Rodyklė 
Priimti tekstai
Ketvirtadienis, 2019 m. vasario 14 d. - StrasbūrasGalutinė teksto versija
Padėtis Čečėnijoje ir Oyubo Titievo atvejis
 Zimbabvė
 Moterų teisių gynėjai Saudo Arabijoje
 Mechanizmas teisinėms ir administracinėms kliūtims tarpvalstybiniu mastu šalinti ***I
 Eurojusto ir Gruzijos bendradarbiavimo susitarimo projektas *
 Sveikatos technologijų vertinimas ***I
 Tiesioginių užsienio investicijų į Europos Sąjungą tikrinimo sistema ***I
 Elektroninės kelių rinkliavos sistemų sąveikumas, sudarant palankesnes sąlygas tarpvalstybiniu lygmeniu keistis informacija apie kelių mokesčių mokėjimo pažeidimus Sąjungoje ***I
 Teisėtai kitoje valstybėje narėje parduodamų prekių abipusis pripažinimas ***I
 Mokesčiai už tarptautinius mokėjimus Sąjungoje ir mokesčiai už valiutos keitimą ***I
 Bendrosios patekimo į tarptautinę keleivių vežimo tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais rinką taisyklės ***I
 Direktyvos 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo ir Reglamento (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo dalinis pakeitimas, atsižvelgiant į Jungtinės Karalystės išstojimą iš Europos Sąjungos ***I
 Teisė į taikų protestą ir proporcingas jėgos naudojimas
 Interseksualių asmenų teisės
 Veiksmų plano LGBTI asmenų lygybei skatinti ateitis (2019–2024 m.)
 INF sutarties ateitis ir poveikis ES
 NAIADES II – veiksmų programa, skirta vidaus vandenų kelių transportui remti
 Gyvūnų apsauga juos vežant ES viduje ir už jos ribų
 Vidaus rinkos konkurencingumo stiprinimas tobulinant ES muitų sąjungą ir jos valdymą
 Teisės nuostatų ir bendro pareiškimo, kuriais užtikrinama parlamentinė decentralizuotų agentūrų kontrolė, įgyvendinimas

Padėtis Čečėnijoje ir Oyubo Titievo atvejis
PDF 129kWORD 46k
2019 m. vasario 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Čečėnijoje ir Ojubo Titijevo atvejo (2019/2562(RSP))
P8_TA(2019)0115RC-B8-0107/2019

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl padėties Čečėnijoje, visų pirma į 2018 m. vasario 8 d. rezoliuciją „ Rusija: Oyubo Titievo ir žmogaus teisių gynimo organizacijos „Memorial“ atvejis“(1) ir į 2014 m. spalio 23 d. rezoliuciją dėl NVO „Memorial“ (2009 m. Sacharovo premijos laimėtoja) uždarymo Rusijoje(2),

–  atsižvelgdamas į savo Užsienio reikalų komiteto ir Žmogaus teisių pakomitečio pirmininkų 2018 m. sausio 12 d. pareiškimą, kuriame raginama nedelsiant išlaisvinti žmogaus teisių gynėją Ojubą Titijevą,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 19 d. ES pareiškimą dėl žmogaus teisių pažeidimų, susijusių su žmogaus teisių centru „Memorial“ Rusijoje, ir į Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) atstovės spaudai 2018 m. sausio 11 d. pareiškimą dėl žmogaus teisių centro „Memorial“ direktoriaus sulaikymo Čečėnijos Respublikoje bei 2018 m. birželio 27 d. pareiškimą dėl Rusijos žmogaus teisių gynėjų Ojubo Titijevo ir Jurijaus Dmitrijevo atvejų,

–  atsižvelgdamas į Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 5 straipsnį ir Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 7 straipsnį, kuriuose abiejuose pažymima, kad nė vienas asmuo neturi būti kankinamas arba patirti žiauraus, nežmoniško ar žeminamo elgesio arba baudimo, ir kurių šalis yra Rusija,

–  atsižvelgdamas į JT deklaraciją dėl žmogaus teisių gynėjų, kurią 1998 m. gruodžio 9 d. priėmė JT Generalinė Asamblėja,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją,

–  atsižvelgdamas į Rusijos Federacijos Konstituciją, o pirmiausia į jos 2 skyrių „Žmogaus ir pilietinės teisės bei laisvės“,

–  atsižvelgdamas į septintąją Rusijos Federacijos periodinę ataskaitą, kurią savo 3 136-ajame ir 3 137-ajame posėdžiuose, vykusiuose 2015 m. kovo 16 d. ir 17 d., svarstė JT Žmogaus teisių komitetas,

–  atsižvelgdamas į ESBO pranešėjo 2018 m. gruodžio 21 d. ataskaitą, parengtą taikant Maskvos mechanizmą, tariamų žmogaus teisių pažeidimų ir nebaudžiamumo Rusijos Federacijos Čečėnijos Respublikoje klausimu,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos gaires dėl žmogaus teisių gynėjų,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi Rusijos Federacija, kaip Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos, Europos žmogaus teisių konvencijos ir JT konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą signatarė, yra įsipareigojusi laikytis demokratijos, teisinės valstybės bei pagarbos pagrindinėms laisvėms ir žmogaus teisėms principų;

B.  kadangi Rusijos Federacijos tarptautiniai įsipareigojimai apima pareigą saugoti žmogaus teisių gynėjus; kadangi 2012 m. įstatymu dėl užsienio agentų buvo nepaprastai suvaržytos NVO galimybės dirbti nepriklausomai ir veiksmingai; kadangi pagal šį įstatymą Rusijos Federacijos teisingumo ministerija žmogaus teisių centrą „Memorial“ yra priskyrusi užsienio agentams;

C.  kadangi per pastaruosius keletą metų žmogaus teisių padėtis Čečėnijoje dramatiškai pasikeitė, o dėl to nepriklausomi žurnalistai ir žmogaus teisių aktyvistai faktiškai neturi galimybių tęsti savo darbo nerizikuodami savo ir savo šeimos narių, draugų bei kolegų gyvybėmis; kadangi daugybė sisteminio ir šiurkštaus žmogaus teisių pažeidinėjimo Čečėnijoje ataskaitų rodo, jog Čečėnijos ir Rusijos valdžios institucijos neužtikrina, kad būtų laikomasi teisinės valstybės principo;

D.  kadangi 2018 m. sausio 9 d. suimtas, oficialiai apkaltintas ir, pateikus suklastotus kaltinimus neteisėtu narkotinių medžiagų įsigijimu ir laikymu, kardomajam kalinimui grąžintas „Memorial“ Čečėnijos biuro direktorius Ojubas Titijevas; kadangi Ojubas Titijevas neigia kaltinimus kaip suklastotus ir kaip mėginimą trukdyti jo bei jo organizacijos darbui žmogaus teisių srityje, o juos pasmerkė kitos NVO ir žmogaus teisių gynėjai;

E.  kadangi iki bylos nagrinėjimo pradžios 2018 m. liepos 19 d. Čečėnijos Šalio miesto teisme teismai buvo keletą kartų pratęsę Ojubo Titijevo sulaikymo laiką; kadangi netrukus turi būti paskelbtas nuosprendis ir tikimasi, kad tai įvyks 2019 m. vasario mėn. viduryje; kadangi Ojubui Titijevui gresia būti pripažintam kaltu už nusikaltimą, kurio jis nepadarė, ir iki dešimties metų praleisti kalėjime;

F.  kadangi Ojubo Titijevo šeimos nariai buvo persekiojami ir jiems buvo grasinama, todėl jie buvo priversti išvykti iš Čečėnijos; kadangi 2018 m. buvo imtasi kitų prieš organizaciją „Memorial“ nukreiptų veiksmų, be kita ko, 2018 m. sausio 17 d. Ingušijoje buvo padegti jos biurai, 2018 m. sausio 22 d. Dagestane įvykdytas išpuolis prieš O. Titijevo advokato automobilį, o 2018 m. kovo 28 d. įvykdytas išpuolis prieš organizacijos „Memorial“ biuro Dagestane vadovą; kadangi nuo 2009 m., kai buvo nužudyta Ojubo Titijevo pirmtakė – organizacijos „Memorial“ Čečėnijos biuro direktorė Natalja Estemirova – šio nusikaltimo vykdytojai vis dar nepatraukti baudžiamojon atsakomybėn;

G.  kadangi organizacija „Memorial“ – tai viena iš paskutinių Čečėnijoje likusių žmogaus teisių organizacijų, visų pirma siekianti dokumentuose užfiksuoti ir atskleisti žmogaus teisių pažeidimus, suteikti paramą tokių pažeidimų aukoms ir padėti jiems siekti teisingumo, ir išpuoliai prieš ją turbūt vykdomi keršijant už žmogaus teisių pažeidimų atskleidimą ir teisingumo siekimą; kadangi 2009 m. organizacijai „Memorial“ suteikta Europos Parlamento Sacharovo premija už minties laisvę, o 2018 m. Ojubui Titijevui skirta Prancūzijos ir Vokietijos žmogaus teisių ir teisinės valstybės premija (gruodžio mėn.), Václavo Havelo žmogaus teisių premija (spalio mėn.) bei Maskvos Helsinkio žmogaus teisių grupės apdovanojimas (gegužės mėn.);

H.  kadangi Čečėnijos pareigūnai nuolat grasino žmogaus teisių gynėjams arba pasmerkė jų darbą ir viešai nepasmerkė prieš juos nukreiptų grasinimų bei smurto ir taip sukūrė bei įtvirtino nebaudžiamumo atmosferą smurto veiksmų prieš žmogaus teisių gynėjus vykdytojams; kadangi dėl to nukentėjusieji dažniausiai nesikreipia į teisėsaugos institucijas, nes bijo vietos valdžios institucijų atsakomųjų veiksmų;

1.  pakartoja savo raginimą nedelsiant paleisti „Memorial“ žmogaus teisių centro biuro Čečėnijoje direktorių Ojubą Titijevą, kuris buvo sulaikytas 2018 m. sausio 9 d. ir apkaltintas neteisėtu narkotikų įsigijimu ir laikymu, ir tikimasi, kad nuosprendis jam bus paskelbtas 2019 m. vasario mėn. viduryje; primygtinai ragina Čečėnijos valdžios institucijas užtikrinti, kad būtų visapusiškai gerbiamos Ojubo Titijevo žmogaus ir juridinės teisės, įskaitant jo teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, netrukdomas galimybes susisiekti su savo advokatu ir gauti medicininę priežiūrą, taip pat apsaugą nuo teisminio priekabiavimo ir kriminalizavimo;

2.  griežtai smerkia pasikartojančius viešus Čečėnijos pareigūnų pareiškimus, kuriais jie smerkia žmogaus teisių gynėjų ir organizacijų darbą arba kurie nukreipti prieš konkrečius asmenis, taip pat tai, kad jie viešai nepasmerkė ir netyrė prieš šias grupes bei asmenis nukreiptų grasinimų ir smurto veiksmų;

3.  reiškia savo didelį susirūpinimą dėl nerimą keliančios tendencijos areštuoti ir bauginti nepriklausomus žurnalistus, žmogaus teisių gynėjus ir jų rėmėjus, taip pat paprastus piliečius ir vykdyti išpuolius prieš juos – tai, atrodo, yra koordinuotų kampanijų dalis; mano, kad Ojubo Titijevo atvejis iliustruoja daugelį kitų baudžiamojo persekiojimo atvejų, grindžiamų suklastotaisiais įrodymais, kuriais paremta ydinga Čečėnijos Respublikos ir Rusijos Federacijos teisingumo sistema; primena, kad panašūs kaltinimai, susiję su narkotikų laikymu, taip pat buvo pateikti „Caucasus Knot“ žurnalistui Žalaudžiui Gerijevui ir žmogaus teisių aktyvistui Ruslanui Kutajevui, ir ragina juos taip pat paleisti;

4.  primygtinai ragina Čečėnijos Respublikos ir Rusijos Federacijos valdžios institucijas nutraukti priekabiavimą prie savo piliečių ir jų persekiojimą ir panaikinti nebaudžiamumo atmosferą, kuria naudojasi smurto veiksmų prieš žmogaus teisių gynėjus, jų šeimos narius, kolegas, rėmėjus ir jų organizacijas vykdytojai;

5.  ragina Rusijos Federaciją apsaugoti visus savo piliečius, visapusiškai gerbiant jų žmogaus teises, laikytis savo Konstitucijos ir teisės aktų ir vykdyti tarptautinius įsipareigojimus gerbti teisinės valstybės principą ir visų jos piliečių, įskaitant tuos, kurie savo laiką, išteklius ir darbą skiria kitų piliečių teisėms ginti, pagrindines laisves ir žmogaus teises;

6.  ragina Rusijos valdžios institucijas panaikinti 2015 m. įstatymą dėl „nepageidaujamų organizacijų“ ir 2012 m. įstatymą dėl „užsienio agentų“, taip pat visus kitus susijusius teisės aktus, kurie nuosekliai naudojami žmogaus teisių gynėjams ir pilietinės visuomenės organizacijoms persekioti ir išpuoliams prieš juos vykdyti; reiškia susirūpinimą dėl to, kad kai kurios Rusijos nevyriausybinės organizacijos (NVO) turėjo nutraukti veiklą siekdamos išvengti, kad nebūtų stigmatizuotos kaip „užsienio agentai ir išvengtų teisinio persekiojimo;

7.  ragina nedelsiant nutraukti žmogaus teisių gynėjų persekiojimą ir areštus Čečėnijoje, remiantis suklastotais kaltinimais, išpuolius prieš jų kolegas ir šeimos narius, taip pat jų rėmėjų bauginimą, kuriais, atrodo, siekiama apsunkinti ir galiausiai nutraukti teisėtą ir naudingą jų organizacijų veiklą;

8.  pakartoja savo raginimą Komisijai, EIVT ir valstybėms narėms toliau atidžiai stebėti žmogaus teisių padėtį Čečėnijoje, įskaitant Ojubo Titijevo teismo procesą, raginti nedelsiant nutraukti minėtus žmogaus teisių pažeidimus, kelti klausimus dėl visų asmenų, patrauktų baudžiamojon atsakomybėn dėl politinių priežasčių, atvejų atitinkamuose susitikimuose su Rusijos atstovais ir toliau teikti skubią ir veiksmingą pagalbą persekiojimo aukoms ir jų šeimos nariams, be kita ko, nagrinėjant prieglobsčio prašymus;

9.  ragina Komisiją bendradarbiauti su tarptautinėmis žmogaus teisių organizacijomis, veikiančiomis Rusijos Federacijoje, ir su Rusijos žmogaus teisių organizacijomis bei pilietinės visuomenės atstovais, nepaisant Rusijos įstatymo dėl „užsienio agentų“, ir toliau teikti paramą organizacijai „Memorial“ ir kitoms tokioms organizacijoms;

10.  ragina tarptautinio lygmens sportininkus ir menininkus susilaikyti nuo dalyvavimo viešuosiuose renginiuose Čečėnijoje ar renginiuose, kuriuos remia Čečėnijos Respublikos vadovybė; pakartoja, kad pritaria Europos Sąjungos S. Magnitskio aktui, pagal kurį turėtų būti taikomos sankcijos sunkių žmogaus teisių pažeidimų vykdytojams, ir ragina Tarybą nedelsiant toliau vykdyti savo darbą šiuo klausimu; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad Rusijos Federacijos žmogaus teisių pažeidimų vykdytojams Čečėnijos Respublikoje neturi būti išduodamos ES vizos ir neturi būti leidžiama laikyti turto ES valstybėse narėse;

11.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Europos Tarybai, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai, Rusijos Federacijos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui ir Čečėnijos valdžios institucijoms.

(1) OL C 463, 2018 12 21, p. 31.
(2) OL C 274, 2016 7 27, p. 21.


Zimbabvė
PDF 137kWORD 46k
2019 m. vasario 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Zimbabvės (2019/2563(RSP))
P8_TA(2019)0116RC-B8-0110/2019

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Zimbabvės,

–  atsižvelgdamas į galutinę ES rinkimų stebėjimo misijos ataskaitą dėl 2018 m. suderintų rinkimų Zimbabvėje ir į spalio 10 d. vyriausiojo ES rinkimų stebėjimo misijos stebėtojo laišką prezidentui E. Mnangagwai dėl pagrindinių galutinės ataskaitos išvadų,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. sausio 17 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės atstovo spaudai pareiškimą dėl padėties Zimbabvėje,

–  atsižvelgdamas į JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro atstovo spaudai 2018 m. liepos 24 d. ir 2019 m. sausio 18 d. pareiškimus dėl Zimbabvės,

–  atsižvelgdamas į bendrą pranešimą, paskelbtą po 2019 m. sausio 21–22 d. vykusio ES ir Afrikos Sąjungos užsienio reikalų ministrų susitikimo,

–  atsižvelgdamas į Zimbabvės žmogaus teisių komisijos stebėsenos ataskaitą, paskelbtą po 2019 m. sausio 14–16 d. vykusio bendrojo streiko ir vėlesnių neramumų,

–  atsižvelgdamas į Zimbabvės tyrimų komisijos ataskaitą dėl rugpjūčio 1 d. įvykusių porinkiminių smurto veiksmų,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. rugpjūčio 2 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės atstovo spaudai pareiškimą dėl rinkimų Zimbabvėje,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. rugpjūčio 2 d. tarptautinių rinkimų stebėjimo misijų, stebėjusių Zimbabvės suderintus rinkimus, bendrą pareiškimą, kuriame smerkiama tai, kad policija ir kariuomenė naudojo pernelyg daug jėgos protestams numalšinti,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. rugpjūčio 9 d. ES delegacijos, Hararėje esančių ES valstybių narių misijos vadovų ir Australijos, Kanados ir Jungtinių Amerikos Valstijų misijos vadovų bendrą vietos pareiškimą dėl represijų prieš opoziciją Zimbabvėje,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 22 d. ES Tarybos išvadas, kuriose atsižvelgiama į tai, kad Zimbabvėje vyksta politinis pereinamasis procesas,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 17 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2017/288, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2011/101/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Zimbabvei(1),

–  atsižvelgdamas į 1981 m. birželio mėn. Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją, kurią Zimbabvė ratifikavo,

–  atsižvelgdamas į Zimbabvės Konstituciją,

–  atsižvelgdamas į Kotonu susitarimą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi Zimbabvės gyventojai daug metų kentė nuo autoritarinio režimo, kuriam vadovavo prezidentas R. Mugabe ir kuris valdžią išlaikė korupcija, smurtu, grubiai pažeidžiant taisykles vykdomais rinkimais ir naudodamasis žiaurių saugumo pajėgų aparatu;

B.  kadangi po 2017 m. lapkričio mėn. įvykusio Roberto Mugabės atsistatydinimo 2018 m. liepos 30 d. Zimbabvėje įvyko pirmieji prezidento ir parlamento rinkimai; kadangi šie rinkimai suteikė šaliai galimybę nutraukti kontroversiškų rinkimų, kurie pasižymėjo politinių ir žmogaus teisių pažeidimais ir valstybės remiamu smurtu, istoriją;

C.  kadangi 2018 m. rugpjūčio 3 d. Zimbabvės rinkimų komisija paskelbė, kad prezidento rinkimus laimėjo Emmerson Mnangagwa, surinkęs 50,8 proc. balsų, o opozicijos kandidatas Nelson Chamisa surinko 44,3 proc. balsų; kadangi šiuos rezultatus nedelsdama užginčijo opozicija, teigdama, kad rinkimai buvo suklastoti; kadangi Konstitucinis Teismas atmetė šiuos kaltinimus dėl įrodymų trūkumo ir prezidentui E. Mnangagwai rugpjūčio 26 d. oficialiai pakartotinai suteikti nauji įgaliojimai;

D.  kadangi galutinėje ES rinkimų stebėjimo misijos ataskaitoje nurodoma, kad Zimbabvės rinkimų komisijos pateiktuose duomenyse buvo daug trūkumų ir netikslumų ir dėl to kilo nemažai klausimų, sukėlusių abejonių dėl pateiktų duomenų tikslumo ir patikimumo;

E.  kadangi kitą dieną po rinkimų vėluojant paskelbti rezultatus jau prasidėjo porinkiminio smurto protrūkis, dėl kurio per opozicijos surengtus protestus žuvo šeši žmonės ir daug žmonių buvo sužeista; kadangi tarptautiniai stebėtojai, įskaitant ES, pasmerkė tai, kad kariuomenė ir vidaus saugumo pajėgos naudojo pernelyg daug jėgos;

F.  kadangi 2018 m. rugpjūčio 10 d. Zimbabvės žmogaus teisių komisija paskelbė pareiškimą dėl 2018 m. suderintų rinkimų ir padėties po rinkimų, kuriame patvirtino, kad protestuotojai buvo užpulti karinių pajėgų, išreiškė didelį susirūpinimą dėl policijos žiauraus ir smurtinio elgesio ir nurodė, kad buvo pažeistos pagrindinės demonstrantų teisės; kadangi Komisija paragino vyriausybę pradėti nacionalinį dialogą;

G.  kadangi prezidentas Emmerson Mnagelwa, duodamas priesaiką Hararėje 2018 m. rugpjūčio 26 d., pažadėjo šviesesnę ateitį visiems Zimbabvės gyventojams, nepriklausomai nuo jų politinių pažiūrų, ir vyriausybę, kuri tvirtai laikysis konstitucionalizmo, užtikrins teisinę valstybę, valdžių padalijimą, teismų nepriklausomumą ir politikos, kuri pritrauktų ir vidaus, ir užsienio kapitalą, taikymą;

H.  kadangi 2018 m. rugsėjo mėn. prezidentas E. Mnangagwa įsteigė tyrimų komisiją, kuri 2018 m. gruodžio mėn. pateikė išvadą, kad demonstracijas, dėl kurių buvo padaryta didelė žala turtui ir buvo sužeista daug žmonių, inicijavo ir organizavo ir saugumo pajėgos, ir Judėjimo už demokratinę pertvarką nariai ir kad kariuomenės dislokavimas buvo pagrįstas ir atitinka Konstituciją; kadangi šią ataskaitą atmetė opozicija; kadangi komisija paragino atlikti tyrimą saugumo pajėgose ir patraukti atsakomybėn nusikaltimus įvykdžiusius asmenis ir rekomendavo atlyginti žalą nukentėjusiems asmenims;

I.  kadangi po rinkimų smarkiai išaugo politinė įtampa ir, kai kuriais duomenimis, tęsiasi smurtiniai veiksmai, dėl kurių kyla didelis pavojus šalies pradėtam demokratiniam keliui;

J.  kadangi ekonomikos nuosmukis, galimybių naudotis socialinėmis paslaugomis stoka ir pačių pagrindinių prekių kainų kilimas sukėlė gyventojų pyktį; kadangi, 150 proc. išaugus kuro kainoms, 2019 m. sausio 14–18 d. dėl Zimbabvės profesinių sąjungų kongreso iniciatyva surengto vadinamojo nacionalinio streiko Zimbabvėje kilo protestų ir demonstracijų banga; kadangi protestai kilo ir dėl didėjančio skurdo, prastos ekonomikos būklės ir sumažėjusio gyvenimo lygio;

K.  kadangi, susidūrusi su šiuo protestų judėjimu, vyriausybė 2019 m. sausio 14 d. pasmerkė „tyčinį planą pakenkti konstitucinei tvarkai“ ir užtikrino, kad ji „reikiamai pasielgs su tais, kurie rengia sąmokslus, siekdami tyčia sužlugdyti taiką“;

L.  kadangi riaušių policija reaguodama ėmėsi pernelyg didelių smurto veiksmų ir pažeidė žmogaus teises, įskaitant kovininių šaudmenų naudojimą, savavališkus suėmimus, grobimus, medicinos įstaigų, kuriose buvo gydomi nukentėjusieji nuo represijų, užpuolimus, greitus ir masinius suimtųjų teismo procesus, jų kankinimą, žaginimą ir privačios ir valstybinės nuosavybės naikinimą;

M.  kadangi vyriausybės paskirta Žmogaus teisių komisija viešai paskelbė ataskaitą, kurioje atskleidžiama, kad kareiviai ir policija nuolat naudojo kankinimus;

N.  kadangi buvo nužudyta 17 žmonių ir šimtai buvo sužeista; kadangi buvo suimta apie tūkstantį žmonių, įskaitant 9–16 metų vaikus, ir apie du trečdalius suimtų asmenų buvo atsisakyta paleisti už užstatą; kadangi daugelis jų vis dar neteisėtai kalinami ir, kaip įtariama, kalinimo metu buvo mušami ir puolami;

O.  kadangi įrodyta, kad kariuomenė iš esmės buvo atsakinga už žmogžudystes, žaginimus ir ginkluotus plėšimus; kadangi vis dar slapstosi šimtai aktyvistų ir opozicijos vadovų;

P.  kadangi žmogaus teisių stebėtojai ir vietos bei tarptautiniai subjektai, įskaitant ES, plačiai pasmerkė vyriausybės atsaką į protestus kaip „neproporcingą“ ir „peržengiantį ribas“;

Q.  kadangi telekomunikacinių paslaugų nutraukimas tapo režimo naudojama priemone siekiant sutrukdyti koordinuoti socialiniuose tinkluose organizuojamas demonstracijas; kadangi buvo ne kartą blokuojamas mobilusis ir fiksuotas ryšis, internetas ir socialiniai tinklai siekiant neleisti gauti informaciją ir naudotis ryšiais ir nuslėpti masinius žmogaus teisių pažeidimus, kuriuos valstybė ketino įvykdyti; kadangi Zimbabvės Aukščiausiasis teismas pareiškė, kad yra neteisėta taikyti ryšių perėmimo įstatymą siekiant užblokuoti internetinį ryšį;

R.  kadangi valdžios institucijos surengė masinę protestuotojų paiešką „nuo durų iki durų“, ištempdamos iš namų taikius protestuotojus, žmogaus teisių gynėjus, politinius aktyvistus, žymius pilietinės visuomenės lyderius ir jų giminaičius;

S.  kadangi kaimyninės šalys, tokios kaip Pietų Afrika, tapo Zimbabvės gyventojų, bėgančių nuo politinės priespaudos ir ekonominių sunkumų, prieglobsčio centru;

T.  kadangi policija nuolat netinkamai taikė galiojančius įstatymus, pvz., Viešosios tvarkos ir saugumo įstatymą (angl. Public Order and Security Act, POSA), siekdama pateisinti savo kovą su opozicijos nariais ir žmogaus teisių gynėjais, taip pat uždrausti teisėtas ir taikias demonstracijas;

U.  kadangi Zimbabvės rezultatai žmogaus teisių ir demokratijos srityje yra vieni iš blogiausių pasaulyje; kadangi Zimbabvės žmonės ir žmogaus teisių gynėjai toliau kenčia nuo išpuolių, neapykantą kurstančių kalbų, šmeižto kampanijų, bauginimo ir persekiojimo veiksmų, taip pat nuolat pranešama apie kankinimus;

V.  kadangi Pirmininkas paragino pradėti nacionalinį dialogą, kuris prasidėjo vasario 6 d., ir paragino visas politines partijas dalyvauti, tačiau „Judėjimas už demokratinę pertvarką“ (angl. MDC) – pagrindinė opozicijos partija – atsisakė dalyvauti;

W.  kadangi Zimbabvė yra pasirašiusi Kotonu susitarimą, kurio 96 straipsnyje numatyta, kad pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms yra esminis AKR ir ES bendradarbiavimo elementas;

1.  pabrėžia savo vienbalsį norą, kad Zimbabvė taptų taikia, demokratine ir klestinčia valstybe, kurioje su visais piliečiais būtų elgiamasi gerai ir vienodai pagal įstatymą ir kurioje valstybės organai veiktų piliečių labui, o ne prieš juos;

2.  griežtai smerkia per pastaruosius protestus Zimbabvėje pasireiškusį smurtą; yra tvirtai įsitikinęs, kad taikūs protestai yra demokratijos proceso dalis ir kad bet kokiomis aplinkybėmis reikia vengti naudoti neproporcingą jėgą reaguojant;

3.  ragina prezidentą E. Mnangagwa laikytis savo inauguracinių pažadų, skubiai pereiti prie padėties kontrolės ir nukreipti Zimbabvę į susitaikymo ir pagarbos demokratijai bei teisinės valstybės principams kelią;

4.  ragina Zimbabvės valdžios institucijas nedelsiant nutraukti saugumo pajėgų piktnaudžiavimą ir greitai bei nešališkai ištirti visus įtarimus dėl policijos ir valstybės pareigūnų per didelio jėgos naudojimo, kad būtų galima nustatyti individualią atsakomybę siekiant užtikrinti atskaitomybę; primena, kad šalies Konstitucijoje numatyti galimybė įsteigti nepriklausomą instituciją skundams dėl policijos ir kariškių nusižengimų tirti, tačiau vyriausybė dar turi ją įsteigti;

5.  primygtinai ragina Zimbabvės vyriausybę skubiai atšaukti visus karinius darbuotojus ir jaunimo nereguliariąsias karines pajėgas, dislokuotas visoje šalyje, terorizuojančias gyventojus ir akivaizdžiai pažeidžiančias Zimbabvės Konstituciją;

6.  mano, kad bet kurios demokratijos pagrindinės sudedamosios dalys yra susirinkimų, asociacijos ir žodžio laisvės; pabrėžia, kad nesmurtinis nuomonės reiškimas yra visų Zimbabvės piliečių konstitucinė teisė, ir primena valdžios institucijoms jų pareigą ginti visų piliečių teisę protestuoti dėl prastėjančių jų socialinių ir ekonominių sąlygų; ragina vyriausybę nutraukti konkrečius veiksmus, nukreiptus prieš Zimbabvės profesinių sąjungų kongreso lyderius ir narius;

7.  pabrėžia, kad demokratinėje visuomenėje opozicija atlieka esminį vaidmenį;

8.  ragina Zimbabvės valdžios institucijas nedelsiant ir besąlygiškai paleisti visus politinius kalinius;

9.  ragina Zimbabvės vyriausybę nedelsiant sustabdyti pilietinės visuomenės veikėjų persekiojimą ir traukimą baudžiamojon atsakomybėn ir pripažinti teisėtą žmogaus teisių gynėjų vaidmenį;

10.  prašo Zimbabvės vyriausybės laikytis JT deklaracijos dėl žmogaus teisių gynėjų ir Zimbabvės ratifikuotų tarptautinių žmogaus teisių priemonių nuostatų;

11.  yra labai susirūpinęs dėl pranešimų apie tinkamo proceso pažeidimus, kai skubos tvarka vykdomi ir masiniai teismai; primygtinai reikalauja, kad teisminės institucijos laikytųsi teisinės valstybės principo ir užtikrintų, kad visais atvejais būtų gerbiamas jų nepriklausomumas ir teisė į teisingą bylos nagrinėjimą; smerkia visus areštus įvykdytus nepareiškus kaltinimų;

12.  ragina Zimbabvės valdžios institucijas nedelsiant atlikti išsamų, nešališką ir nepriklausomą įtarimų dėl žmogaus teisių pažeidimų ir piktnaudžiavimo, įskaitant saugumo pajėgų vykdytus žaginimus ir seksualinį smurtą, tyrimą ir atsakingus asmenis patraukti baudžiamojon atsakomybėn; reikalauja, kad galimybė naudotis medicinos paslaugomis būtų visuotinai teikiama tokio seksualinio smurto aukoms ir jos nebijotų, kad bus nubaustos;

13.  smerkia interneto tiekimo nutraukimą, dėl kurio valdžios institucijos galėjo nuslėpti kariuomenės ir vidaus saugumo pajėgų įvykdytus žmogaus teisių pažeidimus ir sukliudyti, kad per susidorojimą ir iškart po rinkimų nebūtų teikiamos nepriklausomos ataskaitos ir vykdomas dokumentavimas; pabrėžia, kad prieiga prie informacijos yra teisė, kurią valdžios institucijos turi užtikrinti pagal savo konstitucinius ir tarptautinius įsipareigojimus;

14.  smerkia piktnaudžiavimą POSA bei jo ribojamąjį pobūdį ir ragina Zimbabvės valdžios institucijas suderinti teisės aktus su tarptautiniais žmogaus teisių apsaugos ir skatinimo standartais;

15.  reiškia ypatingą susirūpinimą dėl ekonominės ir socialinės padėties Zimbabvėje; primena, kad pagrindinės šalies problemos yra skurdas, nedarbas bei nuolatinė prasta mityba ir badas; mano, kad šios problemos gali būti išspręstos tik įgyvendinant plataus užmojo užimtumo, švietimo, sveikatos ir žemės ūkio politiką;

16.  ragina visus politinius veikėjus prisiimti atsakomybę ir elgtis santūriai, visų pirma susilaikyti nuo smurto kurstymo;

17.  primena Zimbabvės vyriausybei, kad Europos Sąjungos ir jos valstybių narių parama pagal Kotonu susitarimą, taip pat parama prekybai, vystymuisi ir ekonominei pagalbai priklauso nuo to, ar laikomasi teisinės valstybės principo ir tarptautinių konvencijų bei sutarčių, kurių šalis ji yra;

18.  primena, kad ilgalaikė parama priklauso nuo išsamių reformų, o ne vien tik pažadų; ragina, kad Europos bendradarbiavimas su Zimbabve būtų grįstas vertybėmis ir ragina laikytis tvirtos pozicijos Zimbabvės valdžios institucijų atžvilgiu;

19.  primygtinai ragina vyriausybę nedelsiant įgyvendinti Tyrimo komisijos pateiktas rekomendacijas dėl smurto po rinkimų, visų pirma skatinti politinę toleranciją ir atsakingą vadovavimą, taip pat užtikrinti, kad nacionalinis dialogas vyktų patikimai, įtraukiai, skaidriai ir atskaitingai;

20.  atkreipia dėmesį į vyriausybės pasiryžimą vykdyti reformų įsipareigojimus; vis dėlto pabrėžia, kad šios reformos turėtų būti politinės ir ekonominės; ragina vyriausybę, opoziciją, pilietinės visuomenės atstovus ir religinius lyderius lygiomis teisėmis dalyvauti nacionaliniame dialoge, kuriame gerbiamos ir ginamos žmogaus teisės;

21.  ragina vyriausybę visapusiškai įgyvendinti ES rinkimų stebėjimo misijos rekomendacijas, ypač dėl teisinės valstybės ir įtraukios politinės aplinkos; pabrėžia dešimt prioritetinių rekomendacijų, kurias nustatė rinkimų stebėjimo misija ir kurios išdėstytos 2018 m. spalio 10 d. vyriausiojo stebėtojo laiške prezidentui E. Mnangagwa, t. y. siekiant visoms politinėms partijoms sudaryti vienodas sąlygas, užtikrinti aiškesnę ir nuoseklią teisinę sistemą; sustiprinti Zimbabvės rinkimų komisiją, kad jis būtų iš tiesų nepriklausoma ir skaidrus, taip atkuriant pasitikėjimą rinkimų procesu; užtikrinti, kad stiprinant Zimbabvės rinkimų komisijos nepriklausomumą, ji būtų nepriklausoma nuo vyriausybės priežiūros tvirtindama savo reglamentus; ir sukurti įtraukesnį rinkimų procesą;

22.  ragina ES delegaciją ir ES valstybių narių ambasadas Zimbabvėje toliau atidžiai stebėti pokyčius šalyje ir naudotis visomis tinkamomis žmogaus teisių gynėjų, pilietinės visuomenės organizacijų ir profesinių sąjungų rėmimo priemonėmis, siekiant skatinti esmines Kotonu susitarimo nuostatas ir remti demokratinius judėjimus;

23.  ragina ES aktyviau vykdyti politinį dialogą su Zimbabve žmogaus teisių klausimais remiantis Kotonu susitarimo 8 straipsniu;

24.  ragina Europos Vadovų Tarybą peržiūrėti savo ribojamąsias priemones, taikomas asmenims ir subjektams Zimbabvėje, įskaitant tas priemones, kurių taikymas šiuo metu sustabdytas, atsižvelgiant į atskaitomybę už pastarojo meto smurtą;

25.  ragina tarptautinę bendruomenę, visų pirma Pietų Afrikos vystymosi bendriją (SADC) ir Afrikos Sąjungą (AS), suteikti aktyvesnę pagalbą Zimbabvei siekiant rasti tvarų demokratinį dabartinės krizės sprendimą;

26.  primygtinai ragina kaimynines šalis laikytis tarptautinės teisės nuostatų ir apsaugoti nuo smurto bėgančius asmenis Zimbabvėje suteikiant jiems prieglobstį, ypač trumpuoju laikotarpiu;

27.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, EIVT, Zimbabvės vyriausybei ir parlamentui, Pietų Afrikos vystymosi bendrijos ir Afrikos Sąjungos vyriausybėms ir Tautų Sandraugos generaliniam sekretoriui.

(1) OL L 42, 2017 2 18, p. 11.


Moterų teisių gynėjai Saudo Arabijoje
PDF 143kWORD 46k
2019 m. vasario 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl moterų teisių gynėjų Saudo Arabijoje (2019/2564(RSP))
P8_TA(2019)0117RC-B8-0111/2019

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į ankstesnes savo rezoliucijas dėl Saudo Arabijos, visų pirma į 2014 m. kovo 11 d. rezoliuciją dėl Saudo Arabijos, jos santykių su ES ir jos vaidmens Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje(1), 2015 m. vasario 12 d. rezoliuciją dėl Raifo Badawi atvejo(2), 2015 m. spalio 8 d. rezoliuciją dėl Ali Mohammedo al-Nimro atvejo(3), 2018 m. gegužės 31 d. rezoliuciją dėl moterų teisių gynėjų padėties Saudo Arabijoje(4) ir 2018 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl žurnalisto Jamalo Khashoggi nužudymo Saudo Arabijos konsulate Stambule(5),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 29 d. JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro atstovo spaudai pareiškimą dėl neseniai Saudo Arabijoje įvykdytų suėmimų ir į 2018 m. liepos 31 d. pareiškimą dėl žmogaus teisių gynėjų ir aktyvistų, įskaitant moterų teisių aktyvistus, savavališkų sulaikymų Saudo Arabijoje,

–  atsižvelgdamas į kelių JT specialiųjų pranešėjų 2018 m. spalio 12 d. pareiškimą, kuriame raginama nedelsiant išlaisvinti visus moterų teisių gynėjus,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro 2017 m. gruodžio mėn. parengtą ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į tai, kad Saudo Arabija yra JT žmogaus teisių tarybos ir JT Moterų padėties komisijos narė, ir į jos narystė šios komisijos vykdomojoje taryboje nuo 2019 m. sausio mėn.,

–  atsižvelgdamas į Komisijos nario Christoso Stylianideso kalbą, kurią Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai vardu jis pasakė per 2017 m. liepos 4 d. vykusią Europos Parlamento diskusiją dėl Saudo Arabijos išrinkimo JT Moterų padėties komisijos nare,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės įžanginę kalbą per 5-ąjį ES ir Arabų Valstybių Lygos ministrų susitikimą, kuriame teigiama: „ir norėčiau pasakyti, kad Europos ir arabų pasaulio bendradarbiavimas niekada nebuvo toks svarbus ir, manau, niekada nebuvo toks būtinas“,

–  atsižvelgdamas į JT Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims,

–  atsižvelgdamas į JT Visų formų diskriminacijos prieš moteris panaikinimo komiteto 2018 m. kovo 9 d. baigiamąsias išvadas dėl sujungtų trečiosios ir ketvirtosios periodinių ataskaitų dėl Saudo Arabijos,

–  atsižvelgdamas į kalinimo peržiūros grupės pranešimą dėl moterų aktyvisčių Saudo Arabijoje,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 28 d. Saudo Arabijos Patariamosios tarybos patvirtintą įstatymą dėl kovos su priekabiavimu,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio mėn. Saudo Arabijos visuotinį periodinį vertinimą,

–  atsižvelgdamas į tai, kad pagal organizacijos „Žurnalistai be sienų“ paskelbtą 2018 m. pasaulio spaudos laisvės indeksą Saudo Arabija užima 169 vietą iš 188 šalių,

–  atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą (TPPTP),

–  atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į ES gaires dėl žmogaus teisių gynėjų,

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2015 m. Sacharovo premija už minties laisvę paskirta Saudo Arabijos tinklaraštininkui Raifui Badawi,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi aktyvistai, kuriuos Saudo Arabijos valdžios institucijos suėmė dėl jų vykdomos veiklos, susijusios su moterų teisėmis, tebėra sulaikyti nepateikus kaltinimų; kadangi tarp sulaikytų aktyvistų – Loujain al-Hathloul, Aziza al-Yousef, Eman al-Nafjan, Nouf Abdulaziz, Mayaa al-Zahrani, Samar Badawi, Nassima al-Sada, Shadan al-Anezi, Abir Namankani, Amal al-Harbi ir Hatoon al-Fassi – visi jie yra moterų teisių aktyvistai, taip pat judėjimo šalininkai vyrai, įskaitant Mohammedą al-Rabea; kadangi šiuos aktyvistus išgarsino jų kampanijos prieš draudimą moterims vairuoti ir už vyrų globos sistemos panaikinimo rėmimą; kadangi jie buvo suimti rengiantis panaikinti draudimą moterims vairuoti 2018 m. birželio 24 d.; kadangi pranešama, kad kai kurie iš jų bus perduoti nagrinėti specializuotam baudžiamajam teismui, kuris iš pradžių buvo įsteigtas siekiant teisti sulaikytuosius dėl teroristinių nusikaltimų;

B.  kadangi žmogaus teisių gynėja Israa al-Ghomgham iš Qatifo regiono vis dar yra savavališkai sulaikyta; kadangi jai paskirta mirties bausmė neseniai buvo panaikinta, bet jai vis dar iškelti neaiškūs kaltinimai; kadangi kyla susirūpinimas dėl I. al-Ghomgham fizinės ir psichinės gerovės;

C.  kadangi pranešimai teigia, kad mažiausiai trys aktyvistės, sulaikytos 2018 m. gegužės mėn., Saudo Arabijos tardytojų buvo kankinamos, su jomis buvo netinkamai elgiamasi ir jos buvo seksualiai išnaudojamos; kadangi moterų aktyvisčių šeimos nariams, pvz., Loujain al-Hathloul tėvams, taikomas draudimas keliauti;

D.  kadangi Saudo Arabijos žiniasklaidos ministerija atmetė kaltinimus dėl sulaikytų asmenų kankinimo Karalystėje kaip pagrindo neturinčias ataskaitas;

E.  kadangi aktyvistė Loujain al-Hathloul buvo sulaikyta nuo 2018 m. kovo mėn. po to, kai ji dalyvavo JT Moterų diskriminacijos panaikinimo komitete peržiūros sesijoje dėl Saudo Arabijos; kadangi nuo 2018 m. gegužės iki rugsėjo mėn. ji buvo patalpinta į vienutę, o jos tėvai pranešė, kad per tą laiką ji buvo kankinama;

F.  kadangi Saudo Arabijos žmogaus teisių komisijos delegacija apsilankė pas Loujain al-Hathlol po pranešimų apie jos kankinimą paskelbimo; kadangi delegacijos nariai negalėjo užtikrinti jos apsaugos; kadangi po to prokuroras lankėsi pas ją siekdamas užfiksuoti jos parodymus;

G.  kadangi Loujain al-Hathloul buvo nominuota 2019 m. Nobelio taikos premijai;

H.  kadangi, nepaisant pastarojo meto vyriausybės reformų, kuriomis siekiama sustiprinti moterų teises užimtumo sektoriuje, Saudo Arabijoje moterims vis dar taikomi vieni griežčiausių apribojimų; kadangi Saudo Arabijos politinė ir socialinė sistema tebėra diskriminacinė, pagal ją moterys veiksmingai paverčiamos antrarūšėmis pilietėmis, neleidžiama jokia religijos ir tikėjimo laisvė, rimtai diskriminuojami darbuotojai iš užsienio, kurių šalyje labai daug, ir be gailesčio malšinami visi protesto balsai;

I.  kadangi Saudo Arabijoje galioja ne vienas diskriminacinis įstatymas, visų pirma teisinės nuostatos, susijusios su asmens statusu, darbuotojų migrančių padėtimi, Civilinės būklės kodeksu, Darbo kodeksu, Pilietybės aktu ir vyrų globos sistema, pagal kurią moterys gali naudotis dauguma savo teisių, numatytų Konvencijoje dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims, tik gavus vyro-globėjo leidimą;

J.  kadangi pagal vyrų globos sistemą Saudo Arabijos moterys netenka net minimaliausios galimybės kontroliuoti savo gyvenimą; kadangi vis dar galioja diskriminacinio pobūdžio teisės aktai dėl santuokos sudarymo ir santuokos nutraukimo, o pagal įstatymą reikalaujama, kad moterys gautų savo globėjo leidimą, norėdamos stoti į aukštojo mokslo įstaigą, ieškoti darbo, keliauti arba susituokti; kadangi Saudo Arabijos moterys su užsienio sutuoktiniais, kitaip nei jų šalies vyrai, negali perduoti savo pilietybės vaikams ar sutuoktiniams;

K.  kadangi, pasak JT Visų formų diskriminacijos prieš moteris panaikinimo komiteto, Saudo Arabijos bendro pobūdžio abejonės dėl Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims nesuderinamos su konvencijos tikslu ir paskirtimi, o, remiantis jo 28 straipsniu – neleistinos;

L.  kadangi po to, kai 2017 m. birželio mėn. Saudo Arabijos sosto įpėdinis Princas Mohammed bin Salman Al Saud atėjo į valdžią, daugelis atvirai kritiką reiškiančių žmogaus teisių gynėjų, aktyvistų ir kritikų buvo savavališkai sulaikyti arba neteisingai nuteisti kalėti ilgą laiką tiesiog už tai, kad naudojosi savo teise į saviraiškos laisvę;

M.  kadangi reformų darbotvarkė „Vizija iki 2030 m.“, kuria siekiama ekonominės ir socialinės šalies pertvarkos, įskaitant moterų įgalėjimą, turėjo suteikti realią galimybę Saudo Arabijos moterims užsitikrinti savo teisinę emancipaciją, nes ji absoliučiai būtina norint visapusiškai naudotis savo teisėmis, numatytomis Konvencijoje dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims; kadangi, vis dėl to, pastarojo meto moterų teisių aktyvistų suėmimų ir tariamų kankinimų banga prieštarauja šiam siekiui ir gali nukreipti dėmesį nuo reformų darbotvarkės; kadangi 2030 m. vizijoje trūksta tinkamos teisinės sistemos;

N.  kadangi saviraiškos laisvė, taip pat spaudos ir žiniasklaidos laisvė tiek internete, tiek už jo ribų yra gyvybiškai svarbios demokratizacijos ir reformų prielaidos ir katalizatoriai bei esminės valdžios kontrolės priemonės;

O.  kadangi mirties bausmės įvykdymo lygis Saudo Arabijoje yra vienas didžiausių pasaulyje; kadangi 2014–2017 m. vidutiniškai buvo įvykdyta ne mažiau kaip 126 mirties bausmių per metus; kadangi valdžios institucijos taiko mirties bausmę už nesmurtinius nusikaltimus, pvz., narkotikų kontrabandą, išdavystę ir neištikimybę; kadangi už tokius nusikaltimus kaip apostazė, kurie pagal tarptautinę žmogaus teisių teisę neturėtų būti kriminalizuojami, Saudo Arabijoje baudžiama mirties bausme;

P.  kadangi 2018 m. Saudo Arabijos įvertinimas JT žmogaus socialinės raidos indekse siekė 0,853 ir ji buvo 38-ta iš 188 šalių ir teritorijų; kadangi Saudo Arabijos įvertinimas JT lyčių lygybės indekse 2017 m. siekė 0,234 ir ji buvo 50-ta iš 189 šalių; kadangi šalies JT lyčių socialinės raidos indeksas yra 0,877 (39 vieta pasaulyje);

1.  griežtai smerkia tai, kad buvo sulaikyti žmogaus teisių gynėjai, agituojantys panaikinti vairavimo draudimą, taip pat visi taikūs žmogaus teisių gynėjai, žurnalistai, teisininkai ir aktyvistai, ir yra sukrėstas dėl patikimų pranešimų apie sistemingus kai kurių iš jų, įskaitant Loujain al-Hathlolo, kankinimus;

2.  ragina Saudo Arabijos valdžios institucijas nedelsiant ir besąlygiškai išlaisvinti šiuos moterų teisių gynėjus ir visus žmogaus teisių gynėjus, teisininkus, žurnalistus ir kitus sąžinės kalinius, sulaikytus ir nuteistus vien už tai, kad jie pasinaudojo savo teise į žodžio laisvę ir už tai, kad jie taikiai žmogaus teisių srityje, ir leisti nepriklausomiems stebėtojams susitikti su sulaikytais moterų teisių gynėjais;

3.  primygtinai ragina Saudo Arabijos valdžios institucijas sudaryti sąlygas nepriklausomiems gydytojams patekti pas sulaikytuosius; pabrėžia, kad visiems sulaikytiems asmenims, įskaitant žmogaus teisių gynėjus, kol jie kalinami, turi būti taikomos Bet kokia forma sulaikytų ar įkalintų visų asmenų apsaugos principų sąvade, kuris patvirtintas 1988 m. gruodžio 9 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucija Nr. 43/173, numatytos sąlygos;

4.  primygtinai reikalauja, kad į nepriklausomus stebėtojus būtų įtraukti ES delegacijos į Saudo Arabiją arba ES institucijų atstovai, taip pat JT žmogaus teisių įgaliotiniai, kaip pvz., JT specialusis pranešėjas kankinimo ir kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminamo elgesio ar baudimo klausimais, arba tarptautinių NVO atstovai;

5.  primygtinai reikalauja, kad Saudo Arabijos valdžios institucijos nutrauktų visų formų priekabiavimą, taip pat ir teisminiu lygmeniu, vykdomą Loujain al-Hathloul, Aziza al-Yousef, Eman al-Nafjan, Nouf Abdulaziz, Mayaa al-Zahrani, Samar Badawi, Nassima al-Sada, Shadan al-Anezi, Abir Namankani, Amal al-Harbi, Hatoon al-Fassi, Israa Al-Ghomgham, Mohammed al-Rabea ir visų kitų šalies žmogaus teisių gynėjų atžvilgiu, sudarant jiems sąlygas netrukdomai dirbti ir nesibijoti represalijų savo bei jų šeimų atžvilgiu;

6.  smerkia prieš žmogaus teisių gynėjus, įskaitant moterų teisių gynėjus, vykdomas represijas ir kankinimus Saudo Arabijoje, dėl kurių abejojama šalies reformų proceso patikimumu; smerkia nuolatinę ir sisteminę moterų ir mergaičių diskriminaciją Saudo Arabijoje;

7.  primygtinai ragina Saudo Arabiją viešai užtikrinti visų sulaikytų aktyvistų saugą, suteikti sulaikytoms moterims teisę į advokatus ir susitikimus su šeimos nariais, pateikti jų gerovės įrodymus ir paleisti kalinamus asmenis, kurie kalinami tik dėl to, kad taikiai ragino vykdyti reformas;

8.  giria Saudo Arabijos moteris ir moterų teisių gynėjus, kurie siekia sąžiningo ir nediskriminuojantį elgesio visuomenėje ir tuos asmenis, kurie gynė žmogaus teises, nepaisydami jiems iškylančių sunkumų;

9.  reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad Saudo Arabijoje plačiai paplitęs smurtas dėl lyties, apie kurio atvejus dažniausiai nepranešama ir jie nenurodomi dokumentuose, kuris pagrindžiamas reakcingais argumentais, kaip pvz. tuo, kad vyrai turi disciplinuoti jų globojamas moteris; primygtinai ragina Saudo Arabijos valdžios institucijas priimti išsamius teisės aktus, kuriais būtų konkrečiai apibrėžiamas ir kriminalizuojamas visų formų prieš moteris nukreiptas smurtas dėl lyties, ypač lyties organų žalojimas, prievartavimas, įskaitant vedybinį prievartavimą, seksualinis išpuolis ir seksualinis priekabiavimas ir panaikinti visas kliūtis, su kuriomis moterys susiduria norėdamos pasinaudoti teise kreiptis į teismą; reiškia didelį susirūpinimą dėl pranešimų apie įsigalėjusią vaikų santuokos praktiką;

10.  apgailestauja dėl to, kad veikia vyrų globos sistema, pagal kurią vis dar reikia gauti vyro globėjo leidimą įvairiose srityse, be kita ko, keliaujant į užsienį, naudojantis sveikatos priežiūros paslaugomis, renkantis gyvenamąją vietą, tuokiantis, teikiant skundus teisingumo sistemoje, išvykstant iš valstybinių smurtą patyrusių moterų prieglaudų ir sulaikymo centrų; pabrėžia, kad ši sistema rodo, jog šalyje įsigalėjusi giliai įsišaknijusi patriarchalinė sistema; primygtinai ragina Saudo Arabijos vyriausybę nedelsiant panaikinti vyrų globos sistemą ir panaikinti kitus įstatymus, kuriais diskriminuojamos moterys ir mergaitės;

11.  atkreipia dėmesį į neseniai priimtą įstatymą, pagal kurį Saudo Arabijos moterims galima pranešti tekstine žinute, jei su jomis yra skiriamasi, siekiant apsaugoti jas nuo santuokos nutraukimo be jų žinios; pabrėžia, kad šiuo įstatymu nesprendžiama problema susijusia su tuo, kad Saudo Arabijos moterys gali nutraukti santuoką tik labai retais atvejais, pvz., su savo vyro sutikimu arba su jeigu vyras joms padarė žalos;

12.  reiškia susirūpinimą dėl vyriausybės teikiamų interneto paslaugų, kurias teikiant vyrai globėjai gali sekti moteris, nurodyti, kada ir kaip jos gali kirsti kelias Saudo Arabijos sienas, ir greitai gauti tikralaikę SMS atnaujinamą informaciją;

13.  teigiamai vertina tai, kad pagal darbotvarkę „Vizija iki 2030 m.“ karalystėje panaikintas moterims taikomas draudimas vairuoti;

14.  ragina Saudo Arabijos valdžios institucijas persvarstyti 2015 m. gruodžio mėn. Asociacijų ir fondų įstatymą, siekiant leisti aktyvistėms burtis į organizacijas ir veikti laisvai bei nepriklausomai, be nederamo valdžios institucijų kišimosi; be to, ragina persvarstyti Kovos su terorizmu įstatymą, Kovos su elektroniniu nusikalstamumu įstatymą bei Spaudos ir leidybos įstatymą, kurie nuolat naudojami žmogaus teisių gynėjams patraukti baudžiamojon atsakomybėn, taip pat visas diskriminuojančias nuostatas, įtrauktas į teisės sistemą, įskaitant tokias sritis kaip paveldėjimas;

15.  ragina Saudo Arabijos valdžios institucijas ratifikuoti Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, panaikinti išlygas, padarytas dėl Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims ir ratifikuoti Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims fakultatyvinį protokolą, kad Saudo Arabijos moterys galėtų visapusiškai naudotis konvencijoje įtvirtintomis teisėmis, o taip pat panaikinti vaikų santuokas, priverstines santuokas ir privalomos moterų aprangos taisykles; primygtinai ragina Saudo Arabiją įteikti nuolatinį kvietimą visiems JT žmogaus teisių tarybos įgaliotiesiems ekspertams apsilankyti šalyje;

16.  pabrėžia, kad naudojimasis teisėmis į saviraiškos ir taikių susirinkimų bei asociacijų laisvę yra saugomas pagal tarptautinę žmogaus teisių teisę; ragina Saudo Arabijos institucijas leisti veikti nepriklausomai spaudai ir žiniasklaidai ir užtikrinti saviraiškos laisvę internete ir realiame gyvenime bei taikių susirinkimų ir asociacijų laisvę visiems Saudo Arabijos gyventojams; primygtinai ragina Saudo Arabijos valdžios institucijas panaikinti apribojimus, taikomus žmogaus teisių gynėjams, pagal kuriuos jiems draudžiama pasisakyti socialiniuose tinkluose arba kalbėtis su tarptautinės žiniasklaidos atstovais;

17.  ragina Saudo Arabijos valdžios institucijas nedelsiant paskelbti moratoriumą dėl mirties bausmės taikymo, kuris būtų žingsnis siekiant visiško jos panaikinimo; ragina peržiūrėti visus mirties nuosprendžius siekiant įsitikinti, kad iki jų vykę teismo procesai vyko laikantis tarptautinių standartų;

18.  rekomenduoja prieš dabartinės kadencijos pabaigą nusiųsti Žmogaus teisių pakomitečio (DROI) ir Moterų teisių ir lyčių lygybės (FEMM) komiteto ad hoc delegaciją į Saudo Arabiją aplankyti kalinamų moterų ir surengti reikiamus susitikimus su Saudo Arabijos valdžios institucijomis;

19.  atkreipia dėmesį į ES ir Saudo Arabijos dalyvavimą ir skatina tolimesnį dialogą;

20.  apgailestauja dėl neveiksmingų Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) ir valstybių narių pareiškimų reaguojant į nuo 2018 m. gegužės mėn. sulaikytų moterų žmogaus teisių gynėjų atvejus;

21.  ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoją, Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) ir valstybes nares vykdant dialogą su Saudo Arabijos valdžios institucijomis atkreipti dėmesį į Loujain al-Hathloul, Eman al-Nafjan, Aziza al-Yousef, Samar Badawi, Nassima al-Sada ir visų kitų moterų žmogaus teisių gynėjų atvejus bei reikalauti juos paleisti; primygtinai reikalauja, kad, kol šie asmenys nebus paleisti, ES diplomatai ragintų Saudo Arabijos valdžios institucijas užtikrinti jų saugumą ir kruopščiai ištirti pranešimus apie kankinimus;

22.  ragina Komisiją ir Parlamentą apsvarstyti Saudo Arabijos nebuvimo ES skaidrumo registre klausimą;

23.  ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoją, Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) ir valstybes nares iškelti Israa al-Ghomgham, jos vyro Mousa al-Hashim ir keturių bendraatsakovų Ahmed al-Matrood, Ali Ouwaisher, Khalid al-Ghanim ir Mujtaba al-Muzain atvejus per savo dialogus su Saudo Arabijos valdžios institucijomis ir reikalauti juos paleisti; be to, ragina pagarsinti Sheikh Salman Al-Awda bylą ir reikalauti, kad jis būtų paleistas;

24.  ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoją, EIVT ir valstybes nares nustatyti vieningą poziciją siekiant užtikrinti, kad Europos diplomatinės tarnybos Saudo Arabijoje sistemingai taikytų ES gairėse dėl žmogaus teisių gynėjų numatytus mechanizmus, įskaitant viešus pareiškimus, diplomatinius demaršus, bandymų ir apsilankymų kalėjimuose stebėseną, susijusius nuo 2018 m. gegužės mėn. sulaikytais Saudo Arabijos moterų teisių gynėjais;

25.  ragina Europos Parlamentą kitoje JT žmogaus teisių tarybos sesijoje pateikti rezoliuciją dėl žmogaus teisių gynėjų padėties Saudo Arabijoje; ragina ES kitoje Žmogaus teisių tarybos sesijoje ir Moterų padėties komisijoje kelti klausimą dėl valstybių, kuriose žmogaus teisių padėtis nėra gera, taip pat atsižvelgiant į pagarbą moterų teisėms ir lyčių lygybei, narystės; ragina ES kitoje JT žmogaus teisių tarybos sesijoje siūlyti paskirti specialųjį pranešėją žmogaus teisių Saudo Arabijoje klausimais;

26.  dar kartą ragina Saudo Arabijos valdžios institucijas nutraukti tolesnį Raif Badawi plakimą ir jį nedelsiant ir besąlygiškai paleisti; primygtinai reikalauja, kad visi ES aukšto rango atstovai, visų pirma Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoja bei visi Komisijos nariai, savo kontaktuose su kolegomis iš Saudo Arabijos sistemingai keltų Raif Badawi atvejį ir savo vizitų į šalį metu prašytų susitikti su juo; įsipareigoja dėti daugiau pastangų remiant jo išlaisvinimą; ragina savo Pirmininką vykti į Rijadą, kad būtų galima tiesiogiai iškelti A. Sacharovo premijos laureatų klausimą pokalbiuose su valdžios institucijomis;

27.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę, EIVT ir valstybes nares užtikrinti visapusišką ES gairių dėl žmogaus teisių gynėjų įgyvendinimą, išplėsti žmogaus teisių gynėjų apsaugą ir remti juos, o ypač – žmogaus teisių gynėjas; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę pateikti ataskaitą apie ES valstybių narių bendradarbiavimo su Saudo Arabijos režimu karinėje ir saugumo srityse dabartinę padėtį;

28.  ragina Tarybą visoje ES nustatyti Saudo Arabijai ginklų embargą ir vadovautis Bendrąja pozicija 2008/944/BUSP(6); ragina taikyti ginklų eksporto embargą priežiūros sistemoms ir kitoms dvejopo naudojimo prekėms, kurios gali būti naudojamos Saudo Arabijoje siekiant vykdyti represijas prieš savo piliečius, įskaitant moterų žmogaus teisių gynėjus; yra sunerimęs dėl to, kad Saudo Arabijos valdžios institucijos naudoja šiuos ginklus ir kibernetines stebėjimo technologijas; primena valstybėms narėms, kad su Saudo Arabija ir toliau vykdomi jų susitarimai dėl ginklų, o tai prieštarauja ES bendrajai pozicijai dėl ginklų eksporto; ragina EIVT pasiūlyti, o Tarybai patvirtinti ribotų priemonių taikymą Saudo Arabijai reaguojant į žmogaus teisių pažeidimus, įskaitant turto įšaldymą ir draudimą išduoti vizas;

29.  primygtinai ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę, EIVT ir valstybes nares toliau vykdyti dialogą su Saudo Arabija žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių klausimais, taip pat dėl šalies susirūpinimą keliančio vaidmens regione; pareiškia, kad yra pasirengęs vykdyti konstruktyvų ir atvirą dialogą su Saudo Arabijos valdžios institucijomis, įskaitant parlamento narius, jų tarptautinių įsipareigojimų žmogaus teisių srityje klausimu; ragina keistis ekspertinėmis žiniomis teisingumo ir teisės klausimais, kad Saudo Arabijoje būtų sustiprinta individualių teisių apsauga;

30.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Europos išorės veiksmų tarnybai, JT generaliniam sekretoriui, JT vyriausiajam žmogaus teisių komisarui, Moterų padėties komisijai, JT žmogaus teisių tarybai, Jo Didenybei Karaliui Salmanui bin Abdulazizui Al Saudui ir Princui Mohammadui bin Salmanui Al Saudui, Saudo Arabijos Karalystės vyriausybei ir Saudo Arabijos Karalystės Nacionalinio dialogo centro generaliniam sekretoriui.

