Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2018/0230(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0079/2019

Pateikti tekstai :

A8-0079/2019

Debatai :

PV 11/03/2019 - 18
CRE 11/03/2019 - 18

Balsavimas :

PV 12/03/2019 - 9.16
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2019)0150

Priimti tekstai
PDF 340kWORD 104k
Antradienis, 2019 m. kovo 12 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Europos solidarumo korpuso programa ***I
P8_TA(2019)0150A8-0079/2019
Rezoliucija
 Jungtinis tekstas

2019 m. kovo 12 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos solidarumo korpuso programos, kuriuo panaikinamas [Europos solidarumo korpuso reglamentas] ir Reglamentas (ES) Nr. 375/2014 (COM(2018)0440 – C8-0264/2018 – 2018/0230(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0440),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 165 straipsnio 4 dalį, 166 straipsnio 4 dalį bei 214 straipsnio 5 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0264/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 17 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 6 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą ir į Vystymosi komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Tarptautinės prekybos komiteto ir Regioninės plėtros komiteto nuomones (A8-0079/2019),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 62, 2019 2 15, p. 201.
(2) OL C 86, 2019 3 7, p. 282.


Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. kovo 12 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) …/… dėl Europos solidarumo korpuso programos, kuriuo panaikinamas [Europos solidarumo korpuso reglamentas] ir Reglamentas (ES) Nr. 375/2014
P8_TC1-COD(2018)0230

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 165 straipsnio 4 dalį, 166 straipsnio 4 dalį ir 214 straipsnio 5 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(3),

kadangi:

(1)  Europos Sąjunga grindžiama piliečių ir valstybių narių solidarumu. Šia Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje įtvirtinta bendrąja vertybe grindžiami jos veiksmai ir užtikrinama vienybė, būtina kovojant su dabartinėmis ir būsimomis visuomenės problemomis, kurias jaunieji europiečiai nori padėti spręsti praktiškai parodydami solidarumą; [1 pakeit.]

(1a)   atsižvelgiant į tai, kad labai padaugėjo humanitarinių krizių ir ekstremalių situacijų pasaulyje, ir siekiant labiau skatinti Sąjungos piliečių solidarumą ir didinti humanitarinės pagalbos matomumą jiems, reikia plėtoti valstybių narių ir trečiųjų valstybių, nukentėjusių nuo žmogaus sukeltų ar gaivalinių nelaimių, solidarumą; [2 pakeit.]

(1b)  humanitarinė pagalba grindžiama nešališkumo, neutralumo ir nediskriminavimo principais, įtvirtintais tarptautinėje humanitarinėje teisėje ir Sąjungos teisėje. Humanitarinė pagalba – skubus reagavimas pagal poreikį, siekiant išsaugoti gyvybes, užkirsti kelią žmonių kančioms bei jas palengvinti, išlaikyti žmogaus orumą ir užtikrinti apsaugą pažeidžiamoms grupėms, nukentėjusioms dėl žmogaus sukeltų ar gaivalinių nelaimių. Nelaimių rizikos mažinimas ir pasirengimas nelaimėms vykdant gebėjimų ir atsparumo stiprinimo veiklą yra taip pat labai svarbūs humanitarinės pagalbos elementai; [3 pakeit.]

(2)  2016 m. rugsėjo 14 d. pranešime apie Sąjungos padėtį pabrėžtas poreikis investuoti į jaunimą ir skelbiama Europos solidarumo korpuso idėja (toliau – Programa), siekiant visoje Europos Sąjungoje suteikti galimybių jaunuoliams prasmingai prisidėti prie visuomenės, demonstruoti solidarumą, tobulinti savo įgūdžius ir taip gauti ne tik darbo, bet ir neįkainojamos žmogiškosios patirties;

(3)  2016 m. gruodžio 7 d. Komunikate „Europos solidarumo korpusas“(4) Komisija pabrėžė, kad reikia sutvirtinti solidarumo veiklos pagrindus visoje Europoje, sudaryti daugiau geresnių galimybių jaunuoliams dalyvauti solidarumo veikloje įvairiose srityse ir remti nacionalinius, regioninius ir vietos subjektus jiems stengiantis spręsti įvairius uždavinius ir įveikti krizes. Komunikatu pradėtas pirmasis Europos solidarumo korpuso etapas – pasitelkus įvairias ES programas, pagal kurias jaunuoliams visoje Sąjungoje pasiūlyta savanoriauti, stažuotis arba dirbti; [4 pakeit.]

(4)  Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje kaip vienas iš principų, svarbių Europos Sąjungai, nurodomas solidarumas. Šis principas taip pat nurodytas Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnio 1 dalyje kaip vienas iš ES išorės veiksmų pagrindų;

(4a)  šiame reglamente solidarumas suprantamas kaip kiekvieno žmogaus atsakomybės už kitus žmones jausmas ir įsipareigojimas siekti bendros gerovės, pasireiškiantis konkrečiais veiksmais, už kuriuos nesitikima gauti atlygio; [5 pakeit.]

(4b)   pagalba teikimas asmenims ir bendruomenėms už Sąjungos ribų, kuriuos ištiko nelaimė arba kurie yra ypač pažeidžiami nelaimių atveju ir kuriems reikalinga humanitarinė pagalba, yra grindžiamas pagrindiniais principais, t. y. neutralumo, humaniškumo, nepriklausomumo ir nešališkumo principais, ir yra svarbi solidarumo išraiška; [6 pakeit.]

(4c)   dalyvaujantieji savanoriai ir Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpuso veiklą įgyvendinančios organizacijos turėtų laikytis Europos konsensuse dėl humanitarinės pagalbos išdėstytų principų; [7 pakeit.]

(4d)  reikia toliau plėtoti solidarumą su krizių ir nelaimių aukomis trečiosiose valstybėse ir apskritai didinti Sąjungos piliečių informuotumą apie humanitarinę pagalbą ir savanorišką veiklą, kaip visą gyvenimą trunkančią veiklą, ir užtikrinti didesnį šios pagalbos matomumą; [8 pakeit.]

(4e)  Sąjunga ir valstybės narės yra įsipareigojusios įgyvendinti Jungtinių Tautų (JT) Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir joje nustatytus darnaus vystymosi tikslus ES viduje ir vykdydamos išorės veiksmus; [9 pakeit.]

(4f)  savo 2017 m. gegužės 19 d. išvadose dėl humanitarinės pagalbos ir vystymosi sąsajų įgyvendinimo Taryba pripažino, kad reikia stiprinti atsparumą geriau susiejant humanitarinę pagalbą ir vystomąjį bendradarbiavimą, taip pat toliau stiprinti humanitarinės pagalbos, vystomojo bendradarbiavimo ir konfliktų prevencijos vienas kitą papildančių požiūrių sąsajas; [10 pakeit.]

(5)  jaunuoliams turėtų būti sudaromos nesunkiai prieinamos, įtraukios ir prasmingos galimybės dalyvauti solidarumo veikloje, kad jie galėtų išreikšti įsipareigojimą dirbti bendruomenių labui, kartu įgyti naudingos asmeninės, mokymosi, socialinės, pilietinės ir profesinės patirties, žinių, įgūdžių ir gebėjimų ir atitinkamai daugiau galimybių įsidarbinti. Tokia veikla taip pat turėtų būti remiamas jaunųjų savanorių, stažuotojų ir darbuotojų judumas ir daugiakultūriai mainai; [11 pakeit.]

(6)  jaunuoliams siūloma solidarumo veikla turėtų būti kokybiška, t. y.; ja turėtų būti tenkinami nepatenkinti siekiama išspręsti nepatenkintų visuomenės poreikiai, poreikių klausimą, stiprinti solidarumą ir padedama stiprinti bendruomenes, bei demokratinį dalyvavimą. Ja turėtų būti suteikiama galimybė jaunuoliams įgyti vertingų žinių, įgūdžių ir gebėjimų,. Ji turėtų būti įperkama finansiškai prieinama jaunimui ir įgyvendinama saugiomis, įtraukiomis ir sveikomis sąlygomis. Reikėtų skatinti dialogą su vietos ir regioninėmis valdžios institucijomis ir Europos tinklais, kurių specializacija yra spręsti neatidėliotinas socialines problemas, kad būtų kuo geriau nustatyti nepatenkinti visuomenės poreikiai ir užtikrinta į poreikius orientuota programa. Solidarumo veikla neturėtų daryti neigiamo poveikio esamoms darbo vietoms ar stažuotėms ir turėtų padėti sustiprinti įmonių socialinės atsakomybės įsipareigojimus, o ne juos pakeisti; [12 pakeit.]

(7)  Europos solidarumo korpusas yra viena bendra vieta, per kurią galima pradėti dalyvauti solidarumo veikloje visoje Sąjungoje ir už jos ribų. Reikėtų užtikrinti nuoseklumą ir papildomumą su kitomis svarbiomis Sąjungos politikos kryptimis ir programomis. Europos solidarumo korpusas turėtų būti grindžiamas jau įgyvendinamų programų, visų pirma Europos savanorių tarnybos(5) ir ES pagalbos savanorių(6), pranašumais ir sąveika. Juo taip pat turėtų būti papildomos valstybių narių pastangos remti jaunuolius ir padėti jiems pereiti iš besimokančiųjų kategorijos į dirbančiųjų kategoriją pagal tokias programas, kaip Jaunimo garantiją garantija, suteikiant jiems papildomų galimybių patekti į darbo rinką organizuojant stažuotes arba sukuriant darbo vietas su solidarumu susijusiose srityse tam tikroje valstybėje narėje arba tarpvalstybiniu lygmeniu. Taip pat reikia užtikrinti papildomumą su jau veikiančiais Sąjungos lygmens tinklais, susijusiais su Europos solidarumo korpuso veikla, kaip antai Europos valstybinių užimtumo tarnybų tinklu, EURES ir „Eurodesk“ ir susijusiomis pilietinės visuomenės organizacijomis, įskaitant socialinius partnerius ir tinklus, atstovaujančius jaunimui ir savanoriams. Be to, reikėtų užtikrinti papildomumą tarp jau veikiančių susijusių sistemų, visų pirma tarp tokių nacionalinių solidarumo sistemų, kaip savanoriavimas, valstybės tarnyba ir jaunuolių judumo sistemų sistemos, ir Europos solidarumo korpuso, ir prireikus vadovautis gerąja patirtimi;, abipusiškai stiprinti ir gerinti tokių sistemų poveikį bei savybes ir remtis gerąja patirtimi. Europos solidarumo korpusas neturėtų pakeisti nacionalinių sistemų. Visiems jaunuoliams turėtų būti užtikrinamos galimybės dalyvauti nacionalinėje solidarumo veikloje. Komisija turėtų parengti praktines gaires dėl Programos papildomumo su kitomis Sąjungos programomis bei finansavimo šaltiniais ir dėl jų sąveikos; [13 pakeit.]

(8)  kalbant apie atitinkamų Sąjungos teisės aktų aiškinimą, ir tarpvalstybinė savanoriška veikla pagal Europos solidarumo korpuso programą, ir savanoriška veikla, kuri ir toliau remiama pagal Reglamentą (ES) Nr. 1288/2013, turėtų būti laikomos lygiavertėmis Europos savanorių tarnybos vykdomai veiklai;

(8a)  siunčiančiųjų ir priimančiųjų organizacijų sertifikavimas, atliktas vadovaujantis Reglamentu (ES) Nr. 375/2014, neturėtų būti dubliuojamas pagal Programą ir įgyvendinant šį reglamentą nuo 2021 m. turėtų būti pripažįstama atitiktis; [14 pakeit.]

(9)  Europos solidarumo korpusas sudaro naujų neformaliojo ir savaiminio mokymosi galimybių jaunuoliams savanoriauti, stažuotis arba dirbti su solidarumu susijusiose srityse, savo iniciatyva rengti ir įgyvendinti solidarumo projektus. Šios galimybės padeda jiems užsitikrinti asmeninį, mokymosi, socialinį, pilietinį ir profesinį tobulėjimą. Europos solidarumo korpusas taip pat remia jo dalyvių ir organizacijų tinklų kūrimo veiklą, taip pat priemones, kuriomis siekiama užtikrinti remiamos veiklos kokybę ir patikimesnį mokymosi rezultatų patvirtinimą. Tokiu būdu bus galima prisidėti prie Europos bendradarbiavimo jaunimo srityje ir skleisti informaciją apie tokio bendradarbiavimo teigiamą poveikį. Be to, jis turėtų padėti stiprinti bendruomenes ir remti esamas solidarumo veiksmus įgyvendinančias organizacijas; [15 pakeit.]

(10)  šiomis veiklomis turėtų būti teikiama Europos pridėtinė vertė ir tenkinami nepatenkinti visuomenės poreikiai bendruomenių naudai, kartu skatinant asmens asmeninį, mokymosi, socialinį, pilietinį ir profesinį tobulėjimą; tai gali būti daroma. Turėtų būti įmanoma šią veiklą vykdyti šiomis formomis: savanoriaujant, stažuojantis, dirbant, įgyvendinant projektus arba vykdant tinklų kūrimo veiklą įvairiose srityse, pavyzdžiui, susijusiose su švietimu ir mokymu, užimtumu, lyčių lygybe, verslumu (visų pirma, socialiniu verslumu), pilietiškumu ir demokratiniu dalyvavimu, kultūrų ir religijų dialogu, socialine įtrauktimi, neįgaliųjų įtrauktimi, aplinkos ir gamtos apsauga, klimato politika, nelaimių prevencija, pasirengimu joms ir jų padarinių šalinimu, žemės ūkio ir kaimo plėtra, maisto ir ne maisto produktų tiekimu, sveikata ir gerove, kultūra, įskaitant kultūros paveldą, kūrybiškumu ir kultūra, fiziniu lavinimu ir sportu, socialine parama ir gerove, trečiųjų šalių piliečių priėmimu ir integravimu, pagrindinį dėmesį skiriant problemų, su kuriomis susiduria migrantai, įveikimui, teritoriniu bendradarbiavimu ir sanglauda, tarpvalstybiniu bendradarbiavimu. Tokia solidarumo veikla turėtų apimti aiškų mokymosi ir mokymo dėmenį per atitinkamą veiklą, kuri dalyviams gali būti siūloma prieš solidarumo veiklos laikotarpį, jo metu ir po jo; [16 pakeit.]

(11)  savanoriška veikla (tiek Sąjungoje, tiek už jos ribų) yra puiki neformaliojo ir savaiminio mokymosi patirtis, skatinanti jaunuolių asmeninį, socialinį, mokymosi ir profesinį tobulėjimą, aktyvų pilietiškumą, demokratinį dalyvavimą ir galimybes įsidarbinti. Savanoriška veikla turėtų būti grindžiama raštišku savanoriškos veiklos susitarimu ir neturėtų daryti neigiamo poveikio galimam ar esamam apmokamam darbui, ar būti suvokiama kaip jo pakaitalas; Komisija ir valstybės narės, taikydamos atvirąjį koordinavimo metodą, turėtų bendradarbiauti jaunimo savanoriškos veiklos politikos srityje; [17 pakeit.]

