ES ir Dramblio Kaulo Kranto žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimas (2018–2024 m.) ***
117k
38k
2019 m. vasario 12 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl protokolo, kuriuo įgyvendinamas Europos Sąjungos ir Dramblio Kaulo Kranto Respublikos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimas (2018–2024 m.), sudarymo projekto (10858/2018 – C8-0387/2018 – 2018/0267(NLE))
– atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (10858/2018),
– atsižvelgdamas į protokolą, kuriuo įgyvendinamas Europos Sąjungos ir Dramblio Kaulo Kranto Respublikos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimas (2018–2024) (10856/2018),
– atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnį, 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį ir 218 straipsnio 7 dalį (C8-0387/2018),
– atsižvelgdamas į 2019 m. vasario 12 d. ne teisėkūros rezoliuciją(1) dėl sprendimo projekto,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 ir 4 dalis ir į 108 straipsnio 7 dalį,
– atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto rekomendaciją ir Vystymosi komiteto bei Biudžeto komiteto nuomones (A8-0030/2019),
1. pritaria protokolo sudarymui;
2. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Dramblio Kaulo Kranto Respublikos vyriausybėms ir parlamentams.
ES ir Dramblio Kaulo Kranto žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimas (2018–2024 m.) (rezoliucija)
130k
42k
2019 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ne teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl protokolo, kuriuo įgyvendinamas Europos Sąjungos ir Dramblio Kaulo Kranto Respublikos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimas (2018–2024 m.), sudarymo projekto (10858/2018 – C8-0387/2018 – 2018/0267M(NLE))
– atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (10858/2018),
– atsižvelgdamas į protokolą, kuriuo įgyvendinamas Europos Sąjungos ir Dramblio Kaulo Kranto Respublikos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimas (2018–2024) (10856/2018),
– atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnį, į 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį ir į 218 straipsnio 7 dalį (C8-0387/2018),
– atsižvelgdamas į 2019 m. vasario 12 d. teisėkūros rezoliuciją dėl sprendimo projekto(1),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 2 dalį,
– atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto nuomonę (A8-0034/2019),
A. kadangi Komisija ir Dramblio Kaulo Kranto vyriausybė derėjosi dėl naujo tausios žvejybos partnerystės susitarimo (ES ir Dramblio Kaulo Kranto tausios žvejybos partnerystės susitarimo) ir dėl jo įgyvendinimo protokolo šešerių metų laikotarpiui;
B. kadangi bendras ES ir Dramblio Kaulo Kranto tausios žvejybos partnerystės susitarimo tikslas – didinti ES ir Dramblio Kaulo Kranto bendradarbiavimą žuvininkystės srityje atsižvelgiant į abiejų šalių interesus, skatinant tvarią žuvininkystės politiką ir tausų žuvininkystės išteklių naudojimą Dramblio Kaulo Kranto išskirtinėje ekonominėje zonoje;
C. kadangi žvejybos galimybių išnaudojimas pagal ankstesnį ES ir Dramblio Kaulo Kranto tausios žvejybos partnerystės susitarimą vidutiniškai siekė 79 proc. – iš esmės tai visai neblogas rodiklis; kadangi ūdomis žvejojantys laivai tuo laikotarpiu vis dėlto neišnaudojo turimų žvejybos galimybių;
D. kadangi vienas po kito sudaryti ES ir Dramblio Kaulo Kranto tausios žvejybos susitarimai padėjo Dramblio Kaulo Kranto ekonomikai, nes buvo samdomi vietos jūreiviai ir naudojamasi Abidžano uostu bei konservavimo įrenginiais, panaudojama ES tunų žvejybos seinerių priegauda ir sustiprinti vietos stebėsenos pajėgumai (nors apskritai jie laikomi nedideliais);
E. kadangi ES ir Dramblio Kaulo Kranto tausios žvejybos partnerystės susitarimas turėtų skatinti veiksmingesnį darnų Dramblio Kaulo Kranto žvejų bendruomenių ir susijusių pramonės šakų bei veiklos vystymąsi; kadangi pagal Protokolą teikiama parama turi atitikti nacionalinius plėtros planus, visų pirma Žuvų veisimo, žvejybos ir akvakultūros plėtros strateginį planą, ir Mėlynojo augimo veiksmų planą, parengtą kartu su Jungtinėmis Tautomis, siekiant didinti gamybą šiame sektoriuje ir jo profesionalumą, kad būtų patenkinti gyventojų maisto ir užimtumo poreikiai; kadangi, remiantis minėtuoju strateginiu planu, šiems tikslams pasiekti reikia skirti daugiau kaip 140 mln. EUR biudžetą;
F. kadangi ES per Europos plėtros fondą Dramblio Kaulo Krantui į daugiametį biudžetą įneša 273 mln. EUR, skirdama lėšas, be kita ko, infrastruktūrai, sveikatos priežiūrai ir humanitarinei pagalbai;
1. mano, kad ES ir Dramblio Kaulo Kranto žvejybos partnerystės susitarimu turi būti siekiama dviejų vienodos svarbos tikslų: 1) sudaryti galimybes Sąjungos laivams žvejoti Dramblio Kaulo Kranto išskirtinėje ekonominėje zonoje, remiantis patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis ir nepažeidžiant regioninių organizacijų, kurioms Dramblio Kaulo Krantas priklauso (visų pirma ICCAT), žuvų išsaugojimo ir valdymo priemonių arba neviršijant esamo perviršio; 2) skatinti ES ir Dramblio Kaulo Kranto bendradarbiavimą siekiant užtikrinti tvarią žuvininkystės politiką ir atsakingą žuvų išteklių naudojimą Dramblio Kaulo Kranto žvejybos rajone, taip pat prisidėti prie darnios Dramblio Kaulo Kranto žuvininkystės sektoriaus plėtros vykdant ekonominį, finansinį, techninį ir mokslinį bendradarbiavimą ir nepažeidžiant savarankiškų Dramblio Kaulo Kranto sprendimų ir strategijų, susijusių su šiuo plėtojimu;
2. atkreipia dėmesį į 2017 m. rugsėjo mėn. atlikto ES ir Dramblio Kaulo Kranto tausios žvejybos partnerystės susitarimo protokolo retrospektyvaus ir perspektyvinio vertinimo rezultatus, pagal kuriuos teigiama, kad 2013–2018 m. tausios žvejybos partnerystės susitarimo protokolas apskritai pasirodė esąs veiksmingas, efektyvus, tinkamas atsižvelgiant į susijusius interesus ir suderinamas su Dramblio Kaulo Kranto sektorių politika, labai gerai suinteresuotųjų šalių priimamas, ir jame rekomenduojama sudaryti naują protokolą;
3. laikosi nuomonės, kad ES ir Dramblio Kaulo Kranto tausios žvejybos partnerystės susitarimas ir jo protokolas, juos įgyvendinant ir galbūt peržiūrint ir (arba) atnaujinant, turi būti derinami su Žuvų veisimo, žvejybos ir akvakultūros plėtros strateginiu planu ir Mėlynojo augimo veiksmų planu, skirtais Dramblio Kaulo Kranto žuvininkystės sektoriui plėtoti, ir pagal juos turėtų būti numatyta:
–
gerinti valdymą – rengti ir tvirtinti teisės aktus ir remtis valdymo planais;
–
griežtinti kontrolę ir priežiūrą Dramblio Kaulo Kranto išskirtinėje ekonominėje zonoje;
–
stiprinti kovos su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama (NNN) žvejyba priemones, taip pat vidaus vandenyse;
–
sudaryti sąlygas statyti ir (arba) renovuoti iškrovimo krantines ir uostus, taip pat Abidžano uoste, tačiau ne vien jame;
–
gerinti sąlygas rūkyklose, ypatingą dėmesį skiriant moterims, ir taip sukurti veiksmingesnę rūkymo sistemą;
–
gerinti darbo sąlygas moterims, nes jos yra pagrindinės priegaudos tvarkytojos;
–
sukurti saugomas jūrų teritorijas;
–
stiprinti partnerystę su trečiosiomis šalimis sudarant žuvininkystės susitarimus, užtikrinti skaidrumą skelbiant šių susitarimų turinį ir parengti regioninę mokymo ir stebėtojų naudojimo programą;
–
sudaryti galimybes statyti žuvų turgus;
–
sudaryti sąlygas stiprinti organizacijas, atstovaujančias žuvininkystės sektoriuje dirbančioms moterims ir vyrams, ypač smulkiosios žvejybos organizacijas, ir taip padėti stiprinti techninius, valdymo ir derybų pajėgumus;
–
padėti steigti ir (arba) rekonstruoti pagrindinio ir profesinio mokymo centrus, taip gerinant žvejų ir jūreivių kvalifikaciją;
–
didinti mokslinių tyrimų pajėgumus ir gebėjimą stebėti žuvininkystės išteklius;
–
bendrai gerinti jūros išteklių tvarumą;
4. mano, kad taisyklės dėl AKR šalių jūreivių samdymo ES žvejybos laivuose – jie sudaro 20 proc. įgulos – galėtų būti platesnio užmojo; pakartoja, kad reikia tvirtai laikytis Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) principų ir ragina pasirašyti TDO konvenciją Nr. 188, pagal kurią būtų privaloma laikytis bendrųjų darbuotojų laisvės burtis į asociacijas ir laisvų kolektyvinių derybų, taip pat nediskriminavimo užimtumo ir darbo srityse principų; taip pat ragina apsvarstyti vietos jūrininkų profesinių sąjungų reikalavimus, kad AKR šalių jūreiviams būtų patikimiau užtikrinama socialinė apsauga, sveikatos priežiūra ir teisė į pensiją;
5. mano, kad reikėtų surinkti informaciją apie naudą, kurią protokolo taikymas duoda vietos ekonomikai (užimtumui, infrastruktūrai, pažangai socialinėje srityje);
6. mano, kad pageidautina pagerinti duomenų apie visą žuvų laimikį (tikslinių rūšių žuvis ir priegaudą), taip pat duomenų apie žuvininkystės išteklių apsaugos būklę kiekį ir tikslumą ir pagerinti paramos sektoriui finansavimo panaudojimą, kad būtų galima tiksliau įvertinti susitarimo poveikį jūrų ekosistemai ir žvejų bendruomenėms; ragina Komisiją padėti užtikrinti, kad už susitarimo įgyvendinimo priežiūrą atsakingos institucijos, įskaitant šiuo tikslu įsteigiamą jungtinį mokslinį komitetą, galėtų reguliariai ir skaidriai vykdyti veiklą, kurioje taip pat dalyvautų smulkiųjų žvejų ir žuvies rūkytojų moterų asociacijos, profesinės sąjungos, pakrančių bendruomenių atstovai ir Dramblio Kaulo Kranto pilietinės visuomenės organizacijos;
7. ragina Komisiją ir valstybes nares, vykdant Dramblio Kaulo Krantui skirtą bendradarbiavimo ir oficialios paramos vystymuisi politiką, atsižvelgti į tai, kad Europos plėtros fondas ir šiame tausios žvejybos partnerystės susitarime sektoriui numatyta parama turėtų papildyti vienas kitą siekiant greičiau ir veiksmingiau prisidėti prie vietos žvejų bendruomenių įgalėjimo ir prie to, kad Dramblio Kaulo Krantas galėtų visapusiškai naudotis suverenia teise valdyti šalies išteklius;
8. prašo Komisiją paraginti Dramblio Kaulo Kranto Respubliką naudoti pagal protokolą numatytą finansinį įnašą savo nacionalinės žuvininkystės pramonės tvarumui stiprinti, skatinant vietos investicijų ir pramonės projektų paklausą bei kuriant darbo vietas vietoje;
9. ragina Komisiją persiųsti Parlamentui ir viešai paskelbti susitarimo 9 straipsnyje numatyto jungtinio komiteto susitikimų protokolus ir išvadas, protokolo 4 straipsnyje numatytą daugiametę sektoriaus programą ir metinių vertinimų išvadas; ragina Komisiją leisti Parlamento atstovams dalyvauti jungtinio komiteto posėdžiuose stebėtojų teisėmis ir skatinti juose dalyvauti Dramblio Kaulo Kranto žvejų bendruomenių atstovus;
10. ragina Komisiją ir Tarybą, kad jos, neviršydamos savo įgaliojimų, nedelsdamos ir išsamiai informuotų Parlamentą visais procedūrų, susijusių su protokolu ir, jei taikoma, jo atnaujinimu, etapais, kaip nustatyta Europos Sąjungos sutarties 13 straipsnio 2 dalyje ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 218 straipsnio 10 dalyje;
11. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Dramblio Kaulo Kranto vyriausybei ir parlamentui.
ES ir Maroko tausios žvejybos partnerystės susitarimas ***
116k
41k
2019 m. vasario 12 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Maroko Karalystės tausios žvejybos partnerystės susitarimo, jo įgyvendinimo protokolo ir prie susitarimo pridedamų laiškų, kuriais pasikeista, sudarymo projekto (14367/2018 – C8-0033/2019 – 2018/0349(NLE))
– atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (14367/2018),
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Maroko Karalystės tausios žvejybos partnerystės susitarimo, jo įgyvendinimo protokolo ir prie minėto susitarimo pridedamų laiškų, kuriais pasikeista, projektą (12983/2018),
– atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnį, 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį ir 218 straipsnio 7 dalį (C8-0033/2019),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 ir 4 dalis ir į 108 straipsnio 7 dalį,
– atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto rekomendaciją ir į Biudžeto komiteto nuomonę (A8-0027/2019),
1. pritaria susitarimo sudarymui;
2. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Maroko Karalystės vyriausybėms ir parlamentams.
Susitarimas, kuriuo siekiama užkirsti kelią nereglamentuojamai žvejybai atvirojoje jūroje, vykdomai Arkties vandenyno centrinėje dalyje ***
114k
41k
2019 m. vasario 12 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl susitarimo, kuriuo siekiama užkirsti kelią nereglamentuojamai žvejybai atvirojoje jūroje, vykdomai Arkties vandenyno centrinėje dalyje, sudarymo Europos Sąjungos vardu projekto (10784/2018 – C8-0431/2018 – 2018/0239(NLE))
– atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (10784/2018),
– atsižvelgdamas į Susitarimo, kuriuo siekiama užkirsti kelią nereglamentuojamai žvejybai atvirojoje jūroje, vykdomai Arkties vandenyno centrinėje dalyje, projektą (10788/2018),
– atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį (C8-0431/2018),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 ir 4 dalis ir į 108 straipsnio 7 dalį,
– atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto rekomendaciją (A8-0016/2019),
1. pritaria susitarimo sudarymui;
2. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių ir kitų susitarimo šalių vyriausybėms ir parlamentams.
ES ir Meksikos ekonominės partnerystės, politinio koordinavimo ir bendradarbiavimo susitarimo protokolas (Kroatijos įstojimas) ***
118k
42k
2019 m. vasario 12 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Meksikos Jungtinių Valstijų ekonominės partnerystės, politinio koordinavimo ir bendradarbiavimo susitarimo trečiojo papildomo protokolo sudarymo Europos Sąjungos bei jos valstybių narių vardu, siekiant atsižvelgti į Kroatijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą projekto (15383/2017 – C8-0489/2018 – 2017/0319(NLE))
– atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (15383/2017),
– atsižvelgdamas į Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Meksikos Jungtinių Valstijų ekonominės partnerystės, politinio koordinavimo ir bendradarbiavimo susitarimo trečiąjį papildomą protokolą, kuriuo atsižvelgiama į Kroatijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą (15410/2017),
– atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 91 straipsnį, 100 straipsnio 2 dalį, 207 bei 211 straipsnius ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C8-0489/2018),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 ir 4 dalis ir į 108 straipsnio 7 dalį,
– atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto rekomendaciją (A8-0066/2019),
1. pritaria protokolo sudarymui;
2. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Meksikos Jungtinių Valstijų parlamentams ir vyriausybėms.
2019 m. vasario 12 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl ES kovos su sukčiavimu programos (COM(2018)0386 – C8-0236/2018 – 2018/0211(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0386),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 33 bei 325 straipsnius, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0236/2018),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 15 d. Audito Rūmų nuomonę(1),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto nuomonę (A8-0064/2019),
1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;
2. nurodo, kad pasiūlyme dėl teisėkūros procedūra priimamo akto nurodytas finansinis paketas yra tik nuoroda teisėkūros institucijai ir negali būti nustatytas, kol nebus pasiektas susitarimas dėl pasiūlymo dėl reglamento, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa;
3. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;
4. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. vasario 12 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) .../... dėl ES kovos su sukčiavimu programos
(1) Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 325 straipsnyje reikalaujama, kad Sąjunga ir valstybės narės kovotų su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla. Sąjunga turėtų remti šiose srityse vykdomą veiklą;
(2) ankstesnė parama tokiai veiklai, teikta pagal Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 804/2004/EB(4) (programa „Hercule“), kuris buvo iš dalies pakeistas ir kurio galiojimas buvo pratęstas Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 878/2007/EB(5) (programa „Hercule II“) ir kuris buvo panaikintas ir pakeistas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 250/2014(6) (programa „Hercule III“), leido sustiprinti Sąjungos ir valstybių narių veiklą kovojant su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla;
(3) Europos žemės ūkio garantijų fondui ir Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai(7), Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui(8), Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondui ir policijos bendradarbiavimo, nusikalstamumo prevencijos, kovos su juo ir krizių valdymo finansinės paramos priemonei(9), Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondui(10) ir pasirengimo narystei paramai(11) skirtuose sektorių teisės aktuose nustatytas reikalavimas 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu ir vėliau teikti paramą valstybėms narėms, šalims kandidatėms ir potencialioms šalims kandidatėms per Pažeidimų valdymo sistemą (IMS) pranešant apie Sąjungos finansiniams interesams kenkiančius pažeidimus ir sukčiavimą. IMS yra saugių elektroninių ryšių priemonė, kuria valstybėms narėms, šalims kandidatėms ir potencialioms šalims kandidatėms sudaromos geresnės sąlygos vykdyti pareigą pranešti apie nustatytus pažeidimus ir padedama tuos pažeidimus valdyti ir analizuoti;
(3a) reikia mažinti valstybių narių teisinių ir administracinių sistemų įvairovę, kad būtų šalinami pažeidimai ir kovojama su sukčiavimu. Pažeidimų skaičiaus svyravimas gali būti susijęs su daugiamečio programavimo ciklų raida ir vėlavimu pateikti ataskaitas. Todėl reikia nustatyti vienodą duomenų apie pažeidimus ir sukčiavimo atvejus rinkimo iš valstybių narių sistemą, kad būtų galima standartizuoti pranešimo procesą bei užtikrinti teikiamų duomenų kokybę ir palyginamumą; [1 pakeit.]
(3b) Komisijos ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) prevencijos veiklos svarba neginčytina, taip pat svarbu gerinti ankstyvojo nustatymo ir draudimo dalyvauti procedūroje sistemos (EDES) ir Kovos su sukčiavimu informacinės sistemos (AFIS) taikymą ir užbaigti rengti nacionalines kovos su sukčiavimu strategijas. Vykdant šią veiklą būtina parengti visų Sąjungos politikos įgyvendinimo procesų (įskaitant kvietimus teikti pasiūlymus, taikymą, vertinimą, įgyvendinimą ir mokėjimus) skaitmeninimo sistemą, kurią turėtų taikyti visos valstybės narės; [2 pakeit.]
(4) Tarybos reglamente (EB) Nr. 515/97(12) ir Tarybos sprendime 2009/917/TVR(13) nustatyta, kad Sąjunga turi remti valstybių narių administracinių institucijų tarpusavio pagalbą ir jų bei Komisijos bendradarbiavimą, siekdama užtikrinti teisingą muitinės ir žemės ūkio teisės aktų taikymą;
(5) ta parama teikiama įvairiai operatyvinei veiklai. Ši veikla vykdoma ir per Kovos su sukčiavimu informacinę sistemą (AFIS) – informacinių technologijų platformą, kurią sudaro taikomosios programos, veikiančios Komisijos valdomos bendros informacinės sistemos pagrindu. AFIS platformoje veikia ir IMS. Siekiant užtikrinti tokios sistemos tvarumą, būtinas stabilus ir nuspėjamas daugiametis jos finansavimas;
(6) siekiant didinti sąveiką, biudžeto lankstumą ir supaprastinti valdymą, Sąjungos parama Sąjungos finansinių interesų apsaugos, pranešimų apie pažeidimus, tarpusavio administracinės pagalbos ir bendradarbiavimo muitinės ir žemės ūkio klausimais srityse turėtų būti racionalizuota ir teikiama pagal vieną programą – ES kovos su sukčiavimu programą (toliau – Programa),nedarant poveikio teisėkūros institucijų vykdomai veiksmingai Programos įgyvendinimo kontrolei; [3 pakeit.]
(7) tuo tikslu Programoje derinamas komponentas, pagrįstas programa „Hercule“, komponentas, kuriuo užtikrinamas IMS finansavimas, ir komponentas, pagal kurį finansuojama veikla, kurią Komisijai pavesta vykdyti pagal Reglamentą (EB) Nr. 515/97, įskaitant AFIS platformą;
(7a) Sąjungos finansinių interesų apsauga turėtų būti taikoma visiems Sąjungos biudžeto aspektams, susijusiems tiek su pajamomis, tiek su išlaidomis.Šiomis aplinkybėmis reikėtų tinkamai atsižvelgti į tai, kad Programa yra vienintelė, kurią taikant konkrečiai saugoma Sąjungos biudžeto išlaidų sritis; [4 pakeit.]
(8) AFIS platforma apima keletą informacinių sistemų, be kita ko, Muitinės informacinę sistemą (MIS). MIS yra automatizuota informacinė sistema, kurios paskirtis – padėti valstybėms narėms vykdyti operacijų, kuriomis pažeidžiami muitinės ar žemės ūkio srities teisės aktai, prevenciją, jas tirti ir už jas patraukti baudžiamojon atsakomybėn, greičiau platinant informaciją ir taip didinant valstybių narių muitinių administracijų bendradarbiavimo ir kontrolės procedūrų efektyvumą. MIS leidžia tiek administracinio, tiek policijos bendradarbiavimo bylas tvarkyti naudojantis bendra infrastruktūra. Administracinio bendradarbiavimo tikslais MIS teisinis pagrindas yra Reglamentas (EB) Nr. 515/97, priimtas remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 33 ir 325 straipsniais.
Policijos bendradarbiavimo tikslais MIS teisinis pagrindas yra Sprendimas Nr. 2009/917/TVR, priimtas remiantis Europos Sąjungos sutarties 30 straipsnio 1 dalies a punktu ir 34 straipsnio 2 dalies c punktu. Atskirti MIS policijos bendradarbiavimo ir administracinio bendradarbiavimo rėmimo funkcijas nėra techninės galimybės, nes jos abi atliekamos remiantis viena bendra informacinių technologijų sistema. Atsižvelgiant į tai, kad pati MIS yra tik viena iš keleto AFIS pagrindu veikiančių informacinių sistemų, o MIS policijos bendradarbiavimo bylų skaičius yra mažesnis už administracinio bendradarbiavimo bylų skaičių, galima laikyti, kad AFIS policijos bendradarbiavimo rėmimo funkcija papildo administracinio bendradarbiavimo rėmimo funkciją;
(9) šiame reglamente nustatomas viso Programos laikotarpio finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai yra svarbiausias orientacinis dydis metinės biudžeto sudarymo procedūros metu, kaip apibrėžta [nuoroda turės būti atitinkamai atnaujinta atsižvelgiant į naująjį tarpinstitucinį susitarimą: 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(14) 17 punkte];
(10) šiam reglamentui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 322 straipsnį priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Šios taisyklės nustatytos Finansiniame reglamente, jos visų pirma apibrėžia biudžeto sudarymo ir vykdymo (dotacijų, viešųjų pirkimų, apdovanojimų, netiesioginio vykdymo) procedūrą ir numato su finansais susijusių asmenų atsakomybės kontrolę. Taigi sutartims, pagal Programą visiškai arba iš dalies finansuojamoms iš Sąjungos biudžeto, inter alia, taikomi skaidrumo, proporcingumo, vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principai, o dotacijoms dar papildomai taikomi bendro finansavimo, nekaupiamojo skyrimo ir dvigubo finansavimo vengimo, neskyrimo atgaline data ir pelno nesiekimo principai. Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 322 straipsnį priimtos taisyklės yra susijusios ir su Sąjungos biudžeto apsauga esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų, kadangi teisinės valstybės principo laikymasis yra viena esminių patikimo finansų valdymo ir veiksmingo ES finansavimo prielaidų; [5 pakeit.]
(11) šiame reglamente nustatytos finansavimo rūšys ir įgyvendinimo būdai turėtų būti pasirenkami remiantis tuo, ar jais galima pasiekti konkrečių veiksmų tikslų ir rezultatų, atsižvelgiant visų pirma į kontrolės išlaidas, administracinę naštą ir numatomą reikalavimų nesilaikymo riziką. Be kita ko, turėtų būti apsvarstyta galimybė naudoti fiksuotąsias sumas, finansavimą taikant fiksuotąją normą ir vieneto įkainius, taip pat Finansinio reglamento 125 straipsnio 1 dalyje nurodytą su išlaidomis nesusijusį finansavimą;
(11a) maksimalios dotacijoms skirtos bendro finansavimo normos pagal Programą neturėtų viršyti 80 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.Darbo programoje nustatytais išimtiniais ir tinkamai pagrįstais atvejais, pavyzdžiui, kai valstybės narės patiria didelę su Sąjungos finansiniais interesais susijusią riziką, maksimali bendro finansavimo norma turėtų būti 90 proc. tinkamų finansuoti išlaidų; [6 pakeit.]
(12) siekiant pagal Programą užtikrinti visos veiklos, kurią vykdyti Komisijai pavesta pagal Reglamentą (EB) Nr. 515/97, be kita ko, AFIS platformos, finansavimo tęstinumą, I priede pateikiamas preliminarus finansuotinos veiklos sąrašas;
(12a) Komisija turėtų patvirtinti darbo programas pagal Finansinio reglamento 110 straipsnį. Darbo programose turėtų būti aprašomi finansuotini veiksmai, nurodoma kiekvienos rūšies veiksmui skirta orientacinė lėšų suma, pateikiamas preliminarus įgyvendinimo tvarkaraštis ir didžiausia dotacijų bendro finansavimo dalis. Rengdama darbo programą Komisija turėtų atsižvelgti į Europos Parlamento prioritetus, nurodytus jo metiniame Sąjungos finansinių interesų apsaugos vertinime. Darbo programa turėtų būti paskelbta Komisijos interneto svetainėje ir perduota Europos Parlamentui; [7 pakeit.]
(12b) veiksmai turėtų būti pasirenkami remiantis tuo, ar jais galima pasiekti konkrečius Programos tikslus, numatytus 2 straipsnyje.Šie veiksmai gali apimti specialios techninės pagalbos teikimą kompetentingoms valstybių narių institucijoms, pavyzdžiui, specialių žinių teikimą, aprūpinimą specialia ir pažangių technologijų įranga ir veiksmingomis informacinių technologijų (IT) priemonėmis;užtikrinant reikiamą paramą tyrimams ir sudarant jiems palankesnes sąlygas, visų pirma sudarant jungtines tyrimų grupes ir organizuojant tarpvalstybines operacijasarba gerinant darbuotojų mainus pagal konkrečius projektus.Be to, reikalavimus atitinkantys veiksmai taip pat gali apimti tikslinio specializuoto mokymo organizavimą, rizikos analizės praktinius seminarus ir, jei reikia, konferencijas bei tyrimus; [8 pakeit.]
(13) įsigyjant įrangą pagal Sąjungos priemonę, kuria teikiama finansinė parama muitinio tikrinimo įrangai įsigyti(15), gali būti prisidedama prie kovos su ES finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu. Tiek taikant Sąjungos priemonę, kuria teikiama finansinė parama muitinio tikrinimo įrangai įsigyti, tiek įgyvendinant Programą būtina užtikrinti, kad Sąjungos parama nesidubliuotų. Parama pagal Programą iš esmės turėtų būti skirta įsigyti tokių rūšių įrangai, kuri nepatenka į Sąjungos priemonės, kuria teikiama finansinė parama muitinio tikrinimo įrangai įsigyti, taikymo sritį, arba įrangai, kurios gavėjos būtų kitos institucijos, nei pagal Sąjungos priemonę, kuria teikiama finansinė parama muitinio tikrinimo įrangai įsigyti. Be to, turėtų būti aiškus ryšys tarp finansuojamos įrangos daromo poveikio ir Sąjungos finansinių interesų apsaugos.Rengiant darbo programas visų pirma turi būti siekiama užtikrinti, kad būtų išvengta dubliavimosi, visų pirma turi būti siekiama rengiant metines darbo programasir kad būtų kuriama Programos ir kitų sričių, kaip antai teisingumo, muitų ir vidaus reikalų sričių, atitinkamų programų sąveika; [9 pakeit.]
(13a) pagal Programą remiamas valstybių narių administracinių ir teisėsaugos institucijų bei valstybių narių ir Komisijos, įskaitant OLAF, bendradarbiavimas, taip pat kitų atitinkamų Sąjungos įstaigų ir agentūrų, tokių kaip Bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūra (Eurojustas) ir Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūra (Europolas), bendradarbiavimas, siekiant užtikrinti veiksmingesnę Sąjungos finansinių interesų apsaugą. Pagal ją taip pat remiamas šios srities bendradarbiavimas su Europos prokuratūra (EPPO), kai tik ji pradės vykdyti savo užduotis; [10 pakeit.]
(14) Programoje turėtų būti leidžiama dalyvauti Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) šalims, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės. Joje taip pat turėtų būti leidžiama dalyvauti stojančiosioms šalims, šalims kandidatėms, potencialioms šalims kandidatėms ir šalims, kurioms taikoma Europos kaimynystės politika, pagal tų šalių dalyvavimo Sąjungos programose bendruosius principus ir sąlygas, nustatytus atitinkamuose bendruosiuose susitarimuose ir Asociacijos tarybos sprendimuose arba panašiuose susitarimuose. Be to, Programoje turėtų būti leidžiama dalyvauti kitoms trečiosioms valstybėms, su sąlyga, kad jos yra sudariusios asociacijos susitarimą arba sudarys konkretų susitarimą dėl dalyvavimo Sąjungos programose; [11 pakeit.]
(15) atsižvelgiant į programų „Hercule“ ankstesnių vertinimų rezultatus ir siekiant sustiprinti Programą, trečiojoje valstybėje, kuri nėra asocijuotoji Programos valstybė, įsisteigusiems teisės subjektams turėtų būti leidžiama dalyvauti Programoje išimties tvarka nereikalaujant, kad jie padengtų savo dalyvavimo išlaidas;
(15a) visų pirma turėtų būti skatinamas valstybėse, sudariusiose galiojantį asociacijos susitarimą su Sąjunga, įsteigtų subjektų dalyvavimas, kad būtų stiprinama Sąjungos finansinių interesų apsauga naudojant muitinių bendradarbiavimą ir keičiamasi geriausia praktika, ypač kovos su sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla, kenkiančia Sąjungos finansiniams interesams, praktika ir atremti iššūkius, susijusius su naujais technologiniais pokyčiais; [12 pakeit.]
(16) Programa turėtų būti įgyvendinama atsižvelgiant į rekomendacijas ir priemones, išvardytas 2013 m. birželio 6 d. Komisijos komunikate „Kovos su cigarečių kontrabanda ir kitokia neteisėta prekyba tabako gaminiais stiprinimas. Visapusė ES strategija“(16), taip pat 2017 m. gegužės 12 d. šio komunikato įgyvendinimo pažangos ataskaitoje(17);
(17) 2016 m. Sąjunga ratifikavo Pasaulio sveikatos organizacijos Tabako kontrolės pagrindų konvencijos Protokolą dėl neteisėtos prekybos tabako gaminiais panaikinimo (toliau – protokolas). Šis protokolas turėtų padėti apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, kiek tai susiję su kova su tarpvalstybine neteisėta prekyba tabako gaminiais, dėl kurios prarandama pajamų. Be to, pagal Programą turėtų būti remiamas Pasaulio sveikatos organizacijos Tabako kontrolės pagrindų konvencijos sekretoriato funkcijų, susijusių su tuo protokolu, vykdymas. Pagal Programą turėtų būti remiama ir kita sekretoriato organizuojama veikla, susijusi su kova su tarpvalstybine neteisėta prekyba tabako gaminiais;
(18) pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013(18), Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2988/95(19), Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96(20) ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1939(21) Sąjungos finansiniai interesai turi būti ginami proporcingomis priemonėmis, įskaitant pažeidimų ir sukčiavimo prevenciją, nustatymą, ištaisymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, jei reikia, administracinių sankcijų skyrimą.
Visų pirma pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir Reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų, kenkiančių Sąjungos finansiniams interesams. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra gali tirti Sąjungos finansiniams interesams kenkiantį sukčiavimą ir kitas nusikalstamas veikas, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371(22), ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiauti siekdamas apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Europos prokuratūrai ir Europos Audito Rūmams ir užtikrinti, kad visos Sąjungos lėšų naudojimo procese dalyvaujančios trečiosios šalys suteiktų lygiavertes teises;
(19) trečiosios valstybės, kurios yra EEE narės, Sąjungos programose gali dalyvauti vykdydamos bendradarbiavimą pagal EEE susitarimą, kuriame numatoma, kad programos įgyvendinamos priėmus sprendimą pagal tą susitarimą. Be to, trečiosios valstybės gali dalyvauti remdamosi kitomis teisinėmis priemonėmis. Šiame reglamente turėtų būti nustatyta konkreti nuostata dėl būtinų teisių ir prieigos, kurių reikia atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, OLAF ir Europos Audito Rūmams, kad jie galėtų visapusiškai vykdyti savo atitinkamus įgaliojimus, suteikimo;
(20)
(21) remiantis [nuoroda turės būti atitinkamai atnaujinta atsižvelgiant į naująjį UŠT sprendimą: pagal Tarybos sprendimo 2013/755/ES(23) 94 straipsnį] užjūrio šalyse bei teritorijose (toliau – UŠT) įsisteigę asmenys ir subjektai atitinka reikalavimus gauti finansavimą, atsižvelgiant į Programos taisykles ir tikslus bei galimas priemones, taikomas valstybei narei, su kuria atitinkama užjūrio šalis ar teritorija yra susijusi;
(22) remiantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 22 ir 23 punktais(24), šią Programą būtina vertinti remiantis informacija, surinkta nustačius tam tikrusataskaitų teikimo, t. y. rezultatyvumo, stebėsenos ir vertinimo reikalavimus, kartu vengiant pernelyg didelio reguliavimo ir administracinės naštos, visų pirma valstybėms narėms. Kai tinkama, tokie reikalavimai gali apimti išmatuojamus rodiklius, naudojamus kaip Programos poveikio vietoje vertinimo pagrindas. Vertinimą turėtų atlikti nepriklausomas vertintojas; [13 pakeit.]
(23) siekiant papildyti šį reglamentą, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai parengti Programos stebėsenos ir vertinimo sistemos nuostataspriimti aktus dėl darbo programų tvirtinimo. Be to, siekiant iš dalies pakeisti šį reglamentą, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būtų suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl šio reglamento II priede nustatytų rodiklių. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose; [14 pakeit.]
(24) Reglamento (EB) Nr. 515/97 42a straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas AFIS finansavimo teisinis pagrindas. Šiuo reglamentu turėtų būti pakeistas tas teisinis pagrindas ir nustatytas naujas pagrindas. Todėl Reglamento (EB) Nr. 515/97 42a straipsnio 1 ir 2 dalis reikėtų išbraukti;
(25) Reglamentas (ES) Nr. 250/2014, kuriuo nustatoma programa „Hercule III“, apėmė laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. Šiame reglamente numatyta tęsti programos „Hercule III“ įgyvendinimą nuo 2021 m. sausio 1 d. Todėl Reglamentas (ES) Nr. 250/2014 turėtų būti panaikintas,
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis
Dalykas
Šiuo reglamentu nustatoma ES kovos su sukčiavimu programa (toliau – Programa).
Jame nustatomi Programos tikslai, 2021–2027 m. biudžetas, Sąjungos finansavimo formos ir tokio finansavimo teikimo taisyklės.
2 straipsnis
Programos tikslai
1. Bendrieji Programos tikslai:
a) Sąjungos finansinių interesų apsauga;
b) valstybių narių administracinių institucijų tarpusavio pagalbos ir jų bei Komisijos bendradarbiavimo rėmimas, siekiant užtikrinti teisingą muitinės ir žemės ūkio teisės aktų taikymą.
2. Konkretūs Programos tikslai:
a) Europos Sąjungos finansiniams interesams kenkiančio sukčiavimo, korupcijos ir kitos neteisėtos veiklos prevencija ir kova su jais;
b) pranešimų apie pažeidimus, įskaitant sukčiavimą, susijusius su pasidalijamojo valdymo ir pasirengimo narystei paramos lėšomis iš Sąjungos biudžeto, rėmimas;
c) tarpusavio administracinei pagalbai muitinės bei žemės ūkio reikalų srityse skirtų informacijos keitimosi priemonių ir paramos operatyvinei veiklai teikimas.
3 straipsnis
Biudžetas
1. Programos įgyvendinimo 2021–2027 m. finansinis paketas yra 181,207 mln. EUR321 314 000EUR2018 m. kainomis (362 414 000 EUR dabartinėmis kainomis). [15 pakeit.]
2. 1 dalyje nurodyta suma preliminariai paskirstoma taip:
a) 2 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytam tikslui – 114,207 mln. EUR202 512 000 EUR 2018 m. kainomis (228 414 000EUR dabartinėmis kainomis); [16 pakeit.]
b) 2 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytam tikslui – 7 mln. EUR12 412 000 EUR 2018 m. kainomis (14 mln.EURdabartinėmis kainomis); [17 pakeit.]
c) 2 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytam tikslui – 60 mln. EUR106 390 000 EUR 2018 m. kainomis (120 mln. EURdabartinėmis kainomis);. [18 pakeit.]
2a. Komisijai suteikiami įgaliojimai perskirstyti lėšas 2 straipsnio 2 dalyje nustatytiems tikslams. Jei dėl perskirstymo viena iš šio straipsnio 2 dalyje nurodytų sumų pasikeičia 10 % ar daugiau procentų, perskirstymas atliekamas priimant deleguotąjį aktą pagal 14 straipsnį. [19 pakeit.]
3. 1 dalyje nurodyta suma gali būti panaudota teikiant Programai įgyvendinti skirtą techninę ir administracinę paramą, kaip antai parengiamąją, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veiklą, įskaitant institucines informacinių technologijų sistemas. Be to, atliekant 2 dalies a punkte nurodytą preliminarų paskirstymą tinkamai atsižvelgiama į tai, kad ši Programa yra vienintelė tokio pobūdžio programa, skirta Sąjungos finansinių interesų apsaugos išlaidų klausimams spręsti. [20 pakeit.]
4 straipsnis
Programos asocijuotosios trečiosios valstybės
Programoje gali dalyvauti šios trečiosios valstybės:
a) Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) narės, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės, EEE susitarime nustatytomis sąlygomis;
b) stojančiosios šalys, šalys kandidatės ir potencialios šalys kandidatės pagal tų šalių dalyvavimo Sąjungos programose bendruosius principus ir sąlygas, nustatytus atitinkamuose bendruosiuose susitarimuose ir Asociacijos tarybos sprendimuose arba panašiuose susitarimuose, taip pat Sąjungos ir tų šalių susitarimuose nustatytomis konkrečiomis sąlygomis;
c) šalys, kurioms taikoma Europos kaimynystės politika, pagal tų šalių dalyvavimo Sąjungos programose bendruosius principus ir sąlygas, nustatytus atitinkamuose bendruosiuose susitarimuose ir Asociacijos tarybos sprendimuose arba panašiuose susitarimuose, taip pat Sąjungos ir tų šalių susitarimuose nustatytomis konkrečiomis sąlygomis;
d) kitos trečiosios valstybės konkrečiame susitarime dėl tos trečiosios valstybės dalyvavimo bet kurioje Sąjungos programoje nustatytomis sąlygomis, jeigu tuo susitarimu:
a) užtikrinama sąžininga Sąjungos programose dalyvaujančios trečiosios valstybės įnašų ir gaunamos naudos pusiausvyra; [21 pakeit.]
b) nustatomos dalyvavimo programose sąlygos, įskaitant atskiroms programoms skirtų finansinių įnašų ir administravimo išlaidų apskaičiavimą. Pagal Finansinio reglamento [21 straipsnio 5 dalį] šie įnašai sudaro asignuotąsias pajamas;
c) trečiajai valstybei nesuteikiama teisės priimti sprendimus programų atžvilgiu;
d) garantuojamos Sąjungos teisės užtikrinti patikimą finansų valdymą ir apsaugoti Sąjungos finansinius interesus.
5 straipsnis
Sąjungos finansavimas ir jo formos
1. Programa įgyvendinama taikant tiesioginio valdymo principą, laikantis Finansinio reglamento, arba kartu su Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytomis įstaigomis, taikant netiesioginio valdymo principą.
2. Pagal Programą gali būti teikiamas bet kurios Finansiniame reglamente nustatytos formos finansavimas, visų pirma skiriamos dotacijos pagal VIII antraštinę dalį ir vykdomi viešieji pirkimai pagal VII antraštinę dalį, taip pat kompensuojamos kelionės ir pragyvenimo išlaidos, kaip nurodyta Finansinio reglamento 238 straipsnyje. [22 pakeit.]
3. Pagal Programą gali būti teikiamas finansavimas veiksmams, vykdomiems pagal Reglamentą (EB) Nr. 515/97, visų pirma siekiant padengti I priede pateiktame preliminariame sąraše nurodytų rūšių išlaidas.
4. Jei veiksmas, kuriam teikiama parama, apima įrangos įsigijimą, kai tinkama, Komisija nustato koordinavimo mechanizmą, kuriuo užtikrinamas visos įrangos, kuri įsigyjama su Sąjungos programų parama, veiksmingumas ir sąveika.
6 straipsnis
Sąjungos finansinių interesų apsauga
Kai trečioji valstybė dalyvauja Programoje remdamasi pagal tarptautinį susitarimą priimtu sprendimu arba kita teisine priemone, ji suteikia būtinas teises ir prieigą, kurių reikia atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai ir Europos Audito Rūmams, kad jie galėtų visapusiškai vykdyti savo atitinkamus įgaliojimus. Europos kovos su sukčiavimu tarnybos atveju tokios teisės apima teisę atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, numatytus Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos atliekamų tyrimų.
II SKYRIUS
DOTACIJOS [23 pakeit.]
7 straipsnis
Programos dotacijos skiriamos ir valdomos pagal Finansinio reglamento VIII antraštinę dalį Pagal Programą skiriamų dotacijų bendro finansavimo dalis negali viršyti 80 % finansavimo reikalavimus atitinkančių išlaidų. 10 straipsnyje nurodytose darbo programose nustatytais išimtiniais tinkamai pagrįstais atvejais bendro finansavimo dalis neviršija 90 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. [24 pakeit.]
8 straipsnis
Reikalavimus atitinkantys veiksmai
Reikalavimus gauti finansavimą atitinka tik tietoliau nurodyti veiksmai, kuriais siekiama 2 straipsnyje nurodytų tikslų.:
a) teikti technines žinias, aprūpinti specialia ir pažangių technologijų įranga ir veiksmingomis informacinių technologijų (IT) priemonėmis, siekiant sustiprinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir bendradarbiavimą su Komisija;
b) intensyvinti darbuotojų mainus pagal konkrečius projektus, užtikrinti reikiamą paramą tyrimams ir sudaryti jiems palankesnes sąlygas, visų pirma, kurti jungtines tyrimų grupes ir organizuoti tarpvalstybines operacijas;
c) teikti techninę ir operatyvinę paramą nacionalinėms tyrimų ir ypač muitinės bei teisėsaugos institucijoms, siekiant stiprinti kovą su sukčiavimu ir kitokia neteisėta veikla;
d) stiprinti visų valstybių narių ir trečiųjų šalių IT pajėgumus, intensyvinti duomenų mainus ir kurti žvalgomosios veiklos tyrimams ir stebėsenai skirtas IT priemones bei aprūpinti jomis;
e) organizuoti specializuoto mokymo kursus, rizikos analizės praktinius seminarus, konferencijas ir tyrimus siekiant pagerinti tarnybų, užtikrinančių Sąjungos finansinių interesų apsaugą, bendradarbiavimą ir veiksmų koordinavimą;
f) finansuoti muitinėms skirtas IT taikomąsias programas, veikiančias Komisijos valdomos bendros informacinės sistemos pagrindu ir sukurtas užduotims, kurios Komisijai pavestos Reglamentu (EB) Nr. 515/97, vykdyti;
g) finansuoti saugią elektroninių ryšių priemonę, kuria valstybėms narėms sudaromos geresnės sąlygos vykdyti pareigą pranešti apie nustatytus pažeidimus, įskaitant sukčiavimą, ir padedama tuos pažeidimus valdyti ir analizuoti;
h) vykdyti bet kokius kitus darbo programose pagal 10 straipsnį numatytus veiksmus, reikalingus 2 straipsnyje nustatytiems bendriesiems ir konkretiems tikslams pasiekti. [25 pakeit.]
Kai remiamas veiksmas susijęs su įrangos pirkimu, Komisija užtikrina, kad finansuojama įranga prisidėtų prie Sąjungos finansinių interesų apsaugos. [26 pakeit.]
9 straipsnis
Reikalavimus atitinkantys subjektai
1. Be Finansinio reglamento 197 straipsnyje nustatytų kriterijų, taikomi 2 dalyje nustatyti tinkamumo finansuoti kriterijai.
2. Reikalavimus atitinka šie subjektai:
a) valdžios institucijos, kurios gali padėti pasiekti kurį nors iš 2 straipsnyje nurodytų tikslų ir kurios yra įsisteigusios bet kurioje iš šių šalių:
a) valstybėje narėje arba su ja susijusioje užjūrio šalyje ar teritorijoje;
b) Programos asocijuotojoje trečiojoje valstybėje;
c) teisės subjektai, įsteigti pagal Sąjungos teisę, ar tarptautinės organizacijos;
b) mokslinių tyrimų bei švietimo institutai ir pelno nesiekiantys subjektai, kurie gali padėti pasiekti 2 straipsnyje nurodytus tikslus, su sąlyga, kad jie buvo įsteigti ir bent vienus metus vykdė veiklą valstybėje narėje, Programos asocijuotojoje trečiojoje valstybėje ar darbo programoje nurodytoje trečiojoje valstybėje, laikantis 3 dalyje nustatytų sąlygų;
c) teisės subjektai, įsteigti pagal Sąjungos teisę, ar tarptautinės organizacijos, kaip apibrėžta Finansinio reglamento 156 straipsnyje. [27 pakeit.].
3. Trečiojoje valstybėje, kuri nėra asocijuotoji Programos valstybė, įsisteigę 2 dalyje nurodyti subjektai išimties tvarka atitinka dalyvavimo reikalavimus, jei to reikia tam tikro veiksmo tikslams pasiekti.
4. Trečiojoje valstybėje, kuri nėra asocijuotoji Programos valstybė, įsisteigę 2 dalyje nurodyti subjektai paprastai turėtų padengti savo dalyvavimo išlaidas.
III SKYRIUS
PROGRAMAVIMAS, STEBĖSENA IR VERTINIMAS
10 straipsnis
Darbo programa
Programa įgyvendinama vykdant Finansinio reglamento 110 straipsnyje nurodytas darbo programas.
Komisija darbo programą priima deleguotaisiais aktais pagal 14 straipsnį. [28 pakeit.]
Komisija tiria Programos ir kitų sričių, pvz., teisingumo, muitų ir vidaus reikalų sričių, atitinkamų programų sąveiką ir užtikrina, kad, rengiant darbo programas, būtų išvengta dubliavimosi. [29 pakeit.]
Darbo programos skelbiamos Komisijos interneto svetainėje ir perduodamos Europos Parlamentui, kuris įvertina jų turinį ir rezultatus per metinį Sąjungos finansinių interesų apsaugos vertinimą. [30 pakeit.]
11 straipsnis
Stebėsena ir ataskaitų teikimas
1. Rodikliai, kuriais grindžiama Programos įgyvendinimo pažangos, padarytos siekiant 2 straipsnyje nustatytų bendrųjų ir konkrečių tikslų, ataskaita, pateikti II priede.
2. Siekiant užtikrinti veiksmingą Programos įgyvendinimo pažangos, padarytos siekiant jos tikslų, vertinimą Komisijai pagal 14 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais, siekiant persvarstyti ar papildyti rodiklius, jei tai būtų laikoma esant reikalinga, ir papildyti šį reglamentą nuostatomis dėl stebėsenos ir vertinimo sistemos sukūrimo, iš dalies keičiamas II priedas. [31 pakeit.]
2a. Komisija teikia Europos Parlamentui ir Tarybai metinę programos veiksmingumo ataskaitą. [32 pakeit.]
3. Atsiskaitymo už veiklą sistema užtikrinama, kad Programos įgyvendinimo ir rezultatų stebėsenos duomenys būtų renkami veiksmingai, efektyviai ir laiku. Todėl Sąjungos lėšų gavėjams ir, jei reikia, valstybėms narėms nustatomi proporcingi ataskaitų teikimo reikalavimai.
12 straipsnis
Vertinimas
1. Nepriklausomas vertintojas atlieka vertinimus laiku, kad jų rezultatus būtų galima panaudoti priimant sprendimus. [33 pakeit.]
2. Tarpinis Programos vertinimas atliekamas, kai yra pakankamai informacijos apie Programos įgyvendinimą, bet praėjus ne daugiau kaip ketveriems metams nuo Programos įgyvendinimo pradžios.
3. Baigiant įgyvendinti Programą, bet praėjus ne daugiau kaip ketveriemstrejiems metams nuo 1 straipsnyje nurodyto laikotarpio pabaigos, Komisija atlieka galutinį Programos vertinimą. [34 pakeit.]
4. Vertinimų išvadas ir savo pastabas Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir Europos Audito Rūmams ir jas paskelbia Komisijos interneto svetainėje. [35 pakeit.]
13 straipsnis
Deleguotieji įgaliojimai
Komisijai pagal 14 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais priimamos 10 straipsnyje numatytos darbo programos ir iš dalies keičiami šio reglamento II priede nustatyti rodikliai. [44 pakeit.]
14 straipsnis
Įgaliojimų delegavimas
1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.
2. 13 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami iki 2028 m. gruodžio 31 d.
3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 13 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
4. Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.
5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
5a. Pagal 10 ir 13 straipsnius priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais. [36 pakeit.]
IV SKYRIUS
PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
15 straipsnis
Informavimas, komunikacija ir viešinimas
1. Sąjungos lėšų gavėjai nurodo Sąjungos lėšų kilmę ir užtikrina didžiausią galimą jų matomumą (visų pirma viešindami veiksmus ir jų rezultatus) teikdami nuoseklią, veiksmingą ir proporcingą tikslinę informaciją įvairiai auditorijai, įskaitant žiniasklaidą ir visuomenę. Nurodyti Sąjungos lėšų kilmę ir užtikrinti jų matomumą nereikalaujama, jei dėl to kyla pavojus veiksmingam kovos su sukčiavimu ir muitinės operatyvinės veiklos vykdymui. [37 pakeit.]
2. Komisija reguliariai vykdo su programa ir jos veiksmais bei rezultatais susijusius informavimo ir komunikacijos veiksmus. Programai skirtais finansiniais ištekliais taip pat prisidedama prie institucinės komunikacijos apie Sąjungos politikos prioritetus, susijusius su 2 straipsnyje nurodytais tikslais. [38 pakeit.]
16 straipsnis
Reglamento (EB) Nr. 515/97 pakeitimai
Reglamento (EB) Nr. 515/97 42a straipsnio 1 ir 2 dalys išbraukiamos.
17 straipsnis
Panaikinimas
Reglamentas (ES) Nr. 250/2014 panaikinamas nuo 2021 m. sausio 1 d.
18 straipsnis
Pereinamojo laikotarpio nuostatos
1. Šis reglamentas neturi poveikio susijusių veiksmų tęsimui ar keitimui iki jų užbaigimo pagal Reglamentą (ES) Nr. 250/2014 ir Reglamento (EB) Nr. 515/97 42a straipsnį, kurie toliau taikomi tiems veiksmams tol, kol jie užbaigiami.
2. Programos finansinio paketo lėšomis taip pat gali būti finansuojamos techninės ir administracinės paramos išlaidos, būtinos užtikrinti perėjimui nuo priemonių, patvirtintų pagal Reglamentą (ES) Nr. 250/2014 ir Reglamento (EB) Nr. 515/97 42a straipsnį, prie šios Programos.
19 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja [dvidešimtą] dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo 2021 m. sausio 1 d.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje
Europos Parlamento vardu Tarybos vardu
Pirmininkas Pirmininkas
I PRIEDAS
Preliminarus išlaidų, kurios pagal Programą bus dengiamos teikiant finansavimą veiksmams, vykdomiems pagal Reglamentą (EB) Nr. 515/97, rūšių sąrašas:
a) visos nuolatinės techninės infrastruktūros, kuria sudaromos sąlygos valstybėms narėms naudotis logistiniais, biuro kompiuterizavimo ir IT ištekliais siekiant koordinuoti bendras muitinių operacijas ir kitą operatyvinę veiklą, diegimo ir priežiūros išlaidos;
b) kompensuojamos valstybių narių ir, kai tinkama, trečiųjų valstybių atstovų, dalyvaujančių Bendrijos misijose, Komisijos arba kartu su Komisija organizuojamose bendrose muitinių operacijose ir mokymo kursuose, ad hoc posėdžiuose ir valstybių narių įgyvendinamų administracinių tyrimų ar operatyvinių veiksmų parengiamuosiuose ir vertinimo posėdžiuose, jei jie organizuojami Komisijos ar kartu su Komisija, kelionės ir pragyvenimo išlaidos, taip pat, kai tinkama, mokamos kitos kompensacijos;
c) kompiuterinės infrastruktūros (aparatinės įrangos), programinės įrangos bei tinklų jungčių įsigijimo, tyrimo, plėtros bei priežiūros ir susijusių gamybos, palaikymo ir mokymo paslaugų išlaidos, siekiant vykdyti Reglamente (EB) Nr. 515/97 numatytus veiksmus, visų pirma siekiant užkirsti kelią sukčiavimui ir kovoti su juo;
d) informacijos teikimo išlaidos ir susijusių veiksmų, kuriais sudaromos sąlygos susipažinti su informacija, duomenimis ir duomenų šaltiniais, siekiant vykdyti Reglamente (EB) Nr. 515/97 numatytus veiksmus, visų pirma siekiant užkirsti kelią sukčiavimui ir kovoti su juo, išlaidos;
e) išlaidos, susijusios su naudojimusi Muitinės informacine sistema, kuri numatyta priemonėse, priimtose pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 87 straipsnį ir ypač pagal Sprendimą 2009/917/TVR dėl informacinių technologijų naudojimo muitinės tikslais, jei pagal tas priemones nustatyta, kad išlaidos turi būti dengiamos iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto;
f) bendrojo ryšių tinklo Sąjungos komponentų, naudojamų c punkte nurodytais tikslais, įsigijimo, tyrimo, plėtros ir priežiūros išlaidos.
II PRIEDAS
PROGRAMOS STEBĖSENOS RODIKLIAI
Programa bus atidžiai stebima remiantis rodikliais, kuriais siekiama nustatyti, kokiu mastu buvo pasiekti Programos bendrieji ir konkretūs tikslai, ir sumažinti administracinę naštą ir išlaidas. Tuo tikslu bus renkami duomenys, susiję su šiais pagrindiniais rodikliais:
1 konkretus tikslas. Sąjungos finansiniams interesams kenkiančio sukčiavimo, korupcijos ir kitos neteisėtos veiklos prevencija ir kova su jais.
1 rodiklis: parama vykdant ES finansiniams interesams kenkiančio sukčiavimo, korupcijos ir kitos neteisėtos veiklos prevenciją ir kovojant su jais, vertinama atsižvelgiant į:
1.1. pasitenkinimo pagal programą organizuojamos ir (bendrai) finansuojamos veiklos lygį;
a) pagal Programą organizuojamų ir (bendrai) finansuojamų veiksmų skaičių ir tipą; [39 pakeit.]
1.2. kiekvienais programos metais paramą gaunančių valstybių narių procentinę dalįsąrašą ir atitinkamą paskirstyto finansavimo dalį. [40 pakeit.]
2 konkretus tikslas. Pranešimų apie pažeidimus, įskaitant sukčiavimą, susijusius su pasidalijamojo valdymo ir pasirengimo narystei paramos lėšomis iš Sąjungos biudžeto, rėmimas.
2 rodiklis. Naudotojų pasitenkinimo Pažeidimų valdymo sistema lygis.
a) pažeidimų, apie kuriuos pranešta, skaičius; [41 pakeit.]
2a rodiklis.Naudotojų pasitenkinimo Kovos su sukčiavimu informacine sistema lygis. [42 pakeit.]
3 konkretus tikslas. Tarpusavio administracinei pagalbai muitinės reikalų srityje skirtų informacijos keitimosi priemonių ir paramos operatyvinei veiklai teikimas.
3 rodiklis. Suteiktos tarpusavio pagalbos informacijos kiekis ir su tarpusavio pagalba susijusių veiksmų, kuriems buvo skirta parama, skaičius.
3a rodiklis. Su tarpusavio pagalba susijusių veiksmų skaičius ir tipas. [43 pakeit.]
2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 804/2004/EB, steigiantis Bendrijos veiksmų programą, skatinančią veiklą Bendrijos finansinių interesų apsaugos srityje (Herkulio programa) (OL L 143, 2004 4 30, p. 9).
2007 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 878/2007/EB, iš dalies keičiantis ir pratęsiantis Sprendimą Nr. 804/2004/EB, steigiantį Bendrijos veiksmų programą, skatinančią veiklą Bendrijos finansinių interesų apsaugos srityje (Herkulio programa II) (OL L 193, 2007 7 25, p. 18).
2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 250/2014, kuriuo nustatoma programa, skirta Europos Sąjungos finansinių interesų apsaugos srities veiklai skatinti (programa „Hercule III“), ir panaikinamas Sprendimas Nr. 804/2004/EB (OL L 84, 2014 3 20, p. 6).
2015 m. liepos 8 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/1971, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 papildomas specialiomis nuostatomis dėl pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondu ir Europos žemės ūkio fondu kaimo plėtrai, ataskaitų teikimo ir kuriuo panaikinamas Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1848/2006, ir 2015 m. liepos 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1975, kuriuo nustatomas pranešimų apie pažeidimus, susijusius su Europos žemės ūkio garantijų fondu ir Europos žemės ūkio fondu kaimo plėtrai, dažnumas ir forma pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1306/2013 (OL L 293, 2015 11 10, p. 6).
2015 m. liepos 8 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/1970, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013 papildomas specialiomis nuostatomis dėl pažeidimų, susijusių su Europos regioninės plėtros fondu, Europos socialiniu fondu, Sanglaudos fondu ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondu, ataskaitų teikimo, ir 2015 m. liepos 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1974, kuriuo nustatomas pranešimų apie pažeidimus, susijusius su Europos regioninės plėtros fondu, Europos socialiniu fondu, Sanglaudos fondu ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondu, dažnumas ir forma pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1303/2013 (OL L 293, 2015 11 10, p. 1).
2015 m. liepos 8 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/1973, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 514/2014 papildomas specialiomis nuostatomis dėl pažeidimų, susijusių su Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondu ir policijos bendradarbiavimo, nusikalstamumo prevencijos, kovos su juo ir krizių valdymo finansinės paramos priemone, ataskaitų teikimo; Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1977, kuriuo nustatomas pranešimų apie pažeidimus, susijusius su Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondu ir policijos bendradarbiavimo, nusikalstamumo prevencijos, kovos su juo ir krizių valdymo finansinės paramos priemone, dažnumas ir forma pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 514/2014 (OL L 293, 2015 11 10, p. 15).
2015 m. liepos 8 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/1972, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 223/2014 papildomas specialiomis nuostatomis dėl pažeidimų, susijusių su Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondu, ataskaitų teikimo, ir 2015 m. liepos 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1976, kuriuo nustatomas pranešimų apie pažeidimus, susijusius su Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondu, dažnumas ir forma pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 223/2014 (OL L 293, 2015 11 10, p. 11).
Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 447/2014 dėl konkrečių Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 231/2014, kuriuo nustatoma Pasirengimo narystei paramos priemonė (PNPP II), įgyvendinimo taisyklių (OL L 132, 2014 5 3, p. 32), 16 straipsnis.
1997 m. kovo 13 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 515/97 dėl valstybių narių administracinių institucijų tarpusavio pagalbos ir dėl pastarųjų bei Komisijos bendradarbiavimo, siekiant užtikrinti teisingą muitinės ir žemės ūkio teisės aktų taikymą su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (ES) 2015/1525 (OL L 82, 1997 3 22, p. 1).
Nuoroda turės būti atnaujinta: OL C 373, 2013 12 20, p. 1. Susitarimo tekstas pateikiamas https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:32013Q1220(01).
2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).
1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).
2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).
2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 198, 2017 7 28, p. 29).
2013 m. lapkričio 25 d. Tarybos sprendimas 2013/755/ES dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos Sąjungos asociacijos (Užjūrio asociacijos sprendimas) (OL L 344, 2013 12 19, p. 1).
2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros (OL L 123, 2016 5 12, p. 1).
Daugiametis vakarų vandenyse ir gretimuose vandenyse žvejojamų išteklių ir tų išteklių žvejybos planas ***I
2019 m. vasario 12 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomas daugiametis vakarų vandenų ir gretimų vandenų žuvų išteklių ir tų išteklių žvejybos valdymo planas, iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2016/1139, kuriuo nustatomas Baltijos jūros daugiametis planas, ir panaikinami reglamentai (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007 ir (EB) Nr. 1300/2008 (COM(2018)0149 – C8-0126/2018 – 2018/0074(COD)
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0149),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 43 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0126/2018),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 29 d. oficialų Jungtinės Karalystės pranešimą pagal Europos Sąjungos sutarties 50 straipsnį apie ketinimą išstoti iš Europos Sąjungos,
– atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 19 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),
– atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2018 m. gruodžio 12 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą (A8-0310/2018),
1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją(2);
2. patvirtina bendrą Parlamento ir Tarybos pareiškimą, kuris pridedamas prie šios rezoliucijos ir kartu su galutiniu teisėkūros procedūra priimtu aktu bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiojo leidinio L serijoje;
3. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;
4. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. vasario 12 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/…, kuriuo nustatomas daugiametis vakarų vandenyse ir gretimuose vandenyse žvejojamų išteklių ir tų išteklių žvejybos planas, iš dalies keičiami reglamentai (ES) 2016/1139 ir (ES) 2018/973 ir panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007 ir (EB) Nr. 1300/2008
(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2019/472.)
TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS
Bendras Europos Parlamento ir Tarybos pareiškimas
Europos Parlamentas ir Taryba ketina panaikinti įgaliojimus priimti technines priemones deleguotaisiais aktais pagal šio reglamento 8 straipsnį, kai jie priims naują reglamentą dėl techninių priemonių, į kurį įtrauktas tas pačias priemones apimantis įgaliojimas.
2019 m. vasario 12 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 1313/2013/ES dėl Sąjungos civilinės saugos mechanizmo (COM(2017)0772/2 – C8-0409/2017 – 2017/0309(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2017)0772/2),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 196 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0409/2017),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į Čekijos Atstovų Rūmų pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktą pagrįstą nuomonę, kurioje tvirtinama, kad teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,
– atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 18 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),
– atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 16 d. Regionų komiteto nuomonę(2),
– atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2018 m. gruodžio 19 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto, Biudžeto komiteto, Regioninės plėtros komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones ir poziciją pakeitimų forma (A8-0180/2018),
1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją(3);
2. patvirtina bendrą Parlamento, Tarybos ir Komisijos pareiškimą, pridėtą prie šios rezoliucijos;
3. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;
4. ragina Komisiją susilaikyti nuo perskirstymų, kuriais finansuojami nauji politikos prioritetai, įtraukti į įgyvendinamą daugiametę finansinę programą, nes tai neabejotinai turės neigiamą poveikį kitos pagrindinės Sąjungos veiklos įgyvendinimui;
5. ragina Komisiją numatyti pakankamą Sąjungos civilinės saugos mechanizmo finansavimą pagal kitą daugiametę finansinę programą, kuri prasidės 2021 m., atsižvelgiant į dabartinę šio mechanizmo peržiūrą;
6. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. vasario 12 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą (ES) 2019/…, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 1313/2013/ES dėl Sąjungos civilinės saugos mechanizmo
(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Sprendimą (ES) 2019/420.)
TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS
Bendras Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pareiškimas
Papildomas Sąjungos civilinės saugos mechanizmo įgyvendinimo finansinis paketas 2019–2020 m. yra 205,6 mln. EUR. Nedarant poveikio biudžeto valdymo institucijos įgaliojimams, dalis lėšų, skirtų visam „rescEU“ biudžetui padidinti, turėtų būti skiriama perskirstant 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos 3 išlaidų kategorijos (Saugumas ir pilietybė) ir 4 išlaidų kategorijos (Europos vaidmuo pasaulyje) asignavimus. Visos trys institucijos primena, kad dalis perskirtų asignavimų jau yra įtraukta į 2019 m. biudžetą, o 15,34 mln. EUR jau įtraukta į 2020 m. finansinį programavimą.
Vykdant 2020 m. biudžeto procedūrą, Komisija raginama pasiūlyti papildomai perskirti 18,24 mln. EUR asignavimų, kad būtų pasiekta 50 proc. 2019 ir 2020 m. asignavimų pagal tas pačias išlaidų kategorijas.
2019 m. vasario 12 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl pakartotinio vandens naudojimo minimaliųjų reikalavimų (COM(2018)0337 – C8-0220/2018 – 2018/0169(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0337),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 192 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0220/2018),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 12 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),
– atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 6 d. Regionų komiteto nuomonę(2),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomonę (A8-0044/2019),
1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;
2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;
3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. vasario 12 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) …/... dėl pakartotinio vandens naudojimo minimaliųjų reikalavimų
(1) vandens išteklių poreikis Sąjungoje nuolat auga, todėl vandens ima stigti ir blogėja jo kokybė. Dėl miestų plėtros ir žemės ūkio veiklos smarkiai sumažėjusį gėlo vandens prieinamumą dar labiau pablogina klimato kaita, nenuspėjamos oro sąlygos ir sausros; [1 pakeit.]
(2) plačiau naudodama išvalytą nuotekų vandenį, ribodama vandens iš vandens telkinių ir požeminio vandens paėmimą, mažindama išvalytų nuotekų išleidimo į vandens telkinius poveikį ir skatindama taupyti vandenį pasitelkiant daugkartinį miesto nuotekų naudojimą, ir drauge užtikrindama aukštą aplinkos apsaugos lygį, Sąjunga galėtų geriau spręsti vis didėjančias vandens trūkumo problemas. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/60/EB(6) pakartotinis vandens naudojimas, drauge su efektyvaus vandens naudojimo technologijų skatinimu pramonėje ir vandenį taupančiais drėkinimo metodais, minimas kaip viena iš papildomų priemonių, kurias valstybės narės gali nuspręsti taikyti, kad įgyvendintų direktyvos tikslus pasiekti kokybiškai ir kiekybiškai gerą paviršinio ir požeminio vandens būklę. Tarybos direktyva 91/271/EEB(7) reikalaujama, kad išvalytos nuotekos, jei tik galima, būtų naudojamos pakartotinai; [2 pakeit.]
(2a) daugelyje vietovių specifinė problema yra išvalytų nuotekų paskirstymo infrastruktūros amžius ir prasta būklė, dėl to prarandama labai daug išvalytų nuotekų, taigi ir į tokį valymą investuotų išteklių. Todėl pirmenybė turėtų būti teikiama tokių vamzdynų atnaujinimui; [3 pakeit.]
(3) Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos vandens išteklių išsaugojimo metmenys“(8)pakartotinispabrėžiamas poreikis parengti priemonę, kuria Sąjungos lygmeniu būtų reguliuojami pakartotinio vandens naudojimas drėkinimo ar pramonės reikmėms nurodytas kaip alternatyvinaudojimo standartai, kad būtų pašalintos kliūtys plačiai naudoti tokią alternatyvią vandens tiekimo galimybė, į kurią Sąjunga turėtų atkreipti dėmesįgalimybę, būtent tokią, kuri padėtų sumažinti vandens trūkumą ir tiekimo sistemų pažeidžiamumą; [4 pakeit.]
(4) Komisijos komunikate Europos Parlamentui ir Tarybai „Vandens trūkumo ir sausrų problemos Europos Sąjungoje sprendimas“(9) nustatyta priemonių, kurias valstybės narės turėtų apsvarstyti valdydamos vandens trūkumą ir sausras, hierarchija. Tuo pačiu tikslu būtų naudinga Direktyvoje 2000/60/EB nustatyti privalomą patikimo vandens išteklių valdymo hierarchiją. Jame nustatoma, kad regionuose, kuriuose visos prevencinės priemonės buvo įgyvendintos laikantis vandens hierarchijos ir kuriuose vandens poreikis vis dar viršija turimus išteklius, tam tikromis aplinkybėmis ir atsižvelgiant į sąnaudų ir naudos aspektą, galima numatyti papildomos vandentiekio infrastruktūros naudojimą didelių sausrų padariniams šalinti; [5 pakeit.]
(4a) 2008 m. spalio 9 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl vandens trūkumo ir sausrų problemos Europos Sąjungoje sprendimo(10) primenama, kad tvarkant vandens išteklius pirmenybė turėtų būti teikiama į paklausą orientuotam požiūriui, ir laikomasi nuomonės, kad tvarkydama vandens išteklius ES turėtų laikytis holistinio požiūrio, pagal kurį būtų derinamos paklausos valdymo, esamų vandens ciklo išteklių optimizavimo ir naujų išteklių kūrimo priemonės, o rengiant šį požiūrį reikia atsižvelgti į aplinkos, socialinius ir ekonominius aspektus; [6 pakeit.]
(5) savo Žiedinės ekonomikos veiksmų plane(11) Komisija įsipareigojo imtis veiksmų, kad būtų skatinamas pakartotinis išvalytų nuotekų naudojimas, įskaitant pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl minimaliųjų pakartotinio vandens naudojimo reikalavimų rengimą. Komisija turėtų atnaujinti savo veiksmų planą ir toliau laikyti vandens išteklius prioritetine veiksmų sritimi; [7 pakeit.]
(6) manoma, kad pakartotinis tinkamai išvalytų nuotekų, pavyzdžiui, miesto nuotekų valymo įrenginiuose arba pramoniniuose įrenginiuose, naudojimas daro mažesnį poveikį aplinkai negu kiti alternatyvūs vandens tiekimo būdai, kaip antai vandens perdavimas ar gėlinimas,. Tačiau toks pakartotinis naudojimas, dėl kurio galėtų sumažėti vandens švaistymas ir būtų sutaupoma vandens, Sąjungoje taikomas ribotai. Taip iš dalies yra dėl didelių pakartotinio nuotekų naudojimo sistemos sąnaudų ir dėl to, kad nėra bendrų Sąjungos aplinkos ir sveikatos apsaugos standartų ir, kiek tai susiję su žemės ūkio produktais, dėl galimos rizikos sveikatai ir aplinkai ir galimų kliūčių laisvam tokių produktų, laistytų regeneruotu vandeniu, judėjimui;. Be to, reikėtų atsižvelgti į tai, kad tam tikrose valstybėse narėse drėkinimo infrastruktūra yra nepakankama arba jos visai nėra; [8 pakeit.]
(6a) pakartotinis vandens naudojimas galėtų padėti panaudoti maistines medžiagas, esančias išvalytose nuotekose, o regeneruoto vandens panaudojimas drėkinimo tikslais žemės ir miškų ūkyje galėtų būti maistinių medžiagų, kaip antai azoto, fosforo ir kalio, grąžinimo į gamtos biogeocheminius ciklus būdas; [9 pakeit.]
(6b) pagal šį reglamentą tinkamai išvalyto regeneruoto vandens pakartotinis naudojimas drėkinimo reikmėms turėtų būti vykdomas tausojant aplinką. Todėl dėl pakartotinio naudojimo neturėtų būti išmetamas didesnis azoto ir fosforo kiekis, nes pernelyg didelis šių maistinių medžiagų kiekis sukelia dirvožemio ir paviršinių bei požeminių vandens telkinių eutrofikaciją ir taip kenkia ekosistemoms, ir prisideda prie biologinės įvairovės mažėjimo; [10 pakeit.]
(6c) jei norima užtikrinti veiksmingą pakartotinį miesto nuotekų išteklių naudojimą, reikia pripažinti, kad ne visų rūšių regeneruotas vanduo gali būti naudojamas visiems kultūriniams augalams.Todėl ūkininkai turi būti mokomi, kaip optimaliai kultūriniams augalams naudoti įvairių rūšių regeneruotą vandenį taip, kad naudojamo vandens kokybė nesukeltų rizikos visuomenės sveikatai; [11 pakeit.]
(7) lygiaverčius su maisto higiena susijusius sveikatos apsaugos standartus, taikomus regeneruotu vandeniu laistomiems žemės ūkio produktams, galima pasiekti tik jeigu valstybėse narėse regeneruoto vandens, skirto drėkinimo reikmėms žemės ūkyje, kokybės reikalavimai nebus labai skirtingi. Reikalavimų suvienodinimas taip pat prisidės prie veiksmingo tokių produktų vidaus rinkos veikimo. Todėl tikslinga užtikrinti minimalų suderinimą nustatant minimaliuosius vandens kokybės ir stebėsenos dažnumo reikalavimus ir pagrindines rizikos valdymo užduotis. Tie minimalūs reikalavimai turėtų apimti minimaliuosius regeneruoto vandens parametrus ir kitus griežtesnius arba papildomus kokybės reikalavimus, kuriuos, jei reikia, kartu su bet kokiomis susijusiomis prevencinėmis priemonėmis nustato kompetentingos institucijos. SiekiantRegeneravimo įrenginių veiklos vykdytojas, bendradarbiaudamas su atitinkamais susijusiais subjektais, turėtų parengti pakartotinio vandens naudojimo rizikos valdymo planą ir jam turėtų būti leidžiama nustatyti griežtesnius arba papildomus regeneruoto vandens kokybės reikalavimus,. Regeneravimo įrenginių veiklos vykdytojas, bendradarbiaudamas bent su regeneruoto vandens regeneravimo įrenginiųpaskirstymo veiklos vykdytoju ir regeneruoto vandens saugojimo veiklos vykdytojaivykdytoju, turėtų vykdyti pagrindines rizikos valdymo užduotis. Parametrai pagrįsti Komisijos Jungtinio tyrimų centro technine ataskaita ir atspindi tarptautinius pakartotinio vandens naudojimo standartus. Komisijos Jungtinis tyrimų centras turėtų nustatyti parametrus ir matavimo metodus, pagal kuriuos regeneruotame vandenyje būtų galima aptikti mikroplastiką ir vaistų likučius; [12 pakeit.]
(7a) mikroplastikas gali būti rizikos žmonių sveikatai ir aplinkai šaltinis. Dėl šios priežasties, atlikdama išsamų mikroplastiko šaltinių, pasiskirstymo, tolesnio likimo ir poveikio valant nuotekas tyrimus, Komisija turėtų parengti metodiką, pagal kurią būtų matuojamas mikroplastiko kiekis miesto nuotekose, išvalytose pagal Direktyvą 91/271/EEB ir regeneruotose pagal šį reglamentą; [13 pakeit.]
(7b) nepakankamai švaraus nuotekų vandens naudojimas viešosioms paslaugoms teikti (kaip antai gatvėms plauti ar parkams ir golfo aikštynams drėkinti) gali pakenkti sveikatai. Todėl Komisija, siekdama apsaugoti žmonių ir gyvūnų sveikatą ir požeminio bei paviršinio vandens kokybę, turėtų nustatyti minimaliuosius pakartotinio vandens naudojimo teikiant viešąsias paslaugas reikalavimus; [14 pakeit.]
(7c) siekiant užtikrinti saugų vandens naudojimą ir apsaugoti aplinką bei visuomenės sveikatą, reikalavimuose, susijusiuose su vandens, naudojamo drėkinimui, kokybe, turėtų būti atsižvelgta į mokslo pažangą, ypač į mikroteršalų ir naujai „atsirandančių“ medžiagų kontrolę; [15 pakeit.]
(7d) nustatant vandens kokybės reikalavimus turėtų būti atsižvelgta į anksčiau atliktus eksperimentus, visų pirma susijusius su nuotekų dumblo ir biodujų gamybos ištakių naudojimu žemės ūkyje; [16 pakeit.]
(8) minimaliųjų pakartotinio vandens naudojimo reikalavimų laikymasis turėtų derėti su Sąjungos vandens politika ir padėti įgyvendinti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 m. nustatytus darnaus vystymosi tikslus, visų pirma 6-ąjį tikslą – visiems užtikrinti tvarią vandentvarką ir galimybę gauti vandens bei sanitarines paslaugas, taip pat smarkiai padidinti vandens regeneravimą ir saugų pakartotinį vandens naudojimą visame pasaulyje, kad būtų prisidėta siekiant 12-ojo Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslo – tausaus vartojimo ir gamybos. Be to, šiuo reglamentu siekiama užtikrinti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 37 straipsnio dėl aplinkos apsaugos taikymą; [17 pakeit.]
(8a) žmonėms vartoti skirto vandens kokybės reikalavimai nustatyti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) .../...(12). Valstybės narės turėtų imtis atitinkamų priemonių, kuriomis būtų užtikrinta, kad geriamojo vandens ištekliai nebūtų užteršti regeneruotu vandeniu, siekiant išvengti geriamojo vandens kokybės blogėjimo; [18 pakeit.]
(8b) tam tikrais atvejais regeneravimo įrenginio veiklos vykdytojai toliau transportuoja ir saugo regeneruotą vandenį už vandens išleidimo iš regeneravimo įrenginio vietos prieš patiekdami šį vandenį kitiems subjektams grandinėje, pvz., regeneruoto vandens paskirstymo veiklos vykdytojui, regeneruoto vandens saugojimo veiklos vykdytojui arba galutiniam naudotojui. Būtina nustatyti atitikties vietą, kad būtų paaiškinta, kur baigiasi veiklos vykdytojo atsakomybė ir kur prasideda kito grandinės subjekto atsakomybė. [19 pakeit.]
(9) rizikos valdymas turėtų apimti rizikos nustatymą ir aktyvų valdymą, taip pat konkrečioms reikmėms tinkamos kokybės regeneruoto vandens gamybos, paskirstymo, saugojimo ir naudojimo sąvoką. Rizikos vertinimas turėtų būti pagrįstas pagrindinėmis rizikos valdymo užduotimis ir, be kita ko, visapusišku atsargumo principo taikymu ir jį atliekant turėtų būti nustatomi papildomi vandens kokybės reikalavimai, būtini siekiant užtikrinti aplinkos ir žmonių bei gyvūnų sveikatą.Rizikos valdymas turėtų būti bendra pakartotinio vandens naudojimo rizikos valdymo plane dalyvaujančių subjektų atsakomybė. Pakartotinio vandens naudojimo rizikos valdymo plane turėtų būti aiškiai apibrėžti dalyvaujančių subjektų vaidmenys ir atsakomybė. Kompetentinga institucija, išduodama leidimą, turėtų turėti galimybę reikalauti, kad atitinkami subjektai, dalyvaujantys pakartotinio vandens naudojimo rizikos valdymo plane, imtųsi tolesnių rizikos valdymo priemonių; [20 pakeit.]
(9a) skirtingų šalių, dalyvaujančių vandens regeneravimo procese, bendradarbiavimas ir sąveika turėtų būti būtina sąlyga, kad būtų galima nustatyti regeneravimo būdus pagal konkrečioms naudojimo paskirtims taikomus reikalavimus ir planuoti regeneruoto vandens pasiūlą, atsižvelgiant į galutinių naudotojų paklausą; [21 pakeit.]
(10) siekdami veiksmingai apsaugoti aplinką, įskaitant dirvožemio kokybę, ir žmonių sveikatą, regeneravimo įrenginių veiklos vykdytojai pirmiausia turėtų būti atsakingi už regeneruoto vandens kokybę atitikties vietoje. Siekdami laikytis minimaliųjų reikalavimų ir visų kompetentingų institucijų nustatytų papildomų sąlygų, regeneravimo įrenginių veiklos vykdytojai turėtų stebėti regeneruoto vandens kokybę, laikydamiesi minimaliųjų reikalavimų ir visų kompetentingų institucijų nustatytų papildomų sąlygų. Todėl tikslinga nustatyti minimalius stebėsenos reikalavimus, apimančius įprastinės stebėsenos dažnumą ir patvirtinamosios stebėsenos laiką ir tikslinius rodiklius. Tam tikri įprastinei stebėsenai taikomi reikalavimai nustatyti pagal Direktyvą 91/271/EEB; [22 pakeit.]
(11) būtina užtikrinti saugų regeneruoto vandens tiekimą, saugojimą ir naudojimą, taip skatinant vystyti pakartotinį vandens naudojimą visoje Sąjungoje, visų pirma skatinant Sąjungos ūkininkus taikyti šią praktiką, ir didinant visuomenės pasitikėjimą juo. Išvalytų nuotekų, neatsižvelgiant į jų naudojimo būdus, kiekis, pobūdis, valymo būdai ir savybės turėtų būti tokie, kad jas tvarkant, naudojant ir saugant, įskaitant drėkinimą purkštuvais, lašelinį drėkinimą (su saugojimu ar be jo), nebūtų tiesiogiai ar netiesiogiai kenkiama žmonių arba gyvūnų sveikatai ar dirvožemio kokybei arba vandens aplinkai trumpuoju, vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiais. Todėl regeneruoto vandens tiekimas ir saugojimas konkrečioms reikmėms turėtų būti leidžiamas tik turint valstybių narių kompetentingų institucijų suteiktą leidimą. Siekiant visoje Sąjungoje užtikrinti suderintą požiūrį, atsekamumą ir skaidrumą, turėtų būti nustatytos esminės taisyklės Sąjungos lygmeniu. Tačiau leidimų suteikimo procedūrų konkrečias sąlygas turėtų nustatyti valstybės narės, kurių kompetentingos institucijos pačios atsako už rizikos, susijusios su pakartotiniu vandens naudojimu, vertinimą. Valstybės narės turėtų turėti galimybę taikyti galiojančias leidimų suteikimo procedūras, kurios turėtų būti pritaikytos atsižvelgiant į šiuo reglamentu nustatytus reikalavimus; [23 pakeit.]
(11a) regeneruoto vandens tiekimas ir saugojimas, taip pat jo naudojimas galutinių naudotojų reikmėms yra neatskiriama pakartotinio vandens naudojimo sistemos dalis. Vykdant regeneruoto vandens tiekimą ir saugojimą jame gali įvykti pokyčių, kurie gali turėti neigiamą poveikį jo cheminėms ir biologinėms savybėms. Regeneruotas vanduo turėtų būti tinkamai naudojamas, atsižvelgiant į regeneruoto vandens klases, kultūrinių augalų savybes ir drėkinimo metodus. Vykdant pagrindines rizikos valdymo užduotis reikėtų atsižvelgti į galimą neigiamą poveikį sveikatai ir aplinkai, susijusį su regeneruoto vandens tiekimu, saugojimu ir numatytu naudojimu. Šiuo atžvilgiu Komisija turėtų parengti rekomendacinius dokumentus, kad padėtų kompetentingoms institucijoms vykdyti regeneruoto vandens tiekimo, saugojimo ir naudojimo kontrolę ir stebėseną; [24 pakeit.]
(11b) jeigu reikalingas regeneruoto vandens paskirstymo veiklos vykdytojas ir regeneruoto vandens saugojimo veiklos vykdytojas, kiekvienam tokiam veiklos vykdytojui turėtų būti taikomas reikalavimas gauti leidimą. Jei tenkinami visi leidimo suteikimo reikalavimai, valstybės narės kompetentinga institucija turėtų suteikti leidimą, kuriame turėtų būti nurodytos visos rizikos vertinime nustatytos sąlygos ir priemonės, būtinos saugiam regeneruoto vandens paskirstymui ir saugojimui galutiniam vartotojui; [25 pakeit.]
(12) šio reglamento nuostatomis papildomi kitų Sąjungos teisės aktų reikalavimai, visų pirma susiję su galimu pavojumi sveikatai ir aplinkai. Siekdami Siekdamos užtikrinti holistinį požiūrį sprendžiant ne tik galimo pavojaus žmonių ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai problemą, regeneravimo įrenginių veiklos vykdytojai iraplinkos apsaugai, kai taikoma, bet ir, pavojaus žmonių, gyvūnų ir augalų sveikatai problemą, kompetentingos institucijos turėtų atsižvelgti į reikalavimus, nustatytuslaikytis reikalavimų, nustatytų atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose, visų pirma Tarybos direktyvose 86/278/EEB(13), 91/676/EEB(14) ir 98/83/EB(15), direktyvose 91/271/EEB ir 2000/60/EB, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentuose (EB) Nr. 178/2002(16), (EB) Nr. 852/2004(17), (EB) Nr. 183/2005(18), (EB) Nr. 396/2005(19) ir (EB) Nr. 1069/2009(20), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvose 2006/7/EB(21), 2006/118/EB(22), 2008/105/EB(23) ir 2011/92/ES(24), Komisijos reglamentuose (EB) Nr. 2073/2005(25), (EB) Nr. 1881/2006(26) ir (ES) Nr. 142/2011(27); [26 pakeit.]
(12a) šio reglamento tikslais turėtų būti įmanoma miesto nuotekų valymo ir regeneravimo veiklą vykdyti vienoje fizinėje vietoje, naudojant tą patį įrenginį ar kelis atskirus įrenginius. Be to, tas pats subjektas turėtų galėti vykdyti ir valymo įrenginių, ir regeneravimo įrenginių veiklą; [27 pakeit.]
(13) Reglamentu (EB) Nr. 852/2004 nustatomos bendros taisyklės maisto tvarkymo subjektams ir reglamentuojama žmonėms vartoti skirtų maisto produktų gamyba, apdirbimas, paskirstymas ir tiekimas rinkai. Į tą reglamentą taip pat įtrauktas maisto sveikumo klausimas ir vienas iš jo pagrindinių principų yra tas, kad pagrindinė atsakomybė už maisto saugą tenka maisto tvarkymo subjektui. Yra parengta išsamių to reglamento taikymo gairių, visų pirma paminėtinas Komisijos rekomendacinis dokumentas dėl šviežių vaisių ir daržovių mikrobiologinės rizikos šalinimo pirminės gamybos etape laikantis tinkamos higienos (2017/C 163/01). Šiame reglamente nustatyti regeneruoto vandens valymo tiksliniai rodikliai maisto tvarkymo subjektų neatleidžia nuo atsakomybės užtikrinti tokią vandens kokybę, kokios reikalaujama pagal Reglamentą (EB) Nr. 852/2004, vėlesniame etape naudojant keletą vandens valymo būdų pavieniui arba derinant su kitomis ne valymo priemonėmis;
(13a) siekiant labiau skatinti pakartotinio vandens naudojimo veiklą, nurodant konkrečias naudojimo paskirtis pagal šį reglamentą neturėtų būti užkertamas kelias valstybių narių galimybei naudoti regeneruotą vandenį kitiems tikslams, įskaitant pakartotinį naudojimą pramoniniais, pramoginiais ir aplinkosauginiais tikslais, jeigu valstybės narės užtikrina, kad laikomasi prievolės užtikrinti aukštą žmonių ir gyvūnų sveikatos bei aplinkos apsaugos lygį; [28 pakeit.]
(14) siekiant skatinti pasitikėjimą pakartotiniu vandens naudojimu, visuomenei turėtų būti teikiama informacija. Aiškios ir išsamios naujausios informacijos apie pakartotinį vandens naudojimą teikimas turėtų suteikti galimybę užtikrinti didesnį skaidrumą ir atsekamumą ir taip pat galėtų būti labai svarbus atitinkamoms institucijoms, kurioms tam tikras pakartotinis vandens naudojimas daro poveikį.Siekdamos skatinti pakartotinį vandens naudojimą, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų rengiamos konkrečios ir skirtingiems subjektams pritaikytos informuotumo didinimo kampanijos, kad šie subjektai žinotų apie miestų vandens ciklą, būtinybę pakartotinai naudoti vandenį ir pakartotinio vandens naudojimo teikiamą naudą, ir taip skatinti suinteresuotuosius subjektus pritarti pakartotinio vandens naudojimo praktikai ir ją taikyti; [29 pakeit.]
(14a) įgyvendinant ir palaikant prevencines priemones svarbiausias yra drėkinimą žemės ūkio reikmėms vykdančių galutinių naudotojų švietimas ir mokymas. Galutiniai naudotojai turėtų būti išsamiai informuoti apie tinkamą regeneruoto vandens naudojimą, nes jie yra ypač pažeidžiami. Turėtų būti įgyvendinamos įvairios prevencinės žmonių apsaugos nuo poveikio priemonės, pvz. naudojamos asmeninės apsaugos priemonės, plaunamos rankos ir užtikrinama asmeninė higiena. Vykdant pagrindines rizikos valdymo užduotis taip pat turi būti stebima, ar tokios priemonės įgyvendinamos tinkamai; [30 pakeit.]
(15) Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/4/EB(28) siekiama valstybėse narėse užtikrinti teisę gauti informaciją apie aplinką pagal Konvenciją dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais(29) (Orhuso konvencija). Direktyvoje 2003/4/EB nustatyti plačios apimties įpareigojimai, susiję su informacijos apie aplinką pateikimu gavus prašymą ir aktyviu tokios informacijos platinimu. Į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/2/EB(30) taikymo sritį įtrauktas dalijimasis erdvine informacija, įskaitant duomenų rinkinius, susijusius su įvairiomis aplinkos temomis. Svarbu, kad šio reglamento nuostatos, susijusios su galimybe gauti informaciją ir dalijimosi duomenimis tvarka, papildytų tas direktyvas ir nesukurtų atskiros teisinės sistemos. Todėl šio reglamento nuostatos dėl visuomenei teikiamos informacijos ir informacijos apie įgyvendinimo stebėseną turėtų nepažeisti direktyvų 2003/4/EB ir 2007/2/EB nuostatų;
(16) siekiant priderinti galiojančius minimaliuosius reikalavimus ir pagrindines rizikos valdymo užduotis prie mokslo ir technikos pažangos, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti teisės aktus siekiant iš dalies pakeisti minimaliuosius reikalavimus ir pagrindines rizikos valdymo užduotis, nedarant poveikio galimybėms pakartotinai naudoti tinkamai išvalytas nuotekas. Be to, siekiant užtikrinti aukštą aplinkos ir žmonių sveikatos apsaugos lygį, Komisija taip pat turėtų turėti galimybę priimti deleguotuosius aktus, kuriais, nustatant technines specifikacijas, būtų papildytos pagrindinės rizikos valdymo užduotys. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, be kita ko, ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros(31) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose; [31 pakeit.]
