2019 m. kovo 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Vidaus saugumo fondo (COM(2018)0472 – C8-0267/2018 – 2018/0250(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0472),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 82 straipsnio 1 dalį, 84 straipsnį ir 87 straipsnio 2 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0267/2018),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto nuomonę (A8-0115/2019),
1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;
2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;
3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. kovo 13 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) .../... dėl Vidaus saugumo fondo
(1) vidaus saugumo užtikrinimas, kuris nors nacionalinis saugumas ir toliau priklauso vien tik valstybių narių kompetencijai, turėtų būtitokiam saugumui užtikrinti reikalingas Sąjungos lygmens bendradarbiavimas ir koordinavimas. Vidaus saugumas – tai bendras reikalas, prie kurio turėtų prisidėti ES institucijų institucijos, atitinkamų atitinkamos Sąjungos agentūrų agentūros ir valstybių narių siekis valstybės narės, padedant privačiam sektoriui ir pilietinei visuomenei. 2015 m. balandžio mėn. Europos saugumo darbotvarkėje(4) Komisija, Europos Sąjungos Taryba ir Europos Parlamentas nustatė bendrus 2015–2020 m. laikotarpio prioritetus, juos Taryba dar kartą patvirtino 2015 m. birželio mėn. atnaujintoje Vidaus saugumo strategijoje(5), o Europos Parlamentas – 2015 m. liepos mėn. rezoliucijoje(6). Minėta bendra strategija siekiama nustatyti strateginę Sąjungos lygmens darbo vidaus saugumo srityje sistemą, be to, joje nustatyti pagrindiniai veiksmų prioritetai, norint užtikrinti veiksmingą Sąjungos atsaką į saugumo grėsmes 2015–2020 m. laikotarpiu. Visų pirma tai kova su terorizmu; visų pirma tai terorizmo prevencija ir kova su juo ir radikalizacijos, įskaitant radikalizaciją internete, ir smurtinio ekstremizmo, netolerancijos ir radikalizacijos diskriminacijos prevencija, organizuoto nusikalstamumo sužlugdymas ir kova su kibernetiniais nusikaltimais; [1 pakeit.]
(2) 2017 m. rugsėjo kovo 25 d. pasirašytoje Romos deklaracijoje 27 valstybių narių vadovai, Europos Vadovų Taryba, Europos Parlamentas ir Europos Komisija patvirtino įsipareigojimą sukurti saugią ir patikimą Sąjungą, kurioje visi piliečiai jaustųsi saugūs ir galėtų laisvai judėti, kurios išorės sienos būtų apsaugotos ir kurioje būtų vykdoma veiksminga, atsakinga ir tvari migracijos politika laikantis tarptautinių normų, ir Europą, kuri būtų pasiryžusi kovoti su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu; [2 pakeit.]
(3) 2016 m. gruodžio 15 d. Europos Vadovų Taryba paragino tęsti darbą siekiant ES informacinių sistemų ir duomenų bazių sąveikumo. 2017 m. birželio 23 d. Europos Vadovų Taryba pabrėžė, kad būtina gerinti duomenų bazių sąveikumą, o 2017 m. gruodžio 12 d. Komisija priėmė reglamento, kuriuo sukuriama ES informacinių sistemų (policijos ir teisminio bendradarbiavimo, prieglobsčio ir migracijos) sąveikumo sistema, pasiūlymą(7);
(4) Sąjunga turėtų siekti tikslo užtikrinti aukštą saugumo lygį laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 67 straipsnio 3 dalį, be kita ko, imdamasi nusikalstamumo prevencijos ir kovos su juo priemonių, taip pat valstybių narių teisėsaugos institucijų ir kitų nacionalinių valdžios institucijų veiklos koordinavimo ir bendradarbiavimo tarpusavyje, taip pat su atitinkamomis Sąjungos agentūromis ar kitomis atitinkamomis Sąjungos įstaigomis ir su atitinkamomis trečiosiomis šalimis bei tarptautinėmis organizacijomis priemonių;
(5) tam, kad šis tikslas būtų pasiektas, reikėtų imtis veiksmų Sąjungos lygmeniu, kad žmonės, viešosios erdvės ir prekės ypatingos svarbos infrastruktūros objektai būtų apsaugoti nuo vis labiau tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių ir kad būtų remiama valstybių narių kompetentingų institucijų vykdoma veikla. Dėl, be kita ko, terorizmo, sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo, keliaujančių nusikalstamų grupių nusikalstamumo, neteisėtos prekybos narkotikais ir ginklais, korupcijos, pinigų plovimo, kibernetinių nusikaltimų, prekybos žmonėmis ir neteisėtos seksualinio išnaudojimo, įskaitant seksualinį vaikų išnaudojimą, hibridinių grėsmių, taip pat cheminių, biologinių, radiologinių ir branduolinių grėsmių, ir prekybos ginklaisžmonėmis toliau kyla Sąjungos vidaus saugumo ir vidaus rinkos problemų; [3 pakeit.]
(5a) iš šio fondo turėtų būti teikiama finansinė parama siekiant įveikti naujus iššūkius, atsirandančius dėl smarkiai išaugusio tam tikrų rūšių nusikaltimų, pavyzdžiui, sukčiavimo mokėjimo priemonėmis, vaikų seksualinio išnaudojimo ir neteisėtos prekybos ginklais, kurie pastaraisiais metais vykdomi internete (nusikaltimai pasinaudojant kibernetine erdve), masto; [4 pakeit.]
(6) daugiausia lėšų iš Sąjungos biudžeto reikėtų skirti veiklai tais atvejais, kai Sąjungos masto intervencija naudingesnė už vienų valstybių narių veiksmus. Pagal SESV 84 straipsnį ir 87 straipsnio 2 dalį skiriamas finansavimas turėtų remti priemones, kuriomis skatinami ir remiami valstybių narių veiksmai nusikalstamumo prevencijos, bendrų mokymų ir policijos ir teisminio bendradarbiavimo srityje, kurias įgyvendina visų valstybių narių kompetentingos institucijos bei Sąjungos agentūros ir kurios susijusios visų pirma su keitimusi informacija, didesniu operatyviniu bendradarbiavimu ir pagalba stiprinant gebėjimus kovoti su nusikalstamumu ir užkirsti jam kelią. Fondo lėšomis neturėtų būti remiamos veiklos sąnaudos ir veikla, susijusi su esminėmis valstybių narių funkcijomis, kuriomis palaikoma viešoji tvarka ir užtikrinamas vidaus ir nacionalinis saugumas, kaip nurodyta SESV 72 straipsnyje; [5 pakeit.]
(7) tam, kad būtų išsaugotas Šengeno acquis bei visa Sąjungos vidaus rinkos erdvė ir sustiprintas jojų veikimas, valstybės narės nuo 2017 m. balandžio 6 d. privalo vykdyti sistemingas išorės sienas kertančių ES piliečių patikras atitinkamose duomenų bazėse. Be to, Komisija paskelbė rekomendaciją valstybėms narėms, kaip geriau vykdyti policijos patikrinimus ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą. Valstybių narių solidarumas, aiškumas dėl užduočių pasidalijimo, pagrindinių teisių ir laisvių bei teisinės valstybės principo laikymasis, didelis dėmesys pasaulinei perspektyvai ir būtinas nuoseklumas su saugumo išorės aspektu turėtų būti pagrindiniai principai, kuriais Sąjunga ir valstybės narės turėtų vadovautis siekdamos sukurti tikrą ir veiksmingą saugumo sąjungą; [6 pakeit.]
(8) siekiant prisidėti prie veiksmingos ir tikros saugumo sąjungos, kuria siekiama visoje Europos Sąjungoje užtikrinti aukšto lygio vidaus saugumą, kūrimo ir įgyvendinimo, valstybėms narėms turėtų būti teikiama tinkama Sąjungos finansinė parama, sukuriant ir valdant Vidaus saugumo fondą (toliau – fondas);
(9) fondą reikėtų įgyvendinti visapusiškai atsižvelgiant į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2 straipsnyje įtvirtintas vertybes, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintas teises ir principus, laikantis Sąjungos tarptautinių įsipareigojimų, susijusių su pagrindinėmisžmogaus teisėmis; .Visų pirma šiuo reglamentu siekiama užtikrinti, kad būtų visapusiškai paisoma tokių pagrindinių teisių, kaip teisės į žmogaus orumą, teisės į gyvybę, kankinimo ir nežmoniško ar žeminančio elgesio arba baudimo uždraudimo, teisės į asmens duomenų apsaugą, vaiko teisių ir teisės į veiksmingą teisinę gynybą.Taip pat siekiama skatinti taikyti nediskriminavimo principą; [7 pakeit.]
(10) pagal ES sutarties 3 straipsnį fondo lėšomis turėtų būti remiama veikla, kuria užtikrinama vaikų apsauga nuo smurto, prievartos, išnaudojimo ir nesirūpinimo jais. Fondo lėšomis taip pat reikėtų remti vaikų liudytojų ir nukentėjusių vaikų, ypač nelydimų vaikų arba vaikų, kuriems turėtų būti paskirta globa, apsaugos priemones ir pagalbą jiems;
(10a) pagrindinis vidaus saugumo sėkmės veiksnys yra teisėsaugos darbuotojų informuotumo didinimas klausimais, susijusiais su visomis rasizmo formomis, įskaitant antisemitizmą ir priešišką nusistatymą prieš romus. Todėl į fondo taikymo sritį turėtų būti įtrauktos teisėsaugos subjektams skirtos mokymo ir švietimo priemonės, susijusios su jų informuotumo didinimu, siekiant vietos lygmeniu didinti pajėgumus stiprinti pasitikėjimą; [8 pakeit.]
(11) atsižvelgiant į Sąjungos lygmeniu nustatytus bendrus prioritetus, kuriais siekiama užtikrinti aukšto lygio saugumą Sąjungoje, fondo lėšomis bus remiami veiksmai, kuriais siekiama šalinti pagrindines grėsmes saugumui, visų pirma kovoti su terorizmu užkirsti kelią terorizmui ir smurtiniam ekstremizmui, įskaitant radikalizaciją, netoleranciją ir radikalizacija diskriminaciją, sunkiusunkiam ir organizuotu nusikalstamumu organizuotam nusikalstamumui ir kibernetiniais nusikaltimais kibernetiniams nusikaltimams ir kovoti su jais, taip pat padėti nusikaltimų aukoms ir apsaugoti jas apsaugoti bei ypatingos svarbos infrastruktūros objektus. Fondas padės užtikrinti, kad Sąjunga ir jos valstybės narės taip pat būtų tinkamai pasirengusios reaguoti į kintančias ir kylančias grėsmes, tokias kaip neteisėta prekyba, įskaitant internetiniais kanalais, hibridinės grėsmės ir cheminės, biologinės, radiologinės ir branduolines grėsmės, kad galėtų įgyvendinti tikrą saugumo sąjungą. To turėtų būti siekiama teikiant finansinę paramą, kuria remiamas geresnis keitimasis informacija, didinamas operatyvinis bendradarbiavimas ir gerinami nacionaliniai ir kolektyviniai gebėjimai; [9 pakeit.]
(12) atsižvelgiant į išsamią fondo sistemą, fondo finansinė parama visų pirma turėtų padėti remti keitimąsi informacija ir prieigą prie informacijos, taip pat policijos ir teisminį bendradarbiavimą ir prevenciją sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo, neteisėtos prekybos ginklais, korupcijos, pinigų plovimo, prekybos narkotikais, nusikaltimų aplinkai, keitimosi informacijaterorizmo, prekybos žmonėmis, pabėgėlių ir prieigos prie informacijos neteisėtų migrantų išnaudojimo, terorizmo didelio išnaudojimo darbe, prekybos žmonėmis, naudojimosi neteisėta imigracija,seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos, įskaitant prieš vaikus, vaikų seksualinio išnaudojimo ir moteris, smurto prieš vaikus vaizdų ir vaikų pornografijos platinimo bei kibernetinių nusikaltimų srityse. Fondo lėšomis taip pat turėtų būti remiama žmonių, viešųjų erdvių ir ypatingos svarbos infrastruktūros apsauga nuo saugumo incidentų ir veiksmingas su saugumu susijusios rizikos ir krizių valdymas, be kita ko, rengiant bendrus mokymus, plėtojant bendrą politiką (strategijas, politikos ciklus, programas ir veiksmų planus), teisės aktus ir praktinį bendradarbiavimą; [10 pakeit.]
(12a) fondas turėtų teikti pagalbą teisėsaugos institucijoms, nepriklausomai nuo jų organizacinės struktūros pagal nacionalinę teisę. Dėl šios priežasties veiksmai, susiję su karinėmis pajėgomis, kurioms pavesta atlikti vidaus saugumo užduotis, taip pat turėtų būti tinkami finansuoti fondo lėšomis, jei tokie veiksmai padeda siekti konkrečių fondo tikslų. Ekstremaliosios situacijos atvejais ir siekiant pašalinti didelį pavojų visuomenės saugumui, įskaitant po teroristinio išpuolio, ir užkirsti kelią tokiam pavojui, karinių pajėgų veiksmai valstybės narės teritorijoje turėtų būti tinkami finansuoti fondo lėšomis. Taikos palaikymo arba gynybos veiksmai už valstybės narės teritorijos ribų jokiais atvejais neturėtų būti tinkami finansuoti fondo lėšomis; [11 pakeit.]
(13) fondas turėtų būti grindžiamas ankstesnių priemonių rezultatais ir investicijomis: 2007–2013 m. laikotarpio specialiosios programos „Nusikalstamumo prevencija ir kova su nusikalstamumu“ ir specialiosios programos „Terorizmo ir kitos su saugumu susijusios rizikos prevencija, parengtis ir padarinių valdymas“, taip pat 2014–2020 m. laikotarpio policijos bendradarbiavimo, nusikalstamumo prevencijos, kovos su juo ir krizių valdymo finansinės paramos priemonės, įtrauktos į Vidaus saugumo fondą, nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 513/2014(8); fondą reikėtų išplėsti atsižvelgiant į įvykių raidą;
(14) reikia kuo labiau padidinti Sąjungos finansavimo poveikį telkiant, kaupiant ir pritraukiant viešojo ir privačiojo sektorių finansinius išteklius; Fondas turėtų skatinti aktyvų ir prasmingą pilietinės visuomenės, įskaitant nevyriausybines organizacijas, taip pat Europos pramonės sektoriaus dalyvavimą plėtojant ir įgyvendinant saugumo, visų pirma kibernetinio saugumo, politiką, be kita ko, prireikus dalyvaujant kitiems susijusiems dalyviams, Sąjungos agentūroms ir kitoms Sąjungos įstaigoms, trečiosioms šalims ir tarptautinėms organizacijoms, kiek tai susiję su fondo tikslu; .Tačiau reikėtų užtikrinti, kad fondo parama nebūtų naudojama teisės aktais nustatytoms ar valdžios institucijų užduotims perduoti privatiems subjektams; [12 pakeit.]
(15) remiantis išsamia Sąjungos kovos su narkotikais strategija, kurioje pasisakoma už subalansuotą metodą, pagrįstą vienu metu vykdomu pasiūlos ir paklausos mažinimu, pagal šį fondą finansinė parama turėtų būti teikiama visiems veiksmams, kuriais siekiama užkirsti kelią prekybai narkotikais ir su ja kovoti (pasiūlos ir paklausos mažinimas), visų pirma remiant priemones, kuriomis siekiama kovoti su neteisėtų narkotikų produkcija, gamyba, išgavimu, pardavimu, vežimu, importu ir eksportu, įskaitant jų turėjimą ir įsigijimą, turint tikslą dalyvauti prekybos narkotikais veikloje; Fondas visų pirma turėtų apimti kovos su narkotikais politikos prevencinius aspektus. Siekiant didesnės sąveikos ir aiškumo kovos su narkotikais srityje, šie kovos su narkotikais tikslų aspektai, 2014–2020 m. įtraukti į Teisingumo programą, turėtų būti įtraukti į fondą;
(16) siekiant užtikrinti, kad fondas veiksmingai padėtų didinti vidaus saugumo lygį visoje Europos Sąjungoje ir kurti tikrą saugumo sąjungą, jis turėtų būti naudojamas taip, kad valstybių narių veiksmams teiktų daugiausia Europos pridėtinės vertės; [13 pakeit.]