(12)  stažuotės nesunkiai prieinamos stažuotės ir darbas su solidarumu susijusiose srityse gali suteikti papildomų galimybių jaunuoliams patekti į darbo rinką ir kartu padėti spręsti pagrindines visuomenės problemas. Tai įdarbinimas turėtų būti aiškiai atskirti nuo savanoriškos veiklos tiek finansiniu, tiek organizaciniu aspektais. Stažuotės niekada neturėtų pakeisti įdarbinimo. Tačiau apmokamos stažuotės ir įdarbinimas gali padidinti jaunuolių galimybes įsidarbinti paskatinti palankių sąlygų neturinčius jaunuolius ir mažiau galimybių turinčius jaunuolius dalyvauti su solidarumu susijusioje veikloje, kuri kitu atveju jiems galėtų būti neprieinama, kartu suteikiant aiškios Europos pridėtinės vertės padedant spręsti pagrindines socialines problemas ir jų našumą, kartu stiprinti vietos bendruomenes. Stažuotės gali padėti jiems jaunuoliams lengviau pereiti iš besimokančiųjų kategorijos švietimo sistemos į dirbančiųjų kategoriją darbo rinką ir padidinti jaunuolių galimybes įsidarbinti, nes tai būtina norint sudaryti jiems geresnes galimybes jų ilgalaikei integracijai į darbo rinką. Siūlomos stažuotės ir darbas yra tarpinis etapas jaunuoliams pereinant į darbo rinkoje. Pagal rinką. Už Europos solidarumo korpuso programą siūlomos stažuotės atitinka Tarybos rekomendacijoje dėl stažuočių kokybės sistemų(7) išdėstytus kokybės principus. Siūlomos siūlomas stažuotes ir darbus atlyginimą visada turėtų mokėti dalyvaujanti organizacija, priimanti ar įdarbinanti dalyvį. Stažuotės turėtų būti grindžiamos raštiška stažuotės ir darbas yra tarpinis etapas jaunuoliams patenkant į darbo rinką, todėl nuo jų neatsiejamas paramos teikimas pasibaigus veiklai. Tam tikri sutartimi, atitinkamai laikantis šalies, kurioje vyksta stažuotė, taikomų teisės aktų, ir atitikti 2014 m. kovo 10 d. Tarybos rekomendacijoje dėl stažuočių kokybės sistemų21 išdėstytus principus. Įdarbinimas turėtų būti grindžiamas darbo rinkos dalyviai, visų pirma valstybinės sutartimi, atitinkančia dalyvaujančios šalies, kurioje įdarbinama, nacionalinius teisės aktus ir privačios užimtumo tarnybos, socialiniai partneriai ir prekybos rūmai, sudaro palankias sąlygas stažuotėms ir darbui. Jie (arba) taikytinas kolektyvines sutartis. Finansinė parama dalyvaujančioms organizacijoms, siūlančioms įdarbinti, neturėtų būti teikiama ilgiau kaip dvylika mėnesių. Dalyvaujančios organizacijos turėtų pateikti paraišką dėl finansavimo per kompetentingą Europos solidarumo korpuso įgyvendinančią instituciją, siekdami siekdamos tarpininkauti tarp jaunųjų dalyvių ir stažuotes bei darbą solidarumo sektoriuose siūlančių darbdavių. Stažuotės ir įdarbinimas turėtų būti papildyti su dalyvavimu susijusiu tinkamu pasirengimu, mokymu darbo vietoje ir parama po stažuotės ar įdarbinimo. Tam tikri darbo rinkos dalyviai, visų pirma, valstybinės ir privačios užimtumo tarnybos, socialiniai partneriai ir prekybos rūmai, taip pat EURES priklausančios organizacijos, laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/589(8) tarpvalstybinės veiklos atveju galėtų sudaryti palankesnes sąlygas gauti stažuotę ir darbą; [18 pakeit.]

(12a)  reikėtų dėti pastangas užtikrinti, kad stažuočių ir įdarbinimo galimybėmis galėtų pasinaudoti visi jaunuoliai, visų pirma mažiau galimybių turintys jaunuoliai, įskaitant neįgaliuosius, palankių socialinių ar kultūrinių sąlygų neturinčius jaunuolius, migrantus ir atokiose kaimo vietovėse arba atokiausiuose Sąjungos regionuose gyvenančius jaunuolius; [19 pakeit.]

(13)  jaunuolių iniciatyvumas yra svarbus visuomenės ir darbo rinkos turtas. Europos solidarumo korpusas padeda jį skatinti, suteikdamas jaunuoliams galimybę rengti ir įgyvendinti savo projektus, kuriais siekiama spręsti konkrečias problemas vietos bendruomenių labui. Tokie projektai – galimybė išbandyti idėjas parengti naujoviškus bendrų problemų sprendimo būdus taikant metodą „iš apačios į viršų“ ir padėti jaunuoliams patiems skatinti solidarumo veiksmus. Jie taip pat yra atspirties taškas norint toliau dalyvauti solidarumo veikloje ir pirmasis žingsnis skatinant Europos solidarumo korpuso dalyvius dirbti savarankiškai arba burtis į asociacijas, nevyriausybines organizacijas ir toliau būti aktyviais piliečiais kaip savanoriams, stažuotojams arba kaip asociacijų, nevyriausybinių organizacijų ar kitas organizacijas, veikiančias kitų organizacijų, veikiančių solidarumo, ne pelno ir jaunimo sektoriuose;, darbuotojams. Europos solidarumo korpusas iš esmės turėtų sukurti aplinką, kurioje jaunimas būtų kuo labiau motyvuojamas užsiimti solidarumo veikla ir veikti viešojo intereso labui; [20 pakeit.]

(13a)  savanoriai gali prisidėti stiprinant Sąjungos pajėgumus teikti poreikiais ir principais grindžiamą humanitarinę pagalbą ir prisidėti prie humanitarinio sektoriaus veiksmingumo didinimo, jei jie yra tinkamai atrenkami, apmokomi ir parengiami dirbti vietoje užtikrinant, kad jie turėtų reikiamus įgūdžius ir gebėjimus, kad galėtų kuo veiksmingiau padėti žmonėms, kuriems reikia pagalbos, su sąlyga, kad jiems būtų užtikrinta pakankama parama ir priežiūra toje vietoje, kur vykdoma savanoriška veikla. Todėl labai kvalifikuoti, gerai apmokyti ir patyrę ugdantieji vadovai ir (arba) mentoriai vietoje atlieka svarbų vaidmenį didinant humanitarinės pagalbos veiksmingumą, taip pat padedant savanoriams; [21 pakeit.]

(14)  Europos solidarumo korpuso veikloje dalyvaujantys jaunuoliai ir organizacijos turėtų jausti, kad priklauso solidarumą visoje Europoje siekiančių skatinti asmenų ir subjektų bendruomenei. Be to, dalyvaujančioms organizacijoms reikia paramos, kad jos galėtų stiprinti savo pajėgumus siūlyti kokybišką veiklą didėjančiam dalyvių skaičiui. Europos solidarumo korpusas remia tinklų kūrimo veiklą, kurios tikslas – stiprinti jaunuolių ir dalyvaujančių organizacijų dalyvavimą bendruomenės gyvenime ir Europos solidarumo korpuso dvasią, taip pat skatina keitimąsi naudingos geriausios praktikos ir patirties pavyzdžiais. Tokia veikla taip pat padedama veiksmingiau skleisti informaciją apie Europos solidarumo korpusą viešiesiems ir privatiesiems subjektams, rinkti dalyvių ir dalyvaujančių organizacijų išsamius ir prasmingus atsiliepimus apie įvairius Europos solidarumo korpuso įgyvendinimo etapus. Grįžtamojoje informacijoje turėtų būti pateikti klausimai, susiję su Programos tikslais, kad būtų galima geriau įvertinti jos įgyvendinimą; [22 pakeit.]

(14a)  siekiant užtikrinti sėkmingą Programos įgyvendinimą, reikia didinti matomumą ir informuotumą, taip pat toliau propaguoti turimas finansavimo galimybes rengiant informavimo kampanijas (įskaitant kasmetinę Europos solidarumo korpuso informacijos dieną) ir taikant dinamiškas komunikacijos priemones, ypač didelį dėmesį skiriant socialinei žiniasklaidai, užtikrinant kuo didesnį tikslinių grupių, įskaitant ir asmenis, ir organizacijas, informuotumą; [23 pakeit.]

(15)  ypatingą dėmesį reikėtų skirti Europos solidarumo korpuse siūlomos veiklos ir kitokių galimybių kokybės užtikrinimui kuris gali padėti pasiekti įtraukties tikslą, visų pirma siūlant dalyviams deramą internetinį ir neinternetinį mokymą, kalbinę paramą, tinkamą apgyvendinimą, draudimą, administracinę paramą ir supaprastintas administracines procedūras bei paramąparamą prieš prasidedant ir pasibaigus veiklai, taip pat patvirtinant per Europos solidarumo korpusą įgytas žinias, įgūdžius ir gebėjimus. Savanorių Paramos priemonės turėtų būti parengtos ir teikiamos bendradarbiaujant su jaunimo organizacijomis bei kitomis ne pelno ir pilietinės visuomenės organizacijomis siekiant pasinaudoti jų praktine patirtimi šioje srityje. Dalyvių ir numatomų naudos gavėjų saugumui ir saugai turėtų ir toliau būti ypatingai svarbūs aspektai, savanoriai teikiama itin didelė svarba. Visa veikla turėtų būti vykdoma laikantis principo „nepakenk“. Dalyviai neturėtų būti dislokuojami operacijoms, kurios vykdomos per tarptautinius ir netarptautinius ginkluotus konfliktus, vykdyti ar aplinkybėmis, kurios neatitinka tarptautinių žmogaus teisių standartų. Veikloje, kurią vykdant tiesiogiai bendraujama su vaikais, derėtų vadovautis vaiko interesų principu ir, kai tikslinga, turėtų būti atliekami dalyvių asmens reputacijos patikrinimai arba imamasi kitų priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti vaikų apsaugą; [24 pakeit.]

(15a)   laikantis ES vaiko teisių propagavimo ir apsaugos gairių (2017 m.) ir JT neįgaliųjų teisių konvencijos 9 straipsnio, Sąjunga ir valstybės narės turi skatinti ir remti perėjimą nuo pažeidžiamų asmenų, pvz., neįgaliųjų ir vaikų, globos įstaigų prie priežiūros šeimoje ir bendruomenėje. Atsižvelgiant į tai, Programa neturėtų būti remiamos priemonės ar iniciatyvos, kuriomis kenkiama įsipareigojimui panaikinti globos įstaigas ar bet kokias vietas, kurios būtų žalingos vaikams ar neįgaliesiems; [25 pakeit.]

(15b)   visuose Programos įgyvendinimo etapuose, įskaitant dalyvaujančių savanorių ir organizacijų nustatymą ir atranką, turėtų būti visapusiškai laikomasi Sąjungos lygių galimybių ir nediskriminavimo principų; [26 pakeit.]

(16)  siekiant užtikrinti Europos solidarumo korpuso veiklos poveikį asmeniniam, mokymosi, socialiniam, kultūriniam, pilietiniam ir profesiniam dalyvių tobulėjimui, reikėtų tinkamai nustatyti ir dokumentuoti per tokią veiklą įgytas žinias, įgūdžius ir gebėjimus atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes ir ypatumus, kaip rekomenduojama 2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos rekomendacijoje dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo(9). Siekiant užtikrinti, kad registruotiems kandidatams būtų pasiūlyta tinkama solidarumo veikla, solidarumo veiklos mokymosi rezultatai kandidatams turėtų būti prieinami prieš nusprendžiant dalyvauti. Tuo tikslu turėtų būti skatinama Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis atitinkamai naudoti veiksmingas neformaliojo ir savaiminio mokymosi rezultatų pripažinimo priemones, pavyzdžiui, „Youthpass“ ir „Europass“; [27 pakeit.]

(16a)  nacionalinės agentūros taip pat turėtų skatinti jaunus savanorius tapti programos ambasadoriais ir dalytis savo patirtimi jaunimo tinkluose, švietimo įstaigose ir seminaruose. Buvę savanoriai ar ambasadoriai taip pat galėtų prisidėti prie būsimų kandidatų mokymo; [28 pakeit.]

(17)  kokybės ženklas turėtų užtikrinti, kad dalyvaujančios organizacijos laikytųsi vadovaujasi Sąjungos vertybėmis principais ir tikslais ir laikosi Europos solidarumo korpuso principų ir reikalavimų, susijusių su jų teisėmis ir pareigomis, ir saugumo standartų visais solidarumo veiklos etapais, įskaitant etapą prieš pradedant veiklą ir jai pasibaigus. Kokybės ženklas yra būtinoji dalyvavimo sąlyga, bet jo gavimas savaime neturėtų reikšti, kad bus skirtas finansavimas pagal Europos solidarumo korpuso programą. Kiekvienai solidarumo veiklos rūšiai turėtų būti numatytas atskiras kokybės ženklas; [29 pakeit.]

(18)  bet kuris Europos solidarumo korpuso veikloje norintis dalyvauti subjektas turėtų gauti kokybės ženklą, jei tenkinamos atitinkamos sąlygos. Reikėtų numatyti atskirus kokybės ženklus už savanorišką solidarumo veiklą, savanorišką veiklą, kuria remiamos humanitarinės pagalbos operacijos, ir už stažuotes bei darbą, siekiant užtikrinti, kad dalyvaujančios organizacijos veiksmingai laikytųsi Europos solidarumo korpuso principų ir reikalavimų, susijusių su jų teisėmis ir pareigomis, be to, tie kokybės ženklai taip pat turėtų priklausyti nuo dalyvaujančios organizacijos funkcijų. Kokybės ženklo suteikimo procedūrą turėtų nuolat vykdyti Europos solidarumo korpuso programą įgyvendinančios institucijos. Suteiktą kokybės ženklą reikėtų reguliariai įvertinti iš naujo ir atšaukti, jeigu atliekant patikrinimą nustatoma, kad sąlygos, kuriomis jis buvo suteiktas, nebetenkinamos. Administracinis procesas turėtų būti kiek įmanoma sutrumpintas, kad būtų išvengta mažesnių organizacijų atgrasymo; [30 pakeit.]

(19)  subjektas, norintis pateikti paraišką finansavimui gauti, kad galėtų siūlyti veiklą pagal Europos solidarumo korpuso programą, turėtų pirmiausia gauti kokybės ženklą, kuris yra būtinoji sąlyga. Šis reikalavimas netaikomas fiziniams asmenims, siekiantiems gauti finansinę paramą neoficialios Europos solidarumo korpuso dalyvių grupės vardu jos solidarumo projektams įgyvendinti;

(19a)   paprastai prašymai skirti dotaciją turėtų būti teikiami šalies, kurioje yra įsisteigusi dalyvaujanti organizacija, nacionalinei agentūrai. Prašymai skirti dotaciją solidarumo veiklai, kurią vykdo Europos lygmens ar tarptautinės organizacijos, savanorių grupių solidarumo veiklai Europos lygmeniu nustatytose prioritetinėse srityse ir solidarumo veiklai, kuria remiamos humanitarinės pagalbos operacijos trečiosiose šalyse, turėtų būti teikiami Komisijos įgyvendinimo sprendimu 2013/776/ES(10) įsteigtai Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomajai įstaigai (EACEA); [31 pakeit.]

(20)  dalyvaujančios organizacijos gali atlikti kelias funkcijas pagal Europos solidarumo korpuso programą. Atlikdamos priimančiojo subjekto funkciją, jos vykdys veiklą, susijusią su dalyvių priėmimu, įskaitant veiklos organizavimą ir, prireikus, vadovavimą bei paramos dalyviams vykdant solidarumo veiklą teikimą, taip pat grįžtamosios informacijos teikimą baigus vykdyti veiklą. Atlikdamos paramos rėmimo funkciją, jos vykdys veiklą, susijusią su dalyvių siuntimu ir parengimu prieš išvykimą, solidarumo veiklos metu ir po jos, įskaitant dalyvių mokymą ir nukreipimą į vietos organizacijas pasibaigus veiklai, kad būtų padidintos galimybės tolesnei solidarumo veiklai. Nacionalinės agentūros taip pat turėtų skatinti savanorius tapti programos ambasadoriais, dalytis asmenine patirtimi jaunimo tinkluose ir švietimo įstaigose ir taip prisidėti prie Programos rėmimo. Šiuo tikslu nacionalinės agentūros turėtų teikti paramą savanoriams; [32 pakeit.]

(20a)  siekiant paremti solidarumo veiklą jaunimo tarpe, dalyvaujančios organizacijos turėtų būti viešieji ar privatieji pelno nesiekiantys ar jo siekiantys subjektai ar tarptautinės organizacijos, galintys apimti jaunimo organizacijas, religines institucijas, labdaros asociacijas, pasaulietines humanistines organizacijas, NVO ir kitus pilietinės visuomenės veikėjus. Pagal programą finansavimas turėtų būti teikiamas tik dalyvaujančių organizacijų ne pelno veiklos daliai padengti; [33 pakeit.]