(1) OL C 378, 2017 11 9, p. 64.
(2) OL C 310, 2016 8 25, p. 29.
(3) OL C 349, 2017 10 17, p. 34.
(4) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0232.
(5) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0434.
(6) 2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos bendroji pozicija 2008/944/BUSP, nustatanti bendrąsias taisykles, reglamentuojančias karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę (OL L 335, 2008 12 13, p. 99).


Mechanizmas teisinėms ir administracinėms kliūtims tarpvalstybiniu mastu šalinti ***I
PDF 254kWORD 63k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
2019 m. vasario 14 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl mechanizmo teisinėms ir administracinėms kliūtims tarpvalstybiniu mastu šalinti (COM(2018)0373 – C8-0228/2018 – 2018/0198(COD))
P8_TA(2019)0118A8-0414/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0373),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir visų pirma į 175 straipsnio trečią pastraipą, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0228/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 19 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 5 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į Italijos Deputatų Rūmų, Portugalijos parlamento ir Švedijos parlamento pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo raštu pateiktas pagrįstas nuomones, kuriose tvirtinama, kad teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A8-0414/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. vasario 14 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) .../... dėl mechanizmo teisinėms ir administracinėms kliūtims tarpvalstybiniu mastu šalinti

P8_TC1-COD(2018)0198


EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 175 straipsnio trečią pastraipą,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(3),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(4),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(5),

kadangi:

(1)  Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 175 straipsnio trečioje pastraipoje numatyta priimti sprendimus dėl konkrečių veiksmų, nesusijusių fondais, kuriems taikoma to straipsnio pirma pastraipa, kad būtų įgyvendintas SESV numatytas ekonominės ir socialinės sanglaudos tikslas. Kad vyktų darnus visos Sąjungos teritorijos vystymasis ir stiprėtų ekonominė, socialinė bei teritorinė sanglauda, turėtų būti stiprinamas teritorinis bendradarbiavimas. Todėl tikslinga patvirtinti reikiamas priemones siekiant pagerinti teritorinio bendradarbiavimo veiksmų įgyvendinimo sąlygas;

(2)  SESV 174 straipsnyje pripažįstama, kad pasienio regionai patiria sunkumų, ir nustatoma, kad itin daug dėmesio šiems regionams Sąjunga turėtų skirti vystydama ir įgyvendindama veiksmus savo ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai didinti. Padidėjus Sąjungos ir jos artimiausių kaimynų Europos laisvosios prekybos asociacijoje (ELPA) sausumos ir jūrų sienoms, joms priklauso 40 vidaus sausumos sienų;

(2a)   siekiant gerinti piliečių gyvenimą jūra einančio pasienio regionuose arba valstybių narių ir trečiųjų valstybių pasienio regionuose, šis reglamentas laikantis Sąjungos teisės turėtų būti taikomas, o mechanizmas teisinėms ir administracinėms kliūtims šalinti naudojamas visuose Sąjungos pasienio regionuose; [1 pakeit.]

(3)  komunikate „Ekonomikos augimo ir sanglaudos skatinimas ES pasienio regionuose“(6) (toliau – Pasienio regionų komunikatas) Komisija nurodo, kad per pastaruosius dešimtmečius Europos integracijos procesas padėjo vidaus pasienio regionams iš daugiausia periferinių vietovių tapti vietovėmis, kuriose užtikrinamas ekonomikos augimas ir sudaromos galimybės. 1992 m., sukūrus bendrąją rinką ir panaikinus muitinės formalumus, suderinus arba tarpusavyje pripažinus technines taisykles ir dėl konkurencijos sumažėjus kainoms, smarkiai padidėjo Sąjungos produktyvumas ir sumažėjo sąnaudos; per 10 metų prekyba Europos Sąjungoje išaugo 15 proc., buvo užtikrintas papildomas ekonomikos augimas ir sukurta apie 2,5 mln. naujų darbo vietų;

(4)  Pasienio regionų komunikate taip pat pateikta įrodymų, kad pasienio regionuose vis dar esama keleto teisinių kliūčių, visų pirma susijusių su sveikatos priežiūros paslaugomis, darbo reglamentavimu, mokesčiais, verslo plėtra, ir kliūčių, susijusių su administracinės kultūros ir nacionalinių teisinių sistemų skirtumais. Nei Europos teritorinio bendradarbiavimo finansavimas, nei Europos teritorinio bendradarbiavimo grupių (ETBG) teikiama institucinė parama bendradarbiavimui skatinti nėra pakankama siekiant šalinti kliūtis, kurios faktiškai trukdo veiksmingai bendradarbiauti;

(5)  nuo 1990 m. pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo programas, geriau žinomas kaip INTERREG(7), buvo remiamos tarpvalstybinio bendradarbiavimo programos Sąjungos pasienio regionuose, įskaitant ELPA šalių pasienio regionus. Finansuota tūkstančiai projektų ir iniciatyvų, kuriais prisidėta prie didesnės Europos integracijos. Svarbiausi laimėjimai įgyvendinant INTERREG programas – išaugęs pasitikėjimas, tvirtesni ryšiai, geresnė aplinkos būklė, patobulinta sveikatos priežiūra ir spartesnis ekonomikos augimas. Nuo žmonių tarpusavio ryšių projektų iki investicijų infrastruktūrai ir paramos institucijų bendradarbiavimo iniciatyvoms – INTERREG iš esmės pakeitė pasienio regionus ir prisidėjo prie jų transformacijos. Pagal INTERREG taip pat buvo remiamas bendradarbiavimas dėl tam tikrų jūrų sienų. Tačiau teisinės kliūtys yra kur kas mažiau svarbios jūrų sienas turinčiuose regionuose, kur fiziškai neįmanoma kasdien arba kas savaitę kirsti sienos darbo, mokslo ir dalyvavimo mokymuose tikslais, vykstant apsipirkti, naudojantis visuotinės ekonominės svarbos paslaugomis ar infrastruktūra, arba keliais iš šių tikslų, arba imantis skubių veiksmų ekstremaliųjų situacijų atvejais;

(6)  INTERREG finansinę paramą tarpvalstybiniam bendradarbiavimui papildė Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės, įkurtos nuo 2006 m. pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1082/2006(8). Tačiau pagal Reglamento (EB) Nr. 1082/2006 7 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą ETBG neturi reglamentavimo įgaliojimų teisinėms ir administracinėms kliūtims tarpvalstybiniu mastu šalinti;

(7)  Pasienio regionų komunikate Komisija be kitų priemonių nurodė 2015 m. pirmininkaujančio Liuksemburgo pradėtą iniciatyvą. Keletas valstybių narių mano, kad siekiant palengvinti tarpvalstybinių projektų vykdymą būtų naudinga sukurti naują priemonę, pagal kurią būtų galima savanoriškai ir pritarus atsakingoms kompetentingoms institucijoms vienos valstybės narės taisykles taikyti kaimyninėje valstybėje narėje. Ji būtų taikoma, kai pasienio regione nustatytu laikotarpiu įgyvendinamas atskiras projektas ar veiksmas, kuriuos inicijavo vietos arba regioninės valdžios institucijos;

(8)  nors kai kuriuose Sąjungos regionuose jau esama keleto veiksmingų tarpvalstybinio bendradarbiavimo mechanizmų tarpvyriausybiniu, regioniniu ir vietos lygiu, jie neapima visų Sąjungos pasienio regionų. Todėl siekiant papildyti esamas sistemas būtina sukurti savanorišką mechanizmą, skirtą teisinėms ir administracinėms kliūtims pasienio regionuose šalinti (toliau – mechanizmas), tačiau tai netrukdo sukurti alternatyvius panašius mechanizmus pagal konkrečius poreikius nacionaliniu, regioniniu ar vietos lygmenimis; [2 pakeit.]

(9)  visapusiškai laikantis valstybių narių konstitucinės ir institucinės sąrangos, mechanizmas turėtų būti taikomas savanoriškai tuose konkrečios valstybės narės pasienio regionuose, kuriuose jau esama kito veiksmingo mechanizmo arba kurių kaimyninėje valstybėje narėje kitas veiksmingas mechanizmas galėtų būti sukurtas. Jį turėtų sudaryti dvi priemonės: Europos tarpvalstybinio įsipareigojimo (toliau – įsipareigojimas) pasirašymas ir sudarymas arba Europos tarpvalstybinio pareiškimo (toliau – pareiškimas) pasirašymas. Valstybės narės turėtų turėti galimybę pasirinkti naudoti priemonę, kuri, jų nuomone, yra naudingesnė; [3 pakeit.]

(9a)   prieš sudarydamos ir pasirašydamos įsipareigojimą arba prieš pasirašydamos pareiškimą pagal šį reglamentą, kompetentingos susijusių valstybių narių, šalių, vienetų ar regionų institucijos, vadovaudamosi savo konstitucinėmis ir teisiškai apibrėžtomis konkrečiomis kompetencijomis, turėtų priimti siūlomą ad hoc teisinį sprendimą; [4 pakeit.]

(10)  įsipareigojimas turėtų būti įgyvendinamas savaime, o tai reiškia, kad sudarius įsipareigojimą vienos valstybės narės tam tikros teisinės nuostatos turėtų būti taikomos kaimyninės valstybės narės teritorijoje. Taip pat turėtų būti priimtina tai, kad valstybės narės turi teisėkūros procedūra priimti aktą, leidžiantį sudaryti įsipareigojimą, siekiant išvengti atvejų, kai nuo nacionalinės teisės aktų, kuriuos oficialiai priėmė teisėkūros institucija, leidžia nukrypti valdžios institucija, kuri nėra toji teisėkūros institucija, ir kai pažeidžiamas teisinio aiškumo ir skaidrumo principas, arba ir viena, ir kita;

(11)  dėl pareiškimo valstybė narė vis tiek turėtų pradėti teisėkūros procedūrą. Pareiškimą sudaranti valdžios institucija turėtų oficialiai pareikšti, kad iki tam tikro termino ji pradės teisėkūros procedūrą, būtiną iš dalies pakeisti įprastai taikytinai nacionalinei teisei, ir pagal aiškią nukrypti leidžiančią nuostatą taikys kaimyninės valstybės narės teisę, taip siekiant pašalinti kliūtis, trukdančias įgyvendinti bendrus tarpvalstybinius projektus; [5 pakeit.]

(12)  su teisinėmis kliūtimis susiduria daugiausia žmonės, vykdantys veiklą prie sausumos sienų, pavyzdžiui, tarpvalstybiniai darbuotojai, nes jiems tenka kasdien arba kas savaitę kirsti sienas. Siekiant, kad šis reglamentas didžiausią poveikį turėtų arčiausiai sienos esantiems regionams, o didžiausias integracijos ir sąveikos lygis būtų pasiektas tarp kaimyninių valstybių narių, šis reglamentas turėtų būti taikomas pasienio regionų teritorijai, kuri, kaip apibrėžta, apima sausumos ar jūrų sieną turinčius kaimyninius regionus dviejose arba daugiau valstybių narių NUTS 3 lygio regionuose(9). Tai neturėtų užkirsti kelio valstybėms narėms savanoriškai visoms susijusioms šalims taikyti mechanizmą taip pat ir jūrų sienoms ir išorės sienoms, kurios nesiriboja su ELPA šalimis; [6 pakeit.]

(13)  siekiant koordinuoti įvairių valdžios institucijų užduotis – kai kuriose valstybėse narėse tai bus nacionalinės ir regioninės teisėkūros institucijos – konkrečioje valstybėje narėje ir tarp vienos ar kelių kaimyninių valstybių narių valdžios institucijų, kiekviena valstybė narė, pasirinkusi taikyti mechanizmą, turėtų įsipareigoti įkurti nacionalinius, o prireikus ir regioninius tarpvalstybinio koordinavimo punktus, ir apibrėžti jų užduotis ir kompetenciją įvairiais mechanizmo taikymo etapais, įskaitant įsipareigojimų ir pareiškimų inicijavimą, sudarymą, įgyvendinimą ir stebėseną; [7 pakeit.]

(14)  kaip nurodyta Pasienio regionų komunikate, Komisija turėtų įkurti Sąjungos lygmens koordinavimo punktą. Koordinavimo punktas turėtų palaikyti ryšius su įvairiais nacionaliniais, o prireikus ir regioniniais tarpvalstybinio koordinavimo punktais. Komisija turėtų sukurti ir tvarkyti įsipareigojimų ir pareiškimų duomenų bazę pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 45/2001(10);

(15)  šiame reglamente turėtų būti nustatyta įsipareigojimų arba pareiškimų sudarymo procedūra ir išsamiai aprašyti skirtingi etapai; iniciatyvinio dokumento parengimas ir pateikimas, preliminari analizė, kurią atlieka valstybė narė, turinti taikyti kaimyninės valstybės narės teisines nuostatas, sudarytino įsipareigojimo arba pareiškimo parengimas ir galiausiai įsipareigojimo ir pareiškimo sudarymo procedūra. Taip pat turėtų būti išsamiai išdėstyti į iniciatyvinį dokumentą įtrauktini elementai, įsipareigojimų ir pareiškimų projektai, galutinės versijos ir taikytini terminai;

(16)  konkrečiau, šiame reglamente turėtų būti nustatyta, kas gali būti bendro projekto iniciatorius. Kadangi mechanizmas turėtų padėti įgyvendinti bendrus tarpvalstybinius projektus, pirmai grupei turėtų priklausyti subjektai, inicijuojantys arba ir inicijuojantys, ir įgyvendinantys tokį bendrą projektą. Sąvoka projektas turėtų būti suprantama plačiąja prasme, kaip apimanti konkretų infrastruktūros objektą arba kelių rūšių veiklą tam tikroje teritorijoje, arba ir viena, ir kita. Antra, vietos ar regioninei valdžios institucijai, esančiai konkrečiame pasienio regione arba turinčiai viešosios valdžios įgaliojimų tame pasienio regione, turėtų būti suteikti įgaliojimai imtis iniciatyvos taikyti nacionalinę teisę, dėl kurios atsiranda kliūčių, bet šios valdžios institucijos institucinei kompetencijai nepriklauso iš dalies keisti šią teisę arba leisti nuo jos nukrypti. Trečia, iniciatoriumi turėtų būti tarpvalstybinio bendradarbiavimo tikslu įsteigtos įstaigos, esančios arba veikiančios bent dalyje konkretaus pasienio regiono, įskaitant Europos teritorinio bendradarbiavimo grupes arba panašius subjektus, siekiant struktūruotai organizuoti tarpvalstybinį vystymą. Galiausiai galimybė pateikti iniciatyvą taip pat turėtų būti suteikta tarpvalstybinio bendradarbiavimo srityje besispecializuojančioms įstaigoms, kurios taip pat gali būti susipažinusios su kitose Sąjungos vietose taikomais būdais panašioms problemoms spręsti. Siekiant sukurti sąveiką su įstaigomis, kurias tiesiogiai paveikė kliūtis, ir su įstaigomis, kurios turi ekspertinių žinių tarpvalstybinio bendradarbiavimo srityje apskritai, bendrai aktyvuoti mechanizmą gali visos grupės;

(17)  pagrindinis valstybėse narėse esantis subjektas, kurio prašoma sudaryti įsipareigojimą arba pareiškimą, turėtų būti atitinkamas nacionalinis arba regioninis tarpvalstybinio koordinavimo punktas, kuris turi palaikyti ryšius su visomis savo valstybės narės kompetentingomis institucijomis ir su atitinkama kaimyninės valstybės narės institucija. Taip pat turėtų būti aiškiai nustatyta, kad tarpvalstybinio koordinavimo punktas gali nuspręsti, ar pradėti įsipareigojimo arba pareiškimo sudarymo procedūrą arba ar jau buvo surastas galimas sprendimas vienai ar kelioms teisinėms kliūtims šalinti. Kita vertus, taip pat turėtų būti nustatyta, kad valstybė narė, kurios teisinės nuostatos bus taikomos kitoje valstybėje narėje, gali neleisti jų taikyti už savo teritorijos ribų. Bet koks sprendimas turi būti deramai pagrįstas ir apie jį reikia laiku pranešti visiems partneriams; [8 pakeit.]

(18)  šiame reglamente turėtų būti nustatytos išsamios ketinamų sudaryti ir pasirašyti įsipareigojimų ir pareiškimų įgyvendinimo, taikymo ir stebėsenos taisyklės;

(19)  savaime įgyvendinamo įsipareigojimo įgyvendinimas turėtų reikšti kitos valstybės narės nacionalinių nuostatų taikymą, įgyvendinant bendrus projektus. Tai turėtų reikšti arba jau priimtų teisiškai privalomų administracinių aktų pakeitimą pagal įprastai taikytiną nacionalinę teisę, arba, jeigu tai dar nebuvo padaryta, naujų administracinių aktų, grindžiamų kitos valstybės narės teisės aktais, priėmimą iki visų partnerių sutarto termino, kad būtų galima laiku pradėti vykdyti bendrus projektus. Kai kompetencija dėl skirtingų sudėtingos teisinės kliūties aspektų priklauso kelioms valdžios institucijoms, kartu su įsipareigojimu turėtų būti pateiktas kiekvienam iš šių aspektų skirtas tvarkaraštis. Laikantis subsidiarumo principo, šie iš dalies pakeisti arba nauji administraciniai aktai turėtų būti priimami ir perduodami pagal nacionalinį administracinių procedūrų įstatymą; [9 pakeit.]

(20)  įsipareigojimų įgyvendinimas iš esmės turėtų reikšti teisės akto pasiūlymo parengimą ir pateikimą siekiant iš dalies pakeisti galiojančią nacionalinę teisę arba leisti nuo jos nukrypti. Priėmus šiuos pakeitimus ar nukrypti leidžiančias nuostatas, jos turėtų būti paviešintos, o tada įgyvendintos kaip įsipareigojimai iš dalies keičiant ir priimant teisiškai privalomus administracinius aktus;

(21)  remiantis teisiškai privalomais teisės aktais, turėtų būti stebima, kaip paisoma įsipareigojimo arba pareiškimo adresatų pareigų ir teisių. Valstybėms narėms turėtų būti leidžiama nuspręsti, ar tokią stebėseną patikėti teisines nuostatas perdavusios valstybės narės valdžios institucijoms, nes šios valdžios institucijos yra geriau susipažinusios su šiomis taisyklėmis, ar tokią stebėseną patikėti valstybės narės, kurioje šios nuostatos taikomos, valdžios institucijoms, nes šios valdžios institucijos yra geriau susipažinusios su likusia įsipareigojančiosios valstybės narės teisine sistema ir adresatus reglamentuojančia teise;

(22)  turėtų būti paaiškinta apsauga, skirta asmenims, kurių buveinė yra pasienio regionuose, kuriems įsipareigojimo ir iš dalies pakeistų teisės aktų, vadovaujantis pareiškimu, taikymas ir stebėsena turi tiesioginės arba netiesioginės įtakos, ir kurie mano, kad jie nukentėjo nuo su taikymu susijusių veiksmų arba neveikimo. Tiek įsipareigojimo, tiek ir pareiškimo atveju kaimyninės valstybės narės teisė įsipareigojančiojoje valstybėje narėje būtų taikoma kaip integruota jos teisės aktų dalis, todėl net ir tais atvejais, kai asmenų oficiali buveinė yra perduodančioje valstybėje narėje, dėl teisinės apsaugos turėtų spręsti įsipareigojančiosios valstybės narės teismai. Tas pats principas turėtų būti taikomas, kai užginčijamas valstybės narės administracinis aktas ir dėl jos imamasi teisių gynimo priemonių. Tačiau, kai teisės gynimo priemonių imamasi dėl įsipareigojimo arba pareiškimo taikymo stebėsenos, turėtų būti taikomas kitas principas. Kai perduodančiosios valstybės narės institucija sutinka stebėti, kaip taikomos iš dalies pakeistos įsipareigojančiosios valstybės narės teisinės nuostatos, ir gali įsipareigojančiosios valstybės narės institucijų naudai, bet savo vardu imtis veiksmų asmenų, kurių buveinė yra pasienio regione, atžvilgiu, kompetentingais teismais turėtų būti valstybės narės, kurioje yra asmenų oficiali buveinė, teismai. Antra vertus, kai kompetentinga perduodančioji institucija gali veikti ne savo vardu, o kompetentingos įsipareigojančiosios institucijos vardu, kompetentingais teismais turėtų būti įsipareigojančiosios valstybės narės teismai, neatsižvelgiant į tai, kur yra asmens oficiali buveinė;

(23)  šiame reglamente turėtų būti nustatytos taisyklės, reguliuojančios jo įgyvendinimą, jo taikymo stebėseną ir valstybių narių pareigas, susijusias su jų nacionalinėmis įgyvendinimo taisyklėmis;

(24)  siekiant sukurti duomenų bazę pagal 8 7straipsnį, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, kad ji galėtų nustatyti taisykles, reguliuojančias jos veikimą, duomenų apsaugą ir modelį, kurį tarpvalstybinio koordinavimo punktai turėtų naudoti teikdami informaciją apie mechanizmo įgyvendinimą ir taikymą. Šiais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011(11) nustatytą patariamąją procedūrą. Praktiniais sumetimais ir koordinavimo tikslais komitetu, kurio kompetencijai priklauso įgyvendinimo aktų priėmimo procedūra, turėtų būti Europos struktūrinių ir investicijų fondų koordinavimo komitetas; [10 pakeit.]

(25)  nacionalinėse įgyvendinimo taisyklėse turi būti nurodyti konkrečių valstybių narių pasienio regionai, kuriuose taikomas įsipareigojimas arba pareiškimas. Todėl Komisija galės įvertinti, ar nenurodytiems pasienio regionams valstybės narės pasirinko taikyti kitokį mechanizmą; [11 pakeit.]

(26)  šiame reglamente paisoma pagrindinių teisių ir laikomasi principų, pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, visų pirma teisės į asmens duomenų apsaugą (8 straipsnis), teisės į mokslą (14 straipsnis), laisvės pasirinkti profesiją ir teisės dirbti (15 straipsnis), visų pirma laisvės ieškoti darbo, dirbti, pasinaudoti įsisteigimo teise ir teikti paslaugas bet kurioje valstybėje narėje, laisvės užsiimti verslu (16 straipsnis), teisės į socialinę apsaugą ir socialinę paramą (34 straipsnis), teisės į sveikatos priežiūrą (35 straipsnis), galimybės naudotis bendrus ekonominius interesus tenkinančiomis paslaugomis (36 straipsnis) ir aukšto lygio aplinkos apsaugos, atitinkančios tvaraus vystymosi principą (37 straipsnis); [12 pakeit.]

(27)  teritorinio bendradarbiavimo sąlygos turėtų būti nustatytos remiantis Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu subsidiarumo principu. Valstybės narės ėmėsi individualių, dvišalių arba net daugiašalių iniciatyvų teisinėms kliūtims pasienyje šalinti. Tačiau šie mechanizmai veikia ne visose valstybėse narėse arba ne prie visų konkrečios valstybės narės sienų. Iki šiol Sąjungos lygmeniu sukurtos finansavimo priemonės (daugiausia INTERREG) ir teisinės priemonės (iš esmės Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės) nebuvo pakankamos siekiant pašalinti teisines kliūtis pasienyje visoje Sąjungoje. Kadangi siūlomo veiksmo tikslų valstybės narės nei centriniu lygmeniu, nei regioniniu ar vietos lygmeniu negali deramai pasiekti, dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu. Todėl Sąjungos teisės aktų leidėjui būtina imtis tolesnių veiksmų;

(28)  pagal ES sutarties 5 straipsnio 4 dalyje nustatytą proporcingumo principą, Sąjungos veiksmų turinys ir forma neturėtų viršyti to, kas būtina siekiant Sutarčių tikslų. Naudojimasis šiuo reglamentu nustatytu specialiu mechanizmu teisinėms kliūtims pasienio regionuose šalinti yra savanoriškas ir tai visiškai netrukdo naudoti alternatyvius panašius mechanizmus. Kai valstybė narė nusprendžia prie konkrečios sienos įgyvendinant konkretų bendrą projektą su viena ar daugiau kaimyninių valstybių narių toliau šalinti teisines kliūtis konkrečiame pasienio regione pagal nacionaliniu lygmeniu savo nustatytus veiksmingus mechanizmus arba pagal oficialiai ar neoficialiai kartu su kita ar kitomis kaimyninėmis valstybėmis narėmis nustatytus mechanizmus, šiuo reglamentu nustatyto mechanizmo pasirinkti nebūtina. Panašiai, kai valstybė narė nusprendžia prie konkrečios sienos įgyvendinant konkretų bendrą projektą su viena ar daugiau kaimyninių valstybių narių prisijungti prie pagal oficialiai ar neoficialiai vienos arba kelių kaimyninių valstybių narių nustatyto veiksmingo mechanizmo, su sąlyga, kad pagal tą mechanizmą toks prisijungimas yra leidžiamas, šiuo reglamentu nustatyto mechanizmo pasirinkti nebūtina. Taip pat, kai valstybė narė nusprendžia kartu su viena ar daugiau kaimyninių valstybių narių oficialiai ar neoficialiai sukurti naują veiksmingą mechanizmą teisinėms kliūtims, kurios kliudo įgyvendinti bendrą projektą tarpvalstybiniuose regionuose, šalinti, šiuo reglamentu nustatyto mechanizmo pasirinkti nebūtina. Šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina pasiekti nurodytiems tikslams, susijusiems su tais pasienio regionais, kuriems valstybės narės nėra nustačiusios veiksmingų mechanizmų teisinėms kliūtims šalinti; [13 pakeit.]

(28a)   šis reglamentas turi atitikti subsidiarumo principą. Juo jokiu būdu nedaromas poveikis valstybių narių suverenitetui ar prieštaraujama jų konstitucijoms, [14 pakeit.]

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

1 straipsnis

Dalykas

1.  Šiuo reglamentu sukuriamas savanoriškas mechanizmas, pagal kurį vienos valstybės narės teisinės nuostatos būtų taikomos įgyvendinant vieną bendrą projektą konkrečiame pasienio regione kitoje valstybėje narėje, kai pastarosios valstybės narės savų teisinių nuostatų taikymas reikštų teisinę kliūtį, trukdančią vieną ar kelias teisines kliūtis, trukdančias įgyvendinti bendrą projektą (toliau – mechanizmas). 15[ pakeit.]

2.  Mechanizmą sudaro viena iš šių priemonių:

a)  savaime įgyvendinamo Europos tarpvalstybinio įsipareigojimo sudarymas,

b)  Europos tarpvalstybinio pareiškimo sudarymas, tam valstybė narė turėtų pradėti teisėkūros procedūrą.

3.  Šiuo reglamentu taip pat nustatoma:

a)  valstybėse narėse esančių tarpvalstybinio koordinavimo punktų organizavimas ir užduotys,

b)  Komisijos koordinavimo vaidmuo, susijęs su mechanizmu,

c)  asmenų, kurių buveinė yra pasienio regione arba kurie ten gyvena ribotą laikotarpį, teisinė apsauga, susijusi su mechanizmu. [16 pakeit.]

2 straipsnis

Taikymo sritis

1.  Šis reglamentas taikomas pasienio regionams, kaip apibrėžta 3 straipsnio 1 punkte.

2.  Jeigu valstybę narę sudaro keli teisėkūros įgaliojimus turintys teritoriniai vienetai, šis reglamentas taip pat taikomas tiems teritoriniams vienetams, įskaitant atitinkamas jų valdžios institucijas ar teisines nuostatas.

3 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1)  pasienio regionas – teritorija, apimanti sausumos ar jūrų sieną turinčius kaimyninius regionus dviejose arba daugiau valstybių narių NUTS 3 lygio regionuose; [17 pakeit.]

2)  bendras projektas – infrastruktūros objektas, turintis poveikio konkrečiam pasienio regionui, arba visuotinės ekonominės svarbos paslauga, teikiama konkrečiame pasienio regione, neatsižvelgiant į tai, ar šis poveikis daromas vienoje sienos pusėje ar abipus sienos; [18 pakeit.]

3)  teisinė nuostata – bendram projektui taikoma teisinė arba administracinė nuostata, taisyklė ar administracinė praktika, neatsižvelgiant į tai, ar ją priėmė ar įgyvendino teisėkūros ar vykdomoji institucija;

4)  teisinė kliūtis – su bendro projekto planavimu, plėtojimu, jam skirtais darbuotojais, finansavimu arba vykdymu susijusi teisinė nuostata, trukdanti išnaudoti visas pasienio regione esančias tarpvalstybinio bendradarbiavimo galimybes;

5)  iniciatorius – subjektas, kuris įvardija teisinę kliūtį vieną ar daugiau teisinių kliūčių ir pateikęs iniciatyvinį dokumentą aktyvuoja mechanizmą; [19 pakeit.]

6)  iniciatyvinis dokumentas – vieno ar kelių iniciatorių parengtas dokumentas siekiant aktyvuoti mechanizmą;

7)  įsipareigojančioji valstybė narė – valstybė narė, kurios teritorijoje pagal konkretų Europos tarpvalstybinį įsipareigojimą (toliau – įsipareigojimas) arba Europos tarpvalstybinį pareiškimą (toliau – pareiškimas) bus taikoma viena perduodančiosios valstybės narės teisinė nuostata arba kelios nuostatos, o jeigu atitinkamų teisinių nuostatų nėra, bus nustatytas ad hoc teisinis reglamentavimas;

8)  perduodančioji valstybė narė – valstybė narė, kurios teisinės nuostatos bus taikomos įsipareigojančiojoje valstybėje narėje pagal konkretų įsipareigojimą arba pareiškimą;

9)  kompetentinga įsipareigojančioji institucija – įsipareigojančiosios valstybės narės institucija, turinti kompetencijos patvirtinti perduodančiosios valstybės narės teisinių nuostatų taikymą savo teritorijoje pagal konkretų įsipareigojimą, o pareiškimo atveju – įsipareigoti pradėti teisėkūros procedūrą, kurios reikia, kad būtų galima nukrypti nuo savo nacionalinių teisinių nuostatų;

10)  kompetentinga perduodančioji institucija – perduodančiosios valstybės narės institucija, kurios kompetencijai priklauso priimti teisines nuostatas, kurios bus taikomos įsipareigojančiojoje valstybėje narėje, ir jas taikyti savo teritorijoje, arba ir viena, ir kita;

11)  taikymo teritorija – įsipareigojančiosios valstybės narės teritorija, kurioje taikomos perduodančiosios valstybės narės teisinės nuostatos arba ad hoc teisinis reglamentavimas.

4 straipsnis

Valstybių narių galimybės šalinti teisines kliūtis

1.  Valstybės narės pasirenka gali pasirinkti taikyti mechanizmą arba pasirenka esamus kitus būdus siekdamos pašalinti teisines kliūtis, trukdančias įgyvendinti bendrą projektą pasienio regionuose prie konkrečios sienos su viena arba daugiau kaimyninių valstybių narių. [20 pakeit.]

2.  Valstybė narė taip pat gali nuspręsti prie konkrečios sienos Vykdant bendrą projektą pasienio regionuose su viena ar daugiau kaimyninių valstybių narių, valstybė narė gali prisijungti prie oficialiai ar neoficialiai vienos arba kelių kaimyninių valstybių narių nustatytos jau taikomos veiksmingos priemonės arba laikydamasi pareiškimo taiko mechanizmą. [21 pakeit.]

3.  Valstybės narės taip pat gali taikyti mechanizmą pasienio regionuose prie jūrų sienų arba pasienio regionuose savanoriškai visoms susijusioms šalims taikyti mechanizmą bendram projektui pasienio regione tarp vienos ar daugiau valstybių narių ir vienos ar daugiau trečiųjų valstybių arba vienos ar daugiau užjūrio šalių ir teritorijų. [22 pakeit.]

4.  Valstybės narės informuoja Komisiją apie bet kokį pagal šį straipsnį priimtą sprendimą.

5 straipsnis

Tarpvalstybinio koordinavimo punktai

1.  Jeigu Kiekviena valstybė narė nusprendžia taikyti mechanizmą, ji įsteigia arba paskiria vieną arba daugiau tarpvalstybinio koordinavimo punktų vienu iš šių būdų: [23 pakeit.]

a)  nacionaliniu arba regioniniu lygmeniu arba abiem lygmenimis paskiria tarpvalstybinio koordinavimo punktą kaip atskirą įstaigą;

b)  nacionaliniu arba regioniniu lygmeniu įsteigia tarpvalstybinio koordinavimo punktą veikiančios valdžios institucijos ar įstaigos viduje;

c)  paveda atitinkamai valdžios institucijai ar įstaigai kaip nacionaliniam arba regioniniam tarpvalstybinio koordinavimo punktui vykdyti papildomas užduotis.

2.  Įsipareigojančiosios valstybės narės ir perduodančiosios valstybės narės taip pat nustato:

a)  kas – tarpvalstybinio koordinavimo punktas ar kompetentinga įsipareigojančioji / perduodančioji institucija – gali sudaryti ir pasirašyti įsipareigojimą ir nuspręsti, kad nuo to įsipareigojimo įsigaliojimo dienos bus galima nukrypti nuo taikytinos nacionalinės teisės, arba

b)  kas – tarpvalstybinio koordinavimo punktas ar kompetentinga įsipareigojančioji / perduodančioji institucija – gali pasirašyti pareiškimą ir jame oficialiai nurodyti, kad kompetentinga įsipareigojančioji institucija iki konkretaus termino imsis reikiamų veiksmų, kad toje valstybėje narėje kompetentingos teisėkūros institucijos priimtų teisėkūros procedūra priimamus aktus ar kitus aktus.

3.  Iki šio reglamento taikymo pradžios datos valstybės narės informuoja Komisiją apie paskirtus tarpvalstybinio koordinavimo punktus.

6 straipsnis

Tarpvalstybinio koordinavimo punktų užduotys

1.  Kiekvienas tarpvalstybinio koordinavimo punktas vykdo bent šias užduotis:

a)  įgyvendina 10 ir 11 straipsniuose nustatytą procedūrą;

b)  koordinuoja visų įsipareigojimų ir pareiškimų, susijusių su jo valstybės narės teritorija, parengimą, pasirašymą, įgyvendinimą ir stebėseną;

c)  sukuria ir tvarko duomenų bazę, į kurią įtraukiami visi tarpvalstybinio koordinavimo punktai, susiję su jo valstybės narės teritorija;

d)  palaiko ryšius su kaimyninės valstybės narės ar valstybių narių tarpvalstybinio koordinavimo punktais, jeigu jų yra, ir su tarpvalstybinio koordinavimo punktais kituose teisėkūros įgaliojimus turinčiuose jų valstybės narės arba kitos valstybės narės teritoriniuose vienetuose; [24 pakeit.]

e)  palaiko ryšius su Komisija;

f)  teikia Komisijai pagalbą, susijusią su pareiškimų ir įsipareigojimų duomenų baze.

2.  Kiekviena valstybė narė arba kiekvienas teisėkūros įgaliojimus turintis tos valstybės narės teritorinis vienetas gali nuspręsti pavesti atitinkamam tarpvalstybinio koordinavimo punktui atlikti ir šias užduotis:

a)  kai taikoma, sudaryti įsipareigojimus ar pareiškimus pagal 16 straipsnio 2 dalį ir 17 straipsnio 2 dalį;

b)  paprašius konkrečiam iniciatoriui, teikti tam iniciatoriui pagalbą, be kita ko, nurodant kompetentingą įsipareigojančiąją instituciją toje pačioje valstybėje narėje arba kompetentingą perduodančiąją instituciją kitoje valstybėje narėje;

c)  paprašius konkrečiai kompetentingai įsipareigojančiajai institucijai, esančiai kitoje valstybėje narėje, kurioje nėra atskiro tarpvalstybinio koordinavimo punkto, atlikti preliminarią iniciatyvinio dokumento analizę; [25 pakeit.]

d)  stebėti, kaip įgyvendinami visi įsipareigojimai ir pareiškimai, susiję su jo valstybės narės teritorija;

e)  priminti kompetentingai įsipareigojančiajai institucijai laikytis konkrečiame įsipareigojime arba pareiškime nustatytų terminų ir prašyti atsakymo per konkretų terminą;

f)  informuoti instituciją, prižiūrinčią kompetentingą įsipareigojančiąją instituciją, apie konkrečiame įsipareigojime arba pareiškime nustatytus terminus, kurių nesilaikyta.

3.  Kai bent viena iš kelių teisinių kliūčių yra susijusi su nacionalinio lygmens teisėkūros kompetencijos aspektu, nacionalinis tarpvalstybinio koordinavimo punktas prisiima 9–17 straipsniuose nustatytas užduotis ir vykdo koordinavimą kartu su atitinkamu tos pačios valstybės narės regioniniu tarpvalstybinio koordinavimo punktu arba punktais, nebent valstybė narė nusprendžia 14–17 straipsniuose nustatytas užduotis pavesti nacionalinio lygmens kompetentingai įsipareigojančiajai institucijai.

4.  Kai nė viena teisinė kliūtis nėra susijusi su nacionalinio lygmens teisėkūros kompetencijos aspektu, kompetentingas regioninis tarpvalstybinio koordinavimo punktas prisiima 9–17 straipsniuose nustatytas užduotis ir vykdo koordinavimą kartu su kitu tos pačios valstybės narės regioniniu tarpvalstybinio koordinavimo punktu arba punktais tais atvejais, kai bendras projektas yra susijęs su daugiau nei vienu teritoriniu vienetu, nebent valstybė narė nusprendžia 14–17 straipsniuose nustatytas užduotis pavesti nacionaliniam tarpvalstybinio koordinavimo punktui. Tas kompetentingas regioninis tarpvalstybinio koordinavimo punktas nuolat informuoja nacionalinį tarpvalstybinio koordinavimo punktą apie įsipareigojimo arba pareiškimo procedūrą.

7 straipsnis

Komisijos koordinavimo užduotys

1.  Komisija vykdo šias koordinavimo užduotis:

a)  palaiko ryšius su tarpvalstybinio koordinavimo punktais;

b)  sudaro, skelbia ir nuolat atnaujina visų nacionalinių ir regioninių tarpvalstybinio koordinavimo punktų duomenų bazę; [26 pakeit.]

c)  sukuria ir tvarko visų įsipareigojimų ir pareiškimų duomenų bazę.

1a.   Komisija parengia pagalbinę komunikacijos strategiją, siekiant:

a)  skatinti keitimąsi gerąja patirtimi;

b)  teikti praktinės informacijos ir paaiškinimų apie reglamento taikymo sritį bei pagrindinį dalyką ir

c)  išsamiai paaiškinti įsipareigojimo ar pareiškimo sudarymo tvarką. [27 pakeit.]

2.  Komisija priima įgyvendinimo aktą dėl 1 dalies c punkte nurodytos duomenų bazės veikimo ir dėl formų, kurias turi naudoti tarpvalstybinio koordinavimo punktai teikdami informaciją apie mechanizmo įgyvendinimą ir taikymą. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 23 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

II SKYRIUS

Įsipareigojimo sudarymo ir pasirašymo arba pareiškimo pasirašymo procedūra

8 straipsnis

Iniciatyvinio dokumento parengimas ir pateikimas

1.  Iniciatorius įvardija teisinę kliūtį, susijusią vieną ar daugiau teisinių kliūčių, susijusių su bendro projekto planavimu, plėtojimu, jam skirtais darbuotojais, finansavimu arba vykdymu. [28 pakeit.]

2.  Iniciatoriumi gali būti vienas iš šių subjektų:

a)  viešoji įstaiga arba privatus subjektas, atsakingas už bendro projekto inicijavimą arba ir už inicijavimą, ir įgyvendinimą;

b)  viena ar kelios vietos arba regioninės valdžios institucijos, esančios konkrečiame pasienio regione arba turinčios viešosios valdžios įgaliojimų tame pasienio regione;

c)  tarpvalstybinio bendradarbiavimo tikslu įsteigta juridinio asmens statusą turinti arba neturinti įstaiga, esanti arba veikianti bent dalyje konkretaus pasienio regiono, įskaitant Europos teritorinio bendradarbiavimo grupes pagal Reglamentą (EB) Nr. 1082/2006, euroregionus, Euregio ir panašius subjektus;

d)  pasienio regionų vardu įsteigta organizacija, siekianti puoselėti pasienio teritorijų interesus ir padedanti susijusiems subjektams plėtoti tinklaveiką ir keistis patirtimi, pvz., Europos pasienio regionų asociacija, Mission Opérationnelle Transfrontalière ar Vidurio Europos tarpvalstybinės veiklos iniciatyvų tarnyba, arba

e)  kartu veikiantys keli a–d punktuose nurodyti subjektai.

3.  Iniciatorius parengia iniciatyvinį dokumentą pagal 9 straipsnį.

4.  Iniciatorius iniciatyvinį dokumentą pateikia įsipareigojančiosios valstybės narės kompetentingam tarpvalstybinio koordinavimo punktui ir nusiunčia jo kopiją perduodančiosios valstybės narės kompetentingam tarpvalstybinio koordinavimo punktui.

9 straipsnis

Iniciatyvinio dokumento turinys

1.  Į iniciatyvinį dokumentą įtraukiami bent šie elementai:

a)  bendro projekto ir jo konteksto, atitinkamos įsipareigojančiojoje valstybėje narėje esančios teisinės kliūties ir jos vienos ar daugiau teisinių kliūčių ir šalinimo pagrindimo aprašymas; [29 pakeit.]

b)  perduodančiosios valstybės narės konkrečių teisinių nuostatų, kuriomis pašalinama teisinė kliūtis viena ar daugiau teisinių kliūčių, sąrašas arba, jeigu nesama tinkamų teisinių nuostatų, pasiūlymas dėl ad hoc teisinio reglamentavimo; [30 pakeit.]

c)  taikymo teritorijos pagrindimas;

d)  numatoma taikymo trukmė arba, tinkamai pagrįstais atvejais, neribota trukmė;

e)  kompetentinga įsipareigojančioji institucija arba tokių institucijų sąrašas;

f)  kompetentinga perduodančioji institucija arba tokių institucijų sąrašas.

2.  Nustatoma kuo mažesnė veiksmingam bendro projekto įgyvendinimui būtina taikymo teritorija.

10 straipsnis

Įsipareigojančiosios ir perduodančiosios valstybės narės ar narių atliekama preliminari iniciatyvinio dokumento analizė [31 pakeit.]

1.  Įsipareigojančiosios valstybės narės kompetentingas tarpvalstybinio koordinavimo punktas išanalizuoja iniciatyvinį dokumentą. Jis palaiko ryšius su visomis kompetentingomis įsipareigojančiosiomis institucijomis ir su nacionaliniais arba, prireikus, su kitais regioniniais tarpvalstybinio koordinavimo punktais įsipareigojančiojoje valstybėje narėje ir su nacionaliniu tarpvalstybinio koordinavimo punktu perduodančiojoje valstybėje narėje. [32 pakeit.]

1a.   Per tris mėnesius nuo iniciatyvinio dokumento gavimo perduodančiosios valstybės narės kompetentingas tarpvalstybinio koordinavimo punktas įsipareigojančiosios valstybės narės kompetentingam tarpvalstybinio koordinavimo punktui nusiunčia savo preliminarią reakciją. [33 pakeit.]

2.  Per tris šešis mėnesius nuo iniciatyvinio dokumento gavimo įsipareigojančiosios valstybės narės kompetentingas tarpvalstybinio koordinavimo punktas į iniciatorių kreipiasi raštu imdamasis vieno ar kelių iš toliau nurodytų veiksmų: [34 pakeit.]

a)  praneša iniciatoriui, kad iniciatyvinis dokumentas buvo parengtas pagal 9 straipsnį ir todėl yra priimtinas;

b)  prireikus paprašo pateikti pataisytą iniciatyvinį dokumentą arba konkrečios papildomos informacijos ir nurodo, kodėl ir kuriuo aspektu iniciatyvinis dokumentas laikomas neišsamiu;

c)  praneša iniciatoriui įvertinęs, kad teisinių kliūčių nenustatyta, ir nurodo to priežastis, taip pat įvardija teisės gynimo priemones, kurių galima imtis dėl tokio sprendimo pagal įsipareigojančiosios valstybės narės teisę;

d)  praneša iniciatoriui įvertinęs, kad teisinę kliūtį vieną ar daugiau teisinių kliūčių sudaro vienas iš 12 straipsnio 4 dalyje išvardytų atvejų, ir apibūdina kompetentingos įsipareigojančiosios institucijos įsipareigojimą pakeisti arba pakoreguoti tą teisinę kliūtį; [35 pakeit.]

e)  praneša iniciatoriui įvertinęs, kad teisinę kliūtį vieną ar daugiau teisinių kliūčių sudaro viena iš 12 straipsnio 4 dalyje išvardytų situacijų, ir nurodo priežastis, kodėl nesutinka pakeisti arba pakoreguoti tą teisinę kliūtį, taip pat įvardija teisės gynimo priemones, kurių galima imtis dėl tokio sprendimo pagal įsipareigojančiosios valstybės narės teisę; [36 pakeit.]

f)  iniciatoriui įsipareigoja per šešis mėnesius surasti būdą pašalinti teisinę kliūtį ar kliūtis pasirašydamas įsipareigojimą su perduodančiosios valstybės narės tarpvalstybinio koordinavimo punktu arba su kompetentinga perduodančiąja institucija, kurią paskyrė perduodančioji valstybė narė, arba pasiūlydamas ad hoc teisinį reglamentavimą pagal įsipareigojančiosios valstybės narės teisinę sistemą;

fa)   pasiūlo iniciatoriui pasirinkti 4 straipsnio 2 dalyje nurodytą esamą mechanizmą, kad būtų pašalinta viena ar daugiau teisinių kliūčių, trukdančių įgyvendinti bendrą projektą, arba tiesiogiai pagal atitinkamą mechanizmą perduoti iniciatyvos dokumentą kompetentingai įstaigai; [37 pakeit.]

fb)   praneša iniciatoriui, kad viena ar daugiau susijusių valstybių narių nusprendė nepašalinti vienos ar daugiau iniciatoriaus nustatytų teisinių kliūčių ir išdėstė savo sprendimo priežastis raštu. [38 pakeit.]

3.  Tinkamai pagrįstais atvejais kompetentinga įsipareigojančioji institucija gali vieną kartą ne ilgiau kaip šešiems mėnesiams pratęsti 2 dalies f punkte nurodytą terminą ir apie tai praneša iniciatoriui ir perduodančiajai valstybei narei, raštu nurodydama to priežastis.

11 straipsnis

Perduodančiosios valstybės narės atliekama preliminari iniciatyvinio dokumento analizė

Gavęs iniciatyvinį dokumentą perduodančiosios valstybės narės kompetentingas tarpvalstybinio koordinavimo punktas taip pat vykdo 10 straipsnio 2 dalyje išvardytas užduotis ir gali įsipareigojančiosios valstybės narės kompetentingam tarpvalstybinio koordinavimo punktui nusiųsti savo preliminarią reakciją. [39 pakeit.]

12 straipsnis

Tolesni veiksmai po preliminarios iniciatyvinio dokumento analizės

1.  Jeigu įsipareigojančiosios valstybės narės kompetentingas tarpvalstybinio koordinavimo punktas paprašo pateikti pataisytą iniciatyvinį dokumentą arba konkrečios papildomos informacijos, jis išanalizuoja pataisytą iniciatyvinį dokumentą arba konkrečią papildomą informaciją, arba ir vieną, ir kitą, ir per tris šešis mėnesius nuo jų gavimo imasi veiksmų taip, tarsi iniciatyvinis dokumentas būtų pateiktas pirmą kartą. [40 pakeit.]

2.  Jeigu įsipareigojančiosios valstybės narės kompetentingas tarpvalstybinio koordinavimo punktas laiko, kad pataisytas iniciatyvinis dokumentas vis tiek nėra parengtas pagal 10 straipsnį arba kad konkreti papildoma informacija vis tiek yra nepakankama, per tris šešis mėnesius nuo pataisyto iniciatyvinio dokumento gavimo raštu praneša iniciatoriui apie savo sprendimą užbaigti procedūrą. Šis sprendimas turi būti tinkamai pagrįstas. [41 pakeit.]

3.  Jeigu įsipareigojančiosios valstybės narės kompetentingas tarpvalstybinio koordinavimo punktas arba kompetentinga įsipareigojančioji institucija, atlikusi analizę, padaro išvadą, kad iniciatyviniame dokumente aprašyta teisinė kliūtis viena ar daugiau teisinių kliūčių iškilo dėl neteisingai suprasto ar neteisingai išaiškinto atitinkamo teisės akto arba dėl nepakankamos informacijos apie atitinkamą teisės aktą, procedūra užbaigiama pranešant iniciatoriui, kad buvo įvertinta, kad teisinės kliūties nėra. [42 pakeit.]

4.  Kai teisinę kliūtį vieną ar daugiau teisinių kliūčių sudaro tik įsipareigojančiosios valstybės narės administracinė nuostata, taisyklė ar administracinė praktika arba administracinė nuostata, taisyklė ar administracinė praktika, kuri aiškiai skiriasi nuo pagal teisėkūros procedūrą priimtos nuostatos ir kurią dėl to galima pakeisti arba pakoreguoti netaikant teisėkūros procedūros, kompetentinga įsipareigojančioji institucija per aštuonis mėnesius raštu praneša iniciatoriui apie nesutikimą arba sutikimą pakeisti ar pakoreguoti atitinkamą administracinę nuostatą, taisyklę ar administracinę praktiką. [43 pakeit.]

5.  Tinkamai pagrįstais atvejais kompetentinga įsipareigojančioji institucija gali vieną kartą ne ilgiau kaip aštuoniems mėnesiams pratęsti 4 dalyje nurodytą terminą ir apie tai praneša iniciatoriui ir perduodančiajai valstybei narei, raštu nurodydama to priežastis.

13 straipsnis

Įsipareigojimo arba pareiškimo projekto parengimas

Remdamasis iniciatyviniu dokumentu, įsipareigojančiosios valstybės narės tarpvalstybinio koordinavimo punktas arba kompetentinga įsipareigojančioji institucija parengia įsipareigojimo projektą arba pareiškimo projektą pagal 14 straipsnį.

14 straipsnis

Įsipareigojimo projekto ir pareiškimo projekto turinys

1.  Į įsipareigojimo projektą įtraukiami bent šie elementai:

a)  bendro projekto ir jo konteksto, atitinkamos teisinės kliūties ir jos vienos ar daugiau teisinių kliūčių ir šalinimo pagrindimo aprašymas; [44 pakeit.]

b)  teisinę kliūtį vieną ar daugiau teisinių kliūčių sudaranti konkreti teisinė nuostata, kuri dėl to neturi būti taikoma bendram projektui, arba tokių nuostatų sąrašas; [45 pakeit.]

c)  taikymo teritorija;

d)  taikymo trukmė ir tokios trukmės pagrindimas;

e)  kompetentinga įsipareigojančioji institucija ar institucijos;

f)  perduodančiosios valstybės narės konkreti teisinė nuostata, kuri turi būti taikoma bendram projektui;

g)  pasiūlymas dėl ad hoc teisinio reglamentavimo, kai perduodančiosios valstybės narės teisinėje sistemoje nėra atitinkamos teisinės nuostatos;

h)  kompetentinga perduodančioji institucija ar institucijos;

i)  įsipareigojančiosios valstybės narės institucija ar institucijos, kurių kompetencijai priklauso įgyvendinimas ir stebėsena;

j)  perduodančiosios valstybės narės institucija ar institucijos, kurias siūloma bendrai paskirti atsakingomis už įgyvendinimą ir stebėseną;

k)  jo įsigaliojimo data.

k punkte nurodyta įsigaliojimo data turi būti arba data, kurią paskutinis iš dviejų tarpvalstybinio koordinavimo punktų ar kompetentingų institucijų pasirašė įsipareigojimą, arba data, kurią apie jį buvo pranešta iniciatoriui.

2.  Be 1 dalyje išvardytų elementų, į įsipareigojimo projektą taip pat įtraukiama taikymo data, kuri gali būti:

a)  nustatyta tokia pati kaip ir jo įsigaliojimo data,

b)  nustatyta atgaline data,

c)  nukelta vėlesnei datai.

3.  Be 1 dalyje išvardytų elementų, pareiškimo projekte taip pat oficialiai nurodoma data arba datos, iki kurių kiekviena kompetentinga įsipareigojančioji institucija pateikia atitinkamai teisėkūros institucijai oficialų pasiūlymą siekiant atitinkamai iš dalies pakeisti nacionalines teisines nuostatas.

Pirmoje pastraipoje nurodyta data neturi būti vėlesnė nei 12 mėnesių po pareiškimo sudarymo.

15 straipsnis

Įsipareigojimo projekto arba pareiškimo projekto perdavimas

1.  Kai kompetentinga įsipareigojančioji institucija parengia įsipareigojimo projektą arba pareiškimo projektą, ji perduoda projektą įsipareigojančiosios valstybės narės kompetentingam tarpvalstybinio koordinavimo punktui:

a)  ne vėliau kaip per tris šešis mėnesius nuo tada, kai ji perdavė informaciją pagal 10 straipsnio 2 dalį arba 12 straipsnio 1 ir 2 dalis; [46 pakeit.]

b)  ne vėliau kaip per aštuonis mėnesius pagal 12 straipsnio 4 ir 5 dalis.

2.  Kai įsipareigojančiosios valstybės narės kompetentingas tarpvalstybinio koordinavimo punktas parengia įsipareigojimo projektą arba pareiškimo projektą arba kai jis jį gauna iš kompetentingos įsipareigojančiosios institucijos, jis perduoda šį projektą perduodančiosios valstybės narės kompetentingam tarpvalstybinio koordinavimo punktui per 1 dalies a arba b punktuose nurodytus laikotarpius.

3.  Abiem atvejais jo kopija nusiunčiama susipažinti ir iniciatoriui.

16 straipsnis

Perduodančiosios valstybės narės užduotys sudarant ir pasirašant įsipareigojimą arba pasirašant pareiškimą

1.  Perduodančiosios valstybės narės kompetentingas tarpvalstybinio koordinavimo punktas išanalizuoja gautą įsipareigojimo projektą arba pareiškimo projektą pagal 15 straipsnį ir, pasikonsultavęs su kompetentingomis perduodančiosiomis institucijomis, ne vėliau kaip per tris šešis mėnesius nuo projekto gavimo imasi vieno ar daugiau iš šių veiksmų: [47 pakeit.]

a)  pritaria įsipareigojimo projektui arba pareiškimo projektui, pasirašo dvi originalo kopijas ir vieną kopiją grąžina įsipareigojančiosios valstybės narės kompetentingam tarpvalstybinio koordinavimo punktui;

b)  pritaria įsipareigojimo projektui arba pareiškimo projektui ištaisęs arba papildęs 14 straipsnio 1 dalies f ir h punktuose nurodytą informaciją, pasirašo dvi pataisyto įsipareigojimo projekto arba pareiškimo projekto originalo kopijas ir vieną kopiją grąžina įsipareigojančiosios valstybės narės kompetentingam tarpvalstybinio koordinavimo punktui;

c)  nesutinka pasirašyti įsipareigojimo projekto arba pareiškimo projekto ir perduoda įsipareigojančiosios valstybės narės kompetentingam tarpvalstybinio koordinavimo punktui išsamų pagrindimą;

d)  nesutinka pasirašyti įsipareigojimo projekto arba pareiškimo projekto ir grąžina įsipareigojančiosios valstybės narės kompetentingam tarpvalstybinio koordinavimo punktui projektą, iš dalies pakeistą atsižvelgiant į 14 straipsnio 1 dalies c bei d punktuose ir reikiamais atvejais g punkte nurodytą informaciją, o įsipareigojimo projekto atveju – atsižvelgiant į 14 straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją, kartu su pakeitimų pagrindimu.

2.  Tose valstybėse narėse, kuriose kompetentinga perduodančioji institucija turi pasirašyti įsipareigojimą arba pareiškimą, perduodančiosios valstybės narės kompetentingas tarpvalstybinio koordinavimo punktas pagal 1 dalies a ir b punktus nusiunčia dvi vieną iš dviejų kompetentingos perduodančiosios institucijos pasirašytų originalo kopijas kopijų įsipareigojančiosios valstybės narės kompetentingam tarpvalstybinio koordinavimo punktui. [48 pakeit.]

3.  Jeigu perduodančioji valstybė narė pagal 1 dalies a arba b punktą sutinka pasirašyti įsipareigojimą arba pareiškimą, ji taip pat aiškiai patvirtina arba atsisako patvirtinti, kad kompetentinga institucija ar institucijos, kurias siūloma bendrai paskirti atsakingomis už įsipareigojimo arba pareiškimo įgyvendinimą ir stebėseną pagal 14 straipsnio 1 dalies j punktą, prisiima vykdyti tas užduotis taikymo teritorijoje.

17 straipsnis

Įsipareigojančiosios valstybės narės užduotys sudarant ir pasirašant įsipareigojimą arba pasirašant pareiškimą

1.  Įsipareigojančiosios valstybės narės kompetentingas tarpvalstybinio koordinavimo punktas išanalizuoja iš perduodančiosios valstybės narės kompetentingo tarpvalstybinio koordinavimo punkto gautą atsakymą ir ne vėliau kaip per mėnesį tris mėnesius nuo jo gavimo imasi vieno ar kelių iš toliau nurodytų veiksmų, perduodamas kompetentingai perduodančiajai institucijai informaciją raštu: [49 pakeit.]

a)  2 16 straipsnio 1 dalies a punkto atveju parengia galutinį įsipareigojimą arba pareiškimą, pasirašo dvi tris originalo kopijas ir vieną kopiją grąžina pasirašyti perduodančiosios valstybės narės kompetentingam tarpvalstybinio koordinavimo punktui; [50 pakeit.]

b)  2 16 straipsnio 1 dalies b punkto atveju iš dalies pakeičia įsipareigojimą arba pareiškimą, atsižvelgdamas į įsipareigojimo projekto arba pareiškimo projekto informaciją, kuri numatyta atitinkamai 14 straipsnio 1 dalies f ir h punktuose, parengia galutinį įsipareigojimą arba pareiškimą, pasirašo dvi tris originalo kopijas ir vieną kopiją grąžina pasirašyti perduodančiosios valstybės narės kompetentingam tarpvalstybinio koordinavimo punktui; [51 pakeit.]

c)  2 16 straipsnio 1 dalies c punkto atveju informuoja iniciatorių ir Komisiją ir prideda kompetentingos perduodančiosios institucijos suformuluotą pagrindimą; [52 pakeit.]

d)  2 16 straipsnio 1 dalies d punkto atveju apsvarsto pakeitimus ir arba imasi veiksmų pagal šios dalies b punktą, arba pradeda antrą procedūrą pagal 9 straipsnį imasi veiksmų pagal šios dalies c punktą, nurodydamas, kodėl kompetentinga institucija negalėjo patvirtinti kai kurių arba visų pakeitimų. [53 pakeit.]

2.  Gavęs įsipareigojimą arba pareiškimą, kurį taip pat pasirašė kompetentingas tarpvalstybinio koordinavimo punktas arba kompetentinga perduodančioji institucija 1 dalies a arba b punktų atvejais arba tuo atveju, kai perduodančiosios valstybės narės kompetentingas tarpvalstybinio koordinavimo punktas reagavo palankiai pagal 1 dalies d punkto antrą procedūrą, įsipareigojančiosios valstybės narės kompetentingas tarpvalstybinio koordinavimo punktas: [54 pakeit.]

a)  perduoda iniciatoriui galutinį įsipareigojimą arba pareiškimą;

b)  perduoda perduodančiosios valstybės narės kompetentingam tarpvalstybinio koordinavimo punktui antrą originalo kopiją;

c)  nusiunčia kopiją visoms kompetentingoms įsipareigojančiosioms institucijoms;

d)  nusiunčia kopiją Sąjungos lygmens koordinavimo punktui ir

e)  paprašo, kad įsipareigojančiosios valstybės narės kompetentinga tarnyba, atsakinga už oficialų paskelbimą, paskelbtų įsipareigojimą arba pareiškimą.

