Rodyklė 
Priimti tekstai
Ketvirtadienis, 2019 m. sausio 17 d. - Strasbūras
Azerbaidžanas, ypač M. Huseynovo atvejis
 Sudanas
 Lietuvos Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo paramos programa *
 2017 m. metinis pranešimas dėl EIB finansinės veiklos kontrolės
 Tarpvalstybiniai prašymai grąžinti meno kūrinius ir kultūros vertybes, pagrobtas per ginkluotus konfliktus ir karus
 Sąjungos biudžeto apsauga esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų ***I
 Bendradarbiavimo mokesčių klausimais programos „Fiscalis“ nustatymas ***I
 Teisių ir vertybių programos nustatymas ***I
 Euratomo sutartimi pagrįsta Europos branduolinės saugos priemonė, kuria papildoma Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė *
 Direktyvos 2011/7/ES dėl kovos su pavėluotu mokėjimu, atliekamu pagal komercinius sandorius, įgyvendinimas
 Europos investicijų banko finansinės veiklos metinė ataskaita
 Diferencijuota integracija
 Ombudsmeno strateginis tyrimas OI/2/2017 dėl skaidrumo ES Tarybos parengiamuosiuose organuose svarstant teisėkūros procedūra priimamų aktų projektus

Azerbaidžanas, ypač M. Huseynovo atvejis
PDF 135kWORD 43k
2019 m. sausio 17 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Azerbaidžano, ypač Mehmano Huseynovo atvejo (2019/2511(RSP))
P8_TA(2019)0033RC-B8-0056/2019

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl padėties Azerbaidžane, pirmiausia į 2017 m. birželio 15 d. rezoliuciją dėl Azerbaidžano žurnalisto Afgano Mukhtarlio atvejo(1), 2015 m. rugsėjo 10 d. rezoliuciją dėl Azerbaidžano(2) ir 2014 m. rugsėjo 18 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių gynėjų persekiojimo Azerbaidžane(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. liepos 4 d. rekomendaciją Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai dėl derybų dėl ES ir Azerbaidžano visapusiško susitarimo(4),

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Europos kaimynystės politikos, visų pirma į savo 2017 m. lapkričio 15 d. rekomendaciją Tarybai, Komisijai ir Europos išorės veiksmų tarnybai dėl Rytų partnerystės, rengiantis 2017 m. lapkričio mėn. aukščiausiojo lygio susitikimui(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją dėl korupcijos ir žmogaus teisių trečiosiose šalyse(6),

–  atsižvelgdamas į 15-ąjį ES ir Azerbaidžano parlamentinio bendradarbiavimo komiteto susitikimą, 2018 m. gegužės 7–8 d. vykusį Baku,

–  atsižvelgdamas į 1996 m. ES ir Azerbaidžano partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą ir į tai, kad Taryba 2016 m. lapkričio 14 d. patvirtino Komisijos ir Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai įgaliojimus derėtis dėl išsamaus susitarimo su Azerbaidžanu, taip pat į tai, kad 2017 m. vasario 7 d. prasidėjo derybos dėl minėtojo susitarimo,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės 2017 m. kovo 7 d. pareiškimą dėl Mehmano Huseynovo nuteisimo Azerbaidžane,

–  atsižvelgdamas į ES žmogaus teisių gaires dėl saviraiškos laisvės internete ir realiame gyvenime,

–  atsižvelgdamas į naujausią darbo grupės savavališko sulaikymo klausimais ataskaitą apie savo vizitą į Azerbaidžaną, pateiktą Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybai(7),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi Mehman Huseynov – su korupcija kovojantis tinklaraštininkas ir Žurnalistų laisvės ir saugumo instituto (IRFS) direktorius – atlieka dvejų metų įkalinimo bausmę po to, kai 2017 m. kovo 3 d. buvo nuteistas už tai, kad viešai skundėsi patyręs netinkamą policijos elgesį ir kankinimą bei kritikavo valdžios pareigūnus atskleisdamas informaciją apie neaiškios kilmės jų turtą;

B.  kadangi M. Huseynovui, kuris turėtų išeiti į laisvę 2019 m. kovo mėn., galimai gresia papildoma 5–7 metų įkalinimo bausmė, jį apkaltinus „gyvybei ar sveikatai nepavojingo smurtavimo prieš bausmės vykdymo įstaigų arba tardomųjų izoliatorių darbuotojus“ pagal 317.2 straipsnį;

C.  kadangi M. Huseynov kaltinamas 2018 m. gruodžio 26 d. užpuolęs kalėjimo prižiūrėtoją, kad išvengtų įprastinio patikrinimo; kadangi po tariamo užpuolimo jis buvo įkalintas vienutėje be teisės pasimatyti su advokatu; kadangi gruodžio 28 d. M. Huseynov, protestuodamas prieš šiuos mėginimus pratęsti jo bausmės laiką ir galimus naujus kaltinimus, pradėjo bado streiką; kadangi gruodžio 30 d. pablogėjus tinklaraštininko sveikatos būklei, jis nualpo; kadangi primygtinai prašomas artimųjų jis liovėsi sausai badauti ir pradėjo vartoti skysčius; kadangi 2019 m. sausio 11 d. ES delegacijos Azerbaidžane atstovams buvo leista jį aplankyti ir buvo patvirtinta, kad jam teikiama medicininė pagalba;

D.  kadangi šis atvejis ne vienintelis: esama ir kitų atvejų, kai valdžios institucijos pateikia naujus kaltinimus politiniams kaliniams, kuriems skirtas kalinimo laikas turi netrukus pasibaigti; kadangi, pasak Rytų partnerystės pilietinės visuomenės forumo, tai penktas toks atvejis per pastaruosius mėnesius;

E.  kadangi 2019 m. sausio 4 d. Baku Nizami apylinkės teismas priėmė sprendimą dėl administracinių sankcijų skyrimo asmenims, dalyvavusiems proteste prieš naujos baudžiamosios bylos iškėlimą M. Huseynovui, t. y. Mete Turksoy‘ui, Afghanui Sadigovui, Nurlanui Gahramanli, Elimkhanui Aghayevui, Sakhavatui Nabiyevui, Ismayilui Islamoghlu, Goshgarui Ahmadovui, Yasharui Khaspoladovui, Faridui Abdinovui, Elchinui Rahimzade, Orkhanui Mammadovui, Bakhtiyarui Mammadli, Fatimai Movlamli, Matanat Mahmurzayevai ir Parvin Abishovai; kadangi visi kaltinamieji buvo pripažinti kaltais pagal Administracinių pažeidimų kodekso 513.2 straipsnį (susibūrimų, piketų ir demonstracijų rengimo taisyklių pažeidimas);

F.  kadangi nematyti, kad žiniasklaidos aplinkos ir saviraiškos laisvės klausimais Azerbaidžane būtų padaryta kokia nors esminė pažanga; kadangi organizacijos „Žurnalistai be sienų“ paskelbtame 2018 m. pasaulio spaudos laisvės indekse Azerbaidžanas užėmė 163 vietą tarp 180 šalių; kadangi šiuo metu įkalinimo bausmę Azerbaidžane atlieka 10 žurnalistų;

G.  kadangi šalyje ir toliau blokuojama bei vartotojams neprieinama ne viena nepriklausomos žiniasklaidos interneto svetainė ir portalas, įskaitant, be kita ko, „Azadliq Radio“ („Radio Free Europe“ / „Radio Liberty Azerbaijan Service“) ir jos tarptautinę tarnybą, „Radio Free Europe“ / „Radio Liberty“, dienraštį „Azadliq“ (nesusijęs su „Azadliq Radio“), „Meydan TV“ ir „Azerbaijan Saadi“ („Azerbaidžano laikas“); kadangi 2017 m. pabaigoje ir 2018 m. pradžioje daug Azerbaidžano piliečių buvo apklausti dėl kritiškų komentarų skelbimo socialiniame tinkle „Facebook“, paprasčiausio mygtuko „Patinka“ paspaudimo po socialinėje žiniasklaidos skelbimu arba mygtuko „Dalyvaus“ paspaudimo artėjant politiniams susibūrimams;

H.  kadangi 2018 m. gruodžio mėn. Baku ekonomikos ir administracinių bylų teismas nurodė tiriamajai žurnalistei Khadijai Ismayilovai sumokėti baudą, kurios suma – daugiau kaip 23 000 EUR, už įtariamą pajamų mokesčio vengimo atvejį, susijusį su „Radio Free Europe“, kur ji dirbo redaktore ir niekada nėjo teisinio atstovo pareigų; kadangi jos advokatas Yalchin Imanov yra vienas iš tų, kuriems buvo uždrausta dalyvauti Azerbaidžano advokatų asociacijoje; kadangi 2019 m. sausio 10 d. Europos Žmogaus Teisių Teismas priėmė sprendimą dėl K. Ismayilovos pateikto skundo prieš Azerbaidžano vyriausybę dėl vaizdo siužetų, susijusių su jos asmeniniu gyvenimu, platinimo, konstatuodamas, kad jos teisės buvo pažeistos pagal Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnį (asmens ir šeimos gyvenimo gerbimas) ir 10 straipsnį (saviraiškos laisvė);

I.  kadangi pagal 2017 m. Civilinio ir administracinio proceso kodekse ir advokatūros įstatyme padarytus pakeitimus praktikuojantiems teisininkams, kurie nėra Advokatų asociacijos nariai, draudžiama kreiptis į teismą ir atstovauti savo klientams; kadangi ši nauja taisyklė nukreipta prieš daugybę teisininkų, atstovaujančių opozicijos nariams ir žmogaus teisių aktyvistams, pašalintiems iš advokatų asociacijos arba tiems, kuriems taikomos drausminės priemonės;

J.  kadangi Azerbaidžanas yra Europos Tarybos narys ir todėl yra įsipareigojęs gerbti demokratijos principus, žmogaus teises ir teisinės valstybės principus; kadangi Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (PACE) ir Europos Tarybos žmogaus teisių komisaro vardu du pranešėjai išreiškė didelį susirūpinimą dėl naujų kaltinimų M. Huseynovui; kadangi tokius pat nuogąstavimus išreiškė ESBO atstovas žiniasklaidos laisvės klausimais;

K.  kadangi 2018 m. liepos 11 d. ES ir Azerbaidžanas jau baigė savo partnerystės prioritetus ir nustatė bendrus politikos prioritetus, kuriais vadovaujantis per ateinančius kelerius metus būtų formuojama ir stiprinama ES ir Azerbaidžano partnerystė;

1.  ragina nedelsiant ir besąlygiškai paleisti Mehmaną Huseynov ir primygtinai ragina Azerbaidžano valdžios institucijas panaikinti jam visus naujus kaltinimus; reiškia susirūpinimą dėl jo sveikatos, dėl kurios valdžios institucijos privalo suteikti visą būtiną profesionalią medicininę pagalbą ir sudaryti sąlygas jam reguliariai susitikti su šeimos nariais ir naudotis pasirinkto advokato paslaugomis;

2.  ragina nutraukti Azerbaidžano susidorojimą su disidentais ir ragina nedelsiant ir besąlygiškai paleisti visus politinius kalinius, įskaitant žurnalistus, žmogaus teisių gynėjus ir kitus pilietinės visuomenės aktyvistus, įskaitant (bet neapsiribojant) Afganą Muchtarli, Ilkiną Rustaradehą, Rasahmazovą, Seymurą Hazynovą, Giyasą Mammadovą, Arazą Guliyevą, Tofigą Hasanli, Ilgizą Qahramanovą ir Afganą Sadygovą, ir ragina panaikinti visus jiems pateiktus kaltinimus ir visiškai atkurti jų politines ir pilietines teises;

3.  palankiai vertina keleto aukšto lygio žmogaus teisių gynėjų, žurnalistų, opozicijos narių ir aktyvistų paleidimą per pastaruosius kelerius metus Azerbaidžane; ragina Azerbaidžano valdžios institucijas užtikrinti laisvą asmenų, kuriems taikomi apribojimai, įskaitant Ilgarą Mammadovą, Intiamą Alyvą, Khadiją Ismaiylovą ir kitus žurnalistus, judėjimą ir sudaryti jiems sąlygas laisvai dirbti; reiškia susirūpinimą dėl naujų K. Ismayilovai pateiktų baudžiamųjų kaltinimų ir ragina juos panaikinti;

4.  primena Azerbaidžanui jo pareigas, kylančias iš Europos žmogaus teisių konvencijos, ir ragina Azerbaidžano valdžios institucijas visapusiškai gerbti ir vykdyti Europos žmogaus teisių teismo sprendimus;

5.  primygtinai ragina Azerbaidžano vyriausybę visapusiškai bendradarbiauti su Europos Tarybos Venecijos komisija ir žmogaus teisių komisaru ir įgyvendinti jų rekomendacijas, taip pat laikytis JT specialiųjų procedūrų, susijusių su žmogaus teisių gynėjais, ir užtikrinti, kad nepriklausomos pilietinės visuomenės grupės ir aktyvistai galėtų veikti laisvai ir be apribojimų, be kita ko, iš dalies pakeičiant įstatymus, kuriais labai ribojamas pilietinės visuomenės finansavimas;

6.  ragina Azerbaidžaną visiškai užtikrinti spaudos ir žiniasklaidos laisvę tiek teisės aktuose, tiek praktikoje, tiek internete, tiek neprisijungus prie interneto, kad būtų garantuojama saviraiškos laisvė laikantis tarptautinių standartų;

7.  primygtinai ragina Azerbaidžano valdžios institucijas užtikrinti, kad advokatų asociacija de facto būtų nepriklausoma nuo vykdomosios valdžios; primygtinai reikalauja, kad nepriklausomai praktikuojantiems teisininkams būtų leidžiama toliau praktikuoti ir atstovauti savo klientams pagal notaro patvirtintą įgaliojimą, ir ragina nutraukti savavališką advokatų, atstovaujančių opozicijos nariams ir žmogaus teisių aktyvistams, pašalinimą iš advokatų asociacijos;

8.  reiškia susirūpinimą dėl įtarimų, susijusių su keletu Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos narių, ir tariamų mėginimų daryti įtaką Europos sprendimus priimantiems asmenims taikant neteisėtas priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią rimtų žmogaus teisių pažeidimų Azerbaidžane kritikai;

9.  reiškia susirūpinimą dėl LGBTI asmenų padėties Azerbaidžane ir ragina Azerbaidžano vyriausybę nustoti bauginti žmogaus teisių gynėjus, skatinančius ir ginančius LGBTI asmenų teises, ir jiems trukdyti;

10.  pabrėžia naujojo ES ir Azerbaidžano susitarimo svarbą; pabrėžia, kad pagrindiniai šio naujojo susitarimo principai turi būti demokratinės reformos, teisinė valstybė, geras valdymas, pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms; pabrėžia, kad atidžiai stebės padėtį visu derybų dėl naujo susitarimo laikotarpiu prieš priimdamas sprendimą, ar pritarti susitarimui;

11.  ragina Tarybą, Komisiją ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užtikrinti, kad M. Huseynovo ir visų kitų politinių kalinių Azerbaidžane išlaisvinimas ir toliau būtų ES ir Azerbaidžano dvišalių santykių prioritetas;

12.  ragina ES ir valstybių narių delegacijas Azerbaidžane dėti dvigubai daugiau pastangų remiant politinius kalinius, žurnalistus ir tinklaraštininkus, kovos su korupcija aktyvistus, žmogaus teisių gynėjus ir pilietinės visuomenės narius ir jiems padedant;

13.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Europos išorės veiksmų tarnybai, Komisijai, Azerbaidžano Respublikos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui, Europos Tarybai ir ESBO.

(1) OL C 331, 2018 9 18, p. 105.
(2) OL C 316, 2017 9 22, p. 207.
(3) OL C 234, 2016 6 28, p. 2.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0294.
(5) OL C 356, 2018 10 4, p. 130.
(6) OL C 337, 2018 9 20, p. 82.
(7) 2017 m. rugpjūčio 2 d. ataskaita A/HRC/36/37/Add.1.


Sudanas
PDF 132kWORD 45k
2019 m. sausio 17 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Sudano (2019/2512(RSP))
P8_TA(2019)0034RC-B8-0053/2019

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Sudano, įskaitant 2018 m. gegužės 31 d.(1), 2018 m. kovo 15 d.(2), 2017 m. lapkričio 16 d.(3) ir 2016 m. spalio 6 d.(4) rezoliucijas,

–  atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, prie kurio Sudano Respublika prisijungė 1986 m.,

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2007 m. žmogaus teisių gynėjui Salih Mahmoud Osman paskirta Sacharovo premija už minties laisvę,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 19 d. Tarybos išvadas dėl Sudano,

–  atsižvelgdamas į trejeto (Jungtinių Amerikos Valstijų, Norvegijos ir Jungtinės Karalystės) ir Kanados 2019 m. sausio 8 d. pareiškimą dėl reagavimo į besitęsiančius protestus Sudane,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 24 d. ir 2019 m. sausio 11 d. Užsienio reikalų ir saugumo politikos atstovo spaudai pareiškimus dėl vykstančių protestų Sudane,

–  atsižvelgdamas į Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į 2005 m. Sudano Konstituciją,

–  atsižvelgdamas į 2005 m. Sudano vyriausybės pasirašytą Kotonu susitarimą,

–  atsižvelgdamas į Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m.,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 11 d. JT Žmogaus teisių tarybos surengtus interaktyvius dialogus žmogaus teisių padėties Sudane klausimais,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi gruodžio mėn. viduryje Sudano vyriausybė paskelbė, kad nustos teikti subsidijas pagrindinėms prekėms, reaguodama į tai, kad įsibėgėjo infliacinė spiralė; kadangi infliacijos lygis šalyje (apie 122 proc.) šiuo metu yra antras pagal dydį pasaulyje(5);

B.  kadangi nuo 2018 m. gruodžio 19 d. visame Sudane demonstrantai išeina į gatves protestuodami dėl kainų kilimo, subsidijų pagrindinėms prekėms mažinimo ir kuro trūkumo; kadangi iš miestelių ir kaimų šie protestai išplito į sostinę – Chartumą;

C.  kadangi demonstracijos išplito ir dešimtys tūkstančių žmonių išėjo į gatves, kurie atspindėjo didelį Sudano visuomenės skerspjūvį prieš autoritarinį režimą ir paragino 29 metus valdžioje esantį prezidentą Omarą al-Baširą atsistatydinti;

D.  kadangi 22 politinės partijos pasitraukė iš vyriausybės, išreikšdamos solidarumą su demonstrantais; kadangi protestus palaiko kai kurie buvę prezidento sąjungininkai ir valdančiosios partijos nariai, kurie laikomi rimtu iššūkiu prezidentui O. al-Baširui, kuris siekia iš dalies pakeisti Konstitucijos 57 straipsnį, kad įgytų įgaliojimus iki gyvenimo galo;

E.  kadangi 2019 m. sausio 1 d. 22 opozicijos politinės partijos ir frakcijos reikalavo, kad prezidentas O. al-Baširas perduotų valdžią „suvereniai tarybai“ ir pereinamojo laikotarpio vyriausybei, kuri nustatytų tinkamą demokratinių rinkimų datą; kadangi 2020 m. numatyti kiti parlamento rinkimai; kadangi pagal Sudano Konstituciją prezidentui O. al-Baširui neleidžiama vėl kandidatuoti pasibaigus šiam terminui; kadangi kai kurie Sudano teisės aktų leidėjai paskelbė apie savo norą iš dalies pakeisti konstituciją ir pratęsti prezidento kadencijos trukmę, kad prezidentas O. al-Baširas galėtų būti išrinktas dar kartą 2020 m.;

F.  kadangi Sudano valdžios institucijos panaudojo nacionalines saugumo pajėgas, policiją ir sukarintas pajėgas, kurios panaudojo pernelyg didelę jėgą, kad galėtų išsklaidyti beginklius protestuotojus, mušdami juos lazdomis ir šaudydami koviniais šaudmenimis, guminėmis kulkomis ir ašarinėmis dujomis;

G.  kadangi prezidentas O. al-Baširas yra vienintelis valstybės vadovas, ieškomas dėl nusikaltimų žmoniškumui, karo nusikaltimų ir genocido, įvykdytų per jo etninio valymo kampaniją Darfūre, o 2009 m. kovo 4 d. ir 2010 m. liepos 12 d. Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) išdavė du arešto orderius jo suėmimui, kurie dar neįvykdyti; kadangi, nors Sudanas nėra šalis, prisijungusi prie Romos statuto, JT Saugumo Tarybos rezoliucijoje Nr. 1593 (2005) reikalaujama, kad jis bendradarbiautų su TBT; kadangi, nepaisant jo arešto orderio, prezidentas O. al-Baširas toliau nebaudžiamai vykdė nusikaltimus, išplėsdamas bombardavimus ir išpuolius prieš civilius gyventojus Darfūro, Sudano Mėlynojo Nilo ir Pietų Kordofano valstijose;

H.  kadangi, pasak tarptautinių žmogaus teisių organizacijų, iki 2019 m. sausio 1 d. žuvusiųjų skaičius pasiekė 45; kadangi Sudano vyriausybė praneša tik apie 24 žuvusiuosius; kadangi dar trys protestuotojai buvo nužudyti 2019 m. sausio 9 d. vykstant antivyriausybinei demonstracijai Sudane; kadangi tą pačią dieną Chartume vyko pirmas per visą istoriją mitingas prezidentui O. al-Baširui remti;

I.  kadangi, Sudano vyriausybės teigimu, per tris protestų savaites policija suėmė 816 žmonių, tačiau, kaip teigia pilietinė visuomenė, faktinis skaičius yra žymiai didesnis; kadangi keli Chartumo universiteto darbuotojai buvo suimti po to, kai jie prisijungė prie protestų; kadangi kai kurie opozicijos lyderiai, žurnalistai, žmogaus teisių gynėjai, universitetų profesoriai ir studentai, įskaitant tuos, kurie buvo sunkiai sužaloti, sulaikomi be teisės matytis su šeimos nariais, teisininkais ar gydytojais;

J.  kadangi 2019 m. sausio 8 d. Sudano žmogaus teisių srities teisininkas Salih Mahmoud Osman ir 2007 m. Sacharovo premijos laureatas buvo areštuotas savo kontoroje; kadangi valdžios institucijos patvirtino, kad jis sulaikytas, tačiau neatskleidė, kur yra laikomas; kadangi S. M. Osmano šeima ypač nerimauja dėl jo sulaikymo dėl jo hipertenzijos ir diabeto, dėl kurių jam reikalinga medicininė priežiūra;

K.  kadangi vykdant areštų bangą buvo suimta daug žmogaus teisių gynėjų ir kai kurie opozicijos nariai;

L.  kadangi 2019 m. sausio 8 d. buvęs viceprezidentas Ali Osman Taha įspėjo vyriausybės priešininkus, kad šalį gins nereguliariosios karinės „brigados“;

M.  kadangi laisva, nepriklausoma ir nešališka žiniasklaida yra vienas esminių demokratinės visuomenės pagrindų; kadangi vyriausybė sustabdė prieigą prie socialinių tinklų svetainių, o keli laikraščiai nebuvo spausdinami po to, kai Sudano nacionalinė žvalgybos ir saugumo tarnyba (NISS) paskelbė apribojimus dėl informacijos, susijusios su protestais, skelbimo; kadangi, plačiai naudodamiesi virtualiaisiais privačiaisiais tinklais (angl. VPN), žmonės galėjo dalytis piešiniais ir vaizdo medžiaga apie sužeistus ar žuvusius protestuotojus; kadangi Sudanas užima 174 vietą iš 180 šalių organizacijos „Žurnalistai be sienų“ 2018 m. pasaulio spaudos laisvės indekse; kadangi 2019 m. sausio 13 d. Sudano specialistų asociacija, įskaitant, be kita ko, gydytojus, profesorius ir inžinierius, paragino dalyvauti protestuose sostinėje Chartume ir kituose miestuose, pvz., Medanyje (rytuose), Kustyje (pietuose) ir Dongoloje (šiaurėje), minint „sukilimo savaitę“; kadangi pirmą kartą taip pat paskelbtas raginimas protestuoti Njaloje ir Al-Fashere, esančiuose Darfūro konflikto regione;

N.  kadangi, pasak žmogaus teisių gynėjų, ypač žmonės iš Darfūro regiono buvo persekiojami ir areštuojami visoje šalyje, net jei jie nedalyvavo demonstracijose;

O.  kadangi Sudanas dar neratifikavo kitų pagrindinių visuotinių žmogaus teisių sutarčių, įskaitant Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir Konvenciją dėl moterų diskriminacijos panaikinimo;

P.  kadangi trejetas, kurį sudaro JAV, Norvegija ir JK ir kurį rėmė Kanada, viešai pasmerkė brutalų demonstracijų slopinimą Sudane;

Q.  kadangi ES palaiko aukšto lygio ryšius su Sudano vyriausybe, įskaitant Komisijos narių vizitus į Sudaną;

R.  kadangi organizacijos „Open Doors International“ 2018 m. sudarytame „Pasaulio stebėjimo sąraše“ Sudanas užėmė ketvirtą vietą šalių, kuriose krikščionių padėtis blogiausia, sąraše; kadangi kitų religinių mažumų ar netikinčių asmenų padėtis yra tiek pat sudėtinga;

1.  griežtai smerkia pernelyg didelį Nacionalinės žvalgybos ir saugumo tarnybos jėgos naudojimą per vykstančius žmonių protestus ir Sudano valdžios institucijų tęsiamas represijas, kurios ir toliau nukreipiamos prieš aktyvistus ir žmogaus teisių gynėjus, taip pat teisininkus, mokytojus, studentus ir gydytojus;

2.  ragina Sudano vyriausybę nutraukti mirtinos jėgos naudojimą, savavališkus suėmimus ir taikių protestuotojų kalinimą ir neleisti, kad dar būtų pralieta kraujo ir kankinama; pabrėžia, kad visos teisėsaugos ir saugumo įstaigos turėtų veikti vyriausybei tiesiogiai jas kontroliuojant ir pagal Sudano konstitucinius ir tarptautinius įsipareigojimus;

3.  reiškia užuojautą nukentėjusiems nuo smurto, kilusio prasidėjus žmonių protestams, ir jų šeimoms;

4.  ragina nedelsiant ir besąlygiškai išlaisvinti A. Sacharovo premijos laureatą Salihą Mahmoudą Osmaną ir primygtinai ragina Sudano valdžios institucijas užtikrinti, kad jis gautų skubią medicininę priežiūrą ir netrukdomas galimybes susisiekti su savo teisininku ir šeima;

5.  ragina Sudano vyriausybę gerbti žmonių teisę išsakyti savo problemas ir leisti visiems žmogaus teisių gynėjams Sudane atlikti savo teisėtą darbą ginant žmogaus teises ir nepatiriant jokių apribojimų ir atsakomųjų represijų;

6.  reiškia ypatingą susirūpinimą dėl 2018 m. gruodžio 23 d. Sudano valdžios institucijų sulaikytų 32 furių kilmės universiteto studentų – prieš televizijos kameras surengta jų parodomoji eisena, jie ne kartą apkaltinti specialiu pasirengimu Izraelyje ir kaltinami dėl vykstančių protestų;

7.  ragina Sudano vyriausybę nedelsiant ir besąlygiškai išlaisvinti visus žmogaus teisių gynėjus, žurnalistus, politinės opozicijos lyderius ir kitus protestuotojus, kurie šiuo metu kalinami be kaltinimų ir be teismo, ir suteikti visas galimybes tiems, kurie teisiami, naudotis teisiniu atstovavimu; ragina Sudano vyriausybę paskelbti, kur jie yra;

8.  ragina Sudano vyriausybę nedelsiant ištirti visus įtarimus dėl policijos ir Nacionalinės žvalgybos ir saugumo tarnybos sulaikytų asmenų kankinimo, netinkamo elgesio su sulaikytaisiais, savavališkų suėmimų ir per didelio jėgos naudojimo, įskaitant atsisakymą suteikti būtiną medicininį gydymą, ir patraukti atsakomybėn už tai atsakingus asmenis, vykdant teisingą teismo procesą, kad būtų paskelbti rezultatai ir atsakingi asmenys būtų patraukti atsakomybėn pagal tarptautinius standartus;

9.  mano, kad laisva, nepriklausoma ir nešališka žiniasklaida yra vienas iš esminių demokratinės visuomenės, kurioje atviros diskusijos atlieka labai svarbų vaidmenį, pagrindų; ragina ES pasinaudojant išorės politika ir jos priemonėmis dėti daugiau pastangų propaguoti žodžio laisvę;

10.  ragina nedelsiant panaikinti prieigos prie interneto apribojimus ir žodžio laisvės suvaržymus, taikomus vykdant laikraščių cenzūrą, ir primygtinai ragina Sudaną įgyvendinti reformas, kad būtų užtikrinta žodžio laisvė, laikantis konstitucinių pareigų ir tarptautinių įsipareigojimų, įskaitant Kotonu susitarimą su Liuksemburge 2005 m. birželio 25 d. padarytais pirmaisiais pakeitimais;

11.  apgailestauja dėl valstybės remiamo krikščionių, kitų religijų ir netikinčių asmenų persekiojimo, bažnyčių uždarymo ir griovimo; dar kartą patvirtina, kad religijos, tikėjimo ar įsitikinimų laivė yra visuotinė žmogaus teisė, kuri turi būti visur ir visų saugoma;

12.  pabrėžia, kad labai svarbu laikytis rinkimų tvarkaraščio, tačiau susirūpinęs pažymi, kad prasidėjo Sudano Konstitucijos keitimo procesas, siekiant leisti prezidentui O. al Bashirui kandidatuoti į prezidentus dar kartą;

13.  pakartoja raginimą prezidentui O. al Bashirui laikytis tarptautinės teisės pagal konvencijas ir sutartis, kurių šalis yra jo vyriausybė; toliau remia Tarptautinio baudžiamojo teismo vaidmenį keliant jam kaltinimus dėl karo nusikaltimų, nusikaltimų žmoniškumui ir genocido;

14.  primena Komisijos nario Ch. Stylianideso 2018 m. gegužės 31 d. Europos Parlamente padarytą pareiškimą, kuriame jis teigė, kad ES ir toliau naudosis įvairiomis turimomis priemonėmis, kad propaguotų ir saugotų Sudano moterų ir mergaičių žmogaus teises, be kita ko, didinant jų galimybes gauti kokybiškų švietimo ir sveikatos priežiūros paslaugų ir didinant bendruomenių informuotumą apie jų teises, o ypač siekiant sumažinti žalingų praktikų mastą, pvz., moterų lyties organų žalojimą;

15.  primygtinai ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir valstybes nares užtikrinti, kad vadinamasis migracijos valdymas ir kovos su terorizmu veiksmai nepakenktų žmogaus teisių rėmimui; reiškia susirūpinimą dėl to, kad režimas naudojasi ES ir pavienių valstybių narių bendradarbiavimu su Sudanu migracijos klausimais kaip pateisinimu ir proga sustiprinti savo kontrolės ir represijų prieš žmones pajėgumą, pavyzdžiui, naudodamasis sekimo pajėgų stiprinimu, be kita ko, pasienyje ir tiekiama įranga, tokia kaip biometrinė įranga; todėl ragina ES ir jos valstybes nares užtikrinti visišką su Sudanu susijusių saugumo srities projektų skaidrumą, įskaitant visą planuojamą veiklą ir ES bei nacionalinio finansavimo gavėjus;

16.  pakartoja savo raginimą visoje ES uždrausti eksportuoti, parduoti, atnaujinti ir prižiūrėti bet kokio pavidalo saugumo įrangą, kuri gali būti ar yra naudojama represijoms šalies viduje, įskaitant interneto stebėjimo technologiją, šalims, kuriose paminamos žmogaus teisės, tokioms kaip Sudanas;

17.  atkreipia dėmesį į Europos išorės veiksmų tarnybos atstovo spaudai pareiškimus, padarytus vykstant protestams; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai viešai pasmerkti didelį nerimą keliančią padėtį Sudane ir pasinaudoti visomis turimomis įtakos priemonėmis, kad būtų padarytas spaudimas Sudano valdžios institucijoms nutraukti tęsiamą smurtą ir represijas, masinius sulaikymus ir žudymus ir kad jos būtų paragintos laikytis savo įsipareigojimų pagal tarptautines normas ir teisės aktus;

18.  pabrėžia ES įsipareigojimą teikti humanitarinę pagalbą ir remti pilietinės visuomenės organizacijas Sudane ir ragina ES ir jos valstybes nares toliau dėti pastangas šiose srityse; primygtinai ragina Komisiją toliau didinti Europos plėtros fondo finansinę paramą žmogaus teisių gynėjams ir pilietinės visuomenės organizacijoms Sudane;

19.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Sudano vyriausybei, Afrikos Sąjungai, Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui, AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos pirmininkams ir Panafrikos Parlamentui.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0233.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0080.
(3) OL C 356, 2018 10 4, p. 50.
(4) OL C 215, 2018 6 19, p. 33.
(5) Apskaičiavo profesorius Steve H. Hanke, John Hopkins universitetas. https://allafrica.com/stories/201807230267.html


Lietuvos Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo paramos programa *
PDF 179kWORD 46k
2019 m. sausio 17 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos reglamento dėl Lietuvos Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo paramos programos (Ignalinos programos), kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1369/2013 (COM(2018)0466 – C8-0394/2018 – 2018/0251(NLE))
P8_TA(2019)0035A8-0413/2018

(Konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2018)0466),

—  atsižvelgdamas į 2003 m. Stojimo aktą, ypač į jo Protokolo Nr. 4 3 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Tarybos prašymą pateikti nuomonę (C8-0394/2018),

—  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 78c straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą (A8-0413/2018),

1.  pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.  ragina Komisiją atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 293 straipsnio 2 dalį;

3.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl reglamento
1 konstatuojamoji dalis
(1)  pagal 2003 m. Stojimo akto protokolą Nr. 4 dėl Ignalinos atominės elektrinės1 Lietuva įsipareigojo iki 2004 m. gruodžio 31 d. galutinai sustabdyti Ignalinos atominės elektrinės 1 bloką, o iki 2009 m. gruodžio 31 d. – 2 bloką ir vėliau nutraukti tų blokų eksploatavimą;
(1)  pagal 2003 m. Stojimo akto protokolą Nr. 4 dėl Ignalinos atominės elektrinės1 Lietuva įsipareigojo iki 2004 m. gruodžio 31 d. galutinai sustabdyti Ignalinos atominės elektrinės 1 bloką, o iki 2009 m. gruodžio 31 d. – 2 bloką ir vėliau nutraukti tų blokų eksploatavimą. Protokolas Nr. 4 ir toliau yra Ignalinos programos teisinis pagrindas;
_____________
_________________
1 OL L 236, 2003 9 23, p. 944.
1 OL L 236, 2003 9 23, p. 944.
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl reglamento
2 konstatuojamoji dalis
(2)  laikydamasi savo įsipareigojimų pagal Stojimo aktą, Lietuva su Sąjungos parama uždarė abu blokus iki nustatytų datų ir padarė didelę jų eksploatavimo nutraukimo pažangą. Siekiant toliau mažinti radiacinio pavojaus lygį reikalingi tolesni darbai. Remiantis parengtomis sąmatomis šiam tikslui po 2020 m. reikės papildomų finansinių išteklių;
(2)  laikydamasi savo įsipareigojimų pagal Stojimo aktą, Lietuva su Sąjungos parama uždarė abu blokus iki nustatytų datų ir padarė didelę jų eksploatavimo nutraukimo pažangą. Siekiant toliau mažinti radiacinio pavojaus lygį reikalingi tolesni darbai. Remiantis parengtomis sąmatomis ir atsižvelgiant į tai, kad galutinai uždaryti elektrinę numatyta 2038 m., šiam tikslui laikotarpiu po 2020 m. reikės didelių papildomų finansinių išteklių. Kad eksploatavimo nutraukimo planą būtų galima įgyvendinti ne vėliau kaip 2038 m., reikės pašalinti 1 548 mln. EUR finansavimo trūkumą;
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl reglamento
3 konstatuojamoji dalis
(3)  šiame reglamente numatyta veikla turėtų atitikti taikytiną Sąjungos ir nacionalinę teisę. Atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimas pagal šį reglamentą turėtų vykti remiantis branduolinės saugos teisės aktais, t. y. Tarybos direktyva 2009/71/Euratomas(1), ir atliekų tvarkymo teisės aktais, t. y. Tarybos direktyva 2011/70/Euratomas(2). Galutinė atsakomybė už branduolinę saugą, panaudoto branduolinio kuro saugą ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymą tenka Lietuvai;
(3)  šiame reglamente numatyta veikla turėtų atitikti taikytiną Sąjungos ir nacionalinę teisę. Atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimas pagal šį reglamentą turėtų vykti remiantis branduolinės saugos teisės aktais, t. y. Tarybos direktyva 2009/71/Euratomas(1), ir atliekų tvarkymo teisės aktais, t. y. Tarybos direktyva 2011/70/Euratomas(2). Galutinė atsakomybė už branduolinę saugą, panaudoto branduolinio kuro saugą ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymą tenka Lietuvai. Tačiau pagal Direktyvą 2011/70/Euratomas Sąjunga gali prisidėti prie įvairių eksploatavimo nutraukimo projektų, įskaitant panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų saugojimą ir šalinimą. Nors Direktyvoje 2011/70/Euratomas teigiama, kad panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo išlaidas turi prisiimti tie subjektai, dėl kurių veiklos tos medžiagos susidarė, ta nuostata negali būti taikoma Lietuvai atgaline data, nes ji uždarė Ignalinos atominę elektrinę prieš priimant tą direktyvą ir todėl negalėjo sukaupti pakankamai lėšų panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų saugojimui ir šalinimui;
_____________
_________________
1 2009 m. birželio 25 d. Tarybos direktyva 2009/71/Euratomas, kuria nustatoma Bendrijos branduolinių įrenginių branduolinės saugos sistema (OL L 172, 2009 7 2, p. 18).
1 2009 m. birželio 25 d. Tarybos direktyva 2009/71/Euratomas, kuria nustatoma Bendrijos branduolinių įrenginių branduolinės saugos sistema (OL L 172, 2009 7 2, p. 18).
2 2011 m. liepos 19 d. Tarybos direktyva 2011/70/Euratomas, kuria nustatoma panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų atsakingo ir saugaus tvarkymo Bendrijos sistema (OL L 199, 2011 8 2, p. 48).
2 2011 m. liepos 19 d. Tarybos direktyva 2011/70/Euratomas, kuria nustatoma panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų atsakingo ir saugaus tvarkymo Bendrijos sistema (OL L 199, 2011 8 2, p. 48).
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl reglamento
4 konstatuojamoji dalis
(4)  Protokole Nr. 4, pripažinus, kad dviejų Ignalinos atominės elektrinės 1 500 MW galios RBMK tipo reaktorių, paveldėtų iš Sovietų Sąjungos, pirmalaikis sustabdymas ir galiausiai jų eksploatavimo nutraukimas neturi precedento ir yra išskirtinė, šalies dydžio ir ekonominio pajėgumo neatitinkanti finansinė našta Lietuvai, teigiama, kad Sąjungos parama pagal Ignalinos programą bus nenutrūkstamai tęsiama ir po 2006 m., kitų finansinių programų laikotarpiais;
(4)  Protokole Nr. 4, pripažinus, kad dviejų Ignalinos atominės elektrinės 1 500 MW galios RBMK tipo (kanalinio tipo su grafitiniu lėtintoju) reaktorių, panašių į naudotus Černobylyje ir paveldėtų iš Sovietų Sąjungos, pirmalaikis sustabdymas ir galiausiai jų eksploatavimo nutraukimas neturi precedento, nes pasaulyje iki šiol nebuvo nė vieno panašios konstrukcijos reaktoriaus išmontavimo atvejo, ir yra išskirtinė, šalies dydžio ir ekonominio pajėgumo neatitinkanti finansinė našta Lietuvai, teigiama, kad Sąjungos parama pagal Ignalinos programą bus nenutrūkstamai tęsiama ir po 2006 m., kitų finansinių programų laikotarpiais, iki galutinio uždarymo datos (šiuo metu numatyta galutinio uždarymo data yra 2038 m.);
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl reglamento
10 konstatuojamoji dalis
(10)  Programa taip pat turėtų būti užtikrinama ją vykdant sukauptų žinių sklaida visose valstybėse narėse užtikrinant suderinimą ir sinergiją su kitomis svarbiomis Sąjungos programomis vykdant eksploatavimo nutraukimo veiklą Bulgarijoje, Slovakijoje ir Komisijos Jungtinių tyrimų centre, nes tokiomis priemonėmis Sąjungoje sukuriama didžiausia pridėtinė vertė.
(10)  Programa taip pat turėtų būti užtikrinama ją vykdant sukauptų žinių sklaida visose valstybėse narėse užtikrinant suderinimą ir sinergiją su kitomis svarbiomis Sąjungos programomis vykdant eksploatavimo nutraukimo veiklą Bulgarijoje, Slovakijoje ir Komisijos Jungtinių tyrimų centre. Siekiant, kad tų priemonių pridėtinė vertė Sąjungai būtų kuo didesnė, įgytų žinių sklaidos finansavimas turėtų būti skiriamas ne iš eksploatacijos nutraukimo darbų lėšų, bet iš kitų Sąjungos finansinių šaltinių;
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl reglamento
11 konstatuojamoji dalis
(11)  Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimas turėtų būti vykdomas remiantis geriausiomis turimomis techninėmis žiniomis ir tinkamai atsižvelgiant į įrenginių, kurių eksploatavimas nutraukiamas, pobūdį ir technologines specifikacijas, kad būtų užtikrinta sauga ir didžiausias įmanomas efektyvumas, taip atsižvelgiant į geriausią tarptautinę praktiką;
(11)  Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimas turėtų būti vykdomas remiantis geriausiomis turimomis techninėmis žiniomis ir tinkamai atsižvelgiant į įrenginių, kurių eksploatavimas nutraukiamas, pobūdį ir technologines specifikacijas, kad būtų užtikrinta sauga ir didžiausias įmanomas efektyvumas, taip atsižvelgiant į geriausią tarptautinę praktiką ir užtikrinant konkurencingus atlyginimus kvalifikuotiems darbuotojams;
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl reglamento
12 konstatuojamoji dalis
(12)  veiksmingą eksploatavimo nutraukimo proceso raidos stebėseną ir kontrolę turėtų užtikrinti Komisija ir Lietuva, kad būtų garantuota didžiausia pagal šį reglamentą skiriamo finansavimo pridėtinė vertė Sąjungai, nors galutinė atsakomybė už eksploatavimo nutraukimą tenka Lietuvai. Tai apima veiksmingą pažangos ir veiklos rezultatų vertinimą ir prireikus taisomųjų priemonių taikymą;
(12)  veiksmingą eksploatavimo nutraukimo proceso raidos stebėseną ir kontrolę turėtų užtikrinti Komisija ir Lietuva, kad būtų garantuota didžiausia pagal šį reglamentą skiriamo finansavimo pridėtinė vertė Sąjungai. Tai apima veiksmingą pažangos ir veiklos rezultatų priežiūrą ir prireikus taisomųjų priemonių taikymą kartu su Lietuva ir Sąjunga;
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl reglamento
16 konstatuojamoji dalis
(16)  Programa turėtų būti vykdoma Sąjungai ir Lietuvai kartu dedant finansavimo pastangas. Didžiausią Sąjungos bendro finansavimo ribą reikėtų nustatyti laikantis bendro finansavimo tvarkos, galiojusios pagal ankstesnes programas. Atsižvelgiant į panašių Sąjungos programų praktiką ir sustiprėjusią Lietuvos ekonomiką, nuo Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo programos pradžios iki pagal šį reglamentą finansuojamų veiksmų įgyvendinimo pabaigos Sąjungos bendro finansavimo norma neturėtų viršyti 80 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Likusią bendro finansavimo sumą turėtų skirti Lietuva ir kiti nei Sąjungos biudžetas šaltiniai, kaip antai tarptautinės finansų įstaigos ir kiti paramos teikėjai;
(16)  Programa turėtų būti vykdoma Sąjungai ir Lietuvai kartu dedant finansavimo pastangas. 2003 m. Stojimo akto protokole Nr. 4 nurodyta, kad Sąjungos įnašas įgyvendinant tam tikras priemones pagal Ignalinos programą gali siekti 100 proc. visų išlaidų. Sąjungos bendro finansavimo ribą reikėtų nustatyti laikantis bendro finansavimo tvarkos, galiojusios pagal ankstesnes programas. Atsižvelgiant į 2018 m. Komisijos ataskaitą dėl ES branduolinių reaktorių eksploatavimo nutraukimo pagalbos programų Bulgarijoje, Slovakijoje ir Lietuvoje vertinimo ir įgyvendinimo ir į politinį Lietuvos įsipareigojimą padengti 14 proc. visų eksploatavimo nutraukimo išlaidų, Sąjungos bendro finansavimo norma nuo Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo programos pradžios iki pagal šį reglamentą finansuojamų veiksmų įgyvendinimo pabaigos turėtų sudaryti 86 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Lietuva turėtų skirti likusį finansavimą iš kitų nei Sąjungos biudžetas, šaltinių. Derėtų dėti pastangas pritraukti finansavimą iš kitų šaltinių, visų pirma iš tarptautinių finansų įstaigų ir kitų paramos teikėjų;
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl reglamento
16 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(16a)   ne Ignalinos programos taikymo srityje Lietuvai ir toliau tenka galutinė atsakomybė už Ignalinos regiono, kuriam būdingos mažos pajamos ir didžiausias šalyje nedarbo lygis, kuriuos daugiausia nulėmė Ignalinos atominės elektrinės, kaip didžiausios regiono darbdavės, uždarymas, plėtrą ir investicijas į jį;
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl reglamento
19 konstatuojamoji dalis
(19)  Programa patenka į Lietuvos nacionalinės programos taikymo sritį pagal Tarybos direktyvą 2011/70/Euratomas;
(19)  Programa patenka į Lietuvos nacionalinės programos pagal Tarybos direktyvą 2011/70/Euratomas taikymo sritį ir gali prisidėti prie jos įgyvendinimo, nedarant poveikio šiai direktyvai;
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl reglamento
23 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(23a)   dėl istorinių priežasčių Sąjungos finansinė parama Ignalinos branduolinio reaktoriaus eksploatavimui nutraukti yra visiškai pateisinama, tačiau ši programa neturėtų būti precedentas, kuriuo remiantis Sąjungos lėšos būtų naudojamos kitų branduolinių reaktorių eksploatavimui nutraukti. Kiekviena valstybė narė turėtų vykdyti moralinę pareigą vengti nepagrįstai užkrauti ateities kartoms naštą, susijusią su panaudotu branduoliniu kuru ir radioaktyviosiomis atliekomis, įskaitant visas radioaktyviąsias atliekas, kurios turėtų susidaryti nutraukiant esamų branduolinių įrenginių eksploatavimą. Nacionalinės politikos priemonės turi būti pagrįstos principu „teršėjas moka“;
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl reglamento
23 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(23b)   Komisijos rekomendacijoje 2006/851/Euratomas nurodyta, kad pagal principą „teršėjas moka“ branduolinės veiklos vykdytojai įrenginių eksploatavimo laikotarpiu turėtų atidėti į rezervą pakankamai finansinių išteklių tam, kad ateityje būtų galima padengti eksploatavimo nutraukimo išlaidas;
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 1 dalis
1.  Bendrasis Programos tikslas – padėti Lietuvai nutraukti Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimą, ypatingą dėmesį skiriant su Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimu susijusių radiacinės saugos uždavinių sprendimui ir kartu užtikrinant plačią sukauptų žinių apie eksploatavimo nutraukimą sklaidą visose ES valstybėse narėse.
1.  Bendrasis Programos tikslas – tinkamai padėti Lietuvai saugiai nutraukti Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimą, ypatingą dėmesį skiriant su Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimu susijusių radiacinės saugos uždavinių sprendimui ir kartu užtikrinant panaudoto kuro laikymo laikinosiose saugyklose saugumą.
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 2 dalis
2.  Konkretus Programos tikslas – pagal eksploatavimo nutraukimo planą išmontuoti ir deaktyvuoti Ignalinos įrenginius ir reaktorių šachtas, tęsti eksploatavimo nutraukimo saugaus valdymo ir likusių atliekų saugaus tvarkymo darbus ir skleisti sukauptas žinias ES suinteresuotosioms šalims. Išsamus konkretaus tikslo aprašas pateikiamas I priede.
2.  Pagrindinis Programos tikslas – pagal eksploatavimo nutraukimo planą išmontuoti ir deaktyvuoti Ignalinos įrenginius ir reaktorių šachtas ir tęsti eksploatavimo nutraukimo saugaus valdymo ir likusių atliekų saugaus tvarkymo darbus.
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  Programa taip pat siekiama papildomo tikslo – užtikrinti plačią sukauptų žinių apie eksploatavimo nutraukimą sklaidą visose valstybėse narėse. Papildomas tikslas bus finansuojamas pagal branduolinės energetikos objektų eksploatavimo nutraukimo ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo finansavimo programą (COM(2018)0467).
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 3 dalis
3.   Išsamus konkretaus tikslo aprašas pateikiamas I priede. Komisija, laikydamasi 12 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros, gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais keičiamas I priedas.
3.   Išsamus pagrindinio tikslo aprašas pateikiamas I priede.
Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 dalis
1.  Programos įgyvendinimo 20212027 m. finansinis paketas yra 552 000 000 EUR dabartinėmis kainomis.
1.  Programai įgyvendinti laikotarpiui nuo 2021 iki 2027 m. skiriamas finansinis paketas yra 780 000 000 EUR dabartinėmis kainomis, siekiant įgyvendinti pagrindinį Programos tikslą (eksploatavimo nutraukimo veikla).
Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl reglamento
7 straipsnio 1 dalis
Pagal Programą taikoma bendra didžiausia Sąjungos bendro finansavimo norma negali viršyti 80 proc. Likusį finansavimą skiria Lietuva ir jis teikiamas iš papildomų, kitų nei Sąjungos biudžetas, šaltinių.
Pagal Programą taikoma bendra Sąjungos bendro finansavimo norma sudaro 86 proc. Likusį finansavimą skiria Lietuva ir jis teikiamas iš papildomų, kitų nei Sąjungos biudžetas, šaltinių.
Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 4 dalis
4.  2021–2027 m. finansiniu laikotarpiu pagrindiniai radiacinės saugos uždaviniai sprendžiami atliekant darbus pagal P.1, P.2 ir P.4 veiksmus. Konkrečiai – P.2 veiksmas apima reaktorių aktyviųjų zonų išmontavimo darbus. Pagal P.3 veiksmą sprendžiami lengvesni uždaviniai, o P.0 ir P.5 veiksmai apima pagalbinius eksploatavimo nutraukimo darbus.
4.  2021–2027 m. finansiniu laikotarpiu pagrindiniai radiacinės saugos uždaviniai sprendžiami atliekant darbus pagal P.1, P.2, P.3 ir P.4 veiksmus. Konkrečiai – P.2 veiksmas apima reaktorių aktyviųjų zonų išmontavimo darbus. P.0 ir P.5 veiksmai apima pagalbinius eksploatavimo nutraukimo darbus.
Pakeitimas 20
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 5 dalies 1 lentelės P.3 veiksmas

Komisijos siūlomas tekstas

1 LENTELĖ

#

Veiksmas

Prioritetas

P.3.

Panaudoto branduolinio kuro tvarkymas

II

Pakeitimas

1 LENTELĖ

#

Veiksmas

Prioritetas

P.3.

Panaudoto branduolinio kuro tvarkymas

I

Pakeitimas 21
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 7 dalis
7.  Programa neapima panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų šalinimo į giluminį kapinyną; jis turi būti numatytas Lietuvos panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo programoje, kaip reikalaujama Tarybos direktyvoje 2011/70/Euratomas.
7.  Nors panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų šalinimas į giluminį kapinyną neįeina į programos taikymo sritį 2021–2027 m. laikotarpiu, tačiau Lietuva ir Sąjunga turi laiku pradėti konsultacijas dėl galimo tų veiksmų įtraukimo į programos taikymo sritį pagal kitą daugiametę finansinę programą.