(21)  turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos išplėsti Europos solidarumo korpuso projektus; Tuo pat metu potencialiems paramos gavėjams turėtų būti teikiama tiksli ir nuolat atnaujinama informacija apie tokias galimybes. Turėtų būti nustatyta konkrečių priemonių, padedančių Europos solidarumo korpuso projektų vykdytojams teikti paraiškas dotacijai gauti ar siekti sąveikos naudojantis Europos struktūriniais ir investicijų fondais ir migracijos, saugumo, teisingumo ir pilietybės, sveikatos ir kultūros programomis; [34 pakeit.]

(22)  Europos solidarumo korpuso išteklių centras turėtų padėti įgyvendinančioms institucijoms, Europos solidarumo korpuso veikloje dalyvaujančioms organizacijoms ir jaunuoliams gerinti korpuso veiklos įgyvendinimo kokybę, taip pat tobulinti vykdant tokią veiklą įgytų gebėjimų nustatymą ir patvirtinimą, be kita ko, parengiant „Youthpass“ sertifikatus;

(23)  Europos solidarumo korpuso portalą reikėtų nuolat tobulinti siekiant užtikrinti galimybę nesunkiai, be kliūčių ir naudotojui patogiu būdu prisijungti prie Europos solidarumo korpuso, laikantis Europos Parlamento ir sukurti Tarybos direktyvoje (ES) 2016/2102(11) nustatytų standartų. Europos solidarumo korpusu sukurta vieno langelio sistemą sistema ir susidomėjusiems asmenims, ir organizacijoms, be kita ko, registruojantis, nustatant ir derinant poreikius ir galimybes, kuriant tinklus ir vykdant virtualius mainus, rengiant mokymą internetu, teikiant kalbinę paramą ir paramą, paramą prieš prasidedant ir pasibaigus veiklai, grįžtamąją informaciją ir taikant vertinimo mechanizmus bei atliekant kitas naudingas funkcijas, kurių gali prireikti ateityje. Nors vieno langelio sistema suteikiamas integruotos prieigos prie įvairios veiklos pranašumas, asmenys, prisijungdami prie Europos solidarumo korpuso portalo, gali susidurti su fizinėmis, socialinėmis ir kitomis kliūtimis. Kad būtų įveiktos tokios kliūtys, dalyvaujančios organizacijos turėtų teikti pagalbą dalyviams registruojantis; [35 pakeit.]

(24)  Europos solidarumo korpuso portalas turėtų būti toliau plėtojamas atsižvelgiant į Europos sąveikumo sistemą(12), kurioje pateikiamos konkrečios gairės, kaip sukurti sąveikias skaitmenines viešąsias paslaugas, ir diegiamas valstybėse narėse ir kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse pasitelkiant nacionalines sąveikumo sistemas. Jame viešojo administravimo institucijoms pateikiamos 47 konkrečios rekomendacijos, kaip gerinti savo sąveikumo užtikrinimo veiklos valdymą, megzti organizacijų tarpusavio ryšius, racionalizuoti procesus, padedančius teikti integruotas skaitmenines paslaugas, ir užtikrinti, kad esami ir nauji teisės aktai nesudarytų kliūčių sąveikumo užtikrinimo veiksmams. Be to, portalas turėtų būti sukurtas pagal Direktyvoje (ES) 2016/2102 nustatytus standartus; [36 pakeit.]

(24a)  siekdama padidinti įgyvendinimo proceso skaidrumą ir programos veiksmingumą, Komisija turėtų reguliariai konsultuotis su pagrindiniais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant dalyvaujančias organizacijas, Programos įgyvendinimo klausimais; [37 pakeit.]

(24b)  siekiant užtikrinti, kad Programa gerai veiktų ir Programos veiksmai būtų laiku įgyvendinami, itin svarbu, kad Programos darbo programose būtų nustatyti mechanizmai, skirti užtikrinti, kad pasiūlymai registruotiems kandidatams būtų pateikiami per pagrįstą ir santykinai nuspėjamą laikotarpį. Todėl registruotiems kandidatams periodiškai turėtų būti siunčiama informacija ir atnaujinti duomenys apie turimas vietas ir aktyviai dalyvaujančias organizacijas, siekiant skatinti juos po registracijos dalyvauti Programoje, taip pat pasiūlyti jiems galimybę tiesiogiai susisiekti su nacionaliniu ir Europos lygmenimis solidarumo srityje veikiančiais subjektais; [38 pakeit.]

(25)  šiai Programai taikomas reglamentas [naujasis Finansinis reglamentas] (13)(toliau – Finansinis reglamentas). Jame nustatytos Sąjungos biudžeto vykdymo taisyklės, tarp jų – taisyklės, susijusios su dotacijomis, apdovanojimais, viešaisiais pirkimais, netiesioginiu vykdymu, finansine parama, finansinėmis priemonėmis ir biudžeto garantijomis;

(26)  visų pirma pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013(14) ir Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96(15) Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų, darančių poveikį Sąjungos finansiniams interesams. Pagal Tarybos reglamentą (ES) 2017/1939(16) Europos prokuratūra gali tirti sukčiavimo ir kitų nusikalstamų veikų atvejus, darančius poveikį Sąjungos finansiniams interesams, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371(17), ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiaudamas siekti apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Europos prokuratūrai ir Europos Audito Rūmams ir užtikrinti, kad visos Sąjungos lėšų naudojimo procese dalyvaujančios trečiosios šalys suteiktų lygiavertes teises;

(27)  Europos solidarumo korpusas skirtas 18–30 m. jaunuoliams; norint dalyvauti Europos solidarumo korpuso siūlomoje veikloje, pirmiausia reikėtų užsiregistruoti Europos solidarumo korpuso portale;

(27a)   atsižvelgiant į Sąjungos lygių galimybių ir nediskriminavimo principus galima teigti, kad visų visuomenės sluoksnių ir amžiaus Sąjungos piliečiai ir ilgalaikiai Sąjungos gyventojai turėtų galėti dalyvauti kaip aktyvūs piliečiai. Atsižvelgiant į konkrečius humanitarinės veiklos iššūkius, ES pagalbos savanorių iniciatyvos dalyviai turėtų būti bent 18 metų amžiaus įvairių profilių ir kartų žmonės, turintys įgūdžių, kurių gali būti naudingi norint sėkmingai vykdyti tokias humanitarines operacijas; [39 pakeit.]

(28)  reikėtų ypač siekti užtikrinti, kad Europos solidarumo korpuso remiamoje veikloje galėtų dalyvauti visi jaunuoliai, visų pirma turintys nepalankiausias sąlygas mažiau galimybių, kaip išsamiau nurodyta įtraukties ir įvairovės strategijoje, parengtoje ir taikomoje įgyvendinant programą „Erasmus+“. Reikėtų įgyvendinti ypatingas priemones, pavyzdžiui, deramos formos solidarumo veiklą ir individualiai pritaikytas orientavimo priemones, kuriomis būtų skatinama socialinė įtrauktis, palankių sąlygų neturinčių mažiau galimybių turinčių jaunuolių dalyvavimas, atsižvelgiama į apribojimus, susijusius su daugybės kaimo vietovių ir atokiausių Sąjungos regionų ir užjūrio šalių ir teritorijų atokumu. Tuo tikslu mažiau galimybių turintys jaunuoliai, nedarant poveikio galimybei dalyvauti visą darbo dieną ir ne toje šalyje, kurioje jie gyvena, taip pat turėtų turėti galimybę dalyvauti ne visą darbo dieną arba toje šalyje, kurioje jie gyvena, ir galėtų naudotis kitomis priemonėmis, kuriomis siekiama palengvinti jų dalyvavimą Programoje. Be to, dalyvaujančios šalys turėtų dėti pastangas, kad būtų priimtos visos tinkamos teisinių ir administracinių kliūčių šalinimo priemonės ir būtų užtikrintas sklandus Europos solidarumo korpuso veikimas. Tai turėtų padėti išspręsti, jei įmanoma, ir nepažeidžiant Šengeno acquis bei Sąjungos teisės aktų dėl trečiųjų valstybių piliečių atvykimo ir gyvenimo, vykdant tarpvalstybinę veiklą Europos Sąjungos viduje kylančias administracines problemas, dėl kurių kyla sunkumų gauti vizas, leidimus gyventi ir Europos sveikatos draudimo kortelę; [40 pakeit.]

(28a)  ypatingas dėmesys ir parama turėtų būti teikiami priimančiųjų partnerių organizacijų trečiosiose valstybėse gebėjimams ir poreikiui integruoti savanorių veiklą atsižvelgiant į vietos aplinkybes, taip pat palengvinti savanorių sąveiką su vietos humanitarinės pagalbos teikėjais, priimančiąja bendruomene ir pilietine visuomene; [41 pakeit.]

(29)  atsižvelgiant į kovos su klimato kaita svarbą, vadovaujantis Sąjungos įsipareigojimu įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir pasiekti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, Programa padės integruoti klimato srities veiksmus ir prisidės prie siekio skirti bent 25 proc. Sąjungos biudžeto išlaidų veiklai, kuria siekiama klimato politikos tikslų, 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos laikotarpiu ir kuo greičiau, bet ne vėliau kaip iki 2027 m., pasiekti metinį 30 proc. tikslą. Rengiant ir įgyvendinant Programą bus nustatyti atitinkami veiksmai, kurie bus dar kartą vertinami atliekant vertinimą ar peržiūrą; [42 pakeit.]

(30)  šiame reglamente 2021–2027 m. laikotarpiui nustatomas finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai yra svarbiausias orientacinis dydis metinės biudžeto sudarymo procedūros metu, kaip apibrėžta Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(18) 17 punkte;

(30a)  tinkama biudžeto dalis turėtų būti skirta gerosios patirties mainams tarp valstybių narių ir jaunimo tinklų plėtrai; [43 pakeit.]

(31)  finansavimo būdai ir įgyvendinimo metodai pagal šį reglamentą pasirenkami pagal tai, ar jais galima pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir gauti rezultatų, atsižvelgiant visų pirma į kontrolės sąnaudas, administracinę naštą ir numatomą reikalavimų nesilaikymo riziką. Kai skiriamos dotacijos, numatoma galimybė taikyti vienkartines išmokas, nustatyto dydžio išmokas ir standartinius vieneto įkainius;

(32)  trečiosios valstybės, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės, gali dalyvauti Programoje pagal Europos ekonominės erdvės (EEE) susitarime nustatytą bendradarbiavimo sistemą, pagal kurią dalyvavimas įgyvendinant Sąjungos programas nustatomas pagal tą susitarimą priimamu sprendimu. Trečiosios valstybės taip pat gali dalyvauti remdamosi kitomis teisinėmis priemonėmis. Reglamentu turėtų būti suteiktos reikiamos teisės ir prieiga atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) ir Europos Audito Rūmams, kad jie galėtų visapusiškai vykdyti savo atitinkamus įgaliojimus. Visapusiškas trečiųjų valstybių dalyvavimas Programoje turėtų priklausyti nuo sąlygų, nustatytų specialiuose susitarimuose dėl atitinkamos trečiosios valstybės dalyvavimo Programoje. Visapusiškas dalyvavimas galimas tik įvykdžius prievolę įsteigti nacionalinę agentūrą ir valdyti dalį Programos veiksmų decentralizuotai. Asmenims ir subjektams iš trečiųjų valstybių, kurios nėra Programos asocijuotosios valstybės, turėtų būti suteikta galimybė dalyvauti tam tikruose Programos veiksmuose, kaip nustatyta darbo programoje ir Komisijos skelbiamuose kvietimuose teikti pasiūlymus;

(33)  siekiant užtikrinti kuo didesnį Europos solidarumo korpuso poveikį, reikėtų parengti nuostatas, pagal kurias dalyvaujančios šalys ir kitos Sąjungos programos galėtų skirti papildomą nacionalinį finansavimą pagal Europos solidarumo korpuso taisykles;

(34)  pagal [naujo Tarybos sprendimo dėl UŠT asociacijos 88 straipsnį](19) įsisteigę asmenys ir subjektai atitinka reikalavimus gauti finansavimą, atsižvelgiant į Programos taisykles ir tikslus bei galimas priemones, taikomas valstybei narei, su kuria atitinkama užjūrio šalis ar teritorija yra susijusi;

(35)  vadovaujantis Komisijos komunikatu „Sustiprinta ir atnaujinta strateginė partnerystė su ES atokiausiais regionais“(20), Programoje turėtų būti atsižvelgta į ypatingą šių regionų padėtį. Bus imtasi priemonių atokiausių regionų dalyvavimui visuose veiksmuose paskatinti, įskaitant didesnį viešinimą. Šios priemonės bus reguliariai stebimos ir vertinamos; [44 pakeit.]

(36)  laikydamasi atsižvelgiant į tai, kad Programa įgyvendinama per septynerių metų laikotarpį, reikia užtikrinti tinkamą lankstumą, kad būtų galima pritaikyti Programą prie kintančių realijų ir politinių prioritetų vykdant solidarumo veiklą. Pačiame reglamente detaliai neišdėstyta, kaip bus parengti veiksmai, taip pat iš anksto nenustatyti politiniai prioritetai ar atitinkami biudžeto prioritetai ateinantiems septyneriems metams. Vietoj to, laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046(21) (Finansinio reglamento), Komisija metinėje darbo programoje turėtų patvirtinti darbo programas būti nustatyti antriniai politiniai pasirinkimai ir pranešti prioritetai, įskaitant informaciją apie jas Europos Parlamentui ir Tarybai konkrečius veiksmus, kuriuos reikia įgyvendinti vykdant skirtingą veiklą. Darbo programose taip pat turėtų būti nustatytos priemonės, būtinos įgyvendinimui siekiant Bendrųjų ir konkrečiųjų Programos tikslų, dotacijų gavėjų atrankos ir skyrimo kriterijai, taip pat kiti būtini elementai. Darbo programos ir jų pakeitimai turėtų būti priimami įgyvendinimo aktais laikantis nagrinėjimo procedūros deleguotuoju aktu. Kad būtų užtikrintas vienodas dalyvavimas rengiant deleguotuosius aktus, atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus, Komisija turėtų tinkamai konsultuotis, taip pat ir su ekspertais, ir užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir deramai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai; [45 pakeit.]

(37)  vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 22 ir 23 dalimis, reikia įvertinti Programą remiantis informacija, surinkta laikantis specialių stebėsenos reikalavimų, tačiau drauge vengiant pernelyg didelio reguliavimo ir administracinės naštos, visų pirma valstybėms narėms. Į tuos reikalavimus reikėtų įtraukti specialius, išmatuojamus ir realistiškus rodiklius, iš kurių ilgainiui būtų matyti raidos tendencijos ir kurie būtų Programos poveikio vietos lygmeniu vertinimo pagrindas;

(38)  Europos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis reikėtų užtikrinti tinkamą viešinimą, reklamavimą ir informavimą apie galimybes ir pagal Programą remiamų veiksmų rezultatus sklaidą. Programa turėtų būti reklamuojama naudojant dinamiškas komunikacijos priemones, ypatingą dėmesį skiriant socialiniams tinklams, siekiant, kad apie ją sužinotų kuo daugiau potencialių kandidatų. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas socialinėms įmonėms, skatinant jas remti Europos solidarumo korpuso veiklą. Viešinimo, reklamavimo ir informacijos sklaidos veiklą reikėtų vykdyti pasitelkiant visas Programos įgyvendinimo įstaigas, prireikus Sąjungos svetaines, Sąjungos programas, susijusias su Europos solidarumo korpusu, ir, kai aktualu, turėtų būti vykdoma padedant kitoms svarbiausioms suinteresuotosioms šalims; [46 pakeit.]

(39)  siekiant geriau įgyvendinti Programos tikslus, pageidautina, kad Komisija, valstybės narės ir nacionalinės agentūros turėtų glaudžiai bendradarbiauti su nevyriausybinėmis organizacijomis, socialinėmis įmonėmis, jaunimo organizacijomis, neįgaliesiems atstovaujančiomis organizacijomis ir vietos suinteresuotosiomis šalimis, turinčiomis patirties solidarumo veiksmų srityje, įskaitant savanoriškos veiklos infrastruktūrą ir paramos agentūras, pvz., savanorių centrus; [47 pakeit.]

