Priimti tekstai - Ketvirtadienis, 2019 m. sausio 31 d.

Choisissez la langue de votre document :

Priimti tekstai

Ketvirtadienis, 2019 m. sausio 31 d. - Briuselis

		Parlamento darbo tvarkos taisyklių pakeitimai
		Sąjungos muitinės kodeksas: Italijos Kampionės savivaldybės ir Italijai priklausančios Lugano ežero dalies įtraukimas į Sąjungos muitų teritoriją ***I
		Tam tikros tiesioginių išmokų ir paramos kaimo plėtrai taisyklės, taikomos 2019 ir 2020 m. ***I
		Dominikos Respublikos prisijungimas prie 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų *
		Ekvadoro ir Ukrainos prisijungimas prie 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų *
		Hondūro prisijungimas prie 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų *
		Baltarusijos ir Uzbekistano prisijungimas prie 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų *
		Užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos Sąjungos asociacija, apimanti ES, Grenlandijos ir Danijos santykius *
		Europos Sąjungos finansinių interesų apsaugos 2017 m. metinė ataskaita. Kova su sukčiavimu
		Veiklos, susijusios su aukščiausio lygio domeno vardu „.eu“, įgyvendinimas ir šio domeno veikimas ***I
		Bendrųjų nacionalinių pajamų rinkos kainomis (BNP) derinimas ***I
		Genetiškai modifikuoti aliejiniai rapsai Ms8, Rf3 ir Ms8 × Rf3
		Genetiškai modifikuoti kukurūzai 5307 (SYN-Ø53Ø7-1)
		Genetiškai modifikuoti kukurūzai MON 87403 (MON-874Ø3-1)
		Genetiškai modifikuota medvilnė GHB614 × LLCotton25 × MON 15985
		Padėtis Venesueloje
		Metinė konkurencijos politikos ataskaita

Parlamento darbo tvarkos taisyklių pakeitimai

212k

59k

2019 m. sausio 31 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių pakeitimų, taikomų I antraštinės dalies 1 ir 4 skyriams, V antraštinės dalies 3 skyriui, VII antraštinės dalies 4 ir 5 skyriams, VIII antraštinės dalies 1 skyriui, XII antraštinei daliai, XIV antraštinei daliai ir II priedui (2018/2170(REG))

P8_TA(2019)0046

A8-0462/2018

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 226 ir 227 straipsnius,

– atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą (A8-0462/2018),

1. nusprendžia padaryti toliau pateiktus Darbo tvarkos taisyklių pakeitimus;

2. nusprendžia, kad šie pakeitimai įsigalioja pirmą kitos mėnesinės sesijos dieną, išskyrus pakeitimus, kuriais 3e dalies antra pastraipa įtraukiama į 11 straipsnį, ir Europos Parlamento narių tinkamo elgesio vykdant savo pareigas kodekso 6 ir 7 punktus, taip pat 196 ir 204 straipsnių pakeitimus, kurie įsigalioja pirmosios mėnesinės sesijos po kitų rinkimų į Europos Parlamentą, kurie turi įvykti 2019 m., pradžioje;

3. paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą susipažinti Tarybai ir Komisijai.

Dabartinis tekstas		Pakeitimas
Pakeitimas 1 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 11 straipsnio pavadinimas
Parlamento narių finansiniai interesai ir elgesio normos		Elgesio normos
Pakeitimas 2 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 11 straipsnio 1 dalis
1. Parlamentas priima taisykles dėl Parlamento narių finansinių interesų skaidrumo elgesio kaip kodeksą, kuris priimamas visų Parlamento narių balsų dauguma ir pridedamas prie šių Darbo tvarkos taisyklių4.		Išbraukta.
Šios taisyklės negali kitaip kliudyti ar riboti galimybės Parlamento nariui, vykdyti savo įgaliojimus ir su jais susijusią politinę ar kitokią veiklą.
______________
4 Žr. I priedą.
Pakeitimas 3 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 11 straipsnio 2 dalis
2. Parlamento nariai turėtų taikyti nuolatinę praktiką, pagal kurią būtų susitinkama tik su interesų grupių atstovais, užsiregistravusiais skaidrumo registre, sudarytame Europos Parlamento ir Europos Komisijos susitarimu dėl skaidrumo registro5.		Išbraukta.
______________
5 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Europos Komisijos susitarimas dėl skaidrumo registro, skirto organizacijoms ir savarankiškai dirbantiems asmenims, dalyvaujantiems kuriant ir įgyvendinant Europos Sąjungos politiką (OL L 277, 2014 9 19, p. 11).
Pakeitimas 4 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 11 straipsnio 3 dalies 1 pastraipa
Parlamento narių elgesys paremtas abipuse pagarba ir Sutartyse, ypač Pagrindinių teisių chartijoje, apibrėžtomis vertybėmis bei principais ir pagarba Parlamentui ir jis neturi trukdyti sklandžiam Parlamento darbui, kenkti saugumui ir tvarkai Parlamento patalpose ar Parlamento įrangos veikimui. Be to, jis neturi trukdyti sklandžiam Parlamento darbui, kenkti saugumui ir tvarkai Parlamento patalpose ar Parlamento įrangos veikimui.		Parlamento narių elgesys paremtas abipuse pagarba ir Sutartyse, ypač Pagrindinių teisių chartijoje, apibrėžtomis vertybėmis bei principais. Parlamento nariai turi gerbti Parlamento orumą ir nekenkti jo reputacijai.
Pakeitimas 5 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 11 straipsnio 3 dalies 2 pastraipa
Vykstant diskusijoms Parlamente, Parlamento nariai neturi naudoti įžeidžiančios, rasistinės ar ksenofobiškos kalbos, neturi elgtis įžeidžiančiai, rasistiškai ar ksenofobiškai ir nedemonstruoja atitinkamų plakatų ar transparantų.		Išbraukta.
Pakeitimas 6 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 11 straipsnio 3 dalies 3 pastraipa
Parlamento nariai laikosi Parlamento nustatytų darbo su konfidencialia informacija taisyklių.		Išbraukta.
Pakeitimas 7 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 11 straipsnio 3 dalies 4 pastraipa
Nesilaikant šių reikalavimų ir taisyklių, gali būti taikomos priemonės pagal 165, 166 ir 167 straipsnius.		Išbraukta.
Pakeitimas 8 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 11 straipsnio 3 a dalis (nauja)
		3a. Parlamento nariai neturi trukdyti sklandžiam Parlamento darbui ir neturi trukdyti užtikrinti saugumą ir palaikyti tvarką Parlamento patalpose ar kenkti jo įrangos veikimui.
Pakeitimas 9 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 11 straipsnio 3 b dalis (nauja)
		3b. Parlamento nariai neturi trikdyti sklandžios Parlamento plenarinės sesijos darbo tvarkos ir privalo susilaikyti nuo netinkamo elgesio. Jie negali demonstruoti reklamjuosčių.
Pakeitimas 10 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 11 straipsnio 3 c dalis (nauja)
		3c. Parlamento plenarinių posėdžių salėje vykstančiose diskusijose Parlamento nariai neturi vartoti įžeidžiančios kalbos.
Pakeitimas 11 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 11 straipsnio 3 c dalies (nauja) išaiškinimas
		Vertinant, ar Parlamento diskusijose Parlamento nario vartojama kalba yra įžeidžianti, turėtų būti atsižvelgiama, be kita ko, į įžvelgiamus kalbėtojo ketinimus, tai, kaip klausytojai reaguoja į kalbėtojo pareiškimą, tai, kiek ta kalba kenkia Parlamento orumui ir reputacijai, ir į atitinkamo Parlamento nario žodžio laisvę. Pavyzdžiui, įžeidžiančia kalba pagal šį straipsnį įprastai būtų laikoma šmeižikiška kalba, neapykantą kurstanti kalba ir diskriminacijos, visų pirma bet kuriuo Pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnyje nurodytu pagrindu, kurstymas.
Pakeitimas 12 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 11 straipsnio 3 d dalis (nauja)
		3d. Parlamento nariai turi laikytis Parlamento nustatytų darbo su konfidencialia informacija taisyklių.
Pakeitimas 13 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 11 straipsnio 3 e dalis (nauja)
		3e. Parlamento nariai turi susilaikyti nuo bet kokios formos psichologinio ar seksualinio priekabiavimo ir laikytis Europos Parlamento narių tinkamo elgesio vykdant savo pareigas kodekso, kuris pridedamos prie šių Darbo tvarkos taisyklių1a.
		Parlamento nariai negali būti renkami į jokias pareigas Parlamente ar viename iš jo organų, skiriami pranešėjais ar oficialios delegacijos nariais arba dalyvauti tarpinstitucinėse derybose, jei jie nėra pasirašę su šiuo kodeksu susijusios deklaracijos.
		____________________
		1a Biuro 2018 m. liepos 2 d. priimtas Europos Parlamento narių tinkamo elgesio vykdant savo pareigas kodeksas tampa vienu iš šių Darbo tvarkos taisyklių priedų.
Pakeitimas 14 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 11 straipsnio 4 dalis
4. Taikant šį straipsnį neturi būti kitaip ribojamas Parlamento diskusijų gyvybingumas ar suvaržoma Parlamento narių žodžio laisvė.		Išbraukta.
Šio straipsnio taikymas grindžiamas visapusiška pagarba Parlamento narių teisėms, apibrėžtoms Sąjungos pirminėje teisėje ir Parlamento narių statute.
Taikant šį straipsnį remiamasi skaidrumo principu ir užtikrinama, kad Parlamento nariai būtų supažindinami su visomis šios srities nuostatomis, individualiai informuojant apie jų teises ir pareigas.
Pakeitimas 15 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 11 straipsnio 5 dalis
5. Jei Parlamento nario įdarbintas asmuo arba kitas asmuo, kuriam jis padėjo patekti į Parlamento patalpas ar suteikė prieigą prie Parlamento įrangos, nesilaiko 3 dalyje nurodytų elgesio normų, 166 straipsnyje numatytos nuobaudos prireikus gali būti taikomos atitinkamam Parlamento nariui.		5. Jei Parlamento nariui dirbantis asmuo arba kitas asmuo, kuriam jis padėjo patekti į Parlamento patalpas ar suteikė prieigą prie Parlamento įrangos, nesilaiko šiame straipsnyje nustatytų elgesio normų, toks elgesys prireikus gali būti priskirtas atitinkamam Parlamento nariui.
Pakeitimas 16 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 11 straipsnio 5 a dalis (nauja)
		5a. Taikant šį straipsnį neturi būti kitaip ribojamas Parlamento diskusijų gyvybingumas ar suvaržoma Parlamento narių žodžio laisvė.
Pakeitimas 17 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 11 straipsnio 5 b dalis (nauja)
		5b. Šis straipsnis mutatis mutandis taikomas Parlamento organams, komitetams ir delegacijoms.
Pakeitimas 18 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 11 straipsnio 6 dalis
6. Kvestoriai nustato maksimalų padėjėjų, kuriuos gali užregistruoti kiekvienas Parlamento narys, skaičių.		Išbraukta.
Pakeitimas 19 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 11 straipsnio 7 dalis
7. Buvusių Parlamento narių elgesio kodeksą, teises ir privilegijas savo sprendimu tvirtina Biuras. Visiems buvusiems Parlamento nariams galioja vienodos nuostatos.		Išbraukta.
Pakeitimai 20 ir 75 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 11 a straipsnis (naujas)
		11a straipsnis
		Parlamento narių finansiniai interesai ir skaidrumo registras
		1. Parlamentas įtvirtina Parlamento narių finansinių interesų skaidrumą reglamentuojančias taisykles elgesio kodekse, kuris priimamas visų Parlamento narių balsų dauguma ir pridedamas prie šių Darbo tvarkos taisyklių1a.
		Tos taisyklės negali kitaip kliudyti ar riboti galimybės Parlamento nariui vykdyti savo įgaliojimus ar su jais susijusią politinę ar kitokią veiklą.
		2. Parlamento nariai turėtų taikyti nuolatinę praktiką, pagal kurią būtų susitinkama tik su interesų grupių atstovais, užsiregistravusiais skaidrumo registre, sudarytame Europos Parlamento ir Europos Komisijos susitarimu dėl skaidrumo registro1b.
		3. Parlamento nariai turėtų skelbti internete informaciją apie visus numatytus posėdžius su interesų grupių atstovais, įtrauktais į skaidrumo registrą. Nedarant poveikio I priedo 4 straipsnio 6 dalies taikymui, pranešėjai, šešėliniai pranešėjai ir komitetų pirmininkai kiekvieno pranešimo atveju internete skelbia informaciją apie visus numatytus posėdžius su interesų grupių atstovais, įtrauktais į skaidrumo registrą. Biuras užtikrina, kad Parlamento interneto svetainėje būtų sukurta reikiama informacinė infrastruktūra.
		4. Biuras užtikrina, kad Parlamento interneto svetainės Parlamento narių tinklalapyje būtų sukurta reikiama informacinė infrastruktūra tiems Parlamento nariams, kurie pagal taikytinas Europos Parlamento narių statuto ir jo įgyvendinimo taisyklių nuostatas pageidauja savo iniciatyva paskelbti auditą ar patvirtinimą, kad bendroms išlaidoms kompensuoti skirtą išmoką jie panaudojo laikydamiesi taikytinų Europos Parlamento narių statuto ir jo įgyvendinimo taisyklių normų.
		5. Šios taisyklės negali kitaip kliudyti ar riboti galimybės Parlamento nariams vykdyti savo įgaliojimus ar su jais susijusią politinę ar kitokią veiklą.
		6. Buvusių Parlamento narių elgesio kodeksą, teises ir privilegijas savo sprendimu tvirtina Biuras. Visiems buvusiems Parlamento nariams galioja vienodos nuostatos.
		__________________
		1a Žr. I priedą.
		1b 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Europos Komisijos susitarimas dėl skaidrumo registro, skirto organizacijoms ir savarankiškai dirbantiems asmenims, dalyvaujantiems kuriant ir įgyvendinant Europos Sąjungos politiką (OL L 277, 2014 9 19, p. 11).
Pakeitimas 88 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 32 straipsnio 5 dalis
5. Apie frakcijos sukūrimą pareiškimu pranešama Parlamento pirmininkui. Tame pareiškime nurodomas frakcijos pavadinimas, jos nariai ir biuro sudėtis. Pareiškimą pasirašo visi tos frakcijos nariai.		5. Apie frakcijos sukūrimą pareiškimu pranešama Parlamento pirmininkui. Tame pareiškime:
		– nurodomas frakcijos pavadinimas,
		– pateikiama politinė deklaracija, kurioje nustatytas frakcijos tikslas, ir
		– nurodomi frakcijos narių ir biuro narių vardai ir pavardės.
		Visi tos frakcijos nariai pareiškimo priede raštu deklaruoja, kad jie laikosi tų pačių politinių pažiūrų.
Pakeitimas 21 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 34 straipsnio 1 a dalis (nauja)
		1a. Jungtinių ir kitų neoficialių grupių veikla turi būti visiškai skaidri ir tos grupės negali vykdyti jokios veiklos, kuri galėtų būti painiojama su oficialia Parlamento arba jo organų veikla. Jos negali trečiosiose šalyse organizuoti renginių, kurie sutaptų su oficialių Parlamento organų, įskaitant oficialias rinkimų stebėjimo delegacijas, komandiruotėmis.
Pakeitimas 22 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 34 straipsnio 2 dalis
2. Tokių grupių veikla turi būti visiškai skaidri ir jos negali vykdyti jokios veiklos, kuri galėtų būti painiojama su oficialia Parlamento arba jo valdymo organų veikla. Jeigu paisoma sąlygų, kurios nustatytos pagal Biuro priimtas šių grupių steigimą reglamentuojančias taisykles, frakcijos gali palengvinti šių grupių veiklą, teikdamos joms logistinę paramą.		2. Jeigu paisoma sąlygų, kurios nustatytos Parlamento priimtose tokių grupių steigimą reglamentuojančiose vidaus taisyklėse, frakcijos gali palengvinti šių grupių veiklą, teikdamos joms logistinę paramą.
Pakeitimas 23 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 34 straipsnio 3 dalies 1 a pastraipa (nauja)
		Kitos neoficialios grupės taip pat privalo iki kito mėnesio pabaigos deklaruoti bet kokią pinigais ar natūra gaunamą paramą, kurios Parlamento nariai individualiai nedeklaruoja vykdydami I priede nustatytas jų pareigas.
Pakeitimas 24 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 34 straipsnio 3 a dalis (nauja)
		3a. Tik skaidrumo registre registruoti interesų grupių atstovai gali dalyvauti Parlamento patalpose organizuojamoje jungtinės grupės ar kitos neoficialios grupės veikloje, pvz., dalyvauti jungtinės grupės ar kitos neoficialios grupės posėdžiuose ar renginiuose, teikti toms grupėms paramą arba kartu su jomis organizuoti renginius.
Pakeitimas 25 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 34 straipsnio 4 dalis
4. Kvestoriai tvarko 3 dalyje nurodytų deklaracijų registrą. Šis registras skelbiamas Parlamento interneto svetainėje. Kvestoriai tvirtina su šiomis deklaracijomis susijusią tvarką ir užtikrina, kad šis straipsnis būtų veiksmingai įgyvendinamas.		4. Kvestoriai tvarko 3 dalyje nurodytų deklaracijų registrą. Kvestoriai tvirtina su šiomis deklaracijomis ir jų skelbimu Parlamento interneto svetainėje susijusią tvarką.
Pakeitimas 26 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 34 straipsnio 4 a dalis (nauja)
		4a. Kvestoriai užtikrina, kad šis straipsnis būtų veiksmingai įgyvendinamas.
Pakeitimas 27 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 128 straipsnio 4 dalis
4. Klausimą Parlamente gali pateikti vienas iš klausimo pateikėjų. Į klausimą atsako asmuo, kuriam jis skirtas.		4. Klausimą Parlamente gali pateikti klausimo teikėjų iš anksto paskirtas Parlamento narys. Jei šis Parlamento narys nedalyvauja, klausimas anuliuojamas. Į klausimą atsako asmuo, kuriam jis skirtas.
Pakeitimas 28 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 130 straipsnio 1 dalis
1. Kiekvienas Parlamento narys pagal Darbo tvarkos taisyklių priede išdėstytus kriterijus gali pateikti klausimų Europos Vadovų Tarybos pirmininkui, Tarybai, Komisijai arba Komisijos pirmininko pavaduotojui-Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, į kuriuos atsakoma raštu27. Už tokių klausimų turinį atsako tik jų teikėjai.		1. Kiekvienas Parlamento narys, frakcija arba komitetas pagal Darbo tvarkos taisyklių priede išdėstytus kriterijus27 gali pateikti klausimų Europos Vadovų Tarybos pirmininkui, Tarybai, Komisijai arba Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, į kuriuos atsakoma raštu. Už tokių klausimų turinį atsako tik jų teikėjai.
________________________		____________________
27 Žr. II priedą.		27 Žr. II priedą.
Pakeitimas 29 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 130 straipsnio 2 dalis
2. Klausimai pateikiami Parlamento pirmininkui. Dėl klausimo priimtinumo sprendžia Parlamento pirmininkas. Parlamento pirmininko sprendimas nėra grindžiamas vien tik 1 dalyje nurodyto priedo nuostatomis, bet ir apskritai Darbo tvarkos taisyklių nuostatomis. Klausimo teikėjui pranešama apie motyvuotą Parlamento pirmininko sprendimą.		2. Klausimai pateikiami elektronine forma Parlamento pirmininkui. Dėl klausimo priimtinumo sprendžia Parlamento pirmininkas. Parlamento pirmininko sprendimas nėra grindžiamas vien tik 1 dalyje nurodyto priedo nuostatomis, bet ir apskritai Darbo tvarkos taisyklių nuostatomis. Klausimo teikėjui pranešama apie motyvuotą Parlamento pirmininko sprendimą.
Pakeitimas 30 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 130 straipsnio 3 dalis
3. Klausimai pateikiami elektronine forma. Kiekvienas narys per trijų mėnesių nepertraukiamą laikotarpį gali pateikti ne daugiau kaip dvidešimt klausimų.		3. Kiekvienas Parlamento narys, frakcija arba komitetas per trijų mėnesių nepertraukiamą laikotarpį gali pateikti ne daugiau kaip dvidešimt klausimų. Į klausimus adresatas paprastai atsako per šešias savaites nuo klausimų perdavimo jam dienos. Vis dėlto kiekvienas Parlamento narys, frakcija arba komitetas kas mėnesį gali vieną iš savo klausimų nurodyti kaip prioritetinį klausimą ir į šį klausimą adresatas turi atsakyti per tris savaites nuo to klausimo perdavimo jam dienos.
Pakeitimas 31 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 130 straipsnio 5 dalis
5. Jei per tris savaites (prioritetinio klausimo atveju) arba šešias savaites (neprioritetinio klausimo atveju) nuo tada, kai klausimas perduodamas adresatui, pastarasis į jį negali atsakyti, klausimo teikėjo prašymu šis klausimas gali būti įrašomas į artimiausio atsakingo komiteto posėdžio darbotvarkę.		5. Jei per 3 dalyje nustatytą terminą adresatas į klausimą neatsako, atsakingas komitetas gali nuspręsti jį įrašyti į savo artimiausio posėdžio darbotvarkę.
Pakeitimas 32 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 130 straipsnio 6 dalis
6. Kiekvienas Parlamento narys per mėnesį gali pateikti po vieną prioritetinį klausimą.		Išbraukta.
Pakeitimas 33 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 130 straipsnio 7 dalis
7. Klausimai ir atsakymai, įskaitant bet kokius susijusius priedus, skelbiami Parlamento interneto svetainėje.		(Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.)
Pakeitimas 34 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 130 a straipsnis
130a straipsnis		Išbraukta.
Siauresnės apimties klausimai, į kuriuos atsakoma raštu
1. Siauresnės apimties klausimus, kuriuos sudaro klausimai, į kuriuos atsakoma raštu, Tarybai, Komisijai arba Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai gali pateikti komitetas, frakcija arba ne mažiau kaip penki procentai visų Parlamento narių, siekdami suteikti Parlamentui informaciją konkrečiai nustatyta tema.
Tokie klausimai pateikiami Pirmininkui. Jeigu klausimai atitinka bendrąsias šių Darbo tvarkos taisyklių nuostatas ir šių Darbo tvarkos taisyklių priede28, nustatytus kriterijus, Pirmininkas paprašo klausimo adresatą atsakyti per dvi savaites; Pirmininkas gali pratęsti šį terminą, pasikonsultavęs su klausimo pateikėjais.
2. Klausimai ir atsakymai skelbiami Parlamento interneto svetainėje.
_____________________
28 Žr. II priedą.
Pakeitimas 35 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 130 b straipsnio pavadinimas
Platesnės apimties klausimai, į kuriuos atsakoma raštu ir dėl kurių diskutuojama		Išplėstiniai paklausimai, į kuriuos atsakoma raštu
Pakeitimas 36 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 130 b straipsnio 1 dalis
1. Platesnės apimties klausimus, kuriuos sudaro klausimai, į kuriuos atsakoma raštu ir dėl kurių diskutuojama, Tarybai, Komisijai arba Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai gali pateikti komitetas, frakcija arba ne mažiau kaip penki procentai visų Parlamento narių. Į klausimą galima įtraukti trumpą aiškinamąjį pareiškimą.		1. Išplėstinius paklausimus sudaro klausimai, į kuriuos atsakoma raštu ir kuriuos Tarybai, Komisijai arba Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai teikia frakcija.
Tokie klausimai pateikiami Pirmininkui raštu. Jeigu klausimai atitinka bendrąsias šių Darbo tvarkos taisyklių nuostatas ir šių Darbo tvarkos taisyklių priede29, nustatytus kriterijus, Pirmininkas nedelsdamas informuoja klausimo adresatą apie klausimą ir paprašo klausimo adresatą informuoti, ar į klausimą bus atsakyta ir, jei taip, kada tai bus padaryta.
_____________________
29 Žr. II priedą.
Pakeitimas 37 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 130 b straipsnio 1 a dalis (nauja)
		1a. Išplėstinis paklausimas turi būti bendros svarbos ir pateikiamas raštu Parlamento pirmininkui. Jis negali viršyti 500 žodžių. Jeigu išplėstinis paklausimas atitinka apskritai šių Darbo tvarkos taisyklių nuostatas, Parlamento pirmininkas nedelsdamas jį perduoda adresatui, kad šis į jį atsakytų raštu.
Pakeitimas 38 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 130 b straipsnio 1 b dalis (nauja)
		1b. Kasmet gali būti pateikiama ne daugiau kaip 30 išplėstinių paklausimų. Pirmininkų sueiga užtikrina, kad išplėstiniai paklausimai frakcijoms būtų paskirstomi sąžiningai ir kad nė viena frakcija nepateiktų daugiau kaip vieno paklausimo per mėnesį.
Pakeitimas 39 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 130 b straipsnio 1 c dalis (nauja)
		1c. Jeigu adresatas į paklausimą neatsako per šešias savaites nuo paklausimo perdavimo jam dienos, šis paklausimas jo autoriaus prašymu įrašomas į galutinį Parlamento darbotvarkės projektą pagal 149 straipsnyje nustatytą tvarką ir laikantis 3a dalies nuostatų.
Pakeitimas 40 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 130 b straipsnio 2 dalis
2. Gavus raštišką atsakymą, platesnės apimties klausimas įtraukiamas į Parlamento darbotvarkės projektą pagal 149 straipsnyje numatytą procedūrą. Privaloma surengti diskusijas, jeigu to prašo komitetas, frakcija arba ne mažiau kaip penki procentai Parlamento narių.		2. Gavus raštišką atsakymą, išplėstinis paklausimas įtraukiamas į galutinį Parlamento darbotvarkės projektą pagal 149 straipsnyje nustatytą tvarką ir laikantis 3a dalies nuostatų, jeigu to prašo ne mažiau kaip vidutinę ribą siekiantis Parlamento narių skaičius arba frakcija (-os).
Pakeitimas 41 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 130 b straipsnio 3 dalis
3. Jeigu klausimo adresatas atsisako atsakyti į klausimą arba neatsako į klausimą per tris savaites, klausimas įtraukiamas į darbotvarkės projektą. Privaloma surengti diskusijas, jeigu to prašo komitetas, frakcija arba ne mažiau kaip penki procentai Parlamento narių. Prieš diskusiją galima suteikti leidimą vienam iš klausimo pateikėjų paaiškinti papildomas klausimo pateikimo priežastis.		Išbraukta.
Pakeitimas 42 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 130 b straipsnio 3 a dalis
		3a. Tos pačios mėnesinės sesijos metu negali būti svarstomi daugiau kaip trys išplėstiniai paklausimai. Jeigu per tą pačią mėnesinę sesiją prašoma surengti diskusijas dėl daugiau kaip trijų išplėstinių paklausimų, Pirmininkų sueiga įtraukia juos į galutinį darbotvarkės projektą tokia eilės tvarka, kokia gavo tuos prašymus surengti diskusijas.
Pakeitimas 43 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 130 b straipsnio 4 dalis
4. Klausimą Parlamente gali pateikti vienas iš klausimo pateikėjų. Atsako vienas atitinkamos institucijos narys.		4. Išplėstinį paklausimą Parlamente teikia autoriaus arba prašančiųjų surengti diskusijas pagal 2 dalį iš anksto paskirtas Parlamento narys. Jeigu šis Parlamento narys nedalyvauja, išplėstinis paklausimas anuliuojamas. Į paklausimą atsako asmuo, kuriam jis skirtas.
123 straipsnio 2–5 dalys dėl pasiūlymų dėl rezoliucijos pateikimo ir balsavimo dėl jų taikomos mutatis mutandis.		123 straipsnio 2–8 dalys dėl pasiūlymų dėl rezoliucijų pateikimo ir balsavimo dėl jų taikomos mutatis mutandis.
Pakeitimas 44 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 130 b straipsnio 5 dalis
5. Tokie klausimai, o taip pat ir atsakymai į juos skelbiami Parlamento interneto svetainėje.		5. Tokie paklausimai ir atsakymai į juos skelbiami Parlamento interneto svetainėje.
Pakeitimas 45 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 165 straipsnio 1 dalis
1. Parlamento pirmininkas paragina laikytis tvarkos Parlamento narį, kuris trukdo sklandžiam posėdžio darbui ar kurio elgesys nesuderinamas su atitinkamomis 11 straipsnio nuostatomis.		1. Parlamento pirmininkas paragina laikytis tvarkos Parlamento narį, kuris pažeidžia 11 straipsnio 3b arba 3c dalyje nustatytas elgesio normas.
Pakeitimas 46 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 165 straipsnio 2 dalis
2. Jei nusižengimas kartojasi, Parlamento pirmininkas antrą kartą paragina Parlamento narį laikytis tvarkos, ir šis įspėjimas įrašomas į protokolą.		2. Jei pažeidimas kartojasi, Parlamento pirmininkas antrą kartą paragina Parlamento narį laikytis tvarkos, ir šis įspėjimas įrašomas į protokolą.
Pakeitimas 47 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 165 straipsnio 3 dalis
3. Jei trukdoma toliau ar padaromi nauji nusižengimai, Parlamento pirmininkas gali iš Parlamento nario atimti teisę kalbėti bei išprašyti jį iš salės neleisdamas dalyvauti likusioje plenarinio posėdžio dalyje. Ypač rimtais atvejais Parlamento pirmininkas gali atitinkamą Parlamento narį išprašyti iš salės neleisdamas dalyvauti likusioje plenarinio posėdžio dalyje nedelsdamas ir be antrojo įspėjimo. Generalinis sekretorius, pasitelkdamas į pagalbą salės tvarkdarius ir, jei būtina, Parlamento Apsaugos tarnybą, nedelsdamas pasirūpina, kad tokios drausminės priemonės būtų vykdomos.		3. Jei elgesio normos pažeidžiamos toliau ar padaromi nauji pažeidimai, Parlamento pirmininkas gali iš Parlamento nario atimti teisę kalbėti bei išprašyti jį iš salės neleisdamas dalyvauti likusioje plenarinio posėdžio dalyje. Ypač rimtais atvejais Parlamento pirmininkas gali atitinkamą Parlamento narį išprašyti iš salės neleisdamas dalyvauti likusioje plenarinio posėdžio dalyje nedelsdamas ir be antrojo įspėjimo. Generalinis sekretorius, pasitelkdamas į pagalbą salės tvarkdarius ir, jei būtina, Parlamento Apsaugos tarnybą, nedelsdamas pasirūpina, kad tokios drausminės priemonės būtų vykdomos.
Pakeitimas 48 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 165 straipsnio 5 dalis
5. Parlamento pirmininkas gali liepti nutraukti tiesioginę plenarinio posėdžio transliaciją, jei Parlamento narys savo kalba arba elgesiu ką nors šmeižia, reiškia rasistines ar ksenofobines mintis.		5. Parlamento pirmininkas gali nuspręsti nutraukti tiesioginę plenarinio posėdžio transliaciją, jei Parlamento narys pažeidžia 11 straipsnio 3b arba 3c dalį.
Pakeitimas 49 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 165 straipsnio 6 dalies 1 pastraipa
Parlamento pirmininkas gali nuspręsti iš posėdžio garso ir vaizdo įrašų ištrinti Parlamento nario kalbos dalis, kuriose kas nors šmeižiamas, reiškiamos rasistinės ar ksenofobinės mintys.		Parlamento pirmininkas gali nuspręsti iš posėdžio garso ir vaizdo įrašų ištrinti Parlamento nario kalbos dalis, kuriomis pažeidžiama 11 straipsnio 3b arba 3c dalis.
Pakeitimas 50 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 166 straipsnio 1 dalis
1. Rimto trukdymo posėdžio darbui ir sutrikimų Parlamento darbe atvejais, kai pažeidžiami 11 straipsnyje nustatyti principai, Parlamento pirmininkas priima motyvuotą sprendimą, kuriuo skiriama atitinkama nuobauda.		1. Šiurkštaus 11 straipsnio 3a–5b dalių pažeidimo atvejais Parlamento pirmininkas priima motyvuotą sprendimą, kuriuo pažeidimą padariusiam Parlamento nariui skiriama atitinkama nuobauda pagal šį straipsnį.
		Kai pažeidžiama 11 straipsnio 3b arba 3c dalis, Parlamento pirmininkas gali priimti motyvuotą sprendimą pagal šį straipsnį, nepriklausomai nuo to, ar atitinkamam Parlamento nariui buvo anksčiau skirta 165 straipsnyje nustatyta kuri nors neatidėliotina priemonė, ar ne.
		Kai pažeidžiama 11 straipsnio 3e dalis, Parlamento pirmininkas gali priimti motyvuotą sprendimą pagal šį straipsnį tik tada, jeigu pagal taikytiną vidaus administracinę priekabiavimo atvejų nagrinėjimo ir jo prevencijos procedūrą buvo nustatyta, kad būta priekabiavimo.
		Parlamento pirmininkas gali skirti nuobaudą Parlamento nariui tais atvejais, kuriais pagal šias Darbo tvarkos taisykles arba Biuro pagal 25 straipsnį priimtą sprendimą numatyta taikyti šį straipsnį.
Prieš priimdamas sprendimą, Parlamento pirmininkas atitinkamo nario paprašo raštu pateikti pastabas. Ypatingais atvejais Parlamento pirmininkas gali atitinkamą narį pakviesti pateikti savo pastabas žodžiu.
Atitinkamam nariui apie tą sprendimą pranešama registruotu laišku arba, skubiais atvejais, per kurjerius.
Po to, kai apie tą sprendimą pranešama atitinkamam Parlamento nariui, apie jam paskirtą nuobaudą Parlamento pirmininkas paskelbia Parlamentui. Informuojami valdymo organų, komitetų ar delegacijų, kuriems tas Parlamento narys priklauso, pirmininkai.
Kai spendimas dėl nuobaudos tampa galutiniu, jis skelbiamas matomoje Parlamento interneto svetainės vietoje ir ten lieka likusią parlamentinės kadencijos dalį.
Pakeitimas 51 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 166 straipsnio 1 a dalis (nauja)
		1a. Prieš priimdamas sprendimą, Parlamento pirmininkas atitinkamo nario paprašo raštu pateikti pastabas. Parlamento pirmininkas gali nuspręsti atitinkamą narį pakviesti pateikti savo pastabas žodžiu, jei tai daryti tikslingiau.
		Atitinkamam Parlamento nariui apie sprendimą skirti nuobaudą pranešama registruotu laišku arba skubiais atvejais per kurjerius.
		Po to, kai apie tą sprendimą pranešama atitinkamam Parlamento nariui, apie jam paskirtą nuobaudą Parlamento pirmininkas paskelbia Parlamentui. Informuojami valdymo organų, komitetų ar delegacijų, kuriems tas Parlamento narys priklauso, pirmininkai.
		Kai sprendimas dėl nuobaudos tampa galutiniu, jis skelbiamas matomoje Parlamento interneto svetainės vietoje ir ten lieka likusią Parlamento kadencijos dalį.
Pakeitimas 52 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 166 straipsnio 2 dalis
2. Įvertinant konkretų elgesį, būtina atsižvelgti į jo išskirtinį, pasikartojantį ar nuolatinį pobūdį, taip pat ir į jo šiurkštumo laipsnį.		2. Įvertinant konkretų elgesį, būtina atsižvelgti į jo išskirtinį, pasikartojantį ar nuolatinį pobūdį, taip pat ir į jo šiurkštumo laipsnį. Atitinkamais atvejais taip pat atsižvelgiama į galimą žalą Europos Parlamento orumui ir reputacijai.
Reikėtų skirti matomo pobūdžio elgesį, kuris gali būti toleruojamas, jeigu juo niekas neįžeidžiamas ar neapšmeižiamas, kuris nėra rasistinis ar ksenofobinis ir neperžengia leistinų ribų, ir elgesį, kuriuo aktyviai trikdoma Parlamento veikla.
Pakeitimas 53 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 166 straipsnio 4 dalis
4. 3 dalies b–e punktuose nustatytos priemonės gali būti padvigubintos, jei nusižengiama pakartotinai arba jei Parlamento narys atsisako laikytis priemonių, kurių imtasi pagal 165 straipsnio 3 dalį.		4. 3 dalies b–e punktuose nustatytos priemonės gali būti padvigubintos, jei pažeidžiama pakartotinai arba jei Parlamento narys atsisako laikytis priemonių, kurių imtasi pagal 165 straipsnio 3 dalį.
Pakeitimas 54 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 174 straipsnio 7 dalis
7. Parlamento pirmininkas gali pasiūlyti balsuoti dėl kitų pakeitimų vienu metu, jei pakeitimai vienas kitą papildo, jeigu frakcija arba ne mažiau kaip žemą ribą siekiantis Parlamento narių skaičius nepaprašo atskiro balsavimo arba balsavimo dalimis. Pakeitimų autoriai taip pat gali pasiūlyti balsuoti dėl visų pakeitimų vienu metu, kai jų pakeitimai papildo vienas kitą.		7. Parlamento pirmininkas gali pasiūlyti balsuoti dėl kitų pakeitimų vienu metu, jei pakeitimai vienas kitą papildo, jeigu frakcija arba ne mažiau kaip žemą ribą siekiantis Parlamento narių skaičius nepaprašo atskiro balsavimo arba balsavimo dalimis. Pakeitimų autoriai taip pat gali pasiūlyti balsuoti dėl savo pakeitimų.
Pakeitimas 55 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 174 straipsnio 10 dalis
10. Dėl pakeitimų, dėl kurių prašoma balsuoti vardiniu būdu, vyksta atskiras balsavimas.		10. Pakeitimai, dėl kurių prašoma balsuoti vardiniu būdu, teikiami balsuoti atskirai nuo kitų pakeitimų.
Pakeitimas 56 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 177 straipsnio išaiškinimas
Bet koks šio straipsnio pažeidimas bus laikomas rimtu trukdymu posėdžio darbui pagal 166 straipsnio 1 dalį ir sukels tame straipsnyje nurodytas teisines pasekmes.		Bet koks šio straipsnio pažeidimas laikomas šiurkščiu 11 straipsnio 3b dalies pažeidimu.
Pakeitimas 57 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 196 straipsnis
196 straipsnis		196 straipsnis
Nuolatinių komitetų sudarymas		Nuolatinių komitetų sudarymas
Pirmininkų sueigos siūlymu Parlamentas sudaro nuolatinius komitetus. Jų įgaliojimai nustatomi Darbo tvarkos taisyklių priede52. Tas priedas priimamas balsavusiųjų balsų dauguma. Šių komitetų nariai skiriami naujai išrinkto Parlamento pirmos mėnesinės sesijos metu ir perrenkami po dvejų su puse metų.		Pirmininkų sueigos siūlymu Parlamentas sudaro nuolatinius komitetus. Jų atsakomybės sritys nustatomos viename iš Darbo tvarkos taisyklių priedų52. Tas priedas priimamas balsavusiųjų balsų dauguma. Šių komitetų nariai skiriami naujai išrinkto Parlamento pirmos mėnesinės sesijos metu.
Nuolatinių komitetų įgaliojimai taip pat gali būti tvirtinami skirtingu nei komitetų sudarymo metu.		Nuolatinių komitetų atsakomybės sritys taip pat gali būti iš naujo nustatomos ne komitetų sudarymo metu.
_________________		_________________
52 Žr. V priedą.		52 Žr. V priedą.
Pakeitimas 58 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 204 straipsnio 1 dalis
1. Per pirmąjį komiteto posėdį, vykstantį po komiteto narių paskyrimo pagal 199 straipsnį, komitetas išsirenka biurą, kurį sudaro pirmininkas ir pirmininko pavaduotojai, renkami atskirais balsavimais iš tikrųjų to komiteto narių. Sprendimą dėl to, kiek pirmininko pavaduotojų bus renkama, priima Parlamentas, atsižvelgdamas į Pirmininkų sueigos pasiūlymą. Parlamento įvairovė turi būti atspindima kiekvieno komiteto biuro sudėtyje; neleidžiama, kad biurą sudarytų vien vyrai arba vien moterys arba kad visi pirmininko pavaduotojai būtų iš tos pačios valstybės nares.		1. Per pirmąjį komiteto posėdį, vykstantį po komiteto narių paskyrimo pagal 199 straipsnį ir po dvejų su puse metų, komitetas išsirenka biurą, kurį sudaro pirmininkas ir pirmininko pavaduotojai, renkami atskirais balsavimais iš tikrųjų to komiteto narių. Sprendimą dėl to, kiek pirmininko pavaduotojų bus renkama, priima Parlamentas, atsižvelgdamas į Pirmininkų sueigos pasiūlymą. Parlamento įvairovė turi būti atspindima kiekvieno komiteto biuro sudėtyje; neleidžiama, kad biurą sudarytų vien vyrai arba vien moterys arba kad visi pirmininko pavaduotojai būtų iš tos pačios valstybės narės.
Pakeitimas 59 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 210 a straipsnio pavadinimas
Komiteto susipažinimo su Parlamento gauta konfidencialia informacija procedūra		Komiteto susipažinimo su konfidencialia informacija uždarame posėdyje procedūra
Pakeitimas 60 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 210 a straipsnio 3 dalies 1 pastraipa
Kai komiteto pirmininkas paskelbia, kad bus taikoma konfidencialumo procedūra, posėdyje leidžiama dalyvauti tik komiteto nariams ir pareigūnams bei ekspertams, kuriuos iš anksto paskyrė pirmininkas ir kurių dalyvavimas posėdyje yra tikrai būtinas.		Kai komiteto pirmininkas pareiškia, kad turi būti taikoma konfidenciali procedūra, rengiamas uždaras posėdis ir jame gali dalyvauti tik komiteto nariai, įskaitant ir pavaduojančius narius. Komitetas, vadovaudamasis taikytinais tarpinstituciniais teisės aktais, gali nuspręsti, kad kiti Parlamento nariai gali dalyvauti posėdyje pagal 206 straipsnio 3 dalį. Posėdyje taip pat gali dalyvauti asmenys, kuriuos komiteto pirmininkas, laikydamasis visų Konfidencialios informacijos tvarkymo Europos Parlamente taisyklėse nustatytų apribojimų, nurodė kaip atitinkančius principą „būtina žinoti“. Norint susipažinti su slaptumo žyma „CONFIDENTIEL UE/EU CONFIDENTIAL“ ir aukštesnio lygio slaptumo žyma pažymėta įslaptinta informacija arba tuo atveju, jei esama tarpinstituciniuose teisės aktuose nustatytų specialių apribojimų dėl susipažinimo su informacija, gali būti taikomi papildomi apribojimai.
Pakeitimas 61 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 210 a straipsnio 4 dalis
4. Ne mažiau kaip vidutinę ribą siekiantis Parlamento narių skaičius arba frakcija (-os), pritaikę konfidencialumo procedūrą, gali pateikti prašymą išnagrinėti, ar nebuvo pažeistas slaptumas. Šis prašymas gali būti įrašytas į kito komiteto posėdžio darbotvarkę. Jei tam pritaria dauguma komiteto narių, komitetas gali nuspręsti klausimą perduoti Parlamento pirmininkui svarstyti toliau pagal 11 ir 166 straipsnius.		4. Ne mažiau kaip vidutinę ribą siekiantis Parlamento narių skaičius arba frakcija (-os), pritaikę konfidencialumo procedūrą, gali pateikti prašymą išnagrinėti, ar nebuvo pažeistas slaptumas; tai nedaro poveikio taikytinoms taisyklėms dėl konfidencialumo pažeidimo. Šis prašymas gali būti įrašytas į kito komiteto posėdžio darbotvarkę. Jei tam pritaria dauguma komiteto narių, komitetas gali nuspręsti klausimą perduoti Parlamento pirmininkui svarstyti toliau pagal 11 ir 166 straipsnius.
Pakeitimas 62 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 211 straipsnio pavadinimas
Viešieji svarstymai, susiję su piliečių iniciatyvomis		Viešieji svarstymai ir diskusijos dėl piliečių iniciatyvų
Pakeitimas 63 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 211 straipsnio 7 a dalis (nauja)
		7a. Parlamentas rengia diskusijas dėl piliečių iniciatyvos, paskelbtos atitinkamame registre pagal Reglamento (ES) Nr. 211/2011 10 straipsnio 1 dalies a punktą, kitoje mėnesinėje sesijoje po viešojo svarstymo ir, įtraukdamas šias diskusijas į savo darbotvarkę, nusprendžia, ar diskusijos turi būti užbaigiamos rezoliucijos priėmimu. Diskusijos nebaigiamos rezoliucijos priėmimu, jei šios ar artimiausios mėnesinės sesijos posėdyje yra numatytas pranešimas tuo pačiu ar panašiu klausimu, nebent dėl ypatingų priežasčių Parlamento pirmininkas pasiūlytų priešingai. Jei Parlamentas nusprendžia diskusijas užbaigti rezoliucijos priėmimu, už atitinkamą klausimą atsakingas komitetas, frakcija arba ne mažiau kaip žemą ribą siekiančio Parlamento narių skaičius gali pateikti pasiūlymą dėl rezoliucijos. 123 straipsnio 3–8 dalys dėl pasiūlymų dėl rezoliucijos pateikimo ir balsavimo dėl jų taikomos mutatis mutandis.
Pakeitimas 76 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 211 straipsnio 8 dalis
8. Jei Komisija nepateikia pasiūlymo dėl teisės akto dėl pagal Reglamento (ES) Nr. 211/2011 9 straipsnį sėkmingai pateiktos piliečių iniciatyvos per 12 mėnesių laikotarpį nuo dienos, kurią pateikia teigiamą nuomonę dėl tos iniciatyvos ir komunikate nustato veiksmus, kurių ji rengiasi imtis, už atitinkamą sritį atsakingas komitetas, pasikonsultavęs su piliečių iniciatyvos organizatoriais, gali surengti klausymą ir prireikus pradėti 46 straipsnyje nustatytą procedūrą, siekiant pasinaudoti Parlamento teise prašyti Komisijos pateikti atitinkamą pasiūlymą.		8. Komisijai pateikus komunikatą, kuriame išdėstomos teisinės ir politinės išvados dėl konkrečios piliečių iniciatyvos, Parlamentas įvertina veiksmus, kurių ėmėsi Komisija, parengusi šį komunikatą. Jei Komisija nepateikia atitinkamo pasiūlymo dėl piliečių iniciatyvos, už atitinkamą sritį atsakingas komitetas, pasikonsultavęs su piliečių iniciatyvos organizatoriais, gali surengti klausymą. Be to, Parlamentas gali nuspręsti, ar surengti plenarinio posėdžio diskusijas ir ar užbaigti šias diskusijas rezoliucijos priėmimu. Mutatis mutandis taikoma 211 straipsnio 7a dalyje nustatyta tvarka. Parlamentas taip pat gali nuspręsti pasinaudoti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 225 straipsniu jam suteikta teise ir atitinkamai pradėti 46 straipsnyje nustatytą procedūrą.
Pakeitimas 64 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 223 a straipsnio pavadinimo išnaša
61 223a straipsnis taikomas tik Europos politinėms partijoms ir Europos politiniams fondams, kaip nustatyta Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 2 straipsnio 3 ir 4 dalyse. Žr. taip pat 224 ir 225 straipsnių išnašas.		61 223a straipsnis taikomas tik Europos politinėms partijoms ir Europos politiniams fondams, kaip nustatyta Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 2 straipsnio 3 ir 4 dalyse.
Pakeitimas 65 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 223 a straipsnio 2 a dalis (nauja)
		2a. Pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 10 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą ne mažiau kaip 50 piliečių grupė gali pateikti pagrįstą prašymą, kuriuo Parlamentas raginamas prašyti atlikti 2 dalyje nurodytą patikrinimą. Šio pagrįsto prašymo negali nei teikti, nei pasirašyti Parlamento nariai. Jame turi būti pateikti pakankami faktiniai įrodymai, patvirtinantys, kad atitinkama Europos politinė partija ar Europos politinis fondas neatitinka 2 dalyje nurodytų sąlygų.
		Parlamento pirmininkas priimtinus piliečių grupių prašymus perduoda komitetui, atsakingam už tolesnį prašymų nagrinėjimą.
		Išnagrinėjęs prašymą (tai turi būti atlikta per keturis mėnesius nuo tos dienos, kai Parlamento pirmininkas perduoda prašymą), atsakingas komitetas jį sudarančių narių balsų dauguma, atstovaujančia ne mažiau kaip trims frakcijoms, gali pateikti pasiūlymą patenkinti prašymą ir apie tai pranešti Parlamento pirmininkui.
		Piliečių grupė informuojama apie nagrinėjimo komitete rezultatus.
		Gavęs komiteto pasiūlymą, Parlamento pirmininkas perduoda prašymą Parlamentui.
		Perdavus tokį prašymą, Parlamentas balsavusiųjų dauguma nusprendžia, ar teikti prašymą Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų institucijai.
		Komitetas priima tokių piliečių grupių prašymų tvarkymo gaires.
Pakeitimas 89/rev Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 228 a straipsnis (naujas)
		228a straipsnis
		Lyčių aspekto integravimas
		Biuras priima lyčių lygybės veiksmų planą, kuriuo siekiama į visą Parlamento veiklą visais lygmenimis ir visais etapais įtraukti lyčių aspektą. Šio lyčių lygybės veiksmų plano stebėsena vykdoma du kartus per metus, o peržiūra – bent kas penkerius metus.
Pakeitimas 66 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 229 straipsnio 3 dalis
Šios nuostatos netaikomos peticijoms ir pareiškimams, dėl kurių nebūtinas sprendimas.		Šios nuostatos netaikomos peticijoms, piliečių iniciatyvoms ir pareiškimams, dėl kurių nebūtinas sprendimas.
Pakeitimas 67 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės II priedo pavadinimas
PAGAL 130, 130A, 130B, 131 IR 131A STRAIPSNIUS TEIKIAMIEMS KLAUSIMAMS, Į KURIUOS ATSAKOMA RAŠTU, TAIKOMI KRITERIJAI		PAGAL 130, 131 IR 131A STRAIPSNIUS TEIKIAMIEMS KLAUSIMAMS, Į KURIUOS ATSAKOMA RAŠTU, TAIKOMI KRITERIJAI