2017 m. metinis pranešimas dėl EIB finansinės veiklos kontrolės
PDF 183kWORD 54k
2019 m. sausio 17 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2017 m. metinio pranešimo dėl EIB finansinės veiklos kontrolės (2018/2151(INI))
P8_TA(2019)0036A8-0479/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos investicijų banko (EIB) 2017 m. veiklos ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. EIB finansinę ataskaitą ir 2017 m. EIB statistinę ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. tvarumo ataskaitą, 2017 m. EIB operacijų ES viduje vertinimo pagal trijų ramsčių sistemą ataskaitą ir 2017 m. Europos investicijų banko veiklos rezultatų už ES ribų ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Audito komiteto 2017 m. metines ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. EIB skaidrumo politikos įgyvendinimo ataskaitą ir 2017 m. EIB bendrojo valdymo ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Europos ombudsmeno sprendimą byloje 1316/2016/TN dėl tariamų Europos investicijų banko skaidrumo politikos trūkumų(1),

–  atsižvelgdamas į skundų nagrinėjimo tvarkos peržiūrą, susijusią su Europos ombudsmeno sprendimu byloje 1316/2016/TN dėl tariamų Europos investicijų banko skaidrumo politikos trūkumų,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. EIB Vyriausiojo atitikties užtikrinimo pareigūno tarnybos veiklos ataskaitą ir 2017 m. EIB grupės kovos su sukčiavimu veiklos ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2017–2019 m. EIB grupės veiklos planą,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 3 ir 9 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 15, 126, 174, 175, 208, 209, 271, 308 ir 309 straipsnius, į prie SESV pridėtą Protokolą Nr. 5 dėl EIB statuto ir į Protokolą Nr. 28 dėl ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos,

–  atsižvelgdamas į Europos investicijų banko darbo tvarkos taisykles,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. balandžio 27 d. rezoliuciją dėl metinio pranešimo dėl 2015 m. EIB finansinės veiklos kontrolės(2), 2018 m. gegužės 3 d. rezoliuciją dėl metinio pranešimo dėl 2016 m. EIB finansinės veiklos kontrolės(3),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1080/2011/ES dėl EIB išorės įgaliojimų 2007–2013 m.(4) ir į 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 466/2014/ES, kuriuo Europos investicijų bankui suteikiama ES garantija finansavimo operacijų, kuriomis remiami investiciniai projektai ne Sąjungoje(5), nuostoliams atlyginti,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2015/1017 dėl Europos strateginių investicijų fondo, Europos investavimo konsultacijų centro ir Europos investicinių projektų portalo, kuriuo iš dalies keičiamos reglamentų (ES) Nr. 1291/2013 ir (ES) Nr. 1316/2013 nuostatos dėl Europos strateginių investicijų fondo(6),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 14 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą dėl Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) veiklos laikotarpio pratęsimo, taip pat į to fondo bei Europos investavimo konsultacijų centro techninius patobulinimus (COM(2016)0597, SWD(2016)0297 ir SWD(2016)0298),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 8 d. bendrovės „Ernst & Young“ atliktą Reglamento (ES) Nr. 2015/1017 (ESIF reglamento) taikymo ad hoc auditą,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 28 d. Komisijos ataskaitą dėl Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) garantijų fondo valdymo 2017 m. (COM(2018)0345 final),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. birželio mėn. EIB veiklos vertinimo ataskaitą dėl ESIF veikimo vertinimo,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 29 d. Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai „Išsami ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) ES garantijos naudojimo ir Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) garantijų fondo veikimo“ (COM(2018)0497),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo mėn. sudarytą Europos Komisijos, Europos Audito Rūmų ir Europos investicijų banko trišalį susitarimą,

–  atsižvelgdamas į 2018m. vasario mėn. Europos Audito Rūmų informacinį dokumentą „ES finansų ateitis: ES biudžeto veikimo reforma“ ir jų 2018 m. liepos mėn. informacinį dokumentą „Komisijos pasiūlymas dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Tarptautinės prekybos komiteto nuomonę (A8-0479/2018),

A.  kadangi EIB misija yra prisidėti prie valstybių narių integracijos, harmoningo vystymosi ir ekonominės bei socialinės sanglaudos sutelkiant dideles sumas lėšų kapitalo rinkose ir skolinant šias lėšas palankiomis sąlygomis projektams, kuriais siekiama ES politikos tikslų;

B.  kadangi EIB yra itin svarbus ekonomikos atsigavimo siekiui Sąjungos mastu, du kartus iš eilės padidinęs kapitalą ir atliekantis itin svarbų vaidmenį įgyvendinat Investicijų planą Europai, kuris vykdomas valdant Europos strateginių investicijų fondą (ESIF);

C.  kadangi EIB turėtų prisidėti prie integracinio ekonomikos augimo, tvaraus ir kokybiško užimtumo ir nelygybės mažinimo;

D.  kadangi reguliarus ir kruopštus įvairių sektorių poreikių vertinimas yra itin svarbus siekiant nustatyti investicijų trūkumus ir kliūtis įvairiuose regionuose, taip pat siekiant nustatyti galimybių, kurios lemia ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo potencialą, rinkinį, toliau prisidėti įgyvendinant 2015 m. Paryžiaus tikslus ir tinkamai patikrinti rinkos nesėkmių, kurias lemia esami išorės veiksniai, sektorių ir teritorinio vystymosi poreikiai, pobūdį ir mastą;

E.  kadangi EIB vaidmuo didinant viešųjų lėšų poveikį itin svarbus Sąjungos pajėgumui reaguoti į naujas ekonomikos ir aplinkos tendencijas bei joms kylančią riziką ir geopolitinį netikrumą ir prie jų prisitaikyti, kartu didinant ir stiprinant EIB grupės rizikos priežiūrą ir protingą rizikos valdymą;

F.  kadangi EIB grupė, valdydama Europos strateginių investicijų fondą (ESIF), patyrė didelių savo verslo pobūdžio, apimties, rizikos pobūdžio ir sudėtingumo pokyčių ir buvo stebima tendencija didinti smulkesnių operacijų, kurioms teikiama ES garantija pagal ESIF, skaičių, ir taip labai padaugėjo valdymo Europos komisijos vardu įgaliojimų ir teikiamų konsultacijų paslaugų;

G.  kadangi „Brexit“ padarys poveikį EIB kapitalo bazei, pakankamumui ir būsimiems skolinimo pajėgumams;

H.  kadangi EIB turėtų užtikrinti pridėtinę vertę taikydamas aukščiausią sąžiningumo, gero valdymo lygį ir, atsižvelgiant į ombudsmeno išvadas, pateiktas sprendime byloje 1316/2016/TN dėl tariamų Europos investicijų banko skaidrumo politikos trūkumų(7), visų pirma aukščiausią skaidrumo ir atskaitomybės lygį, taip pat vadovaudamasis taikytina geriausia bankininkystės praktika;

I.  kadangi nuolatinis EIB prioritetas ir toliau turėtų būti kova su pinigų plovimu, terorizmo finansavimu ir žalinga mokesčių srities praktika;

J.  kadangi 2017 m. gruodžio 31 d. Europos investicijų fondo (EIF) akcininkai buvo EIB (58,5 proc.), Europos Komisijos atstovaujama Sąjunga (29,7 proc.) ir 32 finansų įstaigos (11,8 proc.) kadangi dauguma EIF operacijų šiuo metu finansuojama pagal konkrečius įgaliojimų susitarimus su trečiosiomis šalimis;

EIB vaidmuo užtikrinant pridėtinę vertę teikiančias strategines viešąsias investicijas

1.  pažymi, kad vis dar reikalingos viešosios investicijos, kad būtų galima panaikinti investicijų spragas įvairiuose sektoriuose, kuriuose investicijos vis dar žemesnio nei prieš krizę lygio daugelyje pažeidžiamiausių valstybių narių ir sanglaudos šalyse, kad būtų galimas tolesnis atsigavimas nuo krizės poveikio ir siekiant paskatinti ilgalaikį ir tvarų ekonomikos augimą, užimtumą ir sanglaudą Sąjungoje;

2.  atkreipia dėmesį į tai, kad EIB bendras pasirašytasis kapitalas yra 243 mlrd. EUR; pažymi, kad EIB akcininkės yra visos valstybės narės ir kad be įmokėto kapitalo valstybės narės taip pat įsipareigoja paprašius suteikti papildomo kapitalo; nurodo, kad keturios didžiausios akcininkės yra Vokietija, Prancūzija, Italija ir Jungtinė Karalystė, kurių kiekvienai tenka po 39,14 mlrd. EUR ir 16,11 proc. visos sumos;

3.  pažymi, kad pagal EIB veiklos strategiją jis siekia remti Europos strateginius tikslus, kaip antai atkurti ES konkurencingumą ir ilgalaikį ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą, supaprastinti galimybę gauti finansavimą MVĮ, saugoti aplinką ir skatinti energetikos pertvarką finansuojant prisitaikymo prie klimato kaitos ir klimato kaitos švelninimo projektus, spręsti užimtumo krizę, su kuria susiduria ES jaunoji karta, remti infrastruktūros projektus ir padėti pažaboti migracijos priežastis;

4.  mano, kad EIB atlieka svarbų finansinį vaidmenį, kuris gali lemti reikšmingus rezultatus mažinant nelygybę Sąjungoje, ir ragina EIB sutelkti investicijas, kuriomis prisidedama prie 2015 m. Paryžiaus susitarimo tikslų įgyvendinimo, didinamas konkurencingumas ir lygios galimybės ir remiama sanglaudos politika mažiau išsivysčiusiuose regionuose;

5.  ragina EIB tęsti vis atsirandančių investicijų spragų užpildymą ir besitęsiančių struktūrinių rinkos nesėkmių kompensavimą, tuo tikslu planuojant holistines vidutinės trukmės laikotarpio ir ilgalaikes išlaidas, lengvinant bendrą finansavimą nacionaliniu lygmeniu ir investicijų planus, be kita ko, skirtus Sąjungos regionams ir vietovėms, kuriems būdingos mažos pajamos ir kurie patiria daugiau investavimo kliūčių;

6.  pabrėžia, kad 2017–2019 m. veiksmų plane nustatyti EIB prioritetai turėtų būti skirti veiksmingam strategijos „Europa 2020“ tikslų, susijusių su pažangiu ir tvariu augimu, įgyvendinimui;

7.  atkreipia dėmesį į tai, kad EIB taikomomis skolinimo sąlygomis turėtų būti supaprastinama ES periferinių regionų plėtra, skatinant ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą; ragina EIB smarkiai stiprinti vietos ir regioninėms valdžios institucijoms prieš tvirtinant projektus teikiamos techninės pagalbos ir finansinių konsultacijų mechanizmą, kad būtų pagerintas prieinamumas ir užtikrinta, kad dalyvautų visos valstybės narės, ypač tos, kuriose sėkmingai patvirtintų projektų procentinė dalis yra mažesnė;

8.  ragina EIB suformuoti tvarias finansų arba finansavimo galimybes ir palankią investicijoms aplinką, atspindinčius Sąjungos įsipareigojimus ir politikos tikslus, siekiant skatinti ekonominę, socialinę bei teritorinę sanglaudą ir inovacijas Sąjungoje, taip pat stiprinti EIB investicijų socialinį ir aplinkos matmenis naikinant investicijų į socialinį sektorių ir infrastruktūrų saugumą spragas; ragina EIB didelės apimties projektų atveju atsižvelgti į visą poveikio aplinkai riziką ir finansuoti tik projektus, kuriais kuriama reali pridėtinė vertė vietos gyventojams, taip pat aplinkosaugos, socialiniu it ekonominiu požiūriais; pabrėžia, kad svarbu vykdyti griežtą stebėseną, susijusią su galima korupcijos ir sukčiavimo rizika šiomis aplinkybėmis, taip pat atlikti išsamius ex ante ir ex post finansuojamų projektų vertinimus;

9.  ragina EIB nuolat informuoti suinteresuotąsias šalis apie finansines galimybes ir teikti tinkamas konsultacijų paslaugas, kai reikia, net jei EIB priemonės siejamos su paklausa;

10.  pabrėžia, kad per tebevykstančias derybas dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos būtina parengti išsamią tvarką dėl visų JK įsipareigojimų EIB siekiant užtikrinti, kad nebūtų pakenkta EIB gebėjimui siekti savo tikslų;

Investicijų į svarbiausias strategines sritis valdymas

11.  pažymi, kad pagal EIB 2017 m. finansinę ataskaitą šio banko pasirašytos paskolos 2017 m. sudarė 69,9 mlrd. EUR sumą (62,6 mlrd. EUR ES viduje ir 7,3 mlrd. EUR už ES ribų), ir tai yra mažesnė suma, palyginti su 5 pastaraisiais metais (2013–2016 m.), siekianti mažiau kaip 70 mlrd. EUR, tačiau laikomasi 10 proc. lankstumo maržos, numatytos pagal EIB veiklos planą; taip pat atkreipia dėmesį į bendro paskolų portfelio stabilumą ir kokybę, nes tik apie 0,3 proc. paskolų sutarčių nuvertėjo, palyginti su 2016 m.;

12.  pažymi, kad Europos Sąjunga suteikia garantiją EIB, ir tai yra standartinis sprendimas, taikomas valstybėms skiriant finansų įstaigas, kurių tikslas – padėti įgyvendinti viešuosius tikslus; tačiau pažymi, kad šiuo atveju būtina kuo atsakingiau vykdyti paskolų politiką, kad lėšos būtų efektyviai panaudotos visos Sąjungos, jos valstybių narių ir viešojo intereso labui; ragina EIB, kurio veikla yra susijusi su vystymosi užduotimi, užtikrinti, kad būtų geriau laikomasi jo aplinkos apsaugos ir socialinės politikos bei JT darnaus vystymosi tikslų, taip pat vykdant bendrai finansuojamus projektus arba investuojant lėšas į investicijų fondus ir privataus kapitalo fondus;

13.  pakartoja susirūpinimą, kad pusė valstybių narių gavo 80 proc. visų EIB investicijų, teikiamų ES viduje, o kitos 14 valstybių narių gavo tik 10 proc. šių investicijų; taip pat pakartoja, kad trys valstybės narės atskirai gavo atitinkamai 16 proc., 15 proc. ir 11 proc. investicijų; prašo šio banko į savo ataskaitą įtraukti suskirstytą informaciją apie jo investicijas mažas pajamas gaunančiuose ir dideles pajamas gaunančiuose regionuose pagal paties banko investicijų apžvalgą (angl. EIBIS) ir pagal galimą poveikį siekiant pašalinti investicijų spragas ir kliūtis mažiau palankioje padėtyje esančiuose ES regionuose;

14.  ragina EIB dar kartą išnagrinėti savo investicijų vienam gyventojui įverčius ir atitinkamai valstybių narių padėtį reitingų skalėje, nes naujausi skaičiai, regis, rodo reitingą, apskritai atitinkantį reitingą pagal valstybių narių gautas absoliučias sumas;

15.  taip pat pažymi, kad pagal Europos investicijų fondo (EIF) 2017 m. metinę ataskaitą EIF 2017 m. pasirašė sandorius, kurių bendra suma siekia 9,3 mlrd. EUR, palyginti su 9,45 mlrd. EUR 2016 m., skiriant 35,4 mlrd. EUR sumą Europos MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonėms paremti;

16.  pažymi, kad EIB grupės teikiamas finansavimas ES ir už jos ribų 2017 m. siekiant paremti ES politikos tikslus atitinkamai sudarė: i) 13,8 mlrd. inovacijoms ir įgūdžiams, ii) 18 mlrd. EUR infrastruktūrai, iii) 16,7 mlrd. EUR su aplinka susijusiems projektams ir iv) 29,6 mlrd. EUR MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonėms; pabrėžia, kad dėl MVĮ, startuolių, mokslinių tyrimų, inovacijų, skaitmeninės ekonomikos ir energijos vartojimo efektyvumo poveikio ir svarbos tiek vietos, tiek nacionalinei ekonomikai, investavimas į juos yra svarbiausias veiksnys siekiant, kad atsigautų ES ekonomika ir būtų skatinama kurti kokybiškas darbo vietas;

17.  pažymi, kad Sąjungos viduje, 2017 m. EIB paskolų suma siekė 18,24 mlrd. EUR horizontaliajam ekonominės ir socialinės sanglaudos tikslui ir kad Bankas pasiekė 29,6 proc. tam skirtų investicijų tikslinį rodiklį (planuotas 30 proc. tikslinis rodiklis);

18.  atkreipia dėmesį į tai, kad EIB įsipareigojo 25 proc. viso savo finansavimo skirti su klimato kaita susijusiems projektams, o iki 2020 m. jį padidinti iki 35 proc.; šią tendenciją reikėtų vertinti teigiamai, atsižvelgiant į tai, kad remiamų projektų efektyvumas turi būti užtikrintas ne tik kovojant su klimato kaita, bet ir finansiniu požiūriu;

19.  pažymi, kad Sąjungos viduje 16,58 mlrd. EUR buvo skirta kovos su klimato kaita horizontaliajam tikslui ir šiomis investicijomis EIB padėjo laikytis 2015 m. Paryžiaus susitarimo ir siekti visuotinio darnaus vystymosi; ragina EIB šioje srityje ir toliau siekti labai ryžtingų tikslų;

20.  palankiai vertina EIB įsipareigojimą iki 2020 m. suderinti savo operacijas su 2015 m. Paryžiaus susitarimu; atsižvelgdamas į naujausią Tarptautinės klimato kaitos komisijos (TKKK) ataskaitą, ragina EIB peržiūrėti savo klimato politikos strategiją, siekiant suderinti ją su visuotinio atšilimo 1,5 °C perspektyva;

21.  ragina EIB sustiprinti savo dalyvavimą ir veiklą Vakarų Balkanų šalyse, nes jos strategiškai svarbios ES, ir regione būtina vykdyti aktyvesnę kreditų teikimo ir investavimo veiklą;

22.  atkreipia dėmesį į vykdomą EIB skolinimo energetikos projektams kriterijų peržiūrą; tikisi, kad ši peržiūra bus suderinta su 2015 m. Paryžiaus susitarimu; pakartoja savo raginimą EIB skolinant pirmenybę teikti energijos vartojimo efektyvumo ir mažos apimties decentralizuotiems atsinaujinančiųjų energijos išteklių projektams ir pateikti plataus užmojo planą, kuriuo siekiama nutraukti iškastinio kuro projektų finansavimą; ragina EIB siekti tapti lyderiu kovos su klimato kaita veiksmų srityje ir padidinti investicijas į atsinaujinančiosios energijos ir efektyvaus energijos vartojimo sritį, taip pat šį tikslą laikyti prioritetu šiuo metu vykdant kriterijų, taikomų teikiant paskolas energetikos srityje, peržiūrą;

23.  todėl palankiai vertina EIB vaidmenį leidžiant klimato apsaugos obligacijas (arba 4,29 mlrd. EUR vertės, palyginti su 3,8 mlrd. EUR 2016 m.), ir tai atitinka šio banko dalyvavimą klimato politikoje siekiant padidinti investicijas į energijos naudojimo efektyvumą ir mažuosius elektros energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių gamintojus, kurie daro didelį vietos ir regioninį poveikį;

24.  laikosi nuomonės, kad EIB turėtų ir toliau stiprinti savo vaidmenį padėdamas siekti darnaus vystymosi tikslų ir kad kovos su klimato kaita veiksmai turėtų būti daugiausia susiję su švariu transportu ir švarios energijos gamyba, energijos suvartojimo mažinimu (šildymui, transportui ir gamybai), švaria pramonine gamyba ir tvariu ūkininkavimu, vandens valymu ir tiekimu bei apskritai perėjimu prie netaršių technologijų;

25.  primena, kad MVĮ yra Europos ekonomikos pagrindas, todėl ragina EIB didinti jų galimybes gauti kreditą stiprinant esamas programas, pavyzdžiui, Europos mikrofinansų priemonę „Progress“, ir skiriant jiems daugiau lėšų; ragina nustatyti perspektyvesnius MVĮ ir labai mažų įmonių politikos reikalavimus EIB lėšas teikiantiems bankams tarpininkams;

26.  pabrėžia, kad teikdamas paramą ES įmonėms užsienyje, EIB turėtų tinkamai atsižvelgti į ES prekybos strategiją, įskaitant galiojančius ir būsimus laisvosios prekybos, paslaugų ir investicijų susitarimus; šiuo požiūriu EIB turėtų ypatingą dėmesį skirti Europos MVĮ tarptautinimo reikalavimams;

27.  primena, kad visos EIB skolinimo veiklos dalis yra susijusi su operacijomis už Sąjungos ribų; pažymi, kad būtina užtikrinti glaudų EIB išorės skolinimo veiklos ir ES išorės investicijų plano koordinavimą ir papildomumą;

28.  pripažįsta EIB pastangas padėti siekti darnaus vystymosi tikslų ir spręsti visuotines problemas, susijusias su migracija, be kita ko, leidžiant klimato apsaugos obligacijas, kad būtų galima finansuoti 17 Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų;

EIB finansinių operacijų rezultatai

29.  patenkintas atkreipia dėmesį į Audito komiteto išvadas, kad finansinėje ataskaitoje, kurią priėmė EIB direktorių valdyba, pateikiamas tikras ir teisingas banko finansinės padėties ir jo 2017 m. veiklos rezultatų bei pinigų srautų vaizdas 2017 m. gruodžio 31 d., kaip numatyta pagal taikomą apskaitos sistemą;

30.  tačiau pakartoja savo prašymą, susijusį su EIB metine ataskaita, ir prašo, kad EIB pateiktų visapusiškesnę, išsamesnę ir labiau suderintą metinę veiklos ataskaitą ir reikšmingai pagerintų informacijos pateikimą, įtraukdamas išsamiai ir patikimai suskirstytas patvirtintas, pasirašytas ir tais metais išmokėtas investicijas, naudotus finansavimo šaltinius (nuosavus išteklius, ESIF, centralizuotai valdomas ES programas ir pan.), taip pat tokią informaciją apie naudos gavėjus (valstybes nares, viešąjį arba privatųjį sektorių, tarpininkus arba tiesioginius gavėjus), remiamus sektorius ir ex post vertinimų rezultatus;

31.  pažymi, kad 2017 m. Banko pasirašytos naujos specialios veiklos suma, susijusi su rizikingesniais projektais, sudarė 18,0 mlrd. EUR (2016 m. – 13,1 mlrd. EUR), iš tų lėšų 2,7 mlrd. EUR pasirašyta paties EIB rizika, o likusi 15,3 mlrd. EUR suma padengta kredito rizikos mažinimo portfelio lėšomis;

32.  atkreipia dėmesį į ataskaitoje pateiktus 2017 m. pabaigtų 26 projektų, vykdytų už ES ribų, rezultatus, kurių vertinimas naudojantis rezultatų vertinimo sistema (RVS), taikoma išorės intervencijoms, sudarė galimybes įvertinti ne tik tikėtinus rezultatus, bet ir pasiektus rezultatus; vis dėlto pastebi, kad informacija apie veiklą ES viduje pateikta išimtinai tik apie 2017 m. pasirašytų naujų operacijų galima poveikį ir tikėtinus rezultatus, gautus taikant 3 ramsčiais pagrįsto vertinimo priemonę; pakartoja raginimą Bankui įtraukti informaciją apie rezultatus, pasiektus įvykdžius projektus ES viduje, ir, prireikus, šiam tikslui pritaikyti 3 ramsčiais pagrįstą vertinimą;

33.  mano, kad reikia nustatyti išsamesnius EIB papildomumo tikrinimo kriterijus siekiant geriau nukreipti finansavimą, kad būtų išvengta dvigubo nukreipimo tam pačiam tikslui ir, kai galima, siekti visų įmanomų sąveikų;

34.  ragina Europos investicijų banke skatinti veiklos rezultatų kultūrą laipsniškai tobulinant visų pirma siaurus svarbiausios veiklos rezultatų rodiklius, taikomus EIB pagrindinių operacijų poveikiui;

35.  ragina EIB reguliariai pateikti įrodymus, kad išdavos, poveikis ir rezultatai tvarūs, tuo tikslu taikant tinkamus ir naujausius rodiklius; mano, kad suvestinėje naudojamų rodiklių tinkamumo ir aktualumo gerinimas yra itin svarbus ne tik siekiant parodyti šių rezultatų aprėptį ir poveikį, bet ir siekiant rasti intervencijų būdus, kurie visada veiksmingesni;

36.  mano, kad be veiksmingo investicijų lygio, reikia imtis veiksmų siekiant patvarumo, t. y. projektų gebėjimo ir toliau teikti naudą ilguoju laikotarpiu aplinkosaugine, finansine, ekonomine ir socialine forma (tiesiogiai ar netiesiogiai) po to, kai projektai užbaigti;

37.  palankiai vertina 2017 m. EIB patvirtintą finansavimo neskyrimo politiką ir ragina griežtai taikyti šią priemonę siekiant, kad EIB finansavimas nebūtų skiriamas klientams, užsiimantiems korupcijos ar sukčiavimo praktika;

Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) plėtra

38.  pažymi, kad 2017 m. pabaigoje EIB grupė (EIB ir EIF) pasirašė 606 operacijas pagal ESIF, pagal kurias teikiamas bendras finansavimas sudarė 37,4 mlrd. EUR, ir kad tikimasi, jog šiomis operacijomis bus sutelkta 207,3 mlrd. EUR visose 28 valstybėse narėse ir pagal visus tikslus, nustatytus ESIF reglamente, o šios lėšos bus paskirstytos pagrindiniams sektoriams taip: 30 proc. MVĮ, 24 proc. moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai ir inovacijoms, 21 proc. energetikos sektoriui, 10 proc. skaitmeninei sričiai, 8 proc. transportui, 4 proc. socialinei infrastruktūrai ir 4 proc. aplinkai ir efektyviam išteklių naudojimui; primygtinai ragina EIB kuo labiau sumažinti investicijas į sektorius ir projektus, kuriems būdingas taršos anglies dioksidu intensyvumas, ir padidinti savo investicijų į aplinkos gerinimą ir energijos vartojimo efektyvumo didinimą dalį;

39.  pažymi, kad 2017 m. gruodžio 31 d. pagal infrastruktūros ir inovacijų liniją (angl. IIW) EIB pasirašė 278 operacijas, pagal kurias bendras finansavimas sudarys 27,4 mlrd. EUR ir pagal kurias tikimasi sutelkti 131,4mlrd. EUR investicijų 27 valstybėse narėse, taip pat kad pagal MVĮ liniją (angl. SMEW) EIF pasirašė operacijas su 305 finansų tarpininkais, pagal kurias bendra finansavimo suma sudaro beveik 10 mlrd. EUR ir pagal kurias tikimasi sutelkti 76 mlrd. EUR investicijų visose 28 ES valstybėse narėse; pažymi, kad iki 2017 m. pabaigos iš viso 135,785 įmonės jau gavo ESIF remiamą finansavimą pagal MVĮ liniją sukurta arba paremta 1,5 mln. darbo vietų;

40.  pakartoja, kad faktinės investicijos, sutelktos pagal ESIF, gali būti išmatuotos tik investavimo laikotarpio pabaigoje, kartu atsižvelgiant į apskaičiuotą visuotinį didinamąjį poveikį, kurį lems 606 sandoriai, patvirtinti ir pasirašyti pagal ESIF, ir kuris 2017 m. pabaigoje siekė 13,53 karto, t. y. šiek tiek mažiau nei tikėtasi iš pradžių ir ESIF veikimo pradžioje nustatytas 15 kartų tikslinis rodiklis; pažymi, kad informacija apie tai, kaip nustatyti etaloniniai daugikliai, šiuo metu paskirstyta visose EIB tarnybose, ir rekomenduoja visa šią informaciją sukaupti į vieną dokumentą;

41.  pažymi, kad nebuvo pasinaudota Sąjungos biudžeto garantijomis dėl atliktų operacijų, kurios buvo susijusios su įsipareigojimų nevykdymu;

42.  atkreipia dėmesį, kad orientacinių geografinio sutelkimo ribų, kurias nustatė ESIF valdančioji taryba ir pagal kurias reikalaujama, kad investicijų laikotarpio pabaigoje pagal infrastruktūros ir inovacijų liniją suteikta investicijų dalis (pasirašytų operacijų aspektu) bet kuriose trijose valstybėse narėse kartu nesudarytų daugiau kaip 45 proc. viso ESIF portfelio, nebuvo laikomasi, atsižvelgiant į tai, kad 2017 m. gruodžio 31 d. trims valstybėms narėms, kurioms teko didžiausias pasirašytų operacijų skaičius (Prancūzijai, Italijai ir Ispanijai), teko ir beveik 47 proc. pasirašytų operacijų; atkreipia dėmesį į tai, kad dar esama galimybių išplėsti ESIF lėšų teritorinį paskirstymą, kartu plačiau skleidžiant šio fondo investicijų galimybes;

43.  pažymi, kad ESIF vertinimas ir šio vertinimo išvados, jog ESIF ir ne ESIF finansuojamoms ypatingos veiklos operacijoms būdinga panaši rizika, taip pat kad ESIF, Europos struktūrinių ir investicinių fondų (ESI fondų) ir Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) dotacijų derinimas ir toliau yra ribotas, taip pat esama rizikos, kad ESIF išstums ESI fondų finansines priemones; tikisi, kad atlikus ESIF vertinimą nustatyti trūkumai ir pavojai bus pašalinti įgyvendinant „ESIF 2.0“;

44.  palankiai vertina padidėjusį skaidrumą, nes skelbiami ESIF investicijų komiteto sprendimai ir dokumentai, kuriuos priėmė valdančioji taryba, kartu su posėdžių protokolais;

45.  ragina siekti didesnės sąveikos tarp ESIF ir nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų, nes derinimas su nacionaliniais skatinamojo finansavimo bankais yra periodinė veikla, kuris būtų galima prisidėti prie ESIF veiksmingumo;

Žmogaus teisės

46.  ragina EIB parengti žmogaus teisių strategiją ir sugriežtinti išsamų tikrinimą projektų lygmeniu, siekiant nustatyti ir pašalinti su žmogaus teisėmis susijusią riziką visose savo veiklos srityse ir visą savo projektų gyvavimo laikotarpį; taip pat ragina EIB sukurti veiksmingą mechanizmą, kurį taikant žmogaus teisių gynėjai galėtų saugiai įspėti banką apie blogėjančią aplinką ar konflikto ir represijos riziką;

EIB bendrojo valdymo ir veiklos skaidrumo ir atskaitomybės didinimas

47.  atkreipia dėmesį į Audito komiteto pastabas jo 2017 finansinių metų metinėje ataskaitoje valdytojų tarybai dėl:

   a) to, kaip svarbu užtikrinti ilgalaikį EIB finansinį tvirtumą ir tvarumą ir išlaikyti jo AAA reitingą aplinkybėmis, kai nėra tikrumo dėl geopolitinių, ekonominės politikos, reglamentavimo ir makroekonominių įvykių;
   b) poreikio persvarstyti ir sustiprinti EIB grupės vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sąlygas atsižvelgiant į tai, kad kinta EIB grupės veiklos aprėptis ir jis tampa vis sudėtingesnė;
   c) poreikio visiškai įgyvendinti geriausią bankininkystės praktiką, be kita ko, srityse, kuriose vis lieka atitikties spragų;
   d) poreikio atlikti išsamią peržiūrą ir po to pakoreguoti EIB kreditų patvirtinimą ir susijusį sprendimų priėmimo procesą, nes skolos suteikimo svarstymo ir patvirtinimo procesas ir atitinkamos kontrolės sąlygos nėra tokios, kad būtų galima patenkinti dabartinius verslo poreikius ir akivaizdu, kad esama spaudimo tarnyboms;

48.  labai apgailestauja kartu su Audito komitetu, kad EIB dar nepasiekė pažangos sprendžiant problemas, nurodytas trejus metus iš eilės (2015, 2016 ir 2017 m.) ir susijusias su esamais tam tikrų valdymo komiteto narių atsakomybės sričių deriniais; visiškai pritaria ir reiškia paramą Audito komiteto rekomendacijoms, kad visi EIB valdymo komiteto nariai turėtų galėti veikti objektyviai, kritiškai ir nepriklausomai ir kad netipiniai atsakomybės sričių deriniai, kaip antai atsakomybė ir už pirmos, ir už antros gynybos linijos veiksmų priežiūrą, turėtų būti panaikinti;

49.  todėl prašo EIB rimtai atsižvelgti į šią rekomendaciją it užtikrinti aiškų atsakomybės sričių pasidalijimą valdymo komiteto lygmeniu; palankiai vertina pradėtą reformą, kuria siekiama pakeisti EIB valdymo struktūrą;

50.  ragina EIB panaikinti esamas taikomos geriausios bankininkystės praktikos sistemos spragas ir tikisi, kad ši sistema pradėjo veikti visu pajėgumu 2008 m., ne jos įgyvendinimas yra laikomas būtina sąlyga norint išlaikyti EIB finansinį pajėgumą ir stabilumą;

51.  yra susirūpinęs dėl Audito komiteto išvadų, kad sparti EIB veiklos ir pajėgumų plėtra, susijusi su ESIF įgyvendinimu, su valdymo trečiųjų šalių vardu įgaliojimais ir konsultacijų paslaugų teikimų nebūtinai suderintas su atitinkamais verslo struktūros ar procesų pritaikymais; pažymi, kad 2017 m. Audito komitetas išlaikė penkias savo rekomendacijas iš 2015 ir 2016 m., susijusias su vidaus kontrole ir rizikos aplinka; ragina EIB įgyvendinti šias rekomendacijas pirmenybės tvarka ir užtikrinti, kad vidaus procesai, kibernetinis saugumas ir rizikos valdymas atitiktų naujus ir didėjančius reikalavimus EIB grupei ir jai iškilusius uždavinius;

52.  mano, kad EIB turėtų didinti savo skaidrumą ne tik Europos Parlamento, bet ir valstybių narių valdžios institucijų atžvilgiu; mano, kad visiškai pagrįsta, jog demokratiškai išrinktiems atstovams turėtų būti suteikta daugiau informacijos apie EIB veiklą;

53.  mano, kad esama galimybių padidinti skaidrumą tiek valdymo organų, tiek veiklos lygmenimis; pakartoja, kad turi būti nuolat atskleidžiama informacija apie vertinimo taikant 3 ramsčiais pagrįsto vertinimo priemonę ir vertinimo naudojantis rezultatų vertinimo sistema (RVS) rezultatus; taip pat prašo atskleisti nekonfidencialią valdymo komiteto ir valdytojų tarybos posėdžių protokolų informaciją; su pasitenkinimu pažymi, kad 2017 m. EIB pradėjo skelbti EIB direktorių valdybos posėdžių protokolus, direktorių interesų konfliktų deklaracijas ir tam tikrą informaciją apie projektus, o būtent poveikio aplinkai vertinimus;

54.  pakartoja, kad skaidrumas, griežtas išsamus tikrinimas ir kontrolė įgyvendinant ES politiką lemia ne tik EIB visos bendros atskaitomybės ir atsakomybės griežtinimą, tuo tikslu teikiant aiškias finansų tarpininkų galutinių naudos gavėjų rūšies apžvalgas, grindžiamas išsamiu tikrinimu ir „pažink savo klientą“ principu, bet taip pat padeda didinti finansuojamų projektų bendrą veiksmingumą ir tvarumą;

55.  pakartoja raginimą EIB išplėsti informaciją, skelbiamą apie projektus, įgyvendintus pasitelkus tarpininkus, įtraukiant taip pat informaciją apie galutinius projektus, kuri sudarytų galimybę įvertinti EIB investicijų ekonominį ir socialinį poreikį;

56.  primena, kad vykdant valdymo procesą reikėtų geriau atsižvelgti į rezultatus, gautus plėtojant dialogą ar konsultacijas su pilietinės visuomenės organizacijomis arba konkrečiomis interesų grupėmis ar susirūpinusiais vietos ir regioniniais subjektais, kad būtų galima priimti labiau informacija grindžiamus ir teisėtus demokratinius sprendimus;

57.  reiškia susirūpinimą dėl išvadų, pateiktų Europos Audito Rūmų metinėje ataskaitoje, kurioje rašoma, kad buvo atskleisti dideli trūkumai, susiję su Europos investicijų fondu: Audito Rūmai atkreipia dėmesį į reguliavimo pažeidimą, susijusį su tuo, kad valstybių narių audito institucijos buvo įpareigotos atlikti MVĮ iniciatyvų auditą, tačiau pagal galiojančius teisės aktus dar neturi teisės atlikti patikrą vietoje;

58.  30 Audito Rūmų tikrintų investicijų atveju finansų tarpininkai patvirtino paskolas penkiems gavėjams be jų MVĮ statuso patvirtinimo; Europos Audito rūmai nelaikė šių projektų tinkamais finansuoti, tačiau buvo dar keturios naudos gavėjų paimtos paskolos, iš dalies arba visa apimtimi skirtos netinkamai finansuoti veiklai;

59.  teigiamai vertina tai, kad Audito Rūmų atskleistos problemos yra teoriškai išspręstos iš dalies pakeistu Finansiniu reglamentu; ragina EIB į kitą metinę ataskaitą įtraukti klausimus, susijusius su reguliavimo trūkumais, ir užtikrinti, kad pagal iš dalies pakeistą Finansinį reglamentą valstybių narių audito institucijos galėtų atlikti auditus net galutinio naudos gavėjo lygmeniu;

60.  palankiai vertina tai, kad patvirtintas EIB politikai taikomas požiūris į pereinamąjį laikotarpį dėl menkai reguliuojamų, neskaidrių ir nebendradarbiaujančių jurisdikcijų (angl. NCJ), kurį EIB direktorių valdyba patvirtino 2017 m. sausio mėn., tačiau tikisi, kad šis požiūris turėtų lemti šios politikos persvarstymą siekiant pagerinti EIB taikomą išsamų įmonių mokesčių tikrinimą išorės skolinimo atvejais, kartu atliekant ir EIB grupės kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu sistemos peržiūrą;

61.  ragina EIB atlikti tinkamą įmonės atsakomybės ir sąžiningumo išsamų tikrinimą, siekiant nustatyti tikruosius visų jo klientų savininkus ir atsakingus už operacijas, taip pat išsamų bendrovių galutinių investuotojų tikrinimą, kai kyla pavojus EIB investicijoms į nuosavo kapitalo fondus; ragina EIB savo interneto svetainėje skelbti duomenis, susijusius su faktine klientų nuosavybe, siekiant padidinti savo operacijų matomumą ir padėti užkirsti kelią korupcijos ir interesų konfliktų atvejams;

62.  ragina EIB, vadovaujantis 2018 m. gegužės 25 d. Tarybos priimtomis išvadomis dėl ES standartinės nuostatos dėl gero valdymo mokesčių srityje susitarimuose su trečiosiomis valstybėmis, stiprinti sąsają tarp EIB finansavimo ir gero mokesčių valdymo; mano, kad EIB turėtų toliau padėti griausią praktiką siekiant sąžiningo apmokestinimo, kovojant su mokesčių slėpimu ir mokesčių vengimu; ragina EIB patvirtinti atsakingą apmokestinimo politiką, kuria būtų užtikrinama, kad EIB nefinansuoja klientų, dalyvaujančių mokesčių vengimo ir mokesčių slėpimo schemose arba vykdančių veiklą per vadinamuosius mokesčių rojus; ragina EIB į savo sutartis su visais atrinktais finansų tarpininkais įtraukti standartines nuostatas ir išlygas dėl gero valdymo;

63.  pabrėžia, kad pagal persvarstytą EIB Išorės skolinimo įgaliojimą aiškiai nurodoma, kad ES juodasis sąrašas yra Bankui teisiškai privalomas ir kad EIB operacijomis neremiami projektai, kuriais prisidedama prie pinigų plovimo, terorizmo finansavimo, mokesčių vengimo, mokestinio sukčiavimo ir mokesčių slėpimo;

64.  pažymi, kad 2017 m. pabaigoje su EIB buvo susijusios 136 tiriamos sukčiavimo bylos, atitinkančias tris pagrindines įtarimų rūšis, o būtent įtarimai dėl sukčiavimo buvo tiriami 53,7 proc. atvejų, korupcijos – 25,5 proc. atvejų ir slaptų susitarimų –10,7 proc. atvejų;

65.  pažymi, kad EIB lėšas naudojo su išmetamųjų teršalų skandalu susijusios bendrovės, ypač bendrovė „Volkswagen“, ir kad jos dėl to galėjo būti panaudotos neetiškai ir neteisėtai veiklai finansuoti;

66.  pažymi, kad naujų tinkamų nagrinėti skundų skaičius išaugo nuo 84 2016 m. iki naujo visų didžiausio rekordo – 102 skundų 2017 m. ir kad 2017 m. išnagrinėti 173 skundai; pažymi, kad 38 iš 2017 m. gautų skundų buvo susiję tik su dviem EIB investicijų projektais: Transadrijos dujotiekio projektu ir Mombasos uosto privažiuojamojo kelio Kenijoje projektu;

67.  atkreipia dėmesį į EIB skundų nagrinėjimo tvarkos politikos peržiūrą ir tai, kad į netinkamo administravimo apibrėžtį įtraukti Europos ombudsmeno pateikti pavyzdžiai, apimantys prasto arba nevykdomo administravimo formas, kaip antai administracinius pažeidimus, neteisėtą diskriminaciją, nepagrįstą atsisakymą pateikti informaciją, piktnaudžiavimą įgaliojimais ir nereikalingą delsimą, tačiau reiškia susirūpinimą dėl likusios peržiūros rezultato dalies;

68.  apgailestauja, kad EIB neatsižvelgė į 2018 m. gegužės 3 d. Parlamento rezoliucijos dėl metinio pranešimo dėl 2016 m. EIB finansinės veiklos kontrolės 86 dalyje Parlamento išreikštą susirūpinimą dėl EIB skundų nagrinėjimo tvarkos peržiūros; reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad patvirtinta peržiūrėta skundų nagrinėjimo tvarka kelia didelį pavojų skundų nagrinėjimo skyriaus nepriklausomumui ir jo tyrimų bei išvadų skaidrumui; ragina užtikrinti, kad EIB skundų nagrinėjimo skyriaus vadovas galėtų priimti visus sprendimus dėl skundo priimtinumo ir tinkamumo tirti nepriklausomai nuo kitų EIB tarnybų ir kad skundų nagrinėjimo skyriaus vadovo įdarbinimo procedūra būtų skaidresnė;

69.  atkreipia dėmesį į 2018 m. gegužės 23 d. Ombudsmeno sprendimą byloje Nr. 1316/2016 TN dėl įtarimų dėl EIB skaidrumo politikos ir ragina Banką įgyvendinti Ombudsmeno siūlomus patobulinimus, pagal kuriuos rekomenduojama panaikinti konfidencialumo prezumpciją, susijusią su dokumentais, surinktais ir parengtais per patikrinimus, tyrimus ir auditus, taip pat vėl parengti EIB skaidrumo politikos nuostatas, susijusias su per tarpininkus teikiamomis paskolomis terminais, per kuriuos turi būti išnagrinėjami prašymai dėl informacijos;

70.  primena, kad reikia nustatyti griežtesnes taisykles dėl interesų konfliktų ir aiškius, griežtus bei skaidrius kriterijus, siekiant užkirsti kelią bet kokios rūšies įtakai ar objektyvumo nebuvimui taikant paskolų paskirstymo mechanizmą; pakartoja, kad EIB privalo kuo greičiau peržiūrėti savo elgesio kodeksą, siekdamas užtikrinti, kad pirmininko pavaduotojai nevadovautų jokioms operacijoms savo gimtosiose šalyse, kadangi dėl to kyla pavojus institucijos nepriklausomumui; ragina EIB atsižvelgti į ombudsmeno rekomendacijas ir peržiūrėti elgesio kodeksą, siekiant, kad būtų geriau užkertamas kelias interesų konfliktams jo valdymo institucijose ir galimoms „sukamųjų durų“ reiškinio problemoms;

71.  tikisi, kad šiuo metu peržiūrima EIB informatorių apsaugos politika bus plataus užmojo ir joje bus nustatyti aukšti standartai; ragina EIB į šią peržiūrą įtraukti tiek vidaus, tiek išorės informatorius ir nustatyti tvarką bei terminus, taip pat parengti aiškias ir tikslias gaires siekiant geriau orientuoti informatorius ir apsaugoti juos nuo atsakomųjų veiksmų;

Europos Parlamento vykdoma kontrolė

72.  pritaria Europos Audito Rūmų pozicijai, kad Audito Rūmams turi būti suteikti įgaliojimai atlikti visų EIB operacijų auditą, įskaitant operacijas, kurias vykdydamas EIB naudoja su ES biudžetu nesusijusias lėšas;

73.  ragina EP Biudžeto kontrolės komitetą surengti metinį praktinį seminarą / klausymą dėl EIB veiklos ir EIB operacijų kontrolės, kuris suteiktų Parlamentui papildomos svarbios informacijos, padėsiančios jam atlikti EIB ir jo operacijų kontrolės darbą;

Tolesni veiksmai, susiję su Parlamento rekomendacijomis

74.  ragina EIB pranešti apie tai, kaip reaguota į ankstesnes Europos Parlamento rekomendacijas, pateiktas jo metinėse rezoliucijose, ypač susijusias su:

   a) jo skolinimo veiklos įtaka ir pasiektais rezultatais;
   b) interesų konfliktų prevencija, visų pirma ESIF investicijų komiteto ir EIB direktorių valdybos narių interesų konfliktų, ir griežtesnių taisyklių dėl interesų konfliktų užtikrinimu atitinkamame elgesio kodekse, ypač valdymo komiteto ir direktorių valdybos narių elgesio kodekse;
   c) rangos ir subrangos sistemos skaidrumu ir informacijos susijusios su tarpininkais ir galutiniais gavėjais atskleidimu siekiant užkirsti kelią mokesčių vengimui, sukčiavimui ir korupcijai;

o
o   o

75.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) https://www.ombudsman.europa.eu/en/decision/en/95520
(2) OL C 298, 2018 8 23, p. 80.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0198.
(4) OL L 280, 2011 10 27, p. 1.
(5) OL L 135, 2014 5 8, p. 1.
(6) OL L 169, 2015 7 1, p. 1.
(7) https://www.ombudsman.europa.eu/en/decision/en/95520


Tarpvalstybiniai prašymai grąžinti meno kūrinius ir kultūros vertybes, pagrobtas per ginkluotus konfliktus ir karus
PDF 144kWORD 48k
2019 m. sausio 17 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl tarpvalstybinių prašymų grąžinti meno kūrinius ir kultūros vertybes, pagrobtas per ginkluotus konfliktus ir karus (2017/2023(INI))
P8_TA(2019)0037A8-0465/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 1954 m. Hagos kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu konvenciją ir į jos 1999 m. kovo mėn. antrąjį protokolą,

–  Atsižvelgdamas į savo 1995 m. gruodžio 14 d. rezoliuciją dėl iš žydų bendruomenių pagrobto turto grąžinimo(1) ir 1998 m. liepos 16 d. rezoliuciją dėl holokausto aukų nuosavybės grąžinimo(2),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio mėn. priimtą priemonių paketą, kuriuo siekiant sustiprinti ES gebėjimą kovoti su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu ir vykdomi 2016 m. vasario 2 d. Kovos su teroristų finansavimu stiprinimo veiksmų plane (COM(2016)0050) išdėstyti įsipareigojimai ir į 2017 m. liepos 13 d. jos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl kultūros vertybių importo (COM(2017)0375),

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. balandžio 30 d. rezoliuciją dėl ISIS / „Da'esh“ vykdomo kultūros objektų naikinimo(3),

–  atsižvelgdamas į 1995 m. birželio 24 d. Tarptautinio privatinės teisės unifikavimo instituto (UNIDROIT) Konvenciją dėl pavogtų ar neteisėtai išvežtų kultūros objektų,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/60/ES dėl neteisėtai iš valstybės narės teritorijos išvežtų kultūros objektų grąžinimo(4),

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvencijos 1 protokolo 1 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 116/2009 dėl kultūros vertybių eksporto(5),

–  atsižvelgdama į 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo(6), visų pirma į jo 7 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į savo 2003 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją dėl prekių, kurių nuosavybės teisės gali būti užginčytos, laisvo judėjimo vidaus rinkoje teisinės sistemos(7),

–  atsižvelgdamas į savo Vidaus politikos generalinio direktorato 2016 m. atliktą tyrimą dėl tarpvalstybinių ieškinių grąžinti meno kūrinius, pagrobtus per ginkluotus konfliktus ir karus,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas)(8),

–  atsižvelgdamas į 1970 m. lapkričio 14 d. UNESCO nelegalaus kultūros vertybių įvežimo, išvežimo ir nuosavybės teisės perdavimo uždraudimo priemonių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 4 d. Tarybos rezoliuciją Nr. 14232/12 dėl neoficialaus kultūros vertybių srityje veikiančių teisėsaugos institucijų ir ekspertų tinklo (ES CULTNET) sukūrimo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir į Kultūros ir švietimo komiteto nuomonę (A8-0465/2018),

A.  kadangi, pasak Interpolo, meno vertybių juodoji rinka tampa tokia pat pelninga, kaip ir narkotikų, ginklų bei suklastotų prekių rinka;

B.  kadangi, remiantis Komisijos pasiūlymo dėl Reglamento dėl kultūros vertybių importo poveikio vertinimu, 80–90 proc. pasaulyje parduodamų antikvarinių vertybių kilmė neteisėta;

C.  kadangi kultūros paveldas yra vienas pagrindinių civilizacijos elementų, pavyzdžiui, turinčių simbolinę vertę ir įkūnijančių visuomenę vienijančią žmonijos kultūrinę atmintį; kadangi pastaraisiais metais konfliktuojančios grupuotės ir teroristinę veiklą vykdantys subjektai visame pasaulyje įvykdė ne vieną nusikaltimą pasaulio kultūros paveldo atžvilgiu, kadangi vertingi meno kūriniai, skulptūros ir archeologiniai radiniai parduodami ir iš kai kurių ES nepriklausančių šalių importuojami į ES, o iš to gaunamas pelnas gali būti naudojamas teroristinei veiklai finansuoti; kadangi būtina tvirtai įsipareigoti kovoti su neteisėta prekyba kultūros vertybėmis, pavyzdžiui, meno kūriniais, pagrobtais vykstant ginkluotiems konfliktams ir karams Libijoje, Sirijoje ir Irake; kadangi kultūros vertybės nepaprastai svarbios kultūros, meno, istorijos ir mokslo požiūriais ir turi būti apsaugotos nuo neteisėto pasisavinimo ir grobstymo;

D.  kadangi iš karto pasibaigus Antrajam pasauliniam karui buvo stengiamasi surasti ir grąžinti pagrobtą turtą į jo kilmės šalis;

E.  kadangi neteisėtai parduotų ir (arba) iškastų ar gautų objektų restitucija turi būti užtikrinta vadovaujantis ES įsipareigojimu užtikrinti teisingus procesus ir atlyginti žalą nukentėjusiesiems, taip pat UNESCO konstitucija ir paveldo apsaugos konvencijomis;

F.  kadangi tiek Vašingtono konferencijos principuose nacių konfiskuoto meno klausimu, tiek Vilniaus forume, tiek Terezyno deklaracijoje dėl Holokausto metu nusavinto turto ir susijusių klausimų pabrėžiama asmeninio nekilnojamojo turto restitucijos svarba; kadangi meno kūrinių, kurie buvo grąžinti po Vašingtono konferencijos, skaičius svyruoja maždaug tarp 1 000 ir 2 000(9); kadangi nėra išsamaus pastaraisiais metais grąžintų meno kūrinių sąrašo;

G.  kadangi tebesama meno kūrinių, kurių pasigendama ir kurie laukia, kol bus grąžinti savo teisėtiems savininkams arba jų paveldėtojams; kadangi 1998 m. Vašingtono konferencijoje pateiktu Jonathano Petropouloso vertinimu, visoje Europoje buvo pavogta apie 650 000 meno kūrinių, o Ronald Lauder nurodė, kad vis dar pasigendama 11 000 meno kūrinių, kurių vertė tuo metu (1998 m.) siekė 10–30 mlrd. JAV dolerių; kadangi Ieškinių konferencija ir Pasaulinė žydų turto restitucijos organizacija paprastai atsako, kad tikslių duomenų nėra: buvo pagrobta apie 650 000 meno kūrinių, vis dar negrąžinta apie 100 000;

H.  kadangi bylų šalys ir toliau susiduria su teisinėmis problemomis, viena vertus, dėl neretai labai specifinio jų reikalavimų pobūdžio, antra vertus, dėl pasibaigusio pokario restitucijos įstatymų galiojimo, tradicinių normų netaikymo atgaline data, neapibrėžtos pagrobto turto sąvokos, ieškiniams taikomų senaties terminų nuostatų ar nuostatų dėl įgyjamosios senaties bei sąžiningo įgijimo;

I.  kadangi, ieškiniai dėl išgrobstytų meno kūrinių ir kultūros vertybių restitucijos daugiausia nagrinėjami pagal tarptautinę viešąją teisę, kadangi šios normos turi būti papildytos griežtesnėmis tarptautinės privatinės teisės normomis;

J.  kadangi dėl nepakankamai išvystyto tarptautinės privatinės teisės aspekto tiek tarptautiniu, tiek Europos lygmenimis atsiranda daugiau teisinio netikrumo tarpvalstybinės išgrobstytų meno kūrinių ir kultūros vertybių restitucijos atvejais, susijusiais ne tik su baigtais nacių pagrobto meno kūrinių sandoriais, bet ir su būsimais sandoriais;

K.  kadangi nėra ES teisės aktų, kuriais būtų aiškiai ir išsamiai reglamentuojami ieškiniai grąžinti meno kūrinius ir kultūros objektus, fizinių asmenų pagrobtus per ginkluotus konfliktus;

L.  kadangi UNESCO, kartu su pagrindiniais Europos aukcionais, muziejais ir žinomais kolekcininkais, rengia pažangius šių darbų kilmės mokslinius tyrimus, kad galėtų juos grąžinti savininkams;

M.  kadangi, siekdama papildyti Interpolo pavogtų daiktų duomenų bazę, Tarptautinė muziejų taryba (ICOM) daugiau kaip dešimt metų skelbia objektų, kuriais gali būti neteisėtai prekiaujama, kategorijų raudonuosius sąrašus;

1.  apgailestauja, kad iki šiol praktiškai nesiimta jokių tolesnių veiksmų reaguojant į jo rezoliuciją dėl prekių, kurių nuosavybės teisės gali būti užginčytos, laisvo judėjimo vidaus rinkoje teisinės sistemos, kurioje Parlamentas paragino Komisiją atlikti įvairių aspektų, susijusių su civilinės materialinės ir procesinės teisės normomis, kilmės paieškomis, katalogavimo sistemomis, alternatyvaus ginčų sprendimo mechanizmais ir tarpvalstybinės koordinavimo administracinės institucijos sukūrimo verte, tyrimą; mano, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 81 straipsnio 2 dalis galėtų būti teisinis pagrindas suteikti Sąjungai įgaliojimus veikti šioje srityje;

2.  pabrėžia, kad meno kūrinių ir kitų kultūros vertybių grobimas tiek ginkluotų konfliktų ir karų, tiek taikos metu yra bendra didžiulį susirūpinimą kelianti bendra problema, kurią būtina spręsti tiek kultūros vertybių grobimo prevencijos, tiek pagrobtų kultūros vertybių restitucijos aspektais, siekiant apsaugoti ir užtikrinti kultūros paveldo neliečiamumą bei visuomenių, bendruomenių, grupių ir asmenų tapatybę;

3.  pažymi, kad ES lygmeniu buvo skiriama nepakankamai dėmesio meno kūrinių ir kultūros vertybių, kurios buvo pagrobtos, pavogtos ar neteisėtai įsigytos, inter alia, per ginkluotus konfliktus, restitucijai, ypač privatinės teisės, tarptautinės privatinės teisės ir civilinio proceso srityse; ragina Komisiją apsaugoti, remti ir skatinti tarpvalstybinius ieškinius dėl meno vertybių, prarastų arba pasisavintų vykdant valstybės sankcionuotus grobimo veiksmus arba išplėštų per ginkluotus konfliktus, restitucijos; šiuo tikslu ragina Komisiją ir valstybes nares priimti rekomendacijas ir gaires, kad būtų didinamas informuotumas apie būtinybę remti valstybių narių nacionalines institucijas nagrinėjant restitucijos prašymus;

4.  pabrėžia, kad tokios institucijos kaip UNESCO ir Interpolas ragina stiprinti kultūros paveldo apsaugą ir įgalinti valstybes įgyvendinti priemones, kurios palengvintų restituciją;

5.  apgailestauja, kad nesama patikimos statistikos apie tikslų kultūros vertybių grobstymo ir neteisėtos prekybos jomis mastą; ragina Komisiją ir valstybes nares parengti patikimą statistiką šioje srityje;

6.  reiškia susirūpinimą, kad pagal daugumą dabartinių politinių ir teisėkūros iniciatyvų dėmesys išimtinai skiriamas viešajai, administracinei ir (arba) baudžiamajai teisei; pabrėžia, kad, norint parengti visapusišką reglamentavimo sistemą, būtina daugiau dėmesio skirti privatinei teisei; ragina kompetentingas institucijas priimti visas reikiamas priemones ir iniciatyvas šiam tikslui pasiekti;

7.  mano, kad būtina atlikti daugiau tyrimų, siekiant daugiau sužinoti apie menkai žinomą neteisėtos prekybos kultūros vertybėmis sritį ir gauti geresnės informacijos apie jos mastą, struktūrą ir dydį, pvz., atsižvelgiant į Vokietijoje šiuo metu įgyvendinamą projektą ILLICID;

8.  teigiamai vertina tai, kad kai kurios valstybės narės pripažino, jog turi būti sprendžiamos šios išskirtinės problemos, susijusios su ieškiniais dėl meno kūrinių ir kultūros vertybių, pavogtų, pagrobtų ar neteisėtai įgytų per ginkluotus konfliktus ir karus, grąžinimo, siekiant priimti teisinius sprendimus, kuriais būtų užtikrintos privačių asmenų, valstybės ir vietos valdžios institucijų bei religinių asociacijų nuosavybės teisės, kurių ginkluotų konfliktų ar karų metu jie neteisėtai neteko savo meno kūrinių atžvilgiu;

9.  pabrėžia, kad svarbu didinti bendrą informuotumą, siekiant pasmerkti šią neteisėtą praktiką, ir primena, kad kiekvienas iš savininko paimtas objektas yra visam laikui prarastas istorinis ir mokslinis turtas;

10.  pažymi, kad veiksmingiausias būdas kovoti su prekyba kultūros vertybėmis ir juodosios meno rinkos plėtra, tuo pačių remiant restituciją, yra sąžiningos praktikos prekybos meno kūriniais srityje vystymo ir jų grąžinimo skatinimas, kuris žvelgiant iš tarptautinės ir pasaulinės perspektyvos gali daryti tiek siekiamą prevencinį poveikį, tiek priverstinį ir baudžiamąjį;

11.  pabrėžia, jog, norint parengti taisykles, pagal kurias būtų galima veiksmingai užkirsti kelią meno kūrinių ir kultūros vertybių grobstymui ir kontrabandai, bei užtikrinti visapusiškai skaidrią, patikimą ir etišką pasaulinę meno rinką, Komisija turėtų siekti bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis, kad būtų mezgamos vaisingos partnerystės, šiuo tikslu vadovaujantis 1995 m. UNIDROIT konvencijoje dėl pavogtų ar neteisėtai išvežtų kultūros objektų išdėstytais principais;

12.  mano, kad ES teisėkūros veiksmai – taip pat ir tarptautinės privatinės teisės srityje – būtų veiksmingi tik ateities sandorių atžvilgiu;

13.  laikosi nuomonės, kad norint sukurti atsakingą ir etišką Europos meno rinką reikia pabaigti metais trukusias išlygas ir nuokrypius; ragina Komisiją šiuo klausimu nustatyti civilinės teisės priemones, kurios padėtų įveikti sudėtingas problemas, su kuriomis susiduria privačios šalys, siekiančios, kad būtų grąžinti iš tiesų jiems priklausantys meno kūriniai; kartu ragina Komisiją sukurti naują diskusijų programą, kad būtų galima nustatyti geriausią praktiką ir sprendimus dabar ir ateityje;

14.  teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą dėl Reglamento dėl kultūros vertybių importo, taip pat 2018 m. spalio 25 d. Europos Parlamento priimtus šio pasiūlymo pakeitimus(10); atsižvelgdamas į globalią meno rinkos apimtį ir privačiose rankose esančių objektų skaičių, pakartoja, kad būtina toliau dėti pastangas tarpvalstybinės per ginkluotus konfliktus ir karus pagrobtų meno kūrinių ir kultūros vertybių restitucijos srityje; pabrėžia, kad mokslinių kilmės vietos tyrimų ir Europos bendradarbiavimo nauda pasitvirtino atpažįstant pagrobtus objektus ir vėliau sudarant galimybę juos grąžinti, o kai kuriais atvejais – užkertant kelią teroristinių grupių ar karų finansavimui;

15.  apgailestauja, jog dėl to, kad valstybėse narėse netaikomos mokslinių kilmės vietos tyrimų ir deramo stropumo taisyklės, jos taikomos negriežtai arba skiriasi, nemažai tarpvalstybinių ieškinių dėl restitucijos negali būti nagrinėjami veiksmingai ir koordinuotai, o dėl to gali būti skatinamas grobstymas ir neteisėta prekyba bei kontrabanda; pažymi, kad stokojant bendrų standartų, visoms suinteresuotosioms šalims, įskaitant muziejus, prekiautojus meno kūriniais, kolekcininkus, turistus ir keliautojus, dažnai lieka neaišku, kokia procedūra turėtų būti taikoma; todėl prašo Komisijos suderinti mokslinių kilmės vietos tyrimų taisykles ir įtraukti kai kuriuos pagrindinius 1995 m. UNIDROIT konvencijos dėl pavogtų ar neteisėtai išvežtų kultūros objektų principus;

16.  pabrėžia, kad nedelsiant būtina aktyviai skatinti sistemingą naudojimąsi aukštos kokybės nepriklausomais moksliniais kilmės vietos tyrimais, siekiant identifikuoti pagrobtus meno kūrinius, palengvinti jų grąžinimą teisėtiems savininkams, sukurti visiškai skaidrią, atsakingą ir etišką meno rinką, taip pat veiksmingai užkirsti kelią meno ir kultūros vertybių grobimui ir prekybai jais bei nuo šių veiksmų atgrasyti; atkreipia dėmesį į galimybes, šiuo tikslu siūlomas pagal Europos finansines priemones; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti ir remti specialias mokymų programas mokslinių kilmės vietos tyrimų srityje Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis, kad pirmiausia įsitraukusieji į kovą su neteisėta prekyba kultūros vertybėmis galėtų plėtoti ir tobulinti savo ekspertines žinias – taip pat ir įgyvendinant tarpvalstybinius projektus;

17.  mano, kad moksliniai kilmės vietos tyrimai glaudžiai susiję su deramo stropumo pareiga, taikoma įsigyjant meno kūrinius, ir kad tai kelia didelį susirūpinimą visiems meno rinkos dalyviams, nes pagal kai kurių valstybių nacionalinius įstatymus už sąmoningą ar neatsargų vogtų meno kūrinių įsigijimą yra baudžiama;

18.  mano, jog akivaizdu, kad turėtų būti pasirūpinta parengti išsamų visų kultūros objektų, įskaitant priklausiusius žydams, kuriuos išgrobstė naciai bei jų sąjungininkai, sąrašą, kuris apimtų laikotarpį nuo jų pagrobimo iki šių dienų; ragina Komisiją paremti katalogavimo sistemą, kurią naudotų ir viešieji subjektai bei privačios meno kolekcijos, siekiant rinkti duomenis apie pagrobtų, pavogtų ir neteisėtai įgytų kultūros vertybių būklę ir tikslų pateiktų ieškinių statusą; ragina Komisiją remti skaitmeninimo projektus, kuriuos įgyvendinant būtų kuriamos arba sujungiamos esamos skaitmeninės duomenų bazės, siekiant palengvinti keitimąsi šiais duomenimis ir moksliniais kilmės vietos tyrimais;

19.  mano, kad, norint sudaryti sąlygas deramiems moksliniams kilmės vietos tyrimams atlikti, būtina sukurti kuo išsamesnį dokumentų sąvadą arba sandorių registrą; prašo Komisijos aktyviai padėti parengti bendras tokių registrų gaires ir priimti tinkamas priemones, siekiant paraginti valstybes nares nustatyti bendrą pareigą meno rinkos specialistams naudoti tokį sandorių registrą ir, kalbant bendriau, laikytis 1995 m. UNIDROIT konvencijos dėl pavogtų ar neteisėtai eksportuojamų kultūros objektų;

20.  primygtinai ragina Komisiją skatinti ir finansiškai remti mokslinius kilmės vietos tyrimus visoje Sąjungoje; siūlo Komisijai surengti diskusijų forumą, siekiant keistis geriausia praktika ir rasti geriausius sprendimus dabarčiai ir ateičiai;

21.  ragina Komisiją svarstyti galimybę nustatyti specialius alternatyvaus ginčų sprendimo mechanizmus nagrinėjant pagrobtų meno kūrinių ir kultūros vertybių restitucijos atvejus, siekiant įveikti esamas teisines kliūtis, pvz., mišrią arbitražo ir tarpininkavimo procedūrą; akcentuoja aiškių standartų ir skaidrių bei neutralių procedūrų svarbą;

22.  pažymi, kad dėl senaties terminų ieškovams neretai kyla sunkumų sprendžiant restitucijos klausimus; ragina Komisiją įvertinti šį klausimą ir tinkamai subalansuoti senaties laikotarpį, taikomą ieškinių dėl pagrobtų meno vertybių, įskaitant pagrobtąsias nacių, grąžinimo atveju, atsižvelgiant tiek į nukentėjusiųjų nuo grobimo ir vagysčių, tiek į rinkos dalyvių interesų apsaugą; mano, kad pavyzdžiu galėtų būti laikomas JAV Holokausto metu nusavintų meno vertybių grąžinimo aktas;

23.  ragina Komisiją svarstyti galimybę imtis teisėkūros veiksmų, siekiant stiprinti teisinę ieškinių dėl tarpvalstybinės meno kūrinių ir kultūros vertybių, pagrobtų per ginkluotus konfliktus ir karus, grąžinimo sistemą, remiantis tarptautinės privatinės teisės priemonėmis;

24.  prašo kompetentingų ES institucijų paraginti valstybes nares dalytis informacija apie esamą praktiką, susijusią su kultūros vertybių kilmės vietos patikrinimu, ir stiprinti savo bendradarbiavimą, kad būtų derinamos kontrolės priemonės ir administracinės procedūros, kuriomis siekiama nustatyti kultūros vertybių kilmės vietą;

25.  atkreipia dėmesį į tai, kad valstybių narių lygmeniu nepakankamai koordinuojama aiškinant deramo stropumo sąvoka; ragina Komisiją deramo stropumo sąvoką išaiškinti, kiek tai susiję su sąžiningumu; kaip pavyzdį nurodo Šveicarijos tarptautinio kultūros vertybių perdavimo federalinio įstatymo 16 straipsnį, pagal kurį prekiautojams ir aukcionų rengėjams draudžiama sudaryti sandorį dėl meno kūrinio, jei kyla abejonių dėl šio objekto kilmės; pažymi, kad pagal šį įstatymą pareiga įrodyti iš dalies perduodama pardavėjui; tačiau meno objekto valdytojas negali remtis sąžiningumo principu, jeigu jis arba ji negali įrodyti, kad jį įsigydamas tam skyrė deramą dėmesį; ragina Komisiją priimti priemones, kuriomis būtų siekiama informuoti meno rinką ir galimus meno objektų pirkėjus apie mokslinių kilmės vietos tyrimų svarbą, turint galvoje, kad šie moksliniai tyrimai susiję su deramo stropumo pareiga;

26.  ragina Komisiją parengti bendrus prieigos prie viešųjų ir privačių archyvų, kuriuose saugoma turto tapatybės ir vietos nustatymo, principus ir imtis veiksmų, rengiant išsamią esamų kultūros vertybių duomenų bazių schemą, ir numatyti galimybę sukurti centrinę metaduomenų bazę, kurią naudojant būtų atsižvelgiama į prieinamą informaciją, kuri būtų nuolat atnaujinama ir kuria galėtų naudotis visi susiję subjektai; mano, kad, naudojantis šia centrine metaduomenų baze, turėtų būti sukurta bendra katalogavimo sistema, pagal kurią galėtų būti naudojami standartizuoti objektų atpažinties kodai; todėl prašo Komisijos kaip rinkos standartą visoje vidaus rinkoje paraginti taikyti objektų atpažinties kodus, kuriuos yra sukūrusios ir skatina Tarptautinė muziejų taryba (ICOM) ir kitos organizacijos; atkreipia dėmesį į tai, kad ši duomenų bazė turėtų būti sujungta su Interpolo Vogtų meno kūrinių duomenų baze ir reguliariai atnaujinama;

27.  mano, jog siekiant atlikti išsamesnius ir tikslesnius mokslinius kilmės vietos tyrimus kultūros vertybių dokumentų sąvado ar sandorių registro sukūrimas būtų dar vienas būdas naudingai papildyti minėtąją duomenų bazę; prašo Komisijos priimti reikiamas priemones, siekiant paskatinti valstybes nares nustatyti bendrą pareigą meno rinkos subjektams naudoti tokius dokumentų sąvadus ar sandorių registrus ir, kalbant bendriau, laikytis 1995 m. UNIDROIT konvencijos dėl pavogtų ar neteisėtai išvežtų kultūros objektų;

28.  mano, kad centrinė duomenų bazė turėtų veikti remiantis bendra katalogavimo sistema, pagal kurią objektai būtų identifikuojami standartiniu būdu (atsižvelgiant į tokias savybes, kaip medžiaga, technika, išmatavimai, įrašai, pavadinimas, tema, data ar laikotarpis ir t. t.);

29.  ragina Komisiją parengti bendrus principus, kaip nustatyti nuosavybės teises, taip pat taisykles dėl senaties terminų, įrodymų standartus, taip pat sąvokas „grobimas“ ir „meno kūriniai“, atsižvelgiant į valstybėse narėse galiojančias susijusias taisykles;

30.  ragina valstybes nares ir šalis kandidates dėti visas būtinas pastangas, kad būtų priimtos priemonės, skirtos mechanizmų, kurie būtų palankūs šioje rezoliucijoje minimų vertybių grąžinimo požiūriu, sukūrimui užtikrinti, ir turėti galvoje, kad, vadovaujantis Europos žmogaus teisių konvencijos 1 protokolo 1 straipsniu, meno kūrinių, pagrobtų, pavogtų ar neteisėtai įgytų vykdant nusikaltimus žmoniškumui, grąžinimas teisėtiems ieškovams yra visuotinės svarbos klausimas;

31.  pabrėžia, kad siekdama parengti taisyklių, veiksmingai užkertančių kelią meno kūrinių ir kultūros vertybių grobstymui, rinkinį ir sukurti visiškai skaidrią, atsakingą, atskaitingą ir etišką pasaulinę meno kūrinių rinką Komisija turėtų stengtis bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis ir megzti vaisingas partnerystes, kurios būtų palankios šioje rezoliucijoje minimų vertybių grąžinimo požiūriu, kartu atsižvelgiant tiek į 1995 m. UNIDROIT konvencijoje dėl pavogtų ar neteisėtai išvežtų kultūros objektų, tiek į Europos žmogaus teisių konvencijos 1 protokolo 1 straipsnyje išdėstytus principus;

32.  primena, kad švietimo priemonėmis puoselėjama pagarba meno kūriniams ir kitoms kultūros vertybėms, kaip kultūros paveldo simboliams, bei jų vertinimas ir kad dėl to švietimas atlieka svarbų vaidmenį užkertant kelią kultūros vertybių grobimui ir neteisėtai prekybai jomis; šiuo atžvilgiu ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti ir remti švietimo ir sąmoningumo didinimo veiklą – taip pat ir neformaliojo švietimo bei savaiminio mokymosi kontekste;

33.  ragina Komisiją ir visas kompetentingas institucijas priimti priemones, kuriomis būtų siekiama informuoti meno rinką ir galimus meno objektų pirkėjus apie mokslinių kilmės vietos tyrimų svarbą, turint galvoje, kad šie moksliniai tyrimai susiję su deramo stropumo pareiga;

34.  primena, kad glaudus policijos ir muitinės tarnybų bendradarbiavimas Europos ir tarptautiniu lygmeniu yra itin svarbus kovojant su neteisėta prekyba kultūros paveldo kūriniais;

35.  pritaria idėjai, kad klausimai dėl tarpvalstybinės restitucijos procedūrų, susijusių su pagrobtais, pavogtais arba neteisėtai įgytais meno kūriniais ir kultūros vertybėmis, ir dėl aktyvaus mokslinių kilmės vietos tyrimų skatinimo būtų keliami įgyvendinant 2018-ųjų Europos kultūros paveldo metų iniciatyvą; todėl ragina Komisiją ir jos sudarytą darbo grupę šį klausimą įtraukti į savo darbo planą, kuriame detalizuojama 2018-ųjų Europos kultūros paveldo metų veikla;

36.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL C 17, 1996 1 22, p. 199.
(2) OL C 292, 1998 9 21, p. 166.
(3) OL C 346, 2016 9 21, p. 55.
(4) OL L 159, 2014 5 28, p. 1.
(5) OL L 39, 2009 2 10, p. 1.
(6) OL L 351, 2012 12 20, p. 1.
(7) OL C 91E, 2004 4 15, p. 500.
(8) OL L 119, 2016 5 4, p. 1.
(9) Ieškinių konferencijos ir Pasaulinės žydų turto restitucijos organizacijos Pagrobto meno ir kultūros vertybių iniciatyvos pagrindu surinkta informacija.
(10) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0418.