(17) siekiant solidarumo Sąjungoje ir atsižvelgiant į bendrą atsakomybę už saugumą joje, kai nustatoma trūkumų arba rizika, visų pirma atlikus Šengeno acquis taikymo vertinimą, atitinkama valstybė narė turėtų tinkamai imtis veiksmų, naudodama savo programos išteklius, kad įgyvendintų pagal Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1053/2013(9) priimtas rekomendacijas;
(18) siekdamos prisidėti prie fondo tikslų įgyvendinimo, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad jų programų prioritetais būtų atsižvelgiama į konkrečiusprisidedama prie konkrečių fondo tikslus tikslų įgyvendinimo, kad pasirinkti prioritetai atitiktų II priede3a straipsnyje nustatytas įgyvendinimo priemones ir kad išteklių paskirstymas tarp tikslų būtų proporcingas atsižvelgiant į problemas ir poreikius ir padėtų siekti bendro politikos tikslo; [14 pakeit.]
(19) reikėtų siekti sąveikos su kitais ES fondais, jų suderinamumo ir veiksmingumo ir vengti veiksmų dubliavimosi;
(20) fondas turėtų derėti su kitomis Sąjungos saugumo srities finansinėmis programomis ir jas papildyti. Visų pirma bus siekiama užtikrinti sąveiką užtikrinta sąveika su Prieglobsčio ir migracijos fondu, Integruoto sienų valdymo fondu, kurį sudaro Reglamentu (ES) X nustatyta sienų valdymo ir vizų priemonė bei Reglamentu (ES) X nustatyta muitinio tikrinimo įrangos priemonė, taip pat kitais sanglaudos politikos fondais, kuriems taikomas Reglamentas (ES) X [BNR], Reglamentu (ES) X nustatytos programos „Europos horizontas“ saugumo srities mokslinių tyrimų dalimi, Reglamentu (ES) X nustatyta Teisių ir vertybių programa, Reglamentu (ES) X nustatyta Teisingumo programa, Reglamentu (ES) X nustatyta Europos skaitmenine programa ir Reglamentu (ES) X nustatyta programa „InvestEU“. Visų pirma turėtų būti siekiama sąveikos infrastruktūros ir viešųjų erdvių saugumo, kibernetinio saugumo, aukų apsaugos ir radikalizacijossmurtinio ekstremizmo, įskaitant radikalizaciją, prevencijos srityse. Siekiant kuo veiksmingiau įgyvendinti politikos tikslus, išnaudoti masto ekonomiją ir išvengti veiksmų dubliavimosi, būtina taikyti veiksmingus koordinavimo mechanizmus; [15 pakeit.]
(21) fondo lėšomis remiamos trečiosiose šalyse vykdomos ir su jomis susijusios priemonės turėtų būti įgyvendinamos užtikrinant visapusišką sąveiką ir nuoseklumą su kitais veiksmais, kurių imamasi už Sąjungos ribų ir kurie remiami pagal Sąjungos išorės finansavimo priemones, ir turėtų šiuos veiksmus papildyti. Visų pirma vykdant tokius veiksmus turėtų būti siekiama visiško suderinamumo su Sąjungos išorės veiksmais bei jos veiksmų,Sąjungos užsienio politikos ir pagalbos vystymuisi politikos, susijusios su tam tikra šalimi ar regionu, principais ir bendraisiais tikslais. Kalbant apie išorės aspektą, fondas turėtų stiprinti bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis Sąjungos vidaus saugumui aktualiose srityse, tokiose kaip kova su terorizmu ir radikalizacija, bendradarbiavimas su trečiųjų šalių teisėsaugos institucijomis kovojant su terorizmu (įskaitant specialistų vizitus ir jungtines tyrimų grupes), neteisėta prekyba, pirmiausia ginklais, narkotikais, nykstančiomis rūšimis ir kultūros objektais, sunkiu ir organizuotu nusikalstamumu ir korupcija, prekyba žmonėmis ir, neteisėtu migrantų gabenimu; [16 pakeit.]
(22) daugiausia Sąjungos biudžeto lėšų reikėtų skirti veiklai tais atvejais, kai Sąjungos masto intervencija naudingesnė už vienų valstybių narių veiksmus. Saugumas iš esmės yra tarpvalstybinis klausimas, todėl reikia tvirto koordinuoto Sąjungos atsako. Todėl pagal šį reglamentą teikiama finansinė parama visų pirma padės stiprinti nacionalinius ir Sąjungos gebėjimus saugumo srityje;
(23) gali būti laikoma, kad valstybė narė nesilaiko atitinkamo Sąjungos acquis, kiek tai susiję su veiklos paramos naudojimu pagal šį reglamentą, jei ji neįvykdė savo įsipareigojimų pagal Sutartis saugumo srityje, jei kyla akivaizdus pavojus, kad valstybė narė, įgyvendindama saugumo acquis, gali gerokai pažeisti Sąjungos vertybes arba jei vertinimo ataskaitoje pagal Šengeno acquis taikymo vertinimo ir stebėjimo mechanizmą atitinkamose srityse nustatyta trūkumų;
(23a) pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. X(10) Sąjunga turėtų imtis priemonių savo biudžetui apsaugoti, kai valstybėje narėje nustatoma visuotinių teisinės valstybės principo taikymo trūkumų. Reglamentas (ES) Nr. X turėtų būti taikomas šiam fondui; [17 pakeit.]
(24) kad būtų pasiekti šiame reglamente nustatyti tikslai, fondas turėtų atitikti didesnio lankstumo ir supaprastinimo poreikį, kartu turėtų būti laikomasi nuspėjamumo reikalavimų ir užtikrinamas teisingas ir skaidrus išteklių paskirstymas;.Įgyvendinant fondą reikėtų vadovautis išlaidų veiksmingumo, efektyvumo ir kokybės principais. Be to, fondo įgyvendinimas turėtų būti kuo patogesnis naudotojams; [18 pakeit.]
(25) šiame reglamente valstybėms narėms turėtų būti nustatytos pradinės sumos, apskaičiuotos remiantis I priede nustatytais kriterijais;
(26) šios pradinės sumos turėtų būti valstybių narių ilgalaikių investicijų pagrindas. Kad būtų galima atsižvelgti į vidaus ir išorės saugumo grėsmių arba pradinės padėties pokyčius, valstybėms narėms laikotarpio viduryje turėtų būti skirta papildoma suma, remiantis naujausiais turimais statistiniais duomenimis, kaip nustatyta paskirstymo formulėje, atsižvelgiant į programos įgyvendinimo būklę; [19 pakeit.]
(26a) skirstant turimus fondo išteklius turėtų būti atsižvelgiama į ypatingos svarbos infrastruktūros objektus, kuriuos valstybės narės turi apsaugoti; [20 pakeit.]
(27) kadangi saugumo srities uždaviniai nuolat kinta, finansavimo paskirstymą reikia pritaikyti atsižvelgiant į vidaus ir išorės saugumo grėsmių pokyčius ir finansavimą reikia skirti prioritetams, kurie teikia didžiausios Sąjungos pridėtinės vertės. Siekiant tenkinti neatidėliotinus poreikius, atsižvelgiant į politikos ir Sąjungos prioritetų pokyčius, taip pat norint nukreipti finansavimą į veiksmus, teikiančius didelės Sąjungos pridėtinės vertės, dalis finansavimo bus periodiškai skiriama konkretiems veiksmams, Sąjungos veiksmams ir pagalbai ekstremaliosios situacijos atveju pagal teminę priemonę; [21 pakeit.]
(28) valstybės narės turėtų būti skatinamos pasinaudodamos didesne Sąjungos parama dalį programos asignavimo skirti IV priede išvardytiems veiksmams finansuoti iš esmės dėl jų didelės Europos pridėtinės vertės arba jų prioritetinės svarbos Sąjungai; [22 pakeit.]
(29) dalis turimų fondo išteklių taip pat galėtų būti paskirstyti konkretiems veiksmams, kuriems reikia bendrų valstybių narių pastangų, įgyvendinti arba kai dėl naujų pokyčių Sąjungoje reikia papildomo finansavimo vienai ar daugiau valstybių narių. Šiuos konkrečius veiksmus Komisija turėtų nustatyti savo darbo programose;
(30) fondas turėtų padėti remti veiklos išlaidas, susijusias su vidaus saugumu, ir suteikti valstybėms narėms galimybę išlaikyti gebėjimus, kurie yra itin svarbūs visai Sąjungai. Tokią paramą sudaro visų atrinktų konkrečių išlaidų, susijusių su tikslų pagal fondą įgyvendinimu, padengimas, ir ji turėtų būti sudėtinė valstybių narių programų dalis;
(31) siekiant papildyti šio fondo politikos tikslo įgyvendinimą nacionaliniu lygmeniu vykdant valstybių narių programas, fondo lėšomis taip pat turėtų būti remiami Sąjungos lygmens veiksmai. Tokiais veiksmais turėtų būti siekiama fondo intervencijos taikymo sričiai priklausančių bendrų strateginių tikslų, susijusių su politikos analize ir inovacijomis, tarptautiniu tarpusavio mokymusi ir partnerystės projektais, taip pat su naujų iniciatyvų ir veiksmų testavimu visoje Sąjungoje ar tam tikrose valstybėse narėse;. Todėl turėtų būti skatinamas valstybių narių žvalgybos tarnybų bendradarbiavimas, siekiant užtikrinti būtiną keitimąsi informacija, kad būtų veiksmingiau kovojama su terorizmu ir sunkiu ir organizuotu nusikalstamumu bei prisidedama prie geresnio jų tarpvalstybinio pobūdžio supratimo. Fondas turėtų remti valstybių narių pastangas dalytis geriausia patirtimi ir skatinti bendrus mokymus, siekdamas prisidėti prie žvalgybos tarnybų tarpusavio ir žvalgybos tarnybų ir Europolo bendradarbiavimo ir tarpusavio pasitikėjimo kultūros ugdymo; [23 pakeit.]
(32) siekiant stiprinti Sąjungos pajėgumą nedelsiant reaguoti į saugumo incidentus ar Sąjungai kylančias naujas grėsmes, reikėtų sudaryti sąlygas teikti pagalbą ekstremaliosios situacijos atveju pagal šiame reglamente nustatytą sistemą. Todėl pagalba ekstremaliosios situacijos atveju neturėtų būti teikiama vien tik nenumatytų atvejų ir ilgalaikėms priemonėms taikyti arba tais atvejais, kai reikia skubiai imtis veiksmų dėl kompetentingų institucijų netinkamos administracinės struktūros ir nepakankamo veiklos planavimo;
(33) siekiant užtikrinti reikiamą veiksmų lankstumą ir tenkinti naujus poreikius, turėtų būti sudaryta galimybė suteikti atitinkamų papildomų finansinių priemonių decentralizuotoms agentūroms, kad jos galėtų atlikti tam tikras užduotis kritiniais atvejais. Tais atvejais, kai užduotis, kurią reikia atlikti, yra tokio skubaus pobūdžio, kad jų biudžetų neįmanoma iš dalies pakeisti laiku, decentralizuotoms agentūroms turėtų būti galima skirti pagalbą ekstremaliosios situacijos atveju, be kita ko, dotacijų forma, atsižvelgiant į ES institucijų Sąjungos lygmeniu nustatytus prioritetus ir iniciatyvas;
(33a) atsižvelgiant į tarpvalstybinį Sąjungos veiksmų pobūdį ir siekiant skatinti suderintus veiksmus, kad būtų įgyvendintas tikslas užtikrinti aukščiausio lygio saugumą Sąjungoje, decentralizuotos agentūros taip pat turėtų būti tinkamos paramos, įskaitant dotacijas, gavėjos įgyvendinant Sąjungos veiksmus. Tokia parama turėtų atitikti Sąjungos institucijų Sąjungos lygmeniu nustatytus prioritetus ir iniciatyvas, kuriais siekiama užtikrinti Europos pridėtinę vertę; [24 pakeit.]
(34) šio fondo politikos tikslo taip pat bus siekiama finansinėmis priemonėmis ir biudžeto garantijomis pagal fondo „InvestEU“ politikos finansavimo kryptis. Finansinė parama turėtų būti proporcingai naudojama rinkos nepakankamumo arba neoptimalaus investavimo problemoms spręsti ir veiksmais neturėtų būti dubliuojamas arba išstumiamas privatus finansavimas arba iškraipoma konkurencija vidaus rinkoje. Veiksmai turėtų teikti aiškios Europos pridėtinės vertės;
(35) šiame reglamente nustatomas Vidaus saugumo fondo (VSF) finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai yra svarbiausias orientacinis dydis metinės biudžeto sudarymo procedūros metu, kaip apibrėžta X Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(11) X dalyje;
(36) šiam fondui taikomas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. [naujasis Finansinis reglamentas](12) (toliau – Finansinis reglamentas). Jame nustatytos Sąjungos biudžeto vykdymo taisyklės, tarp jų – taisyklės, susijusios su dotacijomis, apdovanojimais, viešaisiais pirkimais, netiesioginiu vykdymu, finansine parama, finansinėmis priemonėmis ir biudžeto garantijomis. Siekiant užtikrinti Sąjungos finansavimo programų įgyvendinimo nuoseklumą, Finansinis reglamentas turi būti taikomas VSF veiksmams, įgyvendinamiems taikant tiesioginį ar netiesioginį valdymą;
(37) siekiant įgyvendinti veiksmus pagal pasidalijamojo valdymo principą, fondas turėtų būti nuoseklios sistemos, kurią sudaro šis reglamentas, Finansinis reglamentas ir Bendrų nuostatų reglamentas (ES) Nr. X [BNR](13), dalis. Jei nuostatos viena kitai prieštarautų, šiam reglamentui turėtų būti teikiama pirmenybė prieš Reglamentą (ES) Nr. X [BNR]; [159 pakeit.]
(38) Reglamentu (ES) Nr. X [BNR] nustatyta Europos regioninės plėtros fondo (EFPF ERPF), „Europos socialinio fondo +“ (ESF+), Sanglaudos fondo, Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF), Prieglobsčio, migracijos ir migracijos integracijos fondo (PMIF), Vidaus saugumo fondo (VSF) ir sienų valdymo ir vizų priemonės, įtrauktos į Integruoto sienų valdymo fondą (ISVF), veiksmų sistema ir jame visų pirma išdėstytos ES fondų, įgyvendinamų pagal pasidalijamojo valdymo principą, programavimo, stebėsenos ir vertinimo, valdymo ir kontrolės taisyklės. Be to, šiame reglamente būtina nurodyti Vidaus saugumo fondo tikslus ir išdėstyti konkrečias nuostatas dėl veiklos, kuri gali būti finansuojama teikiant šio fondo paramą; [26 pakeit.]
(38a) siekiant užtikrinti, kad fondo lėšomis būtų remiami veiksmai, kuriais siekiama visų konkrečių fondo tikslų, ir kad ištekliai šiems tikslams būtų paskirstomi proporcingai, atsižvelgiant į problemas ir poreikius, kad būtų galima pasiekti tikslus, kiekvienam konkrečiam fondo tikslui pagal nacionalines programas ir pagal teminę priemonę reikėtų nustatyti minimalią fondo asignavimo procentinę dalį; [27 pakeit.]
(39) finansavimo rūšis ir įgyvendinimo metodai pagal šį reglamentą turėtų būti pasirenkami remiantis gebėjimu pasiekti veiksmų tikslus ir užtikrinti rezultatus, visų pirma atsižvelgiant į kontrolės išlaidas, administracinę naštą ir numatomą reikalavimų neatitikimo riziką. Todėl turėtų būti svarstoma naudoti fiksuotąsias sumas, fiksuotąsias normas ir vieneto įkainius, taip pat su išlaidomis nesusijusį finansavimą, kaip nurodyta Finansinio reglamento 125 straipsnio 1 dalyje;
(40) pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013(14), Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2988/95(15), Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96(16) ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1939(17) Sąjungos finansiniai interesai turi būti ginami proporcingomis priemonėmis, įskaitant pažeidimų ir sukčiavimo prevenciją, nustatymą, ištaisymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, jei reikia, administracinių ir (arba) baudžiamųjų sankcijų skyrimą. Visų pirma pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir Reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebuvo sukčiavimo, korupcijos ar kitos nusikalstamos veikos atvejų, darančių poveikį Sąjungos finansiniams interesams. Pagal Tarybos reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra gali tirti sukčiavimo ir kitos neteisėtos veiklos atvejus, darančius poveikį Sąjungos finansiniams interesams, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371(18), ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšų, turi visapusiškai bendradarbiauti siekiant apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Europos prokuratūrai ir Europos Audito Rūmams ir užtikrinti, kad visos Sąjungos lėšų naudojimo procese dalyvaujančios trečiosios šalys suteiktų lygiavertes teises;.Valstybės narės visapusiškai bendradarbiauja ir teikia bet kokią reikalingą pagalbą Sąjungos institucijoms, agentūroms ir įstaigoms, kad būtų užtikrinti Sąjungos finansiniai interesai. Su fondu susijusių pažeidimų arba sukčiavimo tyrimų rezultatai turėtų būti prieinami Europos Parlamentui; [28 pakeit.]
