlaidų, taip pat visuotinių vaikų priežiūros paslaugų trūkumo; T. kadangi neveiklumo spąstams (šiuo metu siekiantys 40 proc.) ir mažo darbo užmokesčio spąstams, kurie turi neproporcingą poveikį moterims ir atgraso jas nuo visaverčio dalyvavimo darbo rinkoje, reikšmingos įtakos turi tiesioginių mokesčių nuostatos ir netenkamos pašalpos; U. kadangi tam tikrose valstybėse narėse šeimos vis dar gali mokėti mažiau mokesčių, jei jose yra priklausomas sutuoktinis, yra taikomos išmokos susituokusioms poroms ir (arba) mokestinės lengvatos poroms, kuriose yra tik vienas dirbantis asmuo, ir taip įtvirtinama asimetrija su šeimomis, kurias sudaro tik vienas iš tėvų ir vaikai (dažniausiai nepilną šeimą sudaro moterys), ir nepripažįstamos įvairios Europos Sąjungoje esančios šeimų situacijos; kadangi tokia mokestinė nauda paprastai neskatina ištekėjusių moterų ieškotis darbo ir tiesiogiai ar netiesiogiai skatina moterų laiką skirti ne mokamam, o nemokamam darbui; V. kadangi dar nepakankamai ištirtas mokesčių sistemų poveikis lyčių nelygybei įmonių turto, asmeninės gerovės ir turto atžvilgiu, ir būtina skubiai užtikrinti, kad šiose srityse būtų gauta pagal lytis išskaidytų duomenų; 1. ragina Komisiją visoje mokesčių politikoje remti lyčių lygybės principą ir parengti specialias gaires ir rekomendacijas valstybėms narėms, siekiant panaikinti su mokesčiais susijusį šališkumą tam tikros lyties atžvilgiu ir užtikrinti, jog nebūtų nustatomi jokie nauji mokesčiai, išlaidų teisės aktai, programos ar praktika, kurie didina rinkos ar pajamų po mokesčių lyčių nelygybę; 2. pabrėžia, kad, vadovaujantis ES sutarties 5 straipsnio 3 dalyje nustatytu subsidiarumo principu, valstybės narės gali laisvai nustatyti savo mokesčių politikos taisykles, jei jos atitinka ES taisykles; be to, pabrėžia, kad dėl ES sprendimų mokesčių klausimais turi vienbalsiai susitarti visos valstybės narės; 3. ragina Komisiją skatinti ES ratifikuoti Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims, kaip buvo pasielgta Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir Stambulo konvencijos atveju; 4. ragina Komisiją pagerinti dokumento „Strateginė veikla siekiant lyčių lygybės“ įgyvendinimo padėtį priimant jį kaip komunikatą(15), ir įtraukti aiškius tikslus ir pagrindinius veiksmus lyčių lygybei stiprinti, atlikus visų ES veiksmų sektorių tyrimą, įskaitant mokesčių aspektus; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad ES teisės aktai, skirti kovoti su tiesiogine ir netiesiogine lyties diskriminacija būtų tinkamai įgyvendinti ir įgyvendinimo pažanga būtų sistemingai stebima, kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos vyrams ir moterims; Tiesioginiai mokesčiai Gyventojų pajamų mokestis 5. pažymi, kad mokesčių politika turi įvairios įtakos skirtingų tipų namų ūkiams (pvz., namų ūkiams, kuriuose pajamas gauna antrasis asmuo, namų ūkiams, kuriuose pajamas iš vieno darbo gauna vyras ir moteris ir t.t.); pažymi neigiamas moterų užimtumo ir jų ekonominės nepriklausomybės neskatinimo pasekmes ir atkreipia dėmesį į didesnis vyrų ir moterų pensijų skirtumas, susidarantį taikant bendro apmokestinimo principą; pabrėžia, kad mokesčių sistemos neturėtų būti grindžiamos prielaida, kad namų ūkiai vienodai telkia savo lėšas ir jomis dalijasi ir, kad individualus apmokestinimas prisidės prie mokesčių sąžiningumo moterims užtikrinimo; mano, kad svarbu, kad vyrai ir moterys uždirbtų vienodai ir galėtų vienodai teikti priežiūrą; primygtinai ragina visas valstybes nares palaipsniui įvesti individualius mokesčius