Sąjungos biudžeto apsauga esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų ***I
PDF 234kWORD 61k
2019 m. sausio 17 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Sąjungos biudžeto apsaugos esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų (COM(2018)0324 – C8-0178/2018 – 2018/0136(COD))(1)
P8_TA(2019)0038A8-0469/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl reglamento
1 konstatuojamoji dalis
(1)  teisinė valstybė yra viena iš pagrindinių vertybių, kuriomis grindžiama Sąjunga. Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje nurodyta, kad šios vertybės yra bendros visoms valstybėms narėms;
(1)  Sąjunga yra grindžiama šiomis Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2 straipsnyje įtvirtintomis vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises. ES sutarties 2 straipsnyje nurodyta, kad šios vertybės yra bendros valstybėms narėms, gyvuojančioms visuomenėje, kurioje vyrauja pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas ir moterų bei vyrų lygybė;
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl reglamento
1 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(1a)  valstybės narės turėtų laikytis savo įsipareigojimų ir rodyti pavyzdį juos iš tikrųjų vykdydamos, taip pat siekti, kad būtų sukurta bendra teisinės valstybės principo – visuotinės vertybės, kuria nešališkai vadovautųsi visos susijusios šalys – kultūra. Šių principų visapusiškas paisymas ir propagavimas yra esminė viso Europos projekto teisėtumo sąlyga ir pagrindinė sąlyga stiprinant piliečių pasitikėjimą Sąjunga ir užtikrinant veiksmingą jos politikos įgyvendinimą;
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl reglamento
1 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(1b)  remiantis ES sutarties 2 straipsniu, 3 straipsnio 1 dalimi ir 7 straipsniu, Sąjungai suteikiama galimybė veikti, kad apsaugotų savo konstitucinį pagrindą ir bendras vertybes, kuriomis ji grindžiama, įskaitant biudžeto principus. Valstybės narės, Sąjungos institucijos, įstaigos, organai, agentūros ir šalys kandidatės privalo laikytis šių principų ir vertybių, juos saugoti ir propaguoti, taip pat jos turi lojalaus bendradarbiavimo pareigą;
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl reglamento
2 konstatuojamoji dalis
(2)  vadovaujantis teisinės valstybės principu visos valdžios institucijos veiktų neviršydamos įstatymu nustatytų ribų, paisydamos demokratijos ir pagrindinių teisių vertybių ir kontroliuojamos nepriklausomų ir nešališkų teismų. Pagal jį visų pirma reikalaujama, kad būtų laikomasi teisėtumo7, teisinio tikrumo8, vykdomosios valdžios savavališkumo draudimo9, valdžių atskyrimo10 ir veiksmingos nepriklausomų teismų užtikrinamos teisminės apsaugos11 principų12;
(2)  vadovaujantis teisinės valstybės principu visos valdžios institucijos veiktų neviršydamos įstatymu nustatytų ribų, paisydamos demokratijos ir pagarbos pagrindinėms teisėms vertybių ir kontroliuojamos nepriklausomų ir nešališkų teismų. Pagal jį visų pirma reikalaujama, kad būtų laikomasi teisėtumo7, įskaitant skaidrų, atskaitingą, demokratinį ir pliuralistinį teisės aktų priėmimo procesą, teisinio tikrumo8, vykdomosios valdžios savavališkumo draudimo9, valdžių atskyrimo10, teisės kreiptis į teismą ir veiksmingos nepriklausomų ir nešališkų teismų užtikrinamos teisminės apsaugos11 principų12. Šie principai atspindėti, be kita ko, Europos Tarybos Venecijos komisijos lygmeniu ir taip pat remiantis atitinkama Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika12a;
__________________
__________________
7 2004 m. balandžio 29 d. Teisingumo Teismo sprendimo CAS Succhi di Frutta, C-496/99 P, ECLI:EU:C:2004:236, 63 punktas.
7 2004 m. balandžio 29 d. Teisingumo Teismo sprendimo CAS Succhi di Frutta, C-496/99 P, ECLI:EU:C:2004:236, 63 punktas.
8 1981 m. lapkričio 12 d. Teisingumo Teismo sprendimo Amministrazione delle finanze dello Stato prieš Srl Meridionale Industria Salumi ir kt.; Ditta Italo Orlandi & Figlio ir Ditta Vincenzo Divella prieš Amministrazione delle finanze dello Stato, sujungtos bylos 212 iki 217/80, ECLI:EU:C:1981:270, 10 punktas.
8 1981 m. lapkričio 12 d. Teisingumo Teismo sprendimo Amministrazione delle finanze dello Stato prieš Srl Meridionale Industria Salumi ir kt.; Ditta Italo Orlandi & Figlio ir Ditta Vincenzo Divella prieš Amministrazione delle finanze dello Stato, sujungtos bylos 212 iki 217/80, ECLI:EU:C:1981:270, 10 punktas.
9 1989 m. rugsėjo 21 d. Teisingumo Teismo sprendimo Hoechst, sujungtos bylos 46/87 ir 227/88, ECLI:EU:C:1989:337, 19 punktas.
9 1989 m. rugsėjo 21 d. Teisingumo Teismo sprendimo Hoechst, sujungtos bylos 46/87 ir 227/88, ECLI:EU:C:1989:337, 19 punktas.
10 2016 m. lapkričio 10 d. Teisingumo Teismo sprendimo Kovalkovas, C-477/16, ECLI:EU:C:2016:861, 36 punktas; 2016 m. lapkričio 10 d. Teisingumo Teismo sprendimo PPU Poltorak, C-452/16, ECLI:EU:C:2016:858, 35 punktas; 2010 m. gruodžio 22 d. Teisingumo Teismo sprendimo DEB, C-279/09, ECLI:EU:C:2010:811, 58 punktas.
10 2016 m. lapkričio 10 d. Teisingumo Teismo sprendimo Kovalkovas, C-477/16, ECLI:EU:C:2016:861, 36 punktas; 2016 m. lapkričio 10 d. Teisingumo Teismo sprendimo PPU Poltorak, C-452/16, ECLI:EU:C:2016:858, 35 punktas; 2010 m. gruodžio 22 d. Teisingumo Teismo sprendimo DEB, C-279/09, ECLI:EU:C:2010:811, 58 punktas.
11 2018 m. vasario 27 d. Teisingumo Teismo sprendimo Associação Sindical dos Juízes Portugueses prieš Tribunal de Contas, C-64/16, ECLI:EU:C:2018:117, 31, 40 ir 41 punktai.
11 2018 m. vasario 27 d. Teisingumo Teismo sprendimo Associação Sindical dos Juízes Portugueses prieš Tribunal de Contas, C-64/16, ECLI:EU:C:2018:117, 31, 40–41 punktai. 2018 m. liepos 25 d. Teisingumo Teismo sprendimo LM, C-216/18 PPU, ECLI:EU:C:2018:586, 63–67 punktai.
12 Komisijos komunikato „Naujos ES priemonės teisinei valstybei stiprinti“ (COM(2014)0158) I priedas.
12 Komisijos komunikato „Naujos ES priemonės teisinei valstybei stiprinti“ (COM(2014)0158) I priedas.
12a 2011 m. balandžio 4 d. Venecijos komisijos ataskaita, tyrimas Nr. 512/2009 (CDL-AD(2011)003rev).
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl reglamento
2 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(2a)  stojimo kriterijai, arba Kopenhagos kriterijai, kuriuos 1993 m. Kopenhagos susitikime nustatė ir 1995 m. Madrido susitikime sustiprino Europos Vadovų Taryba, yra esminės sąlygos, kurias turi atitikti visos šalys kandidatės tam, kad taptų valstybe nare. Šie kriterijai apima: stabilias institucijas, kuriomis užtikrinama demokratija, teisinė valstybė, žmogaus teisės ir pagarba mažumų apsaugai; veikiančią rinkos ekonomiką ir gebėjimą atlaikyti konkurencinį spaudimą ir rinkos jėgų veikimą; taip pat gebėjimą laikytis Sąjungos narystės įsipareigojimų;
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl reglamento
2 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(2b)  jei šalis kandidatė nesilaiko reikalaujamų standartų, vertybių ir demokratinių principų, jos priėmimas į Sąjungą atidedamas iki to laiko, kol ji minėtų standartų visapusiškai laikysis. Šalių kandidačių įsipareigojimai pagal Kopenhagos kriterijus valstybėms narėms prisijungus prie Sąjungos taikomi ir toliau, remiantis ES sutarties 2 straipsniu ir ES sutarties 4 straipsnyje įtvirtintu lojalaus bendradarbiavimo principu. Todėl valstybės narės turėtų būti reguliariai vertinamos, kad būtų galima patikrinti, ar jų teisės aktai ir praktika ir toliau atitinka tuos kriterijus ir bendras vertybes, kuriais grindžiama Sąjunga, taip sukuriant tvirtą teisinę ir administracinę Sąjungos politikos įgyvendinimo sistemą;
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl reglamento
3 konstatuojamoji dalis
(3)  teisinė valstybė yra kitų pagrindinių teisių, kuriomis grindžiama Sąjunga, kaip antai laisvės, demokratijos, lygybės ir pagarbos žmogaus teisėms, apsaugos prielaida. Teisinės valstybės principo laikymasis yra neatsiejamai susijęs su pagarba demokratijai ir pagrindinėms teisėms: demokratija ir pagrindinių teisių paisymas neįmanomi nesilaikant teisinės valstybės principo, ir atvirkščiai;
(3)  nors nesama Sąjungos vertybių hierarchijos, teisinės valstybės principo paisymas yra itin svarbus, kad būtų apsaugotos kitos pagrindinės teisės, kuriomis grindžiama Sąjunga, kaip antai laisvė, demokratija, lygybė ir pagarba žmogaus teisėms. Teisinės valstybės principo laikymasis yra neatsiejamai susijęs su pagarba demokratijai ir pagrindinėms teisėms: demokratija ir pagrindinių teisių paisymas neįmanomi nesilaikant teisinės valstybės principo, ir atvirkščiai; Vidinės ir išorinės demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių politikos suderinamumas ir nuoseklumas yra labai svarbūs Sąjungos patikimumui;
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl reglamento
6 konstatuojamoji dalis
(6)  teisminės institucijos turėtų veikti nepriklausomai ir nešališkai, o tyrimą atliekančioms institucijoms ir prokuratūrai turėtų būti sudarytos sąlygos tinkamai atlikti savo funkcijas. Joms turėtų būti skirta pakankamai išteklių ir nustatytos procedūros, kad jos galėtų veikti tinkamai ir visapusiškai paisydamos teisės į teisingą bylos nagrinėjimą. Šios būtinos sąlygos yra minimali garantija, kad valdžios institucijos nepriimtų neteisėtų ir savavališkų sprendimų, kurie galėtų pakenkti Sąjungos finansiniams interesams;
(6)  teisminių institucijų nepriklausomumas ir nešališkumas turėtų būti užtikrinamas visada, o tyrimą atliekančioms institucijoms ir prokuratūrai turėtų būti sudarytos sąlygos tinkamai atlikti savo funkcijas. Joms turėtų būti skirta pakankamai išteklių ir nustatytos procedūros, kad jos galėtų veikti tinkamai ir visapusiškai paisydamos teisės į teisingą bylos nagrinėjimą. Šios būtinos sąlygos yra minimali garantija, kad valdžios institucijos nepriimtų neteisėtų ir savavališkų sprendimų, kurie galėtų pažeisti šiuos pagrindinius principus ir pakenkti Sąjungos finansiniams interesams;
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl reglamento
7 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(7a)   prokuratūros ir teisminių institucijų nepriklausomumas reiškia tiek formalų (de jure), tiek faktinį (de facto) prokuratūros ir teisminių institucijų bei pavienių prokurorų ir teisėjų nepriklausomumą;
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl reglamento
8 konstatuojamoji dalis
(8)  teisinės valstybės principo laikymasis yra svarbus ne tik Sąjungos piliečiams, bet ir verslo iniciatyvoms, inovacijoms, investicijoms ir tinkamam vidaus rinkos veikimui, nes šių padėtis bus geriausia tada, kai bus įdiegta tvirta teisinė ir institucinė sistema;
(8)  teisinės valstybės principo laikymasis yra itin svarbus ne tik Sąjungos piliečiams, bet ir verslo iniciatyvoms, inovacijoms, investicijoms, ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai ir tinkamam vidaus rinkos veikimui, nes šių padėtis bus tvariai gera tik tada, kai bus įdiegta tvirta teisinė ir institucinė sistema;
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl reglamento
8 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(8a)  integruojant taikomus Sąjungos stebėsenos mechanizmus, pvz., bendradarbiavimo ir tikrinimo mechanizmą, teisingumo rezultatų suvestinę ir kovos su korupcija ataskaitas, į platesnę teisinės valstybės stebėsenos sistemą galėtų būti suteikti efektyvesni ir veiksmingesni kontrolės mechanizmai siekiant apsaugoti Sąjungos finansinius interesus;
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl reglamento
8 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(8b)   nepakankamas skaidrumas, savavališka diskriminacija, konkurencijos iškraipymas ir nevienodos veiklos sąlygos ES vidaus rinkoje bei už jos ribų, poveikis bendrosios rinkos vientisumui ir mokesčių sistemos teisingumui, stabilumui bei teisėtumui, didesnė ekonominė nelygybė, nesąžininga valstybių konkurencija, socialinis nepasitenkinimas, nepasitikėjimas bei demokratijos stoka – tai tik keletas mokesčių srityje taikomos žalingos praktikos neigiamų padarinių pavyzdžių;
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl reglamento
10 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(10a)  Sąjunga gali naudotis daugybe priemonių ir procesų, siekdama užtikrinti visapusišką ir tinkamą ES sutartyje nustatytų principų ir vertybių laikymąsi, tačiau šiuo metu Sąjungos institucijos nereaguoja greitai ir veiksmingai, ypač siekiant užtikrinti patikimą finansų valdymą. Turėtų būti užtikrintas turimų priemonių įgyvendinimas, jos turėtų būti įvertintos ir papildytos siekiant, kad teisinės valstybės mechanizmas būtų tinkamas ir veiksmingas;
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl reglamento
11 konstatuojamoji dalis
(11)  visuotiniai teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumai, kurie daro neigiamą poveikį visų pirma tinkamam valdžios institucijų veikimui ir veiksmingai teisminei peržiūrai, gali daryti didelę žalą Sąjungos finansiniams interesams;
(11)  visuotiniai teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumai, kurie daro neigiamą poveikį visų pirma tinkamam valdžios institucijų veikimui ir veiksmingai teisminei peržiūrai, gali daryti didelę žalą Sąjungos finansiniams interesams. Siekiant apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, įskaitant veiksmingą pajamų surinkimą, taip pat siekiant užtikrinti visuomenės pasitikėjimą Sąjunga ir jos institucijomis, reikia atlikti efektyvius tokių trūkumų tyrimus ir taikyti veiksmingas ir proporcingas priemones, kai nustatomas visuotinis trūkumas. Galiausiai tik nepriklausoma teismų sistema, kuri rūpinasi, kad visose valstybėse narėse būtų laikomasi teisinės valstybės principo ir laiduojamas teisinis tikrumas, gali užtikrinti pakankamą Sąjungos biudžeto lėšų apsaugą;
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl reglamento
11 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(11a)   Komisijos apskaičiavimais, mokesčių vengimo ir slėpimo mastas siekia 1 trln. EUR per metus lygį. Neigiamas tokios praktikos poveikis valstybių narių biudžetui ir piliečiams yra akivaizdus ir tai galėtų žlugdyti pasitikėjimą demokratija;
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl reglamento
11 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(11b)   pelno mokesčių vengimas turi tiesioginį poveikį valstybių narių ir Sąjungos biudžetams bei faktinių ir potencialių mokestinių pajamų santykio rodikliui pagal mokesčių mokėtojų kategorijas ir ekonominius veiksnius;
Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl reglamento
11 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(11c)   valstybės narės turėtų visapusiškai taikyti lojalaus bendradarbiavimo principą mokesčių konkurencijos srityje;
Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl reglamento
11 d konstatuojamoji dalis (nauja)
(11d)   kaip Sutarčių sergėtoja Komisija turėtų užtikrinti, kad būtų visapusiškai laikomasi Sąjungos teisės ir valstybių narių lojalaus bendradarbiavimo principo;
Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl reglamento
11 e konstatuojamoji dalis (nauja)
(11e)   Sąjungos lygmeniu atliekamu valstybių narių mokesčių politikos vertinimu ir vykdoma stebėsena būtų užtikrinta, kad valstybėse narėse nebūtų įgyvendinamos jokios naujos žalingos mokesčių priemonės. Vykdant stebėseną, kaip valstybės narės, jų jurisdikcijos, regionai ir kiti administracinės struktūros subjektai laikosi nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašo, būtų apsaugota bendroji rinka ir užtikrintas tinkamas bei nuoseklus jos veikimas;
Pakeitimas 20
Pasiūlymas dėl reglamento
12 konstatuojamoji dalis
(12)  tam, kad būtų nustatyta visuotinių trūkumų, Komisija turi atlikti kokybinį vertinimą. Tas vertinimas gali būti grindžiamas visų prieinamų šaltinių ir pripažintų institucijų pateikta informacija, įskaitant Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimus, Audito Rūmų išvadas, taip pat tokių svarbių tarptautinių organizacijų ir tinklų, kaip Europos Tarybos organai, Europos aukščiausiųjų teismų tinklai ir teismų tarybos, išvadas ir rekomendacijas;
(12)  tam, kad būtų nustatyta visuotinių trūkumų, Komisija turi atlikti išsamų kokybinį vertinimą. Tas vertinimas turėtų būti objektyvus, nešališkas bei skaidrus ir grindžiamas visų atitinkamų šaltinių informacija, atsižvelgiant į Sąjungos stojimo derybose taikomus kriterijus, ypač į acquis skyrius dėl teisminių institucijų ir pagrindinių teisių, teisingumo, laisvės ir saugumo, finansų kontrolės ir mokesčių, taip pat į gaires, naudojamas pagal bendradarbiavimo ir tikrinimo mechanizmą siekiant stebėti valstybės narės pažangą, ir pripažintų institucijų pateikta informacija, įskaitant Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus, Europos Parlamento rezoliucijas, Audito Rūmų ataskaitas, taip pat išvadas ir rekomendacijas, kurias parengė tokios svarbios tarptautinės organizacijos, kaip Europos Tarybos organai, visų pirma įskaitant Venecijos komisijos parengtą teisinės valstybės kriterijų sąrašą, ir atitinkami tarptautiniai tinklai, pvz., Europos aukščiausiųjų teismų tinklai ir teismų tarybos;
Pakeitimas 21
Pasiūlymas dėl reglamento
12 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(12a)  siekiant padėti Komisijai atlikti visuotinio trūkumo vertinimą, reikėtų sukurti nepriklausomų konstitucinės teisės ir finansų bei biudžeto klausimų ekspertų patariamąją grupę. Ta patariamoji grupė turėtų atlikti klausimų, susijusių su valstybių narių teisės viršenybės principo aspektais, kurie daro poveikį arba dėl kurių esama rizikos, kad darys poveikį patikimam finansų valdymui arba Sąjungos finansinių interesų apsaugai, nepriklausomą metinį vertinimą, atsižvelgdama į informaciją, gautą iš visų svarbių šaltinių ir pripažintų institucijų. Komisija, priimdama sprendimą dėl galimų priemonių patvirtinimo arba jų panaikinimo, turėtų atsižvelgti į atitinkamas nuomones, kurias pateikė minėta patariamoji grupė;
Pakeitimas 22
Pasiūlymas dėl reglamento
13 konstatuojamoji dalis
(13)  turėtų būti nustatyta, kokios priemonės gali būti taikomos nustačius visuotinių trūkumų, ir tvarka, kurios laikantis jos turi būti taikomos. Tos priemonės turėtų apimti mokėjimų ir įsipareigojimų sustabdymą, finansavimo pagal esamus įsipareigojimus sumažinimą ir draudimą prisiimti naujų įsipareigojimų gavėjų atžvilgiu;
(13)  turėtų būti nustatyta, kokios priemonės turi būti taikomos nustačius visuotinių trūkumų, ir tvarka, kurios laikantis jos turi būti taikomos. Tos priemonės turėtų apimti mokėjimų ir įsipareigojimų sustabdymą, finansavimo pagal esamus įsipareigojimus sumažinimą ir draudimą prisiimti naujų įsipareigojimų gavėjų atžvilgiu;
Pakeitimas 23
Pasiūlymas dėl reglamento
14 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(14a)  nepaprastai svarbu, kad taikant priemones visuotinių trūkumų atveju būtų tinkamai apsaugoti teisėti galutinių gavėjų ir naudos gavėjų interesai. Komisija, svarstydama, kokias priemones patvirtinti, turėtų atsižvelgti į jų galimą poveikį galutiniams gavėjams ir naudos gavėjams. Komisija, siekdama sustiprinti galutinių gavėjų arba naudos gavėjų apsaugą, turėtų pateikti informaciją ir gaires interneto svetainėje arba interneto portale, kartu su tinkamomis priemonėmis, kad būtų galima informuoti Komisiją apie visus valdžios institucijų ir valstybių narių teisinės prievolės toliau atlikti mokėjimus po priemonių pritaikymo pagal šį reglamentą pažeidimus. Prireikus, siekiant užtikrinti, kad galutiniams gavėjams arba naudos gavėjams valdžios institucijos ar valstybės narės veiksmingai sumokėtų visas mokėtinas sumas, Komisija turėtų galėti atgauti šiems subjektams išmokėtas lėšas arba, jei tinkama, atlikti finansines pataisas sumažindama paramą programai, taip pat perkelti lygiavertę sumą į Sąjungos rezervą, kuris būtų panaudojamas galutinių gavėjų arba naudos gavėjų naudai.
Pakeitimas 24
Pasiūlymas dėl reglamento
15 konstatuojamoji dalis
(15)  siekiant užtikrinti, kad šis reglamentas būtų įgyvendinamas vienodai, ir atsižvelgiant į priemonių, kurios taikyti privaloma pagal šį reglamentą, finansinio poveikio mastą, Tarybai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai ir ji turėtų imtis veiksmų remdamasi Komisijos pasiūlymu. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas priimti sprendimus, reikalingus Sąjungos finansiniams interesams apsaugoti, turėtų būti taikoma atvirkštinės kvalifikuotos balsų daugumos taisyklė;
(15)  siekiant užtikrinti, kad šis reglamentas būtų įgyvendinamas vienodai, ir atsižvelgiant į priemonių, kurias taikyti privaloma pagal šį reglamentą, finansinio poveikio mastą, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai;
Pakeitimas 25
Pasiūlymas dėl reglamento
15 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(15a)  priemonės, kurias taikyti privaloma pagal šį reglamentą, atsižvelgiant į jų poveikį Sąjungos biudžetui, turėtų įsigalioti tik po to, kai Europos Parlamentas ir Taryba patvirtino sumos, atitinkančios taikomų priemonių vertę, perkėlimą į biudžeto rezervą. Siekiant palengvinti sprendimų, kurių reikia, kad būtų apsaugoti Sąjungos finansiniai interesai, priėmimą, tokie perkėlimai turi būti laikomi patvirtintais, išskyrus atvejus, kai per nustatytą laikotarpį Europos Parlamentas arba Taryba, spręsdama kvalifikuota balsų dauguma, juos iš dalies pakeičia arba atmeta;
Pakeitimas 26
Pasiūlymas dėl reglamento
16 konstatuojamoji dalis
(16)  prieš siūlydama pagal šį reglamentą taikyti kokią nors priemonę, Komisija turėtų informuoti atitinkamą valstybę narę, kodėl, jos manymu, toje valstybėje narėje galėtų būti visuotinių teisinės valstybės principo taikymo trūkumų. Valstybei narei turėtų būti leista pateikti pastabų. Komisija ir Taryba turėtų atsižvelgti į tas pastabas;
(16)  prieš siūlydama pagal šį reglamentą taikyti kokią nors priemonę, Komisija turėtų informuoti atitinkamą valstybę narę, kodėl, jos manymu, toje valstybėje narėje galėtų būti visuotinių teisinės valstybės principo taikymo trūkumų. Komisija turėtų nedelsdama informuoti Europos Parlamentą ir Tarybą apie bet kokį tokį pranešimą ir jo turinį. Atitinkamai valstybei narei turėtų būti leista pateikti pastabų. Komisija turėtų atsižvelgti į tas pastabas;
Pakeitimas 27
Pasiūlymas dėl reglamento
17 konstatuojamoji dalis
(17)  jei padėtis, dėl kurios buvo taikomos stabdomąjį poveikį turinčios priemonės, pakankamai ištaisyta, Taryba turėtų Komisijos pasiūlymu tas priemones atšaukti;
(17)  jei padėtis, dėl kurios buvo taikomos stabdomąjį poveikį turinčios priemonės, pakankamai ištaisyta, Komisija turėtų tas priemones atšaukti ir pasiūlyti Europos Parlamentui ir Tarybai leisti panaudoti visą arba dalinę biudžeto rezervo sumą, susijusią su minėtomis priemonėmis;
Pakeitimas 28
Pasiūlymas dėl reglamento
18 konstatuojamoji dalis
(18)  Komisija turėtų nuolat informuoti Europos Parlamentą apie bet kokias pagal šį reglamentą pasiūlytas ir priimtas priemones,
Išbraukta.
Pakeitimas 29
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies a punktas
a)  teisinė valstybė – Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje įtvirtinta Sąjungos vertybė, apimanti šiuos principus: teisėtumo, kuris reiškia skaidrų, atskaitingą, demokratinį ir pliuralistinį teisės aktų priėmimo procesą; teisinio tikrumo; vykdomosios valdžios savavališkumo draudimo; veiksmingos nepriklausomų teismų užtikrinamos teisminės apsaugos, įskaitant pagrindinių teisių apsaugą; valdžių atskyrimo ir lygybės prieš įstatymą;
a)  teisinė valstybė suprantama atsižvelgiant į ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtintas Sąjungos vertybes ir narystės Sąjungoje kriterijus, nurodytus ES sutarties 49 straipsnyje; ji apima šiuos principus: teisėtumo, kuris reiškia skaidrų, atskaitingą, demokratinį ir pliuralistinį teisės aktų priėmimo procesą; teisinio tikrumo; vykdomosios valdžios savavališkumo draudimo; teisės kreiptis į teismą ir veiksmingos nepriklausomų ir nešališkų teismų užtikrinamos teisminės apsaugos, įskaitant pagrindinių teisių apsaugą, kaip įtvirtinta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje ir tarptautinėse sutartyse dėl žmogaus teisių; valdžių atskyrimo; nediskriminavimo ir lygybės prieš įstatymus;
Pakeitimas 30
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies b punktas
b)  visuotinis teisinės valstybės principo taikymo trūkumas – paplitę ar pasikartojantys valdžios institucijų veiksmai ar neveikimas arba priemonė, kuriais daromas neigiamas poveikis teisinės valstybės principui;
b)  visuotinis teisinės valstybės principo taikymo trūkumas – paplitę ar pasikartojantys valdžios institucijų veiksmai ar neveikimas arba priemonė, kuriais daromas neigiamas poveikis teisinės valstybės principui, kai tai daro neigiamą poveikį patikimo finansų valdymo principams ar Sąjungos finansinių interesų apsaugai arba kelia pavojų, kad toks poveikis bus; visuotiniai teisinės valstybės principo taikymo trūkumai taip pat gali būti atsiradę dėl sisteminės grėsmės Sąjungos vertybėms, įtvirtintoms ES sutarties 2 straipsnyje, kai ta grėsmė daro poveikį patikimo finansų valdymo principams ar Sąjungos finansinių interesų apsaugai arba kelia pavojų, kad toks poveikis bus;
Pakeitimas 31
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies c punktas
c)  valdžios subjektas – bet kurio valdymo lygmens valdžios institucija, įskaitant nacionalines, regionines ir vietos valdžios institucijas, taip pat valstybės narės organizacija, apibrėžta Reglamento (ES, Euratomas) Nr. […] (toliau – Finansinis reglamentas) [2 straipsnio 42 punkte].
c)  valdžios subjektas – bet kurio valdymo lygmens valdžios institucija, įskaitant nacionalines, regionines ir vietos valdžios institucijas, taip pat valstybės narės organizacija, apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/10461a (toliau – Finansinis reglamentas) [2 straipsnio 42 punkte].
__________________
1a 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).
Pakeitimas 32
Pasiūlymas dėl reglamento
2 a straipsnis (naujas)
2a straipsnis
Visuotiniai trūkumai
Visuotiniai teisinės valstybės principo taikymo valstybėje narėje trūkumai, kurie daro neigiamą poveikį patikimo finansų valdymo principams ar Sąjungos finansinių interesų apsaugai arba kelia pavojų, kad toks poveikis bus, tai visų pirma:
a)  pavojaus teismų nepriklausomumui kėlimas, įskaitant bet kokį gebėjimo savarankiškai vykdyti teismines funkcijas apribojimą darant išorės poveikį nepriklausomumo garantijoms, išorės nurodymu suvaržant teismo sprendimą, savavališkai persvarstant taisykles dėl teisminių institucijų personalo paskyrimo arba tarnybos sąlygų arba darant bet kokį poveikį teisminių institucijų darbuotojams, kuriuo būtų pakenkta jų nešališkumui, arba pažeidžiant advokato profesijos nepriklausomumą;
b)  valdžios institucijų, įskaitant teisėsaugos institucijas, savavališkų ar neteisėtų sprendimų, kuriais atsisakoma skirti finansinių ir žmogiškųjų išteklių ir taip daromas neigiamas poveikis tinkamam jų veikimui, neužkardymas, neištaisymas ar sankcijų už juos netaikymas arba neužtikrinimas, kad nebūtų interesų konflikto atvejų;
c)  galimybės pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis ir tų priemonių veiksmingumo ribojimas, be kita ko, nustatant varžančias procesines taisykles, neužtikrinant teismo sprendimų vykdymo arba ribojant veiksmingą teisės pažeidimų tyrimą, patraukimą atsakomybėn arba sankcijų taikymą už juos;
d)  pavojaus valstybės narės administraciniams pajėgumams paisyti Sąjungos narystės įsipareigojimų, įskaitant gebėjimą veiksmingai įgyvendinti Sąjungos teisės aktus sudarančias taisykles, standartus ir politiką, kėlimas;
e)  priemonės, kuriomis silpninama konfidencialaus advokato ir jo kliento bendravimo apsauga.
Pakeitimas 33
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio pavadinimas
Priemonės
Pavojai Sąjungos finansiniams interesams
Pakeitimas 34
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis
1.  Atitinkamų priemonių imamasi tais atvejais, kai visuotiniai teisinės valstybės principo taikymo valstybėje narėje trūkumai daro neigiamą poveikį patikimo finansų valdymo principams ar Sąjungos finansinių interesų apsaugai arba kelia pavojų, kad toks poveikis bus, visų pirma:
1.  Visuotiniai teisinės valstybės principo taikymo valstybėje narėje trūkumai gali būti nustatyti tais atvejais, kai daromas neigiamas poveikis arba kyla pavojus, kad toks poveikis bus, vienam arba daugiau kaip vienam iš toliau išvardytų dalykų, visų pirma:
Pakeitimas 35
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 1 dalies a punktas
a)  tinkamam tos valstybės narės valdžios institucijų, vykdančių Sąjungos biudžetą, veikimui, visų pirma taikant viešojo pirkimo arba dotacijų procedūras ir vykdant stebėseną ir kontrolę;
a)  tinkamam tos valstybės narės valdžios institucijų, vykdančių Sąjungos biudžetą, veikimui, visų pirma taikant viešojo pirkimo arba dotacijų procedūras;
Pakeitimas 36
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 1 dalies a a punktas (naujas)
aa)  tinkamam rinkos ekonomikos veikimui, taip paisant konkurencijos ir rinkos jėgų Sąjungoje ir veiksmingai įgyvendinant narystės įsipareigojimus, be kita ko, laikantis politinės, ekonominės ir pinigų sąjungos tikslo;
Pakeitimas 37
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 1 dalies a b punktas (naujas)
ab)  tinkamam institucijų, vykdančių finansų kontrolę, stebėseną ir vidaus bei išorės auditą, veikimui ir tinkamam veiksmingo ir skaidraus finansų valdymo bei atskaitomybės sistemų veikimui;
Pakeitimas 38
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 1 dalies b punktas
b)  tinkamam tyrimą atliekančių institucijų ir prokuratūros veikimui, kiek jis susijęs su patraukimu atsakomybėn už sukčiavimą, korupciją ar kitus Sąjungos teisės pažeidimus, susijusius su Sąjungos biudžeto vykdymu;
b)  tinkamam tyrimą atliekančių institucijų ir prokuratūros veikimui, kiek jis susijęs su patraukimu atsakomybėn už sukčiavimą, įskaitant mokestinį sukčiavimą, korupciją ar kitus Sąjungos teisės pažeidimus, susijusius su Sąjungos biudžeto vykdymu;
Pakeitimas 39
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 1 dalies c punktas
c)  nepriklausomų teismų atliekamai veiksmingai a ir b punktuose nurodytų valdžios institucijų veiksmų ar neveikimo teisminei peržiūrai;
c)  nepriklausomų teismų atliekamai veiksmingai a, ab ir b punktuose nurodytų valdžios institucijų veiksmų ar neveikimo teisminei peržiūrai vykdyti;
Pakeitimas 40
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 1 dalies d punktas
d)  sukčiavimo, korupcijos ar kitų Sąjungos teisės pažeidimų, susijusių su Sąjungos biudžeto vykdymu, prevencijai ir sankcijų už juos taikymui, taip pat nacionalinių teismų arba administravimo institucijų veiksmingų ir atgrasomų sankcijų nustatymui gavėjams;
d)  sukčiavimo, įskaitant mokestinį sukčiavimą, korupcijos ar kitų Sąjungos teisės pažeidimų, susijusių su Sąjungos biudžeto vykdymu, prevencijai ir sankcijų už juos taikymui, taip pat nacionalinių teismų arba administravimo institucijų veiksmingų ir atgrasomų sankcijų nustatymui gavėjams;
Pakeitimas 41
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 1 dalies e a punktas (naujas)
ea)   mokesčių slėpimo ir mokesčių konkurencijos prevencijai ir sankcijoms už juos, taip pat tinkamam institucijų, prisidedančių prie administracinio bendradarbiavimo mokesčių klausimais, veikimui;
Pakeitimas 42
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 1 dalies f punktas
f)  veiksmingam ir savalaikiam bendradarbiavimui su Europos kovos su sukčiavimu tarnyba ir Europos prokuratūra pagal atitinkamus teisės aktus ir lojalaus bendradarbiavimo principą, šioms atliekant tyrimus arba traukiant subjektus atsakomybėn.
f)  veiksmingam ir savalaikiam bendradarbiavimui su Europos kovos su sukčiavimu tarnyba ir Europos prokuratūra (jei atitinkamai valstybė narė dalyvauja su Europos prokuratūra susijusioje veikloje) pagal atitinkamus teisės aktus ir lojalaus bendradarbiavimo principą, šioms atliekant tyrimus arba traukiant subjektus atsakomybėn.
Pakeitimas 43
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 1 dalies f a punktas (naujas)
fa)  tinkamam Sąjungos biudžeto įgyvendinimui po to, kai buvo nuolat pažeidžiamos pagrindinės teisės.
Pakeitimas 44
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 2 dalis
2.   Visuotiniais teisinės valstybės principo taikymo trūkumais gali būti laikoma:
Išbraukta.
a)  pavojaus teismų nepriklausomumui kėlimas;
b)  valdžios institucijų, įskaitant teisėsaugos institucijas, savavališkų ar neteisėtų sprendimų, kuriais atsisakoma skirti finansinių ir žmogiškųjų išteklių ir taip daromas neigiamas poveikis tinkamam jų veikimui, neužkardymas, neištaisymas ar sankcijų už juos netaikymas arba neužtikrinimas, kad nebūtų interesų konflikto atvejų;
c)  galimybės pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis ir tų priemonių veiksmingumo ribojimas, be kita ko, nustatant varžančias procesines taisykles, neužtikrinant teismo sprendimų vykdymo arba ribojant veiksmingą teisės pažeidimų tyrimą, patraukimą atsakomybėn arba sankcijų taikymą už juos.
Pakeitimas 45
Pasiūlymas dėl reglamento
3 a straipsnis (naujas)
3a straipsnis
Nepriklausomų ekspertų grupė
1.  Komisija sukuria nepriklausomų ekspertų grupę (toliau – Grupė).
Grupę sudaro nepriklausomi konstitucinės teisės ir finansų bei biudžeto klausimų ekspertai. Kiekvienos valstybės narės nacionalinis parlamentas paskiria po vieną ekspertą ir Europos Parlamentas paskiria penkis ekspertus. Sudarant Grupę užtikrinama lyčių pusiausvyra.
Kai tinkama, susijusių organizacijų ir tinklų, pvz., Europos tiksliųjų ir humanitarinių mokslų akademijų federacijos, Europos nacionalinių žmogaus teisių institucijų tinklo, Europos Tarybos organų, Europos veiksmingo teisingumo komisijos, Europos advokatūrų ir teisininkų draugijų tarybos, Mokesčių teisingumo tinklo, Jungtinių Tautų, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, atstovai gali būti pakviesti į Grupę stebėtojų teisėmis, vadovaujantis 6 dalyje nurodytomis darbo tvarkos taisyklėmis.
2.  Grupės patariamųjų užduočių tikslas – padėti Komisijai nustatyti visuotinius teisinės valstybės principo taikymo valstybėje narėje trūkumus, kurie daro neigiamą poveikį patikimo finansų valdymo principams ar Sąjungos finansinių interesų apsaugai.
Grupė, remdamasi kiekybiniais ir kokybiniais kriterijais ir informacija, taip pat tinkamai atsižvelgdama į 5 straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją ir gaires, kasmet įvertina padėtį visose valstybėse narėse.
3.  Grupė kasmet viešai paskelbia savo išvadų santrauką.
4.  Vykdydama patariamąją funkciją ir atsižvelgdama į svarstymų pagal 2 dalį rezultatus, Grupė gali pareikšti savo nuomonę apie visuotinius teisinės valstybės principo taikymo valstybėje narėje trūkumus.
Pareikšdama nuomonę, Grupė stengiasi, kad būtų pasiektas bendras sutarimas. Jeigu tokio bendro sutarimo pasiekti neįmanoma, Grupė pareiškia savo nuomonę paprasta savo narių balsų dauguma.
5.  Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus pagal 6 straipsnio 6 dalį ir 6 straipsnio 2 dalį, atsižvelgia į visas susijusias nuomones, kurias išreiškė grupė pagal šio straipsnio 4 dalį.
6.  Grupė iš savo narių išsirenka pirmininką. Grupė nustato savo darbo tvarkos taisykles.
Pakeitimas 46
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio pavadinimas
Priemonių turinys
Sąjungos biudžeto apsaugos priemonės
Pakeitimas 47
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis
1.  Gali būti taikoma viena ar kelios toliau nurodytos atitinkamos priemonės:
1.  Jei tenkinamos 3 straipsnio sąlygos, gali būti taikoma viena ar kelios toliau nurodytos priemonės:
Pakeitimas 48
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 3 dalis
3.  Taikomos priemonės turi būti proporcingos visuotinių teisinės valstybės principo taikymo trūkumų pobūdžiui, sunkumui ir mastui. Jos turi būti kuo labiau nukreiptos į Sąjungos veiksmus, kuriems tie trūkumai daro arba gali daryti neigiamą poveikį.
3.  Taikomos priemonės turi būti proporcingos visuotinių teisinės valstybės principo taikymo trūkumų pobūdžiui, sunkumui, trukmei ir mastui. Jos turi būti kuo labiau nukreiptos į Sąjungos veiksmus, kuriems tie trūkumai daro arba gali daryti neigiamą poveikį.
Pakeitimas 49
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 3 a dalis (nauja)
3a.  Komisija, galutinių gavėjų arba naudos gavėjų labui, interneto svetainėje arba interneto portale pateikia informaciją ir gaires, susijusias su valstybių narių pareigomis, nurodytomis 2 dalyje.
Toje pačioje svetainėje arba tame pačiame portale Komisija taip pat pateikia priemones galutiniams gavėjams arba naudos gavėjams, kad jie galėtų informuoti Komisiją apie šių pareigų vykdymo pažeidimus, kurie, minėtų galutinių gavėjų arba naudos gavėjų nuomone, daro jiems tiesioginį poveikį. Ši dalis taikoma taip, kad būtų užtikrinta asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsauga, vadovaujantis principais, išdėstytais Direktyvoje XXX (Direktyva dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos). Į informaciją, kurią pateikė galutiniai gavėjai arba naudos gavėjai pagal šią dalį, Komisija gali atsižvelgti tik jeigu kartu pateikiami įrodymai, jog atitinkamas galutinis gavėjęs arba naudos gavėjas yra pateikęs oficialų skundą kompetentingai institucijai.
Pakeitimas 50
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 3 b dalis (nauja)
3b.  Remdamasi pagal 3a dalį galutinių gavėjų arba naudos gavėjų pateikta informacija, Komisija užtikrina, kad galutiniams gavėjams arba naudos gavėjams valdžios institucijos arba valstybės narės, laikydamosi 2 straipsnio nuostatų, veiksmingai sumokėtų visas mokėtinas sumas.
Jei būtina:
a)  dėl Sąjungos biudžeto lėšų, valdomų pagal Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies c punktą, Komisija:
i)  susigrąžina tokią atliktų išmokų bet kuriai iš įstaigų, nurodytų Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies c punkto v–vii papunkčiuose, sumą, kuri yra lygi sumai, neišmokėtai galutiniams gavėjams arba naudos gavėjams, pažeidžiant šio straipsnio 2 dalį;
ii)  perkelia sumą, lygią sumai, nurodytai pirmesniame punkte, į Sąjungos rezervą, nurodytą Tarybos reglamento XXX (DFP reglamentas) 12 straipsnyje. Ši suma laikoma marža, palikta pagal Tarybos reglamento XXX (DFP reglamentas) 12 straipsnio 1 dalies a punktą, ir ji panaudojama vadovaujantis Tarybos reglamento XXX (DFP reglamento) 12 straipsnio 2 dalimi, galimu mastu, galutinių gavėjų arba naudos gavėjų, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, labui;
b)  dėl Sąjungos biudžeto lėšų, valdomų pagal Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies b punktą:
i)  valdžios institucijų arba valstybių narių pareiga, nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, laikoma valstybių narių pareiga, apibrėžta Reglamento XXX (BNR reglamentas) [63 straipsnyje]. Bet kurio šios pareigos pažeidimo atveju imamasi veiksmų pagal Reglamento XXX (BNR reglamento) [98 straipsnį];
ii)  sumą, likusią dėl sumažintos fondų paramos programai, taikydama Reglamento XXX (BNR reglamento) [98 straipsnį] Komisija perkelia į Sąjungos rezervą, nurodytą Tarybos reglamento XXX (DFP reglamento) 12 straipsnyje. Ši suma laikoma marža, palikta pagal Tarybos reglamento XXX (DFP reglamentas) 12 straipsnio 1 dalies a punktą, ir ji panaudojama vadovaujantis Tarybos reglamento XXX (DFP reglamento) 12 straipsnio 2 dalimi, galimu mastu, galutinių gavėjų arba naudos gavėjų, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, labui.
Pakeitimas 51
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 1 dalis
1.  Nustačiusi, kad esama pagrįstų priežasčių manyti, jog įvykdytos 3 straipsnyje nustatytos sąlygos, Komisija nusiunčia tai valstybei narei rašytinį pranešimą, kuriame išdėsto motyvus, kuriais ji grindžia savo išvadas.
1.  Atsižvelgiantį Grupės nuomones nustačiusi, kad esama pagrįstų priežasčių manyti, jog įvykdytos 3 straipsnyje nustatytos sąlygos, Komisija nusiunčia tai valstybei narei rašytinį pranešimą, kuriame išdėsto motyvus, kuriais ji grindžia savo išvadas. Komisija nedelsdama informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie tokį pranešimą ir jo turinį.
Pakeitimas 52
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 2 dalis
2.  Komisija gali atsižvelgti į visą reikšmingą informaciją, įskaitant Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimus, Audito Rūmų ataskaitas ir atitinkamų tarptautinių organizacijų išvadas ir rekomendacijas.
2.  Komisija, vertindama, ar laikomasi 3 straipsnio sąlygų, atsižvelgia į visą reikšmingą informaciją, įskaitant Grupės nuomones, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimus, Europos Parlamento rezoliucijas, Audito Rūmų ataskaitas ir atitinkamų tarptautinių organizacijų bei tinklų išvadas ir rekomendacijas; Komisija taip pat atsižvelgia į Sąjungos stojimo derybose taikomus kriterijus, visų pirma į acquis skyrius dėl teisminių institucijų ir pagrindinių teisių, teisingumo, laisvės ir saugumo, finansų kontrolės ir mokesčių, taip pat į gaires, naudojamas pagal bendradarbiavimo ir tikrinimo mechanizmą siekiant stebėti valstybės narės pažangą.
Pakeitimas 53
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 4 dalis
4.  Atitinkama valstybė narė pateikia visą prašomą informaciją ir gali pateikti pastabų per Komisijos nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis nei 1 mėnuo nuo pranešimo apie išvadas dienos. Savo pastabose valstybė narė gali pasiūlyti taikyti taisomąsias priemones.
4.  Atitinkama valstybė narė pateikia prašomą informaciją ir gali pateikti pastabų per Komisijos nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis nei vienas mėnuo ir ilgesnis nei trys mėnesiai nuo pranešimo apie išvadas dienos. Savo pastabose valstybė narė gali pasiūlyti taikyti taisomąsias priemones.
Pakeitimas 54
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 5 dalis
5.  Vertindama, ar pateikti sprendimo dėl atitinkamų priemonių pasiūlymą, Komisija atsižvelgia į gautą informaciją ir atitinkamos valstybės narės pateiktas pastabas ir įvertina siūlomų taisomųjų priemonių tinkamumą.
5.  Vertindama, ar priimti sprendimą dėl bet kurios 4 straipsnyje nurodytos priemonės, Komisija atsižvelgia į gautą informaciją ir atitinkamos valstybės narės pateiktas pastabas ir įvertina siūlomų taisomųjų priemonių tinkamumą. Komisija priima sprendimą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su gauta informacija, per orientacinį vieno mėnesio laikotarpį ir bet kuriuo atveju per pagrįstą laikotarpį nuo tos informacijos gavimo dienos.
Pakeitimas 55
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 5 a dalis (nauja)
5a.  Vertindama taikytinų priemonių proporcingumą Komisija deramai atsižvelgia į 2 dalyje nurodytą informaciją ir rekomendacijas.
Pakeitimas 56
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 6 dalis
6.  Tais atvejais, kai Komisija mano, kad visuotiniai teisinės valstybės principo taikymo trūkumai nustatyti neginčijamai, ji pateikia Tarybai įgyvendinimo akto dėl atitinkamų priemonių pasiūlymą.
6.  Tais atvejais, kai Komisija mano, kad visuotiniai teisinės valstybės principo taikymo trūkumai nustatyti neginčijamai, ji priima sprendimą dėl 4 straipsnyje nurodytų priemonių įgyvendinimo akto forma.
Pakeitimas 57
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 6 a dalis (nauja)
6a.  Tuo pačiu metu, kai ji priima sprendimą, Komisija vienu metu pateikia pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai perkelti į biudžeto rezervą sumą, atitinkančią taikomų priemonių vertę.
Pakeitimas 58
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 6 b dalis (nauja)
6b.  Nukrypstant nuo Finansinio reglamento 31 straipsnio 4 ir 6 dalių, Europos Parlamentas ir Taryba apsvarsto pasiūlymą dėl perkėlimo per keturias savaites nuo tada, kai abi institucijos jį gavo. Pasiūlymas dėl perkėlimo laikomas patvirtintu, išskyrus atvejus, kai per keturias savaites Europos Parlamentas, spręsdamas balsavusiųjų dauguma, arba Taryba, spręsdama kvalifikuota balsų dauguma, iš dalies keičia arba atmeta pasiūlymą. Jei Europos Parlamentas arba Taryba iš dalies keičia pasiūlymą dėl perkėlimo, taikoma Finansinio reglamento 31 straipsnio 8 dalis.
Pakeitimas 59
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 6 c dalis (nauja)
6c.  6 dalyje nurodytas sprendimas įsigalioja, jei per 6b dalyje nurodytą laikotarpį nei Europos Parlamentas, nei Taryba neatmeta pasiūlymo dėl perkėlimo.
Pakeitimas 60
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 7 dalis
7.  Laikoma, kad Taryba priėmė sprendimą, išskyrus atvejus, kai kvalifikuota balsų dauguma ji nusprendė atmesti Komisijos pasiūlymą per vieną mėnesį nuo jo priėmimo Komisijoje dienos.
Išbraukta.
Pakeitimas 61
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 8 dalis
8.  Taryba kvalifikuota balsų dauguma gali iš dalies pakeisti Komisijos pasiūlymą ir iš dalies pakeistą tekstą priimti Tarybos sprendimo forma.
Išbraukta.
Pakeitimas 62
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 1 dalis
1.  Atitinkamos valstybės narės gali bet kuriuo metu pateikti Komisijai įrodymų, patvirtinančių, kad visuotiniai teisinės valstybės principo taikymo trūkumai buvo pašalinti arba išnyko.
1.  Atitinkamos valstybės narės gali bet kuriuo metu pateikti Komisijai oficialų pranešimą kartu su įrodymais, patvirtinančiais, kad visuotiniai teisinės valstybės principo taikymo trūkumai buvo pašalinti arba išnyko.
Pakeitimas 63
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 2 dalis
2.  Komisija įvertina padėtį atitinkamoje valstybėje narėje. Visiškai ar iš dalies išnykus visuotiniams teisinės valstybės principo taikymo trūkumams, dėl kurių buvo taikomos atitinkamos priemonės, Komisija pateikia Tarybai pasiūlymą visiškai ar iš dalies atšaukti tas priemones. Taikoma 5 straipsnio 2, 4, 5, 6 ir 7 dalyse nustatyta procedūra.
2.  Susijusios valstybės narės prašymu arba savo iniciatyva Komisija, atsižvelgdama į visas Grupės nuomones, įvertina padėtį atitinkamoje valstybėje narėje per orientacinį vieno mėnesio laikotarpį ir bet kuriuo atveju per pagrįstą laikotarpį nuo oficialaus pranešimo gavimo dienos. Visiškai ar iš dalies išnykus visuotiniams teisinės valstybės principo taikymo trūkumams, dėl kurių buvo taikomos 4 straipsnyje nurodytos priemonės, Komisija nedelsdama priima sprendimą visiškai ar iš dalies atšaukti tas priemones. Tuo pačiu metu, kai ji priima sprendimą, Komisija vienu metu pateikia pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai panaudoti visą arba dalinę biudžeto rezervo, nurodyto 5 straipsnio 6a dalyje, sumą. Taikoma 5 straipsnio 2, 4, 5, 6, 6b ir 6c dalyse nustatyta procedūra.
Pakeitimas 64
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 3 dalis
3.  Tais atvejais, kai atšaukiamos priemonės, susijusios su 4 straipsnio 2 dalies b punkto i papunktyje nurodytu vienos ar kelių programų arba jų pakeitimų patvirtinimo sustabdymu arba 4 straipsnio 2 dalies b punkto ii papunktyje nurodytu įsipareigojimų sustabdymu, sumos, atitinkančios sustabdytų įsipareigojimų sumą, įtraukiamos į biudžetą pagal Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. XXXX (DFP reglamentas) 7 straipsnį. Sustabdyti n-ųjų metų įsipareigojimai gali būti įtraukti į biudžetą ne vėliau kaip n+2 metais.
3.  Tais atvejais, kai atšaukiamos priemonės, susijusios su 4 straipsnio 2 dalies b punkto i papunktyje nurodytu vienos ar kelių programų arba jų pakeitimų patvirtinimo sustabdymu arba 4 straipsnio 2 dalies b punkto ii papunktyje nurodytu įsipareigojimų sustabdymu, sumos, atitinkančios sustabdytų įsipareigojimų sumą, įtraukiamos į biudžetą pagal Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. XXXX (DFP reglamentas) 7 straipsnį. Sustabdyti n-ųjų metų įsipareigojimai gali būti įtraukti į biudžetą ne vėliau kaip n+2 metais. Nuo n + 3 metų į Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. XXXX (DFP reglamentas) 12 straipsnyje numatytą Sąjungos įsipareigojimų rezervą įrašoma suma, atitinkanti sustabdytus įsipareigojimus.
Pakeitimas 65
Pasiūlymas dėl reglamento
7 straipsnis
7 straipsnis
Išbraukta.
Europos Parlamento informavimas
Komisija nedelsdama informuoja Europos Parlamentą apie bet kokias pagal 4 ir 5 straipsnius pasiūlytas arba priimtas priemones.
Pakeitimas 66
Pasiūlymas dėl reglamento
7 a straipsnis (naujas)
7a straipsnis
Ataskaitų teikimas
Ne vėliau kaip per penkerius metus nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šio reglamento taikymo ataskaitą, visų pirma pranešdama apie patvirtintų priemonių, jei tokių yra, veiksmingumą.
Prireikus prie ataskaitos pridedami atitinkami pasiūlymai.
Pakeitimas 67
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 1 dalis
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Jis taikomas nuo 2021 m. sausio 1 d.
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Pakeitimas 68
Pasiūlymas dėl reglamento
8 a straipsnis (naujas)
8a straipsnis
Įtraukimas į Finansinį reglamentą
Šio reglamento turinys įtraukiamas į Finansinį reglamentą per jo kitą tikslinimą.

(1)Klausimas buvo grąžintas atsakingiems komitetams, kad būtų vedamos tarpinstitucinės derybos pagal Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnio 4 dalies ketvirtą pastraipą (A8-0469/2018).