III SKYRIUS

Įsipareigojimų ir pareiškimų įgyvendinimas ir stebėsena

18 straipsnis

Įsipareigojimo įgyvendinimas

1.  Kartu su 17 straipsnio 2 dalies c punkte nurodyta informacija, kuri siunčiama visoms susijusioms kompetentingoms įsipareigojančiosioms institucijoms, pateikiamas tvarkaraštis, pagal kurį visos šios institucijos reikiamais atvejais turi iš dalies pakeisti bet kurį pagal taikytiną teisę priimtą bendram projektui skirtą administracinį aktą ir priimti bet kokį administracinį aktą, kuris būtinas siekiant bendram projektui taikyti įsipareigojimą, kad bendram projektui būtų taikoma perduodančiosios valstybės narės teisinė nuostata arba ad hoc teisinis reglamentavimas.

2.  Tvarkaraščio kopija nusiunčiama įsipareigojančiosios valstybės narės nacionaliniam, o reikiamais atvejais ir regioniniam tarpvalstybinio koordinavimo punktui.

3.  Bet koks 1 dalyje nurodytas administracinis aktas priimamas ir apie jį pranešama iniciatoriui, visų pirma viešajai įstaigai arba privačiam subjektui, atsakingam už bendro projekto inicijavimą arba ir už inicijavimą, ir už įgyvendinimą, remiantis tokiems administraciniams aktams taikytina nacionaline teise.

4.  Priėmus visus konkrečiam bendram projektui skirtus administracinius aktus, įsipareigojančiosios valstybės narės tarpvalstybinio koordinavimo punktas informuoja perduodančiosios valstybės narės tarpvalstybinio koordinavimo punktą ir Sąjungos lygmens koordinavimo punktą.

5.  Reikiamais atvejais perduodančiosios valstybės narės tarpvalstybinio koordinavimo punktas informuoja kompetentingas perduodančiąsias institucijas.

19 straipsnis

Pareiškimo įgyvendinimas

1.  Kiekviena pagal 14 straipsnio 3 dalį pareiškime nurodyta kompetentinga įsipareigojančioji institucija iki pasirašytame pareiškime nustatytos atitinkamos datos perduoda atitinkamai teisėkūros institucijai oficialų pasiūlymą siekiant atitinkamai iš dalies pakeisti nacionalines teisines nuostatas.

2.  Jeigu neįmanoma laikytis pasirašytame pareiškime nustatytos datos, visų pirma dėl artėjančių kompetentingos teisėkūros institucijos rinkimų, kompetentinga įsipareigojančioji institucija raštu informuoja iniciatorių ir tiek įsipareigojančiosios, tiek ir perduodančiosios valstybės narės kompetentingą tarpvalstybinio koordinavimo punktą.

3.  Pateikus oficialų pasiūlymą atitinkamai teisėkūros institucijai, atitinkama kompetentinga įsipareigojančioji institucija kas šešis mėnesius nuo oficialaus pateikimo datos raštu teikia iniciatoriui ir tiek įsipareigojančiosios, tiek ir perduodančiosios valstybės narės kompetentingam tarpvalstybinio koordinavimo punktui atnaujintą informaciją apie stebėseną atitinkamoje teisėkūros institucijoje.

4.  Įsigaliojus teisėkūros procedūra priimtam pakeitimų aktui arba jį paskelbus oficialiajame valstybės leidinyje, arba ir vienu, ir kitu atveju kiekviena kompetentinga įsipareigojančioji institucija iš dalies pakeičia bet kurį pagal taikytiną teisę priimtą bendram projektui skirtą administracinį aktą ir priima bet kokį administracinį aktą, kuris būtinas, kad bendram projektui būtų taikomos iš dalies pakeistos teisinės nuostatos.

5.  Bet koks 4 dalyje nurodytas administracinis aktas priimamas ir apie jį pranešama iniciatoriui, visų pirma, kai iniciatorius yra viešoji įstaiga arba privatus subjektas, atsakingas už bendro projekto inicijavimą arba ir už inicijavimą, ir už įgyvendinimą, remiantis tokiems administraciniams aktams taikytina nacionaline teise.

6.  Priėmus visus konkrečiam bendram projektui skirtus administracinius aktus, įsipareigojančiosios valstybės narės tarpvalstybinio koordinavimo punktas informuoja perduodančiosios valstybės narės tarpvalstybinio koordinavimo punktą ir Sąjungos lygmens koordinavimo punktą.

7.  Reikiamais atvejais perduodančiosios valstybės narės tarpvalstybinio koordinavimo punktas informuoja kompetentingas perduodančiąsias institucijas.

20 straipsnis

Įsipareigojimų ir pareiškimų stebėsena

1.  Remiantis 18 straipsnio 1 dalyje ir 19 straipsnio 4 dalyje nurodytais administraciniais aktais, įsipareigojančioji ir perduodančioji valstybės narės nusprendžia, ar įsipareigojimo arba nacionalinės teisės, iš dalies pakeistos pagal pareiškimą, taikymo stebėseną pavesti perduodančiosios valstybės narės institucijoms, visų pirma dėl jų ekspertinių žinių apie perduodamas teisines nuostatas, arba įsipareigojančiosios valstybės narės institucijoms.

2.  Kai perduodamų teisinių nuostatų taikymo stebėsena pavedama perduodančiosios valstybės narės institucijoms, įsipareigojančioji valstybė narė, gavusi perduodančiųjų valstybių narių sutikimą, nusprendžia, ar subjektų, kuriems skirtos stebėsenos užduotys, atžvilgiu perduodančiosios valstybės narės institucijos turi veikti įsipareigojančiosios valstybės narės institucijų naudai ir jų vardu arba jų naudai, bet savo vardu.

IV SKYRIUS

Teisinė apsauga nuo įsipareigojimų ir pareiškimų taikymo ir stebėsenos

21 straipsnis

Teisinė apsauga nuo įsipareigojimo ar pareiškimo taikymo

1.  Bet kuris asmuo, kurio buveinė yra teritorijoje, kurioje taikomas įsipareigojimas arba pareiškimas, arba kurio buveinė nėra toje teritorijoje, bet kuris naudojasi toje teritorijoje teikiama visuotinės ekonominės svarbos paslauga (asmuo, kurio buveinė yra pasienio regione) ir kuris mano, kad jis nukentėjo nuo veiksmų arba neveikimo, susijusio su perduodančiosios valstybės narės teisinės nuostatos taikymu pagal įsipareigojimą arba pareiškimą, gali kreiptis į įsipareigojančiosios valstybės narės teismus dėl teisės gynimo priemonių.

2.  Tačiau pagal 18 straipsnio 3 dalį ir 19 straipsnio 5 dalį priimtų bet kokių administracinių aktų atveju dėl teisių gynimo priemonių kompetentingi teismai yra išimtinai valstybės narės, kurios valdžios institucijos priėmė administracinį aktą, teismai.

3.  Pagal šio reglamento nuostatas iš asmenų neatimamos teisės pasinaudoti savo nacionalinėmis konstitucinėmis teisėmis apeliacine tvarka apskųsti valdžios institucijas, kurios yra įsipareigojimo šalys, dėl:

a)  administracinių sprendimų, susijusių su pagal įsipareigojimą vykdoma veikla;

b)  galimybės naudotis paslaugomis jų pačių kalba ir

c)  galimybės susipažinti su informacija.

Šiais atvejais kompetentingi teismai yra valstybės narės, pagal kurios konstituciją atsiranda teisė paduoti apeliacinį skundą, teismai.

22 straipsnis

Teisinė apsauga nuo įsipareigojimų arba pareiškimų stebėsenos

1.  Kai kompetentinga perduodančioji institucija sutinka stebėti, kaip atitinkamoje teritorijoje taikomos perduodančiosios valstybės narės teisinės nuostatos, ir gali savo vardu imtis veiksmų asmenų, kurių buveinė yra įsipareigojančiosios valstybės narės pasienio regione, atžvilgiu, tos institucijos veikimo arba neveikimo atveju dėl teisių gynimo priemonių kompetentingi teismai yra valstybės narės, kurioje yra tų asmenų oficiali buveinė, teismai.

2.  Kai kompetentinga perduodančioji institucija sutinka stebėti, kaip įsipareigojančiosios valstybės narės teritorijoje taikomos įsipareigojančiosios valstybės narės teisinės nuostatos, bet negali savo vardu imtis veiksmų asmenų, kurių buveinė yra pasienio regione, atžvilgiu, tos institucijos veikimo arba neveikimo atveju dėl teisių gynimo priemonių kompetentingi teismai yra tiktai įsipareigojančiosios valstybės narės teismai, įskaitant atvejus, kai asmenų oficiali buveinė yra perduodančiojoje valstybėje narėje.

V SKYRIUS

Baigiamosios nuostatos

23 straipsnis

Komiteto procedūra

1.  Komisijai padeda pagal Reglamento (ES) Nr. .../... [naujasis BNR] 108 straipsnio 1 dalį įsteigtas Europos struktūrinių ir investicijų fondų koordinavimo komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

24 straipsnis

Valstybių narių įgyvendinimo nuostatos

1.  Valstybės narės nustato tinkamas nuostatas, kad užtikrintų veiksmingą šio reglamento taikymą.

2.  Ne vėliau kaip ... [šio reglamento taikymo pradžios data] valstybės narės atitinkamai praneša Komisijai apie bet kokias nuostatas, priimtas pagal 1 dalį.

3.  Komisija viešai paskelbia iš valstybių narių gautą informaciją.

25 straipsnis

Ataskaitų teikimas

1.   Ne vėliau kaip metai mėnuo diena [t. y. mėnesio, einančio po šio reglamento įsigaliojimo datos, pirma diena + penkeri treji metai] Komisija Europos Parlamentui, Tarybai ir Regionų komitetui pateikia ataskaitą, kurioje įvertinamas šio reglamento taikymas naudojant jo veiksmingumo, rezultatyvumo, aktualumo, Europos pridėtinės vertės ir supaprastinimo galimybių rodiklius.

2.   1 dalyje nurodytoje ataskaitoje Komisija visų pirma nurodo šio reglamento geografinę ir teminę taikymo sritį, kaip apibrėžta 3 straipsnio 1 ir 2 punktuose.

3.   Prieš parengdama ataskaitą Komisija surengia viešas konsultacijas su įvairiais susijusiais subjektais, įskaitant vietos ir regionų valdžios institucijas ir pilietinės visuomenės organizacijas. [55 pakeit.]

26 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis įsigalioja nuo ... [mėnesio, einančio po šio reglamento įsigaliojimo, pirmos dienos + vieni metai].

Tačiau 24 straipsnis taikomas nuo ... [mėnesio, einančio po šio reglamento įsigaliojimo, pirmos dienos].

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta ...

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

(1) OL C 440, 2018 12 6, p. 124.
(2) OL C ... .
(3)OL C 440, 2018 12 6, p. 124.
(4)OL C ... .
(5) 2019 m. vasario 14 d. Europos Parlamento pozicija.
(6)Komisijos komunikatas Tarybai ir Europos Parlamentui „Ekonomikos augimo ir sanglaudos skatinimas ES pasienio regionuose“, COM(2017)0534, 2017 9 20.
(7)Penki vienas po kito sekantys INTERREG programavimo laikotarpiai: INTERREG I (1990–1993 m.), INTERREG II (1994–1999), INTERREG III (2000–2006 m.), INTERREG IV (2007–2013 m.) ir INTERREG V (2014–2020 m.).
(8)2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1082/2006 dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės (ETBG) (OL L 210, 2006 7 31, p. 19).
(9)2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1059/2003 dėl bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) nustatymo (OL L 154, 2003 6 21, p. 1).
(10)2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).
(11)2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).


Eurojusto ir Gruzijos bendradarbiavimo susitarimo projektas *
PDF 116kWORD 42k
2019 m. vasario 14 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo pritariama tam, kad Eurojustas sudarytų Eurojusto ir Gruzijos bendradarbiavimo susitarimą, projekto (13483/2018 – C8-0484/2018 – 2018/0813(CNS))
P8_TA(2019)0119A8-0065/2019

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos projektą (13483/2018),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties, iš dalies pakeistos Amsterdamo sutartimi, 39 straipsnio 1 dalį ir į Protokolo Nr. 36 dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų 9 straipsnį, pagal kuriuos Taryba konsultavosi su Parlamentu (C8-0484/2018),

–  atsižvelgdamas į 2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimą 2002/187/TVR, įkuriantį Eurojustą siekiant sustiprinti kovą su sunkiais nusikaltimais(1), ypač į jo 26a straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 78c straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir į Teisės reikalų komiteto nuomonę (A8-0065/2019),

1.  pritaria Tarybos projektui;

2.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

3.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Parlamento patvirtintą tekstą;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 63, 2002 3 6, p. 1.


Sveikatos technologijų vertinimas ***I
PDF 377kWORD 102k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
2019 m. vasario 14 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl sveikatos technologijų vertinimo, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2011/24/ES (COM(2018)0051 – C8-0024/2018 – 2018/0018(COD))
P8_TA(2019)0120A8-0289/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0051),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0024/2018),

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę dėl pasiūlyto teisinio pagrindo,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Čekijos Respublikos Atstovų Rūmų, Vokietijos Federacinės Respublikos Bundestago, Prancūzijos Respublikos Senato bei Lenkijos Respublikos Seimo pagal Protokolą (Nr. 2) dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktas pagrįstas nuomones, kuriose tvirtinama, jog teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 23 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 ir 39 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos bei Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetų nuomones (A8-0289/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją(2);

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. vasario 14 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) …/... dėl sveikatos technologijų vertinimo, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2011/24/ES

P8_TC1-COD(2018)0018


(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį ir 168 straipsnio 4 dalį, [Am. 1]

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

perdavus įstatymo galią turinčio teisės akto projektą nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(3),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(4),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(5),

kadangi:

(1)  sveikatos technologijų kūrimas yra vienas pagrindinių Sąjungos ekonominio augimo ir inovacijų variklių. Jis yra labai svarbus siekiant išlaikyti aukštą sveikatos apsaugos lygį, kuris turi būti užtikrintas sveikatos politikos priemonėmis ir naudingas visiems gyventojams. Sveikatos technologijos sudaro inovatyvų ekonomikos sektorių, kuris yra bendros sveikatos priežiūros rinkos, kurios išlaidos siekia 10% ES bendro vidaus produkto, dalis. Sveikatos technologijos apima vaistus, medicinos priemones ir medicinos procedūras, taip pat ligų prevencijos, diagnostikos ar gydymo priemones; [2 pakeit.]

(1a)  2014 m. išlaidos vaistams sudarė 1,41 proc. BVP ir 17,1 proc. visų sveikatos priežiūros išlaidų, sudarydamos pagrindinę šių išlaidų dalį. Sveikatos priežiūros išlaidoms Sąjungoje skiriama 10 proc. BVP, t. y. 1 300 000 mln. EUR per metus, iš kurių 220 000 mln. EUR numatyta farmacijos išlaidoms ir 110 000 mln. EUR – medicinos prietaisams. [3 pakeit.]

(1b)  2016 m. birželio 16 d. Tarybos išvadose ir 2017 m. kovo 2 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl ES galimybių gerinti prieigą prie vaistų(6) pabrėžiama, kad Sąjungoje yra daug kliūčių gauti vaistų ir naudotis novatoriškomis technologijomis, o pagrindinės kliūtys – naujų gydymo būdų tam tikroms gydyti ligoms trūkumas ir didelė vaistų, kurie daugeliu atveju nesuteikia papildomos terapinės vertės, kaina. [4 pakeit.]

(1c)  Europos vaistų agentūros suteikiamas vaistų rinkodaros leidimas grindžiamas saugos ir veiksmingumo principais. Paprastai nacionalinės sveikatos technologijų vertinimo įstaigos atlieka lyginamąjį veiksmingumo vertinimą, nes prie rinkodaros leidimų nepridedamas lyginamasis veiksmingumo tyrimas. [5 pakeit.]

(2)  sveikatos technologijų vertinimas (STV) yra moksliniais įrodymais pagrįstas procesas, kuris suteikia galimybę kompetentingoms valdžios institucijoms nustatyti santykinį naujų ar esamų technologijų veiksmingumą. Atliekant STV daugiausia dėmesio skiriama sveikatos technologijos pridėtinei terapinei vertei, palyginti su kitomis naujomis ar esamomis technologijomis; [6 pakeit.]

(2a)  kaip per 2014 m. gegužės mėn. vykusią 67-ąją Pasaulio sveikatos asamblėją nurodė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), STV turi padėti užtikrinti visuotinį sveikatos draudimą; [7 pakeit.]

(2b)  STV turėtų padėti skatinti inovacijas, kurias naudojant pasiekiami geresni rezultatai pacientams ir visuomenei apskritai ir yra būtina priemonė siekiant užtikrinti, kad būtų diegiamos ir naudojamos tinkamos sveikatos technologijos; [8 pakeit.]

(3)  STV apima klinikinius ir neklinikinius sveikatos technologijos aspektus. ES bendrai finansuoti bendrieji STV veiksmai (EUnetHTA bendrieji veiksmai) atskleidė devynis aspektus, pagal kuriuos sveikatos technologijos yra vertinamos. Keturi iš šių devynių aspektų (kurie sudaro modelį „HTA Core“) yra klinikiniai, o penki neklinikiniai. Keturi vertinimo klinikiniai aspektai yra sveikatos problemos ir esamų technologijų nustatymas, technologijų techninių charakteristikų nagrinėjimas atliekant vertinimą, jų santykinė sauga ir santykinis klinikinis veiksmingumas. Penki neklinikiniai aspektai yra technologijų sąnaudų ir ekonominis įvertinimas, jų etiniai, organizaciniai, socialiniai ir teisiniai aspektai. Klinikiniai aspektai labiau tinka bendram vertinimui ES lygmeniu remiantis jų mokslinių įrodymų baze, o neklinikinių aspektų vertinimas yra kur kas glaudžiau susijęs su nacionalinėmis ir regioninėmis aplinkybėmis ir požiūriais; [9 pakeit.]

(3a)  sveikatos priežiūros specialistai, pacientai ir sveikatos priežiūros institucijos turi žinoti, ar nauja sveikatos technologija pagerins esamas sveikatos technologijas naudos ir rizikos požiūriu. Todėl atliekant jungtinius klinikinius vertinimus, siekiama nustatyti naujų arba esamų sveikatos technologijų pridėtinę terapinę vertę, palyginant jas su kitomis naujomis arba esamomis sveikatos technologijomis, atliekant lyginamąjį vertinimą, grindžiamą palyginamaisiais tyrimais, atsižvelgiant į geriausią turimą patvirtintą intervencijos priemonę (standartinį gydymą) arba dažniausiai taikomą gydymo būdą, kai nėra jokio standartinio gydymo; [10 pakeit.]

(4)  STV rezultatai naudojami priimant sprendimus dėl biudžeto yra svarbi priemonė, kuria siekiama skatinti aukštos kokybės inovacijas, mokslinius tyrimus, kuriais siekiama spręsti nepatenkintus diagnostikos, gydymo ar procedūrinius sveikatos priežiūros sistemų poreikius, taip pat klinikinių ir socialinių prioritetų klausimus. STV taip pat gali gerinti mokslinius įrodymus, kuriais remiantis priimami klinikiniai sprendimai, didinti išteklių pasiskirstymo naudojimo veiksmingumą, sveikatos srityje, sistemų tvarumą, suteikti daugiau galimybių pacientams naudotis šiomis pavyzdžiui, sveikatos technologijų kainodaros technologijomis ir kompensavimo lygių nustatymo didinti sektoriaus konkurencingumą, užtikrinant didesnį nuspėjamumą ir veiksmingesnius tyrimus. Valstybės narės naudoja STV rezultatus, siekdamos surinkti daugiau mokslinių įrodymų, kuriais remiantis priimami sprendimai, kai į savo sistemas diegia sveikatos technologijas, o tai padeda priimti sprendimus dėl išteklių paskirstymo. Todėl STV gali padėti valstybėms narėms kurti ir išlaikyti tvarias sveikatos priežiūros sistemas ir skatinti inovacijas, kurios naudingesnės pacientams; [11 pakeit.]

(4a)  bendradarbiavimas STV srityje tai pat gali būti svarbus visam sveikatos technologijų ciklui – pirmaisiais kūrimo etapais, vykdant vadinamąją horizontaliąją analizę, siekiant nustatyti radikalias technologijas, išankstinio dialogo ir mokslinio patariamojo vertinimo metu, taikant geriausią tyrimų būdą, kad tyrimai būtų kuo veiksmingesni, taip pat pagrindiniais išsamaus vertinimo etapais, kai technologija jau yra įdiegta. Galiausiai STV gali padėti priimant sprendimus dėl investicijų atsiėmimo, kai technologija pasensta ir tampa netinkama, palyginti su prieinamomis geresnėmis alternatyvomis. Glaudesnis valstybių narių bendradarbiavimas STV srityje taip pat turėtų padėti pagerinti ir suderinti priežiūros standartus bei diagnostikos ir naujus tikrinimo metodus visoje Sąjungoje; [12 pakeit.]

(4b)  bendradarbiavimas STV srityje gali apimti ne tik farmacijos produktus ir medicinos priemones. Jis taip pat gali apimti tokias intervencines priemones kaip papildoma diagnostika gydymo metu, chirurginės procedūros, prevencija ir atrankinės patikros bei sveikos gyvensenos skatinimo programos, informacinių ir ryšių technologijų (IRT) priemonės ir sveikatos priežiūros organizavimo formulės ar integruotos priežiūros procesai. Skirtingų technologijų vertinimo reikalavimai skiriasi priklausomai nuo jų konkrečių charakteristikų, todėl STV srityje reikėtų laikytis nuoseklaus ir tinkamo požiūrio į šias įvairias technologijas. Be to, tikėtina, kad konkrečiose srityse, kaip retųjų ligų gydymas, pediatriniai vaistai, tikslioji medicina arba pažangioji terapija, Sąjungos bendradarbiavimo pridėtinė vertė bus dar didesnė; [13 pakeit.]

(5)  lygiagrečių vertinimų atlikimas daugelyje valstybių narių ir jų nacionalinių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų dėl vertinimo procedūrų ir metodikų skirtumai gali lemti tai, kad sveikatos technologijų kūrėjai gaus daug skirtingų besidubliuojančių prašymų teikti duomenis. Be to, dėl to galimas dubliavimas ir skirtingi rezultatai, kurie didina finansinę ir administracinę naštą todėl galėtų padidėti finansinė ir administracinė našta, o tai yra kliūtis laisvam susijusių sveikatos technologijų judėjimui ir sklandžiam vidaus rinkos veikimui. Kai kuriais pagrįstais atvejais, kai reikia atsižvelgti į nacionalinių ir regioninių sveikatos priežiūros sistemų ypatumus ir prioritetus, gali tekti atlikti papildomą tam tikrų aspektų vertinimą. Tačiau dėl vertinimų, kurie nėra svarbūs sprendimams priimti tam tikrose valstybėse narėse, galėtų būti uždelstas naujoviškų technologijų diegimas, taigi ir apribotos pacientų galimybės naudotis jiems naudingais naujoviškais gydymo būdais; [14 pakeit.]

(6)  nors valstybės narės atliko bendrus vertinimus pagal ES bendrai finansuotus bendruosius veiksmus, rezultatų gavimas buvo neefektyvus, pagrįstas projektiniu bendradarbiavimu nesant tvaraus bendradarbiavimo modelio. Bendrųjų veiksmų, įskaitant bendrus klinikinius vertinimus, rezultatų naudojimas valstybių narių lygmeniu tebėra nereikšmingas, o. Šie vertinimai pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/24/ES(7) 15 straipsnį vyko trimis etapais, įgyvendinant tris bendruosius veiksmus, kurių kiekvienas turi konkrečius tikslus ir biudžetą: 2010–2012 m. EUnetHTA 1 (6 mln. EUR); 2012–2015 m. EUnetHTA 2 (9,5 mln. EUR) ir 2016 m. birželio mėn. prasidėjęs ir iki 2020 m. truksiantis EUnetHTA 3 (20 mln. EUR). Atsižvelgiant į tai reiškia, kad STV institucijų šie veiksmai yra laikini ir įstaigų skirtingose valstybėse narėse atliekamo tos pačios siekiama tęstinumo, šiame reglamente nustatomas tvaresnis būdas, kaip užtikrinti bendrųjų vertinimų tęstinumą. Iki šiol pasiekti pagrindiniai bendros veiklos rezultatai – vertinimo modelis, kuriuo nustatoma sveikatos technologijos technologijų vertinimo dubliavimo tuo pačiu ar panašiu laikotarpiu problemai nebuvo ataskaitų sistema; duomenų bazė, skirta pakankamai dėmesio dalytis projektais, kuriuos planuoja, įgyvendina ar yra neseniai paskelbusios atskiros agentūros (patvariųjų organinių teršalų (POT) duomenų bazė); duomenų ir žinių bazė, skirta informacijai saugoti, ir etapas, pasiektas vertinant perspektyvias technologijas, arba prašymas atlikti papildomus tyrimus, susijusius su STV; STV agentūroms skirtų metodinių gairių ir paramos priemonių rinkinys, įskaitant gaires dėl ataskaitų pritaikymo vienoje ar kitoje šalyje; [15 pakeit.]

(6a)  Tačiau atliekant bendruosius veiksmus, rezultatų gavimas buvo neefektyvus, pasikliaunant projektiniu bendradarbiavimu nesant tvaraus bendradarbiavimo modelio. Bendrųjų veiksmų, įskaitant bendrus klinikinius vertinimus, rezultatų naudojimas valstybių narių lygmeniu tebėra nereikšmingas, o tai reiškia, kad STV institucijų ir įstaigų skirtingose valstybėse narėse atliekamo tos pačios sveikatos technologijos vertinimo dubliavimo tuo pačiu ar panašiu laikotarpiu problemai nebuvo skirta pakankamai dėmesio; [16 pakeit.]

(7)  Taryba savo 2014 m. gruodžio mėn. išvadose dėl pacientams naudingų naujovių(8), Taryba pripažino sveikatos technologijų vertinimo svarbą ir,kaip sveikatos politikos priemonės, vaidmenį remiant įrodymais pagrįstus, tvarius ir teisingus sveikatos priežiūros ir sveikatos technologijų sprendimus pacientų naudai. Taryba taip pat paragino Komisiją toliau tvariai remti bendradarbiavimą taikant tvarius metodus ir paragino valstybes nares intensyviau bendrai veikti sveikatos technologijų vertinimo srityje ir išnagrinėti kompetentingų institucijų galimybes bendradarbiauti keičiantis informacija. Be to, 2015 m gruodžio mėn. Tarybos išvadose dėl pacientams skirtos individualizuotosios medicinos valstybės narės ir Komisija raginamos stiprinti individualizuotajai medicinai taikomus STV metodus, o 2016 m. birželio mėn. Tarybos išvadose dėl farmacijos sistemų pusiausvyros Europos Sąjungoje ir jos valstybėse narėse stiprinimo dar kartą patvirtinta, kad valstybės narės dėl ES bendradarbiavimo STV srityje gauna akivaizdžią pridėtinę vertę. Savo ruožtu 2016 m. spalio mėn. bendrame Ekonomikos ir finansų reikalų GD ir Ekonominės politikos komiteto pranešime raginama stiprinti Europos bendradarbiavimą STV srityje; [17 pakeit.]

(8)  Europos Parlamentas savo 2017 m. kovo 2 d. rezoliucijoje(9) dėl ES galimybių pagerinti prieigą prie vaistų paragino Komisiją kaip galima greičiau pasiūlyti teisės aktą dėl Europos sveikatos technologijų vertinimo sistemos ir suderinti skaidraus sveikatos technologijų vertinimo kriterijus siekiant įvertinti vaistų sveikatos technologijų pridėtinę terapinę vertę ir santykinį veiksmingumą, palyginti su geriausia prieinama alternatyva, atsižvelgiant į pacientams užtikrinamą inovacijų ir naudos lygį; [18 pakeit.]

(9)  2015 m. komunikate dėl bendrosios rinkos tobulinimo(10) Komisija deklaravo ketinimą priimti iniciatyvą dėl STV siekiant gerinti koordinavimą ir išvengti daugelio to paties produkto vertinimų skirtingose valstybėse narės bei gerinti sveikatos technologijų vidaus rinkos veikimą;

(10)  siekiant užtikrinti geresnį vidaus rinkos veikimą ir prisidėti prie aukšto žmonių sveikatos apsaugos lygio yra tikslinga suderinti klinikinių vertinimų nacionaliniu lygmeniu ir tam tikrų sveikatos technologijų klinikinių vertinimų atlikimo Sąjungos lygmeniu taisykles, kuriomis palaikomas ir tolesnis savanoriškas valstybių narių bendradarbiavimas dėl tam tikrų STV aspektų. Šis derinimas turėtų užtikrinti aukščiausius kokybės standartus ir atitikti pažangiausią patirtį. Jis neturėtų skatinti konvergencijos siekiant mažiausio bendro vardiklio ir priversti STV įstaigas, turinčias daugiau kompetencijos ir taikančias aukštesnius standartus, laikytis mažesnių reikalavimų. Priešingai, toks derinimas turėtų pagerinti STV pajėgumus ir kokybę nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis; [19 pakeit.]

(11)  pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 168 straipsnio 7 dalį valstybės narės lieka atsakingos už savo sveikatos priežiūros paslaugų organizavimą ir teikimą. Tad tikslinga, kad pačios Sąjungos taisyklės būtų taikomos tik tiems STV aspektams, kurie susiję su sveikatos technologijų klinikiniu vertinimu, ir visų pirma užtikrinti, kad vertinimo išvados būtų patvirtinamos duomenimis, susijusiais. Bendras klinikinis vertinimas, kuris numatytas šiame reglamente, yra sveikatos technologijos poveikio, susijusio su rezultatais efektyvumo, saugos ir veiksmingumo srityse, kurie paprastai vadinami klinikiniais rezultatais, mokslinė analizė, kai vertinama atsižvelgiant į lyginamuoju sveikatos technologijų veiksmingumu lyginamuosius kriterijus, kurie šiuo metu laikomi tinkamais, ir atrinktas pacientų grupes arba pogrupius, atsižvelgiant į modelio „HTA Core“ kriterijus. Atliekant šį vertinimą svarstomas atitinkamų rezultatų tikėtinumo lygis, remiantis turimais įrodymais. Todėl tokių vertinimų rezultatai neturėtų paveikti valstybių narių diskrecijos priimti tolesnius sprendimus dėl sveikatos technologijų kainodaros ir kompensavimo, įskaitant tokios kainodaros ir kompensavimo kriterijų nustatymą, kuris gali priklausyti nuo klinikinių ir neklinikinių motyvų ir lieka išimtinai nacionalinės kompetencijos dalyku. Todėl į šio reglamento taikymo sritį nepatenka vertinimas, kurį kiekviena valstybė narė atlieka pagal savo nacionalinio vertinimo sistemą. [20 pakeit.]

(12)  siekiant užtikrinti platų suderintų taisyklių dėl STV klinikinių aspektų taikymą ir plėtoti valstybių narių bendradarbiavimą dėl STV klinikinių aspektų ir sudaryti galimybę kaupti ekspertines žinias ir išteklius visose STV įstaigose, kad sveikatos priežiūroje būtų sumažintas atliekų kiekis ir neveiksmingų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo apimtis, yra tikslinga reikalauti atlikti visų vaistų, kurių rinkodaros leidimai suteikiami centralizuotai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 726/2004(11), bendrus klinikinius vertinimus, o tai apima naujas veikliąsias medžiagas ir tuos vaistus, į kurių leidimą įtraukiama nauja terapinė indikacija. Bendri klinikiniai vertinimai turėtų būti atliekami ir dėl tam tikrų medicinos priemonių, apibrėžtų pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/745(12), kurie priskiriami aukštesnės rizikos klasėms ir dėl kurių atitinkamos ekspertų grupės pateikė savo nuomones. Medicinos priemonės bendriems klinikiniams vertinimams turėtų būti atrenkamos pagal konkrečius kriterijus atsižvelgiant į didesnio klinikinių įrodymų, susijusių su visomis šiomis naujomis sveikatos priežiūros technologijomis, skaičiaus poreikį; [21 pakeit.]

(13)  siekiant užtikrinti, kad atlikti sveikatos technologijų bendri klinikiniai vertinimai išliktų tikslūs, tinkami, kokybiški ir tinkami visais atvejais pagrįsti geriausiais turimais moksliniais įrodymais, yra tikslinga nustatyti lanksčią ir reglamentuotą vertinimų atnaujinimo sąlygas procedūrą, ypač, kai gauta gaunama naujų įrodymų arba papildomų duomenų po jau atlikto pradinio vertinimo, kurie gali galėtų pagerinti sustiprinti mokslinius įrodymus, taigi ir pagerinti vertinimo tikslumą kokybę; [22 pakeit.]

(14)  bendrų klinikinių vertinimų atlikimo ir kitos bendros veiklos priežiūrai, patenkančios į šio reglamento taikymo sritį, atlikimui turėtų būti sudaryta patvirtintų ekspertinių žinių turinti koordinavimo grupė iš valstybių narių sveikatos technologijų vertinimo institucijų ir įstaigų atstovų; [23 pakeit.]

(15)  siekiant užtikrinti, kad bendriems klinikiniams vertinimams ir bendroms mokslinėms konsultacijoms vadovautų valstybės narės, jos turėtų paskirti nacionalines ar regionines STV institucijas ir įstaigas, kurios teikia informaciją sprendimų priėmimui dėl tokio vertinimo vykdymo, Koordinavimo grupės narėmis. Paskirtosios institucijos ir įstaigos turėtų užtikrinti tinkamą aukšto lygio atstovavimą Koordinavimo grupėje ir techninių žinių teikimą jos pogrupiuose, atsižvelgiant į būtinumą galimybę teikti žinias dėl vaistų ir medicinos priemonių STV ekspertizę;. Organizacinėje struktūroje turėtų būti atsižvelgiama į specifinius pogrupių, atliekančių bendrus klinikinius vertinimus, įgaliojimus ir į bendras mokslines konsultacijas. Turėtų būti vengiama interesų konflikto; [24 pakeit.]

(15a)  labai svarbus proceso skaidrumas ir viešumas. Todėl vertinant visus klinikinius duomenis turėtų būti užtikrintas aukščiausias skaidrumo ir viešumo lygis, kad būtų galima pasitikėti sistema. Jei komerciniais tikslais reikia apsaugoti konfidencialus duomenis, konfidencialumas turi būti aiškiai apibrėžtas ir pagrįstas, o konfidencialūs duomenys turi būti atriboti ir apsaugoti; [25 pakeit.]

(16)  kad suderintomis procedūromis būtų pasiektas jų vidaus rinkos tikslas ir įgyvendintas siekis gerinti inovacijas bei klinikinių įrodymų kokybę, valstybės narės turėtų būti įpareigotos visiškai turėtų atsižvelgti į bendrų klinikinių vertinimų rezultatus ir nekartoti tų vertinimų. Valstybės narės, atsižvelgdamos į nacionalinius poreikius, turėtų turėti teisę papildyti bendrą klinikinį vertinimą papildomais klinikiniais įrodymais ir analizėmis, kad būtų atsižvelgta į komparatorių skirtumus ar nacionalines konkrečias sąlygas. Tokie papildomi klinikiniai vertinimai turėtų būti tinkamai pagrįsti ir proporcingi ir apie juos turėtų būti pranešta Komisijai ir koordinavimo grupei. Be to, šio įpareigojimo laikymasis netrukdo valstybėms narėms atlikti neklinikinių tos pačios sveikatos technologijos vertinimų arba daryti išvadų dėl susijusių technologijų klinikinės pridėtinės vertės, kurios yra nacionalinio vertinimo proceso, kurio metu gali būti svarstomi tiek klinikiniai, tiek ir neklinikiniai duomenys bei kriterijai, nustatyti konkrečiai valstybei narei nacionaliniu ir (arba) regioniniu lygmeniu, dalis. Tai taip pat netrukdo valstybėms narėms parengti savo rekomendacijas ar sprendimus dėl kainodaros ar kompensavimo; [26 pakeit.]

(16a)  siekiant, kad klinikinis vertinimas būtų naudojamas priimant nacionalinį sprendimą dėl kompensavimo, būtų geriausia, kad jis turėtų būti susijęs su gyventojais, kuriems už vaistus kompensuojama tam tikroje valstybėje narėje; [27 pakeit.]

(17)  vaistų bendrų klinikinių vertinimų tvarkaraštis turėtų, kiek įmanoma, būti susietas su centralizuotos leidimo suteikimo procedūros pagal Reglamentą (EB) Nr. 726/2004 užbaigimo tvarkaraščiu. Toks koordinavimas turėtų užtikrinti, kad klinikiniai vertinimai veiksmingai padėtų inovatyvioms technologijoms patekti į rinką ir užtikrinti savalaikį inovatyvių technologijų prieinamumą pacientams. Paprastai procesas turėtų būti užbaigtas tada, kai paskelbiamas Komisijos sprendimas dėl rinkodaros leidimo suteikimo; [28 pakeit.]

(17a)  bendroje mokslinėje konsultacijoje, sprendžiant retųjų vaistų klausimus, turi būti užtikrinta, kad dėl bet kokio naujo požiūrio nebūtų vėluojama įvertinti retuosius vaistus, palyginti su esama padėtimi, ir būtų atsižvelgta į praktinį požiūrį, taikomą EUnetHTA; [29 pakeit.]

(18)  nustatant medicinos priemonių sveikatos technologijų bendrų klinikinių vertinimų tvarkaraštį reikėtų atsižvelgti į labai decentralizuotą medicinos priemonių patekimo į rinką kelią nustatytą centralizuota tvarka išduodamų leidimų laikotarpį pagal Reglamentą (EB) Nr. 726/2004 vaistų atveju ir į CE atitikties ženklą medicinos priemonėms pagal Reglamentą (ES) 2017/745 ir in vitro diagnostikos medicinos priemonėms pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/46(13). Bet kokiu atveju atliekant šiuos vertinimus reikia atsižvelgti į tai, ar turima tinkamų ir pakankamų mokslinių įrodymų ir pagrindžiančių duomenų, reikalaujamų bendram klinikiniam vertinimui atlikti. Reikalaujami įrodymai tampa prieinami tik po medicinos priemonės pateikimo rinkai, ir siekiant sudaryti galimybę medicinos priemones atrinkti bendram klinikiniam vertinimui tinkamu laiku, turėtų būti galima tokių priemonių vertinimus atlikti po to, kai jie pradedami teikti rinkai vaistų atveju reikėtų kuo tiksliau laikytis savo rinkodaros leidimo laikotarpio ir bet kokiu atveju be reikalo nepagrįstai neuždelsiant; [30 pakeit.]

(19)  visais atvejais pagal šį reglamentą vykdoma bendra veikla, ypač bendri klinikiniai vertinimai, turėtų būti kokybiška, o rezultatai pateikti laiku, ir neuždelsti arba netrukdyti neuždelsiant ar nedarant kliūčių medicinos priemones ženklinimo priemonių ženklinimui CE ženklu arba sveikatos technologijų patekimo priemonių patekimui į rinką. Ši veikla turėtų būti atskirta nuo reglamentuojamų sveikatos technologijų saugos, kokybės, veiksmingumo ar veikimo vertinimų, atliekamų pagal kitus Sąjungos teisės aktus, ir turėtų nedaryti įtakos sprendimams, priimtiems pagal kitus Sąjungos teisės aktus; [31 pakeit.]

(19a)  į šį reglamentą įtraukta sveikatos technologijų vertinimo veikla turėtų būti nepriklausoma ir atskirta nuo reglamentuojamų sveikatos technologijų saugos ir veiksmingumo vertinimų, atliekamų pagal kitus Sąjungos teisės aktus, ir neturėtų daryti įtakos kitiems aspektams, nesusijusiems su šio reglamento taikymo sritimi, patvirtintiems pagal kitus Sąjungos teisės aktus; [32 pakeit.]

(19b)  retųjų vaistų atveju bendroje ataskaitoje neturėtų būti iš naujo vertinami priskyrimo prie retųjų vaistų kategorijos kriterijai. Tačiau vertintojams ir papildomiems vertintojams turėtų būti suteikiama visapusiška prieiga prie duomenų, kuriuos naudoja už rinkodaros leidimų išdavimą atsakingos institucijos, taip pat galimybė naudoti ar kurti papildomus duomenis, kurie būtų tinkami vertinant vaistus atliekant bendrą sveikatos technologijų vertinimą; [33 pakeit.]

(19c)  reglamentuose (ES) 2017/745 dėl medicinos priemonių ir (ES) 2017/746 dėl in vitro diagnostikos medicinos priemonių šių produktų leidimai suteikiami remiantis skaidrumo ir saugos principais, o ne veiksmingumo principu. Kita vertus, palaipsniui didėjanti medicinos priemonių, skirtų klinikinėms problemoms spręsti, pasiūla rodo, kad yra nauja paradigma – rinka yra labai susiskaldžiusi, visų pirma kuriamos inovacijos, kurioms trūksta klinikinių įrodymų, o vertinimo įstaigos turi tvirčiau bendradarbiauti ir keistis informacija. Todėl reikia pereiti prie centralizuotos leidimų sistemos, pagal kurią priemonės būtų vertinamos atsižvelgiant į saugą, veiksmingumą ir kokybę. Tai yra viena tų sričių, kuriose valstybėms narėms reikia tvirčiau bendradarbiauti ateityje vykdant STV Europos lygmeniu. Šiuo metu 20 valstybių narių ir Norvegija naudoja sveikatos technologijų vertinimo sistemas medicinos priemonėms, taip pat 12 valstybių narių ir Norvegija yra nustačiusios gaires ir užmezgusios išankstinius dialogus. EUnetHTA atlieka aukštos kokybės medicinos priemonių veiksmingumo vertinimus, pagrįstus metodika, į kurią būtų galima atsižvelgti šiame reglamente; [34 pakeit.]

(20)  siekiant padėti sveikatos technologijų kūrėjams efektyviai dalyvauti bendruose klinikiniuose vertinimuose, tokie kūrėjai turėtų atitinkamais atvejais turėti galimybę gauti ir būti įtraukti į kūrėjai gali vykdyti bendras mokslines konsultacijas su Koordinavimo grupe arba tuo tikslu įsteigtomis darbo grupėmis, kurias sudaro nacionalinių arba regioninių vertinimo įstaigų specialistai, kad galėtų gauti rekomendacijų dėl įrodymų ir duomenų, kurių gali būti reikalaujama klinikinio vertinimo tikslais tyrimo klinikinių poreikių, taip pat dėl tinkamiausių tyrimų būdų siekiant gauti kuo geresnius įrodymus ir kuo veiksmingiau atlikti tyrimą. Atsižvelgiant į preliminarų konsultacijų pobūdį bent kokios teikiamos rekomendacijos neturėtų būti privalomos nei sveikatos technologijų kūrėjams, nei STV institucijoms ir įstaigoms; [35 pakeit.]

(20a)  bendros mokslinės konsultacijos turėtų būti susijusios su klinikinių tyrimų kūrimu ir su geriausių komparatorių nustatymu, atsižvelgiant į pacientų interesus atitinkančią geriausią medicinos praktiką. Konsultacijų procesas turėtų būti skaidrus; [36 pakeit.]

(21)  bendri klinikiniai vertinimai ir bendros mokslinės konsultacijos reiškia galėtų reikšti būtinumą sveikatos technologijų kūrėjams ir STV institucijoms bei įstaigoms dalytis konfidencialia komercine informacija. Siekiant užtikrinti tokios informacijos apsaugą informacija, pateikta Koordinavimo grupei atliekant vertinimus ir konsultacijas, turėtų būti atskleista trečiajai šaliai tik po susitarimo dėl konfidencialumo sudarymo. Be to, būtina bet kokią skelbtiną informaciją apie bendrų mokslinių konsultacijų rezultatus pateikti anonimiškumą užtikrinančiu formatu su pašalinta bet kokia komerciniu požiūriu neskelbtina informacija; [37 pakeit.]

(21a)  bendri klinikiniai vertinimai reiškia būtinumą sveikatos technologijų kūrėjams teikti visus turimus viešus klinikinius duomenis ir mokslinius įrodymus. Naudojami klinikiniai duomenys, tyrimai, metodika ir klinikiniai rezultatai turėtų būti skelbiami viešai. Kuo viešiau skelbiami moksliniai duomenys ir vertinimai leis daryti pažangą biomedicinos tyrimų srityje ir labiau pasitikėti sistema. Tais atvejais, kai keičiamasi neskelbtinais komerciniais duomenimis, tokių duomenų konfidencialumas turėtų būti apsaugotas pateikiant juos anonimine forma, suredagavus ataskaitas prieš jas paskelbiant, siekiant išsaugoti viešąjį interesą; [38 pakeit.]

(21b)  Europos ombudsmeno teigimu, jei dokumente pateikta informacija turi įtakos asmenų sveikatai (pvz., informacija apie vaisto veiksmingumą), viešasis interesas atskleisti tą informaciją paprastai bus viršesnis už bet kokį neskelbtinos verslo informacijos slaptumo reikalavimą. Visuomenės sveikata visada turėtų būti svarbesnė už komercinius interesus; [39 pakeit.]

(22)  siekiant užtikrinti veiksmingą turimų išteklių naudojimą yra tikslinga numatyti „perspektyvų vertinimą“, kad būtų galima anksti nustatyti atsirandančias naujas technologijas, kurios gali turėti didžiausią poveikį pacientams, visuomenės sveikatai ir sveikatos priežiūros sistemoms, taip pat padėti strategiškai vadovauti moksliniams tyrimams. Toks vertinimas turėtų padėti koordinavimo grupei nustatyti technologijų, kurios turi būti atrinktos bendram klinikiniam vertinimui, prioritetus; [40 pakeit.]

(23)  Sąjunga turėtų tęsti savanorišką valstybių narių bendradarbiavimą dėl STV tokiose kitose srityse kaip vakcinacijų programų kūrimas ir įgyvendinimas, nacionalinių STV pajėgumų stiprinimas. Toks savanoriškas bendradarbiavimas taip pat turėtų sudaryti palankias sąlygas sinergijai su iniciatyvomis pagal bendrosios skaitmeninės rinkos strategiją atitinkamose skaitmeninėse ir duomenimis grindžiamose sveikatos priežiūros srityse, kad būtų galima pateikti papildomų praktinių įrodymų, svarbių STV; [41 pakeit.]

(24)  siekdama bendros veiklos įtraukumo ir skaidrumo Koordinavimo grupė turėtų bendradarbiauti ir plačiai konsultuotis su suinteresuotosiomis šalimis ir subjektais. Tačiau siekiant bendros veiklos vientisumo objektyvumo, skaidrumo ir kokybės turėtų būti parengtos taisyklės, užtikrinančios bendros veiklos nepriklausomumą, viešumą ir nešališkumą ir tai, kad tokios konsultacijos nesukels jokių interesų konfliktų; [42 pakeit.]

(24a)  būtina užtikrinti Koordinavimo grupės ir pacientų organizacijų, vartotojų organizacijų, sveikatos srities nevyriausybinių organizacijų, sveikatos ekspertų ir specialistų dialogą, visų pirma pasinaudojant suinteresuotųjų šalių tinklu, siekiant užtikrinti jų priimtų sprendimų nepriklausomumą, skaidrumą ir nešališkumą; [43 pakeit.]

(24b)  siekiant užtikrinti veiksmingą sprendimų priėmimą ir supaprastinti galimybes gauti vaistų, svarbu, kad sprendimų priėmėjai galėtų tinkamai bendradarbiauti pagrindiniais vaistų gyvavimo ciklo etapais; [44 pakeit.]

(25)  siekiant užtikrinti vieningą požiūrį į bendrą veiklą, nustatytą šiuo reglamentu, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nustatyti Koordinavimo grupė, sudaryta iš pripažintą kompetenciją turinčių nepriklausomų ir nešališkų nacionalinių ir (arba) regioninių institucijų ir įstaigų, atsakingų už sveikatos technologijų vertinimą, turėtų parengti metodiką, siekiant užtikrinti aukštos kokybės bendrą veiklą. Komisija turėtų įgyvendinimo aktais patvirtinti tą metodiką ir bendrą klinikinių vertinimų procedūrų ir metodikų sistemą, procedūrinę bendrų klinikinių vertinimų ir bendrų mokslinių konsultacijų procedūras tvarką. Prireikus pagrįstais atvejais dėl vaistų ir medicinos priemonių turėtų būti parengtos atskiros taisyklės. Rengdama Rengiant tokias taisykles Komisija turėtų atsižvelgti turėtų būti atsižvelgta į jau dabar pagal EUnetHTA bendruosius veiksmus atliekamą darbą. Ji tai pat turėtų atsižvelgti į ir ypač į metodines gaires ir įrodymų pateikimo šablonus, STV iniciatyvas pagal mokslinių tyrimų programą „Horizontas 2020“ ir regionines iniciatyvas dėl STV, pavyzdžiui, „Beneluxa“ iniciatyvą ir Valetos deklaracijos iniciatyvą. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011(14); [45 pakeit.]

(25a)  metodikos sistema, atsižvelgiant į Helsinkio deklaraciją, turėtų būti garantuota aukšta kokybė ir aukštas klinikinių įrodymų lygį pasirenkant tinkamiausius lyginamuosius standartus. Tai turi būti pagrįsta aukštais kokybės standartais, paremtais geriausiais esamais moksliniais įrodymais, gautais, visų pirma, atliekant randomizuotus, dvigubai koduotus lyginamuosius klinikinius tyrimus, meta analize ir sisteminėmis peržiūromis; taip pat turėtų būti atsižvelgiama į klinikinius kriterijus, kurie yra naudingi, aktualūs, apčiuopiami ir pritaikyti prie nagrinėjamos klinikinės situacijos, pirmenybę teikiant vertinamosioms baigtims. Dokumentai, kuriuos turėtų pateikti pareiškėjas, turėtų atitikti naujausius ir viešai paskelbtus tyrimus; [46 pakeit.]

(25b)  visi metodikos ypatumai, tokie kaip vakcinos, turėtų būti pagrįsti ir pritaikyti atsižvelgiant į labai konkrečias aplinkybes, turėtų būti lygiai taip pat moksliškai tikslūs ir atitikti tuos pačius mokslinius standartus ir visais atvejais neturėtų pakenkti sveikatos technologijų arba klinikinių įrodymų kokybei; [47 pakeit.]

(25c)  Komisija turėtų skirti administracinę pagalbą bendrai Koordinavimo grupės veiklai, o ši grupė, pasikonsultavusi su suinteresuotaisiais subjektais, turėtų paskelbti galutinę nuomonę dėl šios veiklos; [48 pakeit.]

(26)  siekiant užtikrinti, kad reglamentas visapusiškai veiktų ir pritaikyti jį prie mokslo ir technikos raidos, Komisijai Komisija turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį dėl dokumentų, kuriuos reikia pateikti klinikiniam vertinimui, tų vertinimų ataskaitų ir ataskaitų santraukų turinio, prašymų procedūrinių taisyklių dėl bendrų klinikinių tyrimų, bendrų mokslinių konsultacijų ir tų konsultacijų ataskaitų turinio, taip pat suinteresuotųjų subjektų atrankos taisyklių. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad šios konsultacijos vyktų vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros(15) nustatytais principais. Visų pirma, siekiant užtikrinti lygiateisį dalyvavimą su deleguotaisiais aktais susijusiame parengiamajame darbe, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus turėtų gauti tuo pačiu metu, kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams turėtų būti suteikta galimybė sistemingai dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, atliekančių su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose; [49 pakeit.]

(27)  siekiant užtikrinti pakankamai išteklių bendrai veiklai ir nuolatinei administracinei pagalbai pagal šį reglamentą Sąjunga turėtų teikti lėšų užtikrinti nuolatinį ir ilgalaikį viešąjį finansavimą pagal daugiametę finansinę programą bendrai veiklai ir savanoriškam bendradarbiavimui, taip pat užtikrinti paramos šiai veiklai sistemą. Finansavimas turėtų padengti bendro klinikinio vertinimo ir bendrų mokslinių konsultacijų išlaidas. Valstybės narės taip pat turėtų turėti galimybę laikinai komandiruoti nacionalinius ekspertus į Komisiją padėti Koordinavimo grupės sekretoriatui. Komisija turėtų nustatyti mokesčių sistemą, taikomą sveikatos technologijų kūrėjams, vykdantiems tiek bendras mokslines konsultacijas, tiek bendrus klinikinius tyrimus. Tais mokesčiais jokiu atveju negalima finansuoti bendros veiklos pagal šį reglamentą; [50 pakeit.]

(28)  siekiant palengvinti bendrą veiklą ir valstybių narių keitimąsi informacija dėl STV, turėtų būti priimta nuostata dėl IT platformos, kurioje bus atitinkamos duomenų bazės ir saugūs komunikacijos kanalai, taip pat visa informacija apie procedūras, metodiką, rengimą ir vertintojų bei suinteresuotųjų subjektų tinklo dalyvių interesus, bendros veiklos ataskaitos ir rezultatai, kurie turėtų būti skelbiami viešai, kūrimo. Komisija taip pat turėtų užtikrinti IT platformos ir kitų duomenų infrastruktūrų, svarbių STV, kaip antai praktinių duomenų registrai, sąsajas; [51 pakeit.]

(28a)  bendradarbiavimas turėtų būti grindžiamas gero valdymo principu, kuris apima skaidrumą, objektyvumą, specialistų nepriklausomumą ir proceso teisingumą. Pasitikėjimas yra išankstinė sėkmingo bendradarbiavimo sąlyga ir jį galima pasiekti tik visiems dalyviams prisiėmus tikrus įsipareigojimus ir užtikrinant patirtį, pajėgumų stiprinimą ir kokybišką gamybą; [52 pakeit.]

(28b)  kadangi šiuo metu nėra vienos patvirtintos apibrėžties, ką galima laikyti kokybiška ir pridėtinę terapinę vertę turinčia inovacija, Sąjunga, visoms šalims pritarus arba sutarus, turėtų patvirtinti šių terminų apibrėžtis; [53 pakeit.]

(29)  siekiant užtikrinti sklandų bendrų vertinimų Sąjungos lygmeniu organizavimą ir atlikimą, jų kokybę, yra tikslinga numatyti pereinamąjį laikotarpį, sudarant galimybę palaipsniui didinti kasmetinį bendrų klinikinių vertinimų skaičių. Numatomų atlikti vertinimų skaičius turėtų būti nustatomas tinkamai atsižvelgiant į turimus išteklius ir dalyvaujančių valstybių narių skaičių, kad būtų galima pasiekti visą reikiamą pajėgumą pereinamojo laikotarpio pabaigoje. Tokio pereinamojo laikotarpio nustatymas turėtų suteikti valstybėms narėms galimybę visiškai suderinti jų nacionalines sistemas su bendros veiklos sistema išteklių paskirstymo, tvarkaraščio ir vertinimų prioritetų nustatymo požiūriais;

(30)  pereinamuoju laikotarpiu valstybėms narėms neturėtų būti privaloma dalyvauti atliekant bendrus klinikinius tyrimus ir vykdant bendras mokslines konsultacijas. Tai neturėtų paveikti valstybių narių įpareigojimo taikyti suderintas taisykles klinikiniams vertinimams, atliekamiems nacionaliniu lygmeniu. Be to, pereinamuoju laikotarpiu bendroje veikloje nedalyvaujančios valstybės narės gali nutarti prisijungti bet kuriuo metu. Siekiant užtikrinti stabilų ir sklandų bendros veiklos organizavimą ir vidaus rinkos veikimą, jau dalyvaujančioms bendroje veikloje valstybėms narėms neturėtų būti leidžiama iš jos pasitraukti. Klinikiniai vertinimai, pradėti valstybėse narėse prieš šio reglamento taikymą, turėtų būti tęsiami, išskyrus atvejus, kai valstybės narės nusprendžia sustabdyti jų vykdymą; [54 pakeit.]

(31)  siekiant užtikrinti, kad paramos sistema ir toliau būtų kuo veiksmingesnė ir ekonomiškai efektyvesnė po pereinamojo laikotarpio, prieš įdiegiant privalomą suderintą sveikatos technologijų vertinimo sistemą pagal šį reglamentą, Komisija turėtų pradėti teikti ataskaitas dėl pateikti visos pradėtos taikyti procedūros poveikio vertinimo ataskaitą. Toje poveikio vertinimo ataskaitoje, be kitų kriterijų, turėtų būti įvertinta pažanga, padaryta pacientų prieigos prie naujų sveikatos technologijų srityje, ir vidaus rinkos veikimas, poveikis inovacijų kokybei ir sveikatos priežiūros sistemų tvarumui, taip pat bendrų klinikinių vertinimų aprėpties ir paramos sistemos veikimo nuostatų įgyvendinimo ne vėliau kaip praėjus dvejiems metams nuo pereinamojo laikotarpio pabaigos. Šioje ataskaitoje visų pirma gali būti aptarta, ar reikia perkelti šią paramos sistemą į Sąjungos agentūrą ir nustatyti apmokestinimo mechanizmą, kurį taikant sveikatos technologijų kūrėjai taip pat prisidėtų prie bendros veiklos finansavimo; tinkamumas; [55 pakeit.]

(32)  Komisija turėtų atlikti šio reglamento taikymo vertinimą. Pagal 2016 m. balandžio 13 d. tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 22 dalį tas vertinimas turėtų būti pagrįstas penkiais kriterijais - veiksmingumu, efektyvumu, aktualumu, derėjimu ir ES pridėtine verte ir stebėsenos programos patvirtinamaisiais duomenimis;. To vertinimo rezultatai taip pat turėtų būti perduoti Europos Parlamentui ir Tarybai; [56 pakeit.]

(33)  Direktyvoje 2011/24/ES nustatyta, kad Sąjunga remia valstybių narių bendradarbiavimą ir keitimąsi moksline informacija savanoriškame tinkle, vienijančiame valstybių narių už sveikatos technologijų vertinimą paskirtas atsakingas nacionalines institucijas ar įstaigas ir tam sudaro palankias sąlygas. Šie dalykai nustatomi šiuo reglamentu, todėl Direktyva 2011/24/ES turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista;

(34)  kadangi šio reglamento tikslų, t. y. suderinti valstybių narių taisykles dėl klinikinių vertinimų nacionaliniu lygmeniu atlikimo ir nustatyti privalomo tam tikrų sveikatos technologijų klinikinių vertinimų atlikimo Sąjungos lygmeniu sistemą, pagal šio reglamento taikymo sritį, vien tik valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl jos masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti, [57 pakeit.]

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I skyrius

Bendrosios nuostatos

1 straipsnis

Dalykas

1.  Atsižvelgiant į jau dabar pagal EUnetHTA bendruosius veiksmus atliekamą darbą, šiuo reglamentu nustatoma: [58 pakeit.]

a)  bendradarbiavimo dėl sveikatos technologijų klinikinio vertinimo Sąjungos lygmeniu procedūros ir paramos jam sistema; [59 pakeit.]

b)  bendros sveikatos technologijų klinikinio vertinimo taisyklės metodikos; [60 pakeit.]

2.  Šis reglamentas nedaro poveikio valstybių narių teisėms ir pareigoms organizuoti ir teikti sveikatos paslaugas ir sveikatos priežiūrą ir paskirstyti tam skirtus išteklius. Be to, šiuo reglamentu nepažeidžiama valstybių narių išimtinė nacionalinė kompetencija priimant sprendimus dėl nacionalinės kainodaros arba išlaidų kompensavimo. [61 pakeit.]