ir kartu užtikrinti, kad būtų visiškai išsaugoti visi finansiniai ir kiti su tėvyste susijusios dabartinės bendros apmokestinimo sistemos pranašumai; pripažįsta, kad kai kuriose valstybėse narėse gali prireikti pereinamojo perėjimo prie tokio individualaus apmokestinimo sistemos laikotarpio; ragina per šiuos pereinamuosius laikotarpius panaikinti visas mokesčių išlaidas, grindžiamas bendromis pajamomis, ir pažymi, kad reikia užtikrinti, kad asmenims būtų teikiamos visos mokesčių lengvatos, išmokos pinigais ir natūra teikiamos valstybės paslaugos, siekiant užtikrinti jų finansinį ir socialinį savarankiškumą; 6. atkreipia dėmesį į 2017 m. lapkričio 20 d. Komisijos komunikatą „2017–2019 m. ES veiksmų planas. Kovoti su vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumu“ (COM(2017)0678), kuriame pripažįstamos aštuonios veiklos sritys ir valstybės narės raginamos dėti daugiau pastangų siekiant veiksmingai sumažinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą, kad pagerėtų moterų ekonominė padėtis ir būtų užtikrinta jų ekonominė nepriklausomybė; 7. pažymi, kad 2014 m. vidutinis grynųjų pajamų mokesčių tarifas antrajam šeimoje pajamas uždirbančiam ir du vaikus turinčiam asmeniui ES EBPO valstybėse narėse vidutiniškai siekė 31 proc., o visose EBPO šalyse – 28 proc.; ragina Komisiją nuolat stebėti ir stiprinti valstybėse narėse taikomą vienodo darbo užmokesčio už vienodą darbą ir už vienodos vertės darbą vyrams ir moterims principą ir, kad būtų užtikrinta, jog nei darbo rinkoje, nei mokesčių srityse neliktų nelygybės; ragina Komisiją ir valstybes nares mažinti horizontaliąją ir vertikaliąją segregaciją darbo rinkoje, naikinant lyčių nelygybę ir diskriminaciją užimtumo srityje ir skatinant, visų pirma per švietimą ir didesnį informuotumą, skatinant mergaites ir moteris studijuoti, ieškoti darbo ir siekti karjeros novatoriškuose augančiuose ekonomikos sektoriuose, įskaitant IRT ir MTIM; 8. ragina valstybes nares užtikrinti, kad visos mokestinės paskatos, susiję su užimtumu ir savarankišku darbu nebūtų diskriminuojančios lyties atžvilgiu ir apsvarstyti mokestines paskatas ir mokesčių lengvatas ar paslaugas, skirtas antrajam šeimoje uždirbančiam asmeniui ir vienišiems tėvams; taip pat ragina valstybes nares ieškoti skirtingų būdų skatinti moterų dalyvavimą darbo rinkoje ir mažinti galimas ekonomines kliūtis į darbo rinką ateinančiam antrajam pajamas šeimoje uždirbančiam asmeniui; pažymi, kad šališkumas lyties atžvilgiu taip pat gali atsirasti dėl su darbu susijusių mokesčių atskaitymų ir atleidimo nuo mokesčių, pavyzdžiui, lengvatinio papildomo darbo laiko apmokestinimo, kuris daugiausia naudingas profesijoms, kurias šiuo metu dirba vyrai; 9. ragina valstybes nares nemažinti savo gyventojų pajamų mokesčių sistemų progresinio pobūdžio masto, pvz., bandant supaprastinti gyventojų pajamų apmokestinimą; 10. ragina nustatyti tokį gyventojų pajamų mokestį (tarifų struktūrą, išimtis, lengvatas, išmokas, kreditus, etc.), kad būtų iš tiesų skatinamas vienodas mokamo ir neapmokamo darbo, pajamų ir pensijų teisių dalijimasis tarp moterų ir vyrų, taip pat naikinamos paskatos, įtvirtinančios nelygius lyčių vaidmenis; 11. mano, kad dėl nevienodų galimybių darbo rinkoje, moterys gali patirti neproporcingą tam tikros mokesčių politikos poveikį; mano, kad šią problemą būtų tinkamiausia spręsti reformuojant darbo rinkos priemones, siekiant spręsti moterų ekonominės nepriklausomybės klausimą; ragina valstybes nares ir Sąjungos institucijas skatinti atlikti tyrimus, susijusius su vyrų