Sąjungos muitinės kodeksas: Italijos Kampionės savivaldybės ir Italijai priklausančios Lugano ežero dalies įtraukimas į Sąjungos muitų teritoriją ***I

129k

39k

		Rezoliucija
		Tekstas

2019 m. sausio 31 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (COM(2018)0259 – C8-0180/2018 – 2018/0123(COD))

P8_TA(2019)0047

A8-0368/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0259),

– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 33, 114 bei 207 straipsnius, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8‑0180/2018),

– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

– atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 12 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

– atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2018 m. gruodžio 12 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą (A8-0368/2018),

1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3. paveda Pirmininkui Parlamento poziciją perduoti Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. sausio 31 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/..., kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas

P8_TC1-COD(2018)0123

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2019/474.)

(1)	OL C 367, 2018 10 10, p. 39.

Tam tikros tiesioginių išmokų ir paramos kaimo plėtrai taisyklės, taikomos 2019 ir 2020 m. ***I

128k

43k

		Rezoliucija
		Tekstas

2019 m. sausio 31 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamentų (ES) Nr. 1305/2013 ir (ES) Nr. 1307/2013 nuostatos, susijusios su tam tikromis tiesioginių išmokų ir paramos kaimo plėtrai taisyklėmis, taikomomis 2019 ir 2020 m. (COM(2018)0817 – C8-0506/2018 – 2018/0414(COD))

P8_TA(2019)0048

A8-0018/2019

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0817),

– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, į 42 straipsnį ir į 43 straipsnio 2 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0506/2018),

– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

– pasikonsultavęs su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu,

– atsižvelgdamas į 2019 m. sausio 14 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Europos Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą (A8-0018/2019),

A. kadangi dėl skubos priežasčių yra pateisinama balsuoti prieš pasibaigiant Protokolo Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo 6 straipsnyje nustatytam aštuonių savaičių laikotarpiui;

1. priima per pirmąjį svarstymą savo poziciją toliau pateiktą poziciją;

2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3. paveda Pirmininkui Parlamento poziciją perduoti Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. sausio 31 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/..., kuriuo iš dalies keičiamos reglamentų (ES) Nr. 1305/2013 ir (ES) Nr. 1307/2013 nuostatos, susijusios su tam tikromis tiesioginių išmokų ir paramos kaimo plėtrai taisyklėmis, taikomomis 2019 ir 2020 m.

P8_TC1-COD(2018)0414

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2019/288.)

Dominikos Respublikos prisijungimas prie 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų *

121k

42k

2019 m. sausio 31 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo, kuriuo Austrija, Kipras, Kroatija, Liuksemburgas, Portugalija, Rumunija ir Jungtinė Karalystė įgaliojami dėl Europos Sąjungos interesų pritarti Dominikos Respublikos prisijungimui prie 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (COM(2018)0526 – C8-0376/2018 – 2018/0276(NLE))

P8_TA(2019)0049

A8-0451/2018

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo (COM(2018)0526),

– atsižvelgdamas į 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų 38 straipsnio ketvirtą pastraipą,

– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 81 straipsnio 3 dalį ir į 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos b punktą, pagal kuriuos Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8-0376/2018),

– atsižvelgdamas į Teisingumo Teismo nuomonę(1) dėl išimtinės Europos Sąjungos išorės kompetencijos padaryti pareiškimą dėl pritarimo prisijungimui prie 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų,

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 78c straipsnį ir į 108 straipsnio 8 dalį,

– atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0451/2018),

1. pritaria tam, kad Austrija, Kipras, Kroatija, Liuksemburgas, Portugalija, Rumunija ir Jungtinė Karalystė įgaliojami dėl Europos Sąjungos interesų pritarti Dominikos Respublikos prisijungimui prie 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų;

2. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, taip pat Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos Nuolatiniam biurui.

(1)	Teisingumo Teismo 2014 m. spalio 14 d. nuomonė Nr. 1/13, ECLI:EU:C:2014:2303.

Ekvadoro ir Ukrainos prisijungimas prie 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų *

119k

42k

2019 m. sausio 31 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo, kuriuo Austrija įgaliojama dėl Europos Sąjungos interesų pritarti Ekvadoro ir Ukrainos prisijungimui prie 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (COM(2018)0527 – C8-0375/2018 – 2018/0277(NLE))

P8_TA(2019)0050

A8-0452/2018

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo (COM(2018)0527),

– atsižvelgdamas į 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų 38 straipsnio ketvirtą pastraipą,

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 78c straipsnį ir į 108 straipsnio 8 dalį,

– atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0452/2018),

1. pritaria tam, kad Austrija įgaliojama dėl Europos Sąjungos interesų pritarti Ekvadoro ir Ukrainos prisijungimui prie 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų;

(1)	Teisingumo Teismo 2014 m. spalio 14 d. nuomonė Nr. 1/13, ECLI:EU:C:2014:2303.

Hondūro prisijungimas prie 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų *

120k

42k

2019 m. sausio 31 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo, kuriuo Austrija ir Rumunija įgaliojamos dėl Europos Sąjungos interesų pritarti Hondūro prisijungimui prie 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (COM(2018)0528 – C8-0377/2018 – 2018/0278(NLE))

P8_TA(2019)0051

A8-0457/2018

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo (COM(2018)0528),

– atsižvelgdamas į 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų 38 straipsnio ketvirtą pastraipą,

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 78c straipsnį ir į 108 straipsnio 8 dalį,

– atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0457/2018),

1. pritaria tam, kad Austrija ir Rumunija įgaliojamos dėl Europos Sąjungos interesų pritarti Hondūro prisijungimui prie 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų;

(1)	Teisingumo Teismo 2014 m. spalio 14 d. nuomonė Nr. 1/13, ECLI:EU:C:2014:2303.

Baltarusijos ir Uzbekistano prisijungimas prie 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų *

121k

42k

2019 m. sausio 31 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo, kuriuo Austrija, Liuksemburgas ir Rumunija įgaliojami dėl Europos Sąjungos interesų pritarti Baltarusijos ir Uzbekistano prisijungimui prie 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (COM(2018)0530 – C8-0378/2018 – 2018/0279(NLE))

P8_TA(2019)0052

A8-0458/2018

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo (COM(2018)0530),

– atsižvelgdamas į 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų 38 straipsnio ketvirtą pastraipą,

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 78c straipsnį ir į 108 straipsnio 8 dalį,

– atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0458/2018),

1. pritaria tam, kad Austrija, Liuksemburgas ir Rumunija įgaliojami dėl Europos Sąjungos interesų pritarti Baltarusijos ir Uzbekistano prisijungimui prie 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų;

(1)	Teisingumo Teismo 2014 m. spalio 14 d. nuomonė Nr. 1/13, ECLI:EU:C:2014:2303.

Užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos Sąjungos asociacija, apimanti ES, Grenlandijos ir Danijos santykius *

258k

69k

2019 m. sausio 31 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos Sąjungos asociacijos ir Europos Sąjungos ir Grenlandijos bei Danijos Karalystės santykių (Užjūrio asociacijos sprendimas) (COM(2018)0461 – C8-0379/2018 – 2018/0244(CNS))

P8_TA(2019)0053

A8-0480/2018

(Speciali teisėkūros procedūra: konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2018)0461),

– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 203 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8-0379/2018),

— atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 78 c straipsnį,

– atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pranešimą (A8-0480/2018),

1. pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2. ragina Komisiją atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 293 straipsnio 2 dalį;

3. ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4. ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Komisijos siūlomas tekstas		Pakeitimas
Pakeitimas 1 Pasiūlymas dėl sprendimo 6 konstatuojamoji dalis
(6) naujajame sprendime turėtų būti pabrėžiamos bendradarbiavimo su Grenlandija ypatybės, kaip antai tikslas išsaugoti glaudžius ir ilgalaikius Sąjungos, Grenlandijos ir Danijos ryšius, taip pat turėtų būti pripažįstama Grenlandijos geografinė ir strateginė padėtis, Grenlandijos ir Sąjungos dialogo politikos klausimais svarba, Sąjungos ir Grenlandijos žuvininkystės partnerystės susitarimas ir galimas bendradarbiavimas Arkties klausimais. Naujasis sprendimas turėtų padėti spręsti visuotinius uždavinius, kad būtų galima parengti iniciatyvią darbotvarkę ir siekti abipusių interesų, visų pirma susijusių su didėjančiu klimato kaitos poveikiu žmogaus veiklai ir aplinkai, jūrų transportu, gamtiniais ištekliais, įskaitant žaliavas ir žuvų išteklius, taip pat su moksliniais tyrimais ir inovacijomis;		(6) naujajame sprendime turėtų būti pabrėžiamos bendradarbiavimo su Grenlandija ypatybės. 2003 m. Taryba sutarė, kad būsimi Sąjungos ir Grenlandijos santykiai po 2006 m. bus grindžiami visapusiška partneryste siekiant tvaraus vystymosi, kurią įgyvendinant bus sudarytas specialus žvejybos susitarimas, dėl kurio bus susitarta vadovaujantis tokiems susitarimams nustatytomis bendrosiomis taisyklėmis ir principais. Be to, Europos Sąjungos ir Grenlandijos Vyriausybės bei Danijos Vyriausybės bendroje deklaracijoje dėl Europos Sąjungos ir Grenlandijos santykių, pasirašytoje Briuselyje 2015 m. kovo 19 d., buvo priminti istoriniai, politiniai, ekonominiai ir kultūriniai Sąjungos ir Grenlandijos ryšiai ir pabrėžta būtinybė stiprinti santykius ir bendradarbiavimą remiantis abipusiais interesais. Todėl partneryste pagal šį naująjį sprendimą turėtų būti siekiama išsaugoti glaudžius ir ilgalaikius Sąjungos, Grenlandijos ir Danijos ryšius ir ji turėtų padėti spręsti pasaulinius uždavinius, sudarant sąlygas plėtoti dinamišką darbotvarkę ir siekti abipusių interesų. Sprendime turėtų būti pabrėžiamos bendradarbiavimo su Grenlandija ypatybės, pripažįstant Grenlandijos geografinę ir strateginę padėtį, Grenlandijos ir Sąjungos dialogo politikos klausimais svarbą, Sąjungos ir Grenlandijos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimą ir galimą bendradarbiavimą Arkties klausimais. Sprendime visų pirma turėtų būti atsižvelgiama į didėjantį klimato kaitos poveikį žmogaus veiklai ir aplinkai, jūrų transportui, gamtos ištekliams, įskaitant žaliavas ir žuvų išteklius, taip pat moksliniams tyrimams ir inovacijoms;
Pakeitimas 2 Pasiūlymas dėl sprendimo 16 konstatuojamoji dalis
(16) atsižvelgiant į kovos su klimato kaita svarbą ir atitinkamai laikantis Sąjungos įsipareigojimų įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, šia programa bus padedama įtraukti klimato politikos veiksmus į Sąjungos politikos sritis ir pasiekti bendrąjį tikslą, kad 25 proc. Sąjungos biudžeto išlaidų būtų skiriama su klimatu susijusiems tikslams. Numatoma, kad veiksmais pagal šią programą 20 proc. jos bendrojo finansinio paketo bus skiriama su klimatu susijusiems tikslams. Atitinkami veiksmai bus nustatyti įgyvendinant programą ir dar kartą įvertinti atliekant jos laikotarpio vidurio vertinimą ir peržiūras;		(16) atsižvelgiant į kovos su klimato kaita svarbą ir atitinkamai laikantis Sąjungos įsipareigojimų įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, šia programa bus padedama įtraukti klimato politikos veiksmus į Sąjungos politikos sritis ir pasiekti bendrąjį tikslą, kad 25 proc. Sąjungos biudžeto išlaidų būtų skiriama su klimatu susijusiems tikslams. Numatoma, kad veiksmais pagal šią programą 30 proc. jos bendrojo finansinio paketo bus skiriama su klimatu susijusiems tikslams. Atitinkami veiksmai bus nustatyti įgyvendinant programą ir dar kartą įvertinti atliekant jos laikotarpio vidurio vertinimą ir peržiūras;
Pakeitimas 3 Pasiūlymas dėl sprendimo 18 konstatuojamoji dalis
(18) Sąjunga ir UŠT pripažįsta, kad švietimas ir profesinis mokymas yra ypač svarbūs UŠT darniam vystymuisi;		(18) Sąjunga ir UŠT pripažįsta, kad švietimas ir profesinis mokymas yra ypač svarbūs UŠT darniam vystymuisi, visų pirma tose teritorijose, kuriose bendras išsilavinimo lygis yra gana žemas;
Pakeitimas 4 Pasiūlymas dėl sprendimo 19 konstatuojamoji dalis
(19) Sąjungos ir UŠT asociacijoje turėtų būti atsižvelgiama į UŠT kultūrų įvairovės ir tapatybių išsaugojimą ir padedama jo siekti;		(19) Sąjungos ir UŠT asociacijoje turėtų būti atsižvelgiama į UŠT kultūrų įvairovės ir tapatybių išsaugojimą ir padedama jo siekti. Joje taip pat turėtų būti tinkamai atsižvelgiama į UŠT čiabuvių gyventojų teises ir gerbiamos bei puoselėjamos jų teisės;
Pakeitimas 5 Pasiūlymas dėl sprendimo 20 konstatuojamoji dalis
(20) Sąjungos ir UŠT prekyba ir su prekyba susijęs bendradarbiavimas turėtų padėti siekti darnaus ekonominio vystymosi, socialinio vystymosi ir aplinkosaugos tikslų;		(20) Sąjungos ir UŠT prekyba ir su prekyba susijęs bendradarbiavimas turėtų padėti siekti darnaus ekonominio vystymosi, socialinio vystymosi ir aplinkosaugos tikslų, remiantis darnaus vystymosi tikslų modeliu;
Pakeitimas 6 Pasiūlymas dėl sprendimo 21 konstatuojamoji dalis
(21) šiuo sprendimu turėtų būti nustatytos lankstesnės prekių kilmės taisyklės, įskaitant naujas kilmės kumuliacijos galimybes. Kumuliacija turėtų būti įmanoma ne tik su UŠT ir ekonominės partnerystės susitarimų (EPS) šalimis, bet, tam tikromis sąlygomis, taip pat ir produktų, kilusių iš šalių, su kuriomis Sąjunga pasirašiusi ir taiko laisvosios prekybos susitarimus, atžvilgiu, taip pat produktų, įvežamų į Sąjungą be muitų ir be kvotų pagal Sąjungos bendrąją lengvatų sistemą, atžvilgiu (taip pat tam tikromis sąlygomis). Šios sąlygos yra būtinos siekiant prekybos taisyklių apėjimo prevencijos ir užtikrinant tinkamą kumuliacijos tvarkos taikymą;		(21) šiuo sprendimu turėtų būti nustatytos lankstesnės prekių kilmės taisyklės, įskaitant naujas kilmės kumuliacijos galimybes. Kumuliacija turėtų būti įmanoma ne tik su UŠT ir ekonominės partnerystės susitarimų (EPS) šalimis, bet, tam tikromis sąlygomis, taip pat ir produktų, kilusių iš šalių, su kuriomis Sąjunga pasirašiusi ir taiko laisvosios prekybos susitarimus, atžvilgiu, taip pat produktų, įvežamų į Sąjungą be muitų ir be kvotų pagal Sąjungos bendrąją lengvatų sistemą, atžvilgiu (taip pat tam tikromis sąlygomis). Šios sąlygos yra būtinos siekiant tvirtesnės prekybos sąjungos ir galinčios užtikrinti prekybos taisyklių apėjimo prevenciją ir užtikrinti tinkamą kumuliacijos tvarkos taikymą;
Pakeitimas 7 Pasiūlymas dėl sprendimo 25 konstatuojamoji dalis
(25) Sąjungos ir UŠT bendradarbiavimas finansinių paslaugų srityje turėtų padėti kurti saugesnę, patikimesnę ir skaidresnę finansų sistemą, kuri yra svarbi didinant pasaulinį finansinį stabilumą ir remiant tvarų augimą. Šioje srityje reikėtų siekti pereiti prie patvirtintų tarptautinių standartų ir derinti UŠT teisės aktus su Sąjungos finansinių paslaugų acquis. Reikėtų skirti pakankamai daug dėmesio UŠT valdžios institucijų administracinių gebėjimų stiprinimui, taip pat priežiūros srityje;		(25) Sąjungos ir UŠT bendradarbiavimas finansinių paslaugų srityje turėtų padėti kovoti su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir mokesčių vengimu siekiant kurti saugesnę, patikimesnę ir skaidresnę finansų sistemą, kuri yra svarbi didinant pasaulinį finansinį stabilumą ir remiant tvarų augimą. Šioje srityje reikėtų siekti pereiti prie patvirtintų tarptautinių standartų ir derinti UŠT teisės aktus su Sąjungos finansinių paslaugų acquis. Reikėtų skirti pakankamai daug dėmesio UŠT valdžios institucijų administracinių gebėjimų stiprinimui, taip pat priežiūros srityje;
Pakeitimas 8 Pasiūlymas dėl sprendimo 32 konstatuojamoji dalis
(32) kai reikia, įgyvendinant bendradarbiavimo nuostatas ir atitinkamai užtikrinant įvairių priemonių valdymo suderinamumą, šiame sprendime turėtų būti pateikiamos nuorodos į [KVTBP reglamentą] (Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę);		Išbraukta.
Pakeitimas 9 Pasiūlymas dėl sprendimo 1 straipsnio 1 dalis
1. Šiuo sprendimu nustatoma užjūrio šalių bei teritorijų (UŠT) ir Europos Sąjungos asociacija (toliau – asociacija) yra SESV 198 straipsniu pagrįsta partnerystė, kurios tikslas – remti darnų UŠT vystymąsi ir skatinti Sąjungos vertybių ir standartų įtvirtinimą platesniu pasauliniu mastu.		1. Šiuo sprendimu nustatoma užjūrio šalių bei teritorijų (UŠT) ir Europos Sąjungos asociacija (toliau – asociacija) yra SESV 198 straipsniu pagrįsta partnerystė, kurios tikslas – remti darnų UŠT vystymąsi ir skatinti Sąjungos vertybių, principų ir standartų įtvirtinimą platesniu pasauliniu mastu.
Pakeitimas 10 Pasiūlymas dėl sprendimo 3 straipsnio 1 dalis
1. Sąjungos ir UŠT asociacija pagrįsta bendrais UŠT, valstybių narių, su kuriomis jos yra susijusios, ir Sąjungos tikslais, principais ir vertybėmis.		1. Sąjungos ir UŠT asociacija pagrįsta bendrais UŠT, valstybių narių, su kuriomis jos yra susijusios, ir Sąjungos tikslais, principais ir vertybėmis. Ji padeda įgyvendinti Darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 m. nustatytus tvaraus vystymosi tikslus bei įgyvendinti Paryžiaus klimato susitarimą.
Pakeitimas 11 Pasiūlymas dėl sprendimo 3 straipsnio 3 dalis
3. Įgyvendindamos šį sprendimą partnerės vadovaujasi skaidrumo bei subsidiarumo principais ir veiksmingumo poreikiu, taip pat sprendžia trijų UŠT darnaus vystymosi ramsčių – ekonominio vystymosi, socialinio vystymosi ir aplinkos apsaugos – klausimus.		3. Įgyvendindamos šį sprendimą partnerės vadovaujasi skaidrumo bei subsidiarumo principais ir veiksmingumo poreikiu, taip pat sprendžia trijų UŠT darnaus vystymosi ramsčių – ekonominio vystymosi, socialinio ir kultūrinio vystymosi ir aplinkos apsaugos – klausimus.
Pakeitimas 12 Pasiūlymas dėl sprendimo 3 straipsnio 4 dalis
4. Bendrasis šio sprendimo tikslas – skatinti UŠT ekonominį ir socialinį vystymąsi bei įtvirtinti glaudžius UŠT ir Sąjungos kaip visumos ekonominius santykius. Asociacija šio bendrojo tikslo siekiama stiprinant UŠT konkurencingumą, didinant UŠT atsparumą, mažinant jų ekonomikos ir aplinkos pažeidžiamumą ir skatinant jų ir kitų partnerių bendradarbiavimą.		4. Kaip nurodyta Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 5 dalyje ir 21 straipsnyje bei Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 198 straipsnyje, bendrasis šio sprendimo tikslas – skatinti UŠT ekonominį ir socialinį vystymąsi bei įtvirtinti glaudžius UŠT ir Sąjungos kaip visumos ekonominius santykius.
Pakeitimas 13 Pasiūlymas dėl sprendimo 3 straipsnio 5 dalies a punktas
a) skatinti ir remti bendradarbiavimą su UŠT,		Išbraukta.
Pakeitimas 14 Pasiūlymas dėl sprendimo 3 straipsnio 5 dalies b punktas
b) remti Grenlandiją ir bendradarbiauti su ja, sprendžiant pagrindinius jai kylančius uždavinius, kaip antai išsilavinimo lygio kėlimo, ir padėti stiprinti Grenlandijos administracinius gebėjimus formuoti ir įgyvendinti nacionalinę politiką.		b) padėti UŠT spręsti pagrindinius joms kylančius uždavinius, įskaitant švietimo sritį, kiek tai susiję su Grenlandija,
Pakeitimas 15 Pasiūlymas dėl sprendimo 3 straipsnio 5 dalies b a punktas (naujas)
		ba) didinti UŠT atsparumą, mažinant jų pažeidžiamumą dėl ekonominių ir aplinkos sąlygų;
Pakeitimas 16 Pasiūlymas dėl sprendimo 3 straipsnio 5 dalies b punktas (naujas)
		bb) gerinti UŠT konkurencingumą, įskaitant socialinius standartus;
Pakeitimas 17 Pasiūlymas dėl sprendimo 3 straipsnio 5 dalies b c punktas (naujas)
		bc) skatinti UŠT bendradarbiavimą su kitais partneriais.
Pakeitimas 18 Pasiūlymas dėl sprendimo 3 straipsnio 6 dalis
6. Siekiant šių tikslų asociacija grindžiama pagrindiniais laisvės, demokratijos, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių, teisinės valstybės, gero valdymo ir darnaus vystymosi principais, kurie yra bendri UŠT ir valstybėms narėms, su kuriomis jos yra susijusios.		6. Siekiant šių tikslų asociacija grindžiama pagrindiniais demokratijos, visas žmogaus teises ir pagrindines laisves apimančio požiūrio, teisinės valstybės, gero valdymo ir darnaus vystymosi principais, kurie yra bendri UŠT ir valstybėms narėms, su kuriomis jos yra susijusios. Ji taip pat vadovaujasi nediskriminavimo dėl lyties, rasės, etninės kilmės, religijos, negalios, amžiaus, lytinės orientacijos ir lyčių lygybės principu.
Pakeitimas 19 Pasiūlymas dėl sprendimo 4 straipsnio 1 a dalis (nauja)
		Dėl ribotų UŠT administracinių ir žmogiškųjų pajėgumų Komisija į juos deramai atsižvelgia vykdydama programavimo ir įgyvendinimo procesą bei, visų pirma, priimdama gaires.
Pakeitimas 20 Pasiūlymas dėl sprendimo 5 straipsnio 2 dalies a punktas
a) UŠT ekonomikos įvairinimas, įskaitant jų tolesnę integraciją į pasaulio ir regioninę ekonomiką; konkrečiai Grenlandijos atveju – poreikis gerinti jos darbo jėgus įgūdžius;		a) darnus UŠT ekonomikos įvairinimas, įskaitant jų tolesnę integraciją į pasaulio ir regioninę ekonomiką; konkrečiai Grenlandijos atveju – poreikis gerinti jos darbo jėgus įgūdžius;
Pakeitimas 21 Pasiūlymas dėl sprendimo 5 straipsnio 2 dalies a punktas (naujas)
		aa) kokybiško socialinio modelio skatinimas;
Pakeitimas 22 Pasiūlymas dėl sprendimo 5 straipsnio 2 dalies e punktas
e) nelaimių rizikos mažinimo skatinimas;		e) nelaimių rizikos mažinimo skatinimas, atsižvelgiant į 2015–2030 m. Sendajaus nelaimių rizikos mažinimo programoje nustatytus prioritetus;
Pakeitimas 23 Pasiūlymas dėl sprendimo 5 straipsnio 2 punkto h a punktas (naujas)
		ha) klausimai, susiję su Karibais ir Ramiuoju vandenynu.
Pakeitimas 24 Pasiūlymas dėl sprendimo 7 straipsnio 2 dalis
2. Siekdamos to tikslo Sąjunga ir UŠT gali keistis informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais ar užmegzti kitokį glaudų bendradarbiavimą ir koordinuoti veiksmus su kitais partneriais, atsižvelgdamos į UŠT dalyvavimą regioninių ir tarptautinių organizacijų veikloje, kai reikia, sudarius tarptautinius susitarimus.		2. Siekdamos to tikslo Sąjunga ir UŠT gali keistis informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais ar užmegzti kitokį glaudų bendradarbiavimą ir koordinuoti veiksmus su kitais partneriais, atsižvelgdamos į UŠT dalyvavimą regioninių ir tarptautinių organizacijų veikloje, kai reikia, sudarius tarptautinius susitarimus, siekiant prisidėti prie sklandžios UŠT integracijos į jų atitinkamą geografinę aplinką.
Pakeitimas 25 Pasiūlymas dėl sprendimo 7 straipsnio 3 dalis
3. Asociacijos tikslas yra remti UŠT ir kitų partnerių bendradarbiavimą šio sprendimo II ir III dalyse nurodytose bendradarbiavimo srityse. Šiuo atžvilgiu asociacijos tikslas yra skatinti UŠT ir SESV 349 straipsnyje nurodytų atokiausių regionų, jų kaimyninių AKR valstybių ir ne AKR valstybių ir teritorijų bendradarbiavimą. Siekdama šio tikslo Sąjunga tobulina atitinkamų Sąjungos programų koordinavimą ir sinergiją. Sąjunga taip pat siekia įtraukti UŠT į savo dialogą su jų kaimyninėmis šalimis, nepriklausomai nuo to, ar jos yra AKR valstybės ar teritorijos, ar ne, ir su atokiausiais regionais, kai tinkama.		3. Asociacijos tikslas yra remti UŠT ir kitų partnerių bendradarbiavimą šio sprendimo II ir III dalyse nurodytose bendradarbiavimo srityse. Šiuo atžvilgiu asociacijos tikslas yra skatinti UŠT ir SESV 349 straipsnyje nurodytų atokiausių regionų, jų kaimyninių AKR valstybių ir ne AKR valstybių ir teritorijų bendradarbiavimą. Siekdama šio tikslo Sąjunga tobulina atitinkamų Sąjungos programų koordinavimą ir sinergiją. Sąjunga įtraukia UŠT į savo dialogą su jų kaimyninėmis šalimis, nepriklausomai nuo to, ar jos yra AKR valstybės ar teritorijos, ar ne, ir su atokiausiais regionais, kai tinkama, pasiūlydama suteikti joms stebėtojo statusą.
Pakeitimas 26 Pasiūlymas dėl sprendimo 7 straipsnio 4 dalies a punktas (naujas)
		aa) UŠT gebėjimų stiprinimui siekiant paskatinti priimti regionines strategijas, kuriose būtų atsižvelgiama į UŠT ypatumus, potencialą ir europines perspektyvas;
Pakeitimas 27 Pasiūlymas dėl sprendimo 9 straipsnio pavadinimas
Specialus režimas		Izoliuotosioms UŠT taikomas specialus režimas
Pakeitimas 28 Pasiūlymas dėl sprendimo 9 a straipsnis (naujas)
		9 a straipsnis
		Mažiausiai išsivysčiusioms UŠT taikomas režimas
		1. Asociacija atsižvelgia į skirtingą UŠT išsivystymo lygį ir į jų struktūrinius apribojimus.
		2. Mažiausiai išsivysčiusioms UŠT nustatomas specialus režimas.
		3. Siekiant padėti mažiausiai išsivysčiusioms UŠT įveikti atsilikimą ir nuolatinius struktūrinius apribojimus, nustatant finansinės paramos dydį ir su ja susijusias sąlygas, deramai atsižvelgiama į jų ypatumus.
		4. Mažiausiai išsivysčiusia UŠT laikomas Volisas ir Futūna.
Pakeitimas 29 Pasiūlymas dėl sprendimo 10 straipsnio 1 dalis
1. Asociacija yra grindžiama UŠT ir valstybių narių, su kuriomis jos susijusios, ir Komisijos, ir, kai tinkama, Europos investicijų banko (EIB) plataus masto dialogu ir konsultacijomis abipusio intereso klausimais.		1. Asociacija yra grindžiama UŠT ir valstybių narių, su kuriomis jos susijusios, Komisijos, Europos Parlamento ir, kai tinkama, Europos investicijų banko (EIB) plataus masto dialogu ir konsultacijomis abipusio intereso klausimais.
Pakeitimas 30 Pasiūlymas dėl sprendimo 12 straipsnio pavadinimas
Nevyriausybinių dalyvių pareigos		Pilietinės visuomenės ir nevyriausybinių dalyvių pareigos
Pakeitimas 31 Pasiūlymas dėl sprendimo 12 straipsnio 1 dalis
1. Nevyriausybinės organizacijos gali būti svarbios keičiantis informacija ir konsultuojantis dėl bendradarbiavimo, ypač rengiant ir įgyvendinant bendradarbiavimo paramą, projektus ar programas. Joms gali būti deleguoti finansų valdymo įgaliojimai įgyvendinti tokius projektus ar programas, siekiant remti vietos vystymosi iniciatyvas.		1. Pilietinė visuomenė, privatusis sektorius ir nevyriausybinės organizacijos gali būti svarbios keičiantis informacija ir konsultuojantis dėl bendradarbiavimo, ypač rengiant ir įgyvendinant bendradarbiavimo paramą, projektus ar programas. Joms gali būti deleguoti finansų valdymo įgaliojimai įgyvendinti tokius projektus ar programas, siekiant remti vietos vystymosi iniciatyvas.
Pakeitimas 32 Pasiūlymas dėl sprendimo 13 straipsnio 3 dalis
3. Dialogu UŠT sudaromos galimybės visapusiškai dalyvauti asociacijos įgyvendinimo veikloje.		3. Dialogu UŠT sudaromos galimybės visapusiškai dalyvauti asociacijos įgyvendinimo veikloje bei kurti ir įgyvendinti Sąjungos regionines strategijas zonose, kuriose yra UŠT.
Pakeitimas 33 Pasiūlymas dėl sprendimo 13 straipsnio 4 dalis
4. Vykdant dialogą dėmesys, inter alia, skiriamas konkretiems politiniams klausimams, kurie kelia abipusį susirūpinimą arba yra apskritai svarbūs siekiant asociacijos tikslų.		4. Vykdant dialogą dėmesys, inter alia, skiriamas konkretiems politiniams klausimams, kurie kelia abipusį susirūpinimą arba yra apskritai svarbūs siekiant tiek asociacijos tikslų, tiek darnaus vystymosi tikslų.
Pakeitimas 34 Pasiūlymas dėl sprendimo 13 straipsnio 5 dalis
5. Dialogu su Grenlandija visų pirma grindžiamas platesnio masto bendradarbiavimas ir dialogas srityse, inter alia, susijusiose su energetika, klimato kaita ir aplinka, gamtos ištekliais, įskaitant žaliavas ir žuvų išteklius, jūrų transportu, moksliniais tyrimais ir inovacijomis bei su Arktimi susijusiais šių klausimų aspektais.		5. Dialogu su Grenlandija visų pirma grindžiamas platesnio masto bendradarbiavimas ir dialogas srityse, inter alia, susijusiose su švietimu, energetika, klimato kaita ir aplinka, gamta, gamtos ištekliais, įskaitant žaliavas ir žuvų išteklius, jūrų transportu, moksliniais tyrimais ir inovacijomis bei su Arktimi susijusiais šių klausimų aspektais.
Pakeitimas 35 Pasiūlymas dėl sprendimo 13 straipsnio 5 a dalis (nauja)
		5a. Dialogas su Karibų UŠT visų pirma yra priemonė stiprinti ES ir Karibų šalių partnerystės strategiją bei bendradarbiauti su biologine įvairove, klimato kaita, tvariu išteklių valdymu, nelaimių rizikos prevencija ir valdymu, socialiniu aspektu, gero valdymo skatinimu, visų pirma mokesčių skirtyje, ir kova su organizuotu nusikalstamumu susijusiais klausimais.
Pakeitimas 36 Pasiūlymas dėl sprendimo 13 straipsnio 5 b dalis (nauja)
		5b. Dialogas su Ramiojo vandenyno UŠT visų pirma yra priemonė apibrėžti ir įgyvendinti plačių užmojų ES Ramiojo vandenyno regiono strategiją, skatinti ES dalyvavimą ir bendradarbiauti, visų pirma, socialiniais, tvaraus jūrų ir žemės išteklių valdymo, klimato kaitos, energetikos, aplinkos ir mėlynosios ekonomikos klausimais.
Pakeitimas 37 Pasiūlymas dėl sprendimo 14 straipsnio 1 dalies a punktas
a) UŠT ir ES dialogo forumas (toliau – UŠT ir ES forumas), kuriame kasmet dalyvauja UŠT valdžios institucijos ir valstybių narių bei Komisijos atstovai. Europos Parlamento nariai, EIB ir atokiausių regionų atstovai, kai tinkama, yra įtraukiami į UŠT ir ES forumo darbą;		a) UŠT ir ES politinio dialogo forumas (toliau – UŠT ir ES forumas), kuriame kasmet dalyvauja UŠT valdžios institucijos ir valstybių narių, Komisijos, Tarybai pirmininkaujančios šalies ir Europos Parlamento atstovai. UŠT asociacija (OCTA), EIB, atokiausių regionų atstovai ir trečiųjų šalių bei UŠT kaimyninių teritorijų atstovai, kai tinkama, yra įtraukiami į UŠT ir ES forumo darbą;
Pakeitimas 38 Pasiūlymas dėl sprendimo 14 straipsnio 1 dalies b punktas
b) Komisija, UŠT ir valstybės narės, su kuriomis jos yra susijusios, reguliariai rengia trišales konsultacijas. Šios konsultacijos rengiamos bent tris kartus per metus Komisijos iniciatyva arba UŠT ir valstybių narių, su kuriomis jos yra susijusios, prašymu;		b) Komisija, UŠT ir valstybės narės, su kuriomis jos yra susijusios, reguliariai rengia trišales konsultacijas. Šios konsultacijos rengiamos bent keturis kartus per metus Komisijos iniciatyva arba UŠT ir valstybių narių, su kuriomis jos yra susijusios, prašymu;
Pakeitimas 39 Pasiūlymas dėl sprendimo II antraštinės dalies 1 skyriaus antraštė
APLINKOS KLAUSIMAI, KLIMATO KAITA, VANDENYNAI IR NELAIMIŲ RIZIKOS MAŽINIMAS		(Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.)
Pakeitimas 40 Pasiūlymas dėl sprendimo 15 straipsnio pirmos pastraipos įžanginė dalis
Siekiant asociacijos tikslų, bendradarbiavimas aplinkos, klimato kaitos ir nelaimių rizikos mažinimo srityje gali būti susijęs su:		Siekiant asociacijos tikslų, bendradarbiavimas aplinkos, klimato kaitos, nelaimių rizikos mažinimo ir atsparumo didinimo srityje gali būti susijęs su:
Pakeitimas 41 Pasiūlymas dėl sprendimo 15 straipsnio 1 pastraipos c punktas
c) tvaraus išteklių naudojimo ir išteklių naudojimo efektyvumo skatinimu ir ekonomikos augimo atsiejimo nuo aplinkos būklės blogėjimo skatinimu ir		c) tvaraus išteklių naudojimo ir išteklių naudojimo efektyvumo skatinimu siekiant sukurti mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomiką, grindžiamą sąžiningo perėjimo strategijomis; ir
Pakeitimas 42 Pasiūlymas dėl sprendimo 16 straipsnio pirmos pastraipos e a punktas (naujas)
		ea) spręsti problemas, susijusias su dirvožemio būklės blogėjimu, įskaitant jūros lygio kilimą ir dirvožemio užterštumą.
Pakeitimas 43 Pasiūlymas dėl sprendimo 17 straipsnio 1 pastraipa
Siekiant asociacijos tikslų, tvarios miškotvarkos srities bendradarbiavimas gali būti susijęs su miškų išsaugojimo ir tvarios miškotvarkos skatinimu, taip pat atsižvelgiant į miškų vaidmenį apsaugant aplinką nuo erozijos ir kontroliuojant dykumėjimą, miškų įveisimu ir medienos eksporto valdymu.		Siekiant asociacijos tikslų, tvarios miškotvarkos srities bendradarbiavimas gali būti susijęs su miškų išsaugojimo ir tvarios miškotvarkos skatinimu, taip pat atsižvelgiant į miškų vaidmenį apsaugant aplinką nuo erozijos ir kontroliuojant dykumėjimą, miškų įveisimu ir medienos eksporto valdymu, ir vykdant kovą su neteisėtu miškų kirtimu.
Pakeitimas 44 Pasiūlymas dėl sprendimo 18 straipsnio 1 pastraipos b punktas
b) ekonominės ir socialinės veiklos, pvz., žuvininkystės ir akvakultūros, turizmo, jūrų transporto ir žemės ūkio, derinimu su jūrų ir pakrančių zonų potencialu, susijusiu su atsinaujinančiąja energija, žaliavomis, kartu atsižvelgiant į klimato kaitos ir žmogaus veiklos poveikį.		b) ekonominės ir socialinės veiklos, pvz., žuvininkystės ir akvakultūros, turizmo, jūrų transporto ir darnaus žemės ūkio, derinimu su jūrų ir pakrančių zonų potencialu, susijusiu su atsinaujinančiąja energija, žaliavomis, kartu atsižvelgiant į klimato kaitos ir žmogaus veiklos poveikį.
Pakeitimas 45 Pasiūlymas dėl sprendimo 23 straipsnio 1 pastraipos c punktas
c) plėtoti ir stiprinti aplinkos apsaugą;		c) plėtoti ir stiprinti žmogaus teisių ir socialinę bei aplinkos apsaugą;
Pakeitimas 46 Pasiūlymas dėl sprendimo 24 straipsnio 1 pastraipos b punktas
b) pagalbą šalių partnerių pastangoms įgyvendinti su klimato kaita susijusius įsipareigojimus, laikantis Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos;		b) pagalbą šalių partnerių pastangoms įgyvendinti su klimato kaita susijusius įsipareigojimus, laikantis Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos ir darnaus vystymosi tikslų;
Pakeitimas 47 Pasiūlymas dėl sprendimo II antraštinės dalies 4 skyriaus antraštė
JAUNIMAS, ŠVIETIMAS, MOKYMAS, SVEIKATA, UŽIMTUMAS, SOCIALINĖ APSAUGA, MAISTO SAUGA IR APRŪPINIMO MAISTU SAUGUMAS		JAUNIMAS, MOTERYS, ŠVIETIMAS, MOKYMAS, SVEIKATA, UŽIMTUMAS, SOCIALINĖ APSAUGA, MAISTO SAUGA IR APRŪPINIMO MAISTU SAUGUMAS
Pakeitimas 48 Pasiūlymas dėl sprendimo 32 straipsnio 2 a dalis (nauja)
		2a. Sąjunga ir UŠT bendradarbiauja siekdamos užtikrinti, kad jaunimas aktyviai dalyvautų darbo rinkoje ir tokiu būdu būtų užkertamas kelias jaunimo nedarbui.
Pakeitimas 49 Pasiūlymas dėl sprendimo 32 a straipsnis (naujas)
		32a straipsnis
		Lyčių lygybė
		1. Sąjunga siekia paskatinti lyčių lygybę ir vienodas teises UŠT, taip pat moterų įgalėjimą ir lygias politines bei ekonomines galimybes.
		2. Asociacija siekia ginti moterų ir merginų teises, visų pirma apsaugoti jas nuo visų formų smurto.
		3. Asociacija taip pat siekia skatinti moterų įgalėjimą, visų pirma jų aktyvią veiklą tvaraus vystymosi, ekonomikos ir finansų srityse.
		Lyčių aspektas turi būti įtrauktas į visas iniciatyvas.
Pakeitimas 50 Pasiūlymas dėl sprendimo 33 straipsnio 1 dalies b punktas
b) paramą UŠT, skirtą švietimo ir profesinio mokymo politikai apibrėžti ir įgyvendinti.		b) paramą UŠT, skirtą švietimo ir profesinio mokymo politikai apibrėžti ir įgyvendinti; ir
Pakeitimas 51 Pasiūlymas dėl sprendimo 33 straipsnio 1 dalies b a punktas (naujas)
		ba) paramą UŠT dalyvavimui ir prieigai prie programos „Erasmus +“, skatinant ir didinant galimų paramos gavėjų judumą iš UŠT ir į ją.
Pakeitimas 52 Pasiūlymas dėl sprendimo 38 straipsnio pavadinimas
Scenos menas		Dailė
Pakeitimas 53 Pasiūlymas dėl sprendimo 38 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis
Siekiant asociacijos tikslų, bendradarbiavimas scenos meno srityje gali būti susijęs su:		Siekiant asociacijos tikslų bendradarbiavimas dailės srityje gali būti susijęs su:
Pakeitimas 54 Pasiūlymas dėl sprendimo 38 straipsnio 1 dalies a punktas
a) palankesnių sąlygų sudarymu aktyvesniems scenos meno specialistų ryšiams tokiose srityse kaip profesiniai mainai ir mokymas, įskaitant dalyvavimą atrankose, tinklų kūrimą ir dalyvavimo tinklų veikloje skatinimą;		a) palankesnių sąlygų sudarymu aktyvesniems dailės specialistų ryšiams tokiose srityse kaip profesiniai mainai ir mokymas, įskaitant dalyvavimą atrankose, tinklų kūrimą ir dalyvavimo tinklų veikloje skatinimą skiriant tinkamą finansinę paramą;
Pakeitimas 55 Pasiūlymas dėl sprendimo 38 straipsnio 1 dalies a punktas (naujas)
		aa) UŠT meninės kūrybos populiarinimu Sąjungoje;
Pakeitimas 56 Pasiūlymas dėl sprendimo 39 straipsnio 1 pastraipos įžanginė dalis
Siekiant asociacijos tikslų, bendradarbiavimu materialiojo ir nematerialiojo kultūros paveldo ir istorinių paminklų srityje siekiama sudaryti sąlygas skatinti keitimąsi patirtimi ir geriausios praktikos pavyzdžiais:		Siekiant asociacijos tikslų, bendradarbiavimu materialiojo ir nematerialiojo kultūros paveldo ir istorinių paminklų srityje siekiama sudaryti sąlygas skatinti keitimąsi patirtimi ir geriausios praktikos pavyzdžiais ir darnų paveldo vietovių panaudojimą:
Pakeitimas 57 Pasiūlymas dėl sprendimo 39 straipsnio 1 dalies d a punktas (naujas)
		da) gerinant žinias ir UŠT materialiojo ir nematerialiojo paveldo išsaugojimą ir puoselėjimą.
Pakeitimas 58 Pasiūlymas dėl sprendimo II antraštinės dalies 6 skyriaus antraštė
KOVA SU ORGANIZUOTU NUSIKALSTAMUMU		TEISINĖS VALSTYBĖS SKATINIMAS
Pakeitimas 59 Pasiūlymas dėl sprendimo -40 a straipsnis (naujas)
		-40a straipsnis
		Teisinės valstybės skatinimas
		1. Asociacija siekia remti demokratijos, teisinės valstybės ir pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, kuriomis ji yra grindžiama, principus, skatindama Sąjungos ir UŠT dialogą ir bendradarbiavimą.
		2. UŠT kaip Sąjungos avanpostas yra pagrindinės Sąjungos vertybių ir principų skleidėjos atitinkamuose regionuose.
Pakeitimas 60 Pasiūlymas dėl sprendimo 41 straipsnio pavadinimas
Kova su organizuotu nusikalstamumu, prekyba žmonėmis, seksualine prievarta prieš vaikus ir jų seksualiniu išnaudojimu, terorizmu ir korupcija		Kova su organizuotu nusikalstamumu, prekyba žmonėmis, seksualine prievarta prieš vaikus ir jų seksualiniu išnaudojimu, terorizmu ir korupcija bei prevencija šiose srityse
Pakeitimas 61 Pasiūlymas dėl sprendimo 41 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis
1. Siekiant asociacijos tikslų, bendradarbiavimas kovos su organizuotu nusikalstamumu srityje gali apimti:		1. Siekiant asociacijos tikslų, bendradarbiavimas kovos su organizuotu nusikalstamumu srityje bei prevencija šioje srityje gali apimti:
Pakeitimas 62 Pasiūlymas dėl sprendimo 42 a straipsnis (naujas)
		42a straipsnis
		Derybos dėl prekybos susitarimų su trečiosiomis šalimis
		Tais atvejais, kai dėl derybų dėl prekybos arba žuvininkystės susitarimų su trečiosiomis šalimis kyla didelė žala UŠT regioninei integracijai arba jautriems sektoriams, Komisija atlieka poveikio vertinimą, atsižvelgdama į šių susitarimų bendrą poveikį UŠT ekonomikai. Prieš sudarydama minėtuosius tarptautinius susitarimus Komisija perduoda atliktų vertinimų rezultatus Europos Parlamentui, Tarybai ir UŠT vietos ar regionų valdžios institucijoms.
Pakeitimas 63 Pasiūlymas dėl sprendimo 53 straipsnio 2 pastraipa
2. Su prekyba susijusio bendradarbiavimo tikslas – padėti įgyvendinti galutinius Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (UNFCCC) tikslus ir Paryžiaus susitarimą. Taip pat gali būti bendradarbiaujama dėl kitų su prekyba susijusių daugiašalių aplinkos susitarimų, kaip antai Nykstančių rūšių prekybos konvencijos.		2. Su prekyba susijusio bendradarbiavimo tikslas – padėti įgyvendinti galutinius Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (UNFCCC) tikslus, Paryžiaus susitarimą ir darnaus vystymosi tikslus. Taip pat gali būti bendradarbiaujama dėl kitų su prekyba susijusių daugiašalių aplinkos susitarimų, kaip antai Nykstančių rūšių prekybos konvencijos.
Pakeitimas 64 Pasiūlymas dėl sprendimo 59 straipsnio 1 dalies 4 punktas
4. UŠT valstybiniais ištekliais suteiktą pagalbą, kai palaikant tam tikras įmones iškraipoma ar gali būti iškraipoma konkurencija ir labai neigiamai veikiama prekyba ar investicijos.		Išbraukta.
Pakeitimas 65 Pasiūlymas dėl sprendimo 70 straipsnio 1 dalis
Sąjunga ir UŠT deda visas pastangas užtikrinti, kad jų teritorijoje būtų įgyvendinti ir taikomi tarptautiniu mastu sutarti finansinių paslaugų sektoriaus reglamentavimo bei priežiūros ir kovos su mokesčių vengimu ir slėpimu standartai. Inter alia, tokie tarptautiniu mastu sutarti standartai yra: Bazelio komiteto „Pagrindinis veiksmingos bankų priežiūros principas“, Tarptautinės draudimo priežiūros institucijų asociacijos „Pagrindiniai draudimo principai“, Tarptautinės vertybinių popierių komisijų organizacijos „Vertybinių popierių reglamentavimo tikslai ir principai“, EBPO susitarimas dėl keitimosi mokesčių srities informacija, Didžiojo dvidešimtuko (G 20) „Pranešimas dėl skaidrumo ir dalijimosi informacija mokesčių tikslais“ ir Finansinio stabilumo tarybos „Pagrindiniai veiksmingų finansų įstaigų pertvarkymo režimų elementai“.		Sąjunga ir UŠT deda visas pastangas užtikrinti, kad jų teritorijoje būtų įgyvendinti ir taikomi tarptautiniu mastu sutarti finansinių paslaugų sektoriaus reglamentavimo bei priežiūros ir kovos su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir mokesčių vengimu standartai. Bazelio komiteto „Pagrindinis veiksmingos bankų priežiūros principas“, Tarptautinės draudimo priežiūros institucijų asociacijos „Pagrindiniai draudimo principai“, Tarptautinės vertybinių popierių komisijų organizacijos „Vertybinių popierių reglamentavimo tikslai ir principai“, EBPO susitarimas dėl keitimosi mokesčių srities informacija, Didžiojo dvidešimtuko (G 20) „Pranešimas dėl skaidrumo ir dalijimosi informacija mokesčių tikslais“ ir Finansinio stabilumo tarybos „Pagrindiniai veiksmingų finansų įstaigų pertvarkymo režimų elementai“ ir Jungtinių Tautų konvencija prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą bei atitinkami protokolai.
Pakeitimas 66 Pasiūlymas dėl sprendimo 72 straipsnio 1 dalies a punktas
a) pakankamai finansinių išteklių ir tinkamą techninę paramą, kuria siekiama stiprinti UŠT gebėjimus formuoti ir įgyvendinti strategines ir reguliavimo sistemas;		a) pakankamai finansinių išteklių ir tinkamą techninę paramą, teikiamą pagal šį sprendimą, kuria siekiama stiprinti UŠT gebėjimus formuoti ir įgyvendinti strategines ir reguliavimo sistemas;
Pakeitimas 67 Pasiūlymas dėl sprendimo 72 straipsnio 1 dalies b punktas
b) ilgalaikį finansavimą, kuriuo skatinamas privačiojo sektoriaus augimas;		b) ilgalaikį finansavimą, teikiamą pagal šį sprendimą, kuriuo skatinamas privačiojo sektoriaus augimas;
Pakeitimas 68 Pasiūlymas dėl sprendimo 72 straipsnio 1 pastraipos c punktas
c) kai tinkama, pagal šį sprendimą nustatytiems veiksmams remti gali būti naudojamos kitos Sąjungos programos, jei įnašais nekompensuojamos tos pačios išlaidos. Šis sprendimas taip pat gali būti naudojamas pagal kitas Sąjungos programas nustatytoms priemonėms remti, jei įnašais nekompensuojamos tos pačios išlaidos. Tokiais atvejais tų veiksmų darbo programoje nustatoma, kurias taisykles taikyti.		c) papildomam finansavimui pagal šį sprendimą nustatytiems veiksmams remti gali būti naudojamos kitos Sąjungos programos, jei įnašais nekompensuojamos tos pačios išlaidos. Tokiais atvejais tų veiksmų darbo programoje nustatoma, kurias taisykles taikyti.
Pakeitimas 69 Pasiūlymas dėl sprendimo 72 straipsnio pirma a pastraipa (nauja)
		Šis sprendimas taip pat gali būti naudojamas pagal kitas Sąjungos programas nustatytoms priemonėms remti, jei įnašais nekompensuojamos tos pačios išlaidos. Tokiais atvejais tų veiksmų darbo programoje nustatoma, kurias taisykles taikyti.
Pakeitimas 70 Pasiūlymas dėl sprendimo 73 straipsnio 1 dalis
1. Programos įgyvendinimo 2021–2027 m. finansinis paketas yra 500 000 000 EUR dabartinėmis kainomis.		1. Programos įgyvendinimo 2021–2027 m. finansinis paketas yra 669 000 000 EUR dabartinėmis kainomis.
Pakeitimas 71 Pasiūlymas dėl sprendimo 74 straipsnio 1 dalies a punktas
a) Programuojama pagalba – UŠT skiriama negrąžintina pagalba programavimo dokumentuose nustatytoms teritorinėms, regioninėms ir tarpregioninėms strategijoms ir prioritetams finansuoti;		a) Programuojama pagalba UŠT skiriama negrąžintina pagalba programavimo dokumentuose galimai nustatytoms teritorinėms, regioninėms ir tarpregioninėms strategijoms ir prioritetams finansuoti;
Pakeitimas 72 Pasiūlymas dėl sprendimo 74 straipsnio 1 dalies g punktas
g) tarpregioninis asignavimas – programuojamos pagalbos regioninio asignavimo dalis, skiriama finansuoti tarpregioninio bendradarbiavimo strategijoms ir prioritetams, kuriuos įgyvendinant dalyvauja bent viena UŠT ir vienas ar keli SESV 349 straipsnyje nurodyti atokiausi regionai ir (arba) viena ar kelios AKR valstybės ir (arba) viena ar kelios ne AKR valstybės ar teritorijos.		g) tarpregioninis asignavimas – programuojamos pagalbos regioninio asignavimo dalis, skiriama finansuoti tarpregioninio bendradarbiavimo strategijoms ir prioritetams, kuriuos įgyvendinant dalyvauja šio sprendimo 82 straipsnyje nurodyti subjektai.
Pakeitimas 73 Pasiūlymas dėl sprendimo 74 a straipsnis (naujas)
		74a straipsnis
		Bendrasis principas
		Jeigu šiame sprendime nenurodoma kitaip, Sąjungos finansinė parama teikiama pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2018/10461a (Finansinis reglamentas) ir šiame sprendime nustatytus tikslus bei principus.
		___________________
		1a 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).
Pakeitimas 74 Pasiūlymas dėl sprendimo 75 straipsnio 3 dalies a punktas
a) teikiama deramai atsižvelgiant į atitinkamas UŠT geografines, socialines ir kultūrines ypatybes ir į jų specifinį potencialą;		a) teikiama deramai atsižvelgiant į atitinkamas UŠT demografines, geografines, ekonomines, finansines, aplinkos, socialines ir kultūrines ypatybes ir į jų specifinį potencialą;
Pakeitimas 75 Pasiūlymas dėl sprendimo 75 straipsnio 4 a dalis (nauja)
		4a. Sąjungos finansavimas gali būti teikiamas Finansiniame reglamente numatytų rūšių finansavimu, visų pirma:
		a) dotacijomis;
		b) paslaugų, prekių arba darbų pirkimo sutartimis;
		c) parama biudžetui;
		d) įnašais į patikos fondus, Komisijos įsteigtus pagal Finansinio reglamento 234 straipsnį;
		e) finansinėmis priemonėmis;
		f) biudžeto garantijomis;
		g) dotacijų ir paskolų derinimu;
		h) finansine parama;
		i) už atlygį dirbančių išorės ekspertų paslaugomis.
		Sąjungos finansinė parama programuojamos pagalbos srityje dažniausiai teikiama paramos UŠT biudžetui forma.
		Sąjungos finansinė parama taip pat gali būti teikiama pagal Finansinį reglamentą, skiriant įnašus į tarptautinius, regioninius arba nacionalinius fondus, pavyzdžiui, įsteigtus arba valdomus EIB, valstybių narių, šalių ir regionų partnerių arba tarptautinių organizacijų įsteigtus arba valdomus fondus, siekiant sutelkti kelių paramos teikėjų bendrą finansavimą, arba į fondus, kuriuos vienas arba keli paramos teikėjai sukuria siekdami bendrai įgyvendinti projektus.
		Sąjungos finansinę paramą, kaip numatyta Finansiniame reglamente, Komisija – Komisijos departamentai, Sąjungos delegacijos ir vykdomosios įstaigos – įgyvendina tiesiogiai, taikydama pasidalijamąjį valdymą su valstybėmis narėmis arba netiesiogiai, pavesdama biudžeto vykdymo užduotis įgyvendinti Finansiniame reglamente nurodytiems subjektams. Tie subjektai užtikrina suderinamumą su Sąjungos išorės politika ir gali pavesti biudžeto vykdymo užduotis kitiems subjektams tokiomis sąlygomis, kurios yra lygiavertės Komisijai taikomoms sąlygoms.
		Finansuojamų veiksmų bendras finansavimas gali būti lygiagretus arba jungtinis. Jeigu bendras finansavimas yra lygiagretus, veiksmas padalijamas į keletą aiškiai apibrėžtų sudedamųjų dalių, kurių kiekvieną finansuoja skirtingi partneriai, o bendras finansavimas suteikiamas taip, kad visais atvejais būtų galima nustatyti, kaip galiausiai panaudojamos lėšos. Jeigu bendras finansavimas yra jungtinis, bendros veiksmo sąnaudos padalijamos tarp partnerių, kurie suteikia bendrą finansavimą, o ištekliai yra sutelkiami taip, kad nebeįmanoma nustatyti konkrečios pagal veiksmą įvykdytos veiklos finansavimo šaltinio. Tokiais atvejais susitarimų dėl dotacijų ir viešųjų pirkimų paskelbimas ex post, kaip numatyta Finansinio reglamento 38 straipsnyje, atitinka atsakingo subjekto taisykles, jeigu jos nustatomos.
		Už Sąjungos paramą specialūs mokesčiai, muitai arba rinkliavos nemokami.
Pakeitimas 76 Pasiūlymas dėl sprendimo 75 a straipsnis (naujas)
		75a straipsnis
		Perkėlimai, metinės dalys, įsipareigojimų asignavimai, grąžinimai ir iš finansinių priemonių gautos pajamos
		1. Be to, kaip nustatyta Finansinio reglamento 12 straipsnio 2 dalyje, nepanaudoti įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimai pagal šį sprendimą perkeliami automatiškai ir gali būti priskirti įsipareigojimams ne vėliau kaip kitų finansinių metų gruodžio 31 d. Kitais finansiniais metais pirmiausia naudojama perkelta suma. Komisija informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie perkeltus įsipareigojimų asignavimus, vadovaudamasi Finansinio reglamento 12 straipsnio 6 dalimi.
		2. Laikantis Finansinio reglamento 15 straipsnyje nustatytų panaikintų asignavimų pakartotinio panaudojimo taisyklių, įsipareigojimų asignavimai, panaikinti po to, kai tam tikras šiame sprendime nustatytas veiksmas buvo iš dalies arba visiškai neįvykdytas, pakartotinai priskiriami pirminei biudžeto eilutei. Taikant šį sprendimą, bet kokia Reglamento, kuriuo nustatoma daugiametė finansinė programa, 12 straipsnio 1 dalies b punkte pateikiama nuoroda į Finansinio reglamento 15 straipsnį suprantama kaip nuoroda, apimanti nuorodą į šią dalį.
		3. Biudžetiniai įsipareigojimai dėl veiksmų, kurie tęsiasi ilgiau kaip vienus finansinius metus, pagal Finansinio reglamento 112 straipsnio 2 dalį gali būti suskaidyti į keletą metų mokamas metines dalis.
		Finansinio reglamento 114 straipsnio 2 dalies trečia pastraipa šiems daugiamečiams veiksmams netaikoma. Komisija automatiškai panaikina bet kokią tam tikram veiksmui skirtą biudžetinio įsipareigojimo dalį, kuri iki penktųjų metų, einančių po to biudžetinio įsipareigojimo metų, gruodžio 31 d. nebuvo panaudota išankstiniam finansavimui arba tarpiniams mokėjimams, arba dėl kurios nebuvo pateikta patvirtinta išlaidų suvestinė arba mokėjimo prašymas.
		Šio straipsnio 2 dalis taikoma ir metinėms įmokoms.
Pakeitimas 77 Pasiūlymas dėl sprendimo 76 straipsnio 1 dalies b punktas
b) institucijoms plėtoti, gebėjimams stiprinti ir aplinkosaugos aspektams integruoti;		b) institucijoms plėtoti, gebėjimams stiprinti ir aplinkosaugos, lyčių ir gero valdymo aspektams integruoti;
Pakeitimas 78 Pasiūlymas dėl sprendimo 77 straipsnio 2 dalis
2. Sąjunga remia UŠT pastangas rengti patikimus su tomis sritimis susijusius statistikos duomenis.		2. Sąjunga remia UŠT pastangas rengti patikimus su tomis sritimis susijusius ir viešai skelbiamus statistikos duomenis.
Pakeitimas 79 Pasiūlymas dėl sprendimo 77 straipsnio 3 dalis
3. Sąjunga gali remti UŠT pastangas gerinti jų makroekonominių rodiklių palyginamumą.		3. Sąjunga gali remti UŠT pastangas gerinti jų makroekonominių rodiklių palyginamumą, visų pirma supaprastindama UŠT BVP tyrimus ir užtikrindama vienodą perkamąją galią, jei tokie duomenys prieinami.
Pakeitimas 80 Pasiūlymas dėl sprendimo 78 straipsnio 1 dalis
1. Komisijos iniciatyva Sąjungos finansavimas gali būti skiriamas šio sprendimo įgyvendinimo ir jo tikslų siekimo rėmimo išlaidoms, įskaitant administracinę paramą, susijusią su tokiam įgyvendinimui reikalinga parengiamąja, tolesne, stebėsenos, audito ir vertinimo veikla, taip pat būstinėse patiriamoms išlaidoms ir Sąjungos delegacijų išlaidoms administracinei programos paramai, taip pat pagal šį sprendimą finansuojamiems veiksmams valdyti, įskaitant informavimo ir komunikacijos veiksmus ir institucines informacines ir technologines sistemas.		1. Komisijos iniciatyva Sąjungos finansavimas gali būti skiriamas šio sprendimo įgyvendinimo ir jo tikslų siekimo rėmimo išlaidoms, įskaitant administracinę paramą, susijusią su tokiam įgyvendinimui reikalinga parengiamąja, tolesne, stebėsenos, audito ir vertinimo veikla.
Pakeitimas 81 Pasiūlymas dėl sprendimo 79 straipsnis
79 straipsnis		Išbraukta.
Bendrasis principas
Jeigu šiame sprendime nenurodyta kitaip, Sąjungos finansinė parama įgyvendinama remiantis šio sprendimo tikslais ir principais, Finansiniu reglamentu ir [KVTBP reglamentu], visų pirma II antraštinės dalies I skyriumi, išskyrus 13 straipsnį, 14 straipsnio 1 dalį, 14 straipsnio 4 dalį ir 15 straipsnį, III skyriumi, išskyrus 21 straipsnio 1 dalį, 21 straipsnio 2 dalies a ir b punktus ir 21 straipsnio 3 dalį, ir V skyriumi, išskyrus 31 straipsnio 1, 4, 6 ir 9 dalis ir 32 straipsnio 3 dalį. Šio sprendimo 80 straipsnyje nustatyta procedūra netaikoma [KVTBP reglamento] 21 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytiems atvejams.
Pakeitimas 82 Pasiūlymas dėl sprendimo 79 a straipsnis (naujas)
		79a straipsnis
		Programavimo dokumentų priėmimas
		1. Sąjungai bendradarbiaujant su UŠT, UŠT institucijos yra atsakingos už sektorių politikos kūrimą ir priėmimą šio sprendimo II dalyje nurodytose pagrindinėse bendradarbiavimo srityse ir užtikrina tinkamą jų stebėseną.
		Tuo remdamasi, kiekviena UŠT parengia ir pristato programavimo dokumentą jos teritorijos tvariam vystymuisi. Šiuo programavimo dokumentu siekiama užtikrinti suderintą Sąjungos ir UŠT bendradarbiavimo pagrindą, atitinkantį taikymo objektą ir sritį, tikslus, principus ir Sąjungos politiką.
		Kiekviename programavimo dokumente pateikiami:
		– trumpas UŠT politinių, ekonominių, socialinių, kultūrinių ir aplinkos sąlygų pristatymas;
		– trumpas UŠT Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. aprašymas, kuriame nustatomi konkrečios UŠT prioritetai ir būdai, kuriais ji ketina prisidėti prie darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo;
		– prioritetinės sritys, kurioms skiriamas Sąjungos finansavimas;
		– konkretūs tikslai;
		– numatomi rezultatai;
		– aiškūs ir konkretūs rezultatyvumo rodikliai;
		– preliminarios finansinių dotacijų sumos, paskirstytos pagal prioritetinę sritį;
		– preliminarus tvarkaraštis.
		2. Programavimo dokumentas yra grindžiamas įgyta patirtimi ir gerąja praktika, konsultacijomis su pilietine visuomene, vietos valdžios institucijomis ir kitais veikėjais bei dialogu su jais, palaikomu siekiant užtikrinti pakankamai aktyvų jų dalyvavimą ir programavimo dokumento perėmimą ateityje.
		3. Visų UŠT valdžios institucijos, atitinkama valstybė ir Komisija pasikeičia nuomonėmis dėl programavimo dokumento projekto. Už galutinį programavimo dokumento parengimą atsakingos UŠT valdžios institucijos. Kad programavimo dokumentai būtų sparčiai patvirtinami, Komisija specialiose gairėse nurodo UŠT programavimo būdus.
		4. Parengus galutinę programavimo dokumento redakciją, Komisija ją įvertina, patikrina, ar jis atitinka šio sprendimo ir atitinkamos Sąjungos politikos tikslus ir ar jame yra visi elementai, būtini metiniam sprendimui dėl finansavimo priimti. UŠT valdžios institucijos pateikia visą būtiną informaciją tam įvertinimui atlikti, įskaitant galimų galimybių studijų rezultatus.
		5. Programavimo dokumentas patvirtinamas pagal šio sprendimo 88 straipsnio 5 dalyje nustatytą nagrinėjimo procedūrą.
		Ši procedūra taip pat taikoma esminiam pakartotiniam persvarstymui siekiant iš esmės pakeisti strategiją arba programavimą.
		Nagrinėjimo procedūra netaikoma neesminiams preliminaraus programavimo dokumento pakeitimams, kaip antai techniniams pakeitimams, pagal prioritetines sritis nustatytų orientacinių asignavimų lėšų perskirstymui arba pirminio orientacinio asignavimo sumos padidinimui arba sumažinimui ne daugiau kaip 20 proc., jeigu tie pakeitimai neturi poveikio preliminariame programavimo dokumente nurodytoms prioritetinėms sritims ir tikslams. Komisija apie tokius neesminius pakeitimus praneša Europos Parlamentui ir Tarybai per vieną mėnesį nuo atitinkamo sprendimo priėmimo dienos.
Pakeitimas 83 Pasiūlymas dėl sprendimo 79 b straipsnis (naujas)
		79b straipsnis
		Veiksmų planai ir priemonės
		1. Komisija priima metinius arba daugiamečius veiksmų planus ar priemones. Priemonės gali būti atskiros priemonės, specialiosios priemonės, rėmimo priemonės arba išimtinės paramos priemonės. Veiksmų planuose ir priemonėse nurodomi siektini kiekvieno veiksmo tikslai, tikėtini rezultatai ir pagrindinė veikla, įgyvendinimo metodai, biudžetas ir visos susijusios rėmimo išlaidos.
		2. Veiksmų planai yra grindžiami programavimo dokumentais.
		3. Veiksmų planai ir priemonės priimami laikantis šios sprendimo 88 straipsnio 5 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. 1 dalyje nurodytos tvarkos nebūtina taikyti:
		a) veiksmų planams, atskiroms priemonėms ir rėmimo priemonėms, kurioms skiriamas Sąjungos finansavimas neviršija 10 mln. EUR;
		b) toliau nurodytiems techniniams pakeitimams, jei jie iš esmės neturi įtakos atitinkamo veiksmų plano ar priemonės tikslams:
		i) įgyvendinimo metodo pakeitimui;
		ii) lėšų perskirstymui tarp veiksmų plane nurodytų veiksmų;
		iii) veiksmų planų ir priemonių biudžeto padidinimui arba sumažinimui ne daugiau kaip 20 proc. pradinio biudžeto ir ne daugiau kaip 10 mln. EUR.
		Daugiamečiams veiksmų planams ir daugiametėms priemonėms kasmet taikomos 3 dalies a punkte ir b punkto iii papunktyje nustatytos apatinės ribos. Pagal šią dalį priimami veiksmų planai ir priemonės pateikiami Europos Parlamentui ir valstybėms narėms per vieną mėnesį nuo jų priėmimo.
		4. Prieš patvirtindama arba pratęsdama išimtines paramos priemones, kurios neviršija 20 mln. EUR, Komisija praneša Tarybai apie priemonių pobūdį, tikslus ir planuojamas finansines sumas. Prieš atlikdama reikšmingus esminius jau priimtų išimtinių paramos priemonių pakeitimus Komisija apie tai praneša Tarybai. Siekdama užtikrinti Sąjungos išorės veiksmų nuoseklumą Komisija atsižvelgia į susijusį Tarybos politikos požiūrį į tokių priemonių planavimą ir tolesnį įgyvendinimą. Komisija tinkamai laiku informuoja Europos Parlamentą apie išimtinių paramos priemonių planavimą ir įgyvendinimą pagal šį straipsnį, įskaitant planuojamas finansines sumas, be to, Europos Parlamentą informuoja apie atliekamus esminius tokios paramos pakeitimus ar pratęsimus.
		5. Deramai pagrįstais ypatingos svarbos atvejais, kaip antai ištikus krizėms dėl stichinių arba žmogaus sukeltų nelaimių arba iškilus grėsmei demokratijai, teisinei valstybei, žmogaus teisėms arba pagrindinėms laisvėms, Komisija gali priimti veiksmų planus ir priemones arba iš dalies pakeisti esamus veiksmų planus ir priemones, laikydamasi 88 straipsnio 5 dalyje nustatytos procedūros.
Pakeitimas 84 Pasiūlymas dėl sprendimo 80 straipsnis
80 straipsnis		Išbraukta.
Daugiamečių orientacinių programų, veiksmų planų ir priemonių priėmimas
Pagal šį sprendimą Komisija, laikydamasi šio sprendimo 88 straipsnio 5 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros, kaip bendruosius programavimo dokumentus priima [KVTBP reglamento] 12 straipsnyje nurodytas daugiametes orientacines programas ir susijusius veiksmų planus bei priemones, nurodytus [KVTBP reglamento] 19 straipsnyje. Minėta procedūra taip pat taikoma [KVTBP reglamento] 14 straipsnio 3 dalyje nurodytoms peržiūroms, dėl kurių gali smarkiai pasikeisti daugiametės orientacinės programos turinys.
Grenlandijos atveju [KVTBP reglamento] 19 straipsnyje nurodyti veiksmų planai ir priemonės gali būti priimami atskirai nuo daugiamečių orientacinių programų.
Pakeitimas 85 Pasiūlymas dėl sprendimo 81 straipsnio 1 dalis
1. UŠT viešojo sektoriaus institucijos yra tinkamos gauti šiame sprendime numatytą finansinę paramą.		1. Visų UŠT viešojo sektoriaus institucijos yra tinkamos gauti šiame sprendime numatytą finansinę paramą.
Pakeitimas 86 Pasiūlymas dėl sprendimo 81 straipsnio 2 dalies e punktas
e) decentralizuoto bendradarbiavimo dalyviai ir kiti UŠT ir Sąjungos nevyriausybiniai dalyviai, kad jie galėtų imtis ekonominių, kultūrinių, socialinių ir švietimo projektų bei programų UŠT decentralizuoto bendradarbiavimo sistemoje, kaip nurodyta šio sprendimo 12 straipsnyje.		e) decentralizuoto bendradarbiavimo dalyviai ir kiti UŠT ir Sąjungos nevyriausybiniai dalyviai, kad jie galėtų imtis ekonominių, aplinkos, kultūrinių, socialinių ir švietimo projektų bei programų UŠT decentralizuoto bendradarbiavimo sistemoje, kaip nurodyta šio sprendimo 12 straipsnyje.
Pakeitimas 87 Pasiūlymas dėl sprendimo 82 straipsnio 1 dalies c punkto iii papunktis
iii) viena ar daugiau regioninių organizacijų, kurių narės yra UŠT;		iii) viena ar daugiau regioninių organizacijų arba asociacijų, kurių narės yra UŠT;
Pakeitimas 88 Pasiūlymas dėl sprendimo 83 straipsnio 1 dalis
1. UŠT fiziniai asmenys, kaip apibrėžta 50 straipsnyje, ir, kai taikytina, atitinkamos viešosios ir (arba) privačios UŠT įstaigos ir institucijos, yra tinkami dalyvauti Sąjungos programose ir gauti jų finansavimą, atsižvelgiant į programų taisykles ir tikslus bei galimas priemones, taikomas valstybei narei, su kuria UŠT yra susijusi.		1. UŠT fiziniai asmenys, kaip apibrėžta 50 straipsnyje, ir, kai taikytina, atitinkamos viešosios ir (arba) privačios UŠT įstaigos ir institucijos, yra tinkami dalyvauti visose Sąjungos programose, įskaitant Europos Sąjungos solidarumo fondą, ir gauti jų finansavimą, atsižvelgiant į programų taisykles ir tikslus bei galimas priemones, taikomas valstybei narei, su kuria UŠT yra susijusi.
Pakeitimas 89 Pasiūlymas dėl sprendimo 83 straipsnio 2 a dalis (nauja)
		2a. Komisija užtikrina, kad UŠT turėtų tikrą ir veiksmingą prieigą prie visų Sąjungos bendradarbiavimo su kitomis šalimis programų ir instrumentų ir prireikus nustato specialias šios srities priemones.
		Be to, Komisija užtikrina informacijos skaidrumą ir kvietimų teikti pasiūlymus pagal įvairias Sąjungos programas UŠT skirtame atnaujintame portale matomumą.
Pakeitimas 90 Pasiūlymas dėl sprendimo 83 straipsnio 3 dalis
3. Nuo 2022 m. UŠT kasmet praneša Komisijai apie tokį savo dalyvavimą Sąjungos programose.		3. Remdamasi UŠT pateikta informacija, Komisija parengia metinę ataskaitą apie UŠT dalyvavimą Sąjungos programose.
Pakeitimas 91 Pasiūlymas dėl sprendimo 86 straipsnio 2 pastraipa
Siekiant veiksmingai įvertinti pažangą, kuri daroma siekiant šio sprendimo tikslų, Komisijai pagal 87 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas I priedo 3 straipsnis, kad, jei manoma, kad būtina, rodikliai būtų peržiūrėti arba papildyti, ir kuriais šis sprendimas papildomas nuostatomis dėl stebėsenos ir vertinimo sistemos sukūrimo.		Siekiant veiksmingai įvertinti pažangą, kuri daroma siekiant šio sprendimo tikslų, Komisijai pagal 87 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi I priedo 3 straipsnyje nustatyti rezultatyvumo kriterijai ir, jei manoma, kad būtina, jie peržiūrimi arba papildomi, ir šis sprendimas papildomas nuostatomis dėl stebėsenos ir vertinimo sistemos sukūrimo.
Pakeitimas 92 Pasiūlymas dėl sprendimo 87 straipsnio 2 dalis
2. 86 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkeriems metams nuo 2021 m. sausio 1 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.		2. 86 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkeriems metams nuo 2021 m. sausio 1 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. Apie savo sprendimą Taryba informuoja Europos Parlamentą.
Pakeitimas 93 Pasiūlymas dėl sprendimo 87 straipsnio 4 dalis
4. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama praneša Tarybai.		4. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama praneša Tarybai ir Europos Parlamentui.
Pakeitimas 94 Pasiūlymas dėl sprendimo 87 straipsnio 5 dalis
5. Pagal 86 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Tarybai apie šį aktą dienos Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.		5. Pagal 86 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Tarybai apie šį aktą dienos Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais. Jeigu Taryba ketina pateikti prieštaravimą, informuoja apie tai Europos Parlamentą per pagrįstą laikotarpį prieš priimdama galutinį sprendimą, nurodydama, dėl kurio deleguotojo akto ji rengiasi pareikšti prieštaravimą bei galimas šio prieštaravimo priežastis.
Pakeitimas 95 Pasiūlymas dėl sprendimo 90 straipsnio 1 pastraipa
Šis sprendimas taikomas laikantis Tarybos sprendimo 2010/427/ES46.		Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai užtikrina bendrą Sąjungos išorės veiksmų politikos koordinavimą ir Sąjungos išorės veiksmų vienovę, nuoseklumą bei veiksmingumą.
__________________
46 2010 m. liepos 26 d. Tarybos sprendimas 2010/427/ES, kuriuo nustatoma Europos išorės veiksmų tarnybos struktūra ir veikimas (OL L 201, 2010 8 3, p. 30).
Pakeitimas 96 Pasiūlymas dėl sprendimo 92 straipsnio 2 pastraipa
Jis taikomas nuo 2021 m. sausio 1 d.		Jis taikomas nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d.
Pakeitimas 97 Pasiūlymas dėl sprendimo I priedo 1 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis
1. Taikant šį sprendimą, per septynerių metų laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. bendra 500 000 000 EUR Sąjungos finansinės paramos suma dabartinėmis kainomis paskirstoma taip:		1. Taikant šį sprendimą, per septynerių metų laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. bendra 669 000 000 EUR Sąjungos finansinės paramos suma dabartinėmis kainomis paskirstoma taip:
Pakeitimas 98 Pasiūlymas dėl sprendimo I priedo 1 straipsnio 1 dalies a punktas
a) 159 000 000 EUR – dotacijoms dvišalei programuojamai paramai, skirtai ilgalaikiam UŠT, išskyrus Grenlandiją, vystymuisi, visų pirma programavimo dokumente nurodytoms iniciatyvoms finansuoti. Ši suma paskirstoma pagal UŠT poreikius ir veiklos rezultatus, taikant šiuos kriterijus: kai tinkama, programavimo dokumente ypatingas dėmesys skiriamas veiksmams, kuriais siekiama stiprinti finansavimą gaunančių UŠT valdymą bei institucinius gebėjimus, ir, kai tikslinga, tikėtinam planuojamų veiksmų tvarkaraščiui. Skirstant šią sumą atsižvelgiama į gyventojų skaičių, bendrojo vidaus produkto (BVP) lygį, ankstesnių asignavimų lygį ir suvaržymus dėl UŠT geografinės izoliacijos, kaip nurodyta šio sprendimo 9 straipsnyje;		a) 81 proc. – dotacijoms dvišalei programuojamai paramai, skirtai ilgalaikiam visų UŠT vystymuisi, visų pirma programavimo dokumente nurodytoms iniciatyvoms finansuoti.
		Ši suma paskirstoma pagal UŠT poreikius ir veiklos rezultatus, taikant šiuos kriterijus: gyventojų skaičių, bendrojo vidaus produkto (BVP) lygį, jeigu įmanoma, pagal perkamosios galios paritetą, ankstesnių asignavimų lygį, suvaržymus dėl UŠT geografinės izoliacijos, kaip nurodyta šio sprendimo 9 straipsnyje, žemą šio sprendimo 9a straipsnyje nurodytų UŠT išsivystymo lygį, teritorijų dydį ir uždavinių klimato bei aplinkos srityse mastą.
		4 proc. Arubai
		1,5 proc. Bonerui
		5 proc. Kiurasao
		48 proc. Grenlandijai
		10,75 proc. Naujajai Kaledonijai
		10,85 proc. Prancūzijos Polinezijai
		1,2 proc. Sabai
		2 proc. Šv. Bartolomėjui
		0,8 proc. Sint Eustatijui
		7,5 proc. Sen Pjerui ir Mikelonui
		2,5 proc. Sint Martenui
		0,4 proc. Prancūzijos Pietų ir Antarkties Sritims
		5,5 proc. Volisui ir Futūnai
Pakeitimas 99 Pasiūlymas dėl sprendimo I priedo 1 straipsnio 1 dalies b punktas
b) 225 000 000 EUR – dotacijoms dvišalei programuojamai paramai, skirtai ilgalaikei Grenlandijos plėtrai, visų pirma programavimo dokumente nurodytai iniciatyvai finansuoti;		Išbraukta.
Pakeitimas 100 Pasiūlymas dėl sprendimo I priedo 1 straipsnio 1 dalies c punktas
c) 81 000 000 EUR skiriama UŠT regioninėms programoms remti, iš jų 15 000 000 EUR gali būti skirta tarpregioninei veiklai remti, kai Grenlandija atitinka tik tarpregioninės veiklos rėmimo reikalavimus; šis bendradarbiavimas bus įgyvendinamas laikantis šio sprendimo 7 straipsnio, visų pirma dėl šio sprendimo 5 straipsnyje nurodytų abipusiškai svarbių sričių ir konsultuojantis šio sprendimo 14 straipsnyje nurodytomis ES ir UŠT partnerystės formomis. Šį bendradarbiavimą siekiama derinti su kitomis susijusiomis Sąjungos finansinėmis programomis ir priemonėmis, visų pirma skirtomis SESV 349 straipsnyje nurodytiems atokiausiems regionams;		c) 12 proc. skiriama UŠT regioninėms programoms remti, iš jų 30 000 000 EUR gali būti skirta tarpregioninei veiklai remti, kai Grenlandija atitinka tik tarpregioninės veiklos rėmimo reikalavimus; šis bendradarbiavimas bus įgyvendinamas laikantis šio sprendimo 7 straipsnio, visų pirma dėl šio sprendimo 5 straipsnyje nurodytų abipusiškai svarbių sričių ir konsultuojantis šio sprendimo 14 straipsnyje nurodytomis ES ir UŠT partnerystės formomis. Šį bendradarbiavimą siekiama derinti su kitomis susijusiomis Sąjungos finansinėmis programomis ir priemonėmis, visų pirma skirtomis SESV 349 straipsnyje nurodytiems atokiausiems regionams;
Pakeitimas 101 Pasiūlymas dėl sprendimo I priedo 1 straipsnio 1 dalies d punktas
d) 22 000 000 EUR – studijoms arba techninės paramos priemonėms visoms UŠT, įskaitant Grenlandiją, pagal šio sprendimo 78 straipsnį49;		d) 3,5 % – studijoms arba techninės paramos priemonėms visoms UŠT, įskaitant Grenlandiją, pagal šio sprendimo 78 straipsnį;
__________________
49 Iš šios sumos 9 725 000 EUR rezervuojama Komisijai finansuoti techninę ir (arba) administracinę paramą bei išlaidas ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti, netiesioginius mokslinius tyrimus, tiesioginius mokslinius tyrimus.
Pakeitimas 102 Pasiūlymas dėl sprendimo I priedo 1 straipsnio 1 dalies e punkto įžanginė dalis
e) 13 000 000 EUR nepaskirstytų lėšų fondui visoms UŠT, įskaitant Grenlandiją, siekiant, be kita ko:		e) 3,5 % nepaskirstytų lėšų fondui visoms UŠT, įskaitant Grenlandiją, siekiant, be kita ko:
Pakeitimas 103 Pasiūlymas dėl sprendimo I priedo 1 straipsnio 2 dalis
2. Atlikusi peržiūrą, Komisija gali priimti sprendimą dėl šiame straipsnyje minėtų nepaskirstytų lėšų paskirstymo.		2. Iki 2025 m. atlikusi laikotarpio vidurio peržiūrą, Komisija gali, pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis ir Europos Parlamentu, priimti sprendimą dėl šiame straipsnyje minėtų nepaskirstytų lėšų paskirstymo.
Pakeitimas 104 Pasiūlymas dėl sprendimo I priedo 3 straipsnio 1 pastraipos įžanginė dalis
Sprendimo 3 straipsnio 5 dalyje nurodytų tikslų įgyvendinimas vertinamas pagal:		Atsižvelgiant į darnaus vystymosi tikslus, vadovaujantis 86 straipsnyje nustatyta procedūra, parengiamas rezultatyvumo rodiklių sąrašas, kuriuo naudojamasi siekiant padėti įvertinti, kiek Sąjunga prisidėjo prie šio Sprendimo 3 straipsnio 5 dalyje nurodytų tikslų įgyvendinimo.
Pakeitimas 105 Pasiūlymas dėl sprendimo I priedo 3 dalies 1 skirsnio 1 punktas
1. UŠT, išskyrus Grenlandiją, atveju – prekių ir paslaugų eksportą kaip BVP procentinę dalį ir bendrąsias valdžios sektoriaus pajamas kaip BVP procentinę dalį;		Išbraukta.
Pakeitimas 106 Pasiūlymas dėl sprendimo I priedo 3 punkto 1 pastraipos 2 punktas
2. Grenlandijos atveju – prekių ir paslaugų eksportą kaip BVP procentinę dalį ir žuvininkystės sektoriaus užimamą viso eksporto procentinę dalį.		Išbraukta.

