(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0473),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 77 straipsnio 2 dalį ir 79 straipsnio 2 dalies d punktą, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0272/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 19 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir į Užsienio reikalų komiteto bei Biudžeto komiteto nuomones (A8-0089/2019),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 77 straipsnio 2 dalį ir 79 straipsnio 2 dalies d punktą,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(3),

kadangi:

(1)  atsižvelgiant į kintančias migracijos Europos Sąjungoje problemas, taip pat į saugumo problemas, itin svarbu išlaikyti subtilią laisvo asmenų judėjimo ir saugumo pusiausvyrą. Sąjunga turėtų pasiekti tikslą užtikrinti aukštą saugumo lygį laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 67 straipsnio 3 dalį, be kita ko, imdamasi bendrų priemonių dėl sienas kertančių asmenų ir išorės sienų kontrolės, taip pat vykdydama bendrą vizų politiką, kartu išlaikydama subtilią laisvo asmenų judėjimo ir saugumo pusiausvyrą; [1 pakeit.]

(2)  pagal SESV 80 straipsnį politikai ir jos įgyvendinimui turėtų būti taikomas solidarumo ir teisingo atsakomybės pasidalijimo tarp valstybių narių principas, įskaitant jo finansinius padarinius;

(3)  2017 m. rugsėjo 25 d. pasirašytoje Romos deklaracijoje 27 valstybių narių vadovai patvirtino įsipareigojimą sukurti užtikrinti saugią ir patikimą Sąjungą, kurioje visi piliečiai jaustųsi saugūs ir galėtų laisvai judėti, kurios išorės sienos būtų apsaugotos ir kurioje būtų vykdoma veiksminga, atsakinga ir tvari migracijos politika laikantis tarptautinių normų, ir Europą, kuri būtų pasiryžusi kovoti su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu; [2 pakeit.]

(3a)   pagal šią priemonę finansuojami veiksmai turėtų būti įgyvendinami nuosekliai laikantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos, Sąjungos duomenų apsaugos teisės aktų, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (EŽTK) nuostatų, teisingo elgesio su trečiųjų šalių piliečiais principo, teisės į prieglobstį ir į tarptautinę apsaugą, negrąžinimo principo ir Sąjungos bei valstybių narių tarptautinių įsipareigojimų pagal tarptautines priemones, kurių dokumentus jos yra pasirašiusios, pvz., 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso, papildytos 1967 m. sausio 31 d. Niujorko protokolu. Ypatingas dėmesys taip pat turėtų būti skiriamas pažeidžiamų asmenų, visų pirma vaikų ir nelydimų nepilnamečių, tapatybės nustatymui, skubios pagalbos teikimui jiems ir jų perdavimui apsaugos tarnyboms; [3 pakeit.]

(4)  Sąjungos politikos išorės sienų valdymo srityje tikslas – parengti ir įgyvendinti Europos integruotą integruoto sienų valdymą valdymo nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis koncepciją, nes tai išankstinė laisvo siekiant sudaryti palankesnes sąlygas teisėtai kirsti sienas, užkirsti kelią neteisėtai migracijai ir tarpvalstybiniam nusikalstamumui bei nustatyti jų atvejus ir remti bendrą vizų politiką, kuri turėtų sustiprinti laisvą asmenų judėjimo judėjimą Sąjungoje sąlyga ir yra viena iš pagrindinių laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės sudedamųjų dalių; [4 pakeit.]

(5)  siekiant pagerinti migracijos valdymą ir saugumą, būtinas Europos integruotas sienų valdymas, vykdomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/1624(4) įsteigtų Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų, kurias sudaro Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra ir už sienų valdymą atsakingos nacionalinės valdžios institucijos, įskaitant pakrančių apsaugos tarnybas, kiek jos vykdo sienų kontrolės užduotis, turėtų padėti suderinti sienų kontrolę, taip pagerinant migracijos valdymą, be kita ko, sudarydamos palankesnes sąlygas asmenims, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, ją gauti, taip pat užtikrinti didesnį saugumą, prisidėdamos prie kovos su tarpvalstybiniu nusikalstamumu ir terorizmu; [5 pakeit.]

(6)  palengvinti teisėtą keliavimą ir kartu užkirsti kelią neteisėtai migracijai ir saugumo pavojams – tai vienas pagrindinių Sąjungos reagavimo į šių sričių problemas tikslų, išdėstytų Komisijos komunikate „Europos migracijos darbotvarkė“(5); [6 pakeit.]

(7)  2016 m. gruodžio 15 d. Europos Vadovų Taryba(6) paragino toliau didinti ES informacinių sistemų ir duomenų bazių sąveikumą. 2017 m. birželio 23 d. Europos Vadovų Taryba(7) pabrėžė, kad būtina gerinti duomenų bazių sąveikumą, o 2017 m. gruodžio 12 d. Komisija priėmė reglamento, kuriuo sukuriama ES informacinių sistemų sąveikumo sistema, pasiūlymą(8); [7 pakeit.]

(8)  tam, kad būtų išsaugotas siekiant išsaugoti Šengeno erdvės vientisumą ir sustiprinti Sąjungos išorės sienų saugumą, be sistemingų į Šengeno erdvės vientisumas ir sustiprintas jos veikimas erdvę atvykstančių visų trečiųjų šalių piliečių patikrinimų, kurie jau yra atliekami, valstybės narės nuo 2017 m. balandžio 6 d. taip pat privalo vykdyti sistemingas ES išorės sienas kertančių ES piliečių patikras atitinkamose duomenų bazėse. Be to, Komisija paskelbė rekomendaciją valstybėms narėms, kaip geriau vykdyti policijos patikrinimus ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą; Vis dėlto paaiškėjo, kad kai kuriuose išorės sienų perėjimo punktuose vietoj sistemingų patikrų būtina atlikti tikslines patikras, nes sistemingos patikros daro neproporcingą poveikį tarpvalstybiniam transporto srautui(9); [8 pakeit.]

(8a)  Komisija taip pat yra pateikusi Rekomendaciją (ES) 2017/1804(10) valstybėms narėms, kaip geriau vykdyti policijos patikrinimus ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą siekiant apriboti poveikį laisvam judėjimui ir pašalinti grėsmę viešajai tvarkai ar vidaus saugumui. Nepaisant to, kad yra taikomos įvairios priemonės, kai kurios valstybės narės ir toliau vykdo neteisėtą vidaus sienų kontrolę, pažeisdamos pagrindinį Šengeno erdvės principą; [9 pakeit.]

(9)  Sąjungos biudžeto finansinė parama yra būtina Europos integruoto sienų valdymo įgyvendinimui remti, siekiant padėti valstybėms narėms užtikrinti veiksmingą išorės sienų kirtimo valdymą ir spręsti migracijos problemas, taip pat šalinti galimas spręsti būsimas grėsmes problemas prie tų sienų ir drauge padėti kovoti su sunkiu tarpvalstybiniu nusikalstamumu, visapusiškai gerbiant pagrindines teises; [10 pakeit.]

(10)  siekiant padėti įgyvendinti Europos integruoto sienų valdymo sistemą ir jos sudedamąsias dalis pagal Reglamento (ES) 2016/1624 4 straipsnį – sienų kontrolę, paiešką ir gelbėjimą vykdant sienų stebėjimą, rizikos analizę, valstybių narių bendradarbiavimą (remiamą ir koordinuojamą Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros), tarpžinybinį bendradarbiavimą (įskaitant reguliarų keitimąsi informacija), bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis, technines ir operatyvines priemones Šengeno erdvėje, susijusias su sienų kontrole, kuriomis kovojama su neteisėta imigracija ir siekiama geriau kovoti su tarpvalstybiniu nusikalstamumu, naudoti moderniausias technologijas, kokybės kontrolės ir solidarumo mechanizmus, – ir užtikrinti, kad tai taptų tikrove, valstybėms narėms turėtų būti teikiama tinkama Sąjungos finansinė parama; [11 pakeit./(Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.)]

(11)  kadangi valstybių narių muitinėms teko vis daugiau atsakomybės sričių, kurios dažnai apima saugumo sritį ir yra vykdomos prie išorės sienų, norint užtikrinti vienodą svarbu skatinti Reglamento (ES) 2016/1624 4 straipsnio e punkte nurodytą tarpžinybinį bendradarbiavimą, įskaitant keitimąsi informacija naudojant esamas keitimosi informacija priemones, kuris yra integruoto sienų kontrolę valdymo koncepcijos sudedamoji dalis. Sienų kontrolės ir muitinės tikrinimą tikrinimo prie išorės sienų, reikia užtikrinti tarpusavio papildomumas užtikrinamas teikiant tinkamą Sąjungos finansinę paramą valstybėms narėms. Taip ne tik pagerės muitinis tikrinimas, visų pirma prekių tikrinimas prie sienų siekiant kovoti su visų formų neteisėta prekyba, ir kova su terorizmu, bet ir palengvės teisėta prekyba ir keliavimas, todėl o muitų sąjunga taps saugesnė ir veiksmingesnė; [12 pakeit.]

(12)  todėl būtina įsteigti fondą, kuris tęs Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 515/2014(11) įsteigto 2014–2020 m. Vidaus saugumo fondo veiklą, t. y. iš dalies, įsteigiant Integruoto sienų valdymo fondą (toliau – fondas); [13 pakeit.]

(13)  atsižvelgiant į SESV V antraštinei daliai taikomus teisinius ypatumus ir skirtingus taikytinus teisinius pagrindus, susijusius su išorės sienų politika ir muitiniu tikrinimu, teisiškai neįmanoma įsteigti fondo kaip vienos priemonės;

(14)  todėl fondą reikėtų steigti kaip išsamią Sąjungos finansinės paramos sienų valdymo ir vizų srityje sistemą, apimančią sienų valdymo ir vizų finansinės paramos priemonę (toliau – priemonė), nustatomą šiuo reglamentu, ir muitinio tikrinimo įrangos finansinės paramos priemonę, nustatomą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) .../...(12). Sistemą turėtų papildyti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. .../...(13) [Bendrų nuostatų reglamentas], į kurį šiame reglamente turėtų būti daromos nuorodos, kiek tai susiję su priemonė, kurioje būtų išdėstytos pasidalijamojo valdymo taisyklėmis taisyklės; [14 pakeit.]

(15)  priemonę reikėtų įgyvendinti visapusiškai atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintas teises ir principus, laikantis Sąjungos tarptautinių įsipareigojimų, susijusių su pagrindinėmis teisėmis, taip pat į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (EŽTK) ir visų pirma užtikrinant, kad būtų laikomasi negrąžinimo principo, skaidrumo principo, nediskriminavimo principo ir paisoma teisės prašyti tarptautinės apsaugos. Ypatingas dėmesys taip pat turėtų būti skiriamas pažeidžiamų asmenų, visų pirma vaikų ir nelydimų nepilnamečių, tapatybės nustatymui, skubios pagalbos teikimui jiems ir jų perdavimui apsaugos tarnyboms; [15 pakeit.]

(15a)  tokius įsipareigojimus turi ir trečiosios šalys, su kuriomis pagal šią priemonę bendradarbiauja valstybės narės ir Sąjunga; [16 pakeit.]

(16)  priemonė turėtų būti grindžiama ankstesnių priemonių rezultatais ir investicijomis, gautomis naudojantis šių ankstesnių priemonių parama: 2007–2013 m. laikotarpio Išorės sienų fondo, įsteigto Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 574/2007/EB(14), taip pat 2014–2020 m. laikotarpio išorės sienų ir vizų priemonės (įtrauktos į Vidaus saugumo fondą), nustatytos Reglamentu (ES) Nr. 515/2014; priemonę reikėtų išplėsti atsižvelgiant į įvykių raidą; [17 pakeit.]

(17)  siekiant užtikrinti vienodą ir aukštos kokybės išorės sienų kontrolę ir palengvinti teisėtą keliavimą per išorės sienas, priemone turėtų būti prisidedama prie Europos integruoto sienų valdymo plėtojimo, kuris apimtų visas priemones, susijusias su politika, teise, sistemingu bendradarbiavimu, naštos pasidalijimu, padėties ir besikeičiančių aplinkybių, susijusių su neteisėtų migrantų sienų kirtimo punktais, vertinimu, darbuotojais, įranga ir technologijomis, kurių bendradarbiaudamos su kitais veikėjais, kaip antai su trečiosiomis šalimis ir kitomis ES įstaigomis, visų pirma Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra („eu-LISA“), Europolu bei, kai tikslinga, trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis, įvairiais lygmenimis imasi valstybės narės ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra; [18 pakeit.]

(18)  priemonė turėtų padėti gerinti vizų duomenų tvarkymo veiksmingumą, kiek tai susiję su saugumo ir neteisėtos migracijos rizikos nustatymu vizų procedūrų bona fide keliautojams palengvinimu ir vertinimu, taip pat palengvinti vizų procedūras bona fide keliautojams su saugumo ir neteisėtos migracijos rizikos nustatymu bei vertinimu. Visų pirma pagal šią priemonę turėtų būti teikiama finansinė parama, kuria būtų remiamas vizų tvarkymo skaitmeninimas, siekiant vizų prašytojams ir konsulatams užtikrinti greitas, saugias ir klientams palankias vizų procedūras. Priemonė taip pat turėtų padėti užtikrinti platų konsulinį atstovavimą visame pasaulyje. Be to, priemonė turėtų apimti vienodą bendros vizų politikos įgyvendinimą ir jos modernizavimą, taip pat pagalbą valstybėms narėms išduodant riboto teritorinio galiojimo vizas dėl humanitarinių priežasčių, nacionaliniais interesais ar dėl tarptautinių įsipareigojimų, asmenims, kuriems taikomos perkėlimo į Sąjungą ar perkėlimo Sąjungoje programos, ir visiškai laikantis Sąjungos vizų acquis; [19 pakeit.]

(19)  pagal priemonę taip pat reikėtų remti aiškiai su išorės sienų kontrole susijusias priemones, kurių imamasi bendrai integruoto bendros integruotos sienų valdymo kontrolės sistemai plėtoti Šengeno šalių teritorijoje ir kuriomis gerinamas bendras Šengeno erdvės veikimas; [20 pakeit.]

(20)  siekiant pagerinti išorės sienų valdymą, sudaryti palankesnes sąlygas teisėtai keliauti, prisidėti prie neteisėtos migracijos neteisėto sienos kirtimo prevencijos, kovos su ja juo ir aukšto lygio saugumo Sąjungos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje užtikrinimo, priemone turėtų būti remiamas esamomis arba naujomis IT sistemomis grindžiamų Europos Parlamento ir Tarybos patvirtintų didelės apimties IT sistemų plėtojimas. Atsižvelgiant į tai, ji taip pat turėtų padėti užtikrinti tų ES informacijos sistemų (atvykimo ir išvykimo sistemos (AIS)(15), Vizų informacinės sistemos (VIS)(16), Europos kelionių informacijos ir leidimų sistemos (ETIAS)(17), EURODAC(18), Šengeno informacinės sistemos (SIS)(19) ir Europos nuosprendžių registrų informacinės sistemos, skirtos trečiųjų šalių piliečiams (ECRIS-TCN)(20)) sąveiką sąveikos užtikrinimą valstybėse narėse, kad šios ES informacinės sistemos ir jų duomenys papildytų vieni kitus. Šia priemone taip pat turėtų būti prisidedama prie būtinų nacionalinio lygmens pokyčių įgyvendinus sąveikumo užtikrinimo komponentus centriniu lygmeniu (Europos paieškos portalas, bendra biometrinių duomenų atitikties nustatymo paslauga, bendra tapatybės duomenų saugykla ir daugybinių tapatybių detektorius)(21); [21 pakeit.]

(21)  priemonė turėtų papildyti ir sustiprinti veiklą, kuria siekiama įgyvendinti įgyvendinant Europos integruotą sienų valdymą, atsižvelgiant į valstybių narių ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros, t. y. dviejų Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų ramsčių, bendrą atsakomybę ir solidarumą. Tai visų pirma reiškia, kad valstybės narės, rengdamos savo nacionalines programas, turėtų atsižvelgti į analitines priemones ir,veiklos bei ir technines gaires, kurias parengė Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra, taip pat ir į jos parengtą mokymo programą, pavyzdžiui, bendrąją pagrindinę sienos apsaugos pareigūnų mokymo programą, įskaitant jos komponentus, susijusius su pagrindinėmis teisėmis ir galimybėmis gauti tarptautinę apsaugą. Tam, kad būtų užtikrintas Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros užduoties užduočių ir valstybių narių pareigos vykdyti išorės sienų kontrolę tarpusavio papildomumas ir nuoseklumas ir būtų išvengta neveiksmingo lėšų panaudojimo, Komisija turėtų konsultuotis su Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra valstybių narių pateiktų nacionalinių programų projektų klausimais, kiek jie priklauso agentūros kompetencijai, ir visų pirma veiklos, finansuojamos teikiant veiklos paramą, klausimais. Komisija taip pat turėtų užtikrinti, kad pradedant rengti valstybių narių nacionalines programas, šiame procese dalyvautų „eu-LISA“, Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra ir bet kuri kita atitinkama Sąjungos agentūra ar įstaiga, kiek jis priklauso agentūrų kompetencijai; [22 pakeit.]

(22)  atsižvelgiant į paveiktų valstybių narių prašymą, priemone turėtų būti remiamas migrantų antplūdžio valdymo požiūrio įgyvendinimas, kaip nurodyta Komisijos komunikate „Europos migracijos darbotvarkė“, kuriam pritarė 2015 m. birželio 25–26 d. Europos Vadovų Taryba(22). Pagal migrantų antplūdžio valdymo požiūrį teikiama operatyvinė parama valstybėms narėms, kurias paveikė neproporcinga migracijos našta prie Sąjungos išorės sienų. kurios patiria ekstremalią situaciją. Požiūris padeda teikti integruotą, visapusišką ir tikslinę paramą vadovaujantis solidarumo ir bendros atsakomybės principais, suteikiančią galimybę humaniškai ir veiksmingai elgtis su daugybe prie Sąjungos išorės sienų atvykstančių asmenų, ir drauge išsaugoti Šengeno erdvės vientisumą; [23 pakeit.]

(23)  siekiant solidarumo visoje Šengeno erdvėje ir visoje Sąjungoje ir atsižvelgiant į bendrą atsakomybę už Sąjungos išorės sienų apsaugą tais atvejais, kai nustatoma trūkumų arba rizika, visų pirma atlikus Šengeno acquis taikymo vertinimą pagal Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1053/2013(23), atitinkama valstybė narė turėtų tinkamai spręsti atitinkamą klausimą ir naudodama savo programos išteklius įgyvendinti pagal tą reglamentą priimtas rekomendacijas, atsižvelgdama į Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros atliktus pažeidžiamumo vertinimus pagal Reglamento (ES) 2016/1624 13 straipsnį; [24 pakeit.]