(40)  siekiant veiksmingesnio visuomenės informavimo ir Komisijos iniciatyva vykdomų komunikacijos veiksmų tvirtesnio ryšio, šiuo reglamentu komunikacijos veiklai skirti ištekliai taip pat turėtų būti be kliūčių naudojami koordinuotai komunikacijos apie Sąjungos politikos prioritetus veiklai, jeigu ji susijusi su bendruoju šio reglamento tikslu; [48 pakeit.]

(41)  siekiant užtikrinti efektyvų ir veiksmingą šio reglamento įgyvendinimą, Programa turėtų kuo labiau išnaudoti galiojančius valdymo mechanizmus. Tad Programos įgyvendinimas turėtų būti patikėtas egzistuojančioms struktūroms, t. y. Komisijai ir nacionalinėms agentūroms, paskirtoms valdyti [Naujojo Erasmus reglamento III skyriuje] nurodytus veiksmus; Komisija dėl Europos solidarumo korpuso įgyvendinimo turėtų nuolat konsultuotis su pagrindinėmis suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant dalyvaujančias organizacijas;

(42)  siekdama užtikrinti patikimą finansų valdymą, išlaidų optimizavimą ir teisinį tikrumą kiekvienoje dalyvaujančioje šalyje, kiekviena nacionalinė institucija turėtų paskirti nepriklausomą audito įstaigą. Jei įmanoma ir siekiant užtikrinti kuo didesnį veiksmingumą, nepriklausoma audito įstaiga galėtų būti ta pati įstaiga, kuri yra paskirta atsakinga už [Naujojo Erasmus reglamento] III skyriuje nurodytus veiksmus; [49 pakeit.]

(43)  valstybės narės turėtų dėti pastangas, kad būtų priimtos visos deramos teisinių ir administracinių kliūčių šalinimo priemonės ir būtų užtikrintas sklandus Programos veikimas. Be kita ko, jei įmanoma ir nepažeidžiant Sąjungos teisės aktų dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo, reikia spręsti klausimus, dėl kurių kyla sunkumų gaunant vizas ir leidimus gyventi, ir kitas teisines problemas, kurios galėtų užkirsti kelią jaunuoliams naudotis Programa. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/801(22) valstybės narės raginamos nustatyti pagreitintą priėmimo tvarką; [50 pakeit.]

(44)  atsiskaitymo už veiklą sistema turėtų būti užtikrinama, kad Programos įgyvendinimo stebėsenos ir vertinimo duomenys būtų renkami veiksmingai, efektyviai, laiku ir tinkamu detalumo lygiu. Šie duomenys turėtų būti perduodami Komisijai laikantis atitinkamų duomenų apsaugos taisyklių;

(45)  siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011(23); [51 pakeit.]

(46)  siekiant supaprastinti reikalavimus naudos gavėjams, reikėtų kuo labiau naudoti supaprastintas fiksuotomis sumomis, vieneto įkainiais ir fiksuotąja norma finansuojamas dotacijas. Nustatant supaprastintas dotacijas, kuriomis remiama judumo veikla pagal Programą, kaip nustatyta Komisijos, turėtų būti atsižvelgiama į gyvenimo lygį ir pragyvenimo išlaidas priimančioje šalyje. Vadovaujantis nacionaline teise valstybės narės taip pat turėtų būti skatinamos toms dotacijoms netaikyti jokių mokesčių, įskaitant socialinius. Nuo tokių mokesčių turėtų būti atleidžiami viešieji ar privatieji subjektai, teikiantys tokią finansinę paramą atitinkamiems asmenims;

(47)  pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013, Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2988/95(24), Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1939 Sąjungos finansiniai interesai turi būti ginami proporcingomis priemonėmis, įskaitant pažeidimų ir sukčiavimo prevenciją, nustatymą, ištaisymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, jei reikia, administracinių sankcijų skyrimą. Siekiant peržiūrėti ir (arba) papildyti Programos rezultatų rodiklius, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti su deleguotaisiais aktais susijusiame parengiamajame darbe, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus turėtų gauti tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(48)  šiame reglamente laikomasi pagrindinių teisių ir principų, ypač pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija(25). Visų pirma šiuo reglamentu siekiama užtikrinti, kad būtų visapusiškai laikomasi teisės į lyčių lygybę ir teisės į nediskriminavimą dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos, socialinės ir ekonominės kilmės ir skatinama taikyti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 ir 23 straipsnius; [52 pakeit.]

(49)  šiam reglamentui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 322 straipsnį priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Šiomis Finansiniame reglamente nustatytomis taisyklėmis visų pirma reglamentuojama biudžeto nustatymo ir įgyvendinimo dotacijomis, viešaisiais pirkimais, apdovanojimais ir netiesioginiu vykdymu procedūra ir nustatoma su finansais susijusių asmenų atsakomybės kontrolė. Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 322 straipsnį priimtos taisyklės taip pat yra susijusios su Sąjungos biudžeto apsauga esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų, nes teisinės valstybės principo laikymasis – būtina patikimo finansų valdymo ir veiksmingo Sąjungos finansavimo sąlyga;

(50)  kadangi šio reglamento tikslo, t. y. stiprinti jaunuolių ir organizacijų dalyvavimą kokybiškoje solidarumo veikloje, prieinamoje visiems jaunuoliams, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jo masto arba poveikio tų tikslų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(51)  [Europos solidarumo korpuso reglamentas] panaikinamas nuo 2021 m. sausio 1 d.

(52)  siekiant užtikrinti pagal Programą teikiamos finansavimo paramos tęstinumą, šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2021 m. sausio 1 d.,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu sukuriamas Europos solidarumo korpusas (toliau – Programa).

Jame nustatomi Programos tikslai, 2021–2027 m. biudžetas, Sąjungos finansavimo formos ir tokio finansavimo teikimo taisyklės.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1)  solidarumo veikla – kokybiška laikina įtrauki ir tinkamai finansuojama veikla, kuria bendruomenės ar visos visuomenės labui sprendžiamos svarbios visuomenei kylančios problemos padedanti siekti Europos solidarumo korpuso tikslų; tai gali būti savanoriška veikla, stažuotės, darbas, solidarumo projektai ir tinklų kūrimo veikla įvairiose srityse, įskaitant 13 dalyje nurodytas veiklos sritis, užtikrinant Europos pridėtinę vertę ir sveikatos bei saugos taisyklių ir tarptautinių žmogaus teisių standartų laikymąsi; [53 pakeit.]

2)  registruotas kandidatas – 17–30 m. amžiaus asmuo, kuris teisėtai gyvena dalyvaujančioje šalyje ir kuris yra užsiregistravęs Europos solidarumo korpuso portale, kad išreikštų norą dalyvauti solidarumo veikloje, tačiau dar joje nedalyvaujantis; [54 pakeit.]

3)  dalyvis – 18–30 m. amžiaus asmuo, kuris teisėtai gyvena dalyvaujančioje šalyje, yra užsiregistravęs Europos solidarumo korpuso portale ir dalyvaujantis dalyvauja solidarumo veikloje pagal Europos solidarumo korpuso programą; [55 pakeit.]

4)  mažiau galimybių turintys jaunuoliai jaunuoliai asmenys, kuriems reikia papildomos paramos dėl ekonominių, socialinių, kultūrinių, geografinių ar įvairių kliūčių, kylančių dėl, pvz., negalios, sveikatos priežasčių arba dėl negalios ar mokymosi sunkumų susiduriantys su kokiomis nors kliūtimis problemų, mokymosi sunkumų, kilmės iš migrantų, kultūrinių skirtumų, savo ekonominės, socialinės ir geografinės padėties, įskaitant asmenis iš marginalizuotų bendruomenių arba asmenis, kuriems gresia diskriminacija dėl bet kurios neleidžia jiems veiksmingai naudotis Programos teikiamomis galimybėmis iš Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnyje išvardytų priežasčių; [56 pakeit.]

5)  dalyvaujanti organizacija – vietos, regioninis ar tarptautinis viešojo ar privačiojo sektoriaus pelno nesiekiantis ar pelno siekiantis subjektas, kuriam suteiktas Europos solidarumo korpuso kokybės ženklas ir kuris atlieka priimančiojo subjekto funkciją, rėmimo funkciją arba abi funkcijas ir užtikrina, kad šis subjektas geba įgyvendinti kokybišką solidarumo veiklą vadovaudamasis Programos tikslais; [57 pakeit.]

6)  savanoriška veikla neprivaloma solidarumo veikla, vykdoma kaip savanoriška neatlygintina veikla kurią sudaro veiklos visuomenės labui vykdymas, kuria prisidedama prie visuotinės gerovės didinimo ir kurią dalyvis vykdo laisvu laiku ir laisva valia negaudamas teisės į atlygį ir kuri trunka iki 12 mėnesių; [58 pakeit.]

7)  stažuotė mokama solidarumo veikla nuo dviejų iki šešių dalyvaujančioje organizacijoje, vykdoma kaip trijų–šešių mėnesių trukmės darbo praktika, kuri gali būti vieną kartą pratęsta ne ilgesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui ir, kurią siūlo bei apmoka Europos solidarumo korpuso dalyvį priimanti dalyvaujanti organizacija ir kuri apima mokymosi, siekiant įgyti atitinkamų įgūdžių ir patirties, dėmenį; [59 pakeit.]

8)  darbas 2 deramai apmokama 3–12 mėnesių trukmės solidarumo veikla, apimanti mokymosi ir mokymo dėmenį ir grindžiama rašytine sutartimi, kurią siūlo ir apmoka Europos solidarumo korpuso dalyvį įdarbinanti dalyvaujanti organizacija, nepakeičianti esamų įsidarbinimo galimybių ir nesiūloma vietoj jų; [60 pakeit.]

9)  solidarumo projektas – ne trumpesnės kaip 12 mėnesių trukmės nemokama solidarumo veikla šalies viduje arba tarpvalstybiniu mastu atliekama solidarumo veikla, kurią vykdo ne mažiau kaip penkių Europos solidarumo korpuso dalyvių grupė ir kuria siekiama spręsti pagrindinius uždavinius jų bendruomenėse, kartu aiškiai turinti Europos pridėtinę vertę; [61 pakeit.]

10)  kokybės ženklas – dalyvaujančiai organizacijai, pareiškusiai pageidavimą vykdyti solidarumo veiklą pagal Europos solidarumo korpuso programą kaip priimantis subjektas ir (arba) paramą teikiantis subjektas, remiantis kintančiais reikalavimais, kurie priklauso nuo vykdomos solidarumo veiklos rūšies, suteikiamas sertifikatas, kuriuo patvirtinama, kad organizacija gali užtikrinti solidarumo veiklos kokybę visais jos etapais laikydamasi Programoje nustatytų principų ir tikslų; [62 pakeit.]

11)  Europos solidarumo korpuso išteklių centrai – papildomos funkcijos, kurias atlieka paskirtosios nacionalinės agentūros, remdamos pagal Europos solidarumo korpuso programą vykdomos veiklos parengimą, įgyvendinimą ir kokybę, taip pat gebėjimų, kuriuos dalyviai įgijo vykdydami savo solidarumo veiklą, nustatymą;

12)  Sąjungos skaidrumo ir pripažinimo užtikrinimo priemonės – priemonės, padedančios suinteresuotosioms šalims suprasti, įvertinti ir atitinkamai pripažinti neformaliojo ir savaiminio mokymosi rezultatus visoje Sąjungoje. Baigę veiklą visi dalyviai gaus pažymėjimą, kuriame bus nurodyti vykdant veiklą įgyti mokymosi rezultatai ir įgūdžiai, tokį kaip Youthpass arba Europass;

13)  humanitarinės pagalbos veikla – veikla trečiosiose šalyse, skirta skubiai pagalbai pagal poreikius suteikti, siekiant išsaugoti gyvybes, užkirsti kelią žmonių kančioms bei jas palengvinti ir išlaikyti žmogaus orumą žmogaus sukeltų krizių arba stichinių nelaimių atveju, be kita ko, pagalbos, paramos ir apsaugos operacijos per humanitarines krizes ar iš karto po jų, paramos priemonės, skirtos užtikrinti galimybę šia pagalba naudotis žmonėms, kuriems jos reikia, ir palengvinti laisvą pagalbos judėjimą, taip pat veiksmai, kuriais siekiama gerinti pasirengimą nelaimėms ir nelaimių rizikos mažinimą, susiejant pagalbą, atkūrimą ir vystymąsi, ir prisidedama prie atsparumo ir gebėjimo įveikti krizes bei gebėjimo po jų atsigauti didinimo;

14)  trečioji valstybė – valstybė, kuri nėra Sąjungos narė;

15)  Programos asocijuotoji trečioji valstybė – trečioji valstybė, kuri yra Susitarimo su Sąjunga, pagal kurį jai leidžiama dalyvauti Programoje, šalis, vykdanti visas šiame reglamente nustatytas pareigas, susijusias su valstybėmis narėmis;

16)  trečioji valstybė, kuri nėra asocijuotoji Programos valstybė – trečioji valstybė, kuri Programoje visapusiškai nedalyvauja, tačiau kurios teisės subjektai Programoje dalyvauti gali išimties tvarka ir tinkamai pagrįstais Sąjungos interesus atitinkančiais atvejais.

3 straipsnis

Programos tikslai

1.  Bendrasis Programos tikslas – skatinti solidarumą, kaip vertybę, visų pirma vykdant savanorišką veiklą, stiprinti jaunuolių kartos, kuri yra labiau linkusi vykdyti solidarumo veiklą, ir organizacijų dalyvavimą prieinamoje ir kokybiškoje solidarumo veikloje siekiant padėti stiprinti socialinę sanglaudą, solidarumą, demokratiją, europinę tapatybę ir demokratiją aktyvų pilietiškumą Sąjungoje ir už jos ribų, vietoje sprendžiant remti bendruomenes bei reaguoti į vietos visuomenės ir humanitarinius uždavinius humanitarines problemas, ypatingą dėmesį skiriant socialinės sanglaudos ir lygių galimybių skatinimui. [63 pakeit.]

2.  Konkretus Programos tikslas – suteikti jaunuoliams, įskaitant turinčius mažiau galimybių turinčius asmenis, lengvai prieinamų ir įtraukių galimybių dalyvauti solidarumo veikloje, kuria skatinami teigiami visuomenės pokyčiai Europoje ir užsienyje, kartu gerinant ir tinkamai patvirtinant jų gebėjimus asmeninio, edukacinio, socialinio, kultūrinio, pilietinio ir profesinio tobulėjimo srityje, taip pat sudarant geresnes sąlygas jiems nuolat dalyvauti kaip aktyviems piliečiams, įsidarbinti ir patekti į darbo rinką. [64 pakeit.]

2a.  Dalyvių ir dalyvaujančių organizacijų teikiama grįžtamoji informacija taip pat apima Programos tikslų įgyvendinimo vertinimą. [65 pakeit.]

3.  Programos tikslų siekiama tokiomis kryptimis įgyvendinamais veiksmais:

a)  jaunuolių dalyvavimas solidarumo veikloje sprendžiant visuomenės uždavinius, kaip nurodyta 6 straipsnyje, ir pastangos pasiekti darnaus vystymosi tikslus; [66 pakeit.]

b)  jaunuolių ir patirtį turinčių asmenų dalyvavimas vykdant su humanitarine pagalba susijusioje solidarumo veikloje (Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpusas), kaip nurodyta 10 straipsnyje, ir dalyvavimas Sąjungoje ir už jos ribų įgyvendinant veiksmus, kuriais siekiama didinti priimančiųjų organizacijų gebėjimus teikti humanitarinę pagalbą trečiosiose valstybėse, kaip nurodyta 11 straipsnyje. [67 pakeit.]

3a.   Veiklos tikslai ir atitinkami veiksmų, kurie turi būti įgyvendinami vykdant veiklą pagal šio straipsnio 3 dalyje nurodytas kryptis, politiniai prioritetai išsamiai nustatomi metinėse darbo programose, kurios turi būti nustatytos pagal 18 straipsnį. [68 pakeit.]