Europos Sąjungos finansinių interesų apsaugos 2017 m. metinė ataskaita. Kova su sukčiavimu

188k

55k

2019 m. sausio 31 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl metinės ataskaitos „ES finansinių interesų apsauga. Kova su sukčiavimu“ (2018/2152(INI))

P8_TA(2019)0054

A8-0003/2019

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 310 straipsnio 6 dalį ir 325 straipsnio 5 dalį,

– atsižvelgdamas į savo rezoliucijas dėl ankstesnių Komisijos ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) metinių ataskaitų,

– atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 3 d. Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai „29-oji Europos Sąjungos finansinių interesų apsaugos ir kovos su sukčiavimu metinė ataskaita (2017 m.)“ (COM(2018)0553) ir prie jos pridedamus tarnybų darbo dokumentus ((SWD(2018)0381), (SWD(2018)0382), (SWD(2018)0383), (SWD(2018)0384), (SWD(2018)0385) ir (SWD(2018)0386)),

– atsižvelgdamas į OLAF 2017 m. ataskaitą(1) ir OLAF Priežiūros komiteto 2017 m. veiklos ataskaitą,

– atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 22 d. Europos Audito Rūmų nuomonę Nr. 8/2018 dėl 2018 m. gegužės 23 d. Komisijos pasiūlymo dėl OLAF reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dalinio pakeitimo dėl bendradarbiavimo su Europos prokuratūra ir OLAF tyrimų veiksmingumo,

– atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų 2017 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą kartu su institucijų atsakymais,

– atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013(2) dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir į jo laikotarpio vidurio peržiūrą, kurią 2017 m. spalio 2 d. paskelbė Komisija (COM(2017)0589),

– atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis(3) (FIA direktyva),

– atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentą (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje(4),

– atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(5),

– atsižvelgdamas į Komisijos užsakymu parengtą 2015 m. ataskaitą „Tyrimas, kuriuo kiekybiškai nustatoma ir analizuojama PVM nepriemoka ES valstybėse narėse“ ir į 2016 m. balandžio 7 d. Komisijos komunikatą dėl PVM veiksmų plano „Bendros ES PVM erdvės kūrimas. Laikas spręsti“ (COM(2016)0148),

– atsižvelgdamas į Teisingumo Teismo sprendimą byloje C-105/14(6) (baudžiamoji byla prieš Ivo Taricco ir kt.),

– atsižvelgdamas į Teisingumo Teismo sprendimą byloje C-42/17(7) (baudžiamoji byla prieš M.A.S. ir M.B.),

– atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 14 d. rezoliuciją dėl informatorių vaidmens saugant Europos Sąjungos finansinius interesus(8),

– atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 12 d. Komisijos komunikato „Kovos su cigarečių kontrabanda ir kitokia neteisėta prekyba tabako gaminiais stiprinimas. Visapusė ES strategija“ (COM(2013)0324, 2013 m. birželio 6 d.) įgyvendinimo pažangos ataskaitą (COM(2017)0235),

– atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 6 d. Komisijos komunikatą „Kova su korupcija ES“ (COM(2011)0308),

– atsižvelgdamas į OLAF koordinuojamą ataskaitą „Sukčiavimas vykdant viešuosius pirkimus – įspėjamųjų ženklų ir geriausios patirties rinkinys“, paskelbtą 2017 m. gruodžio 20 d., ir 2017 m. OLAF vadovą „Pranešimas apie pažeidimus pasidalijamojo valdymo atveju“,

– atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB(9),

– atsižvelgdamas į savo 2018 m. spalio 25 d. rezoliuciją „ES finansinių interesų apsauga. Pinigų ir turto susigrąžinimas iš trečiųjų valstybių sukčiavimo atvejais“(10),

– atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 3 d. Komisijos ES kovos su korupcija ataskaitą (COM(2014)0038),

– atsižvelgdamas į Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 19/2017 „Importo procedūros: teisinės sistemos trūkumai ir neveiksmingas įgyvendinimas daro poveikį ES finansiniams interesams“,

– atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų nuomonę Nr. 9/2018 dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl ES kovos su sukčiavimu programos,

– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Šiuolaikiškas biudžetas Sąjungai, kuri apsaugo, suteikia galių ir gina. 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa“ (COM(2018)0321),

– atsižvelgdamas į savo 2018 m. spalio 4 d. rezoliuciją dėl kovos su sukčiavimu muitų srityje ir ES nuosavų išteklių apsaugos(11),

– atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 10 d. Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 26/2018 „Keli vėlavimai įgyvendinti muitinės IT sistemas: kas buvo ne taip?“,

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A8-0003/2019),

A. kadangi de jure valstybės narės ir Komisija yra bendrai atsakingos už maždaug 74 proc. Sąjungos 2017 m. biudžeto įvykdymo; kadangi de facto valstybės narės šiuos išteklius panaudoja, o Komisija yra atsakinga už jų priežiūrą, kurią vykdo pasinaudodama savo kontrolės mechanizmais;

B. kadangi tam, kad būtų galima padidinti piliečių pasitikėjimą ir užtikrinti, kad piliečių pinigai būtų naudojami tinkamai ir veiksmingai, patikimas viešųjų išlaidų valdymas ir ES finansinių interesų apsauga turėtų būti pagrindiniai ES politikos elementai;

C. kadangi SESV sutarties 310 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad „Sąjunga ir valstybės narės Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiam sukčiavimui ir kitoms neteisėtoms veikoms priešinasi pagal 325 straipsnį“;

D. kadangi norint užtikrinti, jog taikant supaprastinimo procesus būtų gaunami geri veiklos rezultatai, reikia reguliariai vykdyti veiklos auditus ir per juos vertinti indėlius, išlaidas, rezultatus ir poveikį;

E. kadangi reikia tinkamai spręsti valstybių narių teisinių ir administracinių sistemų įvairovės klausimą, kad būtų šalinami pažeidimai ir kovojama su sukčiavimu; kadangi dėl to Komisija turėtų dėti daug daugiau pastangų ir užtikrinti, kad kova su sukčiavimu būtų vykdoma veiksmingai ir kad būtų pasiekta apčiuopiamesnių ir labiau patenkinamų rezultatų;

F. kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 325 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad valstybės narės prieš Sąjungos finansiniams interesams kenkiantį sukčiavimą imasi tų pačių priemonių, kurių jos imasi prieš savo pačių finansiniams interesams kenkiantį sukčiavimą;

G. kadangi ES turi visuotinę teisę imtis veiksmų kovos su korupcija politikos srityje, neviršydama pagal SESV nustatytų ribų; kadangi SESV 67 straipsnyje nustatyta Sąjungos pareiga užtikrinti aukšto lygio saugumą, be kita ko, vykdant nusikalstamumo prevenciją bei kovojant su juo ir derinant baudžiamosios teisės aktus; kadangi SESV 83 straipsnyje korupcija apibrėžiama kaip viena iš ypač sunkių nusikaltimų, turinčių tarpvalstybinį pobūdį, sričių;

H. kadangi SESV sutarties 325 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „valstybės narės derina savo veiksmus, skirtus Sąjungos finansiniams interesams nuo sukčiavimo apsaugoti“ ir kad „jos, Komisijos padedamos, organizuoja glaudų ir reguliarų kompetentingų institucijų bendradarbiavimą“;

I. kadangi korupcija valstybėse narėse yra plačiai paplitusi ir kelia didelę grėsmę Sąjungos finansiniams interesams, o tai savo ruožtu kelia grėsmę pasitikėjimui viešuoju administravimu;

J. kadangi PVM yra svarbus nacionalinių biudžetų pajamų šaltinis ir PVM pagrįsti nuosavi ištekliai 2017 m. sudarė 12,1 proc. visų ES biudžeto pajamų;

K. kadangi 2005 m. balandžio 14 d. priimtoje Tarybos rezoliucijoje 6902/05 dėl išsamios ES kovos su korupcija politikos Komisija raginama apsvarstyti visas perspektyvias su tarpusavio vertinimo ir stebėsenos mechanizmo kūrimu susijusias galimybes, pvz., dalyvavimą Valstybių prieš korupciją grupės (GRECO) veikloje arba ES priemonių vertinimo ir stebėsenos mechanizmą;

L. kadangi sistemingi ir įsigalėję korupcijos atvejai kai kuriose valstybėse narėse labai kenkia ES finansiniams interesams ir kartu kelia grėsmę demokratijai, teisinei valstybei ir pagrindinėms teisėms;

M. kadangi 2017 m. gruodžio mėn. paskelbtoje specialiojoje „Eurobarometro (470)“ ataskaitoje dėl korupcijos teigiama, kad bendras korupcijos suvokimas ir požiūris į ją apskritai išliko gana stabilūs, palyginti su 2013 m. duomenimis, ir tai rodo, kad nebuvo pasiekta jokių konkrečių rezultatų ES piliečių pasitikėjimo savo institucijomis didinimo klausimu;

Pažeidimų nustatymas ir pranešimas apie juos

1. su džiaugsmu pažymi, kad 2017 m. bendras žinomų sukčiavimu laikomų ir juo nelaikomų pažeidimų skaičius (15 213 atvejų) sumažėjo 20,8 proc., palyginti su 2016 m. (19 080 atvejų), ir kad jų vertė sumažėjo 13 proc. (nuo 2,97 mlrd. EUR 2016 m. iki 2,58 mlrd. EUR 2017 m.);

2. atkreipia dėmesį į tai, kad ne visi pažeidimai padaryti sukčiaujant ir kad reikia aiškiai atskirti padarytas klaidas;

3. pažymi, kad per metus gerokai (19,3 proc.) sumažėjo žinomų sukčiavimu laikomų pažeidimų skaičius, taigi toliau tęsiasi 2014 m. prasidėjusi jų mažėjimo tendencija; tikisi, kad šis sumažėjimas atspindi tikrą sukčiavimo sumažėjimą, o ne aptikimo trūkumus;

4. mano, kad valstybės narės turėtų glaudžiau bendradarbiauti keičiantis informacija, kad pagerintų duomenų rinkimą ir padidintų patikrų veiksmingumą;

5. apgailestauja dėl to, kad daugiau nei pusė valstybių narių nėra priėmusios nacionalinių kovos su sukčiavimu strategijų (NKSS); ragina Komisiją skatinti minėtas valstybes nares paskubėti priimti NKSS;

6. dar kartą ragina Komisiją nustatyti vienodą palyginamų duomenų apie pažeidimus ir sukčiavimo atvejus rinkimo iš valstybių narių sistemą siekiant standartizuoti pranešimo procesą bei užtikrinti teikiamų duomenų kokybę ir palyginamumą;

7. nurodo, kad daugelis valstybių narių neturi konkrečių kovos su organizuotu nusikalstamumu teisės aktų, nors organizuotas nusikalstamumas nuolat auga tarpvalstybinėje veikloje ir sektoriuose, kurie daro poveikį ES finansiniams interesams, kaip antai kontrabanda ar pinigų padirbinėjimas;

8. reiškia susirūpinimą dėl patikrų, susijusių su tarpininkų valdomomis finansinėmis priemonėmis, ir dėl trūkumų, kurie paaiškėjo atlikus naudos gavėjų registruotų būstinių kontrolę; pabrėžia, kad reikia numatyti, jog tiesioginės ir netiesioginės paskolos suteikiamos tik paskelbus kiekvienos šalies mokesčių ir apskaitos duomenis ir tik naudos gavėjams ir finansiniams tarpininkams, kurie dalyvauja finansavimo procedūrose, pateikus duomenis apie tikrąją nuosavybę;

Pajamos – nuosavi ištekliai

9. reiškia susirūpinimą dėl to, kad, remiantis Komisijos statistiniais duomenimis, PVM nepriemoka 2016 m. siekė 147 mlrd. EUR, t. y. daugiau kaip 12 proc. visų tikėtinų PVM pajamų ir kad Komisija vertina, jog dėl sukčiavimo PVM Bendrijos viduje atvejų Sąjungos kasmet patiriamos išlaidos siekia apie 50 mlrd. EUR;

10. palankiai vertina 2016 m. balandžio 7 d. Komisijos PVM veiksmų planą, kuriuo siekiama reformuoti PVM sistemą, ir 13 pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuos Komisija patvirtino nuo 2016 m. gruodžio mėn., kurie yra susiję su perėjimu prie galutinės PVM tvarkos ir kuriais siekiama pašalinti su PVM susijusias kliūtis e. prekybos srityje, peržiūrėti MVĮ taikomą PVM tvarką, modernizuoti PVM tarifų politiką ir spręsti PVM nepriemokos problemą; pažymi, kad pasiūlymu dėl galutinės tvarkos būtų galima panaikinti dingusio prekiautojo sukčiavimo Bendrijoje atvejus, tačiau ji nebūtų pradėta taikyti iki 2022 m.; ragina valstybes nares skubiai įgyvendinti PVM sistemos reformą ir imtis daugiau neatidėliotinų veiksmų, kad kol kas būtų galima sumažinti padarytą žalą, be kita ko, pasitelkiant „Eurofisc“, OLAF, Europolą ir būsimą Europos prokuratūrą;

11. palankiai vertina Teisingumo Teismo sprendimą M.A.S. byloje (C-42/17), kuriuo reikalaujama, kad valstybės narės, vykdydamos savo pareigas pagal SESV 325 straipsnio 1 ir 2 dalis, užtikrintų, jog ES finansiniams interesams kenkiančio su PVM susijusio didelio sukčiavimo atvejais būtų taikomos veiksmingos ir atgrasančios baudžiamosios sankcijos;

12. apgailestauja dėl to, kad 2017 m. OLAF užbaigus tyrimą dėl Jungtinėje Karalystėje vykdyto sukčiavimo muitų srityje atskleistas plataus masto PVM sukčiavimas, susijęs su importu per JK, piktnaudžiaujant PVM mokėjimo sustabdymu (vadinamoji 42-oji muitinės procedūra); palankiai vertina 2018 m. gegužės mėn. Komisijos pradėtą išankstinę pažeidimo nagrinėjimo procedūrą prieš Jungtinę Karalystę; primena, kad šie nuostoliai bendrai vertinant sudaro apie 3,2 mlrd. EUR 2013–2016 m. laikotarpiu ir kad tai taip pat yra nuostolis ES biudžetui; yra susirūpinęs dėl to, kad naujai priimtų 2010 m. spalio 7 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 904/2010 dėl administracinio bendradarbiavimo ir kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje(12) pakeitimų, susijusių su administracinio bendradarbiavimo PVM srityje stiprinimo priemonėmis, gali nepakakti, kad būtų užkirstas kelias sukčiavimui taikant 42-ąją muitinės procedūrą, ir ragina Komisiją apsvarstyti naujas strategijas, pagal kurias būtų galima atsekti pagal 42-ąją muitinės procedūrą importuojamas prekes ES;

13. palankiai vertina iš dalies pakeistą Tarybos reglamentą (ES) Nr. 904/2010, kuris priimtas 2018 m. spalio 2 d., ir tikisi, kad tvirtesnis bendradarbiavimas padės veiksmingai šalinti pagrindines su tarpvalstybiniu sukčiavimu bendrojoje rinkoje susijusias problemas, tokias kaip dingusio prekiautojo sukčiavimas Bendrijoje;

14. palankiai vertina tai, kad buvo priimta Finansinių interesų apsaugos (FIA) direktyva, kurioje aiškiau išdėstomi valstybių narių, Eurojusto, Europos prokuratūros ir Komisijos tarpvalstybinio bendradarbiavimo ir savitarpio teisinės pagalbos aspektai kovojant su sukčiavimu PVM;

15. atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į dabartinės padėties, susijusios su sukčiavimu vengiant mokėti PVM, visų pirma vadinamuoju karuseliniu sukčiavimu, rimtumą; ragina visas valstybes nares dalyvauti visoje „Eurofisc“ vykdomoje veikloje, siekiant padėti dalytis kovoje su sukčiavimu naudinga informacija;

16. primena, kad Teisingumo Teismas ne kartą ir neseniai Taricco byloje (C-105/14) patvirtino, kad PVM yra Sąjungos finansinis interesas; vis dėlto pažymi, kad OLAF labai retai atlieka su PVM susijusių pažeidimų tyrimus, nes trūksta priemonių; ragina valstybes nares pritarti Komisijos pasiūlymui suteikti OLAF naujas priemones su PVM susijusiems atvejams tirti, pvz., suteikti prieigą prie „Eurofisc“, PVM informacijos mainų sistemos (VIES) ar banko sąskaitos informacijos;

17. atkreipia dėmesį į tai, kad praneštų sukčiavimu laikomų ir nelaikomų atvejų, susijusių su tradiciniais nuosavais ištekliais (TNI), skaičius (4 647 – 2016 m., 4 636– 2017 m.) ir susijusios sumos (537 mln. EUR 2016 m. ir 502 mln. EUR 2017 m.) mažai pakito; tačiau atkreipia dėmesį į nevienodą pažeidimų lygį valstybėse narėse: Graikijoje (7,17 proc.), Ispanijoje (4,31 proc.) ir Vengrijoje (3,35 proc.) jis akivaizdžiai viršijo ES nesurinktų TNI vidurkį (1,96 proc.);

18. itin susirūpinęs pažymi, kad pastaraisiais metais išaugo tabako kontrabanda į ES ir apskaičiuota, kad dėl jos kasmet prarandama 10 mlrd. EUR ES ir valstybių narių biudžetų viešųjų pajamų, ir kad tuo pat metu ji yra pagrindinis organizuoto nusikalstamumo, įskaitant terorizmą, šaltinis; mano, jog būtina, kad valstybės narės imtųsi aktyvesnių kovos su šia neteisėta veikla veiksmų ir, pvz., pagerintų valstybių narių bendradarbiavimo ir keitimosi informacija procedūras;

19. mano, kad, siekiant nustatyti sukčiavimo atvejus veiksmingiausia taikyti skirtingų aptikimo metodų (prekių išleidimo kontrolė, patikrinimai po prekių išleidimo, patikrinimai, kuriuos atlieka kovos su sukčiavimu tarnybos, ir kt.) derinį ir kad kiekvieno metodo veiksmingumas priklauso nuo atitinkamos valstybės narės, veiksmingo jos administracijos koordinavimo ir atitinkamų valstybių narių tarnybų gebėjimo bendrauti tarpusavyje;

20. mano, kad susirūpinimą kelia tai, jog kai kurios valstybės narės reguliariai nepraneša apie nei vieną sukčiavimo atvejį; ragina Komisiją ištirti padėtį, nes mano, kad mažai tikėtina, jog tose valstybėse narėse visai nėra sukčiavimo; ragina Komisiją tose šalyse vykdyti atsitiktinius patikrinimus vietoje;

21. nerimauja dėl to, kad vidutinis išieškojimo rodiklis atvejais, apie kuriuos pranešta kaip apie sukčiavimą, 1989–2017 m., buvo tik 37 proc.; ragina Komisiją ieškoti priemonių, kaip pagerinti šią nepriimtiną padėtį;

22. prašo Komisijos kasmet pateikti ataskaitą apie ES nuosavų išteklių sumą, susigrąžintą laikantis OLAF pateiktų rekomendacijų, ir pranešti apie sumą, kurią dar reikia susigrąžinti;

ES kovos su sukčiavimu programa

23. palankiai vertina ES kovos su sukčiavimu programos, kurią OLAF įgyvendins pagal tiesioginio valdymo būdą, sukūrimą (COM(2018)0386), ir ragina, kad nuo 2019 m. birželio mėn. dotacijos būtų valdomos elektroniniu būdu naudojantis Komisijos valdymo sistema „eGrants“;

Europos prokuratūra ir būsimi jos santykiai su OLAF

24. teigiamai vertina 22 valstybių narių sprendimą įsteigti Europos prokuratūrą pagal tvirtesnio bendradarbiavimo procedūrą; ragina Komisiją skatinti iki šiol nenorinčias dalyvauti valstybes nares prisijungti prie su Europos prokuratūra susijusios veiklos;

25. atkreipia dėmesį į tai, kad OLAF ir Europos prokuratūros bendradarbiavimo susitarimais turėtų būti užtikrintas aiškus įgaliojimų atskyrimas, siekiant išvengti struktūrų dubliavimosi, kompetencijos konfliktų ir teisinių spragų, atsirandančių dėl kompetencijos trūkumo;

26. teigiamai vertina tai, kad 2019 m. ES biudžeto projekte pirmą kartą numatyti asignavimai Europos prokuratūrai (4,9 mln. EUR), ir pabrėžia, kad svarbu turėti tinkamą Europos prokuratūros personalą ir biudžetą; pažymi, kad numatyti tik 37 darbuotojų etatai, o tai reiškia, kad atskaičius 23 prokuroro etatus lieka tik 14 etatų, skirtų administracinėms užduotims atlikti; mano, kad tai yra nerealistiška, visų pirma, atsižvelgiant į tai, kad dar dvi valstybės narės neseniai nusprendė dalyvauti su Europos prokuratūra susijusioje veikloje; todėl prašo paankstinti 2020 m. numatytą darbuotojų skaičiaus padidinimą, kad Europos prokuratūra iki 2020 m. pabaigos pradėtų veikti visu pajėgumu, kaip numatyta reglamente;

27. palankiai vertina tikslinį Komisijos pasiūlymą persvarstyti Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013, visų pirma dėl to, kad steigiama Europos prokuratūra; pabrėžia, kad būsimi OLAF ir Europos prokuratūros santykiai turėtų būti grindžiami glaudžiu bendradarbiavimu, veiksmingu keitimusi informacija ir papildomumu, kartu vengiant dubliavimosi ar kompetencijos konfliktų;

Kova su korupcija

28. palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Sąjungos biudžeto apsaugos esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų; pabrėžia, kad, siekdama pateikti objektyvų ir sistemingą vertinimą, Komisija turėtų reguliariai skelbti grėsmių teisinei valstybei, įskaitant sisteminės korupcijos riziką, kiekvienoje valstybėje narėje vertinimą, pagrįstą rodiklių rinkiniu ir nepriklausomomis ataskaitomis;

29. pabrėžia, kad įsteigus Europos prokuratūrą OLAF išliks vienintelė tarnyba, atsakinga už ES finansinių interesų apsaugą ES valstybėse narėse, kurios nusprendė neprisijungti prie Europos prokuratūros veiklos; pabrėžia, kad, remiantis Europos Audito Rūmų nuomone Nr. 8/2018, Komisijos pasiūlymas, kuriuo iš dalies keičiamas OLAF reglamentas, neišsprendžia prasto OLAF administracinių tyrimų veiksmingumo klausimo; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti, jog OLAF ir toliau būtų tvirta ir visu pajėgumu veikianti Europos prokuratūros partnerė;

30. apgailestauja dėl to, kad Komisija daugiau nemano, kad reikia skelbti kovos su korupcija ataskaitą; apgailestauja dėl Komisijos sprendimo į Europos semestro ekonomikos valdymo procesą įtraukti kovos su korupcija stebėseną; mano, kad taip dar labiau sumažinama Komisijos vykdoma stebėsena, nes turima duomenų tik vos apie kelias šalis; be to, apgailestauja, kad pakeitus metodą daugiausia dėmesio skiriama korupcijos ekonominiam poveikiui ir beveik visiškai neatsižvelgiama į kitus aspektus, kuriems korupcija gali daryti poveikį, kaip antai, piliečių pasitikėjimas viešuoju administravimu ir netgi demokratinėmis valstybių narių struktūromis; todėl primygtinai ragina Komisiją toliau skelbti savo kovos su korupcija ataskaitas; dar kartą ragina Komisiją vykdyti visapusiškesnę ir nuoseklesnę kovos su korupcija politiką ir, be kita ko, atlikti išsamų kiekvienoje valstybėje narėje įgyvendinamos kovos su korupcija politikos vertinimą;

31. pakartoja, kad „sukamųjų durų“ reiškinys gali pakenkti institucijų ir interesų grupių atstovų santykiams; ragina ES institucijas apibrėžti sistemingą ir proporcingą požiūrį šiam iššūkiui atremti;

32. apgailestauja dėl to, kad Komisija neskatino ES dalyvavimo Europos Tarybos valstybių prieš korupciją grupės (GRECO) veikloje; ragina Komisiją kuo greičiau atnaujinti derybas su GRECO siekiant laiku įvertinti atitiktį Jungtinių Tautų konvencijai prieš korupciją ir sukurti ES institucijų vidaus vertinimo mechanizmą;

33. pakartoja savo raginimą Komisijai sukurti griežtų rodiklių ir lengvai pritaikomų vienodų kriterijų sistemą, pagrįstą Stokholmo programoje nustatytais reikalavimais, kad būtų išmatuotas korupcijos lygis valstybėse narėse ir įvertinta jų kovos su korupcija politika; ragina Komisiją nustatyti korupcijos indeksą, pagal kurį valstybes nares būtų galima suskirstyti eiliškumo tvarka; laikosi nuomonės, kad korupcijos indeksas galėtų būti patikimas pagrindas, kuriuo remdamasi Komisija galėtų parengti konkrečių šalių kontrolės mechanizmą, kurį naudojant būtų kontroliuojamas ES išteklių panaudojimas;

34. primena, kad Komisija neturi galimybės susipažinti su informacija, kuria keičiasi valstybės narės, kad galėtų užkirsti kelią dingusio prekiautojo sukčiavimui Bendrijoje, paprastai vadinamam karuseliniu sukčiavimu, ir su juo kovoti; laikosi nuomonės, kad Komisija turėtų turėti prieigą prie „Eurofisc“, kad galėtų geriau kontroliuoti, vertinti ir gerinti valstybių narių keitimąsi duomenimis; ragina visas valstybes nares dalyvauti visoje tinklo „Eurofisc“ vykdomoje veikloje, siekiant palengvinti ir paspartinti keitimąsi informacija su teisminėmis ir teisėsaugos institucijomis, kaip antai, Europolas ir OLAF, kaip rekomendavo Europos Audito Rūmai; ragina valstybes nares ir Tarybą suteikti Komisijai galimybę naudotis šiais duomenimis, kad būtų skatinamas bendradarbiavimas, stiprinamas duomenų patikimumas ir kovojama su tarpvalstybiniu nusikalstamumu;

Viešieji pirkimai

Skaitmeninimas

35. pažymi, kad didelė dalis viešųjų investicijų lėšų išleidžiama vykdant viešuosius pirkimus (2 trln. EUR per metus); atkreipia dėmesį į e. viešųjų pirkimų naudą kovojant su sukčiavimu, pvz., į tai, kad visos šalys sutaupo lėšų, didinamas skaidrumas ir supaprastinami bei sutrumpinami procesai;

36. ragina Komisiją parengti visų ES politikos priemonių įgyvendinimo procesų skaitmeninimo sistemą (kvietimai teikti pasiūlymus, paraiškų teikimas, vertinimas, įgyvendinimas ir mokėjimai), kurią taikytų visos valstybės narės;

37. apgailestauja dėl to, kad tik kelios valstybės narės naudoja naujas technologijas visiems svarbiausiems viešųjų pirkimų proceso etapams (e. pranešimai, e. prieiga prie konkurso dokumentų, e. pasiūlymų teikimas, e. vertinimas, e. skelbimas apie sutarties skyrimą, e. užsakymai, e. sąskaitų faktūrų išrašymas, e. mokėjimai); ragina valstybes nares iki 2019 m. liepos mėn. internete automatinio nuskaitymo formatu paskelbti visas formas, naudojamas viešųjų pirkimų procedūrose, ir viešai prieinamus sutarčių registrus;

38. ragina Komisiją numatyti paskatas, kad būtų sukurtas perkančiųjų organizacijų elektroninis profilis toms valstybėms narėms, kuriose tokių profilių nesama;

39. palankiai vertina Komisijos e. viešųjų pirkimų įdiegimo Europos Sąjungoje tvarkaraštį ir ragina Komisiją imtis tolesnių su juo susijusių veiksmų;

Prevencija ir ankstyvi konkurso procedūros etapai

40. laikosi nuomonės, kad prevenciniai veiksmai yra labai svarbūs mažinant sukčiavimo ES lėšomis mastą ir kad perėjimas prie e. viešųjų pirkimų yra svarbus žingsnis siekiant užkirsti kelią sukčiavimui ir skatinti sąžiningumą bei skaidrumą;

41. palankiai vertina ankstyvojo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistemos (EDES) sukūrimą ir mano, kad vykdant sukčiavimo prevenciją ankstyvu konkurso etapu veiksmingiausia yra taikyti įvairių nustatymo (kontrolės) metodų derinį, nes tuomet sudaroma galimybė nukreipti lėšas kitiems projektams;

42. palankiai vertina Sukčiavimo prevencijos koordinavimo patariamojo komiteto parengtas rekomendacijas dėl įspėjamųjų ženklų ir geriausios praktikos viešųjų pirkimų ir pranešimų apie pažeidimus srityse;

43. palankiai vertina ES bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių supaprastinimą ir mano, kad tolesnis paprastinimas padeda didinti veiksmingumą; tikisi, kad kiti Sąjungos lėšų gavėjai gaus daugiau naudos iš supaprastinto išlaidų apmokėjimo metodų;

Importo procedūros

44. pažymi, kad muitai sudaro 14 proc. ES biudžeto, ir mano, kad neveiksmingas jų taikymas ir suderintų taisyklių trūkumas daro neigiamą poveikį ES finansiniams interesams;

45. pažymi, kad įvairių valstybių narių muitinės tarnybos keičiasi informacija apie įtariamą sukčiavimą, siekdamos užtikrinti muitinės taisyklių laikymąsi (savitarpio pagalba); mano, kad tokią komunikaciją yra lengviau vykdyti tais atvejais, kai muitinės importo deklaracijoje privaloma nurodyti siuntėją, ir ragina Komisiją imtis veiksmų, kad iki 2019 m. liepos mėn. ši nuoroda būtų privaloma visose valstybėse narėse;