(24)  priemone reikėtų išreikšti solidarumą ir bendrą atsakomybę teikiant teikti finansinę paramą valstybėms narėms, taikančioms visas Šengeno išorės sienų ir vizų nuostatas, ir valstybėms narėms, kurios rengiasi visateisiškai dalyvauti Šengeno sistemoje, ir šia priemone valstybės narės turėtų naudotis siekdamos Sąjungos bendros išorės sienų valdymo politikos interesų; [25 pakeit.]

(25)  remiantis 2003 m. Stojimo akto protokolu Nr. 5(24) dėl asmenų sausumos tranzito tarp Kaliningrado srities ir kitų Rusijos Federacijos dalių, pagal priemonę reikėtų padengti visas papildomas išlaidas, patiriamas įgyvendinant konkrečias Sąjungos acquis nuostatas, kuriomis reglamentuojamas toks tranzitas, visų pirma Tarybos reglamentą (EB) Nr. 693/2003(25) ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 694/2003(26). Tačiau spręsti, ar toliau finansuoti negautus mokesčius, reikėtų atsižvelgiant į galiojantį Sąjungos vizų režimą, taikomą Rusijos Federacijai;

(26)  siekdamos prisidėti prie priemonės politikos tikslo įgyvendinimo, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad jų programomis būtų atsižvelgiama į konkrečius priemonės tikslus, kad pasirinkti prioritetai atitiktų sutartus ES prioritetus ir II priede nustatytas įgyvendinimo priemones ir kad tinkamų išteklių paskirstymas tarp tikslų ir veiksmų būtų proporcingas spręstiniems uždaviniams spręstinoms problemoms ir tenkintiniems poreikiams. Atsižvelgiant į tai, svarbu užtikrinti teisingą ir skaidrų išteklių paskirstymą konkretiems priemonės tikslams. Taip pat tikslinga užtikrinti minimalų konkretaus tikslo remti vizų politiką įgyvendinimo išlaidų lygį, neatsižvelgiant į tai, ar priemonėms taikomas tiesioginis arba netiesioginis valdymas, ar pasidalijamasis valdymas; [26 pakeit.]

(27)  reikėtų siekti sąveikos su kitais ES fondais, jų suderinamumo ir veiksmingumo ir vengti veiksmų dubliavimosi;

(28)  kaip nurodyta Reglamente (ES) 2016/1624, trečiųjų šalių piliečių, kuriems taikomas valstybės narės priimtas sprendimas grąžinti, grąžinimas yra vienas iš Europos integruoto sienų valdymo elementų. Tačiau dėl savo pobūdžio ir tikslo grąžinimo srities priemonės nepatenka į priemonės taikymo sritį ir joms taikomas Reglamentas (ES) Nr. .../... [naujasis PMF](27);

(29)  siekiant patvirtinti svarbų valstybių narių muitinių vaidmenį prie išorės sienų ir užtikrinti, kad jos turėtų pakankamų priemonių, kad galėtų įgyvendinti savo plataus masto uždavinius prie šių sienų, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. .../... [naujasis Muitinio tikrinimo įrangos fondas] nustatyta muitinio tikrinimo įrangos finansinės paramos priemonė turėtų suteikti šioms nacionalinėms institucijoms reikiamą finansavimą, kad jos galėtų investuoti į muitinio tikrinimo įrangą ir į įrangą, kuri gali būti naudinga ne tik muitinio tikrinimo tikslais, bet ir kitais tikslais, pvz., sienų kontrolei vykdyti;

(30)  didžioji dalis muitinio tikrinimo įrangos gali vienodai ar prireikus tikti kitų teisės aktų, pavyzdžiui, nuostatų dėl sienų valdymo, vizų ar policijos bendradarbiavimo, laikymosi kontrolei vykdyti. Todėl Integruoto sienų valdymo fondas sumanytas kaip dvi viena kitą papildančios priemonės, kurių taikymo įrangai pirkti sritys nors ir skiriasi, bet dera tarpusavyje. Viena vertus, šiuo reglamentu sukurtos sienų valdymo ir vizų priemonės lėšomis nebus remiama įranga, kurią galima naudoti ir sienų valdymo, ir muitinio tikrinimo reikmėms. Kita vertus, muitinio tikrinimo įrangos priemonės lėšomis bus ne tik finansiškai remiama įranga, kurios pagrindinė paskirtis – muitinis tikrinimas, bet ir leidžiama ją naudoti kitais tikslais, pavyzdžiui, sienų kontrolės ir saugumo. Paskirsčius funkcijas bus skatinamas Reglamento (ES) 2016/1624 4 straipsnio e punkte nurodytas tarpžinybinis bendradarbiavimas, kuris yra integruoto sienų valdymo koncepcijos komponentas, ir taip sudarytos sąlygos muitinėms ir sienos apsaugos institucijoms dirbti kartu ir užtikrintas kuo didesnis Sąjungos biudžeto poveikis remiant dalijimąsi muitinio tikrinimo įranga ir jos sąveikumą;

(31)  sienų stebėjimas jūroje laikomas viena iš pakrančių apsaugos funkcijų, vykdomų Sąjungos jūrų srityje. Pakrančių apsaugos funkcijas vykdančios nacionalinės institucijos taip pat atsako už įvairias užduotis, kurios gali apimti, be kita ko, saugią laivybą, jūrų ir bendrą saugumą, paiešką ir gelbėjimą, sienų kontrolę, žuvininkystės kontrolę, muitinį tikrinimą, bendrąją teisėsaugą ir aplinkos apsaugą. Dėl plačios jų taikymo srities pakrančių apsaugos funkcijos priklauso skirtingoms Sąjungos politikos kryptims, taigi tam, kad rezultatai būtų efektyvesni ir veiksmingesni, reikia siekti sąveikos; [27 pakeit.]

(31a)  valstybės narės, įgyvendindamos pagal priemonę finansuojamus veiksmus, susijusius su jūrų sienų stebėjimu, ypatingą dėmesį turėtų skirti savo įsipareigojimams pagal tarptautinę jūrų teisę padėti nelaimės ištiktiems žmonėms. Todėl pagal priemonę remiama įranga ir sistemos turėtų būti naudojamos paieškos ir gelbėjimo operacijoms, kurių gali prireikti vykdant jūrų sienų stebėjimo operacijas, taigi tokiu būdu būtų padedama apsaugoti ir išgelbėti migrantų gyvybes; [28 pakeit.]

(32)  be Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros, įsteigtos Reglamentu (ES) 2016/1624, Europos jūrų saugumo agentūros, įsteigtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1406/2002(28), ir Europos žuvininkystės kontrolės agentūros, įsteigtos Tarybos reglamentu (EB) Nr. 768/2005(29), bendradarbiavimo Sąjungos lygmeniu pakrančių apsaugos funkcijų klausimais, taip pat turėtų būti užtikrintas didesnis jūrų srities veiklos nuoseklumas nacionaliniu lygmeniu. Įvairių subjektų tarpusavio sąveika jūrų aplinkoje turėtų atitikti Europos integruoto sienų valdymo ir jūrų saugumo strategijas;

(33)  siekiant padidinti papildomumą ir sustiprinti jūrinės veiklos suderinamumą, taip pat išvengti pastangų dubliavimo ir sumažinti biudžeto suvaržymus tokioje daug išlaidų reikalaujančioje veiklos srityje kaip jūrų sritis, priemone turėtų būti remiami kompleksiniai jūriniai veiksmai, kurių pagrindinis tikslas yra sienų priežiūra, tačiau drauge būtų galima siekti ir kitų su pagrindiniais tikslais susijusių tikslų, pavyzdžiui, kovoti su neteisėtu žmonių gabenimu; [29 pakeit.]

(34)  pagal Pagrindinė šios priemonės paskirtis turėtų būti remti integruotą sienų valdymą prie Sąjungos išorės sienų ir bendrą vizų politiką. Tačiau pagal priemonę, laikantis nustatytų ribų ir taikant atitinkamas apsaugos priemones, galėtų būti remiamos kai kurios trečiosiose šalyse vykdomos ir su jomis susijusios priemonės. Tos priemonės turėtų būti įgyvendinamos užtikrinant visapusišką sąveiką ir nuoseklumą su kitais veiksmais, kurių imamasi už Sąjungos ribų ir kurie remiami pagal Sąjungos išorės finansavimo priemones, ir turėtų šiuos veiksmus papildyti. Visų pirma vykdant tokius veiksmus turėtų būti siekiama visiško suderinamumo su Sąjungos išorės veiksmais bei jos užsienio politikos, susijusios su tam tikra šalimi ar regionu, principais ir bendraisiais tikslais. Kiek tai susiję su išorės aspektu, priemone turėtų būti remiamas glaudesnis bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis ir stiprinami esminiai jų sienų stebėjimo ir sienų valdymo gebėjimų aspektai srityse, kurios svarbios Sąjungos migracijos politikai ir Sąjungos saugumo tikslams; [30 pakeit.]

(34a)  Komisija turėtų skirti ypatingą dėmesį su trečiosiomis šalimis susijusių veiksmų ir programų vertinimui; [31 pakeit.]

(35)  daugiausia Sąjungos biudžeto lėšų reikėtų skirti veiklai tais atvejais, kai Sąjungos masto intervencija naudingesnė už vienų valstybių narių veiksmus. Sąjunga užima geresnę nei valstybės narės poziciją nustatyti Sąjungos solidarumo sienų kontrolės, valdymo ir vizų politikos ir migracijos srautų valdymo srityje pagrindą ir sukurti bendrų IT sistemų, kuriomis grindžiama ta politika, plėtojimo platformą, todėl pagal šį reglamentą teikiama finansinė parama padės visų pirma stiprinti nacionalinius ir Sąjungos gebėjimus tose srityse; [32 pakeit.]

(36)  gali būti laikoma, kad valstybė narė nesilaiko atitinkamo Sąjungos acquis, be kita ko, kiek tai susiję su veiklos paramos naudojimu pagal šią priemonę, jei ji neįvykdė savo įsipareigojimų pagal Sutartis sienų valdymo ir vizų srityse, jei kyla akivaizdus pavojus, kad valstybė narė, įgyvendindama sienų valdymo ir vizų acquis, gali gerokai pažeisti Sąjungos vertybes, arba jei vertinimo ataskaitoje pagal Šengeno acquis taikymo vertinimo ir stebėjimo mechanizmą atitinkamose srityse nustatyta trūkumų arba jei bendradarbiaudama su trečiąja šalimi, valstybė narė finansavo ir vykdė su ja bendrus veiksmus, dėl kurių buvo padaryti pagrindinių teisių pažeidimai, nustatyti taikant vertinimo ir stebėjimo mechanizmą; [33 pakeit.]

(37)  kad būtų pasiekti šiame reglamente nustatyti tikslai, priemonė priemone turėtų atitikti didesnio lankstumo ir supaprastinimo poreikį, kartu turėtų būti laikomasi nuspėjamumo reikalavimų ir būti užtikrinamas teisingas ir skaidrus išteklių paskirstymas. Taikant ją, nuspėjamumo skirstant finansavimą poreikis turėtų būti derinamas su didesnio lankstumo ir supaprastinimo poreikiu. Siekiant įvykdyti finansavimo skaidrumo reikalavimą, Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, turėtų skelbti informaciją apie teminės priemonės metinių ir daugiamečių programų rengimą. Įgyvendinant priemonę reikėtų vadovautis išlaidų veiksmingumo, efektyvumo ir kokybės principais. Be to, priemonės įgyvendinimas turėtų būti kuo patogesnis naudotojams; [34 pakeit.]

(38)  šiame reglamente turėtų būti nustatytos pradinės sumos, skirtos valstybių narių programoms, apskaičiuotos pagal I priede nustatytus kriterijus, atspindinčios sausumos ir jūrų sienų ruožų ilgį ir grėsmės poveikio lygius, remiantis naujausiais ir istoriniais duomenimis, darbo krūvį oro uostuose ir konsulatuose bei konsulatų skaičių;

(39)  šios pradinės sumos bus valstybių narių ilgalaikių investicijų pagrindas. Tam, kad būtų galima atsižvelgti į pradinės padėties pokyčius, kaip antai Sąjungos išorės sienai daromą spaudimą ir darbo krūvį prie išorės sienų bei konsulatuose, valstybėms narėms laikotarpio viduryje bus skirta papildoma suma, kuri bus grindžiama naujausiais turimais statistiniais duomenimis, kaip nustatyta paskirstymo formulėje, atsižvelgiant į programos įgyvendinimo būklę;

(39a)  norint įvertinti programų veiksmingumą ir Sąjungos pridėtinę vertę, išspręsti problemas, atsiradusias per pirmąjį etapą, ir užtikrinti skaidrią vykdymo apžvalgą, turėtų būti atliekama laikotarpio vidurio peržiūra; [36 pakeit.]

(40)  kadangi sienų valdymo ir vizų srities uždaviniai problemos nuolat kinta, finansavimo paskirstymą reikia pritaikyti atsižvelgiant į migracijos srautų prioritetų vizų politikos ir sienų valdymo srityje pokyčius, spaudimą prie sienų ir saugumo grėsmes kuriuos lėmė, be kita ko, didesnis spaudimas prie sienų, ir finansavimą reikia skirti prioritetams, kurie teikia didžiausios didžiausią Sąjungos pridėtinės vertės pridėtinę vertę. Siekiant tenkinti neatidėliotinus poreikius, atsižvelgiant į politikos ir Sąjungos prioritetų pokyčius, taip pat norint nukreipti finansavimą į veiksmus, teikiančius didelę Sąjungos pridėtinę vertę, dalis finansavimo bus periodiškai skiriama konkretiems veiksmams, Sąjungos veiksmams ir pagalbai ekstremaliosios situacijos atveju pagal teminę priemonę; [37 pakeit.]

(41)  valstybės narės turėtų būti skatinamos pasinaudodamos didesne Sąjungos parama dalį programos asignavimo skirti IV priede išvardytiems veiksmams finansuoti;

(42)  priemonė tam tikru nustatytu mastu turėtų padėti remti veiklos išlaidas, susijusias su sienų kontrole, bendra vizų politika ir didelės apimties IT sistemomis, todėl turėtų suteikti valstybėms narėms galimybę išlaikyti gebėjimus, kurie yra itin svarbūs visai Sąjungai. Tokią paramą sudaro visų konkrečių išlaidų, susijusių su priemonės tikslų įgyvendinimu, padengimas, ir ji turėtų būti sudėtinė valstybių narių programų dalis; [38 pakeit.]

(43)  be jų pradinių asignavimų, dalis pagal šią priemonę teikiamų išteklių taip pat galėtų būti skiriama valstybių narių programoms, kuriomis siekiama įgyvendinti konkrečius veiksmus. Šie konkretūs veiksmai turėtų būti nustatyti Sąjungos lygmeniu ir turėtų būti susiję su Sąjungos pridėtinę vertę teikiančiais veiksmais, kuriems reikia valstybių narių bendradarbiavimo pastangų, arba veiksmais, kurių reikia siekiant reaguoti į pokyčius Sąjungoje, dėl kurių vienai ar kelioms valstybėms narėms reikia papildomo finansavimo. Tai, pavyzdžiui, Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros veiklai vykdyti reikalingos techninės įrangos pirkimas pagal valstybių narių nacionalines programas, prašymų išduoti vizą tvarkymo modernizavimas, naujų didelės apimties IT sistemų kūrimas ir tų sistemų sąveikumo užtikrinimas. Šiuos konkrečius veiksmus Komisija nustatys savo darbo programose, kurios turėtų būti tvirtinamos priimant deleguotuosius aktus; [39 pakeit.]

(44)  siekiant papildyti šios priemonės politikos tikslą nacionaliniu lygmeniu vykdant valstybių narių programas, pagal priemonę taip pat turėtų būti teikiama parama veiksmams Sąjungos lygmeniu. Tokiais veiksmais turėtų būti siekiama priemonės intervencijos taikymo sričiai priklausančių bendrų strateginių tikslų, susijusių su politikos analize ir inovacijomis, tarptautiniu tarpusavio mokymusi ir partnerystės projektais, taip pat su naujų iniciatyvų ir veiksmų testavimu visoje Sąjungoje;

(45)  siekiant sustiprinti Sąjungos pajėgumus ekstremaliosios situacijos atveju nedelsiant spręsti nenumatyto arba neproporcingo migracijos spaudimo problemą, reaguoti į nenumatytus, būtinus ir konkrečius poreikius visų pirma tuose sienos ruožuose, kuriuose pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1052/2013(30) nustatyta, kad problema kelia grėsmę visos Šengeno erdvės veikimui, taip pat valstybių narių konsulatų vizų skyriuose daromo spaudimo problemą arba šalinti pavojų sienų saugumui, ši priemonė turėtų būti įmanoma teikti pagalbą ekstremaliosios situacijos atveju naudojama finansinei paramai teikti pagal šiame reglamente nustatytą sistemą tik kraštutiniu atveju; [40 pakeit.]

(45a)  migracija ir tai, kad išorės sienas kerta daugybė trečiųjų šalių piliečių, savaime neturėtų būti laikoma grėsme viešajai politikai ar vidaus saugumui ir savaime neturėtų būti pagalbos ekstremaliosios situacijos atveju teikimo pagal šią priemone priežastimi; [41 pakeit.]

(46)  šios priemonės politikos tikslo taip pat bus siekiama finansinėmis priemonėmis ir biudžeto garantijomis pagal fondo „InvestEU“ [...] politikos finansavimo kryptį (-s). Finansinė parama turėtų būti proporcingai naudojama rinkos nepakankamumo arba neoptimalaus investavimo problemoms spręsti ir veiksmais neturėtų būti dubliuojamas arba išstumiamas privatus finansavimas arba iškraipoma konkurencija vidaus rinkoje. Veiksmai turėtų teikti aiškią Europos pridėtinę vertę; [42 pakeit.]

(47)  šiame reglamente nustatomas visos priemonės finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai yra svarbiausias orientacinis dydis metinės biudžeto sudarymo procedūros metu, kaip apibrėžta 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(31) 17 punkte;

(48)  šiai priemonei taikomas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. .../... [naujasis Finansinis reglamentas] (toliau – Finansinis reglamentas)(32). Jame nustatytos Sąjungos biudžeto vykdymo taisyklės, tarp jų – taisyklės, susijusios su dotacijomis, apdovanojimais, viešaisiais pirkimais, netiesioginiu vykdymu, finansine parama, finansinėmis priemonėmis ir biudžeto garantijomis. Siekiant užtikrinti Sąjungos finansavimo programų įgyvendinimo nuoseklumą, Finansinis reglamentas turi būti taikomas priemonės veiksmams, įgyvendinamiems taikant tiesioginį ar netiesioginį valdymą;

(49)  siekiant įgyvendinti veiksmus pagal pasidalijamojo valdymo principą, priemonė turėtų būti nuoseklios sistemos, kurią sudaro šis reglamentas, Finansinis reglamentas ir priemonė, kuria nustatomos bendros pasidalijamojo valdymo nuostatos; Normų konkurencijos atveju, šis reglamentas (ES) Nr. .../... [BNR], dalis turėtų būti viršesnis už bendrąsias nuostatas; [43 pakeit.]