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

a)  vaistas – vaistas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2001/83/EB(16);

b)  medicinos priemonė – medicinos priemonė, kaip apibrėžta Reglamente (ES) 2017/745;

ba)  in vitro diagnostikos medicinos priemonė – in vitro diagnostikos medicinos priemonė, kaip apibrėžta Reglamente (ES) 2017/746; [62 pakeit.]

bb)  medicinos priemonės vertinimas – metodo, sudaryto iš daugiau nei vienos medicinos priemonės, arba metodo, sudaryto iš medicinos priemonės ir apibrėžtos priežiūros taikant kitus gydymo būdus grandinės, vertinimas; [63 pakeit.]

c)  sveikatos technologija - sveikatos technologija, kaip apibrėžta Direktyvoje 2011/24/ES;

d)  sveikatos technologijos vertinimas – daugiadalykis lyginamasis vertinimo procesas, grindžiamas klinikinio ir neklinikinio vertinimų aspektais, kai surenkami ir įvertinami turimi klinikinių ir neklinikinių su sveikatos technologijos naudojimu susijusių dalykų įrodymai;

e)  bendras klinikinis vertinimas – turimų mokslinių sveikatos technologijos įrodymų rinkimas ir sistemingas mokslinės informacijos rinkimas ir jos lyginamasis vertinimas lyginant šią technologiją bei šių procedūrų apibendrinimas, nurodytos sveikatos technologijos palyginimas su viena ar keliomis sveikatos technologijomis, grindžiamas šiais sveikatos technologijos klinikinio vertinimo aspektais arba esamomis procedūromis, kurie laikomi konkrečios klinikinės indikacijos atskaitos tašku ir grindžiami geriausiais turimais moksliniais klinikiniais įrodymais ir su pacientais susijusiais klinikiniais kriterijais, atsižvelgiant į šiuos klinikinius aspektus: sveikatos problemos, kuri sprendžiama naudojant sveikatos technologiją, ir kitų sveikatos technologijų arba procesų, dabar naudojamų sprendžiant tą sveikatos problemą, aprašymas, sveikatos technologijos aprašymas ir techninis apibūdinimas, santykinis klinikinis veiksmingumas ir santykinė sveikatos technologijos sauga; [64 pakeit.]

f)  neklinikinis vertinimas – sveikatos technologijos vertinimo dalis, grindžiama šiais neklinikiniais sveikatos technologijos vertinimo aspektais: sveikatos technologijos sąnaudomis ir ekonominiu įvertinimu, su jos naudojimu susijusiais etiniais, organizaciniais ir teisiniais aspektais;

g)  bendradarbiaujamasis vertinimas – klinikinis medicinos priemonės vertinimas, Sąjungos lygmeniu atliktas keleto savanorišku pagrindu bendradarbiaujančių sveikatos technologijų vertinimo institucijų ir įstaigų;

ga)  vertinimas – padarytos išvados dėl pridėtinės vertės, kurią sukuria susijusios technologijos, kurios yra nacionalinio vertinimo proceso, kurio metu gali būti svarstomi tiek klinikiniai, tiek ir neklinikiniai duomenys bei kriterijai, susiję su nacionalinėmis priežiūros aplinkybėmis, dalis; [65 pakeit.]

gb)  pacientų gydymo rezultatai – duomenys, kuriais įvertinamas arba prognozuojamas mirtingumas, sergamumas, su sveikata susijusi gyvenimo kokybė ir nepageidaujami reiškiniai. [202 pakeit.]

3 straipsnis

Valstybių narių sveikatos technologijų vertinimo koordinavimo grupė

1.  Sudaroma valstybių narių sveikatos technologijų vertinimo koordinavimo grupė (toliau – Koordinavimo grupė).

2.  Valstybės narės paskiria nacionalines arba regionines institucijas ir įstaigas, atsakingas už sveikatos technologijų vertinimą nacionaliniu lygmeniu, Koordinavimo grupės ir jos pogrupių narėmis ir praneša Komisijai apie šiuos paskyrimus ir visus vėlesnius jų pakeitimus. Valstybės narės gali paskirti keletą institucijų ir įstaigų, atsakingų už sveikatos technologijų vertinimą, Koordinavimo grupės ir vieno ar kelių jos pogrupių narėmis. [66 pakeit.]

3.  Koordinavimo grupė priima sprendimus bendru sutarimu arba prireikus paprasta kvalifikuota balsų dauguma. Valstybės narės turi po vieną balsą.

Koordinavimo grupės vykdomos procedūros turi būti skaidrios ir fiksuojamos posėdžių protokoluose, o balsai, įskaitant nepritarimo balsus – į juos įtraukiami ir viešai skelbiami. [203 pakeit.]

4.  Koordinavimo grupės posėdžiams bendrai pirmininkauja Komisija, neturinti teisės balsuoti, ir vienas pirmininkas, išrinktas kasmet rotacine tvarka renkamas iš grupės narių laikotarpiui, nustatytam jos darbo tvarkos taisyklėse. Šis bendras pirmininkavimas susijęs tik su administracinėmis funkcijomis. [68 pakeit.]

5.  Koordinavimo grupės nariai – nacionalinės arba regioninės vertinimo institucijos ar įstaigos – paskiria savo atstovus Koordinavimo grupėje ir jos pogrupiuose, kurių nariai jie yra, ad hoc arba nuolatiniam darbui. Valstybės narės gali pagrįstai panaikinti šį paskyrimą, remdamosi paskyrimo reikalavimais. Tačiau, atsižvelgiant į darbo krūvį, pogrupių struktūrą arba konkrečias reikalaujamas žinias, kiekviena valstybė narė gali turėti daugiau nei vieną šių vertinimo institucijų arba įstaigų ekspertą, nepažeidžiant nuostatos, kad priimant sprendimus kiekviena valstybė narė turi tik vieną balsą. Skiriant narius atsižvelgiama į ekspertines žinias, reikalingas pogrupio tikslams pasiekti. Europos Parlamentas, Taryba ir informuoja Komisiją Komisija informuojami apie visus paskyrimus ir visus vėlesnius jų pakeitimus galimą įgaliojimų atšaukimą. [69 pakeit.]

6.  Siekiant užtikrinti kokybišką veiklą, Koordinavimo grupės nariai ir jų atstovai turi laikytis nepriklausomumo, nešališkumo ir konfidencialumo principų skiriami iš nacionalinių arba regioninių sveikatos technologijų vertinimo įstaigų arba įstaigų, atsakingų už šią sritį.

Koordinavimo grupės nariai bei ekspertai ir bendrai vertintojai negali turėti finansinių ar kitokių interesų, susijusių su sveikatos technologijų kūrimo pramone arba draudimo bendrove, kurie galėtų turėti įtakos jų nešališkumui. Nariai įsipareigoja veikti nepriklausomai ir atsižvelgdami į viešąjį interesą ir teikti metinę interesų deklaraciją. Tos interesų deklaracijos registruojamos IT platformoje, kaip nurodyta 27 straipsnyje, ir skelbiamos viešai.

Koordinavimo grupės nariai per kiekvieną susirinkimą, atsižvelgiant į darbotvarkės punktus, gali pranešti apie bet kokį konkretų interesą, kuris gali pakenkti jų nepriklausomumui. Kilus interesų konfliktui atitinkamas Koordinavimo grupės narys nedalyvauja posėdyje, kol svarstomi atitinkami darbotvarkės punktai. Procedūrinės taisyklės interesų konflikto atvejais reglamentuojamos pagal 22 straipsnio 1 dalies a punkto iiia papunkčio nuostatas.

Siekiant užtikrinti šio proceso skaidrumą ir visuomenės informuotumą apie jį ir skatinti pasitikėjimą sistema, užtikrinamas didžiausias vertinamų klinikinių duomenų skaidrumas ir apie juos išsamiai supažindinama visuomenė. Jei duomenys yra konfidencialūs komerciniais tikslais, konfidencialumas turi būti aiškiai apibrėžtas ir pagrįstas, o konfidencialūs duomenys turi būti atriboti ir apsaugoti. [70 pakeit.]

7.  Komisija paskelbia atnaujintą paskirtų Koordinavimo grupės ir jos pogrupių narių bei kitų ekspertų sąrašą kartu su jų kvalifikacija, kompetencijos sritimis ir jų metine interesų deklaracija IT platformoje, nurodytoje 27 straipsnyje.

Pirmojoje pastraipoje nurodytą informaciją Komisija atnaujina kasmet ir kai manoma, kad tai būtina atsižvelgiant į naujas aplinkybes. Ši atnaujinta informacija skelbiama viešai. [71 pakeit.]

8.  Koordinavimo grupė:

a)  priima savo posėdžių organizavimo darbo tvarkos taisykles ir prireikus jas atnaujina;

b)  koordinuoja ir patvirtina pogrupių darbą;

c)  užtikrina bendradarbiavimą bendradarbiauja su Sąjungos lygmens įstaigomis siekiant gauti papildomų duomenų, būtinų jos veiklai; [72 pakeit.]

d)  užtikrina vykdydama savo veiklą užtikrina tinkamą konsultavimąsi su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais ir ekspertais. Tokios konsultacijos turi būti registruojamos dokumentuose, įskaitant viešai prieinamas suinteresuotųjų subjektų įtraukimą, su kuriais konsultuotasi, interesų deklaracijas, ir įtraukiamos į savo veiklą galutinę bendrą vertinimo ataskaitą; [73 pakeit.]

e)  sudaro tokius pogrupius:

i)  bendrų klinikinių vertinimų;

ii)  bendrų mokslinių konsultacijų;

iii)  atsirandančių sveikatos technologijų nustatymo;

iv)  savanoriško bendradarbiavimo;

v)  metinių darbo programų ir metinių ataskaitų rengimo ir bendrų taisyklių bei darbo dokumentų atnaujinimo.

9.  Koordinavimo grupė gali posėdžiauti įvairiomis sudėtimis pagal tokias sveikatos technologijų kategorijas: vaistų, medicinos priemonių ir kitų sveikatos technologijų.

10.  Koordinavimo grupė gali sudaryti atskirus pogrupius pagal tokias sveikatos technologijų kategorijas: vaistų, medicinos priemonių ir kitų sveikatos technologijų.

10a.  Bet kuriuo atveju Koordinavimo grupės ir jos pogrupių darbo tvarkos taisyklės, susirinkimų darbotvarkės, priimti sprendimai, taip pat informacija apie balsavimus ir balsavimo paaiškinimai, įskaitant mažumos nuomones, skelbiami viešai. [74 pakeit.]

4 straipsnis

Metinės darbo programos ir metinės ataskaitos

1.  Pogrupis, sudarytas pagal 3 straipsnio 8 dalies e punktą, parengia metinę darbo programą Koordinavimo grupei tvirtinti iki kiekvienų metų gruodžio 31 d.

2.  Metinėje darbo programoje nurodoma bendra veikla, planuojama atlikti kalendoriniais metais po jos patvirtinimo, įskaitant:

a)  planuojamą bendrų klinikinių vertinimų skaičių ir planuojamų vertinti sveikatos technologijų tipus;

b)  planuojamą bendrų mokslinių konsultacijų skaičių;

c)  savanorišką bendradarbiavimą.

Pirmos pastraipos a, b ir c punktų nuostatos įtvirtinamos atsižvelgiant į jų poveikio pacientams, visuomenės sveikatai arba sveikatos priežiūros sistemoms svarbą. [75 pakeit.]

3.  Rengdamas metinę darbo programą paskirtasis pogrupis turi:

a)  atsižvelgti į 18 straipsnyje nurodytą kasmetinę studiją apie atsirandančias sveikatos technologijas;

b)  atsižvelgti į Koordinavimo grupės turimus išteklius bendrai veiklai;

c)  kasmetiniuose posėdžiuose pagal 26 straipsnį konsultuotis su Komisija ir suinteresuotųjų subjektų tinklu dėl metinės darbo programos ir atsižvelgti į jos nuomonę jų pastabas. [76 pakeit.]

4.  Paskirtasis pogrupis parengia metinę ataskaitą Koordinavimo grupei tvirtinti iki kiekvienų metų vasario 28 d.

5.  Metinėje ataskaitoje pateikiama informacija apie bendrą veiklą, vykdytą kalendoriniais metais iki jos patvirtinimo.

5a.  Ir metinė ataskaita, ir metinė darbo programa skelbiamos 27 straipsnyje nurodytoje IT platformoje. [77 pakeit.]

II skyrius

Bendra sveikatos technologijų vertinimo veikla Sąjungos lygmeniu

1 skirsnis

Bendri klinikiniai vertinimai

5 straipsnis

Bendrų klinikinių vertinimų aprėptis

1.  Koordinavimo grupė atlieka tokius bendrus klinikinius vertinimus:

a)  vaistų, kurių rinkodaros leidimas suteikiamas taikant procedūrą, nustatytą Reglamente (EB) Nr. 726/2004, įskaitant atvejus, kai Komisijos sprendimas suteikti rinkodaros leidimą iš dalies pakeistas remiantis terapinės indikacijos ar indikacijų, kurių pradinis leidimas buvo suteiktas, pakeitimais, išskyrus vaistus, kurių leidimas suteiktas pagal Direktyvos 2001/83/EB 10 ir 11 straipsnius;

aa)  kitų vaistų, kurių rinkodaros leidimas nesuteikiamas taikant procedūrą, nustatytą Reglamente (EB) Nr. 726/2004, jeigu sveikatos technologijos kūrėjas nusprendė taikyti centralizuotą rinkodaros leidimo suteikimo procedūrą, su sąlyga, kad tie vaistai laikomi svarbia technine, mokslo ar terapijos naujove arba jų rinkodaros leidimas atitinka visuomenės sveikatos interesus; [78 pakeit.]

b)  medicinos priemonių, priskiriamų IIb ir III klasėms pagal Reglamento (ES) 2017/745 51 straipsnį, dėl kurių atitinkamos ekspertų grupės pateikė mokslinę nuomonę taikant klinikinio įvertinimo procedūrą pagal to reglamento 54 straipsnį ir kurios laikomos svarbiomis inovacijomis, turinčiomis galimai didelį poveikį nacionalinėms sveikatos priežiūros sistemoms; [79 pakeit.]

c)   in vitro diagnostikos medicinos priemonių, priskiriamų IIb ir III klasėms pagal Reglamento (ES) 2017/746 47 straipsnį, dėl kurių atitinkamos ekspertų grupės pateikė mokslinę nuomonę taikant klinikinio įvertinimo procedūrą pagal to reglamento 48 straipsnio 6 dalį ir kurios laikomos svarbiomis inovacijomis, turinčiomis galimai didelį poveikį nacionalinėms sveikatos priežiūros sistemoms; [80 pakeit.]

2.  Koordinavimo grupė atrenka medicinos priemones, nurodytas 1 dalies b ir c punktuose, bendram klinikiniam vertinimui atlikti, remdamasi tokiais kriterijais:

a)  nepatenkintas medicinos poreikis;

b)  galimas poveikis pacientams, visuomenės sveikatai ar sveikatos priežiūros sistemoms;

c)  reikšmingas tarpvalstybinis pobūdis;

d)  didelė Sąjungos masto pridėtinė vertė;

e)  turimi ištekliai;

ea)  poreikis didinti klinikinių įrodymų skaičių; [81 pakeit.]

eb)  sveikatos technologijų kūrėjas pateikė prašymą. [82 pakeit.]

6 straipsnis

Bendrų klinikinių vertinimų ataskaitų rengimas

1.  Koordinavimo grupė inicijuoja sveikatos technologijų bendrus klinikinius vertinimus vadovaudamasi savo metine darbo programa ir paskirdama pogrupį bendro klinikinio vertinimo ataskaitos rengimui prižiūrėti Koordinavimo grupės vardu.

Prie bendro klinikinio vertinimo ataskaitos pridedama ataskaitos santrauka, kuri apima bent palyginamus klinikinius duomenis, įverčius, komparatorius, metodiką, naudotus klinikinius įrodymus ir išvadas dėl veiksmingumo, saugumo ir santykinio veiksmingumo, taip pat vertinimo apribojimus, nesutampančias pozicijas, suteiktų konsultacijų santrauką ir pateiktas pastabas. Jos rengiamos pagal šio straipsnio ir 11, 22 ir 23 straipsnių Koordinavimo grupės nustatytus reikalavimus ir skelbiamos viešai, nepaisant ataskaitoje pateiktų išvadų.

5 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų vaistų atveju Koordinavimo grupė per 80–100 dienų patvirtina bendro klinikinio vertinimo ataskaitą, kad užtikrintų, jog laikomasi Tarybos direktyvoje 89/105/EEB(17) nustatytų kainodaros ir kompensavimo terminų. [83 pakeit.]

2.  Paskirtasis pogrupis turi paprašyti atitinkamos sveikatos technologijos kūrėjų kūrėjo pateikti visus turimus naujausius dokumentus, kuriuose būtų įtraukti informacija, duomenys ir įrodymai tyrimai, įskaitant teigiamus ir neigiamus rezultatus, kurie yra, būtini bendram klinikiniam vertinimui atlikti. Tie dokumentai apima visus turimus duomenis, gautus atlikus visus bandymus, taip pat visus tyrimus, kuriuose buvo taikyta technologija, – visa tai itin svarbu siekiant užtikrinti aukštą vertinimų kokybę.

5 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų vaistų atveju dokumentus sudaro bent:

a)  paraiškos byla;

b)  rinkodaros leidimo statuso nuoroda;

c)  jei yra, Europos viešo vertinimo protokolas (EPAR), įskaitant vaisto charakteristikų santrauką; Europos vaistų agentūra pateikia Koordinavimo grupei atitinkamas patvirtintas mokslinio vertinimo ataskaitas;

d)  jei taikoma, Koordinavimo grupės prašomi papildomi tyrimų rezultatai, kurie prieinami sveikatos technologijos kūrėjui;

e)  jei taikoma ir prieinama sveikatos technologijos kūrėjui, jau turimos STV ataskaitos dėl atitinkamos sveikatos technologijos;

f)  informacija apie tyrimus ir studijų registrus, prieinamus sveikatos technologijos kūrėjui.

Sveikatos technologijos kūrėjai privalo pateikti visus prašomus duomenis.

Vertintojai taip pat gali naudotis viešomis duomenų bazėmis ir klinikinės informacijos šaltiniais, pvz., ligonių registrais, duomenų bazėmis ar Europos referencijos centrų tinklais, kai manoma, kad tokia prieiga būtina informacijai, kurią pateikė kūrėjas, papildyti ir tikslesniam sveikatos technologijos klinikiniam vertinimui atlikti. Siekiant užtikrinti vertinimo atkuriamumą, tokia informacija turi būti viešai skelbiama.

Vertintojų ir sveikatos technologijų kūrėjų ryšiai yra nepriklausomi ir nešališki. Su sveikatos technologijų kūrėjais galima konsultuotis, bet jie aktyviai nedalyvauja atliekant vertinimą. [84 pakeit.]

2a.  Koordinavimo grupė retųjų vaistų atveju gali pagrįstai manyti, kad nėra esminių priežasčių ar papildomų įrodymų, kuriais būtų galima patvirtinti tolesnę klinikinę analizę, išskyrus reikšmingos naudos vertinimą, kurį jau atliko Europos vaistų agentūra. [85 pakeit.]

3.  Paskirtasis pogrupis paskiria iš savo narių vertintoją ir papildomą vertintoją bendram klinikiniam vertinimui atlikti. Vertintojas ir papildomas vertintojas turi skirtis nuo pirmiau paskirtųjų pagal 13 straipsnio 3 dalį, išskyrus ypatingus ir pagrįstus atvejus, kai neturima reikalingų konkrečių ekspertinių žinių ir gaunamas Koordinavimo grupės leidimas. Juos paskiriant atsižvelgiama į vertinimui atlikti būtiną mokslinę ekspertinę patirtį. [86 pakeit.]

4.  Vertintojas padedant papildomam vertintojui parengia bendro klinikinio vertinimo ataskaitos ir ataskaitos santraukos projektus.

5.  Bendro klinikinio vertinimo ataskaitos išvados turi būti tokios apimties apima: [87 pakeit.]

a)  santykinio vertinamosios sveikatos technologijos poveikio pacientų gydymo rezultatams, pasirinktiems veiksmingumo ir saugumo, vertinamų atsižvelgiant į klinikines vertinamąsias baigtis, susijusias su klinikiniu subjektu ir pacientų grupe, pasirinktas vertinimui atlikti, įskaitant mirtingumą, sergamumą ir gyvenimo kokybę, analizė, atlikta palyginus su Koordinavimo grupės nustatytinu vienu arba keliais lyginamaisiais gydymo būdais; [88 pakeit.]

b)  santykinio poveikio tikrumo laipsnis, pagrįstas turimais geriausiais klinikiniais įrodymais ir palygintas su geriausiais standartiniais gydymo būdais. Vertinimas grindžiamas klinikinėmis vertinamosiomis baigtimis, nustatytomis pagal tarptautinius įrodymais pagrįstos medicinos standartus, visų pirma atsižvelgiant į sveikatos būklės pagerėjimą, ligos trukmės sutrumpėjimą, išgyvenimo pailgėjimą, šalutinio poveikio sumažėjimą arba gyvenimo kokybės pagerėjimą. Taip pat turi būti pateikiamos nuorodos į pogrupiams būdingus skirtumus. [89 pakeit.]

Išvados neapima įvertinimo.

Vertintojas ir papildomas vertintojas užtikrina, kad atitinkamų pacientų grupių pasirinkimas būtų reprezentatyvus dalyvaujančių valstybių narių atžvilgiu, kad jos galėtų priimti tinkamus sprendimus dėl šių technologijų finansavimo iš nacionalinių sveikatos priežiūros biudžetų. [90 pakeit.]

6.  Jeigu bet kuriuo bendro klinikinio vertinimo ataskaitos projekto rengimo etapu vertintojas mano, kad ataskaitai baigti reikia iš sveikatos technologiją vertinti pateikusio jos kūrėjo gauti papildomų įrodymų, jis gali prašyti paskirtojo pogrupio sustabdyti ataskaitos rengimą ir prašyti sveikatos technologijos kūrėjo pateikti papildomų įrodymų. Pasikonsultavus su sveikatos technologijos kūrėju dėl laiko, reikalingo būtiniems papildomiems įrodymams pateikti, vertintojo prašyme nurodomas darbo dienų skaičius, kuriam ataskaitos rengimas sustabdomas. Kai proceso metu gaunama naujų klinikinių duomenų, atitinkamas sveikatos technologijos kūrėjas savo iniciatyva vertintojui pateikia ir šią naują informaciją. [205 pakeit.]

7.  Rengiant bendro klinikinio vertinimo ataskaitos ir ataskaitos santraukos projektus paskirtojo pogrupio arba Koordinavimo grupės nariai pateikia savo pastabas per ne trumpesnį nei 30 darbo dienų laikotarpį. Komisija taip pat gali pateikti pastabų. [92 pakeit.]

8.  Vertintojas pateikia bendro klinikinio vertinimo ataskaitos ir ataskaitos santraukos projektus sveikatos technologiją vertinti pateikusiam jos technologijos kūrėjui ir nustato laikotarpį jo pastaboms pateikti, kad šis pateiktų pastabas. [93 pakeit.]

9.  Paskirtasis pogrupis užtikrina, kad suinteresuotieji subjektai, įskaitant pacientus Pacientai, vartotojų organizacijos, sveikatos specialistai, NVO, kitos sveikatos technologijų kūrėjų asociacijos ir klinikinius ekspertus, turėtų galimybę klinikiniai ekspertai gali pateikti pastabas rengiant bendro klinikinio vertinimo ataskaitos ir ataskaitos santraukos projektus ir nustato ataskaitą per laikotarpį, per kurį jie gali pateikti pastabų nustato paskirtasis pogrupis.

Komisija visų suinteresuotųjų subjektų, su kuriais konsultuotasi, interesų deklaracijas paskelbia 27 straipsnyje nurodytoje IT platformoje. [94 pakeit.]

10.  Gavęs ir apsvarstęs visas pagal 7, 8 ir 9 dalis pateiktas pastabas vertintojas, padedant papildomam vertintojui, užbaigia bendro klinikinio vertinimo ataskaitos ir ataskaitos santraukos projektus ir pateikia šiuos projektus paskirtajam pogrupiui ir Komisijai Koordinavimo grupei pastaboms pateikti. Komisija visas pastabas, į kurias turi būti tinkamai atsakyta, skelbia 27 straipsnyje nurodytoje IT platformoje. [95 pakeit.]

11.  Vertintojas padedant papildomam vertintojui atsižvelgia į paskirtojo pogrupio ir Komisijos Koordinavimo grupės pastabas ir pateikia galutinius bendro klinikinio vertinimo ataskaitos ir ataskaitos santraukos projektus Koordinavimo grupei tvirtinti galutinai patvirtinti. [96 pakeit.]

12.  Koordinavimo grupė patvirtina galutines bendro klinikinio vertinimo ataskaitą ir ataskaitos santrauką, jei įmanoma, bendru sutarimu arba prireikus paprasta kvalifikuota valstybių narių balsų dauguma.

Skirtingos pozicijos ir pagrindai, kuriais jos grindžiami, įtraukiami į galutinę ataskaitą.

Galutinė ataskaita apima jautrumo analizę, jei esama vieno ar kelių iš šių elementų:

a)  skirtingų nuomonių dėl tyrimų, kurių negalima įtraukti dėl didelio šališkumo;

b)  skirtingų pozicijų, jei tyrimai nebus įtraukti, nes jie neatspindi naujausios technologinės plėtros, arba

c)  nesutarimų dėl nereikšmingumo ribų, susijusių su pacientams svarbiomis vertinamosiomis baigtimis, apibrėžties.

Vieno ar daugiau komparatorių ir pacientams svarbių vertinamųjų baigčių pasirinkimas turi būti medicininiu požiūriu pagrįstas ir patvirtintas dokumentais galutinėje ataskaitoje.

Galutinėje ataskaitoje taip pat pateikiami pagal 13 straipsnį atliktos bendros mokslinės konsultacijos rezultatai. Užbaigus bendrus klinikinius vertinimus, mokslinių konsultacijų ataskaitos skelbiamos viešai. [206 pakeit.]

13.  Vertintojas užtikrina visos komerciniu požiūriu neskelbtinos informacijos pašalinimą iš patvirtintų bendro klinikinio vertinimo ataskaitos, kad patvirtintoje bendro klinikinio vertinimo ataskaitoje ir ataskaitos santraukos santraukoje būtų pateikta vertinama klinikinė informacija, išdėstyta naudota metodika ir tyrimai. Vertintojas konsultuojasi su kūrėju dėl ataskaitos prieš ją paskelbiant. Kūrėjas turi per 10 darbo dienų pranešti vertintojui apie bet kokią informaciją, kurią jis laiko konfidencialia, ir pagrįsti, kodėl ji komerciniu požiūriu neskelbtina. Kraštutiniu atveju vertintojas ir papildomas vertintojas nusprendžia, ar kūrėjo prašymas išlaikyti konfidencialumą yra pagrįstas. [98 pakeit.]

14.  Koordinavimo grupė pateikia patvirtintas bendro klinikinio vertinimo ataskaitą ir ataskaitos santrauką sveikatos technologiją vertinti pateikusiam jos kūrėjui ir Komisijai, kuri jas įtraukia į IT platformą. [99 pakeit.]

14a.  Gavęs patvirtintą bendro klinikinio vertinimo ataskaitą ir ataskaitos santrauką, sveikatos technologijų kūrėjas gali per septynias darbo dienas raštu pareikšti prieštaravimus Koordinavimo grupei ir Komisijai. Tokiu atveju kūrėjas pateikia išsamias savo prieštaravimų priežastis. Koordinavimo grupė per septynias darbo dienas įvertina prieštaravimus ir prireikus peržiūri ataskaitą.

Koordinavimo grupė patvirtina ir pateikia galutinę bendro klinikinio vertinimo ataskaitą, ataskaitos santrauką ir aiškinamąjį dokumentą, kuriame nurodo, kaip buvo išspręsti sveikatos technologijos kūrėjo ir Komisijos prieštaravimai. [100 pakeit.]

14b.  Bendro klinikinio vertinimo ataskaita ir ataskaitos santrauka turi būti parengtos per ne trumpesnį kaip 80 dienų ir ne ilgesnį kaip 100 dienų laikotarpį, išskyrus atvejus, kai, atsižvelgiant į klinikinio poreikio mastą, reikia atitinkamai paspartinti arba pristabdyti šį procesą. [101 pakeit.]

14c.  Kai sveikatos technologijų kūrėjas, nurodęs priežastis, atsiima paraišką dėl rinkodaros leidimo arba kai Europos vaistų agentūra sustabdo vertinimą, apie tai pranešama Koordinavimo grupei, kad ši nutrauktų bendro klinikinio vertinimo procedūrą. Komisija paraiškos atsiėmimo arba vertinimo nutraukimo priežastis paskelbia 27 straipsnyje nurodytoje IT platformoje. [102 pakeit.]

7 straipsnis

Įvertintų sveikatos technologijų sąrašas

1.  Jeigu Komisija mano, kad patvirtintos bendro klinikinio vertinimo ataskaita ir ataskaitos santrauka atitinka esminius ir procedūrinius šiame reglamente nustatytus reikalavimus, ji ne vėliau kaip per 30 dienas nuo patvirtintų ataskaitos ir ataskaitos santraukos, gavimo iš Koordinavimo grupės įtraukia sveikatos technologijos, kuri buvo patvirtintos ataskaitos ir patvirtintos ataskaitos santraukos objektas, pavadinimą, nepaisant to, ar ji buvo priimta, ar ne, į technologijų, kurių bendras klinikinis vertinimas atliktas, sąrašą (toliau – įvertintų sveikatos technologijų sąrašas arba sąrašas) ne vėliau kaip per 30 dienų nuo patvirtintos ataskaitos ir ataskaitos santraukos gavimo iš Koordinavimo grupės. [103 pakeit.]

2.  Jeigu per 30 dienų nuo patvirtintų bendro klinikinio vertinimo ataskaitos ir ataskaitos santraukos gavimo Komisija padaro išvadą, kad patvirtintos bendro klinikinio vertinimo ataskaita ir ataskaitos santrauka neatitinka šiame reglamente nustatytų esminių ir procedūrinių teisinių reikalavimų, ji informuoja Koordinavimo grupę apie tokių išvadų motyvus ir pagrįsdama paprašo persvarstyti ataskaitą ir ataskaitos santrauką įvertinimą. [104 pakeit.]

3.  Paskirtasis pogrupis apsvarsto 2 dalyje nurodytas išvadas ir paragina sveikatos technologijos kūrėją pateikti pastabas iki nurodyto termino. Paskirtasis pogrupis, prieš pateikdamas galutinę nuomonę, persvarsto bendro klinikinio vertinimo ataskaitą ir ataskaitos santrauką atsižvelgdamas į sveikatos technologijos kūrėjo Komisijos pateiktas pastabas. Vertintojas padedant papildomam vertintojui atitinkamai pakeičia bendro klinikinio vertinimo ataskaitą ir ataskaitos santrauką ir pateikia jas Koordinavimo grupei. Taikomos 6 straipsnio 12–14 dalys., susijusias su procedūra. [105 pakeit.]

4.  Po pakeistų patvirtintų bendro klinikinio vertinimo ataskaitos ir ataskaitos santraukos pateikimo, jeigu Komisija mano, kad pakeistos patvirtintos bendro klinikinio vertinimo ataskaita ir ataskaitos santrauka atitinka šiame reglamente nustatytus esminius ir procedūrinius reikalavimus, ji įtraukia sveikatos technologijos, kuri buvo ataskaitos ir ataskaitos santraukos objektas, pavadinimą į įvertintų sveikatos technologijų sąrašą. [106 pakeit.]

5.  Jeigu Komisija padaro išvadą, kad pakeistos patvirtintos bendro klinikinio vertinimo ataskaita ir ataskaitos santrauka neatitinka šiame reglamente nustatytų esminių procedūrinių reikalavimų, vertinama sveikatos technologija įtraukiama į sąrašą kartu su vertinimo ataskaitos santrauka ir procedūrinių reikalavimų, ji atsisako įtraukti sveikatos technologijos pavadinimą į sąrašą Komisijos pateiktomis pastabomis, ir visai tai skelbiama 27 straipsnyje nurodytoje IT platformoje. Komisija apie tai informuoja Koordinavimo grupę nurodydama neįtraukimo nepalankios ataskaitos priežastį. 8 straipsnyje nustatyti įpareigojimai susijusiai sveikatos technologijai netaikomi. Koordinavimo grupė informuoja apie tai sveikatos technologiją vertinti pateikusį jos kūrėją ir įtraukia šių ataskaitų suvestinę informaciją į savo metinę ataskaitą. [107 pakeit.]

6.  Dėl į įvertintų sveikatos technologijų sąrašą įtrauktų sveikatos technologijų Komisija 27 straipsnyje nurodytoje IT platformoje paskelbia į įvertintų sveikatos technologijų sąrašą įtrauktų sveikatos technologijų patvirtintas bendro klinikinio vertinimo ataskaitą ir ataskaitos santrauką IT platformoje, nurodytoje 27 straipsnyje, taip pat visas suinteresuotųjų subjektų pastabas ir tarpines ataskaitas, ir ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jų įtraukimo į sąrašą jas pateikia sveikatos technologiją vertinti pateikusiam jos kūrėjui. [108 pakeit.]

8 straipsnis

Bendrų klinikinių vertinimų naudojimas valstybėse narėse

1.  Kalbant apie sveikatos technologijas, įtrauktas į įvertintų sveikatos technologijų sąrašą, arba technologijas, kurių atžvilgiu inicijuotas bendras klinikinis vertinimas, valstybės narės: [109 pakeit.]

a)  neatlieka sveikatos technologijos, įtrauktos į įvertintų naudoja bendro klinikinio vertinimo ataskaitas atlikdamos savo sveikatos technologijų sąrašą arba kurios inicijuotas bendras klinikinis vertinimas, klinikinio vertinimo arba lygiaverčio vertinimo vertinimus valstybės narės lygmeniu; [110 pakeit.]

b)  taiko bendrus klinikinius vertinimus atlikdamos sveikatos technologijų vertinimus pakartotinai neatlieka bendro klinikinio vertinimo valstybės narės lygmeniu. [111 pakeit.]

1a.  Pagal 1 dalies b punkte nustatytą reikalavimą valstybėms narėms arba regionams nedraudžiama atlikti susijusių technologijų pridėtinės klinikinės vertės vertinimų vykdant nacionalinius arba regioninius vertinimo procesus, kuriais galima atsižvelgti į papildomus klinikinius ir neklinikinius įrodymus, būdingus atitinkamai valstybei narei, kurie nebuvo įtraukti į bendrą klinikinį vertinimą, tačiau yra būtini atliekant bendrą sveikatos technologijos vertinimą arba vykdant kainodaros ir kompensavimo procesą.

Atliekant tokius papildomus vertinimus susijusią technologiją galima palyginti su komparatoriumi, kuris atitinka geriausią įrodymais pagrįstą sveikatos priežiūros standartą atitinkamoje valstybėje narėje ir kuris, nepaisant tos valstybės narės prašymo taikymo srities nustatymo etapu, nebuvo įtrauktas į bendrą klinikinį vertinimą. Taip pat galima įvertinti konkrečioje valstybėje narėje taikomą technologiją sveikatos priežiūros kontekste, remiantis jos klinikine praktika arba pasirinkta kompensavimo tvarka.

Bet kuri tokia priemonė turi būti pagrįsta, būtina ir proporcinga šiam tikslui pasiekti, neturi dubliuoti Sąjungos lygmeniu atliekamo darbo ir neturi nepagrįstai ilgam laikotarpiui pavėlinti pacientų prieigos prie tų technologijų.

Valstybės narės praneša Komisijai ir Koordinavimo grupei apie jų ketinimą papildyti klinikinį vertinimą ir sykiu pateikia to ketinimo pagrindimą. [112 pakeit.]

2.  Valstybės narės ne vėliau kaip per 30 dienų nuo bendro klinikinio vertinimo užbaigimo praneša Komisijai apie IT platformą, nurodytą 27 straipsnyje, perduoda informaciją apie tai, kaip atliekant sveikatos technologijos, kurios bendras klinikinis vertinimas atliktas, vertinimo išvadą. Prie to pranešimo pridedama informacija apie tai, kaip atliekant visuminį sveikatos technologijos vertinimą buvo taikomos bendro klinikinio vertinimo išvados. vertinimą valstybės narės lygmeniu buvo atsižvelgta į bendro klinikinio vertinimo ataskaitą, taip pat pateikia kitus klinikinius duomenis ir papildomus įrodymus, į kuriuos buvo atsižvelgta, kad Komisija padeda galėtų padėti valstybėms narėms keistis šia informacija per IT platformą, nurodytą 27 straipsnyje. [113 pakeit.]

9 straipsnis

Bendrų klinikinių vertinimų atnaujinimas

1.  Koordinavimo grupė atnaujina bendrus klinikinius vertinimus, jeigu:

a)  Komisijos sprendimas suteikti vaisto rinkodaros leidimą, nurodytas 5 straipsnio 1 dalies a punkte, buvo su sąlyga, kad būtų įvykdyti papildomi reikalavimai po leidimo suteikimo;

b)  pradinėje bendro klinikinio vertinimo ataskaitoje nurodytas būtinumas atnaujinti ataskaitą, kai per toje ataskaitoje nustatytą terminą bus gauta papildomų įrodymų tolesniam vertinimui atlikti; [114 pakeit.]

ba)  valstybės narės arba sveikatos technologijų kūrėjo, manančio, kad esama naujų klinikinių įrodymų, prašymu; [115 pakeit.]

bb)  praėjus penkeriems metams nuo vertinimo, esant naujų svarbių klinikinių įrodymų arba anksčiau, kai tik gaunama naujų įrodymų arba klinikinių duomenų. [116 pakeit.]

1a.  Pirmos pastraipos a, b, ba ir bb punktuose nurodytais atvejais technologijos kūrėjas turi pateikti papildomą informaciją. Jeigu to nepadaroma, ankstesniam bendram vertinimui nustoja būti taikomas 8 straipsnis.

Toliau naudojama duomenų bazė „Evident“, kad būtų galima rinkti klinikinius įrodymus, gautus faktiškai taikant sveikatos technologiją, ir stebėti rezultatus sveikatos priežiūros srityje. [117 pakeit.]

2.  Koordinavimo grupė gali atnaujinti bendrus klinikinius vertinimus vieno ar kelių jos narių prašymu.

Bendrus klinikinius vertinimus prašoma atnaujinti, kai paskelbiama arba pateikiama naujos informacijos, kuri rengiant pradinę bendrą ataskaitą nebuvo prieinama. Paprašius atnaujinti bendrą klinikinio vertinimo ataskaitą, tai padaryti pasiūlęs narys gali bendrą klinikinį vertinimą atnaujinti ir pasiūlyti kitoms valstybėms narėms jį patvirtinti tarpusavio pripažinimu. Atnaujindama bendrą klinikinio vertinimo ataskaitą, valstybė narė taiko Koordinavimo grupės nustatytus metodus ir standartus.

Jei valstybės narės nepritaria atnaujinimui, klausimas perduodamas spręsti Koordinavimo grupei. Koordinavimo grupė nusprendžia, ar atlikti atnaujinimą remiantis šia nauja informacija.

Kai atnaujinimas patvirtinamas tarpusavio pripažinimu arba Koordinavimo grupei priėmus sprendimą, bendra klinikinio vertinimo ataskaita laikoma atnaujinta. [118 pakeit.]

3.  Atnaujinimas vykdomas laikantis procedūrinių taisyklių, nustatytų pagal 11 straipsnio 1 dalies d punktą.

10 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl bendrų klinikinių vertinimų

33 straipsnio 1 dalyje nurodytu pereinamuoju laikotarpiu:

a)  Koordinavimo grupė:

i)  nustato planuojamą metinį bendrų klinikinių vertinimų skaičių remdamasi dalyvaujančių valstybių narių skaičiumi ir turimais tam skirtais ištekliais;

ii)  atrenka vaistus, nurodytus 5 straipsnio 1 dalies a punkte, bendram klinikiniam vertinimui, remdamasi 5 straipsnio 2 dalyje nurodytais atrankos kriterijais.

b)  Koordinavimo grupės nariai iš bendrajame klinikiniame vertinime nedalyvaujančių valstybių narių neturi:

i)  būti paskirti vertintojais ar papildomais vertintojais;

ii)  teikti pastabų bendro klinikinio vertinimo ataskaitų ir ataskaitų santraukų projektams;

iii)  dalyvauti galutinių bendro klinikinio vertinimo ataskaitų ir ataskaitų santraukų patvirtinimo procese;

iv)  dalyvauti bendrų klinikinių vertinimų metinių darbo programų dalių rengimo ir patvirtinimo procese;

v)  laikytis 8 straipsnyje nustatytų pareigų dėl sveikatos technologijų, kurių bendras klinikinis vertinimas atliktas.

11 straipsnis

Bendrų klinikinių vertinimų išsamių procedūrinių taisyklių priėmimas

1.  Komisija, laikydamasi šio reglamento, įgyvendinimo aktais parengia procedūrines taisykles dėl: [119 pakeit.]

a)  sveikatos technologijų kūrėjų teikiamos informacijos, duomenų ir įrodymų; [120 pakeit.]

b)  vertintojų ir papildomų vertintojų paskyrimo;

c)  išsamių procedūros etapų ir jų tvarkaraščio bei bendrų klinikinių vertinimų bendros trukmės nustatymo; [121 pakeit.]

d)  bendrų klinikinių vertinimų atnaujinimo;

e)  bendradarbiavimo su Europos vaistų agentūra vaistų bendrų klinikinių vertinimų rengimo ir atnaujinimo klausimais;

f)  bendradarbiavimo su paskelbtosiomis įstaigomis ir ekspertų grupėmis medicinos priemonių bendrų klinikinių vertinimų rengimo ir atnaujinimo klausimais. [122 pakeit.]

2.  Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 30 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

2 skirsnis

Bendros mokslinės konsultacijos

12 straipsnis

Prašymai dėl bendrų mokslinių konsultacijų

1.  Sveikatos technologijos kūrėjai gali prašyti Koordinavimo grupės bendrų mokslinių konsultacijų, kad galėtų gauti mokslinių rekomendacijų dėl įrodymų klinikinių aspektų, kuriais remiantis galima geriau parengti mokslinius tyrimus ir duomenų, kurių gali būti reikalaujama bendro klinikinio vertinimo atlikti tyrimą, siekiant gauti kuo geresnius mokslinius įrodymus, padidinti nuspėjamumą, suderinti tyrimo prioritetus ir padidinti jo kokybę bei veiksmingumą, siekiant gauti geriausių įrodymų. [123 pakeit.]

Vaistų sveikatos technologijos kūrėjai gali prašyti, kad bendros mokslinės konsultacijos vyktų lygiagrečiai su Europos vaistų agentūros mokslinių rekomendacijų gavimo procesu pagal Reglamento (EB) Nr. 726/2004 57 straipsnio 1 dalies n punktą. Tokiu atveju jie turi pateikti prašymą tuo metu, kai pateikia prašymą dėl mokslinės rekomendacijos Europos vaistų agentūrai.

2.  Svarstydama prašymą dėl bendros mokslinės konsultacijos Koordinavimo grupė atsižvelgia į tokius kriterijus:

a)  tikimybę, kad bus atliekamas kuriamos sveikatos technologijos bendras klinikinis vertinimas pagal 5 straipsnio 1 dalį;

b)  nepatenkintą medicinos poreikį;

c)  galimą poveikį pacientams, visuomenės sveikatai ar sveikatos priežiūros sistemoms;

d)  reikšmingą tarpvalstybinį pobūdį;

e)  didelę Sąjungos masto pridėtinę vertę;

f)  turimus išteklius;

fa)  Sąjungos klinikinius tyrimo prioritetus; [124 pakeit.]

3.  Koordinavimo grupė per 15 dienų nuo prašymo gavimo informuoja prašymą pateikusį sveikatos technologijos kūrėją apie tai, ar ji organizuos bendrą mokslinę konsultaciją, ar jos neorganizuos. Jeigu Koordinavimo grupė atsisako tenkinti prašymą, ji apie tai informuoja sveikatos technologijos kūrėją ir paaiškina priežastis atsižvelgdama į 2 dalyje nustatytus kriterijus.

Bendros mokslinės konsultacijos neturi įtakos bendro technologinio vertinimo objektyvumui ir nepriklausomumui ar jo rezultatams ar išvadoms. Šiam vertinimui atlikti pagal 13 straipsnio 3 dalį paskirti vertintojas ir papildomas vertintojas negali būti tie patys asmenys kaip vertintojas ir papildomas vertintojas, kurie pagal 6 straipsnio 3 dalį yra paskirti bendram technologiniam vertinimui atlikti.

Informacija apie konsultacijų tikslą ir jų turinio santrauka skelbiami 27 straipsnyje nurodytoje IT platformoje. [125 pakeit.]

13 straipsnis

Bendrų mokslinių konsultacijų ataskaitų rengimas procedūra [126 pakeit.]

1.  Gavusi prašymą dėl bendros mokslinės konsultacijos pagal 12 straipsnį ir remdamasi metine darbo programa Koordinavimo grupė paskiria pogrupį bendros mokslinės konsultacijos ataskaitos rengimui prižiūrėti Koordinavimo grupės vardu.

Bendros mokslinės konsultacijos ataskaita rengiama pagal šio straipsnio reikalavimus ir pagal 16 ir 17 straipsniuose nustatytas procedūrines taisykles procedūrą ir dokumentų reikalavimus dokumentus, parengtus remiantis 16 ir 17 straipsniais. [127 pakeit.]

2.  Paskirtasis pogrupis turi prašyti sveikatos technologijos kūrėjo pateikti turimus naujausius dokumentus, į kuriuos būtų įtraukti visi informacija informacijos apdorojimo etapai, duomenys ir įrodymai tyrimai, būtini reikalingi bendrai mokslinei konsultacijai, pvz., turimi duomenys iš visų bandymų ir visų tyrimų, kuriuose buvo taikyta technologija. Retųjų vaistų atveju gali būti parengta specialiai jiems pritaikyta klinikinio vertinimo procedūra turint omenyje nedidelį klinikiniuose tyrimuose dalyvaujančių pacientų skaičių ir (arba) tai, kad nėra komparatoriaus. Atlikus bendrus klinikinius vertinimus visa gauta informacija skelbiama viešai.

Paskirtasis pogrupis ir atitinkamas sveikatos technologijos kūrėjas surengia bendrą posėdį, kuriame svarstoma pirmoje pastraipoje apibrėžta informacija. [128 pakeit.]

3.  Paskirtasis pogrupis paskiria iš savo narių vertintoją ir papildomą vertintoją, atsakingus už bendros mokslinės konsultacijos vykdymą, kurie nėra tie patys asmenys, paskirti vertintoju ir papildomu vertintoju pagal 6 straipsnio 3 dalį. Juos paskiriant atsižvelgiama į vertinimui atlikti būtiną mokslinę ekspertinę patirtį. [129 pakeit.]

4.  Vertintojas padedant papildomam vertintojui parengia bendros mokslinės konsultacijos ataskaitos projektą.

5.  Jeigu bet kuriuo bendros mokslinės konsultacijos ataskaitos rengimo etapu vertintojas mano, kad ataskaitai baigti reikia iš sveikatos technologijos kūrėjo gauti papildomų įrodymų, jis gali prašyti paskirtojo pogrupio sustabdyti ataskaitos rengimą ir prašyti sveikatos technologijos kūrėjo pateikti papildomų įrodymų. Pasikonsultavus su sveikatos technologijos kūrėju dėl laiko, reikalingo būtiniems papildomiems įrodymams pateikti, vertintojo prašyme nurodomas darbo dienų skaičius, kuriam ataskaitos rengimas sustabdomas.

6.  Rengiant bendros mokslinės konsultacijos ataskaitos projektą paskirtojo pogrupio nariai pateikia savo pastabas.

7.  Vertintojas pateikia bendros mokslinės konsultacijos ataskaitos projektą prašymą pateikusiam ir siunčia jį sveikatos technologijos kūrėjui ir, kad šis pateiktų pastabų, taip pat nustato laikotarpį jo toms pastaboms pateikti. [130 pakeit.]

8.  Paskirtasis pogrupis užtikrina, kad suinteresuotieji subjektai, įskaitant pacientus Sveikatos technologijos kūrėjas, pacientai, sveikatos priežiūros specialistai ir klinikinius ekspertus, turėtų galimybę klinikiniai ekspertai gali pateikti pastabas rengiant bendros mokslinės konsultacijos ataskaitos projektą ir nustato laikotarpį, pastabų per kurį jie gali pateikti pastabų bendras mokslines konsultacijas. [131 pakeit.]

9.  Gavęs ir apsvarstęs visas visą pagal 2, 6, 7 ir 8 dalis pateiktas pateiktą informaciją ir pastabas vertintojas, padedant papildomam vertintojui, užbaigia bendros mokslinės konsultacijos ataskaitos projektą ir pateikia projektą paskirtajam pogrupiui pastaboms. Užbaigus bendrą klinikinį vertinimą visos pastabos ir laiku pateikti atsakymai skelbiami viešai 27 straipsnyje nurodytoje IT platformoje. Į paskelbtas pastabas įtraukiamos suinteresuotųjų subjektų pastabos ir parodomos skirtingos pogrupio narių nuomonės vykstant procedūrai. [132 pakeit.]

10.  Jeigu bendra mokslinė konsultacija vyksta lygiagrečiai su Europos vaistų agentūros teikiama moksline rekomendacija, vertintojas siekia koordinuoti veiksmus su Agentūra bendros mokslinės konsultacijos ir mokslinės rekomendacijos išvadų nuoseklumo požiūriu tvarkaraštį. [133 pakeit.]

11.  Vertintojas padedant papildomam vertintojui atsižvelgia į paskirtojo pogrupio pastabas ir pateikia galutinį bendros mokslinės konsultacijos ataskaitos projektą Koordinavimo grupei.

12.  Koordinavimo grupė ne vėliau kaip per 100 dienų nuo 4 dalyje nurodyto ataskaitos rengimo pradžios patvirtina galutinę bendros mokslinės konsultacijos ataskaitą, jeigu įmanoma, bendru sutarimu arba prireikus paprasta kvalifikuota valstybių narių balsų dauguma. [134 pakeit.]

14 straipsnis

Bendrų mokslinių konsultacijų ataskaitos

1.  Koordinavimo grupė ne vėliau kaip per 10 dienų nuo patvirtinimo perduoda patvirtintą bendros mokslinės konsultacijos ataskaitą prašymą pateikusiam sveikatos technologijos kūrėjui.

2.  Koordinavimo grupė į savo metines ataskaitas ir į 27 straipsnyje nurodytą IT platformą įtraukia nuasmenintą suvestinę informaciją apie bendras mokslines konsultacijas. Ta informacija naudojamasi teikiant konsultacijas ir pastabas.

Užbaigus bendrus klinikinius vertinimus, mokslinių konsultacijų ataskaitos skelbiamos viešai. [135 pakeit.]

3.  Valstybės narės neorganizuoja mokslinių arba lygiaverčių konsultacijų dėl 5 straipsnyje nurodytos sveikatos technologijos, dėl kurios buvo inicijuotos inicijuota bendra mokslinė konsultacija, o prašymo dėl konsultacijų turinys yra toks pat nebent nebūtų atsižvelgta į papildomus klinikinius duomenis ir įrodymus, o tie duomenys ir įrodymai būtų laikomi būtinais. Tokios nacionalinės mokslinės konsultacijos perduodamos Komisijai, kad ši jas paskelbtų 27 straipsnyje nurodytoje IT platformoje. [136 pakeit.]

15 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl bendrų mokslinių konsultacijų

33 straipsnio 1 dalyje nurodytu pereinamuoju laikotarpiu:

a)  Koordinavimo grupė nustato planuojamą metinį bendrų mokslinių konsultacijų skaičių remdamasi dalyvaujančių valstybių narių skaičiumi ir turimais tam skirtais ištekliais;

b)  Koordinavimo grupės nariai iš bendrose mokslinėse konsultacijose nedalyvaujančių valstybių narių neturi:

i)  būti paskirti vertintojais ar papildomais vertintojais;

ii)  teikti pastabų dėl bendrų mokslinių konsultacijų ataskaitų projektų;

iii)  dalyvauti galutinių bendrų mokslinių konsultacijų ataskaitų patvirtinimo procese;

iv)  dalyvauti metinių darbo programų dalių dėl bendrų mokslinių konsultacijų rengimo ir patvirtinimo procese.

16 straipsnis

Bendrų mokslinių konsultacijų procedūrinių taisyklių priėmimas

1.  Komisija įgyvendinimo aktais parengia procedūrines taisykles dėl:

a)  sveikatos technologijų kūrėjų prašymų pateikimo ir jų įtraukimo į bendrų mokslinių konsultacijų ataskaitų rengimą; [137 pakeit.]

b)  vertintojų ir papildomų vertintojų paskyrimo;

c)  išsamių procedūros etapų ir jų tvarkaraščio;

d)  konsultacijų su pacientais, klinikiniais ekspertais ir kitais tinkamais suinteresuotaisiais asmenimis pacientų, sveikatos priežiūros specialistų, pacientų asociacijų, socialinių partnerių, nevyriausybinių organizacijų, klinikinių ekspertų ir kitų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų pastabų teikimo; [138 pakeit.]

e)  bendradarbiavimo su Europos vaistų agentūra dėl bendrų mokslinių konsultacijų dėl vaistų, kai sveikatos technologijos kūrėjas prašo konsultacijas vykdyti lygiagrečiai su Agentūros mokslinių rekomendacijų teikimo procesu;

f)  bendradarbiavimo su ekspertų grupėmis, nurodytomis Reglamento (ES) 2017/745 106 straipsnio 1 dalyje dėl bendrų mokslinių konsultacijų dėl medicinos priemonių.

2.  Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 30 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

17 straipsnis

Suinteresuotųjų subjektų atrankos bendroms mokslinėms konsultacijoms dokumentai ir taisyklės

Komisijai pagal 31 straipsnį 30 ir 32 straipsnius suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius įgyvendinimo aktus dėl: [139 pakeit.]

a)  toliau nurodytų dokumentų turinio procedūrų: [140 pakeit.]

i)  sveikatos technologijos kūrėjų prašymų dėl bendrų mokslinių konsultacijų;

ii)  informacijos, duomenų ir įrodymų rinkinių, kuriuos turi pateikti sveikatos technologijos kūrėjai, dalyvaujantys bendrose mokslinėse konsultacijose;

iii)  bendrų mokslinių konsultacijų ataskaitų;

iiia)  suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo šio skirsnio tikslais, įskaitant taisykles dėl interesų konfliktų. Visų suinteresuotųjų subjektų ir ekspertų interesų deklaracijos skelbiamos viešai. Interesų konfliktą turintys suinteresuotieji subjektai ir ekspertai procese nedalyvauja. [141 pakeit.]

b)  suinteresuotųjų subjektų, su kuriais turi būti konsultuojamasi šio skirsnio tikslais, nustatymo taisyklių. [142 pakeit.]

3 skirsnis

Atsirandančios sveikatos technologijos

18 straipsnis

Atsirandančių sveikatos technologijų nustatymas

1.  Koordinavimo grupė kasmet parengia studiją dėl atsirandančių sveikatos technologijų, kurios gali turėti didelį poveikį pacientams, visuomenės sveikatai ar sveikatos priežiūros sistemoms.

2.  Rengdama šią studiją Koordinavimo grupė konsultuojasi su:

a)  sveikatos technologijos kūrėjais;

b)  pacientų ir vartotojų organizacijomis bei sveikatos priežiūros specialistais per savo kasmetinius susirinkimus; [143 pakeit.]

c)  klinikiniais ekspertais;

d)  Europos vaistų agentūra, įskaitant išankstinį pranešimą apie vaistus prieš pateikiant paraiškas dėl rinkodaros leidimų;

e)  Medicinos priemonių koordinavimo grupe, sudaryta pagal Reglamento (ES) 2017/745 103 straipsnį.

2a.  Rengdama tyrimą Koordinavimo grupė užtikrina, kad sveikatos technologijos kūrėjo pateikta konfidenciali verslo informacija būtų tinkamai apsaugota. Tuo tikslu Koordinavimo grupė suteikia sveikatos technologijos kūrėjui galimybę pateikti pastabų dėl tyrimo turinio ir deramai į tas pastabas atsižvelgia. [144 pakeit.]

3.  Studijos išvados apibendrinamos Koordinavimo grupės metinė ataskaitoje. Į jas atsižvelgiama rengiant grupės metines darbo programas.

4 skirsnis

Savanoriškas bendradarbiavimas sveikatos priežiūros technologijų vertinimo srityje

19 straipsnis

Savanoriškas bendradarbiavimas

1.  Komisija palaiko bet kokį tolesnį valstybių narių bendradarbiavimą ir jų keitimąsi moksline informacija dėl šių klausimų: [145 pakeit.]

a)  neklinikinių sveikatos technologijų vertinimo;

b)  medicinos priemonių bendradarbiaujamųjų vertinimų;

c)  kitų sveikatos technologijų nei vaistai ar medicinos priemonės vertinimų;

d)  papildomų įrodymų, būtinų norint padėti atlikti sveikatos technologijos vertinimus, teikimo;

da)  valstybių narių atliekamų vaistų ir medicinos priemonių klinikinių vertinimų; [146 pakeit.]

db)  klinikinėje praktikoje naudojamų vilties vaistinių preparatų, siekiant pagerinti jų įrodymus ir šiuo tikslu parengti registrą; [147 pakeit.]

dc)  moksliniais įrodymais pagrįstų gerosios praktikos gairių parengimo; [148 pakeit.]

dd)  investicijų į pasenusias technologijas atsisakymo; [149 pakeit.]

de)  taisyklių, susijusių su klinikinių įrodymų rinkimu ir stebėsena, griežtinimo. [150 pakeit.]

2.  Siekiant padėti 1 dalyje nurodytam bendradarbiavimui naudojama Koordinavimo grupė.

3.  1 dalies b, c, db ir c de punktuose nurodytas bendradarbiavimas gali būti atliekamas taikant procedūrines taisykles, nustatytas pagal 11 straipsnį, ir bendras taisykles, nustatytas pagal 22 ir 23 straipsnius. [151 pakeit.]

4.  1 dalyje nurodytas bendradarbiavimas įtraukiamas į Koordinavimo grupės metines darbo programas, o bendradarbiavimo rezultatai įtraukiami į jos metines ataskaitas ir 27 straipsnyje nurodytą IT platformą.

III skyrius

Klinikinių vertinimų taisyklės

20 straipsnis

Suderintos klinikinių vertinimų taisyklės

Bendros procedūrinės taisyklės ir metodikos, nustatytos pagal 22 straipsnį, ir reikalavimai, nustatyti pagal 23 straipsnį, taikomi:

a)  bendriems klinikiniams vertinimams, atliekamiems pagal II skyrių.

b)  vaistų ir medicinos priemonių klinikiniams vertinimams, atliekamiems valstybių narių. [152 pakeit.]

1a.  Kai aktualu ir tinkama, valstybės narės skatinamos taikyti taisykles, susijusias su bendra procedūra ir metodika, kurios pateiktos šiame reglamente, kai atlieka vaistų ir medicinos prietaisų, nepatenkančių į šio reglamento taikymo sritį, nacionalinio lygmens klinikinius vertinimus. [153 pakeit.]

21 straipsnis

Klinikinių vertinimų ataskaitos

1.  Jeigu klinikinį vertinimą atlieka valstybė narė, ta valstybė narė ne vėliau kaip per 30 darbo dienų po sveikatos technologijos vertinimo užbaigimo pateikia Komisijai klinikinio vertinimo ataskaitą ir ataskaitos santrauką.

2.  Komisija paskelbia 1 dalyje nurodytas ataskaitų santraukas IT platformoje, nurodytoje 27 straipsnyje, ir per tą IT platformą suteikia kitoms valstybėms narėms prieigą prie klinikinių vertinimų ataskaitų.

22 straipsnis

Bendros procedūrinės taisyklės ir metodika

1.  Komisija Atsižvelgdama į jau dabar vykdant EUnetHTA bendruosius veiksmus atliekamo darbo rezultatus ir pasikonsultavusi su visais suinteresuotaisiais subjektais, Komisija priima įgyvendinimo aktus dėl: [154 pakeit.]

a)  procedūrinių taisyklių, skirtų:

i)  užtikrinti, kad sveikatos technologijų institucijos ir įstaigos Koordinavimo grupės nariai atliktų klinikinius vertinimus nepriklausomai ir skaidriai, nesukeliant interesų konfliktų ir laikantis 3 straipsnio 6 ir 7 dalių; [155 pakeit.]

ii)  sveikatos technologijų įstaigų ir sveikatos technologijų kūrėjų sąveikos atliekant klinikinį vertinimą mechanizmams, atsižvelgiant į tai, kas nustatyta ankstesniuose straipsniuose; [156 pakeit.]

iii)  konsultacijoms su pacientaispacientų, sveikatos priežiūros profesionalų, vartotojų organizacijų, klinikinių ekspertų ir kitų klinikiniais ekspertais vertinimais suinteresuotų subjektų pastaboms ir kitais tinkamais suinteresuotaisiais subjektaistinkamai pagrįstiems prieštaravimams, atsižvelgiant į tai, kas nustatyta ankstesniuose straipsniuose; [157 pakeit.]

iiia)  galimų interesų konfliktų sprendimui; [158 pakeit.]

iiib)  užtikrinti, kad medicinos prietaisų vertinimas galėtų būti atliktas tinkamu metu po jų teikimo rinkai, kad būtų galima naudoti klinikinio veiksmingumo duomenis, įskaitant praktinius duomenis. Tinkamas laikas nustatomas bendradarbiaujant su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais. [159 pakeit.]

b)  metodikų, naudojamų klinikinių vertinimų turiniui ir planui formuoti baudų mechanizmo, kai technologijų kūrėjas nevykdo reikalavimų suteikti turimą informaciją, kad būtų užtikrinta proceso kokybė. [160 pakeit.]