46. reiškia susirūpinimą dėl muitinio tikrinimo ir su juo susijusio muitų, kurie yra ES biudžeto nuosavų išteklių šaltinis, surinkimo; atkreipia dėmesį į tai, kad patikrinimus, ar importuotojai laikosi tarifų ir importo taisyklių, atlieka valstybių narių muitinės, ir ragina Komisiją užtikrinti, kad patikrinimai prie ES sienų būtų tinkami ir suderinti, taigi padėtų garantuoti Sąjungos saugumą, saugą ir ekonominių interesų apsaugą, ir ragina, visų pirma, įsipareigoti kovoti su prekyba neteisėtomis ir suklastotomis prekėmis;

47. apgailestauja dėl to, kad diegiant naująsias muitų sąjungai skirtas IT sistemas buvo ne kartą labai vėluojama, ir tai reiškia, kad kai kurios svarbiausios sistemos nebus prieinamos iki 2020 m. termino, nustatyto Sąjungos muitinės kodekse; pabrėžia, kad greitas perėjimas prie kompiuterizuotos muitinės aplinkos yra labai svarbus siekiant užtikrinti, kad muitinės administracijos veiktų taip, tarsi jos būtų vienas subjektas; ragina Komisiją ir valstybes nares padėti baigti kurti ES muitinės informacines sistemas ir užtikrinti jų finansinį tvarumą;

48. palankiai vertina 11 OLAF bendrų muitinės operacijų, kurias vykdant buvo sėkmingai reaguota į įvairias grėsmes, kaip antai sukčiavimą pajamų srityje, neteisėtą grynųjų pinigų judėjimą, suklastotus produktus, cigarečių kontrabandą ir narkotikus; be to, palankiai vertina tai, kad OLAF paskelbus savitarpio pagalbos pranešimus nustatyti pažeidimai, visų pirma sukčiavimo atvejai, susiję su saulės baterijų plokštėmis;

49. pabrėžia, kad būtina užtikrinti suderintą ir standartizuotą muitinį tikrinimą visuose įvežimo punktuose, nes dėl valstybių narių atliekamo muitinio tikrinimo skirtumų trikdomas veiksmingas muitų sąjungos veikimas;

Išlaidos

50. palankiai vertina tai, kad labai sumažėjo atvejų (nuo 272 atvejų 2016 m. iki 133 atvejų 2017 m.), apie kuriuos pranešta kaip apie sukčiavimą kaimo plėtros srityje, skaičius ir kad dėl to sukčiavimo vertė sumažėjo nuo 47 mln. EUR iki 20 mln. EUR; tačiau atkreipia dėmesį į priešingą tendenciją tiesioginės paramos žemės ūkiui sektoriuje, kur sukčiavimu laikomų pažeidimų, apie kuriuos pranešta, vertė smarkiai išaugo – nuo 11 mln. EUR iki 39 mln. EUR, o vidutinė finansinė vertė atskirais atvejais padidėjo 227 proc.; tikisi, kad neigiama tendencija neįsivyraus;

51. tikisi, kad supaprastinus administracines taisykles, kaip reikalaujama 2014–2020 m. laikotarpiu taikomose bendrosiose nuostatose, bus sudarytos sąlygos sumažinti sukčiavimu nelaikomų pažeidimų skaičių, lengviau nustatyti sukčiavimo atvejus, o ES lėšos taps prieinamesnės naudos gavėjams;

52. ragina Komisiją toliau stengtis standartizuoti klaidų, susijusių su išlaidomis, nomenklatūrą, nes duomenys rodo, kad skirtingos valstybės narės skirtingoms kategorijoms priskiria tas pačias pranešamas klaidas (SWD(2018)0386);

53. pabrėžia, kad aptikimo pajėgumai yra pagrindinė kovos su sukčiavimu ciklo ypatybė ir padeda užtikrinti ES biudžeto apsaugos sistemos veiksmingumą ir efektyvumą; todėl palankiai vertina tai, kad 2013–2017 m. laikotarpiu aktyviausios valstybės narės nustatant ir pranešant apie galimus sukčiavimu laikomus pažeidimus, buvo Lenkija, Rumunija, Vengrija, Italija ir Bulgarija ir 73 proc. sukčiavimu laikomų pažeidimų, apie kuriuos jos pranešė, buvo susiję su bendra žemės ūkio politika; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad tik skaičiais išreikštas ataskaitų vertinimas gali lemti neteisingą patikrų veiksmingumo suvokimą; todėl ragina Komisiją ir toliau remti valstybes nares, siekiant užtikrinti, kad būtų gerinama patikrų kokybė bei didinamas jų skaičius ir dalijamasi geriausios praktikos pavyzdžiais kovojant su sukčiavimu;

54. atkreipia dėmesį į tai, kad sukčiavimu nelaikomų pažeidimų, apie kuriuos pranešta sanglaudos ir žuvininkystės politikos srityse (5 129 atvejai 2017 m.), skaičius po dvejų metų, kai jis buvo ypatingai didelis, pasiekė 2013 m. ir 2014 m. lygmenį (atitinkamai 4 695 ir 4 825 atvejai);

55. atkreipia dėmesį į tai, kad būtinas visiškas išlaidų apskaitos, ypač susijusios su infrastruktūros darbais, kurie finansuojami tiesiogiai naudojant ES lėšas ar finansines priemones, skaidrumas; ragina Komisiją užtikrinti, kad ES piliečiai galėtų visapusiškai susipažinti su informacija apie bendrai finansuojamus projektus;

56. atkreipia dėmesį į tai, kad taikant Pasirengimo narystei paramos priemonę pažeidimų, apie kuriuos pranešta, skaičius 2017 m. toliau mažėjo ir kad palaipsniui užbaigiant pasirengimo narystei programas sukčiavimu laikomų pažeidimų, apie kuriuos pranešta, skaičius priartėjo prie nulio;

Nustatytos problemos ir būtinos priemonės

Geresnės patikros

57. remia programą „Hercule III“, kuri yra tinkamas požiūrio „geriausias kiekvieno euro panaudojimas“ pavyzdys; tikisi, kad po 2020 m. ją pakeisianti programa bus dar veiksmingesnė;

58. tikisi, kad pagal naują numatomą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl muitinio tikrinimo įrangos finansinės paramos priemonės, įtrauktos į Integruoto sienų valdymo fondą, bus toliau gerinamas muitinių ir kitų teisėsaugos institucijų veiksmų koordinavimas ir stiprinamas bendradarbiavimas finansavimo tikslais užtikrinant geresnę ES lygmens partnerystę;

Tarpvalstybinis sukčiavimas

59. pabrėžia, kad sistema, kuria naudodamosi kompetentingos institucijos galėtų keistis informacija, sudarytų galimybę atlikti sandorių tarp dviejų ar daugiau valstybių narių apskaitos įrašų kryžminę patikrą siekiant išvengti tarpvalstybinio sukčiavimo, susijusio su struktūriniais ir investicijų fondais, ir taip užtikrinti kompleksinį ir visa apimantį su valstybių narių finansinių interesų apsauga susijusį požiūrį; pakartoja prašymą Komisijai pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl abipusės administracinės pagalbos tose ES lėšų panaudojimo srityse, kuriose tokia praktika dar nenumatyta;

60. reiškia susirūpinimą dėl OLAF nustatytų tarptautinio sukčiavimo atvejų ir dėl didėjančios jų grėsmės; palankiai vertina 2018 m. spalio 25 d. priimtą Europos Parlamento pranešimą „ES finansinių interesų apsauga. Pinigų ir turto susigrąžinimas iš trečiųjų valstybių sukčiavimo atvejais“ ir tai, kad į laisvosios prekybos susitarimą su Japonija sėkmingai įrašyta kovos su sukčiavimu nuostata; ragina Komisiją visuotinai taikyti kovos su sukčiavimu nuostatų įtraukimo į susitarimus, kuriuos ES pasirašo su trečiosiomis šalimis, praktiką;

Informatoriai

61. teigiamai vertina pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos (COM(2018)0218); tikisi, kad ji labai sustiprins informatorių saugumą Sąjungoje, todėl labai pagerės ES finansinė apsauga ir teisinės valstybės principų užtikrinimas; tikisi, kad ji įsigalios artimiausiu metu; ragina visas ES institucijas direktyvoje nustatytus standartus kuo greičiau įgyvendinti savo vidaus politikoje, kad būtų užtikrintas aukščiausias Sąjungos finansinių interesų apsaugos lygis; ragina valstybes nares ją įtraukti į savo nacionalinę teisinę sistemą užtikrinant kuo platesnę jos taikymo aprėptį;

62. pabrėžia, kad informatoriai atlieką svarbų vaidmenį sukčiavimo prevencijos, nustatymo ir pranešimo apie jį srityje ir kad būtina informatorius apsaugoti;

Tiriamoji žurnalistika

63. laikosi nuomonės, kad tiriamoji žurnalistika atlieka itin svarbų vaidmenį siekiant ES ir valstybėse narėse gerinti būtino skaidrumo lygį ir kad reikia ją skatinti ir remti teisinėmis priemonėmis tiek valstybėse narėse, tiek Europos Sąjungoje;

Tabakas

64. itin susirūpinęs pažymi, kad, remiantis OLAF vertinimu, dėl neteisėtos prekybos cigaretėmis ES ir valstybių narių biudžetai kasmet patiria per 10 mlrd. EUR siekiančių finansinių nuostolių;

65. palankiai vertina tai, kad 2018 m. rugsėjo 25 d. įsigaliojo Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Protokolas dėl neteisėtos prekybos tabako gaminiais panaikinimo, po to kai jį 2018 m. birželio 27 d. buvo ratifikavusi 41 valstybė; palankiai vertina tai, kad pirmasis Protokolo šalių susitikimas įvyko 2018 m. spalio 8–10 d.; tačiau primygtinai ragina valstybes nares, kurios dar neratifikavo Protokolo, tai kuo greičiau padaryti; ragina Komisiją aktyviai dalyvauti rengiant išsamią ataskaitą, kurioje būtų nurodyta valstybių Protokolo šalių stebėjimo ir sekimo sistemų geroji praktika ir įgyvendinimo patirtis; ragina Protokolą pasirašiusias, bet jo neratifikavusias valstybes nares tai padaryti;

66. atkreipia dėmesį į Komisijos sprendimą neatnaujinti susitarimo su bendrove „Philip Morris International“ (PMI), kuris baigė galioti 2016 m. liepos 9 d.; primena, kad 2016 m. kovo 9 d. Parlamentas paprašė Komisijos, pasibaigus susitarimo galiojimo laikui, jo neatnaujinti, nepratęsti ir dėl jo iš naujo nesiderėti; mano, kad kiti trys susitarimai su tabako bendrovėmis (BAT, JTI, ITL) neturėtų būti atnaujinti, pratęsti arba dėl jų neturėtų būti iš naujo deramasi; ragina Komisiją iki 2018 m. pabaigos pateikti trijų likusių susitarimų nutraukimo galimybės ataskaitą;

67. ragina Komisiją nedelsiant pateikti naują veiksmų planą ir išsamią ES kovos su neteisėta prekyba tabako gaminiais strategiją, kuri turėjo būti pateikta 2018 m. vasaros pabaigoje;

68. ragina Komisiją užtikrinti, kad sekimo sistema ir apsaugos priemonės, kurias valstybės narės cigaretėms ir suktinių tabakui turi įdiegti iki 2019 m. gegužės 20 d., o visiems kitiems tabako gaminiams (pvz., cigarams, cigarilėms ir bedūmiams tabako gaminiams) – iki 2024 m. gegužės 20 d., atitiktų nepriklausomas PSO Protokolo dėl neteisėtos prekybos tabako gaminiais panaikinimo, kurį Europos Sąjunga ratifikavo 2016 m. birželio 24 d., gaires;

69. ragina Komisiją iš anksto numatyti tabako pramonės vykdomo slapto atskirų ženklų klonavimo pavojų siekiant tiekti lygiagrečiai rinkai;

70. su susirūpinimu pažymi, jog OLAF rekomendacijos dėl teisminių veiksmų valstybėse narėse įgyvendinamos labai ribotai; mano, kad tokia situacija yra netoleruotina, ir ragina Komisiją primygtinai paraginti valstybes nares užtikrinti visapusišką OLAF rekomendacijų įgyvendinimą ir nustatyti taisykles, kuriomis būtų sudarytos palankesnės sąlygos OLAF surinktų įrodymų priimtinumui;

OLAF tyrimai ir vaidmuo

71. palankiai vertina Komisijos pasiūlymą suteikti OLAF įgaliojimus tirti su pridėtinės vertės mokesčiu susijusius klausimus; ragina Komisiją nustatyti tam tikrą OLAF ataskaitų ir rekomendacijų skaidrumo lygį užbaigus visas Europos ir nacionalines procedūras; laikosi nuomonės, kad, priėmus būtinus su Europos prokuratūros įsteigimu susijusius OLAF reglamento pakeitimus, Komisija turėtų parengti išsamesnį ir nuoseklesnį OLAF sistemos modernizavimą;

72. apgailestauja dėl OLAF ataskaitų terminologijos nenuoseklumo, pvz., užbaigtas tyrimas ir atliktas tyrimas; ragina Komisiją ir OLAF vartoti nuoseklią terminiją, kad bėgant metams būtų užtikrintas palyginamumas, susijęs su ataskaitų apie sukčiavimo atvejus teikimu ir jų tyrimo atnaujinimu;

73. atkreipia dėmesį į nuolatinius klausimus, susijusius su nauja OLAF turinio valdymo duomenų baze; ypač apgailestauja dėl to, kad naujojoje duomenų bazėje buvo prarastos bylos; palankiai vertina tai, kad ši problema yra vienas svarbiausių prioritetų; ragina Komisiją pateikti Parlamentui išsamų turinio valdymo duomenų bazės IT projekto vertinimą, visų pirma, kalbant apie projekto rengimą, visas išlaidas, įgyvendinimą, naudotojų patirtį, ir problemų, su kuriomis buvo susidurta, sąrašą, remiantis OLAF Priežiūros komiteto pateiktomis rekomendacijomis(13);

74. ragina Komisiją ir valstybes nares kartu užtikrinti, kad OLAF ir valstybių narių tyrimai vienas kitą papildytų, kad OLAF kiekvienoje valstybėje narėje turėtų vienodus tyrimo įgaliojimus, įskaitant galimybę susipažinti su banko sąskaitos informacija, ir kad OLAF surinktus įrodymus kaip baudžiamuosius įrodymus pripažintų visų valstybių narių teisminės institucijos, nes tai labai svarbu siekiant veiksmingai vykdyti tolesnius su OLAF tyrimais susijusius veiksmus;

o
o o

75. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, Europos Audito Rūmams, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybos Priežiūros komitetui.

(1)	OLAF „18-oji Europos kovos su sukčiavimu tarnybos ataskaita, nuo 2017 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.“, 2018 10 5.
(2)	OL L 248, 2013 9 18, p. 1.
(3)	OL L 198, 2017 7 28, p. 29.
(4)	OL L 283, 2017 10 31, p. 1.
(5)	OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(6)	2015 m. rugsėjo 8 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas, baudžiamoji byla prieš Ivo Taricco ir kt., 105/14, ECLI:EU:C:2015:555.
(7)	2017 m. gruodžio 5 d. Teisingumo Teismo sprendimas (didžioji kolegija), baudžiamoji byla prieš M.A.S. ir M.B., 42/17, ECLI:EU:C:2017:936.
(8)	OL C 252, 2018 7 18, p. 56.
(9)	OL L 94, 2014 3 28, p. 65.
(10)	Priimti tekstai, P8_TA(2018)0419.
(11)	Priimti tekstai, P8_TA(2018)0384.
(12)	OL L 268, 2010 10 12, p. 1.
(13)	OLAF Priežiūros komiteto nuomonė Nr. 1/2018 dėl OLAF preliminaraus 2019 m. biudžeto projekto.

Veiklos, susijusios su aukščiausio lygio domeno vardu „.eu“, įgyvendinimas ir šio domeno veikimas ***I

129k

41k

		Rezoliucija
		Tekstas

2019 m. sausio 31 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl veiklos, susijusios su aukščiausio lygio domeno vardu „.eu“, įgyvendinimo ir šio domeno veikimo, kuriuo panaikinami Reglamentas (EB) Nr. 733/2002 ir Komisijos reglamentas (EB) Nr. 874/2004 (COM(2018)0231 – C8-0170/2018 – 2018/0110(COD))

P8_TA(2019)0055

A8-0394/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0231),

– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 172 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0170/2018),

– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

– atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 11 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

– pasikonsultavę su Regionų komitetu,

– atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2018 m. gruodžio 19 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą (A8-0394/2018),

1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. sausio 31 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/... dėl veiklos, susijusios su aukščiausio lygio domeno vardu „.eu“, įgyvendinimo ir šio domeno veikimo, kuriuo iš dalies keičiamas ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 733/2002 bei panaikinamas Komisijos reglamentas (EB) Nr. 874/2004

P8_TC1-COD(2018)0110

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2019/517.)

(1)	OL C 367, 2018 10 10, p. 112.

Bendrųjų nacionalinių pajamų rinkos kainomis (BNP) derinimas ***I

132k

40k

		Rezoliucija
		Tekstas

2019 m. sausio 31 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendrųjų nacionalinių pajamų rinkos kainomis derinimo (BNP reglamentas), kuriuo panaikinama Tarybos direktyva 89/130/EEB, Euratomas, ir Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1287/2003 (COM(2017)0329 – C8-0192/2017 – 2017/0134(COD))

P8_TA(2019)0056

A8-0009/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2017)0329),

– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 338 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0192/2017),

– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

– atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2018 m. gruodžio 5 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A8-0009/2018),

1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. sausio 31 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/... dėl bendrųjų nacionalinių pajamų rinkos kainomis derinimo, kuriuo panaikinama Tarybos direktyva 89/130/EEB, Euratomas ir Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1287/2003 (BNP reglamentas)

P8_TC1-COD(2017)0134

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2019/516.)

Genetiškai modifikuoti aliejiniai rapsai Ms8, Rf3 ir Ms8 × Rf3

149k

45k

2019 m. sausio 31 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo dėl leidimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 pateikti rinkai pašarus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų aliejinių rapsų Ms8, Rf3 ir Ms8 × Rf3 arba kurie iš jų sudaryti, atnaujinimo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimas 2013/327/ES, projekto (D059688/02 – 2019/2521(RSP))

P8_TA(2019)0057

B8-0073/2019

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo dėl leidimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 pateikti rinkai pašarus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų aliejinių rapsų Ms8, Rf3 ir Ms8 × Rf3 arba kurie iš jų sudaryti, atnaujinimo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimas 2013/327/ES, projektą (D059688/02),

– atsižvelgdamas į 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų(1), ypač į jo 11 straipsnio 3 dalį ir 23 straipsnio 3 dalį,

– atsižvelgdamas į tai, kad Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 35 straipsnyje nurodytas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas per 2018 m. gruodžio 3 d. vykusį balsavimą nusprendė nuomonės neteikti,

– atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai, 11 ir 13 straipsnius(2),

– atsižvelgdamas į Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) 2017 m. spalio 25 d. priimtą nuomonę, kuri paskelbta 2017 m. lapkričio 28 d.(3),

– atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 14 d. pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (COM(2017)0085, 2017/0035(COD)),

– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas, kuriose prieštaraujama tam, kad būtų suteiktas leidimas naudoti genetiškai modifikuotus organizmus(4),

– atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 106 straipsnio 2 ir 3 dalis,

A. kadangi 2016 m. gegužės 20 d. įmonė „Bayer CropScience AG“ pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 11 ir 23 straipsnius pateikė Komisijai prašymą atnaujinti leidimą pateikti rinkai produktus, kuriems taikomas Komisijos sprendimas 2007/232/EB(5) (toliau – prašymas dėl atnaujinimo);

B. kadangi Sprendimu 2007/232/EB leista pateikti rinkai pašarus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų (GM) aliejinių rapsų Ms8, Rf3 ir Ms8 × Rf3 arba kurie iš jų sudaryti, ir į to leidimo taikymo sritį taip pat įtraukti produktai, kurių sudėtyje yra aliejinių rapsų Ms8, Rf3 ir Ms8 × Rf3 arba kurie iš jų sudaryti, kitai paskirčiai nei maistas ar pašarai, išskyrus auginimą;

C. kadangi 2017 m. spalio 25 d. Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) priėmė palankią nuomonę dėl paraiškos dėl atnaujinimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 6 ir 18 straipsnius;

D. kadangi Komisija pareiškėjo prašymu nusprendė iš dalies pakeisti ankstesnį Komisijos įgyvendinimo sprendimą 2013/327/ES(6) siekiant į jį įtraukti produktus, kuriems taikomas Sprendimas 2007/232/EB; kadangi dėl to Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektu pakeičiamas Įgyvendinimo sprendimas 2013/327/ES ir panaikinamas Sprendimas 2007/232/EB; kadangi tokio požiūrio teisėtumas yra abejotinas;

E. kadangi per trijų mėnesių konsultacijų laikotarpį kompetentingos institucijos pateikė daug kritinių pastabų(7); kadangi, be kita ko, valstybės narės kritikavo tai, kad pareiškėjo taikytas stebėsenos metodas neatitiko Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/18/EB(8) VII priedo reikalavimų arba EFSA rekomendacinių dokumentų, kad pareiškėjo pateiktose poveikio aplinkai stebėsenos po pateikimo rinkai ataskaitose nustatyta esminių trūkumų ir kad jose nepateikta patikimų duomenų, pagrindžiančių išvadą, kad genetiškai modifikuotų aliejinių rapsų Ms8, Rf3 ir Ms8 x Rf3 importas ar naudojimas nepadarė neigiamo poveikio sveikatai ar aplinkai;

F. kadangi genetiškai modifikuoti aliejiniai rapsai Ms8, Rf3 ir Ms8 x Rf3 išvesti taip, kad būtų atsparūs herbicido gliufozinato naudojimui;

G. kadangi papildomo herbicido naudojimas yra įprastos žemės ūkio praktikos auginant herbicidams atsparius augalus dalis, todėl galima tikėtis, kad šie augalai bus apdorojami didesnėmis ir pakartotinėmis dozėmis, o dėl to ne tik padidės jo liekanų koncentracijos nuimame derliuje, taigi importuojamame produkte, bet ir gali būti padarytas poveikis genetiškai modifikuoto augalo sudėčiai ir agronominėms savybėms;

H. kadangi Sąjungoje nebeleidžiama naudoti gliufozinato, nes jis klasifikuojamas kaip toksiškas reprodukcijai ir todėl jam taikomi pavojingumo ribojimo kriterijai, nustatyti Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente (EB) Nr. 1107/2009(9);

I. kadangi laikoma, kad liekanos, liekančios po purškimo herbicidais, nepatenka į EFSA genetiškai modifikuotų organizmų grupės kompetencijos sritį; kadangi genetiškai modifikuotų aliejinių rapsų Ms8, Rf3 ir Ms8 x Rf3 purškimo gliufozinatu poveikis nebuvo įvertintas; kadangi informacija apie herbicidų ir jų metabolitų liekanų kiekį yra būtina nuodugniam herbicidams atsparių genetiškai modifikuotų augalų rizikos vertinimui atlikti;

J. kadangi valstybės narės neprivalo išmatuoti importuojamų aliejinių rapsų gliufozinato liekanų, kad būtų užtikrinta atitiktis didžiausiai leidžiamajai liekanų koncentracijai pagal 2019, 2020 ir 2021 m. suderintą daugiametę Sąjungos kontrolės programą(10);

K. kadangi ne tik yra galimybė, kad gyvūnai ir žmonės Sąjungoje ir toliau bus veikiami didelės gliufozinato liekanų koncentracijos, esančios šiuose genetiškai modifikuotuose aliejiniuose rapsuose, bet ir kompetentingos institucijos ekspertas pareiškė susirūpinimą dėl metabolito N-acetil-gliufozinato, kurio yra genetiškai modifikuotuose aliejiniuose rapsuose Ms8xRf3, bet nėra jų genetiškai nemodifikuotame atitikmenyje(11); kadangi, nepaisant to, kad 2013 m. tyrimas rodo, jog N-Ac-GLF gali turėti neurotoksinį poveikį, tai nebuvo įvertinta atliekant EFSA vertinimą;

L. kadangi Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 35 straipsnyje nurodytas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas per 2018 m. gruodžio 3 d. vykusį balsavimą nusprendė nuomonės neteikti, taigi leidimas nebuvo paremtas kvalifikuota valstybių narių dauguma;

M. kadangi dviejuose aiškinamuosiuose memorandumuose dėl Komisijos atitinkamai 2015 m. balandžio 22 d. pateikto pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo keičiamos Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 nuostatos dėl valstybių narių galimybės apriboti ar uždrausti genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų naudojimą savo teritorijose, ir 2017 m. vasario 14 d. pateikto pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 182/2011, Komisija apgailestavo dėl to, kad nuo to laiko, kai įsigaliojo Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003, Komisija priėmė sprendimus dėl leidimų negaudama Valstybių narių komiteto nuomonės ir kad dokumentų sugrąžinimas Komisijai, kad ji priimtų galutinį sprendimą, –tai didelė išimtis kalbant apie procedūrą apskritai – tapo norma priimant sprendimus dėl genetiškai modifikuotų maisto produktų ir pašarų leidimų; kadangi Komisijos pirmininkas J. C. Juncker jau ne kartą apgailestavo dėl šios praktikos kaip nedemokratiškos(12);

N. kadangi 2015 m. spalio 28 d. per pirmąjį svarstymą Parlamentas atmetė(13) 2015 m. balandžio 22 d. pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003, ir paragino Komisiją jį atsiimti bei pateikti naują pasiūlymą;

1. mano, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas viršija Reglamente (EB) Nr. 1829/2003 numatytus įgyvendinimo įgaliojimus;

2. mano, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas neatitinka Sąjungos teisės, nes jis nesuderinamas su vienu Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 tikslu, pagal kurį, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 178/2002(14) nustatytais bendraisiais principais, siekiama nustatyti pagrindą, leidžiantį užtikrinti aukštą žmonių gyvybės ir sveikatos, gyvūnų sveikatos ir gerovės, taip pat aplinkos ir vartotojų interesų apsaugos lygį, kalbant apie genetiškai modifikuotą maistą ir pašarus, sykiu užtikrinant veiksmingą vidaus rinkos veikimą;

3. ragina Komisiją atsiimti savo įgyvendinimo sprendimo projektą;

4. ragina Komisiją nesuteikti leidimo importuoti bet kokio maistui ar pašarams skirto genetiškai modifikuoto augalo, kuris yra atsparus herbicidui, kurio negalima naudoti Sąjungoje, šiuo atveju – gliufozinatui;

5. ragina Komisiją nesuteikti leidimo jokiems herbicidams atspariems genetiškai modifikuotiems augalams, jeigu neatliktas visapusiškas liekanų po purškimo papildomais herbicidais, metabolitais ir jų komercinių formulių preparatais, naudojamais auginimo šalyse, vertinimas;

6. ragina Komisiją visapusiškai integruoti papildomų herbicidų naudojimo ir jų liekanų rizikos vertinimą į herbicidams atsparių genetiškai modifikuotų augalų rizikos vertinimą nepriklausomai nuo to, ar atitinkamą genetiškai modifikuotą augalą ketinama auginti Sąjungoje, ar importuoti į Sąjungą maistui ir pašarams;

7. pakartoja savo įsipareigojimą paspartinti darbą, susijusį su Komisijos pasiūlymu, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 182/2011; ragina Tarybą nedelsiant paspartinti savo darbą, susijusį su minėtu Komisijos pasiūlymu;

8. ragina Komisiją sustabdyti bet kokių įgyvendinimo sprendimų, susijusių su paraiškomis dėl leidimo naudoti genetiškai modifikuotus organizmus, įgyvendinimą iki tol, kol bus persvarstyta leidimų teikimo procedūra ir panaikinti dabar galiojančios procedūros, kuri pasirodė esanti netinkama, trūkumai;

9. ragina Komisiją atsiimti pasiūlymus dėl leidimų naudoti genetiškai modifikuotus organizmus, neatsižvelgiant į tai, ar jie skirti auginimui, ar maistui ir pašarams, jei Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas nepateikia nuomonės;

10. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1)	OL L 268, 2003 10 18, p. 1.
(2)	OL L 55, 2011 2 28, p. 13.
(3)	Genetiškai modifikuotų aliejinių rapsų MS8 × RF3 vertinimas siekiant atnaujinti leidimą pagal Reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 (paraiška EFSA-GMO-RX-004), https://efsa.onlinelibrary.wiley.com/doi/epdf/10.2903/j.efsa.2017.5067
(4)	––––––––––––––––––––––––––– 2014 m. sausio 16 d. rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl auginti skirto kukurūzų produkto (Zea mays L., linija 1507), genetiškai modifikuoto, kad būtų atsparesnis tam tikriems Lepidoptera būrio kenkėjams, pateikimo rinkai pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/18/EB (OL C 482, 2016 12 23, p. 110).2015 m. gruodžio 16 d. rezoliucija dėl 2015 m. gruodžio 4 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimo (ES) 2015/2279, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų NK603 × T25, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti (OL C 399, 2017 11 24, p. 71).2016 m. vasario 3 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 87705 × MON 89788, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 35, 2018 1 31, p. 19).2016 m. vasario 3 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 87708 × MON 89788, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 35, 2018 01 31, p. 17).2016 m. vasario 3 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų FG72 (MST-FGØ72-2) projekto (OL C 35, 2018 1 31, p. 15).2016 m. birželio 8 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt11 × MIR162 × MIR604 × GA21 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, kuriuose yra dvi ar trys modifikacijos Bt11, MIR162, MIR604 ir GA21, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 86, 2018 3 6, p. 108).2016 m. birželio 8 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl genetiškai modifikuotų gvazdikų (Dianthus caryophyllus L., linija SHD-27531-4) pateikimo rinkai projekto (OL C 86, 2018 3 6, p. 111).2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pratęsiamas leidimas pateikti rinkai auginti skirtų genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 810 sėklas, projekto (OL C 215, 2018 6 19, p. 76).2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 810 produktus projekto (OL C 215, 2018 6 19, p. 80).2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl auginti skirtų genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt11 sėklų pateikimo rinkai projekto (OL C 215, 2018 6 19, p. 70).2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl auginti skirtų genetiškai modifikuotų kukurūzų 1507 sėklų pateikimo rinkai projekto (OL C 215, 2018 6 19, p. 73).2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės 281-24-236 × 3006-210-23 × MON 88913, kurie iš jos sudaryti arba iš jos pagaminti, projekto (OL C 215, 2018 6 19, p. 83).2017 m. balandžio 5 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt11 × 59122 × MIR604 × 1507 × GA21 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, kuriuose yra dvi, trys ar keturios modifikacijos Bt11, 59122, MIR604, 1507 ir GA21, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, projekto (OL C 298, 2018 8 23, p. 34).2017 m. gegužės 17 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų kukurūzų DAS-40278-9, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, projekto (OL C 307, 2018 8 30, p. 71).2017 m. gegužės 17 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės GHB119 (BCS-GHØØ5-8), kurie iš jos sudaryti arba kurie iš jos pagaminti, projekto (OL C 307, 2018 8 30, p. 67).2017 m. rugsėjo 13 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų DAS-68416-4, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų projekto (OL C 337, 2018 9 20, p. 54).2017 m. spalio 4 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų FG72 × A5547-127, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų projekto (OL C 346, 2018 9 27, p. 55).2017 m. spalio 4 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų DAS-44406-6, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų projekto (OL C 346, 2018 9 27, p. 60).2017 m. spalio 24 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų kukurūzų 1507 (DAS-Ø15Ø7-1), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų projekto (OL C 346, 2018 9 27, p. 122).2017 m. spalio 24 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų 305423 x 40-3-2 (DP-3Ø5423-1 × MON-Ø4Ø32-6), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų projekto (OL C 346, 2018 9 27, p. 127).2017 m. spalio 24 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų aliejinių rapsų MON 88302 x Ms8 x Rf3 (MON-883Ø2-9 × ACSBNØØ5-8 × ACS-BNØØ3-6), MON 88302 x Ms8 (MON-883Ø2-9 × ACSBNØØ5-8) ir MON 88302 x Rf3 (MON-883Ø2-9 × ACS-BNØØ3-6), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų projekto (OL C 346, 2018 9 27, p. 133).2018 m. kovo 1 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo atnaujinamas leidimas pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų kukurūzų 59122 (DAS-59122-7), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2018)0051).2018 m. kovo 1 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 87427 × MON 89034 × NK603 (MON-87427-7 × MON-89Ø34-3 × MON-ØØ6Ø3-6) ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, kuriuose derinamos dvi iš modifikacijų MON 87427, MON 89034 ir NK603, kurie iš jų sudaryti arba pagaminti, ir kuriuo panaikinamas Sprendimas 2010/420/ES, projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2018)0052).2018 m. gegužės 3 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pratęsiamas leidimas pateikti į rinką maisto produktus ir pašarus, pagamintus iš genetiškai modifikuotų cukrinių runkelių H7-1 (KM-ØØØH71-4), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2018)0197).2018 m. gegužės 30 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų kukurūzų GA21 (MON-ØØØ21-9), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2018)0221).2018 m. gegužės 30 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų 1507 × 59122 × MON 810 × NK603 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, kuriuose yra dvi ar trys modifikacijos 1507, 59122, MON 810 ir NK603, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, ir kuriuo panaikinami sprendimai 2009/815/EB, 2010/428/ES ir 2010/432/ES pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2018)0222).2018 m. spalio 24 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo atnaujinamas leidimas pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų kukurūzų NK603 × MON 810 (MON-ØØ6Ø3-6 × MON-ØØ81Ø-6), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003, projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2018)0416).2018 m. spalio 24 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 87427 × MON 89034 × 1507 × MON 88017 × 59122 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, sudarytų iš dviejų, trijų arba keturių atskirų MON 87427, MON 89034, 1507, MON 88017 ir 59122 genetinių modifikacijų derinių, kurie iš šių kukurūzų sudaryti arba pagaminti, ir panaikinamas Sprendimas 2011/366/ES, projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2018)0417).
(5)	2007 m. kovo 26 d. Komisijos sprendimas 2007/232/EB dėl aliejinių rapsų produktų (Brassica napus L., Ms8, Rf3 ir Ms8 × Rf3 linijos), genetiškai modifikuotų taip, kad būtų atsparūs herbicidui gliufosinat-amoniui, pateikimo į rinką pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/18/EB (OL L 100, 2007 4 17, p. 20).
(6)	2013 m. birželio 25 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2013/327/ES, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai maisto produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų aliejinių rapsų Ms8, Rf3 ir Ms8 × Rf3 arba kurie iš jų sudaryti, ar iš tų genetiškai modifikuotų organizmų pagamintus maisto produktus ir pašarus (OL L 175, 2013 6 27, p. 57).
(7)	Valstybių narių pastabos, G priedas http://registerofquestions.efsa.europa.eu/roqFrontend/questionLoader?question=EFSA-Q-2016-00569
(8)	2001 m. kovo 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/18/EB dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką ir panaikinanti Tarybos direktyvą 90/220/EEB (OL L 106, 2001 4 17, p. 1).
(9)	2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantis Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB (OL L 309, 2009 11 24, p. 1).
(10)	2018 m. balandžio 9 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/555 dėl 2019, 2020 ir 2020 m. suderintos daugiametės Sąjungos kontrolės programos, skirtos užtikrinti, kad nebūtų viršijama didžiausia leidžiamoji pesticidų liekanų koncentracija augaliniuose ir gyvūniniuose maisto produktuose bei ant jų, ir pesticidų liekanų poveikiui vartotojams įvertinti (OL L 92, 2018 4 10, p. 6).
(11)	Valstybių narių pastabos, G priedas, p. 18, http://registerofquestions.efsa.europa.eu/roqFrontend/questionLoader?question=EFSA-Q-2016-00569
(12)	Žr., pvz., jo 2014 m. liepos 15 d. įžanginę kalbą Europos Parlamento plenariniame posėdyje, kuri buvo vėliau įtraukta į kitos kadencijos Europos Komisijos politines gaires, arba jo 2016 m. rugsėjo 14 d. pranešimą apie Sąjungos padėtį.
(13)	OL C 355, 2017 10 20, p. 165.
(14)	2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002 nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras, (OL L 31, 2002 2 1, p. 1).