(41) šiam reglamentui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 322 straipsnį priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Šios taisyklės išdėstytos Finansiniame reglamente ir visų pirma nustato biudžeto sudarymo ir įgyvendinimo tvarką, naudojant dotacijas, viešuosius pirkimus, apdovanojimus, netiesioginį įvykdymą, taip pat reglamentuoja finansų pareigūnų atsakomybės patikras. Pagal SESV 322 straipsnį priimtos taisyklės taip pat yra susijusios su Sąjungos biudžeto apsauga, jeigu valstybėse narėse nustatoma visuotinių teisinės valstybės principo taikymo trūkumų, nes teisinės valstybės principo laikymasis yra viena esminių išankstinių patikimo finansų valdymo ir efektyvaus ES finansavimo sąlygų;
(42) pagal Tarybos sprendimo 2013/755/ES(19) 94 straipsnį užjūrio šalyse bei teritorijose (toliau – UŠT) įsisteigę asmenys ir subjektai atitinka reikalavimus gauti finansavimą, atsižvelgiant į fondo taisykles ir tikslus bei galimas priemones, taikomas valstybei narei, su kuria atitinkama užjūrio šalis ar teritorija yra susijusi;
(43) pagal SESV 349 straipsnį ir remdamosi Komisijos komunikatu „Sustiprinta ir atnaujinta strateginė partnerystė su ES atokiausiais regionais“(20), kurį Taryba patvirtino savo 2018 m. balandžio 12 d. išvadose, atitinkamos valstybės narės turėtų užtikrinti, kad jų programomis būtų sprendžiami konkretūs atokiausių regionų uždaviniai. Fondas padeda šioms valstybėms narėms gauti tinkamų išteklių ir prireikus padėti šiems regionams; [29 pakeit.]
(44) remiantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros(21) 22 ir 23 dalimis, fondą reikia vertinti remiantis informacija, surinkta taikant konkrečius stebėsenos reikalavimus, kartu vengiant pernelyg didelio reguliavimo ir administracinės naštos, tenkančios visų pirma valstybėms narėms. Prireikus šie reikalavimai gali apimti išmatuojamus rodiklius, kuriais gali būti remiamasi vertinant fondo poveikį vietoje. Norint įvertinti fondo laimėjimus, reikėtų nustatyti su kiekvienu fondo konkrečiu tikslu susijusius rodiklius ir susijusias siektinas reikšmes;. Tie rodikliai turėtų apimti kokybinius ir kiekybinius rodiklius; [30 pakeit.]
(45) atsižvelgiant į kovos su klimato kaita svarbą, remiantis Sąjungos įsipareigojimais įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, šis fondas padės integruoti klimato politikos veiksmus ir siekti bendro tikslo skirti 25 proc. ES biudžeto išlaidų skirti klimato srities tikslams įgyvendinti. Rengiant ir įgyvendinant fondą bus nustatyti atitinkami veiksmai, kurie bus dar kartą vertinami atliekant vertinimą ar peržiūrą 2021–2027 m. DFP laikotarpiu bei metinio 30proc. tikslo, kuris turi būti pasiektas kuo greičiau, bet ne vėliau kaip 2027 m; [31 pakeit.]
(46) atsižvelgdamos į šiuos rodiklius ir finansines ataskaitas, Komisija ir valstybės narės turėtų stebėti fondo įgyvendinimą pagal atitinkamas Reglamento (ES) Nr. X [BNR] ir šio reglamento nuostatas; .Kad galėtų tinkamai vykdyti savo priežiūros funkciją, Komisija turėtų turėti galimybę nustatyti fondo faktiškai išleistas sumas per tam tikrus metus. Todėl, teikdamos Komisijai savo nacionalinės programos metines finansines ataskaitas, valstybės narės turėtų atskirai nurodyti susigrąžintųjų lėšų, išankstinio finansavimo mokėjimų galutiniams paramos gavėjams ir faktiškai patirtų išlaidų kompensavimo sumas. Siekdama supaprastinti fondo auditą ir įgyvendinimo stebėseną, Komisija turėtų įtraukti šias sumas į savo metinę fondo įgyvendinimo ataskaitą. Komisija turėtų kasmet pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai priimtų metinių veiklos rezultatų ataskaitų santrauką. Gavusi prašymą, Komisija turėtų pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai visą metinių veiklos rezultatų ataskaitų tekstą; [32 pakeit.]
(47) siekiant papildyti ir iš dalies pakeisti šio reglamento neesmines nuostatas, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus pagal SESV 290 straipsnį, kiek tai susiję sususijusius su teminės priemonės darbo programomis, sąrašu veiksmų, kurie atitinka didesnio bendro finansavimo reikalavimus, kaip nurodyta IV priede, ir veiklos parama, siekiant toliau plėtoti stebėsenos ir vertinimo sistemą. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais; [33 pakeit.]
(48) siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011(22). Nagrinėjimo procedūra turėtų būti taikoma įgyvendinimo aktams, kuriais nustatomos bendros valstybių narių pareigos, visų pirma teikti informaciją Komisijai, o patariamoji procedūra turėtų būti taikoma priimant Priimant įgyvendinimo aktus, susijusius su informacijos teikimo Komisijai pagal programavimo ir ataskaitų teikimo tvarką sąlygomis, atsižvelgiant į visiškai techninį jų pobūdį, turėtų būti taikoma patariamoji procedūra; [34 pakeit.]
(49) pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;
(50) pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 3 straipsnį ir nedarant poveikio to protokolo 4 straipsniui, Airija [nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas / pranešė norinti dalyvauti priimant ir taikant šį reglamentą];
(51) tikslinga šio reglamento taikymo trukmę suderinti su Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. X, kuriuo nustatoma daugiametė finansinė programa(23), taikymo trukme,
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis
Dalykas
1. Šiuo reglamentu 2021 m. sausio 1 d.–2027 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui įsteigiamas Vidaus saugumo fondas (toliau – fondas). [35 pakeit.]
2. JameŠiame reglamente nustatomi:
a) fondo tikslai;
b) konkretūs fondo tikslai ir jų įgyvendinimo priemonės;
c) 2021–2027 m. biudžetas;
d) Sąjungos finansavimo formos ir tokio finansavimo teikimo taisyklės. [36 pakeit.]
2 straipsnis
Terminų apibrėžtys
Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:
a) derinimo operacija – Sąjungos biudžeto lėšomis remiami veiksmai, įskaitant atliekamus derinimo priemonėmis pagal Finansinio reglamento 2 straipsnio 6 punktą, kuriais negrąžintinos paramos formos ir (arba) Sąjungos biudžeto finansinės priemonės derinamos su plėtros ar kitų viešųjų finansų įstaigų, taip pat komercinių finansų įstaigų ir investuotojų teikiamos grąžintinos paramos formomis;
b) nusikalstamumo prevencija – visos priemonės, kuriomis siekiama sumažinti arba padėti mažinti nusikalstamumą ir piliečių nesaugumo jausmą, kaip nurodyta Tarybos sprendimo 2009/902/TVR(24) 2 straipsnio 2 dalyje;
c) ypatingos svarbos infrastruktūra – turtas, tinklas, sistema ar jų dalys, kurie yra ypač svarbūs esminėms visuomenės funkcijoms, žmonių sveikatai, saugai, saugumui, ekonominei arba socialinei gerovei palaikyti ir kurių veikimo sutrikdymas, pažeidimas ar jų sunaikinimas turėtų didelį poveikį valstybei narei arba Sąjungai, nes tos funkcijos nebūtų palaikomos;
d) kibernetiniai nusikaltimai – nusikaltimai kibernetinėje erdvėje, t. y. nusikaltimai, kurie gali būti vykdomi tik naudojantis informacinių ir ryšių technologijų (IRT) įranga ir sistemomis, kai įranga ir sistemos yra arba nusikaltimo darymo įrankis, arba pirminis nusikaltimo objektas, ir nusikaltimai pasinaudojant kibernetine erdve, t. y. tradiciniai nusikaltimai, pavyzdžiui, seksualinis vaikų išnaudojimas, kurių mastas arba aprėptis padidėja naudojant kompiuterius, kompiuterių tinklus arba kitų rūšių IRT priemones; [37 pakeit.]
e) EMPACT veiksmai – veiksmai, kurių imamasi Europos kovos su nusikalstamumo grėsmėmis tarpdisciplininėje platformoje (EMPACT)(25). EMPACT yra struktūrinė tarpdisciplininė atitinkamų valstybių narių, Sąjungos institucijų ir agentūrų, taip pat trečiųjų šalių, tarptautinių organizacijų ir kitų viešojo bei privačiojo sektorių partnerių bendradarbiavimo platforma, kuria įgyvendinant ES politikos ciklą siekiama pašalinti prioritetuose nurodytas organizuoto ir sunkių formų tarptautinio nusikalstamumo grėsmes;
f) ES politikos ciklas – žvalgybos informacija grindžiama tarpdisciplininė iniciatyva, kuria siekiama kovoti su Sąjungai kylančiomis didžiausiomis sunkių formų ir organizuoto nusikalstamumo grėsmėmis, skatinant valstybių narių, Sąjungos institucijų, Sąjungos teisingumo ir vidaus reikalų agentūrų ir, kai tinkama, trečiųjų šalių bei konkrečių tarptautinių organizacijų bendradarbiavimą; [38 pakeit.]
g) keitimasis informacija ir prieiga prie jos – SESV 87 straipsnyje nurodytoms institucijoms ir Europolui, Eurojustui ir Europos prokuratūrai svarbios su nusikalstamų veikų, visų pirma tarpvalstybiniu organizuotu nusikalstamumu terorizmo ir kibernetinių nusikaltimų, taip pat sunkių ir tarpvalstybinių organizuotų nusikaltimų, prevencija, nustatymu, tyrimu ir baudžiamuoju persekiojimu už jasjuos susijusios informacijos, tvarkomos laikantis taikytinų Sąjungos duomenų apsaugos taisyklių, saugus rinkimas, kaupimas, apdorojimas, analizavimas ir keitimasis ja; [39 pakeit.]
i) LETS (angl. European Law Enforcement Training Scheme) – Europos teisėsaugos pareigūnų mokymo sistema, kurios paskirtis – padėti teisėsaugos pareigūnams įgyti žinių ir gebėjimų, reikalingų, kad veiksmingai bendradarbiaujant būtų užtikrinama efektyvi tarpvalstybinio sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo ir terorizmo prevencija ir kova su juo, kaip išdėstyta 2013 m. kovo 27 d. Komisijos komunikate dėl LETS(26) sukūrimo ir kaip nurodyta CEPOL reglamente(27); [41 pakeit.]
j) organizuotas nusikalstamumas – baustina veika, susijusi su dalyvavimu nusikalstamos organizacijos, kaip apibrėžta Tarybos pamatiniame sprendime 2008/841/TVR(28), veikloje;
k) parengtis – bet kokia priemonė konkrečios priemonės, kuriakuriomis siekiama užtikrinti su galimais teroristiniais išpuoliais arba kitais su saugumu susijusiais incidentais susijusios rizikos prevenciją arba tą riziką sumažinti; [42 pakeit.]
l) Šengeno acquis taikymo vertinimo ir stebėjimo mechanizmas – tikrinimas, ar tinkamai taikomas Šengeno acquis, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 1053/2013, be kita ko, policijos bendradarbiavimo srityje;
m) kova su korupcija apima visas Jungtinių Tautų konvencijoje prieš korupciją nurodytas sritis, įskaitant prevenciją, kriminalizavimą ir teisėsaugos priemones, tarptautinį bendradarbiavimą, turto susigrąžinimą, techninę paramą ir keitimąsi informacija;
n) terorizmas – tyčinės veikos ir nusikalstamos veikos, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/541 dėl kovos su terorizmu(29).
3 straipsnis
Fondo tikslai
1. Fondo politikos tikslas – padėti užtikrinti aukštą saugumo lygį Sąjungoje, be kita ko, aktyviau bendradarbiaujant, visų pirma kovojant su terorizmu vykdant terorizmo ir smurtinio ekstremizmo, įskaitantradikalėjimu radikalizaciją, sunkių formųsunkaus bei organizuotu nusikalstamumuorganizuoto nusikalstamumo ir kibernetinių nusikaltimų prevenciją ir kibernetiniais nusikaltimais su tuo kovojant, taip pat teikiant pagalbą ir apsaugą nusikaltimų aukoms. Fondo lėšomis taip pat remiama parengtis saugumo incidentams ir tokių incidentų valdymas. [43 pakeit.]
2. Atsižvelgiant į 1 dalyje nurodytą politikos tikslą šis fondas prisideda prie šių konkrečių tikslų:
a) gerinti Sąjungosir palengvinti valstybių narių teisėsaugos ir teisminių institucijų tarpusavio keitimąsi informacija, kitų valstybių narių kompetentingų institucijų bei keitimąsi informacija jų vidujekitų atitinkamų Sąjungos įstaigų, ypač Europolo ir su kitomis kompetentingomis institucijomisEurojusto, tarpusavio keitimąsi svarbia ir tikslia informacija bei kitomis atitinkamomis Sąjungos įstaigomis keitimąsi informacija jų viduje ir, taip pat kai tinkama, su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis; [44 pakeit.]
b) intensyvinti Sąjungosgerinti ir intensyvinti tarpvalstybinį koordinavimą ir bendradarbiavimą, įskaitant valstybių narių teisėsaugos institucijų tarpusavio bei jų viduje ir su kitomis kompetentingomis institucijomis vykdomas tarpvalstybines bendras operacijas, susijusias su terorizmu ir tarpvalstybinio pobūdžio sunkių formų ir organizuotu nusikalstamumu, ir; [45 pakeit.]
c) remti būtinas pastangas stiprinti valstybių narių kovos su nusikalstamumu, be kita ko, terorizmu, kibernetiniais nusikaltimais ir josmurtiniu ekstremizmu, įskaitant radikalizaciją, ir jų prevencijos pajėgumus, visų pirma užtikrinant glaudesnį valdžios institucijų, atitinkamų Sąjungos agentūrų, pilietinės visuomenės ir privačiojo sektoriaus partneriųsubjektų bendradarbiavimą valstybėse narėse ir tarp jų ir civilinį krizių valdymą įvykus saugumo incidentams; [46 pakeit.]
ca) ugdyti bendrą žvalgybos kultūrą remiant ryšius ir tarpusavio pasitikėjimą, supratimą ir mokymąsi, skleisti žinias ir geriausios praktikos pavyzdžius tarp valstybių narių žvalgybos tarnybų ir Europolui, visų pirma rengiant bendrus mokymus ir keičiantis ekspertais. [47 pakeit.]
3. Siekiant 2 dalyje nurodytų konkrečių tikslų, fondo veikla, be kita ko, įgyvendinama taikant II priede3a straipsnyje išvardytas įgyvendinimo priemones. [48 pakeit.]
4. Finansuojami veiksmai įgyvendinami užtikrinant visapusišką pagarbą pagrindinėms teisėms Finansuojamos operacijos įgyvendinamos visapusiškai paisant pagrindinių teisių bei žmogaus orumo ir ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtintų vertybių, o tais atvejais, kai esama aiškių ir žmogaus orumui. Veiksmaipagrįstų įrodymų, kad veiksmais prisidedama prie tokių teisių pažeidimo, finansavimas nutraukiamas ir susigrąžinamas. Operacijos visų pirma atitinka Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos, Sąjungos duomenų apsaugos teisės ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (EŽTK) nuostatas. Jei įmanoma, įgyvendindamos veiksmus valstybės narės ypatingą dėmesį pirmiausia skiriaYpatingas dėmesys skiriamas įgyvendinant operacijas, susijusias su pažeidžiamais asmenimispažeidžiamiems asmenims, visų pirma vaikams ir nelydimiems nepilnamečiamsvaikais ir nelydimais nepilnamečiais, teikiamai pagalbai ir jų apsaugai. [49 pakeit.]