1a.  Per [šešis mėnesius] nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos Koordinavimo grupė parengia įgyvendinimo reglamento projektą dėl metodikos, naudojamos atliekant bendrus vertinimus ir konsultacijas, ir nustato šių vertinimų ir konsultacijų turinį. Metodika rengiama remiantis dabartinėmis EUnetHTA metodinėmis gairėmis ir įrodymų pateikimo šablonais. Bet kuriuo atveju metodika atitinka šiuos kriterijus:

a)  metodika yra pagrįsta aukštais kokybės standartais ir geriausiais esamais moksliniais įrodymais, gautais, jei tai praktiškai įmanoma ir etiškai pagrįsta, pirmiausia atliekant randomizuotus, dvigubai aklus klinikinius tyrimus, metaanalizę ir sistemines peržiūras;

b)  santykinio veiksmingumo vertinimai pagrįsti remiantis pacientui aktualiomis vertinamosiomis baigtimis, gautomis remiantis naudingais, aktualiais, apčiuopiamais, konkrečiais ir prie nagrinėjamos klinikinės situacijos pritaikytais kriterijais;

c)  metodikose atsižvelgiama į naujų procedūrų ir tam tikrų vaistų, kurių rinkodaros leidimo suteikimo metu turima mažiau klinikinių įrodymų (pvz., retųjų vaistų arba sąlyginių rinkodaros leidimų) rūšių ypatumus. Vis dėlto toks įrodymų trūkumas netrukdo rinkti papildomų įrodymų, kurie turėtų būti stebimi ir dėl kurių gali reikėti atlikti papildomą vertinimą, jis taip pat neturi poveikio pacientų saugumui ar mokslinei kokybei;

d)  komparatoriai yra nagrinėjamos klinikinės įstaigos naudojami komparatoriai ir geriausi ir (arba) įprasti tokios technologijos ar proceso rūšies komparatoriai;

e)  vaistų atveju technologijų kūrėjai Koordinavimo grupei atliekamo klinikinio vertinimo tikslais pateikia dokumentų rinkinį eCTD formatu, pristatydami jį Europos vaistų agentūrai, kad būtų centralizuotai suteiktas leidimas. Į tą dokumentų rinkinį įtraukiama klinikinio tyrimo ataskaita;

f)  informacija, kurią turi pateikti sveikatos technologijų kūrėjas, grindžiama aktualiausiais ir viešais duomenimis. Jei nesilaikoma šio reikalavimo, gali būti taikomas sankcijų mechanizmas;

g)  klinikiniai bandymai yra pavyzdiniai tyrimai biomedicinos srityje, taigi kitos rūšies tyrimas, pavyzdžiui, epidemiologinis tyrimas, gali būti atliekamas išimtiniais atvejais ir turi būti visiškai pagrįstas;

h)  nustatant bendrus metodus ir duomenų reikalavimus bei rezultato kriterijus, atsižvelgiama į medicinos priemonių ir in vitro diagnostikos medicinos priemonių ypatumus;

i)  kai tai susiję su vakcinomis, pagal metodiką atsižvelgiama į vakcinos poveikį visą gyvenimą, nustatomą atliekant atitinkamo laikotarpio analizę, netiesioginį poveikį, pvz., kolektyvinį imunitetą, taip pat nuo vakcinos nepriklausančius aspektus, pvz., su programomis susijusius aprėpties rodiklius;

j)  jei tai praktiškai įmanoma ir etiškai pagrįsta, sveikatos technologijos kūrėjas atlieka bent vieną atsitiktinių imčių kontrolinį klinikinį tyrimą, kuriuo klinikiniu požiūriu svarbūs jo sveikatos technologijos rezultatai būtų palyginti su aktyviu komparatoriumi, kuris atliekant tyrimą laikomas viena iš geriausių intervencijų (standartinis gydymas), arba dažniausia intervencija, kai nėra jokio standartinio gydymo. Atliktų lyginamųjų tyrimų duomenis ir rezultatus technologijos kūrėjas įtraukia į bendram klinikiniam tyrimui pateikiamą dokumentų rinkinį.

Medicinos prietaiso atveju metodika pritaikoma prie jo ypatybių ir išskirtinių savybių, kaip pagrindą imant EUnetHTA jau sukurtą metodiką.

Įgyvendinimo reglamento projektą Koordinavimo grupė teikia tvirtinti Komisijai.

Per [tris mėnesius] nuo priemonių projekto gavimo dienos Komisija nusprendžia, ar jas patvirtinti priimant įgyvendinimo aktą pagal 30 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

Jei Komisija ketina netvirtinti priemonių projekto arba jį patvirtinti iš dalies arba kai pateikia pakeitimų, ji grąžina projektą Koordinavimo grupei ir nurodo tokio grąžinimo priežastis. Per [6 savaičių] laikotarpį Koordinavimo grupė iš dalies pakeičia priemonių projektą remdamasi Komisijos nurodymais ir siūlomais pakeitimais ir jį iš naujo pateikia Komisijai.

Jeigu pasibaigus [6 savaičių] laikotarpiui Koordinavimo grupė nepateikė iš dalies pakeisto priemonių projekto arba pateikė priemonės projektą, tačiau jo nepakeitė atsižvelgdama į Komisijos pasiūlytus pakeitimus, Komisija gali priimti įgyvendinimo reglamentą su pakeitimais, kuriuos ji laiko būtinais, arba atmesti projektą.

Jeigu Koordinavimo grupė nepateikia Komisijai priemonių projekto per [1 dalyje] nustatytą terminą, Komisija gali priimti įgyvendinimo reglamentą nelaukdama Koordinavimo grupės pateikto projekto. [208/rev pakeit.]

2.  1 dalyje nurodyti įgyvendinimo aktai priimami laikantis 30 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

23 straipsnis

Pateikiamų dokumentų ir ataskaitų turinys ir suinteresuotuoju subjektų atrankos taisyklės

Komisijai pagal 31 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl Laikydamasi tokios pat procedūros kaip 2 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta procedūra, Koordinavimo grupė nustato: [162 pakeit.]

a)  toliau nurodytų dokumentų turinio formatą ir formą: [163 pakeit.]

i)  informacijos, duomenų ir įrodymų rinkinių, kurį turi pateikti sveikatos technologijų kūrėjai klinikiniams vertinimams atlikti;

ii)  klinikinių vertinimų ataskaitų;

iii)  klinikinių vertinimų ataskaitų santraukų.

b)  suinteresuotųjų subjektų, su kuriais turi būti konsultuojamasi II skyriaus 1 skirsnio ir šio skyriaus tikslais, nustatymo taisyklių taisykles, nepaisant 26 straipsnio. [164 pakeit.]

IV skyrius

Paramos sistema

24 straipsnis

Sąjungos Finansavimas [165 pakeit.]

1.  Sąjunga užtikrina Koordinavimo grupės ir jos pogrupių veiklos ir paramos šiai veiklai veiksmų, įskaitant bendradarbiavimą su Komisija, Europos vaistų agentūra ir suinteresuotųjų subjektų tinklu, nurodytu 26 straipsnyje, finansavimą. Sąjungos finansinė parama veiklai pagal šį reglamentą finansuoti teikiama pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 966/2012(18).

2.  1 dalyje nurodytas finansavimas apima lėšas, reikalingas valstybių narių paskirtų sveikatos technologijų institucijų ir įstaigų dalyvavimui remiant bendrų klinikinių vertinimų ir bendrų mokslinių konsultacijų veiklą finansuoti. Vertintojai ir papildomi vertintojai turi turėti teisę gauti specialias išmokas jų darbui atliekant bendrus klinikinius vertinimus ir vykdant bendras mokslines konsultacijas atlyginti pagal Komisijos vidaus nuostatas.

2a.  Sąjunga užtikrina stabilų ir nuolatinį viešąjį finansavimą bendram STV darbui, kuris turi būti atliekamas be tiesioginio ar netiesioginio sveikatos technologijų kūrėjų finansavimo. [166 pakeit.]

2b.  Komisija gali sukurti mokesčių, taikomų sveikatos technologijų kūrėjams, prašantiems tiek mokslinių konsultacijų, tiek bendrų klinikinių vertinimų, sistemą, skirtą klinikinių prioritetų tyrimams ar nepatenkintiems medicininiams poreikiams finansuoti. Jokiomis aplinkybėmis ši mokesčių sistema negali būti skirta finansuoti šiame reglamente numatytai veiklai. [167 pakeit.]

25 straipsnis

Komisijos parama Koordinavimo grupei

Komisija remia Koordinavimo grupės darbą. Visų pirma Komisija:

a)  suteikia patalpas Koordinavimo grupės posėdžiams ir jiems bendrai pirmininkauja, turėdama teisę kalbėti, bet ne balsuoti; [168 pakeit.]

b)  organizuoja Koordinavimo grupės sekretoriato darbą ir teikia administracinę, mokslinę ir IT paramą; [169 pakeit.]

c)  skelbia 27 straipsnyje nurodytoje IT platformoje Koordinavimo grupės metines darbo programas, metines ataskaitas, jos posėdžių protokolų santraukas, bendrų klinikinių vertinimų ataskaitas ir ataskaitų santraukas;

d)  tikrina, ar Koordinavimo grupės veikla yra vykdoma nepriklausomai ir skaidriai, pagal nustatytas darbo tvarkos taisykles; [170 pakeit.]

e)  padeda bendradarbiauti su Europos vaistų agentūra bendro darbo dėl vaistų klausimais, įskaitant dalijimąsi konfidencialia informacija;

f)  padeda bendradarbiauti su atitinkamomis Sąjungos įstaigomis bendro darbo dėl medicinos priemonių klausimais, įskaitant dalijimąsi konfidencialia informacija. [171 pakeit.]

26 straipsnis

Suinteresuotųjų subjektų tinklas

1.  Komisija įsteigia suinteresuotųjų subjektų tinklą paskelbdama atvirą kvietimą teikti paraiškas ir surengdama tinkamų suinteresuotųjų subjektų organizacijų atranką pagal atvirame kvietime teikti paraiškas nustatytus atrankos kriterijus, tokius kaip teisėtumas, atstovavimas, skaidrumas ir atskaitomybė.

Organizacijos, kurioms skirtas šis atviras kvietimas teikti paraiškas, yra pacientų asociacijos, vartotojų organizacijos, sveikatos priežiūros srityje dirbančios nevyriausybinės organizacijos, sveikatos technologijų kūrėjai ir sveikatos priežiūros specialistai.

Atrenkant suinteresuotųjų subjektų tinklo narius taikoma geriausia interesų konfliktų prevencijos praktika.

Suinteresuotųjų subjektų tinkle dalyvauja du Europos Parlamento atstovai. [172 pakeit.]

2.  Komisija paskelbia suinteresuotųjų subjektų organizacijų, įtrauktų į suinteresuotųjų subjektų tinklą, sąrašą. Suinteresuotieji subjektai neturi interesų konflikto, o jų interesų deklaracijos skelbiamos IT platformoje. [173 pakeit.]

3.  Komisija organizuoja suinteresuotųjų subjektų tinklo ir Koordinavimo grupės posėdžius bent kartą per metus siekdama skatinti konstruktyvų dialogą. Suinteresuotųjų subjektų tinklo funkcijos apima: [174 pakeit.]

a)  informuoti suinteresuotuosius subjektus keitimąsi informacija apie Koordinavimo grupės veiklą ir vertinimo procesą; [175 pakeit.]

b)  sudaryti sąlygas keistis informacija apie Koordinavimo grupės veiklą. dalyvavimą seminaruose ar mokymuose ar specialiuose užsiėmimuose, susijusiuose su konkrečiais aspektais; [176 pakeit.]

ba)  tikros gyvenimiškos patirties, susijusios su ligomis, jų valdymu ir realiu sveikatos technologijų naudojimu, rėmimą, prieinamumą, siekiant geriau suprasti, kokią svarbą suinteresuotieji subjektai teikia moksliniams įrodymams, surinktiems per vertinimo procesą; [177 pakeit.]

bb)  indėlį į konkretesnę ir veiksmingesnę komunikaciją su subjektais ir tarp subjektų, siekiant skatinti juos racionaliai ir saugiai naudoti sveikatos technologijas; [178 pakeit.]

bc)  medicinos mokslinių tyrimų prioritetų sąrašo rengimą; [179 pakeit.]

bd)  indėlį rengiant metinę darbo programą ir Koordinavimo grupės parengtas metines studijas; [180 pakeit.]

Suinteresuotųjų subjektų interesai, steigimo dokumentai, metinių susirinkimų ir galimos veiklos apžvalgos skelbiamos 27 straipsnyje nurodytoje IT platformoje. [181 pakeit.]

4.  Koordinavimo grupės prašymu Komisija pakviečia pacientus, sveikatos priežiūros specialistus ir suinteresuotųjų subjektų tinklo paskirtus klinikinius ekspertus dalyvauti Koordinavimo grupės posėdžiuose stebėtojų teisėmis. [182 pakeit.]

5.  Koordinavimo grupės prašymu suinteresuotųjų subjektų tinklas padeda Koordinavimo grupei nustatyti pacientų ir klinikinę ekspertinę patirtį, reikalingą darbui jos pogrupiuose.

27 straipsnis

IT platforma

1.  Atsižvelgdama į jau atliekamą darbą vykdant EUnetHTA bendruosius veiksmus, Komisija sukuria ir prižiūri IT platformą, kurioje saugoma informacija apie: [183 pakeit.]

a)  planuojamus, vykdomus ir užbaigtus bendrus klinikinius vertinimus ir valstybių narių sveikatos technologijų vertinimus;

b)  bendras mokslines konsultacijas;

c)  atsirandančių sveikatos technologijų nustatymo studijas;

d)  savanoriško valstybių narių bendradarbiavimo rezultatus;

da)  Koordinavimo grupės, jos pogrupių narių ir kitų ekspertų sąrašas kartu su jų finansinių interesų deklaracijomis; [184 pakeit.]

db)  visa informacija, kuri turi būti paskelbta pagal šį reglamentą; [185 pakeit.]

dc)  galutinės bendrų klinikinių vertinimų ataskaitos ir ataskaitų santraukos eiliniam vartotojui patogiu formatu visomis oficialiosiomis Europos Sąjungos kalbomis; [186 pakeit.]

dd)  organizacijų, įtrauktų į suinteresuotųjų subjektų tinklą, sąrašas; [187 pakeit.]

2.  Komisija užtikrina atitinkamų lygių viešą prieigą prie IT platformoje esančios informacijos valstybių narių įstaigoms, suinteresuotųjų subjektų tinklo nariams ir plačiajai visuomenei. [188 pakeit.]

28 straipsnis

Įgyvendinimo Pereinamojo laikotarpio vertinimo ataskaita [189 pakeit.]

Ne vėliau kaip per dvejus metus nuo 33 straipsnio 1 dalyje nurodyto pereinamojo laikotarpio pabaigos 33 straipsnyje nurodyto pereinamojo laikotarpio pabaigoje ir prieš tai, kai suderinta sveikatos technologijų vertinimo sistema, nustatyta pagal šį reglamentą, tampa privaloma, Komisija pateikia nuostatų dėl visos įdiegtos procedūros poveikio vertinimo ataskaitą, įvertindama, be kitų kriterijų, pažangą, padarytą pacientų galimybės naudotis naujomis sveikatos priežiūros technologijomis ir vidaus rinkos veikimo atžvilgiu, poveikį inovacijų kokybei, pavyzdžiui, naujoviškų vaistų kūrimą srityse, kuriose poreikis nepatenkintas, sveikatos priežiūros sistemų tvarumui, STV kokybei ir pajėgumui nacionaliniu (ir regioniniu) lygmeniu, taip pat bendrų klinikinių vertinimų aprėpties ir šiame skyriuje nurodytos paramos sistemos veikimo įgyvendinimo ataskaitą tinkamumą. [190 pakeit.]

V skyrius

Baigiamosios nuostatos

29 straipsnis

Vertinimas ir stebėsena

1.  Ne vėliau kaip per penkerius metus po 28 straipsnyje nurodytos ataskaitos paskelbimo Komisija atlieka šio reglamento taikymo vertinimą ir praneša jo išvadas.

2.  Ne vėliau kaip … [vieni metai po taikymo pradžios datos] Komisija parengia šio reglamento įgyvendinimo stebėsenos programą. Stebėsenos programoje nustatomos duomenų ir kitų būtinų įrodymų rinkimo priemonės ir periodiškumas. Stebėsenos programoje nurodomi veiksmai, kurių turi imtis Komisija ir valstybės narės duomenims bei kitiems įrodymams rinkti ir analizuoti.

3.  Koordinavimo grupės metinės ataskaitos naudojamos kaip stebėsenos programos dalis.

30 straipsnis

Komiteto procedūra

1.  Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

31 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.  17 ir 23 straipsniuose nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo....[ įrašyti šio reglamento įsigaliojimo datą].

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 17 ir 23 straipsniuose nurodytų įgaliojimų suteikimą. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.  Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.  Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.  Pagal 17 ir 23 straipsnius priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais. [191 pakeit.]

32 straipsnis

Įgyvendinimo ir deleguotųjų aktų parengimas [192 pakeit.]

1.  Komisija priima įgyvendinimo ir deleguotuosius aktus, nurodytus 11, 16, 17, 22 ir 23 22 straipsniuose, ne vėliau kaip iki šio reglamento taikymo pradžios datos. [193 pakeit.]

2.  Rengdama ir priimdama įgyvendinimo ir deleguotuosius aktus Komisija atsižvelgia į skiriamąsias vaistų ir medicinos priemonių savybes ir atsižvelgia į jau dabar pagal EUnetHTA bendruosius veiksmus atliekamą darbą. [194 pakeit.]

33 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.  Valstybės narės gali atidėti savo dalyvavimą bendrų klinikinių vertinimų ir bendrų mokslinių konsultacijų sistemoje, nurodytoje II skyriaus 1 ir 2 skirsniuose, iki .... [3 – 4 metai nuo taikymo pradžios datos dienos] 5 straipsnio 1 dalies a ir aa punktuose nurodytų vaistų atveju ir iki ... [7 metai nuo taikymo pradžios dienos] 5 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytų medicinos prietaisų atveju bei 5 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytų in vitro diagnostikos medicinos priemonių atveju. [195 pakeit.]

2.  Valstybės narės praneša Komisijai, jei jos ketina pasinaudoti 1 dalyje nustatytu pereinamuoju laikotarpiu, ne vėliau kaip likus vieneriems metams iki šio reglamento taikymo pradžios datos.

3.  Valstybės narės, kurios atidėjo savo dalyvavimą pagal 1 dalį, gali pradėti dalyvauti sistemoje nuo kitų finansinių metų pranešusios Komisijai ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki tų finansinių metų pradžios.

34 straipsnis

Apsaugos sąlyga

1.  Valstybės narės gali atlikti klinikinį vertinimą kitomis priemonėmis nei šio reglamento III skyriuje nustatytos taisyklės, 8 straipsnio 1a dalyje numatytais pagrindais ir siekdamos apsaugoti visuomenės sveikatą susijusioje valstybėje narėje, jei tos priemonės yra pagrįstos, būtinos ir proporcingos siekiamam tikslui. [196 pakeit.]

2.  Valstybės narės praneša Komisijai ir Koordinavimo grupei apie jų ketinimą atlikti klinikinį vertinimą kitomis priemonėmis ir pateikia to ketinimo pagrindimą. [197 pakeit.]

2a.  Koordinavimo grupė gali įvertinti, ar prašymas pateiktas 1 dalyje nurodytais pagrindais, ir perduoti savo išvadas Komisijai. [198 pakeit.]

3.  Komisija per tris mėnesius nuo 2 dalyje nurodyto pranešimo gavimo dienos patvirtina arba atmeta planuotą vertinimą, patikrinusi jo atitiktį 1 dalyje nurodytiems reikalavimams ir, ar tai nėra savavališkos diskriminacijos priemonė arba užslėptas valstybių narių tarpusavio prekybos apribojimas. Nesant Komisijos sprendimo iki trijų mėnesių laikotarpio pabaigos planuotas klinikinis vertinimas laikomas patvirtintu. Komisijos sprendimas skelbiamas 27 straipsnyje nurodytoje IT platformoje. [199 pakeit.]

35 straipsnis

Direktyvos 2011/24/ES dalinis pakeitimas

1.  Direktyvos 2011/24/ES 15 straipsnis išbraukiamas.

2.  Nuorodos į panaikintą straipsnį yra laikomos nuorodomis į šį reglamentą.

36 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymo data

1.  Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2.  Jis taikomas nuo ... [3 metai nuo įsigaliojimo datos].

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta ...

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

(1) OL C 283, 2018 8 10, p. 28.
(2) Ši pozicija atitinka 2018 m. spalio 3 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P8_TA-PROV(2018)0369).
(3)OL C 283, 2018 8 10, p. 28.
(4)OL C, , p. .
(5)2019 m. vasario 14 d Europos Parlamento pozicija.
(6) OL C 263, 2018 7 25, p. 4.
(7)2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/24/ES dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo (OL L 88, 2011 4 4, p. 45).
(8)OL C 438, 2014 12 6, p. 12.
(9)2017 m. kovo 2 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES galimybių pagerinti prieigą prie vaistų, 2016/2057 (INI).
(10)COM(2015)0550, p. 19.
(11)2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 726/2004, nustatantis Bendrijos leidimų dėl žmonėms skirtų ir veterinarinių vaistų išdavimo ir priežiūros tvarką ir įsteigiantis Europos vaistų agentūrą (OL L 136, 2004 4 30, p. 1).
(12)2017 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/745 dėl medicinos priemonių, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2001/83/EB, Reglamentas (EB) Nr. 178/2002 ir Reglamentas (EB) Nr. 1223/2009, ir kuriuo panaikinamos Tarybos direktyvos 90/385/EEB ir 93/42/EEB (OL L 117, 2017 5 5, p. 1).
(13) 2017 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/746 dėl in vitro diagnostikos medicinos priemonių, kuriuo panaikinama Direktyva 98/79/EB ir Komisijos sprendimas 2010/227/ES (OL L 117, 2017 5 5, p. 176).
(14)2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
(15)2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros (OL L 123, 2016 5 12, p. 1).
(16)2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus (OL L 311, 2001 11 28, p. 67).
(17) 1988 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyva 89/105/EEB dėl priemonių, reglamentuojančių žmonėms skirtų vaistų kainų nustatymą ir šių vaistų įtraukimą į nacionalinių sveikatos draudimo sistemų sritį, skaidrumo (OL L 40, 1989 2 11, p. 8).
(18)2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 298, 2012 10 26, p. 1).


Tiesioginių užsienio investicijų į Europos Sąjungą tikrinimo sistema ***I
PDF 130kWORD 52k
Rezoliucija
Tekstas
Priedas
2019 m. vasario 14 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma tiesioginių užsienio investicijų į Europos Sąjungą tikrinimo sistema (COM(2017)0487 – C8-0309/2017 – 2017/0224(COD))
P8_TA(2019)0121A8-0198/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2017)0487),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 207 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0309/2017),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 19 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 23 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2018 m. gruodžio 5 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą ir į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, Užsienio reikalų komiteto bei Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomones (A8-0198/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  atsižvelgia į Komisijos pareiškimą, pridėtą prie šios rezoliucijos, kuris bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiojo leidinio L serijoje kartu su galutiniu pagal teisėkūros procedūrą priimamu aktu;

3.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. vasario 14 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/..., kuriuo nustatoma tiesioginių užsienio investicijų į Sąjungą tikrinimo sistema

P8_TC1-COD(2017)0224


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2019/452.)

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

KOMISIJOS PAREIŠKIMAS

Europos Parlamento prašymu Europos Komisija įsipareigoja:

–  pateikti Europos Parlamentui standartines formas, vos tik Europos Komisija baigs jas rengti, siekdama padėti valstybėms narėms atlikti metinių ataskaitų teikimo pareigą pagal Reglamento 5 straipsnį, ir

–  kiekvienais metais pateikti Europos Parlamentui tas standartines formas kartu su Europos Parlamentui ir Tarybai teikiama metine ataskaita pagal Reglamento 5 straipsnio 3 dalį.

(1) OL C 262, 2018 7 25, p. 94.
(2) OL C 247, 2018 7 13, p. 28.


Elektroninės kelių rinkliavos sistemų sąveikumas, sudarant palankesnes sąlygas tarpvalstybiniu lygmeniu keistis informacija apie kelių mokesčių mokėjimo pažeidimus Sąjungoje ***I
PDF 128kWORD 44k
Rezoliucija
Tekstas
2019 m. vasario 14 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl elektroninės kelių rinkliavos sistemų sąveikumo, kuria sudaromos palankesnės sąlygos tarpvalstybiniu lygmeniu keistis informacija apie kelių mokesčių mokėjimo pažeidimus Sąjungoje (nauja redakcija) (COM(2017)0280 – C8-0173/2017 – 2017/0128(COD))
P8_TA(2019)0122A8-0199/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: nauja redakcija)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai (COM(2017)0280),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 91 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0173/2017),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 18 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

–  atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 28 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl sistemingesnio teisės aktų pakeitimo metodo naudojimo(2),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 24 d. Teisės reikalų komiteto laišką Transporto ir turizmo komitetui vadovaujantis Darbo tvarkos taisyklių 104 straipsnio 3 dalimi,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2018 m. lapkričio 28 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 104 ir 59 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę (A8-0199/2018),

A.  kadangi, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, Komisijos pasiūlyme, be nurodytų pakeitimų, kitų esminių pakeitimų nėra ir kadangi, kalbant apie nepakeistų ankstesnių aktų nuostatų ir minėtų pakeitimų kodifikavimą, pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės,

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją, atsižvelgęs į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės rekomendacijas;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. vasario 14 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/… dėl elektroninių kelių rinkliavos sistemų sąveikumo, kuria sudaromos palankesnės sąlygos tarpvalstybiniu lygmeniu keistis informacija apie kelių rinkliavų nesumokėjimo atvejus Sąjungoje (nauja redakcija)

P8_TC1-COD(2017)0128


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą (ES) 2019/520.)

(1) OL C 81, 2018 3 2, p. 181.
(2) OL C 77, 2002 3 28, p. 1.


Teisėtai kitoje valstybėje narėje parduodamų prekių abipusis pripažinimas ***I
PDF 128kWORD 44k
Rezoliucija
Tekstas
2019 m. vasario 14 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl kitoje valstybėje narėje teisėtai parduodamų prekių abipusio pripažinimo (COM(2017)0796 – C8-0005/2018 – 2017/0354(COD))
P8_TA(2019)0123A8-0274/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2017)0796),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0005/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 23 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2018 m. lapkričio 28 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą (A8-0274/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. vasario 14 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/… dėl kitoje valstybėje narėje teisėtai parduodamų prekių abipusio pripažinimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 764/2008

P8_TC1-COD(2017)0354


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2019/515.)

(1) OL C 283, 2018 8 10, p. 19.


Mokesčiai už tarptautinius mokėjimus Sąjungoje ir mokesčiai už valiutos keitimą ***I
PDF 128kWORD 40k
Rezoliucija
Tekstas
2019 m. vasario 14 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (EB) Nr. 924/2009 nuostatos, susijusios su tam tikru atlyginimu už tarptautinius mokėjimus Sąjungoje ir atlyginimu už valiutos keitimą (COM(2018)0163 – C8-0129/2018 – 2018/0076(COD))
P8_TA(2019)0124A8-0360/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0163),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0129/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. rugpjūčio 31 d. Europos centrinio banko nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 11 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2018 m. gruodžio 19 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A8-0360/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. vasario 14 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/…, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (EB) Nr. 924/2009 nuostatos, susijusios su tam tikrais tarptautinių mokėjimų mokesčiais Sąjungoje ir valiutos keitimo mokesčiais

P8_TC1-COD(2018)0076


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2019/518.)

(1) OL C 382, 2018 10 23, p. 7.
(2) OL C 367, 2018 10 10, p. 28.


Bendrosios patekimo į tarptautinę keleivių vežimo tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais rinką taisyklės ***I
PDF 236kWORD 65k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
2019 m. vasario 14 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1073/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinę keleivių vežimo tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais rinką taisyklių (COM(2017)0647 – C8-0396/2017 – 2017/0288(COD))
P8_TA(2019)0125A8-0032/2019

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2017)0647),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 91 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0396/2017),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Airijos Irachto pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktą pagrįstą nuomonę, kurioje tvirtinama, kad teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 19 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą (A8-0032/2019),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. vasario 14 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) .../..., kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1073/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinę keleivių vežimo tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais rinką taisyklių

P8_TC1-COD(2017)0288


(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 91 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(3),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(4),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(5),

kadangi:

(1)  taikant Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1073/2009(6) paaiškėjo, kad kai kuriems veiklos vykdytojams šalių rinkose kyla nepagrįstų kliūčių, trukdančių plėtoti keleivių vežimo tarpmiestiniais autobusais paslaugas, kurios naudingos keleiviams; Be to, galimybė naudotis keleivių vežimo kelių transportu paslaugomis ir jų kokybė atsilieka nuo kintančių piliečių poreikių, o tvaraus transporto rūšys ir toliau sudaro mažą transporto dalį. Todėl tam tikros piliečių grupės neturi palankių sąlygų naudotis keleivių vežimo kelių transportu paslaugomis, o dėl to, kad labiau naudojamasi automobiliais, atsitinka daugiau eismo įvykių, išmetama daugiau teršalų, ir labiau apsunkinamas eismas ir padidėja išlaidos infrastruktūrai; [1 pakeit.]

(2)  siekiant sukurti nuoseklią sistemą, pagal kurią visoje Sąjungoje būtų teikiamos reguliarios keleivių vežimo tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais tarpmiestiniais maršrutais paslaugos, Reglamentas (EB) Nr. 1073/2009 turėtų būti taikomas visoms reguliarioms vežimo tarpmiestiniais maršrutais paslaugoms. Todėl to reglamento taikymo sritis turėtų būti išplėsta, bet neturėtų būti taikoma miesto ar priemiesčio centrams ar aglomeracijoms ir neturėtų daryti poveikio Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1370/2007(7) nuostatoms; [2 pakeit.]

(3)  kiekviena valstybė narė, siekiant užtikrinti tinkamą keleivių vežimo kelių transportu paslaugų rinkos veikimą, kiekvienoje valstybėje narėje turėtų būti paskirta nepriklausoma ir nešališka reguliavimo institucija turėtų paskirti nepriklausomą ir nešališką reguliavimo instituciją, atsakingą už privalomos laikytis nuomonės teikimą. Ta institucija gali būti atsakinga ir už kitus reguliuojamus sektorius, pavyzdžiui, geležinkelių, energetikos arba telekomunikacijų sektorius; [3 pakeit.]

(4)  komercinių reguliarių paslaugų teikimas neturėtų kelti pavojaus esamų arba suteiktų pagal Reglamentą Nr. 1370/2007 viešųjų paslaugų sutarčių ekonominei pusiausvyrai. Dėl šios priežasties reguliavimo institucija turėtų būti pajėgi atlikti objektyvią ekonominę analizę, kuri padėtų ir prireikus turėti įgaliojimus siūlyti priemones, būtinas siekiant išvengti tokio pavojaus. Komercinės reguliarios paslaugos neturėtų konkuruoti su transporto paslaugų teikėjais, kuriems buvo suteiktos išimtinės teisės teikti tam tikras keleivinio transporto viešąsias paslaugas mainais už viešųjų paslaugų įsipareigojimų vykdymą pagal viešųjų paslaugų sutartį; [4 pakeit.]

(5)  galimybė reguliarias paslaugas teikti atliekant kabotažo operacijas turėtų būti galima tik turint Bendrijos licenciją priklausyti nuo to, ar turima Bendrijos licencija ir ar yra naudojamas išmanusis tachografas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 165/2014(8) II skyrių. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas vykdymo užtikrinimo institucijoms veiksmingai kontroliuoti tas paslaugas, turėtų būti paaiškintos Bendrijos licencijų išdavimo taisyklės ir parengtas komandiravimo deklaracijų ir elektroninių prašymų teikimo Vidaus rinkos informacinės sistemos (IMI) modulis, kad atlikdami patikrinimus keliuose inspektoriai turėtų tiesioginę prieigą prie Europos kelių transporto įmonių registro (ERRU) ir IMI duomenų ir informacijos realiuoju laiku ir būtų galima užtikrinti, kad būtų tikrai mokamos socialinės įmokos už komandiruotus autobusų vairuotojus; [5 pakeit.]

(6)  siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją rinkoje, reguliarių paslaugų teikėjams turėtų būti sąžiningomis, nešališkomis, nediskriminacinėmis ir skaidriomis sąlygomis suteikiama teisė naudotis Sąjungoje esančiais terminalais. Nacionalinės valdžios institucija turėtų išduoti leidimą valdyti terminalą, kuri turėtų patvirtinti, kokie reikalavimai yra būtini ir turi būti įvykdyti. Skundai dėl sprendimų nesuteikti šios teisės arba suteikti ribotą teisę turėtų būti teikiami reguliavimo institucijai. Valstybės narės galėtų išskirti terminalus, išskirtinai priklausančius ir naudojamus terminalo operatorių savo keleivių pervežimo keliais paslaugoms; [6 pakeit.]

(7)  išlaikant leidimų teikti reguliarias paslaugas išdavimo tvarką, reikėtų pritaikyti tam tikras leidimų išdavimo tvarkos taisykles;

(8)  leidimai teikti reguliarias paslaugas šalies viduje ir tarptautiniais maršrutais turėtų būti išduodami pagal leidimų išdavimo tvarką. Leidimas turėtų būti išduotas, išskyrus atvejus, kai esama konkrečių su pareiškėju susijusių priežasčių, dėl kurių galima atsisakyti išduoti leidimą, arba kai paslauga keltų pavojų viešųjų paslaugų sutarties ekonominei pusiausvyrai. Siekiant užtikrinti, kad komercinių reguliarių paslaugų teikimas nekeltų pavojaus esamų viešųjų paslaugų sutarčių ekonominei pusiausvyrai, turėtų būti nustatytas ribinis atstumas. Jei konkrečiais maršrutais jau vežama pagal daugiau nei vieną viešųjų paslaugų sutartį, tą ribinį atstumą turėtų būti galima pailginti valstybės narės turėtų nustatyti ribinį atstumą, kuris bet kuriuo atveju neturėtų viršyti 100 kilometrų; [7 pakeit.]

(9)  vežėjai nerezidentai turėtų turėti galimybę vidaus reguliarias paslaugas teikti tokiomis pačiomis sąlygomis kaip vežėjai rezidentai, kol jos atitinka kelių transporto nuostatas arba kitas atitinkamas nacionalinės, Sąjungos ir tarptautinės teisės nuostatas; [8 pakeit.]

(10)  reikėtų kuo labiau kur tai įmanoma sumažinti administracinių formalumų kiekį neatsisakant kontrolės priemonių ir sankcijų, kuriomis užtikrinamas tinkamas Reglamento (EB) Nr. 1073/2009 taikymas ir veiksmingas jo įgyvendinimas. Reikalavimas turėti kelionės lapą sukuria nereikalingą administracinę naštą, todėl turėtų būti panaikintas; [9 pakeit.]

(11)  kabotažo operacijos leidžiamos teikiant vietinio pobūdžio ekskursijų paslaugas ir joms taikomos bendrosios kabotažo taisyklės. Todėl straipsnis apie vietinio pobūdžio ekskursijas turėtų būti išbrauktas; [10 pakeit.]

(12)  atsižvelgiant į tai, kaip svarbu užtikrinti veiksmingą Reglamento (EB) Nr. 1073/2009 vykdymą, turėtų būti iš dalies pakeistos tikrinimo kelyje ir įmonėse taisyklės – turėtų būti numatyta, kad jos taikomos ir kabotažo operacijoms;

(13)  šiuo reglamentu suderinamos šalių rinkose taikomos reguliarių vežimo tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais paslaugų teikimo ir teisės naudotis terminalais suteikimo taisyklės, todėl valstybės narės pačios negali deramai pasiekti jo tikslų, kurie yra skatinti tarpmiestinį judumą ir didinti tvaraus keleivinio transporto rūšių sudaromą transporto dalį. Todėl laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali priimti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(14)  siekiant atsižvelgti į pokyčius rinkoje ir technikos pažangą, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais būtų iš dalies pakeisti Reglamento (EB) Nr. 1073/2009 I ir II priedai, o tas reglamentas papildytas taisyklėmis, susijusiomis su vežimo savo sąskaita veiklos sertifikatų forma, paraiškų išduoti leidimą ir pačių leidimų forma, tvarka ir kriterijais, kuriuos reikėtų taikyti siekiant nustatyti, ar siūloma paslauga keltų pavojų viešųjų paslaugų sutarties ekonominei pusiausvyrai, ir valstybių narių pareiga teikti ataskaitas. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, be kita ko, su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos laikantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros(9) nustatytų principų. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba turėtų gauti visus dokumentus tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o Europos Parlamento ir Tarybos ekspertams turėtų būti sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose; [11 pakeit.]

(15)  todėl Reglamentas (EB) Nr. 1073/2009 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 1073/2009 iš dalies keičiamas taip:

1)  1 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:"

„4. Šis reglamentas taikomas tarpmiestinėms vidaus keleivinio kelių transporto paslaugoms, kurias už atlygį teikia vežėjas nerezidentas, kaip nustatyta V skyriuje, nepažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 nuostatų.“;

"

2)  2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  2 punktas pakeičiamas taip:"

„2. reguliarios paslaugos – paslaugos, kai keleiviai vežami nustatytais laiko tarpais nustatytais maršrutais be tarpinių sustojimo punktų arba įlaipinant ir išlaipinant keleivius iš anksto numatytuose sustojimo punktuose;“;

"

b)  7 punktas pakeičiamas taip:"

„7. kabotažo operacija – vidaus keleivinio kelių transporto paslauga, už atlygį teikiama priimančiojoje valstybėje narėje;“; [83 pakeit.]

"

c)  papildomas šiais punktais:"

„9. terminalas – ne mažesnio kaip 600 m2 ploto leidimą turintis infrastruktūros objektas su stovėjimo aikštele, kurioje iš tolimojo susisiekimo ir miesto autobusų išlaipinami arba į juos įlaipinami keleiviai; [13 pakeit.]

10.  terminalo operatorius – subjektas, atsakingas už teisės naudotis terminalu suteikimą valstybėje narėje, atsakingas už terminalo valdymą, kuris atitinka profesinės kompetencijos ir finansinių galimybių reikalavimus; [14 pakeit.]

11.  tinkama alternatyva – kitas ekonominiu požiūriu vežėjui priimtinas terminalas, kuriame jis gali kuris teikia panašią infrastruktūrą ir ryšį su pradiniu terminalu, į kurį iš pradžių buvo kreiptasi bei suteikia keleiviams galimybę naudotis kitų rūšių viešuoju transportu, o taip pat sudaro sąlygas vežėjui teikti atitinkamą keleivių vežimo paslaugą panašiu būdų kaip ir terminalas, į kurį buvo iš pradžių kreiptasi; [15 pakeit.]

11a.  viešųjų paslaugų sutartis – vienas ar keli teisiškai privalomi dokumentai, kuriais patvirtinamas kompetentingos valdžios institucijos ir viešųjų paslaugų teikėjo susitarimas dėl viešojo keleivinio transporto paslaugų, kurioms taikomi viešųjų paslaugų įsipareigojimai, valdymo ir teikimo patikėjimo tam viešųjų paslaugų teikėjui; priklausomai nuo valstybės narės teisės, sutartis gali egzistuoti kaip kompetentingos institucijos priimtas sprendimas pavienio teisėkūros procedūra priimto akto arba reglamentuojamo pobūdžio teisės akto forma, arba nurodant nuostatas, pagal kurias kompetentinga valdžios institucija pati teiktų paslaugas arba patikėtų tokias paslaugas teikti vidaus paslaugų teikėjui; [16 pakeit.]

11b.  alternatyvus maršrutas – esamam reguliarių paslaugų maršrutui alternatyvus veikiantis maršrutas, kuris jungia atvykimo ir paskirties vietas ir kuriuo galima pasinaudoti kaip alternatyva.“; [17 pakeit.]

"

3)  prieš II skyrių įterpiamas šis straipsnis:"

„3a straipsnis

Reguliavimo institucija

1.  Kiekviena valstybė narė Kiekvienos valstybės narės kompetentinga institucija paskiria vieną viešąją nacionalinę keleivių vežimo kelių transportu paslaugų sektoriaus reguliavimo instituciją. Ta institucija yra nešališka valdžios institucija, kuri organizacinės struktūros, funkcijų, hierarchijos ir sprendimų priėmimo požiūriu yra teisiškai atskira, skaidriai veikianti ir nepriklausoma nuo kitų viešojo ar privačiojo sektoriaus subjektų. Ji yra nepriklausoma nuo jokios kompetentingos valdžios institucijos, dalyvaujančios sudarant viešųjų paslaugų sutartis. [18 pakeit.]

Reguliavimo institucija gali būti jau egzistuojanti institucija, atsakinga už kitus reguliuojamus sektorius kitas reguliuojamas paslaugas. [19 pakeit.]

2.  Keleivių vežimo kelių transportu paslaugų sektoriaus reguliavimo institucija turi reikalingą organizacinį pajėgumą, t. y. pareigoms vykdyti reikiamus žmogiškuosius, finansinius ir kitus išteklius, kuris yra proporcingas to sektoriaus svarbai atitinkamoje valstybėje narėje. [20 pakeit.]

2a.  Nedarant poveikio nacionalinių konkurencijos institucijų įgaliojimams, reguliavimo institucija turi įgaliojimus stebėti konkurencinę padėtį vidaus rinkoje nuolatinių keleivių pervežimo kelių transportu srityje, siekiant išvengti diskriminacijos arba piktnaudžiavimo dominuojančia pozicija rinkoje, įskaitant subrangovus. Jos nuomonė yra privaloma. [21 pakeit.]

3.  Reguliavimo institucija atlieka šias užduotis:

   a) atlieka ekonominę analizę, kad nustatytų, ar siūloma nauja paslauga keltų pavojų viešųjų paslaugų sutarties ekonominei pusiausvyrai;
   b) renka ir teikia informaciją apie teisę naudotis terminalais ir, siekiant užtikrinti paslaugų operatoriams sąžiningas, nešališkas, nediskriminacines ir skaidrias prieigos prie terminalų sąlygas; ir [22 pakeit.]
   c) priima sprendimus dėl skundų dėl terminalų operatorių sprendimų.; ir [23 pakeit.]
   ca) sukuria elektroninį viešai prieinamą registrą, kuriame nurodomos visos leidžiamos teikti reguliarios nacionalinės ir tarptautinės paslaugos. [24 pakeit.]

4.  Vykdydama savo užduotis reguliavimo institucija gali prašyti atitinkamos valstybės narės teritorijoje esančių kitų kompetentingų valdžios institucijų, terminalų operatorių, paraiškų išduoti leidimą teikėjų ir bet kurių susijusių trečiųjų šalių pateikti atitinkamą informaciją. [25 pakeit.]

Prašoma informacija pateikiama per reguliavimo institucijos nustatytą pagrįstą laikotarpį, ne ilgesnį kuris neturi būti ilgesnis nei vienas mėnuo. Tinkamai pagrįstais atvejais reguliavimo institucija gali pratęsti informacijos pateikimo terminą ne ilgiau kaip dviem savaitėms. Reguliavimo institucija gali užtikrinti prašymų pateikti informaciją vykdymą taikydama veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas. [26 pakeit.]

5.  Valstybės narės užtikrina, kad reguliavimo institucijos priimti sprendimai galėtų būti skubiai peržiūrimi teismine tvarka. Teisminė peržiūra sustabdomąjį poveikį gali turėti tik tuo atveju, kai dėl reguliavimo institucijos sprendimo pareiškėjui gali būti iš karto padaryta neatitaisoma ar akivaizdžiai per didelė žala. Ši nuostata nedaro poveikio skundą nagrinėjančio teismo įgaliojimams, suteiktiems pagal atitinkamos valstybės narės konstitucinę teisę. [27 pakeit.]

6.  Reguliavimo institucijos priimti sprendimai skelbiami viešai per dviejų savaičių nuo jų priėmimo laikotarpį.“; [28 pakeit.]

"

4)  4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalis pakeičiama taip:"

„1. Keleiviai tarptautiniais maršrutais tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais vežami ir kabotažo operacijos šiuo transportu atliekamos turint valstybės narės, kurioje vežėjas yra įsisteigęs, kompetentingų valdžios institucijų išduotą Bendrijos licenciją.“;

"

b)  2 dalies trečia pastraipa pakeičiama taip:"

„Komisijai pagal 26 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami I ir II priedai, siekiant juos suderinti su technikos pažanga.“;

"

5)  5 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  3 dalies penkta pastraipa išbraukiama;

b)  5 dalies trečia pastraipa pakeičiama taip:"

„Komisijai pagal 26 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatoma sertifikatų forma.“;

"

6)  įterpiamas šis straipsnis:"

„5a straipsnis

Teisė naudotis terminalais

1.  Terminalų operatoriai sąžiningomis, nešališkomis, nediskriminacinėmis ir skaidriomis sąlygomis suteikia vežėjams, norintiems teikti reguliarias paslaugas, teisę naudotis terminalais, be kita ko, juose esančiomis patalpomis ir teikiamomis paslaugomis.

1a.  Kai terminalų operatoriai suteikia teisę naudotis terminalais, keleivių vežimo miesto ir tolimojo susisiekimo autobusais paslaugų teikėjai laikosi nustatytų terminalo taisyklių ir sąlygų. [29 pakeit.]

2.  Terminalų operatoriai stengiasi patenkinti visus prašymus suteikti tokią teisę, kad būtų užtikrintas optimalus terminalų naudojimas.

Prašymai suteikti teisę naudotis terminalais gali būti atmetami tik dėl tinkamai pagrįstų priežasčių, susijusių su pajėgumo pajėgumų trūkumu, dėl pakartotinai nesumokamų mokesčių, dėl tinkamai dokumentuotų sunkių ir pakartotinių keleivių vežėjo kelių transportu pažeidimų, arba remiantis kitomis nacionalinėmis nuostatomis, su sąlyga, kad jos yra nuosekliai taikomos ir nediskriminuoja nei tam tikrų vežėjų, kurie siekia naudotis terminalu, nei susijusių verslo modelių. Jeigu prašymas nepatenkinamas, terminalo operatorius informuoja apie šį sprendimą priežiūros instituciją. [30 pakeit.]

Jei terminalo operatorius atmeta prašymą suteikti teisę naudotis terminalu, jis nurodo skatinamas nurodyti geriausias tinkamas jo žinomas alternatyvas. [31 pakeit.]

3.  Terminalų operatoriai dviem arba daugiau oficialiųjų atitinkamomis nacionalinėmis kalbomis ir viena kita oficialiąja Sąjungos kalbų kalba skelbia bent šią informaciją: [32 pakeit.]

   a) visų teikiamų paslaugų ir jų kainų sąrašą;
   aa) visos esamos terminalo infrastruktūros ir techninių reikalavimų sąrašą; [33 pakeit.]
   b) pajėgumo paskirstymo planavimo taisykles;
   c) esamą tvarkaraštį ir informaciją apie esamą pajėgumo paskirstymą.

Paprašyti terminalo operatorius ir reguliavimo institucija nemokamai pateikia tą informaciją elektronine forma, ir, jei turi svetaines, skelbia ją tose svetainėse.

Informacija nuolat atnaujinama ir prireikus keičiama.

3a.  Valstybės narės gali išskirti terminalus, išskirtinai priklausančius ir naudojamus terminalo operatorių savo keleivių pervežimo keliais paslaugoms ir joms šio straipsnio netaikyti. Nagrinėdamos paraišką dėl šio straipsnio netaikymo, reguliavimo institucijos atsižvelgia į tai, ar yra tinkamų alternatyvų.“; [34 pakeit.]

"

7)  įterpiamas šis straipsnis:"

„5b straipsnis

Teisės naudotis terminalais suteikimo tvarka

1.  Teisę naudotis terminalu norintis įgyti vežėjas pateikia paraišką terminalo operatoriui.

2.  Jei tokia teisė negali būti suteikta prašomomis sąlygomis, terminalo operatorius pasikonsultuoja su visais suinteresuotaisiais vežėjais siekdamas patenkinti paraišką. [35 pakeit.]

3.  Terminalo operatorius sprendimą dėl paraiškos suteikti teisę naudotis terminalu priima per du mėnesius nedelsdamas ir ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią vežėjas pateikė paraišką. Sprendimuose dėl teisės naudotis terminalu nurodomos priežastys, kuriomis jie grindžiami. Jeigu tokia teisė nesuteikiama, terminalo operatorius privalo pagrįsti savo sprendimą. [36 pakeit.]

4.  Pareiškėjai gali apskųsti terminalų operatorių sprendimus. Skundai teikiami reguliavimo institucijai.

5.  Gavusi nagrinėti skundą dėl terminalo operatoriaus sprendimo, reguliavimo institucija priima pagrįstą sprendimą per nustatytą laikotarpį ir bet kokiu atveju ne vėliau kaip per tris savaites nuo visos reikiamos informacijos gavimo dienos.

Reguliavimo institucijos sprendimas dėl skundo yra privalomo pobūdžio taikant nacionalinės teisės nuostatas dėl teisminės peržiūros. Reguliavimo institucija gali užtikrinti jo vykdymą taikydama veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas. [37 pakeit.]

Sprendimą galima peržiūrėti tik teismine tvarka.“;

"

8)  6 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalies pirmos pastraipos pirmas sakinys pakeičiamas taip:"

„Leidimai išduodami popierine arba elektronine forma vežėjo vardu ir negali būti perleidžiami.“;

"

b)  4 dalis pakeičiama taip:"

„4. Komisijai pagal 26 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatoma leidimų forma.“;

"

9)  7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:"

„1. Paraiškos išduoti leidimą teikti reguliarias paslaugas pateikiamos leidimą išduodančiai valdžios institucijai popierine arba elektronine forma.

2.  Komisijai pagal 26 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatoma paraiškų forma.“;

"

10)  8 straipsnis pakeičiamas taip:"

„8 straipsnis

Leidimų teikti keleivių vežimo trumpesniais nei iki 100 kilometrų (matuojant tiesia linija) tarptautiniais maršrutais paslaugas išdavimo, sustabdymo ir leidimų panaikinimo tvarka [38 pakeit.]

1.  Leidimai išduodami gavus visų valstybių narių, kurių teritorijose keleiviai įlaipinami arba išlaipinami ir vežami trumpesniais nei 100 kilometrų (matuojant tiesia linija) atstumais, kompetentingų valdžios institucijų sutikimą kiekvienos valstybės narės nustatytais atstumais iki 100 kilometrų. Leidimą išduodanti valdžios institucija per dvi savaites nuo paraiškos gavimo dienos persiunčia tokioms kompetentingoms valdžios institucijoms paraiškos kopiją kartu su kitų reikiamų dokumentų kopijomis ir paprašo jų duoti sutikimą. Tuo pat metu leidimą išduodanti valdžios institucija informavimo tikslais persiunčia tuos dokumentus kitų valstybių narių, kurių teritorijos kertamos, kompetentingoms valdžios institucijoms. [39 pakeit.]

2.  Valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos, kurių sutikimo buvo paprašyta, apie savo sprendimą leidimą išduodančiai valdžios institucijai praneša per tris du mėnesius. Šis terminas skaičiuojamas nuo prašymo duoti sutikimą gavimo dienos, nustatomos remiantis gavimo patvirtinimu. Jei valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos, kurių sutikimo buvo paprašyta, jo neduoda, jos nurodo savo sprendimo priežastis. [40 pakeit.]

Jei valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos, kurių sutikimo buvo paprašyta, atsakymo per pirmoje pastraipoje nustatytą laikotarpį nepateikia, laikoma, kad jos davė sutikimą.

3.  Leidimą išduodanti valdžios institucija sprendimą dėl paraiškos priima per keturis tris mėnesius nuo tos dienos, kurią vežėjas pateikė paraišką. [41 pakeit.]

4.  Leidimas išduodamas, išskyrus atvejus, kai atsisakymas jį išduoti gali būti pagrįstas viena ar daugiau objektyvių priežasčių, susijusių su viešuoju interesu ir išvardintų 8c straipsnio 2 dalies a–d punktuose išvardytų priežasčių. [42 pakeit.]

4a.  Jeigu reguliarios tarpvalstybinės ir pervežimų tolimojo susisiekimo autobusais paslaugos kėlė pavojų viešojo sektoriaus sutarčių ekonominei pusiausvyrai dėl išskirtinių priežasčių, kurių nebuvo galima numatyti leidimo išdavimo metu ir kurios nėra susijusios su viešojo sektoriaus sutarčių savininko atsakomybe, atitinkama valstybė narė, Komisijai pritarus, gali sustabdyti arba panaikinti leidimą teikti paslaugas, prieš šešis mėnesius įspėjusi vežėją. Vežėjai gali apskųsti tokį sprendimą. [43 pakeit.]

5.  Jei viena iš kompetentingų valdžios institucijų nesutinka, kad būtų išduotas leidimas, klausimą per du mėnesius nuo jos atsakymo gavimo dienos galima perduoti nagrinėti Komisijai.

6.  Pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis, kurių kompetentingos valdžios institucijos nedavė sutikimo, Komisija, ne vėliau nei per keturis du mėnesius nuo tos dienos, kurią gavo pranešimą iš leidimą išduodančios valdžios institucijos, priima sprendimą. Sprendimas įsigalioja po trisdešimties dienų nuo pranešimo apie jį atitinkamoms valstybėms narėms atitinkamų valstybių narių kompetentingoms institucijoms dienos. [44 pakeit.]

7.  Komisijos sprendimas taikomas iki tol, kol valstybės narės pasiekia susitarimą ir leidimą išduodanti institucija priima sprendimą dėl paraiškos.“;

"

11)  įterpiami šie straipsniai:"

„8a straipsnis

Leidimų teikti keleivių vežimo ne trumpesniais kaip iki 100 kilometrų (matuojant tiesia linija) tarptautiniais maršrutais paslaugas išdavimo, sustabdymo ir leidimų panaikinimo tvarka [45 pakeit.]

1.  Leidimą išduodanti valdžios institucija sprendimą dėl paraiškos priima nedelsdama ir ne vėliau kaip per du mėnesius nuo tos dienos, kurią vežėjas pateikė paraišką. [46 pakeit.]

2.  Leidimas išduodamas, išskyrus atvejus, kai atsisakymas jį išduoti gali būti pagrįstas viena ar daugiau 8c straipsnio 2 dalies a–c a–ca punktuose išvardytų priežasčių. [47 pakeit.]

3.  Leidimą išduodanti valdžios institucija informavimo tikslais per dvi savaites nuo prašymo gavimo dienos persiunčia visų valstybių narių, kurių teritorijose keleiviai įlaipinami arba išlaipinami, kompetentingoms valdžios institucijoms paraiškos kopiją kartu su kitų reikiamų dokumentų kopijomis ir jos įvertinimą. Leidimą išduodanti valdžios institucija atitinkamus dokumentus taip pat perduoda valstybių narių, kurių teritorijos kertamos keleivių neįlaipinant ir neišlaipinant keleivių, kompetentingoms valdžios institucijoms paraiškos kopiją kartu su kitų reikiamų dokumentų kopijomis ir jos įvertinimą informavimo tikslais. [48 pakeit.]

3a.  Jeigu viena iš kompetentingų valdžios institucijų valstybėse narėse, kurių teritorijose keleiviai įlaipinami arba išlaipinami, dėl vienos iš 2 dalyje išvardytų priežasčių nesutinka, kad būtų išduotas leidimas, leidimas negali būti suteiktas, tačiau klausimą per vieną mėnesį nuo jos atsakymo gavimo dienos galima perduoti nagrinėti Komisijai. [49 pakeit.]

3b.  Pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis, kurių kompetentingos valdžios institucijos nedavė sutikimo, Komisija per keturis mėnesius nuo tos dienos, kurią gavo pranešimą iš leidimą išduodančios valdžios institucijos, priima sprendimą. Sprendimas įsigalioja po trisdešimties dienų nuo pranešimo apie jį atitinkamoms valstybėms narėms dienos. [50 pakeit.]

3c.  Komisijos sprendimas taikomas iki tol, kol valstybės narės pasiekia susitarimą ir leidimą išduodanti institucija priima sprendimą dėl paraiškos. [51 pakeit.]

8b straipsnis

Leidimų teikti vidaus reguliarias paslaugas išdavimo tvarka

1.  Leidimą išduodanti valdžios institucija sprendimą dėl paraiškos priima ne vėliau kaip per du mėnesius nuo tos dienos, kurią vežėjas pateikė paraišką. Šis laikotarpis gali būti pailgintas iki keturių trijų mėnesių, jei prašoma atlikti 8c straipsnio 2 dalies d punkte nurodytą analizę. [52 pakeit.]

2.  Leidimas teikti vidaus reguliarias paslaugas išduodamas, išskyrus atvejus, kai atsisakymas jį išduoti gali būti pagrįstas viena ar daugiau 8c straipsnio 2 dalies a–c a–ca punktuose išvardytų priežasčių ir, jei teikiama keleivių vežimo trumpesniu iki, tačiau ne ilgesniu nei 100 kilometrų (matuojant tiesia linija) atstumu paslauga, 8c straipsnio 2 dalies d punkte nurodyta priežastimi. [53 pakeit.]

3.  2 dalyje nurodytas atstumas gali būti pailgintas iki 120 kilometrų, jei reguliarią paslaugą ketinama pradėti teikti išvykimo ir atvykimo punktuose, kuriuose vežimo paslaugos jau teikiamos pagal daugiau nei vieną viešųjų paslaugų sutartį. [54 pakeit.]

8c straipsnis

Leidimus išduodančių valdžios institucijų sprendimai

1.  Laikydamasi 8, 8a arba 8b straipsnyje nustatytos tvarkos, leidimą išduodanti valdžios institucija išduoda leidimą, išduoda leidimą su išlygomis arba atmeta paraišką. Leidimą išduodanti valdžios institucija apie savo sprendimą informuoja visas 8 straipsnio 1 dalyje nurodytas kompetentingas valdžios institucijas.

2.  Sprendimuose atmesti paraišką arba, išduoti leidimą su išlygomis arba sustabdyti ar panaikinti leidimą nurodomos priežastys, kuriomis jie grindžiami ir, kai taikoma, atsižvelgiama į reguliavimo institucijos atliktas analizes. Prašymo teikėjas arba vežėjas, valdantis atitinkamą paslaugą, turi galimybę apskųsti leidimus išduodančios institucijos sprendimus. [55 pakeit.]

Leidimas išduodamas, išskyrus atvejus, kai atsisakymas jį Prašymas išduoti leidimą gali būti pagrįstas atmestas tik remiantis viena ar daugiau iš šių priežasčių: [56 pakeit.]

   a) pareiškėjas jam tiesiogiai prieinamomis priemonėmis negali teikti paraiškoje nurodytos paslaugos;
   b) pareiškėjas nesilaiko nacionalinių arba tarptautinių kelių transporto teisės aktų, ypač sąlygų ir reikalavimų, susijusių su leidimais teikti keleivių vežimo kelių transportu tarptautiniais maršrutais paslaugas, arba šiurkščiai pažeidžia Sąjungos arba nacionalinės arba, kai tinkama, regiono kelių transporto teisės aktus, visų pirma, taisykles, taikomas techniniams transporto priemonėms priemonių reikalavimams ir išmetamųjų teršalų normoms bei vairuotojų vairavimo ir poilsio laikui; [57 pakeit.]
   c) paraiškos pratęsti leidimo galiojimo laiką pateikimo atveju nėra tenkinamos leidimo išdavimo sąlygos;
   ca) pareiškėjas paprašė išduoti leidimą teikti reguliarią paslaugą tame pačiame arba alternatyviame maršrute, kai kompetentinga valdžios institucija viešųjų paslaugų teikėjui yra suteikusi išimtinę teisę teikti tam tikras keleivių vežimo viešąsias paslaugas mainais už viešųjų paslaugų įsipareigojimų vykdymą pagal viešųjų paslaugų teikimo sutartį, pagal Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 3 straipsnį. Ši atmetimo priežastis nedaro poveikio šio reglamento 8d straipsnio 1 dalies a punktui; [58 pakeit.]
   d) remdamasi objektyvia ekonomine analize, reguliavimo institucija nustato, kad paslauga keltų pavojų viešųjų paslaugų sutarties ekonominei pusiausvyrai. Atliekant tą analizę vertinamos rinkos ir susijusio tinklo atitinkamos struktūrinės ir geografinės ypatybės (dydis, paklausos ypatybės, tinklo sudėtingumas, techninis ir geografinis izoliuotumas bei į sutartį įtrauktos paslaugos), taip pat tai, ar dėl naujosios paslaugos gerėja paslaugų kokybė ir (arba) ekonominis efektyvumas. [59 pakeit.]