Bendradarbiavimo mokesčių klausimais programos „Fiscalis“ nustatymas ***I
PDF 237kWORD 63k
Tekstas
Jungtinis tekstas
2019 m. sausio 17 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendradarbiavimo mokesčių klausimais programos „Fiscalis“ (COM(2018)0443 – C8-0260/2018 – 2018/0233(COD))(1)
P8_TA(2019)0039A8-0421/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

EUROPOS PARLAMENTO PAKEITIMAI(2)
P8_TA(2019)0039A8-0421/2018
Komisijos pasiūlymas
P8_TA(2019)0039A8-0421/2018
---------------------------------------------------------
P8_TA(2019)0039A8-0421/2018
2018/0233(COD)
P8_TA(2019)0039A8-0421/2018

Pasiūlymas
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS
dėl bendradarbiavimo mokesčių klausimais programos „Fiscalis“

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 ir 197 straipsnius,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(3),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)  programa „Fiscalis 2020“, įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu (ES) Nr. 1286/2013(4) ir Komisijos įgyvendinama bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir asocijuotosiomis šalimis, ir ankstesnės programos labai prisidėjo prie Sąjungos mokesčių administratorių bendradarbiavimo palengvinimo ir sustiprinimo. Dalyvaujančių šalių mokesčių administratoriai pripažino, kad šios programos suteikė pridėtinės vertės, be kita ko, saugojo Sąjungos valstybių narių ir mokesčių mokėtojų finansinius ir ekonominius interesus. Jei valstybės narės apsiribos tik savo administracinėmis teritorijomis ir aktyviai nebendradarbiaus su kitomis valstybėmis narėmis, dažniausiai nustatytų ateinančio dešimtmečio uždavinių nepavyks veiksmingai išspręsti;

(2)  programoje „Fiscalis 2020“ valstybėms narėms siūloma Sąjungos sistema, pagal kurią plėtojama tų sričių bendradarbiavimo veikla, o tai yra ekonomiškai naudingiau nei kiekvienai valstybei narei kurti atskiras bendradarbiavimo sistemas dvišaliu arba daugiašaliu pagrindu, ar tai būtų tarpusavio bendradarbiavimas, ar bendradarbiavimas su trečiosiomis valstybėmis, su kuriomis Sąjunga glaudžiai bendradarbiauja mokesčių srityje. Todėl reikėtų užtikrinti tos programos tęstinumą sukuriant naują tos pačios srities programą, t. y. programą „Fiscalis“ (toliau – Programa);

(2a)   Programa turėtų suteikti valstybėms narėms sustiprintų pajėgumų kovojant su mokestiniu sukčiavimu, korupcija, mokesčių vengimu ir agresyviu mokesčių planavimu, įskaitant techninę pagalbą personalo mokymo srityje ir administracinių struktūrų plėtrą. Tokia pagalba turėtų būti teikiama skaidriai;

(3)  nustatant veiksmų, kuriais Sąjungoje remiama bendroji rinka, skatinama sąžininga konkurencija ir saugomi Sąjungos bei jos valstybių narių finansiniai ir ekonominiai interesai, sistemą, Programa turėtų padėti mokestinio sukčiavimo, mokesčių vengimo, agresyvaus mokesčių planavimo bei dvigubo neapmokestinimo prevencijos ir kovos su šiais reiškiniais srityse; vengti nereikalingos administracinės naštos piliečiams ir įmonėms vykdant tarpvalstybines operacijas; remti teisingesnes ir veiksmingesnes mokesčių sistemas; sudaryti sąlygas visapusiškai naudotis bendrosios rinkos potencialu ir skatinti sąžiningą konkurenciją Sąjungoje, taip pat laikytis bendro Sąjungos požiūrio tarptautiniuose forumuose;

(4)  šiame reglamente nustatomas Programos finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai yra svarbiausias orientacinis dydis metinės biudžeto sudarymo procedūros metu, kaip nurodyta 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(5) 17 punkte;

(5)  siekiant remti trečiųjų valstybių stojimo ir asociacijos procesą, Programoje, įvykdžius tam tikras sąlygas, turėtų būti leidžiama dalyvauti stojančiosioms šalims ir šalims kandidatėms, taip pat potencialioms kandidatėms ir Europos kaimynystės politikos šalims partnerėms. Programoje gali dalyvauti ir kitos trečiosios valstybės, visų pirma mažiausiai išsivysčiusios valstybės, kaip numatyta konkrečiuose Sąjungos ir tų trečiųjų valstybių susitarimuose, kurie apima jų dalyvavimą bet kurioje Sąjungos programoje, nustatytomis sąlygomis;

(5a)   Europos Parlamentas apibrėžė savo prioritetus. Dabartinis finansinių išteklių trūkumas trukdo siekti Europos Parlamento nustatytų tikslų, susijusių su daugiamete finansine programa po 2020 m. [2017/2052(INI)]. Veiksmingesnis bendradarbiavimas mokesčių klausimais galėtų padėti veiksmingiau surinkti išteklius, būtinus būsimai daugiametei finansinei programai įgyvendinti;

(6)  šiai Programai taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046(6) (toliau – Finansinis reglamentas). Jame nustatytos Sąjungos biudžeto vykdymo taisyklės, tarp jų – taisyklės, susijusios su dotacijomis, apdovanojimais, viešaisiais pirkimais ir kompensacijomis išorės ekspertams;

(7)  vykdyti programos „Fiscalis 2020“ veiksmai buvo tinkami, todėl jie turėtų būti išlaikyti. Kad Programa būtų vykdoma paprasčiau ir lanksčiau, o jos tikslai įgyvendinti geriau, veiksmai turėtų būti apibūdinti tik pagal bendras kategorijas pateikiant konkrečią veiklą iliustruojančių pavyzdžių sąrašą. Vis dėlto veiksmais reikėtų siekti įgyvendinti prioritetinius uždavinius siekiant apsaugoti Sąjungos ir jos valstybių narių finansinius ir ekonominius interesus. Be to, bendradarbiaujant ir stiprinant gebėjimus pagal programą „Fiscalis“ turėtų būti skatinamas ir remiamas inovacijų diegimas ir didinamas jų poveikis siekiant pagerinti galimybes įgyvendinti pagrindinius mokesčių srities prioritetus;

(8)  atsižvelgiant į didėjantį mokesčių mokėtojų judumą, tarpvalstybinių sandorių skaičių ir finansinių priemonių, kuriomis naudojamasi ne tik Sąjungos valstybėse narėse, bet kur kas plačiau, tarptautiškumą ir dėl to kylančią didesnę mokestinio sukčiavimo, mokesčių vengimo ir agresyvaus mokesčių planavimo riziką, Sąjungai ar valstybėms narėms galėtų būti naudingas Europos elektroninių sistemų pritaikymas ar išplėtimas į trečiąsias šalis, kurios nėra asocijuotosios Programos valstybės, ir tarptautines organizacijas. Visų pirma tai padėtų išvengti administracinės naštos ir išlaidų, susijusių su dviejų panašių elektroninių sistemų, skirtų atitinkamai Sąjungos ir tarptautiniams informacijos mainams, plėtojimu ir veikimu. Todėl, tinkamai pagrindus šiuo interesu, Europos elektroninių sistemų pritaikymo ir išplėtimo į su Programa nesusijusias trečiąsias valstybes ir tarptautines organizacijas išlaidos turėtų būti laikomos tinkamomis finansuoti iš Programos lėšų išlaidomis. Jei prioritetiniai uždaviniai buvo visiškai finansuoti, tinkamais atvejais pagal programą taip pat turėtų būti skatinami konkretūs veiksmai, susiję su mažiausiai išsivysčiusiomis šalimis, visų pirma automatinio keitimosi informacija srityje;

(9)  atsižvelgiant į globalizavimo svarbą ir į kovos su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir agresyviu mokesčių planavimu svarbą Programoje toliau turėtų būti numatyta galimybė naudotis išorės ekspertų paslaugomis pagal Finansinio reglamento 238 straipsnį. Išorės ekspertai turėtų būti atrenkami skaidriai, atsižvelgiant į jų kompetenciją, patirtį ir konkrečios srities žinias, taip pat į jų gebėjimą prisidėti vykdant šiuos veiksmus. Turėtų būti užtikrinama, kad šie ekspertai būtų nešališki ir kad jų profesinis vaidmuo nekeltų interesų konfliktų. Turėtų būti užtikrintas proporcingas visų susijusių suinteresuotųjų subjektų atstovavimas;

(9a)   atsižvelgiant į neseniai priimtas Tarybos direktyvas 2014/107/ES(7), (ES) 2015/2376(8), (ES) 2016/881(9), (ES) 2016/2258(10), (ES) 2018/822(11) ir vykstančias derybas dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB), pagal programą turėtų būti teikiami mokymai mokesčių administravimo institucijų darbuotojams, kad būtų užtikrintas veiksmingas šių direktyvų įgyvendinimas.

(10)  atsižvelgiant į 2010 m. spalio 19 d. komunikate „ES biudžeto peržiūra“(12) Komisijos prisiimtą įsipareigojimą užtikrinti finansavimo programų suderinamumą ir supaprastinimą, reikėtų dalytis ištekliais su kitomis Sąjungos finansavimo priemonėmis, jei numatytais veiksmais pagal Programą siekiama įvairioms finansavimo priemonėms bendrų tikslų, bet atmetama dvigubo finansavimo galimybė. Siekiant remti mokesčių politiką ir mokesčių administratorius, veiksmais pagal Programą reikėtų užtikrinti darnų Sąjungos išteklių naudojimą;

(10a)  siekiant ekonominio efektyvumo, įgyvendinant programą „Fiscalis“ visų pirma turėtų būti siekiama išnaudoti galimą sinergiją su kitomis susijusių sričių Sąjungos priemonėmis, pavyzdžiui, su programa „Muitinė“, ES kovos su sukčiavimu programa, bendrosios rinkos programa ir reformų rėmimo programa;

(10b)   individualios nacionalinės kovos su sukčiavimu iniciatyvos gali paskatinti perkelti sukčiavimo veiksmus į kitas valstybes nares (dažniausiai į kaimynines valstybes nares) ir užkrauti neproporcingą administracinę naštą reikalavimus atitinkančioms įmonėms, o tarptautinės prekybos atveju neužtikrinti teisinio tikrumo. Todėl itin svarbu, kad Komisija suderintų nacionalines kovos su sukčiavimu priemones, koordinuodama nacionalinę gerąją patirtį Sąjungos lygmeniu;

(11)  informacinių technologijų (IT) pajėgumų didinimo veiksmai turėtų pritraukti reikšmingą Programos biudžeto dalį. Todėl konkrečiomis nuostatomis turėtų būti apibūdinti atitinkami bendri ir nacionaliniai Europos elektroninių sistemų komponentai. Be to, turėtų būti aiškiai apibrėžta veiksmų apimtis bei Komisijos ir valstybių narių atsakomybė. Turėtų būti užtikrintas sklandus bendrų ir nacionalinių Europos elektroninių sistemų komponentų sąveikumas ir sąveika su kitomis atitinkamų Sąjungos programų elektroninėmis sistemomis;

(12)  šiuo metu nėra reikalavimo parengti Mokesčių daugiametį strateginį planą (toliau –DSP-MO), kad Sąjungoje būtų sukurta nuosekli ir sąveiki elektroninė apmokestinimo aplinka. Siekiant užtikrinti IT pajėgumų didinimo veiksmų nuoseklumą ir koordinavimą, pagal Programą turėtų būti numatyta sukurti tokį DSP-MO;

(13)  šis reglamentas turėtų būti įgyvendinamas vykdant darbo programas. Atsižvelgiant į tai, kad siekiami tikslai yra vidutinio arba ilgojo laikotarpio tikslai, ir remiantis ilgainiui sukaupta patirtimi, darbo programų trukmė turėtų apimti keletą metų. Metines programas pakeitus daugiametėmis programomis sumažės tiek Komisijai, tiek valstybėms narėms tenkanti administracinė našta, tačiau jos jokiomis aplinkybėmis neturi sumažinti mokesčių mokėtojams teikiamos informacijos skaidrumo. Daugiametėse darbo programose turėtų būti atsižvelgiama į visą susijusią informaciją, sukauptą remiantis metinėmis ataskaitomis arba padėties tyrimais, kaip nurodoma šiame reglamente. Tokias metines ataskaitas reikėtų skelbti viešai siekiant mokesčių mokėtojams teikti informaciją apie geriausią patirtį, įgytą patirtį, uždavinius ir vykdant Programą nustatytas dar nepašalintas kliūtis;

(14)  siekiant papildyti šį reglamentą, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl darbo programų tvirtinimo;

(15)  pagal 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros(13) 22 ir 23 dalis būtina šią Programą vertinti remiantis informacija, surinkta pagal specialius stebėsenos rezultatus, tačiau vengiant pernelyg didelio reglamentavimo ir administracinės naštos, visų pirma valstybių narių atžvilgiu, sykiu atsižvelgiant į REFIT. Prireikus į šiuos reikalavimus turėtų būti įtraukti išmatuojami rodikliai, kuriais remiantis vertinamas priemonės poveikis vietoje. Tos stebėsenos rezultatai turėtų būti įtraukti į Komisijos rengiamą metinę konsoliduotą ataskaitą, pagrįstą valstybių narių pateiktais duomenimis. Joje turėtų būti nurodytos likusios kliūtys, su kuriomis valstybės narės susiduria įgyvendindamos 3 straipsnyje nustatytus programos tikslus, ir nagrinėjami 7 straipsnio 2a dalyje nurodyti prioritetiniai klausimai, taip pat pasiūlymai dėl geriausios praktikos. Be to, Komisija turėtų atlikti tarpinį ir galutinį Programos vertinimą. Ir metinės ataskaitos, ir vertinimo ataskaitos turėtų būti viešai skelbiamos tam skirtame tinklalapyje;

(15a)   Komisija du kartus per metus turėtų surengti seminarą, kuriame dalyvautų du paramą gaunančių valstybių narių atstovai, kad aptartų problemas ir pasiūlytų galimų patobulinimų, susijusių su programos klausimais, įskaitant mokesčių administracijų keitimąsi informacija. Seminaro dalyviai atitinkamai turėtų būti mokesčių administracijų sprendimų priėmimo organų atstovas, mokesčių administracijų darbuotojų profesinės sąjungos atstovas ir po vieną Europos Parlamento ir Tarybos atstovą;

(16)  siekiant tinkamai reaguoti į politikos prioritetų pokyčius, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiamas rodiklių, pagal kuriuos nustatoma, ar pasiekti konkretūs Programos tikslai, sąrašas. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(17)  pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013(14), Tarybos reglamentus (Euratomas, EB) Nr. 2988/95(15), (Euratomas, EB) Nr. 2185/96(16) ir (ES) 2017/1939(17) Sąjungos finansiniai interesai turi būti saugomi proporcingomis priemonėmis, įskaitant pažeidimų ir sukčiavimo prevenciją, nustatymą, ištaisymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, jei reikia, administracinių sankcijų skyrimą. Visų pirma pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir Reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebuvo sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos, kenkiančios Sąjungos finansiniams interesams, atvejų. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra gali tirti sukčiavimo ir kitų nusikalstamų veikų atvejus, darančius poveikį Sąjungos finansiniams interesams, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371(18), ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiaudamas siekti apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Europos prokuratūrai ir Europos Audito Rūmams ir užtikrinti, kad visos Sąjungos lėšų naudojimo procese dalyvaujančios trečiosios šalys suteiktų lygiavertes teises;

(18)  šiam reglamentui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos pagal SESV 322 straipsnį priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Šiomis Finansiniame reglamente nustatytomis taisyklėmis visų pirma reglamentuojama biudžeto sudarymo ir vykdymo dotacijomis, viešaisiais pirkimais, apdovanojimais ir netiesioginiu vykdymu procedūra ir numatoma finansų pareigūnų atsakomybės kontrolė. Remiantis SESV 322 straipsniu priimtos taisyklės taip pat yra susijusios su Sąjungos biudžeto apsauga esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų, nes teisinė valstybė – esminė išankstinė patikimo finansų valdymo ir efektyvaus ES finansavimo sąlyga;

(19)  finansavimo rūšys ir įgyvendinimo metodai pagal šį reglamentą turėtų būti pasirenkami remiantis gebėjimu pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir rezultatus, visų pirma atsižvelgiant į kontrolės išlaidas, administracinę naštą ir numatomą reikalavimų nesilaikymo riziką. Todėl turėtų būti apsvarstyta galimybė naudoti vienkartines išmokas, fiksuotąsias normas ir vieneto įkainius ir į su išlaidomis nesusijusį finansavimą, kaip nustatyta Finansinio reglamento 125 straipsnio 1 dalyje. Kelionės išlaidų padengimas turėtų būti prioritetas, kad būtų užtikrintas nacionalinių ekspertų dalyvavimas bendruose veiksmuose;

(20)  kadangi šio reglamento tikslo valstybės narės atskirai negali deramai pasiekti, o dėl jo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali priimti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(21)  šiuo reglamentu pakeičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1286/2013, todėl tas reglamentas turėtų būti panaikintas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

1.  Šiuo reglamentu sukuriama bendradarbiavimo mokesčių klausimais programa „Fiscalis“ (toliau – Programa).

2.  Jame nustatomi Programos tikslai, 2021–2027 m. biudžetas, Sąjungos finansavimo formos ir tokio finansavimo teikimo taisyklės.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1)  mokesčiai – su toliau nurodytais mokesčiais ir muitais susiję klausimai, įskaitant sandarą, administravimą, vykdymo užtikrinimą ir atitiktį:

a)  Tarybos direktyvoje 2006/112/EB(19) numatytu pridėtinės vertės mokesčiu;

b)  Tarybos direktyvoje 92/83/EEB(20) numatytu akcizu alkoholiui;

c)  Tarybos direktyvoje 2011/64/ES(21) numatytu akcizu tabako produktams;

d)  Tarybos direktyvoje 2003/96/EB(22) numatytais energetikos produktų ir elektros energijos mokesčiais;

e)  kitais tiesioginiais arba netiesioginiais mokesčiais ir muitais, nurodytais Tarybos direktyvos 2010/24/ES(23) 2 straipsnio 1 dalies a punkte, įskaitant įmonių pelno mokesčius, tiek, kiek jie svarbūs bendrajai rinkai ir valstybių narių administraciniam bendradarbiavimui;

2)  mokesčių administratoriai – valdžios institucijos ir kitos įstaigos, kurios atsako už mokesčių ar su mokesčiais susijusią veiklą;

3)  Europos elektroninės sistemos – apmokestinimui ir mokesčių administratorių misijai vykdyti reikalingos elektroninės sistemos;

4)  trečioji valstybė – valstybė, kuri nėra Sąjungos narė;

4a)  mažiausiai išsivysčiusi valstybė – mažas pajamas gaunanti trečioji valstybė, kuri susiduria su reikšmingomis struktūrinėmis Jungtinių Tautų apibrėžto tvaraus vystymosi kliūtimis.

3 straipsnis

Programos tikslai

1.  Bendri programos tikslai – remti mokesčių administratorius ir apmokestinimą siekiant stiprinti bendrosios rinkos veikimą, skatinti sąžiningą konkurenciją Sąjungoje ir apsaugoti Sąjungos bei jos valstybių narių finansinius ir ekonominius interesus, įskaitant apsaugą nuo mokestinio sukčiavimo, mokesčių vengimo ir agresyvaus mokesčių planavimo, taip pat pagerinti mokesčių surinkimą.

2.  Konkretūs Programos tikslai – remti mokesčių politiką ir tinkamą jos įgyvendinimą, skatinti bendradarbiavimą mokesčių klausimais, keitimąsi informacija ir administracinių gebėjimų, be kita ko, žmogiškųjų išteklių kompetencijos, stiprinimą ir Europos elektroninių sistemų plėtojimą ir veikimą, laipsnišką ataskaitų teikimo, audito ir programinės įrangos priemonių modernizavimą, kuris būtų vienodai taikomas visose valstybėse narėse. Programa taip pat padedama mokesčių administratoriams palengvinti ir pagerinti Sąjungos apmokestinimo direktyvų įgyvendinimą ir mokyti savo darbuotojus šioje srityje.

4 straipsnis

Biudžetas

1.  Programos įgyvendinimo 2021–2027 m. finansinis paketas – 300 000 000 EUR 2018 m. kainomis (t. y. 339 000 000 EUR dabartinėmis kainomis).

2.  Iš 1 dalyje nurodytos sumos, be kita ko, gali būti finansuojamos su Programos valdymu ir pasiektų Programos tikslų vertinimu susijusios pasirengimo, stebėsenos, kontrolės, audito, vertinimo ir kitos veiklos išlaidos. Be to, iš jos gali būti finansuojamos išlaidos, susijusios su tyrimais ir kita susijusia rašytine medžiaga, ekspertų posėdžiais, informavimo ir komunikacijos veiksmais, jei jos susijusios su Programos tikslais, taip pat išlaidos, susijusios su informacinių technologijų tinklais, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama informacijos tvarkymui ir mainams, įskaitant institucines informacinių technologijų priemones ir kitą techninę ir administracinę paramą, kurios reikia Programai valdyti.

5 straipsnis

Programos asocijuotosios trečiosios valstybės

Programoje gali dalyvauti šios trečiosios valstybės:

a)  stojančiosios šalys, šalys kandidatės ir potencialios kandidatės pagal tų šalių dalyvavimo Sąjungos programose bendruosius principus ir sąlygas, nustatytus atitinkamuose bendruosiuose susitarimuose ir Asociacijos tarybos sprendimuose arba panašiuose susitarimuose, ir Sąjungos ir tų šalių susitarimuose nustatytomis konkrečiomis sąlygomis;

b)  šalys, kurioms taikoma Europos kaimynystės politika, pagal tų šalių dalyvavimo Sąjungos programose bendruosius principus ir sąlygas, nustatytus atitinkamuose bendruosiuose susitarimuose ir Asociacijos tarybos sprendimuose arba panašiuose susitarimuose, ir Sąjungos ir tų šalių susitarimuose nustatytomis konkrečiomis sąlygomis, jei tos šalys yra pakankamai suderinusios atitinkamus savo teisės aktus ir administracinius metodus su Sąjungos teisės aktais ir metodais;

c)  kitos trečiosios valstybės konkrečiuose susitarimuose dėl tos trečiosios valstybės dalyvavimo bet kurioje Sąjungos programoje nustatytomis sąlygomis, jei susitarimu:

–  užtikrinta teisinga Sąjungos programose dalyvaujančios trečiosios valstybės įnašų ir naudos pusiausvyra;

–  nustatytos dalyvavimo programose sąlygos, be kita ko, apskaičiuojami finansiniai įnašai atskiroms programoms ir jų administracinės išlaidos. Pagal Finansinio reglamento 21 straipsnio 5 dalį šie įnašai sudaro asignuotąsias pajamas;

–  trečiajai valstybei nesuteikiama galių priimti sprendimus dėl programos;

–  garantuoja Sąjungos teises užtikrinti patikimą finansų valdymą ir apsaugoti savo finansinius interesus.

Jei prioritetiniams klausimams buvo suteiktas visiškas finansavimas, mažiausiai išsivysčiusios valstybės skatinamos dalyvauti Programoje laikydamosi politikos suderinamumo vystymosi labui principų ir sąlygų, nustatytų konkrečiuose tokių valstybių ir Sąjungos susitarimuose dėl jų dalyvavimo Programoje. Nepaisant pirmos pastraipos c punkto nuostatų, mažiausiai išsivysčiusios valstybės dalyvaudamos programoje nepatiria išlaidų, o dėmesys sutelkiamas į tarptautinius mokesčių tikslus, tokius kaip automatinis keitimasis informacija apie mokesčius. Konkrečiu susitarimu garantuojamos Sąjungos teisės užtikrinti patikimą finansų valdymą ir apsaugoti savo finansinius interesus.

6 straipsnis

ES finansavimas ir jo formos

1.  Programa įgyvendinama taikant tiesioginio valdymo principą, laikantis Finansinio reglamento.

2.  Pagal Programą gali būti teikiamas bet kurios Finansiniame reglamente nustatytos formos finansavimas, visų pirma dotacijos, apdovanojimai, viešieji pirkimai ir išorės ekspertų kelionės ir pragyvenimo išlaidų kompensacijos.

II SKYRIUS

TINKAMUMAS

7 straipsnis

Reikalavimus atitinkantys veiksmai

1.  Tinkami finansuoti yra tik tie veiksmai, kuriais siekiama 3 straipsnyje nurodytų tikslų.

2.  1 dalyje nurodyti veiksmai apima:

a)  posėdžius ir panašius ad hoc renginius;

b)  projektais pagrįstą struktūrišką bendradarbiavimą, įskaitant patikrinimus vietoje ir bendrus auditus; [2 ir 3 pakeit.]

c)  IT pajėgumų didinimo veiksmus, visų pirma Europos elektroninių sistemų plėtojimą ir veikimą arba bendrų registrų kūrimo veiksmus;

d)  žmogiškųjų išteklių kompetencijos ir gebėjimų stiprinimo veiksmus;

e)  rėmimo ir kitus veiksmus, įskaitant:

1)  tyrimus ir kitą susijusią rašytinę medžiagą;

2)  inovacinę veiklą, visų pirma koncepcijų įrodymo, bandomųjų projektų ir prototipų kūrimo iniciatyvas;

3)  bendrai plėtojamus komunikacijos veiksmus;

4)  visus kitus susijusius veiksmus, nustatytus 13 straipsnyje nurodytose darbo programose, kurių reikia siekiant 3 straipsnyje nurodytų tikslų arba juos remiant.

Galimos a, b ir d punktuose nurodytų susijusių veiksmų formos pateikiamos 1 priedo nebaigtiniame sąraše.

2a.   1 dalyje nurodyti veiksmai apima į šį sąrašą įtrauktus prioritetinius klausimus:

a)  veiksmingo Tarybos direktyvos 2011/16/ES(24) su pakeitimais įgyvendinimo spragų šalinimą;

b)  veiksmingą keitimąsi informacija, įskaitant grupinius prašymus, ir tinkamų naudoti formatų kūrimą, atsižvelgiant į tarptautinio lygmens iniciatyvas;

c)  kliūčių tarpvalstybiniam bendradarbiavimui šalinimą;

d)  prieigos prie duomenų apie tikrąją nuosavybę pagal Tarybos direktyvą 2011/16/ES su pakeitimais kliūčių šalinimą;

e)  kovą su tarpvalstybiniu sukčiavimu PVM;

f)  keitimąsi geriausia patirtimi mokesčių, įskaitant mokesčius, kurie nesumokėti pagal Europos Sąjungos taupymo pajamų apmokestinimo direktyvą, susigrąžinimo srityje;

g)  suderintų nacionalinių IT priemonių įgyvendinimą siekiant sukurti bendrąsias sąsajas, kuriomis būtų sudarytos sąlygos susieti nacionalines IT sistemas.

3.  Veiksmai, apimantys Europos elektroninių sistemų, skirtų bendradarbiauti su trečiosiomis valstybėmis, kurios nėra Programos asocijuotosios valstybės, arba su tarptautinėmis organizacijomis, bendrų komponentų pritaikymo arba išplėtimo plėtojimą ir veikimą, yra tinkami finansuoti, jeigu jie atitinka Sąjungos interesus. Komisija nustato būtiną administracinę tvarką, pagal kurią nustatomas atitinkamų trečiųjų šalių finansinis įnašas į tokius veiksmus.

4.  Jeigu 2 dalies c punkte nurodytas IT pajėgumų didinimo veiksmas yra susijęs su Europos elektroninės sistemos plėtojimu ir veikimu, tinkamos finansuoti pagal Programą yra tik išlaidos, susijusios su Komisijai pagal 11 straipsnio 2 dalį patikėta atsakomybe. Išlaidas, susijusias su valstybėms narėms pagal 11 straipsnio 3 dalį patikėta atsakomybe, apmoka valstybės narės.

8 straipsnis

Išorės ekspertų dalyvavimas

1.  Jeigu naudinga vykdant veiksmus, skirtus 3 straipsnyje nurodytiems tikslams įgyvendinti, vyriausybinių institucijų atstovai, įskaitant pagal 5 straipsnį trečiųjų valstybių, kurios nėra Programos asocijuotosios valstybės, institucijų atstovus, ir atitinkamais atvejais tarptautinių ir kitų susijusių organizacijų atstovai, ekonominės veiklos vykdytojų ir organizacijų, atstovaujančių ekonominės veiklos vykdytojams, atstovai ir pilietinės visuomenės organizacijų atstovai gali dalyvauti pagal Programą organizuojamuose veiksmuose kaip išorės ekspertai. Komisija, be kita ko, įvertina tų išorės ekspertų nešališkumą, užtikrina, kad jiems vykdant profesines pareigas nekiltų interesų konfliktų, ir sprendžia dėl jų dalyvavimo ad hoc pagrindu, atsižvelgdama į poreikius.

2.  1 dalyje nurodytų išorės ekspertų išlaidos gali būti kompensuojamos pagal Programą, remiantis Finansinio reglamento 238 straipsniu.

3.  Išorės ekspertus pagal skaidrią ir suderintą procedūrą atrenka Komisija, atsižvelgdama į jų gebėjimus, patirtį ir žinias, kurių reikia konkrečiam veiksmui, ir į jų gebėjimą prisidėti prie to veiksmo. Komisija užtikrina visų susijusių suinteresuotųjų subjektų proporcingą atstovavimą. Ji paaiškina, ar išorės ekspertai dalyvauja savo vardu, ar kitos organizacijos arba ekonominės veiklos vykdytojo vardu. Išorės ekspertų sąrašas turi būti skelbiamas viešai Komisijos svetainėje.

III SKYRIUS

DOTACIJOS

9 straipsnis

Dotacijų skyrimas, papildomumas ir jungtinis finansavimas

1.  Programos dotacijos skiriamos ir valdomos pagal Finansinio reglamento VIII antraštinę dalį.

2.  Veiksmui, kuriam skirtas Programos įnašas, taip pat gali būti skirtas kitos Sąjungos programos įnašas, jei tuo įnašu nekompensuojamos tos pačios išlaidos. Kiekvienos Sąjungos programos, iš kurios lėšų skiriamas įnašas, taisyklės taikomos atitinkamam jos įnašui į veiksmą. Sudėtinio finansavimo suma neviršija bendros tinkamų finansuoti veiksmo išlaidų sumos, o iš skirtingų Sąjungos programų skiriamos paramos sumos gali būti apskaičiuojamos proporcingai pagal dokumentus, kuriuose nustatytos paramos sąlygos.

3.  Remiantis Finansinio reglamento 198 straipsnio f punktu, dotacijos skiriamos neskelbiant kvietimo teikti pasiūlymus, jeigu reikalavimus atitinkantys subjektai yra valstybių narių arba šio reglamento 5 straipsnyje nurodytų su programa nesusijusių trečiųjų valstybių mokesčių administratoriai ir jeigu tenkinamos tame straipsnyje nustatytos sąlygos.

10 straipsnis

Bendro finansavimo norma

1.  Nukrypstant nuo Finansinio reglamento 190 straipsnio pagal Programą gali būti finansuojama iki 100 % tinkamų finansuoti veiksmo išlaidų.

2.  Taikytina bendro finansavimo norma, kai veiksmams būtina skirti dotacijas, nustatoma daugiametėse darbo programose, nurodytose 13 straipsnyje.

IV SKYRIUS

Konkrečios IT pajėgumų didinimo nuostatos

11 straipsnis

Atsakomybė

1.  Komisija ir valstybės narės kartu užtikrina 12 straipsnyje nurodytame Mokesčių daugiamečiame strateginiame plane išvardytų Europos elektroninių sistemų plėtojimą ir veikimą, įskaitant kūrimą, specifikavimą, atitikties testavimą, diegimą, priežiūrą, raidą, saugumą, kokybės užtikrinimą ir kokybės kontrolę.

2.  Komisija visų pirma užtikrina:

a)  bendrų komponentų, nurodytų 12 straipsnyje nustatytame Mokesčių daugiamečiame strateginiame plane, plėtojimą ir veikimą;

b)  bendrą Europos elektroninių sistemų plėtojimo ir veikimo koordinavimą siekiant, kad jos būtų tinkamos naudoti, tarpusavyje sujungiamos, nuolat tobulinamos ir sinchroniškai diegiamos;

c)  Europos elektroninių sistemų koordinavimą Sąjungos lygmeniu siekiant, kad nacionaliniu lygmeniu būtų skatinama jas diegti ir jos būtų įdiegtos;

d)  Europos elektroninių sistemų plėtojimo ir veikimo koordinavimą, susijusį su sistemų sąveika su trečiosiomis šalimis, išskyrus veiksmus, skirtus nacionaliniams reikalavimams vykdyti;

e)  Europos elektroninių sistemų koordinavimą Sąjungos lygmeniu su kitais atitinkamais veiksmais, susijusiais su e. valdžia;

ea)   nacionalinių kovos su sukčiavimu priemonių koordinavimą nustatant ir skleidžiant nacionalinę gerąją patirtį Sąjungos lygmeniu.

3.  Valstybės narės visų pirma užtikrina:

a)  nacionalinių komponentų, nurodytų 12 straipsnyje nustatytame Mokesčių daugiamečiame strateginiame plane, plėtojimą ir veikimą;

b)  Europos elektroninių sistemų nacionalinių komponentų plėtojimo ir veikimo koordinavimą nacionaliniu lygmeniu;

c)  Europos elektroninių sistemų koordinavimą nacionaliniu lygmeniu su kitais atitinkamais veiksmais, susijusiais su e. valdžia;

d)  reguliarų informacijos apie priemones, kurių imtasi, kad atitinkamos institucijos ar ekonominės veiklos vykdytojai visapusiškai naudotųsi Europos elektroninėmis sistemomis, teikimą Komisijai;

e)  Europos elektroninių sistemų diegimą nacionaliniu lygmeniu.

12 straipsnis

Mokesčių daugiametis strateginis planas (DSP–MO)

1.  Komisija parengia ir nuolat atnaujina Mokesčių daugiametį strateginį planą, kuriame išvardijamos visos užduotys, susijusios su Europos elektroninių sistemų plėtojimu ir veikimu, kiekvieną sistemą arba jos dalį priskirdama šioms kategorijoms:

a)  bendram komponentui – Sąjungos lygmeniu plėtojamam Europos elektorinių sistemų komponentui, kuriuo naudotis gali visos valstybės narės arba kurį dėl veiksmingumo, saugumo ir racionalizavimo Komisija nustatė kaip bendrą;

b)  nacionaliniam komponentui – nacionaliniu lygmeniu plėtojamam Europos elektorinių sistemų komponentui, kuriuo naudotis gali valstybė narė, kuri tą komponentą sukūrė arba dalyvavo tą komponentą kuriant bendrai;

c)  abiejų komponentų deriniui.

2.  Į Mokesčių daugiametį strateginį planą taip pat įtraukiami inovaciniai ir bandomieji veiksmai ir pagalbinės metodikos ir priemonės, susijusios su Europos elektroninėmis sistemomis.

3.  Valstybės narės praneša Komisijai apie kiekvieną užbaigtą užduotį, joms skirtą pagal 1 dalyje nurodytą Mokesčių daugiametį strateginį planą. Be to, jos reguliariai praneša Komisijai apie užduočių, susijusių su visa Programa, vykdymo pažangą.

4.  Ne vėliau kaip kiekvienų metų kovo 31 d. valstybės narės pateikia Komisijai metines 1 dalyje nurodyto Mokesčių daugiamečio strateginio plano įgyvendinimo pažangos ataskaitas, apimančias prieš tai ėjusių metų laikotarpį nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. Šios metinės ataskaitos yra iš anksto nustatyto formato. Metinėje pažangos ataskaitoje turėtų būti nurodytos kliūtys, su kuriomis valstybės narės susiduria įgyvendindamos 3 straipsnyje nustatytus programos tikslus, nagrinėjami 7 straipsnio 2a dalyje nurodyti prioritetiniai klausimai ir pateikiama pasiūlymų dėl geriausios praktikos.

5.  Ne vėliau kaip kiekvienų metų spalio 31 d. Komisija, remdamasi 4 dalyje nurodytomis valstybių narių metinėmis ataskaitomis, parengia konsoliduotą ataskaitą, kurioje įvertinama valstybių narių ir Komisijos padaryta pažanga įgyvendinant 1 dalyje nurodytą planą, taip pat pažanga siekiant 3 straipsnyje nustatytų programos tikslų ir sprendžiant 7 straipsnio 2a dalyje nurodytus prioritetinius klausimus. Kad galėtų įvertinti padarytą pažangą Komisija savo konsoliduotoje metinėje pažangos ataskaitoje nurodo likusias kliūtis, su kuriomis valstybės narės susiduria įgyvendindamos 3 straipsnyje nustatytus programos tikslus, ir nagrinėja 7 straipsnio 2a dalyje nurodytus prioritetinius klausimus bei pateikia pasiūlymų dėl geriausios praktikos. Komisijos konsoliduota metinė ataskaita skelbiama viešai tam skirtoje Komisijos svetainėje ir sudaro 13 straipsnyje nurodytų būsimų daugiamečių darbo programų ir 15 straipsnyje nurodytų vertinimo ataskaitų pagrindą.

V SKYRIUS

PROGRAMAVIMAS, STEBĖSENA, VERTINIMAS IR KONTROLĖ

13 straipsnis

Darbo programa

1.  Programa įgyvendinama vykdant Finansinio reglamento 108 straipsnyje nurodytas daugiametes darbo programas.

2.  Komisija daugiametes darbo programas priima deleguotaisiais aktais. Tie deleguotieji aktai priimami laikantis 17 straipsnyje nurodytos procedūros.

14 straipsnis

Stebėsena ir ataskaitų teikimas

1.  Rodikliai, kuriais grindžiama Programos įgyvendinimo pažangos, padarytos siekiant 3 straipsnyje nustatytų konkrečių tikslų, ataskaita, pateikti 2 priede.

2.  Kad būtų užtikrintas efektyvus Programos pažangos siekiant tikslų įvertinimas, Komisijai pagal 17 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas 2 priedas, kad prireikus būtų peržiūrėti arba papildyti rodikliai ir šis reglamentas papildytas nuostatomis dėl stebėsenos ir vertinimo sistemos sukūrimo.

3.  Atsiskaitymo už veiklą sistema užtikrinama, kad programos įgyvendinimo ir rezultatų stebėsenos duomenys būtų renkami veiksmingai, efektyviai ir laiku. Todėl Sąjungos lėšų gavėjams nustatomi proporcingi ataskaitų teikimo reikalavimai.

15 straipsnis

Vertinimas

1.  Vertinimai atliekami laiku, kad jų rezultatus būtų galima panaudoti priimant sprendimus. Komisija vertinimus skelbia viešai tam skirtoje svetainėje.

2.  Tarpinis Programos vertinimas atliekamas, kai yra pakankamai informacijos apie Programos įgyvendinimą, bet praėjus ne daugiau kaip trejiems metams nuo Programos įgyvendinimo pradžios.

3.  Galutinį Programos vertinimą Komisija atlieka baigiant įgyvendinti Programą, bet praėjus ne daugiau kaip vieniems metams po 1 straipsnyje nurodyto laikotarpio pabaigos.

4.  Vertinimų išvadas ir savo pastabas Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui.

16 straipsnis

Auditas ir tyrimai

Jei trečioji valstybė dalyvauja Programoje vykdant sprendimą pagal tarptautinį susitarimą arba bet kurią kitą teisinę priemonę, trečioji valstybė suteikia būtinas teises ir prieigą, kurių reikia atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) ir Europos Audito Rūmams, kad jie galėtų visapusiškai vykdyti savo atitinkamus įgaliojimus. OLAF suteikiamos teisės apima teisę atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, nustatytus Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų.

VI SKYRIUS

ĮGALIOJIMŲ DELEGAVIMAS IR KOMITETO PROCEDŪRA

17 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.  13 straipsnio 2 dalyje ir 14 straipsnio 2 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami iki 2028 m. gruodžio 31 d.

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 13 straipsnio 2 dalyje ir 14 straipsnio 2 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.  Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.  Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.  Pagal 13 straipsnio 2 dalį ir 14 straipsnio 2 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

18 straipsnis

Komiteto procedūra

1.  Komisijai padeda komitetas, vadinamas programos „Fiscalis“ komitetu. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

VII SKYRIUS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

19 straipsnis

Informavimas, komunikacija ir viešinimas

1.  Sąjungos lėšų gavėjai nurodo Sąjungos lėšų kilmę ir užtikrina jų matomumą (visų pirma viešindami veiksmus ir jų rezultatus) teikdami nuoseklią, veiksmingą ir proporcingą tikslinę informaciją įvairiai auditorijai, įskaitant žiniasklaidą ir visuomenę.

2.  Komisija vykdo su Programa ir jos veiksmais bei rezultatais susijusius informavimo ir komunikacijos veiksmus. Programai skirtais finansiniais ištekliais taip pat prisidedama prie ▌ komunikacijos apie Sąjungos politikos prioritetus, susijusius su 3 straipsnyje nurodytais tikslais.

20 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentas (ES) Nr. 1286/2013/EB panaikinamas nuo 2021 m. sausio 1 d.

21 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.  Šis reglamentas neturi poveikio susijusių veiksmų tęsimui ar keitimui iki jų užbaigimo pagal Reglamentą (ES) Nr. 1286/2013, kuris toliau taikomas tiems veiksmams tol, kol jie užbaigiami.

2.  Programos finansinio paketo lėšomis taip pat gali būti finansuojamos techninės ir administracinės paramos išlaidos, būtinos užtikrinti perėjimui nuo priemonių, patvirtintų pagal ankstesnę programą, nustatytą Reglamentu (ES) Nr. 1286/2013, prie šios programos.

3.  Prireikus asignavimai gali būti įtraukti į biudžetą po 2027 m. ir skirti 4 straipsnio 2 dalyje nurodytoms išlaidoms padengti, kad būtų galima valdyti iki 2027 m. gruodžio 31 d. nebaigtus vykdyti veiksmus.

22 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta ...

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

1 PRIEDAS

Nebaigtinis galimų veiksmų, nurodytų 7 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos a, b ir d

punktuose, formų sąrašas

7 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos a, b ir d punktuose nurodytų veiksmų formos, be kitų, gali būti tokios:

a)  posėdžiai ir kiti ad hoc renginiai:

–  seminarai ir praktiniai mokymai, kuriuose paprastai dalyvauja visos valstybės ir kuriuose vyksta pristatymai, o dalyviai aktyviai diskutuoja ir vykdo veiklą tam tikru klausimu;

–  darbo vizitai, organizuoti taip, kad pareigūnai galėtų įgyti žinių ir praktinės patirties mokesčių politikos klausimais arba šias žinias ir patirtį pagerinti;

–  lankymasis administracinėse patalpose ir dalyvavimas atliekant administracinius tyrimus;

b)  struktūriškas bendradarbiavimas:

–  projektų grupės, kurias paprastai sudaro ribotas valstybių skaičius ir kurios veikia tam tikrą laikotarpį siekdamos iš anksto nustatyto tikslo ir tiksliai apibrėžto rezultato, įskaitant koordinavimą ar lyginamąją analizę;

–  darbo grupės (struktūriškos bendradarbiavimo formos), kurios yra nenuolatinės arba nuolatinės ir kuriose sutelkiama praktinė patirtis siekiant atlikti užduotis konkrečiose srityse arba vykdyti su veikla susijusias funkcijas, prireikus naudojantis bendradarbiavimo internetu paslaugomis, administracine pagalba ir infrastruktūra bei įranga;

–  daugiašalis arba vienalaikis tikrinimas, kurį sudaro koordinuotas vieno ar daugiau susijusių apmokestinamųjų asmenų mokestinės padėties tikrinimas, kurį organizuoja viena ar daugiau valstybių, įskaitant bent dvi valstybes nares, turinčių bendrų arba vienas kitą papildančių interesų;

–  bendras auditas, kurį sudaro bendras vieno ar daugiau susijusių apmokestinamųjų asmenų mokestinės padėties tikrinimas, kurį atlieka viena audito grupė, sudaryta iš vienos ar daugiau valstybių, įskaitant bent dvi valstybes nares, turinčių bendrų arba vienas kitą papildančių interesų;

–  bet koks kitas administracinis bendradarbiavimas, nustatytas Direktyva 2011/16/ES, Reglamentu (ES) Nr. 904/2010, Reglamentu (ES) Nr. 389/2012 ar Direktyva 2010/24/ES;

d)  žmogiškųjų išteklių gebėjimų stiprinimo ir pajėgumų didinimo veiksmai:

–  bendrieji mokymai arba e. mokymosi plėtojimas siekiant padėti ugdyti būtinus profesinius įgūdžius ir žinias, susijusius su mokesčiais;

–  techninė parama, kuria siekiama tobulinti administracines procedūras, stiprinti administracinius gebėjimus ir gerinti mokesčių administratorių veikimą bei operacijas, inicijuojant ir vykdant gerosios patirties mainus.

2 PRIEDAS

Rodikliai

Konkretus tikslas: remti mokesčių politiką, bendradarbiavimą mokesčių klausimais ir administracinių gebėjimų, be kita ko, žmogiškųjų išteklių kompetencijos, stiprinimą ir Europos elektroninių sistemų plėtojimą ir veikimą.

1.  Administracinių ir žmogiškųjų gebėjimų stiprinimas ir IT pajėgumų didinimas

1.  Sąjungos teisės ir politikos taikymo bei įgyvendinimo rodiklis (šioje srityje pagal Programą vykdomų veiksmų ir po šių veiksmų pateiktų rekomendacijų skaičius);

2.  mokymosi rodiklis (panaudoti mokymosi moduliai; išmokytų pareigūnų skaičius; kokybinis dalyvių įvertinimas);

3.  Europos elektroninių sistemų prieinamumas (laiko procentais);

4.  bendro ryšio tinklo prieinamumas (laiko procentais);

5.  supaprastintos IT procedūros, kuriomis naudojasi nacionalinės administracijos ir ekonominės veiklos vykdytojai (registruotų ekonominės veiklos vykdytojų skaičius, pateiktų prašymų skaičius ir konsultacijų skaičius pagal Programą finansuojamose skirtingose elektroninėse sistemose).

2.  Dalijimasis žiniomis ir tinklų kūrimas

6.  Bendradarbiavimo aktyvumo rodiklis (tinklų kūrimo mastas, tiesioginių susitikimų skaičius, internetinių bendradarbiavimo grupių skaičius);

7.  geriausios patirties ir gairių rodiklis (šioje srityje pagal Programą vykdomų veiksmų skaičius; mokesčių administratorių, besilaikančių pagal Programą sukurtos darbo praktikos ir (arba) gairių, procentinė dalis).

2a.  Papildomi rodikliai

1.  Pajamos, gautos kovojant su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių vengimu ir agresyviu mokesčių planavimu, atlikus bendrus auditus.

2.   Valstybių narių pateiktų, gautų ir atsakytų administracinio ir teisminio bendradarbiavimo prašymų skaičius.

(1) Klausimas buvo grąžintas atsakingam komitetui, kad būtų vedamos tarpinstitucinės derybos pagal Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnio 4 dalies ketvirtą pastraipą (A8-0421/2018).
(2)* Pakeitimai: naujas arba pakeistas tekstas žymimas pusjuodžiu kursyvu, o išbrauktas tekstas nurodomas simboliu ▌.
(3) OL C […], […], p. […].
(4) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1286/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. Europos Sąjungos mokesčių sistemų veikimo gerinimo veiksmų programa („Fiscalis 2020“) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 1482/2007/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 25).
(5) OL C 373, 2013 12 20, p. 1.
(6) 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 07 30, p. 1).
(7) 2014 m. gruodžio 9 d. Tarybos direktyva 2014/107/ES, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2011/16/ES nuostatos, susijusios su privalomais automatiniais apmokestinimo srities informacijos mainais (OL L 359, 2014 12 16, p. 1).
(8) 2015 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyva (ES) 2015/2376, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2011/16/ES nuostatos, susijusios su privalomais automatiniais apmokestinimo srities informacijos mainais (OL L 332, 2015 12 18, p. 1).
(9) 2016 m. gegužės 25 d. Tarybos direktyva (ES) 2016/881, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2011/16/ES nuostatos dėl privalomų automatinių apmokestinimo srities informacijos mainų (OL L 146, 2016 6 3, p. 8).
(10) 2016 m. gruodžio 6 d. Tarybos direktyva (ES) 2016/2258, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2011/16/ES nuostatos, susijusios su mokesčių institucijų prieiga prie kovos su pinigų plovimu informacijos (OL L 342, 2016 12 16, p. 1).
(11) 2018 m. gegužės 25 d. Tarybos direktyva (ES) 2018/822, kuria dėl privalomų automatinių apmokestinimo srities informacijos, susijusios su praneštinais tarpvalstybiniais susitarimais, mainų iš dalies keičiama Direktyva 2011/16/ES (OL L 139, 2018 6 5, p. 1).
(12) COM(2010)0700.
(13) 2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros (OL L 123, 2016 5 12, p. 1).
(14) 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).
(15) 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, 1995 12 23, p. 1).
(16) 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).
(17) 2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).
(18) 2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 198, 2017 7 28, p. 29).
(19) 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, 2006 12 11, p. 1).
(20) 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyva 92/83/EEB dėl akcizų už alkoholį ir alkoholinius gėrimus struktūrų derinimo (OL L 316, 1992 10 31, p. 21).
(21) 2011 m. birželio 21 d. Tarybos direktyva 2011/64/ES dėl akcizų, taikomų apdorotam tabakui, struktūros ir tarifų (OL L 176, 2011 7 5, p. 24).
(22) 2003 m. spalio 27 d. Tarybos direktyva 2003/96/EB, pakeičianti Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą (OL L 283, 2003 10 31, p. 51).
(23) 2010 m. kovo 16 d. Tarybos direktyva 2010/24/ES dėl savitarpio pagalbos vykdant reikalavimus, susijusius su mokesčiais, muitais ir kitomis priemonėmis (OL L 84, 2010 3 31, p. 1).
(24) 2011 m. vasario 15 d. Tarybos direktyva 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje ir panaikinanti Direktyvą 77/799/EEB (OL L 64, 2011 3 11, p. 1).