3a straipsnis
Įgyvendinimo priemonės
1. Fondas padeda įgyvendinti 3 straipsnio 2 dalies a punkte nustatytą konkretų tikslą, daugiausia dėmesio skirdamas įgyvendinimo priemonėms, kuriomis siekiama:
a) užtikrinti, kad būtų vienodai taikomas Sąjungos saugumo srities acquis, sudaryti sąlygas keistis reikiama informacija, be kita ko, įgyvendinant rekomendacijas, pateiktas taikant kokybės kontrolės ir vertinimo mechanizmus, tokius kaip Šengeno vertinimo mechanizmą ir kitus kokybės kontrolės ir vertinimo mechanizmus;
b) sukurti, pritaikyti ir prižiūrėti su saugumu susijusias Sąjungos IT sistemas ir ryšių tinklus, be kita ko, užtikrinant jų sąveikumą, ir parengti atitinkamas nustatytų spragų šalinimo priemones;
c) didinti aktyvų su saugumu susijusių Sąjungos keitimosi informacija priemonių, sistemų ir duomenų bazių naudojimą, gerinti su saugumu susijusių nacionalinių duomenų bazių tarpusavio jungtis ir jų jungtis su Sąjungos duomenų bazėmis ir užtikrinti, kad jos būtų pildomos aukštos kokybės duomenimis, ir
d) remti atitinkamas nacionalines priemones konkretiems tikslams, išdėstytiems 3 straipsnio 2 dalies a punkte, įgyvendinti.
2. Fondas padeda įgyvendinti 3 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytą konkretų tikslą, daugiausia dėmesio skirdamas įgyvendinimo priemonėms, kuriomis siekiama:
a) stiprinti atitinkamas valstybių narių teisėsaugos operacijas, vykdomas tarpusavyje ir, kai tinkama, su kitais atitinkamais subjektais, visų pirma siekiant palengvinti ir pagerinti bendrų tyrimų grupių, bendro patruliavimo, persekiojimo kertant sieną, atsargaus sekimo ir kitų operatyvinio bendradarbiavimo mechanizmų naudojimą, atsižvelgiant į ES politikos ciklą (EMPACT), ypatingą dėmesį skiriant tarpvalstybinėms operacijoms;
b) stiprinti teisėsaugos ir kitų kompetentingų institucijų veiklos koordinavimą ir bendradarbiavimą valstybėse narėse ir tarp jų bei su kitais atitinkamais subjektais, pavyzdžiui, per specializuotų nacionalinių padalinių tinklus, Sąjungos tinklus ir bendradarbiavimo struktūras, taip pat Sąjungos centrus;
c) gerinti tarpžinybinį ir Sąjungos lygmens bendradarbiavimą tarp valstybių narių arba tarp valstybių narių ir atitinkamų Sąjungos įstaigų, organų ir agentūrų, taip pat nacionalinių kompetentingų institucijų tarpžinybinį bendradarbiavimą nacionaliniu lygmeniu kiekvienoje valstybėje narėje.
3. Fondas padeda įgyvendinti 3 straipsnio 2 dalies c punkte nustatytą konkretų tikslą, daugiausia dėmesio skirdamas įgyvendinimo priemonėms, kuriomis siekiama:
a) stiprinti teisėsaugos pareigūnų mokymą, pratybas ir tarpusavio mokymąsi, visų pirma įtraukiant elementus, kuriais siekiama didinti informuotumą klausimais, susijusiais su radikalizacija, smurtiniu ekstremizmu ir rasizmu, specializuotas mainų tarp valstybių narių programas, taip pat skirtas ir jaunesniesiems teisėsaugos institucijų darbuotojams, ir dalijimąsi geriausia patirtimi, be kita ko, su trečiosiomis šalimis ir kitais susijusiais subjektais;
b) išnaudoti sąveiką sutelkiant valstybių narių ir kitų susijusių subjektų, įskaitant pilietinę visuomenę, išteklius ir žinias, pavyzdžiui, kuriant bendrus kompetencijos centrus, rengiant bendrus rizikos vertinimus ar bendrus operatyvinės paramos centrus bendrai vykdomų veiksmų reikmėms arba dalijantis geriausia patirtimi siekiant užkirsti kelią nusikalstamumui vietos lygmeniu;
c) skatinti ir plėtoti liudytojų, informatorių ir nusikaltimų aukų ankstyvo nustatymo, apsaugos ir paramos jiems priemones, kitas apsaugos priemones, mechanizmus ir geriausią patirtį, taip pat plėtoti atitinkamą valdžios institucijų ir kitų susijusių subjektų partnerystę;
d) įsigyti atitinkamos įrangos ir sukurti arba modernizuoti specializuotus mokymo įrenginius ir kitą svarbią su saugumu susijusią infrastruktūrą, kad būtų galima gerinti parengtį, atsparumą, visuomenės informuotumą ir tinkamą reagavimą į grėsmes saugumui;
e) nustatyti, įvertinti ir ištaisyti ypatingos svarbos infrastruktūros objektų ir didelio skverbimosi į rinką pajėgumus turinčios IT įrangos pažeidžiamumus, kad būtų užkirstas kelias atakoms prieš informacines sistemas ir ypatingos svarbos infrastruktūros objektus, pvz., atliekant nemokamos ir atvirojo kodo programinės įrangos auditą, sukuriant ir palaikant klaidų aptikimo programas (angl. „bug bounty“), arba naudojant skverbties bandymus.
4. Fondas padeda įgyvendinti 3 straipsnio 2 dalies ca punkte nustatytą konkretų tikslą, daugiausia dėmesio skirdamas įgyvendinimo priemonėms, kuriomis siekiama:
a) gerinti valstybių narių žvalgybos tarnybų ir šių tarnybų bei teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą ir jų veiklos koordinavimą pasitelkiant kontaktus, tinklų kūrimą, abipusį pasitikėjimą, supratimą ir mokymąsi, keitimąsi žiniomis, patirtimi ir geriausios praktikos pavyzdžiais, visų pirma susijusiais su parama policijos tyrimams ir grėsmių vertinimui, ir jų sklaidą;
b) pagerinti žvalgybos pareigūnų mainus ir mokymą. [50 pakeit.]
4 straipsnis
Paramos apimtis
1. Siekiant Laikantis 3a straipsnyje nurodytų tikslų ir laikantis II priede išvardytų įgyvendinimo priemonių šio fondo lėšomis visų pirma remiami veiksmai, kuriais prisidedama prie 3 straipsnyje nurodytų tikslų įvykdymo. Jie gali apimti III priede išvardyti veiksmai išvardytus veiksmus. [51 pakeit.]
2. Siekiant šio reglamento 3 straipsnyje nustatytų tikslų išimtiniais atvejais tam tikru nustatytu mastu ir taikant atitinkamas apsaugos priemones šio fondo lėšomis gali būti remiami III priede nurodytus Sąjungos prioritetus atitinkantysnurodyti veiksmai, susiję su trečiosiomis šalimis, ir prireikus trečiosiose šalyse pagal 5 straipsnį. [52 pakeit.]
2a. Visa finansavimo suma, skiriama veiksmams trečiosiose šalyse arba su jomis susijusiems veiksmams remti pagal 8 straipsnyje nurodytą teminę priemonę, neviršija 2 proc. visos teminei priemonei pagal 7 straipsnio 2 dalies b punktą skiriamos sumos. [53 pakeit.]
2b. Visa finansavimo suma, skiriama kiekvienai valstybei narei veiksmams trečiosiose šalyse arba su jomis susijusiems veiksmams remti 12 straipsnyje numatytas valstybių narių programas, neviršija 2 proc. visos pagal 7 straipsnio 2 dalies a punktą, 10 straipsnio 1 punktą ir I priedą valstybei narei skiriamos sumos. [54 pakeit.]
3. Toliau nurodyti veiksmai nėra tinkami finansuoti:
a) veiksmai, apimantys tik arba iš esmės viešosios tvarkos palaikymą nacionaliniu lygmeniu; [55 pakeit.]
b) veiksmai, apimantys teisėsaugos ir kitų kompetentingų institucijų, nurodytų SESV 87 straipsnyje, standartinės įrangos, standartinių transporto priemonių arba standartinės infrastruktūros įsigijimą arba techninę priežiūrą;
c) veiksmai, vykdomi kariniais arba gynybos tikslais;
d) įranga, kurios bent viena iš paskirčiųpagrindinė paskirtis – muitinis tikrinimas; [56 pakeit.]
e) prievartinė įranga, įskaitant ginklus, šaudmenis, sprogmenis ir riaušių policijos lazdas, išskyrus, jei šios priemonės skirtos mokymo tikslams;
f) premijos informatoriams arba slaptosios operacijos pinigai(30), kai tai nėra EMPACT veiksmų dalis.
Ekstremaliosios situacijos atveju šioje dalyjepirmos pastraipos a ir b punktuose nurodyti veiksmai, kurie nėra tinkami finansuoti, gali būti laikomi tinkamais finansuoti. [57 pakeit.]
5 straipsnis
Reikalavimus atitinkantys subjektai
1. Reikalavimus atitinka šie subjektai:
a) teisės subjektai, įsisteigę bet kurioje iš šių šalių:
i) valstybėje narėje arba su ja susijusioje užjūrio šalyje ar teritorijoje;
ii) darbo programoje nurodytoje trečiojoje šalyje toje programoje nustatytomis sąlygomis;, jei laikomasi sąlygos, kad visais tos trečiosios šalies, joje vykdomais arba su ja susijusiais veiksmais visapusiškai paisoma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintų teisių ir principų ir Sąjungos bei valstybių narių tarptautinių įsipareigojimų. [58 pakeit.]
b) teisės subjektas, įsteigtas pagal Sąjungos teisę, ar susijusi tarptautinė organizacija. [59 pakeit.]
2. Fiziniai asmenys laikomi neatitinkančiais reikalavimų.
3. Trečiojoje šalyje įsisteigę teisės subjektai išimties tvarka gavus Komisijos pritarimą atitinka dalyvavimo reikalavimus, jei to reikia tam tikro veiksmo tikslams pasiekti. [60 pakeit.]
4. Reikalavimus atitinka teisės subjektai, dalyvaujantys kaip konsorciumai, kuriuos sudaro mažiausiai du nepriklausomi subjektai, įsisteigę skirtingose valstybėse narėse arba su tomis valstybėmis susijusiose užjūrio šalyse ar teritorijose arba trečiosiose šalyse. [61 pakeit.]
II SKYRIUS
FINANSINĖ IR ĮGYVENDINIMO PROGRAMA
1 SKIRSNIS
Bendros nuostatos
6 straipsnis
Bendrieji principai
1. Pagal šį reglamentą teikiama parama papildo nacionalinius, regionų ir vietos intervencinius veiksmus ir ja pirmiausia siekiama suteikti Europos pridėtinę vertę šio reglamento tikslams. [62 pakeit.]
2. Komisija ir valstybės narės užtikrina, kad pagal šį reglamentą ir valstybių narių teikiama parama derėtų su atitinkamais Sąjungos veiksmais, politika ir prioritetais, papildytų nacionalines priemones ir papildytų kitasbūtų koordinuojama kartu su kitomis Sąjungos priemonėmis, ypač veiksmais, vykdomais kitų Sąjungos priemones fondų lėšomis. [63 pakeit.]
3. Fondo veikla įgyvendinama taikant pasidalijamąjį, tiesioginį arba netiesioginį valdymą pagal Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktus.
7 straipsnis
Biudžetas
1. Fondo veiklos įgyvendinimo 2021–2027 m. finansinis paketas – 2209 725 000 EUR 2018 m. kainomis (2 500 000 000 EUR dabartinėmis kainomis). [64 pakeit.]
2. Finansinis paketas naudojamas taip:
a) 1325835000EUR 2018 m. kainomis (1 500 000 000 EUR dabartinėmis kainomis) skiriama programų įgyvendinimuiprogramoms, įgyvendinamoms taikant pasidalijamąjį valdymą; [65 pakeit.]
b) 883 890 EUR 2018 m. kainomis (1 000 000 000 EUR dabartinėmis kainomis) skiriama teminei priemonei. [66 pakeit.]
3. Komisijos iniciatyva iki 0,84 proc. finansinio paketo lėšų skiriama techninei paramai, susijusiai su fondo veiklos įgyvendinimu.
8 straipsnis
Bendrosios nuostatos dėl teminės priemonės įgyvendinimo
1. 7 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytas finansinis paketas skirstomas lanksčiai pagal teminę priemonę, taikant pasidalijamąjį, tiesioginį ir netiesioginį valdymą, kaip nustatyta darbo programose. Pagal teminę priemonę skiriamas finansavimas naudojamas jos sudedamosioms dalims:
a) konkretiems veiksmams,
b) Sąjungos veiksmams ir
c) pagalbai ekstremaliosios situacijos atveju.
Komisijos iniciatyva techninė parama taip pat remiama teminės priemonės finansinio paketo lėšomis.
2. Finansavimas pagal teminę priemonę skiriamas prioritetams, kurie suteikia Sąjungai didelės pridėtinės vertės arba kuriais, kad būtų reaguojama į neatidėliotinus poreikius, laikantis II priede3a straipsnyje išdėstytų sutartų Sąjungos prioritetų, arba 19 straipsnyje išdėstytoms paramos priemonėms. Teminės priemonės ištekliai skirtingiems prioritetams turi būti paskirstyti kuo proporcingiau, atsižvelgiant į problemas ir poreikius, kad būtų užtikrinta galimybė įgyvendinti fondo tikslus. [67 pakeit.]
2a. Pagal teminę priemonę skiriamas finansavimas paskirstomas taip:
a) ne mažiau kaip 10 proc. – 3 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytam konkrečiam tikslui įgyvendinti;
b) ne mažiau kaip 10 proc. – 3 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytam konkrečiam tikslui įgyvendinti;
c) ne mažiau kaip 30 proc. – 3 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytam konkrečiam tikslui įgyvendinti;
d) ne mažiau kaip 5 proc. – 3 straipsnio 2 dalies ca punkte nurodytam konkrečiam tikslui įgyvendinti. [68 pakeit.]
3. Kai pagal teminę priemonę finansavimas valstybėms narėms skiriamas taikant tiesioginį arba netiesioginį valdymą, užtikrinama, kadprojektams finansavimas neskiriamas, jei esama aiškių įrodymų, kurie kelia abejonių dėl atrinktųtų projektų Komisija nepriimtų pagrįstos nuomonės dėl pažeidimų pagal SESV 258 straipsnį, dėl kurios kiltų rizika projektų išlaidų teisėtumui, tvarkingumui ar projektų vykdymui teisėtumo, to finansavimo teisėtumo ir tvarkingumo arba tų projektų vykdymo, Komisijai pareiškus pagrįstą nuomonę dėl pažeidimo nagrinėjimo procedūros pagal SESV 258 straipsnį. [69 pakeit.]
4. Kai pagal teminę priemonę finansavimas įgyvendinamas taikant pasidalijamąjį valdymą, Reglamento (ES) Nr. X [BNR] 18 straipsnio ir 19 straipsnio 2 dalies tikslais Komisija įvertina užtikrina, ar dėl numatytų veiksmų negali būti priimta Komisijos pagrįsta nuomonė kad projektams finansavimas nebūtų skiriamas, jei esama aiškių įrodymų, kurie kelia abejonių dėl pažeidimų pagal SESV 258 straipsnį tų projektų teisėtumo, to finansavimo teisėtumo ir tvarkingumo arba tų projektų vykdymo, dėl kurios kiltų rizika numatytų projektų išlaidų teisėtumui, tvarkingumui ar projektų vykdymui Komisijai pareiškus pagrįstą nuomonę dėl pažeidimo nagrinėjimo procedūros pagal SESV 258 straipsnį. [70 pakeit.]