Leidimus išduodančios valdžios institucijos neatmeta paraiškų vien dėl to, kad leidimo prašantis vežėjas siūlo mažesnes kainas negu kiti vežėjai, nebent priežiūros institucija arba kita atitinkama nacionalinė įstaiga nustato, kad paraiškos teikėjas, siekiantis patekti į rinką, ketina teikti paslaugas ilgą laiką ir už mažesnę nei įprasta kainą, o tai darydamas jis greičiausiai pakenktų sąžiningai konkurencijai. Leidimus išduodančios institucijos neatmeta paraiškų vien dėl to, kad toje susisiekimo linijoje paslaugas jau teikia kiti vežėjai. [60 pakeit.]

3.  Valstybės narės užtikrina, kad leidimus išduodančios valdžios institucijos priimti sprendimai galėtų būti peržiūrimi teismine tvarka. Teisminė peržiūra sustabdomąjį poveikį gali turėti tik tuo atveju, kai dėl leidimus išduodančios valdžios institucijos sprendimo pareiškėjui gali būti iš karto padaryta neatitaisoma ar akivaizdžiai per didelė žala. Ši nuostata nedaro poveikio skundą nagrinėjančio teismo įgaliojimams, suteiktiems pagal atitinkamos valstybės narės konstitucinę teisę.

8d straipsnis

Teisės patekti į rinką ribojimas

1.  Valstybės narės gali apriboti teisę patekti į tarptautinę ir šalies reguliarių susisiekimo autobusais ir tolimojo susisiekimo autobusais paslaugų rinką, jei siūloma reguliari paslauga yra keleivių vežimo trumpesniais nei 100 kilometrų (matuojant tiesia linija) atstumais paslauga, kuri kelionės atstumais ir jei ši paslauga keltų pavojų viešųjų paslaugų sutarties ekonominei pusiausvyrai arba jei paslauga teikiama bet kokiu atstumu, jeigu tai yra miesto ar priemiesčių centre arba aglomeracijoje, arba jei ja neatitinkama vežimo iš vienos vietos į kitą ir aplinkinių vietovių poreikių, arba jei prašytojas nesilaiko kelių transporto arba kitų atitinkamų nacionalinės, Sąjungos ar tarptautinės teisės nuostatų. [61 pakeit.]

1a.  Jeigu kompetentinga valdžios institucija suteikė išimtines teises įmonei, kuri teikia paslaugas pagal viešųjų paslaugų sutartį, remiantis Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 3 straipsniu, išimtinių teisių apsauga taikoma tik keleivių vežimo viešosioms paslaugoms, teikiamoms tuose pačiuose arba alternatyviuose maršrutuose. Šis išimtinių teisių suteikimas netrukdo teikti naujų reguliarių paslaugų tais atvejais, kai tos paslaugos nekonkuruoja su paslaugomis, numatytomis viešųjų paslaugų teikimo sutartyje, arba jos yra teikiamos kitais maršrutais. [62 pakeit.]

2.  Viešųjų paslaugų sutartį sudariusios kompetentingos valdžios institucijos arba viešųjų paslaugų sutartį vykdantys viešųjų paslaugų teikėjai gali paprašyti reguliavimo institucijos išanalizuoti, ar kiltų pavojus viešųjų paslaugų sutarties ekonominei pusiausvyrai.

Kai gaunamas toks prašymas, išnagrinėjusi prašymą reguliavimo institucija nusprendžia, ar atliks ekonominę analizę pagal 8c straipsnio 2 dalies d punktą, nebent egzistuoja išskirtinių praktinių arba kitų priežasčių, pateisinančių sprendimą to nedaryti. Apie savo sprendimą ji informuoja suinteresuotąsias šalis. [63 pakeit.]

3.  Jei reguliavimo institucija atlieka ekonominę analizę, ji kaip galima greičiau ir ne vėliau nei per šešias savaites tris mėnesius nuo visos reikiamos informacijos gavimo dienos informuoja visas suinteresuotąsias šalis apie tos analizės rezultatus ir savo išvadas. Reguliavimo institucija gali padaryti išvadą, kad turi būti išduotas įprastas ar sąlyginis leidimas arba atsisakyta jį išduoti. [64 pakeit.]

Leidimus išduodančios valdžios institucijos privalo laikytis reguliavimo institucijos išvadų.

4.  Kompetentingos valdžios institucijos ir viešųjų paslaugų teikėjai pateikia reguliavimo institucijai 2 ir 3 dalims įgyvendinti reikalingą informaciją.

5.  Komisijai pagal 26 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatoma šio straipsnio taikymo tvarka ir kriterijai, ypač kai yra atliekama ekonominė analizė. [65 pakeit.]

5a.  Valstybės narės gali toliau liberalizuoti nacionalines reguliaraus susisiekimo autobusais paslaugas, atsižvelgdamos į leidimų išdavimo tvarką arba kilometrų ribas.“; [66 pakeit.]

"

12)  9 straipsnio pirma pastraipa pakeičiama taip:"

„Paraiškoms pratęsti leidimų galiojimo terminą arba pakeisti sąlygas, pagal kurias turi būti teikiamos leidime nurodytos paslaugos, mutatis mutandis taikomi 8, 8a, 8b ir 8c straipsniai.“;

"

13)  IV skyriaus antraštė pakeičiama taip:"

„SPECIALIOS REGULIARIOS PASLAUGOS, KURIOMS TEIKTI NEREIKIA LEIDIMO“;

"

13a)  11 straipsnis papildomas šia 3a dalimi:"

„3a. Valstybė narė gali nuspręsti iš vežėjo nerezidento reikalauti patenkinti sąlygas, susijusias su reikalavimu įsisteigti priimančiojoje valstybėje narėje, kaip tai nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1071/2009* po to kai šiam vežėjui buvo suteiktas leidimas teikti nacionalines reguliarias paslaugas prieš vežėjui pradedant teikti atitinkamas paslaugas. Tokie sprendimai turi būti motyvuoti. Sprendimu atsižvelgiama į priimančiojoje valstybėje narėje nesančio rezidentu vežėjo dydį ir veiklos trukmę. Jei priimančioji valstybė narė nustato, kad vežėjas nerezidentas netenkina įsisteigimo reikalavimų, ji gali panaikinti atitinkamus leidimus, suteiktus jai nacionalinėms reguliarioms paslaugoms teikti arba sustabdyti leidimą, kol reikalavimas nebus patenkintas.

______________________

* 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1071/2009, nustatantis bendrąsias profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygų taisykles ir panaikinantis Tarybos direktyvą 96/26/EB (OL L 300, 2009 11 14, p. 51).“; [67 pakeit.]

"

14)  12 straipsnio 1–5 dalys išbraukiamos;

15)  13 straipsnis išbraukiamas. [68 pakeit.]

16)  15 straipsnis pakeičiamas taip:"

„15 straipsnis

Leidžiamos kabotažo operacijos

Kabotažo operacijos leidžiamos šioms paslaugoms:

   a) laikinai teikiamoms specialioms reguliarioms paslaugoms su sąlyga, kad jos teikiamos pagal organizatoriaus ir vežėjo sudarytą sutartį;
   b) laikinai teikiamoms vienkartinėms paslaugoms; [69 pakeit.]
   c) pagal šį reglamentą teikiamoms reguliarioms paslaugoms, kurias priimančiojoje valstybėje narėje teikia vežėjas nerezidentas, teikiantis reguliarią tarptautinę paslaugą pagal šį reglamentą, išskyrus transporto paslaugas, kuriomis patenkinami miesto centro ar miestų telkinio poreikiai arba susisiekimo tarp miestų telkinio ir aplinkinių rajonų poreikiai. Kabotažo operacijos nėra atliekamos atskirai nuo tokios tarptautinės paslaugos.“; [70 pakeit.]

"

16a)  16 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis pakeičiama taip:"

1. Jeigu Bendrijos teisės aktuose nenumatyta kitaip, kabotažo operacijoms taikomi Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 96/71/EB* reikalavimai ir priimančiojoje valstybėje narėje galiojantys įstatymai ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys:, reglamentai ir administracinės nuostatos, reglamentuojantys:

______________

* 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje (OL L 18, 1997 1 21, p. 1).“; [72 pakeit.]

"

17)  17 straipsnis išbraukiamas. [73 pakeit.]

17a)  17 straipsnis pakeičiamas taip:"

„17 straipsnis

Kabotažo operacijų kontrolės dokumentai

1.   Vienkartinių paslaugų kabotažo operacijos teikiamos turint 12 straipsnyje nurodytą kelionės lapą popieriniu arba elektroniniu formatu, kuris turi būti laikomas transporto priemonėje ir pateikiamas bet kurio įgalioto tikrinančio pareigūno leidimą turinčio inspektoriaus prašymu.

2.   Kelionės lape pateikiama ši informacija:

   a) išvykimo ir atvykimo vežimo punktai, kuriuose teikiama paslauga;
   b) išvykimo data ir vežimo paslaugos teikimo pabaigos data.

3.  Kelionės lapus knygų pavidalu, kaip nurodyta 12 straipsnyje, išduoda įsisteigimo valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos ar įstaigos.

4.   Specialių reguliarių paslaugų kontrolės dokumentą atstoja vežėjo ir transporto organizatoriaus sudaryta sutartis arba patvirtinta jos kopija. Tačiau kelionės lapas užpildomas kaip mėnesinė mėnesio suvestinė.

5.   Panaudoti kelionės lapai grąžinami kompetentingai valdžios institucijai ar įstaigai įsisteigimo valstybėje narėje tos valdžios institucijos ar įstaigos nustatyta tvarka Per patikrinimus vairuotojas turi galėti susisiekti su centrine administracija, transporto vadybininku arba bet kuriuo kitu asmeniu ar subjektu, kuris gali pateikti prašomus dokumentus.“; [74 pakeit.]

"

18)  19 straipsnio 2 dalies pirmas sakinys pakeičiamas taip:"

„2. Kabotažo operacijas tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais atliekantys arba keleivių vežimo tarptautiniais maršrutais šiuo transportu paslaugas teikiantys vežėjai leidžia atlikti visus tikrinimus, kuriais siekiama užtikrinti, kad veikla būtų vykdoma tinkamai, visų pirma nepažeidžiant vairavimo ir poilsio trukmės reikalavimų.“;

"

19)  20 straipsnis pakeičiamas taip:"

„20 straipsnis

Savitarpio pagalba

1.  Valstybės narės padeda viena kitai užtikrinti šio reglamento taikymą ir stebėseną. Jos keičiasi informacija per nacionalinius ryšių palaikymo punktus, įsteigtus pagal Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 18 straipsnį.

2.  Atlikdamos ekonominę analizę, kuria siekiama nustatyti, ar siūlomos reguliarios paslaugos keltų pavojų vežimo tarptautiniais maršrutais viešųjų paslaugų sutarčiai, reguliavimo institucijos bendradarbiauja tarpusavyje. Prieš priimdama sprendimą, leidimą išduodanti valdžios institucija pasikonsultuoja su visų kitų valstybių narių, per kurias eina atitinkamas tarptautinis reguliarios paslaugos maršrutas, reguliavimo institucijomis ir prireikus paprašo jų pateikti visą reikalingą informaciją.“;

"

20)  26 straipsnis pakeičiamas taip:"

„26 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.  4 straipsnio 2 dalyje, 5 straipsnio 5 dalyje, 6 straipsnio 4 dalyje, 7 straipsnio 2 dalyje, 8d straipsnio 5 dalyje ir 28 straipsnio 3 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo ... [šio reglamento įsigaliojimo data].

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 4 straipsnio 2 dalyje, 5 straipsnio 5 dalyje, 6 straipsnio 4 dalyje, 7 straipsnio 2 dalyje, 8d straipsnio 5 dalyje ir 28 straipsnio 3 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.  Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.  Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.  Pagal 4 straipsnio 2 dalį, 5 straipsnio 5 dalį, 6 straipsnio 4 dalį, 7 straipsnio 2 dalį, 8d straipsnio 5 dalį ir 28 straipsnio 3 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.“;

"

21)  28 straipsnis pakeičiamas taip:"

„28 straipsnis

Ataskaitų teikimas

1.  Valstybės narės Valstybių narių kompetentingos institucijos ne vėliau kaip kiekvienų metų sausio 31 d., o pirmąjį kartą – ne vėliau kaip ... [pirmi metai po šio reglamento įsigaliojimo] sausio 31 d. nurodo Komisijai per ankstesnius metus išduotų leidimų teikti reguliarias paslaugas skaičių ir bendrą tų metų gruodžio 31 d. galiojančių leidimų teikti reguliarias paslaugas skaičių. Ta informacija pateikiama suskirstyta pagal reguliarios paslaugos paskirties valstybes nares. Valstybės narės taip pat pateikia Komisijai duomenis apie specialių reguliarių ir vienkartinių paslaugų kabotažo operacijas, kurias per ankstesnius metus atliko vežėjai rezidentai. [75 pakeit.]

2.  Priimančiosios valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos ne vėliau kaip kiekvienų metų sausio 31 d., o pirmąjį kartą – ne vėliau kaip ... [pirmi metai po šio reglamento įsigaliojimo] sausio 31 d. pateikia Komisijai statistinius duomenis apie tai, kiek leidimų atlikti 15 straipsnio c punkte nurodytų reguliarių paslaugų kabotažo operacijas buvo išduota per ankstesnius metus.

3.  Komisijai pagal 26 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatoma lentelės, kurioje turi būti pateikti 1 ir 2 dalyse nurodyti statistiniai duomenys, forma ir teiktini duomenys.

4.  Valstybės narės ne vėliau kaip kiekvienų metų sausio 31 d., o pirmąjį kartą – ne vėliau kaip ... [pirmi metai po šio reglamento įsigaliojimo] sausio 31 d. nurodo Komisijai vežėjų, ankstesnių metų gruodžio 31 d. turėjusių Bendrijos licenciją, skaičių ir patvirtintų licencijos kopijų skaičių, atitinkantį tą dieną eksploatuojamų transporto priemonių skaičių.

5.  KomisijaNe vėliau kaip ... [įrašyti penkerių metų 5 metai po šio reglamento taikymo pradžios dienos datą] Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šio reglamento taikymo ataskaitą. Ataskaitoje pateikiama informacija apie tai, kiek šis reglamentas padėjo pagerinti keleivių vežimo kelių transportu rinkos, visų pirma keleivių atžvilgiu, autobusų ir tolimojo susisiekimo autobusų darbuotojų ir aplinkos veikimą.“. [76 pakeit.]

"

2 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo ... [XX].

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta ...

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

(1) OL C 262, 2018 7 25, p. 47.
(2) OL C 387, 2018 10 25, p. 70.
(3)OL C 262, 2018 7 25, p. 47.
(4)OL C 387, 2018 10 25, p. 70.
(5) 2019 m. vasario 14 d. Europos Parlamento pozicija.
(6)2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinę keleivių vežimo tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais rinką taisyklių ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 561/2006 (OL L 300, 2009 11 14, p. 88).
(7) 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1370/2007 dėl keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų ir panaikinantis Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 1191/69 ir (EEB) Nr. 1107/70 (OL L 315, 2007 12 3, p. 1).
(8) 2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 165/2014 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3821/85 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų ir iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo (OL L 60, 2014 2 28, p. 1).
(9)OL L 123, 2016 5 12, p. 1.


Direktyvos 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo ir Reglamento (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo dalinis pakeitimas, atsižvelgiant į Jungtinės Karalystės išstojimą iš Europos Sąjungos ***I
PDF 128kWORD 41k
Rezoliucija
Tekstas
2019 m. vasario 14 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo [su pakeitimais, padarytais Direktyva 2018/XXX/ES,] ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/XXX [dėl energetikos sąjungos valdymo] adaptavimo atsižvelgiant į Jungtinės Karalystės išstojimą iš Europos Sąjungos (COM(2018)0744 – C8-0482/2018 – 2018/0385(COD))
P8_TA(2019)0126A8-0014/2019

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0744),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 192 straipsnio 1 dalį ir 194 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0482/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. sausio 30 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą (A8-0014/2019),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. vasario 14 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą (ES) 2019/…, kuriuo iš dalies keičiami Direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo ir Reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, atsižvelgiant į Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimą iš Sąjungos

P8_TC1-COD(2018)0385


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Sprendimą (ES) 2019/504.)


Teisė į taikų protestą ir proporcingas jėgos naudojimas
PDF 125kWORD 41k
2019 m. vasario 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl teisės į taikų protestą ir proporcingo jėgos naudojimo (2019/2569(RSP))
P8_TA(2019)0127B8-0103/2019

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į ES sutartis, ypač į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2, 3, 4, 6 ir 7 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją (toliau – Chartija),

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją (EŽTK) ir susijusią Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktiką,

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. sausio 16 d. rezoliuciją dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje 2017 m.(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi ES grindžiama tokiomis vertybėmis, kaip pagarba žmogaus orumui, laisvė, demokratija, lygybė, teisinė valstybė ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises; kadangi šios vertybės yra bendros valstybėms narėms visuomenėje, kurioje vyrauja pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas bei moterų ir vyrų lygybė;

B.  kadangi teisinės valstybės principas yra demokratijos stuburas ir vienas iš pamatinių ES principų, kuris yra grindžiamas tarpusavio pasitikėjimo prielaida, kad valstybės narės puoselėja pagarbą demokratijai, teisinei valstybei ir pagrindinėms teisėms, įtvirtintoms Chartijoje ir EŽTK;

C.  kadangi ES yra įsipareigojusi remti saviraiškos ir informacijos laisvę bei susirinkimų ir asociacijų laisvę;

D.  kadangi EŽTK 11 straipsnyje ir Chartijos 12 straipsnyje pažymima, kad visi turi teisę į taikių susirinkimų laisvę bei į laisvę jungtis į asociacijas kartu su kitais, įskaitant teisę kurti profesines sąjungas ir į jas stoti, siekiant apsaugoti savo interesus;

E.  kadangi EŽTK 11 straipsnyje pažymima, kad „naudojimuisi šiomis teisėmis netaikomi jokie apribojimai, išskyrus tuos, kuriuos numato įstatymas ir kurie yra būtini demokratinėje visuomenėje dėl valstybės saugumo ar visuomenės apsaugos, siekiant užkirsti kelią viešos tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, apsaugoti žmonių sveikatą ar moralę arba kitų asmenų teises ir laisves“;

F.  kadangi EŽTK 11 straipsnyje taip pat pažymima, kad susirinkimų laisvė „nekliudo įvesti teisėtus apribojimus naudojimuisi šiomis teisėmis asmenims, tarnaujantiems ginkluotose pajėgose, policijoje ar valstybės tarnyboje“;

G.  kadangi Chartijos 12 straipsnyje pažymima, kad „politinės partijos Sąjungos lygiu prisideda reiškiant Sąjungos piliečių politinę valią“;

H.  kadangi asociacijų laisvė turėtų būti saugoma; kadangi dinamiška pilietinė visuomenė ir pliuralistinė žiniasklaida atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį skatinant atvirą ir pliuralistinę visuomenę bei visuomenės dalyvavimą demokratiniame procese ir stiprinant vyriausybių atskaitomybę;

I.  kadangi susirinkimų laisvė neatskiriama nuo saviraiškos laisvės, užtikrinamos Chartijos 11 straipsniu ir EŽTK 10 straipsniu, kuriuose pažymima, kad kiekvienas turi teisę į saviraiškos laisvę, kuri apima laisvę turėti savo įsitikinimus ir gauti bei skleisti informaciją ir idėjas nekliudant valdžios institucijoms ir nepaisant valstybių sienų;

J.  kadangi naudojantis šiomis laisvėmis – turint galvoje, kad tai apima pareigas ir atsakomybę – gali būti taikomi įstatymu numatyti ir nacionalinio saugumo, teritorinio vientisumo ar viešojo saugumo sumetimais demokratinėje visuomenėje būtini formalumai, sąlygos, apribojimai ar sankcijos, siekiant užkirsti kelią netvarkai ar nusikalstamumui, apsaugoti sveikatą ar moralę, kitų asmenų reputaciją ar teises, užkirsti kelią konfidencialiai gautos informacijos atskleidimui arba užtikrinti teismų autoritetą ir bešališkumą, kaip nustatyta EŽTK 10 straipsnyje;

K.  kadangi Chartijos 52 straipsnyje pažymima, kad „bet koks šios Chartijos pripažintų teisių ir laisvių įgyvendinimo apribojimas turi būti numatytas įstatymo ir nekeisti šių teisių ir laisvių esmės“;

L.  kadangi, remiantis ES sutarties 4 straipsnio 2 dalimi, ES „gerbia esmines valstybines valstybių narių funkcijas, įskaitant valstybės teritorinio vientisumo, viešosios tvarkos bei nacionalinio saugumo užtikrinimą“; kadangi „kiekviena valstybė narė išimtinai išlieka atsakinga visų pirma už savo nacionalinį saugumą“;

M.  kadangi, remiantis EŽTT ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) praktika, taikant bet kokius pagrindinių teisių ir pilietinių teisių apribojimus turi būti paisoma teisėtumo, būtinumo ir proporcingumo principų;

N.  kadangi ne vienos valstybės narės teisėsaugos institucijos kritikuojamos už teisės protestuoti varžymą ir perteklinės jėgos naudojimą;

1.  ragina valstybes nares gerbti teises į taikių susirinkimų laisvę, asociacijų laivę ir saviraiškos laisvę;

2.  pabrėžia, kad vieša diskusija gyvybiškai svarbi demokratinių visuomenių veikimui;

3.  smerkia tai, kad pastaraisiais metais ne vienoje valstybėje narėje buvo priimti įstatymai, kuriais varžoma susirinkimų laisvė;

4.  smerkia tai, kad valstybės institucijos imasi smurtinių ir neproporcingų veiksmų vykstant protestams ir taikioms demonstracijoms; skatina atitinkamas institucijas užtikrinti, kad atvejai, kuriais, kaip įtariama ar kaltinama, buvo panaudota neproporcinga jėga, būtų skaidriai, nešališkai, nepriklausomai ir veiksmingai ištiriami; primena, kad visuomet turi būti reikalaujama teisėsaugos agentūrų atskaitomybės už jų pareigų vykdymą ir už tai, kaip jos laikėsi reikiamų teisinės ir operatyvinės sistemų reikalavimų;

5.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad atvejai, kai teisėsaugos institucijos naudoja jėgą, visuomet atitiktų teisėtumo, proporcingumo, būtinumo principus ir būtų kraštutinė priemonė, taip pat kad tai darant būtų siekiama išsaugoti žmogaus gyvybę ir fizinę neliečiamybę; pažymi, kad neselektyvus jėgos naudojimas prieš minią pažeidžia proporcingumo principą;

6.  atkreipia dėmesį į svarbų žurnalistų ir fotožurnalistų vaidmenį pranešant apie neproporcingo smurto atvejus ir smerkia visus atvejus, kai jie sąmoningai pasirenkami taikiniais;

7.  yra įsitikinęs, kad smurtas prieš taikius demonstrantus niekada negali būti sprendimas vykstant diskusijai ar įgyvendinant politiką;

8.  pripažįsta, kad policijos pareigūnai, tarp kurių irgi buvo nemažai nukentėjusių, dirba sunkiomis sąlygomis ne tik dėl kai kurių protestuotojų priešiškumo, bet ir dėl pernelyg didelio darbo krūvio; smerkia bet kokį įtūžusių ir įsismarkavusių protestuotojų, dalyvaujančių tik tam, kad smurtautų ir pakirstų taikių protestų teisėtumą, smurtą prieš asmenis ar turtą;

9.  ragina valstybių narių teisėsaugos pareigūnus aktyviai dalyvauti Europos Sąjungos teisėsaugos mokymo agentūros (CEPOL) rengiamuose mokymuose „Viešoji tvarka: tvarkos palaikymas per svarbiausius renginius“; ragina valstybes nares keistis geriausia praktika šiuo klausimu;

10.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti teisėsaugos pareigūnų, policijos pareigūnų ir kareivių, dalyvaujančių saugumo palaikymo operacijose per viešas protesto demonstracijas, saugumą;

11.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Europos Tarybai, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai bei Jungtinėms Tautoms.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0032.


Interseksualių asmenų teisės
PDF 151kWORD 47k
2019 m. vasario 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl interseksualių asmenų teisių 2018/2878(RSP))
P8_TA(2019)0128B8-0101/2019

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 8 ir 10 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 21 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos socialinę chartiją, ypač į jos 11 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai(1),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2011 m. paskelbtą ataskaitą „Transseksualūs ir interseksualūs asmenys“,

–  atsižvelgdamas į Komisijos finansuoto bandomojo projekto „Health4LGBTI“, skirto nelygybės, kurią sveikatos srityje patiria LGBTI asmenys, klausimui, galutines ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 4 d. rezoliuciją dėl ES kovos su homofobija ir diskriminacija dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės veiksmų plano(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje 2015 m.(3),

–  atsižvelgdamas į dokumentą The fundamental rights situation of intersex people („Interseksualių asmenų pagrindinių teisių padėtis“)(4), kurį 2015 m. gegužės mėn. paskelbė Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra (FRA),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio mėn. FRA interneto publikaciją Mapping minimum age requirements concerning the rights of the child in the EU („Būtiniausių amžiaus reikalavimų, susijusių su vaiko teisėmis ES, nustatymas“)(5),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. FRA pagrindinių teisių ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į Europos konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. priimtą Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 2191 dėl žmogaus teisių skatinimo ir interseksualių asmenų diskriminacijos panaikinimo,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. Europos Tarybos žmogaus teisių komisaro ataskaitą žmogaus teisių ir interseksualių asmenų klausimu,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į JT konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą,

–  atsižvelgdamas į JT vaiko teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į JT neįgaliųjų teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į JT specialiojo pranešėjo kankinimo ir kitokio žiauraus, nežmoniško arba žeminančio elgesio ar baudimo klausimais 2013 m. ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. lapkričio mėn. priimtus Džokjakartos principus („Principai ir valstybių įsipareigojimai, susiję su tarptautinės žmogaus teisių teisės taikymu seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės, lyties raiškos ir lyties požymių atžvilgiu“) ir į 2017 m. lapkričio 10 d. priimtus 10 papildomų principų („Plius 10“),

–  atsižvelgdamas į klausimus Tarybai ir Komisijai dėl interseksualių asmenų teisių (O-000132/2018 – B8-0007/2019 ir O-000133/2018 – B8-0008/2019),

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi interseksualūs asmenys gimsta su fiziniais lyties požymiais, kurie neatitinka medicininių ar socialinių normų, siejamų su moters ar vyro kūnu, ir šios lyties požymių variacijos gali pasireikšti kaip pirmaeilės (pvz., jos gali būti susijusios su išoriniais ir vidiniais lyties organais bei chromosomų ir hormonų struktūra) ir (arba) antraeilės (pvz., susijusios su raumenų mase, plaukuotumu ir sudėjimu);

B.  kadangi interseksualūs asmenys Europos Sąjungoje susiduria su daugybiniais smurto ir diskriminacijos atvejais, o plačioji visuomenė ir politikai apie šiuos žmogaus teisių pažeidimus dažnai taip ir nesužino;

C.  kadangi interseksualūs kūdikiai labai dažnai operuojami ir jiems skiriamas medicininis gydymas, nors dažniausiai toks gydymas medicininiu požiūriu nėra reikalingas; kadangi, esant galimybei siūlyti iš karto atlikti kosmetines ir skubias operacijas, tėvams ir interseksualiems asmenims užkertamas kelias gauti visą informaciją apie kiekvienos iš jų pasekmes;

D.  kadangi interseksualūs vaikai operuojami ir gydomi negavus jų išankstinio, asmeninio, visapusiško ir informacija pagrįsto sutrikimo; kadangi tokios interseksualių asmenų lyties organų sužalojimo pasekmės, kaip psichologinė trauma ir fiziniai pakenkimai, gali būti jaučiamos visą gyvenimą;

E.  kadangi kitoms mažumų ir marginalizuotoms grupėms priklausantys interseksualūs asmenys ir interseksualūs vaikai dar labiau marginalizuojami ir patiria socialinę atskirtį, be to, dėl jų susikertančios tapatybės jiems gresia smurtas ir diskriminacija;

F.  kadangi daugumoje ES valstybių narių interseksualūs vaikai arba neįgalūs interseksualūs asmenys gali būti operuojami gavus jų teisėto globėjo sutikimą, nepaisant interseksualaus asmens gebėjimo pačiam priimti sprendimą;

G.  kadangi daugeliu atvejų tėvai ir (arba) teisėti globėjai yra smarkiai spaudžiami priimti sprendimus nepateikus jiems visos informacijos apie ilgalaikes pasekmes jų vaikui;

H.  kadangi nemažai interseksualių asmenų neturi visapusiškos prieigos prie savo medicinos dokumentų ir todėl nežino, kad yra interseksualūs bei koks medicininis gydymas jiems buvo taikomas;

I.  kadangi, nesant įrodymų, kuriais būtų patvirtinta ilgalaikė gydymo sėkmė, su interseksualumu susiję pakitimai ir toliau priskiriami ligoms, pvz., Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Tarptautine ligų klasifikacijoje (TLK);

J.  kadangi kai kurie interseksualūs asmenys nesitapatina su lytimi, kuriai medicininiu požiūriu buvo priskirti gimę; kadangi apsisprendimu grindžiamas teisinis lyties pripažinimas įmanomas tik šešiose valstybėse narėse; kadangi nemažai valstybių narių iki šiol reikalauja sterilizacijos teisinio lyties pripažinimo tikslu;

K.  kadangi ES ir daugumos valstybių narių teisės aktai kovos su diskriminacija srityje neapima diskriminacijos dėl lyties požymių – nesvarbu, ar jie būtų traktuojami kaip savarankiška kategorija, ar kaip diskriminacijos dėl lyties forma;

L.  kadangi nemažai interseksualių vaikų, kuriems skiriamas vadinamasis lyties normalizavimo gydymas, ES nukenčia dėl žmogaus teisių pažeidimų ir lyties organų žalojimo;

1.  pažymi, kad būtina nedelsiant spręsti interseksualių asmenų žmogaus teisių pažeidimų klausimą, ir ragina Komisiją bei valstybes nares siūlyti teisės aktus šiems klausimams spręsti;

Medicinizacija ir patologizacija

2.  griežtai smerkia vadinamąjį lyties normalizavimo gydymą ir operacijas; teigiamai vertina teisės aktus, pvz., galiojančius Maltoje ir Portugalijoje, kuriais draudžiamos tokios operacijos, ir ragina kitas valstybes nares kuo greičiau priimti panašius teisės aktus;

3.  pabrėžia, kad būtina deramai konsultuoti interseksualius vaikus ir neįgalius interseksualius asmenis, taip pat jų tėvus ar globėjus, bei jiems padėti ir juos visapusiškai informuoti apie vadinamojo lyties normalizavimo gydymo pasekmes;

4.  ragina Komisiją ir valstybes nares paremti organizacijas, kurių darbas apima kovą su interseksualių asmenų stigmatizacija;

5.  ragina Komisiją ir valstybes nares didinti finansavimą interseksualių asmenų pilietinės visuomenės organizacijoms;

6.  ragina valstybes nares suteikti interseksualiems asmenims geresnę prieigą prie jų medicinos dokumentų ir daryti viską, kad niekam nebūtų skiriamas nebūtinas medicininis ar chirurginis gydymas kūdikystės ar vaikystės metais, užtikrinant susijusių vaikų fizinį neliečiamumą, savarankiškumą ir apsisprendimą;

7.  laikosi nuomonės, kad su interseksualumu susijusių pakitimų patologizacija trukdo interseksualiems asmenims visapusiškai naudotis teise į aukščiausio įmanomo standarto sveikatos priežiūrą, numatytą JT vaiko teisių konvencijoje; ragina valstybes nares užtikrinti interseksualių asmenų depatologizaciją;

8.  teigiamai vertina transtapatybės depatologizaciją – net jeigu ji tik dalinė – atliekant vienuoliktąją TLK peržiūrą (TLK 11); tačiau pažymi, kad, taikant lyties nesuderinamumo vaikystėje kategoriją, patologizuojamas lyties normų neatitinkantis elgesys vaikystės metais; todėl ragina valstybes nares siekti pašalinti šią kategoriją atliekant TLK 11 ir būsimąją peržiūrėtą TLK versiją suderinti su savo nacionalinėmis sveikatos sistemomis;

Asmens dokumentai

9.  akcentuoja lanksčių gimimo registravimo procedūrų svarbą; teigiamai vertina kai kuriose valstybėse narėse priimtus įstatymus, pagal kuriuos leidžiamas teisinis lyties pripažinimas remiantis asmens apsisprendimu; ragina kitas valstybes nares priimti panašius teisės aktus, įskaitant lanksčias procedūras lyties žymenims keisti, jei tik jos nuolat registruojamos, taip pat vardams ir pavardėms gimimo liudijimuose bei asmens dokumentuose keisti (įskaitant galimybę rinktis lyties požiūriu neutralius vardus);

Diskriminacija

10.  apgailestauja, kad lyties požymiai visoje ES nepakankamai pripažįstami diskriminacijos pagrindu, ir todėl atkreipia dėmesį į šio kriterijaus svarbą užtikrinant galimybę interseksualiems asmenims kreiptis į teismą;

11.  ragina Komisiją stiprinti gerosios praktikos šiuo klausimu mainus; ragina valstybes nares priimti būtinus teisės aktus ir užtikrinti deramą interseksualių asmenų, įskaitant interseksualius vaikus, pagrindinių teisių apsaugą, jų paisymą ir skatinimą, įskaitant visapusišką apsaugą nuo diskriminacijos;

Visuomenės sąmoningumas

12.  ragina visas susijusias suinteresuotąsias šalis atlikti mokslinius tyrimus, susijusius su interseksualiais asmenimis, vadovaujantis labiau sociologiniu ir žmogaus teisių, o ne medicininiu požiūriu;

13.  ragina Komisiją užtikrinti, kad, vykdant Europos referencijos centrų tinklo veiklą, ES lėšomis nebūtų remiami moksliniai tyrimai ar medicininiai projektai, kuriais būtų toliau prisidedama prie interseksualių asmenų žmogaus teisių pažeidimų; ragina Komisiją ir valstybes nares remti ir finansuoti mokslinius interseksualių asmenų žmogaus teisių padėties tyrimus;

14.  ragina Komisiją vadovautis holistiniu ir teisėmis grindžiamu požiūriu į interseksualių asmenų teises ir geriau koordinuoti Teisingumo ir vartotojų reikalų GD, Švietimo, jaunimo, sporto ir kultūros GD bei Sveikatos ir maisto saugos GD darbą, siekiant užtikrinti nuoseklią politiką ir programas, kuriomis remiami interseksualūs asmenys, įskaitant valstybės pareigūnų ir medikų mokymą;

15.  ragina Komisiją stiprinti interseksualumo aspektą savo einamojo laikotarpio daugiamečiame veiksmų plane LGBTI asmenų lygybei propaguoti ir jau dabar pradėti rengtis šios strategijos ateinančiu daugiamečiu laikotarpiu (2019–2024 m.) atnaujinimui;

16.  ragina Komisiją padėti valstybėms narėms dalintis geriausia praktika interseksualių asmenų žmogaus teisių ir fizinio neliečiamumo apsaugos srityje;

o
o   o

17.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei Europos Tarybos Parlamentinei Asamblėjai.

(1) OL L 315, 2012 11 14, p. 57.
(2) OL C 93, 2017 3 24, p. 21.
(3) OL C 238, 2018 7 6, p. 2.
(4) https://fra.europa.eu/en/publication/2015/fundamental-rights-situation-intersex-people
(5) http://fra.europa.eu/en/publication/2017/mapping–minimum–age–requirements–concerning–rights–child–eu


Veiksmų plano LGBTI asmenų lygybei skatinti ateitis (2019–2024 m.)
PDF 135kWORD 45k
2019 m. vasario 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Veiksmų plano LGBTI asmenų lygybei skatinti ateities (2019–2024 m.) (2019/2573(RSP))
P8_TA(2019)0129B8-0127/2019

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 8 ir 10 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į ES pagrindinių teisių chartiją ir visų pirma į jos 21 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 31 d. patvirtintą Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendaciją valstybėms narėms CM/Rec(2010)5 dėl kovos su diskriminacija dėl seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės priemonių,

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas, (COM(2008)0426) ir į savo 2009 m. balandžio 2 d. poziciją dėl šio pasiūlymo,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 24 d. Europos Sąjungos Tarybos susitikime patvirtintas Lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir interseksualių asmenų (LGBTI) naudojimosi visomis žmogaus teisėmis propagavimo ir gynimo gaires,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 16 d. Tarybos išvadas dėl LGBTI asmenų lygybės,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros atliktos Europos Sąjungos lesbiečių, gėjų, biseksualių ir translyčių asmenų apklausos rezultatus, kurie buvo paskelbti 2013 m. gegužės 17 d.,

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 4 d. rezoliuciją dėl ES kovos su homofobija ir diskriminacija dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės veiksmų plano(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. sausio 16 d. rezoliuciją dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje 2017 m.(2),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 12 d. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 2191 (2017 m.), kuria siekiama skatinti žmogaus teisių apsaugą ir panaikinti interseksualių asmenų diskriminaciją,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio mėn. paskelbtą Komisijos veiksmų planą LGBTI asmenų lygybei skatinti,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. ir 2017 m. Komisijos metines ataskaitas dėl Veiksmų plano LGBTI asmenų lygybei skatinti įgyvendinimo,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) 2018 m. birželio 5 d. sprendimą (byloje Relu Adrian Coman ir kt. prieš Inspectoratul General pentru Imigrări and Ministerul Afacerilor Interne)(3) ir kitą atitinkamą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros 2015 m. gegužės mėn. parengtą ataskaitą pavadinimu „Interseksualų pagrindinių teisių padėtis“,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros 2017 m. gegužės mėn. parengtą ataskaitą pavadinimu „Dabartinė migracijos padėtis ES: lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir interseksualių asmenų grupei priklausantys prieglobsčio prašytojai“,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. Europos Tarybos žmogaus teisių komisaro ataskaitą „žmogaus teisių ir interseksualių asmenų“ klausimu,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 22 d. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 2048 (2015 m.) dėl translyčių asmenų diskriminacijos Europoje,

–  atsižvelgdamas į JT Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija),

–  atsižvelgdamas į klausimą Komisijai dėl Veiksmų plano LGBTI asmenų lygybei skatinti ateities (2019–2024 m.) (O-000006/2019 – B8-0014/2019),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi LGBTI asmenys ir toliau patiria diskriminaciją ir smurtą Europos Sąjungoje; kadangi ne visose ES valstybėse narėse LGBTI asmenims suteikiama teisinė apsauga nuo diskriminacijos;

B.  kadangi Parlamentas savo 2014 m. vasario 4 d. rezoliucijoje dėl ES kovos su homofobija ir diskriminacija dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės veiksmų plano ragino Komisiją priimti LGBTI asmenų lygybės strategiją;

C.  kadangi Europos Vadovų Taryba savo 2016 m. birželio 16 d. išvadose dėl LGBTI asmenų lygybės paragino valstybes nares bendradarbiauti su Komisija įgyvendinant Veiksmų planą LGBTI asmenų lygybei skatinti;

D.  kadangi Komisija priėmė išsamias strategines programas kitomis temomis, susijusiomis su pagrindinėmis teisėmis, pvz., su negalia ir romų įtrauktimi, tačiau dar nesiėmė tokių veiksmų LGBTI asmenų teisių srityje;

E.  kadangi 2015 m. Komisijos paskelbtas Veiksmų planas LGBTI asmenų lygybei skatinti – tai neprivalomo pobūdžio ir nevisapusiška strategija;

F.  kadangi Komisijos ataskaitose dėl Veiksmų plano LGBTI asmenų lygybei skatinti įgyvendinimo matyti, kad imtasi svarbių veiksmų, tačiau dar reikia daug nuveikti siekiant užtikrinti visų ES piliečių, įskaitant LGBTI asmenis, lygybę;

G.  kadangi, nors Europos Vadovų Tarybos priimtos gairės dėl lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir interseksualių (LGBTI) asmenų naudojimosi visomis žmogaus teisėmis propagavimo ir gynimo nuo 2013 m. ES ir jos valstybėms narėms buvo privalomos, ES viduje nėra papildomo įsipareigojimo, o tai kelia grėsmę vidaus ir išorės sanglaudai;

H.  kadangi Taryba vis dar blokuoja Kovos su diskriminacija direktyvos priėmimą;

1.  primena savo rekomendacijas, pateiktas rezoliucijoje dėl ES veiksmų plano;

2.  atkreipia dėmesį į tai, kad pastaraisiais metais ES pastebima neigiama reakcija į lyčių lygybę, kuri daro tiesioginį poveikį LGBTI asmenims; ragina Komisiją įsipareigoti imtis veiksmų siekiant kovoti su šiuo neigiamu reiškiniu, užtikrinti, kad pirmenybė būtų teikiama lygybei ir nediskriminavimui, taip pat užtikrinti, kad šis įsipareigojimas būtų įtrauktas į kitos kadencijos Komisijos, kuri pradės eiti pareigas vėliau 2019 m., darbą;

3.  ragina Komisiją užtikrinti, kad jos 2019–2024 m. darbo programoje LGBTI asmenų teisėms būtų teikiama pirmenybė, ir stiprinti įvairių generalinių direktoratų bendradarbiavimą srityse, kuriose reikėtų integruoti LGBTI teises, pvz., švietimo ir sveikatos srityse, kaip nustatyta Veiksmų plane LGBTI asmenų lygybei skatinti;

4.  ragina Komisiją priimti dar vieną strateginį dokumentą siekiant skatinti LGBTI asmenų lygybę;

5.  ragina Komisiją stebėti, kaip įgyvendinami kovos su diskriminacija teisės aktai ir priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti LGBTI asmenų teises visose srityse, ir užtikrinti jų vykdymą;

6.  ragina Komisiją tęsti darbą klausimais, kurie jau įtraukti į veiksmų planą LGBTI asmenų lygybei skatinti;

7.  ragina Komisiją įtraukti Parlamentą ir pilietinės visuomenės organizacijas rengiant būsimą Veiksmų planą LGBTI asmenų lygybei skatinti;

8.  ragina Komisiją tęsti informuotumo didinimo ir visuomenės informavimo kampanijas, susijusias su LGBTI asmenimis ir jų šeimomis; pabrėžia tokių veiksmų visais lygmenimis svarbą, taip pat svarbu sutelkti dėmesį į įvairovės naudą visuomenei, o ne vien į tai, kad LGBTI asmenys tiesiog būtų laikomi „normaliais žmonėmis“;

9.  ragina Komisiją sudaryti palankesnes sąlygas valstybėms narėms įgyvendinti aukštos kokybės, visa apimančias švietimo programas lytiškumo ir santykių temomis, pagal kurias būtų teikiama informacija ir švietimas lytinės ir reprodukcinės sveikatos ir teisių klausimais taip, kad jos būtų nešališkos, o LGBTI asmenys nebūtų teisiami ir būtų įtraukti, bei padėti joms tai padaryti;

10.  ragina Komisiją imtis konkrečių priemonių siekiant užtikrinti judėjimo laisvę visoms šeimoms, įskaitant LGBTI šeimas, atsižvelgiant į neseniai Europos Sąjungos Teisingumo Teisme nagrinėtą Coman bylą;

11.  pažymi, kad 8-iose valstybėse narėse reikalaujama, kad teisinio lyties pripažinimo tikslu būtų atliekama sterilizacija, o 18-oje valstybių narių – kad būtų įvertinama psichikos sveikata; ragina Komisiją įvertinti, ar tokie reikalavimai atitinka Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją;

12.  ragina Komisiją į savo būsimą darbą LGBTI asmenų teisių srityje įtraukti tarpsektorinę perspektyvą, atsižvelgti į patirtį, susijusią su tarpsektorinę diskriminacija, su kuria susiduria marginalizuoti LGBTI asmenys, ir parengti priemones konkretiems jų poreikiams patenkinti, be kita ko, skiriant finansavimą konkrečioms marginalizuotų LGBTI grupių paramos tinklams;

13.  ragina Komisiją toliau bendradarbiauti su valstybėmis narėmis siekiant įgyvendinti savo būsimus veiksmus LGBTI asmenų teisių srityje;

14.  ragina Komisiją stiprinti gerosios praktikos šiuo klausimu mainus; ragina valstybes nares priimti teisės aktus, kurių reikia siekiant užtikrinti deramą LGBTI vaikų pagrindinių teisių apsaugą, jų paisymą ir skatinimą, įskaitant visapusišką apsaugą nuo diskriminacijos;

15.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms ir Europos Tarybos Parlamentinei Asamblėjai.

(1) OL C 93, 2017 3 24, p. 21.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0032.
(3) 2018 m. birželio 5 d. Teismo (didžiosios kolegijos) sprendimas, ECLI:EU:C:2018:385.


INF sutarties ateitis ir poveikis ES
PDF 140kWORD 49k
2019 m. vasario 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties ateities ir jos poveikio Europos Sąjungai (2019/2574(RSP))
P8_TA(2019)0130RC-B8-0128/2019

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 1987 m. gruodžio 8 d. tuometinio JAV prezidento Ronaldo Reagano ir tuometinio Sovietų Sąjungos prezidento Michailo Gorbačiovo Vašingtone pasirašytą Jungtinių Amerikos Valstijų ir Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos sutartį dėl vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų panaikinimo (INF sutartį)(1),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. JAV Valstybės departamento parengtą pranešimą dėl susitarimų ir įsipareigojimų dėl ginklų kontrolės, ginklų neplatinimo ir nusiginklavimo laikymosi ir vykdymo;

–  atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 21 d. JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimą, kuriame įspėjama, kad JAV pasitrauks iš INF sutarties,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. vasario 2 d. JAV valstybės sekretoriaus pareiškimą dėl JAV ketinimo pasitraukti iš INF sutarties(2),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. vasario 2 d. Rusijos prezidento Vladimiro Putino pareiškimą, kuriame pareiškiama, kad Rusija taip pat sustabdys dalyvavimą Sutartyje,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 4 d. paskelbtą NATO užsienio reikalų ministrų pareiškimą dėl INF sutarties(3),

–  atsižvelgdamas į Visuotinę Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategiją „Bendra vizija, bendri veiksmai: stipresnė Europa“,

–   atsižvelgdamas į 2019 m. reiškiamą JAV ir NATO susirūpinimą dėl to, kad Rusija nesilaiko INF sutarties, ypač atsižvelgiant į jos naują raketų sistemą 9M729 (paskutinį kartą šis susirūpinimas pareikštas 2019 m. vasario 1 d. Šiaurės Atlanto Tarybos pareiškime(4)),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pastabas, padarytas 2018 m. gruodžio 18 ir 19 d. Briuselyje vykusioje 7-ojoje ES ginklų neplatinimo ir nusiginklavimo konferencijoje,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 27 d. rezoliuciją dėl branduolinio saugumo ir ginklų neplatinimo(5),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 10 d. Briuselyje pasirašytą bendrą deklaraciją dėl ES ir NATO bendradarbiavimo,

–  atsižvelgdamas į JT Nusiginklavimo darbotvarkę(6),

–  atsižvelgdamas į 16-ąjį Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslą skatinti visuomenių taikumą ir įtraukumą siekiant darnaus vystymosi(7),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 18 d. metinę pažangos ataskaitą dėl Europos Sąjungos kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategijos įgyvendinimo (2017 m.),

–  atsižvelgdamas į 1968 m. Branduolinio ginklo neplatinimo sutartį (NPT), pagal kurią visos valstybės privalo gera valia siekti branduolinio nusiginklavimo ir nutraukti branduolinio ginklavimosi varžybas,

–  atsižvelgdamas į JT Generalinės Asamblėjos 2017 m. liepos 7 d. priimtą Sutartį dėl branduolinio ginklo uždraudimo (TPNW),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties(8),

–  atsižvelgdamas į 2003 m. gruodžio 12 d. Europos Vadovų Tarybos patvirtintą ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategiją,

–  atsižvelgdamas į Tarybos išvadas dėl Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo Šalių devintosios peržiūros konferencijos (8079/15),

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2017 m. Nobelio taikos premija buvo skirta Tarptautinei branduolinio ginklo panaikinimo kampanijai (ICAN), ir į 2019 m. vasario 1 d. ICAN pareiškimą „JAV pasitraukimas iš INF sutarties kelia pavojų Europai (ir pasauliui)“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi 1987 m. Jungtinių Amerikos Valstijų ir Sovietų Sąjungos pasirašyta INF sutartis buvo išskirtinis Šaltojo karo laikotarpio susitarimas, nes pagal ją abi šalys, užuot nustačiusios atsargų apribojimus, privalėjo sunaikinti savo sukauptas 500–5 500 km skriejimo nuotolio nuo žemės paleidžiamų branduolinių ir įprastinių balistinių ir sparnuotųjų raketų atsargas ir abiem Sutarties šalims buvo draudžiama tokių raketų turėti, jas gaminti ir atlikti jų skrydžio bandymus;

B.  kadangi iki 1991 m. gegužės mėn. pagal Sutarties sąlygas buvo sunaikintos 2 692 raketos; kadangi po to 10 metų buvo atliekami patikrinimai vietoje; kadangi dėl INF sutarties galiausiai buvo sunaikinta daugiau kaip 3 000 raketų, turinčių branduolinių užtaisų;

C.  kadangi INF sutartis buvo naudinga stabdant strateginę JAV ir Sovietų Sąjungos (vėliau Rusijos Federacijos) konkurenciją ir kuriant ir stiprinant stabilumą Šaltojo karo laikotarpiu; kadangi daugiausiai naudos iš INF sutarties turėjo Europa ir Sutartis daugiau kaip tris dešimtmečius buvo itin svarbi užtikrinant Europos saugumą; kadangi Sutartis tebėra tarptautinės taikos ir stabilumo ramstis, ypač kaip Europos saugumo struktūros dalis;

D.  kadangi B. Obamos administracija 2014 m. pareiškė, kad Rusija, pažeisdama savo įsipareigojimus, prisiimtus pagal INF sutartį, neturėti bei negaminti 500–5 500 km skriejimo nuotolio nuo žemės paleidžiamų sparnuotųjų raketų (GLCM) ir neatlikti jų skrydžio bandymų, taip pat neturėti ar negaminti tokių raketų paleidimo įrenginių; kadangi vėlesnėse 2015, 2016, 2017 ir 2018 m. JAV Valstybės departamento paskelbtose ataskaitose buvo pakartoti JAV kaltinimai, kad Rusija ir toliau pažeidžia Sutartį;

E.  kadangi JAV ir NATO ne kartą klausė Rusijos dėl jos raketų kūrimo veiklos, visų pirma raketų sistemos 9M729, kuri, JAV ir NATO nuomone, pažeidžia INF sutartį;

F.  kadangi 2017 m. gruodžio mėn., minint 30-ąsias Sutarties pasirašymo metines, JAV prezidento D. Trumpo administracija paskelbė „integruotą strategiją“, kuri apima diplomatines, karines ir ekonomines priemones, skirtas užtikrinti, kad Rusija vėl laikytųsi sutarties; kadangi šios priemonės apėmė Specialiosios tikrinimo komisijos diplomatines pastangas, karinės mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programos pradžią bei ekonomines priemones prieš Rusijos subjektus, dalyvaujančius kuriant ir gaminant reikalavimų neatitinkančias raketas;

G.  kadangi JAV ir Rusija nesugebėjo diplomatiniu dialogu pašalinti abipusių pretenzijų; kadangi nebuvo sušaukta pagal Sutartį įsteigta Specialioji tikrinimo komisija, kuri, be kita ko, turėtų spręsti su Sutarties laikymusi susijusius klausimus;

H.  kadangi 2018 m. spalio 20 d. JAV prezidentas D. Trumpas, nurodydamas, kad Rusija Sutarties nesilaiko, o Kinija nėra jos pasirašiusi, paskelbė, kad JAV pasitrauks iš Sutarties; kadangi 2018 m. gruodžio 4 d. po NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo JAV valstybės sekretorius Mike Pompeo paskelbė, jog JAV nustatė, kad Rusija iš esmės pažeidinėja Sutartį, ir, atsakydamos į tai, sustabdys savo įsipareigojimus per 60 dienų, nebent Rusija vėl imtųsi visapusiškai ir patikrinamai laikytis Sutarties reikalavimų ;

I.  kadangi po to, kai baigėsi 60 dienų terminas, per kurį Rusija vėl turėjo pradėti visapusiškai laikytis Sutarties, 2019 m. vasario 1 d. JAV paskelbė, kad sustabdys savo įsipareigojimus pagal INF sutartį ir pradės pasitraukimo iš jos procesą, jeigu Rusijos Federacija, kuri JAV manymu iš esmės pažeidinėja Sutartį, per šešis mėnesius nepradės vėl laikytis jos sąlygų; kadangi NATO generalinis sekretorius Jens Stoltenberg paragino Rusiją pasinaudoti JAV pasiūlytu šešių mėnesių laikotarpiu, per kurį Rusija vėl turėtų pradėti visapusiškai laikytis Sutarties;

J.  kadangi 2018 m. gruodžio 4 d. NATO užsienio reikalų ministrai paskelbė pareiškimą, kuriame pripažino, jog Rusija pažeidinėja INF sutartį, ir paragino Rusiją nedelsiant vėl pradėti visapusiškai ir patikrinamai laikytis Sutarties;

K.  kadangi Rusija 2019 m. vasario 2 d. paskelbė, kad sustabdys INF sutarties galiojimą ir kurs naujų rūšių raketas; kadangi Rusijos valdžios institucijos yra ne kartą išreiškusios susirūpinimą dėl NATO priešraketinės gynybos įrenginių;

L.  kadangi Kinija ir kitos INF sutarties nepasirašiusios šalys labai išplėtojo savo raketų arsenalą, o tai rodo, kad reikia naujos sutarties, kuri būtų privaloma JAV, Rusijai ir Kinijai;

M.  kadangi galimas Sutarties nutraukimas gali eskaluoti įtampą tarp branduolinių valstybių, sukelti nesusipratimų ir pradėti naujas ginklavimosi varžybas;

N.  kadangi INF sutartis yra pasaulinio strateginio stabilumo, taikos pasaulyje ir regioninio saugumo išsaugojimo pamatas; kadangi išsaugojus Sutartį būtų prisidedama prie pastangų išsaugoti kitus galiojančius ginklų kontrolės ir nusiginklavimo susitarimus, taip pat sudaryti palankesnes sąlygas deryboms dėl ginklų ribojimo, nusiginklavimo ir neplatinimo; kadangi pareiškimai dėl pasitraukimo iš Sutarties kelia abejonių dėl kitų svarbių ginklų kontrolės sutarčių (pvz., Jungtinių Amerikos Valstijų ir Rusijos Federacijos sutarties dėl tolesnio strateginės puolamosios ginkluotės mažinimo ir apribojimo priemonių (naujosios START sutarties)) pratęsimo, o jų nepratęsus būtų padaryta didelė žala tarptautiniam ginklų kontrolės režimui, kuris užtikrino dešimtmečius trukusį stabilumą branduolinių ginklų klausimu, ir pasaulis liktų be teisiškai privalomų ir patikrinamų branduolinio arsenalo apribojimų;

O.  kadangi 2017 m. rugsėjo 20 d. JT Generalinis Sekretorius pateikė pasirašyti JT sutartį dėl branduolinių ginklų uždraudimo, kurią iki šiol pasirašė 70 valstybės, iš kurių 21 valstybė tapo sutarties šalimis ją ratifikuodamos, ir viena iš jų yra ES valstybė narė Austrija, o Airija, tikėtina, per kelis artimiausius mėnesius JT Generaliniam Sekretoriui pateiks ratifikavimo dokumentus;

P.  kadangi Nobelio taikos premijos laureatė organizacija ICAN paragino visas valstybes ratifikuoti Sutartį dėl branduolinių ginklų uždraudimo;

1.  remia INF sutarties laikymąsi ir jos tolesnį galiojimą bei stiprinimą; primena, kad ji labai svarbi taikai ir saugumui Europoje ir visame pasaulyje, taip pat visuotiniam nusiginklavimui ir ginklų neplatinimui;

2.  reiškia didelį susirūpinimą dėl Sutarties pažeidimų ir vėlesnių JAV ir Rusijos pareiškimų dėl jų įsipareigojimų pagal Sutartį sustabdymo ir pasitraukimo iš Sutarties per šešių mėnesių laikotarpį; pabrėžia, kad šie pokyčiai kelia grėsmę vienam iš svarbiausių Europos saugumo interesų, taip pat Europos ir pasaulio saugumui ir taikai; baiminasi, kad dėl šių veiksmų gali atsirasti neteisingų vertinimų ir nesusipratimų, kurie pablogins JAV ir Rusijos santykius, sustiprins įtampą, padidins branduolinį ir karinį pavojų ir riziką, taip pat gali būti sugrįžta prie destabilizuojančių ginklavimosi varžybų, o tai pakenktų Europos saugumui ir strateginiam stabilumui;

3.  smerkia Rusiją dėl to, kad ji toliau pažeidinėja INF sutarties sąlygas;

4.  atsižvelgiant į tai, jog Rusija vis dar pažeidinėja Sutarties sąlygas, ragina Rusijos Federaciją vėl imtis jos visapusiškai ir patikrinamai laikytis, kad būtų reaguota į JAV ir NATO nurodytas problemas, taip pat primygtinai ragina Rusiją įsipareigoti laikytis Sutarties tolimesnėje ateityje;

5.  pripažįsta, kad, siekiant užtikrinti pasitikėjimą INF sutarties ir bet kokių kitų susitarimų, kuriais stiprinamas strateginis stabilumas ir saugumas, įgyvendinimu, svarbu užtikrinti visišką skaidumą ir dialogą; atsižvelgdamas į tai, ragina Rusiją ir JAV išspręsti abipusių įtarimų dėl atitikties klausimus, dalyvauti konstruktyviame dialoge JT Saugumo Taryboje, Specialiojoje tikrinimo komisijoje arba kituose atitinkamuose forumuose, siekiant sumažinti įtampą, atsižvelgiant į abiejų šalių interesus ir rūpesčius, taip pat sąžiningai tęsti derybas siekiant išsaugoti INF sutartį iki 2019 m. rugpjūčio mėn. įsigaliojant pasitraukimui, stiprinti skaidrumą ir tarpusavio stebėseną bei nustatyti griežtesnes taisykles ir garantijas dėl abiejų šalių raketinių ir branduolinių pajėgumų;

6.  primygtinai ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai išnaudoti šešių mėnesių laikotarpį, kad pasinaudojant visomis jai prieinamomis politinėmis ir diplomatinėmis priemonėmis pradėti dialogą su INF sutarties šalimis, siekiant atkurti tarpvalstybinį pasitikėjimą, kartu siūlant ES tarpininkavimo žinias ir patirtį, kad būtų užkirstas kelias JAV ir Rusijos pasitraukimui iš Sutarties; primygtinai ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai siekti, kad būtų išsaugota ir plėtojama INF sutartis, taip pat inicijuoti derybas dėl daugiašalės sutarties, taikomos šios kategorijos raketoms; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai užtikrinti, kad ES veiktų kaip iniciatyvi ir patikima saugumo užtikrintoja (be kita ko, savo kaimynystėje) ir atliktų tvirtą ir konstruktyvų vaidmenį plėtojant ir stiprinant pasaulinius taisyklėmis grindžiamus veiksmus dėl ginklų neplatinimo ir ginklų kontrolės bei nusiginklavimo struktūrą;

7.  pabrėžia, kad dėl to, kad INF sutarties ateitis yra neaiški, neturėtų būti keliamas pavojus kitiems susitarimams dėl ginklų kontrolės; ypač ragina JAV ir Rusiją iki 2021 m. baigiantis naujajai START sutarčiai, kuria kiekvienos sutarties šalies dislokuotų strateginių kovinių galvučių skaičius apribojamas iki 1 550, ją pratęsti;

8.  pakartoja, kad yra visapusiškai įsipareigojęs išsaugoti veiksmingus tarptautinius ginklų kontrolės, nusiginklavimo ir neplatinimo režimus kaip pasaulio ir Europos saugumo pamatą; mano, kad Europa turi rodyti pavyzdį, kad galėtų būti patikima ir siekti pasaulio be branduolinių ginklų; ragina ES valstybes nares daugiašalį branduolinį nusiginklavimą paversti ES užsienio ir saugumo politikos prioritetu; primena, kad yra įsipareigojęs laikytis politikos, kuria siekiama toliau mažinti ir panaikinti visus branduolinių ginklų arsenalus;

9.  mano, kad Europos saugumas turėtų likti nedalomas; ragina visas ES valstybes nares, kurios taip pat yra NATO narės, imtis atitinkamų veiksmų; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai parengti bendrą grėsmių vertinimą, kuriame būtų išnagrinėta, kaip pasikeistų ES saugumas dingus INF sutartimi užtikrinamai Sąjungos ir jos piliečių apsaugai, ir pagal Europos Sąjungos sutarties 36 straipsnį laiku pranešti apie tai Parlamentui, taip pat vėliau parengti patikimą plataus užmojo branduolinio nusiginklavimo strategija, pagrįsta veiksmingu daugiašališkumu;

10.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai pateikti pasiūlymus sutelkti ES lėšas ir stiprinti Sąjungos žinias ir kompetenciją ginklų neplatinimo srityje, ginklų kontrolę bei žmogiškuosius gebėjimus analizuoti branduolinių ginklų keliamas grėsmes; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai pateikti apdairius planus, kaip išvengti branduolinių ginklų nenumatyto ar atsitiktinio panaudojimo;

11.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos išorės veiksmų tarnybai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, NATO, Jungtinėms Tautoms, JAV prezidentui ir Kongreso nariams, Rusijos Federacijos prezidentui bei Rusijos Valstybės Dūmos ir Federacijos Tarybos nariams.