ir moterų pensijų skirtumo poveikiu ir finansine moterų nepriklausomybe, atsižvelgiant į tokius klausimus, kaip antai, senėjanti visuomenė, skirtingos vyrų ir moterų sveikatos ypatybės ir tikėtina gyvenimo trukmė, į tai, kad šeimos struktūros pasikeitė ir padidėjo vieno asmens namų ūkių skaičius ir moterų asmeninės situacijos yra skirtingos; Pelno mokestis 12. ragina valstybes nares, kurių nustatytos agresyvaus mokesčių planavimo nuostatos vykdant Europos semestrą, kuo greičiau pakeisti savo teisės aktus ir panaikinti šias nuostatas(16); yra susirūpinęs dėl rizikos, kad valstybės narės, koordinuodamos savo pelno mokesčių bazes, gali sukurti naujų nuostatų, kuriomis sudaromos geresnės galimybės bendrovių vykdomam agresyviam mokesčių planavimui, siekiant pačioms valstybėms narėms rasti kitų mokesčių šaltinių (įskaitant vartojimo mokesčius), kurie daro neproporcingai didelį poveikį moterims; 13. ragina valstybes nares racionalizuoti mokesčių paskatas ar lengvatas, kurias jos suteikia bendrovėms, siekiant užtikrinti, kad šiomis paskatomis ir mokesčių lengvatomis galėtų pasinaudoti daugiausia mažos įmonės ir jomis būtų skatinamos tikros inovacijos, taip pat siekiant ex ante ir a posteriori įvertinti galimą šių paskatų poveikį lyčių lygybei; Kapitalo ir gerovės apmokestinimas 14. pažymi, kad pelno ir gerovės mokesčiai atlieka esminį vaidmenį mažinant nelygybę, nes jie yra perskirstomi mokesčių sistemoje ir teikia pajamų socialinėms paslaugoms ir socialiniams pervedimams finansuoti; 15. pažymi, kad nesant galimybių gauti ir dėl nepakeliamai didelių išlaidų bei pakankamos kokybiškos vaikų priežiūros struktūros nebuvimo susidaro didžiulės kliūtys, kad visų pirma moterys galėtų visais aspektais vienodomis sąlygomis dalyvauti visuomenėje ir dirbti; ragina valstybes nares stiprinti mokesčių politiką siekiant pagerinti galimybes gauti prieinamas ir kokybiškas vaikų priežiūros paslaugas, taikant mokesčių lengvatas siekiant sumažinti kliūtis, su kuriomis susiduria moterys, norėdamos pradėti dirbti apmokamą darbą ir prisidėti prie vienodesnio mokamo ir nemokamo darbo namų ūkiuose paskirstymo ir taip sumažinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio ir pensijų skirtumus; pabrėžia, kad tokia politika turėtų sudaryti sąlygas moterims įsilieti į darbo rinką ir visų pirma tokioje politikoje dėmesys turėtų būti skiriamas mažas pajamas uždirbančioms, vienišų tėvų šeimoms ir kitoms nepalankioje padėtyje esančių žmonių grupėms; 16. ragina valstybes nares visapusiškai įgyvendinti 2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyvą 2004/113/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo, kurioje, be kita ko, sprendžiamas diskriminacijos dėl lyties teikiant finansines prekes ir paslaugas draudimo ir susijusiose srityse klausimas ir tokia diskriminacija draudžiama; ragina rinkti duomenis, kad būtų galima gauti tikslią informaciją apie galimas įgyvendinimo proceso spragas; pabrėžia, kad nuosavybės teisės priklauso nuo subsidiarumo principo ir kad nėra nuosavybės teisės akto, pagal kurį būtų diskriminuojamos moterys ar vyrai, nes savininkas turi teisę į nuosavybę; 17. apgailestauja, kad su turtu susiję mokesčiai vis dar sudaro mažą bendrų mokestinių pajamų dalį – tik 5,8 proc. visų pajamų iš mokesčių ES-15 šalyse ir 4,3 proc. ES-28 šalyse(17); 18. apgailestauja, kad nuo 2002 m. pelno mokesčio dalis mažėja ir dėl to, inter alia, vyrauja bendra tendencija pajamoms iš kapitalo dalies nebetaikyti įprasto gyventojų pajamų mokesčio, vietoje to taikant palyginti nedidelę fiksuotąją