5. Komisija pagal metinius Sąjungos biudžeto asignavimus nustato bendrą sumą, skirtiną teminei priemonei. Komisija priimaKomisijai suteikiami įgaliojimai pagal 28 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildomas šis reglamentas nustatant Finansinio reglamento 110 straipsnyje nurodytusnurodytas teminei priemonei skirtus finansavimo sprendimus skirtas darbo programas, kuriuosekuriose nustatomi remtini tikslai bei veiksmai ir nurodomos konkrečios kiekvienai jos sudedamajai daliai, kaip nurodyta 1 dalyje, skiriamos sumos. Prireikus finansavimo sprendimuosePrieš priimdama darbo programą, Komisija konsultuojasi su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant pilietinės visuomenės organizacijas. Kai taikoma, darbo programose nustatoma bendra derinimo operacijoms rezervuota suma. Siekdama užtikrinti, kad ištekliai būtų skirti laiku, Komisija gali atskirai priimti pagalbos ekstremaliosios situacijos atveju darbo programą. [71 pakeit.]
6. Priėmusi finansavimo sprendimus darbo programą, kaip nurodyta 3 5 dalyje, Komisija gali iš dalies atitinkamai pakeisti programas, įgyvendinamas taikant pasidalijamąjį valdymą. [72 pakeit.]
7. Šie finansavimo sprendimaiŠios darbo programos gali būti metiniaimetinės arba daugiamečiaidaugiametės ir gali būti skirtiskirtos vienai ar kelioms teminės priemonės sudedamosioms dalims. [73 pakeit.]
2 SKIRSNIS
Parama ir įgyvendinimas taikant pasidalijamąjį valdymą
9 straipsnis
Taikymo sritis
1. Šis skirsnis taikomas 7 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytai finansinio paketo daliai ir papildomiems ištekliams, kurie turi būti įgyvendinami taikant pasidalijamąjį valdymą pagal 8 straipsnyje nurodytą teminei priemonei skirtą Komisijos sprendimą.
2. Pagal šį skirsnį teikiama parama įgyvendinama taikant pasidalijamąjį valdymą, laikantis Finansinio reglamento 63 straipsnio ir Reglamento (ES) Nr. [BNR].
10 straipsnis
Biudžeto ištekliai
1. 7 straipsnio 2 dalies a punkte nurodyti ištekliai nacionalinėms programoms, kurias valstybės narės įgyvendina taikydamos pasidalijamąjį valdymą (toliau – programos), preliminariai paskirstomi taip:
a) 1 250 000 000 EUR – valstybėms narėms, atsižvelgiant į I priede nustatytus kriterijus;
b) 250 000 000 EUR – valstybių narių programoms skirtų asignavimų koregavimui, kaip nurodyta 13 straipsnio 1 dalyje.
2. Jeigu 1 dalies b punkte nurodyta suma nepaskirstoma, likusi suma gali būti pridėta prie 7 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytos sumos.
11 straipsnis
Bendro finansavimo normos
1. Iš Sąjungos biudžeto skiriama paramos dalis neviršija 75 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.
2. Iš Sąjungos biudžeto skiriamos paramos dalis gali būti padidinta iki 90 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų, susijusių su projektais, kurie įgyvendinami pagal konkrečius veiksmus.
3. Iš Sąjungos biudžeto skiriamos paramos dalis gali būti padidinta iki 90 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų, susijusių su IV priede išvardytais veiksmais.
4. Iš Sąjungos biudžeto skiriamos paramos dalis gali būti padidinta iki 100 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų, susijusių su veiklos parama.
5. Iš Sąjungos biudžeto skiriamos paramos dalis gali būti padidinta iki 100 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų, susijusių su pagalba ekstremaliosios situacijos atveju.
5a. Iš Sąjungos biudžeto skiriamos paramos dalis gali būti padidinta iki 100 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų, susijusių su valstybių narių iniciatyva teikiama technine parama. [74 pakeit.]
6. Komisijos sprendime, kuriuo patvirtinama programa, nustatoma bendro finansavimo norma ir didžiausia galima paramos, pagal iš šio fondo teikiamos 1–5 dalyse nurodytų rūšių veiksmams, suma.
7. Kiekvienam konkrečiam tikslui Komisijos sprendime nustatoma, ar konkretaus tikslo bendro finansavimo norma turi būti taikoma:
a) visam įnašui, įskaitant viešąjį ir privatųjį įnašus, ar
b) tik viešajam įnašui.
12 straipsnis
Programos
1. Kiekviena valstybė narė ir Komisija užtikrina, kad josnacionalinėse programose nustatyti prioritetai derėtų su Sąjungos prioritetais saugumo srityje ir jais būtų reaguojama į toje srityje kylančius uždavinius ir kad jie visiškai atitiktų susijusį Sąjungos acquis ir sutartus Sąjungos prioritetus. Apibrėždamos šiuos savo programų prioritetus valstybės narės užtikrina, kad programoje būtų tinkamai atsižvelgta į II priede3a straipsnyje išdėstytas įgyvendinimo priemones. [75 pakeit.]
1a. Vertindama nacionalines valstybių narių programas Komisija užtikrina, kad dėl planuojamų veiksmų nebūtų priimta pagrįsta nuomonė, kurią ji pareiškia dėl pažeidimo pagal SESV 258 straipsnį, susijusio su išlaidų teisėtumu ir tvarkingumu ar projektų vykdymu. [76 pakeit.]
1b. Valstybės narės savo nacionalinėms programoms skirtus išteklius paskirsto taip:
a) ne mažiau kaip 10 proc. – 3 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytam konkrečiam tikslui įgyvendinti;
b) ne mažiau kaip 10 proc. – 3 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytam konkrečiam tikslui įgyvendinti;
c) ne mažiau kaip 30 proc. – 3 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytam konkrečiam tikslui įgyvendinti;
d) ne mažiau kaip 5 proc. – 3 straipsnio 2 dalies ca punkte nurodytam konkrečiam tikslui įgyvendinti. [77 pakeit.]
1c. Nukrypti nuo 1b dalies pageidaujančios valstybės narės apie tai praneša Komisijai ir su ja aptaria, ar dėl ypatingų aplinkybių, kurios turi įtakos vidaus saugumui, reikėtų pritaikyti tas minimalias procentines dalis. Tam turi pritarti Komisija. [78 pakeit.]
2. Komisija užtikrina, kad pradedant rengti programas šiame proceserengiant programą nuo pat pradžių dalyvautų Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūra (Europolas), Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūra (CEPOL), Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūra (Eurojustas), Europos prokuratūra, Europos Sąjungos tinklų ir informacijos apsaugos agentūra (ENISA), Europos Sąjungos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra (eu-LISA), Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra (FRONTEX), Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra (FRA) ir Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras (EMCDDA), atsižvelgiant į jų kompetenciją. Konkrečiau, valstybės narės konsultuojasi su Europolu dėl savo veiksmų pobūdžio, visų pirma, kai jos į savo programas įtraukia ES politikos ciklo arba EMPACT veiksmus arba Jungtinės darbo grupės elektroninių nusikaltimų klausimais (J-CAT) koordinuojamus veiksmus. Prieš įtraukdamos mokymus į savo programas, valstybės narės juos suderina su CEPOL, kad būtų išvengta dubliavimo. Valstybės narės taip pat konsultuojasi su kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant pilietinės visuomenės organizacijas, dėl savo veiksmų planavimo. [79 pakeit.]
3. Prireikus Komisija gali įtraukti Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūrą (Europolą) 2 dalyje nurodytas agentūras, Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūrą (CEPOL)duomenų apsaugos valdybą ir Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centrą duomenų apsaugos priežiūros pareigūną (EMCDDAEDAPP) į 5 skirsnyje nurodytą stebėsenos ir vertinimo veiklą, visų pirma siekdama užtikrinti, kad vykdomi veiksmai, kuriems teikiama fondo parama ir kurie priklauso jų kompetencijai, atitiktų susijusį Sąjungos acquis ir sutartus Sąjungos prioritetus. [80 pakeit.]
4. Įrangai, transporto priemonėms įsigyti arba su saugumu susijusiai infrastruktūrai įrengti gali būti panaudojama ne daugiau kaip 15 proc. valstybės narės programos asignavimo. Ši riba gali būti viršyta tik tinkamai pagrįstais atvejais ir gavus Komisijos pritarimą. [81 pakeit.]
5. Savo programose valstybės narės pirmenybę teikia:
a) Sąjungos prioritetams ir saugumo srities acquis, visų pirma teisėsaugos institucijų koordinavimui ir bendradarbiavimui ir veiksmingam keitimuisi svarbia ir tikslia informacija ir IT, taip pat ES informacinių sistemų sąveikumui užtikrinti reikiamos sistemos komponentų įgyvendinimui; [82 pakeit.]
b) finansinį poveikį turinčioms rekomendacijoms, pateiktoms pagal Reglamentą (ES) Nr. 1053/2013 dėl policijos bendradarbiavimo srityje taikomo Šengeno acquis taikymo vertinimo ir stebėsenos mechanizmo;
c) finansinį poveikį turintiems trūkumams konkrečiose šalyse, nustatytiems atliekant poreikių vertinimus, kaip antai Europos semestro rekomendacijose, pateiktose kovos su korupcija srityje.
6. Prireikus programa iš dalies pakeičiama, kad būtų atsižvelgta į 5 dalyje nurodytas rekomendacijas ir į pažangą siekiant tarpinių reikšmių ir tikslų, įvertintą metinėse veiklos rezultatų ataskaitose, kaip nurodyta 26 straipsnio 2 dalies a punkte. Priklausomai nuo pakeitimų poveikio, Komisija galituri patvirtinti patikslintą programą, laikydamasi Reglamento (ES) Nr. X [BNR] 19 straipsnyje nustatytos tvarkos. [83 pakeit.]
7. Valstybės narės visų pirma vykdo IV priede išvardytus veiksmus. Nenumatytų arba naujai atsiradusių aplinkybių atveju arba siekiant užtikrinti veiksmingą finansavimo panaudojimą, pagal 28 straipsnį Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas IV priedas.
8. Kai valstybė narė nusprendžia įgyvendinti projektus trečiojoje šalyje arba su trečiąja šalimi arba trečiojoje šalyjesusijusius projektus, kaip nurodyta 5 straipsnyje, naudojant šio fondo paramą, prieš pradėdama įgyvendinti projektą atitinkama valstybė narė pasikonsultuoja su Komisija. Komisija įvertina numatytų projektų papildomumą ir suderinamumą su kitais Sąjungos ir valstybių narių veiksmais, susijusiais su atitinkama trečiąja šalimi. Komisija taip pat patikrina, ar pasiūlyti projektai atitinka 3 straipsnio 4 dalyje nurodytus reikalavimus dėl pagrindinių teisių. [84 pakeit.]
9. Programavimas, kaip nurodytaPagal Reglamento (ES) Nr. X [BNR] 17 straipsnio 5 dalyje, grindžiamasstraipsnį kiekvienoje programoje kiekvienam konkrečiam tikslui nustatomos intervencijos rūšys pagal VI priedo 1 lentelėje nurodytų rūšių intervenciniais veiksmais lentelę ir orientacinis programuojamų išteklių paskirstymas pagal intervencijos rūšį arba paramos sritį. [85 pakeit.]
13 straipsnis
Laikotarpio vidurio peržiūra
1. 2024 m. Komisija, informavusi Europos Parlamentą, atitinkamų valstybių narių programoms skiria papildomą 10 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytą sumą, atsižvelgdama į I priedo 2 dalyje nurodytus kriterijus. Finansavimas teikiamas laikotarpiui nuo 2025 kalendorinių metų. [86 pakeit.]
2. Jei tarpinio mokėjimo paraiškų, teikiamų pagal Reglamento (ES) Nr. X [BNR] 85 straipsnį, negauta dėl bent 10 30 proc. pirminio programos asignavimo, nurodyto 10 straipsnio 1 dalies a punkte, atitinkama valstybė narė neatitinka reikalavimų gauti papildomą asignavimą savo programai, nurodytai 1 dalyje. [87 pakeit.]
2a. 2 dalis taikoma tik tuo atveju, jei 2022 m. sausio 1 d. galios atitinkama reglamentavimo sistema ir susiję aktai. [160 pakeit.]
3. Nuo 2025 m. skiriant lėšas pagal teminę priemonę, kai tinkama, atsižvelgiama į pažangą, padarytą siekiant veiklos peržiūros plano tarpinių reikšmių, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. X [BNR] 12 straipsnyje, ir į nustatytus įgyvendinimo trūkumus. [88 pakeit.]
14 straipsnis
Konkretūs veiksmai
1. Konkretūs veiksmai – tai šio reglamento tikslus atitinkantys tarptautiniai ar nacionaliniai projektai, kuriems įgyvendinti vienos, kelių ar visų valstybių narių programoms gali būti skirti papildomi asignavimai.
2. Be asignavimų, apskaičiuotų pagal 10 straipsnio 1 dalį, valstybės narės gali gauti papildomą finansavimą konkretiems veiksmams, jeigu programoje atitinkamai numatyta jį skirti ir jei jis naudojamas, siekiant padėti įgyvendinti šio reglamento tikslus, be kita ko, reaguoti į naujai kylančias grėsmes.
3. Šis finansavimas negali būti naudojamas kitiems programoje numatytiems veiksmams, išskyrus tinkamai pagrįstomis aplinkybėmis ir jei Komisija tam pritaria iš dalies pakeisdama programą.
15 straipsnis
Veiklos parama
1. Veiklos parama sudaro dalį valstybės narės asignavimo, kuris gali būti naudojamas kaip parama valdžios institucijoms, atsakingoms už užduotis ir paslaugas, kurios yra Sąjungai naudinga viešoji paslauga, finansuoti tiek, kiek jos prisideda užtikrinant aukštą saugumo lygį visoje Sąjungoje. [89 pakeit.]
2. Valstybė narė gali iki 10 20 proc. sumos, iš fondo skirtos programai, naudoti veiklos paramai valdžios institucijoms, atsakingoms už užduotis ir paslaugas, kurios yra Sąjungai naudinga viešoji paslauga, finansuoti. [90 pakeit.]
3. Veiklos paramą naudojanti valstybė narė laikosi Sąjungos saugumo acquis.
4. Valstybės narės programoje ir 26 straipsnyje nurodytose metinėse veiklos rezultatų ataskaitose pagrindžia veiklos paramos naudojimą, siekiant šio reglamento tikslų. Prieš patvirtindama programą Komisija įvertina pradinę padėtį valstybėse narėse, kurios nurodė ketinančios prašyti veiklos paramos, remdamasi tų valstybių narių pateikta informacija, taip pat rekomendacijomis, pateiktomis pagal kokybės kontrolės ir vertinimo mechanizmus, kaip antai Šengeno acquis taikymo vertinimo mechanizmą, Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros atliekamą pažeidžiamumo ir rizikos vertinimą ir, atitinkamai, kitus kokybės kontrolės bei vertinimo mechanizmus. [91 pakeit.]
5. Veiklos parama daugiausia skiriama konkrečioms VII priede nurodytoms užduotims ir paslaugomsnurodytiems veiksmams. [92 pakeit.]
6. Siekiant reaguoti į nenumatytas arba naujai atsiradusias aplinkybes arba užtikrinti veiksmingą finansavimo panaudojimą, pagal 28 straipsnį Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamos VII priede nurodytos konkrečios užduotys ir paslaugos.
15a straipsnis
Matomumas, skaidrumas ir komunikacija
Sąjungos lėšų gavėjai visapusiškai laikosi matomumo, skaidrumo ir komunikacijos reikalavimų, nustatytų Reglamente (ES) Nr. X [BNR]. [93 pakeit.]
3 skirsnis
Parama ir įgyvendinimas taikant tiesioginį ir netiesioginį valdymą
16 straipsnis
Taikymo sritis
Pagal šį skirsnį parama teikiama arba tiesiogiai Komisijos pagal Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies a punktą, arba netiesiogiai pagal to paties straipsnio c punktą.
17 straipsnis
Sąjungos veiksmai
1. Sąjungos veiksmai – tai tarptautiniai projektai arba Sąjungai ypač svarbūs projektai, atitinkantys šio reglamento tikslus.
2. Komisijos iniciatyva fondo lėšos gali būti naudojamos Sąjungos veiksmams, susijusiems su šio reglamento tikslais, finansuoti, kaip nurodyta 3 straipsnyje ir atsižvelgiant į III priedą.
3. Pagal Sąjungos veiksmus gali būti teikiamas bet kurios Finansiniame reglamente nustatytos formos finansavimas, visų pirma dotacijos, apdovanojimai ir viešieji pirkimai. Pagal juos finansavimas taip pat gali būti teikiamas finansinėmis priemonėmis, naudojant derinimo operacijas.