II SKYRIUS

EUROPOS SOLIDARUMO KORPUSO VEIKSMAI

4 straipsnis

Europos solidarumo korpuso veiksmai

1.  3 straipsnyje nurodytų Programos tikslų siekiama šių rūšių veiksmais:

a)  savanoriška veikla, kaip nurodyta 7 ir 11 straipsniuose;

b)  stažuotės ir darbas, kaip nurodyta 8 straipsnyje, kurie turi būti aukštos kokybės; [69 pakeit.]

c)  solidarumo projektais, kaip nurodyta 9 straipsnyje;

d)  tinklų kūrimo veikla, kaip nurodyta 5 straipsnyje;

e)  kokybės ir paramos priemonėmis, kaip nurodyta 5 straipsnyje.

2.  Programa remiama solidarumo veikla, aiškiai turinti Europos pridėtinę vertę, pavyzdžiui:

a)  dėl tarpvalstybinio pobūdžio, visų pirma susijusio su judumu mokymosi tikslais ir bendradarbiavimu;

b)  dėl galimo papildomumo su kitomis programomis ir politikos priemonėmis vietos, regioniniu, nacionaliniu, Sąjungos ir tarptautiniu lygmeniu;

c)  dėl europinės dimensijos, susijusios su tokios solidarumo veiklos temomis, tikslais, taikomais metodais, laukiamais rezultatais ir kitais aspektais;

d)  dėl taikomo principo įtraukumo ir faktinių galimybių įtraukti jaunuolius iš įvairios aplinkos, įskaitant neįgalius jaunuolius; [70 pakeit.]

e)  dėl veiksmingo Sąjungos skaidrumo ir pripažinimo užtikrinimo priemonių naudojimo.

2a.   Į metines darbo programas, priimamas pagal 18 straipsnį, įtraukiamas veiklos, kuri gali būti žalinga dalyviams, naudos gavėjams ir visuomenei arba netinkama dalyviams, kuri neatliekama pagal Programą arba kuriai vykdyti reikalingas specialus mokymas, asmens patikrinimai ar kitos priemonės, sąrašas. [71 pakeit.]

3.  Solidarumo veikla įgyvendinama laikantis konkrečių reikalavimų, nustatytų kiekvienai pagal programą vykdomai veiklos rūšiai, kaip nurodyta 5, 7, 8, 9 ir 11 straipsniuose, taip pat atsižvelgiant į atitinkamas dalyvaujančiose šalyse taikomas reguliavimo sistemas.

4.  Nuorodos į Europos savanorių tarnybą Sąjungos teisės aktuose suprantamos kaip apimančios savanorišką veiklą pagal Reglamentą (ES) Nr. 1288/2013 ir šį reglamentą.

5 straipsnis

Bendri abiem kryptims veiksmai

1.  4 straipsnio 1 dalies d punkte nurodyta tinklų kūrimo veikla siekiama:

a)  stiprinti dalyvaujančių organizacijų gebėjimus pasiūlyti kokybiškų, lengvai prieinamų ir tinkamai finansuojamų projektų vis didesniam Europos solidarumo korpuso dalyvių skaičiui; [72 pakeit.]

b)  pritraukti naujų dalyvių – tiek jaunuolių, tiek vykdant ES pagalbos savanorių iniciatyvą tam tikrą patirtį įgijusių asmenų ir dalyvaujančių organizacijų; [73 pakeit.]

ba)  sudaryti geresnes galimybes neįgaliesiems dalyvauti visų rūšių siūlomoje veikloje; [74 pakeit.]

c)  suteikti galimybių teikti atsiliepimus apie solidarumo veiklą, taip pat skatinti Programą kaip jos ambasadoriams ir [75 pakeit.]

d)  tokia veikla prisidėti prie keitimosi patirtimi Europos solidarumo korpuse dalyvaujančių asmenų ir subjektų bendrumo jausmo stiprinimo ir taip prisidėti prie jo platesnio teigiamo poveikio.

2.  4 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytos kokybės ir paramos priemonės apima:

a)  priemones, kuriomis siekiama užtikrinti savanoriškos veiklos, stažuočių ar darbo vietų kokybę, įskaitant mokymą, kalbinę paramą, papildomą draudimą, paramą prieš solidarumo veiklą ar jai pasibaigus, taip pat platesnį Youthpass, kuriuo nustatomi ir apibūdinami įgyti gebėjimai, naudojimą solidarumo veikloje dalyvaujantiems asmenims ir gebėjimų stiprinimą ir administracinę paramą dalyvaujančioms organizacijoms;

aa)  priemones, skirtas solidarumo veiklos naudos gavėjams apsaugoti, įskaitant dalyvių, vykdančių solidarumo veiklą pažeidžiamų asmenų, įskaitant vaikus, grupių labui, tikslinius mokymus ir su vaikais dirbančių dalyvių asmens reputacijos patikrinimus; [76 pakeit.]

ab)   priemones, kuriomis siekiama skatinti socialinę įtrauktį ir vienodas galimybes, visų pirma jaunuolių, turinčių mažiau galimybių, dalyvavimui, pvz., deramų formų solidarumo veiklą ir individualiai pritaikytas orientavimo priemones; [77 pakeit.]

ac)  priemones, kuriomis siekiama užtikrinti gebėjimų stiprinimą ir administracinę paramą dalyvaujančioms organizacijoms; [78 pakeit.]

b)  subjektų, norinčių tapti solidarumo veiklos teikėjais Europos solidarumo korpusui, kokybės ženklo ženklų sukūrimą ir palaikymą; [79 pakeit.]

c)  Europos solidarumo korpuso išteklių centrų veiklą siekiant remti ir gerinti Europos solidarumo korpuso veiksmų įgyvendinimo kokybę ir jų rezultatų patvirtinimą;

d)  prieinamo Europos solidarumo korpuso portalo bent visomis oficialiosiomis Sąjungos kalbomis ir kitų svarbių internetinių paslaugų, būtinų pagalbinių IT sistemų ir internetinių priemonių, kurios turi laikytis Direktyvoje (ES) 2016/2102 nustatytų prieinamumo reikalavimų, sukūrimą, palaikymą ir naujinimą; [80 pakeit.]

da)   priemones, kuriomis socialinės įmonės skatinamos remti Programos veiklą arba leisti darbuotojams patiems dalyvauti savanoriškoje veikloje pagal Programą; [81 pakeit.]

db)   aiškios ir išsamios dalyviams ir dalyvaujančioms organizacijoms skirtos procedūros, kurioje nustatomi visi solidarumo veiklos etapai ir terminai, parengimą. [82 pakeit.]

III SKYRIUS

JAUNUOLIŲ DALYVAVIMAS SOLIDARUMO VEIKLOJE SPRENDŽIANT VISUOMENĖS UŽDAVINIUS

6 straipsnis

Tikslas ir veiksmų rūšys

1.  Pagal jaunuolių dalyvavimo solidarumo veikloje sprendžiant visuomenės uždavinius kryptį įgyvendinamais veiksmais visų pirma siekiama padėti stiprinti sanglaudą, solidarumą, pilietiškumą ir demokratiją Sąjungoje ir už jos ribų, kartu sprendžiant visuomenės uždavinius, ypač stengiantis skatinti socialinę įtrauktį ir lygias galimybes. [83 pakeit.]

2.  Remiama 4 straipsnio 1 dalies a, b, c, d ir e punktuose nurodyta šios krypties veikla tokiomis formomis:

a)  savanoriška veikla, kaip nurodyta 7 straipsnyje;

b)  stažuotės ir darbas, kaip nurodyta 8 straipsnyje, kurie turi būti aukštos kokybės; [84 pakeit.]

c)  solidarumo projektai, kaip nurodyta 9 straipsnyje;

d)  šioje veikloje dalyvaujančių asmenų ir organizacijų tinklų kūrimo veikla pagal 5 straipsnį;

e)  kokybės ir paramos priemonės pagal 5 straipsnį.

7 straipsnis

savanoriška veikla solidarumo veikloje

1.  4 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyta savanoriška veikla apima svarų švietimo ir mokymosi dėmenį ir mokymo dėmenį, bet prie atitinkamos veiklos pritaikytą mokymą internetu ir ne internetu, kuris turi vykti prieš veiklai prasidedant ir jai vykstant, ja siekiama aiškaus poveikio nustatytiems bendruomenės poreikiams, ji nepakeičia stažuočių ar darbo, nėra prilyginama įdarbinimui ir yra grindžiama raštišku savanoriškos veiklos susitarimu, sudarytu pagal susijusios valstybės narės teisės aktus. Tokiu susitarimu užtikrinama tinkama teisinė, socialinė ir finansinė dalyvio apsauga. [85 pakeit.]

2.  Savanoriška veikla gali vykti paprastai vyksta kitoje nei dalyvio gyvenamoji šalis šalyje (kitoje valstybėje) arba. Savanoriška veikla gali vykti dalyvio gyvenamojoje šalyje (šalies viduje), tačiau joje gali dalyvauti tik mažiau galimybių turintys jaunuoliai ir joje taip pat dalyvauja dalyviai, gyvenantys šalyje, kuri nėra šalis, kurioje vyksta savanoriška veikla. [86 pakeit.]

8 straipsnis

Stažuotės ir darbas

1.  4 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyta Stažuotė yra mokama ir grindžiama raštiška stažuotės sutartimi, kuri yra sudaroma stažuotės pradžioje ir atitinka atitinkamais atvejais taikomą dalyvaujančios šalies, kurioje vyksta stažuotė, reguliavimo sistemą ir kurioje. Stažuotės sutartyje nurodomi mokymosi tikslai, darbo sąlygos, stažuotės trukmė, atlyginimas dalyviui bei šalių teisės ir pareigos, joje atsižvelgiama į stažuočių kokybės sistemos principus (2014/C 88/01). Stažuotės neturi pakeisti darbo. [87 pakeit.]

2.  4 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytas darbas grindžiamas Darbas grindžiamas rašytine darbo sutartimi, atitinkančia dalyvaujančios kurioje laikomasi visų šalies, kurioje įdarbinama, nacionalinę reguliavimo sistemą nacionalinės teisės aktuose ir (arba) taikomose kolektyvinėse sutartyse nustatytų įdarbinimo nuostatų ir sąlygų. Jei darbo sutarties trukmė viršija 12 dvylika mėnesių, finansinė parama darbą siūlančioms dalyvaujančioms organizacijoms neviršija 12 dvylikos mėnesių. [88 pakeit.]

3.  Stažuotės ir darbas apima aiškų švietimo ir mokymosi dėmenį prieš solidarumo veiklą ir mokymo dėmenį jos metu, siekiant padėti dalyviui įgyti atitinkamos patirties, norint ugdyti asmeniniam, mokymosi, socialiniam, pilietiniam ir profesiniam tobulėjimui naudingas kompetencijas. [89 pakeit.]

4.  Stažuotės ir darbas gali vykti paprastai vyksta kitoje nei dalyvio gyvenamoji šalis šalyje (kitoje valstybėje) arba. Stažuotės ir darbas gali vykti dalyvio gyvenamojoje šalyje (šalies viduje), tačiau joje gali dalyvauti tik mažiau galimybių turintys jaunuoliai ir joje taip pat dalyvauja dalyviai, gyvenantys šalyje, kuri nėra šalis, kurioje vyksta savanoriška veikla. [90 pakeit.]

4a.   Skiriamas tinkamas biudžetas tinkamų sąlygų užtikrinimui, kuris neįgaliesiems suteikia galimybę veiksmingai dalyvauti vienodomis sąlygomis su kitais, finansuoti pagal JT neįgaliųjų teisių konvencijos 27 straipsnį ir Direktyvą 2000/78/EB(26). [91 pakeit.]

9 straipsnis

Solidarumo projektai

4 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytas solidarumo projektas nepakeičia stažuočių ir (arba) darbo.

IV SKYRIUS

EUROPOS SAVANORIŠKOS HUMANITARINĖS PAGALBOS KORPUSAS

10 straipsnis

Tikslas ir veiksmų rūšys

1.  Pagal Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpuso kryptį įgyvendinamais veiksmais visų pirma siekiama padėti teikti poreikiais grindžiamą humanitarinę pagalbą, kuria siekiama išsaugoti gyvybę, užkirsti kelią žmonių kančioms ir jas palengvinti, išlaikyti žmogaus orumą įvykus gaivalinėms ar žmogaus sukeltoms nelaimėms ir stiprinti pažeidžiamų, nestabilių ar nuo nelaimės gaivalinių ar žmogaus sukeltų nelaimių nukentėjusių bendruomenių gebėjimus ir atsparumą ir palengvinti perėjimą nuo humanitarinės pagalbos prie ilgalaikio tvaraus ir įtraukaus vystymosi. [92 pakeit.]

2.  Veiksmai pagal šį skyrių vykdomi vadovaujantis Europos konsensusu dėl humanitarinės pagalbos ir laikantis pagrindinių humanitarinės pagalbos principų – humaniškumo, neutralumo, nešališkumo ir nepriklausomumo, kartu patvirtinant Sąjungos įsipareigojimą laikytis poreikiais grindžiamo požiūrio, nediskriminuojant nukentėjusių gyventojų grupių ir asmenų tokiose grupėse bei paisant tarptautinės teisės. [93 pakeit.]

2a.  Sąjungos humanitarinė pagalba teikiama tais atvejais, kai gali būti taikomos kitos priemonės, susijusios su vystomuoju bendradarbiavimu, krizių valdymu ir civiline sauga. Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpusas vykdo veiklą laikydamasis suderinamumo bei papildomumo reikalavimų ir vengia dubliavimosi su atitinkamų krypčių Sąjungos politika ir priemonėmis, visų pirma su Sąjungos humanitarinės pagalbos politika, vystomojo bendradarbiavimo politika ir Sąjungos civilinės saugos mechanizmu. [94 pakeit.]

2b.  Skatinant suderintą tarptautinį reagavimą į humanitarines krizes, veiksmai pagal šį skyrių vykdomi derinant juos su veiksmais, kuriuos koordinuoja Jungtinių Tautų Humanitarinių reikalų koordinavimo biuras. [95 pakeit.]

2c.  Europos humanitarinės pagalbos korpusas padeda stiprinti Sąjungos humanitarinės pagalbos lyčių aspektą, skatindamas tinkamą humanitarinę pagalbą, teikiamą atsižvelgiant į specialius moterų poreikius. Ypatingas dėmesys skiriamas bendradarbiavimui su moterų grupėmis ir tinklais, kad moterys būtų skatinamos dalyvauti ir imtis vadovaujančio vaidmens humanitarinės pagalbos srityje ir kad būtų pasinaudota jų gebėjimais ir patirtimi siekiant prisidėti prie atkūrimo, taikos kūrimo, nelaimių rizikos mažinimo ir nuo nelaimės nukentėjusių bendruomenių atsparumo didinimo veiksmų. [96 pakeit.]

2d.  Konkrečios dislokavimo sąlygos, įskaitant teises ir pareigas, dislokavimo trukmę bei vietą ir vykdytinas užduotis, nustatomos, glaudžiai konsultuojantis su priimančiosiomis organizacijomis, sutartyje, kurią sudaro siunčiančioji organizacija ir Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpusas. [97 pakeit.]

3.  Remiama 4 straipsnio 1 dalies a, d ir e punktuose nurodyta šios krypties veikla tokiomis formomis:

a)  savanoriška veikla, kaip nurodyta 11 straipsnyje;

aa)   solidarumo projektai; [98 pakeit.]

b)  šioje veikloje dalyvaujančių asmenų ir organizacijų tinklų kūrimo veikla pagal 5 straipsnį;

c)  kokybės ir paramos priemonės pagal 5 straipsnį, ypatingą dėmesį skiriant dalyvių saugai ir saugumui užtikrinti skirtoms priemonėms.

3a.   Remiantis iš anksto atliktu poreikių trečiosiose šalyse vertinimu, šiuo reglamentu remiami veiksmai, kurių tikslas – didinti gebėjimus teikti humanitarinę pagalbą, siekiant didinti pasirengimą vietoje, gerinti reagavimą į humanitarines krizes ir užtikrinti, kad savanorių darbas turėtų veiksmingą ir tvarų poveikį vietoje, įskaitant:

a)  su gaivalinėmis nelaimėmis susijusios rizikos valdymą, pasirengimą joms ir reagavimą į jas, ugdomąjį vadovavimą, savanorių valdymo ir kitų svarbių sričių mokymą, skirtą priimančiųjų organizacijų darbuotojams ir savanoriams;

b)  keitimąsi geriausia praktika, techninę pagalbą, porines programas ir personalo bei savanorių mainus, tinklų kūrimą ir kitus susijusius veiksmus. [99 pakeit.]

