Rodyklė 
Priimti tekstai
Trečiadienis, 2019 m. vasario 13 d. - StrasbūrasGalutinė teksto versija
Europos žuvininkystės kontrolės agentūra ***I
 Akcizais apmokestinamų prekių judėjimo ir priežiūros kompiuterizavimas ***I
 Teisė, taikytina nustatant reikalavimų perleidimo pasekmes tretiesiems asmenims ***I
 2021–2027 m. mainų, pagalbos ir mokymo programa, skirta euro apsaugai nuo padirbinėjimo (programa „Pericles IV“) ***I
 ES ir Singapūro laisvosios prekybos susitarimas ***
 ES ir Singapūro laisvosios prekybos susitarimas (rezoliucija)
 ES ir Singapūro investicijų apsaugos susitarimas ***
 ES ir Singapūro investicijų apsaugos susitarimas (rezoliucija)
 ES ir Singapūro partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas ***
 ES ir Singapūro partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas (rezoliucija)
 Transporto bendrijos steigimo sutartis ***
 2018 m. ataskaita dėl Bosnijos ir Hercegovinos
 Bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo nuostatos ir šių fondų finansinės taisyklės ***I
 Teisingumo programa ***I
 Diskusijų dėl Europos ateities padėtis
 Neprieštaravimas deleguotajam aktui: geografiniai skirstymo lygmenys
 Neprieštaravimas deleguotajam aktui: tarpuskaitos prievolės techniniai reguliavimo standartai, siekiant nukelti atidėtas tarpuskaitos prievolės taikymo tam tikroms ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartims pradžios datas
 Neprieštaravimas deleguotajam aktui: tam tikrų rūšių sutarčių tarpuskaitos prievolės įsigaliojimo data
 Neprieštaravimas deleguotajam aktui: data, iki kurios sandorio šalys gali toliau taikyti savo rizikos valdymo procedūras tam tikroms ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartims, kurių tarpuskaitos pagrindinė sandorio šalis neatlieka
 Valstybių narių teismų tarpusavio bendradarbiavimas renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose ***I
 Teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimas valstybėse narėse ***I
 Bendrosios taisyklės, kuriomis užtikrinamas bazinis susisiekimas krovinių vežimo keliais sektoriuje, atsižvelgiant į Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimą iš Sąjungos ***I
 Bendrosios taisyklės, kuriomis užtikrinamas bazinis oro susisiekimas Jungtinei Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystei išstojus iš Sąjungos ***I
 Aviacijos saugos aspektai, susiję su Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimu iš Sąjungos ***I
 GATS: kompensacinės priemonės, kurios būtinos dėl Čekijos, Estijos, Kipro, Latvijos, Lietuvos, Vengrijos, Maltos, Austrijos, Lenkijos, Slovėnijos, Slovakijos, Suomijos ir Švedijos įstojimo į ES ***
 Supaprastinimo priemonės transeuropinio transporto tinklo įgyvendinimui paspartinti ***I
 Motorinių transporto priemonių draudimas ***I
 Priešiška reakcija į moterų teises ir lyčių lygybę ES
 Kovos su moterų vėžiniais susirgimais ir susijusiomis ligomis politikos sunkumai ir strategijos
 Kanapių naudojimas gydymo tikslais
 Peticijų komiteto svarstymai 2018 m.

Europos žuvininkystės kontrolės agentūra ***I
PDF 127kWORD 45k
Rezoliucija
Tekstas
2019 m. vasario 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos žuvininkystės kontrolės agentūros (kodifikuota redakcija) (COM(2018)0499 – C8-0313/2018 – 2018/0263(COD))
P8_TA(2019)0084A8-0037/2019

(Įprasta teisėkūros procedūra: kodifikavimas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0499),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 43 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0313/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 17 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 1994 m. gruodžio 20 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl pagreitinto teisės aktų tekstų oficialaus kodifikavimo darbo metodo(2),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 ir 59 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0037/2019),

A.  kadangi, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, minėtuoju pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės;

1.  priima per pirmąjį svarstymą savo poziciją, perimdamas Komisijos pasiūlymą su pakeitimais, padarytais atsižvelgus į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės rekomendacijas;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. vasario 13 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/... dėl Europos žuvininkystės kontrolės agentūros (kodifikuota redakcija)

P8_TC1-COD(2018)0263


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2019/473.)

(1) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.
(2) OL C 102, 1996 4 4, p. 2.


Akcizais apmokestinamų prekių judėjimo ir priežiūros kompiuterizavimas ***I
PDF 96kWORD 41k
2019 m. vasario 13 d. Europos Parlamento sprendimas dėl klausimo grąžinimo atsakingam komitetui, kad būtų vedamos tarpinstitucinės derybos dėl nepakeisto pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl akcizais apmokestinamų prekių judėjimo ir priežiūros kompiuterizavimo (nauja redakcija) (COM(2018)0341 – C8-0215/2018 – 2018/0187(COD))(1)
P8_TA(2019)0085A8-0010/2019

(Įprasta teisėkūros procedūra: nauja redakcija)

(1)Pagal Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnio 4 dalies ketvirtą pastraipą priimtas sprendimas (A8-0010/2019).


Teisė, taikytina nustatant reikalavimų perleidimo pasekmes tretiesiems asmenims ***I
PDF 216kWORD 62k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
2019 m. vasario 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl taikytinos teisės, kai reikalavimų perleidimas daro poveikį tretiesiems asmenims (COM(2018)0096 – C8-0109/2018 – 2018/0044(COD))
P8_TA(2019)0086A8-0261/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0096),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 81 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0109/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 18 d. Europos Centrinio Banko nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 11 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0261/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. vasario 13 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) …/... dėl teisės, taikytinos nustatant reikalavimų perleidimo pasekmes tretiesiems asmenims

P8_TC1-COD(2018)0044


EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 81 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę(3),

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(4),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(5),

kadangi:

(1)  Sąjunga užsibrėžė tikslą puoselėti ir plėtoti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę. Siekdama laipsniškai sukurti tokią erdvę, Sąjunga turi patvirtinti priemones, susijusias su teisminiu bendradarbiavimu tarpvalstybinio pobūdžio civilinėse bylose, kai tai būtina tinkamam vidaus rinkos veikimui;

(2)  pagal Sutarties 81 straipsnį šios priemonės turi apimti priemones, kuriomis siekiama užtikrinti valstybėse narėse taikytinų kolizinių normų suderinamumą;

(3)  siekiant, kad vidaus rinka tinkamai veiktų ir siekiant padidinti ginčo baigties nuspėjamumą bei teisinį tikrumą dėl taikytinos teisės, taip pat užtikrinti laisvą judėjimą ir teismų sprendimų judėjimą, pripažinimą valstybių narių kolizinėse normose kaip taikytina teisė turi būti nurodyta ta pati nacionalinė teisė, neatsižvelgiant į tai, kurios valstybės narės teisme iškelta byla; [Am. 1]

(4)  Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 593/2008(6) dėl sutartinėms nenagrinėjami reikalavimų perleidimo pasekmių tretiesiems asmenims klausimai. Tačiau to reglamento 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Komisija turi pateikti Europos Parlamentui, Tarybai bei Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ataskaitą apie reikalavimo trečiojo asmens atžvilgiu perleidimo ar subrogacijos veiksmingumą ir perleisto ar subrogacija perduoto reikalavimo viršenybę prieš kitų asmenų teises, ir, prireikus, kartu pateikti pasiūlymą dėl to reglamento pakeitimo ir būsimų nuostatų poveikio vertinimą;

(5)  2015 m. vasario 18 d. Komisija priėmė Žaliąją knygą dėl Kapitalo rinkų sąjungos kūrimo, kurioje nurodė, kad didesnio teisinio tikrumo, susijusio su tarpvalstybiniais reikalavimų perleidimais ir tokių perleidimų pirmenybės eile, užtikrinimas, ypač nemokumo atvejais, yra dar vienas svarbus visos Europos pakeitimo vertybiniais popieriais ir finansinio užtikrinimo susitarimų rinkos (taip pat ir kitos veiklos, pavyzdžiui, faktoringo) plėtojimo aspektas;

(6)  2015 m. rugsėjo 30 d. Komisija priėmė komunikatą dėl Kapitalo rinkų sąjungos kūrimo veiksmų plano. Šiame Kapitalo rinkų sąjungos kūrimo veiksmų plane pažymėta, kad skirtingas nacionalinis požiūris į skolos reikalavimų perleidimo pasekmes tretiesiems asmenims apsunkina naudojimąsi šiomis priemonėmis kaip tarpvalstybiniais įkaitais, ir padaryta išvada, kad toks teisinis netikrumas trukdo vykdyti ekonomiškai reikšmingas finansines operacijas, pavyzdžiui, pakeitimus vertybiniais popieriais. Kapitalo rinkų sąjungos kūrimo veiksmų plane paskelbta, kad Komisija pasiūlys vienodas teisės normas, kuriomis bus teisiškai tvirtai nustatyta, kuri nacionalinė teisė turėtų būti taikoma nustatant reikalavimų perleidimo pasekmes tretiesiems asmenims;

(7)  2016 m. birželio 29 d. Komisija priėmė ataskaitą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/47/EB(7) dėl susitarimų dėl finansinio įkaito 3 straipsnio 1 dalies tinkamumo, kurioje daugiausia nagrinėjo, ar direktyva taikoma veiksmingai ir efektyviai, kiek tai susiję su oficialiais veiksmais, kuriuos reikalaujama atlikti, kai kredito reikalavimai pateikiami kaip įkaitas. Ataskaitoje padaryta išvada, kad pasiūlymas dėl vienodų normų, taikomų nustatant reikalavimų perleidimo pasekmes tretiesiems asmenims, leistų teisiškai tvirtai nustatyti, kurią nacionalinę teisę reikėtų taikyti nustatant reikalavimų perleidimo pasekmes tretiesiems asmenims, o tai padėtų užtikrinti didesnį teisinį tikrumą tais atvejais, kai kredito reikalavimai panaudojami kaip įkaitas tarpvalstybiniu mastu;

(8)  2016 m. rugsėjo 29 d. Komisija priėmė ataskaitą dėl reikalavimų perleidimo arba subrogacijos galiojimo trečiųjų asmenų atžvilgiu ir dėl perleisto ar subrogacija perduoto reikalavimo pirmenybės prieš kito asmens teisę. Ataskaitoje padaryta išvada, kad vienodos kolizinės normos, kuriomis būtų reglamentuojamas perleidimo galiojimas trečiųjų asmenų atžvilgiu bei konkuruojančių perėmėjų arba perėmėjų ir kitų teisių turėtojų pirmenybės klausimai, padidintų teisinį tikrumą ir sumažintų praktines problemas ir teisines išlaidas, patiriamas dėl šiuo metu valstybėse narėse taikomų procedūrų įvairovės;

(9)  šio reglamento materialinė taikymo sritis ir nuostatos turėtų derėti su Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 864/2007(8), Reglamentu (EB) Nr. 593/2008 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentais (ES) Nr. 1215/2012(9) ir (ES) 2015/848(10). Aiškinant šį reglamentą, reikėtų siekti kiek galima geriau užpildyti šių teisės aktų reglamentavimo spragas;

(10)  šiuo reglamentu įgyvendinamas Kapitalo rinkų sąjungos kūrimo veiksmų planas. Jis taip pat atitinka Reglamento „Roma I“ 27 straipsnio 2 dalyje išdėstytą reikalavimą, kad Komisija pateiktų ataskaitą ir, jei reikia, pasiūlymą dėl reikalavimų perleidimo galiojimo trečiųjų asmenų atžvilgiu ir perėmėjo pirmenybės prieš kito asmens teisę;

(11)  Sąjungos lygmens lygmeniu suderintų kolizinių normų, taikomų nustatant reikalavimų perleidimo pasekmes tretiesiems asmenims (arba nuosavybės aspektams), šiuo metu nėra. Tokios kolizinės normos yra nustatytos valstybių narių lygmeniu, bet yra nenuoseklios, nes yra grindžiamos skirtingais siejamaisiais taikytinos teisės nustatymo veiksniais ir dažnai todėl yra neaiškios., ypač šalyse, kuriose tokios normos nėra reglamentuojamos atskirų teisės aktų nuostatų. Atliekant tarpvalstybinį reikalavimų perleidimą dėl nacionalinių kolizinių normų nenuoseklumo atsiranda teisinis netikrumas, nes neaišku, kokia teisė taikoma nustatant perleidimo pasekmes tretiesiems asmenims. Dėl nepakankamo teisinio tikrumo atliekant tarpvalstybinius reikalavimų perleidimus atsiranda teisinė rizika, kuri vidaus perleidimo atvejais nekyla, nes, priklausomai nuo, kurios valstybės narės teismai arba institucijos sprendžia ginčą dėl juridinės nuosavybės teisės į reikalavimus, gali būti taikomos skirtingos nacionalinės materialinės teisės normos; netiesiogiai pirmenybės konflikto, susijusio su tuo, kam atlikus tarpvalstybinį reikalavimų perleidimą priklauso reikalavimas, sprendimas gali skirtis, priklausomai nuo taikomos nacionalinės teisės; [Am. 2]

(12)  jeigu perėmėjai apie teisinę riziką nežino arba nusprendžia jos nepaistyti, gali patirti nenumatytų finansinių nuostolių. Netikrumas dėl to, kam priklauso juridinės nuosavybės teisės į reikalavimus, perleistus tarpvalstybiniu lygmeniu, gali daryti žlugdomąjį poveikį, dėl to finansų krizės gali pagilėti, o jų poveikis gali užsitęsti. Jeigu perėmėjai nusprendžia mažinti teisinę riziką ir kreipiasi specialios teisinės konsultacijos, padidėja sandorių sąnaudos, kurių vidaus perleidimo atvejais dengti nereikia. Jeigu perėmėjus teisinė rizika stabdo ir jie nusprendžia jos išvengti, perėmėjai gali netekti verslo galimybių, ir gali sumažėti rinkos integracija; [Am. 3]

(12a)   ši teisinė rizika taip pat gali veikti kaip atgrasomoji priemonė. Reikalavimų perleidėjai ir perėmėjai gali nuspręsti jos išvengti, taip prarasdami verslo galimybes. Todėl atrodo, kad šis aiškumo trūkumas neatitinka rinkos integracijos tikslo ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 63–66 straipsniuose įtvirtinto laisvo kapitalo judėjimo principo; [Am. 4]

(13)  šio reglamento tikslas – suteikti teisinio tikrumo nustačius nustatant bendras kolizines normas, kuriose nurodoma, pagal kurią nacionalinę teisę nustatomos reikalavimų perleidimo pasekmės tretiesiems asmenims, taip padidinant tarpvalstybinių reikalavimų perleidimo sandorių skaičių, siekiant paskatinti tarpvalstybines investicijas Sąjungoje ir sudaryti įmonėms, įskaitant mažas ir vidutines įmones (MVĮ), ir vartotojams palankesnes sąlygas gauti finansavimą; [Am. 5]

(14)  reikalavimu kreditoriui suteikiama teisė į tai, kad skolininkas sumokėtų tam tikrą sumą pinigų arba įvykdytų tam tikrą prievolę. Perleidžiant reikalavimą kreditorius (perleidėjas) perduoda savo teisę į reikalavimą skolininko atžvilgiu kitam asmeniui (perėmėjui). Teisė, pagal kurią reglamentuojami kreditoriaus ir skolininko, perleidėjo ir perėmėjo ir perėmėjo ir skolininko santykiai, nustatoma pagal Reglamento „Roma I“ kolizines normas;

(14a)   šiuo reglamentu nesiekiama pakeisti Reglamento (EB) Nr. 593/2008 nuostatų dėl savanoriško perleidimo pasekmių perleidėjo ir perėmėjo arba perėmėjo ir skolininko nuosavybės aspektams; [Am. 6]

(15)  šiame reglamente nustatytomis kolizinėmis normomis turėtų būti reglamentuojamos reikalavimų perleidimo pasekmės visų perleidžiant reikalavimus dalyvaujančių šalių (t. y. perleidėjo ir perėmėjo, perėmėjo ir skolininko) nuosavybės aspektams, taip pat pasekmės tretiesiems asmenims (, pavyzdžiui, perleidėjo kreditoriui), išskyrus skolininką; [Am. 7]

(16)  reikalavimai, kuriems taikomas šis reglamentas, yra apima iš prekybos gautinos sumos gautinas sumas, iš finansinių priemonių kylantys reikalavimai kylančius reikalavimus, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/65/ES(11), ir į finansų įstaigų sąskaitas įskaityti grynieji pinigai įskaitytus grynuosius pinigus. Direktyvoje 2014/65/ES apibrėžtos finansinės priemonės apima vertybinius popierius ir išvestines finansines priemones, kuriomis prekiaujama finansų rinkose. Vertybiniai popieriai yra turtas, o išvestinės finansinės priemonės – sutartys, apimančios ir sutarties šalių teises (arba reikalavimus), ir prievoles; [Am. 8]

(17)  šio reglamento dalykas – reikalavimų perleidimo pasekmės tretiesiems asmenims. Jis netaikomas visų pirma taikomas sutarčių (pavyzdžiui, išvestinių finansinių priemonių sutarčių), kuriose numatytos ir teisės (arba reikalavimai), ir prievolės, perdavimui ir sutarčių, kuriose nustatytos tokios teisės ir prievolės, novacijai. Kadangi šis reglamentas netaikomas sutarčių perdavimui arba novacijai, prekyba finansinėmis priemonėmis, taip pat šių priemonių tarpuskaita ir atsiskaitymas už jas ir toliau bus reglamentuojami sutartinėms prievolėms taikomomis teisės normomis, kurios yra išdėstytos Reglamente „Roma I“. Šią teisę paprastai pasirenka sutarties šalys arba ji nustatoma finansų rinkoms taikomomis pasirinkimo savo nuožiūra galimybės nesuteikiančiomis normomis; [Am. 9]

(18)  šis reglamentas neturėtų turėti įtakos klausimams, kurie reglamentuojami Finansinio įkaito Direktyva 2002/47/EB, Atsiskaitymų baigtinumo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/26/EB(12), Likvidavimo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/24/EB(13) ir Registrų Komisijos reglamentu (ES) Nr. 389/2013(14), nes šiame reglamente aptariamų kolizinių normų taikymo sritis nesutampa su tose trijose direktyvose aptariamų kolizinių normų taikymo sritimi; [Am. 10]

(19)  šis reglamentas turėtų būti visuotinis: pagal šį reglamentą nustatyta teisė turėtų būti taikoma net ir tuo atveju, jei tai nėra valstybės narės teisė;

(20)  nuspėjamumas ypač svarbus tretiesiems asmenims, siekiantiems įgyti juridinę nuosavybės teisę į perleidžiamą reikalavimą. Kai reikalavimų perleidimo pasekmės tretiesiems asmenims nustatomos pagal šalies, kurioje yra perleidėjo įprasta gyvenamoji (verslo) vieta, teisę, suinteresuotiesiems tretiesiems asmenims paprasta iš anksto sužinoti, pagal kurią nacionalinę teisę bus reglamentuojamos jų teisės. Todėl nustatant reikalavimų perleidimo pasekmes tretiesiems asmenims paprastai turėtų būti taikoma perleidėjo įprastos gyvenamosios (verslo) vietos teisė. Ši taisyklė pirmiausia turėtų būti taikoma nustatant reikalavimų perleidimo pasekmes tretiesiems asmenims faktoringo, užtikrinimo įkaitais ir, kai šalys nėra pasirinkusios perleidžiamo reikalavimo teisės, pakeitimo vertybiniais popieriais atvejais;

(21)  teisė, kurią paprastai pasirenkama taikyti nustatant reikalavimų perleidimo pasekmes tretiesiems asmenims, turėtų suteikti galimybę nustatyti taikytiną teisę, kai perleidžiami būsimi reikalavimai, kaip tai yra įprasta perleidžiant daug reikalavimų, pavyzdžiui, faktoringo atveju. Perleidėjo įprastos gyvenamosios (verslo) vietos teisės taikymas leidžia nustatyti, kokią teisę taikyti nustatant būsimų reikalavimų perleidimo pasekmes tretiesiems asmenims;

(22)  poreikis nustatyti, kam priklauso juridinė nuosavybės teisė į perleidžiamą reikalavimą, dažnai kyla tada, kai perleidėjas tampa nemokus ir apibrėžiamas nemokaus skolininko turtas. Todėl pageidautina, kad šio reglamento kolizinės normos derėtų su Reglamento (ES) 2015/848 dėl nemokumo kolizinėmis normomis. Suderinamumą reikėtų užtikrinti nurodant, kad paprastai nustatant reikalavimų perleidimo pasekmes tretiesiems asmenims taikoma perleidėjo įprastos gyvenamosios (verslo) vietos teisė, nes perleidėjo įprasta gyvenamoji (verslo) vieta, kaip siejamasis veiksnys, sutampa su skolininko pagrindinių interesų vieta, kuria, kaip siejamuoju veiksniu, remiamasi nemokumo tikslais;

(23)  2001 m. Jungtinių Tautų konvencijoje dėl gautinų sumų perleidimo tarptautinėje prekyboje numatyta, kad perėmėjo teisės į perleidžiamą gautiną sumą pirmenybė konkuruojančios suinteresuotosios šalies teisės atžvilgiu nustatoma pagal valstybės, kurioje yra perleidėjas, teisę. Šiame reglamente nustatytų Sąjungos kolizinių normų ir tarptautiniu lygmeniu Konvencijoje pasirinkto sprendimo suderinamumas turėtų palengvinti tarptautinių ginčų sprendimą;

(24)  jeigu laikotarpiu tarp kelių to paties reikalavimo perleidimų perleidėjas pakeičia savo įprastą gyvenamąją (verslo) vietą, taikytina teisė turėtų būti perleidėjo įprastos gyvenamosios (verslo) vietos teisė, kuri buvo taikoma, kai perėmėjas pirmą kartą pasiekia, kad perleidimas įsigaliotų trečiųjų asmenų atžvilgiu, įvykdydamas reikalavimus pagal tuometinės perleidėjo įprastos gyvenamosios (verslo) vietos teisę;

(25)  remiantis rinkos praktika ir rinkos dalyvių poreikiais, tam tikrų reikalavimų perleidimo pasekmės tretiesiems asmenims išimties tvarka turėtų būti reglamentuojamos pagal perleidžiamo reikalavimo teisę, t. y. pagal teisę, kuri taikoma pirminei kreditoriaus ir skolininko sutartis sutarčiai, kuria grindžiamas reikalavimas; [Am. 11]

(26)  pagal perleidžiamo reikalavimo teisę turėtų būti reglamentuojamos sąskaitos turėtojo atliekamo pinigų, įskaitytų į kredito įstaigos sąskaitą, perleidimo pasekmės tretiesiems asmenims; šiuo atveju sąskaitos turėtojas yra kreditorius ir (arba) perleidėjas, o kredito įstaiga – skolininkė; Tretiesiems asmenims, pavyzdžiui, perleidėjo kreditoriams ir konkuruojantiems perėmėjams, didesnis nuspėjamumas užtikrinamas tada, kai, nustatant šių perleidimų pasekmes tretiesiems asmenims, taikoma perleidžiamo reikalavimo teisė, nes paprastai daroma prielaida, jog sąskaitos turėtojo reikalavimas pinigų, įskaitytų į kredito įstaigos sąskaitą, atžvilgiu, yra reglamentuojamas pagal šalies, kurioje yra kredito įstaiga, teisę (o ne pagal sąskaitos turėtojo ir (arba) perleidėjo įprastos gyvenamosios (verslo) vietos teisę). Ši teisė paprastai pasirenkama sąskaitos turėtojo ir kredito įstaigos sąskaitos sutartyje;

(27)  nustatant iš finansinių priemonių kylančių reikalavimų perleidimo pasekmes tretiesiems asmenims taip pat reikėtų taikyti teisę, pagal kurią reglamentuojamas perleidžiamas reikalavimas, t. y. teisę, pagal kurią reglamentuojama sutartis, iš kurios kyla reikalavimas (pavyzdžiui, išvestinės finansinės priemonės sutartis). Taikyti perleidžiamo reikalavimo teisę, o ne perleidėjo įprastos gyvenamosios (verslo) vietos teisę nustatant iš finansinių priemonių kylančių reikalavimų perleidimo pasekmes tretiesiems asmenims yra svarbu tam, kad būtų išsaugotas finansų rinkų stabilumas ir sklandus veikimas. Tai išsaugoma, nes teisė, pagal kurią reglamentuojama finansinė priemonė, iš kurios kyla reikalavimas, yra sutarties šalių pasirinkta teisė arba teisė, nustatyta pagal finansų rinkoms taikytinas pasirinkimo savo nuožiūra nesuteikiančias normas;

(28)  nurodant teisę, taikytiną nustatant reikalavimų perleidimo pasekmes tretiesiems asmenims pakeitimo vertybiniais popieriais atvejais, reikėtų suteikti lankstumo, kad būtų patenkinti visų pakeitimo vertybiniais popieriais dalyvių poreikiai ir sukurtos palankesnės sąlygos plėtoti tarpvalstybinę pakeitimo vertybiniais popieriais rinką, kad joje galėtų dalyvauti mažesni veiklos vykdytojai. Nors pakeitimo vertybiniais popieriais atvejais nustatant reikalavimų perleidimo pasekmes tretiesiems asmenims standartiškai turėtų būti taikoma perleidėjo įprastos gyvenamosios (verslo) vietos teisė, perleidėjas (iniciatorius) ir perėmėjas (specialiosios paskirties įmonė) turėtų turėti galimybę pasirinkti, kad nustatant reikalavimų perleidimo pasekmes tretiesiems asmenims turėtų būti toliau taikoma perleidžiamo reikalavimo teisė. Perleidėjas ir perėmėjas turėtų turėti galimybę, atsižvelgdami į sandorio struktūrą ir pobūdį, pavyzdžiui, iniciatorių skaičių ir vietą, į tai, kelių šalių teisė taikoma perleidžiamiems reikalavimams, nuspręsti, kad pakeitimo vertybiniais popieriais atveju nustatant reikalavimų perleidimo pasekmes tretiesiems asmenims turėtų būti toliau laikomasi bendros taisyklės, pagal kurią taikoma perleidėjo įprastos gyvenamosios (verslo) vietos teisė, arba pasirinkti perleidžiamo reikalavimo teisę; [Am. 12]

(29)  pirmenybės konfliktai tarp to paties reikalavimo perėmėjų gali kilti, kai perleidimo pasekmės tretiesiems asmenims vieno perleidimo atveju reglamentuojamos pagal perleidėjo įprastos gyvenamosios (verslo) vietos teisę, o kito – pagal perleidžiamo reikalavimo teisę. Tokiais atvejais sprendžiant pirmenybės konfliktą taikytina teisė turėtų būti ta teisė, kuri taikytina nustatant, kokias pasekmes tretiesiems asmenims turi reikalavimo perleidimas, kuris pagal jam taikytiną teisę pirmasis įsigaliojo trečiųjų asmenų atžvilgiu. Kai abiejų perleidimų pasekmės trečiųjų asmenų atžvilgiu įsigalioja tuo pačiu metu, viršesne turėtų laikoma perleidėjo įprastos gyvenamosios (verslo) vietos teisė; [Am. 13]

(30)  nacionalinės teisės, kuri pagal šį reglamentą nurodoma kaip teisė, taikytina nustatant reikalavimų perleidimo pasekmes tretiesiems asmenims, taikymo sritis turėtų būti vienoda. Pagal nacionalinę teisę, kuri nurodoma kaip taikytina teisė, pirmiausia turėtų būti reglamentuojamas i) perleidimo galiojimas trečiųjų asmenų atžvilgiu, t. y. veiksmai ir procedūros, kuriuos kurių perėmėjas turi atlikti laikytis, siekdamas užtikrinti, kad įgytų juridinę nuosavybės teisę į perleidžiamą reikalavimą (pavyzdžiui, užregistruoti perleidimą valstybės institucijoje arba registre arba raštu informuoti skolininką apie perleidimą); ir ii) pirmenybės klausimai, t. y. kelių suinteresuotųjų šalių konfliktai konfliktų sprendimas dėl to, kam priklauso nuosavybės teisė į reikalavimą atlikus tarpvalstybinį reikalavimų perleidimą (pavyzdžiui, konfliktai tarp dviejų perėmėjų, kai tas pats reikalavimas buvo perleistas dukart, arba tarp perėmėjo ir perleidėjo kreditoriaus); [Am. 14]

(31)  atsižvelgiant į šio reglamento visuotinumą, kaip taikytina teisė gali būti nurodyta skirtingas teisines tradicijas turinčių šalių teisė. Jeigu perleidžiant reikalavimą yra perduodama sutartis, iš kurios kyla reikalavimas, pagal teisę, kuri pagal šį reglamentą nurodoma kaip teisė, taikytina nustatant reikalavimų perleidimo pasekmes tretiesiems asmenims, taip pat turėtų būti sprendžiamas pirmenybės konfliktas tarp reikalavimo perėmėjo ir naujo to paties reikalavimo naudos gavėjo, atsiradusio perleidus sutartį, iš kurios kyla reikalavimas. Dėl tos pačios priežasties tais atvejais, kai kaip funkcinis sutarties perdavimo atitikmuo yra naudojama novacija, teisė, kuri pagal šį reglamentą nurodoma kaip teisė, taikytina nustatant reikalavimų perleidimo pasekmes tretiesiems asmenims, taip pat turėtų būti taikoma reikalavimo perėmėjo ir naujo funkciniu požiūriu lygiaverčio reikalavimo naudos gavėjo, atsiradusio po sutarties, iš kurios kyla reikalavimas, novacijos, pirmenybės konfliktui spręsti;

(32)  viešųjų interesų motyvai gali būti pagrindas suteikti valstybių narių teismams galimybę išskirtinėmis aplinkybėmis taikyti išimtis, pagrįstas viešąja tvarka ir viršesnėmis privalomosiomis nuostatomis, kurias reikėtų aiškinti siaurąja prasme;

(33)  valstybių narių prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų laikymasis reiškia, kad šis reglamentas neturėtų daryti įtakos tarptautinėms konvencijoms, kurių šalimis šio reglamento priėmimo metu yra viena ar kelios valstybės narės. Siekdama užtikrinti didesnes galimybes taikyti šias nuostatas ir remdamasi valstybių narių pateikta informacija, Komisija paskelbs atitinkamų konvencijų sąrašą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

(34)  šiame reglamente užtikrinamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, kurie pripažinti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Visų pirma, šiuo reglamentu siekiama skatinti taikyti 17 ir 47 straipsnius, atitinkamai susijusius su teise į nuosavybę ir teisę teise į veiksmingą teisinę gynybą bei teisingą bylos nagrinėjimą, taip pat 16 straipsnį, susijusį su laisve užsiimti verslu; [Am. 15]

(35)  kadangi šio reglamento tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl siūlomo reglamento masto ir poveikio tie tikslai būtų veiksmingiau pasiekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje įtvirtinto subsidiarumo principo, Sąjunga gali patvirtinti priemones. Norimą kolizinių normų, taikomų nustatant reikalavimų perleidimo pasekmes tretiesiems asmenims, vienodumą galima pasiekti tik reglamentu, nes tik reglamentu užtikrinamas nuoseklus normų aiškinimas ir taikymas nacionaliniu lygmeniu. Pagal minėtame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina tam tikslui pasiekti;

(36)  pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 3 straipsnį ir 4a straipsnio 1 dalį [Jungtinė Karalystė] [ir] [Airija] [pranešė apie savo pageidavimą dalyvauti priimant ir taikant šį reglamentą] [nedalyvauja priimant ir taikant šį reglamentą ir (arba) šis reglamentas joms yra neprivalomas];

(37)  Pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

TAIKYMO SRITIS IR TERMINŲ APIBRĖŽTYS

1 straipsnis

Taikymo sritis

1.  Teisės kolizijos atvejais šis reglamentas taikomas nustatant reikalavimų perleidimo pasekmes tretiesiems asmenims civiliniuose ir komerciniuose santykiuose, išskyrus pasekmes perleisto reikalavimo skolininkams. [Am. 16]

Jis netaikomas fiskaliniams, muitų ir administraciniams santykiams.

1a.   Šiuo reglamentu nedaromas poveikis Sąjungos ir nacionalinei teisei dėl vartotojų apsaugos. [Am. 17]

2.  Šis reglamentas netaikomas:

a)  reikalavimų, kylančių iš šeimos santykių ir santykių, kurie pagal jiems taikytiną teisę laikomi turinčiais panašias pasekmes, įskaitant išlaikymo prievoles, perleidimui;

b)  reikalavimų, kylančių iš sutuoktinių turto režimo, santykių, kurie pagal jiems taikytiną teisę laikomi turinčiais panašias pasekmes į santuoką, įskaitant registruotas partnerystes, turto režimo, iš testamentų ir paveldėjimo, perleidimui; [Am. 18]

c)  reikalavimų, atsirandančių iš įsakomųjų vekselių, čekių, paprastųjų vekselių ir kitų perleidžiamų priemonių, jei iš šių kitų perleidžiamųjų priemonių kylančias prievoles lemia jų perleidžiamasis pobūdis, perleidimui;

d)  reikalavimų, kylančių iš klausimų, kurie reglamentuojami įmonių ir kitų juridinio asmens statusą turinčių ar jo neturinčių subjektų teise, pavyzdžiui, įmonių ir kitų juridinio asmens statusą turinčių ar jo neturinčių subjektų steigimo, registruojant ar kitokiu būdu, veiksnumo, vidaus organizacinės struktūros ar likvidavimo bei organų narių ir dalyvių asmeninės atsakomybės už įmonės ar subjekto prievoles, perleidimui;

e)  reikalavimų, kylančių iš patikos fondų steigimo ir santykių tarp jų steigėjų, patikėtinių ir naudos gavėjų, perleidimui;

f)  reikalavimų, kylančių iš gyvybės draudimo sutarčių, sudaromų organizacijų, išskyrus įmones, nurodytas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/138/EB(15) 2 straipsnio 1 ir 3 dalyse pateiktame įmonių sąraše, veikloje, siekiant užtikrinti samdomiems ar savarankiškai dirbantiems asmenims, priklausantiems įmonei ar jų grupei, profesinei grupei ar kelioms profesinėms grupėms, skirtas išmokas, mokėtinas mirties atveju arba kilus pavojui gyvybei, netekus darbo ar sumažėjus jo krūviui, dėl darbe įgytos ligos arba įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, perleidimui.

fa)  reikalavimų perleidimui kolektyvinėje byloje pagal Reglamentą (ES) 2015/848. [Am. 19]

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamos šios terminų apibrėžtys:

a)  perleidėjas – asmuo, kuris kitam asmeniui perleidžia savo teisę reikalauti iš skolininko skolos;

b)  perėmėjas – asmuo, kuris iš kito asmens įgyja teisę reikalauti iš skolininko skolos;

c)  perleidimas – savanoriškas teisės reikalauti iš skolininko skolos perleidimas. Prie jo priskiriami vienakrypčiai reikalavimų perdavimai, sutartinė subrogacija, reikalavimų perdavimas užtikrinimo priemonėmis, įkaitais arba kitomis teisių į reikalavimus užtikrinimo priemonėmis;

d)  reikalavimas – teisė į bet kokio pobūdžio piniginį arba nepiniginį pagal sutartinę arba nesutartinę prievolę kylantį skolos reikalavimą;

e)  pasekmės trečiajam asmeniui – pasekmės nuosavybės aspektams, t. y. perėmėjo teisei naudotis savo juridine nuosavybės teise į jam perleistą reikalavimą kitų to paties ar funkciniu požiūriu lygiaverčio reikalavimo perėmėjų arba naudos gavėjų, perleidėjo kreditorių ir kitų trečiųjų asmenų atžvilgiu, išskyrus skolininką; [Am. 20]

f)  įprasta gyvenamoji (verslo) vieta – įmonių ir kitų juridinio asmens statusą turinčių ar jo neturinčių subjektų centrinės administracijos buvimo vieta; fizinio asmens, vykdančio savo verslą, pagrindinė verslo vieta;

g)  kredito įstaiga – Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013(16) 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte apibrėžta įmonė, įskaitant kredito įstaigų, kurių pagrindinės buveinės įkurtos Sąjungoje arba pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES(17) 47 straipsnį ne Sąjungoje, o filialai – Sąjungoje, filialus, kaip apibrėžta to reglamento 4 straipsnio 1 dalies 17 punkte;

h)  pinigai – pinigai, bet kuria valiuta įskaityti į kredito įstaigos sąskaitą; [Am. 21]

i)  finansinė priemonė – bet kuri Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/65/ES(18) I priedo C skirsnyje nurodyta priemonė;

II SKYRIUS

VIENODOS TAISYKLĖS

3 straipsnis

Visuotinis taikymas

Pagal šį reglamentą nustatyta teisė taikoma neatsižvelgiant į tai, ar ši teisė yra, ar nėra valstybės narės teisė.

4 straipsnis

Taikytina teisė

1.  Jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, reikalavimų perleidimo pasekmės tretiesiems asmenims reglamentuojamos pagal šalies, kurioje yra perleidėjo įprasta gyvenamoji (verslo) vieta reikalavimų perleidimo sutarties sudarymo momentu, teisę.

Jeigu laikotarpiu tarp dviejų to paties reikalavimo perleidimų skirtingiems perėmėjams perleidėjas pakeitė įprastą gyvenamąją (verslo) vietą, perėmėjo teisės pirmenybė kito perėmėjo teisės atžvilgiu nustatoma pagal perleidėjo įprastos gyvenamosios (verslo) vietos teisę tuo momentu, kai buvo atliktas perleidimas, kuris pirmasis įsigaliojo kitų trečiųjų asmenų atžvilgiu pagal taikytiną teisę, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje.

2.  Pagal Nedarant poveikio šio straipsnio 1 dalies taikymui, pagal perleidžiamam reikalavimui taikytiną teisę reglamentuojamos perleidimo pasekmės tretiesiems asmenims, kai perleidžiami:

a)  į kredito įstaigos sąskaitą įskaityti grynieji pinigai;

b)  iš finansinės priemonės finansinių priemonių kylantys reikalavimai.

3.  Perleidėjas ir perėmėjas gali pasirinkti, kad pakeitimo vertybiniais popieriais atveju nustatant perleidžiamo reikalavimo pasekmes tretiesiems asmenims taikytina teisė yra perleidžiamo reikalavimo teisė.

Teisės pasirinkimas aiškiai įvardijamas perleidimo sutartyje arba atskiru susitarimu. Akto, kuriuo pasirenkama teisė, turinio ir formos galiojimas nustatomas pagal pasirinktą teisę.

4.  To paties reikalavimo perėmėjų pirmenybės konfliktas, kai vieno reikalavimų perleidimo pasekmės tretiesiems asmenims reglamentuojamos pagal šalies, kurioje yra perleidėjo įprasta gyvenamoji vieta, teisę, o kito – pagal perleidžiamo reikalavimo teisę, sprendžiamas pagal teisę, taikytiną nustatant, kokias pasekmes tretiesiems asmenims turi reikalavimo perleidimas, kuris pagal jam taikytiną teisę pirmasis įsigaliojo trečiųjų asmenų atžvilgiu. Kai abiejų perleidimų pasekmės trečiųjų asmenų atžvilgiu atsiranda tuo pačiu metu, viršesnė yra šalies, kurioje yra perleidėjo įprasta gyvenamoji (verslo) vieta, teisė. [Am. 22]

5 straipsnis

Taikytinos teisės taikymo sritis

Taikant šį reglamentą pagal teisę, taikytiną nustatant reikalavimų perleidimo pasekmes tretiesiems asmenims, visų pirma reglamentuojama:

a)  reikalavimai, kuriais užtikrinamas perleidimo galiojimas tretiesiems asmenims, išskyrus skolininką, pavyzdžiui, registravimo arba paskelbimo formalumai;

b)  perėmėjo teisių pirmenybė kito to paties reikalavimo perėmėjo teisių atžvilgiu;

c)  perėmėjo teisių pirmenybė perleidėjo kreditorių teisių atžvilgiu;

d)  perėmėjo teisių pirmenybė perduotos sutarties naudos gavėjo teisių, susijusių su tuo pačiu reikalavimu, atžvilgiu;

e)  perėmėjo teisių pirmenybė sutarties novacijos naudos gavėjo teisių atžvilgiu, kai jų reikalavimai skolininkui lygiaverčiai.

6 straipsnis

Viršesnės privalomosios nuostatos

1.  Jokiomis šio reglamento nuostatomis neribojamas bylą nagrinėjančio teismo buvimo vietos valstybės teisės privalomųjų nuostatų taikymas.

2.  Viršesnės privalomosios nuostatos yra nuostatos, kurių laikytis, valstybės narės nuomone, yra taip svarbu valstybės narės viešiesiems interesams, pavyzdžiui, politinei, socialinei ar ekonominei santvarkai, apsaugoti, kad jos yra taikomos visais į jų taikymo sritį patenkančiais atvejais, neatsižvelgiant į kitais atvejais pagal šį reglamentą nustatant reikalavimų perleidimo pasekmes tretiesiems asmenims taikytiną teisę.

2a.  Taikomos valstybės narės, kurioje turi būti arba buvo atliktas reikalavimų perleidimas, teisėje numatytos viršesnės privalomosios nuostatos, jeigu pagal tas viršesnes privalomąsias nuostatas reikalavimų perleidimo sutarties vykdymas tampa neteisėtas. [Am. 23]

III SKYRIUS

KITOS NUOSTATOS

7 straipsnis

Viešoji tvarka (ordre public)

Kurios nors šiame reglamente nurodytos šalies teisės nuostatos galima netaikyti tik tuo atveju, jeigu jos taikymas akivaizdžiai nesuderinamas su bylą nagrinėjančio teismo buvimo vietos viešąja tvarka (ordre public).

8 straipsnis

Renvoi netaikymas

Bet kurios šiame reglamente nurodytos šalies teisės taikymas reiškia toje šalyje galiojančių teisės normų, išskyrus jos tarptautinės privatinės teisės normas, taikymą.

9 straipsnis

Daugiau kaip vieną teisės sistemą turinčios valstybės

1.  Jeigu valstybę sudaro keli teritoriniai vienetai, kurių kiekvienas turi savas teisės normas, taikomas nustatant reikalavimų perleidimo pasekmes tretiesiems asmenims, pagal šį reglamentą nustatant taikytiną teisę kiekvienas teritorinis vienetas yra laikomas atskira valstybe.

2.  Valstybė narė, kurią sudaro keli teritoriniai vienetai, kurių kiekvienas turi savas teisės normas, taikomas nustatant reikalavimų perleidimo pasekmes tretiesiems asmenims, šio reglamento neprivalo taikyti tada, kai teisės kolizija kyla tik tarp tokių teritorinių vienetų.

10 straipsnis

Ryšys su kitomis Bendrijos teisės nuostatomis

Šis reglamentas nedaro poveikio Sąjungos teisės nuostatų, kuriose įtvirtintos konkrečių sričių kolizinės normos, susijusios su reikalavimų perleidimo pasekmėmis tretiesiems asmenims, taikymui.

11 straipsnis

Ryšys su esamomis tarptautinėmis konvencijomis

1.  Šis reglamentas nedaro poveikio tarptautinių konvencijų, kurių šalimis šio reglamento priėmimo metu yra viena ar kelios valstybės narės ir kuriose nustatytos kolizinės normos, susijusios su reikalavimų perleidimo pasekmėmis tretiesiems asmenims, taikymui.

2.  Tačiau valstybių narių santykiuose šis reglamentas yra viršesnis už dviejų ar daugiau valstybių narių tarpusavyje sudarytas konvencijas tais aspektais, kuriais tomis konvencijomis reglamentuojami šio reglamento klausimai.

12 straipsnis

Konvencijų sąrašas

1.  Ne vėliau kaip ... [taikymo pradžios data] valstybės narės praneša Komisijai apie 11 straipsnio 1 dalyje nurodytas konvencijas. Po tos datos valstybės narės praneša Komisijai apie bet kurios iš tokių konvencijų denonsavimą.

2.  Komisija per šešis mėnesius nuo 1 dalyje nurodytų pranešimų gavimo dienos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbia:

a)  1 dalyje nurodytų konvencijų sąrašą;

b)  1 dalyje nurodytų denonsavimų sąrašą.

13 straipsnis

Nuostata dėl peržiūros

Ne vėliau kaip … [penkeri metai po taikymo pradžios datos] Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui šio reglamento taikymo ataskaitą. Prireikus, kartu su ataskaita pateikiami pasiūlymai dėl šio reglamento pakeitimo.

14 straipsnis

Taikymas

1.  Šis reglamentas taikomas … [taikymo pradžios data] arba vėliau atliktiems reikalavimų perleidimams.

2.  Remiantis pagal šį reglamentą taikytina teise, nustatoma, ar trečiojo asmens teisės perleisto reikalavimo atžvilgiu po šio reglamento taikymo pradžios datos yra pirmesnės, palyginti su kito trečiojo asmens teisėmis, įgytomis prieš pradedant taikyti šį reglamentą. Jei esama konkuruojančių ieškinių, grindžiamų reikalavimų perleidimu, remiantis pagal šį reglamentą taikytina teise nustatomos reikalavimo perėmėjų teisės, susijusios tik su reikalavimų perleidimo sutartimis, sudarytomis po ... [šio reglamento taikymo pradžios data]. [Am. 24]

15 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymo data

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo … [18 mėnesių po įsigaliojimo dienos].

Šis reglamentas pagal Sutartis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse.

Priimta …,

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

(1) OL C 303, 2018 8 29, p. 2.
(2) OL C 367, 2018 10 10, p. 50.
(3) OL C 303, 2018 8 29, p. 2.
(4)OL C 367, 2018 10 10, p. 50.
(5) 2019 m. vasario 13 d. Europos Parlamento pozicija.
(6) 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Roma I) (OL L 177, 2008 7 4, p. 6).
(7)2002 m. birželio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/47/EB, dėl susitarimų dėl finansinio įkaito (OL L 168, 2002 6 27, p. 43).
(8)2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 864/2007 dėl nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Roma II) (OL L 199, 2007 7 31, p. 40).
(9)2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (OL L 351, 2012 12 20, p. 1).
(10)2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/848 dėl nemokumo bylų (OL L 141, 2015 6 5, p. 19).
(11)2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (OL L 173, 2014 6 12, p. 349).
(12)1998 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/26/EB dėl atsiskaitymų baigtinumo mokėjimų ir vertybinių popierių atsiskaitymų sistemose (OL L 166, 1998 6 11, p. 45).
(13)2001 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/24/EB dėl kredito įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo (OL L 125, 2001 5 5, p. 15).
(14)2013 m. gegužės 2 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 389/2013, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimus Nr. 280/2004/EB ir Nr. 406/2009/EB įsteigiamas Sąjungos registras ir panaikinami Komisijos reglamentai (ES) Nr. 920/2010 ir Nr. 1193/2011 (OL L 122, 2013 5 3, p. 1).
(15)2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (OL L 335, 2009 12 17, p. 1).
(16)2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).
(17)2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338).
(18)2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (FPRD) (OL L 173, 2014 6 12, p. 349).


2021–2027 m. mainų, pagalbos ir mokymo programa, skirta euro apsaugai nuo padirbinėjimo (programa „Pericles IV“) ***I
PDF 217kWORD 57k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
2019 m. vasario 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. mainų, pagalbos ir mokymo programa, skirta euro apsaugai nuo padirbinėjimo (programa „Pericles IV“) (COM(2018)0369 – C8-0240/2018 – 2018/0194(COD))
P8_TA(2019)0087A8-0069/2019

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0369),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 133 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0240/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A8-0069/2019),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. vasario 13 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/..., kuriuo nustatoma 2021–2027 m. mainų, pagalbos ir mokymo programa, skirta euro apsaugai nuo padirbinėjimo (programa „Pericles IV“)

P8_TC1-COD(2018)0194


EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 133 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę(1),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(2),

kadangi:

(1)  Sąjunga ir valstybės narės išsikėlė tikslą nustatyti priemones, būtinas eurui kaip bendrai valiutai naudoti. Tos priemonės apima euro apsaugą nuo padirbinėjimo ir susijusio sukčiavimo, taigi kartu padeda sustiprinti siekiant užtikrinti Sąjungos ekonomikos veiksmingumą ir užtikrinti viešųjų finansų tvarumą; [1 pakeit.]

(2)  Tarybos reglamente (EB) Nr. 1338/2001(3) nustatytas keitimasis informacija, bendradarbiavimas, savitarpio pagalba ir taip sukuriama suderinta euro apsaugos sistema. Siekiant užtikrinti lygiavertį euro apsaugos lygį visoje Sąjungoje, Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1339/2001(4) to reglamento galiojimas išplėstas taip, kad jis būtų taikomas valstybėms narėms, neįsivedusioms euro kaip savo bendros valiutos;

(3)  veiksmais, kuriais siekiama skatinti informacijos ir darbuotojų mainus, techninę ir mokslinę pagalbą bei specialų mokymą, iš esmės prisidedama prie bendros Sąjungos valiutos apsaugos nuo padirbinėjimo ir susijusio sukčiavimo, todėl kartu padedama pasiekti aukštą lygiavertį apsaugos lygį visoje Sąjungoje ir įrodomas Sąjungos gebėjimas kovoti su sunkių formų organizuotu nusikalstamumu. Tokie veiksmai taip pat padeda reaguoti į bendras problemas ir sąsajas su pinigų plovimu bei organizuotu nusikalstamumu; [2 pakeit.];

(4)  euro apsaugos nuo padirbinėjimo programa padeda didinti Sąjungos piliečių informuotumą, keliant jų pasitikėjimą šia valiuta ir gerinti gerinant euro apsaugą, visų pirma nuolat skleidžiant pagal tą programą remiamų veiksmų rezultatus; [3 pakeit.]

(4a)   patikima euro apsauga nuo klastojimo yra pagrindinė saugios ir konkurencingos ES ekonomikos dalis ir tiesiogiai susijusi su ES tikslu gerinti veiksmingą ekonominės ir pinigų sąjungos veikimą; [4 pakeit.]

(5)  iki šiol remiant tokius veiksmus pagal Tarybos sprendimus 2001/923/EB(5) ir 2001/924/EB(6), kurie vėliau buvo iš dalies pakeisti ir pratęsti Tarybos sprendimais 2006/75/EB(7), 2006/76/EB(8), 2006/849/EB(9), 2006/850/EB(10) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 331/2014(11), buvo galima stiprinti Sąjungos ir valstybių narių veiksmus euro apsaugos nuo padirbinėjimo srityje. Euro apsaugos nuo padirbinėjimo programos (programos „Pericles“) tikslai, nustatyti 2002–2006 m., 2007–2013 m. ir 2014–2017 m.(12) laikotarpiams, buvo sėkmingai pasiekti;

(6)  nors atskiras programos poveikio vertinimas numatytas pagal standartinę procedūrą, jis nebuvo atliktas. Tai iš dalies gali būti paaiškinta tuo, kad 2017 m. Komisija atliko programos laikotarpio vidurio vertinimą, paremtą nepriklausoma ataskaita(13). Nors šioje ataskaitoje programa iš esmės vertinama teigiamai, joje išreiškiamas susirūpinimas dėl riboto kompetentingų institucijų, dalyvaujančių programos veikloje, skaičiaus ir pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių, naudojamų programos rezultatams vertinti, kokybės. Komunikate Tarybai ir Europos Parlamentui dėl programos „Pericles 2020“ laikotarpio vidurio vertinimo ir jos ex ante vertinime, kuris atliktas parengiant jos tarnybų darbinį dokumentą, pridėtą prie pasiūlymo (COM(2018)0369), Komisija priėjo išvados, kad, atsižvelgiant į programos „Pericles 2020“ Europos Sąjungos pridėtinę vertę, ilgalaikį poveikį ir, programos veiksmų tvarumą ir tai, kaip ja prisidedama prie kovos su organizuotu nusikalstamumu, reikėtų pritarti tolesniam jos įgyvendinimui po 2020 m.; [5 pakeit.]

(7)  laikotarpio vidurio vertinime rekomenduota tęsti pagal programą „Pericles 2020“ finansuojamus veiksmus, kartu įvertinant galimybę poreikį supaprastinti paraiškų teikimą, skatinti paramos gavėjų diferenciaciją ir kuo didesnio kompetentingų institucijų iš įvairių Programos veikloje dalyvaujančių šalių skaičiaus dalyvavimą, toliau skiriant dėmesį naujoms ir pasikartojančioms padirbinėjimo grėsmėms ir racionalizuojant pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius; [6 pakeit.]

(7a)   trečiosiose šalyse aptikti euro padirbinėjimo centrai, o euro padirbinėjimas įgauna vis didesnį tarptautinį mastą; todėl gebėjimų stiprinimo ir mokymo veikla, kurioje dalyvautų trečiųjų šalių kompetentingos institucijos, turėtų būti laikoma itin svarbia norint užtikrinti veiksmingą bendros Sąjungos valiutos apsaugą ir turėtų būti toliau skatinama įgyvendinant programą; [7 pakeit.]

(8)  todėl 2021–2027 m. laikotarpiui reikėtų priimti naują programą („Pericles IV“). Reikėtų užtikrinti, kad programa „Pericles IV“ atitiktų ir papildytų kitas susijusias programas ir veiksmus. Todėl, siekdama įvertinti euro apsaugos poreikį, Komisija Reglamente (EB) Nr. 1338/2001 nurodytame komitete turėtų surengti visas reikiamas konsultacijas su pagrindinėmis susijusiomis šalimis (pirmiausia su valstybių narių paskirtomis kompetentingomis nacionalinėmis institucijomis, Europos Centriniu Banku ir Europolu), visų pirma mainų, pagalbos ir mokymo taikant programą „Pericles IV“ klausimais. Be to, Komisija, įgyvendindama programą, turėtų remtis didele Europos centrinio banko patirtimi vykdant mokymus ir teikiant informaciją apie padirbtus eurų banknotus; [8 pakeit.]

(9)  šiam reglamentui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 322 straipsnį priimtos horizontalios finansinės taisyklės. Šiomis Finansiniame reglamente nurodytomis taisyklėmis visų pirma yra nustatoma biudžeto sudarymo ir vykdymo (dotacijų, viešųjų pirkimų, apdovanojimų, netiesioginio vykdymo forma) procedūra ir numatoma finansų pareigūnų atsakomybės kontrolė. Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 322 straipsnį priimtos taisyklės taip pat yra susijusios su Sąjungos biudžeto apsauga esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų, nes teisinės valstybės principo laikymasis – būtina patikimo finansų valdymo ir veiksmingo ES finansavimo sąlyga;

(10)  šis reglamentas atitinka pridėtinės vertės ir proporcingumo principus. Programa „Pericles IV“ turėtų palengvinti valstybių narių bendradarbiavimą tarpusavyje ir su Komisija siekiant apsaugoti eurą nuo padirbinėjimo, nemažinant valstybių narių atsakomybės ir naudojant išteklius našiau, negu juos būtų galima panaudoti nacionaliniu lygmeniu. Sąjungos lygmens veiksmai būtini ir pagrįsti, nes jais aiškiai padedama valstybėms narėms bendrai apsaugoti eurą ir skatinama naudotis bendrosiomis Sąjungos struktūromis stiprinant kompetentingų institucijų bendradarbiavimą ir savalaikį keitimąsi išsamia informacija; [9 pakeit.]

(11)  programa „Pericles IV“ turėtų būti įgyvendinama pagal daugiametę finansinę programą, nustatytą ... [nuoroda į Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) ..../2018 dėl DFP po 2020 m.];

(12)  siekiant užtikrinti vienodas programa „Pericles IV“ įgyvendinimo sąlygas, papildyti ir iš dalies pakeisti šio reglamento neesmines nuostatas, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl 10 straipsnyje nustatytų darbo programų ir 12 straipsnyje ir priede nustatytų rodiklių. Komisija turėtų priimti metines darbo programas, kuriose būtų nustatyti dotacijų skyrimo veiksmams prioritetai, paskirstytas biudžetas ir numatyti vertinimo kriterijai. Metinėse darbo programose turėtų būti numatyti išskirtiniai ir tinkamai pagrįsti atvejai, kai reikia padidinti bendro finansavimo dalį siekiant, kad valstybės narės turėtų daugiau ekonominio lankstumo ir galėtų gerai vykdyti ir užbaigti euro apsaugos ir išsaugojimo projektus. Itin svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, be kita ko, su ekspertais, ir kad tos konsultacijos vyktų vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros(14) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose; [10 pakeit.]

(13)  šiuo reglamentu nustatomas programos „Pericles IV“ finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai turi būti svarbiausias orientacinis dydis metinės biudžeto sudarymo procedūros metu, kaip apibrėžta [atitinkamai pagal naująjį tarpinstitucinį susitarimą atnaujinta nuoroda į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo 17 punktą];

(14)  pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013(15), Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96(16) ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1939(17) Sąjungos finansiniai interesai turi būti ginami proporcingomis priemonėmis, įskaitant pažeidimų ir sukčiavimo prevenciją, nustatymą, ištaisymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, jei reikia, administracinių sankcijų skyrimą. Visų pirma pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir Reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų, darančių poveikį Sąjungos finansiniams interesams. Pagal Tarybos reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra gali tirti sukčiavimo ir kitos neteisėtos veiklos atvejus, darančius poveikį Sąjungos finansiniams interesams, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371(18), ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiaudamas siekti apsaugoti Sąjungos finansinius interesus ir suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Europos prokuratūrai ir Europos Audito Rūmams;

(15)  Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai turėtų pateikti programos „Pericles IV“ įgyvendinimo laikotarpio vidurio vertinimo ataskaitą ir galutinę jos tikslų įgyvendinimo vertinimo ataskaitą;

(16)  todėl Reglamentas (ES) Nr. 331/2014 turėtų būti panaikintas;

(17)  tikslinga užtikrinti sklandų perėjimą be pertraukimo nuo programos „Pericles 2020“ prie programos „Pericles IV“ ir yra tikslinga programos „Pericles IV“ trukmę suderinti su Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) ..../... [kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa]. Todėl programa „Pericles IV“ turėtų būti taikoma nuo 2021 m. sausio 1 d.,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

Reglamentu nustatoma programa „Pericles IV“ – mainų, pagalbos ir mokymo programa, skirta euro apsaugai nuo padirbinėjimo (toliau – programa).

Jame nustatomi programos tikslai, 2021 m. sausio 1 d.–2027 m. gruodžio 31 d. laikotarpio biudžetas, Sąjungos finansavimo formos ir tokio finansavimo teikimo taisyklės.

2 straipsnis

Programos tikslai

1.  Bendrasis programos tikslas:

užkirsti kelią padirbinėjimui ir susijusiam sukčiavimui ir su tuo kovoti, taip didinant Sąjungos ekonomikos konkurencingumą ir užtikrinant užtikrinant euro banknotų ir monetų patikimumą, kuris didina piliečių ir įmonių pasitikėjimą šių banknotų ir monetų tikrumu, taigi didina pasitikėjimą Sąjungos ekonomika, ir užtikrina viešųjų finansų tvarumą. [11 pakeit.]

2.  Konkretus programos tikslas:

apsaugoti eurų banknotus ir monetas nuo padirbinėjimo ir susijusio sukčiavimo remiant bei papildant valstybių narių priemones ir padedant kompetentingoms nacionalinėms bei Sąjungos institucijoms plėtoti glaudų ir reguliarų bendradarbiavimą ir keitimąsi geriausia patirtimi tarpusavyje ir su Komisija, taip pat prireikus su trečiosiomis valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis.

3 straipsnis

Biudžetas

1.  Programos įgyvendinimo 2021 m. sausio 1 d.–2027 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu finansinis paketas yra 7 700 000 EUR(19) (dabartinėmis kainomis). [12 pakeit.]

2.  Metinius asignavimus tvirtina Europos Parlamentas ir Taryba, neviršydami daugiametės finansinės programos ribų.

3.  1 dalyje nurodyta suma gali būti panaudota programai įgyvendinti reikalingai techninei ir administracinei pagalbai, kaip antai parengiamajai, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veiklai, įskaitant institucines informacinių technologijų sistemas.

4 straipsnis

ES finansavimas ir jo formos

1.  Programa įgyvendinama taikant tiesioginio valdymo principą, laikantis [paskutinės redakcijos Finansinio reglamento, Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012(20)].

2.  Komisija programą įgyvendina bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, t. y. įvairiais programos įgyvendinimo etapais reguliariai su jomis konsultuodamasi, taip pat atsižvelgdama į kartu užtikrindama suderinamumą ir vengdama nereikalingo dubliavimosi su kitų kompetentingų subjektų, ypač Europos Centrinio Banko ir Europolo, taikomas susijusias priemones taikomomis susijusiomis priemonėmis. Šiuo tikslu, rengdama darbo programas pagal 10 straipsnį, Komisija atsižvelgia į esamą ir planuojamą ECB ir Europolo veiklą, nukreiptą prieš euro padirbinėjimą ir sukčiavimą. [13 pakeit.]

3.  6 straipsnyje išvardytiems reikalavimus atitinkantiems veiksmams pagal programą teikiama ši finansinė parama:

dotacijos arba

viešieji pirkimai.

5 straipsnis

Bendri veiksmai

1.  Veiksmus pagal programą bendrai gali rengti Komisija ir kiti atitinkamos patirties turintys partneriai, pavyzdžiui:

a)  nacionaliniai centriniai bankai ir Europos Centrinis Bankas (ECB);

b)  nacionaliniai analizės centrai (NAC) ir nacionaliniai monetų analizės centrai (NMAC);

c)  Europos techninis ir mokslinis centras (ETSC) ir monetų kalyklos;

d)  Europolas, Eurojustas ir Interpolas;

e)  1929 m. balandžio 20 d. Ženevoje pasirašytos Tarptautinės konvencijos dėl kovos su pinigų padirbinėjimu(21) 12 straipsnyje numatytos nacionalinės centrinės kovos su padirbinėjimu institucijos ir kitos organizacijos, kurių specializacija – su padirbinėjimu susijusi prevencija, aptikimas ir teisėsauga;

f)  specializuotos įstaigos, veikiančios kopijavimo ir sertifikavimo technologijų srityje, spausdinimo ir graviravimo paslaugų teikėjai;

g)  kitos a–f punktuose nenurodytos įstaigos, turinčios specialios patirties, atitinkamais atvejais įskaitant tokias trečiųjų valstybių ir ypač stojančiųjų valstybių ir šalių kandidačių įstaigas;

h)  privatūs subjektai, kurie įgijo ir turi patvirtintų techninių žinių ir padirbtų banknotų ir monetų nustatymo specialistų grupes.

2.  Kai reikalavimus atitinkančius veiksmus Komisija vykdo bendrai su ECB, Eurojustu, Europolu arba Interpolu, susijusios išlaidos paskirstomos tarp jų. Bet kuriuo atveju kiekvienas iš jų prisiima savo kviestinių pranešėjų kelionės ir apgyvendinimo išlaidas.

II SKYRIUS

TINKAMUMAS

6 straipsnis

Reikalavimus atitinkantys veiksmai

1.  10 straipsnyje nurodytose metinėse darbo programose nustatytomis sąlygomis pagal programą teikiama finansinė parama šiems veiksmams:

a)  keitimuisi informacija ir jos sklaidai, ypač rengiant praktinius seminarus, susitikimus ir kitokius seminarus, įskaitant mokymus, tikslinį kompetentingų nacionalinių institucijų darbuotojų įdarbinimą ir mainus bei kitus panašius veiksmus. Tikslinės keitimosi informacija sritys, be kita ko, yra šios:

–  geriausią praktiką užkertant kelią eurų padirbinėjimui ir susijusiam sukčiavimui; [14 pakeit.]

–  padirbinėjimo ekonominio ir finansinio poveikio stebėjimo ir analizės metodikos;

–  duomenų bazių ir išankstinio įspėjimo sistemų naudojimas;

–  kompiuterinių aptikimo priemonių naudojimas; [15 pakeit.]

–  užklausos ir tyrimų metodai;

–  mokslinė pagalba, įskaitant naujovių stebėjimą;

–  euro apsauga už Sąjungos ribų;

–  mokslinių tyrimų veiksmai;

–  specialios su veikla susijusios patirties perteikimas;

b)  techninei, mokslinei ir su veikla susijusiai pagalbai, kuri reikalinga vykdant programą, pirmiausia įskaitant:

–  bet kokią tinkamą priemonę, kuria kuriami mokymo ištekliai Sąjungos lygmeniu, tokie kaip Sąjungos teisės aktų vadovas, informaciniai biuleteniai, praktiniai vadovai, terminų žodynai ir leksikonai, duomenų bazės, ypač mokslinės pagalbos arba technologinių naujovių sekimo srityse, arba taikomosios kompiuterių programos, tokios kaip programinė įranga;

–  atitinkamus daugiadalykius ir tarpvalstybinius tyrimus, įskaitant inovatyvių apsaugos priemonių mokslinius tyrimus;

–  techninės paramos priemonių ir metodų kūrimą siekiant palengvinti padirbinėjimo aptikimo veiksmus Sąjungos lygmeniu;

–  paramą bendradarbiavimui imantis veiksmų, kuriuose dalyvauja bent dvi valstybės, kai tokia parama neteikiama negali būti teikiama pagal kitas Europos institucijų ir įstaigų programas; [16 pakeit.]

c)  įrangos, kurią galėtų naudoti trečiųjų valstybių specialios kovos su padirbinėjimu institucijos eurui nuo padirbinėjimo apsaugoti, įsigijimui laikantis 10 straipsnio 3 dalies.

2.  Programoje atsižvelgiama į tarpvalstybinius ir daugiadalykius kovos su padirbinėjimu aspektus skatinant dalyvauti šias grupes:

a)  padirbinėjimą nustatančių ir su juo kovojančių agentūrų, visų pirma policijos pajėgų, muitinių ir finansų institucijų, atsižvelgiant į konkrečias jų funkcijas nacionaliniu lygmeniu, darbuotojus;

b)  žvalgybos tarnybų darbuotojus;

c)  nacionalinių centrinių bankų, monetų kalyklų, komercinių bankų ir kitų finansų tarpininkų atstovus, kurie visų pirma specializuojasi finansų įstaigų prievolių srityje;

d)  teismo antstolius, šios srities teisininkus ir teisėjus;

e)  bet kokias kitas susijusių specialistų grupes, pavyzdžiui, prekybos ir pramonės rūmus arba panašias įstaigas, galinčias suteikti galimybę dalyvauti mažosioms ir vidutinėms įmonėms, mažmenininkams ir grynųjų pinigų vežimo įmonėms.

3.  Šio straipsnio 2 dalyje nurodytos grupės gali apimti dalyvius iš trečiųjų valstybių, jeigu tai svarbu įgyvendinant 2 straipsnyje numatytus tikslus. [17 pakeit.]

III SKYRIUS

DOTACIJOS

7 straipsnis

Dotacijos

Programos dotacijos skiriamos ir valdomos pagal Finansinio reglamento VIII antraštinę dalį.

Dotacijomis finansuojamų veiksmų atveju dotacijos susitarimas negali būti skirtas vien tik įrangai pirkti.

8 straipsnis

Bendro finansavimo norma

Dotacijų, suteiktų pagal programą, bendro finansavimo norma neviršija 75 % tinkamų finansuoti išlaidų. 10 straipsnyje nurodytose metinėse darbo programose nustatytais išimtiniais tinkamai pagrįstais atvejais bendro finansavimo norma neviršija 90 % tinkamų finansuoti išlaidų.

9 straipsnis

Reikalavimus atitinkantys subjektai

Pagal programą finansavimo reikalavimus atitinkantys subjektai yra Reglamento (EB) Nr. 1338/2001 2 straipsnio b punkte apibrėžtos kompetentingos nacionalinės institucijos.

IV SKYRIUS

PROGRAMAVIMAS, STEBĖSENA, VERTINIMAS IR KONTROLĖ

10 straipsnis

Darbo programos

1.  Programa įgyvendinama vykdant Finansinio reglamento 110 straipsnyje nurodytas darbo programas Komisijai pagal 20 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais priimamos darbo programos, nurodytos Finansinio reglamento 110 straipsnyje. [18 pakeit.]

2.  Dotacijų atveju, be Finansinio reglamento 108 straipsnyje nustatytų reikalavimų, darbo programoje nurodomi pagrindiniai atrankos bei skyrimo kriterijai ir didžiausia galima bendro finansavimo norma.

11 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.  10 straipsnio 1 dalyje ir 12 straipsnio 2 dalyje nurodyti įgaliojimai Komisijai suteikiami nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. [19 pakeit.]

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 10 straipsnio 1 dalyje ir 12 straipsnio 2 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui. [20 pakeit.]

4.  Prieš priimdama deleguotąjį aktą, Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais, vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais, taip pat su ECB ir Europolo atstovais. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. [21 pakeit.]

5.  Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.  Pagal 12 straipsnio 2 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per tris mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas trim mėnesiais.

12 straipsnis

Stebėsena

1.  Rodikliai, kuriais grindžiama programos įgyvendinimo pažangos, padarytos siekiant 2 straipsnyje nustatyto konkretaus tikslo, ataskaita, pateikti šio pasiūlymo priede.

2.  Kad būtų galima veiksmingai įvertinti programos tikslų įgyvendinimo pažangą, Komisija įgaliojama pagal 11 straipsnį priimti deleguotuosius aktus su parengtomis stebėsenos ir vertinimo sistemos nuostatomis, įskaitant priedo pakeitimus, kad vertinimo tikslais prireikus rodikliai būtų peržiūrėti ir papildyti.

3.  Komisija, atsižvelgdama į šio pasiūlymo priede nustatytus kiekybinius ir kokybinius rodiklius, kasmet teikia informaciją apie programos įgyvendinimo rezultatus Europos Parlamentui ir, Tarybai, Europos Centriniam Bankui, Europolui, Eurojustui ir Europos prokuratūrai. [22 pakeit.]

4.  Dalyvaujančios šalys ir kiti paramos gavėjai teikia Komisijai visus duomenis ir informaciją, būtinus programai stebėti ir vertinti.

13 straipsnis

Vertinimas

1.  Tarpinis programos vertinimas atliekamas, kai yra pakankamai informacijos apie programos įgyvendinimą, bet praėjus ne daugiau kaip ketveriems metams nuo programos įgyvendinimo pradžios.

2.  Baigiant įgyvendinti programą, bet praėjus ne daugiau kaip dvejiems metams po 1 straipsnyje nurodyto laikotarpio pabaigos, Komisija atlieka galutinį programos vertinimą.

3.  Vertinimų išvadas ir savo pastabas Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai ir, Europos Centriniam Bankui, Europolui, Eurojustui ir Europos prokuratūrai. [23 pakeit.]

V SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

14 straipsnis

Informavimas, komunikacija ir viešinimas

1.  Sąjungos lėšų gavėjai nurodo Sąjungos lėšų kilmę ir užtikrina jų skaidrumą ir matomumą (visų pirma viešindami veiksmus ir jų rezultatus) teikdami nuoseklią, veiksmingą ir proporcingą tikslinę informaciją įvairiai auditorijai, įskaitant žiniasklaidą ir visuomenę. [24 pakeit.]

2.  Komisija vykdo su programa ir jos veiksmais bei rezultatais susijusius informavimo ir komunikacijos veiksmus. Programai skirtais finansiniais ištekliais taip pat prisidedama prie institucinės komunikacijos apie Sąjungos politikos prioritetus, susijusius su 2 straipsnyje nurodytais tikslais.

15 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentas (ES) Nr. 331/2014 panaikinamas nuo 2021 m. sausio 1 d.

16 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

Šis reglamentas neturi poveikio susijusių veiksmų pagal Reglamentą (ES) Nr. 331/2014 tęsimui ar keitimui, ir tas reglamentas toliau taikomas tiems veiksmams tol, kol jie užbaigiami.

17 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2021 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas pagal Sutartis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse.

Priimta

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

PRIEDAS

PROGRAMOS VERTINIMO RODIKLIAI

Programa bus atidžiai stebima remiantis rodiklių, kuriais siekiama minimalia administracine našta ir sąnaudomis nustatyti, kokiu mastu buvo pasiekta programos bendrųjų ir konkrečiųjų tikslų, ir sumažinti administracinę naštą ir išlaidas, rinkiniu. Tuo tikslu bus renkami duomenys, reikalingi šiam pagrindinių rodiklių rinkiniui: [25 pakeit.]

a)  aptiktų padirbtų eurų kiekis valstybių narių ir trečiųjų valstybių, kurių kompetentingos nacionalinės institucijos dalyvavo programos veikloje, skaičius; [26 pakeit.]

b)  uždarytų neteisėtų dirbtuvių kiekis dalyvių skaičius ir jų pasitenkinimo lygis, taip pat visi kiti atsiliepimai, kuriuos jie galėjo pateikti apie programos veiklos naudingumą; [27 pakeit.]

c)  pagal programą finansuotų veiksmų dalyvių atsiliepimai iš nacionalinių kompetentingų institucijų gauta informacija apie aptiktų suklastotų eurų skaičių ir uždarytų neteisėtų dirbtuvių kiekis, kuriuos tiesiogiai lėmė geresnis bendradarbiavimas pagal programą. [28 pakeit.]

Pagrindiniams veiklos rodikliams skirti duomenys skirtus duomenis ir informacija informaciją Komisija ir programos paramos gavėjai kasmet renkami renka taip: [29 pakeit.]

—  Komisija surenka duomenis, susijusius su padirbtų eurų monetų ir banknotų kiekiu;

—  Komisija surenka duomenis, susijusius su uždarytų neteisėtų dirbtuvių kiekiu;

—  Komisija ir programos paramos gavėjai surenka duomenis, susijusius su gautais pagal programą finansuotų veiksmų dalyvių atsiliepimais.

(1)OL C 378, 2018 10 19, p. 2.
(2)2019 m. vasario 13 d. Europos Parlamento pozicija.
(3)2001 m. birželio 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1338/2001, nustatantis priemones, būtinas euro apsaugai nuo padirbinėjimo (OL L 181, 2001 7 4, p. 6).
(4)2001 m. birželio 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1339/2001, išplečiantis Reglamento (EB) Nr. 1338/2001, nustatančio priemones, būtinas euro apsaugai nuo padirbinėjimo, veikimą toms valstybėms narėms, kurios nėra priėmusios euro kaip savo bendros valiutos (OL L 181, 2001 7 4, p. 11).
(5)2001 m. gruodžio 17 d. Tarybos sprendimas 2001/923/EB, nustatantis mainų, paramos ir mokymo programą, skirtą euro apsaugai nuo klastojimo (Periklio programą) (OL L 339, 2001 12 21, p. 50).
(6)2001 m. gruodžio 17 d. Tarybos sprendimas 2001/924/EB, išplečiantis Sprendimo, nustatančio mainų, paramos ir mokymo programą, skirtą euro apsaugai nuo klastojimo (programą „Periklis“), galiojimą valstybėms narėms, nepriėmusioms euro kaip bendros valiutos (OL L 339, 2001 12 21, p. 55).
(7)2006 m. sausio 30 d. Tarybos sprendimas 2006/75/EB, iš dalies keičiantis ir pratęsiantis Sprendimą 2001/923/EB, nustatantį mainų, paramos ir mokymo programą, skirtą euro apsaugai nuo klastojimo (Periklio programą) (OL L 36, 2006 2 8, p. 40).
(8)2006 m. sausio 30 d. Tarybos sprendimas 2006/76/EB, išplečiantis Sprendimo 2006/75/EB, iš dalies keičiančio ir pratęsiančio Sprendimą 2001/923/EB, nustatantį mainų, paramos ir mokymo programą, skirtą euro apsaugai nuo klastojimo (Periklio programą), taikymą programoje nedalyvaujančioms valstybėms narėms (OL L 36, 2006 2 8, p. 42).
(9)2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos sprendimas 2006/849/EB, iš dalies keičiantis ir pratęsiantis Sprendimą 2001/923/EB, nustatantį mainų, paramos ir mokymo programą, skirtą euro apsaugai nuo klastojimo (Periklio programą) (OL L 330, 2006 11 28, p. 28).
(10)2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos sprendimas 2006/850/EB, išplečiantis Sprendimo 2006/849/EB, iš dalies keičiančio ir pratęsiančio Sprendimą 2001/923/EB, nustatantį mainų, paramos ir mokymo programą, skirtą euro apsaugai nuo klastojimo (Periklio programą), taikymą programoje nedalyvaujančioms valstybėms narėms (OL L 330, 2006 11 28, p. 30).
(11)2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 331/2014, kuriuo nustatoma mainų, pagalbos ir mokymo programa, skirta apsaugai nuo eurų padirbinėjimo (programa „Pericles 2020“), ir kuriuo panaikinami Tarybos sprendimai 2001/923/EB, 2001/924/EB, 2006/75/EB, 2006/76/EB, 2006/849/EB ir 2006/850/EB (OL L 103, 2014 4 5, p. 1).
(12)2017 m. gruodžio 6 d. Komisijos komunikatas Tarybai ir Europos Parlamentui dėl programos „Pericles 2020“ laikotarpio vidurio vertinimo COM(2017)0741 final).
(13) SWD(2017)0444 final ir Ares(2917)3289297 '30/06/2017.
(14) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.
(15)OL L 248, 2013 9 18, p. 1.
(16)OL L 292, 1996 11 15, p. 2.
(17)OL L 283, 2017 10 31, p. 1.
(18) 2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 198, 2017 7 28, p. 29).
(19) Tik orientacinė suma, priklausys nuo bendros DFP.
(20) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 298, 2012 10 26, p. 1).
(21)Tautų lygos sutarčių serija Nr. 2623 (1931), p. 372.


ES ir Singapūro laisvosios prekybos susitarimas ***
PDF 116kWORD 42k
2019 m. vasario 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Singapūro Respublikos laisvosios prekybos susitarimo sudarymo projekto (07971/2018 – C8-0446/2018 – 2018/0093(NLE))
P8_TA(2019)0088A8-0053/2019

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (07971/2018),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Singapūro Respublikos laisvosios prekybos susitarimo projektą (07972/2018),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 91 straipsnį, 100 straipsnio 2 dalį, 207 straipsnio 4 dalį, 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį ir 218 straipsnio 7 dalį (C8-0446/2018),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 16 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. vasario 13 d.(2) ne teisėkūros rezoliuciją dėl sprendimo projekto,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 ir 4 dalis ir į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto rekomendaciją (A8-0053/2019),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Singapūro Respublikos parlamentams ir vyriausybėms.

(1) 2017 m. gegužės 16 d. Teisingumo Teismo nuomonė Nr. 2/15, ECLI:EU:C:2017:376.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0089.