3a. Decentralizuotoms agentūroms taip pat gali būti skiriama lėšų, numatytų Sąjungos veiksmams, siekiant remti tarptautinius veiksmus, kuriais sukuriama Europos pridėtinė vertė. [94 pakeit.]
4. Dotacijos, įgyvendinamos taikant tiesioginį valdymą, skiriamos ir valdomos pagal Finansinio reglamento VIII antraštinę dalį.
5. Vertinimo komitetą, kuriam pavesta vertinti pasiūlymus, gali sudaryti išorės ekspertai.
6. Įnašai į savitarpio draudimo mechanizmą gali apimti riziką, susijusią su gavėjų mokėtinų lėšų susigrąžinimu, ir yra laikomi pakankama garantija pagal Finansinį reglamentą. Taikomos Reglamento X [po Reglamento dėl garantijų fondo priimto teisės akto] [X straipsnio] nuostatos.
18 straipsnis
Derinimo operacijos
Pagal šį fondą nustatyta derinimo operacija vykdoma laikantis Reglamento „InvestEU“(31) ir Finansinio reglamento X antraštinės dalies.
19 straipsnis
Komisijos iniciatyva teikiama techninė parama
Fondo lėšomis gali būti remiamos Komisijos iniciatyva arba jos vardu įgyvendinamos techninės paramos priemonės. Tos priemonės, t. y. parengiamieji, stebėsenos, kontrolės, audito, vertinimo, komunikacijos, įskaitant institucijų komunikaciją apie Sąjungos politikos prioritetus saugumo srityje, matomumo, taip pat visi administracinės ir techninės paramos veiksmai, reikalingi šiam reglamentui įgyvendinti, prireikus su trečiosiomis šalimis, gali būti finansuojamos 100 proc. [95 pakeit.]
20 straipsnis
Auditai
Asmenų ar subjektų, tarp jų ir Sąjungos institucijų ar įstaigų neįgaliotų asmenų ar subjektų, atliktais Sąjungos įnašo naudojimo auditais grindžiamas bendras užtikrinimas pagal Reglamento (ES) Nr. [Reglamentas dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių] 127 straipsnį.
21 straipsnis
Informavimas, komunikacija ir viešinimas
1. Sąjungos lėšų gavėjas nurodo Sąjungos lėšų kilmę ir užtikrina jų matomumą (visų pirma viešindamigavėjaiviešina veiksmus ir jų rezultatus), atitinkamomis kalbomis teikdami nuoseklią, veiksmingą ir proporcingą tikslinęprasmingą informaciją įvairiai susijusiai auditorijai, įskaitant žiniasklaidą ir visuomenę. Siekdami užtikrinti Sąjungos lėšų matomumą, Sąjungos lėšų gavėjai, viešindami veiksmus, turi nurodyti lėšų kilmę. Tuo tikslu gavėjai užtikrina, kad visi pranešimai žiniasklaidai ir plačiajai visuomenei būtų pateikiami nurodant Sąjungos emblemą ir aiškiai nurodant Sąjungos finansinę paramą. [96 pakeit.]
2. Komisija Siekdama, kad informacija pasiektų kuo didesnę visuomenės dalį, Komisija vykdo su fondu, jo veiksmais bei rezultatais susijusius informavimo ir komunikacijos veiksmus. Visų pirma Komisija viešai skelbia informaciją, susijusią su teminės priemonės metinių ir daugiamečių programų rengimu. Komisija taip pat skelbia remti pagal teminę priemonę atrinktų operacijų sąrašą viešai prieinamoje svetainėje ir reguliariai tą sąrašą atnaujina. Šiam fondui skirtais finansiniais ištekliais taip pat prisidedama prie komunikacijos, visų pirma institucinės komunikacijos apie Sąjungos politikos prioritetus, susijusius su šio reglamento tikslais. [97 pakeit.]
2a. Komisija paskelbia 2 dalyje nurodytą informaciją atviraisiais kompiuterio skaitomais formatais, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/98/EB(32) 5 straipsnio 1 dalyje, kad duomenis būtų galima rūšiuoti, atlikti jų paiešką, juos gauti, palyginti ir pakartotinai naudoti. Duomenis galima rūšiuoti pagal prioritetus, konkretų tikslą, bendrų finansuoti tinkamų operacijų išlaidų sumą, bendrą projektų vertę, bendrą viešųjų pirkimų vertę, naudos gavėjo vardą / pavadinimą ir rangovo vardą / pavadinimą. [98 pakeit.]
4 skirsnis
Parama ir įgyvendinimas taikant pasidalijamąjį, tiesioginį ir netiesioginį valdymą
22 straipsnis
Pagalba ekstremaliosios situacijos atveju
1. Fondo finansinė parama teikiama Komisija gal nuspręsti išimties tvarka teikti finansinę paramą iš fondo, siekiant tenkinti skubius ir konkrečius poreikius tinkamai pagrįstu ekstremaliosios situacijos, kilusiosatveju. Tokia situacija gali kilti dėl su saugumu susijusio incidento, naujos grėsmės arba naujos grėsmės naujai nustatyto pažeidžiamumo, atsižvelgiant į šio reglamento taikymo sritį, kuri daroir dėl to daromas arba gali daryti neigiamą poveikįbūti daromas neigiamas poveikis vienos ar kelių valstybių narių piliečių, viešųjų erdvių ar ypatingos svarbos infrastruktūros saugumui, atveju. Tokiais atvejais ji apie tai laiku informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą. [99 pakeit.]
2. Pagalba ekstremaliosios situacijos atveju gali būti teikiama kaip tiesiogiai decentralizuotoms agentūroms skiriamos dotacijos.
3. Be asignavimų, apskaičiuotų pagal 10 straipsnio 1 dalį, valstybėms narėms gali būti papildomai teikiama pagalba ekstremaliosios situacijos atveju, jeigu tokia parama numatoma programoje. Šis finansavimas negali būti naudojamas kitiems programoje numatytiems veiksmams, išskyrus tinkamai pagrįstomis aplinkybėmis ir jei Komisija tam pritaria iš dalies pakeisdama programą.
4. Dotacijos, įgyvendinamos taikant tiesioginį valdymą, skiriamos ir valdomos pagal Finansinio reglamento VIII antraštinę dalį.
4a. Jei tai būtina veiksmui įgyvendinti, pagalba ekstremaliosios situacijos atveju gali būti skiriama išlaidoms, kurios buvo patirtos iki dotacijos paraiškos arba prašymo suteikti paramą pateikimo dienos, bet ne anksčiau kaip 2021 m. sausio 1 d., padengti. [100 pakeit.]
23 straipsnis
Sudėtinis, papildomasis ir derinamasis finansavimas
1. Veiksmui, kuriam Operacijai, kuriai iš šio fondo skirtas įnašas, taip pat gali būti skirtas kitos Sąjungos programos, taip pat ir fondų, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, įnašas, jei tais įnašais nekompensuojamos tos pačios išlaidos. Sąjungos programų taisyklės taikomos atitinkamiems įnašams, kurie pagal tas programas skiriami veiksmams. Sudėtinio finansavimo suma neviršija bendrų finansuoti tinkamų veiksmooperacijos išlaidų sumos, o iš skirtingų Sąjungos programų skiriamos paramos sumos apskaičiuojamos proporcingai pagal dokumentus, kuriuose nustatytos paramos sąlygos. [101 pakeit.]
2. Pažangumo ženklu pažymėtiems veiksmamspažymėtoms operacijoms arba veiksmams operacijoms, kuriekurios atitinka visas šias sudėtines palyginamas sąlygas: [102 pakeit.]
a) yra įvertinti pagal fondą paskelbtame kvietime teikti pasiūlymus;
b) atitinka būtiniausius to kvietimo teikti pasiūlymus kokybės reikalavimus;
c) negali būti finansuojami pagal tą kvietimą teikti pasiūlymus dėl biudžeto apribojimų,
gali būti skiriama parama iš Europos regioninės plėtros fondo, Sanglaudos fondo, „Europos socialinio fondo +“ arba Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, laikantis Reglamento (ES) X [BNR] 67 straipsnio 5 dalies arba Reglamento (ES) X [Bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos reglamento] 8 straipsnio, su sąlyga, kad tie veiksmaitokios operacijos dera su atitinkamos programos tikslais. Taikomos fondo, iš kurio teikiama parama, taisyklės. [103 pakeit.]
5 skirsnis
Stebėsena, ataskaitų teikimas ir vertinimas
1 poskirsnis.
Bendros nuostatos
24 straipsnis
Stebėsena ir ataskaitų teikimas
1. Komisija, laikydamasi reikalavimų teikti ataskaitas pagal Finansinio reglamento 43 straipsnio 3 dalies h punkto i ir iii papunkčius, teikia Europos Parlamentui ir Tarybai informaciją apie priemonių rezultatus, atsižvelgdama į V priedą.
2. Komisijai pagal 28 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas V priedas, siekiant reikiamai patikslinti Europos Parlamentui ir Tarybai teiktiną informaciją apie veiklos rezultatus.
3. Rodikliai, kuriais grindžiama fondo veiklos įgyvendinimo pažangos, padarytos siekiant 3 straipsnyje nurodytų konkrečių tikslų, ataskaita, pateikti VIII priede. Produkto rodikliams nustatoma nulinė pradinė reikšmė. 2024 m. nustatytos tarpinės reikšmės ir 2029 m. nustatytos siektinos reikšmės yra sumuojamos. Gavusi prašymą, Komisija pateikia gautus duomenis apie produkto ir rezultatų rodiklius Europos Parlamentui ir Tarybai. [104 pakeit.]
4. Atsiskaitymo už veiklą sistema užtikrinama, kad programos įgyvendinimo ir rezultatų stebėsenos duomenys būtų renkami veiksmingai, efektyviai ir laiku. Todėl Sąjungos lėšų gavėjams ir, kai tinkama, valstybėms narėms nustatomi proporcingi ataskaitų teikimo reikalavimai.
5. Siekiant veiksmingai įvertinti fondo veiklos įgyvendinimo pažangą, padarytą siekiant jo tikslų, pagal 28 straipsnį Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas VIII priedas, kad prireikus rodikliai būtų peržiūrėti arba papildyti, ir kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis dėl stebėsenos ir vertinimo sistemos, kuri apima ir valstybių narių teiktiną informaciją, sukūrimo. Į vertinimą turėtų būti įtraukti kokybiniai rodikliai. [105 pakeit.]
25 straipsnis
Vertinimas
1. Iki 2024 m. gruodžio 31 d. Komisija atliekapateikia šio reglamento, taip patlaikotarpio vidurio vertinimą. Laikotarpio vidurio vertinime nagrinėjamas fondo veiksmingumas, efektyvumas, aktualumas ir darnumas. Konkrečiau kalbant, jame įvertinama:
a) pažanga siekiant šio reglamento tikslų, atsižvelgiant į visą jau turimą svarbią informaciją, visų pirma į 26 straipsnyje nurodytas metines veiklos ataskaitas ir VIII priede nustatytus produkto ir rezultato rodiklius;
b) įgyvendinant šio fondo veiklą vykdomų veiksmų, laikotarpio vidurio ir retrospektyvinį vertinimus ir operacijų Europos pridėtinė vertė;
c) 3a straipsnyje nustatytų įgyvendinimo priemonių tinkamumas sprendžiant esamus ir atsirandančius saugumo uždavinius;
d) ilgalaikis fondo poveikis ir jo tvarumo rezultatai;
e) įgyvendinant šio fondo veiklą remiamų veiksmų ir kitų Sąjungos fondų lėšomis remiamų veiksmų papildomumas ir suderinamumas.
Šiame privalomame laikotarpio vidurio vertinime atsižvelgiama į retrospektyvinio ankstesnės 2014–2020 m. vidaus saugumo finansinės paramos priemonės – policijos bendradarbiavimo, nusikalstamumo prevencijos, kovos su juo ir krizių valdymo finansinės paramos priemonės – ilgalaikio poveikio vertinimo rezultatus. Prireikus kartu su vertinimu pateikiamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl šio reglamento persvarstymo. [106 pakeit.]
1a. Iki 2030 m. sausio 31 d. Komisija atlieka retrospektyvinį šio reglamento vertinimą. Iki tos pačios datos Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai vertinimo ataskaitą, kurioje pateikiami 1 dalyje nurodyti aspektai. Taigi įvertinamas ilgalaikis priemonės poveikis, kad šio vertinimo rezultatais būtų galima pasinaudoti priimant sprendimą dėl vėlesnio fondo galimo atnaujinimo ar keitimo. [107 pakeit.]
2. Laikotarpio vidurio ir retrospektyvinis vertinimai atliekami laiku turi būti viešai prieinami ir nedelsiant pateikiami Parlamentui, kad jų rezultatais būtų galima naudotis priimant sprendimus, laikantis Reglamento (ES) Nr. [BNR] 40 straipsnyje nustatyto tvarkaraščio būtų užtikrintas visapusiškas skaidrumas. Komisija užtikrina, kad vertinimuose nebūtų pateikiama informacija, kurią platinant gali kilti pavojus asmenų saugai ar privatumui arba būti pakenkta saugumo operacijoms. [108 pakeit.]
2 poskirsnis.
Pasidalijamojo valdymo taisyklės
26 straipsnis
Metinės veiklos rezultatų ataskaitos
1. Ne vėliau kaip 2023 m. vasario 15 d. ir ne vėliau kaip kiekvienų paskesnių metų iki 2031 m. (įskaitant 2031 m.) vasario 15 d. valstybės narės pateikia Komisijai metines veiklos rezultatų ataskaitas, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. X [BNR] 36 straipsnio 6 dalyje. 2023 m. teikiama ataskaita apima programos įgyvendinimą iki 2022 m. birželio 30 d. Valstybės narės skelbia šias ataskaitas specialioje interneto svetainėje ir perduoda jas Europos Parlamentui ir Tarybai. [109 pakeit.]
2. Metinėje veiklos rezultatų ataskaitoje visų pirma pateikiama informacija apie:
a) pažangą, padarytą įgyvendinant programą ir siekiant tarpinių bei siektinų reikšmių, remiantis naujausia turima informacija, kaip reikalaujama pagal Reglamento (ES) Nr. [BNR] 37 straipsnį;
aa) nacionalinės programos metinių ataskaitų suskirstymą pagal susigrąžintas lėšas, išankstinius mokėjimus galutiniams paramos gavėjams ir faktiškai patirtas išlaidas; [110 pakeit.]
b) visus klausimus, darančius poveikį programos veiklos rezultatams, ir veiksmus, kurių imtasi jiems išspręsti, įskaitant Komisijos priimtas pagrįstas nuomones dėl pažeidimo nagrinėjimo procedūros pagal 258 straipsnį; [111 pakeit.]
c) fondo lėšomis remiamų veiksmų ir kitų Sąjungos fondų lėšomis remiamų veiksmų, visų pirma vykdomų trečiosiose šalyse arba su jomis susijusių, papildomumą, koordinavimą ir suderinamumą; [112 pakeit.]
d) programos indėlį įgyvendinant susijusį Sąjungos acquis ir susijusius veiksmų planus;
da) pagrindinių teisių reikalavimų laikymąsi; [113 pakeit.]
e) komunikacijos ir matomumo veiksmų įgyvendinimą;
f) reikiamų sąlygų įvykdymą ir jų taikymą visą programavimo laikotarpį.
3. Komisija per du mėnesius nuo metinės veiklos rezultatų ataskaitos gavimo dienos gali pateikti su ja susijusių pastabų. Jei Komisija per šį terminą pastabų nepateikia, ataskaita laikoma priimta.
3a. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai patvirtintų metinių veiklos rezultatų ataskaitų santraukas ir skelbia jas tam skirtoje interneto svetainėje. Europos Parlamentui ir Tarybai paprašius pateikiamas visas metinių veiklos rezultatų ataskaitų tekstas, jei jo neperdavė valstybės narės pagal 1 dalį. [114 pakeit.]
4. Komisija, siekdama užtikrinti vienodas šio straipsnio įgyvendinimo sąlygas, priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatomas metinės veiklos rezultatų ataskaitos šablonas. Šis įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 29 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.