Genetiškai modifikuoti kukurūzai 5307 (SYN-Ø53Ø7-1)

148k

47k

2019 m. sausio 31 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų kukurūzų 5307 (SYN-Ø53Ø7-1), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų projekto (D059689/02 – 2019/2522(RSP))

P8_TA(2019)0058

B8-0074/2019

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra, kurie yra sudaryti ar pagaminti iš genetiškai modifikuotų kukurūzų 5307 (SYN-Ø53Ø7-1), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų projektą (D059689/02),

– atsižvelgdamas į 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų(1), ypač į jo 7 straipsnio 3 dalį ir 19 straipsnio 3 dalį,

– atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 3 d. balsavimą Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniame komitete, kuris yra minimas Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 35 straipsnyje, kurio metu nuomonė nebuvo pateikta,

– atsižvelgdamas į Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) 2015 m. balandžio 16 d. priimtą nuomonę, paskelbtą 2015 m. gegužės 5 d.(3), ir pareiškimą, papildantį EMST mokslinę nuomonę dėl paraiškos dėl genetiškai modifikuotų kukurūzų 5307 pateikimo rinkai maistui ir pašarams, importo ir perdirbimo pagal Reglamentą (EB) Nr. 1829/2003, kurį pateikė Syngenta Crop Protection AG, pateikimo į rinką pagal, atsižvelgiant į papildomą toksikologinį tyrimą, EFSA priimtą 2018 m. kovo 7 d. ir paskelbtą 2018 m. balandžio 11 d.(4),

– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas, kuriose prieštaraujama tam, kad būtų duotas leidimas teikti rinkai genetiškai modifikuotus organizmus(5),

– atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 106 straipsnio 2 ir 3 dalis,

A. kadangi 2011 m. balandžio 7 d. bendrovė „Syngenta Crop Protection AG “ per savo dukterinę bendrovę „Syngenta Crop Protection NV/SA “ pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 5 ir 17 straipsnius Vokietijos nacionalinei kompetentingai institucijai pateikė paraišką pateikti rinkai maisto produktų, maisto sudedamųjų dalių ir pašarų, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų (GM) kukurūzų 5307, kurie iš jų sudaryti arba pagaminti (toliau – paraiška); kadangi prašymas apėmė ir produktų, kurių sudėtyje yra arba jie susideda iš GM 5307 kukurūzų panaudojimą kitais nei maistui ir pašarams tikslais, išskyrus auginimą;

B. kadangi genetiškai modifikuoti kukurūzai 5307 gamina naują insekticidinį baltymą eCry3.1Ab, kuris yra toksiškas tam tikriems vabalams ir lažiūriams ir kuris gaunamas iš sintezės ir persigrupavimo toksinų, kurie natūraliai pasireiškia dirvožemio bakterijose, kurios yra žinomos Bacillus thuringiensis (Bt) pavadinimu; kadangi genetiškai modifikuoti kukurūzai 5307 taip pat išskiria baltymų fosfomanozės izomerazę (PMI), kuri naudojama kaip atrankos žymuo;

C. kadangi savo EFSA 2015 m. pateiktoje nuomonėje padarė išvadą, kad ji negalėjo atlikti savo maisto ir (arba) pašarų rizikos vertinimo dėl 28 dienų toksiškumo tyrime, kurį pateikė pareiškėjas, trūkumų, ypač dėl to, kad duomenų rinkiniai buvo atliekami atskirai, ir dėl to, kad buvo naudojama nepakankamai gyvūnų(6);

D. kadangi pareiškėjas vėliau pateikė naują 28 dienų toksiškumo tyrimą; kadangi vis dėlto antrasis tyrimas neatitiko visų Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) gairių dėl kartotinių dozių 28 dienų oralinio toksiškumo tyrimų su graužikais,(7)kaip to prašė EFSA;

E. kadangi savo 2018 m. ataskaitoje EFSA priėmė teigiamą nuomonę dėl šios paraiškos;

F. kadangi, nors Cry baltymai (Bt toksinai) buvo pripažinti turinčiais naudingų savybių, tai reiškia, kas reiškia, kad jie gali sustiprinti kitų maisto produktų alergines savybes, to EMST netyrė; kadangi tai kelia problemų, nes Bt toksinai maisto produktuose ir pašaruose, pvz., sojose, gali susimaišyti su alergenais;

G. kadangi per 28 dienų EFSA priimtą toksiškumo tyrimą buvo išbandytas tik izoliuotas baltymas; kadangi vis dėlto įrodyta, kad Bt toksinų toksiškumas galima sustiprintas sąveikaujant su kitais junginiais, pvz., augaliniais fermentais, kitais Bt toksinais ir liekanomis, susidariusiomis purškiant herbicidus; kadangi vien tik Bt toksino ištyrimas ir izoliuota forma neleidžia daryti išvadų apie jo poveikį sveikatai po vartojimo(8);

H. kadangi EFSA pažymėjo, kad pareiškėjas nustatė atitinkamus eCry3.1Ab amino rūgščių sekos ir parasporinų panašumus, kurie žinduolių ląstelėse gali veikti kaip citotoksiniai baltymai;(9) kadangi Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) toliau šio klausimo nenagrinėjo;

I. kadangi per trijų mėnesių konsultacijų laikotarpį valstybės narės pateikė daug kritinių pastabų(10);

J. kadangi, vienos kompetentingos institucijos teigimu(11), eCry3.1Ab išraiškos lygiai GM kukurūzų 5307 branduoliuose yra didesni nei leidžiama numatytoji didžiausia leidžiamoji koncentracija, kuri yra 0,01 mg/kg, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente (EB) Nr. 396/2005(12);

K. kadangi Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 35 straipsnyje nurodytas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas per 2018 m. gruodžio 3 d. vykusį balsavimą nepateikė nuomonės, o tai reiškia, kad leidimas nebuvo patvirtintas kvalifikuota valstybių narių balsų dauguma;

L. kadangi tiek aiškinamajame memorandume dėl 2015 m. balandžio 22 d. pateikto pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003, kiek tai susiję su valstybių narių galimybe uždrausti naudoti genetiškai modifikuotą maistą ir pašarus savo teritorijose, tiek ir aiškinamajame memorandume dėl 2017 m. vasario 14 d. pateikto pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 182/2011, Komisija apgailestavo dėl to, kad nuo to laiko, kai įsigaliojo Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003, Komisija priimdavo sprendimus dėl leidimų, nesiremdama valstybių narių komiteto nuomone, ir kad priimant sprendimus dėl leidimų, susijusių su genetiškai modifikuotais maisto produktais ir pašarais norma tapo sugrąžinti klausimą Komisijai, kad ji priimtų galutinį sprendimą, nors tai apskritai yra visos procedūros išimtis; kadangi Komisijos pirmininkas J. C. Juncker jau ne kartą pasmerkė šią praktiką kaip nedemokratišką(13);

M. kadangi 2015 m. spalio 28 d. per pirmąjį svarstymą(14) Parlamentas atmetė 2015 m. balandžio 22 d. pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003, ir paragino Komisiją jį atsiimti bei pateikti naują pasiūlymą;

1. mano, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas viršija Reglamente (EB) Nr. 1829/2003 numatytus įgyvendinimo įgaliojimus;

2. mano, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas neatitinka Sąjungos teisės, nes jis nesuderinamas su Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 tikslu, pagal kurį, remiantis Reglamente (EB) Nr. 178/2002(15), nustatytais bendraisiais principais, siekiama nustatyti pagrindą, leidžiantį užtikrinti aukštą žmonių gyvybės ir sveikatos, gyvūnų sveikatos ir gerovės, aplinkos ir vartotojų interesų apsaugos lygį kalbant apie genetiškai modifikuotą maistą ir pašarus, sykiu užtikrinant veiksmingą vidaus rinkos veikimą;

3. prašo Komisijos atsiimti savo įgyvendinimo sprendimo projektą;

4. pakartoja savo įsipareigojimą paspartinti darbą, susijusį su Komisijos pasiūlymu, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 182/2011; ragina Tarybą nedelsiant paspartinti darbą rengiant minėtą Komisijos pasiūlymą;

5. ragina Komisiją sustabdyti bet kokių įgyvendinimo sprendimo, susijusio su paraiškomis dėl leidimo naudoti genetiškai modifikuotus organizmus, įgyvendinimą iki tol, kol bus persvarstyta leidimų teikimo procedūra ir panaikinti dabar galiojančios procedūros, kuri pasirodė esanti netinkama, trūkumai;

6. ragina Komisiją atsiimti pasiūlymus dėl GMO leidimų, jei Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas, neatsižvelgiant į tai, ar jie skirti auginimui, ar pašarams, nepateikia nuomonės;

7. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1)	OL L 268, 2003 10 18, p. 1.
(2)	OL L 55, 2011 2 28, p. 13.
(3)	mokslinė nuomonė dėl genetiškai modifikuotų kukurūzų 5307 (genetiškai modifikuotų kukurūzų 2011) pateikimo rinkai maistui ir pašarams, importo ir perdirbimo pagal Reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 iš „Syngenta Crop Protection AG“, https://efsa.onlinelibrary.wiley.com/doi/epdf/10.2903/j.efsa.2015.4083
(4)	pareiškimas, kuriuo papildoma Europos maisto saugos tarnybos mokslinė nuomonė dėl paraiškos (EFSA-GE-DE-2011–95) dėl genetiškai modifikuotų kukurūzų 5307, skirtų maistui ir pašarams, pateikimo į rinką pagal Reglamentą (EB) Nr. 1829/2003, gautos iš „Syngenta Crop Protection AG“, atsižvelgiant į papildomą toksikologinį tyrimą, https://www.efsa.europa.eu/en/efsajournal/pub/5233
(5)	––––––––––––––––––––––––––– – 2014 m. sausio 16 d. rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl auginti skirto kukurūzų produkto (Zea mays L., linija 1507), genetiškai modifikuoto, kad būtų atsparesnis tam tikriems Lepidoptera būrio kenkėjams, pateikimo rinkai pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/18/EB (OL C 482, 2016 12 23, p. 110).2015 m. gruodžio 16 d. rezoliucija dėl 2015 m. gruodžio 4 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimo (ES) 2015/2279, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų NK603 × T25, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti (OL C 399, 2017 11 24, p. 71).2016 m. vasario 3 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 87705 × MON 89788, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 35, 2018 1 31, p. 19).2016 m. vasario 3 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 87708 × MON 89788, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 35, 2018 01 31, p. 17).2016 m. vasario 3 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų FG72 (MST-FGØ72-2) projekto (OL C 35, 2018 1 31, p. 15).2016 m. birželio 8 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt11 × MIR162 × MIR604 × GA21 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, kuriuose yra dvi ar trys modifikacijos Bt11, MIR162, MIR604 ir GA21, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 86, 2018 3 6, p. 108).2016 m. birželio 8 d. rezoliucija dėl Komisijos sprendimo įgyvendinimo dėl genetiškai modifikuotų gvazdikų (Dianthus caryophyllus L., linija SHD-27531-4) pateikimo rinkai projekto (OL C 86, 2018 3 6, p. 111).2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pratęsiamas leidimas pateikti rinkai auginti skirtų genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 810 sėklas, projekto (OL C 215, 2018 6 19, p. 76).2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 810 produktus, projekto (OL C 215, 2018 6 19, p. 80).2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl auginti skirtų genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt11 sėklų pateikimo rinkai projekto (OL C 215, 2018 6 19, p. 70).2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl auginti skirtų genetiškai modifikuotų kukurūzų 1507 sėklų pateikimo rinkai projekto (OL C 215, 2018 6 19, p. 73).2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės 281-24-236 × 3006-210-23 × MON 88913, kurie iš jos sudaryti arba iš jos pagaminti, projekto (OL C 215, 2018 6 19, p. 83).2017 m. balandžio 5 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt11 × 59122 × MIR604 × 1507 × GA21 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, kuriuose yra dvi, trys ar keturios modifikacijos Bt11, 59122, MIR604, 1507 ir GA21, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, projekto (OL C 298, 2018 8 23, p. 34).2017 m. gegužės 17 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų kukurūzų DAS-40278-9, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, projekto (OL C 307, 2018 8 30, p. 71).2017 m. gegužės 17 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės GHB119 (BCS-GHØØ5-8), kurie iš jos sudaryti arba kurie iš jos pagaminti, projekto (OL C 307, 2018 8 30, p. 67).2017 m. rugsėjo 13 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų DAS-68416-4, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, projekto (OL C 337, 2018 9 20, p. 54).2017 m. spalio 4 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų FG72 × A5547-127, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, projekto (OL C 346, 2018 9 27, p. 55).2017 m. spalio 4 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų DAS-44406-6, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, projekto (OL C 346, 2018 9 27, p. 60).2017 m. spalio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų kukurūzų 1507 (DAS-Ø15Ø7-1), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų projekto (OL C 346, 2018 9 27, p. 122).2017 m. spalio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų 305423 x 40-3-2 (DP-3Ø5423-1 × MON-Ø4Ø32-6), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų projekto (OL C 346, 2018 9 27, p. 127).2017 m. spalio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų aliejinių rapsų MON 88302 x Ms8 x Rf3 (MON-883Ø2-9 × ACSBNØØ5-8 × ACS-BNØØ3-6), MON 88302 x Ms8 (MON-883Ø2-9 × ACSBNØØ5-8) ir MON 88302 x Rf3 (MON-883Ø2-9 × ACS-BNØØ3-6), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų projekto (OL C 346, 2018 9 27, p. 133).2018 m. kovo 1 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų kukurūzų 59122 (DAS-59122-7), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2018)0051).2018 m. kovo 1 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 87427 × MON 89034 × NK603 (MON-87427-7 × MON-89Ø34-3 × MON-ØØ6Ø3-6) ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, kuriuose derinamos dvi iš modifikacijų MON 87427, MON 89034 ir NK603, kurie iš jų sudaryti arba pagaminti, ir kuriuo panaikinamas Sprendimas 2010/420/ES, projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2018)0052).2018 m. gegužės 3 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pratęsiamas leidimas pateikti rinkai maisto produktus ir pašarus, pagamintus iš genetiškai modifikuotų cukrinių runkelių H7-1 (KM-ØØØH71-4), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, projekto (priimti tekstai, P8_TA(2018)0197).2018 m. gegužės 30 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų kukurūzų GA21 (MON-ØØØ21-9), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų projekto (priimti tekstai, P8_TA(2018)0221).2018 m. gegužės 30 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų 1507 × 59122 × MON 810 × NK603 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, kuriuose yra dvi ar trys modifikacijos 1507, 59122, MON 810 ir NK603, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, ir kuriuo panaikinami Sprendimai 2009/815/EB, 2010/428/ES ir 2010/432/ES pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, projekto (priimti tekstai, P8_TA(2018)0222).2018 m. spalio 24 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo atnaujinamas leidimas pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų kukurūzų NK603 × MON 810 (MON-ØØ6Ø3-6 × MON-ØØ81Ø-6), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003, projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2018)0416).2018 m. spalio 24 d. rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 87427 × MON 89034 × 1507 × MON 88017 × 59122 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, sudarytų iš dviejų, trijų arba keturių atskirų MON 87427, MON 89034, 1507, MON 88017 ir 59122 genetinių modifikacijų derinių, kurie iš šių kukurūzų sudaryti arba pagaminti, ir panaikinamas Sprendimas 2011/366/ES, projekto (Patvirtinti tekstai, P8_TA(2018)0417).
(6)	2015 m. EFSA nuomonė, p.15, https://efsa.onlinelibrary.wiley.com/doi/epdf/10.2903/j.efsa.2015.4083
(7)	2018 m. EFSA pareiškimas, p. 4 https://www.efsa.europa.eu/en/efsajournal/pub/5233
(8)	daugiau informacijos pateikta Nepriklausomo biotechnologijų poveikio vertinimo instituto TESBIOTECH tyrimo p. 3: https://www.testbiotech.org/sites/default/files/Testbiotech_Comment_Maize%205307.pdf
(9)	2015 m. EFSA nuomonė, p.9 https://efsa.onlinelibrary.wiley.com/doi/epdf/10.2903/j.efsa.2015.4083
(10)	G priedas, valstybių narių pastabos, http://registerofquestions.efsa.europa.eu/roqFrontend/questionLoader?question=EFSA-Q-2011-00310
(11)	valstybių narių pastabos, p. 95.
(12)	2005 m. vasario 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 396/2005 dėl didžiausių pesticidų likučių kiekių augalinės ir gyvūninės kilmės maiste ir pašaruose ar ant jų ir iš dalies keičiantis Tarybos direktyvą 91/414/EEB (OL L 70, 2005 3 16, p. 1).
(13)	Žr., pavyzdžiui, Europos Parlamento plenarinio posėdžio įžanginę kalbą, įtrauktą į kitos kadencijos Europos Komisijai skirtas politines gaires (2014 m. liepos 15 d., Strasbūras), arba 2016 m. pranešimą apie Sąjungos padėtį (2016 m. rugsėjo 14 d., Strasbūras).
(14)	OL C 355, 2017 10 20, p. 165.
(15)	OL L 31, 2002 2 1, p. 1.

Genetiškai modifikuoti kukurūzai MON 87403 (MON-874Ø3-1)

149k

45k

2019 m. sausio 31 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 87403 (MON-874Ø3-1), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 projekto (D059691/02 – 2019/2523(RSP))

P8_TA(2019)0059

B8-0075/2019

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 87403 (MON-874Ø3-1), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (D059691/02),

– atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 3 d. vykusį balsavimą Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniame komitete, kuris nurodomas Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 35 straipsnyje, kurio metu nuomonė nebuvo pateikta,

– atsižvelgdamas į Europos maisto saugos tarnybos (toliau – EFSA) 2018 m. kovo 8 d. priimtą nuomonę, kuri paskelbta 2018 m. kovo 28 d.(3),

– atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (COM(2017)0085, COD(2017)0035),

– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas, kuriose prieštaraujama tam, kad būtų duotas leidimas genetiškai modifikuotiems organizmams(4),

– atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 106 straipsnio 2 ir 3 dalis,

A. kadangi 2015 m. birželio 26 d. bendrovė „Monsanto Europe S.A.“ Belgijos nacionalinei kompetentingai institucijai pateikė prašymą dėl maisto produktų, maisto sudedamųjų dalių ir pašarų, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 87403 (toliau – prašymas), kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, pateikimo rinkai pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 5 ir 17 straipsnius ir kadangi paraiška taip pat apėmė produktų, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 87403 arba kurie iš jų sudaryti, pateikimą rinkai naudojant kitus maisto produktus nei maistas ir pašarai, išskyrus auginimą;

B. kadangi genetiškai modifikuoti kukurūzai MON 87403 yra genetiškai modifikuoti, kad padidėtų biomasė ir burbuolių derlius, įterpiant sutrumpintą genomo seką, gautą iš kitų augalų rūšių (Arabidopsis thaliana); kadangi dėl to susidaro baltymas (ATHB17Δ113), kuris turi konkuruoti su panašiais natūraliais baltymais, kontroliuojančiais genus ir augalų augimą;

C. kadangi per trijų mėnesių konsultacijų laikotarpį kompetentingos institucijos pateikė daug kritinių pastabų(5); kadangi, pateiktose pastabose, inter alia, minima, kad eksperimentiniai duomenys nepagrindė teiginio dėl genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 87403 derlingumo padidėjimo, negalima padaryti išvados dėl viso maisto produkto ir (arba) pašarų ilgalaikio poveikio reprodukcijai ar vystymuisi saugos, o pareiškėjo pasiūlymas dėl aplinkos stebėsenos plano neatitinka Europos Parlamento ir Tarybos(6) direktyvos 2001/18/EB VII priede nustatytų tikslų ir, svarbiausia, pateikti įrodymai nebuvo laikomi pakankamais siekiant užtikrinti genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 87403 saugumą;

D. kadangi nepaisant EFSA leidimo, susijusio su genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 87403 saugumu, nepriklausoma EFSA vertinimo analizė rodo, kad tikslūs molekuliniai mechanizmai, susiję su ATHB17Δ113, taip pat kaip tai sukelia numanomą poveikį ir bet kokį galimą šalutinį poveikį, vis dar nėra pakankamai gerai suprantami ir juos reikia tirti toliau(7); kadangi nesant išsamaus genetinio modifikavimo supratimo neįmanoma visapusiškai įvertinti susijusios rizikos;

E. kadangi pareiškėjo atliktų lauko tyrimų rezultatai rodo, kad pastebėtas numatomo bruožo poveikis, t. y. padidėjusi biomasė ir burbuolių derlius buvo ne tik labai maži, bet ir nepastovūs; kadangi EFSA Genetiškai modifikuotų organizmų specialistų grupė pripažino, kad pakeitimas, susijęs su numatoma savybe, yra riboto masto, o tai rodo, kad požymių pasireiškimas gali priklausyti nuo aplinkos sąlygų atliekant lauko tyrimus(8);

F. kadangi lauko tyrimai buvo atliekami tik Jungtinėse Amerikos Valstijose; kadangi tais atvejais, kai leidžiama importuoti į Sąjungą genetiškai modifikuotus kukurūzus MON 87403, jie gali būti auginami labai įvairiose kukurūzų auginimo šalyse, o klimato ir agronominės sąlygos labai skiriasi, taip pat gali atsirasti papildomų stresą keliančių veiksnių, pavyzdžiui, vandens apribojimo ar sausros; kadangi šie stresą keliantys veiksniai ir sąlygos, kurios EFSA Genetiškai modifikuotų organizmų specialistų grupės nuomone gali turėti poveikio bruožo pasirodymui (taigi ir bet kokiam nenumatytam poveikiui), nebuvo tinkamai įvertintos;

G. kadangi, paradoksalu, kad nors EFSA Genetiškai modifikuotų organizmų specialistų grupė padarė išvadą, kad sudėties analizė (genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 87403 sudėties palyginimas su genetiškai nemodifikuotais, grindžiama lauko tyrimo rezultatais) nenustatė problemų, dėl kurių reikėtų toliau vertinti maisto ir pašarų saugą ir poveikį aplinkai, specialistų grupė taip pat iškėlė klausimą, ar sudėties duomenys, gauti lauko tyrimų metu, leistų atlikti išsamų rizikos vertinimą;

H. kadangi EFSA Genetiškai modifikuotų organizmų specialistų grupė tinkamai neišnagrinėjo galimo genetiškai modifikuotų kukurūzų keliamo pavojaus žmonių ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai; kadangi nepriimtina, kad Komisija, remdamasi EFSA nuomone, siūlo leisti naudoti šiuos genetiškai modifikuotus kukurūzus;

I. kadangi vienas iš EFSA nuomonėje nurodytų tyrimų buvo EFSA Genetiškai modifikuotų organizmų specialistų grupės nario ir mokslininko, dirbančio „Syngenta“, bendraautorinis tyrimas(9); kadangi pastebėta, kad nuorodos į šį tyrimą vėliau buvo išbrauktos iš EFSA nuomonės, o EFSA pažymėjo, kad jų pašalinimas nedaro esminio poveikio turiniui ar rezultatams(10);

J. kadangi Parlamentas palankiai vertina tai, kad Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) vykdomasis direktorius įsipareigojo užtikrinti, kad ateityje EFSA darbuotojai nebendrautų su pramonės atstovais, siekiant išvengti netinkamą artumo pramonei įvaizdžio ir siekiant didinti vartotojų pasitikėjimą Sąjungos maisto saugos sistema(11); kadangi itin svarbu, kad būtų aiškiai nurodyti visi tyrimų, kuriuos atlikdama savo darbą naudojo EFSA, šaltiniai;

L. kadangi tiek aiškinamajame memorandume dėl 2015 m. balandžio 22 d. pateikto pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003, kiek tai susiję su valstybių narių galimybe uždrausti naudoti genetiškai modifikuotą maistą ir pašarus savo teritorijose, tiek ir aiškinamajame memorandume dėl 2017 m. vasario 14 d. pateikto pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 182/2011, Komisija apgailestavo dėl to, kad nuo to laiko, kai įsigaliojo Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003, Komisija priimdavo sprendimus dėl leidimų, nesiremdama valstybių narių komiteto nuomone, ir kad priimant sprendimus dėl leidimų, susijusių su genetiškai modifikuotais maisto produktais ir pašarais norma tapo sugrąžinti klausimą Komisijai, kad ji priimtų galutinį sprendimą, nors tai apskritai yra visos procedūros išimtis; kadangi pirmininkas J. C. Juncker jau ne kartą pasmerkė šią praktiką kaip nedemokratišką(12);

M. kadangi 2015 m. spalio 28 d. per pirmąjį svarstymą(13) Parlamentas atmetė 2015 m. balandžio 22 d. pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003, ir paragino Komisiją jį atsiimti bei pateikti naują pasiūlymą;

1. mano, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas viršija Reglamente (EB) Nr. 1829/2003 numatytus įgyvendinimo įgaliojimus;

2. mano, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas neatitinka Sąjungos teisės, nes jis nesuderinamas su Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 tikslu, pagal kurį, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 178/2002(14)nustatytais bendraisiais principais, siekiama nustatyti pagrindą, leidžiantį užtikrinti aukštą žmonių gyvybės ir sveikatos, gyvūnų sveikatos ir gerovės, taip pat aplinkos ir vartotojų interesų apsaugos lygį, kalbant apie genetiškai modifikuotą maistą ir pašarus, sykiu užtikrinant veiksmingą vidaus rinkos veikimą;

3. ragina Komisiją atsiimti savo įgyvendinimo sprendimo projektą;

5. ragina Komisiją sustabdyti bet kokį įgyvendinimo sprendimą, susijusį su paraiškomis dėl leidimo naudoti genetiškai modifikuotus organizmus, įgyvendinimą iki tol, kol bus persvarstyta leidimų teikimo procedūra ir panaikinti dabar galiojančios procedūros, kuri pasirodė esanti netinkama, trūkumai;

7. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1)	OL L 268, 2003 10 18, p. 1.
(2)	OL L 55, 2011 2 28, p. 13.
(3)	genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 87403 naudojimo maistui ir pašarams, importo ir perdirbimo vertinimas pagal Reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 (paraiška EFSA-GMO-BE-2015–125), https://efsa.onlinelibrary.wiley.com/doi/full/10.2903/j.efsa.2018.5225
(4)	––––––––––––––––––––––––––– – 2014 m. sausio 16 d. rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl auginti skirto kukurūzų produkto (Zea mays L., linija 1507), genetiškai modifikuoto, kad būtų atsparesnis tam tikriems Lepidoptera būrio kenkėjams, pateikimo rinkai pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/18/EB (OL C 482, 2016 12 23, p. 110).2015 m. gruodžio 16 d. rezoliucija dėl 2015 m. gruodžio 4 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimo (ES) 2015/2279, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų NK603 × T25, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti ( OL C 399, 2017 11 24, p. 71).2016 m. vasario 3 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 87705 × MON 89788, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 35, 2018 1 31, p. 19).2016 m. vasario 3 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 87708 × MON 89788, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 35, 2018 01 31, p. 17).2016 m. vasario 3 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų FG72 (MST-FGØ72-2) projekto (OL C 35, 2018 1 31, p. 15).2016 m. birželio 8 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt11 × MIR162 × MIR604 × GA21 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, kuriuose yra dvi ar trys modifikacijos Bt11, MIR162, MIR604 ir GA21, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 86, 2018 3 6, p. 108).2016 m. birželio 8 d. rezoliucija dėl Komisijos sprendimo įgyvendinimo dėl genetiškai modifikuotų gvazdikų (Dianthus caryophyllus L., linija SHD-27531-4) pateikimo rinkai projekto (OL C 86, 2018 3 6, p. 111).2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pratęsiamas leidimas pateikti rinkai auginti skirtų genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 810 sėklas, projekto (OL C 215, 2018 6 19, p. 76).2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 810 produktus, projekto (OL C 215, 2018 6 19, p. 80).2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl auginti skirtų genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt11 sėklų pateikimo rinkai projekto (OL C 215, 2018 6 19, p. 70).2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl auginti skirtų genetiškai modifikuotų kukurūzų 1507 sėklų pateikimo rinkai projekto (OL C 215, 2018 6 19, p. 73).2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės 281-24-236 × 3006-210-23 × MON 88913, kurie iš jos sudaryti arba iš jos pagaminti, projekto (OL C 215, 2018 6 19, p. 83).2017 m. balandžio 5 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt11 × 59122 × MIR604 × 1507 × GA21 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, kuriuose yra dvi, trys ar keturios modifikacijos Bt11, 59122, MIR604, 1507 ir GA21, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, projekto (OL C 298, 2018 8 23, p. 34).2017 m. gegužės 17 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų kukurūzų DAS-40278-9, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, projekto (OL C 307, 2018 8 30, p. 71).2017 m. gegužės 17 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės GHB119 (BCS-GHØØ5-8), kurie iš jos sudaryti arba kurie iš jos pagaminti, projekto (OL C 307, 2018 8 30, p. 67).2017 m. rugsėjo 13 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų DAS-68416-4, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, projekto (OL C 337, 2018 9 20, p. 54).2017 m. spalio 4 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų FG72 × A5547-127, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, projekto (OL C 346, 2018 9 27, p. 55).2017 m. spalio 4 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų DAS-44406-6, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, projekto (OL C 346, 2018 9 27, p. 60).2017 m. spalio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų kukurūzų 1507 (DAS-Ø15Ø7-1), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų projekto (OL C 346, 2018 9 27, p. 122).2017 m. spalio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų 305423 x 40-3-2 (DP-3Ø5423-1 × MON-Ø4Ø32-6), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų projekto (OL C 346, 2018 9 27, p. 127).2017 m. spalio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų aliejinių rapsų MON 88302 x Ms8 x Rf3 (MON-883Ø2-9 × ACSBNØØ5-8 × ACS-BNØØ3-6), MON 88302 x Ms8 (MON-883Ø2-9 × ACSBNØØ5-8) ir MON 88302 x Rf3 (MON-883Ø2-9 × ACS-BNØØ3-6), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų projekto (OL C 346, 2018 9 27, p. 133).2018 m. kovo 1 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų kukurūzų 59122 (DAS-59122-7), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2018)0051).2018 m. kovo 1 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 87427 × MON 89034 × NK603 (MON-87427-7 × MON-89Ø34-3 × MON-ØØ6Ø3-6) ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, kuriuose derinamos dvi iš modifikacijų MON 87427, MON 89034 ir NK603, kurie iš jų sudaryti arba pagaminti, ir kuriuo panaikinamas Sprendimas 2010/420/ES, projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2018)0052).2018 m. gegužės 3 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pratęsiamas leidimas pateikti rinkai maisto produktus ir pašarus, pagamintus iš genetiškai modifikuotų cukrinių runkelių H7-1 (KM-ØØØH71-4), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2018)0197).2018 m. gegužės 30 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų kukurūzų GA21 (MON-ØØØ21-9), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2018)0221).2018 m. gegužės 30 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų 1507 × 59122 × MON 810 × NK603 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, kuriuose yra dvi ar trys modifikacijos 1507, 59122, MON 810 ir NK603, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, ir kuriuo panaikinami Sprendimai 2009/815/EB, 2010/428/ES ir 2010/432/ES pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2018)0222).2018 m. spalio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo atnaujinamas leidimas pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų kukurūzų NK603 × MON 810 (MON-ØØ6Ø3-6 × MON-ØØ81Ø-6), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003, projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2018)0416).2018 m. spalio 24 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 87427 × MON 89034 × 1507 × MON 88017 × 59122 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, sudarytų iš dviejų, trijų arba keturių atskirų MON 87427, MON 89034, 1507, MON 88017 ir 59122 genetinių modifikacijų derinių, kurie iš šių kukurūzų sudaryti arba pagaminti, ir panaikinamas Sprendimas 2011/366/ES, projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2018)0417).
(5)	Valstybių narių pastabos: http://registerofquestions.efsa.europa.eu/roqFrontend/questionDocumentsLoader?question=EFSA-Q-2018-00222
(6)	2001 m. kovo 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/18/EB dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką ir panaikinanti Tarybos direktyvą 90/220/EEB (OL L 106, 2001 4 17, p. 1).
(7)	„Testbiotech“ komentaras dėl EFSA Genetiškai modifikuotų organizmų specialistų grupės, bendrovės „Monsanto“ mokslinė nuomonė dėl genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 87403, skirtų maistui ir pašarams, importo ir perdirbimo, vertinimo: https://www.testbiotech.org/node/2210
(8)	EFSA nuomonė, p. 9 https://efsa.onlinelibrary.wiley.com/doi/full/10.2903/j.efsa.2018.5225
(9)	Dėl išsamesnės informacijos žr. 2018 m. „Testbiotech“ komentarą dėl EFSA Genetiškai modifikuotų organizmų specialistų grupės, bendrovės „Monsanto“ mokslinę nuomonę dėl genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 87403, skirtų maistui ir pašarams, importo ir perdirbimo, vertinimo: https://www.testbiotech.org/node/2210
(10)	Žr. EFSA nuomonę, p. 2: https://efsa.onlinelibrary.wiley.com/doi/full/10.2903/j.efsa.2018.5225
(11)	2018 m. liepos mėn. EFSA raštas bendrovei „Testbiotech“: http://www.testbiotech.org/sites/default/files/EFSA_letter_Testbiotech_July_2018%20.pdf
(12)	Žr., pavyzdžiui, Europos Parlamento plenarinio posėdžio įžanginę kalbą, įtrauktą į kitos kadencijos Europos Komisijai skirtas politines gaires (2014 m. liepos 15 d., Strasbūras), arba 2016 m. pranešimą apie Sąjungos padėtį (2016 m. rugsėjo 14 d., Strasbūras).
(13)	OL C 355, 2017 10 20, p. 165.
(14)	OL L 31, 2002 2 1, p. 1.

Genetiškai modifikuota medvilnė GHB614 × LLCotton25 × MON 15985

187k

48k

2019 m. sausio 31 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės GHB614 × LLCotton25 × MON 15985, kurie iš jos sudaryti arba kurie iš jos pagaminti, projekto (D059692/02 – 2019/2524(RSP))

P8_TA(2019)0060

B8-0076/2019

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės GHB614 × LLCotton25 × MON 15985, kurie iš jos sudaryti arba kurie iš jos pagaminti, projektą (D059692/02),

– atsižvelgdamas į Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) nuomonę, kuri buvo priimta 2018 m. kovo 7 d. ir paskelbta 2018 m. balandžio 20 d.(3),

– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas, kuriose prieštaraujama tam, kad būtų duotas leidimas teikti rinkai genetiškai modifikuotus organizmus(4),

– atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 106 straipsnio 2 ir 3 dalis,

A. kadangi 2011 m. vasario 11 d. bendrovė „Bayer CropScience AG“ pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 5 ir 17 straipsnius Nyderlandų nacionalinei kompetentingai institucijai pateikė paraišką pateikti rinkai maisto produktų, maisto sudedamųjų dalių ir pašarų, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės GHB614 × LLCotton25 × MON 15985 ir modifikacijų derinys LLCotton25 × MON 15985, kurie iš jų sudaryti arba iš jų pagaminti (toliau – paraiška); kadangi paraiškoje buvo prašoma leidimo pateikti rinkai ne maistui ir pašarams, bet kitose srityse, išskyrus auginimą, naudojamus produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės GHB614 × LLCotton25 × MON 15985 ir modifikacijų derinys LLCotton25 × MON 15985, ir kurie iš jų sudaryti arba iš jų pagaminti;

B. kadangi 2018 m. kovo 7 d. EFSA priėmė palankią nuomonę dėl šios paraiškos;

C. kadangi genetiškai modifikuota medvilnė GHB614 × LLCotton25 × MON 15985 sintetina 2mEPSPS baltymą, kuris suteikia atsparumą herbicidams, kurių sudėtyje yra glifosato, ir PAT baltymą, kuris suteikia atsparumą amonio gliufozinato pagrindu pagamintiems herbicidams, ir Cry1Ac ir Cry1Ab2 baltymus, kurie suteikia apsaugą nuo tam tikrų žvynasparnių kenkėjų; kadangi, be to, šis augalas gamina baltymus (NPTII ir AAD), kurie suteikia atsparumą antibiotikams;

D. kadangi, nors žmonėms skirto vilnamedžių (medvilnės) aliejaus vartojimas Europoje galbūt palyginti ir nedidelis, šio aliejaus galima rasti įvairiuose maisto produktuose, įskaitant padažus, majonezą, smulkius konditerijos kepinius, šokolado užtepus ir traškučius(5);

E. kadangi gyvūnams medvilnė duodama daugiausia kaip medvilnės sėklų išspaudos / miltai arba kaip aliejingos medvilnės sėklos(6);

Papildomų herbicidų liekanos ir komponentai

F. kadangi papildomų herbicidų, šiuo atveju glifosato ir gliufozinato, naudojimas yra įprastos žemės ūkio praktikos auginant herbicidams atsparius augalus dalis, todėl galima tikėtis, kad jie bus veikiami didesnių ir kartotinių dozių, o tai ne tik lems ne tik didesnę liekanų koncentraciją derliuje, taigi ir importuojamuose produktuose, bet taip pat gali turėti įtakos genetiškai modifikuotų augalų sudėčiai ir jų agronominėms savybėms;

G. kadangi Sąjungoje nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. neleidžiama naudoti gliufozinato, nes jis klasifikuojamas kaip toksiškas reprodukcijai ir todėl jam taikomi kriterijai, nustatyti Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1107/2009(7);

H. kadangi vis dar neatsakyta į klausimus dėl glifosato kancerogeniškumo; kadangi EFSA 2015 m. lapkričio mėn. pateikė išvadą, kad glifosatas tikriausiai nėra kancerogeniškas, o Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA) 2017 m. kovo mėn. pateikė išvadą, kad nėra pagrindo jo priskirti jokiai kategorijai; kadangi 2015 m. Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra, priešingai, glifosatą priskyrė prie galimų žmonėms pavojingų kancerogenų;

I. kadangi, pasak EFSA Augalų apsaugos produktų ir jų liekanų ekspertų grupės, negalima daryti išvadų dėl liekanų, gaunamų iš genetiškai modifikuotų pasėlių purškimo glifosato preparatais, saugumo(8); kadangi komerciniuose purškiamojo glifosato preparatuose naudojami priedai ir jų mišiniai gali būti toksiškesni nei vien tik veiklioji medžiaga(9);

J. kadangi kilus susirūpinimui dėl glifosato priedo, žinomo kaip polietoksiluoto lajaus aminas, toksiškumo Sąjunga jau pašalino jį iš rinkos; kadangi, nepaisant to, problemų keliantys priedai ir mišiniai vis dar galbūt leidžiami šalyse, kuriose auginama genetiškai modifikuota medvilnė (šiuo metu Japonijoje);

K. kadangi informacija apie herbicidų ir jų metabolitų liekanų kiekį yra būtina nuodugniam herbicidams atsparių genetiškai modifikuotų augalų rizikos vertinimui atlikti; kadangi laikoma, kad po purškimo herbicidais susidariusios liekanos nepatenka į EFSA genetiškai modifikuotų organizmų ekspertų grupės (EFSA GMO grupės) kompetencijos sritį; kadangi nei genetiškai modifikuotos medvilnės purškimo herbicidais poveikis, nei bendras purškimo glifosato ir gliufozinato preparatais poveikis dar neįvertintas;

L. kadangi teisiškai nereikalaujama, kad valstybės narės nustatytų glifosato ar gliufozinato liekanas importuojamoje medvilnėje, kad užtikrintų atitiktį didžiausiems liekanų kiekiams, nustatytiems pagal 2019, 2020 ir 2021 m. Sąjungos suderintą daugiametę kontrolės programą(10); kadangi naujausioje Europos Sąjungos ataskaitoje dėl pesticidų liekanų maisto produktuose, kurią parengė Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) ir kuri pagrįsta suderintos daugiametės programos ir valstybių narių programų rezultatais, nėra informacijos apie tai, ar medvilnė atitinka didžiausio leistino bet kokių pesticidų liekanų kiekio normas(11); kadangi pagal naujausius duomenis nėra žinoma, ar glifosato arba gliufozinato liekanos genetiškai modifikuotoje medvilnėje GHB614 × LLCotton25 × MON 15985 atitinka Sąjungos didžiausius leistinus liekanų kiekius;

Toksiškos medžiagos gosipolio kiekis

M. kadangi gosipolis yra natūraliai susidaranti toksiška medvilnės sudedamoji dalis: kadangi gosipolio kiekis gali būti didesnis genetiškai modifikuotuose augaluose, kurių sudėtyje yra EPSPS baltymo(12); kadangi EFSA GMO grupė pažymėjo, kad laisvojo gosipolio kiekis neapdorotose genetiškai modifikuotos medvilnės GHB614 x LLCotton25 x MON 15985 sėklose buvo didesnis nei genetiškai nemodifikuotoje medvilnėje (atitinkamai 7 200 mg/kg ir 6 000 mg/kg)(13), tačiau abi vertės buvo didesnės už teisės aktais nustatytą 5 000 mg/kg ribą, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/32/EB dėl gyvūnų pašarų(14);

N. kadangi, remiantis 2014 m. tyrimo „Medvilnės sėklų produktuose esančio gosipolio toksiškumas“ duomenimis, dažniausiai pasitaikantis toksinis poveikis gyvūnams yra sutrikusi patinų ir patelių reprodukcinė funkcija – tai gyvulininkystės pramonei lemia didžiulius ekonominius nuostolius; gosipolis taip pat kenkia imuninei sistemai, nes sumažėja gyvūnų atsparumas infekcijoms ir vakcinų efektyvumas(15); kadangi EFSA teršalų maisto grandinėje ekspertų grupė gosipolį apibūdino kaip nepageidaujamą medžiagą gyvūnų pašaruose(16);

O. kadangi EFSA GMO grupė teigia, kad didesnis gosipolio kiekis genetiškai modifikuotos medvilnės GHB614 x LLCotton25 x MON 15985 sėklose, palyginti su genetiškai nemodifikuotos medvilnės sėklomis, praktiškai nekelia pavojaus gyvūnų ir žmonių saugai, nes i) didžiausias laisvojo gosipolio kiekis reglamentuojamas ES teisės aktais ir ii) balintas ir rafinuotas medvilnės sėklų aliejus, taip pat iš medvilnės sėklų pagaminti miltai, kuriuos tiesiogiai gali vartoti žmonės iš esmės yra be gosipolio(17); kadangi EFSA neįvertino medvilnės aliejaus (skirto vartoti žmonėms) ir medvilnės miltų (skirtų pašarams), kaip rekomenduojama dabartiniame EBPO bendro sutarimo dokumente dėl naujų medvilnės rūšių sudėties klausimų; kadangi teiginys, kad gosipoliui galioja teisiniai apribojimai pagal Sąjungos teisės aktus, nesuteikia pakankamai garantijų, kad genetiškai modifikuota medvilnė GHB614 x LLCotton25 x MON 15985 yra saugi vartoti;

Cry baltymai ir sąsajos su alerginėmis reakcijomis

P. kadangi genetiškai modifikuota medvilnė GHB614 × LLCotton25 × MON 15985 sintetina du Bt toksinus (baltymus Cry1Ac ir Cry1Ab2), kurie suteikia apsaugą nuo tam tikrų žvynasparnių kenkėjų; kadangi, nors Cry1 baltymai buvo pripažinti turinčiais adjuvantų savybių, t. y. jie gali sustiprinti kitų maisto produktų alergines savybes, to EFSA nėra ištyrusi;

Q. kadangi 2017 m. atliktame galimo Bt toksinų ir liekanų, susidarančių po purškimo papildomais herbicidais, poveikio sveikatai tyrime padaryta išvada, kad derėtų atkreipti ypatingą dėmesį į herbicidų liekanas ir jų sąveiką su Bt toksinais(18); kadangi EFSA šių klausimų netyrė;

Atsparumas antibiotikams

R. kadangi, medvilnė GHB614 x LLcotton25 x MON 15985 gamina baltymus (NPTII ir AAD), kurie suteikia atsparumą antibiotikams; kadangi NPT11 suteikia atsparumą neomicinui ir kanamicinui; kadangi AAD suteikia atsparumą streptomicinui; kadangi visas šias antimikrobines medžiagas PPO klasifikuoja kaip „itin svarbias“(19);

S. kadangi Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/18/EB(20) 4 straipsnio 2 dalyje reikalaujama, kad atliekant rizikos aplinkai vertinimą visų pirma būtų atsižvelgiama į genetiškai modifikuotus organizmus (GMO), kurių sudėtyje yra genų, lemiančių atsparumą antibiotikams, kurie naudojami žmonėms arba gyvūnams gydyti, ir kad bendras tikslas yra nustatyti ir nutraukti GMO atsparumo antibiotikams žymimuosius genus, kurie gali turėti neigiamą poveikį žmonių sveikatai ar aplinkos saugai;

T. kadangi EFSA GMO grupė 2004 m. priimtoje nuomonėje išnagrinėjo atsparumo antibiotikams žymimųjų genų naudojimą atrenkant transgeninius įvykius augaluose, nes baimintasi, kad dėl genų perdavimo iš genetiškai modifikuotų augalų bakterijoms tokių žymimųjų genų naudojimas gali lemti didesnį žmonių ir gyvūnų atsparumą antibiotikams;

U. kadangi, remiantis šia 2004 m. nuomone, AAD genas priklauso atsparumo antibiotikams genų II grupei, kuri „turėtų būti naudojama tik lauko tyrimams ir neturėtų patekti į genetiškai modifikuotus augalus, kurie bus tiekiami rinkai“(21);

Valstybių narių kompetentingų institucijų pastabos

V. kadangi per trijų mėnesių konsultacijų laikotarpį kompetentingos institucijos pateikė daug kritinių pastabų, kurios apima toliau išdėstytus klausimus (bet ne vien)(22);