normą, pastebimą daugelyje valstybių narių(18); Netiesioginiai mokesčiai 19. pažymi, kad 2009–2016 m. Sąjungoje didėjo vartojimo mokesčių dalis; pažymi, kad PVM paprastai sudaro du – tris ketvirtadalius vartojimo mokesčių valstybėse narėse ir kad visoje ES vidutiniškai PVM jau sudaro apie penktadalį visų mokestinių pajamų(19); 20. pažymi, kad šališkumas lyties atžvilgiu atsiranda tada, kai mokesčių teisės aktai kertasi su lyčių santykiais, normomis ir ekonominiu elgesiu; pažymi, kad dėl moterų vartojimo įpročių PVM stiprina šališkumą lyties atžvilgiu, nes moterų įpročiai skiriasi nuo vyrų įpročių, kadangi moterys perka daugiau prekių ir paslaugų siekdamos gerinti sveikatą, švietimą ir mitybą(20); yra susirūpinęs, kad dėl šių įpročių ir mažesnių moterų pajamų moterims tenka didesnė PVM našta; ragina valstybes nares nustatyti PVM lengvatas, sumažinti ar panaikinti tarifus produktams ir paslaugoms, turintiems teigiamą poveikį socialinei sričiai, sveikatai ir (arba) aplinkai, atsižvelgiant į vykstančią ES PVM direktyvos peržiūrą; 21. mano, kad su menstruacijomis susijęs skurdas vis dar yra problema Europos Sąjungoje ir, kad „Plan International UK“ vertinimu, 1 iš 10 mergaičių negali įpirkti sanitarinių produktų; apgailestauja, kad moterų higienos produktai ir priežiūros produktai ir paslaugos vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir neįgaliesiems visose valstybėse narėse dar nėra laikomi pagrindiniais produktais; ragina visas valstybes nares panaikinti vadinamąjį priežiūros priemonių ir tamponų mokestį, pasinaudojant lankstumu, kuris suteiktas PVM direktyvoje, ir šioms esminėms pagrindinėms prekėms pritaikyti lengvatas ar 0 proc. dydžio PVM tarifą; pripažįsta, kad dėl šiems produktams panaikinto PVM sumažėjusi kaina turėtų nepamatuojamos naudos jaunoms moterims; remia judėjimus, kuriais siekiama skatinti platų sanitarinių priemonių prieinamumą ir ragina valstybes nares teikti papildomai moterų higienos priemonių tam tikrose (viešosiose) vietose, pvz., mokyklose, universitetuose, benamių prieglaudose bei moterims, gaunančioms mažas pajamas, siekiant Europos Sąjungoje panaikinant su menstruacijomis susijusį skurdą; Mokesčių slėpimo ir vengimo poveikis lyčių lygybei 22. pažymi, kad mokesčių slėpimas ir vengimas labai prisideda prie lyčių nelygybės Sąjungoje ir visame pasaulyje, nes riboja valstybėms prieinamus išteklius didinti lygybę nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu(21); 23. primena savo 2017 m. gruodžio 13 d. rekomendacijas dėl pinigų plovimo, mokesčių vengimo ir slėpimo tyrimo(22), taip pat ankstesnių specialiųjų komitetų (TAX ir TAX2) rekomendacijas, parengtas siekiant kovoti su mokesčių slėpimu ir vengimu ES; ragina valstybes nares kuo greičiau parengti viešas ataskaitas pagal šalis, ES bendrą konsoliduotąją pelno mokesčio bazę (BKPMB) ir peržiūrėti Palūkanų ir autorinių atlyginimų direktyvą; 24. ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti lyčių lygybės atžvilgiu palankias mokesčių reformas visuose tarptautiniuose forumuose, įskaitant EBPO ir JT, ir remti idėją sukurti JT tarpvyriausybinę mokesčių instituciją, kurioje narystė būtų visuotinė, balsavimo teisės lygios ir moterų ir vyrų dalyvavimo mastas vienodas; pabrėžia, kad ši institucija turėtų būti gerai pasirengusi teikti specialias ekspertines konsultacijas lyčių aspektui palankaus apmokestinimo klausimais; 25. pažymi, kad dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys tarp valstybių narių ir besivystančių šalių paprastai neskatina šaltinio