(17) siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai priimti išsamias taisykles, susijusias su informacijos, kurią valstybės narės turi suteikti visuomenei, forma ir pateikimu, su informacijos apie šio reglamento įgyvendinimo stebėseną, kurią turi pateikti valstybės narės, forma ir pateikimu ir su informacijos, susijusios su Europos aplinkos agentūros parengta Sąjungos lygmens apžvalga, forma ir pateikimu. Šie įgaliojimai turėtų būti vykdomi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011(32);
(18) kompetentingos institucijos turėtų tikrinti regeneruoto vandens atitiktį leidime nurodytoms sąlygoms. Neatitikties atveju jos turėtų pareikalauti regeneravimo įrenginių veiklos vykdytojo imtis būtinų priemonių atitikčiai užtikrinti. Kai neatitiktis viršija nustatytas didžiausias vertes ir dėl neatitiktiesjos kyla didelis pavojus aplinkai ar žmonių sveikatai, regeneravimo įrenginių veiklos vykdytojai turėtų nedelsdami nutraukti bet kokį regeneruoto vandens tiekimą. Kompetentingos institucijos turėtų glaudžiai bendradarbiauti su galutiniais naudotojais, kad būtų palengvintas pakartotinis tinkamai išvalytų nuotekų naudojimas. Kompetentingos institucijos turėtų stebėti ir kontroliuoti regeneruoto vandens tiekimą, saugojimą ir naudojimą, atsižvelgdamos į susijusį pavojų sveikatai ir aplinkai; [32 pakeit.]
(19) kompetentingos institucijos turėtų bendradarbiauti su kitomis atitinkamomis institucijomis ir keistis informacija, kad būtų užtikrinta atitiktis susijusiems Sąjungos ir nacionaliniams reikalavimams;
(20) valstybių narių pateikti duomenys labai svarbūs, kad Komisija galėtų stebėti ir vertinti teisės akto veiksmingumą įgyvendinant jame nustatytus tikslus;
(21) pagal 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 22 punktą Komisija turėtų atlikti šio reglamento vertinimą. Vertinimas turėtų būti grindžiamas penkiais kriterijais: veiksmingumu, efektyvumu, aktualumu, nuoseklumu ir Europos pridėtine verte, ir turėtų būti galimų tolesnių priemonių poveikio vertinimų pagrindas;
(22) pagal Orhuso konvenciją suinteresuotosios visuomenės nariams turėtų būti suteikta galimybė kreiptis į teismą ir taip padėti apsaugoti teisę gyventi žmonių sveikatai nekenksmingoje ir gerovę užtikrinančioje aplinkoje;
(23) valstybės narės turėtų nustatyti taisykles, reglamentuojančias sankcijas, taikytinas pažeidus šio reglamento nuostatas, ir užtikrinti jų įgyvendinimą. Sankcijos turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos;
(24) šio reglamento tikslo, t. y. apsaugoti aplinką ir žmonių sveikatą, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl veiksmo masto arba poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, todėl Sąjunga gali patvirtinti priemones laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;
(25) būtina suteikti pakankamai laiko valstybėms narėms, kad jos galėtų sukurti administracinę infrastruktūrą, kuri reikalinga siekiant taikyti šį reglamentą, taip pat veiklos vykdytojams, kad jie galėtų pasiruošti naujų taisyklių taikymui;
(25a) siekiant kuo labiau vystyti ir skatinti pakartotinį tinkamai išvalytų nuotekų naudojimą, Europos Sąjunga pagal programą „Europos horizontas“ turėtų remti šios srities mokslinius tyrimus ir plėtrą, kad būtų gerokai padidintas tinkamai išvalytų nuotekų patikimumas ir pagerinti perspektyvaus panaudojimo metodai; [33 pakeit.]
(25b) siekiant veiksmingai apsaugoti aplinką ir žmonių sveikatą, valstybės narės kartu su suinteresuotosiomis šalimis turėtų pradėti vykdyti trumpalaikę, vidutinės trukmės ir ilgalaikę dirvožemio kokybės kontrolę; [34 pakeit.]
(25c) šiuo reglamentu siekiama paskatinti tausų vandens naudojimą. Atsižvelgdama į šį siekį, Komisija turėtų įsipareigoti naudoti Sąjungos programas, įskaitant programą LIFE, vietos iniciatyvoms, susijusioms su pakartotiniu tinkamai išvalytų nuotekų naudojimu, remti; [35 pakeit.]
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Dalykas ir tikslas
1. Šiame reglamente nustatomi minimalieji regeneruoto vandens kokybės ir stebėsenos reikalavimai, taip pat prievolė vykdyti nustatytas pagrindines rizikos valdymo užduotis, kad taikant integruotą vandens išteklių valdymą būtų galima saugiai pakartotinai naudoti išvalytą miesto nuotekų vandenį, ir padedama siekti Direktyvoje 2000/60/EB išdėstytų tikslų. [36 pakeit.]
2. Šio reglamento tikslas yra užtikrinti, kad regeneruotas vanduo būtų saugus naudoti pagal numatytą paskirtį ir taip užtikrinti aukšto lygio žmonių ir gyvūnų sveikatos bei aplinkos apsaugą, kartu mažinant neigiamą vandens išteklių naudojimo poveikį ir didinant veiksmingumą, koordinuotai spręsti vandens trūkumo problemą, klimato kaitos problemas ir dėl jos kylantį neigiamą poveikįsiekti Sąjungos aplinkosaugos tikslų, taip pat spręsti kylančio neigiamo poveikio vandens ištekliams visoje Sąjungoje, kartu prisidedantproblemą, ir taip prisidėti prie veiksmingotausaus vandens naudojimo sprendimų diegimo, remti perėjimą prie žiedinės ekonomikos, užtikrinti Sąjungos konkurencingumą ilguoju laikotarpiu ir veiksmingą vidaus rinkos veikimo veikimą. [37 pakeit.]
2a. Valstybės narės užtikrina, kad geriamojo vandens tikslams naudojami vandens ištekliai nebūtų užteršti regeneruotu vandeniu. [38 pakeit.]
2 straipsnis
Taikymo sritis
Šis reglamentas taikomas regeneruotam vandeniui, kuris skirtas naudoti pagal paskirtį, nurodytą I priedo 1 skirsnyje.
Šis reglamentas netaikomas bandomiesiems projektams, kuriuose pagrindinis dėmesys skiriamas pakartotiniam vandens naudojimui regeneravimo įrenginiuose. [39 pakeit.]
3 straipsnis
Terminų apibrėžtys
Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:
1. kompetentinga institucija – valstybės narės paskirta institucija arba įstaiga šiame reglamente nustatytiems įsipareigojimams vykdyti;
2. vandens priežiūros institucija – institucija ar institucijos, paskirta pagal Direktyvos 2000/60/EB 3 straipsnio 2 arba 3 dalį.
3. galutinis naudotojas – fizinis arba juridinis asmuo, viešasis arba privatusis subjektas, naudojantis regeneruotą vandenį pagal numatytą paskirtį; [40 pakeit.]
4. miesto nuotekos – miesto nuotekos, kaip apibrėžta Direktyvos 91/271/EEB 2 straipsnio 1 dalyje;
4a. išvalytos nuotekos – miesto nuotekos, išvalytos pagal Direktyvos 91/271/EEB reikalavimus; [41 pakeit.]
5. regeneruotas vanduo – miestoišvalytos nuotekos, papildomai išvalytos pagal Direktyvos 91/271/EEB reikalavimus ir papildomai išvalytos regeneravimo įrenginyjeregeneravimo įrenginyje, kuriame užtikrinama, kad vandens kokybė būtų tinkama naudojimui pagal numatytą paskirtį; [42 pakeit.]
5a. pakartotinis vandens naudojimas – tam tikros kokybės regeneruoto vandens, tinkamo naudoti pagal šio reglamento I priedo 1 skirsnyje nurodytą paskirtį, naudojimas per paskirstymo tinklą, iš dalies arba visiškai pakeičiant paviršinio arba požeminio vandens naudojimą; [43 pakeit.]
6. regeneravimo įrenginys – miesto nuotekų valymo įrenginysįrenginių dalis arba kitas įrenginys, kuriame toliau valomos miesto nuotekos, pirmiau išvalytos pagal Direktyvoje 91/271/EEB nustatytus reikalavimus atitinkančios miesto nuotekos, siekiant gauti regeneruotą vandenį, tinkamą naudoti šio reglamento I priedo 1 skirsnyje nurodyta paskirtimi, ir kuris apima visą saugojimo infrastruktūrą ir visą infrastruktūrą, skirtą tiekti regeneruotą vandenį regeneruoto vandens paskirstymo infrastruktūrai arba galutiniam naudotojui; [44 pakeit.]
7. regeneravimo įrenginio veiklos vykdytojas – fizinis arba juridinis asmuo, valdantis arba kontroliuojantis regeneravimo įrenginį; [45 pakeit./Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas]
7a. regeneruoto vandens paskirstymo infrastruktūra – specialių vamzdynų ir siurblių sistema arba kiti specialūs transportavimo įrenginiai, skirti tiekti regeneruotą vandenį galutiniam naudotojui, įskaitant visus išlyginimo, papildomo valymo ir saugojimo įrenginius, esančius ne regeneravimo įrenginyje; [46 pakeit.]
7b. regeneravimo įrenginio veiklos vykdytojas – fizinis arba juridinis asmuo, valdantis arba kontroliuojantis regeneruoto vandens paskirstymo infrastruktūrą; [47 pakeit.]
7c. regeneruoto vandens saugojimo infrastruktūra – specialiai regeneruotam vandeniui saugoti suprojektuotų saugojimo įrenginių sistema; [48 pakeit.]
7d. regeneruoto vandens saugojimo veiklos vykdytojas – fizinis arba juridinis asmuo, valdantis arba kontroliuojantis regeneruoto vandens saugojimo infrastruktūrą; [49 pakeit.]
8. pavojus – biologinė, cheminė, fizinė ar radiologinė medžiaga, kuri gali pakenkti žmonėms, gyvūnams, kultūriniams ar kitiems augalams, kitai žemės biotai, vandens biotai, dirvožemiui ar aplinkai apskritai;
9. rizika – nustatyto pavojaus, kad per tam tikrą laiko tarpą gali būti padaryta žala, įskaitant padarinių sunkumą, tikimybė;
10. rizikos valdymas – sistemingas valdymas, kuriuo konkrečiomis sąlygomis nuosekliai užtikrinamas pakartotinio vandens naudojimo saugumas;
11. prevencinis veiksmas – bet kokstinkamas veiksmas ar veikla, kuri gali būti naudojama siekiant užkirsti kelią rizikai sveikatai ir aplinkai ar ją pašalinti arba sumažinti iki priimtino lygio. [50 pakeit.]
11a. atitikties vieta – vieta, kurioje regeneravimo įrenginio veiklos vykdytojas perduoda regeneruotą vandenį kitam subjektui grandinėje; [51 pakeit.]
11b. mikroteršalas – nepageidaujama medžiaga, kurios labai maža koncentracija aptinkama aplinkoje, kaip nurodyta Direktyvos 2000/60/EB VIII priede; [52 pakeit.]
4 straipsnis
Vandens regeneravimo įrenginio veiklos vykdytojų prievolės, susijusios su vandens kokybe [53 pakeit.]
1. Regeneravimo įrenginio veiklos vykdytojai užtikrina, kad regeneruotas vanduo, skirtas naudoti I priedo 1 skirsnyje nurodyta paskirtimi, vandens išleidimo iš regeneravimo įrenginio vietoje (atitikties vietoje) atitiktų:
a) minimaliuosius vandens kokybės reikalavimus, nustatytus I priedo 2 skirsnyje;
b) visas kompetentingos institucijos nustatytas papildomas su vandens kokybe susijusias sąlygas, nurodytas leidime pagal 7 straipsnio 3 dalies b ir c punktus. [54 pakeit.]
2. Siekdamas užtikrinti, kad būtų laikomasi 1 dalyje nurodytų reikalavimų ir sąlygų, regeneravimo įrenginių veiklos vykdytojas vykdo vandens kokybės stebėseną pagal:
a) I priedo 2 skirsnį;
b) visas kompetentingos institucijos nustatytas papildomas su stebėsena susijusias sąlygas, nurodytas leidime pagal 7 straipsnio 3 dalies b ir c punktus.
2a. Regeneravimo įrenginio veiklos vykdytojai taip pat užtikrina, kad regeneravimo įrenginyje būtų visiškai įgyvendintos bent jau 5 straipsnio -1 dalyje nurodytame pakartotinio vandens naudojimo rizikos valdymo plane išdėstytos rizikos valdymo priemonės. [55 pakeit.]
2b. Praėjus atitikties vietą, atsakomybė už vandens kokybę nebepriklauso regeneravimo įrenginio veiklos vykdytojui, ji tenka kitam grandinės subjektui. [56 pakeit.]
3. Komisijai suteikiama teisė pagal 14 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas šis reglamentas siekiant I priedo 2 skirsnyje nustatytus minimaliuosius reikalavimus pritaikyti prie technikos ir mokslo pažangos. [57 pakeit.]
4a straipsnis
Regeneruoto vandens paskirstymo veiklos vykdytojų, regeneruoto vandens saugojimo veiklos vykdytojų ir galutinių naudotojų prievolės
1. Regeneruoto vandens paskirstymo veiklos vykdytojas regeneruoto vandens paskirstymo infrastruktūroje išlaiko bent tokį regeneruoto vandens kokybės lygį, koks nustatytas I priedo 2 skirsnyje. Regeneruoto vandens paskirstymo veiklos vykdytojas taip pat užtikrina, kad regeneruoto vandens paskirstymo infrastruktūroje būtų visiškai įgyvendintos bent jau 5 straipsnio -1 dalyje nurodytame pakartotinio vandens naudojimo rizikos valdymo plane išdėstytos rizikos valdymo priemonės.
Suteikdama leidimą pagal 7 straipsnį, kompetentinga institucija gali reikalauti imtis tolesnių rizikos valdymo priemonių, susijusių su regeneruoto vandens paskirstymo veiklos vykdytojo atliekamomis užduotimis, ir apibrėžti papildomus reikalavimus ir prevencines priemones, kurių reikia pagal II priedo b ir c punktus.
2. Regeneruoto vandens saugojimo veiklos vykdytojas regeneruoto vandens saugojimo infrastruktūroje išlaiko bent tokį regeneruoto vandens kokybės lygį, koks nustatytas I priedo 2 skirsnyje. Regeneruoto vandens saugojimo veiklos vykdytojas taip pat užtikrina, kad regeneruoto vandens saugojimo infrastruktūroje būtų visiškai įgyvendintos bent jau 5 straipsnio -1 dalyje nurodytame pakartotinio vandens naudojimo rizikos valdymo plane išdėstytos rizikos valdymo priemonės.
Suteikdama leidimą pagal 7 straipsnį, kompetentinga institucija gali reikalauti imtis tolesnių rizikos valdymo priemonių, susijusių su regeneruoto vandens saugojimo veiklos vykdytojo atliekamomis užduotimis, ir apibrėžti papildomus reikalavimus ir prevencines priemones, kurių reikia pagal II priedo b ir c punktus.
3. Galutinių naudotojų naudojamo regeneruoto vandens kokybės lygis turi būti bent jau toks pats, kaip I priedo 2 skirsnyje nustatytas kokybės lygis. Kompetentinga institucija gali, be I priedo 2 skirsnyje nustatytų prievolių, nustatyti papildomas prievoles galutiniams naudotojams.
4. Komisija parengia rekomendacinius dokumentus, kad padėtų kompetentingoms institucijoms įgyvendinti reikalavimus, susijusius su regeneruoto vandens gamybos, paskirstymo, saugojimo ir naudojimo kontrole ir stebėsena. [58 pakeit.]
5 straipsnis
Rizikos valdymas
-1. Regeneravimo įrenginio veiklos vykdytojas, bendradarbiaudamas su atitinkamais šio straipsnio 1 dalyje nurodytais subjektais, parengia pakartotinio vandens naudojimo rizikos valdymo planą. Pakartotinio vandens naudojimo rizikos valdymo planas grindžiamas II priedo a punkte nustatytomis pagrindinėmis rizikos valdymo užduotimis. Jame nustatomi visi reikalavimai, papildantys pagal II priedo b punktą I priede apibrėžtus reikalavimus, ir nurodomi pavojai, rizika ir atitinkamos prevencinės priemonės pagal II priedo c punktą. [59 pakeit.]
1. Siekdamas gaminti ir tiekti regeneruotą vandenį, regeneravimo įrenginio veiklos vykdytojas valdo riziką konsultuodamasisSiekdama užtikrinti saugų regeneruoto vandens gaminimą, paskirstymą, saugojimą ir naudojimą, kompetentinga institucija prižiūri rizikos valdymą konsultuodamasi su šiais subjektais: [60 pakeit.]
a) miesto nuotekų valymo įrenginio (-ių) veiklos vykdytoju, tiekiančiu vandenįišvalytas nuotekas į regeneravimo įrenginį pagal kokybės reikalavimus, nustatytus Direktyvoje 91/271/EEB, jei tai nėra regeneravimo įrenginio veiklos vykdytojas; [61 pakeit.]
aa) regeneravimo įrenginio veiklos vykdytoju; [62 pakeit.]
ab) regeneruoto vandens paskirstymo veiklos vykdytoju; [63 pakeit.]
ac) regeneruoto vandens saugojimo veiklos vykdytoju; [63 pakeit.]
b) galutiniu (-iais) vartotoju (-ais);
c) bet kuria kita suinteresuotąja šalimi, kuri, įrenginio veiklos vykdytojokompetentingos institucijos nuomone, yra svarbi. [65 pakeit.]
2. Regeneravimo įrenginio veiklos vykdytojas parengia pakartotinio, regeneruoto vandens naudojimo rizikos valdymo planą, pagrįstą II priede nustatytomis pagrindinėmispaskirstymo veiklos vykdytojas ir regeneruoto vandens saugojimo veiklos vykdytojas atlieka bent rizikos valdymo užduotimis. užduotis, apibrėžtas -1 dalyje nurodytame pakartotinio vandens naudojimo rizikos valdymo plane, be I priede nurodytų reikalavimų, siūlomi bet kokie papildomi reikalavimai, reikalingi siekiant toliau mažinti bet kokią riziką, ir, be kita ko, nustatomi pavojai, rizika ir atitinkamos prevencinės priemonės. Regeneravimo įrenginio veiklos vykdytojo, regeneruoto vandens paskirstymo veiklos vykdytojo ir regeneruoto vandens saugojimo veiklos vykdytojo naudojami rizikos valdymo metodai grindžiami tarptautiniu mastu pripažinta metodika. [66 pakeit.]
2a. Atitinkamame pagal 7 straipsnį suteiktame leidime kompetentinga institucija įvairiems subjektams, dalyvaujantiems pakartotinio vandens naudojimo rizikos valdymo plane, gali nustatyti skirtingas užduotis ir atsakomybę. [67 pakeit.]
2b. Jeigu drėkinama kultūrinio augalo rūšis bus teikiama rinkai keliomis skirtingomis formomis ir patenka į keletą skirtingų regeneruoto vandens klasių, regeneravimo įrenginio veiklos vykdytojas privalo ūkininkui tiekti vandenį, kuris atitinka aukščiausią iš atitinkamų kokybės klasių. [68 pakeit.]
3. Komisijai suteikiama teisė pagal 14 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas šis reglamentas, siekiant II priede nustatytas pagrindines rizikos valdymo užduotis pritaikyti prie technikos ir mokslo pažangos. [69 pakeit.]
Komisijai taip pat suteikiama teisė pagal 14 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildomas šis reglamentas, siekiant nustatyti II priede nurodytų pagrindinių rizikos valdymo užduočių technines specifikacijas. [70 pakeit.]
Ne vėliau kaip ... [1 metai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] Komisija pagal 14 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais papildo šį reglamentą nustatydama metodiką, pagal kurią matuojama, ar regeneruotame vandenyje yra mikroplastiko. Tokiu atveju gali būti taikomi papildomi reikalavimai, nustatomi remiantis II priedo 4 punkte nurodytu rizikos vertinimu. [133 pakeit.]
3a. Jeigu galutinis naudotojas įtaria, kad vanduo, saugomas kaip numatyta 4a straipsnio 2 dalyje, neatitinka šiame reglamente nustatytų minimaliųjų reikalavimų, jis privalo:
a) nedelsdamas informuoti atitinkamą sveikatos priežiūros instituciją ir, jei tikslinga, pateikti visą turimą informaciją;
b) visapusiškai bendradarbiauti su atitinkama kompetentinga institucija, kad būtų galima patikrinti ir nustatyti įtarimų priežastis ir galimą neleistinų medžiagų ar verčių buvimą, kaip nurodyta šio reglamento I priedo 2 skirsnio 2 ir 4 lentelėse. [71 pakeit.]
6 straipsnis
Prašymas suteikti leidimą tiektigaminti, paskirstyti ir saugoti regeneruotą vandenį [72 pakeit.]
1. Bet kokiam regeneruoto vandens, skirto naudoti pagal I priedo 1 skirsnyje nurodytą paskirtį, tiekimuigaminimui, paskirstymui ar saugojimui turi būti gautas leidimas. [73 pakeit.]
2. Regeneravimo įrenginio veiklos vykdytojas, norėdamas gauti 1 dalyje nurodytą leidimą arba iš dalies pakeisti esamą leidimą, pateikia prašymą valstybės narės, kurioje veikia arba planuojama, kad veiks, toks įrenginys, kompetentingai institucijai. [74 pakeit.]
3. Prašyme pateikiama:
a) pakartotinio vandens naudojimo rizikos valdymo planas, parengtas pagal 5 straipsnio 2-1 dalį; [75 pakeit.]
aa) turimi naujausi duomenys, įrodantys išvalytų nuotekų atitiktį, kaip nustatyta Direktyvoje 91/271/EEB, nuotekų valymo įrenginiuose, iš kurių imamas regeneravimui skirtas vanduo; [76 pakeit.]
b) aprašymas, kaip regeneravimo įrenginio veiklos vykdytojas atitikties vietoje laikysis minimaliųjų vandens kokybės ir stebėsenos reikalavimų, nustatytų I priedo 2 skirsnyje; [77 pakeit.]
c) aprašymas, kaip regeneravimo įrenginio veiklos vykdytojas atitikties vietoje laikysis papildomų reikalavimų, siūlomų pakartotinio vandens naudojimo rizikos valdymo plane. [78 pakeit.]
3a. Regeneruoto vandens paskirstymo veiklos vykdytojas, norėdamas gauti 1 dalyje nurodytą leidimą arba iš dalies pakeisti esamą leidimą, pateikia prašymą valstybės narės, kurioje veikia arba planuojama, kad veiks, regeneruoto vandens paskirstymo infrastruktūra, kompetentingai institucijai. Prašyme pateikiamas aprašymas, kaip regeneruoto vandens paskirstymo veiklos vykdytojas laikysis 4a straipsnio 1 dalyje nustatytų prievolių. [79 pakeit.]
3b. Regeneruoto vandens saugojimo veiklos vykdytojas, norėdamas gauti 1 dalyje nurodytą leidimą arba iš dalies pakeisti esamą leidimą, pateikia prašymą valstybės narės, kurioje veikia arba planuojama, kad veiks, regeneruoto vandens saugojimo infrastruktūra, kompetentingai institucijai. Prašyme pateikiamas aprašymas, kaip regeneruoto vandens saugojimo veiklos vykdytojas laikysis 4a straipsnio 2 dalyje nustatytų prievolių. [80 pakeit.]
7 straipsnis
Leidimo suteikimas
1. Vertindama prašymą kompetentinga institucija, jei reikia, konsultuojasi ir keičiasi atitinkama informacija su:
a) kitomis atitinkamomis tos pačios valstybės narės institucijomis, visų pirma su vandens irsveikatos priežiūros institucijomis, jei tai nėra ta pati kompetentinga institucija; [81 pakeit.]
b) valstybės (-ių) narės (-ių), kuri (-ios) gali būti paveikta (-os), ryšių centrais, paskirtais pagal 9 straipsnio 1 dalį.
2. Kompetentinga institucija, naudodamasi tinkama moksline pagalba, įvertina paraišką ir per 3 mėnesius nuo išsamaus prašymo, nurodyto, 6 straipsnio 2, 3 dalies, 3a punkte ir 3b dalyse, gavimo datos nusprendžia, ar suteikti leidimą arba jo nesuteikti. Jeigu kompetentingai institucijai dėl prašymo sudėtingumo reikia daugiau laiko, ji nedelsdama informuoja apie tai pareiškėją,ir nurodo datą, kada numatoma suteikti leidimą arba jo nesuteikti, ir nurodo vėlavimo priežastis. Bet kuriuo atveju, kompetentinga institucija priima sprendimą ne vėliau kaip praėjus šešiems mėnesiams nuo išsamaus prašymo, nurodyto 6 straipsnio 2, 3, 3a ir 3b dalyse, gavimo datos. [82 pakeit.]
3. Kai kompetentinga institucija nusprendžia suteikti leidimą, ji nustato taikomas sąlygas, kurios, jei taikoma, apima:
a) sąlygas, susijusias su minimaliaisiais vandens kokybės ir stebėsenos reikalavimais, nustatytais I priedo 2 skirsnyje;
b) sąlygas, susijusias su papildomais reikalavimais, siūlomais pakartotinio vandens naudojimo rizikos valdymo plane;
c) bet kokias kitas sąlygas, būtinas siekiant dar labiau sumažintitoliau šalinti bet kokią nepriimtiną riziką žmonių ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai. [83 pakeit.]
3a. Jei sąlygos, lygiavertės nustatytosioms 3 dalies a–c punktuose, dar nenustatytos 5 straipsnyje nurodytame pakartotinio vandens naudojimo rizikos valdymo plane, kompetentinga institucija nedelsdama atnaujina planą. [84 pakeit.]
4. Leidimas reguliariai peržiūrimas bent kas penkerius metus ir, jei reikia, pakeičiamas.
8 straipsnis
Atitikties tikrinimas
1. Kompetentinga institucija tikrina, ar regeneruotas vanduo atitikties vietoje atitinka pagal 7 straipsnį suteiktame leidime nurodytas sąlygas. Atliekant atitikties patikrą naudojamos šios priemonės: [85 pakeit.]
a) patikra vietoje;
b) duomenys, gauti pagal šį reglamentą ir direktyvas 91/271/EEB ir 2000/60/EB;
c) bet kokios kitos tinkamos priemonės.
2. Neatitikties atveju kompetentinga institucija reikalauja atitinkamai regeneravimo įrenginio veiklos vykdytojo, regeneruoto vandens paskirstymo veiklos vykdytojo ar regeneruoto vandens saugojimo veiklos vykdytojo imtis reikiamų priemonių, kad būtų nedelsiantskubiai atkurta atitiktis, ir nedelsiant informuoti susijusius galutinius naudotojus. [86 pakeit.]
3. Jeigu dėl neatitikties kyla didelė rizika aplinkai ar žmonių sveikataiatskirai paimta bet kurio parametro vertė viršija minimaliuosius vandens kokybės reikalavimus, nustatytus I priedo 2 skirsnio a punkte, regeneravimo įrenginio veiklos vykdytojas nedelsdamas nutraukia bet kokį tolesnį regeneruoto vandens tiekimą, kol. Kompetentinga institucija nustatogali nustatyti, kad atitiktis reikalavimams yra atkurta tik po to, kai per bent tris iš eilės atliekamus patikrinimus nustatoma, kad parametro (-ų), kuris (-ie) viršija atitinkamus minimaliuosius vandens kokybės reikalavimus, atskirai paimta vertė yra mažesnė nei didžiausia leidžiama vertė. [87 pakeit.]
4. Jeigu įvyksta incidentas, dėl kurio nesilaikoma leidime nurodytų sąlygų, atitinkamai regeneravimo įrenginio veiklos vykdytojas, regeneruoto vandens paskirstymo veiklos vykdytojas ar regeneruoto vandens saugojimo veiklos vykdytojas nedelsdamas informuoja kompetentingą instituciją ir galintį (-čius) nukentėti galutinį (-ius) naudotoją (-us) ir pateikia kompetentingai institucijai informaciją, reikalingą tokio incidento poveikiui įvertinti. [88 pakeit.]
4a. Suteikusi leidimą pagal 7 straipsnį, kompetentinga institucija reguliariai tikrina, kaip regeneravimo įrenginio veiklos operatorius, regeneruoto vandens paskirstymo operatorius ir regeneruoto vandens saugojimo operatorius laikosi priemonių, nustatytų pakartotinio vandens naudojimo rizikos valdymo plane. [89 pakeit.]
4b. Jeigu regeneruotas vanduo atitikties vietoje neatitinka reikalavimų ir vėliau skirstant ar saugant tą reikalavimų neatitikantį vandenį užteršiamas dirvožemis arba žemės ūkio produktai ir dėl to kyla pavojus sveikatai ir aplinkai, atsako ir žalą atlygina regeneravimo įrenginio veiklos vykdytojas. [134 pakeit.]
9 straipsnis
Valstybių narių bendradarbiavimas
1. Valstybės narės paskiria ryšių centrą, kuris atitinkamai bendradarbiauja su kitų valstybių narių ryšių centrais ir kompetentingomis institucijomis. Ryšių centrų vaidmuo yra prireikus teikti pagalbą ir koordinuoti kompetentingų institucijų ryšius. Ryšių centrai visų pirma priima ir perduoda pagalbos prašymus.
2. Valstybės narės reaguoja į pagalbos prašymus nepagrįstai nedelsdamos.
9a straipsnis
Informuotumo didinimo kampanijos
1. Valstybės narės rengia potencialiems galutiniams naudotojams, įskaitant piliečius, skirtas informavimo ir informuotumo didinimo kampanijas, susijusias su pakartotinio vandens naudojimo saugumu ir vandens išteklių, kuriuos galima sutaupyti pakartotinai naudojant vandenį, taupymu.
2. Valstybės narės taip pat rengia ūkininkams skirtas informavimo kampanijas, kuriomis siekiama užtikrinti, kad regeneruotas vanduo būtų optimaliai naudojamas kultūriniams augalams ir dėl to nebūtų daromas neigiamas poveikis žmonių sveikatai ar aplinkai. [91 pakeit.]
10 straipsnis
Visuomenės informavimas
1. Valstybės narės, nepažeisdamos direktyvų 2003/4/EB ir 2007/2/EB bei Direktyvos 2000/60/EB 9 straipsnio 4 nuostatų, užtikrina, kad reikiama naujausia ir prieinama informacija apie pakartotinį vandens naudojimą būtų viešai prieinama internetu arba kitais patogiais naudoti būdais laikantis duomenų apsaugos taisyklių. Toje informacijoje nurodoma: [92 pakeit.]
a) pagal šį reglamentą tiekiamo regeneruoto vandens kiekis ir kokybė;
aa) naudojamo regeneruoto vandens procentinė dalis, palyginti su visu gėlu vandeniu, sunaudojamu šiame reglamente nurodytiems tikslams; [93 pakeit.]
b) valstybėje narėje pagal šį reglamentą tiekiama regeneruoto vandens dalis procentais, palyginti su bendru išvalytų miesto nuotekų kiekiu;
ba) valstybėje narėje pagal šį reglamentą tiekiama procentinė regeneruoto vandens dalis, palyginti su visu miesto nuotekų, kurias galima išvalyti, kiekiu; [94 pakeit.]
c) pagal šį reglamentą suteikti arba pakeisti leidimai, įskaitant kompetentingų institucijų pagal 7 straipsnio 3 dalį nustatytas sąlygas;
d) pagal 8 straipsnio 1 dalį atliktos atitikties patikros rezultatai;
e) ryšių punktai, paskirti pagal 9 straipsnio 1 dalį.
2. 1 dalyje nurodyta informacija atnaujinama bent kartą per metus.
2a. Pagal Reglamentą (EB) Nr. 852/2004, kuriuo nustatomos maisto sektoriaus veiklos vykdytojams taikytinos bendrosios taisyklės, kurios apima žmonėms vartoti skirtų maisto produktų gamybą, perdirbimą, paskirstymą ir prekybą, kompetentingos institucijos turi informuoti naudotojus apie tai, koks yra didžiausias maistinių medžiagų kiekis, esantis tiekiamame tinkamai išvalytų nuotekų vandenyje, kad naudotojai, įskaitant ūkininkus, galėtų įsitikinti, jog jis atitinka atitinkamose ES taisyklėse nustatytą maistinių medžiagų kiekį. [95 pakeit.]
3. Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus, gali nustatyti išsamias taisykles, susijusias su informacijos, kuri turi būti teikiama pagal 1 dalį, forma ir pateikimu. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 15 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. [96 pakeit.]
11 straipsnis
Informacija apie įgyvendinimo stebėseną
1. Kiekviena valstybė narė, nepažeisdama direktyvų 2003/4/EB ir 2007/2/EB nuostatų, padedant Europos aplinkos agentūrai:
a) iki ... [trejiketveri metai po šio reglamento įsigaliojimo datos] parengia ir paskelbia, o vėliau kas šešerius atnaujina duomenų rinkinius, kuriuose pateikiama informacija apie patikros, atliktos pagal 8 straipsnio 1 dalį, rezultatus ir kita informacija, kuri turi būti skelbiama internetu viešai pagal 10 straipsnį; [97 pakeit.]
b) parengia, paskelbia ir vėliau kasmet atnaujina duomenų rinkinį, kuriame pateikiama informacija apie neatitikties leidime nurodytoms sąlygoms atvejus, surinkta pagal 8 straipsnio 1 dalį, ir informacija apie veiksmus, kurių buvo imtasi pagal 8 straipsnio 2 ir 3 dalis.
2. Valstybės narės užtikrina, kad Komisija, Europos aplinkos agentūra ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras turėtų galimybę susipažinti su 1 dalyje nurodytais duomenų rinkiniais.
3. Europos aplinkos agentūra, remdamasi 1 dalyje nurodytais duomenimis, reguliariai arba gavusi Komisijos prašymą parengia, paskelbia ir atnaujina Sąjungos lygmens apžvalgą, į kurią, prireikus, įtraukiami šio reglamento veiksmingumo, rezultatų ir poveikio rodikliai, žemėlapiai ir valstybių narių ataskaitos.
4. Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus, gali nustatyti išsamias taisykles, susijusias su informacijos, kuri turi būti teikiama pagal 1 dalį, forma ir pateikimu, taip pat išsamias taisykles, susijusias su 3 dalyje nurodytos Sąjungos lygmens apžvalgos informacijos forma ir pateikimu. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 15 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
12 straipsnis
Galimybės kreiptis į teismus
1. Valstybės narės užtikrina, kad fiziniai ar juridiniai asmenys arba jų asociacijos, organizacijos ar grupės galėtų pasinaudoti peržiūros teisme ar kitoje įstatymo nustatytoje nepriklausomoje ir nešališkoje institucijoje procedūra pagal nacionalinės teisės aktus ar praktiką, kad užginčytų sprendimų, veikimo ar neveikimo, susijusio su 4 ir 8 straipsnių įgyvendinimu, materialinį ar procesinį teisėtumą, su sąlyga, kad tenkinama viena iš šių sąlygų:
a) jie yra pakankamai suinteresuoti;
b) jie tvirtina, kad įvykdytas teisės pažeidimas, jei pagal atitinkamos valstybės narės administracinio proceso teisę tai yra būtina išankstinė sąlyga.
2. Valstybės narės nustato, kuriuo etapu sprendimai, veikimas ar neveikimas gali būti užginčijami.
3. Pakankamą suinteresuotumą ir teisės pažeidimą apibrėžia valstybės narės, laikydamosi tikslo suteikti suinteresuotai visuomenei kuo daugiau galimybių kreiptis į teismus.
Šiuo tikslu taikant 1 dalies a punktą, kiekvienos aplinkos apsaugos srityje veikiančios nevyriausybinės organizacijos, atitinkančios nacionalinės teisės aktuose nustatytus reikalavimus, interesas laikomas pakankamu.
Taikant 1 dalies b punktą laikoma, kad tokia organizacija taip pat turi teises, kurios gali būti pažeistos.
4. 1, 2 ir 3 dalimis nedraudžiama pateikti išankstinio administracinio skundo ir jos neturi daryti poveikio reikalavimui išnaudoti visas administracines teisių gynybos priemones prieš pareiškiant ieškinį teisme, jei toks reikalavimas numatytas nacionalinėje teisėje.
5. Bet kuri 1 ir 4 dalyse nurodyta procedūra turi būti teisinga, nešališka, savalaikė ir ne pernelyg brangi.
6. Valstybės narės užtikrina, kad visuomenei būtų suteikta galimybė gauti informaciją apie teisę pateikti administracinį skundą ir pareikšti ieškinį teisme.
13 straipsnis
Vertinimas
1. Komisija iki ... [6penkeri metai nuo šio reglamento įsigaliojimo datos] atlieka šio reglamento vertinimą. Vertinimas pagrįstas bent vienu iš šių elementų: [98 pakeit.]
a) įgyvendinant šį reglamentą sukaupta patirtimi;
b) pagal 11 straipsnio 1 dalį valstybių narių parengtais duomenų rinkiniais ir pagal 11 straipsnio 3 dalį Europos aplinkos agentūros parengta Sąjungos lygmens apžvalga;
c) svarbiais moksliniais, analitiniais ir epidemiologiniais duomenimis;
d) techninėmis ir mokslo žiniomis;
e) Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis, jei jų yra;
ea) eksperimentais, atliktais visų pirma dėl nuotekų dumblo ir biodujų gamybos nuotekų naudojimo žemės ūkyje. [99 pakeit.]
2. Atlikdama 1 dalyje nurodytą vertinimą Komisija kreipia ypatingą dėmesį į šiuos aspektus:
a) I priede nustatytus minimaliuosius reikalavimus;
b) II priede nustatytas pagrindines rizikos valdymo užduotis;
c) kompetentingų institucijų nustatytus papildomus reikalavimus pagal 7 straipsnio 3 dalies b ir c punktus;
d) pakartotinio vandens naudojimo poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai;
da) didėjantį mikroteršalų ir naujai „atsirandančių“ medžiagų kiekį pakartotinai naudojamame vandenyje. [100 pakeit.]
2a. Atlikdama 1 dalyje nurodytą vertinimą Komisija taip pat įvertina, ar įmanoma:
a) išplėsti šio reglamento taikymo sritį, kad jis apimtų ir regeneruotą vandenį, naudojamą kitoms konkrečioms paskirtims, įskaitant pakartotinį vandens naudojimą pramoniniais tikslais;
b) išplėsti šio reglamento reikalavimus, kad jis apimtų ir netiesioginį išvalytų nuotekų panaudojimą;
c) nustatyti minimalius išvalytų nuotekų, surinktų siekiant papildyti vandeninguosius sluoksnius, kokybės reikalavimus. [101 pakeit.]
2b. Atitinkamais atvejais Komisija kartu su 1 dalyje nurodytu vertinimu pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto. [102 pakeit.]
14 straipsnis
Įgaliojimų delegavimas
1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.
2. 4 straipsnio 3 dalyje ir 5 straipsnio 3 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo šio reglamento įsigaliojimo datos.
3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 4 straipsnio 3 dalyje ir 5 straipsnio 3 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
4. Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.
5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
6. Pagal 4 straipsnio 3 dalį ir 5 straipsnio 3 dalį priimti deleguotieji aktai įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šiuos aktus dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.
15 straipsnis
Komiteto darbo tvarkos taisyklės
1. Komisijai padeda komitetas, įsteigtas pagal Direktyvą 2000/60/EB. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.
2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.
16 straipsnis
Sankcijos
Valstybės narės nustato sankcijų, taikomų pažeidus šį reglamentą, taisykles ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad šios sankcijos būtų įgyvendinamos. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos. Valstybės narės iki ... [trejiketveri metai po šio reglamento įsigaliojimo datos] praneša apie tas taisykles ir tas priemones Komisijai ir jai praneša apie visus vėlesnius joms įtakos turinčius pakeitimus. [103 pakeit.]
17 straipsnis
Įsigaliojimas ir taikymas
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo ... [vienidveji metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos]. [104 pakeit.]
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta ...
Europos Parlamento vardu Tarybos vardu
Pirmininkas Pirmininkas
I PRIEDAS
NAUDOJIMO PASKIRTYS IR MINIMALIEJI REIKALAVIMAI
1 skirsnis. Regeneruoto vandens naudojimo paskirtys, nurodytos 2 straipsnyje
a) Drėkinimas žemės ūkyje
Drėkinimas žemės ūkyje – tai šių kultūrinių augalų drėkinimas:
– maistinės kultūros, kurios valgomos žalios, – žmonėms vartoti skirti kultūriniai augalai, kurie valgomi žali ar neperdirbti;
– perdirbti kultūriniai augalai – žmonėms vartoti skirti kultūriniai augalai, kurie turi būti valgomi ne žali, o apdoroti (t. y. virti, perdirbti pramoniniu būdu);
– nemaistinės kultūros – kultūriniai augalai, kurie nėra skirti vartoti žmonėms (pvz., ganyklų žolė, pašarai, pluoštiniai augalai, dekoratyviniai augalai, sėklos, energiniai augalai ir velėna.
Nedarant poveikio atitinkamai Sąjungos teisei aplinkos ir sveikatos srityse, valstybės narės gali naudoti regeneruotą vandenį kitoms paskirtims, pvz., pakartotiniam vandens naudojimui pramoniniais ir pramoginiais bei aplinkosauginiais tikslais. [105 pakeit.]
2 skirsnis. Minimalieji reikalavimai
2.1. Minimalieji reikalavimai, taikomi regeneruotam vandeniui, kuris skirtaskurį numatoma naudoti drėkinimui žemės ūkyje [106 pakeit.]
Regeneruoto vandens kokybės klasės ir kiekvienai klasei leistina naudojimo paskirtis bei drėkinimo metodai nurodyti 1 lentelėje. Minimalieji vandens kokybės reikalavimai nurodyti 2 lentelės a punkte. Regeneruoto vandens stebėsenos minimalus dažnumas ir tiksliniai valymo rodikliai nurodyti b punkte, 3 lentelėje (įprastinė stebėsena) ir 4 lentelėje (patvirtinamoji stebėsena).
1 lentelė. Regeneruoto vandens kokybės klasės ir leistinos naudojimo paskirtys ir drėkinimo metodai žemės ūkyje
Minimali regeneruoto vandens kokybės klasė
Kultūrinių augalų kategorija
Drėkinimo metodas
A
Visos maistinės kultūros, įskaitant šakniavaisius, kurie valgomi žali, ir maistines kultūras, kurių valgomoji dalis tiesiogiai liečiasi su regeneruotu vandeniu
Visi drėkinimo metodai
B
Maistinės kultūros, kurios valgomos žalios ir kurių valgomoji dalis užauga žemės paviršiuje ir tiesiogiai nesiliečia su regeneruotu vandeniu, perdirbtos maistinės kultūros ir nemaistinės kultūros, įskaitant kultūrinius augalus, skirtus pieniniams ar mėsiniams gyvuliams šerti
Visi drėkinimo metodai
C
Tik lašelinis drėkinimas Tik drėkinimo metodai, dėl kurių kultūriniai augalai tiesiogiai nesiliečia su regeneruotu vandeniu. Pavyzdžiui, lašelinis drėkinimas* [107 pakeit.]
D
Pramoniniai, energiniai ir sėkliniai augalai
Visi drėkinimo metodai
(*) Lašelinis drėkinimas (taip pat vadinamas kapiliariniu drėkinimu) – mikrodrėkinimo sistema, kurią naudojant vanduo iš mažo skersmens plastikinių vamzdžių sistemos su ištekėjimo angomis, vadinamomis lašintuvais, labai mažu greičiu (2 –20 litrų per val.) lašinamas ant dirvožemio arba tiesiogiai po jo paviršiumi ir tiekiamas augalams lašeliais arba mažomis srovelėmis.
a) Minimalieji vandens kokybės reikalavimai
2 lentelė. Regeneruoto vandens kokybės reikalavimai drėkinimui žemės ūkyje
Regeneruoto vandens kokybės klasė
Orientacinis technologinis tikslas tinkamas valymas
Kokybės reikalavimaiRibinė vertė
E. coli
(ksv/100 ml)
BDS5
mg/l
BSM
mg/l
Drumstumas
NDV
Kita
A
Antrinis valymas, filtravimas ir dezinfekcija
≤10
arba nesiekia aptikimo ribos
≤10
≤10
≤5
Legionella spp.: <1000 kvs/l, kai kyla aerozolizacijos grėsmė šiltnamiuose
Žarnyno nematodai (helmintų kiaušinėliai): ≤1 kiaušinėlis/l ganyklų žolės ar pašarų drėkinimui skirto vandens
Regeneruotas vanduo laikomas atitinkančiu 2 lentelėje nustatytus reikalavimus, jeigu matavimų rezultatai atitinka visus šiuos kriterijus:
– Nurodytos E. coli, Legionella spp ir žarnyno nematodų vertės neviršijamos 90 proc. ar daugiau mėginių. Nė vieno mėginio didžiausios vertės negali viršyti nurodytos vertės 1 log vieneto didžiausios nuokrypio ribos E. coli ir Legionella bakterijų atveju ir nurodytos vertės 100 proc. didžiausios nuokrypio ribos – žarnyno nematodų atveju. Reikalavimas užtikrinti, kad nebūtų salmonelių, taikomas 100 proc. mėginių. [109 pakeit.]
– A klasėje nurodytos BDS5, BSM ir drumstumo ribinės vertės neviršijamos 90 proc. ar daugiau mėginių. Jokios didžiausios mėginių vertės negali viršyti nurodytos vertės 100 proc. didžiausios nuokrypio ribos. [110 pakeit.]
b) Minimalieji stebėsenos reikalavimai
Regeneravimo įrenginio veiklos vykdytojai vykdo įprastinę stebėseną, siekdami nustatyti, ar regeneruotas vanduo atitinka minimaliuosius vandens kokybės reikalavimus, nurodytus a punkte. Įprastinė stebėsena įtraukiama į pakartotinio vandens naudojimo sistemųprojekto patikros procedūras. [111 pakeit.]
Mėginiai, kurie turi būti naudojami tikrinant mikrobiologinių parametrų atitiktį atitikties vietoje, imami laikantis standarto EN ISO 19458. [112 pakeit.]
3 lentelė. Minimalus įprastinės regeneruoto vandens, skirto drėkinimui žemės ūkyje, stebėsenos dažnumas
Minimalus stebėsenos dažnumas
Regeneruoto vandens kokybės klasė
E. coli
BDS5
BSM
Drumstumas
Legionella spp.
(kai taikoma)
Žarnyno nematodai
(kai taikoma)
A
Vieną kartą per savaitę
Vieną kartą per savaitę
Vieną kartą per savaitę
Nuolat
Vieną kartą per savaitę
Du kartus per savaitę arba kaip nustato regeneravimo įrenginio veiklos vykdytojas, atsižvelgdamas į kiaušinėlių kiekį nuotekų vandenyje, patenkančiame į regeneravimo įrenginį
B
Vieną kartą per savaitę
Pagal Direktyvą 91/271/EEB
(I priedo D skirsnis)
Pagal Direktyvą 91/271/EEB
(I priedo D skirsnis)
-
C
Du kartus per mėnesį
-
D
Du kartus per mėnesį
-
Patvirtinimo stebėsena turi būti atliekama prieš pradedant eksploatuoti regeneravimo įrenginį, kai įranga yra atnaujinama ir kai įdiegiama nauja įranga arba procesai, taip pat kiekvieną kartą, kai suteikiamas naujas arba iš dalies keičiamas esamas leidimas. [113 pakeit.]
Atliekama A klasės, kurios regeneruotam vandeniui taikomi griežčiausi reikalavimai, patvirtinamoji stebėsena, siekiant nustatyti, ar laikomasi tikslinių valymo rodiklių (sumažinti iki log10). Atliekant patvirtinamąją stebėseną reikia stebėti kiekvienai patogenų (bakterijų, virusų ir pirmuonių) grupei priskiriamus indikatorinius mikroorganizmus. Parinkti patogeninių bakterijų indikatoriniai mikroorganizmai yra E. coli, patogeninių virusų – F tipo kolifagai, somatiniai kolifagai arba kolifagai, o pirmuonių – Clostridium perfringens sporos arba sporas sudarančios ir sulfatą mažinančios bakterijos. Patvirtinamosios stebėsenos tiksliniai valymo rodikliai (sumažinti iki log10), taikomi parinktiems indikatoriniams mikroorganizmams, nurodyti 4 lentelėje ir jų turi būti laikomasi išleidimo iš regeneravimo įrenginio vietoje (atitikties vieta), atsižvelgiant į nevalytų ištekančių nuotekų, patenkančių į miesto nuotekų valymo įrenginį, koncentraciją. Bent 90 proc. patvirtinimo mėginių turi atitikti arba viršyti tikslinį valymo rodiklį. [114 pakeit.]
Jei nevalytose ištekančiose nuotekose nėra pakankamo biologinio rodiklio kiekio, kad jį būtų galima sumažinti iki log10, tokio biologinio rodiklio nebuvimas ištakyje reiškia, kad yra laikomasi patvirtinimo reikalavimų. Atitiktį tiksliniam valymo rodikliui galima nustatyti vykdant analitinę kontrolę – pridedant pavieniams valymo etapams priskiriamus valymo rodiklius, kurie nustatomi remiantis moksliniais įrodymais, susijusiais su standartiniais ir nusistovėjusiais procesais, pvz., paskelbtais bandymų ataskaitų duomenimis, atvejų tyrimais ir kt., arba atliekant bandymus laboratorijoje esant kontroliuojamoms novatoriško valymo sąlygoms. [115 pakeit.]
4 lentelė. Regeneruoto vandens, skirto drėkinimui žemės ūkyje, patvirtinamoji stebėsena
Bendras kolifagų kiekis/ F tipo kolifagai/ somatiniai kolifagai/kolifagai(**)
≤6,0
Clostridium perfringens sporos/sporas sudarančios ir sulfatą mažinančios bakterijos(***)
≤5,0
(*) Patvirtinamosios stebėsenos tikslu, vietoj pasiūlytų indikatorinių mikroorganizmų, taip pat gali būti tiriami tokie pagrindiniai patogenai kaip Campylobacter, rotavirusas ir Cryptosporidium. Tuomet taikomi tokie sumažinimo iki log10 tiksliniai valymo rodikliai: Campylobacter (≥ 5,0), rotavirusas (≥ 6,0) ir Cryptosporidium (≥ 5,0). Nacionalinė sveikatos priežiūros institucija gali nustatyti papildomus rodiklius konkrečiu atveju, kai tai pateisinama poreikiu užtikrinti aukštą žmonių ir gyvūnų sveikatos bei aplinkos apsaugos lygį. [116 pakeit.]
(**) Bendras kolifagų kiekis pasirinktas kaip tinkamiausias virusų rodiklis. Tačiau, jeigu neįmanoma atlikti bendro kolifagų kiekio tyrimo, turi būti ištirtas bent vieno iš jų kiekis (F tipo kolifagai arba somatiniai kolifagai). Jei nevalytose ištekančiose nuotekose nėra pakankamo bendro kolifagų kiekio, atitiktis tiksliniam valymo rodikliui gali būti nustatoma pridedant pavieniams valymo etapams priskiriamus valymo rodiklius, kurie nustatomi remiantis moksliniais įrodymais, susijusiais su standartiniais ir nusistovėjusiais procesais, pvz., paskelbtais bandymų ataskaitų duomenimis, atvejų tyrimais ir kt., arba atliekant bandymus laboratorijoje esant kontroliuojamoms novatoriško valymo sąlygoms. [117 pakeit.]
(***) Clostridium perfringens sporų kiekis pasirinktas kaip tinkamiausias pirmuonių rodiklis. Tačiau sporas sudarančios ir sulfatą mažinančios bakterijos yra alternatyva, jeigu Clostridium perfringens sporų koncentracija nesuteikia galimybės patvirtinti reikiamą sumažinimą iki log10 ribos. Jei nevalytose ištekančiose nuotekose nėra pakankamo kiekio Clostridium perfringens, atitiktis tiksliniam valymo rodikliui gali būti nustatoma pridedant pavieniams valymo etapams priskiriamus valymo rodiklius, kurie nustatomi remiantis moksliniais įrodymais, susijusiais su standartiniais ir nusistovėjusiais procesais, pvz., paskelbtais bandymų ataskaitų duomenimis, atvejų tyrimais ir kt., arba atliekant bandymus laboratorijoje esant kontroliuojamoms novatoriško valymo sąlygoms. [118 pakeit.]
Veiklos vykdytojas tvirtina stebėsenos analizės metodus ir pagrindžia juos dokumentais pagal EN ISO/IEC-17025 arba kitus nacionalinius ar tarptautinius standartus, kuriais užtikrinama lygiavertė kokybė. Vandens regeneravimo įrenginių veiklos vykdytojas užtikrina, kad laboratorijos, atrinktos patvirtinamajai stebėsenai atlikti, taikytų kokybės valdymo praktiką, kuri atitiktų ISO/IEC 17025 standartą. [119 pakeit.]
II PRIEDAS
a) Pagrindinės rizikos valdymo užduotys [120 pakeit.]
-1. Atlikti planuojamo regeneravimo įrenginio galimybių analizę, kurioje būtų atsižvelgiama bent į įrenginio statymo sąnaudas, palyginti su regeneruoto vandens poreikiu regione, galimus galutinius naudotojus ir įrenginio išvalytoms nuotekoms keliamus reikalavimus, ir įvertinama į įrenginį patenkančių išvalytų nuotekų kokybė. [121 pakeit.]
1. Aprašyti pakartotinio vandens naudojimo sistemą nuo nuotekų patekimo į miesto nuotekų valymo įrenginį iki jų naudojimo vietos, įskaitant nuotekų šaltinius, valymo etapus ir regeneravimo įrenginyje naudojamas technologijas, tiekimo ir saugojimo infrastruktūrą, numatomą naudojimo paskirtį, naudojimo vietą ir tiekiamą regeneruoto vandens kiekį. Šios užduoties tikslas – pateikti išsamų visos pakartotinio vandens naudojimo sistemos aprašymą.
2. Nustatyti galimus pavojus, visų pirma teršalų ir patogenų buvimą ir pavojingų įvykių galimybę, pvz., nesėkmingo valymo, atsitiktinio nuotėkio ar užteršimo atvejus aprašytoje pakartotinio vandens naudojimo sistemoje.
3. Nustatyti aplinką, gyventojus ir asmenis, kuriems kyla tiesioginė arba netiesioginė nustatytų galimų pavojų grėsmė, atsižvelgiant į konkrečius aplinkos veiksnius, pvz., hidrogeologinius ir topografinius veiksnius, dirvožemio tipą, ekologiją ir veiksnius, susijusius su kultūrinių augalų rūšimi ir ūkininkavimo praktika. Visais pakartotinio nuotekų naudojimo sistemos etapais turi būti atsižvelgiama į rizikos sveikatai vertinimą, įskaitant pavojų nustatymą, dozės ir atsako ryšį, poveikio vertinimą ir rizikos apibūdinimą. Taip pat turi būti atsižvelgta į galimą negrįžtamą arba ilgalaikį neigiamą vandens regeneravimo operacijos, pvz., paskirstymo, saugojimo ir naudojimo, poveikį aplinkai arba sveikatai, įskaitant galimą neigiamą poveikį gamtosauginiam debitui. [122 pakeit.]
4. Atlikti rizikos vertinimą, apimantį riziką aplinkai ir žmonių bei gyvūnų sveikatai, atsižvelgiant į nustatytų galimų pavojų pobūdį, nustatytą aplinką, gyventojus ir asmenis, kuriems kyla tų pavojų grėsmė, ir pavojų galimų pasekmių sunkumą, taip pat į atitinkamus Sąjungos ir nacionalinės teisės aktus, rekomendacinius dokumentus ir minimaliuosius reikalavimus, susijusius su maistu ir pašarais bei darbuotojų sauga, ir aplinkos apsaugos tikslus. Siekiant atlikti rizikos vertinimą gali būti naudojami kokybiniai tyrimai. Apibūdinant riziką mokslinio neapibrėžtumo klausimas bus sprendžiamas vadovaujantis atsargumo principu. [123 pakeit.]
Rizikos vertinimą sudaro tokie elementai:
a) rizikos aplinkai vertinimas, įskaitant:
i. pavojaus pobūdžio patvirtinimas, jei reikia, įskaitant numatomą poveikio nedarantį lygį;
ii. galimos poveikio apimties vertinimas;
iii. rizikos apibūdinimas;
b) rizikos žmonių sveikatai vertinimas, įskaitant:
i. bendradarbiaujant su sveikatos priežiūros institucijomis atliekamas pavojaus pobūdžio patvirtinimas, įskaitant, jei reikia, dozės ir atsako ryšį; [124 pakeit.]
ii. dozės ar poveikio galimos apimties vertinimas;
iii. rizikos apibūdinimas.
Atliekant rizikos vertinimą turi būti atsižvelgiamalaikomasi bent į šiuos reikalavimusšių reikalavimų ir įpareigojimusįpareigojimų: [125 pakeit.]
c) reikalavimą mažinti vandens taršą nitratais ir užkirsti jai kelią pagal Direktyvą 91/676/EEB;
d) įpareigojimą, kad geriamas vanduo saugomose teritorijose atitiktų Direktyvoje 98/83/EB nustatytus reikalavimus;
e) reikalavimą įgyvendinti Direktyvoje 2000/60/EB nustatytus aplinkos apsaugos tikslus;
f) reikalavimą užkirsti kelią požeminio vandens taršai pagal Direktyvą 2006/118/EB;
g) reikalavimą laikytis aplinkos kokybės standartų, taikomų prioritetinėms medžiagoms ir tam tikriems teršalams, nustatytų Direktyvoje 2008/105/EB;
h) reikalavimą laikytis Direktyvoje 2000/60/EB nustatytų aplinkos kokybės standartų, taikomų susirūpinimą nacionaliniu mastu keliantiems teršalams (t. y. tam tikriems upių baseinų teršalams);
i) reikalavimą laikytis maudyklų vandens kokybės standartų, nustatytų Direktyvoje 2006/7/EB;
j) Direktyvos 86/278/EEB reikalavimus, susijusius su aplinkos, ypač dirvožemio, apsauga, kai žemės ūkyje naudojamas nuotekų dumblas;
k) reikalavimus, susijusius su maisto higiena, kaip nustatyta Reglamente (EB) Nr. 852/2004 ir gairėse, pateiktose Komisijos pranešime dėl Rekomendacinio dokumento dėl šviežių vaisių ir daržovių mikrobiologinės rizikos šalinimo pirminės gamybos etape laikantis tinkamos higienos;
l) pašarų higienos reikalavimus, nustatytus Reglamente (EB) Nr. 183/2005;
m) reikalavimą laikytis atitinkamų mikrobiologinių kriterijų, nustatytų Reglamente (EB) Nr. 2073/2005;
n) reikalavimus, susijusius su didžiausiais leistinais tam tikrų teršalų maisto produktuose kiekiais, nustatytus Reglamente (EB) Nr. 1881/2006;
o) reikalavimus, susijusius su didžiausiais pesticidų likučių kiekiais maiste ir pašaruose, nustatytus Reglamente (EB) Nr. 396/2005;
p) reikalavimus, susijusius su gyvūnų sveikata, nustatytus reglamentuose (EB) Nr. 1069/2009 ir (ES) Nr. 142/2001.
b) Su papildomais reikalavimais susijusios sąlygos [126 pakeit.]
5. Kai būtina ir tikslinga užtikrinti pakankamąatitinkamą aplinkos ir žmonių sveikatos apsaugą, nustatyti vandens kokybės ir stebėsenos reikalavimus, kuriais papildomi I priede nustatyti reikalavimai ir (arba) kurie yra už juos griežtesni.
Atsižvelgiant į 4 punkte nurodyto rizikos vertinimo rezultatus, Tokie papildomi reikalavimai gali būti visų pirma susiję su:
a) sunkiaisiais metalais;
b) pesticidais;
c) šalutiniais dezinfekcijos produktais;
d) vaistais;
da) mikroplastiko buvimu;
e) kitomis susirūpinimą keliančiomis medžiagomis kitais teršalais, kurie, kaip nustatyta vietos lygmeniu atlikus aplinkos ir visuomenės sveikatos tyrimus, yra reikšmingi;
6. Nustatyti prevencines priemones, kurios jau yra taikomos arba kurių reikėtų imtis, kad visą nustatytą riziką būtų galima tinkamai valdyti.
Į tokias prevencines priemones turėtų būti įtraukta:
a) prieigos kontrolė;
b) papildomos dezinfekcijos arba teršalų šalinimo priemonės;
c) specialios drėkinimo technologijos, mažinančios aerozolio susidarymo riziką (pvz., lašelinis drėkinimas);
d) patogenų išnaikinimas prieš nuimant derlių;
e) minimalaus saugaus atstumo nustatymas.
Specialios prevencinės priemonės, kurių imtis gali būti aktualu, nurodytos 1 lentelėje.
1 lentelė. Specialios prevencinės priemonės
Regeneruoto
vandens kokybės
klasė
Specialios prevencinės priemonės
A
— Kiaulės neturi būti šeriamos pašaru, kuris buvo drėkinamas regeneruotu vandeniu, jeigu nėra pakankamai duomenų, kad rizika konkrečiais atvejais gali būti suvaldyta.
B
— Draudžiama nuimti palaistytą ar paliktą šlapią derlių.
— Prieš supakuojant pašarus jie turi būti silosuojami.
— Kiaulės neturi būti šeriamos pašaru, kuris buvo drėkinamas regeneruotu vandeniu, jeigu nėra pakankamai duomenų, kad rizika konkrečiais atvejais gali būti suvaldyta.
C
— Draudžiama nuimti palaistytą ar paliktą šlapią derlių.
— Ganomi gyvūnai neturi būti ganomi ganyklose penkias dienas po paskutinio laistymo.
— Prieš supakuojant pašarus jie turi būti silosuojami.
— Kiaulės neturi būti šeriamos pašaru, kuris buvo drėkinamas regeneruotu vandeniu, jeigu nėra pakankamai duomenų, kad rizika konkrečiais atvejais gali būti suvaldyta.
D
— Draudžiama nuimti palaistytą ar paliktą šlapią derlių.
7. Užtikrinti, kad būtų naudojamos tinkamos kokybės kontrolės sistemos ir procedūros, įskaitant regeneruoto vandens stebėseną pagal atitinkamus parametrus, taip pat kad būtų įdiegtos tinkamos įrangos priežiūros programos.
8. Užtikrinti, kad būtų naudojamos aplinkos stebėsenos sistemos, kuriomis galima nustatyti bet kokį neigiamą poveikį, susijusį su pakartotiniu vandens naudojimu, taip pat užtikrinti, kad būtų pateikta grįžtamoji stebėsenos informacija ir visi procesai bei procedūros būtų tinkamai patvirtinti ir pagrįsti dokumentais.
Rekomenduojama, kad regeneravimo įrenginio veiklos vykdytojas įdiegtų ir prižiūrėtų kokybės valdymo sistemą, sertifikuotą pagal ISO 9001 arba lygiaverčius standartus.
8a. Užtikrinti, kad regeneravimo įrenginyje būtų įdiegtos alternatyvios nepanaudotų išvalytų nuotekų šalinimo priemonės. [129 pakeit.]
9. Užtikrinti, kad būtų naudojama sistema, tinkama incidentams ir ekstremaliosioms situacijoms valdyti, įskaitant visų suinteresuotųjų šalių tinkamo informavimo apie tokius įvykius procedūras, taip pat kad būtų parengtas reguliariai atnaujinamas avarijos likvidavimo planas.
9a. Užtikrinti, kad regeneruoto vandens paskirstymo tinklas būtų atskirtas ir įrengtas taip, kad būtų išvengta žmonėms vartoti skirto vandens tiekimo ir paskirstymo tinklo užteršimo pavojaus. [130 pakeit.]
9b. Užtikrinti, kad regeneruoto vandens paskirstymo infrastruktūra būtų tinkamai paženklinta ir, jei ji įrengta naudojant atvirus paviršinius kanalus, būtų tinkamai nurodyta naudojant pakankamai gerai matomus ženklus, taip pat ir tuo atveju, kai nuotekos sumaišomos su kitu vandeniu. [131 pakeit.]
9c. Užtikrinti, kad būtų nustatyti įvairių subjektų tarpusavio koordinavimo mechanizmai, siekiant užtikrinti saugų regeneruoto vandens gaminimą ir naudojimą. [132 pakeit.]
2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL L 327, 2000 12 22, p. 1).
2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL L 31, 2002 2 1, p. 1).
2005 m. vasario 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 396/2005 dėl didžiausių pesticidų likučių kiekių augalinės ir gyvūninės kilmės maiste ir pašaruose ar ant jų ir iš dalies keičiantis Tarybos direktyvą 91/414/EEB (OL L 70, 2005 3 16, p. 1).
2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1774/2002 (Šalutinių gyvūninių produktų reglamentas) (OL L 300, 2009 11 14, p. 1).
2006 m. vasario 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/7/EB dėl maudyklų vandens kokybės valdymo, panaikinanti Direktyvą 76/160/EEB (OL L 64, 2006 3 4, p. 37).
2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/118/EB dėl požeminio vandens apsaugos nuo taršos ir jo būklės blogėjimo (OL L 372, 2006 12 27, p. 19).
2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/105/EB dėl aplinkos kokybės standartų vandens politikos srityje, iš dalies keičianti ir panaikinanti Tarybos direktyvas 82/176/EEB, 83/513/EEB, 84/156/EEB, 84/491/EEB, 86/280/EEB ir iš dalies keičianti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB (OL L 348, 2008 12 24, p. 84).
2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL L 26, 2012 1 28, p. 1).
2006 m. gruodžio 19 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1881/2006, nustatantis didžiausias leistinas tam tikrų teršalų maisto produktuose koncentracijas (OL L 364, 2006 12 20, p. 5).
2011 m. vasario 25 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 142/2011, kuriuo įgyvendinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės, ir Tarybos direktyva 97/78/EB dėl tam tikrų mėginių ir priemonių, kuriems netaikomi veterinariniai tikrinimai pasienyje pagal tą direktyvą (OL L 54, 2011 2 26, p. 1).
2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką ir panaikinanti Tarybos direktyvą 90/313/EEB (OL L 41, 2003 2 14, p. 26).
2007 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/2/EB, sukurianti Europos bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūrą (INSPIRE) (OL L 108, 2007 4 25, p. 1).
2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
2019 m. vasario 12 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas ir ištaisomas Reglamentas (ES) Nr. 167/2013 dėl žemės ir miškų ūkio transporto priemonių patvirtinimo ir rinkos priežiūros (COM(2018)0289 – C8-0183/2018 – 2018/0142(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0289),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8‑0183/2018),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 19 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),
– atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2019 m. sausio 16 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą (A8-0318/2018),
1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;
2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;
3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. vasario 12 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/..., kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 167/2013 dėl žemės ir miškų ūkio transporto priemonių patvirtinimo ir rinkos priežiūros
2019 m. vasario 12 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendrosios rinkos, įmonių, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones, konkurencingumo ir Europos statistikos programos, kuriuo panaikinami reglamentai (ES) Nr. 99/2013, (ES) Nr. 1287/2013, (ES) Nr. 254/2014, (ES) Nr. 258/2014, (ES) Nr. 652/2014 ir (ES) Nr. 2017/826 (COM(2018)0441 – C8-0254/2018 – 2018/0231(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0441),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 43 straipsnio 2 dalį, 168 straipsnio 4 dalies b punktą, 114, 173 ir 338 straipsnius, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0254/2018),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 17 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),
– atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 5 d. Regionų komiteto nuomonę(2),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, Žemes ūkio ir kaimo plėtros komiteto ir Biudžeto komiteto nuomones (A8-0052/2019),
1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;
2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;
3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. vasario 12 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) .../... dėl bendrosios rinkos, įmonių, įskaitant mažas ir vidutinio dydžio įmones, konkurencingumo ir Europos statistikos programos, kuriuo panaikinami Reglamentai (ES) Nr. 99/2013, (ES) Nr. 1287/2013, (ES) Nr. 254/2014, (ES) Nr. 258/2014, (ES) Nr. 652/2014 ir (ES) 2017/826
atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį, 168 straipsnio 4 dalies b punktą ir į 114, 173 ir 338 straipsnius,
atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,
teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(3),
(1) vidaus rinka – Sąjungos pamatas. Nuo pat jos sukūrimo vidaus rinka buvo svarbiausias augimo, konkurencijos ir užimtumo veiksnys. Sukūrus vidaus rinką, Europos verslo subjektams, visų pirma labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), atsivėrė naujų galimybių bei masto ekonomija bei padidėjo jų pramoninis konkurencingumas ir ji turėtų toliau vienodai teikti naudos visiems piliečiams. Vidaus rinka prisidėjo kuriant darbo vietas ir užtikrino vartotojams didesnį pasirinkimą mažesnėmis kainomis, užtikrinant aukštą siūlomų produktų ir paslaugų kokybę. Vidaus rinka toliau išlieka labiau integruotos rinkos ir stipresnės, labiau subalansuotos ir teisingesnės ekonomikos kūrimo veiksnys. Vidaus rinka– vienas svarbiausių Sąjungos pasiekimų ir didžiausias jos pranašumas vis labiau globalėjančiame pasaulyje, taip pat ji yra pagrindinis veiksnys siekiant pereiti prie tausiu išteklių naudojimu ir efektyviu energijos vartojimu pagrįstos tvarios ekonomikos, reaguojant į augantį spaudimą dėl klimato kaitos; [1 pakeit.]
(2) vidaus rinka turi nuolat prisitaikyti prie sparčiai kintančios aplinkos, kurioje nuolat vyksta skaitmeninė revoliucija ir globalizacija. Naujas skaitmeninių inovacijų laikmetis nuolat atveria galimybių ir suteikia naudos ekonomikai ir kasdieniam gyvenimui, visų pirma verslo subjektams ir asmenims, skatina kurti naujus produktus ir verslo modelius, tačiau tuo pačiu kelia reglamentavimo ir vykdymo bei vartotojų apsaugos ir saugumo užtikrinimo uždavinius; [2 pakeit.]
(3) didžioji dauguma Sąjungos teisės aktų remia vidaus rinkos veikimą. Minėti teisės aktai visų pirma vartotojų ir verslo subjektų naudai reglamentuoja konkurencingumą, standartizaciją, tarpusavio pripažinimą, vartotojų apsaugą, rinkos priežiūrą ir maisto grandinę, tačiau taip pat verslo, prekybos ir finansinių sandorių taisykles bei sąžiningos konkurencijos skatinimą, kad būtų sukurtos vienodos sąlygos, be kurių vidaus rinkos veikimas nebūtų įmanomas; [3 pakeit.]
(4) tinkamonepagrįstos, diskriminacinės ir neproporcingos tinkamo vidaus rinkos veikimo kliūtys kol kasvis dar nėra pašalintos ir vis iškyla naujų kliūčių. Taisyklių nustatymas – tik pirmas žingsnis, ne mažiau svarbus užtikrinti jų laikymąsi. Pagaliau tai susiję ir suNetinkamas galiojančių taisyklių įgyvendinimas, laisvo prekių ir paslaugų judėjimo kliūtys ir žemas tarpvalstybinių viešųjų pirkimų lygis riboja verslo subjektų ir vartotojų galimybes. Pagaliau, tokioms kliūtims įveikti reikia piliečių pasitikėjimupasitikėjimo Sąjunga, jos gebėjimu vykdyti savo įsipareigojimus, kurti kokybiškas darbo vietas bei užtikrinti augimą apsaugant viešąjį interesą; [4 pakeit.]
(5) šiuo metu įgyvendinamos kelios Sąjungos veiksmų programos t. y. įmonių konkurencingumo, įskaitant MVĮ, visų pirma labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių, konkurencingumo, vartotojų apsaugos, vartotojų ir galutinių naudotojų finansinių paslaugų, finansinių paslaugų ir maisto grandinės politikos formavimo programos. Kai kurios papildomos veiklos finansuojamos tiesiogiai pagal vidaus rinkos biudžeto eilutes. Būtina supaprastinti ir išnaudoti skirtingų veiksmų sąveiką bei sukurti lankstesnę, skaidrią, supaprastintą ir paslankesnę finansavimo sistemą siekiant užtikrinti tinkamai, ekonomiškai efektyviai veikiančią tvarią vidaus rinką. Todėl reikia parengti naują programą, sutelkiančią kitos rūšies veiklas, kurios anksčiau buvo finansuotos tų kitų programų lėšomis ir pagal kitas atitinkamas biudžeto eilutes, kurioje būtų atsižvelgta į esamų programų patirtį. Į programą taip pat turėtų būti įtrauktos naujos iniciatyvos, kuriomis siekiama gerinti vidaus rinkos veikimą, vengiant dubliavimosi su susijusiomis Sąjungos programomis ir veiksmais; [5 pakeit.]
(6) Europos statistikos plėtojimui, rengimui ir sklaidai taikoma atskiroji Europos statistikos programa, nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 99/2013(6). Siekiant užtikrinti nenutrūkstamą Europos statistikos rengimą ir sklaidą į naująją programą taip pat turėtų būti įtraukta veikla, kurią apima dabartinė Europos statistikos programa, nustatant Europos statistikos duomenų rinkimo, taip pat plėtojimo, rengimo, tinkamo naudojimo, taikymo ir sklaidos sistemą. Naujoje programoje pat turėtų būti nustatyta finansinė Europos statistikos sistema, kad būtų teikiama aukštos kokybės, palyginamoji ir patikima Europos statistika, taip pat tokių sričių kaip prekyba ir migracija, siekiant remti visų sričių Sąjungos politikos formavimą, įgyvendinimą, stebėseną ir vertinimą laikantis Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 3 straipsnio; [6 pakeit.]
(7) todėl tikslinga parengti vidaus rinkos, įmonių konkurencingumo, įskaitant labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones,bendrosiosrinkos programą, kuri stiprintų vidaus rinką ir gerintų jos veikimą įmonių, ypač labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių, konkurencingumo ir tvarumo, standartizavimo, rinkos priežiūros, vartotojų apsaugos, maisto tiekimo grandinės ir Europos statistikos srityse (toliau – programa). Programa turėtų apimti septynerių metų laikotarpį nuo 2021 iki 2027 m.; [7 pakeit.]
(8) programa turėtų būti remiamas tinkamam vidaus rinkos veikimui būtinų Sąjungos teisės aktų rengimas, įgyvendinimas ir vykdymo užtikrinimas. Programa turėtų būti remiamas tinkamų sąlygų sukūrimas, kad būtų suteikta galios visiems vidaus rinkos dalyviams: verslo subjektams, piliečiams, įskaitant vartotojus ir darbuotojus, pilietinei visuomenei ir valdžios institucijoms. Šiuo tikslu įgyvendinant programą turėtų būti siekiama užtikrinti verslo subjektų, visų pirma MVĮlabai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių, įskaitant turizmo sektoriaus įmones, konkurencingumą ir tvarumą, tačiau taip pat remtiremiant vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymo užtikrinimą ir saugos taisyklių, taip pat aplinkos ir socialinių standartų taikymą bei verslo subjektų ir asmenų informuotumo didinimą suteikiant jiems tinkamas priemones, tinkamus duomenis ir pagalbą, žinias ir kompetenciją, kad jie galėtų priimti pagrįstus sprendimus ir aktyviau dalyvautų formuojant Sąjungos politiką. Be to, įgyvendinant programą turėtų būti siekiama plėsti reglamentavimo ir administracinį bendradarbiavimą, visų pirma per mokymo programas, keičiantis geriausia patirtimi, plečiant žinių ir kompetencijos pagrindus, įskaitant strateginių viešųjų pirkimų naudojimą. Programa taip pat turėtų būti siekiama remti aukštos kokybės tarptautinių standartų, kurie padėtų įgyvendinti Sąjungos teisės aktus, rengimą. Tai apima ir finansinės atskaitomybės ir audito standartų nustatymą, taip prisidedant prie Sąjungos kapitalo rinkų skaidrumo ir tinkamo jų veikimo bei didesnės investuotojų apsaugos. Programa taip pat turėtų būti remiamas taisyklių priėmimas ir standartų nustatymas, kad būtų užtikrinamas platesnis galimas suinteresuotųjų šalių dalyvavimas. Vienas iš programos tikslų taip pat turėtų būti aukštą žmonių, gyvūnų ir augalų sveikatos lygį maisto grandinėje užtikrinančių Sąjungos teisės aktų įgyvendinimo ir jų vykdymo užtikrinimo rėmimas ir gyvūnų gerovės didinimas; [8 pakeit.]
(9) moderni vidaus rinka, kuri yra pagrįsta sąžiningumo, skaidrumo ir tarpusavio pasitikėjimo principais, skatina konkurenciją, teikia naudą vartotojams, verslo subjektams ir darbuotojams. Geriau išnaudojant nuolat besivystančią paslaugų vidaus rinką Europos verslo subjektams būtų padedama kurti darbo vietas ir plėstis į kitas šalis, siūlyti platesnį paslaugų pasirinkimą palankesnėmis kainomis ir išlaikyti aukštus vartotojų ir darbuotojų standartus. Siekiant minėtų tikslų programa turėtų padėti geriau stebėti vidaus rinkos pokyčius, įskaitant naujų technologinių pokyčių poveikį, nustatyti ir šalinti likusias kliūtisnepagrįstas, diskriminacines ir kurti tokią reglamentavimo sistemą, kurineproporcingas kliūtis ir užtikrinti, kad reglamentavimo sistema būtų suderinama su naujais novatoriškais verslo modeliais, įskaitant bendradarbiaujamosios ekonomikos modelius ir socialinį verslumą, užtikrinant aukšto lygio socialinę apsaugą, be kita ko, verslininkų socialinę apsaugą; [9 pakeit.]
(10) su daugeliu pramonės gaminių susijusios reglamentavimo kliūtys vidaus rinkoje buvo pašalintos taikant prevencijos mechanizmus, priimant bendras taisykles ir standartus ir, jeigu šios Sąjungos taisyklės nebuvo priimtos, taikant tarpusavio pripažinimo principą. Tose srityse, kur nėra ES teisės aktų, abipusiotarpusavio pripažinimo principas reiškia, kad vienos valstybės narės rinkoje teisėtai parduodamoms prekėms galioja laisvo judėjimo teisė ir jos gali būti parduodamos kitoje valstybėje narėje, nebent atitinkama valstybė narė turėtų priežasčių prieštarauti prekių pardavimui, su sąlyga, kad toks apribojimas būtų nediskriminacinis, pagrįstas teisėtais viešojo intereso tikslais, nustatytais Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 36 straipsnyje arba pripažintais Teisingumo Teismo praktikoje, ir proporcingas siekiamam tikslui. Tačiau dėl nepakankamo abipusio pripažinimo principo taikymo, kaip antai dėl nepagrįstų ar diskriminacinių apribojimų, bendrovėms būna sudėtingiau patekti į kitų valstybių narių rinkas. Nors prekių rinkai būdinga didelė integracija, tai lemia prarastas galimybes visai ekonomikai. Reglamento (ES) Nr. xxx/2018 dėl tarpusavio pripažinimo peržiūra padės padidinti ekonominę naudą šioje srityje. Todėl programa turėtų būti siekiama prekių srityje gerinti abipusiotarpusavio pripažinimo taikymą, pasinaudojant visu savo potencialu, ir sumažinti neteisėtai ir reikalavimų neatitinkančių į rinką patenkančių prekių kiekį rengiant tikslines informuotumo didinimo kampanijas, teikiant mokymus, remiant gaminių kontaktinius centrus, kompetentingoms institucijoms geriau bendradarbiaujant tarpusavio pripažinimo tikslais ir stiprinant rinkos priežiūrą; [10 pakeit.]
(11) nauji reglamentavimo ir vykdymo užtikrinimo uždaviniai susiję su sparčiai kintančia skaitmeninės revoliucijos aplinka, t. y. kibernetiniu saugumu, duomenų apsauga ir privatumu, daiktų internetu arba dirbtiniu intelektu ir susijusiais etikos standartais. Tais atvejais, kai padaroma žala, griežtomis produktolabai reikia griežtų produktų saugos ir aiškios atsakomybės taisyklėmis užtikrinama politikos priemonėtaisyklių ir griežtai užtikrinti jų vykdymą, kad visipolitikos priemonė leistų visiems Sąjungos piliečiaipiliečiams, įskaitant vartotojus ir verslo subjektus, galėtų pasinaudoti šių taisyklių teikiama apsauga. Todėl programa turėtų būti padedama greitai pritaikyti Sąjungos atsakomybės už produktus tvarką ir užtikrinti geresnį jos įgyvendinimą, o tai skatintų inovacijas, užtikrinant naudotojų saugą ir saugumą; [11 pakeit.]
(12) pateikiantpateikti į rinką Sąjungos teisės neatitinkančius produktus, šią teisę atitinkantys produktai patenka į nepalankią padėtį, be to, vartotojams gali kilti pavojus. Nemažai verslininkų taisykliųneatitinkantys produktai kelia grėsmę Sąjungos piliečiams ir vartotojams, nepriklausomai nuo to, ar tokie produktai pateikiami rinkai įprastu būdu, ar elektroninėms priemonėmis, ir nepriklausomai nuo to, ar jie pagaminti Sąjungoje, ar patenka į ją iš trečiųjų valstybių. Reikalavimus atitinkančius produktus parduodantiems ekonominės veiklos vykdytojams tenka nevienodomis sąlygomis konkuruoti su subjektais, kurie nesilaiko taisyklių dėl nežinojimo arba sąmoningai, kad įgytų konkurencinį pranašumą. Rinkos priežiūros institucijoms dažnai skiriama nepakankamai lėšų ir jų veikla apima nacionalinę teritoriją, nors verslininkai prekiauja Sąjungoje arba net visame pasaulyje. Visų pirma e. prekybos atveju rinkos priežiūros institucijoms labai sudėtinga atsekti reikalavimų neatitinkančius iš trečiųjų valstybių importuotus produktus ir savo jurisdikcijoje nustatyti atsakingą subjektą ar atlikti rizikos vertinimų arba saugos bandymų, nes jos fiziškai negali pasiekti produktų. Todėl programa turėtų būti siekiama pagerinti produktų atitiktį ir šiuo tikslu verslininkams siūlant tinkamas iniciatyvas,gerinant rinkos priežiūrą, nustatant aiškias, skaidrias irišsamias taisykles ekonominės veiklos vykdytojams, gerinant informuotumą apie taikomas Sąjungos produktų saugos taisykles, dažniau atliekant atitikties patikras, be kita ko, sistemingai tikrinant produktų mėginius, atitinkančius reikšmingą kiekvieno rinkai pateikiamo produkto tipo procentinę dalį, rinkos priežiūros institucijoms vykdant kontrolinius pirkimus ir skatinant glaudesnį tarpvalstybinį vykdomųjų institucijų bendradarbiavimą. Programa taip pat turėtų būti padedama įtvirtintikonsoliduoti esamą rinkos priežiūros veiklos rūšių sistemą, skatinti skirtingų valstybių narių rinkos priežiūros institucijų bendrą veiklą ir remti rinkos priežiūros veiklos konvergenciją ir glaudesnę integraciją, visų pirma užtikrinant, kad Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2018/858(7) nustatyti nauji reikalavimai būtų griežtai vykdomi siekiant išvengti reikalavimų neatitinkančių produktų pardavimo Europos piliečiams.Taigi programa turėtų būti sustiprinti rinkos priežiūros institucijų pajėgumai visoje Sąjungoje ir prisidedama prie didesnio valstybių narių tarpusavio homogeniškumo, valstybėms narėms iš vidaus rinkos gaunant vienodą naudą ekonominės gerovės ir tvaraus augimo aspektu, kartu kiekvienam atvejui pritaikytu būdu sprendžiant jų konkrečių poreikių klausimus; [12 pakeit.]
(13) produktų sauga yra svarbi visiems. Atitikties vertinimo institucijos tikrina, ar produktas atitinka saugos reikalavimus dar prieš jį pateikiant rinkai. Todėl ypatingai svarbu, kad atitikties vertinimo institucijos būtų patikimos ir kompetentingos. Sąjunga sukūrė atitikties vertinimo institucijų akreditavimo sistemą, kurią taikant tikrinama šių institucijų kompetencija, nešališkumas ir nepriklausomumas. Tačiau Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 765/2008(8) nacionaliniu lygmeniu buvo įgyvendinamas daugeliu įvairių būdų. Ši įvairovė susijusi su rinkos priežiūros institucijų pasidalijimu kompetencija, vidaus koordinavimo mechanizmais nacionaliniu lygmeniu, rinkos priežiūrai skirtų ir naudojamų finansinių išteklių mastu, rinkos priežiūros strategijomis ir metodais, taip pat galiomis produktų neatitikties reikalavimams atveju ir sankcijų už pažeidimus lygiu, todėl ji lemia nevienodą derinamųjų Sąjungos teisės aktų vykdymo užtikrinimą. Dėl šio nevienodo įgyvendinimo rinkos priežiūra vienose valstybėse narėse tapo griežtesnė nei kitose, todėl atgrasomasis priemonių poveikis gali būti mažesnis ir dėl to įmonių veiklos sąlygos gali tapti nevienodos kai kuriose valstybėse narėse ir galiausiai visoje Sąjungoje gali imti skirtis produktų saugos lygis. Pagrindinis uždavinys – išlaikyti visos akreditavimo sistemos atitiktį naujausiems technikos laimėjimams ir užtikrinti, kad ji būtų vienodai griežtai taikoma visoje Sąjungoje. Todėl programa turėtų būti remiamos priemonės, užtikrinančios, kad atitikties vertinimo institucijos toliau atitiktų reglamentavimo reikalavimus ir stiprintų, visų pirma naudojantis trečiųjų šalių vertinimu, siekiant sustiprinti nešališkasirnepriklausomas procedūras, ir stiprinančios Europos akreditavimo sistemą, visų pirma naujų rūšių politiką remiant Reglamento (EB) Nr. 765/20087 14 straipsnyje nurodytą Europos akreditavimo organizaciją (EA); [13 pakeit.]
(14) elektroninės prekybos plėtra gali kelti tam tikrų problemų, susijusių su galutinių naudotojų sveikatos ir saugos apsauga nuo reikalavimų neatitinkančių gaminių. Vartotojų rinkoms plėtojant internetinės prekybos ir kelionių paslaugas sienų nebelieka, todėl svarbu užtikrinti, kad importuodami prekes ir paslaugas iš trečiosiose valstybėse įsisteigusių ekonominės veiklos vykdytojų Sąjungos vartotojai galėtų naudotis atitinkamalygiaverte apsauga. Todėl programoje turėtų būti numatyta galimybė prireikus remti bendradarbiavimą su atitinkamomis institucijomis, įsisteigusiomis pagrindinėse trečiosiose valstybėse, kurios yra pagrindinės Sąjungos prekybos partnerės, kad būtų keičiamasi informacija apie reikalavimų neatitinkančius produktus, naujausią mokslo raidą ir naujas technologijas, naują riziką ir kitus su kontrolės veikla susijusius aspektus; [14 pakeit.]
(15) siekdamos užtikrinti išleistų viešųjų pinigų ir vertės santykį bei prisidėti kuriant novatorišką, tvarią, įtraukiąją ir konkurencingą vidaus rinką valdžios institucijos naudoja viešuosius pirkimus, be kita ko, kai tai atitinka taikytinus Sąjungos teisės aktus, taikydamos kitus kriterijus, nei vien tik mažiausios kainos ar ekonominio efektyvumo, ir atsižvelgdamos, be kita ko, į kokybinius, aplinkos, sąžiningos prekybos ir socialinius aspektus bei sudarydamos palankesnes sąlygas didelės apimties infrastruktūros darbų viešuosius pirkimus suskirstyti dalimis. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvose 2014/23/ES(9), 2014/24/ES(10) ir 2014/25/ES(11) numatyta valdžios institucijoms, verslo subjektams ir piliečiams, įskaitant vartotojus, naudą teikianti viešųjų pirkimų rinkų, kurios sudaro 14 proc. Sąjungos bendrojo vidaus produkto, integravimo ir veiksmingo veikimo teisinė sistema. Teisingai įgyvendinamos viešųjų pirkimų taisyklės yra itin svarbi bendrosios rinkos stiprinimo, Sąjungos įmonių augimo skatinimo ir darbo vietų Sąjungoje kūrimo priemonė. Todėl programa turėtų būti remiamos priemonės, kuriomis užtikrinamas platesnis strateginių viešųjų pirkimų naudojimas, viešųjų pirkėjų profesionalumas, gerinamoskad būtų palengvintos ir pagerintos MVĮ ir labai mažų įmonių galimybės patekti į viešųjų pirkimų rinkas, visų pirma teikiant konsultavimo paslaugas ir mokymus, didinamas skaidrumas, skatinamas integralumas ir geresni duomenys, viešųjų pirkimų skaitmeninimo skatinimas ir prioriteto teikimas bendriems viešiesiems pirkimams šiuo tikslu stiprinant partnerystės požiūrį tarp valstybių narių, gerinant duomenų rinkimą ir duomenų analizę, įskaitant pritaikytų IT priemonių rengimą, paramą keitimuisi patirtimi ir gerąja praktika, remiantis Europos ir tarptautiniais standartais, teikiant gaires, stiprinant nacionalinių valdžios institucijų bendradarbiavimą ir bandomųjų projektų įgyvendinimą; [15 pakeit.]
(16) siekiant programos tikslų ir norint palengvinti piliečių ir verslo subjektų gyvenimą turi būti pradedamos teikti vartotojams pritaikytos aukštos kokybės viešosios paslaugos, kurios būtų vis labiau orientuotos į skaitmenines technologijas ir visiškai prieinamos, ir toliau stiprinamos e. administracijos ir e. valdžios priemonės, užtikrinant tinkamą duomenų saugumą ir privatumą. Kitaip tariant, viešosios administracijos turi pertvarkyti savo veiklą, panaikinti į inovatyvesnę, tam, kad panaikintų įvairių jų administracinių padalinių atskirumą ir iš naujo kurtiir kurtų šias viešąsias paslaugas drauge su piliečiais ir verslo subjektais. Be to, norint nuolat ir iš esmės plėtoti su vidaus rinka susijusią tarpvalstybinę veiklą reikia teikti ne tik, kad būtų galima gauti naujausią, tikslią ir lengvai suprantamą informaciją apie verslo subjektų ir piliečių teises, bet taip pat administracinius formalumus aiškinančią informaciją, ir šiuos formalumus supaprastinti. Be to, reikia teikti teisines konsultacijas ir padėti spręsti kylančius tarpvalstybinio lygio klausimus. Taip pat būtina paprastu ir veiksmingu būdu susieti nacionalines administracijas, padėti valdžios institucijoms siekti tų tikslų ir vertinti, kaip vidaus rinka veikia vietoje. Esamos vidaus rinkos valdymo priemonės jau labai padeda siekti tų tikslų. Dėl šios priežasties ir siekiant neatsilikti nuo technologinių ir rinkos pokyčių ir spręsti naujus reglamentavimo ir vykdymo užtikrinimo uždavinius programa turėtų padėti didinti vidaus rinkos valdymo priemonių kokybę, matomumą, skaidrumą ir patikimumą. Todėl programa turėtų būti remiamos, be kita ko, šios esamos vidaus rinkos valdymo priemonės: portalas „Jūsų Europa“, kuris iš numatomų bendrųjų skaitmeninių vartų, portalo „Jūsų Europa“, Vidaus rinkos problemų sprendimo tinklo (SOLVIT), Vidaus rinkos rezultatų suvestinės ir Vidaus rinkos informacijos sistemos, turėtų būti pagrindinė sudedamoji dalis siekiant gerinti kasdienį piliečių gyvenimą ir didinti verslo subjektų galimybes vykdyti tarpvalstybinę prekybą; [16 pakeit.]