ES ir Singapūro laisvosios prekybos susitarimas (rezoliucija)
PDF 136kWORD 45k
2019 m. vasario 13 d. Europos Parlamento ne teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Singapūro Respublikos laisvosios prekybos susitarimo sudarymo projekto (07971/2018 – C8-0446/2018 – 2018/0093M(NLE))
P8_TA(2019)0089A8-0048/2019

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (07971/2018),

–  atsižvelgdamas į siūlomą Europos Sąjungos ir Singapūro Respublikos (Singapūro) laisvosios prekybos susitarimo (LPS) tekstą, kuris daugeliu atžvilgių atitinka 2013 m. rugsėjo 20 d. parafuotą susitarimą,

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Singapūro Respublikos investicijų apsaugos susitarimo sudarymo (COM(2018)0194),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 91 straipsnį, 100 straipsnio 2 dalį, 207 straipsnio 4 dalį, 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį ir 218 straipsnio 7 dalį (C8-0446/2018),

–  atsižvelgdamas į ES ir Singapūro partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą, kuris bus pasirašytas 2018 m. spalio 19 d.,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 16 d. pagal SESV 218 straipsnio 11 dalį pateiktą Teisingumo Teismo nuomonę 2/15, kurią Komisija paprašė pateikti 2015 m. liepos 10 d.,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl naujos perspektyvios ir novatoriškos ateities strategijos dėl prekybos ir investicijų(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. vasario 3 d. rezoliuciją su Europos Parlamento rekomendacijomis Komisijai dėl prekybos paslaugomis susitarimo (TISA)(2),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 14 d. Komisijos komunikatą „Prekyba visiems. Atsakingesnės prekybos ir investicijų politikos kūrimas“,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. gruodžio 22 d. Tarybos sprendimą vykdyti dvišales derybas dėl LPS su atskiromis Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) valstybėmis narėmis, pirmiausia su Singapūru,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. balandžio 23 d. derybinius nurodymus dėl tarpregioninio LPS su ASEAN valstybėmis narėmis,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį, ir visų pirma į jos V antraštinę dalį dėl Sąjungos išorės veiksmų,

–  atsižvelgdamas į SESV, ypač į jos 91, 100, 168 ir 207 straipsnius kartu su 218 straipsnio 6 dalies a punkto v papunkčiu,

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. vasario 13 d. teisėkūros rezoliuciją(3) dėl Tarybos sprendimo projekto,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą (A8-0048/2019),

A.  kadangi ES ir Singapūras laikosi tų pačių svarbių vertybių, įskaitant demokratiją, teisinę valstybę, pagarbą žmogaus teisėms, kultūrų ir kalbų įvairovę ir tvirtą įsipareigojimą užtikrinti atvirą prekybą ir daugiašalę prekybos sistemą;

B.  kadangi tai yra pirmasis ES ir ASEAN valstybės narės sudarytas dvišalis prekybos susitarimas ir svarbus žingsnis siekiant galutinio tikslo – tarpregioninio LPS; kadangi šis susitarimas bus naudojamas kaip lyginamasis standartas ES susitarimams, dėl kurių šiuo metu vyksta derybos su kitomis pagrindinėmis ASEAN šalimis;

C.  kadangi ASEAN regione Singapūras neabejotinai yra didžiausias ES partneris: jam tenka šiek tiek mažiau nei trečdalis ES ir ASEAN prekybos prekėmis ir paslaugomis ir beveik du trečdaliai investicijų tarp šių dviejų regionų;

D.  kadangi ES ir Singapūro prekybos vertė kasmet siekia daugiau kaip 50 mlrd. EUR;

E.  kadangi 90 % būsimo pasaulio ekonomikos augimo numatoma užtikrinti už Europos ribų, ypač Azijoje;

F.  kadangi Singapūras yra Visapusiško ir pažangaus susitarimo dėl partnerystės abipus Ramiojo vandenyno (angl. CPTPP) ir vykstančių derybų dėl Regioninės išsamios ekonominės partnerystės (angl. RCEP), šalis;

G.  kadangi Singapūras yra dideles pajamas gaunanti ekonomika, kurios bendrosios nacionalinės pajamos 2017 m. sudarė 52 600 USD vienam gyventojui; kadangi jo ekonomikos augimas buvo vienas didžiausių pasaulyje, nuo nepriklausomybės paskelbimo – vidutiniškai 7,7 proc. per metus;

H.  kadangi Singapūras yra viena iš palankiausių verslo plėtojimui šalių pasaulyje, viena iš konkurencingiausios ekonomikos šalių ir viena iš mažiausiai korumpuotų šalių pasaulyje;

I.  kadangi gamyba, ypač elektronikos ir tiksliosios inžinerijos sektoriuose, ir paslaugų sektoriai ir toliau yra dvigubas Singapūro didelės pridėtinės vertės ekonomikos ramstis;

J.  kadangi Singapūras yra pasaulinio masto veikėjas finansinių ir draudimo paslaugų srityje;

K.  pažymi, kad daugiau kaip 10 000 Europos įmonių turi savo regioninius biurus Singapūre ir veikia teisinio saugumo ir tikrumo sąlygomis; kadangi apie 50 000 Europos įmonių eksportuoja į Singapūrą, iš kurių 83 proc. yra mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ);

L.  kadangi manoma, kad ES ir Singapūro laisvosios prekybos susitarimas darys labai teigiamą poveikį prekybos ir investicijų srautams tarp ES ir Singapūro; kadangi 2018 m. Europos Parlamento užsakymu atliktame tyrime apskaičiuota, kad per pirmuosius penkerius metus ES ir Singapūro prekybos apimtis galėtų išaugti 10 proc.;

M.  kadangi kitos stipriausios ekonomikos šalys, pvz., Japonija, JAV ir Kinija, jau yra sudariusios laisvosios prekybos susitarimus su Singapūru, todėl Europos Sąjunga atsiduria nepalankioje konkurencinėje padėtyje;

N.  kadangi 2009 m. ES ir ASEAN LPS prekybos poveikio darniam vystymuisi vertinime padaryta išvada, kad šis dvišalis LPS abiem šalims bus naudingas nacionalinių pajamų, BVP ir užimtumo atžvilgiu; kadangi prekybos poveikio darniam vystymuisi vertinimas, visų pirma susijęs su ES ir Singapūro prekybos santykiais ir pastaruoju laikotarpiu, nebuvo parengtas;

O.  kadangi ES ir Singapūro LPS ekonominio poveikio analizėje, kurią Europos Komisija atliko 2013 m., nurodoma, kad Singapūro BVP galėtų padidėti 0,94 proc. arba 2,7 mlrd. EUR, o ES BVP – 550 mln. EUR;

1.  teigiamai vertina tai, kad 2018 m. spalio 19 d. Briuselyje buvo pasirašytas šis LPS;

2.  pabrėžia, kad derybos buvo baigtos jau 2012 m. ir buvo pagrįstos Tarybos derybiniais nurodymais dėl ES ir ASEAN LPS, priimto 2007 m. balandžio mėn.; apgailestauja, kad buvo ilgai delsiama pateikti susitarimą, kad jis būtų ratifikuotas, o tai, be kitų veiksnių, lėmė Komisijos prašymas Europos Teisingumo Teismui pateikti nuomonę, kad būtų paaiškinta, ar klausimai, kuriems taikomas susitarimas, priklauso išimtinei ES kompetencijai ar pasidalijamajai kompetencijai; palankiai vertina teisinį aiškumą, kurį Europos Teisingumo Teismas pateikė savo nuomonėje, ir mano, kad tai sustiprino demokratiškai teisėtą Europos Parlamento vaidmenį ir suteikė aiškumo dėl ES kompetencijos prekybos politikos srityje; palankiai vertina Singapūro nuolatinį bendradarbiavimą, nepaisant minėto uždelsimo, ir ragina, kad susitarimas įsigaliotų nedelsiant, kai tik jį ratifikuos Parlamentas;

3.  mano, jog labai svarbu, kad ES išliktų atviros ir taisyklėmis grindžiamos prekybos sistemos lydere, ir palankiai vertina tai, kad praėjus 10 metų nuo derybų pradžios ES ir Singapūro LPS dabar yra svarbus šio tikslo aspektas; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviai megzti ryšius su kitais pasauliniais partneriais nuolat laikantis plataus užmojo pasaulinės sąžiningos ir atviros prekybos darbotvarkės, atsižvelgiant į patirtį, įgytą sudarant LPS su Singapūru, ir ja remiantis;

4.  pabrėžia šio susitarimo ekonominę ir strateginę svarbą, nes Singapūras yra viso ASEAN regiono centras; mano, kad šis susitarimas yra svarbus postūmis ir bus precedentas siekiant sudaryti prekybos ir investicijų susitarimus su kitomis ASEAN valstybėmis narėmis ir kad jis – tai atspirties taškas siekiant ateityje sudaryti tarpregioninį prekybos susitarimą; taip pat pabrėžia, kad šis susitarimas padės užtikrinti, kad ES eksportuotojai neatsidurtų nepalankioje konkurencinėje padėtyje kitų CPTPP ir RCEP šalių verslo įmonių atžvilgiu; palankiai vertina tai, kad šio susitarimo sudarymas, įgyvendinant ES pasaulinę sąžiningos ir atviros prekybos darbotvarkę, duos didelės naudos ne tik vartotojams, bet ir darbuotojams;

5.  pažymi, kad Singapūras jau panaikino daugelį tarifų ES produktams ir kad šiuo susitarimu, kai jis įsigalios, bus visiškai panaikinta keletas likusių tarifų;

6.  pabrėžia, kad Singapūras panaikins tam tikras priemones, kurios gali sudaryti kliūčių prekybai, pavyzdžiui, automobilių, jų dalių ir elektronikos gaminių dvigubus saugumo bandymus, o dėl to bus supaprastintas ES įmonių prekių eksportas į Singapūrą;

7.  pabrėžia, kad šiuo susitarimu bus suteikta ES įmonėms daugiau galimybių patekti į Singapūro paslaugų rinką, pavyzdžiui, finansų, telekomunikacijų, inžinerijos, architektūros, jūrų transporto ir pašto paslaugų, ir kad toks liberalizavimas grindžiamas teigiamo sąrašo metodu;

8.  atsižvelgdamas į finansinių paslaugų liberalizavimą, primena, kad į susitarimą įtraukta rizikos ribojimo išlyga, kuria remdamosi susitarimo šalys gali priimti arba toliau taikyti priemones dėl rizikos ribojimo priežasčių, visų pirma siekdamos apsaugoti indėlininkus ir investuotojus ir užtikrinti susitarimo šalių finansinių sistemų vientisumą bei stabilumą;

9.  palankiai vertina tai, kad Singapūras 2017 m. birželio 21 d. pasirašė daugiašalį kompetentingų institucijų susitarimą dėl automatinio keitimosi informacija mokesčių tikslais pasaulinio standarto įgyvendinimo ir kad 2017 m. birželio 30 d. jis pranešė EBPO apie ketinimą pagal tą susitarimą pradėti automatinį keitimąsi su visomis ES valstybėmis narėmis, dėl kurių nebuvo sudarytas dvišalis susitarimas tuo pačiu tikslu; pažymi, kad Singapūras, nors jį ir kritikavo kai kurios NVO dėl mokesčių paskatų siūlymo įmonėms, neįtrauktas į ES elgesio kodekso grupės mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų sąrašo juodąjį sąrašą ar stebėjimo sąrašą;

10.  atkreipia dėmesį į pagal šį susitarimą užtikrinamą geresnę prieigą prie Singapūro viešųjų pirkimų rinkos, palyginti su Sutarties dėl viešųjų pirkimų nuostatomis; pabrėžia, kad sudarant viešųjų pirkimų sutartis reikėtų taip pat atsižvelgti į socialinius ir aplinkosaugos kriterijus; pabrėžia, kad viešieji pirkimai ES ir Singapūre privalo ir toliau teikti kuo daugiau naudos piliečiams;

11.  palankiai vertina tai, kad Singapūras sutiko sukurti geografinių nuorodų (GN) registravimo sistemą, pagal kurią bus apsaugota apie 190 ES geografinių nuorodų, taip pat numatant galimybę vėliau dar daugiau jų įtraukti; primena, kad 2016 m. ES į Singapūrą eksportavo žemės ūkio maisto produktų už 2,2 mlrd. EUR, ir pažymi, Singapūras yra penkta pagal dydį Azijos rinka eksportuojamiems ES maisto produktams ir gėrimams, teikianti dideles galimybes ES ūkininkams ir žemės ūkio maisto produktų gamintojams; todėl pritaria Singapūro įsipareigojimui šiame susitarime ir toliau taikyti nulinius tarifus žemės ūkio maisto produktams ir nustatyti sistemą, pagal kurią būtų sertifikuojamos ES mėsos gamybos įmonės, siekiančios eksportuoti į Singapūrą; tačiau apgailestauja, kad susitarimu nesuteikiama automatinė apsauga 196 ES geografinėms nuorodoms, įtrauktoms į intelektinės nuosavybės teisių skyriaus priedą, ir kad visos geografinės nuorodos, neatsižvelgiant į kilmę, pagal Singapūre nustatytą registravimo procedūrą turės būti tikrinamos ir joms bus taikoma paskelbimo (o prireikus ir prieštaravimo) procedūra tam, kad būtų apsaugotos; pabrėžia, kad įgyvendinimo teisės aktas dėl geografinių nuorodų, kuriuo sukuriamas Singapūro geografinių nuorodų registras ir nustatoma geografinių nuorodų registravimo procedūra, įsigalios Parlamentui ratifikavus susitarimą; ragina Singapūro valdžios institucijas nedelsiant pradėti rengti registravimo procedūrą ir sparčiai sukurti registrą, taip pat užtikrinti jo veikimą iš karto, kai Parlamentas ratifikuos susitarimą; ragina Komisiją toliau intensyviai bendradarbiauti su Singapūro valdžios institucijomis siekiant užtikrinti, kad kuo daugiau ES geografinių nuorodų būtų apsaugota laikantis LPS nustatytų apsaugos sąlygų, netaikant jokių išimčių ar apribojimų (įskaitant priedus ar išnašas);

12.  pabrėžia, kad susitarimu pripažįstama valstybių narių teisė visais lygmenimis apibrėžti ir teikti viešąsias paslaugas ir kad pagal susitarimą neužkertamas kelias valdžios institucijoms bet kokias privatizuotas paslaugas vėl grąžinti į viešąjį sektorių;

13.  pabrėžia, kad susitarime užtikrinama ES teisė išlaikyti ir taikyti savo standartus visoms ES parduodamoms prekėms ir paslaugoms, taigi visu importu iš Singapūro turi būti paisoma ES standartų; pabrėžia, kad ES standartai niekada neturėtų būti laikomi prekybos kliūtimis, ir atkreipia dėmesį į šių standartų propagavimo pasauliniu lygmeniu svarbą; pabrėžia, kad jokiomis susitarimo nuostatomis neturėtų būti užkirstas kelias taikyti atsargumo principą, kaip nustatyta Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo;

14.  pabrėžia vertybėmis pagrįstos ir atsakingos prekybos politikos svarbą ir būtinybę skatinti darnų vystymąsi; todėl palankiai vertina tai, kad abi susitarimo šalys prekybos ir darnaus vystymosi skyriuje įsipareigojo užtikrinti aukštą aplinkos ir darbo apsaugos lygį ir kad todėl šis susitarimas gali būti laikomas pažangiu prekybos susitarimu; pažymi, kad į susitarimą taip pat įtrauktas skyrius dėl netarifinių kliūčių atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos srityje; atkreipia dėmesį į tai, kad ES ir Singapūro susitarimas galėtų būti kovos su klimato kaita priemonė ir galėtų paspartinti bei sustiprinti veiksmus ir investicijas, kurių reikia siekiant, kad ateityje būtų taikomos mažo anglies dioksido kiekio technologijos; ragina ES ir Singapūrą imtis visų būtinų veiksmų, kad būtų pasiekti darnaus vystymosi tikslai;

15.  primena, kad susitarimo šalys įsipareigojo nepertraukiamai siekti ratifikuoti ir veiksmingai įgyvendinti pagrindines Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijas; atkreipia dėmesį į iki šiol Singapūro vyriausybės pateiktą informaciją apie tai, kaip ji laikosi trijų negyvendintų pagrindinių TDO konvencijų, t. y. dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo, dėl diskriminacijos ir dėl priverstinio darbo, ir ragina Singapūrą toliau bendradarbiauti su TDO siekiant visapusiško suderinimo su jų turiniu bei galutinio ratifikavimo per pagrįstą laikotarpį;

16.  palankiai vertina įsipareigojimą veiksmingai įgyvendinti daugiašalius aplinkos apsaugos susitarimus, pavyzdžiui, Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos, ir užtikrinti tvarų miškų bei žuvininkystės valdymą;

17.  pabrėžia, kad bendradarbiavimas reguliavimo srityje yra savanoriškas ir kad dėl jo jokiu būdu neturėtų būti ribojama teisė reguliuoti;

18.  ragina susitarimo šalis visapusiškai pasinaudoti bendradarbiavimo gyvūnų gerovės srityje nuostatomis ir kuo greičiau po LPS įsigaliojimo sudaryti bendrą darbo grupę, kuri susitartų dėl veiksmų plano, skirto atitinkamiems sektoriams, pvz., žuvų gerovei akvakultūros srityje;

19.  pabrėžia, jog labai svarbu, kad pilietinė visuomenė ir socialiniai partneriai dalyvautų stebint susitarimo įgyvendinimą, ir ragina, įsigaliojus susitarimui, skubiai sukurti vietos patarėjų grupes, kurios proporcingai atstovautų pilietinei visuomenei; ragina Komisiją skirti pakankamą finansavimą siekiant sudaryti joms sąlygas veiksmingai dirbti ir teikti paramą, kad būtų užtikrintas konstruktyvus pilietinės visuomenės dalyvavimas;

20.  pažymi, kad ES ir Singapūro partnerystės ir bendradarbiavimo susitarime (PBS) numatyta galimybė ES laikinai sustabdyti LPS, jei Singapūras pažeistų pagrindines žmogaus teises;

21.  ragina Komisiją kuo greičiau tinkamai pasinaudoti susitarimo bendrosios peržiūros nuostata, kad būtų sustiprintas darbo ir aplinkos nuostatų taikymas, be kitų įvairių įgyvendinimo užtikrinimo metodų kraštutiniu atveju apsvarstant sankcijų mechanizmo taikymą;

22.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Europos išorės veiksmų tarnyba, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Singapūro Respublikos vyriausybei ir parlamentui.

(1) OL C 101, 2018 3 16, p. 30.
(2) OL C 35, 2018 1 31, p. 21.
(3) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0088.


ES ir Singapūro investicijų apsaugos susitarimas ***
PDF 116kWORD 38k
2019 m. vasario 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Singapūro Respublikos investicijų apsaugos susitarimo sudarymo Europos Sąjungos vardu projekto (07979/2018 – C8-0447/2018 – 2018/0095(NLE))
P8_TA(2019)0090A8-0054/2019

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (07979/2018),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Singapūro Respublikos investicijų apsaugos susitarimo projektą (07980/2018),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsnio 4 dalį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį (C8-0447/2018),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 16 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. vasario 13 d. ne teisėkūros rezoliuciją(2) dėl sprendimo projekto,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 ir 4 dalis ir į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto rekomendaciją (A8-0054/2019),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Singapūro Respublikos parlamentams ir vyriausybėms.

(1) 2017 m. gegužės 16 d. Teisingumo Teismo nuomonė Nr. 2/15, ECLI:EU:C:2017:376.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0091.


ES ir Singapūro investicijų apsaugos susitarimas (rezoliucija)
PDF 134kWORD 47k
2019 m. vasario 13 d. Europos Parlamento ne teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Singapūro Respublikos investicijų apsaugos susitarimo sudarymo Europos Sąjungos vardu projekto (07979/2018 – C8-0447/2018 – 2018/0095M(NLE))
P8_TA(2019)0091A8-0049/2019

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (07979/2018),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Singapūro Respublikos investicijų apsaugos susitarimo projektą (07980/2018),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 207 straipsnio 4 dalį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį (C8-0447/2018),

–  atsižvelgdamas į 2007 m. balandžio 23 d. derybinius nurodymus dėl laisvosios prekybos susitarimo (LPS) su Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) valstybėmis narėmis,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. gruodžio 22 d. Tarybos sprendimą vykdyti dvišales derybas dėl LPS su atskiromis ASEAN valstybėmis narėmis, pradedant nuo Singapūro,

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. balandžio 6 d. rezoliuciją dėl būsimosios Europos tarptautinės investicijų politikos(1),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. rugsėjo 12 d. pradinių derybinių nurodymų pakeitimus, siekiant suteikti Komisijai įgaliojimus derėtis dėl investicijų,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1219/2012, kuriuo nustatoma valstybių narių ir trečiųjų šalių dvišaliams investicijų susitarimams skirta pereinamojo laikotarpio tvarka(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl naujos perspektyvios ir novatoriškos ateities strategijos dėl prekybos ir investicijų(3),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 14 d. Komisijos komunikatą „Prekyba visiems. Atsakingesnės prekybos ir investicijų politikos kūrimas“ (COM(2015)0497),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 16 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nuomonę vykdant procedūrą 2/15(4), kurią pateikti 2015 m. liepos 10 d. paprašė Komisija pagal SESV 218 straipsnio 11 dalį,

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. spalio 4 d. rezoliuciją dėl ES indėlio rengiant JT teisiškai privalomą žmogaus teisių priemonę tarptautinėms bendrovėms ir kitoms tarptautinio pobūdžio verslo įmonėms(5),

–  atsižvelgdamas į JT Tarptautinės prekybos teisės komisijos (UNCITRAL) sutartimis grindžiamo investuotojų ir valstybių arbitražo skaidrumo taisykles,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį (ES sutartis) ir visų pirma į jos V antraštinę dalį dėl Sąjungos išorės veiksmų,

–  atsižvelgdamas į SESV, ypač į jos penktąją dalį, šios dalies I, II ir V antraštines dalis, visų pirma 207 straipsnį kartu su 218 straipsnio 6 dalies a punkto v papunkčiu,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. vasario 13 d. teisėkūros rezoliuciją(6) dėl sprendimo projekto,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą (A8-0049/2019),

A.  kadangi ES ir Singapūras laikosi bendrų pagrindinių vertybių, įskaitant demokratiją, teisinę valstybę, pagarbą žmogaus teisėms, kultūrų ir kalbų įvairovę ir tvirtą įsipareigojimą užtikrinti taisyklėmis grindžiamą prekybą pagal daugiašalę prekybos sistemą;

B.  kadangi ES yra pagrindinė tiesioginių užsienio investicijų gavėja ir šaltinis visame pasaulyje;

C.  kadangi Singapūras yra aštuntas (o ASEAN regione – pirmas) pagal dydį ES tiesioginių užsienio investicijų tikslas;

D.  kadangi Pietryčių Azijoje Singapūras neabejotinai yra didžiausias ES partneris: jam tenka šiek tiek mažiau nei trečdalis ES ir ASEAN prekybos prekėmis ir paslaugomis ir beveik du trečdaliai visų investicijų tarp šių dviejų regionų; kadangi daugiau kaip 10 000 Europos įmonių turi savo regioninius biurus Singapūre ir įprastai veikia teisinio saugumo ir tikrumo sąlygomis;

E.  kadangi Singapūras yra svarbiausia iš Europos investicijų Azijoje vietų, o dvišalių investicijų srautai 2016 m. pasiekė 256 mlrd. EUR;

F.  kadangi šiuo metu galioja daugiau kaip 3 000 tarptautinių investicijų sutarčių, o ES valstybės narės yra apie 1 400 sutarčių šalys;

G.  kadangi šis susitarimas yra pirmasis vien tik investicijų apsaugos susitarimas, sudarytas tarp ES ir trečiosios valstybės, pasibaigus institucijų diskusijoms dėl naujos ES LPS struktūros, remiantis 2017 m. gegužės 16 d. Teisingumo Teismo nuomone 2/15;

H.  kadangi, atsižvelgdamas į naują ES požiūrį į investicijų apsaugą ir jos vykdymo užtikrinimo mechanizmą – investicinių teismų sistemą, 2017 m. Singapūras pritarė tam, kad būtų persvarstytos investicijų apsaugos nuostatos, dėl kurių susitarta 2014 m., taip vėl pradėdamas derybas dėl baigto sudaryti susitarimo;

I.  kadangi susitarimas grindžiamas investicijų apsaugos nuostatomis, įtrauktomis į ES ir Kanados išsamų ekonomikos ir prekybos susitarimą (IEPS), kurį Parlamentas ratifikavo 2017 m. vasario 15 d.;

J.  kadangi 2017 m. rugsėjo 6 d. Belgija paprašė Teisingumo Teismo pateikti nuomonę dėl IEPS nuostatų dėl investicinių teismų sistemos suderinamumo su ES sutartimis;

K.  kadangi išsivysčiusios ekonomikos šalys su tinkamai veikiančiomis teismų sistemomis laiko investuotojų ir valstybių ginčų sprendimo mechanizmus ne tokiais svarbiais, nors taikant šiuos mechanizmus galima užtikrinti, kad ginčai būtų išspręsti greičiau; kadangi vis dėlto nepriklausomo daugiašalio investicinių ginčų teismo įsteigimas padidintų pasitikėjimą sistema ir teisinį tikrumą;

L.  kadangi susitarimu bus pakeistos galiojančios dvišalės 13 ES valstybių narių ir Singapūro investicijų sutartys, į kurias neįtrauktas naujas ES požiūris į investicijų apsaugą ir jos vykdymo užtikrinimo mechanizmas (investicinių teismų sistema);

M.  kadangi susitarimo šalys yra įsipareigojusios siekti sukurti daugiašalį investicinių ginčų sprendimo teismą, o tai yra iniciatyva, kurią tvirtai remia Parlamentas;

N.  kadangi 2018 m. kovo 20 d. Taryba priėmė derybinius nurodymus, kuriais Komisija įgaliojama ES vardu vesti derybas dėl konvencijos, kuria įsteigiamas daugiašalis investicinių ginčų sprendimo teismas; kadangi šie derybiniai nurodymai paskelbti viešai;

O.  kadangi ES sudarė panašų investicijų apsaugos susitarimą su Vietnamu, kurį Komisija priėmė 2018 m. spalio 17 d.;

1.  teigiamai vertina naują ES požiūrį į investicijų apsaugą ir jos vykdymo užtikrinimo mechanizmą (investicinių teismų sistemą), kuriuo pakeičiamas tiek kontraversiškas investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo mechanizmas (angl. ISDS), pašalinant kai kuriuos jo proceso trūkumus, tiek individualūs metodai, kuriais vadovaujasi ES valstybės narės pagal galiojančias dvišales investicijų sutartis (DIS);

2.  mano, jog labai svarbu, kad susitarimu bus užtikrinta aukšto lygio investicijų apsauga, skaidrumas ir atskaitomybė, kartu užtikrinant abiejų susitarimo šalių teisę reguliuoti visais valdžios lygmenimis ir siekti teisėtų viešosios politikos tikslų, pvz., visuomenės sveikatos ir aplinkos apsaugos tikslų; pabrėžia, kad jeigu viena susitarimo šalis reguliuos taip, kad šis reguliavimas neigiamai paveiks investiciją arba pažeis investuotojo pelno lūkesčius, tai savaime nereikš, kad pažeidžiami investicijų apsaugos standartai, ir dėl to nereikės jokios kompensacijos; pabrėžia, kad šis susitarimas jokiu būdu neturi riboti socialinių partnerių autonomijos ir profesinių sąjungų teisių;

3.  pabrėžia, kad susitarimu užtikrinama, kad ES investuotojai Singapūre nebus diskriminuojami, palyginti su Singapūro investuotojais, taip pat jie bus tinkamai apsaugoti nuo neteisėto nusavinimo;

4.  primena, kad pagal investicinių teismų sistemą numatoma įsteigti Nuolatinę pirmosios instancijos investicinių ginčų sprendimo kolegiją ir Apeliacinę ginčų sprendimo kolegiją, kurių nariai turėtų panašią kvalifikaciją kaip Tarptautinio Teisingumo Teismo nariai, įskaitant tarptautinės viešosios teisės, o ne tik komercinės teisės, praktinę patirtį, ir turėtų atitikti griežtas nepriklausomumo, sąžiningumo ir etiško elgesio taisykles, taikant privalomą elgesio kodeksą, kuris būtų parengtas tam, kad būtų išvengta interesų konfliktų;

5.  teigiamai vertina tai, kad skaidrumo taisyklės bus taikomos kolegijų procesams, teismų bylų dokumentai bus skelbiami viešai ir teismų posėdžiai bus vieši; mano, kad didesnis skaidrumas padės užtikrinti visuomenės pasitikėjimą sistema; be to, palankiai vertina aiškumą, susijusį su priežastimis, dėl kurių investuotojas gali pateikti skundą, nes taip užtikrinamas papildomas proceso skaidrumas ir sąžiningumas;

6.  pabrėžia, kad trečiosioms šalims, pvz., darbo ir aplinkosaugos organizacijoms, nesuteiktas teisnumas kolegijos procesuose ir todėl jos negali dalyvauti kaip susijusios šalys, siekdamos užtikrinti investuotojų įsipareigojimų vykdymą, tačiau jos gali prisidėti prie investicinių teismų sistemos procesų pasitelkdamos amicus curiae pranešimus; pabrėžia, kad investicinių ginčų teismas vis dar sudaro atskirą sistemą, skirtą tik užsienio investuotojams;

7.  pabrėžia, kad palankesnio teisinio reglamentavimo ieškojimas turi būti neįmanomas ir kad turi būti išvengta vienu metu iškeliamų kelių bylų ir lygiagrečių teisminių nagrinėjimų;

8.  primena, kad susitarimas iš esmės grindžiamas IEPS numatytomis investicijų apsaugos nuostatomis, nes į jį jo sudarymo metu įtraukiamos nuostatos dėl buvusių teisėjų prievolių, elgesio kodekso, kad būtų išvengta interesų konfliktų, ir dėl visapusiškai veikiančios Apeliacinės ginčų sprendimo kolegijos;

9.  teigiamai vertina Singapūro įsipareigojimą įsteigti daugiašalį investicinių ginčų sprendimo teismą – viešą ir nepriklausomą tarptautinį teismą, kuriam bus suteiktos galios nagrinėti investuotojų ir valstybių, kurios pritars jo jurisdikcijai dėl savo dvišalių investicijų sutarčių, ginčus dėl investicijų ir kurio pagrindinis tikslas turi būti reformuoti ir pakeisti dabartinę nesubalansuotą, brangią ir fragmentišką investicijų apsaugos tvarką; mano, kad susitarimas yra esminis žingsnis siekiant šio tikslo; ragina Komisiją ir toliau dėti pastangas siekiant padėti trečiosioms šalims kuo greičiau įsteigti daugiašalį investicinių ginčų sprendimo teismą;

10.  teigiamai vertina Tarybos sprendimą viešai paskelbti 2018 m. kovo 20 d. derybinį nurodymą dėl daugiašalio investicinių ginčų sprendimo teismo ir ragina Tarybą viešai paskelbti visus ankstesnius ir būsimus prekybos ir investicinių susitarimų derybinius nurodymus iškart kai jie patvirtinami, kad būtų galima padidinti skaidrumą ir sustiprinti visuomenės vykdomą kontrolę;

11.  pabrėžia, kad šiuo susitarimu bus pakeistos esamos 13 ES valstybių narių ir Singapūro DIS ir taip bus užtikrintas didesnis nei DIS teikiamas suderinamumas, nes DIS grindžiamos pasenusiomis investicijų apsaugos nuostatomis ir į jas įtraukta prieštaringai vertinama investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo tvarka; pabrėžia, kad šio susitarimu taip pat bus sukurtos naujos teisės, susijusios su investuotojų skundais likusiose 15 valstybių narių; pabrėžia, kad funkciniai nacionaliniai teismai yra pagrindinė investuotojų ginčų sprendimo galimybė, tačiau mano, kad susitarimas yra svarbus žingsnis siekiant reformuoti pasaulines investicijų apsaugos ir ginčų sprendimo taisykles;

12.  apgailestauja, kad trūksta nuostatų dėl investuotojų atsakomybės, ir šiomis aplinkybėmis pabrėžia įmonių socialinės atsakomybės svarbą; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę priimti teisės aktus, panašius į tuos, kurie susiję su konflikto zonų naudingosiomis iškasenomis ir mediena, taip pat, pvz., drabužių pramone; pabrėžia EBPO rekomendacijų daugiašalėms įmonėms ir JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų svarbą;

13.  pažymi, kad nėra visuotinio požiūrio į tai, kaip bendrovės laikosi žmogaus teisių teisės aktų, ir kad trūksta teisių gynimo priemonių; atkreipia dėmesį į Neribotos sudėties tarpvyriausybinės darbo grupės tarptautinių korporacijų ir kitų verslo įmonių klausimams, susijusiems su žmogaus teisėmis, spręsti inicijuotą darbą Jungtinėse Tautose dėl privalomos JT priemonės sukūrimo; ragina Komisiją ir ES valstybes nares konstruktyviai dalyvauti šioje iniciatyvoje;

14.  ragina Komisiją toliau tęsti savo darbą siekiant užtikrinti didesnes galimybes, visų pirma MVĮ ir mažesnėms įmonėms, pasinaudoti investicinių teismų sistema;

15.  ragina Komisiją ir Singapūrą susitarti dėl griežtesnių sankcijų, taikomų tuomet, kai kolegijų narys nesilaiko elgesio kodekso, ir užtikrinti, kad jos būtų nustatytos iš karto, kai įsigalios šis susitarimas;

16.  mano, kad patvirtinus šį susitarimą ES turės didesnį sverto poveikį derėtis dėl panašių susitarimų su kitomis ASEAN šalimis, siekiant nustatyti panašias taisykles dėl investicijų apsaugos visame regione;

17.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Europos išorės veiksmų tarnybai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Singapūro Respublikos vyriausybei ir parlamentui.

(1) OL C 296 E, 2012 10 2, p. 34.
(2) OL L 351, 2012 12 20, p. 40.
(3) OL C 101, 2018 3 16, p. 30.
(4) Teisingumo Teismo 2017 m. gegužės 16 d. nuomonė Nr. 2/15, ECLI:EU:C:2017:376.
(5) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0382.
(6) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0090.


ES ir Singapūro partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas ***
PDF 115kWORD 42k
2019 m. vasario 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Singapūro Respublikos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo sudarymo Sąjungos vardu projekto (15375/2018 – C8-0026/2019 – 2018/0403(NLE))
P8_TA(2019)0092A8-0020/2019

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (15375/2018),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Singapūro Respublikos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo projektą (08224/2014),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 212 straipsnį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C8-0026/2019),

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. vasario 13 d.(1) ne teisėkūros rezoliuciją dėl sprendimo projekto,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 ir 4 dalis ir į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto rekomendaciją (A8-0020/2019),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Singapūro Respublikos vyriausybėms ir parlamentams.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0093.


ES ir Singapūro partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas (rezoliucija)
PDF 156kWORD 49k
2019 m. vasario 13 d. Europos Parlamento ne teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Singapūro Respublikos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo sudarymo Sąjungos vardu projekto (15375/2018 – C8-0026/2019 – 2018/0403M(NLE))
P8_TA(2019)0093A8-0023/2019

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (15375/2018),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Singapūro Respublikos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo projektą (08224/2014),

–  atsižvelgdamas į Tarybos prašymą dėl pritarimo, pateiktą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 212 straipsnį ir 218 straipsnio 6 dalies a punktą (C8-0026/2019),

–  atsižvelgdamas į ES ir Singapūro partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą (PBS), pasirašytą Briuselyje 2018 m. spalio 19 d.,

–  atsižvelgdamas į ES ir Singapūro laisvosios prekybos susitarimą ir investicijų apsaugos susitarimą, pasirašytus Briuselyje 2018 m. spalio 19 d.,

–  atsižvelgdamas į 1980 m. kovo mėn. pasirašytą ASEAN ir EEB bendradarbiavimo susitarimą, kuris yra ES ir ASEAN santykių teisinis pagrindas(1),

–  atsižvelgdamas į 12-ąjį ES ir Azijos (ASEM) aukščiausiojo lygio susitikimą, įvykusį 2018 m. spalio 18–19 d. Briuselyje,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 23 d. Singapūre vykusį 10-ąjį ES ir Singapūro tarpparlamentinį susitikimą,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio mėn. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai paskelbtą visuotinę Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategiją,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 15 d. Tarybos patvirtintas ES užsienio ir saugumo politikos Rytų Azijoje gaires,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 28 d. Tarybos išvadas dėl sustiprinto ES bendradarbiavimo saugumo srityje Azijoje ir su Azija,

–  atsižvelgdamas į ES strategiją dėl glaudesnių Europos ir Azijos sąsajų, grindžiamą tvariu junglumu,

–  atsižvelgdamas į savo naujausias rezoliucijas dėl ASEAN, visų pirma, į 2017 m. spalio 3 d. rezoliuciją dėl ES politinių santykių su Pietryčių Azijos valstybių asociacija (ASEAN)(2) ir 2014 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl ES ir ASEAN santykių ateities(3),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. vasario 13 d. teisėkūros rezoliuciją(4) dėl sprendimo projekto,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A8-0023/2019),

A.  kadangi ES ir Singapūro santykiai tęsiasi jau keletą dešimtmečių ir yra grindžiami ilga draugyste ir glaudžiais istoriniais, politiniais ir ekonominiais ryšiais; kadangi dvišalė partnerystė grindžiama bendromis vertybėmis ir įsipareigojimu siekti taikaus ir klestinčio pasaulio;

B.  kadangi ES ir Singapūro partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo (PBS) šalys dar kartą patvirtina savo pagarbą demokratijos principams, teisinės valstybės principui, žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, nustatytoms Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje ir kituose taikomuose tarptautiniuose žmogaus teisių dokumentuose;

C.  kadangi Singapūras yra Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN), kuri 2017 m. šventė savo 40-ąsias metines, narys steigėjas;

D.  kadangi 2018 m., Singapūrui pirmininkaujant Pietryčių Azijos valstybių asociacijai (ASEAN) ir vadovaujantis šūkiu „Atsparumas ir novatoriškumas“, Singapūre surengti du ASEAN aukščiausiojo lygio susitikimai ir tokiomis pradėtomis iniciatyvomis, kaip antai, ASEAN jaunimo stipendija, skatinta ASEAN vienybė, saugumas ir ekonominis bendradarbiavimas;

E.  kadangi Singapūras yra artimas Jungtinių Amerikos Valstijų sąjungininkas, su kuriuo 2003 m. sudarė laisvosios prekybos susitarimą, ir mano, kad jis būtinas siekiant užtikrinti saugumą, stabilumą ir pusiausvyrą Azijos ir Ramiojo vandenyno regione;

F.  kadangi 2017 m. Singapūras užėmė 9 vietą pagal JT vystymosi programos žmogaus socialinės raidos indeksą;

G.  kadangi pagal organizacijos „Transparency International“ 2017 m. paskelbtą korupcijos suvokimo indeksą Singapūras užėmė 6 vietą, taigi yra viena iš mažiausiai korumpuotų šalių pasaulyje;

H.  kadangi 2018 m. vasario mėn. įvyko pirmasis ES ir ASEAN jaunųjų lyderių forumas;

I.  kadangi dėl miško gaisrų kaimyninėse šalyse, daugiausia kilusių dėl tyčinio deginimo siekiant paruošti žemę alyvpalmių auginimui ir medienos plantacijoms, Singapūre užfiksuotas rekordinis taršos lygis;

J.  kadangi pagal Singapūro Konstituciją garantuojamos teisės į saviraiškos, taikių susirinkimų ir asociacijų laisvę, tačiau jos vis dėlto griežtai ribojamos dėl priežasčių, susijusių su saugumu, viešosios tvarkos apsauga, morale, parlamentinėmis privilegijomis ir rasine bei religine harmonija; kadangi Singapūras pagal 2018 m. pasaulio spaudos laisvės indeksą užima 151-ą vietą iš 180; kadangi Singapūro teisės aktai dėl paniekos, kurstymo maištauti ir šmeižto naudojami prieš aktyvistus, tinklaraštininkus ir žiniasklaidą siekiant varžyti kritišką nuomonę;

K.  kadangi Singapūre vis dar taikoma mirties bausmė; kadangi po trumpo laikotarpio, per kurį nevykdytos mirties bausmės, nuo 2014 m. didėja įvykdytų mirties bausmių skaičius;

L.  kadangi griežtai ribojamos Singapūro LGBTI bendruomenės teisės; kadangi dviejų vyrų lytiniai santykiai laisva valia yra neteisėti ir už juos skiriama bausmė siekia iki dviejų metų kalėjimo; kadangi tos pačios lyties santykiai nepripažįstami pagal Singapūro teisės aktus;

M.  kadangi Singapūras dar neratifikavo dviejų pagrindinių TDO konvencijų, t. y. Konvencijos dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo ir Konvencijos dėl diskriminacijos;

ES ir Singapūro partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas

1.  palankiai vertina partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo sudarymą, nes šis susitarimas yra strategiškai svarbus ir bus teisinis ilgalaikių dvišalių santykių ir įsipareigojimo stiprinti ir plėsti bendradarbiavimą regioniniuose ir tarptautiniuose forumuose, taip pat tokiose srityse, kaip antai, aplinkos apsauga, tarptautinis stabilumas, teisingumas, saugumas ir vystymasis, pagrindas;

2.  atkreipia dėmesį į partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo teikiamas galimybes naujose bendradarbiavimo srityse, tokiose, kaip antai, žmogaus teisės, teisingumas, laisvė, saugumas ir branduolinių ginklų neplatinimas, taip pat vykdant bendradarbiavimą mokslo ir technologijų srityse, kaip antai, energetika, aplinka, kova su klimato kaita, gamtos išteklių apsauga ir transportas, ypač jūrų ir oro transportas;

3.  palankiai vertina bendradarbiavimą žmonių tarpusavio ryšių, informacinės visuomenės, audiovizualinėje ir žiniasklaidos, švietimo ir kultūrinių mainų, užimtumo ir socialinių reikalų, sveikatos priežiūros ir statistikos srityse, nes tai padės įvertinti susitarimo įgyvendinimo pažangą;

4.  mano, kad PBS kaip pagrindų susitarimas yra politiškai glaudžiai susijęs su laisvosios prekybos susitarimu ir investicijų apsaugos susitarimu ir juos papildo; primena, kad pagal PBS 44 straipsnį numatoma galimybė nevykdyti minėtų susitarimų, jeigu būtų sistemingai ir šiurkščiai pažeidžiami pagrindiniai elementai, įskaitant demokratijos principus, teisinės valstybės principą ir žmogaus teises;

5.  palankiai vertina tai, kad Singapūras 2017 m. birželio 21 d. pasirašė daugiašalį kompetentingų institucijų susitarimą dėl automatinio keitimosi informacija mokesčių tikslais standarto įgyvendinimo ir kad 2017 m. birželio 30 d. jis pranešė EBPO apie savo ketinimą pagal tą susitarimą pradėti automatinius mainus su visomis ES valstybėmis narėmis, su kuriomis nebuvo sudarytas dvišalis susitarimas minėtu tikslu; ragina šalis visapusiškai pasinaudoti PBS nuostatomis dėl bendradarbiavimo mokesčių srityje;

Žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės

6.  dar kartą patvirtina būtiną įsipareigojimą ir ryžtą užtikrinti pagarbą žmogaus teisėms, įskaitant socialines teises, demokratijai, pagrindinėms laisvėms, gerą valdymą ir teisinės valstybės principą ir bendradarbiauti šioje srityje; primena, kad ES, palaikydama santykius su trečiosiomis šalimis, žmogaus teisėms skiria daugiausia dėmesio; ragina Singapūro valdžios institucijas visomis aplinkybėmis užtikrinti pagarbą tarptautinei teisei, demokratijai, žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, laikantis JT Chartijos ir Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos, ir mano, kad ES turėtų toliau teikti paramą Singapūrui, skirtą socialinei įtraukčiai, pagarbai žmogaus teisėms ir teisinei valstybei, taikos skatinimui, saugumui ir teismų reformai; palankiai vertina atviras viešas diskusijas dėl neįgyvendinto įstatymo dėl baudimo už tos pačios lyties asmenų santykius persvarstymo ir ragina Singapūro vyriausybę visapusiškai ginti LGBTI bendruomenės teises; primygtinai ragina Singapūro vyriausybę panaikinti teisės aktus, pagal kuriuos baudžiama už tos pačios lyties asmenų lytinius santykius; pabrėžia, kad būtina toliau bendradarbiauti moterų teisių srityje, ir primygtinai ragina Singapūro vyriausybę sudaryti palankesnes sąlygas priimti teisės aktus, kuriais draudžiamos visos moterų diskriminacijos formos ir diskriminacija dėl seksualinės orientacijos;

7.  ragina ES pradėti dialogą su Singapūro vyriausybe siekiant nedelsiant paskelbti mirties bausmės moratoriumą – tai būtų žingsnis siekiant mirties bausmės panaikinimo;

8.  ragina Singapūro vyriausybę saugoti saviraiškos ir susirinkimų laisvę, nes tai pagrindinis gerai veikiančios demokratinės valstybės elementas;

9.  ragina ES užmegzti dialogą su Singapūro valdžios institucijomis, kad šaliai būtų paprasčiau ratifikuoti žmogaus teisių priemones ir pagrindines Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijas; atkreipia dėmesį į tai, kad Singapūras dar neratifikavo Konvencijos dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo ir Konvencijos dėl diskriminacijos ir nepritarė Konvencijai dėl priverstinio darbo; tikisi, kad Singapūras toliau bendradarbiaus su TDO, kad laipsniškai būtų užtikrintas visiškas konvencijų turinio suderinimas ir galiausiai jos būtų ratifikuotos;

ES ir Singapūro santykiai

10.  pabrėžia, kad partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo sudarymas – tai stipri paskata aktyvesniam ES, Singapūro ir apskritai Pietryčių Azijos regiono bendradarbiavimui;

11.  pabrėžia tvirtų Singapūro ir ES prekybos ir investicijų santykių politinę vertę;

12.  atkreipia dėmesį į konkrečią ES turimą patirtį institucijų kūrimo, bendrosios rinkos, reguliavimo priemonių suvienodinimo, krizės valdymo, humanitarinės pagalbos ir pagalbos nelaimės atveju, žmogaus teisių ir demokratijos srityse; pabrėžia, kad ES turėtų stiprinti politinius dialogus ir bendradarbiavimą tokiais klausimais, kaip antai, pagrindinės teisės, ir bendros svarbos klausimais, įskaitant teisinę valstybę ir saugumą bei saviraiškos laisvės apsaugą;

13.  palankiai vertina tai, kad pagal partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą remiami žmonių tarpusavio ryšiai, pvz., akademinis judumas pagal programą „Erasmus Mundus“, ir sudaromos palankesnės sąlygos tolesniam kultūrinių mainų plėtojimui, siekiant didinti tarpusavio supratimą ir žinias apie atitinkamas kultūras;

14.  atkreipia dėmesį į Singapūre įsikūrusio Azijos ir Europos fondo (ASEF), kaip pagrindinės Azijos ir Europos kultūrinių mainų priemonės, vaidmenį; palankiai vertina jo vaidmenį pilietinės visuomenei rūpimus dalykus įtraukiant kaip itin svarbų elementą į ASEM susitikimuose aptariamus klausimus;

15.  atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Sąjungos centras Singapūre, įsteigtas 2009 m. kartu su Singapūro nacionaliniu universitetu ir Nanjango technologijų universitetu, skatina žinias ir supratimą apie ES ir jos politiką ir yra pasaulinio ES kompetencijos centrų tinklo dalis;

16.  ragina Singapūro mokslininkus tyrėjus vykdyti bendrus mokslinių tyrimų ir inovacijų projektus su ES subjektais pagal ES mokslinių tyrimų iniciatyvas, pvz., programą „Horizontas 2020“, ir spręsti bendrus visuotinius uždavinius, susijusius su klimato kaita, aplinka, biotechnologija, sveikata, senėjančia visuomene, energija, gamtos ištekliais ir apsirūpinimo maistu saugumu;

Regioninis ir tarptautinis bendradarbiavimas

17.  mano, kad Singapūras yra pagrindinis partneris reaguojant į humanitarines nelaimes Pietryčių Azijoje ir svarbus veikėjas užtikrinant viso regiono politinį stabilumą;

18.  yra susirūpinęs dėl to, kad klimato kaita darys didelį poveikį Singapūrui ir ASEAN regionui; palankiai vertina pozityvų Singapūro indėlį siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų ir darnaus vystymosi tikslų; palankiai vertina tai, kad 2016 m. rugsėjo 21 d. Singapūras ratifikavo Paryžiaus susitarimą, ir tikisi, kad iki 2030 m. jis įgyvendins suplanuotus išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslus; siekia bendradarbiauti su Singapūru ir ASEAN ir paspartinti Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos įgyvendinimą; pabrėžia, kad reikia teikti paramą Singapūrui ir kitoms ASEAN šalims, kad būtų padidinta biologinės įvairovės, visų pirma koralų rifų, apsauga ir tvarus naudojimas, taip pat kad būtų sistemingai atkuriamos miškų ekosistemos; palankiai vertina Singapūro vaidmenį sprendžiant visam regionui aktualų klausimą, kaip sumažinti miškų naikinimą; primygtinai ragina vykdyti tolesnį ES ir Singapūro bendradarbiavimą siekiant veiksmingai pažaboti miškų gaisrus ir taikyti labiau aplinką tausojančias technologijas transporto ir pastatų srityse;

19.  mano, kad ES ir ASEAN turi galimybių ir yra suinteresuotos bendradarbiauti, siekdamos sukurti bendrą žiedinės ekonomikos strategiją, ir kad tam yra poreikis;

20.  palankiai vertina tai, kad sukurtas ES ir ASEAN jaunųjų lyderių forumas, kuris suteiks galimybę jauniesiems lyderiams iš ES ir ASEAN šalių keistis idėjomis ir kurti santykius, nes tai padės paremti ES ir ASEAN ryšius;

21.  pabrėžia, kad PBS suteiks galimybę ES padidinti savo indėlį siekiant įgyvendinti bendrus tikslus Indijos ir Ramiojo vandenynų regione; ragina dėti daugiau bendrų pastangų siekiant, kad Indijos ir Ramiojo vandenynų regionas būtų laisvas ir atviras;

22.  ragina bendradarbiauti su Singapūru siekiant bendrų interesų, susijusių su ASEAN ir ES junglumo politikos įgyvendinimu; pabrėžia, kad reikia bendradarbiauti įgyvendinant iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“, kad būtų galima įvykdyti junglumo tikslus ir kriterijus, dėl kurių susitarta paskutiniame ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikime; pakartoja, kad reikia skatinti daugiašalį valdymą;

23.  pabrėžia, kad Singapūras pasisako už Pietryčių Azijos regioninį daugiašališkumą; atkreipia dėmesį į Singapūro vaidmenį ES ir ASEAN tarpregioniniuose diplomatiniuose, ekonominiuose ir instituciniuose dialoguose ir pabrėžia Singapūro paramą regioninei integracijai Pietryčių Azijoje;

24.  atkreipia dėmesį į strateginę Singapūro padėtį; atkreipia dėmesį į Singapūro indėlį užtikrinant saugumą regione ir pasaulyje; palankiai vertina metinį Azijos aukščiausiojo lygio susitikimą saugumo klausimais, kitaip vadinamą „Shangri-La“ dialogu, kuris nuo 2002 m. Singapūre rengiamas viešbutyje „Shangri-La“;

25.   reiškia didelį susirūpinimą dėl didėjančios įtampos Pietų Kinijos jūroje; ragina ASEAN paspartinti konsultacijas dėl taikaus šiame regione kylančių ginčų ir kontroversijų sprendimo elgesio kodekso ir ES remti šį procesą; primygtinai reikalauja, kad šis klausimas būtų sprendžiamas pagal Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijoje (UNCLOS) numatytas tarptautinės teisės nuostatas; su pasitenkinimu pažymi, kad Singapūras, reikalavimų nekelianti šalis, paragino šalis spręsti nesutarimus taikiai, laikantis tarptautinės teisės, įskaitant Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją;

26.  ragina kartu su Singapūru ragina užtikrinti laivybos ir perskridimo laisvę regione ir pabrėžia, kad ES yra labai suinteresuota skatinti stabilumą Pietryčių Azijoje; pabrėžia itin svarbų ASEAN regioninio forumo ir Rytų Azijos aukščiausiojo lygio susitikimo vaidmenį skatinant dialogus saugumo klausimais tarp regiono šalių ir regionui nepriklausančių įtakingų valstybių – Kinijos bei Jungtinių Amerikos Valstijų;

27.  palankiai vertina Singapūro iniciatyva pradėtą ASEAN kibernetinio saugumo pajėgumų programą, kuria siekiama padėti ASEAN šalims nustatyti kibernetines grėsmes ir į jas reaguoti; supranta, kad ASEAN neturi bendrų kibernetinės apsaugos normų, ir tai galėtų trukdyti bendradarbiauti kibernetinio saugumo srityje regione; ragina ES pasidalyti savo patirtimi, įgyta reaguojant į kibernetines ir hibridines grėsmes, ir remti ASEAN pajėgumų stiprinimą šioje srityje;

28.  giria Singapūrą už pajėgų ir išteklių dislokavimą siekiant 2003–2008 m. paremti tarptautinę koaliciją Irake ir jo vėlesnius įnašus vykdant prieš grupuotę ISIS nukreiptas operacijas Irake ir Sirijoje;

29.  pripažįsta Singapūro pasiruošimą rengti ir jo vaidmenį rengiant aukščiausiojo lygio susitikimus siekiant skatinti taiką ir pasitikėjimą Azijoje ir už jos ribų;

Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo institucinė sistema

30.  palankiai vertina tai, kad pagal partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą įsteigtas jungtinis komitetas, kurį sudaro abiejų šalių atitinkamai aukšto lygio atstovai, kad būtų galima užtikrinti tinkamą susitarimo veikimą ir įgyvendinimą, nustatyti prioritetus ir teikti rekomendacijas, kaip pasiekti susitarimo tikslus;

31.  ragina vykdyti nuolatinius Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) ir Parlamento informacijos mainus, kad Parlamentui būtų sudarytos galimybės toliau stebėti, kaip įgyvendinamas PBS ir kaip siekiama jo tikslų;

o
o   o

32.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos išorės veiksmų tarnybai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams ir Singapūro vyriausybei bei parlamentui.

(1) OL L 144, 1980 6 10, p. 2.
(2) OL C 346, 2018 9 27, p. 44.
(3) OL C 482, 2016 12 23, p. 75.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0092.


Transporto bendrijos steigimo sutartis ***
PDF 116kWORD 38k
2019 m. vasario 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Transporto bendrijos steigimo sutarties sudarymo Europos Sąjungos vardu projekto (13111/2018 – C8-0473/2018 – 2018/0282(NLE))
P8_TA(2019)0094A8-0022/2019

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (13111/2018),

–  atsižvelgdamas į Transporto bendrijos steigimo sutartį(1),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 91 straipsnį ir 100 straipsnio 2 dalį kartu su 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktu ir 218 straipsnio 7 dalimi (C8-0473/2018),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 ir 4 dalis ir į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto rekomendaciją (A8-0022/2019),

1.  pritaria sutarties sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Albanijos Respublikos, Bosnijos ir Hercegovinos, buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos, Kosovo(2), Juodkalnijos ir Serbijos vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 278, 2017 10 27, p. 3.
(2) Šis pavadinimas nedaro poveikio pozicijoms dėl statuso ir atitinka JT ST rezoliuciją 1244 (1999) bei Tarptautinio Teisingumo Teismo nuomonę dėl Kosovo nepriklausomybės deklaracijos.


2018 m. ataskaita dėl Bosnijos ir Hercegovinos
PDF 182kWORD 60k
2019 m. vasario 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2018 m. Komisijos ataskaitos dėl Bosnijos ir Hercegovinos (2018/2148(INI))
P8_TA(2019)0095A8-0467/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Bosnijos ir Hercegovinos stabilizacijos ir asociacijos susitarimą (SAS),

–  atsižvelgdamas į protokolą dėl Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Bosnijos ir Hercegovinos SAS pritaikymo, siekiant atsižvelgti į Kroatijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą, kuris buvo parafuotas 2016 m. liepos 18 d. ir įsigaliojo 2017 m. vasario 1 d.,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 15 d. Bosnijos ir Hercegovinos paraišką dėl narystės Europos Sąjungoje ir į 2018 m. vasario 28 d. šalies pateiktus atsakymus į Komisijos klausimyną,

–  atsižvelgdamas į 2003 m. birželio 19–20 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl Vakarų Balkanų ir išvadų priedą „Salonikų darbotvarkė Vakarų Balkanų valstybėms: Europos integracijos link“,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 16 d. Tarybos išvadas dėl Bosnijos ir Hercegovinos ir į 2018 m. birželio 26 d. išvadas dėl plėtros bei stabilizacijos ir asociacijos proceso ir į 2018 m. spalio 15 d. išvadas dėl Bosnijos ir Hercegovinos / operacijos EUFOR ALTHEA,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 5–6 d. vykusį pirmąjį ES ir Bosnijos ir Hercegovinos stabilizacijos ir asociacijos parlamentinio komiteto posėdį, 2017 m. liepos 10 d. vykusį antrąjį ES ir Bosnijos ir Hercegovinos stabilizacijos ir asociacijos tarybos posėdį, 2018 m. kovo 27 d. vykusį trečiąjį ES ir Bosnijos ir Hercegovinos stabilizacijos ir asociacijos komiteto posėdį ir į 2018 m. liepos 13 d. vykusį trečiąjį ES ir Bosnijos ir Hercegovinos stabilizacijos ir asociacijos tarybos posėdį,

–  atsižvelgdamas į Berlyno procesą, o ypač – į 2018 m. liepos 10 d. Londone vykusio Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio vadovų susitikimo pirmininko išvadas, tą pačią dieną pasirašytas tris bendras deklaracijas dėl regioninio bendradarbiavimo ir gerų kaimyninių santykių, dingusių asmenų ir karo nusikaltimų, taip pat per tą patį susitikimą Bosnijos ir Hercegovinos parengtą pareiškimą dėl kovos su korupcija,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 17 d. vykusiame ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikime priimtą Sofijos deklaraciją ir prie jos pridėtą Sofijos prioritetų darbotvarkę,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 6 d. Komisijos komunikatą „Įtikinama plėtros perspektyva ir didesnis ES įsipareigojimas Vakarų Balkanų šalims“ (COM(2018)0065),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 17 d. Komisijos komunikatą „2018 m. komunikatas dėl ES plėtros politikos“ (COM(2018)0450) ir prie jo pridėtą Komisijos tarnybų darbo dokumentą „2018 m. ataskaita dėl Bosnijos ir Hercegovinos“ (SWD(2018)0155),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai (toliau – pirmininko pavaduotoja ir vyriausioji įgaliotinė) Federicos Mogherini ir už Europos kaimynystės politiką ir plėtros derybas atsakingo Komisijos nario Johanneso Hahno 2018 m. gegužės 2 d. pareiškimą dėl rinkimų reformos Bosnijoje ir Hercegovinoje rengiantis rinkimams į Federacijos administracinį vienetą Tautos Rūmus,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 7 d. įvykusių rinkimų rezultatus,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 8 d. ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro tarptautinės rinkimų stebėjimo misijos pranešimą apie preliminarius nustatytus faktus,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 8 d. pirmininko pavaduotojos ir vyriausiosios įgaliotinės F. Mogherini ir Komisijos nario J. Hahno bendrą pareiškimą dėl rinkimų Bosnijoje ir Hercegovinoje,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 25 d. ES ir Vakarų Balkanų bei Turkijos ekonominio ir finansinio dialogo bendras išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 1 d. ES vietos pranešimą dėl Bosnijos ir Hercegovinos baudžiamojo proceso kodekso,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 3 d. ir 2018 m. spalio 31 d. vyriausiojo įgaliotinio taikos susitarimui Bosnijoje ir Hercegovinoje įgyvendinti atitinkamai 53-iąją(1) ir 54-ąją(2) ataskaitas JT Saugumo Tarybai,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. liepos mėn. patvirtintą 2015–2018 m. Bosnijos ir Hercegovinos reformų darbotvarkę, taip pat į 2016 m. rugpjūčio 23 d. Bosnijos ir Hercegovinos ministrų tarybos bei Bosnijos ir Hercegovinos Federacijos ir Serbų Respublikos vyriausybių priimtą koordinavimo mechanizmą,

–  atsižvelgdamas į ankstesnes EP rezoliucijas dėl šios šalies,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A8-0467/2018),

A.  kadangi ES ir toliau yra įsipareigojusi remti Bosnijos ir Hercegovinos europinę perspektyvą bei jos teritorinį vientisumą, suverenumą ir vienybę;

B.  kadangi šalies paraiška dėl narystės ES yra strateginis sprendimas ir įsipareigojimas eiti integracijos į ES keliu;

C.  kadangi Komisija rengia savo nuomonę dėl Bosnijos ir Hercegovinos paraiškos dėl narystės ES; kadangi Bosnija ir Hercegovina, pasinaudodama koordinavimo ES klausimais mechanizmu, parengė ir 2018 m. vasario 28 d. pateikė savo atsakymus į Komisijos klausimyną; kadangi Bosnija ir Hercegovina 2018 m. birželio 20 d. gavo daugiau nei 600 tolesnių klausimų ir dar neatsiuntė atsakymų į šiuos papildomus klausimus;

D.  kadangi nuo 2017 m. vidurio pastebimas lėtesnis su ES susijusių reformų įgyvendinimas, nepaisant Bosnijos ir Hercegovinos įsipareigojimo laikytis reformų darbotvarkės; kadangi stojimas į ES yra išsamus procesas, kuriam reikia politinės valios, bendrų visų suinteresuotųjų subjektų pastangų ir sutarimo dėl reformų darbotvarkės; kadangi pagrindinis institucinių, ekonominių ir socialinių reformų dėmesys turi būti skiriamas Bosnijos ir Hercegovinos piliečiams;

E.  kadangi 2018 m. spalio 7 d. Bosnijoje ir Hercegovinoje buvo surengti visuotiniai rinkimai; kadangi politinės partijos nesugebėjo susitarti dėl rinkimų įstatymo pakeitimų, kurie yra reikalingi norint panaikinti teisinę spragą, susijusią su Konstitucinio teismo sprendimais Ljubić byloje dėl Federacijos Tautos Rūmų narių rinkimų; kadangi pastangos palengvinti šio klausimo sprendimą, kurioms vadovavo ES ir JAV ambasadoriai Bosnijoje ir Hercegovinoje, dalyvaujant Venecijos komisijai, nebuvo vaisingos;

F.  kadangi Bosnija ir Hercegovina toliau pažeidinėja Europos žmogaus teisių konvenciją Sejdić-Finci ir susijusiose bylose; kadangi Taryba pavedė Komisijai rengiant nuomonę dėl Bosnijos ir Hercegovinos paraiškos dėl narystės ES ypatingą dėmesį skirti šiam klausimui; kadangi todėl tikimasi, kad Komisijos nuomonėje bus analizuojami su funkcionalumu susiję klausimai ir peržiūrima, kaip teisinė sistema atitinka ES acquis, nustatomos konstitucinės ir kitos būtinos reformos; kadangi kuo labiau Bosnija ir Hercegovina priartės prie narystės ES, tuo didesnis bus spaudimas atlikti konstitucinę reformą, kuria būtų siekiama stiprinti funkcionalumą ir užtikrinti žmogaus teisių apsaugą; kadangi iki šiol šalies politiniai lyderiai negalėjo ištaisyti susijusių Bosnijos ir Hercegovinos konstitucijos trūkumų;

G.  kadangi šiuo metu nėra įgyvendinami 13 Bosnijos ir Hercegovinos Konstitucinio Teismo sprendimų ir daugelis administracinių vienetų konstitucinių sprendimų (28 – Federacijoje ir 7 – Serbų Respublikoje); kadangi Konstitucinio Teismo sprendimų įgyvendinimas yra esminis elementas siekiant išsaugoti teisinę valstybę;

H.  kadangi Bosnija ir Hercegovina taip pat yra pasirašiusi Konvenciją dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste (Espo, 1991 m.);

I.  kadangi šiuolaikinėje Europoje už karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmonijai nuteisti asmenys nėra šlovinami;

J.  kadangi nuolatinės problemos, susijusios su susitaikymo procesu, turėtų būti sprendžiamos ryžtingiau;

K.  kadangi korupcija vis dar labai paplitusi, taip pat ir aukščiausiu lygmeniu;

1.  palankiai vertina tai, kad Bosnija ir Hercegovina pateikė atsakymus į Komisijos klausimyną; primygtinai ragina Bosniją ir Hercegoviną laiku, skaidriai ir išsamiai atsakyti į papildomus klausimus, kurie yra labiau techninio pobūdžio, siekiant prisidėti prie Komisijos nuomonės dėl paraiškos dėl narystės ES;

2.  yra susirūpinęs dėl to, kad dėl partijų tarpusavio nesutarimų ir labai anksti prasidėjusios itin priešiškos priešrinkiminės kampanijos gerokai lėčiau vykdomos reformos; pabrėžia, kad Bosnijos ir Hercegovinos valdžios institucijos paskelbtą įsipareigojimą siekti narystės Europos Sąjungoje būtinai turi vykdyti kartu nuosekliai įgyvendindamos reformų darbotvarkėje numatytas reformas ir šiuo įsipareigojimu būtina pasiekti konkrečių rezultatų, kurie būtų naudingi piliečiams, nepaisant jų etninės ar religinės priklausomybės; apgailestauja dėl to, kad, be visos šalies mastu priimtų strategijų aplinkos, kaimo plėtros ir energetikos srityse bei tam tikrų sudėtingų reformų priemonių, pvz., Akcizo įstatymo pakeitimų, kurie yra būtini norint užtikrinti Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) finansavimą, nepasiekta didelės pažangos;

3.  apgailestauja dėl to, kad nesantaiką kurstanti etnonacionalistinė retorika vėl dominavo per rinkimų kampaniją ir ji toliau išlieka būdingu įvairių politinių veikėjų politinio diskurso požymiu; ragina visus politinius lyderius nedelsiant pradėti formuoti vyriausybes visais lygmenimis ir konstruktyviai kartu dirbti atsižvelgiant į savo šalies piliečių interesus; ragina tinkamai skleisti informaciją visuomenei apie ES integracijos procesą siekiant susitaikymo ir vystyti politinę kultūrą, kuri būtų grindžiama kompromisu ir tarpusavio supratimu;

4.  pažymi, kad šiam rinkimų ciklui vėl buvo būdinga etninė segmentacija, o rinkimų kampanija iš esmės buvo orientuota į nesantaiką kurstančius klausimus, susijusius su praeitimi, o ne į konkrečių sprendimo būdų pasiūlymus, kuriais būtų siekiama spręsti kasdienes piliečių problemas; smerkia nacionalistinę ir kurstytojišką priešrinkiminę retoriką, dėl kurios didėja atotrūkis tarp trijų šalį sudarančių tautų; pažymi, kad 2018 m. spalio 7 d. rinkimai, nepaisant kai kurių pažeidimų, buvo konkurencingi ir iš esmės tvarkingi ir kad Bosnijos ir Hercegovinos piliečiai ramiai ir tvarkingai pasinaudojo savo demokratine teise; dar kartą pabrėžia, kad visi įtariami su rinkimais susiję pažeidimai turėtų būti išnagrinėti ir kuo aiškiausiai pasmerkti, o dėl bet kokios neteisėtos veiklos turi būti traukiama baudžiamojon atsakomybėn; atkreipia dėmesį į nuolatinius demokratinių rinkimų proceso trūkumus ir tikisi, kad bus nedelsiant įgyvendintos ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro rekomendacijos; primena, kad dar turi būti įgyvendintas 2010 m. Konstitucinio Teismo sprendimas, susijęs su Mostaro piliečių demokratine teise balsuoti vietos rinkimuose;

5.  apgailestauja dėl to, kad prieš rinkimus nebuvo pasiektas joks kompromisas dėl rinkimų teisės aktų pakeitimų, kurių reikia norint pašalinti teisinę spragą pagal Konstitucinio Teismo sprendimus Ljubić byloje dėl Federacijos Tautos Rūmų narių rinkimų; atkreipia dėmesį į centrinės rinkimų komisijos 2018 m. gruodžio 18 d. priimtą sprendimą dėl vietų paskirstymo Federacijos Tautų Rūmuose ir ragina visus politinius veikėjus imtis sistemiškų veiksmų, kad būtų panaikintos likusios teisinės spragos Bosnijos ir Hercegovinos rinkimų teisės aktuose; primygtinai ragina visus politinius lyderius ir išrinktus parlamentų narius elgtis atsakingai siekiant išvengti pareiškimų, kuriais būtų ginčijama valstybės vienybė, ir atsisakyti savo nesantaiką kurstančių pažiūrų, kad būtų rasti visiems priimtini kompromisai ir sprendimai; įspėja dėl vėlavimų ir bandymų blokuoti institucijų formavimą po rinkimų, nes tai nepasitarnaus nei piliečių interesams, nei Europos integracijos tikslui; pabrėžia, kad rinkimų rengimas, rezultatų įgyvendinimas ir vyriausybės formavimas laikantis susijusių teisinių nuostatų yra esminis gerai veikiančios demokratijos bruožas, taip pat – reikalavimas, kuro privalo laikytis bet kuri narystės ES siekianti šalis;

6.  tvirtai pakartoja, kad, laikantis Bosnijos ir Hercegovinos Konstitucinio Teismo sprendimų, reikia greitai suformuoti Federacijos Tautos Rūmus, kaip priminta ir pirmininko pavaduotojos ir vyriausiosios įgaliotinės F. Mogherini ir Komisijos nario J. Hahno bendrame pareiškime dėl rinkimų Bosnijoje ir Hercegovinoje;

7.  apgailestauja dėl to, kad demokratinio ir teisėto trijų šalį sudarančių tautų ir visų piliečių atstovavimo klausimas lieka neišspręstas; primygtinai ragina visas partijas laiku rasti kompromisą, nes šį klausimą naujieji teisės aktų leidėjai turėtų kuo greičiau išspręsti, įskaitant Europos Žmogaus Teisių Teismo Sejdić-Finci ir susijusiose bylose priimtų sprendimų įgyvendinimą; pakartoja, kad būtina tęsti konstitucines, politines ir rinkimines reformas, kurios padėtų Bosniją ir Hercegoviną pertvarkyti į labai efektyvią, įtraukią ir visiškai veikiančią valstybę, kuri būtų grindžiama teisės viršenybe;

8.  apgailestauja dėl to, kad dėl bandymų į Stabilizacijos ir asociacijos parlamentinio komiteto (SAPK) balsavimo taisykles įrašyti nuostatą dėl etninio blokavimo Bosnijos ir Hercegovinos delegatai dar nesugebėjo susitarti dėl SAPK darbo tvarkos taisyklių, todėl trejus metus nerengiami šio komiteto posėdžiai; apgailestauja dėl to, kad nebendradarbiaujama su Europos Parlamentu, primena, kad taip akivaizdžiai pažeidžiami SAS nustatyti įsipareigojimai, ir primygtinai ragina visus subjektus susitarti dėl SAPK darbo tvarkos taisyklių ir jas priimti, remiantis Europos Parlamento rekomendacijomis šiuo klausimu; pažymi, kad demokratinių institucijų, įskaitant parlamentą, veikimas yra būtina sąlyga siekiant pažangos integracijos į ES procese;

9.  nerimauja dėl to, kad sistemingai nerengiami reglamentavimo poveikio vertinimai ir viešosios konsultacijos, dėl nepakankamos ir žemos kokybės stebėsenos ir ataskaitų teikimo ir dėl to, kad oficialiai nereikalaujama paskelbti pagrindinių vyriausybės planavimo dokumentų;

10.  ragina priimti tolesnes nediskriminacines ir lyčiai atžvalgias visos šalies strategijas tokiose srityse, kaip užimtumas ir viešųjų finansų valdymas, kurios sudarys sąlygas visoje šalyje nuosekliai įgyvendinti reformas ir pasinaudoti tolesniu PNPP finansavimu; su pasitenkinimu pažymi, kad priimtos susijusios visos šalies strategijos sudarė sąlygas pagal neseniai peržiūrėtą 2014–2020 m. orientacinį strateginį dokumentą skirti papildomą PNPP II finansavimą pagrindinėse srityse, pvz., žemės ūkio ir kaimo plėtros, aplinkos ir energetikos; pabrėžia, kad reikia užtikrinti geresnį pasirengimo narystei pagalbos įsisavinimą, visų pirma pagerinant paramos teikėjų koordinavimą ir administracinius gebėjimus; primygtinai ragina priimti nacionalinę šalies įstatymų suderinimo su ES acquis programą – tai yra SAS nustatytas teisinis reikalavimas ir nepakeičiama priemonė rengiantis narystei ES;

11.  iš naujo ragina visos šalies mastu priimti žmogaus teisių strategiją; pabrėžia, kad reikėtų kuo skubiau priimti Ombudsmeno įstatymo pakeitimus, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi Paryžiaus principų; mano, kad būtina, jog Bosnija ir Hercegovina, atsižvelgdama į savo tarptautinius įsipareigojimus, sukurtų nacionalinį kankinimų ir netinkamo elgesio prevencijos mechanizmą ir priimtų valstybinį įstatymą dėl per karą kankintų civilių teisių; mano, kad Bosnija ir Hercegovina turėtų dėti daugiau pastangų, kad sąlygas kalėjimuose ir policijos sulaikymo įstaigose suderintų su tarptautiniais standartais; dar kartą primygtinai ragina Serbų Respublikos valdžios institucijas iš administracinio vieneto konstitucijos išbraukti nuostatą dėl mirties bausmės; primena, kad pasitelkiant suderintą ir tvarią nemokamos teisinės pagalbos sistemą reikia visoje šalyje užtikrinti galimybę be diskriminacinių kliūčių kreiptis į teismą; ragina valdžios institucijas aktyviai skatinti Europos vertybes ir toliau siekti europinės perspektyvos;

12.  ragina Bosnijos ir Hercegovinos valdžios institucijas imtis konkrečių priemonių siekiant integruoti lyčių aspektą į visas politikos sritis, įskaitant reformų darbotvarkę, ir reiškia savo susirūpinimą dėl nepakankamo moterų atstovavimo su sprendimų priėmimu susijusiose pareigybėse, visų pirma vietos lygmeniu; primygtinai ragina Bosnijos ir Hercegovinos politines partijas dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti, kad moterims politinėje sistemoje būtų atstovaujama visais lygmenimis;

13.  apgailestauja dėl to, kad Bosnija ir Hercegovina toliau pažeidinėja Europos žmogaus teisių konvenciją neįgyvendindama Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimų Sejdić-Finci, Zornić, Pilav ir Šlaku bylose, taip sukurdama sąlygas vykdyti akivaizdžią Bosnijos ir Hercegovinos piliečių diskriminaciją šiurkščiai prieštaraujant ES vertybėms ir normoms; primena, kad Komisija, rengdama savo nuomonę, turėtų atkreipti dėmesį į šį klausimą; laikosi nuomonės, kad šių sprendimų įgyvendinimas padėtų sukurti funkcionuojančią demokratinę visuomenę; pabrėžia, kad, kaip ir kiekviena narystės ES siekianti šalis, Bosnija ir Hercegovina turėtų palaipsniui suderinti savo konstitucinę ir teisinę sistemą su ES acquis reikalavimais nediskriminacijos klausimais, ir tikisi, kad per tinkamą laiką bus padaryta pažanga šiais esminiais klausimais; primygtinai nurodo, kad įgyvendinant šiuos sprendimus neturėtų būti daromas poveikis tolesniam reformų darbotvarkės įgyvendinimui ir tai turi lemti bet kokių teisės būti kandidatu rinkimuose apribojimų, pagrįstų etnine kilme ir gyvenamąja vieta arba dėl piliečio pasirinkimo nesieti savęs su šalį sudarančiomis tautomis, panaikinimą; todėl mano, kad konstitucinė ir rinkimų reforma turėtų būti vykdoma vienu metu; ragina politinius lyderius vengti nacionalistinės retorikos, kuri skatina visuomenės susiskaldymą, ir tęsti politinį dialogą bei veiklą, kuri skatina trijų ir kitų tautų politinių atstovų bendradarbiavimą;

14.  ragina nustatyti veiksmingesnes kovos su visų formų diskriminacija priemones, visų pirma visos šalies mastu priimti žmogaus teisių ir kovos su diskriminacija strategijas; ragina šias tris ir kitas tautas bendradarbiauti kultūros, religijos ir švietimo klausimais, nes tai padėtų mažinti etninę atskirtį; apgailestauja dėl to, kad nepadaryta jokios pažangos sprendžiant vadinamąją dviejų mokyklų po vienu stogu problemą; primygtinai ragina visais lygmenimis imtis ryžtingų veiksmų, siekiant priimti sisteminius sprendimus, kurie padėtų užtikrinti, kad visi vaikai nepatirdami diskriminacijos galėtų dalyvauti įtraukiame švietime; pažymi, kad programų ir mokymo programų priėmimas visoje Bosnijos ir Hercegovinos teritorijoje turėtų būti atliekamas gerbiant gyventojų kultūrinę ir kalbinę įvairovę tuo pačiu metu pabrėžiant tarpusavio supratimą ir susitaikymą; nerimauja, kad dėl išteklių ir koordinavimo trūkumo stringa 2015–2018 m. vaikams skirto veiksmų plano įgyvendinimas; teigiamai vertina Bosnijos ir Hercegovinos teisės aktus dėl globos šeimoje ir pabrėžia, kad reikia toliau remti vaiko globos institucijų panaikinimą visoje šalyje; ragina užtikrinti geresnes neįgalių vaikų galimybes gauti išsilavinimą ir pasinaudoti tinkamomis socialinėmis paslaugomis ir apskritai ragina gerinti neįgaliųjų galimybes patekti į pastatus, institucijas ir naudotis transportu;

15.  ragina veiksmingiau įgyvendinti su vyrų ir moterų lygybe susijusias teisines nuostatas, sumažinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumus ir padidinti moterų galimybes įsidarbinti ir kovoti su lyčių stereotipais visuomenėje; su nerimu pažymi, kad trūksta veiksmingo teisės aktų, kuriais reglamentuojama smurto dėl lyties prevencija ir apsauga nuo jo, įgyvendinimo, visų pirma tai pasakytina apie smurtą šeimoje; atkreipia dėmesį į poreikį suderinti teisės aktus su Stambulo konvencija; primygtinai ragina daryti pažangą siekiant užtikrinti, kad būtų gerbiamos neįgaliųjų teisės, visų pirma – neatidėliotinai atsižvelgiant į atitinkamas JT rekomendacijas; pripažįsta, kad imtasi veiksmų siekiant teisiškai apsaugoti LGBTI asmenų teises, bet pabrėžia, kad reikia įdėti daugiau pastangų siekiant vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už prieš tokius asmenis nukreiptą smurtą ir neapykantos nusikaltimus, taip pat siekiant skatinti jų socialinę įtrauktį;

16.  yra susirūpinęs dėl to, kad įvairių lygmenų valdžios institucijoms nepakankamai koordinuojant veiksmus ir neskiriant finansavimo toliau nepakankamai veiksmingai apsaugomos mažumos ir pažeidžiamos grupės, o ypač – romų tautybės asmenys; ragina imtis papildomų priemonių, siekiant sustiprinti mažumų teisių apsaugą; susirūpinęs pažymi, kad 2017 m. apklausos dėl marginalizuotų romų tautybės asmenų Bosnijoje ir Hercegovinoje rezultatai rodo, kad jie turi ribotas prieigos galimybes visais žmogaus socialinės raidos aspektais; smerkia romų tautybės asmenų stigmatizaciją ir socialinę atskirtį; ragina valdžios isntitucijas įamžinti romų holokausto aukų atminimą rugpjūčio 2 d. minint Romų holokausto aukų atminimo dieną ir pagerbti romų aukų atminimą kasmet sausio 27 d. rengiant Holokausto aukų atminimo dieną; teigiamai vertina tai, kad priimtas peržiūrėtas 2017–2020 m. veiksmų planas dėl romų apgyvendinimo, įdarbinimo ir sveikatos priežiūros; primygtinai ragina imtis priemonių siekiant toliau gerinti romų tautybės asmenų ir kitų mažumų švietimą, didinti jų užimtumą, gerinti jų sveikatos, apgyvendinimo ir gyvenimo sąlygas ir daugiausiai dėmesio skirti susijusios galiojančios politikos ir teisės aktų sistemų gerinimui ir visiškam įgyvendinimui; reiškia susirūpinimą dėl menko tautinių mažumų atstovavimo politiniame ir visuomeniniame gyvenime;

17.  atkreipia dėmesį į tai, kad Bosnija ir Hercegovina, gavusi Europos Komisijos finansinę paramą, 2018 m. galėjo dalyvauti EBPO tarptautinio moksleivių vertinimo programoje (PISA); sveikina Bosnijos ir Hercegovinos švietimo institucijas (kompetentingas ministerijas ir kantono, administracinio vieneto ir valstybės lygmenimis veikiančias institucijas, taip pat Brčko Apygardą) už jų bendradarbiavimą ir norą dirbti kartu; primygtinai ragina būsimas visų lygmenų vyriausybes pasinaudoti vertinimo rezultatais, kurie, kaip tikimasi, turi būti paskelbti 2019 m., siekiant įsitraukti į konstruktyvias diskusijas dėl švietimo reformų ir jas rengti, nes tai padės užtikrinti kokybiškesnius švietimo rezultatus;