27 straipsnis
Stebėsena ir ataskaitų teikimas
1. Stebėsena ir ataskaitų teikimas pagal Reglamento (ES) Nr. [BNR] IV antraštinę dalį grindžiami VI priedo 1, 2 ir 3 lentelėse nurodytų rūšių intervenciniais veiksmais. Siekiant reaguoti į nenumatytas arba naujai atsiradusias aplinkybes arba užtikrinti veiksmingą finansavimo panaudojimą, pagal 28 straipsnį Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas VI priedas.
2. Rodikliai naudojami pagal Reglamento (ES) Nr. [BNR] 12 straipsnio 1 dalį, 17 ir 37 straipsnius.
III SKYRIUS
PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
28 straipsnis
Įgaliojimų delegavimas
1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.
2. 8, 12, 15, 24 ir 27 straipsniuose nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami iki 2028 m. gruodžio 31 d. [115 pakeit.]
3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 8, 12, 15, 24 ir 27 straipsniuose nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti deleguotieji įgaliojimai. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui. [116 pakeit.]
4. Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.
5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
6. Pagal 8, 12, 15, 24 ir 27 straipsnius priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais. [117 pakeit.]
29 straipsnis
Komiteto procedūra
1. Komisijai padeda Prieglobsčio ir migracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir sienų valdymo ir vizų priemonės koordinavimo komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.
2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.
3. Jei komitetas nuomonės nepateikia, Komisija įgyvendinimo akto projekto nepriima. Ši nuostata netaikoma 26 straipsnio 4 dalyje nurodytam įgyvendinimo aktui.
30 straipsnis
Pereinamojo laikotarpio nuostatos
1. Reglamentas (ES) Nr. 513/2014 panaikinamas nuo 2021 m. sausio 1 d.
2. Nedarant poveikio 1 daliai, šis reglamentas neturi poveikio susijusių veiksmų tęsimui ar keitimui iki jų užbaigimo pagal Vidaus saugumo fondo policijos priemonę, kuri toliau taikoma tiems veiksmams tol, kol jie užbaigiami.
3. Fondo finansinio paketo lėšomis taip pat gali būti finansuojamos techninės ir administracinės paramos išlaidos, būtinos užtikrinti perėjimui nuo ankstesniu teisės aktu priimtų priemonių, t. y. nuo policijos priemonės, įtrauktos į Reglamentu (ES) Nr. 513/2014 įsteigtą Vidaus saugumo fondą, prie šio fondo.
31 straipsnis
Įsigaliojimas ir taikymas
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo 2021 m. sausio 1 d.
Šis reglamentas pagal Sutartis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse.
10 straipsnyje nurodytas finansinis paketas valstybių narių programoms paskirstomas taip:
1) programavimo laikotarpio pradžioje kiekvienai valstybei narei bus skirta vienkartinė fiksuota 5 000 000 EUR suma, siekiant kiekvienai programai užtikrinti būtinų lėšų ir patenkinti poreikius, kurie nebūtų tiesiogiai išreikšti remiantis toliau nurodytais kriterijais;
2) likę ištekliai bus paskirstyti pagal šiuos kriterijus:
a) 45 proc. atvirkščiai proporcingai jų bendrajam vidaus produktui (perkamosios galios standartas vienam gyventojui);
b) 40 proc. proporcingai jų gyventojų skaičiui;
c) 15 proc. proporcingai jų teritorijos dydžiui.
Pradinis paskirstymas grindžiamas Komisijos (Eurostato) parengtais naujausiais metiniais statistiniais duomenimis, apimančiais ankstesnius kalendorinius metus. Atliekant laikotarpio vidurio peržiūrą bus remiamasi Komisijos (Eurostato) parengtais naujausiais metiniais statistiniais duomenimis, apimančiais ankstesnius kalendorinius metus (turimais 2024 m. atliekant laikotarpio vidurio peržiūrą).
II PRIEDAS
Įgyvendinimo priemonės
Fondas padeda įgyvendinti 3 straipsnio 2 dalies a punkte nustatytą konkretų tikslą; daugiausia dėmesio skiriant įgyvendinimo priemonėms, kuriomis siekiama:
(a) užtikrinti, kad būtų vienodai taikomas Sąjungos acquis dėl keitimosi saugumo srities informacija, pvz., pagal Priumo, ES keleivio duomenų įrašo (PNR) ir SIS II sistemas, be kita ko, įgyvendinant rekomendacijas, pateiktas taikant kokybės kontrolės ir vertinimo mechanizmus, kaip antai Šengeno vertinimo mechanizmą ir kitus kokybės kontrolės ir vertinimo mechanizmus;
(b) sukurti, pritaikyti ir prižiūrėti su saugumu susijusias Sąjungos IT sistemas ir ryšių tinklus, įskaitant jų sąveikumą, ir parengti atitinkamas nustatytų spragų šalinimo priemones;
(c) didinti aktyvų su saugumu susijusių Sąjungos keitimosi informacija priemonių, sistemų ir duomenų bazių naudojimą, užtikrinant, kad jos būtų pildomos aukštos kokybės duomenimis;
(d) remti atitinkamas nacionalines priemones, jei jų reikia konkretiems tikslams, išdėstytiems 3 straipsnio 2 dalies a punkte, įgyvendinti.
Fondas padeda įgyvendinti 3 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytą konkretų tikslą; daugiausia dėmesio skiriant įgyvendinimo priemonėms, kuriomis siekiama:
(a) stiprinti valstybių narių teisėsaugos operacijas, vykdomas tarpusavyje ir, kai tinkama, su kitais atitinkamais subjektais, visų pirma siekiant palengvinti ir pagerinti bendrų tyrimų grupių, bendro patruliavimo, persekiojimo kertant sieną, atsargaus sekimo ir kitų operatyvinio bendradarbiavimo mechanizmų naudojimą, atsižvelgiant į ES politikos ciklą (EMPACT), ypatingą dėmesį skiriant tarpvalstybinėms operacijoms;
(b) stiprinti teisėsaugos ir kitų kompetentingų institucijų veiklos koordinavimą ir bendradarbiavimą valstybėse narėse ir tarp jų bei su kitais atitinkamais subjektais, pavyzdžiui, per specializuotų nacionalinių padalinių tinklus, Sąjungos tinklus ir bendradarbiavimo struktūras, taip pat Sąjungos centrus;
(c) gerinti tarpžinybinį bendradarbiavimą Sąjungos lygmeniu tarp valstybių narių arba tarp valstybių narių ir atitinkamų Sąjungos įstaigų, organų ir agentūrų, taip pat nacionalinių institucijų tarpžinybinį bendradarbiavimą nacionaliniu lygmeniu kiekvienoje valstybėje narėje.
Fondas padeda įgyvendinti 3 straipsnio 2 dalies c punkte nustatytą konkretų tikslą, daugiausia dėmesio skiriant įgyvendinimo priemonėms, kuriomis siekiama:
(a) stiprinti teisėsaugos pareigūnų mokymą, pratybas, tarpusavio mokymąsi, specializuotas mainų programas ir dalijimąsi geriausia patirtimi, be kita ko, trečiosiose šalyse ir su trečiosiomis šalimis bei kitais susijusiais subjektais;
(b) išnaudoti sąveiką sutelkiant valstybių narių ir kitų susijusių subjektų, įskaitant pilietinę visuomenę, išteklius ir žinias, pavyzdžiui, kuriant bendrus kompetencijos centrus, rengiant bendrus rizikos vertinimus arba bendrus operatyvinės paramos centrus bendrai vykdomų veiksmų reikmėms;
(c) skatinti ir plėtoti ankstyvo nustatymo, taip pat liudytojų, informatorių ir nusikaltimų aukų apsaugos ir paramos jiems priemones, kitas apsaugos priemones, mechanizmus ir geriausią praktiką, taip pat plėtoti atitinkamą valdžios institucijų ir kitų susijusių subjektų partnerystę;
(d) įsigyti atitinkamos įrangos ir sukurti arba modernizuoti specializuotus mokymo įrenginius ir kitą svarbią su saugumu susijusią infrastruktūrą, kad būtų galima gerinti parengtį, atsparumą, visuomenės informuotumą ir tinkamą reagavimą į grėsmes saugumui. [119 pakeit.]
III PRIEDAS
Fondo lėšomis remtini veiksmai pagal 4 straipsnį remtinų reikalavimus atitinkančių veiksmų pavyzdžiai [120 pakeit.]
Parama iš Vidaus saugumo fondo gali būti skiriama, inter alia, šių rūšių veiksmams: [121 pakeit.]
– IT sistemos sistemų ir tinklai tinklų, padedantyspadedančių įgyvendinti šio reglamento tikslus, įdiegimas, mokymas apie tokių sistemų naudojimą, tokių sistemų bandymai ir jų sąveikos komponentų bei duomenų kokybės gerinimas; [122 pakeit.]
– Sąjungos teisės ir Sąjungos politikos tikslų įgyvendinimo valstybėse narėse saugumo informacinių sistemų srityje, visų pirma, duomenų apsaugos, privatumo ir duomenų saugumo srityje stebėsena; [123 pakeit.]
– EMPACT veiksmai, kuriais įgyvendinamas arba palengvinamas ES politikos ciklo įgyvendinimas;
– veiksmai, kuriais remiamas veiksmingas ir koordinuotas atsakas į krizes, susiejant esamus konkrečių sektorių gebėjimus, kompetencijos centrus ir informuotumo apie padėtį centrus, įskaitant su sveikata, civiline sauga ir, kova su terorizmu ir kibernetiniais nusikaltimais susijusius gebėjimus; [125 pakeit.]
– veiksmai, kuriais plėtojami novatoriški metodai arba diegiamos naujos technologijos, kuriuos būtų galima perkelti į kitas valstybes nares, visų pirma projektai, kuriais siekiama išbandyti ir patvirtinti Sąjungos finansuojamų saugumo mokslinių tyrimų projektų rezultatus;
– veiksmai, kuriais skatinami moksliniai tyrimai ir keitimasis ekspertinėmis žiniomis, siekiant pagerinti atsparumą naujoms grėsmėms, įskaitant neteisėtą prekybą internetu, hibridines grėsmes ir chemines, biologines, radiologines ir su branduolines grėsmes; [126 pakeit.]
– nacionalinių informacijos centrų veiksmai ir tinklai, kurie palengvina tarpvalstybinį keitimąsi duomenimis, gautais naudojant stebėjimo sistemas, pvz., kameras ir kitus jutiklius, ir taikant dirbtinio intelekto algoritmus, užtikrinant griežtas apsaugos priemones, įskaitant duomenų kiekio mažinimą ir teisminės institucijos patvirtinimą, taip pat apskundimo teismine tvarka galimybę; [127 pakeit.]
– parama specializuotų nacionalinių padalinių teminiams arba įvairių teminių sričių tinklams, siekiant pagerinti tarpusavio pasitikėjimą, keitimąsi praktine patirtimi, informacija, patirtimi ir geriausios praktikos pavyzdžiais ir jų sklaidą, taip pat išteklių ir patirties kaupimą bendruose kompetencijos centruose;
– parama valstybių narių žvalgybos tarnybų tinklų plėtojimo iniciatyvoms, siekiant skatinti bendrą žvalgybos kultūrą, gerinti tarpusavio pasitikėjimą, keitimąsi praktine patirtimi, informacija, ekspertinėmis žiniomis ir gerąja praktika ir jų sklaidą; [128 pakeit.]
– atitinkamų teisėsaugos, teisminių institucijų ir administracinių agentūrų darbuotojų ir ekspertų švietimas ir mokymas, atsižvelgiant į veiklos poreikius ir rizikos analizę, remiantis LETS ir bendradarbiaujant su CEPOL ir, kai taikoma, Europos teisėjų mokymo tinklu;
– atitinkamų teisėsaugos, teisminių institucijų ir administracinių agentūrų darbuotojų ir ekspertų švietimas ir mokymas apie prevencijos politiką, ypač daug dėmesio skiriant mokymui pagrindinių teisių srityje, įskaitant rasizmo nustatymo ir prevencijos priemones, ir keitimuisi geriausia praktika; [129 pakeit.]
– bendradarbiavimas su privačiuoju sektoriumi, visų pirma kibernetinio saugumo srityje, siekiant didinti pasitikėjimą ir gerinti koordinavimą, nenumatytų atvejų planavimą ir viešojo bei privačiojo sektoriaus subjektų keitimąsi informacija, be kita ko, apie viešųjų erdvių ir ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugą, ir geriausios praktikos pavyzdžiais tarpusavyje ir jų sklaidą; [130 pakeit.]
– veiksmai, įgalinantys bendruomenes plėtoti vietos metodus ir prevencijos politiką, taip pat suinteresuotųjų subjektų ir plačiosios visuomenės informuotumo Sąjungos saugumo politikos klausimais didinimo ir komunikacijos veikla;
– Įranga, transporto priemonės, ryšių sistemos ir esminė su saugumu susijusi infrastruktūra;
– išlaidos darbuotojams, vykdantiems veiksmus, remiamus fondo lėšomis, arba veiksmus, kuriems įgyvendinti dėl techninių ar saugumo priežasčių reikia darbuotojų.
IV PRIEDAS
Didesnio bendro finansavimo reikalavimus atitinkantys veiksmai pagal 11 straipsnio 23 dalį ir 12 straipsnio 67 dalį [131 pakeit.]
– Projektai, kuriais siekiama kovoti su smurtiniu ekstremizmu, įskaitant radikalizaciją, netoleranciją ir diskriminaciją, ir užkirsti jiems kelią, visų pirma priemonės, kuriomis siekiama šalinti pagrindines minėtų reiškinių priežastis ir užkirsti kelią radikalizacijai kalėjimuose, ir su ja kovoti projektai, kuriais rengiami specialūs teisėsaugos institucijoms skirti mokymai. [132 pakeit.]
– Projektai, kuriais siekiama pagerinti IT sistemų ir ryšių tinklų sąveikumą(33), kiek tai numatyta Sąjungos ar valstybių narių teisės aktuose. [133 pakeit.]
– Projektai, kuriais siekiama kovoti su organizuoto nusikalstamumo struktūromis, kurios, anot Europos kovos su nusikalstamumo grėsmėmis daugiadalykės platformos (EMPACT), yra ypač pavojingos. [134 pakeit.]
– Projektai, kuriais siekiama užkirsti kelią kibernetiniams nusikaltimams, visų pirma vaikų seksualiniam išnaudojimui internete, ir su jais kovoti, įskaitant priemones, skirtas atakų prieš informacines sistemas ir ypatingos svarbos infrastruktūros objektus prevencijai, nustatant ir ištaisant pažeidžiamumus. [135 pakeit.]
– Projektai, kuriais siekiama kovoti su naudojantis internetiniais kanalais vykdoma neteisėta prekyba. [136 pakeit.]
V PRIEDAS
24 straipsnio 1 dalyje nurodyti pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai
1 konkretus tikslas. Geresnis keitimasis informacija
1) ES keitimosi informacija mechanizmų naudojimas.
Duomenų šaltinis: Europolas, „eu-LISA“, Taryba, valstybės narės
1) Fondo lėšomis remiamų bendrų operatyvinių veiksmų skaičius.
Duomenų šaltinis: Europolas, Eurojustas, valstybės narės
2) Apskaičiuota naudojant fondo paramą įšaldyto ir konfiskuoto turto vertė.
Duomenų šaltinis: valstybės narės
3) Teisėsaugos institucijoms bendradarbiaujant tarpusavyje tarpvalstybiniu lygmeniu, naudojantis fondo parama, konfiskuotų neteisėtų narkotikų, ginklų, produktų iš laukinių augalų ir gyvūnų bei kontrabandinių kultūros objektų vertė. [137 pakeit.]
Duomenų šaltinis: valstybės narės, su Sąjungos veiksmais susijusių dotacijų gavėjai
4) Atlikus Šengeno vertinimą pateiktų rekomendacijų, turinčių finansinį poveikį saugumo srityje ir įgyvendinamų naudojantis fondo parama, skaičius, palyginti su bendru rekomendacijų, turinčių finansinį poveikį saugumo srityje, skaičiumi.
Duomenų šaltinis: valstybės narės
3 konkretus tikslas. Kovos su nusikalstamumu ir jo prevencijos užtikrinimo gebėjimų stiprinimas
5) Teisėsaugos pareigūnų, kurie naudodamiesi fondo parama dalyvavo mokymuose, pratybose, tarpusavio mokymosi arba specializuotose mainų programose tarpvalstybiniais klausimais, skaičius.