3b.   Komisija tvarko, prižiūri ir atnaujina ES pagalbos savanorių duomenų bazę, reglamentuoja prieigą prie jos ir jos naudojimą, be kita ko, kiek tai susiję su ES pagalbos savanorių prieinamumu ir tinkamumu, taip sudarydama sąlygas grįžtantiems savanoriams toliau dalyvauti. Asmens duomenys, surinkti toje duomenų bazėje arba jos tikslais, tvarkomi atitinkamais atvejais laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679(27) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1725(28); [100 pakeit.]

11 straipsnis

Savanoriška veikla humanitarinės pagalbos operacijoms remti

1.  4 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyta savanoriška veikla humanitarinės pagalbos operacijoms remti apima mokymosi Savanoriška veikla humanitarinės pagalbos operacijoms remti apima tinkamą mokymąsi ir mokymą, taip pat ir vykstantį prieš paskyrimą į veiklos vietą, susijusį su projektais, kuriuose dalyvaus nauji savanoriai, tinkamai atsižvelgiant į 10 straipsnio 2 dalyje nurodytus humanitarinės pagalbos principus ir mokymo dėmenį principą „nepakenk“, bet nepakeičia stažuočių ar darbo ir grindžiama raštišku savanoriškos veiklos susitarimu. [101 pakeit.]

1a.   ES pagalbos savanorių iniciatyva skatinamas vietos savanorių iš trečiųjų šalių dalyvavimas. [102 pakeit.]

2.  Savanoriška veikla pagal šią kryptį gali būti vykdoma tik trečiosiose valstybėse,: [103 pakeit.]

a)  kuriose vykdoma humanitarinės pagalbos veikla ir operacijos ir

b)  kuriose tuo metu nevyksta nuolatinių tarptautinių ar netarptautinių ginkluotų konfliktų.

2a.  Remiantis siunčiančiųjų ir priimančiųjų organizacijų ir kitų atitinkamų subjektų iš anksto atliktu poreikių trečiosiose šalyse vertinimu, Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpusas remia veiksmus, kuriais siekiama:

a)  didinti priimančiųjų organizacijų trečiosiose šalyse gebėjimus teikti humanitarinę pagalbą, siekiant didinti pasirengimą vietoje ir reaguoti į humanitarines krizes, taip pat užtikrinti veiksmingą ir tvarų Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpuso veiklos vietoje poveikį, tuo tikslu vykdant nelaimės rizikos valdymo, pasirengimo nelaimei ir reagavimo į ją veiklą, perėjimą nuo humanitarinės pagalbos teikimo prie tvaraus vietos lygmens vystymosi, vykdant ugdomąjį vadovavimą ir mokymą savanorių valdymo srityje;

b)  keistis geriausia patirtimi, teikti techninę pagalbą, vykdyti porines programas ir keistis darbuotojais ir savanoriais. [104 pakeit.]

2b.   Pirmenybė teikiama rizikos, susijusios su savanorių sauga ir saugumu, lygiui įvertinti, ypač tose šalyse ar vietovėse, kurios laikomos nestabiliomis, arba kai esama tiesioginės rizikos. [105 pakeit.]

2c.   Informavimo apie Europos solidarumo korpusą kampanijos turi būti visų pirma rengiamos Sąjungos teritorijoje, kai jos susijusios su ES pagalbos savanorių iniciatyva, ir jose daugiausia dėmesio turi būti skiriama savanorių ir humanitarinės pagalbos darbuotojų darbui pagal humanitarinės pagalbos principus – žmoniškumo, nepriklausomumo, neutralumo ir nešališkumo, kuriais grindžiama jų veikla. [106 pakeit.]

2d.   Savanoriška veikla turi atitikti tikruosius priimančiųjų organizacijų vietos lygmeniu nustatytus poreikius ir spragas. [107 pakeit.]

11a straipsnis

Savanorių kandidatų nustatymas ir atranka

1.   Komisija, remdamasi iš anksto atliktu poreikių trečiosiose šalyse vertinimu, bendradarbiaudama su nacionalinėmis agentūromis ir priimančiosiomis organizacijomis, nustato ir atrenka savanorius kandidatus mokymo tikslais.

2.   Savanoriai kandidatai nustatomi ir atrenkami pagal 14 straipsnį, laikantis nediskriminavimo, lyčių lygybės ir lygių galimybių principų.

3.   2 ir 15 straipsniuose nurodytos amžiaus ribos netaikomos savanoriškos veiklos humanitarinės pagalbos operacijoms pagal šį straipsnį remti atveju. [108 pakeit.]

11b straipsnis

Savanorių kandidatų mokymas

1.   Remdamasi esamomis programomis ir procedūromis, Komisija parengia mokymo programą, pagal kurią savanoriai kandidatai ruošiami humanitarinės pagalbos veiklai remti ir jai papildyti.

2.   Savanoriai kandidatai, nustatyti ir atrinkti pagal paraiškų teikimo procedūrą, turi teisę dalyvauti mokymo programoje, kurią įgyvendina kvalifikuotos organizacijos. Individualus mokymo, kuris būtinas kiekvienam savanoriui kandidatui, pobūdis ir turinys nustatomi pasikonsultavus su patvirtinta priimančiąja organizacija, remiantis poreikiais ir atsižvelgiant į savanorio kandidato ankstesnę patirtį ir planuojamą savanoriškos veiklos atlikimo vietą.

3.   Į mokymo programą įtraukiamas savanorių kandidatų pasirengimo būti komandiruotiems siekiant remti ir papildyti humanitarinės pagalbos veiklą trečiosiose šalyse ir patenkinti vietos poreikius vertinimas. [109 pakeit.]

V SKYRIUS

FINANSINĖS NUOSTATOS

12 straipsnis

Biudžetas

1.  Programos įgyvendinimo 2021–2027 m. finansinis paketas yra 1 112 988 000 EUR 2018 m. kainomis [1260 000 000 EUR dabartinėmis kainomis]. [110 pakeit.]

2.  1 dalyje nurodyta suma gali būti panaudota teikiant Programai įgyvendinti skirtą techninę ir administracinę paramą, kaip antai parengiamąją, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veiklą, įskaitant institucines informacinių technologijų sistemas. Tinkama biudžeto suma taip pat skiriama gerosios patirties mainams tarp valstybių narių ir jaunimo tinklų plėtrai. [111 pakeit.]

2a.   Komisija pagal 29 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas šis reglamentas, kad būtų galima lanksčiai pritaikyti 12a straipsnyje nurodytą orientacinį biudžeto paskirstymą pagal veiklą. Pagal šį straipsnį priimti deleguotieji aktai atspindi naujus politinius prioritetus koreguojant paskirstymą ir neviršijant didžiausios 20 proc. ribos. [112 pakeit.]

3.  Nedarant poveikio Finansiniam reglamentui, veiksmų, susijusių su projektais, įtrauktais į pirmąją darbo programą, išlaidos gali būti tinkamos finansuoti nuo 2021 m. sausio 1 d.

4.  Pagal pasidalijamojo valdymo principą valstybėms narėms skirti ištekliai valstybių narių prašymu gali būti perskirti Programai. Komisija tuos išteklius naudoja tiesiogiai pagal Finansinio reglamento [62 straipsnio 1 dalies a punktą] arba netiesiogiai pagal [to paties straipsnio c punktą]. Kai įmanoma, tie ištekliai panaudojami atitinkamos valstybės narės labui.

12a straipsnis

Pagal 7, 8, 9 ir 11 straipsnius vykdomai veiklai skirto biudžeto paskirstymas

Pagal 7, 8, 9 ir 11 straipsnius vykdomai veiklai skirto biudžeto orientacinis paskirstymas yra toks:

a)  savanoriškai veiklai vykdant solidarumo veiklą ir solidarumo projektus, kaip nurodyta 7 ir 9 straipsniuose: 86 %;

b)  stažuotėms ir darbui, kaip nurodyta 8 straipsnyje: 8 % ir

c)  savanoriškai veiklai humanitarinės pagalbos operacijoms remti, kaip nurodyta 11 straipsnyje: 6 %. [113 pakeit.]

13 straipsnis

ES finansavimo formos ir įgyvendinimo metodai

1.  Programa įgyvendinama nuosekliai taikant tiesioginio valdymo principą, laikantis Finansinio reglamento, ir kartu su Finansinio reglamento [62 straipsnio 1 dalies c punkte] nurodytomis įstaigomis, taikant netiesioginio valdymo principą.

2.  Pagal Programą gali būti teikiamas bet kurios Finansiniame reglamente nustatytos formos finansavimas, visų pirma dotacijos, apdovanojimai ir viešieji pirkimai. Siekiant supaprastinti reikalavimus naudos gavėjams, kuo labiau turėtų būti naudojamos fiksuotosios sumos, vieneto įkainiai ir finansavimas taikant fiksuotąją normą. [114 pakeit.]

3.  Įnašai į savidraudos mechanizmą gali apimti riziką, susijusią su gavėjų mokėtinų lėšų susigrąžinimu, ir yra laikomi pakankama garantija pagal Finansinį reglamentą. Taikomos Reglamento XXX [po Reglamento dėl garantijų fondo priimto teisės akto] [X straipsnio] nuostatos.]

4.  Tiek tiesioginio, tiek netiesioginio valdymo atrankos tikslais vertinimo komitetą gali sudaryti išorės ekspertai.

VI SKYRIUS

DALYVAVIMAS EUROPOS SOLIDARUMO KORPUSO VEIKLOJE

14 straipsnis

Dalyvaujančios šalys

1.  5, 7, 8, 9 ir 11 straipsniuose nurodytose savanoriškos veiklos, stažuočių, darbo, solidarumo projektų, tinklų kūrimo ir kokybės bei paramos priemonių veiklose gali dalyvauti valstybės narės ir užjūrio šalys bei teritorijos.

2.  5 ir 7 straipsniuose nurodytose savanoriškos veiklos, tinklų kūrimo ir kokybės bei paramos priemonių veiklose taip pat gali dalyvauti:

a)  Europos laisvosios prekybos asociacijos narės, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės, Europos ekonominės erdvės susitarime nustatytomis sąlygomis;

b)  stojančiosios šalys, kandidatės ir potencialios kandidatės pagal tų šalių dalyvavimo Sąjungos programose bendruosius principus ir sąlygas, nustatytus atitinkamuose bendruosiuose susitarimuose ir Asociacijos tarybos sprendimuose arba panašiuose susitarimuose, ir Sąjungos ir tų šalių susitarimuose nustatytomis konkrečiomis sąlygomis;

c)  šalys, kurioms taikoma Europos kaimynystės politika, pagal tų šalių dalyvavimo Sąjungos programose bendruosius principus ir sąlygas, nustatytus atitinkamuose bendruosiuose susitarimuose ir Asociacijos tarybos sprendimuose arba panašiuose susitarimuose, ir Sąjungos ir tų šalių susitarimuose nustatytomis konkrečiomis sąlygomis;

d)  kitos trečiosios valstybės, konkrečiame susitarime dėl trečiosios valstybės dalyvavimo bet kurioje Sąjungos programoje nustatytomis sąlygomis, jeigu susitarimu:

–  užtikrinama sąžininga Sąjungos programose dalyvaujančios trečiosios valstybės įnašų ir gaunamos naudos pusiausvyra;

–  nustatomos dalyvavimo programose sąlygos, įskaitant finansinių įnašų į atskiras programas ir jų administracinių išlaidų apskaičiavimą. Pagal Finansinio reglamento [21 straipsnio 5 dalį] šie įnašai sudaro asignuotąsias pajamas;

–  trečiajai valstybei nesuteikiami sprendimų priėmimo įgaliojimai Programos atžvilgiu;

–  garantuojamos Sąjungos teisės užtikrinti patikimą finansų valdymą ir apsaugoti savo finansinius interesus.

3.  2 dalyje nurodytos šalys visapusiškai Programoje dalyvauja tiek, kiek jos vykdo visas šiuo reglamentu valstybėms narėms nustatytas pareigas.

3a.   Trečiųjų šalių skiriami ir numatomi finansiniai įnašai į Programą, kai tik gaunama pakankamai informacijos, pateikiami abiem biudžeto valdymo institucijoms kaip metinės arba tarpinės programos įgyvendinimo ataskaitos dalis. [115 pakeit.]

4.  5 ir 7 straipsniuose nurodytuose savanoriškos veiklos ir tinklų kūrimo veiksmuose gali dalyvauti bet kuri trečioji valstybė, kuri nėra susijusi su Programa, visų pirma kaimyninės valstybės.

15 straipsnis

Asmenų dalyvavimas

1.   17–30 metų jaunuoliai, norintys dalyvauti Europos solidarumo korpuso veikloje, registruojasi Europos solidarumo korpuso portale. Tačiau pradėdamas savanoriauti, stažuotis, dirbti ar dalyvauti solidarumo projekte jaunuolis turi būti ne jaunesnis nei 18 metų ir ne vyresnis nei 30 metų.

1a.  Į kitą šalį persikeliantiems dalyviams užtikrinama visapusiška sveikatos priežiūra (ne tik skubioji), kurią jie gauna valstybėje narėje, kurioje gyvena. Sveikatos priežiūra užtikrinama teikiant viešąsias sveikatos priežiūros paslaugas valstybėje narėje, kurioje vykdoma veikla, arba, jeigu tokios paslaugos neteikiamos arba jos aiškiai neatitinka valstybės narės, kurioje jie gyvena, kokybės standartų, teikiant privačiąsias paslaugas valstybėje narėje, kurioje vykdoma veikla. [116 pakeit.]

1b.  Įgyvendindamos šį reglamentą, Komisija, valstybės narės ir kitos dalyvaujančios šalys skatina socialinę įtrauktį ir vienodas prieigos sąlygas, taip pat ir mažiau galimybių turinčių jaunuolių dalyvavimą. [117 pakeit.]

16 straipsnis

Dalyvaujančios organizacijos

1.  Europos solidarumo korpuso veikloje gali dalyvauti bet koks viešasis ar privatusis pelno nesiekiantis ar jo siekiantis subjektas ir tarptautinės organizacijos, gavusios įskaitant jaunimo organizacijas, religines įstaigas, labdaros asociacijas, pasaulietines humanistines organizacijas, NVO ir kitus pilietinės visuomenės dalyvius, jeigu jie vykdo solidarumo veiklą, turi juridinio asmens statusą pagal šalies, kurioje jie registruoti, teisės aktus ir yra gavę Europos solidarumo korpuso kokybės ženklą. Kokybės ženklas patvirtina, kad veikla gali atitikti 3 straipsnyje nustatytus tikslus ir 4 straipsnyje numatytus veiksmus. [118 pakeit.]

2.  Subjekto, norinčio tapti Europos solidarumo korpuso programoje dalyvaujančia organizacija, paraišką vertina kompetentinga Europos solidarumo korpuso programą įgyvendinanti institucija, remdamasi vienodo požiūrio principu ir šiais principais: lygių galimybių ir nediskriminavimo; darbo pakeitimo išvengimo neapmokamo darbo vengimo; kokybiškos, lengvai prieinamos, įtraukios veiklos, kuri turi aiškią pridėtinę vertę nustatytiems bendruomenės poreikiams ir apima mokymosi dėmenį, ypatingą dėmesį teikiant asmeniniam, socialiniam bei švietimo ir profesiniam tobulėjimui; tinkamos mokymo, darbo ir savanoriškos veiklos tvarkos; saugios ir derama aplinkos ir sąlygų ir pelno nesiekimo principo laikantis Finansinio reglamento. Pirmiau išvardytais principais nustatoma, ar veikla atitinka Europos solidarumo korpuso programos reikalavimus ir tikslus. Kokybės ženklas suteikiamas tik toms organizacijoms, kurios įsipareigoja laikytis šių principų. [119 pakeit.]