18.  ragina įgyvendinti išsamią socialinės apsaugos sistemų reformą pašalinant diskriminacinę praktiką laikantis su žmogaus teisėmis susijusių įsipareigojimų ir užtikrinti, kad būtų nustatyti tinkami minimalūs pažeidžiamiausiems gyventojams taikomi apsaugos standartai, įskaitant teisės aktų spragų, dėl kurių kai kuriems vaikams neužtikrinamas sveikatos draudimas, pašalinimą; ragina visas susijusias Bosnijos ir Hercegovinos institucijas stiprinti koordinavimą ir bendradarbiavimą vaiko teisių stebėsenos srityje, įskaitant išsamių duomenų apie vaiko teises rinkimo mechanizmo nustatymą Bosnijoje ir Hercegovinoje;

19.  pažymi, kad Bosnija ir Hercegovina išlieka prekybos žmonėmis kilmės, tranzito ir paskirties šalimi; ragina gerinti sienų valdymą ir stiprinti specializuotus prekybos žmonėmis atvejų tyrimo padalinius, siekiant veiksmingai kovoti su neteisėtai žmones gabenančiais asmenimis;

20.  nerimauja dėl nepakankamų švietimo ir ekonominių reformų, nes tai lemia didelį jaunimo nedarbo lygį ir ekonominę emigraciją, ir dėl tinkamos politikos bei investicijų, susijusių su vaikais ir jaunimu, nebuvimo; ragina Bosniją ir Hercegoviną spręsti klausimus dėl didelio lyčių disbalanso, susijusio su darbo jėgos dalyvavimu darbo rinkoje, ir dėl mažumų grupėms priklausančio jaunimo atskirties nuo švietimo ir užimtumo priemonių; ragina įgyvendinti daug aktyvesnę ir sistemiškesnę politiką Bosnijos ir Hercegovinos jaunimo atžvilgiu, kuria turėtų būti siekiama įgalėti šalies jaunimą; šiuo požiūriu ragina Bosniją ir Hercegoviną nustatyti specialią sistemą ir užtikrinti visapusišką Bosnijos ir Hercegovinos civilinių reikalų ministerijos Jaunimo klausimų koordinavimo komisijos veikimą;

21.  ragina visapusiškai įgyvendinti strategijas ir teisės aktus dėl mažumų grupėms priklausančių asmenų teisių bei jų apsaugos ir šį įgyvendinimą finansuoti iš valstybės biudžeto;

22.  ragina Bosniją ir Hercegoviną užtikrinti teisę į nuosavybę; atkreipia dėmesį į išsamios teisės aktų sistemos, susijusios su restitucijos prašymų nagrinėjimu, nebuvimą ir ragina valdžios institucijas pradėti dialogą su suinteresuotosiomis šalimis konfiskuoto turto restitucijos arba kompensavimo klausimais;

23.  apgailestauja dėl to, kad nepadaryta pažanga saviraiškos laisvės ir žiniasklaidos nepriklausomumo srityse; griežtai nepritaria nuolatiniams bandymams daryti politinį ir finansinį spaudimą žiniasklaidai; smerkia pasikartojančius bauginimo, grasinimo mirtimis, žodinių ir fizinių išpuolių prieš žurnalistus atvejus, visų pirma prieš tiriamosios žurnalistikos žurnalistus, rašančius apie karo nusikaltimų bylas, kuriose nevykdomas baudžiamasis persekiojimas; ragina valdžios institucijas rinkti duomenis apie tokius atvejus, užtikrinti, kad jie būtų greitai ištirti ir kad būtų vykdomas kaltininkų baudžiamasis persekiojimas, taip pat skatinti saviraiškos laisvei palankią aplinką; atkreipia dėmesį į poreikį stiprinti Ryšių reguliavimo agentūros finansinį stabilumą ir politinį neutralumą; dar kartą ragina užtikrinti visuomeninių transliuotojų nepriklausomumą ir tvarų finansavimą, taip pat turinio prieinamumą visomis oficialiosiomis kalbomis; ragina daugiau dėmesio skirti šiame sektoriuje dirbančių žurnalistų darbo sąlygoms; reiškia savo susirūpinimą dėl skaidrumo neužtikrinimo žiniasklaidos nuosavybės srityje ir pakartoja savo raginimą nustatyti tinkamą teisės aktų sistemą, pagal kurią būtų užtikrinamas visiškas skaidrumas; apgailestauja, kad dėl politinių kliūčių nepavyko sukurti veikiančios visuomeninio transliuotojo tarnybos; pakartoja savo raginimą užtikrinti žiniasklaidos pliuralizmą ir pabrėžia, kad televizijos ir radijo turinio kūrimas ir transliavimas visomis oficialiosiomis Bosnijos ir Hercegovinos kalbomis padėtų apsaugoti šalies kultūrų įvairovę; pabrėžia, kad, kaip ir kitose regiono šalyse, išlieka problemų, susijusių su žiniasklaidos naudojimu politiniais tikslais, kurį, bandydami daryti politinę įtaką, tiesiogiai vykdo politikos veikėjai arba verslo subjektai;

24.  palankiai vertina tai, kad imamasi veiksmų siekiant šalyje skatinti susitaikymą, tarpusavio pagarbą ir religinę toleranciją, įskaitant Bosnijos ir Hercegovinos religijų tarybos veiksmus; apgailestauja dėl to, kad ir toliau pasitaiko diskriminacijos dėl religijos atvejų, taip pat incidentų, kurių taikiniais tampa religiniai objektai; giria ir remia tuos asmenis, kurie kovoja už žodžio laisvę, su neapykantą kurstančiomis kalbomis, prieš religinę neapykantą ir kurie skatina įtrauktį; nepritaria kitų baimės kurstymui ir ragina valdžios institucijas visais šiais atvejais reaguoti greitai ir nuosekliai;

25.  teigiamai vertina patvirtiną 2018–2022 m. Bosnijos ir Hercegovinos viešojo administravimo reformos strateginę sistemą ir ragina greitai ją įgyvendinti; dar kartą atkreipia dėmesį į Bosnijos ir Hercegovinos politikos formavimo sistemos susiskaldymą ir politizavimą ir pabrėžia, kad, vadovaujantis aukščiausiais žmogaus teisių ir laisvių standartais, visoje šalyje būtina imtis konstitucinės sistemos reformos ir būtina gerinti viešosios politikos kokybę, nuoseklumą ir finansinį prieinamumą; ragina visos šalies mastu priimti viešųjų finansų valdymo strategiją ir Bosnijoje ir Hercegovinoje didinti biudžeto skaidrumą, taip pat sukurti tvirtesnius mechanizmus siekiant užkirsti kelią neefektyvumui ir viešųjų išteklių švaistymui, be kita ko, viešųjų pirkimų srityje; ypač ragina imtis veiksmų, kad būtų sumažinta valstybės tarnybos politizavimo rizika, tam pasitelkiant veiksmingą žmogiškųjų išteklių valdymo sistemą visais administravimo lygmenimis, taip pat suvienodinant visų valdžios lygmenų valstybės tarnybos procedūras, ypač Federacijos federaliniu ir kantonų lygmenimis;

26.  pripažįsta, kad padaryta tam tikra pažanga kuriant institucinius valdžios institucijų ir pilietinės visuomenės organizacijų (PVO) bendradarbiavimo mechanizmus ir užtikrinant, kad PVO būtų skiriamas viešasis finansavimas; primena savo raginimą visais valdymo lygmenimis priimti strateginę bendradarbiavimo su pilietine visuomene programą, siekiant didinti viešų sprendimų priėmimo skaidrumą ir skatinti dėti papildomas pastangas, kad visuomenei būtų suteikiama galimybė tikrinti vyriausybių darbą; be to, atkreipia dėmesį į poreikį didinti pilietinės visuomenės dalyvavimą planuojant, stebint ir įgyvendinant ES rėmimo programas; primygtinai ragina valdžios institucijas vykdyti veiksmingą dialogą, kuris galėtų padėti parengti teisėkūros ir gebėjimų stiprinimo iniciatyvas, kurios stiprintų socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės gebėjimus; pabrėžia, kad būtina skirti viešąjį finansavimą PVO, veikiančioms žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės srityse, įskaitant stebėtojų ir gynėjų organizacijas, taip pat mažoms visuomeninėms organizacijoms;

27.  tebėra susirūpinęs dėl plačiai paplitusios korupcijos Bosnijoje ir Hercegovinoje ir nuolatinio atotrūkio tarp deklaruojamos politinės valios kovoti su korupcija ir to, kad nepasiekiama konkrečių rezultatų; pabrėžia, kad nėra sukaupta duomenų apie didelio atgarsio sulaukusias bylas ir kad teisinė ir institucinė sistema, taikoma kovai su sistemine korupcija tokiose srityse, kaip politinių partijų finansavimas, viešieji pirkimai, interesų konfliktai ir turto deklaravimas, yra silpna ir netinkama; ragina imtis veiksmų siekiant tobulinti teisinę ir institucinę kovos su korupcija sistemą, kuri atitiktų Europos Sąjungos standartus, labiau derinant įvairiais lygmenimis priimtus veiksmų planus, įgyvendinant esamas strategijas ir didinant korupcijos prevencijos įstaigų bendradarbiavimą tarpusavyje ir su kovos su korupcija agentūra;

28.  mano, kad reikia imtis papildomų pastangų siekiant gerinti kovą su plačiai paplitusia korupcija; primygtinai ragina imtis veiksmų siekiant žymiai pagerinti rezultatus korupcijos prevencijos ir mažinimo srityje, įskaitant priemones, kuriomis būtų nustatomos veiksmingos ir atgrasomosios sankcijos, įskaitant nusikalstamu būdu įgyto turto konfiskavimą; pažymi, kad reikia stiprinti gebėjimus, kad būtų galima kovoti su ekonominiais, finansiniais ir su viešaisiais pirkimais susijusiais nusikaltimais ir juos tirti; pabrėžia, kad ypatingą dėmesį reikėtų skirti veiksmingam politinių partijų ir rinkimų kampanijų finansavimo tikrinimui ir tam, kad visuomenė turėtų daugiau galimybių susipažinti su valstybės pareigūnų, įskaitant rinkimuose dalyvaujančių valstybės pareigūnų, turto deklaracijomis ir vykdyti jų priežiūrą; ragina atsižvelgti į Valstybių prieš korupciją grupės (GRECO) rekomendacijas, visų pirma į rekomendacijas dėl politinių partijų finansavimo ir interesų konfliktų; mano, kad Bosnijai ir Hercegovinai itin svarbu priimti Europos Sąjungos ir tarptautinius standartus atitinkantį įstatymą dėl interesų konfliktų; primygtinai ragina Bosniją ir Hercegoviną atlikti galiojančios kovos su korupcija teisinės sistemos analizę ir vėliau priimti išsamią strategiją, siekiant pašalinti nustatytas spragas ir trūkumus laikantis tarptautinių ir europinių standartų;

29.  palankiai vertina tai, kad 2017 m. kovo mėn. priimtas 2014–2018 m. teisingumo sektoriaus reformos strategijos įgyvendinimo veiksmų planas ir sukurtos būtinos ataskaitų teikimo ir stebėsenos struktūros; nurodo, kad būtina imtis ryžtingų šio plano įgyvendinimo veiksmų; reiškia susirūpinimą dėl to, kad teisminės institucijos toliau sulaukia politiškai motyvuotų grasinimų; primena, kad būtina stiprinti teisminių institucijų nepriklausomumą, įskaitant nepriklausomumą nuo viešosios įtakos, taip pat didinti jų nešališkumą, profesionalumą, efektyvumą ir atskaitomybę; palankiai vertina tai, kad priimtas išsamus veiksmų planas, kuriuo siekiama įgyvendinti Europos Komisijos rekomendacijas Aukščiausiosios teismų ir prokuratūros tarybos kompetencijos sričiai priklausančiais klausimais ir stiprinti paskyrimo į pareigas, drausmines ir sąžiningumo priemones teisminių institucijų srityje, taip pat teikiant patobulintas turto deklaracijas; primygtinai ragina greitai priimti ir įgyvendinti susijusius teisės aktus; pabrėžia, kad, remiantis Komisijos rekomendacijomis ir Venecijos komisijos nuomone, būtina peržiūrėti Aukščiausiosios teismų ir prokuratūros tarybos įstatymą; ragina standartizuoti baudžiamuosius kodeksus karo nusikaltimų srityje ir atkreipia dėmesį į lyčių vertinimo vykdant teisminių institucijų reformą svarbą;

30.  apgailestauja dėl to, kad visais lygmenimis valdžios institucijos toliau nepaiso privalomų teisminių institucijų, įskaitant aukščiausios instancijos teismus, sprendimų arba juos atmeta, ir primena, kad tokie veiksmai reiškia rimtą teisinės valstybės principo pažeidimą;

31.  palankiai vertina tai, kad lieka vis mažiau neišnagrinėtų karo nusikaltimų bylų, toliau stebimos teigiamos tendencijos baudžiamojo persekiojimo karo nusikaltimų, įskaitant seksualinę prievartą, bylose klausimais, ir tai, kad padaryta pažanga teisme aukoms teikiamos paramos ir paramos liudytojams srityse; primygtinai ragina Bosnijos ir Hercegovinos valdžios institucijas suderinti teisės aktus, susijusius su civilinėmis karo aukomis, ir į juos įtraukti seksualinio smurto aukas siekiant sustabdyti diskriminaciją dėl statuso ir suteikti galimybę gauti reparacijas skirtinguose administraciniuose vienetuose; ragina skubiai pakeisti nacionalinę karo nusikaltimų strategiją siekiant užtikrinti, kad bylos būtų veiksmingiau paskirstomos tarp skirtingų valdymo lygmenų, kartu nustatant naujus sudėtingiausių bylų nagrinėjimo kriterijus ir terminus;

32.  pažymi, kad dar nepriimta išsami pereinamojo laikotarpio teisingumo strategija, taip pat nesukurtas patikimas kompensavimo už sunkius karo metu šalyje padarytus žmogaus teisių pažeidimus, įskaitant kompensacijas seksualinį smurtą karo metu patyrusioms aukoms, mechanizmas; ragina priimti įstatymą dėl kankinimo aukų, pereinamojo laikotarpio teisingumo strategiją ir seksualinio smurto aukų programą ir įsteigti specialų fondą, iš kurio būtų mokamos kompensacijos karo metu vykdyto žaginimo, kankinimo ir išnaudojimo aukoms, ir nustatyti tinkamus civilių karo aukų kompensavimo mechanizmus, kurie apimtų restituciją, kompensacijas, reabilitaciją, reparacijas ir garantijas dėl nusikaltimų nepasikartojimo;

33.  dar kartą reiškia paramą iniciatyvai įsteigti faktų apie visas karo nusikaltimų ir kitų rimtų žmogaus teisių pažeidimų aukas buvusiosios Jugoslavijos teritorijoje nustatymo regioninę komisiją (RECOM); pažymi, kad svarbu, jog steigiant šią komisiją Bosnijos ir Hercegovinos lyderiai imtųsi tvirtų veiksmų; pabrėžia šio proceso ir aktyvaus visų regiono politinių lyderių dalyvavimo svarbą siekiant, kad RECOM galėtų nedelsdama pradėti darbą; atkreipia dėmesį į RECOM koalicijos pasiūlytą veiksmų planą, kuriame nustatytos aiškios datos ir kriterijai;

34.  smerkia bet kokios rūšies asmenų, nuteistų už žiauriausius nusikaltimus žmonijai, šlovinimą; ragina kuo skubiau parodyti pagarbą karo nusikaltimų aukoms ir skatinti susitaikymą; primena visiems Bosnijos ir Hercegovinos politiniams lyderiams ir institucijoms, kad jų atsakomybė yra vertinti karo įvykius nešališkai, siekiant tiesos, susitaikymo bei taikios ateities, ir vengti piktnaudžiavimo teisminėmis institucijomis politiniais tikslais; pabrėžia, kad karo nusikaltimų tyrimas turi būti pagrįstas teismų nepriklausomumo koncepcija ir juo neturi būti naudojamasi užsiimant politizavimu siekiant kasdienės politikos tikslų, vykdant istorijos peržiūrą ar kurstant visuomenės susiskaldymą; su apgailestavimu pažymi, kad Serbų Respublikos Nacionalinė Asamblėja priėmė sprendimą panaikinti savo pritarimą 2014 m. Srebrenicos komisijos ataskaitai ir smerkia visų pusių pareiškimus, kuriais šlovinami karo nusikaltėliai;

35.  pabrėžia, kad, nors padaryta didelė pažanga, tačiau su konfliktu susijusio seksualinio smurto palikimui ir traumai dėl 1992–1995 m. karo Bosnijoje ir Hercegovinoje vis dar neskiriama pakankamai dėmesio; pažymi, kad būtina užtikrinti, kad karą išgyvenusios moterys ir vyrai, įskaitant tuo metu gimusius vaikus, turėtų tinkamas galimybes gauti priežiūros paslaugas, paramą ir teisingumą šiuo tikslu išmokant išsamias reparacijas, įskaitant reabilitaciją ir su konfliktu susijusį seksualinį smurtą išgyvenusių aukų stigmatizacijos sumažinimą;

36.  pripažįsta, kad padaryta tam tikra, tačiau dar nepakankama pažanga įgyvendinant Deitono taikos susitarimo VII priedą dėl pabėgėlių ir šalies viduje perkeltų asmenų; atkreipia dėmesį į lėtą pažangą sprendžiant išliekančio milžiniško šalies viduje perkeltų asmenų skaičiaus, tautinėms mažumoms priklausančių grįžusių asmenų, pabėgėlių ir dingusių asmenų klausimą; ragina valdžios institucijas pradėti intensyvų abiejų administracinių vienetų bendradarbiavimą ir visapusiškai dalytis susijusia karine ir žvalgybos informacija, kad būtų nustatyti asmenys, kurie vis dar laikomi dingusiais dėl karo; teigiamai vertina neseniai įgyvendintas iniciatyvas, kuriomis siekiama stiprinti regioninį bendradarbiavimą siekiant išspręsti dingusių asmenų klausimą, ir ragina Bosnijos ir Hercegovinos valdžios institucijas dalyvauti šiame procese; pabrėžia, kad svarbu surinkti duomenis apie grįžusius asmenis; smerkia išpuolių prieš jų turtą atvejus ir pažymi, kad grįžusių asmenų politikos sėkmė Bosnijoje ir Hercegovinoje yra esminė sutaikinimo priemonė;

37.  ragina įgyvendinti papildomas priemones ir konkrečias programas, susijusias su tvariu pabėgėlių grąžinimu, užtikrinti prieigą prie sveikatos priežiūros ir galimybes įsidarbinti, socialinę apsaugą, saugumą ir švietimą ir skirti itin daug dėmesio žalos kompensavimui už nuosavybę, kurios negalima grąžinti; šiuo požiūriu primygtinai ragina atnaujinti Komisijos perkeltųjų asmenų ir pabėgėlių reikalavimų grąžinti nekilnojamąjį turtą klausimais veiklą;

38.  apgailestauja dėl to, kad šalis dar kenčia dėl minų, kurios yra išdėliotos 2,2 proc. visos šalies teritorijos ir kelia tiesioginį pavojų daugiau nei 540 000 gyventojų saugumui; teigiamai vertina nuolatinę ES paramą išminavimo veiksmams ir sveikina Bosnijos ir Hercegovinos ginkluotųjų pajėgų išminavimo batalioną už jo puikų darbą; su nerimu pažymi, kad nepakanka naujausių išminavimo technologijų, todėl nuo 2020 m. per metus išminuojamos teritorijos plotas gali sumažėti nuo 3 km2 iki mažiau nei 1 km2; todėl primygtinai ragina valstybes nares išminavimo batalioną tinkamai aprūpinti būtinomis priemonėmis ir įranga;

39.  palankiai vertina tai, kad priimta 2017–2020 m. kovos su organizuotu nusikalstamumu strategija, ir pažangą, padarytą įgyvendinant veiksmų planus dėl kovos su pinigų plovimu priemonių ir teroristų finansavimo; ragina stiprinti veiksmus, kuriais siekiama užtikrinti, kad būtų pasiekta rezultatų tiriant organizuoto nusikalstamumo bylas, vykdant baudžiamąjį persekiojimą, priimant galutinius nuosprendžius ir konfiskuojant iš organizuoto nusikalstamumo įgytas pajamas; teigiamai vertina ilgai lauktus Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) pakeitimus, kuriuos 2018 m. rugsėjo 17 d. priėmė Bosnijos ir Hercegovinos Atstovų Rūmai, nes jie turi esminę reikšmę pagal teisinės valstybės principą veikiančioms institucijoms atliekant opius tyrimus ir bendradarbiaujant su tarptautinėmis teisėsaugos institucijomis, ir ragina Komisiją atidžiai stebėti, kaip įgyvendinami šie pakeitimai; pažymi, kad Žvalgybos saugumo agentūros įstatymo suderinimas su europiniais ir tarptautiniais standartais turėtų išlikti svarbiu valdžios institucijų prioritetu; palankiai vertina tai, kad Bosnija ir Hercegovina buvo išbraukta iš Finansinių veiksmų darbo grupės (FATF) didelės rizikos trečiųjų šalių, kurių kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu režimai turi struktūrinių trūkumų, sąrašo, ir ragina dėti papildomas pastangas siekiant, kad šalis būtų išbraukta iš ES didelės rizikos šalių sąrašo;

40.  ragina nuolat stengtis kovoti su radikalėjimu ir toliau įgyvendinti priemones siekiant nustatyti užsienio kovotojus, vykdyti jų veiklos prevenciją ir išsamiai spręsti jų klausimą kartu su neteisėtos prekybos ginklais klausimu ir nustatyti lėšas, numatytas tolesniam radikalėjimui finansuoti; ragina valdžios institucijas toliau gerinti Bosnijos ir Hercegovinos kovos su terorizmu gebėjimus užtikrinant geresnį koordinavimą, bendradarbiavimą ir keitimąsi kriminalinės žvalgybos duomenimis, užkertant kelią jaunimo radikalizacijai ir įgyvendinant deradikalizacijos programas; ragina valdžios institucijas parengti kovos su kibernetiniais nusikaltimais ir panašiomis grėsmėmis saugumui strategiją; primena, kad reikia užtikrinti tvirtesnį bendradarbiavimą sienų valdymo klausimais su kaimyninėmis šalimis;

41.  giria Bosnijos ir Hercegovinos valdžios institucijų pastangas stabdyti piliečių deportavimą į užsienio mūšio laukus ir primygtinai ragina valdžios institucijas užsienio teroristų kovotojams skirti atitinkamas bausmes ir valdyti jų tolesnę socialinę reintegraciją; su nerimu pažymi, kad esama pranešimų apie tam tikrose šalies vietose nustatytus radikalizacijos židinius;

42.  susirūpinęs pažymi, kad pastaruoju metu daugėja į Bosniją ir Hercegoviną atvykstančių migrantų, ir tai, kad reaguojant į šią padėtį nederinami veiksmai skirtingais valdymo lygmenimis; mano, kad nereikėtų politizuoti migracijos klausimo; palankiai vertina tai, kad ES teikia humanitarinę pagalbą, siekdama atsižvelgti į didėjančius šalyje esančių pabėgėlių, prieglobsčio prašytojų ir migrantų poreikius, ir kad 2018 m. rugpjūčio 10 d. priimta speciali priemonė (kurios vertė 6 mln. EUR) siekiant padėti Bosnijai ir Hercegovinai valdyti migrantų srautus; pabrėžia, kad svarbu atsižvelgti į humanitarinės pagalbos lyčių aspektą ir pabėgėlių stovyklų poveikį priimančiosioms bendruomenėms; mano, kad iš esmės svarbu, jog kaimyninės šalys ir ES bendradarbiautų siekdamos spręsti šią bendrą problemą;

43.  ragina iš karto po to, kai Bosnijoje ir Hercegovinoje bus suformuotos naujos valdžios institucijos, priimti naują į ES orientuotų reformų rinkinį siekiant atnaujinti reformų procesą ir siekti tolesnės šalies integracijos į Europos Sąjungą; primygtinai nurodo, kad ES finansinei paramai turėtų būti taikomos veiksmingos skyrimo sąlygos ir kad ES, laikydamasi dvidešimties Europos socialinių teisių ramsčio principų, turėtų parengti veiksmų planus ir stebėsenos sistemas, siekiant įgyvendinti „naują tvirtesnį socialinį aspektą“, kaip nustatyta 2018 m. Strategijoje dėl Vakarų Balkanų; pripažįsta, kad Bosnija ir Hercegovina padarė tam tikrą pažangą ekonominės plėtros ir konkurencingumo srityse, bet pažymi, kad šalyje dar tik pradedama kurti veikiančią rinkos ekonomiką; tvirtai įsitikinęs, kad laikotarpiu po rinkimų didelę svarbą reikėtų teikti socialinių ir ekonominių reformų pažangai tinkamai dalyvaujant socialiniams partneriams, siekiant pagerinti gyvenimo sąlygas šalyje; atkreipia dėmesį į tai, kad socialinėje srityje padaryta labai nedidelė pažanga; pabrėžia, kad reikia stiprinti ekonomikos pagrindus, pavyzdžiui, ekonomikos augimą, užimtumą ir kovą su neoficialia ekonomika; pažymi, kad svarbu restruktūrizuoti viešąjį sektorių, įskaitant valstybines įmones, toliau mažinti neoficialią ekonomiką ir susijusią fiskalinę darbo sąnaudų naštą, gerinti verslo aplinką (be kita ko, sukuriant bendrą Bosnijos ir Hercegovinos ekonominę erdvę), stiprinti palankias sąlygas viešųjų finansų augimui, visų pirma daugiau dėmesio skiriant vidutinės trukmės poreikiams, pvz., infrastruktūrai ir švietimui, ir laiku teikti išsamius statistinius duomenis laikantis europinių ir tarptautinių standartų;

44.  atkreipia dėmesį lėtą pažangą aplinkos apsaugos ir klimato kaitos srityse; primena, kad aplinkos teisės aktus visoje šalyje reikia suderinti su ES acquis ir užtikrinti veiksmingą ir struktūrišką jų įgyvendinimą visoje šalyje pagal ES standartus ir laikantis šalies masto aplinkos teisės aktų suderinimo strategijos; dar kartą pabrėžia, kad, vadovaujantis ES aplinkos politika, reikia sparčiai spręsti tarpvalstybinių oro teršalų pernašų problemą, kurią sukėlė Brodo naftos perdirbimo įmonė; pabrėžia, kad Bosnija ir Hercegovina turi visapusiškai laikytis savo įsipareigojimų pagal Konvenciją dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste ir Strateginio aplinkos vertinimo protokolo, ypač Neretvos upės baseine ir Trebišnjicoje; pabrėžia, kad planuojant, projektuojant ir statant hidroelektrines būtina laikytis tarptautinių ir ES aplinkos teisės aktų, įskaitant Paukščių ir Buveinių direktyvas bei Direktyvą dėl poveikio aplinkai vertinimo; pabrėžia, kad būtina skubiai užtikrinti, jog didelės gamtinės vertės teritorijoms nebūtų daromas neigiamas poveikis – tam reikia pagerinti poveikio aplinkai vertinimų kokybę ir plėtojant atitinkamus projektus užtikrinti visuomenės dalyvavimą bei konsultacijas su pilietine visuomene;

45.  pažymi, kad elektros energijos ir dujų rinkos išlieka fragmentuotos ir jose dominuoja pagrindinės įsitvirtinusios įmonės; ragina Bosnijos ir Hercegovinos valdžios institucijas toliau plėtoti šalies transporto ir energetikos infrastruktūrą ir skubiai sukurti veikiančias energetikos ir transporto grandines; ragina Bosniją ir Hercegoviną pasinaudoti naujuoju ES regionų sujungiamumo plėtros dokumentų rinkiniu ir dirbti siekiant užbaigti regiono energijos rinkos kūrimą laikantis įsipareigojimų klimato srityje; pritaria tolesnėms investicijoms į infrastruktūros projektus, kurie padės pagerinti transporto sujungiamumą Bosnijos ir Hercegovinos viduje ir su kaimyninėmis šalimis; ragina stebėti, kad renkantis rangovus būtų laikomasi viešųjų pirkimų taisyklių ir skaidrumo principo siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui valdžia ir korupcijai bei užtikrinti, kad būtų atrenkami geriausi pasiūlymai; išreiškia savo pritarimą pasiūlymui sumažinti tarptinklinio ryšio mokesčius Vakarų Balkanuose;

46.  teigiamai vertina Bosnijos ir Hercegovinos konstruktyvius ir stabilius dvišalius santykius ir tai, kad buvo pasirašyti įvairūs dvišaliai susitarimai su kaimyninėmis šalimis; ragina stiprinti gerus kaimyninius santykius su regiono šalimis ir dėti daugiau pastangų siekiant išspręsti visus likusius dvišalius klausimus, įskaitant sienos su Serbija ir Kroatija demarkaciją, taip pat siekiant daryti pažangą narystės europinėse organizacijose klausimu;

47.  teigiamai vertina 2018–2023 m. laikotarpio Bosnijos ir Hercegovinos užsienio politikos strategiją, kurią priėmė Bosnijos ir Hercegovinos Prezidiumas, aiškiai pažymėdamas, kad narystė ES yra vienas iš svarbiausių šalies strateginių tikslų; apgailestauja dėl to, kad suderinimo su ES deklaracijomis ir Tarybos sprendimais, susijusiais su bendra užsienio ir saugumo politika (BUSP), lygis 2017 m. sumažėjo iki 61 proc.; pabrėžia, kad reikia užtikrinti rezultatus siekiant laipsniško suderinimo su BSGP ir ragina iš esmės pagerinti padėtį šioje srityje, nes tai yra esminė narystės ES sąlyga; griežtai ragina Bosniją ir Hercegoviną laikytis Tarybos sprendimų, kuriais nustatomos ES ribojamosios priemonės, susijusios su Rusijos įvykdyta neteisėta Krymo aneksija ir įvykiais Rytų Ukrainoje, ir smerkia sąmoningą kai kurių politinių veikėjų vengimą bendradarbiauti šiuo klausimu;

48.  atkreipia dėmesį į didėjančią užsienio jėgų įtaką Bosnijoje ir Hercegovinoje ir yra tvirtai įsitikinęs, kad didesnis ES įsipareigojimas Bosnijai ir Hercegovinai išlieka geriausiu būdu užtikrinti pažangą europinių vertybių, stabilumo ir klestėjimo šalyje užtikrinimo link; teigiamai vertina nuolatinį Europos Sąjungos karinės operacijos Bosnijoje ir Hercegovinoje (EUFOR ALTHEA) vykdymą šalyje, nes tai padeda stiprinti Bosnijos ir Hercegovinos ginkluotųjų pajėgų gebėjimus ir jas mokyti, taip pat išlaikyti atgrasomuosius pajėgumus siekiant paremti saugią ir patikimą aplinką; teigiamai vertina tai, kad JT Saugumo Taryba iki 2019 m. lapkričio mėn. pratęsė EUFOR įgaliojimus;

49.  primygtinai ragina valdžios institucijas užtikrinti, kad būtų griežtai laikomasi ES ir tarptautinių standartų bei politikos tikslų energetikos ir klimato kaitos srityje; apgailestauja dėl to, kad šalies pastangos kovoti su klimato kaita yra tik deklaracijų lygmens, kai tuo pat metu priimami sprendimai dėl naujų anglimis kūrenamų šiluminių elektrinių planavimo; todėl ragina panaikinti hidroenergijos projektus ir planus, kurie yra kenksmingi gamtai, prieštarauja vietos gyventojų norams, neatitinka vietos ar administracinių vienetų teritorinės plėtros planų ir yra naudingi tik investuotojams;

50.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, Bosnijos ir Hercegovinos Prezidiumui, Bosnijos ir Hercegovinos Ministrų Tarybai, Bosnijos ir Hercegovinos Parlamentinei Asamblėjai ir Bosnijos ir Hercegovinos Federacijos, Serbų Respublikos ir Brčko Apygardos vyriausybėms ir parlamentams ir dešimties kantonų vyriausybėms.

(1) S/2018/416, 2018 5 3.
(2) S/2018/974, 2018 10 31.


Bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo nuostatos ir šių fondų finansinės taisyklės ***I
PDF 490kWORD 139k
2019 m. vasario 13 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio ir migracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų priemonės finansinės taisyklės (COM(2018)0375 – C8-0230/2018 – 2018/0196(COD))(1)
P8_TA(2019)0096A8-0043/2019