Teisių ir vertybių programos nustatymas ***I
PDF 307kWORD 85k
2019 m. sausio 17 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Teisių ir vertybių programos (COM(2018)0383 – C8-0234/2018 – 2018/0207(COD))(1)
P8_TA(2019)0040A8-0468/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl reglamento
Pavadinimas
Pasiūlymas
Pasiūlymas
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS
dėl Teisių ir vertybių programos
dėl Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programos
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl reglamento
1 konstatuojamoji dalis
(1)  Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje nustatyta, kad „Sąjunga yra grindžiama šiomis vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises. Šios vertybės yra bendros valstybėms narėms, gyvenančioms visuomenėje, kurioje vyrauja pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas ir moterų bei vyrų lygybė. 3 straipsnyje taip pat nustatyta, kad „Sąjungos tikslas – skatinti taiką, savo vertybes ir savo tautų gerovę“ ir, be kita ko, „ji gerbia turtingą savo kultūros ir kalbų įvairovę bei užtikrina, kad Europos kultūros paveldas būtų saugomas ir turtinamas“. Šios vertybės dar kartą patvirtintos ir susietos su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintomis teisėmis, laisvėmis ir principais;
(1)  Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje nustatyta, kad Sąjunga yra grindžiama šiomis vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises. Kalbant apie šias teises ir vertybes, žmogaus orumas, kaip pripažįstama Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, yra svarbiausias visų pagrindinių žmogaus teisių pagrindas. Šios vertybės yra bendros valstybėms narėms, gyvenančioms visuomenėje, kurioje vyrauja pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas ir moterų bei vyrų lygybė. 3 straipsnyje taip pat nustatyta, kad „Sąjungos tikslas – skatinti taiką, savo vertybes ir savo tautų gerovę“ ir, be kita ko, „ji gerbia turtingą savo kultūros ir kalbų įvairovę bei užtikrina, kad Europos kultūros paveldas būtų saugomas ir turtinamas“. Šios vertybės dar kartą patvirtintos ir susietos su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintomis teisėmis, laisvėmis ir principais;
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl reglamento
1 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(1a)   savo 2018 m. gegužės 30 d. rezoliucijoje dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos ir nuosavų išteklių Europos Parlamentas pabrėžė horizontaliųjų principų, kuriais turėtų būti grindžiama daugiametė finansinė programa (DFP) ir visa susijusi Sąjungos politika, svarbą, įskaitant JT darnaus vystymosi tikslų (DVT) integravimą į visas Sąjungos politikos kryptis ir iniciatyvas pagal kitą DFP; Parlamentas taip pat pabrėžė, kad diskriminacijos panaikinimas yra itin svarbus siekiant įvykdyti Sąjungos įsipareigojimus dėl įtraukios Europos, ir apgailestavo dėl to, kad Sąjungos politikoje trūksta lyčių aspekto integravimo ir įsipareigojimų lyčių lygybės klausimu, kaip matyti pasiūlymuose dėl DFP;
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl reglamento
1 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(1b)   savo 2018 m. kovo 14 d. rezoliucijoje „Būsima DFP: Parlamento pozicijos dėl DFP po 2020 m. rengimas“ Europos Parlamentas pareiškė, kad remia kultūros, švietimo, žiniasklaidos, jaunimo, sporto, demokratijos, pilietiškumo ir pilietinės visuomenės sričių programas, kurių Europos lygmens pridėtinė vertė aiškiai matoma ir kurios yra pelniusioms ilgalaikį naudos gavėjų populiarumą, ir pabrėžė, kad stipresnę ir platesnio užmojo Sąjungą galima sukurti tik tuo atveju, jei jai bus skirta daugiau finansinių išteklių; Parlamentas taip pat rekomendavo sukurti vidaus Europos demokratijos fondą, kurį valdytų Komisija, siekiant labiau remti pilietinę visuomenę ir nevyriausybines organizacijas (NVO), dirbančias demokratijos ir žmogaus teisių srityse. Nuolatinė parama turėtų būti teikiama esamoms politikos priemonėms, daugiau išteklių skiriama Sąjungos pavyzdinėms programoms, taip pat papildoma atsakomybė turėtų būti užtikrinta papildomomis finansinėmis priemonėmis;
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl reglamento
2 konstatuojamoji dalis
(2)  šios teisės ir vertybės turi būti toliau skatinamos ir įgyvendinamos, jomis turi dalytis piliečiai ir tautos visoje Sąjungoje ir jos turi būti ES projekto pagrindas. Todėl Sąjungos biudžete sukuriamas naujas Teisingumo, teisių ir vertybių fondas, kurį sudaro Teisių ir vertybių ir Teisingumo programos. Dabar, kai Europos visuomenėms kyla ekstremizmo, radikalizmo ir susiskaldymo pavojai, kaip niekada svarbu skatinti, tvirtinti ir ginti teisingumą, teises ir ES vertybes: žmogaus teises, pagarbą žmogaus orumui, laisvę, demokratiją, lygybę ir teisinę valstybę. Tai turės didelį tiesioginį poveikį politiniam, socialiniam, kultūriniam ir ekonominiam ES gyvenimui. Naujojo fondo dalimi tapsiančios Teisingumo programos lėšomis bus toliau remiama Sąjungos teisingumo erdvės plėtra ir tarpvalstybinis bendradarbiavimas. Teisių ir vertybių programoje bus sujungtos 2014–2020 m. Teisių, lygybės ir pilietiškumo programa, nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1381/20138, ir programa „Europa piliečiams“, nustatyta Tarybos reglamentu (ES) Nr. 390/20149 (toliau – ankstesnės programos);
(2)  šias teises ir vertybes Sąjunga ir visos valstybės narės turi toliau aktyviai ir nuosekliai puoselėti, saugoti, propaguoti ir įgyvendinti visose savo vykdomos politikos srityse, jomis turi dalytis piliečiai ir tautos visoje Sąjungoje ir jos turi būti ES projekto pagrindas, nes tų teisių ir vertybių padėties pablogėjimas kurioje nors valstybėje narėje gali turėti žalingą poveikį visai Sąjungai. Todėl Sąjungos biudžete sukuriamas naujas Teisingumo, teisių ir vertybių fondas, kurį sudaro Teisių ir vertybių ir Teisingumo programos. Dabar, kai Europos visuomenėms kyla ekstremizmo, radikalizmo ir susiskaldymo pavojai ir vis mažėja erdvės nepriklausomai pilietinei visuomenei, kaip niekada svarbu skatinti, tvirtinti ir ginti teisingumą, teises ir ES vertybes: žmogaus teises, pagarbą žmogaus orumui, laisvę, demokratiją, lygybę, nediskriminavimą ir teisinę valstybę. Tai turės didelį tiesioginį poveikį politiniam, socialiniam, kultūriniam ir ekonominiam ES gyvenimui. Naujojo fondo dalimi tapsiančios Teisingumo programos lėšomis bus toliau remiama Sąjungos teisingumo erdvės plėtra ir tarpvalstybinis bendradarbiavimas. Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programoje (toliau – Programa) bus sujungtos 2014–2020 m. Teisių, lygybės ir pilietiškumo programa, nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1381/20138, ir programa „Europa piliečiams“, nustatyta Tarybos reglamentu (ES) Nr. 390/20149 (toliau – ankstesnės programos), ir ji bus pakoreguota, kad atitiktų naujus Europos vertybėms kylančius iššūkius;
__________________
__________________
8 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1381/2013, kuriuo nustatoma Teisių, lygybės ir pilietiškumo programa 2014–2020 m. laikotarpiu (OL L 354, 2013 12 28, p. 62).
8 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1381/2013, kuriuo nustatoma Teisių, lygybės ir pilietiškumo programa 2014–2020 m. laikotarpiu (OL L 354, 2013 12 28, p. 62).
9 2014 m. balandžio 14 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 390/2014, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. laikotarpio programa „Europa piliečiams“ (OL L 115, 2014 4 17, p. 3).
9 2014 m. balandžio 14 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 390/2014, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. laikotarpio programa „Europa piliečiams“ (OL L 115, 2014 4 17, p. 3).
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl reglamento
3 konstatuojamoji dalis
(3)  Teisingumo, teisių ir vertybių fondas ir jo dvi pagrindinės finansavimo programos pagrindinį dėmesį skirs žmonėms ir subjektams, kurie padeda užtikrinti mūsų bendrų vertybių, teisių ir turtingos įvairovės gyvybingumą. Pagrindinis tikslas – puoselėti ir palaikyti teisėmis grindžiamą, lygią, įtraukią ir demokratinę visuomenę. Tai, be kita ko, apima dinamišką pilietinę visuomenę, skatinančią žmonių demokratinį, pilietinį ir socialinį dalyvavimą bei puoselėjančią turtingą Europos visuomenės įvairovę, grindžiamą mūsų bendra istorija ir atmintimi. Europos Sąjungos sutarties 11 straipsnyje toliau nurodyta, kad institucijos atitinkamomis priemonėmis suteikia piliečiams ir atstovaujamosioms asociacijoms galimybę skelbti nuomones apie visas Sąjungos veiklos sritis ir viešai jomis keistis;
(3)  Teisingumo, teisių ir vertybių fondas ir jo dvi pagrindinės finansavimo programos dėmesį skirs žmonėms ir subjektams, kurie padeda užtikrinti mūsų bendrų vertybių, lygybės, teisių ir turtingos įvairovės gyvybingumą. Pagrindinis tikslas – puoselėti ir palaikyti teisėmis grindžiamą, lygią, atvirą, įtraukią ir demokratinę visuomenę finansuojant veiklą, kuria skatinama dinamiška, gerai išsivysčiusi, atspari ir turinti galių pilietinė visuomenė, įskaitant mūsų bendrų vertybių propagavimo ir apsaugos skatinimą, ir kuria skatinamas žmonių demokratinis, pilietinis ir socialinis dalyvavimas ir puoselėjama taika bei turtinga Europos visuomenės įvairovė, grindžiama mūsų bendromis vertybėmis, istorija, atmintimi ir paveldu. Europos Sąjungos sutarties 11 straipsnyje reikalaujama, kad institucijos palaikytų atvirą, skaidrų ir nuolatinį dialogą su pilietine visuomene ir atitinkamomis priemonėmis suteiktų piliečiams ir atstovaujamosioms asociacijoms galimybę skelbti nuomones apie visas Sąjungos veiklos sritis ir viešai jomis keistis;
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl reglamento
3 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(3a)  Komisija turėtų užtikrinti nuolatinį atvirą ir skaidrų dialogą su Programos paramos gavėjais ir kitomis atitinkamomis suinteresuotosiomis šalimis įsteigdama pilietinio dialogo grupę. Pilietinio dialogo grupė turėtų prisidėti prie keitimosi patirtimi ir gerąja praktika ir prie diskusijų apie politikos pokyčius Programos taikymo srityse ir siekiant Programos tikslų, taip pat susijusiose srityse. Pilietinio dialogo grupę turėtų sudaryti organizacijos, kurios buvo atrinktos gauti dotaciją veiklai arba veiksmams pagal Programą, ir kitos organizacijos arba suinteresuotosios šalys, pareiškusios norą dalyvauti Programoje ar dirbti šioje politikos srityje, tačiau kurios nebūtinai yra remiamos pagal Programą;
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl reglamento
4 konstatuojamoji dalis
(4)  Teisių ir vertybių programa (toliau – Programa) turėtų padėti plėtoti sąveiką, kad būtų sprendžiamos bendros vertybių skatinimo ir apsaugos problemos ir pasiekiama kritinių matmenų, užtikrinančių konkrečius šios srities rezultatus. To turėtų būti pasiekta remiantis teigiama ankstesnių programų patirtimi. Taip būtų sudarytos sąlygos visapusiškai išnaudoti sąveikos potencialą, veiksmingiau remti susijusias politikos sritis ir didinti jų galimybes įtraukti žmones. Kad Programa būtų veiksminga, joje turėtų būti atsižvelgiama į skirtingų politikos sričių konkretų pobūdį, jų skirtingas tikslines grupes ir konkrečius poreikius, laikantis konkrečiai pritaikyto požiūrio;
(4)  Programa turėtų padėti plėtoti sąveiką, kad būtų sprendžiamos bendros Sutartyse įtvirtintų vertybių skatinimo ir apsaugos problemos ir pasiekiama kritinių matmenų, užtikrinančių konkrečius šios srities rezultatus. To turėtų būti pasiekta remiantis teigiama ankstesnių programų patirtimi ir toliau ją plėtojant. Taip būtų sudarytos sąlygos visapusiškai išnaudoti sąveikos potencialą, veiksmingiau remti susijusias politikos sritis ir didinti jų galimybes įtraukti žmones. Kad Programa būtų veiksminga, joje turėtų būti atsižvelgiama į skirtingų politikos sričių konkretų pobūdį, jų skirtingas tikslines grupes ir konkrečius poreikius bei dalyvavimo galimybes, laikantis konkrečiai pritaikyto ir tikslinio požiūrio, kuriuo taip pat būtų skatinama visų rūšių lygybė ir lyčių lygybė;
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl reglamento
4 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(4a)  visapusiškas teisinės valstybės principo ir demokratijos paisymas ir skatinimas yra labai svarbūs siekiant didinti piliečių pasitikėjimą Sąjunga. Teisinės valstybės principo paisymas yra būtina pagrindinių teisių apsaugos ir visų Sutartyse įtvirtintų teisių ir pareigų vykdymo sąlyga. Tai, kaip teisinės valstybės principas įgyvendinamas valstybėje narėje, atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant valstybių narių tarpusavio pasitikėjimą ir pasitikėjimą jų teisinėmis sistemomis. Todėl įgyvendinant Programą pagrindinės teisės, demokratija ir teisinė valstybė turėtų būti populiarinamos ir saugomos vietos, regioniniu, nacionaliniu ir tarpvalstybiniu lygmenimis;
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl reglamento
4 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(4b)  teisinė valstybė – ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtinta Sąjungos vertybė, apimanti šiuos principus: teisėtumo, kuris reiškia skaidrų, atskaitingą, demokratinį ir pliuralistinį teisės aktų priėmimo procesą; teisinio tikrumo; vykdomosios valdžios savavališkumo draudimo; veiksmingai nepriklausomų teismų užtikrinamos teisminės apsaugos, įskaitant pagrindinių teisių apsaugą; valdžių atskyrimo ir lygybės prieš įstatymą;
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl reglamento
5 konstatuojamoji dalis
(5)  siekiant priartinti Europos Sąjungą prie jos piliečių reikia įvairių veiksmų ir suderintų pastangų. Suburiant piliečius miestų partnerystės projektais ar miestų tinklais ir remiant pilietinės visuomenės organizacijas Programos aprėpties teritorijose lengviau skatinti piliečių aktyvų dalyvavimą visuomenėje ir pagaliau jų dalyvavimą demokratiniame Sąjungos gyvenime. Tuo pačiu metu parama veiklai, kuria skatinamas tarpusavio supratimas, įvairovė, dialogas ir pagarba kitiems skatina priklausymo Europai ir Europos tapatybės jausmą, paremtą bendru Europos vertybių, kultūros, istorijos ir paveldo supratimu. Ypač svarbu skatinti stipresnį atokiausiuose ES regionuose gyvenančių piliečių priklausymo Sąjungai jausmą ir Sąjungos vertybes dėl to, kad jie gyvena nuošaliai ir toli nuo žemyninės Europos dalies;
(5)  siekiant priartinti Europos Sąjungą prie jos piliečių, skatinti demokratinį dalyvavimą ir suteikti piliečiams galių naudotis su ES pilietybe susijusiomis teisėmis, būtina imtis įvairių veiksmų ir suderintų pastangų, kuriais siekiama subalansuoto geografinio pasiskirstymo. Suburiant piliečius miestų partnerystės projektais ar miestų tinklais ir vietos, regioniniu, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis remiant pilietinės visuomenės organizacijas Programos aprėpties teritorijose lengviau skatinti piliečių aktyvų dalyvavimą visuomenėje ir pagaliau jų dalyvavimą demokratiniame Sąjungos gyvenime bei dalyvavimą formuojant Sąjungos politinę darbotvarkę. Tuo pačiu metu parama veiklai, kuria skatinamas tarpusavio supratimas, tarpkultūrinis dialogas, kultūros ir kalbų įvairovė, susitaikymas, socialinė įtrauktis ir pagarba kitiems skatina priklausymo Sąjungai ir Europos tapatybe grindžiamos bendros pilietybės jausmą, paremtą bendru Europos vertybių, kultūros, istorijos ir paveldo supratimu. Ypač svarbu skatinti stipresnį atokiausiuose ES regionuose gyvenančių piliečių priklausymo Sąjungai jausmą ir Sąjungos vertybes dėl to, kad jie gyvena nuošaliai ir toli nuo žemyninės Europos dalies;
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl reglamento
5 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(5a)   dėl stiprėjančio pliuraliteto ir pasaulinio migrantų judėjimo didėja kultūrų ir religijų dialogo svarba mūsų visuomenėse. Įgyvendinant Programą, kultūrų ir religijų dialogas turėtų būti visapusiškai remiamas kaip socialinės darnos Europoje dalis ir vienas iš pagrindinių veiksnių, didinančių socialinę įtrauktį ir sanglaudą. Religijų dialogas galėtų padėti pabrėžti teigiamą religijos indėlį į socialinę sanglaudą, tačiau religinis neraštingumas gali paruošti dirvą manipuliavimui gyventojų religiniais jausmais. Todėl pagal Programą turėtų būti remiami projektai ir iniciatyvos, kuriais ugdomas religinis raštingumas, skatinamas religijų dialogas ir tarpusavio supratimas;
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl reglamento
6 konstatuojamoji dalis
(6)  atminimo veikla ir kritiškas Europos istorinės atminties apmąstymas būtini tam, kad piliečiai geriau suvoktų bendrą istoriją kaip bendros ateities, moralinio tikslo ir bendrų vertybių pagrindą. Taip pat reikėtų atsižvelgti į istorinių, kultūrinių bei tarpkultūrinių aspektų svarbą ir atminimo sąsajas su europinės tapatybės formavimu ir bendro priklausymo jausmo ugdymu;
(6)  atminimo veikla ir kritiškas bei kūrybiškas Europos istorinės atminties apmąstymas būtini tam, kad piliečiai, ypač jaunimas, geriau suvoktų bendrą savo istoriją kaip bendros ateities pagrindą. Taip pat reikėtų atsižvelgti į istorinių, socialinių, kultūrinių bei tarpkultūrinių aspektų, tolerancijos ir dialogo svarbą, siekiant skatinti bendrą pagrindą, grindžiamą bendromis vertybėmis, solidarumu, įvairove ir taika, ir į atminimo sąsajas su europinės tapatybės formavimu ir bendro priklausymo jausmo ugdymu;
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl reglamento
7 konstatuojamoji dalis
(7)  piliečiai taip pat turėtų geriau žinoti pilietybės Sąjungoje jiems užtikrinamas teises ir laisvai jaustis gyvendami, keliaudami, mokydamiesi, dirbdami ir užsiimdami savanoriška veikla kitoje valstybėje narėje, ir turėtų turėti galimybę pasitikėti, kad jie gali vienodai naudotis teisėmis ir tos teisės bus visapusiškai užtikrintos bei apsaugotos nepatiriant jokios diskriminacijos, kad ir kurioje Sąjungos vietoje jie atsidurtų. Pilietinė visuomenė turi būti remiama siekiant skatinti ir saugoti ES bendras vertybes bei didinti informuotumą apie jas pagal SESV 2 straipsnį ir prisidedant prie veiksmingo naudojimosi Sąjungos teise užtikrinamomis teisėmis;
(7)  Sąjungos piliečiai nepakankamai žino apie pilietybės Sąjungoje jiems užtikrinamas teises, pavyzdžiui, teisę balsuoti Europos Parlamento ir vietos rinkimuose arba teisę gauti konsulinę apsaugą kitų valstybių narių ambasadose. Piliečiai turėtų būti geriau supažindinti su šiomis teisėmis ir laisvai jaustis gyvendami, keliaudami, mokydamiesi, dirbdami ir užsiimdami savanoriška veikla kitoje valstybėje narėje, ir turėtų turėti galimybę pasitikėti, kad jie gali vienodai naudotis teisėmis ir tos teisės bus visapusiškai užtikrintos bei apsaugotos nepatiriant jokios diskriminacijos, kad ir kurioje Sąjungos vietoje jie atsidurtų. Pilietinė visuomenė turi būti stiprinama visais lygmenimis siekiant skatinti ir saugoti ES bendras vertybes bei didinti informuotumą apie jas pagal SESV 2 straipsnį ir prisidedant prie veiksmingo naudojimosi Sąjungos teise užtikrinamomis teisėmis;
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl reglamento
7 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(7a)   2009 m. balandžio 2 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl Europos sąžinės ir totalitarizmo ir 2011 m. birželio 9–10 d. Tarybos išvadose dėl totalitarinių režimų nusikaltimų Europoje atminimo akcentuojama, kad svarbu išlaikyti praeities įvykių atminimą kaip priemonę kurti bendrą ateitį, ir pabrėžiama Sąjungos vaidmens svarba sudarant palankesnes sąlygas šių nusikaltimų kolektyviniam atminimui, dalijantis juo ir puoselėjant šį atminimą, taip pat siekiant sustiprinti bendrą pliuralizmu ir demokratija pagrįstą Europos tapatybę;
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl reglamento
8 konstatuojamoji dalis
(8)  vyrų ir moterų lygybė yra pagrindinė vertybė ir vienas iš Europos Sąjungos siekių. Moterų diskriminacija ir nevienodas požiūris į moteris pažeidžia pagrindines jų teises ir užkerta kelia jų visapusiškam politiniam, socialiniam ir ekonominiam dalyvavimui visuomenėje. Be to, esamos struktūrinės ir kultūrinės kliūtys trukdo pasiekti tikrą lyčių lygybę. Todėl viena iš esminių Sąjungos veiklos rūšių, kuria skatinamas ekonomikos augimas, yra lyčių lygybės skatinimas visoje Sąjungos veikloje, ir tai turi būti remiama pagal Programą;
(8)  lyčių lygybė yra pagrindinė vertybė ir vienas iš Europos Sąjungos siekių. Šio reglamento 8 straipsnyje yra Sąjungai nustatyta užduotis visose veiklos srityse siekti pašalinti moterų ir vyrų nelygybės apraiškas ir veiksmingai skatinti jų lygybę. Vis dėlto, kaip matyti iš Europos lyčių lygybės instituto paskelbto 2017 m. lyčių lygybės indekso, bendra pažanga lyčių lygybės srityje yra labai lėta. Dažnai nebyli ir paslėpta tarpsektorinė moterų diskriminacija ir nevienodas požiūris į moteris ir mergaites, taip pat įvairių formų smurtas prieš moteris pažeidžia pagrindines jų teises ir užkerta kelia jų visapusiškam politiniam, socialiniam ir ekonominiam dalyvavimui visuomenėje. Be to, esamos politinės, struktūrinės ir kultūrinės kliūtys trukdo pasiekti tikrą lyčių lygybę. Todėl viena iš esminių Sąjungos veiklos rūšių, kuria skatinamas ekonomikos augimas, yra lyčių lygybės skatinimas visoje Sąjungos veikloje, remiant lyčių aspekto integravimą ir nediskriminavimo tikslus ir aktyviai kovojant su stereotipais bei sprendžiant nebylios diskriminacijos klausimą, ir tai turi būti remiama pagal Programą;
Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl reglamento
9 konstatuojamoji dalis
(9)  smurtas dėl lyties ir smurtas prieš vaikus ir jaunimą yra sunkus pagrindinių teisių pažeidimas. Su smurtu susiduriama visoje Sąjungoje, įvairiomis socialinėmis ir ekonominėmis aplinkybėmis, o jo pasekmės aukų fizinei ir psichologinei sveikatai bei visai visuomenei yra itin sunkios. Ypač pažeidžiami smurto yra vaikai, jaunimas ir moterys, ypač jei tai artimųjų smurtas. Turėtų būti imamasi veiksmų, siekiant skatinti vaiko teises ir prisidėti prie vaikų apsaugos nuo žalos ir smurto, keliančių pavojų jų fizinei ir psichikos sveikatai ir pažeidžiančių jų teises į vystymąsi, apsaugą ir orumą; kova su visomis smurto formomis, prevencijos, aukų apsaugos ir paramos joms skatinimas yra Sąjungos prioritetai, kurie padeda išpildyti individų pagrindines teises ir prisideda prie vyrų ir moterų lygybės. Šie prioritetai turi būti remiami pagal Programą;
(9)  smurtas dėl lyties ir smurtas prieš vaikus, jaunimą, vyresnio amžiaus žmones, neįgaliuosius, pabėgėlius ir migrantus, įvairioms mažumų grupėms priklausančius asmenis, pavyzdžiui, etninių mažumų ir LGBTQI asmenis, yra sunkus pagrindinių teisių pažeidimas. Su smurtu susiduriama visoje Sąjungoje, įvairiomis socialinėmis ir ekonominėmis aplinkybėmis, o jo pasekmės aukų fizinei ir psichologinei sveikatai bei visai visuomenei yra itin sunkios. Kovai su smurtu dėl lyties reikalingas daugialypis požiūris į teisinius, švietimo, sveikatos, įskaitant lytines ir reprodukcines teises, ekonominius ir kitus visuomeninius aspektus, pavyzdžiui, remiant moterų teisių organizacijas, teikiant konsultacijas ir pagalbą bei rengiant projektus, kuriais siekiama lyčių lygybės visuomenėje tikslo. Reikia aktyviai kovoti su kenksmingais stereotipais ir normomis nuo ankstyvo amžiaus, taip pat su visomis neapykantą kurstančiomis kalbomis ir smurtu internete. Turėtų būti imamasi veiksmų, siekiant skatinti vaiko teises ir prisidėti prie vaikų apsaugos nuo žalos ir smurto, keliančių pavojų jų fizinei ir psichikos sveikatai ir pažeidžiančių jų teises į vystymąsi, apsaugą ir orumą; Europos Tarybos konvencijoje dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija) smurtas prieš moteris apibrėžiamas kaip „visi smurtiniai veiksmai dėl lyties, sukeliantys arba galintys sukelti moterims fizinę, seksualinę, psichologinę arba ekonominę žalą arba kentėjimą, įskaitant grasinimus atlikti tokius veiksmus, prievartą arba savavališką laisvės atėmimą, nepaisant to, ar tai įvyksta viešoje erdvėje ar asmeniniame gyvenime“. Kova su visomis smurto formomis, prevencijos skatinimas, aukų apsauga ir parama joms yra Sąjungos prioritetai, kurie padeda išpildyti individų pagrindines teises ir prisideda prie vyrų ir moterų lygybės. Šie prioritetai turi būti remiami pagal Programą. Prevencija ir parama aukų teisėms turi būti parengtos dalyvaujant tikslinei grupei užtikrinant, kad tokios priemonės atitiktų konkrečius įvairiais atžvilgiais pažeidžiamų asmenų poreikius;
Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl reglamento
9 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(9a)  ypač pažeidžiamos smurto ir seksualinio priekabiavimo yra dokumentų neturinčios moterys, kurios negali gauti pagalbos. Būtina įgyvendinti į auką sutelktą požiūrį ir teikti deramas pagalbos paslaugas visoms moterims visoje Sąjungoje, neatsižvelgiant į jų gyventojo statusą. Vykdant tarpsektorinį darbą labai svarbu per prieglobsčio procedūras taikyti lyčių aspektą, nes taip galima prisidėti prie didesnės lyčių lygybės;
Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl reglamento
10 konstatuojamoji dalis
(10)  siekiant užkirsti kelią visoms smurto formoms ir kovoti su juo bei apsaugoti aukas reikia tvirtos politinės valios ir suderintų veiksmų, grindžiamų ankstesnių programų – „Daphne“, Teisių, lygybės ir pilietiškumo ir Teisingumo – metodais ir rezultatais. Ypač sėkminga nuo pat pradžių pasirodė 1997 m. sukurta programa „Daphne“, kurios finansavimu remiamos smurto aukos ir kovojama su smurtu prieš moteris, vaikus ir jaunimą; ne tik pelnytu populiarumu tarp suinteresuotųjų šalių (valdžios institucijų, akademinių institucijų ir nevyriausybinių organizacijų), bet ir finansuojamų projektų veiksmingumu. Pagal ją finansuoti informuotumo didinimo, pagalbos paslaugų teikimo aukoms, vietose dirbančių nevyriausybinių organizacijų (NVO) veiklos projektai. Sprendžiamos visų smurto formų problemos, pavyzdžiui, smurto artimoje aplinkoje, lytinio smurto, prekybos žmonėmis, taip pat ir naujų, besiformuojančių smurto formų, kaip antai patyčios kibernetinėje erdvėje, problemos. Todėl svarbu tęsti visus šiuos veiksmus ir įgyvendinant Programą tinkamai atsižvelgti į gautus rezultatus ir patirtį;
(10)  siekiant užkirsti kelią visoms smurto formoms ir kovoti su juo bei apsaugoti aukas reikia tvirtos politinės valios ir suderintų veiksmų, grindžiamų ankstesnių programų – „Daphne“, Teisių, lygybės ir pilietiškumo ir Teisingumo – metodais ir rezultatais. Ypač sėkminga nuo pat pradžių pasirodė 1997 m. sukurta programa „Daphne“, kurios finansavimu remiamos smurto aukos ir kovojama su smurtu prieš moteris, vaikus ir jaunimą; ne tik pelnytu populiarumu tarp suinteresuotųjų šalių (valdžios institucijų, akademinių institucijų ir nevyriausybinių organizacijų), bet ir finansuojamų projektų veiksmingumu. Pagal ją finansuoti informuotumo didinimo, pagalbos paslaugų teikimo aukoms, vietose dirbančių nevyriausybinių organizacijų (NVO) veiklos projektai. Sprendžiamos visų smurto formų problemos, pavyzdžiui, smurto artimoje aplinkoje, lytinio smurto, prekybos žmonėmis, persekiojimo ir tradicinės žalingos praktikos, pavyzdžiui, moterų lyties organų žalojimo, taip pat ir naujų, besiformuojančių smurto formų, kaip antai patyčios ir priekabiavimas kibernetinėje erdvėje, problemos. Todėl svarbu tęsti visus šiuos veiksmus, numatant nepriklausomą biudžeto lėšų skyrimą programai „Daphne“ ir įgyvendinant Programą tinkamai atsižvelgti į gautus rezultatus ir patirtį;
Pakeitimas 20
Pasiūlymas dėl reglamento
11 konstatuojamoji dalis
(11)  nediskriminavimas yra vienas iš pagrindinių Sąjungos principų. Europos bendrijos steigimo sutarties 19 straipsnyje nustatyti veiksmai kovojant su diskriminacija dėl lyties, rasinės arba etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos. Nediskriminavimas yra įtvirtintas ir Chartijos 21 straipsnyje. Siekiant vykdyti diskriminacijos dėl vienos ar kelių priežasčių prevenciją ir su ja kovoti, turėtų būti atsižvelgiama į konkrečius įvairių diskriminacijos formų požymius ir turėtų būti kartu parengti tinkami veiksmai; Pagal Programą turi būti remiami veiksmai, kuriais siekiama užkirsti kelią ir kovoti su diskriminacija, rasizmu, ksenofobija, antisemitizmu, neapykanta musulmonams ir kitomis netolerancijos formomis. Atsižvelgiant į tai, itin daug dėmesio turėtų būti skiriama ir visų formų smurto, neapykantos, segregacijos bei niekinimo prevencijai ir kovai su šiais reiškiniais, taip pat kovai su patyčiomis, priekabiavimu ir netolerantišku elgesiu Programa turėtų būti įgyvendinama taip, kad būtų užtikrintas tarpusavio papildomumas su kita tais pačiais tikslais vykdoma Sąjungos veikla, visų pirma su veikla, nurodyta 2011 m. balandžio 5 d. Komisijos komunikate „ES romų integracijos nacionalinių strategijų bendrieji principai iki 2020 m.“10 ir 2013 m. gruodžio 9 d. Tarybos rekomendacijoje dėl romų veiksmingų integravimo priemonių valstybėse narėse11;
(11)  nediskriminavimas yra vienas iš pagrindinių Sąjungos principų. Europos bendrijos steigimo sutarties 19 straipsnyje nustatyti veiksmai kovojant su diskriminacija dėl lyties, rasinės arba etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos. Nediskriminavimas yra įtvirtintas ir Chartijos 21 straipsnyje. Siekiant vykdyti diskriminacijos dėl vienos ar kelių priežasčių, įskaitant tiesioginę, netiesioginę ir struktūrinę diskriminaciją, prevenciją ir su ja kovoti, turėtų būti atsižvelgiama į konkrečius įvairių diskriminacijos formų požymius ir turėtų būti kartu parengti tinkami veiksmai. Pagal Programą turėtų būti remiami veiksmai, kuriais siekiama užkirsti kelią diskriminacijai, rasizmui, ksenofobijai, afrofobijai, antisemitizmui, priešiškam elgesiui romų atžvilgiu, neapykantai musulmonams, homofobijai ir kitoms mažumoms priklausančių asmenų netolerancijos formoms elektroninėje ir ne elektroninėje erdvėje ir su tuo kovoti, atsižvelgiant į įvairius diskriminavimo, su kuriais susiduria moterys, lygmenis. Atsižvelgiant į tai, itin daug dėmesio turėtų būti skiriama ir visų formų smurto, neapykantos, segregacijos bei niekinimo prevencijai ir kovai su šiais reiškiniais, taip pat kovai su patyčiomis, priekabiavimu ir netolerantišku elgesiu. Programa turėtų būti įgyvendinama taip, kad būtų užtikrintas tarpusavio papildomumas su kita tais pačiais tikslais vykdoma Sąjungos veikla, visų pirma su veikla, nurodyta 2011 m. balandžio 5 d. Komisijos komunikate „ES romų integracijos nacionalinių strategijų bendrieji principai iki 2020 m.“10 ir 2013 m. gruodžio 9 d. Tarybos rekomendacijoje dėl romų veiksmingų integravimo priemonių valstybėse narėse11;
__________________
__________________
10 COM(2011)0173.
10 COM(2011)0173.
11 OL C 378, 2013 12 24, p. 1.
11 OL C 378, 2013 12 24, p. 1.
Pakeitimas 21
Pasiūlymas dėl reglamento
12 konstatuojamoji dalis
(12)  visapusiškam ir veiksmingam neįgaliųjų dalyvavimui visuomenės gyvenime lygiai su kitais trukdo nuostatų ir aplinkos sudaromos kliūtys, taip pat ir nepakankamas prieinamumas. Neįgalieji susiduria su kliūtimis, be kita ko, šiose srityse: siekiant patekti į darbo rinką, gauti įtraukų ir kokybišką išsilavinimą, išvengti skurdo ir socialinės atskirties, turėti prieigą prie kultūrinių iniciatyvų ir žiniasklaidos arba naudotis savo politinėmis teisėmis. Sąjunga ir visos jos valstybės narės yra prisijungusios prie Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos (UNCRPD) ir įsipareigojusios skatinti, saugoti ir užtikrinti, kad visi neįgalieji galėtų visapusiškai naudotis visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis. UNCPRD nuostatos tapo neatskiriama Sąjungos teisinės tvarkos dalimi;
(12)  visapusiškam ir veiksmingam neįgaliųjų dalyvavimui visuomenės gyvenime lygiai su kitais trukdo nuostatų ir aplinkos sudaromos kliūtys, taip pat ir nepakankamas prieinamumas. Neįgalieji, įskaitant asmenis, turinčius ilgalaikių fizinių, psichikos, intelekto ar jutimo sutrikimų, susiduria su kliūtimis, be kita ko, šiose srityse: siekiant patekti į darbo rinką, gauti įtraukų ir kokybišką išsilavinimą, išvengti skurdo ir socialinės atskirties, turėti prieigą prie kultūrinių iniciatyvų ir žiniasklaidos arba naudotis savo politinėmis teisėmis. Sąjunga ir visos jos valstybės narės yra prisijungusios prie Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos (UNCRPD) ir įsipareigojusios skatinti, saugoti ir užtikrinti, kad visi neįgalieji galėtų visapusiškai naudotis visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis. UNCPRD nuostatos, kurias įgyvendinti privaloma, tapo neatskiriama Sąjungos teisinės tvarkos dalimi. Taigi pagal Programą turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys ir finansavimas informuotumo apie problemas, su kuriomis susiduria neįgalieji, norėdami visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime ir naudotis savo teisėmis kaip vienodas pilietines teises turintys asmenys, didinimo veiklai;
Pakeitimas 22
Pasiūlymas dėl reglamento
13 konstatuojamoji dalis
(13)  teisė į tai, kad būtų gerbiamas kiekvieno asmens privatus ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybė ir komunikacijos slaptumas (teisė į privatumą) yra pagrindinė teisė, įtvirtinta Pagrindinių teisių chartijos 7 straipsnyje. Asmens duomenų apsauga yra pagrindinė teisė, įtvirtinta Pagrindinių teisių chartijos 8 straipsnyje ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 16 straipsnyje. Asmens duomenų apsaugos taisyklių laikymąsi kontroliuoja nepriklausomos priežiūros institucijos. Sąjungos teisinėje sistemoje, visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/67912 ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2016/68013, išdėstytos nuostatos, kuriomis užtikrinama veiksminga teisės į asmens duomenų apsaugą apsauga. Šiomis teisinėmis priemonėmis nacionalinėms duomenų apsaugos priežiūros institucijoms patikėta užduotis skatinti visuomenės informuotumą apie su asmens duomenų tvarkymu susijusią riziką, taisykles, apsaugą ir taisykles, bei jų supratimą. Atsižvelgiant į teisės į asmens duomenų apsaugą svarbą spartaus technologijų vystymosi laikotarpiu, Sąjunga turi turėti galimybių vykdyti informuotumo didinimo veiklą, atlikti tyrimus ir kitą susijusią veiklą;
(13)  teisė į tai, kad būtų gerbiamas kiekvieno asmens privatus ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybė ir komunikacijos slaptumas (teisė į privatumą) yra pagrindinė teisė, įtvirtinta Pagrindinių teisių chartijos 7 straipsnyje. Asmens duomenų apsauga yra pagrindinė teisė, įtvirtinta Pagrindinių teisių chartijos 8 straipsnyje ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 16 straipsnyje. Asmens duomenų apsaugos taisyklių laikymąsi kontroliuoja nepriklausomos priežiūros institucijos. Sąjungos teisinėje sistemoje, visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/67912 ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2016/68013, išdėstytos nuostatos, kuriomis užtikrinama veiksminga teisės į asmens duomenų apsaugą apsauga. Šiomis teisinėmis priemonėmis nacionalinėms duomenų apsaugos priežiūros institucijoms patikėta užduotis skatinti visuomenės informuotumą apie su asmens duomenų tvarkymu susijusią riziką, taisykles, apsaugą ir taisykles, bei jų supratimą. Atsižvelgiant į teisės į asmens duomenų apsaugą svarbą spartaus technologijų vystymosi laikotarpiu, Sąjunga turi turėti galimybių vykdyti informuotumo didinimo veiklą, remti pilietinės visuomenės organizacijas, kurios propaguoja duomenų apsaugą pagal Sąjungos standartus, bei atlikti tyrimus ir kitą susijusią veiklą;
__________________
__________________
12 OL L 119, 2016 5 4, p. 1–88.
12 OL L 119, 2016 5 4, p. 1–88.
13 OL L 119, 2016 5 4, p. 89–131.
13 OL L 119, 2016 5 4, p. 89–131.
Pakeitimas 23
Pasiūlymas dėl reglamento
13 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(13a)   saviraiškos ir informacijos laisvė įtvirtinta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Galimybė laisvai gauti informaciją, žiniasklaidos sistemos sąlygų vertinimas ir atsakingas bei saugus informacijos ir ryšių tinklų naudojimas yra tiesiogiai susiję su laisve viešai reikšti nuomonę ir yra būtini siekiant užtikrinti veiksmingą demokratiją. Itin svarbu, kad visuomenė įgytų gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis, būtiną kritiniam mąstymui ir nusimanymui, bei gebėjimą analizuoti sudėtingus dalykus, pripažinti nuomonių ir faktų skirtumus ir priešintis bet kokios formos neapykantos kurstymui. Šiuo tikslu Sąjunga turėtų skatinti visų piliečių, neatsižvelgiant į jų amžių, gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis, pasitelkdama mokymą, informuotumo didinimą, tyrimus ir kitą atitinkamą veiklą;
Pakeitimas 24
Pasiūlymas dėl reglamento
14 konstatuojamoji dalis
(14)  SESV 24 straipsniu Europos Parlamentas ir Taryba įpareigojami priimti piliečių iniciatyvos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos sutarties 11 straipsnyje, įgyvendinimo procedūrų nuostatas ir sąlygas. Tam tikslui buvo priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas [(ES) Nr. 211/201114]. Pagal Programą turi būti remiamas techninės ir organizacinės paramos finansavimas įgyvendinant Reglamentą [(ES) Nr.211/2011], taip pagrindžiant piliečių naudojimąsi teise pradėti ir remti Europos piliečių iniciatyvas;
(14)  Europos piliečių iniciatyva yra pirmoji viršvalstybinė dalyvaujamosios demokratijos priemonė, kuria sukuriama tiesioginė Europos Sąjungos piliečių ir Sąjungos institucijų sąsaja. SESV 24 straipsniu Europos Parlamentas ir Taryba įpareigojami priimti piliečių iniciatyvos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos sutarties 11 straipsnyje, įgyvendinimo procedūrų nuostatas ir sąlygas. Tam tikslui buvo priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas [(ES) Nr. 211/201114]. Pagal Programą turi būti remiamas techninės ir organizacinės paramos finansavimas įgyvendinant Reglamentą [(ES) Nr. 211/2011], taip pagrindžiant piliečių naudojimąsi teise pradėti ir remti Europos piliečių iniciatyvas, taip pat skatinti kitus jas remti;
_________________
_________________
14 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 211/2011 dėl piliečių iniciatyvos (OL L 65, 2011 3 11, p. 1).
14 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 211/2011 dėl piliečių iniciatyvos (OL L 65, 2011 3 11, p. 1).
Pakeitimas 25
Pasiūlymas dėl reglamento
15 konstatuojamoji dalis
(15)  pagal SESV 8 ir 10 straipsnius, visa pagal Programą vykdoma veikla turėtų būti remiamas lyčių aspekto integravimas ir nediskriminavimo tikslų integravimas;
(15)  pagal SESV 8 ir 10 straipsnius, visa pagal Programą vykdoma veikla turėtų būti remiamas lyčių aspekto integravimas ir nediskriminavimo tikslų integravimas ir skatinamas biudžeto sudarymas atsižvelgiant į lyčių aspektą ir poveikio lytims vertinimo naudojimas visais Sąjungos biudžeto sudarymo proceso lygmenimis. Norint tinkamai įgyvendinti lyčių aspekto integravimą reikia visose susijusiose biudžeto eilutėse sudaryti biudžetą atsižvelgiant į lyčių aspektą ir skirti pakankamai išteklių ir užtikrinti skaidrumą lyčių lygybės skatinimo ir kovos su diskriminacija dėl lyties biudžeto eilutėse. Finansavimo laikotarpio pabaigoje turėtų būti apsvarstoma, ar pagal atskirus projektus ir Programą pavyko įgyvendinti šiuos principus;
Pakeitimas 26
Pasiūlymas dėl reglamento
17 konstatuojamoji dalis
(17)  pagal Sąjungos teisės aktus dėl vienodo požiūrio valstybės narės steigia nepriklausomas vienodo požiūrio skatinimo įstaigas, dažniau vadinamas „lygybės įstaigomis“, siekdamos kovoti su diskriminacija dėl rasės, etninės kilmės ir lyties. Tačiau daug valstybių narių nepasitenkino šių reikalavimų įvykdymu ir užtikrino, kad lygybės įstaigos taip pat galėtų spręsti problemas, susijusias su diskriminacija dėl kitų priežasčių, tokių kaip amžiaus, seksualinės orientacijos, religijos ar tikėjimo, negalios ar kitų priežasčių. Lygybės įstaigos vaidina pagrindinį vaidmenį skatinant lygybę ir užtikrinant veiksmingą teisės aktų dėl vienodo požiūrio užtikrinimo taikymą, visų pirma teikdamos nepriklausomą pagalbą diskriminacijos aukoms, atlikdamos nepriklausomas apklausas dėl diskriminacijos, skelbdamos nepriklausomas ataskaitas ir pateikdamos rekomendacijas visais su diskriminacija susijusiais klausimais jų šalyje. Labai svarbu, kad šiuo požiūriu lygybės įstaigų darbas būtų koordinuojamas Sąjungos lygmeniu. 2007 m. buvo sukurtas Europos nacionalinių lygybės įstaigų tinklas EQUINET. Jam priklauso nacionalinės vienodo požiūrio taikymo užtikrinimo įstaigos, kaip nustatyta Tarybos direktyvose 2000/43/EB15 ir 2004/113/EB16 ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvose 2006/54/EB17 ir 2010/41/ES18. EQUINET yra išskirtinis: tai vienintelis subjektas, užtikrinantis lygybės įstaigų veiklos koordinavimą. Ši EQUINET vykdoma koordinavimo veikla ypač svarbi siekiant tinkamai įgyvendinti Sąjungos kovos su diskriminacija teisės aktus valstybėse narėse, ir ji turėtų būti remiama pagal Programą;
(17)  pagal Sąjungos teisės aktus dėl vienodo požiūrio valstybės narės steigia nepriklausomas vienodo požiūrio skatinimo įstaigas, dažniau vadinamas „lygybės įstaigomis“, siekdamos kovoti su diskriminacija dėl rasės, etninės kilmės ir lyties. Tačiau daug valstybių narių nepasitenkino šių reikalavimų įvykdymu ir užtikrino, kad lygybės įstaigos taip pat galėtų spręsti problemas, susijusias su diskriminacija dėl kitų priežasčių, tokių kaip kalbos, amžiaus, seksualinės orientacijos, religijos ar tikėjimo, negalios ar kitų priežasčių. Lygybės įstaigos vaidina pagrindinį vaidmenį skatinant lygybę ir užtikrinant veiksmingą teisės aktų dėl vienodo požiūrio užtikrinimo taikymą, visų pirma teikdamos nepriklausomą pagalbą diskriminacijos aukoms, atlikdamos nepriklausomas apklausas dėl diskriminacijos, skelbdamos nepriklausomas ataskaitas ir pateikdamos rekomendacijas visais su diskriminacija susijusiais klausimais jų šalyje. Labai svarbu, kad šiuo požiūriu visų šių susijusių lygybės įstaigų darbas būtų koordinuojamas Sąjungos lygmeniu. 2007 m. buvo sukurtas Europos nacionalinių lygybės įstaigų tinklas EQUINET. Jam priklauso nacionalinės vienodo požiūrio taikymo užtikrinimo įstaigos, kaip nustatyta Tarybos direktyvose 2000/43/EB15 ir 2004/113/EB16 ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvose 2006/54/EB17 ir 2010/41/ES18. 2018 m. birželio 22 d. Komisija priėmė rekomendaciją dėl lygybės įstaigoms taikomų standartų, kuri apima lygybės įstaigų įgaliojimus, nepriklausomumą, veiksmingumą ir veiklos koordinavimą bei bendradarbiavimą. EQUINET yra išskirtinis: tai vienintelis subjektas, užtikrinantis lygybės įstaigų veiklos koordinavimą. Ši EQUINET vykdoma koordinavimo veikla ypač svarbi siekiant tinkamai įgyvendinti Sąjungos kovos su diskriminacija teisės aktus valstybėse narėse, ir ji turėtų būti remiama pagal Programą;
__________________
__________________
15 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyva 2000/43/EB, įgyvendinanti vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės (OL L 180, 2000 7 19, p. 22).
15 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyva 2000/43/EB, įgyvendinanti vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės (OL L 180, 2000 7 19, p. 22).
16 2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyva 2004/113/EB, įgyvendinanti vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo (OL L 373, 2004 12 21, p. 37).
16 2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyva 2004/113/EB, įgyvendinanti vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo (OL L 373, 2004 12 21, p. 37).
17 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (OL L 204, 2006 7 26, p. 23).
17 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (OL L 204, 2006 7 26, p. 23).
18 2010 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/41/ES dėl vienodo požiūrio į savarankiškai dirbančius vyrus ir moteris principo taikymo, kuria panaikinama Tarybos direktyva 86/613/EEB (OL L 180, 2010 7 15, p. 1).
18 2010 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/41/ES dėl vienodo požiūrio į savarankiškai dirbančius vyrus ir moteris principo taikymo, kuria panaikinama Tarybos direktyva 86/613/EEB (OL L 180, 2010 7 15, p. 1).
Pakeitimas 27
Pasiūlymas dėl reglamento
17 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(17a)  siekiant padidinti Programos prieinamumą ir teikti su visais Programos aspektais susijusias nešališkas gaires ir praktinę informaciją, kiekviena valstybė narė turėtų įsteigti kontaktinius centrus, kurie teiktų pagalbą paramos gavėjams ir pareiškėjams. Programos kontaktiniai centrai turėtų turėti galimybę savo funkcijas vykdyti nepriklausomai, be tiesioginio pavaldumo ar valdžios institucijų kišimosi į šių centrų sprendimų priėmimo procesą. Kontaktinius centrus gali valdyti valstybės narės, pilietinės visuomenės organizacijos arba jų konsorciumai. Programos kontaktiniai centrai nėra atsakingi už projektų atranką;
Pakeitimas 28
Pasiūlymas dėl reglamento
18 konstatuojamoji dalis
(18)  nepriklausomos žmogaus teisių įstaigos ir pilietinės visuomenės organizacijos atlieka esminį vaidmenį skatinant ir saugant Sąjungos bendras vertybes ir didinant informuotumą apie jas pagal SESV 2 straipsnį, ir prisideda prie veiksmingo naudojimosi teisėmis pagal Sąjungos teisę, įskaitant ES pagrindinių teisių chartiją. 2018 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento rezoliucijoje nustatyta, kad tinkama finansinė parama yra svarbiausias dalykas kuriant palankią ir tvarią aplinką pilietinės visuomenės organizacijoms, kad jos stiprintų savo vaidmenį ir nepriklausomai bei veiksmingai atliktų savo pareigas. Todėl ES finansavimas, papildydamas nacionalinio lygmens pastangas, turėtų prisidėti remiant aktyviai žmogaus teises skatinančias nepriklausomas pilietinės visuomenės organizacijas, suteikiant joms galių ir stiprinant jų pajėgumus, kai šių organizacijų veikla padeda strategiškai įgyvendinti ES teise ir ES pagrindinių teisių chartija užtikrinamas teises, įskaitant pilietinio dalyvavimo ir atstovavimo bei priežiūros veiklą, taip pat skatinti ir saugoti Sąjungos bendras vertybes nacionaliniu lygmeniu ir didinti informuotumą apie jas;
(18)  nepriklausomos žmogaus teisių įstaigos, pilietinės visuomenės organizacijos ir žmogaus teisių gynėjai atlieka esminį vaidmenį skatinant ir saugant Sąjungos bendras vertybes ir didinant informuotumą apie jas pagal SESV 2 straipsnį ir prisideda prie veiksmingo naudojimosi teisėmis pagal Sąjungos teisę, įskaitant ES pagrindinių teisių chartiją. 2018 m. balandžio 19 d. Europos Parlamento rezoliucijoje nustatyta, kad finansavimo didinimas ir tinkama finansinė parama yra svarbiausi dalykai kuriant palankią ir tvarią aplinką pilietinės visuomenės organizacijoms, kad jos stiprintų savo vaidmenį ir nepriklausomai bei veiksmingai atliktų savo pareigas. Todėl ES finansavimas, papildydamas nacionalinio lygmens pastangas, įskaitant tinkamą pagrindinį finansavimą ir išlaidų apmokėjimo, finansinių taisyklių bei procedūrų supaprastinimą, turėtų prisidėti remiant Sąjungos vertybes, pavyzdžiui, demokratiją, teisinę valstybę, ir pagrindines teises, aktyviai skatinančias nepriklausomas pilietinės visuomenės organizacijas, suteikiant joms galių ir stiprinant jų pajėgumus, kai šių organizacijų veikla padeda strategiškai įgyvendinti ES teise ir ES pagrindinių teisių chartija užtikrinamas teises, įskaitant vertybių propagavimo bei priežiūros veiklą, taip pat skatinti ir saugoti Sąjungos bendras vertybes vietos, regioniniu, nacionaliniu ir tarpvalstybiniu lygmenimis ir didinti informuotumą apie jas;
Pakeitimas 29
Pasiūlymas dėl reglamento
19 konstatuojamoji dalis
(19)  Komisija turėtų užtikrinti bendrą nuoseklumą, papildomumą ir sąveiką su Sąjungos įstaigų, organų ir agentūrų, visų pirma Europos lyčių lygybės instituto ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros, darbu, ir turėtų įvertinti kitų nacionalinių ir tarptautinių subjektų darbą srityse, kuriose taikoma Programa;
(19)  Komisija turėtų užtikrinti bendrą nuoseklumą, papildomumą ir sąveiką su Sąjungos įstaigų, organų ir agentūrų, visų pirma Europos lyčių lygybės instituto ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros, darbu, ir turėtų įvertinti kitų nacionalinių ir tarptautinių subjektų darbą srityse, kuriose taikoma Programa. Komisija turėtų aktyviai padėti šios Programos dalyviams naudotis šių Sąjungos įstaigų, organų ir agentūrų rengiamomis ataskaitomis ir teikiamais ištekliais, pavyzdžiui, Europos lyčių lygybės instituto sukurtomis biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą ir poveikio lytims vertinimo priemonėmis;
Pakeitimas 30
Pasiūlymas dėl reglamento
19 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(19a)  visapusiškas Sąjungos demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmas turėtų užtikrinti nuolatinę ir vienodą visų valstybių narių peržiūrą, kad būtų gauta informacija, kurios reikia siekiant suaktyvinti priemones, susijusias su visuotiniais Sąjungos vertybių laikymosi trūkumais tose valstybėse narėse;
Pakeitimas 31
Pasiūlymas dėl reglamento
20 konstatuojamoji dalis
(20)  Programoje tam tikromis sąlygomis turėtų galėti dalyvauti Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) narės, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės, ir ELPA narės, kurios nėra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės; stojančiosios šalys, šalys kandidatės ir potencialios šalys kandidatės, įgyvendinančios pasirengimo narystei strategiją, taip pat turėtų galėti dalyvauti Programoje;
(20)  siekiant įgyvendinti konkrečius tikslus skatinti lyčių lygybę ir teises, skatinti piliečių aktyvumą ir dalyvavimą demokratiniame Sąjungos gyvenime vietos, regioniniu, nacionaliniu ir tarpvalstybiniu lygmenimis ir kovoti su smurtu, Programoje tam tikromis sąlygomis turėtų galėti dalyvauti Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) narės, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės, ir ELPA narės, kurios nėra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės. stojančiosios šalys, šalys kandidatės ir potencialios šalys kandidatės, įgyvendinančios pasirengimo narystei strategiją, taip pat turėtų galėti dalyvauti Programoje;
Pakeitimas 32
Pasiūlymas dėl reglamento
21 konstatuojamoji dalis
(21)  siekiant užtikrinti veiksmingą lėšų paskirstymą iš bendrojo Sąjungos biudžeto, būtina užtikrinti visų pagal Programą vykdomų veiksmų ir veiklos pridėtinę Europos vertę, jų papildomumą valstybių narių vykdomiems veiksmams; tuo pačiu metu reikėtų siekti finansavimo programų, kuriomis remiamos glaudžiai tarpusavyje susijusios politikos sritys, visų pirma Teisingumo, teisių ir vertybių fondo – taigi ir Teisingumo programos – aprėptyje, taip pat programos „Kūrybiška Europa“ ir „Erasmus +“ aprėptyje, siekiant įgyvendinti kultūrinių sankirtų kultūros, žiniasklaidos, menų, švietimo ir kūrybos srityse potencialą, nuoseklumo, papildomumo ir sąveikos; būtina kurti sąveiką su kitomis Europos finansavimo programomis, visų pirma užimtumo, vidaus rinkos, įmonių, jaunimo, sveikatos, pilietiškumo, teisingumo, migracijos, saugumo, mokslinių tyrimų, inovacijų, technologijų, pramonės, sanglaudos, turizmo, išorės santykių, prekybos ir plėtros srityse;
(21)  siekiant užtikrinti veiksmingą lėšų paskirstymą iš bendrojo Sąjungos biudžeto, būtina užtikrinti visų pagal Programą vykdomų veiksmų ir veiklos, įskaitant vykdomus vietos, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis, kuriais siekiama remti ir apsaugoti ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtintas vertybes, pridėtinę Europos vertę. Komisija turėtų siekti nuoseklumo, sinergijos ir papildomumo su valstybių narių vykdomais veiksmais ir su kitomis finansavimo programomis, kuriomis remiamos glaudžiai su Teisingumo, teisių ir vertybių fondu, su programomis „Kūrybiška Europa“ ir „Erasmus +“ bei kita atitinkama Sąjungos politika susijusios politikos sritys;
Pakeitimas 33
Pasiūlymas dėl reglamento
21 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(21a)  vadovaujantis SESV 9 straipsniu reikėtų skatinti aukšto lygio užimtumą bei pakankamos socialinės apsaugos ir kovos su socialine atskirtimi garantijas. Taigi šios Programos veiksmais reikėtų skatinti kovos su skurdu, socialine atskirtimi ir atskirtimi nuo darbo rinkos ir lygybės bei kovos su visų formų diskriminacija skatinimo sinergiją. Todėl Programa turėtų būti įgyvendinama taip, kad būtų užtikrinta kiek įmanoma didesnė sinergija ir papildomumas tarp skirtingų jos paporgramių ir „Europos socialinio fondo +“; Be to, reikėtų užtikrinti sąveiką su programa „Erasmus“ ir „Europos socialiniu fondu +“ siekiant garantuoti, kad panaudojant šias lėšas būtų bendrai prisidedama prie aukštos kokybės švietimo ir vienodų galimybių visiems užtikrinimo;
Pakeitimas 34
Pasiūlymas dėl reglamento
22 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(22a)  svarbu užtikrinti patikimą Programos finansų valdymą ir kiek galima veiksmingesnį ir vartotojui patogesnį jos įgyvendinimą, kartu užtikrinant teisinį tikrumą ir galimybę visiems dalyviams dalyvauti Programoje;