(1) https://treaties.un.org/doc/Publication/UNTS/Volume%201657/v1657.pdf
(2) https://www.state.gov/secretary/remarks/2019/02/288722.htm
(3) https://www.nato.int/cps/en/natohq/official_texts_161122.htm
(4) https://www.nato.int/cps/en/natohq/news_162996.htm
(5) OL C 215, 2018 6 19, p. 202.
(6) https://front.un-arm.org/documents/SG+disarmament+agenda_1.pdf
(7) https://sustainabledevelopment.un.org/sdg16
(8) OL C 349 E, 2010 12 22, p. 77.


NAIADES II – veiksmų programa, skirta vidaus vandenų kelių transportui remti
PDF 129kWORD 47k
2019 m. vasario 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl NAIADES II – veiksmų programos, skirtos vidaus vandenų kelių transportui remti (2018/2882(RSP))
P8_TA(2019)0131B8-0079/2018

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į klausimą Komisijai, į kurį atsakoma žodžiu, dėl NAIADES II – veiksmų programos, skirtos vidaus vandenų kelių transportui remti (O-000016/2014 – B7-0104/2014),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. sausio 17 d. Komisijos komunikatą dėl vidaus vandens kelių transporto skatinimo įgyvendinant „NAIADES“ – Europos integruotą veiksmų programą, skirtą vidaus vandens kelių transportui (COM(2006)0006),

–  atsižvelgdamas į savo 2006 m. spalio 26 d. rezoliuciją dėl vidaus vandens kelių transporto skatinimo: NAIADES – Europos integruota veiksmų programa, skirta vidaus vandens kelių transportui(1),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 10 d. Komisijos komunikatą „Kokybiško vidaus vandenų kelių transporto kūrimas – NAIADES II“ (COM(2013)0623),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 6 d. rezoliucija dėl NAIADES II – veiksmų programos, skirtos vidaus vandenų kelių transportui remti(2),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 18 d. Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Veiksmų programos, skirtos vidaus vandens kelių transportui skatinti (NAIADES II, apimančios 2014–2017 m. laikotarpį), įgyvendinimo laikotarpio vidurio pažangos ataskaita“ (SWD(2018)0428),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 20 d. Komisijos komunikatą „ES mažataršio judumo strategija“ (COM(2016)0501),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 15 d. EP rezoliuciją dėl bendros Europos transporto erdvės kūrimo plano. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas(3),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi vidaus vandenų keliai jungia svarbius ES uostus, miestus, pramonės centrus ir pagrindines žemės ūkio sritis, todėl labai padeda siekti ES išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimo, tvaraus augimo ir teritorinės sanglaudos tikslų;

B.  kadangi norint pasiekti 2015 m. Paryžiaus susitarimo (COP 21) tikslus būtina pereiti nuo kelių transporto prie vidaus vandenų laivybos ir kadangi vidaus vandenų transportas turi pakankamai pajėgumų, kad galėtų absorbuoti daug didesnį krovinių ir keleivių skaičių, siekiant palengvinti perpildytą Europos kelių transporto sistemą;

C.  kadangi vidaus vandenų transportas yra labai svarbus siekiant sumažinti tolesnį neigiamą transporto poveikį efektyviau naudojant žemę ir energiją, taip pat mažinant triukšmą ir avarijų skaičių;

D.  kadangi vidaus vandenų kelių laivyną reikėtų modernizuoti ir pritaikyti taip, kad būtų atsižvelgiama į technikos pažangą, jei norima pagerinti aplinkosauginį veiksmingumą, taip užtikrinant vidaus vandenų kelių transporto konkurencinį pranašumą daugiarūšio transporto srityje;

E.  kadangi iki šiol vidaus vandens kelių sektoriui buvo skirta nedaug finansinių išteklių ir kadangi sektoriui, kurį visų pirma sudaro mažosios įmonės, sunku gauti finansavimą;

1.  remia konkrečius iki šiol vykdytus veiksmus ir palankiai vertina tolesnius veiksmus, numatytus NAIADES II veiksmų programoje 2014–2020 m. laikotarpiu;

2.  primygtinai ragina Komisiją iki 2020 m. atnaujinti NAIADES programą, siekiant užtikrinti, kad vidaus vandenų transporto, kaip saugios, tvarios ir veiksmingos transporto rūšies galimybės daugiarūšio transporto sistemoje būtų visapusiškai išnaudotos įgyvendinant ilgalaikę ES strategiją, kuria būtų siekiama sėkmingai pereiti prie kitų transporto rūšių;

3.  pabrėžia, kad rengiant transporto iniciatyvas turi būti laikomasi holistinio ir ilgalaikio požiūrio į vežimą vidaus vandens keliais pagal ES įvairiarūšio ir tvaraus transporto politiką;

4.  pabrėžia, kad vandens kelių turizmas yra klestintis sektorius ir kad svarbių ES pramonės šakų konkurencingumas priklauso nuo patikimo ir ekonomiškai efektyvaus vidaus vandenų transporto, skirto jų prekių tiekimui; todėl ragina vykdyti aktyvią politiką, kuria būtų siekiama remti tvarų vidaus vandenų kelių sektorių, ypač atsižvelgiant į skaitmenines, technologines ir aplinkos problemas logistikos ir judumo srityse;

5.  atkreipia dėmesį į tai, kad iki 2050 m. 80 % ES gyventojų gyvens miestuose, didės viešojo transporto paklausa ir pagerės miestų logistika, o esamos žemės infrastruktūros plėtra dažnai yra sudėtinga ir brangi; ragina Komisiją ir valstybes nares integruoti vidaus vandenų laivybą į miestų ir uostų politiką ir visapusiškai išnaudoti jos galimybes gabenti prekes ir keleivius, atsižvelgiant į tai, kad daugelis ES miestų yra šalia vandens kelių, siekiant pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti spūstis;

6.  pabrėžia, kad ankstesnių veiksmų programos nepasiekė savo tikslų dėl išteklių trūkumo; todėl ragina Komisiją užtikrinti, kad veiksmų programai „NAIADES III“ būtų skiriamas tinkamas ir specialus finansavimas jos tikslams pasiekti, kartu vykdant tinkamai struktūrizuotą politikos strategiją, kurioje būtų numatyti įgyvendinami trumpalaikiai ir vidutinės trukmės tikslai ir konkrečios veiksmų gairės, kuriose, be kita ko, būtų numatyti įgyvendinimo ištekliai;

7.  ragina Komisiją reguliariai atlikti rinkos tyrimus ir rengti prognozes, kad būtų galima geriau analizuoti krovinių ir keleivių vežimo vidaus vandens keliais pokyčius ir sudaryti sąlygas formuoti faktais grindžiamą politiką bei geriau reaguoti į besiformuojančias tendencijas ir naujas rinkas;

8.  pabrėžia, kad svarbu pašalinti kliūtis, trukdančias sukurti aukštos kokybės vandens kelius, nes tai yra vidaus vandenų laivybos ir vidaus vandenų uostų plėtros bei integravimo į transeuropinį transporto tinklą (TEN-T) sąlyga; ragina Komisiją skirti finansavimą pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę siekiant rekonstruoti, pritaikyti, modernizuoti ir automatizuoti farvaterius, šliuzus, tiltus, pakrantės ir uostų infrastruktūrą bei pagerinti pagrindinio tinklo tarpvalstybines atkarpas;

9.  taip pat pabrėžia, kad, be valstybių narių įsipareigojimų iki 2030 m. baigti kurti pagrindinį tinklą, jiems tenka atsakomybė didinti esamos infrastruktūros veiksmingumą, patikimumą, prieinamumą ir atsparumą klimato kaitai vykdant atkūrimą, kad būtų užtikrintas vidaus vandenų transporto, kaip patikimos transporto rūšies vaidmuo ir skatinamas protingas ribotų finansinių išteklių naudojimas;

10.  palankiai vertina planuojamus ir vykdomus darbus Atlanto vandenyne, Baltijos -Adrijos, Viduržemio jūros, Šiaurės -Baltijos, Šiaurės -Viduržemio, Rytų -Viduržemio jūros rytinės dalies, Reino-Alpių ir Reino-Dunojaus koridoriuose ir tai, kad apskritai daugiau valstybių narių investuoja į vidaus vandenų kelių ir uostų plėtrą; todėl ragina Komisiją remti transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) projektų įgyvendinimą;

11.  atkreipia dėmesį į tai, kad pakankami šliuzų pajėgumai yra būtini siekiant užtikrinti veiksmingą ir tvarų sausumos transportą ir kad šliuzai yra labai svarbūs saugaus vandens reguliavimo ir švarios energijos gamybos srityse; todėl ragina Komisiją skirti pakankamai dotacijų jų atkūrimui ir atnaujinimui;

12.  primygtinai ragina Komisiją teikti pirmenybę vidaus vandenų kelių projektams, nes ankstesnė patirtis, įgyta vykdant derinimo projektus, parodė, kad privatūs partneriai dalyvavo tik vykdant darbus, o valdžios institucijos liko atsakingos už finansavimą, atsižvelgiant į tai, kad vandens keliai yra viešojo pobūdžio ir įvairios paskirties;

13.  pažymi, kad vidaus vandenų transporto skaitmeninimas atlieka svarbų vaidmenį didinant vidaus vandenų laivybos efektyvumą, saugą ir aplinkos apsaugos veiksmingumą; todėl ragina Komisiją parengti Skaitmeninio vidaus vandens kelių erdvės įgyvendinimo strategiją bei tinkamą susietojo ir automatizuoto vandens transporto reguliavimo sistemą, įskaitant Direktyvos 2005/44/EB dėl suderintų upių informacijos paslaugų (UIP) Bendrijos vidaus vandens keliuose(4) peržiūrą, atsižvelgiant į esamas iniciatyvas, pvz., Reino uostų informacinę sistemą (angl. RheinPorts Information System, RPIS), o taip pat sukurti patikimą ES masto teisinį pagrindą, kuriuo remiantis būtų keičiamasi informacija apie farvaterius, keliones, krovinius ir eismą per vieną prieigos vietą;

14.  pabrėžia, kad svarbu įtraukti skaitmenines vidaus vandenų kelių paslaugas į kitų transporto rūšių duomenų srautą, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos sklandžioms daugiarūšėms transporto nuo durų iki durų paslaugoms, nes derinant fizinį internetą ir sinchronizuotą įvairiarūšį transportą yra skatinamas koridorių tarp jūrų uostų ir atokių regionų susiejimas, o tai padeda užtikrinti tolygesnį žemės infrastruktūros pajėgumų naudojimą ir sumažinti spūsčių lygį bei kitą neigiamą išorinį poveikį;

15.  pabrėžia, kad, siekiant laikytis 2015 m. Paryžiaus susitarimo (COP21) tikslų, transporto sistemos atsparumas ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas turėtų būti pasiektas greičiau pereinant prie mažo anglies dioksido kiekio transporto, efektyvaus išteklių naudojimo ir netaršaus varymo sistemos; atkreipia dėmesį į tai, kad šiam perėjimui reikia atitinkamų standartų ir finansavimo, kad būtų skatinamas novatoriškas vandens kelių valdymas, platesnis švarių laivų naudojimas ir, jei įmanoma, modernizavimas bei reikalingos degalų papildymo infrastruktūros diegimas;

16.  rekomenduoja naudotis švarios energijos tinklų ir vandens kelių tinklų sinergija, siekiant kaip galima optimaliau panaudoti vandens keliuose sugeneruotą hidroenergiją, vėjo energiją uostuose ir kitus švarius energijos šaltinius vandens kelių sektoriuje, aprūpinant transportą, namų ūkius ir pramonę, kartu kuo labiau sumažinant paskirstymo išlaidas;

17.  pabrėžia, kad svarbu teikti tinkamą finansavimą naujoms technologijoms, inovacijoms ir tvariai transporto infrastruktūrai bei paslaugoms pagal dabartines ir būsimas ES programas, pvz., Europos infrastruktūros tinklų priemonę, programą „Horizontas 2020“, „Europos horizontas“, bendrąją rinką, Europos regioninės plėtros fondą ir Sanglaudos fondą, siekiant skatinti diegti inovacijas ir didinti vidaus vandens kelių transporto veiksmingumą aplinkos ir skaitmeninėje srityse; ragina Komisiją sukurti šiam tikslui įgyvendinti skirtus finansavimo šaltinius;

18.  pažymi, kad specialūs technologiniai tyrimai turėtų būti papildyti socialiniais ir ekonominiais bei ikinormatyviniais moksliniais tyrimais, siekiant skatinti inovacijas, jas reguliuojant ir finansuojant, taip pat skatinant rinkos dalyvių dalyvavimą, siekiant užtikrinti, kad rinkoje būtų plačiai dalyvaujama;

19.  ragina valstybes nares toliau rengti nacionalines strategijas, skirtas vidaus vandenų transportui skatinti ir remti, atsižvelgiant į šiuo metu vykdomas NAIADES veiksmų programas ir būsimą Europos veiksmų programą, skirtą vidaus vandenų transportui bei skatinti regionų, vietos ir uostų valdžios institucijas daryti tą patį;

20.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL C 313 E, 2006 12 20, p. 443.
(2) OL C 93, 2017 3 24, p. 145.
(3) OL C 168 E, 2013 6 14, p. 72.
(4) OL L 255, 2005 9 30, p. 152.


Gyvūnų apsauga juos vežant ES viduje ir už jos ribų
PDF 206kWORD 61k
2019 m. vasario 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2005 dėl gyvūnų apsaugos juos vežant ES viduje ir už jos ribų įgyvendinimo ataskaitos (2018/2110(INI))
P8_TA(2019)0132A8-0057/2019

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2004 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą Nr. 1/2005 dėl gyvūnų apsaugos juos vežant ir atliekant susijusias operacijas(1),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 13 straipsnį, kuriame nustatyta, kad rengdamos ir įgyvendindamos Sąjungos politiką Sąjunga ir valstybės narės visokeriopai atsižvelgia į gyvūnų, kaip juslių gyvių, gerovės reikalavimus,

–  atsižvelgdamas į ES politikos įgyvendinimo vertinimo dokumentą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2005 dėl gyvūnų apsaugos juos vežant ir atitinkamų jo priedų, kurį Europos Parlamento tyrimų tarnyba (EPRS)(2) paskelbė 2018 m. spalio mėn.,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 12 d. rezoliuciją dėl gyvūnų apsaugos juos vežant(3),

–  atsižvelgdamas į Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) 2011 m. sausio 12 d. mokslinę nuomonę dėl transportuojamų gyvūnų gerovės(4),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 10 d. Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2005 dėl gyvūnų apsaugos juos vežant poveikio (COM(2011)0700),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 15 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui dėl Europos Sąjungos strategijos dėl gyvūnų gerovės apsaugos 2012–2015 m. (COM(2012)0006),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. kovo 15 d. pareiškimą Nr. 49/2011 dėl ne daugiau kaip 8 valandų kelionės limito Europos Sąjungoje vežamiems skersti gyvūnams, nustatymo(5),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. balandžio 23 d. Teisingumo Teismo sprendimą(6),

–  atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 31/2018 dėl gyvūnų gerovės ES(7),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Transporto ir turizmo komiteto bei Peticijų komiteto nuomones (A8-0057/2019),

A.  kadangi ES, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 13 straipsnyje, gyvūnai nelaikomi tik prekėmis ar produktais ar nuosavybe, bet jusliomis būtybėmis, o tai reiškia, kad jie gali jausti malonumą ir skausmą; kadangi ES teisės aktuose ši sąvoka įtraukta nustatant priemones, kuriomis turėtų būti užtikrinama, kad gyvūnai būtų laikomi ir vežami tokiomis sąlygomis, kuriomis su jais būtų tinkamai elgiamasi, jiems nebūtų taikoma prievarta, sukeliamas skausmas ar kančia; kadangi Europos Sąjungoje gyvūnų gerovei skiriama daugiausiai dėmesio ir ji labiausiai ginama, ir tai yra pavyzdys likusiam pasauliui;

B.  kadangi kiekvienais metais milijonai gyvūnų veisimui, auginimui, tolesniam penėjimui ir skerdimui vežami tarp valstybių narių, valstybių narių viduje ir į trečiąsias šalis tolimais atstumais; kadangi gyvūnai taip pat vežami poilsiniais tikslais, pasirodymams ir kaip gyvūnai augintiniai; kadangi didėja ES piliečių susirūpinimas dėl gyvūnų gerovės standartų, visų pirma susijusių su gyvų gyvūnų vežimu, laikymosi;

C.  kadangi Parlamentas savo 2012 m. gruodžio 12 d. rezoliucijoje ragino sutrumpinti skersti skirtų gyvūnų kelionės trukmę iki ne daugiau kaip aštuonių valandų;

D.  kadangi pagal 2008 m. Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos nustatytą apibrėžtį gyvūnų gerovė reiškia, kad gyvūnas yra sveikas, turi pakankamai erdvės, tinkamai šeriamas, saugiai jaučiasi, gali natūraliai elgtis ir nepatiria baimės, skausmo ir kančios; kadangi didžiajai daugumai atvejų gyvūnus juos vežant, visų pirma ilgais atstumais, šios sąlygos neužtikrinamos;

E.  kadangi Reglamentas (EB) Nr. 1/2005 dėl gyvūnų apsaugos juos vežant galioja visų gyvų stuburinių gyvūnų vežimui visoje Sąjungoje;

F.  kadangi valstybės narės privalo užtikrinti tinkamą šio reglamento įgyvendinimą ir įgyvendinimo užtikrinimą nacionaliniu lygmeniu, be kita ko, vykdydamos oficialias patikras, o Komisija privalo užtikrinti, kad valstybės narės tinkamai įgyvendintų ES teisės aktus;

G.  kadangi valstybės narės Reglamentą (EB) Nr. 1/2005 ES įgyvendina nepakankamai griežtai ar tiksliai, o už ES ribų visai nesiekia užtikrinti jo įgyvendinimo;

H.  kadangi dėl didelio 2017 m. Komisijos Sveikatos ir maisto saugos (SANTE) generalinio direktorato kai kuriose valstybėse narėse nustatytų pažeidimų skaičiaus reikėtų pradėti atitinkamas pažeidimų nagrinėjimo procedūras;

I.  kadangi vežami gyvūnai patiria stresą, nes tuo metų jiems įvairių problemų, kenkiančių jų gerovei; kadangi, kalbant apie prekybą su tam tikromis trečiosiomis šalimis, papildomos gyvūnų kančios kyla dėl labai ilgų kelionių, įskaitant ilgus laukimo laikotarpius prie sienų, kai tikrinami dokumentai, transporto priemonės ir gyvūnų tinkamumas gabenti;

J.  kadangi valstybių narių vykdomų patikrų kokybė ir dažnumas turi tiesioginį poveikį reikalavimų laikymosi lygiui; kadangi atlikus valstybių narių patikrinimų ataskaitų analizę paaiškėjo, kad valstybėse narėse patikrinimų skaičius itin skiriasi – nuo nulio iki kelių milijonų per metus, o nustatytų pažeidimų skaičius – nuo nulio iki 16,6 proc.; tai rodo, kad valstybės narės taiko skirtingus tikrinimų metodus, pvz., atsitiktinės atrankos ar rizika pagrįstas strategijas; kadangi skirtingi metodai neleidžia palyginti valstybių narių duomenų;

K.  kadangi vežamų gyvūnų gerovę pagerintų vairuotojų mokymas ir švietimas skatinant atidų vairavimą atsižvelgiant į vežamų gyvūnų rūšį(8);

L.  kadangi tinkamai dirbant su gyvūnais gali sutrumpėti jų pakrovimo ir iškrovimo trukmė, galėtų būti prarasta mažiau svorio, padaryta mažiau sužalojimų ir žaizdų bei gauta geresnės kokybės mėsa;

M.  kadangi yra išsamių tyrimų, įrodančių, kad gyvūnų gerovė turi įtakos mėsos kokybei;

N.  kadangi siekiant apsaugoti vežamų gyvūnų gerovę ir toliau pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas kokybiškam elgesiui su jais pakrovimo ir iškrovimo metu ir priežiūrai pervežimo metu;

O.  kadangi gyvūnų tinkamumas vežti yra svarbus gyvūnų gerovės juos vežant užtikrinimo veiksnys, nes sužeistų, nusilpusių arba sergančių gyvūnų, taip pat nėščių gyvūnų patelių ir nenujunkytų jauniklių gerovei kyla didesnis pavojus; kadangi gali kilti neaiškumų, susijusių su tinkamumu transportui ir gyvūnų patelių vaikingumo laikotarpiais;

P.  kadangi didžiausios procentinės dalies pažeidimų priežastis – tinkamumo transportuoti problemos, o antros pagal dydį – su dokumentais susijusios problemos;

Q.  kadangi atitinkamai atsakingi asmenys dažnai nežino, ką daryti, kai gyvūnai pripažįstami netinkamais vežti;

R.  kadangi atsakingi asmenys dažnai nežino, kokia yra gyvūnų patelių nėštumo stadija;

S.  kadangi problemų visų pirma kyla vežant nenujunkytus veršelius ir ėriukus;

T.  kadangi ūkininkas yra labiausiai suinteresuotas, kad jo gyvūnai būtų tinkami pervežti ir būtent jis patiria daugiausiai nuostolių, jei vežama nesilaikant esamų taisyklių;

U.  kadangi dažnai gyvūnai laiku pakankamai nepašeriami ir nepagirdomi bei nesilaikoma 24 valandų ramybės laikotarpio sustojus tikrinamame patikros poste;

V.  kadangi transporto priemonės dažnai būna perkrautos; kadangi didelė problema yra aukšta temperatūra ir nepakankamas vėdinimas transporto priemonėse;

W.  kadangi pastaruoju metu įvairiose valstybėse narėse kilo infekcinių gyvūnų ligų, pvz., afrikinio kiaulių maro, paukščių gripo ir smulkiųjų atrajotojų bei galvijų ligų, protrūkių; kadangi vežant gyvus gyvūnus gali padidėti tokių ligų plitimo pavojus;

X.  kadangi vežti mėsą ir kitus gyvūninius produktus, taip pat spermą ir embrionus yra engviau techniniu ir administraciniu aspektais, be to, kartais tai gyvulių augintojams finansiškai naudingiau, negu vežti gyvus gyvūnus ketinant vėliau juos skersti ir veisti; pažymi, kad Europos veterinarijos gydytojų federacija ir Pasaulinė gyvūnų sveikatos organizacija pabrėžia, kad gyvūnus reikėtų auginti kuo arčiau patalpų, kuriose jie gimė, ir skersti kuo arčiau gamybos vietos; kadangi skerdyklų infrastruktūros, įskaitant kilnojamuosius įrenginius, buvimas auginimo fermose ar šalia jų gali padėti sukurti pragyvenimo šaltinį kaimo vietovėse;

Y.  kadangi gyvūnų skerdimas kuo arčiau jų auginimo vietos yra tinkamiausia priemonė norint užtikrinti gyvūnų gerovę;

Z.  kadangi valstybėse narėse yra nevienodas skerdyklų tankis;

AA.  kadangi siekiant užtikrinti konkurenciją rinkoje tam tikroms valstybėms narėms ir tiekimo grandinėms Sąjungoje yra svarbus gyvų gyvūnų vežimas tolesnei gamybai ar skerdimui;

Rekomendacijos

Įgyvendinimas ir vykdymo užtikrinimas

1.  pažymi, kad kasmet ES viduje ir iš ES į trečiąsias šalis vežami milijonai gyvų gyvūnų (skerdimui ar veisimui); pažymi, kad tais atvejais, kai Reglamentas (EB) Nr. 1/2005 buvo teisingai įgyvendinamas ir užtikrinamas jo vykdymas, buvo pastebimas teigiamas poveikis gyvūnų gerovei juos vežant; palankiai vertina Komisijos gaires šiuo klausimu, tačiau apgailestauja dėl to, kad, kaip nurodoma Europos Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 31/2018, tų gairių ir kai kurių Komisijos planuotų veiksmų įgyvendinimas buvo atidėtas iki penkerių metų; pažymi, kad vis dar išlieka didelių su vežimu susijusių problemų ir kad reglamento vykdymo užtikrinimas yra svarbiausias jo įgyvendinimo procese dalyvaujančių subjektų rūpestis;

2.  pabrėžia, kad Peticijų komitetas gauna labai daug peticijų dėl vežamų gyvūnų gerovės, kuriose dažnai smerkiama tai, kad tiek valstybės narės, tiek vežėjai sistemingai, nuolat ir sunkiai pažeidžia Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1/2005;

3.  pabrėžia, kad gyvūnų kančios, patiriamos juos vežant, kelia didelį visuomenės susirūpinimą; pažymi, kad 2017 m. rugsėjo 21 d. Komisijai buvo įteiktas vienas milijonas parašų, surinktų remiant kampaniją „#StopTheTrucks“, kurią vykdydami ES piliečiai prašo sustabdyti vežimą dideliais atstumais;

4.  apgailestauja dėl to, kad valstybių narių pažangos įgyvendinant Reglamentą (EB) Nr. 1/2005 ir siekiant pagrindinio šio reglamento tikslo, t. y. pagerinti vežamų gyvūnų gerovę, lygis buvo nepakankamas, visų pirma kelionės žurnalų tikrinimo ir sankcijų taikymo atžvilgiu; ragina valstybes nares iš esmės pagerinti šio reglamento laikymąsi; ragina Europos Komisiją užtikrinti veiksmingą ir vienodą esamų ES teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų vežimą visose valstybėse narėse, įgyvendinimą; primygtinai ragina Komisiją imtis teisinių veiksmų prieš tas valstybes nares, kurios neužtikrina teisingo reglamento įgyvendinimo, ir taikyti joms sankcijas;

5.  pabrėžia, kad, norint pasiekti pagrindinio šio reglamento tikslo – išvengti gyvūnų sužalojimo, nederamų kančių ar mirties juos vežant – nepakanka jį įgyvendinti iš dalies, todėl būtina dėti daugiau pastangų siekiant užkirsti kelią atvejams, turintiems didelės neigiamos įtakos gyvūnų gerovei, ir patraukti atsakomybėn atsakingus asmenis;

6.  apgailestauja, kad dar turi būti išspręsti tam tikri su Reglamentu (EB) Nr. 1/2005 susiję klausimai, įskaitant perpildymą, nepakankamą lubų aukštį, nepakankamus sustojimus, reikalingus poilsiui, taip pat maistui ir vandeniui gauti, netinkamą vėdinimo ir girdymo įrangą, vežimą esant itin dideliam karščiui, netinkamų kelionei gyvūnų vežimą, nenujunkytų veršelių vežimą, poreikį nustatyti gyvų gyvūnų nėštumo būklę, kelionės žurnalų tikrinimo mastą, pažeidimo, vykdymo užtikrinimo ir sankcijų santykį, mišrų mokymo, švietimo ir sertifikavimo poveikį ir nepakankamą kraiko kiekį, kaip nurodė Europos Audito Rūmai savo Specialiojoje ataskaitoje Nr. 31/2018 ir nevyriausybinės organizacijos Komisijai pateiktuose skunduose; ragina gerinti padėtį pirmiau minėtose srityse;

7.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad kelionės nuo išvykimo vietos iki atvykimo vietos būtų planuojamos ir vykdomos laikantis ES gyvūnų gerovės reikalavimų, apsvarsčius galimybę naudoti skirtingas transporto priemones ir atsižvelgus į įvairias geografines sąlygas ES ir trečiosiose šalyse;

8.  pabrėžia, kad dėl sistemingo reglamento nuostatų pažeidimų tam tikrose srityse ir valstybėse narėse atsiranda nesąžininga konkurencija, dėl kurios skirtingose valstybėse narėse ekonominės veiklos vykdytojams sudaromos nevienodos sąlygos, o tai vėlgi gali nulemti vadinamąsias lenktynes dėl žemesnių standartų, šiuo atveju – gyvūnų gerovės standartų juos vežant; atsižvelgdamas į tai, kad sankcijų lygis kai kuriose valstybėse narėse gali būti daugiau nei dešimteriopai aukštesnis nei kitose, ragina Komisiją sukurti suderintą ES sankcijų sistemą, kad, atsižvelgiant į daugkartinius pažeidimus, būtų užtikrinta, jog sankcijos yra veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios; ragina Komisiją parengti gaires, padėsiančias suderinti valstybių narių taikomas sankcijas;

9.  apgailestauja, kad Komisija neatsižvelgė į 2012 m. gruodžio 12 d. Parlamento rezoliuciją, ir pabrėžia, kad nuoseklus ir suderintas vykdymo užtikrinimas taikant veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas pagal šio reglamento 25 straipsnį itin svarbus, kad būtų pagerinta vežamų gyvūnų gerovė ir valstybės narės negalėtų apsiriboti tik rekomendacijomis ir instrukcijomis; ragina Komisiją vis dėlto atkreipti dėmesį į šioje rezoliucijoje pateiktą raginimą patikrinti reglamento suderinamumą su teisiniais reikalavimais atskirose valstybėse narėse;

10.  mano, kad dėl pakartotinių pažeidimų vežėjo kontroliuojamomis aplinkybėmis turėtų būti traukiama atsakomybėn; ragina valstybes nares traukti asmenis atsakomybėn, jei esama pakartotinių šio reglamento pažeidimų; pažymi, kad veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos sankcijos turėtų apimti transporto priemonių konfiskavimą ir privalomą asmenų, atsakingų už gyvūnų gerovę ir vežimą, perkvalifikavimą, ir mano, kad šie veiksmai turėtų būti suderinti visoje Sąjungoje; mano, kad sankcijos turėtų atitikti pažeidimo žalą, apimtį, trukmę ir pasikartojimą;

11.  ragina valstybes nares veiksmingiau naudoti joms reglamentu suteiktus plačius vykdymo užtikrinimo įgaliojimus, įskaitant įgaliojimą reikalauti, kad vežėjai nustatytų sistemas, sudarančias galimybę užkirsti kelią pakartotiniams pažeidimams, ir įgaliojimą sustabdyti arba panaikinti vežėjo veiklos leidimo galiojimą; ragina valstybes nares imtis tinkamų taisomųjų veiksmų ir taikyti sankcijas, kad būtų išvengta gyvūnų kančios ir užkirstas kelias tam, kad veiklos vykdytojai nesilaiko reikalavimų; ragina valstybes nares ir Komisiją siekti visiškos atitikties įgyvendinant šį reglamentą ir užtikrinant jo vykdymą;

12.  ragina Komisiją, pasikonsultavus su nacionaliniais informacijos centrais, parengti veiklos vykdytojų, įvykdžiusių pakartotinius ir sunkius reglamento pažeidimus, sąrašą, grindžiamą patikrinimų ir įgyvendinimo ataskaitomis; ragina Komisiją dažnai skelbti atnaujintą sąrašą, taip pat populiarinti geriausios patirties pavyzdžius tiek vežimo, tiek valdymo srityse;

13.  pažymi, jog dėl to, kad valstybės narės nesilaiko šio reglamento nuostatų, kyla pavojus, kad nebus pasiektas jo tikslas – užkirsti kelią infekcinėms gyvūnų ligoms ir jų plitimui, nes vežimas yra viena iš priežasčių, dėl kurių greitai plinta tokios ligos, įskaitant ligas, kuriomis gali užsikrėsti žmonės; atkreipia dėmesį, kad transporto priemonės dažnai neatitinka iš dalies pakeistos 1964 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvos 64/432/EEB dėl gyvūnų sveikatos problemų, turinčių įtakos Bendrijos vidaus prekybai galvijais ir kiaulėmis(9) 12 straipsnio reikalavimų; mano, jog netinkamai laikomos atliekos kelia pavojų, kad išplis atsparumas antimikrobinėms medžiagoms ir ligos; ragina Komisiją parengti suderintas laivų ir sunkvežimių patvirtinimo procedūras ir imtis veiksmų, kad būtų užkirstas kelias gyvūnų infekcinių ligų plitimui vežimo metu tiek ES viduje, tiek iš trečiųjų šalių, skatinant biologinio saugumo priemones ir didinant gyvūnų gerovę;

14.  ragina kompetentingas institucijas glaudžiau bendradarbiauti siekiant sustiprinti vykdymo užtikrinimą naudojant technologijas, skirtas tikruoju laiku sukurti grįžtamojo ryšio ciklą tarp išvykimo valstybės narės, atvykimo valstybės narės ir visų tranzito šalių; ragina Komisiją sukurti geolokacijos sistemas, kad būtų galima sekti gyvūnų buvimo vietą ir kelionių transporto priemonėse trukmę, taip pat nustatyti bet kokį vežimo tvarkaraščių nesilaikymą; mano, kad tais atvejais, kai gyvūnai pradėjo kelionę būdami geros tinkamumo būklės ir atvyko prastos, turėtų būti atliekamas išsamus tyrimas ir, jei tokie atvejai kartojasi, atsakingiems transportavimo grandinės dalyviams turi būti nedelsiant taikomos teisės aktais numatytos sankcijos, o savininkui ūkininkui pagal nacionalinius teisės aktus turi būti kompensuojama už pajamas, kurias jis praranda dėl tokios padėties; taip pat laikosi nuomonės, kad kompetentingos institucijos turėtų griežtai bausti kelionės organizatorių ir išvykimo valstybėje narėje parengtą kelionės žurnalą patvirtinusį pareigūną, jei kelionės žurnalas buvo užpildytas neteisingai arba klaidinamai;

15.  mano, kad užtikrinti vykdymą ypač sudėtinga, kai kelionė vyksta per keletą valstybių narių ir kai įvairios vykdymo užtikrinimo užduotys (kelionės žurnalo patvirtinimas, leidimo vežėjui suteikimas, kompetencijos ir transporto priemonės patvirtinimas ir kt.) vykdomos keliose skirtingose valstybėse narėse; ragina valstybes nares, kurios sužino apie pažeidimus, apie tai pranešti visoms kitoms susijusioms valstybėms narėms, kaip to reikalaujama pagal reglamento 26 straipsnį, kad jos galėtų užkirsti kelią tokių pažeidimų pasikartojimui ir turėtų galimybę optimaliai įvertinti riziką;

16.  prašo Komisijos teikti Parlamentui nuolatines ataskaitas dėl reglamento įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo, be kita ko, nurodant jose pagal valstybes nares, gyvūnų rūšis ir pažeidimų tipus išskaidytus duomenis apie pažeidimus, atsižvelgiant į gyvų gyvūnų kiekius, vežamus per atitinkamą valstybę narę;

17.  palankiai vertina atvejus, kai vyriausybės, mokslininkai, įmonės, pramonės atstovai ir kompetentingos nacionalinės institucijos bendradarbiavo apibrėždamos gerąją patirtį, kad užtikrintų atitiktį teisės aktų reikalavimams (kaip tai daroma, pvz., gyvūnų transportavimo gairių interneto svetainėje); ragina Komisiją skleisti ir propaguoti valstybėse narėse gerąją patirtį, susijusią su gyvų gyvūnų vežimu, ir remti ES gyvūnų gerovės platformą, skatinant aktyvesnį visų dalyvių dialogą ir keitimąsi gerąja patirtimi; ragina Komisiją parengti naują 2020–2024 m. gyvūnų gerovės strategiją ir remti inovacijas gyvūnų vežimo srityje;

18.  ragina Komisiją toliau bendradarbiauti su Pasauline gyvūnų sveikatos organizacija, EFSA ir valstybėmis narėmis, siekiant remti Reglamento (EB) Nr. 1/2005 įgyvendinimą ir tinkamą jo vykdymo užtikrinimą, kad būtų skatinamas ir stiprinamas dialogas gyvūnų gerovės juos transportuojant klausimais, ypatingą dėmesį skiriant:

   geresniam ES taisyklių dėl gyvūnų gerovės juos vežant taikymui, šiuo tikslu keičiantis informacija ir geriausios patirties pavyzdžiais bei tiesiogiai įtraukiant suinteresuotuosius subjektus;
   vairuotojams ir transporto įmonėms skirtos mokymo veiklos rėmimui;
   geresnei gyvūnų vežimo gairių ir informacijos suvestinių, išverstų į visas ES kalbas, sklaidai;
   įmonių savanoriškai prisiimtų įsipareigojimų plėtojimui, siekiant toliau gerinti gyvūnų gerovę juos vežant;
   aktyvesniam nacionalinių valdžios institucijų keitimuisi informacija ir aktyvesniam naudojimuisi geriausios patirties pavyzdžiais, siekiant sumažinti transporto bendrovių ir vairuotojų padaromų pažeidimų skaičių;

19.  ragina Komisiją įvertinti šio reglamento ir Reglamento (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo(10) nuostatų, susijusių su vairavimo trukme ir vairuotojų poilsio laikotarpiais, suderinamumą;

20.  pabrėžia, kad svarbu atskirti gyvūnų vežimo įmonių ir ūkininkų atsakomybę, nes už problemas, kylančias vežant gyvūnus, turėtų būti laikomos atsakingomis įmonės, o ne ūkininkai; primena, kad ūkininkai yra labiausiai suinteresuoti gyvūnų gerove ne tik dėl emocinių priežasčių ir prisirišimo, bet ir dėl ekonominių priežasčių;

21.  primena, kad Komisija, kaip Sutarčių saugotoja, privalo stebėti, ar tinkamai taikomi ES teisės aktai; ragina Europos ombudsmeną ištirti, ar Komisija nuosekliai neužtikrino dabartinio Reglamento laikymosi ir ar dėl to būtų galima Komisiją laikyti atsakinga už netinkamą administravimą;

22.  apgailestauja dėl Pirmininkų sueigos sprendimo nesteigti parlamentinio ES ir už jos ribų vežamų gyvūnų gerovės tyrimo komiteto nepaisant to, kad tam pritaria daug Parlamento narių iš skirtingų frakcijų; todėl rekomenduoja, kad Parlamentas įsteigtų ES ir už jos ribų vežamų gyvūnų gerovės tyrimo komitetą, kuris pradėtų veiklą prasidėjus naujai Parlamento kadencijai, kad būtų galima tinkamai ištirti ir stebėti įtarimus pažeidimus ir netinkamą administravimą taikant Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1/2005 dėl gyvūnų apsaugos juos vežant;

Duomenų rinkimas, patikrinimai ir stebėsena

23.  apgailestauja, kad sunku atlikti nuoseklią reglamento įgyvendinimo analizę dėl skirtingų duomenų rinkimo valstybėse narėse metodų; ragina Komisiją nustatyti bendrus minimalius visų vežimo sistemų atsekamumo standartus, kad būtų galima geriau suderinti duomenų rinkimą ir stebimų parametrų vertinimą; ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų ir pateikti Komisijai suderintus, visapusiškus ir išsamius duomenis apie transporto patikrinimus ir pažeidimų lygius; ragina valstybes nares atlikti daugiau nepaskelbtų patikrinimų, taip pat parengti ir taikyti rizika grindžiamą strategiją, kad jų tikrinimo veikla būtų nukreipta į didelės rizikos transporto formas, siekiant kuo labiau padidinti ribotų tikrinimo išteklių veiksmingumą;

24.  pažymi, kad Komisija, remdamasi 2018 m. Audito Rūmų specialiąja ataskaita dėl gyvūnų gerovės ES, pripažino, jog valstybių narių pateikti duomenys nėra pakankamai išsamūs, nuoseklūs, patikimi arba detalūs, kad būtų galima daryti išvadas dėl atitikties ES lygmeniu;

25.  pabrėžia, kad patikrinimai turi būti atliekami vienodai visoje Sąjungoje ir proporcingai kiekvienoje valstybėje narėje kasmet vežamų gyvūnų kiekiui, siekiant užtikrinti ir išlaikyti tinkamą vidaus rinkos veikimą ir išvengti konkurencijos iškraipymo ES; taip pat ragina, kad Komisija padidintų iš anksto nepraneštų Maisto ir veterinarijos tarnybos vykdomų gyvūnų gerovės ir gyvūnų vežimo patikrų vietoje skaičių; mano, kad dėl skirtingų duomenų rinkimo ir kontrolės mechanizmų metodų sudėtinga susidaryti tikslią nuomonę dėl to, kaip atskiros valstybės narės laikosi reikalavimų; todėl ragina Komisiją patvirtinti darnesnę atskaitomybės struktūrą ir atlikti daugiau Maisto ir veterinarijos tarnybos surinktų patikros ataskaitų duomenų ir valstybių narių rezultatų, susijusių su jų daugiamečiais nacionaliniais kontrolės planais, analizių; pripažįsta, kad Sveikatos ir maisto saugos generalinio direktorato (SANTE GD) auditas yra svarbus informacijos šaltinis Komisijai, kad ji galėtų įvertinti, kaip įgyvendinamas dabartinis reglamentas; ragina Komisiją kiekvienais metais atlikti bent septynis nepraneštus vizitus, kaip nurodyta Audito Rūmų rekomendacijoje;

26.  ragina Komisiją pateikti valstybėms narėms gaires, kaip Prekybos kontrolės ir ekspertizių sistema (TRACES) gali būti naudojama remiant gyvų gyvūnų vežimo patikrų rizikos analizės parengimą, kaip rekomendavo Audito Rūmai savo 2018 m. specialiojoje ataskaitoje, kurioje nurodoma, kad už transporto patikrinimus atsakingos valstybių narių valdžios institucijos retai naudojosi TRACES sistemoje pateikiama informacija; ragina sukurti veiksmingesnę ir skaidresnę stebėsenos sistemą, įskaitant visuomenės galimybę susipažinti su informacija, surinkta per TRACES; be to, ragina Maisto ir veterinarijos tarnybą kasmet atlikti daugiau patikrinimų;

27.  ragina valstybes nares griežtinti kontrolę visoje gamybos grandinėje, visų pirma vykdyti veiksmingus ir sistemingus gyvūnų siuntų patikrinimus prieš juos pakraunant, kad būtų nutraukta praktika, dėl kurios pažeidžiamos šio reglamento nuostatos ir pabloginamos gyvūnų vežimo sausuma ar jūra sąlygos, pvz., kai leidžiama perpildytoms arba gyvūnams nepritaikytoms transporto priemonėms tęsti ilgą kelionę arba leidžiama toliau naudotis kontrolės punktais, kuriuose nėra tinkamų patalpų vežamiems gyvūnams ilsėtis, juos šerti ir girdyti;

28.  yra susirūpinęs dėl žemo patikrų lygio tam tikrose valstybėse narėse ir dėl to, kad nėra pranešama apie pažeidimus arba tokių pranešimų pateikiama labai mažai; abejoja tokių patikrų sistemų ir ataskaitų tikslumu; ragina valstybes nares, kurios šiuo metu atlieka mažai patikrinimų arba jų visai neatlieka, atlikti pakankamai patikrinimų ir išsamias tų patikrinimų ataskaitas pateikti Komisijai;

29.  ragina valstybes nares taip pat atlikti gyvūnų vežimo ES viduje patikrinimus, kai gyvūnai kraunami į transporto priemones, siekiant nustatyti, ar laikomasi Reglamento (EB) Nr. 1/2005 reikalavimų;

30.  pritaria Komisijai, kad visų ne ES šalims skirtų siuntų tikrinimas, kurį pakrovimo metu atliktų kompetentingos institucijos, būtų geroji praktika;(11) mano, kad tam tikra procentinė dalis ES vidaus siuntų taip pat turėtų būti patikrinta pakrovimo etapu, atsižvelgiant į pažeidimų, apie kuriuos praneša nevyriausybinės organizacijos ir kuriuos nurodo Maisto ir veterinarijos tarnyba, atlikusi patikrinimus, skaičių; mano, kad pakrovimo metu kompetentingos institucijos turėtų patikrinti, ar laikomasi reglamento reikalavimų dėl grindų ploto ir lubų aukščio, ar tinkamai veikia ventiliacijos ir vandens sistemos, vandens tiekimo įranga, taip pat tai, ar ta įranga tinkama vežamų gyvūnų rūšiai, kad netinkami kelionei gyvūnai nebūtų pakraunami vežti, ir ar užtikrinamas tinkamas šėrimas ir kraikas;

31.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad būtų pakankamai prieinamų, švarių, veikiančių ir pagal gyvūnų rūšį pritaikytų girdyklų, užpildytas vandens rezervuaras ir pakankamai šviežio kraiko;

32.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad kompetentingos institucijos tikrintų, ar kelionės žurnaluose nurodyti realistiški duomenys, taigi laikytųsi reglamento 14 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų;

33.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad transporto priemonėse būtų reikalinga minimali erdvė pagal reglamento I priedo VII skyrių ir kad esant aukštai temperatūrai gyvūnams būtų atitinkamai paliekama daugiau erdvės;

34.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad transporto priemonės būtų pakankamo minimalaus aukščio ir nebūtų plyšių tarp grindų ar transporto priemonės sienos ir pertvarų;

35.  pripažįsta, kad ES padaryta tam tikra pažanga gyvūnų vežimo srityje, tačiau yra susirūpinęs dėl pranešimų apie netinkamas transporto priemones, naudojamas gyviems gyvūnams vežti sausuma ir jūra, skaičiaus ir ragina griežtinti tokios praktikos stebėseną ir sankcijų už ją skyrimą; pripažįsta, kad dažnai nepaisoma reglamento 20 ir 21 straipsniuose nustatytų reikalavimų dėl vežimo laivais, skirtais gyviems gyvūnams transportuoti; ragina valstybes nares neišduoti leidimų naudoti reglamento reikalavimų neatitinkančias transporto priemonėms ir gyvūnams gabenti jūra skirtus laivus ir panaikinti jau išduotus leidimus, jei nesilaikoma reikalavimų; ragina valstybes nares griežčiau taikyti transporto priemonių sertifikavimo ir patvirtinimo procedūras ir išduoti vairuotojų kompetencijos pažymėjimus;

36.  todėl ragina nustatyti suderintus ir privalomus standartus, pagal kuriuos būtų išduodamas leidimas transporto priemones ir laivus naudoti gyvūnams vežti; tokį leidimą turėtų išduoti centrinė ES institucija; tokiai institucijai turėtų būti pavesta įvertinti transporto priemonių būklę ir įrangą (pvz., tai, ar įmontuotos atitinkamos palydovinės navigacijos sistemos) ir nustatyti, ar transporto priemonės yra tinkamos gyvūnams vežti;

37.  ragina veiklos vykdytojus užtikrinti išsamų vairuotojų ir palydovų mokymą pagal reglamento IV priedą, siekiant užtikrinti tinkamą elgesį su gyvūnais;

38.  pažymi, kad nors kai kurios valstybės narės turi laivų ir uostų, kurie atitinka reikiamus standartus, tačiau pabrėžia, kad vis tik dominuoja prastos jūrų transporto sąlygos, ypač kalbant apie pakrovimą ir iškrovimą; ragina valstybes nares griežčiau laikytis laivų sertifikavimo ir tvirtinimo tvarkos, gerinti gyvūnų patikras prieš juos pakraunant ir jų tinkamumą vežti, taip pat tinkamai tikrinti pakrovimo operacijas, kaip reikalaujama pagal reglamentą; ragina valstybes nares pateikti Komisijai išsamius savo patikrinimų įrenginių planus; ragina Komisiją parengti, atnaujinti ir paskelbti uostų su tinkamais gyvūnų patikrinimo įrenginiais sąrašą; be to, ragina kompetentingas institucijas netvirtinti kelionės žurnalų, jeigu planuojama naudoti tokių įrenginių neturinčius uostus; ragina valstybes nares pritaikyti savo uostus ir užtikrinti tinkamą savo laivų priežiūrą, kad būtų pagerintos gyvūnų gerovės sąlygos gabenant juos jūrų transportu;

39.  ragina Komisiją patvirtinti naujoviškas eksporto patikrų alternatyvas pagal Reglamento (ES) 2016/429(12) 133 straipsnio 2 dalį, pvz., platformų patikras, kuriomis gerinama gyvūnų gerovė dėl mažesnio gyvūnų tankio ir nereikalaujama, kad gyvūnai būtų iškrauti, taip sutrumpinant laukimo laiką;

40.  atkreipia dėmesį į tai, kad reikalavimas turėti gyvūnų sveikatos sertifikatus jų vežimo metu valstybėse narėse yra neigiama paskata rinktis vidaus paskirties vietas, o ne arčiausias galimas paskirties vietas; ragina Komisiją pasinaudoti savo įgaliojimais pagal Reglamento (ES) 2016/429 144 straipsnio 1 dalį ir priimti deleguotąjį aktą, kuriuo būtų numatyta leidžianti nukrypti nuostata dėl gabenimo, kuris kelia mažą ligų plitimo riziką;

Kelionės laikas

41.  primygtinai reikalauja, kad visų vežamų gyvūnų kelionės laikas būtų ne ilgesnis, nei būtina, atsižvelgiant į geografinius skirtumus valstybėse narėse ir vadovaujantis reglamento 5 konstatuojamąja dalimi, kurioje teigiama, kad „gyvūnų gerovės labui būtina kiek įmanoma riboti gyvūnų [...] vežimą tolimais atstumais“, ir 18 konstatuojamąja dalimi, kurioje teigiama, kad „ilgos kelionės gali labiau pakenkti gyvūnų gerovei nei trumpos“;

42.  primygtinai ragina nustatant gyvūnų vežimo laiką, įskaitant pakrovimo ir iškrovimo laiką, atsižvelgti į veterinaro konsultaciją dėl konkrečių gyvūnų rūšių, nepaisant to, ar jie gabenami žemės, jūros ar oro transportu;

43.  apgailestauja dėl reglamento pažeidimų, susijusių su taisyklių dėl nenujunkytų gyvūnų, pavyzdžiui, veršelių, ėriukų, ožiukų, kumeliukų ir paršelių, kurie maitinami pienu, netaikymu arba netinkamu jų taikymu, ir ragina numatyti išsamesnes priemones siekiant užtikrinti visapusišką šių gyvūnų gerovės apsaugą juos vežant;

44.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad nenujunkyti gyvūnai būtų bent vienai valandai iškraunami, siekiant juos aprūpinti elektrolitais ar pieno pakaitalu, ir kad apskritai jie būtų vežami ne ilgiau kaip iš viso aštuonias valandas;

45.  ragina Komisiją kiekvienai rūšiai nustatyti nenujunkyto gyvūno apibrėžtį ir apriboti nenujunkytų gyvūnų keliones nustatant didžiausią 50 km atstumą ir didžiausią 1,5 valandos trukmę, atsižvelgiant į sunkumus užtikrinti jų gerovę vežimo metu;

46.  nurodo, kad vežimo planavimo dokumentuose dažnai būna nurodytas tik vietovės pavadinimas ir nebūna nurodyti tikslūs tikrinimo, tiekimo ir surinkimo centrų adresai, dėl to gerokai sunkiau atlikti patikrinimus;

47.  ragina atsižvelgiant į Parlamento 2012 m. gruodžio 12 d. rezoliuciją kuo labiau sutrumpinti gyvūnų kelionės laiką, ypač vengti ilgo ir labai ilgo kelionės laiko ir kelionių už ES ribų, taikant alternatyvias strategijas, pvz., užtikrinant ekonomiškai perspektyvių ir tinkamai paskirstytų vietos arba kilnojamųjų skerdyklų įrengimą netoli ūkių, skatinant trumpas platinimo grandines ir tiesioginę prekybą, veislinių gyvūnų pervežimą pakeičiant, kai įmanoma, sperma ar embrionais, vykdant skerdenų ir mėsos produktų vežimą, taip pat taikant valstybių narių reglamentavimu susijusias arba nesusijusias iniciatyvas siekiant palengvinti skerdimą ūkiuose; ragina Komisiją tiksliai apibrėžti trumpesnę kelionės trukmę, tinkamą transportuojant visus įvairių rūšių gyvus gyvūnus, taip pat ir vežant nenujunkytus gyvūnus;

48.  atkreipia dėmesį į tai, kad dėl reikalavimų įvairovės, besikeičiančių rinkos sąlygų ir politinių sprendimų mažos skerdyklos tapo ekonominiu atžvilgiu neperspektyvios, todėl bendras jų skaičius sumažėjo; primygtinai ragina Komisiją ir valstybių narių vietos valdžios institucijas prireikus remti ir skatinti galimybes vykdyti skerdimą ūkiuose, kurti valstybėse narėse ekonomiškai perspektyvias vietos arba kilnojamąsias skerdyklas ir mėsos perdirbimo įmones, kad gyvūnai būtų skerdžiami kuo arčiau jų auginimo vietos ir būtų išlaikytas užimtumas kaimo vietovėse; ragina Tarybą ir Komisiją parengti strategiją, skirtą pereiti prie labiau regioninio gyvulininkystės produkcijos modelio, pagal kurį tais atvejais, kai tai įmanoma atsižvelgiant į geografinius skirtumus, gyvūnai gimtų, būtų penimi ir skerdžiami tame pačiame regione užuot juos gabenus didžiuliais atstumais;

49.  primygtinai ragina Komisiją tikrinti, kaip galima paskatinti ūkininkus, skerdyklas ir mėsos perdirbimo pramonę skersti gyvūnus artimiausioje skerdykloje, kad būtų išvengta ilgo gyvūnų vežimo laiko ir sumažinti išmetamą teršalų kiekį; ragina Komisiją palengvinti novatoriškus sprendimus šioje srityje, pvz., susijusius su kilnojamųjų skerdyklų paslaugomis, kartu užtikrinant aukštus gyvūnų gerovės standartus;

50.  mano, kad tam tikrais atvejais leistino kelionės laiko sutrumpinimas, kaip šiuo metu nustatyta reglamento 1 priedo V skyriuje, nebūtų perspektyvus, todėl reikėtų rasti sprendimus atsižvelgiant į atvejus, kai dėl geografinių aplinkybių ir izoliacijos kaimo vietovėse reikia vežti gyvus gyvūnus sausumos ir (arba) jūrų transportu tolesniam auginimui ar skerdimui;

51.  ragina valstybes nares suteikti galimybę, nustačius gyvūno netinkamumą vežti, jį prireikus iškart paskersti veisimo ir penėjimo įmonėje, jei pirmosios pagalbos priemonių nepakanka, kad būtų išvengta nederamų gyvūno kančių;

52.  pažymi, kad socialinė ir ekonominė gyvūno vertė gali turėti įtakos jo vežimo standartui; pabrėžia, kad veislinių gyvūnų vežimo standartai arklių pramonėje yra aukštos kokybės;

53.  ragina Komisiją parengti strategiją, pagal kurią, atsižvelgiant į gyvų gyvūnų vežimo poveikį aplinkai, gyvūnų gerovei ir sveikatai, būtų iš esmės užtikrinamas perėjimas nuo gyvų gyvūnų vežimo prie prekybos mėsa ir skerdiena bei genetine medžiaga; mano, kad nustatant tokią strategiją turi būti atsižvelgta į ekonominius veiksnius, turinčius įtakos sprendimui vežti gyvus gyvūnus; prašo Komisijos į šią strategiją įtraukti vežimą į trečiąsias šalis;

54.  ragina valstybes nares sudaryti galimybes skerdykloms naudoti religinio gyvūnų skerdimo programas, nes didelė dalis gyvų gyvūnų eksportuojama į Artimųjų Rytų rinkas;

55.  pripažįsta dabartinį rinkos iškraipymą, kurį lemia skirtingi tarifai, taikomi gyviems gyvūnams ir mėsai, nes jie labai skatina prekybą gyvais gyvūnais; primygtinai ragina Komisiją kartu su savo prekybos partneriais peržiūrėti šį iškraipymą siekiant sumažinti prekybą gyvais gyvūnais ir, jei reikia, pakeisti ją prekyba mėsa;

56.  primena, kad jau pagal dabartinį reglamentą, nuvažiavus maksimalų valandų skaičių, turi būti daroma pertrauka poilsiui patvirtintame patikros punkte, jei naminiai arklinių šeimos gyvūnai ir naminiai gyvūnai (galvijai, avys, ožkos ir paršeliai) vežami ilgiau nei aštuonias valandas;

Gyvūnų gerovė

57.  ragina kompetentingas valstybių narių institucijas užtikrinti, kad oficialiai paskirti veterinarijos gydytojai išvykimo iš Sąjungos punktuose tikrintų, ar gyvūnai gali būti vežami toliau ir ar automobiliai ir (arba) laivai atitinka reglamento reikalavimus; visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad reglamento 21 straipsnyje nurodyta, kad veterinarijos gydytojai išvykimo iš ES punktuose tikrintų, kad transporto priemonės nebūtų perpildytos, būtų pakankamo aukščio, jose būtų pakrato, būtų vežama pakankamai pašaro ir vandens ir kad tinkamai veiktų ventiliacijos ir vandens prietaisai;

58.  ragina turėti parengtus nenumatytų atvejų planus visoms kelionėms, įskaitant, pvz., pakaitinius sunkvežimius ir patalpas gyvūnams netikėtu atveju, kad vežėjas galėtų veiksmingai reaguoti į ekstremalias situacijas ir sumažinti vėlavimo ar nelaimingų atsitikimų poveikį vežamiems veisti arba skersti gyvūnams, kaip kad jau privalo daryti tolimus atstumus važiuojantys vežėjai pagal šio reglamento nuostatas;

59.  primygtinai reikalauja, kad gyvūnų gerovės teisės aktai būtų grindžiami mokslu ir naujausiomis technologijomis; apgailestauja dėl to, kad, nepaisant aiškių EFSA rekomendacijų ir Parlamento prašymo, pateikto 2012 m. rezoliucijoje, Komisija neatnaujino gyvūnų vežimo taisyklių remdamasi naujausiais moksliniais įrodymais; todėl ragina Komisiją atnaujinti taisykles atsižvelgiant į specialias reikmes ir remiantis naujausiomis mokslo ir technologinėmis žiniomis, ypač kai tai susiję su tam tikrais veiksniais, įskaitant pakankamą vėdinimą, temperatūros ir drėgmės kontrolę naudojant oro kondicionavimo sistemas visose transporto priemonėse, tinkamas girdymo sistemas ir skystus pašarus, ypač nenujunkytiems gyvūnams, mažesnį gyvūnų laikymo tankį ir apibrėžtą pakankamą minimalų aukštį, taip pat reikalavimą, kad transporto priemonės būtų pritaikytos kiekvienos gyvūnų rūšies reikmėms; pabrėžia tai, kad EFSA nuomonėje daroma išvada, jog gyvūnų gerovei daro įtaką ne tik kelionės trukmė, bet ir kiti aspektai, pvz., teisingas pakrovimas ir iškrovimas, taip pat transporto priemonių konstrukcija;

60.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad kai kurių kelionių metu gyvūnai yra girdomi vartoti netinkamu užkrėstu vandeniu arba negauna vandens dėl to, kad girdyklos yra netinkamai išdėstytos arba neveikia; pabrėžia, jog būtina užtikrinti, kad transporto priemonėse, naudojamose gyviems gyvūnams vežti, kelionės metu būtų pakankamai vandens ir kad tiekiamo vandens kiekis atitiktų konkrečius reikalavimus, susijusius su vežamų gyvūnų rūšimi ir jų skaičiumi;

61.  teigiamai vertina Komisijos įsipareigojimą parengti gyvūnų gerovės rodiklius, kurie turėtų skatinti geresnius gyvūnų gerovės rezultatus jų vežimo metu; mano, kad Komisija turėtų nedelsdama parengti šiuos rodiklius, kad jie galėtų būti naudojami kaip dabartinių teisės aktų reikalavimų papildymas;

62.  ragina Komisiją bet kokią būsimą teisės aktų, susijusių su gyvūnų gerove juos vežant, peržiūrą grįsti objektyviais ir moksliškai pagrįstais rodikliais, kad būtų išvengta šališkų sprendimų, darančių nepateisinamą ekonominį poveikį gyvulininkystės sektoriams;

63.  primygtinai reikalauja, kad pagal ES teisę ūkininkai būtų teisiškai atsakingi pasirūpinti, kad vežami jų gyvūnai nepatirtų sužalojimo, žalos ar nepagrįstų kančių;

64.  pabrėžia, kad pažeidimai dažnai būna susiję su netinkamomis kelių transporto priemonių, kurios naudojamos gyviems gyvūnams vežti dideliais atstumais, vėdinimo sistemomis; tokiais atvejais gyvūnai laikomi mažame plote ribinėje temperatūroje, gerokai viršijančioje šilumos spektrą ir leidžiamo nuokrypio ribas, nustatytus reglamente;

65.  ragina Komisiją užtikrinti, kad apsvaiginimas būtų be išimčių atliekamas prieš ritualinį skerdimą religiniais tikslais visose valstybėse narėse;