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl reglamento
Pavadinimas
Pasiūlymas
Pasiūlymas
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS
kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio ir migracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų priemonės finansinės taisyklės
kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio ir migracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų priemonės finansinės taisyklės
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl reglamento
1 konstatuojamoji dalis
(1)  Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 174 straipsniu nustatyta, kad, norėdama stiprinti savo ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, Sąjunga turi siekti mažinti įvairių regionų išsivystymo lygio skirtumus ir nepalankiausias sąlygas turinčių regionų arba salų atsilikimą, ir kad ypatingą dėmesį reikia skirti kaimo vietovėms, pramonės pereinamojo laikotarpio vietovėms ir didelių ir nuolatinių gamtinių arba demografinių trūkumų turinčioms vietovėms. SESV 175 straipsnyje nurodyta, kad Sąjunga šių tikslų turi siekti Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo, Orientavimo skyriaus, Europos socialinio fondo, Europos regioninės plėtros fondo, Europos investicijų banko veiksmais ir kitomis priemonėmis. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 322 straipsnyje nustatytas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis priimamos finansinės taisykles, pagal kurias nustatoma priimtina biudžeto sudarymo ir vykdymo bei sąskaitų pateikimo ir audito, taip pat finansų pareigūnų atsakomybės patikros procedūra;
(1)  Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 174 straipsniu nustatyta, kad, norėdama stiprinti savo ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, Sąjunga turi siekti mažinti įvairių regionų išsivystymo lygio skirtumus ir nepalankiausias sąlygas turinčių regionų arba salų atsilikimą, ir kad ypatingą dėmesį reikia skirti kaimo vietovėms, pramonės pereinamojo laikotarpio vietovėms ir didelių ir nuolatinių gamtinių arba demografinių trūkumų turinčioms vietovėms. Šie regionai ypač remiami pagal sanglaudos politiką. SESV 175 straipsnyje nurodyta, kad Sąjunga šių tikslų turi siekti Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo, Orientavimo skyriaus, Europos socialinio fondo, Europos regioninės plėtros fondo, Europos investicijų banko veiksmais ir kitomis priemonėmis. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 322 straipsnyje nustatytas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis priimamos finansinės taisykles, pagal kurias nustatoma priimtina biudžeto sudarymo ir vykdymo bei sąskaitų pateikimo ir audito, taip pat finansų pareigūnų atsakomybės patikros procedūra;
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl reglamento
1 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(1a)  Europos Sąjungos ir jos piliečių ateičiai svarbu, kad sanglaudos politika ir toliau būtų pagrindinė Sąjungos investicijų politika ir kad būtų užtikrinta, kad jos 2021–2027 m. laikotarpio finansavimas bent jau išliktų toks pat kaip 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu. Dėl to, kad kitų sričių Sąjungos veiklai ar programoms numatomos naujos lėšos, neturėtų nukentėti Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“ ar Sanglaudos fondo finansavimas;
Pakeitimas 430
Pasiūlymas dėl reglamento
2 konstatuojamoji dalis
(2)  siekiant, kad pasidalijamojo valdymo Sąjungos fondai, būtent Europos regioninės plėtros fondas (toliau – ERPF), „Europos socialinis fondas +“ (toliau – ESF+), Sanglaudos fondas, pagal pasidalijamojo valdymo principą finansuojamos Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF) priemonės, Prieglobsčio ir migracijos fondas (PMIF), Vidaus saugumo fondas (VSF) ir Integruoto sienų valdymo fondas (ISVF), būtų toliau įgyvendinami koordinuotai ir darniai, reikia nustatyti finansines taisykles, grindžiamas SESV 322 straipsniu, aiškiai nurodant atitinkamų nuostatų taikymo sritį; Be to, pagal SESV 177 straipsnį turėtų būti nustatytos bendros nuostatos, taikomos ERPF, ESF+, Sanglaudos fondo ir EJRŽF nustatytoms politikos įgyvendinimo taisyklėms;
(2)  siekiant, kad pasidalijamojo valdymo Sąjungos fondai, būtent Europos regioninės plėtros fondas (toliau – ERPF), „Europos socialinis fondas +“ (toliau – ESF+), Sanglaudos fondas, pagal pasidalijamojo valdymo principą finansuojamos Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF) priemonės, Prieglobsčio ir migracijos fondas (PMIF), Vidaus saugumo fondas (VSF) ir Integruoto sienų valdymo fondas (ISVF), būtų toliau įgyvendinami koordinuotai ir darniai, reikia nustatyti finansines taisykles, grindžiamas SESV 322 straipsniu, aiškiai nurodant atitinkamų nuostatų taikymo sritį. Be to, pagal SESV 177 straipsnį turėtų būti nustatytos bendros nuostatos, taikomos ERPF, ESF+, Sanglaudos fondo, EJRŽF ir tam tikru mastu Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) nustatytoms politikos įgyvendinimo taisyklėms;
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl reglamento
4 konstatuojamoji dalis
(4)  atokiausiems regionams ir retai apgyvendintiems šiauriniams regionams turėtų būti taikomos konkrečios priemonės ir papildomas finansavimas pagal SESV 349 straipsnį ir 1994 m. stojimo akto Protokolo Nr. 6 2 straipsnį;
(4)  atokiausiems regionams ir retai apgyvendintiems šiauriniams regionams turėtų būti taikomos konkrečios priemonės ir papildomas finansavimas pagal SESV 349 straipsnį ir 1994 m. stojimo akto Protokolo Nr. 6 2 straipsnį siekiant atsižvelgti į jų konkrečias nepalankias su geografine padėtimi susijusias sąlygas;
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl reglamento
5 konstatuojamoji dalis
(5)  įgyvendinant fondų paramą turėtų būti laikomasi horizontaliųjų principų, nustatytų Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 3 straipsnyje ir SESV 10 straipsnyje, įskaitant ES sutarties 5 straipsnyje nustatytus subsidiarumo ir proporcingumo principus, atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją. Valstybės narės taip pat turėtų laikytis JT neįgaliųjų teisių konvencijoje nustatytų įpareigojimų ir užtikrinti prieinamumą pagal jos 9 straipsnį ir Sąjungos teisės aktus, kuriais suderinami gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimai. Valstybės narės ir Komisija turėtų siekti šalinti vyrų ir moterų nelygybę ir skatinti jų lygybę, taip pat integruoti lyčių aspektą, kovoti su diskriminacija dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos. Fondų lėšomis neturėtų būti remiami veiksmai, kuriais prisidedama prie bet kokios formos segregacijos. Fondų tikslų turėtų būti siekiama atsižvelgiant į darnų vystymąsi ir Sąjungos skatinamą siekį išlaikyti, saugoti ir gerinti aplinkos kokybę, kaip nustatyta SESV 11 straipsnyje ir 191 straipsnio 1 dalyje, atsižvelgiant į principą „teršėjas moka“. Siekiant apsaugoti vidaus rinkos vientisumą, įmonėms naudingi veiksmai turi atitikti Sąjungos valstybės pagalbos taisykles, nustatytas SESV 107 ir 108 straipsniuose;
(5)  įgyvendinant fondų paramą turėtų būti laikomasi horizontaliųjų principų, nustatytų Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 3 straipsnyje ir SESV 10 straipsnyje, įskaitant ES sutarties 5 straipsnyje nustatytus subsidiarumo ir proporcingumo principus, atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją. Valstybės narės taip pat turėtų laikytis JT vaiko teisių konvencijoje ir JT neįgaliųjų teisių konvencijoje nustatytų įpareigojimų ir užtikrinti prieinamumą, laikydamosi tos konvencijos 9 straipsnio ir Sąjungos teisės, kuria suderinami gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, fondai turėtų būti naudojami taip, kad būtų skatinamas deinstitucionalizavimas ir bendruomeninė globa. Valstybės narės ir Komisija turėtų siekti šalinti vyrų ir moterų nelygybę ir skatinti jų lygybę, taip pat integruoti lyčių aspektą, kovoti su diskriminacija dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos. Fondų lėšomis neturėtų būti remiami veiksmai, kuriais prisidedama prie bet kokios formos segregacijos ar atskirties, arba remiama neįgaliesiems neprieinama infrastruktūra. Fondų tikslų turėtų būti siekiama atsižvelgiant į darnų vystymąsi ir Sąjungos skatinamą siekį išlaikyti, saugoti ir gerinti aplinkos kokybę, kaip nustatyta SESV 11 straipsnyje ir 191 straipsnio 1 dalyje, atsižvelgiant į principą „teršėjas moka“ ir įsipareigojimus, dėl kurių susitarta pagal Paryžiaus susitarimą. Siekiant apsaugoti vidaus rinkos vientisumą, įmonėms naudingi veiksmai turi atitikti Sąjungos valstybės pagalbos taisykles, nustatytas SESV 107 ir 108 straipsniuose. Skurdas yra viena iš didžiausių ES problemų. Todėl fondai turėtų prisidėti prie skurdo panaikinimo. Jais taip pat turėtų būti prisidedama prie Sąjungos ir jos valstybių narių įsipareigojimo pasiekti darnaus vystymosi tikslus įgyvendinimo;
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl reglamento
9 konstatuojamoji dalis
(9)  atsižvelgiant į kovos su klimato kaita svarbą, remiantis Sąjungos įsipareigojimais įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, fondai padės integruoti klimato politikos veiksmus ir siekti bendro tikslo 25 proc. ES biudžeto išlaidų skirti klimato srities tikslams įgyvendinti;
(9)  atsižvelgiant į kovos su klimato kaita svarbą, remiantis Sąjungos įsipareigojimais įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, fondai padės integruoti klimato politikos veiksmus ir siekti bendro tikslo 30 proc. ES biudžeto išlaidų skirti klimato srities tikslams įgyvendinti. Atsparumo klimato kaitai didinimo mechanizmai turėtų būti neatskiriama programavimo ir įgyvendinimo dalis;
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl reglamento
9 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(9a)   atsižvelgiant į migrantų srautus iš trečiųjų valstybių, sanglaudos politika turėtų būti prisidedama prie integracijos procesų, visų pirma, teikiant paramą infrastruktūros projektams, kuriuos vykdo miestai, regionų ir vietos valdžios institucijos, kuriems pirmiausiai tenka susidurti su minėtu iššūkiu ir kurie aktyviau dalyvauja įgyvendinant integracijos politiką;
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl reglamento
10 konstatuojamoji dalis
(10)  dalį Sąjungos biudžeto, skirto fondams, turėtų vykdyti Komisija pagal pasidalijamojo valdymo principą su valstybėmis narėmis, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) [naujojo Finansinio reglamento numeris]12 (toliau – Finansinis reglamentas). Todėl Komisija ir valstybės narės, įgyvendindamos pasidalijamojo valdymo fondų paramą turėtų laikytis Finansiniame reglamente nurodytų principų, kaip antai patikimo finansų valdymo, skaidrumo ir nediskriminavimo;
(10)  dalį Sąjungos biudžeto, skirto fondams, turėtų vykdyti Komisija pagal pasidalijamojo valdymo principą su valstybėmis narėmis, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) [naujojo Finansinio reglamento numeris]12 (toliau – Finansinis reglamentas). Todėl Komisija ir valstybės narės, įgyvendindamos pasidalijamojo valdymo fondų paramą turėtų laikytis Finansiniame reglamente nurodytų principų, kaip antai patikimo finansų valdymo, skaidrumo ir nediskriminavimo. Už programų parengimą ir įgyvendinimą turėtų būti atsakingos valstybės narės. Šis procesas turėtų būti užtikrintas atitinkamu teritoriniu lygmeniu, atsižvelgiant į valstybių narių institucinę, teisinę ir finansinę sistemą ir pasitelkiant jų tuo tikslu paskirtas įstaigas. Valstybės narės turėtų nenustatyti papildomų taisyklių, dėl kurių paramos gavėjams pasidarytų sudėtingiau naudotis fondais;
__________________
__________________
12 OL L […], […], p. […].
12 OL L […], […], p. […].
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl reglamento
11 konstatuojamoji dalis
(11)  įgyvendinant fondų paramą labai svarbus partnerystės principas, grindžiamas daugiapakopiu valdymo principu ir užtikrinantis pilietinės visuomenės ir socialinių partnerių dalyvavimą. Siekiant užtikrinti partnerystės organizavimo tęstinumą, turėtų būti toliau taikomas Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 240/201413;
(11)  įgyvendinant fondų paramą labai svarbus partnerystės principas, grindžiamas daugiapakopiu valdymo principu ir užtikrinantis regioninių, vietos ir kitų viešojo sektoriaus institucijų, pilietinės visuomenės ir socialinių partnerių dalyvavimą. Siekiant užtikrinti partnerystės organizavimo tęstinumą, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti ir adaptuoti Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 240/201413;
__________________
__________________
13 2014 m. sausio 7 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 240/2014 dėl Europos struktūrinių ir investicinių fondų Europos partnerystės elgesio kodekso (OL L 74, 2014 3 14, p. 1).
13 2014 m. sausio 7 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 240/2014 dėl Europos struktūrinių ir investicinių fondų Europos partnerystės elgesio kodekso (OL L 74, 2014 3 14, p. 1).
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl reglamento
12 konstatuojamoji dalis
(12)  Sąjungos lygmeniu Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras yra pagrindas, padedantis nustatyti nacionalinius reformų prioritetus ir stebėti jų įgyvendinimą. Siekdamos įgyvendinti šiuos reformų prioritetus, valstybės narės rengia savo nacionalines daugiametes investicijų strategijas. Šios strategijos turėtų būti teikiamos kartu su metinėmis nacionalinėmis reformų programomis ir jose turėtų būti išdėstomi ir koordinuojami nacionalinėmis ir Sąjungos lėšomis remtini prioritetiniai investiciniai projektai. Jos taip pat turėtų padėti nuosekliai naudoti Sąjungos lėšas ir kuo labiau padidinti fondų, Europos investicijų stabilizavimo sistemos ir „InvestEU“ finansinės paramos pridėtinę vertę;
Išbraukta.
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl reglamento
13 konstatuojamoji dalis
(13)  valstybės narės turėtų nustatyti, kaip rengiant programavimo dokumentus turėtų būti atsižvelgiama į konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, priimtas pagal SESV 121 straipsnio 2 dalį, ir atitinkamas Tarybos rekomendacijas, priimtas pagal SESV 148 straipsnio 4 dalį. 2021–2027 m. programavimo laikotarpiu (toliau – programavimo laikotarpis) valstybės narės stebėsenos komitetui ir Komisijai turėtų reguliariai teikti programų, kuriomis atsižvelgiama į konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, įgyvendinimo pažangos ataskaitas. Atlikdamos laikotarpio vidurio peržiūrą valstybės narės, be kita ko, turėtų apsvarstyti, ar reikia iš dalies pakeisti programą, atsižvelgiant į nuo programavimo laikotarpio pradžios priimtas arba iš dalies pakeistas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas;
(13)  valstybės narės, rengdamos programavimo dokumentus, turėtų atsižvelgti į konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, priimtas pagal SESV 121 straipsnio 2 dalį, ir atitinkamas Tarybos rekomendacijas, priimtas pagal SESV 148 straipsnio 4 dalį, jeigu jos atitinka programoje nustatytus tikslus. 2021–2027 m. programavimo laikotarpiu (toliau – programavimo laikotarpis) valstybės narės stebėsenos komitetui ir Komisijai turėtų reguliariai teikti programų, kuriomis atsižvelgiama į konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas ir į Europos socialinių teisių ramstį, įgyvendinimo pažangos ataskaitas. Atlikdamos laikotarpio vidurio peržiūrą valstybės narės, be kita ko, turėtų apsvarstyti, ar reikia iš dalies pakeisti programą, atsižvelgiant į nuo programavimo laikotarpio pradžios priimtas arba iš dalies pakeistas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas;
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl reglamento
14 konstatuojamoji dalis
(14)  valstybės narės turėtų atsižvelgti į savo nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano projekto, kuris turi būti parengtas pagal Reglamentą dėl energetikos sąjungos valdymo14, turinį ir proceso, po kurio pateikiamos Sąjungos rekomendacijos dėl šių planų, poveikį jų programoms, taip pat finansiniams poreikiams, skirtiems investicijoms į mažo anglies dioksido kiekio technologijas;
(14)  valstybės narės turėtų atsižvelgti į savo nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano projekto, kuris turi būti parengtas pagal Reglamentą dėl energetikos sąjungos valdymo14, turinį ir proceso, po kurio pateikiamos Sąjungos rekomendacijos dėl šių planų, poveikį jų programoms (be kita ko, per laikotarpio vidurio peržiūrą), taip pat finansiniams poreikiams, skirtiems investicijoms į mažo anglies dioksido kiekio technologijas;
__________________
__________________
14 Reglamentas dėl energetikos sąjungos valdymo kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 94/22/EB, Direktyva 98/70/EB, Direktyva 2009/31/EB, Reglamentas (EB) Nr. 663/2009, Reglamentas (EB) Nr. 715/2009, Direktyva 2009/73/EB, Tarybos direktyva 2009/119/EB, Direktyva 2010/31/ES, Direktyva 2012/27/ES, Direktyva 2013/30/ES ir Tarybos direktyva (ES) 2015/652 ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (COM(2016)0759 final/2 - 2016/0375(COD)].
14 Reglamentas dėl energetikos sąjungos valdymo kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 94/22/EB, Direktyva 98/70/EB, Direktyva 2009/31/EB, Reglamentas (EB) Nr. 663/2009, Reglamentas (EB) Nr. 715/2009, Direktyva 2009/73/EB, Tarybos direktyva 2009/119/EB, Direktyva 2010/31/ES, Direktyva 2012/27/ES, Direktyva 2013/30/ES ir Tarybos direktyva (ES) 2015/652 ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (COM(2016)0759 final/2 - 2016/0375(COD)].
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl reglamento
15 konstatuojamoji dalis
(15)  kiekvienos valstybės narės parengta partnerystės sutartis turėtų būti strateginis dokumentas, kuriuo grindžiamos Komisijos ir atitinkamos valstybės narės derybos dėl programų rengimo. Siekiant sumažinti administracinę naštą, programavimo laikotarpiu iš dalies keisti partnerystės sutarčių neturėtų būti būtina. Siekiant palengvinti programavimą ir išvengti programavimo dokumentų dubliavimo, partnerystės sutartys gali būti įtraukiamos kaip programos dalis;
(15)  kiekvienos valstybės narės parengta partnerystės sutartis turėtų būti strateginis dokumentas, kuriuo grindžiamos Komisijos ir atitinkamos valstybės narės derybos dėl programų rengimo. Siekiant sumažinti administracinę naštą, programavimo laikotarpiu iš dalies keisti partnerystės sutarčių neturėtų būti būtina. Siekiant palengvinti programavimą ir išvengti programavimo dokumentų dubliavimo, turėtų būti galimybė partnerystės sutartis įtraukti kaip programos dalį;
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl reglamento
16 konstatuojamoji dalis
(16)  kiekviena valstybė narė turėtų turėti lanksčią galimybę skirti įnašą į „InvestEU“, kad investicijoms toje valstybėje narėje galėtų teikti biudžeto garantijas;
(16)  kiekviena valstybė narė pagal tam tikras šio reglamento 10 straipsnyje nustatytas sąlygas galėtų skirti įnašą į „InvestEU“, kad investicijoms toje valstybėje narėje galėtų teikti biudžeto garantijas;
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl reglamento
17 konstatuojamoji dalis
(17)  siekiant užtikrinti rezultatyviam ir veiksmingam iš fondų teikiamos Sąjungos paramos naudojimui būtinas išankstines sąlygas, reikėtų sudaryti ribotą reikiamų sąlygų sąrašą ir glaustą baigtinį objektyvių jų vertinimo kriterijų rinkinį. Kiekviena reikiama sąlyga turėtų būti susieta su konkrečiu tikslu ir turėtų būti automatiškai taikoma, kai atrenkamas konkretus remtinas tikslas. Jei tos sąlygos neįvykdytos, išlaidos, susijusios su veiksmais, numatytais pagal susijusius konkrečius tikslus, neturėtų būti įtraukiamos į mokėjimo paraiškas. Siekiant išlaikyti palankią investavimo sistemą, turėtų būti reguliariai stebima, ar vykdomos reikiamos sąlygos. Taip pat svarbu užtikrinti, kad atrinkti remtini veiksmai būtų įgyvendinami laikantis esamų strategijų ir planavimo dokumentų, kuriais grindžiamos įvykdytos reikiamos sąlygos, o drauge – kad visi bendrai finansuojami veiksmai atitiktų Sąjungos politikos sistemą;
(17)  siekiant užtikrinti įtraukiam, nediskriminaciniam, rezultatyviam ir veiksmingam iš fondų teikiamos Sąjungos paramos naudojimui būtinas išankstines sąlygas, reikėtų sudaryti ribotą reikiamų sąlygų sąrašą ir glaustą baigtinį objektyvių jų vertinimo kriterijų rinkinį. Kiekviena reikiama sąlyga turėtų būti susieta su konkrečiu tikslu ir turėtų būti automatiškai taikoma, kai atrenkamas konkretus remtinas tikslas. Jei tos sąlygos neįvykdytos, išlaidos, susijusios su veiksmais, numatytais pagal susijusius konkrečius tikslus, neturėtų būti įtraukiamos į mokėjimo paraiškas. Siekiant išlaikyti palankią investavimo sistemą, turėtų būti reguliariai stebima, ar vykdomos reikiamos sąlygos. Taip pat svarbu užtikrinti, kad atrinkti remtini veiksmai būtų įgyvendinami laikantis esamų strategijų ir planavimo dokumentų, kuriais grindžiamos įvykdytos reikiamos sąlygos, o drauge – kad visi bendrai finansuojami veiksmai atitiktų Sąjungos politikos sistemą;
Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl reglamento
18 konstatuojamoji dalis
(18)  valstybės narės turėtų parengti kiekvienos programos veiklos peržiūros planą, apimantį visus rodiklius, tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes, skirtus programos veiklos rezultatams stebėti ir vertinti;
(18)  valstybės narės turėtų parengti kiekvienos programos veiklos peržiūros planą, apimantį visus rodiklius, tarpines reikšmes ir siektinas reikšmes, skirtus programos veiklos rezultatams stebėti ir vertinti. Tai turėtų sudaryti sąlygas vykdyti į rezultatus orientuotą projektų atranką ir vertinimą;
Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl reglamento
19 konstatuojamoji dalis
(19)  valstybė narė turėtų atlikti kiekvienos ERPF, ESF+ ir Sanglaudos fondo lėšomis remiamos programos vidurio laikotarpio peržiūrą. Atliekant tą peržiūrą turėtų būti numatomas visapusiškas programų veiklos rezultatais pagrįstas programų patikslinimas, taip pat turėtų būti suteikiama galimybė atsižvelgti į naujus uždavinius ir atitinkamas 2024 m. pateiktas konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas. Be to, 2024 m. Komisija, vykdydama techninį patikslinimą 2025 metams, turėtų peržiūrėti visus visų valstybių narių asignavimus pagal sanglaudos politikos investicijų į darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo tikslą 2025, 2026 ir 2027 metams, taikydama atitinkamame pagrindiniame teisės akte nustatytą asignavimo metodą. Atsižvelgiant į šią peržiūrą ir laikotarpio vidurio peržiūros rezultatus turėtų būti iš dalies pakeista programa – finansiniai asignavimai 2025, 2026 ir 2027 metams;
(19)  valstybė narė turėtų atlikti kiekvienos ERPF, ESF+ ir Sanglaudos fondo lėšomis remiamos programos vidurio laikotarpio peržiūrą. Atliekant tą peržiūrą turėtų būti numatomas visapusiškas programų veiklos rezultatais pagrįstas programų patikslinimas, taip pat turėtų būti suteikiama galimybė atsižvelgti į naujus uždavinius, atitinkamas 2024 m. pateiktas konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas ir pažangą, pasiektą įgyvendinant nacionalinius energetikos ir klimato srities planus ir Europos socialinių teisių ramstį. Taip pat reikėtų atsižvelgti į demografinius iššūkius. Be to, 2024 m. Komisija, vykdydama techninį patikslinimą 2025 metams, turėtų peržiūrėti visus visų valstybių narių asignavimus pagal sanglaudos politikos investicijų į darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo tikslą 2025, 2026 ir 2027 metams, taikydama atitinkamame pagrindiniame teisės akte nustatytą asignavimo metodą. Atsižvelgiant į šią peržiūrą ir laikotarpio vidurio peržiūros rezultatus turėtų būti iš dalies pakeista programa – finansiniai asignavimai 2025, 2026 ir 2027 metams;
Pakeitimai 425rev, 444rev, 448 ir 469
Pasiūlymas dėl reglamento
20 konstatuojamoji dalis
(20)  turėtų būti dar patobulinti mechanizmai, kuriais užtikrinamas Sąjungos finansavimo politikos ir Sąjungos ekonomikos valdymo ryšys, kad Komisija galėtų pateikti pasiūlymą Tarybai sustabdyti visų arba dalies įsipareigojimų dėl vienos ar daugiau atitinkamos valstybės narės programų vykdymą, jei ta valstybė narė nesiima rezultatyvių ekonomikos valdymo proceso veiksmų. Siekiant užtikrinti vienodą įgyvendinimą ir atsižvelgiant į nustatomų priemonių finansinio poveikio mastą, Tarybai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai ir ji turėtų imtis veiksmų remdamasi Komisijos pasiūlymu. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas priimti sprendimus, reikalingus siekiant užtikrinti rezultatyvius ekonomikos valdymo proceso veiksmus, turėtų būti taikoma atvirkštinės kvalifikuotos balsų daugumos taisyklė;
Išbraukta.
Pakeitimas 20
Pasiūlymas dėl reglamento
20 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(20a)  valstybės narės tinkamai pagrįstais atvejais galėtų pateikti prašymą pasinaudoti pagal dabartinį Stabilumo ir augimo paktą numatyta lankstumo galimybe viešųjų ar lygiaverčių struktūrinių išlaidų atveju, jei jas viešojo administravimo institucijos padengia bendrai finansuodamos su Europos struktūriniais ir investicijų fondais (ESI fondais) vykdomas investicijas. Apibrėždama fiskalinį koregavimą pagal Stabilumo ir augimo pakto prevencinę arba korekcinę dalį Komisija nuodugniai įvertina šį prašymą;
Pakeitimas 21
Pasiūlymas dėl reglamento
22 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(22a)  didelės apimties projektams tenka didelė Sąjungos išlaidų dalis ir jie dažnai yra strategiškai svarbūs įgyvendinant Sąjungos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategiją. Todėl veiksmai, viršijantys tam tikras ribines vertes, turėtų ir toliau būti tvirtinami laikantis šiame reglamente nustatytų specialių procedūrų. Reikėtų nustatyti ribą, susijusią su visomis tinkamomis finansuoti išlaidomis, atsižvelgus į numatomas grynąsias pajamas. Todėl, siekiant užtikrinti aiškumą, tikslinga apibrėžti didelės apimties projekto paraiškos turinį. Paraiškoje reikėtų pateikti būtiną informaciją, kad būtų galima užtikrinti, jog dėl fondų finansinio įnašo neprarandama daug darbo vietų esamose veiklos vietose Sąjungoje. Valstybė narė turėtų pateikti visą reikalingą informaciją ir Komisija turėtų įvertinti didelės apimties projektą, kad nustatytų, ar prašomas finansinis įnašas yra pagrįstas;
Pakeitimas 22
Pasiūlymas dėl reglamento
23 konstatuojamoji dalis
(23)  siekiant stiprinti integruoto teritorijos vystymo metodą, investicijos, teikiamos teritorinių priemonių forma, pavyzdžiui, integruotos teritorinės investicijos (toliau – ITI), bendruomenės inicijuotos vietos plėtros (toliau – BIVP) ar bet kokios kitos teritorinės priemonės, vykdomos pagal piliečiams artimesnės Europos politikos tikslą, kuriomis remiamos valstybės narės iniciatyvos, susijusios su ERPF programoms, turėtų būti grindžiamos teritorinėmis ir vietos plėtros strategijomis. ITI ir valstybių narių sukurtų teritorinių priemonių reikmėms reikėtų nustatyti teritorinių strategijų turinio minimalius reikalavimus. Už tų teritorinių strategijų rengimą ir tvirtinimą turėtų būti atsakingos atitinkamos institucijos ir subjektai. Siekiant užtikrinti, kad įgyvendinant teritorines strategijas dalyvautų atitinkamos valdžios institucijos ar subjektai, tos institucijos ar subjektai turėtų būti atsakingi už remtinų veiksmų atranką arba dalyvauti toje atrankoje;
(23)  siekiant stiprinti integruoto teritorijos vystymo metodą, investicijos, teikiamos teritorinių priemonių forma, pavyzdžiui, integruotos teritorinės investicijos (toliau – ITI), bendruomenės inicijuotos vietos plėtros (toliau – BIVP, pagal EŽŪFKP vadinamos LEADER) ar bet kokios kitos teritorinės priemonės, vykdomos pagal piliečiams artimesnės Europos politikos tikslą, kuriomis remiamos valstybės narės iniciatyvos, susijusios su ERPF programoms, turėtų būti grindžiamos teritorinėmis ir vietos plėtros strategijomis. Ta pati nuostata taikoma susijusioms iniciatyvoms, pvz., pažangiųjų kaimų iniciatyvai. ITI ir valstybių narių sukurtų teritorinių priemonių reikmėms reikėtų nustatyti teritorinių strategijų turinio minimalius reikalavimus. Už tų teritorinių strategijų rengimą ir tvirtinimą turėtų būti atsakingos atitinkamos institucijos ir subjektai. Siekiant užtikrinti, kad įgyvendinant teritorines strategijas dalyvautų atitinkamos valdžios institucijos ar subjektai, tos institucijos ar subjektai turėtų būti atsakingi už remtinų veiksmų atranką arba dalyvauti toje atrankoje;
Pakeitimas 23
Pasiūlymas dėl reglamento
24 konstatuojamoji dalis
(24)  siekiant geriau sutelkti vietos lygmens potencialą, būtina stiprinti ir lengvinti BIVP. Ją vykdant turėtų būti atsižvelgiama į vietos poreikius ir potencialą, taip pat į atitinkamas socialines ir kultūrines ypatybes. Turėtų būti numatyta struktūrinių pokyčių, didinamas bendruomenės pajėgumas ir skatinamos inovacijos. Vietos plėtros strategijų įgyvendinimo reikmėms turėtų būti stiprinamas glaudus bendradarbiavimas ir integruotas fondų naudojimas. Už BIVP strategijų rengimą ir įgyvendinimą turėtų būti iš esmės atsakingos vietos veiklos grupės, atstovaujančios bendruomenės interesams. Siekiant palengvinti koordinuotą skirtingų fondų paramą BIVP strategijoms ir palengvinti jų įgyvendinimą, turėtų būti užtikrinta galimybė lengviau taikyti pagrindinio fondo metodą;
(24)  siekiant geriau sutelkti vietos lygmens potencialą, būtina stiprinti ir lengvinti BIVP. Ją vykdant turėtų būti atsižvelgiama į vietos poreikius ir potencialą, taip pat į atitinkamas socialines ir kultūrines ypatybes. Turėtų būti numatyta struktūrinių pokyčių, didinamas administracinis ir bendruomenės pajėgumas ir skatinamos inovacijos. Vietos plėtros strategijų įgyvendinimo reikmėms turėtų būti stiprinamas glaudus bendradarbiavimas ir integruotas fondų naudojimas. Už BIVP strategijų rengimą ir įgyvendinimą turėtų būti iš esmės atsakingos vietos veiklos grupės, atstovaujančios bendruomenės interesams. Siekiant palengvinti koordinuotą skirtingų fondų paramą BIVP strategijoms ir palengvinti jų įgyvendinimą, turėtų būti užtikrinta galimybė lengviau taikyti pagrindinio fondo metodą;
Pakeitimas 24
Pasiūlymas dėl reglamento
25 konstatuojamoji dalis
(25)  siekiant sumažinti administracinę naštą, valstybės narės iniciatyva teikiama techninė parama turėtų būti įgyvendinama taikant fiksuotąsias normas, remiantis programos įgyvendinimo pažanga. Ta techninė parama gali būti papildoma tikslinėmis administracinių gebėjimų stiprinimo priemonėmis, taikant atlyginimo metodus, nesusijusius su išlaidomis. Dėl veiksmų ir rezultatų, taip pat atitinkamų Sąjungos mokėjimų gali būti sutariama veiksmų plane ir jais galima remtis atliekant mokėjimus už rezultatus vietoje;
(25)  siekiant sumažinti administracinę naštą, valstybės narės iniciatyva teikiama techninė parama turėtų būti įgyvendinama taikant fiksuotąsias normas, remiantis programos įgyvendinimo pažanga. Ta techninė parama gali būti papildoma tikslinėmis administracinių gebėjimų stiprinimo priemonėmis, pvz., personalo kvalifikacijos vertinimo, taikant atlyginimo metodus, nesusijusius su išlaidomis. Dėl veiksmų ir rezultatų, taip pat atitinkamų Sąjungos mokėjimų gali būti sutariama veiksmų plane ir jais galima remtis atliekant mokėjimus už rezultatus vietoje;
Pakeitimas 25
Pasiūlymas dėl reglamento
27 konstatuojamoji dalis
(27)  siekdama išnagrinėti programų rezultatus valstybė narė turėtų įsteigti stebėsenos komitetus. ERPF, ESF+ ir Sanglaudos fondo atveju metinės įgyvendinimo ataskaitos turėtų būti pakeistos metiniu struktūriniu politiniu dialogu, grindžiamu naujausia programos įgyvendinimo informacija ir duomenimis, kuriuos pateikia valstybė narė;
(27)  siekdama išnagrinėti programų rezultatus valstybė narė turėtų įsteigti stebėsenos komitetus, kuriems priklausytų ir pilietinės visuomenės atstovai bei socialiniai partneriai. ERPF, ESF+ ir Sanglaudos fondo atveju metinės įgyvendinimo ataskaitos turėtų būti pakeistos metiniu struktūriniu politiniu dialogu, grindžiamu naujausia programos įgyvendinimo informacija ir duomenimis, kuriuos pateikia valstybė narė;
Pakeitimas 26
Pasiūlymas dėl reglamento
28 konstatuojamoji dalis
(28)  remiantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros16 22 ir 23 dalimis, reikia įvertinti fondus remiantis informacija, surinkta taikant konkrečius stebėsenos reikalavimus, kartu išvengiant pernelyg didelio reglamentavimo ir administracinės naštos, visų pirma tenkančios valstybėms narėms. Prireikus šie reikalavimai gali apimti išmatuojamus rodiklius, kuriais gali būti remiamasi vertinant fondų poveikį vietoje;
(28)  remiantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros16 22 ir 23 dalimis, reikia įvertinti fondus remiantis informacija, surinkta taikant konkrečius stebėsenos reikalavimus, kartu išvengiant pernelyg didelio reglamentavimo ir administracinės naštos, visų pirma tenkančios valstybėms narėms. Prireikus šie reikalavimai gali apimti išmatuojamus rodiklius, kuriais gali būti remiamasi vertinant fondų poveikį vietoje. Kai įmanoma, rodikliai turėtų būti rengiami atsižvelgiant į lytį;
_________________
_________________
16 OL L 123, 2016 5 12, p. 13.
16 OL L 123, 2016 5 12, p. 13.
Pakeitimas 27
Pasiūlymas dėl reglamento
29 konstatuojamoji dalis
(29)  siekiant užtikrinti, kad būtų teikiama išsami naujausia informacija apie programos įgyvendinimą, turėtų būti reikalaujama dažniau teikti kiekybinių duomenų ataskaitas;
(29)  siekiant užtikrinti, kad būtų teikiama išsami naujausia informacija apie programos įgyvendinimą, turėtų būti reikalaujama veiksmingai ir laiku teikti kiekybinių duomenų ataskaitas;
Pakeitimas 28
Pasiūlymas dėl reglamento
30 konstatuojamoji dalis
(30)  kad padėtų rengti susijusias programas ir kito programavimo laikotarpio veiklą, Komisija turėtų atlikti fondų vidurio laikotarpio vertinimą. Programavimo laikotarpio pabaigoje Komisija turėtų atlikti fondų retrospektyvius vertinimus, kuriuose didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas fondų poveikiui;
(30)  kad padėtų rengti susijusias programas ir kito programavimo laikotarpio veiklą, Komisija turėtų atlikti fondų vidurio laikotarpio vertinimą. Programavimo laikotarpio pabaigoje Komisija turėtų atlikti fondų retrospektyvius vertinimus, kuriuose didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas fondų poveikiui. Šių vertinimų rezultatai turėtų būti skelbiami viešai;
Pakeitimas 29
Pasiūlymas dėl reglamento
34 konstatuojamoji dalis
(34)  kalbant apie paramos gavėjams skiriamas dotacijas, valstybės narės turėtų vis dažniau naudotis supaprastintu išlaidų apmokėjimu. Su privalomu supaprastintu išlaidų apmokėjimu susijusi riba turėtų būti siejama su visomis veiksmo išlaidomis, kad visiems veiksmams, kuriais neviršijama viršutinė riba, būtų taikomos vienodos sąlygos, neatsižvelgiant į tai, ar parama yra viešoji, ar privati;
(34)  kalbant apie paramos gavėjams skiriamas dotacijas, valstybės narės turėtų vis dažniau naudotis supaprastintu išlaidų apmokėjimu. Su privalomu supaprastintu išlaidų apmokėjimu susijusi riba turėtų būti siejama su visomis veiksmo išlaidomis, kad visiems veiksmams, kuriais neviršijama viršutinė riba, būtų taikomos vienodos sąlygos, neatsižvelgiant į tai, ar parama yra viešoji, ar privati. Jei valstybė narė ketina pasiūlyti taikyti supaprastintą išlaidų apmokėjimą, ji galėtų pasikonsultuoti su stebėsenos komitetu;
Pakeitimas 30
Pasiūlymas dėl reglamento
36 konstatuojamoji dalis
(36)  siekiant užtikrinti kuo optimalesnį bendrai finansuojamų investicijų į aplinką įsisavinimą, turėtų būti užtikrinta sąveika su Aplinkos ir klimato politikos programa LIFE, visų pirma įgyvendinant LIFE strateginius integruotuosius projektus ir strateginius gamtos projektus;
(36)  siekiant užtikrinti kuo optimalesnį bendrai finansuojamų investicijų į aplinką įsisavinimą, turėtų būti užtikrinta sąveika su Aplinkos ir klimato politikos programa LIFE, visų pirma įgyvendinant LIFE strateginius integruotuosius projektus ir strateginius gamtos projektus, taip pat su pagal programą „Europos horizontas“ ir kitas Sąjungos programas finansuojamais projektais;
Pakeitimas 31
Pasiūlymas dėl reglamento
38 konstatuojamoji dalis
(38)  siekiant užtikrinti fondų rezultatyvumą, teisingumą ir tvarų poveikį, reikėtų numatyti nuostatas, kurios garantuotų, kad investicijos į infrastruktūrą arba gamybinės investicijos būtų ilgalaikės ir neleistų naudojantis fondų parama įgyti nederamo pranašumo. Vadovaujančiosios institucijos atrinkdamos veiksmus turėtų atidžiai siekti neremti perkėlimo ir neteisėtą lėšų išmokėjimą už veiksmus, neatitinkančius tęstinumo reikalavimų, laikyti pažeidimais;
(38)  siekiant užtikrinti fondų įtraukumą, rezultatyvumą, teisingumą ir tvarų poveikį, reikėtų numatyti nuostatas, kurios garantuotų, kad investicijos į infrastruktūrą arba gamybinės investicijos būtų nediskriminacinės ir ilgalaikės ir neleistų naudojantis fondų parama įgyti nederamo pranašumo. Vadovaujančiosios institucijos atrinkdamos veiksmus turėtų atidžiai siekti neremti perkėlimo ir neteisėtą lėšų išmokėjimą už veiksmus, neatitinkančius tęstinumo reikalavimų, laikyti pažeidimais;
Pakeitimas 32
Pasiūlymas dėl reglamento
40 konstatuojamoji dalis
(40)  siekiant optimizuoti iš Sąjungos biudžeto visiškai arba iš dalies finansuojamų investicijų pridėtinę vertę, turėtų būti siekiama visų pirma fondų ir tiesiogiai valdomų priemonių, įskaitant reformų įgyvendinimo priemonę, sąveikos; tą sąveiką reikėtų pasiekti taikant pagrindinius mechanizmus, t. y. pripažįstant fiksuotąsias normas tinkamoms finansuoti programos „Horizontas Europa“ išlaidoms panašaus veiksmo reikmėms ir sudarant galimybę derinti finansavimą pagal skirtingas Sąjungos priemones to paties veiksmo reikmėms, jei išvengiama dvigubo finansavimo. Todėl šiame reglamente turėtų būti nustatytos papildomo finansavimo fondų lėšomis taisyklės;
(40)  siekiant optimizuoti iš Sąjungos biudžeto visiškai arba iš dalies finansuojamų investicijų pridėtinę vertę, turėtų būti siekiama visų pirma fondų ir tiesiogiai valdomų priemonių, įskaitant reformų įgyvendinimo priemonę, sąveikos. Vykdant šį politikos koordinavimą reikėtų skatinti taikyti paprastas naudoti priemones ir daugiapakopį valdymą. Tą sąveiką reikėtų pasiekti taikant pagrindinius mechanizmus, t. y. pripažįstant fiksuotąsias normas tinkamoms finansuoti programos „Horizontas Europa“ išlaidoms panašaus veiksmo reikmėms ir sudarant galimybę derinti finansavimą pagal skirtingas Sąjungos priemones to paties veiksmo reikmėms, jei išvengiama dvigubo finansavimo. Todėl šiame reglamente turėtų būti nustatytos papildomo finansavimo fondų lėšomis taisyklės;
Pakeitimas 33
Pasiūlymas dėl reglamento
42 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(42a)   vadovaujančiosios institucijos turėtų turėti galimybę įgyvendinti finansines priemones tiesiogiai skirdamos sutartį EIB grupei, nacionaliniams skatinamojo finansavimo bankams ir tarptautinėms finansų įstaigoms (TFĮ);
Pakeitimas 34
Pasiūlymas dėl reglamento
44 konstatuojamoji dalis
(44)  visapusiškai laikydamosi 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu jau išaiškintų taikytinų valstybės pagalbos ir viešųjų pirkimų taisyklių, vadovaujančiosios institucijos turėtų galėti nuspręsti dėl tinkamiausių finansinių priemonių įgyvendinimo galimybių konkretiems tikslinių regionų poreikiams tenkinti;
(44)  visapusiškai laikydamosi 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu jau išaiškintų taikytinų valstybės pagalbos ir viešųjų pirkimų taisyklių, vadovaujančiosios institucijos turėtų galėti nuspręsti dėl tinkamiausių finansinių priemonių įgyvendinimo galimybių konkretiems tikslinių regionų poreikiams tenkinti. Komisija, atsižvelgdama į tai ir bendradarbiaudama su Europos Audito Rūmais, nustato auditoriams, vadovaujančiosioms institucijoms ir paramos gavėjams skirtas rekomendacijas dėl atitikties valstybės pagalbos taisyklėms vertinimo ir valstybės pagalbos schemų kūrimo;
Pakeitimas 35
Pasiūlymas dėl reglamento
45 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(45a)   siekdama padidinti atskaitomybę ir skaidrumą, Komisija turėtų užtikrinti galimybę visais programų rengimo ir įgyvendinimo etapais, įskaitant stebėjimo ir vertinimo etapus, naudotis skundų nagrinėjimo sistema, kuri būtų prieinama visiems piliečiams ir suinteresuotosioms šalims;
Pakeitimas 36
Pasiūlymas dėl reglamento
46 konstatuojamoji dalis
(46)  siekiant paankstinti programos įgyvendinimo pradžią, reikėtų sudaryti palankias sąlygas pratęsti ankstesnio programavimo laikotarpio įgyvendinimo tvarką. Ankstesniu programavimo laikotarpiu jau sukurta kompiuterizuota sistema turėtų būti toliau naudojama (prireikus ją galima pritaikyti), nebent prireiktų naujų technologijų;
(46)  siekiant paankstinti programos įgyvendinimo pradžią, reikėtų, kai įmanoma, sudaryti palankias sąlygas pratęsti ankstesnio programavimo laikotarpio įgyvendinimo tvarką, apimant administracines ir IT sistemas. Ankstesniu programavimo laikotarpiu jau sukurta kompiuterizuota sistema turėtų būti toliau naudojama (prireikus ją galima pritaikyti), nebent prireiktų naujų technologijų;
Pakeitimas 37
Pasiūlymas dėl reglamento
48 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(48a)  siekiant užtikrinti veiksmingą naudojimąsi fondais, visoms valstybėms narėms paprašius turėtų būti sudaryta galimybė pasinaudoti EIB parama. Tai galėtų būti gebėjimų stiprinimo parama, parama nustatant, rengiant ir įgyvendinant projektus, taip pat konsultacijos dėl finansinių priemonių ir investavimo platformų;
Pakeitimas 38
Pasiūlymas dėl reglamento
50 konstatuojamoji dalis
(50)  siekiant užtikrinti tinkamą rezultatyvaus bei veiksmingo fondų paramos įgyvendinimo ir susijusių administracinių išlaidų bei naštos pusiausvyrą, valdymo patikrinimų dažnumas, mastas ir aprėptis turėtų būti grindžiami rizikos vertinimu, kuriame atsižvelgiama į tokius veiksnius kaip įgyvendinamų veiksmų rūšis, paramos gavėjai ir rizikos lygis, nustatytas per ankstesnius valdymo patikrinimus ir auditus;
(50)  siekiant užtikrinti tinkamą rezultatyvaus bei veiksmingo fondų paramos įgyvendinimo ir susijusių administracinių išlaidų bei naštos pusiausvyrą, valdymo patikrinimų dažnumas, mastas ir aprėptis turėtų būti grindžiami rizikos vertinimu, kuriame atsižvelgiama į tokius veiksnius kaip įgyvendinamų veiksmų rūšis, veiksmų sudėtingumas ir kiekis, paramos gavėjai ir rizikos lygis, nustatytas per ankstesnius valdymo patikrinimus ir auditus. Fondų valdymo ir kontrolės priemonės turėtų būti proporcingos atsižvelgiant į rizikos Sąjungos biudžetui lygį;
Pakeitimas 39
Pasiūlymas dėl reglamento
58 konstatuojamoji dalis
(58)  valstybės narės taip pat turėtų veiksmingai užkirsti kelią bet kokiems pažeidimams, įskaitant paramos gavėjų sukčiavimą, juos nustatyti ir imtis atitinkamų veiksmų. Be to, pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/201318 ir reglamentus (Euratomas, EB) Nr. 2988/9519 bei Nr. 2185/9620 Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali atlikti tyrimus, įskaitant administracinius patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų, darančių poveikį Sąjungos finansiniams interesams. Pagal Reglamentą (ES) 2017/193921 Europos prokuratūra gali tirti sukčiavimo ir kitos nusikalstamos veikos atvejus, darančius poveikį Sąjungos finansiniams interesams, kaip nustatyta Direktyvoje (ES) 2017/137122 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis, ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Valstybės narės turėtų imtis būtinų priemonių, kad bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, visapusiškai bendradarbiautų siekdamas apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, suteiktų būtinas teises ir prieigą Komisijai, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF), Europos prokuratūrai ir Europos Audito Rūmams ir užtikrintų, kad visos Sąjungos lėšų naudojimo procese dalyvaujančios trečiosios šalys suteiktų lygiavertes teises; Valstybės narės turėtų pranešti Komisijai apie nustatytus pažeidimus, įskaitant sukčiavimą, ir apie atitinkamus savo tolesnius veiksmus, taip pat tolesnius veiksmus po OLAF tyrimų;
(58)  valstybės narės taip pat turėtų veiksmingai užkirsti kelią bet kokiems pažeidimams, įskaitant paramos gavėjų sukčiavimą, juos nustatyti ir imtis atitinkamų veiksmų. Be to, pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/201318 ir reglamentus (Euratomas, EB) Nr. 2988/9519 bei Nr. 2185/9620 Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali atlikti tyrimus, įskaitant administracinius patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų, darančių poveikį Sąjungos finansiniams interesams. Pagal Reglamentą (ES) 2017/193921 Europos prokuratūra gali tirti sukčiavimo ir kitos nusikalstamos veikos atvejus, darančius poveikį Sąjungos finansiniams interesams, kaip nustatyta Direktyvoje (ES) 2017/137122 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis, ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Valstybės narės turėtų imtis būtinų priemonių, kad bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, visapusiškai bendradarbiautų siekdamas apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, suteiktų būtinas teises ir prieigą Komisijai, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF), Europos prokuratūrai ir Europos Audito Rūmams ir užtikrintų, kad visos Sąjungos lėšų naudojimo procese dalyvaujančios trečiosios šalys suteiktų lygiavertes teises. Valstybės narės turėtų Komisijai pateikti išsamią atskaitą apie nustatytus pažeidimus, įskaitant sukčiavimą, ir apie atitinkamus savo tolesnius veiksmus, taip pat tolesnius veiksmus po OLAF tyrimų. Valstybės narės, kurios nedalyvauja vykdant tvirtesnį su Europos prokuratūra susijusį bendradarbiavimą, turėtų pranešti Komisijai apie nacionalinių baudžiamojo persekiojimo institucijų priimtus sprendimus, susijusius su Sąjungos biudžetui kenkiančiais pažeidimais;
__________________
__________________
18 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).
18 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).
19 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, 1995 12 23, p. 1).
19 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, 1995 12 23, p. 1).
20 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).
20 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).
21 2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).
21 2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).
22 2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 198, 2017 7 28, p. 29).
22 2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 198, 2017 7 28, p. 29).
Pakeitimas 40
Pasiūlymas dėl reglamento
61 konstatuojamoji dalis
(61)  turėtų būti nustatyti objektyvūs kriterijai, pagal kuriuos būtų nustatomi fondų lėšomis tinkami finansuoti regionai ir vietovės. Todėl Sąjungos lygmeniu nustatant regionus ir vietoves reikėtų remtis bendra Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1059/200323, iš dalies pakeistu Komisijos reglamentu (ES) Nr. 868/201424, nustatyta regionų klasifikavimo sistema;
(61)  turėtų būti nustatyti objektyvūs kriterijai, pagal kuriuos būtų nustatomi fondų lėšomis tinkami finansuoti regionai ir vietovės. Todėl Sąjungos lygmeniu nustatant regionus ir vietoves reikėtų remtis bendra Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1059/200323 su naujausiais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (ES) 2016/206624, nustatyta regionų klasifikavimo sistema;
__________________
__________________
23 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1059/2003 dėl bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) nustatymo (OL L 154, 2003 6 21, p. 1).
23 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1059/2003 dėl bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) nustatymo (OL L 154, 2003 6 21, p. 1).
24 2014 m. rugpjūčio 8 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 868/2014, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1059/2003 dėl bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) nustatymo priedai (OL L 241, 2014 8 13, p. 1).
24 2016 m. lapkričio 21 d. Komisijos reglamentas (ES) 2016/2066, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1059/2003 dėl bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) nustatymo priedai (OL L 322, 2016 11 29, p. 1).
Pakeitimas 41
Pasiūlymas dėl reglamento
62 konstatuojamoji dalis
(62)  siekdama nustatyti tinkamą ERPF, ESF+ ir Sanglaudos fondo finansinę programą, Komisija turėtų nustatyti kiekvienai valstybei narei skiriamų asignavimų metinį paskirstymą pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslą drauge su tinkamų finansuoti regionų sąrašu, taip pat asignavimus Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui (INTERREG). Atsižvelgdama į tai, kad nacionaliniai asignavimai valstybėms narėms turėtų būti nustatomi remiantis 2018 m. turimais statistiniais duomenimis ir prognozėmis, taip pat atsižvelgdama į prognozavimo neapibrėžtumą, Komisija 2024 m. turėtų peržiūrėti visus visų valstybių narių asignavimus, remdamasi tuo metu prieinama naujausia statistika ir, jei bendras nuokrypis didesnis nei ± 5 proc., Komisija turėtų pakoreguoti 2025–2027 m. asignavimus, kad programos pakeitimuose drauge atsispindėtų ir laikotarpio vidurio peržiūros, ir techninio patikslinimo rezultatai;
(62)  siekdama nustatyti tinkamą ERPF, ESF+, EJRŽF ir Sanglaudos fondo finansinę programą, Komisija turėtų nustatyti kiekvienai valstybei narei skiriamų asignavimų metinį paskirstymą pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslą drauge su tinkamų finansuoti regionų sąrašu, taip pat asignavimus Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui (INTERREG). Atsižvelgdama į tai, kad nacionaliniai asignavimai valstybėms narėms turėtų būti nustatomi remiantis 2018 m. turimais statistiniais duomenimis ir prognozėmis, taip pat atsižvelgdama į prognozavimo neapibrėžtumą, Komisija 2024 m. turėtų peržiūrėti visus visų valstybių narių asignavimus, remdamasi tuo metu prieinama naujausia statistika ir, jei bendras nuokrypis didesnis nei ± 5 proc., Komisija turėtų pakoreguoti 2025–2027 m. asignavimus, kad programos pakeitimuose drauge atsispindėtų ir laikotarpio vidurio peržiūros, ir techninio patikslinimo rezultatai;
Pakeitimas 42
Pasiūlymas dėl reglamento
63 konstatuojamoji dalis
(63)  transeuropinių transporto tinklų projektai pagal Reglamentą (ES) Nr. [naująjį EITP reglamentą]25 ir toliau bus finansuojami pagal pasidalijamojo valdymo principą iš Sanglaudos fondo ir tiesioginio valdymo principą pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP). Remiantis sėkmingu 2014–2020 m. programavimo laikotarpio metodu, šiuo tikslu 10 000 000 000 EUR iš Sanglaudos fondo turėtų būti perkelta EITP reikmėms;
(63)  transeuropinių transporto tinklų projektai pagal Reglamentą (ES) Nr. [naująjį EITP reglamentą]25 ir toliau bus finansuojami pagal pasidalijamojo valdymo principą iš Sanglaudos fondo ir tiesioginio valdymo principą pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP). Remiantis sėkmingu 2014–2020 m. programavimo laikotarpio metodu, šiuo tikslu 4 000 000 000 EUR iš Sanglaudos fondo turėtų būti perkelta EITP reikmėms;
__________________
__________________
25 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) [...] dėl [EITP] (OL L [...], [...], p. […])].
25 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) [...] dėl [EITP] (OL L [...], [...], p. […])].
Pakeitimas 43
Pasiūlymas dėl reglamento
64 konstatuojamoji dalis
(64)  tam tikra ERPF, ESF+ ir Sanglaudos fondo išteklių suma turėtų būti skiriama Europos miestų iniciatyvai, kurią Komisija turėtų įgyvendinti pagal tiesioginio arba netiesioginio valdymo principą;
(64)  tam tikra ERPF, ESF+ ir Sanglaudos fondo išteklių suma turėtų būti skiriama Europos miestų iniciatyvai, kurią Komisija turėtų įgyvendinti pagal tiesioginio arba netiesioginio valdymo principą. Ateityje reikėtų toliau svarstyti konkrečios paramos, teikiamos palankių sąlygų neturintiems regionams ir bendruomenėms, klausimą;
Pakeitimas 44
Pasiūlymas dėl reglamento
65 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(65a)   siekiant spręsti 7-ojoje sanglaudos ataskaitoje1a apibūdintas problemas, kurių patiria vidutinių pajamų regionai (menkas ekonomikos augimas, palyginti su labiau išsivysčiusiais regionais, tačiau taip pat palyginti su mažiau išsivysčiusiais regionais; visų pirma su šia problema susiduria regionai, kurių BVP vienam gyventojui siekia 90–100 proc. ES-27 valstybių narių vidurkio), pereinamojo laikotarpio regionai turėtų gauti deramą paramą ir turėtų būti apibrėžti kaip regionai, kurių BVP vienam gyventojui siekia 75–100 proc. ES-27 valstybių narių BVP vidurkio;
___________________
1a Komisijos septintoji ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaita „Mano regionas, mano Europa, mano ateitis. Septintoji ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaita“ (COM(2017)0583, 2017 m. spalio 9 d.).
Pakeitimas 45
Pasiūlymas dėl reglamento
66 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(66a)  ryšium su Jungtinės Karalystės išstojimu iš Europos Sąjungos keletas regionų ir valstybių narių dėl savo geografinės padėties, pobūdžio ir (arba) prekybos ryšių masto patirs didesnį poveikį, nei kiti regionai ir valstybės narės. Todėl svarbu nustatyti praktinius su parama susijusius sprendimus, vykdytinus taip pat įgyvendinant sanglaudos politiką, kad būtų galima spręsti atitinkamų regionų ir valstybių narių problemas po to, kai Jungtinė Karalystė išstos iš Europos Sąjungos. Be to, reikės plėtoti nuolatinį bendradarbiavimą keičiantis informacija ir gerosios praktikos pavyzdžiais didžiausią poveikį patyrusių vietos ir regionų valdžios institucijų ir valstybių narių lygmeniu;
Pakeitimas 46
Pasiūlymas dėl reglamento
67 konstatuojamoji dalis
(67)  reikia nustatyti didžiausias bendro finansavimo normas sanglaudos politikos srityje pagal regionų kategoriją, siekiant užtikrinti, kad bendro finansavimo principo būtų laikomasi taikant tinkamą viešosios ar privačios nacionalinės paramos lygį. Tos normos turėtų atspindėti regionų ekonominio išsivystymo lygį pagal BVP vienam gyventojui, palyginti su ES 27 vidurkiu;
(67)  reikia nustatyti didžiausias bendro finansavimo normas sanglaudos politikos srityje pagal regionų kategoriją, siekiant užtikrinti, kad bendro finansavimo principo būtų laikomasi taikant tinkamą viešosios ar privačios nacionalinės paramos lygį. Tos normos turėtų atspindėti regionų ekonominio išsivystymo lygį pagal BVP vienam gyventojui, palyginti su ES 27 vidurkiu, tačiau užtikrinant, kad, pakitus kategorijai, sąlygos netaps mažiau palankios;
Pakeitimas 47
Pasiūlymas dėl reglamento
69 konstatuojamoji dalis
(69)  be to, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl pažeidimų atvejų, apie kuriuos turi būti pranešta, kriterijų nustatymo, vieneto įkainių, fiksuotųjų sumų, fiksuotųjų normų ir su išlaidomis visoms valstybėms narėms nesusijusio finansavimo, taip pat dėl standartizuotos jau parengtos imties sudarymo metodikos nustatymo;
(69)  be to, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl Europos partnerystės elgesio kodekso pakeitimo siekiant priderinti kodeksą prie šio reglamento, dėl pažeidimų atvejų, apie kuriuos turi būti pranešta, kriterijų nustatymo, vieneto įkainių, fiksuotųjų sumų, fiksuotųjų normų ir su išlaidomis visoms valstybėms narėms nesusijusio finansavimo, taip pat dėl standartizuotos jau parengtos imties sudarymo metodikos nustatymo;
Pakeitimas 48
Pasiūlymas dėl reglamento
70 konstatuojamoji dalis
(70)  ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;
(70)  Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai ir skaidriai konsultuotųsi su visomis suinteresuotosiomis šalimis, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;
Pakeitimas 49
Pasiūlymas dėl reglamento
73 konstatuojamoji dalis
(73)  valstybės narės negali deramai pasiekti šio reglamento tikslų, t. y. stiprinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą ir nustatyti bendrų Sąjungos biudžeto dalies, įgyvendinamos pagal pasidalijamojo valdymo principą, finansinių taisyklių, dėl, viena vertus, regionų išsivystymo lygio skirtumų ir nepalankiausias sąlygas turinčių regionų atsilikimo, taip pat valstybių narių ir regionų finansinių išteklių ribotumo ir, kita vertus, dėl poreikio sukurti nuoseklią įgyvendinimo sistemą, kuri apimtų kelis Sąjungos fondus, kuriems taikomas pasidalijamojo valdymo principas; Kadangi šių tikslų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;
(73)  valstybės narės negali deramai pasiekti šio reglamento tikslų, t. y. stiprinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą ir nustatyti bendrų Sąjungos biudžeto dalies, įgyvendinamos pagal pasidalijamojo valdymo principą, finansinių taisyklių, dėl, viena vertus, regionų išsivystymo lygio skirtumų ir nepalankiausias sąlygas turinčių regionų specifinių problemų, taip pat valstybių narių ir regionų finansinių išteklių ribotumo ir, kita vertus, dėl poreikio sukurti nuoseklią įgyvendinimo sistemą, kuri apimtų kelis Sąjungos fondus, kuriems taikomas pasidalijamojo valdymo principas. Kadangi šių tikslų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;
Pakeitimas 50
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies a punktas
a)  Europos regioninės plėtros fondui (ERPF), „Europos socialiniam fondui +“ (ESF+), Sanglaudos fondui, Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui (EJRŽF), Prieglobsčio ir migracijos fondui (PMIF), Vidaus saugumo fondui (VSF) ir Sienų valdymo ir vizų priemonei (SVVP) (toliau — fondai) taikomos finansinės taisyklės;
a)  Europos regioninės plėtros fondui (ERPF), „Europos socialiniam fondui +“ (ESF+), Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai (EŽŪFKP), Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui (EJRŽF), Prieglobsčio ir migracijos fondui (PMIF), Vidaus saugumo fondui (VSF) ir Sienų valdymo ir vizų priemonei (SVVP) (toliau — fondai) taikomos finansinės taisyklės;
Pakeitimas 431
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalies b punktas
b)  ERPF, ESF+, Sanglaudos fondui ir EJRŽF taikomos bendros nuostatos.
b)  ERPF, ESF+, Sanglaudos fondui, EJRŽF ir, kaip nurodyta šio straipsnio 1a dalyje, EŽŪFKP taikomos bendros nuostatos.
Pakeitimas 432
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a.   I antraštinės dalies I skyriaus 2 straipsnio 4a dalis, II skyriaus 5 straipsnis, III antraštinės dalies II skyriaus 22–28 straipsniai ir IV antraštinės dalies III skyriaus I skirsnio 41–43 straipsniai taikomi EŽŪFKP finansuojamoms pagalbos priemonėms, o I antraštinės dalies I skyriaus 2 straipsnio 15–25 dalys ir V antraštinės dalies II skyriaus II skirsnio 52–56 straipsniai taikomi Reglamento (ES) [...] (BŽŪP strateginių planų reglamentas) 74 straipsnyje numatytoms ir EŽŪFKP remiamoms finansinėms priemonėms.
Pakeitimas 54
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 pastraipos 1 punktas
1)  atitinkamos konkrečiai šaliai skirtos rekomendacijos – pagal SESV 121 straipsnio 2 dalį ir 148 straipsnio 4 dalį Tarybos priimtos rekomendacijos, susijusios su struktūrinėmis problemomis, kurias tikslinga spręsti pasitelkiant daugiametes investicijas, patenkančias į fondų taikymo sritį, kaip nustatyta konkretiems fondams skirtuose reglamentuose, ir atitinkamos rekomendacijos, priimtos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) [naujojo Energetikos sąjungos valdymo reglamento numeris] [XX] straipsnį;
1)  atitinkamos konkrečiai šaliai skirtos rekomendacijos – pagal SESV 121 straipsnio 2 ir 4 dalis ir 148 straipsnio 4 dalį Tarybos priimtos rekomendacijos, susijusios su struktūrinėmis problemomis, kurias tikslinga spręsti pasitelkiant daugiametes investicijas, patenkančias į fondų taikymo sritį, kaip nustatyta konkretiems fondams skirtuose reglamentuose, ir atitinkamos rekomendacijos, priimtos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) [naujojo Energetikos sąjungos valdymo reglamento numeris] [XX] straipsnį;
Pakeitimas 55
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 pastraipos 1 a punktas (naujas)
1a)   reikiama sąlyga – konkreti ir tiksliai apibrėžta sąlyga, kuri yra realiai susijusi su tiesioginiu poveikiu veiksmingam ir efektyviam konkretaus programos tikslo įgyvendinimui;
Pakeitimas 56
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 pastraipos 4 a punktas (naujas)
4a)  programa – EŽŪFKP atveju BŽŪP strateginiai planai, nurodyti Reglamente (ES) [...] (BŽŪP strateginių planų reglamentas);
Pakeitimas 57
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 pastraipos 8 punkto c papunktis
c)  valstybės pagalbos schemų atveju – pagalbą gaunantis ūkio subjektas;
c)  valstybės pagalbos schemų atveju – pagalbą gaunanti įstaiga arba pagalbą gaunantis ūkio subjektas, išskyrus atvejus, kai pagalba vienam ūkio subjektui nesiekia 200 000 EUR – tokiu atveju atitinkama valstybė narė gali nuspręsti, kad paramos gavėjas yra pagalbą teikianti įstaiga, nedarant poveikio Komisijos reglamentams (ES) Nr. 1407/20131a, (ES) Nr. 1408/20131b ir (ES) Nr. 717/20141c;
__________________
1a OL L 352, 2013 12 24, p. 1.
1b OL L 352, 2013 12 24, p. 9.
1c OL L 190, 2014 6 28, p. 45.
Pakeitimas 58
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 pastraipos 9 punktas
9)  mažų projektų fondas – INTERREG programos veiksmas, kuriuo siekiama atrinkti ir įgyvendinti nedidelės finansinės apimties projektus;
9)  mažų projektų fondas – INTERREG programos veiksmas, kuriuo siekiama atrinkti ir įgyvendinti projektus, įskaitant nedidelės finansinės apimties žmonių tarpusavio ryšių projektus;
Pakeitimas 59
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 pastraipos 21 punktas
21)  specialusis fondas – vadovaujančiosios institucijos arba kontroliuojančiojo fondo įsteigtas fondas finansiniams produktams galutiniams gavėjams teikti;
21)  specialusis fondas – vadovaujančiosios institucijos arba kontroliuojančiojo fondo įsteigtas fondas, kuriuo pasinaudodami jie galutiniams gavėjams teikia finansinius produktus;
Pakeitimas 60
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 pastraipos 36 a punktas (naujas)
36a)  principas „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ – atliekant planavimą energetikos srityje ir priimant su politika ir investicijomis susijusius sprendimus pirmenybės teikimas priemonėms, kuriomis užtikrinamas didesnis energijos poreikio ir energijos tiekimo efektyvumas;
Pakeitimas 61
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 pastraipos 37 punktas
37)  atsparumo klimato kaitai didinimas – procesas, kuriuo užtikrinama, kad infrastruktūra būtų atspari neigiamam klimato poveikiui pagal nacionalines taisykles ir gaires, jei tokių yra, arba pagal tarptautiniu mastu pripažintus standartus.
37)  atsparumo klimato kaitai didinimas – procesas, kuriuo užtikrinama, kad infrastruktūra būtų atspari neigiamam klimato poveikiui pagal tarptautiniu mastu pripažintus standartus arba nacionalines taisykles ir gaires, jei tokių yra, kad būtų laikomasi principo „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ ir būtų pasirinkti konkretūs išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo būdai;
Pakeitimas 62
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 pastraipos 37 a punktas (naujas)
37a)  EIB – Europos investicijų bankas, Europos investicijų fondas arba bet kuri Europos investicijų banko patronuojamoji įmonė.
Pakeitimas 63
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 dalies a punktas
a)  pažangesnės Europos, skatinant novatorišką ir pažangią ekonomikos pertvarką;
a)  konkurencingesnės ir pažangesnės Europos, skatinant novatorišką ir pažangią ekonomikos pertvarką bei stiprinant mažąsias ir vidutines įmones;
Pakeitimas 64
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 dalies b punktas
b)  žalesnės ir mažo anglies dioksido kiekio Europos, skatinant perėjimą prie švarios ir teisingos energetikos, žaliąsias ir mėlynąsias investicijas, žiedinę ekonomiką, prisitaikymą prie klimato kaitos ir rizikos prevenciją bei valdymą;
b)  žalesnės, mažo anglies dioksido kiekio ir prie nulinio anglies dioksido kiekio technologijų pereinančios ekonomikos ir atsparios Europos, skatinant perėjimą prie švarios ir teisingos energetikos, žaliąsias ir mėlynąsias investicijas, žiedinę ekonomiką, klimato kaitos švelninimą bei prisitaikymą prie jos ir rizikos prevenciją bei valdymą;
Pakeitimas 65
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 dalies c punktas
c)  geriau sujungtos Europos, skatinant judumą ir regionų IRT jungtis;
c)  geriau sujungtos Europos, skatinant judumą, įskaitant išmanų ir tvarų judumą, ir regionų IRT jungtis;
Pakeitimas 66
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 dalies d punktas
d)  socialiai atsakingesnės Europos, įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį;
d)  socialiai atsakingesnės ir įtraukesnės Europos, įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį;
Pakeitimas 67
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 dalies e punktas
e)  piliečiams artimesnės Europos, skatinant tvarią ir integruotą miestų, kaimų ir pakrančių vietovių plėtrą ir vietos iniciatyvas.
e)  piliečiams artimesnės Europos, skatinant tvarią ir integruotą visų regionų plėtrą ir vietos iniciatyvas.
Pakeitimas 68
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 3 dalis
3.  Valstybės narės teikia informaciją apie paramą aplinkos apsaugos ir kovos su klimato kaita tikslams įgyvendinti, naudodamos metodiką, pagrįstą kiekvienam fondui nustatytomis intervencinių priemonių rūšimis. Pagal šią metodiką teikiamai paramai priskiriamas konkretus korekcinis koeficientas, kurio dydis atspindi mastą, kuriuo minėta parama padeda siekti aplinkos apsaugos ir kovos su klimato kaita tikslų. ERPF, ESF+ ir Sanglaudos fondo atveju korekciniai koeficientai susiejami su I priede nustatytais intervencinių priemonių rūšių matmenimis ir kodais.
3.  Valstybės narės užtikrina, kad vykdant atitinkamus veiksmus visais planavimo ir įgyvendinimo proceso etapais būtų didinamas atsparumas klimato kaitai, ir teikia informaciją apie paramą aplinkos apsaugos ir kovos su klimato kaita tikslams įgyvendinti, naudodamos metodiką, pagrįstą kiekvienam fondui nustatytomis intervencinių priemonių rūšimis. Pagal šią metodiką teikiamai paramai priskiriamas konkretus korekcinis koeficientas, kurio dydis atspindi mastą, kuriuo minėta parama padeda siekti aplinkos apsaugos ir kovos su klimato kaita tikslų. ERPF, ESF+ ir Sanglaudos fondo atveju korekciniai koeficientai susiejami su I priede nustatytais intervencinių priemonių rūšių matmenimis ir kodais.
Pakeitimas 69
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 4 dalis
4.  Valstybės narės ir Komisija užtikrina fondų ir kitų Sąjungos priemonių, kaip antai reformų rėmimo programos, įskaitant reformų įgyvendinimo priemonę ir techninės paramos priemonę, veiklos koordinavimą, papildomumą ir suderinamumą. Jos optimizuoja atsakingų subjektų veiklos koordinavimą, kad būtų išvengta veiklos dubliavimo planavimo ir įgyvendinimo etapuose.
4.  Vykdydamos savo atitinkamas pareigas ir laikydamosi subsidiarumo ir daugiapakopio valdymo principų, valstybės narės ir Komisija užtikrina fondų ir kitų Sąjungos priemonių, kaip antai reformų rėmimo programos, įskaitant reformų įgyvendinimo priemonę ir techninės paramos priemonę, veiklos koordinavimą, papildomumą ir suderinamumą. Jos optimizuoja atsakingų subjektų veiklos koordinavimą, kad būtų išvengta veiklos dubliavimo planavimo ir įgyvendinimo etapuose.
Pakeitimas 70
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 4 a dalis (nauja)
4a.   Valstybės narės ir Komisija užtikrina, kad būtų laikomasi atitinkamų valstybės pagalbos taisyklių.
Pakeitimas 71
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 1 dalis
1.  Valstybės narės ir Komisija vykdo Sąjungos biudžetą, skirtą pasidalijamojo valdymo fondams, vadovaudamosi Reglamento (ES, Euratomas) [naujojo Finansinio reglamento numeris] (toliau – Finansinis reglamentas) [63] straipsniu.
1.  Valstybės narės pagal savo institucinę ir teisinę sistemą ir Komisija vykdo Sąjungos biudžetą, skirtą pasidalijamojo valdymo fondams, vadovaudamosi Reglamento (ES, Euratomas) [naujojo Finansinio reglamento numeris] (toliau – Finansinis reglamentas) [63] straipsniu.
Pakeitimas 72
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 2 dalis
2.  Tačiau Komisija įgyvendina Europos infrastruktūros tinklų priemonei (EITP) iš Sanglaudos fondo perkeltą paramą, Europos miestų iniciatyvą, tarpregioninės plėtros investicijas, iš ESF+ tarptautinio bendradarbiavimo reikmėms perkeltą paramą, įnašui į „InvestEU“37 skirtas sumas ir techninę paramą savo iniciatyva pagal tiesioginio ar netiesioginio valdymo principą vadovaudamasi Finansinio reglamento [62 straipsnio 1 dalies a ir c punktais].
2.  Nedarant poveikio 1 straipsnio 2 dalies nuostatoms, Komisija įgyvendina Europos infrastruktūros tinklų priemonei (EITP) iš Sanglaudos fondo perkeltą paramą, Europos miestų iniciatyvą, tarpregioninės plėtros investicijas, iš ESF+ tarptautinio bendradarbiavimo reikmėms perkeltą paramą, įnašui į „InvestEU“37skirtas sumas ir techninę paramą savo iniciatyva pagal tiesioginio ar netiesioginio valdymo principą vadovaudamasi Finansinio reglamento [62 straipsnio 1 dalies a ir c punktais].
_________________
_________________
37 [Reglamentas (ES) Nr. [...] dėl [...] (OL L [...], [...], p. […])].
37 [Reglamentas (ES) Nr. [...] dėl [...] (OL L [...], [...], p. […])].
Pakeitimas 73
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 3 dalis
3.  Komisija atokiausių regionų bendradarbiavimą siekiant Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo (INTERREG) gali vykdyti taikydama netiesioginio valdymo principą.
3.  Atitinkamai valstybei narei ir regionui pritarus, Komisija atokiausių regionų bendradarbiavimą siekiant Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo (INTERREG) gali vykdyti taikydama netiesioginio valdymo principą.
Pakeitimas 74
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis
1.  Kiekviena valstybė narė užmezga partnerystę su kompetentingomis regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis. Partnerystė užmezgama bent su šiais partneriais:
1.  Įgyvendindama partnerystės sutartį ir kiekvieną programą, kiekviena valstybė narė pagal savo institucinę ir teisinę sistemą sukuria visavertę efektyvią partnerystę. Partnerystė užmezgama bent su šiais partneriais:
Pakeitimas 75
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 1 dalies a punktas
a)  miesto ir kitomis viešojo sektoriaus institucijomis;
a)  regionų, vietos, miesto ir kitomis viešojo sektoriaus institucijomis;
Pakeitimas 76
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 1 dalies c punktas
c)  atitinkamomis įstaigomis, atstovaujančiomis pilietinei visuomenei, aplinkos apsaugos srities partneriais ir subjektais, atsakingais už socialinės įtraukties, pagrindinių teisių, neįgaliųjų teisių, lyčių lygybės ir nediskriminavimo skatinimą.
c)  atitinkamomis įstaigomis, atstovaujančiomis pilietinei visuomenei, pvz., aplinkos apsaugos srities partneriais, nevyriausybinėmis organizacijomis ir subjektais, atsakingais už socialinės įtraukties, pagrindinių teisių, neįgaliųjų teisių, lyčių lygybės ir nediskriminavimo skatinimą.
Pakeitimas 77
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 1 dalies c a punktas (naujas)
c a)   mokslinių tyrimų įstaigomis ir universitetais, kai taikytina.
Pakeitimai 78 ir 459
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 2 dalis
2.  Pagal daugiapakopio valdymo principą valstybė narė tuos partnerius įtraukia rengiant partnerystės sutartis bei rengiant ir įgyvendinant programas, įskaitant jų dalyvavimą stebėsenos komitetuose pagal 34 straipsnį.
2.  Pagal daugiapakopio valdymo principą, taikydama metodą „iš apačios į viršų“, valstybė narė tuos partnerius įtraukia rengiant partnerystės sutartis ir rengiant, įgyvendinant ir vertinant programas, įskaitant jų dalyvavimą stebėsenos komitetuose pagal 34 straipsnį. Šioje srityje valstybės narės skiria atitinkamą fondų išteklių procentinę dalį socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų administraciniams pajėgumams stiprinti. Jei šios programos yra tarpvalstybinės, atitinkamos valstybės narės įtraukia partnerius iš visų dalyvaujančių valstybių narių.
Pakeitimas 79
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 3 dalis
3.  Partnerystė organizuojama ir įgyvendinama laikantis Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 240/201438.
3.  Partnerystė organizuojama ir įgyvendinama laikantis Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 240/201438. Komisijai pagal 107 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 240/2014 pakeitimų siekiant jį priderinti prie šio reglamento.
_________________
_________________
38 2014 m. sausio 7 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 240/2014 dėl Europos struktūrinių ir investicinių fondų Europos partnerystės elgesio kodekso (OL L 74, 2014 3 14, p. 1).
38 2014 m. sausio 7 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 240/2014 dėl Europos struktūrinių ir investicinių fondų Europos partnerystės elgesio kodekso (OL L 74, 2014 3 14, p. 1).
Pakeitimas 80
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 4 dalis
4.  Bent kartą per metus programų įgyvendinimo klausimais Komisija konsultuojasi su organizacijomis, kurios atstovauja partneriams Sąjungos lygmeniu.
4.  Bent kartą per metus programų įgyvendinimo klausimais Komisija konsultuojasi su organizacijomis, kurios atstovauja partneriams Sąjungos lygmeniu, ir praneša Europos Parlamentui ir Tarybai apie rezultatus.
Pakeitimas 81
Pasiūlymas dėl reglamento
6 a straipsnis (naujas)
6a straipsnis
Horizontalieji principai
1.  Valstybės narės ir Komisija užtikrina, kad įgyvendinant fondus būtų paisoma pagrindinių teisių ir laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos.
2.  Valstybės narės ir Komisija užtikrina, kad rengiant ir įgyvendinant programas, įskaitant stebėseną, ataskaitų teikimą ir vertinimą, būtų atsižvelgiama į moterų ir vyrų lygybę, lyčių aspekto integravimą ir lyčių aspektu grindžiamo požiūrio įtraukimą ir visa tai būtų skatinama.
3.  Valstybės narės ir Komisija imasi atitinkamų priemonių, kad programų rengimo ir įgyvendinimo, stebėsenos, ataskaitų teikimo ir vertinimo etapais būtų užkirstas kelias bet kokiai diskriminacijai dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos. Rengiant ir įgyvendinant programas ypač atsižvelgiama į prieinamumą neįgaliesiems.
4.  Fondų tikslų siekiama laikantis darnaus vystymosi principo ir atsižvelgiant į Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus ir Sąjungos skatinamą siekį išlaikyti, saugoti ir gerinti aplinkos kokybę ir kovoti su klimato kaita, kaip nurodyta SESV 191 straipsnio 1 ir 2 dalyse, atsižvelgiant į principą „teršėjas moka“.
Valstybės narės ir Komisija užtikrina, kad rengiant ir įgyvendinant programas būtų propaguojami aplinkosaugos reikalavimai, išteklių naudojimo efektyvumas, principas „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“, socialiniu požiūriu teisingas perėjimas prie švarios energetikos, klimato kaitos švelninimas ir prisitaikymas prie jos, biologinė įvairovė, atsparumas nelaimėms, rizikos prevencija ir valdymas. Jos siekia, kad būtų vengiama investicijų, susijusių su iškastinio kuro gamyba, perdirbimu, skirstymu, saugojimu ar deginimu.
Pakeitimas 82
Pasiūlymas dėl reglamento
7 straipsnio 1 dalis
1.  Kiekviena valstybė narė parengia partnerystės sutartį, kurioje nustatoma veiksmingo ir rezultatyvaus fondų naudojimo 2021 m. sausio 1 d. – 2027 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu tvarka.
1.  Kiekviena valstybė narė parengia partnerystės sutartį, kurioje nustatoma veiksmingo ir rezultatyvaus fondų naudojimo 2021 m. sausio 1 d. – 2027 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu tvarka. Tokia partnerystės sutartis parengiama pagal Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) Nr. 240/2014 nustatytą elgesio kodeksą.
Pakeitimas 83
Pasiūlymas dėl reglamento
7 straipsnio 2 dalis
2.  Valstybė narė partnerystės sutartį Komisijai pateikia prieš pateikdama pirmąją programą arba jos teikimo metu.
2.  Valstybė narė partnerystės sutartį Komisijai pateikia prieš pateikdama pirmąją programą arba jos teikimo metu, bet ne vėliau kaip 2021 m. balandžio 30 d.
Pakeitimas 84
Pasiūlymas dėl reglamento
7 straipsnio 3 dalis
3.  Partnerystės sutartis gali būti teikiama kartu su atitinkama metine nacionaline reformų programa.
3.  Partnerystės sutartis gali būti teikiama kartu su atitinkama metine nacionaline reformų programa ir nacionaliniu energetikos ir klimato srities veiksmų planu.
Pakeitimas 85
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 1 pastraipos a punktas
a)  atrinkti politikos tikslai – nurodoma, kuriais fondais ir programomis bus naudojamasi jų siekiant, ir pateikiamas atitinkamas pagrindimas, taip pat prireikus pagrindimas, kodėl naudojamasi „InvestEU“, atsižvelgiant į atitinkamas konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas;
a)  atrinkti politikos tikslai – nurodoma, kuriais fondais ir programomis bus naudojamasi jų siekiant, ir pateikiamas atitinkamas pagrindimas, išvardijant atitinkamas konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas ir regioninius uždavinius ir į juos atsižvelgiant;
Pakeitimas 86
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 1 pastraipos b punkto i papunktis
i)  kiekvieno fondo atveju pasirinktų politikos priemonių ir pagrindinių numatomų rezultatų, be kita ko, prireikus naudojantis „InvestEU“, santrauka;
i)  kiekvieno fondo atveju pasirinktų politikos priemonių ir pagrindinių numatomų rezultatų santrauka;
Pakeitimas 87
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 1 pastraipos b punkto ii papunktis
ii)  fondų koordinavimas, atskyrimas ir papildomumas ir prireikus nacionalinių ir regioninių programų koordinavimas;
ii)  fondų koordinavimas, atskyrimas ir papildomumas ir prireikus nacionalinių ir regioninių programų koordinavimas, visų pirma atsižvelgiant į Reglamente (ES) [...] (BŽŪP strateginių planų reglamentas) nurodytus BŽŪP strateginius planus;
Pakeitimas 88
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 1 pastraipos b punkto iii papunktis
iii)  fondų ir kitų Sąjungos priemonių, įskaitant LIFE strateginius integruotuosius projektus ir strateginius gamtos projektus, tarpusavio papildomumas;
iii)  fondų ir kitų Sąjungos priemonių, įskaitant LIFE strateginius integruotuosius projektus ir strateginius gamtos projektus ir, kai taikytina, pagal programą „Europos horizontas“ finansuojamus projektus, tarpusavio papildomumas ir sinergija;
Pakeitimas 89
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 1 pastraipos b punkto iii a papunktis (naujas)
iiia)   tikslų, politikos ir priemonių pagal nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus įgyvendinimas;
Pakeitimas 90
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 1 pastraipos c punktas
c)  preliminarus finansinis asignavimas iš kiekvieno fondo pagal politikos tikslus nacionaliniu lygmeniu, atsižvelgiant į konkrečiam fondui taikomas paramos telkimo pagal temas taisykles;
c)  preliminarus finansinis asignavimas iš kiekvieno fondo pagal politikos tikslus nacionaliniu ir, kai taikytina, regioniniu lygmeniu, atsižvelgiant į konkrečiam fondui taikomas paramos telkimo pagal temas taisykles;
Pakeitimas 91
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 1 pastraipos d punktas
d)  prireikus pagal regionų kategoriją, nustatytą pagal 102 straipsnio 2 dalį, suskirstyti finansiniai ištekliai ir asignavimų sumos, kurias pagal 105 straipsnį siūloma perkelti tarp regionų kategorijų;
d)  pagal regionų kategoriją, nustatytą pagal 102 straipsnio 2 dalį, suskirstyti finansiniai ištekliai ir asignavimų sumos, kurias pagal 105 straipsnį siūloma perkelti tarp regionų kategorijų;
Pakeitimas 92
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 1 pastraipos e punktas
e)  sumos, kurios turi būti skirtos įnašui į „InvestEU“, suskirstytos pagal fondą ir pagal regionų kategoriją;
Išbraukta.
Pakeitimas 93
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 1 pastraipos g punktas
g)  veiksmų, kurių atitinkama valstybė narė imasi, kad sustiprintų savo administracinius fondų paramos įgyvendinimo gebėjimus, santrauka.
g)  veiksmų, kurių atitinkama valstybė narė imasi, kad sustiprintų savo administracinius fondų paramos įgyvendinimo gebėjimus, valdymo ir kontrolės sistemą, santrauka.
Pakeitimas 94
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 1 pastraipos g a punktas (naujas)
ga)   integruotas metodas, kurį taikant sprendžiamos demografinės problemos ir (arba) tenkinami specifiniai regionų ir rajonų poreikiai, jei taikytina;
Pakeitimas 95
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 1 pastraipos g b punktas (naujas)
gb)   komunikacijos ir matomumo didinimo strategija.
Pakeitimas 96
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 1 a pastraipa (nauja)
Valstybių narių prašymu EIB gali dalyvauti rengiant partnerystės sutartį, taip pat veikloje, susijusioje su veiksmų, finansinių priemonių ir viešojo bei privačiojo sektorių partnerysčių rengimu.
Pakeitimas 97
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 2 pastraipa
Nurodant Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslą (INTERREG), partnerystės sutartyje pateikiamas tik planuojamų programų sąrašas.
Nurodant Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslą (INTERREG), partnerystės sutartyje pateikiamas tik planuojamų programų sąrašas ir tarpvalstybinių investicijų poreikiai atitinkamoje valstybėje narėje.
Pakeitimas 98
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnio 1 dalis
1.  Komisija vertina partnerystės sutartį ir jos atitiktį šiam reglamentui ir konkrečiam fondui taikomoms taisyklėms. Savo vertinime Komisija visų pirma atsižvelgia į atitinkamas konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas.
1.  Komisija vertina partnerystės sutartį ir jos atitiktį šiam reglamentui ir konkrečiam fondui taikomoms taisyklėms. Savo vertinime Komisija atsižvelgia į 4 ir 6 straipsnių nuostatas, atitinkamas konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas ir priemones, susijusias su integruotais nacionaliniais energetikos ir klimato srities veiksmų planais, taip pat į tai, kaip jos įgyvendinamos.
Pakeitimas 99
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnio 2 dalis
2.  Pastabas Komisija gali pateikti per tris mėnesius nuo dienos, kurią valstybė narė pateikia partnerystės sutartį.
2.  Pastabas Komisija gali pateikti per du mėnesius nuo dienos, kurią valstybė narė pateikia partnerystės sutartį.
Pakeitimas 100
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnio 3 dalis
3.  Valstybė narė, atsižvelgdama į Komisijos pastabas, peržiūri partnerystės sutartį.
3.  Valstybė narė, atsižvelgdama į Komisijos pastabas, peržiūri partnerystės sutartį per mėnesį nuo pastabų pateikimo dienos.
Pakeitimas 101
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnio 4 dalis
4.  Komisija įgyvendinimo aktu sprendimą, kuriuo patvirtinama partnerystės sutartis, priima ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo dienos, kurią atitinkama valstybė narė pateikė tą partnerystės sutartį. Partnerystės sutartis nekeičiama.
4.  Komisija įgyvendinimo aktu sprendimą, kuriuo patvirtinama partnerystės sutartis, priima ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo dienos, kurią atitinkama valstybė narė pirmą kartą pateikė tą partnerystės sutartį. Partnerystės sutartis nekeičiama.
Pakeitimas 428
Pasiūlymas dėl reglamento
10 straipsnio 1 dalis
1.  Partnerystės sutartyje arba prašyme iš dalies pakeisti programą valstybės narės gali tam tikrą ERPF, ESF+, Sanglaudos fondo ir EJRŽF lėšų sumą skirti įnašui į „InvestEU“ ir panaudoti biudžeto garantijoms. Suma, skiriama įnašui į „InvestEU“, turi neviršyti 5 proc. viso kiekvieno fondo asignavimo, išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus. Tokie įnašai nėra išteklių perkėlimas pagal 21 straipsnį.
1.  Nuo 2023 m. sausio 1 d. valstybės narės, pritarus atitinkamoms vadovaujančiosioms institucijoms, prašydamos iš dalies pakeisti programą gali iki 2 proc. ERPF, ESF+, Sanglaudos fondo ir EJRŽF lėšų skirti įnašui į „InvestEU“ ir tas lėšas panaudoti biudžeto garantijoms. Atliekant laikotarpio vidurio peržiūrą „InvestEU“ galima papildomai skirti iki 3 proc. visų kiekvienam fondui skirtų asignavimų. Tokie įnašai skiriami investicijoms, atitinkančioms sanglaudos politikos tikslus ir apimančioms tą pačią regionų kategoriją, kuriai fondų lėšos buvo numatytos iš pradžių. Kai kokia nors suma iš ERPF, ESF + ir Sanglaudos fondo skiriama kaip įnašas į „Invest EU“, taikomos šio reglamento 11 straipsnyje ir III bei IV prieduose aprašytos reikiamos sąlygos. Gali būti skiriami tik ateinančių kalendorinių metų ištekliai.
Pakeitimas 103
Pasiūlymas dėl reglamento
10 straipsnio 2 dalis
2.   Partnerystės sutarties atveju gali būti skiriami einamųjų ir būsimų kalendorinių metų ištekliai. Prašymo iš dalies pakeisti programą atveju gali būti skiriami tik ateinančių kalendorinių metų ištekliai.
Išbraukta.
Pakeitimas 104
Pasiūlymas dėl reglamento
10 straipsnio 3 dalis
3.  1 dalyje nurodyta suma naudojama ES garantijos dalies atidėjiniams valstybės narės skyriuje suformuoti.
3.  1 dalyje nurodyta suma naudojama ES garantijos dalies atidėjiniams atitinkamos valstybės narės skyriuje suformuoti.
Pakeitimas 105
Pasiūlymas dėl reglamento
10 straipsnio 4 dalies 1 pastraipa
Jei [„InvestEU“ reglamento] [9] straipsnyje nustatytas susitarimas dėl įnašo, susijęs su 1 dalyje nurodyta ir partnerystės sutartyje skirta suma, nesudaromas iki 2021 m. gruodžio 31 d., valstybė narė pateikia prašymą iš dalies pakeisti programą arba programas, kad galėtų panaudoti atitinkamą sumą.
Jei [„InvestEU“ reglamento] [9] straipsnyje nustatytas susitarimas dėl įnašo, susijęs su 1 dalyje nurodyta suma, nesudaromas iki 2023 m. gruodžio 31 d., valstybė narė pateikia prašymą iš dalies pakeisti programą arba programas, kad galėtų panaudoti atitinkamą sumą.
Pakeitimas 106
Pasiūlymas dėl reglamento
10 straipsnio 4 dalies 2 pastraipa
Susitarimas dėl įnašo, susijęs su 1 dalyje nurodyta ir prašyme iš dalies pakeisti programą skirta suma, sudaromas tuo pačiu metu, kai priimamas sprendimas, kuriuo iš dalies keičiama programa.
Susitarimas dėl įnašo, susijęs su 1 dalyje nurodyta ir prašyme iš dalies pakeisti programą skirta suma, sudaromas arba iš dalies pakeičiamas, atsižvelgiant į aplinkybes, tuo pačiu metu, kai priimamas sprendimas, kuriuo iš dalies keičiama programa.
Pakeitimas 107
Pasiūlymas dėl reglamento
10 straipsnio 5 dalis
5.  Jei susitarimas dėl garantijos, kaip nustatyta [„InvestEU“ reglamento] [9] straipsnyje, nebuvo sudarytas per devynis mėnesius nuo susitarimo dėl įnašo patvirtinimo, atitinkamos sumos, sumokėtos į bendrą atidėjinių fondą kaip atidėjiniai, perkeliami atgal į programą ar programas ir valstybė narė pateikia atitinkamą prašymą iš dalies pakeisti programą.
5.  Jei susitarimas dėl garantijos, kaip nustatyta [„InvestEU“ reglamento] [9] straipsnyje, nebuvo sudarytas per devynis mėnesius nuo susitarimo dėl įnašo patvirtinimo, atitinkamos sumos, sumokėtos į bendrą atidėjinių fondą kaip atidėjiniai, perkeliami atgal į pradinę programą ar programas ir valstybė narė pateikia atitinkamą prašymą iš dalies pakeisti programą. Šiuo konkrečiu atveju ankstesnių kalendorinių metų ištekliai gali būti keičiami tol, kol įsipareigojimai dar neįvykdyti.
Pakeitimas 108
Pasiūlymas dėl reglamento
10 straipsnio 7 dalis
7.  Ištekliai, gauti iš sumų, skirtų įnašui į „InvestEU“ ir suteiktų pasinaudojus biudžeto garantijomis, arba su jomis susiję ištekliai pateikiami valstybei narei ir panaudojami siekiant to paties tikslo ar tikslų finansinių priemonių forma teikiamai paramai.
7.  Ištekliai, gauti iš sumų, skirtų įnašui į „InvestEU“ ir suteiktų pasinaudojus biudžeto garantijomis, arba su jomis susiję ištekliai pateikiami valstybei narei ir vietos ar regioninei institucijai, susijusiai su įnašu, ir panaudojami siekiant to paties tikslo ar tikslų finansinių priemonių forma teikiamai paramai.
Pakeitimas 109
Pasiūlymas dėl reglamento
11 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa
Šiame reglamente nustatytos išankstinės kiekvieno konkretaus tikslo veiksmingo ir rezultatyvaus įgyvendinimo sąlygos (reikiamos sąlygos).
Šiame reglamente nustatytos išankstinės kiekvieno konkretaus tikslo veiksmingo ir rezultatyvaus įgyvendinimo sąlygos (reikiamos sąlygos). Reikiamos sąlygos taikomos tiek, kiek jos padeda siekti konkrečių programos tikslų.
Pakeitimas 110
Pasiūlymas dėl reglamento
11 straipsnio 2 dalis
2.  Rengdama programą arba nustatydama naują konkretų tikslą, kai iš dalies keičia programą, valstybė narė įvertina, ar įvykdytos su atrinktu konkrečiu tikslu susijusios reikiamos sąlygos. Reikiama sąlyga įvykdoma, kai patenkinami visi susiję kriterijai. Valstybė narė kiekvieną kartą teikdama programą arba iš dalies keisdama programą nustato įvykdytas ir neįvykdytas reikiamas sąlygas, ir, kai mano, kad reikiama sąlyga įvykdyta, pateikia pagrindimą.
2.  Rengdama programą arba nustatydama naują konkretų tikslą, kai iš dalies keičia programą, valstybė narė įvertina, ar įvykdytos su atrinktu konkrečiu tikslu susijusios reikiamos sąlygos. Reikiama sąlyga įvykdoma, kai patenkinami visi susiję kriterijai. Valstybė narė kiekvieną kartą teikdama programą arba iš dalies keisdama programą nustato įvykdytas ir neįvykdytas reikiamas sąlygas, ir, kai mano, kad reikiama sąlyga įvykdyta, pateikia pagrindimą. Valstybės narės prašymu EIB gali prisidėti prie veiksmų, kurių reikia imtis siekiant įvykdyti reikiamas sąlygas, vertinimo.
Pakeitimas 111
Pasiūlymas dėl reglamento
11 straipsnio 4 dalies 1 pastraipa
Komisija per tris mėnesius nuo 3 dalyje nurodytos informacijos gavimo atlieka vertinimą ir praneša valstybei narei, jeigu sutinka, kad sąlyga įvykdyta.
Komisija per du mėnesius nuo 3 dalyje nurodytos informacijos gavimo atlieka vertinimą ir praneša valstybei narei, jeigu sutinka, kad sąlyga įvykdyta.
Pakeitimas 112
Pasiūlymas dėl reglamento
11 straipsnio 4 dalies 2 pastraipa
Jeigu Komisija nesutinka su valstybės narės vertinimu, ji apie tai informuoja valstybę narę ir suteikia jai galimybę per vieną mėnesį pateikti pastabų.
Jeigu Komisija nesutinka su valstybės narės vertinimu, ji apie tai informuoja valstybę narę ir suteikia jai galimybę per ne daugiau kaip du mėnesius pateikti pastabų.
Pakeitimas 113
Pasiūlymas dėl reglamento
11 straipsnio 5 dalies 1 pastraipa
Išlaidos, susijusios su veiksmais, siejamais su konkrečiu tikslu, negali būti įtraukiamos į mokėjimo paraiškas, kol Komisija nepraneša valstybei narei, kad įvykdyta reikiama sąlyga pagal 4 dalį.
Išlaidos, susijusios su veiksmais, siejamais su konkrečiu tikslu, gali būti įtraukiamos į mokėjimo paraiškas prieš Komisijai pranešant valstybei narei, kad įvykdyta reikiama sąlyga pagal 4 dalį; tai neturi poveikio išlaidų atlyginimo sustabdymui, kol bus įvykdyta ta sąlyga.
Pakeitimas 115
Pasiūlymas dėl reglamento
12 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa
Valstybė narė parengia veiklos peržiūros planą, kuris leidžia stebėti, teikti ataskaitas ir vertinti programos veiklos rezultatus ją įgyvendinant, taip pat padeda vertinti bendrus fondų veiklos rezultatus.
Valstybė narė, kai taikytina, bendradarbiaudama su vietos ir regioninėmis institucijomis, parengia veiklos peržiūros planą, kuris leidžia stebėti, teikti ataskaitas ir vertinti programos veiklos rezultatus ją įgyvendinant, taip pat padeda vertinti bendrus fondų veiklos rezultatus.
Pakeitimas 116
Pasiūlymas dėl reglamento
12 straipsnio 2 dalis
2.  Tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės nustatomos kiekvienam konkrečiam programos tikslui, išskyrus techninę paramą ir konkretų tikslą šalinti materialinio nepritekliaus problemą, nustatytą ESF+ reglamento [4 straipsnio c punkto vii papunktyje].
2.  Tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės nustatomos kiekvienam konkrečiam programos tikslui, išskyrus techninę paramą ir konkretų tikslą šalinti materialinio nepritekliaus problemą, nustatytą ESF+ reglamento [4 straipsnio 1 dalies xi punkte].
Pakeitimas 117
Pasiūlymas dėl reglamento
14 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis
1.  ERPF, ESF+ ir Sanglaudos fondo lėšomis remiamų programų atveju valstybė narė peržiūri kiekvieną programą, atsižvelgdama į šiuos elementus:
1.  ERPF, ESF+ ir Sanglaudos fondo lėšomis remiamų programų atveju valstybė narė ir atitinkamos vadovaujančiosios institucijos peržiūri kiekvieną programą, atsižvelgdamos į šiuos elementus:
Pakeitimas 118
Pasiūlymas dėl reglamento
14 straipsnio 1 dalies a punktas
a)  2024 m. priimtose atitinkamose konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose nustatytus uždavinius;
a)  naujus 2024 m. priimtose atitinkamose konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose nustatytus uždavinius ir įgyvendinant nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus nustatytus tikslus;
Pakeitimas 119
Pasiūlymas dėl reglamento
14 straipsnio 1 dalies b punktas
b)  atitinkamos valstybės narės ar regiono socialinę ir ekonominę padėtį;
b)  atitinkamos valstybės narės ar regiono socialinę ir ekonominę padėtį, be kita ko, Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo padėtį ir teritorijų poreikius siekiant mažinti skirtumus, taip pat ekonominę ir socialinę nelygybę;
Pakeitimas 120
Pasiūlymas dėl reglamento
14 straipsnio 1 dalies d a punktas (naujas)
da)  bet kokius didelius neigiamus finansinius, ekonominius ar socialinius pokyčius, dėl kurių reikia pakoreguoti programas, be kita ko, dėl simetrinių arba asimetrinių sukrėtimų valstybėse narėse ir jų regionuose.
Pakeitimas 121
Pasiūlymas dėl reglamento
14 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa
Valstybė narė iki 2025 m. kovo 31 d. pateikia Komisijai prašymą dėl kiekvienos programos dalinio pakeitimo pagal 19 straipsnio 1 dalį. Valstybė narė dalinį pakeitimą pagrindžia remdamasi 1 dalyje nurodytais elementais.
Atsižvelgdama į peržiūros rezultatus, valstybė narė iki 2025 m. kovo 31 d. pateikia Komisijai prašymą dėl kiekvienos programos dalinio pakeitimo pagal 19 straipsnio 1 dalį arba nurodo, kad pakeitimo neprašoma. Valstybė narė dalinį pakeitimą pagrindžia remdamasi 1 dalyje nurodytais elementais arba, jei taikytina, pateikia priežastis, kodėl neprašo iš dalies pakeisti programos.
Pakeitimas 122
Pasiūlymas dėl reglamento
14 straipsnio 2 dalies 2 pastraipos a punktas
a)  finansinių išteklių asignavimai pagal prioritetus, įskaitant 2026 ir 2027 m. sumas;
a)  persvarstyti pradiniai finansinių išteklių asignavimai pagal prioritetus, įskaitant 2026 ir 2027 m. sumas;
Pakeitimas 123
Pasiūlymas dėl reglamento
14 straipsnio 2 dalies 2 pastraipos b a punktas (naujas)
ba)   sumos, kurios turi būti skirtos įnašui į „InvestEU“, suskirstytos pagal fondą ir, jei taikytina, pagal regionų kategoriją;
Pakeitimas 124
Pasiūlymas dėl reglamento
14 straipsnio 3 a dalis (nauja)
3a.   Komisija ne vėliau kaip 2026 m. kovo 31 d. patvirtina ataskaitą, kurioje apibendrinami 1 ir 2 dalyse nurodytos laikotarpio vidurio peržiūros rezultatai. Komisija perduoda tą ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui.
Pakeitimai 425/rev, 444/rev, 448 ir 469
Pasiūlymas dėl reglamento
15 straipsnis
[...]
Išbraukta.
Pakeitimas 140
Pasiūlymas dėl reglamento
16 straipsnio 1 dalis
1.  Valstybės narės parengia 2021 m. sausio 1 d. – 2027 m. gruodžio 31 d. laikotarpio fondų įgyvendinimo programas.
1.  Valstybės narės, bendradarbiaudamos su 6 straipsnyje nurodytais partneriais, parengia 2021 m. sausio 1 d. – 2027 m. gruodžio 31 d. laikotarpio fondų įgyvendinimo programas.
Pakeitimas 141
Pasiūlymas dėl reglamento
17 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa
Programą sudaro prioritetai. Kiekvienas prioritetas atitinka vieną politikos tikslą arba techninę paramą. Prioritetą, atitinkantį politikos tikslą, sudaro vienas ar daugiau konkrečių tikslų. Tą patį politikos tikslą gali atitikti daugiau nei vienas prioritetas.
Programą sudaro prioritetai. Kiekvienas prioritetas atitinka vieną ar kelis politikos tikslus arba techninę paramą. Prioritetą, atitinkantį politikos tikslą, sudaro vienas ar daugiau konkrečių tikslų. Tą patį politikos tikslą gali atitikti daugiau nei vienas prioritetas.
Pakeitimas 142
Pasiūlymas dėl reglamento
17 straipsnio 3 dalies 1 pastraipos a punkto i papunktis
i)  ekonominius, socialinius ir teritorinius skirtumus, išskyrus EJRŽF lėšomis remiamų programų atveju;
i)  ekonominius, socialinius ir teritorinius skirtumus, taip pat nelygybę, išskyrus EJRŽF lėšomis remiamų programų atveju;
Pakeitimas 143
Pasiūlymas dėl reglamento
17 straipsnio 3 dalies 1 pastraipos a punkto ii papunktis
ii)  rinkos nepakankamumo problemas, investicijų poreikius ir papildomumą su kitų formų parama;
ii)  rinkos nepakankamumo problemas, investicijų poreikius ir papildomumą bei sinergiją su kitų formų parama;
Pakeitimas 144
Pasiūlymas dėl reglamento
17 straipsnio 3 dalies 1 pastraipos a punkto iii papunktis
iii)  konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose ir valstybei narei skirtose kitose atitinkamose Sąjungos rekomendacijose nurodytus uždavinius;
iii)  atitinkamose konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose nurodytus uždavinius;
Pakeitimas 145
Pasiūlymas dėl reglamento
17 straipsnio 3 dalies 1 pastraipos a punkto iv papunktis
iv)  su administraciniais gebėjimais ir valdymu susijusius uždavinius;
iv)  su administraciniais gebėjimais ir valdymu susijusius uždavinius ir supaprastinimo priemones;
Pakeitimas 146
Pasiūlymas dėl reglamento
17 straipsnio 3 dalies 1 pastraipos a punkto iv a papunktis (naujas)
iva)   integruotą požiūrį siekiant spręsti demografines problemas, kai taikytina;
Pakeitimas 147
Pasiūlymas dėl reglamento
17 straipsnio 3 dalies 1 pastraipos a punkto vi a papunktis (naujas)
via)   nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose ir Europos socialinių teisių ramstyje nustatytus uždavinius ir susijusius tikslus;
Pakeitimas 148
Pasiūlymas dėl reglamento
17 straipsnio 3 dalies 1 pastraipos a punkto vii papunktis
vii)  PMIF, VSF ir SVVP lėšomis remiamų programų atveju – susijusio Sąjungos acquis ir veiksmų planų įgyvendinimo pažangą;
vii)  PMIF, VSF ir SVVP lėšomis remiamų programų atveju – susijusio Sąjungos acquis ir veiksmų planų įgyvendinimo pažangą, taip pat nustatytus trūkumus;
Pakeitimas 149
Pasiūlymas dėl reglamento
17 straipsnio 3 dalies 1 pastraipos d punkto i papunktis
i)  susijusių rūšių veiksmus, įskaitant planuojamų strateginės svarbos veiksmų sąrašą, ir numatomas jų įnašas siekiant tų konkrečių tikslų, taip pat, jei tinkama, įgyvendinant makroregionines strategijas ir jūrų baseinų strategijas;
i)  susijusių rūšių veiksmai, įskaitant orientacinį planuojamų strateginės svarbos veiksmų sąrašą ir jų tvarkaraštį, numatomas jų įnašas siekiant tų konkrečių tikslų, taip pat, jei tinkama, įgyvendinant makroregionines strategijas ir jūrų baseinų strategijas;
Pakeitimas 150
Pasiūlymas dėl reglamento
17 straipsnio 3 dalies 1 pastraipos d punkto iii a papunktis (naujas)
iiia)   lygybės, įtraukties ir nediskriminavimo užtikrinimo veiksmai;
Pakeitimas 151
Pasiūlymas dėl reglamento
17 straipsnio 3 dalies 1 pastraipos d punkto v papunktis
v)  tarpregioniniai ir tarptautiniai veiksmai drauge su paramos gavėjais, įsisteigusiais bent vienoje kitoje valstybėje narėje;
v)  tarpregioniniai, tarpvalstybiniai ir tarptautiniai veiksmai drauge su paramos gavėjais, įsisteigusiais bent vienoje kitoje valstybėje narėje;
Pakeitimas 152
Pasiūlymas dėl reglamento
17 straipsnio 3 dalies 1 pastraipos d punkto v a papunktis (naujas)
va)   investicijų darnumas;
Pakeitimas 153
Pasiūlymas dėl reglamento
17 straipsnio 3 dalies 1 pastraipos d punkto vii a papunktis (naujas)
viia)   aprašymas, kaip bus siekiama papildomumo ir sinergijos su kitais fondais ir priemonėmis;