Duomenų šaltinis: valstybės narės
6) Viešųjų erdvių ir ypatingos svarbos infrastruktūros ir viešųjų erdvių objektų, kurių apsauga nuo saugumo incidentų buvo pagerinta naudojantis fondo parama, skaičius ir mastas. [138 pakeit.]
Duomenų šaltinis: valstybės narės
7) Smurtinį ekstremizmą sukeliančios radikalizacijos prevencijos iniciatyvų skaičius.
Duomenų šaltinis: RAN
VI PRIEDAS
Intervencinių veiksmų rūšys
1 LENTELĖ. SKIRTINGŲ INTERVENCINIŲ VEIKSMŲ SRIČIŲ KODAI
1
TER-Kova su terorizmo finansavimu
2
TER-Radikalizacijos prevencija ir kova su ja
3
TER-Viešųjų erdvių ir kitų pažeidžiamų taikinių apsauga ir atsparumas
4
TER-Ypatingos svarbos infrastruktūros apsauga ir atsparumas
5
TER-Cheminės, biologinės, radioaktyviosios ir branduolinės medžiagos
6
TER-Sprogstamosios medžiagos
7
TER-Krizių valdymas
8
TER-Kita
9
OC-Korupcija
10
OC-Ekonominiai ir finansiniai nusikaltimai
10a
OC – nusikalstamu būdu įgytų pajamų legalizavimas [139 pakeit.]
11
OC-Narkotikai
12
OC-Neteisėta prekyba šaunamaisiais ginklais
12a
Neteisėta prekyba kultūros objektais [140 pakeit.]
12b
Neteisėta prekyba nykstančiomis rūšimis [141 pakeit.]
13
OC-Prekyba žmonėmis
14
OC-Neteisėtas migrantų gabenimas
15
OC-Nusikaltimai aplinkai
16
OC-Organizuotas turtinis nusikalstamumas
17
OC-Kita
18
CC-Kibernetiniai nusikaltimai - Kita
19
CC-Kibernetiniai nusikaltimai - Prevencija
20
CC-Kibernetiniai nusikaltimai - Tyrimų palengvinimas
21
CC-Kibernetiniai nusikaltimai - Parama aukoms
22
CC-Vaikų seksualinis išnaudojimas - Prevencija
23
CC-Vaikų seksualinis išnaudojimas - Tyrimų palengvinimas
24
CC-Vaikų seksualinis išnaudojimas - Parama aukoms
24a
CC – smurto prieš vaikus vaizdų ir vaikų pornografijos platinimas [142 pakeit.]
25
CC-Vaikų seksualinis išnaudojimas - Kita
26
CC-Kita
27
GEN-Keitimasis informacija
28
GEN-Policijos arba tarpžinybinis bendradarbiavimas (muitinės, sienos apsaugos pareigūnai, žvalgybos tarnybos)
29
GEN-Teismo ekspertizė
30
GEN-Parama aukoms
31
GEN-Veiklos parama
32
TA-Techninė parama - Informavimas ir komunikacija
33
TA-Techninė parama - Rengimas, įgyvendinimas, stebėsena ir kontrolė
34
TA-Techninė parama - Vertinimas ir tyrimai, duomenų rinkimas
35
TA-Techninė parama - Pajėgumų stiprinimas
2 LENTELĖ. SKIRTINGŲ VEIKSMŲ KODAI
1
IT sistemos, sąveikumas, duomenų kokybė, ryšių sistemos (išskyrus įrangą)
2
Tinklai, kompetencijos centrai, bendradarbiavimo struktūros, bendri veiksmai ir operacijos
3
Jungtinės tyrimų grupės arba kitos bendros operacijos
4
Ekspertų komandiravimas arba siuntimas
5
Mokymas
6
Keitimasis geriausios praktikos pavyzdžiais, praktiniai seminarai, konferencijos, renginiai, informuotumo didinimo kampanijos, komunikacijos veikla
7
Tyrimai, bandomieji projektai, rizikos vertinimai
8
Įranga (įtraukta skaičiuojant 15 proc. viršutinę ribą)
9
Transporto priemonės (įtraukta skaičiuojant 15 proc. viršutinę ribą)
10
Pastatai ir įrenginiai (įtraukta skaičiuojant 15 proc. viršutinę ribą)
11
Siuntimas arba kiti tolesni veiksmai, susiję su mokslinių tyrimų projektais
3 LENTELĖ. ĮGYVENDINIMO BŪDŲ KODAI
1
Bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis
2
Veiksmai trečiosiose šalyse
3
Šengeno vertinimo rekomendacijų policijos bendradarbiavimo srityje įgyvendinimas
4
Konkretūs veiksmai (programavimo etape dar nėra žinomi)
5
Pagalba ekstremaliosios situacijos atveju (programavimo etape dar nėra žinoma)
6
IV priede išvardyti veiksmai
VII PRIEDAS
Veiksmai, kuriems gali būti teikiama veiklos parama
Siekiant konkretaus geresnio keitimosi informacija tikslo pagal programas teikiama veiklos parama apima:
– Sąjungos ir prireikus nacionalinių IT sistemų, padedančių siekti šio reglamento tikslų, priežiūrą ir pagalbos tarnybą;
– personalo išlaidas, padedančias siekti šio reglamento tikslų.
Siekiant konkretaus intensyvesnio operatyvinio bendradarbiavimo tikslo pagal programas teikiama veiklos parama apima:
– techninės įrangos arba transporto priemonių, naudojamų veiksmams tarpvalstybinio masto sunkių ir organizuotų nusikaltimų prevencijos, nustatymo ir tyrimo srityje, priežiūrą;
– personalo išlaidas, padedančias siekti šio reglamento tikslų.
Siekiant konkretaus kovos su nusikalstamumu ir jo prevencijos užtikrinimo gebėjimų stiprinimo tikslo pagal programas teikiama veiklos parama apima:
– techninės įrangos arba transporto priemonių, naudojamų veiksmams tarpvalstybinio masto sunkių ir organizuotų nusikaltimų prevencijos, nustatymo ir tyrimo srityje, priežiūrą;
– personalo išlaidas, padedančias siekti šio reglamento tikslų.
Veiksmai, kurie neatitinka 4 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų, neįtraukiami.
VIII PRIEDAS
24 straipsnio 3 dalyje nurodyti produkto ir rezultato rodikliai
1 konkretus tikslas. Geresnis keitimasis informacija
1) ES keitimosi informacija mechanizmų naudojimas, vertinamas atsižvelgiant į šiuos elementus:
a) paieškųįvestų įspėjimų ir atliktų paieškų Šengeno informacinėje sistemoje (SIS) skaičių; [143 pakeit.]
b) valstybių narių paieškų tarpvalstybinio keitimosi teismo ekspertizės duomenimis (DNR, pirštų atspaudais, automobilių registracijos numeriais) sistemoje (Priumo automatinio keitimosi duomenimis sistema) skaičių;
c) pranešimų, kuriais keičiamasi per Europolo saugaus keitimosi informacija tinklo programą (SIENA), skaičių;
d) paieškų Europolo informacinėje sistemoje (EIS) skaičių;
e) bendrą keleivių, kurių ES keleivio duomenų įrašo (PNR) duomenys buvo surinkti ir jais pasikeista, skaičių;
ea) paieškų, atliktų Europos nuosprendžių registrų informacinėje sistemoje, skirtoje trečiųjų šalių piliečiams (ECRIS-TCN), skaičių. [144 pakeit.]
Duomenų šaltinis: Europolas, „eu-LISA“, Taryba, valstybės narės
2) Naudojantis fondo parama kompetentingų institucijų sukurtų naujų jungčių tarp su saugumu susijusių duomenų baziųduomenų bazėmis, susijusiomis su saugumu, skaičius: [145 pakeit.]
a) su ES ir prireikus tarptautinėmis duomenų bazėmis;
b) valstybėje narėje;
c) su viena ar daugiau kitų valstybių narių;
d) su viena ar daugiau trečiųjų šalių.
Duomenų šaltinis: valstybės narės
3) Dėl paramos fondo lėšomis atsiradusių papildomų aktyvių ES ir, kai tinkama, nacionalinių su saugumu susijusių keitimosi informacija priemonių, sistemų ir duomenų bazių naudotojų skaičius, palyginti su visų naudotojų skaičiumi.
4) Bendrų operatyvinių veiksmų, remiamų fondo lėšomis, skaičius, taip pat nurodomos dalyvaujančios valstybės narės ir valdžios institucijos; duomenys suskirstomi pagal sritį (kova su terorizmu, bendro pobūdžio kova su organizuotu nusikalstamumu, kova su organizuotu nusikalstamumu, susijusiu su šaunamaisiais ginklais, kova su kibernetiniais nusikaltimais, kita):
a) jungtinių tyrimo grupių skaičius;
b) Europos kovos su nusikalstamumo grėsmėmis tarpdisciplininės platformos (EMPACT) operatyvinių projektų skaičius;
c) kiti bendri operatyviniai veiksmai.
Duomenų šaltinis: Europolas, Eurojustas, valstybės narės
5) Dalyvavimas tarptautiniuose tinkluose, remiamuose fondo lėšomis.
Duomenų šaltinis: valstybės narės, su Sąjungos veiksmais susijusių dotacijų arba pagalbos ekstremaliosios situacijos atveju gavėjai
6) Apskaičiuota naudojant fondo paramą įšaldyto ir konfiskuoto turto vertė.
Duomenų šaltinis: valstybės narės
7) Teisėsaugos institucijoms bendradarbiaujant tarpusavyje tarpvalstybiniu lygmeniu konfiskuotų neteisėtų narkotikų, ginklų, produktų iš laukinių augalų ir gyvūnų bei kontrabandinių kultūros objektų vertė. [146 pakeit.]
Duomenų šaltinis: Europolas, valstybės narės, su Sąjungos veiksmais susijusių dotacijų gavėjai [147 pakeit.]
8) Naudojantis fondo parama sukurtų esamų tarpvalstybinių tinklų produktų, pavyzdžiui, geriausios praktikos vadovų, praktinių seminarų, bendrų pratybų, skaičius.
Duomenų šaltinis: su Sąjungos veiksmais susijusių dotacijų gavėjai
9) Atlikus Šengeno vertinimą pateiktų rekomendacijų, turinčių finansinį poveikį saugumo srityje ir įgyvendinamų naudojantis fondo parama, skaičius, palyginti su bendru rekomendacijų, turinčių finansinį poveikį saugumo srityje, skaičiumi.
Duomenų šaltinis: valstybės narės
3 konkretus tikslas. Kovos su nusikalstamumu ir jo prevencijos užtikrinimo gebėjimų stiprinimas
10) Teisėsaugos pareigūnų, kurie naudodamiesi fondo parama dalyvavo mokymuose, pratybose, tarpusavio mokymosi arba specializuotose mainų programose tarpvalstybiniais klausimais, skaičius, išskirstytas pagal šias sritis:
a) kova su terorizmu;
b) organizuotas nusikalstamumas;
c) kibernetiniai nusikaltimai;
d) kitos operatyvinio bendradarbiavimo sritys.
Duomenų šaltinis: valstybės narės, Europolas, ENISA [148 pakeit.]
11) Geriausios praktikos ir tyrimo metodų vadovų, standartinių veiklos procedūrų ir kitų priemonių, sukurtų naudojantis fondo parama, tarpusavyje bendradarbiaujant įvairioms ES organizacijoms, skaičius.
Duomenų šaltinis: valstybės narės, su Sąjungos veiksmais susijusių dotacijų arba pagalbos ekstremaliosios situacijos atveju gavėjai
12) Aukų, kurioms padėta naudojantis fondo parama, skaičius, suskirstytas pagal nusikalstamumo rūšį (prekyba žmonėmis ir organais, neteisėtas migrantų gabenimas, terorizmas, sunkūs ir organizuoti nusikaltimai, kibernetiniai nusikaltimai, seksualinisišnaudojimas ir seksualinis vaikų išnaudojimas, kankinimai ar nežmoniškas ar žeminantis elgesys). [149 pakeit.]
Duomenų šaltinis: valstybės narės
13) Viešųjų erdvių ir ypatingos svarbos infrastruktūros ir viešųjų erdvių objektų, kurių apsauga nuo saugumo incidentų buvo pagerinta naudojantis fondo parama, skaičius ir mastas; [150 pakeit.]
a) Informacijos apie radikalizaciją tinklo (RAN) interneto svetainėje nustatytų atitikčių skaičius; [151 pakeit.]
b) RAN dalyvių skaičius, suskirstytas pagal ekspertų tipą;
c) glaudžiai bendradarbiaujant su nacionalinėmis valdžios institucijomis valstybėse narėse baigtų mokomųjų vizitų, mokymų, praktinių seminarų ir konsultacijų skaičius, suskirstytas pagal paramos gavėjus (teisėsaugos institucijos, kita) ir dalyvių atsiliepimai. [152 pakeit.]
Duomenų šaltinis: RAN, valstybės narės [153 pakeit.]
15) Naudojantis fondo parama sukurtų partnerystės projektų, padedančių gerinti paramą liudytojams, informatoriams ir nusikaltimų aukoms, skaičius:
a) su privačiuoju sektoriumi,
b) su pilietine visuomene.
Duomenų šaltinis: valstybės narės, su Sąjungos veiksmais susijusių dotacijų arba pagalbos ekstremaliosios situacijos atveju gavėjai
Konkretus tikslas 3a. Bendros žvalgybos kultūros ugdymas:
15a) Žvalgybos srityje vykdomų mainų tarp valstybių narių skaičius.
15b) Teisėsaugos ir žvalgybos pareigūnų, kurie dalyvavo naudojantis fondo parama organizuotose mokymuose, pratybose, tarpusavio mokymosi arba specializuotose mainų programose tarpvalstybiniais klausimais, skaičius.
2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 513/2014, kuriuo kaip Vidaus saugumo fondo dalis nustatoma policijos bendradarbiavimo, nusikalstamumo prevencijos, kovos su juo ir krizių valdymo finansinės paramos priemonė ir panaikinamas Tarybos sprendimas 2007/125/TVR (OL L 150, 2014 5 20, p. 93).
2013 m. spalio 7 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1053/2013, kuriuo sukuriamas tikrinimo, kaip taikoma Šengeno acquis, vertinimo ir stebėsenos mechanizmas, ir panaikinamas 1998 m. rugsėjo 16 d. Vykdomojo komiteto sprendimas, įsteigiantis Šengeno įvertinimo ir įgyvendinimo nuolatinį komitetą (OL L 295, 2013 11 6, p. 27).
Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Sąjungos biudžeto apsaugos esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų (COM(2018)0324).
Išsami nuoroda Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas ... /... ,kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio ir migracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų priemonės finansinės taisyklės (COM(2018)0375).
2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).
1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).
2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).
2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 198, 2017 7 28, p. 29).
2013 m. lapkričio 25 d. Tarybos sprendimas 2013/755/ES dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos Sąjungos asociacijos (Užjūrio asociacijos sprendimas) (OL L 344, 2013 12 19, p. 1).
2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros (OL L 123, 2016 5 12, p. 1).
2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos sprendimas 2009/902/TVR, įkuriantis Europos nusikalstamumo prevencijos tinklą (EUCPN) ir panaikinantis Sprendimą 2001/427/TVR (OL L 321, 2009 12 8, p. 44).
2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/2219 dėl Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūros (CEPOL) ir kuriuo pakeičiamas ir panaikinamas Tarybos sprendimas 2005/681/TVR (OL L 319, 2015 12 4, p. 1).
2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/541 dėl kovos su terorizmu, pakeičianti Tarybos pamatinį sprendimą 2002/475/TVR ir iš dalies keičianti Tarybos sprendimą 2005/671/TVR (OL L 88, 2017 3 31, p. 6).
Slaptosios operacijos pinigai – grynieji pinigai, kurie atliekant baudžiamąjį tyrimą rodomi (demonstruojami) kaip likvidumo ir mokumo įrodymas įtariamiesiems arba kitiems asmenims, turintiems informacijos apie objekto prieinamumą arba pristatymą arba veikiantiems kaip tarpininkai, siekiant atlikti fiktyvų įsigijimo sandorį, kai siekiama suimti įtariamuosius, nustatyti neteisėtos gamybos vietas arba kitaip išardyti organizuotą nusikalstamą grupuotę.
2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/98/EB dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo (OL L 345, 2003 12 31, p. 90).