66.  apgailestauja dėl to, kad gyvūnams skirtuose garduose ne visada yra pakankamai erdvės, kad transporto priemonių, naudojamų gyviems gyvūnams vežti, viduje būtų užtikrintas tinkamas vėdinimas, taip pat dėl to, kad varžomi gyvūnų natūralūs judesiai, todėl jie dažnai būna priversti ilgą laiką būti nenatūralioje padėtyje ir taip akivaizdžiai pažeidžiamos reglamento 6 straipsnyje ir I priedo II skyriaus 1.2 punkte nustatytos techninės specifikacijos;

67.  mano, jog būtina nustatyti privalomą reikalavimą, kad gyvuliams gabenti jūra skirtuose laivuose būtų veterinarijos gydytojai, kad būtų atsižvelgiama į kelionės metu kritusių gyvūnų skaičių ir apie jį pranešama, taip pat turi būti parengti nepaprastosios padėties planai, skirti spręsti situacijoms jūroje, galinčioms turėti neigiamą poveikį gabenamų gyvūnų gerovei;

68.  pažymi, kad įvairiose valstybėse narėse ūkininkai, vežėjai ir kompetentingos institucijos skirtingai aiškina Reglamentą (EB) Nr. 1/2005 ir skirtingai užtikrina jo įgyvendinimą, visų pirma dėl gyvūnų tinkamumo gabenti; ragina Komisiją peržiūrėti šį reglamentą, kad prireikus būtų patikslinti vežimo reikalavimai; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti vienodas sąlygas ir pasirūpinti, kad ateityje šis reglamentas būtų darniai ir vieningai taikomas visoje Sąjungoje, ypač dėl gyvūnų tinkamumo gabenti;

69.  ragina Komisiją parengti išsamią darbinę gyvūnų tinkamumo vežti apibrėžtį ir praktines gaires dėl gyvūnų tinkamumo vežti vertinimo; ragina valstybes nares vykdyti informuotumo didinimo ir informavimo veiklą, įskaitant išsamią, reguliarią ir privalomą mokymo, švietimo ir sertifikavimo veiklą, skirtą ūkininkams, vežėjams, prekybininkams, surinkimo centrų ir skerdyklų darbuotojams, veterinarams, pasienio pareigūnams ir bet kokiems kitiems veiklos vykdytojams, kurie susiję su gyvūnų vežimu, siekiant sumažinti aukštą tinkamumo vežti pažeidimo lygį valstybėse narėse; ragina veiklos vykdytojus užtikrinti išsamų vairuotojų ir palydovų mokymą pagal reglamento IV priedą;

70.  ragina vykdyti griežtą stebėseną siekiant užtikrinti, kad nebūtų vežami sergantys, silpni ar mažai sveriantys gyvūnai, taip pat žindančios patelės, vaikingos patelės ir patelės, kurių atžvilgiu netenkinami reikalavimai dėl nujunkymui skirto laiko;

71.  pabrėžia, kad jau pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2005 nuostatas ilgą laiką vežami gyvūnai turi būti girdomi ir šeriami tinkamais intervalais, taip pat jiems turi būti sudaryta galimybė pailsėti priklausomai nuo jų rūšies ir amžiaus; primygtinai ragina Komisiją vykdyti veiksmingesnę stebėseną siekiant užtikrinti, kad visos valstybės narės visapusiškai ir vieningai laikytųsi šių teisės aktų reikalavimų;

72.  pabrėžia būtinybę valstybėms narėms užtikrinti, kad gyvūnų vežimas būtų tinkamai organizuojamas, atsižvelgiant į oro sąlygas ir transporto rūšį;

73.  pabrėžia, kad tais atvejais, kai gyvūnus reikia iškrauti 24 valandų poilsio laikotarpiui trečiosiose šalyse, organizatorius turi nustatyti poilsio vietą, kurioje būtų tokie patys įrenginiai, kaip ir ES kontrolės poste; ragina kompetentingas institucijas reguliariai tikrinti tokius įrenginius ir netvirtinti kelionės žurnalų, jei nepatvirtinta, kad siūlomoje poilsio vietoje esantys įrenginiai lygiaverčiai ES naudojamiems įrenginiams;

74.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad į vežimo planavimo dokumentus būtų įtraukiami įrodymai, jog kontrolės poste yra atsargų, įskaitant pašarą, vandenį ir šviežią kraiką; ragina Komisiją apibrėžti reikalavimus, taikomus poilsio vietoms ir jose esančiai įrangai;

75.  pripažįsta, kad mažesnis gyvulių laikymo tankis ir kelionės pertraukimas, leidžiant gyvūnams pailsėti, turi neigiamą ekonominį poveikį transporto veiklos vykdytojams, o tai gali turėti įtakos tinkamam elgesiui su vežamais gyvūnais; ragina Komisiją skatinti tinkamai elgtis su vežamais gyvūnais;

76.  ragina valstybes nares užtikrinti geresnę su vaikingumo laikotarpiais susijusią apskaitą įmonėse;

77.  ragina Komisiją, remiantis moksliniais duomenimis, parengti gaires dėl galimybės gauti vandens narvuose vežamiems gyvūnams ir viščiukų vežimo sąlygų, skatinančių aukštą gerovės lygį;

78.  primena, kad valstybės narės turi rasti gyvūnų gerovę atitinkančius sprendimus gyvūnams jų gyvenimo ir auginimo ciklo pabaigoje;

Ekonominė pagalba

79.  ragina plačiau taikyti kaimo plėtros priemonę „gyvūnų gerovės išmokos“ pagal Reglamento (ES) Nr. 1305/2013(13) 33 straipsnį, pagal kurį teikiama parama aukštiems gyvūnų gerovės standartams, viršijantiems taikytinus privalomus standartus;

80.  ragina vykdant būsimą BŽŪP reformą išlaikyti ir stiprinti sąsajas tarp BŽŪP išmokų ir geresnių gyvūnų gerovės sąlygų, kurios visiškai atitiktų arba viršytų Reglamente (EB) Nr. 1/2005 nustatytus standartus;

81.  primygtinai reikalauja, kad būtų teikiama parama priemonėms, kuriomis siekiama užtikrinti subalansuotą skerdyklų pasiskirstymą valstybėse narėse, garantuojant, kad būtų atsižvelgiama į gyvulių skaičių tam tikrame regione;

Trečiosios šalys

82.  yra susirūpinęs dėl nuolatinių pranešimų apie gyvūnų transportavimo ir gerovės problemas tam tikrose trečiosiose šalyse; pažymi, kad skerdimas tam tikrose trečiosiose šalyse, į kurias ES siunčia gyvūnus, sukelia ekstremalias ir ilgas kančias, ir nuolat pažeidžiami Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos nustatyti tarptautiniai gyvūnų gerovės skerdimo metu standartai; pripažįsta, kad rinkos paklausa trečiosiose šalyse dažnai susijusi su gyvais gyvūnais, tačiau ragina Komisiją ir valstybes nares remti perėjimą, kai įmanoma, nuo gyvų gyvūnų pervežimo į trečiąsias šalis prie mėsos ir skerdienos transportavimo, o veislinių gyvūnų pervežimą pakeisti spermos ar embrionų transportavimu;

83.  griežtai kritikuoja Komisiją už jos parengtus statistinius duomenis apie reglamento laikymąsi gabenant gyvus gyvūnus į ne ES šalis ir pabrėžia, kad šie duomenys buvo parengti neatlikus jokių sistemingų tokiam vežimui skirtų transporto priemonių patikrų;

84.  ragina Komisiją per savo dvišales prekybos derybas su trečiosiomis šalimis reikalauti laikytis ES gyvūnų gerovės taisyklių ir Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) ginti Sąjungos nuostatų, susijusių su šiuo klausimu, taikymą tarptautiniu lygmeniu;

85.  apgailestauja dėl to, kad standartai, kurių laikosi kai kurios trečiosios šalys, nėra tokie aukšti kaip ES standartai; ragina Komisiją sugriežtinti galiojančius reikalavimus Sąjungos prekybos partnerėms, ypač kalbant apie prekybą gyvūnais ir jų vežimą, kad jie būtų bent tokio paties griežtumo lygio kaip ES standartai; ragina valstybes nares, eksportuojančias į trečiąsias šalis, bendradarbiauti su vietos valdžios institucijomis, siekiant pagerinti gyvūnų gerovės standartus;

86.  ragina nuosekliai ir visapusiškai laikytis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2015 m. sprendimo byloje C-424/13, kuriame Teismas nustatė, jog tam, kad vežėjas, norėdamas gauti leidimą pradėti vykdyti vežimą, apimantį ilgą gyvūnų kelionę, kuri prasideda ES teritorijoje ir tęsiasi už šios teritorijos ribų, turi pateikti kelionės žurnalą, kuris atitinka tikrovę, ypatingą dėmesį skiriant meteorologinėms prognozėms; ragina kompetentingas institucijas nepatvirtinti kelionės žurnalų, kai pagal Teismo sprendimą reikalaujama gyvūnus iškrauti 24 valandų poilsio laikotarpiui trečiosiose šalyse, jeigu organizatorius nenustato poilsio vietos, kurioje būtų įrenginiai, lygiaverčiai esantiems kontrolės poste; atsižvelgdamas į tai, taip pat primena, kad turimas tik 2009 m. gyvūnams skirtų patalpų, esančių prie maršrutų trečiosiose šalyse, sąrašas, kuriame dažnai nenurodyti tikslūs adresai, dėl to gerokai sunkiau atlikti ES teisės aktus atitinkančius ir būtinus patikrinimus; ragina užtikrinti, kad, kaip reikalaujama Reglamente (EB) Nr. 1/2005, oficialiai paskirti veterinarijos gydytojai išvykimo punktuose tikrintų, ar prieš transporto priemonėms išvykstant iš ES laikomasi šio reglamento nuostatų;

87.  atsižvelgdamas į tai, taip pat primena Komisijos pasiūlymą dėl direktyvos dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos (COM(2018)0218), visų pirma veterinarinių patikrinimų srityje;

88.  apgailestauja dėl dažno ilgų laukimo laikotarpių pasieniuose ir uostuose ir atkreipia dėmesį į didesnį gyvūnų skausmą bei kančias, kurias sukelia toks laukimas; ragina valstybes nares, turinčias valstybines sienas su trečiosiomis šalimis, įrengti poilsio vietas, kuriose gyvūnai gali būti iškraunami, pašeriami, pagirdomi, galėtų pailsėti ir gauti veterinarinę priežiūrą, ir atidaryti muitinėse specialias skubias vežamų gyvūnų juostas, kuriose dirbtų pakankamai darbuotojų, kad būtų sutrumpinti laukimo laikotarpiai, nepakenkiant sanitarinių ir muitinių patikrinimų pasienyje kokybei; taip pat ragina valstybes nares glaudžiau bendradarbiauti planuojant gyvūnų vežimą, siekiant išvengti pernelyg didelio skaičiaus transporto priemonių, kurios vienu metu atvyksta į pasienio kontrolės postus ir kurių patikras pasienyje reikia atlikti vienu metu;

89.  ragina Komisiją stiprinti visų valstybių narių ir trečiųjų šalių kompetentingų institucijų bendradarbiavimą ir komunikaciją, įskaitant tolesnę savitarpio pagalbą ir keitimąsi informacija, siekiant sumažinti gyvūnų gerovės ir gyvūnų ligų problemas, kylančias dėl prasto administravimo, ir užtikrinant, kad eksportuotojai įvykdytų visus administracinius reikalavimus; prašo Komisijos skatinti gyvūnų gerovę tarptautiniu mastu ir vykdyti iniciatyvas, kuriomis siekiama didinti ES nepriklausančių šalių informuotumą;

90.  ragina Komisiją daryti spaudimą tranzito šalims, kurios taiko biurokratines kliūtis ir sudaro saugumo kliūtis, dėl kurių be reikalo vėluojama vežti gyvus gyvūnus;

91.  ragina valstybes nares ir Komisiją atkreipti ypatingą dėmesį į gyvūnų gerovės pažeidimus, daromus vandens keliais ir jūra gabenant gyvūnus į trečiąsias šalis, ir įvertinti galimus teisės aktų pažeidimus, pvz., draudžiamą nugaišusių gyvūnų metimą iš laivų į Viduržemio jūrą (neretai su išpjautais skiriamaisiais ženklais), nes paskirties uostuose dažnai nėra galimybės jų sunaikinti;

92.  atkreipia dėmesį į Tarybos sprendimą 2004/544/EB dėl Europos konvencijos dėl gyvūnų apsaugos tarptautinio vežimo metu pasirašymo(14), pagal kurią vežimas gali būti bet kuris iš šių variantų: vežama iš vienos valstybės narės į kitą per ES nepriklausančios valstybės teritoriją, vežama iš valstybės narės į ES nepriklausančią valstybę arba vežama į vienos valstybės narės tiesiai į kitą;

93.  pabrėžia, kad tuo atveju, jei trečiosiose šalyse gyvūnų vežimo standartai nėra suderinti su ES gyvūnų vežimo standartais ir jų įgyvendinimas nėra pakankamas siekiant užtikrinti visišką atitiktį reglamentui, turėtų būti sudaromi dvišaliai susitarimai dėl gyvų gyvūnų vežimo į trečiąsias šalis, siekiant sumažinti minėtus skirtumus, o jei tokių susitarimų sudaryti nepavyksta, turėtų būti draudžiama į tas šalis vežti gyvus gyvūnus;

94.  primena valstybėms narėms, kad pagal Teisingumo Teismo suformuotą praktiką(15) jos gali nustatyti griežtesnes nacionalines vežamų gyvūnų gerovės taisykles, jei jos suderinamos su pagrindiniu Reglamento (EB) Nr. 1/2005 tikslu;

95.  prašo Komisijos skatinti keistis gerąja patirtimi ir reguliavimo lygiavertiškumo priemonėmis su trečiosiomis šalimis, kiek tai susiję su gyvų gyvūnų vežimu;

o
o   o

96.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos Audito Rūmams, Europos maisto saugos tarnybai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL L 3, 2005 1 5, p. 1.
(2) http://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/STUD/2018/621853/EPRS_STU(2018)621853_EN.pdf
(3) OL C 434, 2015 12 23, p. 59.
(4) EFSA Oficialusis leidinys, 2011:9(1):1966.
(5) OL C 251 E, 2013 8 31, p. 116.
(6) 2015 m. balandžio 23 d. Teisingumo Teismo (penktosios kolegijos) sprendimas Zuchtvieh-Export GmbH / Stadt Kempten, C-424/13, ECLI:EU:C:2015:259.
(7) 2018 m. lapkričio 14 d. Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 31/2018 „Gyvūnų gerovė Europos Sąjungoje: atotrūkio tarp toli siekiančių tikslų ir praktinio įgyvendinimo panaikinimas“.
(8) https://www.efsa.europa.eu/en/efsajournal/pub/1966
(9) OL 121, 1964 7 29, p. 1977.
(10) OL L 102, 2006 4 11, p. 1.
(11) 2017 m. vasario 20 d. Nyderlanduose atlikto audito, siekiant įvertinti gyvūnų gerovę vežant juos į ne ES šalis, galutinė ataskaita. Europos Komisijos Sveikatos ir maisto saugos generalinis direktoratas, 2017 m.
(12) 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/429 dėl užkrečiamųjų gyvūnų ligų, kuriuo iš dalies keičiami ir panaikinami tam tikri gyvūnų sveikatos srities aktai (Gyvūnų sveikatos teisės aktas) (OL L 84, 2016 3 31, p. 1).
(13) OL L 347, 2013 12 20, p. 347.
(14) OL L 241, 2004 7 13, p. 21.
(15) 2004 m. spalio 14 d. Teisingumo Teismo (pirmosios kolegijos) sprendimas Europos Bendrijų Komisija / Nyderlandų Karalystė, C-113/02, ir 2008 m. gegužės 8 d. Teisingumo Teismo (trečiosios kolegijos) sprendimas Danske Svineproducenter, C-491/06.


Vidaus rinkos konkurencingumo stiprinimas tobulinant ES muitų sąjungą ir jos valdymą
PDF 160kWORD 51k
2019 m. vasario 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl vidaus rinkos konkurencingumo stiprinimo tobulinant Europos Sąjungos muitų sąjungą ir jos valdymą (2018/2109(INI))
P8_TA(2019)0133A8-0059/2019

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (SMK)(1), ir susijusį deleguotąjį aktą (2015 m. liepos 28 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/2446)(2), įgyvendinimo aktą (2015 m. lapkričio 2 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/2447(3)), pereinamojo laikotarpio deleguotąjį aktą (2015 m. gruodžio 17 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2016/341)(4) ir darbo programą (2016 m. balandžio 11 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2016/578(5)),

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl priemonių, kurios nėra Sąjungos muitinės kodekse numatytos elektroninės duomenų apdorojimo priemonės, taikymo pereinamuoju laikotarpiu pratęsimo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 952/2013 (COM(2018)0085),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui „ES muitų sąjungos ir jos valdymo tobulinimas“ (COM(2016)0813),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui „Pirmoji kas dvejus metus teikiama ES muitų sąjungos ir jos valdymo tobulinimo pažangos ataskaita“ (COM(2018)0524),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui „Antroji ES muitinės rizikos valdymo strategijos ir veiksmų plano įgyvendinimo pažangos ataskaita“ (COM(2018)0549),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą Tarybai ir Europos Parlamentui dėl muitinės IT strategijos (COM(2018)0178),

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento poziciją per pirmąjį svarstymą dėl Europos Komisijos pasiūlymo dėl Sąjungos muitų teisės pažeidimų ir sankcijų teisinės sistemos (COM(2013)0884),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 70/2008/EB dėl nepopierinės muitinės ir verslo aplinkos(6),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. sausio 17 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl su ES muitinės kodekso įgyvendinimu susijusių problemų sprendimo(7),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą Tarybai ir Europos Parlamentui dėl Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo ir naudojimosi įgaliojimais priimti deleguotuosius aktus pagal jo 284 straipsnį (COM(2018)0039),

–  atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 19/2017 „Importo procedūros: teisinės sistemos trūkumai ir neveiksmingas įgyvendinimas daro poveikį ES finansiniams interesams“,

–  atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 26/2018 „Keli vėlavimai įgyvendinti muitinės IT sistemas: kas buvo ne taip?“,

–  atsižvelgdamas į Tarybos ataskaitą 11760/2017 dėl kovos su sukčiavimu akcizų srityje pažangos,

–  atsižvelgdamas į Europolo ir Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos ataskaitą dėl klastojimo ir piratavimo ES,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir Tarptautinės prekybos komiteto nuomonę (A8–0059/2019),

A.  kadangi ES muitų sąjunga – vienas didžiausių prekybos blokų pasaulyje – šiemet švenčianti 50 metų sukaktį, yra Europos Sąjungos kertinis akmuo ir kadangi muitų sąjungos visavertis funkcionavimas yra ypatingai svarbus, kad galėtų sklandžiai veikti bendroji rinka ir sklandžiai vyktų prekyba Europos Sąjungoje, ir kadangi tai esminė bendros prekybos politikos, skirtos trečiosioms šalims, dalis, tarnaujanti tiek įmonių, tiek piliečių interesams, taip pat siekiant išlaikyti pasitikėjimą Europos Sąjunga, kuri dėl muitų sąjungos turi stiprią poziciją derybose dėl prekybos susitarimų su trečiosiomis šalimis;

B.  kadangi muitinės valdžios institucijos turi užtikrinti reikiamą pusiausvyrą tarp teisėtos prekybos palengvinimo, muitinių tikrinimų, skirtų Sąjungos ir jos piliečių saugumui užtikrinti ir finansiniams bei komerciniams interesams apsaugoti, vartotojų pasitikėjimo prekėmis, tiekiamomis bendrajai rinkai, ir Sąjungos finansinių bei komercinių interesų, ir kadangi jos atsakingos ne tik už muitinių teisinės sistemos, bet ir už daugiau nei 60 teisės aktų įgyvendinimą, taip pat už kovą su neteisėta prekyba ir kontrabanda ir įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo statuso suteikimą;

C.  kadangi muitinės informacijos ir procesų standartizavimas yra esminis veiksnys siekiant suvienodinti kontrolę, ypač kai tai susiję su tokiais reiškiniais kaip netinkamas importuojamų prekių klasifikavimas ir jų nuvertinimas, taip pat neteisingas prekių kilmės nurodymas, kuris kenkia visiems ekonominės veiklos vykdytojams, bet ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms;

D.  kadangi Europos Sąjungos importas ir eksportas 2017 m. siekė 3 700 mlrd. EUR ir surinkti muitai sudaro 15 proc. Sąjungos biudžeto;

E.  kadangi, atsižvelgiant į tai, Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimas būtinas norint apsaugoti Sąjungos nuosavus išteklius, ypač muitus, ir nacionalinius mokestinius interesus, taip pat užtikrinti Europos vartotojų saugumą ir sąžiningą konkurenciją vidaus rinkoje;

F.  kadangi Sąjungos muitinės kodekse nustatyta, kad iki 2020 m. gruodžio 31 d. turės būti įdiegtos reikiamos elektroninės sistemos; kadangi muitinės procedūrų skaitmeninimas pradėtas jau 2003 m. ir numatytas taikyti 2008 m., priėmus 2008 m. balandžio 23 d. Reglamentą (EB) Nr. 450/2008, nustatantį Bendrijos muitinės kodeksą (Modernizuotas muitinės kodeksas)(8) ir Sprendimą Nr. 70/2008/EB dėl nepopierinės muitinės ir verslo aplinkos (E. muitinės sprendimas);

G.  kadangi vykdomas muitinės procedūrų skaitmeninimas, daugiau kaip 98 proc. muitinės deklaracijų šiandien yra elektroninės, o toliau nurodytose srityse muitinės procedūroms atlikti naudojamos elektroninės sistemos: tranzito (NCTS), eksporto kontrolės (ECS), duomenų saugumo (ICS), rizikos valdymo (CRMS), ekonominės veiklos vykdytojo registracijos ir identifikavimo kodo (EORI), leidimų (CDS), įgaliotųjų ekonominės veiklos vykdytojų (AEO), privalomosios tarifinės informacijos (EBTI), kvotų ir muitų tarifų (QUOTA), autonominių muitų tarifo taikymo sustabdymų, kombinuotosios nomenklatūros (TARIC), prekių importo ir eksporto priežiūros (SURV2) ir registruotųjų eksportuotojų sistema (REX);

H.  kadangi programos „Muitinė“, siūlomos pagal 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą, tikslas – remti valstybių narių muitinių veiklą ir skatinti jų bendradarbiavimą;

I.  kadangi Jungtinės Karalystės išstojimas iš ES yra iššūkis tinkamam muitų sąjungos veikimui;

J.  kadangi pagrindinių elektroninių sistemų, reikalingų visiškam Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimui, diegimas vėluos ir bus atidėtas iki 2020 m. gruodžio 31 d.;

K.  kadangi vertinant muitų sąjungos veikimą naudojama muitų sąjungos veiklos rezultatų vertinimo priemonė, remiantis įvairių sričių, pvz., finansinių interesų apsaugos, ES piliečių saugos ir saugumo užtikrinimo, taip pat muitinės svarbos prisidedant prie ES ekonomikos augimo ir konkurencingumo vertinimo, pagrindiniais veiklos rezultatų rodikliais;

L.  kadangi Komisija, valstybės narės ir komerciniams interesams atstovaujantys subjektai kartu valdo programą „Muitinė 2020“, taigi, ir su IT susijusį muitinės darbą, naudodami daugelį sprendimų priėmimo struktūrų, kurių daugėjimas turi ilgalaikį neigiamą poveikį jos veiksmingumui ir IT projektų valdymui;

M.  kadangi, užbaigus šiuo metu įgyvendinamą programą „Muitinė 2020“ ir atlikus įvairių galimų variantų sąnaudų ir naudos vertinimą, reikės nuodugniai peržiūrėti su muitine susijusių programų valdymą;

1.  atkreipia dėmesį į kasdieninį darbą, kurį atlieka valstybių narių muitinės institucijos ir Komisijos tarnybos, siekdamos apsaugoti vidaus rinką nuo dėl padirbinėjimo ir dempingo kaina parduodamų produktų susidariusios nesąžiningos konkurencijos, palengvinti prekybą ir sumažinti biurokratizmą, rinkdamos pajamas į nacionalinius biudžetus ir Sąjungos biudžetą ir saugodamos visuomenę nuo terorizmo grėsmės, grėsmės sveikatai ir aplinkai bei kitų pavojų;

2.  primena, kad muitų sąjunga yra vienas pirmųjų ES laimėjimų ir gali būti laikoma vienu pagrindinių jos sėkmės pavyzdžių, nes ji sudarė sąlygas Sąjungoje įsteigtoms bendrovėms parduoti savo prekes ir investuoti visoje Sąjungoje, tačiau taip pat sudarė sąlygas ES pašalinti vidaus sienas ir konkuruoti su visomis kitomis pasaulio šalimis; pabrėžia, kad ES bendroji rinka negalėtų veikti be muitų sąjunga sukurtos bemuitės aplinkos ir be muitų sąjungos atliekamo vaidmens prižiūrint importą ir eksportą;

3.  pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti ES patikimumą, tvirtumą ir jos poziciją derybose dėl naujų prekybos susitarimų sudarymo, svarbiausias dalykas yra visapusiškai veikianti muitų sąjunga; pabrėžia, kad veiksminga ES muitų sąjunga padeda palengvinti teisėtą prekybą ir sumažinti teisėtą prekybą vykdančių subjektų administracinę naštą, o tai svarbu siekiant plėtoti konkurencingas įmones; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti veiksmingą kontrolę, inter alia, skatinant bendradarbiavimą su trečiųjų šalių muitinės institucijomis, ir vengti bet kokių nereikalingų kliūčių teisėtai prekybai;

4.  pabrėžia, kad ypač svarbu visoje Sąjungoje sukurti sklandžius muitinės procesus, pertvarkant IT infrastruktūrą; mano, kad skaitmeninimas gali prisidėti prie to, kad keitimasis informacija ir muitų mokėjimas taptų skaidresni ir lengviau įgyvendinami, ypač trečiųjų šalių vidutinėms ir mažosioms įmonėms ir ekonominės veiklos vykdytojams, ir kad jis suteikia galimybių supaprastinti muitų taisykles ir procedūras;

5.  pažymi, kad dėl esamų kontrolės, muitinės procedūrų ir sankcijų politikos lygio ir kokybės skirtumų ES įvežimo į muitų sąjungą punktuose dažnai iškreipiami prekybos srautai ir kyla palankesnio teisinio reglamentavimo ieškojimo problema bei atsiranda rizika bendrosios rinkos vientisumui; todėl labai ragina Komisiją ir valstybes nares spręsti šią problemą;

6.  ragina Komisiją dėti daugiau pastangų kuriant vieno langelio principu veikiančią Sąjungos integruotą elektroninę muitinės aplinką, sudarant įmonėms galimybę vienoje vietoje pateikti visą reikiamą informaciją ir dokumentus, kad būtų laikomasi visų norminių prekių importo, eksporto ir tranzito reikalavimų;

7.  primena, kad Jungtinė Karalystė po išstojimo iš ES taps trečiąja šalimi ir dėl to pasikeis ES išorinės sienos, ir pabrėžia, kad „Brexit“ procesas neturėtų daryti neigiamo poveikio ES muitinės plėtrai ir valdymui;

Muitinės procedūrų skaitmeninimas

8.  ragina Komisiją ir valstybes nares plėtoti veiksmingesnį, ekonomiškesnį ir racionalizuotą muitinių IT sistemų valdymo metodą; ypač ragina tiksliau ir realistiškiau įvertinti laiką ir išteklius, kurių reikės, ir atskirų IT projektų, kurie padės suskaitmeninti muitinės procedūras, mastą;

9.  apgailestauja dėl to, kad vėluojama įgyvendinti naujas muitų sąjungos IT sistemas, todėl Komisija pateikė Parlamentui ir Tarybai prašymą pratęsti Sąjungos muitinės kodekse nustatytą pereinamojo laikotarpio terminą po 2020 m.; taip pat apgailestauja, kad Komisija pateikė neišsamią informaciją, pagrįsdama dar vieną pratęsimą, ypač atsižvelgiant į jos ir valstybių narių atsakomybę, ir dėl to Parlamentas negali tinkamai vykdyti biudžeto ir politinės kontrolės;

10.  pabrėžia, kad, nors iki 2020 m. gruodžio mėnesio turėtų būti paruošta įgyvendinti 75 proc. Europos IT sistemų komponentų, kurie yra būtini, siekiant įgyvendinti SMK, tai nereiškia, kad iki šios datos bus paruošta 75 proc. IT sistemų, nes 25 proc. tų sistemų sudaro nacionaliniai komponentai, už kuriuos yra atsakingos valstybės narės ir kurie pastebimai vėluoja;

11.  mano, kad Komisija ir Taryba privalo skirti didžiausią prioritetą tam, kad per naujai nustatytą laikotarpį muitinės kodeksas būtų įgyvendintas ir muitinės procedūros suskaitmenintos; todėl primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares daryti viską, ką gali, kad išvengtų kitų termino nukėlimų; šiomis aplinkybėmis, siekiant įgyvendinti IT architektūrą, reikia sukurti ir įdiegti septyniolika IT priemonių, kurios turi didelį finansinį poveikį ir poveikį darbuotojams; todėl mano, kad valstybės narės ir Komisija, vykdydamos IT projektus, privalo vengti išteklių dubliavimo;

12.  ragina Komisiją atnaujinti savo SMK darbo programos įgyvendinimo grafiką, atsižvelgiant į Komisijos Europos Parlamentui ir Tarybai patvirtinti pasiūlytą pereinamojo laikotarpio pratęsimą(9); kviečia Parlamentą ir Tarybą siekti skubiai priimti sprendimą dėl šio pratęsimo, tuo pat metu sudarant būtinas sąlygas sėkmingai įdiegti muitinės IT architektūrą, nedarant poveikio išsamiems diegiamų sistemų saugumo bandymams, kad jokie galimi trūkumai nepakenktų griežtiems valstybių narių muitinių atliekamų prekių kontrolės reikalavimams; pritaria Europos Audito Rūmų nuomonei ir nurodo, kad, kadangi tos pačios priežastys lemia tas pačias pasekmes, 2017 m. daugiamečio strateginio plano atnaujinimo procesas, kuriame koncentruojamasi į šešių IT priemonių įdiegimą tais pačiais metais, yra didelis uždavinys ir kyla pavojus, kad iki nukelto termino nebus spėta to atlikti, todėl Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo terminas gali būti dar kartą pratęstas po 2025 m.;

13.  ragina Komisiją atnaujinti daugiametį strateginį planą, projektų įgyvendinimą paskirstant per visą pereinamąjį laikotarpį, taip siekiant kuo labiau išvengti įgyvendinimo veiksmų sutelkimo laikotarpio pabaigoje, taip pat nustatant privalomus etapus, įskaitant skirtus valstybėms narėms;

14.  ragina Komisiją nekeisti teisinių ir techninių specifikacijų, kurios yra patvirtintos 17 IT priemonių, kadangi numatomų vykdyti projektų apimtis ir laikas, kurio reikia jiems įgyvendinti, yra nesuderinami nei su nuolatiniu naudojamų technologijų vystymusi, nei su neišvengiamais teisės aktų ir reglamentavimo pakeitimais, kurie įvyks per susijusį laikotarpį;

15.  primena, kad, remiantis Europos Audito Rūmų nuomone, Komisija žinojo apie vėlavimus, tačiau nusprendė neįtraukti šios informacijos į savo oficialias ataskaitas, todėl suinteresuotieji subjektai (pvz., Europos Parlamentas, kitos ES institucijos, kurioms neatstovaujama programos „Muitinė 2020“ valdymo struktūroje, taip pat suinteresuotos bendrovės ir piliečiai) nebuvo visapusiškai informuoti apie vėlavimų pavojų realiuoju laiku; todėl ragina Komisiją reguliariai ir skaidriai teikti ataskaitas apie daugiamečio strateginio darbo plano vykdymą ir muitinės elektroninių sistemų diegimą, kad nebūtų kartojamos ankstesniojo programavimo laikotarpio klaidos, ir pranešti apie bet kokį galimą vėlavimą ateityje laiku, o ne likus visai nedaug laiko ar neatlikus tinkamų taisomųjų veiksmų;

16.  ragina Komisiją nuolat vertinti, kaip įgyvendinama programa „Muitinė 2020“, ir reaguoti į nustatytus trūkumus, visų pirma, nepakankamą pagal šią programą įsteigtų ekspertų grupių naudojimą, ir sudaryti sąlygas sustiprinti muitinės tarnybų bendradarbiavimą;

17.  pabrėžia, kad nuolatinė politikos stebėsena, analizė ir galimo poveikio vertinimas yra esminės muitų sąjungos valdymo dalys; pažymi ir palankiai vertina Komisijos darbą kuriant muitų sąjungos veiklos rezultatams vertinti skirtą priemonę, kuri galiausiai leis juos vertinti sistemingai, lyginant su efektyvumo, veiksmingumo ir vienodumo tikslais; ragina valstybes nares remti tolesnio šios priemonės plėtojimo darbą;

18.  siūlo Komisijai, kad naudojant šią priemonę taip pat būtų vertinami muitinio tikrinimo veiklos rezultatai, susiję su skaitmeninimo teikiamomis galimybėmis ir duomenų srautais, siekiant sukurti dar veiksmingesnę, rizika grindžiamą kontrolę, kartu optimizuojant muitinės valdžios institucijoms tenkančią naštą;

Muitinės programos valdymas, ataskaitų teikimas ir finansavimas

19.  atkreipia dėmesį į veiksmus, kurių ėmėsi Komisija ir valstybės narės, siekdamos užtikrinti muitinės kodekso nuoseklų ir darnų įgyvendinimą, ypač kiek tai susiję su mokymu ir gairių patvirtinimu; tačiau ragina Komisiją ir valstybes nares dėti visas pastangas ir didinti naudojamus išteklius, siekiant užtikrinti visapusišką 2013 m. priimto muitinės kodekso ir vieningų muitinės procedūrų taikymą visoje ES teritorijoje; kviečia Komisiją pateikti veiksmų planą, kuris galėtų būti naudingai pagrįstas valstybių narių muitinės praktikos apžvalga, keitimusi gerosios praktikos pavyzdžiais, glaudesniu bendradarbiavimu tarp muitinės administracijų ir pakankamais ištekliais aprūpinta mokymo programa;

20.  primena, kad Komisija kuria ES muitinės vieno langelio aplinką, kurioje ekonominės veiklos vykdytojas galėtų pateikti įvairiais reguliavimo tikslais (pvz., veterinarijos, sanitarijos, aplinkos apsaugos ir pan.) reikalaujamus duomenis standartizuotu formatu, keliems gavėjams ir per suderintus prieigos punktus; ragina Komisiją ir valstybes nares tęsti šį svarbų darbą;

21.  atkreipia dėmesį į geresnį finansavimą iš ES biudžeto, padidinant asignavimus naujai muitinės programai 2021–2027 m. laikotarpiu iki 842 844 000 EUR 2018 m. kainomis; ragina valstybes nares skirti reikiamus žmogiškuosius ir finansinius išteklius nacionalinių komponentų įdiegimui, nes tai esminiai elementai, nuo kurių priklauso Europos elektroninės muitinės sistemos įdiegimas, ir ragina Komisiją laiku pateikti Europos Parlamentui ataskaitą apie ES komponentų bei apie valstybių narių sukurtų ne ES komponentų įdiegimą;

22.  pabrėžia, kad šiais laikais muitinei tenka tvarkyti neįtikėtinai išaugusį internetu ne ES įsigytų prekių kiekį, kalbant apie jų tikrinimą ir taikomų muitų rinkimą, visų pirma kadangi į ES importuojamų mažos vertės prekių kiekis kasmet padidėja 10–15 proc.; ragina Komisiją ir valstybes nares intensyvinti savo pastangas siekiant geriau spręsti šią problemą;

23.  ragina Komisiją, užbaigus ir tik užbaigus įgyvendinti 17-ka pagal programą „Muitinė 2020“ numatytų, su Sąjungos muitinės kodeksu susijusių sistemų, pasiūlyti veiksmingesnę muitinės IT projektų ir jų atnaujinimo vykdymo valdymo struktūrą; pabrėžia, kad atsižvelgiant į ekonomines, fiskalines ir saugumo problemas, kylančias taikant muitinės IT sistemą, itin svarbu, kad priimtas sprendimas visapusiškai apsaugotų Europos suverenumą;

24.  pabrėžia, kad pagal programą „Muitinė 2021–2027 m.“ teikiama parama valstybių narių muitinėms bus ne tik prisidedama prie ES biudžeto pajamų didinimo, bet ir užtikrinama gaminių sauga, Europos vartotojų apsauga ir vienodos veiklos sąlygos Sąjungos įmonėms;

Jungtinės Karalystės išstojimas iš Europos Sąjungos

25.  pabrėžia, kad su Jungtinės Karalystės išstojimu iš ES susijęs netikrumas yra rimtas iššūkis Europos įmonėms; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares tinkamai ir išsamiai informuoti suinteresuotuosius subjektus apie JK išstojimo pasekmes, susijusias su muitais ir atitinkamais netiesioginių mokesčių (pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų) aspektais;

26.  yra tvirtai įsitikinęs, kad muitinės sistemoje, taip pat prie ES išorės sienų po JK išstojimo neturi atsirasti jokių spragų, sudarančių sąlygas vykdyti neteisėtą prekybą arba išvengti ES teisės aktais numatytų civilinių teisinių įsipareigojimų;

o
o   o

27.  paveda Pirmininkui perduoti šį pranešimą Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 269, 2013 10 10, p. 1.
(2) OL L 343, 2015 12 29, p. 1.
(3) OL L 343, 2015 12 29, p. 558.
(4) OL L 69, 2016 3 15, p. 1.
(5) OL L 99, 2016 4 15, p. 6.
(6) OL L 23, 2008 1 26, p. 21.
(7) OL C 242, 2018 7 10, p. 41.
(8) OL L 145, 2008 6 4, p. 1.
(9) Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl priemonių, kurios nėra Sąjungos muitinės kodekse numatytos elektroninės duomenų apdorojimo priemonės, taikymo pereinamuoju laikotarpiu pratęsimo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 952/2013 (COM(2018)0085).


Teisės nuostatų ir bendro pareiškimo, kuriais užtikrinama parlamentinė decentralizuotų agentūrų kontrolė, įgyvendinimas
PDF 153kWORD 50k
2019 m. vasario 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl teisės nuostatų ir bendro pareiškimo, kuriais užtikrinama parlamentinė decentralizuotų agentūrų kontrolė, įgyvendinimo (2018/2114(INI))
P8_TA(2019)0134A8-0055/2019

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarčių nuostatas, susijusias su agentūromis, ir ypač į Europos Sąjungos sutarties 5 ir 9 straipsnius, taip pat į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 15, 16, 71, 123, 124, 127, 130, 228, 263, 265, 267, 277, 282, 287, 290, 291, 298 ir 325 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 41, 42, 43, 51 ir 52 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 19 d. Europos Parlamento, ES Tarybos ir Europos Komisijos bendrą pareiškimą dėl decentralizuotų agentūrų ir prie jo pridėtą bendrą požiūrį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį ir į 2002 m. gruodžio 12 d. Pirmininkų sueigos sprendimo dėl leidimo rengti pranešimus savo iniciatyva suteikimo tvarkos 1 straipsnio 1 dalies e punktą ir 3 priedą,

–  atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą ir į Biudžeto, Biudžeto kontrolės, Ekonomikos ir pinigų politikos, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos politikos bei Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetų nuomones (A8-0055/2019),

A.  kadangi agentūros atlieka labai svarbų vaidmenį įgyvendinant ES politiką Europos ir nacionaliniu lygmenimis, vykdydamos įvairiausias užduotis, kuriomis prisidedama prie ES politikos įgyvendinimo, pvz., kuria tinklus arba remia ES ir nacionalinių valdžios institucijų bendradarbiavimą; kadangi geras ES agentūrų ir valstybių narių bendradarbiavimas padeda padidinti agentūrų darbo veiksmingumą ir efektyvumą; kadangi agentūros taip pat pradėjo bendradarbiauti tarpusavyje per Europos Sąjungos agentūrų tinklą;

B.  kadangi įvairių agentūrų ir Parlamento komitetų veiklos koordinavimas ir bendradarbiavimas iš esmės yra geras; kadangi Europolas yra vienintelė agentūra, kurią kartu su nacionaliniais parlamentais per Jungtinę parlamentinės kontrolės grupę prižiūri Parlamentas;

C.  kadangi agentūros buvo steigiamos ir vystėsi laikui bėgant – kiekviena skirtingai; kadangi Lisabonos sutartyje oficialiai pripažintas agentūrų vaidmuo vykdant ES vykdomąją valdžią oficialiai į Sutartis įtraukiant ES agentūras;

D.  kadangi agentūros visų pirma yra atskaitingos Europos Parlamentui ir Tarybai, o jie privalo užtikrinti, kad šias agentūras reglamentuojančiuose teisės aktuose būtų numatyti tinkami tikrinimo mechanizmai ir kad šie mechanizmai būtų tinkamai įgyvendinti; kadangi tai, jog vykdant ES vykdomąją valdžią dalyvauja agentūros, neturėtų susilpninti Parlamento vykdomos vykdomosios valdžios kontrolės, kaip numatyta ES sutarties 14 straipsnyje;

E.  kadangi Sutartyse nėra nei bendros decentralizuotų agentūrų apibrėžties, nei bendro įgaliojimų, kurie gali būti suteikti agentūroms, apibūdinimo;

F.  kadangi daugelio agentūrų teisinis pagrindas yra SESV 352 straipsnis, o kitos steigiamos remiantis konkretaus sektoriaus teisiniu pagrindu;

G.  kadangi 2012 m. bendras pareiškimas ir bendras požiūris yra Tarpinstitucinės darbo grupės reguliavimo agentūrų klausimais darbo rezultatas; šią darbo grupę Komisija, Europos Parlamentas ir Taryba įsteigė tam, kad įvertintų agentūrų veiklos nuoseklumą, veiksmingumą, atskaitomybę ir skaidrumą po to, kai 2005 m. Komisijos pateiktas pasiūlymas dėl tarpinstitucinio susitarimo dėl reguliavimo agentūrų negavo reikiamos Tarybos ir Parlamento paramos;

H.  kadangi bendrame požiūryje pateikiamos nuostatos dėl agentūrų struktūros ir valdymo, taip pat dėl jų veikimo, veiklos programavimo, finansavimo, biudžeto išteklių valdymo, biudžeto procedūrų, atskaitomybės, kontrolės ir skaidrumo, kurios padeda užtikrinti parlamentinę decentralizuotų agentų priežiūrą;

I.  kadangi, nepaisant iš esmės teigiamo vertinimo, agentūros keletu atvejų susidūrė su nepasitikėjimu jų mokslinėmis ir techninėmis nuomonėmis;

Pagrindinės pastabos

1.  pažymi, kad mechanizmai, kuriais užtikrinama agentūrų atskaitomybė, įtraukti į Sutartis, agentūrų steigimo reglamentus, Europos Teisingumo Teismo praktiką, bendrą pareiškimą bei bendrą požiūrį; pabrėžia, kad įgaliojimų suteikimo pagrindu Parlamentas turi įgaliojimus tikrinti decentralizuotas agentūras, kurie vis dėlto nėra išsamiai išdėstyti Sutartyse; atsižvelgdamas į tai, pažymi, kad bendras pareiškimas ir bendras požiūris yra neprivalomo pobūdžio; tačiau apgailestauja, kad institucijos dar nesusitarė dėl privalomos reglamentavimo sistemos;

2.  pažymi, kad Parlamentas prižiūri agentūras skirtingais būdais:

   kaip viena iš biudžeto valdymo institucijų –priimant sprendimus dėl agentūroms iš ES biudžeto skiriamų lėšų;
   kaip biudžeto įvykdymą tvirtinanti institucija;
   skiriant agentūrų valdančiųjų tarybų narius;
   per vykdomojo direktoriaus skyrimo (ar atleidimo iš pareigų) procedūrą;
   konsultuodamas dėl darbo programų;
   teikdamas metines ataskaitas;
   kitais metodais (delegacijų vizitai, ryšių grupės ar asmenys, keitimaisi nuomonėmis, klausymai, informaciniai pranešimai, ekspertinių žinių teikimas);

3.  pažymi, kad steigiamųjų reglamentų nuostatos įvairiu mastu skiriasi nuo atskaitomybės ir parlamentinės kontrolės mechanizmų, nustatytų bendrame požiūryje – tai gali būti susiję su tuo, kad agentūros vykdo labai skirtingas užduotis ir funkcijas;

4.  pažymi, kad parlamento komitetai aktyviai vykdė savo kontrolės užduotis, nepaisant steigimo reglamentuose pateikiamų nuostatų įvairovės;

5.  pripažįsta, kad Sąjungos agentūros įgyvendina bendrą pareiškimą ir bendrą požiūrį bei jo veiksmų gaires; ypač atkreipia dėmesį į Tarpinstitucinės darbo grupės decentralizuotų agentūrų klausimais rekomendacijas, kurioms Pirmininkų sueiga pritarė 2018 m. sausio 18 d.; pažymi, jog, 2018 m. liepos 12 d. surengus tolesnei veiklą skirtą posėdį, buvo nuspręsta, kad Tarpinstitucinės darbo grupės darbas įvykdytas;

Rekomendacijos

6.  mano, kad galėtų būti dedama daugiau pastangų siekiant supaprastinti tam tikras agentūrų steigimo reglamentų nuostatas, susijusias su jų valdymo ir atskaitomybės mechanizmais, atsižvelgiant į įvairius šiuo metu egzistuojančius agentūrų tipus ir apibrėžiant bendruosius principus, taikomus ES institucijų ir agentūrų santykiams; atkreipia dėmesį, kad šie klausimai taip pat turėtų būti nagrinėjami poveikio vertinimuose, kai tik pasiūloma įsteigti agentūrą; pabrėžia, kad agentūros turi turėti tam tikrą organizacinį lankstumą, kad galėtų geriau prisitaikyti prie numatytų užduočių ir poreikių, kylančių vykdant savo pareigas; palankiai vertina vidinę panašių sričių agentūrų grupinę ir tarpgrupinę organizaciją;

7.  todėl ragina nuodugniai įvertinti bendro požiūrio įgyvendinimą visais aspektais, pateikiant išsamius analitinius dokumentus, panašius į tuos, kurie buvo parengti 2010 m., daugiausia dėmesio skiriant su valdymu susijusiems aspektams, visų pirma peržiūrint įtrauktų nuostatų suderinamumą su Parlamento bendro sprendimo ir priežiūros įgaliojimais, kartu atsižvelgiant į poreikį suteikti lankstumo atsižvelgiant į decentralizuotų agentūrų įvairovę;

8.  apgailestauja, kad Parlamentas, kaip pirmutinis pagarbos demokratijos principui ES garantas, nebuvo visapusiškai įtrauktas į naujos EMA ir EBI būstinės išrinkimo procedūrą; atsižvelgdamas į tai, primena savo prašymą kuo greičiau peržiūrėti 2012 m. bendrą pareiškimą ir bendrą požiūrį ir primena Tarybos įsipareigojimą dalyvauti juos peržiūrint; ragina Komisiją iki 2019 m. balandžio mėn. pateikti išsamią bendro pareiškimo ir bendro požiūrio įgyvendinimo decentralizuotų agentūrų būstinių vietos parinkimo požiūriu analizę;

9.  pabrėžia, kad agentūros būstinės vieta neturėtų turėti įtakos jos įgaliojimų ir užduočių vykdymui, valdymo struktūrai, jos pagrindinės struktūros veikimui arba pagrindiniam jos veiklos finansavimui;

10.  tikisi, kad priimant būsimus sprendimus dėl agentūrų būstinės vietos ar jos keitimo bus visapusiškai gerbiamos abiejų teisėkūros institucijų – Parlamento ir Tarybos – prerogatyvos; mano, kad skaidriai apibrėžiant visų Sąjungos įstaigų ir agentūrų vietos nustatymo kriterijus ir vertinant jų lyginamąjį svorį Parlamentas turėtų sistemiškai dalyvauti visą teisėkūros procesą vienodomis sąlygomis su Komisija ir Taryba; primena, kad Parlamentas, Taryba ir Komisija 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros įsipareigojo lojaliai ir skaidriai bendradarbiauti ir kad susitarime primenamas teisėkūros institucijų lygybės principas, įtvirtintas Sutartyse; pažymi, kad svarbu daugiau keistis informacija nuo pat būsimų procesų, susijusių su agentūrų būstinės vietos parinkimu, pradžios, nes anksti pradėjus tokius mainus šioms trims institucijoms būtų lengviau naudotis savo teisėmis ir prerogatyvomis;

11.  mano, kad sprendimas dėl agentūros vietos yra labai svarbus, ir mano, kad siekdamos priimti geriausią įmanomą sprendimą Sąjungos institucijos turi atsižvelgti į objektyvius kriterijus, tokius kaip prieinamumas, administracinė sąveika ir artumas suinteresuotiesiems subjektams;

12.  prašo Komisijos, atsižvelgiant į Tarpinstitucinės darbo grupės decentralizuotų agentūrų išteklių klausimais rekomendacijas, skubiai pateikti kelias būstines turinčių agentūrų vertinimą, taikant nuoseklų metodą, pagal kurį atsižvelgiant į patirtas išlaidas būtų galima įvertinti jų pridėtinę vertę; ragina, remiantis šio vertinimo rezultatais, imtis svarbių priemonių siekiant, jei ir kai tikslinga, sumažinti tokių atvejų, kai agentūra turi kelias būstines, skaičių;

13.  siūlo, atsižvelgiant į bendro požiūrio peržiūrą, iš naujo apsvarstyti tarpinstitucinio susitarimo dėl agentūrų sudarymą ir kad į tokį susitarimą būtų įtrauktos nuostatos dėl kas penkerius metus atliekamo agentūrų steigimą ir veikimą reglamentuojančių principų persvarstymo, remiantis pripažintų ekspertų grupės žiniomis;

14.  mano, kad šiame tarpinstituciniame susitarime turėtų būti atsižvelgiama į Europos Parlamento įgaliojimus bendro sprendimo procedūrose, be to, jis turėtų apimti agentūros ir valstybės narės, kurioje ji įsikūrusi, institucijų ryšius, taip pat skaidrumo priemones, procedūras, kuriomis siekiama išvengti interesų konflikto bei užtikrinti lyčių pusiausvyrą tarp valdymo ir patariamųjų organų narių, ir lyčių aspekto integravimą į visą agentūrų veiklą;

15.  mano, kad rengiant tokį tarpinstitucinį susitarimą taip pat reikėtų atsižvelgti į keletą konkrečių pasiūlymų, kaip sustiprinti demokratinę priežiūrą, pagerinti Sąjungos agentūrų atskaitomybę ir sustiprinti pranešimo Parlamentui sistemą, pvz.:

   nustatyti agentūroms terminą, per kurį turi atsakyti į Europos Parlamento arba Tarybos joms pateiktus klausimus;
   nustatyti dalijimosi neskelbtina ir konfidencialia informacija ir konsultavimosi su Parlamento komitetais, kai to reikalaujama, tvarką;
   apsvarstyti, ar reikėtų nustatyti tam tikrą agentūrų valdybų narių, kuriuos skirtų Parlamentas, skaičių;
   apsvarstyti Parlamento atstovų / stebėtojų dalyvavimo prižiūrėtojų valdybų ir agentūrų suinteresuotųjų subjektų grupių posėdžiuose pridėtinę vertę;
   racionalizuoti Parlamento dalyvavimą agentūrų metinėse ir daugiametėse darbo programose;
   racionalizuoti ir suderinti ataskaitų teikimo prievoles, ypač susijusias su metine veiklos ataskaita, biudžeto ir finansų valdymo ataskaita bei galutinėmis sąskaitomis;
   išsamiai informuoti Parlamentą apie priemones, kurių buvo imtasi siekiant įgyvendinti biudžeto įvykdymą tvirtinančios institucijos rekomendacijas (tolesnės veiklos ataskaitos) ir Audito Rūmų rekomendacijas;

16.  be to, mano, kad Parlamento vaidmuo prižiūrint decentralizuotų agentūrų valdymo aspektą galėtų būti labai pagerintas; be to, siūlo sustiprinti bendradarbiavimą su Jungtine parlamentinės kontrolės grupe ir peržiūrėti komandiruočių į agentūras taisykles, kad Parlamento komitetai ir jų kompetencijos sričiai priklausančios agentūros galėtų geriau palaikyti reguliarius ryšius;

17.  siūlo, kad atsižvelgdamas į kas penkerius metus atliekamą peržiūrą, remdamasis Parlamento komitetų vykdoma jų kompetencijos sričiai priklausančių agentūrų priežiūros veikla ir ją papildydamas, Konstitucinių reikalų komitetas kasmet rengtų diskusijas dėl agentūrų veiklos ir valdymo, po kurių, jei tikslinga ir (arba) reikalinga, būtų surengiamos diskusijos per plenarinį posėdį, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos stipresnei ir labiau struktūrizuotai agentūrų veiklos priežiūros sistemai Parlamente; be to, siūlo, atsižvelgiant į agentūrų, kaip tarpininkių tarp ES ir valstybių narių, vaidmenį, nustatyti konsultacijų su nacionaliniais parlamentais laikotarpį, kad jie galėtų išreikšti savo nuomonę šiuo klausimu;

18.  mano, kad Sąjungos agentūros turėtų taikyti gero valdymo ir geresnės teisėkūros taisykles ir principus, be kita ko, rengti atviras viešas konsultacijas dėl savo pasiūlymų dėl antrinės ir tretinės teisės aktų projektų, jei tai leidžia agentūros veiklos sritis; siūlo, kad agentūroms būtų taikomos tokios pat skaidrumo taisyklės kaip Komisijai, įskaitant su interesų grupių atstovais susijusias taisykles ir prievoles;

19.  pabrėžia, kad užtikrindamos, jog visi uždaviniai, susiję su reglamentavimo sistema, būtų įgyvendinti visapusiškai ir laiku, Sąjungos agentūros turėtų griežtai laikytis savo užduočių ir laikytis joms Parlamento ir Tarybos suteiktų įgaliojimų; mano, kad Sąjungos agentūros, vykdydamos savo įgaliojimus, privalo laikytis skaidrumo principo;

20.  siūlo, kad visoms agentūroms būtų suteikta galimybė teikti neprivalomas su jų kompetencijos sritimi susijusias nuomones aktualiais klausimais;

21.  be to, mano, kad dalinio Sutarčių keitimo atveju ateityje reikėtų apsvarstyti, kaip agentūras būtų galima dar labiau įtvirtinti Sutartyse, ypač atsižvelgiant į ES sutarties 13 ir 14 straipsnius ir SESV 290 ir 291 straipsnius, įtraukiant aiškią įvairių agentūrų tipų, įgaliojimų, kurie joms gali būti suteikti, ir bendrųjų principų, kuriais užtikrinama jų parlamentinė kontrolė, apibrėžtį;

Biudžeto klausimai

22.  pažymi, kad šiuo metu agentūrų mokestinis finansavimas kiekvienais metais iš viso siekia apie 1 mlrd. EUR – jis gali sumažinti spaudimą ES biudžetui ir būti veiksmingas agentūros veiklos finansavimo būdas tais atvejais, kai tai įmanoma atsižvelgiant į verslo modelį; tačiau reiškia susirūpinimą dėl galimų interesų konfliktų, kurie gali kilti, jei agentūroms tektų pasikliauti narystės rinkliavomis kaip pagrindiniu pajamų šaltiniu; primygtinai tvirtina, kad siekiant išvengti bet kokio interesų konflikto turi būti nustatytos apsaugos priemonės;

23.  pabrėžia, kad kitoje DFP reikia atsižvelgti į naujus klimato, tvarumo bei aplinkos apsaugos prioritetus ir į atskiroms agentūroms skirtas užduotis, susijusias su DFP įgyvendinimu;

24.  atkreipia dėmesį į tai, kad, nors decentralizuotos agentūros turi daug su biudžeto valdymu susijusių panašumų, įrodyta, kad vienas bendras visoms agentūroms taikomas metodas yra žalingas veiksmingam ir efektyviam tam tikrų agentūrų valdymui; mano, kad darbuotojų skaičiaus sumažinimo 5 proc. tikslas ir etatų perskirstymo tarp agentūrų rezervas yra vienkartinis sprendimas; pakartoja savo ketinimą ateityje prieštarauti tokiems metodams;

25.  su susirūpinimu pažymi, kad kai kurioms agentūroms dėl nepalankių įdarbinimo sąlygų sunku pritraukti kvalifikuotų darbuotojų; mano, kad Sąjungos įstaigos turi turėti galimybę pritraukti kvalifikuotų darbuotojų, kad galėtų veiksmingai ir efektyviai atlikti savo užduotis; todėl ragina imtis konkrečių veiksmų, kad šie tiksliai būtų pasiekti;

26.  pažymi, kad glaudesnis agentūrų bendradarbiavimas dalijantis paslaugomis, pvz., bendro viešųjų pirkimų portalo sukūrimas, padėjo sutaupyti lėšų; ragina toliau tirti galimybes dalytis paslaugomis tarpusavyje tarp pačių agentūrų arba tarp Komisijos ir agentūrų siekiant sukurti naujas ir optimizuoti esamas sinergijas; mano, kad, kai taikytina, dar didesnio biudžeto veiksmingumo būtų galima pasiekti, jei netoli viena nuo kitos įsikūrusios Sąjungos įstaigos ir agentūros glaudžiai bendradarbiautų administracinės paramos ir infrastruktūros administravimo paslaugų srityje;

27.  pažymi, kad agentūrų biudžetas turėtų būti rengiamas taikant rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo principą, atsižvelgiant į agentūrų tikslus ir numatomus jų veiklos rezultatus; ragina sudarant decentralizuotų agentūrų biudžetą vadovautis teminiu požiūriu, kad būtų galima geriau nustatyti agentūrų užduočių prioritetus, paskatinti bendradarbiavimą ir išvengti veiklos dubliavimosi, ypač toje pačioje politikos srityje veikiančių agentūrų atveju;

28.  su susirūpinimu pažymi, kad daug administracinių reikalavimų yra neproporcingi tam tikro dydžio nepasiekusioms agentūroms; tikisi, kad Komisija ir Taryba užtikrins, jog taikomi administraciniai reikalavimai atitiktų visų agentūrų finansinius ir žmogiškuosius išteklius;

29.  primena, kad pagal teisėkūros procedūrą atliekami pradinio Komisijos pasiūlymo pakeitimai; su susirūpinimu pažymi, kad paprastai su atnaujintomis finansinėmis ataskaitomis galima susipažinti tik teisėkūros procedūros pabaigoje, jei apskritai tai galima padaryti; primena, kad Parlamentas ir Taryba, kaip teisėkūros ir biudžeto valdymo institucijos, atlieka du susijusius vaidmenis;

30.  teigiamai vertina Komisijos parengtą peržiūrėto Finansinio pagrindų reglamento dėl decentralizuotų agentūrų teksto projektą, ir ypač jame numatytą šių agentūrų valdymo stiprinimą;

31.  vis dėlto laikosi nuomonės, kad tebesama įvairių neišspręstų klausimų, ir primygtinai ragina Komisiją nedelsiant pateikti keletą būstinių turinčių agentūrų vertinimą, kaip yra rekomendavusi Tarpinstitucinė darbo grupė, taip pat pasiūlymus dėl galimo sujungimo, uždarymo ir (arba) užduočių perdavimo Komisijai, remiantis atidžia ir išsamia analize ir taikant aiškius bei skaidrius kriterijus, kaip buvo numatyta pagal Tarpinstitucinės darbo grupės įgaliojimus, tačiau realiai taip ir nebuvo išnagrinėta, nes Komisija šiuo klausimu nepateikė pasiūlymų;

32.  pažymi, kad už decentralizuotų agentūrų auditą ir toliau visapusiškai atsakingi Audito Rūmai, kurie vadovauja visoms reikiamoms administracinėms ir viešųjų pirkimų procedūroms bei jas finansuoja; pakartoja, kad kai auditą vykdo privačiojo sektoriaus auditoriai, agentūroms gerokai padidėja administracinė našta, taip pat dėl laiko, skiriamo audito sutarčių viešiesiems pirkimams ir administravimui, susidaro papildomų išlaidų, taigi taip dar labiau senka ir taip mažėjantys agentūrų ištekliai; pabrėžia, jog nepaprastai svarbu, kad, peržiūrint Finansinį pagrindų reglamentą, šis klausimas būtų išspręstas vadovaujantis bendru požiūriu; ragina visas šalis, dalyvaujančias atliekant šią peržiūrą, nedelsiant užtikrinti aiškumą šiuo klausimu, kad būtų iš esmės sumažinta pernelyg didelė administracinė našta;

o
o   o

33.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos Audito Rūmams ir ES decentralizuotoms agentūroms.

Teisinė informacija - Privatumo politika