Pakeitimas 154
Pasiūlymas dėl reglamento
17 straipsnio 3 dalies 1 pastraipos i punktas
i)  numatomas programos komunikacijos ir matomumo užtikrinimo metodas: nustatomi programos tikslai, tikslinės auditorijos, komunikacijos kanalai, veikla socialiniuose tinkluose, planuojamas biudžetas ir atitinkami stebėsenos ir vertinimo rodikliai;
i)  numatomas programos komunikacijos ir matomumo užtikrinimo metodas: nustatomi programos tikslai, tikslinės auditorijos, komunikacijos kanalai, kai taikytina, veikla socialiniuose tinkluose, taip pat planuojamas biudžetas ir atitinkami stebėsenos ir vertinimo rodikliai;
Pakeitimas 155
Pasiūlymas dėl reglamento
17 straipsnio 3 dalies 1 pastraipos j punktas
j)  vadovaujančioji institucija, audito institucija ir subjektas, gaunantis Komisijos išmokas.
j)  vadovaujančioji institucija, audito institucija, subjektas, atsakingas už apskaitos funkciją pagal 70 straipsnį, ir subjektas, gaunantis Komisijos išmokas.
Pakeitimas 156
Pasiūlymas dėl reglamento
17 straipsnio 3 dalies 2 pastraipa
Šios dalies c ir d punktai netaikomi ESF+ reglamento [4 straipsnio c punkto vii papunktyje] nurodytam konkrečiam tikslui.
Šios dalies c ir d punktai netaikomi ESF+ reglamento [4 straipsnio 1 dalies xi punkte] nurodytam konkrečiam tikslui.
Pakeitimas 157
Pasiūlymas dėl reglamento
17 straipsnio 3 dalies 2 a pastraipa (nauja)
Aplinkos ataskaita, kurioje pateikiama atitinkama informacija apie poveikį aplinkai pagal Direktyvą 2001/42/EB, pridedama prie programos, atsižvelgiant į klimato kaitos švelninimo poreikius.
Pakeitimas 158
Pasiūlymas dėl reglamento
17 straipsnio 6 dalis
6.  ERPF, ESF+ ir Sanglaudos fondo atveju programose, pateiktose pagal 16 straipsnį, 3 dalies f punkto ii papunktyje nurodytoje lentelėje pateikiamos tik 2021–2025 m. sumos.
6.  ERPF, ESF+ ir Sanglaudos fondo atveju programose, pateiktose pagal 16 straipsnį, 3 dalies f punkto ii papunktyje nurodytoje lentelėje pateikiamos 2021–2027 m. sumos.
Pakeitimas 160
Pasiūlymas dėl reglamento
18 straipsnio 1 dalis
1.  Komisija įvertina programą ir jos atitiktį šiam reglamentui ir konkretiems fondams skirtiems reglamentams, taip pat jos suderinamumą su partnerystės sutartimi. Savo vertinime Komisija visų pirma atsižvelgia į atitinkamas konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas.
1.  Komisija įvertina programą ir jos atitiktį šiam reglamentui ir konkretiems fondams skirtiems reglamentams, taip pat jos suderinamumą su partnerystės sutartimi. Savo vertinime Komisija visų pirma atsižvelgia į atitinkamas konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas, taip pat į atitinkamus uždavinius, nustatytus įgyvendinant integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus ir nurodytus Europos socialinių teisių ramstyje, ir į tai, kaip jie sprendžiami.
Pakeitimas 161
Pasiūlymas dėl reglamento
18 straipsnio 2 dalis
2.  Pastabas Komisija gali pateikti per tris mėnesius nuo dienos, kurią valstybė narė pateikia programą.
2.  Pastabas Komisija gali pateikti per du mėnesius nuo dienos, kurią valstybė narė pateikia programą.
Pakeitimas 162
Pasiūlymas dėl reglamento
18 straipsnio 3 dalis
3.  Valstybė narė, atsižvelgdama į Komisijos pastabas, peržiūri programą.
3.  Valstybė narė, atsižvelgdama į Komisijos pastabas, peržiūri programą per du mėnesius nuo pastabų pateikimo dienos.
Pakeitimas 163
Pasiūlymas dėl reglamento
18 straipsnio 4 dalis
4.  Komisija įgyvendinimo aktu sprendimą, kuriuo patvirtinama programa, priima ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo dienos, kurią valstybė narė pateikė tą programą.
4.  Komisija įgyvendinimo aktu sprendimą, kuriuo patvirtinama programa, priima ne vėliau kaip per penkis mėnesius nuo dienos, kurią valstybė narė pirmą kartą pateikė tą programą.
Pakeitimas 164
Pasiūlymas dėl reglamento
19 straipsnio 2 dalis
2.  Komisija įvertina dalinį pakeitimą ir jo atitiktį šiam reglamentui ir konkretiems fondams skirtiems reglamentams, įskaitant nacionalinio lygmens reikalavimus, ir pastabas gali pateikti per tris mėnesius nuo iš dalies pakeistos programos pateikimo.
2.  Komisija įvertina dalinį pakeitimą ir jo atitiktį šiam reglamentui ir konkretiems fondams skirtiems reglamentams, įskaitant nacionalinio lygmens reikalavimus, ir pastabas gali pateikti per du mėnesius nuo iš dalies pakeistos programos pateikimo.
Pakeitimas 165
Pasiūlymas dėl reglamento
19 straipsnio 3 dalis
3.  Valstybė narė peržiūri iš dalies pakeistą programą ir atsižvelgia į Komisijos pastabas.
3.  Valstybė narė, atsižvelgdama į Komisijos pastabas, peržiūri iš dalies pakeistą programą per du mėnesius nuo pastabų pateikimo dienos.
Pakeitimas 166
Pasiūlymas dėl reglamento
19 straipsnio 4 dalis
4.  Komisija patvirtina dalinį programos pakeitimą ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo dienos, kurią valstybė narė jį pateikia.
4.  Komisija patvirtina dalinį programos pakeitimą ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo dienos, kurią valstybė narė jį pateikia.
Pakeitimas 167
Pasiūlymas dėl reglamento
19 straipsnio 5 dalies 1 pastraipa
Valstybė narė programavimo laikotarpiu gali ne daugiau kaip 5 proc. prioriteto pradinio asignavimo ir ne daugiau kaip 3 proc. programos biudžeto perkelti kitam to paties fondo tos pačios programos prioritetui. ERPF ir ESF+ lėšomis remiamų programų atveju perkelti galima tik tos pačios regionų kategorijos asignavimus.
Valstybė narė programavimo laikotarpiu gali ne daugiau kaip 7 proc. prioriteto pradinio asignavimo ir ne daugiau kaip 5 proc. programos biudžeto perkelti kitam to paties fondo tos pačios programos prioritetui. Perkeldama asignavimus valstybė narė laikosi Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) Nr. 240/2014 nustatyto elgesio kodekso. ERPF ir ESF+ lėšomis remiamų programų atveju perkelti galima tik tos pačios regionų kategorijos asignavimus.
Pakeitimas 168
Pasiūlymas dėl reglamento
19 straipsnio 6 dalis
6.  Siekiant atlikti grynai administracinio ar redakcinio pobūdžio taisymus, neturinčius įtakos programos įgyvendinimui, Komisijos patvirtinimo nereikalaujama. Valstybės narės informuoja Komisiją apie tokius taisymus.
6.  Siekiant atlikti grynai administracinio, techninio ar redakcinio pobūdžio taisymus, neturinčius įtakos programos įgyvendinimui, Komisijos patvirtinimo nereikalaujama. Valstybės narės informuoja Komisiją apie tokius taisymus.
Pakeitimas 169
Pasiūlymas dėl reglamento
20 straipsnio 2 dalis
2.  Iš ERPF ir ESF+ lėšų papildomai ir neviršijant 10 proc. kiekvienam programos prioritetui skiriamos fondo paramos gali būti finansuojamas visas veiksmas arba jo dalis, kurio išlaidos yra tinkamos finansuoti kito fondo lėšomis pagal tam fondui taikomas tinkamumo finansuoti taisykles, jeigu tokios išlaidos yra būtinos įgyvendinimui.
2.  Iš ERPF ir ESF+ lėšų papildomai ir neviršijant 15 proc. kiekvienam programos prioritetui skiriamos fondo paramos gali būti finansuojamas visas veiksmas arba jo dalis, kurio išlaidos yra tinkamos finansuoti kito fondo lėšomis pagal tam fondui taikomas tinkamumo finansuoti taisykles, jeigu tokios išlaidos yra būtinos įgyvendinimui.
Pakeitimas 170
Pasiūlymas dėl reglamento
21 straipsnio 1 dalis
1.  Valstybės narės gali prašyti perkelti ne daugiau kaip 5 proc. programos finansinių asignavimų iš bet kurio fondo į bet kurį kitą pasidalijamojo valdymo fondą arba į bet kurią kitą tiesioginio ar netiesioginio valdymo priemonę.
1.  Kad būtų užtikrintos lankstumo galimybės, valstybės narės gali, jei programos stebėsenos komitetas tam pritaria, prašyti perkelti ne daugiau kaip 5 proc. programos finansinių asignavimų iš bet kurio fondo į Europos regioninės plėtros fondą, „Europos socialinį fondą +“, Sanglaudos fondą arba Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondą.
Pakeitimai 171 ir 434
Pasiūlymas dėl reglamento
21 straipsnio 2 dalis
2.  Perkelti ištekliai naudojami pagal fondo arba priemonės, į kurią perkelti ištekliai, taisykles, o perkėlimo į tiesioginio ar netiesioginio valdymo priemones atveju – atitinkamos valstybės narės naudai.
2.  Perkelti ištekliai naudojami pagal fondo arba priemonės, į kurią perkelti ištekliai, taisykles.
Pakeitimai 172, 433 ir 434
Pasiūlymas dėl reglamento
21 straipsnio 3 dalis
3.  Pagal 1 dalį teikiamuose prašymuose nurodoma visa suma, kuri kiekvienais metais perkeliama, pagal fondą ir, kai tinkama, pagal regiono kategoriją, prašymai tinkamai pagrindžiami ir drauge pateikiama peržiūrėta programa arba programos, iš kurių išteklius ketinama perkelti pagal 19 straipsnį, nurodant, į kurį kitą fondą arba priemonę perkeliamos sumos.
3.  Pagal 1 dalį teikiamuose prašymuose nurodoma visa suma, kuri kiekvienais metais perkeliama, pagal fondą ir, kai tinkama, pagal regiono kategoriją, prašymai tinkamai pagrindžiami, siekiant užtikrinti papildomumą ir poveikį, ir drauge pateikiama peržiūrėta programa arba programos, iš kurių išteklius ketinama perkelti pagal 19 straipsnį, nurodant, į kurį kitą fondą arba priemonę perkeliamos sumos.
Pakeitimas 173
Pasiūlymas dėl reglamento
3 antraštinės dalies 1 a skyrius (naujas)
Ia SKYRIUS – Didelės apimties projektai
Pakeitimas 174
Pasiūlymas dėl reglamento
21 a straipsnis (naujas)
21a straipsnis
Turinys
Pagal programą arba programas ERPF ir Sanglaudos fondo lėšomis gali būti remiami veiksmai, apimantys darbus, veiklą ar paslaugas, kuriais siekiama įvykdyti vieną neišskaidomą tiksliai apibrėžto ekonominio arba techninio pobūdžio užduotį, kurios tikslai yra aiškiai nustatyti ir kurios bendros tinkamos finansuoti išlaidos viršija 100 000 000 EUR (toliau – didelės apimties projektas). Finansinės priemonės didelės apimties projektais nelaikomos.
Pakeitimas 175
Pasiūlymas dėl reglamento
21 b straipsnis (naujas)
21b straipsnis
Didelės apimties projektui patvirtinti būtina informacija
Prieš patvirtinant didelės apimties projektą, vadovaujančioji institucija Komisijai pateikia šią informaciją:
a)  išsamią informaciją apie subjektą, kuris atsako už didelės apimties projekto įgyvendinimą, ir jo pajėgumus;
b)  investicijos ir jos vietos apibūdinimą;
c)  bendras išlaidas ir visas tinkamas finansuoti išlaidas;
d)  atliktas galimybių studijas, įskaitant alternatyvų analizę, ir jų rezultatus;
e)  išlaidų ir naudos analizę, įskaitant ekonominę ir finansinę analizę, ir rizikos vertinimą;
f)  poveikio aplinkai analizę atsižvelgiant į prisitaikymą prie klimato kaitos padarinių, poreikį juos mažinti ir atsparumą nelaimėms;
g)  paaiškinimą, kaip didelės apimties projektas dera su atitinkamais susijusios programos arba programų prioritetais, numatomą jo indėlį siekiant įgyvendinti tų prioritetų konkrečius tikslus ir numatomą indėlį į socialinį ir ekonominį vystymąsi;
h)  finansavimo planą, kuriame nurodomi visi planuojami finansiniai ištekliai ir planuojama fondų ir EIB parama, taip pat visi kiti finansavimo šaltiniai ir fiziniai bei finansiniai pažangos stebėsenos rodikliai, atsižvelgiant į nustatytą riziką;
i)  didelės apimties projekto įgyvendinimo tvarkaraštį ir, jei numatomas įgyvendinimo laikotarpis yra ilgesnis už programavimo laikotarpį, etapus, kuriems prašoma fondų paramos programavimo laikotarpiu.
Pakeitimas 176
Pasiūlymas dėl reglamento
21 c straipsnis (naujas)
21c straipsnis
Sprendimas dėl didelės apimties projekto
1.  Komisija didelės apimties projektą vertina remdamasi 21b straipsnyje nurodyta informacija, kad nustatytų, ar prašomas finansinis įnašas vadovaujančiosios institucijos atrinktam didelės apimties projektui yra pagrįstas. Komisija ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo 21b straipsnyje nurodytos informacijos pateikimo dienos įgyvendinimo aktu priima sprendimą dėl finansinio įnašo, skirto atrinktam didelės apimties projektui, patvirtinimo.
2.  Komisijos patvirtinimas pagal 1 dalį suteikiamas su sąlyga, kad pirma darbų sutartis bus sudaryta per trejus metus nuo patvirtinimo dienos, o tais atvejais, kai veiksmai įgyvendinami naudojantis viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės struktūromis, su sąlyga, kad viešojo sektoriaus įstaiga ir privačiojo sektoriaus įstaiga pasirašys viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės sutartį per trejus metus nuo patvirtinimo dienos.
3.  Jei Komisija nepatvirtina finansinio įnašo atrinktam didelės apimties projektui, savo sprendime ji nurodo atsisakymo priežastis.
4.  Didelės apimties projektai, pateikti tvirtinti pagal 1 dalį, įtraukiami į didelės apimties programos projektų sąrašą.
5.  Didelės apimties projekto išlaidos gali būti įtraukiamos į mokėjimo paraišką po to, kai projektas buvo pateiktas tvirtinti pagal 1 dalį. Jei Komisija nepatvirtina vadovaujančiosios institucijos pasirinkto didelės apimties projekto, išlaidų deklaracija atitinkamai pataisoma valstybei narei atsiėmus paraišką arba Komisijai priėmus sprendimą.
(Dėl šio pakeitimo reikės atitinkamai pakeisti V priedą.)
Pakeitimas 177
Pasiūlymas dėl reglamento
22 straipsnio 1 pastraipos c punktas
c)  kita teritorine priemone, kuria remiamos valstybės narės iniciatyvos, sukurtos tam, kad būtų panaudotos ERPF lėšos, kurias numatyta investuoti siekiant 4 straipsnio 1 dalies e punkte nurodyto politikos tikslo.
c)  kita teritorine priemone, kuria remiamos valstybės narės iniciatyvos, sukurtos tam, kad būtų investuojama, kaip numatyta, siekiant 4 straipsnio 1 dalies e punkte nurodyto politikos tikslo.
Pakeitimas 178
Pasiūlymas dėl reglamento
22 straipsnio 1 a pastraipa (nauja)
Valstybės narės užtikrina iš daugiau nei vieno fondo finansuojamų vietos plėtros strategijų suderinimą ir koordinavimą.
Pakeitimas 179
Pasiūlymas dėl reglamento
23 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos a punktas
a)  geografinė vietovė, kuriai taikoma strategija;
a)  geografinė vietovė, kuriai taikoma strategija, įskaitant ekonomines, socialines ir aplinkosaugines sąsajas;
Pakeitimas 180
Pasiūlymas dėl reglamento
23 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos d punktas
d)  partnerių dalyvavimo rengiant ir įgyvendinant strategiją pagal 6 straipsnį aprašymas.
(Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.)
Pakeitimas 181
Pasiūlymas dėl reglamento
23 straipsnio 2 dalis
2.  Už teritorinių strategijų rengimą atsako atitinkamos miesto, vietos ar kitos teritorinės institucijos ar subjektai.
2.  Už teritorinių strategijų rengimą ir tvirtinimą atsako atitinkamos regiono, vietos ir kitos teritorinės institucijos. Anksčiau parengti apimamoms teritorijoms taikomi strateginiai dokumentai gali būti atnaujinami ir naudojami teritorinėms strategijoms.
Pakeitimas 182
Pasiūlymas dėl reglamento
23 straipsnio 3 dalies 1 pastraipa
Jeigu į teritorinę strategiją neįtrauktas remtinų veiksmų sąrašas, atitinkamos miesto, vietos ar kitos teritorinės institucijos ar subjektai atrenka veiksmus arba dalyvauja juos atrenkant.
Jeigu į teritorinę strategiją neįtrauktas remtinų veiksmų sąrašas, atitinkamos regiono, vietos ar kitos teritorinės institucijos ar subjektai atrenka veiksmus arba dalyvauja juos atrenkant.
Pakeitimas 183
Pasiūlymas dėl reglamento
23 straipsnio 3 a dalis (nauja)
3a.   Rengiant teritorines strategijas, 2 dalyje nurodytos institucijos bendradarbiauja su atitinkamomis vadovaujančiosiomis institucijomis, kad nustatytų veiksmų, kurie turi būti remiami pagal atitinkamas programas, taikymo sritį.
Pakeitimas 184
Pasiūlymas dėl reglamento
23 straipsnio 4 dalis
4.  Kai miesto, vietos ar kita teritorinė institucija arba subjektas atlieka užduotis, už kurias atsakinga vadovaujančioji institucija, išskyrus veiksmų atranką, vadovaujančioji institucija tą instituciją nurodo kaip tarpinę instituciją.
4.  Kai regiono, vietos ar kita viešojo sektoriaus institucija arba kitas subjektas atlieka užduotis, už kurias atsakinga vadovaujančioji institucija, išskyrus veiksmų atranką, vadovaujančioji institucija tą instituciją nurodo kaip tarpinę instituciją.
Pakeitimas 185
Pasiūlymas dėl reglamento
23 straipsnio 4 dalies 1 a pastraipa (nauja)
Atrinkti veiksmai gali būti finansuojami pagal daugiau nei vieną tos pačios programos prioritetą.
Pakeitimas 186
Pasiūlymas dėl reglamento
24 straipsnio 1 dalis
1.  Jei pagal 23 straipsnį įgyvendinama strategija apima investicijas, kurioms teikiama vieno arba kelių fondų parama, pagal daugiau nei vieną programą arba daugiau nei vieną tos pačios programos prioritetą, veiksmai gali būti vykdomi kaip integruotos teritorinės investicijos (toliau – ITI).
1.  Jei pagal 23 straipsnį įgyvendinama strategija apima investicijas, kurioms teikiama daugiau nei vieno fondo parama, pagal daugiau nei vieną programą arba daugiau nei vieną tos pačios programos prioritetą, veiksmai gali būti vykdomi kaip integruotos teritorinės investicijos (toliau – ITI). Kai tinkama, kiekviena ITI rūšis gali būti papildomai remiama iš EŽŪFKP.
Pakeitimas 187
Pasiūlymas dėl reglamento
24 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.   Jeigu į teritorinę strategiją neįtrauktas remtinų veiksmų sąrašas, atitinkamos regiono, vietos ar kitos viešojo sektoriaus institucijos ar subjektai dalyvauja atrenkant veiksmus.
Pakeitimas 188
Pasiūlymas dėl reglamento
25 straipsnio 1 dalis
1.  ERPF, ESF+ ir EJRŽF lėšomis gali būti remiama bendruomenės inicijuota vietos plėtra.
1.  ERPF, ESF+, EJRŽF ir EŽŪFKP lėšomis remiama bendruomenės inicijuota vietos plėtra. EŽŪFKP atveju tokia plėtra laikoma LEADER vietos plėtra.
Pakeitimas 189
Pasiūlymas dėl reglamento
25 straipsnio 2 dalies b punktas
b)  būtų vykdoma vadovaujant vietos veiklos grupėms, sudarytoms iš viešųjų ir privačiųjų vietos socialinių ir ekonominių interesų grupių, kuriose nė viena interesų grupė nekontroliuoja sprendimų priėmimo, atstovų;
b)  būtų vykdoma vadovaujant vietos veiklos grupėms, sudarytoms iš viešųjų ir privačiųjų vietos socialinių ir ekonominių interesų grupių, kuriose nė viena interesų grupė, įskaitant viešąjį sektorių, nekontroliuoja sprendimų priėmimo, atstovų;
Pakeitimas 190
Pasiūlymas dėl reglamento
25 straipsnio 2 dalies d punktas
d)  padėtų kurti tinklus, remtų vietos inovacijų aspektus ir, kai tinkama, bendradarbiavimą su kitais teritoriniais subjektais.
d)  padėtų kurti tinklus, užtikrintų principas „iš apačios į viršų“, prieinamumą, remtų vietos inovacijų aspektus ir, kai tinkama, bendradarbiavimą su kitais teritoriniais subjektais.
Pakeitimas 191
Pasiūlymas dėl reglamento
25 straipsnio 4 dalis
4.  Kai įgyvendinant tokią strategiją teikiama daugiau nei vieno fondo parama, atitinkamos vadovaujančiosios institucijos gali pasirinkti vieną iš atitinkamų fondų kaip pagrindinį fondą.
4.  Kai įgyvendinant tokią strategiją teikiama daugiau nei vieno fondo parama, atitinkamos vadovaujančiosios institucijos gali pasirinkti vieną iš atitinkamų fondų kaip pagrindinį fondą. Taip pat gali būti nurodyta priemonių ir veiksmų, kurie bus finansuojami kiekvieno susijusio fondo lėšomis, rūšis.
Pakeitimas 192
Pasiūlymas dėl reglamento
26 straipsnio 1 dalies d punktas
d)  tos strategijos tikslai, įskaitant išmatuojamas rezultato siektinas reikšmes ir atitinkamus planuojamus veiksmus;
d)  tos strategijos tikslai, įskaitant išmatuojamas rezultato siektinas reikšmes ir atitinkamus planuojamus veiksmus, kuriais reaguojama į vietos bendruomenės nustatytus vietos poreikius;
Pakeitimas 193
Pasiūlymas dėl reglamento
26 straipsnio 1 dalies f punktas
f)  finansinis planas, įskaitant numatytus asignavimus iš kiekvieno atitinkamo fondo ir pagal kiekvieną atitinkamą programą.
f)  finansinis planas, įskaitant numatytus asignavimus iš kiekvieno atitinkamo fondo, įskaitant, kai tinkama, EŽŪFKP, ir pagal kiekvieną atitinkamą programą.
Pakeitimas 194
Pasiūlymas dėl reglamento
26 straipsnio 4 dalis
4.  Sprendime, kuriuo patvirtinama strategija, nurodomas kiekvieno atitinkamo fondo ir programos asignavimas ir nustatoma atsakomybė už programos arba programų valdymo ir kontrolės užduotis.
4.  Sprendime, kuriuo patvirtinama strategija, nurodomas kiekvieno atitinkamo fondo ir programos asignavimas ir nustatoma atsakomybė už programos arba programų valdymo ir kontrolės užduotis. Atitinkami nacionaliniai viešieji įnašai skiriami iš anksto visam laikotarpiui.
Pakeitimas 195
Pasiūlymas dėl reglamento
27 straipsnio 2 dalis
2.  Vadovaujančiosios institucijos užtikrina, kad vietos veiklos grupės iš grupės narių išrinktų vieną pagrindinį partnerį, atsakingą už administracinius ir finansinius reikalus, arba sudarytų teisiškai įformintą bendrą struktūrą.
2.  Vadovaujančiosios institucijos užtikrina, kad vietos veiklos grupės būtų įtraukios ir kad jos iš grupės narių išrinktų vieną pagrindinį partnerį, atsakingą už administracinius ir finansinius reikalus, arba sudarytų teisiškai įformintą bendrą struktūrą, siekdamos vykdyti su bendruomenės inicijuotos vietos plėtros strategija susijusias užduotis.
Pakeitimas 196
Pasiūlymas dėl reglamento
27 straipsnio 3 dalies a punktas
a)  stiprina vietos subjektų pajėgumus rengti ir įgyvendinti veiksmus;
a)  stiprina vietos administracinius pajėgumus rengti ir įgyvendinti veiksmus;
Pakeitimas 197
Pasiūlymas dėl reglamento
27 straipsnio 5 dalis
5.  Vietos veiklos grupė gali būti paramos gavėja ir gali įgyvendinti veiksmus pagal strategiją.
5.  Vietos veiklos grupė gali būti paramos gavėja ir gali įgyvendinti veiksmus pagal strategiją, skatindama vietos veiklos grupės viduje funkcijas atskirti.
Pakeitimas 198
Pasiūlymas dėl reglamento
28 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis
1.  Valstybė narė užtikrina, kad fondų parama bendruomenės inicijuotai vietos plėtrai padėtų:
1.  Siekdama papildomumo ir sinergijos, valstybė narė užtikrina, kad fondų parama, skirta bendruomenės inicijuotai vietos plėtrai, padėtų:
Pakeitimas 199
Pasiūlymas dėl reglamento
28 straipsnio 1 dalies a punktas
a)  stiprinti gebėjimus ir vykdyti parengiamuosius veiksmus, kuriais remiamas strategijų rengimas ir būsimas įgyvendinimas;
a)  stiprinti administracinius gebėjimus ir vykdyti parengiamuosius veiksmus, kuriais remiamas strategijų rengimas ir būsimas įgyvendinimas;
Pakeitimas 200
Pasiūlymas dėl reglamento
28 straipsnio 1 dalies b a punktas (naujas)
ba)   aktyviai taikyti bendruomenės inicijuotą vietos plėtros strategiją, siekiant palengvinti suinteresuotųjų šalių keitimąsi informacija, teikti jiems informaciją ir remti galimus paramos gavėjus rengiant paraiškas;
Pakeitimas 201
Pasiūlymas dėl reglamento
29 straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a.   Pirmoje pastraipoje nurodyti veiksmai visų pirma gali apimti:
a)  paramą projektams rengti ir vertinti;
b)  paramą institucijų ir administracinių gebėjimų stiprinimui siekiant veiksmingai valdyti fondus;
c)  tyrimus, susijusius su Komisijos teikiamomis ataskaitomis dėl fondų ir su sanglaudos ataskaita;
d)  priemones, susijusias su fondų analize, valdymu, stebėsena, keitimusi informacija ir įgyvendinimu, bei priemones, susijusias su kontrolės sistemų ir techninės bei administracinės paramos įgyvendinimu;
e)  vertinimus, ekspertų ataskaitas, statistinius duomenis ir tyrimus, įskaitant bendro pobūdžio tyrimus, susijusius su dabartine ir būsima fondų veikla;
f)  veiksmus, skirtus informacijai skleisti, prireikus tinklų veiklai remti, komunikacijos veiklai vykdyti, ypač daug dėmesio skiriant rezultatams ir paramos iš fondų pridėtinei vertei, informuotumui didinti, bendradarbiavimui bei keitimuisi patirtimi, be kita ko, su trečiosiomis valstybėmis, skatinti;
g)  kompiuterizuotų valdymo, stebėsenos, audito, kontrolės ir vertinimo sistemų įrengimą, eksploatavimą ir sujungimą;
h)  veiksmus, skirtus vertinimo metodams ir keitimuisi informacija apie vertinimo praktiką gerinti;
i)  su auditu susijusius veiksmus;
j)  nacionalinių ir regioninių gebėjimų, susijusių su investicijų planavimu, finansiniais poreikiais, finansinių priemonių rengimu, planavimu ir įgyvendinimu, bendrų veiksmų planais ir dideliais projektais, stiprinimą;
k)  gerosios patirties sklaidą siekiant padėti valstybėms narėms stiprinti 6 straipsnio 1 dalyje nurodytų atitinkamų partnerių ir jų jungtinių organizacijų gebėjimus.
Pakeitimas 202
Pasiūlymas dėl reglamento
29 straipsnio 1 b dalis (nauja)
1b.   Komisija bent 15 proc. išteklių skiria Komisijos iniciatyva teikiamai techninei paramai, kad būtų užtikrintas veiksmingesnis visuomenės informavimas ir stipresnė komunikacijos veiklos, vykdomos Komisijos iniciatyva, sinergija, plečiant su rezultatais susijusių žinių bazę, visų pirma užtikrinant veiksmingesnį duomenų rinkimą ir sklaidą, veiksmingesnius vertinimus ir veiksmingesnį ataskaitų teikimą, ypač akcentuojant fondų įnašą gerinant piliečių gyvenimą, ir didinant fondų teikiamos paramos matomumą, taip pat didinant informuotumą apie tokios paramos naudojimo rezultatus ir pridėtinę vertę. Užbaigus programas, kai tinkama, informavimo, komunikacijos ir matomumo priemonės, susijusios su fondų teikiamos paramos rezultatais ir pridėtine verte, kuriomis ypač akcentuojami veiksmai, įgyvendinamos toliau. Tokiomis priemonėmis taip pat prisidedama prie institucinės komunikacijos apie Sąjungos politinius prioritetus, kiek jie yra susiję su bendraisiais šio reglamento tikslais.
Pakeitimas 203
Pasiūlymas dėl reglamento
29 straipsnio 2 dalis
2.  Tokie veiksmai gali apimti būsimus ir ankstesnius programavimo laikotarpius.
2.  Tokie veiksmai gali apimti ankstesnius ir būsimus programavimo laikotarpius.
Pakeitimas 204
Pasiūlymas dėl reglamento
29 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  Siekdama išvengti situacijų, kai mokėjimai sustabdomi, Komisija užtikrina, kad valstybės narės ir regionai, kuriems kyla problemų dėl reikalavimų nesilaikymo dėl administracinių gebėjimų trūkumo, gautų tinkamą techninę paramą, kad pagerintų tuos administracinius gebėjimus.
Pakeitimas 205
Pasiūlymas dėl reglamento
30 straipsnio 1 dalis
1.  Valstybės narės iniciatyva fondų lėšomis gali būti remiami veiksmai, kurie gali būti susiję su ankstesniais ir vėlesniais programavimo laikotarpiais, reikalingi siekiant rezultatyviai administruoti ir naudoti šiuos fondus.
1.  Valstybės narės iniciatyva fondų lėšomis gali būti remiami veiksmai, kurie gali būti susiję su ankstesniais ir vėlesniais programavimo laikotarpiais, reikalingi siekiant rezultatyviai administruoti ir naudoti šiuos fondus ir stiprinti 6 straipsnyje nurodytų partnerių pajėgumus, taip pat siekiant užtikrinti tokias funkcijas kaip pasirengimas, mokymas, valdymas, stebėsena, vertinimas, matomumas ir komunikacija.
Pakeitimas 206
Pasiūlymas dėl reglamento
30 straipsnio 3 dalis
3.  Kiekvienoje programoje techninė parama nurodoma kaip prioritetas, susijęs su vienu fondu.
3.  Kiekvienoje programoje techninė parama nurodoma kaip prioritetas, susijęs su vienu fondu arba keliais fondais.
Pakeitimas 207
Pasiūlymas dėl reglamento
31 straipsnio 2 dalies įžanginė dalis
2.  Fondams nustatomos tokios techninės paramos atlyginimo procentinės dalys:
2.  Remiantis Komisijos ir valstybių narių susitarimu ir atsižvelgiant į programos finansinį planą fondams nustatomos tokios techninės paramos atlyginimo procentinės dalys gali siekti iki:
Pakeitimas 208
Pasiūlymas dėl reglamento
31 straipsnio 2 dalies a punktas
a)  ERPF paramos siekiant investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslo ir Sanglaudos fondo paramos: 2,5 %;
a)  ERPF paramos siekiant investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslo ir Sanglaudos fondo paramos: 3 %;
Pakeitimas 209
Pasiūlymas dėl reglamento
31 straipsnio 2 dalies b punktas
b)  ESF+ paramos: 4 proc.; programoms, kuriomis siekiama ESF+ reglamento 4 straipsnio 1 dalies c punkto vii papunktyje nurodyto tikslo: 5 proc.;
b)  ESF+ paramos: 5 proc.; programoms, kuriomis siekiama ESF+ reglamento 4 straipsnio 1 dalies xi punkte nurodyto tikslo: 6 proc.;
Pakeitimas 210
Pasiūlymas dėl reglamento
31 straipsnio 2 dalies d punktas
d)  PMIF, VSF ir SVVP paramos: 6 %.
d)  PMIF, VSF ir SVVP paramos: 7 %.
Pakeitimas 211
Pasiūlymas dėl reglamento
31 straipsnio 2 dalies 1 a pastraipa (nauja)
Atokiausių regionų atveju, a, b ir c punktuose nurodyta procentinė dalis yra 1 % didesnė.
Pakeitimas 212
Pasiūlymas dėl reglamento
32 straipsnio 1 pastraipa
Be 31 straipsnyje nurodytos techninės paramos, valstybė narė gali siūlyti imtis papildomų techninės paramos veiksmų, kad sustiprintų valstybės narės valdžios institucijų, paramos gavėjų ir atitinkamų partnerių pajėgumus, būtinus siekiant rezultatyviai administruoti ir naudoti fondus.
Be 31 straipsnyje nurodytos techninės paramos, valstybė narė gali siūlyti imtis papildomų techninės paramos veiksmų, kad sustiprintų viešųjų institucijų, paslaugų paramos gavėjų ir atitinkamų partnerių institucinius gebėjimus ir veiksmingumą, būtinus siekiant rezultatyviai administruoti ir naudoti fondus.
Pakeitimas 213
Pasiūlymas dėl reglamento
32 straipsnio 2 pastraipa
Parama šiems veiksmams teikiama pagal 89 straipsnį skiriant finansavimą, nesusijusį su išlaidomis.
Parama šiems veiksmams teikiama pagal 89 straipsnį skiriant finansavimą, nesusijusį su išlaidomis. Pagal pasirenkamą specialiąją programą teikiama techninė parama gali būti įgyvendinama skiriant su techninės paramos išlaidomis nesusijusį finansavimą arba atlyginant tiesiogines išlaidas.
Pakeitimas 214
Pasiūlymas dėl reglamento
33 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa
Valstybė narė per tris mėnesius nuo pranešimo atitinkamai valstybei narei apie sprendimą, kuriuo patvirtinama programa, įsteigia programos įgyvendinimo stebėsenos komitetą (toliau – stebėsenos komitetas).
Valstybė narė, pasitarusi su vadovaujančiąja institucija, per tris mėnesius nuo pranešimo atitinkamai valstybei narei apie sprendimą, kuriuo patvirtinama programa, įsteigia programos įgyvendinimo stebėsenos komitetą (toliau – stebėsenos komitetas).
Pakeitimas 215
Pasiūlymas dėl reglamento
33 straipsnio 2 dalis
2.  Kiekvienas stebėsenos komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles.
2.  Kiekvienas stebėsenos komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles, atsižvelgdamas į visiško skaidrumo poreikį.
Pakeitimas 216
Pasiūlymas dėl reglamento
33 straipsnio 5 dalis
5.  1–4 dalys netaikomos programoms, kuriomis siekiama ESF+ reglamento [4 straipsnio c punkto vi papunktyje] nurodyto tikslo ir susijusiai techninei paramai.
5.  1–4 dalys netaikomos programoms, kuriomis siekiama ESF+ reglamento [4 straipsnio 1 dalies xi punkte] nurodyto tikslo ir susijusiai techninei paramai.
Pakeitimas 217
Pasiūlymas dėl reglamento
34 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa
Valstybė narė sprendžia dėl stebėsenos komiteto sudėties ir užtikrina proporcingą atstovavimą atitinkamoms valstybės narės institucijoms ir tarpinėms institucijoms, taip pat 6 dalyje nurodytų partnerių atstovams.
Valstybė narė sprendžia dėl stebėsenos komiteto sudėties ir skaidriu procesu užtikrina proporcingą atstovavimą atitinkamoms valstybės narės institucijoms ir tarpinėms institucijoms, taip pat 6 dalyje nurodytų partnerių atstovams.
Pakeitimas 218
Pasiūlymas dėl reglamento
34 straipsnio 2 dalis
2.  Komisijos atstovai dalyvauja stebėsenos komiteto veikloje patarėjo teisėmis.
2.  Komisijos atstovai dalyvauja stebėsenos komiteto veikloje stebėtojo ir patarėjo teisėmis. EIB atstovai prireikus gali būti kviečiami dalyvauti stebėsenos komiteto veikloje patariamąja teise.
Pakeitimas 219
Pasiūlymas dėl reglamento
34 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  PMIF, VSF ir SVVP atveju atitinkamos decentralizuotos agentūros dalyvauja stebėsenos komiteto veikloje patarėjo teisėmis.
Pakeitimas 220
Pasiūlymas dėl reglamento
35 straipsnio 1 dalies a a punktas (naujas)
aa)   pasiūlymus dėl galimų supaprastinimo priemonių paramos gavėjams;
Pakeitimas 221
Pasiūlymas dėl reglamento
35 straipsnio 1 dalies b punktas
b)  visus klausimus, darančius poveikį programos veiklos rezultatams, ir priemones, kurių imtasi tiems klausimams išspręsti;
b)  visus klausimus, darančius poveikį programos veiklos rezultatams, ir priemones, kurių imtasi tiems klausimams išspręsti, prireikus taip pat įskaitant visus pažeidimų atvejus;
Pakeitimas 222
Pasiūlymas dėl reglamento
35 straipsnio 1 dalies i punktas
i)  kai tinkama, viešojo sektoriaus institucijų ir paramos gavėjų administracinių pajėgumų stiprinimo pažangą.
i)  kai tinkama, viešojo sektoriaus institucijų, partnerių ir paramos gavėjų administracinių pajėgumų stiprinimo pažangą.
Pakeitimas 224
Pasiūlymas dėl reglamento
35 straipsnio 2 dalies b punktas
b)  EJRŽF, PMF, VSF ir SVVP lėšomis remiamų programų metines veiklos rezultatų ataskaitas ir ERPF, ESF+ ir Sanglaudos fondo lėšomis remiamų programų galutinę veiklos rezultatų ataskaitą;
b)  EJRŽF, PMIF, VSF ir SVVP lėšomis remiamų programų metines veiklos rezultatų ataskaitas ir ERPF, ESF+ ir Sanglaudos fondo lėšomis remiamų programų galutinę veiklos rezultatų ataskaitą;
Pakeitimas 225
Pasiūlymas dėl reglamento
35 straipsnio 2 dalies d a punktas (naujas)
da)   17 straipsnio 3 dalies d punkte nurodytų planuojamų strateginės svarbos veiksmų sąrašo pakeitimus;
Pakeitimas 226
Pasiūlymas dėl reglamento
35 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.   stebėsenos komitetas vadovaujančiajai institucijai gali pasiūlyti tolesnes intervencinės priemonės funkcijas.
Pakeitimas 227
Pasiūlymas dėl reglamento
36 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa
Siekiant apžvelgti kiekvienos programos veiklos rezultatus rengiami metiniai Komisijos ir kiekvienos valstybės narės peržiūros posėdžiai.
Siekiant apžvelgti kiekvienos programos veiklos rezultatus rengiami metiniai Komisijos ir kiekvienos valstybės narės peržiūros posėdžiai. Šiame procese tinkamai dalyvauja vadovaujančiosios institucijos.
Pakeitimas 228
Pasiūlymas dėl reglamento
36 straipsnio 6 dalis
6.  EJRŽF, PMF, VSF ir SVVP lėšomis remiamų programų atveju valstybė narė pateikia metinę veiklos rezultatų ataskaitą pagal konkretiems fondams skirtus reglamentus.
6.  EJRŽF, PMIF, VSF ir SVVP lėšomis remiamų programų atveju valstybė narė pateikia metinę veiklos rezultatų ataskaitą pagal konkretiems fondams skirtus reglamentus.
Pakeitimas 229
Pasiūlymas dėl reglamento
37 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa
Pirmasis perdavimas turi būti atliktas iki 2022 m. sausio 31 d., o paskutinis – iki 2030 m. sausio 31 d.
Pirmasis perdavimas turi būti atliktas iki 2022 m. vasario 28 d., o paskutinis – iki 2030 m. vasario 28 d.
Pakeitimas 230
Pasiūlymas dėl reglamento
37 straipsnio 1 dalies 3 pastraipa
Programų, kuriomis siekiama ESF+ reglamento 4 straipsnio 1 dalies c punkto vii papunktyje nurodyto tikslo, atveju duomenys perduodami kasmet iki lapkričio 30 d.
Programų, kuriomis siekiama ESF+ reglamento 4 straipsnio 1 dalies xi papunktyje nurodyto tikslo, atveju duomenys perduodami kasmet iki lapkričio 30 d.
Pakeitimas 231
Pasiūlymas dėl reglamento
37 straipsnio 2 dalies a punktas
a)  atrinktų veiksmų skaičius, visos tinkamos finansuoti išlaidos, fondų įnašas ir vadovaujančiajai institucijai paramos gavėjų deklaruotos visos tinkamos finansuoti išlaidos; viskas suskirstoma pagal intervencinių priemonių rūšis;
a)  iki kiekvienų metų sausio 31 d., kovo 31 d., gegužės 31 d., liepos 31 d., rugsėjo 30 d. ir lapkričio 30 d. perduotuose duomenyse – atrinktų veiksmų skaičius, visos tinkamos finansuoti išlaidos, fondų įnašas ir vadovaujančiajai institucijai paramos gavėjų deklaruotos visos tinkamos finansuoti išlaidos; viskas suskirstoma pagal intervencinių priemonių rūšis;
Pakeitimas 232
Pasiūlymas dėl reglamento
37 straipsnio 2 dalies b punktas
b)  atrinktų veiksmų produkto ir rezultato rodiklių vertės ir įgyvendinant veiksmus pasiektos vertės.
b)  tik iki kiekvienų metų gegužės 31 d. ir lapkričio 30 d. perduotuose duomenyse – atrinktų veiksmų produkto ir rezultato rodiklių vertės ir įgyvendinant veiksmus pasiektos vertės.
Pakeitimas 233
Pasiūlymas dėl reglamento
39 straipsnio 1 dalis
1.  Programos vertinimą atlieka vadovaujančioji institucija. Kiekvieną kartą įvertinamas programos rezultatyvumas, veiksmingumas, aktualumas, suderinamumas ir ES pridėtinė vertė, kad programos būtų rengiamos ir įgyvendinamos kokybiškiau.
1.  Programos vertinimą atlieka vadovaujančioji institucija. Kiekvieną kartą įvertinamas programos įtraukumas, nediskriminacinis pobūdis, rezultatyvumas, veiksmingumas, aktualumas, suderinamumas, matomumas ir ES pridėtinė vertė, kad programos būtų rengiamos ir įgyvendinamos kokybiškiau.
Pakeitimas 234
Pasiūlymas dėl reglamento
40 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.   2 dalyje nurodytas vertinimas apima socialinio ir ekonominio poveikio vertinimą ir finansavimo poreikius, susijusius su 4 straipsnio 1 dalyje nurodytais politiniais uždaviniais programų, kuriose ypatingas dėmesys skiriamas konkurencingesnei ir pažangesnei Europai šiuo tikslu skatinant naujovišką ir pažangią ekonomikos pertvarką ir geriau sujungtą Europą, skatinant judumą, įskaitant išmanųjį ir tvarų judumą bei regionų IRT jungtis. Vertinimų rezultatus Komisija skelbia savo interneto svetainėje ir juos pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui.
Pakeitimas 235
Pasiūlymas dėl reglamento
43 straipsnio 1 dalies 2 pastraipos b punktas
b)  kitus susijusius partnerius ir subjektus.
b)  kitus susijusius partnerius ir subjektus, įskaitant regionines, vietos ir kitas viešojo sektoriaus institucijas, taip pat ekonominius ir socialinius partnerius.
Pakeitimas 236
Pasiūlymas dėl reglamento
44 straipsnio 1 dalis
1.  Vadovaujančioji institucija užtikrina, kad per šešis mėnesius nuo programos patvirtinimo būtų sukurta interneto svetainė, kurioje būtų pateikiama informacija apie programas, už kurias ji atsako, taip pat nurodyti programos tikslai, veikla, esamos finansavimo galimybės ir pasiekimai.
1.  Vadovaujančioji institucija užtikrina, kad per šešis mėnesius nuo programos patvirtinimo būtų sukurta interneto svetainė, kurioje būtų pateikiama informacija apie programas, už kurias ji atsako, taip pat nurodyti programos tikslai, veikla, orientacinis kvietimų teikti pasiūlymus grafikas, esamos finansavimo galimybės ir laimėjimai.
Pakeitimas 237
Pasiūlymas dėl reglamento
44 straipsnio 3 dalies 1 pastraipos a punktas
a)  teisės subjektų atveju – paramos gavėjo pavadinimas;
a)  teisės subjektų atveju – paramos gavėjo ir rangovo pavadinimas;
Pakeitimas 240
Pasiūlymas dėl reglamento
45 straipsnio 1 dalies a punktas
a)  paramos gavėjo profesinėje interneto svetainėje arba socialinės žiniasklaidos svetainėse, jei tokių yra, pateikia trumpą veiksmo, įskaitant jo tikslus ir rezultatus, aprašymą, proporcingą gautos paramos dydžiui, ir kuriame paskelbia apie gautą Sąjungos finansinę paramą;
a)  paramos gavėjo profesinėje interneto svetainėje ir socialinės žiniasklaidos svetainėse, jei tokių yra, pateikia trumpą veiksmo, įskaitant jo tikslus ir rezultatus, aprašymą, kuris yra proporcingas gautos paramos dydžiui ir kuriame paskelbia apie gautą Sąjungos finansinę paramą;
Pakeitimas 241
Pasiūlymas dėl reglamento
45 straipsnio 1 dalies c punkto įžanginė dalis
c)  kai tik veiksmai, susiję su fizinėmis investicijomis ar įrangos pirkimu, pradedami fiziškai vykdyti, viešai iškabina lenteles ar informacines lentas apie:
c)  kai tik veiksmai, susiję su fizinėmis investicijomis ar įrangos pirkimu, pradedami fiziškai vykdyti, viešai iškabina visuomenei gerai matomoje vietoje nuolatines lenteles ar informacines lentas apie:
Pakeitimas 243
Pasiūlymas dėl reglamento
45 straipsnio 1 dalies d punktas
d)  veiksmus, kuriems netaikomas c punktas, atveju viešai iškabina bent vieną spausdintą ar elektroninį ne mažesnio nei A3 formato pranešimą, kuriame pateikiama informacija apie veiksmą ir paskelbiama apie gautą fondų paramą;
d)  veiksmų, kuriems netaikomas c punktas, atveju viešai visuomenei gerai matomoje vietoje iškabina bent vieną spausdintą ar elektroninį ne mažesnio nei A3 formato pranešimą, kuriame pateikiama informacija apie veiksmą ir paskelbiama apie gautą fondų paramą;
Pakeitimas 244
Pasiūlymas dėl reglamento
45 straipsnio 1 dalies e a punktas (naujas)
ea)   viešai ir nuolat nuo fizinio įgyvendinimo momento rodo Sąjungos emblemą taip, kad ji būtų gerai matoma visuomenei laikantis VIII priede nustatytų techninių savybių;
Pakeitimas 245
Pasiūlymas dėl reglamento
45 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa
Šis reikalavimas netaikomas veiksmams, remiamiems siekiant konkretaus tikslo, nurodyto ESF+ reglamento 4 straipsnio 1 dalies c punkto vii papunktyje.
Šis reikalavimas netaikomas veiksmams, remiamiems siekiant konkretaus tikslo, nurodyto ESF+ reglamento 4 straipsnio 1 dalies xi papunktyje.
Pakeitimas 246
Pasiūlymas dėl reglamento
47 straipsnio 1 pastraipa
Valstybės narės naudoja fondų įnašus, kad suteiktų paramą paramos gavėjams dotacijų, finansinių priemonių ar apdovanojimų forma arba jų deriniu.
Valstybės narės naudoja fondų įnašus, kad suteiktų paramą paramos gavėjams dotacijų, riboto naudojimo finansinių priemonių ar apdovanojimų forma arba jų deriniu.
Pakeitimas 247
Pasiūlymas dėl reglamento
49 straipsnio 1 pastraipos c punktas
c)  taikant fiksuotąją normą, kurią sudaro iki 25 proc. tinkamų finansuoti tiesioginių išlaidų, su sąlyga, kad norma apskaičiuojama pagal 48 straipsnio 2 dalies a punktą.
c)  taikant fiksuotąją normą, kurią sudaro iki 25 proc. tinkamų finansuoti tiesioginių išlaidų, su sąlyga, kad norma apskaičiuojama pagal 48 straipsnio 2 dalies a punktą arba 48 straipsnio 2 dalies c punktą.
Pakeitimas 248
Pasiūlymas dėl reglamento
50 straipsnio 2 dalies a punktas
a)  vėliausias į apskaitą įtrauktas metines bendrąsias darbo išlaidas padalijant iš 1 720 valandų visą darbo laiką dirbančių darbuotoju atveju arba iš atitinkamai 1 720 valandų proporcingo skaičiaus ne visą darbo laiką dirbančių darbuotojų atveju;
a)  vėliausias į apskaitą įtrauktas metines bendrąsias darbo, įskaitant papildomas išlaidas siekiant atsižvelgti į tokius veiksnius kaip tarifų padidėjimai arba darbuotojų paaukštinimai, išlaidas padalijant iš 1 720 valandų visą darbo laiką dirbančių darbuotoju atveju arba iš atitinkamai 1 720 valandų proporcingo skaičiaus ne visą darbo laiką dirbančių darbuotojų atveju;
Pakeitimas 249
Pasiūlymas dėl reglamento
50 straipsnio 2 dalies b punktas
b)  vėliausias į apskaitą įtrauktas metines bendrąsias darbo išlaidas padalijant iš atitinkamo asmens mėnesio darbo laiko pagal darbo sutartyje nurodytus taikytinus nacionalinės teisės aktus.
b)  vėliausias į apskaitą įtrauktas metines bendrąsias darbo išlaidas, įskaitant papildomas išlaidas siekiant atsižvelgti į tokius veiksnius kaip tarifų padidėjimai arba darbuotojų paaukštinimai, padalijant iš atitinkamo asmens mėnesio darbo laiko pagal darbo sutartyje nurodytus taikytinus nacionalinės teisės aktus.
Pakeitimas 250
Pasiūlymas dėl reglamento
52 straipsnio 2 dalis
2.  Pagal finansines priemones parama galutiniams gavėjams teikiama tik naujoms investicijoms, kurios, kaip numatoma, bus finansiškai perspektyvios, pavyzdžiui, duos pajamų arba leis sutaupyti, ir kurioms neteikiamas pakankamas finansavimas iš rinkos šaltinių.
2.  Pagal finansines priemones parama galutiniams gavėjams teikiama tik naujoms investicijoms, kurios, kaip numatoma, bus finansiškai perspektyvios, pavyzdžiui, duos pajamų arba leis sutaupyti, ir kurioms neteikiamas pakankamas finansavimas iš rinkos šaltinių. Tokia parama, laikantis taikytinų Sąjungos valstybės pagalbos taisyklių, gali būti skirta tiek materialiajam, tiek nematerialiajam turtui, taip pat darbo kapitalui.
Pakeitimas 251
Pasiūlymas dėl reglamento
52 straipsnio 3 dalies 2 pastraipos a punktas
a)  siūloma finansinei priemonei skiriamo įnašo suma ir numatomas sverto poveikis;
a)  siūloma finansinei priemonei skiriamo įnašo suma ir numatomas sverto poveikis kartu su atitinkamais vertinimais;
Pakeitimas 252
Pasiūlymas dėl reglamento
52 straipsnio 5 dalis
5.  Finansinės priemonės gali būti derinamos su papildoma programos parama dotacijų forma kaip vienas finansinės priemonės veiksmas pagal vieną finansavimo sutartį, kai finansinę priemonę įgyvendinantis subjektas teikia abiejų skirtingų formų paramą. Tokiu atveju finansinėms priemonėms taikomos taisyklės taikomos tam vienam finansinės priemonės veiksmui.
5.  Finansinės priemonės gali būti derinamos su papildoma programos parama dotacijų forma kaip vienas finansinės priemonės veiksmas pagal vieną finansavimo sutartį, kai finansinę priemonę įgyvendinantis subjektas teikia abiejų skirtingų formų paramą. Jeigu programai dotacijos forma skirtos paramos dydis yra mažesnis nei pagal finansinę priemonę programai skirta paramos suma, taikomos finansinėms priemonėms taikytinos taisyklės.
Pakeitimas 253
Pasiūlymas dėl reglamento
53 straipsnio 2 dalies 2 pastraipa
Vadovaujančioji institucija atrenka finansinę priemonę įgyvendinantį subjektą.
Vadovaujančioji institucija atrenka finansinę priemonę įgyvendinantį subjektą sutartį skirdama tiesiogiai arba netiesiogiai.
Pakeitimas 254
Pasiūlymas dėl reglamento
53 straipsnio 2 dalies 2 a pastraipa (nauja)
Vadovaujančioji institucija įgyvendinimo užduotis gali patikėti tiesiogiai skirdama sutartį:
a)  EIB;
b)  tarptautinei finansų įstaigai, kurioje valstybė narė yra akcininkė;
c)  valstybiniam bankui arba įstaigai, kurie įsteigti kaip profesinę finansinę veiklą vykdantys juridiniai asmenys.
Pakeitimas 255
Pasiūlymas dėl reglamento
53 straipsnio 7 dalis
7.  Vadovaujančioji institucija, valdydama finansinę priemonę pagal 2 dalį, arba finansinę priemonę įgyvendinantis subjektas, valdydamas finansinę priemonę pagal 3 dalį, tvarko atskiras sąskaitas arba turi kiekvieno prioriteto ir kiekvienos regiono kategorijos apskaitos kodą visiems programos įnašams ir atskirai ištekliams, nurodytiems atitinkamai 54 ir 56 straipsniuose.
7.  Vadovaujančioji institucija, valdydama finansinę priemonę pagal 2 dalį, arba finansinę priemonę įgyvendinantis subjektas, valdydamas finansinę priemonę pagal 3 dalį, tvarko atskiras sąskaitas arba turi kiekvieno prioriteto ir kiekvienos regiono kategorijos arba EŽŪFKP intervencinės priemonės rūšies apskaitos kodą visiems programos įnašams ir atskirai ištekliams, nurodytiems atitinkamai 54 ir 56 straipsniuose.
Pakeitimas 256
Pasiūlymas dėl reglamento
53 straipsnio 7 a dalis (nauja)
7a.   Ataskaitų apie finansinės priemonės naudojimą numatytais tikslais teikimo reikalavimai taikomi tik vadovaujančiosioms institucijoms ir finansų tarpininkams.
Pakeitimas 257
Pasiūlymas dėl reglamento
54 straipsnio 2 dalis
2.  Palūkanos ir kitas pelnas iš finansinėms priemonėms sumokėtos fondų paramos panaudojami tam pačiam tikslui arba tikslams kaip pradinė fondų parama arba toje pačioje finansinėje priemonėje, arba, pabaigus naudoti finansinę priemonę, kitose finansinėse priemonėse arba kitų formų paramai iki tinkamumo finansuoti laikotarpio pabaigos.
2.  Palūkanos ir kitas pelnas iš finansinėms priemonėms sumokėtos fondų paramos panaudojami tam pačiam tikslui arba tikslams kaip pradinė fondų parama arba toje pačioje finansinėje priemonėje, arba, pabaigus naudoti finansinę priemonę, kitose finansinėse priemonėse arba kitų formų paramai, skiriamai tolesnėms investicijoms į galutinius gavėjus, arba, kai taikytina, finansinei priemonei skirto fondų įnašo nominaliąja suma išreikštiems nuostoliams, atsiradusiems dėl neigiamų palūkanų, padengti, jeigu tokie nuostoliai atsiranda nepaisant finansines priemones įgyvendinančių subjektų vykdomo aktyvaus iždo valdymo, iki tinkamumo finansuoti laikotarpio pabaigos.
Pakeitimas 258
Pasiūlymas dėl reglamento
55 straipsnio 1 dalis
1.  Į galutinius gavėjus investuota fondų parama finansinėms priemonėms, taip pat bet kokios iš tų investicijų gautos pajamos, kurios priskiriamos prie fondų paramos, gali būti naudojamos taikant skirtingas sąlygas investuotojams, veikiantiems pagal rinkos ekonomikos principą, tinkamai padalijant riziką ir pelną.
1.  Į galutinius gavėjus investuota fondų parama finansinėms priemonėms, taip pat bet kokios iš tų investicijų gautos pajamos, kurios priskiriamos prie fondų paramos, gali būti naudojamos taikant skirtingas sąlygas investuotojams, veikiantiems pagal rinkos ekonomikos principą, arba kitų formų Sąjungos paramai teikti, tinkamai padalijant riziką ir pelną laikantis patikimo finansų valdymo principo.
Pakeitimas 259
Pasiūlymas dėl reglamento
55 straipsnio 2 dalis
2.  Tokių skirtingų sąlygų taikymo lygis neviršija to, kas būtina siekiant sukurti paskatas pritraukti privačiųjų išteklių, kaip nustatyta konkurencingu procesu arba nepriklausomu vertinimu.
2.  Tokių skirtingų sąlygų taikymo lygis neviršija to, kas būtina siekiant sukurti paskatas pritraukti privačiųjų išteklių, kaip nustatyta konkurencingu procesu arba ex ante vertinimu, atliktu pagal šio reglamento 52 straipsnį.
Pakeitimas 260
Pasiūlymas dėl reglamento
56 straipsnio 1 dalis
1.  Ištekliai, kurie iki tinkamumo finansuoti laikotarpio pabaigos finansinėms priemonėms grąžinami iš investicijų į galutinius gavėjus, arba grąžinami ištekliai, kurie buvo atidėti, kaip susitarta garantijų sutartyse, įskaitant kapitalo grąžinimą ir kitas gautas pajamas, kurie priskiriami fondų paramai, pakartotinai panaudojami įgyvendinant tą pačią ar kitas finansines priemones tolesnėms investicijoms į galutinius gavėjus siekiant to paties konkretaus tikslo arba tikslų ir bet kokioms valdymo išlaidoms ir mokesčiams, susijusiems su tokiomis tolesnėmis investicijomis.
1.  Ištekliai, kurie iki tinkamumo finansuoti laikotarpio pabaigos finansinėms priemonėms grąžinami iš investicijų į galutinius gavėjus, arba grąžinami ištekliai, kurie buvo atidėti, kaip susitarta garantijų sutartyse, įskaitant kapitalo grąžinimą ir kitas gautas pajamas, kurie priskiriami fondų paramai, pakartotinai panaudojami įgyvendinant tą pačią ar kitas finansines priemones tolesnėms investicijoms į galutinius gavėjus siekiant to paties konkretaus tikslo arba tikslų ir bet kokioms valdymo išlaidoms ir mokesčiams, susijusiems su tokiomis tolesnėmis investicijomis, atsižvelgiant į patikimo finansų valdymo principą.
Pakeitimas 261
Pasiūlymas dėl reglamento
56 straipsnio 1 dalies 1 a pastraipa (nauja)
Pagal pirmąją pastraipą taikant našesnes operacijas sutaupytos lėšos nelaikomos gautomis pajamomis. Ypač dėl energijos vartojimo efektyvumo priemonių sutaupytų sąnaudų negalima atitinkamai sumažinti veiklai skirtų subsidijų.
Pakeitimas 262
Pasiūlymas dėl reglamento
57 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa
Išlaidos laikomos tinkamomis finansuoti iš fondų, jeigu paramos gavėjas arba privatusis VPSP veiksmų partneris jas patyrė ir jos sumokėtos įgyvendinant veiksmus per laikotarpį nuo programos pateikimo Komisijai arba nuo 2021 m. sausio 1 d. (taikoma ankstesnė iš šių datų) iki 2029 m. gruodžio 31 d.
Išlaidos laikomos tinkamomis finansuoti iš fondų, jeigu paramos gavėjas arba privatusis VPSP veiksmų partneris jas patyrė ir jos sumokėtos įgyvendinant veiksmus per laikotarpį nuo programos pateikimo Komisijai arba nuo 2021 m. sausio 1 d. (taikoma ankstesnė iš šių datų) iki 2030 m. gruodžio 31 d.
Pakeitimas 263
Pasiūlymas dėl reglamento
57 straipsnio 4 dalis
4.  Visas veiksmas arba jo dalis gali būti įgyvendinami už valstybės narės ribų, taip pat ir už Sąjungos ribų, su sąlyga, kad veiksmas padeda siekti programos tikslų.
4.  Visas veiksmas arba jo dalis iš ERPF, ESF + arba Sanglaudos fondo gali būti įgyvendinami už valstybės narės ribų, taip pat ir už Sąjungos ribų, su sąlyga, kad veiksmas priskiriamas prie vieno iš penkių Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo (INTERREG) sudedamųjų dalių, kaip apibrėžta Reglamento (ES) [...] (toliau – ETB reglamentas) 3 straipsnyje, ir padeda siekti programos tikslų.
Pakeitimas 264
Pasiūlymas dėl reglamento
57 straipsnio 6 dalis
6.  Veiksmai neatrenkami, kad jiems būtų teikiama fondų parama, jeigu iki paraiškos skirti finansavimą pagal programą pateikimo vadovaujančiajai institucijai jie buvo fiziškai baigti arba visiškai įgyvendinti, neatsižvelgiant į tai, ar atlikti visi su jais susiję mokėjimai.
6.  Veiksmai neatrenkami, kad jiems būtų teikiama fondų parama, jeigu iki paraiškos skirti finansavimą pagal programą pateikimo vadovaujančiajai institucijai jie buvo fiziškai baigti arba visiškai įgyvendinti, neatsižvelgiant į tai, ar atlikti visi su jais susiję mokėjimai. Ši dalis netaikoma išlaidoms, susijusioms su išlaidų kompensavimu atokiausiuose regionuose pagal EJRŽF, taip pat išlaidoms, finansuojamoms pagal papildomas specialias išmokas atokiausiems regionams pagal ERPF ir ESF+.
Pakeitimas 265
Pasiūlymas dėl reglamento
58 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos a punktas
a)  skolos palūkanos, išskyrus susijusios su dotacijomis, suteiktomis kaip palūkanų normos subsidija ar garantinio mokesčio subsidija;
a)  skolos palūkanos, išskyrus susijusias su dotacijomis, suteiktomis kaip palūkanų normos subsidija ar garantinio mokesčio subsidija, arba susijusias su finansinei priemonei skirtu įnašu dėl neigiamų palūkanų;
Pakeitimas 266
Pasiūlymas dėl reglamento
58 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos c punktas
c)   pridėtinės vertės mokestis (PVM), išskyrus veiksmus, kurių visos išlaidos mažesnės nei 5 000 000 EUR.
Išbraukta.
Pakeitimas 267
Pasiūlymas dėl reglamento
58 straipsnio 1 dalies 2 a pastraipa (nauja)
Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) veiksmų tinkamumas finansuoti nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju atskirai, išskyrus veiksmus, kurių visos išlaidos mažesnės nei 5 000 000 EUR, ir galutinių gavėjų investicijas ir išlaidas.
Pakeitimas 268
Pasiūlymas dėl reglamento
59 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa
Valstybė narė gali sutrumpinti pirmoje pastraipoje nustatytą terminą iki trejų metų atvejais, susijusiais su investicijų tęstinumo išlaikymu arba MVĮ sukurtomis darbo vietomis.
Valstybė narė tinkamai pagrįstais atvejais, nurodytais a, b ir c punktuose, gali sutrumpinti pirmoje pastraipoje nustatytą terminą iki trejų metų atvejais, susijusiais su tęstinumo išlaikymu arba MVĮ sukurtomis darbo vietomis.
Pakeitimas 269
Pasiūlymas dėl reglamento
59 straipsnio 3 dalis
3.  1 ir 2 dalys netaikomos veiksmui, jeigu su juo susijusi gamybinė veikla nutraukiama dėl netyčinio bankroto.
3.  1 ir 2 dalys netaikomos finansinėms priemonėms skirtiems programos įnašams arba finansinių priemonių įnašams ir veiksmui skirtiems įnašams, jeigu su tuo veiksmu susijusi gamybinė veikla nutraukiama dėl netyčinio bankroto.
Pakeitimas 270
Pasiūlymas dėl reglamento
62 straipsnio 3 dalies 1 pastraipa
1 dalies d punkte minimi valdymo mokesčiai grindžiami veiklos rezultatais. Jei kontroliuojantįjį fondą ir (arba) specialiuosius fondus valdantys subjektai pagal 53 straipsnio 3 dalį atrenkami tiesiogiai skiriant sutartį, tiems subjektams sumokėtų valdymo išlaidų ir mokesčių sumai, kuri gali būti deklaruota kaip tinkamos finansuoti išlaidos, taikoma ne didesnė kaip 5 proc. visos programos įnašų, sumokėtų galutiniams gavėjams kaip paskolos ir investicijos į nuosavą ar kvazinuosavą kapitalą arba atidėtų, kaip susitarta garantijų sutartyse, sumos viršutinė riba.
1 dalies d punkte minimi valdymo mokesčiai grindžiami veiklos rezultatais. Per pirmuosius dvylika finansinės priemonės įgyvendinimo mėnesių, bazinis atlygis už valdymo išlaidas ir mokesčius yra tinkamas finansuoti. Jei kontroliuojantįjį fondą ir (arba) specialiuosius fondus valdantys subjektai pagal 53 straipsnio 2 dalį atrenkami tiesiogiai skiriant sutartį, tiems subjektams sumokėtų valdymo išlaidų ir mokesčių sumai, kuri gali būti deklaruota kaip tinkamos finansuoti išlaidos, taikoma ne didesnė kaip 5 proc. visos programos įnašų, sumokėtų galutiniams gavėjams kaip paskolos ir investicijos į nuosavą ar kvazinuosavą kapitalą arba atidėtų, kaip susitarta garantijų sutartyse, sumos viršutinė riba.
Pakeitimas 271
Pasiūlymas dėl reglamento
62 straipsnio 3 dalies 2 pastraipa
Ta riba netaikoma, jei finansines priemones įgyvendinantys subjektai atrenkami konkurso būdu pagal taikytiną teisę ir konkursu nustatoma, kad valdymo išlaidos ir mokesčiai turi būti didesni.
Jei finansines priemones įgyvendinantys subjektai atrenkami konkurso būdu pagal taikytiną teisę ir konkursu nustatoma, kad valdymo išlaidos ir mokesčiai turi būti didesni, o mokesčiai grindžiami rezultatais.
Pakeitimas 272
Pasiūlymas dėl reglamento
63 straipsnio 2 dalis
2.  Valstybės narės užtikrina, kad į Komisijai pateiktas sąskaitas įtrauktos išlaidos būtų teisėtos ir tvarkingos, ir imasi visų reikiamų veiksmų, kad užkirstų kelią pažeidimams, įskaitant sukčiavimą, juos nustatytų, ištaisytų ir apie juos praneštų.
2.  Valstybės narės užtikrina, kad į Komisijai pateiktas sąskaitas įtrauktos išlaidos būtų teisėtos ir tvarkingos, ir imasi visų reikiamų veiksmų, kad užkirstų kelią pažeidimams, įskaitant sukčiavimą, juos nustatytų, ištaisytų ir apie juos praneštų. Valstybės narės visapusiškai bendradarbiauja su OLAF.
Pakeitimas 273
Pasiūlymas dėl reglamento
63 straipsnio 4 dalis
4.  Valstybės narės užtikrina stebėsenos sistemos ir rodiklių duomenų kokybę ir patikimumą.
4.  Valstybės narės užtikrina stebėsenos sistemos ir rodiklių duomenų kokybę, nepriklausomumą ir patikimumą.
Pakeitimas 274
Pasiūlymas dėl reglamento
63 straipsnio 6 dalies 1 pastraipa
Valstybės narės imasi priemonių, kad užtikrintų veiksmingą su fondais susijusių skundų nagrinėjimą. Komisijos prašymu jos nagrinėja Komisijai pateiktus skundus, kurie patenka į jų programų taikymo sritį, ir informuoja Komisiją apie nagrinėjimo rezultatus.
Valstybės narės imasi priemonių, kad užtikrintų veiksmingą su fondais susijusių skundų nagrinėjimą. Atsakomybė už taikymo sritį, taisykles ir procedūras, susijusias su ta tvarka, tenka valstybėms narėms, atsižvelgiant į jų institucinę ir teisinę sistemą. Komisijos prašymu pagal 64 straipsnio 4a dalį jos nagrinėja Komisijai pateiktus skundus, kurie patenka į jų programų taikymo sritį, ir informuoja Komisiją apie nagrinėjimo rezultatus.
Pakeitimas 275
Pasiūlymas dėl reglamento
63 straipsnio 7 dalies 1 pastraipa
Valstybės narės užtikrina, kad visa informacija tarp paramos gavėjų ir programos institucijų būtų keičiamasi naudojantis elektroninio keitimosi duomenimis sistemomis pagal XII priedą.
Valstybės narės užtikrina, kad visa informacija tarp paramos gavėjų ir programos institucijų būtų keičiamasi naudojantis patogiomis elektroninio keitimosi duomenimis sistemomis pagal XII priedą.
Pakeitimas 276
Pasiūlymas dėl reglamento
63 straipsnio 7 dalies 2 pastraipa
EJRŽF, PMIF, VSF ir SVVP lėšomis remiamoms programoms pirma pastraipa taikoma nuo 2023 m. sausio 1 d.
EJRŽF, PMIF, VSF ir SVVP lėšomis remiamoms programoms pirma pastraipa taikoma nuo 2022 m. sausio 1 d.
Pakeitimas 277
Pasiūlymas dėl reglamento
63 straipsnio 7 dalies 3 pastraipa
Pirma pastraipa netaikoma programoms, kuriomis siekiama ESF+ reglamento [4 straipsnio 1 dalies c punkto vii papunktyje] nurodyto tikslo.
Pirma pastraipa netaikoma programoms, kuriomis siekiama ESF+ reglamento [4 straipsnio 1 dalies xi papunktyje] nurodyto tikslo.
Pakeitimas 278
Pasiūlymas dėl reglamento
63 straipsnio 11 dalis
11.  Siekdama užtikrinti vienodas šio straipsnio įgyvendinimo sąlygas, Komisija pagal 109 straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatoma pranešimams apie pažeidimus naudotina forma.
11.  Siekdama užtikrinti vienodas šio straipsnio įgyvendinimo sąlygas ir taisykles, Komisija pagal 109 straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatoma pranešimams apie pažeidimus naudotina forma.
Pakeitimas 279
Pasiūlymas dėl reglamento
64 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa
Komisija įsitikina, kad valstybės narės turi šio reglamento reikalavimus atitinkančias valdymo ir kontrolės sistemas ir kad tos sistemos veiksmingai veikia programų įgyvendinimo laikotarpiu. Komisija parengia rizikos vertinimu pagrįstą audito strategiją ir audito planą.
Komisija įsitikina, kad valstybės narės turi šio reglamento reikalavimus atitinkančias valdymo ir kontrolės sistemas ir kad tos sistemos efektyviai ir veiksmingai veikia programų įgyvendinimo laikotarpiu. Komisija parengia valstybėms narėms skirtą rizikos vertinimu pagrįstą audito strategiją ir audito planą.
Pakeitimas 280
Pasiūlymas dėl reglamento
64 straipsnio 2 dalis
2.  Komisija atlieka auditus ne vėliau kaip per trejus kalendorinius metus po sąskaitų, į kurias įtrauktos atitinkamos išlaidos, priėmimo. Šis laikotarpis netaikomas veiksmams, kai kyla įtarimų dėl sukčiavimo.
2.  Komisija atlieka auditus ne vėliau kaip per dvejus kalendorinius metus po sąskaitų, į kurias įtrauktos atitinkamos išlaidos, priėmimo. Šis laikotarpis netaikomas veiksmams, kai kyla įtarimų dėl sukčiavimo.
Pakeitimas 281
Pasiūlymas dėl reglamento
64 straipsnio 4 dalies 1 pastraipos a punktas
a)  Komisija praneša apie auditą kompetentingai programos institucijai bent prieš 12 darbo dienų, išskyrus skubius atvejus. Valstybės narės pareigūnai arba įgaliotieji atstovai gali dalyvauti atliekant tokį auditą;
a)  Komisija praneša apie auditą kompetentingai programos institucijai bent prieš 15 darbo dienų, išskyrus skubius atvejus. Valstybės narės pareigūnai arba įgaliotieji atstovai gali dalyvauti atliekant tokį auditą;
Pakeitimas 282
Pasiūlymas dėl reglamento
64 straipsnio 4 dalies 1 pastraipos c punktas
c)  Komisija ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo paskutinės audito dienos perduoda kompetentingai valstybės narės institucijai preliminarias audito išvadas bent viena oficialiąja Sąjungos kalba;
c)  Komisija ne vėliau kaip per du mėnesius nuo paskutinės audito dienos perduoda kompetentingai valstybės narės institucijai preliminarias audito išvadas bent viena oficialiąja Sąjungos kalba;
Pakeitimas 283
Pasiūlymas dėl reglamento
64 straipsnio 4 dalies 1 pastraipos d punktas
d)  Komisija ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo išsamaus kompetentingos valstybės narės institucijos atsakymo dėl preliminarių audito išvadų gavimo dienos perduoda audito ataskaitą bent viena oficialiąja Sąjungos kalba.
d)  Komisija ne vėliau kaip per du mėnesius nuo išsamaus kompetentingos valstybės narės institucijos atsakymo dėl preliminarių audito išvadų gavimo dienos perduoda audito ataskaitą bent viena oficialiąja Sąjungos kalba. Valstybės narės atsakymas laikomas išsamiu, jeigu Komisija per du mėnesius nepraneša apie trūkstamą dokumentaciją.
Pakeitimas 284
Pasiūlymas dėl reglamento
64 straipsnio 4 dalies 2 pastraipa
Komisija gali pratęsti c ir d punktuose nurodytus terminus dar trimis mėnesiais.
Komisija tinkamai pagrįstais atvejais gali pratęsti c ir d punktuose nurodytus terminus dar dviem mėnesiais.
Pakeitimas 285
Pasiūlymas dėl reglamento
64 straipsnio 4 a dalis (nauja)
4a.   Nedarant poveikio 63 straipsnio 6 daliai, Komisija užtikrina galimybę naudotis skundų nagrinėjimo sistema, kuri būtų prieinama piliečiams ir suinteresuotosioms šalims.
Pakeitimas 286
Pasiūlymas dėl reglamento
65 straipsnio 2 dalis
2.  Audito institucija yra viešojo sektoriaus institucija, funkciškai nepriklausoma nuo audituojamų subjektų.
2.  Audito institucija yra viešojo arba privačiojo sektoriaus institucija, funkciškai nepriklausoma nuo vadovaujančiosios institucijos ir subjektų arba organų, kuriems buvo patikėtos arba deleguotos funkcijos.
Pakeitimas 287
Pasiūlymas dėl reglamento
66 straipsnio 1 dalies e punktas
e)  elektroninėje sistemoje įrašyti ir saugoti kiekvieno veiksmo duomenis, reikalingus stebėsenai, vertinimui, finansų valdymui, patikrinimams ir auditams, ir užtikrinti duomenų saugumą, vientisumą ir konfidencialumą bei naudotojų autentiškumo patvirtinimą.
e)  elektroninėse sistemose įrašyti ir saugoti kiekvieno veiksmo duomenis, reikalingus stebėsenai, vertinimui, finansų valdymui, patikrinimams ir auditams, ir užtikrinti duomenų saugumą, vientisumą ir konfidencialumą bei naudotojų autentiškumo patvirtinimą.
Pakeitimas 288
Pasiūlymas dėl reglamento
67 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa
Vadovaujančioji institucija veiksmų atrankai nustato ir taiko nediskriminuojančius, skaidrius ir lyčių lygybę užtikrinančius kriterijus ir atsižvelgia į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, darnaus vystymosi principą bei Sąjungos aplinkos politiką pagal SESV 11 straipsnį ir 191 straipsnio 1 dalį.
Vadovaujančioji institucija veiksmų atrankai nustato ir taiko nediskriminuojančius, skaidrius ir prieinamumą neįgaliesiems bei lyčių lygybę užtikrinančius kriterijus ir atsižvelgia į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, darnaus vystymosi principą bei Sąjungos aplinkos politiką pagal SESV 11 straipsnį ir 191 straipsnio 1 dalį.
Pakeitimas 289
Pasiūlymas dėl reglamento
67 straipsnio 3 dalies a punktas
a)  užtikrina, kad atrinkti veiksmai atitiktų programą ir padėtų veiksmingai siekti jos konkrečių tikslų;
a)  užtikrina, kad atrinkti veiksmai būtų tvarūs, atitiktų programą bei teritorines strategijas ir padėtų veiksmingai siekti jos konkrečių tikslų;
Pakeitimas 290
Pasiūlymas dėl reglamento
67 straipsnio 3 dalies c punktas
c)  užtikrina, kad atrinktais veiksmais būtų sukuriama geriausias paramos sumos, vykdomos veiklos ir tikslų įgyvendinimo sąsaja;
c)  užtikrina, kad atrinktais veiksmais būtų sukuriama tinkama paramos sumos, vykdomos veiklos ir tikslų įgyvendinimo sąsaja;
Pakeitimas 291
Pasiūlymas dėl reglamento
67 straipsnio 3 dalies e punktas
e)  užtikrina, kad dėl atrinktų veiksmų, kuriems taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/92/ES48, būtų atliktas poveikio aplinkai vertinimas arba patikrinimo procedūra, remiantis toje direktyvoje su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/52/ES49, nustatytais reikalavimais;
e)  užtikrina, kad dėl atrinktų veiksmų, kuriems taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/92/ES48, būtų atliktas poveikio aplinkai vertinimas arba patikrinimo procedūra ir kad būtų tinkamai atsižvelgta į alternatyvių sprendimų vertinimą ir į išsamias viešas konsultacijas, remiantis toje direktyvoje su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/52/ES49 nustatytais reikalavimais;
_________________
_________________
48 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL L 26, 2012 1 28, p. 1).
48 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL L 26, 2012 1 28, p. 1).
49 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/52/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL L 124, 2014 4 25, p. 1).
49 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/52/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL L 124, 2014 4 25, p. 1).
Pakeitimas 292
Pasiūlymas dėl reglamento
67 straipsnio 3 dalies f punktas
f)  jei veiksmai pradėti vykdyti prieš pateikiant finansavimo paraišką vadovaujančiajai institucijai, patikrina, ar laikytasi taikytinos teisės;
f)  jei veiksmai pradėti vykdyti prieš pateikiant finansavimo paraišką vadovaujančiajai institucijai, užtikrina, kad būtų laikomasi taikytinos teisės;
Pakeitimas 293
Pasiūlymas dėl reglamento
67 straipsnio 3 dalies j punktas
j)  užtikrina, kad investicijomis į infrastruktūrą būtų didinamas atsparumas klimato kaitai numatomu bent penkerių metų laikotarpiu.
j)  prieš priimant sprendimus dėl investavimo užtikrina, kad investicijomis į infrastruktūrą būtų didinamas atsparumas klimato kaitai numatomu bent penkerių metų laikotarpiu, taip pat, kad būtų laikomasi principo „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“.
Pakeitimas 294
Pasiūlymas dėl reglamento
67 straipsnio 5 a dalis (nauja)
5a.   Tinkamai pagrįstais atvejais vadovaujančioji institucija taip pat gali nuspręsti skirti iki 5 proc. programos finansinio asignavimo pagal ERPF ir ESF + konkretiems projektams valstybėse narėse, atitinkančiose reikalavimus pagal programą „Europos horizontas“, įskaitant tuos projektus, kurie atrinkti antrame etape, jei tie konkretūs projektai prisideda prie programos tikslų toje valstybėje narėje.
Pakeitimas 295
Pasiūlymas dėl reglamento
67 straipsnio 6 dalis
6.  Kai vadovaujančioji institucija atrenka strateginės svarbos veiksmą, ji iš karto apie tai informuoja Komisiją ir jai pateikia visą svarbią su veiksmu susijusią informaciją.
6.  Kai vadovaujančioji institucija atrenka strateginės svarbos veiksmą, ji per vieną mėnesį apie tai informuoja Komisiją ir jai pateikia visą svarbią su veiksmu susijusią informaciją, įskaitant sąnaudų ir naudos analizę.
Pakeitimas 296
Pasiūlymas dėl reglamento
68 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos b punktas
b)  jei turima lėšų, užtikrina, kad paramos gavėjas gautų visą jam priklausomą sumą ne vėliau kaip per 90 dienų nuo tos dienos, kurią jis pateikia mokėjimo prašymą;
b)  išankstinių ir tarpinių mokėjimų atveju užtikrina, kad paramos gavėjas gautų visą jam priklausomą patikrintoms išlaidoms skirtą sumą ne vėliau kaip per 60 dienų nuo tos dienos, kurią jis pateikia mokėjimo prašymą;
Pakeitimas 297
Pasiūlymas dėl reglamento
70 straipsnio 1 dalies a punktas
a)  pagal 85 ir 86 straipsnį parengiamos ir Komisijai pateikiamos mokėjimo paraiškos;
a)  pagal 85 ir 86 straipsnį ir atsižvelgiant į auditus, kuriuos atliko audito institucija arba kurie buvo atlikti jos atsakomybe, parengiamos ir Komisijai pateikiamos mokėjimo paraiškos;
Pakeitimas 298
Pasiūlymas dėl reglamento
70 straipsnio 1 dalies b punktas
b)  pagal 92 straipsnį parengiamos sąskaitos ir elektroninėje sistemoje saugomi su visais sąskaitų elementais susiję įrašai;
b)  pagal 92 straipsnį parengiamos ir pateikiamos sąskaitos, patvirtinama, kad jos yra išsamios, tikslios ir teisingos, ir elektroninėse sistemose saugomi su visais sąskaitų elementais susiję įrašai;
Pakeitimas 299
Pasiūlymas dėl reglamento
71 straipsnio 6 a dalis (nauja)
6a.   Auditas vykdomas vadovaujantis audituojamo veiksmo metu galiojusiu standartu, išskyrus tuo atvejus, kai nauji standartai paramos gavėjui yra palankesni.
Pakeitimas 300
Pasiūlymas dėl reglamento
71 straipsnio 6 b dalis (nauja)
6b.   Veiksmo audito metu nustačius pažeidimą, dėl kurio skiriama piniginė nuobauda, kontrolės ar finansinių pataisų aprėptis negali būti išplėsta ir negali būti taikoma kitoms nei audituojamų išlaidų finansiniais metais deklaruotoms išlaidoms.
Pakeitimas 301
Pasiūlymas dėl reglamento
72 straipsnio 1 pastraipa
1.  Audito institucija, atsižvelgdama į 63 straipsnio 9 dalyje numatytą valdymo ir kontrolės sistemos aprašymą, parengia audito strategiją, pagrįstą rizikos vertinimu, apimančią sistemų auditus ir veiksmų auditus. Į audito strategiją įtraukiami naujai paskirtų vadovaujančiųjų institucijų ir už apskaitos funkciją atsakingų institucijų sistemos auditai per devynis mėnesius po pirmųjų jų veiklos metų. Audito strategija parengiama pagal XVIII priede pateiktą šabloną ir kasmet atnaujinama po to, kai Komisijai pateikiama pirmoji metinė kontrolės ataskaita ir audito nuomonė. Ji gali būti taikoma vienai arba daugiau programų.
1.  Audito institucija, pasitarusi su vadovaujančiąja institucija ir atsižvelgdama į 63 straipsnio 9 dalyje numatytą valdymo ir kontrolės sistemos aprašymą, parengia audito strategiją, pagrįstą rizikos vertinimu, apimančią sistemų auditus ir veiksmų auditus. Į audito strategiją įtraukiami naujai paskirtų vadovaujančiųjų institucijų ir už apskaitos funkciją atsakingų institucijų sistemos auditai. Auditas atliekamas per devynis mėnesius po pirmųjų jų veiklos metų. Audito strategija parengiama pagal XVIII priede pateiktą šabloną ir kasmet atnaujinama po to, kai Komisijai pateikiama pirmoji metinė kontrolės ataskaita ir audito nuomonė. Ji gali būti taikoma vienai arba daugiau programų. Audito strategijoje audito institucija gali nustatyti vieno sąskaitų audito ribą.
Pakeitimas 302
Pasiūlymas dėl reglamento
73 straipsnio 3 dalies 1 a pastraipa (nauja)
Jeigu Komisija ir valstybė narė nesutaria dėl audito išvadų, taikoma susitarimo procedūra.
Pakeitimas 303
Pasiūlymas dėl reglamento
74 straipsnio 1 dalies 2 pastraipa
Komisija ir audito institucijos pirmiausia naudoja visą informaciją ir įrašus, esančius 66 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytoje elektroninėje sistemoje, įskaitant valdymo patikrinimų rezultatus, ir atitinkamų paramos gavėjų prašo pateikti ir gauna papildomus dokumentus ir audito įrodymus, tik jei remiantis jų profesiniu sprendimu to reikia tvirtoms audito išvadoms pagrįsti.
Komisija ir audito institucijos pirmiausia naudoja visą informaciją ir įrašus, esančius 66 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytose elektroninėse sistemose, įskaitant valdymo patikrinimų rezultatus, ir atitinkamų paramos gavėjų prašo pateikti ir gauna papildomus dokumentus ir audito įrodymus, tik jei remiantis jų profesiniu sprendimu to reikia tvirtoms audito išvadoms pagrįsti.
Pakeitimas 304
Pasiūlymas dėl reglamento
75 straipsnio 1 dalis
1.  Vadovaujančioji institucija atlieka valdymo patikrinimus vietoje pagal 68 straipsnio 1 dalį tik finansinę priemonę įgyvendinančių subjektų lygmeniu, o garantijų fondų atveju – pagrindines naujas paskolas teikiančių subjektų lygmeniu.
1.  Vadovaujančioji institucija atlieka valdymo patikrinimus vietoje pagal 68 straipsnio 1 dalį tik finansinę priemonę įgyvendinančių subjektų lygmeniu, o garantijų fondų atveju – pagrindines naujas paskolas teikiančių subjektų lygmeniu. Nepažeidžiant Finansinio reglamento 127 straipsnio, jei finansinė priemonė pateikia mokėjimo paraiškas patvirtinančias kontrolės ataskaitas, vadovaujančioji institucija gali nuspręsti valdymo patikrinimų vietoje nevykdyti.
Pakeitimas 305
Pasiūlymas dėl reglamento
75 straipsnio 2 dalies 2 pastraipa
Tačiau EIB arba kitos tarptautinės finansų įstaigos, kurių akcininkė valstybė narė yra, vadovaujančiajai institucijai pateikia mokėjimo paraiškas patvirtinančias kontrolės ataskaitas.
(Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.)
Pakeitimas 306
Pasiūlymas dėl reglamento
75 straipsnio 3 dalis
3.  Vadovaujančioji institucija atlieka sistemų auditus ir veiksmų auditus pagal 71, 73 arba 77 straipsnius finansinę priemonę įgyvendinančių subjektų lygmeniu, o garantijų fondų atveju – pagrindines naujas paskolas teikiančių subjektų lygmeniu.
3.  Vadovaujančioji institucija atlieka sistemų auditus ir veiksmų auditus pagal 71, 73 arba 77 straipsnius finansinę priemonę įgyvendinančių subjektų lygmeniu, o garantijų fondų atveju – pagrindines naujas paskolas teikiančių subjektų lygmeniu. Nepažeidžiant Finansinio reglamento 127 straipsnio, jei finansinė priemonė audito institucijai kasmet iki kalendorinių metų pabaigos pateikia jos išorės auditorių parengtą ataskaitą, kuri apima XVII priede nurodytus elementus, audito institucija gali nuspręsti papildomo audito neatlikti.
Pakeitimas 307
Pasiūlymas dėl reglamento
75 straipsnio 3 a dalis (nauja)
3a.   Garantijų fondų atveju už programų auditą atsakingi subjektai gali atlikti naujas pagrindines paskolas teikiančių subjektų patikrinimus arba auditą tik vienu ar daugiau toliau nurodytų atveju:
a)  vadovaujančiosios institucijos arba finansines priemones įgyvendinančių subjektų lygmeniu nėra pagrindžiančių dokumentų, įrodančių, kad galutiniams naudos gavėjams buvo skirta finansinių priemonių parama;
b)  esama įrodymų, kad vadovaujančiosios institucijos ar finansines priemones įgyvendinančių subjektų lygmeniu turimuose dokumentuose nepateikiami teisingi ir tikslūs duomenys apie suteiktą finansavimą.
Pakeitimas 308
Pasiūlymas dėl reglamento
76 straipsnio 1 dalis
1.  Nedarant poveikio taisyklėms, kuriomis reglamentuojama valstybės pagalba, vadovaujančioji institucija užtikrina, kad visi su fondo lėšomis remiamu veiksmu susiję patvirtinamieji dokumentai būtų tinkamu lygmeniu saugomi penkerius metus nuo metų, kuriais vadovaujančioji institucija atliko paramos gavėjui paskutinį mokėjimą, gruodžio 31 d.
1.  Nedarant poveikio taisyklėms, kuriomis reglamentuojama valstybės pagalba, vadovaujančioji institucija užtikrina, kad visi su fondo lėšomis remiamu veiksmu susiję patvirtinamieji dokumentai būtų tinkamu lygmeniu saugomi trejus metus nuo metų, kuriais vadovaujančioji institucija atliko paramos gavėjui paskutinį mokėjimą, gruodžio 31 d.
Pakeitimas 309
Pasiūlymas dėl reglamento
76 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.   Vadovaujančiosios institucijos sprendimu dokumentų sulaikymo laikotarpį galima sumažinti proporcingai paramos gavėjų rizikos pobūdžiui ir dydžiui.
Pakeitimas 310
Pasiūlymas dėl reglamento
84 straipsnio 2 dalies 1 pastraipos įžanginė dalis
Kiekvieno fondo išankstinio finansavimo suma išmokama metinėmis dalimis iki kiekvienų metų liepos 1 d., kaip toliau nurodyta, jei turima lėšų:
Kiekvieno fondo išankstinio finansavimo suma išmokama metinėmis dalimis iki kiekvienų metų liepos 1 d., kaip toliau nurodyta:
Pakeitimas 311
Pasiūlymas dėl reglamento
84 straipsnio 2 dalies 1 pastraipos b punktas
b)  2022 m.: 0,5 proc.;
b)  2022 m.: 0,7 proc.;
Pakeitimas 312
Pasiūlymas dėl reglamento
84 straipsnio 2 dalies 1 pastraipos c punktas
c)  2023 m.: 0,5 proc.;
c)  2023 m.: 1 proc.;
Pakeitimas 313
Pasiūlymas dėl reglamento
84 straipsnio 2 dalies 1 pastraipos d punktas
d)  2024 m.: 0,5 proc.;
d)  2024 m.: 1,5 proc.;
Pakeitimas 314
Pasiūlymas dėl reglamento
84 straipsnio 2 dalies 1 pastraipos e punktas
e)  2025 m.: 0,5 proc.;
e)  2025 m.: 2 proc.;
Pakeitimas 315
Pasiūlymas dėl reglamento
84 straipsnio 2 dalies 1 pastraipos f punktas
f)  2026 m.: 0,5 proc.;
f)  2026 m.: 2 proc.;
Pakeitimas 316
Pasiūlymas dėl reglamento
85 straipsnio 3 dalies b punktas
b)  techninės paramos suma, apskaičiuota pagal 31 straipsnio 2 dalį;
b)  techninės paramos suma, apskaičiuota pagal 31 straipsnį;
Pakeitimas 317
Pasiūlymas dėl reglamento
85 straipsnio 4 dalies c a punktas (naujas)
c a)   valstybės pagalbos atveju į mokėjimo paraišką gali būti įtraukti pagalbą teikiančio subjekto paramos gavėjui sumokėti avansai, jei laikomasi visų šių sąlygų: tie avansai užtikrinami valstybėje narėje įsteigto banko ar lygiaverte garantija, jie neviršija 40 proc. visos paramos gavėjui konkrečiam veiksmui suteiktos pagalbos sumos ir padengiami išlaidomis, per trejus metus sumokėtomis paramos gavėjų ir pagrįstomis apmokėtomis sąskaitomis faktūromis.
Pakeitimas 318
Pasiūlymas dėl reglamento
86 straipsnio 1 dalis
1.  Jei finansinės priemonės įgyvendinamos pagal 53 straipsnio 2 dalį, mokėjimo paraiškose, pateiktose pagal XIX priedą, nurodomos visos vadovaujančiosios institucijos galutiniams gavėjams, kaip nurodyta 62 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose, išmokėtos sumos arba garantijų atveju sumos, atidėtos, kaip susitarta garantijų sutartyse.
1.  Jei finansinės priemonės įgyvendinamos pagal 53 straipsnio 1 dalį, mokėjimo paraiškose, pateiktose pagal XIX priedą, nurodomos visos vadovaujančiosios institucijos galutiniams gavėjams, kaip nurodyta 62 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose, išmokėtos sumos arba garantijų atveju sumos, atidėtos, kaip susitarta garantijų sutartyse.
Pakeitimas 319
Pasiūlymas dėl reglamento
86 straipsnio 2 dalies įžanginė dalis
2.  Jei finansinės priemonės įgyvendinamos pagal 53 straipsnio 3 dalį, mokėjimo paraiškos, į kurias įtrauktos finansinių priemonių išlaidos, pateikiamos laikantis šių sąlygų:
2.  Jei finansinės priemonės įgyvendinamos pagal 53 straipsnio 2 dalį, mokėjimo paraiškos, į kurias įtrauktos finansinių priemonių išlaidos, pateikiamos laikantis šių sąlygų:
Pakeitimas 320
Pasiūlymas dėl reglamento
87 straipsnio 1 dalis
1.  Atsižvelgdama į turimas lėšas Komisija tarpinius mokėjimus atlieka ne vėliau kaip per 60 dienų nuo tos dienos, kurią Komisija gavo mokėjimo paraišką.
1.  Komisija tarpinius mokėjimus atlieka ne vėliau kaip per 60 dienų nuo tos dienos, kurią Komisija gavo mokėjimo paraišką.
Pakeitimas 321
Pasiūlymas dėl reglamento
90 straipsnio 1 dalies a punktas
a)  yra duomenų, iš kurių matyti, kad esama didelių trūkumų, ir dėl jų nesiimta taisomųjų priemonių;
a)  yra duomenų, kad esama didelių trūkumų, ir dėl jų nesiimta taisomųjų priemonių;
Pakeitimas 322
Pasiūlymas dėl reglamento
91 straipsnio 1 dalies e punktas
e)  valstybė narė nesiėmė reikiamų veiksmų pagal 15 straipsnio 6 dalį.
Išbraukta.
Pakeitimas 323
Pasiūlymas dėl reglamento
99 straipsnio 1 dalis
1.  Komisija panaikina visas programai numatytas įsipareigojimų sumas, kurios iki antrųjų kalendorinių metų po tų metų, kuriais prisiimti 2021–2026 m. biudžetiniai įsipareigojimai, gruodžio 26 d. nebuvo panaudotos išankstiniam finansavimui pagal 84 straipsnį arba dėl kurių nepateikta mokėjimo paraiška pagal 85 ir 86 straipsnius.
1.  Komisija panaikina visas programai numatytas įsipareigojimų sumas, kurios iki trečiųjų kalendorinių metų po tų metų, kuriais prisiimti 2021–2026 m. biudžetiniai įsipareigojimai, gruodžio 31 d. nebuvo panaudotos išankstiniam finansavimui pagal 84 straipsnį arba dėl kurių nepateikta mokėjimo paraiška pagal 85 ir 86 straipsnius.
Pakeitimas 324
Pasiūlymas dėl reglamento
99 straipsnio 2 dalis
2.   Su 2021 m. biudžetiniu įsipareigojimu susijusi suma, kuri turėtų būti padengta išankstiniu finansavimu arba nurodyta mokėjimo paraiškose iki 1 dalyje nustatyto termino, yra 60 proc. to įsipareigojimo. 10 proc. 2021 m. biudžetinio įsipareigojimo pridedama prie kiekvieno 2022–2025 m. įsipareigojimo siekiant apskaičiuoti finansuotinas sumas.
Išbraukta.
Pakeitimas 325
Pasiūlymas dėl reglamento
99 straipsnio 3 dalis
3.  Dalis 2029 m. gruodžio 31 d. tebegaliojančių įsipareigojimų panaikinama, jeigu iki 38 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino Komisijai nepateiktas ESF+, ERPF ir Sanglaudos fondo lėšomis remiamų programų patikinimo dokumentų rinkinys ir galutinė veiklos rezultatų ataskaita.
3.  Dalis 2030 m. gruodžio 31 d. tebegaliojančių įsipareigojimų panaikinama, jeigu iki 38 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino Komisijai nepateiktas ESF+, ERPF ir Sanglaudos fondo lėšomis remiamų programų patikinimo dokumentų rinkinys ir galutinė veiklos rezultatų ataskaita.
Pakeitimas 326
Pasiūlymas dėl reglamento
100 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos b a punktas (naujas)
ba)  nebuvo įmanoma laiku pateikti mokėjimo prašymo dėl to, kad Sąjungos lygmeniu buvo vėluojama sukurti 2021–2027 m. laikotarpio fondų teisinę ir administracinę sistemą.
Pakeitimas 327
Pasiūlymas dėl reglamento
101 straipsnio 2 dalis
2.  Valstybė narė per vieną mėnesį pritaria panaikintinų įsipareigojimų sumai arba pateikia savo pastabas.
2.  Valstybė narė per du mėnesius pritaria panaikintinų įsipareigojimų sumai arba pateikia savo pastabas.
Pakeitimas 328
Pasiūlymas dėl reglamento
102 straipsnio 1 dalis
1.  ERPF, ESF+ ir Sanglaudos fondo parama investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslui skiriama visuose regionuose, kurie pagal Reglamente (EB) Nr. 1059/2003, iš dalies pakeistame Komisijos reglamentu (EB) Nr. 868/2014, nustatytą bendrą teritorinių statistinių vienetų klasifikatorių, priskiriami prie 2 lygio regionų (NUTS 2 lygio regionai).
1.  ERPF, ESF+ ir Sanglaudos fondo parama investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslui skiriama visuose regionuose, kurie pagal Reglamente (EB) Nr. 1059/2003, iš dalies pakeistame Komisijos reglamentu (ES) 2016/2066, nustatytą bendrą teritorinių statistinių vienetų klasifikatorių, priskiriami prie 2 lygio regionų (NUTS 2 lygio regionai).
Pakeitimas 329
Pasiūlymas dėl reglamento
103 straipsnio 1 dalies 1 pastraipa
Biudžetiniams įsipareigojimams 2021–2027 m. laikotarpiu ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai skiriami ištekliai siekia a 330 624 388 630 EUR 2018 m. kainomis.
Biudžetiniams įsipareigojimams 2021–2027 m. laikotarpiu ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai skiriami ištekliai siekia 378 097 000 000 EUR 2018 m. kainomis.
(Šiuo pakeitimu siekiama grąžinti sumą, kuri būtų lygiavertė 2014–2020 m. laikotarpiui skirtai sumai, atlikus reikalingus padidinimus atsižvelgiant į EP poziciją dėl 2021–2027 m. DFP pasiūlymo. Dėl šio pakeitimo reikės atitinkamai pakoreguoti XXII priede pateiktus skaičiavimus.)
Pakeitimas 330
Pasiūlymas dėl reglamento
103 straipsnio 2 dalies 1 pastraipa
Komisija įgyvendinimo aktu priima sprendimą, kuriuo kiekvienai valstybei narei pagal regionų kategoriją kasmet paskirsto visus išteklius pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslą ir pateikia reikalavimus atitinkančių regionų sąrašą, laikydamasi XXII priede nustatytos metodikos.
Komisija įgyvendinimo aktu priima sprendimą, kuriuo kiekvienai valstybei narei pagal regionų kategoriją kasmet paskirsto visus išteklius pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslą ir pateikia reikalavimus atitinkančių regionų sąrašą, laikydamasi XXII priede nustatytos metodikos. Minimalus bendras paskirstymas iš fondų nacionaliniu lygmeniu turi būti lygus 76 proc. kiekvienai valstybei narei ar regionui 2014–2020 m. laikotarpiu paskirto biudžeto.
Pakeitimas 429
Pasiūlymas dėl reglamento
103 straipsnio 2 dalies 2 a pastraipa (nauja)
Nedarant poveikio valstybėms narėms skirtiems nacionaliniams asignavimams, tiems regionams, kurie 2021–2027 m. laikotarpiui priskirti prie žemesnės kategorijos nei anksčiau, skiriamas finansavimas turi būti toks pats, kokie buvo 2014–2020 m. asignavimai.
Pakeitimas 331
Pasiūlymas dėl reglamento
103 straipsnio 2 dalies 2 b pastraipa (nauja)
Atsižvelgiant į ypatingą sanglaudos finansavimo svarbą tarpvalstybiniam ir tarptautiniam bendradarbiavimui ir atokiausiems regionams, tokio finansavimo tinkamumo kriterijai turėtų būti ne mažiau palankūs nei 2014–2020 m. laikotarpio kriterijai ir turi būti užtikrintas maksimalus esamų programų tęstinumas.
(Dėl šio pakeitimo reikės atitinkamai pakoreguoti XXII priede pateiktus skaičiavimus.)
Pakeitimas 332
Pasiūlymas dėl reglamento
104 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis
1.  Investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslui skiriama 97,5 proc. visų išteklių (t. y. iš viso 322 194 388 630 EUR) ir jos paskirstomos taip:
1.  Investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslui skiriama 97 proc. visų išteklių (t. y. iš viso 366 754 000 000 EUR (2018 m. kainomis) Iš šios sumos 5 900 000 000 EUR skiriama Vaiko garantijų iniciatyvai iš ESF + išteklių. Likusi 360 854 000 000 EUR suma (2018 m. kainomis) paskirstoma taip:
Pakeitimas 333
Pasiūlymas dėl reglamento
104 straipsnio 1 dalies a punktas
a)  61,6 proc. (t. y. iš viso 198 621 593 157 EUR) – mažiau išsivysčiusiems regionams;
a)  61,6 proc. (t. y. iš viso 222 453 894 000 EUR) – mažiau išsivysčiusiems regionams;
Pakeitimas 334
Pasiūlymas dėl reglamento
104 straipsnio 1 dalies b punktas
b)  14,3 proc. (t. y. iš viso 45 934 516 595 EUR) – pereinamojo laikotarpio regionams;
b)  14,3 proc. (t. y. iš viso 51 446 129 000 EUR) – pereinamojo laikotarpio regionams;
Pakeitimas 335
Pasiūlymas dėl reglamento
104 straipsnio 1 dalies c punktas
c)  10,8 proc. (t. y. iš viso 34 842 689 000 EUR) – labiau išsivysčiusiems regionams;
c)  10,8 proc. (t. y. iš viso 39 023 410 000 EUR) – labiau išsivysčiusiems regionams;
Pakeitimas 336
Pasiūlymas dėl reglamento
104 straipsnio 1 dalies d punktas
d)  12,8 proc. (t. y. iš viso 41 348 556 877 EUR) – iš Sanglaudos fondo remiamoms valstybėms narėms;
d)  12,8 proc. (t. y. iš viso 46 309 907 000 EUR) – iš Sanglaudos fondo remiamoms valstybėms narėms;
Pakeitimas 337
Pasiūlymas dėl reglamento
104 straipsnio 1 dalies e punktas
e)  0,4 proc. (t. y. iš viso 1 447 034 001 EUR) – kaip papildomas finansavimas SESV 349 straipsnyje nurodytiems atokiausiems regionams ir NUTS 2 lygio regionams, atitinkantiems 1994 m. stojimo akto Protokolo Nr. 6 2 straipsnyje nustatytus kriterijus.
e)  0,4 proc. (t. y. iš viso 1 620 660 000 EUR) – kaip papildomas finansavimas SESV 349 straipsnyje nurodytiems atokiausiems regionams ir NUTS 2 lygio regionams, atitinkantiems 1994 m. stojimo akto Protokolo Nr. 6 2 straipsnyje nustatytus kriterijus.
Pakeitimas 338
Pasiūlymas dėl reglamento
104 straipsnio 3 dalies 1 pastraipa
Pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslą ESF+ skiriama 88 646 194 590 EUR suma.
ESF+ skiriamos lėšos sudaro 28,8 proc. pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslą skiriamų išteklių (t. y. 105 686 000 000 EUR 2018 m. kainomis). Tai neapima nei užimtumo ir socialinių inovacijų, nei sveikatos krypčiai skiriamų paketų.
Pakeitimas 339
Pasiūlymas dėl reglamento
104 straipsnio 3 dalies 2 pastraipa
Papildomo ESF+ skirto finansavimo atokiausiems regionams, nurodytiems 1 dalies e punkte, suma yra 376 928 934 EUR.
Papildomo ESF+ skirto finansavimo atokiausiems regionams, nurodytiems 1 dalies e punkte, suma siekia 0,4 proc. pirmoje pastraipoje paminėtų išteklių (t. y. 424 296 054 EUR 2018 m. kainomis).
Pakeitimas 340
Pasiūlymas dėl reglamento
104 straipsnio 4 dalies 1 pastraipa
Iš Sanglaudos fondo į EITP perkeltina paramos suma yra 10 000 000 000 EUR. Ji panaudojama tik valstybėse narėse, atitinkančiose Sanglaudos fondo finansavimo reikalavimus, siekiant remti transporto infrastruktūros projektus skelbiant specialius kvietimus teikti paraiškas, kaip numatyta pagal Reglamentą (ES) [naujojo EITP reglamento numeris].
Iš Sanglaudos fondo į EITP perkeltina paramos suma yra 4 000 000 000 EUR 2018 m. kainomis. Ji panaudojama tik valstybėse narėse, atitinkančiose Sanglaudos fondo finansavimo reikalavimus, siekiant remti transporto infrastruktūros projektus ir pagal valstybių narių ir regionų investicijų į infrastruktūrą poreikį skelbiant specialius kvietimus teikti paraiškas, kaip numatyta pagal Reglamentą (ES) [naujojo EITP reglamento numeris].
Pakeitimas 341
Pasiūlymas dėl reglamento
104 straipsnio 4 dalies 5 pastraipa
30 proc. į EITP perkeltų išteklių valstybės narės, galinčios gauti Sanglaudos fondo paramą, gali naudoti iš karto po perkėlimo transporto infrastruktūros projektams finansuoti pagal Reglamentą (ES) [naujasis EITP reglamentas].
Išbraukta.
Pakeitimas 342
Pasiūlymas dėl reglamento
104 straipsnio 4 dalies 6 pastraipa
Transporto sektoriui pagal Reglamentą (ES) [naujasis EITP reglamentas] taikomos taisyklės taikomos konkretiems pirmoje pastraipoje nurodytiems kvietimams teikti paraiškas. Iki 2023 m. gruodžio 31 d., vykdant finansavimo reikalavimus atitinkančių projektų atranką, laikomasi nacionalinių asignavimų pagal Sanglaudos fondą, atsižvelgiant į 70 proc. išteklių, perkeltų į EITP.
Transporto sektoriui pagal Reglamentą (ES) [naujasis EITP reglamentas] taikomos taisyklės taikomos konkretiems pirmoje pastraipoje nurodytiems kvietimams teikti paraiškas. Iki 2023 m. gruodžio 31 d., vykdant finansavimo reikalavimus atitinkančių projektų atranką, laikomasi nacionalinių asignavimų pagal Sanglaudos fondą.
Pakeitimas 343
Pasiūlymas dėl reglamento
104 straipsnio 5 dalis
5.  Iš investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslo išteklių 500 000 000 EUR skiriama Europos miestų iniciatyvai, Komisijai taikant tiesioginio arba netiesioginio valdymo principą.
5.  Iš investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslo išteklių 560 000 000 EUR 2018 m. kainomis skiriama Europos miestų iniciatyvai, Komisijai taikant tiesioginio arba netiesioginio valdymo principą.
Pakeitimas 344
Pasiūlymas dėl reglamento
104 straipsnio 6 dalis
6.  Iš ESF+ išteklių, skiriamų investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslui, 175 000 000 EUR skiriama tarptautiniam bendradarbiavimui, kuriuo remiami novatoriški sprendimai, taikant tiesioginio arba netiesioginio valdymo principą.
6.  Iš ESF+ išteklių, skiriamų investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslui, 196 000 000 EUR 2018 m. kainomis skiriama tarptautiniam bendradarbiavimui, kuriuo remiami novatoriški sprendimai, taikant tiesioginio arba netiesioginio valdymo principą.
Pakeitimas 345
Pasiūlymas dėl reglamento
104 straipsnio 7 dalis
7.  Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui (INTERREG) skiriami ištekliai sudaro 2,5 proc. visų fondų biudžetiniams įsipareigojimams 2021–2027 m. numatytų lėšų (t. y. iš viso 8 430 000 000 EUR).
7.  Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui (INTERREG) skiriami ištekliai sudaro 3 proc. visų fondų biudžetiniams įsipareigojimams 2021–2027 m. numatytų lėšų (t. y. iš viso 11 343 000 000 EUR 2018 m. kainomis).
Pakeitimas 346
Pasiūlymas dėl reglamento
105 straipsnio 1 dalies a punktas
a)  ne daugiau kaip 15 proc. visų mažiau išsivysčiusiems regionams skirtų asignavimų – pereinamojo laikotarpio arba labiau išsivysčiusiems regionams ir iš pereinamojo laikotarpio regionų labiau išsivysčiusiems regionams;
a)  ne daugiau kaip 5 proc. visų mažiau išsivysčiusiems regionams skirtų asignavimų – pereinamojo laikotarpio arba labiau išsivysčiusiems regionams ir iš pereinamojo laikotarpio regionų labiau išsivysčiusiems regionams;
Pakeitimas 347
Pasiūlymas dėl reglamento
106 straipsnio 3 dalies 1 pastraipos a punktas
a)  70 proc. mažiau išsivysčiusiems regionams;
a)  85 proc. mažiau išsivysčiusiems regionams;
Pakeitimas 348
Pasiūlymas dėl reglamento
106 straipsnio 3 dalies 1 pastraipos b punktas
b)  55 proc. pereinamojo laikotarpio regionams;
b)  65 proc. pereinamojo laikotarpio regionams;
Pakeitimai 349 ir 447
Pasiūlymas dėl reglamento
106 straipsnio 3 dalies 1 pastraipos c punktas
c)  40 proc. labiau išsivysčiusiems regionams.
c)  50 proc. labiau išsivysčiusiems regionams.
Pakeitimas 350
Pasiūlymas dėl reglamento
106 straipsnio 3 dalies 2 pastraipa
a punkte nustatytos bendro finansavimo normos taip pat taikomos atokiausiems regionams.
a punkte nustatytos bendro finansavimo normos taip pat taikomos atokiausiems regionams ir specialiems papildomiems asignavimams atokiausiems regionams.
Pakeitimas 351
Pasiūlymas dėl reglamento
106 straipsnio 3 dalies 3 pastraipa
Bendro finansavimo norma Sanglaudos fondui kiekvieno prioriteto lygmeniu negali būti didesnė kaip 70 proc.
Bendro finansavimo norma Sanglaudos fondui kiekvieno prioriteto lygmeniu negali būti didesnė kaip 85 proc.
Pakeitimas 352
Pasiūlymas dėl reglamento
106 straipsnio 3 dalies 4 pastraipa
ESF+ reglamentu gali būti nustatytos didesnės bendro finansavimo normos prioritetams, kuriais remiami novatoriški veiksmai pagal to reglamento [14] straipsnį.
ESF+ reglamentu tinkamai pagrįstais atvejais gali būti nustatytos didesnės, iki 90 proc. siekiančios, bendro finansavimo normos prioritetams, kuriais remiami novatoriški veiksmai pagal to reglamento [13] straipsnį ir [4 straipsnio 1 dalies x ir xi punktus], ir programoms, kuriomis remiamai veiksmai, skirti materialinio nepritekliaus problemai spręsti pagal to reglamento [9] straipsnį, jaunimo užimtumui remti pagal [10] straipsnį, Europos vaikų garantijai remti pagal [10a] straipsnį ir tarptautiniam bendradarbiavimui remti pagal [11b] straipsnį.
Pakeitimas 353
Pasiūlymas dėl reglamento
106 straipsnio 4 dalies 1 pastraipa
Bendra INTERREG programų finansavimo norma negali būti didesnė kaip 70 proc.
Bendra INTERREG programų finansavimo norma negali būti didesnė kaip 85 proc.
Pakeitimas 453
Pasiūlymas dėl reglamento
106 straipsnio 4 a dalis (nauja)
4a.  Valstybės narės tinkamai pagrįstais atvejais gali pateikti prašymą pasinaudoti pagal dabartinį Stabilumo ir augimo paktą numatyta lankstumo galimybe viešųjų ar lygiaverčių struktūrinių išlaidų atveju, jei jas viešojo administravimo institucijos padengia bendrai finansuodamos su Europos struktūriniais ir investicijų fondais vykdomas investicijas. Apibrėždama fiskalinį koregavimą pagal Stabilumo ir augimo pakto prevencinę arba korekcinę dalį Komisija nuodugniai įvertina šį prašymą ir atsižvelgia į strateginę investicijų svarbą.
Pakeitimas 354
Pasiūlymas dėl reglamento
107 straipsnio 1 pastraipa
Komisijai pagal 108 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami šio reglamento priedai, išskyrus III, IV, X ir XXII priedus, siekiant juos pritaikyti atsižvelgiant į programavimo laikotarpiu padarytus ne esminių šio reglamento nuostatų pakeitimus.
Komisijai pagal 108 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami šio reglamento priedai, išskyrus III, IV, X ir XXII priedus, siekiant juos pritaikyti atsižvelgiant į programavimo laikotarpiu padarytus ne esminių šio reglamento nuostatų pakeitimus. Komisijai pagal 108 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl 6 straipsnio 3 dalyje nurodyto Deleguotojo reglamento (ES) 204/2014 pakeitimų ir pritaikymo prie šio reglamento.
Pakeitimas 355
Pasiūlymas dėl reglamento
108 straipsnio 2 dalis
2.  63 straipsnio 10 dalyje, 73 straipsnio 4 dalyje, 88 straipsnio 4 dalyje, 89 straipsnio 4 dalyje ir 107 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo šio reglamento įsigaliojimo datos.
2.  6 straipsnio 3 dalyje, 63 straipsnio 10 dalyje, 73 straipsnio 4 dalyje, 88 straipsnio 4 dalyje, 89 straipsnio 4 dalyje ir 107 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos iki 2027 m. gruodžio 31 d.
Pakeitimas 356
Pasiūlymas dėl reglamento
108 straipsnio 3 dalis
3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 63 straipsnio 10 dalyje, 73 straipsnio 4 dalyje, 88 straipsnio 4 dalyje ir 89 straipsnio 1 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 6 straipsnio 3 dalyje, 63 straipsnio 10 dalyje, 73 straipsnio 4 dalyje, 88 straipsnio 4 dalyje, 89 straipsnio 4 dalyje ir 107 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
Pakeitimas 357
Pasiūlymas dėl reglamento
108 straipsnio 6 dalis
6.  Pagal 63 straipsnio 10 dalį, 73 straipsnio 4 dalį, 88 straipsnio 4 dalį, 89 straipsnio 4 dalį ir 107 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.
6.  Pagal 6 straipsnio 3 dalį, 63 straipsnio 10 dalį, 73 straipsnio 4 dalį, 88 straipsnio 4 dalį, 89 straipsnio 4 dalį ir 107 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.
Pakeitimas 359
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 1 lentelės 1 politikos tikslo 001 eilutės 1 stulpelis
001 Investicijos į labai mažų įmonių, tiesiogiai susijusių su mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, ilgalaikį turtą
001 Investicijos į labai mažų įmonių, tiesiogiai susijusių su mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla arba susijusių su konkurencingumu, ilgalaikį turtą
Pakeitimas 360
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 1 lentelės 1 politikos tikslo 002 eilutės 1 stulpelis
002 Investicijos į mažųjų ir vidutinių įmonių (įskaitant privačius mokslinių tyrimų centrus), tiesiogiai susijusių s mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, ilgalaikį turtą
002 Investicijos į mažųjų ir vidutinių įmonių (įskaitant privačius mokslinių tyrimų centrus), tiesiogiai susijusių su mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla arba susijusių su konkurencingumu, ilgalaikį turtą
Pakeitimas 361
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 1 lentelės 1 politikos tikslo 004 eilutės 1 stulpelis
004 Investicijos į labai mažų įmonių, tiesiogiai susijusių su mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, nematerialųjį turtą
004 Investicijos į labai mažų įmonių, tiesiogiai susijusių su mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla arba susijusių su konkurencingumu, nematerialųjį turtą
Pakeitimas 362
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 1 lentelės 1 politikos tikslo 005 eilutės 1 stulpelis
005 Investicijos į mažųjų ir vidutinių įmonių (įskaitant privačius mokslinių tyrimų centrus), tiesiogiai susijusių s mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla, nematerialųjį turtą
005 Investicijos į mažųjų ir vidutinių įmonių (įskaitant privačius mokslinių tyrimų centrus), tiesiogiai susijusių su mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla arba susijusių su konkurencingumu, nematerialųjį turtą
Pakeitimas 363
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 1 lentelės 2 politikos tikslo 035 eilutės 1 stulpelis
035 Prisitaikymo prie klimato kaitos priemonės ir su klimato kaita susijusios rizikos prevencija ir valdymas: potvyniai (įskaitant informuotumo didinimo, civilinės saugos ir nelaimių valdymo sistemas bei infrastruktūras)
035 Prisitaikymo prie klimato kaitos priemonės ir su klimato kaita susijusios rizikos prevencija ir valdymas: potvyniai ir nuošliaužos (įskaitant informuotumo didinimo, civilinės saugos ir nelaimių valdymo sistemas bei infrastruktūras)
Pakeitimas 364
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 1 lentelės 2 politikos tikslo 043 eilutė