Pakeitimas 35
Pasiūlymas dėl reglamento
22 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(22b)  norint pagerinti lėšų panaudojimą ir išlaidų kokybę derėtų nustatyti pagrindinius principus, kuriais vadovaujantis būtų siekiama Programos tikslų, kartu užtikrinant geriausią finansinių išteklių panaudojimą;
Pakeitimas 36
Pasiūlymas dėl reglamento
23 konstatuojamoji dalis
(23)  šiai programai taikomas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. [the new FR] (toliau – Finansinis reglamentas). Jame nustatytos Sąjungos biudžeto vykdymo taisyklės, tarp jų – taisyklės, susijusios su dotacijomis, apdovanojimais, viešaisiais pirkimais, netiesioginiu vykdymu, finansinėmis priemonėmis ir biudžeto garantijomis;
(23)  šiai programai taikomas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. [the new FR] (toliau – Finansinis reglamentas). Jame nustatytos Sąjungos biudžeto vykdymo taisyklės, tarp jų – taisyklės, susijusios su dotacijomis, apdovanojimais, viešaisiais pirkimais, netiesioginiu vykdymu, finansinėmis priemonėmis ir biudžeto garantijomis, ir reikalaujama visiško išteklių naudojimo skaidrumo, patikimo finansų valdymo ir apdairaus išteklių naudojimo. Įgyvendinant šią Programą turėtų būti diegiamos ir toliau stiprinamos taisyklės dėl galimybės skirti finansavimą vietos, regioninėms, nacionalinėms ir tarpvalstybinėms pilietinės visuomenės organizacijoms, įskaitant vietos bendruomenių pilietinės visuomenės organizacijas, suteikiant daugiametes dotacijas veiklai ir pakopines dotacijas (finansinę paramą trečiosioms šalims), taikant nuostatas, kuriomis užtikrinamos greitos ir lanksčios dotacijų skyrimo procedūros, pavyzdžiui, dviejų etapų paraiškų teikimo procedūra, patogias naudoti paraiškas ir ataskaitų teikimo procedūras;
Pakeitimas 37
Pasiūlymas dėl reglamento
24 konstatuojamoji dalis
(24)  finansavimo būdai ir įgyvendinimo metodai pagal šį reglamentą turėtų būti pasirenkami pagal tai, ar jais galima pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir gauti rezultatų, atsižvelgiant visų pirma į kontrolės sąnaudas, administracinę naštą ir numatomą reikalavimų nesilaikymo riziką. Be kita ko, reikėtų apsvarstyti galimybę naudoti vienkartines išmokas, fiksuotąsias normas ir vieneto įkainius, taip pat su išlaidomis nesusijusį finansavimą, kaip nurodyta Finansinio reglamento 125 straipsnio 1 dalyje. Pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/201320, Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2988/9521, Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/9622 ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/193923 Sąjungos finansiniai interesai turi būti ginami proporcingomis priemonėmis, įskaitant pažeidimų ir sukčiavimo prevenciją, nustatymą, ištaisymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, jei reikia, administracinių sankcijų skyrimą. Visų pirma pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir Reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų, darančių poveikį Sąjungos finansiniams interesams. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra gali tirti sukčiavimo ir kitų nusikalstamų veikų atvejus, darančius poveikį Sąjungos finansiniams interesams, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/137124, ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiaudamas siekti apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Europos prokuratūrai ir Europos Audito Rūmams ir užtikrinti, kad visos Sąjungos lėšų naudojimo procese dalyvaujančios trečiosios šalys suteiktų lygiavertes teises;
(24)  finansavimo būdai ir įgyvendinimo metodai pagal šį reglamentą turėtų būti pasirenkami pagal tai, ar jais galima pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir gauti rezultatų, atsižvelgiant visų pirma į kontrolės sąnaudas, administracinę naštą, atitinkamų suinteresuotųjų šalių dydį bei pajėgumus, tikslinius paramos gavėjus ir numatomą reikalavimų nesilaikymo riziką. Be kita ko, reikėtų apsvarstyti galimybę naudoti vienkartines išmokas, fiksuotąsias normas, vieneto įkainius ir pakopines dotacijas, taip pat bendro finansavimo kriterijus, kuriais atsižvelgiama į savanorišką darbą, ir su išlaidomis nesusijusį finansavimą, kaip nurodyta Finansinio reglamento 125 straipsnio 1 dalyje. Turėtų būti leidžiamas bendras finansavimas nepiniginiais įnašais ir jo gali būti atsisakyta riboto papildomo finansavimo atvejais. Pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/201320, Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2988/9521, Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/9622 ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/193923 Sąjungos finansiniai interesai turi būti ginami proporcingomis priemonėmis, įskaitant pažeidimų ir sukčiavimo prevenciją, nustatymą, ištaisymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, jei reikia, administracinių sankcijų skyrimą. Visų pirma pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir Reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų, darančių poveikį Sąjungos finansiniams interesams. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra gali tirti sukčiavimo ir kitų nusikalstamų veikų atvejus, darančius poveikį Sąjungos finansiniams interesams, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/137124, ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiaudamas siekti apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Europos prokuratūrai ir Europos Audito Rūmams ir užtikrinti, kad visos Sąjungos lėšų naudojimo procese dalyvaujančios trečiosios šalys suteiktų lygiavertes teises;
__________________
__________________
20 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).
20 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).
21 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, 1995 12 23, p. 1).
21 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, 1995 12 23, p. 1).
22 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).
22 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).
23 2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).
23 2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).
24 2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 198, 2017 7 28, p. 29).
24 2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 198, 2017 7 28, p. 29).
Pakeitimas 38
Pasiūlymas dėl reglamento
25 konstatuojamoji dalis
(25)  trečiosios valstybės, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės, gali dalyvauti Sąjungos programose pagal EEE susitarime nustatytą bendradarbiavimo sistemą, pagal kurią dalyvavimas įgyvendinant šias programas nustatomas pagal tą susitarimą priimamu sprendimu. Trečiosios valstybės taip pat gali dalyvauti remdamosi kitomis teisinėmis priemonėmis. Tam, kad šiuo reglamentu būtų suteiktos reikiamos teisės ir prieiga atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) ir Europos Audito Rūmams, kad jie galėtų visapusiškai vykdyti savo atitinkamus įgaliojimus, turėtų būti įtraukta konkreti nuostata;
(25)  siekiant įgyvendinti konkrečius tikslus skatinti lyčių lygybę ir teises, skatinti piliečių aktyvumą ir dalyvavimą demokratiniame Sąjungos gyvenime skatinimo vietos, regioniniu, nacionaliniu ir tarpvalstybiniu lygmenimis ir kovoti su smurtu, trečiosios valstybės, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės, gali dalyvauti Sąjungos programose pagal EEE susitarime nustatytą bendradarbiavimo sistemą, pagal kurią dalyvavimas įgyvendinant šias programas nustatomas pagal tą susitarimą priimamu sprendimu. Trečiosios valstybės taip pat gali dalyvauti remdamosi kitomis teisinėmis priemonėmis. Tam, kad šiuo reglamentu būtų suteiktos reikiamos teisės ir prieiga atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) ir Europos Audito Rūmams, kad jie galėtų visapusiškai vykdyti savo atitinkamus įgaliojimus, turėtų būti įtraukta konkreti nuostata;
Pakeitimas 39
Pasiūlymas dėl reglamento
26 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(26a)  pasiūlymu dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Sąjungos biudžeto apsaugos esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų siekiama parengti Sąjungą, kad ji galėtų geriau apsaugoti savo biudžetą, kai teisinės valstybės principo taikymo trūkumai kenkia ar gali pakenkti patikimam finansų valdymui ar Sąjungos finansiniams interesams. Šis reglamentas turėtų papildyti Teisių ir vertybių programą, kurios vaidmuo kitoks, t. y. finansuoti politiką, atitinkančią pagrindines teises ir Europos vertybes, orientuotas į žmonių kasdienį gyvenimą ir dalyvavimą;
Pakeitimas 40
Pasiūlymas dėl reglamento
27 konstatuojamoji dalis
(27)  pagal [Tarybos sprendimo 2013/755/ES25 94 straipsnį užjūrio šalyse bei teritorijose (toliau – UŠT) įsisteigę asmenys ir subjektai atitinka reikalavimus gauti finansavimą, atsižvelgiant į Programos taisykles ir tikslus bei galimas priemones, taikomas valstybei narei, su kuria atitinkama užjūrio šalis ar teritorija yra susijusi;
(27)  pagal [Tarybos sprendimo 2013/755/ES25 94 straipsnį užjūrio šalyse bei teritorijose (toliau – UŠT) įsisteigę asmenys ir subjektai atitinka reikalavimus gauti finansavimą, atsižvelgiant į Programos taisykles ir tikslus bei galimas priemones, taikomas valstybei narei, su kuria atitinkama užjūrio šalis ar teritorija yra susijusi. Įgyvendinant Programą turi būti atsižvelgiama į UŠT atokumo nulemtus apribojimus, be to, turi būti atliekama veiksmingo UŠT dalyvavimo Programoje stebėsena ir reguliarus vertinimas;
__________________
__________________
25 2013 m. lapkričio 25 d. Tarybos sprendimas 2013/755/ES dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos Sąjungos asociacijos (Užjūrio asociacijos sprendimas) (OL L 344, 2013 12 19, p. 1).
25 2013 m. lapkričio 25 d. Tarybos sprendimas 2013/755/ES dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos Sąjungos asociacijos (Užjūrio asociacijos sprendimas) (OL L 344, 2013 12 19, p. 1).
Pakeitimas 41
Pasiūlymas dėl reglamento
28 konstatuojamoji dalis
(28)  atsižvelgiant į tai, kaip svarbu kovoti su klimato kaita, vadovaujantis Sąjungos įsipareigojimu įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir pasiekti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, Programa padės integruoti klimato srities veiksmus į Sąjungos politiką ir prisidės prie siekio 25 proc. ES biudžeto išlaidų veiklai, kuria siekiama su klimatu susijusių tikslų. Rengiant ir įgyvendinant Programą bus nustatyti atitinkami veiksmai, kurie bus dar kartą vertinami atliekant laikotarpio vidurio vertinimą;
(28)  atsižvelgiant į tai, kad svarbu spręsti klimato kaitos klausimus, laikantis Sąjungos įsipareigojimų įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir siekti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų, Programa padės integruoti klimato politikos veiksmus ir pasiekti tikslą, kad 25 proc. viso biudžeto būtų skirta išlaidoms, kuriomis remiami klimato politikos tikslai 2021–2027 m. DFP laikotarpiu, ir kad kuo greičiau, bet ne vėliau kaip iki 2027 m. šios išlaidos sudarytų 30 proc. Rengiant ir įgyvendinant Programą bus nustatyti atitinkami veiksmai, kurie bus dar kartą vertinami atliekant laikotarpio vidurio vertinimą;
Pakeitimas 42
Pasiūlymas dėl reglamento
29 konstatuojamoji dalis
(29)  vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 22 ir 23 dalimis, reikia įvertinti šią Programą remiantis informacija, surinkta laikantis specialių stebėsenos reikalavimų, tačiau drauge vengiant pernelyg didelio reguliavimo ir administracinės naštos, visų pirma valstybėms narėms. Šie reikalavimai, prireikus, kaip Programos poveikio vietoje vertinimo pagrindą gali apimti išmatuojamus rodiklius;
(29)  vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 22 ir 23 dalimis, reikia įvertinti šią Programą remiantis informacija, surinkta laikantis specialių stebėsenos reikalavimų, tačiau drauge vengiant pernelyg didelio reguliavimo ir administracinės naštos, visų pirma valstybėms narėms. Atsižvelgiant į tai, kaip paraiškų teikėjų ir paramos gavėjų, galinčių neturėti pakankamai išteklių ir darbuotojų, kad galėtų įvykdyti stebėsenos ir ataskaitų teikimo reikalavimus, pavyzdžius galima nurodyti pilietinės visuomenės organizacijas, vietos valdžios institucijas, socialinius partnerius ir kt. Šie reikalavimai, prireikus, kaip Programos poveikio vietoje vertinimo pagrindą gali apimti išmatuojamus rodiklius;
Pakeitimas 43
Pasiūlymas dėl reglamento
30 konstatuojamoji dalis
(30)  siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti su rodikliais susijusius aktus, kaip nustatyta 12 ir 14 straipsniuose ir II priede. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;
(30)  siekiant papildyti šį reglamentą, kad būtų galima įgyvendinti Programą ir faktiškai įvertinti jos įgyvendinimo pažangą, padarytą siekiant jos tikslų, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti su darbo programomis pagal 13 straipsnį ir rodikliais susijusius aktus, kaip nustatyta 12 ir 14 straipsniuose ir II priede. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;
Pakeitimas 44
Pasiūlymas dėl reglamento
31 konstatuojamoji dalis
(31)  Siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/201126;
Išbraukta.
__________________
26 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
Pakeitimas 45
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalis
Šiuo reglamentu nustatoma Teisių ir vertybių programa (toliau – Programa).
Šiuo reglamentu nustatoma Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programa (toliau – Programa).
Pakeitimas 46
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 2 dalis
Jame nustatomi Programos tikslai, 2021–2027 m. biudžetas, Sąjungos finansavimo formos ir tokio finansavimo teikimo taisyklės.
Jame nustatomi Programos tikslai ir taikymo sritis, 2021–2027 m. biudžetas, Sąjungos finansavimo formos ir tokio finansavimo teikimo sąlygos.
Pakeitimas 47
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalis
1.  Bendrasis Programos tikslas yra „apsaugoti ir skatinti ES sutartyse įtvirtintas teises ir vertybes, įskaitant paramą pilietinės visuomenės organizacijoms, kad būtų palaikoma atvira, demokratinė ir įtrauki visuomenė“.
1.  Bendrasis Programos tikslas yra apsaugoti ir skatinti Sutartyse įtvirtintas teises ir vertybes, įskaitant demokratiją, teisinę valstybę ir pagrindines teises, įtvirtintas ES sutarties 2 straipsnyje, ypač paramą vietos, regioninio, nacionalinio ir tarpvalstybinio lygmenų pilietinės visuomenės organizacijoms, ypač vietos bendruomenių pilietinės visuomenės organizacijoms, ir jų pajėgumų stiprinimą bei pilietinio ir demokratinio dalyvavimo skatinimą, kad būtų palaikoma ir toliau plėtojama atvira, teisėmis grindžiama, demokratinė, lygi ir įtrauki visuomenė.
Pakeitimas 48
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 2 dalies -a punktas (naujas)
-a)  saugoti ir propaguoti demokratiją ir teisinę valstybę vietos, regioniniu, nacionaliniu ir tarpvalstybiniu lygmenimis (Sąjungos vertybių paprogramė);
Pakeitimas 49
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 2 dalies a punktas
a)  skatinti lygybę ir teises (Lygybės ir teisių paprogramė),
a)  skatinti lygybę, įskaitant lyčių lygybę, teises, nediskriminavimą ir lyčių aspekto integravimą (Lygybės, teisių ir lyčių lygybės paprogramė);
Pakeitimas 50
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 2 dalies b punktas
b)  skatinti piliečių aktyvumą ir dalyvavimą demokratiniame Sąjungos gyvenime (Piliečių aktyvumo ir dalyvavimo paprogramė),
b)  padėti piliečiams, ypač jaunimui, suprasti, kokia svarbi Sąjunga, vykdant veiklą, kuria siekiama išsaugoti istorinių įvykių, paskatinusių ją kurti, atminimą ir propaguoti demokratiją, saviraiškos laisvę, pliuralizmą, skatinti pilietinį aktyvumą, piliečių susitikimus ir jų aktyvų dalyvavimą demokratiniame Sąjungos gyvenime (Aktyvaus pilietiškumo paprogramė);
Pakeitimas 51
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 2 dalies c punktas
c)  kovoti su smurtu (paprogramė „Daphne“).
c)  kovoti su smurtu, įskaitant smurtą dėl lyties (paprogramė „Daphne“).
Pakeitimas 52
Pasiūlymas dėl reglamento
2 a straipsnis (naujas)
2a straipsnis
Sąjungos vertybių paprogramė
Atsižvelgiant į 2 straipsnio 1 dalyje išdėstytą bendrąjį tikslą ir 2 straipsnio 2 dalies -a punkte išdėstytą konkretų tikslą, Programoje daugiausiai dėmesio skiriama:
a)   demokratijos ir teisinės valstybės apsaugai ir propagavimui, be kita ko, remiant pilietinės visuomenės veiklą, kuria skatinamas teisminių institucijų nepriklausomumas ir veiksminga nepriklausomų teismų teikiama teisminė apsauga, įskaitant pagrindinių teisių apsaugą; nepriklausomų žmogaus teisių gynėjų ir pilietinės visuomenės organizacijų, vykdančių stebėseną, kaip laikomasi teisinės valstybės principo, informatorių apsaugos ir iniciatyvų, kuriomis skatinama bendra skaidrumo, gero valdymo ir kovos su korupcija kultūra, rėmimui;
b)   skatinimui kurti demokratiškesnę Sąjungą bei Sutartyse įtvirtintų teisių ir vertybių apsaugai ir informuotumo apie jas didinimui, teikiant finansinę paramą nepriklausomoms pilietinės visuomenės organizacijomis, kurios propaguoja ir puoselėja šias teises ir vertybes vietos, regioniniu, nacionaliniu ir tarpvalstybiniu lygmenimis, kurdamos demokratiniam dialogui tinkamą aplinką ir stiprindamos saviraiškos laisvę, būrimosi į taikius susirinkimus ir asociacijas laisvę, žiniasklaidos laisvę, žiniasklaidos pliuralizmą ir akademinę laisvę.
Pakeitimas 53
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio pavadinimas
Lygybės ir teisių paprogramė
Lygybės, teisių ir lyčių lygybės paprogramė
Pakeitimas 54
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis
Atsižvelgiant į 2 straipsnio 2 dalies a punkte išdėstytą konkretų tikslą, Programoje daugiausiai dėmesio skiriama:
Atsižvelgiant į 2 straipsnio 1 dalyje išdėstytą bendrąjį tikslą ir 2 straipsnio 2 dalies a punkte išdėstytą konkretų tikslą, Programoje daugiausiai dėmesio skiriama:
Pakeitimas 55
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 1 dalies a punktas
a)  nelygybės ir diskriminacijos dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos prevencijai bei kovai su jomis ir paramai politikos kryptims, kuriomis visapusiškai skatinama lyčių lygybė ir nediskriminavimas ir jų integravimas, taip pat politikos kryptims, kuriomis kovojama su rasizmu ir visomis netolerancijos formomis;
a)  lygybės propagavimui bei nelygybės ir diskriminacijos dėl lyties, rasinės, socialinės ar etninės kilmės, odos spalvos, genetinių požymių, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitokių įsitikinimų, priklausymo tautinei mažumai, turto, gimimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos, ar bet kokiu kitu pagrindu prevencijai bei kovai su jomis ir paramai politikos kryptims, kuriomis visapusiškai skatinama lygybė ir nediskriminavimas ir jų integravimas, taip pat politikos kryptims, kuriomis kovojama su rasizmu ir visomis netolerancijos formomis elektroninėje ir ne elektroninėje erdvėje;
Pakeitimas 56
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 1 dalies a a punktas (naujas)
aa)  paramai politikos kryptims ir programoms, kuriomis visapusiškai skatinamos moterų teisės, lyčių lygybė, moterų įgalėjimas ir lyčių aspekto integravimas;
Pakeitimas 57
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio pavadinimas
Piliečių aktyvumo ir dalyvavimo paprogramė
Aktyvaus pilietiškumo paprogramė
Pakeitimas 58
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis
Atsižvelgiant į 2 straipsnio 2 dalies b punkte išdėstytą konkretų tikslą, Programoje daugiausiai dėmesio skiriama:
Atsižvelgiant į 2 straipsnio 2 dalies c punkte išdėstytą konkretų tikslą, Programa siekiama šių tikslų:
Pakeitimas 59
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 dalies a punktas
a)  piliečių geresniam Sąjungos, jos istorijos, kultūros paveldo ir įvairovės supratimui ugdyti;
a)  remti piliečių pateiktus projektus, ypač daug dėmesio skiriant jaunimui, kuriais siekiama skatinti piliečius ne tik prisiminti prieš Sąjungos sukūrimą vykusius įvykius, kurie yra jos istorinės atminties pagrindas, bet ir daugiau sužinoti apie jų bendrą istoriją, kultūrą ir vertybes bei suvokti bendro kultūros paveldo ir kultūrų bei kalbų įvairovės turtingumą, kuris yra bendros ateities pagrindas; padėti piliečiams geriau suprasti Sąjungą, jos kilmę, prasmę ir laimėjimus, didinti jų informuotumą apie dabartinius bei būsimus iššūkius ir suvokti tarpusavio supratimo ir tolerancijos, kurie yra labai svarbi Europos projekto dalis, svarbą;
Pakeitimas 60
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 dalies a a punktas (naujas)
aa)   skatinti ir remti keitimąsi gerąja Europos pilietiškumo ugdymo praktika tiek formaliojo, tiek neformaliojo švietimo srityse;
Pakeitimas 61
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 dalies b punktas
b)  skirtingų šalių piliečių mainams ir bendradarbiavimui skatinti; piliečių pilietiniam ir demokratiniam dalyvavimui, kuriuo piliečiams ir atstovaujamosioms asociacijoms suteikiama galimybė skelbti nuomones apie visas Sąjungos veiklos sritis ir viešai jomis keistis, skatinti.
b)  skatinti viešąjį dialogą vykdant miestų partnerystę, rengiant piliečių, visų pirma jaunimo, susitikimus ir puoselėjant įvairių šalių savivaldybių, vietos bendruomenių ir pilietinės visuomenės organizacijų bendradarbiavimą, kad jie aiškiai ir tiesiogiai suprastų Sąjungos kultūrų įvairovės ir jos paveldo turtingumą, ir skatinti piliečių aktyvų dalyvavimą visuomeninėje veikloje;
Pakeitimas 62
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 dalies b a punktas (naujas)
ba)  skatinti ir stiprinti pilietinį dalyvavimą Sąjungos demokratiniame gyvenime vietos, nacionaliniu ir tarpvalstybiniu lygmenimis; sudaryti sąlygas piliečiams ir asociacijoms skatinti kultūrų dialogą ir pradėti tinkamas viešąsias diskusijas apie visas Sąjungos veiklos sritis, taip prisidedant prie Sąjungos politinės darbotvarkės formavimo; remti bendras organizuotas iniciatyvas, nesvarbu, ar tai būtų piliečių asociacijos, ar juridinių asmenų tinklai, siekiant veiksmingiau įgyvendinti pirmesnėse dalyse išvardytus tikslus;
Pakeitimas 63
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis
Atsižvelgiant į 2 straipsnio 2 dalies c punkte išdėstytą konkretų tikslą, Programoje daugiausiai dėmesio skiriama:
Atsižvelgiant į 2 straipsnio 1 dalyje išdėstytą bendrąjį tikslą ir 2 straipsnio 2 dalies c punkte išdėstytą konkretų tikslą, Programoje daugiausiai dėmesio skiriama:
Pakeitimas 64
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 1 dalies -a punktas (naujas)
-a)  visų smurto dėl lyties, nukreipto prieš moteris, formų prevencijai ir kovai su juo bei visapusiškam Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija) įgyvendinimo visais lygmenimis skatinimui ir
Pakeitimas 65
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 1 dalies a punktas
a)  visų smurto prieš vaikus, jaunimą ir moteris formų, taip pat smurto prieš kitas rizikos grupes prevencijai ir kovai su juo;
a)  visų smurto prieš vaikus ir jaunimą formų, taip pat smurto prieš kitas rizikos grupes, pavyzdžiui, LGBTQI asmenis, neįgaliuosius, mažumoms priklausančius asmenis, vyresnio amžiaus žmones, migrantus ir pabėgėlius, prevencijai ir kovai su juo;
Pakeitimas 66
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 1 dalies b punktas
b)  šio smurto aukų paramai ir apsaugai.
b)  šio smurto aukų paramai ir apsaugai, įskaitant paramą pilietinės visuomenės organizacijų, kurios sudaro geresnes sąlygas ir užtikrina galimybę naudotis teise kreiptis į teismą, naudotis paramos aukoms tarnybų paslaugomis ir visoms tokio smurto aukoms saugiai pateikti pranešimus policijai, veiklą, taip pat nukentėjusiųjų nuo smurto dėl lyties vienodo lygmens apsaugos visoje Sąjungoje rėmimui ir užtikrinimui.
Pakeitimas 67
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 1 dalis
1.  Programos įgyvendinimo 2021–2027 m. finansinis paketas yra [641 705 000] EUR dabartinėmis kainomis.
1.  Programos įgyvendinimo 2021–2027 m. finansinis paketas yra [1 627 000 000 EUR] 2018 m. kainomis [1 834 000 000 EUR dabartinėmis kainomis].
Pakeitimas 68
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 2 dalies -a punktas (naujas)
-a)  [754 062 000 EUR 2018 m. kainomis] [850 000 000 EUR dabartinėmis kainomis] (t. y. 46,34 proc. viso finansinio paketo) 2 straipsnio 2 dalies -a punkte nurodytiems konkretiems tikslams;
Pakeitimas 69
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 2 dalies a punktas
a)  [408 705 000] EUR 2 straipsnio 2 dalies a ir c punktuose nurodytiems konkretiems tikslams;
a)  [429 372 000 EUR 2018 m. kainomis] [484 000 000 EUR] (t. y. 26,39 proc. viso finansinio paketo) 2 straipsnio dalies a ir c punktuose nurodytiems konkretiems tikslams;
Pakeitimas 70
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 2 dalies b punktas
b)  [233 000 000] EUR 2 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytam konkrečiam tikslui.
b)  [443 566 000 EUR 2018 m. kainomis] [500 000 000 EUR] (t. y. 27,26 proc. viso finansinio paketo) 2 straipsnio dalies b punkte nurodytiems konkretiems tikslams;
Pakeitimas 71
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 2 dalies 1 a pastraipa (nauja)
Ne mažiau kaip 50 proc. šios dalies pirmos pastraipos -a ir a punktuose nurodytų išteklių Komisija skiria pilietinės visuomenės organizacijų veiklai remti; ne mažiau kaip 60 proc. šių išteklių skiriama vietos ir regioninėms pilietinės visuomenės organizacijoms.
Nuo paskirtų finansinio paketo procentinių dalių, kaip nustatyta I priedo -a punkte, Komisija nenukrypsta daugiau kaip 5 procentiniais punktais. Jei paaiškėtų, kad tą ribą būtina viršyti, Komisijai pagal 16 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas I priedo -a punktas, paskirtas procentines Programos lėšų dalis keičiant 5–10 procentinių punktų.
Pakeitimas 72
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 5 dalis
5.  Pagal pasidalijamojo valdymo principą valstybėms narėms skirti ištekliai valstybių narių prašymu gali būti perskirti Programai. Komisija tuos išteklius naudoja tiesiogiai pagal Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies a punktą arba netiesiogiai pagal to paties straipsnio c punktą. Kai įmanoma, tie ištekliai panaudojami atitinkamos valstybės narės labui.
5.  Pagal pasidalijamojo valdymo principą valstybėms narėms skirti ištekliai valstybių narių arba Komisijos prašymu gali būti perskirti Programai. Komisija tuos išteklius naudoja tiesiogiai pagal Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies a punktą. Kai įmanoma, tie ištekliai panaudojami atitinkamos valstybės narės labui.
Pakeitimas 73
Pasiūlymas dėl reglamento
6 a straipsnis (naujas)
6a straipsnis
Vertybių rėmimo mechanizmas
1.   Išimtiniais atvejais, kai valstybėje narėje smarkiai ir sparčiai blogėja ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtintų Sąjungos vertybių laikymosi padėtis ir kyla pavojus, kad tos vertybės bus nepakankamai apsaugomos ir propaguojamos, Komisija gali paskelbti kvietimą teikti pasiūlymus, per kurį taikant paspartintą procedūrą pilietinės visuomenės organizacijos gali teikti paraiškas dėl dotacijų, kad būtų galima sudaryti palankesnes sąlygas demokratiniam dialogui atitinkamoje valstybėje narėje, jį remti ir skatinti, taip pat spręsti nepakankamo ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtintų vertybių laikymosi problemą.
2.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodytam vertybių rėmimo mechanizmui Komisija skiria iki 5 proc. 6 straipsnio 2 dalies -a punkte nurodytos sumos. Kiekvienų biudžetinių metų pabaigoje Komisija pagal šį mechanizmą nepriskirtas lėšas perkelia kitiems veiksmams, kuriais siekiama Programos tikslų, remti.
3.   Komisijai pagal 16 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodyto vertybių rėmimo mechanizmo aktyvavimo. Šio mechanizmo aktyvavimas grindžiamas visapusišku, nuolatiniu ir įrodymais pagrįstu demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių padėties visose valstybėse narėse stebėjimu ir vertinimu.
Pakeitimas 74
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 1 dalis
1.  Programa įgyvendinama taikant tiesioginio valdymo principą, laikantis Finansinio reglamento, arba kartu su Finansinio reglamento 61 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytomis įstaigomis, taikant netiesioginio valdymo principą.
1.  Programa įgyvendinama taikant tiesioginio valdymo principą, laikantis Finansinio reglamento, arba kartu su Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytomis įstaigomis, taikant netiesioginio valdymo principą.
Pakeitimas 75
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 2 dalis
2.  Pagal Programą gali būti teikiamas bet kurios Finansiniame reglamente nustatytos formos finansavimas.
2.  Pagal Programą gali būti teikiamas bet kurios Finansiniame reglamente nustatytos formos finansavimas, visų pirma teikiant dotacijas veiksmams ir metines bei daugiametes dotacijas veiklai. Finansavimas įgyvendinamas užtikrinant patikimą finansų valdymą, apdairų viešųjų lėšų naudojimą, mažą administracinę naštą Programos vykdytojui ir paramos gavėjams, taip pat galimybę potencialiems paramos gavėjams pasinaudoti Programos lėšomis. Gali būti naudojamos vienkartinės išmokos, vieneto įkainiai, fiksuotosios normos ir pakopinės dotacijos (finansinė parama trečiosioms šalims). Leidžiamas bendras finansavimas nepiniginiais įnašais ir jo gali būti atsisakyta riboto papildomo finansavimo atvejais.
Pakeitimas 76
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnio 1 dalis
Pagal šį reglamentą gali būti finansuojami veiksmai, kuriais prisidedama prie 2 straipsnyje nurodyto konkretaus tikslo įgyvendinimo. Visų pirma reikalavimus gauti finansavimą atitinka I priede išvardytos veiklos rūšys.
1.   Pagal šį reglamentą gali būti finansuojami veiksmai, kuriais prisidedama prie 2 straipsnyje nurodyto bendrojo arba konkretaus tikslo įgyvendinimo. Visų pirma reikalavimus gauti finansavimą atitinka 9a straipsnyje išvardytos veiklos rūšys.
Pakeitimas 77
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnio 2 dalis (nauja)
2.   Vadovaudamasi ES sutarties 11 straipsnio 2 dalimi, Komisija įsteigia pilietinio dialogo grupę, kurios tikslas – užtikrinti reguliarų, atvirą ir skaidrų dialogą su Programos paramos gavėjais ir kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, kad būtų galima keistis patirtimi ir gerąja praktika ir aptarti politikos pokyčius Programos taikymo srityse ir siekiant Programos tikslų, taip pat susijusiose srityse.
Pakeitimas 78
Pasiūlymas dėl reglamento
9 a straipsnis (naujas)
9a straipsnis
Reikalavimus gauti finansavimą atitinkanti veikla
2 straipsnyje nurodytų bendrųjų ir konkrečių Programos tikslų bus siekiama visų pirma, bet ne tik, remiant šią veiklą:
a)   informuotumo didinimą, visuomenės švietimą ir informacijos propagavimą ir sklaidą siekiant gilinti žinias apie politikos kryptis, principus ir teises, patenkančius į Programos aprėpties sritį;
b)   suinteresuotųjų šalių tarpusavio mokymąsi keičiantis gerosios praktikos pavyzdžiais siekiant gilinti žinias ir gerinti tarpusavio supratimą ir pilietinį bei demokratinį aktyvumą;
c)   analitinę ir stebėsenos veiklą, ataskaitų teikimą ir propagavimo veiklą siekiant gerinti Programos aprėpties sričių padėties valstybėse narėse ir ES lygmeniu supratimą, taip pat tinkamai perkelti Sąjungos teisę, politiką ir bendras Sąjungos vertybes į nacionalinę teisę ir geriau jas įgyvendinti valstybėse narėse; prie šios veiklos priskiriamas, pavyzdžiui, duomenų ir statistikos rinkimas, bendros metodikos ir prireikus rodiklių ar kriterijų vystymas, tyrimai, moksliniai tyrimai, analizė ir apklausos, vertinimai, poveikio vertinimas, vadovų, ataskaitų ir šviečiamosios medžiagos rengimas ir skelbimas;
d)   atitinkamų suinteresuotųjų šalių mokymą siekiant gerinti jų žinias apie Programos aprėpties sričių politiką ir teises ir atitinkamų suinteresuotųjų šalių nepriklausomumo ir gebėjimo propaguoti Programos aprėpties sričių politiką ir teises stiprinimą, be kita ko, vykdant strateginį bylinėjimąsi;
e)   visuomenės informuotumo ir supratimo apie su asmens duomenų apsauga, privatumu ir skaitmeniniu saugumu susijusią riziką, taisykles, apsaugos priemones ir teises didinimą;
f)   piliečių informuotumo apie Europos pagrindines vertybes ir įsipareigojimą laikytis teisingumo, lygybės, teisinės valstybės ir demokratijos principų, taip pat apie su Sąjungos pilietybe susijusias teises ir pareigas, tokias kaip teisė keliauti, dirbti, mokytis, gyventi kitoje valstybėje narėje, didinimą rengiant informavimo kampanijas ir skatinant tarpusavio supratimą, tarpkultūrinį dialogą ir pagarbą įvairovei Sąjungoje;
g)   piliečių, ypač jaunimo, informuotumo apie Europos kultūrą, kultūros paveldą, tapatybę, istoriją ir atminimą didinimą ir jų priklausymo Sąjungai jausmo stiprinimą, visų pirma įgyvendinant iniciatyvas, kuriomis skatinama apmąstyti totalitarinių režimų priežastis Europos šiuolaikinėje istorijoje, atminti jų nusikaltimų aukas ir padarytas skriaudas, ir vykdant veiklą, susijusią su kitais lemiamos reikšmės momentais pastarųjų metų Europos istorijoje;
h)   įvairių tautybių ir kultūrų europiečių subūrimą, suteikiant jiems galimybių dalyvauti miestų partnerystės veikloje, mažuose ir pilietinės visuomenės projektuose, taip sudarant sąlygas stiprinti principą „iš apačios į viršų“;
i)   aktyvaus ir įtraukaus dalyvavimo kuriant demokratiškesnę Sąjungą skatinimą ir sąlygų jam sudarymą, ypatingą dėmesį skiriant marginalizuotoms visuomenės grupėms, informuotumo apie pagrindines teises, teises ir vertybes didinimą, jų propagavimą ir gynimą remiant pilietinės visuomenės organizacijas, veikiančias Programos aprėpties srityse visais lygmenimis, taip pat Europos tinklų ir pilietinės visuomenės organizacijų gebėjimų prisidėti prie Sąjungos teisės, politikos tikslų, vertybių ir strategijų plėtojimo, informuotumo apie juos didinimo ir stebėsenos, kaip jie įgyvendinami, plėtrą;
j)   techninės ir organizacinės paramos finansavimo rėmimą įgyvendinant Reglamentą [(ES) Nr. 211/2011], taip sudarant sąlygas piliečių naudojimuisi teise pradėti ir remti Europos piliečių iniciatyvas;
k)   žinių apie Programą gilinimą, jos rezultatų sklaidą ir perkėlimą, piliečių ir pilietinės visuomenės informavimo veiklos skatinimą, įskaitant nepriklausomų Programos kontaktinių centrų sukūrimą ir rėmimą;
l)  žmogaus teisių gynėjų ir pilietinės visuomenės organizacijų, kurie stebi teisinės valstybės padėtį, gebėjimų ir jų nepriklausomumo didinimą ir veiksmų vietos, regioniniu, nacionaliniu ir tarpvalstybiniu lygmenimis rėmimą;
m)   informatorių apsaugos rėmimą, įskaitant iniciatyvas ir priemones, kuriomis siekiama sukurti saugius pranešimų teikimo kanalus organizacijų viduje, valdžios institucijoms ar kitoms atitinkamoms įstaigoms, taip pat priemones, kuriomis siekiama apsaugoti informatorius nuo atleidimo iš darbo, pažeminimo pareigose ar kitokių atsakomųjų veiksmų, įskaitant atitinkamų valdžios institucijų ir suinteresuotųjų šalių informavimą ir mokymą;
n)   iniciatyvų ir priemonių, skirtų žiniasklaidos laisvei ir pliuralizmui propaguoti ir saugoti bei pajėgumams didinti siekiant įveikti naujus iššūkius, tokius kaip naujos žiniasklaidos priemonės, ir kovos su neapykantą kurstančiomis kalbomis ir tiksline dezinformacija, šiuo tikslu didinant informuotumą, rengiant mokymus, studijas ir vykdant stebėsenos veiklą, rėmimą;
o)   pilietinės visuomenės organizacijų, kurios skatina ir stebi viešojo administravimo institucijų sąžiningumą, skaidrumą ir atskaitomybę ir kovoja su korupcija, rėmimą;
p)   organizacijų, kurios padeda smurto aukoms ir pavojų patiriantiems asmenims, suteikia jiems prieglobstį ir saugo, įskaitant moterų prieglaudas, rėmimą.
Pakeitimas 79
Pasiūlymas dėl reglamento
10 straipsnio 1 dalis
1.  Programos dotacijos skiriamos ir valdomos pagal Finansinio reglamento VIII antraštinę dalį.
1.  Programos dotacijos skiriamos ir valdomos pagal Finansinio reglamento VIII antraštinę dalį ir apima dotacijas veiksmams, daugiametes dotacijas veiklai ir pakopines dotacijas.
Pakeitimas 80
Pasiūlymas dėl reglamento
10 straipsnio 2 dalis
2.  Vertinimo komitetą gali sudaryti išorės ekspertai.
2.  Vertinimo komitetą gali sudaryti išorės ekspertai. Sudarant vertinimo komitetą užtikrinama lyčių pusiausvyra.
Pakeitimas 81
Pasiūlymas dėl reglamento
11 straipsnio 1 dalis
1.  Veiksmui, kuriam skirtas Programos įnašas, taip pat gali būti skirtas kitos Sąjungos programos įnašas, įskaitant lėšas, kurioms taikomas pasidalijamasis valdymas, jei tais įnašais nekompensuojamos tos pačios išlaidos. [Kaupiamasis finansavimas neviršija visų tinkamų finansuoti veiksmo išlaidų, o skirtingų Sąjungos programų parama gali būti apskaičiuojama proporcingai].
1.  Veiksmui, kuriam skirtas Programos įnašas, taip pat gali būti skirtas kitos Sąjungos programos įnašas, įskaitant lėšas, kurioms taikomas pasidalijamasis valdymas, jei tais įnašais nekompensuojamos tos pačios išlaidos, ir dvigubo lėšų skyrimo išvengiama aiškiai nurodant kiekvienos išlaidų kategorijos finansavimo šaltinius, laikantis patikimo finansų valdymo principo. [Kaupiamasis finansavimas neviršija visų tinkamų finansuoti veiksmo išlaidų, o skirtingų Sąjungos programų parama gali būti apskaičiuojama proporcingai].
Pakeitimas 82
Pasiūlymas dėl reglamento
12 straipsnio 2 dalies a punkto 1 įtrauka
–  valstybėje narėje arba su ja susijusioje užjūrio šalyje ar teritorijoje;
–  valstybėje narėje arba su valstybe nare susijusioje užjūrio šalyje ar teritorijoje;
Pakeitimas 83
Pasiūlymas dėl reglamento
12 straipsnio 2 dalies a punkto 2 įtrauka
—  Programos asocijuotojoje trečiojoje valstybėje;
—  Programos asocijuotojoje trečiojoje valstybėje, kaip numatyta šio reglamento 7 straipsnyje, siekiant 2 straipsnio 2 dalies a ir c punktuose nurodytų konkrečių tikslų;
Pakeitimas 84
Pasiūlymas dėl reglamento
12 straipsnio 2 dalies b punktas
b)  teisės subjektas, įsteigtas pagal Sąjungos teisę, ar tarptautinė organizacija.
b)  ne pelno teisės subjektas, įsteigtas pagal Sąjungos teisę, ar tarptautinė organizacija.
Pakeitimas 85
Pasiūlymas dėl reglamento
12 straipsnio 3 dalis
3.  Europos teisėjų mokymo tinklui gali būti skiriama dotacija veiklai neskelbiant kvietimo teikti pasiūlymus, kad būtų padengtos su jo nuolatine darbo programa susijusios išlaidos.
3.  Europos teisėjų mokymo tinklui pagal 6 straipsnio 2 dalies a punktą gali būti skiriama dotacija veiklai neskelbiant kvietimo teikti pasiūlymus, kad būtų padengtos su jo nuolatine darbo programa susijusios išlaidos, jeigu buvo atliktas darbo programos poveikio lytims vertinimas.
Pakeitimas 86
Pasiūlymas dėl reglamento
13 straipsnio pavadinimas
Darbo programa
Darbo programa ir daugiamečiai prioritetai
Pakeitimas 87
Pasiūlymas dėl reglamento
13 straipsnio 1 dalis
1.  Programa įgyvendinama vykdant Finansinio reglamento 110 straipsnyje nurodytas darbo programas.
1.  Programa vykdoma įgyvendinant Finansinio reglamento 110 straipsnyje nurodytas darbo programas.
Pakeitimas 88
Pasiūlymas dėl reglamento
13 straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a.  Komisija, priimdama sprendimą dėl Programos prioritetų, taiko partnerystės principą ir numato visapusišką suinteresuotųjų šalių dalyvavimą planuojant, įgyvendinant, stebint ir vertinant šią Programą ir jos darbo programas pagal 15a straipsnį.
Pakeitimas 89
Pasiūlymas dėl reglamento
13 straipsnio 2 dalis
2.  Komisija darbo programą priima įgyvendinimo aktu. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 19 straipsnyje nurodytos patariamosios procedūros.
2.  Komisijai pagal 16 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis dėl atitinkamos darbo programos nustatymo.
Pakeitimas 90
Pasiūlymas dėl reglamento
14 straipsnio 1 dalis
1.  Rodikliai, kuriais grindžiama Programos įgyvendinimo pažangos, padarytos siekiant 2 straipsnyje nustatytų konkrečių tikslų, ataskaita, pateikti II priede.
1.  Rodikliai, kuriais grindžiama Programos įgyvendinimo pažangos, padarytos siekiant 2 straipsnyje nustatytų konkrečių tikslų, ataskaita, kai tinkama, renkami suskirstant juos pagal lytį. Rodiklių sąrašas pateiktas II priede.
Pakeitimas 91
Pasiūlymas dėl reglamento
14 straipsnio 3 dalis
3.  Atsiskaitymo už veiklą sistema užtikrinama, kad programos įgyvendinimo ir rezultatų stebėsenos duomenys būtų renkami veiksmingai, efektyviai ir laiku. Todėl Sąjungos lėšų gavėjams ir valstybėms narėms nustatomi proporcingi ataskaitų teikimo reikalavimai.
3.  Atsiskaitymo už veiklą sistema užtikrinama, kad programos įgyvendinimo ir rezultatų stebėsenos duomenys būtų renkami veiksmingai, efektyviai ir laiku. Todėl Sąjungos lėšų gavėjams ir valstybėms narėms nustatomi proporcingi ir kuo mažesnę naštą sukuriantys ataskaitų teikimo reikalavimai. Kad būtų lengviau laikytis ataskaitų teikimo reikalavimų, Komisija teikia patogias naudoti formas ir orientacines ir paramos programas, skirtas visų pirma pilietinės visuomenės organizacijoms, kurios ne visada turi praktinės patirties ir pakankamų išteklių bei darbuotojų, kad galėtų laikytis ataskaitų teikimo reikalavimų.
Pakeitimas 92
Pasiūlymas dėl reglamento
15 straipsnio 1 dalis
1.  Vertinimai atliekami laiku, kad jų rezultatus būtų galima panaudoti priimant sprendimus.
1.  Vertinant atsižvelgiama į lyčių aspektą ir pateikiami pagal lytis suskirstyti skaičiai, į juos įtraukiamas skyrius dėl kiekvienos paprogramės ir atsižvelgiama į dalyvavusių asmenų skaičių, jų atsakymus ir geografinį pasiskirstymą. Vertinimai atliekami laiku, kad jų rezultatus būtų galima panaudoti priimant sprendimus.
Pakeitimas 93
Pasiūlymas dėl reglamento
15 straipsnio 2 dalis
2.  Tarpinis Programos vertinimas atliekamas, kai yra pakankamai informacijos apie Programos įgyvendinimą, bet praėjus ne daugiau kaip ketveriems metams nuo Programos įgyvendinimo pradžios. Atliekant laikotarpio vidurio vertinimą atsižvelgiama į ankstesnių programų (Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos ir programos „Europa piliečiams“) ilgalaikio poveikio vertinimo rezultatus.
2.  Tarpinis Programos vertinimas atliekamas, kai yra pakankamai informacijos apie Programos įgyvendinimą, bet praėjus ne daugiau kaip ketveriems metams nuo Programos įgyvendinimo pradžios. Atliekant tarpinį vertinimą atsižvelgiama į ankstesnių programų (Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos ir programos „Europa piliečiams“) ilgalaikio poveikio vertinimo rezultatus. Į tarpinį vertinimą įtraukiamas poveikio lytims vertinimas siekiant įvertinti, kaip įgyvendinami Programos lyčių lygybės tikslai, užtikrinti, kad joks Programos aspektas nedarytų nenumatyto neigiamo poveikio lyčių lygybei, ir nustatyti rekomendacijas, susijusias su būsimais kvietimais teikti pasiūlymus ir sprendimais dėl dotacijų veiklai, kad būtų aktyviai skatinamas lyčių lygybės klausimas.
Pakeitimas 94
Pasiūlymas dėl reglamento
15 straipsnio 4 dalis
4.  Vertinimų išvadas ir savo pastabas Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui.
4.  Vertinimų išvadas ir savo pastabas Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui. Komisija viešai ir visuomenei lengvai prieinama forma paskelbia vertinimus savo interneto svetainėje.
Pakeitimas 95
Pasiūlymas dėl reglamento
16 straipsnio 2 dalis
2.  14 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami iki 2027 m. gruodžio 31 d.
2.  13 ir 14 straipsniuose nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus suteikiami Komisijai iki 2027 m. gruodžio 31 d.
Pakeitimas 96
Pasiūlymas dėl reglamento
16 straipsnio 3 dalis
3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 14 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 13 ir 14 straipsniuose nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
Pakeitimas 97
Pasiūlymas dėl reglamento
16 straipsnio 4 dalis
4.  Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.
4.  Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Sudarant ekspertų grupę, su kuria turi būti konsultuojamasi, užtikrinama lyčių pusiausvyra. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija užtikrina, kad visi dokumentai, įskaitant aktų projektus, būtų laiku ir vienu metu perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertams. Kai, Europos Parlamento ir Tarybos manymu, yra būtina, ir Europos Parlamentas, ir Taryba gali siųsti ekspertus į Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžius, į kuriuos kviečiami valstybių narių ekspertai. Tuo tikslu Europos Parlamentui ir Tarybai pateikiami ateinančių mėnesių planai ir kvietimai į visus ekspertų posėdžius.
Pakeitimas 98
Pasiūlymas dėl reglamento
16 straipsnio 5 dalis
5.  Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
5.  Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai. Pagal 2016 m. balandžio 13 d. tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros piliečiai ir kitos suinteresuotosios šalys gali pareikšti savo nuomonę dėl deleguotojo akto projekto teksto per keturias savaites. Dėl teksto projekto konsultuojamasi su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu ir Regionų komitetu, atsižvelgiant į NVO ir vietos ir regionų valdžios institucijų patirtį įgyvendinant Programą.
Pakeitimas 99
Pasiūlymas dėl reglamento
16 straipsnio 6 dalis
6.  Pagal 14 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.
6.  Pagal 13 ir 14 straipsnius priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.
Pakeitimas 100
Pasiūlymas dėl reglamento
18 straipsnio 1 dalis
1.  Sąjungos lėšų gavėjai nurodo Sąjungos lėšų kilmę ir užtikrina jų matomumą (visų pirma viešindami veiksmus ir jų rezultatus) teikdami nuoseklią, veiksmingą ir proporcingą tikslinę informaciją įvairiai auditorijai, įskaitant žiniasklaidą ir visuomenę.
1.  Sąjungos lėšų gavėjai nurodo Sąjungos lėšų kilmę ir užtikrina jų matomumą (visų pirma viešindami veiksmus ir jų rezultatus) teikdami nuoseklią, veiksmingą ir proporcingą tikslinę informaciją įvairiai auditorijai, įskaitant žiniasklaidą, visuomenę ir, kai tinkama, taip finansuojamų veiksmų naudos gavėjus bei dalyvaujančius asmenis, tokia forma, kuri taip pat būtų pritaikyta neįgaliesiems, parodydami Sąjungos pridėtinę vertę ir prisidėdami prie Komisijos duomenų rinkimo pastangų siekiant padidinti biudžeto skaidrumą.
Pakeitimas 101
Pasiūlymas dėl reglamento
18 straipsnio 2 dalis
2.  Komisija vykdo su Programa ir jos veiksmais bei rezultatais susijusius informavimo ir komunikacijos veiksmus. Programai skirtais finansiniais ištekliais taip pat prisidedama prie institucinės komunikacijos apie Sąjungos politikos prioritetus, susijusius su 2 straipsnyje nurodytais tikslais.
2.  Komisija vykdo su Programa ir jos veiksmais bei rezultatais susijusius informavimo ir komunikacijos veiksmus.
Pakeitimas 102
Pasiūlymas dėl reglamento
18 a straipsnis (naujas)
18a straipsnis
Programos kontaktiniai centrai
Kiekvienoje valstybėje narėje veikia nepriklausomas Programos kontaktinis centras, kuriame dirbantiems kvalifikuotiems darbuotojams visų pirma pavesta teikti suinteresuotosioms šalims ir Programos paramos gavėjams nešališkas gaires, praktinę informaciją ir pagalbą visais su Programa susijusiais aspektais, įskaitant dėl paraiškų teikimo procedūros.
Pakeitimas 103
Pasiūlymas dėl reglamento
19 straipsnis
19 straipsnis
Išbraukta.
Komiteto procedūra
1.  Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.
2.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.
3.  Gali būti rengiami konkrečių sudėčių komiteto posėdžiai, kuriuose sprendžiami su atskiromis paprogramėmis susiję klausimai.
Pakeitimas 104
Pasiūlymas dėl reglamento
-I priedas (naujas)
-I priedas
6 straipsnio 1 dalyje nurodytos turimos Programos lėšos paskirstomos taip:
a)  iš 6 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytos sumos:
–  bent 15 proc. lėšų skiriama veiklai, kuria įgyvendinamas konkretus tikslas pagal 3 straipsnio aa punktą,
–  bent 40 proc. lėšų skiriama veiklai, kuria įgyvendinamas konkretus tikslas pagal 5 straipsnio -a punktą, ir
–  bent 45 proc. lėšų skiriami veiklai, kuria įgyvendinami konkretūs tikslai pagal 3 straipsnio a ir b punktus ir 5 straipsnio a ir b punktus;
b)  iš 6 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytos sumos:
–  15 proc. lėšų skiriama atminimo puoselėjimo veiklai,
–  65 proc. lėšų skiriami demokratiniam dalyvavimui,
–  10 proc. lėšų skiriama propagavimo veiklai ir
–  10 proc. lėšų skiriama administravimui.
Pakeitimas 105
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedas
I priedas
Išbraukta.
Programos veikla
2 straipsnio 2 dalyje nurodytų konkrečių Programos tikslų bus siekiama visų pirma remiant šias veiklos rūšis:
a)   informuotumo didinimą, informacijos sklaidą siekiant gilinti žinias apie Programos aprėpties sričių politikos kryptis ir teises;
b)   suinteresuotųjų šalių tarpusavio mokymasis keičiantis gerosios patirties pavyzdžiais siekiant gilinti žinias ir gerinti tarpusavio supratimą, piliečių dalyvavimą ir demokratinį įsipareigojimą;
c)   analitinę ir stebėsenos veiklą siekiant gerinti Programos aprėpties sričių padėties valstybėse narėse ir ES lygmeniu supratimą, taip pat geriau įgyvendinti ES teisę ir politiką;
d)   susijusių suinteresuotųjų šalių mokymas siekiant gilinti jų žinias apie aprėpties sričių politiką ir teises;
e)   informacinių ir ryšių technologijų (IRT) priemonių kūrimas ir priežiūra;
f)   piliečių informuotumo apie Europos kultūrą, istoriją ir atminimą bei jų priklausymo Sąjungai jausmo stiprinimą;
g)   įvairių tautybių ir kultūrų europiečių subūrimas, suteikiant jiems galimybių dalyvauti miestų partnerystės veikloje;
h)   aktyvaus dalyvavimo kuriant demokratiškesnę Sąjungą skatinimą ir sąlygų jam sudarymą, informuotumo apie teises ir vertybes didinimą remiant pilietinės visuomenės organizacijas;
i)   techninės ir organizacinės paramos finansavimo rėmimą įgyvendinant Reglamentą [(ES) Nr.211/2011], taip pagrindžiant piliečių naudojimąsi teise pradėti ir remti Europos piliečių iniciatyvas;
j)   Europos tinklų gebėjimų skatinti ir toliau plėtoti Sąjungos teisę, politikos tikslus ir strategijas plėtrą, taip pat pilietinės visuomenės organizacijų, veikiančių Programos aprėpties srityse, rėmimą;
k)   žinių apie programą gilinimo, jos rezultatų sklaidos bei perkeliamumo ir piliečių informavimo veikla, be kita ko, kuriant ir remiant informavimo apie programą biurus ir (arba) nacionalinį ryšių palaikymo tinklą.
1 Prie šios veiklos priskiriamas, pavyzdžiui, duomenų ir statistikos rinkimas; bendros metodikos ir prireikus rodiklių ar kriterijų vystymas; studijos, moksliniai tyrimai, analizės ir apklausos; vertinimai; poveikio vertinimas; vadovų, ataskaitų ir šviečiamosios medžiagos rengimas ir skelbimas.
Pakeitimas 106
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedo 1 punkto įžanginė dalis
Programa bus stebima remiantis rodikliais, kuriais siekiama nustatyti, kokiu mastu buvo pasiekta Programos bendrųjų ir konkrečių tikslų, ir sumažinti administracinę naštą ir sąnaudas. Tuo tikslu bus renkami duomenys atsižvelgiant į šį pagrindinių rodiklių rinkinį:
Programa bus stebima remiantis rezultatų rodiklių, kuriais siekiama nustatyti, kokiu mastu buvo pasiekta Programos bendrųjų ir konkrečiųjų tikslų, ir sumažinti administracinę naštą ir sąnaudas, rinkiniu. Kai įmanoma, rodikliai suskirstomi pagal amžių, lytį ir bet kuriuos kitus renkamus duomenis, pavyzdžiui, etninę kilmę, negalią ar lyties tapatybę. Tuo tikslu bus renkami duomenys atsižvelgiant į šį pagrindinių rodiklių rinkinį:
Pakeitimas 107
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedo 1 dalies lentelė
Kiek žmonių:
Kiek žmonių (suskirstant pagal lytį ir amžių) įtraukti:
i)  į mokymo veiklą;
i)  į mokymo veiklą;
ii)  į tarpusavio mokymąsi ir keitimąsi gerąja patirtimi;
ii)  į tarpusavio mokymąsi ir keitimąsi gerąja patirtimi;
iii)  į informuotumo didinimo, informavimo ir sklaidos veiklą.
iii)  į informuotumo didinimo, informavimo ir sklaidos veiklą.
Pakeitimas 108
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedo 1 dalies 1 a eilutė (nauja)
Komisija kasmet taip pat skelbia šiuos produktyvumo rodiklius:
Pakeitimas 109
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedo 1 dalies 1 b eilutė (nauja)
Finansuojamų paraiškų ir veiklos rūšių skaičius pagal 9 straipsnio 1 dalies sąrašą ir paprogramę
Pakeitimas 110
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedo 1 dalies 1 c eilutė (nauja)
Pareiškėjų prašyto finansavimo ir suteikto finansavimo dydis pagal 9 straipsnio 1 dalies sąrašą ir paprogramę
Pakeitimas 111
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedo lentelės 6 eilutė
Europos atminčiai ir paveldui skirtų tarptautinių tinklų ir iniciatyvų, sukurtų dėl Programos intervencijos, skaičius
Europos atminčiai, paveldui ir pilietiniam dialogui skirtų tarptautinių tinklų ir iniciatyvų, sukurtų dėl Programos intervencijos, skaičius
Pakeitimas 112
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedo lentelės 6 a eilutė (nauja)
Projektų geografinis pasiskirstymas