(50)  Reglamentu (ES) Nr. .../... [BNR] nustatyta Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), „Europos socialinio fondo +“ (ESF+), Sanglaudos fondo, Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF), Prieglobsčio ir migracijos fondo (PMF), Vidaus saugumo fondo (VSF) ir sienų valdymo ir vizų priemonės, įtrauktos į Integruoto sienų valdymo fondą (ISVF), veiksmų sistema ir jame visų pirma išdėstytos ES fondų, įgyvendinamų pagal pasidalijamojo valdymo principą, programavimo, stebėsenos ir vertinimo, valdymo ir kontrolės taisyklės. Be to, šiame reglamente būtina nurodyti sienų valdymo ir vizų priemonės tikslus ir išdėstyti konkrečias nuostatas dėl veiklos, kuri gali būti finansuojama pagal šią priemonę;

(51)  finansavimo rūšys ir įgyvendinimo metodai pagal šį reglamentą turėtų būti pasirenkami remiantis gebėjimu pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir užtikrinti rezultatus, visų pirma atsižvelgiant į kontrolės išlaidas, administracinę naštą ir numatomą reikalavimų neatitikimo riziką. Todėl turėtų būti svarstoma naudoti fiksuotąsias sumas, fiksuotąsias normas ir vieneto įkainius, taip pat su išlaidomis nesusijusį finansavimą, kaip nurodyta Finansinio reglamento 125 straipsnio 1 dalyje;

(52)  pagal Reglamentą (ES) Nr. .../... [naujasis Finansinis reglamentas](33), Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013(34), Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2988/95(35), Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96(36) ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1939(37) Sąjungos finansiniai interesai turi būti ginami proporcingomis priemonėmis, įskaitant pažeidimų ir sukčiavimo prevenciją, nustatymą, ištaisymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar netinkamai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir prireikus administracinių sankcijų skyrimą. Visų pirma pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir Reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų, darančių poveikį Sąjungos finansiniams interesams. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra gali tirti sukčiavimo ir kitos nusikalstamos veikos atvejus, darančius poveikį Sąjungos finansiniams interesams, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371(38), ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšų, turi visapusiškai bendradarbiauti siekiant apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Europos prokuratūrai ir Europos Audito Rūmams ir užtikrinti, kad visos Sąjungos lėšų naudojimo procese dalyvaujančios trečiosios šalys suteiktų lygiavertes teises;. Su priemone susijusių pažeidimų arba sukčiavimo tyrimų rezultatai turėtų būti prieinami Europos Parlamentui; [44 pakeit.]

(53)  šiam reglamentui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 322 straipsnį priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Šios taisyklės išdėstytos Finansiniame reglamente ir visų pirma nustato biudžeto sudarymo ir įgyvendinimo tvarką, naudojant dotacijas, viešuosius pirkimus, apdovanojimus, netiesioginį įvykdymą, taip pat reglamentuoja finansų pareigūnų atsakomybės patikras. Pagal SESV 322 straipsnį priimtos taisyklės taip pat yra susijusios su Sąjungos biudžeto apsauga, jeigu valstybėse narėse nustatoma visuotinių teisinės valstybės principo taikymo trūkumų, nes teisinės valstybės principo laikymasis yra viena esminių išankstinių patikimo finansų valdymo ir efektyvaus ES finansavimo sąlygų;

(54)  pagal Tarybos sprendimo 2013/755/ES(39) 94 straipsnį užjūrio šalyse bei teritorijose (toliau – UŠT) įsisteigę asmenys ir subjektai atitinka reikalavimus gauti finansavimą, atsižvelgiant į priemonės taisykles ir tikslus bei galimas priemones, taikomas valstybei narei, su kuria atitinkama užjūrio šalis ar teritorija yra susijusi;

(55)  pagal SESV 349 straipsnį ir remdamosi Komisijos komunikatu „Sustiprinta ir atnaujinta strateginė partnerystė su ES atokiausiais regionais“, kurį Taryba patvirtino savo 2018 m. balandžio 12 d. išvadose, atitinkamos valstybės narės turėtų užtikrinti, kad jų nacionalinėmis programomis būtų atsižvelgiama į atokiausiuose regionuose kylančias grėsmes, tokias kaip sienų stebėjimas, neproporcingas žmonių antplūdis ar Europos informacinių sistemų naudojimas. Priemonė padeda šioms valstybėms narėms gauti tinkamų išteklių ir prireikus padėti atokiausiems regionams, atsižvelgiant į tokius ypatumus; [45 pakeit.]

(56)  remiantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros(40) 22 ir 23 dalimis, priemonę reikia vertinti remiantis informacija, surinkta taikant konkrečius stebėsenos reikalavimus, kartu vengiant pernelyg didelio reguliavimo ir administracinės naštos, tenkančios visų pirma valstybėms narėms. Prireikus į šiuos reikalavimus gali būti įtraukti išmatuojami rodikliai, įskaitant kokybinius ir kiekybinius rodiklius, kuriais remiantis vertinamas priemonės poveikis vietoje. Norint įvertinti priemonės laimėjimus, reikėtų nustatyti su kiekvienu priemonės konkrečiu tikslu susijusius rodiklius ir susijusias siektinas reikšmes; [46 pakeit.]

(57)  atsižvelgiant į kovos su klimato kaita svarbą, remiantis Sąjungos įsipareigojimais įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, ši priemonė padės integruoti klimato politikos veiksmus ir siekti bendro tikslo 25 proc. ES biudžeto išlaidų skirti klimato srities tikslams įgyvendinti. Rengiant ir įgyvendinant priemonę bus nustatyti atitinkami veiksmai, kurie bus dar kartą vertinami atliekant vertinimą ar peržiūrą;

(58)  atsižvelgdamos į rodiklius ir finansines ataskaitas, Komisija Komisija turėtų kasmet pateikti Europos Parlamentui ir valstybės narės turėtų stebėti priemonės įgyvendinimą pagal atitinkamas Reglamento (ES) Nr. .../... [BNR] Tarybai priimtų metinių veiklos rezultatų ataskaitų santrauką. Gavusi prašymą, Komisija turėtų pateikti Europos Parlamentui ir šio reglamento nuostatasTarybai visą metinių veiklos rezultatų ataskaitų tekstą; [47 pakeit.]

(58a)  svarbu užtikrinti patikimą finansų valdymą ir teisinį tikrumą pereinamuoju laikotarpiu ir kol bus įgyvendinama priemonė. Veiksmai, kurių imtasi 2014–2020 m. laikotarpiu, neturėtų būti nutraukiami pereinamuoju laikotarpiu; [48 pakeit.]

(59)  siekiant papildyti ir iš dalies pakeisti šio reglamento neesmines nuostatas, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį, kiek tai susiję su sąrašu veiksmų, kurie atitinka didesnio bendro finansavimo reikalavimus, kaip nurodyta IV priede, ir veiklos parama, siekiant toliau plėtoti bendrą stebėsenos ir vertinimo sistemą. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros(41) nustatytais principais;

(60)  siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011(42). Nagrinėjimo procedūra turėtų būti taikoma įgyvendinimo aktams, kuriais nustatomos bendros valstybių narių pareigos, visų pirma teikti informaciją Komisijai, o patariamoji procedūra turėtų būti taikoma priimant įgyvendinimo aktus, susijusius su informacijos teikimo Komisijai pagal programavimo ir ataskaitų teikimo tvarką sąlygomis, atsižvelgiant į visiškai techninį jų pobūdį; [49 pakeit.]

(61)  valstybės narės dalyvavimas taikant šią priemonę neturėtų sutapti su jos dalyvavimu taikant laikiną finansinę Sąjungos priemonę, kuria valstybėms narėms padedama finansuoti, be kita ko, veiksmus, vykdomus prie naujų Sąjungos išorės sienų, skirtus Šengeno sienų, vizų ir išorės sienų kontrolės acquis įgyvendinti;

(62)  Islandijos ir Norvegijos atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos Tarybos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės susitarime dėl pastarųjų asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis(43), patenkančios į Tarybos sprendimo 1999/437/EB(44) 1 straipsnio A ir B punktuose nurodytą sritį;

(63)  Šveicarijos atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarime dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis(45), kurios patenka į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio A ir B punktuose nurodytą sritį, minėtą sprendimą taikant kartu su Tarybos sprendimo 2008/146/EB(46) 3 straipsniu;

(64)  Lichtenšteino atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės protokole dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis(47), kurios patenka į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio A ir B punktuose nurodytą sritį, minėtą sprendimą taikant kartu su Tarybos sprendimo 2011/350/ES(48) 3 straipsniu;

(65)  pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas. Kadangi šis reglamentas grindžiamas Šengeno acquis, remdamasi to protokolo 4 straipsniu, per šešis mėnesius po to, kai Taryba priims šį reglamentą, Danija turi nuspręsti, ar įgyvendins šį reglamentą savo nacionalinėje teisėje;

(66)  šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kurias įgyvendinant Airija nedalyvauja pagal Tarybos sprendimą 2002/192/EB(49). Todėl Airija nedalyvauja priimant šį sprendimą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(67)  tikslinga šio reglamento taikymo trukmę suderinti su Tarybos reglamento (ES, Euratomas) …/… [Daugiametės finansinės programos reglamento](50) taikymo trukme,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

1.  Šiuo reglamentu nustatoma sienų valdymo ir vizų finansinės paramos priemonė (toliau – priemonė), kuri įtraukta į Integruoto sienų valdymo fondą (toliau – fondas) laikotarpiui nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. [50 pakeit.]

2.  Šiuo reglamentu kartu su Reglamentu (ES) Nr. .../... [Muitinio tikrinimo įrangos fondas], kuriuo kaip [Integruoto sienų valdymo fondo](51) dalis nustatoma muitinio tikrinimo įrangos finansinės paramos priemonė, įsteigiamas fondas. [51 pakeit.]

3.  Jame Šiame reglamente nustatomi priemonės tikslai, konkretūs tikslai ir priemonės šiems konkretiems tikslams pasiekti, 2021–2027 m. biudžetas, Sąjungos finansavimo formos ir tokio finansavimo teikimo taisyklės. [52 pakeit.]

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1)  derinimo operacija – Sąjungos biudžeto lėšomis remiami veiksmai, įskaitant atliekamus derinimo priemonėmis pagal Finansinio reglamento 2 straipsnio 6 punktą, kuriais negrąžintinos paramos formos ir (arba) Sąjungos biudžeto finansinės priemonės derinamos su plėtros ar kitų viešųjų finansų įstaigų, taip pat komercinių finansų įstaigų ir investuotojų teikiamos grąžintinos paramos formomis; [53 pakeit.]

2)  sienos perėjimo punktas – vieta, kurioje kompetentingų institucijų leidžiama kirsti išorės sienas, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/399 2 straipsnio 8 punkte(52);

3)  Europos integruotas sienų valdymas – Reglamento (ES) 2016/1624 4 straipsnyje išvardytos sudedamosios dalys;

4)  išorės sienos – valstybių narių išorės sienos, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2016/399 2 straipsnio 2 punkte: sausumos sienos, įskaitant upių ir ežerų sienas, jūrų sienos ir oro uostai, upių uostai, jūrų uostai bei ežerų uostai, kuriems taikomos Sąjungos teisės nuostatos dėl išorės sienų kirtimo, taip pat vidaus sienos, kurių kontrolė dar nepanaikinta; [54 pakeit.]

5)  išorės sienos ruožas – visa valstybės narės išorės sausumos arba jūrų siena arba jos dalis, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 1052/2013;

6)  migrantų antplūdžio vieta – migrantų antplūdžio vieta, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2016/1624 2 straipsnio 10 punkte;

7)  vidaus sienos, kurių kontrolė dar nepanaikinta:

a)  bendra valstybės narės, taikančios visą Šengeno acquis, ir valstybės narės, kuri privalo taikyti visą Šengeno acquis pagal savo stojimo aktą, bet kuriai dar neįsigaliojo atitinkamas Tarybos sprendimas, kuriuo jai leidžiama taikyti visą acquis, siena;

b)  bendra dviejų valstybių narių, kurios privalo taikyti visą Šengeno acquis pagal savo stojimo aktus, bet kurioms dar neįsigaliojo Tarybos sprendimas, kuriuo joms leidžiama taikyti visą acquis, siena.

3 straipsnis

Priemonės tikslai

1.  Priemonės, kuri įtraukta į Integruoto sienų valdymo fondą, politikos tikslas – užtikrinti tvirtą ir veiksmingą Europos integruotą sienų valdymą prie išorės sienų, išlaikant laisvą asmenų judėjimą joje ir visapusiškai laikantis Sąjungos įsipareigojimų dėl pagrindinių teisių ir taip padedant užtikrinti aukštą saugumo lygį Sąjungoje acquis ir Sąjungos bei jos valstybių narių įsipareigojimų pagal tarptautines priemones, kurių dokumentus jos yra pasirašiusios. [55 pakeit.]

2.  Atsižvelgiant į 1 dalyje nurodytą politikos tikslą ši priemonė padeda siekti šių konkrečių tikslų:

a)  remti veiksmingą Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų vykdomą Europos integruotą sienų valdymą prie išorės sienų, už kurį bendrai atsakingos Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra ir už sienų valdymą atsakingos nacionalinės valdžios institucijos, siekiant palengvinti teisėtą sienos kirtimą, užkirsti kelią neteisėtai imigracijai bei tarpvalstybiniam nusikalstamumui ir bei juos identifikuoti nustatyti ir veiksmingai valdyti migracijos srautus;: [56 pakeit.]

b)  remti bendrą vizų politiką, siekiant užtikrinti labiau suderintą valstybių narių požiūrį į vizų išdavimą, palengvinti teisėtą keliavimą ir užkirsti kelią migracijos bei sumažinti saugumo rizikai riziką. [57 pakeit.]

3.  Siekiant 2 dalyje nurodytų konkrečių tikslų, priemonė įgyvendinama taikant II priede išvardytas įgyvendinimo priemones.

3a straipsnis

Nediskriminavimas ir pagarba pagrindinėms teisėms

Priemonė įgyvendinama visapusiškai laikantis teisių ir principų, įtvirtintų Sąjungos acquis, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, ir su pagrindinėmis teisėmis susijusių Sąjungos tarptautinių įsipareigojimų, visų pirma užtikrinant, kad būtų laikomasi nediskriminavimo ir negrąžinimo principų. [58 pakeit.]

4 straipsnis

Paramos apimtis

1.  Siekiant 3 straipsnyje nurodytų tikslų ir laikantis Laikantis II priede išvardytų įgyvendinimo priemonių pagal šią priemonę remiami veiksmai, padedantys siekti 3 straipsnyje nurodytų tikslų ir visų pirma remiami III priede išvardyti veiksmai. [59 pakeit.]

2.  Siekiant šio reglamento 3 straipsnyje nurodytų tikslų pagal priemonę išskirtiniais atvejais tam tikru nustatytu mastu ir taikant atitinkamas apsaugos priemones gali būti remiami III priede nurodytus Sąjungos prioritetus atitinkantys nurodyti veiksmai, susiję su trečiosiomis šalimis, ir prireikus trečiosiose šalyse pagal 5 straipsnį. [60 pakeit.]

2a.  Visa finansavimo suma, pagal 8 straipsnį skiriama veiksmams trečiosiose šalyse arba su jomis susijusiems veiksmams remti pagal teminę priemonę, neviršija 4 proc. visos teminei priemonei pagal 7 straipsnio 2 dalies b punktą skiriamos sumos. [61 pakeit.]

2b.  Visa finansavimo suma, pagal 12 straipsnį skiriama kiekvienai valstybei narei veiksmams trečiosiose šalyse arba su jomis susijusiems veiksmams remti pagal valstybių narių programas, neviršija 4 proc. visos pagal 7 straipsnio 2 dalies a punktą, 10 straipsnio 1 punktą ir I priedą valstybei narei skiriamos sumos. [62 pakeit.]

3.  Toliau nurodyti veiksmai nėra tinkami finansuoti:

a)  III priedo 1 dalies a punkte nurodyti veiksmai prie tų vidaus sienų, kurių kontrolė dar nepanaikinta;

b)  veiksmai, susiję su laikinu ir išimties tvarka taikomu vidaus sienų kontrolės atnaujinimu, kaip nurodyta Reglamente (ES) 2016/399;

c)  prekių kontrolės srityje:

1)  veiksmai, kurių vienintelis tikslas arba rezultatas yra prekių kontrolė;

2)  įrangos, išskyrus transporto priemonių, kuria vienas iš siekiamų tikslų arba rezultatų yra prekių kontrolė, įsigijimas, techninė priežiūra ar atnaujinimas;

3)  kiti veiksmai pagal šį reglamentą, kurių pirminis tikslas arba rezultatas yra prekių kontrolė.

Ekstremaliosios situacijos atveju, kaip nurodyta 23 straipsnyje, šioje dalyje nurodyti veiksmai, kurie nėra tinkami finansuoti, gali būti laikomi tinkamais finansuoti. [63 pakeit.]

5 straipsnis

Reikalavimus atitinkantys subjektai

1.  Reikalavimus atitinka šie subjektai:

a)  teisės subjektai, įsisteigę bet kurioje iš šių šalių:

i)  valstybėje narėje arba su ja susijusioje užjūrio šalyje ar teritorijoje;

ii)  darbo programoje nurodytoje trečiojoje šalyje toje programoje nustatytomis sąlygomis, jei laikomasi sąlygos, kad visais tos trečiosios šalies arba su ja susijusiais veiksmais visapusiškai paisoma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintų teisių ir principų ir Sąjungos bei valstybių narių tarptautinių įsipareigojimų; [64 pakeit.]

b)  teisės subjektas, įsteigtas pagal Sąjungos teisę, ar tarptautinė organizacija.

2.  Fiziniai asmenys laikomi neatitinkančiais reikalavimų.

3.  Trečiojoje šalyje įsisteigę teisės subjektai išimties tvarka atitinka dalyvavimo reikalavimus, jei to reikia tam tikro veiksmo tikslams pasiekti ir jei yra visapusiškai laikomasi Sąjungos acquis bei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos. [65 pakeit.]

4.  Reikalavimus atitinka teisės subjektai, dalyvaujantys kaip konsorciumai, kuriuos sudaro mažiausiai du nepriklausomi subjektai, įsisteigę skirtingose valstybėse narėse arba su tomis valstybėmis susijusiose užjūrio šalyse ar teritorijose arba trečiosiose šalyse. Kai konsorciumą sudarančios tarptautinės organizacijos yra įsisteigusios trečiojoje valstybėje, taikoma 6 straipsnio 3 dalis. [66 pakeit.]