Komisijos siūlomas tekstas

043

Namų ūkių atliekų tvarkymas: mechaninis biologinis apdorojimas, šiluminis apdorojimas

0%

100%

Pakeitimas

 

Išbraukta.

 

 

Pakeitimas 365
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 1 lentelės 3 politikos tikslo 056 eilutės 1 stulpelis
056 Naujai nutiesti greitkeliai ir keliai – TEN-T pagrindinis tinklas
056 Naujai nutiesti greitkeliai, tiltai ir keliai – TEN-T pagrindinis tinklas
Pakeitimas 366
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 1 lentelės 3 politikos tikslo 057 eilutės 1 stulpelis
057 Naujai nutiesti greitkeliai ir keliai – TEN-T visuotinis tinklas
057 Naujai nutiesti greitkeliai, tiltai ir keliai – TEN-T visuotinis tinklas
Pakeitimas 367
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 1 lentelės 3 politikos tikslo 060 eilutės 1 stulpelis
060 Rekonstruoti ar pagerinti greitkeliai ir keliai – TEN-T pagrindinis tinklas
060 Rekonstruoti ar pagerinti greitkeliai, tiltai ir keliai – TEN-T pagrindinis tinklas
Pakeitimas 368
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 1 lentelės 3 politikos tikslo 061 eilutės 1 stulpelis
061 Rekonstruoti ar pagerinti greitkeliai ir keliai – TEN-T visuotinis tinklas
061 Rekonstruoti ar pagerinti greitkeliai, tiltai ir keliai – TEN-T visuotinis tinklas
Pakeitimas 369
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 1 lentelės 5 politikos tikslo 128 eilutės 1 stulpelis
128 Viešųjų turizmo išteklių ir susijusių turizmo paslaugų apsauga, plėtojimas ir skatinimas
128 Viešųjų turizmo išteklių ir turizmo paslaugų apsauga, plėtojimas ir skatinimas
Pakeitimas 370
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 1 lentelės 5 politikos tikslo 130 eilutės 1 stulpelis
130 Gamtos paveldo ir ekologinio turizmo apsauga, plėtojimas ir skatinimas
130 Gamtos paveldo ir ekologinio turizmo, išskyrus tinklo „Natura 2000“ teritorijas, apsauga, plėtojimas ir skatinimas
Pakeitimas 371
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 3 lentelės 12 eilutės stulpelis „Integruota teritorinė investicija (ITI)“
Miestai, miesteliai ir apylinkės
Miestai, miesteliai, apylinkės ir susijusios kaimo vietovės
Pakeitimas 372
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 3 lentelės 16 eilutės stulpelis „Integruota teritorinė investicija (ITI)“
Retai apgyvendintos vietovės
Kaimo ir retai apgyvendintos vietovės
Pakeitimas 373
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 3 lentelės 22 eilutės stulpelis „Bendruomenės inicijuota vietos plėtra (BIVP)“
Miestai, miesteliai ir apylinkės
Miestai, miesteliai, apylinkės ir susijusios kaimo vietovės
Pakeitimas 374
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 3 lentelės 26 eilutės stulpelis „Bendruomenės inicijuota vietos plėtra (BIVP)“
Retai apgyvendintos vietovės
Kaimo ir retai apgyvendintos vietovės
Pakeitimas 375
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 3 lentelės 32 eilutės stulpelis „Kitos rūšies pagal 5 politikos tikslą taikoma teritorinė priemonė“
Miestai, miesteliai ir apylinkės
Miestai, miesteliai, apylinkės ir susijusios kaimo vietovės
Pakeitimas 376
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 3 lentelės 36 eilutės stulpelis „Kitos rūšies pagal 5 politikos tikslą taikoma teritorinė priemonė“
Retai apgyvendintos vietovės
Kaimo ir retai apgyvendintos vietovės
Pakeitimas 377
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 4 lentelės 17 eilutė
17 Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla
17 Turizmo, apgyvendinimo ir maitinimo veikla
Pakeitimas 378
Pasiūlymas dėl reglamento
III priedo lentelės „Horizontaliosios reikiamos sąlygos“ 6 eilutės 2 stulpelis
Yra JT neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo nacionalinė sistema, kurią sudaro:
Yra JT neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo nacionalinė sistema, kurią sudaro:
1.  Išmatuojamų siekinių tikslai, duomenų rinkimo ir stebėsenos mechanizmas.
1.  Išmatuojamų siekinių tikslai, duomenų rinkimo ir stebėsenos mechanizmas, taikytinas visiems politikos tikslams.
2.  Tvarka, kuria užtikrinama, kad prieinamumo politika, teisės aktai ir standartai yra tinkamai atspindėti rengiant ir įgyvendinant programas.
2.  Tvarka, kuria užtikrinama, kad prieinamumo politika, teisės aktai ir standartai yra tinkamai atspindėti rengiant ir įgyvendinant programas pagal Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas ir įtraukiami į projektų atrankos kriterijus ir įsipareigojimus.
2a.  Ataskaitų dėl remiamų veiksmų atitikties teikimo stebėsenos komitetui tvarka.
Pakeitimas 379
Pasiūlymas dėl reglamento
III priedo lentelės „Horizontaliosios reikiamos sąlygos“ 6 a eilutė (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Europos socialinių teisių ramsčio principų ir teisių, kuriais prisidedama prie tikros Europos Sąjungos konvergencijos ir sanglaudos, įgyvendinimas.

Nacionalinio lygmens priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti, kad Europos socialinių teisių ramsčio principai, padedantys užtikrinti didėjančią socialinę konvergenciją ir sanglaudą Europos Sąjungoje, visų pirma principai, kuriais užkertamas kelias nesąžiningai konkurencijai vidaus rinkoje, būtų tinkamai įgyvendinami.

Pakeitimas 380
Pasiūlymas dėl reglamento
III priedo lentelės „Horizontaliosios reikiamos sąlygos“ 6 b eilutė (nauja)

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Efektyvus partnerystės principo taikymas

Parengta sistema, skirta tam, kad visi partneriai galėtų visapusiškai dalyvauti rengiant ir įgyvendinant programas, taip pat atliekant jų stebėseną ir vertinimą; ji apima:

 

1.  priemones, kuriomis užtikrinamos skaidrios partnerių dalyvavimo procedūros;

 

2.  informacijos, kuri partneriams reikalinga tam, kad jie galėtų pasirengti susitikimams ir imtis tolesnių su jais susijusių veiksmų, platinimo ir atskleidimo tvarką;

 

3.  paramą, teikiamą siekiant suteikti partneriams įgaliojimų ir stiprinti gebėjimus.

Pakeitimas 381
Pasiūlymas dėl reglamento
IV priedo 2 politikos tikslo 2 eilutės 4 stulpelis
Priimamas nacionalinis energetikos ir klimato sričių planas, kurį sudaro:
Priimamas nacionalinis energetikos ir klimato sričių planas, kuris atitinka Paryžiaus susitarimo tikslą užtikrinti, kad pasaulio klimato atšilimas neviršytų 1,5 °C, ir kurį sudaro:
1.  Visi elementai, kurių reikalaujama pagal Reglamento dėl energetikos sąjungos valdymo I priedo šablone
1.  Visi elementai, kurių reikalaujama pagal Reglamento dėl energetikos sąjungos valdymo I priedo šablone
2.  Preliminari numatytų finansinių išteklių ir priemonių, kuriomis skatinama mažo anglies dioksido kiekio energija, mechanizmų struktūra
2.  Numatytų finansinių išteklių ir priemonių, kuriomis skatinama mažo anglies dioksido kiekio energija, mechanizmų struktūra
Pakeitimas 382
Pasiūlymas dėl reglamento
IV priedo 2 politikos tikslo 4 eilutės 2 stulpelis
ERPF ir Sanglaudos fondas:
ERPF ir Sanglaudos fondas:
2.4  Prisitaikymo prie klimato kaitos skatinimas, rizikos prevencija ir atsparumas nelaimėms
2.4  Prisitaikymo prie klimato kaitos ir struktūrinių pokyčių skatinimas, rizikos prevencija ir atsparumas nelaimėms
Pakeitimas 383
Pasiūlymas dėl reglamento
IV priedo 2 politikos tikslo 7 eilutės 4 stulpelis
Yra pagal Direktyvos 92/43/EEB 8 straipsnį parengta prioritetinių veiksmų programa, kurią sudaro:
Yra pagal Direktyvos 92/43/EEB 8 straipsnį parengta prioritetinių veiksmų programa, kurią sudaro:
1.  Visi elementai, kurių reikalaujama 2021–2027 m. prioritetinių veiksmų programos šablone, dėl kurio susitarė Komisija ir valstybės narės
1.  Visi elementai, kurių reikalaujama 2021–2027 m. prioritetinių veiksmų programos šablone, dėl kurio susitarė Komisija ir valstybės narės, įskaitant prioritetines priemones ir nustatytus finansavimo poreikius
2.  Prioritetinių priemonių ir finansavimo poreikių nustatymas
Pakeitimas 384
Pasiūlymas dėl reglamento
IV priedo 3 politikos tikslo 3.2 punkto 2 stulpelis
3.2  Tvaraus, atsparaus klimato kaitai, pažangaus, saugaus ir įvairiarūšio TEN-T kūrimas
(Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.)
Pakeitimas 385
Pasiūlymas dėl reglamento
IV priedo 3 politikos tikslo 3.2 punkto 4 stulpelio -1 a punktas (naujas)
-1a.  Reikalaujama užtikrinti socialinę, ekonominę ir teritorinę sanglaudą ir TEN-T tinkle didesniu mastu baigti kurti sąsajas ir šalinti kliūtis, o tai reiškia, kad reikės investicijų į materialiąją infrastruktūrą
Pakeitimas 386
Pasiūlymas dėl reglamento
IV priedo 3 politikos tikslo 3.2 punkto 4 stulpelio 1 punktas
1.  Pateikiamas planuojamų investicijų, grindžiamų nuolatinės paklausos analize ir eismo modeliavimu, pagrindimas, kuriame turėtų būti atsižvelgta į numatomą geležinkelių liberalizavimo poveikį
1.  Pateikiamas ekonominis planuojamų investicijų, grindžiamų nuolatinės paklausos analize ir eismo modeliavimu, pagrindimas, kuriame turėtų būti atsižvelgta į numatomą geležinkelių paslaugų rinkų atvėrimo poveikį
Pakeitimas 387
Pasiūlymas dėl reglamento
IV priedo 3 politikos tikslo 2 eilutės 4 stulpelio 2 punktas
2.  Atspindėti oro kokybės užtikrinimo planai atsižvelgiant visų pirma į nacionalinius priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo planus
2.  Atspindėti oro kokybės užtikrinimo planai atsižvelgiant visų pirma į nacionalines išmetamo teršalų kiekio mažinimo transporto sektoriuje strategijas
Pakeitimas 388
Pasiūlymas dėl reglamento
IV priedo 3 politikos tikslo 2 eilutės 4 stulpelio 3 punktas
3.  Nustatomos investicijos į pagrindinius TEN-T tinklo koridorius, kaip apibrėžta Reglamente (ES) 1316/2013, pagal atitinkamus TEN-T veiklos planus
3.  Nustatomos investicijos į pagrindinius TEN-T tinklo koridorius, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 1316/2013, pagal atitinkamus TEN-T veiklos planus, taip pat į iš anksto nustatytas visuotinio tinklo dalis
Pakeitimas 389
Pasiūlymas dėl reglamento
IV priedo 3 politikos tikslo 2 eilutės 4 stulpelio 4 punktas
4.  Dėl investicijų ne pagrindiniam TEN-T tinklui, užtikrinamas papildomumą veiksmingai sujungiant regionus ir vietos bendruomenes su pagrindiniu TEN-T ir jo mazgais
4.  Dėl investicijų ne pagrindiniam TEN-T tinklui, užtikrinamas papildomumas veiksmingai sujungiant miestų tinklus, regionus ir vietos bendruomenes su pagrindiniu TEN-T ir jo mazgais
Pakeitimas 390
Pasiūlymas dėl reglamento
IV priedo 3 politikos tikslo 2 eilutės 4 stulpelio 9 a punktas (naujas)
9a.  Skatinamos tvarios regioninės ir tarpvalstybinės turizmo iniciatyvos, kurios abipusiškai naudingos ir turistams, ir gyventojams, pavyzdžiui, iniciatyvos, kuriomis skatinama Europos dviračių takų tinklą „EuroVelo“ sujungti su Europos geležinkelių tinklu TRAN
Pakeitimas 391
Pasiūlymas dėl reglamento
IV priedo 4 politikos tikslo 1 eilutės 2 stulpelio 4 punktas „ESF“
ESF
ESF
4.1.1  Galimybių įsidarbinti visiems darbo ieškantiems asmenims, įskaitant jaunimą, ir neaktyviems asmenims gerinimas ir savarankiško darbo skatinimas bei socialinė ekonomika
4.1.1  Galimybių įsidarbinti visiems darbo ieškantiems asmenims, visų pirma jaunimui ir ilgalaikiams bedarbiams, ir neaktyviems asmenims gerinimas ir savarankiško darbo skatinimas bei socialinė ekonomika
4.1.2  Darbo rinkos institucijų ir paslaugų modernizavimas siekiant užtikrinti laiku teikimą ir poreikiams pritaikytą pagalbą ir atitikties darbo rinkos poreikiams, pokyčių ir judumo rėmimas
4.1.2  Darbo rinkos institucijų ir paslaugų modernizavimas siekiant įvertinti ir numatyti reikalingus įgūdžius ir užtikrinti laiku teikiamą ir poreikiams pritaikytą pagalbą ir atitikties darbo rinkos poreikiams, pokyčių ir judumo rėmimas
Pakeitimas 392
Pasiūlymas dėl reglamento
IV priedo 4 politikos tikslo 2 eilutės 2 stulpelio 4 punktas „ESF“
ESF
ESF
4.1.3  Geresnės profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, įskaitant galimybes naudotis vaikų priežiūra, sveiką ir tinkamai pritaikytą darbo aplinką, kurioje sprendžiamos sveikatos sutrikimų rizikos, darbuotojų prisitaikymo prie pokyčių problemos ir skatinamas sveikas bei aktyvus senėjimas, skatinimas
4.1.3  Moterų dalyvavimo darbo rinkoje, geresnės profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros, įskaitant galimybes naudotis vaikų priežiūra, sveiką ir tinkamai pritaikytą darbo aplinką, kurioje sprendžiamos sveikatos sutrikimų rizikos, darbuotojų, įmonių ir verslininkų prisitaikymo prie pokyčių problemos ir skatinamas sveikas bei aktyvus senėjimas, skatinimas
Pakeitimas 393
Pasiūlymas dėl reglamento
IV priedo 4 politikos tikslo 2 eilutės 4 stulpelio 2 punktas
2.  Pateiktos priemonės, kuriomis sprendžiamos lyčių nelygybės problemos užimtumo, darbo užmokesčio ir pensijos srityse ir skatinama profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra, įskaitant galimybių naudotis ikimokykliniu ugdymu ir priežiūra gerinimą, taip pat nustatyti tikslai
2.  Pateiktos priemonės, kuriomis sprendžiamos lyčių nelygybės problemos užimtumo, darbo užmokesčio, socialinės apsaugos ir pensijų srityse ir skatinama profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra, įskaitant galimybių naudotis ikimokykliniu ugdymu ir priežiūra gerinimą, taip pat nustatyti tikslai
Pakeitimas 394
Pasiūlymas dėl reglamento
IV priedo 4 politikos tikslo 3 eilutės 2 stulpelio 4 punktas „ESF“
ESF
ESF
4.2.1  Švietimo ir mokymo sistemų kokybės, veiksmingumo ir atitikties darbo rinkos poreikiams gerinimas
4.2.1  didinti švietimo ir mokymo sistemų kokybę, įtraukumą ir rezultatyvumą ir stiprinti jų ryšį su darbo rinka, kad būtų galima paprasčiau įgyti bendrųjų gebėjimų, įskaitant skaitmeninius įgūdžius, ir supaprastinti perėjimą tarp švietimo ir darbo;
4.2.2  Galimybių kelti kvalifikaciją ir persikvalifikuoti visiems gerinimas, įskaitant palankių sąlygų keisti karjerą sudarymą ir profesinio judumo skatinimą
4.2.2  Galimybių mokytis visą gyvenimą, visų pirma kelti kvalifikaciją ir persikvalifikuoti, visiems gerinimas, taip pat savišvietos ir neformaliojo mokymosi galimybių gerinimas, įskaitant palankių sąlygų keisti karjerą sudarymą ir profesinio judumo skatinimą
4.2.3  Lygių galimybių, visų pirma palankių sąlygų neturinčių asmenų grupėms, gauti kokybišką ir įtraukų švietimą ir mokymą pradedant ikimokykliniu ugdymu ir priežiūra, bendruoju ir profesiniu rengimu ir mokymu ir baigiant tretiniu išsilavinimu, gerinimas
4.2.3  Lygių galimybių, visų pirma palankių sąlygų neturinčių asmenų grupėms, gauti kokybiškų ir įtraukių švietimo ir mokymo paslaugų ir užbaigti mokslą pradedant ikimokykliniu ugdymu ir priežiūra, bendruoju ir profesiniu rengimu ir mokymu ir baigiant tretiniu išsilavinimu, suaugusiųjų švietimu ir mokymusi, be kita ko, remiant visų asmenų judumą mokymosi tikslais, gerinimas
Pakeitimas 395
Pasiūlymas dėl reglamento
IV priedo 4.2 eilutės 4 stulpelio „Reikiamos sąlygos įvykdymo kriterijai“ 1 punktas
1.  Įrodymais pagrįstos gebėjimų numatymo ir prognozavimo sistemos, taip pat absolventų karjeros stebėjimo mechanizmai ir visų amžiaus grupių besimokančių asmenų kokybiško ir veiksmingo orientavimo sistemos
1.  Įrodymais pagrįstos gebėjimų numatymo ir prognozavimo sistemos, taip pat tolesnės karjeros stebėjimo mechanizmai ir visų amžiaus grupių besimokančių asmenų kokybiško ir veiksmingo orientavimo sistemos, įskaitant į mokinį nukreiptus metodus
Pakeitimas 396
Pasiūlymas dėl reglamento
IV priedo 4.2 eilutės 4 stulpelio „Reikiamos sąlygos įvykdymo kriterijai“ 2 punktas
2.  Priemonės, kuriomis užtikrinama prieiga prie kokybiško, tinkamo ir įtraukaus švietimo ir mokymo, dalyvavimas jame ir jo užbaigimas, taip pat visų lygių, įskaitant aukštojo išsilavinimo, bendrųjų gebėjimų įgijimas
2.  Priemonės, kuriomis užtikrinama prieiga prie kokybiško, įperkamo, tinkamo, nesegregacinio ir įtraukaus švietimo ir mokymo, dalyvavimas jame ir jo užbaigimas, taip pat visų lygių, įskaitant tretinį mokslą, bendrųjų gebėjimų įgijimas
Pakeitimas 397
Pasiūlymas dėl reglamento
IV priedo 4.2 eilutės 4 stulpelio „Reikiamos sąlygos įvykdymo kriterijai“ 3 punktas
3.  Visų lygių švietimo ir mokymo, įskaitant tretinį mokslą, koordinavimo mechanizmas ir aiškus atitinkamų nacionalinių ir (arba) regioninių įstaigų atsakomybės paskirstymas
3.  Visų lygių švietimo ir mokymo, įskaitant tretinį mokslą ir neformaliojo mokymosi bei savišvietos paslaugų teikėjus, koordinavimo mechanizmas ir aiškus atitinkamų nacionalinių ir (arba) regioninių įstaigų atsakomybės paskirstymas
Pakeitimas 398
Pasiūlymas dėl reglamento
IV priedo 4 politikos tikslo 4 eilutės 2 stulpelio 4.3 punktas
ERPF:
ERPF:
4.3  Marginalizuotų bendruomenių, migrantų ir nepalankioje padėtyje esančių grupių socialinės ir ekonominės integracijos didinimas taikant integruotas priemones, įskaitant aprūpinimo būstu ir socialines paslaugas
4.3  Marginalizuotų bendruomenių, pabėgėlių ir migrantų, kuriems suteikta tarptautinė apsauga, ir nepalankioje padėtyje esančių grupių socialinės ir ekonominės integracijos didinimas taikant integruotas priemones, įskaitant aprūpinimo būstu ir socialines paslaugas
Pakeitimas 399
Pasiūlymas dėl reglamento
IV priedo 4 politikos tikslo 4 eilutės 2 stulpelio 4.3.1 punktas
ESF
ESF
4.3.1  Aktyvios įtraukties, be kita ko, siekiant skatinti lygias galimybes, aktyvų dalyvavimą ir geresnes įsidarbinimo galimybes, skatinimas
4.3.1  Aktyvios įtraukties, be kita ko, siekiant skatinti lygias galimybes, aktyvų dalyvavimą ir geresnes įsidarbinimo galimybes, stiprinimas
Pakeitimas 400
Pasiūlymas dėl reglamento
IV priedo 4 politikos tikslo 4 eilutės 2 stulpelio 4.3.1 a punktas (naujas)
4.3.1a.   Asmenų, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, įskaitant labiausiai skurstančius asmenis ir vaikus, socialinės integracijos skatinimas
Pakeitimas 401
Pasiūlymas dėl reglamento
IV priedo 4 politikos tikslo 4 eilutės 4 stulpelis
Yra nacionalinė strateginė politikos programa, skirta socialinei įtraukčiau ir skurdo mažinimui, kurią sudaro:
Yra nacionalinė strateginė politikos programa ir veiksmų planas, skirti socialinei įtraukčiai skatinti ir skurdui mažinti, kuriuos sudaro:
1.  Įrodymais pagrįstas skurdo ir socialinės atskirties, įskaitant vaikų skurdą, benamystę, teritorinę segregaciją ir segregaciją švietimo srityje, ribotas galimybes naudotis būtiniausiomis paslaugomis ir infrastruktūra, ir pažeidžiamų asmenų specifinių poreikių įvertinimas
1.  Įrodymais pagrįstas skurdo ir socialinės atskirties, įskaitant vaikų skurdą, benamystę, teritorinę segregaciją ir segregaciją švietimo srityje, ribotas galimybes naudotis būtiniausiomis paslaugomis ir infrastruktūra, ir pažeidžiamų asmenų specifinių poreikių įvertinimas
2.  Priemonės, skirtomis užkirsti kelią segregacijai visose srityse ir su ja kovoti, be kita ko, tinkamas pajamų rėmimas, įtraukioji darbo rinka ir galimybės pažeidžiamiems asmenims, įskaitant migrantus, naudotis kokybiškomis paslaugomis
2.  Priemonės, skirtos užkirsti kelią segregacijai visose srityse ir su ja kovoti, be kita ko, tinkamas pajamų rėmimas, socialinė apsauga, įtraukioji darbo rinka ir galimybės pažeidžiamiems asmenims, įskaitant migrantus ir pabėgėlius, naudotis kokybiškomis paslaugomis
3.  Perėjimo nuo institucinės priežiūros paslaugų prie bendruomenės priežiūros paslaugų priemonės
3.  Perėjimo nuo institucinės priežiūros paslaugų prie šeimos ir bendruomenės priežiūros paslaugų priemonės, paremtos nacionaline deinstitucionalizavimo strategija ir veiksmų planu
4.  Nustatyta užtikrinimo, kad planavimas, įgyvendinimas, stebėsena ir peržiūra vykdoma glaudžiai bendradarbiaujant su socialiniais partneriais ir atitinkamomis pilietinės visuomenės organizacijomis, tvarka
4.  Nustatyta užtikrinimo, kad planavimas, įgyvendinimas, stebėsena ir peržiūra vykdoma glaudžiai bendradarbiaujant su socialiniais partneriais ir atitinkamomis pilietinės visuomenės organizacijomis, tvarka
Pakeitimas 402
Pasiūlymas dėl reglamento
IV priedo 4 politikos tikslo 5 eilutės 2 stulpelis
ESF
ESF
4.3.2  Socialinio ir ekonominio marginalizuotų bendruomenių, pvz., romų, integravimo skatinimas
4.3.2  Socialinės ir ekonominės trečiųjų valstybių piliečių ir marginalizuotų bendruomenių, pvz., romų, integracijos skatinimas
Pakeitimas 403
Pasiūlymas dėl reglamento
IV priedo 4 politikos tikslo 6 eilutės 2 stulpelis
ESF
ESF
4.3.4  Lygių galimybių laiku naudotis kokybiškomis, tvariomis ir įperkamomis paslaugomis gerinimas; galimybių naudotis sveikatos priežiūros sistemomis gerinimas, jų veiksmingumo ir atsparumo didinimas; galimybių naudotis ilgalaike priežiūra gerinimas
4.3.4  Lygių galimybių laiku naudotis kokybiškomis, tvariomis ir įperkamomis paslaugomis gerinimas; socialinės apsaugos sistemų modernizavimas, įskaitant galimybių gauti socialinę apsaugą skatinimą; galimybių naudotis sveikatos priežiūros sistemomis gerinimas, jų veiksmingumo ir atsparumo didinimas; galimybių naudotis ilgalaike priežiūra gerinimas
Pakeitimas 404
Pasiūlymas dėl reglamento
IV priedo 4 politikos tikslo 6 eilutės 4 stulpelio 2, 3 ir 3 a punktas (naujas)
Parengta nacionalinė arba regioninė strateginė politikos programa sveikatos apsaugos srityje, kurią sudaro:
Parengta nacionalinė arba regioninė strateginė politikos programa sveikatos apsaugos srityje, kurią sudaro:
1.  Sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros poreikių planavimas, įskaitant medicinos srities darbuotojų atžvilgiu, siekiant užtikrinti, kad priemonės būtų tvarios ir suderintos
1.  Sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros poreikių planavimas, įskaitant medicinos srities darbuotojų atžvilgiu, siekiant užtikrinti, kad priemonės būtų tvarios ir suderintos
2.  Priemonės, skirtos sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros paslaugų veiksmingumui, tvarumui, prieigai prie jų ir jų prieinamumui užtikrinti, be kita ko, ypatingą dėmesį skiriant asmenims, nesantiems sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros sistemose
2.  Priemonės, skirtos sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros paslaugų veiksmingumui, tvarumui, prieigai prie jų ir jų prieinamumui užtikrinti, be kita ko, ypatingą dėmesį skiriant asmenims, nesantiems sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros sistemose, ir tiems, kuriuos sunkiausia pasiekti
3.  Priemonės, skirtos bendruomenės paslaugų skatinimui, įskaitant prevenciją ir pirminę sveikatos priežiūrą, priežiūrą namuose ir bendruomenės paslaugas
3.  Priemonės, skirtos bendruomenės paslaugoms skatinti, įskaitant prevenciją ir pirminę sveikatos priežiūrą, priežiūrą namuose ir bendruomenės paslaugas, taip pat perėjimą nuo institucinės priežiūros paslaugų prie globos šeimoje ir bendruomenės priežiūros paslaugų
3a.   Priemonės, skirtos socialinės apsaugos sistemų veiksmingumui, tvarumui, prieigai prie jų ir jų prieinamumui užtikrinti
Pakeitimas 405
Pasiūlymas dėl reglamento
V priedo 2 punkto 1 T lentelė „Programos struktūra“

 

Komisijos siūlomas tekstas

Identifikavimo numeris

Pavadinimas [300]

Techninė parama

Skaičiavimo pagrindas

Fondas

Remiamo regiono kategorija

Pasirinktas konkretus tikslas

1

1 prioritetas

Ne

 

ERPF

Daugiau

1 konkretus tikslas

Pereinamojo laikotarpio

Mažiau išsivystęs

2 konkretus tikslas

Atokiausi ir retai apgyvendinti

Daugiau

3 konkretus tikslas

2

2 prioritetas

Ne

 

ESF+

Daugiau

4 konkretus tikslas

Pereinamojo laikotarpio

Mažiau išsivystęs

5 konkretus tikslas

Atokiausi

3

3 prioritetas

Ne

 

SF

nėra duomenų

 

3

Techninės paramos prioritetas

Taip

 

 

 

Netaikoma

..

Specialus prioritetas (jaunimo užimtumas)

Ne

 

ESF+

 

 

..

Specialus prioritetas (KŠSR)

Ne

 

ESF+

 

 

..

Specialus prioritetas (Inovatyvūs sprendimai)

Ne

 

ESF+

 

8 konkretus tikslas

 

Specialus prioritetas (Materialinis nepriteklius)

Ne

 

ESF+

 

9 konkretus tikslas

 

Pakeitimas

Identifikavimo numeris

Pavadinimas [300]

Techninė parama

Skaičiavimo pagrindas

Fondas

Remiamo regiono kategorija

Pasirinktas konkretus tikslas

1

Prioritetas 1

Ne

 

ERPF

Daugiau

1 konkretus tikslas

Pereinamojo laikotarpio

Mažiau išsivystęs

2 konkretus tikslas

Atokiausi ir retai apgyvendinti

Daugiau

3 konkretus tikslas

2

2 prioritetas

Ne

 

ESF+

Daugiau

4 konkretus tikslas

Pereinamojo laikotarpio

Mažiau išsivystęs

5 konkretus tikslas

Atokiausi

3

3 prioritetas

Ne

 

SF

nėra duomenų

 

3

Techninės paramos prioritetas

Taip

 

 

 

Netaikoma

..

Specialus prioritetas (jaunimo užimtumas)

Ne

 

ESF+

 

 

 

Specialus prioritetas (Vaiko garantijų sistema)

Ne

 

ESF+

 

 

..

Specialus prioritetas (KŠSR)

Ne

 

ESF+

 

 

..

Specialus prioritetas (Inovatyvūs sprendimai)

Ne

 

ESF+

 

8 konkretus tikslas

 

Specialus prioritetas (Materialinis nepriteklius)

Ne

 

ESF+

 

9 konkretus tikslas

Pakeitimas 406
Pasiūlymas dėl reglamento
V priedo 2.1 punkto lentelė

Komisijos siūlomas tekstas

[ ]Tai yra atitinkamai konkrečiai šaliai skirtai rekomendacijai skirtas prioritetas

[ ]Tai yra jaunimo užimtumui skirtas prioritetas

[ ]Tai yra inovatyviems sprendimams skirtas prioritetas

[ ]Tai yra prioritetas, skirtas materialinio nepritekliaus problemai spręsti

Pakeitimas

[ ]Tai yra atitinkamai konkrečiai šaliai skirtai rekomendacijai skirtas prioritetas

[ ]Tai yra jaunimo užimtumui skirtas prioritetas

[ ]Tai yra Vaikų garantijų iniciatyvai skirtas prioritetas

[ ]Tai yra inovatyviems sprendimams skirtas prioritetas

[ ]Tai yra prioritetas, skirtas materialinio nepritekliaus problemai spręsti

Pakeitimas 407
Pasiūlymas dėl reglamento
V priedo 2 punkto 3 pastraipos 2.1 papunkčio 2.1.1 punkto įžanginė dalis
2.1.1.  Konkretus tikslas54 (Investicijų į darbo vietų kūrimą ir augimą tikslas) arba paramos sritis (EJRŽF) – kartojama kiekvienam pasirinktam konkrečiam tikslui arba paramos sričiai, prioritetams, nesusijusiems su technine parama
2.1.1.  Konkretus tikslas54 (Investicijų į darbo vietų kūrimą ir augimą tikslas) arba paramos sritis (EJRŽF) – kartojama kiekvienam pasirinktam konkrečiam tikslui arba paramos sričiai, prioritetams, nesusijusiems su technine parama
__________________
__________________
54 Išskyrus ESF+ reglamento 4 straipsnio 1 dalies c punkto vii papunktyje nurodytam konkrečiam tikslui.
54 Išskyrus ESF+ reglamento 4 straipsnio 1 dalies xi papunktyje nurodytam konkrečiam tikslui.
Pakeitimas 408
Pasiūlymas dėl reglamento
V priedo 2 punkto 3 pastraipos 2.1 papunkčio 2.1.1 punkto 2.1.1.2 papunkčio įžanginė dalis
2.1.1.2  Rodikliai55
2.1.1.2  Rodikliai
_________________
55 Prieš 2025 m. atliekamą ERPF, ESF+ ir SF laikotarpio vidurio peržiūrą, suskirstymas tik 2021–2025 m. laikotarpiu
Pakeitimas 409
Pasiūlymas dėl reglamento
V priedo 2 punkto 3 pastraipos 2.1 papunkčio 2.1.1 punkto 2.1.1.3 papunkčio įžanginė dalis
2.1.1.3  Preliminarus programos išteklių (ES) suskirstymas pagal intervencinių priemonių rūšį56 (netaikoma EJRŽF)
2.1.1.3  Preliminarus programos išteklių (ES) suskirstymas pagal intervencinių priemonių rūšį (netaikoma EJRŽF)
_________________
56 Prieš 2025 m. atliekamą ERPF, ESF+ ir SF laikotarpio vidurio peržiūrą, suskirstymas tik 2021–2025 m. laikotarpiu
Pakeitimas 410
Pasiūlymas dėl reglamento
V priedo 2 punkto 3 pastraipos 2.1 papunkčio 2.1.2 punkto 8 pastraipa
Veiksmų atrankos kriterijai57
Veiksmų atrankos kriterijai57
__________________
__________________
57 Tik programoms, kurioms taikomas ESF+ reglamento 4 straipsnio 1 dalies c punkto vii papunktyje nurodytas konkretus tikslas.
57 Tik programoms, kurioms taikomas ESF+ reglamento 4 straipsnio 1 dalies xi papunktyje nurodytas konkretus tikslas.
Pakeitimas 411
Pasiūlymas dėl reglamento
V priedo 3 punkto 16 lentelė
[...]
Išbraukta.
Pakeitimas 412
Pasiūlymas dėl reglamento
V priedo 3 punkto 3.2 papunkčio įžanginė dalis
3.2  Visi finansiniai asignavimai pagal fondą ir nacionalinis bendras finansavimas59
3.2  Visi finansiniai asignavimai pagal fondą ir nacionalinis bendras finansavimas
_________________
59 Prieš 2025 m. atliekamą ERPF, ESF+ ir SF laikotarpio vidurio peržiūrą, finansiniai asignavimai tik 2021–2025 m. laikotarpiu.

(1)Klausimas buvo grąžintas atsakingam komitetui, kad būtų vedamos tarpinstitucinės derybos pagal Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnio 4 dalies ketvirtą pastraipą (A8-0043/2019).


Teisingumo programa ***I
PDF 267kWORD 76k
2019 m. vasario 13 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Teisingumo programos (COM(2018)0384 – C8-0235/2018 – 2018/0208(COD))(1)
P8_TA(2019)0097A8-0068/2019