(1) Klausimas buvo grąžintas atsakingam komitetui, kad būtų vedamos tarpinstitucinės derybos pagal Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnio 4 dalies ketvirtą pastraipą (A8-0468/2018).


Euratomo sutartimi pagrįsta Europos branduolinės saugos priemonė, kuria papildoma Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė *
PDF 209kWORD 53k
2019 m. sausio 17 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl Euratomo sutartimi pagrįstos Europos branduolinės saugos priemonės, kuria papildoma Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė (COM(2018)0462 – C8-0315/2018 – 2018/0245(NLE))
P8_TA(2019)0041A8-0448/2018

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2018)0462),

—  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 203 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8-0315/2018),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 78c straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto nuomonę (A8-0448/2018),

1.  pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.  ragina Komisiją atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 293 straipsnio 2 dalį ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį;

3.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Taryba ir Komisijai.

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl reglamento
2 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(2a)  todėl su branduoliniu saugumu, neplatinimu ir branduoline sauga susiję įsipareigojimai, taip pat darnaus vystymosi tikslai ir bendri Sąjungos interesai turėtų atlikti pagrindinį vaidmenį pagal šį reglamentą programuojant veiksmus;
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl reglamento
3 konstatuojamoji dalis
(3)  šia programa (Europos branduolinės saugos priemone, kuria papildoma Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė) turėtų būti skatinama įtvirtinti veiksmingą ir efektyvią branduolinę saugą bei radiacinę saugą ir taikyti veiksmingas bei efektyvias branduolinių medžiagų saugos garantijas trečiosiose valstybėse, remiantis Sąjungos šių sričių vidaus veikla;
(3)  šia programa (Europos branduolinės saugos priemone, kuria papildoma Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė) (toliau – priemonė) turėtų būti skatinama įtvirtinti veiksmingą ir efektyvią branduolinę saugą bei radiacinę saugą ir taikyti veiksmingas bei efektyvias branduolinių medžiagų saugos garantijas trečiosiose valstybėse, remiantis esamomis Sąjungos reglamentavimo sistemomis ir dalijantis geriausia patirtimi;
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl reglamento
3 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(3a)  priemone jokiu būdu neturėtų būti skatinamas branduolinės energijos naudojimas trečiosiose valstybėse ir Sąjungoje, ja visų pirma turėtų būti siekiama pasauliniu mastu gerinti branduolinės saugos standartus, kartu skatinant aukšto lygio radiacinę saugą ir veiksmingų bei efektyvių branduolinių medžiagų saugos garantijų taikymą;
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl reglamento
3 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(3b)  po branduolinių avarijų Černobylio (1986 m.) ir Fukušimos Daiči (2011 m.) branduolinėse elektrinėse tapo akivaizdu, kad dėl branduolinių avarijų visame pasaulyje piliečiai ir aplinka patiria katastrofiškus padarinius. Dėl to būtina nustatyti aukštus branduolinės saugos standartus ir saugos garantijas ir toliau vykdyti veiksmus siekiant pasauliniu mastu tobulinti tokius standartus ir saugos garantijas, taip pat būtina, kad Bendrija įsitrauktų remiant siekį įgyvendinti šiuos tikslus trečiosiose valstybėse. Tie standartai ir saugos garantijos turėtų atspindėti pažangiausią praktiką, ypač valdymo ir reglamentavimo nepriklausomumo klausimais;
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl reglamento
4 konstatuojamoji dalis
(4)  šis reglamentas yra dalis bendradarbiavimui planuoti parengtos sistemos ir juo turėtų būti papildomos pagal [Reglamentą dėl KVTBP] finansuojamos bendradarbiavimo branduolinės energetikos srityje priemonės;
(4)  šis reglamentas yra dalis bendradarbiavimui planuoti parengtos sistemos ir juo turėtų būti papildomos pagal [Reglamentą dėl KVTBP], kuriam taikoma Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo, o ypač – jos 209 straipsnis, 212 straipsnis ir 322 straipsnio 1 dalis, finansuojamos bendradarbiavimo branduolinės energetikos srityje priemonės;
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl reglamento
5 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(5a)  Bendrija yra Branduolinės saugos konvencijos (1994 m.) ir Jungtinės panaudoto kuro tvarkymo saugos ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo saugos konvencijos (1997 m.) narė;
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl reglamento
5 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(5b)  su branduoline sauga, saugos garantijomis, eksploatavimo nutraukimu ir atliekų tvarkymo veikla, kaip veikla, kurią būtina vykdyti, pvz., pagal Orhuso konvenciją (1998 m.), susijęs skaidrumas ir viešoji informacija yra svarbūs elementai siekiant užkirsti kelią neigiamam radioaktyviųjų medžiagų poveikiui piliečiams ir aplinkai, todėl šia priemone reikėtų juos užtikrinti;
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl reglamento
6 konstatuojamoji dalis
(6)  laikydamasi Euratomo sutarties 10 skyriaus ir siekdama II antraštinės dalies 3 ir 7 skyrių tikslų, Bendrija turėtų ir toliau glaudžiai bendradarbiauti su Tarptautine atominės energijos agentūra (TATENA) branduolinės saugos ir branduolinės saugos garantijų srityje;
(6)  laikydamasi Euratomo sutarties 10 skyriaus ir siekdama II antraštinės dalies 3 ir 7 skyrių tikslų, Bendrija turėtų ir toliau glaudžiai bendradarbiauti su Tarptautine atominės energijos agentūra (TATENA) branduolinės saugos ir branduolinės saugos garantijų srityje. Ji taip pat turėtų toliau bendradarbiauti su kitomis šioje srityje veikiančiomis aukštu lygiu pripažintomis tarptautinėmis organizacijomis, pvz., su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, Branduolinės energijos agentūra, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku ir Šiaurės dimensijos aplinkos partneryste, kurios branduolinės saugos srityje siekia tų pačių tikslų, kaip ir Bendrija. Nuoseklumu, papildomumu ir bendradarbiavimu tarp šios priemonės ir šių organizacijų bei jų programų visame pasaulyje galima išplėsti branduolinės saugos priemonių taikymo sritį, padidinti jų efektyvumą ir veiksmingumą. Reikėtų vengti nereikalingo dubliavimosi ir sutapimo;
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl reglamento
6 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(6a)  siekdama nuolat gerinti branduolinę saugą ir Sąjungoje išplėsti reglamentavimą šioje srityje, Taryba priėmė Tarybos direktyvas 2009/71/Euratomas, 2011/70/Euratomas ir 2013/59/Euratomas. Tos direktyvos, įskaitant aukštus Bendrijos branduolinės saugos ir eksploatavimo nutraukimo standartus, yra pagal šią priemonę finansuojamų veiksmų gairės ir jomis siekiama skatinti bendradarbiaujančias trečiąsias valstybes įgyvendinti reglamentus ir standartus užtikrinant vienodą saugos lygį;
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl reglamento
6 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(6b)  šia priemone taip pat turėtų būti skatinamas tarptautinis bendradarbiavimas remiantis branduolinės saugos ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo konvencijomis. Šalys partnerės turėtų būti skatinamos prisijungti prie tų konvencijų, kad būtų galima periodiškai atlikti TATENA nacionalinių sistemų tarpusavio vertinimą. Tarpusavio vertinimuose pateikiama išorės nuomonė apie padėtį ir problemas, su kuriomis susiduriama branduolinės saugos srityje trečiosiose valstybėse, ir ja galima pasinaudoti planuojant aukšto lygio Sąjungos paramą. Priemonei gali pasitarnauti pripažintų tarptautinių branduolinės energijos agentūrų, kurios atlieka tarpusavio vertinimus, skirtus galimiems naudos pagal šią priemonę gavėjams, vertinimai. Tokių tarpusavio vertinimų išvados ir rekomendacijos, su kuriomis gali susipažinti nacionalinės institucijos, taip pat gali būti naudingos nustatant prioritetines konkrečias paramos priemones atitinkamoms trečiosioms valstybėms;
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl reglamento
6 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(6c)  branduolinės saugos ir branduolinio saugumo sąvokos yra neatskiriamai susijusios, nes dėl branduolinės saugos trūkumų, pvz., trūkumų vykdant saugius veiklos procesus, gali kilti rizika branduoliniam saugumui, o dėl rizikos branduoliniam saugumui, ypač naujo pobūdžio rizikas, pvz., kibernetinio saugumo srityje, gali kilti naujų problemų branduolinės saugos srityje. Todėl Sąjungos branduolinio saugumo veikla trečiosiose valstybėse, kaip nurodyta Reglamento ... [COD Nr. 2018/0243 (KVTBP)] II priede, ir šia priemone finansuojama veikla turėtų būti nuosekli ir papildyti viena kitą;
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl reglamento
7 konstatuojamoji dalis
(7)  pagal šią priemonę turėtų būti numatyti veiksmai, kuriais padedama įgyvendinti minėtus tikslus ir remiamasi anksčiau pagal Reglamentą (Euratomas) Nr. 237/201424 remtais veiksmais, susijusiais su branduoline sauga ir branduolinės saugos garantijomis trečiosiose valstybėse, visų pirma stojančiosiose šalyse, šalyse kandidatėse ir potencialiose kandidatėse;
(7)  pagal šią priemonę turėtų būti numatyti veiksmai, kuriais padedama įgyvendinti minėtus tikslus ir remiamasi anksčiau pagal Reglamentą (Euratomas) Nr. 237/201424 remtais veiksmais, susijusiais su branduoline sauga, saugiu radioaktyviųjų atliekų tvarkymu, saugiu įrenginių eksploatavimo nutraukimu ir buvusių branduolinių vietų atkūrimu, taip pat branduolinės saugos garantijomis trečiosiose valstybėse, visų pirma stojančiosiose šalyse, šalyse kandidatėse ir potencialiose kandidatėse, taip pat kaimynystės erdvėje, kaip apibrėžta ...[COD 2018/0243, KVTBP]. Siekiant tikslo įgyvendinti aukščiausius branduolinės saugos standartus ir nustatyti dabartinių saugumo priemonių trūkumus, pagal priemonę gali būti remiamos branduolinės energetikos reguliavimo institucijos, vykdančios išsamius esamų įrenginių ir statomų branduolinių elektrinių rizikos ir saugos vertinimus (testavimą nepalankiausiomis sąlygomis) remiantis Bendrijos branduolinės saugos ir radioaktyviųjų atliekų acquis, rekomendacijų įgyvendinimu ir atitinkamų priemonių stebėsena. Komisija turėtų reguliariai teikti informaciją Europos Parlamentui apie trečiosiose valstybėse vykdomą veiklą branduolinės saugos srityje ir apie šios veiklos įgyvendinimo padėtį;
_______________
_________________
24 2013 m. gruodžio 13 d. Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 237/2014, kuriuo nustatoma bendradarbiavimo branduolinės saugos srityje priemonė (OL L 77, 2014 3 15, p. 109).
24 2013 m. gruodžio 13 d. Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 237/2014, kuriuo nustatoma bendradarbiavimo branduolinės saugos srityje priemonė (OL L 77, 2014 3 15, p. 109).
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl reglamento
7 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(7a)  pagal SESV 3 straipsnį, Sąjungos tikslas – skatinti savo tautų gerovę. Šia priemone Sąjungai suteikiama galimybė gerinti viso pasaulio žmonių, gyvenančių jos teritorijoje ir už jos ribų, socialinę ir ekonominę ir sveikatos padėtį. Projektus, kuriems šia priemone skiriamas finansavimas, taip pat reikėtų vykdyti nuosekliai su Sąjungos vidaus ir išorės politika, pvz., prisidedant prie darnaus vystymosi tikslų, pvz., geros sveikatos ir gerovės, švaraus vandens ir sanitarinių paslaugų, įgyvendinimo. Pačia priemone reikėtų laikytis gero valdymo principų ir taip prisidėti prie darnaus vystymosi tikslo „Taika, teisingumas ir stiprios institucijos“;
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl reglamento
7 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(7b)  priemone reikėtų skatinti šalis, gaunančias finansinę paramą pagal šį reglamentą, vykdyti įsipareigojimus, kylančius iš asociacijos, partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimų su Sąjunga ir iš Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo, įsipareigoti laikytis atitinkamų tarptautinių konvencijų, laikytis branduolinės saugos ir radiacinės saugos standartų ir įsipareigoti įgyvendinti atitinkamas rekomendacijas bei priemones laikantis aukščiausių skaidrumo ir viešumo standartų;
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl reglamento
7 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(7c)  šia priemone, vykdant pagal ją finansuojamus projektus, turėtų būti visapusiškai remiamos branduolinės saugos ir garantijų priemonės, gerinama trečiosiose valstybėse gyvenančių žmonių, ypač gyvenančių netoli branduolinės energijos įrenginių ir (arba) urano kasyklų, sveikata, įskaitant saugų trečiosiose valstybėse esančių su buvusiomis urano kasyklomis susijusių vietovių atkūrimą, ypač Centrinėje Azijoje ir Afrikoje – apie 18 proc. visame pasaulyje tiekiamo urano išgaunama Pietų Afrikoje, Nigeryje ir Namibijoje;
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl reglamento
7 d konstatuojamoji dalis (nauja)
(7d)  šia priemone turėtų būti siekiama valstybes, gaunančias finansinę paramą pagal šį reglamentą, skatinti puoselėti demokratijos principus, teisinę valstybę bei žmogaus teises ir laikytis įsipareigojimų pagal Espo ir Orhuso konvencijas;
Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl reglamento
8 konstatuojamoji dalis
(8)  šio reglamento įgyvendinimas turėtų būti grindžiamas konsultacijomis, kai tinkama, su valstybių narių atitinkamomis valdžios institucijomis ir dialogu su šalimis partnerėmis;
(8)  šio reglamento įgyvendinimas turėtų būti grindžiamas konsultacijomis, kai tikslinga, su Sąjungos ir valstybių narių atitinkamomis valdžios institucijomis, tokiomis kaip Europos branduolinės saugos reguliavimo institucijų grupė (ENSREG) ir dialogu su šalimis partnerėmis. Tokios konsultacijos visų pirma turėtų vykti rengiant daugiametes orientacines programas ir prieš jas priimant. Jeigu, surengus tokį dialogą, nepavyksta išspręsti Sąjungai nerimą keliančių klausimų, susijusių su branduoline sauga, išorės finansavimas pagal šį reglamentą neturėtų būti teikiamas;
Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl reglamento
8 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(8a)  reikėtų skatinti atskirą, diferencijuotą požiūrį į valstybes, kurioms pagal šią priemonę teikiama parama. Šią priemonę reikėtų naudoti remiantis konkrečiais paramą gaunančių valstybių poreikiais, taip pat numatoma bendra priemonės nauda, visų pirma – struktūriniais pokyčiais atitinkamose valstybėse;
Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl reglamento
8 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(8b)  valstybių narių reguliavimo institucijos, techninės paramos organizacijos, branduolinės inžinerijos bendrovės ir branduolinės energetikos įmonės turi būtinų ekspertinių žinių ir praktinės patirties, kad įgyvendintų aukščiausius branduolinės saugos ir radiacinės saugos standartus įvairiose valstybių narių reguliavimo sistemose, o tai gali būti naudinga parama šalims partnerėms, norinčioms tai daryti savo nacionalinėse reguliavimo ir pramonės sistemose;
Pakeitimas 20
Pasiūlymas dėl reglamento
9 konstatuojamoji dalis
(9)  kai įmanoma ir tikslinga, Bendrijos išorės veiksmų rezultatus reikėtų stebėti ir vertinti remiantis iš anksto apibrėžtais, skaidriais ir konkrečiai šaliai skirtais ir išmatuojamais rodikliais, pritaikytais prie šios priemonės ypatybių ir tikslų, ir, pageidautina, pagrįstais šalies partnerės rezultatų sistema;
(9)  Bendrijos išorės veiksmų rezultatus reikėtų stebėti ir vertinti remiantis iš anksto apibrėžtais, skaidriais ir konkrečiai šaliai skirtais ir išmatuojamais rodikliais, pritaikytais prie šios priemonės ypatybių ir tikslų, ir, pageidautina, pagrįstais šalies partnerės rezultatų sistema. Rodikliai turėtų būti orientuoti į veiklos našumą ir rezultatus, kad paramą gaunančios valstybės būtų labiau atsakingos ir atskaitingos Sąjungai ir valstybėms narėms už rezultatus, pasiektus įgyvendinant saugos gerinimo priemones;
Pakeitimas 21
Pasiūlymas dėl reglamento
10 konstatuojamoji dalis
(10)  Sąjunga ir Bendrija turėtų siekti kuo efektyviau naudoti turimus išteklius, kad jų išorės veiksmų poveikis būtų optimalus. Tai turėtų būti pasiekta užtikrinus Sąjungos išorės finansavimo priemonių suderinamumą bei papildomumą, taip pat kuriant kitų Sąjungos politikos sričių ir programų sinergiją. Kad bendrų intervencinių priemonių poveikis siekiant bendro tikslo būtų kuo didesnis, šiuo reglamentu turėtų būti leidžiama kartu naudoti ir kitų Sąjungos programų finansavimą, jei įnašais nekompensuojamos tos pačios išlaidos;
(10)  Sąjunga ir Bendrija turėtų siekti optimaliai ir kuo efektyviau naudoti turimus išteklius ir turėtų siekti gerinti įgyvendinimą ir išlaidų kokybę, kad jų išorės veiksmų poveikis būtų optimalus. Tai turėtų būti pasiekta užtikrinus Sąjungos išorės finansavimo priemonių suderinamumą bei papildomumą, taip pat kuriant kitų Sąjungos politikos sričių ir programų, pavyzdžiui, Euratomo mokslinių tyrimų ir mokymo programų, sinergiją. Kad bendrų intervencinių priemonių poveikis siekiant bendro tikslo būtų kuo didesnis, šiuo reglamentu turėtų būti leidžiama kartu naudoti ir kitų Sąjungos programų finansavimą, jei įnašais nekompensuojamos tos pačios išlaidos;
Pakeitimas 22
Pasiūlymas dėl reglamento
14 konstatuojamoji dalis
(14)  šiame reglamente numatytos finansavimo rūšys ir įgyvendinimo metodai turėtų būti pasirenkami pagal tai, ar jais galima pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir užtikrinti rezultatus, visų pirma atsižvelgiant į kontrolės išlaidas, administracinę naštą ir numatomą reikalavimų nesilaikymo riziką. Taip pat turėtų būti atsižvelgiama į fiksuotųjų sumų, fiksuotųjų normų ir vieneto įkainių naudojimo galimybes ir į su išlaidomis nesusijusį finansavimą, kaip nurodyta Finansinio reglamento 125 straipsnio 1 dalyje;
(14)  šiame reglamente numatytos finansavimo rūšys ir įgyvendinimo metodai turėtų būti pasirenkami pagal tai, ar jais galima pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir užtikrinti rezultatus, visų pirma atsižvelgiant į kontrolės išlaidas, administracinę naštą ir numatomą reikalavimų nesilaikymo riziką, kartu atsižvelgiant į tai, ar galimi partneriai gali jais naudotis ir į tai, ar jais galima sukurti teisinį tikrumą. Taip pat turėtų būti atsižvelgiama į fiksuotųjų sumų, fiksuotųjų normų ir vieneto įkainių naudojimo galimybes ir į su išlaidomis nesusijusį finansavimą, kaip nurodyta Finansinio reglamento 125 straipsnio 1 dalyje;
Pakeitimas 23
Pasiūlymas dėl reglamento
15 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(15a)  siekiant skatinti veiksmingai ir laiku trečiosiose valstybėse įgyvendinti aukščiausius branduolinės saugos standartus, sprendimai ir derybų procesai Komisijoje ir vykdomi su trečiosiomis valstybėmis turi būti veiksmingi ir greiti;
Pakeitimas 24
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalis
1.  Šio reglamento tikslas – papildyti bendradarbiavimo branduolinės energetikos srityje veiksmus, kurie finansuojami pagal [Reglamentą dėl KVTBP], visų pirma siekiant remti aukšto lygio branduolinės ir radiacinės saugos skatinimą ir veiksmingų ir efektyvių branduolinių medžiagų saugos garantijų taikymą trečiosiose valstybėse, remiantis Bendrijos šių sričių vidaus veikla ir laikantis šio reglamento nuostatų.
1.  Šio reglamento tikslas – papildyti bendradarbiavimo branduolinės energetikos srityje veiksmus, kurie finansuojami pagal [Reglamentą dėl KVTBP], visų pirma siekiant remti aukšto lygio branduolinės ir radiacinės saugos skatinimą ir veiksmingų ir efektyvių branduolinių medžiagų saugos garantijų taikymą trečiosiose valstybėse, remiantis Bendrijos reglamentavimo sistemomis bei geriausia patirtimi ir laikantis šio reglamento nuostatų ir padedant užtikrinti, kad branduolinės medžiagos būtų naudojamos tik civiliniais tikslais ir taip apsaugomi piliečiai ir aplinka. Siekiant šio tikslo, šiuo reglamentu taip pat būtų siekiama padėti trečiųjų valstybių institucijoms įgyvendinti su branduoline veikla susijusį sprendimų priėmimo proceso skaidrumą.
Sąjungos siūlomu bendradarbiavimu branduolinės saugos ir saugos garantijų srityje pagal šį reglamentą nesiekiama skatinti branduolinės energetikos.
Pakeitimas 25
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 2 dalies a punktas
a)  puoselėti veiksmingą branduolinės saugos kultūrą, įgyvendinti aukščiausius branduolinės ir radiacinės saugos standartus ir nuolat gerinti branduolinę saugą;
a)  skatinti veiksmingą branduolinės saugos kultūrą ir valdymą, nuolat gerinti branduolinę saugą ir įgyvendinti aukščiausius branduolinės saugos ir radiacinės saugos standartus, taikomus Bendrijoje ir tarptautiniu mastu vykdant susijusią branduolinę veiklą;
Pakeitimas 26
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 2 dalies b punktas
b)  atsakingai ir saugiai tvarkyti panaudotą branduolinį kurą ir radioaktyviąsias atliekas, nutraukti buvusių branduolinių objektų vietų ir įrenginių eksploatavimą ir juos išvalyti;
b)  atsakingai ir saugiai tvarkyti radioaktyviąsias atliekas, nuo jų susidarymo iki galutinio laidojimo, įskaitant panaudotą branduolinį kurą (t. y. paruošti apdorojimui, apdoroti, perdirbti, saugoti ir utilizuoti), ir saugiai bei veiksmingai nutraukti buvusių branduolinių objektų vietų ir įrenginių eksploatavimą ir juos išvalyti, įskaitant seniau eksploatuotas urano kasyklas arba jūroje nuskendusius radioaktyviuosius objektus ir medžiagas;
Pakeitimas 27
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 2 dalies c punktas
c)  nustatyti veiksmingas ir efektyvias garantijų sistemas.
c)  nustatyti veiksmingas, efektyvias ir skaidrias branduolinių medžiagų saugos garantijas;
Pakeitimas 28
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 2 dalies c a punktas (naujas)
ca)  skatinti trečiųjų valstybių valdžios institucijų bendrą skaidrumą ir atvirumą, taip pat viešą informavimą ir dalyvavimą sprendimų priėmimo procesuose, susijusiuose su branduolinių įrenginių sauga ir veiksminga radioaktyvių atliekų tvarkymo praktika, laikantis atitinkamų tarptautinių konvencijų ir priemonių;
Pakeitimas 29
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 2 dalies c b punktas (naujas)
cb)  naudoti įgyvendinant priemonę sukauptas žinias ir atliekamus veiksmus siekiant padidinti politinę įtaką energetikos ir saugumo srityse veikiančiose tarptautinėse organizacijose.
Pakeitimas 30
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 1 dalis
1.  Įgyvendinant šį reglamentą užtikrinamas nuoseklumas, sinergija ir papildomumas Reglamento (ES) Nr. XXX/XXX [KVTBP], kitų Sąjungos išorės veiksmų programų, kitų atitinkamų Sąjungos politikos sričių ir programų atžvilgiu, taip pat politikos suderinamumas vystymosi labui.
1.  Įgyvendinant šį reglamentą užtikrinamas nuoseklumas, sinergija ir papildomumas Reglamento (ES) Nr. XXX/XXX [KVTBP], kitų Sąjungos išorės veiksmų programų, kitų atitinkamų Sąjungos politikos sričių ir teisės aktų, kaip antai direktyvas 2009/71/Euratomas, 2011/70/Euratomas ir 2013/59/Euratomas, Sąjungos tikslų ir vertybių, taip pat programų, tokių kaip Europos energetikos bendrijos Mokslinių tyrimų ir mokymo programa, kuria papildoma programa „Europos Horizontas“, atžvilgiu, taip pat politikos suderinamumas vystymosi labui.
Pakeitimas 31
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  Komisija savo bendradarbiavimą koordinuoja su trečiosiomis valstybėmis ir su panašių tikslų siekiančiomis tarptautinėmis organizacijomis, visų pirma su TATENA ir EBPO / NEA. Šis koordinavimas Bendrijai ir atitinkamoms organizacijoms padės išvengti su trečiosiomis valstybėmis susijusių veiksmų ir finansavimo dubliavimo. Įgyvendindama šį uždavinį Komisija taip pat įtraukia kompetentingas valstybių narių institucijas ir Europos operatorius taip gerindama Europos patirties branduolinės saugos ir branduolinės saugos garantijų srityje kokybę.
Pakeitimas 32
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 pastraipa
Šio reglamento įgyvendinimo 2021–2027 m. finansinis paketas yra 300 mln. EUR dabartinėmis kainomis.
Šio reglamento įgyvendinimo 2021–2027 m. finansinis paketas yra 266 mln. EUR palyginamosiomis kainomis.
Pakeitimas 33
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 1 pastraipa
Asociacijos susitarimai, partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimai, daugiašaliai susitarimai ir kiti susitarimai, kuriais nustatomi teisiškai privalomi santykiai su šalimis partnerėmis, taip pat Europos Vadovų Tarybos išvados ir Tarybos išvados, aukščiausiojo lygio susitikimų deklaracijos ar aukšto lygio susitikimų su šalimis partnerėmis išvados, Komisijos komunikatai arba Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bendri komunikatai sudaro bendrą šio reglamento įgyvendinimo politikos sistemą.
Bendrijos acquis, susijęs su branduoline sauga ir saugiu panaudoto kuro bei radioaktyvių atliekų tvarkymu, asociacijos susitarimai, partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimai, daugiašaliai susitarimai ir kiti susitarimai, kuriais nustatomi teisiškai privalomi santykiai su šalimis partnerėmis, taip pat Europos Vadovų Tarybos išvados ir Tarybos išvados, aukščiausiojo lygio susitikimų deklaracijos ar aukšto lygio susitikimų su šalimis partnerėmis išvados, Komisijos komunikatai arba Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bendri komunikatai sudaro bendrą šio reglamento įgyvendinimo politikos sistemą.
Pakeitimas 34
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 2 dalis
2.  Orientacinėse daugiametėse programose siekiama nustatyti nuoseklią Bendrijos ir atitinkamų trečiųjų valstybių ar regionų bendradarbiavimo sistemą, atitinkančią Bendrijos bendrą tikslą ir taikymo sritį, uždavinius, principus bei politiką ir pagristą 5 straipsnyje nurodyta politikos sistema.
2.  Orientacinėse daugiametėse programose siekiama nustatyti nuoseklią Bendrijos ir atitinkamų trečiųjų valstybių, regionų ar tarptautinių organizacijų bendradarbiavimo sistemą, atitinkančią Bendrijos bendrą tikslą ir taikymo sritį, uždavinius, principus bei politiką ir pagrįstą 5 straipsnyje nurodyta politikos sistema.
Pakeitimas 35
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 3 dalis
3.   Orientacinės daugiametės programos sudaro bendrą bendradarbiavimo pagrindą ir jose nustatomi Bendrijos bendradarbiavimo pagal šį reglamentą tikslai, atsižvelgiant į atitinkamų šalių poreikius, Bendrijos prioritetus, tarptautinę padėtį ir atitinkamų trečiųjų valstybių veiklą. Orientacinėse daugiametėse programose taip pat nurodoma pridėtinė bendradarbiavimo vertė ir kaip išvengti dubliavimosi su kitomis programomis ir iniciatyvomis, visų pirma tomis, kurias vykdo panašių tikslų siekiančios tarptautinės organizacijos ir pagrindiniai paramos teikėjai.
3.   Orientacinės daugiametės programos sudaro bendrą bendradarbiavimo pagrindą ir jose nustatomi Bendrijos bendradarbiavimo pagal šį reglamentą tikslai, atsižvelgiant į atitinkamų šalių poreikius ir aplinkybes, Bendrijos prioritetus, tarptautinę padėtį ir atitinkamų trečiųjų valstybių veiklą. Orientacinėse daugiametėse programose taip pat nurodoma pridėtinė bendradarbiavimo vertė ir kaip išvengti dubliavimosi su kitomis programomis ir iniciatyvomis, visų pirma tomis, kurias vykdo panašių tikslų siekiančios tarptautinės organizacijos ir pagrindiniai paramos teikėjai.
Pakeitimas 36
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 3 a dalis (nauja)
3a.  Daugiametėmis orientacinėmis programomis siekiama skatinti valstybes, gaunančias finansinę paramą pagal šį reglamentą, vykdyti įsipareigojimus, kylančius iš susitarimų su Sąjunga ir iš Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo, įsipareigoti laikytis atitinkamų tarptautinių konvencijų, puoselėti branduolinės saugos ir radiacinės saugos standartus bei įsipareigoti įgyvendinti atitinkamas rekomendacijas ir priemones laikantis aukščiausių skaidrumo ir viešumo standartų.
Pakeitimas 37
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 4 a dalis (nauja)
4a.  Orientacinėmis daugiametėmis programomis turėtų būti nustatyta kvalifikuotos ir nepriklausomos priežiūros sistema siekiant padidinti branduolinės saugos lygį valstybėse partnerėse. Į jas galėtų būti įtrauktos nuostatos dėl paramos branduolinės energetikos reguliavimo institucijoms, kai jos atlieka branduolinės energijos įrenginių visapusiškus rizikos ir saugos vertinimus (testavimą nepalankiausiomis sąlygomis), grindžiamos Bendrijos branduolinės saugos ir radioaktyviųjų atliekų acquis, taip pat dėl tų testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rekomendacijų įgyvendinimo ir atitinkamų priemonių taikymo stebėsenos, pavyzdžiui, stojančiosiose šalyse, šalyse kandidatėse, potencialiose šalyse kandidatėse ir šalyse, kurioms taikoma Europos kaimynystės politika.
Pakeitimas 38
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 5 dalis
5.  Orientacinės daugiametės programos grindžiamos dialogu su šalimis partnerėmis ar regionais partneriais.
5.  Orientacinės daugiametės programos grindžiamos dialogu su šalimis partnerėmis ar regionais partneriais. Rengdama programas ir prieš jas priimdama Komisija turėtų konsultuotis su Europos branduolinės saugos reguliavimo institucijų grupe (ENSREG) ir, kai tikslinga, su atitinkamomis valstybių narių nacionalinėmis institucijomis.
Pakeitimas 39
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 6 dalis
6.  Komisija priima orientacines daugiametes programas laikydamasi 13 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Laikydamasi tos pačios procedūros, Komisija patikslina ir prireikus atnaujina tas orientacines programas.
6.  Komisija priima orientacines daugiametes programas laikydamasi 13 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Komisija atlieka tų orientacinių programų vidurio laikotarpio peržiūrą laikydamasi tos pačios procedūros ir prireikus jas patikslina ir atnaujina.
Pakeitimas 40
Pasiūlymas dėl reglamento
7 straipsnio 3 dalies 1 pastraipos a punktas
a)  veiksmų planams, atskiroms priemonėms ir rėmimo priemonėms, kurioms skiriamas Sąjungos finansavimas neviršija 10 mln. EUR;
a)  atskiroms priemonėms ir rėmimo priemonėms, kurioms skiriamas Sąjungos finansavimas neviršija 10 mln. EUR;
Pakeitimas 41
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 2 dalies b punktas
b)  išlaidas, susijusias su informacijos teikimu ir komunikacijos veiksmais, įskaitant komunikacijos strategijų rengimą ir institucinį informavimą apie Sąjungos politikos prioritetus ir jų matomumą.
b)  išlaidas, susijusias su informacijos teikimu ir komunikacijos veiksmais, įskaitant komunikacijos strategijų rengimą ir institucinį informavimą apie Sąjungos politikos prioritetus, tikslus ir vertybes ir jų matomumą.
Pakeitimas 42
Pasiūlymas dėl reglamento
11 a straipsnis (naujas)
11a straipsnis
Tarptautiniam bendradarbiavimui branduolinės saugos srityje taikomi kriterijai
1.   Bendras sutarimas ir trečiosios valstybės ir Bendrijos tarpusavio susitarimas patvirtinamas pateikus Komisijai oficialų prašymą, įpareigojant atitinkamą vyriausybę.
2.   Trečiosios valstybės, pageidaujančios bendradarbiauti su Bendrija, turi būti Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties šalimis ir turėtų turėti joms skirtą šios sutarties papildomą protokolą arba būti pasirašiusios su Tarptautine atominės energijos agentūra susitarimą dėl saugos garantijų, kuris būtų pakankamas siekiant patikimai užtikrinti, kad deklaruota branduolinė medžiaga bus naudojama nenukrypstant nuo taikios branduolinės veiklos ir tai, kad visoje tos valstybės teritorijoje nebūtų nedeklaruotų branduolinių medžiagų ar nebūtų vykdoma nedeklaruota branduolinė veikla. Jos turi visapusiškai laikytis TATENA saugos standartais nustatytų pagrindinių saugos principų ir būti atitinkamų konvencijų, pvz., Branduolinės saugos konvencijos ir Jungtinės panaudoto kuro tvarkymo saugos ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo saugos konvencijos, šalys arba būti ėmęsi veiksmų, rodančių tvirtą įsipareigojimą prisijungti prie tų konvencijų. Jeigu aktyviai vykdomas bendradarbiavimas, tas įsipareigojimas vertinamas kiekvienais metais, atsižvelgiant į nacionalines ataskaitas ir kitus dokumentus atitinkamų konvencijų įgyvendinimo klausimais. Tokio įvertinimo pagrindu priimamas sprendimas dėl galimybės tęsti bendradarbiavimą. Avarijos atvejais išimties tvarka tie principai taikomi lanksčiai.
3.   Siekiant užtikrinti šiame reglamente numatyto bendradarbiavimo tikslų įgyvendinimą ir jį stebėti, atitinkama trečioji valstybė pritaria, kad būtų atliktas taikytų veiksmų vertinimas pagal 2 dalį. Atliekant vertinimą turi būti galima stebėti ir tikrinti, ar laikomasi sutartų tikslų, ir jis gali būti tolesnio Bendrijos įnašo mokėjimo sąlyga.
Pakeitimas 43
Pasiūlymas dėl reglamento
12 straipsnio 1 dalis
1.  Stebėsena, ataskaitų teikimas ir vertinimas vykdomi laikantis Reglamento (ES) Nr. XXX/XXX (KVTBP) 31 straipsnio 2, 4, 5 ir 6 dalių ir 32 bei 36 straipsnių.
1.  Stebėsena, ataskaitų teikimas ir vertinimas vykdomi laikantis Reglamento (ES) Nr. XXX/XXX (KVTBP) 31 straipsnio 2, 4, 5 ir 6 dalių ir 32 bei 36 straipsnių. Konkretūs vertinimai, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. XXX/XXX (KPTBP) 32 straipsnio 2 dalyje ir susiję branduoline sauga, radiacine sauga ir saugos garantijomis, pasikonsultavus su ENSREG, aptariami Europos tarptautinės branduolinės saugos priemonės bendradarbiavimo komitete ir pateikiami Europos Parlamentui.
Pakeitimas 44
Pasiūlymas dėl reglamento
12 straipsnio 2 dalies a punktas
a)  parengtų, priimtų ir (arba) patikslintų teisės ir reglamentuojančio pobūdžio aktų skaičiumi, ir
a)   parengtų, priimtų ir (arba) patikslintų teisės ir reglamentuojančio pobūdžio aktų skaičiumi ir sėkmingu jų įgyvendinimu, taip pat jų poveikiu branduolinės saugos standartams ir saugos garantijoms atitinkamose šalyse, įskaitant poveikį piliečiams ir aplinkai,
Pakeitimas 45
Pasiūlymas dėl reglamento
12 straipsnio 2 dalies b punktas
b)  projektavimo, koncepcijų ar galimybių studijų dėl aukščiausius branduolinės saugos standartus atitinkančių įrenginių įdiegimo skaičiumi.
b)   projektavimo, koncepcijų ar galimybių studijų dėl aukščiausius branduolinės saugos standartus atitinkančių įrenginių įdiegimo skaičiumi ir sėkmingu tų studijų rezultatų įgyvendinimu.
Pakeitimas 46
Pasiūlymas dėl reglamento
12 straipsnio 2 dalies b a punktas (naujas)
ba)  branduoline sauga, apsauga nuo radiacijos ir veiksmingomis ir efektyviomis saugos garantijų gerinimo priemonėmis, kurios grindžiamos aukščiausiais branduolinės saugos, radiacinės saugos ir branduolinės saugos garantijų standartais, įskaitant tarptautinio tarpusavio vertinimo rezultatus, įgyvendintus branduolinės energetikos objektuose.
Pakeitimas 47
Pasiūlymas dėl reglamento
12 a straipsnis (naujas)
12a straipsnis
Skaidrumas
Komisija ir su Sąjunga pagal šią priemonę bendradarbiaujančios trečiosios valstybės užtikrina, kad darbuotojai ir plačioji visuomenė būtų supažindinti su būtina informacija, susijusia su tose trečiosiose valstybėse naudojantis priemone įgyvendintas ir su jų bendrais branduolinės saugos standartais susijusias branduolinės saugos priemonėmis, drauge konkrečiai atsižvelgiant į greta branduolinio įrenginio esančias vietos valdžios institucijas, gyventojus ir suinteresuotuosius subjektus. Tuo įsipareigojimu, be kita ko, užtikrinama, kad kompetentinga reglamentavimo institucija ir licencijos turėtojai teiktų informaciją savo kompetencijos srityse. Informacija visuomenei teikiama laikantis atitinkamų teisė aktų bei tarptautinių dokumentų su sąlyga, kad tai nekeltų pavojaus kitiems atitinkamuose teisės aktuose ir tarptautiniuose dokumentuose pripažintiems viršesniems interesams, pavyzdžiui, saugumui.

Direktyvos 2011/7/ES dėl kovos su pavėluotu mokėjimu, atliekamu pagal komercinius sandorius, įgyvendinimas
PDF 163kWORD 48k
2019 m. sausio 17 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Direktyvos 2011/7/ES dėl kovos su pavėluotu mokėjimu, atliekamu pagal komercinius sandorius, įgyvendinimo (2018/2056(INI))
P8_TA(2019)0042A8-0456/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/7/ES dėl kovos su pavėluotu mokėjimu, atliekamu pagal komercinius sandorius(1),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Direktyvos 2011/7/ES įgyvendinimo (COM(2016)0534) ir į pridedamą Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SWD(2016)0278),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. gegužės 26 d. rezoliuciją dėl bendrosios rinkos strategijos(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. rugsėjo 15 d. rezoliuciją dėl MVĮ galimybių gauti finansavimą ir MVĮ finansavimo įvairumo didinimo kapitalo rinkų sąjungoje(3),

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento tyrimų tarnybos 2018 m. liepos mėn. paskelbtą išsamią analizę pavadinimu „Direktyva 2011/7/ES dėl pavėluoto mokėjimo komerciniuose sandoriuose. Įgyvendinimo Europos mastu vertinimas“ (angl. „Directive 2011/7/EU on late payments in commercial transactions. European Implementation Assessment“),

–  atsižvelgdamas į bendrovės „Intrum“ paskelbtą „Europos mokėjimų ataskaitą“ (angl. European Payment Report“),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį ir į 2002 m. gruodžio 12 d. Pirmininkų sueigos sprendimo dėl leidimo rengti pranešimus savo iniciatyva suteikimo tvarkos 1 straipsnio 1 dalies e punktą ir 3 priedą,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą (A8-0456/2018),

A.  kadangi mokėjimai yra svarbus sklandaus verslo įmonių veikimo veiksnys, o perspektyvi ir efektyvi verslo aplinka priklauso nuo greitai atliekamų mokėjimų, kad įmonės galėtų laiku vykdyti savo įsipareigojimus, plėstis, investuoti, kurti darbo vietas, skatinti platesnį ekonomikos augimą ir apskritai būti naudingos Europos ekonomikai;

B.  kadangi ekonominės veiklos vykdytojai vidaus rinkoje daugiausia tiekia prekes ir teikia paslaugas kitiems ekonominės veiklos vykdytojams ir viešojo sektoriaus institucijoms atidedamų mokėjimų pagrindu, t. y. kai tiekėjas nustato klientui sąskaitos faktūros apmokėjimo terminą (pagal šalių susitarimą, kaip nurodyta tiekėjo sąskaitoje faktūroje, arba pagal atitinkamas teisės nuostatas);

C.  kadangi vėluojantys mokėjimai yra nuolatinė žalinga praktika, kuri daro neigiamą poveikį Europos įmonių, visų pirma MVĮ, vystymuisi, nes, susidūrusios su vėluojančiais mokėjimais, jos neturi nuspėjamų likvidumo srautų;

D.  kadangi mažosioms ir vidutinėms įmonėms įsipareigojimų neįvykdymo problema yra ypač aktuali, nes tai turi neigiamo poveikio jų likvidumui, jų finansų valdymas tampa sudėtingesnis ir tai turi įtakos jų konkurencingumui ir pelningumui;

E.  kadangi didelės verslo įmonės turi daugiau išteklių nei MVĮ apsisaugoti nuo pavėluotų mokėjimų, pvz., išankstinis mokėjimas, kredito patikros, skolų išieškojimas, banko garantijos arba kredito draudimas, ir taip pat gali geriau pasinaudoti visuotine mažų palūkanų normų aplinka savo investicijoms ir įtakai vedant derybas didinti;

F.  kadangi pagal Direktyvą 2011/7/ES (Pavėluoto mokėjimo direktyva) viešojo sektoriaus institucijoms tenka „ypatinga atsakomybė“(4) skatinti verslo aplinką, kuri būtų palanki laiku atliekamiems mokėjimams;

G.  kadangi Pavėluoto mokėjimo direktyvoje, be kita ko, nustatyti mokėjimo laikotarpiai, taikomi įmonių tarpusavio ir įmonių bei viešojo sektoriaus institucijų sandoriams, automatinė teisė į delspinigius už pavėluotą mokėjimą, ne mažesnė kaip 40 EUR kompensacija už išieškojimo išlaidas ir įstatymais nustatytos palūkanos, kurios bent 8 proc. viršija Europos Centrinio Banko orientacinę normą;

H.  kadangi nepaisant to, kad dėl Pavėluoto mokėjimo direktyvos vidutinė mokėjimo laikotarpių trukmė apskritai sutrumpėjo, šešioms iš dešimties ES įmonių vykdant įmonių tarpusavio sandorius vis dar sumokama vėliau, nei numatyta sutartyje;

I.  kadangi atsižvelgiant į visų įmonių dydį, MVĮ dėl derybinės galios disbalanso ar baimės, kad bus pakenkta verslo santykiams ir bus prarasta būsima sutartis, dažniausiai sutinka su ilgesniais ar nesąžiningais mokėjimo terminais arba juos joms gali primesti didesnės įmonės;

J.  kadangi, bendrovės „Atradius“ mokėjimų barometro duomenimis, 95 proc. MVĮ teigia, jog Europoje joms vėluojama mokėti, o šis skaičius yra didesnis, palyginti su taip teigiančių didelių įmonių skaičiumi, todėl galima daryti išvadą, kad MVĮ paprastai sumoka greičiau nei didelės įmonės, tačiau joms pačioms sumokama vėliau;

K.  kadangi pavėluoti mokėjimai turi įtakos visiems ekonomikos sektoriams, tačiau jie ypač paplitę tuose sektoriuose, kurių atitinkamose vertės grandinėse vyrauja MVĮ (pvz., statybos, komunalinių paslaugų ir transporto, profesinių paslaugų, gamybos, maisto ir gėrimų ir IT / telekomunikacijų);

L.  kadangi pavėluoti mokėjimai lemia 1 iš 4 bankroto atvejų ES;

M.  kadangi dėl pavėluotų mokėjimų bendrovės patiria papildomų išlaidų, nes turi naudoti išteklius vėluojančių mokėtojų ieškojimui arba mokėti palūkanas už pagal sutartis suteiktą kreditą, kad galėtų tęsti verslo veiklą;

N.  kadangi pavėluoti mokėjimai ar baimė, kad bus vėluojama sumokėti, vis dar yra viena iš pagrindinių kliūčių, trukdančių MVĮ dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose;

O.  kadangi už kiekvieną vėlavimo sutrumpinimo dieną būtų galima sutaupyti 158 mln. EUR finansavimo išlaidų, o šie papildomi grynųjų pinigų srautai galėtų paremti 6,5 mln. papildomų darbo vietų kūrimą Europoje;

P.  kadangi Komisija pradėjo pažeidimų nagrinėjimo procedūras prieš keturias valstybes nares (Graikiją, Slovakiją, Ispaniją ir Italiją) dėl netinkamo Pavėluoto mokėjimo direktyvos taikymo, o dėl Italijos kreipėsi į Teisingumo Teismą;

Q.  kadangi tam tikros valstybės narės pradėjo iniciatyvas, kuriomis siekiama skleisti greito mokėjimo kultūrą naudojant greito mokėjimo kodeksus, savanorišką pramonės lygmens subjektų dalyvavimą arba didesnę sąveiką su viešųjų pirkimų taisyklėmis;

R.  kadangi Komisijos 2016 m. paskelbtoje Pavėluoto mokėjimo direktyvos įgyvendinimo ataskaitoje padaryta išvada, kad tai, jog bendrovės žino apie savo teises pagal šią direktyvą, dar nereiškia, kad jos tomis teisėmis naudojasi, ir kad bendros vidutinių mokėjimo laikotarpių stebėsenos sistemos neturėjimas, nevisiškai aiškios kai kurios pagrindinės direktyvos sąvokos ir rinkos disbalansas tarp didesnių ir mažesnių įmonių pasirodė esantys pagrindiniai veiksniai, kurie trukdo veiksmingai taikyti šią direktyvą;

S.  kadangi pavėluotas mokėjimas yra su įvairiais veiksniais susijusi sudėtinga problema, kurią lemia horizontaliosios varomosios jėgos, būdingos visiems sektoriams ir visų rūšių sandoriams (pvz., pinigų srautų problemos, galios ir dydžio disbalansas tarp bendrovių, tiekimo grandinės struktūra, administracinis neefektyvumas, nedidelės galimybės gauti kreditą, sąskaitų faktūrų ir kreditų valdymo žinių trūkumas), ir išorės veiksnių (t. y. ekonominės padėties ir šalies verslo kultūros) įtaka, neįmanoma rasti vieno visų klausimų sprendimo;

T.  kadangi pasiūlyme dėl direktyvos dėl įmonių vienų kitoms taikomos nesąžiningos prekybos praktikos maisto tiekimo grandinėje (COM(2018)0173) apima nuostatas dėl pavėluoto mokėjimo už greitai gendančias prekes ir valstybių narių pareigos paskirti vykdymo užtikrinimo instituciją, kuri stebėtų, kaip laikomasi taisyklių;

U.  kadangi pavėluotą mokėjimą lemiančios problemos turi būti sprendžiamos derinant teisines ir savanoriškas priemones, numatant tikslinius intervencinius veiksmus, kuriuose dalyvautų Komisija, valstybės narės ir verslo asociacijos; kadangi toks derinys apimtų prevencines priemones, skirtas prieš sandorį kylančioms problemoms spręsti, ir taisomąsias priemones, kuriomis problemos būtų sprendžiamos sudarius sandorį; kadangi imantis bet kokių intervencinių veiksmų – nustatytų teisės aktais ar savanoriškų – reikėtų atsižvelgti į atitinkamo ekonomikos sektoriaus ypatumus;

Mokėjimo kultūros gerinimas ES taikant įvairias teisines ir savanoriškas priemones

1.  mano, kad ir Pavėluoto mokėjimo direktyva, ir nacionalinės teisės aktai dėl pavėluoto mokėjimo turi būti geriau vykdomi greitai ir veiksmingai laikantis nustatytų maksimalių sąskaitų apmokėjimo terminų ir taikant priemones, kuriomis siekiama pagerinti mokėjimo sąlygų taisykles ir atgrasyti nuo nesąžiningos praktikos; pažymi, kad šias priemones galima suskirstyti į kategorijas pagal jų pobūdį (teisinės arba savanoriškos), apimtį (horizontaliosios arba taikomos konkrečiam sektoriui) ir tikslą (preventyvios, taisomosios arba keičiančios verslo kultūrą); mano, kad lygiagrečiai kai kuriose valstybėse narėse priimti teisės aktai ir veiksmai, kurių imtąsi dėl pažeidimų, Europos Sąjungoje lėmė viešojo administravimo institucijų kultūros pokyčius, dėl kurių apskritai sumažėjo pavėluotų mokėjimų;

2.  tvirtina, kad, turint mintyje kiekvieno sektoriaus ypatumus, nėra vieno visiems sektoriams tinkamo metodo spręsti pavėluotų mokėjimų klausimą, nes kai kuriuose įmonių tarpusavio sektoriuose ilgesni mokėjimo terminai, kurie nepažeidžia Direktyvoje 2011/7/EB nustatytų terminų, atitinka įmonių poreikius; tačiau pabrėžia, kad turėtų būti dedamos pastangos pereiti prie 30 dienų mokėjimo terminų ir kad mokėjimo terminai, ilgesni kaip 60 dienų, kaip leidžiama pagal Direktyvą 2011/7/ES, yra spraga, kuri gali sudaryti sąlygas pasiekti susitarimą dėl ilgų terminų, kurie galėtų pakenkti pačioms įmonėms, ypač MVĮ, nors tuo pačiu laikantis įmonių teisės sudaryti sutartis rinkoje; pabrėžia, kaip svarbu visada užtikrinti vienodas sąlygas dominuojančioje padėtyje esančioms įmonėms ir mažiems veiklos vykdytojams;

Prevencinės priemonės

3.  mano, kad valstybės narės turėtų nustatyti griežtesnes mokėjimo sąlygas; pažymi, kad kai kurios valstybės narės standartinio mokėjimo terminą apribojo iki 30 dienų, tačiau tik kelios valstybės narės nustatė maksimalius mokėjimo terminus, nuo kurių sutarties šalys negali nukrypti; be to, pažymi, kad dažniau maksimalūs mokėjimo terminai nustatomi sektoriaus lygmeniu; mano, kad teisės aktas, kuriuo būtų nustatytos griežtesnės mokėjimo sąlygos, veiksmingai padėtų šiek tiek sutrumpinti mokėjimo terminus ir, jeigu jo būtų laikomasi, užtikrintų vienodas veiklos sąlygas didelėms ir mažoms įmonėms; todėl pažymi, kad suvienodinus ir supaprastinus taisykles būtų galima patikslinti, ko kreditoriai ir skolininkai gali tikėtis, jei vėluojama atlikti mokėjimą, taip užtikrinant geresnį jų ekonominės veiklos nuspėjamumą;

4.  mano, kad mokėjimo įpročiams pritaikius padidintą skaidrumą, tai padėtų atgrasyti nuo vėluojančių mokėjimų; mano, kad prieiga prie šios informacijos gali būti paskata viešiesiems subjektams ir įmonėms gerinti savo mokėjimų praktiką ir vykdyti savo piniginius įsipareigojimus; ragina valstybes nares apsvarstyti įvairias galimas privalomo informacijos apie mokėjimų įpročius skelbimo formas, pvz., duomenų bazes ar registrus, skirtus tiek privačiajam, tiek viešajam sektoriui;

5.  ragina valstybes nares apsvarstyti galimybę parengti privalomas sistemas, kuriose būtų pateikiama informacija apie gerą įmonių mokėjimo praktiką („įvardijimas ir pagyrimas“, angl. name and fame) ir skatinti verslo santykiuose laikytis sumokėjimo laiku kultūros, be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad yra įrodyta, jog mokėjimas laiku yra pažangi verslo strategija, nes atsakingi mokėtojai gali išsiderėti geresnius sandorius ir pasikliauti patikimais tiekėjais; prašo Komisijos atlikti esamų nacionalinių sistemų, pagal kurias teikiama informacija apie gerą įmonių ir valdžios institucijų mokėjimų praktiką („įvardijimas ir pagyrimas“, angl. name and fame) tarp įmonių ir viešųjų institucijų, tyrimą ir išnagrinėti, ar įmanoma nustatyti bendrus šių sistemų kriterijus ES lygmeniu;

6.  pabrėžia, kad svarbu verslininkams, ypač MVĮ, teikti daugiau informacijos ir juos šviesti kredito ir sąskaitų faktūrų tvarkymo klausimais; primena, kad veiksmingas kredito valdymas padeda sutrumpinti vidutinį lėšų surinkimo laikotarpį ir tokiu būdu palaiko optimalų grynųjų pinigų srautą ir kartu sumažina įsipareigojimų nevykdymo riziką ir didina augimo potencialą; mano, kad mokymas taip pat turėtų būti rengiamas ir viešojo sektoriaus tarnautojams ir kad švietimas bei parama taip pat gali labiau paskatinti MVĮ pasinaudoti Pavėluoto mokėjimo direktyvos taisomosiomis priemonėmis; pažymi, kad MVĮ, deja, dažnai trūksta pajėgumų investuoti į mokymą ir kad šiuo metu nėra ES ar nacionalinio lygmens programų, kuriomis būtų siekiama didinti verslo įmonių žinias apie kreditų ir sąskaitų faktūrų tvarkymą; mano, kad daugiau ES lėšų galbūt turėtų būti skiriama MVĮ finansiniam švietimui, todėl primygtinai ragina valstybių narių valdžios institucijas dėti daugiau pastangų rengti tolesnius MVĮ skirtus mokymus apie kredito valdymą; be to, mano, kad mokymai ir parama taip pat turėtų apimti uždelstų mokėjimų, susijusių su tarpvalstybiniais sandoriais, susigrąžinimo gaires, ir todėl ragina Komisiją toliau šias gaires ir kitą naudingą informaciją, pvz., apie teises ir priemones, skirtas verslininkams teisiniuose ginčuose su skolininkais, patalpinti portale „Jūsų Europa“, užtikrinant paramą įmonėms per Europos įmonių tinklą;

Taisomosios priemonės

7.  ragina valstybes nares ir verslo asociacijas nacionaliniu ir regioniniu mastu apsvarstyti galimybę sukurti nemokamas ir konfidencialias tarpininkavimo paslaugas (tarpininkavimas, taikinimas, arbitražas ir ginčų sprendimas), kuriomis, kaip alternatyva teismo procesui, galėtų naudotis visos įmonės ginčams mokėjimo klausimais spręsti ir verslo santykiams palaikyti, bet taip pat šviesti įmones apie jų teises ir teisių gynimo priemones pavėluoto mokėjimo atveju; pabrėžia, kad tokios tarpininkavimo paslaugos būtų labai naudingos MVĮ, kurios dažnai neturi tinkamų finansinių priemonių, kad galėtų ginčus spręsti teisme, ir todėl atsisako pasinaudoti savo teisėmis; be to, ragina valstybes nares tinkamai atsižvelgti į galimybę valstybės lėšomis finansuoti nepriklausomus ombudsmenus, atsakingus už pavėluotų mokėjimų ir ginčų dėl nemokėjimo tyrimą; jie teiktų pagalbą mažosioms įmonėms sprendžiant pavėluoto mokėjimo ir nemokėjimo ginčus ir konsultuotų dėl veiksmų, kurių reikia imtis, jei atsiranda mokėjimų įsiskolinimai, ir rekomenduotų sprendimus, ypač skirtus MVĮ; ragina ragina valstybes nares ir Komisiją užtikrinti veiksmingą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą bylose, susijusiose su skolų išieškojimu tarpvalstybiniuose sandoriuose;

8.  ragina valstybes nares užtikrinti nacionalinės teisės aktų vykdymą ir skatinti bei taikyti griežtesnę kontrolę, pvz., didelių įmonių atveju, ir naudoti administracines sankcijas, kurios būtų veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos, nes tai padėtų gerinti mokėjimo kultūrą; tvirtina, kad tiesioginis viešojo sektoriaus institucijų įsikišimas (nes būtent jos užtikrina administracinių nuobaudų vykdymą) galėtų padėti įveikti baimės veiksnį ir atleisti kreditorius nuo atsakomybės imtis veiksmų prieš skolininkus, nes institucijos tiesiogiai užtikrintų teisės aktų vykdymą ir savo nuožiūra imtųsi veiksmų prieš įmones, kurių mokėjimo praktika netinkama; mano, kad sankcijų vertė ir jų kumuliacinis pobūdis galėtų atgrasyti įmones nuo pavėluoto mokėjimo ir pabrėžia, kad tokia tvarka turėtų būti taikoma palaipsniui, priklausomai nuo bendrovės atitikties lygio;

9.  pažymi, kad, nepaisant to, kad 2011 m. vasario mėn. buvo priimta Pavėluoto mokėjimo direktyva ir kad kai kurios valstybės narės neseniai įdiegė verslininkų apsaugos mechanizmus, kasmet tūkstančiai MVĮ ir startuolių visoje Europoje bankrutuoja, laukdami, kol bus apmokėtos jų sąskaitos faktūros, įskaitant išrašytąsias nacionalinėms valdžios institucijoms; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares apsvarstyti galimybę, kad viešojo sektoriaus institucijos privalėtų sumokėti atitinkamą kompensaciją ar taikyti kitas paramos priemones įmonėms, kurioms jos skolingos, pvz., MVĮ skirtus garantinius fondus ir faktoringą įmonėms, kurioms įsiskolinę viešojo sektoriaus institucijos, kad įmonės dėl vėluojančių mokėjimų nebūtų priverstos bankrutuoti;

10.  pabrėžia, kad įmonių mokesčių skolos, mokestiniai ir socialinio draudimo įsipareigojimai turėtų būti kompensuojami iš sumų, kurias joms skolingos viešojo sektoriaus institucijos;

11.  primygtinai ragina valstybes nares įsteigti MVĮ skirtus garantijų fondus, kuriais būtų užtikrinamos MVĮ, kurioms yra skolingos viešojo sektoriaus institucijos, skolos bankams;

12.  labai susirūpinęs atkreipia dėmesį į padėtį kai kuriose valstybėse narėse, kai viešojo sektoriaus institucijos smarkiai vėluoja sumokėti už prekes ir (arba) paslaugas, kurias joms tiekia ir (arba) teikia įmonės (pvz., sveikatos apsaugos sektorius yra vienas iš labiausiai nukentėjusių šiuo atžvilgiu), kaip nurodyta tiekimo sutarčių neperleidimo sąlygose, be to, tiekėjams (teisės aktais) užkertamas kelias užtikrinti nustatytų reikalavimų vykdymą teisme, ir todėl tos įmonės patiria didelių finansinių sunkumų ar net bankrutuoja; mano, kad siekiant paremti įmones, kurių finansų valdymas yra sudėtingas dėl uždelstų mokėjimų iš viešojo sektoriaus institucijų, valstybės narės turėtų taikyti greitesnes ir veiksmingesnes PVM grąžinimo ir skolų išieškojimo procedūras, ypač MVĮ;

13.  pažymi, kad greito mokėjimo kodeksais ir chartijomis bei įmonių socialinės atsakomybės priemonėmis, kartu su vidaus auditu ir vidaus vykdymo užtikrinimo kriterijais, galima prisidėti prie atsakingos mokėjimo kultūros kūrimo ir sąžiningų santykių bei įmonių tarpusavio pasitikėjimo užtikrinimo;

14.  tvirtina, kad tam tikros direktyvos sąvokos, kaip antai „labai nesąžininga“ mokėjimo terminų sutartiniuose susitarimuose ir komercinėje praktikoje atžvilgiu, ir tai, kada prasideda ir baigiasi sutartyje numatyti mokėjimo terminai, turėtų būti paaiškinta Komisijos parengtose rekomendacijose; taip pat atkreipia dėmesį į naują Teisingumo Teismo praktiką, susijusią su tam tikrų direktyvos sąvokų aiškinimu (t. y. „įmonė“, „komercinis sandoris“ ir „labai nesąžininga“ bylose C-256/15 ir C-555/14);

15.  mano, kad svarbu užkirsti kelią viešajam sektoriui nukrypti nuo Direktyvoje nustatytų mokėjimo terminų taisyklių; todėl ragina valstybes nares ir Komisiją, atsižvelgiant į naujausią Teisingumo Teismo praktiką (byla C-555/14), imtis būtinų priemonių siekiant užtikrinti, kad viešojo sektoriaus institucijos laiku mokėtų savo tiekėjams ir kad kreditoriams būtų automatiškai mokamos įstatymais numatytos palūkanos ir kompensacija, kai mokėjimai vėluoja, kad nereikėtų pradėti uždelstų mokėjimų procedūrų, ir ragina Komisiją siūlyti automatiškai skaičiuoti palūkanas;

16.  pabrėžia, jog greitai atliekami mokėjimai yra ypatingai svarbūs, kad įmonės, visų pirma MVĮ, galėtų išlikti ir augti; pažymi, kad finansinės ir skaitmeninės technologijos iš esmės keičia mokėjimo priemones ir greitį; todėl tikisi, kad sparčiai augs elektroninių sąskaitų faktūrų išrašymas, o tradiciniai mokėjimo būdai palaipsniui bus pakeisti novatoriškais mokėjimo būdais (pvz., tiekimo grandinės finansavimu, faktoringu ir kt.), kad kreditoriui būtų galima išmokėti tikruoju laiku, kai tik išrašoma sąskaita faktūra;

17.  labai susidomėjęs atkreipia dėmesį į tam tikrose valstybėse narėse taikomas procedūras, susijusias su vėluojančiais viešojo sektoriaus institucijų mokėjimais, kai centrinė valdžia gali duoti įspėjimą vietos valdžios institucijai už tai, kad ši laiku nesumokėjo savo tiekėjams, o jeigu ir toliau vėluojama sumokėti, centrinė valdžia gali tiesiogiai sumokėti tiekėjams už suteiktas prekes ar paslaugas, sustabdydama mokėjimų asignavimus į terminų nesilaikančios vietos valdžios institucijos biudžetą; mano, kad taikant tokią sistemą, kurioje patikima viešųjų įstaigų mokėjimo rezultatų stebėsena derinama su veiksmingu sankcijų griežtinimo planu, apie kurį plačiai pranešama, kai tik jis pradedamas taikyti, pasiekta tokių rezultatų, kuriuos verta toliau analizuoti ir kuriuos reikėtų perduoti valstybėms narėms kaip apie gerosios patirties pavyzdį;

18.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į Komisijos ataskaitos išvadas, kuriose teigiama, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios kreditorių įmonės nesinaudoja savo teisėmis pagal Pavėluoto mokėjimo direktyvą, yra baimė sugadinti gerus verslo santykius; mano, kad reikėtų imtis veiksmų ir padėti MVĮ lengviau pasinaudoti pagal Pavėluoto mokėjimo direktyvą suteiktomis teisėmis; todėl ragina išsamiau išnagrinėti Pavėluoto mokėjimo direktyvos 7 straipsnio 5 dalyje numatytą įmonėms oficialiai atstovaujančių organizacijų galimybę kreiptis į valstybių narių teismus dėl to, kad sutarties sąlygos ar praktika yra labai nesąžiningos;

19.  pritaria tam tikroms kai kuriose valstybėse narėse taikomoms pramonės lygmens iniciatyvoms, pagal kurias dalyvaujančios korporacijos surašė pasižadėjimą, kuriame nurodyti konkretūs veiksmai, kuriais bus užtikrinta, kad mažesniems tiekėjams būtų greičiau sumokama už jų tiekiamus produktus ar teikiamas paslaugas; pažymi, kad „įvardijimas ir pagyrimas“ galėtų duoti numatytų rezultatų vykstant savireguliacijai pramonės lygmeniu ir teikti didelę paramą MVĮ;

20.  pabrėžia viešųjų pirkimų, kaip priemonės pagerinti bendrosios rinkos veikimą, svarbą; ragina apsvarstyti didesnę Pavėluoto mokėjimo direktyvos ir viešųjų pirkimų taisyklių sąveiką, visų pirma galimybę perkančiosioms organizacijoms imtis veiksmų, kad į būsimus viešuosius pirkimus nebūtų įtraukti įsipareigojimų nevykdantys rangovai, jei jie laiku nesumoka subrangovams, nors privalo tai padaryti (Viešųjų pirkimų direktyva)(5), plačiau taikyti Viešųjų pirkimų direktyvos 71 straipsnio 3 dalyje numatytą galimybę tam tikromis sąlygomis išmokėti tiesioginę išmoką subrangovams ir, kaip vieną iš kriterijų, kuriais remiantis vertinamas potencialių rangovų finansinis pajėgumas viešuosiuose konkursuose, nustatyti mokėjimo subrangovams įpročius; ragina valstybes nares užtikrinti viešųjų institucijų mokėjimų rangovams ir subrangovams skaidrumą ir atsekamumą, taip pat mokėjimų, kuriuos rangovas atlieka savo subrangovams arba tiekėjams;

Išvados ir rekomendacijos

21.  ragina valstybes nares visapusiškai prisiimti atsakomybę už viešojo administravimo institucijų mokėjimų vykdymą ir patobulinti savo teisės aktus, siekiant užtikrinti tinkamą visų Pavėluoto mokėjimo direktyvos nuostatų įgyvendinimą, taip pat panaikinti visus nacionalinius įstatymus ir kitus teisės aktus arba viešajame sektoriuje taikomą sutarčių sudarymo praktiką, kurie neatitinka Direktyvos tikslų, pavyzdžiui, susijusių su viešojo sektoriaus gautinoms sumoms taikomais vykdymo ir perleidimo draudimais; kartu pakartoja, kad Komisija turėtų dėti visas pastangas, kad užtikrintų visapusišką ir tinkamą esamų įsipareigojimų įgyvendinimą;

22.  ragina valstybes nares ir Komisiją skatinti ryžtingai pereiti prie greito mokėjimo kultūros(6) imantis tinkamiausių priemonių, įskaitant, gairių dėl geriausios patirties pavyzdžių parengimą, jei reikia ir tinkama, teisėkūros iniciatyvas, atsižvelgiant į pirmiau minėtus pasiūlymus, kuriant patikimą verslo aplinką bendrovėms ir skatinant punktualaus mokėjimo kultūrą;

23.  primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti veiksmingesnes mokėjimo procedūras, visų pirma pabrėždamas, kad tikrinimo procedūros, kurias atliekant tikrinamos sąskaitos faktūros arba vertinama prekių ir paslaugų atitiktis sutarties sąlygoms, neturėtų būti naudojamos siekiant dirbtinai pratęsti mokėjimo terminus viršijant Direktyvoje nustatytas ribas;

24.  primena valstybėms narėms ir Komisijai, kad greitas mokėjimas yra labai svarbus reikalavimas perspektyviai verslo aplinkai užtikrinti ir todėl jis turėtų būti įtrauktas į visas politikos ir teisėkūros iniciatyvas, kurios susijusios su verslo įmonėmis (pvz., įmonių socialinė atsakomybė, pradedančios įmonės ir platformų santykiai su įmonėmis);

25.  ragina valstybes nares ir Komisiją naudotis specializuotomis publikacijomis, reklamos kampanijomis ir bet kuriomis kitomis priemonėmis siekiant didinti įmonių informuotumą apie pavėluoto mokėjimo atvejais taikomas teisių gynimo priemones;

26.  ragina Komisija sudaryti palankesnes sąlygas Europos verslininkams naudotis atitinkamomis finansavimo linijomis ir pagerinti prieigą prie jų;

o
o   o

27.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybėms narėms.

(1) OL L 48, 2011 2 23, p. 1.
(2) OL C 76, 2018 2 28, p. 112.
(3) OL C 204, 2018 6 13, p. 153.
(4) Direktyvos 2011/7/EB 6 konstatuojamoji dalis.
(5) 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB, 57 straipsnio 4 dalies g punktas.
(6) Direktyvos 2011/7/EB 12 konstatuojamoji dalis.


Europos investicijų banko finansinės veiklos metinė ataskaita
PDF 169kWORD 53k
2019 m. sausio 17 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos investicijų banko finansinės veiklos metinės ataskaitos (2018/2161(INI))
P8_TA(2019)0043A8-0415/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos investicijų banko (EIB) 2017 m. veiklos ataskaitą „Poveikis ateičiai“,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. EIB finansinę ataskaitą ir 2017 m. EIB statistinę ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Europos investicijų banko (EIB) 2018 m. ataskaitą „2017 m. EIB Europos Sąjungoje vykdoma veiklai: rezultatai ir poveikis“,

–  atsižvelgdamas į Europos investicijų banko (EIB) 2018 m. ataskaitą „2017 m. EIB ne Europos Sąjungoje: visuotinis finansavimo poveikis“,

–  atsižvelgdamas į EIB grupės 2017 m. tvarumo ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 15, 126, 175, 177, 208, 209, 271, 308 ir 309 straipsnius ir į prie jos pridedamą Protokolą Nr. 5 dėl EIB statuto,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 26 d. Komisijos komunikatą „Investicijų planas Europai“ (COM(2014)0903),

—  atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 15 d. EIB politikos menkai reguliuojamų, neskaidrių ir nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų atžvilgiu dokumentą ir į jos 2014 m. balandžio 8 d. priedėlį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto bei Tarptautinės prekybos komiteto nuomones (A8-0415/2018),

A.  kadangi EIB pagrindinis tikslas yra teikti ilgalaikį finansavimą ir ekspertines žinias projektams ir pritraukti papildomų investicijų, kad būtų pasiekti ES tikslai;

B.  kadangi EIB yra vienintelis bankas, kurio savininkės yra Europos Sąjungos valstybės narės ir kuris atstovauja jų interesams;

C.  kadangi EIB yra laikomas ES institucija, atsakinga už finansus, ir pagrindine viešųjų ir privačių investicijų skatinimo ES institucija, kai daugiau kaip 90 proc. jo paskolų yra suteikiama Sąjungoje;

D.  kadangi EIB skolinimo veikla dažniausiai finansuojama išleidžiant obligacijas tarptautinėse kapitalo rinkose;

E.  kadangi EIB metinė finansavimo programa siekia apie 60 mlrd. EUR;

F.  kadangi 33 proc. ir 37 proc. atitinkamai 2017 m. ir 2016 m. išleistų EIB obligacijų buvo išleistos JAV doleriais;

G.  kadangi EIB obligacijos yra aukščiausios kredito kokybės, o trys didžiausios kredito reitingų agentūros EIB skiria AAA reitingą, nes, be kita ko, jo savininkės yra valstybės narės, o dėl konservatyvios rizikos valdymo politikos jo paskolų portfelis yra tvirtas – neveiksnių paskolų dalis sudaro tik 0,3 proc.