Demokratijos stoka sprendimų priėmimo procese

W. kadangi Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 35 straipsnyje nurodytas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas per 2018 m. gruodžio 3 d. vykusį balsavimą nepateikė nuomonės, o tai reiškia, kad leidimas nebuvo patvirtintas kvalifikuota valstybių narių balsų dauguma;

X. kadangi tiek aiškinamajame memorandume dėl 2015 m. balandžio 22 d. pateikto pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo keičiamos Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 nuostatos dėl valstybių narių galimybės apriboti ar uždrausti genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų naudojimą savo teritorijose, tiek aiškinamajame memorandume dėl 2017 m. vasario 14 d. pateikto pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 182/2011, Komisija apgailestavo dėl to, kad nuo to laiko, kai įsigaliojo Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003, Komisija priima sprendimus dėl leidimų, nesiremdama Valstybių narių komiteto nuomone, ir kad priimant sprendimus dėl leidimų, susijusių su genetiškai modifikuotais maisto produktais ir pašarais, norma tapo sugrąžinti klausimą Komisijai, kad ši priimtų galutinį sprendimą, nors tai yra retai taikoma visos procedūros išimtis; kadangi Komisijos pirmininkas J. C. Juncker jau ne kartą apgailestavo dėl šios praktikos kaip nedemokratiškos(23);

Y. kadangi 2015 m. spalio 28 d. per pirmąjį svarstymą(24) Parlamentas atmetė 2015 m. balandžio 22 d. pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003, ir paragino Komisiją jį atsiimti bei pateikti naują pasiūlymą;

1. mano, kad Komisijos įgyvendinimo sprendimo projektas viršija Reglamente (EB) Nr. 1829/2003 numatytus įgyvendinimo įgaliojimus;

2. prašo Komisijos atsiimti savo įgyvendinimo sprendimo projektą;

3. ragina Komisiją nesuteikti leidimo importuoti jokio genetiškai modifikuoto maistui ar pašarams skirto augalo, kuris yra atsparus herbicidui, kurio negalima naudoti Sąjungoje, šiuo atveju – gliufozinatui;

4. ragina Komisiją nesuteikti leidimo jokiems herbicidams atspariems genetiškai modifikuotiems augalams, jeigu neatliktas visapusiškas po purškimo papildomais herbicidais, metabolitais ir jų komercinių formulių preparatais, naudojamais auginimo šalyse, susidariusių liekanų vertinimas;

5. ragina Komisiją visapusiškai integruoti papildomų herbicidų naudojimo ir jų liekanų rizikos vertinimą į herbicidams atsparių genetiškai modifikuotų augalų rizikos vertinimą nepriklausomai nuo to, ar genetiškai modifikuotą augalą ketinama auginti Sąjungoje, ar importuoti maistui ir pašarams;

6. ragina Komisiją nesuteikti leidimo importuoti jokių genetiškai modifikuotų augalų, kurie turi antibiotikams atsparių genų;

9. ragina Komisiją atsiimti pasiūlymus dėl GMO leidimų, jei Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas, neatsižvelgiant į tai, ar jie skirti auginimui, ar maistui ir pašarams, nepateikia nuomonės;

10. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1)	OL L 268, 2003 10 18, p. 1.
(2)	OL L 55, 2011 2 28, p. 13.
(3)	Maistui ir pašarams naudojamos genetiškai modifikuotos medvilnės GHB614 × LLCotton25 × MON 15985 vertinimas pagal Reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 (paraiška EFSA‐GMO‐NL‐2011‐94), https://www.efsa.europa.eu/en/efsajournal/pub/5213
(4)	––––––––––––––––––––––––––– – 2014 m. sausio 16 d. rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl auginti skirto kukurūzų produkto (Zea mays L., linija 1507), genetiškai modifikuoto, kad būtų atsparesnis tam tikriems Lepidoptera būrio kenkėjams, pateikimo rinkai pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/18/EB (OL C 482, 2016 12 23, p. 110).2015 m. gruodžio 16 d. rezoliucija dėl 2015 m. gruodžio 4 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimo (ES) 2015/2279, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų NK603 × T25, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti (OL C 399, 2017 11 24, p. 71).2016 m. vasario 3 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 87705 × MON 89788, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 35, 2018 1 31, p. 19).2016 m. vasario 3 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų MON 87708 × MON 89788, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 35, 2018 01 31, p. 17).2016 m. vasario 3 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų FG72 (MST-FGØ72-2) projekto (OL C 35, 2018 1 31, p. 15).2016 m. birželio 8 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt11 × MIR162 × MIR604 × GA21 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, kuriuose yra dvi ar trys modifikacijos Bt11, MIR162, MIR604 ir GA21, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, projekto (OL C 86, 2018 3 6, p. 108).2016 m. birželio 8 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl genetiškai modifikuotų gvazdikų (Dianthus caryophyllus L., linija SHD-27531-4) pateikimo rinkai projekto (OL C 86, 2018 3 6, p. 111).2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pratęsiamas leidimas pateikti rinkai auginti skirtų genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 810 sėklas, projekto (OL C 215, 2018 6 19, p. 76).2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 810 produktus, projekto (OL C 215, 2018 6 19, p. 80).2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl auginti skirtų genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt11 sėklų pateikimo rinkai projekto (OL C 215, 2018 6 19, p. 70).2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl auginti skirtų genetiškai modifikuotų kukurūzų 1507 sėklų pateikimo rinkai projekto (OL C 215, 2018 6 19, p. 73).2016 m. spalio 6 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės 281-24-236 × 3006-210-23 × MON 88913, kurie iš jos sudaryti arba iš jos pagaminti, projekto (OL C 215, 2018 6 19, p. 83).2017 m. balandžio 5 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų Bt11 × 59122 × MIR604 × 1507 × GA21 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, kuriuose yra dvi, trys ar keturios modifikacijos Bt11, 59122, MIR604, 1507 ir GA21, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, projekto (OL C 298, 2018 8 23, p. 34).2017 m. gegužės 17 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų kukurūzų DAS-40278-9, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, projekto (OL C 307, 2018 8 30, p. 71).2017 m. gegužės 17 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotos medvilnės GHB119 (BCS-GHØØ5-8), kurie iš jos sudaryti arba kurie iš jos pagaminti, projekto (OL C 307, 2018 8 30, p. 67).2017 m. rugsėjo 13 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų DAS-68416-4, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, projekto (OL C 337, 2018 9 20, p. 54).2017 m. spalio 4 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų FG72 × A5547-127, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, projekto (OL C 346, 2018 9 27, p. 55).2017 m. spalio 4 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų DAS-44406-6, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, projekto (OL C 346, 2018 9 27, p. 60).2017 m. spalio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų kukurūzų 1507 (DAS-Ø15Ø7-1), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų projekto (OL C 346, 2018 9 27, p. 122).2017 m. spalio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų 305423 x 40-3-2 (DP-3Ø5423-1 × MON-Ø4Ø32-6), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų projekto (OL C 346, 2018 9 27, p. 127).2017 m. spalio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų aliejinių rapsų MON 88302 x Ms8 x Rf3 (MON-883Ø2-9 × ACSBNØØ5-8 × ACS-BNØØ3-6), MON 88302 x Ms8 (MON-883Ø2-9 × ACSBNØØ5-8) ir MON 88302 x Rf3 (MON-883Ø2-9 × ACS-BNØØ3-6), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų projekto (OL C 346, 2018 9 27, p. 133).2018 m. kovo 1 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų kukurūzų 59122 (DAS-59122-7), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2018)0051).2018 m. kovo 1 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 87427 × MON 89034 × NK603 (MON-87427-7 × MON-89Ø34-3 × MON-ØØ6Ø3-6) ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, kuriuose derinamos dvi iš modifikacijų MON 87427, MON 89034 ir NK603, kurie iš jų sudaryti arba pagaminti, ir kuriuo panaikinamas Sprendimas 2010/420/ES, projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2018)0052).2018 m. gegužės 3 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pratęsiamas leidimas pateikti rinkai maisto produktus ir pašarus, pagamintus iš genetiškai modifikuotų cukrinių runkelių H7-1 (KM-ØØØH71-4), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2018)0197).2018 m. gegužės 30 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo dėl leidimo pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų kukurūzų GA21 (MON-ØØØ21-9), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2018)0221).2018 m. gegužės 30 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų 1507 × 59122 × MON 810 × NK603 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, kuriuose yra dvi ar trys modifikacijos 1507, 59122, MON 810 ir NK603, kurie iš jų sudaryti arba kurie iš jų pagaminti, ir kuriuo panaikinami Sprendimai 2009/815/EB, 2010/428/ES ir 2010/432/ES pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2018)0222).2018 m. spalio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo atnaujinamas leidimas pateikti į rinką produktus, kurių sudėtyje yra, jie susideda arba pagaminti iš genetiškai modifikuotų kukurūzų NK603 × MON 810 (MON-ØØ6Ø3-6 × MON-ØØ81Ø-6), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003, projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2018)0416).2018 m. spalio 24 d. rezoliucija dėl Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo leidžiama pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų MON 87427 × MON 89034 × 1507 × MON 88017 × 59122 ir genetiškai modifikuotų kukurūzų, sudarytų iš dviejų, trijų arba keturių atskirų MON 87427, MON 89034, 1507, MON 88017 ir 59122 genetinių modifikacijų derinių, kurie iš šių kukurūzų sudaryti arba pagaminti, ir panaikinamas Sprendimas 2011/366/ES, projekto (Priimti tekstai, P8_TA(2018)0417).
(5)	EFSA nuomonė, p. 17 https://www.efsa.europa.eu/en/efsajournal/pub/5213
(6)	EFSA nuomonė, p. 18, https://www.efsa.europa.eu/en/efsajournal/pub/5213
(7)	2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantis Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB (OL L 309, 2009 11 24, p. 1).
(8)	EFSA išvada dėl veikliosios medžiagos glifosato, kaip pesticido, rizikos vertinimo tarpusavio peržiūros, „EFSA Journal“, 2015, 13 (11):4302, http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.2903/j.efsa.2015.4302/epdf
(9)	https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3955666
(10)	2018 m. balandžio 9 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/555 dėl 2019, 2020 ir 2020 m. suderintos daugiametės Sąjungos kontrolės programos, skirtos užtikrinti, kad nebūtų viršijama didžiausia leidžiamoji pesticidų liekanų koncentracija augaliniuose ir gyvūniniuose maisto produktuose bei ant jų, ir pesticidų liekanų poveikiui vartotojams įvertinti (OL L 92, 2018 4 10, p. 6).
(11)	2016 m. Europos Sąjungos ataskaita dėl pesticidų liekanų maisto produktuose, https://www.efsa.europa.eu/en/efsajournal/pub/5348
(12)	https://www.testbiotech.org/node/2209 p. 2.
(13)	EFSA nuomonė, p. 14, https://www.efsa.europa.eu/en/efsajournal/pub/5213
(14)	2002 m. gegužės 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/32/EB dėl nepageidaujamų medžiagų gyvūnų pašaruose (OL L 140, 2002 5 30, p. 10) nustatytas didžiausias gosipolio kiekis medvilnės sėklose (kaip pašarinėje žaliavoje) – 5 000 mg/kg. https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/PDF/?uri=CELEX:02002L0032-20131227&from=ES
(15)	https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4033412/
(16)	EFSA nuomonė, p. 15, https://www.efsa.europa.eu/en/efsajournal/pub/5213
(17)	EFSA nuomonė, p. 15, https://www.efsa.europa.eu/en/efsajournal/pub/5213
(18)	https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC5236067/
(19)	P. 21, http://apps.who.int/iris/bitstream/handle/10665/255027/9789241512220-eng.pdf;jsessionid=11933F77EEEE4D6E7BD574889996C4E6?sequence=1
(20)	2001 m. kovo 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/18/EB dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką ir panaikinanti Tarybos direktyvą 90/220/EEB (OL L 106, 2001 4 17, p. 1).
(21)	https://efsa.onlinelibrary.wiley.com/doi/epdf/10.2903/j.efsa.2004.48
(22)	Plg. G priedas, Valstybių narių pastabos, http://registerofquestions.efsa.europa.eu/roqFrontend/questionDocumentsLoader?question=EFSA-Q-2018-00147
(23)	Žr., pavyzdžiui, Europos Parlamento plenarinio posėdžio įžanginę kalbą, įtrauktą į kitos kadencijos Europos Komisijai skirtas politines gaires (2014 m. liepos 15 d., Strasbūras), arba į 2016 m. pranešimą apie Sąjungos padėtį (2016 m. rugsėjo 14 d., Strasbūras).
(24)	OL C 355, 2017 10 20, p. 165.

Padėtis Venesueloje

123k

40k

2019 m. sausio 31 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Venesueloje (2019/2543(RSP))

P8_TA(2019)0061

RC-B8-0082/2019

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į ankstesnes rezoliucijas dėl Venesuelos, ypač į 2018 m. gegužės 3 d. rezoliuciją dėl rinkimų Venesueloje(1), 2018 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl migracijos krizės ir humanitarinės padėties Venesueloje bei prie jos sausumos sienų su Kolumbija ir Brazilija(2) ir 2018 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl padėties Venesueloje(3),

– atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai 2019 m. sausio 26 d. pareiškimą ES vardu dėl padėties Venesueloje,

– atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai 2019 m. sausio 10 d. pareiškimą ES vardu,

– atsižvelgdamas į Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) Romos statutą,

– atsižvelgdamas į Venesuelos Konstituciją, ypač į jos 233 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A. kadangi 2018 m. gegužės 20 d. vykę rinkimai buvo surengti nesilaikant minimalių tarptautinių standartų, skirtų patikimam procesui užtikrinti, ir nesilaikant politinio pliuralizmo, demokratijos, skaidrumo ir teisinės valstybės principų; kadangi ES kartu su kitomis regioninėmis organizacijomis ir demokratinėmis valstybėmis nepripažino nei rinkimų, nei taikant tokį neteisėtą procesą suformuotų valdžios institucijų;

B. kadangi 2019 m. sausio 10 d. Nicolás Maduro neteisėtai ir pažeisdamas konstitucinę tvarką pradėjo vykdyti jam nepriklausančius prezidento įgaliojimus prisiekdamas Aukščiausiame teisingumo teisme;

C. kadangi 2019 m. sausio 23 d. teisėtai ir demokratiškai išrinktas Nacionalinės Asamblėjos pirmininkas Juan Guaidó prisaikdintas kaip laikinasis Venesuelos prezidentas pagal Venesuelos Konstitucijos 233 straipsnį;

D. kadangi pastarosiomis dienomis Venesueloje vyksta protestai ir masinės demonstracijos; kadangi pranešama, jog vykstant demonstracijoms ir neramumams dešimtys žmonių žuvo ir keli šimtai sužeista; kadangi dėl smurto veiksmų ir represijų prieš socialinius protestus, neteisėtų reidų, savavališkų suėmimų (be kita ko, daugiau kaip 70 nepilnamečių asmenų) ir opozicijos aktyvistų stigmatizavimo ir persekiojimo aukų skaičius tebeauga ir tebėra stipriai pažeidžiamos žmogaus teisės; kadangi šią savaitę buvo raginama rengti naujus protestus;

E. kadangi ES ne kartą ragino Venesueloje atkurti demokratiją ir teisinę valstybę vykdant patikimą politinį procesą;

F. kadangi 2017 m. Europos Parlamentas Venesuelos demokratinei opozicijai ir politiniams kaliniams paskyrė Sacharovo premiją už minties laisvę;

G. kadangi Venesuelos gyventojai išgyvena precedento neturinčią socialinę, ekonominę ir demokratinę krizę: daugiau kaip 3 mln. žmonių migravo, infliacijos lygis viršija 1 650 000 %;

H. kadangi tarptautiniai ir regioniniai partneriai, įskaitant ES, įsipareigojo padėti sudaryti sąlygas taikiam, patikimam ir įtraukiam politiniam procesui tarp visų svarbių Venesuelos subjektų; kadangi ES pakartoja esanti pasirengusi išlaikyti atvirus komunikacijos kanalus;

I. kadangi Nicolás Maduro, reaguodamas į ES vardu pateiktą Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai prašymą skubiai surengti laisvus, skaidrius ir patikimus prezidento rinkimus, viešai atmetė galimybę surengti naujus prezidento rinkimus;

1. pripažįsta Juaną Guaidó teisėtu laikinuoju Venesuelos Bolivaro Respublikos prezidentu pagal Venesuelos Konstitucijos 233 straipsnį ir išreiškia visapusišką pritarimą jo veiksmų planui;

2. prašo Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai kartu su valstybėmis narėmis laikytis tvirtos ir vieningos pozicijos ir pripažinti Juaną Guaidó vieninteliu teisėtu laikinuoju šalies prezidentu, kol demokratijai atkurti bus galima surengti naujus laisvus, skaidrius ir patikimus prezidento rinkimus; palankiai vertina tai, kad daugelis demokratinių valstybių jau pripažino naujojo laikinojo prezidento įgaliojimus;

3. ragina ES ir jos valstybes nares, jei šis sprendimas bus patvirtintas, imtis veiksmų šioje srityje ir akredituoti atstovus, kuriuos paskirs teisėtos valdžios institucijos;

4. griežtai smerkia žiaurias represijas ir smurtą, dėl kurių žuvo ir sužalota žmonių; solidarizuojasi su Venesuelos tauta ir pareiškia nuoširdžią užuojautą aukų šeimoms ir draugams; primygtinai ragina de facto Venesuelos valdžios institucijas nutraukti bet kokius žmogaus teisių pažeidimus, patraukti atsakomybėn už juos atsakingus asmenis ir užtikrinti, kad būtų visapusiškai paisoma visų pagrindinių laisvių ir žmogaus teisių;

5. smerkia kelių žurnalistų, informuojančių apie padėtį Venesueloje, sulaikymą ir ragina nedelsiant juos paleisti;

6. atmeta bet kokius pasiūlymus ar bandymus įveikti krizę, dėl kurių gali būti naudojama prievarta;

7. patvirtina, jog visapusiškai remia Nacionalinę Asamblėją, kuri yra vienintelė teisėta demokratinė Venesuelos valdžios institucija, kurios įgaliojimai, įskaitant jos narių prerogatyvas ir saugumą, turi būti atkurti ir gerbiami;

8. tvirtai remia anksčiau priimtas Europos Parlamento rezoliucijas atitinkantį JT generalinio sekretoriaus raginimą atlikti nepriklausomą ir visapusišką įvykdytų nužudymų tyrimą;

9. ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai bendradarbiauti su šio regiono šalimis ir kitais svarbiais subjektais, siekiant sukurti 2018 m. spalio 15 d. Tarybos išvadose pasiūlytą kontaktinę grupę, kuri galėtų tarpininkauti derantis dėl susitarimo dėl laisvų, skaidrių ir patikimų prezidento rinkimų, grindžiamų sutartu tvarkaraščiu, visiems dalyviams vienodomis sąlygomis, skaidrumu ir tarptautine stebėsena;

10. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, teisėtam laikinajam Venesuelos Bolivaro Respublikos prezidentui ir Venesuelos Bolivaro Respublikos Nacionalinei asamblėjai, Limos grupės valstybių vyriausybėms ir parlamentams, Europos ir Lotynų Amerikos parlamentinei asamblėjai ir Amerikos valstybių organizacijos generaliniam sekretoriui.

(1)	Priimti tekstai, P8_TA(2018)0199.
(2)	Priimti tekstai, P8_TA(2018)0313.
(3)	Priimti tekstai, P8_TA(2018)0436.

Metinė konkurencijos politikos ataskaita

177k

62k

2019 m. sausio 31 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl metinės konkurencijos politikos ataskaitos (2018/2102(INI))

P8_TA(2019)0062

A8-0474/2018

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 7, 8, 9, 11, 12, 39, 42 ir 109–109 straipsnius ir 174 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač jos 35, 37 ir 38 straipsnius,

– atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 18 d. Komisijos 2017 m. konkurencijos politikos ataskaitą (COM(2018)0482) ir prie jos pridėtą tą pačią dieną paskelbtą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą,

– atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius(1),

– atsižvelgdamas į 2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijos tarp įmonių kontrolės(2) (EB Susijungimų reglamentas),

– atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 9 d. baltąją knygą „Veiksmingesnė ES susijungimų kontrolė“ (COM(2014)0449),

– atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 22 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria siekiama valstybių narių konkurencijos institucijoms suteikti įgaliojimus, kad jos būtų veiksmingesnės vykdymo užtikrinimo institucijos ir užtikrintų tinkamą vidaus rinkos veikimą (COM(2017)0142) (EKT+ direktyva),

– atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 19 d. Komisijos pranešimą dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalyje vartojamos valstybės pagalbos sąvokos (C(2016)2946),

– atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 5 d. rezoliuciją „ES bendradarbiavimo susitarimai konkurencijos politikos įgyvendinimo srityje. Tolesnė veikla“(3),

– atsižvelgdamas į atitinkamas Komisijos taisykles, gaires, sprendimus, rezoliucijas, komunikatus ir dokumentus konkurencijos klausimais,

– atsižvelgdamas į savo 2018 m. balandžio 19 d.(4) ir 2017 m. vasario 14 d.(5) rezoliucijas dėl 2017 ir 2016 m. metinių ES konkurencijos politikos ataskaitų,

– atsižvelgdamas į 2018 m. liepos mėn. Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto Konkurencijos darbo grupės užsakytą tyrimą „Konkurencijos klausimai finansinių technologijų srityje“,

– atsižvelgdamas į Komisijos atsakymus į klausimus, į kuriuos atsakoma raštu, Nr. E-000344–16, E-002666–16 ir E-002112–16,

– atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 12 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl Komisijos 2018 m. birželio 18 d. paskelbtos 2017 m. konkurencijos politikos ataskaitos,

– atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 10 d. Komisijos galutinę ataskaitą dėl elektroninės prekybos sektoriaus tyrimo (COM(2017)0229),

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Tarptautinės prekybos komiteto bei Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomones (A8-0474/2018),

A. kadangi konkurencijos politika jau taikoma daugiau kaip 60 metų ir kadangi stipri ir veiksminga ES konkurencijos politika visada buvo Europos projekto kertinis akmuo;

B. kadangi mokesčių slėpimas ir mokesčių vengimas sukuria nesąžiningą konkurenciją, kuri daro neigiamą poveikį ypač mažoms ir vidutinėms įmonėms (toliau–MVĮ);

C. kadangi pinigų plovimas, mokesčių vengimas ir slėpimas kenkia teisingam mokestinių pajamų paskirstymui valstybėse narėse ir taip iškraipo konkurenciją vidaus rinkoje;

D. kadangi dėl masinio turtingų asmenų ir didelį grynąjį kapitalą turinčių įmonių mokesčių vengimo ne tik nukenčia eiliniai mokesčių mokėtojai, bet ir kyla grėsmė geram valdymui, makroekonominiam stabilumui, socialinei sanglaudai bei visuomenės pasitikėjimui Sąjungos ir valstybių narių institucijomis;

E. kadangi tam tikros vyriausybės ir jurisdikcijos, kai kurios iš jų veikia ES viduje, specializuojasi kurti arba kuria konkurenciją iškreipiančius lengvatinius mokesčių režimus tarptautinių bendrovių ir turtingų asmenų, kurie patys šiose jurisdikcijose neturi ekonominio pagrindo, o yra tik jiems atstovaujančios priedangos įmonės, naudai;

1. mano, kad konkurencijos politika, kuria siekiama užtikrinti vienodas veiklos sąlygas visuose sektoriuose, yra kertinis Europos socialinės rinkos ekonomikos akmuo ir pagrindinis veiksnys užtikrinant tinkamą vidaus rinkos veikimą; palankiai vertina Komisijos 2017 m. konkurencijos politikos ataskaitą, taip pat jos pastangas ir veiklą, kuriomis siekiama užtikrinti, kad Sąjungos konkurencijos taisyklės būtų veiksmingai taikomos visų ES piliečių naudai, ypač tų, kurių pozicijos kaip vartotojų yra silpnos; be to, ragina Komisiją toliau užtikrinti visapusišką ES konkurencijos taisyklių vykdymą, ypatingą dėmesį skiriant sunkumams, su kuriais susiduria MVĮ, ir vengti nevienodo jų taikymo valstybėse narėse;

2. palankiai vertina ir toliau remia struktūrinį dialogą su už konkurenciją atsakingu Komisijos nariu ir Komisijos pastangas palaikyti glaudų bendradarbiavimą su Parlamento kompetentingo komiteto ir jo Konkurencijos politikos darbo grupės nariais; mano, kad Komisijos metinė konkurencijos politikos ataskaita yra būtina demokratinės kontrolės priemonė; primena, kad pastaraisiais metais Parlamentas pagal įprastą teisėkūros procedūrą dalyvavo formuojant konkurencijos taisyklių sistemą, pvz., pasiūlyme dėl EKT + direktyvos; pažymi, kad Parlamentui turėtų būti suteikti bendro sprendimo įgaliojimai, kad jis galėtų formuoti konkurencijos taisyklių sistemą, ir apgailestauja, kad pastarojo meto Sutarčių pakeitimuose nebuvo sustiprintas šios srities Sąjungos politikos demokratinis aspektas;

3. palankiai vertina ir toliau remia ryžtingą Komisijos Konkurencijos GD darbotvarkę ir prioritetus, taip pat pažymi, kad ir toliau esama svarbių problemų, pavyzdžiui, susiliejimų kontrolės srityje, kurioje absoliutus susiliejimų skaičius yra didelė problema; pažymi, kad Komisijos sprendimai dėl susiliejimų, antimonopolinių priemonių ir valstybės pagalbos yra politinių diskusijų tema, ir pabrėžia, kad, nors kai kurie naujausių sprendimų pavyzdžiai pateikiami šioje ataskaitoje, bendras vaizdas yra platesnis ir todėl Parlamentas nesiekia priimti pozicijos dėl atskirų atvejų, nes Komisija turi spręsti apie tai, kada nesilaikoma teisės aktų dėl konkurencijos;

4. prašo Komisijos išnagrinėti galimą neigiamą siūlomo bendrovių „Siemens“ ir „Alstom“ susiliejimo poveikį Europos geležinkelių rinkos konkurencingumui ir jo neigiamą poveikį geležinkelių naudotojams;

5. pažymi, kad 2018 m. Komisija pateikė pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto siekiant sukurti visos Europos asmeninės pensijos produktą (angl. PEPP), kuris būtų privatus pensijų fondas;

6. pabrėžia, kad vartotojas yra pagrindinis veiksmingos konkurencijos Europos bendrojoje rinkoje naudos gavėjas;

7. palankiai vertina sunkvežimių kartelių tyrimą; teigiamai vertina tai, kad Komisija nagrinėjo ne tik kartelio tarp didelių sunkvežimių gamintojų poveikį sunkvežimių kainoms, bet ir skyrė jiems sankcijas dėl to, kad jie siekė, kad būtų vėluojama pradėti naudoti švaresnius sunkvežimius;

8. pabrėžia, kad konkurencijos taisyklės yra pagrįstos sutartimis, ir, kaip nustatyta SESV 7 straipsnyje, jas reikėtų aiškinti atsižvelgiant į platesnes Europos vertybes, kuriomis grindžiama Sąjungos teisė, susijusi su socialiniais reikalais, socialine rinkos ekonomika, aplinkosaugos standartais, klimato politika ir vartotojų apsauga; mano, kad taikant ES konkurencijos teisę turėtų būti šalinami visi rinkos iškraipymai, įskaitant rinkos iškraipymus, kuriuos lemia neigiami išoriniai socialiniai ir aplinkosaugos veiksniai;

9. mano, kad konkurencijos politika turėtų veikti kaip katalizatorius pereinant prie kitokio energijos vartojimo modelio visoje ES, skatinti ekonominę ir socialinę integraciją Europoje, skatinti ekologiškai tvarią ūkininkavimo veiklą ir riboti didelių energijos įmonių galimybes padidinti energijos tiekimo kainas;

10. atkreipia dėmesį į tai, kad net jei produktai arba paslaugos tiekiami nemokamai, daugiausia skaitmeninėje ekonomikoje, vartotojai vis tiek gali patirti neteisingą elgesį, pavyzdžiui, kokybės, asortimento arba inovacijų suprastėjimą arba priverstinius metodus; mano, kad ES konkurencijos taisyklės ir vykdymo užtikrinimas taip pat turėtų apimti įvairius aspektus, nesusijusius su kainomis, ir turėtų atsižvelgti į platesnius aspektus, pvz., į produktų ar paslaugų kokybę, taip pat atsižvelgiant į piliečių privatumą;

11. atkreipia dėmesį į didžiulius pokyčius rinkose, atsirandančius dėl nuolatinės technologijų plėtros, dėl kurių atsiranda ir galimybių, ir iššūkių; šiuo atžvilgiu pabrėžia esminį konkurencijos politikos vaidmenį tolesnėje bendrosios skaitmeninės rinkos raidoje; pabrėžia, kad reikia skubiai sukurti sistemą, kurią taikant būtų skatinamos duomenų inovacijos ir nauji verslo modeliai ir kartu veiksmingai sprendžiamos duomenimis ir algoritmais pagrįstos ekonomikos problemos; visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad kelios skaitmeninės platformos, kurios turi prieigą ir gali kontroliuoti vis didėjančius duomenų srautus, gali sukurti masto ekonomiją ir didelį išorinį tinklo poveikį, o dėl pernelyg didelės koncentracijos ir pajamų gavimo iš piktnaudžiavimo rinkos galia gali sukelti rinkos nepakankamumus; šiame kontekste palankiai vertina specialiųjų Komisijos nario patarėjų paskyrimą siekiant sutelkti dėmesį į būsimas skaitmeninimo problemas konkurencijos politikos srityje ir su susidomėjimu laukia jų darbo išvadų ir rekomendacijų dėl veiksmų; pabrėžia, kad šiais klausimais būtina ES mastu taikyti bendrą požiūrį;

12. pabrėžia, kad naudotojai dažnai nežino, kokiu mastu jų duomenys naudojami ir perduodami trečiosioms šalims rinkodaros ar komerciniais tikslais; ragina Komisiją, vadovaujantis 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje(6) (E. privatumo direktyva) 5 straipsnio 3 dalimi, užtikrinti, kad skaitmeninės įmonės asmens duomenis naudotų tik gavus aiškų atitinkamo abonento ar naudotojo sutikimą ir kad be šio sutikimo nebūtų galima perduoti duomenų trečiosioms šalims, su kuriomis bendrovė ar platforma yra sudariusios susitarimą; todėl mano, kad skaitmeninės rinkos turi būti vertinamos vadovaujantis daugiadalykiu požiūriu, nes antikonkurenciniai veiksmai gali apimti kitų sričių, pvz., duomenų apsaugos ir vartotojų teisės aktų, teisės pažeidimus; pabrėžia, kad imantis tinkamų vykdymo užtikrinimo veiksmų reikėtų, kad skirtingos kompetentingos institucijos bendradarbiautų, visų pirma, konkurencijos, vartotojų ir duomenų apsaugos institucijos, kaip siūloma Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno iniciatyvoje dėl tarpuskaitos namų(7);

13. ragina Komisiją surengti technologijų įmonių klausymą, į kurį būtų pakviesti bendrovių „Google“, „Facebook“ ir „Apple“ vykdomieji direktoriai, visų pirma siekiant aptarti, kaip trečiųjų šalių renkami ir naudojami vartotojų asmens duomenys; yra susirūpinęs dėl to, kad naudotojai, reguliavimo institucijos ir kartais net taikomųjų programų kūrėjai ir reklamuotojai nežino, kokiu mastu duomenų srautai iš išmaniųjų telefonų patenka skaitmeninės reklamos grupėms ir kitoms trečiosioms šalims; atkreipia dėmesį į tai, kad trečiųjų šalių per išmaniųjų telefonų programėles surinkti duomenys gali apimti bet kokią informaciją – nuo profilio informacijos, pvz., amžiaus ir lyties iki vietos nustatymo detalių, įskaitant duomenis apie netoliese esančius mobiliojo ryšio bokštus arba belaidžio ryšio (Wi-Fi) maršruto parinktuvus, taip pat informaciją apie visas kitas programėles, esančias telefone; mano, kad ES turėtų suteikti asmenims galimybę suprasti su šiomis sekimo bendrovėmis susijusias monopolijos ir koncentracijos problemas;

14. šiuo atžvilgiu ragina Komisiją, be kita ko, remiantis jos gairėmis dėl SESV 102 straipsnio, vertinti duomenų, būtinų paslaugų kūrimui ir teikimui, kontrolę kaip priemonę daryti įtaką rinkoje, taip pat reikalauti internetinių platformų ir socialinių tinklų paslaugų teikėjų sąveikos; taip pat atkreipia dėmesį į savarankiško mokymosi algoritmų ir dirbtinio intelekto raidą, ypač kai juos bendrovėms teikia trečiosios šalys, ir jos poveikį kartelio veiklos pobūdžiui; prašo, kad Komisija kitoje metinėje konkurencijos politikos ataskaitoje pateiktų išsamią informaciją apie šiuos klausimus;

15. mano, kad svarbu užtikrinti tinkamą Sąjungos kolektyvinių teisių gynimo mechanizmų veikimą, kuriais siekiama užtikrinti tinkamą kompensaciją nuo antikonkurencinių veiksmų nukentėjusiems vartotojams;

16. mano, kad būtina užtikrinti teisę į tarpvalstybinį perkeliamumą siekiant išvengti tokios padėties, kai esami šios teisės apribojimai įsitvirtintų kaip teisėtos rinkos praktikos; mano, kad taip pat svarbu panaikinti neigiamai veikiančius ir nepagrįstus apribojimus dėl geografinių priežasčių, dėl kurių neužtikrinamas nuoseklius intelektinės nuosavybės teisių apsaugos lygis;

17. mano, kad jurisdikcijos ribos, pagal kurias nustatomas pradinis ES susijungimų peržiūros taškas, grindžiamos tikslinių ir įsigyjančiųjų subjektų apyvarta, ne visuomet yra tinkamos skaitmeninei ekonomikai, nes reklamos tikslais dažnai naudojama neapibrėžta vertė, išreikšta interneto svetainės lankytojų skaičiumi; siūlo patikslinti šias ribines vertes ir pritaikyti jas siekiant įtraukti, be kita ko, kitus veiksnius, pvz., vartotojų, kuriems turėjo įtakos susijungimai, skaičių ir susijusių sandorių vertę;

18. pabrėžia tai, kad norint patekti į skaitmeninę ekonomiką tam tikrose srityse susiduriama su kliūtimis, kurios tampa vis labiau neįveikiamos, nes kuo labiau įsigali neteisingas elgesys, tuo sunkiau atkurti padėtį be antikonkurencinio poveikio; mano, kad laikinosios priemonės gali būti svarbi priemonė, kuria užtikrinama, kad, kol vyksta tyrimas, nebūtų pakenkta konkurencijai; šiuo atžvilgiu patvirtina, kad Komisija turėtų veiksmingai taikyti laikinąsias priemones ir kartu užtikrinti tinkamą procesą ir tiriamų įmonių teisę į gynybą; palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą atlikti analizę, ar yra priemonių supaprastinti laikinųjų priemonių priėmimą per dvejus metus nuo EKT + direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę dienos; atsižvelgdamas į tai, rekomenduoja Komisijai pasimokyti iš geriausios praktikos pavyzdžių kitose jurisdikcijose;

19. ragina Komisiją imtis platesnio užmojo veiksmų siekiant pašalinti neteisėtas kliūtis konkurencijai internete siekiant užtikrinti internetinę prekybą ES viduje be kliūčių, stebėti viršutines kainų ribas tokiuose sektoriuose kaip interneto platformos, skirtos apgyvendinimui ir turizmui, ir užtikrinti, kad vartotojai turėtų tarpvalstybinę prieigą prie plataus prekių ir paslaugų asortimento konkurencingomis kainomis; prašo Komisijos atlikti reklamos rinkos sektoriaus tyrimą siekiant geriau suprasti internetinės reklamos dinamiką ir nustatyti antikonkurencinius veiksmus, su kuriais reikia kovoti užtikrinant konkurencijos teisės aktų vykdymą, kaip tai padarė kai kurios nacionalinės institucijos;

20. pabrėžia, kad dėl šiuolaikinės ekonomikos skaitmeninimo keičiasi tradicinė ekonominė logika; todėl pabrėžia, kad bet kokioje apmokestinimo sistemoje turi būti atsižvelgta į tai, kad skaitmeninimas tapo nauja visų mūsų ekonomikos elementų norma; atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą nustatyti skaitmeninės ekonomikos apmokestinimo taisykles(8); pabrėžia, kad skaitmeninio sektoriaus apmokestinimas turi spręsti skaitmeninės ekonomikos ir naujų skaitmeninimu grindžiamų ekonomikos praktikų neatitikimus ir padėti panaikinti kliūtis skaitmeninimui ir inovacijoms bei neleisti kurti dirbtinių sienų ekonomikoje; pabrėžia, kad svarbu rasti tarptautinius sprendimus ir bendrą požiūrį į apmokestinimą skaitmeninėje ekonomikoje; ragina Komisiją ir toliau dėti pastangas tarptautiniuose forumuose, t. y. EBPO, siekiant tokio susitarimo;

21. palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl skaitmeninių paslaugų mokesčio (COM(2018)0148) kaip svarbią priemonę siekiant užtikrinti, kad skaitmeninis sektorius mokėtų teisingą mokesčių dalį tol, kol bus priimtas nuolatinis sprendimas, kuris leistų apmokestinti pelną ten, kur sukuriama vertė;

22. pakartoja, kad konkurencija telekomunikacijų sektoriuje yra itin svarbi ne tik skatinant diegti inovacijas ir investuoti į tinklus, bet ir norint paskatinti teikti vartotojams paslaugų įvairovę už prieinamas kainas; mano, kad skambučiai ES viduje vis dar yra didelė našta įmonėms ir klientams ir kad reikia šiuo metu veiksmai, kurių imamasi siekiant panaikinti vartotojų mokesčius už tarptinklinį ryšį ES, yra nepakankami, jei siekiama toliau stiprinti bendrąją rinką; pripažįsta, kad reikia sukurti paskatas, kad būtų galima suderinti skambučius ES viduje su vietiniais skambučiais, sudarant palankesnes sąlygas investicijoms į visos Europos arba bendrą tinklą; laikosi nuomonės, kad politikos priemonėmis turėtų būti skatinamos veiksmingos investicijos į naujus tinklus, atsižvelgiama į poveikį vartotojams, o tai darant taip pat užkertamas kelias naujai skaitmeninei atskirčiai tarp didelės ir mažas pajamas gaunančių namų ūkių; ragina Komisiją skatinti plačiajuosčio ryšio diegimą, skatinant aukšto lygio konkurenciją ir užtikrinant aukšto lygio sujungiamumą ES ir spartų 5G ryšio diegimą visoje Sąjungoje, siekiant užtikrinti Sąjungos konkurencingumą pasaulio mastu ir pritraukti investicijų; mano, kad vykdant minėtą uždavinį svarbu, kad vykdant konkurencijos politiką būtų atsižvelgiama į plačiajuosčio ryšio diegimo kaimo vietovėse ypatumus, siekiant patenkinti viešąjį interesą ir pakeisti tendenciją, kuomet skirtumas tarp kaimo ir miesto vietovių technologijų prasme didėja;

23. laikosi nuomonės, kad naudodami asmenines ir taupomąsias sąskaitas vartotojai neturėtų mokėti komisinių mokesčių, nebent jie būtų susiję su konkrečiomis paslaugomis;

24. palankiai vertina Komisijos sprendimą dėl antimonopolinių taisyklių pažeidimo bendrovei „Google“ skirti 4,34 mlrd. EUR baudą už neteisėtą praktiką, susijusią su sistemos „Android“ mobiliaisiais įrenginiais, siekiant sustiprinti bendrovės „Google“ paieškos sistemos dominavimą; ragina Komisiją 2019 m. baigti nagrinėti antimonopolinę bylą prieš įmonę „Google Shopping“ kuri buvo pradėta nagrinėti 2010 m. lapkričio mėn., t. y. prieš aštuonerius metus; primena Komisijai užbaigti bendrovės „Google“ taikomų praktikų, kuomet jos paieškos rezultatuose buvo tvarkomi kitų specializuotos „Google“ paieškos paslaugų rezultatai, įskaitant su vietos paieška susijusius klausimus, kuriuos iškėlė bendrovė „Yelp“ neseniai pateiktame skunde, tyrimą; rekomenduoja Konkurencijos generaliniam direktoratui apsvarstyti skaitmeninės antimonopolinių bylų nagrinėjimo trukmę ir tinkamiausią priemonę jiems spręsti; visų pirma prašo Komisijos apsvarstyti galimybę nustatyti antimonopolinių bylų nagrinėjimo terminus, kaip tai daroma susijungimų byloms;

25. pakartoja, kad Komisija taip pat turi apsvarstyti visišką struktūrinį skaitmeninių technologijų monopolijų atskyrimą, kaip galimą sprendimą, kad būtų sudarytos sąlygos atkurti konkurenciją ir sudaryti vienodas sąlygas Europos skaitmeninėje rinkoje;