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl reglamento
1 konstatuojamoji dalis
(1)  Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje nustatyta, kad „Sąjunga yra grindžiama šiomis vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises. Šios vertybės yra bendros valstybėms narėms, gyvenančioms visuomenėje, kurioje vyrauja pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas ir moterų bei vyrų lygybė. 3 straipsnyje taip pat nustatyta, kad „Sąjungos tikslas – skatinti taiką, savo vertybes ir savo tautų gerovę“ ir, be kita ko, „ji gerbia turtingą savo kultūros ir kalbų įvairovę bei užtikrina, kad Europos kultūros paveldas būtų saugomas ir turtinamas“. Šios vertybės dar kartą patvirtintos ir susietos su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – Chartija) įtvirtintomis teisėmis, laisvėmis ir principais;
(1)  Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje nustatyta, kad „Sąjunga yra grindžiama šiomis vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises. Šios vertybės yra bendros valstybėms narėms, gyvenančioms visuomenėje, kurioje vyrauja pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas ir moterų bei vyrų lygybė. 3 straipsnyje taip pat nustatyta, kad „Sąjungos tikslas – skatinti taiką, savo vertybes ir savo tautų gerovę“ ir, be kita ko, „ji gerbia turtingą savo kultūros ir kalbų įvairovę bei užtikrina, kad Europos kultūros paveldas būtų saugomas ir turtinamas“. SESV 8 straipsnyje taip pat teigiama, kad visuose savo veiksmuose Sąjunga, rengdama ir įgyvendindama savo politiką ir veiksmus, siekia pašalinti nelygybę, skatinti lyčių lygybę ir kovoti su diskriminacija. Šios vertybės dar kartą patvirtintos ir susietos su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – Chartija) ir JT neįgaliųjų teisių konvencijoje įtvirtintomis teisėmis, laisvėmis ir principais;
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl reglamento
1 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(1a)  pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 8 ir 10 straipsnius įgyvendinant visus Teisingumo programos veiksmus turėtų būti remiamas lyčių aspekto integravimas, įskaitant biudžeto sudarymą atsižvelgiant į lyčių aspektą, ir nediskriminavimo tikslų integravimas;
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl reglamento
2 konstatuojamoji dalis
(2)  šios teisės ir vertybės turi būti toliau skatinamos ir įgyvendinamos, jomis turi dalytis piliečiai ir tautos visoje Sąjungoje ir jos turi būti Europos visuomenių pagrindas. Todėl Sąjungos biudžete sukuriamas naujas Teisingumo, teisių ir vertybių fondas, kurį sudaro Teisių ir vertybių ir Teisingumo programos. Dabar, kai Europos visuomenes drasko ekstremizmas, radikalizmas ir susiskaldymas, kaip niekada svarbu skleisti, tvirtinti ir ginti teisingumą, teises ir ES vertybes: žmogaus teises, pagarbą žmogaus orumui, laisvę, demokratiją, lygybę, teisinę valstybę. Tai turės didelį tiesioginį poveikį politiniam, socialiniam, kultūriniam ir ekonominiam ES gyvenimui. Įgyvendinant naująjį fondą, Teisių ir vertybių programa sujungs 2014–2020 m. Teisių, lygybės ir pilietiškumo programą, įsteigtą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1381/201310, ir programą „Europa piliečiams“, įsteigtą Tarybos reglamentu (ES) Nr. 390/201411. Teisingumo programos (toliau – Programa) lėšomis bus toliau remiama Europos integruotos teisingumo erdvės plėtra ir tarpvalstybinis bendradarbiavimas, užtikrinant tęstinumą su 2014–2020 m. Teisingumo programa, nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu (ES) Nr. 1381/201312 (toliau – ankstesnė programa);
(2)  Sąjunga ir kiekviena valstybė narė vykdydamos visą savo politiką turi toliau nuosekliai aktyviai kultivuoti šias teises ir vertybes, jas saugoti ir skatinti, piliečiai ir tautos visoje Sąjungoje turi jas įgyvendinti ir jomis dalytis ir jos turi būti Europos visuomenių pagrindas. Be to, siekiant, kad vidaus rinka klestėtų, ir norint puoselėti bendras Sąjungos vertybes, būtina tinkamai veikianti Europos teisingumo ir veiksmingų, nepriklausomų ir kokybiškų nacionalinių teisės sistemų erdvė, taip pat didesnis tarpusavio pasitikėjimas. Todėl Sąjungos biudžete sukuriamas naujas Teisingumo, teisių ir vertybių fondas, kurį sudaro Teisių ir vertybių ir Teisingumo programos. Dabar, kai Europos visuomenes drasko ekstremizmas, radikalizmas, poliarizacija ir susiskaldymas ir vyksta procedūros pagal Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnį dėl sistemingų teisinės valstybės principų pažeidimų, taip pat pažeidimo nagrinėjimo procedūros dėl problemų, susijusių su teisinės valstybės principais valstybėse narėse, kaip niekada svarbu skleisti, tvirtinti ir ginti teisingumą, teises ir ES vertybes: žmogaus teises ir pagrindines teises, pagarbą žmogaus orumui, laisvę, demokratiją, lygybę, įskaitant lyčių lygybę, nediskriminavimą ir teisinės valstybės principus, nes šių teisių ir vertybių padėties pablogėjimas kurioje nors valstybėje narėje gali turėti žalingą poveikį visai Sąjungai. Tai turės didelį tiesioginį poveikį politiniam, socialiniam, kultūriniam ir ekonominiam ES gyvenimui. Įgyvendinant naująjį fondą, Teisių ir vertybių programa sujungs 2014–2020 m. Teisių, lygybės ir pilietiškumo programą, įsteigtą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1381/201310, ir programą „Europa piliečiams“, įsteigtą Tarybos reglamentu (ES) Nr. 390/201411. Teisingumo programos (toliau – Programa) lėšomis bus toliau remiama Europos integruotos teisingumo erdvės plėtra ir tarpvalstybinis bendradarbiavimas, užtikrinant tęstinumą su 2014–2020 m. Teisingumo programa, nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu (ES) Nr. 1381/201312 (toliau – ankstesnė programa);
__________________
__________________
10 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1381/2013, kuriuo nustatoma Teisių, lygybės ir pilietiškumo programa 2014–2020 m. laikotarpiu (OL L 354, 2013 12 28, p. 62).
10 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1381/2013, kuriuo nustatoma Teisių, lygybės ir pilietiškumo programa 2014–2020 m. laikotarpiu (OL L 354, 2013 12 28, p. 62).
11 2014 m. balandžio 14 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 390/2014, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. laikotarpio programa „Europa piliečiams“ (OL L 115, 2014 4 17, p. 3).
11 2014 m. balandžio 14 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 390/2014, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. laikotarpio programa „Europa piliečiams“ (OL L 115, 2014 4 17, p. 3).
12 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1381/2013, kuriuo nustatoma Teisių, lygybės ir pilietiškumo programa 2014–2020 m. laikotarpiu (OL L 354, 2013 12 28, p. 62).
12 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1381/2013, kuriuo nustatoma Teisių, lygybės ir pilietiškumo programa 2014–2020 m. laikotarpiu (OL L 354, 2013 12 28, p. 62).
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl reglamento
3 konstatuojamoji dalis
(3)  Teisingumo, teisių ir vertybių fondas ir jo dvi pagrindinės finansavimo programos pagrindinį dėmesį skirs žmonėms ir subjektams, kurie padeda užtikrinti mūsų bendrų vertybių, teisių ir turtingos įvairovės gyvybingumą. Pagrindinis tikslas – puoselėti ir palaikyti mūsų teisėmis grindžiamą, lygią, įtraukią ir demokratinę visuomenę. Tai, be kita ko, apima dinamišką pilietinę visuomenę, skatinančią žmonių demokratinį, pilietinį ir socialinį dalyvavimą bei puoselėjančią turtingą Europos visuomenės įvairovę, taip pat grindžiamą mūsų bendra istorija ir atmintimi. ES sutarties 11 straipsnyje taip pat nurodyta, kad institucijos atitinkamomis priemonėmis suteikia piliečiams ir atstovaujamosioms asociacijoms galimybę skelbti nuomones apie visas Sąjungos veiklos sritis ir viešai jomis keistis;
(3)  Teisingumo, teisių ir vertybių fondas ir jo dvi pagrindinės finansavimo programos pagrindinį dėmesį skirs žmonėms ir subjektams, kurie padeda užtikrinti mūsų bendrų vertybių, teisių ir turtingos įvairovės gyvybingumą. Pagrindinis tikslas – puoselėti ir palaikyti teisėmis grindžiamą, lygią, atvirą, įtraukią ir demokratinę visuomenę, visų pirma finansuojant veiklą, kuria skatinama dinamiška, gerai išsivysčiusi, atspari ir turinti galių pilietinė visuomenė, sudaranti sąlygas žmonių demokratiniam, pilietiniam ir socialiniam dalyvavimui, ir tinkamą žmogaus ir pagrindinių teisių taikymą ir įgyvendinimą, puoselėjant turtingą Europos visuomenės įvairovę, taip pat grindžiamą mūsų bendra istorija ir atmintimi. ES sutarties 11 straipsnyje reikalaujama, kad institucijos palaikytų atvirą, skaidrų ir nuolatinį dialogą su pilietine visuomene ir atitinkamomis priemonėmis suteiktų piliečiams ir atstovaujamosioms asociacijoms galimybę skelbti nuomones apie visas Sąjungos veiklos sritis ir viešai jomis keistis. Tai ypač svarbu atsižvelgiant į tai, kad daugelyje valstybių narių lieka vis mažiau erdvės nepriklausomai pilietinei visuomenei;
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl reglamento
4 konstatuojamoji dalis
(4)  Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) nustatyta, kad sukuriama laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė, kurioje gerbiamos pagrindinės teisės bei skirtingos valstybių narių teisinės sistemos ir tradicijos. Tuo tikslu Sąjunga gali patvirtinti priemones, kad plėtotų teisminį bendradarbiavimą civilinėse bylose ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose ir skatintų bei remtų valstybių narių veiksmus nusikaltimų prevencijos srityje. Toliau kuriant Europos teisingumo erdvę turi būti užtikrinta, kad būtų gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi bendrųjų principų ir vertybių, pavyzdžiui, nediskriminavimo, lyčių lygybės, visiems veiksmingos teisės kreiptis į teismą, teisinės valstybės ir tinkamai veikiančios teismų sistemos;
(4)  Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) nustatyta, kad sukuriama laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė, kurioje gerbiamos pagrindinės teisės bei skirtingos valstybių narių teisinės sistemos ir tradicijos. Teisinės valstybės principų, pagrindinių teisių ir demokratijos Sąjungoje paisymas ir skatinimas yra būtina pagrindinių teisių apsaugos ir visų Sutartyse įtvirtintų teisių ir pareigų vykdymo, taip pat žmonių pasitikėjimo Sąjunga užtikrinimo sąlyga. Tai, kaip teisinės valstybės principas įgyvendinamas valstybėje narėje, atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant valstybių narių ir jų teisinių sistemų tarpusavio pasitikėjimą. Tuo tikslu Sąjunga gali patvirtinti priemones, kad plėtotų teisminį bendradarbiavimą civilinėse bylose ir baudžiamosiose ir, kai taikytina, administracinėse bylose ir skatintų bei remtų valstybių narių veiksmus nusikaltimų prevencijos srityje, visų pirma skirdama dėmesį sunkiems tarpvalstybiniams nusikaltimams, fiskaliniams nusikaltimams, nusikaltimams aplinkai, terorizmui bei pagrindinių teisių pažeidimams, kaip antai prekyba žmonėmis, ir pažeidimams aukų teisių apsaugos srityje. Toliau kuriant Europos teisingumo erdvę vietos, regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis turėtų būti užtikrinta, kad būtų gerbiamos žmogaus ir pagrindinės teisės ir laikomasi bendrųjų principų ir vertybių, pavyzdžiui, nediskriminavimo, solidarumo, vienodo požiūrio visais Chartijos 21 straipsnyje išvardytais pagrindais, visiems veiksmingos teisės kreiptis į teismą, teisinės valstybės bei demokratijos principų, ir turėtų būti užtikrinta ir remiama tinkamai veikianti teismų sistema;
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl reglamento
4 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(4a)   SESV 81 straipsnyje aiškiai nustatyta, kad Sąjunga gali priimti teisės aktus dėl valstybių narių įstatymų derinimo. Remiantis Sutartimi, tokie aktai gali būti priimami, inter alia, dėl teisminių ir neteisminių sprendimų tarpusavio pripažinimo ir vykdymo valstybėse narėse; teisminių ir neteisminių dokumentų įteikimo kitoje valstybėje; valstybėse narėse taikomų tarptautinės privatinės teisės normų, susijusių su įstatymų ir jurisdikcijos kolizija, suderinamumo; bendradarbiavimo renkant įrodymus; veiksmingos teisės į teisingumą; tinkamo civilinių, baudžiamųjų ir administracinių procesų veikimo kliūčių šalinimo, kuris gali padėti labiau suderinti nacionalinių teismų procesus; alternatyvaus ginčų sprendimo (AGS) plėtros ir teisėjų ir teisminių institucijų darbuotojų mokymo rėmimo;
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl reglamento
5 konstatuojamoji dalis
(5)  finansavimas turėtų išlikti viena iš svarbių priemonių siekiant sėkmingai įgyvendinti Sutartyse nustatytus plataus užmojo tikslus. Jie turėtų būti pasiekti, be kita ko, sukuriant lanksčią ir veiksmingą Teisingumo programą, kuri turėtų padėti planuoti ir įgyvendinti šiuos tikslus;
(5)  finansavimas yra viena iš svarbiausių priemonių siekiant sėkmingai įgyvendinti Sutartyse nustatytus plataus užmojo tikslus. Jie turėtų būti pasiekti, be kita ko, sukuriant lanksčią ir veiksmingą Teisingumo programą, kuri turėtų padėti planuoti ir įgyvendinti šiuos tikslus, atsižvelgiant į tai, kuri veikla užtikrina didžiausią Sąjungos pridėtinę vertę, kai tinkama, taikant pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius;
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl reglamento
5 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(5a)  pagal Programą turėtų būti siekiama padidinti jos lėšų skyrimo lankstumą ir prieinamumą, taip pat sudaryti vienodas finansavimo galimybes ir sąlygas pilietinės visuomenės organizacijoms tiek ES šalyse, tiek Sąjungai nepriklausančiose šalyse;
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl reglamento
6 konstatuojamoji dalis
(6)  siekdama palaipsniui sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, Sąjunga turi patvirtinti priemones, susijusias su teisminiu bendradarbiavimu civilinėse ir baudžiamosiose bylose ir pagrįstas nuosprendžių ir teismo sprendimų tarpusavio pripažinimu, kuris nuo 1999 m. spalio 15 ir 16 d. Tamperės Europos Vadovų Tarybos laikomas kertiniu teisminio bendradarbiavimo Sąjungoje akmeniu. Tarpusavio pripažinimo principas reikalauja, kad tarp valstybių narių būtų pasiektas aukštas tarpusavio pasitikėjimo lygis. Siekiant palengvinti tarpusavio pripažinimą ir skatinti tarpusavio pasitikėjimą, priimtos valstybių narių įstatymų derinimo keliose srityse priemonės. Be to, siekiant užtikrinti ekonomikos augimą, būtina gerai veikianti teisingumo erdvė, kurioje būtų panaikintos tarpvalstybinio teismo proceso ir teisės kreiptis į teismą sprendžiant tarpvalstybinius klausimus kliūtys;
(6)  siekdama palaipsniui sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę visiems, Sąjunga turi patvirtinti priemones, susijusias su teisminiu bendradarbiavimu civilinėse ir baudžiamosiose bylose ir pagrįstas nuosprendžių ir teismo sprendimų tarpusavio pripažinimu, kuris nuo 1999 m. spalio 15 ir 16 d. Tamperės Europos Vadovų Tarybos laikomas kertiniu teisminio bendradarbiavimo Sąjungoje akmeniu. Tarpusavio pripažinimo principas reikalauja, kad tarp valstybių narių būtų pasiektas aukštas tarpusavio pasitikėjimo lygis. Siekiant palengvinti tarpusavio pripažinimą ir skatinti tarpusavio pasitikėjimą, priimtos valstybių narių įstatymų derinimo keliose srityse priemonės. Be to, siekiant užtikrinti ekonomikos augimą ir tolesnę integraciją, būtina gerai veikianti teisingumo erdvė, kurioje būtų panaikintos tarpvalstybinio teismo proceso ir teisės kreiptis į teismą sprendžiant tarpvalstybinius klausimus kliūtys;
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl reglamento
6 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(6a)   kaip priminė Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo teismų praktikoje1a, teisėjų nepriklausomumas – esminė pagrindinės teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalis ir yra abipusio pasitikėjimo bei abipusio pripažinimo pagrindas;
_________________
1a Europos Sąjungos Teisingumo Teismo didžiosios kolegijos 2018 m. vasario 27 d. sprendimas byloje C-64/16 Asociação Sindical dos Juízes Portugueses, ECLI:EU:C:2018:117; Europos Sąjungos Teisingumo Teismo didžiosios kolegijos 2018 m. liepos 25 d. sprendimas byloje C-216/18 PPU, L.M., ECLI:EU:C:2018:586.
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl reglamento
6 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(6b)   teisę kreiptis į teismą turėtų sudaryti, be kita ko, teisė kreiptis į teismus, teisė naudotis alternatyviais ginčų sprendimo metodais, taip pat teisė kreiptis į valstybės tarnautojus, kurie teisės aktais yra įpareigoti teikti šalims nepriklausomas ir nešališkas teisines konsultacijas;
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl reglamento
6 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(6c)  siekiant, kad toliau būtų plėtojama Europos teisingumo erdvė, lyčių aspekto integravimas į teisingumo sistemas turėtų būti laikomas svarbiu uždaviniu. Tarpsektorinė diskriminacija teisingumo sistemoje vis dar yra viena iš pagrindinių kliūčių, trukdančių užtikrinti lygias moterų teises kreiptis į teismą. Todėl įgyvendinant Programą turėtų būti aktyviai padedama naikinti bet kokią diskriminaciją ir kliūtis, kylančias mažumoms, neįgaliesiems, migrantams, prieglobsčio prašytojams, vyresnio amžiaus žmonėms, atokiose vietovėse gyvenantiems asmenims ar bet kurioms pažeidžiamoms grupėms, galinčioms susidurti su teisės kreiptis į teismą ribojimais, ir remiamos procedūros bei sprendimai teismų sistemose, kurie yra palankūs aukoms ir kuriais atsižvelgiama į lyčių aspektą;
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl reglamento
7 konstatuojamoji dalis
(7)  teisinės valstybės principo laikymasis yra labai svarbus siekiant užtikrinti tvirtą abipusį pasitikėjimą teisingumo ir vidaus reikalų srityje, o ypač tarpusavio pripažinimu pagrįstą veiksmingą teisminį bendradarbiavimą civilinėse ir baudžiamosiose bylose. Teisinė valstybė yra viena iš ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtintų bendrų vertybių, o ES sutarties 19 straipsnio 1 dalyje ir Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje numatytas veiksmingos teisminės apsaugos principas yra konkreti teisinės valstybės išraiška. Teisinės valstybės skatinimas remiant pastangas didinti nacionalinių teisingumo sistemų nepriklausomumą, kokybę ir veiksmingumą didina tarpusavio pasitikėjimą, kuris yra būtinas teisminiam bendradarbiavimui civilinėse ir baudžiamosiose bylose;
(7)  visiškas teisinės valstybės principo laikymasis ir jo skatinimas yra labai svarbūs siekiant užtikrinti tvirtą abipusį pasitikėjimą laisvės, saugumo bei teisingumo ir vidaus reikalų srityje, o ypač tarpusavio pripažinimu pagrįstą veiksmingą teisminį bendradarbiavimą civilinėse ir baudžiamosiose bylose. Teisinė valstybė yra viena iš ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtintų bendrų vertybių, o ES sutarties 19 straipsnio 1 dalyje ir Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje numatytas veiksmingos teisminės apsaugos principas yra konkreti teisinės valstybės išraiška. Teisinės valstybės skatinimas remiant pastangas didinti nacionalinių teisingumo sistemų nepriklausomumą, skaidrumą, atsakomybę, kokybę ir veiksmingumą didina tarpusavio pasitikėjimą, kuris yra būtinas teisminiam bendradarbiavimui civilinėse ir baudžiamosiose bylose;
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl reglamento
7 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(7a)   svarbu priminti, kad teisingumas užtikrina teisinę valstybę visuomenėje ir visiems užtikrina teisę į teisingą bylos nagrinėjimą nepriklausomame ir nešališkame teisme siekiant apsaugoti Europos vertybes;
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl reglamento
8 konstatuojamoji dalis
(8)  vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 81 straipsnio 2 dalies h punktu ir 82 straipsnio 1 dalies c punktu, Sąjunga remia teisėjų ir teisminių institucijų darbuotojų mokymą kaip priemonę, kuria siekiama gerinti teisminį bendradarbiavimą civilinėse ir baudžiamosiose bylose, grindžiamą nuosprendžių ir teismo sprendimų tarpusavio pripažinimo principu. Teisingumo srities specialistų mokymas yra svarbi priemonė, padedanti plėtoti bendrą supratimą, kaip geriausia puoselėti teisinę valstybę. Ja prisidedama prie Europos teisingumo erdvės kūrimo, sukuriant bendrą valstybių narių teisingumo srities specialistų teisminę kultūrą. Labai svarbu užtikrinti, kad teisė Sąjungoje būtų taikoma teisingai ir nuosekliai, o teisingumo srities specialistų tarpusavio pasitikėjimas tarpvalstybinėse bylose būtų abipusis. Pagal Programą remiama mokymo veikla turėtų būti grindžiama patikimu mokymo poreikių vertinimu, moderniausių mokymo metodų taikymu, taip pat apimti skirtingų valstybių narių teisingumo srities specialistų tarpvalstybinio pobūdžio renginius, aktyvų mokymąsi bei tinklų kūrimo elementus ir būti tvari;
(8)  vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 81 straipsnio 2 dalies h punktu ir 82 straipsnio 1 dalies c punktu, Sąjunga remia teisėjų ir teisminių institucijų darbuotojų mokymą kaip priemonę, kuria siekiama gerinti teisminį bendradarbiavimą civilinėse ir baudžiamosiose bylose ir, kai taikoma, administracinėse bylose, grindžiamą nuosprendžių ir teismo sprendimų tarpusavio pripažinimo principu. Teisingumo srities specialistų mokymas yra svarbi priemonė, padedanti plėtoti bendrą supratimą, kaip geriausia įgyvendinti ir puoselėti teisinę valstybę ir pagrindines teises. Ja prisidedama prie Europos teisingumo erdvės kūrimo, sukuriant bendrą valstybių narių teisingumo srities specialistų teisminę kultūrą. Labai svarbu užtikrinti, kad teisė Sąjungoje būtų taikoma nediskriminuojant, teisingai ir nuosekliai, o teisingumo srities specialistų tarpusavio pasitikėjimas ir supratimas tarpvalstybinėse bylose būtų abipusis. Pagal Programą remiama mokymo veikla turėtų būti grindžiama patikimu mokymo poreikių vertinimu, moderniausių mokymo metodų taikymu, taip pat apimti skirtingų valstybių narių teisingumo srities specialistų, įskaitant dirbančius pilietinės visuomenės organizacijose, tarpvalstybinio pobūdžio renginius, aktyvų mokymąsi bei tinklų kūrimo elementus ir būti tvari. Ji turėtų apimti teisėjams, advokatams, prokurorams ir policijos pareigūnams skirtus mokymus apie problemas ir kliūtis, su kuriais susiduria pažeidžiamoje padėtyje esantys žmonės, įskaitant vaikus, etnines mažumas, LGBTI asmenis, neįgaliuosius, smurto dėl lyties ir kitų formų tarpasmeninio smurto aukas, prekybos žmonėmis aukas, ir apie tai, kaip užtikrinti, kad nusikaltimų aukos būtų tinkamai apsaugotos. Šie mokymai turėtų būti rengiami tiesiogiai įtraukiant tokius asmenis ir organizacijas, kurios jiems atstovauja ir (arba) padeda;
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl reglamento
8 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(8a)   pagrįsta procesinių veiksmų trukmė padeda užtikrinti teisinį tikrumą, kuris yra pagrindinis teisinės valstybės principas;
Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl reglamento
8 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(8b)  vadovaujantis 2017 m. gegužės 11 d. Tarybos sprendimu (ES) 2017/865 dėl Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo pasirašymo Europos Sąjungos vardu, kiek tai susiję su teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose klausimais, ir remiantis atitinkamu sprendimu, susijusiu su prieglobsčiu ir negrąžinimo principu, pagal Programą turėtų būti remiamas teisėjų ir teisminių institucijų darbuotojų mokymas, siekiant didinti informuotumą ir skatinti Konvencijos praktinį taikymą šioje srityje, kad būtų geriau apsaugomos prieš moteris ir mergaites nukreipto smurto aukos visoje Sąjungoje;
Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl reglamento
9 konstatuojamoji dalis
(9)  teisėjų mokymo veikloje gali dalyvauti įvairūs subjektai, pavyzdžiui, valstybių narių teisinės, teisminės ir administracinės institucijos, akademinės įstaigos, nacionalinės įstaigos, atsakingos už teisėjų mokymą, Europos lygio mokymo organizacijos ar tinklai arba Sąjungos teisės teismų koordinatorių tinklai. Įstaigos ir subjektai, užtikrinantys bendrą Europos interesą teisėjų mokymo srityje, pavyzdžiui, Europos teisėjų mokymo tinklas (ETMT), Europos teisės akademija (ETA), Europos teismų tarybų tinklas, Europos Sąjungos valstybių tarybų ir aukščiausiųjų administracinių teismų asociacija, Europos Sąjungos aukščiausiųjų teismų pirmininkų tinklas (RPCSJUE) ir Europos viešojo administravimo institutas, turėtų toliau atlikti savo vaidmenį propaguojant išties Europos masto mokymo programas teisėjams ir teismų darbuotojams, ir todėl jiems galėtų būtų teikiama atitinkama finansinė parama laikantis Komisijos pagal šį reglamentą priimamose metinėse darbo programose nustatytų procedūrų ir kriterijų;
(9)  teisėjų mokymo veikloje gali dalyvauti įvairūs subjektai, pavyzdžiui, valstybių narių teisinės, teisminės ir administracinės institucijos, akademinės įstaigos, nacionalinės įstaigos, atsakingos už teisėjų mokymą, Europos lygio mokymo organizacijos ar tinklai arba Sąjungos teisės teismų koordinatorių tinklai, taip pat susijusios pilietinės visuomenės organizacijos, įskaitant tas, kurios teikia atstovaujamuosius ieškiniu. Įstaigos ir subjektai, užtikrinantys bendrą Europos interesą teisėjų mokymo srityje, pavyzdžiui, Europos teisėjų mokymo tinklas (ETMT), Europos teisės akademija (ETA), Europos teismų tarybų tinklas, Europos Sąjungos valstybių tarybų ir aukščiausiųjų administracinių teismų asociacija, Europos Sąjungos aukščiausiųjų teismų pirmininkų tinklas (RPCSJUE) ir Europos viešojo administravimo institutas, turėtų toliau atlikti savo vaidmenį propaguojant išties Europos masto mokymo programas teisėjams ir teismų darbuotojams, ir todėl jiems galėtų būtų teikiama atitinkama finansinė parama laikantis Komisijos pagal šį reglamentą priimamose metinėse darbo programose nustatytų procedūrų ir kriterijų. Be to, pagrindinių teisių srityse veikiančios organizacijos ir specialistai, dirbantys su smurto aukomis, taip pat specializuotos akademinės įstaigos taip pat galėtų prisidėti prie tokių mokymo programų, todėl prireikus reikėtų užtikrinti jų dalyvavimą. Atsižvelgiant į tai, kad moterų teisėjų aukščiausiuose postuose yra mažuma, teisėjos, prokurorės ir kitos teisės specialistės turėtų būti skatinamos dalyvauti mokymuose;
Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl reglamento
9 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(9a)   valstybės narės turėtų daugiau investuoti į teisėjų mokymo plėtojimą ir nuolatinį teisėjų švietimą, nes tokia veikla sudaro veiksmingos, nepriklausomos ir nešališkos teismų sistemos pagrindą;
Pakeitimas 20
Pasiūlymas dėl reglamento
10 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(10a)  pagal Programą taip pat turėtų būti remiamas gerosios praktikos skatinimas teismuose, kurie konkrečiai nagrinėja smurto dėl lyties atvejus, ir teisėjų, prokurorų, teisininkų, policijos pareigūnų ir kitų specialistų, kurie susiduria su smurto dėl lyties aukomis, keitimasis bendrais ištekliais bei mokymo medžiaga apie smurtą dėl lyties;
Pakeitimas 21
Pasiūlymas dėl reglamento
11 konstatuojamoji dalis
(11)  Programos priemonėmis turėtų būti remiamas tvirtesnis teismo sprendimų ir nuosprendžių tarpusavio pripažinimas ir būtinas teisės aktų derinimas, kuris palengvins visų atitinkamų institucijų, įskaitant finansinės žvalgybos padalinius, bendradarbiavimą ir teisminę asmens teisių civilinėse ir komercinėse bylose apsaugą. Be to, Programa turėtų paskatinti priimti su tarpvalstybiniais atvejais susijusius procesinius teisės aktus ir didesnę civilinės teisės konvergenciją, kuri padės pašalinti kliūtis geram ir veiksmingam teisminių ir neteisminių procedūrų veikimui, naudingam visoms civilinio ginčo šalims. Galiausiai, siekiant prisidėti prie veiksmingo Sąjungos teisės aktų dėl teisminio bendradarbiavimo civilinėse bylose vykdymo užtikrinimo ir praktinio taikymo, Programa turėtų būti remiamas Tarybos sprendimu 2001/470/EB įsteigto Europos teisminio tinklo civilinėse ir komercinėse bylose veikimas;
(11)  Programos priemonėmis turėtų būti remiamas tvirtesnis teismo sprendimų ir nuosprendžių tarpusavio pripažinimas, valstybių narių tarpusavio pasitikėjimas ir būtinas teisės aktų derinimas, kuris palengvins visų atitinkamų institucijų, įskaitant finansinės žvalgybos padalinius, bendradarbiavimą ir teisminę asmens teisių civilinėse ir komercinėse bylose apsaugą. Be to, Programa turėtų paskatinti priimti su tarpvalstybiniais atvejais, įskaitant tarpininkavimo procedūras, susijusius procesinius teisės aktus, visų pirma skirtus pagerinti galimybes visiems be diskriminacijos kreiptis į teismą, ir didesnę civilinės teisės konvergenciją, kuri padės pašalinti kliūtis geram ir veiksmingam teisminių ir neteisminių procedūrų veikimui, naudingam visoms civilinio ginčo šalims. Galiausiai, siekiant prisidėti prie veiksmingo Sąjungos teisės aktų dėl teisminio bendradarbiavimo civilinėse bylose vykdymo užtikrinimo ir praktinio taikymo, Programa turėtų būti remiamas Tarybos sprendimu 2001/470/EB įsteigto Europos teisminio tinklo civilinėse ir komercinėse bylose veikimas;
Pakeitimas 22
Pasiūlymas dėl reglamento
12 konstatuojamoji dalis
(12)  pagal ES sutarties 3 straipsnio 3 dalį, Chartijos 24 straipsnį ir 1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją Programa turėtų remti vaiko teisių apsaugą ir turėtų integruoti vaiko teisių propagavimą įgyvendinant visus savo veiksmus;
(12)  pagal ES sutarties 3 straipsnio 3 dalį, Chartijos 24 straipsnį ir 1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją Programa turėtų remti vaiko teisių apsaugą ir turėtų integruoti vaiko teisių propagavimą įgyvendinant visus savo veiksmus. Šiuo tikslu ypač daug dėmesio turėtų būti skiriama veiksmams, kurių imamasi siekiant apsaugoti vaikų teises civilinėje ir baudžiamojoje teisenoje, įskaitant kartu su tėvais įkalinimo įstaigoje esančių vaikų ir įkalintų tėvų vaikų apsaugą. Taip pat reikėtų apsvarstyti galimybę deramai remti mokymų veiklą, skirtą tinkamai įgyvendinti Direktyvą (ES) 2016/800 dėl procesinių garantijų vaikams, kurie baudžiamajame procese yra įtariamieji ar kaltinamieji;
Pakeitimas 23
Pasiūlymas dėl reglamento
12 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(12a)  pagal ES sutarties 3 straipsnio 3 dalį, Chartijos 23 straipsnį ir Konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija), pagal Programą turėtų būti remiama moterų teisių apsauga ir turėtų būti integruotas su lytimis susijusių klausimų propagavimas įgyvendinant visus jos veiksmus. Siekdamos užtikrinti ir sustiprinti moterų bei mergaičių teisę kreiptis į teismą smurto dėl lyties atvejais, valstybės narės turėtų ratifikuoti Stambulo konvenciją ir priimti išsamius kovos su smurtu dėl lyties Sąjungoje teisės aktus;
Pakeitimas 24
Pasiūlymas dėl reglamento
12 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(12b)   pagal 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvą 2000/43/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės, programa turėtų būti remiama asmenų, priklausančių rasinėms ar etninėms mažumoms, pavyzdžiui, romų, apsauga, ir į visų jos veiksmų įgyvendinimą turėtų būti integruotas jų teisių skatinimas, visų pirma stiprinant kovos su diskriminacija priemones;
Pakeitimas 25
Pasiūlymas dėl reglamento
13 konstatuojamoji dalis
(13)  2014–2020 m. Programa sudarė galimybę organizuoti mokymo veiklą Sąjungos teisės klausimais, visų pirma susijusią su Chartijos taikymo sritimi ir taikymu, skirtą teisėjams ir kitiems praktikuojantiems teisininkams. 2017 m. spalio 12 d. išvadose dėl Chartijos taikymo 2016 m. Taryba priminė, kad svarbu didinti informuotumą apie Chartijos taikymą, įskaitant politikos formuotojų, praktikuojančių teisininkų ir pačių teisių turėtojų informuotumą nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis. Todėl, siekiant nuosekliai integruoti pagrindines teises, būtina teikti finansinę paramą informuotumui didinti kitoms valdžios institucijoms nei teisminės institucijos ir praktikuojantys teisininkai;
(13)  2014–2020 m. Programa sudarė galimybę organizuoti mokymo veiklą Sąjungos teisės klausimais, visų pirma susijusią su Chartijos taikymo sritimi ir taikymu, skirtą teisėjams ir kitiems praktikuojantiems teisininkams. 2017 m. spalio 12 d. išvadose dėl Chartijos taikymo 2016 m. Taryba priminė, kad svarbu didinti informuotumą apie Chartijos taikymą, įskaitant politikos formuotojų, praktikuojančių teisininkų ir pačių teisių turėtojų informuotumą nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis. Todėl, siekiant nuosekliai integruoti pagrindines teises, būtina teikti finansinę paramą informuotumui didinti kitoms valdžios institucijoms nei teisminės institucijos ir praktikuojantys teisininkai, taip pat ir NVO, kurios irgi imasi šios užduoties;
Pakeitimas 26
Pasiūlymas dėl reglamento
14 konstatuojamoji dalis
(14)  pagal SESV 67 straipsnį Sąjunga sukuria laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kurioje gerbiamos pagrindinės teisės, o tai padeda užtikrinti teisė kreiptis į teismą. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas veiksmingai naudotis teise kreiptis į teismą ir skatinti tarpusavio pasitikėjimą, kuris yra būtinas geram laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės veikimui, būtina teikti finansinę paramą kitų institucijų nei teisminės institucijos ir praktikuojantys teisininkai, taip pat pilietinės visuomenės organizacijų, padedančių siekti šių tikslų, veiklai;
(14)  pagal SESV 67 straipsnį Sąjunga sukuria laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kurioje gerbiamos pagrindinės teisės, o tai padeda užtikrinti visų asmenų teisė kreiptis į teismą nepatiriant diskriminacijos. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas veiksmingai naudotis teise kreiptis į teismą ir skatinti tarpusavio pasitikėjimą, kuris yra būtinas geram laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės veikimui, būtina nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis teikti finansinę paramą kitų institucijų nei teisminės institucijos ir praktikuojantys teisininkai, taip pat pilietinės visuomenės organizacijų, įskaitant atstovaujančias nusikaltimų aukų teisėms, padedančių siekti šių tikslų, veiklai. Siekiant visiems užtikrinti teisę kreiptis į teismą, reikėtų visų pirma remti veiksmus, kuriais pažeidžiamiems asmenims, pavyzdžiui, vaikams, etninėms mažumoms, LGBTI asmenims, neįgaliesiems, neįgaliesiems, smurto dėl lyties aukoms ir kitų formų tarpasmeninio smurto aukoms ir prekybos žmonėmis aukoms bei migrantams, sudaromos sąlygos veiksmingai ir lygiomis teisėmis kreiptis į teismą, neatsižvelgiant į jų gyventojo statusą;
Pakeitimas 27
Pasiūlymas dėl reglamento
15 konstatuojamoji dalis
(15)  pagal SESV 8 ir 10 straipsnius įgyvendinant visus Programos veiksmus taip pat turėtų būti atsižvelgiama į moterų ir vyrų lygybės aspektą ir kovos su diskriminacija tikslus;
(15)  pagal SESV 8 ir 10 straipsnius įgyvendinant visus Programos veiksmus turėtų būti taikomas horizontalus požiūris, siekiant skatinti lyčių lygybę, ir remiamas lyčių aspekto ir kovos su diskriminacija tikslų integravimas. Siekiant nustatyti, kaip programos veikloje siekiama tų tikslų, reikėtų užtikrinti nuolatinę stebėseną ir vertinimą;
Pakeitimas 28
Pasiūlymas dėl reglamento
16 konstatuojamoji dalis
(16)  veiksmais, kuriems taikomas šis reglamentas, turėtų būti prisidedama prie Europos teisingumo erdvės sukūrimo, tarpvalstybinio bendradarbiavimo stiprinimo ir tinklų kūrimo ir prie to, kad būtų tinkamai, darniai ir nuosekliai taikoma Sąjungos teisė. Finansavimo veikla taip pat turėtų prisidėti prie bendro Sąjungos vertybių supratimo, teisinės valstybės, geresnių žinių apie Sąjungos teisę ir politiką, padėti dalytis praktine patirtimi ir geriausia patirtimi naudojant visų susijusių suinteresuotųjų šalių teisminio bendradarbiavimo priemones, taip pat padėti kurti sąveikius skaitmeninius sprendimus, prisidedančius prie sklandaus ir veiksmingo tarpvalstybinio bendradarbiavimo, ir turėtų suteikti tvirtą analitinį pagrindą Sąjungos teisės ir politikos kūrimui, vykdymui ir tinkamam įgyvendinimui remti. Sąjungos intervencija leidžia vykdyti šią veiklą nuosekliai visoje Sąjungoje ir prisideda prie masto ekonomijos. Be to, Sąjunga gali geriau spręsti tarpvalstybinio pobūdžio klausimus nei pavienės valstybės narės, ir suteikti europinę platformą tarpusavio mokymuisi;
(16)  veiksmais, kuriems taikomas šis reglamentas, turėtų būti prisidedama prie Europos teisingumo erdvės sukūrimo, teisinės sistemos nepriklausomumo ir veiksmingumo didinimo, tarpvalstybinio bendradarbiavimo stiprinimo ir tinklų kūrimo, valstybių narių teisminių institucijų tarpusavio pasitikėjimo rėmimo ir prie to, kad būtų tinkamai, darniai ir nuosekliai taikoma Sąjungos teisė. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti Sąjungos teisės aktų dėl lygybės taikymui ir geresniam įvairių Sąjungos aukų apsaugos priemonių įgyvendinimui ir koordinavimui. Finansavimo veikla taip pat turėtų prisidėti prie bendro Sąjungos vertybių supratimo, teisinės valstybės, geresnių žinių apie Sąjungos teisę ir politiką, padėti dalytis praktine patirtimi ir geriausia patirtimi naudojant visų susijusių suinteresuotųjų šalių teisminio bendradarbiavimo priemones, taip pat padėti kurti ir skatinti sąveikius skaitmeninius sprendimus, prisidedančius prie sklandaus ir veiksmingo tarpvalstybinio bendradarbiavimo, ir turėtų suteikti tvirtą analitinį pagrindą Sąjungos teisės ir politikos kūrimui, vykdymui ir tinkamam supratimui ir įgyvendinimui remti. Sąjungos intervencija leidžia vykdyti šią veiklą nuosekliai visoje Sąjungoje ir prisideda prie masto ekonomijos. Be to, Sąjunga gali geriau spręsti tarpvalstybinio pobūdžio klausimus nei pavienės valstybės narės, ir suteikti europinę platformą tarpusavio mokymuisi ir keitimuisi geriausios praktikos pavyzdžiais;
Pakeitimas 29
Pasiūlymas dėl reglamento
16 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(16a)  įgyvendinant Programą taip pat turėtų būti prisidedama prie bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis stiprinimo tais atvejais, kai Sąjungos teisė turi ekstrateritorinį taikymą, gerinti galimybes kreiptis į teismą ir padėti spręsti teismines ir procedūrines problemas, visų pirma prekybos žmonėmis, klimato kaitos ir įmonių verslo atsakomybės atvejais;
Pakeitimas 30
Pasiūlymas dėl reglamento
16 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(16b)   kaip pabrėžiama Europos Parlamento pranešime dėl Europos Komisijos parengtos 2017 m. teisingumo rezultatų suvestinės, lyčių pusiausvyros trūkumai, kalbant apie valstybių narių teisėjus ir teisminių institucijų darbuotojus, vis dar yra dideli ir yra visų pirma (bet ne tik) susiję su šiais aspektais: teisėjų moterų procentine dalimi aukštesnio lygmens teisminėse institucijose, asmenų skyrimo į pareigas skaidrumu, darbo ir su darbu nesusijusių pareigų derinimu ir mentorystės praktika. Todėl Programa turėtų remti mokymo veiklą, kuria būtų siekiama pašalinti šiuos trūkumus. Ši veikla, pavyzdžiui, gali būti pritaikyta moterims specialistėms, kurios yra valstybių narių teisėjos ir teisminių institucijų darbuotojos, arba, jei tinkama, moteriškos ir vyriškosios lyties specialistams, siekiant didinti visų susijusių darbuotojų informuotumą;
Pakeitimas 31
Pasiūlymas dėl reglamento
16 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(16c)  Sąjungos teisingumo sistema neužtikrina tinkamo teisingumo ir apsaugos moterims ir mergaitėms, taigi smurto dėl lyties aukoms nėra teikiama būtina parama. Tinkama apsauga ir parama taip pat neužtikrinama prekybos žmonėmis seksualinėms paslaugoms teikti aukoms, moterims pabėgėlėms ir migrantėms, LGBTIQ asmenims ir neįgaliesiems;
Pakeitimas 32
Pasiūlymas dėl reglamento
17 konstatuojamoji dalis
(17)  Komisija turėtų užtikrinti bendrą nuoseklumą, papildomumą ir sinergiją su Sąjungos įstaigų, biurų ir agentūrų, pavyzdžiui, Eurojusto, „eu-LISA“ ir Europos prokuratūros, darbu, ir turėtų įvertinti kitų nacionalinių ir tarptautinių subjektų darbą srityse, kuriose taikoma Programa;
(17)  Komisija turėtų užtikrinti bendrą nuoseklumą, papildomumą ir sinergiją su Sąjungos įstaigų, biurų ir agentūrų, pavyzdžiui, Eurojusto, FRA, OLAF, „eu-LISA“ ir Europos prokuratūros, darbu, ir turėtų įvertinti kitų nacionalinių ir tarptautinių subjektų darbą srityse, kuriose taikoma Programa, ir, prireikus, rekomenduojamus patobulinimus;
Pakeitimas 33
Pasiūlymas dėl reglamento
18 konstatuojamoji dalis
(18)  būtina užtikrinti visų pagal Programą vykdomų veiksmų ir veiklos Europos pridėtinę vertę, jų papildomumą valstybių narių veiklai ir jų derėjimą su kita Sąjungos veikla. Siekiant užtikrinti veiksmingą Sąjungos bendrojo biudžeto lėšų paskirstymą, turėtų būti siekiama finansavimo programų, kuriomis remiamos glaudžiai susijusios politikos sritys, nuoseklumo, papildomumo ir sinergijos, visų pirma Teisingumo, teisių ir vertybių fondo programų, taigi kartu su Teisių ir vertybių programa, taip pat tarp Programos ir Bendrosios rinkos programos, Sienų valdymo ir Saugumo, visų pirma Prieglobsčio ir migracijos (PMIF) ir Vidaus saugumo fondų, Strateginės infrastruktūros, visų pirma Skaitmeninės Europos programos, programos „Erasmus +“, Bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos, Pasirengimo narystei pagalbos priemonės ir LIFE reglamento13;
(18)  būtina užtikrinti visų pagal Teisingumo programą vykdomų veiksmų ir veiklos perspektyvumą ir matomumą, pagrindinį Europos pridėtinės vertės ir patikimo finansų valdymo principą juos įgyvendinant, jų papildomumą valstybių narių veiklai ir jų derėjimą su kita Sąjungos veikla. Siekiant užtikrinti veiksmingą ir veiklos rezultatais pagrįstą Sąjungos bendrojo biudžeto lėšų paskirstymą, turėtų būti siekiama finansavimo programų, kuriomis remiamos glaudžiai susijusios politikos sritys, visų pirma Teisingumo, teisių ir vertybių fondo taigi ir Teisių ir vertybių programos – aprėptyje, taip pat šios Programos ir Bendrosios rinkos programos, politikos sričių „Sienų valdymas“ ir „Saugumas“, visų pirma Prieglobsčio ir migracijos (PMIF) ir Vidaus saugumo fondų, politikos srities „Strateginė infrastruktūra“, visų pirma Skaitmeninės Europos programos, „Europos socialinio fondo +“, programos „Erasmus +“, Bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos, Pasirengimo narystei pagalbos priemonės ir LIFE reglamento13 nuoseklumo, papildomumo ir sinergijos. Teisingumo programa turėtų nedaryti poveikio Sąjungos teisės aktams ir politikos priemonėms, susijusiems su Sąjungos biudžeto apsauga tais atvejais, kai esama visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų, ir šie aktai ir priemonės turėtų papildyti Teisingumo programos įgyvendinimą;
__________________
__________________
13 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1293/2013 dėl aplinkos ir klimato politikos programos (LIFE) įsteigimo ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 614/2007 Tekstas svarbus EEE.
13 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1293/2013 dėl aplinkos ir klimato politikos programos (LIFE) įsteigimo ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 614/2007 (OJ L 347, 20.12.2013, p. 185).
Pakeitimas 34
Pasiūlymas dėl reglamento
19 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(19a)   mechanizmai, kuriais užtikrinamas Sąjungos finansavimo politikos ir Sąjungos vertybių ryšys, turėtų būti dar labiau patobulinti, kad Komisija galėtų pasiūlyti Tarybai pagal pasidalijamojo valdymo principą valstybei narei skirtus išteklius perskirti Programai, kai tai valstybei narei taikomos procedūros, susijusios su Sąjungos vertybėmis. Visapusiškas Sąjungos demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmas turėtų užtikrinti nuolatinę ir vienodą visų valstybių narių peržiūrą, kad būtų gauta informacija, kurios reikia siekiant aktyvuoti priemones, susijusias su visuotiniais Sąjungos vertybių laikymosi trūkumais tose valstybėse narėse. Siekiant užtikrinti vienodą įgyvendinimą ir atsižvelgiant į nustatomų priemonių finansinio poveikio mastą, Tarybai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai ir ji turėtų imtis veiksmų remdamasi Komisijos pasiūlymu. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas priimti sprendimus, reikalingus rezultatyviems veiksmams užtikrinti, turėtų būti taikoma atvirkštinės kvalifikuotos balsų daugumos taisyklė;
Pakeitimas 35
Pasiūlymas dėl reglamento
19 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(19b)  svarbu, kad būtų užtikrintas patikimas Programos finansų valdymas ir kad ji būtų įgyvendinama kuo veiksmingiau ir vartotojui priimtiniausiu būdu, tuo pačiu metu užtikrinant teisinį tikrumą ir programos prieinamumą visiems dalyviams;
Pakeitimas 36
Pasiūlymas dėl reglamento
19 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(19c)  geresnis įgyvendinimas ir išlaidų kokybė turėtų būti pagrindiniai principai, kuriais vadovaujantis būtų siekiama šios Programos tikslų, kartu užtikrinant geriausią finansinių išteklių panaudojimą;
Pakeitimas 37
Pasiūlymas dėl reglamento
20 konstatuojamoji dalis
(20)  šiai programai taikomas Reglamentas (ES, Euratomas) [the new FR] (toliau – Finansinis reglamentas). Jame nustatytos Sąjungos biudžeto vykdymo taisyklės, tarp jų – taisyklės, susijusios su dotacijomis, apdovanojimais, viešaisiais pirkimais, netiesioginiu vykdymu, finansinėmis priemonėmis ir biudžeto garantijomis;
(20)  šiai Programai taikomas Reglamentas (ES, Euratomas) [the new FR] (toliau – Finansinis reglamentas). Jame nustatytos Sąjungos biudžeto vykdymo taisyklės, tarp jų – taisyklės, susijusios su dotacijomis, apdovanojimais, viešaisiais pirkimais, netiesioginiu vykdymu, finansinėmis priemonėmis ir biudžeto garantijomis, ir reikalaujama visiško išteklių naudojimo skaidrumo, patikimo finansų valdymo ir apdairaus išteklių naudojimo. Įgyvendinant šią Programą visų pirma turėtų būti diegiamos ir toliau stiprinamos taisyklės dėl galimybės skirti finansavimą vietos, regioninėms, nacionalinėms ir tarpvalstybinėms pilietinės visuomenės organizacijoms suteikiant daugiametes dotacijas veiklai ir pakopines dotacijas, taikant nuostatas, kuriomis užtikrinamos greitos ir lanksčios dotacijų skyrimo procedūros, pvz., dvietapė paraiškų teikimo procedūra, patogias naudoti paraiškų ir ataskaitų teikimo procedūras. Bendro finansavimo kriterijai turėtų apimti savanorišką darbą;
Pakeitimas 38
Pasiūlymas dėl reglamento
21 konstatuojamoji dalis
(21)  finansavimo būdai ir įgyvendinimo metodai pagal šį reglamentą turėtų būti pasirenkami pagal tai, ar jais galima pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir gauti rezultatų, atsižvelgiant visų pirma į kontrolės sąnaudas, administracinę naštą ir numatomą reikalavimų nesilaikymo riziką. Be kita ko, reikėtų apsvarstyti galimybę naudoti vienkartines išmokas, fiksuotąsias normas ir vieneto įkainius, taip pat su išlaidomis nesusijusį finansavimą, kaip nurodyta Finansinio reglamento 125 straipsnio 1 dalyje;
(21)  finansavimo būdai ir įgyvendinimo metodai pagal šį reglamentą turėtų būti pasirenkami pagal tai, ar jais galima pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir gauti norimų rezultatų, atsižvelgiant visų pirma į kontrolės sąnaudas, administracinę naštą, atitinkamų suinteresuotųjų šalių ir tikslinių paramos gavėjų dydį bei pajėgumus ir numatomą reikalavimų nesilaikymo riziką. Be kita ko, reikėtų apsvarstyti galimybę naudoti vienkartines išmokas, fiksuotąsias normas, vieneto įkainius ir pakopines dotacijas, taip pat su išlaidomis nesusijusį finansavimą, kaip nurodyta Finansinio reglamento 125 straipsnio 1 dalyje;
Pakeitimas 39
Pasiūlymas dėl reglamento
22 konstatuojamoji dalis
(22)  pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/201315, Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2988/9516, Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/9617 ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/193918 Sąjungos finansiniai interesai turi būti ginami proporcingomis priemonėmis, įskaitant pažeidimų ir sukčiavimo prevenciją, nustatymą, ištaisymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, jei reikia, administracinių sankcijų skyrimą. Visų pirma pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir Reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų, darančių poveikį Sąjungos finansiniams interesams. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra gali tirti sukčiavimo ir kitų nusikalstamų veikų atvejus, darančius poveikį Sąjungos finansiniams interesams, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/137119, ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiaudamas siekti apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Europos prokuratūrai ir Europos Audito Rūmams ir užtikrinti, kad visos Sąjungos lėšų naudojimo procese dalyvaujančios trečiosios šalys suteiktų lygiavertes teises;
(22)  pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/201315, Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2988/9516, Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/9617 ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/193918 Sąjungos finansiniai interesai turi būti ginami proporcingomis priemonėmis, įskaitant visišką Programos finansavimo ir atrankos procedūrų skaidrumą, pažeidimų ir sukčiavimo prevenciją, nustatymą, ištaisymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, jei reikia, administracinių sankcijų skyrimą. Visų pirma pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir Reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) turėtų atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų, darančių poveikį Sąjungos finansiniams interesams. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra turėtų tirti sukčiavimo ir kitų nusikalstamų veikų atvejus, darančius poveikį Sąjungos finansiniams interesams, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/137119, ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiaudamas siekti apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Europos prokuratūrai ir Europos Audito Rūmams ir užtikrinti, kad visos Sąjungos lėšų naudojimo procese dalyvaujančios trečiosios šalys suteiktų lygiavertes teises;
_________________
_________________
15 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).
15 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).
16 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, 1995 12 23, p. 1).
16 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, 1995 12 23, p. 1).
17 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).
17 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).
18 2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).
18 2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).
19 2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 198, 2017 7 28, p. 29).
19 2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 198, 2017 7 28, p. 29).
Pakeitimas 40
Pasiūlymas dėl reglamento
23 konstatuojamoji dalis
(23)  trečiosios valstybės, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės, gali dalyvauti Sąjungos programose pagal EEE susitarime nustatytą bendradarbiavimo sistemą, pagal kurią dalyvavimas įgyvendinant šias programas nustatomas pagal tą susitarimą priimamu sprendimu. Trečiosios valstybės taip pat gali dalyvauti remdamosi kitomis teisinėmis priemonėmis. Tam, kad šiuo reglamentu būtų suteiktos reikiamos teisės ir prieiga atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) ir Europos Audito Rūmams, kad jie galėtų visapusiškai vykdyti savo atitinkamus įgaliojimus, turėtų būti įtraukta konkreti nuostata;
(23)  trečiosios valstybės, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės, gali dalyvauti Sąjungos programose pagal EEE susitarime nustatytą bendradarbiavimo sistemą, pagal kurią dalyvavimas įgyvendinant šias programas nustatomas pagal tą susitarimą priimamu sprendimu. Trečiosios valstybės taip pat gali dalyvauti remdamosi kitomis teisinėmis priemonėmis. Tam, kad šiuo reglamentu būtų suteiktos reikiamos teisės ir prieiga atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, žmogaus teisių įstaigoms ir tinklams, įskaitant nacionalines institucijas, atsakingas už žmogaus teisių apsaugą kiekvienoje valstybėje narėje, įstaigoms ir tinklams, atsakingiems už nediskriminavimo ir lygybės politiką, ombudsmenams, Europos pagrindinių teisių agentūrai (FRA), Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) ir Europos Audito Rūmams, kad jie galėtų visapusiškai vykdyti savo atitinkamus įgaliojimus ir stiprinti savo sąveiką ir bendradarbiavimą, turėtų būti įtraukta konkreti nuostata. Joje taip pat turėtų būti leidžiama dalyvauti trečiosioms šalims, ypač kai jų dalyvavimas padeda siekti Programos tikslų, atkreipiant dėmesį į tai, ar laikomasi tų šalių dalyvavimo Sąjungos programose bendrųjų principų ir sąlygų, nustatytų atitinkamuose bendruosiuose susitarimuose ir Asociacijos tarybos sprendimuose arba panašiuose susitarimuose;
Pakeitimas 41
Pasiūlymas dėl reglamento
24 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(24a)  pasiūlymu dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Sąjungos biudžeto apsaugos esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų siekiama parengti Sąjungą, kad ji galėtų geriau apsaugoti savo biudžetą, kai teisinės valstybės principo trūkumai kenkia ar gali pakenkti patikimam finansų valdymui ar Sąjungos finansiniams interesams. Jis turėtų papildyti Teisingumo programą, kurios vaidmuo yra kitoks, t. y. toliau remti Europos teisingumo erdvės, kuri grindžiama teisinės valstybės principu ir tarpusavio pasitikėjimu, kūrimą ir užtikrinti, kad žmonės galėtų naudotis savo teisėmis;
Pakeitimas 42
Pasiūlymas dėl reglamento
25 konstatuojamoji dalis
(25)  pagal [Tarybos sprendimo 2013/755/ES1 94 straipsnį] užjūrio šalyse bei teritorijose įsisteigę asmenys ir subjektai atitinka reikalavimus gauti finansavimą, atsižvelgiant į Programos taisykles ir tikslus bei galimas priemones, taikomas valstybei narei, su kuria atitinkama užjūrio šalis ar teritorija yra susijusi;
(25)  pagal [Tarybos sprendimo 2013/755/ES1 94 straipsnį] užjūrio šalyse bei teritorijose įsisteigę asmenys ir subjektai atitinka reikalavimus gauti finansavimą, atsižvelgiant į Programos taisykles ir tikslus bei galimas priemones, taikomas valstybei narei, su kuria atitinkama užjūrio šalis ar teritorija yra susijusi. Programa labai svarbu užtikrinti, kad tokie asmenys ir subjektai būtų pakankamai informuoti apie jų teisę gauti finansavimą;
__________________
__________________
1 2013 m. lapkričio 25 d. Tarybos sprendimas 2013/755/ES dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos Sąjungos asociacijos (Užjūrio asociacijos sprendimas) (OL L 344, 2013 12 19, p. 1).
1 2013 m. lapkričio 25 d. Tarybos sprendimas 2013/755/ES dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos Sąjungos asociacijos (Užjūrio asociacijos sprendimas) (OL L 344, 2013 12 19, p. 1).
Pakeitimas 43
Pasiūlymas dėl reglamento
25 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(25a)   Programa turėtų būti prisidedama prie Sąjungos ir jos valstybių narių įsipareigojimo siekti darnaus vystymosi tikslų įvykdymo, atsižvelgiant į jų svarbą ir aktualumą;
Pakeitimas 44
Pasiūlymas dėl reglamento
27 konstatuojamoji dalis
(27)  vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 22 ir 23 dalimis, reikia įvertinti šią Programą remiantis informacija, surinkta laikantis specialių stebėsenos reikalavimų, tačiau drauge vengiant pernelyg didelio reguliavimo ir administracinės naštos, visų pirma valstybėms narėms. Šie reikalavimai, prireikus, kaip Programos poveikio vietoje vertinimo pagrindą gali apimti išmatuojamus rodiklius;
(27)  vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 22 ir 23 dalimis, reikia įvertinti šią Programą remiantis informacija, surinkta laikantis specialių stebėsenos reikalavimų, tačiau drauge vengiant pernelyg didelio reguliavimo ir administracinės naštos, visų pirma Programos paramos gavėjams. Į šiuos reikalavimus, kai įmanoma, turėtų būti įtraukti išmatuojamieji rodikliai, kuriuos taikant būtų vertinamas programos poveikis vietoje,
Pakeitimas 45
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 2 dalis
Jame nustatomi Programos tikslai, 2021–2027 m. biudžetas, Sąjungos finansavimo formos ir tokio finansavimo teikimo taisyklės.
Jame nustatomi Programos tikslai, 2021 m. sausio 1 d. – 2027 m. gruodžio 31 d. biudžetas, Sąjungos finansavimo formos ir tokio finansavimo teikimo taisyklės.
Pakeitimas 46
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies 1 punktas
1.  teisėjai ir teisminių institucijų darbuotojai – teisėjai, prokurorai ir teismų darbuotojai, taip pat kiti su teismų sistema susiję teisingumo srities specialistai, pavyzdžiui, advokatai, notarai, antstoliai ar vykdymą užtikrinantys pareigūnai, nemokumo specialistai, tarpininkai, teismo vertėjai žodžiu ir raštu, teismo ekspertai, kalėjimų darbuotojai ir probuotojai.
1.  teisėjai ir teisminių institucijų darbuotojai – teisėjai, prokurorai ir teismų darbuotojai, taip pat kiti su teismų sistema susiję teisingumo srities specialistai, pavyzdžiui, advokatai, prokuratūros teisininkai, notarai, antstoliai ar vykdymą užtikrinantys pareigūnai, nemokumo specialistai, tarpininkai, teismo vertėjai žodžiu ir raštu, teismo ekspertai, kalėjimų darbuotojai ir probuotojai.
Pakeitimas 47
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 1 dalis
1.  Bendrasis Programos tikslas – prisidėti prie tolesnės teisine valstybe, tarpusavio pripažinimu ir pasitikėjimu grindžiamos Europos teisingumo erdvės plėtros.
1.  Bendrasis Programos tikslas – prisidėti prie tolesnės Europos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės plėtros remiantis teisinės valstybės principu, įskaitant teisėjų nepriklausomumą ir teisingumo nešališkumą, tarpusavio pripažinimu ir pasitikėjimu ir tarpvalstybiniu bendradarbiavimu, tokiu būdu prisidedant ir prie demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių raidos.
Pakeitimas 48
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 2 dalies įžanginė dalis
2.  Programa siekiama šių konkrečių tikslų, kurie išsamiau aprašyti I priede:
2.  Konkretūs programos tikslai:
Pakeitimas 49
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 2 dalies a punktas
a)  palengvinti ir remti teisminį bendradarbiavimą civilinėse ir baudžiamosiose bylose ir skatinti teisinę valstybę, be kita ko, remiant pastangas didinti nacionalinių teisingumo sistemų veiksmingumą ir užtikrinti sprendimų vykdymą;
a)  laikantis demokratijos principų ir paisant pagrindinių teisių, palengvinti ir remti teisminį bendradarbiavimą civilinėse ir baudžiamosiose bylose, įskaitant bendradarbiavimą už Sąjungos ribų eksteritorialaus Sąjungos teisės taikymo atvejais, geriau užtikrinti fizinių ir juridinių asmenų teisę kreiptis į teismą ir puoselėti teisinės valstybės ir teismų nepriklausomumo principus, be kita ko, remiant pastangas didinti nacionalinių teisingumo sistemų veiksmingumą, tinkamą teismo sprendimų vykdymą ir nukentėjusiųjų apsaugą;
Pakeitimas 50
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 2 dalies b punktas
b)  remti ir skatinti teisėjų mokymą, siekiant puoselėti bendrą teisinę, teisminę ir teisinės valstybės kultūrą;
b)  remti ir skatinti nacionalinius ir tarptautinius teisėjų mokymus, įskaitant teisinės terminologijos mokymą, siekiant puoselėti bendrą teisinę, teisminę ir teisinės valstybės kultūrą, taip pat nuoseklų ir veiksmingą Sąjungos teisinių priemonių tarpusavio pripažinimo ir procedūrinių garantijų srityse įgyvendinimą. Rengiant tokius mokymus atsižvelgiama į lyčių aspektą, į vaikų ir neįgaliųjų poreikius, atitinkamais atvejais orientuojamasi į nukentėjusiuosius ir, jei taikytina, atsižvelgiama į civilinę ir baudžiamąją teisę ir, kai taikytina, į administracinę teisę, pagrindines teises, taip pat į kovą su terorizmu ir radikalėjimu;
Pakeitimas 51
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 2 dalies c punktas
c)  sudaryti palankesnes sąlygas visiems veiksmingai naudotis teise kreiptis į teismą ir užtikrinti veiksmingą teisių gynimą, be kita ko, elektroninėmis priemonėmis, skatinant veiksmingas civilines ir baudžiamąsias procedūras bei skatinant ir remiant nusikaltimų aukų teises, taip pat procesines įtariamųjų ir kaltinamųjų teises baudžiamosiose bylose.
c)  sudaryti palankesnes ir nediskriminacines sąlygas visiems veiksmingai naudotis teise kreiptis į teismą, pabrėžiant nelygybę ir diskriminaciją bet kokiu pagrindu, pvz., Chartijos 21 straipsnyje nurodytais pagrindais, ir užtikrinti veiksmingą teisių gynimą, be kita ko, elektroninėmis priemonėmis (e. teisingumas), skatinant veiksmingas civilines, baudžiamąsias ir, kai taikytina, administracines procedūras bei skatinant ir remiant visų nusikaltimų aukų teises, taip pat procesines įtariamųjų ir kaltinamųjų teises baudžiamosiose bylose, ypatingą dėmesį skiriant vaikams ir moterims.
Pakeitimas 52
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 2 dalies c a punktas (naujas)
ca)   skatinti su narkotikais susijusių mokslinių tyrimų praktinį taikymą, remti pilietinės visuomenės organizacijas, plėsti šios srities žinių bazę ir kurti naujoviškus būdus, kaip kovoti su naujų psichoaktyviųjų medžiagų plitimo ir neteisėtos prekybos žmonėmis ir prekėmis reiškiniais.
Pakeitimas 53
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  Įgyvendinant visus Programos veiksmus, kaip horizontalaus tikslo siekiama remti ir skatinti lygių teisių ir nediskriminavimo principo, įtvirtinto Chartijos 21 straipsnyje, apsaugą.
Pakeitimas 54
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 dalis
1.  Programos įgyvendinimo 2021–2027 m. finansinis paketas yra [305 000 000] EUR dabartinėmis kainomis.
1.  Pagal 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo 17 punktą [nuoroda turi būti atitinkamai atnaujinta pagal naująjį tarpinstitucinį susitarimą], Programos įgyvendinimo 2021–2027 m. finansinis paketas, kuris yra svarbiausias orientacinis dydis biudžeto valdymo institucijai metinės biudžeto procedūros metu, yra 316 000 000 EUR 2018 m. kainomis (356 000 000 EUR dabartinėmis kainomis).
Pakeitimas 55
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  Su lyčių lygybės skatinimu susijusiems veiksmams skirtas biudžetas nurodomas kasmet.
Pakeitimas 56
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 4 dalis
4.  Pagal pasidalijamojo valdymo principą valstybėms narėms skirti ištekliai valstybių narių prašymu gali būti perskirti Programai. Komisija tuos išteklius naudoja tiesiogiai pagal Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies a punktą arba netiesiogiai pagal 62 straipsnio 1 dalies c punktą. Kai įmanoma, tie ištekliai panaudojami atitinkamos valstybės narės labui.
4.  Pagal pasidalijamojo valdymo principą valstybėms narėms skirti ištekliai valstybių narių prašymu arba Komisijos prašymu gali būti perskirti Programai. Komisija tuos išteklius naudoja tiesiogiai pagal Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies a punktą. Kai įmanoma, tie ištekliai panaudojami atitinkamos valstybės narės labui.
Pakeitimas 58
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 2 dalis
2.  Pagal Programą gali būti teikiamas bet kurios Finansiniame reglamente nustatytos formos finansavimas.
2.  Pagal Programą gali būti teikiamas bet kurios Finansiniame reglamente nustatytos formos finansavimas, visų pirma teikiant dotacijas veiksmams ir metines bei daugiametes dotacijas veiklai. Finansavimas įgyvendinamas užtikrinant patikimą finansų valdymą, apdairų viešųjų lėšų naudojimą, mažą administracinę naštą Programos vykdytojui ir paramos gavėjams, taip pat galimybę potencialiems paramos gavėjams pasinaudoti Programos lėšomis. Gali būti naudojamos vienkartinės išmokos, vieneto įkainiai, fiksuotosios normos, pakopinės dotacijos ir finansinė parama trečiosioms šalims. Leidžiamas bendras finansavimas nepiniginiais įnašais ir jo gali būti atsisakyta riboto papildomo finansavimo atvejais.
Pakeitimas 59
Pasiūlymas dėl reglamento
7 straipsnis
7 straipsnis
7 straipsnis
Veiksmų rūšys
Veiksmų rūšys
Pagal šį reglamentą gali būti finansuojami veiksmai, kuriais prisidedama prie 3 straipsnyje nurodyto konkretaus tikslo įgyvendinimo. Visų pirma reikalavimus gauti finansavimą atitinka I priede išvardytos veiklos rūšys.
Pagal šį reglamentą gali būti finansuojami veiksmai, kuriais prisidedama prie 3 straipsnyje nurodyto konkretaus tikslo įgyvendinimo. Visų pirma, reikalavimus gauti finansavimą atitinka šios veiklos rūšys:
1)   informuotumo didinimas, informacijos sklaida, siekiant pagerinti žinias apie Sąjungos politiką ir Sąjungos teisę, įskaitant materialinę ir procesinę teisę, teisminio bendradarbiavimo priemones, susijusią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, taip pat lyginamąją teisę ir Europos bei tarptautinius standartus, visų pirma skiriant dėmesį supratimo apie daugiadalykines, skirtingų dalykų ir tarpdalykines teisės sritis, pvz., prekybos ir žmogaus teisių, didinimui bei tam, kaip palengvinti ginčų sprendimą už teritorijos ribų;
2)  tarpusavio mokymasis, suinteresuotosioms šalims, įskaitant pilietinės visuomenės organizacijas, keičiantis gerąja patirtimi siekiant pagerinti žinias ir tarpusavio supratimą apie civilinę ir baudžiamąją teisę bei valstybių narių teisines ir teismų sistemas, įskaitant teisinės valstybės principą, ir stiprinant tarpusavio pasitikėjimą bei keičiantis gerąja patirtimi, susijusia su vaiko interesus atitinkančiu teisingumu ir lyčių perspektyvos skatinimu ir jos įtraukimu į teismų sistemą;
3)  teisėjams, advokatams, prokurorams, policijai ir kitiems teisingumo sistemoje dirbantiems asmenims skirti mokymai apie problemas ir kliūtis, su kuriais susiduria pažeidžiamoje padėtyje esantys žmonės, įskaitant vaikus, etnines mažumas, LGBTI asmenis, neįgaliuosius, smurto dėl lyties ir kitų formų tarpasmeninio smurto aukas, prekybos žmonėmis aukas, ir apie tai, kaip užtikrinti, kad nusikaltimų aukos būtų tinkamai apsaugotos;
4)  analizės ir stebėsenos veikla, kuria siekiama pagerinti žinias ir supratimą apie kliūtis, galinčias trukdyti sklandžiam Europos teisingumo erdvės veikimui, ir pagerinti Sąjungos teisės ir politikos sričių įgyvendinimą valstybėse narėse, taip pat atsižvelgiant į Sąjungos teisės poveikį trečiosioms valstybėms;
5)  veikla, kuria siekiama pagerinti sklandų Europos teisingumo erdvės veikimą, įskaitant demokratijos, teisės viršenybės ir pagrindinių teisių stebėseną valstybėse narėse ir mokslinius tyrimus, kuriais tiriama, kaip pašalinti kliūtis, trukdančias visiems vienodai, nediskriminuojant ir veiksmingai naudotis teise kreiptis į teismą;
6)  iniciatyvos, kuriomis sprendžiamas lyčių pusiausvyros tarp valstybių narių teismų ir teisminių institucijų darbuotojų klausimas rengiant moterims specialistėms pritaikytus mokymus arba kurios yra skirtos specialistams (tiek moterims, tiek vyrams), kuriomis didinamas informuotumas tokiais klausimais kaip maža teisėjų moterų procentinė dalis teismų sistemos aukštesniuose lygmenyse arba skyrimo į pareigas procedūrų skaidrumo ir objektyvių kriterijų poreikis;
7)  suinteresuotųjų šalių, įskaitant, be kita ko, pilietinės visuomenės organizacijas, kurios aktyviai gina nusikaltimų aukas ir teikia teisių gynimo ieškinius, mokymai, kuriais siekiama pagerinti žinias apie Sąjungos politiką ir Sąjungos teisę, įskaitant materialinę ir procesinę teisę, pagrindines teises, paramą nusikaltimų aukoms ir jų apsaugą, kolektyvinio žalos atlyginimo ir visuotinės jurisdikcijos naudojimą, Sąjungos teisminio bendradarbiavimo priemonių naudojimą, susijusią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, teisinę kalbą ir lyginamąją teisę;
8)  daugiadalykiai teismų darbuotojų ir kitų susijusių suinteresuotųjų subjektų mokymai įkalinimo teisės, sulaikymo ir kalėjimų valdymo srityse, siekiant palengvinti geriausios praktikos sklaidą;
9)  daugiadalykiai teismų darbuotojų ir kitų susijusių suinteresuotųjų subjektų mokymai nepilnamečių justicijos srityje, siekiant parengti ir skatinti tinkamą Direktyvos (ES) 2016/800 dėl procesinių garantijų vaikams, kurie baudžiamajame procese yra įtariamieji ar kaltinamieji, įgyvendinimą;
10)  informacinių ir ryšių technologijų (IRT), taip pat e. teisingumo priemonių kūrimas ir priežiūra siekiant pagerinti teisminių sistemų veiksmingumą ir jų bendradarbiavimą naudojant informacines ir ryšių technologijas, įskaitant sistemų ir taikomųjų programų tarpvalstybinę sąveiką, privatumą ir duomenų apsaugą;
11)  pagrindinių Europos lygmens tinklų ir Europos teisminių tinklų, įskaitant Sąjungos teisės aktais nustatytus tinklus, pajėgumų plėtojimas siekiant užtikrinti veiksmingą Sąjungos teisės taikymą ir vykdymo užtikrinimą, skatinti ir toliau plėtoti Sąjungos teisę, politikos tikslus ir strategijas Programos srityse;
12)  struktūrinė parama pilietinės visuomenės organizacijoms ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams, veikiantiems srityse, kurias apima Programa, ir tose organizacijose dirbančių teisės ekspertų gebėjimų stiprinimui ir mokymams, taip pat parama konkrečiai tokių organizacijų veiklai, įskaitant vertybių propagavimą, tinklų kūrimo veiklą, bylinėjimo, susijusio su demokratijos, teisinės valstybės principų ir pagrindinių teisių pažeidimais, procesus, visuomenės mobilizavimą ir švietimą ir susijusių paslaugų teikimą;
13)  žinių apie Programą didinimo, jos rezultatų sklaidos, perkeliamumo ir skaidrumo ir piliečių informavimo veikla, be kita ko, sukuriant ir remiant nepriklausomus informavimo apie Programą biurus ir (arba) nacionalinį ryšių palaikymo tinklą;
14)  studijos, moksliniai tyrimai, analizės ir apklausos, įvertinimai, poveikio vertinimai ir vadovų, pranešimų ir mokomosios medžiagos rengimas bei skelbimas.
Pakeitimas 60
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnio 1 dalis
1.  Veiksmui, kuriam skirtas Programos įnašas, taip pat gali būti skirtas kitos Sąjungos programos įnašas, įskaitant lėšas, kurioms taikomas pasidalijamasis valdymas, jei tais įnašais nekompensuojamos tos pačios išlaidos. [Kaupiamasis finansavimas neviršija visų tinkamų finansuoti veiksmo išlaidų, o skirtingų Sąjungos programų parama gali būti apskaičiuojama proporcingai].
1.  Veiksmui, kuriam skirtas Programos įnašas, taip pat gali būti skirtas kitos Sąjungos programos įnašas, įskaitant lėšas, kurioms taikomas pasidalijamasis valdymas, jei tais įnašais nekompensuojamos tos pačios išlaidos, ir dvigubo lėšų skyrimo išvengiama aiškiai nurodant kiekvienos išlaidų kategorijos finansavimo šaltinius, laikantis patikimo finansų valdymo principo. [Kaupiamasis finansavimas neviršija visų tinkamų finansuoti veiksmo išlaidų, o skirtingų Sąjungos programų parama gali būti apskaičiuojama proporcingai].
Pakeitimas 61
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnio 3 dalies 2 pastraipos a punktas
a)  jie buvo įvertinti pagal Programą paskelbtame kvietime teikti pasiūlymus;
a)  jie buvo tinkamai įvertinti pagal Programą paskelbtame kvietime teikti pasiūlymus;
Pakeitimas 62
Pasiūlymas dėl reglamento
10 straipsnio 3 dalis
3.  Europos teisėjų mokymo tinklui gali būti skiriama dotacija veiklai neskelbiant kvietimo teikti pasiūlymus, kad būtų padengtos su jo nuolatine darbo programa susijusios išlaidos.
3.  Europos teisėjų mokymo tinklui skiriama dotacija veiklai neskelbiant kvietimo teikti pasiūlymus, kad būtų padengtos su jo nuolatine darbo programa susijusios išlaidos.
Pakeitimas 63
Pasiūlymas dėl reglamento
11 straipsnio 2 dalis
2.  Komisija darbo programą priima įgyvendinimo aktu. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 17 straipsnyje nurodytos patariamosios procedūros.
2.  Komisija darbo programą priima deleguotuoju aktu. Tas deleguotasis aktas priimamas pagal 14 straipsnį.
Pakeitimas 65
Pasiūlymas dėl reglamento
12 straipsnio 1 dalis
1.  Rodikliai, kuriais grindžiama Programos įgyvendinimo pažangos, padarytos siekiant 3 straipsnyje nustatytų konkrečių tikslų, ataskaita, pateikti II priede.
1.  Rodikliai, kuriais grindžiama Programos įgyvendinimo pažangos, padarytos siekiant 3 straipsnyje nustatytų konkrečių tikslų, ataskaita, pateikti priede. Stebėsenos ir ataskaitų teikimo tikslais renkami duomenys, kai tinkama, suskirstomi pagal lytį, amžių ir darbuotojų kategoriją.
Pakeitimas 66
Pasiūlymas dėl reglamento
12 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  Stebint Programą taip pat suteikiamos galimybės įvertinti, kaip Programos veiksmais sprendžiami lyčių lygybės ir kovos su diskriminacija klausimai.
Pakeitimas 67
Pasiūlymas dėl reglamento
12 straipsnio 3 dalis
3.  Atsiskaitymo už veiklą sistema užtikrinama, kad programos įgyvendinimo ir rezultatų stebėsenos duomenys būtų renkami veiksmingai, efektyviai ir laiku. Todėl Sąjungos lėšų gavėjams ir valstybėms narėms nustatomi proporcingi ataskaitų teikimo reikalavimai.
3.  Atsiskaitymo už veiklą sistema užtikrinama, kad teisingi Programos įgyvendinimo ir rezultatų stebėsenos duomenys būtų renkami veiksmingai, efektyviai, kruopščiai ir laiku. Todėl Sąjungos lėšų gavėjams ir valstybėms narėms nustatomi proporcingi ataskaitų teikimo reikalavimai. Komisija teikia patogias naudoti formas ir orientacines ir paramos paslaugas, skirtas visų pirma paraiškų teikėjams ir paramos gavėjams, kurie gali neturėti pakankamų išteklių bei darbuotojų, kad galėtų laikytis ataskaitų teikimo reikalavimų.
Pakeitimas 68
Pasiūlymas dėl reglamento
13 straipsnio 1 dalis
1.  Vertinimai atliekami laiku, kad jų rezultatus būtų galima panaudoti priimant sprendimus.
1.  Vertinimai atliekami laiku, kad jų rezultatus būtų galima panaudoti priimant sprendimus ir stebėti, kaip įgyvendinami pagal Programą vykdomi veiksmai ir kaip siekiama 3 straipsnyje numatytų. Atliekant visus vertinimus atsižvelgiama į lyčių aspektą ir į juos įtraukiama išsami Programos biudžeto, skirto su lyčių lygybe susijusiai veiklai, analizė.
Pakeitimas 69
Pasiūlymas dėl reglamento
13 straipsnio 2 dalis
2.  Tarpinis Programos vertinimas atliekamas, kai yra pakankamai informacijos apie Programos įgyvendinimą, bet praėjus ne daugiau kaip ketveriems metams nuo Programos įgyvendinimo pradžios.
2.  Tarpinis Programos vertinimas atliekamas, kai yra pakankamai informacijos apie Programos įgyvendinimą, bet praėjus ne daugiau kaip trejiems metams nuo Programos įgyvendinimo pradžios.
Pakeitimas 70
Pasiūlymas dėl reglamento
13 straipsnio 3 dalis
3.  Baigiant įgyvendinti Programą, bet praėjus ne daugiau kaip ketveriems metams po 1 straipsnyje nurodyto laikotarpio pabaigos, Komisija atlieka galutinį Programos vertinimą.
3.  Baigiant įgyvendinti Programą, bet praėjus ne daugiau kaip trejiems metams nuo 1 straipsnyje nurodyto laikotarpio pabaigos, Komisija atlieka galutinį Programos vertinimą.
Pakeitimas 71
Pasiūlymas dėl reglamento
13 straipsnio 3 a dalis (nauja)
3a.  Tarpiniame ir galutiniame Programos vertinime, be kita ko, įvertinami šie aspektai:
a)  nustatytas Programos poveikis galimybėms pasinaudoti teise kreiptis į teismą, grindžiamas kokybiniais ir kiekybiniais duomenimis, surinktais Europos lygiu;
b)  priemonių, parengtų pasitelkiant pagal Programą finansuotus veiksmus, skaičius ir kokybė;
c)  Programos Europos pridėtinė vertė;
d)  finansavimo dydis palyginti su pasiektais rezultatais;
e)  galimos administracinės, organizacinės ir (arba) struktūrinės kliūtys sklandesniam, veiksmingesniam ir efektyvesniam Programos įgyvendinimui.
Pakeitimas 72
Pasiūlymas dėl reglamento
14 straipsnio 4 dalis
4.  Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.
4.  Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Ekspertų, su kuriais konsultuojamasi, grupėje yra lyčių pusiausvyra.
Pakeitimas 73
Pasiūlymas dėl reglamento
16 straipsnio 1 dalis
1.  Sąjungos lėšų gavėjai nurodo Sąjungos lėšų kilmę ir užtikrina jų matomumą (visų pirma viešindami veiksmus ir jų rezultatus) teikdami nuoseklią, veiksmingą ir proporcingą tikslinę informaciją įvairiai auditorijai, įskaitant žiniasklaidą ir visuomenę.
1.  Sąjungos lėšų gavėjai nurodo Sąjungos lėšų kilmę ir užtikrina jų matomumą (visų pirma viešindami veiksmus ir jų rezultatus) teikdami nuoseklią, veiksmingą ir proporcingą tikslinę informaciją apie Programos Europos pridėtinę vertę įvairiai auditorijai, įskaitant žiniasklaidą ir visuomenę, taip parodydami Sąjungos pridėtinę vertę ir prisidėdami prie Komisijos duomenų rinkimo pastangų siekiant padidinti biudžeto skaidrumą.
Pakeitimas 74
Pasiūlymas dėl reglamento
17 straipsnio 1 dalis
1.  Komisijai padeda komitetas. Šis komitetas – komitetas, apibrėžtas Reglamente (ES) Nr. 182/2011.
1.  Komisijai padeda komitetas. Šis komitetas – tai komitetas, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 182/2011, jam padeda atitinkama pilietinė visuomenė ir žmogaus teisių organizacijos. Komitete užtikrinama lyčių pusiausvyra ir tinkamas atstovavimas mažumų ir kitoms atskirtoms grupėms.
Pakeitimas 75
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedas
I priedas
Išbraukta.
Programos veikla
Konkretūs 3 straipsnio 2 dalyje nurodyti Programos tikslai bus įgyvendinami visų pirma remiant šią veiklą:
1.  informuotumo didinimo, informacijos sklaidos, siekiant pagerinti žinias apie Sąjungos politiką ir Sąjungos teisę, įskaitant materialinę ir procesinę teisę, teisminio bendradarbiavimo priemones, susijusią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, taip pat lyginamąją teisę ir Europos bei tarptautinius standartus;
2.  tarpusavio mokymosi, suinteresuotosioms šalims keičiantis gerąja patirtimi, siekiant pagerinti žinias ir tarpusavio supratimą apie civilinę ir baudžiamąją teisę bei valstybių narių teisines ir teismų sistemas, įskaitant teisinės valstybės principą, ir tarpusavio pasitikėjimo stiprinimo;
3.  analizės ir stebėsenos veiklą25, siekiant pagerinti žinias ir supratimą apie kliūtis, galinčias trukdyti sklandžiam Europos teisingumo erdvės veikimui, ir pagerinti Sąjungos teisės ir politikos sričių įgyvendinimą valstybėse narėse;
4.  suinteresuotųjų šalių mokymo, siekiant pagerinti žinias apie Sąjungos politiką ir Sąjungos teisę, įskaitant, be kita ko, materialinę ir procesinę teisę, ES teisminio bendradarbiavimo priemonių naudojimą, susijusią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, teisinę kalbą ir lyginamąją teisę;
5.  informacinių ir ryšių technologijų (IRT) priemonių kūrimo ir priežiūros, siekiant pagerinti teisminių sistemų veiksmingumą ir jų bendradarbiavimą naudojant informacines ir ryšių technologijas, įskaitant sistemų ir taikomųjų programų tarpvalstybinę sąveiką;
6.  pagrindinių Europos lygmens tinklų ir Europos teisminių tinklų, įskaitant Sąjungos teisės aktais nustatytus tinklus, pajėgumų plėtojimo, siekiant užtikrinti veiksmingą Sąjungos teisės taikymą ir vykdymo užtikrinimą, skatinti ir toliau plėtoti Sąjungos teisę, politikos tikslus ir strategijas programos srityse, taip pat remti pilietinės visuomenės organizacijas, veikiančias Programoje numatytose srityse;
7.  žinių apie programą didinimo, jos rezultatų sklaidos bei perkeliamumo ir piliečių informavimo veiklą, be kita ko, sukuriant ir remiant informavimo apie programą biurus ir (arba) nacionalinį ryšių palaikymo tinklą.
__________________
25 Šiai veiklai priskiriama, pavyzdžiui, duomenų ir statistikos rinkimas; bendros metodikos ir, atitinkamais atvejais, rodiklių arba kriterijų rengimas; studijos, moksliniai tyrimai, analizės ir apklausos; vertinimai; poveikio vertinimas; vadovų, ataskaitų ir šviečiamosios medžiagos rengimas ir skelbimas.
Pakeitimas 76
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedo 1 dalies įžanginė dalis
II priedas
Priedas
Rodikliai
Rodikliai
Programa bus stebima remiantis rodikliais, kuriais siekiama nustatyti, kokiu mastu buvo pasiekta Programos bendrųjų ir konkrečių tikslų, ir sumažinti administracinę naštą ir sąnaudas. Šiuo tikslu bus renkami duomenys, susiję su šiais pagrindiniais rodikliais:
Programa bus stebima remiantis kokybinių ir kiekybinių rodiklių, kuriais siekiama nustatyti, kokiu mastu buvo pasiekta Programos bendrųjų ir konkrečiųjų tikslų, ir sumažinti administracinę naštą ir sąnaudas bei padidinti teisingumo sistemų efektyvumą, rinkiniu. Šiuo tikslu, užtikrinant, kad būtų laikomasi teisių, susijusių su privatumu ir duomenų apsauga, bus renkami ir, kai tinkama, suskirstomi pagal lytį, amžių ir darbuotojų kategoriją duomenys, susiję su šiais pagrindiniais rodikliais:
Pakeitimas 77
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedo 1 dalies lentelė
Teisėjų ir teisminių institucijų darbuotojų, dalyvavusių mokymo veikloje (įskaitant darbuotojų mainus, pažintinius vizitus, praktinius seminarus ir seminarus), finansuojamoje pagal Programą, įskaitant ETMT dotacijas veiklai, skaičius
Teisėjų ir teisminių institucijų darbuotojų, dalyvavusių mokymo veikloje (įskaitant darbuotojų mainus, pažintinius vizitus, praktinius seminarus ir seminarus), finansuojamoje pagal Programą, įskaitant ETMT dotacijas veiklai, skaičius
Mokymo veiklose dalyvavusių pilietinės visuomenės organizacijų darbuotojų ir narių skaičius.
Kiek kartų pasikeista informacija per Europos nuosprendžių registrų informacinę sistemą (ECRIS)
Kiek kartų pasikeista informacija per Europos nuosprendžių registrų informacinę sistemą (ECRIS)
tarpvalstybinio bendradarbiavimo, įskaitant bendradarbiavimą naudojant Sąjungos lygiu nustatytas informacinių technologijų priemones ir procedūras, atvejų bei veiksmų skaičius ir rezultatai;
Atitikties atvejų e. teisingumo portale skaičius ir (arba) puslapių, kuriuose patenkinamas informacijos apie tarpvalstybines civilines bylas poreikis, skaičius
Kiek žmonių:
Kiek žmonių:
i)   dalyvavo tarpusavio mokymosi veikloje ir keitėsi gerosios patirties pavyzdžiais,
i)   dalyvavo tarpusavio mokymosi veikloje ir keitėsi gerosios patirties pavyzdžiais,
ii)   dalyvavo informuotumo didinimo, informavimo ir sklaidos veikloje
ii)   dalyvavo informuotumo didinimo, informavimo ir sklaidos veikloje,
iia)  dalyvavo pilietinės visuomenės organizacijoms skirtoje gebėjimų stiprinimo veikloje,
iib)  dalyvavo veikloje, susijusioje su žmonių informavimu apie teisę kreiptis į teismą,
iic)  dalyvavo teisėjams skirtoje veikloje, susijusioje su ginčų nagrinėjimo problemomis ir tuo, kaip taikyti tarptautinę privatinę teisę ir Sąjungos teisę tarpvalstybinėse ir (arba) daugiadisciplinėse bylose,
iid)  dalyvavo pagal Programą finansuotoje informuotumo didinimo veikloje.
Pagal Programą finansuotos veiklos geografinė aprėptis.
Dalyvių nuomonė apie veiklą, kurioje jie dalyvavo, ir apie jos numatomą tvarumą;

(1)Klausimas buvo grąžintas atsakingiems komitetams, kad būtų vedamos tarpinstitucinės derybos pagal Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnio 4 dalies ketvirtą pastraipą (A8-0068/2019).


Diskusijų dėl Europos ateities padėtis
PDF 171kWORD 56k
2019 m. vasario 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl diskusijų dėl Europos ateities padėties (2018/2094(INI))
P8_TA(2019)0098A8-0427/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį (toliau – ES sutartis) ir Europos bendrijos steigimo sutartį (toliau – SESV),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją, Europos socialinę chartiją, jos papildomą protokolą ir jos patikslintą redakciją,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo SESV 295 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 29 d. neformalų 27 valstybių ar vyriausybių vadovų susitikimą,

–  atsižvelgdamas į 27 valstybių narių 2016 m. rugsėjo 16 d. priimtą Bratislavos deklaraciją ir veiksmų gaires,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 25 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmo sukūrimo(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl Europos socialinių teisių ramsčio(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 16 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos veikimo gerinimo remiantis Lisabonos sutarties teikiamomis galimybėmis(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 16 d. rezoliuciją dėl galimų dabartinės Europos Sąjungos institucinės sąrangos pakeitimų ir korekcijų(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 16 d. rezoliuciją dėl euro zonos biudžeto pajėgumo(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. kovo 16 d. rezoliuciją „Bendros saugumo ir gynybos politikos konstitucinis, teisinis ir institucinis poveikis. Lisabonos sutarties teikiamos galimybės“(6),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 1 d. Komisijos baltąją knygą ir vėlesnius penkis diskusijoms skirtus dokumentus (COM(2017)2025, COM(2017)0206, COM(2017)0240, COM(2017)0291, COM(2017)0315, COM(2017)0358),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 25 d. Romos deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. kovo 29 d. JK pranešimą dėl ketinimo išstoti iš Europos Sąjungos,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 6 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto rezoliuciją „Komisijos baltoji knyga dėl Europos ateities ir ne tik“(7),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 12 d. Regionų komiteto rezoliuciją dėl Komisijos baltosios knygos dėl Europos ateities „Kokia ES 27 bus 2025 m.? Apmąstymai ir scenarijai“(8),

–  atsižvelgdamas į įvairias nacionalinių parlamentų pastabas dėl Komisijos baltosios knygos ir diskusijoms skirtų dokumentų dėl Europos ateities,

–  atsižvelgdamas į Komisijos Pirmininko Jean-Claude’o Junckerio 2018 m. rugsėjo 12 d. pranešimą apie Sąjungos padėtį 2018 m.,

–  atsižvelgdamas į Europos Komisijos Pirmininko Jeano-Claude’o Junckerio 2017 m. rugsėjo 13 d. pranešimą apie Sąjungos padėtį 2017 m. ir jo 2017 m. spalio 24 d. vieningesnės, stipresnės ir demokratiškesnės Sąjungos kūrimo planą (COM(2017)0650),

–  atsižvelgdamas į Prancūzijos Prezidento Emmanuelio Macrono 2017 m. rugsėjo 26 d. Sorbonoje pasakytą kalbą tema „Europos iniciatyva: suvereni, vieninga, demokratiška Europa“,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 29 d. neformalų ES valstybių ar vyriausybių vadovų susitikimą Taline,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 19–20 d. Europos Vadovų Tarybos susitikime patvirtintą Vadovų darbotvarkę,

–  atsižvelgdamas į Tarybos, Parlamento ir Komisijos 2017 m. lapkričio 17 d. paskelbtą Tarpinstitucinę deklaraciją dėl Europos socialinių teisių ramsčio,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 6 d. Komisijos veiksmų planą dėl Europos ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) stiprinimo (COM(2017)0821), visų pirma į pasiūlymą įsteigti Europos valiutos fondą (EVF) (COM(2017)0827), pasiūlymą į Sąjungos teisinę sistemą įtraukti esmines Sutarties dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos nuostatas (COM(2017)0824) ir komunikatą „Europos ekonomikos ir finansų ministras“ (COM(2017)0823),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 14–15 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimą ir tuo pat metu vykusį vadovų susitikimą ir euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimus,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 20 d. 26 nacionalinių parlamentų iš 20 valstybių narių raštą dėl Tarybos sprendimų priėmimo proceso skaidrumo,

–  atsižvelgdamas į pietinių Europos Sąjungos šalių (Kipro, Prancūzijos, Graikijos, Maltos, Portugalijos ir Ispanijos) 2018 m. sausio 10 d. priimtą deklaraciją „ES stiprinimas 2018 m.“, Višegrado grupės šalių (Čekijos, Vengrijos, Lenkijos ir Slovakijos) 2018 m. sausio 26 d. pareiškimą dėl Europos ateities ir Suomijos, Danijos, Estijos, Airijos, Latvijos, Lietuvos, Nyderlandų ir Švedijos finansų ministrų 2018 m. kovo 6 d. bendrą pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 13 d. Komisijos komunikatą „Naudinga Europa. Institucijų pertvarkos galimybės siekiant padidinti Europos Sąjungos darbo efektyvumą“ (COM(2018)0095),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 14 d. Komisijos rekomendaciją (ES) 2018/234, kaip 2019 m. Europos Parlamento rinkimuose iškelti Europos aspektą ir padaryti juos dar sklandesnius(9),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 23 d. neformalų 27 valstybių ar vyriausybių vadovų susitikimą,

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. kovo 1 d. rezoliuciją dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje 2016 m.(10),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. balandžio 19 d. rezoliuciją dėl Sutarties nuostatų dėl nacionalinių parlamentų įgyvendinimo(11),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 2 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa (COM(2018)0322),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 2 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos (COM(2018)0325),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 17 d. ES ir Vakarų Balkanų aukščiausiojo lygio susitikimą,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 16 d. Europos ombudsmeno atlikto strateginio tyrimo „Teisėkūros proceso Taryboje skaidrumas“ (OI/2/2017/TE) specialiąją ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 19 d. Mesebergo deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 28–29 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimą,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 9 d. Regionų komiteto nuomonę „Svarstymai apie Europą: vietos ir regionų valdžios institucijų nuomonė, kaip atkurti pasitikėjimą Europos Sąjunga“,

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento surengtas diskusijas su valstybių ar vyriausybių vadovais dėl Europos ateities,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto, Tarptautinės prekybos komiteto, Biudžeto kontrolės komiteto ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomones (A8-0427/2018),

A.  kadangi Europos Sąjunga yra lygių neturintis viršnacionalinės integracijos pavyzdys ir kadangi nuo tada, kai 1950 m. gegužės 9 d. buvo paskelbta esminius pokyčius lėmusi R. Schumano deklaracija, ši sąjunga užtikrino ilgalaikę taiką, klestėjimą ir gerovę; kadangi ES siekių ir veiksmų pagrindas – bendras saugumas, pagarba žmogaus orumui, laisvė, demokratija, lygybė, teisinė valstybė, pagarba žmogaus teisėms ir žmonių gerovė;

B.  kadangi laisvas prekių, paslaugų, kapitalo ir žmonių judėjimas, bendra valiuta, programa „Erasmus“, regioninė, žemės ūkio ir sanglaudos politika, taip pat programa „Horizontas 2020“ yra esminiai Sąjungos laimėjimai, kuriais, be kita ko, prisidedama prie Europos Sąjungos piliečių gerovės; kadangi Sąjungai turi būti suteikti atitinkami įgaliojimai ir ištekliai 21-ojo amžiaus iššūkiams spręsti;

C.  kadangi per pastaruosius kelerius metus Sąjunga susidūrė su įvairiomis krizėmis, kurios išbandė jos atsparumą ir gebėjimą veikti ryžtingai ir vieningai;

D.  kadangi 2014–2017 m. laikotarpiu įgyvendinta labiau socialiai subalansuota ir veiksmingesnė pinigų ir makroekonominė politika, pvz., nestandartinė Europos Centrinio Banko politika, Stabilumo ir augimo pakto lankstumas ir Investicijų planas Europai, kurie prisidėjo prie ES ekonomikos ir socialinio atsigavimo;

E.  kadangi, nors Europai pavyko sušvelninti ir iš dalies įveikti sunkiausius finansų ir ekonomikos krizės momentus, ateityje ES ir valstybių narių lygmeniu vis dar laukia svarbios ir neatidėliotinos reformos ekonomikos valdymo srityje apskritai ir ypač euro zonoje, be kita ko, siekiant toliau stiprinti bendrąją rinką ir susigrąžinti bei plėtoti mūsų gerovės valstybės socialinius standartus;

F.  kadangi, atsižvelgiant į įvairius dabartinius ir būsimus vidaus ir išorės iššūkius, kylančius Sąjungai nestabiliame ir kompleksiškame globaliame pasaulyje, visų pirma susijusius su migracija, demografiniu nuosmukiu, terorizmu, saugumu, klimato kaita, aplinkosauginiais klausimais, daugiašalės pasaulinės tvarkos išsaugojimu, ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) sukūrimu, globalizacija, laisva, sąžininga ir taisyklėmis grindžiama tarptautine prekyba, užsienio reikalais ir gynyba, socialinio ramsčio kūrimu ir kova su prieš ES nukreiptu populizmu, nepakantumu ir ksenofobija, ES turėtų su nauju įkvėpimu skatinti savo valstybių narių bendradarbiavimą ir solidarumą remiantis ES sutarties 2 ir 3 straipsniais ir Pagrindinių teisių chartijos nuostatomis, o Lisabonos sutartyje įtvirtintas tikslas kurti vis glaudesnę Europos tautų sąjungą turėtų ir toliau skatinti Sąjungos veiksmus, kuriais siekiama stiprinti Europos integraciją ir veiksmingai spręsti minėtus iššūkius;

G.  kadangi Parlamentas yra labai susirūpinęs populistinių, ksenofobinių ir antieuropietiškų judėjimų stiprėjimu visoje Europoje; kadangi Sąjunga ir jos valstybės narės turi dėti daugiau pastangų, kad apgintų ir propaguotų Europos integracijos demokratines vertybes, pagrindinius principus ir tikslus;

H.  kadangi 2016 m. birželio mėn. referendumas Jungtinėje Karalystėje, po kurio 2017 m. kovo 29 d. JK pranešė apie savo ketinimą išstoti iš Europos Sąjungos, paskatino karštesnes diskusijas dėl Europos ateities; kadangi derybos dėl numatomo JK išstojimo iš ES atskleidė didelę valstybių narių tarpusavio priklausomybę ir tai, kiek mes visi esame priklausomi nuo bendrų priemonių ir politikos, taip pat išstojimo kaštus;

I.  kadangi intensyvesnės diskusijos dėl Europos ateities atsispindi ne tik Parlamento 2017 m. vasario 16 d. rezoliucijose dėl Europos ateities, bet ir Bratislavos deklaracijoje ir veiksmų gairėse, Komisijos baltojoje knygoje dėl Europos ateities, Romos deklaracijoje, Europos Vadovų Tarybos 2017 m. spalio mėn. priimtoje Vadovų darbotvarkėje, įvairiuose atskirų valstybių narių ar jų grupių ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto ir Regionų komiteto pranešimuose, taip pat vykstant Europos Parlamento plenarinių posėdžių diskusijoms dėl Europos ateities su valstybių ir vyriausybių vadovais, rengiant tarpparlamentinius komitetų posėdžius ir organizuojant piliečių dialogus bei konsultacijas su įvairiomis institucijomis, įstaigomis ir valstybėmis narėmis;

J.  kadangi 2018 m. rugsėjo 8–26 d. vykdytos apklausos „Parlametras“ rezultatai rodo, jog 62 proc. respondentų mano, kad jų šalių narystė yra geras dalykas, o 68 proc. respondentų laikosi nuomonės, kad jų šaliai narystė ES naudinga, – tai yra geriausias apklausų rezultatas nuo 1983 m.;

K.  kadangi vertybės ir principai, kuriais grindžiama Sąjunga, apibūdina sritį, su kuria gali tapatintis visi Europos Sąjungos piliečiai, neatsižvelgiant jų į politines ar kultūrinius skirtumus, susijusius su nacionaline tapatybe;

L.  kadangi artėjantys rinkimai į Europos Parlamentą yra proga įvertinti diskusijas dėl Europos ateities, be kita ko, atsižvelgiant į pagrindinius Europos Parlamento, Komisijos ir Tarybos institucinius prioritetus naujos kadencijos laikotarpiu;

M.  kadangi Europos Sąjungai dabar itin svarbus jos kūrimo proceso etapas atsižvelgiant į jai kylančių iššūkių pobūdį ir mastą ir kadangi šiuos iššūkius galima įveikti tik dirbant kartu ir užtikrinant glaudesnę ir geresnę valstybių narių integraciją ir solidarumą, visapusiškai išnaudojant dabartines Lisabonos sutarties nuostatas ir vėliau reformuojant Sutartis, kad būtų pagerintas institucijų sprendimų priėmimas ir užtikrinta tinkama kompetencijų pusiausvyra;

N.  kadangi institucinėmis reformomis turėtų būti siekiama demokratiškesnių sprendimų priėmimo procesų, padidinant sprendimų priėmimo skaidrumą ir Sąjungos bei jos institucijų atskaitomybę; kadangi, atsižvelgiant į šiuos tikslus, yra tinkamas laikas skatinti prasmingą piliečių dalyvavimą Europos projekte ir organizuoti konsultacijas bei palaikyti nuolatinį dialogą su piliečiais ir atstovaujamosiomis asociacijomis, laikantis ES sutarties 11 straipsnio reikalavimų;

O.  kadangi Sąjungai reikia stipresnės valdymo struktūros, užtikrinant didesnę demokratinę Europos Parlamento kontrolę, kad būtų galima spręsti šiandienos ir ateities uždavinius; kadangi ES institucijų ir įstaigų skaidrumas ir sąžiningumas yra labai svarbūs siekiant sukurti piliečių pasitikėjimą;

P.  kadangi bendroje Prancūzijos ir Vokietijos Mesebergo deklaracijoje pateikiami apmąstymai ir pasiūlymai, kaip stiprinti Europos bendradarbiavimą, ypač ekonomikos valdymo srityje;

Q.  kadangi Europos aspekto kultūros ir švietimo srityje skatinimas yra itin svarbus stiprinant Europos pilietiškumą, atsižvelgiant į tai, kad Sąjunga kenčia dėl žinių deficito, o tai reiškia, kad Europos Sąjungos laimėjimus jaunoji karta dažnai laiko savaime suprantamu dalyku;

1.  primena, kad 2017 m. vasario 16 d. Parlamento rezoliucijose dėl Europos ateities pabrėžiama bendros institucinės struktūros ir Bendrijos metodo svarba ir pateikiama keletas Europos integracijai itin svarbių pasiūlymų ir iniciatyvų, galinčių padėti kurti Europos ateitį;

2.  pabrėžia, kad Sąjunga turi spręsti savo ateities problemas vykdydama didesnę ir geresnę politinę integraciją, visapusiškai gerbdama ir propaguodama žmogaus teises, pagrindines laisves ir demokratinius principus ir dėdama bendras pastangas; pabrėžia, kad piliečiai nori tokios Europos, kuri saugotų jų teises ir socialinį modelį pagal pasidalijamojo suverenumo principą, o tam būtina tinkama politinė integracija; ragina valstybių ir vyriausybių vadovus siekti šio tikslo su nauju įkvėpimu laikantis solidarumo ir bendradarbiavimo principų;

3.  atkreipia dėmesį į tai, kad visi valstybių ir vyriausybių vadovai, kurie kreipėsi į Parlamentą per plenarinių posėdžių diskusijas dėl Europos ateities, pripažino, kad ateities iššūkius būtina spręsti kartu ir geriau įgyvendinti tai, ką galima pasiekti tik bendromis pastangomis;

4.  pakartoja savo įsitikinimą, kad diferencijuota integracija turi išlikti atvira visoms valstybėms narėms ir toliau būti laikoma būdu glaudesnei Europos integracijai ir didesniam solidarumui užtikrinti, bet jos nereikėtų painioti su Europos pagal pageidavimus (à la carte) idėja; primygtinai teigia, kad šiuo metu vykstant diskusijoms dėl diferencijuotos integracijos būtina vengti suvokimo, kad Sąjungos valstybės narės suskirstomos į pirmosios ir antrosios klasės valstybes nares;

5.  primena, kad diferencijuota integracija neturėtų būti būdas politinei integracijai mažinti;

6.  pabrėžia, kad krizė sukėlė disbalansą tarp pagrindinių Sąjungos institucijų ir kad Europos Vadovų Taryba naudojasi savo politine iniciatyva, darydama neigiamą poveikį Komisijos iniciatyvos teisei ir stiprindama tarpvyriausybinį metodą; vis dėlto mano, kad Bendrijos metodas labiausiai tinkamas Sąjungos veikimui; primena daugelį Parlamento šiuo klausimu priimtų rezoliucijų ir pakartoja savo raginimą Europos Vadovų Tarybai visapusiškai atsižvelgti į savo kompetencijos ribas, kaip nustatyta visų pirma ES sutarties 15 straipsnyje;

7.  pakartoja, kad vieningumas, kurio pagal Sutartis reikalaujama sprendžiant kai kuriuos esminius klausimus, yra beveik neįveikiama kliūtis svarbiais momentais ir priimant svarbius sprendimus, todėl sprendimų priėmimo procedūrų klausimu pasisako už tai, kad Taryboje būtų vadovaujamasi kvalifikuotos balsų daugumos principu, o priimant teisės aktus visose srityse, kur tik įmanoma, būtų taikoma įprasta teisėkūros procedūra; primena, kad pagal dabartines Sutartis tai galima pasiekti taikant įvairias nuostatas dėl pereigos (passerelle) arba tvirtesnio bendradarbiavimo atveju taikyti SESV 333 straipsnį;

8.  šiuo požiūriu palankiai vertina Pirmininko J.-C. Junckerio 2017 m. rugsėjo 13 d. ir 2018 m. rugsėjo 12 d. pranešime apie Europos Sąjungos padėtį paskelbtą ketinimą pasiūlyti Taryboje taikyti kvalifikuotos balsų daugumos principą tam tikrose konkrečiose politikos srityse, tačiau apgailestauja, kad į išvardytas sritis neįtrauktas reglamentas dėl daugiametės finansinės programos;

9.  itin palankiai vertina tai, kad Komisija, atsižvelgdama į tai, kad svarbu paspartinti sprendimų priėmimo procesą ir padaryti jį veiksmingesnį, ir į būtinybę Sąjungai išreikšti vieningą poziciją, pasiūlė taikyti kvalifikuotos balsų daugumos principą bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) srityje, kiek tai susiję su pozicijomis žmogaus teisių klausimais tarptautiniuose forumuose, sprendimais nustatyti sankcijų režimus ir sprendimus inicijuoti ar įgyvendinti civilines misijas reaguojant į krizines situacijas užsienyje;