(17) programa turėtų būti remiamas bendrovių teisę ir įmonių valdymą bei sutarčių teisę apimančios Sąjungos reglamentavimo sistemos kūrimas siekiant didinti verslo, visų pirma MVĮ, efektyvumą ir konkurencingumą, tačiau kartu užtikrinant bendrovių veiklos poveikį patiriančių suinteresuotųjų šalių apsaugą ir imantis veiksmų atsižvelgiant į iškilusius politinius uždavinius. Programa taip pat turėtų būti užtikrinamas reikiamas atitinkamos acquis vertinimas, jos įgyvendinimas ir vykdymo užtikrinimas, suinteresuotųjų šalių informavimas ir pagalba joms bei atitinkamos srities informacijos mainų skatinimas. Programa turėtų toliau būti remiamos Komisijos iniciatyvos, kuriomis siekiama sukurti aiškią ir pritaikytą duomenų ekonomikos ir inovacijų teisinę sistemą. Šios iniciatyvos būtinos siekiant didinti su sutarčių teise ir deliktine teise susijusį teisinį tikrumą, visų pirma dėl atsakomybės ir etikos atsižvelgiant į atsirandančias technologijas, pvz., daiktų internetą, dirbtinį intelektą, robotus, 3 D spausdinimą. Programa turėtų būti siekiama skatinti duomenimis pagrįstą ekonomiką, nes ji nulems, kokią padėtį pasaulinėje konkurencijoje užims Sąjungos ekonomika, kartu užtikrinant aukštą privatumo apsaugos lygį; [17 pakeit.]
(18) programa taip pat turėtų būti skatinamas tinkamas ir visiškas Sąjungos kovos su valstybių narių pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu teisinės sistemos įgyvendinimas ir taikymas bei būsimos politikos kūrimas siekiant spręsti naujus šios srities uždavinius. Programa taip pat turėtų būti remiama atitinkama Europai svarbių tarptautinių organizacijų, pvz., Europos Tarybos kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimo priemonių vertinimo ekspertų komiteto, veikla;
(19) finansinių paslaugų, finansinio stabilumo ir kapitalo rinkų sąjungos, įskaitant tvarius finansus, vidaus rinkos įgyvendinimas ir vystymas visų pirma priklauso nuo įrodymais grindžiamos politikos priemonių, kurių imasi Sąjunga. Kad šis tikslas būtų pasiektas, Komisija turėtų aktyviai ir nuolat stebėti finansų rinkas ir finansinį stabilumą, vertinti, kaip valstybės narės įgyvendina Sąjungos teisės aktus, nustatyti, ar galiojantys teisės aktai atitinka numatytą tikslą ir identifikuoti galimas veiklos sritis, kuriose atsiranda naujos rizikos rūšys ir pasitelkus politikos ciklą nuolat skatinti dalyvauti suinteresuotąsias šalis. Tokia veikla neįmanoma be analizės, tyrimų, mokomosios medžiagos, apklausų, atitikties nustatymų, vertinimų ir statistikos duomenų ir joms būtinos IT sistemos bei komunikacijos priemonės;
(20) atsižvelgiant į tai, kad vidaus rinka, kaip nustatytaSESV sutarties 3 straipsnyje, apimaapima taisyklių sistemą, užtikrinančią, kad konkurencija vidaus rinkoje nebūtų iškraipoma, programa turėtų būti remiamapadedama remti Sąjungos konkurencijos politika, tinklų kūrimas ir bendradarbiavimaspolitiką gerinantirstiprinant bendradarbiavimą su Europos konkurencijos tinklu ir su nacionalinėmis valdžios institucijomis bei teismais ir platesnė, be kita ko, stiprinant tarptautinį bendradarbiavimą,irplatesnę suinteresuotųjų šalių grupės aprėptisaprėptį informuojant apie su Sąjungos konkurencijos politika susijusias teises, naudą ir įsipareigojimus. Programa visų pirma turėtų padėti Komisijai pagerinti rinkos pokyčių analizę ir vertinimą, be kita ko, plačiai naudojant sektorių tyrimus ir sistemingai dalijantis rezultatais ir geriausia praktika Europos konkurencijos tinkle.Tai turėtų padėti užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir vienodas sąlygas, taip pat ir tarptautiniu lygmeniu, ir suteikti galių įmonėms, visų pirma MVĮ, ir vartotojams, kad būtų galima pasinaudoti bendrosios rinkos teikiama nauda; [18 pakeit.]
(21) įgyvendinant programą visų pirma turi būti imamasi ryžtingai tvarkytis su esminiais neigiamais padariniais konkurencijai ir vidaus rinkos veikimui, kuriuos sukelia nuolatiniai ekonomikos ir verslo aplinkos pokyčiai, visų pirma be paliovos didėjantis duomenų naudojimas atsižvelgiant į vis didesnį išteklių skyrimą dirbtiniam intelektui, dideliems duomenų rinkiniams, algoritmams ir kitoms IT priemonėms bei bendrovių kompetenciją ir jų konsultantus. Taip pat svarbu, kad programa būtų remiami tinklai ir platesnis ir glaudesnis bendradarbiavimas su valstybių narių valdžios institucijomis ir teismais, atsižvelgiant į tai, kad neiškraipyta konkurencija ir vidaus rinkos veikimas iš esmės priklauso nuo minėtų subjektų veiklos. Atsižvelgiant į ypatingą konkurencijos politikos svarbą apsaugant vidaus rinką nuo žalos, kurią padaro už Sąjungos sienų vykdoma antikonkurencinė veikla, programa taip pat turėtų būti remiamas bendradarbiavimas, jeigu būtina, su trečiosios valstybės valdžios institucijomis. Galiausiai, būtina plėtoti informavimo veiklą, kad daugiau piliečių ir verslo subjektų galėtų pasinaudoti visomis sąžiningos konkurencijos vidaus rinkoje teikiamomis galimybėmis. Visų pirma būtina parodyti realią Sąjungos konkurencijos politikos naudą Europos piliečiams, įtraukiant pilietinės visuomenės grupes ir tiesiogiai paveiktus suinteresuotuosius subjektus. Atsižvelgiant į tai, kad kai kurios į programą įtrauktos iniciatyvos yra naujos ir kad konkurencijos programai didelę įtaką visų pirma daro dinamiški ir spartūs konkurencijos sąlygų pokyčiai vidaus rinkoje, pirmiausia susiję su skaitmeninių technologijų raida, dirbtiniu intelektu, algoritmais, dideliais duomenų kiekiaisrinkiniais, kibernetiniu saugumu ir skaitmeninės ekspertizės technologija, kurių eigą ir mastą sunku įvertinti, numatoma, kad įgyvendinant šią programos dalį bus privaloma imtis lanksčių priemonių siekiant patenkinti kintančius poreikius; [19 pakeit.]
(22) svarbiausias tikslas– stiprinti Europos įmonių konkurencingumą ir tvarumą, tačiau tuo pat metu veiksmingai užtikrinant vienodas sąlygas ir atvirą bei konkurencingą vidaus rinką. MVĮ– pagrindinis Europos ekonomikos variklis, sudarantis 99 proc. visų Europos verslo subjektų, sukuriantis du trečdalius darbo vietų ir aktyviai padedantis regionų ir vietos lygiu kurti naujas kokybiškas darbo vietas visuose sektoriuose, taigi ir socialinę sanglaudą. MVĮ tenka itin svarbus vaidmuo pereinant prie naujos energetikos sistemos ir padedant siekti Sąjungos klimato tikslų pagal Paryžiaus susitarimą. Todėl pagal programą turėtų būti stiprinami jų gebėjimai kurti aplinkai nekenkiančius aukštos kokybės produktus ir paslaugas ir remiamos jų pastangos didinti išteklių naudojimo efektyvumą, laikantis principo „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“. Tokiu būdu programa taip pat prisidedama prie Sąjungos MVĮ konkurencingumo didinimo pasaulinėje rinkoje; [20 pakeit.]
(23) visoms MVĮ tenka spręsti bendrus uždavinius, su kuriais nesusiduria didesnės įmonės: ieškoti finansavimo lėšų, rasti kvalifikuotų darbuotojų, mažinti administracinę naštą, skatinti kūrybingumą ir inovacijas, patekti į rinkas ir plėsti tarptautinimo veiklą. Taikant programą minėti rinkos nepakankamumai turėtų būti sprendžiami proporcingai, tačiau be reikalo netrikdant konkurencijos vidaus rinkoje. Pagal programą turėtų būti sudaromos sąlygos gamybos procesuose įdiegti technologines ir organizacines naujoves, skiriant dėmesį konkrečių formų MVĮ, pvz., labai mažoms įmonėms, su amatais susijusioms įmonėms, savarankiškai dirbantiems asmenims, laisvųjų profesijų atstovams ir socialinės ekonomikos įmonėms. Dėmesys taip pat turėtų būti skiriamas potencialiems, naujiems ir jauniesiems verslininkams ir moterims verslininkėms, taip pat kitoms konkrečioms tikslinėms grupėms, pvz., vyresnio amžiaus žmonėms, migrantams ir verslininkams, priklausantiems socialiai remtinoms ar pažeidžiamoms grupėms, pvz., neįgaliesiems; [21 pakeit.]
(23a) programa turėtų būti remiama ir skatinama inovacijų kultūra, plėtojant ekosistemą, kuri gali paskatinti steigti įmones ir jas plėsti, visų pirma labai mažas ir novatoriškas MVĮ, gebančias įveikti uždavinius, kylančius vis konkurencingesnėmis ir sparčiai besikeičiančiomis sąlygomis. Dėl svarbių pokyčių, susijusių su inovacijų diegimo procesu, reikia sukurti atvirą inovacijų modelį, kuriuo būtų plečiami bendri moksliniai tyrimai ir dalijamasi žiniomis ir intelektine nuosavybe tarp įvairių organizacijų. Todėl programa turėtų būti siekiama remti inovacijų procesą, kuris apima naujus įmonių bendradarbiavimo modelius, orientuotus į tinklų kūrimą ir dalijimąsi žiniomis bei ištekliais organizacinėse bendruomenėse; [22 pakeit.]
(23b) programoje taip pat turėtų būti proporcingai sprendžiamos tokios rinkos nepakankamumo problemos, ypatingą dėmesį skiriant veiksmams, kurie tiesiogiai būtų naudingi MVĮ ir įmonių tinklams, tačiau nederamai nesutrikdytų konkurencijos vidaus rinkoje; [23 pakeit.]
(24) dauguma Sąjungos konkurencingumo problemų yra susijusios su MVĮ sunkumais gauti finansavimo lėšų, nes joms trūksta informacijos, sunku įrodyti kreditingumą, jos neturi pakankamo užstato arba tiesiog nežino apie esamus mechanizmus, kuriais remiama jų veikla Sąjungos, nacionaliniu ar vietos lygmenimis. Kiti finansavimo uždaviniai susiję su mažesniu labai mažų įmonių dydžiu ir MVĮ poreikiu išlikti konkurencingoms, tai jos daro vykdydamos, pvz., skaitmeninimo, tarptautinimo ir inovacijų veiklą bei keldamos darbuotojų kvalifikaciją. Nepakankamos galimybės gauti finansavimą trukdo steigti įmones, lėtina plėtrą ir mažina išliekančių įmonių skaičių bei slopina naujų verslininkų ryžtą perimti perspektyvias bendroves, jeigu jos perduodamos; [24 pakeit.]
(25) siekiant pašalinti šiuos rinkos nepakankamumus ir užtikrinti, kad MVĮ toliau išliktų Sąjungos ekonomikos konkurencingumo pagrindu ir tvarios ekonomikos veiksniu, mažoms ir vidutinėms įmonėms reikalinga papildoma parama ir šiam tikslui turi būti sukurtos nuosavo kapitalo priemonės ir skolos priemonės naudojantis pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą [...](12) įsteigto „InvestEU“ fondo MVĮ linija. Pagal buvusią programą COSME, įsteigtą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1287/2013(13), sukurta paskolų garantijų priemonė užtikrina įrodytą pridėtinę vertę ir tikimasi, kad ji bus naudinga ne mažiau kaip 500 000 MVĮ; ją pakeisianti priemonė bus nustatyta pagal „InvestEU“ fondo MVĮ liniją. Daugiau dėmesio turėtų būti skiriama geresnei komunikacijai ir viešosioms kampanijoms, siekiant padidinti potencialių paramos gavėjų informuotumą apie MVĮ skirtų programų prieinamumą. Siekiant didinti informuotumą apie Sąjungos veiksmus, kuriais remiamos MVĮ, vykdant veiksmus, kurie yra visiškai arba iš dalies finansuojami pagal šią programą (įskaitant tarpininkus), turėtų būti naudojama Europos emblema (vėliava) ir sakinys, kuriuo pripažįstama pagal šią programą gauta parama; [25 pakeit.]
(26) šioje programoje iškeltų politikos tikslų bus siekiama naudojant pagal „InvestEU“ fondo MVĮ liniją teikiamas finansines priemones ir biudžeto garantiją. „InvestEU“ fondo MVĮ linija turėtų būti pagrindinis atskaitos taškas, kuriuo remiantis teikiama informacija apie programą kiekvienoje valstybėje narėje, siekiant padidinti MVĮ galimybes gauti lėšų ir informuotumą apie šias lėšas. Finansinė parama turėtų būti naudojama proporcingai šalinant rinkos nepakankamumus arba neoptimalios investavimo aplinkos problemas ir veikla neturėtų būti dubliuojama arba ja neturėtų būti išstumiamas privatus finansavimas arba sutrikdoma konkurencija vidaus rinkoje, ir ji turėtų aiškiai papildyti kitas Europos programas ir stiprinti sąveiką su jomis. Vykdant veiklą neabejotinai turėtų būti užtikrinama ES pridėtinė vertė; [26 pakeit.]
(26a) „InvestEU“ fondo lėšomis per ES arba valstybių narių skyrius remiami veiksmai neturėtų dubliuotis su privačiu finansavimu ar jo pakeisti, taip pat neturėtų iškraipyti konkurencijos vidaus rinkoje, bet, kiek tai susiję su jau veikiančiomis vietos valstybinėmis ir privačiomis garantijų sistemomis, turėtų paskatinti jų integravimą į tokias sistemas pirmiausia siekiant padidinti ir išplėsti realią galutinių paramos gavėjų, kurie yra MVĮ, kaip apibrėžta Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB(14), gaunamą naudą, kad būtų užtikrintas tikras priemonių papildomumas; [27 pakeit.]
(26b) be galimybės gauti finansavimą, taip pat svarbu turėti galimybę naudotis įgūdžiais, įskaitant valdymo įgūdžius ir žinias, nes tai yra esminiai veiksniai, dėl kurių MVĮ gali naudotis esamais fondais, diegti inovacijas, konkuruoti ir plėstis. Todėl įgyvendinant finansines priemones, kaip numatyta pagal „InvestEU“ fondą, turėtų būti taikoma tinkamos mentorystės politika, ugdomojo vadovavimo schemos ir teikiamos žiniomis pagrįstos verslo paslaugos; [28 pakeit.]
(27) programa veiksmingai turėtų būti užtikrinama parama MVĮ per visą jų gyvavimo ciklą, teikiant paramą nuo projekto rengimo iki komercializacijos ir patekimo į rinką bei skatinant verslo įmonių tinklų kūrimą. Programa turėtų būti grindžiama unikaliomis žiniomis ir su MVĮ ir pramonėsekonomikos bei verslo sektoriais susijusia įgyta kompetencija ir ilgalaike patirtimi dirbant su Europos, nacionalinėmis arba regiono suinteresuotomis šalimis. Ši parama turėtų būti pagrįsta sėkminga Europos įmonių tinklo patirtimi naudojant vieno langelio sistemą siekiant didinti MVĮ konkurencingumą ir plėsti jų verslą vidaus rinkoje ir už jos ribų. Pasitelkus šį tinklą ketinama toliau teikti paslaugas kitų Sąjungos programų vardu, visų pirma „Horizontas 2020“ programos vardu, ir šiam tikslui naudoti tų programų finansinius išteklius. Ji taip pat turėtų remti aktyvesnį MVĮ atstovaujančios organizacijos dalyvavimą rengiant bendrosios rinkos politikos iniciatyvą, pvz., viešųjų pirkimų, standartizavimo procesų ir intelektinės nuosavybės sistemų srityse. Tinklas taip pat turėtų padidinti veiksmų skaičių, teikdamas MVĮ tikslingesnes konsultacijas, rengdamas projektus ir padėdamas kurti tinklus bei vykdyti technologines ir organizacines permainas. Tinklas taip pat turėtų stiprinti bendradarbiavimą ir ryšius su kitais konsultacijų centrais, įsteigtais pagal Skaitmeninę programą ir „InvestEU“, dėl galimybės gauti finansavimą. MVĮ skirtais veiksmais tinkle taip pat turėtų būti siekiama teikti aukštos kokybės paslaugas visoje Europoje, visų pirma atkreipiant dėmesį į tas veiklos sritis ir geografines Sąjungos dalis, kuriose tinklai ir tarpininkaujantys suinteresuotieji subjektai nesuteikia tikėtinų rezultatų. Taip pat toliau turėtų būti taikoma sėkminga naujų verslininkų kuravimomentorystės sistema –„Erasmus“ jauniems verslininkams, padedanti naujiems verslininkams ar jais tapti siekiantiems asmenims pasisemti verslo ir vadovavimo patirties iš patyrusių kitų šalių verslininkų ir suteikianti galimybę ugdyti verslumo gebėjimus. Programa turėtų būti parengta taip, kad ją būtų įmanoma plėsti plečiama toliau ir didėtųdidinama jos geografinė aprėptis, kad verslininkams būtų atveriama daugiau galimybių, prireikus pasitelkiant kitas Sąjungos iniciatyvas.Siekiant padidinti pridėtinę vertę remiant verslininkystės iniciatyvas, ypatingą dėmesį reikėtų skirti labai mažoms įmonėms ir tiems, kas mažiausiai pasinaudojo esama programa, taip pat tose srityse, kuriose verslininkystės kultūra yra labai bazinio lygmens ir kur yra daugiau kliūčių. Reikėtų dėti visas pastangas, kad būtų pasiektas pakankamai geografiškai subalansuotas lėšų paskirstymas; [29 pakeit.]
(27a) reikėtų dėti daugiau pastangų siekiant sumažinti administracinę naštą ir padidinti programų prieinamumą, kad būtų galima sumažinti MVĮ ir labai mažų įmonių išlaidas, atsirandančias dėl sudėtingo paraiškų teikimo proceso ir dalyvavimo reikalavimų. Valstybės narės taip pat turėtų apsvarstyti galimybę sukurti bendrą informacinį punktą įmonėms, suinteresuotoms naudoti Sąjungos lėšas, veikiantį vieno langelio principu. Vertinimo procedūra turėtų būti kuo paprastesnė ir greitesnė, kad būtų galima laiku pasinaudoti programos teikiama nauda; [30 pakeit.]
(28) grupės – tai strateginė MVĮ konkurencingumo paramos ir MVĮ plėtros priemonė, nes šios grupės kuria palankią verslo aplinką, didina tvarią pramonės bei paslaugų plėtrą bei stiprina regionų ekonominę plėtrą kuriant kokybiškas darbo vietas. Bendrosios grupės iniciatyvos turėtų pasiekti kritinę masę, nes tai paspartintų MVĮ plėtrą. Susiedamos specializuotas ekosistemas, grupės atveria MVĮ naujų verslo galimybių ir veiksmingiau integruoja jas į Europos ir pasaulines strategines vertės grandines. Reikėtų remti tarpvalstybinės partnerystės strategijų rengimą ir bendros veiklos vykdymą; šią veiklą rems Europos klasterių bendradarbiavimo platforma. Tvarioji partnerystė turėtų būti skatinama užtikrinant nuolatinį finansavimą, jeigu veiklos rezultatai ir dalyvavimas atitiks gairėse nustatytuosius. Pasitelkus grupių organizacijas Tiesioginė parama MVĮ turėtų būti teikiama per klasterių organizacijas: pažangiųjų technologijų, naujų verslo modelių, mažo anglies dioksido kiekio technologijomis ir efektyviu išteklių naudojimu pagrįstiemsnaudojimui, naujiemsverslomodeliams, sprendimams kūrybingumui ir projektams, kvalifikacijos kėlimui, talentų pritraukimui, verslumo skatinimui ir tarptautinimui. Kiti specializuotos MVĮ paramos dalyviai turėtų būti susiję, kad pramonės pertvarkymas ir išmaniųjų specializuotųjų strategijų įgyvendinimas būtų lengvesnis. Taigi, programa turėtų būti prisidedama siekiant augimo ir plėtojant ryšiuspadedama siekti tvarios ekonominės plėtrosirkurti sąsajas su Sąjungos (skaitmeniniais) inovacijų centrais ir teikiant investicijasinvesticijomis pagal sanglaudos politiką ir programą „Europos horizontas“. Taip pat galima sąveika ir su „Erasmus“ programa; [31 pakeit.]
(28a) įgyvendinant šią programą galėtų būti padedama labai mažoms įmonėms ir MVĮ užmegzti daugiau ryšių su universitetais, mokslinių tyrimų centrais ir kitomis su žinių kūrimu ir sklaida susijusiomis institucijomis ir (arba) šiuos ryšius sustiprinti. Ši sąsaja galėtų padėti pagerinti įmonių gebėjimus spręsti strateginius uždavinius, kurių kyla naujoje tarptautinėje aplinkoje; [32 pakeit.]
(28b) MVĮ dėl savo mažesnio dydžio susiduria su specifinėmis augimo kliūtimis ir nemažais sunkumais didindamos ir plėsdamos savo verslo veiklą. Sąjunga teikia paramą veiklos plėtimui, daugiausia dėmesio skirdama inovacijoms, susijusioms su moksliniais tyrimais, visų pirma pasitelkiant MVĮ priemonę ir neseniai pagal programą „Horizontas 2020“ pradėtą Europos inovacijų tarybos bandomąjį projektą. Remiantis MVĮ priemonės darbo metodais ir patirtimi, pagal Bendrosios rinkos programą taip pat turėtų būti teikiama parama MVĮ veiklos plėtimui, papildanti naująją Europos inovacijų tarybos iniciatyvą pagal programą „Europos horizontas“, ypatingą dėmesį skiriančią proveržio inovacijoms. Vykdant MVĮ veiklos plėtimo veiksmus pagal šią programą daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama, pvz., siekiui padėti MVĮ plėsti veiklą pasitelkiant komercializaciją, tarptautinimą ir į rinką orientuotas galimybes; [33 pakeit.]
(29) kūrybiškumas ir inovacijos, technologinis bei organizacinis pertvarkymas, didesnis gamybos procesų tvarumas, visų pirmadidesnis išteklių naudojimo ir energijos vartojimo efektyvumas – labai svarbūs veiksniai, užtikrinantys Sąjungos pramonės vertės grandinės konkurencingumą. Jie iš esmės skatina verslo ir pramonės sektorių modernizavimą ir prisideda prie pažangaus, įtraukaus ir tvaraus augimo. Tačiau MVĮ jais naudojasi pernelyg lėtai. Todėl programa turėtų būti remiami tiksliniai veiksmai, tinklai ir partnerystės diegiant kūryba grindžiamas inovacijas į pramonės vertės grandinę; [34 pakeit.]
(29a) pripažįsta, kad MVĮ skirta priemonė „Horizontas 2020“ iki šiol buvo labai sėkmingai taikoma verslininkams, teikiant tiek I-ojo, tiek II-ojo etapo dotacijas ir padedant jiems plėtoti naują verslo idėją ir išbandyti bei sukurti prototipą. Nors atrankos procesas jau dabar yra labai griežtas, daugelio labai gerų projektų nepavyksta finansuoti dėl ribotų finansinių išteklių. Įgyvendinimas pasitelkiant Mažųjų ir vidutinių įmonių reikalų vykdomąją įstaigą (EASME) buvo labai veiksmingas. Nors toje programoje daugiausia dėmesio skiriama aukštųjų technologijų projektams, šios programos metodika turėtų būti taikoma visoms besiplečiančioms MVĮ; [35 pakeit.]
(29b) MVĮ skirti veiksmai taip pat turėtų būti orientuoti į sektorius, kurie pasižymi dideliu augimu ir socialiniu potencialu, taip pat didele MVĮ dalimi. Turizmas yra ypatingas Sąjungos ekonomikos sektorius, reikšmingai prisidedantis prie Sąjungos BVP ir daugiausia vykdomas MVĮ. Sąjunga turėtų tęsti ir stiprinti šio sektoriaus specifiką remiančius veiksmus; [36 pakeit.]
(30) Europos standartai – svarbūs vidaus rinkos veiksniai. Juos būtina taikyti norint užtikrinti įmonių, visų pirma MVĮ, konkurencingumą. Europos standartai taip pat yra esminė priemonė, kuria remiami Sąjungos teisės aktai ir kelių svarbiausių sričių politika, pvz., energetikos pertvarkos, klimato pokyčiųkaitos ir aplinkos apsaugos, informacijos ir ryšių technologijos, tvaraus išteklių naudojimo ir antrinio perdirbimo, produktų saugos, vartotojų apsaugos, darbuotojų saugos, darbo sąlygų ir senstančios gyventojų populiacijos, taigi, šie standartai yra naudingi apskritai visai visuomenei.Vis dėlto, patirtis parodė, kad būtina patobulinti standartų rengimo spartą ir savalaikiškumą ir dėti daugiau pastangų, kad būtų įtraukti visi suinteresuotieji subjektai, įskaitant tuos, kurie atstovauja vartotojams; [37 pakeit.]
(31) standartizavimo veikla Europoje reglamentuojama Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1025/2012(15), ji vykdoma taikant ilgalaikę viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę, be kurios nebūtų įmanoma pasiekti tame reglamente iškeltų tikslų, ir Sąjungos bendrosios bei sektorių standartizavimo politikos tikslų;
(32) tinkamai veikianti bendra finansinės atskaitomybės sistema yra labai svarbi vidaus rinkai, veiksmingam kapitalofinansų rinkų veikimui ir integruotos finansinių paslaugų rinkos įgyvendinimui naudojant bankų sąjungą ir kapitalo rinkų sąjungą; [38 pakeit.]
(33) pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002(16) Tarptautinių apskaitos standartų valdybos priimti tarptautiniai finansinės atskaitomybės standartai (TFAS) ir susiję TFAS aiškinimo komiteto išaiškinimai turėtų būti įtraukti į Sąjungos teisę, kad juos galėtų taikyti bendrovės, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamoje Sąjungos rinkoje, tik tuo atveju, jei IFRS atitinka tame reglamente nustatytus kriterijus, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/34/ES(17) 4 straipsnio 3 dalyje nustatytą reikalavimą, kad ataskaitos apibūdintų tikrą ir teisingą vaizdą ir kad jos prisidėtų prie Europos visuomenės gerovės. Tokius tarptautinius apskaitos standartus reikia parengti skaidraus ir demokratinę atskaitomybę užtikrinančio proceso metu. IFRS daro didelę įtaką vidaus rinkos veikimui, todėl Sąjunga yra tiesiogiai suinteresuota užtikrinti, kad naudojant IFRS rengimo ir tvirtinimo procesą būtų rengiami vidaus rinkos teisės sistemos reikalavimus atitinkantys standartai. Todėl svarbu nustatyti tinkamą IFRS fondo finansavimo tvarką;
(34) atsižvelgiant į Europos finansinės atskaitomybės patariamosios grupės (EFRAG) vaidmenį vertinant, ar IFRS atitinka Sąjungos bendrovių teisės ir politikos reikalavimus, kaip nustatyta Reglamente (EB) Nr. 1606/2002, Sąjungai būtina užtikrinti stabilų EFRAG finansavimą, taigi ir prisidėti skiriant lėšų. EFRAG techninė veikla turėtų būti daugiausia techninių rekomendacijų Komisijai dėl IFRS tvirtinimo rengimas, taip pat tinkamas dalyvavimas tokių IFRS rengimo procese ir turėtų užtikrinti, kad tarptautinių standartų nustatymo procese būtų tinkamai atsižvelgiama į Sąjungos interesus. Šie interesai turėtų apimti atsargumo principą, Direktyvoje 2013/34/ES nustatyto reikalavimo dėl tikro ir teisingo vaizdo pateikimo ir Reglamente (EB) Nr. 1606/2002 apibrėžtą Europos visuomenės gerovę atsižvelgiant į IFRS poveikį finansiniam stabilumui ir ekonomikai. Taip pat reikėtų įsteigti Europos bendrovių ataskaitų laboratoriją kaip Europos finansinės atskaitomybės patariamosios grupės (EFRAG) dalį, kad būtų skatinamos inovacijos ir kaupiama geriausia bendrovių ataskaitų patirtis. Šiame forume bendrovės ir investuotojai galėtų dalytis geriausia patirtimi, visų pirma nefinansinių ataskaitų ir tvarumo ataskaitų klausimais;
(35) kalbant apie teisės aktais nustatyto audito sritį, 2005 m. Stebėsenos grupė (tarptautinė organizacija, atsakinga už Tarptautinės buhalterių federacijos (TBF) valdymo reformos priežiūrą) įsteigė Viešojo intereso priežiūros tarybą (PIOB). PIOB vaidmuo – prižiūrėti procesą, kurio rezultatas – tarptautinių audito standartų (ISA) priėmimas – ir kitą su viešuoju interesu susijusią TBF veiklą. ISA gali būti patvirtinami ir taikomi Sąjungoje, jeigu jie visų pirma parengti laikantis tinkamos procedūros, viešosios priežiūros ir skaidrumo, kaip reikalaujama pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/43/EB 26 straipsnį(18). Atsižvelgiant ISA taikymą Sąjungoje ir į svarbų PIOB vaidmenį užtikrinant, kad ISA atitiktų Direktyvos 2006/43/EB reikalavimus, reikia numatyti tinkamus susitarimus dėl PIOB finansavimo;
(36) Sąjunga prisideda prie aukšto lygio vartotojų apsaugos užtikrinimo, galios suteikimo vartotojams ir siekia, kad vidaus rinkoje jiems būtų skiriama daugiausia dėmesio, šiuo tikslu remdama ir papildydama valstybių narių politiką, kuria siekiama užtikrinti, kad piliečiai, kaip vartotojai, galėtų pasinaudoti visais vidaus rinkos privalumais ir kad piliečiams naudojantis šiais privalumais konkrečiomis priemonėmis būtų tinkamai užtikrintas jų saugumas ir teisinių bei ekonominių interesų apsauga; Sąjunga taip pat privalo užtikrinti, kad vartotojų ir produktų saugos įstatymai būti tinkamai ir vienodai taikomi vietoje ir kad verslo subjektai galėtų naudotis vienodomis sąlygomis ir sąžininga konkurencija vidaus rinkoje. Be to, būtina suteikti galią vartotojams, juos skatinti ir padėti jiems rinktis tvarius ir informacija pagrįstus sprendimus ir taip prisidėti prie tvarios, energiją ir išteklius efektyviai naudojančios žiedinės ekonomikos; [39 pakeit.]
(37) programa turėtų padėti didinti vartotojų, verslo subjektų, pilietinės visuomenės ir valdžios institucijų informuotumą apie Sąjungos vartotojų ir saugos įstatymus bei vartotojams ir nacionalinėms arba visos Sąjungos vartotojų atstovų organizacijoms suteikiant galias, visų pirma remiant Bureau Européen des Unions de Consommateurs (BEUC – Europos vartotojų organizacijų asociaciją), kuri įsteigta jau senokai, ir laikoma pripažinta NVO, atstovaujančia su visomis atitinkamomis Sąjungos politikos sritimis susijusiems vartotojų interesams, ir su standartizavimo klausimais susijusius vartotojų interesams atstovaujančią Europos vartotojų atstovavimo standartizacijos srityje koordinavimo asociaciją (ANEC). Vykdant minėtą veiklą ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas naujiems rinkos poreikiams, susijusiems su tvaraus vartojimo skatinimu ir pažeidžiamumo prevencija bei ekonomikos skaitmeninimo keliamais uždaviniais, visų pirma veiksmams, kuriais sprendžiama suplanuoto produktų nusidėvėjimo problemairsiekiama užkirsti kelią pažeidžiamumui, taip pat iššūkiams, kuriuos keliaekonomikosskaitmeninimas, susietieji produktai, daiktų internetas, dirbtinis intelektas ir algoritmų naudojimas arba naujų vartojimo įpročių formavimu irformavimasirnaujų verslo modelių kūrimukūrimas, kaip antai bendradarbiaujamosios ekonomikos ir socialinio verslumo. Programa turėtų remti atitinkamos informacijos apie rinkas, be kita ko, apie veiksmus, kuriais siekiama didinti produkto atsekamumą tiekimo grandinėje, kokybės standartus visoje Sąjungoje ir dvejopos produktų kokybės klausimo sprendimo būdus, politikos uždavinius, naujai iškylančius klausimus ir elgsenas, rinkimą bei Sąjungos vartotojų suvestinių skelbimą; [40 pakeit.]
(38) programa turėtų būti remiamos nacionalinės kompetentingos institucijos, įskaitant atsakingas už produktų saugos stebėseną, kurios visų pirma veikia išvien su pavojingų produktų Sąjungos ankstyvojo perspėjimo sistema. Programa taip pat turėtų būti remiamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/95/EB(19) ir Reglamento (EB) Nr. 765/2008 dėl vartotojų apsaugos ir produktų saugos įgyvendinimo užtikrinimas bei Vartotojų apsaugos bendradarbiavimo tinklas ir tarptautinis bendradarbiavimas tarp trečiųjų valstybių atitinkamų valdžios institucijų ir Sąjungos. Programa taip pat turėtų būti siekiama užtikrinti visų vartotojų ir komercinės veiklos subjektų galimybes naudotis kokybišku neteisminiu ginčų sprendimu, elektroniniu ginčų sprendimu ir informacijagauti informacijos apie dalyvavimo teisių gynimo bylose mažiausiomis sąnaudomis procesą; [41 pakeit.]
(39) programa taip pat turėtų būti remiamas Europos vartotojų centrų tinklas, kuris padeda vartotojams naudotis Sąjungos vartotojų teisėmis, kai prekes ir paslaugas jie perka kitos valstybės vidaus rinkoje ir EEE, pvz., internetu arba keliaudami. 30 centrų jungiantis tinklas, bendrai finansuojamas pagal Sąjungos vartotojų programas, jau ilgiau kaip 10 metų sugeba užtikrinti pridėtinę vertę ir taip stiprinti vartotojų ir komercinės veiklos subjekto pasitikėjimą vidaus rinka. Šis tinklas per metus išnagrinėja daugiau kaip 100 000 vartotojų užklausų ir palaiko ryšį su piliečiais per spaudą ir vykdydamas internetinę informavimo veiklą. Jis laikomas vienu iš labiausiai vertinamų Sąjungos piliečiams pagalbą teikiančių tinklų ir dauguma iš jo centrų turi vidaus rinkos teisės klausimais kompetentingus kontaktinius centrus, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/123/EB(20), o iš šio tinklo vertinimo matyti poreikis tęsti jo veiklą. Europos vartotojų centrų tinklas taip pat gali būti svarbus informacijos apie iššūkius ir problemas, su kuriais vartotojai susiduria vietos lygmeniu ir kurie yra svarbūs formuojant Sąjungos politiką ir ginant vartotojų interesus, šaltinis. Todėl programa turėtų sudaryti sąlygas kurti ir stiprinti vietos ir Sąjungos lygmeniu vartotojams atstovaujančių subjektų sinergiją ir taip stiprinti vartotojų gynimo galimybes. Tinklas taip pat numato su panašiomis trečiųjų valstybių institucijomis sudaryti abipusius susitarimus; [42 pakeit.]
(40) 2017 m. gegužės mėnesį Komisijai patikrinus Sąjungos vartotojų teisės ir rinkodaros teisės tinkamumą buvo nustatyta būtinybė užtikrinti nuoseklesnį taisyklių taikymą ir palengvinti galimybę imtis teisių gynimo priemonių, jeigu pažeidus vartotojų įstatymus vartotojai patiria žalą. Siekdama, be kita ko, užtikrinti vienodą požiūrį į vartotojus visoje vidaus rinkoje kalbant apie dvigubos kokybės standartus, stipresnius tokiais tarpvalstybiniais atvejais, kaip reikalavimų neatitinkančių produktų pardavimas variklinių transporto priemonių sektoriuje, dvejopi produktųkokybėsstandartai arba dėl daugelio skrydžių atšaukimo įstrigusių keleivių problemos, ir sustiprinti valstybių narių vykdymo užtikrinimo pajėgumus, užtikrinti didesnę produktų saugą, sustiprintąsustiprinti tarptautinį bendradarbiavimą ir atverti naujas galimybes naudotis teisių gynimo priemonėmis, visų pirma atstovų veiksmais, kurių imasi kvalifikuotieji subjektai,kvalifikuotųjų subjektų atstovaujamaisiais veiksmais, Komisija 2018 m. balandžio mėn. priėmė „Naujų galimybių vartotojams dokumentą“. Programa turėtų būti siekiama, be visa ko, remti vartotojų politiką ir šiuo tikslu didinti informuotumą, gausinti žinias, stiprinti pajėgumus ir keistis vartotojų organizacijų bei vartotojų apsaugos institucijų geriausia patirtimi, vykdyti tinklaveiką, atlikti rinkos tyrimus, plėsti įrodymų apie vartotojų vidaus rinkos veikimą bazę, IT sistemas ir ryšių priemones; [43 pakeit.]
(41) piliečiams visų pirma įtaką daro finansinių paslaugų rinkos veikimasfinansų rinkų veikimasdaroypač didelę įtaką, todėl jie turėtų būti išsamiau informuojami apie susijusias teises, riziką ir naudą. Šios paslaugos – pagrindinis vidaus rinkos komponentas ir joms būtina stabili reglamentavimo ir priežiūros sistema, kad būtų garantuojamas finansinis stabilumas ir tvari ekonomika, tačiau taip pat užtikrinamas aukštas vartotojų apsaugos lygis ir kitos finansinės paslaugos galutiniams vartotojams, įskaitant neprofesionaliuosius investuotojus, draudėjus, santaupų turinčius asmenis, pensijų fondų narius ir gavėjus, individualius akcininkus, paskolos gavėjus ir MVĮ. BūtinaPrograma turėtų būti padedama išplėsti jų galimybes dalyvauti formuojant politiką, be kita ko, rengiant ir skleidžiant aiškią, išsamią ir naudotojui pritaikytą informaciją apie finansų sektoriaus politikąrinkose parduodamus produktus; [44 pakeit.]
(42) todėl programa toliau turėtų remti konkrečią veiklą, įtrauktą į 2017–2020 m. pajėgumų stiprinimo programą, siekiant labiau įtraukti vartotojus ir kitų finansines paslaugas gaunančius galutinius vartotojus formuojant Sąjungos politiką, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2017/826(21) ir tęsiant bandomąją programą bei 2012–2017 m. parengiamuosius veiksmus. Šie veiksmai būtini siekiant politikos formuotojus supažindinti ne tik su finansų sektoriaus profesionalų, bet taip pat kitų suinteresuotųjų šalių požiūriu ir užtikrinti geresnį vartotojų interesų ir kitų finansinių paslaugų galutinių vartotojų atstovavimą. Taip būtų formuojama geresnėTurėtų būti nuolat plėtojama programos metodika ir geriausia praktika, susijusi su būdais, kaip padidinti vartotojų ir finansinių paslaugų galutinių naudotojų dalyvavimą siekiant nustatyti problemas, aktualias Sąjungos politikos formavimui ir vartotojų interesų apsaugai finansinių paslaugų srityje. Tai turėtų pagerinti finansinių paslaugų politikapolitiką, nes visuomenė išsamiau išmanytų finansinio reguliavimo klausimus ir išsiugdytų nuoseklesnį finansinį raštingumą. Šios programos viešieji ištekliai turėtų būti sutelkti į tai, kas svarbiausia galutiniams naudotojams, ir turėtų būti vengiama jais teikti bet kokios formos tiesioginę ar netiesioginę finansinę paramą privačių finansinės veiklos vykdytojų komercinei veiklai; [45 pakeit.]
(43) 2012–2013 m. įgyvendinant bandomąjį projektą ir 2014–2016 m. vykdant parengiamuosius veiksmus Komisija skyrė dotacijas dviem organizacijoms po paskelbto metinio kvietimo teikti pasiūlymus. Tos dvi organizacijos – „Finance Watch“, įsteigta suteikus Sąjungos dotacijas 2011 m. pagal Belgijos teisę kaip tarptautinė ne pelno asociacija, ir „Better finance“, kuri atsirado nuo 2009 m. keletą kartų perorganizavus ir pervadinus anksčiau egzistavusias Europos investuotojų ir akcininkų federacijas. Pagal Reglamentą (ES) 2017/826 įsteigtoje pajėgumų stiprinimo programoje šios dvi organizacijos nurodytos esančios vienintelės gavėjos. Todėl įgyvendinant programą reikia toliau bendrai finansuoti šias organizacijas. Visgi jų finansavimui turėtų būti taikoma peržiūros nuostata.Todėl reikėtų priminti, kad jei pajėgumų stiprinimo programa ir atitinkamas finansavimas būtų tęsiami po 2020 m. ir atsirastų kitų galimų paramos gavėjų, kvietimas teikti paraiškas turėtų būti atviras bet kokioms kitoms kriterijus tenkinančioms organizacijoms, kurios prisideda įgyvendinant programos tikslus, laikantis Reglamento (ES) 2017/826; [46 pakeit.]
(44) kad būtų apsaugoti vartotojai ir vidaus rinka veiktų be trikdžiųefektyviai ir sklandžiai, visoje maisto ir pašarų tiekimo grandinėje turi būti užtikrintas aukštas sveikatos apsaugos lygis. Saugi ir tvari žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinė – būtina visuomenės ir vidaus rinkos veikimo sąlyga. Kaip parodė pastarojo meto incidentai, pvz., kiaušinių užteršimas fipronilu 2017 m. ir arklienos skandalas 2013 m., tarpvalstybinės sveikatos krizės, t. y. paukščių gripas ar afrikinis kiaulių maras, ir dėl maisto prasidėjusi panika sutrikdo vidaus rinkos veikimą, nes apribojamas asmenų ir prekių judėjimas bei sustabdoma gamyba.Labai svarbu užkirsti kelią sveikatos krizėms ir panikai dėl maisto produktų. Todėl pagal šią programą turėtų būti remiami konkretūs veiksmai, pvz., neatidėliotinų priemonių, taikomų kilus krizei arba atsitikus nenumatytam įvykiui, darančiam poveikį gyvūnų ar augalų sveikatai, rengimas, sukuriant tiesioginės prieigos prie neatidėliotinos pagalbos rezervo mechanizmą, kad būtų galima greičiau, veiksmingiau ir efektyviau reaguoti į šias kritines situacijas; [47 pakeit.]
(45) Sąjungos teisės bendrasis tikslas maisto grandinės atžvilgiu – užtikrinti aukšto lygio žmonių, gyvūnų ir augalų sveikatą maisto grandinėje, remti gyvūnų gerovės gerinimą, prisidėti užtikrinant aukšto lygio vartotojų apsaugą ir jų informavimą bei veiksmingą aplinkos apsaugą, įskaitant biologinės įvairovės išsaugojimą, kad būtų pagerintas Europos maisto ir pašarų gamybos tvarumas, patobulinta produktų standartų kokybė visoje Sąjungoje, padidintas Europos maisto ir pašarų pramonės konkurencingumas, sumažintos maisto atliekos bei sudarytos palankesnės galimybės kurti darbo vietas; [48 pakeit.]
(46) atsižvelgiant į specifinį veiksmų, kurių imamasi dėl aukšto lygio žmonių, gyvūnų ir augalų sveikatos maisto grandinėje, pobūdį, šiame reglamente turi būti nustatyti konkretūs dotacijų skyrimo ir viešųjų pirkimų naudojimo kriterijai. Visų pirma, nukrypstant nuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046(22) (ES, Euratomas) (toliau – Finansinis reglamentas), t. y. pasinaudojant netaikymo atgaline data principo išimtimi, neatidėliotinų priemonių išlaidos, atsižvelgiant į jų skubumą ir nenuspėjamumą turėtų būti laikomos atitinkančiomis reikalavimus ir apimti visas išlaidas, patirtas nustačius įtariamą ligos arba kenkėjų protrūkį, jeigu šį protrūkį vėliau patvirtina Komisija ir apie jį pranešama Komisijai. Atitinkamus biudžetinius įsipareigojimus ir reikalavimus atitinkančių išlaidų išmokėjimą turėtų prisiimti Komisija, kai pasirašomi teisiniai įsipareigojimai ir įvertinami valstybių narių pateikti mokėjimo prašymai. Išlaidos taip pat turėtų būti laikomos atitinkančiomis reikalavimus, jeigu jos skirtos apsaugos priemonėms, kurių imamasi dėl Sąjungoje atsiradusios tiesioginės grėsmei sveikatos būklei, jeigu trečiosios valstybės teritorijoje, valstybėje narėje arba užjūrio šalyse ir teritorijose pasireiškia ar plinta tam tikros gyvūnų ligos ar zoonozės bei apsaugos priemonių ir kitų susijusių veiksmų atžvilgiu, kurių imamasi siekiant kontroliuoti augalų sveikatos būklę Sąjungoje; [49 pakeit.]
(47) atsižvelgiant į tai, kad maisto grandinė vis labiau globalėja, valstybių narių vykdoma oficialioji kontrolė – svarbiausia priemonė siekiant tikrinti ir stebėti, kad būtų įgyvendinami atitinkami Sąjungos reikalavimai, jų būtų laikomasi ir būtų užtikrinamas jų vykdymas, visų pirma susiję su produktais, importuojamais iš trečiųjų šalių. Oficialiosios kontrolės sistemų veiksmingumas ir efektyvumas yra labai svarbus siekiant išlaikyti aukštą žmonių, gyvūnų ir augalų saugos lygį visoje maisto grandinėje bei vartotojų pasitikėjimą ir kartu užtikrinti aukšto lygio aplinkos apsaugą ir gyvūnų gerovę. Sąjungos finansinė parama turėtų būti teikiama tokioms kontrolės priemonėms. Visų pirma finansinis įnašas turėtų būti skiriamas Sąjungos etaloninėms laboratorijoms finansuoti, siekiant padėti joms padengti išlaidas, susijusias su Komisijos patvirtintų darbo programų įgyvendinimu. Be to, kadangi oficialios kontrolės veiksmingumas taip pat priklauso nuo to, ar kontrolės institucijos turi kvalifikuotų darbuotojų, turinčių tinkamų žinių apie Sąjungos teisę, Sąjunga turėtų gebėti prisidėti prie jų mokymo bei atitinkamų mainų programų, kurias rengia kompetentingos institucijos; [50 pakeit.]
(48) pagal Europos statistikos programą plėtojama, rengiama ir skleidžiama aukštos kokybės Europos statistika yra itin svarbi priimant įrodymais pagrįstus sprendimus. Europos statistika turėtų būti teikiama laiku ir turėtų prisidėti vykdant SESV apibrėžtą Sąjungos sričių politiką, visų pirma sustiprintą ir integruotą ekonomikos valdymą, socialinę, ekonominę ir teritorinę sanglaudą, tvarų vystymąsi, žemės ūkio politiką, socialinį Europos ir globalizacijos aspektą;
(49) Europos statistika būtina Sąjungoje priimant sprendimus ir vertinant Sąjungos iniciatyvų rezultatus bei poveikį. Todėl turėtų būti užtikrinamas nuolatinis Europos statistikos teikimas ir plėtojimas laikantis visą Sąjungą apimančio požiūrio ir žvelgiant plačiau nei vidaus rinkos perspektyva, kad būtų apimama visų rūšių Sąjungos veikla ir politikos sritys, įskaitant galios suteikimą verslo subjektams ir piliečiams priimti pagrįstus sprendimus;
(50) Europos statistikos programa yra horizontalaus pobūdžio, todėl jai taikomi specialūs reikalavimai, visų pirma nustatytieji Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 223/2009(23), ypač statistikos principų, Europos statistikos sistemos veikimo ir jos valdymo atžvilgiu, įskaitant Europos statistikos sistemos komitetui ir Komisijai paskirtą vaidmenį ir uždavinius bei statistinės veiklos programavimo parengimą ir įgyvendinimą;
(51) programa pagal Reglamentą (EB) Nr. 223/2009 buvo pateikta išankstinei patikrai Europos statistinių programų komitetui ir turėtų būti įgyvendinama užtikrinant veiksmingą parlamentinę kontrolę; [51 pakeit.]
(52) Sąjunga ir valstybės narės yra įpareigotosįsipareigojusios pavyzdingai įgyvendinti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. Prisidėdamos siekiant „Darbotvarkės 2030“ tikslų Sąjunga ir valstybės narės skatins stipresnės, tvaresnės, įtraukiosios, saugios ir klestinčios Europos kūrimą. Programa turėtų būti prisidedama įgyvendinant „Darbotvarkę 2030“, įskaitant ekonomikos balansavimą, tvaraus vystymosi socialinius ir aplinkos aspektusaspektų pusiausvyrą, šiuo tikslu numatant aiškų ir akivaizdų įsipareigojimą DFP reglamente, ir integruojant darnaus vystymosi tikslus, kaip prašoma 2018 m. kovo 14 d. ir gegužės 30 d. Parlamento rezoliucijose dėl 2021–2027 m. DFP; [52 pakeit.]
(53) atsižvelgiant į klimato kaitos problemos sprendimo svarbą laikantis Sąjungos įsipareigojimo įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir pasiekti Jungtinių Tautų Tvaraus vystymosi tikslus šia programa turėtų būti prisidedama prie pagrindinių klimato politikos veiksmų ir užtikrinti, kad klimato politikos tikslams būtų skiriama 25 proc. Sąjungos biudžeto lėšų. Atitinkami veiksmai bus pasirenkami rengiant programą ir ją įgyvendinant bei bus dar kartą įvertinami atsižvelgiant į atitinkamus vertinimus ir peržiūros procesus;
(54) šiame reglamente nustatomas programos finansinis paketas, kuris yra svarbiausias orientacinis dydis, apibrėžiamas kaip [nuoroda turi būti atnaujinta atsižvelgiant į naują tarpinstitucinį susitarimą: 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo 17 punktas(24)], Europos Parlamentui ir Tarybai metinės biudžeto sudarymo procedūros metu;
(55) Europos ekonominės erdvės susitarime numatyta, kad programoje nurodytose srityse Sąjunga bei jos valstybės narės bendradarbiauja su Europos laisvosios prekybos asociacijos šalimis, kurios yra Europos ekonominės erdvės narės. Taip pat turėtų būti numatyta nuostata dėl galimybės kitoms šalims, visų pirma kaimyninėms Sąjungos šalims, narystės Sąjungoje siekiančioms šalims, kandidatėms bei stojančiosioms į Sąjungą šalims, dalyvauti programoje. Be to, programos statistikai skirta dalis turėtų būti prieinama Šveicarijai pagal Europos Bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimą dėl bendradarbiavimo statistikos srityje(25);
(56) trečiosios valstybės, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės, Sąjungos programoje gali dalyvauti naudodamosi bendradarbiavimo sistema, sukurta pagal EEE susitarimą, kuriame numatytas programų įgyvendinimas priimant sprendimą pagal tą susitarimą. Trečiosios valstybės taip pat gali dalyvauti remdamosi kitomis teisinėmis priemonėmis. Į šį reglamentą turėtų būti įtraukta speciali nuostata, kad įgaliotajam leidimus išduodančiam pareigūnui, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) ir Europos Audito Rūmams būtų suteikiamos reikiamos teisės ir prieiga, kad jie galėtų nuosekliai naudotis jiems suteikta atitinkama kompetencija;
(57) šiai programai taikomas Finansinis reglamentas. Jame nustatomos Sąjungos biudžeto vykdymo taisyklės, įskaitant dotacijų, apdovanojimų ir viešųjų pirkimų taisykles;
(58) įsitikinta, veiksmai, kurių buvo imtasi pagal ankstesnes programas ir biudžeto eilutes, yra tinkami, todėl jie turėtų būti tęsiami. Pagal šią programą siūlomais naujais veiksmais siekiama stiprinti tinkamą vidaus rinkos veikimą. Siekiant supaprastinti programos įgyvendinimą ir jį vykdyti lanksčiau, taigi, veiksmingiau siekti jos tikslų, veiksmai turėtų būti apibrėžiami naudojant tik bendrąsias kategorijas. Į programą taip pat turėtų būti įtraukti su tam tikrais konkurencijoskonkurencingumo, vartotojų apsaugos srities tikslais susijusių orientacinių veiklos rūšių sąrašai arba reglamentavimo reikalavimais pagrįstų specialių veiklos rūšių sąrašai, pvz., standartizavimo srities, maisto grandinės reglamentavimo ir Europos statistikos; [53 pakeit.]
(59) būtina nurodyti tam tikras finansavimo reikalavimus atitinkančių subjektų kategorijas, ir taip pat tuos subjektus, kuriems lėšas būtų galima skirti neskelbiant kvietimo teikti pasiūlymus;
(60) atsižvelgiant į vis intensyvesnius pasaulio ekonomikos, įskaitant skaitmeninę ekonomiką, tarpusavio ryšius, programoje turėtų būti toliau numatoma galimybė į tam tikrą veiklą įtraukti išorės ekspertus, pavyzdžiui, trečiųjų valstybių pareigūnus, tarptautinių organizacijų atstovus arba ekonominės veiklos vykdytojus; [54 pakeit.]
(61) būtina nurodyti specialius bendro finansavimo taisyklių kriterijus ir tinkamas finansuoti išlaidas;
(62) atsižvelgiant į 2010 m. spalio 19 d. Komisijos komunikate „ES biudžeto peržiūra“(26) nustatytą Komisijos įsipareigojimą ir siekiant derinti ir supaprastinti finansavimo programas, reikėtų dalytis ištekliais su kitomis Sąjungos finansavimo priemonėmis, jei numatyta veikla pagal programą siekiama įvairioms finansavimo priemonėms bendrų tikslų, bet atmetant dvigubo finansavimo galimybę;
(63) programa turėtų prisidėti prie bendros paramos, teikiamos siekiant atsižvelgti į konkrečius atokiausių regionų poreikius ir integruoti juos į vidaus rinką, kaip neseniai patvirtinta Komisijos komunikate „Sustiprinta ir atnaujinta strateginė partnerystė su ES atokiausiais regionais“(27);
(64) vykdant programą turėtų būti skatinama sąveika, tačiau kartu vengiant susijusių Sąjungos programų ir veiklos rūšių dubliavimo. Pagal šią programą vykdomi veiksmai turėtų papildyti programų „Muitinė“ ir „Fiscalis“, nustatytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) […](28) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) […](29), veiksmus, kuriais taip siekiama remti ir gerinti vidaus rinkos veikimą; [55 pakeit.]
(65) programa turėtų skatinti sąveiką ir papildomumą su MVĮ ir verslumui skirtai paramai, teikiamaiskirta parama, teikiama iš Europos Parlamento ir Tarybos(30) reglamentu (ES) Nr. [...] įsteigto Europos regioninės plėtros fondo. Be to, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) [...] (31)įsteigto „InvestEU“ fondo MVĮ liniją bus užtikrinama parama skoloms ir nuosavam kapitalui, siekiant gerinti MVĮ ir labai mažų įmonių galimybes gauti finansavimą. Programa taip pat turėtų būti siekiama sąveikos su Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) [...](32) įsteigta Kosmoso programa siekiant skatinti MVĮ naudotis pažangiausiomis inovacijomis ir kitais įgyvendinant šias programas parengtais sprendimais; [56 pakeit.]
(66) šia programa taip pat turėtų būti skatinama sąveika su Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. [...](33) įsteigta programa „Europos horizontas“, kuria siekiama skatinti mokslinius tyrimus ir inovacijas. Pirmiausia reikėtų skatinti papildomumą su būsimos Europos inovacijų tarybos veiksmais, skirtais novatoriškoms bendrovėms, bei remti MVĮ skirtas paslaugas;
(67) įgyvendinant programą taip pat turėtų būti skatinama sąveika ir papildomumas su Europos Parlamento ir Tarybos(34) reglamentu (ES) [...] įsteigta „Skaitmeninės Europos“ programa, kuria siekiama remti Sąjungos ekonomikos ir viešojo sektoriaus skaitmeninimą ir didesnį kibernetinį saugumą; [57 pakeit.]
(68) be to, įgyvendinant siūlomą programą taip pat turėtų būti siekiama užtikrinti sąveiką su Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) [...](35) Teisingumo, teisių ir vertybių fondu, kuris remia tolesnį Europos teisingumo erdvės kūrimą siekiant užtikrinti nacionalinių teisingumo sistemų veiksmingumą – teisingos ir ekonomiškai efektyvios Europos ekonomikos būtinąją sąlygą;
(69) šia programa turėtų būti skatinama sąveika su Europos Parlamento ir Tarybos(36) reglamentu (ES) [...] įsteigta programa „Erasmus+“, su Europos Parlamento ir Tarybos(37) reglamentu (ES) [...] įsteigtu Europos Sąjungos solidarumo fondu ir su Europos Parlamento ir Tarybos(38) reglamentu (ES) [...] įsteigtu „Europos socialiniu fondu +“ darbo ir jaunimo judumo srityje, kuri yra svarbi vidaus rinkos tinkamo veikimo sąlyga;
(70) galiausiai, su maisto grandine susijusią veiklą, pvz., veterinarijos ir fitosanitarijos priemones, jeigu kiltų gyvūnų ir augalų sveikatos krizės, būtų galima papildyti su rinka susijusiomis intervencijomis, pagrįstomis Europos Parlamento ir Tarybos(39) reglamentu (ES) Nr. [...] nustatytu Sąjungos bendrosios žemės ūkio politikos programavimu;
(71) prireikus programos veiksmaisprogramos veiksmai turėtų teikti akivaizdžią Europos pridėtinę vertę ir jais turėtų būti siekiama proporcingai spręsti rinkos nepakankamumo arba neoptimalios investavimo aplinkos problemas; veikla neturėtų būti dubliuojama arba ja neturėtų būti išstumiamas privatus finansavimas; ir ji turėtų teikti akivaizdžią Europos pridėtinę vertę;[58 pakeit.]
(72) Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, kad ji galėtų priimti darbų programas, įgyvendinančias veiksmus, kuriais siekiama padėti užtikrinti aukštą žmonių, gyvūnų ir augalų sveikatos lygį visoje maisto grandinėje. Šiais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011(40); [59 pakeit.]
(73) pagal šį reglamentą finansavimo būdai ir įgyvendinimo metodaifinansavimo rūšys ir įgyvendinimo metodai pagal šį reglamentą turėtų būti pasirenkami pagal tai, ar jais galima pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir užtikrinti rezultatus, atsižvelgiant visų pirma į Sąjungos pridėtinę vertę, kontrolės sąnaudas, administracinę naštą ir numatomą reikalavimų nesilaikymo riziką. Renkantis minėtus metodus turėtų būti atsižvelgiama į vienkartinių išmokų, fiksuotųjų sumų ir vieneto išlaidų naudojimą bei į su Finansinio reglamento 125 straipsnio 1 dalyje nurodytu su finansavimu nesusijusias išlaidas; [60 pakeit.]
(74) siekiant užtikrinti reguliarią pasiektos pažangos ir programos veiksmingumo ir efektyvumo stebėseną ir ataskaitų teikimą nuo pat pradžių turėtų būti sukurta tinkama pagal programą vykdomos veiklos ir jos rezultatų stebėsenos sistema. Stebėsena ir ataskaitų teikimas turėtų būti grindžiami rodikliais, kuriais programos rezultatai įvertinami pagal iš anksto nustatytus bazinius lygius; [61 pakeit.]
(75) pagal 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros(41) 22 ir 23 dalis būtina šią programą vertinti remiantis informacija, surinkta pagal specialius stebėsenos rezultatus, tačiau vengiant pernelyg didelio reglamentavimo ir administracinės naštos, visų pirma valstybių narių atžvilgiu. Į šiuos reikalavimus prireikus turėtų būti įtraukti išmatuojamieji rodikliai, kuriuos taikant būtų vertinamas programos poveikis vietoje.Komisija turėtų parengti tarpinę vertinimo ataskaitą dėl visų pagal programą remiamų veiksmų tikslų įgyvendinimo, rezultatų ir poveikio, išteklių naudojimo efektyvumo ir jos Sąjungos pridėtinės vertės, taip pat galutinę vertinimo ataskaitą dėl programos poveikio ilgesniuoju laikotarpiu, veiksmų rezultatų ir tvarumo ir sąveikos su kitomis programomis; [62 pakeit.]
(75a) siekiant papildyti neesmines šio reglamento nuostatas, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus dėl darbo programos (-ų) priėmimo; [63 pakeit.]
(76) gyvūnų ligų ir zoonozių, kurioms galima skirti lėšas, jeigu taikomos neatidėliotinos priemonės, ir finansuojamų naikinimo, kontrolės ir priežiūros programų sąrašas turėtų būti parengtas remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/429 I dalies 2 skyriuje, (42), Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 2160/2003(43) ir Europos Parlamento ir Tarybos(44) reglamente (EB) Nr. 999/2001 nustatytu gyvūnų ligų sąrašu turėtų būti sudarytas atviras gyvūnų ligų ir zoonozių, kurios atitinka finansavimo reikalavimus, kai taikomos neatidėliotinos priemonės, arba atitinka finansavimo reikalavimus pagal ligų likvidavimo, kontrolės ir priežiūros programas, sąrašas; [64 pakeit.]
(77) siekiant atsižvelgti į tų gyvūnų ligų, kurios daro didelį poveikį gyvulininkystės produkcijai arba prekybai ja, sukeliamas situacijas, grėsmę žmonėms keliančių zoonozių vystymąsi arba naujus mokslinius ar epidemiologinius pokyčius, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį priimti teisės aktus dėl tų gyvūnų ligų ir zoonozių sąrašo papildymo; Kad būtų užtikrintas veiksmingas programos pažangos siekiant tikslų vertinimas, Komisija turėtų būti įgaliota priimti aktus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį, kad prireikus būtų peržiūrėti arba papildyti rodikliai, kuriais vertinama, kaip pasiekti konkretūs tikslai, ir papildyti šį reglamentą nuostatomis dėl stebėsenos ir vertinimo sistemos nustatymo. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Taip pat reikėtų konsultuotis su suinteresuotaisiais subjektais ir vartotojų asociacijomis. Siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose; [65 pakeit.]
(78) pagal [reference to be updated as appropriate according to a new decision on OCTs: Tarybos sprendimo 2013/755/ES(45) 94 straipsnį] užjūrio šalyse bei teritorijose (toliau – UŠT) įsisteigę asmenys ir subjektai atitinka reikalavimus gauti finansavimą, atsižvelgiant į programos taisykles ir tikslus bei galimas priemones, taikomas valstybei narei, su kuria atitinkama užjūrio šalis ar teritorija yra susijusi;
(79) pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos(46) reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013, Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2988/95(47), Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96(48) ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1939(49) Sąjungos finansiniai interesai turi būti ginami proporcingomis priemonėmis, įskaitant pažeidimų ir sukčiavimo prevenciją, nustatymą, ištaisymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, jei reikia, administracinių sankcijų skyrimą. Visų pirma pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir Reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų, darančių poveikį Sąjungos finansiniams interesams. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra gali tirti sukčiavimo ir kitos neteisėtos veiklos atvejus, darančius poveikį Sąjungos finansiniams interesams, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371(50), ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiaudamas siekti apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Europos prokuratūrai ir Europos Audito Rūmams ir užtikrinti, kad visos Sąjungos lėšų naudojimo procese dalyvaujančios trečiosios šalys suteiktų lygiavertes teises;
(80) šiam reglamentui taikomos horizontaliosios finansinės taisyklės, kurias Europos Parlamentas ir Taryba priėmė remdamiesi SESV 322 straipsniu. Šios taisyklės nustatytos Finansiniame reglamente ir visų pirma apibrėžia biudžeto rengimoir visų pirma Finansiniu reglamentu, kuriame nustatyta biudžeto sudarymo ir vykdymo procedūra naudojant dotacijas, viešuosius pirkimus, apdovanojimus, netiesioginį įgyvendinimą procedūrą ir numatoir numatyta, kad pagal šią programą vykdomiems veiksmams turėtų būti taikomos finansų pareigūnų atsakomybės patikraspatikros, atsižvelgiant į šiame reglamente nustatytas specialias nukrypti leidžiančias nuostatas. Remiantis SESV 322 straipsniu priimtos taisyklės taip pat taikomos saugant Sąjungos biudžetą, jeigu nustatomi visuotiniai trūkumai, susiję su teisės norma valstybėse narėse, nes teisės norma – esminė išankstinė patikimo finansų valdymo ir efektyvaus Sąjungos finansavimo sąlyga; [66 pakeit.]
(81) Europos Parlamento ir Tarybos(51) reglamente (ES) 2016/679 apibrėžtas asmens duomenų tvarkymas, kurį valstybės narės atlieka atsižvelgdamos į šį reglamentą ir prižiūrimos valstybių narių kompetentingų institucijų. Europos Parlamento ir Tarybos(52) reglamente (EB) Nr. 45/2001 apibrėžtas asmens duomenų tvarkymas, kurį atlieka Komisija atsižvelgdama į šį reglamentą ir prižiūrima Europos duomenų apsaugos pareigūno. Kompetentingos valdžios institucijos visa informacija keistis arba ją perduoti turėtų laikydamosi asmens duomenų perdavimo taisyklių, nustatytų Reglamente (ES) 2016/679 ir Reglamente XXX [Privatumo ir elektroninių ryšių reglamentas, o Komisija visa informacija turėtų keistis arba ją perduoti laikydamasi asmens duomenų perdavimo taisyklių, nustatytų Reglamente (EB) Nr. 45/2001; [67 pakeit.]
(82) kadangi šio reglamento tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti dėl susijusių klausimų tarpvalstybinio pobūdžio, o dėl Sąjungos veiksmų didesnių galimybių tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama tai, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;
(83) programa taip pat turėtų užtikrinti didesnį Sąjungos vidaus rinkos matomumą ir nuoseklumą, įmonių, įskaitant MV,ypač labai mažų,mažųjų ir vidutinių įmonių konkurencingumą bei tvarumą ir Europos statistikos veiksmus, skirtus Europos piliečiams, įmonėms ir administracijoms; [68 pakeit.]
(84) Reglamentas (ES) Nr. 99/2013, Reglamentas (ES) Nr. 1287/2013, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 254/2014(53), Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 258/2014(54), Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 652/2014 (55) ir Reglamentas (ES) 2017/826, turėtų būti panaikinti nuo 2021 m. sausio 1 d.;
(85) tikslinga užtikrinti sklandų nepertraukiamą perėjimą tarp programų tokiose srityse, kaip įmonių ir MVĮ konkurencingumo, ypač labai mažų, mažųjųirvidutinių įmonių, konkurencingumas ir tvarumas, vartotojų apsaugosapsauga, finansinių paslaugų klientų ir galutinių naudotojųklientaiirgalutiniai naudotojai, finansinių paslaugų politikos formavimoformavimas, maisto grandinėsgrandinė ir Europos statistikos programųstatistika, nustatytų Reglamentu (ES) Nr. 1287/2013, Reglamentu (ES) Nr. 254/2014, Reglamentu (ES) 2017/826, Reglamentu (ES) Nr. 258/2014, Reglamentu (ES) Nr. 652/2014, Reglamentu (ES) Nr. 99/2013, ir šia programašios programos, ypač dėlkiek tai susiję su daugiamečių priemonių pratęsimo ir ankstesnių programų sėkmės įvertinimoįvertinimu, [69 pakeit.]
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis
Dalykas
Šiuo reglamentu nustatoma vidaus rinkos veikimo gerinimo ir įmonių, įskaitant labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones, konkurencingumo didinimo programabendrosios rinkos programa, kurios tikslas – stiprinti vidaus rinką ir gerinti jos veikimą tokiose srityse, kaip įmonių, ypač labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių, konkurencingumas ir tvarumas, standartizavimas, vartotojų apsauga, rinkos priežiūra, maisto tiekimo grandinė ir Europos statistikos plėtojimo, rengimo ir sklaidos finansavimo sistema, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 223/2009 13 straipsnyje (toliau – programa). [70 pakeit.]
Jame nustatomi programos tikslai, 2021–2027 m. biudžetas, Sąjungos finansavimo formos ir tokio finansavimo teikimo taisyklės.
2 straipsnis
Terminų apibrėžtys
Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:
1) derinimo operacija – Sąjungos biudžeto lėšomis remiami veiksmai, įskaitant atliekamus derinimo priemonėmis pagal Finansinio reglamento 2 straipsnio 6 punktą, kuriais negrąžintinos paramos formos ir (arba) Sąjungos biudžeto finansinės priemonės derinamos su plėtros ar kitų viešųjų finansų įstaigų, taip pat komercinių finansų įstaigų ir investuotojų teikiamomis grąžintinos paramos formomis;
2) Europos statistika – tai pagal ES sutarties 3 straipsnį ir Reglamentą (EB) Nr. 223/2009 Sąjungos lygmeniu ir valstybėse narėse plėtojama, rengiama ir skleidžiama statistika; [71 pakeit.]
3) teisės subjektas – fizinis ar juridinis asmuo, įsteigtas ir tokiu pripažįstamas pagal nacionalinę teisę, Sąjungos teisę arba tarptautinę teisę, turintis juridinio asmens statusą ir galintis veikdamas savo vardu naudotis teisėmis ir turėti pareigų, arba juridinio asmens statuso neturintis subjektas pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 197 straipsnio 2 dalies c punktą (toliau – Finansinis reglamentas); [72 pakeit.]
4) labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės – labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės, kaip apibrėžta Rekomendacijos 2003/361/EB versijoje, galiojusioje 2003 m. gegužės 6 d.;
4a) socialinės ekonomikos įmonė – įmonė, kurios pagrindinis tikslas yra socialinis poveikis, o ne pelnas jos savininkams ar akcininkams, kuri veikia teikdama rinkai prekes ir paslaugas ir kuri valdoma atvirai ir atsakingai, įtraukiant darbuotojus, vartotojus ir suinteresuotuosius subjektus; [73 pakeit.]
4b) vietos viešoji įmonė – maža vietos viešojo administravimo įmonė, atitinkanti MVĮ kriterijus ir vykdanti svarbias užduotis vietos bendruomenių labui; [74 pakeit.]
4c) įmonių tinklai – verslininkų susibūrimas siekiant vykdyti bendrą projektą ir dviem ar daugiau MVĮ kartu vykdant vieną ar daugiau ekonominių veiklų, siekiant padidinti savo konkurencingumą rinkoje; [75 pakeit.]
5) trečioji valstybė – valstybė, kuri nėra Sąjungos narė.
3 straipsnis
Programos tikslai
1. Bendrieji programos tikslai:
a) gerinti vidaus rinkos veikimą ir ypač apsaugoti piliečius, vartotojus ir įmones, visų pirma labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ) ir suteikti jiems galių užtikrinant Sąjungos įstatymų vykdymą, palengvinant patekimą į rinkas, nustatant standartus ir skatinantteisinių, socialinių ir aplinkosauginių nuostatųvykdymą; sudaryti palankesnes sąlygas patekti į rinkas ir gauti finansavimą, skatinti sąžiningą įmonių konkurenciją ir standartų nustatymą, užtikrinti vienodą ir aukštą vartotojų apsaugos lygį, stiprinti rinkos priežiūrą visoje Sąjungoje, gerinti tarpusavio pripažinimą ir skatinti žmonių, gyvūnų ir augalų sveikatą beiir gyvūnų gerovę; taip pat sustiprinti valstybių narių kompetentingų institucijų bendradarbiavimą ir valstybių narių kompetentingų institucijų, Komisijos bei Sąjungos decentralizuotų agentūrų bendradarbiavimą; [76 pakeit.]
b) plėtoti, rengti ir skleisti kokybiškus, palyginamus ir patikimus Europos statistinius duomenis, kuriais grindžiamas visos Sąjungos politikos, įskaitant prekybos ir migracijos politiką, formavimas, stebėsena ir vertinimas, ir padėti piliečiams, politikos formuotojams ir reglamentuotojams, priežiūros institucijoms, įmonėms, akademinei bendruomenei, piliečiamspilietinei visuomenei ir žiniasklaidai priimti pagrįstus sprendimus ir aktyviai dalyvauti demokratiniame procese. [77 pakeit.]
2. Konkretūs programos tikslai:
a) didinti vidaus rinkos veiksmingumą:
i) palengvintipalengvinant kliūčių prevenciją ir šalinimą, remtiremiant Sąjungos teisės aktų rengimą, įgyvendinimą ir vykdymą prekių ir paslaugų vidaus rinkos,ir viešųjų pirkimų, rinkos priežiūros srityse, taip pat įmonių teisės ir sutartinės bei su sutartimis nesusijusios teisės, kovos su pinigų plovimu, laisvo kapitalo judėjimo, finansinių paslaugų ir konkurencijos srityse, įskaitant valdymo priemonių kūrimą;
ii) remiant veiksmingą rinkos priežiūrą ir produktų saugą visoje Sąjungoje ir prisidedant prie kovos su produktų padirbinėjimu, siekiant užtikrinti, kad į Sąjungos rinką būtų teikiami tik saugūs ir reikalavimus atitinkantys produktai, įskaitant internetu parduodamus produktus, o jų vartotojams užtikrinama aukšto lygio apsauga, taip pat užtikrinti didesnį rinkos priežiūros institucijų homogeniškumą ir pajėgumus visoje Sąjungoje; [78 pakeit.]
b) didintistiprinti įmonių konkurencingumą ir tvarumą, ypatingą dėmesį skiriant MVĮ ir siekti papildomumosiekiui užtikrinti papildomumą numatant įvairių paramos formų teikimo priemones (COSME tikslai), ypač atsižvelgiant į konkrečius MVĮ poreikius, šiuo tikslu:
i) teikiant įvairių formų paramą MVĮ, skatinant MVĮ augimą, veiklą ir kūrimą, be kita ko, kuriant įmonių tinklus, stiprinant valdymo įgūdžius ir veiklos plėtimo priemones, padedančias joms gerinti savo galimybes patekti į rinkas ir dalyvauti tarptautinimo procese ir pateikti rinkai savo produktus ir paslaugas;
ii) skatinant MVĮ palankią MVĮ verslo aplinką, ir veiklos sąlygas, sumažinant administracinę naštą, stiprinant sektorių konkurencingumą, užtikrinant pramonės modernizavimą, įskaitant perėjimą prie skaitmeninių technologijų, prisidedant prie atsparios, efektyviu energijos vartojimu ir tausiu išteklių naudojimu pagrįstos ekonomikos kūrimo;
iii) skatinant verslumą ir prisidedant prie kokybiško MVĮ darbuotojų mokymo;
iv) skatinant naujas MVĮ verslo galimybes, kurios padėtų prisitaikyti prie struktūrinių pokyčių taikant tikslines priemones, ir kitus novatoriškus veiksmus, pvz., darbuotojų vykdomą įmonių išpirkimą siekiant palengvinti darbo vietų kūrimą ir įmonių veiklos tęstinumą tose teritorijose, kuriose jaučiamas minėtų pokyčių poveikis; [79 pakeit.]
c) užtikrinti veiksmingą vidaus rinkos veikimą taikant standartizacijos procesus, kurie:
i) sudaro sąlygas finansuoti Europos standartizacijąstandartizacijos įstaigas ir visų atitinkamų suinteresuotųjų šalių dalyvavimą rengiant Europos standartus; [80 pakeit.]
ii) remia aukštos kokybės tarptautinių finansinės atskaitomybės ir audito standartų rengimą, palengvina jų integraciją į Sąjungos teisę ir (arba) skatina tiek mažoms, tiek didelėms įmonėms skirtas bendrovių ataskaitų rengimo geriausios praktikos naujoves ir plėtrą; [81 pakeit.]
d) puoselėja vartotojų interesus ir užtikrina vienodą ir aukštą vartotojų apsaugos ir produktų saugos lygį: [82 pakeit.]
i) suteikia galios vartotojams, įmonėms ir pilietinei visuomenei, jiems padeda ir juos informuoja; užtikrina aukšto lygio vartotojų, visų pirma pažeidžiamiausių vartotojų, apsaugą, tvarų vartojimą ir produktų saugą, visų pirma remiantkad padidintų sąžiningumą, skaidrumą ir pasitikėjimą bendrojoje rinkoje;remia kompetentingas vykdymo užtikrinimo institucijas ir vartotojams atstovaujančias organizacijas bei bendradarbiavimo veiksmus, be kita ko, sprendžiant problemas, atsirandančias dėl esamų ir naujų technologijų, įskaitant veiksmus, kuriais siekiama didinti produkto atsekamumą tiekimo grandinėje,kokybės standartus visoje Sąjungoje ir dvejopos produktų kokybės klausimo sprendimo būdus; didina informuotumą apie vartotojų teises pagal Sąjungos teisę ir užtikrina, kad visi vartotojai galėtų gautinaudotis veiksmingais žalos atlyginimąatlyginimo mechanizmais, ir teikia tinkamą informaciją apie rinkas ir vartotojus, taip pat skatina tvarų vartojimą geriau informuodama vartotojus apie prekių ir paslaugų specifines ypatybes ir poveikį aplinkai; [83 pakeit.]
ii) didina vartotojų, kitų finansinių paslaugų galutinių gavėjų ir pilietinės visuomenės dalyvavimą formuojant finansinių paslaugų politiką; skatina geresnį finansų sektoriaus ir skirtingų parduodamų finansinių produktų kategorijų supratimą ir užtikrina vartotojų interesų paisymą mažmeninių finansinių paslaugų srityje; [84 pakeit.]
e) prisideda prie žmonių, gyvūnų ir augalų aukšto lygio sveikatos ir saugos maisto ir pašarų tiekimo grandinėje ir susijusiose srityse, be kita ko, užkertant kelią ligoms ir kenkėjams ir juos likviduojant, be kita ko, taikant neatidėliotinas priemones kilus didelėms krizėms ir įvykus nenumatytiems įvykiams, kurie daro poveikį gyvūnų ar augalų sveikatai, taip pat remia gyvūnų gerovės didinimą bei tvariątvarios maisto gamybą ir vartojimągamybos ir vartojimo prieinama kaina plėtojimąirskatina mokslinius tyrimus, inovacijas ir suinteresuotųjų šalių keitimąsi geriausia praktika tose srityse; [85 pakeit.]
f) plėtoja, rengia, skleidžia ir perduoda aukštos kokybės Europos statistinius duomenis apie Europą laiku, nešališkai ir ekonomiškai efektyviai, per sustiprintą partnerystę Europos statistikos sistemoje, kuri nurodyta Reglamento (EB) Nr. 223/2009 4 straipsnyje, ir su visomis susijusiomis išorės šalimis, naudojant įvairius duomenų šaltinius, pažangius duomenų analizės metodus, išmaniąsias sistemas ir skaitmenines technologijas ir teikiant pagal valstybes nares ir, kai įmanoma, regionus suskirstytus duomenis. [86 pakeit.]
4 straipsnis
Biudžetas
1. 2021–2027 m. programos įgyvendinimo finansinis paketas yra 4 088 580 000 EUR6563000000EUR dabartinėmis kainomis. [87 pakeit.]
2. Neviršijant 1 dalyje nurodytos sumos, toliau pateikiamos preliminarios sumos skiriamos šiems tikslams:
-a) 394 590 000 EUR skiriama 3 straipsnio 2 dalies a punkto i papunktyje nurodytam tikslui; [88 pakeit.]
-aa) 396 200 000 EUR skiriama 3 straipsnio 2 dalies a punkto ii papunktyje nurodytam tikslui; [89 pakeit.]
a) 1 000 000 000 EUR3122000 000EUR skiriama 3 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytam tikslui; [90 pakeit.]
aa) 220 510 000 EUR skiriama 3 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytam tikslui; [91 pakeit.]
b) 188 000 000 EUR198000 000EUR skiriama 3 straipsnio 2 dalies d punkto i papunktyjed punkte nurodytam tikslui; [92 pakeit.]
c) 1 680 000 000 EUR skiriama 3 straipsnio 2 dalies e punkte nurodytam tikslui;
d) 552 000 000 EUR skiriama 3 straipsnio 2 dalies f punkte nurodytam tikslui.
3. 1 dalyje nurodyta suma gali būti naudojama techninei ir administracinei paramai įgyvendinant programą, visų pirma dėl parengiamosios, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veiklos, taip pat informacinių technologijų tinklų naudojimui, kurie skirti informacijos apdorojimui ir mainams, bei įmonių informacinių technologijų priemonių naudojimui ir kūrimui. Siekiant užtikrinti maksimalias galimybes pagal programą finansuoti jos tikslus atitinkančius veiksmus, visos administracinės ir techninės paramos išlaidos neviršija 5 proc. 1 dalyje nurodyto finansinio paketo vertės. [93 pakeit.]
4. 3 straipsnio 2 dalies e punkte nurodytam tikslui biudžetiniai įsipareigojimai dėl veiksmų, trunkančių ilgiau kaip vienerius finansinius metus, gali būti suskaidyti į kelerius metus mokamas metines dalis.
5. Nukrypstant nuo Finansinio reglamento 111 straipsnio 2 dalies, Komisija, įvertinusi valstybių narių pateiktas mokėjimo paraiškas, priima biudžetinį įsipareigojimą skirti dotaciją, skirtą skubioms veterinarijos ir fitosanitarijos priemonėms pagal konkretų tikslą, nurodytą šio reglamento 3 straipsnio 2 dalies e punkte.
5a. Turėtų būti pradėtas taikyti specialus mechanizmas, skirtas tiesioginei maisto grandinės prieigai prie Komisijos krizių rezervo susidarius didelio masto ekstremaliosioms situacijoms, kad būtų užtikrintas 3 straipsnio 2 dalies e punkte numatytų priemonių finansavimas. [94 pakeit.]
6. Pagal pasidalijamojo valdymo principą valstybėms narėms skirti ištekliai valstybių narių prašymu gali būti perskirti programai. Komisija tuos išteklius naudoja tiesiogiai pagal Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies a punktą arba netiesiogiai pagal to paties straipsnio c punktą. Kai įmanoma, tie ištekliai panaudojami atitinkamos valstybės narės labui.
5 straipsnis
Programos asocijuotosios trečiosios valstybės
Programoje gali dalyvauti šios trečiosios valstybės:
a) Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) narės, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės, EEE susitarime nustatytomis sąlygomis;
b) stojančiosios šalys, šalys kandidatės ir potencialios kandidatės pagal jų dalyvavimo Sąjungos programose bendruosius principus ir sąlygas, nustatytus atitinkamuose bendruosiuose susitarimuose ir Asociacijos tarybos sprendimuose arba panašiuose susitarimuose, ir Sąjungos ir tų šalių susitarimuose nustatytomis konkrečiomis sąlygomis;
c) šalys, kurioms taikoma Europos kaimynystės politika, pagal tų šalių dalyvavimo Sąjungos programose bendruosius principus ir sąlygas, nustatytus atitinkamuose bendruosiuose susitarimuose ir Asociacijos tarybos sprendimuose arba panašiuose susitarimuose, ir Sąjungos ir tų šalių susitarimuose nustatytomis konkrečiomis sąlygomis;
d) trečiosios valstybės pagal konkrečioje sutartyje numatytas sąlygas, apimančias trečiosios valstybės dalyvavimą bet kurioje Sąjungos programoje, su sąlyga, kad sutartyje:
i) užtikrinama trečiosios valstybės, dalyvaujančios Sąjungos programose, įnašų ir naudos pusiausvyra;
ii) nustatomos dalyvavimo programose sąlygos, įskaitant individualioms programoms skirtų finansinių įnašų apskaičiavimą ir jų administracines išlaidas;
iii) trečiajai valstybei nesuteikiama sprendimo galia vykdant programą;
iv) garantuojamos Sąjungos teisės siekiant užtikrinti patikimą finansų valdymą ir apsaugoti savo finansinius interesus.
Įnašai, kurie nurodyti ii papunktyje, priskiriami asignuotoms įplaukoms pagal Finansinio reglamento [21 straipsnio 5 dalį].
6 straipsnis
ES finansavimas ir jo formos
1. Programa įgyvendinama taikant tiesioginio valdymo principą, laikantis Finansinio reglamento, arba kartu su Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytomis įstaigomis, taikant netiesioginio valdymo principą.
2. Pagal programą gali būti teikiamas bet kurios Finansiniame reglamente nustatytos formos finansavimas, visų pirma dotacijos, apdovanojimai ir viešieji pirkimai. Finansavimas taip pat gali būti teikiamas finansinėmis priemonėmis, naudojant derinimo operacijas.
3. Įnašai į savidraudos mechanizmą gali apimti riziką, susijusią su gavėjų mokėtinų lėšų susigrąžinimu, ir yra laikomi pakankama garantija pagal Finansinį reglamentą. Taikomos reglamento XXX [po Reglamento dėl garantijų fondo priimto teisės akto] [X straipsnio] nuostatos(56).
II SKYRIUS
DOTACIJOS
7 straipsnis
Dotacijos
Programos dotacijos skiriamos ir valdomos pagal Finansinio reglamento VIII antraštinę dalį.
8 straipsnis
Reikalavimus atitinkantys veiksmai
1. Reikalavimus gauti finansavimą atitinka tik tie veiksmai, kuriais siekiama 3 straipsnyje nurodytų tikslų.
2. Konkrečiai šie veiksmai, kuriais įgyvendinami 3 straipsnyje nurodyti tikslai, yra tinkami:
a) sudaryti tinkamas sąlygas suteikti galios visiems vidaus rinkos dalyviams, įskaitant įmones, piliečius ir, vartotojus, pilietinę visuomenę ir valdžios institucijas, rengiant skaidraus informavimoskaidrius informacijos mainus ir informuotumo didinimo kampanijas, visų pirma dėl galiojančių Sąjungos taisyklių ir vartotojų bei įmonių teisių, keičiantis geriausia patirtimi, skatinant gerąją patirtį ir novatoriškus sprendimus, keičiantis ir skleidžiant patirtį ir žinias bei rengiant mokymus, kuriais skatinamas piliečių ir įmonių skaitmeninis raštingumas; [95 pakeit.]
b) eikti Sąjungos piliečiams, vartotojams, galutiniams naudotojams, pilietinei visuomenei, profesinėms sąjungoms ir verslo atstovams, visų pirma atstovaujantiems MVĮ, mechanizmus, kurie padėtų prisidėti prie politinių diskusijų, politikos ir sprendimų priėmimo proceso, visų pirma remiant atstovaujančių organizacijų veikimą nacionaliniu ir Sąjungos lygiu; [96 pakeit.]
c) stiprinti pajėgumus, palengvinti ir koordinuoti valstybių narių ir valstybių narių kompetentingų institucijų bei valstybių narių kompetentingų institucijų ir Komisijos, Sąjungos decentralizuotų agentūrų ir trečiųjų valstybių valdžios institucijų bendrus veiksmus, konkrečiau bendrus veiksmus, kuriais siekiama stiprinti produktų saugą, vartotojų apsaugos taisyklių Sąjungoje vykdymo užtikrinimą ir produktų atsekamumą; [97 pakeit.]
d) remti veiksmingą valstybių narių įgyvendinamą Sąjungos teisinės sistemos vykdymą ir modernizavimą bei jos greitą prisitaikymą prie besikeičiančios aplinkos, taip pat remti skaitmeninimo keliamų problemų sprendimą, įskaitant duomenų rinkimą ir analizę; tyrimus, vertinimus ir politikos rekomendacijas; demonstracinės veiklos organizavimą ir bandomuosius projektus; komunikacijos veiklą; specialių IT priemonių, užtikrinančių skaidrų, sąžiningą ir veiksmingą vidaus rinkos veikimą, kūrimą. [98 pakeit.]
2a. Reikalavimus gauti finansavimą atitinka toliau nurodyti veiksmai, kuriais siekiama 3 straipsnio 2 dalies a punkto ii papunktyje nurodytų konkrečių tikslų:
a) valstybių narių rinkos priežiūros institucijų ir kitų atitinkamų valdžios institucijų koordinavimas ir bendradarbiavimas, visų pirma pasitelkiant Sąjungos gaminių atitikties tinklą;
b) IT priemonių, skirtų informacijos apie rinkos priežiūrą ir patikras prie išorės sienų mainams, kūrimas ir priežiūra;
c) parama rengiant bendrus veiksmus ir atliekant bandymus produktų saugos ir atitikties srityje, be kita ko, susijusius su susietųjų produktų ir internetu parduodamų produktų bandymu;
d) rinkos priežiūros institucijų ir atitinkamų trečiųjų valstybių valdžios institucijų bendradarbiavimas, keitimasis geriausios praktika ir bendri projektai;
e) rinkos priežiūros institucijoms skirtų rinkos priežiūros strategijų, žinių ir žvalgybinės informacijos rinkimo, bandymo įrenginių ir priemonių, tarpusavio vertinimo, mokymo programų, techninės paramos ir gebėjimų stiprinimo rėmimas;
f) tipo patvirtinimo procedūrų vertinimas ir variklinių transporto priemonių atitikties patikra, kuriuos atlieka Komisija. [99 pakeit.]
3. Reikalavimus gauti finansavimą atitinka tie veiksmai, kuriais siekiama 3 straipsnio 2 dalies b punkte nurodyto konkretaus tikslo:
a) teikti įvairių formų paramą MVĮ; [100 pakeit.]
b) palengvinti labai mažų įmonių, MVĮ ir įmonių tinklų patekimą į rinkas, taip pat į rinkas už Sąjungos ribų, padėti joms spręsti pasaulines, aplinkosaugos, ekonomines ir socialines problemas bei siekti verslo tarptautinimo, sudaryti palankesnes sąlygas paramai per visą jų gyvavimo ciklą ir stiprinti Sąjungos verslo ir pramonės vadovaujamąjį vaidmenį pasaulinėse vertės grandinėse, įskaitant Europos įmonių tinklą; [101 pakeit.]
c) spręsti rinkos kliūtis, mažinti administracinę naštą, įskaitant kliūčių steigti įmones ir pradėti verslą šalinimą, ir kurti palankią verslo aplinką, kad labai mažos įmonės ir MVĮ galėtų pasinaudoti vidaus rinkos privalumais, įskaitant galimybes gauti finansavimą, taip pat kurti tinkamas konsultavimo, mentorystės ir ugdomojo vadovavimo schemas, teikiant žiniomis pagrįstas verslo paslaugas; [102 pakeit.]
d) palengvinti tvaraus verslo plėtrą ir augimą, didinti labai mažų įmonių ir MVĮ informuotumą apie Sąjungos teisės aktus, įskaitant su aplinkosauga ir energetika susijusią Sąjungos teisę, stiprinti įgūdžių ugdymą ir kvalifikacijos kėlimą, taip pat sudaryti palankias sąlygas kurti naujus verslo modelius ir efektyviu išteklių naudojimu pagrįstas vertės grandines, skatinančias tvarų pramonės, technologinį ir organizacinį pertvarkymą gamybos ir paslaugų sektoriuose; [103 pakeit.]
e) didinti įmonių ir visų ekonomikos sektorių konkurencingumą ir tvarumą, remti labai mažų įmonių ir MVĮ technologinių, organizacinių ir socialinių inovacijų ir vertės grandinėsįsisavinimą, stiprinti įmonių socialinę atsakomybę ir bendradarbiavimą vertės grandinėje, strategiškai sujungiant ekosistemas ir grupes, įskaitant bendrą grupių iniciatyvą; [104 pakeit.]
f) puoselėti verslumo aplinką ir verslumo kultūrą, įskaitantišplėsti naujų verslininkų mentorystės programą ir remti startuolius, verslo tvarumą ir plėtrą, ypatingą dėmesį skiriant naujiems potencialiems verslininkams (pvz.,jaunuoliams, moterims), taip pat kitoms konkrečioms tikslinėms grupėms, pvz., nepalankioje socialinėje padėtyje esančių ar pažeidžiamų asmenų grupėms. [105 pakeit.]