II SKYRIUS

FINANSINĖ IR ĮGYVENDINIMO PROGRAMA

1 skirsnis

Bendros nuostatos

6 straipsnis

Bendrieji principai

1.  Pagal šį reglamentą teikiama parama papildo nacionalinius, regionų ir vietos intervencinius veiksmus ir ja pirmiausia siekiama suteikti Sąjungos pridėtinę vertę šio reglamento tikslams. [67 pakeit.]

2.  Komisija ir valstybės narės užtikrina, kad pagal šį reglamentą ir valstybių narių teikiama parama derėtų su atitinkamais Sąjungos veiksmais, politika ir prioritetais ir papildytų kitas Sąjungos priemones.

3.  Priemonė įgyvendinama taikant pasidalijamąjį, tiesioginį arba netiesioginį valdymą pagal Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktus.

3b.  Komisija ir valstybės narės bendradarbiauja įgyvendindamos šią priemonę. Komisija įsteigia pagalbos liniją ir kontaktinį punktą, kuriais siekiama teikti paramą valstybėms narėms ir prisidėti prie veiksmingo finansavimo paskirstymo. [68 pakeit.]

7 straipsnis

Biudžetas

1.  Priemonės įgyvendinimo 2021–2027 m. finansinis paketas – 7 087 760 000 EUR 2018 m. kainomis (8 018 000 000 EUR dabartinėmis kainomis). [69 pakeit.]

2.  Finansinis paketas naudojamas taip:

a)  4 252 833 000 EUR 2018 m. kainomis (4 811 000 000 EUR dabartinėmis kainomis) skiriama programoms, įgyvendinamoms taikant pasidalijamąjį valdymą, iš šios sumos 138 962 000 EUR 2018 m. kainomis (157 200 000 EUR dabartinėmis kainomis) – 16 straipsnyje nurodytai specialiai tranzito programai, įgyvendinamai taikant pasidalijamąjį valdymą; [70 pakeit.]

b)  2 834 927 000 EUR 2018 m. kainomis (3 207 000 000 EUR dabartinėmis kainomis) skiriama teminei priemonei. [71 pakeit.]

3.  Komisijos iniciatyva iki 0,52 proc. finansinio paketo lėšų skiriama techninei paramai, susijusiai su priemonės įgyvendinimu.

4.  Laikantis šalių, dalyvaujančių įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis, asociacijos susitarimų atitinkamų nuostatų, sudaromi susitarimai, kuriais nustatomas jų dalyvavimo pobūdis ir sąlygos. Tų šalių finansiniais įnašais papildomi 1 dalyje nurodyti iš Sąjungos biudžeto skiriami bendri ištekliai.

8 straipsnis

Bendrosios nuostatos dėl teminės priemonės įgyvendinimo

1.  7 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytas finansinis paketas skirstomas lanksčiai pagal teminę priemonę, taikant pasidalijamąjį, tiesioginį ir netiesioginį valdymą, kaip nustatyta darbo programose. Pagal teminę priemonę skiriamas finansavimas naudojamas jos sudedamosioms dalims:

a)  konkretiems veiksmams,

b)  Sąjungos veiksmams ir

c)  pagalbai ekstremaliosios situacijos atveju.

Komisijos iniciatyva techninė parama taip pat remiama teminės priemonės finansinio paketo lėšomis.

2.  Finansavimas pagal teminę priemonę skiriamas prioritetams, kurie suteikia Sąjungai didelės pridėtinės vertės arba kuriais reaguojama į neatidėliotinus poreikius, laikantis II priede išdėstytų sutartų Sąjungos prioritetų, arba 20 straipsnyje nurodytoms paramos priemonėms. Rengdama darbo programas, Komisija konsultuojasi su organizacijomis, kurios atstovauja partneriams Sąjungos lygmeniu, įskaitant pilietinę visuomenę. [72 pakeit.]

2a.  Ne mažiau kaip 20 proc. pagal teminę priemonę teikiamo finansavimo skiriama 3 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytam konkrečiam tikslui įgyvendinti. [73 pakeit.]

3.  Kai pagal teminę priemonę finansavimas valstybėms narėms skiriamas taikant tiesioginį arba netiesioginį valdymą, užtikrinama, kad projektams finansavimas neskiriamas, jei pateikiama įrodymų, kurie kelia abejonių dėl atrinktų tų projektų Komisija nepriimtų pagrįstos nuomonės dėl pažeidimų pagal SESV 258 straipsnį, dėl kurios kiltų rizika projektų išlaidų teisėtumui, tvarkingumui ar projektų vykdymui teisėtumo ar to finansavimo teisėtumo ir tvarkingumo arba tų projektų vykdymo, Komisijai priėmus pagrįstą nuomonę dėl pažeidimų pagal SESV 258 straipsnį. [74 pakeit.]

4.  Kai pagal teminę priemonę finansavimas įgyvendinamas taikant pasidalijamąjį valdymą, Reglamento (ES) Nr. .../... [BNR] 18 straipsnio ir 19 straipsnio 2 dalies tikslais Komisija įvertina, ar dėl numatytų veiksmų negali būti priimta Komisijos pagrįsta nuomonė dėl pažeidimų pagal SESV 258 straipsnį, dėl kurios kiltų rizika numatytų projektų išlaidų teisėtumui, tvarkingumui ar projektų vykdymui Komisija įvertina numatytus veiksmus, kad užtikrintų, jog projektams finansavimas nebūtų skiriamas, jei pateikiama įrodymų, kurie kelia abejonių dėl tų projektų teisėtumo ar to finansavimo teisėtumo ir tvarkingumo arba tų projektų vykdymo, Komisijai priėmus pagrįstą nuomonę dėl pažeidimų pagal SESV 258 straipsnį. [75 pakeit.]

4a.  Kai finansavimas pagal teminę priemonę skiriamas taikant tiesioginį arba netiesioginį valdymą, Komisija įvertina, ar visuotiniai teisinės valstybės principo taikymo valstybėje narėje trūkumai, kurie daro arba gali daryti neigiamą poveikį patikimam finansų valdymui ir Sąjungos finansinių interesų apsaugai, nedarys neigiamo poveikio numatytiems veiksmams kad, dėl to kiltų rizika numatytų projektų išlaidų teisėtumui, tvarkingumui ar projektų vykdymui. [76 pakeit.]

5.  Komisija pagal metinius Sąjungos biudžeto asignavimus nustato bendrą sumą, skirtiną teminei priemonei.

6.  Komisija priima Pagal 29 straipsnį Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, siekiant nustatyti Finansinio reglamento 110 straipsnyje nurodytus nurodytas teminei priemonei skirtus finansavimo sprendimus skirtas darbo programas, kuriuose kuriose nustatomi remtini tikslai bei veiksmai ir nurodomos konkrečios kiekvienai jos sudedamajai daliai, kaip nurodyta 1 dalyje, skiriamos sumos. Prireikus finansavimo sprendimuose nustatoma bendra derinimo operacijoms rezervuota suma. [77 pakeit.]

7.  Priėmusi finansavimo sprendimus darbo programą, kaip nurodyta 3 6 dalyje, Komisija gali iš dalies atitinkamai pakeisti programas, įgyvendinamas taikant pasidalijamąjį valdymą. [78 pakeit.]

8.  Finansavimo sprendimai Darbo programos gali būti metiniai metinės arba daugiamečiai daugiametės ir gali būti skirti skirtos vienai ar kelioms teminės priemonės sudedamosioms dalims. [79 pakeit.]

2 skirsnis

Parama ir įgyvendinimas taikant pasidalijamąjį valdymą

9 straipsnis

Taikymo sritis

1.  Šis skirsnis taikomas 7 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytai finansinio paketo daliai ir papildomiems ištekliams, kurie turi būti įgyvendinami taikant pasidalijamąjį valdymą pagal 8 straipsnyje nurodytą nurodytas teminei priemonei skirtą skirtas Komisijos sprendimą darbo programas. [80 pakeit.]

2.  Pagal šį skirsnį teikiama parama įgyvendinama taikant pasidalijamąjį valdymą, laikantis Finansinio reglamento 63 straipsnio ir Reglamento (ES) Nr. .../... [BNR].

10 straipsnis

Biudžeto ištekliai

1.  7 straipsnio 2 dalies a punkte nurodyti ištekliai nacionalinėms programoms, kurias valstybės narės įgyvendina taikydamos pasidalijamąjį valdymą (toliau – programos), preliminariai paskirstomi taip:

a)  3 543 880 000 EUR 2018 m. kainomis (4 009 000 000 EUR dabartinėmis kainomis) – valstybėms narėms, atsižvelgiant į I priede nustatytus kriterijus; [81 pakeit.]

b)  708 953 000 EUR 2018 m. kainomis (802 000 000 EUR dabartinėmis kainomis) – valstybių narių programoms skirtų asignavimų koregavimui, kaip nurodyta 13 straipsnio 1 dalyje. [82 pakeit.]

2.  Jeigu 1 dalies b punkte nurodyta suma nepaskirstoma, likusi suma gali būti pridėta prie 7 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytos sumos.

11 straipsnis

Bendro finansavimo normos

1.  Iš Sąjungos biudžeto skiriama paramos dalis valstybėms narėms, kurių vienam gyventojui tenkančios bendrosios nacionalinės pajamos (BNP) yra mažesnės kaip 90 proc. Sąjungos vidurkio, neviršija 85 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų ir kitoms valstybėms narėms – 75 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. [83 pakeit.]

2.  Iš Sąjungos biudžeto skiriamos paramos dalis gali būti padidinta iki 90 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų, susijusių su projektais, kurie įgyvendinami pagal konkrečius veiksmus.

3.  Iš Sąjungos biudžeto skiriamos paramos dalis gali būti padidinta iki 90 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų, susijusių su IV priede išvardytais veiksmais.

4.  Iš Sąjungos biudžeto skiriamos paramos dalis gali būti padidinta iki 100 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų, susijusių su veiklos parama, įskaitant specialią tranzito programą.

5.  Iš Sąjungos biudžeto skiriamos paramos dalis gali būti padidinta iki 100 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų, susijusių su pagalba ekstremaliosios situacijos atveju.

6.  Komisijos sprendime, kuriuo patvirtinama programa, nustatoma bendro finansavimo norma ir didžiausia galima paramos, pagal šią priemonę teikiamos 1–5 dalyse nurodytų rūšių veiksmams, suma.

7.  Kiekvienam konkrečiam tikslui Komisijos sprendime nustatoma, ar konkretaus tikslo bendro finansavimo norma turi būti taikoma:

a)  visam įnašui, įskaitant viešąjį ir privatųjį įnašus, ar

b)  tik viešajam įnašui.

12 straipsnis

Programos

1.  Kiekviena valstybė narė ir Komisija užtikrina, kad jos nacionalinėje programoje nustatyti prioritetai derėtų su Sąjungos prioritetais sienų valdymo ir vizų srityje ir jais būtų reaguojama į toje srityje kylančius uždavinius kylančias problemas ir kad jie visiškai atitiktų susijusį Sąjungos acquis ir sutartus Sąjungos prioritetus bei Sąjungos ir valstybių narių tarptautinius įsipareigojimus pagal tarptautines priemones, kurių dokumentus jos yra pasirašiusios. Apibrėždamos savo programų prioritetus valstybės narės užtikrina, kad būtų tinkamai atsižvelgta į II priede išdėstytas įgyvendinimo priemones. [84 pakeit.]

1a.  Atsižvelgiant į tai, valstybės narės skiria ne mažiau kaip 20 proc. joms skirto finansavimo 3 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytam konkrečiam tikslui įgyvendinti. [85 pakeit.]

2.  Komisija užtikrina, kad valstybėms narėms pradedant rengti pradedant rengti valstybių narių nacionalines programas atitinkamais atvejais šiame procese dalyvautų Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra ir, kai tinkama, „eu-LISA“, „eu-LISA“, Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra ir bet kuri kita atitinkama Sąjungos agentūra, atsižvelgiant į agentūrų kompetenciją. [86 pakeit.]

3.  Ji Komisija konsultuojasi su Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra dėl programų projektų ir ypač daug dėmesio skiria veiklai, kuriai pagal 3 straipsnio 2 dalies a punktą teikiama veiklos parama, siekdama užtikrinti, kad jie derėtų su Agentūros ir valstybių narių veiksmais sienų valdymo srityje ir juos papildytų, taip pat išvengti dvigubo finansavimo ir užtikrinti išlaidų efektyvumą veiksmingumą. [87 pakeit.]

3a.  Komisija konsultuojasi su „eu-LISA“ dėl programų projektų ir ypač daug dėmesio skiria veiklai, kuriai pagal 3 straipsnio 2 dalies b punktą teikiama techninė parama, siekdama užtikrinti, kad jie būtų suderinti su „eu-LISA“ ir valstybių narių veiksmais. [88 pakeit.]

4.  Kai tinkama, Komisija gali įtraukti Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrą, „eu-LISA“, Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrą ir, kai tinkama, „eu-LISA“ bet kurią kitą atitinkamą agentūrą į 5 skirsnyje nurodytą stebėsenos ir vertinimo veiklą, visų pirma siekdama užtikrinti, kad vykdomi veiksmai, kuriems pagal priemonę teikiama parama, atitiktų susijusį Sąjungos acquis ir sutartus Sąjungos prioritetus. [89 pakeit.]

5.  Pagal Reglamentą (ES) Nr. 1053/2013 priėmus rekomendacijas, kurios patenka į šio reglamento taikymo sritį, ir rekomendacijas, pateiktas atliekant pažeidžiamumo vertinimus pagal Reglamentą (ES) 2016/1624, atitinkama valstybė narė drauge su Komisija išnagrinėja, kaip naudojant pagal šią priemonę teikiamą paramą tinkamiausiai įgyvendinti šias rekomendacijas.

6.  Kai tinkama, Komisija įtraukia Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrą, „eu-LISA“, Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrą ir bet kurią kitą atitinkamą agentūrą ar įstaigą į nagrinėjimo, kaip naudojant pagal šią priemonę teikiamą paramą tinkamiausiai įgyvendinti rekomendacijas, procesą. [90 pakeit.]

7.  Įgyvendindama 5 dalį atitinkama valstybė narė nustato, kad priemonių, kuriomis pašalinami visi nustatyti trūkumai, visų pirma priemonių, kuriomis pašalinami dideli trūkumai ir imamasi veiksmų dėl reikalavimų neatitinkančių vertinimų, įgyvendinimas yra jos programos prioritetas.

8.  Prireikus atitinkama programa iš dalies pakeičiama, kad būtų atsižvelgta į 5 dalyje nurodytas rekomendacijas ir į pažangą siekiant tarpinių reikšmių ir tikslų, įvertintą metinėse veiklos rezultatų ataskaitose, kaip nurodyta 27 straipsnio 2 dalies a punkte. Priklausomai nuo pakeitimų poveikio, Komisija gali patvirtinti patvirtina patikslintą programą. [91 pakeit.]

9.  Bendradarbiaudama ir pasikonsultavusi su Komisija bei Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra, atsižvelgiant į Agentūros kompetenciją, atitinkama valstybė narė gali perskirstyti išteklius pagal savo programą, įskaitant veiklos paramai numatytus išteklius, siekdama įgyvendinti 5 dalyje nurodytas finansinį poveikį turinčias rekomendacijas.

10.  Kai valstybė narė nusprendžia Prieš nuspręsdama įgyvendinti projektus su trečiąja šalimi, trečiojoje šalyje arba trečiojoje šalyje su ja susijusius projektus naudojant pagal šią priemonę teikiamą paramą valstybė narė užtikrina, kad visi tos trečiosios šalies pasiūlyti, joje vykdomi arba su ja susiję veiksmai atitiktų Sąjungos ir tos valstybės narės tarptautinius įsipareigojimus ir kad jais būtų visapusiškai paisoma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintų teisių ir principų, prieš . Prieš pradėdama įgyvendinti projektą atitinkama valstybė narė pasikonsultuoja su Komisija, be kita ko, dėl atitikties pirmiau nurodytoms sąlygoms užtikrinimo. [92 pakeit.]

11.  Kai valstybė narė išimtiniu atveju nusprendžia įgyvendinti veiksmus su trečiąja šalimi, trečiojoje šalyje arba trečiojoje šalyje su ja susijusius veiksmus, susijusius su neteisėto sienos kirtimo stebėjimu, nustatymu bei prevencija ir neteisėtai sienas kirtusių asmenų identifikavimu, sekimu ir sulaikymu, siekiant nustatyti neteisėtos imigracijos ir tarpvalstybinio nusikalstamumo atvejus, užtikrinti jų prevenciją ir kovoti su jais arba prisidėti prie migrantų apsaugos ir gyvybių gelbėjimo, naudojant pagal šią priemonę teikiamą paramą, ta valstybė narė užtikrina, kad Komisijai pagal Reglamento (ES) Nr. 1052/2013 20 straipsnį būtų pranešta apie visus dvišalius ar daugiašalius bendradarbiavimo susitarimus su ta trečiąja šalimi. Valstybės narės užtikrina, kad būtų visapusiškai laikomasi negrąžinimo principo, be kita ko, ir vykdant veiksmus atviroje jūroje. [93 pakeit.]

11a.  Iš karto kai valstybė narė nusprendžia pagal šią priemonę inicijuoti projektus su trečiąja šalimi arba su ja susijusius projektus, valstybė narė per 10 dienų apie tai praneša nacionaliniu lygmeniu partneriams atstovaujančioms organizacijoms ir valdančiosios tarybos nariams. [94 pakeit.]

12.  Operatyvinei įrangai, įskaitant transporto priemones, ir ryšių sistemoms, kurios reikalingos veiksmingai ir saugiai sienų kontrolei bei paieškos ir gelbėjimo operacijoms vykdyti ir kurios įsigyjamos naudojant pagal šią priemonę teikiamą paramą, taikomi šie reikalavimai: [95 pakeit.]

a)  prieš pradėdamos operatyvinės įrangos, įskaitant transporto priemones, ir ryšių sistemų įsigijimo, kuriam naudojama pagal šią priemonę teikiama parama, procedūrą valstybės narės užtikrina, kad ši įranga atitiktų Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros nustatytus standartus, jei tokie standartai nustatyti, ir kartu su Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra patikrina jų technines specifikacijas, siekdamos užtikrinti sąveiką su Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų naudojamais ištekliais;

b)  visa valstybių narių įsigyta didelio masto sienų valdymo įranga, kaip antai oro ir jūrų transporto priemonės ir stebėsenos įranga, užregistruojama Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros techninės įrangos rezerve, kad šiais ištekliais būtų galima pasinaudoti, atsižvelgiant į Reglamento (ES) 2016/1624 39 straipsnio 8 dalį;

c)  valstybės narės gali nuspręsti naudojant pagal šią priemonę teikiamą paramą įsigyti operacijoms jūroje tinkamą daugiafunkcinę įrangą, jeigu ši įranga, kai ją naudoja atitinkamos nacionalinės institucijos, sienos stebėjimo operacijoms vykdyti per metus naudojama ne trumpiau kaip 60 proc. viso naudojimo nacionaliniais tikslais laiko. Ši įranga užregistruojama Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros techninės įrangos rezerve, kad šiais ištekliais būtų galima pasinaudoti, atsižvelgiant į Reglamento (ES) 2016/1624 39 straipsnio 8 dalį;

d)  siekdamos remti nuoseklų Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų pajėgumų plėtojimo planavimą ir bendrų viešųjų pirkimų galimybę, valstybės narės, teikdamos ataskaitas pagal 27 straipsnį, praneša Komisijai apie esamus daugiamečius įrangos, kurią numatoma įsigyti pagal šią priemonę, planus. Komisija perduoda šią informaciją Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrai.