3.  Atlikus vertinimą subjektui gali būti išduotas Europos solidarumo korpuso kokybės ženklas. Konkretūs reikalavimai, kuriuos reikia įvykdyti norint gauti kokybės ženklą, yra skirtingi atsižvelgiant į solidarumo veiklos rūšį ir subjekto funkcijos. Išduotas kokybės ženklas reguliariai vertinamas iš naujo ir gali būti atšauktas, jeigu ženklas yra naudojamas netinkamai arba nesilaikoma 2 dalyje išdėstytų principų ir sąlygų, jis yra atšaukiamas. Bet kuris subjektas, iš esmės keičiantis savo veiklą, apie tai praneša kompetentingai įgyvendinančiajai institucijai, kad ši iš naujo atliktų vertinimą. [120 pakeit.]

4.  Bet kokiam subjektui, gavusiam Europos solidarumo korpuso kokybės ženklą, turi būti suteikta galimybė prisijungti prie Europos solidarumo korpuso portalo priimančiojo subjekto arba paramą teikiančio subjekto funkcijai arba abiem funkcijoms vykdyti ir teikti solidarumo veiklos pasiūlymus registruotiems kandidatams.

4a.  Dalyvaujančios organizacijos, kurioms suteiktas kokybės ženklas, turi prieigą prie platformos, kuri skirta nesudėtingai tinkamų pareiškėjų paieškai, siekiant užtikrinti, kad procesas, vykdomas norinti dalyvauti solidarumo veikloje, būtų paprastesnis tiek dalyviams, tiek dalyvaujančioms organizacijoms. [121 pakeit.]

4b.  Dalyvaujančios organizacijos sudaro geresnes galimybes populiarinti Programą, siūlydamos buvusiems dalyviams galimybę per tinklą dalytis savo patirtimi ir atlikti ambasadorių vaidmenį kitai galimai Programos dalyvių kartai. [122 pakeit.]

5.  Europos solidarumo korpuso kokybės ženklas savaime nereiškia, kad bus skirtas finansavimas pagal Europos solidarumo korpuso programą.

5a.  Dalyvaujančios organizacijos atlieka kelias funkcijas pagal Europos solidarumo korpuso programą. Atlikdamos priimančiojo subjekto funkciją, jos vykdo veiklą, susijusią su pasiūlymų dalyvauti solidarumo veikloje teikimu registruotiems dalyviams, dalyvių atranka ir priėmimu, įskaitant veiklos organizavimą ir, atitinkamai, vadovavimą, paramos dalyviams visais solidarumo veiklos etapais, saugios ir tinkamos darbo aplinkos dalyviams ir grįžtamosios informacijos dalyviui įvykdžius veiklą teikimą. Kaip remiančiosios organizacijos jos atlieka veiklą, susijusią su dalyvių siuntimu, rengimu ir parama jiems prieš išvykstant, solidarumo veiklos metu ir tokiai veiklai pasibaigus, įskaitant dalyvių mokymą ir pagalbą, jiems užmezgant ryšius su vietos organizacijoms, pasibaigus veiklai. Remiančiosios organizacijos taip pat gali teikti administracinę ir logistinę paramą solidarumo projektų dalyviams. [123 pakeit.]

6.  Finansavimas dalyvaujančios organizacijos siūlomai solidarumo veiklai ir su ja susijusioms kokybės ir paramos priemonėms gali būti skiriamas pagal Europos solidarumo korpuso programą arba iš kitų finansavimo šaltinių, nepriklausančių Sąjungos biudžetui.

7.  11 straipsnyje nurodytos veiklos srityje dalyvaujančios organizacijos pirmenybę teikia savanorių saugai ir saugumui.

17 straipsnis

Galimybė gauti Europos solidarumo korpuso programos finansavimą

Bet koks dalyvaujančioje šalyje įsteigtas viešasis ar privatusis subjektas ir tarptautinės organizacijos gali teikti paraišką finansavimui gauti pagal Europos solidarumo korpuso programą. 7, 8 ir 11 straipsniuose nurodytos veiklos atveju dalyvaujanti organizacija įgyja kokybės ženklą kaip būtinąją sąlygą finansavimui gauti pagal Europos solidarumo korpuso programą. Įgyvendinant 9 straipsnyje nurodytus solidarumo projektus fiziniai asmenys taip pat gali teikti paraiškas dėl finansavimo neoficialių Europos solidarumo korpuso dalyvių grupių vardu. Paprastai prašymai skirti dotaciją teikiami šalies, kurioje yra įsisteigusi organizacija, nacionalinei agentūrai. Prašymai skirti dotaciją veiklai, kurią vykdo Europos lygmens ar tarptautinės organizacijos, savanorių komandų veiklai Europos lygmeniu nustatytose prioritetinėse srityse ir veiklai, kuria remiamos humanitarinės pagalbos operacijos trečiosiose šalyse, pateikiami EACEA. [124 pakeit.]

VII SKYRIUS

PROGRAMAVIMAS, STEBĖSENA IR VERTINIMAS

18 straipsnis

Metinė darbo programa [125 pakeit.]

Antriniai politiniai pasirinkimai ir prioritetai, įskaitant informaciją apie konkrečius veiksmus, nurodytus 4–11 straipsniuose, kasmet nustatomi darbo programoje, kaip nurodyta Finansinio reglamento [110] straipsnyje. Metinėje darbo programoje taip pat pateikiama išsami informacija apie Programos įgyvendinimą. Be to, darbo programoje nurodomos skirtingiems veiksmams skirtos sumos ir lėšų, skirtų nacionalinių agentūrų valdytinai veiklai įgyvendinti, paskirstymas valstybėms narėms ir Programos asocijuotosioms trečiosioms šalims. Komisijai pagal 29 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus siekiant papildyti šį reglamentą priimant metines darbo programas. [126 pakeit.]

Programa įgyvendinama vykdant Finansinio reglamento 110 straipsnyje nurodytas darbo programas. Be to, darbo programoje nurodomos skirtingiems veiksmams skirtos sumos ir lėšų, skirtų nacionalinių agentūrų valdytinai veiklai įgyvendinti, paskirstymas valstybėms narėms ir Programos asocijuotosioms trečiosioms valstybėms. Komisija darbo programą priima įgyvendinimo aktu. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 30 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

19 straipsnis

Stebėsena ir ataskaitų teikimas

1.  Rodikliai, kuriais grindžiama Programos įgyvendinimo pažangos, padarytos siekiant 3 straipsnyje nustatytų bendrųjų ir konkrečių tikslų, ataskaita, pateikti priede.

2.  Siekiant veiksmingai įvertinti, kaip Programa siekiama jos tikslų, Komisijai pagal 29 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas priedas, kad prireikus rodikliai būtų peržiūrėti arba papildyti, ir kuriais reglamentas papildomas nuostatomis dėl stebėsenos ir vertinimo sistemos sukūrimo.

3.  Atsiskaitymo už veiklą sistema užtikrinama, kad Programos įgyvendinimo ir rezultatų stebėsenos duomenis Sąjungos lėšų gavėjai rinktų veiksmingai, efektyviai, laiku ir reikiamu išsamumo lygiu pagal Finansinio reglamento [2 straipsnio 5 dalį]. Todėl Sąjungos lėšų gavėjams ir valstybėms narėms nustatomi proporcingi ataskaitų teikimo reikalavimai.

20 straipsnis

Vertinimas

1.  Vertinimai atliekami laiku, kad jų rezultatus būtų galima panaudoti priimant sprendimus.

2.  Tarpinis Programos vertinimas atliekamas Programos laikotarpio vidurio peržiūra atliekama, kai yra pakankamai informacijos apie Programos įgyvendinimą, bet praėjus. Komisija laikotarpio vidurio peržiūros ataskaitą pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui ne daugiau vėliau kaip ketveriems metams nuo Programos įgyvendinimo pradžios 2024 m. birželio 30 d. Taip pat pridedamas galutinis ankstesnės programos vertinimas. [127 pakeit.]

3.  Nedarant poveikio IX skyriuje nustatytiems reikalavimams ir 23 straipsnyje nurodytiems nacionalinių agentūrų įsipareigojimams, valstybės narės ne vėliau kaip 2024 m. balandžio 30 d. pateikia Komisijai Programos įgyvendinimo ir poveikio jų atitinkamose teritorijose ataskaitą.

3a.   Kai reikia, Komisija, remdamasi laikotarpio vidurio peržiūra ir valstybių narių pateiktomis įgyvendinimo ataskaitomis, pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl šio reglamento dalinio keitimo. Komisija kompetentinguose Europos Parlamento komitetuose pateikia laikotarpio vidurio peržiūros ataskaitą, taip pat savo sprendimą, ar reikia iš dalies keisti šį reglamentą. [128 pakeit.]

4.  Baigiant įgyvendinti Programą, bet praėjus ne daugiau kaip ketveriems metams po 1 straipsnyje nurodyto laikotarpio pabaigos, Komisija atlieka galutinį Programos vertinimą.

5.  Vertinimų išvadas ir savo pastabas Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui.

VIII SKYRIUS

INFORMAVIMAS, KOMUNIKACIJA IR VIEŠINIMAS

21 straipsnis

Informavimas, komunikacija ir viešinimas

1.  Sąjungos lėšų gavėjai nurodo Sąjungos lėšų kilmę ir užtikrina jų matomumą, (visų pirma viešindami veiksmus ir jų rezultatus,) greitai teikdami nuoseklią, veiksmingą ir proporcingą tikslinę informaciją įvairiai auditorijai, įskaitant žiniasklaidą ir visuomenę. [129 pakeit.]

2.  Komisija, bendradarbiaudama su dalyvaujančių šalių nacionalinėmis valdžios institucijomis ir nacionalinėmis agentūromis bei susijusiais Sąjungos lygmens tinklais, vykdo su Programa ir jos veiksmais bei rezultatais susijusius informavimo ir komunikacijos veiksmus. Programai skirtais finansiniais ištekliais taip pat prisidedama prie institucinės komunikacijos apie Sąjungos politikos prioritetus, susijusius su 3 straipsnyje nurodytais tikslais. [130 pakeit.]

3.  23 straipsnyje nurodytos nacionalinės agentūros parengia nuoseklią veiklos informavimo, veiksmingo viešinimo ir veiklos, kuri remiama pagal Programą remiamos veiklos šių agentūrų valdomus Programos veiksmus, rezultatų veiksmingos sklaidos visiems potencialiems paramos gavėjams ir tų rezultatų panaudojimo strategiją ir padeda Komisijai skleisti informaciją apie Programą, įskaitant informaciją apie nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis valdomus veiksmus ir veiklą, ir apie jos rezultatus bei informuoja atitinkamas tikslines grupes apie jų šalyje vykdomus veiksmus ir veiklą. [131 pakeit.]

3a.   Dalyvaujančios organizacijos, teikdamos ir platindamos informaciją apie Programą, naudoja pavadinimą „Europos solidarumo korpusas“. [132 pakeit.]

IX SKYRIUS

VALDYMO IR AUDITO SISTEMA

22 straipsnis

Nacionalinė institucija

Kiekvienoje Europos solidarumo korpuso programoje dalyvaujančioje šalyje nacionalinės institucijos, paskirtos valdyti [Naujojo Erasmus reglamento] III skyriuje nurodytus veiksmus, taip pat veikia kaip nacionalinės institucijos Europos solidarumo korpuso programos tikslais. [Naujojo Erasmus reglamento] 23 straipsnio 1, 2, 6, 7, 9, 10, 11, 12, 13 ir 14 dalys analogiškai taikomos Europos solidarumo korpuso programai.

23 straipsnis

Nacionalinė agentūra

1.  Kiekvienoje Europos solidarumo korpuso programoje dalyvaujančioje šalyje nacionalinės agentūros, savo šalyse paskirtos valdyti [Naujojo Erasmus reglamento] III skyriuje nurodytus veiksmus, taip pat veikia kaip nacionalinės agentūros Europos solidarumo korpuso programos tikslais.

[Naujojo Erasmus reglamento] 24 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 ir 6 dalys analogiškai taikomos Europos solidarumo korpuso programai.

2.  Nepažeidžiant [Naujojo Erasmus reglamento] 24 straipsnio 2 dalies, nacionalinė agentūra taip pat atsako už visų projekto ciklo etapų valdymą įgyvendinant Europos solidarumo korpuso programos veiksmus, išvardytus 18 straipsnyje nurodytuose įgyvendinimo aktuose, laikantis Finansinio reglamento [62 straipsnio 1 dalies c, v ir vi punktų].

3.  Šio reglamento 14 straipsnio 2 dalyje nurodytose šalyse, kuriose nacionalinė agentūra nepaskirta, ji nustatoma remiantis [Naujojo Erasmus reglamento] 24 straipsnio 1, 3, 4, 5 ir 6 dalimis.

3a.   Nacionalinė agentūra reguliariai konsultuojasi su Programos paramos gavėjais (asmenimis ir organizacijomis), siekdama surinkti iš jų gaunamą grįžtamąją informaciją apie Programą, įvertinti veiklos kokybę ir veiklos eigą, remdamasi Komisijos gairėmis, ir teikia paramą dalyviams iškilus sunkumams ir siekdama pagerinti programos įgyvendinimą nacionaliniu lygmeniu, remdamasi jų grįžtamąja informacija ir patirtimi. [133 pakeit.]

24 straipsnis

Europos Komisija

1.  Komisijos ir nacionalinės agentūros santykiams taikomos taisyklės, vadovaujantis [Naujojo Erasmus reglamento] 24 straipsnio taisyklėmis, išdėstomos raštu parengtame dokumente, kuriuo:

a)  nustatomi atitinkamos nacionalinės agentūros vidaus kontrolės standartai ir dotacijoms skirtų Sąjungos lėšų, už kurias atsako nacionalinės agentūros, valdymo taisyklės;, atsižvelgiant į supaprastinimo reikalavimus ir nesukuriant papildomos naštos dalyviams ir dalyvaujančioms organizacijoms; [134 pakeit.]

b)  nustatoma nacionalinės agentūros darbo programa, kurioje išdėstomi Sąjungos remiami nacionalinės agentūros valdymo uždaviniai;

ba)  nustatomas reikalavimas rengti reguliarius nacionalinių agentūrų tinklo narių posėdžius ir mokymus, skirtus nacionalinių agentūrų tinklo nariams arba rengiamus kartu su jais, siekiant užtikrinti nuoseklų Programos įgyvendinimą visose dalyvaujančiose šalyse; [135 pakeit.]

c)  nustatomi ataskaitų teikimo reikalavimai, kurių turi laikytis nacionalinė agentūra.

1a.  Komisija rengia reguliarius susitikimus dėl programos įgyvendinimo, kuriuose dalyvauja reprezentatyvus skaičius atitinkamų tinklų, atstovaujančių jaunimui bei savanoriams ir kitoms atitinkamoms pilietinės visuomenės organizacijoms, įskaitant socialinius partnerius ir su Programos veikla susijusius tinklus. [136 pakeit.]

2.  Komisija nacionalinei agentūrai kasmet skiria tokias lėšas:

a)  atitinkamos dalyvaujančios šalies dotacijoms skirtas lėšas Europos solidarumo korpuso veiksmams, už kurių valdymą atsako nacionalinė agentūra, įgyvendinti;

b)  finansinį įnašą, skiriamą nacionalinei agentūrai nustatytiems valdymo uždaviniams įgyvendinti, kuris nustatomas vadovaujantis [Naujojo Erasmus reglamento] 25 straipsnio 3 dalies b punkte nurodytomis sąlygomis.

3.  Komisija nustato nacionalinės agentūros darbo programos reikalavimus. Komisija nacionalinei agentūrai lėšų, skirtų Europos solidarumo korpuso programai įgyvendinti, skiria tik oficialiai patvirtinusi nacionalinės agentūros darbo programą.

4.  Remdamasi nacionalinėms agentūroms keliamais atitikties reikalavimais, nurodytais [Naujojo Erasmus reglamento] 23 straipsnio 3 dalyje, Komisija įvertina nacionalines valdymo ir kontrolės sistemas, nacionalinės agentūros valdymo deklaraciją ir nepriklausomos audito įstaigos nuomonę apie ją, tinkamai atsižvelgdama į nacionalinės institucijos pateikiamą informaciją apie jos vykdomą Europos solidarumo korpuso programos stebėsenos ir priežiūros veiklą.