apmokestinimo, taigi, jog yra naudingos tarptautinėms bendrovėms, kurios pasinaudoja besivystančių šalių vidaus ištekliais; pažymi, kad vidaus išteklių mobilizavimo trūkumas trukdo šiose šalyse visiškai finansuoti viešąsias paslaugas, pvz., sveikatos priežiūrą ar švietimą, o dėl to daromas neproporcingai didelis poveikis moterims ir mergaitėms; primygtinai ragina valstybes nares įgalioti Komisiją peržiūrėti dabartines dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, siekiant išsiaiškinti šias problemas ir jas spręsti, taip pat užtikrinti, kad būsimose dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyse be bendrųjų prieš piktnaudžiavimą nukreiptų nuostatų būtų įtrauktos ir lyčių lygybės nuostatos; 26. ragina TAX3 specialųjį komitetą lyčių aspektą įtraukti į savo rekomendacijas; Lyčių aspekto integravimas mokesčių politikoje 27. ragina Komisiją ir valstybes nares reguliariai atlikti fiskalinės politikos poveikio lyčių atžvilgiu vertinimą, visų pirma atkreipiant dėmesį didinamąjį poveikį ir numanomą šališkumą, siekiant užtikrinti, kad ES fiskalinėje politikoje nebūtų jokios tiesioginės ir netiesioginės diskriminacijos; 28. ragina valstybes nares dalytis geriausia patirtimi apie jų darbo rinkų ir mokesčių sistemų struktūrą, kad padėtų sumažinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio ir pensijų skirtumus, nes tai gali padėti skatinti vyrų ir moterų apmokestinimo sąžiningumą ir lygybę; 29. primena Komisijai, kad Lisabonos sutartimi ES pagrindinių teisių chartija yra įtraukta į pirminę teisę, todėl yra teisiškai privaloma remti lyčių lygybę visose jos politikos srityse ir veiksmuose; 30. pripažįsta, kad daugumoje valstybių narių daug palaikymo ir pilietinės visuomenės grupių jaučiasi atskirtos nuo diskusijų apie mokesčių politiką dėl praktinių žinių trūkumo ir kad pramonės ir finansų grupės per daug atstovaujamos konsultacijose dėl biudžeto; ragina valstybes nares spręsti šį klausimą mokant apie biudžeto rengimo procedūras ir suteikiant galimybę realiai konsultuotis su pilietine visuomene; 31. ragina Komisiją laikytis savo teisinio įsipareigojimo remti lyčių lygybę, taip pat ir atliekant esminės mokesčių politikos formavimo proceso vertinimus; pabrėžia, kad, įgyvendinant Europos semestrą ir pagal jį vykdant valstybių narių mokesčių sistemų peržiūrą bei įgyvendinant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, reikia atlikti kruopščią analizę; 32. ragina Komisiją vadovaujantis strategijos „Europa 2020“ prioritetais naikinti struktūrinius Europos ekonomikos trūkumus, mažinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio ir pensijų skirtumą, didinti ES konkurencingumą ir produktyvumą ir stiprinti tvarią socialinės rinkos ekonomiką, kuri būtų naudinga visiems vyrams ir moterims; 33. dar kartą primena savo poziciją dėl pasiūlymo dėl direktyvos dėl viešo ataskaitų pagal atskiras šalis teikimo(23), kuria siūlomos plataus užmojo priemonės, skirtos didinti tarptautinių įmonių mokesčių skaidrumą ir visuomenės kontrolę, nes taip būtų sudarytos sąlygos plačiajai visuomenei susipažinti su informacija apie gaunamą pelną, gautas subsidijas ir mokesčius, kuriuos jos moka jurisdikcijose, kuriose jos veikia; rekomenduoja visais lygmenimis dabartinius ir būsimus mokslinius tyrimus ir politiką dėl mokestinio teisingumo grįsti išsamia lyčių aspekto analize, kad būtų užtikrintas didesnis mokesčių skaidrumas ir atskaitomybė; primygtinai ragina Tarybą pasiekti bendrą susitarimą dėl pasiūlymo pradėti derybas su kitomis institucijomis, kad būtų patvirtintas viešų