Kai valstybės narės pagal šią priemonę įgyvendina veiksmus, susijusius su jūrų sienų stebėjimu, jos ypatingą dėmesį atkreipia į savo tarptautinius įsipareigojimus dėl paieškos ir gelbėjimo jūroje ir tuo tikslu turi teisę naudoti šios dalies a-d punktuose nurodytą įrangą ir sistemas. [96 pakeit.]

13.  Sienų valdymo srities mokymai, rengiami naudojant pagal šią priemonę teikiamą paramą, grindžiami atitinkamais suderintais ir kokybiškais sienų ir pakrančių apsaugos sričiai taikomais Europos švietimo ir bendrojo mokymo standartais, atitinkama Sąjungos ir tarptautine teise, įskaitant teisę, susijusią su pagrindinėmis teisėmis, teise gauti tarptautinę apsaugą ir atitinkama jūrų teise. [97 pakeit.]

14.  Valstybės narės visų pirma vykdo IV priede išvardytus veiksmus. Siekiant reaguoti į nenumatytas arba naujai atsiradusias aplinkybes arba užtikrinti veiksmingą finansavimo panaudojimą, pagal 29 straipsnį Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas IV priedas.

15.  Programavimas, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. .../... [BNR] 17 straipsnio 5 dalyje, grindžiamas Kiekvienoje programoje kiekvienam konkrečiam tikslui nustatomos intervencinių veiksmų rūšys pagal VI priedo 1 lentelėje nurodytų rūšių intervenciniais veiksmais lentelę ir orientacinis programuojamų išteklių paskirstymas pagal intervencinio veiksmo rūšį arba paramos sritį. [98 pakeit.]

13 straipsnis

Laikotarpio vidurio peržiūra

-1.  Programos peržiūrimos atliekant laikotarpio vidurio peržiūrą ir vertinimą pagal 26 straipsnį. [99 pakeit.]

1.  Iki 2024 m. pabaigos Komisija, informavusi Parlamentą, atitinkamų valstybių narių programoms skiria papildomą 10 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytą sumą, atsižvelgdama į I priedo 1 dalies c punkte ir 2–11 dalyse nurodytus kriterijus. Šis asignavimas grindžiamas naujausiais turimais statistiniais duomenimis, susijusiais su I priedo 1 dalies c punkte ir 2–11 dalyse nurodytais kriterijais. Finansavimas teikiamas laikotarpiui nuo 2025 kalendorinių metų. [100 pakeit.]

2.  Jei tarpinio mokėjimo paraiškų, teikiamų pagal Reglamento (ES) Nr. .../... [BNR] 85 straipsnį, negauta dėl bent 10 30 proc. pirminio programos asignavimo, nurodyto 10 straipsnio 1 dalies a punkte, atitinkama valstybė narė neatitinka reikalavimų gauti papildomą asignavimą savo programai, nurodytai 1 dalyje. [101 pakeit.]

2a.   2 dalis taikoma tik jei 2022 m. sausio 1 d. galios atitinkama reglamentavimo sistema ir susiję aktai. [102 pakeit.]

3.  Nuo 2025 m. skiriant lėšas pagal teminę priemonę, kai tinkama, atsižvelgiama į pažangą, padarytą siekiant veiklos peržiūros plano tarpinių reikšmių, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. .../... [BNR] 12 straipsnyje, ir į nustatytus įgyvendinimo trūkumus. [103 pakeit.]

14 straipsnis

Konkretūs veiksmai

1.  Konkretūs veiksmai – tai šio reglamento tikslus atitinkantys tarptautiniai ar nacionaliniai projektai, turintys Sąjungos pridėtinę vertę, kuriems įgyvendinti vienos, kelių ar visų valstybių narių programoms gali būti skirti papildomi asignavimai. [104 pakeit.]

2.  Be asignavimų, apskaičiuotų pagal 10 straipsnio 1 dalį, valstybės narės gali gauti papildomą finansavimą konkretiems veiksmams, jeigu programoje atitinkamai numatyta jį skirti ir jei jis naudojamas, siekiant padėti įgyvendinti šio reglamento tikslus.

3.  Šis finansavimas negali būti naudojamas kitiems programoje numatytiems veiksmams, išskyrus tinkamai pagrįstomis aplinkybėmis ir jei Komisija tam pritaria iš dalies pakeisdama programą.

15 straipsnis

Veiklos parama

1.  Veiklos parama sudaro dalį valstybės narės asignavimo, kuris gali būti naudojamas kaip parama valdžios institucijoms, atsakingoms už užduotis ir paslaugas, kurios yra Sąjungai naudinga viešoji paslauga, finansuoti.

2.  Valstybė narė gali iki 30 proc. sumos, pagal priemonę skirtos programai, naudoti veiklos paramai valdžios institucijoms, atsakingoms už užduotis ir paslaugas, kurios yra Sąjungai naudinga viešoji paslauga, finansuoti.

3.  Veiklos paramą naudojančios valstybės narės laikosi Sąjungos sienų ir vizų acquis. [105 pakeit.]

4.  Valstybės narės programoje ir 27 straipsnyje nurodytose metinėse veiklos rezultatų ataskaitose pagrindžia veiklos paramos naudojimą, siekiant šio reglamento tikslų. Prieš patvirtindama programą Komisija, pasikonsultavusi su Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra, atsižvelgiant į Agentūros kompetenciją pagal 12 straipsnio 3 dalį, įvertina pradinę padėtį valstybėse narėse, kurios nurodė ketinančios naudoti veiklos paramą, remdamasi tų valstybių narių pateikta informacija ir, kai tinkama, informacija, gauta atliekant Šengeno acquis taikymo vertinimus ir pažeidžiamumo vertinimus, taip pat rekomendacijomis, pateiktomis atlikus Šengeno acquis taikymo vertinimus ir pažeidžiamumo vertinimus.

5.  Nedarant poveikio 4 straipsnio 3 dalies c punktui, veiklos parama daugiausia skiriama konkrečioms VII priede nurodytoms užduotims ir paslaugoms nurodytiems tinkamiems finansuoti veiksmams. [106 pakeit.]

6.  Siekiant reaguoti į nenumatytas arba naujai atsiradusias aplinkybes arba užtikrinti veiksmingą finansavimo panaudojimą, pagal 29 straipsnį Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamos keičiami VII priede nurodytos konkrečios užduotys ir paslaugos nurodyti tinkami finansuoti veiksmai. [107 pakeit.]

16 straipsnis

Veiklos parama specialiai tranzito programai vykdyti

1.  Pagal priemonę teikiama parama negautiems išduotų tranzito vizų mokesčiams ir papildomoms išlaidoms, patirtoms įgyvendinant supaprastinto tranzito dokumento (STD) ir supaprastinto tranzito geležinkeliu dokumento (STGD) sistemą pagal Reglamentą (EB) Nr. 693/2003 ir Reglamentą (EB) Nr. 694/2003, kompensuoti.

2.  Pagal 7 straipsnio 2 dalies a punktą Lietuvai specialiai tranzito programai skirti ištekliai skiriami kaip papildoma veiklos parama Lietuvai, atsižvelgiant į programoje nurodytus veiksmus, atitinkančius reikalavimus veiklos paramai gauti, kaip nurodyta VII priede.

3.  Nukrypstant nuo 15 straipsnio 2 dalies, be 15 straipsnio 2 dalyje nustatytos sumos, veiklos paramai finansuoti Lietuva gali papildomai naudoti sumą, kuri jai skirta pagal 7 straipsnio 2 dalies a punktą.

4.  Komisija ir Lietuva peržiūri šio straipsnio taikymą, jei įvyksta pokyčių, darančių poveikį specialios tranzito programos egzistavimui arba veikimui.

3 skirsnis

Parama ir įgyvendinimas taikant tiesioginį ir netiesioginį valdymą

17 straipsnis

Taikymo sritis

Pagal šį skirsnį parama teikiama arba tiesiogiai Komisijos pagal Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies a punktą, arba netiesiogiai pagal to paties straipsnio c punktą.

18 straipsnis

Sąjungos veiksmai

1.  Sąjungos veiksmai – tai tarptautiniai projektai arba Sąjungai ypač svarbūs projektai, atitinkantys šio reglamento tikslus.

2.  Komisijos iniciatyva priemonė gali būti naudojama Sąjungos veiksmams, susijusiems su šio reglamento tikslais, finansuoti, kaip nurodyta 3 straipsnyje ir atsižvelgiant į II ir III priedus.

3.  Pagal Sąjungos veiksmus gali būti teikiamas bet kurios Finansiniame reglamente nustatytos formos finansavimas, visų pirma dotacijos, apdovanojimai ir viešieji pirkimai. Pagal juos finansavimas taip pat gali būti teikiamas finansinėmis priemonėmis, naudojant derinimo operacijas.

4.  Dotacijos, įgyvendinamos taikant tiesioginį valdymą, skiriamos ir valdomos pagal Finansinio reglamento [VIII antraštinę dalį].

5.  Vertinimo komitetą, kuriam pavesta vertinti pasiūlymus, gali sudaryti išorės ekspertai.

6.  Įnašai į savitarpio draudimo mechanizmą gali apimti riziką, susijusią su gavėjų mokėtinų lėšų susigrąžinimu, ir yra laikomi pakankama garantija pagal Finansinį reglamentą. Taikomos Reglamento (ES) Nr. .../... [po Reglamento dėl garantijų fondo priimto teisės akto] [X straipsnio] nuostatos.

19 straipsnis

Derinimo operacijos

Pagal šią priemonę nustatytos derinimo operacijos vykdomos laikantis [Reglamento „InvestEU“] ir Finansinio reglamento [X antraštinės dalies]. [108 pakeit.]

20 straipsnis

Komisijos lygmeniu teikiama techninė parama

Pagal priemonę gali būti remiamos Komisijos iniciatyva arba jos vardu įgyvendinamos techninės paramos priemonės. Tos priemonės, t. y. parengiamieji, stebėsenos, priežiūros, audito, vertinimo ir visi administracinės bei techninės pagalbos veiksmai, kurių reikia įgyvendinant šį reglamentą, atitinkamais atvejais – su trečiosiomis šalimis, gali būti finansuojamos 100 proc. [109 pakeit.]

21 straipsnis

Auditai

Asmenų ar subjektų, tarp jų ir Sąjungos institucijų ar įstaigų neįgaliotų asmenų ar subjektų, atliktais Sąjungos įnašo naudojimo auditais grindžiamas bendras užtikrinimas pagal Finansinio reglamento 127 straipsnį.

22 straipsnis

Informavimas, komunikacija ir viešinimas

1.  Sąjungos lėšų gavėjai nurodo Sąjungos lėšų kilmę ir užtikrina jų matomumą (visų pirma viešindami viešina veiksmus ir jų rezultatus), atitinkamomis kalbomis teikdami nuoseklią, veiksmingą ir proporcingą tikslinę prasmingą informaciją įvairiai susijusiai auditorijai, įskaitant žiniasklaidą ir visuomenę. Siekdami užtikrinti Sąjungos lėšų matomumą, Sąjungos lėšų gavėjai nurodo jų kilmę viešindami veiksmus. Tuo tikslu gavėjai užtikrina, kad visi pranešimai žiniasklaidai ir visuomenei būtų pateikiami nurodant Sąjungos emblemą ir aiškiai nurodant Sąjungos finansinę paramą. [110 pakeit.]

2.  Komisija, siekdama kuo platesnės auditorijos dėmesio, vykdo su šia priemone šios priemonės įgyvendinimu, jos veiksmais bei rezultatais susijusius informavimo ir komunikacijos veiksmus. Visų pirma Komisija viešai skelbia informaciją, susijusią su teminės priemonės metinių ir daugiamečių programų plėtojimu. Komisija taip pat skelbia remti pagal teminę priemonę atrinktų operacijų sąrašą viešai prieinamoje svetainėje ir ne rečiau kaip kas tris mėnesius tą sąrašą atnaujina. Šiai priemonei skirtais finansiniais ištekliais taip pat prisidedama prie institucinės komunikacijos apie Sąjungos politikos prioritetus prioritetų, susijusius susijusių su šio reglamento tikslais, įgyvendinimą. Visų pirma Komisija gali skatinti geriausią praktiką ir keistis informacija apie priemonės įgyvendinimą. [111 pakeit.]

2a.  Komisija skelbia 2 dalyje nurodytą informaciją atviraisiais kompiuterio skaitomais formatais, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/98/EB(53) 5 straipsnio 1 dalyje, kad duomenis būtų galima rūšiuoti, atlikti jų paiešką, juos gauti, palyginti ir pakartotinai naudoti. Duomenis galima rūšiuoti pagal prioritetus, konkretų tikslą, bendrų finansuoti tinkamų operacijų išlaidų sumą, bendrą projektų vertę, bendrą viešųjų pirkimų vertę, naudos gavėjo vardą/pavadinimą ir rangovo vardą/pavadinimą. [112 pakeit.]

2b.   Valstybės narės turi teikti Komisijai informaciją apie pasidalijamojo valdymo programų rengimą, kad ji būtų skelbiama Komisijos interneto svetainėje. [113 pakeit.]

4 skirsnis

Parama ir įgyvendinimas taikant pasidalijamąjį, tiesioginį ir netiesioginį valdymą

23 straipsnis

Pagalba ekstremaliosios situacijos atveju

1.  Pagal priemonę teikiama finansinė parama Komisija gal nuspręsti išimties tvarka teikti finansinę paramą, siekiant siekdama tenkinti skubius ir konkrečius poreikius tinkamai pagrįstu ir kraštutiniu ekstremaliosios situacijos atveju. Tokios situacijos, kilusios gali kilti dėl netikėto ir ypač didelio spaudimo, kai daug ar neproporcingai daug trečiųjų šalių piliečių kirto, kerta arba gali kirsti vienos arba daugiau valstybių narių išorės sienas, visų pirma tuose sienų ruožuose, kur poveikio lygis yra toks, kad kyla grėsmė visos Šengeno erdvės veikimui, atveju, arba bet kokios kitos tinkamai pagrįstos ekstremaliosios situacijos atveju, kai kyla staigus ir ypač didelis spaudimas šio reglamento taikymo srityje, dėl kurio reikia nedelsiant imtis veiksmų šio reglamento taikymo srityje reikia nedelsiant imtis veiksmų prie išorės sienų. Komisija nedelsdama apie tai informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą. [114 pakeit.]

2.  Pagalba ekstremaliosios situacijos atveju gali būti teikiama kaip tiesiogiai decentralizuotoms agentūroms skiriamos dotacijos.

3.  Be asignavimų, apskaičiuotų pagal 10 straipsnio 1 dalį, valstybėms narėms gali būti papildomai teikiama pagalba ekstremaliosios situacijos atveju, jeigu tokia parama atitinkamai numatoma programoje. Šis finansavimas negali būti naudojamas kitiems programoje numatytiems veiksmams, išskyrus tinkamai pagrįstomis aplinkybėmis ir jei Komisija tam pritaria iš dalies pakeisdama programą.

4.  Dotacijos, įgyvendinamos taikant tiesioginį valdymą, skiriamos ir valdomos pagal Finansinio reglamento [VIII antraštinę dalį].

4a.  Jei tai būtina veiksmui įgyvendinti, pagalba ekstremaliosios situacijos atveju gali būti skiriama išlaidoms, kurios buvo patirtos iki dotacijos paraiškos arba prašymo suteikti paramą pateikimo dienos, bet ne anksčiau kaip 2021 m. sausio 1 d., padengti. [115 pakeit.]

4b.  Pagalba ekstremaliosios situacijos atveju teikiama griežtai laikantis Sąjungos acquis ir Sąjungos bei valstybių narių tarptautinių įsipareigojimų pagal tarptautines priemones, kurių dokumentus jos yra pasirašiusios. [116 pakeit.]

24 straipsnis

Sudėtinis, papildomasis ir derinamasis finansavimas

1.  Veiksmui, kuriam pagal priemonę skirtas įnašas, taip pat gali būti skirtas kitos Sąjungos programos, taip pat ir fondų, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, įnašas, jei tais įnašais nekompensuojamos tos pačios išlaidos. Sąjungos programų taisyklės taikomos atitinkamiems įnašams, kurie pagal tas programas skiriami veiksmams. Sudėtinio finansavimo suma neviršija bendrų finansuoti tinkamų veiksmo išlaidų sumos, o iš skirtingų Sąjungos programų skiriamos paramos sumos apskaičiuojamos proporcingai pagal dokumentus, kuriuose nustatytos paramos sąlygos. Atitinkamais atvejais Komisijos darbo programose arba nacionalinėse programose ir metinėse veiklos rezultatų ataskaitose pripažįstami veiksmams pagal šią priemonę skiriami kitų Sąjungos programų įnašai. [117 pakeit.]

2.  Pažangumo ženklu pažymėtiems veiksmams pažymėtoms operacijoms arba veiksmams operacijoms, kurie kurios atitinka visas šias sudėtines palyginamas sąlygas: [118 pakeit.]

a)  yra įvertinti pagal priemonę paskelbtame kvietime teikti pasiūlymus;

b)  atitinka būtiniausius to kvietimo teikti pasiūlymus kokybės reikalavimus;

c)  negali būti finansuojami pagal tą kvietimą teikti pasiūlymus dėl biudžeto apribojimų,

gali būti skiriama parama iš Europos regioninės plėtros fondo, Sanglaudos fondo, „Europos socialinio fondo +“ arba Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, laikantis Reglamento (ES) Nr. .../... [BNR] 67 straipsnio 5 dalies ir Reglamento (ES) Nr. .../... [Bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos reglamento] 8 straipsnio Sąjungos struktūrinių fondų, su sąlyga, kad tie veiksmai dera su atitinkamos programos tikslais. Taikomos fondo arba priemonės, pagal kuriuos teikiama parama, taisyklės. [119 pakeit.]