3a. Įgyvendinant 3 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytą konkretų tikslą, Komisija gali, papildomai be šio straipsnio 3 dalies a–f punktuose nurodytų veiksmų, remti šiuos konkrečius veiksmus:
a) konsultavimo paslaugų Europos įmonių tinkle spartinimas, rėmimas ir plėtra siekiant pagal vieno langelio principą teikti integruotas paramos verslui paslaugas Sąjungos MVĮ, kurios siekia išnaudoti galimybes vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse, ir stebėti siekiant užtikrinti, kad minėtas tinklas visose valstybėse narėse teiktų panašios kokybės paslaugas;
b) parama įmonių tinklų kūrimui;
c) judumo programų naujiems verslininkams („Erasmus“ jauniems verslininkams) rėmimas ir plėtra siekiant gerinti jų gebėjimą plėtoti verslumo praktinę patirtį, įgūdžius bei požiūrį ir gerinti jų technologinius pajėgumus bei įmonių valdymą;
d) parama MVĮ plėtrai įgyvendinant svarbius verslo plėtros projektus, grindžiamus į rinką orientuotomis galimybėmis (MVĮ plėtros priemonė);
e) parama konkretiems sektoriaus veiksmams tose srityse, kurios pasižymi didele labai mažų įmonių ir MVĮ dalimi ir dideliu indėliu į Sąjungos BVP, pvz., turizmo sektoriuje. [106 pakeit.]
3b. Veiksmai, kurių imamasi per Europos įmonių tinklą, kaip nurodyta šio straipsnio 3a dalies a punkte, gali, be kita ko, apimti:
a) MVĮ tarptautinimo palengvinimą ir verslo partnerių radimą vidaus rinkoje, tarpvalstybinį verslo bendradarbiavimą dėl mokslinių tyrimų ir plėtros, technologijų, žinių ir inovacijų perdavimo partnerysčių;
b) informacijos, gairių ir asmeninių konsultacijų teikimą dėl Sąjungos teisės, Sąjungos finansavimo ir lėšų gavimo galimybių, taip pat dėl Sąjungos iniciatyvų, kurios turi įtakos verslui, įskaitant mokesčių, nuosavybės teisių, su aplinka ir energetika susijusių įpareigojimų, darbo ir socialinės apsaugos aspektus;
c) MVĮ galimybių gauti ekspertinių žinių aplinkos, klimato, energijos vartojimo efektyvumo ir energetinio naudingumo klausimais palengvinimą;
d) tinklo ryšių su kitais Sąjungos ir valstybių narių informacijos ir konsultacijų tinklais, visų pirma EURES, Sąjungos inovacijų centrais ir „InvestEU“ konsultacijų centru, stiprinimą.
Pagal kitas Sąjungos programas tinklo teikiamos paslaugos finansuojamos tų programų lėšomis.
Komisija teikia pirmenybę tinkle vykdomiems veiksmams, kad pagerintų jo dalis ar elementus, kurie neatitinka minimaliųjų standartų, siekdama teikti vienodą paramą labai mažoms įmonėms ir MVĮ visoje Sąjungoje.
Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi rodikliai ir minimalieji standartai, kad būtų galima įvertinti tinklo poveikį siekiant konkrečių tikslų ir MVĮ skirtų veiksmų efektyvumo.
Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 21 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
Komisijai pagal 20 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus siekiant nustatyti papildomas paramos MVĮ formas, kurios nėra nurodytos šioje dalyje. [107 pakeit.]
4. Reikalavimus gauti finansavimą atitinka Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 15 ir 16 straipsniuose nurodyti veiksmai, kuriais siekiama šio reglamento 3 straipsnio 2 dalies c punkto i papunktyje nurodyto konkretaus tikslo.
5. Reikalavimus gauti finansavimą atitinka tie veiksmai, kuriais remiama veikla, kuria siekiama parengti, taikyti, vertinti ir stebėti tarptautinius standartus finansinės atskaitomybės ir audito srityse bei stebėti standartų nustatymo procesus ir įgyvendinti konkretų tikslą, nurodytą 3 straipsnio 2 dalies c punkto ii papunktyje.
5a. Reikalavimus gauti finansavimą atitinka toliau nurodyti veiksmai, kuriais siekiama 3 straipsnio 2 dalies d punkto i papunktyje nurodytų konkrečių tikslų:
a) vartotojų informuotumo gerinimas ir švietimas vartotojų teisių klausimais vykdant nuolatinį švietimą apie ES vartotojų apsaugos taisykles ir galių įveikti naujas technologijų plėtros ir skaitmeninimo keliamas problemas suteikimas vartotojams, be kita ko, atsižvelgiant į pažeidžiamų vartotojų poreikius;
b) visų vartotojų ir komercinės veiklos subjektų galimybių kokybiškai išspręsti ginčus be teismo ir elektroniniu būdu ir gauti informacijos apie teisių gynimo priemones užtikrinimas ir palengvinimas;
c) parama griežtesniam vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymui, ypatingą dėmesį skiriant tarpvalstybiniams arba su trečiosiomis šalimis susijusiems atvejams, veiksmingam nacionalinių vykdymo užtikrinimo institucijų veiklos koordinavimui ir bendradarbiavimui ir bendradarbiavimui vykdymo užtikrinimo srityje su trečiosiomis valstybėmis;
d) tvaraus vartojimo skatinimas, didinant vartotojų informuotumą apie produktų patvarumą ir poveikį aplinkai, ekologinio projektavimo ypatybes, remiant vartotojų teises šiuo atžvilgiu ir galimybes ginti teises, jei produktas sugenda anksčiau laiko. [108 pakeit.]
6. Reikalavimus gauti finansavimą atitinka tie I priede nurodyti veiksmai, kuriais siekiama 3 straipsnio 2 dalies e punkte nurodyto konkretaus tikslo:
7. Reikalavimus gauti finansavimą atitinka tie II priede nurodyti veiksmai, kuriais siekiama 3 straipsnio 2 dalies f punkte nurodyto konkretaus tikslo:
9 straipsnis
Reikalavimus atitinkantys subjektai
1. Be Finansinio reglamento 197 straipsnyje nustatytų kriterijų, taikomi šio straipsnio 2–7 dalyse nustatyti tinkamumo kriterijai.
2. Be 3–7 dalyse nustatytų tinkamumo reikalavimų, pagal programą reikalavimus atitinka šie subjektai:
a) teisės subjektai, įsisteigę bet kurioje iš šių valstybių:
i) valstybėje narėje arba su ja susijusioje užjūrio šalyje ar teritorijoje;
ii) trečiojoje valstybėje, kuri yra asocijuotoji programos valstybė pagal 5 straipsnį;
b) teisės subjektas, įsteigtas pagal Sąjungos teisę, ar tarptautinė organizacija;
c) teisės subjektai, įsisteigę trečiojoje valstybėje, kuri nėra asocijuotoji programos valstybė, yra išskirtinai tinkami dalyvauti, jei veiksmas atitinka Sąjungos tikslus, o veikla už Sąjungos ribų prisideda prie valstybių narių teritorijose, kurioms taikomos sutartys, vykdomų intervencijų veiksmingumo.
3. Komisija gali leisti trečiojoje valstybėje, kuri nėra asocijuotoji programos valstybė, įsisteigęįsisteigusiems teisės subjektai galisubjektams dalyvauti šiuose veiksmuose: [109 pakeit.]
a) veiksmuose, kuriais siekiama 3 straipsnio 2 dalies b punkte nurodyto konkretaus tikslo;
b) veiksmuose, kuriais remiama vartotojų apsauga, įgyvendinant 3 straipsnio 2 dalies d punkto i papunktyje nurodytą konkretų tikslą.
Veiksmuose dalyvaujantys subjektai, kurie nurodyti a ir b punktuose, negali gauti Sąjungos finansinės paramos, ypač jei kyla novatoriškos technologijos perdavimo rizika, išskyrus atvejus, kai tai svarbu programai įgyvendinti, visų pirma Sąjungos įmonių konkurencingumo ir patekimo į rinką požiūriu arba siekiant apsaugoti Sąjungoje gyvenančius vartotojus. Ta išimtis netaikoma pelno siekiantiems subjektams. [110 pakeit.]
4. Reikalavimus dalyvauti veiksmuose, kuriais įgyvendinamas šio reglamento 3 straipsnio 2 dalies c punkto i papunktyje nurodytas konkretus tikslas, atitinka subjektai nurodyti Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 15 ir 16 straipsniuose.
5. Reikalavimus dalyvauti veiksmuose, kuriais remiama vartotojų apsauga įgyvendinant 3 straipsnio 2 dalies d punkto i papunktyje nurodytą konkretų tikslą, ir kurie yra susiję su Europos vartotojų centrų tinklu, atitinka šios įstaigos:
a) valstybės narės arba trečiosios valstybės, nurodytos 5 straipsnyje, paskirta įstaiga, kuri yra ne pelno siekianti įstaiga, atrinkta taikant skaidrią tvarką;
b) viešasis subjektas.
6. Veiksmai, kuriuose dalyvauti reikalavimus atitinka trečiosios valstybės, kurios yra arba nėra asocijuotosios programos valstybės, ir kuriais įgyvendinamas konkretus tikslas, nurodytas 3 straipsnio 2 dalies e punkte:
a) apsaugos priemonės, kurių imamasi, jei kyla tiesioginė grėsmė sveikatos būklei Sąjungoje dėl vienos iš III priede išvardytų gyvūnų ligų ir zoonozių atsiradimo ar plitimo trečiosios valstybės ar valstybės narės teritorijoje, arba augalų kenkėjų, išvardytų 16 straipsnyje apibrėžtoje darbo programoje;
b) apsaugos priemonės ar kita atitinkama veikla, kurios imamasi siekiant apsaugoti augalų sveikatos būklę Sąjungoje.
Komisija yra įgaliota priimti deleguotuosius aktus pagal 20 straipsnį, kad iš dalies pakeistų III priedą, kai reikia atsižvelgti į situacijas, kurias sukelia tos gyvūnų ligos, kurios turi didelį poveikį gyvulininkystės produkcijai ar prekybai, zoonozės, kurios kelia grėsmę žmonėms, arba nauji moksliniai ar epidemiologiniai pokyčiai, taip pat gyvūnų ligos, kurios gali sukelti naują grėsmę Sąjungai.
Išskyrus atvejus, kai gyvūnų ligos ir augalų kenkėjai turi didelį poveikį Sąjungai, iš principo nesusijusios valstybės turėtų pačios finansuoti savo dalyvavimą a) ir b) punktuose nurodytuose veiksmuose.
7. Reikalavimus dalyvauti veiksmuose, kuriais įgyvendinamas konkretus tikslas, nurodytas šio reglamento 3 straipsnio 2 dalies f punkte, atitinka šie subjektai:
a) nacionaliniai statistikos institutai ir kitos nacionalinės institucijos, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 223/2009 5 straipsnio 2 dalyje;
b) dėl veiksmų, kuriais remiami bendradarbiavimo tinklai, kitos įstaigos, veikiančios statistikos srityje, kurios nėra a) punkte nurodytos valdžios institucijos;
c) ne pelno įstaigos, neturinčios pramonės, komercinių ir verslo ar kitų interesų konflikto, kurių pagrindiniai tikslai ir veikla yra susiję su Europos statistikos praktikos kodekso, nurodyto Reglamento (EB) Nr. 223/2009 11 straipsnyje, taikymo skatinimu ir rėmimu, ir naujų Europos statistikos rengimo metodų įgyvendinimu, siekiant didinti našumą ir gerinti kokybę Sąjungos lygmeniu.
10 straipsnis
Paskirtieji naudos gavėjai
Toliau nurodyti subjektai gali gauti dotaciją pagal programą be kvietimo teikti pasiūlymus:
a) dėl veiksmų rinkos priežiūros srityje, kuriais įgyvendinamas šio reglamento 3 straipsnio 2 dalies a punkte a punkto ii papunktyje nurodytas konkretus tikslas, valstybių narių rinkos priežiūros institucijos, nurodytos Reglamento (EB) Nr. 765/2008 17 straipsnyje ir [Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, kuriuo nustatomos gaminiams taikomų derinamųjų Sąjungos teisės aktų laikymosi ir vykdymo užtikrinimo taisyklės ir procedūros](57) 11 straipsnyje; [ 111pakeit.]
b) dėl veiksmų akreditacijos ir rinkos priežiūros srityje, kuriais įgyvendinamas šio reglamento 3 straipsnio 2 dalies a punkte a punkto i papunktyje nurodytas konkretus tikslas, įstaiga, pagal Reglamento (EB) Nr. 765/2008 14 straipsnį vykdanti veiklą, nurodytą Reglamento (EB) Nr. 765/2008 32 straipsnyje; [112 pakeit.]
c) dėl veiksmų, kuriais įgyvendinamas šio reglamento 3 straipsnio 2 dalies c punkto i papunktyje nurodytas konkretus tikslas, subjektai nurodyti Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 17 straipsnyje;
d) dėl veiksmų, kuriais įgyvendinamas 3 straipsnio 2 dalies c punkto ii papunktyje nurodytas konkretus tikslas, Europos finansinės atskaitomybės patariamoji grupė (EFRAG), Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų fondas ir Viešojo intereso priežiūros taryba (PIOB);
e) dėl veiksmų, kuriais įgyvendinamas 3 straipsnio 2 dalies d punkto i papunktyje nurodytas konkretus tikslas, susijęs su atstovavimu vartotojų interesams Sąjungos lygmeniu, Europos vartotojų sąjungų biuras (BEUC) ir Europos atstovavimo vartotojams standartizacijos srityje koordinavimo asociacija (ANEC), jeigu jie neturi interesų konfliktų ir per savo narius atstovauja ne mažiau kaip dviejų trečdalių valstybių narių Sąjungos vartotojų interesams;
f) dėl veiksmų, kuriais įgyvendinamas 3 straipsnio 2 dalies d punkto ii papunktyje nurodytas konkretus tikslas, organizacijos „Finance Watch“ ir „Better Finance“, atsižvelgiant į šias sąlygas, kurios vertinamos kasmet:
i) subjektai išlieka nevyriausybiniai, nesiekiantys pelno ir nepriklausomi nuo pramonės, prekybos ar verslo;
ii) jie neturi interesų konfliktų ir per savo narius atstovauja Sąjungos vartotojų ir kitų galutinių finansinių paslaugų gavėjų interesams;
g) dėl veiksmų, kuriais siekiama šio reglamento 3 straipsnio 2 dalies e punkte nurodyto konkretaus tikslo:
i) valstybių narių kompetentingos institucijos ir su jais susiję subjektai, Europos Sąjungos etaloninės laboratorijos ir Europos Sąjungos etaloniniai centrai, nurodyti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/625(58) 92, 95 ir 97 straipsniuose ir tarptautinės organizacijos;
ii) tik šio reglamento 9 straipsnio 6 dalies a ir b punktuose apibūdintų veiksmų atveju, trečiosios valstybės, kurios yra arba nėra asocijuotosios programos valstybės;
h) dėl veiksmų, kuriais įgyvendinamas šio reglamento 3 straipsnio 2 dalies f punkte nurodytas konkretus tikslas, nacionaliniai statistikos institutai ir kitos nacionalinės valdžios institucijos, nurodytos Reglamento (EB) Nr. 223/2009 5 straipsnio 2 dalyje.
Dėl šio straipsnio pirmos pastraipos e punkto Komisijai pagal 20 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kad būtų patikslintas sąrašas subjektų, kuriems pagal programą gali būti skirta dotacija veiksmams, kuriais siekiama 3 straipsnio 2 dalies d punkto i papunktyje nurodyto konkretaus tikslo. [113 pakeit.]
11 straipsnis
Vertinimo ir skyrimo kriterijai
Vertinimo komitetas (-ai) veiksmams, kuriais įgyvendinamas (-i) 3 straipsnio 2 dalyje nurodytas (-i) konkretus (-ūs) tikslas (-ai), gali būti visiškai arba iš dalies sudarytas iš išorės ekspertų. Vertinimo komiteto (-ų) darbas grindžiamas skaidrumo, vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principais. [114 pakeit.]
12 straipsnis
Bendro finansavimo taisyklės
1. Dėl veiksmų, kuriais įgyvendinamas šio reglamento 3 straipsnio 2 dalies a punkteapunkto ii papunktyje nurodytas konkretus tikslas, atsižvelgiant į valstybių narių ir trečiųjų valstybių, kurios yra asocijuotosios programos valstybės, rinkos priežiūros institucijas ir atsižvelgiant į Sąjungos bandymų įrenginius, kaip nurodyta [Pasiūlymo priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, kuriuo nustatomos gaminiams taikomų derinamųjų Sąjungos teisės aktų laikymosi ir vykdymo užtikrinimo taisyklės ir procedūros] 20 straipsnyje, programa gali finansuoti iki 100 proc. reikalavimus atitinkančių išlaidų, susijusių su veiksmu, su sąlyga, kad laikomasi Finansiniame reglamente apibrėžto bendro finansavimo principo. [115 pakeit.]
2. Dotacijos, skiriamos Viešojo intereso priežiūros tarybai (PIOB) įgyvendinant 3 straipsnio 2 dalies c punkto ii papunktyje nurodytą konkretų tikslą, jei Tarptautinės buhalterių federacijos (IFAC) finansavimas konkrečiais metais pasiekia daugiau kaip du trečdalius viso metinio finansavimo, metinis įnašas tiems metams yra ribojamas iki didžiausios sumos, apibrėžtos 16 straipsnyje nurodytoje darbo programoje.
3. Dėl veiksmų, kuriais įgyvendinamas šio reglamento 3 straipsnio 2 dalies e punkte nurodytas konkretus tikslas, programa gali finansuoti iki 100 proc. reikalavimus atitinkančių išlaidų, jei laikomasi Finansinio reglamento 190 straipsnyje apibrėžto bendro finansavimo principo.
4. Dėl veiksmų, kuriais įgyvendinamas šio reglamento 3 straipsnio 2 dalies f punkte nurodytas konkretus tikslas, programa gali finansuoti iki 95 proc. reikalavimus atitinkančių išlaidų, susijusių su veiksmais, kuriais remiami bendradarbiavimo tinklai, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 223/2009 15 straipsnyje.
13 straipsnis
Tinkamos finansuoti išlaidos
Be Finansinio reglamento 186 straipsnyje nustatytų kriterijų, veiksmams, kuriais įgyvendinamas šio reglamento 3 straipsnio 2 dalies e punkte nurodytas konkretus tikslas, taikomi šie išlaidų tinkamumo kriterijai:
a) kaip nurodyta Finansinio reglamento 193 straipsnio 2 straipsnio b punkte, išlaidos turi būti finansuojamos iki veiklos pradžios;
b) tokios išlaidos taip pat gali būti finansuojamos, jei imamasi priemonių, susijusių su įtariamu ligos arba kenkėjų atsiradimu arba buvimu, jei toks atsiradimas arba buvimas vėliau patvirtinamas.
Pirmos pastraipos a punkte nurodytos išlaidos yra finansuojamos nuo pranešimo Komisijai apie ligos atsiradimą arba kenkėjų buvimą datos.
14 straipsnis
Sudėtinis, papildomas ir mišrus finansavimas
1. Veiksmui, kuriam skirtas kitos Sąjungos programos įnašas, taip pat gali būti skirtas kitos programos įnašas, jei tais įnašais nekompensuojamos tos pačios išlaidos. Tokiems pagal kitas Sąjungos programas skirtiems įnašams taikomos tų programų taisyklės. Sudėtinis finansavimas turi neviršyti bendros tinkamų finansuoti išlaidų sumos, o skirtingų Sąjungos programų parama gali būti apskaičiuojama proporcingai, remiantis dokumentais, kuriais nustatomos paramos sąlygos.
2. Veiksmai, kuriems suteiktas pažangumo ženklas, arba kurie atitinka šias visas šias sąlygas:
a) jie buvo įvertinti kvietime teikti pasiūlymus pagal šią programą;
b) jie atitinka to kvietimo teikti pasiūlymus minimalius kokybės reikalavimus;
c) jie negali būti finansuojami pagal tą kvietimą teikti pasiūlymus dėl biudžetinių suvaržymų.
Jiems gali būti skirta parama iš Europos regioninės plėtros fondo, Sanglaudos fondo, „Europos socialinio fondo +“ ar Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, pagal Reglamento (ES) XX [Bendrųjų nuostatų reglamentas] [67] straipsnio 5 dalį arba Reglamento (ES) XX [dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos] [8] straipsnį arba Reglamentą (ES) XX [dėl Skaitmeninės Europos programos sudarymo], visų pirma siekiant aukšto lygio skaitmeninių įgūdžių tikslo, jei tokie veiksmai atitinka atitinkamos programos tikslus. Taikomos fondo, iš kurio teikiama parama, taisyklės. [116 pakeit.]
3. Veiksmui gali būti skirta parama iš vienos ar kelių Sąjungos programų. Tokiais atvejais mokėjimo paraiškoje deklaruojamos išlaidos neturi būti deklaruojamos kitai programai skirtoje mokėjimo paraiškoje.
4. Išlaidų suma, kuri turi būti įtraukta į mokėjimo paraišką, gali būti proporcingai apskaičiuota kiekvienai programai pagal dokumentą, kuriame išdėstomos paramos teikimo sąlygos.
III SKYRIUS
DERINIMO OPERACIJOS
15 straipsnis
Derinimo operacijos
Derinimo operacijos pagal šią programą vykdomos laikantis [reglamento „InvestEU“] ir Finansinio reglamento X antraštinės dalies.
IV SKYRIUS
PROGRAMAVIMAS, STEBĖSENA, ĮGYVENDINIMAS IR KONTROLĖ
16 straipsnis
Programos įgyvendinimas
1. Programa įgyvendinama vykdant Finansinio reglamento 110 straipsnyje nurodytą (-as)Komisijai pagal 20 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildomas šis reglamentas, siekiant priimti darbo programą (-as) pagal Finansinio reglamento 110 straipsnį. Darbo programos yra metinės arba daugiametės ir jose visų pirma nustatomi siektini tikslai, laukiami rezultatai, įgyvendinimo būdas ir bendra finansavimo plano suma. Jose taip pat išsamiai aprašomi finansuotini veiksmai, nurodoma kiekvienam veiksmui skirta orientacinė lėšų suma ir pateikiamas preliminarus įgyvendinimo tvarkaraštis. Kai taikoma, darbo programose nustatoma bendra derinimo operacijoms rezervuota suma. [117 pakeit.]
2. Komisijai pagal 20 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus,kuriais papildomas šis reglamentas, priimant darbo programas, kuriomis įgyvendinamaslaikantis 3 straipsnio 2 dalies e punkte nurodytas konkretus tikslasnurodyto konkretaus tikslo, kaip nurodyta I priede, Komisija priima įgyvendinimo aktais. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 21 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. [118 pakeit.]
3. Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, šio reglamento II priede nustatyti veiksmai, kuriais įgyvendinamas šio reglamento 3 straipsnio 2 dalies f punkte nurodytas konkretus tikslas, įgyvendinami pagal Reglamento (EB) Nr. 223/2009 14 ir 17 straipsnius.
17 straipsnis
Stebėsena ir ataskaitų teikimas
1. Rodikliai, kuriais grindžiama programos įgyvendinimoefektyvumo ir veiksmingumo pažangos, padarytos siekiant 3 straipsnio 2 dalyje nustatytų konkrečių tikslų, ataskaita, pateikti IV priede. [119 pakeit.]
2. Siekdama užtikrinti veiksmingą programos pažangos vertinimą siekiant tikslų, Komisija yra įgaliota priimti deleguotuosius aktus pagal 20 straipsnį, kad būtų peržiūrėti arba papildyti IV priede nurodyti rodikliai, jei manoma, kad tai būtina, ir papildyti šį reglamentą nuostatomis dėl stebėsenos ir vertinimo sistemos nustatymo.
3. Atsiskaitymo už veiklą sistema užtikrinama, kad programos įgyvendinimo ir rezultatų stebėsenos duomenys būtų renkami veiksmingai, efektyviai ir laiku. Todėl Sąjungos lėšų gavėjams ir, jei reikia, valstybėms narėms nustatomi proporcingi ataskaitų teikimo reikalavimai.
18 straipsnis
Vertinimas
1. Vertinimai atliekami laiku, kad jų rezultatus būtų galima panaudoti priimant sprendimus.
2. Tarpinis programos vertinimas atliekamas, kai yra pakankamai informacijos apie programos įgyvendinimą, bet praėjus ne daugiau kaip ketveriems metams nuo programos įgyvendinimo pradžiosNe vėliau kaip ... [ketveri metai nuoprogramosįgyvendinimo pradžios] Komisija parengia tarpinę programos vertinimo ataskaitą, kaip įgyvendinami pagal programą remiami veiksmai, kokie rezultatai ir poveikis, kaip efektyviai panaudoti ištekliai ir kokiaprogramospridėtinė vertė Sąjungai. [120 pakeit.]
3. Kalbant apie veiksmus, kuriais įgyvendinamas 3 straipsnio 2 dalies c punkto ii papunktyje nurodytas konkretus tikslas, Komisija parengia metinę Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų fondo veiklos ataskaitą, susijusią su Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų, PIOB ir EFRAG kūrimu. Komisija ataskaitą perduoda Europos Parlamentui ir Tarybai.
4. Remdamasi Reglamento (EB) Nr. 223/2009 13 straipsniu, Komisija konsultuojasi su Europos statistikos sistemos komitetu dėl vertinimo, susijusio su veiksmais, kuriais įgyvendinamas šio reglamento 3 straipsnio 2 dalies f punkte nurodytas konkretus tikslas, prieš jų priėmimą ir pateikimą Europos Parlamentui ir Tarybai.
5. Baigiant įgyvendinti programą, bet praėjus ne daugiau kaip ketveriems metams po 1 straipsnyje nurodyto laikotarpio pabaigos, Komisija atlieka galutinį programos vertinimąNe vėliau kaip ... [treji metai nuo programos įgyvendinimo pabaigos] Komisijaparengia galutinę programos vertinimo ataskaitą dėl ilgalaikio programos poveikio, rezultatų ir veiksmų tvarumo bei skirtingų darbo programų sinergijos. [121 pakeit.]
6. Vertinimų išvadas ir savo pastabas2 ir 5 dalyse nurodytas vertinimo ataskaitas ir savoišvadas Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui ir paskelbia jas viešai.Kai tinkama, prie ataskaitų pridedami pasiūlymai dėl programos pakeitimų. [122 pakeit.]
19 straipsnis
Sąjungos finansinių interesų apsauga
Kai programoje trečioji valstybė dalyvauja pagal tarptautiniu susitarimu paremtą sprendimą ar kitą teisinį instrumentą, trečioji valstybė suteikia visas būtinas teises ir prieigas, kurios reikalingos, kad atsakingas leidimus išduodantis pareigūnas, Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF), Europos Audito Rūmai galėtų veikti pagal visas savo kompetencijas. OLAF atveju tokios teisės apima teisę atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, kaip numatyta Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl OLAF atliekamų tyrimų.
20 straipsnis
Įgaliojimų delegavimas
1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.
2. 8 straipsnio 3b dalyje, 9, 10, 16 ir 17straipsniuose nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami iki 2028 m. gruodžio 31 d. [123 pakeit.]
3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 8 straipsnio 3b dalyje, 9, 10, 16 ir 17 straipsniuose nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui. [124 pakeit.]
4. Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.
5. Kai tik Komisija priima deleguotąjį aktą, apie tai ji tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
6. Pagal 8 straipsnio 3b dalį, 9, 10, 16 ir 17 straipsnius priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais. [125 pakeit.]
21 straipsnis
Komiteto procedūra
1. Komisijai padeda pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002 58 straipsnį įsteigtas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas.(59). Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 182/2011(60). [126 pakeit.]
2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.
kai komiteto nuomonei gauti būtina rašytinė procedūra, tokia procedūra laikoma baigta be rezultato, jei per nuomonei pateikti nustatytą laikotarpį taip nusprendžia komiteto pirmininkas arba to prašo paprastoji komiteto narių dauguma.
SKYRIUS
PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
22 straipsnis
Informavimas, komunikacija ir viešinimas
1. Sąjungos lėšų gavėjai nurodo Sąjungos lėšų kilmę ir užtikrina jų skaidrumą ir matomumą (visų pirma viešindami veiksmus ir jų rezultatus) teikdami nuoseklią, veiksmingą ir proporcingą tikslinę informaciją įvairiai auditorijai, įskaitant žiniasklaidą ir visuomenę. [127 pakeit.]
2. Komisija vykdo su programa ir jos veiksmais bei rezultatais susijusiusįtaigius informavimo ir komunikacijos veiksmus, kad pagerintų vartotojų, piliečių, įmonių, visų pirma MVĮ, ir viešojo administravimo įstaigų supratimą apie išteklius, teikiamus šio reglamento finansinėmis priemonėmis, irapie jųveiksmus bei rezultatus. Programai skirtais finansiniais ištekliais taip pat prisidedama prie institucinės komunikacijos apie Sąjungos politikos prioritetus, susijusius su 3 straipsnyje nurodytais tikslais. [128 pakeit.]
3. Komisija (EUROSTAT) vykdo informavimo ir komunikavimo veiklą, susijusią su 3 straipsnio 2 dalies f punkte nurodyto konkretaus tikslo įgyvendinimu, jo veiksmais ir rezultatais, kai tai taikoma Europos statistikos duomenų rinkimui, plėtojimui, rengimui ir sklaidai pagal Reglamente (EB) Nr. 223/2009 nustatytus statistinius principus. [129 pakeit.]
23 straipsnis
Panaikinimas
Reglamentai (ES) Nr. 99/2013, (ES) Nr. 1287/2013, (ES) Nr. 254/2014, (ES) Nr. 258/2014, (ES) Nr. 652/2014 ir (ES) 2017/826 panaikinami nuo 2021 m. sausio 1 d.
24 straipsnis
Pereinamojo laikotarpio nuostatos
1. Šis Reglamentas nedaro poveikio atitinkamų veiksmų tęstinumui ar keitimui iki jų įgyvendinimo pabaigos pagal reglamentus (ES) Nr. 99/2013, (ES) Nr. 1287/2013, (ES) Nr. 254/2014, (ES) Nr. 258/2014, (ES) Nr. 652/2014 ir (ES) 2017/826, kurie bus toliau taikomi atitinkamiems veiksmams iki jų įgyvendinimo pabaigos.
2. Programos finansinio paketo lėšomis taip pat gali būti finansuojamos techninės ir administracinės pagalbos išlaidos, būtinos užtikrinti perėjimui nuo priemonių, patvirtintų pagal ankstesnes programas, nustatytas pagal 1 dalyje pateiktą sąrašą, prie šios programos.
3. Prireikus asignavimai gali būti įtraukti į biudžetą po 2027 m. ir skirti 4 straipsnio 3 dalyje nurodytoms išlaidoms padengti, kad būtų galima valdyti iki 2027 m. gruodžio 31 d. nebaigtus vykdyti veiksmus.
25 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo 2021 m. sausio 1 d.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta
Europos Parlamento vardu Tarybos vardu
Pirmininkas Pirmininkas
I PRIEDAS
Tinkami finansuoti veiksmai, kuriais įgyvendinamas 3 straipsnio 2 dalies e punkte nurodytas konkretus tikslas
Tinkami finansuoti yra šie veiksmai, kurie iš esmės įgyvendinami pasitelkus dotacijas ir viešuosius pirkimus, ir kuriais įgyvendinamas 3 straipsnio 2 dalies e punkte nurodytas konkretus tikslas:
1. neatidėliotinos veterinarinės ir fitosanitarijos priemonės;
1.1. neatidėliotinų veterinarinių ir fitosanitarijos priemonių turi būti imamasi patvirtinus kurios nors iš III priede išvardytų gyvūnų ligų arba zoonozių pasireiškimą, vieno arba kelių kenkėjų buvimą arba kilus tiesioginei grėsmei Sąjungos žmonių, gyvūnų arba augalų sveikatos būklei.
Pirmoje pastraipoje nurodytos priemonės įgyvendinamos nedelsiant, o jas taikant turi būti laikomasi atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose išdėstytų nuostatų.
1.2. dėl ekstremaliosios fitosanitarinės padėties valstybės narės gali imtis šių kovos su pirmuoju kenkėjų antplūdžiu tam tikroje zonoje priemonių:
a) Sąjungos karantininių kenkėjų prevencijos, izoliavimo ir (arba) naikinimo priemonių, kurių valstybės narės kompetentinga institucija imasi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/2031(61) 16 straipsnį arba pagal Sąjungos priemones, priimtas pagal to paties reglamento 28 straipsnio 1 dalį; [130 pakeit.]
b) į Sąjungos karantininių kenkėjų sąrašą neįtrauktų kenkėjų prevencijos, izoliavimo ir (arba) naikinimo priemonių, kurių valstybės narės kompetentinga institucija imasi pagal Reglamento (ES) 2016/2031 29 straipsnį, jei pagal tame straipsnyje arba to paties reglamento 30 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus šie kenkėjai gali būti priskiriami prie Sąjungos karantininių kenkėjų; [131 pakeit.]
c) papildomų apsaugos priemonių, kurių imamasi siekiant neleisti išplisti kenkėjui, dėl kurio pagal Reglamento (ES) 2016/2031 28 straipsnio 1 dalį ir 30 straipsnio 1 dalį buvo priimtos Sąjungos priemonės, išskyrus šios dalies a punkte nurodytas naikinimo ir šios dalies b punktea ir bpunktuose nurodytas sulaikymo priemones, jei šios priemonės yra būtinos siekiant apsaugoti Sąjungą nuo tolesnio šio kenkėjo plitimo, prireikus apribojant laisvą vežėjų judėjimą aplinkinėse valstybėse narėse; [132 pakeit.]
ca) netikėtai užpuolusio kenkėjo naikinimo priemonių, net jei jis nelaikomas Sąjungos karantininiu kenkėju, o yra ekstremalių meteorologinių reiškinių arba klimato kaitos valstybėje narėje padarinys. [133 pakeit.]
1.3. Sąjungos finansavimas taip pat gali būti teikiamas šioms priemonėms:
1.3.1. apsaugos priemonėms, kurių dėl kurios nors iš III priede išvardytų gyvūnų ligų ir zoonozių pasireiškimo arba plitimo trečiosios valstybės, valstybės narės arba UŠT teritorijoje imamasi kilus tiesioginei grėsmei Sąjungos sveikatos būklei, taip pat apsaugos priemonėms arba kitai susijusiai veiklai, kurių imamasi remiant Sąjungos augalų sveikatos būklę;
1.3.2. šiame priede nurodytoms priemonėms, kurių, siekdamos kontroliuoti epidemiją, glaudžiai bendradarbiaudamos imasi dvi arba daugiau valstybių narių;
1.3.3. biologinių produktų, skirtų III priede išvardytoms gyvūnų ligoms ir zoonozėms kontroliuoti, išteklių atsargų sudarymui, jei valstybės narės prašymu Komisija mano, kad šiai valstybei narei šias atsargas sudaryti būtina;
1.3.4. biologinių produktų išteklių atsargų sudarymui arba vakcinų dozių įsigijimui, jei dėl kurios nors iš III priede išvardytų gyvūnų ligų ir zoonozių pasireiškimo arba plitimo trečiojoje valstybėje arba valstybėje narėje gali kilti grėsmė Sąjungai.
1.3.4a. įtarus gyvūnų ligos protrūkį ir (arba) kenksmingų organizmų atsiradimą, visoje Sąjungoje ir prie jos išorės sienų turi būti gerokai sustiprintos patikros ir stebėsena; [134 pakeit.]
1.3.4b. žinomų ir šiuo metu nežinomų kenkėjų ir ligų atsiradimo stebėjimo priemonėms. [135 pakeit.]
2. Metinės ir daugiametės veterinarinės ir fitosanitarijos programos
2.1. Metinės ir daugiametės veterinarinės ir fitosanitarijos III priede išvardytų gyvūnų ligų bei zoonozių ir augalų kenkėjų prevencijos, naikinimo, kontrolės ir stebėsenos programos turi būti įgyvendinamos laikantis atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose išdėstytų nuostatų. [136 pakeit.]
Finansavimo reikalavimus atitinkančių veiksmų sąlygos nustatytos 16 straipsnyje nurodytoje darbo programoje.
Programos pateikiamos Komisijai ne vėliau kaip metų, einančių prieš numatytą įgyvendinimo laikotarpį, gegužės 31 d.
Naudos gavėjams pateikus tarpines finansines ataskaitas, Komisija prireikus gali iš dalies pakeisti su visu tinkamumo finansuoti laikotarpiu susijusius dotacijų susitarimus.
Šios programos turėtų atspindėti naujas klimato kaitos nulemtas realijas ir jų įvairovę Europos lygmeniu; jos taip pat turėtų padėti užkirsti kelią Europos biologinės įvairovės nykimui. [137 pakeit.]
2.2. Jei kurios nors iš III priede išvardytų gyvūnų ligų arba zoonozių pasireiškimas arba plitimas gali kelti grėsmę sveikatos būklei Sąjungoje, taip pat siekiant apsaugoti Sąjungą nuo kurios nors iš šių ligų ar zoonozių arba jei apsaugos priemonės būtinos remiant Sąjungos augalų sveikatos būklę, valstybės narės į savo nacionalines programas gali įtraukti priemones, įgyvendintinas trečiųjų valstybių teritorijose, bendradarbiaujant su šių šalių valdžios institucijomis. Tomis pačiomis aplinkybėmis ir tais pačiais tikslais Sąjungos finansavimas gali būti tiesiogiai skiriamas trečiųjų valstybių kompetentingoms institucijoms.
2.3. Dėl fitosanitarijos programų Sąjungos finansavimas valstybėms narėms gali būti skiriamas šioms priemonėms:
a) nustatytais laikotarpiais vykdomai stebėsenai, kurios metu tikrinama bent tai, ar esama Sąjungos karantininių kenkėjų ir su kuriuo nors kenkėju, kuriam taikomos Reglamento (ES) 2016/2031 29 straipsnyje nurodytos priemonės arba pagal to paties reglamento 30 straipsnio 1 dalį priimtos priemonės, susijusių požymių arba simptomų;
b) nustatytais laikotarpiais vykdomai stebėsenai, kurios metu tikrinama bent tai, ar esama kitų nei a punkte nurodytų kenkėjų, kurie gali kelti atsirandančią grėsmę Sąjungai ir kurių patekimas arba išplitimas gali daryti didelį poveikį Sąjungos žemės ūkiui arba miškams;
c) Sąjungos karantininių kenkėjų prevencijos, izoliavimo arba naikinimo priemonėms, kurių valstybės narės kompetentinga institucija imasi pagal Reglamento (ES) 2016/2031 17 straipsnį arba pagal Sąjungos priemones, priimtas pagal to paties reglamento 28 straipsnio 1 dalį; [138 pakeit.]
d) į Sąjungos karantininių kenkėjų sąrašą neįtrauktų kenkėjų prevencijos, izoliavimo arba naikinimo priemonių, kurių valstybės narės kompetentinga institucija imasi pagal Reglamento (ES) 2016/2031 29 straipsnį, jei pagal tame straipsnyje arba to paties reglamento 30 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus šie kenkėjai gali būti priskiriami prie Sąjungos karantininių kenkėjų; [139 pakeit.]
e) papildomų apsaugos priemonių, kurių imamasi siekiant neleisti išplisti kenkėjui, dėl kurio pagal Reglamento (ES) 2016/2031 28 straipsnio 1 dalį ir 30 straipsnio 1 dalį buvo priimtos Sąjungos priemonės, išskyrus šios dalies c punkte nurodytas naikinimo ir šios dalies d punktec ir d punktuose nurodytas sulaikymo priemones, jei šios priemonės yra būtinos siekiant apsaugoti Sąjungą nuo tolesnio šio kenkėjo plitimo. [140 pakeit.]
f) priemonėms, kuriomis siekiama sulaikyti kenkėją, dėl kurio užkrėstoje zonoje, kurioje šis kenkėjas negali būti sunaikintas, pagal Reglamento (ES) 2016/2031 28 straipsnio 2 dalį arba 30 straipsnio 3 dalį buvo priimtos Sąjungos sulaikymo priemonės, jei šios priemonės yra būtinos siekiant apsaugoti Sąjungą nuo tolesnio šio kenkėjo plitimo.
16 straipsnyje nurodytoje darbo programoje bus nurodytas augalų kenkėjų, kuriems bus taikomos tos priemonės, sąrašas.
3. Gyvūnų gerovės rėmimo veikla, įskaitant priemones, kuriomis siekiama užtikrinti gyvūnų gerovės standartų laikymąsi ir atsekamumą, be kita ko, gyvūnų vežimo metu. [141 pakeit.]
4. Reglamento (ES) 2017/625 92, 95 ir 97 straipsniuose nurodytos Europos Sąjungos etaloninės laboratorijos ir Europos Sąjungos etaloniniai centrai;
5. Reglamento (ES) 2017/625 112 straipsnyje nurodytos koordinuojamos kontrolės programos ir informacijos bei duomenų rinkimas.
6. Maisto švaistymo prevencijos ir kovos su sukčiavimu maisto produktų srityje veikla.
7. Tvarios maisto gamybosEkologiškos žemės ūkio produkcijos ir tvaraus maisto vartojimo, nedarant žalos aplinkai ir biologinei įvairovei, rėmimo veikla ir tiesioginės prekybos bei trumpų tiekimo grandinių skatinimas. [142 pakeit.]
8. Duomenų bazės ir kompiuterinės informacijos valdymo sistemos, būtinos siekiant veiksmingai ir efektyviai įgyvendinti šios srities teisės aktus, susijusios su 3 straipsnio 2 dalies e punkte nurodytu konkrečiu tikslu ir turinčios įrodytą papildomą naudą visai Sąjungai;naujų technologijų, skirtų produktų atsekamumui didinti, tokių kaip greitojo atsako (QR) kodai ant produktų pakuočių, diegimas. [143 pakeit.]
9. Kompetentingų institucijų, atsakingų už oficialią kontrolę, ir kitų su gyvūnų ligų arba augalų kenkėjų valdymu ir (arba) prevencija susijusių šalių darbuotojų mokymas, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2017/625 130 straipsnyje.
10. Kelionės, apgyvendinimo ir kasdienės pragyvenimo išlaidos, kurias patiria valstybių narių ekspertai dėl to, kad Komisija juos paskiria padėti savo ekspertams, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2017/625 116 straipsnio 4 dalyje ir 120 straipsnio 4 dalyje.
11. Techninė ir mokslinė veikla, įskaitant tyrimus ir koordinavimo veiklą, būtinus siekiant užkirsti kelią naujų ir nežinomų kenkėjų bei ligų atsiradimui ir užtikrinti tinkamą teisės aktų įgyvendinimą su 3 straipsnio 2 dalies e punkte nurodytu konkrečiu tikslu susijusioje srityje ir tų teisės aktų pritaikymą prie mokslo, technologijų ir visuomenės raidos. [144 pakeit.]
12. Veikla, kurią vykdo valstybių narių arba tarptautinės organizacijos, siekiančios įgyvendinti 3 straipsnio 2 dalies e punkte nurodytą konkretų tikslą, ir kuria padedama tobulinti bei įgyvendinti su šiuo tikslu susijusias taisykles.
13. Vienos arba kelių valstybių narių rengiami projektai, kuriais, taikant novatoriškus metodus ir protokolus, siekiama didinti 3 straipsnio 2 dalies e punkte nurodyto konkretaus tikslo įgyvendinimo efektyvumą.
14. Parama Sąjungos ir valstybių narių įgyvendinamoms informavimo ir informuotumo didinimo iniciatyvoms, kuriomis siekiama užtikrinti geresnę, reikalavimus atitinkančią ir tvarią maisto gamybą ir vartojimą, įskaitant maisto švaistymo prevenciją, prisidedančią prie žiedinės ekonomikos, ir sukčiavimo maisto produktų srityje prevencijos veiklą, įgyvendinant su 3 straipsnio 2 dalies e punkte nurodytu konkrečiu tikslu susijusias taisykles. [145 pakeit.]
15. Priemonės, kurios, siekiant apsaugoti žmonių, gyvūnų ir augalų sveikatą ir gyvūnų gerovę, taikomos prie Sąjungos sienos iš trečiųjų valstybių atvežamiems gyvūnams, gyvūniniams produktams, augalams ir augaliniams produktams.
II PRIEDAS
Tinkami finansuoti veiksmai, kuriais įgyvendinamas 3 straipsnio 2 dalies f punkte nurodytas konkretus tikslas
Siekiant įgyvendinti Sąjungos politiką, reikia kokybiškos palyginamos ir patikimos statistinės informacijos apie Sąjungos ekonominę, socialinę, su teritorija ir aplinka susijusią padėtį. Be to, turėdami Europos statistinės informacijos, Europos piliečiai gali suprasti demokratinius procesus, juose dalyvauti ir diskutuoti apie Sąjungos dabartį ir ateitį.
Šia programa, kartu su Reglamentu (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos, nustatoma bendroji 2021–2027 m. Europos statistikos plėtojimo, rengimo ir sklaidos sistema. Europos statistinė informacija plėtojama, rengiama ir skleidžiama pagal šią sistemą, laikantis Europos statistikos praktikos kodekso principų ir palaikant glaudų bei darnų bendradarbiavimą su Europos statistikos sistema (ESS).
Pagal šią sistemą plėtojant, rengiant ir skleidžiant Europos statistinę informaciją, padedama įgyvendinti SESV nustatytą ir Komisijos strateginiuose prioritetuose išsamiau apibrėžtą Sąjungos politiką.
Įgyvendinant 3 straipsnio 2 dalies f punkte nustatytą konkretų tikslą, vykdomi šie veiksmai:
Ekonominė ir pinigų sąjunga, globalizacija ir prekyba
– teikiama kokybiška statistinė informacija, kuria grindžiama perviršinio deficito procedūra, reformų rėmimo programa ir Sąjungos metinis ekonomikos stebėsenos bei gairių teikimo ciklas;
– teikiami ir prireikus tobulinami pagrindiniai Europos ekonominiai rodikliai (PEER);
– teikiama statistinė informacija ir metodinės gairės apie tai, kaip statistiškai vertinamos investicinės ir biudžeto priemonės, ir kartu remiama ekonominė konvergencija, finansinis stabilumas ir darbo vietų kūrimas;
– teikiama su nuosavais ištekliais ir ES darbuotojų darbo užmokesčiu bei pensijomis susijusi statistinė informacija;
– geriau vertinama prekyba prekėmis ir paslaugomis, tiesioginės užsienio investicijos, pasaulinės vertės grandinės ir globalizacijos poveikis Sąjungos ekonomikai; [146 pakeit.]
Bendroji rinka, inovacijos ir skaitmeninė transformacija
– teikiama kokybiška ir patikima statistinė informacija, kurių reikia bendrajai rinkai, Europos gynybos veiksmų planui ir pagrindinėse inovacijų bei mokslinių tyrimų srityse;
– teikiama daugiau aktualesnės informacijos apie bendradarbiaujamąją ekonomiką ir skaitmeninimo poveikį Europos verslui ir piliečiams;
Europos socialinis aspektas
– teikiama kokybiška, aktuali ir patikima statistinė informacija, kuria padedama įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį ir Sąjungos gebėjimų politiką, įskaitant statistinę informaciją apie darbo rinką, užimtumą, švietimą ir mokymą, pajamas, gyvenimo sąlygas, skurdą, nelygybę, socialinę apsaugą, nedeklaruojamą darbą ir gebėjimų palydovines sąskaitas, bet ne vien tik ją; [147 pakeit.]
– teikiama statistinė informacija, susijusi su Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija;
– teikiama papildoma statistinė informacija apie migraciją, pirmiausia apie migrantų padėtį bei integraciją ir prieglobsčio prašytojų švietimo poreikius bei kvalifikacijos lygius;
– rengiamos modernios gyventojų ir būstų surašymo po 2021 m. programos ir gyventojų skaičiaus statistinė informacija;
– teikiamos kasmet naujinamos gyventojų skaičiaus prognozės;
Darnus vystymasis, gamtos ištekliai ir aplinka
– stebima darnaus vystymosi tikslų (DVT) įgyvendinimo pažanga;
– toliau plėtojama statistinė informacija, kuria remiama energetikos strategija, žiedinė ekonomika ir Plastikų strategija;
– teikiama pagrindinė su aplinka susijusi statistinė informacija ir rodikliai, įskaitant susijusius su atliekomis, vandeniu, biologine įvairove, miškais, žemės naudojimu ir žemės danga, taip pat su klimatu susijusi statistinė informacija ir aplinkos ekonominės sąskaitos;
– teikiama statistinė krovinių ir keleivių vežimo informacija, kuria remiama Sąjungos politika;
– rengiami tolesni rodikliai, siekiant stebėti įvairiarūšį transportą ir perėjimą prie aplinkai palankesnių transporto rūšių;
– laiku teikiami aktualūs duomenys, kurių reikia bendrai žemės ūkio politikai, bendrai žuvininkystės politikai ir su aplinka, aprūpinimu maistu ir gyvūnų gerove susijusiai politikai;
Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda
– laiku teikiami išsamūs statistiniai su regionais, įskaitant Sąjungos atokiausius regionus, miestais ir kaimo vietovėmis susiję rodikliai, kuriais remiantis galima stebėti ir vertinti teritorinės plėtros politikos veiksmingumą, taip pat vertinti teritorinį sektorių politikos poveikį;
– padedama rengti kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu rodiklius ir rengiama su politika bei saugumu susijusi statistinė informacija;
– vis dažniau naudojami geoerdviniai duomenys; į statistinės informacijos rengimą sistemingai integruojamas ir įtraukiamas geoerdvinės informacijos valdymas;
Geresnis Europos statistinės informacijos perdavimas ir skatinimas naudotis ja, kaip patikimu šaltiniu, kovojant su internetine dezinformacija
– sistemingai skatinama naudotis Europos statistine informacija, kaip patikimu duomenų šaltiniu, ir sudaromos palankesnės sąlygos naudotis ja faktų tikrintojams, mokslininkams ir viešojo sektoriaus institucijoms kovojant su internetine dezinformacija;
– sudaromos palankesnės sąlygos naudotojams susipažinti su statistine informacija ir ją suprasti, be kita ko, teikiant patrauklias sąveikiąsias vizualizacijas, daugiau pritaikytų paslaugų, pvz., užsakomuosius duomenis, ir savarankiškos analizės priemones;
– toliau tobulinama ir stebima Europos statistinės informacijos kokybės užtikrinimo sistema, taip pat atliekant valstybių narių atitikties Europos statistikos praktikos kodeksui tarpusavio vertinimus;
– suteikiama galimybė susipažinti su mikroduomenimis mokslinių tyrimų tikslais, kartu užtikrinant aukščiausius duomenų apsaugos ir statistinės informacijos konfidencialumo standartus;
Naudojimasis duomenų revoliucijos pranašumais ir perėjimas prie patikimos pažangiosios statistikos
– didinamas naujų skaitmeninių duomenų šaltinių naudojimas ir kuriami patikimos pažangiosios statistikos fondai, kad būtų galima teikti naują statistinę informaciją beveik tikruoju laiku, taikant patikimus algoritmus;
– rengiami nauji privatiems subjektams priklausančių duomenų naudojimo metodai, taikant privatumą užtikrinančius ir saugaus daugiašalio skaičiavimo metodus;
– skatinami pažangieji moksliniai tyrimai ir inovacijos oficialiosios statistikos srityje, be kita ko, naudojantis bendradarbiaujamaisiais tinklais ir nustatant Europos statistikos mokymo programas;
Platesnio užmojo partnerystės ir bendradarbiavimas statistikos srityje
– stiprinama ESS partnerystė ir bendradarbiaujama su Europos centrinių bankų sistema;
– stiprinamos partnerystės su viešojo ir privačiojo sektorių duomenų turėtojais ir technologijų sektoriaus atstovais, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas naudotis duomenimis statistikos reikmėms, integruoti įvairių šaltinių duomenis ir taikyti naujausias technologijas;
– gerinamas bendradarbiavimas su mokslininkais ir akademikais, pirmiausia naujų duomenų šaltinių naudojimo, duomenų analizės ir statistinio raštingumo skatinimo srityse;
– bendradarbiaujama su tarptautinėmis organizacijomis ir trečiosiomis valstybėmis siekiant pagerinti oficialiąją pasaulio statistinę informaciją.
a) pagal Reglamento (ES) 2016/429 2 skyriaus 1 dalį nustatytą ligų sąrašą,
b) salmoneles, zoonozes ir zoonozių sukėlėjus, kuriems taikomas Reglamentas (EB) Nr. 2160/2003 ir Direktyva 2003/99/EB(62),
c) užkrečiamąsias spongiformines encefalopatijas. [148 pakeit.]
IV PRIEDAS
RODIKLIAI
Tikslas
Rodiklis
3 straipsnio 2 dalies a punkteapunkto i papunktyje nustatyti tikslai
1. Naujų skundų ir reikalavimų nesilaikymo atvejų laisvo prekių ir paslaugų judėjimo, Sąjungos teisės aktų ir viešųjų pirkimų srityse skaičiusteisės aktai.
2 . Prekybos paslaugomis ribojimo indeksas.
3 . Apsilankymų portale „Jūsų Europa“ skaičius.
4. Bendrų rinkos priežiūros kampanijų skaičius.
3 straipsnio 2 dalies a punkto ii papunktyje nustatyti tikslai
1. Naujų skundų ir reikalavimų nesilaikymo atvejų laisvo prekių ir paslaugų judėjimo bei pardavimo internete srityse skaičius.
2. Bendrų rinkos priežiūros ir produktų saugos kampanijų skaičius.
3 straipsnio 2 dalies b punkte nustatyti tikslai
1 . Paramą pagal programą ir iš tinklo gaunančių MVĮ skaičius.
2. Remtų verslo partnerystes sudariusių įmonių skaičius.
2 a. Verslininkų, kurie naudojasi mentorystės ir judumo programomis, skaičius.
2 b. MVĮ steigimo laiko sutrumpinimas ir kainos sumažinimas.
2 c. Sukurtų įmonių tinklų skaičius palyginti su baziniu lygiu.
2 d. MVĮ testą atliekančių valstybių narių skaičius.
2 e. Aiškiai didesnis valstybių narių, taikančių vieno langelio principą naujai steigiamoms įmonėms, skaičius.
2f. Didesnė eksportuojančių MVĮ dalis ir didesnė MVĮ, eksportuojančių už Sąjungos ribų, dalis palyginti su baziniu lygiu.
2 g. Aiškiai didesnis valstybių narių, įgyvendinančių sprendimus verslumo klausimais, skirtus potencialiems, jauniesiems, naujiems verslininkams ir moterims verslininkėms, taip pat kitoms konkrečioms tikslinėms grupėms, skaičius palyginti su baziniu lygiu.
2 h. Didesnė Sąjungos piliečių, kurie norėtų dirbti savarankiškai, dalis palyginti su baziniu lygiu.
2i. MVĮ veiklos rezultatai tvarumo požiūriu, kurie, be kita ko, vertinami pagal didesnę Sąjungos MVĮ, plėtojančių tvarius mėlynosios ekonomikos ir žaliuosius produktus1a ir paslaugas, dalį ir didesnį išteklių naudojimo efektyvumą (tai gali apimti, pvz., energijos, žaliavų, vandens naudojimą, perdirbimą ir kt.) palyginti su baziniu lygiu.
* Visi rodikliai turi būti palyginti su dabartine padėtimi 2018 m.
_________________
1 a Žalieji produktai ir paslaugos yra tokie produktai ir paslaugos, kuriuos gaminant ir teikiant vyrauja siekis mažinti riziką aplinkai ir užterštumą bei sunaudojamus išteklius. Taip pat įtraukti produktai, turintys aplinkosauginių savybių (ekologiškai suprojektuoti, ekologiškai paženklinti, ekologiškai pagaminti ir sudaryti iš didelės perdirbtų medžiagų dalies). Šaltinis – greitoji „Eurobarometro“ apklausa Nr. 342, „MVĮ, efektyvus išteklių naudojimas ir ekologiškos rinkos“.
3 straipsnio 2 dalies c punkte nustatyti tikslai
i)
ii)
1 . Europos standartų, kurie įgyvendinami kaip nacionaliniai valstybių narių standartai, dalis, palyginti su visais taikomais Europos standartais.
2 . Procentinė Sąjungos patvirtintų tarptautinių finansinės atskaitomybės ir audito standartų dalis.
3 straipsnio 2 dalies d punkte nustatyti tikslai
i)
ii)
1 . Vartotojų sąlygų indeksas.
2 . Naudos gavėjų pozicijų dokumentų ir atsakymų į viešas konsultacijas finansinių paslaugų srityje skaičius.
3 straipsnio 2 dalies e punkte nustatyti tikslai
1. Sėkmingai įgyvendintų nacionalinių veterinarinių ir fitosanitarijos programų skaičius.
2. Sėkmingai įveiktų ekstremaliųjų situacijų, kilusių dėl kenkėjų, skaičius.
3. Sėkmingai įveiktų ekstremaliųjų situacijų, kilusių dėl ligų, skaičius.
3 straipsnio 2 dalies f punkte nustatyti tikslai
1 . Internete paskelbtos statistinės informacijos poveikis: paminėjimų saityne, teigiamų ir (arba) neigiamų nuomonių skaičius.
2013 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 99/2013 dėl 2013–2017 m. Europos statistikos programos (OL L 39, 2013 2 9, p. 12).
2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/858 dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, komponentų ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo ir rinkos priežiūros, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 715/2007 ir (EB) Nr. 595/2009 bei panaikinama Direktyva 2007/46/EB (OL L 151, 2018 6 14, p. 1).
2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 765/2008, nustatantis su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus ir panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 339/93 (OL L 218, 2008 8 13, p. 30).
2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (OL L 94, 2014 3 28, p. 65).
2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB (OL L 94, 2014 3 28, p. 243).
2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1287/2013, kuriuo sukuriama 2014–2020 m. įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programa (COSME) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 1639/2006/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 33).
2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1025/2012 dėl Europos standartizacijos, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 89/686/EEB ir 93/15/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/9/EB, 94/25/EB, 95/16/EB, 97/23/EB, 98/34/EB, 2004/22/EB, 2007/23/EB, 2009/23/EB ir 2009/105/EB ir panaikinamas Tarybos sprendimas 87/95/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1673/2006/EB (OL L 316, 2012 11 14, p. 12).
2002 m. liepos 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1606/2002 dėl tarptautinių apskaitos standartų taikymo (OL L 243, 2002 9 11, p. 1).
2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB (OL L 182, 2013 6 29, p. 19).
2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB dėl teisės aktų nustatyto metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės audito, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 78/660/EEB ir 83/349/EEB bei panaikinanti Tarybos direktyvą 84/253/EEB (OL L 157, 2006 6 9, p. 87).
2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/826 dėl 2017–2020 m. Sąjungos programos, skirtos remti konkrečiai veiklai, kuria skatinamas vartotojų ir kitų galutinių finansinių paslaugų gavėjų dalyvavimas formuojant Sąjungos finansinių paslaugų srities politiką, nustatymo (OL L 129, 2017 5 19, p. 17).
2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).
2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos, panaikinantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1101/2008 dėl konfidencialių statistinių duomenų perdavimo Europos Bendrijų statistikos tarnybai, Tarybos reglamentą (EB) Nr. 322/97 dėl Bendrijos statistikos ir Tarybos sprendimą 89/382/EEB, Euratomas, įsteigiantį Europos Bendrijų statistikos programų komitetą (OL L 87 2009 3 31, p. 164).
2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/429 dėl užkrečiamųjų gyvūnų ligų, kuriuo iš dalies keičiami ir panaikinami tam tikri gyvūnų sveikatos srities aktai („Gyvūnų sveikatos teisės aktas“) (OL L 84, 2016 3 31, p. 1).
2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2160/2003 dėl salmonelių ir kitų nurodytų zoonozių sukėlėjų per maistą kontrolės (OL L 325, 2003 12 12, p. 1).
2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 999/2001, nustatantis tam tikrų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisykles (OL L 147, 2001 5 31, p. 1).
2013 m. lapkričio 25 d. Tarybos sprendimas 2013/755/ES dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos Sąjungos asociacijos (Užjūrio asociacijos sprendimas) (OL L 344, 2013 12 19, p. 1).
2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).
1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).
2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).
2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 198, 2017 7 28, p. 29).
2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).
2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).
2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 254/2014 dėl daugiametės vartotojų 2014–2020 m. programos, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1926/2006/EB (OL L 84, 2014 3 20, p. 42).
2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 258/2014 dėl Sąjungos tam tikros audito ir finansinės atskaitomybės sričių veiklos paramos programos nustatymo 2014–2020 m. laikotarpiui ir kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB (OL L 105, 2014 4 8, p. 1).
2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 652/2014, kuriuo nustatomos išlaidų, susijusių su maisto grandine, gyvūnų sveikata ir gerove bei augalų sveikata ir augalų dauginamąja medžiaga, valdymo nuostatos ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 98/56/EB, 2000/29/EB ir 2008/90/EB, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 178/2002, (EB) Nr. 882/2004 ir (EB) Nr. 396/2005, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/128/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 ir panaikinami Tarybos sprendimai 66/399/EEB, 76/894/EEB ir 2009/470/EB (OL L 189, 2014 6 27, p. 1).
2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuri vykdoma siekiant užtikrinti maisto ir pašarų srities teisės aktų bei gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos ir augalų apsaugos produktų taisyklių taikymą, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 999/2001, (EB) Nr. 396/2005, (EB) Nr. 1069/2009, (EB) Nr. 1107/2009, (ES) Nr. 1151/2012, (ES) Nr. 652/2014, (ES) 2016/429 ir (ES) 2016/2031, Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1/2005 ir (EB) Nr. 1099/2009 bei Tarybos direktyvos 98/58/EB, 1999/74/EB, 2007/43/EB, 2008/119/EB ir 2008/120/EB, ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr. 882/2004, Tarybos direktyvos 89/608/EEB, 89/662/EEB, 90/425/EEB, 91/496/EEB, 96/23/EB, 96/93/EB ir 97/78/EB bei Tarybos sprendimas 92/438/EEB (Oficialios kontrolės reglamentas), (OL L 95, 2017 4 7, p. 1).
2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL L 031, 2002 2 1, p. 1).
2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
2016 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/2031 dėl apsaugos priemonių nuo augalų kenkėjų, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 228/2013, (ES) Nr. 652/2014 ir (ES) Nr. 1143/2014 ir panaikinamos Tarybos direktyvos 69/464/EEB, 74/647/EEB, 93/85/EEB, 98/57/EB, 2000/29/EB, 2006/91/EB ir 2007/33/EB (OL L 317, 2016 11 23, p. 4).
2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 99/2003/EB dėl zoonozių ir zoonozių sukėlėjų monitoringo, iš dalies keičianti Tarybos sprendimą 90/424/EEB ir panaikinanti Tarybos direktyvą 92/117/EEB (OL L 325, 2003 12 12, p. 31).
Valstybių narių tarpusavio prekybos apmokestinimo galutinė PVM sistema *
215k
55k
2019 m. vasario 12 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2006/112/EB nuostatos dėl galutinės valstybių narių tarpusavio prekybos apmokestinimo PVM sistemos veikimui skirtų išsamių techninių priemonių nustatymo (COM(2018)0329 – C8-0317/2018 – 2018/0164(CNS))
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0329),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 113 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8-0317/2018),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 78c straipsnį,
– atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A8-0028/2019),
1. pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;
2. ragina Komisiją pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 293 straipsnio 2 dalį atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą;
3. ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;
4. ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;
5. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
Komisijos siūlomas tekstas
Pakeitimas
Pakeitimas 1 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 konstatuojamoji dalis
(1) kai Taryba 1967 m. Tarybos direktyvomis 62/227/EEB1 ir 67/228/EEB2 patvirtino bendrą pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sistemą, buvo prisiimtas įsipareigojimas sukurti galutinę valstybių narių tarpusavio prekybos apmokestinimo PVM sistemą, veikiančią panašiai kaip tokio pobūdžio sistema, veikianti vienoje valstybėje narėje. Kadangi 1992 m. pabaigoje panaikinus fiskalines sienas tarp valstybių narių dar nebuvo palankių politinių ir techninių sąlygų tokiai sistemai įgyvendinti, buvo patvirtintos pereinamojo laikotarpio PVM procedūros. Šiuo metu galiojančioje Tarybos direktyvoje 2006/112/EB3 nustatyta, kad šios pereinamojo laikotarpio taisyklės turi būti pakeistos galutinėmis procedūromis, grindžiamomis apmokestinimo tiekiamų prekių arba teikiamų paslaugų kilmės valstybėje narėje principu;
(1) kai Taryba 1967 m. Tarybos direktyvomis 67/227/EEB1 ir 67/228/EEB2 patvirtino bendrą pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sistemą, buvo prisiimtas įsipareigojimas sukurti galutinę valstybių narių tarpusavio prekybos apmokestinimo PVM sistemą, veikiančią panašiai kaip tokio pobūdžio sistema, veikianti vienoje valstybėje narėje. Kadangi 1992 m. pabaigoje panaikinus fiskalines sienas tarp valstybių narių dar nebuvo palankių politinių ir techninių sąlygų tokiai sistemai įgyvendinti, buvo patvirtintos pereinamojo laikotarpio PVM procedūros. Šiuo metu galiojančioje Tarybos direktyvoje 2006/112/EB3 nustatyta, kad šios pereinamojo laikotarpio taisyklės turi būti pakeistos galutinėmis procedūromis, grindžiamomis apmokestinimo tiekiamų prekių arba teikiamų paslaugų kilmės valstybėje narėje principu. Vis dėlto tos pereinamojo laikotarpio taisyklės jau yra taikomos kelis dešimtmečius, todėl susiformavo sudėtinga pereinamojo laikotarpio PVM sistema, neatspari tarpvalstybiniam sukčiavimui PVM. Tos pereinamojo laikotarpio taisyklės turi daugybę trūkumų, dėl kurių PVM sistema nėra nei visapusiškai veiksminga, nei atitinkanti tikros bendrosios rinkos reikalavimus. Pereinamojo laikotarpio PVM sistemos pažeidžiamumas tapo akivaizdus praėjus vos keliems metams po jos įvedimo. Nuo tada buvo priimta keletas teisėkūros priemonių (administracinio bendradarbiavimo gerinimas, trumpesni sumuojamųjų ataskaitų teikimo terminai, sektorių atvirkštinis apmokestinimas) ir su teisėkūra nesusijusių priemonių. Tačiau neseniai atlikti PVM nepriemokos tyrimai rodo, kad nesurinkto PVM skaičiai vis dar yra milžiniški. Tai pirmasis pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto nuo tada, kai 1992 m. buvo nustatytos dabartinės PVM taisyklės, kurio tikslas – kovoti su tarpvalstybinio sukčiavimo priežastimis. Komisija savo 2015 m. spalio 28 d. komunikate „Bendrosios rinkos tobulinimas: daugiau galimybių piliečiams ir įmonėms“ nustatė, kad dabartinės PVM sistemos taisyklių sudėtingumas yra viena iš didžiausių kliūčių baigti kurti bendrąją rinką. Tuo pat metu PVM nepriemoka, apibrėžiama kaip skirtumas tarp realiai surinktos PVM sumos ir teorinės sumos, kurią tikimasi surinkti, padidėjo ir 2015 m. 28 ES valstybėse narėse siekė 151,5 mlrd. EUR. Tai rodo, kad reikia skubiai ir išsamiai reformuoti PVM sistemą ir nustatyti galutinę PVM tvarką, palengvinti ir supaprastinti tarpvalstybinę prekybą Sąjungos viduje ir sistemą padaryti labiau atsparią sukčiavimui;
__________________
__________________
1 1967 m. balandžio 11 d. Pirmoji Tarybos direktyva 67/227/EEB dėl valstybių narių teisės aktų, reglamentuojančių apyvartos mokesčius, suderinimo (OL 71, 1967 4 14, p. 1301).
1 1967 m. balandžio 11 d. Pirmoji Tarybos direktyva 67/227/EEB dėl valstybių narių teisės aktų, reglamentuojančių apyvartos mokesčius, suderinimo (OL 71, 1967 4 14, p. 1301).
2 1967 m. balandžio 11 d. Antroji Tarybos direktyva 67/228/EEB dėl valstybių narių teisės aktų, susijusių su apyvartos mokesčiais ir pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos taikymo struktūra bei procedūromis, derinimo (OL 71, 1967 4 14, p. 1303).
2 1967 m. balandžio 11 d. Antroji Tarybos direktyva 67/228/EEB dėl valstybių narių teisės aktų, susijusių su apyvartos mokesčiais ir pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos taikymo struktūra bei procedūromis, derinimo (OL 71, 1967 4 14, p. 1303).
3 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, 2006 12 11, p. 1).
3 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, 2006 12 11, p. 1).
Pakeitimas 2 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(1a) be to, anksčiau Komisija (ir jai pritarė Europos Parlamentas) visuomet pabrėžė, kad apmokestinimu kilmės šalyje grindžiama PVM sistema būtų teisingas sprendimas siekiant padaryti Sąjungos PVM sistemą labiau atsparią sukčiavimui ir kad ji būtų labiausiai suderinama su tinkamu vidaus rinkos veikimu. Tačiau dabartinė iniciatyva grindžiama valstybėms narėms priimtinesniu apmokestinimo paskirties šalyje principu, siekiant suteikti valstybėms narėms tam tikrą lankstumą nustatant PVM tarifus;
Pakeitimas 3 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 konstatuojamoji dalis
(2) Taryba, kuriai pritarė Europos Parlamentas1 ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas2, patvirtino, kad apmokestinimu kilmės šalyje grindžiamos sistemos sukurti neįmanoma, ir paragino Komisiją atlikti išsamų techninį darbą ir palaikyti plataus masto dialogą su valstybėmis narėmis siekiant išsamiai ištirti įvairius galimus apmokestinimo paskirties šalyje principo įgyvendinimo būdus3;
(2) Taryba, kuriai pritarė Europos Parlamentas1 ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas2, patvirtino, kad apmokestinimu kilmės šalyje grindžiamos sistemos sukurti neįmanoma, ir paragino Komisiją atlikti išsamų techninį darbą ir palaikyti plataus masto dialogą su valstybėmis narėmis siekiant išsamiai ištirti įvairius galimus apmokestinimo paskirties šalyje principo įgyvendinimo būdus3, siekiant užtikrinti, kad iš vienos valstybės narės į kitą tiekiamos prekės būtų apmokestinamos taip, tarsi jos būtų tiekiamos ir jų įsigyjama vienoje valstybėje narėje. Sukurti bendrą Sąjungos PVM erdvę yra itin svarbu siekiant sumažinti įmonių, visų pirma tarpvalstybiniu mastu veikiančių MVĮ, patiriamas reikalavimų laikymosi išlaidas, užtikrinti mažesnes tarpvalstybinio sukčiavimo PVM galimybes ir supaprastinti su PVM susijusias procedūras. Įsigaliojus galutinei PVM sistemai bus sustiprinta vidaus rinka ir užtikrintos geresnės verslo sąlygos tarpvalstybinei prekybai. Joje turėtų būti atsižvelgiama į pokyčius, kurie yra būtini dėl technologijų raidos ir skaitmeninimo. Šia direktyva nustatomos techninės vadinamųjų „pagrindinių principų“, kaip išdėstyta Komisijos 2018 m. sausio 18 d. pasiūlyme3a, įgyvendinimo priemonės. Todėl valstybės narės turėtų priimti sprendimus dėl minėtųjų „pagrindinių principų“, kad būtų galima greitai įgyvendinti šią direktyvą;
__________________
__________________
1 2011 m. spalio 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl PVM ateities (P7_TA(2011)0436), http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?type=TA&language=LT&reference=P7-TA-2011-0436.
1 2011 m. spalio 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl PVM ateities (P7_TA(2011)0436), http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?type=TA&language=LT&reference=P7-TA-2011-0436.
2 2011 m. liepos 14 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Žaliosios knygos dėl PVM ateities: paprastesnės, stabilesnės ir veiksmingesnės PVM sistemos kūrimo, http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=celex:52011AE1168.
2 2011 m. liepos 14 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Žaliosios knygos dėl PVM ateities: paprastesnės, stabilesnės ir veiksmingesnės PVM sistemos kūrimo, http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=celex:52011AE1168.
3 Tarybos išvados dėl PVM ateities – 2012 m. gegužės 15 d. 3167-asis Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos posėdis Briuselyje (visų pirma žr. B 4 punktą), http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_data/docs/pressdata/en/ecofin/130257.pdf.
3 Tarybos išvados dėl PVM ateities – 2012 m. gegužės 15 d. 3167-asis Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos posėdis Briuselyje (visų pirma žr. B 4 punktą), http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_data/docs/pressdata/en/ecofin/130257.pdf.
3a Pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2006/112/EB nuostatos dėl pridėtinės vertės mokesčio tarifų (COM(2018)0020, 2018/0005(CNS)).
Pakeitimas 4 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 konstatuojamoji dalis
(3) Komisija savo PVM veiksmų plane nustatė PVM sistemos pakeitimus, kurie yra būtini, kad būtų sukurta tokia apmokestinimu paskirties šalyje grindžiama Sąjungos vidaus prekybos sistema apmokestinant tarpvalstybinį prekių tiekimą ir paslaugų teikimą. Taryba vėliau dar kartą patvirtino to veiksmų plano išvadas ir pareiškė, inter alia, kad, jos nuomone, apmokestinimo kilmės šalyje principas, kurį numatyta taikyti galutinėje PVM sistemoje, turėtų būti pakeistas apmokestinimo paskirties valstybėje narėje principu2;
(3) Komisija savo PVM veiksmų plane nustatė PVM sistemos pakeitimus, kurie yra būtini, kad būtų sukurta tokia apmokestinimu paskirties šalyje grindžiama Sąjungos vidaus prekybos sistema apmokestinant tarpvalstybinį prekių tiekimą ir paslaugų teikimą. Taryba vėliau dar kartą patvirtino to veiksmų plano išvadas ir pareiškė, inter alia, kad, jos nuomone, apmokestinimo kilmės šalyje principas, kurį numatyta taikyti galutinėje PVM sistemoje, turėtų būti pakeistas apmokestinimo paskirties valstybėje narėje principu2. Tas pakeitimas turėtų padėti kasmet apie 50 mlrd. EUR sumažinti su PVM susijusio tarpvalstybinio sukčiavimo atvejų žalą;
__________________
__________________
1 PVM veiksmų planas „Bendros ES PVM erdvės kūrimas. Laikas spręsti“ (COM(2016)0148, 2016 4 7).
1 PVM veiksmų planas „Bendros ES PVM erdvės kūrimas. Laikas spręsti“ (COM(2016)0148, 2016 4 7).
Pakeitimas 5 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(4a) siekdama užtikrinti veiksmingą valstybių narių bendradarbiavimą, Komisija turėtų užtikrinti sistemos skaidrumą, visų pirma kasmet privalomai skelbiant sukčiavimo atvejus kiekvienoje valstybėje narėje. Skaidrumas taip pat svarbus siekiant įvertinti sukčiavimo mastą, didinti plačiosios visuomenės informuotumą ir daryti spaudimą valstybėms narėms;
Pakeitimas 6 Pasiūlymas dėl direktyvos 5 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(5a) ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas Europos Parlamento pozicijoms, priimtoms 2018 m. spalio 3 d. teisėkūros rezoliucijose dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2006/112/EB nuostatos dėl pridėtinės vertės mokesčio sistemos tam tikrų taisyklių suderinimo ir supaprastinimo ir nustatoma valstybių narių tarpusavio prekybos apmokestinimo galutinė sistema (COM(2017)0569 – C8–0363/2017–2017/0251(CNS)), ir dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2006/112/EB nuostatos dėl pridėtinės vertės mokesčio tarifų (COM(2018)0020 – C8–0023/2018–2018/0005(CNS)), ir 2018 m. liepos 3 d. teisėkūros rezoliucijoje dėl pakeisto pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 904/2010 nuostatos dėl administracinio bendradarbiavimo pridėtinės vertės mokesčio srityje stiprinimo priemonių (COM(2017)0706 – C8–0441/2017 – 2017/0248(CNS));
Pakeitimas 7 Pasiūlymas dėl direktyvos 13 konstatuojamoji dalis
(13) bendroji taisyklė dėl prekių tiekimo, įskaitant prekių tiekimą Sąjungos viduje, ir paslaugų teikimo turėtų būti tokia, kad prievolė sumokėti PVM tenka tiekėjui;
(13) bendroji taisyklė dėl prekių tiekimo, įskaitant prekių tiekimą Sąjungos viduje, ir paslaugų teikimo turėtų būti tokia, kad prievolė sumokėti PVM tenka tiekėjui. Tie nauji principai sudarys valstybėms narėms galimybę veiksmingiau kovoti su sukčiavimu PVM, ypač su dingusiais prekiautojais Bendrijoje, kurių padaroma žala kasmet sudaro mažiausiai 50 mlrd. EUR;
Pakeitimas 8 Pasiūlymas dėl direktyvos 14 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(14a) reikia nustatyti vienodai visose valstybėse narėse taikomus griežtus kriterijus, pagal kuriuos būtų nustatoma, kurioms įmonėms galima suteikti patvirtinto apmokestinamojo asmens statusą, ir bendras taisykles ir nuostatas, pagal kurias tiems, kas jų nesilaiko, būtų taikomos baudos ir sankcijos;
Pakeitimas 9 Pasiūlymas dėl direktyvos 14 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(14b) Komisija turėtų būti atsakinga už tolesnių gairių pateikimą ir turėtų patikrinti, ar valstybės narės tinkamai taiko šiuos suderintus kriterijus visoje Sąjungoje;
Pakeitimas 10 Pasiūlymas dėl direktyvos 15 konstatuojamoji dalis
(15) atvirkštinio apmokestinimo tvarkos laikino taikymo kilnojamajam turtui taisyklės turėtų būti peržiūrėtos siekiant užtikrinti, kad jos derėtų su nustatytomis naujomis taisyklėmis dėl asmens, kuriam tenka prievolė sumokėti PVM už Sąjungos viduje tiekiamas prekes;
(15) atvirkštinio apmokestinimo tvarkos laikino taikymo kilnojamajam turtui taisyklės turėtų būti peržiūrėtos siekiant užtikrinti, kad jos derėtų su nustatytomis naujomis taisyklėmis dėl asmens, kuriam tenka prievolė sumokėti PVM už Sąjungos viduje tiekiamas prekes. Įgyvendinus šią direktyvą atvirkštinio apmokestinimo mechanizmo laikino taikymo gali nebereikėti. Todėl Komisija turėtų tinkamu laiku išnagrinėti poreikį atšaukti pasiūlymą dėl atvirkštinio apmokestinimo mechanizmo laikino taikymo;
Pakeitimas 11 Pasiūlymas dėl direktyvos 23 konstatuojamoji dalis
(23) siekiant užtikrinti didelėms įmonėms nustatytų prievolių teikti informaciją apie PVM, turėtų būti pakeistas PVM deklaracijų teikimo pagal šią specialią schemą dažnis, papildomai nustatant, kad apmokestinamieji asmenys, kurie naudojasi šia schema, pagal šią schemą kas mėnesį teikia PVM deklaracijas, kai jų metinė apyvarta Sąjungoje yra didesnė kaip 2 500 000 EUR;
(23) siekiant užtikrinti didelėms įmonėms nustatytų prievolių teikti informaciją apie PVM, turėtų būti pakeistas PVM deklaracijų teikimo pagal šią specialią schemą dažnis, papildomai nustatant, kad apmokestinamieji asmenys, kurie naudojasi šia schema, pagal šią schemą kas mėnesį teikia PVM deklaracijas, kai jų metinė PVM apyvarta Sąjungoje yra didesnė kaip 2 500 000 EUR;
Pakeitimas 12 Pasiūlymas dėl direktyvos 25 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(25a) dėl didelio reikalavimų nesilaikymo masto ne tik pridaroma daug ekonominių nuostolių reikalavimus atitinkantiems apmokestinamiesiems asmenims, bet ir keliama grėsmė fiskalinės sistemos sanglaudai ir nuoseklumui, taip pat sukuriama bendra nesąžiningumo atmosfera iškraipant konkurenciją. Veiksminga ir suprantama sistema yra labai svarbi siekiant užtikrinti viešąsias pajamas ir piliečių bei įmonių savarankiškumą;
Pakeitimas 13 Pasiūlymas dėl direktyvos 26 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(26a) statistiniai duomenys rodo, kad sukčiautojai naudojasi sistemos silpnumu ir stebi ekonomikos vystymąsi, taip pat dinamišką tam tikrų prekių paklausos augimą. Todėl būtina sukurti pakankamai dinamišką sistemą, kurią taikant būtų galima kovoti su žalinga praktika ir sumažinti tiek savanoriško reikalavimų nesilaikymo (sukčiavimo), tiek nesavanoriško reikalavimų nesilaikymo lygį;
Pakeitimas 14 Pasiūlymas dėl direktyvos 26 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(26b) ypatingą dėmesį skirdama Bendrijos viduje tarpvalstybinę komercinę veiklą vykdančių MVĮ poreikiams ir siekdama sudaryti palankesnes sąlygas prekybai bei padidinti teisinį tikrumą bendrojoje rinkoje, Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, turėtų įsteigti išsamų ir viešai prieinamą Sąjungos PVM informacinį portalą, skirtą įmonėms. Tame daugiakalbiame portale turėtų būti suteikiama greita prieiga prie atnaujinamos ir tikslios aktualios informacijos apie PVM sistemos diegimą skirtingose valstybėse narėse ir visų pirma apie skirtingose valstybėse narėse skirtingoms prekėms ir paslaugoms taikomus tinkamus PVM tarifus bei nulinio tarifo sąlygas. Toks portalas taip pat galėtų padėti spręsti esamų PVM skirtumų problemą;
Pakeitimas 15 Pasiūlymas dėl direktyvos 26 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(26c) vieno langelio sistema yra apmokestinimu paskirties šalyje grindžiamos sistemos pagrindas; be jos PVM sistema taptų dar sudėtingesnė ir smarkiai padidėtų administracinė našta. Siekiant užtikrinti sąveikumą, paprastą naudojimą ir atsparumą sukčiavimui ateityje, įmonėms skirtos vieno langelio sistemos turėtų veikti su viena tarpvalstybine IT sistema, paremta bendrais standartais ir leidžiančia automatiškai ieškoti duomenų ir juos įkelti, pvz., naudojant vienodas standartines formas;
Pakeitimas 16 Pasiūlymas dėl direktyvos 28 konstatuojamoji dalis
(28) kadangi pradedama vartoti nauja prekių tiekimo Sąjungos viduje sąvoka, terminą „Bendrija“ reikėtų pakeisti „Sąjunga“, kad būtų užtikrinta atnaujinta ir nuosekli šio termino vartosena;
(28) kadangi pradedama vartoti nauja prekių tiekimo Sąjungos viduje sąvoka, terminą „Bendrija“ reikėtų pakeisti „Sąjunga“ visoje direktyvoje, kad būtų užtikrinta atnaujinta ir nuosekli šio termino vartosena;
Pakeitimas 17 Pasiūlymas dėl direktyvos 30 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(30a) teisėkūros priemonės, kuriomis siekiama reformuoti PVM sistemą, kovoti su sukčiavimu PVM ir sumažinti PVM nepriemoką, gali būti sėkmingos tik tuo atveju, jei valstybių narių mokesčių administratoriai glaudžiau bendradarbiaus abipusio pasitikėjimo pagrindu ir keisis atitinkama informacija, kad galėtų vykdyti savo užduotis;
Pakeitimas 18 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 4 a punktas (naujas) Direktyva 2006/112/EB 8 straipsnis
4a) 8 straipsnis pakeičiamas taip:
„8 straipsnis
„8 straipsnis
Jei Komisija mano, kad 6 ir 7 straipsniuose nustatytos nuostatos nebegali būti pagrįstos, visų pirma sąžiningos konkurencijos ar nuosavų išteklių atžvilgiu, ji pateikia Tarybai atitinkamus pasiūlymus.
Jei Komisija mano, kad 6 ir 7 straipsniuose nustatytos nuostatos nebegali būti pagrįstos, visų pirma sąžiningos konkurencijos ar nuosavų išteklių atžvilgiu, ji pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai atitinkamus pasiūlymus.“
Pakeitimas 19 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 7 punktas Direktyva 2006/112/EB 13a straipsnio 1 dalies 3 pastraipa
Jei pareiškėjas yra apmokestinamasis asmuo, kuriam suteiktas įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo statusas muitinėms reikmėms, laikoma, kad 2 dalyje išvardyti kriterijai yra tenkinami.
Jei pareiškėjas yra apmokestinamasis asmuo, kuriam suteiktas įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo statusas muitinėms reikmėms, laikoma, kad šios direktyvos tikslais 2 dalyje išvardyti kriterijai yra tenkinami.
Pakeitimas 20 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 7 punktas Direktyva 2006/112/EB 13a straipsnio 2 dalies a punktas (naujas)
aa) nėra duomenų apie sunkius nusikaltimus, susijusius su pareiškėjo ekonomine veikla, tokius kaip (bet ne tik):
i) pinigų plovimas;
ii) mokesčių slėpimas ir mokestinis sukčiavimas;
iii) neteisėtas naudojimasis Sąjungos fondais ir programomis;
iv) tyčinis bankrotas ar nemokumas;
v) sukčiavimas draudimo srityje ar kitoks finansinis sukčiavimas;
vi) kyšininkavimas ir (arba) korupcija;
vii) kibernetiniai nusikaltimai;
viii) dalyvavimas nusikalstamoje organizacijoje;
ix) nusikaltimai konkurencijos teisės srityje;
x) tiesioginis ar netiesioginis dalyvavimas teroristinėje veikloje;
Pakeitimas 21 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 7 punktas Direktyva 2006/112/EB 13a straipsnio 2 dalies c punktas
c) pateikiamas įrodymas apie pareiškėjo finansinį mokumą, kuris laikomas įrodytu, jei pareiškėjo finansinė būklė, deramai atsižvelgus į atitinkamos verslo veiklos rūšies ypatumus, yra gera, t. y. jis gali vykdyti savo įsipareigojimus, arba jei pateikiamos draudimo arba kitų finansinių institucijų ar kitų ekonominiu požiūriu patikimų trečiųjų šalių suteiktos garantijos.
c) pateikiamas įrodymas apie pareiškėjo finansinį mokumą, kuris laikomas įrodytu, jei pareiškėjo finansinė būklė, deramai atsižvelgus į atitinkamos verslo veiklos rūšies ypatumus, yra gera, t. y. jis gali vykdyti savo įsipareigojimus, arba jei pateikiamos draudimo arba kitų finansinių institucijų ar kitų ekonominiu požiūriu patikimų trečiųjų šalių suteiktos garantijos. Pareiškėjas turi turėti banko sąskaitą Sąjungoje įsisteigusioje finansų įstaigoje.
Pakeitimas 22 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 7 punktas Direktyva 2006/112/EB 13a straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a. Kad teikiant patvirtinto apmokestinamojo asmens statusą būtų vienodai aiškinami kriterijai, Komisija įgyvendinimo aktu priima tolesnes valstybėms narėms skirtas visoje Sąjungoje galiojančias gaires dėl tų kriterijų vertinimo. Pirmasis įgyvendinimo aktas priimamas ne vėliau kaip per vieną mėnesį po šios direktyvos įsigaliojimo dienos.
Pakeitimas 23 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 7 punktas Direktyva 2006/112/EB 13a straipsnio 3 a dalis (nauja)
3a. Siekdama skatinti teikti prašymus dėl patvirtinto apmokestinamojo asmens statuso, Komisija nustato mažoms ir vidutinėms įmonėms pritaikytą procedūrą.
Pakeitimas 24 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 7 punktas Direktyva 2006/112/EB 13a straipsnio 4 dalies 1 pastraipa
Apmokestinamasis asmuo, prašantis suteikti patvirtinto apmokestinamojo asmens statusą, mokesčių institucijoms pateikia visą jų prašomą informaciją, kad jos galėtų priimti sprendimą.
Apmokestinamasis asmuo, prašantis suteikti patvirtinto apmokestinamojo asmens statusą, mokesčių institucijoms pateikia visą svarbią jų prašomą informaciją, kad jos galėtų priimti sprendimą. Mokesčių institucijos tvarko prašymą nedelsdamos ir dėl informacijos teikimo visose valstybėse narėse joms turėtų būti taikomi suderinti kriterijai.
Pakeitimas 25 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 7 punktas Direktyva 2006/112/EB 13a straipsnio 4 a dalis (nauja)
4a. Jei suteikiamas apmokestinamojo asmens statusas, ta informacija pateikiama PVM informacijos mainų sistemoje. Informacija apie to statuso pakeitimus nedelsiant pateikiama šioje sistemoje.
Pakeitimas 26 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 7 punktas Direktyva 2006/112/EB 13a straipsnio 5 dalis
5. Jeigu paraiška atmetama, mokesčių institucijos pareiškėjui kartu su sprendimu praneša atmetimo priežastis. Valstybės narės užtikrina, kad pareiškėjui būtų suteikta teisė apskųsti bet kokį sprendimą atmesti paraišką.
5. Jeigu paraiška atmetama, mokesčių institucijos nedelsdamos pareiškėjui kartu su sprendimu praneša atmetimo priežastis, kurios aiškiai nurodomos sprendime. Valstybės narės užtikrina, kad pareiškėjui per pagrįstą laikotarpį būtų suteikta teisė apskųsti bet kokį sprendimą atmesti paraišką.
Pakeitimas 27 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 7 punktas Direktyva 2006/112/EB 13a straipsnio 5 a dalis (nauja)
5a. Jeigu paraiška atmetama, mokesčių institucijos pareiškėjui kartu su sprendimu praneša atmetimo priežastis.
Pakeitimas 28 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 7 punktas Direktyva 2006/112/EB 13a straipsnio 6 dalis
6. Apmokestinamasis asmuo, kuriam suteiktas patvirtinto apmokestinamojo asmens statusas, mokesčių institucijoms nedelsdamas praneša visus po sprendimo priėmimo atsiradusius veiksnius, kurie gali turėti įtakos arba poveikio tolesniam to statuso galiojimui. Jei 2 dalyje išdėstyti kriterijai nebetenkinami, mokesčių institucijos mokestinį statusą panaikina.
6. Apmokestinamasis asmuo, kuriam suteiktas patvirtinto apmokestinamojo asmens statusas, mokesčių institucijoms per vieną mėnesį praneša visus po sprendimo priėmimo atsiradusius veiksnius, kurie gali turėti įtakos arba poveikio tolesniam to statuso galiojimui. Jei 2 dalyje išdėstyti kriterijai nebetenkinami, mokesčių institucijos mokestinį statusą panaikina. Patvirtinto apmokestinamojo asmens statusą suteikusios valstybių narių mokesčių institucijos peržiūri tą sprendimą ne rečiau kaip kas dvejus metus, siekdamos įsitikinti, ar kriterijai vis dar tenkinami. Jei apmokestinamasis asmuo neinformavo mokesčių institucijų apie kokį nors veiksnį, kuris galėjo padaryti poveikį patvirtinto apmokestinamojo asmens statusui, kaip nustatyta įgyvendinimo akte, arba tyčia apie jį nutylėjo, jam taikomos proporcingos, veiksmingos ir atgrasančios sankcijos, įskaitant patvirtinto apmokestinamojo asmens statuso panaikinimą.
Pakeitimas 29 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 7 punktas Direktyva 2006/112/EB 13a straipsnio 6 a dalis (nauja)
6a. Apmokestinamasis asmuo, kuriam buvo atsisakyta suteikti patvirtinto apmokestinamojo asmens statusą, arba apmokestinamasis asmuo, kuris savo iniciatyva pranešė, kad jis nebeatitinka 2 dalyje nustatytų kriterijų, gali ne anksčiau kaip praėjus šešiems mėnesiams nuo atsisakymo suteikti tą statusą ar statuso panaikinimo datos iš naujo paprašyti suteikti patvirtinto apmokestinamojo asmens statusą, jei jis tenkina visus kriterijus.