H.  kadangi finansinės priemonės ir biudžeto garantijos galėtų padidinti poveikį ES biudžetui;

I.  kadangi EIB yra įprastas ES partneris įgyvendinant finansines priemones, glaudžiai bendradarbiaujantis su nacionalinėmis, regioninėmis arba daugiašalėmis finansų įstaigomis;

J.  kadangi EIB taip pat atlieka svarbų vaidmenį ne ES, vykdydamas išorės skolinimo veiklą kaip didžiausias pasaulyje daugiašalis skolininkas ir skolintojas;

K.  kadangi EIB toliau stiprina Europos integraciją, o jo vaidmuo tapo dar svarbesnis 2008 m. prasidėjus finansų krizei;

L.  kadangi 2017–2019 m. veiklos plane nustatyti EIB prioritetai yra susiję su strategijos „Europa 2020“ tikslais dėl pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo energetikos, transporto ir judumo, sveikatos, kaimo infrastruktūros plėtros ir žemės ūkio verslo paramos, mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) ir vidutinės kapitalizacijos įmonių bei aplinkos ir inovacijų srityse;

M.  kadangi EIB grupė turėtų išlaikyti aukštą kreditingumą kaip pagrindinį savo verslo modelio pranašumą ir kokybišką, tvirtą turto portfelį su patikimais investicijų projektais pagal ESIF ir visas portfelio finansines priemones;

EIB pasiekimai per pastaruosius 60 metų

1.  džiaugiasi dėl EIB 60 metų sėkmingos veiklos, per kurią bankas investavo 1,1 trilijono EUR ir finansavo 11 800 projektų 160 šalyse, kaip didžiausias pasaulyje daugiašalis skolininkas ir skolintojas;

2.  palankiai vertina tai, kad EIB grupės skolinimo lėšomis, ES patvirtintomis 2015–2016 m. laikotarpiui, paramai investicijoms bus skirta 544 mlrd. EUR, t. y. 2,3 proc. prisidedama prie BVP, ir iki 2020 m. bus sukurta 2,25 mln. darbo vietų; primygtinai ragina EIB toliau plėsti savo veiklą, kuria prisidedama prie ilgalaikio ir tvaraus augimo;

3.  pabrėžia EIB galimybes formuoti rinkas laikantis ES politikos tikslų: pripažįsta EIB pajėgumą investuoti anticikliškai siekiant spręsti finansų krizės ir ribotos MVĮ bei novatoriškų projektų vykdytojų prieigos prie finansavimo sukeltas nepakankamo išsivystymo ir nuosmukio problemas;

4.  pabrėžia svarbų EIB, kaip ES banko, vaidmenį, nes tai vienintelė tarptautinė finansų įstaiga, kuri visa priklauso ES valstybėms narėms ir visapusiškai vadovaujasi ES politika ir standartais;

5.  ragina stiprinti EIB patariamąją veiklą ir ragina EIB kartu su Komisija, valstybėmis narėmis ir nacionalinėmis oficialiomis finansavimo skatinimo institucijomis šalinti sisteminius trūkumus, dėl kurių tam tikri regionai ar šalys negali gauti visapusiškos naudos iš EIB finansinės veiklos;

6.  pabrėžia, kad 700 000 MVĮ bus suteiktos geresnės galimybės gauti finansavimą, ir pažymi, kad EIB Ekonomikos departamento ir Komisijos Jungtinio tyrimų centro vertinimu, ESIF operacijomis jau buvo paremta daugiau kaip 750 000 darbo vietų, o numatyta, kad iki 2020 m. šis darbo vietų skaičius padidės iki 1,4 mln., ir kad pagal J. C. Junckerio planą ES BVP jau padidėjo 0,6 proc., o iki 2020 m. ES BVP turėtų padidėti dar 1,3 proc.;

7.  palankiai vertina EIB pradėtą ekonominio atsparumo iniciatyvą, kuria siekiama padėti Vakarų Balkanų šalims ir ES pietinėms kaimyninėms šalims spręsti neteisėtos migracijos ir priverstinio perkėlimo keliamus iššūkius; ragina padidinti šios iniciatyvos finansavimą ir sustiprinti EIB dalyvavimą šiuose regionuose, siekiant remti humanitarinius veiksmus, darbo vietų kūrimą, ekonomikos augimą ir infrastruktūros tobulinimą; todėl palankiai vertina tai, kad buvo patvirtinti pirmieji Europos išorės investicijų plano (EIIP) projektai Afrikoje, ir tikisi, kad EIB teks svarbesnis vaidmuo;

8.  pažymi, kad vien 2017 m. patvirtintas rekordinis skaičius projektų (901), įskaitant daugiau kaip 78 mln. EUR, skirtų inovacijoms, aplinkai, infrastruktūrai ir MVĮ;

9.  atkreipia dėmesį į EIB veiklą, kuria remiama ekonominė ir socialinė sanglauda ir kuri apima daugiau kaip 200 mlrd. EUR finansavimą regionams per pastaruosius 10 metų;

Bendrosios pastabos

10.  palankiai vertina EIB veiksmus, kurių jis ėmėsi siekdamas geriau įvertinti savo investicijų poveikį, o ne vien teikti duomenis apie kiekybinį finansavimo mastą;

11.  primena, kad EIB reagavo į krizę gerokai išplėsdamas savo veiklą; mano, kad jis atliko teigiamą vaidmenį mažinant investicijų trūkumą; primygtinai ragina EIB papildomą dėmesį skirti privačiojo sektoriaus investicijų išstūmimo rizikai šiuo metu normalizuojantis ekonominėms sąlygoms;

12.  pabrėžia, kad EIB veikla buvo itin svarbi sprendžiant atsigavimo po krizės ir investicijų lygio klausimus; pažymi, kad investicijos valstybėse narėse ir regionuose bei sektoriuose vis dar yra nevienodos; ragina EIB toliau investuoti į ES valstybes nares, kad padėtų atsigauti jų ekonomikai; pabrėžia, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas inovacijų ir infrastruktūros sektorių, kuriuose itin didelis investicijų trūkumas, finansavimui;

13.  pažymi, kad beveik trečdalis EIB finansavimo išreikšta doleriais, o tai kelia riziką, kad JAV gali taikyti sankcijas; prašo EIB pradėti palaipsniui mažinti finansavimą doleriais;

14.  pažymi, kad Europos Audito Rūmai kiekvienais metais vykdo EIB auditą; atkreipia dėmesį į diskusijas dėl galimybės ECB pradėti vykdyti EIB skolinimo operacijų priežiūrą; įspėja, kad tai gali turėti didžiulį poveikį EIB pobūdžiui, veikimui ir valdymui;

Inovacijos ir įgūdžiai

15.  pripažįsta, jog EIB teikia pirmenybę inovacijoms ir įgūdžiams, kad būtų skatinamas augimas ir užtikrinamas ilgalaikis Europos konkurencingumas, 2017 m. skiriant 13,9 mlrd. EUR paskoloms, iš jų – 7,4 mln. sparčiam skaitmeniniam ryšiui ir 36,8 mln. – pažangiųjų skaitiklių įrengimui;

Aplinka ir tvarumas

16.  palankiai vertina tai, kad 2017 m. EIB paskolino 16,6 mlrd. EUR projektams, kuriais remiamas aplinkos apsaugos politikos tikslas, finansavo projektus aplinkos apsaugos, atsinaujinančiosios energijos, energijos vartojimo efektyvumo, biologinės įvairovės, švaraus oro, švaraus vandens, vandens ir atliekų tvarkymo ir tvaraus transporto srityse ir įsipareigojo suteikti daugiau kaip 25 proc. visų viešosios politikos srities paskolų klimato srities paskoloms, viršydamas savo pradinį įsipareigojimą 3,2 proc.;

17.  pabrėžia, kad ES institucijos turėtų rodyti pavyzdį, kai klausimai susiję su finansų tvarumu; pripažįsta EIB, kaip didžiausio pasaulyje ekologinių obligacijų emitento, statusą ir tai, kad šios klimato apsaugos obligacijos investuotojams teikia skaidrią sąsają su atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais ir energijos vartojimo efektyvumo projektais, kurie gauna naudos iš pajamų, gautų iš EIB ekologinių obligacijų emisijų, ir yra įtraukti į EIB projektų naudos klimatui ataskaitų teikimo sistemą, įskaitant poveikio rodiklius, pvz., išvengtą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, absoliučius išmetamų teršalų kiekius, sutaupytas energijos sąnaudas ir įrengtus papildomus energijos gamybos pajėgumus;

18.  šiomis aplinkybėmis palankiai vertina pirmą EIB informuotumo apie tvarumą obligacijų emisiją, kuri siekia 500 mln. EUR ir kuri bus skirta didelio poveikio projektams, kuriais padedama įgyvendinti JT darnaus vystymosi tikslus, sykiu užtikrinant socialiai atsakingų investuotojų pasitikėjimą taikant griežtus skaidrumo ir rinkos standartus;

19.  palankiai vertina tai, kad EIB pasiekė savo 25 proc. finansavimo tikslą klimato kaitos srityje; susirūpinęs pažymi, kad Komisija, priešingai, nepasiekė 20 proc. tikslo;

20.  palankiai vertina tai, kad sukurta pažangiojo išmaniųjų pastatų finansavimo iniciatyva, kuria siekiama investicijas į energijos vartojimo efektyvumo projektus gyvenamuosiuose pastatuose padaryti patrauklesnes privatiems investuotojams, sumaniai naudojant ES dotacijas kaip garantiją; palankiai vertina tai, kad EIB neseniai pradėjo investuoti į socialinį būstą;

21.  rekomenduoja EIB priimti energetikos strategiją, kuri visiškai atitiktų Paryžiaus susitarimo tikslus, atsižvelgiant į mokslinių tyrimų rezultatus ir Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) ataskaitoje pateiktas rekomendacijas dėl visuotinio atšilimo 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, poveikio ir su tuo susijusių pasaulyje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo perspektyvų, atsižvelgiant į pasaulinio atsako į klimato kaitos grėsmę stiprinimą, tvarų vystymąsi ir pastangas panaikinti skurdą;

22.  ragina EIB ir toliau teikti paskolas, kuriomis remiami Europos energetikos politikos tikslai;

23.  ragina EIB toliau vykdyti su klimato kaita ir aplinkos apsauga susijusius projektus, turėdamas omenyje tai, kad ES yra pasirašiusi Paryžiaus susitarimą, ir primena ES prisiimtą įsipareigojimą iki 2030 m. bent 40 proc. sumažinti savo išmetamą teršalų kiekį;

24.  pabrėžia EIB finansavimo svarbą atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos pajėgumų plėtrai ir energijos vartojimo efektyvumo didinimui pramonės, transporto ir panašiuose sektoriuose;

25.  ragina EIB bendradarbiauti su mažesniais rinkos dalyviais ir bendruomenės kooperatyvais, siekiant paskatinti nedidelės apimties atsinaujinančiosios energetikos projektus susijungti, kad jie tokiu būdu galėtų gauti EIB finansavimą;

Infrastruktūra

26.  pabrėžia EIB teikiamą paramą saugiai ir veiksmingai energijos tiekimo, transporto ir miestų infrastruktūrai, kuri buvo išreikšta 18 mlrd. EUR vertės paskolomis infrastruktūros politikos tikslus remti ir 2017 m. suteikus daugiau kaip 22 mlrd. EUR paskolų miestų reikmėms;

27.  ragina EIB ir toliau teikti paskolas, kuriomis remiami Europos energetikos politikos tikslai;

MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonės

28.  palankiai vertina didelę EIB grupės paramą MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonėms, kurioms skirta bendra investicijų suma siekė 29,6 mlrd. EUR, ir kuri turėjo teigiamo poveikio 287 000 bendrovėms, kuriose dirba 3,9 mln. darbuotojų;

29.  primena, kad, pasak EIB, didelės įmonės dvigubai dažniau nei MVĮ linkusios vykdyti novatorišką veiklą, o novatoriškų jaunų įmonių galimybės gauti kreditą dvigubai dažniau yra ribotos; primygtinai ragina EIB teikti paramą mažesnėms įmonėms mažesnėmis paskolomis siekiant didesnio poveikio įvairesnėms Europos ekonomikos grupėms;

30.  atsižvelgiant į esminį vaidmenį, kurį atlieka MVĮ, mano, kad į EIB MVĮ strategiją turėtų būti įtrauktas jo administracinių ir konsultavimo pajėgumų stiprinimas, kad būtų galima teikti informaciją ir techninę paramą MVĮ jų vystymosi ir finansavimo paraiškų srityje;

31.  palankiai vertina dešimt EIB aplinkosaugos ir socialinių reikalų vadove nustatytų standartų, kurie yra būtina dalyvavimo EIB skolinimo operacijose sąlyga, įskaitant taršos prevencijos ir taršos mažinimo, biologinės įvairovės ir ekosistemų, su klimatu susijusių standartų, kultūros paveldo, priverstinio perkėlimo, pažeidžiamų grupių teisių ir interesų, darbo standartų, profesinės ir visuomenės sveikatos, saugos ir saugumo bei suinteresuotųjų šalių dalyvavimo sritis;

Atskaitomybė, skaidrumas ir komunikacija

32.  primygtinai ragina EIB ir jo suinteresuotuosius subjektus apsvarstyti, kokių reformų reikia norint užtikrinti jo valdymo demokratizavimą, didesnį veiklos skaidrumą ir tvarumą;

33.  ragina EIB sustiprinti komunikacijos pastangas; mano, kad itin svarbu bendrauti su ES piliečiais ir geriau paaiškinti savo politikos tikslus; šiomis aplinkybėmis mano, kad reikėtų pradėti svarstyti, kaip padidinti EIB finansavimo pajėgumus, be kita ko, ir kaip priemonę parodyti konkretų ES indėlį į jos piliečių kasdienį gyvenimą;

34.  susirūpinęs pažymi, kad toliau didėja bendrosios administracinės išlaidos, visų pirma dėl padidėjusių personalo išlaidų; įspėja apie riziką, kad gali dar labiau padidėti EIB kapitalo bazės išlaidų ir pajamų santykis; ragina EIB laikytis išlaidų drausmės, išlaikyti taupaus ir efektyvaus valdymo struktūrą ir užtikrinti, kad ji netaptų daug vadovaujančių pareigų turinčia valdymo struktūra;

35.  pažymi pastaruoju metu pagerėjusį EIB skaidrumą, pvz., jo direktorių valdybos protokolų skelbimą ir projektų rezultatų suvestinės skelbimą įgyvendinant projektus, kurie remiami ESIF garantija, ir nepriklausomo Investicijų komiteto priimto sprendimo pagrindimą pagal persvarstytą ESIF reglamentą; supranta, kad bankas negali atskleisti neskelbtinos komercinės informacijos;

36.  primena, kad EIB grupės skaidrumo politika grindžiama informacijos atskleidimo prielaida ir kad kiekvienas asmuo gali susipažinti su jos dokumentais ir informacija; ragina EIB toliau didinti skaidrumą, pavyzdžiui, skelbiant išsamius protokolus ir suteikiant prieigą prie informacijos tiek viduje, tiek Europos Parlamentui ir kitoms institucijoms bei visuomenei, ypač kiek tai susiję su sutarčių sudarymo ir subrangos sistema, vidaus tyrimų ir atrankos rezultatais, veiklos ir programų stebėsena ir vertinimu;

37.  mano, kad iš visų uždavinių, kuriuos EIB turi išspręsti, svarbiausias yra tinkama priežiūra; mano, kad turint omenyje banko vaidmenį ir institucinę sąrangą, reikalinga priežiūros struktūra;

38.  atkreipia dėmesį į EIB skundų nagrinėjimo tvarkos peržiūrą ir procedūras; primena savo poziciją dėl EIB skundų nagrinėjimo tvarkos, išdėstytą 2018 m. gegužės 3 d. rezoliucijoje dėl metinio pranešimo dėl 2016 m. EIB finansinės veiklos kontrolės(1); ragina EIB užtikrinti Skundų nagrinėjimo mechanizmo biuro nepriklausomumą ir efektyvumą ir imtis tolesnių veiksmų siekiant sumažinti biurokratiją, padidinti savo pajėgumus atlikti makroekonominę analizę ir gerinti lyčių pusiausvyrą vadovaujamose pareigybėse;

39.  palankiai vertina tai, kad Parlamento prašymu jam dabar turi būti pateikiamos investicinių projektų, kuriems suteikiama ES garantija, rezultatų vertinimo suvestinės;

40.  pabrėžia, kad reikia užtikrinti aukštą skaidrumo lygį dėl finansinių tarpininkų, kurių paslaugomis naudojasi EIB (visų pirma tai komerciniai bankai, tačiau ir mikrofinansų įstaigos bei kooperatyvai), siekiant užtikrinti, kad teikiant paskolas per tarpininkus būtų taikomi tie patys skaidrumo reikalavimai, kaip ir kitų rūšių paskoloms;

41.  palankiai vertina EIB ekonominio atsparumo iniciatyvą, kuri yra bendro ES atsako į migraciją ir pabėgėlių krizę dalis, daugiausia dėmesio skiriant pagrindinėms migracijos priežastims šalinti; primygtinai ragina ją glaudžiai koordinuoti ir derinti su ES išorės investicijų planu; pažymi, kad iki šiol įvykdytų 26 Ekonominio atsparumo iniciatyvos projektų ir 2,8 mlrd. EUR siekiančių investicijų naudą turėtų pajusti daugiau kaip 1 500 mažesnių įmonių ir vidutinės kapitalizacijos įmonių, ir jie turėtų padėti išlaikyti daugiau kaip 100 000 darbo vietų;

42.  ragina EIB imtis visų būtinų priemonių, pasinaudojant patirtimi, įgyta įgyvendinant ESIF, siekiant kuo labiau padidinti būsimos programos „InvestEU“ rezultatus, ypatingą dėmesį skiriant regioninei ir socialinei nelygybei ir labiausiai nuo ekonomikos krizės nukentėjusioms valstybėms narėms;

43.  palankiai vertina tai, kad per penkerius metus nuo 2016 m. spalio mėn. padidintas ekonominio atsparumo iniciatyvos finansavimas Pietų kaimynystės šalims ir Vakarų Balkanų šalims, papildomai prie jau numatytų 7,5 mlrd. EUR paskyrus 6 mlrd. EUR, ir kad skiriama daug dėmesio tvariai ir gyvybingai infrastruktūrai;

44.  pabrėžia, kaip svarbu didinti priimančiųjų ir tranzito šalių ekonominį atsparumą remiant darbo vietų kūrimą ir vietos gyventojams bei perkeltiems asmenims reikalingos infrastruktūros vystymą; palankiai vertina tai, kad pabėgėlių bendruomenės taip pat gali pasinaudoti galimybėmis plėtoti savo savarankiškumą ir gyventi oriai; pabrėžia, kad investicijos į ekonomikos atsparumą turėtų padėti pagerinti regionų pasirengimą būsimiems išorės sukrėtimams ir padidinti stabilumą nestabiliose šalyse;

45.  pažymi Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) trečiąją sukaktį ir pripažįsta jo laimėjimus, palankiai vertina 335 mlrd. EUR investicijas, kurios buvo sutelktos Sąjungoje po to, kai teisės aktų leidėjai patvirtino ESIF reglamentą (Reglamentas (ES) Nr. 2015/1017)(2), pagal kurį 28  valstybėse narėse patvirtinta 898 operacijų, iš kurių du trečdaliai gauta iš privačių išteklių, ir kuris viršijo pradinę 2015 m. nustatytą 315 mlrd. EUR sumą; atkreipia dėmesį į Europos Vadovų Tarybos ir Europos Parlamento sprendimą pratęsti ESIF veiklos laikotarpį iki 2020 m. pabaigos, o pajėgumą – iki 500 mlrd. EUR;

46.  pabrėžia, kad reikia sparčiau kurti kapitalo rinkų sąjungą, kad EIB galėtų iš tiesų sutelkti dėmesį į rinkos nepakankamumo spragų šalinimą ir teikti finansavimą didelės rizikos projektams;

47.  pakartoja, kad pripažįsta, jog reikia užtikrinti tęstinumą remiant paklausa grindžiamus mechanizmus, pvz., ESIF, kuriais remiamos ilgalaikės investicijos į realiąją ekonomiką, sutelkiamos privačios investicijos ir sukuriamas didelis makroekonominis poveikis bei sukuriama darbo vietų sektoriuose, kurie yra svarbūs Sąjungos ateičiai po dabartinės DFP;

48.  ragina laiku sukurti tolesnę iniciatyvą laikotarpiui po 2020 m., kad būtų užtikrintas būtinas tęstinumas, kuris turėtų apimti iš ESIF įgytą patirtį ir išlaikyti pagrindinius sėkmės veiksnius;

49.  mano, kad EIB grupė buvo labai svarbi sėkmingai ESIF veiklai, nes tai buvo vienintelis dialogo su paramos gavėjais ir tarpininkais partneris ir vienintelis įgyvendinantysis partneris; mano, kad siekiant išvengti dubliavimosi, bet kurioje būsimoje „InvestEU“ programoje EIB būtų priimtiniausias ES partneris banko uždaviniams vykdyti (iždo, turto valdymo, rizikos vertinimo), kai įgyvendinamos finansinės priemonės;

50.  ragina EIB grupę intensyviau bendradarbiauti su nacionaliniais skatinamojo finansavimo bankais ir įstaigomis ir ragina EIB toliau stiprinti savo veiklą su minėtais bankais ir įstaigomis siekiant užtikrinti aprėptį ir toliau plėtoti patariamąją veiklą bei techninę pagalbą siekiant išlaikyti ilgalaikę geografinę pusiausvyrą; pažymi, kad įgyvendinant ESIF projektus įgyta labai įvairios patirties; remia ir skatina tolesnį keitimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais tarp EIB ir valstybių narių, siekiant užtikrinti ekonominį efektyvumą;

Skolinimas už ES ribų

51.  palankiai vertina EIB svarbų vaidmenį ne ES, kurį jis atlieka vykdydamas išorės skolinimo veiklą; pabrėžia, kad EIB veiksmingai valdo išorės skolinimo įgaliojimą, kaip patvirtinta 2018 m. birželio mėn. atlikus nepriklausomą vertinimą, kuriame pripažįstama jo svarba ir veiksmingumas teikiant ES finansavimą trečiosioms šalims mažiausiomis Sąjungos biudžeto išlaidomis; prašo Europos Audito Rūmų pateikti specialiąją ataskaitą dėl EIB išorės skolinimo veiklos rezultatų ir darnos su ES politikos kryptimis;

52.  mano, kad EIB ir toliau turėtų imtis vadovaujamo vaidmens kuriant būsimus ES finansavimo mechanizmus, skirtus trečiosioms šalims, sykiu užtikrinant, kad EIB priimant sprendimus dėl skolinimo prioritetas būtų teikiamas vietos verslininkams, norintiems steigti vietos įmones, kurios dažnai būna mažos ir labai mažos ir kurios labiausiai prisideda prie vietos ekonomikos;

53.  mano, kad EIB turėtų toliau vykdyti savo dabartinę užsienio politikos veiklą, be kita ko, taikydamas tokias priemones, kaip trečiųjų šalių skolinimo įgaliojimai; palankiai vertina EIB vykdomą AKR investicinės priemonės valdymą; pagal šią priemonę daugiausia vykdomi projektai, kuriais skatinamas privačiojo sektoriaus vystymas; šiuo atžvilgiu pabrėžia, jog itin svarbu, kad pagrindinis EIB, kaip dvišalės ES finansų institucijos, vaidmuo aiškiai atsispindėtų finansavimo už ES ribų struktūroje laikotarpiu po 2020 m.;

54.  mano, kad EIB veikla turi būti visapusiškai suderinta su kita Europos Sąjungos politika ir Europos Sąjungos veikla laikantis SESV 7 straipsnio ir Pagrindinių teisių chartijos;

55.  pabrėžia metinių EIB teikiamų ataskaitų dėl operacijų, kurios vykdomos už Sąjungos ribų, svarbą bendrųjų principų, kuriais grindžiama Sąjungos išorės veikla, JT darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. ir Paryžiaus klimato susitarimo laikymosi požiūriu;

56.  primena EIB, kad jis turi vykdyti veiklą vadovaudamasis savo vystymosi įgaliojimu pagal išorės skolinimo įgaliojimą, kad būtų galima užtikrinti, jog investicijos į besivystančias šalis atneš deramų pajamų vietos mokesčių institucijoms;

57.  atkreipia dėmesį į tai, kad pusė visų EIB skolinimo operacijų naudojantis išorės skolinimo įgaliojimais buvo skirta vietos finansų tarpininkams ir jų tikslas buvo paskatinti mikrokreditų teikimą, ir ragina EIB teikti išsamesnę ir sistemingesnę informaciją apie jo finansų tarpininkų vykdomą perskolinimą;

58.  primena, kad EIB veikla turi atspindėti Sąjungos vidaus ir išorės politiką; pabrėžia, kad jo skolinimo sąlygos turėtų suteikti daugiau galimybių siekti susijusių politikos tikslų ir ypač skatinti Sąjungos pakraščio regionų vystymąsi skatinant ekonomikos augimą ir užimtumą; ragina EIB gerokai sustiprinti vietos ir regioninėms valdžios institucijoms prieš tvirtinant projektus teikiamos techninės pagalbos ir finansinių konsultacijų mechanizmą, kad būtų pagerintas prieinamumas ir įtrauktos visos valstybės narės, ypač tos, kuriose sėkmingai patvirtintų projektų procentinė dalis mažiausia;

59.  ragina EIB daug investuoti į perėjimą prie ekologiškos ekonomikos Rytų partnerystės šalyse;

60.  ragina EIB dėti daugiau pastangų teikiant finansavimą visame pasaulyje, kad būtų diversifikuotos jo investicijos į energijos vartojimo efektyvumą, atsinaujinančiąją energiją ir žiedinę ekonomiką – šioje srityje veiksmų turi imtis ne tik atskiros valstybės, bet ir regionai, vyriausybių padaliniai ir mažesnės įmonės, ir ragina nutraukti finansavimą projektams, keliantiems rimtą grėsmę aplinkai ir gamtos ištekliams;

61.  pabrėžia EIB finansavimo veiklos rytinėse kaimyninėse šalyse svarbą; prašo EIB daugiau skolinti rytinėms kaimyninėms šalims siekiant remti investicijas šalyse, kurios įgyvendina asociacijos susitarimus su ES;

Mokestinių prievolių vykdymas

62.  palankiai vertina 2018 m. sausio mėn. EIB priimtą Kovos su pinigų plovimu ir kovos su terorizmo finansavimu sistemą, kuria nustatyti pagrindiniai kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu principai ir susiję sąžiningumo aspektai EIB grupės veikloje;

63.  palankiai vertina EIB pasiektą pažangą taikant aukščiausius standartus, siekiant užkirsti kelią mokestiniam sukčiavimui, mokesčių slėpimui, pinigų plovimui ir teroristų finansavimui, taip pat mokesčių vengimui ir agresyviam mokesčių planavimui, visapusiškai taikant ES politiką ir standartus, pavyzdžiui, mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašą; atsižvelgdamas į tai ragina EIB nutraukti bendradarbiavimą su tarpininkais, šalimis ir jurisdikcijomis, kurios įtrauktos į šį sąrašą; pabrėžia, kad itin svarbu EIB nuolat būti budriam ir derinti savo veiksmus prie nuolat kintančių šios neleistinos praktikos metodų;

64.  ragina EIB toliau taikyti sustiprintas deramo tikrinimo priemones kiekvieno sandorio, kuriam nustatyti didesni rizikos veiksniai, atveju, pvz., kai nustatytos sąsajos su reikalavimų neatitinkančia jurisdikcija, mokesčių rizikos rodikliai ir sandoriai su sudėtingomis kelių jurisdikcijų struktūromis, neatsižvelgiant į tai, ar esama sąsajų su reikalavimų neatitinkančia jurisdikcija;

65.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti kokybišką informaciją apie galutinius naudos gavėjus ir veiksmingai užkirsti kelią sandoriams su finansiniais tarpininkais, pvz., komerciniais bankais ir investicinėmis įmonėmis, turinčiais neigiamų precedentų skaidrumo, sukčiavimo, korupcijos, organizuoto nusikalstamumo ir pinigų plovimo srityse;

66.  palankiai vertina tai, kad EIB atsižvelgia į mokesčių poveikį šalyse, kuriose investuojama, ir į tai, kaip investicijos prisidės prie ekonomikos vystymosi, darbo vietų kūrimo ir nelygybės mažinimo;

67.  ragina EIB sustiprinti komunikacijos pastangas; mano, kad itin svarbu bendrauti su ES piliečiais ir geriau paaiškinti savo politikos tikslus ir tokiu būdu parodyti konkretų ES indėlį į jos piliečių kasdienį gyvenimą;

68.  tikisi, kad EIB suderins savo vidaus politiką atsižvelgdamas į naujai priimtus teisės aktus, kuriais greta kovos su mokesčių slėpimu siekiama kovoti su mokesčių vengimu, kaip nurodyta 2018 m. kovo 21 d. Komisijos komunikate dėl naujų kovos su mokesčių vengimo praktika reikalavimų ES teisės aktuose, reglamentuojančiuose visų pirma finansavimo ir investavimo operacijas (C(2018)1756);

69.  ragina EIB bendradarbiauti su Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) ir nacionalinėmis valdžios institucijomis siekiant užkirsti kelią sukčiavimui ir pinigų plovimui;

„Brexit’as“

70.  primygtinai ragina „Brexit‘o“ derybininkus susitarti dėl laipsniško Jungtinės Karalystės lėšų pašalinimo iš EIB portfelio, sudaryto dalyvaujant Jungtinei Karalystei, Jungtinės Karalystės įmokėto kapitalo dalies grąžinimo ir EIB suteiktų garantijų ir jo turto Jungtinėje Karalystėje tęstinumo; pabrėžia, kad Jungtinės Karalystės išstojimas iš ES neturi daryti poveikio EIB AAA reitingui;

71.  ragina rasti teisingą sprendimą dėl EIB darbuotojų, kurie yra Didžiosios Britanijos piliečiai;

72.  palankiai vertina tai, kad buvo sukurtos regioninės investavimo platformos, skirtos rinkos trūkumams šalinti ir konkrečių šalių poreikiams tenkinti;

73.  dar kartą pabrėžia, kad būtina sumažinti EIB finansavimo pasiskirstymo geografiniu požiūriu netolygumą, nes 2017 m. 70 proc. finansavimo buvo skirta šešioms valstybėms narėms, nepaisant to, kad vienas iš EIB tikslų yra ekonominė ir socialinė sanglauda Sąjungoje; todėl ragina užtikrinti dinamišką, teisingą ir skaidrų geografinį projektų ir investicijų pasiskirstymą tarp valstybių narių ypatingą dėmesį skiriant mažiau išsivysčiusiems regionams;

o
o   o

74.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0198.
(2) OL L 169, 2015 7 1, p. 1.


Diferencijuota integracija
PDF 131kWORD 45k
2019 m. sausio 17 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl diferencijuotos integracijos (2018/2093(INI))
P8_TA(2019)0044A8-0402/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 1 d. Komisijos baltąją knygą dėl Europos ateities „Kokia ES 27 bus 2025 m.? Apmastymai ir scenarijai“ (COM(2017)2025) ir pridedamus diskusijoms skirtus dokumentus dėl ES finansų ateities, dėl Europos gynybos ateities, dėl ekonominės ir pinigų sąjungos ateities, dėl globalizacijos suvaldymo ir dėl socialinio Europos matmens,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 16 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos veikimo gerinimo remiantis Lisabonos sutarties teikiamomis galimybėmis(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 16 d. rezoliuciją dėl galimų dabartinės Europos Sąjungos institucinės sąrangos pakeitimų ir korekcijų(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 12 d. rezoliuciją dėl daugiapakopio valdymo Europos Sąjungoje konstitucinių problemų(3),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto bei Biudžeto komiteto nuomones (A8-0402/2018),

A.  kadangi diferencijuota integracija yra daug aspektų turinti sąvoka, galinti apibrėžti įvairius reiškinius tiek politiniu, tiek techniniu požiūriu;

B.  kadangi ES integracijos procesams būdingas tai, kad sparčiai didėja situacijų, kuriose būtina diferencijuota integracija atsižvelgiant į pirminės ir antrinės teisės aktus, skaičius ir įvairovė;

C.  kadangi politinis diferencijuotos integracijos suvokimas labai skiriasi priklausomai nuo šalies aplinkybių; kadangi kai kuriose valstybėse narėse, ilgesnį laiką esančiose Sąjungos narėmis, ji gali būti suvokiama teigiamai ir būti siejama su pradininkų grupės, siekiančios spartesnės pažangos integracijos srityje, sukūrimu, o neseniai į Sąjungą įstojusiose valstybėse narėse dažnai manoma, kad taip valstybės narės suskirstomos į pirmos ir antros klasės valstybes nares;

D.  kadangi diferencijuota integracija taip pat siejama su labai skirtingais mechanizmais, kurių kiekvienas gali daryti labai skirtingą poveikį Europos integracijai; kadangi galima atskirti skirtingo laiko arba „kelių greičių“ Europą, kur tikslai yra tokie patys, bet jie pasiekiami skirtingu greičiu, būdų diferencijavimą arba Europą à la carte ir vietos diferencijavimą, dažnai vadinamą kintamąja geometrija;

E.  kadangi diferenciacija yra stabilus Europos integracijos bruožas ne tik tose srityse, kuriose ES turi kompetenciją, bet ir kitose srityse, ir kartais ji leido gilinti ir plėsti ES tuo pačiu laiku; kadangi atsižvelgiant į tai negalima nei priešintis diferencijavimui ir integracijai, nei pateikti diferencijavimą kaip inovacinį Sąjungos ateities kelią;

F.  kadangi, jei diferencijuota integracija gali būti pragmatiškas sprendimas siekiant skatinti Europos integraciją, ji turėtų būti taikoma nuosaikiai ir taikant siaurai apibrėžtas ribas, atsižvelgiant į riziką, kad bus suskaidyta Sąjunga ir jos institucinė sistema; kadangi galutinis diferencijuotos integracijos tikslas turėtų būti skatinti valstybių narių įtrauktį, o ne atskirtį;

G.  kadangi patirtis rodo, jog tarpusavio priklausomybė yra integracijos veiksnys, o tuo tarpu politizavimas dažnai yra jos kliūtis; kadangi dėl to Sąjungos politikos sritys, kuriose integracija giliausia, pavyzdžiui, vidaus rinkos derinimas ir reguliavimas, paprastai yra mažiausiai politizuotos, o diferencijuota integracija labiau pasireiškia tose politikos srityse, kurioms būdinga didelė politinė poliarizacija, pavyzdžiui, pinigų politikos, gynybos, sienų kontrolės, pagrindinių teisių arba mokesčių politikos srityse;

H.  kadangi valstybių narių politiniai ryšiai ir tarpusavio priklausomybė labai prisideda prie jų integracijos Sąjungoje;

I.  kadangi Sutartyse numatyta galimybė valstybėms narėms pasirinkti įvairius integracijos būdus, pavyzdžiui, vykdant tvirtesnį bendradarbiavimą (Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 20 straipsnis) ir nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą (ES sutarties 46 straipsnis), tačiau jose nėra nuostatų dėl nuolatinio lankstumo ar diferencijuotos integracijos kaip ilgalaikio tikslo ar Europos integracijos principo; kadangi šie skirtingi integracijos būdai turėtų būti taikomi tik ribotam politikos priemonių skaičiui, jie turėtų būti įtraukūs, kad visos valstybės narės galėtų dalyvauti, ir neturėtų trukdyti kurti dar glaudesnės Sąjungos, kaip nurodyta ES sutarties 1 straipsnyje; be to, kadangi šiuo metu galima vykdyti tvirtesnį bendradarbiavimą bendros saugumo ir gynybos politikos srityje, prisidedant prie tikros Europos gynybos sąjungos kūrimo;

J.  kadangi, išskyrus finansinių sandorių mokestį, visi egzistuojantys diferencijuotos integracijos atvejai galėjo būti tvirtinami Taryboje kvalifikuota balsų dauguma, o ne vienbalsiai, jei tai buvo numatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 329 straipsnio 2 dalyje;

K.  kadangi kai kurių formų diferencijuota integracija gali daryti įcentrinį poveikį ir pritraukti daugiau valstybių narių vėliau prisijungti prie iniciatyvos;

L.  kadangi diferencijavimo proceso metu ES teisinėje sistemoje buvo sukurtos iniciatyvos, taip pat kai kurios lankstesnės tarpvyriausybinės teisinės priemonės, dėl kurių susikūrė sudėtinga sistema, kurią piliečiams sunku suprasti;

M.  kadangi valstybės narės nėra vienintelės galimos diferencijuotos integracijos dalyvės; kadangi 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1082/2006(4) dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės (ETBG) jau sudaro galimybes vykdyti tarpvalstybinį bendradarbiavimą bendrų interesų pagrindu;

1.  primygtinai teigia, kad diskusijos apie diferencijuotą integraciją turi būti ne apie tai, ar diferencijuoti, ar nediferencijuoti, o apie geriausius būdus, kaip užtikrinti diferencijuotą integraciją, kuri jau dabar yra politinė realija, ES institucinėje sistemoje, atsižvelgiant į Sąjungos ir jos piliečių interesus;

2.  primena savo išvadas, kad tarpvalstybinėmis sprendimų priėmimo struktūromis ir procesais padidinamas institucinės atsakomybės sudėtingumas, sumažinamas skaidrumas ir demokratinė atskaitomybė ir kad Bendrijos metodas yra tinkamiausias Sąjungos veikimui užtikrinti;

3.  mano, kad diferencijuota integracija turėtų atspindėti idėją, jog Europa veikia ne pagal požiūrį „vienas dydis tinka visiems“, o kad ji turėtų prisitaikyti prie savo piliečių poreikių ir pageidavimų; mano, kad kartais gali tekti diferencijuoti norint pradėti vykdyti naujus Europos projektus ir išeiti iš aklavietės, susidariusios dėl nacionalinių politinių aplinkybių, nesusijusių su bendru projektu; be to, mano, kad diferencijavimas turėtų būti pragmatiškai naudojamas kaip konstitucinė priemonė lankstumui užtikrinti, nepažeidžiant Sąjungos bendrojo intereso ir lygių piliečių teisių bei galimybių; pakartoja, kad diferencijavimas turėtų būti laikomas tik laikina priemone siekiant veiksmingo ir integruoto politikos formavimo;

4.   mano, kad Europos Vadovų Taryba turėtų skirti pakankamai laiko Europos darbotvarkei parengti parodydama bendrų veiksmų naudą ir bandydama įtikinti visas valstybes nares juose dalyvauti; pabrėžia, kad bet kokio pobūdžio diferencijuota integracija, kuri padeda pasiekti susitarimą, yra atsarginis variantas, o ne strateginis prioritetas;

5.  pakartoja, kad yra įsitikinęs, jog diferencijuota integracija turi išlikti, kaip numatyta ES sutarties 20 ir 46 straipsniuose, būti atvira visoms valstybėms narėms ir turi būti toliau naudojama kaip gilesnės Europos integracijos pavyzdys, kai jokia valstybė narė nelieka politikos nuošalyje ilguoju laikotarpiu, ir ji neturėtų būti laikoma priemone, padedančia rasti à la carte sprendimus, kurie kelia grėsmę Sąjungos metodui ir ES institucinei sistemai;

6.  tvirtina, kad bet kokios formos diferencijavimo iniciatyva, lemianti Sąjungos valstybių narių suskirstymą į pirmos ir antros klasės valstybes nares arba tokį jų suvokimą, būtų didelė politinė nesėkmė su neigiamomis pasekmėmis ES projektui;

7.  ragina bet kokį būsimą diferencijuotos integracijos modelį kurti taip, kad juo būtų teikiamos paskatos ir visapusiška parama norinčių sutikti dalyvauti valstybių narių pastangoms plėtoti ekonomiką ir persitvarkymui per pagrįstos trukmės laikotarpį siekiant atitikti reikiamus kriterijus;

8.  mano, kad vienas iš būdų patenkinti lanksčių priemonių poreikį yra pašalinti vieną iš problemos priežasčių; todėl ragina dar labiau sumažinti procedūrų, pagal kurias Taryboje būtų balsuojama vieningai, ir taikyti balsavimo tvarką balsuojant kvalifikuota balsų dauguma, naudojantis nuostata dėl pereigos (ES sutarties 48 straipsnio 7 dalis);

9.  mano, kad diferencijuota integracija visada turėtų būti vykdoma pagal Sutarčių nuostatas, išsaugant ES institucijų vienybę, ir dėl jos neturėtų atsirasti lygiagrečių institucinių susitarimų ar susitarimų, kurie netiesiogiai prieštarautų ES teisės dvasiai ir pagrindiniams principams; ji turėtų sudaryti sąlygas prireikus sukurti specialias įstaigas, nedarant poveikio Sąjungos institucijų kompetencijai ir vaidmeniui; atkreipia dėmesį į tai, kad lankstumas ir prisitaikymas prie nacionalinių, regioninių ar vietos ypatumų galėtų būti užtikrinti antrinės teisės nuostatomis;

10.  pabrėžia, kad diferencijuotos integracijos padarinys neturėtų būti sudėtingesni sprendimų priėmimo procesai, galintys pakenkti ES institucijų demokratinei atskaitomybei;

11.  mano, kad Jungtinės Karalystės išstojimas iš ES yra galimybė nuo atsisakymo dalyvauti (angl. opting-out) modelio pereiti prie nediskriminuojančio ir skatinančio sutikimo dalyvauti (angl. opting-in) modelio; pabrėžia, kad, taikant šį sutikimo dalyvauti modelį, pažangos siekiant vis glaudesnės Sąjungos neturėtų riboti žemiausias bendras vardiklis – požiūris „vienas dydis tinka visiems“, bet būtų sudarytos sąlygos užtikrinti pažangai reikalingą lankstumą, sykiu paliekant atviras duris toms valstybėms narėms, kurios nori ir gali atitikti reikiamus kriterijus;

12.  ragina kitą kartą persvarstant Sutartis įvesti tvarką į dabartinį diferencijavimo procesą – panaikinti nuolatinio atsisakymo dalyvauti praktiką ir pirminės ES teisės išimtis atskiroms valstybėms narėms, nes jie lemia neigiamą ES pirminės teisės diferencijavimą, iškreipia ES teisės aktų vientisumą apskritai ir kelia pavojų ES socialinei sanglaudai;

13.  tačiau pripažįsta, kad naujiems nariams tik visiškai išimtiniais atvejais ir tik laikinai bei atsižvelgiant į kiekvieną atvejį atskirai gali būti reikalingi tam tikri pereinamieji laikotarpiai; primygtinai reikalauja nustatyti tam tikras aiškias ir įvykdomas teisines nuostatas, kad šie laikotarpiai netaptų nuolatiniais;

14.  todėl primygtinai reikalauja, kad norint tapti ES narėmis turėtų būti reikalaujama visose politikos srityse visapusiškai laikytis ES pirminės teisės, o šalims, kurios nori palaikyti glaudžius santykius su ES, tačiau nenori visapusiškai laikytis pirminės teisės ir kurios nenori ar negali prisijungti prie ES, turėtų būti pasiūlyta kokios nors formos partnerystė; mano, kad palaikant tokius ryšius turėtų būti taikomi atitinkami įsipareigojimai, pavyzdžiui, įnašai į ES biudžetą, ir turėtų būtų taikoma sąlyga laikytis Sąjungos pagrindinių vertybių, teisinės valstybės principo ir – norint dalyvauti vidaus rinkoje – keturių laisvių;

15.  pabrėžia, kad pagarba ES pagrindinėms vertybėms ir jų išsaugojimas yra Europos Sąjungos – vertybėmis pagrįstos bendrijos – kertinis akmuo ir kad šios vertybės sieja valstybes nares; todėl mano, kad diferencijavimas neturėtų būti leistinas pagarbos esamoms pagrindinėms teisėms ir vertybėms, įtvirtintoms ES sutarties 2 straipsnyje, srityje; taip pat primygtinai reikalauja, kad nebūtų įmanoma diferencijuoti politikos srityse, kuriose nedalyvaujančios valstybės narės galėtų sukelti neigiamų išorinių padarinių, pavyzdžiui, ekonominį ir socialinį dempingą; reikalauja, kad Komisija, teikdama pasiūlymą dėl tvirtesnio bendradarbiavimo, atidžiai išnagrinėtų galimą išcentrinę poveikį, taip pat ir ilguoju laikotarpiu;

16.  primena savo rekomendaciją apibrėžti partnerystę siekiant aplink ES sukurti valstybių partnerių, kurios negali arba nenori įstoti į ES, tačiau nori glaudesnių santykių su ES, erdvę(5);

17.  siūlo nustatyti specialią procedūrą, pagal kurią tvirtesnio bendradarbiavimo nuostatos po tam tikro skaičiaus metų būtų įtrauktos į ES acquis, jeigu valstybės narės, sudarančios kvalifikuotą balsų daugumą Taryboje, ir gavus Europos Parlamento pritarimą, pradėjo tvirčiau bendradarbiauti;

18.  pabrėžia, kad lankstumas ir diferencijavimas turėtų būti derinami su bendrų taisyklių pagrindinėse srityse stiprinimu, siekiant užtikrinti, kad diferencijavimas nesukeltų politinio susiskaidymo; todėl mano, kad į būsimą Europos institucinę sistemą turėtų būti įtraukti būtini Europos ramsčiai, susiję su politinėmis, ekonominėmis, socialinėmis ir aplinkos teisėmis;

19.  pripažįsta, kad regioninis bendradarbiavimas atlieka svarbų vaidmenį stiprinant Europos integraciją, ir mano, kad tolesnis jo plėtojimas turi didelį potencialą sutvirtinti ir pagilinti integraciją, pritaikant ją prie vietos ypatumų ir noro bendradarbiauti;

20.  siūlo ES teisėje sukurti tinkamas priemones ir numatyti biudžetą, kad ES būtų išbandytos tarpvalstybinės iniciatyvos visai ES svarbiais klausimais, kurios vėliau galėtų tapti pasiūlymais dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų arba tvirtesnio bendradarbiavimo atvejais;

21.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių parlamentams.

(1) OL C 252, 2018 7 18, p. 215.
(2) OL C 252, 2018 7 18, p. 201.
(3) OL C 468, 2016 12 15, p. 176.
(4) OL L 210, 2006 7 31, p. 19.
(5) OL C 252, 2018 7 18, p. 207.


Ombudsmeno strateginis tyrimas OI/2/2017 dėl skaidrumo ES Tarybos parengiamuosiuose organuose svarstant teisėkūros procedūra priimamų aktų projektus
PDF 141kWORD 48k
2019 m. sausio 17 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Ombudsmeno strateginio tyrimo OI/2/2017 dėl skaidrumo ES Tarybos parengiamuosiuose organuose svarstant teisėkūros procedūra priimamų aktų projektus (2018/2096(INI))
P8_TA(2019)0045A8-0420/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 15 straipsnio 3 dalį ir jos nuostatas dėl galimybės susipažinti su Sąjungos institucijų dokumentais,

–  atsižvelgdamas į SESV 228 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 11 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos ombudsmeno statuto 3 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 28 d. rezoliuciją dėl visuomenės teisės susipažinti su dokumentais (Darbo tvarkos taisyklių 116 straipsnio 7 dalis) 2014–2015 m.(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 16 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos veikimo gerinimo remiantis Lisabonos sutarties teikiamomis galimybėmis(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. rugsėjo 14 d. rezoliuciją dėl skaidrumo, atskaitomybės ir sąžiningumo ES institucijose(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. gegužės 30 d. rezoliuciją dėl Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros aiškinimo ir įgyvendinimo(5),

–  atsižvelgdamas į LIX Europos reikalų komitetų konferencijos (COSAC) pranešimą, priimtą per jos plenarinę sesiją, kuri 2018 m. birželio 17–19 d. vyko Sofijoje,

–  atsižvelgdamas į Ombudsmeno specialųjį pranešimą Europos Parlamentui atlikus strateginį tyrimą OI/2/2017/TE dėl teisėkūros proceso Taryboje skaidrumo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į bendrus Konstitucinių reikalų komiteto ir Peticijų komiteto svarstymus pagal Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto ir Peticijų komiteto pranešimą (A8-0420/2018),

A.  kadangi, vadovaujantis SESV 228 straipsniu ir Ombudsmeno statuto 3 straipsniu, Ombudsmenas gali imtis tyrimo remdamasis skundu arba savo iniciatyva, kai randa tam pagrindo;

B.  kadangi Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 1 straipsnyje ir 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sprendimai Sąjungos lygmeniu turi būti priimami kuo atviriau ir kuo labiau juos priartinant prie piliečių;

C.  kadangi Europos Parlamentas, kaip piliečiams tiesiogiai atstovaujanti institucija, ir Europos Sąjungos Taryba, kuri atstovauja valstybėms narėms, yra dvi Europos Sąjungos teisėkūros institucijos ir dvigubas Europos Sąjungos teisėtumo šaltinis;

D.  kadangi Europos Parlamentas užtikrina didelį savo vykdomos teisėkūros procedūros skaidrumą – taip pat ir darbo komitetuose etapu – taigi piliečiai, žiniasklaida ir suinteresuotosios šalys gali aiškiai įsivardyti įvairias Parlamento pozicijas ir konkrečių pasiūlymų priežastis bei stebėti, kaip priimami galutiniai sprendimai;

E.  kadangi, remiantis ES sutarties 16 straipsnio 8 dalimi, Taryba, spręsdama ir balsuodama dėl įstatymo galią turinčių aktų projektų, turi posėdžiauti viešai;

F.  kadangi daugumą sprendimų, kurie galėtų būti priimami kvalifikuota balsų dauguma, Taryba priima bendru sutarimu ir be oficialaus balsavimo;

G.  kadangi Ombudsmenas pradėjo Tarybos parengiamuosiuose organuose vykstančių teisėkūros diskusijų skaidrumo tyrimą, 2017 m. kovo 10 d. pateikė Tarybai 14 klausimų ir inicijavo viešas konsultacijas;

H.  kadangi atlikęs tyrimą Ombudsmenas nustatė, jog tai, kad Taryboje stokojama skaidrumo galimybės visuomenei susipažinti su jos teisėkūros dokumentais požiūriu, ir jos dabartinė praktika, susijusi su sprendimų priėmimo proceso skaidrumu – ypač parengiamuoju etapu COREPER ir darbo grupių lygmeniu – priskirtina netinkamam administravimui;

I.  kadangi 2018 m. vasario 9 d. Ombudsmenas pateikė šešis pasiūlymus dėl patobulinimų ir tris konkrečias rekomendacijas Tarybai dėl jos parengiamųjų organų veiklos skaidrumo bei paprašė Tarybos pateikti atsakymą;

J.  kadangi Taryba atsakymo į Ombudsmeno ataskaitoje pateiktas rekomendacijas per teisiškai nustatytą trijų mėnesių laikotarpį nepateikė ir kadangi Ombudsmenas, atsižvelgdamas į teisėkūros skaidrumo klausimo svarbą, nusprendė šio termino Tarybai nepratęsti bei pateikė ataskaitą Parlamentui;

1.  reiškia gilų susirūpinimą dėl to, kad Europos Sąjunga dažnai kritikuojama dėl demokratijos stokos; todėl pabrėžia, jog tai, kad viena iš trijų jos pagrindinių institucijų priima sprendimus neužtikrindama skaidrumo, kurio tikimasi iš demokratiškai veikiančios įstaigos, daro žalą tokiam pataus užmojo sumanymui, kaip Europos projektas;

2.  yra giliai įsitikinęs, kad visapusiškai demokratiškas ir skaidrus sprendimų priėmimas ES lygmeniu nepaprastai svarbus norint didinti piliečių pasitikėjimą Europos projektu ir ES institucijomis, ypač rengiantis 2019 m. gegužės mėn. vyksiantiems Europos Parlamento rinkimams, todėl yra pasiryžęs stiprinti visų ES institucijų demokratinę atskaitomybę;

3.  pritaria Ombudsmeno nuomonei, kad galimybės piliečiams suprasti ir visapusiškai sekti teisėkūros pažangą bei joje dalyvauti užtikrinimas yra Sutartimis nustatytas teisinis reikalavimas ir pamatinis šiuolaikinės demokratijos reikalavimas;

4.  pabrėžia, jog didelis teisėkūros proceso skaidrumas yra nepaprastai svarbus norint, kad piliečiai, žiniasklaida ir suinteresuotosios šalys galėtų reikalauti savo išrinktų atstovų ir vyriausybių atskaitomybės;

5.  yra įsitikinęs, kad aukšto lygio skaidrumas yra priemonė apsisaugoti nuo spekuliacijų, melagingų naujienų ir sąmokslo teorijų plitimo, nes suteikia faktinį pagrindą tokiems teiginiams viešai paneigti;

6.  primena, kad Europos Parlamentas atvirai ir skaidriai atstovauja ES piliečių interesams – tai patvirtino ir Ombudsmenas – bei atkreipia dėmesį į pažangą, kurią tobulindama savo skaidrumo standartus yra padariusi Komisija; apgailestauja, kad Taryba dar nesivadovauja panašiais standartais;

7.  pažymi, kad Tarybos parengiamųjų organų, t. y. Nuolatinių atstovų komitetų (COREPER I + II) ir daugiau nei 150 darbo grupių, darbas yra neatskiriama sprendimų priėmimo procedūros Taryboje dalis;

8.  apgailestauja, kad, kitaip negu Parlamento komitetų posėdžiai, Tarybos parengiamųjų organų posėdžiai ir dauguma Taryboje vykstančių debatų yra uždari; yra įsitikinęs, kad piliečiai, žiniasklaida ir suinteresuotosios šalys turi turėti galimybę stebėti Tarybos ir jos parengiamųjų organų posėdžius naudodamiesi deramomis priemonėmis – taip pat ir juos gyvai bei tiesiogiai transliuojant internetu – ir kad šių posėdžių protokolai turėtų būti skelbiami, siekiant užtikrinti didelį teisėkūros proceso abiejose ES teisėkūros institucijose skaidrumą; pabrėžia, kad, vadovaujantis demokratinio teisėtumo principu, visuomenė turi turėti galimybę reikalauti abiejų teisėkūros institucijų atskaitomybės už jų veiksmus;

9.  apgailestauja dėl to, kad, Tarybai nerodant iniciatyvos, nepaskelbiama didžioji dalis su teisės aktais susijusių dokumentų, taigi piliečiams užkertamas kelias sužinoti, kokie dokumentai faktiškai parengiami, ir varžoma jų teisė prašyti leisti susipažinti su dokumentais; apgailestauja, kada prieinamą informaciją apie teisėkūros dokumentus Taryba teikia registre, kuris iki galo neparengtas ir nėra patogus naudoti; ragina Tarybą savo viešame registre pateikti visus su teisės aktais susijusius dokumentus – nesvarbu, kokio jie formato ir kaip klasifikuojami; šiuo požiūriu atkreipia dėmesį į pastangas, Komisijos, Parlamento ir Tarybos įdėtas siekiant sukurti bendrą teisėkūros duomenų bazę, ir pabrėžia, jog visos trys institucijos atsakingos už tai, kad šis darbas būtų greitai baigtas;

10.  mano, kad Tarybos praktika, pagal kurią su teisės aktais susiję dokumentai, platinami jos parengiamuosiuose organuose, yra sistemingai žymimi grifu „LIMITE“, pažeidžia Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) praktiką(6) ir teisinį reikalavimą užtikrinti visuomenei kuo didesnes galimybes susipažinti su teisėkūros dokumentais; ragina Tarybą visapusiškai įgyvendinti ESTT sprendimus ir pasirūpinti, kad užsilikusių neatitikimų bei praktikos skirtumų nebeliktų; primena, jog grifas „LIMITE“ neturi tvirto teisinio pagrindo, ir mano, jog Tarybos vidaus gairės turėtų būti peržiūrėtos siekiant užtikrinti, kad dokumentai grifu „LIMITE“ galėtų būti žymimi tik deramai pagrįstais atvejais, laikantis ESTT praktikos;

11.  apgailestauja, jog, 2013 m. ESTT priėmus sprendimą byloje Access Info Europe, COREPER nusprendė, kad paprastai dokumentuose, susijusiuose su vykstančiomis teisėkūros procedūromis, dokumento rengėjas valstybių narių pavadinimus turėtų įrašyti „kai tinkama“; mano, jog nepriimtina, kad pozicijos, kurias per Tarybos parengiamųjų organų posėdžius priima atskiros valstybės narės, nėra nei skelbiamos, nei sistemingai registruojamos, taigi piliečiai, žiniasklaida ir suinteresuotosios šalys neturi galimybės veiksmingai stebėti, kaip elgiasi jų išrinktos vyriausybės;

12.  pažymi, kad šis informacijos nebuvimas varžo ir nacionalinių parlamentų galimybes kontroliuoti nacionalinių vyriausybių veiksmus Taryboje – o tai esminė nacionalinių parlamentų funkcija vykstant ES teisėkūros procedūrai – bei leidžia nacionalinių vyriausybių nariams savo valstybėje atsiriboti nuo ES lygmeniu priimtų sprendimų, kuriuos jie patys rengė ir priėmė; mano, kad ši praktika prieštarauja Sutarčių dvasiai ir kad nacionalinių vyriausybių nariai, „kaltindami Briuselį“ už sprendimus, kuriuos priimant patys dalyvavo, ir pakirsdami pasitikėjimą Europos Sąjunga, elgiasi neatsakingai; teigia, kad, sistemingai įrašant valstybių narių pozicijas Tarybos parengiamuosiuose organuose, būtų galima atgrasyti nuo šios praktikos, kuri turi nedelsiant liautis; pažymi, kad ši praktika naudinga politikams, kurie siekia diskredituoti ES visuomenės akyse;

13.  mano, jog tai, kad, vykstant tarpinstitucinėms teisėkūros institucijų deryboms, nepakankamas skaidrumas Taryboje iškreipia padėtį prieinamos informacijos požiūriu, ir, savo ruožtu, lemia struktūrinį Tarybos pranašumą Europos Parlamento atžvilgiu, yra nesuderinama su demokratijos principais; pakartoja savo raginimą gerinti dokumentų ir informacijos mainus tarp Parlamento ir Tarybos bei leisti Parlamento atstovams stebėtojų teisėmis dalyvauti Tarybos ir jos organų posėdžiuose, visų pirma tais atvejais, kai svarstomi teisės aktai, tuo pačiu būdu, kaip ir tada, kai Parlamentas sudaro galimybę Tarybos atstovams dalyvauti jo posėdžiuose;

14.  primena, kad, Ombudsmenui atlikus strateginį trišalių dialogų skaidrumo tyrimą, į rekomendacijas atsižvelgta nebuvo – labiausiai dėl Tarybos nenoro šito daryti; mano, kad, trišaliams dialogams tapus įprastu būdu siekti susitarimų dėl teisėkūros dokumentų, jiems turėtų būti taikomas aukšto lygio skaidrumo reikalavimas; mano, kad tai turėtų apimti reikiamų dokumentų skelbimą savo iniciatyva, tarpinstitucinio tvarkaraščio parengimą ir bendrą taisyklę, pagal kurią derybos galėtų prasidėti tik patvirtinus viešus įgaliojimus, vadovaujantis ES teisėkūros procesui būdingais viešumo ir skaidrumo principais;

15.  reikalauja, kad Taryba, kaip viena iš dviejų ES teisėkūros institucijų, liautųsi veikusi kaip diplomatinis forumas, nes tai nėra jai numatyta funkcija, ir suderintų savo darbo metodus su parlamentinės ir dalyvaujamosios demokratijos standartais, kaip numatyta pagal Sutartis;

16.  laikosi nuomonės, kad valstybių narių vyriausybės neužtikrina piliečiams jų teisės į informaciją ir, neformalaus formato grupėse (Euro grupės ir euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimuose) rengdamos plataus užmojo ekonominius ir finansinius sprendimus ar iš anksto dėl jų apsispręsdamos, apeina skaidrumo standartus bei deramą demokratinę kontrolę; primygtinai ragina užtikrinti, kad Tarybos neformaliuose ir parengiamuosiuose organuose – pirmiausia Euro grupėje, Euro grupės darbo grupėje, Finansinių paslaugų komitete bei Ekonomikos ir finansų komitete – būtų nedelsiant pradėti taikyti ES teisės aktai dėl skaidrumo ir galimybės susipažinti su dokumentais; ragina per ateinančią Sutarčių peržiūrą visapusiškai formalizuoti Euro grupės veiklą, siekiant užtikrinti tinkamą prieigą visuomenei ir parlamentinę kontrolę;

17.   dar kartą ragina imtis veiksmų, kad Taryba taptų tikru teisėkūros organu, taip sukuriant išties dvinarę teisėkūros sistemą, kuri apimtų Tarybą ir Parlamentą, o vykdomąją funkciją atliktų Komisija; siūlo, kad šiuo metu rengiami specializuotų sudėčių Tarybos posėdžiai būtų traktuojami kaip vienos teisėkūros Tarybos parengiamųjų organų posėdžiai: ir vienu, ir kitu atveju jie vyktų viešai – panašiai, kaip veikia Europos Parlamento komitetai – o galutiniai teisėkūros sprendimai būtų priimami vienoje teisėkūros Taryboje;

18.  mano, kad viešas balsavimas yra pamatinis demokratinio sprendimų priėmimo bruožas; ragina Tarybą naudotis galimybe taikyti kvalifikuotą balsų daugumą ir, esant galimybių, susilaikyti nuo sprendimų priėmimo bendru sutarimu bei, savo ruožtu, netaikant oficialaus viešo balsavimo praktikos;

19.  visapusiškai pritaria Europos ombudsmeno rekomendacijoms Tarybai ir ragina Tarybą imtis bent visų priemonių, kurios būtinos Ombudsmeno rekomendacijoms kuo greičiau įgyvendinti, o būtent:

   a) sistemingai registruoti valstybių narių vyriausybių atstovų tapatybę, jiems reiškiant savo poziciją per Tarybos parengiamųjų organų posėdžius;
   b) parengti aiškius kriterijus dėl dokumentų žymėjimo grifu „LIMITE“ vadovaujantis ES teisės nuostatomis ir juos paskelbti;
   c) sistemingai peržiūrėti dokumentų „LIMITE“ statusą ankstyvuoju etapu – iki galutinai patvirtinamas teisėkūros procedūra priimamas aktas ir iki neoficialių derybų trišalio dialogo pagrindu, kai Taryba jau būna pasiekusi pirminę poziciją dėl pasiūlymo;

20.  mano, kad profesinė paslaptis negali būti sistemiškai naudojama kaip priežastis dokumentams užregistruoti ir atskleisti;

21.  atkreipia dėmesį į pareiškimą, per bendrą Konstitucinių reikalų ir Peticijų komitetų posėdį paskelbtą Tarybai pirmininkavusios Austrijos atstovų, dėl nuolatinio Europos Parlamento informavimo apie Taryboje vykstančių svarstymų, susijusių su tuo, kaip teisėkūros skaidrumo požiūriu galėtų būti tobulinamos jos taisyklės ir procedūros, pažangą – šiame pareiškime taip pat reiškiamas pasiryžimas deramu lygiu įsitraukti į bendrus svarstymus klausimais, reikalaujančiais tarpinstitucinio koordinavimo, su Parlamentu – ir apgailestauja, kad iki šiol Parlamentui nepateikta jokių siūlymų;

22.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Europos ombudsmenui, Europos Vadovų Tarybai, Komisijai bei valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms.

(1) OL L 145, 2001 5 31, p. 43.
(2) OL C 66, 2018 2 21, p. 23.
(3) OL C 252, 2018 7 18, p. 215.
(4) OL C 337, 2018 9 20, p. 120.
(5) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0225.
(6) Kuo didesnės galimybės susipažinti su dokumentais principo klausimu žr. Sprendimą Švedija ir Turco / Taryba, sujungtos bylos C-39/05 P ir C-52/05 P, [2008], ECLI:EU:C:2008:374, p. 34, Sprendimą Taryba / Access Info Europe, C-280/11 P, [2013], ECLI:EU:C:2013:671, p. 27, ir Sprendimą De Capitani / Parlamentas, T-540/15 P, [2018], ECLI:EU:T:2018:167, p. 80.

Teisinė informacija - Privatumo politika