ataskaitų pagal atskiras šalis teikimo reikalavimas, nes tai viena iš pagrindinių priemonių, kuria visiems piliečiams užtikrinamas didesnis bendrovių informacijos mokesčių klausimais skaidrumas; primena, kad valstybės narės turi atlikti reguliarią šalutinio šių priemonių reikšmingo poveikio analizę, įskaitant mokesčių politikos šališkumo lyčių atžvilgiu analizę, jų gebėjimo didinti vidaus pajamas, kad būtų finansuojamos moterų teisės, analizę ir kitų valstybių narių ir besivystančių šalių analizę, kartu pripažįstant, kad kai kurie darbai šiuo atžvilgiu jau atlikti pagal gero mokesčių valdymo platformą; 34. pažymi, kad lyčių lygybė yra ne tik pagrindinė žmogaus teisė, bet ir ją pasiekus būtų sustiprintas įtraukesnis ir tvaresnis ekonomikos augimas; pabrėžia, kad biudžeto analizė lyčių aspektu leistų gauti daugiau informacijos apie viešųjų investicijų paskirstymo poveikį vyrams ir moterims; ragina Komisiją ir valstybes nares rengiant biudžetą atsižvelgti į lyčių aspektą taip, kad būtų galima tiksliai nustatyti, kokia viešųjų lėšų dalis skiriama moterims, ir kad būtų užtikrinama, jog visoje išteklių telkimo ir išlaidų skyrimo politikoje būtų skatinama lyčių lygybė; 35. ragina Komisiją remti geriausią patirtį mokesčių politikos srityje, kurioje atsižvelgiama į poveikį lytims ir remiama lyčių lygybė, visų pirma namų ūkio pajamų apmokestinimo ir PVM atžvilgiu; ragina Komisiją įtraukti lyčių aspekto analizę į savo metinę ataskaitą „Mokesčių tendencijos Europos Sąjungoje“; 36. primena, kad, nepaisant bendros deklaracijos dėl lyčių aspekto integravimo, pridėtos prie 2014–2020 m. DFP reglamento, šioje srityje nebuvo padaryta didelė pažanga ir kad per DFP laikotarpio vidurio peržiūrą Komisija visai neatsižvelgė į jos įgyvendinimą; ragina, kad per metines biudžeto procedūras būtų vertinama ir integruojama ES lyčių lygybės politika (t. y., kad biudžetas būtų sudaromas atsižvelgiant į lyčių aspektą); tikisi, kad Parlamentas, Taryba ir Komisija iš naujo įsipareigos integruoti lyčių aspektą į būsimą DFP ir vykdyti veiksmingą tokio integravimo stebėseną, be kita ko, per DFP laikotarpio vidurio peržiūrą, deramai atsižvelgiant į vyrų ir moterų lygybės principą, įtvirtintą Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 8 straipsnyje; 37. ragina valstybes nares laikytis savo teisinių įsipareigojimų pagal ES pagrindinių teisių chartiją skatinti lyčių lygybę įgyvendinant ES teisę ir įgyvendinant nacionalinę politiką, kurioje vadovaujamasi ES teise; 38. pabrėžia, kad reikia tolesnių mokslinių tyrimų ir geriau renkamų pagal lytis suskirstytų duomenų apie pagal lytį diferencijuotą mokesčių sistemos paskirstymo ir priskyrimo poveikį; visų pirma ragina valstybes nares rinkti mokesčių duomenis individualiu lygmeniu, o ne tik pagal namų ūkius, ir naikinti duomenų spragas pagal lytis apie vartojimo modelius bei sumažintų tarifų naudojimą, apie verslo pajamų paskirstymą ir susijusius mokamus mokesčius, ir apie grynojo turto, kapitalo dalies pajamų paskirstymą ir susijusių mokesčių mokėjimą; 39. apgailestauja, kad daugumoje valstybių narių nerenkami arba nevertinami gyventojų pajamų mokesčių duomenys ir daugelyje valstybių narių duomenys vis dar renkami tik namų ūkių lygmeniu per bendras mokesčių nuostatas; 40. ragina valstybes nares sukurti tinkamą mokesčių ir pašalpų paskatų struktūrą įvairiose politikos priemonėse, kuriomis migrantės skatinamos pradėti mokytis ar tęsti mokslus arba įsidarbinti; o 41. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Teisinė informacija - Privatumo politika |