Pakeitimas 30 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 7 punktas Direktyva 2006/112/EB 13a straipsnio 6 b dalis (nauja)
6b. Siekiant užtikrinti, kad būtų taikomi vienodi standartai tikrinant nuolatinę atitiktį patvirtinto apmokestinamojo asmens statuso kriterijams ir panaikinant mokesčių statusą valstybėse narėse ir tarp jų, Komisija priima atitinkamas gaires.
Pakeitimas 31 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 7 punktas Direktyva 2006/112/EB 13a straipsnio 6 c dalis (nauja)
6c. Jei pareiškėjui per paskutinius trejus metus buvo atsisakyta pagal Sąjungos muitinės kodeksą suteikti įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo statusą, pareiškėjui patvirtinto apmokestinamojo asmens statusas nesuteikiamas.
Pakeitimas 32 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 7 punktas Direktyva 2006/112/EB 13a straipsnio 7 dalis
7. Vienoje valstybėje narėje suteiktą patvirtinto apmokestinamojo asmens statusą pripažįsta visų valstybių narių mokesčių institucijos.“;
7. Vienoje valstybėje narėje suteiktą patvirtinto apmokestinamojo asmens statusą pripažįsta visų valstybių narių mokesčių institucijos. Mokesčių mokėtojų ir nacionalinių mokesčių institucijų vidaus mokestiniams ginčams dėl PVM toliau taikomi nacionaliniai mechanizmai.
Pakeitimas 33 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 56 a punktas (naujas) Direktyva 2006/112/EB 145 straipsnio 1 dalis
56a) 145 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:
„1. Prireikus Komisija kuo greičiau pateikia Tarybai pasiūlymus patikslinti 143 ir 144 straipsniuose išvardintų neapmokestinimo PVM atvejų taikymo sritį ir nustatyti išsamias jų įgyvendinimo taisykles.
„1. Prireikus Komisija kuo greičiau pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymus patikslinti 143 ir 144 straipsniuose išvardintų neapmokestinimo PVM atvejų taikymo sritį ir nustatyti išsamias jų įgyvendinimo taisykles.
Pakeitimas 34 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 59 a punktas (naujas) Direktyva 2006/112/EB 150 straipsnio 1 dalis
59a) 150 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:
„1. Prireikus Komisija kuo greičiau pateikia Tarybai pasiūlymus patikslinti 148 straipsnyje išvardintų neapmokestinimo PVM atvejų taikymo sritį ir nustatyti išsamias jų įgyvendinimo taisykles.
„1. Prireikus Komisija kuo greičiau pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymus patikslinti 148 straipsnyje išvardintų neapmokestinimo PVM atvejų taikymo sritį ir nustatyti išsamias jų įgyvendinimo taisykles.“
Pakeitimas 35 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 68 a punktas (naujas) Direktyva 2006/112/EB 166 straipsnis
68a) 166 straipsnis pakeičiamas taip:
166 straipsnis
166 straipsnis
„Prireikus Komisija kuo greičiau pateikia Tarybai pasiūlymus dėl bendrų procedūrų, kaip PVM turi būti apmokestinami 1 ir 2 skirsniuose nurodyti sandoriai.“
„Prireikus Komisija kuo greičiau pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymus dėl bendrų procedūrų, kaip PVM turi būti apmokestinami 1 ir 2 skirsniuose nurodyti sandoriai.“
Pakeitimas 36 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 123 a punktas (naujas) Direktyva 2006/112/EB 293 straipsnio 1 pastraipos įžanginė dalis
123a) 293 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis pakeičiama taip:
„Kas ketverius metus nuo šios direktyvos priėmimo datos Komisija, remdamasi iš valstybių narių gauta informacija, pateikia Tarybai pranešimą, kaip taikomas šis skyrius, o prireikus ir atsižvelgiant į poreikį užtikrinti ilgalaikį nacionalinių nuostatų suvienodinimą, pasiūlymus šiais klausimais:“
„Kas ketverius metus nuo šios direktyvos priėmimo datos Komisija, remdamasi iš valstybių narių gauta informacija, pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pranešimą, kaip taikomas šis skyrius, o prireikus ir atsižvelgiant į poreikį užtikrinti ilgalaikį nacionalinių nuostatų suvienodinimą, pasiūlymus šiais klausimais:“
Pakeitimas 37 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 166 a punktas (naujas) Direktyva 2006/112/EB 395 straipsnio 3 dalis
166a) 395 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:
„3. Per tris mėnesius nuo 2 dalies antroje pastraipoje nurodyto informavimo Komisija pateikia Tarybai atitinkamą pasiūlymą arba, jei ji nepritaria prašomai nukrypti leidžiančiai nuostatai, komunikatą, kuriame išdėsto savo nepritarimo priežastis.“
„3. Per tris mėnesius nuo 2 dalies antroje pastraipoje nurodyto informavimo Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai atitinkamą pasiūlymą arba, jei ji nepritaria prašomai nukrypti leidžiančiai nuostatai, komunikatą, kuriame išdėsto savo nepritarimo priežastis.“
Pakeitimas 38 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 166 b punktas (naujas) Direktyva 2006/112/EB 396 straipsnio 3 dalis
166b) 396 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:
„3. Per tris mėnesius nuo 2 dalies antroje pastraipoje nurodyto informavimo Komisija pateikia Tarybai atitinkamą pasiūlymą arba, jei ji nepritaria prašomai nukrypti leidžiančiai nuostatai, komunikatą, kuriame išdėsto savo nepritarimo priežastis.“
„3. Per tris mėnesius nuo 2 dalies antroje pastraipoje nurodyto informavimo Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai atitinkamą pasiūlymą arba, jei ji nepritaria prašomai nukrypti leidžiančiai nuostatai, komunikatą, kuriame išdėsto savo nepritarimo priežastis.“
Pakeitimas 39 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 169 a punktas (naujas) Direktyva 2006/112/EB 404 a straipsnis (naujas)
169a) po 404 straipsnio įterpiamas šis naujas straipsnis:
„404a straipsnis
Per ketverius metus nuo Tarybos direktyvos (ES) .../...*+ priėmimo datos Komisija, remdamasi iš valstybių narių gauta informacija, pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą apie naujų šios direktyvos nuostatų įgyvendinimą ir taikymą, o prireikus [ir atsižvelgiant į poreikį užtikrinti ilgalaikį nacionalinių nuostatų suvienodinimą] kartu pateikia pasiūlymus.“
_______________
* Tarybos direktyva (ES) .../..., kuria iš dalies keičiama ... (OL ...).
+ OL: prašom tekste įrašyti direktyvos, išdėstytos dokumente PE-CONS Nr. ... (2018/0164(CNS)), numerį ir išnašoje įrašyti tos direktyvos numerį, priėmimo datą, pavadinimą ir OL nuorodą.
Pakeitimas 40 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 169 b punktas (naujas) Direktyva 2006/112/EB 404 b straipsnis (naujas)
169b) po 404a straipsnio įterpiamas šis naujas straipsnis:
„404b straipsnis
Per dvejus metus nuo Tarybos direktyvos (ES) .../...*+ priėmimo datos Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą apie valstybių narių mokesčių administratorių keitimosi svarbia informacija veiksmingumą, atsižvelgdama į tarpusavio pasitikėjimo svarbą sėkmingam galutinės PVM sistemos įgyvendinimui.“
________________
* Tarybos direktyva (ES) .../..., kuria iš dalies keičiama ... (OL ...).
+ OL: prašom tekste įrašyti direktyvos, išdėstytos dokumente PE-CONS Nr. ... (2018/0164(CNS)), numerį ir išnašoje įrašyti tos direktyvos numerį, priėmimo datą, pavadinimą ir OL nuorodą.
Pakeitimas 41 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 dalies 173 a punktas (naujas) Direktyva 2006/112/EB 411 a straipsnis (naujas)
173a) įterpiamas šis naujas 411a straipsnis:
„411a straipsnis
Iki 2020 m. birželio 1 d. Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, įsteigia visapusišką, daugiakalbį ir viešai prieinamą Sąjungos PVM informacinį interneto portalą, kuriame įmonės ir vartotojai gali greitai ir veiksmingai gauti tikslią informaciją apie PVM tarifus, įskaitant informaciją apie prekes ir paslaugas, kurioms taikomi lengvatiniai tarifai ar išimtys, taip pat visą aktualią informaciją apie galutinės PVM sistemos įgyvendinimą skirtingose valstybėse narėse.
Papildant portalą, sukuriamas automatinis pranešimo mechanizmas. Tuo mechanizmu užtikrinamas automatinių pranešimų apie valstybių narių PVM tarifų pasikeitimus ir atnaujinimus siuntimas mokesčių mokėtojams. Tokie automatiniai pranešimai aktyvuojami prieš tai, kai pakeitimai įsigalioja ir ne vėliau kaip per penkias dienas po atitinkamo sprendimo priėmimo.“
Pakeitimas 42 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 a straipsnis (naujas) Reglamentas (ES) Nr. 904/2010 34 straipsnis ir 49 a straipsnis (naujas)
1a straipsnis
Reglamento (ES) Nr. 904/2010 daliniai pakeitimai
Reglamentas (ES) Nr. 904/2010 iš dalies keičiamas taip:
1) 34 straipsnis pakeičiamas taip:
34 straipsnis
„34 straipsnis
1. Valstybės narės dalyvauja savo pasirinktose „Eurofisc“ veiklos srityse ir gali taip pat nuspręsti jose nebedalyvauti.
1. Komisija teikia būtiną techninę ir logistinę paramą „Eurofisc“. Komisija turi prieigą prie 1 straipsnyje nurodytos informacijos, kuria gali būti keičiamasi per „Eurofisc“, 55 straipsnio 2 dalyje numatytomis aplinkybėmis.
2. Valstybės narės, nusprendusios dalyvauti „Eurofisc“ veiklos srityje, aktyviai dalyvauja daugiašaliame visųdalyvaujančių valstybių nariųkeitimesi tiksline informacija.
2. Valstybės narės dalyvauja „Eurofisc“ veiklos srityseir valstybės narės aktyviai dalyvauja daugiašalio keitimosi tiksline informacija procese.
3. Informacija, kuria keičiamasi, yra konfidenciali, kaip numatyta 55 straipsnyje.
3. „Eurofisc“ veiklos sričių koordinatoriai savo iniciatyva arba gavę prašymą gali perduoti svarbią informaciją apie didžiausius tarpvalstybinius PVM nusikaltimus Europolui ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF).
3a. „Eurofisc“ veiklos sričių koordinatoriai gali prašyti Europolo ir OLAF suteikti aktualios informacijos. „Eurofisc“ veiklos sričių koordinatoriai suteikia kitiems dalyvaujantiems „Eurofisc“ ryšių palaikymo pareigūnams iš Europolo ir OLAF gautą informaciją; šia informacija keičiamasi elektroniniu būdu.“
2) įterpiamas šis naujas 49a straipsnis:
„49a straipsnis
Valstybės narės ir Komisija nustato bendrą statistinių duomenų apie sukčiavimą PVM ir nesavanorišką reikalavimų nesilaikymą rinkimo sistemą ir kasmet skelbia nacionalinius ir visos Sąjungos dėl šio sukčiavimo atsiradusių PVM nuostolių vertinimus. Praktinę tokios statistikos sistemos veikimo tvarką nustato Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 58 straipsnio 2dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“
Romų integracijos strategijos
133k
47k
2019 m. vasario 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl poreikio sustiprinti Europos strateginę programą dėl romų integracijos nacionalinių strategijų po 2020 m. ir aktyviau kovoti su priešiškumu romams (2019/2509(RSP))
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį, į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo ir į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,
– atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 5 d. Komisijos komunikatą dėl ES romų integracijos nacionalinių strategijų plano iki 2020 m. (COM(2011)0173) ir į vėlesnes įgyvendinimo bei vertinimo ataskaitas,
– atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją,
– atsižvelgdamas į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką dėl romų, kaip grupės, kuriai reikia specialios apsaugos nuo diskriminacijos, pripažinimo,
– atsižvelgdamas į Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 2153 (2017) dėl romų ir keliautojų įtraukties skatinimo,
– atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvą 2000/43/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės(1),
– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 9 d. Tarybos rekomendaciją dėl romų veiksmingų integravimo priemonių valstybėse narėse(2), į 2016 m. gruodžio 8 d. Tarybos išvadas dėl romų integracijos proceso paspartinimo ir į 2016 m. spalio 13 d. Tarybos išvadas dėl Europos Audito Rūmų specialiosios ataskaitos Nr. 14/2016,
– atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 28 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2008/913/TVR dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis(3),
– atsižvelgdamas į savo 2017 m. spalio 25 d. rezoliuciją „Pagrindinių teisių aspektai romų integracijoje ES: kova su priešiškumu romams“(4),
– atsižvelgdamas į savo 2015 m. balandžio 15 d. rezoliuciją „Tarptautinės romų dienos proga dėl priešiškumo romams Europoje bei romų genocido Antrojo pasaulinio karo metu atminimo dienos pripažinimo ES“(5),
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) 2016 m. pagrindinių teisių padėties ataskaitą ir į I ir II ES mažumų ir diskriminacijos tyrimus bei įvairius kitus tyrimus ir ataskaitas romų klausimu,
– atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 3 d. užregistruotą Europos piliečių iniciatyvą „Minority SafePack“,
– atsižvelgdamas į susijusias romų pilietinės visuomenės, NVO ir mokslinių tyrimų institucijų ataskaitas ir rekomendacijas,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi priešiškumas romams(6) yra konkreti rasizmo forma, rasine viršenybe pagrįsta ideologija, tam tikra diskriminacijos istoriškai subrandinta nužmoginimo ir oficialiai įsigalėjusio rasizmo forma, be kita ko, išreiškiama smurtu, neapykantą kurstančiomis kalbomis, išnaudojimu, stigmatizacija ir pačia akivaizdžiausia diskriminacija(7);
B. kadangi Europoje romams(8) iki šiol neužtikrinamos pagrindinės žmogaus teisės;
C. kadangi Komisijos ataskaitoje dėl ES romų integracijos nacionalinių strategijų plano iki 2020 m. (COM(2018)0785) vertinimo pabrėžiama, kad strategijų planas buvo labai svarbus plėtojant ES ir nacionalines priemones ir struktūras, skirtas romų įtraukčiai didinti, tačiau tikslas panaikinti romų atskirtį nebuvo pasiektas;
D. kadangi Komisijos atliktas vertinimas rodo, jog įtraukties strategijose vienu metu turi būti numatyti skirtingi tikslai ir taikomas visapusiškas požiūris, intensyviau kovojant su priešiškumu romams; kadangi šalia keturių romų įtraukties tikslų (švietimo, būsto, užimtumo ir sveikatos) turėtų būti įtrauktas specialus nediskriminavimo tikslas ir romų įtraukties tikslai;
E. kadangi romų įtraukties srityje padaryta pažanga apskritai yra labai nedidelė; kadangi pastebėta teigiamų pokyčių mokyklos nebaigimo ir ankstyvojo ugdymo srityse, tačiau mokyklų segregacijos padėtis pablogėjo; kadangi romų sveikatos statusas, jų pačių vertinimu, pagerėjo, tačiau jie ir toliau turi ribotą prieigą prie sveikatos priežiūros paslaugų; kadangi daugumoje valstybių narių nebuvo pastebėta jokių teigiamų pokyčių romų užimtumo srityje, o nedirbančio ir nesimokančio romų jaunimo dalis netgi padidėjo; kadangi yra rimtų problemų dėl būsto ir visai nedidelė pažanga padaryta skurdo klausimu; kadangi priešiškumas romams ir jo apraiškos, pvz., neapykantos nusikaltimai ir neapykantą kurstančios kalbos internete ir realiame gyvenime, tebekelia didžiulį susirūpinimą; kadangi ES veiksmais buvo tikimasi suteikti svarbią pridėtinę vertę nacionalinėms romų įtraukties strategijoms ir jų įgyvendinimui politinėse, valdymo ir ekonomikos srityse;
F. kadangi vertinimo ataskaitoje nurodomi sistemos formavimo trūkumai ir jos ribotas veiksmingumas įgyvendinant strategiją;
G. kadangi vertinimo ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į būtinybę suteikti romams galių ir užtikrinti jų dalyvavimą taikant specialias priemones; kadangi itin svarbu suteikti galių romams bei NVO ir sustiprinti jų gebėjimus;
H. kadangi atlikus vertinimą nustatyta, jog ES strategijų plane nepakankamai dėmesio skirta tam tikroms romų grupėms, kad reikia spręsti daugialypės ir įvairiapusės diskriminacijos problemą ir kad strategijose turi būti tvirtai pabrėžiamas lyčių aspektas ir į vaikus orientuotas požiūris;
I. kadangi dabartinėje ES strategijoje nėra aiškiai apibrėžtų tikslų ir išmatuojamų siekių; kadangi nėra pakankamai kokybinių ir kiekybinių stebėsenos procedūrų, o konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos nėra privalomos; kadangi dedama nepakankamai pastangų, kad būtų išspręstas ribotas romų ir jų bendruomenių dalyvavimas kuriant, įgyvendinant, prižiūrint ir vertinant priemones, programas ir projektus, susijusius su romais;
J. kadangi dauguma pagrindinių programų romų neapima, ir kadangi tiksliniais iš struktūrinių fondų finansuojamais veiksmais nepasiekta tvarių teigiamų pokyčių pačioje nepalankiausioje padėtyje esančių romų gyvenime;
K. kadangi valstybėms narėms tenka aiški atsakomybė imtis taisomųjų priemonių prieš romų diskriminavimo praktiką;
L. kadangi romų ir ne romų tarpusavio pasitikėjimo ugdymo klausimas yra labai svarbus siekiant pagerinti romų gyvenimą ir suteikti galimybių; kadangi pasitikėjimas yra itin svarbus visai visuomenei;
1. primena savo poziciją, raginimus ir rekomendacijas, kurie buvo pateikti ir priimti 2017 m. spalio 25 d. rezoliucijoje „Pagrindinių teisių aspektai romų integracijoje ES: kova su priešiškumu romams“; apgailestauja, kad buvo labai menkai atsižvelgta į šioje rezoliucijoje pateiktas rekomendacijas;
2. ragina Komisiją:
i.
imtis veiksmų atsižvelgiant į Parlamento, Tarybos ir daugelio NVO bei ekspertų raginimus ir pasiūlyti Strateginę ES programą dėl romų integracijos nacionalinių strategijų laikotarpiui po 2020 m., nustatyti daugiau prioritetinių sričių, aiškius ir privalomus tikslus, romų bendruomenių įvairovę atspindinčių konkrečių problemų sprendimo priežiūros terminus ir rodiklius ir šiam tikslui skirti pakankamai viešųjų lėšų;
ii.
siekti, kad romų atstovai, NVO ir Europos nacionalinių lygybės įstaigų tinklas (EQUINET) būtų tinkamai įtraukti rengiant strateginę ES programą, be kita ko, taikant matomą ir prieinamą konsultacijų procedūrą, ir kad būtų užtikrintas prasmingas jų dalyvavimas įgyvendinant, prižiūrint ir vertinant šią programą, taip sustiprinant jų atsakomybę;
iii.
kovai su priešiškumu romams skirti ypatingą vietą strateginėje ES programoje, be kita ko, įtraukti konkretų kovos su diskriminacija tikslą, taip pat kitus tikslus, pvz., įtraukti romus į aplinkos požiūriu tvarią, skaitmeninę visuomenę ir užtikrinti jų teisingą atstovavimą visose gyvenimo srityse, taip pat skatinti valstybes nares rengti tikslines strategijas ir imtis konkrečių kovos su priešiškumu romams veiksmų ir vienos iš jų apraiškų, būtent socialinės ir ekonominės atskirties;
iv.
užtikrinti, kad strateginėje ES programoje būtų tinkamai sprendžiami daugialypės ir įvairiapusės diskriminacijos, lyčių aspekto integravimo klausimai ir taikomas į vaikus orientuotas požiūris;
v.
užtikrinti, kad būtų skiriama pakankamai žmogiškųjų ir finansinių išteklių, kurių reikia siekiant užtikrinti reikiamus pajėgumus, kad būtų galima stebėti, remti ir teikti gaires dėl nacionalinių romų įtraukties strategijų įgyvendinimo, įskaitant gaires nacionaliniams romų informacijos centrams (NRIC);
vi.
sustiprinti Pagrindinių teisių agentūros (FRA) įgaliojimus, institucinius pajėgumus, skirti daugiau žmogiškųjų išteklių ir padidinti biudžetą, kad ji galėtų padėti formuojant nacionalines romų įtraukties strategijas, taip pat prižiūrint ir vertinant jų įgyvendinimą;
vii.
patvirtinti darbuotojų įvairovės ir įtraukties strategiją, kurią įgyvendinant būtų didinamos romų galimybės įsidarbinti ES institucijose;
viii.
strateginėje ES programoje ypatingą dėmesį skirti specifinėms romų grupėms, pvz., ES romams, kurie naudojasi judėjimo laisvės teise, ne ES piliečiams ir narystės siekiančių valstybių romams;
ix.
į strateginę ES programą įtraukti tiesos, pripažinimo ir susitaikymo procesą, siekiant stiprinti tarpusavio pasitikėjimą, ir atkreipti dėmesį į konkrečias iš ES fondų finansuojamas kultūrines ir struktūrines priemones ir iniciatyvas;
x.
toliau stebėti, kad į strategiją „Europa 2020“ įtraukta valstybių narių viešoji politika, kuri yra Europos semestro dalis, būtų įtrauki ir išlaikytų tvirtą ryšį tarp integracinių struktūrinių reformų, romų įtraukties tikslų įgyvendinimo ir ES finansavimo panaudojimo valstybėse narėse;
3. ragina valstybes nares:
i.
parengti savo Strategines ES programas dėl romų integracijos nacionalinių strategijų laikotarpiui po 2020 m., nustatyti įvairias prioritetines sritis, aiškius ir privalomus tikslus, romų bendruomenių įvairovę atspindinčių konkrečių problemų sprendimo priežiūros terminus ir rodiklius ir šiam tikslui skirti pakankamai viešųjų lėšų;
ii.
laikytis požiūrio „iš apačios į viršų“ ir įtraukti romų atstovus, bendruomenes, NVO ir lygybės įstaigų tinklą rengiant strategines nacionalines romų integracijos strategijas ir užtikrinti jų prasmingą dalyvavimą įgyvendinant, prižiūrint ir vertinant šias strategijas;
iii.
kovai su priešiškumu romams skirti ypatingą vietą savo strategijose ir ypač kovoti su viena priešiškumo romams apraiškų, būtent su socialine ir ekonomine atskirtimi; rengti tikslines strategijas ir imtis konkrečių kovos su priešiškumu romams veiksmų, pavyzdžiui, ištirti esamus ir ankstesnius rasistinius išpuolius prieš romus; skatinti jų teisingą atstovavimą visose gyvenimo srityse, įskaitant žiniasklaidą, viešąsias institucijas ir politinius organus;
iv.
užtikrinti, kad valstybių narių strategijose būtų tinkamai sprendžiami daugialypės ir įvairiapusės diskriminacijos, lyčių aspekto integravimo klausimai ir taikomas į vaikus orientuotas požiūris;
v.
teikti aiškų prioritetą vaikams rengiant ir įgyvendinant savo Strategines programas dėl romų integracijos nacionalinių strategijų; pakartoja, kad svarbu saugoti ir skatinti vienodas galimybes visiems romų vaikams naudotis visomis teisėmis;
vi.
stiprinti NRIC įgaliojimus, institucinius gebėjimus, didinti jų žmogiškuosius išteklius ir biudžetą, taip pat užtikrinti tinkamą NRIC padėtį valstybių narių viešojo administravimo institucijų struktūroje, kad jie galėtų atlikti savo darbą veiksmingai koordinuodami veiklą įvairiuose sektoriuose;
vii.
savo strategijose ypatingą dėmesį skirti specifinėms romų grupėms, pvz., ES romams, kurie naudojasi judėjimo laisvės teise, ne ES piliečiams, taip pat narystės siekiančių valstybių romams;
viii.
į savo strategijas įtraukti tiesos, pripažinimo ir susitaikymo procesą, siekiant stiprinti tarpusavio pasitikėjimą, ir atkreipti dėmesį į konkrečias iš viešųjų lėšų finansuojamas kultūrines ir struktūrines priemones ir iniciatyvas;
vix.
užtikrinti ir prižiūrėti, kad veiksminga integracija būtų įtraukta į pagrindinę viešąją politiką, naudotis esamais ES struktūriniais fondais ir skaidriai bei atskaitingai gerinti romų gyvenimo sąlygas ir suteikti jiems galimybių; ištirti dabartinį ir ankstesnį netinkamą lėšų naudojimą ir imtis teisinių veiksmų prieš pažeidėjus; imtis reikiamų veiksmų siekiant užtikrinti, kad būtų panaudotos visos romų bendruomenėms skirtos lėšos, be kita ko, iki dabartinės DFP pabaigos;
4. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai, valstybių narių ir šalių kandidačių vyriausybėms ir parlamentams, Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrai, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai, Regionų komitetui, kad ji būtų perduota subnacionaliniams parlamentams ir taryboms, Europos Tarybai ir Jungtinėms Tautoms.
Priešiškumas romams kartais įvardijamas skirtingai, o įvairiose valstybėse narėse retkarčiais naudojama šiek tiek kitokia sąvoka, pvz., priešiškumas čigonams.
Žodis „romai“ vartojamas kaip skėtinė sąvoka, apimanti įvairias susijusias grupes visoje Europoje – nesvarbu, ar jos sėslios, ar ne – pvz., romus, klajoklius, sintus, manušus, kalus, romanišelius, bojašus, aškalius, egiptiečius, jenišus, domus ir lomus, kurių kultūra ir gyvenimo būdas gali skirtis.
Sutarties nuostatų, susijusių su ES pilietybe, įgyvendinimas
188k
57k
2019 m. vasario 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Sutarties nuostatų, susijusių su ES pilietybe, įgyvendinimo (2018/2111(INI))
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 2, 3, 6, 9, 10, 11, 12, 21 ir 23 straipsnius ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 8, 9, 10, 15, 18, 20, 21, 22, 23, 24, 26, 45, 46, 47, 48, 153 ir 165 straipsnius,
– atsižvelgdamas į ES sutarties 10 ir 11 straipsnius ir į tai, kad 10 straipsnio 3 dalyje pažymima, jog „[k]iekvienas pilietis turi teisę dalyvauti demokratiniame Sąjungos gyvenime“,
– atsižvelgdamas į ES sutarties 3 straipsnio 2 dalį, kurioje įtvirtinta laisvo asmenų judėjimo teisė,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,
– atsižvelgdamas į 2020–2027 m. daugiametę finansinę programą,
– atsižvelgdamas į 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais(1),
– atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičiančią Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinančią Direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB(2),
– atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 14 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 390/2014, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. laikotarpio programa „Europa piliečiams“(3),
– atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 492/2011 dėl laisvo darbuotojų judėjimo Sąjungoje(4),
– atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/589 dėl Europos užimtumo tarnybų tinklo (EURES) darbuotojų galimybių naudotis judumo skatinimo paslaugomis ir geresnės darbo rinkų integracijos ir kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 492/2011 ir (ES) Nr. 1296/2013(5),
– atsižvelgdamas į 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo(6),
– atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/55/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo ir Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacijos sistemą(7),
– atsižvelgdamas į pasiūlymą Tarybos direktyvos, kuria nustatomas ES laikinasis kelionės dokumentas ir panaikinamas Sprendimas 96/409/BUSP (COM(2018)0358),
– atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 20 d. Tarybos direktyvą (ES) 2015/637 dėl koordinavimo ir bendradarbiavimo priemonių, skirtų neatstovaujamų Sąjungos piliečių konsulinei apsaugai trečiosiose šalyse palengvinti, ir kuria panaikinimas Sprendimas 95/553/EB(8),
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Teisių ir vertybių programos (COM(2018)0383),
– atsižvelgdamas į 2009 m. liepos 2 d. Komisijos komunikatą dėl geresnio Direktyvos 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje nuostatų perkėlimo ir taikymo gairių (COM(2009)0313),
– atsižvelgdamas į 2017 m. sausio 24 d. Komisijos ataskaitą „Piliečių teisių stiprinimas demokratinių pokyčių Sąjungoje. 2017 m. ES pilietybės ataskaita“ (COM(2017)0030),
– atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 12 d. Komisijos rekomendaciją dėl rinkimų srities bendradarbiavimo tinklų, skaidrumo internete, apsaugos nuo kibernetinio saugumo incidentų ir kovos su dezinformacijos kampanijomis Europos Parlamento rinkimų kontekste (C(2018)5949),
– atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 16 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos veikimo gerinimo remiantis Lisabonos sutarties teikiamomis galimybėmis(9),
– atsižvelgdamas į savo 2015 m. spalio 28 d. rezoliuciją dėl Europos piliečių iniciatyvos(10) ir į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos piliečių iniciatyvos (COM(2017)0482),
– atsižvelgdamas į savo 2014 m. sausio 16 d. rezoliuciją dėl parduodamos ES pilietybės(11),
– atsižvelgdamas į savo 2016 m. balandžio 12 d. rezoliuciją „Mokymasis apie ES mokyklose“(12),
– atsižvelgdamas į savo 2017 m. kovo 2 d. rezoliuciją dėl 2014 m. balandžio 14 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 390/2014, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. laikotarpio programa „Europa piliečiams“, įgyvendinimo(13),
– atsižvelgdamas į savo 2017 m. kovo 15 d. rezoliuciją dėl kliūčių ES piliečiams laisvai judėti ir dirbti vidaus rinkoje(14),
– atsižvelgdamas į 2013 m. sausio 31 d. Regionų komiteto nuomonę „ES pilietybės stiprinimas: Sąjungos piliečių supažindinimas su jų rinkimų teisėmis“,
– atsižvelgdamas į Parlamento C teminio skyriaus 2016 m. paskelbtą tyrimą Obstacles to the right of free movement and residence for EU citizens and their families („Kliūtys, su kuriomis siekdami pasinaudoti teise laisvai judėti ir gyventi susiduria ES piliečiai ir jų šeimos“),
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros 2018 m. ataskaitą Making EU citizens’ rights a reality: national courts enforcing freedom of movement and related rights („ES piliečių teisių virsmas tikrove: laisvo judėjimo ir susijusių teisių vykdymo užtikrinimas nacionaliniuose teismuose“),
– atsižvelgdamas į „Eurobarometro“ apklausos Nr. 89/2018 rezultatus,
– atsižvelgdamas į savo 2018 m. vasario 7 d. rezoliuciją dėl Europos Parlamento sudėties(15),
– atsižvelgdamas į savo 2018 m. liepos 4 d. poziciją dėl Tarybos sprendimo, kuriuo iš dalies keičiamas prie 1976 m. rugsėjo 20 d. Tarybos sprendimo 76/787/EAPB, EEB, Euratomas pridėtas Aktas dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise, projekto(16),
– atsižvelgdamas į savo 2018 m. vasario 7 d. sprendimą dėl pagrindų susitarimo dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių peržiūros(17),
– atsižvelgdamas į savo 2018 m. gegužės 30 d. rezoliuciją dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos ir nuosavų išteklių(18),
– atsižvelgdamas į savo 2018 m. lapkričio 14 d. rezoliuciją dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos. Parlamento pozicija siekiant susitarimo(19),
– atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 12 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Laisvų ir sąžiningų Europos Parlamento rinkimų užtikrinimas“ (COM(2018)0637),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį ir į 2002 m. gruodžio 12 d. Pirmininkų sueigos sprendimo dėl leidimo rengti pranešimus savo iniciatyva suteikimo tvarkos 1 straipsnio 1 dalies e punktą ir 3 priedą,
– atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų bei Peticijų komitetų nuomones (A8–0041/2019),
A. kadangi ES pilietybė ir su ja susijusios teisės pirmą kartą buvo nustatytos 1992 m. Mastrichto sutartimi ir toliau buvo stiprinamos 2009 m. gruodžio mėn. įsigaliojusia Lisabonos sutartimi, tačiau yra įgyvendintos tik iš dalies;
B. kadangi, vadovaujantis teisėmis, vertybėmis ir principais, kuriais grindžiama Sąjunga ir kurie išdėstyti ES sutarties 2 straipsnyje, įgyvendinant Europos projektą svarbiausias yra pilietis; kadangi dėl to diskusija dėl Europos ateities apima ir svarstymus apie mūsų bendros tapatybės stiprybę;
C. kadangi ES institucijų ir sprendimų priėmimo procesų vientisumo, skaidrumo ir atskaitomybės principai, kaip nustatyta ES sutarties 10 ir 11 straipsniuose ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje, yra pagrindiniai pilietybės sąvokos elementai ir jie yra būtini siekiant kurti ir stiprinti patikimumą ir pasitikėjimą visoje Sąjungoje; kadangi naudojantis ad hoc ir tarpvyriausybiniais susitarimais bei priemonėmis keliose ES politikos srityse, taip pat pasitelkiant neoficialias sprendimų priėmimo institucijas apeinant ir deinstitucionalizuojant įprastą teisėkūros procedūrą, gali būti labai pakenkta tokiems principams;
D. kadangi ES yra patyrusi sunkumų susidūrusi su įvairiomis krizėmis, turėjusiomis reikšmingų socialinių ir ekonominių pasekmių, dėl kurių iškilo populistinės ir nacionalistinės ideologijos, pagrįstos išimtine tapatybe ir rasių viršenybės kriterijais, o tai prieštarauja Europos vertybėms;
E. kadangi nepatenkinamas įvairių krizių valdymas padidino piliečių nusivylimą kai kuriais ES integracijos projekto rezultatais; kadangi itin svarbu užtikrinti, kad piliečiai ES pilietybę laikytų vertinga privilegija ir kad būtų atkurtas pasitikėjimas ES projektu, pirmenybę teikiant visų piliečių teisių, įskaitant pilietines, politines ir socialines teises, stiprinimui, gerinant demokratijos kokybę Sąjungoje, didinant praktines galimybes naudotis pagrindinėmis teisėmis ir laisvėmis ir galimybę kiekvienam piliečiui dalyvauti demokratiniame Sąjungos gyvenime, kartu užtikrinant aktyvesnį pilietinės visuomenės dalyvavimą sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo procesuose;
F. kadangi šiuo metu peržiūrint Europos piliečių iniciatyvą siekiama užtikrinti didesnį jos veiksmingumą ir stiprinti dalyvaujamąją demokratiją bei aktyvų pilietiškumą;
G. kadangi galimybė įgyti ES pilietybę priklauso nuo valstybės narės pilietybės, kurią reglamentuoja nacionaliniai įstatymai, turėjimo; kadangi tuo pat metu ES pilietybės suteikiamos teisės ir pareigos yra nustatytos ES teisėje ir nepriklauso nuo valstybių narių, taigi jos negali jų riboti dėl nepagrįstos priežasties;
H. kadangi suteikdamos savo šalies pilietybę valstybės narės turėtų vadovautis ES teisės principais, kaip antai proporcingumo, teisinės valstybės ir nediskriminavimo principai, kurie yra išsamiai išaiškinti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje;
I. kadangi rengiantis „Brexit“ buvo atkreiptas dėmesys į ES pilietybės suteikiamų teisių svarbą – ypač tarp jaunųjų europiečių – ir jų vaidmenį milijonų ES piliečių gyvenime, be to, dabar ES geriau suprantama, ką galimybė netekti šių teisių reikštų abiem pusėms;
J. kadangi 2014 m. vidutinis rinkėjų aktyvumas Europos Parlamento rinkimuose buvo 42,6 proc.; kadangi remiantis naujausia 2018 m. gegužės mėn. paskelbta „Eurobarometro“ apklausa, tik 19 proc. kalbintų europiečių žinojo ateinančių Europos Parlamento rinkimų datą,
K. kadangi ES piliečiai beveik visiškai nežino apie „Europe Direct“ biurus, nors jų pagrindinis vaidmuo – teikti informaciją;
L. kadangi visoje ES yra daugiau kaip 400 „Europe Direct“ informacijos centrų, kurie prisideda prie Komisijos vykdomos informavimo apie piliečiams tiesiogiai svarbias Europos Sąjungos politikos kryptis veiklos ir stengiasi įtraukti piliečius vietos ir regionų lygmeniu;
M. kadangi pilietybės samprata apibrėžia piliečių ir politinės bendruomenės santykį, įskaitant jų teises, pareigas ir atsakomybę; kadangi pagal SESV 20 straipsnį Sąjungos piliečiams suteikiama teisė balsuoti ir kandidatuoti per Europos Parlamento ir savivaldos rinkimus, vykstančius jų gyvenamoje valstybėje narėje, tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir tos valstybės piliečiams;
N. kadangi Europos piliečiams tiesiogiai atstovaujama Europos Parlamente ir kiekvienam piliečiui ES institucijos turi skirti vienodą dėmesį; kadangi SESV 8 straipsnyje nustatytas lyčių aspekto integravimo principas ir pažymima, kad „visuose savo veiksmuose Sąjunga siekia pašalinti moterų ir vyrų nelygybės apraiškas ir diegti jų lygybę“;
O. kadangi Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) ne viename sprendime nustatė, kad valstybės narės piliečiai, imdamiesi veiksmų tos pačios valstybės atžvilgiu, gali remtis ir su ES pilietybe siejamomis teisėmis(20);
P. kadangi valstybės narės siūlo vadinamąsias auksinės vizos ir investuotojų programas kaip būdus jų pilietybei gauti;
Q. kadangi judėjimo laisvė suteikia ES piliečiams galimybių keliauti, studijuoti, dirbti ir gyventi kitose ES šalyse; kadangi daugiau kaip 16 mln. europiečių naudojasi savo teise gyventi kitoje ES šalyje;
R. kadangi laisvo judėjimo teisė turi itin didelę reikšmę ES pilietybei ir papildo kitas ES vidaus rinkos laisves; kadangi jauniesiems europiečiams ypač aktuali judėjimo laisvė – ji laikoma geriausiu ES laimėjimu po taikos Europoje užtikrinimo;
S. kadangi įgyvendinant Direktyvą 2004/38/EB susidurta su praktiniais sunkumais ir europiečiams iki šiol gali atrodyti, kad persikelti į kitą valstybę narę ar joje apsigyventi yra sunku dėl diskriminacijos tautybės pagrindu, atvykimo ir gyvenamosios vietos reikalavimų; kadangi sukaupta gausi ESTT praktika, kuria siekiama išaiškinti svarbiausias sampratas judiems ES piliečiams;
T. kadangi pagal SESV 20 ir 23 straipsnius užtikrinama konsulinė apsauga, taigi ES piliečiai, esantys trečiosios šalies teritorijoje, kurioje jų pilietybės valstybė narė atstovybės neturi, turi teisę į bet kurios kitos valstybės narės apsaugą tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir tos valstybės piliečiai; kadangi ES piliečiai iš valstybių narių, neturinčių atstovybės susijusioje trečiojoje šalyje, gali nukentėti susidarius ekstremaliai situacijai, kilus gaivalinei nelaimei arba įvykus teroristiniam išpuoliui;
U. kadangi 2017 m. ES pilietybės ataskaitoje Komisija parodė prisiimanti įsipareigojimą surengti ES masto informavimo ir sąmoningumo didinimo kampaniją apie ES pilietybę, siekiant padėti piliečiams geriau suprasti savo teises; kadangi valstybės narės ir pilietinė visuomenė turi dalytis šia atsakomybe geriau informuoti ES piliečius apie jų teises ir pareigas;
V. kadangi, remiantis Komisijos 2017 m. ES pilietybės ataskaita, nuo 2012 m. vis daugiau asmenų praneša, kad patiria kurios nors formos diskriminaciją;
W. kadangi sukūrus Šengeno erdvę ir į ES teisės sistemą integravus Šengeno acquis labai sustiprėjo judėjimo laisvė ES ir tai yra vienas didžiausių Europos integracijos proceso laimėjimų;
X. kadangi Europos pilietybės sukūrimas yra Europos projekto rezultatas, kurio visas potencialas dar nėra iki galo atskleistas; pabrėžia, kad tai niekur kitur pasaulyje neregėtas konstruktas;
1. mano, jog ne visos nuostatos dėl ES pilietybės yra įgyvendinamos taip, kad būtų pasinaudota visapusišku jų potencialu, net jeigu tai leistų sustiprinti Europos tapatybę; pabrėžia, kad sukūrus Sąjungos pilietybę paaiškėjo, kad gali egzistuoti pilietybės forma, kuri nėra nulemta nacionalinės pilietybės, ir kad ji sudaro politinės srities, iš kurios kyla teisės ir pareigos, nustatomos pagal Europos Sąjungos, o ne valstybės teisę, pagrindą; ragina Sąjungos institucijas imtis reikiamų priemonių, kad būtų gerinamas Sutarties nuostatų dėl pilietybės ir atitinkamų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintų nuostatų įgyvendinimas, taikymo sritis ir veiksmingumas; atkreipia dėmesį į tai, kad ES piliečiai ne visiškai žino savo teises, susijusias su Sąjungos pilietybe;
2. primena, kad ES pilietybė papildo valstybės narės pilietybę; pabrėžia, kad ES pilietybė sudaro galimybes piliečiui papildyti įvairias savo tapatybes ir kad išskirtinio nacionalizmo bei populistinės ideologijos kelia grėsmę šiai galimybei; laikosi nuomonės, kad buvimas aktyviu piliečiu ir piliečių dalyvavimo skatinimas yra labai svarbūs siekiant sustiprinti priklausymo politiniam projektui jausmą, siekiant puoselėti bendrą Europos tapatybės jausmą, tarpusavio supratimą, kultūrų dialogą ir tarptautinį bendradarbiavimą, taip pat kurti atviras, įtraukias, darnias ir atsparias visuomenes;
3. mano, kad ES institucijoms, įstaigoms, organams ir agentūroms visapusiškai įgyvendinant Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją ir aktyviai remiant joje įtvirtintas teises ir principus yra iš esmės užtikrinama, kad piliečiai veiksmingai dalyvautų ES demokratiniame procese ir konkrečiai įgyvendinamos SESV 20 straipsnyje įtvirtintos nuostatos;
4. pabrėžia, kad dėl Sąjungos pilietybės atsirandančios teisių ir pareigų visumos negalima nepagrįstai riboti; atsižvelgdamas į tai, ragina valstybes nares pasinaudoti savo prerogatyva suteikti pilietybę pagal sąžiningo bendradarbiavimo principus, be kita ko, tais atvejais, kai ES piliečių vaikams sunku atitikti pilietybės kriterijus pagal nacionalines taisykles; pabrėžia, kad sėkmingas naudojimasis pilietinėmis teisėmis reiškia, kad visos Pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintos teisės ir laisvės yra saugomos ir skatinamos, taip pat ir neįgaliųjų, kurie turėtų turėti galimybę naudotis savo pagrindinėmis teisėmis kaip ir bet kurie kiti piliečiai, ir kad lyčių aspekto integravimas yra įgyvendinamas siekiant užtikrinti, kad moterys galėtų visapusiškai naudotis su ES pilietybe susijusiomis teisėmis;
5. primena, kad Sąjungos pilietybė taip pat turi platesnį poveikį ir suteikia teises demokratinio dalyvavimo srityje pagal ES sutarties 10 ir 11 straipsnius; pabrėžia, jog tam, kad būtų galima naudotis teise dalyvauti demokratiniame Sąjungos gyvenime, sprendimai turėtų būti priimami kuo atviriau ir kiek įmanoma labiau juos priartinant prie piliečių, todėl labai svarbu teikti atitinkamas garantijas dėl skaidrumo priimant sprendimus ir kovojant su korupcija;
6. apgailestauja dėl kai kurių valstybių narių atsisakymo dalyvauti ES sutarčių dalyse, nes tai kenkia ir skatina faktinius piliečių teisių, kurios pagal ES sutartis turi būti lygios, skirtumus;
7. pažymi, kad programa „Erasmus+“, Teisių, lygybės ir pilietiškumo programa bei programa „Europa piliečiams“ duoda ES piliečiams – pirmiausia jaunimui – daug naudos, nes didina jų informuotumą apie jų, kaip ES piliečių, statusą ir gilina jų žinias apie su šiuo statusu siejamas teises bei vertybes, kuriomis jos grindžiamos; laikosi nuomonės, kad Europos savanoriškų veiklos programų, pvz., Europos savanorių tarnybos ir Europos solidarumo korpuso, vaidmuo irgi neatskiriamas nuo ES pilietybės plėtojimo; akcentuoja didžiulę šių programų svarbą – ypač jaunimui – ir ragina labiau jas remti finansiškai;
Politinės teisės
8. reiškia susirūpinimą dėl mažėjančio rinkėjų, ypač jaunimo, aktyvumo tiek per nacionalinius, tiek per Europos Parlamento rinkimus tendencijos; yra įsitikinęs, kad ES viešosios sferos stiprinimas ir visapusiškas ES pilietybės įgyvendinimas turi potencialo padėti pakeisti šią mažėjimo tendenciją – stiprinti piliečių priklausymo Europos bendruomenei pojūtį ir skatinti atstovaujamąją demokratiją;
9. pripažįsta Komisijos pastangas skatinti programas, kuriomis puoselėjama ES pilietybė ir piliečių informuotumas apie savo politines teises; tačiau pastebi, kad įgyvendinant SESV 165 straipsnį – teisinį pagrindą piliečių švietimo Europos aspektui skatinti – padaryta menka pažanga; mano, jog nepaprastai svarbu skatinti piliečius dalyvauti ES demokratiniame gyvenime, ir laikosi nuomonės, jog prioritetas turėtų būti teikiamas ES mokymo programų kūrimui švietimo sistemose, kad būtų galima toliau pasikliauti ES pilietybės potencialu;
10. dar kartą apgailestauja, kad iš kai kurių ES piliečių atimama teisė balsuoti savo pilietybės valstybėje narėje ir kad jie negali dalyvauti nacionaliniuose parlamento rinkimuose savo gyvenamojoje valstybėje narėje; pabrėžia, kad rinkimų teisių netekimas dėl to, kad piliečiai gyvena kitoje valstybėje narėje, gali juos stabdyti nuo persikėlimo į kitą valstybę narę, o tai, savo ruožtu, galėtų būti potencialus SESV 18 straipsnio pažeidimas;
11. mano, kad atstovaujamosios demokratijos sistemoje būtina užtikrinti tinkamą ES institucijų veikimą, kad būtų apsaugotos visos ES piliečių politinės teisės; pabrėžia, kad, siekiant sustiprinti ES pilietybės sąvoką, svarbu, kad informacija apie ES pilietybę ir su ja susijusias teises būtų prieinama visomis oficialiosiomis Europos Sąjungos kalbomis; apgailestauja dėl to, kad nuo tada, kai įsigaliojo Lisabonos sutartis, SESV 15 straipsnio 3 dalis, kuri tapo teisiniu pagrindu visuomenei susipažinti su dokumentais ir kuria išplečiamas taisyklių dėl galimybės susipažinti su visų Sąjungos institucijų, įstaigų, agentūrų ir organų dokumentais taikymo sritis, dar nėra visiškai įgyvendinta; mano, kad valstybės narės nuolat trukdė daryti pažangą priimant naują reglamentą;
Judėjimo laisvė
12. teigiamai vertina naudą, kurią ES piliečiams ir valstybių narių ekonomikai teikia laisvas judėjimas; pažymi, kad teisės, siejamos su Direktyva 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, ne visuomet žinomos ir kad jų ne visuomet paisoma, o dėl to ES piliečiams ir jų šeimoms kyla kliūčių laisvai judėti bei apsigyventi ir jie yra diskriminuojami; primena, kad valstybės narės privalo apsaugoti tos pačios lyties sutuoktinių laisvo judėjimo teises, įskaitant teisę į šeimos susijungimą;
13. yra susirūpinęs, kad tai, kaip nacionaliniai teismai aiškina Direktyvos 2004/38/EB nuostatas ir sąvokas skiriasi ne tik skirtingose valstybėse narėse, bet ir kai kuriais atvejais toje pačioje šalyje; susirūpinęs pažymi, kad nacionalinės valdžios institucijos ne visada žino apie teises ir pareigas, nustatytas pagal Direktyvą 2004/38/EB;
14. pabrėžia problemą, kad neteikiama informacija arba teikiama neteisinga ar klaidinanti informacija apie vizų reikalavimus šeimos nariams arba dėl teisės apsigyventi; primygtinai reikalauja, kad valstybės narės užtikrintų, jog būtų panaikintos nereikalingos kliūtys naudotis teise atvykti ir (arba) apsigyventi, ypač trečiųjų šalių piliečiams, kurie yra ES piliečių šeimos nariai;
15. reiškia susirūpinimą dėl sunkumų, su kuriais susiduria piliečiai, siekdami savo profesinių kvalifikacijų pripažinimo visoje Europoje; mano, kad Profesinių kvalifikacijų direktyva ir Europos kvalifikacijų sandara padeda skatinti pripažinimą tarp valstybių narių; taip pat mano, kad profesinis pripažinimas itin svarbus norint užtikrinti didesnį studentų ir specialistų judumą; ragina Komisiją ir toliau kiek įmanoma palengvinti profesinį pripažinimą;
16. reiškia didelį susirūpinimą dėl Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros atliktų mokslinių tyrimų išvadų, kuriose pažymima, kad ieškant darbo, mėginant gauti įvairias paslaugas, pvz., išsinuomoti automobilį ar butą arba pasinaudoti tam tikromis banko paslaugomis, bei švietimo ir apmokestinimo srityse susiduriama su diskriminacija; pabrėžia, kad diskriminuojant dėl tautybės Sąjungos piliečiams gali atsirasti laisvo judėjimo kliūčių; ragina ES ir valstybes nares ypatingą dėmesį skirti tokių diskriminacijos atvejų stebėsenai ir imtis ryžtingų veiksmų, kad užkirstų jiems kelią;
17. pabrėžia, kad judumas svarbus jaunimo asmeniniam tobulėjimui – juo skatinamas mokymasis ir kultūriniai mainai bei didinamas supratimas apie aktyvų pilietiškumą ir jo įgyvendinimą; skatina valstybes nares remti ES programas, kuriomis skatinamas judumas;
18. vertina kultūros, meno ir mokslo, kaip neatsiejamų aktyvaus ES pilietiškumo aspektų, svarbą; pabrėžia jų vaidmenį stiprinant bendrą piliečių priklausymo Sąjungai jausmą, skatinant tarpusavio supratimą ir puoselėjant kultūrų dialogą;
Konsulinė apsauga
19. pažymi, kad šiuo metu beveik septyni mln. ES piliečių gyvena ne ES šalyse ir kad iki 2020 m. šis skaičius turėtų padidėti bent iki 10 mln.;
20. mano, kad teisė į konsulinę apsaugą naudinga visiems ES piliečiams, ir primena, kad Tarybos direktyvoje (ES) 2015/637 konsulinė apsauga aiškinama pačia plačiausia prasme, t. y. kaip visų rūšių konsulinė pagalba; pabrėžia, kad informuotumas apie šias teises tebėra ribotas;
21. ragina Komisiją paskelbti Direktyvos (ES) 2015/637 įgyvendinimo įvertinimą ir prireikus imtis pažeidimo nagrinėjimo procedūros; ragina valstybes nares parengti veiksmų susidarius ekstremalioms situacijoms protokolus atsižvelgiant į piliečių, kuriems neatstovaujama, padėtį, kad, derinant veiksmus su kitų valstybių narių atstovybėmis ir ES delegacijomis, pagerėtų komunikacija ekstremalių situacijų atvejais; primena savo ilgalaikį raginimą stiprinti ES delegacijų vaidmenį trečiosiose šalyse ir atkreipia dėmesį į pridėtinę vertę, kurią teikia vietoje veikiantis ES diplomatinis tinklas;
Peticija Europos Parlamentui ir skundas Europos ombudsmenui
22. pabrėžia teisės pateikti peticiją, nustatytos Pagrindinių teisių chartijos 227 straipsnyje ir Pagrindinių teisių chartijos 44 straipsnyje, ir teisės kreiptis į ombudsmeną, įtvirtintos SESV 228 straipsnyje ir Pagrindinių teisių chartijos 43 straipsnyje, svarbą; teigiamai vertina Europos ombudsmeno darbą kovojant su netinkamu administravimu Sąjungos institucijose, įstaigose ir agentūrose, ir ypač skaidrumo srityje; pabrėžia skaidrumo svarbą tinkamam demokratiniam veikimui ir dalyvavimui Sąjungoje, nes jis kelia piliečių pasitikėjimą; atsižvelgdamas į tai, pritaria ombudsmenės neseniai specialiojoje ataskaitoje pateiktoms rekomendacijoms dėl Tarybos teisėkūros proceso skaidrumo;
Rekomendacijos
23. primena, kad pagal SESV 258 straipsnį Komisija turi prerogatyvą prašyti ESTT priimti sprendimą dėl to, ar rinkimų teisių netekimas apsigyvenus kitoje ES valstybėje narėje turėtų būti laikomas judėjimo ir apsigyvenimo laisvės pažeidimu; dar kartą ragina valstybes nares įgyvendinti Venecijos komisijos Gerosios rinkimų praktikos kodeksą, įskaitant užsieniečių balsavimo teisės rinkimuose į nacionalinius parlamentus atėmimo panaikinimą;
24. siūlo Komisijai pasinaudoti SESV 25 straipsnyje įtvirtinta procedūra ir išplėsti SESV 20 straipsnio 2 dalyje išvardytas teises, kad ES piliečiai galėtų pasirinkti, ar balsuoti savo pilietybės, ar savo gyvenamoje valstybėje narėje, taip pat kad jos būtų išplėstos įtraukiant visus rinkimus, atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narėse konstitucines galimybes;
25. ragina valstybes nares vietos ir nacionaliniu lygmenimis diegti e. demokratijos priemones ir jas tinkamai integruoti į politinį procesą, sudarant palankesnes sąlygas piliečiams ir gyventojams dalyvauti demokratiniame gyvenime;
26. mano, kad persvarsčius teisinę sistemą, kuria reglamentuojama Europos piliečių iniciatyva (EPI), piliečiai galėtų aktyviau dalyvauti formuojant ES politiką, jei ši priemonė taptų mažiau biurokratiška, prieinamesnė ir veiksmingesnė;
27. ragina Komisiją parengti patikimesnę praktiką, susijusią su tolesniais politiniais ir teisiniais veiksmais po sėkmingų EPI;
28. primygtinai reikalauja daugiau išteklių investuoti į papildomų programų ir iniciatyvų, kuriomis siekiama puoselėti Europos viešąją erdvę, kurioje naudojimasis pagrindinėmis teisėmis ir laisvėmis, socialinė gerovė ir Europos vertybių įgyvendinimas tampa piliečių tapatybės modeliu, kūrimą; palankiai vertina Teisių ir vertybių programą kaip vertingą Sąjungos aktyvios paramos savo vertybėms ir teisėms, kylančioms iš ES pilietybės ir įtvirtintoms Sutartyse, pavyzdį, be kita ko, teikiamos pilietinės visuomenės organizacijoms, kurios skatina ir gina šias teises bei vertybes; pabrėžia, kad svarbu išsaugoti dabartinį Teisių ir vertybių programos biudžetą; griežtai nepritaria tam, kad jis būtų sumažintas naujoje 2021–2027 m. daugiametėje finansinėje programoje, kaip siūlo Komisija;
29. primygtinai ragina Europos politines partijas ir jų narius užtikrinti renkamų kandidatų lyčių pusiausvyrą, sudarant sąrašus, kuriuose vyrų ir moterų būtų po lygiai, arba kitais lygiaverčiais būdais;
30. siūlo gerokai padidinti „Europe Direct“ biurų matomumą; pabrėžia, kad šie biurai turėtų veikti kaip tarpininkai, bendradarbiaujantys su valstybių narių viešojo administravimo institucijomis ir pilietine visuomene (įskaitant profesines sąjungas, verslo asociacijas ir viešas bei privačias įstaigas), ir aktyviai informuotų ES piliečius apie jų teises ir pareigas bei skatintų piliečius dalyvauti Europos Sąjungos demokratiniame gyvenime vietos lygmeniu; ragina valstybes nares ir regionų bei vietos lygmens subjektus aktyviai bendradarbiauti su šiais biurais; pabrėžia, kad turėtų būti numatyta šių biurų veiklos ir tokių programų, kaip programa „Europa piliečiams“, sąveika; prašo Komisijos užtikrinti, kad šie biurai centralizuotų susijusią informaciją, kuri leistų ES piliečiams naudotis savo teisėmis ir sudarytų palankesnes sąlygas naudotis ES piliečių teisėmis; mano, kad SOLVIT paslauga turėtų būti dar labiau supaprastinta, kad būtų galima veiksmingiau apsaugoti ES piliečių teises iki jiems pasitelkiant teisines ar administracines teisių gynimo priemones;
31. taip pat ragina Komisiją pateikti pasiūlymą, kuriuo būtų stiprinamas „Europe Direct“ biurų vaidmuo ir naudojimasis ES pilietybe remiantis pagal Direktyvą 2014/54/ES darbuotojams suteiktomis teisėmis, įskaitant ES piliečių teises į apsaugą nuo diskriminacijos, naudojimąsi balsavimo teisėmis pagal SESV 22 straipsnį ir jų teises laisvai judėti pagal SESV 21 straipsnį ir Direktyvą 2004/38/EB, taip pat teisę į judėjimo laisvę, kurią naudojasi jų šeimos nariai;
32. ragina Komisiją imtis sistemingų veiksmų, susijusių su valstybių narių daromais Direktyvos 2004/38/EB pažeidimais, ir prašo atnaujinti ES gaires, skirtas teisės aktams, kurie turi poveikio ES piliečiams, taikyti ir aiškinti, kad būtų įtraukti naujausi ESTT sprendimai ir taip užtikrintas visapusiškas ES teisės veiksmingumas;
33. ragina nuosekliai įgyvendinti lyčių aspekto integravimą į visas ES veiklos sritis, ypač priimant teisės aktus ar įgyvendinant su ES pilietybe susijusią politiką;
34. primena, jog nuo 2014 m. Parlamentas yra ne kartą reiškęs susirūpinimą dėl to, kad bet kuri nacionalinė programa, apimanti tiesioginį ar netiesioginį ES pilietybės pardavimą, pakerta pačią ES pilietybės sampratą; prašo Komisijos stebėti šias programas ir parengti nacionalinių programų, pagal kurias ES pilietybė suteikiama investuotojams, ataskaitą, kaip numatyta 2017 m. Pilietybės ataskaitoje;
35. apgailestauja, kad Komisijos 2017 m. pilietybės ataskaitoje neminima Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija, teisė teikti peticijas, teisė kreiptis į Europos ombudsmeną, teisė susipažinti su dokumentais arba teisė remti Europos piliečių iniciatyvą; ragina Komisiją skirti daugiau dėmesio Chartijos nuostatoms ir kito vertinimo metu pašalinti trūkumus;
36. pabrėžia, kad vis daugiau ES piliečių nukenčia nuo teroristinių išpuolių ne savo šalyje, todėl ragina valstybėse narėse skubiai parengti protokolus, siekiant padėti kitos šalies pilietybę turintiems europiečiams teroristinio išpuolio atveju, remiantis pasiūlymu dėl Direktyvos (ES) 2017/541 dėl kovos su terorizmu;
37. siūlo valstybėms narėms gegužės 9-ąją paskelbti ne darbo diena visoje Europoje, siekiant stiprinti europietišką priklausymo bendruomenei pojūtį ir kurti erdvę pilietiniams judėjimams bei veiklai;
38. pakartoja savo raginimą Komisijai pateikti pasiūlymą dėl Parlamento rekomendacijų dėl ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmo įgyvendinimo;
39. tvirtai tiki, kad nediskriminavimo principas yra Europos pilietybės kertinis akmuo ir bendrasis principas bei pagrindinė ES teisės vertybė pagal ES sutarties 2 straipsnį; ragina Tarybą užbaigti horizontaliosios ES kovos su diskriminacija direktyvos priėmimą, kad būtų galima toliau užtikrinti pagrindines teises Sąjungoje priimant konkrečius ES teisės aktus, kuriais būtų visapusiškai įgyvendinami SESV 18 ir 19 straipsniai laikantis horizontaliojo požiūrio; apgailestauja dėl to, kad praėjus dešimtmečiui po Komisijos pasiūlymo paskelbimo Taryba vis dar blokuoja Kovos su diskriminacija direktyvos priėmimą;
40. primena Sutartyse nustatytą prievolę prisijungti prie Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (EŽTK); ragina Komisiją imtis reikiamų veiksmų siekiant užbaigti Sąjungos prisijungimą prie EŽTK ir prisijungti prie Europos socialinės chartijos;
41. pabrėžia, kad visų amžiaus grupių asmenų (formalusis ir neformalusis) kokybiškas pilietinis ugdymas yra labai svarbus siekiant, kad piliečiai galėtų užtikrintai naudotis demokratinėmis teisėmis ir kad demokratinė visuomenė tinkamai veiktų; pažymi, kad tik nuolatinės švietimo pastangos gali užtikrinti aktyvesnį dalyvavimą Europos lygmens rinkimuose ir skatinti Europos kultūrų tarpusavio supratimą ir solidarumą, taip pat įveikti diskriminaciją, išankstinį nusistatymą ir lyčių nelygybę; rekomenduoja kaip teisinį pagrindą naudoti SESV 165, 166 ir 167 straipsnius ir išnagrinėti, koks yra švietimo, profesinio mokymo ir jaunimo politikos potencialas;
42. primena Europos politinių partijų indėlį „formuojant europinį politinį sąmoningumą ir reiškiant Sąjungos piliečių valią“ (ES sutarties 10 straipsnio 4 dalis); todėl ragina suteikti ES piliečiams galimybę tiesiogiai kreiptis dėl narystės politinėse partijose ES lygmeniu;
43. primena, kad reikia propaguoti Europos Parlamento rinkimų europinį aspektą, siekiant prisidėti prie Parlamento darbo ateityje jam naudojantis savo teisėkūros iniciatyva pagal SESV 225 straipsnį; ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant remti Europos piliečių pilietines teises, įskaitant su balsavimu susijusias pilietines teises; pabrėžia, kad geresnė ir labiau sutelkta informacija apie Europos politiką ir ES teisės aktų poveikį piliečių kasdieniam gyvenimui užtikrintų didesnį rinkėjų dalyvavimą Europos Parlamento rinkimuose; primena, kad reikia skatinti dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose didinant Europos politinių partijų matomumą; pakartoja, kad skatinimas dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose yra bendra piliečių, valstybių narių ir ES atsakomybė; pabrėžia, kad reikia informuoti piliečius apie naujausią rinkimų įstatymo reformą ir Spitzenkandidat procedūrą; pabrėžia šios schemos politinę svarbą ir simbolinę reikšmę stiprinant ES pilietybę;
44. primena, kad Europos Parlamentas yra visos Sąjungos parlamentas ir kad jis atlieka labai svarbų vaidmenį užtikrinant ES politinių institucijų teisėtumą užtikrinant jų atskaitomybę vykdant parlamentinę kontrolę; todėl primygtinai reikalauja, kad būtų užtikrintos, konsoliduotos ir sustiprintos Parlamento teisėkūros ir kontrolės teisės;
45. primena Komisijos gaires dėl Sąjungos duomenų apsaugos teisės taikymo rinkimuose ir jos 2018 m. rugsėjo 12 d. komunikatą dėl laisvų ir sąžiningų rinkimų Europoje apsaugos (COM(2018)0637); ragina dėti visas pastangas siekiant užtikrinti, kad rinkimams nebūtų daroma netinkama įtaka; pabrėžia, kad būtina apibrėžti ES kovos su propaganda, nukreipta prieš Europos Sąjungą, ir tikslinga dezinformacija politiką;
46. ragina Komisiją aktyviau skatinti demokratinį dalyvavimą intensyvinant dialogą su piliečiais, didinant piliečių supratimą apie ES teisės aktų vaidmenį jų kasdieniame gyvenime ir pabrėžiant jų teisę balsuoti ir būti renkamiems vietos, nacionaliniu ir Europos lygmenimis;
47. atsižvelgdamas į tai ragina Komisiją naudotis socialinės žiniasklaidos ir skaitmeninėmis priemonėmis ypatingą dėmesį skiriant jaunimo ir neįgaliųjų dalyvavimo didinimui; ragina sukurti ir įgyvendinti e. demokratijos priemones, pvz., internetines platformas, siekiant labiau tiesiogiai įtraukti piliečius į ES demokratinį gyvenimą ir skatinti jų dalyvavimą;
48. pritaria spaudos ir multimedijos priemonių gamybai ir sklaidai visomis oficialiosiomis ES kalbomis, didžiausią dėmesį skiriant ES piliečių informuotumo apie jų teises didinimui ir jų gebėjimo veiksmingai šiomis teisėmis naudotis stiprinimui;
49. mano, kad, atsižvelgiant į didėjantį socialinės žiniasklaidos poveikį piliečių gyvenimui, Europos institucijos turėtų ir toliau kurti naujus mechanizmus ir viešąją politiką, skirtus pagrindinėms asmenų teisėms skaitmeninėje aplinkoje apsaugoti; pabrėžia, kad būtina užtikrinti patikimą, sąžiningą ir skaidrų keitimąsi piliečių duomenimis; pabrėžia, kad laisva žiniasklaida ir galimybė išgirsti įvairias nuomones yra neatskiriama sveikos demokratijos dalis ir kad žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas yra labai svarbus ir turėtų būti plėtojamas ankstyvame amžiuje;
50. ragina taikyti SESV 25 straipsnį ir imtis priemonių, kuriomis būtų galima sudaryti palankesnes sąlygas naudotis ES pilietybe kasdieniame gyvenime;
51. pagal SESV 25 straipsnį prašo Komisijos kitoje Pilietybės ataskaitoje atsižvelgti į tai, kaip plėtojamos ES pilietybės teisės antrinės teisės aktuose ir į teismų praktiką, ir pasiūlyti veiksmų planą siekiant apjungti šią raidą, kad būtų oficialiai įvertinta Sąjungos pažanga šioje srityje;
52. pabrėžia, kad galutinis šios proceso tikslas būtų pagal SESV 25 straipsnyje nustatytą procedūrą imtis konkrečių iniciatyvų siekiant konsoliduoti su pilietybe susijusias teises ir laisves parengiant ES pilietybės statutą, panašų į Europos socialinių teisių ramstį, įskaitant pagrindines teises ir laisves, įtvirtintas Pagrindinių teisių chartijoje, kartu su socialinėmis teisėmis, nustatytomis Europos socialinių teisių ramstyje, ir Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje įtvirtintomis vertybėmis, kaip Europos viešąją erdvę apibrėžiančius elementus, įskaitant, be kita ko, valdymo modelį, be kita ko, tai viešajai erdvei būtiną valdymo modelį, orumą, laisvę, teisinės valstybės principą, demokratiją, pliuralizmą, toleranciją, teisingumą ir solidarumą, lygybę ir nediskriminavimą, į kuriuos būtų atsižvelgta ateityje vykdant ar galiausiai pertvarkant Sutartis;
o o o
53. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybėms narėms.
Pvz., 2011 m. kovo 8 d. Teisingumo Teismo sprendimas Gerardo Ruiz Zambrano prieš Office national de l’emploi (ONEm), C-34/09, ECLI:EU:C:2011:124, 2010 m. kovo 2 d. Teisingumo Teismo sprendimas Janko Rottman prieš Freistaat Bayern, C-135/08, ECLI:EU:C:2010:104, 2011 m. gegužės 5 d. Teisingumo Teismo sprendimas Shirley McCarthy prieš Secretary of State for the Home Department, C-434/09, ECLI:EU:C:2011:277 ir 2011 m. lapkričio 15 d. Teisingumo Teismo sprendimas Murat Dereci ir kiti prieš Bundesministerium für Inneres, C-256/11, ECLI:EU:C:2011:734.
Sutarties nuostatų dėl tvirtesnio bendradarbiavimo įgyvendinimas
160k
48k
2019 m. vasario 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Sutarties nuostatų dėl tvirtesnio bendradarbiavimo įgyvendinimo (2018/2112(INI))
– atsižvelgdamas į Sutarčių nuostatas, susijusias su tvirtesniu bendradarbiavimu ir ypač į Europos Sąjungos sutarties 20 straipsnį, 42 straipsnio 6 dalį, 44, 45 ir 46 straipsnius, taip pat į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 82, 83, 86, 87, 187, 188, 326, 327, 328, 329, 330, 331, 332, 333 ir 334 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Sutarčių nuostatas dėl kitų esamų diferencijuotos integracijos rūšių, ypač į SESV 136, 137 ir 138 straipsnius, susijusius su nuostatomis, taikomomis valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro,
– atsižvelgdamas į Sutartį dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje,
– atsižvelgdamas į Protokolą Nr. 10 dėl nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo, sukurto Europos Sąjungos sutarties 42 straipsniu, Protokolu Nr. 14 dėl Euro grupės ir Protokolą Nr. 19 dėl į Europos Sąjungos sistemą integruotos Šengeno acquis,
– atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 16 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos veikimo gerinimo remiantis Lisabonos sutarties teikiamomis galimybėmis(1),
– atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 16 d. rezoliuciją dėl galimų dabartinės Europos Sąjungos institucinės sąrangos pakeitimų ir korekcijų(2),
– atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 16 d. rezoliuciją dėl euro zonos biudžeto pajėgumo(3),
– atsižvelgdamas į savo 2017 m. kovo 16 d. rezoliuciją „Bendros saugumo ir gynybos politikos konstitucinė, teisinė ir institucinė reikšmė: Lisabonos sutarties suteiktos galimybės“(4),
– atsižvelgdamas į savo 2019 m. sausio 17 d. rezoliuciją dėl diferencijuotos integracijos(5),
– atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 25 d. Romos deklaraciją,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį ir į 2002 m. gruodžio 12 d. Pirmininkų sueigos sprendimo dėl leidimo rengti savo iniciatyva teikiamą pranešimą 1 straipsnio 1 dalies e punktą ir jo 3 priedą,
– atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę (A8-0038/2019),
A. kadangi Sąjunga ypač suinteresuota įgyvendinti tvirtesnį bendradarbiavimą kai kuriose neišimtinės ES kompetencijos srityse, kad būtų daroma pažanga įgyvendinant Europos projektą ir palengvinamas piliečių gyvenimas;
B. kadangi pagal ES sutarties 20 straipsnio 2 dalį tvirtesnis bendradarbiavimas yra kraštutinė priemonė, kai tokio bendradarbiavimo tikslų per pagrįstą laikotarpį Sąjunga kaip visuma negali pasiekti;
C. kadangi tvirtesnis bendradarbiavimas neturėtų būti vertinamas kaip valstybių narių atskirties ar padalijimo priemonė, o laikomas pragmatišku sprendimu siekiant Europos integracijos pažangos;
D. kadangi dėl jautraus tam tikrų politikos sričių pobūdžio sunku laikytis įprastos teisėkūros procedūros ne tik dėl vieningo sprendimo reikalavimo, bet ir dėl nusistovėjusios Tarybos praktikos, pagal kurią visada siekiama valstybių narių sutarimo, net jei kvalifikuota balsų dauguma būtų galima priimti sprendimą;
E. kadangi, išskyrus finansinių sandorių mokestį, visos tvirtesnio bendradarbiavimo iniciatyvos galėjo būti priimti Taryboje kvalifikuota balsų dauguma, jei vietoje vieningo balsavimo būtų buvusi taikoma ši taisyklė;
F. kadangi esama atvejų, kai valstybių narių pogrupiai vykdo dvišalį ar daugiašalį tarpusavio bendradarbiavimą ne pagal Sutartis, pavyzdžiui, tokiose srityse kaip gynyba; kadangi dėl ekonomikos ir pinigų krizės daromas spaudimas greitai priimti sprendimus ir įveikti vieningo sprendimo reikalavimo keliamą problemą tam tikrose srityse lėmė tarpvyriausybinių priemonių, nesusijusių su ES teisine sistema, pvz., Europos stabilumo mechanizmo (ESM) ir Sutarties dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje (SSKV arba fiskalinio susitarimo), priėmimą;
G. kadangi tvirtesnis bendradarbiavimas yra procedūra, pagal kurią mažiausiai devynioms valstybėms narėms leidžiama tvirčiau bendradarbiauti tam tikroje srityje ES struktūrų ribose, tačiau nedalyvaujant kitoms valstybėms narėms; kadangi tvirtesnis bendradarbiavimas toms dalyvaujančioms valstybėms narėms suteikia galimybę pasiekti bendrą tikslą ar įgyvendinti iniciatyvą ir įveikti sąstingį derybose arba kitos valstybės narės ar valstybių narių blokavimą, kai reikalaujama vienbalsiškumo; kadangi remiantis ES sutarties 20 straipsnio 4 dalimi, pagal tvirtesnio bendradarbiavimo nuostatą priimti teisės aktai privalomi tik jame dalyvaujančioms valstybėms narėms; kadangi tvirtesnis bendradarbiavimas apsiriboja sritimis, kuriose ES neturi išimtinės kompetencijos;
H. kadangi pagal SESV 328 straipsnio 1 dalį „Komisija ir tvirtesniame bendradarbiavime dalyvaujančios valstybės narės skatina jame dalyvauti kuo didesnį valstybių narių skaičių“;
I. kadangi patirtis rodo, kad dėl tvirtesnio bendradarbiavimo santuokos nutraukimo teisės srityje pasiekta gerų rezultatų(6), taigi atsiveria įdomių galimybių, susijusių su turto teisinio režimo taisyklėmis(7), Europos bendruoju patentu ir Europos prokuratūra;
J. kadangi pradinė tvirtesnio bendradarbiavimo vykdymo patirtis atskleidė sunkumus, susijusius su šios koncepcijos taikymu, nes Sutartyse numatytos ribotos jo praktinio įgyvendinimo nuostatos ir Sąjungos institucijos imasi nepakankamų tolesnių veiksmų;
K. kadangi skirtingų federalinių modelių, naudojamų ES valstybėse narėse ir federacijose už Sąjungos ribų, analizė atskleidė, kad subfederaliniai subjektai bendrų interesų srityse dažnai naudojasi lanksčiais bendradarbiavimo mechanizmais;
L. kadangi nenaudojant pereinamojo laikotarpio nuostatų siekiant pereiti nuo vienbalsiškumo prie kvalifikuotos balsų daugumos Taryboje ir nesant išsamios Sutarčių reformos, atrodo, kad ateityje valstybės narės turės taikyti nuostatas dėl tvirtesnio bendradarbiavimo bendroms problemoms spręsti ir bendriems tikslams pasiekti;
M. kadangi svarbu sklandžiai taikyti tvirtesnį bendradarbiavimą siekiant sudaryti klausimų, kuriuos reikia spręsti, sąrašą ir parengti veiksmingo tvirtesnio bendradarbiavimo veikimo gaires laikantis Sutarčių nuostatų ir principų;
Pagrindinės pastabos
1. reiškia susirūpinimą dėl to, kad, nors tvirtesnis bendradarbiavimas yra bendrų problemų sprendimo būdas pasinaudojant Sąjungos institucine struktūra ir taip sumažinant dalyvaujančių valstybių narių administracines išlaidas, jis ne visiškai panaikino būtinybę taikyti tarpvyriausybinius pogrupių sprendimus, kurie nepatenka į Sutarčių taikymo sritį, o tai neigiamai veikia tai, kaip nuosekliai taikoma ES teisinė sistema, todėl nėra tinkamos demokratinės kontrolės;
2. mano, kad ES turi būti išsaugota bendra institucinė sistema siekiant jos bendrų tikslų ir užtikrinti visų piliečių lygybės principą; primygtinai reikalauja, kad būtų laikomasi Bendrijos arba Sąjungos metodo;
3. pabrėžia, kad tvirtesnis bendradarbiavimas, priešingai nei tarpvyriausybinės sutartys, yra problemų sprendimo priemonė, kuri yra ne tik teisėta, bet taip pat patogi, nes ji grindžiama Sutarties nuostatomis ir veikia Sąjungos institucinėje struktūroje;
4. atkreipia dėmesį į tai, kad nors dėl savo kaip kraštutinės priemonės prigimties, tvirtesnis bendradarbiavimas nebuvo plačiai naudojamas nuo tada, kai jis buvo numatytas pagal Amsterdamo sutartį, atrodo, kad jis tampa vis svarbesnis ir duoda apčiuopiamų rezultatų;
5. atkreipia dėmesį į tai, kad, remiantis turima patirtimi, tvirtesnis bendradarbiavimas dažniausiai atsiranda srityse, kurioms taikoma speciali teisėkūros procedūra, pagal kurią reikalingas vieningas sprendimas, ir daugiausia buvo naudojamas teisingumo ir vidaus reikalų srityse;
6. atkreipia dėmesį į tai, kad iki šiol tvirtesnio bendradarbiavimo pradėjimo ir įgyvendinimo procedūra buvo gana ilga, ypač dėl to, kad neaiškiai apibrėžtas tinkamas laikotarpis, per kurį galima įsitikinti, ar negalima pasiekti būtinos balsavimo ribos, ir dėl tvirtos politinės valios siekti spartesnės pažangos trūkumo;
7. pažymi, kad dėl to, jog nėra aiškių tvirtesnio bendradarbiavimo kūrimo ir administravimo gairių, pavyzdžiui, dėl bendrųjų institucijų taikytinos teisės arba procedūrų atšaukti jau esamą bendradarbiavimą, glaudesnio bendradarbiavimo sudarymas galėjo tapti mažiau tikėtinas;
8. primena, kad nors tvirtesnis bendradarbiavimas vykdomas naudojantis Sąjungos institucine ir teisine sistema, jo savaiminė integracija į acquis nenumatyta;
9. mano, kad nors tvirtesnis bendradarbiavimas laikomas antru pagal tinkamumą scenarijumi, jis vis dar yra perspektyvus būdas siekiant spręsti problemas Sąjungos lygmeniu ir priemonė kai kurioms institucinėms aklavietėms įveikti;
10. mano, kad norint veiksmingai įgyvendinti ir organizuoti tvirtesnį bendradarbiavimą, nesvarbu, kokioje politikos srityje ar kokia forma tai būtų daroma, reikia rasti atsakymus į tuos pačius klausimus;
Rekomendacijos
11. atsižvelgdamas į tai, siūlo rasti atsakymus į tuos klausimus ir laikytis toliau nurodytų veiksmų gairių, kad būtų užtikrintas sklandus ir veiksmingas tvirtesnio bendradarbiavimo įgyvendinimas;
Sprendimų priėmimo procesas
12. atkreipia dėmesį į tai, kad politinį postūmį tvirtesniam bendradarbiavimui turėtų suteikti valstybės narės, tačiau diskusijos dėl jo turinio turėtų būti grindžiamos Komisijos pasiūlymu;
13. primena, kad pagal SESV 225 straipsnį Parlamentui suteikiama kvaziteisėkūros iniciatyvos teisė, kuri turėtų būti aiškinama kaip galimybė Parlamentui inicijuoti tvirtesnį bendradarbiavimą remiantis Komisijos pasiūlymu, dėl kurio nepavyksta pasiekti susitarimo taikant įprastą sprendimų priėmimo procedūrą per dvi iš eilės pirmininkavimo Tarybai kadencijas;
14. mano, kad reikėtų daryti išvadą, jog bendradarbiavimo tikslų negalima pasiekti visoje Sąjungoje, laikantis ES sutarties 20 straipsnyje nustatyto reikalavimo, jei per laikotarpį, kuris apima dvi iš eilės Tarybai pirmininkausiančias valstybes nares, Taryboje nebuvo padaryta esminės pažangos;
15. rekomenduoja, kad valstybių narių prašymai užtikrinti tvirtesnį tarpusavio bendradarbiavimą iš esmės būtų grindžiami tikslais, kurie būtų bent jau tokie pat ambicingi, kaip Komisijos pateikti tikslai, prieš nustatant, kad tikslų negalima pasiekti visoje Sąjungoje per pagrįstą laikotarpį;
16. primygtinai rekomenduoja, kad SESV 333 straipsnyje įtvirtinta speciali nuostata dėl pereigos būtų taikoma norint pereiti nuo vieningo balsavimo prie kvalifikuotos balsų daugumos ir nuo specialios prie įprastos teisėkūros procedūros iš karto po to, kai Taryba patvirtina susitarimą dėl tvirtesnio bendradarbiavimo pradžios, siekiant išvengti naujų blokavimo atvejų, jei dalyvaujančių valstybių narių skaičius yra didelis;
17. mano, jog būtina, kad sprendimu, kuriuo leidžiama tvirčiau bendradarbiauti, būtų nustatyta santykių su nedalyvaujančiomis valstybėmis narėmis struktūra; mano, kad valstybės narės, nedalyvaujančios vykdant tokį tvirtesnį bendradarbiavimą, vis tiek turėtų būti įtrauktos į svarstymus, susijusius su klausimais, kuriuos tokiu bendradarbiavimu yra bandoma spręsti;
18. primena, kad ir Komisija, ir Tarybos sekretoriatai turi atlikti svarbų vaidmenį užtikrinant, kad tvirtesnio bendradarbiavimo nevykdančios valstybės narės nebūtų paliktos nuošalyje, dėl ko joms būtų sunku dalyvauti vėlesniame etape;
Administravimas
19. rekomenduoja Komisijai aktyviai dalyvauti visuose tvirtesnio bendradarbiavimo etapuose – pateikus pasiūlymą, vykstant svarstymams dėl tvirtesnio bendradarbiavimo ir jį įgyvendinant;
20. tvirtina, kad ES institucijų vieningumas turėtų būti išlaikytas ir kad tvirtesnis bendradarbiavimas neturėtų skatinti lygiagrečios institucinės tvarkos kūrimo, tačiau galėtų sudaryti sąlygas prireikus, ES teisinės sistemos apimtyje, sukurti specialias įstaigas, nedarant poveikio Sąjungos institucijų ir įstaigų kompetencijai ir vaidmeniui;
Parlamentinis tikrinimas
21. primena, kad Parlamentas yra atsakingas už tvirtesnio bendradarbiavimo parlamentinę kontrolę; ragina nacionalinius parlamentus ir, kai tinkama, valstybių narių, kuriose tai yra svarbu, regionų parlamentų, taip pat Europos Parlamento, dalyvavimą vykdant tvirtesnio bendradarbiavimo demokratinę priežiūrą, jei tai susiję su pasidalijamosios kompetencijos politikos sritimis; pabrėžia galimybę įsteigti tarpparlamentinį forumą, panašų į pvz. tarpparlamentinę konferenciją pagal SSKV 13 straipsnį ir Tarpparlamentinę konferenciją bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) ir bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) klausimais, jei to reikia ir nepažeidžiant Parlamento įgaliojimų;
22. pabrėžia, kad valstybės narės, dalyvaujančios tvirtesniame bendradarbiavime, turi įtraukti tuos regionus, kurie turi teisėkūros galią jiems įtakos turinčiose bylose, siekdamos laikytis vidinio įgaliojimų pasidalijimo principo ir stiprinti tokio tvirtesnio bendradarbiavimo socialinį teisėtumą;
23. rekomenduoja Parlamentui atlikti svarbesnį vaidmenį stiprinant bendradarbiavimą siūlant Komisijai naujas bendradarbiavimo formas pagal SESV 225 straipsnį ir stebint pasiūlymus ar esamą bendradarbiavimą; yra įsitikinęs, kad Parlamentas turėtų dalyvauti kiekviename procedūros etape, o ne tik laukti, kol bus gautas jo pritarimas, ir kad jis turėtų gauti reguliarias ataskaitas bei galėti teikti pastabas dėl tvirtesnio bendradarbiavimo įgyvendinimo;
24. ragina Tarybą prieš pateikiant prašymą dėl Parlamento pritarimo galutiniam tekstui įtraukti Parlamentą į galimą būsimą tvirtesnio bendradarbiavimo procedūrą, siekiant užtikrinti maksimalų Sąjungos teisėkūros institucijų bendradarbiavimą;
25. vis dėlto apgailestauja, kad nepaisant Parlamento konstruktyvaus ir nuosaikaus požiūrio į tvirtesnio bendradarbiavimo procedūrą, Taryba neparodė didelio intereso oficialiai įtvirtinti bendradarbiavimą su Parlamentu prieš pateikiant jam prašymą dėl pritarimo galutiniam derybose sutartam tekstui;
26. mano, jog būtina, kad Parlamentas pagerintų savo vidaus organizacinę struktūrą, susijusią su tvirtesniu bendradarbiavimu; mano, kad šiuo tikslu reikėtų, jog kiekvienu tvirtesnio bendradarbiavimo atveju dalyvautų atitinkamas nuolatinis komitetas ir rekomenduoja, kad pagal Parlamento darbo tvarkos taisykles būtų leidžiama steigti ad hoc pakomitečius, kuriuose visapusiška narystė visų pirma būtų teikiama tiems EP nariams, kurie renkami valstybėse narėse, dalyvaujančiose tokiame tvirtesnio bendradarbiavimo procese;
Biudžetas
27. mano, kad veiklos išlaidas, susijusias su tvirtesniu bendradarbiavimu, turėtų padengti dalyvaujančios valstybės narės ir jei šios išlaidos padengiamos iš ES biudžeto, nedalyvaujančiosios valstybės narės turėtų gauti kompensaciją, nebent Taryba, pasikonsultavusi su Parlamentu, pagal SESV 332 straipsnį nusprendžia, kad toks bendradarbiavimas turi būti finansuojamas iš ES biudžeto ir dėl to šios išlaidos priklauso tai pačiai daliai, kuriai taikoma metinė biudžeto procedūra;
28. mano, kad jei veikla, reglamentuojama pagal tvirtesnio bendradarbiavimo sistemą, duoda pajamų, šios pajamos turėtų būti skiriamos veiklos išlaidoms, susijusioms su tvirtesniu bendradarbiavimu, padengti;
Jurisdikcija
29. mano, kad tvirtesnis bendradarbiavimas turėtų būti priskirtas tiesioginei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai, nedarant poveikio galimybei patvirtinti arbitražo procedūrą arba pirmosios instancijos ginčų sprendimo teismą, kurio reikia konkretaus tvirtesnio bendradarbiavimo atveju, nebent sutartyje yra numatyta kitaip, kas turėtų būti nurodyta teisės akte, kuriuo nustatomas tvirtesnis bendradarbiavimas;
30. atkreipia dėmesį į tai, kad jei tvirtesnio bendradarbiavimo atveju reikia sukurti specialų arbitražo mechanizmą arba teismą, galutinis arbitražo organas visada turėtų būti Europos Sąjungos Teisingumo Teismas;
Sąjungos institucinės struktūros pritaikymas
31. siūlo sukurti specialų Komisijos padalinį, kuris būtų atsakingas už tvirtesnio bendradarbiavimo klausimus ir kuriam vadovautų vienas iš Komisijos narių, atsakingų už tarpinstitucinius santykius, kad būtų galima koordinuoti ir racionalizuoti tvirtesnio bendradarbiavimo iniciatyvų institucinę sistemą;
32. mano, kad tvirtesnio bendradarbiavimo klausimais būtinas iniciatyvesnis Komisijos ir Tarybos sekretoriatų vaidmuo, todėl siūlo jiems aktyviai ieškoti sričių, kartu su Regionų komitetu ir ypač su Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės (ETBG) platforma, kuriose tvirtesnis bendradarbiavimas galėtų būti naudingas siekiant Europos projekto įgyvendinimo pažangos, arba sričių, artimų esamoms tvirtesnio bendradarbiavimo formoms, kad būtų išvengta dubliavimosi ir prieštaravimų;
Valstybių narių pasitraukimas arba pašalinimas
33. atkreipia dėmesį į tai, kad Sutartyse nėra nuostatų dėl valstybių narių galimybių pasitraukti arba būti pašalintoms iš esamų tvirtesnio bendradarbiavimo atvejų, išskyrus nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą (PESCO);
34. mano, kad visais tvirtesnio bendradarbiavimo atvejais turėtų būti nustatytos aiškios taisyklės dėl valstybės narės pasitraukimo, jei ji nebenori dalyvauti, ir pašalinimo, jei ji nebeatitinka tvirtesnio bendradarbiavimo sąlygų; pataria teisės akte, kuriuo nustatomas tvirtesnis bendradarbiavimas, nurodyti galimo valstybės narės pasitraukimo ar pašalinimo sąlygas;
Rekomendacijos dėl tvirtesnio bendradarbiavimo raidos ateityje
35. mano, kad būtina parengti procedūrą, pagal kurią tvirtesnis bendradarbiavimas didelės politinės svarbos srityse būtų patvirtinamas neviršijant dviejų vienas po kito einančių pirmininkavimo Tarybai laikotarpių;
36. primygtinai ragina tvirčiau bendradarbiauti valstybes nares, kurios siekia integruoti tvirtesnį bendradarbiavimą į acquis communautaire;
37. ragina Komisiją, remiantis SESV 175 straipsnio trečia pastraipa arba 352 straipsniu, pateikti pasiūlymą dėl reglamento, siekiant supaprastinti ir suvienodinti atitinkamą tvirtesnio bendradarbiavimo teisinę sistemą (pavyzdžiui, pagrindinius taikytinų teisės aktų dėl bendrų institucijų principus arba Parlamento nario pasitraukimo iš rinkos principus), taip palengvinant tokio bendradarbiavimo sudarymą;
38. siūlo, kad kitoje Sutarčių redakcijoje būtų išnagrinėta galimybė regionams arba subnacionaliniams subjektams, kurie atlieka svarbų vaidmenį vykdant tvirtesnį bendradarbiavimą, kai pastarieji yra susiję su išskirtinės atitinkamo lygmens kompetencijos sritimi, tinkamai laikantis nacionalinių konstitucijų;
o o o
39. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
2010 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1259/2010, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas santuokos nutraukimui ir gyvenimui skyrium taikytinos teisės srityje (OL L 343, 2010 12 29, p. 10).
2016 m. birželio 24 d. Tarybos reglamentas (ES) 2016/1103, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas jurisdikcijos, taikytinos teisės ir teismo sprendimų sutuoktinių turto teisinių režimų klausimais pripažinimo ir vykdymo srityje (OL L 183, 2016 7 8, p. 1).