5 skirsnis

Stebėsena, ataskaitų teikimas ir vertinimas

1 poskirsnis

Bendros nuostatos

25 straipsnis

Stebėsena ir ataskaitų teikimas

1.  Komisija, laikydamasi reikalavimų teikti ataskaitas pagal Finansinio reglamento 43 41 straipsnio 3 dalies h punkto i ir iii papunkčius, bent kartą per metus teikia Europos Parlamentui ir Tarybai informaciją apie priemonių rezultatus, atsižvelgdama į V priedą. [120 pakeit.]

2.  Komisijai pagal 29 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas V priedas, siekiant reikiamai patikslinti Europos Parlamentui ir Tarybai teiktiną informaciją apie veiklos rezultatus.

3.  Rodikliai, kuriais grindžiama priemonės įgyvendinimo pažangos, padarytos siekiant šio reglamento tikslų, ataskaita, pateikti VIII priede. Produkto rodikliams nustatoma nulinė pradinė reikšmė. 2024 m. nustatytos tarpinės reikšmės ir 2029 m. nustatytos siektinos reikšmės yra sumuojamos.Išteklių, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, atžvilgiu naudojami bendri rodikliai. Gavus prašymą, Komisijos gauti duomenys apie produkto ir rezultatų rodiklius pateikiami Europos Parlamentui ir Tarybai. [121 pakeit.]

4.  Atsiskaitymo už veiklą sistema užtikrinama, kad programos įgyvendinimo ir rezultatų stebėsenos duomenys būtų renkami veiksmingai, efektyviai ir laiku. Todėl Sąjungos lėšų gavėjams ir, kai tinkama, valstybėms narėms nustatomi proporcingi ataskaitų teikimo reikalavimai.

5.  Siekiant veiksmingai įvertinti priemonės įgyvendinimo pažangą, padarytą siekiant jos tikslų, pagal 29 straipsnį Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas VIII priedas, kad prireikus rodikliai būtų peržiūrėti arba papildyti, ir kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis dėl stebėsenos ir vertinimo sistemos, kuri apima ir valstybių narių teiktiną informaciją, sukūrimo.

5a.  Išteklių, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, atveju stebėsena ir ataskaitų teikimas grindžiami VI priede nurodytų rūšių intervenciniais veiksmais. Komisijai pagal 29 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų reaguojama į nenumatytas ar naujas aplinkybes arba užtikrinamas veiksmingas finansavimo įgyvendinimas. [122 pakeit.]

5b.  Komisija ypatingą dėmesį skiria trečiųjų šalių, trečiosiose šalyse vykdomų arba su jomis susijusių veiksmų stebėsenai pagal 5 straipsnį ir 12 straipsnio 10 ir 11 dalis. [123 pakeit.]

26 straipsnis

Vertinimas

1.  Komisija atlieka Iki 2024 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia šio reglamento, taip pat ir pagal šią priemonę vykdomų veiksmų įgyvendinimo laikotarpio vidurio vertinimą. Per laikotarpio vidurio vertinimą nagrinėjamas fondo veiksmingumas, laikotarpio vidurio rezultatyvumas, supaprastinimas ir retrospektyvinį vertinimus lankstumas. Tiksliau, vertinami šie aspektai: [124 pakeit.]

a)  pažanga siekiant šio reglamento tikslų, atsižvelgiant į visą turimą svarbią informaciją, visų pirma į pagal 30 straipsnį valstybių narių pateiktas metines veiklos ataskaitas ir VIII priede nustatytus produkto ir rezultato rodiklius; [125 pakeit.]

b)  pagal šią priemonę įgyvendinamų veiksmų ir operacijų Sąjungos pridėtinė vertė; [126 pakeit.]

c)  priemonės indėlis sprendžiant esamas ir kylančias problemas prie išorės sienų, rengiant bendrą vizų politiką ir naudojant priemonę trūkumams, nustatytiems taikant Šengeno vertinimo mechanizmą ir pažeidžiamumo vertinimą, šalinti; [127 pakeit.]

d)  II priede nustatytų įgyvendinimo priemonių ir III priede nustatytų veiksmų nuolatinis aktualumas ir tinkamumas; [128 pakeit.]

e)  pagal priemonę remiamų veiksmų ir kitų Sąjungos fondų lėšomis remiamų veiksmų papildomumas ir suderinamumas; [129 pakeit.]

Laikotarpio vidurio peržiūroje atsižvelgiama į retrospektyvinio ankstesnės išorės sienų valdymo ir vizų finansinės paramos priemonės, įtrauktos į 2014–2020 m. Integruoto sienų valdymo fondą, ilgalaikio poveikio vertinimo rezultatus. [130 pakeit.]

1a.  Iki 2030 m. sausio 31 d. Komisija atlieka retrospektyvinį vertinimą. Iki tos pačios datos Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai vertinimo ataskaitą. Retrospektyvinis vertinimas apima 1 dalyje išdėstytų elementų vertinimą. Atsižvelgiant į tai, ilgalaikis fondo poveikis vertinimas, kad jo rezultatais būtų galima naudotis priimant sprendimą dėl vėlesnio fondo galimo atnaujinimo ar keitimo. [131 pakeit.]

2.  Laikotarpio vidurio ir retrospektyvinis vertinimai atliekami laiku, kad jų rezultatais būtų galima naudotis priimant sprendimus, laikantis šio reglamento (ES) Nr. .../... [BNR] 40 straipsnyje nustatyto tvarkaraščio 14 straipsnio. [132 pakeit.]

2a.  Komisija, atlikdama laikotarpio vidurio peržiūrą ir retrospektyvinį vertinimą, ypatingą dėmesį skiria trečiųjų šalių, trečiosiose šalyse vykdomų arba su jomis susijusių veiksmų vertinimui pagal 5 straipsnį ir 12 straipsnio 10 ir 11 dalis. [133 pakeit.]

2 poskirsnis

Pasidalijamojo valdymo taisyklės

27 straipsnis

Metinės veiklos rezultatų ataskaitos

1.  Ne vėliau kaip 2023 m. vasario 15 d. ir ne vėliau kaip kiekvienų paskesnių metų iki 2031 m. (įskaitant 2031 m.) vasario 15 d. valstybės narės pateikia Komisijai metines veiklos rezultatų ataskaitas, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. .../... [BNR] 36 straipsnio 6 dalyje. 2023 m. teikiama ataskaita apima programos įgyvendinimą iki 2022 m. birželio 30 d. Valstybės narės skelbia šias ataskaitas specialioje interneto svetainėje ir perduoda jas Europos Parlamentui ir Tarybai. [134 pakeit.]

2.  Metinėje veiklos rezultatų ataskaitoje visų pirma pateikiama informacija apie:

a)  pažangą, padarytą įgyvendinant programą ir siekiant tarpinių bei siektinų reikšmių, remiantis naujausia turima informacija, kaip reikalaujama pagal Reglamento (ES) Nr. .../... [BNR] 37 straipsnį visa naujausia Komisijai perduota informacija; [135 pakeit.]

aa)  nacionalinės programos metinių sąskaitų paskirstymą į susigrąžintas sumas, išankstinį finansavimą finansinės naudos gavėjams ir iš tiesų patirtas išlaidas; [136 pakeit.]

b)  visus klausimus, darančius poveikį programos veiklos rezultatams, ir veiksmus, kurių imtasi jiems išspręsti, įskaitant Komisijos priimtas pagrįstas nuomones dėl pažeidimo nagrinėjimo procedūros pagal SESV 258 straipsnį; [137 pakeit.]

c)  pagal priemonę remiamų veiksmų ir kitų Sąjungos fondų lėšomis remiamų veiksmų, visų pirma Sąjungos išorės finansinių priemonių ir kitomis lėšomis vykdomų trečiosiose šalyse arba su jomis susijusių, papildomumą, koordinavimą ir suderinamumą; [138 pakeit.]

d)  programos indėlį įgyvendinant susijusį Sąjungos acquis ir susijusius veiksmų planus;

da)  pagrindinių teisių reikalavimų paisymą; [139 pakeit.]

e)  komunikacijos ir matomumo veiksmų įgyvendinimą;

f)  reikiamų sąlygų įvykdymą ir jų taikymą visą programavimo laikotarpį;

fa)  projektų trečiojoje šalyje arba su ja susijusių projektų įgyvendinimą. [140 pakeit.]

3.  Komisija per du mėnesius nuo metinės veiklos rezultatų ataskaitos gavimo dienos gali pateikti su ja susijusių pastabų. Jei Komisija per šį terminą pastabų nepateikia, ataskaitos laikomos priimtomis. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai patvirtintų metinių veiklos rezultatų ataskaitų santrauką ir skelbia metinių veiklos rezultatų ataskaitų santraukas tam skirtoje interneto svetainėje. [141 pakeit.]

4.  Komisija, siekdama užtikrinti vienodas šio straipsnio įgyvendinimo sąlygas, priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatomas metinės veiklos rezultatų ataskaitos šablonas. Šis įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 30 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

28 straipsnis

Stebėsena ir ataskaitų teikimas

1.  Stebėsena ir ataskaitų teikimas pagal Reglamento (ES) Nr. .../... [BNR] IV antraštinę dalį grindžiami VI priedo 1, 2 ir 3 lentelėse nurodytų rūšių intervenciniais veiksmais. Siekiant reaguoti į nenumatytas arba naujai atsiradusias aplinkybes arba užtikrinti veiksmingą finansavimo panaudojimą, pagal 29 straipsnį Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas VI priedas.

2.  Bendri rodikliai naudojami pagal Reglamento (ES) Nr. .../... [BNR] 12 straipsnio 1 dalį, 17 ir 37 straipsnius. [142 pakeit.]

III SKYRIUS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

29 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.  8, 12, 15, 25 ir 28 straipsniuose nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami iki 2028 m. gruodžio 31 d. [143 pakeit.]

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 8, 12, 15, 25 ir 28 straipsniuose nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti deleguotieji įgaliojimai. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui. [144 pakeit.]

4.  Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.  Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.  Pagal 8, 12, 15, 25 ir 28 straipsnius priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais. [145 pakeit.]

30 straipsnis

Komiteto procedūra

1.  Komisijai padeda Prieglobsčio ir migracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir sienų valdymo ir vizų priemonės koordinavimo komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

3.  Jei komitetas nuomonės nepateikia, Komisija įgyvendinimo akto projekto nepriima. Ši nuostata netaikoma 27 straipsnio 4 dalyje nurodytam įgyvendinimo aktui. [146 pakeit.]

31 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.  Šis reglamentas neturi poveikio susijusių veiksmų tęsimui ar keitimui pagal išorės sienų ir vizų priemonę, kuri įtraukta į Reglamentu (ES) Nr. 515/2014 įsteigtą 2014–2020 m. Vidaus saugumo fondą ir kuri toliau taikoma tiems veiksmams tol, kol jie užbaigiami.

2.  Priemonės finansinio paketo lėšomis taip pat gali būti finansuojamos techninės ir administracinės paramos išlaidos, būtinos užtikrinti perėjimui nuo ankstesniu teisės aktu priimtų priemonių, t. y. nuo išorės sienų ir vizų priemonės, įtrauktos į Reglamentu (ES) Nr. 515/2014 įsteigtą 2014–2020 m. Vidaus saugumo fondą, prie šios priemonės.

32 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2021 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas pagal Sutartis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse.

Priimta ...

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

I PRIEDAS

Finansavimo skyrimo programoms, įgyvendinamoms taikant pasidalijamąjį valdymą, kriterijai

1.  10 straipsnyje nurodyti turimi ištekliai valstybėms narėms paskirstomi taip:

a)  kiekvienai valstybei narei tik programavimo laikotarpio pradžioje pagal priemonę skiriama fiksuota 5 000 000 EUR suma;

b)  Lietuvai tik programavimo laikotarpio pradžioje skiriama 157 200 000 EUR suma specialiai tranzito programai;

c)  likę 10 straipsnyje nurodyti ištekliai padalijami pagal šiuos kriterijus:

30 proc. išorės sausumos sienoms;

35 proc. išorės jūrų sienoms;

20 proc. oro uostams;

15 proc. konsulinėms įstaigoms.

2.  1 dalies c punkte nurodyti turimi ištekliai, skirti išorės sausumos ir išorės jūrų sienoms, valstybėms narėms paskirstomi taip:

a)  70 proc. atsižvelgiant į jų išorės sausumos ir išorės jūrų sienų ilgį, kuris bus apskaičiuotas, remiantis kiekvienam konkrečiam ruožui, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 1052/2013, nustatytais lyginamaisiais svoriais, kurie nurodyti 11 dalyje, ir

b)  30 proc. atsižvelgiant į darbo krūvį prie jų išorės sausumos ir išorės jūrų sienų, nustatytą pagal 7 dalies a punktą.

3.  2 dalies a punkte nurodytus lyginamuosius svorius nustato Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra pagal 11 dalį.

4.  1 dalies c punkte nurodyti ištekliai, skirti oro uostams, valstybėms narėms paskirstomi pagal darbo krūvį oro uostuose, nustatytą pagal 7 straipsnio b punktą.

5.  1 dalies c punkte nurodyti turimi ištekliai, skirti konsulinėms įstaigoms, valstybėms narėms paskirstomi taip:

a)  50 proc. atsižvelgiant į valstybių narių konsulinių įstaigų, esančių Tarybos reglamento (EB) Nr. 539/2001(54) I priede išvardytose šalyse, skaičių (neįskaičiuojant garbės konsulatų), ir

b)  50 proc. atsižvelgiant į darbo krūvį, susijusį su vizų politikos valstybių narių konsulinėse įstaigose, esančiose Reglamento (EB) Nr. 539/2001 I priede išvardytose šalyse, valdymu, nustatytą pagal šio priedo 7 dalies c punktą.

6.  Pagal 1 dalies c punktą paskirstant išteklius sąvoka „išorės jūrų sienos“ – tai valstybių narių teritorinės jūros išorinė riba, nustatyta pagal Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos 4–16 straipsnius. Tačiau tais atvejais, kai siekiant užkirsti kelią neteisėtai imigracijai arba neteisėtam atvykimui reikia reguliariai vykdyti plataus masto operacijas, minėta riba – didelės grėsmės teritorijos išorinė riba. Šiuo atžvilgiu sąvokos „išorės jūrų sienos“ apibrėžtis nustatoma atsižvelgiant į atitinkamų valstybių narių pateiktus pastarųjų dvejų metų veiklos duomenis. Ši apibrėžtis vartojama tik šiame reglamente. [147 pakeit./ (Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.)]

7.  Pradinio finansavimo paskirstymo tikslais darbo krūvio vertinimas grindžiamas naujausiais šio reglamento taikymo dieną turimais paskutinių 36 mėn. vidurkiais. Laikotarpio vidurio peržiūros tikslais darbo krūvio vertinimas grindžiamas naujausiais 2024 m. atliktinos laikotarpio vidurio peržiūros metu turimais paskutinių 36 mėn. vidurkiais. Darbo krūvio vertinimas grindžiamas toliau nurodytais veiksniais:

a)  prie išorės sausumos sienų ir išorės jūrų sienų:

1)  70 60 proc. atsižvelgiant į asmenų, kertančių išorės sieną nustatytuose sienos perėjimo punktuose, skaičių; [148 pakeit.]

2)  30 20 proc. atsižvelgiant į trečiųjų šalių piliečių, kuriems prie išorės sienų nebuvo leista atvykti, skaičių; [149 pakeit.]

2a)  20 proc. atsižvelgiant į asmenų, kurie pateikė tarptautinės apsaugos prašymą arba buvo įtraukti į tokį prašymą kaip šeimos nariai ir kurių prašymai nagrinėti taikant pasienio procedūrą, nurodytą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES(55) 43 straipsnyje, skaičių. [150 pakeit.]

b)  oro uostuose:

1)  70 proc. atsižvelgiant į asmenų, kertančių išorės sieną nustatytuose sienos perėjimo punktuose, skaičių;

2)  30 proc. atsižvelgiant į trečiųjų šalių piliečių, kuriems prie išorės sienų nebuvo leista atvykti, skaičių;

c)  konsulinėse įstaigose:

atsižvelgiant į prašymų išduoti trumpalaikę vizą arba oro uosto tranzitinę vizą skaičių.

8.  5 dalies a punkte nurodytų konsulinių įstaigų orientaciniai duomenys apskaičiuojami remiantis 2010 m. kovo 19 d. Komisijos sprendimo C(2010)1620, kuriuo teikiamas „Prašymų išduoti vizą tvarkymo ir išduotų vizų keitimo vadovas“, 28 priede pateikta informacija.

Jeigu valstybės narės nepateikia atitinkamų statistinių duomenų, naudojami naujausi turimi tų valstybių narių duomenys. Jeigu neturima jokių valstybės narės duomenų arba valstybė narė dvejus metus iš eilės tokios informacijos nepateikia, orientaciniai duomenys lygūs nuliui. [151 pakeit.]

9.  Darbo krūvio orientaciniai duomenys, nurodyti:

a)  7 dalies a punkto 1 papunktyje ir 7 dalies b punkto 1 papunktyje – naujausi statistiniai duomenys, kuriuos pagal Sąjungos teisę pateikė valstybės narės;

b)  7 dalies a punkto 2 papunktyje ir 7 dalies b punkto 2 papunktyje – naujausi statistiniai duomenys, kuriuos parengė Komisija (Eurostatas), remdamasi pagal Sąjungos teisę pateiktais valstybių narių duomenimis;

c)  7 dalies c punkte nurodomi naujausi vizų statistiniai duomenys, kuriuos pagal Vizų kodekso(56) 46 straipsnį paskelbė Komisija;

d)  jeigu valstybės narės nepateikia atitinkamų statistinių duomenų, naudojami naujausi turimi tų valstybių narių duomenys. Jeigu neturima jokių valstybės narės duomenų arba valstybė narė dvejus metus iš eilės tokios informacijos nepateikia, orientaciniai duomenys lygūs nuliui. [152 pakeit.]

10.  Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra pateikia Komisijai ataskaitą dėl išteklių paskirstymo išorės sausumos sienoms, išorės jūrų sienoms ir oro uostams, kaip nurodyta 1 dalies c punkte. Komisija ataskaitą skelbia viešai. [153 pakeit.]

11.  Pradinio finansavimo paskirstymo tikslais 10 dalyje nurodytoje ataskaitoje nurodomas vidutinis grėsmės poveikio lygis prie kiekvieno sienos ruožo, grindžiamas naujausiais šio reglamento taikymo dieną turimais paskutinių 36 mėn. vidurkiais. Laikotarpio vidurio peržiūros tikslais 10 dalyje nurodytoje ataskaitoje nurodomas vidutinis grėsmės poveikio lygis prie kiekvieno sienos ruožo, grindžiamas naujausiais 2024 m. atliktinos laikotarpio vidurio peržiūros metu turimais paskutinių 36 mėn. vidurkiais. Joje nustatomi toliau nurodyti konkretūs lyginamieji svoriai kiekvienam ruožui taikant grėsmės poveikio lygį, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 1052/2013: [154 pakeit.]

a)  mažos grėsmės mažo poveikio lyginamasis svoris – 0,5; [155 pakeit.]

b)  vidutinės grėsmės vidutinio poveikio lyginamasis svoris – 3; [156 pakeit.]

c)  didelės grėsmės didelio poveikio lyginamasis svoris – 5; [157 pakeit.]

d)  kritinės grėsmės lyginamasis svoris – 8. [158 pakeit.]