5.  Įvertinusi metinę valdymo deklaraciją ir nepriklausomos audito įstaigos nuomonę, Komisija nacionalinei agentūrai ir nacionalinei institucijai pateikia savo nuomonę ir pastabas.

5a.   Kai Komisija metinę valdymo deklaraciją ar nepriklausomų auditorių nuomonę laiko nepriimtinomis arba jei nacionalinė agentūra netinkamai įgyvendina Komisijos pateiktas pastabas, Komisija gali imtis prevencinių ir taisomųjų priemonių, kurių reikia Sąjungos finansiniams interesams apsaugoti, laikydamasi Finansinio reglamento 131 straipsnio 3 dalies c punkto. [137 pakeit.]

24a straipsnis

Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji įstaiga

Sąjungos lygmeniu EACEA atsako už visų 7 straipsnyje išvardytų Programos projektų, kuriuos pateikė Europos ar platformos organizacijos, veiksmų dotacijų etapų valdymą, už savanorių komandų veiklą Europos lygmeniu nustatytose prioritetinėse srityse ir veiklą, kuria remiamos humanitarinės pagalbos operacijos trečiosiose šalyse.

EACEA taip pat atsakinga už Europos lygmens ar platformos organizacijų, organizacijų, atsakingų už nacionalinių programų įgyvendinimą ar Sąjungos bendro valdymo fondų bei organizacijų, pageidaujančių vykdyti veiklą, kuria remiamos humanitarinės pagalbos operacijos, akreditavimą (t. y. kokybės ženklą). [138 pakeit.]

25 straipsnis

Auditai

1.  Asmenų ar subjektų, tarp jų ir Sąjungos institucijų ar įstaigų neįgaliotų asmenų ar subjektų, atliktais Sąjungos įnašo naudojimo auditais grindžiamas bendras užtikrinimas pagal Finansinio reglamento [127 straipsnį] ir visose valstybėse narėse auditai atliekami pagal tuos pačius kriterijus. [139 pakeit.]

2.  Nacionalinė institucija skiria nepriklausomą audito įstaigą. Nepriklausoma audito įstaiga pateikia auditoriaus nuomonę apie valdymo deklaraciją, kaip nurodyta Finansinio reglamento [155 straipsnio 1 dalyje].

3.  Nepriklausoma audito įstaiga:

a)  turi reikiamą profesinę kompetenciją, kad galėtų atlikti viešojo sektoriaus auditą;

b)  užtikrina, kad atliekant auditą būtų vadovaujamasi tarptautiniais audito standartais, ir

c)  neturi interesų konflikto, susijusio su juridiniu asmeniu, kurio dalis yra 23 straipsnyje nurodyta nacionalinė agentūra, ir vykdydama savo funkcijas nepriklauso nuo juridinio asmens, kurio dalis yra nacionalinė agentūra.

4.  Nepriklausoma audito įstaiga teikia Komisijai ir jos atstovams bei Audito Rūmams visapusišką prieigą prie visų dokumentų ir ataskaitų, kurių reikia auditoriaus nuomonei apie nacionalinės agentūros valdymo deklaraciją parengti.

X SKYRIUS

KONTROLĖS SISTEMA

26 straipsnis

Kontrolės sistemos principai

1.  Komisija atsako už nacionalinių agentūrų valdomų Europos solidarumo korpuso programos veiksmų priežiūros kontrolę. Ji nustato būtiniausius reikalavimus, susijusius su nacionalinės agentūros ir nepriklausomos audito įstaigos vykdoma kontrole.

2.  Nacionalinės agentūros atsako už pirminę dotacijų gavėjų joms patikėtiems Europos solidarumo korpuso programos veiksmams kontrolę. Tos kontrolės tikslas – Ta kontrolė yra proporcinga ir tinkama ir ja siekiama pagrįstai patvirtinti, kad suteiktos dotacijos naudojamos numatytiems tikslams ir laikantis taikytinų Sąjungos taisyklių. [140 pakeit.]

3.  Įgyvendinimui skirtas lėšas pervedus nacionalinėms agentūroms, Komisija užtikrina tinkamą kontrolės koordinavimą su nacionalinėmis institucijomis ir nacionalinėmis agentūromis, remiantis bendro audito principu ir rizikos analize. Ši nuostata netaikoma Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (toliau – OLAF) atliekamiems tyrimams.

27 straipsnis

Sąjungos finansinių interesų apsauga

Kai trečioji valstybė dalyvauja Programoje, kaip nustatyta sprendime, priimtame pagal tarptautinį susitarimą, arba kitoje teisinėje priemonėje, trečioji valstybė suteikia reikiamas teises ir prieigą atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) ir Europos Audito Rūmams, kad jie galėtų visapusiškai vykdyti savo atitinkamus įgaliojimus. OLAF atveju tokios teisės apima teisę atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, numatytus Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų.

XI SKYRIUS

PAPILDOMUMAS

28 straipsnis

Sąjungos veiksmų papildomumas

1.  Europos solidarumo korpuso veiksmai dera su svarbiomis Sąjungos lygmens politikos kryptimis, priemonėmis ir programomis, visų pirma su programa „Erasmus“, Europos struktūriniais ir investicijų fondais (ESI fondais) bei Teisių ir vertybių programa, ir veikiančiais Sąjungos lygmens tinklais, susijusiais su Europos solidarumo korpuso veikla, ir juos papildo. [141 pakeit.]

2.  Europos solidarumo korpuso veiksmai taip pat dera su atitinkamomis nepakeičia atitinkamų dalyvaujančių šalių nacionalinio, regionų ir vietos lygmens politikos kryptimis, programomis krypčių, programų ir priemonėmis priemonių, su jomis dera ir jas papildo. Šiuo tikslu Komisija, nacionalinės institucijos ir nacionalinės agentūros keičiasi informacija apie esamas nacionalines sistemas ir prioritetus, susijusius su solidarumu bei jaunimu ir Europos solidarumo korpuso srityje vykdomais veiksmais, siekiant remtis tam tikrais gerosios patirties pavyzdžiais, užtikrinti veiksmingumą bei efektyvumą. [142 pakeit.]

2a.  Siekiant užtikrinti kuo didesnį Sąjungos finansavimo veiksmingumą ir Programos poveikį, atitinkamos valdžios institucijos visais lygmenimis siekia nuosekliai kurti visų susijusių programų sąveiką. Ši sąveika negali lemti lėšų naudojimo siekiant kitų, nei nustatytieji šiame reglamente, tikslų. Dėl bet kokios sąveikos ir papildomumo supaprastinamos paraiškų teikimo procedūros įgyvendinimo lygmeniu, kartu pateikiant atitinkamas įgyvendinimo gaires. [143 pakeit.]

3.  11 straipsnyje nurodyti Europos solidarumo korpuso veiksmai trečiosiose valstybėse visų pirma turi atitikti ir papildyti kitas Sąjungos išorės veiksmų sritis, visų pirma humanitarinės pagalbos politiką, vystomojo bendradarbiavimo politiką, saugumo politiką, plėtros politiką, kaimynystės politiką ir Sąjungos civilinės saugos mechanizmą. [144 pakeit.]

4.  Veiksmui, kuriam skirtas Programos įnašas, taip pat gali būti skirtas kitos Sąjungos programos įnašas, jei tais įnašais nekompensuojamos tos pačios išlaidos. Kiekvienai Sąjungos finansavimo programai taikomos taisyklės taikomos atitinkamam jos įnašui, skirtam veiksmui. Kaupiamasis finansavimas neviršija visų tinkamų finansuoti veiksmo išlaidų, o skirtingų Sąjungos programų parama gali būti apskaičiuojama proporcingai, vadovaujantis dokumentais, kuriais nustatomos paramos sąlygos.

5.  Jei pagal Programą ir Europos struktūrinius ir investicijų (ESI) fondus, nurodytus [Reglamento (ES) XX CPR] 1 straipsnyje, bendra finansinė parama teikiama vienam veiksmui, tas veiksmas įgyvendinamas pagal šiame reglamente nustatytas taisykles, įskaitant neteisėtai sumokėtų sumų susigrąžinimo taisykles.

6.  Veiksmai, kurie yra tinkami finansuoti pagal Programą, buvo įvertinti pagal Programą paskelbtame kvietime teikti pasiūlymus ir atitinka būtiniausius to kvietimo teikti pasiūlymus kokybės reikalavimus, tačiau negali būti finansuojami dėl biudžeto apribojimų, gali gauti paramą iš Europos regioninės plėtros fondo, Sanglaudos fondo, „Europos socialinio fondo +“ arba Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, laikantis Reglamento (ES) XX [Bendrų nuostatų reglamento] [65] straipsnio 7 dalies ir Reglamento (ES) XX [Bendrosios žemės ūkio politikos finansavimas, valdymas ir stebėsena] 8 straipsnio, jei tokie veiksmai atitinka atitinkamos programos tikslus. Taikomos paramą teikiančio fondo taisyklės.

XII SKYRIUS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

29 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.  12, 18 ir 19 straipsnyje straipsniuose nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami Programos įgyvendinimo laikotarpiui. [145 pakeit.]

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 12, 18 ir 19 straipsnyje straipsniuose nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui. [146 pakeit.]

4.  Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.  Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.  Pagal 12, 18 ir 19 straipsnį straipsnius priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais. [147 pakeit.]

30 straipsnis

Komiteto procedūra

1.  Komisijai padeda komitetas, apibrėžtas Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

31 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentas (ES) [Europos solidarumo korpuso reglamentas] ir Reglamentas (ES) Nr. 375/2014 panaikinami nuo 2021 m. sausio 1 d.

32 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.  Šis reglamentas neturi poveikio susijusių veiksmų tęsimui ar keitimui iki jų užbaigimo pagal [Europos solidarumo korpuso reglamentą] arba pagal Reglamentą (ES) Nr. 375/2014. Šie reglamentai toliau taikomi tiems veiksmams tol, kol jie užbaigiami.

2.  Programos finansinio paketo lėšomis taip pat gali būti finansuojamos techninės ir administracinės paramos išlaidos, būtinos perėjimui nuo priemonių, patvirtintų pagal [Europos solidarumo korpuso reglamentą] arba pagal Reglamentą (ES) Nr. 375/2014, prie šios Programos užtikrinti.

3.  Prireikus asignavimai gali būti įtraukti į biudžetą po 2027 m. ir skirti 12 straipsnio 2 dalyje nurodytoms išlaidoms padengti, kad būtų galima valdyti iki 2027 m. gruodžio 31 d. nebaigtus vykdyti veiksmus ir veiklą.

4.  Valstybės narės nacionaliniu lygmeniu užtikrina sklandų perėjimą nuo veiklos, vykdomos pagal Europos solidarumo korpuso programą (2018–2020 m.), prie naujos Programos įgyvendinimo veiklos.

33 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja [dvidešimtą] dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta ...

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

PRIEDAS

Stebėsenos ir ataskaitų teikimo rodikliai Programa atidžiai stebima siekiant nustatyti, kokiu mastu pasiektas bendrasis tikslas ir konkretieji tikslai, taip pat siekiant stebėti jos kiekybinius ir kokybinius rezultatus ir poveikį. Tuo tikslu nustatoma minimalioji rodiklių sistema, kuria bus remiamasi rengiant būsimą išsamią Programos kiekybinių ir kokybinių rezultatų ir poveikio stebėsenos programą, ir kuri, be kita ko, apimtų išplėstą kokybinių ir kiekybinių rodiklių rinkinį: [148 pakeit.]

a)  solidarumo veiklų dalyvių skaičius,

b)  mažiau galimybių turinčių asmenų procentinė dalis tarp dalyvių ir; [149 pakeit.]

c)  Europos solidarumo korpuso kokybės ženklą turinčių organizacijų skaičius.; [150 pakeit.]

ca)  įdarbintų dalyvių skaičius (šalies viduje ir kitose šalyse), suskirstytas pagal šalis, amžių, lytį, profesinę patirtį ir išsilavinimą; [151 pakeit.]

cb)   solidarumo projektų dalyvių skaičius, suskirstytas pagal šalis, amžių, lytį, profesinę patirtį ir išsilavinimą; [152 pakeit.]

cc)   organizacijų, kurių kokybės ženklas buvo atšauktas, skaičius; [153 pakeit.]

cd)  kokybės ženklą turinčių organizacijų skaičius, suskirstytas pagal šalis ir gautą finansavimą; [154 pakeit.]

ce)  dalyvaujančių mažiau galimybių turinčių jaunuolių skaičius; [155 pakeit.]

cf)  dalyvių, kurie teigia, kad pasiekė teigiamų mokymosi rezultatų, skaičius; [156 pakeit.]

cg)  dalyvių, kurių mokymosi pasiekimai buvo pripažinti tokiu sertifikatu kaip „Youthpass“ ar kitos rūšies oficialiu jų dalyvavimo Europos solidarumo korpuse pripažinimo dokumentu, procentinė dalis; [157 pakeit.]

ch)  bendras dalyvių pasitenkinimo veiklos kokybe lygis ir [158 pakeit.]

ci)  asmenų, tiesiogiai ar netiesiogiai remiamų per solidarumo veiklą, skaičius. [159 pakeit.]

(1)OL C , , p. .
(2)OL C , , p. .
(3) 2019 m. kovo 12 d. Europos Parlamento pozicija.
(4)Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos solidarumo korpusas“ (COM(2016)0942).
(5)2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1288/2013, kuriuo sukuriama Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus+“ ir kuriuo panaikinami sprendimai Nr. 1719/2006/EB, Nr. 1720/2006/EB ir Nr. 1298/2008/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 50).
(6)2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 375/2014, kuriuo įsteigiamas Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpusas (ES pagalbos savanorių iniciatyva) (OL L 122, 2014 4 24, p. 1).
(7)20182014 m. kovo 15 10 d. Tarybos rekomendacija dėl kokybiškos ir veiksmingos pameistrystės europinės stažuočių kokybės sistemos (OL C 153 88, 2018 5 2 2014 3 27, p. 1).
(8) 2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/589 dėl Europos užimtumo tarnybų tinklo (EURES) darbuotojų galimybių naudotis judumo skatinimo paslaugomis ir geresnės darbo rinkų integracijos ir kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 492/2011 ir (ES) Nr. 1296/2013 (OL L 107, 2016 4 22, p. 1).
(9)2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos rekomendacija dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo (OL C 398, 2012 12 22, p. 1).
(10) 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2013/776/ES, kuriuo įsteigiama Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji įstaiga ir panaikinamas Sprendimas 2009/336/EB (OL L 343, 2013 12 19, p. 46).
(11) 2016 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2102 dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių ir mobiliųjų programų prieinamumo (OL L 327, 2016 12 2, p. 1).
(12)Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos sąveikumo sistema. Įgyvendinimo strategija“, (COM(2017)0134).
(13)[Laukiama finansinio reglamento nuorodos].
(14)2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).
(15)1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).
(16)2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).
(17)2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 198, 2017 7 28, p. 29).
(18)2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros (OL L 123, 2016 5 12, p. 1).
(19)[Laukiama nuorodos į naująjį Tarybos sprendimą dėl UŠT asociacijos].
(20)Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetu ir Europos investicijų bankui „Sustiprinta ir atnaujinta strateginė partnerystė su ES atokiausiais regionais“ (COM(2017)0623).
(21) 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, ir panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).
(22)2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/801 dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir gyvenimo mokslinių tyrimų, studijų, stažavimosi, savanoriškos tarnybos, mokinių mainų programų arba edukacinių projektų ir dalyvavimo Au pair programoje tikslais sąlygų (OL L 132, 2016 5 21, p. 21).
(23)2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
(24)1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, 1995 12 23, p. 1).
(25)ES Pagrindinių teisių chartija (OL C 326, 2012 10 26, p. 391).
(26) 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyva 2000/78/EB, nustatanti vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (OL L 303, 2000 12 2, p. 16).
(27) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).
(28) 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).

Atnaujinta: 2020 m. sausio 27 d.Teisinė informacija - Privatumo politika