Sutarties nuostatų dėl Parlamento įgaliojimų vykdyti politinę Komisijos kontrolę įgyvendinimas
156k
46k
2019 m. vasario 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Sutarties nuostatų dėl Parlamento įgaliojimų vykdyti politinę Komisijos kontrolę įgyvendinimo (2018/2113(INI))
– atsižvelgdamas į Sutarties nuostatas dėl Europos Parlamento vykdomos Europos Komisijos priežiūros, visų pirma į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 14, 17 ir 25 straipsnius bei į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 121, 159, 161, 175, 190, 225, 226, 230, 233, 234, 249, 290, 291, 319 ir 325 straipsnius,
– atsižvelgdamas į ES sutarties 17 straipsnį, pagal kurį Komisija įgaliojama remti bendruosius Sąjungos interesus ir jai suteikiama išskirtinė teisė imtis atitinkamos iniciatyvos šiuo tikslu,
– atsižvelgdamas į Pagrindų susitarimą dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių,
– atsižvelgdamas į 2016 m. Tarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros ir į 2013 m. Tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo,
– atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 16 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos veikimo gerinimo remiantis Lisabonos sutarties teikiamomis galimybėmis(1),
– atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 16 d. rezoliuciją dėl galimų dabartinės Europos Sąjungos institucinės sąrangos pakeitimų ir korekcijų(2),
– atsižvelgdamas į savo 2018 m. vasario 7 d. sprendimą dėl Pagrindų susitarimo dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių peržiūros, ypač į jo 2 ir 8 dalis, kuriose dar kartą patvirtinama, kad Spitzenkandidaten procesas grindžiamas sėkminga konstitucine ir politine praktika, atspindinčia Sutartyse numatytą tarpinstitucinę pusiausvyrą(3),
– atsižvelgdamas į savo 2014 m. balandžio 16 d. teisėkūros rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento reglamento dėl išsamių Parlamento naudojimąsi tyrimo teise reglamentuojančių nuostatų ir dėl Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos sprendimo 95/167/EB, EAPB, Euratomas panaikinimo(4), taip pat į vykstančias tarpinstitucines derybas,
– atsižvelgdamas į Europos ombudsmeno ataskaitą dėl posėdžių ir dokumentų tikrinimo nagrinėjant sujungtus skundus 488/2018/KR ir 514/2018/KR dėl naujojo Komisijos generalinio sekretoriaus paskyrimo, taip pat Ombudsmeno rekomendaciją dėl šių bylų,
– atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisykles, įskaitant 52 straipsnį, ir į 2002 m. gruodžio 12 d. Pirmininkų sueigos sprendimo dėl leidimo rengti pranešimus savo iniciatyva suteikimo tvarkos 1 straipsnio 1 dalies e punktą ir 3 priedą,
– atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą ir Biudžeto kontrolės komiteto nuomonę (A8–0033/2019),
A. kadangi pagal Sutartyse įtvirtintą Sąjungos institucinę struktūrą Parlamentui, kaip Sąjungos teisėkūros institucijai, suteikiama atsakomybė vykdyti Komisijos politinę priežiūrą;
B. kadangi yra įvairių priemonių, kuriomis Parlamentas gali naudotis siekdamas Komisijos atskaitomybės, pavyzdžiui, siūlymas pareikšti nepasitikėjimą (ES sutarties 17 straipsnis ir SESV 234 straipsnis), galimybė prašyti Komisijos pirmininko pareikšti nepasitikėjimą Komisijos nariu (Parlamento darbo tvarkos taisyklių 118 straipsnio dalis), tyrimo teisė (SESV 226 straipsnis), deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų priežiūros kompetencija (SESV 290 ir 291 straipsniai), teisė pateikti klausimų, į kuriuos atsakoma žodžiu arba raštu (SESV 230 straipsnio 2 dalis) ir Parlamento teisė iškelti bylą prieš Komisiją teisėtumo klausimu (SESV 263 straipsnis) arba Komisijos neveikimo atveju;
C. kadangi be šių priemonių Parlamentas turi dar daug valdymo priežiūros priemonių, kuriomis jis gali aktyviai formuoti Europos politinę darbotvarkę;
D. kadangi biudžetas yra svarbiausia Europos Sąjungos priemonė siekiant įgyvendinti jos tikslus ir strategijas ir todėl biudžeto kontrolė yra nepaprastai svarbi;
E. kadangi pagrindinių kandidatų (vok. Spitzenkandidaten) procesas atspindi Parlamento ir Komisijos tarpinstitucinę pusiausvyrą ir todėl iš esmės konsolidavo ir sustiprino šių institucijų ryšį, todėl Komisija buvo labiau politizuota ir dėl to turi padidėti parlamentinė jos vykdomųjų funkcijų priežiūra;
F. kadangi ES sutarties 17 straipsnyje nustatyta, kad Komisijos pirmininką renka Parlamentas, remdamasis ES valstybių ir vyriausybių vadovų pasiūlymu ir atsižvelgdamas į Europos Parlamento rinkimų rezultatus bei konsultacijas su Parlamentu; kadangi ES sutarties 17 straipsnyje taip pat nustatyta, kad ta pati procedūra turėtų būti taikoma ir tuo atveju, jei Parlamentas atmeta pasiūlytą kandidatą, įskaitant Parlamento konsultaciją;
G. kadangi visi paskirtieji Komisijos nariai išklausomi prieš įgaliojimų suteikimą Komisijos narių kolegijai ir kadangi per savo kadenciją Parlamentas gali peržiūrėti paskirtųjų Komisijos narių per jų klausymus prieš paskyrimą išreikštus įsipareigojimus ir prioritetus, įskaitant vertinimą, ar dėl savo asmeninės patirties jie yra tinkami vykdyti reikalavimus, nustatytus vykdantiems atitinkamas pareigas;
H. kadangi pagal Sutartis Parlamentui suteikiama teisė balsuoti dėl siūlymo pareikšti nepasitikėjimą visa Komisija, tačiau jis negali balsuoti, kad būtų pareikštas nepasitikėjimas vienu Komisijos nariu;
I. kadangi, nepaisant bendros Komisijos narių kolegijos atsakomybės, Parlamentas turėtų užtikrinti veiksmingą politinę kiekvieno Komisijos nario darbo priežiūrą;
J. kadangi neseniai paskyrus naująjį Komisijos generalinį sekretorių buvo išreikštas rimtas susirūpinimas dėl vyresniųjų Komisijos pareigūnų vaidmens ir politinės įtakos;
K. kadangi turėtų būti atlikta nauja, atitinkanti taisykles, Komisijos generalinio sekretoriaus paskyrimo procedūra, kai 2019 m. bus paskirti naujas Komisijos pirmininkas ir nauji Komisijos nariai;
L. kadangi Komisija pagal Sutartis įpareigota teikti Parlamentui reguliarius pranešimus: kasmet – apie bendrą Sąjungos veiklą (SESV 249 straipsnis); kas trejus metus – apie nediskriminavimo ir Sąjungos pilietybės nuostatos taikymą (SESV 25 straipsnis); apie ekonominės politikos daugiašalės priežiūros rezultatus (SESV 121 straipsnio 5 dalis); kas trejus metus – apie socialinės politikos srityje padarytą pažangą (SESV 159 ir 161 straipsniai); kas trejus metus – apie pažangą, padarytą siekiant ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos (SESV 175 straipsnis); kasmet – apie Sąjungos mokslinių tyrimų veiklą (SESV 190 straipsnis); kasmet – apie kovą su sukčiavimu (SESV 325 straipsnis) ir vedant derybas su trečiosiomis šalimis ar tarptautinėmis organizacijomis (SESV 207 straipsnis);
M. be to, kadangi dėl antrinių teisės aktų Komisija įpareigota peržiūrėti ir vertinti įvairias direktyvas ir reglamentus bei pateikti savo išvadas;
N. kadangi, priėmus Pagrindų susitarimą dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių, Parlamentas įgijo daugiau svorio formuojant teisėkūros darbotvarkę, kurią Komisija kiekvienais metais siūlo Komisijos darbo programoje;
O. kadangi nuo tada, kai buvo priimta Lisabonos sutartis, Parlamentas tapo tikra teisėkūros institucija biudžeto srityje ir jo užduotis yra tvirtinti, kad Komisija įvykdė Sąjungos biudžetą;
P. kadangi įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Parlamentas sustiprino savo įtaką ES išorės politikos kontrolės srityje – jis įgijo teisę duoti pritarimą dėl tarptautinių susitarimų sudarymo, taigi, teisę būti iš karto išsamiai Komisijos informuotam visais derybų dėl tokių susitarimų etapais (SESV 218 straipsnis, ES sutarties 50 straipsnis);
Q. kadangi sąlygos, kuriomis vyksta derybos su Jungtine Karalyste dėl jos išstojimo iš Europos Sąjungos yra pavyzdinės jų skaidrumo ir Parlamento dalyvavimo aspektais;
R. kadangi Parlamento kontrolės teisių mastas labai skiriasi atsižvelgiant į tai, ar kontroliuojami deleguotieji aktai, ar įgyvendinimo aktai; kadangi Parlamentas turi teisę vetuoti deleguotąjį aktą ir (arba) atšaukti delegavimą, tačiau priimant įgyvendinimo aktus jis dalyvauja daug mažiau;
S. kadangi dėl dabartinės Sąjungos institucinės struktūros ir dėl to, kad Sutartyse nėra tikslios vykdomosios valdžios apibrėžties, ES vykdomosios valdžios sąvoka yra sudėtinga ir išsklaidyta Europos, nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis;
T. kadangi glaudesnis Europos Parlamento ir nacionalinių bei regioninių parlamentų bendradarbiavimas, atsižvelgiant į jų atitinkamą konstitucinę kompetenciją ir laikantis ES sutarties 10 straipsnio 2 dalies, yra būtinas siekiant spręsti vykdomųjų funkcijų parlamentinės kontrolės klausimą, susijusį su Europos teisės aktų įgyvendinimu;
U. kadangi skaidrumas ir aktyvus Parlamento dalyvavimas derybose su Jungtine Karalyste darė teigiamą poveikį jų rezultatui, nes buvo sukurta pasitikėjimo ir vienybės atmosfera, todėl jos turi būti pavyzdys rengiant būsimas tarptautines derybas;
Pagrindinės išvados
1. primena, kad ES institucijų tikrinimas yra Europos Parlamento vienas iš pagrindinių vaidmenų ir kad Komisijos atskaitomybė Parlamentui yra pagrindinis ES veikimo ir vidinės demokratinės kontrolės principas;
2. mano, kad dėl įvairių priežasčių, kurių vienos yra susijusios su Sąjungos institucine struktūra, kitas, pavyzdžiui, lemia kintanti tarpinstitucinė dinamika, dėl kurios kai kurias priemones tapo sunku taikyti arba jos nėra pakankamai veiksmingos, Parlamentas ne visiškai naudojasi visomis savo politinės vykdomosios valdžios kontrolės priemonėmis;
3. pripažįsta Spitzenkandidaten proceso potencialą ir jo sėkmingą įgyvendinimą, nes jis leido Europos piliečiams tiesiogiai pasisakyti dėl Komisijos pirmininko pasirinkimo balsuojant dėl sąrašo, kuriame pirmasis įrašytas kandidatas, kuriam jie teikia pirmenybę; todėl tvirtai pritaria tam, kad ši praktika būtų tęsiama per būsimus Europos parlamento rinkimus ir ragina visas politines jėgas dalyvauti šiame procese;
4. primena, kad dėl stipresnio politinis ryšių, kuris tarp Parlamento ir Komisijos užsimezgė dėl Spitzenkandidaten proceso, Parlamentas neturėtų vykdyti silpnesnės Komisijos parlamentinės priežiūros;
5. primena, jog Sutartyse nustatyta siūlymo pareikšti nepasitikėjimą riba buvo siekiama, kad ši priemonė ir toliau būtų veiksmingai taikoma rimtais atvejais; pripažįsta, kad, kaip ir daugumos parlamentinių demokratijų atveju, galimybė pareikšti nepasitikėjimą dažniausiai veikia kaip atgrasomoji priemonė; vis dėlto siūlo ateityje keičiant Sutartį ištirti arba išnagrinėti galimybes išmatuojamai nuleisti reikalaujamą ribą, kartu išlaikant institucinę pusiausvyrą, įtvirtintą Sutartyse;
6. pabrėžia, kad Komisijos politizavimas yra tiesioginė Lisabonos sutartimi įtvirtintų pakeitimų pasekmė; pažymi, kad šiais pakeitimais nebuvo priimtos nuostatos, kurios sudarytų galimybę atskiriems Komisijos nariams taikyti atskaitomybės principą;
7. labai apgailestauja, kad, kaip teigė ombudsmenas, Komisija, paskirdama savo generalinį sekretorių, nesilaikė atitinkamų taisyklių turinio ir principų;
8. atkreipia dėmesį į tai, kad Sutartyse nepateikiama aiški ES vykdomosios valdžios apibrėžtis ir kad skirtingose politikos srityse yra skirtingos atsakingos institucijos – tai priklauso nuo to, ar politikos sritys priskiriamos bendrai Sąjungos kompetencijai, ar išskirtinei Sąjungos kompetencijai;
9. mano, kad būtina sukurti tikrą dvinarę teisėkūros sistemą, kurioje dalyvautų Taryba ir Parlamentas, o vykdomoji valdžia tektų Komisijai;
10. atkreipia dėmesį į tai, kad nacionaliniai parlamentai turėtų turėti kompetenciją, susijusią su jų vykdomąja valdžia, kai sprendžiami Europos reikalai, panašią į Parlamento atliekamos vykdomosios valdžios priežiūros vaidmenį; laikosi nuomonės, kad toks atskaitingumas yra nacionalinių parlamento rūmų vaidmens Europos Sąjungoje pagrindas;
11. mano, kad Parlamento vykdoma vykdomosios valdžios priežiūra pagal ES sutarties 14 straipsnį tapo sudėtinga (o kartais ir neįmanoma) dėl to, kad nėra aiškiai įvardytos Sąjungos kompetencijos bei politikos ir kad kompetencijos paskirstomos keliais lygmenimis – Europos, nacionalinėms ir regionų vykdomosioms valdžioms;
12. primena, kad Sutartys Europos Vadovų Tarybai nesuteikia jokių teisėkūros funkcijų ar teisės imtis teisėkūros iniciatyvos; yra susirūpinęs tuo, kad pastaraisiais metais Europos Vadovų Taryba, nepaisydama Sutarčių nuostatų ir dvasios, priėmė keletą svarbių politinių sprendimų, kurie nepatenka į Sutarties nuostatų taikymo sritį, todėl de facto Parlamentas nebegali vykdyti tų sprendimų priežiūros ir taip kenkiama demokratinei atskaitomybei, kuri yra būtina atsižvelgiant į tokias Europos politikos sritis;
13. primena, kad pagal Sutartį Parlamentui suteikiami nemenki politinės kontrolės įgaliojimai vykdant metines biudžeto ir biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūras;
14. primena, kad biudžeto įvykdymo patvirtinimas – tai metinė politinė procedūra, pagal kurią Komisija, savo atsakomybe ir bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, užtikrina Europos Sąjungos biudžeto vykdymo ex post demokratinę kontrolę;
15. atkreipia dėmesį į tai, kad biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra pasirodė esanti veiksminga priemonė, kuri turėjo įtakos teigiamai ES biudžeto sistemos raidai, finansų valdymui, darbotvarkės formavimui ir ES politikos priemonių apibrėžimui bei įgyvendinimui, tuo pačiu metu ja prisidėta prie Parlamento politinės įtakos didinimo;
16. pabrėžia, kad pagal SESV 318 straipsnį biudžeto įvykdymo patvirtinimo priemonių rinkinys papildomas nauja priemone – Sąjungos finansų įvertinimu, pagrįstu pasiektais rezultatais;
17. susirūpinęs pažymi, kad nėra numatyta jokios realios teisinės sankcijos tuo atveju, jei Parlamentas nuspręstų Komisijai nesuteikti biudžeto įvykdymo patvirtinimo; vis dėlto mano, kad biudžeto įvykdymo patvirtinimo nesuteikimas yra svarbus politinis ženklas, nes tai reiškia, jog Parlamentas nepakankamai pasitiki Komisijos atskaitomybe ir todėl Komisija turi į tai reaguoti ir atsakyti konkrečiais tolesniais veiksmais, kuriais siekiama ištaisyti padėtį;
18. apgailestauja, kad Taryba nebendradarbiauja lojaliai, todėl negalima tikrinti Tarybos biudžeto taikant Parlamento vykdomą biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą, ir tokia padėtis rodo, kad nesilaikoma įsipareigojimo pagal Sutartį, kurioje įtvirtinta, kad Parlamentas tikrina visą Sąjungos biudžetą;
19. siekiant išplėsti Parlamento įgaliojimus vykdyti biudžeto kontrolę viso Sąjungos biudžeto atžvilgiu, siūlo, kad būtų pradėtos Tarybos, Komisijos ir Parlamento derybos, siekiant užtikrinti, kad Parlamentas turėtų teisę tiesiogiai arba per Komisiją naudotis informacija apie tai, kaip Taryba įgyvendina savo biudžetą, ir kad Taryba atsakytų raštu į Parlamento klausimus ir dalyvautų klausymuose ir diskusijose dėl Tarybos biudžeto įgyvendinimo; mano, kad, jei šios derybos nebūtų sėkmingos, Parlamentas turėtų suteikti biudžeto įvykdymo patvirtinimą tik Komisijai ir bendrą biudžeto įvykdymo patvirtinimo dokumentą įtraukti atskiras rezoliucijas, susijusias su įvairiomis Sąjungos institucijomis, įstaigomis ir agentūromis ir taip užtikrinti, kad nė vienas ES biudžeto skirsnis nėra įgyvendintas be tinkamo tikrinimo;
20. primena, kad nors dėl Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros padidėjo deleguotųjų aktų procedūros skaidrumas, vis dėlto institucijos dar neįvykdė savo įsipareigojimo nustatyti deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų naudojimo atskyrimo kriterijus;
21. primena, kad pagal Finansinio reglamento 247 straipsnį iki kitų finansinių metų liepos 31 d. Komisija privalo pateikti Parlamentui integruotą finansinių ir atskaitomybės ataskaitų rinkinį, įskaitant visų pirma galutines konsoliduotąsias ataskaitas, metinę valdymo ir veiklos rezultatų ataskaitą ir Sąjungos finansų vertinimą pagal pasiektus rezultatus, kaip nurodyta SESV 318 straipsnyje; primygtinai tvirtina, kad į metinę valdymo ir veiklos rezultatų ataskaitą turėtų būti įtrauktas visų prevencinių ir korekcinių priemonių, kurių imamasi prieš korupcinį ar su interesų konfliktais susijusį finansavimą, vertinimas;
Rekomendacijos
22. siūlo, kad priemonės, kuriomis Komisija būtų raginama atsiskaityti, ir kontrolės valdymo priemonės būtų derinamos siekiant, kad jų veiksmingumas būtų kuo didesnis;
23. primygtinai prašo užtikrinti, įtvirtinti ir stiprinti Parlamento teisėkūros įgaliojimus ir priežiūros teises, be kita ko, priimant tarpinstitucinius susitarimus, ir Komisijai naudojantis atitinkamu teisiniu pagrindu;
24. mano, kad būtina, jog Parlamentas reformuotų savo darbo metodus, kad būtų sustiprintas jo politinės kontrolės, vykdomos Komisijos atžvilgiu, funkcijų vykdymas;
25. ragina Komisiją rimčiau atsižvelgti į teisėkūros iniciatyvas, kurių vadovaudamasis SESV 225 straipsniu imasi Parlamentas; ragina būsimos Komisijos pirmininką įsipareigoti įgyvendinti šį tikslą ir šiuo atžvilgiu palankiai vertina atitinkamus pagrindinių kandidatų (Spitzenkandidaten) pareiškimus; pageidauja, kad po iniciatyvų būtų pateikta daugiau pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų; primena, kad pagal Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 10 straipsnį, Komisija privalo greitai ir išsamiai apsvarstyti prašymus pateikti pasiūlymus dėl Sąjungos teisės aktų;
26. palankiai vertina tai, kad Komisija teigiamai atsižvelgė į Parlamento rekomendacijas, pateiktas jo 2017 m. vasario 16 d. rezoliucijoje dėl Europos Sąjungos veikimo gerinimo remiantis Lisabonos sutarties teikiamomis galimybėmis;
27. mano, kad, nors Parlamentas neturi oficialios teisėkūros iniciatyvos teisės pagal galiojančias Sutartis, ateityje keičiant Sutartį reikėtų rimtai apsvarstyti galimybę suteikti jam teisėkūros iniciatyvos teisę;
28. ragina nacionalinius parlamentus keistis geriausia patirtimi parlamentinės kontrolės srityje, pvz., rengiant reguliarias atitinkamų ministrų ir specializuotų nacionalinių parlamentų komitetų diskusijas prieš Tarybos susitikimus ir po jų, taip pat deramu laiku ir deramomis aplinkybėmis dalyvaujant Europos Komisijos nariams, taip pat rengiant Europos Parlemento ir nacionalinių parlamentų susitikimus; ragina, kad Europos Parlamentas ir nacionaliniai parlamentai, Europos regionų komitetas ir valstybių narių regionai, turintys teisėkūros įgaliojimus, vykdytų reguliarius administracijos ir politinių frakcijų darbuotojų mainus;
29. mano, kad kasmet rengiant Europos savaitę Europos Parlamento ir Komisijos nariai, visų pirma, pirmininkų pavaduotojai, atsakingi už grupes, kartu su EP nariais ir pilietinės visuomenės atstovais, galėtų susitikti su nacionalinėmis parlamentinėmis asamblėjomis, aptarti ir paaiškinti Europos darbotvarkę; mano, kad ši iniciatyva galėtų sustiprinti Komisijos demokratinė atskaitomybę, kurios reikalaujama pagal Lisabonos sutartį;
30. ragina Parlamentą stiprinti savo gebėjimus tikrinti deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų rengimą ir įgyvendinimą;
31. palankiai vertina pastangas, kurias šiuo metu deda trys institucijos, siekdamos nustatyti aiškius kriterijus, pagal kuriuos būtų galima nustatyti, kaip turėtų būti naudojami deleguotieji ir įgyvendinimo aktai; ragina kuo skubiau taikyti šiuos kriterijus;
32. ragina nacionalinius parlamentus ir, atitinkamais atvejais, regioninius parlamentus didinti savo pajėgumus tikrinti jų vykdomąją valdžią priimant sprendimus ar siūlant reglamentus, kad būtų galima įgyvendinti arba deleguoti ES teisės aktus;
33. mano, kad ateityje keičiant Sutartį būtina patobulinti priemones, pagal kurias atskiri Komisijos nariai būtų atskaitingi Parlamentui jų kadencijos laikotarpiu, remiantis jau galiojančiomis ribotomis nuostatomis, išdėstytomis Pagrindų susitarime dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių;
34. ragina Komisiją ir Tarybą, vadovaujantis lojalaus bendradarbiavimo principu, pradėti politinį dialogą dėl Parlamento pasiūlymo dėl reglamento dėl tyrimo teisės siekiant Parlamentui suteikti veiksmingus įgaliojimus, kad jis galėtų naudotis šia pagrindine Parlamento priemone vykdomajai valdžiai kontroliuoti, ne tai yra būtina priemonė, taikoma viso pasaulio parlamentinėse sistemose;
35. yra įsitikinęs, kad parlamentiniai klausimai yra naudinga priežiūros priemonė; todėl mano, kad būtina atlikti išsamų Komisijos atsakymų į Parlamento narių klausimus kokybės vertinimą, taip pat EP narių pateiktų klausimų kiekybės ir kokybės vertinimą;
36. mano, kad klausimų valanda yra svarbus vykdomosios valdžios parlamentinės priežiūros elementas; prašo, kad Pirmininkų sueiga, vadovaudamasi Darbo tvarkos taisyklių 129 straipsniu, į plenarinės sesijos darbotvarkę vėl įtrauktų klausimų valandą;
37. dar kartą ragina Komisiją persvarstyti savo generalinio sekretoriaus, generalinių direktorių ir direktorių skyrimo administracines procedūras, siekiant visapusiškai užtikrinti, kad būtų atrinkti geriausi kandidatai laikantis didžiausio skaidrumo ir lygių galimybių principo;
o o o
38. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių nacionaliniams parlamentams bei Europos regionų komitetui.
Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimas ES institucinėje struktūroje
179k
52k
2019 m. vasario 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimo ES institucinėje struktūroje (2017/2089(INI))
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 2, 3, 6, 7, 9, 10, 11, 21, 23 ir 49 straipsnius ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 8, 9, 10, 11, 12, 15, 16, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24 straipsnius, 67 straipsnio 1 dalį, 258, 263, 267 ir 352 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (EŽTK) ir Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) praktiką,
– atsižvelgdamas į Europos Tarybos ir Europos Sąjungos susitarimo memorandumą,
– atsižvelgdamas į Venecijos komisijos nuomones ir teisinės valstybės kriterijų sąrašą,
– atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą,
– atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris bei smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvenciją) ir į savo 2017 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo sudarymo Europos Sąjungos vardu(1),
– atsižvelgdamas į savo 2007 m. kovo 15 d. rezoliuciją „Pagrindinių teisių chartijos laikymasis Komisijos pasiūlymuose dėl teisės aktų: nuolatinės ir griežtos kontrolės metodologija“(2),
– atsižvelgdamas į savo metines rezoliucijas dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje,
– atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 25 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmo sukūrimo(3),
– atsižvelgdamas į savo 2017 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl Europos socialinių teisių ramsčio(4),
– atsižvelgdamas į savo 2017 m. rugsėjo 14 d. rezoliuciją dėl skaidrumo, atskaitomybės ir sąžiningumo ES institucijose(5),
– atsižvelgdamas į 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais(6),
– atsižvelgdamas į Tarybos 2007 m. vasario 15 d. reglamentą (EB) Nr. 168/2007, įsteigiantį Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrą(7),
– atsižvelgdamas į 2005 m. balandžio 27 d. Komisijos komunikatą „Pagrindinių teisių chartijos laikymasis Komisijos teisės aktų pasiūlymuose. Nuolatinės ir griežtos kontrolės metodologija“ (COM(2005)0172),
– atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 29 d. Komisijos ataskaitą „Nuolatinės ir griežtos Pagrindinių teisių chartijos laikymosi kontrolės metodikos praktinis taikymas“ (COM(2009)0205),
– atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 19 d. Komisijos komunikatą „Veiksmingo Pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimo Europos Sąjungoje strategija“ (COM(2010)0573),
– atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės 6 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Veiklos gairės, susijusios su tuo, kaip atsižvelgti į pagrindines teises Komisijos poveikio vertinimuose“ (SEC(2011)0567),
– atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 12 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Žmogaus teisės ir demokratija – svarbiausias ES išorės veiksmų elementas. Veiksmingesnio požiūrio formavimas“ (COM(2011)0886),
– atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 25 d. ES strateginę programą ir veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje,
– atsižvelgdamas į 2015 m. sausio 20 d. Tarybos gaires dėl metodinių veiksmų, kurių turi būti imamasi siekiant Tarybos parengiamuosiuose organuose patikrinti suderinamumą su pagrindinėmis teisėmis,
– atsižvelgdamas į Tarybos parengiamųjų organų gaires dėl suderinamumo su pagrindinėmis teisėmis,
– atsižvelgdamas į Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės 2016 m. gegužės 13 d. seminaro ataskaitą dėl ES pagrindinių teisių chartijos taikymo nacionalinėje politikoje,
– atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 19 d. Komisijos parengtas Poveikio žmogaus teisėms analizės atliekant su prekyba susijusių politikos iniciatyvų poveikio vertinimus gaires,
– atsižvelgdamas į metines Komisijos ataskaitas dėl ES pagrindinių teisių chartijos taikymo,
– atsižvelgdamas į Komisijos metinius kolokviumus pagrindinių teisių klausimais,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimą sujungtose bylose C-8/15 P–C-10/15 P Ledra Advertising Ltd / Europos Komisija ir Europos Centrinis Bankas (ECB)(8),
– atsižvelgdamas į ESTT 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimą sujungtose bylose C-569/16 ir C-570/16, Stadt Wuppertal / Maria Elisabeth Bauer ir Volker Willmeroth / Martina Broßonn(9),
– atsižvelgdamas į ESTT 2014 m. gruodžio 18 d. nuomonę Nr. 2/13 dėl Europos Sąjungos prisijungimo prie Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos(10),
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) 2018 m. rugsėjo 24 d. nuomonę Nr. 4/2018 „Pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimo iššūkiai ir galimybės“,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros metines pagrindinių teisių ataskaitas,
– atsižvelgdamas į 2018 m. spalio mėn. FRA vadovą „Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos taikymo nacionaliniu lygmeniu teisės ir politikos formavimo srityse gairės“,
– atsižvelgdamas į geresnio reglamentavimo priemonių rinkinį, visų pirma į priemonę Nr. 28 „Pagrindinės teisės ir žmogaus teisės“,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 38 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Europos Tarybos generalinio sekretoriaus 2016 m. gruodžio 2 d. nuomonę dėl Europos Sąjungos iniciatyvos sukurti Europos socialinių teisių ramstį,
– atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio mėn. Nyderlandų COSAC delegacijos dokumentą dėl ES skaidrumo, pavadintą „Atverti uždarytas duris, kad ES taptų skaidresnė savo piliečiams“ ir COSAC delegacijų 2017 m. gruodžio 20 d. laišką ES institucijoms dėl politinio sprendimų priėmimo proceso ES skaidrumo,
– atsižvelgdamas į tyrimus „Pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimas ES institucinėje struktūroje“, „ES pagrindinių teisių chartijos 51 straipsnio aiškinimas. Ar chartiją nacionaliniu lygmeniu taikyti siauriau ar plačiau?“ ir „Europos socialinės chartijos klausimas atsižvelgiant ES pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimą“, kuriuos Vidaus politikos generalinio direktoratas paskelbė atitinkamai 2016 m. lapkričio 22 d., 2016 m. vasario 15 d. ir 2016 m. sausio 12 d.(11),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį ir į 2002 m. gruodžio 12 d. Pirmininkų sueigos sprendimo dėl leidimo rengti pranešimus savo iniciatyva suteikimo tvarkos 1 straipsnio 1 dalies e punktą ir 3 priedą,
– atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomones, Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto poziciją pakeitimų forma bei Peticijų komiteto nuomonę (A8-0051/2019),
A. kadangi pagal Lisabonos sutartį Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijai (toliau – Chartija) suteiktas pirminės teisės statusas ES teisinėje sistemoje ir ji turi tokią pat teisinę galią, kaip ir Sutartys;
B. kadangi šiame pranešime atskirai nevertinama kiekviena Chartijoje įtvirtinta teisė, o veikiau tai, kaip įgyvendinama Chartija, kuri yra pirminės teisės priemonė;
C. kadangi socialinės nuostatos yra esminė Chartijos ir Sąjungos teisinės struktūros dalis; kadangi svarbu užtikrinti pagarbą pagrindinėms teisėms ir pabrėžti jų svarbą visoje Sąjungoje;
D. kadangi, ESTT teigimu, Chartijoje pripažįstamos pagrindinės teisės yra ES teisinės struktūros pagrindas, o pagarba toms teisėms yra ES išankstinė teisės aktų teisėtumo sąlyga;
E. kadangi, atsižvelgiant į tarptautinės žmogaus teisių teisės ir Chartijos 51 straipsnio reikalavimus, Chartija apima ir negatyvias pareigas (draudimas pažeisti), ir pozityvias pareigas (aktyvus skatinimas), kurių turėtų būti vienodai laikomasi, kad šios Chartijos nuostatos būtų visiškai veiksmingos;
F. kadangi Chartijos taikymo sritis apribojama jos 51 straipsnyje kalbant apie subsidiarumo principo laikymąsi, atsižvelgiant į valstybių narių ir Sąjungos kompetencijas, taip pat gerbiant pagal Sutartis Sąjungai sutiektos kompetencijos ribas;
G. kadangi atsižvelgiant į Chartijos 51 straipsnio 2 dalį akivaizdu, kad pagal Chartiją Sąjungos teisės taikymo sritis neišplečiama plačiau nei Sąjungos kompetencijos ribos, nenustatomos naujos Sąjungos kompetencijos ar užduotys ir nekeičiamos Sutartyse nustatytosios.
H. kadangi Sąjungos institucijos, įstaigos, organai ir agentūros yra nuolat saistomi Chartijos, net jeigu jie veikia ne pagal ES teisinę sistemą;
I. kadangi Chartijos 51 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad valstybės narės Chartijos nuostatas taiko tik įgyvendindamos Sąjungos teisę; tačiau kadangi dėl neaiškių tokio reikalavimo ribų sunku nustatyti, kuriais konkrečiais atvejais Chartija taikoma ir kaip ji taikoma;
J. kadangi Chartijoje nustatytų socialinių ir ekonominių teisių potencialas iki šiol nebuvo tinkamai išnaudotas; kadangi, prisimenant Europos Tarybos generalinio sekretoriaus nuomonę, pagarba socialinėms teisėms yra ne tik etinis reikalavimas ir teisinis įpareigojimas, bet ir ekonominė būtinybė;
K. kadangi ES sutarties 6 straipsnyje taip pat pabrėžiama, kad EŽTK garantuojamos pagrindinės teisės turi būti pagrindiniai Sąjungos teisės principai;
L. kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 151 straipsnyje nurodomos pagrindinės socialinės teisės, pvz., nustatytos Europos socialinėje chartijoje;
M. kadangi 2016 m. lapkričio 22 d. tyrime dėl Pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimo ES institucinėje struktūroje(12) be kita ko svarstoma Chartijos svarba Komisijos veiklai pagal Europos stabilumo mechanizmo steigimo sutartį (ESM sutartis) ir atsižvelgiant į Europos semestrą; kadangi vykdant ekonominį Sąjungos valdymą nedaug dėmesio skiriama Chartijoje numatytoms socialinėms teisėms; kadangi šios teisės turi būti laikomos tikromis pagrindinėmis teisėmis;
N. kadangi pagal Europos socialinių teisių ramstį įsipareigojama piliečiams suteikti naujų ir veiksmingesnių teisių lygių galimybių ir prieigos prie darbo rinkos, sąžiningų darbo sąlygų ir socialinės apsaugos ir įtraukties srityse, taip pat toliau stiprinti Chartijoje įtvirtintas teises;
O. kadangi lyčių lygybės principas – viena pagrindinių ES vertybių – yra įtrauktas į ES sutartis ir Pagrindinių teisių chartiją; kadangi SESV 8 straipsnyje nustatytas lyčių aspekto integravimo principas ir pažymima, kad „visuose savo veiksmuose Sąjunga siekia pašalinti moterų ir vyrų nelygybės apraiškas ir diegti jų lygybę“;
P. kadangi ES teisėkūros ir sprendimų priėmimo procesų skaidrumas yra Chartijos 41 straipsnyje išdėstytos teisės į gerą administravimą rezultatas ir būtina sąlyga, kad piliečiai galėtų įvertinti ir tinkamai stebėti, kaip ES institucijos įgyvendina Chartiją;
Q. kadangi Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų vykdomas Chartijoje numatytų plataus spektro teisių – pradedant pilietinėmis ir politinėmis ir baigiant socialinėmis, ekonominėmis bei trečiosios kartos teisėmis – skatinimas būtų labai svarbus postūmis norint sukurti Europos viešąją erdvę ir pasiekti konkrečių rezultatų įgyvendinant Europos pilietiškumo koncepciją ir ES dalyvaujamąjį aspektą, kaip įtvirtinta Sutartyse;
R. kadangi FRA nuomonėje „Galimybės naudotis teisų gynimo priemonėmis verslo ir žmogaus teisių srityje gerinimas ES lygmeniu“(13) ir nuomonėje „Pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimo iššūkiai ir galimybės“(14) pateikė nemažai rekomendacijų dėl veiksmingo Pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimo;
S. kadangi Chartijos 24 straipsnyje nustatytos vaiko teisės ir valdžios institucijos bei privačios institucijos turi pareigą pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus;
T. kadangi Chartijos 14 straipsnyje pabrėžiama kiekvieno vaiko teisė į nemokamą švietimą;
Chartijos integravimo į ES teisėkūros ir sprendimų priėmimo procesus stiprinimas
1. yra įsitikinęs, kad Komisijos veiksmingo Pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimo Europos Sąjungoje strategija (COM(2010)0573)) yra geras pirmasis žingsnis įsigaliojus Chartijai, bet šią strategiją būtina nedelsiant atnaujinti; teigiamai vertina Komisijos metines Chartijos taikymo ataskaitas ir ragina peržiūrėti 2010 m. parengtą strategiją siekiant ją atnaujinti atsižvelgiant į naujus sunkumus ir institucinę padėtį, ypač po Brexit‘o;
2. pripažįsta, kad ES institucijos ėmėsi svarių veiksmų, siekdamos įtraukti Chartiją į ES teisėkūros ir sprendimų priėmimo procesus; pažymi, jog pagrindinis Chartijos vaidmuo yra užtikrinti, kad ES teisės aktai visiškai atitiktų joje įtvirtintas teises ir principus, ir pripažįsta sunkumus, su kuriais susiduriama aktyviai remiant šias teises bei principus ir siekiant užtikrinti jų laikymąsi;
3. pabrėžia, jog svarbu, kad visuose pasiūlymuose dėl Sąjungos teisės aktų būtų gerbiamos Chartijoje įtvirtintos pagrindinės teisės;
4. primena, kad ES institucijų nustatytos procedūros, skirtos įvertinti, ar pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų atitinka Chartiją, paprastai yra vidinio pobūdžio; ragina sudaryti galimybes teikti patobulintų formų konsultavimą, poveikio vertinimą, įskaitant konkrečius poveikio lytims vertinimus, ir teisinę priežiūrą dalyvaujant atitinkamiems nepriklausomiems žmogaus teisių srities ekspertams; ragina Komisiją skatinti struktūrizuotą ir reguliuojamą bendradarbiavimą su žmogaus teisių įstaigomis, pvz., su FRA, Europos lyčių lygybės institutu (EIGE) ir atitinkamomis Europos Tarybos, Jungtinių Tautų ir pilietinės visuomenės organizacijomis, dirbančiomis šioje srityje, kai teisės aktais gali būti skatinamos pagrindinės teisės arba joms daromas neigiamas poveikis;
5. ragina Komisiją, Tarybą ir Parlamentą persvarstyti Reglamentą (EB) Nr. 168/2007 siekiant užtikrinti, kad FRA galėtų savo iniciatyva teikti neprivalomas nuomones dėl ES teisės aktų projektų, ir skatinti sistemingas konsultacijas su Agentūra;
6. ragina Komisiją, kitas ES institucijas ir valstybių narių nacionalines bei regionines vyriausybes, kai kyla pavojus pagrindinėms teisėms, konsultuotis su FRA;
7. pripažįsta esminį FRA vaidmenį vertinant atitiktį Chartijai ir teigiamai vertina agentūros atliktą darbą; ragina FRA toliau teikti patarimus ir paramą ES institucijoms ir valstybėms narėms dėl pagrindinių teisių kultūros gerinimo visoje Sąjungoje; palankiai vertina neseniai priimtą FRA 2018–2022 m. strategiją;
8. atkreipia dėmesį į FRA sukurtą interaktyvią internetinę priemonę „Clarity“, kuria siekiama padėti lengvai rasti tinkamiausią neteisminę instituciją, veikiančią žmogaus teisių srityje, galinčią padėti išspręsti konkretų pagrindinių teisių klausimą;
9. ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų atliekami išsamūs poveikio vertinimai užtikrinant ekonominių, socialinių ir aplinkosaugos pasekmių vertinimo pusiausvyrą ir persvarstytas sprendimas, pagal kurį siūloma vertinant poveikį, susijusį su pagrindinėmis teisėmis, padalyti į tris egzistuojančias kategorijas – ekonominį, socialinį ir aplinkos apsaugos poveikį, taip pat įtraukti dvi specialias poveikio pagrindinėms teisėms ir poveikio lytims kategorijas, siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinti visi pagrindinių teisių aspektai;
10. ragina Komisiją nuolat imtis veiksmų Sąjungos lygmeniu, kad būtų užtikrinamos Chartijos nuostatos, jų laikomasi ir užtikrinama, kad Sąjungos teisė būtų pritaikoma atsižvelgiant į tarptautinės žmogaus teisių teisės teisinę ir teismo praktikos raidą; atsižvelgdamas į tai pakartoja savo raginimą Komisijai pateikti pasiūlymą, kuriame būtų įgyvendinamas raginimas, išdėstytas Parlamento 2016 m. spalio 25 d. rezoliucijoje dėl ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmo sukūrimo(15), sudarant sąlygas sistemingai tikrinti pokyčius ES institucijose ir įstaigose, taip pat valstybėse narėse, dėl kurių reikėtų raginti imtis veiksmų siekiant apsaugoti ir užtikrinti Chartijoje nustatytas teises, laisves ir principus; ypač siūlo, kad Kopenhagos kriterijuose nustatytos su pagrindinėmis teisėmis susijusios sąlygos būtų ne tik vieną kartą naudojamos kaip išankstinės stojimo sąlygos, bet kad būtų periodiškai vertinama, kaip valstybės narės jų laikosi;
11. pažymi, kad Europos ombudsmenas taip pat atlieka itin svarbų vaidmenį užtikrindamas pagrindinių teisių paisymą laikantis Chartijos, ne tik kalbant apie patį 41 straipsnį dėl teisės į gerą administravimą, bet ir į tai, kad šis geras administravimas yra kertinis akmuo užtikrinant kitas pagrindines teises; primena pavyzdingą darbą, kurį per šią Parlamento kadenciją atliko Ombudsmeno institucija, be kita ko, skaidrumo ir informacijos laisvės srityje, taip pat ombudsmenės specialųjį pranešimą dėl agentūros FRONTEX(16), visų pirma susijusį su prieglobsčio siekiančių asmenų ir migrantų teise pateikti skundą;
12. supranta, kad teismų praktika turės įtakos Chartijos taikymo sričiai ir į tai būtina atsižvelgti;
13. ragina ES teisės aktų leidėjus pripažinti Bendrojo Teismo 2018 m. kovo 22 d. sprendimo (byla T-540/15) dėl galimybės susipažinti su trišalių dialogų dokumentais(17) rezultatus ir imtis atitinkamų veiksmų; primygtinai reikalauja stiprinti skaidrumą ir prieigą prie dokumentų ES institucijoms bendraujant tarpusavyje, kad atskirų institucijų bendradarbiavimas, įskaitant atskaitomybę už klausimus, susijusius su pagrindinėmis teisėmis, taptų veiksmingesnis; primygtinai ragina Tarybą nedelsiant spręsti susirūpinimą keliančius klausimus, susijusius su jos sprendimų priėmimo proceso skaidrumu ir galimybe susipažinti su dokumentais pagal atitinkamas Europos ombudsmenės rekomendacijas;
Chartijos įtraukimas į ES politiką
14. primena, kad ES politikos formavimas turi būti grindžiamas ES sutarties 2, 3, 4, 5 ir 6 straipsniuose išdėstytais principais ir tikslais, kartu visapusiškai patvirtinant ir įgyvendinant reikalavimus, įtvirtintus SESV Pirmos dalies II antraštinės dalies bendro taikymo nuostatose;
15. ragina ES institucijas stiprinti lyčių aspekto integravimą į visas ES veiklos sritis siekiant kovoti su diskriminacija dėl lyties ir skatinti lyčių lygybę;
16. dar kartą patvirtina, kad visi Sąjungos priimti teisės aktai turi visapusiškai atitikti Chartijos nuostatas, įskaitant jos socialines nuostatas; pabrėžia, kad labai svarbu į teisės aktus, kuriais reguliuojama ES ekonominė ir pinigų politika, įtraukti aiškias nuorodas į Chartiją; pabrėžia, kad ES institucijos, kai jos taiko tarpvyriausybinius susitarimus, nėra atleidžiamos nuo įpareigojimo vertinti tokių priemonių suderinamumą su ES teise, įskaitant Chartiją;
17. mano, jog nepaprastai svarbu, kad Sąjunga imtųsi ryžtingų veiksmų, sustiprindama savo įsipareigojimus užtikrinti galimybę naudotis visomis teisėmis, nustatytomis Chartijoje, įskaitant socialines teises;
18. ragina Komisiją užtikrinti, kad Europos semestro procesas, įskaitant metines augimo tyrimo rekomendacijas ir konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, atitiktų normines Chartijos socialinių teisių sudedamąsias dalis;
19. pritaria, kad į reglamentų, kuriais sukuriami ES fondai, projektų darbo tikslais naudojamus tekstus būtų įtrauktos tvirtos ir nuoseklios sąlygos dėl pagrindinių teisių;
20. ragina Komisiją ir Tarybą priimti makroekonominius sprendimus tinkamai atsižvelgiant į pagrindinių teisių vertinimus, pagrįstus visu Europos ir tarptautinės žmogaus teisių teisės priemonėmis užtikrinamų civilinių, politinių ir socialinių teisių spektru;
21. ragina Komisiją išnagrinėti, kokių veiksmų Europos Sąjunga turi imtis siekdama prisijungti prie Europos socialinės chartijos, ir pasiūlyti terminus šiam tikslui pasiekti;
22. primena, kad, remiantis Sutartyse nustatytomis kompetencijomis, visų pirma valstybės narės yra atsakingos už socialinės politikos įgyvendinimą, taigi taip pat už Chartijoje įtvirtintų socialinių nuostatų veiksmingumo ir jų apčiuopiamos išraiškos užtikrinimą; tačiau pakartoja savo pasiūlymą, atsižvelgiant į galimą Sutarčių peržiūrą, įtraukti į Sutartis socialinį protokolą siekiant stiprinti pagrindines socialines teises, susijusias su ekonominėmis laisvėmis;
23. atkreipia dėmesį į de facto itin svarbų, tačiau neoficialų euro grupės vaidmenį euro zonos ekonomikos valdymo srityje ir į poveikį, kurį jos sprendimai gali turėti darant įtaką politikos formavimui, nors neužtikrinama atsvara pasitelkiant tinkamus demokratinės atskaitomybės ir teisminės kontrolės mechanizmus; primena jos nariams apie jų horizontaliąsias pareigas, kylančias iš ES sutarties 2 ir 6 straipsnių ir Chartijos;
24. ragina Komisiją ir Europos Centrinį Banką visapusiškai laikytis Chartijos vykdant savo užduotis pagal Europos stabilumo mechanizmą, įskaitant jo skolinimo praktiką, atsižvelgiant į ESTT praktiką.
25. primena, kad Sąjungos veiksmai tarptautiniu lygmeniu turi būti vykdomi vadovaujantis ES sutarties 21 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais principais; yra įsitikinęs, kad visiška pagarba Chartijos nuostatoms ir jų skatinimas visoje ES yra lyginamasis standartas vertinant Sąjungos veiksmų tarptautiniuose santykiuose teisėtumą ir patikimumą, be kita ko, atsižvelgiant į plėtros procesą pagal ES sutarties 49 straipsnį;
26. atkreipia dėmesį į ribotą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikciją bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) srityje ir įspėja dėl galimo teisių į veiksmingą teisinę gynybą, kaip įtvirtinta Chartijoje ir EŽTK, apribojimo;
27. primena ES institucijoms Chartijoje apibrėžtas jų pareigas žmogaus teisių srityje, taip pat vykdant prekybos politiką; ragina Komisiją prieš užbaigiant bet kokias prekybos derybas atlikti konkrečius poveikio žmogaus teisėms vertinimus, visapusiškai remiantis JT pagrindiniais prekybos ir investicijų susitarimų poveikio žmogaus teisėms principais;
28. primena, kad tiek Sutartyse, tiek Chartijoje pateikiama nuoroda į tautinių mažumų apsaugą ir diskriminaciją dėl kalbos; ragina ES institucijose imtis konkrečių administracinių veiksmų siekiant skatinti nacionalines vyriausybes ieškoti tvarių sprendimų ir propaguoti ne tik oficialiųjų ES kalbų įvairovės kultūrą savo valstybėje narėje;
29. primena ES sutarties 6 straipsnyje nustatytą pareigą prisijungti prie EŽTK; prašo Komisijos imtis būtinų veiksmų siekiant panaikinti teisines kliūtis, trukdančias užbaigti prisijungimo procesą, ir pateikti naują Sąjungos prisijungimo prie EŽTK sutarties projektą, kuriame būtų pateikiami 2014 m. gruodžio 18 d. ESTT nuomonėje Nr. 2/13 išdėstytų kliūčių sprendimai; mano, kad pabaigus šį procesą bus numatyta daugiau galimybių apsaugoti Sąjungos piliečių ir gyventojų pagrindines teises ir atsiras dar viena žmogaus teisių užtikrinimo priemonė, t. y. galimybė pateikti skundą EŽTT dėl kurios nors iš ES institucijų arba valstybių narių veiksmais padaryto EŽTK reglamentuojamų žmogaus teisių pažeidimo ES teisės normų įgyvendinimo srityje; be to, laikosi nuomonės, kad EŽTT praktika bus papildomas įnašas į dabartinius ir būsimus ES veiksmus užtikrinat pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms ir jas propaguojant pilietinių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų srityse, taip pat papildys ESTT praktiką šioje srityje;
30. ragina nedelsiant užbaigti horizontaliosios ES kovos su diskriminacija direktyvos(18) priėmimo procesą siekiant dar labiau užtikrinti pagrindines teises ES, pasinaudojant konkrečiais ES teisės aktais;
Chartija ir ES agentūros
31. atkreipia dėmesį į tam tikrų ES agentūrų galimybes teikti paramą valstybėms narėms vykdant savo pareigas pagal Chartiją, nes jos dažnai užtikrina operatyvinę sąsają tarp ES ir nacionalinio lygmens; atkreipia dėmesį į tai, kad ši užduotis gali būti veiksmingai vykdoma tik plėtojant visavertę pagrindinių teisių paisymo praktiką agentūrose, veikiančiose teisingumo ir vidaus reikalų srityje, ir (arba) agentūrose, kurių veikla gali daryti poveikį teisėms ir principams, kylantiems iš Chartijos, atsižvelgiant tiek į vidaus, tiek į išorės aspektus, susijusius su pagrindinių teisių apsauga ir skatinimu;
32. ragina atitinkamas ES agentūras paspartinti darbą įgyvendinant lyčių lygybės principus, įtvirtintus Chartijoje, be kita ko, užtikrinant, kad visos ES institucijos ir agentūros laikytųsi visiško visų formų seksualinio smurto ir fizinio ar psichologinio priekabiavimo netoleravimo politikos; ragina visas ES institucijas ir agentūras visapusiškai įgyvendinti jo 2017 m. spalio 26 d. rezoliuciją dėl kovos su seksualiniu priekabiavimu ir prievarta ES(19);
33. atkreipia dėmesį į skirtingų agentūrų parengtas įvairias politikos strategijas ir priemones, kuriomis siekiama įgyvendinti jų įsipareigojimus pagrindinių žmogaus teisių srityje ir kurių įgyvendinimo lygis yra nevienodas; pabrėžia, kad būtina skatinti ES agentūrų tarpusavio bendradarbiavimą ir struktūrinį dialogą su nepriklausomais žmogaus teisių ekspertais, taip pat remtis esama geriausia patirtimi siekiant sukurti bendrą ir sustiprintą žmogaus teisių sistemą;
34. ragina ES agentūras, veikiančias teisingumo ir vidaus reikalų srityje, ir (arba) agentūras, kurių veikla galėtų daryti poveikį teisėms ir principams, kylantiems iš Chartijos, priimti vidines pagrindinių teisių strategijas ir remti nuolatines darbuotojų visais lygmenimis mokymo sesijas pagrindinių teisių ir Chartijos srityje;
35. apgailestauja, kad daugelio ES agentūrų steigimo reglamentuose nėra aiškios nuorodos į Chartiją; ragina teisėkūros institucijas prireikus pašalinti šį trūkumą, kai rengiami ar persvarstomi reglamentai arba sprendimai, kuriais steigiamos agentūros, ir, atsižvelgiant į kiekvienos atskiros agentūros įgaliojimus ir ypatumus, numatyti papildomus veiklos mechanizmus, kuriais būtų užtikrinamas Chartijos laikymasis;
36. primena, kad ES ir nacionaliniai Chartijos aspektai yra neatsiejamai susiję ir vienas kitą papildo užtikrinant, kad Chartijos nuostatos būtų nuosekliai taikomos bendroje ES teisinėje sistemoje;
37. atkreipia dėmesį į nuolatinį informuotumo apie Chartiją, jos taikymo sritį ir taikymo sritį, kurioje ji užtikrina teisių turėtojų bei teisės ir žmogaus teisių ekspertų apsaugą, trūkumą, ir apgailestauja, kad trūksta nacionalinių veiksmų, skirtų šiam trūkumui pašalinti;
38. ragina Komisiją aktyviau vykdyti su Chartija susijusią informuotumo didinimo veiklą, visapusiškai įtraukiant pilietinės visuomenės organizacijas, ir skatinti bei finansuoti su Chartija susijusius mokymo modulius, skirtus nacionaliniams teisėjams, praktikuojantiems teisininkams ir valstybės tarnautojams, taip siekiant pagerinti žinias apie Sąjungos politikos ir teisės sritis, be kita ko materialinę ir procesinę teisę, ES teisinio bendradarbiavimo priemonių naudojimą, atitinkamą ESTT praktiką, teisinę kalbą ir lyginamąją teisę; be to, ragina Komisiją parengti valstybėms narėms praktines gaires, kuriomis joms būtų teikiama parama įgyvendinant Chartiją nacionaliniu lygmeniu; atsižvelgdamas į tai, prašo Komisijos užtikrinti visapusišką FRA neseniai paskelbto Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos taikymo nacionaliniu lygmeniu teisės ir politikos formavimo srityse vadovo matomumą;
39. ragina valstybes nares nuolat keistis informacija ir patirtimi, susijusia su Chartijos naudojimu, taikymu ir priežiūra, ir į visas politikos sritis įtraukti geriausios praktikos pavyzdžius, jau parengtus nacionaliniu lygmeniu; ragina valstybes nares persvarstyti savo procedūrines taisykles, susijusias su teisės aktų tikrinimu ir poveikio vertinimais, atsižvelgiant į Chartiją; pažymi, kad tokiose procedūrose turėtų būti aiškios nuorodos į Chartiją taip, kaip jos pateikiamos į nacionalines žmogaus teisių priemones, siekiant išvengti to, kad būtų neatsižvelgiama į Chartiją;
40. atkreipia dėmesį į tai, kad ES teisės perkėlimo ir tinkamo įgyvendinimo spragos valstybėse narėse gali turėti realų poveikį naudojimuisi ES pagrindinėmis teisėmis; atsižvelgdamas į tai primena apie Komisijos kaip Sutarčių sergėtojos vaidmenį ir kad ji galiausiai, o gal ir visų pirma, atsakinga už pagrindinių teisių apsaugą, taip pat prireikus, vykdant pažeidimo nagrinėjimo procedūras; atsižvelgdamas į tai, ragina ryžtingiau imtis vadovaujančio vaidmens užtikrinant tinkamą ES teisės aktų įgyvendinimą;
Nuoseklesnio Chartijos aiškinimo siekis
41. yra įsitikinęs, kad skirtingi aiškinimai, kiek tai susiję su ES institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų bei valstybių narių Chartijos nuostatų taikymo skirtumais, daro neigiamą poveikį Chartijos, kaip bendrų būtiniausių apsaugos standartų, kurie turi būti horizontaliai taikomi visiems instituciniams subjektams ir politikai bei veiklai, susijusiai su ES sritimi, rinkinio, teikiamai pridėtinei vertei;
42. pabrėžia, kad Chartijos integravimas į pirminę ES teisę, neplečiant Sąjungos kompetencijos sričių ir laikantis subsidiarumo principo, kaip apibrėžta Chartijos 51 straipsnyje, suteikia naują atsakomybę sprendimus priimančioms ir juos įgyvendinančioms institucijoms, taip pat valstybėms narėms įgyvendinant ES teisės aktus nacionaliniu lygmeniu, ir kad Chartijos nuostatos tiesioginis vykdymas turi būti užtikrinamas Europos ir nacionaliniuose teismuose;
43. ragina ES institucijas ir valstybes nares sudaryti sąlygas labiau tiesiogiai taikyti visą Chartiją;
44. apgailestauja, kad iki šiol Lenkijos Respublika ir Jungtinė Karalystė nenusprendė pasitraukti iš prie Sutarčių pridėto Protokolo Nr. 30;
o o o
45. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.
Europos Parlamento Vidaus politikos generalinio direktorato C teminio skyriaus 2016 m. lapkričio 22 d. tyrimas „Pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimas ES institucinėje struktūroje“; Vidaus politikos generalinio direktorato C teminio skyriaus 2016 m. vasario 15 d. tyrimas „ES pagrindinių teisių chartijos 51 straipsnio aiškinimas. Ar chartiją nacionaliniu lygmeniu taikyti siauriau ar plačiau?“ ir 2016 m. sausio 12 d. tyrimas „Europos socialinės chartijos klausimas atsižvelgiant ES pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimą“.
Europos Parlamento Vidaus politikos generalinio direktorato C teminio skyriaus „Piliečių teisės ir konstituciniai reikalai“ 2016 m. lapkričio 22 d. dokumentas „Pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimas ES institucinėje struktūroje“.
2015 m. gruodžio 2 d. Europos ombudsmeno specialusis pranešimas dėl savo iniciatyva atlikto tyrimo Nr. OI/5/2012/BEH-MHZ, susijusio su agentūra FRONTEX, OL C 399, 2017 11 24, p. 2.
2008 m. liepos 2 d. Komisijos pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas (COM(2008)0426).
2019 m. vasario 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos Parlamento reglamento, kuriuo nustatomos ombudsmeno pareigų atlikimą reglamentuojančios nuostatos ir bendrosios sąlygos (Europos ombudsmeno statutas) ir panaikinamas Sprendimas 94/262/EAPB, EB, Euratomas, projekto (2018/2080(INL) – 2019/0900(APP))
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 228 straipsnio 4 dalį,
– atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnio 1 dalį,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 ir 43 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 ir 52 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą ir į Peticijų komiteto nuomonę (A8-0050/2019),
1. patvirtina pridedamą reglamento projektą;
2. paveda Pirmininkui perduoti pridedamą reglamento projektą Tarybai ir Komisijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 228 straipsnio 4 dalyje nustatytą procedūrą;
3. paveda Pirmininkui, kai Komisija pateiks savo nuomonę ir Taryba patvirtins pridedamą reglamento projektą, užtikrinti, kad reglamentas būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
REZOLIUCIJOS PRIEDAS
Europos Parlamento reglamento, kuriuo nustatomos ombudsmeno pareigų atlikimą reglamentuojančios nuostatos ir bendrosios sąlygos (Europos ombudsmeno statutas) ir panaikinamas Sprendimas 94/262/EAPB, EB, Euratomas, projektas
EUROPOS PARLAMENTAS,
atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 228 straipsnio 4 dalį,
atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 106a straipsnio 1 dalį,
teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,
atsižvelgdamas į Tarybos pritarimą,
atsižvelgdamas į Komisijos nuomonę,
laikydamasis specialios teisėkūros procedūros,
kadangi:
(1) ombudsmeno pareigų atlikimą reglamentuojančios nuostatos ir bendrosios sąlygos turėtų būti nustatytos laikantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač jos 20 straipsnio 2 dalies d punkto ir 228 straipsnio, Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų;
(2) visų pirma, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje teisė į gerą administravimą pripažįstama kaip pagrindinė Europos Sąjungos piliečių teisė. Chartijos 43 straipsnyje pripažįstama teisė kreiptis į Europos ombudsmeną dėl netinkamo administravimo atvejų Sąjungos institucijų, organų, tarnybų ir agentūrų veikloje. Kad tos teisės būtų veiksmingos ir siekiant padidinti ombudsmeno gebėjimą atlikti išsamius ir nešališkus tyrimus, ombudsmenui turėtų būti suteiktos visos priemonės, būtinos Sutartyse ir šiame reglamente nurodytoms jo pareigoms sėkmingai vykdyti;
(3) Europos Parlamento sprendimas 94/262/EAPB, EB, Euratomas(1) paskutinį kartą iš dalies keistas 2008 metais. 2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojus Lisabonos sutarčiai sukurti nauji Sąjungos teisiniai pagrindai. Visų pirma pagal SESV 228 straipsnio 4 dalį Europos Parlamentas, pasiteiravęs Komisijos nuomonės ir gavęs Tarybos pritarimą, gali priimti reglamentus, kuriais nustatomos ombudsmeno pareigų atlikimą reglamentuojančios nuostatos ir bendrosios sąlygos. Dėl šios priežasties tikslinga panaikinti Sprendimą 94/262/EAPB, EB, Euratomas ir jį pakeisti reglamentu pagal šiuo metu galiojantį teisinį pagrindą;
(4) nustatant sąlygas, kuriomis skundas gali būti perduotas ombudsmenui, turėtų būti laikomasi visiškos, laisvos ir lengvos prieigos principo, nedarant poveikio konkretiems apribojimams, susijusiems su vienu metu vykstančiomis naujomis ar nebaigtomis teisinėmis ir administracinėmis procedūromis;
(5) ombudsmenas turi teisę parengti rekomendacijas tais atvejais, kai mano, kad Sąjungos institucija, organas, tarnyba ar agentūra netinkamai taiko teismo sprendimą;
(6) būtina nustatyti procedūras, kurių reikia laikytis, kai ombudsmenas, atlikęs tyrimus, nustato netinkamo administravimo atvejus. Taip pat turėtų būti įrašyta nuostata apie tai, kad kiekvienos metinės sesijos pabaigoje ombudsmenas turi pateikti išsamų pranešimą Europos Parlamentui;
(7) siekiant sustiprinti ombudsmeno vaidmenį ir nedarant poveikio jo pirminei pareigai nagrinėti skundus, pageidautina leisti ombudsmenui savo iniciatyva atlikti tyrimus siekiant nustatyti pasikartojančius ar ypač rimtus netinkamo administravimo atvejus ir skatinti geriausią administravimo praktiką Sąjungos institucijose, organuose, tarnybose ir agentūrose;
(8) siekiant padidinti ombudsmeno veiksmų efektyvumą, jam turėtų būti suteikta teisė savo iniciatyva arba remiantis skundu atlikti tyrimus po anksčiau atliktų tyrimų, kad būtų nustatyta, ar ir kokiu mastu institucija, organas, tarnyba ar agentūra įvykdė pateiktas rekomendacijas. Ombudsmenui taip pat turėtų būti suteikta teisė į Europos Parlamentui skirtą ombudsmeno metinį pranešimą įtraukti pateiktų rekomendacijų laikymosi lygio vertinimą ir išteklių, kurie buvo suteikti ombudsmenui, kad jis galėtų vykdyti Sutartyse ir šiame reglamente nurodytas pareigas, tinkamumo vertinimą;
(9) ombudsmenas turėtų turėti galimybę susipažinti su visa informacija, reikalinga jo pareigoms atlikti. Šiuo tikslu, nedarant poveikio ombudsmeno pareigoms pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1049/2001(2), Sąjungos institucijos, organai, tarnybos ir agentūros turėtų būti įpareigoti pateikti ombudsmenui visą jo prašomą informaciją. Galimybė susipažinti su įslaptinta informacija arba dokumentais turėtų būti suteikiama, jei laikomasi atitinkamos Sąjungos institucijos, organo, tarnybos ar agentūros konfidencialios informacijos tvarkymo taisyklių. Įslaptintą informaciją arba dokumentus teikiančios institucijos, organai, tarnybos ar agentūros turėtų pranešti ombudsmenui apie jų slaptumą. Kad būtų įgyvendintos atitinkamos Sąjungos institucijos, organo, tarnybos ar agentūros konfidencialios informacijos tvarkymo taisyklės, ombudsmenas su atitinkama institucija, organu, tarnyba ar agentūra turėtų iš anksto susitarti dėl įslaptintos informacijos arba dokumentų ir kitos informacijos, kuriai taikoma profesinės paslapties pareiga, tvarkymo sąlygų. Jeigu ombudsmenas konstatuoja, kad prašoma pagalba neteikiama, jis turėtų pranešti apie tai Europos Parlamentui ir pastarasis turėtų imtis atitinkamų veiksmų;
(10) ombudsmenas ir jo darbuotojai privalo konfidencialiai tvarkyti visą atliekant savo pareigas gautą informaciją. Vis dėlto, ombudsmenas turėtų informuoti kompetentingas institucijas apie faktus, kurie, jo manymu, gali būti susiję su baudžiamąja teise ir kurie paaiškėjo jam atliekant tyrimą. Ombudsmenas taip pat turėtų galėti informuoti Sąjungos instituciją, organą, tarnybą ar agentūrą apie faktus, kurie kelia abejonių dėl jų darbuotojo elgesio;
(11) reikėtų atsižvelgti į naujausius pokyčius, susijusius su Sąjungos finansinių interesų apsauga nuo nusikalstamų veikų, visų pirma į tai, kad Tarybos reglamentu (ES) Nr. 2017/1939(3) buvo įsteigta Europos prokuratūra, ir sudaryti ombudsmenui galimybę pateikti Europos prokuratūrai visą informaciją, kuri patenka į jos kompetencijos sritį. Be to, siekiant visapusiškai užtikrinti nekaltumo prezumpciją ir teisę į gynybą, įtvirtintą Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 48 straipsnyje, pageidautina, kad ombudsmenas, perduodamas Europos prokuratūrai į jos kompetencijos sritį patenkančią informaciją, praneštų apie tai atitinkamam asmeniui ir skundo pateikėjui;
(12) turėtų būti numatyta galimybė ombudsmenui bendradarbiauti su tokio paties tipo institucijomis valstybėse narėse, laikantis taikomų nacionalinės teisės aktų. Be to, pageidautina imtis veiksmų, kad būtų sudarytos sąlygos ombudsmenui bendradarbiauti su Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra, nes bendradarbiaudamas su ja ombudsmenas galės veiksmingiau vykdyti savo pareigas;
(13) ombudsmeną skiria Europos Parlamentas visai Parlamento kadencijai nuo jos pradžios, parinkdamas jį iš asmenų, kurie yra Sąjungos piliečiai ir visiškai užtikrina savo nepriklausomumą ir kompetenciją. Be to, turėtų būti nustatytos ombudsmeno pareigų pasibaigimo ir jo pakeitimo sąlygos;
(14) ombudsmenas turėtų vykdyti savo pareigas visiškai nepriklausomai. Pradėdamas eiti savo pareigas ombudsmenas iškilmingai prisiekia Teisingumo Teismui. Turėtų būti nustatyti veiksmai, nesuderinami su ombudsmeno pareigomis, jo atlyginimas, privilegijos ir imunitetai;
(15) turėtų būti priimtos nuostatos dėl ombudsmeno buveinės, kuri turėtų būti Europos Parlamento buveinėje. Be to, turėtų būti patvirtintos nuostatos ne tik dėl ombudsmeno sekretoriato pareigūnų ir kitų tarnautojų, kurie padeda ombudsmenui, bet ir dėl ombudsmeno biudžeto;
(16) ombudsmenas priima šio reglamento įgyvendinimo priemones. Siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir aukščiausius ombudsmeno pareigų vykdymo standartus, šiame reglamente turėtų būti nustatytas būtiniausias įgyvendinimo nuostatų turinys,
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
1. Šiuo reglamentu nustatomos ombudsmeno pareigų atlikimą reglamentuojančios nuostatos ir bendrosios sąlygos (Europos ombudsmeno statutas).
2. Ombudsmenas veikia nepriklausomai nuo Sąjungos institucijų, organų, tarnybų ir agentūrų, remdamasis Sutartimis jam suteiktais įgaliojimais ir tinkamai atsižvelgdamas į SESV 20 straipsnio 2 dalies d punktą ir 228 straipsnį bei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnį dėl teisės į gerą administravimą.
3. Vykdydamas Sutartyse ir šiame reglamente nurodytas pareigas, ombudsmenas negali kištis į teismų bylas ar ginčyti teismo sprendimo teisingumo ar teismo kompetencijos priimti sprendimą.
2 straipsnis
1. Ombudsmenas padeda atskleisti netinkamo administravimo atvejus Sąjungos institucijų, organų, tarnybų ir agentūrų veikloje, išskyrus Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, kai šis vykdo teismines funkcijas, ir prireikus teikia rekomendacijas siekdamas pašalinti netinkamo administravimo praktiką. Ombudsmenui negali būti teikiami skundai dėl jokios kitos institucijos ar asmens veiksmų.
2. Kiekvienas Sąjungos pilietis arba kiekvienas bet kurioje valstybėje narėje gyvenantis ar savo registruotą buveinę turintis fizinis arba juridinis asmuo gali tiesiogiai ar per Europos Parlamento narį pateikti ombudsmenui skundą dėl netinkamo administravimo Sąjungos institucijų, organų, tarnybų ar agentūrų veikloje, išskyrus Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, kai jis vykdo savo teismines funkcijas. Gavęs skundą, ombudsmenas iš karto apie tai praneša atitinkamai institucijai, organui, tarnybai ar agentūrai, laikydamasis Sąjungos standartų asmens duomenų apsaugos srityje.
3. Skunde turi būti aiškiai nurodomas skundo dalykas ir skundo pateikėjo tapatybė. Skundo pateikėjas gali prašyti, kad skundas ar jo dalys liktų konfidencialūs.
4. Skundas turi būti pateiktas ne vėliau kaip per trejus metus nuo tos dienos, kai skundo pateikėjas sužinojo apie faktus, kuriais jis grindžia savo skundą, ir tik po to, kai dėl to buvo tinkamai kreiptasi į atitinkamas institucijas, organus, tarnybas ir agentūras.
5. Ombudsmenas nustato, ar skundas atitinka jo įgaliojimus ir, jei taip, ar jis yra priimtinas. Jeigu skundas nepatenka į jo įgaliojimų sritį ar yra nepriimtinas, ombudsmenas, prieš nutraukdamas bylą, gali patarti skundo pateikėjui kreiptis į kitą instituciją.
6. Ombudsmenui pateikiami skundai nedaro įtakos terminams pateikti apeliaciją administracinėje procedūroje arba teismo procese.
7. Jei ombudsmenas turi pripažinti skundą nepriimtinu arba nutraukti jo nagrinėjimą dėl to, kad skunde pateikiami faktai nagrinėjami ar buvo išnagrinėti teisme, visų ombudsmeno iki to momento atliktų tyrimų rezultatai archyvuojami nesiimant jokių tolesnių veiksmų.
8. Ombudsmenui negalima pateikti skundų dėl Sąjungos institucijų, organų, tarnybų ir agentūrų bei jų pareigūnų ir kitų tarnautojų darbo santykių, išskyrus skundus dėl seksualinio priekabiavimo atvejų, kol atitinkamas asmuo nepasinaudojo visomis galimybėmis pateikti vidaus administracinius prašymus ir skundus, visų pirma procedūromis, nurodytomis Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų, nustatytų Tarybos reglamente (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68(4) (toliau – Pareigūnų tarnybos nuostatai), 90 straipsnyje, ir kol nepasibaigė terminai institucijai, organui, tarnybai ar agentūrai atsakyti į pateikti atsakymus.
9. Ombudsmenas kuo anksčiau praneša skundo pateikėjui apie veiksmus, kurių jis ėmėsi nagrinėdamas skundą.
3 straipsnis
1. Savo iniciatyva arba remdamasis skundu ombudsmenas atlieka visus tyrimus, įskaitant tyrimus, atliekamus po ankstesnių tyrimų, kurie, ombudsmeno manymu, yra reikalingi siekiant išaiškinti kiekvieną įtariamą netinkamo administravimo atvejį Sąjungos institucijų, organų, tarnybų ir agentūrų veikloje. Ombudsmenas veikia neprašydamas išankstinio leidimo ir apie tokius veiksmus laiku praneša atitinkamai institucijai, organui, tarnybai ar agentūrai. Institucija, organas, tarnyba ar agentūra gali ombudsmenui pateikti naudingų paaiškinimų ar įrodymų. Ombudsmenas taip pat gali prašyti institucijos, organo, tarnybos ar agentūros pateikti tokius paaiškinimus ar įrodymus.
2. Ombudsmenas, nedarydamas poveikio savo pirminėms pareigoms nagrinėti skundus, savo iniciatyva gali vykdyti labiau strateginio pobūdžio tyrimus, siekdamas nustatyti pasikartojančius ar ypač rimtus netinkamo administravimo atvejus, skatinti geriausią administravimo praktiką Sąjungos institucijose, organuose, tarnybose ir agentūrose ir iniciatyviai spręsti viešojo intereso struktūrinius klausimus, patenkančius į ombudsmeno kompetencijos sritį.
3. Ombudsmenas, prieš teikdamas rekomendacijas ar bet kuriuo vėlesniu etapu, gali palaikyti struktūrinį ir nuolatinį dialogą su Sąjungos institucijomis, organais, tarnybomis ir agentūromis ir rengti viešas konsultacijas. Ombudsmenas taip pat gali sistemingai analizuoti ir vertinti atitinkamos institucijos, organo, tarnybos ar agentūros pažangą ir pateikti tolesnes rekomendacijas.
4. Sąjungos institucijos, organai, tarnybos ir agentūros turi pateikti ombudsmenui visą jo prašomą informaciją ir suteikti jam galimybę susipažinti su atitinkamais dokumentais. Galimybė susipažinti su įslaptinta informacija arba dokumentais suteikiama, jei laikomasi atitinkamos Sąjungos institucijos, organo, tarnybos ar agentūros konfidencialios informacijos tvarkymo taisyklių.
Įslaptintą informaciją arba dokumentus pagal pirmą pastraipą teikiančios institucijos, organai, tarnybos ar agentūros iš anksto informuoja ombudsmeną apie jų slaptumą.
Kad būtų įgyvendintos pirmoje pastraipoje numatytos taisyklės, ombudsmenas su atitinkama institucija, organu, tarnyba ar agentūra iš anksto susitaria dėl įslaptintos informacijos arba dokumentų tvarkymo sąlygų.
Atitinkamos institucijos, organai, tarnybos ar agentūros leidžia susipažinti su valstybės narės pateiktais dokumentais, kurie pagal teisės aktus laikomi įslaptintais, tik ombudsmeno tarnyboms nustačius atitinkamas dokumentų tvarkymo priemones ir apsaugos priemones, kuriomis užtikrinamas lygiavertis konfidencialumo lygis pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 9 straipsnį ir laikantis atitinkamos Sąjungos institucijos, organo, tarnybos ar agentūros saugumo taisyklių.
Ombudsmeno prašymu Sąjungos institucijų, organų, tarnybų ir agentūrų pareigūnai ir kiti tarnautojai duoda parodymus dėl faktų, kurie susiję su ombudsmeno atliekamu tyrimu. Minėtieji pareigūnai ar tarnautojai turi kalbėti savo institucijos, organo, tarnybos ar agentūros vardu. Jie ir toliau laikosi pagal jiems taikomas taisykles nustatytų įpareigojimų. Kai jie yra saistomi pareigos saugoti profesinę paslaptį, negali būti laikoma, kad ši pareiga taikoma ir informacijai, susijusiai su skundais ar tyrimais dėl priekabiavimo arba netinkamo administravimo.
5. Ombudsmenas periodiškai nagrinėja procedūras, susijusias su Sąjungos institucijų, organų, tarnybų ir agentūrų administraciniais veiksmais, ir vertina, ar jie gali veiksmingai užkirsti kelią interesų konfliktams, užtikrinti nešališkumą ir visišką teisės į gerą administravimą laikymąsi. Ombudsmenas gali nustatyti ir įvertinti galimus visų lygmenų interesų konfliktų atvejus, kurie galėtų būti laikomi netinkamo administravimo priežastimis. Tokiu atveju ombudsmenas parengia konkrečias išvadas ir informuoja Europos Parlamentą, apie tai, kas šiuo klausimu konstatuota.
6. Valstybių narių kompetentingos institucijos, kiek leidžia jų nacionalinė teisė, ombudsmeno prašymu arba savo iniciatyva, skubiai pateikia ombudsmenui visą informaciją arba dokumentus, kurie gali padėti išaiškinti Sąjungos institucijų, organų, tarnybų ar agentūrų netinkamo administravimo atvejus. Kai tokia informacija arba dokumentas patenka į nacionalinės teisės aktų dėl konfidencialios informacijos tvarkymo ar nuostatų, kuriomis neleidžiama jų perduoti, taikymo sritį, atitinkama valstybė narė gali leisti ombudsmenui susipažinti su tokia informacija arba dokumentu, jei ombudsmenas įsipareigoja tokią informaciją ar dokumentą tvarkyti pagal susitarimą su juos pateikiančia kompetentinga institucija. Bet kuriuo atveju pateikiamas dokumento aprašymas.
7. Jei prašoma pagalba nebuvo suteikta, ombudsmenas apie tai praneša Europos Parlamentui, kuris imasi tinkamų veiksmų.
8. Ombudsmenas, tyrimo metu nustatęs netinkamo administravimo atvejį, praneša apie tai atitinkamai institucijai, organui, tarnybai ar agentūrai ir prireikus pateikia rekomendacijas. Taip informuota institucija, organas, tarnyba ar agentūra per tris mėnesius pateikia ombudsmenui išsamią nuomonę. Atitinkamai institucijai, organui, tarnybai ar agentūrai pateikus pagrįstą prašymą, ombudsmenas gali tą terminą pratęsti ne ilgiau kaip dviem mėnesiais. Jei atitinkama institucija, organas, tarnyba ar agentūra nepateikia nuomonės iki trijų mėnesių termino arba pratęsto termino pabaigos, ombudsmenas gali nutraukti tyrimą be tokios nuomonės.
9. Tuomet ombudsmenas siunčia pranešimą atitinkamai institucijai, organui, tarnybai ar agentūrai ir, jei tai būtina atsižvelgiant į nustatyto netinkamo administravimo atvejo pobūdį ar mastą, Europos Parlamentui. Savo pranešime ombudsmenas gali pateikti rekomendacijų. Ombudsmenas praneša skundo pateikėjui apie tyrimo rezultatus, atitinkamos institucijos, organo, tarnybos ar agentūros pareikštą nuomonę bei visas ombudsmeno pranešime pateiktas rekomendacijas.
10. Atlikdamas Sąjungos institucijos, organo, tarnybos ar agentūros veiklos tyrimą, kai tinkama, ombudsmenas gali savo iniciatyva arba Europos Parlamentui paprašius tinkamiausiu lygmeniu dalyvauti Europos Parlamento posėdyje.
11. Kiek įmanoma, ombudsmenas siekia rasti sprendimą kartu su atitinkama institucija, organu, tarnyba ar agentūra, kad būtų panaikinta netinkamo administravimo praktika ir patenkintas skundas. Ombudsmenas praneša skundo pateikėjui apie siūlomą sprendimą ir atitinkamos institucijos, organo, tarnybos ar agentūros pateiktas pastabas, jei tokių buvo. Jei skundo pateikėjas pageidauja, jis turi teisę bet kuriuo etapu pateikti ombudsmenui pastabas arba papildomą informaciją, kuri skundo pateikimo metu nebuvo žinoma.
12. Kiekvienos metinės sesijos pabaigoje ombudsmenas pateikia Europos Parlamentui pranešimą apie savo atliktų tyrimų rezultatus. Į pranešimą įtraukiamas ombudsmeno rekomendacijų laikymosi lygio vertinimas ir išteklių, kuriais jis galėjo naudotis vykdydamas savo pareigas, tinkamumo vertinimas. Šie vertinimai gali būti pateikti ir kaip atskiri pranešimai.
4 straipsnis
Ombudsmenas ir jo darbuotojai nagrinėja prašymus dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais, išskyrus nurodytuosius 6 straipsnio 1 dalyje, laikydamiesi Reglamente (EB) Nr. 1049/2001 numatytų sąlygų ir apribojimų.
Nagrinėdamas skundus dėl teisės visuomenei susipažinti su Sąjungos institucijos, organo, tarnybos ar agentūros parengtais ar gautais dokumentais, ombudsmenas, atlikęs tinkamą analizę ir atsižvelgęs į visus būtinus aspektus, pateikia rekomendaciją dėl susipažinimo su tais dokumentais. Atitinkama institucija, organas, tarnyba ar agentūra reaguoja per Reglamente (EB) Nr. 1049/2001 numatytus laikotarpius. Jeigu atitinkama institucija, organas, tarnyba ar agentūra nesivadovauja ombudsmeno rekomendacija leisti susipažinti su dokumentais, ji tinkamai išdėsto savo atsisakymo priežastis. Tokiu atveju ombudsmenas informuoja skundo pateikėją apie esamas teisių gynimo priemones, įskaitant esamas kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą procedūras.
5 straipsnis
Ombudsmenas reguliariai vertina atitinkamose Sąjungos institucijose, organuose, tarnybose ir agentūrose pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 22a straipsnį (informavimas apie pažeidimą) taikomą politiką ir procedūras ir prireikus pateikia konkrečias gerinimo rekomendacijas, kad būtų visiškai užtikrinta pareigūnų ir kitų tarnautojų, informuojančių apie faktus pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 22a straipsnį, apsauga. Gavęs prašymą, ombudsmenas gali pareigūnams ir kitiems tarnautojams konfidencialiai teikti informaciją, nešališkas konsultacijas ir ekspertines gaires dėl tinkamo elgesio esant Pareigūnų tarnybos nuostatų 22a straipsnyje nurodytiems faktams, be kita ko, dėl atitinkamų Sąjungos teisės nuostatų taikymo srities.
Ombudsmenas taip pat gali pradėti tyrimus remdamasis informacija, kurią pateikė pareigūnai ar kiti tarnautojai, informuojantys apie faktus pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 22a straipsnį ir galintys teikti informaciją konfidencialiai ir anonimiškai, kai nurodomi faktai gali reikšti netinkamą Sąjungos institucijos, organo, tarnybos ar agentūros administravimą. Siekiant sudaryti sąlygas šiam tikslui pasiekti, galima netaikyti su slaptumu susijusių taikytinų pareigūnų tarnybos nuostatų.
6 straipsnis
1. Ombudsmenas ir jo darbuotojai, kuriems taikomas SESV 339 straipsnis ir Euratomo sutarties 194 straipsnis, privalo neatskleisti informacijos ar dokumentų, kuriuos jie gavo atlikdami tyrimus. Nedarant poveikio 2 daliai, jiems visų pirma draudžiama atskleisti bet kokią ombudsmenui suteiktą įslaptintą informaciją ar dokumentus arba dokumentus, kurie patenka į Sąjungos teisės aktų dėl asmens duomenų apsaugos taikymo sritį, taip pat informaciją, kuri galėtų pakenkti skundo pateikėjui ar bet kuriam kitam susijusiam asmeniui.
2. Jei ombudsmenas mano, kad atliekant tyrimą nustatyti faktai gali būti susiję su baudžiamąja teise, jis apie tai praneša kompetentingoms nacionalinėms institucijoms ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybai bei Europos prokuratūrai tiek, kiek atitinkamas atvejis patenka į jų įgaliojimų sritį. Prireikus ombudsmenas taip pat informuoja apie tai Sąjungos instituciją, organą, tarnybą ar agentūrą, kuriai pavaldus atitinkamas pareigūnas ar kitas tarnautojas ir kuri gali taikyti Protokolo dėl Europos Bendrijų privilegijų ir imunitetų protokolo 17 straipsnio antrą pastraipą.
Ombudsmenas taip pat gali pranešti atitinkamai Sąjungos institucijai, organui, tarnybai ar agentūrai apie faktus, kurie kelia abejonių dėl jų darbuotojo elgesio, ir apie bet kokią nuolatinę veiklą, dėl kurios trukdoma vykstančiam tyrimui.
Ombudsmenas apie tokius pranešimus informuoja skundo pateikėją ir kitus susijusius asmenis, kurių tapatybė yra žinoma.
7 straipsnis
1. Ombudsmenas gali bendradarbiauti su to paties tipo institucijomis valstybėse narėse, laikydamasis taikomų nacionalinės teisės aktų.
2. Savo įgaliojimų srityje ombudsmenas bendradarbiauja su Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra ir kitomis institucijomis bei organais, vengdamas bet kokio dubliavimosi su jų vykdoma veikla.
8 straipsnis
1. Ombudsmenas renkamas ir gali būti perrenkamas kitai kadencijai pagal SESV 228 straipsnio 2 dalį.
2. Ombudsmenas parenkamas iš asmenų, kurie yra Sąjungos piliečiai, turi visas pilietines ir politines teises, visiškai užtikrina savo nepriklausomumą, nebuvo nacionalinių vyriausybių nariai ar Sąjungos institucijų darbuotojai per pastaruosius trejus metus ir atitinka nešališkumo reikalavimus, keliamus asmenims, siekiantiems užimti aukštas pareigas teisminėje institucijoje savo šalyje, ir turi pripažintą kompetenciją ir patirtį, kad galėtų atlikti ombudsmeno pareigas.
9 straipsnis
1. Ombudsmenas baigia eiti Sutartyse ir šiame reglamente nurodytas pareigas pasibaigus kadencijos laikotarpiui arba jei atsistatydina ar yra atleidžiamas iš pareigų.
2. Ombudsmenas toliau eina savo pareigas tol, kol paskiriamas naujas ombudsmenas, išskyrus atvejį, kai jis atleidžiamas iš pareigų.
3. Ombudsmenui nustojus eiti pareigas dar prieš baigiantis kadencijai, per tris mėnesius nuo tada, kai pareigybė atsilaisvina, likusiam Europos Parlamento kadencijos laikotarpiui paskiriamas naujas ombudsmenas. Iki tol, kol bus išrinktas naujas ombudsmenas, už skubius klausimus, patenkančius į ombudsmeno įgaliojimų sritį, atsakingas 13 straipsnio 2 dalyje nurodytas sekretoriato vadovas.
10 straipsnis
Jei Europos Parlamentas ketina kreiptis dėl ombudsmeno atleidimo pagal SESV 228 straipsnio 2 dalį, prieš pateikdamas tokį prašymą jis išklauso ombudsmeną.
11 straipsnis
1. Sutartyje ir šiame reglamente nurodytas pareigas ombudsmenas atlieka vadovaudamasis SESV 228 straipsnio 3 dalimi. Ombudsmenas nesiima jokių su nurodytų pareigų pobūdžiu nesuderinamų veiksmų.
2. Pradėdamas eiti savo pareigas ombudsmenas iškilmingai prisiekia visos sudėties Teisingumo Teismui, kad eidamas Sutartyse ir šiame reglamente nurodytas pareigas jis bus visiškai nepriklausomas ir nešališkas ir kad tiek vykdydamas savo pareigas, tiek ir baigęs jas eiti jis visapusiškai paisys su jomis susijusių įsipareigojimų. Iškilminga priesaika visų pirma apima pareigą elgtis sąžiningai ir diskretiškai, kiek tai susiję su jam baigus eiti savo pareigas pateikiamų pasiūlymų eiti tam tikras kitas pareigas ar tam tikrų privilegijų priėmimu.
12 straipsnis
1. Savo kadencijos metu ombudsmenas negali turėti jokių kitų politinių ar administracinių pareigų ar dirbti kito mokamo ar nemokamo darbo.
2. Ombudsmeno atlyginimas, išmokos ir pensija yra tokio paties lygio kaip Teisingumo Teismo teisėjo.
3. Ombudsmenui ir jo sekretoriato pareigūnams ir kitiems tarnautojams taikomi Protokolo Nr. 7 11–14 ir 17 straipsniai.
13 straipsnis
1. Ombudsmenui skiriamas tinkamas biudžetas, kuris turi būti pakankamas siekiant užtikrinti ombudsmeno nepriklausomumą ir sudaryti sąlygas vykdyti Sutartyse ir šiame reglamente nurodytas pareigas.
2. Ombudsmenui padeda sekretoriatas. Ombudsmenas skiria sekretoriato vadovą.
3. Ombudsmenas turėtų siekti, kad būtų užtikrinta Ombudsmeno sekretoriato sudėties lyčių lygybė.
4. Ombudsmeno sekretoriato pareigūnams ir kitiems tarnautojams taikomos Sąjungos pareigūnams ir kitiems tarnautojams taikytinos taisyklės ir nuostatos. Pareigūnų ir tarnautojų skaičius nustatomas kasmet tvirtinant biudžetą ir turi būti pakankamas atsižvelgiant į tinkamo ombudsmeno pareigų vykdymo būtinybę ir darbo krūvį.
5. Sąjungos ir valstybių narių pareigūnai ir tarnautojai, paskirti į ombudsmeno sekretoriatą, perkeliami tarnybos interesais, jiems užtikrinama teisė automatiškai grįžti į tą instituciją, organą, tarnybą ar agentūrą, kurioje jie dirbo anksčiau.
6. Su savo darbuotojais susijusiais klausimais ombudsmenas turi tokį pat statusą kaip institucijos pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 1a straipsnį.
14 straipsnis
Ombudsmenas įvertina procedūras, taikomas siekiant užkirsti kelią bet kokios rūšies ir pobūdžio priekabiavimui Sąjungos institucijose, organuose, tarnybose ir agentūrose ir mechanizmus, skirtus nubausti už priekabiavimą atsakingus asmenis. Ombudsmenas parengia atitinkamas išvadas, ar tos procedūros atitinka proporcingumo, tinkamumo ir aktyvių veiksmų principus ir ar jos suteikia nukentėjusiems asmenims veiksmingą apsaugą ir paramą.
Ombudsmenas laiku išnagrinėja, ar Sąjungos institucijos, organai, tarnybos ir agentūros tinkamai nagrinėja bet kokios rūšies ir pobūdžio priekabiavimo atvejus ir teisingai taiko numatytas su skundais toje srityje susijusias procedūras. Ombudsmenas parengia atitinkamas išvadas šiuo klausimu.
Ombudsmenas sekretoriate paskiria asmenį ar struktūrą, turinčią žinių priekabiavimo srityje, galinčią laiku įvertinti, ar Sąjungos institucijose, organuose, tarnybose ir agentūrose yra tinkamai sprendžiami bet kokios rūšies ir pobūdžio priekabiavimo atvejai, įskaitant seksualinį priekabiavimą, ir prireikus galinčią teikti konsultacijas savo pareigūnams ir kitiems tarnautojams.
15 straipsnis
Ombudsmeno buveinė yra Europos Parlamento buveinėje.
16 straipsnis
Bet koks su šio reglamento taikymu susijęs pranešimas valstybių narių nacionalinėms institucijoms pateikiamas per valstybių narių nuolatines atstovybes Sąjungoje.
17 straipsnis
Ombudsmenas priima šio reglamento įgyvendinimo nuostatas. Jos atitinka šį reglamentą ir apima nuostatas bent jau dėl:
a) skundą pateikusio asmens ir atitinkamos institucijos, organo, tarnybos ar agentūros procesinių teisių;
b) pareigūnų ar kitų tarnautojų, pranešančių apie seksualinio priekabiavimo atvejus ir apie Sąjungos teisės pažeidimus Sąjungos institucijose, organuose, tarnybose ar agentūrose, kaip numatyta Pareigūnų tarnybos nuostatų 22a straipsnyje (informavimas apie pažeidimą), apsaugos;
c) skundo gavimo, tvarkymo ir nagrinėjimo nutraukimo;
1994 m. kovo 9 d. Europos Parlamento sprendimas 94/262/EAPB, EB, Euratomas dėl Ombudsmeno pareigų atlikimą reglamentuojančių nuostatų ir bendrųjų sąlygų (OL L 113, 1994 5 4, p. 15).
2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001 5 31, p. 43).
2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).