II PRIEDAS

Įgyvendinimo priemonės

1.  Priemonė padeda siekti 3 straipsnio 2 dalies a punkte nustatyto konkretaus tikslo, daugiausia dėmesio skiriant šioms įgyvendinimo priemonėms:

a)  sienų kontrolei gerinti pagal Reglamento (ES) 2016/1624 4 straipsnio a punktą:

i.  stiprinti gebėjimus atlikti patikrinimus ir vykdyti stebėjimą prie išorės sienų, įskaitant priemones, kuriomis užtikrinama palengvinamas teisėtas sienų kirtimas ir, kai tinka, priemones, susijusias su tarpvalstybinio nusikalstamumo, kaip antai neteisėto migrantų gabenimo, prekybos žmonėmis ir terorizmo, prevencija ir nustatymas nustatymu, taip pat priemones, susijusias su asmenų, kuriems reikia tarptautinės apsaugos arba kurie pageidauja jos prašyti, perdavimu; [159 pakeit.]

ii.  remti paieškos ir gelbėjimo veiklą, vykdomą atliekant sienų stebėjimą jūroje; [160 pakeit.]

iii.  įgyvendinti su sienų kontrole susijusias technines ir operatyvines priemones Šengeno erdvėje, su sąlyga, kad tokios priemonės nekelia pavojaus laisvam judėjimui; [161 pakeit.]

iv.  atlikti vidaus saugumo rizikos analizę ir grėsmių, galinčių turėti įtakos išorės sienų veikimui arba saugumui, analizę;

v.  remti, atsižvelgiant į šio reglamento taikymo sritį, valstybes nares, kurios patiria arba gali patirti neproporcingai didelį migracijos spaudimą prie ES išorės sienų 23 straipsnyje nurodytą ekstremaliąją situaciją, be kita ko, teikiant techninį ir operatyvinį pastiprinimą, taip pat į migrantų antplūdžio valdymo centrus siunčiant migracijos valdymo rėmimo grupes; [162 pakeit.]

b)  toliau plėtoti Europos sienų ir pakrančių pajėgas – bendrai stiprinti gebėjimus plėtoti bendrą gebėjimų stiprinimą, vykdyti bendrus viešuosius prikimus, nustatyti bendrus standartus ir taikyti kitas priemones, kuriomis supaprastinamas valstybių narių bendradarbiavimas ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros bendradarbiavimas veiklos koordinavimas siekiant toliau plėtoti Europos sienų ir veiklos koordinavimas pakrančių pajėgas; [163 pakeit.]

c)  gerinti nacionalinių institucijų, atsakingų už sienų kontrolę ir už prie sienų atliekamas užduotis, tarpžinybinį bendradarbiavimą nacionaliniu lygmeniu ir valstybių narių arba valstybių narių ir atitinkamų Sąjungos įstaigų, tarnybų ir ar agentūrų arba, įskaitant trečiųjų šalių agentūras, atsakingas už išorės veiksmus, bendradarbiavimą Sąjungos lygmeniu; [164 pakeit.]

d)  užtikrinti vienodą Sąjungos išorės sienų acquis taikymą, be kita ko, įgyvendinant rekomendacijas, pateiktas pagal kokybės kontrolės priemones, kaip antai Šengeno acquis taikymo vertinimo mechanizmą, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 1053/2013, pažeidžiamumo vertinimus, kaip nustatyta Reglamente (ES) 2016/1624, ir nacionalines kokybės kontrolės priemones;

e)  kurti ir naudoti didelės apimties IT sistemas sienų valdymo srityje, kurioms Sąjungos teisė jau taikoma, naudoti tas sistemas ir vykdyti jų techninę priežiūrą, be kita ko, užtikrinti šių IT sistemų ir jų ryšių infrastruktūros sąveikumą, taip pat imtis veiksmų duomenų kokybei pagerinti ir informacijai teikti. [165 pakeit.]

ea)  didinti pajėgumą teikiant pagalbą į nelaimę jūroje patekusiems asmenims, visų pirma remiant paieškos ir gelbėjimo operacijas; [166 pakeit.]

eb)  remti paieškos ir gelbėjimo veiksmus, vykdomus atliekant sienų stebėjimą jūroje; [167 pakeit.]

2.  Priemonė padeda siekti 3 straipsnio 2 dalies b punkte nustatyto konkretaus tikslo, daugiausia dėmesio skiriant šioms įgyvendinimo priemonėms:

a)  teikti veiksmingas ir prašymą išduoti vizą pateikiantiems asmenims palankias paslaugas, kartu užtikrinant vizų procedūros saugumą ir vientisumą ir skiriant ypatingą dėmesį pažeidžiamiems asmenims bei vaikams; [168 pakeit.]

aa)  remti valstybes nares, išduodant vizas, taip pat riboto teritorinio galiojimo vizas dėl humanitarinių priežasčių, nacionalinių interesų ar tarptautinių įsipareigojimų, taip pat asmenims, kuriems taikomos perkėlimo į Sąjungą ar perkėlimo Sąjungoje programos, ir visiškai laikantis Sąjungos vizų acquis. [169 pakeit.]

b)  užtikrinti vienodą Sąjungos vizų acquis taikymą, be kita ko, tolesnį bendros vizų politikos plėtojimą ir atnaujinimą;

c)  kurti įvairias valstybių narių bendradarbiavimo prašymų išduoti vizą nagrinėjimo srityje formas;

d)  kurti atnaujinti ir naudoti didelės apimties IT sistemas bendros vizų politikos srityje ir vykdyti jų techninę priežiūrą, be kita ko, užtikrinti šių IT sistemų ir jų ryšių infrastruktūros sąveikumą. [170 pakeit.]

III PRIEDAS

Paramos apimtis

1.  Siekiant konkretaus 3 straipsnio 2 dalies a punkte nustatyto tikslo, pagal priemonę visų pirma remiama:

a)  infrastruktūra, pastatai, sistemos ir paslaugos, reikalingi sienos perėjimo punktuose, migrantų antplūdžio valdymo centruose ir sienoms nuo vieno sienos kirtimo punkto iki kito stebėti, kad būtų užkirstas kelias neteisėtam sienos kirtimui, neteisėtai imigracijai ir tarpvalstybiniam nusikalstamumui prie išorės sienų ir su tuo kovojama, taip pat siekiant užtikrinti sklandų teisėtų keliautojų judėjimą ir veiksmingą migracijos srautų valdymą, įskaitant priemones, susijusias su asmenų, kuriems reikia tarptautinės apsaugos arba kurie pageidauja jos prašyti, perdavimu, visada užtikrinant, kad su atitinkamais asmenimis būtų pagarbiai elgiamasi; [171 pakeit.]

b)  operatyvinė įranga, įskaitant transporto priemones, ir ryšių sistemos, reikalingos veiksmingai ir saugiai sienų kontrolei, laikantis Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros nustatytų standartų, jei tokie standartai nustatyti;

c)  su Europos integruotu sienų valdymu ir jo plėtojimu susijęs arba jį plėtoti padedantis mokymas, atsižvelgiant į operatyvinius poreikius, rizikos analizę bei rizikos analizę konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose nustatytas problemas ir visada visapusiškai laikantis pagrindinių teisių; [172 pakeit.]

d)  bendrų ryšių palaikymo pareigūnų siuntimas į trečiąsias šalis, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. .../... [naujasis Reglamentas dėl imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų](57), ir sienos apsaugos pareigūnų bei kitų atitinkamų ekspertų siuntimas į valstybes nares arba iš valstybės narės į trečiąją šalį, ekspertų arba ryšių palaikymo pareigūnų bendradarbiavimo stiprinimas ir jų tinklų operatyvinių gebėjimų didinimas, taip pat keitimasis geriausia praktika ir Europos tinklų gebėjimų įvertinti, skatinti, remti ir plėtoti Sąjungos politiką didinimas; [173 pakeit.]

e)  tyrimai, bandomieji projektai ir kiti susiję veiksmai, kuriais siekiama įgyvendinti arba plėtoti Europos integruotą sienų valdymą, įskaitant Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų plėtojimo priemones, kaip antai bendras gebėjimų didinimas, bendrų standartų ir kitų priemonių, kuriomis supaprastinamas Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros ir valstybių narių bendradarbiavimas ir veiklos koordinavimas, nustatymas, taip pat priemones, susijusias su asmenų, kuriems reikia tarptautinės apsaugos ar kurie pageidauja jos prašyti, perdavimu; [174 pakeit.]

f)  naujoviškų metodų plėtojimas arba naujų technologijų, kurios gali būti perkeltos į kitas valstybes nares, diegimo veiksmai, visų pirma saugumo srities mokslinių tyrimų projektų rezultatų diegimas, ypač kai Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra, veikdama pagal Reglamento (ES) 2016/1624 37 straipsnį, nustato, kad tokiu diegimu prisidedama prie Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų pajėgumų didinimo. Taikant tokius naujoviškus metodus ir tokias naujas technologijas visapusiškai paisoma pagrindinių teisių ir teisės į asmens duomenų apsaugą; [175 pakeit.]

g)  parengiamoji parengiamieji veiksmai, stebėjimo, administracinė ir techninė veikla, reikalinga, siekiant vykdyti išorės sienų politiką, taip pat stiprinti Šengeno erdvės valdymą, plėtojant ir įgyvendinant vertinimo mechanizmą, nustatytą Reglamentu (ES) Nr. 1053/2013, kuriuo siekiama patikrinti, kaip taikomas Šengeno acquis ir Šengeno sienų kodeksas, be kita ko, kaip naudojamos Komisijos ir valstybių narių ekspertų, dalyvaujančių patikrinimuose vietoje, komandiruotėms skirtos lėšos, taip pat priemonės, kuriomis įgyvendinamos rekomendacijos, pateiktos Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrai pagal Reglamentą (ES) 2016/1624 atlikus pažeidžiamumo vertinimus; [176 pakeit.]

ga)   veiksmai, kuriais siekiama gerinti duomenų, saugomų vizų ir sienų srities IT sistemose, kokybę ir duomenų subjektų naudojimąsi teise gauti informaciją, susipažinti su savo asmens duomenimis, juos taisyti, išbraukti ir apriboti jų tvarkymą, kiek tai susiję su veiksmais, patenkančiais į šios priemonės taikymo sritį; [208 pakeit.]

h)  trečiųjų šalių piliečių tapatybės nustatymas, pirštų atspaudų paėmimas, registravimas, saugumo patikros, apklausos, informacijos teikimas, sveikatos ir pažeidžiamumo tikrinimas ir prireikus medicininė priežiūra, taip pat, prireikus, jų nukreipimas atlikti tinkamas prieglobsčio procedūras prie išorės sienų, visų pirma migrantų antplūdžio valdymo centruose; [177 pakeit.]

i)  veiksmai, kuriais siekiama didinti suinteresuotųjų subjektų ir plačiosios visuomenės informuotumą apie išorės sienų politiką, įskaitant institucinę komunikaciją apie Sąjungos politikos prioritetus;

j)  statistinių priemonių, metodų ir rodiklių plėtojimas, deramai atsižvelgiant į nediskriminavimo principą; [178 pakeit.]

k)  Europos integruoto sienų valdymo įgyvendinimui skirta veiklos parama;

ka)  keitimasis geriausios praktikos pavyzdžiais ir ekspertinėmis žiniomis, be kita ko, pagrindinių teisių apsaugos vykdant įvairius sienų kontrolės veiksmus srityje, visų pirma susijusius su pažeidžiamų asmenų tapatybės nustatymu, skubios pagalbos teikimu jiems ir jų perdavimu apsaugos tarnyboms; [179 pakeit.]

kb)  politikos krypčių ir procedūrų plėtojimo, stebėjimo ir vertinimo priemonės, įskaitant bendrų statistinių priemonių, metodų ir pažangos bei politikos pokyčių vertinimo rodiklių taikymą. [180 pakeit.]

2.  Siekiant 3 straipsnio 2 dalies b punkte nustatyto konkretaus tikslo šia priemone visų pirma remiama:

a)  infrastruktūra ir pastatai, reikalingi prašymams išduoti vizą nagrinėti ir konsuliniam bendradarbiavimui vykdyti, įskaitant saugumo priemones, taip pat kiti veiksmai, kuriais siekiama gerinti vizų prašytojams teikiamų paslaugų kokybę;

b)  operatyvinė įranga ir ryšių sistemos, reikalingos prašymams išduoti vizą nagrinėti ir konsuliniam bendradarbiavimui vykdyti;

c)  konsulinių įstaigų ir kito personalo, prisidedančio prie bendros vizų politikos ir konsulinio bendradarbiavimo, mokymas, įskaitant, prireikus, pagrindinių teisių paisymo srityje; [181 pakeit.]

d)  keitimasis geriausia praktika ir ekspertų mainai, įskaitant ekspertų delegavimą, taip pat Europos tinklų gebėjimų įvertinti, skatinti, remti ir toliau plėtoti Sąjungos politiką ir tikslus, taip pat siekiant apsaugoti pagrindines teises, didinimas, susijęs su pažeidžiamų asmenų tapatybės nustatymu, skubios pagalbos jiems teikimu ir jų perdavimu apsaugos tarnyboms; [182 pakeit.]

e)  tyrimai, bandomieji projektai ir kiti susiję veiksmai, kaip antai veiksmai, kuriais siekiama gerinti žinias atliekant analizes bei vertinimus ir vykdant stebėseną;

f)  veiksmai, kuriais plėtojami naujoviški metodai arba diegiamos naujos technologijos, kuriuos būtų galima perkelti į kitas valstybes nares, visų pirma projektai, kuriais siekiama išbandyti ir patvirtinti Sąjungos finansuojamų mokslinių tyrimų projektų rezultatus;

g)  parengiamoji parengiamieji veiksmai, stebėjimo, administracinė ir techninė veikla, be kita ko, siekiant kuriais siekiama stiprinti Šengeno erdvės valdymą plėtojant ir įgyvendinant vertinimo mechanizmą, nustatytą Reglamentu (ES) Nr. 1053/2013, kurio paskirtis – patikrinti, kaip taikomas Šengeno acquis, be kita ko, kaip naudojamos Komisijos ir valstybių narių ekspertų, dalyvaujančių patikrinimuose vietoje, komandiruotėms skirtos lėšos; [183 pakeit.]

h)  didinti suinteresuotųjų subjektų ir plačiosios visuomenės informuotumą apie vizų politiką, įskaitant institucinę komunikaciją apie Sąjungos politikos prioritetus;

i)  statistinių priemonių, metodų ir rodiklių plėtojimas, laikantis nediskriminavimo principo ir teisės į asmens duomenų apsaugą; [184 pakeit.]

j)  bendros vizų politikos įgyvendinimui skirta veiklos parama., teikiama deramai atsižvelgiant į nediskriminavimo principą; [185 pakeit.]

ja)  parama valstybėms narėms, išduodant vizas, taip pat riboto teritorinio galiojimo vizas dėl humanitarinių priežasčių, nacionalinių interesų ar tarptautinių įsipareigojimų, taip pat asmenims, kuriems taikomos perkėlimo į Sąjungą ar perkėlimo Sąjungoje programos, ir visiškai laikantis Sąjungos vizų acquis. [186 pakeit.]

3.  Siekiant 3 straipsnio 1 dalyje nustatyto politikos tikslo šia priemone visų pirma remiama:

a)  infrastruktūra ir pastatai, reikalingi didelės apimties IT sistemoms ir susijusiems ryšių struktūros komponentams laikyti;

b)  įranga ir ryšių sistemos, reikalingos siekiant užtikrinti tinkamą didelės apimties IT sistemų veikimą;

c)  su didelės apimties IT sistemomis susijęs mokymas ir komunikacijos veikla;

d)  didelės apimties IT sistemų kūrimas ir modernizavimas;

e)  tyrimai, koncepcijų pagrįstumo įrodymas, bandomieji projektai ir kiti atitinkami veiksmai, susiję su didelės apimties IT sistemų diegimu, įskaitant jų sąveikumą;

f)  veiksmai, kuriais plėtojami naujoviški metodai arba diegiamos naujos technologijos, kuriuos būtų galima perkelti į kitas valstybes nares, visų pirma projektai, kuriais siekiama išbandyti ir patvirtinti Sąjungos finansuojamų mokslinių tyrimų projektų rezultatus;

g)  didelės apimties IT sistemoms reikalingų statistinių priemonių, metodų ir rodiklių vizų ir sienų srityje plėtojimas, laikantis nediskriminavimo principo ir teisės į asmens duomenų apsaugą; [187 pakeit.]

ga)  veiksmai, kuriais siekiama gerinti duomenų kokybę ir duomenų subjektų naudojimąsi teise gauti informaciją, susipažinti su savo asmens duomenimis, juos taisyti, išbraukti ir apriboti jų tvarkymą; [188 pakeit.]

h)  didelės apimties IT sistemų diegimui skirta veiklos parama.

IV PRIEDAS

Veiksmai, kurie atitinka didesnio bendro finansavimo reikalavimus, kaip nurodyta 11 straipsnio 3 dalyje ir 12 straipsnio 14 dalyje

1)  Operatyvinės įrangos įsigijimas, taikant bendrų viešųjų pirkimų su Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra sistemas, kuria Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra galės naudotis vykdydama operatyvinę veiklą, atsižvelgiant į Reglamento (ES) 2016/1624 39 straipsnio 14 dalį.

2)  Priemonės, kuriomis remiamas valstybių narių ir su ES bendrą sausumos arba jūrų sieną turinčios trečiosios šalies tarpžinybinis bendradarbiavimas.

3)  Tolesnis Europos sienų ir pakrančių pajėgų plėtojimas, bendrai didinant gebėjimus Plėtojant bendrą gebėjimų stiprinimą, vykdant bendrus viešuosius prikimus, nustatant bendrus standartus ir taikant kitas priemones, kuriomis supaprastinamas valstybių narių ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros bendradarbiavimas ir veiklos koordinavimas, kaip išdėstyta II priedo 1 dalies b punkte siekiant toliau plėtoti Europos sienų ir pakrančių pajėgas. [189 pakeit.]

4)  Bendras imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų siuntimas, kaip nurodyta III priede.