10.  pakartoja savo pasiūlymą Tarybą paversti tikru teisėkūros organu, veikiančiu lygiomis teisėmis su Parlamentu, kaip nurodyta 2017 m. vasario 16 d. rezoliucijoje dėl Europos Sąjungos veikimo gerinimo remiantis Lisabonos sutarties teikiamomis galimybėmis, ir padidinti jos sprendimų priėmimo proceso skaidrumą; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į specialų Europos ombudsmeno pranešimą dėl Tarybos teisėkūros proceso skaidrumo ir COSAC delegacijų 2017 m. gruodžio 20 d. laišką, kuriame raginama užtikrinti didesnį politinių sprendimų priėmimo proceso skaidrumą, ypač Tarybos ir neformalių organų, pvz., Euro grupės, veikloje, kaip ne kartą prašė Parlamentas šiuo klausimu;

11.  mano, kad esama įvairių galimybių užtikrinti dinamiškesnę Komisijos veiklą, šiuo tikslu pritaikant Komisijos narių kolegijos struktūrą ir darbo metodus, pvz., skiriant Komisijos pirmininko pavaduotojus, atsakingus už politikos sričių grupę, arba skiriant vyresniuosius ir jaunesniuosius Komisijos narius;

12.  primena, kad, nors Parlamentas neturi oficialios teisėkūros iniciatyvos teisės pagal galiojančias Sutartis, jis gali prašyti, kad Komisija pateiktų atitinkamą pasiūlymą klausimais, kuriais, jo nuomone, Sutartims įgyvendinti reikalingas Sąjungos teisės aktas, ir primena Komisijai apie jos prievolę pagal 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros(12) 10 straipsnį greitai ir išsamiai apsvarstyti prašymus pateikti pasiūlymus dėl Sąjungos teisės aktų; be to, primena, kad į šį tarpinstitucinį susitarimą taip pat įtrauktos nuostatos dėl tarpinstitucinių metinių ir daugiamečių programų rengimo, nes tai yra papildoma Parlamento priemonė formuoti teisėkūros darbotvarkę;

13.  primena savo pasiūlymą, pagal kurį galimos būsimos Sutarčių peržiūros atveju teisėkūros iniciatyvos teisė galėtų būti suteikta ir Parlamentui, kaip tiesioginiam ES piliečių atstovui;

14.  primygtinai ragina sustiprinti Parlamento įgaliojimus atlikti tikrinimą, ypač tyrimo teisę, ir užtikrinti konkrečius, tikrus ir aiškiai apibrėžtus jo įgaliojimus;

15.  atkreipia dėmesį į Subsidiarumo, proporcingumo ir veikimo mažiau, bet efektyviau darbo grupės 2018 m. liepos 10 d. ataskaitą, kurioje pateikiama rekomendacijų dėl naujo darbo metodo, kiek tai susiję su subsidiarumo ir proporcingumo principais; mano, kad Parlamentas jau atkreipė dėmesį į daugelį šių rekomendacijų, visų pirma dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Sąjungoje ir išankstinio perspėjimo sistemos reformos tikslingumo; primena, jog darbo grupė nustatė, kad esama ES pridėtinės vertės visose esamose ES veiklos srityse, todėl nenustatė jokių pagal Sutartis apibrėžtų kompetencijos ar politikos sričių, kurios visos ar iš dalies turėtų būti galutinai grąžintos valstybėms narėms;

16.  palankiai vertina įvairių institucijų rekomendacijas, kuriose raginama stiprinti nacionalinių parlamentų vaidmenį, ypač kontroliuojant savo šalių vyriausybių veiklą Europos Sąjungos institucijose; taip pat primena esminį vietos valdžios institucijų ir ypač regioninių parlamentų, turinčių teisėkūros galių, vaidmenį;

17.  akcentuoja bendradarbiavimo tarpinstituciniu lygmeniu svarbą, kartu gerbiant kiekvienos institucijos prerogatyvas, įtvirtintas Sutartyse (nauja tokio bendradarbiavimo sistema buvo sukurta 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniu susitarimu dėl geresnės teisėkūros), ir pabrėžia, kad supaprastinimas yra nuolat vykstanti veikla, kurios tikslas – užtikrinti, kad ES lygmens procesai ir procedūros būtų suprantamesni, kad būtų atsižvelgta į visų susijusių suinteresuotųjų šalių nuomones, o galiausiai piliečiams būtų lengviau dalyvauti Europos Sąjungos darbe;

18.  palankiai vertina bendrą pareiškimą, kuriuo pritariama per Geteborge vykusį socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikimą deramo darbo vietų ir ekonomikos augimo klausimais Tarybos, Parlamento ir Komisijos pasirašytam Europos socialinių teisių ramsčio dokumentui; pažymi, kad šiam ramsčiui įgyvendinti reikalingi įgūdžiai ir priemonės iš esmės yra vietos, regionų ir nacionalinių valdžios institucijų, taip pat socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės rankose, o Europos semestras yra tinkama priemonė valstybių narių veiklos rezultatams šioje srityje stebėti; be to, primena, kad šiuo klausimu socialinis dialogas pasirodė esąs būtina priemonė ES politikai ir teisėkūrai pagerinti ir jų socialiniam legitimumui stiprinti;

19.  atkreipia dėmesį į neprivalomą socialinio ramsčio pobūdį – toks ramstis savaime negali užtikrinti, kad ES prioritetai būtų perorientuoti iš ekonomikos, vidaus rinkos ir fiskalinės politikos sričių į socialinius tikslus; atkreipia dėmesį, kad pagal SESV 9 straipsnyje įtvirtintą horizontalią socialinę nuostatą reikalaujama, kad Sąjunga atidžiai atsižvelgtų į ES teisės aktų poveikį socialiniams standartams ir užimtumui ir tinkamai konsultuotųsi su suinteresuotaisiais socialiniais subjektais;

20.  pabrėžia, kad, atsižvelgiant į dabartinį aplinkos būklės blogėjimą, aplinkos apsauga turi būti svarbus ES prioritetas, ji turi būti integruota į visas Sąjungos politikos kryptis ir veiksmus; pabrėžia, kad ES turėtų imtis veiksmingų priemonių, siekdama sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, padidinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių dalį energijos rūšių derinyje ir paskatinti energijos taupymą iki tokio lygio, kuris būtinas siekiant įgyvendinti Paryžiaus susitarime nustatytus tikslus;

21.  dar kartą ragina valstybes nares pasirašyti ir ratifikuoti peržiūrėtą Europos socialinę chartiją ir Europos socialinės apsaugos konvenciją (ETS Nr. 78);

22.  pabrėžia, kad svarbu ir toliau stiprinti ir galutinai sukurti ekonominę ir pinigų sąjungą siekiant padėti išsaugoti bendros valiutos stabilumą ir didinti valstybių narių ekonominės, fiskalinės ir darbo rinkos politikos konvergenciją ir socialinius standartus; pakartoja, kad visos valstybės narės, išskyrus atsisakiusią dalyvauti Daniją, privalo įsivesti eurą; remia tolesnius veiksmus plėtojant Europos stabilumo mechanizmą;

23.  atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad reikia tvirto politinio įsipareigojimo, veiksmingo valdymo ir demokratinės atskaitomybės Europos ir nacionaliniu lygmenimis, visų pirma parlamentinės priežiūros įvairiais Europos semestro etapais; tokią priežiūrą turėtų vykdyti tiek Europos Parlamentas, tiek nacionaliniai parlamentai, kad būtų galima užtikrinti ekonominį ir finansinį euro zonos valdymą sustiprinant jo socialinį, ekonominį ir demokratinį legitimumą ir geriau įgyvendinant Sąjungos rekomendacijas;

24.  primena savo nuomonę, išdėstytą 2017 m. vasario 16 d. rezoliucijoje dėl galimų dabartinės Europos Sąjungos institucinės sąrangos pakeitimų ir korekcijų, kad fiskalinė ir ekonominė politika turėtų būti priskirta Sąjungos ir valstybių narių pasidalijamosios kompetencijos sričiai;

25.  atkreipia dėmesį į Prancūzijos ir Vokietijos pozicijų dėl euro zonos biudžeto pajėgumo idėjos konvergenciją; pakartoja savo nuomonę, kad šis pajėgumas turėtų būti kuriamas ES sistemoje;

26.  atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą dėl Europos investicijų stabilizavimo priemonės ir svarsto naujas biudžeto priemones, kuriomis siekiama stabilizuoti padėtį;

27.  atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą dėl reformų rėmimo programos; pabrėžia, kad svarbu nesumenkinti Parlamento bendro sprendimo ir ES lėšų panaudojimo priežiūros įgaliojimų; yra susirūpinęs, kad 2011–2017 m. laikotarpiu tik 9 proc. konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų buvo visiškai įgyvendintos; atkreipia dėmesį į konvergencijos priemonę, kuri paskatins euro zonai nepriklausančias tvarią fiskalinę ir ekonominę politiką vykdančias valstybes nares įgyvendinti reformas bei atitikti euro įvedimo kriterijus ir padės joms tai padaryti;

28.  teigiamai vertina būsimą programą „InvestEU“ ir pabrėžia, kad fondas turėtų toliau mažinti investicijų deficitą ES; remia investicijas į materialųjį ir nematerialųjį turtą, įskaitant kultūros paveldą, kad būtų paskatintas augimas, investicijos ir darbo vietų kūrimas, ypatingą dėmesį atkreipiant į mažąsias ir vidutines įmones (toliau – MVĮ), mažos ir vidutinės kapitalizacijos įmones ir socialines įmones, ir taip prisidedama prie gerovės didinimo, sąžiningesnio pajamų pasiskirstymo ir ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos Sąjungoje;

29.  atkreipia dėmesį į Komisijos komunikatą dėl Europos ekonomikos ir finansų ministro; pažymi, kad sujungiant Komisijos pirmininko pavaduotojo, atsakingo už ekonomikos reikalus, ir Euro grupės pirmininko pareigybes būtų pagerinta parlamentinė atskaitomybė Europos lygmeniu;

30.  laikosi nuomonės, kad būsimas ES biudžetas turėtų skatinti Europos pridėtinę vertę socialinio ir ekonominio poveikio požiūriu, remti ES politikos modernizavimą, užtikrinti finansavimą reaguojant į naujus iššūkius, toliau prisidėti prie ekonominės ir socialinės konvergencijos ir sanglaudos tarp valstybių narių ir jų viduje, kad būtų didinamas Europos solidarumas, stabilumas, lygybė ir pažangus, tvarus bei įtraukus augimas, be kita ko, atsižvelgiant į ES įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą, taip pat užtikrinti, kad būtų paisoma pagrindinių vertybių, kaip nurodyta Europos Sąjungos sutarties 2 ir 3 straipsniuose, ir kad jos būtų propaguojamos bei pasirūpinti naujais nuosavais ištekliais, atsižvelgiant į Aukšto lygio grupės nuosavų išteklių klausimais darbą;

31.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl nuosavų išteklių, kuriuo įtraukiami nauji realūs nuosavi ištekliai, kaip prašė Parlamentas, tačiau apgailestauja, kad nebuvo įtraukti jokie kiti galimi pajamų šaltiniai; reiškia susirūpinimą dėl Komisijos pasiūlymo dėl 2021–2027 m. DFP, nes pagal jį trūksta finansinio įsipareigojimo dabartiniams ir būsimiems iššūkiams, su kuriais susiduria ir dar susidurs ES, įveikti; apgailestauja dėl kai kurių valstybių narių atsisakymo skirti daugiau lėšų ES, nors vieningai pripažįstama, kad būtina spręsti naujus iššūkius ir prisiimti atsakomybę, o tam reikia daugiau finansinių išteklių; atkreipia dėmesį į tai, kad lėšų naudojimas ES lygmeniu gali padėti sutaupyti lėšų nacionaliniu lygmeniu, išvengiant dubliavimosi ir pasinaudojant masto ekonomija;

32.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti didesnę Europos semestro proceso ekonominę ir socialinę konvergenciją; pripažįsta Europos socialinių teisių ramsčio sukūrimo svarbą; pažymi, kad Europos semestras buvo sustiprintas ir supaprastintas, tačiau pabrėžia, kad geresnis nacionalinių parlamentų dalyvavimas padėtų pagerinti nacionalinę atsakomybę, o tai padėtų geriau įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, taip pagerinant Europos semestro procesą; atkreipia dėmesį į tai, kad valstybės narės visų pirma atsakingos už tai, kad būtų pasirinkta tinkama ir tvari fiskalinė ir ekonominė politika;

33.  apgailestauja, kad iki šiol nebuvo imtasi jokių praktinių veiksmų dėl jo raginimo taikant bendro sprendimo procedūrą priimti konvergencijos kodeksą, kad būtų sukurta veiksmingesnė ekonominės politikos koordinavimo sistema; be to, nors ir pripažįsta, kad Europos semestras jau buvo supaprastintas, primena savo raginimą sudaryti tarpinstitucinį susitarimą suteikiant Parlamentui svarbesnį vaidmenį Europos semestro procese; atsižvelgdamas į tai, primena savo pasiūlymą, ypač atitinkantį rezoliuciją dėl Sutarties nuostatų dėl nacionalinių parlamentų įgyvendinimo, viso proceso metu nacionaliniu ir Europos lygmenimis geriau koordinuoti biudžeto kalendorius, kad Europos Parlamentas ir nacionaliniai parlamentai galėtų aktyviau dalyvauti įgyvendinant Europos semestrą;

34.  pabrėžia įsipareigojimo užbaigti kurti bankų sąjungą svarbą ir būtinybę užtikrinti atvirumą ir vienodą požiūrį į visas bankų sąjungoje dalyvaujančias valstybes nares; primena, kad būtina toliau siekti užbaigti kurti bankų sąjungą, įskaitant Europos indėlių garantijų sistemą ir finansinio stabilumo stiprinimo priemones Bendro pertvarkymo fondui, nes jie yra privalomos priemonės siekiant mažinti riziką;

35.  teigiamai vertina pasiūlymus dėl kovos su pinigų plovimu, kuriuo Komisija pateikė atlikdama Europos finansų priežiūros institucijų sistemos (EFPIS) peržiūrą; ragina Tarybą kartu su Parlamentu užbaigti teisėkūros derybas iki šios teisėkūros kadencijos pabaigos, nes reikia stiprinti kovos su pinigų plovimu politiką siekiant ateityje išvengti situacijų, kai finansų įstaigos aktyviai skatina pinigų plovimą;

36.  ragina Komisiją, pasitelkiant Europos priežiūros institucijas, nustatyti ir pašalinti vidaus rinkos kliūtis ir padėti užtikrinti vartotojų apsaugą; laikosi nuomonės, kad vienas iš pagrindinių Komisijos prioritetų turėtų būti veiksmingai užtikrinti ES teisės vykdymą;

37.  ragina Komisiją pirmenybę teikti reglamentams, o ne direktyvoms, kaip teisinei bankų sąjungos ir finansinių paslaugų teisės priemonei, prireikus ir atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį, kad būtų išvengta susiskaidymo ir situacijų, kai priežiūros institucijoms tenka spręsti klausimus, susijusius su skirtinga nacionaline tvarka;

38.  pabrėžia, kad reikia skubiai užbaigti kurti kapitalo rinkų sąjungą; pabrėžia tai, kad stiprios ir gerai integruotos kapitalo rinkos papildo bankų sąjungą, nes jos prisideda prie rizikos pasidalijimo privačiajame sektoriuje, didindamos ekonominę konvergenciją ir padėdamos sušvelninti būsimus sukrėtimus, ir gali prireikus padėti geriau paskirstyti lėšas; ragina atlikti išsamų tinkamiausios sistemos tyrimą siekiant geriau atsižvelgti į sparčiai kintantį finansinių paslaugų pobūdį; atkreipia dėmesį į tai, kad geresnės prieigos prie papildomų finansavimo šaltinių galimybės būtų ypač naudingos startuoliams ir MVĮ, skatinant jų tvirtą augimą ir tvarų vystymąsi;

39.  teigiamai vertina iki šiol atliktą darbą ir mano, kad būtina tęsti išsamią galiojančių PVM teisės aktų peržiūrą; ragina stiprinti kovą su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių vengimu ir slėpimu; atkreipia dėmesį į Komisijos darbą, susijusį su sąžiningu skaitmeninės ekonomikos apmokestinimu;

40.  ragina visas ES institucijas ir įstaigas, įskaitant Komisiją, Europos Centrinį Banką, Europos investicijų banką ir Bendrą priežiūros mechanizmą, dar labiau padidinti savo pastangas komunikacijos srityje siekiant geriau paaiškinti savo darbą ir pagerinti ES piliečiams prieinamą informaciją;

41.  pabrėžia, kad Europa yra pozityvi jėga pasaulyje ir ji turėtų toliau atlikti šį vaidmenį, puoselėdama savo vertybes, daugiašališkumą ir tarptautinę teisę; primena, kad Sąjunga ir jos valstybės narės labiausiai prisideda prie tarptautinės paramos vystymuisi;

42.  palankiai vertina Tarybos sprendimą nustatyti nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą (PESCO), suderintą metinę peržiūrą gynybos srityje (CARD) ir Europos gynybos fondą (EDF) kaip svarbius žingsnius siekiant bendros gynybos politikos ir atkreipia dėmesį į kai kurių valstybių narių pasiūlymus dėl ES saugumo tarybos ir Europos intervencinių priemonių iniciatyvos; primena savo raginimą įsteigti nuolatinę Gynybos ministrų tarybą, kuriai pirmininkautų Komisijos pirmininko pavaduotojas ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai, ir pabrėžia, kad svarbu užtikrinti tinkamą demokratinę atskaitomybę už šioje srityje priimamus sprendimus ir būtina sustiprinti Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų bendradarbiavimą šiuo klausimu;

43.  palankiai vertina Europos civilinės saugos mechanizmo stiprinimą ir dar kartą ragina sukurti Europos civilinės saugos korpusą, atsižvelgiant į tai, kad esamos Sutartys yra tinkamas pagrindas šiam tikslui pasiekti;

44.  primena apie Sąjungos ketinimą prisijungti prie Europos žmogaus teisių konvencijos; taip pat ragina įtraukti Euratomo sutarties nuostatas į ES sutartį ir SESV;

45.  apgailestauja, kad valstybės narės nėra pasiekusios susitarimo dėl visapusiškos ES lygmens imigracijos politikos prioritetų ir įgyvendinimo, kad būtų galima organizuoti ir reguliuoti migracijos srautus, veiksmingiau kontroliuoti ES išorės sienas, bendradarbiauti su kilmės ir tranzito šalimis, užtikrinti pagarbą pagrindinėms migrantų ir prieglobsčio prašytojų teisėms ir siekti kitų tikslų; pabrėžia, kad reikia spręsti klausimus, susijusius su akivaizdžiais valstybių narių reiškiamų interesų prieštaravimais ir piliečių reiškiamu nepasitenkinimu, siekiant išvengti grėsmės Europos integracijos projektui, kuriam daromas tiesioginis neigiamas poveikis dėl euroskeptikų partijų manipuliavimo migracijos problema;

46.  primena savo poziciją dėl Dublino sistemos peržiūros; be to, pabrėžia, kad svarbu stiprinti partnerystę su Afrika, ir atkreipia dėmesį į 2018 m. rugsėjo 12 d. Komisijos komunikatą „Teisėtų atvykimo į Europą būdų stiprinimas – neatsiejama suderintos ir visapusiškos migracijos politikos dalis“ (COM(2018)0635);

47.  pabrėžia bendros žemės ūkio politikos (toliau – BŽŪP), remiamos skiriant tinkamo dydžio biudžetą, svarbą; primena, kad BŽŪP itin svarbi Sąjungos istorijai; atkreipia dėmesį į fundamentalų jos vaidmenį užtikrinant kaimo regionų gyvybingumą ir saugų maisto tiekimą; pažymi, kad būsimoji BŽŪP reforma suteikia galimybę geriau įgyvendinti jos tikslus; atkreipia dėmesį į tai, kad BŽŪP yra viena seniausių politikos sričių ir kad ji turi likti viena svarbiausių ir labiausiai integruotų politikos sričių, taip pat kad pagal ją bus toliau prisidedama prie Europos ateities kūrimo užtikrinant didesnę integraciją, aplinkos išsaugojimą, aprūpinimą maistu ir ES piliečių saugumą; pažymi, kad žemės ūkio ir kaimo plėtros politikai būdingas didelis potencialas aprūpinimo viešosiomis gėrybėmis požiūriu; pabrėžia, kad Europos ūkininkavimas atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį aprūpinant planetą maistu ir užtikrinant darbo vietas 46 mln. žmonių; atkreipia dėmesį į vaidmenį, kurį išsaugant dirvožemio, vandens ir kitų gamtos išteklių būklę bei kokybę atlieka BŽŪP; pabrėžia, kad žemės ūkis atlieka nepaprastai svarbų vaidmenį įgyvendinant Sąjungos prioritetus, susijusius su klimato kaitos poveikio švelninimu ir darnaus vystymosi skatinimu; pabrėžia, kad, siekiant atremti daugybę iššūkių, su kuriais Sąjungai teks susidurti ateityje, svarbi gerai finansuojama ir reformuota BŽŪP; pabrėžia, kad BŽŪP susijusi ne tik su ūkininkavimu ir ūkininkais, bet ir su pagalba didesnėms kaimo bendruomenėms, kuriose vykdoma ši veikla, bei jų plėtra;

48.  pabrėžia, kad bendra prekybos politika ir toliau turi būti pagrindinis Sąjungos išorės politikos ramstis, turint omenyje tai, kad ji daro tiesioginę įtaką piliečių gyvenimui, ir turi padėti Sąjungai prisitaikyti prie savo naujo vaidmens pasaulyje, kurio tarptautinėje arenoje yra daugybė pagrindinių veikėjų; primygtinai ragina Tarybą, Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą bendradarbiauti šiose srityse:

   a) stiprinti bendrą prekybos politiką integruojant ją į platesnę politikos sistemą; imtis iniciatyvos pasaulio prekybos politikos klausimu daugiašaliu ir dvišaliu lygmenimis;
   b) imtis lyderės vaidmens ginant atvirą, taisyklėmis pagrįstą, sąžiningą ir į darnų vystymąsi orientuotą pasaulinę prekybos sistemą, užtikrinant, kad ES įmonės pasauliniu mastu galėtų veikti vienodomis sąlygomis, taikant nuspėjamas taisykles, sąžiningą konkurenciją ir apibrėžtas prievoles, o tai turėtų apimti konstruktyvų darbą dėl bendros Sąjungos pozicijos JT tarpvyriausybinėse derybose dėl atsakomybės už žmogaus teisių pažeidimus ir įmonių atskaitomybės bei įpareigojančių išsamaus patikrinimo prievolių, susijusių su tiekimo ir gamybos grandinėmis, skatinimą;
   c) nuolat visapusiškai ir nedelsiant informuoti Parlamentą apie derybas ir Tarybos įgaliojimus, taip pat teikti informaciją per visą tarptautinių susitarimų įgyvendinimo ciklą, siekiant užtikrinti, kad Parlamentas galėtų naudotis savo įgaliojimais ir prerogatyvomis; supaprastinti ir sutrumpinti derybų procesus ir stiprinti Parlamento vykdomą tikrinimą visais jų etapais; didinti skaidrumą ES piliečiams prieš derybų pradžią paskelbiant derybinius nurodymus (įgaliojimus) dėl prekybos susitarimų; visapusiškai laikytis Sutarties nuostatų ir naujausios ES teismų praktikos, pagal kurias bendra prekybos politika priskiriama išimtinei Sąjungos kompetencijai;
   d) į prekybos susitarimus sistemingai įtraukti privalomus ir įgyvendinamus skyrius dėl skaitmeninės prekybos, MVĮ, prekybos ir darnaus vystymosi, taip pat lyčių lygybės nuostatas ir imtis lyderės vaidmens šiais klausimais daugiašalėse diskusijose; ginti ES piliečių duomenų privatumą;
   e) stiprinti bendros prekybos politikos suderinamumą su BUSP, Europos vystymosi politika ir klimato politika, kad būtų užtikrintos vertybės ir tikslai, nustatyti ES sutarties 3 straipsnio 5 dalyje ir SESV 21, 207 ir 208 straipsniuose, visapusiškai laikantis Europos konsensuso dėl vystymosi;

49.  mano, kad Sąjunga turėtų ir toliau skatinti tarptautinę prekybą ir kartu ginti socialinius, darbo ir aplinkos apsaugos standartus; įspėja dėl prekybos karų, kuriuose nėra laimėtojų, tik didėja politinė ir saugumo įtampa;

50.  primena, jog Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad atsižvelgdama į Europos Parlamento rinkimus ir atitinkamai pasikonsultavusi, Europos Vadovų Taryba, spręsdama kvalifikuota balsų dauguma, siūlo Europos Parlamentui kandidatą į Komisijos pirmininkus; pabrėžia savo pasiryžimą vadovaujantis Lisabonos sutartimi tęsti pagrindinių kandidatų (Spitzenkandidaten) procesą renkant kitą Komisijos pirmininką ir palankiai vertina Komisijos ir kai kurių valstybių narių pritarimą šiuo klausimu; pabrėžia, kad vykdant Komisijos pirmininko paskyrimo procedūrą labai svarbu tinkamai konsultuotis su Parlamentu, nes po rinkimų jis nustatys kandidatą, kurio kandidatūrai galės būti pritarta visų Parlamentą narių balsų dauguma, ir savo vidaus svarstymų rezultatus perduos Europos Vadovų Tarybai; primena, kad kandidatas vienos iš Europos politinių partijų turi būti paskirtas pagrindiniu kandidatu (Spitzenkandidat) ir kad rengiantis Europos Parlamento rinkimams jis turi vykdyti kampaniją siekdamas būti paskirtas Komisijos pirmininku; mano, kad tokia praktika puikiai pasitvirtino, nes taip stiprinamas Europos Parlamento rinkimų socialinis legitimumas ir Europos Parlamento, kaip Europos pilietiškumo ir Europos demokratijos rodiklio, viršnacionalinis vaidmuo; dar kartą įspėja, kad, vykstant Komisijos pirmininko paskyrimo procedūrai, Europos Parlamentas bus pasirengęs atmesti bet kurio asmens, kuris nebuvo paskirtas pagrindiniu kandidatu (Spitzenkandidat) rengiantis Europos Parlamento rinkimams, kandidatūrą;

51.  apgailestauja dėl dažnų ir plačiai paplitusių bandymų nepopuliarius sprendimus priskirti Briuseliui ir nacionalines valdžios institucijas atleisti nuo jų įsipareigojimų ir politikos, nes toks neteisingas ir oportunistinis elgesys kenkia Europai, skatina antieuropinius jausmus ir nacionalizmą ir diskredituoja ES institucijas; be to, mano, kad klaidingas sprendimų priskyrimas neatitinka reikalavimo dėl atskaitomybės už vyriausybės veiksmus; pabrėžia, jog norint, kad Sąjungos politika duotų rezultatų ir būtų puoselėjamas Sąjungos, valstybių narių ir piliečių tarpusavio pasitikėjimas, nepaprastai svarbus tinkamas ES teisės įgyvendinimas ir taikymas, ir reiškia susirūpinimą dėl valstybių narių, kurios sąmoningai to nedaro, veiksmų;

52.  pabrėžia, kad reikia atidžiau vertinti ES politikos socialinius ir aplinkosauginius padarinius, taip pat atsižvelgiant į teisės aktų Europos Sąjungos lygmeniu nebuvimo kaštus (vadinamieji ES veiksmų nebuvimo kaštai);

53.  akcentuoja būtinybę ypatingą dėmesį skirti ES administracinių procedūrų teisei – tai pažymima ir Europos Parlamento 2016 m. birželio 9 d. rezoliucijoje(13), kurioje raginta sukurti atvirą, veiksmingą ir nepriklausomą Europos Sąjungos administraciją;

54.  pabrėžia, kad būtina stiprinti Europos viešąją erdvę kaip viršnacionalinę demokratijos erdvę; pabrėžia, kad pagrindinės Europai kylančios problemos turi būti sprendžiamos ir svarstomos žvelgiant iš Europos, o ne iš nacionalinės perspektyvos ir kad tai darant turi būti visapusiškai įgyvendinamos ES sutarties 10 ir 11 straipsniuose įtvirtintos nuostatos; pažymi, kad dėl šios priežasties Europos demokratija turi stiprinti savo tikslų ir uždavinių tarpvalstybinį aspektą, kartu skatindama Europos pilietiškumą, grindžiamą bendromis Europos Sąjungos vertybėmis, užtikrinant informuotumo apie Europos Sąjungos institucijas didinimą ir patariamojo bei labiau dalyvaujamojo pobūdžio visuomeninę sistemą, taip pat labiau europinio, o ne nacionalinio pobūdžio kampaniją rengiantis būsimiems 2019 m. Europos Parlamento rinkimams;

55.  palankiai vertina Sąjungos poziciją, kurios laikomasi vykstančiose derybose dėl tvarkingo Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos, ir pabrėžia ES institucijų ir valstybių narių demonstruojamą išskirtinę vienybę; pažymi, kad derybose įgyta patirtis rodo didžiulį tokių sprendimų sudėtingumą;

56.  pabrėžia, kad nei nacionaliniu suverenitetu, nei subsidiarumu negalima pagrįsti ar pateisinti valstybės narės sistemingo atsisakymo laikytis pagrindinių Europos Sąjungos vertybių, kuriomis remiantis buvo parengti ES Sutarčių įžanginiai straipsniai, kuriems savo noru pritarė ir kurių laikytis įsipareigojo visos valstybės narės; taip pat pabrėžia, kad šių vertybių puoselėjimas yra itin svarbus ES projekto darnai, visų europiečių teisėms ir būtinam valstybių narių tarpusavio pasitikėjimui; dar kartą prašo Komisijos skubiai pateikti pasiūlymą atsižvelgiant į jo 2016 m. spalio 25 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmo sukūrimo;

57.  primena, kad, kaip nurodo Teisingumo Teismas (sujungtos bylos C-8/15 P–C-10/15 P(14)), Europos Sąjungos institucijos privalo gerbti ir laikytis ES pagrindinių teisių chartijos nuostatų, net jei jos veikia už Sąjungos teisinės sistemos ribų;

58.  pakartoja, kad vykstant diskusijoms dėl Europos ateities, reikia apsvarstyti, kaip būtų galima reformuoti Sąjungos biudžeto sistemą, norint užtikrinti pakankamą biudžetą, leidžiantį finansuoti suplanuotą politiką, ir geresnę nuspėjamumo ir reagavimo spartos pusiausvyrą, taip pat kaip užtikrinti, kad bendra finansavimo tvarka nebūtų sudėtingesnė nei būtina Sąjungos politikos tikslams pasiekti ir atskaitomybei užtikrinti; laikosi nuomonės, kad prireikus politikai reikia numatyti griežtesnes išankstines sąlygas nekeliant pavojaus programų veiksmingumui, siekiant užtikrinti, kad naudojant Sąjungos lėšas būtų užtikrintas patikimas finansų valdymas;

59.  pabrėžia, kad svarbu skirti ypatingą dėmesį didesniam lėšų naudojimo efektyvumui ir demokratinės ES biudžeto kontrolės mechanizmams; ragina visas ES institucijas tobulinti savo procedūras ir praktiką, kuria siekiama saugoti Sąjungos finansinius interesus, ir aktyviai prisidėti prie į rezultatus orientuoto biudžeto vykdymo proceso; yra įsitikinęs, kad šiame kontekste biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra yra būtina demokratinės atskaitomybės Sąjungos piliečiams priemonė, ir primena apie ne kartą kilusius sunkumus dėl nepakankamo Tarybos bendradarbiavimo; primygtinai prašo, kad Taryba būtų atskaitinga ir skaidri, kaip ir kitos institucijos; pabrėžia, kad tam neturėtų būti daroma jokių išimčių;

60.  atkreipia dėmesį į korupcijos reiškinį, kuris sukelia didelių finansinių padarinių ir kelia rimtą grėsmę demokratijai, teisinės valstybės principui ir viešosioms investicijoms; nurodo, kad svarbu apsaugoti ES mokesčių mokėtojų pinigus nuo sukčiavimo ir kitos neteisėtos veiklos, nuo kurios nukenčia Sąjungos finansiniai interesai;

61.  pakartoja, kad atsižvelgdama į esamą integracijos projekto padėtį, ES turi išnaudoti visas įmanomas galimybes, kad užtikrintų visišką Lisabonos sutarties įgyvendinimą; pažymi, kad tolesnė Sutarčių peržiūra turėtų būti vykdoma sušaukiant konventą, kurio atstovų sudėtis užtikrintų įtrauktį ir suteiktų platformą svarstymams ir suinteresuotųjų subjektų bei piliečių dalyvavimui, siekiant diskutuoti ir padaryti išvadas atsižvelgiant į įvairų Sąjungos institucijų ir kitų įstaigų indėlį į svarstymų apie Europos ateitį procesą ir valstybių ar vyriausybių vadovų, nacionalinių parlamentų ir pilietinės visuomenės atstovų, taip pat konsultacijose su piliečiais pateiktus pasiūlymus;

62.  pabrėžia, kad svarstymų apie Europos ateitį procesas jau prasidėjo remiantis įvairiomis Parlamento, Europos Vadovų Tarybos ir Komisijos pozicijomis dėl ES reformos; apgailestauja, kad, nepaisant šių pozicijų, numatytos tik nedidelės reformos; pabrėžia, kad, išrinkus naujos sudėties Parlamentą ir paskyrus naujos sudėties Komisiją, jie turėtų pasinaudoti ankstesnės kadencijos metu nuveiktu darbu ir pradėti darbą dėl pateiktų pasiūlymų;

63.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 215, 2018 6 19, p. 162.
(2) OL C 242, 2018 7 10, p. 24.
(3) OL C 252, 2018 7 18, p. 215.
(4) OL C 252, 2018 7 18, p. 201.
(5) OL C 252, 2018 7 18, p. 235.
(6) OL C 263, 2018 7 25, p. 125.
(7) OL C 345, 2017 10 13, p. 11.
(8) OL C 306, 2017 9 15, p. 1.
(9) OL L 45, 2018 2 17, p. 40.
(10) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0056.
(11) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0186.
(12) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.
(13) OL C 86, 2018 3 6, p. 126.
(14) 2016 m. rugsėjo 20 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas Ledra Advertising Ltd ir kiti / Europos Komisija ir Europos Centrinis Bankas, ECLI:EU:C:2016:701.


Neprieštaravimas deleguotajam aktui: geografiniai skirstymo lygmenys
PDF 120kWORD 42k
Europos Parlamento sprendimas neprieštarauti 2018 m. gruodžio 19 d. Komisijos deleguotajam reglamentui, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 184/2005 dėl geografinio skirstymo lygmenų, I priedas, projektas (C(2018)08872 – 2018/3002(DEA))
P8_TA(2019)0099B8-0080/2019

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos deleguotąjį reglamentą (C(2018)08872),

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto 2019 m. sausio 28 d. laišką Komitetų pirmininkų sueigos pirmininkui,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2005 m. sausio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 184/2005 dėl mokėjimų balanso, tarptautinės prekybos paslaugomis ir tiesioginių užsienio investicijų Bendrijos statistikos(1), ypač į jo 2 straipsnio 3 dalį ir 10 straipsnio 6 dalį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto rekomendaciją dėl sprendimo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 105 straipsnio 6 dalį,

A.  kadangi 2017 m. kovo 29 d. Jungtinė Karalystė pranešė ketinanti išstoti iš Sąjungos pagal Europos Sąjungos sutarties 50 straipsnį. kadangi Sutartys Jungtinei Karalystei nustos galioti nuo susitarimo dėl išstojimo įsigaliojimo dienos arba, jei tokio susitarimo nebus, praėjus dvejiems metams po pranešimo gavimo, t. y. nuo 2019 m. kovo 30 d., nebent Europos Vadovų Taryba, susitarusi su Jungtine Karalyste, vieningai nenuspręs pratęsti terminą;

B.  kadangi Reglamentu (EB) Nr. 184/2005 nustatyta bendra sisteminio mokėjimų balanso, tarptautinės prekybos paslaugomis ir tiesioginių užsienio investicijų sričių Bendrijos statistikos rengimo sistema;

C.  kadangi Jungtinės Karalystės išstojimas iš Sąjungos reikštų, kad Jungtinė Karalystė taps trečiąja šalimi, todėl mokėjimų balanso, tarptautinės prekybos paslaugomis ir tiesioginių užsienio investicijų Bendrijos statistika turėtų atspindėti Jungtinę Karalystę, o ne valstybę narę;

D.  kadangi vieninteliai pakeitimai, kuriuos numato deleguotasis reglamentas C(2018) 08872, pagal Reglamentą (EB) Nr. 184/2005 turi Jungtinę Karalystę priskirti trečiosioms šalims;

E.  kadangi greitai paskelbus deleguotąjį reglamentą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje būtų užtikrintas didesnis teisinis tikrumas ir tinkamas įgyvendinimo laikotarpis iki 2019 m. kovo 30 d.;

1.  pareiškia, kad neprieštarauja deleguotajam reglamentui C(2018)08872.

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 35, 2005 2 8, p. 23.


Neprieštaravimas deleguotajam aktui: tarpuskaitos prievolės techniniai reguliavimo standartai, siekiant nukelti atidėtas tarpuskaitos prievolės taikymo tam tikroms ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartims pradžios datas
PDF 121kWORD 43k
Europos Parlamento sprendimas neprieštarauti 2018 m. gruodžio 19 d. Komisijos deleguotajam reglamentui, kuriuo iš dalies keičiamas Deleguotasis reglamentas (ES) 2015/2205, Deleguotasis reglamentas (ES) 2016/592 ir Deleguotasis reglamentas (ES) 2016/1178, kuriais papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 648/2012 nuostatos dėl tarpuskaitos prievolės techninių reguliavimo standartų, siekiant nukelti atidėtas tarpuskaitos prievolės taikymo tam tikroms ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartims pradžios datas (C(2018)09047 – 2018/2998(DEA))
P8_TA(2019)0100B8-0088/2019

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos deleguotąjį reglamentą (C(2018)09047),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2018 m. gruodžio 19 d. laišką, kuriame ji prašo Parlamento pareikšti, kad jis neprieštarauja deleguotajam reglamentui,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto 2019 m. vasario 4 d. laišką Komitetų pirmininkų sueigos pirmininkui,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų(1), ypač į jo 5 straipsnio 2 dalį ir 82 straipsnio 6 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB(2), 13 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 27 d. Europos priežiūros institucijų pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 5 straipsnio 2 dalį pateiktą techninių reguliavimo standartų „Tarpuskaitos prievolė pagal ERIR“ (Nr. 6) projektą,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto rekomendaciją dėl sprendimo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 105 straipsnio 6 dalį,

A.  kadangi deleguotajame akte pateikiamos svarbios nuostatos, susijusios su tarpuskaitos prievolės netaikymu grupės viduje sudaromiems sandoriams su trečiųjų valstybių grupių subjektais, kai nėra pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 13 straipsnio 2 dalį priimto sprendimo dėl trečiosios valstybės, kurioje įsisteigęs tas grupės subjektas, sistemos lygiavertiškumo;

B.  kadangi Parlamentas pripažįsta, kad svarbu greitai priimti šį aktą, nes Komisija dar nėra priėmusi tokių sprendimų dėl lygiavertiškumo ir pirmoji atidėta tarpuskaitos prievolės taikymo pradžios data buvo 2018 m. gruodžio 21 d., tačiau taip pat mano, kad Komisija be reikalo atidėliojo šio akto priėmimą iki 2018 m. gruodžio 19 d., nes Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA) savo techninių reguliavimo standartų projektą paskelbė dar 2018 m. rugsėjo 27 d.;

C.  kadangi Parlamentas mano, kad priimti techniniai reguliavimo standartai yra ne tokie patys kaip Europos priežiūros institucijų (EPI) pateikti projekte, nes Komisija tame projekte padarė pakeitimų, ir mano, kad Parlamentas turi tris mėnesius (tikrinimo laikotarpį) prieštaravimui dėl techninių reguliavimo standartų pateikti; kadangi Parlamentas primygtinai ragina Komisiją nurodyti vieno mėnesio tikrinimo laikotarpį tik tais atvejais, kai Komisija patvirtina EPI projektą be pakeitimų, t. y. kai projekte pateikti ir priimti techniniai reguliavimo standartai yra tokie patys;

1.  pareiškia, kad neprieštarauja deleguotajam reglamentui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 201, 2012 7 27, p. 1.
(2) OL L 331, 2010 12 15, p. 84.


Neprieštaravimas deleguotajam aktui: tam tikrų rūšių sutarčių tarpuskaitos prievolės įsigaliojimo data
PDF 122kWORD 42k
Europos Parlamento sprendimas neprieštarauti 2018 m. gruodžio 19 d. Komisijos deleguotajam reglamentui, kuriuo dėl tam tikrų rūšių sutarčių tarpuskaitos prievolės įsigaliojimo datos iš dalies keičiamas Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/2205, Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2016/592 ir Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2016/1178, kuriais papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (C(2018)09122 – 2018/3004(DEA))
P8_TA(2019)0101B8-0090/2019

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos deleguotąjį reglamentą (C(2018)09122),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2018 m. gruodžio 19 d. laišką, kuriame ji prašo Parlamento pareikšti, kad jis neprieštarauja deleguotajam reglamentui,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto 2019 m. vasario 4 d. laišką Komitetų pirmininkų sueigos pirmininkui,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 19 d. Komisijos komunikatą „Pasirengimas Jungtinės Karalystės išstojimui iš Europos Sąjungos 2019 m. kovo 30 d. Komisijos nenumatytų atvejų veiksmų plano įgyvendinimas“ (COM(2018)0890),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų(1), ypač į jo 5 straipsnio 2 dalį ir 82 straipsnio 6 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB(2), 13 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 8 d. Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 5 straipsnio 2 dalį pateiktą techninių reguliavimo standartų dėl novacijos sutarčių, kurių atveju tarpuskaitos prievolė dar neįsigaliojo, projektą,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto rekomendaciją dėl sprendimo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 105 straipsnio 6 dalį,

A.  kadangi deleguotajame akte pateikiamos svarbios taisyklės, susijusios su Jungtinėje Karalystėje įsisteigusios sandorio šalies ir vienoje iš 27 ES valstybių įsisteigusios sandorio šalies sudaromais tarpusavio sandoriais, ir jis priklauso atsarginių priemonių „Brexit’o“ be susitarimo atveju rinkiniui;

B.  kadangi Parlamentas pritaria, kad kompetentingoms institucijoms ir finansų rinkoms svarbu, kad ribotą 12 mėnesių laikotarpį tam tikriems su novacija susijusiems sandoriams būtų taikoma išimtis, jei JK įsisteigusi sandorio šalis pasikeičia į vienoje iš 27 ES valstybių įsisteigusią sandorio šalį;

C.  kadangi Parlamentas mano, kad priimti techniniai reguliavimo standartai yra ne tokie patys kaip Europos priežiūros institucijų (EPI) pateikti projekte, nes Komisija tame projekte padarė pakeitimų, ir mano, kad Parlamentas turi tris mėnesius (tikrinimo laikotarpį) prieštaravimui dėl techninių reguliavimo standartų pateikti; kadangi Parlamentas primygtinai ragina Komisiją nurodyti vieno mėnesio tikrinimo laikotarpį tik tais atvejais, kai Komisija patvirtina EPI projektą be pakeitimų, t. y. kai projekte pateikti ir priimti techniniai reguliavimo standartai yra tokie patys;

1.  pareiškia, kad neprieštarauja deleguotajam reglamentui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 201, 2012 7 27, p. 1.
(2) OL L 331, 2010 12 15, p. 84.


Neprieštaravimas deleguotajam aktui: data, iki kurios sandorio šalys gali toliau taikyti savo rizikos valdymo procedūras tam tikroms ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartims, kurių tarpuskaitos pagrindinė sandorio šalis neatlieka
PDF 123kWORD 43k
Europos Parlamento sprendimas neprieštarauti 2018 m. gruodžio 19 d. Komisijos deleguotajam reglamentui, kuriuo dėl datos, iki kurios sandorio šalys gali toliau taikyti savo rizikos valdymo procedūras tam tikroms ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartims, kurių tarpuskaitos pagrindinė sandorio šalis neatlieka, iš dalies keičiamas Deleguotasis reglamentas (ES) 2016/2251, kuriuo papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (C(2018)09118 – 2018/3003(DEA))
P8_TA(2019)0102B8-0089/2019

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos deleguotąjį reglamentą (C(2018)09118),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2018 m. gruodžio 19 d. laišką, kuriame ji prašo Parlamento pareikšti, kad jis neprieštarauja deleguotajam reglamentui,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto 2019 m. vasario 4 d. laišką Komitetų pirmininkų sueigos pirmininkui,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 19 d. Komisijos komunikatą „Pasirengimas Jungtinės Karalystės išstojimui iš Europos Sąjungos 2019 m. kovo 30 d. Komisijos nenumatytų atvejų veiksmų plano įgyvendinimas“ (COM(2018)0890),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų(1), ypač į jo 11 straipsnio 5 dalį ir 82 straipsnio 6 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB(2), 13 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1094/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas Nr. 2009/79/EB(3), 13 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB(4), 13 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 27 d. Europos priežiūros institucijų pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 11 straipsnio 15 dalį pateiktą techninių reguliavimo standartų dėl novacijos dvišalių sutarčių, kurių atveju netaikoma dvišalė garantinė įmoka, projektą,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto rekomendaciją dėl sprendimo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 105 straipsnio 6 dalį,

A.  kadangi deleguotajame akte pateikiamos svarbios taisyklės, susijusios su Jungtinėje Karalystėje įsisteigusios sandorio šalies ir vienoje iš 27 ES valstybių įsisteigusios sandorio šalies sudaromais tarpusavio sandoriais, ir jis priklauso atsarginių priemonių „Brexit’o“ be susitarimo atveju rinkiniui;

B.  kadangi Parlamentas pritaria, kad kompetentingoms institucijoms ir finansų rinkoms svarbu, kad ribotą 12 mėnesių laikotarpį tam tikriems su novacija susijusiems sandoriams būtų taikoma išimtis, jei JK įsisteigusi sandorio šalis pasikeičia į vienoje iš 27 ES valstybių įsisteigusią sandorio šalį;

C.  kadangi Parlamentas mano, kad priimti techniniai reguliavimo standartai yra ne tokie patys kaip Europos priežiūros institucijų (EPI) pateikti projekte, nes Komisija tame projekte padarė pakeitimų, ir mano, kad Parlamentas turi tris mėnesius (tikrinimo laikotarpį) prieštaravimui dėl techninių reguliavimo standartų pateikti; kadangi Parlamentas primygtinai ragina Komisiją nurodyti vieno mėnesio tikrinimo laikotarpį tik tais atvejais, kai Komisija patvirtina EPI projektą be pakeitimų, t. y. kai projekte pateikti ir priimti techniniai reguliavimo standartai yra tokie patys;

1.  pareiškia, kad neprieštarauja deleguotajam reglamentui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 201, 2012 7 27, p. 1.
(2) OL L 331, 2010 12 15, p. 12.
(3) OL L 331, 2010 12 15, p. 48.
(4) OL L 331, 2010 12 15, p. 84.


Valstybių narių teismų tarpusavio bendradarbiavimas renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose ***I
PDF 202kWORD 54k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
2019 m. vasario 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1206/2001 dėl valstybių narių teismų tarpusavio bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose (COM(2018)0378 – C8-0242/2018 – 2018/0203(COD))
P8_TA(2019)0103A8-0477/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0378),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 81 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0242/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—  atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 17 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0477/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. vasario 13 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) .../..., kuriuo iš dalies keičiamas 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1206/2001 dėl valstybių narių teismų tarpusavio bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose

P8_TC1-COD(2018)0203


EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 81 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(3),

kadangi:

(1)  siekiant tinkamo vidaus rinkos veikimo ir Europos civilinės justicijos erdvės, kurioje būtų vadovaujamasi tarpusavio pasitikėjimo ir abipusio teismų sprendimų pripažinimo principu, sukūrimo, būtina toliau gerinti ir spartinti valstybių narių teismų tarpusavio bendradarbiavimą renkant įrodymus įrodymų rinkimo srityje; [1 pakeit.]

(2)  Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1206/2001(4) nustatytos valstybių narių teismų tarpusavio bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose taisyklės;

(2a)   šiame reglamente teismo sąvoka turėtų būti traktuojama plačiai, siekiant, kad ji apimtų ne tik teismines funkcijas atliekančius teismus siaurąja šio žodžio prasme, bet ir kitas įstaigas ar institucijas, pagal nacionalinę teisę kompetentingas rinkti įrodymus šiame reglamente nustatyta tvarka, pvz., kai kuriose valstybėse narėse ir konkrečiomis aplinkybėmis tai būtų teisėsaugos institucijos ar notarai; [2 pakeit.]

(2b)  nepaprastai svarbu, kad būtų prieinamos veiksmingos įrodymų gavimo, saugojimo ir pateikimo priemonės ir kad būtų deramai paisoma teisių į gynybą ir būtinybės apsaugoti konfidencialią informaciją. Atsižvelgiant į tai, svarbu skatinti naudoti šiuolaikines technologijas; [3 pakeit.]

(3)  siekiant veiksmingai užtikrinti tiesioginį ir greitą prašymų ir pranešimų perdavimą, turėtų būti naudojamasi visomis tinkamomis šiuolaikinių ryšių technologijų priemonėmis, o tuo požiūriu turėtų būti atsižvelgiama į nuolatinį tokių technologijų vystymąsi. Todėl paprastai visi ryšiai ir keitimasis dokumentais turėtų būti vykdomi naudojant decentralizuotą IT sistemą, kurią sudaro nacionalinės IT sistemos; [4 pakeit.]

(3a)   decentralizuota IT sistema turėtų būti grindžiama sistema „e. CODEX“ ir administruojama agentūros „eu-LISA“. Agentūrai „eu-LISA“ turėtų būti skirta išteklių, kad šią sistemą būtų galima įdiegti ir eksploatuoti, bei teikti techninę paramą kilus su sistemos veikimu susijusių problemų. Komisija turėtų kuo greičiau ir bet kuriuo atveju iki 2019 m. pabaigos pateikti pasiūlymą dėl reglamento dėl tarpvalstybinio ryšių palaikymo vykstant teismo procesui („e. CODEX“); [5 pakeit.]

(4)  siekiant užtikrinti skaitmeninių įrodymų tarpusavio pripažinimą, tokie valstybėje narėje pagal jos teisę surinkti įrodymai neturėtų būti nepripažįstami kaip įrodymai kitose valstybėse narėse tik dėl jų skaitmeninio pobūdžio. Tas principas neturėtų daryti poveikio nustatant įrodymo kokybės ir vertės mastą pagal nacionalinės teisės nuostatas – nesvarbu, ar jis skaitmeninio pobūdžio, ar ne; [6 pakeit.]

(5)  Reglamentas (EB) Nr. 1206/2001 neturėtų daryti poveikio valdžios institucijų galimybei keistis informacija pagal sistemas, nustatytas pagal kitas Sąjungos priemones, kaip antai Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2201/2003(5) ar Tarybos reglamentą (EB) Nr. 4/2009(6), net jei ta informacija turi įrodomąją vertę, taip besikreipiančiajai institucijai paliekant galimybę pasirinkti tinkamiausią metodą;

(5a)   taikant įrodymų rinkimo, saugojimo ir pateikimo procedūras turėtų būti užtikrinama, kad pagal Sąjungos teisę būtų saugomos šalių procesinės teisės bei garantuojama asmens duomenų ir privatumo apsauga, neliečiamumas ir konfidencialumas; [7 pakeit.]

(6)  šiuo metu išnaudojamos ne visos šiuolaikinių ryšių technologijų, visų pirma vaizdo konferencijų, kurios yra svarbi ir tiesioginė įrodymų rinkimo supaprastinimo ir spartinimo priemonė, galimybės. Kai įrodymai turi būti surenkami apklausiant asmenį, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje narėje, kaip liudytoją, šalį ar ekspertą, teismas turėtų surinkti šiuos įrodymus tiesiogiai naudodamasis vaizdo konferencija, jeigu tokia galimybė yra ar bet kuria kita tinkama nuotolinio ryšio technologija, prieinama atitinkamuose teismuose ir, jo nuomone, naudotis tokia technologija yra tinkama, nebent, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, naudojimasis tokia technologija būtų laikomas netinkamu teisingam bylos nagrinėjimui užtikrinti. Naudojimosi tokiomis ryšio priemonėmis taisyklės turėtų būti technologiškai neutralios ir jomis turėtų būti atsižvelgiama į ateities sprendimus ryšių srityje. Asmuo, kurį ketinama išklausyti, turėtų sutikti su tokios technologijos naudojimu, kai šito reikalaujama pagal atitinkamos valstybės narės nacionalinę teisę; [8 pakeit.]

(7)  siekiant palengvinti diplomatinių atstovų diplomatinio personalo ar konsulinių pareigūnų atliekamą įrodymų rinkimą, tokie asmenys gali kitos valstybės narės teritorijoje ir jos dalyje, kurioje jie vykdo savo funkcijas yra akredituoti, teritorijoje, savo diplomatinės atstovybės ar konsulato patalpose, be išankstinio prašymo rinkti įrodymus, reikalingus valstybės narės, kuriai jie atstovauja, teismuose vykdomam procesui, apklausdami valstybės narės, kuriai jie atstovauja, piliečius, tačiau neversdami jų to daryti asmuo, kurį ketinama apklausti, turi savo noru bendradarbiauti renkant įrodymus; [9 pakeit.]

(7a)   svarbu užtikrinti, kad šis reglamentas būtų taikomas laikantis Sąjungos duomenų apsaugos teisės nuostatų ir kad juo būtų paisoma privatumo apsaugos, įtvirtintos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Taip pat svarbu užtikrinti, kad bet koks fizinių asmenų asmens duomenų tvarkymas pagal šį reglamentą būtų vykdomas laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679(7) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/58/EB(8). Pagal šį reglamentą asmens duomenys turėtų būti tvarkomi tik konkrečiais šiame reglamente nustatytais tikslais; [10 pakeit.]

(8)  kadangi šio reglamento tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, o sukuriant supaprastintą teisinę sistemą, užtikrinančią tiesioginį, veiksmingą ir spartų prašymų ir pranešimų dėl įrodymų rinkimo perdavimą, tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, Sąjunga gali priimti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti; [11 pakeit.]

(8a)   šiuo reglamentu siekiama pagerinti teismo proceso veiksmingumą ir spartą supaprastinant ir racionalizuojant bendradarbiavimo renkant įrodymus tarpvalstybinėse bylose mechanizmus, tuo pat metu padedant trumpinti asmenų ir įmonių sugaištamą laiką bei mažinti jiems tenkančias išlaidas. Be to, didesnis teisinis tikrumas kartu su paprastesnėmis, racionalizuotomis ir skaitmeninėmis procedūromis gali tapti paskata asmenims ir įmonėms sudaryti tarpvalstybinius sandorius bei taip paskatinti prekybą Sąjungoje ir, savo ruožtu, vidaus rinkos veikimą; [12 pakeit.]

(9)  pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 3 straipsnį ir 4a straipsnio 1 dalį [Jungtinė Karalystė] [ir] [Airija] [pranešė apie savo pageidavimą dalyvauti priimant ir taikant šį reglamentą] [nedalyvauja priimant ir taikant šį reglamentą ir jis nėra jai (joms) privalomas ar taikomas];

(10)  pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(11)  siekiant apibrėžti išsamią decentralizuotos IT sistemos veikimo tvarką, taip pat siekiant nustatyti vaizdo konferencijų naudojimo minimalius techninius standartus ir reikalavimus, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus. Tokiais deleguotaisiais aktais turėtų būti garantuotas veiksmingas, patikimas ir sklandus reikiamos informacijos perdavimas naudojantis decentralizuota IT sistema ir pasirūpinta, kad surengus vaizdo konferenciją būtų užtikrintas aukštos kokybės ryšys ir bendravimas tikruoju laiku. Be to, siekiant atnaujinti standartines formas, išdėstytas prieduose, arba padaryti jų techninius pakeitimus, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais priedai būtų iš dalies pakeisti. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros(9) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose; [13 pakeit.]

(12)  pagal 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 22 ir 23 punktus Komisija, remdamasi informacija, surinkta laikantis specialios stebėjimo tvarkos, bei siekdama įvertinti tikrąjį reglamento poveikį ir būtinybę imtis papildomų veiksmų, turėtų įvertinti šį reglamentą;

(13)  todėl Reglamentas (EB) Nr. 1206/2001 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 1206/2001 iš dalies keičiamas taip:

1)  1 straipsnis papildomas 4 dalimi:"

„4. Šiame reglamente sąvoka „teismas“ – bet kuri valstybės narės institucija, pagal tos valstybės narės įstatymus kompetentinga rinkti įrodymus pagal šį reglamentą.“; [14 pakeit.]

"

2)  6 straipsnis pakeičiamas taip:"

„6 straipsnis

Prašymų ir kitų pranešimų perdavimas

1.  Prašymai ir pranešimai pagal šį reglamentą perduodami per decentralizuotą IT sistemą, kurią sudaro ryšių infrastruktūra sujungtos nacionalinės IT sistemos, leidžiančią užtikrinti saugų, tvirtą ir patikimą tarpvalstybinį nacionalinių IT sistemų keitimąsi informacija – taip pat ir tikruoju laiku – deramai paisant pagrindinių teisių ir laisvių. Ta decentralizuota IT sistema turėtų būti grindžiama „e. CODEX“ veikla. [15 pakeit.]

2.  Prašymams ir pranešimams, perduodamiems per 1 dalyje nurodytą decentralizuotą IT sistemą, taikoma Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 910/2014(10) nustatyta bendroji teisinė kvalifikuotų patikimumo užtikrinimo paslaugų naudojimo sistema. [16 pakeit.]

3.  Jeigu 1 dalyje nurodytiems prašymams ir pranešimams reikalingas arba yra naudojamas spaudas arba rašytinis parašas, vietoj jų gali būti naudojami „kvalifikuoti elektroniniai spaudai“ ir „kvalifikuoti elektroniniai parašai“, apibrėžti Reglamente (ES) Nr. 910/2014, jeigu visapusiškai užtikrinta, kad susiję asmenys per pakankamą laiką ir teisėtai yra įgiję žinių apie tokius dokumentus. [17 pakeit.]

3a.   Pagal 20 straipsnį Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus šiam reglamentui papildyti nustatant išsamią decentralizuotos IT sistemos veikimo tvarką. Naudodamasi tais įgaliojimais, Komisija užtikrina, kad taikant sistemą būtų garantuojami veiksmingi, patikimi ir sklandūs reikiamos informacijos mainai, taip pat aukšto lygio saugumas vykdant perdavimą bei saugant privatumą ir asmens duomenis, kaip nustatyta Reglamente (ES) 2016/679 ir Direktyvoje 2002/58/EB. [18 pakeit.]

4.  Jei 1 dalyje numatytas perdavimas neįmanomas dėl nenumatyto ir išskirtinio decentralizuotos IT sistemos sutrikimo arba kitais išimtiniais atvejais, perdavimas atliekamas greičiausiomis perdavimo priemonėmis, kurias prašomoji valstybė narė nurodė kaip priimtinas.“; [19 pakeit.]

"

3)  17 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  2 dalis panaikinama;

b)  4 dalies trečia pastraipa pakeičiama taip:"

„Jeigu per 30 dienų nuo prašymo išsiuntimo dienos prašantysis teismas negauna informacijos apie tai, ar prašymas priimtas, laikoma, kad prašymas priimtas.“;

"

4)  įterpiamas 17a straipsnis:"

„17a straipsnis

Tiesioginis įrodymų rinkimas naudojant vaizdo konferenciją nuotolinio ryšio technologiją [20 pakeit.]

1.  Kai įrodymai turi būti surenkami apklausiant asmenį, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje narėje, kaip liudytoją, šalį ar ekspertą, ir teismas neprašo kompetentingo kitos valstybės narės teismo surinkti įrodymus pagal 1 straipsnio 1 dalies a punktą, teismas surenka įrodymus tiesiogiai pagal 17 straipsnį naudodamasis vaizdo konferencija arba bet kuria kita tinkama nuotolinio ryšio technologija, jeigu tokia galimybė yra atitinkamuose teismuose ir, jo nuomone, naudotis tokia technologija yra tinkama, nebent, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, tokios technologijos naudojimas laikytinas netinkamu teisingo bylos nagrinėjimo požiūriu. [21 pakeit.]

1a.  Asmuo, kurį ketinama išklausyti, turi sutikti su vaizdo konferencijos ar bet kurios kitos tinkamos nuotolinio ryšio technologijos naudojimu, kai šito reikalaujama pagal prašančiosios valstybės narės nacionalinę teisę. [22 pakeit.]

2.  Kai pateikiamas prašymas tiesiogiai surinkti įrodymus naudojantis vaizdo konferencija ar bet kuria kita tinkama nuotolinio ryšio technologija, posėdis rengiamas teismo patalpose. Prašantysis teismas ir 3 straipsnio 3 dalyje nurodyta centrinė įstaiga arba kompetentinga institucija arba teismas, kurio patalpose turi būti rengiamas posėdis, susitaria dėl praktinės vaizdo konferencijos tvarkos. Ta tvarka turi atitikti minimalius techninius vaizdo konferencijų naudojimo standartus ir reikalavimus, apibrėžtus remiantis 3a dalimi. [23 pakeit.]

2a.  Taikant bet kurią elektroninę įrodymų rinkimo sistemą užtikrinama profesinės paslapties ir advokato teisės neatskleisti profesinės paslapties apsauga. [24 pakeit.]

3.  Kai įrodymai renkami naudojant vaizdo konferenciją arba bet kurią kitą prieinamą ryšių technologiją: [25 pakeit.]

a)  3 straipsnio 3 dalyje nurodyta prašomosios valstybės narės centrinė įstaiga arba kompetentinga institucija gali paskirti teismą dalyvauti renkant įrodymus, siekiant užtikrinti pagarbą pagrindiniams prašomosios valstybės narės teisės principams;

b)  prireikus, prašančiojo teismo, asmens, kuris turi būti apklausiamas, arba posėdyje dalyvaujančio prašomosios valstybės narės teisėjo prašymu 3 straipsnio 3 dalyje nurodyta centrinė įstaiga arba kompetentinga institucija užtikrina, kad asmeniui, kuris turi būti apklausiamas, ar teisėjui būtų suteiktos kvalifikuoto vertėjo žodžiu paslaugos. [26 pakeit.]

3a.   Pagal 20 straipsnį Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus šiam reglamentui papildyti nustatant minimalius vaizdo konferencijų naudojimo standartus ir reikalavimus.

Naudodamasi tais įgaliojimais, Komisija užtikrina, kad surengus vaizdo konferenciją būtų garantuotas aukštos kokybės ryšys ir bendravimas tikruoju laiku. Komisija taip pat užtikrina, kad perduodant informaciją būtų garantuojamas aukšto lygio saugumas bei privatumo ir asmens duomenų apsauga, kaip nustatyta Reglamente (ES) 2016/679 ir Direktyvoje 2002/58/EB. [27 pakeit.]

3b.  Teismas informuoja asmenį, kurį ketinama apklausti, ir šalis, įskaitant atitinkamus jų teisinius atstovus, apie posėdžio, kuris vyks naudojant vaizdo konferencijų ar bet kurią kitą tinkamą nuotolinio ryšio technologiją, datą, laiką ir vietą bei dalyvavimo jame sąlygas. Atitinkamas teismas pateikia šalims ir jų teisiniams atstovams instrukcijas, susijusias su dokumentų ar kitos medžiagos pateikimo posėdžio, kuris vyks naudojant vaizdo konferencijų ar bet kurią kitą tinkamą nuotolinio ryšio technologiją, metu procedūra.“; [28 pakeit.]

"

5)  įterpiamas 17b straipsnis:"

„17b straipsnis

Diplomatinių atstovų Diplomatinio personalo ar konsulinių pareigūnų renkami įrodymai [29 pakeit.]

Valstybės narės diplomatiniai atstovai diplomatinis personalas ar konsuliniai pareigūnai gali kitos valstybės narės teritorijoje ir jos dalyje, kurioje vykdo savo funkcijas, jie yra akredituoti, teritorijoje esančiose diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos patalpose be išankstinio prašymo pagal 17 straipsnio 1 dalį rinkti įrodymus, reikalingus valstybės narės, kuriai jie atstovauja, teismuose vykdomam procesui, apklausdami valstybės narės, kuriai jie atstovauja, piliečius, tačiau neversdami jų to daryti. Toks įrodymų rinkimas gali būti vykdomas tik savanoriškai bendradarbiaujant asmeniui, kurį ketinama apklausti. Įrodymai renkami vadovaujant prašančiajam teismui, kaip nustatyta pagal nacionalinę teisę.“; [30 pakeit.]

"

6)  po 18 straipsnio įterpiamas 6 skirsnis:"

„6 skirsnis

Tarpusavio pripažinimas

18a straipsnis

Skaitmeninis narėje pagal jos teisę surinktų skaitmeninių įrodymų negalima pobūdis negali būti naudojamas kaip priežastis atsisakyti juos pripažinti kitose valstybėse narėse vien dėl jų skaitmeninio pobūdžio. Klausimas, ar įrodymas yra skaitmeninio, ar neskaitmeninio pobūdžio, nėra veiksnys priimant sprendimą dėl tokio įrodymo kokybės ir vertės.“; [31 pakeit.]

"

6a)  po 18 straipsnio įterpiamas šis 6a skirsnis:"

„6a skirsnis

Asmens duomenų tvarkymas

18b straipsnis

Bet koks asmens duomenų tvarkymas pagal šį reglamentą, įskaitant kompetentingų institucijų vykdomą keitimąsi asmens duomenimis arba jų perdavimą, turi atitikti Reglamentą (ES) 2016/679. Bet koks kompetentingų institucijų vykdomas keitimasis informacija arba jos perdavimas Sąjungos lygmeniu turi būti vykdomas laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1725*. Su konkrečios bylos nagrinėjimu nesusiję asmens duomenys nedelsiant ištrinami. [32 pakeit.]

___________________

* 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).“;

"

7)  19 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:"

„2. Komisijai pagal 20 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami priedai, siekiant atnaujinti standartines formas arba padaryti jų techninius pakeitimus.“;

"

8)  20 straipsnis pakeičiamas taip:"

„20 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.  6 straipsnio 3a dalyje, 17a straipsnio 3a dalyje ir 19 straipsnio 2 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam penkerių metų laikotarpiui nuo ... [šio reglamento įsigaliojimo datos diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. [33 pakeit.]

3.  Europos Parlamentas ar Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 6 straipsnio 3a dalyje, 17a straipsnio 3a dalyje ir 19 straipsnio 2 dalyje nurodytų įgaliojimų delegavimą. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui. [34 pakeit.]

4.  Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.  Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.  Pagal 6 straipsnio 3a dalį, 17a straipsnio 3a dalį arba 19 straipsnio 2 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per tris mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.“; [35 pakeit.]

"

9)  įterpiamas 22a straipsnis:"

„22a straipsnis

Stebėsena

1.  Ne vėliau kaip ... [dvejiems vieni metai po taikymo pradžios datos įsigaliojimo dienos] Komisija parengia išsamią šio reglamento rezultatų ir poveikio stebėsenos programą. [36 pakeit.]

2.  Stebėsenos programoje nustatomos duomenų ir kitų būtinų įrodymų rinkimo priemonės ir periodiškumas. Joje nurodomi veiksmai, kurių turi imtis Komisija ir valstybės narės duomenims bei kitiems įrodymams rinkti ir analizuoti.

3.  Valstybės narės teikia Komisijai duomenis ir kitus įrodymus, reikalingus stebėsenai vykdyti.“;

"

10)  23 straipsnis pakeičiamas taip:"

„23 straipsnis

Vertinimas

1.  Ne anksčiau vėliau kaip ... [penkeriems ketveri metai po šio reglamento taikymo pradžios datos] Komisija atlieka šio reglamento vertinimą ir pateikia pagrindinių išvadų ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei prireikus pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto. [37 pakeit.]

2.  Valstybės narės teikia Komisijai informaciją, reikalingą tai ataskaitai parengti.“.

"

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo [...].

Tačiau 1 straipsnio 2 punktas taikomas nuo... [24 mėnesiai po įsigaliojimo].

Šis reglamentas pagal Sutartis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse.

Priimta ...

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

(1) OL C 62, 2019 2 15, p. 56.
(2)OL C 62, 2019 2 15, p. 56.
(3) 2019 m. vasario 13 d. Europos Parlamento pozicija.
(4)2001 m. gegužės 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1206/2001 dėl valstybių narių teismų tarpusavio bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose (OL L 174, 2001 6 27, p. 1).
(5)2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (OL L 338, 2003 12 23, p. 1).
(6)2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (OL L 7, 2009 1 10, p. 1).
(7) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).
(8) 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių) (OL L 201, 2002 7 31, p. 37).
(9) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.
(10)2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB (OL L 257, 2014 8 28, p. 73).


Teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimas valstybėse narėse ***I
PDF 242kWORD 67k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
2019 m. vasario 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse (dokumentų įteikimas) (COM(2018)0379 – C8-0243/2018 – 2018/0204(COD))
P8_TA(2019)0104A8-0001/2019

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0379),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 81 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0243/2018),

—  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—  atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 17 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0001/2019),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. vasario 13 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) .../..., kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse (dokumentų įteikimas)

P8_TC1-COD(2018)0204


EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 81 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(3),

kadangi:

(1)  siekiant užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą ir civilinio teisingumo erdvės Sąjungoje plėtojimą, būtina toliau gerinti ir spartinti teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse ar komercinėse bylose perdavimą ir įteikimą valstybėse narėse ir sykiu užtikrinti aukšto lygio saugumą ir apsaugą perduodant tokius dokumentus, garantuoti adresatų teises ir privatumo bei asmens duomenų apsaugą; [1 pakeit.]

(2)  Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1393/2007(4) nustatytos teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse taisyklės;

(3)  didėjant valstybių narių teisminių sistemų integracijai, kai tapo įprasta nebetaikyti tarpinių procedūrų (egzekvatūros panaikinimas), paaiškėjo, kad Reglamento (EB) Nr. 1393/2007 nuostatos ne visada pakankamos;

(4)  siekiant veiksmingai užtikrinti greitą dokumentų perdavimą į kitas valstybes nares įteikimo tikslais, turėtų būti naudojamos visos tinkamos šiuolaikinės ryšių technologijos, su sąlyga, kad bus laikomasi tam tikrų gaunamo dokumento vientisumo ir patikimumo reikalavimų, paisoma procesinių teisių ir užtikrinamas aukšto lygio saugumas perduodant tokius dokumentus ir privatumo bei asmens duomenų apsauga. todėl bet koks agentūrų ir valstybių narių paskirtų įstaigų bendravimas ir keitimasis dokumentais turėtų būti vykdomas per decentralizuotą IT sistemą, į kurią būtų integruotos nacionalinės IT sistemos; [2 pakeit.]

(4a)  decentralizuota IT sistema, kuri bus sukurta pagal Reglamentą (EB) Nr. 1393/2007, turėtų būti grindžiama sistema e. CODEX ir turėtų būti valdoma agentūros „eu-LISA“. Agentūra „eu-LISA“ turėtų turėti pakankamai išteklių tokiai sistemai įdiegti ir eksploatuoti, taip pat teikti techninę paramą perduodančiosioms ir gaunančiosioms agentūroms ir centrinėms institucijoms iškilus sistemos veikimo problemų. Komisija kuo greičiau ir bet kuriuo atveju iki 2019 m. pabaigos turėtų pateikti pasiūlymą dėl reglamento dėl tarpvalstybinio ryšių palaikymo teismo procese (e. CODEX); [3 pakeit.]

(4b)  jeigu bylos iškėlimo dokumentas jau buvo įteiktas atsakovui ir atsakovas neatsisakė priimti tokio dokumento, pagal teismo buvimo vietos valstybės narės teisę kitoje valstybėje narėje nuolat gyvenančioms bylos šalims turėtų būti sudaryta galimybė paskirti atstovą, kuris įteiktų joms dokumentus teismo buvimo vietos valstybėje narėje, su sąlyga, kad atitinkamai bylos šaliai buvo tinkamai pranešta apie tokio pasirinkimo pasekmes ir ji aiškiai sutiko su tokia galimybe; [4 pakeit.]

(5)  gaunančioji agentūra (visais atvejais ir neturėdama jokios diskrecijos apie tai spręsti) turėtų raštu, naudodama tipinę formą, laiku informuoti adresatą, kad jis gali atsisakyti priimti įteiktiną dokumentą, jei jis nėra surašytas jam suprantama kalba arba įteikimo šalies oficialia kalba arba viena iš jos oficialių kalbų. Ši taisyklė turėtų būti taikoma ir vėliau, kai dokumentas įteikiamas kartą jau atsisakiusiam jį priimti adresatui. Atsisakymo teisė turėtų būti taikoma ir tais atvejais, kai dokumentą įteikia diplomatinių ar konsulinių įstaigų darbuotojai, dokumentas įteikiamas paštu ar per kurjerį arba tiesiogiai. Jei dokumentą priimti atsisakoma, turėtų būti galima ištaisyti to dokumento įteikimo procedūrą įteikiant adresatui oficialų jo vertimą; [5 pakeit.]

(6)  jeigu adresatas atsisakė priimti dokumentą, su įteikimu susijusį procesą vykdantis teismas arba institucija turėtų patikrinti, ar tas atsisakymas buvo pagrįstas. Tokiu atveju tas teismas arba institucija turėtų, atsižvelgdami į visas byloje sukauptas arba jiems žinomas svarbias aplinkybes, įvertinti realų adresato kalbos mokėjimą. Vertinant adresato kalbos mokėjimą, teismas galėtų atsižvelgti į faktines aplinkybes, kaip antai į adresato ta kalba surašytus dokumentus, į tai, ar tokios kalbos žinios reikalingos adresato profesijai (pavyzdžiui, mokytojo arba vertėjo), ar adresatas yra valstybės narės, kurioje vyksta teismo procesas, pilietis, arba į tai, ar adresatas yra tam tikrą ilgą laiką gyvenęs toje valstybėje narėje. Toks vertinimas neturėtų būti atliekamas, jei dokumentas surašytas įteikimo šalies oficialia kalba arba viena iš jos oficialių kalbų arba į atitinkamą kalbą išverstas; [6 pakeit.]

(7)  tam, kad būtų galima užtikrinti veiksmingą ir greitą tarpvalstybinį teismo procesą, reikia naudoti tiesioginius, spartesnius ir saugius dokumentų įteikimo kitose valstybėse narėse esantiems asmenims būdus. Todėl Bylos baigtimi suinteresuotas asmuo arba procesą vykdantis teismas arba institucija turėtų galėti įteikti dokumentus tiesiogiai elektroninėmis priemonėmis, per kitoje valstybėje narėje nuolat gyvenančio adresato skaitmeninę naudotojo paskyrą gyvenančiam adresatui. Sąlygos, kuriomis leidžiama Tačiau naudoti tokį tiesioginį elektroninį įteikimo būdą, turėtų užtikrinti, kad elektroninės naudotojo paskyros būtų naudojamos tik dokumentams įteikti ir tik tada, kai taikomos tinkamos adresatų interesų apsaugos priemonės, t. y. užtikrinti aukšti techniniai standartai arba gautas aiškus adresato sutikimas būti leidžiama tik tada, kai taikomos tinkamos adresatų interesų apsaugos priemonės, įskaitant aukštus techninius standartus ir aiškų adresato sutikimą. Tais atvejais, kai dokumentai įteikiami arba perduodami elektroniniu būdu, turėtų būti galima patvirtinti, kad tokie dokumentai gauti; [7 pakeit.]

(8)  dabar atsižvelgiant į būtinybę pagerinti Sąjungos teisminio bendradarbiavimo bendrąsias nuostatas ir atnaujinti viešas teisines ir administracines procedūras, siekiant padidinti tarpvalstybinį sąveikumą ir palengvinti bendravimą su piliečiais, dabar taikomus tiesioginio dokumentų perdavimo ir įteikimo būdus reikėtų patobulinti, kad būtų sukurta sparčių, patikimų, saugesnių ir visiems prieinamų alternatyvų tradiciniam perdavimui tradicinio perdavimo per gaunančiąsias agentūras alternatyvų. Šiuo tikslu pašto paslaugų teikėjai, vykdydami įteikimą paštu pagal Reglamento (EB) Nr. 1393/2007 14 straipsnį, turėtų naudoti specialų gavimo patvirtinimą. Taigi bylos baigtimi suinteresuotas asmuo arba procesą vykdantis teismas arba institucija turėtų galėti visų valstybių narių teritorijoje įteikti dokumentus tiesiogiai per įteikimo valstybės narės teismo pareigūnus, tarnautojus ar kitus kompetentingus asmenis; [8 pakeit.]

(8a)  jeigu atsakovas į teismo posėdį neatvyko ir nebuvo gautas dokumentų įteikimo ar pristatymo pažymėjimas, teisėjas vis tiek turėtų galėti priimti sprendimą su tam tikrais apribojimais ir su sąlyga, kad buvo įvykdyti įvairūs atsakovo interesų apsaugos reikalavimai. Tais atvejais labai svarbu užtikrinti, kad būtų dedamos visos pagrįstos pastangos siekiant pranešti atsakovui apie jam iškeltą bylą. Tuo tikslu teismas turėtų išsiųsti pranešimus visomis žinomomis ryšio priemonėmis, kurios gali būti prieinamos tik adresatui, įskaitant, pavyzdžiui, to asmens telefono numerį, e. pašto adresą arba asmeninę socialinio tinklo paskyrą; [9 pakeit.]

(9)  šiuo reglamentu paisoma pagrindinių teisių ir laikomasi principų, pripažintų visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Visų pirma šiuo reglamentu siekiama užtikrinti, kad būtų visapusiškai laikomasi teisės į gynybą, kuri kyla iš teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, įtvirtintos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje. Be to, užtikrinant vienodas teises kreiptis į teismą šiuo reglamentu padedama skatinti nediskriminavimą (SESV 18 straipsnis) ir paisoma galiojančių Sąjungos taisyklių dėl asmens duomenų ir privatumo apsaugos; [10 pakeit.]

(9a)  svarbu užtikrinti, kad šis reglamentas būtų taikomas laikantis Sąjungos duomenų apsaugos teisės aktų ir paisant privatumo apsaugos, įtvirtintos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Taip pat svarbu užtikrinti, kad pagal šį reglamentą fizinių asmenų asmens duomenys būtų tvarkomi laikantis Reglamento (ES) 2016/679 ir Direktyvos 2002/58/EB. Pagal šį reglamentą teikiami asmens duomenys turėtų būti tvarkomi tik konkrečiais šiame reglamente nustatytais tikslais; [11 pakeit.]

(10)  tam, kad būtų galima greitai priimti Reglamento (EB) Nr. 1393/2007 priedų pakeitimus, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl to reglamento I, II ir IV priedų pakeitimų siekiant nustatyti išsamią decentralizuotos IT sistemos, skirtos valstybių narių paskirtoms agentūroms ir institucijoms palaikyti ryšius ir keistis dokumentais, veikimo tvarką ir siekiant nustatyti išsamią kvalifikuotų elektroninio registruoto pristatymo paslaugų, kuriomis bus naudojamasi įteikiant dokumentus elektroninėmis priemonėmis, teikimo tvarką, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus. Tokiais deleguotaisiais aktais turėtų būti užtikrintas veiksmingas, patikimas ir sklandus atitinkamų duomenų perdavimas, taip pat aukšto lygio saugumas perduodant dokumentus, privatumo ir asmens duomenų apsauga ir, kiek tai susiję su elektroniniu dokumentų įteikimu, vienodos neįgaliųjų galimybės susipažinti su dokumentais. Be to, kad būtų galima greitai priimti Reglamento (EB) Nr. 1393/2007 priedų dalinius pakeitimus, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl to reglamento I, II ir IV priedų dalinių pakeitimų. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros(5) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, E