Visapusiška Europos pramonės politika dirbtinio intelekto ir robotikos srityje
238k
72k
2019 m. vasario 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl visapusiškos Europos pramonės politikos dirbtinio intelekto ir robotikos srityje (2018/2088(INI))
– atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 16 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl robotikai taikomų civilinės teisės nuostatų(1),
– atsižvelgdamas į savo 2017 m. birželio 1 d. rezoliuciją dėl Europos pramonės skaitmeninimo(2),
– atsižvelgdamas į savo 2018 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl autonominių ginklų sistemų(3),
– atsižvelgdamas į savo 2018 m. rugsėjo 11 d. rezoliuciją dėl kalbų lygybės skaitmeniniame amžiuje(4),
– atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 6 d. Komisijos pasiūlymą dėl 2021–2027 m. Skaitmeninės Europos programos sudarymo (COM(2018)0434),
– atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 28 d. Tarybos reglamentą (ES) 2018/1488 dėl Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės sukūrimo(5),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto, Teisės reikalų komiteto, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto bei Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomones (A8-0019/2019),
A. kadangi skaidrūs, etikos principais grindžiami dirbtinis intelektas (DI) ir robotika gali praturtinti mūsų gyvenimą ir stiprinti mūsų gebėjimus tiek asmens, tiek visuomenės labui;
B. kadangi DI vystosi sparčiai ir jau ne vienus metus yra tapęs mūsų kasdienio gyvenimo dalimi; kadangi DI ir robotika skatina inovacijas, leidžia formuotis naujiems verslo modeliams ir atlieka itin svarbų vaidmenį keičiant mūsų visuomenes bei skaitmeninant daugelį mūsų ekonomikos sektorių, pvz., pramonės, sveikatos priežiūros, statybos ir transporto;
C. kadangi robotiką vis labiau integruojant į žmonių sistemas būtinos griežtos politikos gairės, kaip užtikrinti kuo didesnę naudą ir kuo mažesnę riziką visuomenei bei saugų ir teisingą DI vystymąsi;
D. kadangi tiek pasaulyje, tiek Europoje DI yra viena iš strateginių XXI a. technologijų, skatinančių teigiamus Europos ekonomikos pokyčius ir sudarančių sąlygas inovacijoms, našumui, konkurencingumui ir gerovei;
E. kadangi apie ketvirtadalį visų pasaulio pramoninių robotų ir pusę visų robotų, teikiančių specialistų paslaugas, pagamina Europos įmonės ir kadangi dėl to ES jau yra įgijusi svaraus kapitalo, kuriuo turėtų būti grindžiama Europos pramonės politika;
F. kadangi DI ir robotika turi potencialo pertvarkyti ne vieną pramonės šaką ir užtikrinti didesnį gamybos efektyvumą bei didesnį Europos pramonės ir MVĮ konkurencingumą pasaulyje; kadangi DI vystymuisi nepaprastai svarbu tai, kad būtų prieinami didelio masto duomenų rinkiniai ir bandymų bei eksperimentavimo įrenginiai;
G. kadangi vadovaujantis bendra strategija bus lengviau vystyti DI technologijas visuomenės labui, kartu atremiant ir iššūkius, su kuriais susiduriama dėl šių technologijų, siekiant skatinti inovacijas, tobulinti DI grindžiamų produktų ir paslaugų kokybę, užtikrinti geresnę patirtį vartotojams ir stiprinti pasitikėjimą DI technologijomis ir robotika bei vengti vidaus rinkos susiskaidymo;
H. kadangi Sąjungoje turi būti nuolat pirmaujama kompiuterijos veiklos rezultatų srityje, o tai turėtų atverti galimybes ES tiekimo pramonei ir didinti jos veiksmingumą, technologinius pokyčius paverčiant į paklausą orientuotais, taikomosiomis programomis valdomais produktais ir paslaugomis bei užtikrinant jų panaudojimą didelio masto ir naujoms taikomosios programoms, grindžiamoms DI;
I. kadangi skubiai reikalinga suderinta Europos lygmens strategija, kad ES galėtų konkuruoti su didžiulėmis trečiųjų šalių, ypač JAV ir Kinijos, investicijomis;
J. kadangi Komisija, siekdama paskatinti DI valdomas taikomąsias programas ir įmones Europoje, 2018 m. balandžio 25 d.(6) įsipareigojo pasiūlyti Europos DI strategiją, t. y. parengti DI gairių projektą bendradarbiaudama su suinteresuotosiomis šalimis, priklausančiomis DI aljansui – DI ekspertų grupei;
K. kadangi galiojančios taisyklės ir procesai turėtų būti peržiūrėti ir prireikus pakeisti, siekiant atsižvelgti į DI ir robotikos aspektus;
L. kadangi Europos DI sistema turi būti kuriama visapusiškai paisant Pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintų teisių ir ypač laikantis duomenų apsaugos, privatumo bei saugumo principų;
M. kadangi naujovės DI srityje gali ir turėtų būti kuriamos taip, kad būtų išsaugomas asmens orumas, savarankiškumas ir jo teisė apsispręsti;
N. kadangi savo 2017 m. vasario 16 d. rezoliucijoje su rekomendacijomis Komisijai dėl robotikai taikomų civilinės teisės nuostatų Parlamentas ragino Komisiją pasiūlyti nuoseklią teisinę sistemą robotikai, įskaitant autonomines sistemas ir išmaniuosius autonominius robotus, vystyti;
O. kadangi į DI ir robotikos vystymą turi būti įtraukta visa visuomenė; tačiau kadangi 2017 m. kaimo vietovės didžiąja dalimi ir toliau negalėjo naudotis DI pranašumais, nes 8 proc. namų nebuvo prijungti prie jokio fiksuotojo ryšio tinklo, o 53 proc. jų neveikė nė viena iš naujos kartos prieigos technologijų (labai didelės spartos skaitmeninė abonento linija (VDSL), kabelinis / DOCSIS 3.0 tinklas arba FTTP linija);
P. kadangi DI valdomoms paslaugoms ir produktams vystyti būtinas ryšys, laisvas duomenų srautas ir prieiga prie duomenų ES; kadangi naudojant pažangius duomenų gavybos metodus produktams ir paslaugoms gali pagerėti sprendimų priėmimo kokybė ir, savo ruožtu, vartotojų pasirinkimas bei įmonių veiklos rezultatai;
Q. kadangi technologinės išmaniųjų produktų ir paslaugų naujovės gali būti naudingos žinių ekonomikai, kuri grindžiama turimos informacijos kiekiu, kokybe ir prieinamumu, o tai, savo ruožtu, gali leisti labiau prisitaikyti prie vartotojų poreikių;
R. kadangi kibernetinis saugumas gyvybiškai svarbus norint užtikrinti, kad duomenys nebūtų piktavališkai iškraipomi ar netinkamai naudojami siekiant manipuliuoti DI ir pakenkti piliečiams ar įmonėms, nes tai būtų smūgis pramonei ir pakirstų vartotojų pasitikėjimą DI; kadangi naujovės DI srityje didina pasitikėjimą šiomis sistemomis imantis veiksmų ir priimant sprendimus, o dėl to, savo ruožtu, ES kyla aukštų kibernetinio atsparumo standartų būtinybė, siekiant apsisaugoti nuo kibernetinio saugumo pažeidimų ir nesėkmių;
S. kadangi automatizavimo tendencija reikalauja, kad su DI taikomųjų programų kūrimu ir pardavimu susiję subjektai nuo pat pradžių vadovautųsi saugumo ir etikos kriterijais bei pripažintų, jog jie turi būti pasirengę prisiimti teisinę atsakomybę už savo gaminamos technologijos kokybę;
T. kadangi kuriant patikimą ekosistemą DI technologijai vystyti turėtų būti remiamasi duomenų politikos sistema; kadangi tai reiškia, jog turi būti kuriamos sklandžios ir supaprastintos duomenų rinkimo ir tvarkymo programos mokomųjų mokslinių tyrimų tikslais, kad DI galėtų būti vystomas daugelyje sektorių, pvz., medicinos, finansų, biologijos, energetikos, pramonės, chemijos ar viešajame sektoriuje; kadangi duomenimis grindžiama DI ekosistema galėtų apimti visos Europos iniciatyvas, pradėtas naudojantis atvirais standartais ir grindžiamas sertifikatų tarpusavio pripažinimu bei skaidriomis sąveikumo taisyklėmis;
U. kadangi DI naudojimas savaime neužtikrina tiesos ar teisingumo, nes šališkumo klausimas gali kilti dėl to, kaip renkami duomenys ir kaip sukurtas algoritmas, be to, jis gali būti siejamas su visuomenės šališkumu; kadangi duomenų kokybė kartu su algoritmų kūrimo ir nuolatiniais pakartotinio vertinimo procesais turėtų užkirsti kelią šališkumui;
V. kadangi DI ir robotika turėtų būti vystomi ir diegiami vadovaujantis į žmogų orientuotu požiūriu, siekiant padėti žmonėms darbe ir namuose; kadangi DI gali būti naudojamas ir siekiant padėti žmonėms išvengti būtinybės dirbti pavojingą darbą;
W. kadangi tolesnis automatizuoto ir algoritminio sprendimų priėmimo vystymas bei vis dažnesnis jo naudojimas neabejotinai daro poveikį asmens (pvz., verslininko ar interneto vartotojo), taip pat administracinės, teisminės ar kitos valdžios institucijos pasirinktims, kai priimamas galutinis vartotojo, įmonės ar su valdymu susijęs sprendimas; kadangi automatizuoto ir algoritminio sprendimų priėmimo procesas turi apimti apsaugos priemones bei galimybę kontrolę ir patikrą vykdyti žmogui;
X. kadangi dėl mašinų mokymosi taip pat susiduriama su iššūkiais dėl nediskriminavimo, tinkamo proceso ir sprendimų priėmimo procesų skaidrumo bei suprantamumo užtikrinimo;
Y. kadangi DI yra svarbi priemonė visuotiniams visuomeniniams iššūkiams atremti ir kadangi dėl to valstybės narės, įgyvendindamos savo viešąją politiką, turėtų skatinti investicijas, skirti lėšų moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai bei šalinti DI vystymosi ir taikymo kliūtis;
Z. kadangi komercinės DI platformos perėjo nuo bandymų prie tikrų prietaikų sveikatos, aplinkos, energetikos ir transporto srityse; kadangi mašinų mokymosi metodai yra visų svarbiausių saityno platformų ir didžiųjų duomenų prietaikų kertinis akmuo;
AA. kadangi Europos tyrėjai ir įmonės dirba su įvairiausiais blokų grandinės klausimais: tiekimo grandine, valdžios paslaugomis, finansais, daiktų internetu, sveikatos priežiūra, žiniasklaida, pažangiaisiais miestais, energetika ir transportu; kadangi Europa užima tvirtas pozicijas tokiose svarbiose su blokų grandine susijusiose srityse, kaip DI; kadangi blokų grandinė gali atlikti svarbų vaidmenį stiprinant Europos inovacijas;
AB. kadangi kibernetinio saugumo technologijos – pvz., skaitmeninė tapatybė, kriptografija arba įsibrovimo aptikimas – ir jų taikymas tokiose srityse, kaip finansai, pramonė 4.0, energetika, vežimas, sveikatos priežiūra ir e. valdžia, yra labai svarbūs norint užtikrinti saugumą ir tiek piliečių, tiek viešojo administravimo institucijų, tiek įmonių pasitikėjimą internetine veikla bei sandoriais;
AC. kadangi teksto ir duomenų gavyba yra DI bei mašinų mokymosi prietaikų pagrindas ir yra gyvybiškai svarbi MVĮ ir startuoliams, nes suteikia jiems prieigą prie didelių duomenų kiekių DI algoritmams išbandyti;
AD. kadangi DI gali sunaudoti labai daug energijos; kadangi, atsižvelgiant į tai, svarbu, kad pažanga DI naudojimo srityje būtų daroma laikantis esamų ES energijos vartojimo efektyvumo ir žiedinės ekonomikos tikslų;
AE. kadangi DI turėtų visapusiškai veikti visomis Europos kalbomis, kad visi europiečiai turėtų lygias galimybes naudotis šiuolaikinėmis DI naujovėmis daugiakalbėje Europos informacinėje visuomenėje;
AF. kadangi su aukštosiomis technologijomis siejamos pramonės ir paslaugų srityse DI yra durys į tai, kad Europa taptų startuolių žemynu pasinaudodama naujausiomis technologijomis augimui Europoje užtikrinti – pirmiausia sveikatos technologijų, sveikatos priežiūros paslaugų ir programų, vaistų atradimo, robotikos ir robotizuotų chirurginių operacijų, lėtinių ligų gydymo, taip pat medicininių vaizdų ir įrašų srityse – bei užtikrintų tvarią aplinką ir saugią maisto gamybą; kadangi, kalbant apie mokslinius tyrimus ir patentus DI srityje, šiuo metu Europa atsilieka nuo Šiaurės Amerikos ir Azijos;
AG. kadangi DI technologijų vystymas – užtikrinant, kad sveikatos technologijos taptų tikslesnės ir veiksmingesnės teikiant sveikatos priežiūros paslaugas – gali padėti pagerinti lėtinėmis ligomis sergančių ir neįgalių asmenų gyvenimą bei spręsti tokias socialines problemas, kaip mūsų visuomenės senėjimas;
AH. kadangi DI ir robotikos taikymo medicininės priežiūros srityje galimybės neišsemiamos: be kitų prietaikų, tai aktualu tvarkant medicininius įrašus ir duomenis, atliekant pasikartojantį darbą (testų analizes, rentgeną, kompiuterinės tomografijos tyrimus, duomenų įvestis), rengiant gydymo planus ir skaitmenines konsultacijas (pvz., medicinines konsultacijas remiantis asmens ligos istorija ir bendromis medicinos žiniomis), naudojantis virtualiais slaugytojais, administruojant gydymą vaistais, kuriant vaistus, užsiimant tiksliąja medicina (kai genetikoje ir genomikoje ieškoma mutacijų ir ryšio su liga remiantis DNR informacija), stebint sveikatą ir analizuojant sveikatos priežiūros sistemą;
AI. kadangi prieinamumas nereiškia, kad tas pačias paslaugas gauna ir tais pačiais prietaisais naudojasi visi; kadangi DI ir robotikos prieinamumas grindžiamas įtraukiu planavimu ir projektavimu; kadangi naudotojo poreikiai, pageidavimai ir patirtis turi būti projekto atspirties taškas;
AJ. kadangi esama rimtų susirūpinimą etikos, psichologijos ir teisės požiūriais keliančių klausimų, susijusių su robotų autonomija, su tuo, kad jie akivaizdžiai neturi žmogiškos empatijos, ir su jų poveikiu gydytojo ir paciento ryšiui, kurie dar nebuvo tinkamai išnagrinėti ES lygmeniu, ypač kai tai susiję su pacientų asmens duomenų apsauga, atsakomybe ir naujais atsirasiančiais ekonominiais bei darbo santykiais; kadangi autonomija kaip tokia gali būti visapusiškai būdinga tik žmonėms; kadangi būtina sukurti tvirtą teisinę ir etinę DI sistemą;
AK. kadangi ypač DI taikymas sveikatos srityje turi visuomet turi būti grindžiamas atsakomybės principu, pagal kurį mašiną valdo žmogus;
1.Dirbtinio intelekto ir robotikos padedama visuomenė
1.1.Darbas dirbtinio intelekto ir robotikos amžiuje
1. pabrėžia, kad automatizavimo ir DI derinys padidins našumą bei, savo ruožtu, išeigą; pažymi, kad, kaip ir per ankstesnes technologijų revoliucijas, kai kurios darbo vietos bus pakeistos, tačiau bus kuriamos ir naujos, dėl kurių keisis gyvenimas bei darbo praktika; pabrėžia, kad, vis labiau naudojant robotiką ir DI, turėtų sumažėti ir žmonių darbo žalingomis bei pavojingomis sąlygomis rizika, be to, tai turėtų paskatinti kurti daugiau kokybiškų deramo darbo vietų bei pagerinti našumą;
2. primygtinai ragina valstybes nares ypatingą dėmesį skirti pramonės sektorių, kuriuos labiausiai paveikė darbo automatizavimas, darbuotojų perkvalifikavimui; pabrėžia, jog naujomis švietimo programomis daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama darbuotojų įgūdžių ugdymui, kad jie galėtų pasinaudoti galimybėmis gauti kurią nors iš DI sukurtų darbo vietų; ragina kurti skaitmeninio raštingumo programas mokyklose ir pameistrystės programas bei apibrėžti profesinio mokymo prioritetus, siekiant padėti darbuotojams prisitaikyti prie technologinių pokyčių;
3. rekomenduoja valstybėms narėms kartu su privačiojo sektoriaus subjektais įvardyti riziką ir parengti strategijas, siekiant užtikrinti, kad būtų kuriamos reikiamos perkvalifikavimo ir naujų įgūdžių lavinimo programos; pabrėžia, jog pačios įmonės turi investuoti į turimos darbo jėgos apmokymą ir perkvalifikavimą, kad būtų užtikrinti šių darbuotojų poreikiai;
4. pabrėžia, kad robotikos vystymasis ES smarkiai paveiks darbo santykius; mano, jog šio poveikio problema turėtų būti sprendžiama subalansuotai, kad būtų skatinama reindustrializacija, o padidėjęs našumas būtų naudingas ir darbuotojams;
5. pažymi, kad dabartinėmis pramonės sąlygomis pusiausvyra tarp savininkų ir darbuotojų yra trapi; mano, jog pažangos įgyvendinant DI pramonės srityje turėtų būti siekiama išsamiai konsultuojantis su socialiniais partneriais, nes galimas pramonės darbuotojų skaičiaus pasikeitimas reikalauja veiklios politikos, kad darbuotojai galėtų prisitaikyti prie naujų reikalavimų ir kad laimėjusiųjų būtų kuo daugiau; pažymi, kad dėl to būtina iš naujo permąstyti ir pertvarkyti darbo rinkos politiką, socialinės apsaugos sistemas ir apmokestinimą;
6. primygtinai ragina valstybes nares spręsti kliūčių patekti į darbo rinką, pvz., pernelyg aukštų kvalifikacijos reikalavimų, problemą;
7. mano, kad skaitmeninis raštingumas yra vienas svarbiausių DI vystymosi ateityje veiksnių ir ragina Komisiją bei valstybes nares rengti ir įgyvendinti skaitmeninių įgūdžių lavinimo ir perkvalifikavimo strategijas; pažymi, kad skaitmeninis raštingumas gali būti naudingas norint visapusiškai ir įtraukiai dalyvauti priimant duomenų ekonomikos sprendimus bei palengvinti bendravimą ir bendradarbiavimą su visomis suinteresuotosiomis šalimis;
8. pažymi, kad poveikį pajus visų amžiaus grupių piliečiai, todėl būtina derinti švietimo programas – taip pat ir apibrėžiant naujus mokymosi būdus bei naudojant naujas mokymo technologijas; pabrėžia, kad turėtų būti tinkamai gilinamasi į švietimo aspektus; pirmiausia yra įsitikinęs, kad į skaitmeninių įgūdžių, įskaitant kodavimą, poreikį mokantis ir mokant turi būti atsižvelgiama nuo pirmųjų mokyklos metų iki mokymosi visą gyvenimą tarpsnių;
1.2.Piktavališkas dirbtinio intelekto naudojimas ir pagrindinės teisės
9. atkreipia dėmesį į tai, kad piktavališkas arba aplaidus DI naudojimas gali kelti grėsmę skaitmeniniam, fiziniam ir viešajam saugumui, nes juo gali būti pasinaudota didelio masto tiksliai suplanuotiems ir itin veiksmingiems išpuoliams prieš informacinės visuomenės tarnybas ir sujungtus įrenginius bei dezinformacijos kampanijoms vykdyti ir asmenų apsisprendimo teisei apskritai susilpninti; pabrėžia, kad piktavališkas arba aplaidus DI naudojimas taip pat gali kelti pavojų demokratijai ir pagrindinėms teisėms;
10. ragina Komisiją pasiūlyti sistemą, pagal kurią būtų baudžiama už manipuliavimo suvokimu praktiką, kai asmeniniams poreikiams pritaikytas turinys arba naujienų sklaidos kanalas sukelia neigiamas emocijas ir iškreipia tikrovės suvokimą ir kai tai gali turėti neigiamų pasekmių (pvz., rinkimų rezultatams, arba formuoti iškreiptą tokių socialinių klausimų, kaip migracija, suvokimą);
11. pabrėžia, kad svarbu pripažinti, atpažinti ir stebėti ardomojo pobūdžio reiškinius DI vystymo bei su juo susijusiose srityse; ragina moksliškai tiriant DI daug dėmesio skirti ir atsitiktinio arba piktavališko manipuliavimo DI ir robotika atvejams;
12. ragina Komisiją atsižvelgti į socialinius iššūkius, su kuriais susiduriama dėl piliečių klasifikavimo praktikos; pabrėžia, kad piliečiai neturėtų būti diskriminuojami pagal tai, kaip jie klasifikuojami, ir kad jiems turėtų būti suteikiama teisė pamėginti dar kartą;
13. reiškia didelį susirūpinimą dėl DI taikomųjų programų, įskaitant skirtas veidui ir balsui atpažinti, naudojimo vadinamosioms emocijų sekimo programoms, t. y. darbuotojų ir piliečių psichikos būklei stebėti, siekiant didinti našumą ir išsaugoti stabilumą visuomenėje, kurios kartais derinamos su vadinamosiomis socialinių kreditų sistemomis, kaip, pvz., jau matyta Kinijoje; pabrėžia, kad tokios programos savaime nesuderinamos su Europos vertybėmis bei asmenų teisių ir laisvių apsaugos normomis;
2.Technologinis kelias į dirbtinį intelektą ir robotiką
2.1.Moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra
14. primena, kad Europos DI mokslinių tyrimų bendruomenė pirmauja pasaulyje ir sudaro 32 proc. viso pasaulio DI mokslinių tyrimų institucijų;
15. palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl Skaitmeninės Europos programos ir DI numatytą 2,5 mlrd. EUR dydžio biudžetą bei didesnį finansavimą pagal programą „Horizontas 2020“; supranta, jog svarbu, kad ES finansavimas papildytų valstybių narių ir pramonės mokslinių tyrimų biudžetus, skiriamus DI, ir jog būtinas bendradarbiavimas įgyvendinant viešas, privačias ir ES mokslinių tyrimų programas;
16. remia pagal Skaitmeninės Europos programą numatytus veiklos tikslus formuoti ir stiprinti pamatinius DI pajėgumus Sąjungoje, užtikrinti, kad jie būtų prieinami visoms įmonėms ir viešojo administravimo institucijoms, bei sustiprinti ir jungti į tinklus valstybėse narėse veikiančius DI bandymų ir eksperimentavimo įrenginius;
17. ragina valstybes nares vystyti įvairių suinteresuotųjų šalių, susijusių su pramonės ir mokslinių tyrimų institutais, partnerystes bei jungtinius DI kompetencijos centrus;
18. pabrėžia, kad atliekant DI mokslinius tyrimus turėtų būti investuojama ne tik į DI technologijų ir inovacijų vystymą, bet ir į su DI susijusias socialines, etikos ir atsakomybės sritis; mano, kad bet kuris diegiamas DI modelis kaip toks turėtų būti etiškas;
19. pabrėžia, kad DI moksliniai tyrimai ir kita susijusi veikla, kuria skatinama pažanga visuomenės ir aplinkos labui, turėtų būti vykdoma dar ir laikantis atsargumo principo bei paisant pagrindinių teisių; pabrėžia, kad visi dalyvaujantieji DI kūrimo, įgyvendinimo, sklaidos ir naudojimo veikloje turėtų atsižvelgti į žmogaus orumą, taip pat į asmens ir visuomenės apskritai apsisprendimą ir gerovę – tiek fizinę, tiek psichologinę – bei juos gerbti, numatyti galimą poveikį saugumui ir imtis reikiamų atsargumo priemonių, kurios proporcingai atitiktų apsaugos lygį, įskaitant greitą veiksnių, dėl kurių galėtų kilti pavojus visuomenei ar aplinkai, atskleidimą;
20. pabrėžia, kad kuriant DI nepaprastai svarbi ir konkurencinga mokslinių tyrimų aplinka; pabrėžia, kad svarbu remti pažangius mokslinius tyrimus, įskaitant fundamentalųjį mokslą ir didelės rizikos bei didelės grąžos projektus, taip pat puoselėti Europos mokslinių tyrimų erdvę, įskaitant patrauklias finansavimo, judumo ir prieigos prie infrastruktūros ir technologijų visoje Sąjungoje sąlygas, kuri būtų grindžiama atvirumo trečiosioms šalims ir ekspertinėms žinioms iš Sąjungai nepriklausančių šalių principu, jeigu tai nekelia pavojaus ES kibernetiniam saugumui;
21. pabrėžia, kad ES tyrėjai ir toliau uždirba gerokai mažiau nei jų kolegos JAV ir Kinijoje, o tai, žinia, yra pagrindinė priežastis, dėl kurios jie išvyksta iš Europos; ragina Komisiją ir valstybes nares ypatingą dėmesį skirti didžiausių talentų pritraukimui į Europos įmones, o valstybes nares – sudaryti patrauklias sąlygas;
22. pabrėžia, kad naująją ABT(7) pavyzdinę iniciatyvą Europa turi specialiai skirti DI, ypatingą dėmesį skiriant į žmogų orientuotam požiūriui ir kalbų technologijoms;
23. mano, jog DI, mašinų mokymasis ir eksponentiniai šuoliai duomenų prieinamumo ir debesijos kompiuterijos srityse skatina mokslinių tyrimų iniciatyvas, kuriomis siekiama suprasti biologiją molekulių ir ląstelių lygmeniu, reikiama linkme nukreipti gydymo būdų vystymą ir analizuoti duomenų srautus, siekiant aptikti grėsmes sveikatai, prognozuoti ligų protrūkius ir konsultuoti pacientus; pažymi, kad duomenų gavybos ir duomenų naršymo metodai galima būti naudojami spragoms priežiūros srityje, rizikoms, tendencijoms ir modeliams nustatyti;
24. pabrėžia, jog atvejams, kai rizika kyla kaip neišvengiamas ir neatsiejamas DI mokslinių tyrimų elementas, turėtų būti parengti griežti rizikos vertinimo ir valdymo protokolai bei jų turėtų būti laikomasi atsižvelgiant į tai, kad žalos rizika neturi būti didesnė nei ta, su kuria susiduriama kasdieniame gyvenime (t. y. žmonėms neturėtų grėsti didesnė ar papildoma rizika nei ta, su kuria jie susiduria gyvendami kaip įprasta);
2.2.Investicijos
25. pažymi, kad, norinti išsaugoti konkurencingumą, svarbu daugiau investuoti šioje srityje; pripažįsta, kad, nors didžiąją dalį šios srities investicijų ir inovacijų užtikrina privačiojo sektoriaus įmonės, valstybės narės ir Komisija taip pat turėtų būti raginamos toliau investuoti į mokslinius tyrimus šiame sektoriuje ir apibrėžti savo vystymosi prioritetus; palankiai vertina pasiūlymą dėl „InvestEU“ ir kitas viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes, kuriomis bus skatinamas privatus finansavimas; mano, jog norint užtikrinti, kad raida būtų kryptinga, turėtų būti skatinamas privačiojo ir viešojo sektorių investicijų koordinavimas;
26. pabrėžia, kad investicijos į DI, kurių išskirtinis bruožas gali būti didelis neapibrėžtumas, turėtų būti papildomos ES finansavimu, pvz., pagal Europos investicijų banko (EIB) ar Europos investicijų fondo (EIF) arba „InvestEU“ ir Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) programas – jos galėtų būti gera paspirtis pasidalijant riziką;
27. primygtinai ragina Komisiją neleisti naudoti ES finansavimo DI, kuris gali būti ginklams; primygtinai ragina Komisiją neskirti ES finansavimo įmonėms, kurios užsiima moksliniais dirbtinės sąmonės tyrimais ir vystymu;
28. rekomenduoja Komisijai užtikrinti, kad mokslinių tyrimų, kurie buvo atliekami už ES lėšas, intelektinė nuosavybė ir toliau priklausytų ES bei Europos universitetams;
2.3.Inovacijos ir visuomenės pritarimas bei atsakomybė
29. pažymi, kad visiems svarbiausiems technologinės pažangos laimėjimams buvo reikalingas pereinamasis laikotarpis, per kurį didžioji dalis visuomenės geriau perprastų technologiją ir ją įsileistų į savo kasdienį gyvenimą;
30. pažymi, kad šios technologijos ateitis priklauso nuo to, ar jai pritars visuomenė, ir kad daugiau dėmesio turi būti skiriama tinkamam informavimui apie jos privalumus, siekiant užtikrinti geresnį technologijos ir jos taikymo supratimą; taip pat pažymi, kad, jei visuomenė nebus informuojama apie DI technologiją, šiame sektoriuje bus mažiau paskatų inovacijoms;
31. mano, kad visuomenės pritarimas priklauso nuo tuo, kaip ji informuojama apie DI teikiamas galimybes, su juo susijusius iššūkius ir pokyčius; rekomenduoja valstybėms narėms ir Komisijai sudaryti sąlygas lengviau gauti patikimos informacijos tokiais pagrindiniais susirūpinimą dėl DI keliančiais klausimais, kaip privatumas, saugumas ir skaidrumas priimant sprendimus;
32. palankiai vertina bandomosios reglamentavimo aplinkos naudojimą, kad, bendradarbiaujant su reguliavimo institucijomis, būtų teikiamos naujos novatoriškos idėjos, nuo pat pradžių leidžiant į technologiją įdiegti apsaugos priemones ir taip palengvinti bei paskatinti jos patekimą į rinką; pabrėžia, jog būtina parengti būtent DI skirtas bandomąsias reglamentavimo aplinkas, kad DI technologijos būtų saugiai ir veiksmingai naudojamos realiomis sąlygomis;
33. pažymi, jog, siekiant, kad visuomenė labiau pritartų DI, būtinos garantijos, kad naudojamos sistemos yra saugios ir patikimos;
34. pažymi, kad DI ir kalbos technologija gali būti reikšmingai taikomi įvairovės vienijamai Europai puoselėti tokiose srityse, kaip automatinis vertimas, kasdienės kalbos tarpininkai ir asmeniniai padėjėjai, šnekamosios kalbos sąsajos robotams ir daiktų internetui, pažangioji analizė ir automatinis internetinės propagandos, melagingų naujienų bei neapykantos kurstymo atpažinimas;
2.4.Pagalbinės sąlygos: ryšys, duomenų prieinamumas ir itin našios kompiuterinės sistemos bei debesijos infrastruktūra
35. pabrėžia, kad robotikos ir DI technologijos integravimas ekonomikoje ir visuomenėje reikalauja skaitmeninės infrastruktūros, kuri užtikrintų visuresį ryšį;
36. pabrėžia, jog ryšys yra prielaida norint, kad Europa taptų gigabitinės visuomenės dalimi, o DI yra akivaizdus pavyzdys, kaip eksponentiškai auga kokybiško, spartaus, saugaus ir skvarbaus ryšio paklausa; mano, kad Sąjunga ir valstybės narės turėtų toliau skatinti priemones, kuriomis būtų skatinama investuoti į itin didelio pralaidumo tinklus ES ir juos įsisavinti;
37. pabrėžia, jog greita, saugi ir patikima 5G plėtra nepaprastai svarbi norint užtikrinti, kad Sąjunga galėtų visapusiškai naudotis DI privalumais ir apsisaugoti nuo grėsmių kibernetiniam saugumui bei taip sudaryti galimybes atnaujinti ir vystyti pramonės šakas ir paslaugas, kurios yra Europos ekonomikos stuburas, ir remti naujų paslaugų, gamybos ir rinkų, kurios itin svarbios naujoms darbo vietoms ir aukšto lygio užimtumui užtikrinti, atsiradimą;
38. primena, jog aukštos kokybės prasmingų duomenų prieinamumas nepaprastai svarbus tikro konkurencingumo DI sektoriuje požiūriu, ir ragina valdžios institucijas užtikrinti duomenų rengimo, dalijimosi jais ir jų administravimo būdus, kad vieši duomenys taptų bendru turtu, tuo pat metu apsaugant privatumą ir neskelbtinus duomenis;
39. akcentuoja duomenų, naudojamų giliajam mokymuisi, kokybės svarbą; pažymi, kad menkos kokybės, pasenusių, neišsamių ar neteisingų duomenų naudojimas gali lemti prastas prognozes bei, savo ruožtu, diskriminaciją ir šališkumą;
40. mano, kad, taikant naująsias taisykles, kuriomis reglamentuojamas laisvas ne asmens duomenų judėjimas Sąjungoje, galima gauti vis daugiau duomenų, reikalingų duomenimis grindžiamoms inovacijoms, o MVĮ ir startuoliams lengviau kurti inovatyvias DI grindžiamas paslaugas bei patekti į naujas rinkas, kartu sudarant piliečiams ir įmonėms galimybes naudotis geresniais produktais ir paslaugomis;
41. pažymi, kad DI galėtų užtikrinti didesnį veiksmingumą, patogumą ir gerovę daugelyje sektorių, jei pripažintos pramonės suinteresuotosios šalys bendradarbiautų su DI kūrėjais; be to, pažymi, kad didelis duomenų, kurie nėra asmeninio pobūdžio, kiekis šiuo metu priklauso suinteresuotosioms šalims ir partnerysčių pagrindu galėtų būti naudojami jų veiksmingumui didinti; mano, jog prielaida norint, kad tai taptų tikrove, yra DI naudotojų ir kūrėjų bendradarbiavimas;
42. akcentuoja sąveikumo ir duomenų tikslumo svarbą norint užtikrinti naujųjų technologijų aukšto lygio patikimumą ir saugumo standartus;
43. mano, kad neretai DI taikomųjų programų, pritaikytų naudotojams visoje ES, sėkmės sąlyga būna visapusiškas vietos rinkų išmanymas ir prieiga prie tinkamų vietos duomenų bei jų naudojimas duomenų rinkiniams išbandyti ir sistemoms išmėginti bei patvirtinti – ypač su natūraliosios kalbos apdorojimu susijusiuose sektoriuose; ragina valstybes nares skatinti aukštos kokybės, sąveikių ir atvirų viešojo sektoriaus bei privačiai laikomų duomenų prieinamumą;
44. pažymi, jog būtina užtikrinti kuo didesnį suderinamumą su ES politika didžiųjų duomenų srityje;
45. palankiai vertina priemones keitimuisi ir dalijimuisi duomenimis tarpvalstybiniu lygmeniu skatinti bei remti;
46. pažymi, kad šiuo metu dalijimosi duomenimis potencialas toli gražu neišnaudojamas ir kad dideli duomenų kiekiai naudojami nepakankamai;
47. pripažįsta, kad duomenimis dalijamasi nenoriai, ir pažymi, kad būtina imtis veiksmų tam paskatinti; pažymi, kad bendrų standartų nebuvimas irgi atlieka didelį vaidmenį galimybės dalytis duomenimis požiūriu;
48. teigiamai vertina tokius reglamentus, kaip Laisvo duomenų judėjimo reglamentas, ir jo svarbą tokiose srityse, kaip DI, kad procesai galėtų vykti veiksmingiau ir naudingiau;
49. pripažįsta, jog būtina parengti labiau rinkos dėsniais pagrįstas paskatas, siekiant paraginti suteikti prieigą prie duomenų ir jais dalintis; atkreipia dėmesį į pavojų, kurį duomenų atvirumas pirmiausia kelia investicijoms į duomenis;
50. ragina užtikrinti didesnį duomenų nuosavybės taisyklių ir taikomų teisnių sistemų aiškumą; pažymi, kad reglamentavimo neapibrėžtumas lėmė perdėm atsargų pramonės atsaką;
51. akcentuoja Europos iniciatyvų debesijos kompiuterijos ir itin našių kompiuterinių sistemų srityse svarbą: taip bus toliau stiprinamas giliojo mokymosi algoritmų vystymas ir didžiųjų duomenų apdorojimas; yra tvirtai įsitikinęs, jog norint, kad šios iniciatyvos būtų sėkmingos ir aktualios DI vystymo požiūriu, infrastruktūra turi būti atvira tiek viešiems, tiek privatiems subjektams, įsisteigusiems Sąjungoje ir kitur, be to, ji turi būti valdoma remiantis kuo mažiau varžančiais prieigos kriterijais;
52. teigiamai vertina Europos našiosios kompiuterijos bendrosios įmonės įsteigimą; pabrėžia, kad skaičiavimas superkompiuteriu ir duomenų infrastruktūra nepaprastai svarbūs norint užtikrinti konkurencingą inovacijų ekosistemą DI technologijoms ir taikomosioms programoms vystyti;
53. pabrėžia, kad debesijos kompiuterija turi atlikti esminį vaidmenį skatinant DI įsisavinimą; pabrėžia, kad, turėdami prieigą prie debesijos paslaugų, privačios įmonės, viešosios įstaigos, mokslinių tyrimų ir akademinėms institucijos bei naudotojai gali vystyti ir naudoti DI veiksmingai ir ekonomiškai efektyviai;
3.Pramonės politika
54. primena, jog be to, kad DI ir robotikos taikymas pramonėje vyksta jau kurį laiką ir yra nusistovėjęs, šioje srityje daroma tolesnė pažanga, įskaitant visapusišką ir įvairų taikymą visose žmogaus veiklos srityse; mano, jog pagal bet kurią reglamentavimo sistemą turi būti numatytas lankstumas, kad būtų galima taikyti inovacijas ir laisvai vystyti naujas DI technologijas bei naudojimo būdus;
55. pabrėžia, kad DI taikymo sritis ir prietaikos turėtų būti projektavimo proceso išdava, vadovaujantis poreikiais ir principais, pagal kuriuos būtų atsižvelgiama į numatytą rezultatą bei ekonominiu ir socialiniu požiūriu geriausią būdą jam pasiekti; yra įsitikinęs, kad vadovavimasis aiškia politika visais vystymo etapais leis užtikrinti paskirtį atitinkantį įgyvendinimą ir spręsti rizikos bei trūkumų problemas;
56. rekomenduoja naudoti ir skatinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes, siekiant ieškoti būdų, kaip išspręsti tokius svarbiausius uždavinius, kaip duomenų ekosistemos kūrimas ir prieigos prie duomenų, dalijimosi jais ir jų srauto skatinimas, kartu apsaugant žmonių teises į privatumą;
57. pabrėžia, kad didelis iššūkis būsimosioms DI sistemoms yra nenuosekli programinės įrangos gamybos technologijų kokybė, ir todėl atkreipia ypatingą dėmesį į standartizacijos būtinybę konstruojant ir naudojant DI sistemas;
58. atkreipia dėmesį į visame pasaulyje atliekamą darbą ir pripažįsta, jog būtina veikliai bendradarbiauti su partneriais – ypač EBPO ir Didžiojo dvidešimtuko šalimis – apsisprendžiant dėl krypties, kuria pasuks ši pramonė, siekiant užtikrinti, kad ES liktų konkurencinga ir išsaugotų vienodą prieigą valstybėms, bei kuo labiau dalijantis DI vystymosi nauda;
59. susirūpinęs pažymi, jog nemažai ne Europos įmonių ir subjektų iš trečiųjų šalių vis dažniau taiko DI grindžiamus prognozavimo modelius, kad teiktų paslaugas ir naudotųsi pridėtine verte ES rinkose, ypač vietos lygmeniu, taip pat kad stebėtų politines nuotaikas ir galimai darytų joms įtaką, o tai yra galima grėsmė ES piliečių technologiniam suverenumui;
60. pabrėžia, kad visuomenės parama DI turėtų būti sutelkta į tuos strateginius sektorius, kuriuose ES pramonė turi didžiausias galimybes būti pasaulio lydere ir kurie užtikrina pridėtinę vertą bendro viešojo intereso požiūriu;
3.1.Prioritetiniai sektoriai.
3.1.1.Viešasis sektorius
61. pabrėžia, kad viešasis sektorius gali gauti daug naudos iš DI ir robotikos, ir teigiamai vertina didesnes investicijas į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, siekiant užtikrinti sėkmę šioje srityje;
62. pabrėžia, kad valstybės narės turėtų investuoti ir į švietimą bei mokymo DI srityje programas, siekiant padėti viešojo sektoriaus darbuotojams priprasti naudotis DI ir robotika; pažymi, kad taip pat turėtų būti rengiamos informavimo kampanijos, skirtos piliečiams, kurie naudosis DI sistemų ir robotikos teikiamomis viešojo sektoriaus paslaugomis, siekiant išsklaidyti jų baimę netekti galimybės kontroliuoti savo asmens duomenis ir įtvirtinti pasitikėjimą;
63. pabrėžia, kad viešojo sektoriaus informacija yra neeilinis duomenų šaltinis, galintis prisidėti prie greitos pažangos ir padėti sukurti naują strategiją, kurią taikant būtų laimėtas pritarimas naujoms skaitmeninėms technologijoms, ypač DI;
64. laikosi nuomonės, kad, viešajame sektoriuje ėmus taikyti patikimą DI, galima tvirtai paremti viešojo administravimo reformą sprendimų priėmimo srityje ir pagerinti viešąsias paslaugas bei paskatinti DI labiau taikyti kituose sektoriuose;
65. pripažįsta robotikos procesų automatizavimo naudojimą ir jo poveikį gerinant viešojo sektoriaus procesus; atkreipia dėmesį į jo sąveikumą su senosiomis sistemomis;
66. ragina valstybes nares būti šios skaitmeninės transformacijos lyderėmis, pozicionuojant save kaip pagrindines atsakingas DI technologijų naudotojas ir pirkėjas; pabrėžia, jog šiame kontekste valstybės narės turi pritaikyti savo duomenų politiką, be kitų susijusių klausimų, viešųjų duomenų rinkimo, naudojimo, saugyklų ar anotavimo srityse, kad DI galėtų būti diegiamas visuose viešuosiuose sektoriuose;
67. pabrėžia, kad į DI vystymo procesą būtina įtraukti visuomenę; todėl ragina Komisiją skelbti visus algoritmus, priemones ar technologijas, kurias visuomenė finansuoja ar bendrai finansuoja kaip atviras šaltinis;
68. mano, kad DI bus didelis privalumas įgyvendinant vienkartinio duomenų pateikimo principą, nes bus galima derinti duomenų bazių ir įvairių šaltinių informaciją bei taip palengvinti piliečių bendravimą su viešojo administravimo institucijomis;
69. ragina Komisiją užtikrinti piliečių apsaugą nuo bet kokių DI klasifikavimo sprendimų sistemų, panašių į tas, kurias planuojama naudoti Kinijoje, naudojimo viešojo administravimo institucijose;
3.1.2.Sveikata
70. pabrėžia, kad žmogiškas ryšys yra esminis žmogiškos priežiūros aspektas;
71. pažymi, kad, ilgėjant tikėtinai žmonių gyvenimo trukmei, DI ir robotika gali būti naudingi priežiūros sektoriui, pvz., padedant gydytojams ir slaugytojams daugiau laiko skirti didelės vertės veiklai (pvz., bendravimui su pacientais);
72. atkreipia dėmesį į poveikį, kurį DI jau daro gerovei, prevencijai, diagnostikai ir moksliniams tyrimams, taip pat į jo didžiulį potencialą numatant asmeniniams poreikiams pritaikytą priežiūrą; mano, kad galiausiai taip sukuriama tvaresnė, veiksmingesnė ir rezultatais labiau grindžiama sveikatos priežiūros ekosistema;
73. pažymi, kad, DI derinant su žmogaus atliekama diagnostika, klaidų lygis paprastai būna gerokai mažesnis negu tada, kai gydytojas diagnozę nustato vienas(8);
74. pabrėžia, kad tai, kaip naudojami sveikatos sektoriaus duomenys, turi būti stebima atidžiai ir laikantis etikos principų bei jokiu būdu neturi trukdyti naudotis socialine apsauga ar draudimu;
75. mano, kad tais atvejais, kai DI naudojamas įsodinamuose medicinos prietaisuose, jų nešiotojas turėtų turėti teisę patikrinti ir pakeisti prietaise naudojamą šaltinio kodą;
76. ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas didžiųjų duomenų naudojimui sveikatos srityje, siekiant užtikrinti, kad jie teiktų kuo didesnes galimybes, pvz., gerintų atskirų pacientų sveikatos būklę ir valstybių narių visuomenės sveikatos sistemų veiklos rezultatus, nemažinant etikos standartų ir nekeliant pavojaus piliečių privatumui ar saugumui;
77. tačiau pabrėžia, kad esama medicinos prietaisų patvirtinimo sistema gali būti netinkama DI technologijoms; ragina Komisiją atidžiai stebėti pažangą šių technologijų srityje ir prireikus siūlyti reglamentavimo sistemos pakeitimus, kad būtų galima sukurti sistemą, pagal kurią būtų apibrėžta atitinkama naudotojo (gydytojo / specialisto), technologinio sprendimo gamintojo ir sveikatos priežiūros įstaigos, siūlančios gydymą, atsakomybė; pažymi, kad DI naudojimo sveikatos sektoriuje požiūriu svarbiausia problema yra teisinė atsakomybė už žalą; todėl pabrėžia, jog būtina užtikrinti, kad naudotojai nejaustų pareigos visais atvejais pritarti diagnostikos sprendimui ar gydymui, siūlomam technologinio prietaiso, baimindamiesi būti paduoti į teismą už žalą, jeigu, informacija pagrįstu jų profesionaliu vertinimu, jų išvados net ir iš dalies būtų kitokios;
78. ragina valstybes nares ir Komisiją didinti su sveikata susijusių DI technologijų finansavimą viešajame ir privačiajame sektoriuose; šiame kontekste palankiai vertina bendradarbiavimo deklaraciją, pasirašytą 24-ių ES valstybių narių ir Norvegijos, siekiant didinti investicijų į DI poveikį Europos lygmeniu; ragina valstybes nares ir Komisiją svarstyti, ar turėtų būti atnaujintos ir visos Europos mastu standartizuotos medikų ir sveikatos priežiūros personalo mokymų programos, kad valstybėse narėse būtų užtikrintos aukšto lygio ekspertinės žinios ir vienodos sąlygos, susijusios su pažangiausių technologinių prietaisų, taikomų robotizuotos chirurgijos, biomedicinos ir DI grindžiamų biomedicininių vaizdų srityse, išmanymu ir naudojimu;
79. ragina Komisiją rengti strategijas ir politiką, kurias įgyvendinant ES galėtų tapti pasaulio lydere augančioje sveikatos priežiūros technologijų srityje, kartu užtikrinant, kad pacientai galėtų naudotis sklandžia ir veiksminga medicinine priežiūra;
80. pripažįsta, kad geresnė diagnostika galėtų išgelbėti milijonus gyvybių, nes, pasak Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), 89 proc. atvejų ankstyvą mirtį Europoje sukelia neužkrečiamosios ligos;
81. ypač akcentuoja DI ir robotikos indėlį į inovatyvią prevencinę, klinikinę ir reabilitacinę praktiką bei metodiką sveikatos sektoriuje, o ypač – į jų naudą neįgaliems pacientams;
82. pripažįsta, kad, robotikos srityje labiau naudojant jutiklius, buvo išplėsta priežiūros taikymo sritis, o pacientai gali gauti labiau asmeniniams poreikiams pritaikytą gydymą ir paslaugas bei nuotolinę priežiūrą iš savo namų, tuo pat metu gaunant reikšmingesnius duomenis;
83. pripažįsta, jog, remiantis 2017 m. gegužės mėn. „Eurobarometro“ apklausa(9), šiuo metu ES piliečius vis dar trikdo mintis, kad robotai galėtų būti naudojami kasdienei sveikatos priežiūrai; ragina Komisiją ir valstybes nares parengti strategijas ir komunikacijos kampanijas informuotumui apie kasdienio robotų naudojimo naudą didinti; atkreipia ypatingą dėmesį į Japonijos robotų strategiją;
3.1.3.Energetika
84. pažymi, kad DI leidžia energijos tiekėjams pereiti nuo prevencinės prie prognozuojamos išteklių techninės priežiūros ir užtikrinti veiksmingesnę energijos gamybą stiprinant patikimumą – ypač atsinaujinančiųjų energijos išteklių srityje – ir nustatant veiksmingiausias vietas įrenginiams bei taip užtikrinant geresnį reguliavimo apkrova valdymą;
85. pripažįsta, kad DI parengiami tikslesni duomenys apie atsinaujinančiosios energijos gamybos potencialą užtikrins didesnį apibrėžtumą investicijų požiūriu įmonėms ir asmenims bei taip paspartins energetikos pertvarką atsinaujinančiųjų energijos išteklių kryptimi ir prisidės prie Sąjungos ilgalaikės strategijos, kuria siekiama neutralizuoto poveikio klimatui ekonomikos;
86. pažymi, kad sprendimai, apimantys jutiklius, jau naudojami energijos vartojimui namuose valdyti ir kad tai leido sutaupyti nemažai energijos ir pinigų;
87. palankiai vertina DI potencialą modeliuojant, nustatant ir švelninant žmogaus veiklos poveikį klimatui; pažymi, kad, nors intensyvėjant skaitmeninimui atsiranda naujų energijos poreikių, dėl jo gali padidėti ir energijai imlių sektorių veiksmingumas bei būti geriau suprantami procesai, dėl kurių padėtis juose gerėja;
88. pabrėžia, kad intensyvesnis energetikos sektoriaus skaitmeninimas lėmė energijos tinklų didėjimą ir didesnį pažeidžiamumą kibernetiniams išpuoliams; ragina valstybes nares ir Komisiją imtis veiksmų, kad energetikos sektorių skaitmeninę transformaciją lydėtų tokios priemonės, kaip DI, kuriomis būtų gerinamas kibernetinis saugumas;
3.1.4.Transportas
89. palankiai vertina tai, kad DI ir robotika gali smarkiai patobulinti mūsų transporto sistemas naudojant autonominius traukinius ir motorines transporto priemones; ragina atlikti daugiau mokslinių tyrimų ir daugiau investuoti šioje srityje bei užtikrinti saugų ir veiksmingą jos vystymąsi; atkreipia dėmesį į didžiules galimybes tiek didesnėms technologijų bendrovėms, tiek MVĮ;
90. pažymi, kad, mažinant žmogiškų klaidų transporto sektoriuje skaičių, sistema gali tapti veiksmingesne, įskaitant mažiau eismo įvykių dėl aiškesnių vertinimų ir dėl to, kad technologija yra nuspėjamo pobūdžio, mažesnį vėlavimą dėl galimybės planuoti eismo modelius ir teikti paslaugas laikantis tvarkaraščio bei galimybę daugiau sutaupyti, nes sumažėtų vairuotojų daromų klaidų ir būtų supaprastinti vidaus procesai;
91. pažymi, kad autonominių transporto priemonių įsitvirtinimas ateityje kelia rizikos, susijusios su duomenų privatumu ir techniniais gedimais, klausimą, o, atsakomybei nuo vairuotojo perėjus gamintojui, draudimo bendrovės turės keisti principus, pagal kuriuos įtraukia riziką į savo draudimo veiklą;
92. pažymi, jog ryšiui su transporto priemonėmis ir transporto sistemomis palaikyti vis dažniau naudojamas balso ryšys, tačiau ši funkcija prieinama vos keliomis Europos kalbomis, taigi turėtų būti užtikrinta, kad šios galimybės visiems europiečiams būtų prieinamos jų gimtąja kalba;
3.1.5.Žemės ūkis ir maisto grandinė
93. pažymi, kad DI turi potencialo tapti katalizatoriumi dabartinę maisto sistemą iš esmės pertvarkant į įvairesnį, atsparesnį, regioniniu požiūriu pritaikytą ir sveiką modelį, skirtą ateičiai;
94. atkreipia dėmesį į vaidmenį, kurį DI gali atlikti stengiantis padėti spręsti aprūpinimo maistu klausimus, prognozuoti bado ir per maistą plintančių ligų protrūkius, mažinti maisto nuostolius ir eikvojimą bei gerinti tausų žemės, vandens ir kitų sveikai ekosistemai gyvybiškai svarbių aplinkos išteklių valdymą;
95. pabrėžia, kad DI gali būti taikomas lemiamais visos maisto sistemos vertės grandinės momentais – nuo gamybos iki vartojimo – ir stiprinti mūsų gebėjimą iš esmės pakeisti tai, kaip mes gaminame, perdirbame ir perkame maistą, geriau informuodamas apie žemės naudojimo planavimo praktiką;
96. pažymi, kad DI gali pagerinti išteklių valdymą ir sąnaudų veiksmingumą, padėti mažinti atliekas, susidarančias nuėmus derlių, ir daryti įtaką vartojimo pasirinktims;
97. pažymi, kad DI taikant tiksliojo ūkininkavimo srityje galima iš esmės pertvarkyti žemės ūkio gamybą ir žemėtvarką bendriau, gerinant žemės naudojimo planavimą, prognozuojant žemės naudojimo keitimą ir stebint kultūrinių augalų būklę, be to, jį taikant galima pertvarkyti ir ekstremalių oro reiškinių prognozavimą;
98. pažymi, kad DI gali radikaliai pakeisti sąnaudų užtikrinimą, kenkėjų kontrolę ir ūkių valdymą, daryti įtaką ūkininkavimo praktikai, pakeisti tai, kaip gaunami draudimo produktai, ir padėti prognozuoti būsimus bado ir didelio ūmaus mitybos nepakankamumo protrūkius bei jų išvengti;
99. pažymi, kad DI gali lemti geresnius sprendimus dėl ūkių sistemų valdymo ir skatinti vystyti pagalbos priimant sprendimus bei rekomendacijų sistemas gerinant ūkių veiksmingumą ir jų būklę;
3.1.6.Kibernetinis saugumas
100. pažymi, kad kibernetinis saugumas yra svarbus DI aspektas, ypač turint galvoje aukšto lygio DI skaidrumo iššūkius; mano, kad technologinį požiūrį, įskaitant šaltinio kodo auditą, ir skaidrumo bei atskaitomybės reikalavimus turėtų papildyti institucinė strategija, pagal kurią būtų atremiami iššūkiai, susiję su kitose šalyse sukurto DI pateikimu ES bendrajai rinkai;
101. ragina greitai įgyvendinti Kibernetinio saugumo aktą; pažymi, kad kuriant ES sertifikavimo sistemas turėtų būti užtikrinamas atsparesnis saugių DI ir robotikos sistemų kūrimas ir diegimas;
102. mano, kad DI vienu metu gali būti ir grėsmė kibernetiniam saugumui, ir kovos su kibernetiniais išpuoliais priemonė; mano, kad ES tinklų ir informacijos apsaugos agentūra (ENISA) turėtų parengti kibernetinio saugumo DI srityje veiksmų planą, kuriame būtų įvertintos ir pagal kurį būtų sprendžiamos DI būdingos grėsmės bei silpnosios pusės;
103. pabrėžia, kad svarbu stiprinti pramoninę bazę kaip strateginį komponentą saugiam DI vystyti; pabrėžia, kad, norėdama užtikrinti plataus užmojo kibernetinį saugumą, duomenų apsaugą ir IRT paslaugų patikimumą, Europa turi investuoti į savo technologinę nepriklausomybę; pabrėžia, kad ES turi nedelsdama sukurti savo infrastruktūrą, duomenų centrus, debesijos sistemas ir komponentus, pvz., grafikos procesorius ir lustus;
104. pažymi, kad, vystantis DI, o programišiams tampant vis išmanesniais, nepaprastai svarbūs bus tvirti kibernetinio saugumo sprendimai;
105. pripažįsta, kad, įgyvendinant DI sprendimus kibernetinio saugumo srityje, bus galima prognozuoti grėsmes, nuo jų apsisaugoti ir jas švelninti;
106. pabrėžia, kad, nors taikant DI bus galima aptikti daugiau grėsmių, nepaprastai svarbu, kad šias grėsmes aiškintų žmogus, siekiant nustatyti, ar jos tikros;
107. ragina Komisiją išnagrinėti galimybę naudoti blokų grandine grindžiamas kibernetinio saugumo taikomąsias programas, kuriomis – naudojant duomenų šifravimo modelius be tarpininkų – būtų gerinamas DI infrastruktūrų atsparumas, patikimumas ir tvirtumas; ragina Komisiją išnagrinėti galimybę atlyginti piliečiams už jų duomenis naudojant žetonus;
108. ragina Komisiją stiprinti kibernetinio saugumo pajėgumą toliau derinant ir koordinuojant pastangas visoje Europoje;
3.1.7.MVĮ
109. pripažįsta MVĮ svarbą DI sėkmei; palankiai vertina Komisijos iniciatyvą sukurti užsakomąją DI platformą, kuri paspartins technologijų perdavimą ir taps startuolių ir MVĮ augimo katalizatoriumi; ragina Komisiją skatinti DI skirtus skaitmeninių inovacijų centrus, kurie būtų ne paskata papildomiems administravimo lygmenims kurti, o daugiausia dėmesio skirtų greitesniam investavimui į projektus, kurių veiksmingumas yra pasitvirtinęs;
110. pažymi, kad dėl investavimo į DI kainos MVĮ susiduria su didelėmis patekimo į rinką kliūtimis; pripažįsta, kad, DI išpopuliarėjus tarp vartotojų, šių investicijų rizika MVĮ sumažėtų;
111. pabrėžia, jog būtina skatinti, kad DI naudotų ir MVĮ, ir vartotojai;
112. akcentuoja tikslinių priemonių svarbą užtikrinant, kad MVĮ ir startuoliai galėtų taikyti DI technologijas ir semti jų naudą; mano, kad turėtų būti privaloma atlikti naujų ES teisės aktų poveikio DI technologinei plėtrai vertinimus, taip pat kad turėtų būti svarstoma galimybė šiuos poveikio vertinimus atlikti ir nacionaliniu lygmeniu;
113. pabrėžia, kad DI gali būti skatinamasis veiksnys MVĮ, tačiau dėl jo stiprėja ir didžiųjų pirmųjų taikytojų bei vystytojų įtaka; todėl, atsižvelgdamas į konkurenciją, atkreipia dėmesį į būtinybę užtikrinti, kad būtų tinkamai vertinami nauji iškraipymai ir kad ši problema būtų sprendžiama;
4.Dirbtinio intelekto ir robotikos teisinis pagrindas
114. siekdamas, kad būtų puoselėjama DI vystymui palanki reglamentavimo aplinka, ir atsižvelgdamas į geresnio reglamentavimo principą, ragina Komisiją reguliariai atlikti naujus galiojančių teisės aktų vertinimus ir užtikrinti, kad jie atitiktų paskirtį DI požiūriu ir kad tuo pat metu jais būtų gerbiamos pagrindinės ES vertybės, bei siekti juos iš dalies pakeisti arba pateikti naujus pasiūlymus, jei paaiškėtų, kad taip nėra;
115. teigiamai vertina tai, kad buvo sukurtos DI grindžiamos dalyvaujamosios platformos, suteikiančios piliečiams galimybę būti sėkmingai išklausytiems ir bendrauti su valdžia teikiant pasiūlymus – taip pat ir naudojantis dalyvaujamaisiais biudžetais bei kitomis tiesioginės demokratijos priemonėmis; pabrėžia, kad principu „iš apačios į viršų“ grindžiami projektai gali paskatinti piliečių dalyvavimą bei padėti žmonėms veiksmingiau ir demokratiškiau priimti informacija grindžiamus sprendimus;
116. pažymi, kad DI yra samprata, apimanti įvairiausius produktus ir taikomąsias programas – nuo automatizavimo, algoritmų ir siaurai traktuojamo DI iki bendro pobūdžio DI; mano, kad išsamus teisės aktas ar reglamentas dėl DI turėtų būti vertinamas atsargiai, nes pagal sektorių reglamentus gali būti ne tik numatoma politika, apskritai laikytina pakankama, bet ji gali būti ir tobulinama iki lygio, kai tampa reikšminga pramonės sektoriui;
117. pabrėžia, kad turi būti sukurta politikos sistema, pagal kurią būtų skatinama vystyti visų rūšių DI, o ne tik giliojo mokymosi sistemas, kurioms būtini didžiuliai duomenų kiekiai;
4.1.Dirbtinio intelekto vidaus rinka
118. pabrėžia tarpusavio pripažinimo principo svarbą tarpvalstybiniu lygmeniu naudojant išmaniąsias prekes, įskaitant robotus ir robotikos sistemas; primena, jog prireikus bandymais, sertifikavimu ir veiksmais produktų saugos srityje turėtų būti užtikrinamas pritaikytasis ir standartizuotasis atitinkamų prekių saugumas; šiame kontekste pažymi, kad svarbu imtis darbo ir DI etikos aspektų srityje;
119. pabrėžia, kad ES teisės aktais, susijusiais su bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos įgyvendinimu, turėtų būti šalinamos DI diegimo kliūtys; ragina Komisiją prireikus įvertinti galimybę atnaujinti politikos ir reglamentavimo sistemas, siekiant sukurti bendrą Europos rinką, skirtą DI;
120. pripažįsta, kad robotikos ir DI technologijos vis labiau taikomos autonominėse transporto priemonėse, pvz., autonominiuose automobiliams ir civilių naudojamuose bepiločiuose orlaiviuose; pažymi, kad kai kurios valstybės narės jau taiko arba svarsto galimybę taikyti būtent šios srities teisės aktus, o tai gali lemti skirtingus nacionalinės teisės aktus, dėl kurių gali kilti kliūčių vystant autonomines transporto priemones; todėl ragina parengti vieną Sąjungos taisyklių rinkinį, kuriuo būtų užtikrinta tinkama naudotojų, įmonių ir kitų susijusių šalių interesų bei galimos rizikos pusiausvyra, kartu vengiant perteklinio robotikos ir DI sistemų reglamentavimo;
121. primygtinai ragina valstybes nares modernizuoti savo profesinio mokymo ir švietimo sistemas, siekiant atsižvelgti į mokslo pažangą ir naujoves DI srityje, vadovaujantis Proporcingumo patikros direktyva(10) ir Profesinių kvalifikacijų direktyva(11), bei užtikrinti, kad ateinančiais dešimtmečiais ES specialistų paslaugos būtų konkurencingos visame pasaulyje;
122. pabrėžia, kad DI taikomas įvairiuose sektoriuose, kuriuose itin svarbi standartizacija, pvz., išmaniosios gamybos, robotikos, autonominių transporto priemonių, virtualiosios realybės, sveikatos priežiūros ir duomenų analizės, ir mano, kad ES masto DI standartizacija paskatins inovacijas ir užtikrins aukšto lygio vartotojų apsaugą; pripažįsta, kad, nors esama nemažai standartų, susijusių su tokiais klausimais, kaip sauga, patikimumas, sąveikumas ir saugumas, būtinas tolesnis bendrų robotikos ir DI standartų skatinimas ir plėtojimas ir tai turėtų būti vienas iš Sąjungos prioritetų; ragina Komisiją, bendradarbiaujant su ES standartizacijos institucijomis, toliau aktyviai palaikyti ryšį su tarptautinėmis standartizacijos institucijomis, siekiant tobulinti šios srities standartus;
123. primena, kad nemažai politikos aspektų, svarbių DI valdomoms paslaugoms, įskaitant vartotojų apsaugos taisykles bei etikos ir atsakomybės politiką, įtraukti į galiojančią paslaugų reglamentavimo sistemą, t. y. į Paslaugų direktyvą(12), Profesinių kvalifikacijų direktyvą ir Elektroninės komercijos direktyvą(13); šiame kontekste pabrėžia, kad galiausiai žmonės visada turi būti atsakingi už sprendimų, ypač dėl specialistų paslaugų, teikiamų, pvz., medikų, teisininkų ir apskaitininkų, priėmimą; mano, kad būtina svarstyti, ar būtinas kvalifikuoto specialisto vadovavimas, siekiant apsaugoti teisėtus su viešuoju interesu susijusius tikslus ir teikti aukštos kokybės paslaugas;
124. pripažįsta, jog svarbu tobulinti tokias skaitmenines paslaugas, kaip virtualieji padėjėjai, pokalbių robotai ir virtualiųjų tarpininkai, kuriomis užtikrinamas beprecedentis veiklos veiksmingumas, kartu tinkamai pripažįstant būtinybę vystyti į žmogų orientuotą, rinkos veikiamą DI, kad būtų galima priimti geresnius patikimus sprendimus ir kad jų būtų priimama daugiau, atsižvelgiant į DI ir robotikos autonomijos ribas;
4.2.Asmens duomenys ir privatumas
125. pabrėžia, kad būtina užtikrinti duomenų, naudojamų žmonių ir robotų bei DI komunikacijai, aukšto lygio saugą, patikimumą ir privatumą; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares į savo politiką, susijusią su robotika ir DI, įtraukti pritaikytojo saugumo ir privatumo principus;
126. pakartoja, kad teisė į privatumo apsaugą ir teisė į asmens duomenų apsaugą, įtvirtintos Pagrindinių teisių chartijos 7 ir 8 straipsniuose bei SESV 16 straipsnyje, taikomos visoms robotikos ir DI sritims, taip pat kad turi būti visapusiškai laikomasi Sąjungos duomenų apsaugos teisinės sistemos; akcentuoja robotikos sistemų ir DI projektuotojų atsakomybę už produktų kūrimą taip, kad jie būtų saugūs, patikimi ir atitiktų paskirtį, taip pat kad būtų laikomasi duomenų tvarkymo procedūrų, atitinkančių esamus teisės aktus ir konfidencialumo, anonimiškumo, sąžiningo elgesio bei tinkamo proceso principus;
127. ragina Komisiją užtikrinti, kad į visus Sąjungos teisės aktus dėl DI būtų įtraukiamos priemonės ir taisyklės, kuriomis būtų atsižvelgiama į sparčią technologijų raidą šioje srityje, siekiant užtikrinti, kad Sąjungos teisės aktai neatsiliktų nuo technologijų plėtros ir diegimo kreivės; pabrėžia, jog būtina, kad šie teisės aktai atitiktų privatumo ir duomenų apsaugos taisykles; ragina peržiūrėti kamerų ir jutiklių naudojimo robotuose ir DI sistemose taisykles, principus ir kriterijus, vadovaujantis Sąjungos duomenų apsaugos teisine sistema;
128. ragina Komisiją užtikrinti, kad pagal bet kurią būsimą ES reglamentavimo sistemą, skirtą DI, būtų užtikrinamas privatumas ir bendravimo konfidencialumas, asmens duomenų apsauga, įskaitant teisėtumo, teisingumo ir skaidrumo principus, pritaikytoji ir standartizuotoji duomenų apsauga, tikslų apribojimas, saugojimo trukmės apribojimas, tikslumas ir duomenų kiekio mažinimas, visapusiškai laikantis Sąjungos duomenų apsaugos teisės ir asmens saugumo bei kitų pagrindinių teisių, pvz., teisės į saviraiškos ir informacijos laisvę;
129. pabrėžia, kad visuomet turi būti paisoma teisės į privatumą ir kad neturi būti įvardijama asmenų tapatybė; pabrėžia, kad DI kūrėjai visuomet turėtų būti gavę aiškų, nedviprasmišką ir informacija pagrįstą sutikimą ir kad DI projektuotojai yra atsakingi už tai, kad būtų parengtos galiojančio sutikimo, konfidencialumo, anonimiškumo, sąžiningo elgesio ir tinkamo proceso užtikrinimo procedūros ir kad jų būtų laikomasi; pabrėžia, kad projektuotojai turi paisyti visų prašymų sunaikinti ir iš duomenų rinkinių pašalinti bet kuriuos susijusius duomenis;
130. primena, kad 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2018/1807(14) dėl laisvo ne asmens duomenų judėjimo Europos Sąjungoje pagrindų teigiama, kad, „jei dėl technologijų pokyčių anonimizuotus duomenis tampa įmanoma paversti asmens duomenimis, tokie duomenys turi būti laikomi asmens duomenimis ir atitinkamai turi būti taikomas Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas(15)“;
4.3.Atsakomybė
131. teigiamai vertina Komisijos iniciatyvą sukurti Atsakomybės ir naujų technologijų ekspertų grupę, siekiant ES teikti ekspertines žinias apie Atsakomybės už gaminius direktyvos(16) taikymą tradicinių produktų, naujų technologijų ir naujų visuomeninių iššūkių atžvilgiu (Atsakomybės už gaminius direktyvos pogrupis) bei padėti ES parengti principus, kurie galėtų būti naudojami kaip galimo ES ir nacionalinio lygmenimis taikomų teisės aktų pritaikymo, susijusio su naujomis technologijomis, gairės (Naujų technologijų pogrupis);
132. tačiau apgailestauja, kad šios kadencijos laikotarpiu nepateikta nė vieno pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, o dėl to vėluos ES lygmens atsakomybės taisyklių atnaujinimas ir visoje ES kils grėsmė teisiniam tikrumui šioje srityje, su kuria teks susidurti prekiautojams bei vartotojams;
133. pažymi, kad DI inžinieriai ar juos samdančios įmonės turėtų likti atsakingos už DI sistemų ar robotikos socialinį poveikį, poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai, kurį gali patirti dabartinės arba ateities kartos;
4.4.Vartotojų apsauga ir įgalėjimas
134. pabrėžia, kad vartotojų pasitikėjimas nepaprastai svarbus norint vystyti DI, taip pat kad DI grindžiamos sistemos apdoroja vis daugiau vartotojų duomenų ir dėl to tampa pagrindiniais kibernetinių išpuolių taikiniais; taip pat pabrėžia, jog DI turi veikti taip, kad neigiamo poveikio nepatirtų piliečiai ir vartotojai, bei mano, jog dėl to turi būti užtikrintas duomenų ir algoritmų, kuriuos jis naudoja, neliečiamumas;
135. mano, kad tiek gamybai, tiek asmeniniam naudojimui kuriamoms DI technologijoms turėtų būti taikomos rinkos priežiūros institucijų atliekamos gaminių saugos patikros ir vartotojų apsaugos taisyklės, kuriomis, kai tinkama, užtikrinami minimalūs saugos standartai ir sprendžiama nelaimingų atsitikimų, įvykstančių dėl sąveikos su žmonėmis arba dirbant šalia žmonių, rizikos problema; mano, kad bet kokia su DI susijusi politika turėtų apimti etikos klausimus ir duomenų apsaugos problemas, įskaitant susijusias su trečiųjų šalių ir asmens duomenimis, civiline atsakomybe ir kibernetiniu saugumu;
4.5.Intelektinės nuosavybės teisės
136. primena pirmiau minėtą 2017 m. vasario 16 d. rezoliuciją, kurioje jis pažymėjo, jog nesama jokių teisinių nuostatų, kurios būtų taikomos būtent robotikai, tačiau galiojančios teisinės tvarkos bei doktrinos ir taip gali būti jai taikomos, nors panašu, kad į kai kuriuos aspektus būtina atkreipti ypatingą dėmesį; primena šioje rezoliucijoje išdėstytą raginimą Komisijai pritarti, kad horizontalus ir technologiškai neutralus požiūris į intelektinę nuosavybę būtų taikomas įvairiems sektoriams, kuriuose galėtų būti naudojama robotika;
137. atsižvelgdamas į tai, teigiamai vertina Komisijos komunikatą institucijoms dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/48/EB(17) dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo tam tikrų aspektų taikymo gairių (COM(2017)0708), tačiau pabrėžia, kad būtina stebėti su intelektinės nuosavybės teisėmis susijusių taisyklių tinkamumą ir veiksmingumą DI vystymo reglamentavimo požiūriu; atsižvelgdamas į tai akcentuoja tinkamumo patikrų svarbą;
5.Etikos aspektai
138. yra įsitikinęs, kad veikla DI srityje ir jo taikymas turėtų atitikti etikos principus ir reikiamas nacionalinės, Sąjungos ir tarptautinės teisės nuostatas;
139. ragina sukurti etikos chartiją, skirtą geriausiai praktikai DI ir robotikos srityse, kuria turėtų vadovautis įmonės ir ekspertai;
140. ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti tvirtą ir skaidrų viešojo ir privačiojo sektorių bei akademinės bendruomenės bendradarbiavimą, kuris sutvirtintų dalijimąsi žiniomis, taip pat skatinti projektuotojų švietimą ir mokymą su etika susijusių padarinių, saugos ir pagarbos pagrindinėms teisėms klausimais, o vartotojų – robotikos ir DI naudojimo klausimais, ypatingą dėmesį skiriant saugai ir duomenų privatumui;
141. ragina Komisiją užtikrinti, kad DI grindžiamoms taikomosioms programoms nebūtų naudojami įvairių šaltinių duomenys, surinkti iš pradžių negavus duomenų subjekto sutikimo; ragina Komisiją sukurti sistemą, pagal kurią būtų užtikrinama, kad, gavus duomenų subjekto sutikimą, duomenys būtų išgaunami tik numatytais tikslais;
142. ragina Komisiją gerbti piliečių teisę į gyvenimą už interneto ribų ir užtikrinti, kad nebūtų diskriminuojami piliečiai, apie kuriuos neužregistruota jokių duomenų;
5.1.Į žmogų orientuota technologija
143. pabrėžia, kad turi būti taikomos etikos taisyklės, siekiant užtikrinti į žmogų orientuotą DI vystymą, algoritminio sprendimų priėmimo sistemų atskaitomybę ir skaidrumą, aiškias atsakomybės taisykles ir teisingumą;
144. palankiai vertina Komisijos iniciatyvą sukurti aukšto lygio ekspertų grupę DI klausimais ir ES DI aljanso tinklą, siekiant parengti DI skirtas etikos gaires; ragina Komisiją užtikrinti, kad pramonė, akademinė bendruomenė ir viešosios institucijos kuo labiau įsisavintų šias etikos gaires; rekomenduoja valstybėms narėms įtraukti šias gaires į savo nacionalines DI strategijas ir sukurti tikras atskaitomybės sistemas įmonėms ir vyriausybėms, joms projektuojant ir diegiant DI;
145. pabrėžia, kad nepaprastai svarbi nuolatinė DI etikos gairių įgyvendinimo ir jų poveikio į žmogų orientuoto DI vystymui kontrolė; ragina Komisiją išanalizuoti, ar savanoriškų etikos gairių pakaktų siekiant užtikrinti, kad įtraukus, etikos principais grindžiamas DI įsisavinimas netaptų ekonominių ir socialinių skirtumų ES visuomenėse priežastimi, ir prireikus pasiūlyti reglamentavimo ir politikos priemones;
146. atkreipia dėmesį į pastarojo meto naujoves, susijusias su elgsenos analizės stebėsena ir prisitaikymu prie jos; ragina Komisiją parengti etikos sistemą, pagal kurią būtų ribojamas jos naudojimas; primygtinai ragina Komisiją ugdyti sąmoningumą ir inicijuoti informavimo apie DI ir jo naudojimą elgsenos analizės požiūriu kampaniją;
5.2.Vertybės, kuriomis grindžiamos technologijos: sąmoninga etika
147. pažymi, kad orientacinė etikos sistema turėtų būti grindžiama kilnumo, nekenkimo, savarankiškumo ir teisingumo principais, tokiais Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje ir Pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintais principais ir vertybėmis, kaip žmogaus orumas, lygybė, teisingumas ir nešališkumas, nediskriminavimas, informacija pagrįstas sutikimas, privatus ir šeimos gyvenimas bei duomenų apsauga, taip pat kitais pamatiniais Sąjungos teisės principais ir vertybėmis, pvz., nestigmatizavimu, skaidrumu, savarankiškumu, asmenine ir socialine atsakomybe, bei galiojančia praktika ir kodeksais etikos srityje;
148. mano, kad Europa turėtų diegti tik etikos principais pagrįstą DI ir šiuo požiūriu tapti lydere pasaulinėje arenoje; pabrėžia, kad, norint tai pasiekti, etikos DI srityje valdymas turi būti užtikrinamas įvairiais lygmenimis; rekomenduoja valstybėms narėms kurti DI etikos stebėsenos ir priežiūros įstaigas bei skatinti DI kuriančias įmones steigti etikos tarybas ir parengti etikos gaires savo DI kūrėjams;
149. pabrėžia, kad Europos standartai DI srityje turi būti grindžiami skaitmeninės etikos, žmogaus orumo, pagarbos pagrindinėms teisėms, duomenų apsaugos ir saugumo principais bei taip prisidėti prie naudotojų pasitikėjimo ugdymo; pabrėžia, kad svarbu panaudoti ES potencialą kurti stiprią DI sistemų infrastruktūrą, grindžiamą aukštais duomenų standartais ir pagarba žmonėms; pažymi, kad DI turi būti kuriamas vadovaujantis skaidrumo ir paaiškinamumo principais;
150. pažymi, kad automatizuotų ginklų sistemų srityje DI atžvilgiu ir toliau turėtų būti vadovaujamasi principu „valdo žmogus“;
5.3.Sprendimų priėmimas: dirbtinio intelekto ir robotikos autonomijos ribos
151. pabrėžia, kad sunku ir sudėtinga prognozuoti daugybės sudėtingų DI sistemų elgseną ateityje ir besiformuojančią sąveikaujančių DI sistemų elgseną; ragina Komisiją įvertinti, ar būtini konkretūs reglamentai, susiję su DI grindžiamu sprendimų priėmimu;
152. pažymi, kad DI ir toliau bus naudinga bendradarbiavimo vykdant žmogaus veiklą priemonė, skirta šios veiklos rezultatams gerinti ir daryti mažiau klaidų;
153. ragina užtikrinti žmonėms teisę žinoti, teisę teikti skundus ir teisę į teisių gynimą tais atvejais, kai DI naudojamas priimant sprendimus, kurie turi poveikio asmenims ir dėl kurių kyla didelė grėsmė asmenų teisėms ar laisvėms arba jiems gali būti padaroma žala;
154. pabrėžia, jog algoritmai sprendimų priėmimo sistemose neturėtų būti naudojami prieš tai neatlikus algoritminio poveikio vertinimo, nebent būtų aišku, kad jie nedaro didelio poveikio asmenų gyvenimui;
155. mano, kad DI – ypač sistemoms su integruotu autonominio veikimo režimu, įskaitant gebėjimą nepriklausomai išgauti ir rinkti neskelbtiną informaciją bei ja dalytis su įvairiomis suinteresuotosiomis šalimis, taip pat galimybę savarankiškai mokytis ar net išsirutulioti iki tokio lygio, kai sistema gali pati save keisti – turėtų būti taikomi griežti principai; pabrėžia, kad DI sistemos neturi laikyti arba atskleisti konfidencialios asmeninės informacijos, negavus aiškaus tos informacijos šaltinio pritarimo;
5.4.Algoritmų skaidrumas, šališkumas ir paaiškinamumas
156. pažymi, kad, nors DI nepaprastai naudingas automatizavimo ir sprendimų priėmimo požiūriais, jam neišvengiamai būdinga ir rizika, kai algoritmai yra statiški ir nesuprantami; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad būtinas didesnis skaidrumas algoritmų požiūriu;
157. ragina Komisiją, valstybes nares ir duomenų apsaugos institucijas nustatyti ir taikyti visas įmanomas priemones, kad būtų užkirstas kelias algoritminei diskriminacijai ir šališkumui arba jie būtų kuo labiau mažinami, bei parengti tvirtą bendrą etikos sistemą asmens duomenims skaidriai tvarkyti ir sprendimams automatizuotai priimti, kuria būtų vadovaujamasi naudojant duomenis ir įgyvendinant Sąjungos teisę;
158. pabrėžia, jog visos DI sistemos turi būti vystomos paisant skaidrumo ir algoritminės atskaitomybės principų, kad žmonės galėtų suprasti, kaip jos veikia; pažymi, kad, siekiant ugdyti pasitikėjimą DI ir sudaryti sąlygas jo pažangai, naudotojai turi žinoti, kaip jų ir kiti duomenys bei iš jų duomenų išgauti duomenys naudojami, kai jie bendrauja arba sąveikauja su DI sistema ar DI sistemos padedamais žmonėmis; mano, kad tai padėtų skatinti geresnį supratimą ir pasitikėjimą tarp naudotojų; pabrėžia, kad, vadovaujantis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 13, 14 ir 15 straipsniais, sprendimų suprantamumas turi būti ES standartas; primena, kad Bendrajame duomenų apsaugos reglamente jau numatyta teisė gauti informacijos apie duomenų tvarkymo logiką; pabrėžia, kad, remiantis Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 22 straipsniu, asmenys turi teisę užsitikrinti žmogaus įsikišimą, kai automatizuotu tvarkymu pagrįstas sprendimas turi jiems reikšmingo poveikio;
159. pabrėžia, kad nuo šiol Komisija, Europos duomenų apsaugos valdyba, nacionalinės duomenų apsaugos institucijos ir kitos nepriklausomos priežiūros institucijos turėtų atlikti itin svarbų vaidmenį skatinant skaidrumą ir tinkamą procesą, teisinį tikrumą apskritai ir, kalbant konkrečiau, konkrečius standartus, pagal kuriuos būtų saugomos pagrindinės teisės ir garantijos, siejamos su duomenų tvarkymo ir analizės naudojimu; ragina glaudžiau bendradarbiauti institucijas, atsakingas už elgesio skaitmeninėje aplinkoje priežiūrą ar reglamentavimą; ragina užtikrinti deramą šių institucijų finansavimą ir aprūpinimą personalu;
160. pripažįsta, kad mašinų mokymosi algoritmai „išmokomi“ mokytis patys, o tai naudinga automatizavimo ir sprendimų priėmimo požiūriais; ragina DI etikos gairėse spręsti klausimus, susijusius su algoritminiu skaidrumu, paaiškinamumu, atskaitomybe ir teisingumu;
161. akcentuoja DI sistemų išeigos, procesų ir verčių paaiškinamumo svarbą, nes taip jas gali suprasti vartotojai, kurie nėra technikos specialistai, be to, jie gauna reikšmingos informacijos, kuri būtina norint įvertinti teisingumą ir pelnyti pasitikėjimą;
162. atkreipia dėmesį į tai, kad dėl nepakankamo šių technologijų ir jų prietaikų skaidrumo kyla nemažai etikos klausimų;
163. pažymi, jog DI sistemos turėtų būti paaiškinamos žmonėms ir suteikti reikšmingos informacijos, kad būtų įmanomas grįžtamasis ryšys; pripažįsta, kad DI modelių stiprybė priklauso nuo grįžtamojo ryšio ir pakartotinio įvertinimo, bei ragina vykdyti šį procesą;
164. pažymi, kad susirūpinimą piliečiams kelia nežinojimas, kada DI yra naudojamas ir kokia informacija bus tvarkoma; rekomenduoja aiškiai atskleisti, kada piliečiai naudoja DI; pabrėžia, jog, siekiant išsaugoti vartotojų pasitikėjimą, svarbu užtikrinti, kad perduodami duomenys liktų saugūs;
165. mano, kad algoritminę atskaitomybę politikai turėtų reglamentuoti atlikdami poveikio vertinimus, pagrįstus nustatytais parametrais;
166. pažymi, kad, atskleidus kompiuterio kodą, DI skaidrumo klausimas savaime išspręstas nebus, nes tai neparodys, kokio charakteringo šališkumo esama, ir nepaaiškins mašinų mokymosi proceso; pabrėžia, kad skaidrumas reiškia ne tik kodo, bet ir duomenų bei automatinio sprendimų priėmimo skaidrumą;
167. pripažįsta, kad šaltinio kodo atskleidimas gali lemti piktnaudžiavimą ir manipuliavimą algoritmais;
168. pabrėžia, jog svarbu spręsti kūrėjų šališkumo problemą, ir tuo pačiu akcentuoja būtinybę užtikrinti, kad visų IT sektoriaus šakų darbo jėga būtų įvairi ir kad būtų taikomi saugumo mechanizmai, siekiant išvengti šališkumo dėl lyties ir amžiaus įsigalėjimo DI sistemose;
169. pripažįsta, kad kodo ar komercinių paslapčių atskleidimas taip pat atgrasytų įmones nuo naujo kodo mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros, nes kiltų pavojus jų intelektinei nuosavybei; pažymi, kad vietoj to vystant DI turėtų būti skatinamos galimybės aiškinti modelius bei jų sąveiką su įvesties ir mokymų duomenimis;
170. pripažįsta, kad, nors skaidrumas ir paaiškinamumas gali atskleisti trūkumus, jie neužtikrina patikimumo, saugumo ir teisingumo; todėl mano, kad atskaitomybė neatskiriama nuo patikimo DI užtikrinimo, o jis gali būti pasiekiamas įvairiais būdais, pvz., algoritminio poveikio vertinimais, auditu ir sertifikavimu;
171. pabrėžia, kad būtina kurti šiuo metu vykdomos algoritminio šališkumo stebėsenos ir aptikimo protokolus;
172. pažymi, jog algoritmų kūrėjai turėtų užtikrinti, kad esminių reikalavimų, pvz., teisingumo ir paaiškinamumo, būtų laikomasi nuo projektavimo etapo pradžios ir per visą kūrimo ciklą;
173. pažymi, kad būtinos gairės, kuriose būtų išdėstyta gera kūrimo praktika;
174. pabrėžia, jog svarbu parodyti kilmės liniją, kad būtų galima atsekti DI modelio istoriją; mano, kad tai padės geriau suprasti modelius ir užtikrinti pasitikėjimą remiantis jų istorija;
175. pabrėžia, jog tai, naudojamos DI sistemos, turi būti aiškiai pažymima bendraujant su naudotojais;
176. pabrėžia, kad DI ir robotikos sklaida turėtų vykti visapusiškai gerbiant žmogaus teises, taip pat kad mašinose ir robotuose jokiu būdu neturėtų būti atgaminami prieš moteris nukreipti stereotipai bei kurios nors kitos formos diskriminacija;
177. pažymi, kad net aukštos kokybės mokymų duomenys gali tapti esamos diskriminacijos ir neteisybės įsigalėjimo priežastimi, jei naudojami neapdairiai ir neapgalvotai; pažymi, kad menkos kokybės, pasenusių, neišsamių ar neteisingų duomenų naudojimas skirtingais duomenų tvarkymo etapais gali lemti prastas prognozes ir vertinimus bei, savo ruožtu, šališkumą, o dėl to galiausiai gali būti pažeidžiamos asmenų pagrindinės teisės arba daromos grynai neteisingos išvados bei gaunami klaidingi rezultatai; todėl mano, jog didžiųjų duomenų amžiuje svarbu užtikrinti, kad algoritmai būtų išbandomi naudojant reprezentacines aukštos kokybės duomenų imtis, siekiant užtikrinti statistikos paritetą; pabrėžia, kad net ir tada, kai naudojami tikslūs aukštos kokybės duomenys, atliekant DI grindžiamus prognozės testus gali būti siūloma tik statistinė tikimybė; primena, kad, vadovaujantis Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu, toliau tvarkant asmens duomenis statistikos tikslais, įskaitant DI mokymus, gali būti gaunami tik suvestiniai duomenys, kurie negali būti iš naujo pritaikomi asmenims;
178. ragina Komisiją užtikrinti, kad visi gaminantieji sintetinės vaizdakaitos medžiagą ar sintetinius vaizdo įrašus arba bet kuriuos kitus realistiškai pagamintus sintetinius vaizdo įrašus, turėtų aiškiai nurodyti, kad tai ne originalai;
179. pažymi, kad DI būdinga pasikliauti didelių duomenų kiekių rinkimu, o dažnai ir naujų duomenų bazių, kurios naudojamos prielaidoms apie žmones daryti, kūrimu; mano, jog ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas galimų grėsmių nustatymui ir reagavimo į jas mechanizmų kūrimui, kad būtų sušvelnintas neigiamas poveikis;
180. pakartoja, kad DI sistemos neturėtų leisti atsirasti ar stiprėti šališkumui; pabrėžia, kad, kuriant ir naudojant algoritmus, visais etapais – nuo projektavimo iki įgyvendinimo – turi būti skiriama dėmesio šališkumo ir teisingumo klausimams; pabrėžia, kad duomenų rinkinys ir algoritmas turi būti vertinami bei reguliariai išbandomi, siekiant užtikrinti teisingą sprendimų priėmimą;
6.Valdymas
6.1.Koordinavimas Sąjungos lygmeniu
181. ragina Komisiją dirbti siekiant plėtoti stiprią ES lyderystę, kad būtų apsisaugota nuo pastangų dubliavimosi ir išsiskaidymo, bei užtikrinti nuoseklią nacionalinio lygmens politiką ir geriausios praktikos mainus platesnio DI naudojimo tikslu;
182. teigiamai vertina valstybių narių parengtas įvairias nacionalines strategijas; teigiamai vertina Komisijos suderintą DI planą, paskelbtą 2018 m. gruodžio 7 d.; ragina užtikrinti geresnį valstybių narių ir Komisijos bendradarbiavimą šiuo klausimu;
183. pažymi, kad dalis valstybių narių jau yra parengusios savo nacionalines DI strategijas, ir teigiamai vertina tai, kad 2018 m. balandžio mėn. visos valstybės narės pasirašė bendradarbiavimo DI srityje deklaraciją; taip pat teigiamai vertina būsimą Komisijos ir valstybių narių tarpusavio suderintą DI planą, tačiau ragina visas susijusias šalis stengtis užtikrinti kuo aukštesnio lygio bendradarbiavimą;
184. mano, kad tvirtesnis valstybių narių ir Komisijos bendradarbiavimas būtinas siekiant Sąjungoje užtikrinti nuoseklias tarpvalstybines taisykles, kuriomis būtų skatinamas Europos įmonių tarpusavio bendradarbiavimas ir sudarytos sąlygos visoje Sąjungoje diegti DI, kuris atitiktų reikalaujamą saugumo ir patikimumo lygį bei Sąjungos teisėje įtvirtintus etikos principus;
185. pabrėžia, kad, sukūrus suderintą, rizika grindžiamą ir pažangią ES duomenų politikos sistemą, padidėtų pasitikėjimas DI Europoje ir parama keliui, kuriuo einama šioje srityje, bei taip būtų užtikrintas bendrosios skaitmeninės rinkos užbaigimas ir vis didesnis Europoje veikiančių įmonių našumas;
186. rekomenduoja glaudžiai koordinuoti Komisijos įgyvendinamas esamas ir būsimas iniciatyvas bei bandomuosius projektus, susijusius su DI, galbūt vadovaujantis siūlomu priežiūros mechanizmu, kad būtų pasiektas sinergijos poveikis ir užtikrintas tikros pridėtinės vertės sukūrimas, kartu išvengiant brangiai kainuojančio sistemų dubliavimosi;
187. ragina Komisiją ir valstybes nares svarstyti galimybę sukurti Europos reguliavimo agentūrą DI ir algoritminio sprendimų priėmimo klausimams spręsti, kuriai būtų pavesta:
–
parengti rizikos vertinimo matricą algoritmų tipams ir prietaikų sritims klasifikuoti atsižvelgiant į jų potencialą daryti didelį neigiamą poveikį piliečiams;
–
tirti algoritminių sistemų naudojimą įtarus žmogaus teisių pažeidimo atvejį (pvz., remiantis pranešėjo pateiktais įrodymais);
–
konsultuoti kitas reguliavimo agentūras jų kompetencijos sričiai priklausančių algoritminių sistemų klausimais;
–
stiprinti deliktinės atsakomybės mechanizmo veiksmingumą, kaip būdą algoritminių sistemų atskaitomybei reglamentuoti, užtikrinant informacijos centrą piliečiams, kurie nėra susipažinę su teisinėmis procedūromis;
–
atlikti aukšto lygio poveikio sistemų algoritminio poveikio vertinimų auditą, siekiant nuspręsti, ar pritarti algoritminio sprendimų priėmimo naudojimui itin slaptose ir (arba) saugumo požiūriu nepaprastai svarbiose prietaikos srityse (pvz., privačios sveikatos priežiūros srityje). Vertinant privačiojo sektoriaus prietaikų algoritminį poveikį galėtų būti vadovaujamasi procesu, kuris labai panašaus į siūlomąjį viešajam sektoriui, tačiau galimas skirtumas galėtų būti tai, kad įvairūs viešo atskleidimo etapai galėtų būti tvarkomi kaip konfidencialus pranešimas reguliavimo agentūrai (pagal konfidencialumo susitarimą), siekiant apsaugoti gyvybiškai svarbias komercines paslaptis;
–
tirti algoritminio sprendimų priėmimo sistemų tariamai padarytus teisių pažeidimus – tiek atskirų sprendimų atvejais (pvz., kai gaunami vienetiniai neįprasti rezultatai), tiek statistinių sprendimų modelių atvejais (pvz., diskriminacinio šališkumo atvejais). Tyrimai galėtų būti pradedami gavus skundą arba remiantis pranešėjų, tyrimus atliekančių žurnalistų ar nepriklausomų tyrėjų (įskaitant NVO ir akademinę bendruomenę) pateiktais įrodymais;
188. atkreipia dėmesį į darbą, kurį DI srityje šiuo metu atlieka Tarptautinė standartizacijos organizacija (ISO), ir ragina valstybes nares koordinuoti savo ISO narių veiklą, siekiant užtikrinti, kad vystant standartus šioje srityje būtų atitinkamai atstovaujama Europos interesams;
6.2.Valdymas tarptautiniu lygmeniu
189. palankiai vertina tai, kad įsteigta EBPO DI politikos observatorija, ir ragina plėsti užmojus rengiant tolesnio bendradarbiavimo gaires;
190. pabrėžia, kad trečiosiose šalyse – o būtent JAV, Kinijoje, Rusijoje ir Izraelyje – kuriami kitokie modeliai, ir atkreipia dėmesį į tai, kad Europoje taikomas vertybėmis pagrįstas požiūris, taip pat į tai, kad būtina bendradarbiauti su tarptautiniais partneriais dvišalėje ir daugiašalėje aplinkose, siekiant pažangiai plėtoti DI etikos aspektus ir jį taikyti; pripažįsta, kad ši technologija neturi sienų ir reikalauja bendradarbiavimo, kuris neapsiribotų vien ES valstybėmis narėmis;
191. ragina Komisiją dėti pastangas tarptautiniu lygmeniu, siekiant užtikrinti kuo didesnį tarptautinių subjektų veiksmų suderinamumą ir propaguoti ES etikos principus visame pasaulyje;
192. pabrėžia, kad DI yra technologija, daranti poveikį visame pasaulyje, duodanti bendros naudos ir kelianti panašias problemas; pažymi, kad būtina vadovautis visuotiniu požiūriu – kaip ir ekonomikos sistemos atveju – ypač kai kalbama apie technologiją, kuri daro didelį poveikį rinkoms; pabrėžia, kad DI turi būti įtrauktas į šiuo metu veikiančių institucijų ir organizacijų darbotvarkę, ir ragina įvertinti, ar būtina kurti daugiau forumų, ir, jei taip, juos kurti;
o o o
193. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.