5)  Priemonės, dėl kurių lengviau identifikuoti prekybos žmonėmis aukas bei teikti joms paramą ir kuriomis didinamas tarpvalstybinis bendradarbiavimas, siekiant išaiškinti prekiautojus žmonėmis vykdant sienų kontrolę, be kita ko plėtojant ir remiant apsaugos ir perdavimo mechanizmus. [190 pakeit.]

5a)  Integruotų vaiko apsaugos prie išorės sienų sistemų ir apskritai vaikams migrantams skirtų politikos priemonių plėtojimas, be kita ko, užtikrinant pakankamą darbuotojų mokymą ir valstybių narių keitimąsi gerosios praktikos pavyzdžiais. [191 pakeit.]

6)  Naujų metodų arba technologijų diegimo, perdavimo, bandymo ir tvirtinimo priemonės, įskaitant bandomuosius projektus siekiant gerinti duomenų, saugomų vizų ir tolesnes sienų srities IT sistemose, kokybę ir duomenų subjektų naudojimąsi teise gauti informaciją, susipažinti su Sąjungos finansuojamais saugumo tyrimų projektais susijusias priemones, kaip nurodyta III priede savo asmens duomenimis, juos taisyti, išbraukti ir apriboti jų tvarkymą, kiek tai susiję su veiksmais, patenkančiais į šios priemonės taikymo sritį. [209 pakeit.]

6a)  Priemonės, kuriomis siekiama nustatyti pažeidžiamų asmenų tapatybę, suteikti jiems skubią pagalbą ir perduoti juos apsaugos tarnyboms. [193 pakeit.]

7)  Migrantų antplūdžio valdymo centrų steigimo ir veiklos vykdymo valstybėse narėse, kurios patiria arba gali patirti neproporcingai didelį migracijos spaudimą, priemonės.

8)  Tolesnis valstybių narių bendradarbiavimo prašymų išduoti vizą nagrinėjimo srityje formų plėtojimas, kaip nurodyta II priedo 2 dalies c punkte.

9)  Papildomų valstybių narių konsulinių įstaigų steigimas arba jų konsulinio atstovavimo šalyse, kurių piliečiams taikomas reikalavimas turėti vizą, visų pirma šalyse, kuriose šiuo metu nėra valstybių narių atstovybių, didinimas.

V PRIEDAS

25 straipsnio 1 dalyje nurodyti pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai

a)  1 konkretus tikslas: remti veiksmingą Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų vykdomą Europos integruotą sienų valdymą prie išorės sienų, už kurį bendrai atsakingos Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra ir už sienų valdymą atsakingos nacionalinės valdžios institucijos, siekiant palengvinti teisėtą sienos kirtimą, užkirsti kelią neteisėtai imigracijai bei tarpvalstybiniam nusikalstamumui bei juos nustatyti ir veiksmingai valdyti migracijos srautus: [194 pakeit./ (Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.)]

1)  prie ES išorės sienų nustatytų neteisėto sienos kirtimo atvejų skaičius a) tarp sienos perėjimo punktų ir b) sienos perėjimo punktuose;

Duomenų šaltinis – Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra

2)  sienos perėjimo punktuose nustatytas asmenų su suklastotais kelionės dokumentais skaičius;

Duomenų šaltinis – Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra

2a)  sienos perėjimo punktuose tarptautinės apsaugos prašiusių asmenų skaičius;

Duomenų šaltinis: valstybės narės [195 pakeit.]

2b)  asmenų, kuriems neleista atvykti, skaičius;

Duomenų šaltinis: valstybės narės [196 pakeit.]

b)  2 konkretus tikslas: remti bendrą vizų politiką, siekiant užtikrinti labiau suderintą valstybių narių požiūrį į vizų išdavimą, palengvinti teisėtą keliavimą ir užkirsti kelią migracijos bei sumažinti saugumo rizikai riziką: [197 pakeit.]

1)  fondo lėšomis remiamuose konsulatuose nustatytas asmenų su suklastotais kelionės dokumentais skaičius;

Duomenų šaltinis – valstybės narės

1a)  valstybių narių konsulatuose tarptautinės apsaugos prašiusių asmenų skaičius;

Duomenų šaltinis: valstybės narės [198 pakeit.]

2)  sprendimų priėmimo trukmės vidurkis (ir tendencijos) vykdant vizų procedūrą.

Duomenų šaltinis – valstybės narės

VI PRIEDAS

Intervencinio veiksmo rūšis

1 LENTELĖ.   SKIRTINGŲ INTERVENCINIŲ VEIKSMŲ SRIČIŲ KODAI

2 LENTELĖ.   SKIRTINGŲ VEIKSMŲ KODAI

3 LENTELĖ.   ĮGYVENDINIMO BŪDŲ KODAI

VII PRIEDAS

Veiksmai, kuriems gali būti teikiama veiklos parama

a)  Siekiant 3 straipsnio 2 dalies a punkte nustatyto konkretaus tikslo veiklos parama apima toliau nurodytas išlaidas, su sąlyga, kad jų vykdydama savo operatyvinę veiklą nepadengia Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra:

1)  personalo išlaidas;

2)  įrangos ir infrastruktūros objektų techninę priežiūrą ir remontą;

3)  paslaugų išlaidas, įskaitant migrantų antplūdžio valdymo centruose pagal šį reglamentą vykdomos veiklos išlaidas atsižvelgiant į šio reglamento taikymo sritį; [203 pakeit.]

4)  einamąsias operacijų išlaidas.

Priimančioji valstybė narė, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2016/1624 2 straipsnio 5 punkte, gali naudoti veiklos paramą savo pačios dalyvavimo operatyvinėje veikloje, nurodytoje Reglamento (ES) 2016/1624 2 straipsnio 5 punkte, kuriai taikomas šis reglamentas, arba su jos nacionalinės sienos kontrole susijusios veiklos išlaidoms padengti.

b)  Siekiant 3 straipsnio 2 dalies b punkte nustatyto konkretaus tikslo veiklos parama apima:

1)  personalo išlaidas, įskaitant išlaidas mokymui;

2)  paslaugų išlaidas;

3)  įrangos ir infrastruktūros objektų techninę priežiūrą ir remontą;

4)  su nekilnojamuoju turtu susijusias išlaidas, įskaitant nuomos išlaidas ir nusidėvėjimą.

c)  Siekiant 3 straipsnio 1 dalyje nustatyto politikos tikslo, veiklos parama apima:

1)  personalo išlaidas, įskaitant išlaidas mokymui;

2)  didelės apimties IT sistemų operacijų valdymą ir jų bei jų ryšių infrastruktūros techninę priežiūrą, įskaitant šių sistemų sąveikumą ir saugių patalpų nuomą.

d)  Be to, kas nurodyta pirmiau, pagal programą Lietuvai teikiama papildoma veiklos parama, kaip nurodyta 16 straipsnio 1 dalyje.

VIII PRIEDAS

25 straipsnio 3 dalyje nurodyti produkto ir rezultato rodikliai

a)  1 konkretus tikslas: remti veiksmingą Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų vykdomą Europos integruotą sienų valdymą prie išorės sienų, už kurį bendrai atsakingos Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra ir už sienų valdymą atsakingos nacionalinės valdžios institucijos, siekiant palengvinti teisėtą sienos kirtimą, užkirsti kelią neteisėtai imigracijai bei tarpvalstybiniam nusikalstamumui bei juos nustatyti ir veiksmingai valdyti migracijos srautus: [204 pakeit./(Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.) ]

1)  sienų kontrolės infrastruktūra, transporto priemonės ir kita įranga, kuriai pagal priemonę teikiama finansinė parama:

–  naujai pastatytų arba atnaujintų sienos perėjimo punktų skaičius, palyginti su bendru naujai pastatytų arba atnaujintų sienos perėjimo punktų atitinkamoje valstybėje narėje skaičiumi;

–  automatizuotos sienų kontrolės vartų skaičius;

–  oro transporto priemonių skaičius;

–  jūrų transporto priemonių skaičius;

–  sausumos transporto priemonių skaičius;

–  įrangos, kuria gali naudotis Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra, vienetų skaičius;

–  kitos įrangos vienetų skaičius, taip pat nurodant įrangos, skirtos migrantų antplūdžio valdymo centrams įrengti, atnaujinti arba prižiūrėti šio reglamento tikslais, vienetų skaičių;

–  daugiafunkcinės įrangos, kuriai pagal šią priemonę teikiama parama, vienetų skaičius;

2)  naudojantis pagal priemonę teikiama parama įsteigtų specializuotų pareigybių trečiosiose šalyse skaičius:

–  bendri ryšių palaikymo pareigūnai, kaip nurodyta III priede,

–  kitos specializuotos pareigybės, susijusios su sienų valdymu;

3)  naudojantis pagal priemonę teikiama parama valstybėse narėse vykdomų nacionalinių valdžios institucijų ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros bendradarbiavimo projektų arba bendradarbiavimo priemonių, kuriomis prisidedama prie Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų plėtojimo, skaičius;

4)  įrangos, naudojamos vykdant Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros operacijas, kuri įsigyta naudojantis pagal priemonę teikiama parama, vienetų skaičius, palyginti su bendru Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros techninės įrangos rezerve užregistruotos įrangos vienetų skaičiumi;

5)  naudojantis pagal priemonę teikiama parama vykdomų nacionalinių agentūrų ir EUROSUR nacionalinio koordinavimo centro (NKC) bendradarbiavimo projektų ir bendradarbiavimo priemonių skaičius;

6)  personalo narių, kurie naudojantis pagal priemonę teikiama parama dalyvavo su integruotu sienų valdymu susijusiuose mokymuose, skaičius;

7)  naudojantis pagal priemonę teikiama parama plėtotų, įdiegtų, išlaikytų arba atnaujintų IT funkcijų, be kita ko, skirtų sąveikumui užtikrinti, skaičius:

–  SIS II;

–  Europos kelionių informacijos ir leidimų sistema (ETIAS);

–  AIS;

–  VIS, naudojama sienų valdymo tikslais;

–  EURODAC, naudojama sienų valdymo tikslais;

–  IT sistemų jungčių su Europos paieškos portalu, kurioms panaudota pagal priemonę gauta finansinė parama, skaičius;

–  visos kitos didelės apimties IT sistemos, kurioms taikomas šis reglamentas;

8)  Šengeno acquis taikymo vertinimų rekomendacijų sienų srityje ir pažeidžiamumo vertinimo rekomendacijų, kurios įgyvendintos naudojantis pagal priemonę teikiama parama, skaičius, palyginti su bendru finansinį poveikį turinčių rekomendacijų skaičiumi.

b)  2 konkretus tikslas: remti bendrą vizų politiką, siekiant užtikrinti labiau suderintą valstybių narių požiūrį į vizų išdavimą, palengvinti teisėtą keliavimą ir užkirsti kelią migracijos bei sumažinti saugumo rizikai:riziką. [205 pakeit.]

1)  naudojantis pagal priemonę teikiama parama Šengeno erdvei nepriklausančiose šalyse įsteigtų arba atnaujintų konsulatų skaičius, palyginti su bendru valstybių narių Šengeno erdvei nepriklausančiose šalyse įsteigtų arba atnaujintų konsulatų skaičiumi;

2)  naudojantis pagal priemonę teikiama parama surengtuose su bendra vizų politika susijusiuose mokymuose dalyvavusių personalo narių skaičius ir šių mokymų kursų skaičius;

3)  naudojantis pagal priemonę teikiama parama plėtotų, įdiegtų, išlaikytų arba atnaujintų IT funkcijų, be kita ko, skirtų sąveikumui užtikrinti, skaičius:

–  VIS;

–  AIS;

–  visos kitos didelės apimties IT sistemos, kurioms taikomas šis reglamentas;

4)  valstybių narių bendradarbiavimo prašymų išduoti vizą nagrinėjimo srityje formų, sukurtų arba atnaujintų naudojantis pagal priemonę teikiama parama, skaičius:

–  paslaugų teikimas toje pačioje vietoje;

–  bendri prašymų išduoti vizą centrai;

–  atstovybės;

–  kita.

5)  Šengeno acquis taikymo vertinimų rekomendacijų bendros vizų politikos srityje, kurios įgyvendintos naudojantis pagal priemonę teikiama parama, skaičius, vertinamas kaip bendro finansinį poveikį turinčių rekomendacijų skaičiaus dalis;

6)  šalių, kurioms taikomas reikalavimas turėti vizą ir kuriose naudojantis pagal priemonę teikiama parama pradėjo veikti daugiau valstybių narių atstovybių arba padaugėjo atstovaujamų valstybių narių, skaičius.

(1) OL C […], […], p. […]. (2) OL C […], […], p. […]. (3) 2019 m. kovo 13 d. Europos Parlamento pozicija. (4) 2016 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1624 dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/399 ir panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 863/2007, Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2007/2004 ir Tarybos sprendimas 2005/267/EB (OL L 251, 2016 9 16, p. 1). (5) COM(2015)0240, 2015 m. gegužės 13 d. (6) http://www.consilium.europa.eu/en/press/press-releases/2016/12/15/euco-conclusions-final/ (7) 2017 m. birželio 22–23 d. Europos Vadovų Tarybos išvados. (8) COM(2017)0794. (9) 2017 m. balandžio 29 d. Komisijos pareiškimas dėl asmenų srautų prie Slovėnijos ir Kroatijos sienų valdymo. (10) 2017 m. spalio 3 d. Komisijos rekomendacija (ES) 2017/1804 dėl Šengeno sienų kodekso nuostatų dėl laikino vidaus sienų kontrolės atnaujinimo Šengeno erdvėje įgyvendinimo (OL L 259, 2017 10 7, p. 25). (11) 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 515/2014, kuriuo kaip Vidaus saugumo fondo dalis nustatoma išorės sienų ir vizų finansinės paramos priemonė ir panaikinamas Sprendimas Nr. 574/2007/EB (OL L 150, 2014 5 20, p. 143). (12) OL L [..], […], p. (13) OL L [..], […], p. (14) OL L 144, 2007 6 6, p. 22. (15) 2017 m. lapkričio 30 d. Reglamentas (ES) 2017/2226, kuriuo sukuriama atvykimo ir išvykimo sistema (AIS), kurioje registruojami trečiųjų šalių piliečių, kertančių valstybių narių išorės sienas, atvykimo ir išvykimo bei atsisakymo leisti jiems atvykti duomenys, nustatomos prieigos prie AIS teisėsaugos tikslais sąlygos ir iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir reglamentai (EB) Nr. 767/2008 ir (ES) Nr. 1077/2011 (OL L 327, 2017 12 9, p. 20). (16) 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 767/2008/EB dėl Vizų informacinės sistemos (VIS) ir apsikeitimo duomenimis apie trumpalaikes vizas tarp valstybių narių (VIS reglamentas) (OL L 218, 2008 8 13, p. 60). (17) COM(2016)0731, 2016 m. lapkričio 16 d. (18) COM(2016)0272, 2016 m. gegužės 4 d. (19) COM(2016)0881 final, 0882 final ir 0883 final, 2016 m. gruodžio 21 d. (20) COM(2017)0344, 2017 m. birželio 29 d. (21) COM(2017)0794, 2017 m. gruodžio 12 d. (22) EUCO 22/15 CO EUR 8 CONCL 3. (23) 2013 m. spalio 7 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1053/2013, kuriuo sukuriamas tikrinimo, kaip taikoma Šengeno acquis, vertinimo ir stebėsenos mechanizmas (OL L 295, 2013 11 6, p. 27). (24) OL L 236, 2003 9 23, p. 946. (25) 2003 m. balandžio 14 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 693/2003, nustatantis specialų supaprastinto tranzito dokumentą (STD), supaprastinto tranzito geležinkeliu dokumentą (STGD) ir iš dalies pakeičiantis Bendrąją konsulinę instrukciją ir Bendrąjį vadovą (OL L 99, 2003 4 17, p. 8). (26) 2003 m. balandžio 14 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 694/2003 dėl supaprastinto tranzito dokumentų (STD) ir supaprastinto tranzito geležinkeliu dokumentų (STGD), numatytų Reglamente (EB) Nr. 693/2003, vienodos formos (OL L 99, 2003 4 17, p. 15). (27) OL L [..], […], p. (28) 2002 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1406/2002, įsteigiantis Europos jūrų saugumo agentūrą (OL L 208, 2002 8 5, p. 1). (29) 2005 m. balandžio 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 768/2005, įsteigiantis Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūrą ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EEB) Nr. 2847/93, nustatantį bendros žuvininkystės politikos kontrolės sistemą (OL L 128, 2005 5 21, p. 1). (30) 2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1052/2013, kuriuo sukuriama Europos sienų stebėjimo sistema (Eurosur) (OL L 295, 2013 11 6, p. 11). (31) OL C […], […], p. […]. (32) OL C […], […], p. […]. (33) OL C […], […], p. […]. (34) 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1). (35) 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, 1995 12 23, p. 1). (36) 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2). (37) 2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1). (38) 2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 198, 2017 7 28, p. 29). (39) 2013 m. lapkričio 25 d. Tarybos sprendimas 2013/755/ES dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos Sąjungos asociacijos (Užjūrio asociacijos sprendimas) (OL L 344, 2013 12 19, p. 1). (40) 2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros (OL L 123, 2016 5 12, p. 1). (41) OL L 123, 2016 5 12, p. 1. (42) OL L 55, 2011 2 28, p. 13. (43) OL L 176, 1999 7 10, p. 36. (44) 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos sprendimas 1999/437/EB dėl tam tikrų priemonių taikant Europos Sąjungos Tarybos, Islandijos Respublikos ir Norvegijos Karalystės sudarytą susitarimą dėl šių dviejų valstybių asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis (OL L 176, 1999 7 10, p. 31). (45) OL L 53, 2008 2 27, p. 52. (46) 2008 m. sausio 28 d. Tarybos sprendimas 2008/146/EB dėl Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis sudarymo Europos bendrijos vardu (OL L 53, 2008 2 27, p. 1). (47) OL L 160, 2011 6 18, p. 21. (48) 2011 m. kovo 7 d. Tarybos sprendimas 2011/350/ES dėl Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės protokolo dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis sudarymo Europos Sąjungos vardu, kiek tai susiję su patikrinimų prie vidaus sienų panaikinimu ir asmenų judėjimu (OL L 160, 2011 6 18, p. 19). (49) 2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimas 2002/192/EB dėl Airijos prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas (OL L 64, 2002 3 7, p. 20). (50) OL L [..], […], p. (51) OL L [...], […], p. (52) 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) (OL L 77, 2016 3 23, p. 1). (53) 2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/98/EB dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo (OL L 345, 2003 12 31, p. 90). (54) 2001 m. kovo 15 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 539/2001, nustatantis trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus (OL L 81, 2001 3 21, p. 1). (55) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (OL L 180, 2013 6 29, p. 60). (56) 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 810/2009, nustatantis Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas) (OL L 243, 2009 9 15, p. 1). (57) OL L [..], […], p.