26. pabrėžia, kad konkurencijos teisės aktų vykdymo užtikrinimo veiksmingumas priklauso nuo tinkamo taisomųjų priemonių sukūrimo ir išbandymo; pabrėžia, kad į vartotojus orientuotos teisių gynimo priemonės yra svarbios siekiant atkurti konkurencingumą rinkoje padedant vartotojams priimti informacija pagrįstus sprendimus ir šalinti dabartinės padėties iškraipymus; mano, kad Komisija, rengdama elgesio taisomąsias priemones, turėtų įtraukti elgesio ekonomiką kaip pagalbinę discipliną, kaip padarė kai kurios nacionalinės institucijos pastaraisiais metais;

27. pažymi, kad Komisijos pirmininkas įsipareigojo parengti pasiūlymus, kuriais būtų skatinamas didesnis valstybių narių bendradarbiavimas mokesčių srityje įsipareigojant atsakyti į grupinius prašymus mokesčių srityje, kad viena valstybė narė galėtų kitoms teikti reikiamą informaciją, kad galėtų būti vykdomas tarpvalstybinių mokesčių vengėjų baudžiamasis persekiojimas; pažymi, kad tais atvejais, kai valstybių narių veiksmais iškraipoma konkurencija vidaus rinkoje, Parlamentas ir Taryba tam tikromis aplinkybėmis ir pagal SESV 116 straipsnį gali paskelbti direktyvas, kuriomis siekiama panaikinti šį iškraipymą;

28. pažymi Komisijos išvadą, kad Liuksemburgas įmonei „Engie“ nepagrįstai suteikė mokesčių lengvatas apie 120 mln. EUR vertės ir kad vis dar vykdoma susigrąžinimo procedūra; apgailestauja dėl to, kad Liuksemburgo vyriausybė nusprendė apskųsti Komisijos sprendimą;

29. atkreipia dėmesį į už konkurenciją atsakingos Komisijos narės Margrethe Vestager priimtą sprendimą dėl valstybės pagalbos bendrovei „McDonald’s“ skyrimo, kuriame teigiama, kad tam tikras įmonės „McDonald’s“ pelno Liuksemburge neapmokestinimas nėra neteisėta valstybės pagalba; laikosi nuomonės, kad dabartinis ES reglamentavimas yra netinkamas siekiant veiksmingai kovoti su visišku neapmokestinimu ir sustabdyti lenktynes dėl žemesnių įmonių pelno mokesčio lygių;

30. atkreipia dėmesį į tai, kad dviejose neseniai nagrinėtose bylose Komisija patvirtino valstybės pagalbą, remdamasi tuo, kad ji sušvelnins ekonomikos sutrikdymus regioniniu lygiu, nepaisydama Bendros pertvarkymo valdybos (BPV) išvadų, kad pertvarkymas negali būti pateisinamas viešojo intereso pagrindais, ir taip pademonstravo dvi skirtingas viešojo intereso interpretacijas; ragina Komisiją ištirti valstybės pagalbos taisyklių likvidavimo pagalbos srityje ir pertvarkymo tvarkos skirtumus pagal Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvą (BGPD) ir atitinkamai peržiūrėti 2013 m. bankų komunikatą;

31. atkreipia dėmesį į tai, kad kai kurie tyrimai(9) parodė paslėptas socialines išlaidas ir sumažėjusią prekių konkurenciją, atitinkančią didesnius horizontalios nuosavybės koncentracijos lygius; todėl ragina Komisiją apsvarstyti galimybę persvarstyti Susijungimų reglamentą šiuo požiūriu ir pateikti gaires dėl SESV 102 ir 101 straipsnių taikymo tokiais atvejais;

32. atkreipia dėmesį į tai, kad, nesant pertvarkymo priemonių, laikina valstybės pagalba finansų sektoriui, skirta pasaulio finansų sistemai stabilizuoti, galbūt buvo būti reikalinga, tačiau dabar ji turi būti patikrinta ir panaikinta; apgailestauja, kad šis tikrinimas atliekamas nepakankamai; taigi pakartoja savo prašymą Komisijai išnagrinėti, ar nuo krizės pradžios bankų įstaigos, gavusios iš centrinių bankų paramą likvidumui padidinti, gavo netiesioginių subsidijų ir valstybės pagalbos; primena, kad Komisijos narė M. Vestager 2017 m. lapkričio mėn. vykusiame struktūrizuotame dialoge su Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komitetu įsipareigojo apsvarstyti galimus konkurencijos iškraipymus, atsiradusius dėl ECB bendrovių sektoriaus pirkimo programos, ir pateikti kokybinį atsakymą; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad valstybės pagalbos atrankumo sąvoka yra esminis kriterijus, kurį reikia kruopščiai išnagrinėti, ir toliau atkreipia dėmesį į ES sutarties 4 straipsnio 3 dalį, kurioje minimas vadinamasis lojalumo principas;

33. mano, jog labai svarbu užtikrinti, kad valstybės pagalbos teikimo taisyklių bus laikomasi griežtai ir nešališkai sprendžiant bankų krizių problemas ateityje, kad mokesčių mokėtojai būtų apsaugoti nuo bankų gelbėjimo naštos;

34. palankiai vertina tai, kad Komisija pradėjo taikyti anoniminę informavimo apie kartelius ar kitus neteisėtos antikonkurencinės praktikos būdus priemonę, taip padidindama tikimybę, kad tokios praktikos bus nustatytos ir už jas bus baudžiama; atkreipia dėmesį į teigiamus skaičius po pirmųjų naudojimo mėnesių;

35. reiškia susirūpinimą dėl to, kad dėl didėjančios koncentracijos finansų sektoriuje gali sumažėti konkurencijos šiame sektoriuje mastas, taip pat yra susirūpinęs dėl to, kad trūksta tikros bankininkystės paslaugų vidaus rinkos ir ji vis dar susiskaidžiusi pagal nacionalines rinkas;

36. pabrėžia, kad Europai reikia tvirtos suderintos ataskaitų teikimo ir įmonių apmokestinimo sistemos, skirtos tarptautinėms bendrovėms, kuri apimtų ataskaitų pagal atskiras šalis teikimą ir bendrą konsoliduotąją pelno mokesčio bazę (BKPMB); primena, kad šia baze būtų ne tik sumažintos įmonių ir valstybių narių mokesčių administratorių išlaidos, bet priėmus šias priemones taip pat būtų išspręsta sandorių kainodaros problema ir užtikrinta sąžiningesnė konkurencija bendrojoje rinkoje;

37. ragina Komisiją toliau vertinti žalingas mokesčių priemones valstybėse narėse įgyvendinant Europos semestrą ir visapusiškai įvertinti konkurencijos iškraipymus ir šalutinį poveikį kitoms jurisdikcijoms;

38. ragina Komisiją toliau dėti ir net plėsti pastangas tiriant piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi rinkoje atvejus, dėl kurių nukenčia vartotojai ES; prašo, kad Komisija tuo pat metu stebėtų esamas vyriausybių monopolijas ir konkursų dėl koncesijos sutarčių skyrimo teisėtumą, kad būtų galima išvengti per didelio konkurencijos iškraipymo;

39. pabrėžia iškreipiamąjį poveikį, kurį gali daryti valstybės pagalba vidaus rinkos veikimui; primena griežtus SESV 107 straipsnio 3 dalies b punkto taikymo reikalavimus; atkreipia dėmesį į tai, kad daugelis sprendimų, susijusių su antimonopoliniais klausimais, yra priimami nacionaliniu lygmeniu; todėl mano, kad Komisija turėtų stebėti ir imtis priemonių, kad būtų užtikrinta nuosekli politika vidaus rinkoje; ragina Komisiją parengti veiksmų planą siekiant geriau nukreiptos valstybės pagalbos; palankiai vertina nuolatines Komisijos pastangas išaiškinti įvairius valstybės pagalbos apibrėžties aspektus, kaip parodo Komisijos pranešimas dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalyje vartojamos valstybės pagalbos sąvokos; ypač atkreipia dėmesį į pastangas paaiškinti sąvokas „įmonė“ ir „ekonominė veikla“; vis dėlto pažymi, kad vis dar sunku atskirti ekonominę ir neekonominę veiklą; be to, nurodo, kad užtikrinti tinkamą Sutarties aiškinimą yra Europos Sąjungos Teisingumo Teismo vaidmuo; ragina Komisiją taikant ES valstybės pagalbos taisykles ir toliau skirti ypatingą dėmesį visuotinės ekonominės svarbos paslaugų (VESP), įskaitant energetiką, transportą ir telekomunikacijas, teikimui, visų pirma teikiant valstybės pagalbą izoliuotiems, atokiems ar periferiniams Sąjungos regionams; pabrėžia, kad, teikiant valstybės pagalbą visuotinės svarbos paslaugoms skatinti, turėtų būti siekiama suteikti naudos vartotojams ir piliečiams, o ne stiprinti atskirų subjektų, kurie naudojasi įtvirtintomis teisėmis, interesus;

40. pabrėžia, kad, atsižvelgiant į tai, kad balsuojant Taryboje taikomas vieningumo reikalavimas, ir į tai, kad politikos pasirinkimas šiuo atveju priklauso nuo valstybių narių atitinkamų nacionalinių vyriausybių ir parlamentų politinio požiūrio ir krypties, apmokestinimas ir toliau visų pirma priklauso nacionalinei kompetencijai; tačiau pažymi, kad apmokestinimo priemonė gali būti naudojama teikiant netiesioginę valstybės pagalbą įmonėms, o tai gali sudaryti nevienodas sąlygas vidaus rinkoje; todėl pabrėžia, kad reikia užtikrinti, jog nacionalinė mokesčių politika neiškreiptų sąžiningos konkurencijos ir kad mokesčių politika ir konkurencijos politika būtų nuosekliai taikomos vidaus rinkoje; palankiai vertina tai, kad darbo grupė dėl valstybės pagalbos mokesčių lengvatų forma tapo nuolatine institucija; ragina aprūpinti darbo grupę pakankamais žmogiškaisiais ištekliais ir tyrimo priemonėmis; ragina paaiškinti dabartinę padėtį, susijusią su valstybės pagalbos tyrimais ir tokiais klausimais, įskaitant tiriamų bylų skaičių; pabrėžia, kad vidaus rinkoje nukenčia nauji rinkos dalyviai ir įmonės, įskaitant MVĮ, kurios nesinaudoja agresyviomis mokesčių praktikomis; palankiai vertina Komisijos nuodugnius antikonkurencinės praktikos, pvz., pasirinktinės mokestinės naudos ir sprendimų dėl perviršinio pelno sistemų, tyrimus; ypač palankiai vertina Komisijos pranešime pateiktas gaires dėl valstybės pagalbos, apimančios sprendimus dėl mokesčių, sąvokos; ragina valstybes nares atsisakyti nesąžiningos konkurencijos praktikos, grindžiamos nepagrįstomis mokesčių lengvatomis; ragina Tarybą pritarti pasiūlymui dėl BKPMB; apgailestauja, kad pagal ES valstybės pagalbos taisykles nesumokėti mokesčiai, susigrąžinti iš neteisėtos mokestinės pagalbos gavėjų, grąžinami pagalbą suteikusiai šaliai; ragina Komisiją ieškoti būdų išspręsti šią problemą; pabrėžia, kad į vėlesnes derybas su Jungtine Karalyste reikėtų įtraukti sąlygą, kad būti laikomasi sąžiningos konkurencijos principų, ir užtikrinti, kad Jungtinė Karalystė neturėtų galimybės suteikti valstybės pagalbą ypatingų mokesčių lengvatų forma;

41. pabrėžia labai didelę koncentraciją maisto produktų tiekimo grandinėje, kai pora bendrovių sudaro oligopoliją pasaulinėje sėklų ir pesticidų rinkoje ir taip kenkia vartotojams, ūkininkams, aplinkai ir biologinei įvairovei; atkreipia dėmesį į tai, kad dėl tokios struktūros ūkininkai technologiniu ir ekonominiu požiūriu bus dar labiau priklausomi nuo keleto pasauliniu mastu integruotų „vieno langelio“ platformų, kurios gamins ribotą sėklų asortimentą, inovacijų tendencijos nusigręžtų nuo gamybos modelio, kuris nekenkia aplinkai ir biologinei įvairovei, patvirtinimo ir galiausiai dėl sumažėjusios konkurencijos būtų kuriama mažiau inovacijų ir suprastėtų galutinių produktų kokybė; ragina Komisiją, atsižvelgiant į sumažėjusias ūkių pajamas, dėl ko labiausiai nukentėjo smulkūs ūkininkai, nukreipti savo pastangas siekiant užtikrinti deramas pajamas ūkininkams, visų pirma turintiems mažą ir vidutinio dydžio verslą;

42. mano, jog labai svarbu, kad Komisija atidžiau stebėtų patentų naudojimą žemės ūkyje;

43. palankiai vertina tokias iniciatyvas kaip pažangiųjų kaimų sistema, pagal kurią gyvenvietės skatinamos tapti dinamiškesnėmis, geriau panaudoti savo išteklius ir aktyviau dalyvauti konkurencijoje bendrojoje rinkoje, taip pat didinti savo patrauklumą ir kaimo gyventojų gyvenimo kokybę;

44. pripažįsta blokų grandinės technologijos potencialą teikiant finansines paslaugas; tačiau įspėja, kad šios lėšų rinkimo technologijos naudojimas turi būti reglamentuojamas siekiant išvengti pernelyg didelio dempingo reguliuojamų finansų rinkų atžvilgiu, rizikos investuotojams ir pinigų plovimo rizikos; šiomis aplinkybėmis ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl pradinių kriptomonetų platinimų (angl. ICO) reglamentavimo sistemos,

45. reiškia susirūpinimą dėl to, kad Komisija neseniai pritarė įmonių „Bayer“ ir „Monsanto“ susijungimui ir pripažino, kad savo sprendime dėl „Bayer“ ir „Monsanto“ susijungimo nepaisė SESV įtvirtintų tikslų, visų pirma maisto saugos, vartotojų apsaugos, aplinkos ir klimato tikslų;

46. mano, kad svarbu imtis veiksmų prieš tas įmones, kurios dalyvauja žemės ūkio produkcijos grandinės rinkodaros ir platinimo sektoriuose ir kurios iškraipo žemės ūkio rinką, ir dėl to nukenčia ūkių pajamos ir vartotojų kainos;

47. palankiai vertina požiūrį, kurio laikosi Komisija vertindama horizontaliuosius susijungimus, kai vis daugiau dėmesio skiriama konkurencijai inovacijų srityje, visų pirma vykstant susijungimams MTTP imliose rinkose, ir atkreipia dėmesį į tai, kad įmonių susijungimai turėtų būti vertinami iš vidaus rinkos kaip visumos perspektyvos; be to, ragina Komisiją pasiūlyti ES susijungimų reglamento peržiūrą ir ištirti, kokiu mastu jai turėtų būti suteikti įgaliojimai, kuriuos jau turi daugelis valstybių narių, priimti priemones ES viešajai tvarkai ir SESV bei ES pagrindinių teisių chartijos teisėms ir principams apsaugoti, įskaitant aplinkos apsaugą;

48. pakartoja Komisijos preliminarią išvadą, kad įmonė „Google“ piktnaudžiavo savo, kaip paieškos sistemos, dominuojančia padėtimi rinkoje suteikdama neteisėtą pranašumą savo produktams; pabrėžia, kad norint panaikinti šį piktnaudžiavimą, reikia bendrovės struktūroje visiškai atskirti bendrosios ir specializuotos paieškos paslaugas;

49. pažymi, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas aiškina SESV 101 straipsnį, atsižvelgdamas į skirtingus Sutarčių tikslus; vis dėlto pabrėžia, kad siaurus SESV 101 straipsnio aiškinimas Komisijos horizontaliosiose gairėse vis labiau laikomas kliūtimi mažesnių rinkos dalyvių bendradarbiavimui priimant griežtesnius aplinkos apsaugos ir socialinius standartus; mano, kad Komisija turėtų užtikrinti teisinį tikrumą dėl sąlygų, kuriomis gamintojų organizacijų, įskaitant kooperatyvus, jų asociacijas ir tarpšakines organizacijas, veikiančias visoje maisto tiekimo grandinėje siekiant tvarumo ir sąžiningų darbo standartų, kolektyvinės sutartys būtų vertinamos pagal konkurencijos teisę ir skatintų tokias iniciatyvas įgyvendinant konkurencijos politiką; pabrėžia, kad toks požiūris neturėtų užkirsti kelio pigesnių prekių gamybai, ypač tuose sektoriuose, kuriuose vartotojams labai svarbios kainos; taip pat pabrėžia proporcingumo principo svarbą, o tai reiškia, kad konkurencijos ribojimas negali viršyti to, kas būtina bendrajam interesui užtikrinti;

50. atkreipia dėmesį į bendrai sutartus energetikos sąjungos tikslus ir uždavinius ir ypač į saugumo, ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo, solidarumo ir pasitikėjimo aspektus; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti, jog Europos energijos rinkos būtų grindžiamos teisinės valstybės principu, konkurencija, energijos šaltinių ir tiekėjų įvairove, numatomumu ir skaidrumu, taip pat kad būtų užkirstas kelias bet kokiam rinkos operatoriui, įsisteigusiam Sąjungoje arba trečiojoje šalyje, nuo naudojimosi dominuojančia padėtimi konkurentų ir vartotojų nenaudai; atsižvelgdamas į tai, ragina užtikrinti, kad tokie rinkos dalyviai būtų griežčiau kontroliuojami ir prireikus jų atžvilgiu būtų imamasi priemonių bei jiems būtų nustatyti įpareigojimai; ypač atkreipia dėmesį į tai, kad reikia tinkamai spręsti kai kurių energetikos įmonių taikomą ES dujų rinkos padalijimo strategiją, dėl kurios galimai pažeidžiamos ES antimonopolinės taisyklės; pripažįsta, kad teisiškai privalomi įsipareigojimai, kuriuos valstybės narės prisiėmė pagal Paryžiaus klimato susitarimą, nebus įgyvendinti be konkrečių valstybės priemonių, kuriomis būtų siekiama skatinti atsinaujinančios energijos gamybą ir naudojimą numatant paskatas ir sudarant tam sąlygas; atkreipia dėmesį į būsimą valstybės pagalbos ir energetikos gairių persvarstymą, per kurį į gaires bus įtraukti du sektoriai, kuriems daugiausiai skiriamos valstybės subsidijos – branduolinės energijos ir iškastinio kuro gavybos sektoriai – ir bus suteikta daugiau lankstumo vartotojams gaminant energiją iš atsinaujinančiųjų išteklių; pabrėžia, kad svarbu baigti kurti energetikos sąjungą integruojant rinkas, visų pirma, prireikus investuojant į jungiamąsias linijas, remiantis rinkos sąlygomis ir komerciniu potencialu, taip pat didinant esamų jungčių pajėgumus, kuriais būtų galima prekiauti; todėl pabrėžia, kad bet kokiam valstybės pagalbos pajėgumų mechanizmų patvirtinimui turi būti taikomas griežtas būtinumo patikrinimas, įskaitant alternatyvių priemonių, ypač veiksmingesnį esamų jungiamųjų linijų naudojimo, tyrimą; pabrėžia, kad pajėgumų mechanizmai dažnai sudaro vartotojams didelių išlaidų, o tai yra „paslėpta subsidija“, kuria remiamos nepelningos ir teršiančios elektrinės, todėl būtina užtikrinti, kad tvirtinant bet kokią joms skirtą valstybės pagalbą šiomis schemomis negalėtų pasinaudoti labiausiai teršiančios elektrinės;

51. pabrėžia, kad būtina užtikrinti didesnį skaidrumą, kai numatomos viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės, siekiant sumažinti galimybę, kad šias partnerystes naudos privačiojo sektoriaus partneriai, siekdami užsitikrinti konkurencinį pranašumą prieš savo konkurentus;

52. palankiai vertina Komisijos atliktą gyvybiškai svarbių vaistų kainų nustatymo praktikos tyrimą, ypač įmonės „Aspen“ atveju;

53. pabrėžia, kad svarbu suteikti tokias pačias teises visiems oro vežėjams, skraidantiems į ES arba iš jos; deja, pripažįsta, kad taip ne visada yra ES oro transporto bendrovių, kurios vykdo veiklą už ES ribų ir kurioms taikomos nesąžiningos praktikos, neigiamai veikiančios konkurenciją, atveju; ragina Komisiją kovoti su antikonkurenciniais veiksmais, kurie taip pat kenkia vartotojų apsaugos teisės aktams; dar kartą pabrėžia, kad svarbu užtikrinti sąžiningą ES oro vežėjų ir trečiųjų šalių oro vežėjų konkurenciją;

54. pabrėžia konkurencingo transporto sektoriaus svarbą; pažymi, kad bendroji transporto rinka vis dar turi būti papildyta, o geležinkelių sektorius yra labiausiai susiskaidęs; palankiai vertina veiksmus, kurių ėmėsi Komisija siekdama skatinti keleivinio kelių transporto vidaus rinkos užbaigimą ir geresnį jos veikimą;

55. dar kartą patvirtina, kad nauji infrastruktūros projektai, įskaitant projektus, kuriais valstybė narė sujungiama su trečiąja šalimi, turi būti reglamentuojami Sąjungos teisės aktais, ypač dėl taisyklių, susijusių su veiklos rūšių atskyrimu ir rinkos kainų nustatymu;

56. pabrėžia, kad svarbu skirti Komisijos konkurencijos generaliniam direktoratui ir nacionalinėms kompetentingoms institucijoms pakankamai finansinių ir žmogiškųjų išteklių, taip pat IT ir skaitmeninių žinių, kurios reikalingos sprendžiant duomenimis grindžiamos ir pagal skaičiavimus grindžiamos ekonomikos keliamas problemas, ir kad tam yra poreikis; šiuo atžvilgiu remia siūlomą bendrosios rinkos programos konkurencijos paprogramę pagal 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą (DFP);

57. pabrėžia, kad Komisija, rengdama sprendimais su konkurencijos susijusiais klausimais, turi laikyti vidaus rinką viena rinka, o ne keliomis savarankiškomis vietos ar nacionalinėmis rinkomis;

58. pabrėžia, kad tarptautinis bendradarbiavimas yra labai svarbus siekiant veiksmingai įgyvendinti konkurencijos teisės principus ir užkirsti kelią teisių gynimo priemonių ir vykdymo veiksmų rezultatų neatitikimams; todėl mano, kad geriausias būdas pagerinti konkurencijos taisykles ir praktiką visame pasaulyje yra dalyvauti sąžiningose ir skaidriose diskusijose; pritaria tam, kad Komisija, nacionalinės ir prireikus regioninės kompetencijos įstaigos aktyviai dalyvautų Tarptautinio konkurencijos tinklo veikloje;

59. palankiai vertina EKT + direktyvą, kuria bus gerokai pagerintas veiksmingas ir nuoseklus ES konkurencijos teisės taikymas visoje Sąjungoje, užtikrinant, kad nacionalinės konkurencijos institucijos turėtų tinkamų priemonių, išteklių ir apsaugos priemonių, skirtų nepriklausomumui, įskaitant skaidrų savo vadovų rinkimų ar skyrimo procesą, kuris joms suteiktų galimybę skirti atgrasančias baudas už konkurencijos pažeidimus; palankiai vertina tai, kad Komisija valstybėms narėms iš anksto suteikė pagalbą, susijusią su šios direktyvos įgyvendinimu;

60. ragina Komisiją užtikrinti, kad visuose būsimuose prekybos susitarimuose būtų sudarytos vienodos sąlygos, visų pirma konkurencijos ir valstybės pagalbos srityse; pažymi, kad valstybės pagalba turi būti leidžiama tik ypatingais, pagrįstais atvejais, kurie būtų teisiškai reglamentuoti taip, kad rinkoje nebūtų iškreipta konkurencija, kartu numatant išimtis ir pagrindimus, susijusius su Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos tikslų siekimu; primena, kad „kai įmonės plečia veiklą visame pasaulyje, tą patį turi daryti ir konkurencijos užtikrinimo institucijos“, ypač dėlto, kad informacijos ir ryšių technologijų sklaida ir skaitmeninės ekonomikos atsiradimas lėmė pernelyg didelę rinkos ir galios koncentraciją kai kuriuose sektoriuose; mano, kad siekiant sąžiningos pasaulinės prekybos plėtojimo, būtina užtikrinti, kad būtų taikomos pasaulinio masto konkurencijos taisyklės ir būtų aukščiausiu lygiu koordinuojama konkurencijos institucijų veikla, įskaitant keitimąsi informacija nagrinėjant konkurencijos bylas;

61. primena, kad į tarptautinius prekybos ir investicijų susitarimus reikėtų įtraukti konkretų svarų su konkurencijos klausimais susijusį skyrių;

62. ragina Komisiją stiprinti pastangas atverti plataus užmojo tarptautines viešųjų pirkimų rinkas ir padidinti Europos įmonių prieigą prie viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės, vykdomos trečiosiose šalyse; mano, kad būtina sumažinti galimybių sudaryti viešųjų pirkimų sutartis asimetriją tarp Sąjungos ir trečiųjų šalių, t. y. JAV ir Kinijos; ragina visus ES prekybos partnerius sudaryti Europos įmonėms ir darbuotojams nediskriminacines sąlygas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose; palankiai vertina atnaujintą diskusiją dėl tarptautinės viešųjų pirkimų priemonės (TVPP), kuria nustatomas būtinas abipusiškumas tais atvejais, kai prekybos partneriai riboja galimybę patekti į savo viešųjų pirkimų rinkas, ir ragina Europos Vadovų Tarybą skubiai juos priimti; remia Komisijos pastangas atverti trečiųjų šalių viešųjų pirkimų rinkas sudarant dvišales prekybos partnerystes; primena, kad bendrovės, kurios veikia ne rinkos sąlygomis ir vedamos geopolitinių priežasčių iš esmės gali nugalėti kiekvieną konkurentą Europos viešųjų pirkimų konkursuose; ragina Komisija stebėti viešųjų pirkimų konkursus ir neleisti, kad Europos įmonės ir darbuotojai nukentėtų nuo nesąžiningos konkurencijos, kurią sukelia valstybės valdomos įmonės;

63. primena, kad kova su nesąžininga prekybos praktika, be kita ko, įgyvendinant konkurencijos politiką, yra būtina norint užtikrinti, kad pasauliniu lygmeniu būtų sudaromos vienodos sąlygos darbuotojams, vartotojams ir įmonėms, ir kad tai yra vienas iš Sąjungos prekybos strategijos prioritetų; pabrėžia, kad diskusijoms skirtame dokumente dėl globalizacijos suvaldymo teigiama, kad Sąjunga privalo imtis veiksmų sąžiningos konkurencijos sąlygoms atkurti; palankiai vertina tai, kad į ekonominės partnerystės susitarimą su Japonija ir į išsamų ekonomikos ir prekybos susitarimą su Kanada įtrauktos nuostatos dėl konkurencijos politikos, tačiau apgailestauja, kad šių nuostatų taikymo sritis išlieka ribota ir jomis nenumatomas veiksmingas vykdymo užtikrinimas ir ginčų sprendimas; atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu įtraukti plataus užmojo nuostatas dėl konkurencijos į visus prekybos susitarimus ir užtikrinti jų įgyvendinimą, kad būtų užtikrintos sąžiningos taisyklės;

64. palankiai vertina pasiūlymą nustatyti Europos tiesioginių užsienio investicijų tikrinimo sistemą; mano, kad tai yra naudinga priemonė, galinti apsaugoti Europos strateginį verslą nuo nesąžiningos prekybos praktikos, kuri gali pakenkti saugumui ir viešajai tvarkai, ir užtikrinti sąžiningos konkurencijos principų laikymąsi ES;

65. pabrėžia, kad svarbu naudotis antisubsidijų priemone sprendžiant su nesąžininga pasauline konkurencija susijusias problemas, taip pat sudaryti galimybę taikyti ją tokiomis pat sąlygomis, kaip ES valstybės pagalbos taisykles; atsižvelgdamas į tai, apgailestauja, kad 2017 m. Kinijos Liaudies Respublikoje vėl užregistruotas didžiausias skaičius naujai sukurtų prekybos kliūčių Europos įmonėms ir darbuotojams, taip pat su šia šalimi vyksta daugiausia Europos antisubsidijų bylų;

66. yra susirūpinęs dėl JAV muitų politikos ir jos poveikio Europos įmonių konkurencingumui; pabrėžia, kad veiksmai, kurių Komisija imasi prekybos su JAV pusiausvyrai atkurti, turėtų būti ryžtingi, tačiau subalansuoti, proporcingi ir suderinti su PPO taisyklėmis;

67. ragina Komisiją aktyviau dėti pastangas sąžiningai konkurencijai plėtoti, įskaitant kovą su nepagrįstu tarifinių kliūčių ir subsidijų taikymu, pasaulinėje rinkoje glaudžiau bendradarbiaujant su kitomis šalimis, pvz., PPO, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencija (UNCTAD), G 20 ir Pasaulio banko forumuose; primena, kad 1996–2004 m. PPO ėmėsi veiksmų, susijusių prekybos ir konkurencijos politikos sąveika, ir apgailestauja, kad po to šis klausimas nebuvo įtrauktas į PPO darbo programą; pabrėžia, kad PPO susitarimų nuostatomis, kaip antai Bendrojo susitarimo dėl prekybos paslaugomis (GATS) IX straipsniu, grindžiamas tolesnis PPO narių bendradarbiavimas konkurencijos klausimais; todėl ragina daryti naują pažangą 12-ojoje PPO ministrų konferencijoje, siekiant užtikrinti sąžiningą tarptautinę konkurenciją;

68. išreiškia susirūpinimą dėl to, kad PPO tariamai negali išspręsti su ne rinkos ekonomikos šalimis susijusių klausimų ir spręsti konkurencijos iškraipymo, kurį sukelia subsidijos ir valstybės įsikišimas, problemos, tačiau yra tvirtai įsitikinęs, kad PPO atlieka labai svarbų vaidmenį; palankiai vertina JAV, Japonijos ir ES trišalius veiksmus siekiant atitinkamai ją reformuoti;

69. ragina Komisiją padidinti savo paramą Europos Sąjungos MVĮ, siekiant apsaugoti jų teises ir sudaryti galimybes joms naudotis savo teisėmis nesąžiningos prekybos praktikos atveju, t. y. dempingo ir ES nepriklausančių šalių vykdomo subsidijavimo metu; atsižvelgdamas į tai, pripažįsta Komisijos pastangas kovoti su nesąžininga konkurencija didelio dėmesio sulaukusiais atvejais, kai ji ėmėsi priemonių prieš gerai žinomas įmones, tačiau pabrėžia, kad taip pat nepaprastai svarbu užtikrinti sąžiningą MVĮ konkurenciją;

70. pabrėžia, kad norint pagerinti šalių partnerių gyvenimo sąlygas ir apsaugoti Europos bendroves nuo nesąžiningos konkurencijos, svarbu veiksmingai įgyvendinti į prekybos susitarimus įtrauktas darnaus vystymosi nuostatas; palankiai vertina tai, kad įgyvendinant antisubsidijų ir antidempingo priemonių reformą buvo nustatyti aplinkosaugos ir socialiniai kriterijai;

71. pažymi, jog įgyvendinant ES konkurencijos politiką norimi rezultatai nepasiekiami, nes, nors ji taikoma siekiant apginti sąžiningą visų vidaus rinkos subjektų konkurenciją, ypač akcentuojant vartotojų interesus, tikrovėje dėl nelygybės maisto tiekimo grandinėje žemės ūkio gamintojai patiria nepriimtinai didelį spaudimą; mano, kad vienodai svarbūs turi būti tiek vartotojų, tiek žemės ūkio gamintojų interesai;

72. laikosi nuomonės, kad dėl specifinių žemės ūkio veiklos ypatumų kolektyvinėms organizacijoms tenka esminis vaidmuo stiprinant pirminių gamintojų padėtį maisto grandinėje ir sudarant galimybes pasiekti BŽŪP tikslus, apibrėžtus SESV 39 straipsnyje, taip pat kad dėl to gamintojų organizacijų ir jų asociacijų atliekama kolektyvinė veikla – įskaitant gamybos planavimą, derybas dėl pardavimo ir sutartinius susitarimus – turi būti laikoma suderinama su SESV 101 straipsniu; pabrėžia, kad, telkiant ūkininkus jungtis į gamintojų organizacijas, stiprinama jų padėtis maisto tiekimo grandinėje;

73. mano, kad tarpšakinių organizacijų modelis yra sėkmingiausia sektoriaus valdymo forma, kadangi taip užtikrinama sistema, apimanti visus sektoriaus subjektus, kuriems šioje sistemoje teisingai atstovaujama, ir tarp jų organizuojami mainai, sudarant galimybę perduoti ekonominę ir techninę informaciją, stiprinti rinkos skaidrumą ir geriau paskirstyti riziką bei naudą; mano, kad įgyvendinant BŽŪP turėtų būti skatinami įvairūs tinkamos struktūros bendradarbiavimo modeliai – pvz., tokie, kaip šis – siekiant palengvinti tarpšakinių organizacijų kūrimą Europos lygmeniu;

74. mano, jog, atsižvelgiant į dabartinę tendenciją, būtina toliau stiprinti gamintojų ir tarpšakinių organizacijų kompetencijas, kad ūkininkų derybinę galią būtų galima subalansuoti su mažmenininkų derybine galia maisto tiekimo grandinėje; mano, kad turėtų būti padidintas ES bendras finansavimas šioms organizacijoms steigtis ir veikti;

75. ragina Komisiją padėti taikyti kolektyvines rinkos valdymo priemones krizės atveju, naudojant viešųjų lėšų nereikalaujančius įrankius, pvz., produktų pašalinimą iš rinkos maisto grandinės operatorių susitarimų pagrindu; pažymi, kad tokią priemonę galėtų taikyti pačios tarpšakinės organizacijos;

76. mano, kad, į Europos rinką patenkant produktams iš trečiųjų šalių, kurie neatitinka tokių pat socialinių, sveikatos ir aplinkos standartų, Europos gamintojai patiria nesąžiningą konkurenciją; todėl ragina apsaugoti pažeidžiamus sektorius ir sistemingai taikyti abipusiškumo ir atitikties principus žemės ūkio produktams tiek per būsimas, tiek per vykstančias derybas; ragina Komisiją įtraukti šį aspektą į derybas dėl „Brexit“;

77. pabrėžia, kad patekimas į ES vidaus rinką turėtų priklausyti nuo to, ar laikomasi sanitarinių, fitosanitarinių ir aplinkos standartų; kad būtų užtikrinta sąžininga konkurencija, prašo Komisijos skatinti trečiųjų šalių ir ES savitarpio priemonių bei kontrolės lygiavertiškumą aplinkos ir maisto saugos standartų srityje; pažymi, kad aukščiausi aplinkos ir gyvūnų gerovės standartai gali reikšti didesnes sąnaudas, taigi standartų mažinimas gali baigtis antikonkurenciniu elgesiu;

78. pažymi, kad klimato nelaimės, dėl kurių nukenčia ūkininkai, turi poveikio rinkai ir silpnina ūkininkų padėtį maisto tiekimo grandinėje; primena, kad, vadovaujantis EU antidempingo taisyklėmis(10), inter alia, taikomomis žemės ūkio sektoriui, aplinkosauginis dempingas leidžia atsirasti nesąžiningai konkurencijai; prašo atsižvelgti į ES piliečių, kurie reikalauja, kad visuomenė būtų darni ir ekologiška, interesus; todėl ragina Komisiją – turint galvoje bendrosios rinkos veikimą ir naudą visai visuomenei – leisti taikyti konkurencijos taisyklių išimtis, kad būtų skatinamas bendradarbiavimas, tiek horizontaliai, tiek vertikaliai, įgyvendinant tvarumo iniciatyvas;

79. pabrėžia, kad teisingos kainos samprata neturėtų būti traktuojama kaip pati mažiausia kaina vartotojui, priešingai, ji turėtų būti laikoma pagrįsta ir ją taikant turėtų būti teisingai atlyginama visoms maisto tiekimo grandinės šalims; pabrėžia, kad vartotojams rūpi ne vien žemos kainos, bet ir gyvūnų gerovė, aplinkos tvarumas, kaimo plėtra, taip pat antibiotikų vartojimo mažinimo ir kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms iniciatyvos ir kita;

80. palankiai vertina tai, kad reglamentu „Omnibus“(11) sukuriama procedūra, pagal kurią ūkininkų grupė gali paprašyti Komisijos parengti neįpareigojančią nuomonę dėl kolektyvinių veiksmų suderinamumo su bendrąja nukrypti nuo konkurencijos taisyklių leidžiančia nuostata, nurodyta 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (Vieno BRO reglamento) 209 straipsnyje; atsižvelgdamas į Žemės ūkio rinkų darbo grupės rekomendaciją, ragina Komisiją paaiškinti žemės ūkiui taikomos bendrosios nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo sritį ir kaip ji dubliuojasi su 149 ir 152 straipsniuose nustatytomis nukrypti leidžiančiomis nuostatomis bei taip tiksliau apibrėžti išimtis, kad būtų galima pritaikyti ir įgyvendinti bet kokį būtiną SESV 101 straipsnio taikymo sustabdymą;

81. atkreipia dėmesį į tai, kad individuali viršutinė de minimis pagalbos riba žemės ūkio sektoriuje 2013 m. buvo padvigubinta (nuo 7 500 EUR iki 15 000 EUR), siekiant padėti įveikti įsisiūbavusias klimato, sveikatos ir ekonomikos krizes; pažymi, kad tuo pat metu nacionalinė de minimis viršutinė riba buvo tik nežymiai pakoreguota (nuo 0,75 proc. iki 1 proc. šalies žemės ūkio produkcijos vertės), o dėl to sumažėjo valstybių pajėgumas padėti sunkumus patiriantiems ūkiams; todėl remia Komisijos pasiūlymą suteikti daugiau lankstumo valstybėms narėms ir regionams taikant de minimis taisykles;

82. teigiamai vertina permainas, kurias atnešė reglamentas „Omnibus“, siekiant palengvinti BRO reglamento 222 straipsnio nuostatų, kuriomis leidžiama laikinai nukrypti nuo konkurencijos teisės aktų, taikymą; nežiūrint į tai, ragina Komisiją paaiškinti, kaip BRO reglamento 219 ir 222 straipsniai turėtų būti taikomi tuo atveju, jei veiksmų prireiktų imtis sutrikus rinkoms ir susidarius dideliam rinkos disbalansui, kadangi šiuo metu dėl abu straipsnius gaubiančio teisinio netikrumo jų netaiko niekas, nes baiminamasi pažeisti valstybių narių konkurencijos tarnybų nustatytas taisykles;

83. primena, kad vykdoma didelio masto horizontali ir vertikali restruktūrizacija, nulėmusi dar didesnę konsolidaciją ir taip koncentruotuose sėklų, žemės ūkio chemijos, trąšų, gyvūnų genetikos ir žemės ūkio technikos bei perdirbimo ir mažmeninės prekybos sektoriuose; atsižvelgdamas į tai ir „Bayer“ grupei įsigijus bendrovę „Monsanto“ – kartu jos kontroliuoja apie 24 proc. pasaulio pesticidų rinkos ir 29 proc. pasaulio sėklų rinkos – ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų apsaugoti ES ūkininkų, piliečių ir aplinkos interesai;

84. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių nacionalinėms ir prireikus regioninėms kompetencijos įstaigoms ir valstybių narių nacionaliniams parlamentams.

(1)	OL L 187, 2014 6 26, p. 1.
(2)	OL L 24, 2004 1 29, p. 1.
(3)	OL C 93, 2017 3 24, p. 71.
(4)	Priimti tekstai, P8_TA(2018)0187.
(5)	OL C 252, 2018 7 18, p. 78.
(6)	OL L 201, 2002 7 31, p. 37.
(7)	EDAPP preliminari nuomonė „Privatumas ir konkurencingumas didelių duomenų rinkinių amžiuje. Duomenų apsaugos, konkurencijos teisės ir vartotojų apsaugos sąveika skaitmeninėje ekonomikoje“, 2014 m. kovo mėn.https://edps.europa.eu/sites/edp/files/publication/14-03-26_competitition_law_big_data_en.pdf
(8)	COM(2018)0147, COM(2018)0148 ir C(2018)1650.
(9)	„Common Ownership by Institutional Investors and its Impact on Competition“ (Bendra institucinių investuotojų nuosavybė ir jos poveikis konkurencijai), EBPO, 2017 m. gruodžio 5–6 d.
(10)	COM(2013)0192.
(11)	2017 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2393, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, (ES) Nr. 1307/2013, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos sistemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės, (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas, ir (ES) Nr. 652/2014, kuriuo nustatomos išlaidų, susijusių su maisto grandine, gyvūnų sveikata ir gerove bei augalų sveikata ir augalų dauginamąja medžiaga, valdymo nuostatos (OL L 350, 2017 12 29, p. 15).

Teisinė informacija - Privatumo politika