2018 m. birželio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/958 dėl proporcingumo patikros prieš priimant naujas profesijų reglamentavimo nuostatas (OL L 173, 2018 7 9, p. 25).
2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/55/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo ir Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacijos sistemą (IMI reglamentas) (OL L 354, 2013 12 28, p. 132).
2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos direktyva) (OL L 178, 2000 7 17, p. 1).
2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).
1985 m. liepos 25 d. Tarybos direktyva 85/374/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių atsakomybę už gaminius su trūkumais, derinimo (OL L 210, 1985 8 7, p. 29).
– atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/128/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo(1),
– atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 850/2004 dėl patvariųjų organinių teršalų ir iš dalies keičiantį Direktyvą 79/117/EEB(2),
– atsižvelgdamas į 2005 m. vasario 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 396/2005 dėl didžiausių pesticidų likučių kiekių augalinės ir gyvūninės kilmės maiste ir pašaruose ar ant jų ir iš dalies keičiantį Tarybos direktyvą 91/414/EEB(3) (toliau – Didžiausio leistino likučių kiekio reglamentas),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 191 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantį Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantį Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantį Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB(4),
– atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantį Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB(5),
– atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio mėn. Europos Parlamento tyrimų tarnybos (EPRS) paskelbtą reglamento įgyvendinimo Europos Sąjungos lygmeniu vertinimą ir į atitinkamus jo priedus,
– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1307/2013, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos sistemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės ir panaikinami Tarybos reglamentas (EB) Nr. 637/2008 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009(6),
– atsižvelgdamas į 1998 m. balandžio 7 d. Tarybos direktyvą 98/24/EB dėl darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos nuo rizikos, susijusios su cheminiais veiksniais darbe(7) ir į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/37/EB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su kancerogenų arba mutagenų poveikiu darbe(8),
– atsižvelgdamas į 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvą 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (Buveinių direktyva)(9) ir į 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (Laukinių paukščių direktyva)(10),
– atsižvelgdamas į 1998 m. lapkričio 3 d. Tarybos direktyvą 98/83/EB dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės(11),
– atsižvelgdamas į 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus(12),
– atsižvelgdamas į 2009 m. liepos 31 d. Komisijos direktyvą 2009/90/EB, kuria pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB nustatomos vandens cheminės analizės ir vandens būklės stebėsenos techninės specifikacijos(13),
– atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/127/EB, iš dalies keičiančią Direktyvą 2006/42/EB dėl pesticidų skleidimo mašinų(14),
– atsižvelgdamas į 2013 m. rugpjūčio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/39/ES, kuria iš dalies keičiamos Direktyvų 2000/60/EB ir 2008/105/EB nuostatos dėl prioritetinių medžiagų vandens politikos srityje(15),
– atsižvelgdama į 2018 m. birželio 1 d. pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos valstybių narių pagal bendrą žemės ūkio politiką rengtinų strateginių planų (BŽŪP strateginių planų), finansuotinų iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), rėmimo taisyklės ir panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1305/2013 ir (ES) Nr. 1307/2013 (COM(2018)0392),
– atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Žemės ūkis ir tvari vandentvarka ES“ (SWD(2017)0153),
– atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 12 d. Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Tausiojo pesticidų naudojimo teminė strategija“ (COM(2006)0373 - SEC(2006)0894 - - SEC(2006)0895 - SEC(2006)0914)(16),
– atsižvelgdamas į savo 2016 m. birželio 7 d. rezoliuciją dėl inovacijų skatinimo ir ekonomikos plėtros būsimo Europos ūkių valdymo srityje(17),
– atsižvelgdamas į savo 2016 m. birželio 7 d. rezoliuciją dėl technologinių sprendimų tvariam žemės ūkiui ES(18),
– atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 15 d. rezoliuciją dėl mažos rizikos biologinės kilmės pesticidų(19),
– atsižvelgdamas į savo 2017 m. spalio 24 d. rezoliuciją dėl Komisijos įgyvendinimo reglamento, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką pratęsiamas veikliosios medžiagos glifosato patvirtinimo galiojimas ir iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priedas, projekto(20),
– atsižvelgdamas į savo 2018 m. kovo 1 d. rezoliuciją dėl ES bitininkystės sektoriaus perspektyvų ir problemų(21),
– atsižvelgdamas į savo 2018 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją dėl Augalų apsaugos produktų reglamento (EB) Nr. 1107/2009 įgyvendinimo(22),
– atsižvelgdamas į besitęsiantį įgyvendinimo Europos mastu vertinimą „Direktyva 2009/128/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo“ ir 2018 m. spalio 15 d. Europos Parlamento tyrimų tarnybos (EPRS) paskelbtą ataskaitą,
– atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1185/2009 dėl pesticidų statistikos(23),
– atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1185/2009 dėl pesticidų statistikos įgyvendinimo (COM(2017)0109),
– atsižvelgdamas į 2014 m. Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą „ES vandens politikos tikslų integravimas į BŽŪP: iš dalies pasiteisino“,
– atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 10 d. Komisijos ataskaitą dėl valstybių narių nacionalinių veiksmų planų ir dėl Direktyvos 2009/128/EB dėl tausiojo pesticidų naudojimo įgyvendinimo pažangos (COM(2017)0587),
– atsižvelgdamas į 2017 m. spalio mėn. Europos Komisijos Sveikatos ir maisto saugos GD apžvalginę ataskaitą dėl valstybių narių priemonių, taikomų siekiant tausiojo pesticidų naudojimo pagal Direktyvą 2009/128/EB(24),
– atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 22 d. Komisijos komunikatą „Tolesni tvarios Europos ateities užtikrinimo žingsniai. Europos veiksmai siekiant tvarumo“ (COM(2016)0739),
– atsižvelgdamas į 7-ąją aplinkosaugos veiksmų programą(25),
– atsižvelgdamas į 2017 m. JT specialiojo pranešėjo dėl teisės į maistą ataskaitą, parengtą pagal JT žmogaus teisių tarybos rezoliucijas 6/2, 31/10 ir 32/8(26),
– atsižvelgdamas į Tvarios augalų apsaugos ekspertų grupės parengtą įgyvendinimo planą siekiant padidinti mažos rizikos augalų apsaugos produktų prieinamumą ir paspartinti integruotosios kenkėjų kontrolės įgyvendinimą, kuriam Taryba pritarė 2016 m. birželio 28 d.(27),
– atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 19 d. Prancūzijos Senato rezoliuciją dėl pesticidų naudojimo Europos Sąjungoje apribojimo(28),
– atsižvelgdamas į savo 2019 m. sausio 16 d. rezoliuciją dėl Sąjungos pesticidų autorizacijos procedūros(29),
– atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 18 d. paskelbtą mokslinį tyrimą dėl skraidančių vabzdžių biomasės(30),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį ir į 2002 m. gruodžio 12 d. Pirmininkų sueigos sprendimo dėl leidimo rengti pranešimus savo iniciatyva suteikimo tvarkos 1 straipsnio 1 dalies e punktą ir 3 priedą,
– atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomonę (A8-0045/2019),
A. kadangi Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/128/EB dėl tausiojo pesticidų naudojimo (toliau – direktyva) numatyti įvairūs veiksmai, kuriais siekiama tausiojo pesticidų naudojimo ES, mažinant pesticidų naudojimo riziką ir poveikį žmonių sveikatai bei aplinkai ir skatinant integruotą kenkėjų kontrolę bei alternatyvius metodus ar požiūrį, kaip antai nechemines alternatyvas ir mažos rizikos biologinius augalų apsaugos produktus, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 1107/2009, ir kuriais siekiama sumažinti priklausomybę nuo pesticidų ir apsaugoti žmonių ir gyvūnų sveikatą ir aplinką;
B. kadangi ši direktyva yra viena iš vertingiausių Sąjungos priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti, kad aplinka, ekosistemos ir žmonių sveikata būtų gerai apsaugotos nuo pesticiduose esančių pavojingų medžiagų, kartu pasiūlant tvaresnius ir ekologiškesnius sprendimus, taikytinus didesniam ir įvairesniam priemonių rinkiniui, skirtam kenkėjų, ligų, piktžolių ir invazinių rūšių sukeltiems nuostoliams mažinti, pašalinti ir išvengti, taip pat kovoti su atsparumu patogenams; kadangi visiškai ir išsamiai neįgyvendinus šios direktyvos, neįmanoma pasiekti aukščiausio žmonių ir gyvūnų sveikatos, taip pat aplinkos apsaugos lygio ir pereiti prie tvaraus žemės ūkio, sveiko ir saugaus maisto gamybos ir netoksiškos aplinkos, kurioje užtikrinamas aukštas žmonių ir gyvūnų sveikatos apsaugos lygis;
C. kadangi, nors integruotoji kenkėjų kontrolė gali padėti išvengti derliaus nuostolių, kuriuos sukelia kenkėjai, pagrindinis jos tikslas yra sudaryti sąlygas pesticidų naudotojams pereiti prie praktikos ir produktų, kurie kelia mažiausią pavojų žmonių sveikatai ir aplinkai, kaip nurodyta direktyvos 14 straipsnyje; pažymi, kad bet kuriuo atveju daug tyrimų parodė, jog galima gerokai sumažinti pesticidų naudojimą, nepadarant neigiamo poveikio derliui;
D. kadangi direktyva turi būti aiškinama kartu su dviem pagrindiniais teisės aktais, apimančiais visą pesticidų gyvavimo ciklą, pradedant nuo jų pateikimo rinkai (Reglamentas (EB) Nr. 1107/2009) ir baigiant didžiausių likučių kiekių nustatymu (Reglamentas (EB) Nr. 396/2005); kadangi todėl neįmanoma pasiekti direktyvos tikslo – apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką nuo pavojų, susijusių su pesticidų naudojimu, jei nebus visiškai ir tinkamai įgyvendintas visas „pesticidų teisės aktų paketas“;
E. kadangi siekiant sumažinti pesticidų naudojimo keliamą pavojų ir poveikį žmonių sveikatai bei aplinkai Komisija ir valstybės narės turėtų reaguoti į suklastotų ir neteisėtų pesticidų problemą, taip pat į nerimą keliančią importuojamų žemės ūkio produktų, apdorotų ES uždraustomis arba ribojamomis cheminėmis medžiagomis, problemą;
F. kadangi dabartinė Komisijos ir valstybių narių vykdoma veikliųjų medžiagų patvirtinimo ir augalų apsaugos produktų registravimo praktika neatitinka direktyvos tikslų ir paskirties; kadangi dėl šios dabartinės praktikos kyla kliūčių siekiant aukščiausio galimo apsaugos lygio ir perėjimo prie tvaraus žemės ūkio sektoriaus ir netoksiškos aplinkos įgyvendinimo;
G. kadangi turimi duomenys aiškiai rodo, kad direktyvos įgyvendinimas nėra pakankamai suderintas su susijusiomis ES politikos kryptimis pesticidų, žemės ūkio ir darnaus vystymosi srityje, visų pirma (bet ne tik) su reglamentu dėl bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) ir augalų apsaugos produktų; kadangi ši direktyva ir susiję ES lygmens veiksmai suteikia daug galimybių toliau stiprinti nacionalines pastangas ir veiksmus ir suteikti jiems papildomos vertės žemės ūkio sektoriuje bei apsaugoti aplinką ir žmonių sveikatą;
H. kadangi dabartinė reglamentavimo sistema, įskaitant duomenų reikalavimus, buvo skirta cheminių augalų apsaugos produktų vertinimui ir valdymui, todėl ji nėra tinkama mažos rizikos biologiškai aktyvių medžiagų ir produktų atveju; kadangi ši netinkama sistema gerokai sulėtina mažos rizikos biologinių augalų apsaugos produktų patekimą į rinką, o tai dažnai atgraso pareiškėjus; kadangi tai trukdo inovacijoms ir ES žemės ūkio konkurencingumui; kadangi dėl to daugiau nei 60 veikliųjų medžiagų, kurias Europos Komisija nurodė kaip keistinas medžiagas, nėra pakeičiamos, nes nėra saugių alternatyvų, įskaitant mažos rizikos biologiškai aktyvias medžiagas;
I. kadangi trūksta mažos rizikos augalų apsaugos produktų, įskaitant biologinius; kadangi iš visų beveik 500 ES rinkoje prieinamų veikliųjų medžiagų tik 13 medžiagų buvo patvirtintos kaip mažos rizikos augalų apsaugos produktai, iš jų 12 – biologiniai; kadangi nepakankamas direktyvos įgyvendinimas de facto lėmė nevienodas sąlygas Europoje ir skirtingą nacionalinę praktiką, kuri rinkoje trukdo optimaliai naudoti tvarias alternatyvas; kadangi dėl šios padėties alternatyviems mažos rizikos ir necheminiams produktams tapo sunku patekti į ES rinką, todėl mažėja jų patrauklumas ūkininkams, kurie trumpuoju laikotarpiu gali teikti pirmenybę išlaidų požiūriu veiksmingesnėms alternatyvoms; kadangi mažos rizikos augalų apsaugos produktų, įskaitant biologinius, trūkumas trukdo integruotosios kenkėjų kontrolės plėtrai ir įgyvendinimui;
J. kadangi ekologinis žemės ūkis atlieka svarbų vaidmenį kaip sistema, kurioje naudojama mažai pesticidų, ir turėtų būti toliau skatinamas;
K. kadangi yra vis daugėja įrodymų, kad Europoje vis labiau mažėja vabzdžių skaičius ir tai yra susijęs su dabartiniu pesticidų naudojimo lygiu; kadangi pastebėtas smarkus vabzdžių skaičiaus sumažėjimas turi neigiamą poveikį visai ekosistemai ir biologinei įvairovei, taip pat žemės ūkio sektoriui bei jo būsimai ekonominei gerovei ir produkcijai;
L. kadangi šiuo metu Europa yra kryžkelėje, kuri lems žemės ūkio sektoriaus ateitį ir Sąjungos galimybes tausiai naudoti pesticidus, visų pirma pertvarkant bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP); kadangi BŽŪP reforma suteikia daug galimybių stiprinti politikos krypčių racionalizavimą ir derinimą bei direktyvos įgyvendinimą, taip pat supaprastinti perėjimą prie labiau aplinką tausojančios žemės ūkio praktikos;
M. kadangi dėl pavojaus, kurį įprastų augalų apsaugos produktų naudojimas kelia žmogaus ir gyvūnų sveikatai ir aplinkai, minėtieji produktai vis dažniau tampa viešųjų diskusijų tema;
N. kadangi svarbu skatinti alternatyvių procedūrų ar metodų kūrimą, siekiant sumažinti priklausomybę nuo įprastų pesticidų ir spręsti vis didėjančio atsparumo įprastiems augalų apsaugos produktams klausimus;
O. kadangi Reglamentu (EB) Nr. 1107/2009 Taryba įpareigojama užtikrinti, kad 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1782/2003, nustatančio bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančio tam tikras paramos schemas ūkininkams(31), III priede nurodytuose teisės aktais nustatytuose valdymo reikalavimuose įtraukti integruotosios kenkėjų kontrolės principai, įskaitant gerąją augalų apsaugos praktiką ir necheminius augalų apsaugos ir kenkėjų bei pasėlių valdymo metodus;
P. kadangi integruotosios kenkėjų kontrolės įgyvendinimas ES yra privalomas, laikantis šios direktyvos; kadangi valstybes nares ir vietos valdžios institucijos daugiau dėmesio turėtų skirti tvariam pesticidų, įskaitant alternatyvias mažos rizikos augalų apsaugos priemones, naudojimui;
Q. kadangi pesticidų „taususis naudojimas“ negali būti įgyvendintas neatsižvelgiant į veikliųjų medžiagų derinių ir koformuliantų poveikį žmogui, taip pat į jų bendrąjį ir galimą bendrąjį bei sąveikaujantį poveikį žmonių sveikatai;
Pagrindinės išvados
1. primena konkrečius Tausiojo pesticidų naudojimo teminės strategijos tikslus, kurie, be kita ko, yra sveikatai ir aplinkai kylančių pavojų, susijusių su pesticidų naudojimu, mažinimas; griežtesnė pesticidų naudojimo ir paskirstymo kontrolė; kenksmingų veikliųjų medžiagų kiekio mažinimas, įskaitant pavojingiausių medžiagų pakeitimą saugesnėmis, tarp jų ir ne cheminėmis, alternatyviomis medžiagomis; tokių auginimo būdų, kai naudojama mažai pesticidų arba jie visai nenaudojami, skatinimas; taip pat skaidrios atsiskaitymo apie įgyvendinant strategijos tikslus pasiektą pažangą ir šios pažangos kontrolės sistemos, įskaitant tinkamus rodiklius, sukūrimą;
2. mano, kad labai svarbu šios direktyvos įgyvendinimą vertinti atsižvelgiant į ES pagrindinę pesticidų politiką, įskaitant taisykles, nustatytas Augalų apsaugos produktų reglamentu, Reglamentu (ES) Nr. 528/2012 (Biocidų reglamentas)(32), Didžiausio leistino likučių kiekio reglamentu ir Reglamentu (EB) Nr. 178/2002 (Maisto srities teisės aktų bendrųjų principų reglamentas)(33);
3. apgailestauja, nors ir dedamos pastangos, tačiau bendra valstybių narių direktyvos įgyvendinimo pažanga yra nepakankama, kad būtų galima įgyvendinti pagrindinius direktyvos tikslus ir išnaudoti visas jos teikiamas galimybes mažinti bendrą riziką, kylančią dėl pesticidų naudojimo, kartu mažinant priklausomybę nuo pesticidų skatinti perėjimą prie ekologiškai tvarių ir saugių augalų apsaugos metodų ir pasiekti skubiai reikalingą aplinkos ir sveikatos apsaugos pagerinimą, kurį turi padėti įgyvendinti minėta direktyva; apgailestauja dėl to, kad Komisija trejus metus vėlavo parengti direktyvos įgyvendinimo ataskaitą;
4. pabrėžia, kad direktyvos įgyvendinimas turi būti išsamus ir apimti visus būtinus aspektus ir kad dalinis, t. y. tik tam tikrų elementų, įgyvendinimas yra nepakankamas, kad būtų įgyvendintas visa apimantis direktyvos tikslas – užtikrinti tvarų pesticidų naudojimą; pabrėžia, kad integruotosios kenkėjų kontrolės metodų įgyvendinimui, teikiant prioritetą necheminėms pesticidų alternatyvoms ir mažos rizikos augalų apsaugos produktams, tenka itin svarbus vaidmuo siekiant šio tikslo;
5. pažymi, kad Komisijos 2017 m. pažangos ataskaitoje nustatyti dideli valstybių narių nacionalinių veiksmų planų trūkumai – jie rodo, kad kai kuriose šalyse mažiau įsipareigojimų saugoti aplinką ir sveikatą ir tai gali lemti nesąžiningą rinkos konkurenciją ir kenkti bendrajai rinkai; pasilieka teisę dėl reikalavimų nesilaikančių valstybių narių kreiptis į už konkurenciją atsakingą Komisijos narį;
6. reiškia susirūpinimą dėl to, kad maždaug 80 proc. valstybių narių nacionaliniuose veiklos planuose trūksta konkrečios informacijos apie tai, kaip kiekybiškai įvertinti daugelio uždavinių ir tikslų, visų pirma susijusių su integruotąja kenkėjų kontrole ir vandens apsaugos priemonėmis, įgyvendinimą; pabrėžia, kad tai labai apsunkina valstybių narių pažangos, padarytos įgyvendinant pagrindinius direktyvos uždavinius ir tikslą, vertinimo procesą;
7. yra susirūpinęs dėl to, kad nacionaliniai veiksmų planai yra nenuoseklūs kiekybinių uždavinių, tikslų, priemonių ir tvarkaraščių, skirtų įvairioms veiklos sritims, nustatymo atžvilgiu ir dėl to neįmanoma įvertinti padarytos pažangos; apgailestauja dėl to, kad tik penkiuose nacionaliniuose veiksmų planuose nustatyti aukšto lygio išmatuojami tikslai: keturi susiję su rizikos mažinimu ir tik vienas – su naudojamo kiekio mažinimu; apgailestauja dėl to, kad šiuo metu tik 11 valstybių narių yra parengusios patikslintus nacionalinius veiksmų planus, nors galutinis peržiūros terminas buvo 2017 m. pabaiga;
8. apgailestauja dėl to, kad daugelyje valstybių narių nepakankamai įsipareigojama taikyti integruotosios kenkėjų kontrolės metodus, kurie pagrįsti aštuoniais principais, pirmenybę suteikiant ne cheminėms pesticidų alternatyvoms; apgailestauja, kad vienas iš pagrindinių uždavinių, susijusių su integruotosios kenkėjų kontrolės, kuri sudaro direktyvos pagrindą, įgyvendinimu yra tai, kad šiuo metu nėra tinkamų kontrolės priemonių ir metodų, kurie skirti įvertinti, kaip laikomasi šių principų valstybėse narėse, taip pat aiškių taisyklių ir gairių; pabrėžia, kad visapusiškas integruotosios kenkėjų kontrolės įgyvendinimas yra viena iš pagrindinių priemonių siekiant mažinti priklausomybę nuo pesticidų naudojimo tvariame žemės ūkyje, kuris būtų aplinką tausojantis, ekonomiškai perspektyvus ir socialiai atsakingas ir prisidėtų prie Europos apsirūpinimo maistu saugumo, stiprindamas biologinę įvairovę ir žmonių bei gyvūnų sveikatą, skatindamas kaimo ekonomiką ir mažindamas ūkininkų išlaidas, sukuriant palankias sąlygas mažos rizikos augalų apsaugos produktų ir necheminių alternatyvių produktų įsisavinimui rinkoje skirtingose Europos teritorijose; pabrėžia, kad reikia papildomų finansinių paskatų ir švietimo priemonių siekiant sustiprinti integruotosios kenkėjų kontrolės praktikos diegimą atskiruose ūkiuose;
9. mano, kad integruotoji kenkėjų kontrolė yra vertinga priemonė ūkininkams kovojant su kenksmingaisiais organizmais ir ligomis ir siekiant užtikrinti derlingumą; pažymi, kad didėjantis integruotosios kenkėjų kontrolės naudojimas turi dvejopą tikslą – sustiprinti aplinkos ir biologinės įvairovės apsaugą, taip pat sumažinti ūkininkų išlaidas pereinant prie tvaresnių alternatyvų bei įprastų pesticidų naudojimo mažinimo; mano, kad reikia dėti daugiau pastangų skatinti taikyti integruotąją kenkėjų kontrolę, atliekant mokslinius tyrimus ir pasitelkiant valstybių narių konsultavimo įstaigas; primena, kad integruotoji kenkėjų kontrolė gali atlikti svarbų vaidmenį mažinant naudojamų pesticidų kiekius ir rūšis;
10. pažymi, kad, taikant integruotosios kenkėjų kontrolės priemonių rinkinį, biologinė kontrolė yra susijusi su naudingųjų rūšių, kurios maitinasi kenkėjais ir taip reguliuoja jų populiacijas, populiacijų didinimu ar įkurdinimu; todėl pabrėžia, kad svarbu pirmenybę teikti tvariems biologiniams, fiziniams ir kitiems necheminiams metodams, o ne pesticidams, jeigu jais užtikrinama pakankama kenkėjų kontrolė; taip pat pabrėžia, kad svarbu cheminius pesticidus naudoti pasirinktinai ir tikslingai, nes kitaip šie naudingi kenkėjų valdymo organizmai gali būti išnaikinti, padarant pasėlius dar pažeidžiamesnius būsimiems protrūkiams;
11. yra susirūpinęs, kad labai nedidelė pažanga padaryta remiant ir skatinant kurti, tobulinti ir naudoti mažos rizikos ir alternatyvius necheminius tradicinių pesticidų produktus; pažymi, kad vos keliuose nacionaliniuose veiksmų planuose numatytos paskatos registruoti tokius alternatyvius produktus ir metodus; pabrėžia, kad naudojimas mažais kiekiais yra itin opus klausimas, kadangi stinga reikiamų veikliųjų medžiagų;
12. pabrėžia, kad tausus ir atsakingas pesticidų naudojimas yra išankstinė AAP leidimų išdavimo sąlyga;
13. apgailestauja, kad trūksta mažos rizikos veikliųjų medžiagų ir augalų apsaugos produktų, nes tai labiausiai nulemia ilgas vertinimo, leidimų išdavimo ir registravimo procesas, iš dalies dėl to, kad valstybių narių lygmeniu retai laikomasi trumpesnio 120 dienų leidimo suteikimo laikotarpio; pabrėžia, kad dabartinė padėtis neatitinka integruotosios kenkėjų kontrolės skatinimo ir įgyvendinimo principų ir pabrėžia, kad labai svarbu turėti prieinamų mažos rizikos pesticidų, atlikti tinkamus mokslinius tyrimus ir dalytis geriausia patirtimi valstybėse narėse ir tarp jų, siekiant visiškai išnaudoti integruotosios kenkėjų kontrolės galimybes; mano, kad greitesnis patvirtinimo procesas skatintų pramonės tyrimus, susijusius su naujų mažos rizikos aktyviųjų veikliųjų medžiagų kūrimu, įskaitant novatoriškas mažos rizikos medžiagas, taip užtikrinant, kad ūkininkai turėtų pakankamai augalų apsaugos priemonių, galėtų greičiau pereiti prie tausių augalų apsaugos produktų ir padidinti integruotosios kenkėjų kontrolės veiksmingumą;
14. primena, kad padidėjęs atsparumas pesticidams sąlygoja didesnį jų naudojimą ir priklausomybę; pažymi, kad didėjantis pesticidų naudojimas ir priklausomybė nuo jų reiškia dideles išlaidas ūkininkams, nes jie patiria dideles gamybos sąnaudas, taip pat sulaukia mažesnio derliaus dėl dirvožemio skurdinimo ir dirvožemio kokybės blogėjimo;
15. pažymi, kad didesnis mažos rizikos augalų apsaugos produktų prieinamumas rinkoje sumažintų atsparumo veikliosioms medžiagoms riziką ir poveikį netikslinėms rūšims, susijusį su įprastai naudojamais augalų apsaugos produktais;
16. šiuo atžvilgiu pažymi, kad atsparumas pesticidų veikliosioms medžiagoms yra biologiniu požiūriu neišvengiamas, atsižvelgiant į greitai besidauginančius kenkėjus ir plintančias ligas, ir tai tampa vis didesne problema; todėl pabrėžia, kad pirmenybė turi būti teikiama tvariems biologiniams, fiziniams ir kitiems necheminiams metodams, o ne cheminiams pesticidams, jeigu jais užtikrinama pakankama kenkėjų kontrolė; primena, kad cheminiai pesticidai turėtų būti naudojami pasirinktinai ir tikslingai; pabrėžia, kad kitaip šie naudingi kenkėjų valdymo organizmai gali būti išnaikinti, padarant pasėlius dar pažeidžiamesnius būsimiems protrūkiams;
17. be to, pažymi, kad labiausiai tikėtina daugiausia sumažinti naudojamus pesticidų kiekius padarius sisteminius pakeitimus, kuriais būtų mažinamas jautrumas kenkėjų protrūkiams, skatinama struktūrinė ir biologinė įvairovė, o ne monokultūros ir nuolatiniai pasėliai, ir mažinamas kenkėjų atsparumas veikliosioms medžiagoms; todėl pabrėžia poreikį skatinti, finansuoti ir integruoti agroekologinius metodus, kuriuos taikant visa ūkininkavimo sistema tampa atsparesnė kenksmingiesiems organizmams.
18. pabrėžia, kad dabartinis BŽŪP pobūdis nepakankamai teikia paskatas ir skatina mažinti ūkių priklausomybę nuo pesticidų ir ekologinės gamybos metodų diegimą; mano, kad BŽŪP po 2020 m. turi būti numatytos konkrečios politikos priemonės, kad būtų galima padėti pakeisti ūkininkų elgesį, susijusį su pesticidų naudojimu;
19. apgailestauja dėl to, kad Komisijos pasiūlyme dėl naujosios bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) po 2020 m. integruotosios kenkėjų kontrolės principas nėra įtraukiamas į teisės aktais nustatytus valdymo reikalavimus, nurodytus to pasiūlymo III priede; pabrėžia, kad šios direktyvos ir naujojo BŽŪP modelio susiejimo trūkumas trukdys veiksmingai mažinti priklausomybę nuo pesticidų;
20. pažymi, kad dauguma valstybių narių naudoja nacionalinius rizikos rodiklius, kad įvertintų visiškai ar iš dalies neigiamą pesticidų naudojimo poveikį; dar kartą primena, kad, nepaisant direktyvos 15 straipsnyje nustatyto aiškaus įpareigojimo, valstybės narės dar nesusitarė dėl ES lygmens suderintų rizikos rodiklių ir dėl to neįmanoma įvertinti įvairiose valstybės narės pasiektos pažangos, kaip ir pažangos visoje Sąjungoje; palankiai vertina, kad 2019 m. sausio 25 d. suderinti rizikos rodikliai buvo patvirtinti Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatiniame komitete (PAFF komitetas);
21. pabrėžia, kad labai svarbu užtikrinti biologinę įvairovę ir tvirtas ekosistemas, visų pirma bičių ir kitų apdulkinančių augalus vabzdžių, kurie yra labai svarbūs, siekiant užtikrinti sveiką ir tvarų žemės ūkio sektorių; pabrėžia, kad biologinės įvairovės apsauga nėra tik aplinkos apsaugos priemonė, bet ir priemonė, skirta ateityje užtikrinti tvarų Europos apsirūpinimo maistu saugumą;
22. yra labai susirūpinęs dėl nuolatinio ir biologinės įvairovės nykimo Europoje ir dėl susirūpinimą keliančio sparnuotųjų vabzdžių nykimo, įskaitant apdulkintojus, kaip matyti iš 2017 m. spalio mėn. atlikto mokslinio tyrimo dėl sparnuotųjų vabzdžių biomasės(34), kuriame teigiama, kad per 27 metus Vokietijos 63 gamtos apsaugos teritorijose skraidančių vabzdžių populiacija sumažėjo daugiau kaip 75 procentais; be to, pabrėžia, kad Europoje labai mažėja bendrų paukščių rūšių, o tai greičiausiai nulemia sumažėjusi vabzdžių populiacija; be to, atkreipia dėmesį į netikslinį pesticidų poveikį dirvožemiui ir dirvožemio organizmams(35) bei kitoms netikslinėms rūšims; mano, kad pesticidai yra vienas iš svarbių veiksnių, susijusių su vabzdžių, žemės ūkio paskirties žemės plotuose gyvenančių paukščių rūšių ir kitų netikslinių organizmų mažėjimu, ir taip pat pabrėžia, kad Europa turi pereiti prie tvaresnio pesticidų naudojimo ir ūkininkams didinti necheminių alternatyvų ir mažos rizikos augalų apsaugos produktų pasirinkimą;
23. mano, kad nerimą keliantį bičių populiacijos mažėjimą visoje Europoje visų pirma lėmė neonikotinoidiniai pesticidai; tai matoma iš įvairių tarptautinių tyrimų, kuriais remdamiesi piliečiai pateikė peticijas su šimtais tūkstančių parašų iš viso kontinento;
24. pripažįsta nacionalinių veiksmų planų ir integruotosios kenkėjų kontrolės svarbą siekiant gerokai sumažinti naudojamų pesticidų kiekius, kad būtų išvengta negrįžtamų biologinės įvairovės pokyčių, kai įmanoma, teikiant pirmenybę agroekologinėms priemonėms ir ekologiniam ūkininkavimui;
25. be to, pabrėžia, kad tvarių žemės ūkio sprendimų plėtojimas yra būtinas siekiant sumažinti klimato kaitos poveikį apsirūpinimo maistu saugumui;
26. reiškia ypatingą susirūpinimą dėl tolesnio pesticidų, kuriuose yra veikliųjų medžiagų, kurios yra mutageninės, kancerogeninės ar toksiškos reprodukcijai arba turi endokrininę sistemą ardančių savybių, žalingų žmonėms ar gyvūnams, naudojimo; pabrėžia, kad tokių pesticidų naudojimas nesuderinamas su direktyvos uždaviniais ir tikslu;
27. pabrėžia, kad vandens aplinka yra ypač jautri pesticidų poveikiui; teigiamai vertina tai, kad kai kurios valstybės narės ėmėsi įvairių priemonių šiai aplinkai apsaugoti nuo pesticidų naudojimo; tačiau apgailestauja dėl to, kad dauguma valstybių narių nenustatė kiekybinių tikslų ir terminų, skirtų priemonėms, kuriomis siekiama apsaugoti vandens aplinką nuo pesticidų, taip pat dėl to, kad net tos valstybės narės, kurios tai nustatė, nenurodė, kaip būtų galima įvertinti tikslų ar uždavinių pasiekimą; mano, kad reikėtų patobulinti šiuo metu naudojamų pesticidų stebėseną vandens aplinkoje;
28. pažymi, kad žemės ūkis yra vienas iš pagrindinių šaltinių, dėl kurių vandens telkiniai nesugeba pasiekti geros cheminės būklės, nes jie teršiami pesticidais; pabrėžia, kad pesticidų patekimo į gėlųjų vandenų sistemas prevencija yra ekonomiškai efektyvesnė už jų išvalymo iš vandens technologijas ir kad valstybės narės turi šiuo klausimu numatyti atitinkamas paskatas ūkininkams; todėl pripažįsta Vandens pagrindų direktyvos įgyvendinimo svarbą gerinant vandens kokybę; teigimai vertina valstybių narių padarytą pažangą sprendžiant prioritetinių medžiagų klausimą, nes dėl to mažiau vandens telkinių neatitinka standartų, susijusių su medžiagomis, tokiomis kaip kadmis, švinas ir nikelis, taip pat pesticidais;
29. apgailestauja dėl to, kad vandens išteklių būklės blogėjimas privertė geriamojo vandens operatorius papildomai valyti vandenį, siekiant užtikrinti, jog žmonėms vartoti skirtas vanduo atitiktų pesticidų ribas, kaip nustatyta Tarybos direktyvoje 98/83/EB dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės, ir dėl to, kad susidarančias išlaidas padengia vartotojai, o ne teršėjai;
30. pabrėžia, kad kai kurie pesticidai yra tarptautiniu mastu pripažinti patvariaisiais organiniais teršalais (POT) dėl jų ilgalaikio pernešimo, išlikimo aplinkoje, gebėjimo biologiškai daugintis per maisto grandinę ir biologiškai kauptis ekosistemose savybių, taip pat dėl jų didelio neigiamo poveikio žmonių sveikatai;
31. palankiai vertina tai, kad visose valstybėse narėse parengtos augalų apsaugos produktų naudojimo mokymų ir sertifikavimo programos, tačiau apgailestauja, kad kai kuriose valstybėse narėse ne visiškai laikomasi visiems būtiniems dalykams, išvardytiems I priede, skirtų mokymo įsipareigojimų; pabrėžia, kad naudotojų mokymas yra svarbus siekiant užtikrinti saugų ir tausų augalų apsaugos produktų naudojimą; mano, kad reikalavimus reikėtų pritaikyti, kad jie būtų skirtingi profesionaliems ir neprofesionaliems naudotojams, atsižvelgiant į tai, kad jiems tenka ne tokios pačios pareigos; pabrėžia, kad profesionalūs ir neprofesionalūs augalų apsaugos produktų naudotojai turėtų būti tinkamai apmokyti;
32. atkreipia dėmesį į galimybes naudoti pažangias technologijas ir tikslųjį ūkininkavimą kaip priemonę, kuria galima geriau valdyti augalų apsaugos produktus ir užkirsti kelią jų pasklidimui teritorijose, kuriose nėra būtini, pvz., naudojant bepiločius orlaivius ir GPS tiksliąsias technologijas; taip pat pabrėžia, kad valstybėse narėse būtų galima pagerinti tokių sprendimų panaudojimą, jeigu šie sprendimai nacionaliniuose veiksmų planuose būtų geriau įtraukiami į mokymo kursus ir pesticidų naudotojų sertifikavimo programas;
33. pabrėžia, kad augalų apsaugos produktai naudojami ne tik žemės ūkyje, bet ir piktžolių bei kenkėjų kontrolės tikslais vietovėse, kuriomis naudojasi visuomenė ar pažeidžiamos grupės, kaip apibrėžta direktyvos 12a straipsnyje, įskaitant viešuosius parkus ir geležinkelius; kadangi augalų apsaugos produktų naudojimas tokiose vietovėse yra nepriimtinas; teigimai vertina tai, kad kelios valstybės narės ir daugelis regionų ir vietos valdžios institucijų ėmėsi veiksmų, siekdami apriboti arba uždrausti pesticidų naudojimą vietovėse, kuriomis naudojasi plačiosios visuomenės ar pažeidžiamų grupių atstovai; vis dėlto pažymi, kad daugumoje valstybių narių nėra išmatuojamų tikslų;
34. yra susirūpinęs dėl to, kad dauguma valstybių narių neteisingai aiškino 12 straipsnio a punkte nustatytą reikalavimą, interpretuodamos jį tik kaip nuorodą į naudojimą ne žemės ūkyje, nors iš tikrųjų pažeidžiamos grupės, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 1107/2009, apima gyventojus, kurie patiria didelį pesticidų poveikį ilguoju laikotarpiu; be to, pažymi, jog Komisija patvirtino, kad nėra jokios teisinės priežasties, kodėl naudojimas žemės ūkyje neturėtų būti įtrauktas į 12 straipsnio nuostatas;
35. atkreipia dėmesį į valstybių narių nuolatinę paramą ekologiniam žemės ūkiui kaip sistemai, kurioje naudojama mažai pesticidų; teigiamai vertina tai, kad ekologinių ūkių skaičius Sąjungoje toliau didėjo, tačiau pažymi, kad atskirose valstybėse narėse pasiekta pažanga vis dar gerokai skiriasi;
36. atkreipia dėmesį į ekologinius ūkius, kurie patiria ekonominių nuostolių dėl kaimynų ūkiuose naudojamų pesticidų, nes, pvz., purškiant tokius pesticidus ir judant nesuyrančioms veikliosioms medžiagoms aplinkoje teršiamas dirvožemis ir ekologiški produktai; atkreipia dėmesį į tai, kad ekologiniai ūkiai dėl nuo jų nepriklausančių veiksmų gali būti priversti parduoti savo produktus kaip įprastinius, prarasdami patrauklesnę jų kainą, arba, dar blogiau, prarastų šių produktų sertifikatus;
37. pažymi, kad valstybės narės dažniausiai turi sistemas, kuriomis renka informaciją apie ūmų apsinuodijimą pesticidais, tačiau tokių duomenų tikslumas ir jų panaudojimas abejotini; pabrėžia tai, kad sistemos, kuriomis būtų surenkama informacija apie lėtinius apsinuodijimo atvejus, nėra plačiai įgyvendintos;
38. atkreipia dėmesį į tai, kad naujausioje EFSA ataskaitoje dėl pesticidų liekanų maiste matyti, kad 97,2 proc. mėginių visoje Europoje atitiko ES teisės aktuose nustatytas teisines normas, o tai liudija ypatingai griežtą ir saugią maisto produktų gamybos sistemą;
40. ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad visi suinteresuotieji subjektai būtų įtraukti į bet kokią suinteresuotųjų subjektų vykdomą su pesticidais susijusią veiklą, kaip numatyta Direktyvoje 2003/35/EB ir Orhuso konvencijoje;
41. ragina valstybes nares aktyviai dalyvauti praktiškai įgyvendinant direktyvą, kad būtų nustatytos spragos ir konkrečios sritys, kurioms reikia skirti ypatingą dėmesį žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos atžvilgiu, o neapsiriboti įprastais nacionaliniais perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių ir kontrolės mechanizmais;
42. ragina valstybes nares pripažinti, kad ES turi nedelsdama imtis veiksmų siekiant pereiti prie tvaresnio pesticidų naudojimo ir kad pagrindinė atsakomybė už tokios praktikos įgyvendinimą tenka valstybėms narėms; pabrėžia, kad būtina imtis skubių veiksmų;
43. ragina valstybes nares laikytis nustatytų nacionalinių veiksmų planų peržiūros terminų; primygtinai ragina tas valstybes nares, kurios dar neatliko peržiūros, tai padaryti nedelsiant, o šį kartą nurodyti aiškius kokybinius uždavinius ir išmatuojamą bendrąjį tikslą – skubiai ir ilgam laikui sumažinti pesticidų naudojimo riziką ir poveikį, įskaitant aiškiai apibrėžtus metinius mažinimo tikslus, ypatingą dėmesį skiriant galimam poveikiui apdulkintojams ir skatinant bei įgyvendinant tvarių necheminių alternatyvų ir mažos rizikos augalų apsaugos produktų naudojimą, vadovaujantis integruotosios kenkėjų kontrolės principais;
44. ragina Komisiją pasiūlyti ambicingą privalomą ES masto tikslą sumažinti pesticidų naudojimą;
45. ragina Komisiją toliau tobulinti visų integruotosios kenkėjų kontrolės principų ir jų įgyvendinimo gaires; prašo Komisijos šiuo klausimu parengti integruotosios kenkėjų kontrolės įgyvendinimo valstybėse narėse vertinimo kriterijų nustatymo gaires;
46. ragina Komisiją ir valstybes nares imtis visų reikiamų priemonių mažos rizikos pesticidams skatinti ir teikti pirmenybę necheminiams metodams ir pasirinkimams, kurie mažiausiai kenkia sveikatai ir natūraliai gamtinei aplinkai, kartu užtikrinant veiksmingą ir efektyvią augalų apsaugą; pabrėžia, kad norint, kad tai būtų sėkminga, reikia stiprinti ekonomines paskatas ūkininkams rinktis tokias galimybes;
47. ragina Komisiją ir valstybes nares daugiau dėmesio skirti mažos rizikos biologinių alternatyvų kūrimo, mokslinių tyrimų, registravimo ir rinkodaros skatinimui, įskaitant finansavimo galimybių pagal programą „Europos horizontas“ ir 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą didinimą; primena, kad svarbu pirmenybę teikti tvariems biologiniams, fiziniams ir kitiems necheminiams metodams, o ne pesticidams, jeigu jais užtikrinama pakankama kenkėjų kontrolė; primena ekologiniu požiūriu tvarių ir saugių augalų apsaugos metodų pridėtinės vertės svarbą;
48. ragina Komisiją toliau neatidėliojant įvykdyti savo įsipareigojimą pagal 7-ąją aplinkosaugos veiksmų programą parengti Sąjungos netoksiškos aplinkos strategiją, kuria būtų sukurta inovacijoms palanki aplinka ir kuriami tvarūs pakaitalai, įskaitant necheminius sprendimus; tikisi, kad Komisija šioje strategijoje ypač atsižvelgs į pesticidų poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai;
49. ragina daugiau dėmesio skirti rizikos mažinimui, nes platus mažos rizikos medžiagų naudojimas gali būti kenksmingesnis už ribotą didelės rizikos medžiagų naudojimą;
50. ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti geresnį direktyvos ir jos įgyvendinimo suderinamumą su atitinkamais ES teisės aktais ir politika, visų pirma su BŽŪP nuostatomis ir Reglamentu (EB) Nr. 1107/2009 ir ypač pagal BŽŪP nuostatas integruotosios kenkėjų kontrolės principus integruoti kaip teisinius reikalavimus, vadovaujantis direktyvos 14 straipsniu;
51. ragina Komisiją ir valstybes nares griežtai apriboti esminių su naudojimu susijusių leidžiančių nukrypti nuostatų skaičių, vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 1107/2009, ir atnaujinti atitinkamus rekomendacinius dokumentus, siekiant užtikrinti, kad pesticidų rizikos vertinimas atspindėtų realų poveikį aplinkai ir sąlygas, atsižvelgiant į visus galimus padarinius sveikatai ir aplinkai;
52. rekomenduoja suteikti valstybėms narėms lankstumą taikyti integruotąją kenkėjų kontrolę kaip žalinimo priemonių dalį pagal BŽŪP;
53. palankiai vertina, kad neseniai Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinis komitetas (PAFF komitetas) patvirtino suderintus rizikos rodiklius ir ragina valstybes nares pasistūmėti į priekį patvirtinant ir plėtojant suderintus rizikos rodiklius, kuriuos neseniai pasiūlė Komisija, kad būtų galima tinkamai stebėti pesticidų poveikio mažinimą;
54. ragina Komisiją sukurti visiškai veikiančią ir skaidrę operacinę sistemą, kuria būtų galima reguliariai rinkti statistinius duomenis apie pesticidų naudojimą, pesticidų poveikį žmonių ir gyvūnų sveikatai darbe ir ne darbo aplinkoje ir pesticidų liekanų buvimą aplinkoje, ypač dirvožemyje ir vandenyje;
55. ragina Komisiją ir valstybes nares remti mokslinių tyrimų programas, kuriomis siekiama nustatyti pesticidų naudojimo poveikį žmonių sveikatai, atsižvelgiant į visų rūšių toksikologinį ir ilgalaikį poveikį, įskaitant imunotoksiškumą, endokrininę sistemą ardančias savybes ir neurodegeneracinį toksiškumą, ir sutelkti dėmesį į prenatalinį pesticidų poveikį vaikų sveikatai;
56. primygtinai ragina Komisiją administruojant įprastus augalų apsaugos produktus ir jų naudojimą vadovautis rizika grindžiamu požiūriu, kuris būtų pagrįstas nepriklausomais recenzuotais moksliniais duomenimis;
57. ragina Komisiją iki dabartinių jos įgaliojimų pabaigos pateikti konkretų pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 dalinio pakeitimo, be bendros peržiūros, susijusios su REFIT iniciatyva, siekiant įtraukti atskirą „natūraliai susidarančių medžiagų“ ir „natūralioms tapačių medžiagų“ kategoriją ir pateikti jų apibrėžtį, kaip kriterijų taikant natūralų medžiagos buvimą ir susidarymą gamtoje, taip pat įdiegti griežtą biologinių mažos rizikos pesticidų įvertinimo, leidimų suteikimo ir registravimo procesą, kaip nustatyta 2017 m. vasario 15 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl mažos rizikos biologinės kilmės pesticidų ir 2018 m. rugsėjo 13 d. rezoliucijoje dėl Augalų apsaugos produktų reglamento (EB) Nr. 1107/2009 įgyvendinimo;
58. ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad būtų veiksmingai įgyvendinami Sąjungos įsipareigojimai pagal 1979 m. Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos protokolą ir 2004 m. Stokholmo konvenciją dėl patvariųjų organinių teršalų (POT), t. y. labiau stengtis panaikinti POT pesticidų gamybą, pateikimą rinkai ir naudojimą, kartu nustatant nuostatas dėl atliekų, kurių sudėtyje yra šių medžiagų arba kurios yra užterštos bet kuriomis iš šių medžiagų, šalinimo;
59. ragina valstybes nares užtikrinti, kad galutiniams naudotojams būtų teikiamos profesionalios, kvalifikuotos ir nepriklausomos konsultacinės, pateikiant galutiniams vartotojams patarimus ir mokymą apie tvarų pesticidų naudojimą, ypač apie integruotąją kenkėjų kontrolę;
60. ragina Komisiją ir valstybes nares daugiau dėmesio skirti papildomoms investicijoms ir moksliniams tyrimams, kuriais būtų siekiama kurti ir diegti tiksliojo ir skaitmeninio ūkininkavimo technologijas, kad būtų padidintas augalų apsaugos produktų veiksmingumas ir taip gerokai sumažinta priklausomybė nuo pesticidų, atsižvelgiant į direktyvos tikslus, taip sumažinant pesticidų poveikį tiek profesionaliems naudotojams, tiek plačiajai visuomenei; mano, kad skaitmeninimo arba tiksliojo ūkininkavimo taikymas neturėtų lemti ūkininkų priklausomybės nuo sąnaudų ar finansinio įsiskolinimo;
61. ragina Komisiją ir valstybes nares nebeleisti naudoti augalų apsaugos produktų teritorijose, kuriose lankosi plačioji visuomenė ar pažeidžiamoms grupėms priklausantys asmenys, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 3 straipsnio 14 pastraipoje;
62. ragina Komisiją ir valstybes nares ypač didelį dėmesį skirti pažeidžiamų grupių apsaugai, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 3 straipsnio 14 punkte, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad ES kaimo gyventojai, kurie gyvena netoli pasėlių, nėra apsaugoti; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares nedelsiant uždrausti naudoti pesticidus pakankamai dideliu atstumu nuo gyventojų namų, mokyklų, žaidimų aikštelių, vaikų darželių ir kitų viešųjų erdvių;
63. ragina Komisiją ir valstybes nares investuoti į tolesnius mokslinius tyrimus dėl pesticidų poveikio netikslinėms rūšims ir imtis skubių veiksmų, kuriais siekiama jį sumažinti;
64. ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti žemės ūkio modelį, grindžiamą prevencinėmis ir netiesioginės augalų apsaugos strategijomis, kuriomis siekiama mažinti išorės medžiagų naudojimą, taip pat daugiafunkcėmis natūraliai susidarančiomis medžiagomis; pripažįsta, kad būtina atlikti daugiau mokslinių tyrimų ir kurti prevencines ir netiesiogines agroekologines augalų sveikatos priežiūros strategijas;
65. ragina valstybes nares daugiau investuoti į prisitaikymo prie klimato kaitos praktiką, kuria agrocheminėms medžiagoms užkertamas kelias pasiekti paviršių ir giliuosius vandenis, taip pat investuoti į priemones, kuriomis siekiama apriboti galimą šių medžiagų išplovimą į vandentakius, upes ir jūras; rekomenduoja, kad būtų uždrausta jas naudoti dirvožemyje, kuriame jos galėtų nutekėti į gruntinius vandenis;
66. pabrėžia, kad labai svarbu reguliariai vertinti, ar parduodamas pesticidų kiekis yra proporcingas atsižvelgiant į jų naudojimo žemės ūkio paskirties plotus, remiantis naudotojų duomenų bazėmis ir pardavimo duomenimis;
67. ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti visapusišką ir vienodą pavojingumu pagrįstą atmetimo kriterijų taikymą veikliosioms medžiagoms, kurios yra mutageninės, kancerogeninės ar toksiškos reprodukcijai, ar kurios turi endokrininę sistemą ardančių savybių;
68. ragina valstybes nares griežtai laikytis draudimo importuoti uždraustus pesticidus iš trečiųjų šalių į ES ir taikyti didesnę kontrolę importuojamam maistui;
69. ragina Komisiją atidžiai apsvarstyti visas prieinamas priemones, kuriomis užtikrinama atitiktis, įskaitant pažeidimo nagrinėjimo procedūros inicijavimą, taikomą valstybėms narėms, jei jos nesilaiko įsipareigojimo visiškai įgyvendinti direktyvą;
70. ragina Komisiją imtis ryžtingų veiksmų prieš valstybes nares, kurios sistemingai piktnaudžiauja nukrypti leidžiančiomis nuostatomis dėl draudžiamų pesticidų, kurių sudėtyje yra neonikotinoidų;
71. ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad principas „teršėjas moka“ būtų visiškai įgyvendintas ir užtikrintas veiksmingas jo vykdymas vandens išteklių apsaugos srityje;
72. ragina programoje „Europos horizontas“ numatyti pakankamą finansavimą siekiant skatinti augalų sveikatos priežiūros strategijų kūrimą, grindžiamą sisteminiu požiūriu, derinant naujoviškus agroekologinius metodus ir prevencines priemones, kad būtų kuo labiau sumažintas išorės medžiagų naudojimas;
73. ragina Komisiją įsteigti visoje Europoje veikiančią tausiojo pesticidų naudojimo platformą, kurioje būtų suburti sektorių suinteresuotieji subjektai ir atstovai vietos ir regionų lygmeniu, kad būtų lengviau dalytis informacija ir keistis geriausia patirtimi mažinant pesticidų naudojimą;
o o o
74. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.
Hallmann et al., „Visos sparnuotųjų vabzdžių biomasės sumažėjimas daugiau kaip 75 procentais saugomose teritorijose per 27 metus“, PLOS, 2017 m. spalio 18 d. – https://journals.plos.org/plosone/article?id=10.1371/journal.pone.0185809
2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 528/2012 dėl biocidinių produktų tiekimo rinkai ir jų naudojimo (OL L 167, 2012 6 27, p. 1).
2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002 nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL L 31, 2002 2 1, p. 1).
– atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/24/ES dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo(1),
– atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 114 ir 168 straipsnius,
– atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo(2),
– atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas)(3),
– atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 6 d. Tarybos išvadas dėl modernių, atvirų ir tvarių sveikatos sistemų(4),
– atsižvelgdamas atitinkamai į 2003–2008 m.(5), 2008–2013 m.(6) ir 2014–2020 m.(7) daugiametes sveikatos programas,
– atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 4 d. ir 2018 m. rugsėjo 21 d. Komisijos ataskaitas dėl Tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugų direktyvos įgyvendinimo (COM(2015)0421, COM(2018)0651),
– atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 25 d. Komisijos komunikatą dėl sąlygų skaitmeninei sveikatos priežiūros ir slaugos transformacijai bendrojoje skaitmeninėje rinkoje sudarymo, suteikti galių piliečiams, kurti sveikesnę visuomenę“, COM(2018)0233,
– atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 18 d. Komisijos ataskaitą dėl 2016 m. valstybių narių duomenų tarpvalstybinės pacientų sveikatos priežiūros srityje(8),
– atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 22 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą 2011/890/ES, kuriuo nustatomos e. sveikatos srities nacionalinių atsakingų institucijų tinklo įkūrimo, valdymo ir veikimo taisyklės(9),
– atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 6 d. Komisijos komunikatą „Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategija“ (COM(2015)0192),
– atsižvelgdamas į 2012–2020 m. e. sveikatos veiksmų planą, ypač akivaizdų tarpvalstybinį aspektą (COM(2012)0736),
– atsižvelgdamas į Komisijos atliktą 2012–2020 m. e. sveikatos veiksmų plano tarpinį vertinimą (COM(2017)0586),
– atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 11 d. Komisijos komunikatą dėl retųjų ligų (COM(2008)0679) ir 2009 m. birželio 8 d. Tarybos rekomendaciją dėl retųjų ligų srities veiksmų(10),
– atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo 5 d. Komisijos įgyvendinimo ataskaitą dėl jos komunikato dėl retųjų ligų (COM(2014)0548),
– atsižvelgdamas į 2013 m. sausio 31 d. ES retųjų ligų ekspertų komiteto (EUCERD) rekomendacijas dėl Europos retųjų ligų referencijos centrų tinklo ir į 2015 m. birželio 10 d. šių rekomendacijų papildymą,
– atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės mėn. Audito Rūmų informacinio dokumento dėl tarpvalstybinės sveikatos priežiūros ES(11),
– atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 20 d. Komisijos komunikatą „Ekonomikos augimo ir sanglaudos skatinimas ES pasienio regionuose“ (COM(2017)0534),
– atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl tarpinstitucinės deklaracijos dėl Europos socialinių teisių ramsčio(12),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį ir į 2002 m. gruodžio 12 d. Pirmininkų sueigos sprendimo dėl leidimo rengti pranešimus savo iniciatyva suteikimo tvarkos 1 straipsnio 1 dalies e punktą ir 3 priedą,
– atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomonę (A8-0046/2019),
A. kadangi visiems prieinamos ES sveikatos priežiūros sistemos yra itin svarbios užtikrinant aukšto lygio socialinę apsaugą, socialinę sanglaudą ir socialinį teisingumą, išsaugant ir užtikrinant visuotines galimybes naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, ir kadangi pripažįstama, kad pacientų gyvenimo kokybė yra svarbus sveikatos priežiūros išlaidų veiksmingumo vertinimo aspektas;
B. kadangi Direktyva 2011/24/ES (toliau – direktyva) pagal SESV 168 straipsnio 7 dalį paisoma kiekvienos valstybės narės teisės priimti tinkamus sveikatos priežiūros srities sprendimus ir nesikišama į atitinkamų valstybių narių institucijų svarbiausius etinius sprendimus arba jiems nekenkiama; kadangi valstybėse narėse skiriasi ne tik teikiamų paslaugų krepšelis, bet ir šių paslaugų finansavimas; kadangi direktyva Europos piliečiams be jų šalyje teikiamų paslaugų numatytos kitos galimybės naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis;
C. kadangi sveikata gali būti laikoma pagrindine teise pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 2 straipsnį (teisė į gyvybę) ir 35 straipsnį (sveikatos apsauga);
D. kadangi ES sveikatos priežiūros sistemos šiuo metu susiduria su problemomis dėl senstančios visuomenės, biudžeto apribojimų, sergamumo lėtinėmis ir retomis ligomis rodiklių didėjimo, sunkumų teikiant pagrindines sveikatos priežiūros paslaugas kaimo vietovėse ir brangiai kainuojančių vaistų; kadangi valstybės narės privalo sudaryti, saugoti ir tarpvalstybiniu lygmeniu keistis informacija apie atnaujintą trūkstamų vaistų katalogą, kad būtų užtikrinta galimybė gauti būtiniausių vaistų;
E. kadangi sveikatos priežiūros paslaugas, kurių reikia piliečiams, kartais geriausia teikti kitoje valstybėje narėje dėl artumo, lengvos prieigos, specializuoto priežiūros pobūdžio arba dėl nepakankamų pajėgumų, pvz., būtiniausių vaistų trūkumo, savo valstybėje narėje;
F. kadangi iš direktyvos įgyvendinimo ataskaitos rezultatų matyti, kad 2015 m. direktyvą visapusiškai ar tinkamai įgyvendino ne visos valstybės narės;
G. kadangi sveikatos priežiūros sektorius yra itin svarbi ES ekonomikos dalis, sudaranti 10 proc. jos BVP, o dėl socialinių ir ekonominių veiksnių iki 2060 m. tas skaičius galėtų padidėti iki 12,6 proc.;
H. kadangi pagal direktyvos 20 straipsnį Komisija privalo kas trejus metus teikti įgyvendinimo ataskaitą dėl šios direktyvos taikymo; kadangi Komisija turėtų nuolat vertinti ir reguliariai pateikti informaciją apie pacientų srautus, administracinius, socialinius ir finansinius pacientų judumo aspektus ir Europos referencijos centrų tinklų (ERCT) bei nacionalinių informacijos centrų veikimą;
I. kadangi, kaip teigiama 2018 m. rugsėjo 21 d. Komisijos ataskaitoje dėl direktyvos taikymo, piliečiams vis dar sunku sužinoti, kaip galima naudotis savo teisėmis, susijusiomis su tarpvalstybinėmis sveikatos priežiūros paslaugomis; kadangi, siekiant užtikrinti saugų pacientų judumą, sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų veikimo sąlygos turi būti aiškesnės ir skaidresnės;
J. kadangi 2018 m. balandžio 25 d. Komisijos komunikate dėl e. sveikatos atkreiptas dėmesys į tai, jog tam, kad sveikatos priežiūros ir slaugos sistemos taptų atsparesnės, prieinamesnės ir veiksmingesnės, reikia reformų ir novatoriškų sprendimų; kadangi dėl to reikėtų daugiau naudotis naujomis technologijomis ir skaitmeninėmis priemonėmis siekiant pagerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir tvarumą;
K. kadangi direktyvoje nustatytas aiškus teisinis pagrindas dėl Europos lygmens bendradarbiavimo sveikatos technologijų vertinimo (HTA), e. sveikatos, retųjų ligų ir sveikatos priežiūros paslaugų ir produktų saugos ir kokybės standartų srityse;
L. kadangi ES piliečiai turi teisę gauti specializuotą priežiūrą savo valstybėje narėje; kadangi pacientų, pasinaudojančių savo teise į direktyvoje numatytą tarpvalstybinę sveikatos priežiūrą, įskaitant prevencinius sveikatos tyrimus, tomografinius tyrimus ir sveikatos patikras, skaičius didėja labai lėtai;
M. kadangi skiepijimo programos nepatenka į šios direktyvos taikymo sritį, nors skiepijimas yra viena iš veiksmingiausių ES politikos sričių, ir atsižvelgiant į tai, kad tam tikrose valstybėse narėse žmonės patiria sunkumų norėdami pasiskiepyti;
N. kadangi ne visos valstybės narės sugebėjo pateikti duomenis arba informaciją apie į kitas šalis vykstančius pacientus ir kadangi valstybėse narėse duomenų rinkimą ne visada galima palyginti;
O. kadangi 83 proc. žmonių, apklaustų per pastarąsias Komisijos konsultacijas, pritarė tam, kad medicininiai duomenys būtų atskleidžiami mokslinių tyrimų vykdymo ir pacientų sveikatos sąlygų gerinimo tikslais(13); kadangi ateityje atliekant sveikatos priežiūros sistemų integravimą skaitmeniniu požiūriu turi būti užtikrinta, kad šią informaciją galiausiai saugotų ir valdytų sveikatos priežiūros sistemos ir pacientai, siekiant užtikrinti teisingumą, tvarumą ir saugą pacientų atžvilgiu;
P. kadangi pacientų judumas ES, kuris patenka į šios direktyvos taikymo sritį, vis dar palyginti nedidelis ir iki šiol nedarė reikšmingo poveikio biudžetui nacionalinių sveikatos priežiūros sistemų tvarumo požiūriu;
Q. kadangi valstybės narės privalo sudaryti galimybę žmonėms gauti sveikatos priežiūros paslaugas, kurių jiems reikia, ir užtikrinti, kad būtų atlyginamos visos atitinkamos išlaidos; kadangi valstybių narių nacionalinės sveikatos priežiūros tarnybos turi nustatyti kriterijus, pagal kuriuos piliečiams leidžiama naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis kitoje valstybėje narėje; kadangi vis dar esama nemažai valstybių narių, kuriose taikant sveikatos priežiūros sistemas pacientai susiduria su didelėmis kliūtimis; kadangi dėl administracinės naštos gali būti vėluojama kompensuoti išlaidas; kadangi dėl to tik didėja su galimybe naudotis paslaugomis susijęs susiskaidymas, taigi šią padėtį reikėtų gerinti derinant valstybių veiksmus;
R. kadangi Europos sveikatos draudimo kortelė (ESDK) reglamentuojama pagal Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentą, kuris valstybėse narėse įgyvendinamas labai nevienodai; kadangi vienodas ESDK įgyvendinimas ir geresnis valstybių narių veiksmų koordinavimas yra labai svarbūs siekiant sumažinti esamą administracinę naštą ir užtikrinti greitą išlaidų kompensavimą be diskriminacijos pacientams, kartu užtikrinant ES piliečių judėjimo laisvę;
S. kadangi pacientai, naudodamiesi gydytojų receptais įvairiose valstybėse narėse, vis dar susiduria su praktiniais ir teisiniais sunkumais;
T. kadangi nacionaliniai kontaktiniai centrai (NKC) turi užtikrinti, kad pacientai gautų teisingą informaciją ir galėtų priimti pagrįstą sprendimą;
U. kadangi piliečiai dar nepakankamai žino apie NKC, o tai turi įtakos šių centrų veiksmingumui; kadangi NKC veiksmingumas ir informavimo veiklos aprėptis priklauso nuo paramos, kurią jie gauna ir iš ES, ir iš valstybių narių, ir nuo komunikacijos kanalų, keitimosi gerąja patirtimi ir informacija, įskaitant kontaktinę informaciją, bei gairių dėl pacientų siuntimų;
V. kadangi įvairių NKC veikimas, prieinamumas, matomumas ir išteklių paskirstymas pagal kokybę ir kiekį labai skiriasi;
W. kadangi, kaip nurodyta 2015 m. gegužės mėn. atliktame Eurobarometro tyrime(14), pacientai nepakankamai informuojami apie jų teises, susijusias su tarpvalstybinėmis sveikatos priežiūros paslaugomis, o mažiau nei 20 proc. piliečių mano, kad jie gerai informuoti;
X. kadangi direktyva bus veiksminga tik jeigu apie ją bus gerai informuoti pacientai, slaugytojai, sveikatos priežiūros specialistai ir kiti suinteresuotieji subjektai, o ją reglamentuojančios taisyklės bus lengvai prieinamos taikant visuotinę prieigą;
Y. kadangi pacientai, slaugytojai ir sveikatos priežiūros specialistai vis dar susiduria su didele informacijos apie pacientų teises apskritai ir ypač informacijos apie jų teises pagal direktyvą stoka;
Z. kadangi sveikatos priežiūros specialistai sprendžia kai kuriuos itin opius pacientų klausimus, jiems būtina bendrauti aiškiai ir lengvai suprantamai; kadangi kalbos barjerai gali trukdyti sveikatos priežiūros specialistams ir jų pacientams perduoti informaciją;
AA. kadangi kai kuriose valstybėse narėse dar galima gerokai patobulinti ir supaprastinti išlaidų kompensavimo tvarką, visų pirma kalbant apie retuosius vaistus, vaistus, kurie yra pagaminti kaip kartiniai vaistai, ir tolesnę terapiją bei procedūras;
AB. kadangi šiuo metu šešiose valstybėse narėse ir Norvegijoje apskritai nėra išankstinių leidimų sistemos, tad pacientai gali laisvai rinktis ir susidaro mažesnė administracinė našta;
AC. kadangi kaimyninės valstybės narės ir regionai yra sudarę kelis dvišalius susitarimus, kurie galėtų būti pagrindas keistis puikiais geriausios patirties pavyzdžiais siekiant toliau plėtoti tarpvalstybinę sveikatos priežiūrą visoje ES,
Įgyvendinimas
1. palankiai vertina Komisijos vykdomus veiksmus siekiant įvertinti, ar valstybės narės teisingai perkėlė direktyvą į nacionalinę teisę;
2. atkreipia dėmesį į direktyvos naudą patikslinant tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų taisykles ir užtikrinant saugių ir kokybiškų tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą Sąjungoje, taip pat siekiant pacientų judumo, laikantis Teisingumo Teismo praktikos; reiškia nepasitenkinimą dėl to, kad daug valstybių narių veiksmingai neįgyvendino reikalavimų užtikrinti pacientų teises; todėl primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti tinkamą direktyvos įgyvendinimą užtikrinant aukšto lygio visuomenės sveikatos apsaugą, kuri padėtų gerinti piliečių sveikatą, kartu paisant laisvo asmenų judėjimo vidaus rinkoje principo;
3. ragina Komisiją parengti kas trejus metus atliekamo vertinimo ataskaitas dėl direktyvos veikimo ir pateikti jas atitinkamai Parlamentui ir Tarybai; pabrėžia, kad statistiniais tikslais svarbu rinkti informaciją apie pacientus, kurie važiuoja į užsienį gydytis, ir analizuoti priežastis, dėl kurių pacientai juda tarp šalių; taip pat ragina Komisiją, kur tai įmanoma, kasmet skelbti suvestinę informaciją apie suteiktas paslaugas ir kiekvienos valstybės narės sumokėtas bendras sumas už tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas;
4. ragina Komisiją į direktyvos įgyvendinimo išlaidų veiksmingumo vertinimą įtraukti pacientų gyvenimo kokybės ir pacientų priežiūros rezultatų aspektus;
5. primena valstybėms narėms apie jų įsipareigojimą teikti Komisijai pagalbą ir visą reikiamą jų turimą informaciją, kad Komisija ją įvertintų ir parengtų pirmiau nurodytas ataskaitas;
6. ragina Komisiją nustatyti įgyvendinimo gaires, visų pirma tose srityse, kuriose kartu taikomi direktyva ir reglamentas dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo, ir užtikrinti geresnį visų susijusių suinteresuotųjų subjektų koordinavimą institucijose;
7. pabrėžia, kad valstybės narės turėtų teisingai perkelti direktyvą į nacionalinę teisę siekdamos pacientams užtikrinti kokybiškas ir prieinamas tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas, griežtai laikantis teisės akte nustatyto įgyvendinimo terminų; pripažįsta, kad galima atlikti konkrečius patobulinimus kalbant apie galimybes gauti paskirtų vaistų ir gydymo tęstinumą; ragina Komisiją ištirti galimybę į šios direktyvos taikymo sritį įtraukti skiepijimo programas;
8. su pasitenkinimu atkreipia dėmesį į teigiamą poveikį iniciatyvų, tokių kaip Europos sveikatos draudimo kortelė, kuri išduodama nemokamai ir pagal kurią visi asmenys, kurie yra apdrausti pagal teisės aktais nustatytą socialinės apsaugos sistemą arba kuriems ji taikoma, gali gauti medicininį gydymą kitoje valstybėje nemokamai arba už nedidelę kainą; pabrėžia sėkmingo institucijų bendradarbiavimo svarbą siekiant neleisti piktnaudžiauti Europos sveikatos draudimo kortele;
9. pabrėžia, kad reikia užtikrinti aiškumą ir skaidrumą dėl sąlygų, kuriomis dirba sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai; pabrėžia, jog, siekiant pagerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir padidinti pacientų apsaugą, svarbu, kad sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai ir specialistai turėtų profesinės civilinės atsakomybės draudimą, kaip numatyta šioje direktyvoje ir Direktyvoje 2005/36/EB;
Finansavimas
10. primena, kad finansuoti tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas turi valstybės narės, kurios kompensuoja išlaidas pagal nustatytą reglamentavimą; taip pat primena, kad Komisija pagal sveikatos priežiūros programas remia direktyvos IV skyriuje įtvirtintą bendradarbiavimą;
11. taigi išreiškia didelį susirūpinimą dėl siūlomo sveikatos programos finansavimo mažinimo; pakartoja savo raginimą, kad sveikatos programa būtų atkurta kaip patikima atskira programa su didesniu finansavimu pagal kitą 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą (DFP), siekiant įgyvendinti JT darnaus vystymosi tikslus (DVT) visuomenės sveikatos, sveikatos apsaugos sistemų ir su aplinka susijusių problemų srityse, taip pat užtikrinti plataus užmojo sveikatos politiką, didžiausią dėmesį skiriant tarpvalstybiniams uždaviniams, įskaitant visų pirma reikšmingą bendrų ES pastangų kovojant su vėžiu stiprinimą, lėtinių ir retųjų ligų, įskaitant genetinės kilmės ligas, pandemines ligas ir retąsias vėžio formas, prevenciją, ankstyvąjį nustatymą ir valdymą, kovą su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms, ir užtikrinti lengvesnę prieigą prie sveikatos priežiūros paslaugų kitose valstybėse narėse;
12. pabrėžia, kokie svarbūs yra Europos socialinis fondas, Europos struktūriniai ir investicijų fondai sveikatai ir Europos regioninės plėtros fondas, įskaitant INTERREG programą, gerinant sveikatos priežiūros paslaugas ir mažinant sveikatos priežiūros skirtumus tarp regionų ir socialinių grupių įvairiose valstybėse narėse; prašo, kad pagal kitą DFP struktūrinius ir sanglaudos fondus taip pat būtų naudojami siekiant gerinti tarpvalstybinę sveikatos priežiūrą ir sudaryti jai geresnes sąlygas;
Pacientų judumas
13. pažymi, kad nedidelio pacientų judumo priežastys yra keturios: i) kai kurios valstybės narės gana vėlai įgyvendino direktyvą; ii) piliečiai itin mažai žino apie savo bendras teises gauti išlaidų kompensaciją; iii) tam tikrose valstybėse narėse sukurtos kliūtys tarpvalstybinei sveikatos priežiūrai, pvz., tenkanti didelė administracinė našta, ir iv) trūksta informacijos apie pacientus, norinčius gauti sveikatos priežiūros paslaugas kitoje valstybėje narėje remiantis šia direktyva, arba ji neišsami;
14. pažymi, kad tam tikros išankstinių leidimų sistemos veikiausiai yra nepagrįstai sudėtingos ir (arba) jas taikant yra pernelyg daug apribojimų, atsižvelgiant į kiekvienais metais pateikiamų prašymų skaičių; prašo Komisijos tęsti struktūrinį dialogą su valstybėmis narėmis siekiant išsiaiškinti išankstinio leidimo reikalavimus ir susijusias išlaidų kompensavimo sąlygas;
15. prašo Komisijos parengti gaires valstybėms narėms, kad žmonės galėtų palyginti, jei įdiegta išankstinio leidimo sistema, gydymą užsienyje ir gydymą savo valstybėje narėje, kaip pagrindiniu principu remiantis pacientų išlaidų veiksmingumu;
16. primena valstybėms narėms, kad bet koks direktyvos taikymo apribojimas, pvz., išankstinio leidimo reikalavimas arba tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidų kompensavimo apribojimai, turėtų būti būtinas ir proporcingas ir dėl jo neturėtų kilti savavališkos arba socialinės diskriminacijos arba nepagrįstų kliūčių laisvam pacientų ir paslaugų judėjimui, nei nustatoma pernelyg didelė našta nacionalinėms sveikatos priežiūros sistemoms; ragina valstybes nares atsižvelgti į mažas pajamas gaunančių pacientų, turinčių atlikti išankstinį mokėjimą teikiant tarpvalstybines gydymo paslaugas, sunkumus; pažymi, kad išankstinių leidimų sistemos numatytos tam, kad valstybės narės galėtų planuoti ir apsaugoti pacientus nuo gydymo, keliančio rimtų ir konkrečių abejonių dėl priežiūros kokybės ar saugumo;
17. susirūpinęs pažymi, kad tam tikrose valstybėse narėse draudimo bendrovės taiko savavališką diskriminaciją arba sukuria nepagrįstas kliūtis laisvam pacientų ir paslaugų judėjimui, dėl kurių pacientai patiria neigiamas finansines pasekmes;
18. ragina valstybes nares pranešti Komisijai apie visus sprendimus nustatyti apribojimus, susijusius su išlaidų kompensavimu pagal direktyvos 7 straipsnio 9 dalį, įskaitant priežastis, dėl kurių jie buvo priimti;
19. apgailestauja dėl to, kad kai kurios valstybės narės tam tikrais atvejais kompensuoja mažesnę tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugų, kurias jų teritorijoje teikia privatūs sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai arba tokių paslaugų teikėjai, su kuriais nesudaryta sutartis, išlaidų dalį, palyginti su paslaugomis, kurias teikia vieši sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai arba teikėjai, su kuriais sudaryta sutartis; mano, kad privačios sveikatos priežiūros išlaidų kompensavimas turėtų būti užtikrintas tuo pačiu lygiu kaip ir valstybinės sveikatos priežiūros atveju, su sąlyga, kad gali būti užtikrinama priežiūros kokybė ir saugumas;
20. prašo Komisijos ir valstybių narių dirbti kartu vertinant, derinant ir supaprastinant išlaidų kompensavimo tvarką, taikomą tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugomis besinaudojantiems pacientams, įskaitant paaiškinimą, kaip kompensuojama tolesnė priežiūra ir procedūros, o atitinkamiems sveikatos draudėjams rekomenduoja įsteigti vieno langelio principu veikiantį priimamojo skyrių;
21. apgailestauja, kad direktyvą taikant telemedicinos srityje – nuotolinėms sveikatos priežiūros paslaugoms – iš dalies trūksta aiškumo dėl kompensavimo sistemų, nes kai kuriose valstybėse narėse kompensuojamos išlaidos arba nuotoliniu būdu teikiamos bendrosios praktikos gydytojų konsultacijos, o kitose to nedaroma; ragina Komisiją pritarti tam, kad išlaidų kompensavimo taisyklės pagal 7 straipsnio 1 dalį ir 4 straipsnio 1 dalį atitinkamais atvejais taip pat būtų taikomos nuotolinėms sveikatos priežiūros (telemedicinos) paslaugoms; ragina valstybes nares laikytis suderinto požiūrio į išlaidų kompensavimo telemedicinos srityje tvarką;
Pasienio regionai
22. ragina valstybes nares ir pasienio regionus veiksmingai ir finansiniu požiūriu tvariai stiprinti bendradarbiavimą tarpvalstybinės sveikatos priežiūros srityje, taip pat teikiant visuomenei prieinamą, pakankamą ir suprantamą informaciją, siekiant užtikrinti pacientams kuo geresnę sveikatos priežiūrą; prašo Komisijos remti ir skatinti pasienio regionų keitimąsi geriausios patirties pavyzdžiais; ragina valstybes nares taikyti šią geriausią patirtį, siekiant gerinti sveikatos priežiūrą ir kituose regionuose;
23. palankiai vertina Komisijos pasiūlymą didinti pasienio regionų sanglaudą pašalinant kai kurias jiems kilusias teisines ir administracines kliūtis sukuriant ES tarpvalstybinį mechanizmą;
Pacientų informavimas
24. primena, kad nacionaliniai kontaktiniai centrai (NKC) atlieka itin svarbų vaidmenį teikiant informaciją pacientams ir jiems padedant priimti informacija pagrįstą sprendimą dėl sveikatos priežiūros kitose ES valstybėse narėse; ragina Komisiją ir valstybes nares toliau investuoti į lengvai prieinamų ir gerai žinomų NKC ir pacientams skirtų e. sveikatos platformų, kurie turėtų be kliūčių teikti pacientams ir sveikatos priežiūros specialistams suprantamą informaciją, prieinamą skaitmeniniu būdu ir įvairiomis kalbomis, vystymą ir skatinimą;
25. rekomenduoja Komisijai kartu su pacientų organizacijomis parengti gaires dėl NKC veikimo, siekiant toliau skatinti ir ženkliai gerinti jų sistemingo keitimosi informacija ir patirtimi būdus, siekiant parengti suderintas, supaprastintas ir pacientams suprantamas procedūras, formas ar vadovus, taip pat užmegzti ryšius tarp NKC ir informacijos bei ekspertizės žinių teikiančių šaltinių, esančių valstybėse narėse;
26. ragina valstybes nares skirti NKC pakankamą finansavimą, kad jie galėtų rengti išsamią informaciją, ir prašo Komisijos stiprinti NKC tarpusavio bendradarbiavimą visoje Sąjungoje;
27. pabrėžia, kad e. sveikatos sistema gali padėti pacientams gauti informacijos apie tarpvalstybinės sveikatos priežiūros galimybes ir apie jų teises, numatytas direktyvoje;
28. ragina valstybes nares reikalauti, kad sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai ir ligoninės pacientams iš anksto pateiktų tikslius ir atnaujintus duomenis apie numatomas gydymo užsienyje išlaidas, įskaitant vaistus, honorarus, nakvynę ligoninėje ir papildomus mokesčius;
29. prašo Komisijos vykdant informacines kampanijas paaiškinti nacionaliniams ekspertams dabartinės teisinės padėties sudėtingumą, susijusį su direktyvos ir reglamento dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo tarpusavio sąveika;
30. prašo Komisijos kartu su nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis, NKC, ERCT, pacientų organizacijomis ir sveikatos priežiūros specialistų tinklais organizuoti visa apimančias viešas informacines kampanijas, taip pat naudojantis naujomis skaitmeninėmis galimybėmis, kurių tikslas turėtų būti struktūruotai didinti pacientų informuotumą apie jų teises ir pareigas pagal direktyvą;
31. ragina Komisiją raginti valstybes nares padaryti lengvai prieinamą informaciją apie mechanizmą, kurį taikant pacientai galėtų pateikti skundus tais atvejais, kai jų teisių nepaisoma arba kai jos net pažeidžiamos;
32. rekomenduoja Komisijai parengti gaires apie tai, kokios rūšies informaciją turėtų teikti NKC, visų pirma dėl gydymo, kuriam reikia ir kuriam nereikia išankstinio leidimo, taikomų kriterijų ir galiojančių procedūrų sąrašą;
33. ragina Komisiją ir valstybes nares įvertinti, ar reikia nustatyti priežastis, dėl kurių turi būti suteikiama galimybė naudotis tarpvalstybinėmis sveikatos priežiūros paslaugomis taip, kad būtų užtikrintas laisvas judėjimas, tačiau sveikatos priežiūros paslaugos pačios savaime nebūtų tikslas, kol sveikatos priežiūros sistemų organizavimas priklausytų šalių kompetencijai;
34. ragina Komisiją skatinti tvirtesnį valstybių narių institucijų bendradarbiavimą apskritai, ne tik per nacionalinius informacijos centrus, ir išsamiau įvertinti esamų bendradarbiavimo iniciatyvų naudą, ypač pasienio regionuose, siekiant užtikrinti galimybę piliečiams gauti saugias, kokybiškas ir veiksmingas sveikatos priežiūros paslaugas;
Retosios ligos, retosios vėžio formos ir Europos referencijos centrų tinklai (ERCT)
35. pabrėžia ES lygmens bendradarbiavimo svarbą užtikrinant veiksmingą žinių, informacijos ir išteklių kaupimą, kad visoje ES būtų veiksmingai kovojama su retosiomis ir lėtinėmis ligomis, įskaitant retąsias vėžio formas; šiuo atžvilgiu ragina Komisiją remti specializuotų retųjų ligų centrų, kurie turėtų būti visapusiškai integruoti į ERCT, steigimą ES;
36. rekomenduoja remtis jau įgyvendinamais veiksmais, kuriais siekiama didinti visuomenės informuotumą ir išmanymą apie retąsias ligas bei retąsias vėžio formas ir didinti MTTP finansavimą; ragina Komisiją užtikrinti galimybę retosiomis ligomis sergantiems pacientams ir toliau gauti informaciją, vaistų ir gydymą visoje ES ir stengtis sudaryti daugiau galimybių gauti ankstyvą ir tikslią diagnozę; ragina Komisiją spręsti žemo retųjų lygų registravimo rodiklio klausimą ir toliau plėtoti bendrą standartą dėl dalijimosi ir keitimosi duomenimis retųjų ligų registruose;
37. pabrėžia, kad būtinai reikia gerinti medikų nurodymų laikymosi modelius, šie modeliai turėtų būti pagrįsti patikimiausiomis metaanalizių ir didelio masto empirinių tyrimų išvadomis, atsižvelgiant į medicinos praktikos realijas ir pateikiant rekomendacijas dėl medikų nurodymų laikymosi stiprinimo, visų pirma lėtinių ligų kontrolės atvejais – tai pagrindinis rodiklis vertinant sveikatos priežiūros sistemų veiksmingumą ir efektyvumą;
38. pabrėžia sveikatos priežiūros specialistų judumo ES, tiek mokantis, tiek vykdant profesinę veiklą, svarbą ir pridėtinę vertę, ir jų ypatingą vaidmenį gilinant su retosiomis ligomis susijusias žinias ir praktinę patirtį;
39. siūlo Komisijai paskelbti naują kvietimą steigti naujus ERCT ir toliau remti ERCT modelio plėtojimą ir didinimą, kad būtų panaikinti geografiniai skirtumai ir užpildytos ekspertizės žinių spragos; tačiau pabrėžia, kad dėl ERCT plėtros neturi kilti grėsmės esamų ERCT veikimui pradiniu jų veiklos etapu;
40. apgailestauja dėl neapibrėžtumo, susijusio su ERCT veikimo principais ir jų sąveika su nacionalinėmis sveikatos priežiūros sistemomis ir kitomis ES programomis; todėl prašo Komisijos padėti valstybėms narėms ir ERCT nustatyti aiškias ir skaidrias pacientų siuntimų taisykles ir susitarti dėl valstybių narių paramos ERCT pavidalo;
41. ragina Komisiją siekiant tolesnio ERCT ir juos remiančių pacientų tinklų kūrimo ir finansavimo įgyvendinti veiksmų planą įgyvendinant bendrą Europos retųjų ligų tyrimo programą; ragina valstybes nares remti sveikatos priežiūros paslaugų teikėjus Europos referencijos centrų tinkluose ir integruoti Europos referencijos centrų tinklus į savo sveikatos priežiūros sistemas, pritaikant jų teisines ir reguliavimo sistemas ir pateikiant nuorodas į Europos referencijos centrų tinklus savo nacionaliniuose retųjų ligų ir kovos su vėžiu planuose;
E.receptų tarpusavio pripažinimas
42. apgailestauja dėl sunkumų, su kuriais susiduria pacientai, visų pirma pasienio zonose, siekdami gauti vaistų ir kompensaciją už juos kitose valstybėse narėse dėl jų prieinamumo ir taisyklių skirtumų visoje ES; ragina valstybes nares ir jų atitinkamas sveikatos priežiūros institucijas spręsti teisines ir praktines problemas, kurios neleidžia, kad gydytojų receptai būtų tarpusavyje pripažįstami visoje ES, ir primygtinai ragina Komisiją šiuo atžvilgiu imtis paramos veiksmų;
43. apgailestauja dėl sunkumų, su kuriais susiduria pacientai siekdami gauti vaistus ir kompensaciją už juos kitose valstybėse narėse dėl jų prieinamumo ir taisyklių skirtumų visoje ES;
44. prašo Komisijos parengti veiksmų planą, kuriuo būtų sistemingai mažinamos per aukštos vaistų kainos ir dideli vaistų kainų skirtumai įvairiose valstybėse narėse;
45. ragina Komisiją imtis iniciatyvos, siekiant užtikrinti, kad ERCT veikloje dalyvaujančių ekspertų centrų išrašytus receptus priimtų kompensuoti visose valstybėse narėse;
46. palankiai vertina Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) paramą siekiant sėkmingai įgyvendinti šiuo metu vykdomus bandomuosius projektus e. receptų ir pacientų duomenų santraukų mainų srityje ir kad iki 2020 m. šiuo pavyzdžiu galėtų sekti kitos valstybės narės; primygtinai ragina tęsti šią paramą pagal kitą daugiametę finansinę programą;
E.sveikata
47. pripažįsta, kad e. sveikata, leidžianti sumažinti tam tikras išlaidas, gali padėti užtikrinti, kad sveikatos priežiūros sistemos būtų tvarios, ir gali būti svarbi dabartinių sveikatos priežiūros problemų ES sprendimo dalis; pabrėžia, kad e. sveikatos sistemos sąveikumui turėtų būti teikiama pirmenybė siekiant patobulinti visuotinius medicinos dokumentų įrašus ir užtikrinti priežiūros tęstinumą, kartu užtikrinant pacientų privatumą; mano, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas tam, kad visiems pacientams, taip pat ir pagyvenusiems žmonėms ir neįgaliesiems, būtų suteikta galimybė lengvai naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis; atsižvelgdamas į tai, siūlo, kad valstybės narės imtųsi veiksmų siekdamos investuoti į piliečių skaitmeninį raštingumą ir plėtoti naujus sprendimus, skirtus senėjančiai visuomenei, ir tuo pačiu metu naudoti visas jų turimas priemones, kad būtų užkirstas kelias atskirčiai dėl skaitmeninimo;
48. palankiai vertina ES lygmens e. sveikatos skaitmeninių paslaugų infrastruktūros (eHDSI) sukūrimą; taip bus skatinamas tarpvalstybinis keitimasis sveikatos duomenimis, ypač e. receptais ir pacientų duomenų santraukomis;
49. kviečia valstybes nares imtis skubių veiksmų siekiant susieti jų sveikatos priežiūros sistemas su eHDSI per specialų e. sveikatos NKC, laikantis jų pačių atliktų rizikos vertinimų, ir prašo Komisijos remti tą procesą;
50. ragina Komisiją pirmenybę teikti skaitmeninės sveikatos priežiūros poreikiams valstybėse narėse; palankiai vertina Komisijos paramą tam, kad ilgalaikiais finansiniais ištekliais būtų užtikrinamos tvirtos nacionalinės skaitmeninės sveikatos strategijos ir sukurta tinkama bendrų veiksmų Europos lygmeniu sistema, kad būtų išvengta pastangų dubliavimosi ir būtų užtikrintas keitimasis gerąja patirtimi, kad valstybėse narėse būtų plačiau naudojamos skaitmeninės technologijos;
51. prašo valstybių narių toliau stiprinti jų sveikatos priežiūros institucijų tarpusavio bendradarbiavimą visoje Europoje, siekiant sujungti e. sveikatos duomenis ir asmeninius įrašus su e. receptų priemonėmis, kad sveikatos priežiūros specialistams būtų sudarytos sąlygos teikti savo pacientams individualizuotą ir informacija pagrįstą priežiūrą, ir skatinti gydytojų tarpusavio bendradarbiavimą, šiuo atžvilgiu visapusiškai laikantis ES duomenų apsaugos teisės aktų; ragina Komisiją imtis veiksmų siekiant remti tokias iniciatyvas;
52. ragina valstybes nares skubiai įgyvendinti Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą siekiant apsaugoti pacientų duomenis, naudojamus e. sveikatos taikomosiose programose, ir pabrėžia, kad svarbu stebėti, kaip visų pirma sveikatos atžvilgiu įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje(15); pabrėžia, kad reikia sudaryti sąlygas piliečiams gauti savo sveikatos duomenis ir jais naudotis, laikantis Bendrajame duomenų apsaugos reglamente nustatytų principų;
„Brexit’as“
53. prašo Komisijos susiderėti dėl tvirto susitarimo su Jungtine Karalyste, kuri bus išstojusi iš ES, sveikatos srityje skiriant ypatingą dėmesį tarpvalstybinėms pacientų teisėms ir ERCT veikimui;
o o o
54. palankiai vertina Europos Audito Rūmų ketinimą atlikti direktyvos įgyvendinimo veiksmingumo auditą ir visų pirma išnagrinėti Komisijos vykdomą šio įgyvendinimo stebėseną ir priežiūrą, iki šiol užtikrinant tarpvalstybinės sveikatos priežiūros prieinamumą pasiektus rezultatus ir ES finansavimo sistemos veiksmingumą vykdant finansuojamus veiksmus;
55. ragina valstybes nares tinkamai ir visapusiškai bendradarbiaujant su Komisija įgyvendinti visas direktyvos nuostatas;
56. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.
2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1786/2002/EB, patvirtinantis Bendrijos veiksmų visuomenės sveikatos srityje programą (2003–2008 m.) (OL L 271, 2002 10 9, p. 1).
2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1350/2007/EB dėl antrosios Bendrijos veiksmų programos sveikatos srityje (2008–2013 m.) OL L 301, 2007 11 20, p. 3.
2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 282/2014, kuriuo nustatoma trečioji daugiametė Sąjungos veiksmų sveikatos srityje programa (2014–2020 m.) ir panaikinamas Sprendimas Nr. 1350/2007/EB OL L 86, 2014 3 21, p. 1.
2018 m. Komisijos apibendrinamoji ataskaita dėl konsultacijų „Transformation Health and Care in the Digital Single Market„ https://ec.europa.eu/health/sites/health/files/ehealth/docs/2018_consultation_dsm_en.pdf.