2019 m. kovo 13 d. Europos Parlamento rezoliucija Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: užimtumo ir socialiniai aspektai 2019 m. metinėje augimo apžvalgoje (2018/2120(INI))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 21 d. Komisijos komunikatą „2019 m. metinė augimo apžvalga. Stipresnė Europa pasaulinio neapibrėžtumo sąlygomis“ (COM(2018)0770),
– atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo mėn. pasaulio lyderių priimtus ir Tarybos patvirtintus darnaus vystymosi tikslus, kuriuose išreikštas Tarybos įsipareigojimas juos įgyvendinti,
– atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio mėn. Europos Vadovų Tarybos, Europos Parlamento ir Europos Komisijos paskelbtą Europos socialinių teisių ramstį,
– atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 21 d. Komisijos ir Tarybos parengtą bendros užimtumo ataskaitos projektą, pridedamą prie Komisijos komunikato „2019 m. metinė augimo apžvalga“ (COM(2018)0761),
– atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 21 d. Komisijos rekomendaciją dėl Tarybos rekomendacijos dėl euro zonos ekonominės politikos (COM(2018)0759),
– atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 21 d. Komisijos ataskaitą „2019 m. įspėjimo mechanizmo ataskaita“ (COM(2018)0758),
– atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 21 d. Komisijos komunikatą „Bendras 2019 m. biudžeto planų projektų vertinimas“ (COM(2018)0807),
– atsižvelgdamas į savo 2018 m. lapkričio 29 d. rezoliuciją dėl neįgalių moterų padėties(1),
– atsižvelgdamas į savo 2018 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl priežiūros paslaugų ES siekiant užtikrinti didesnę lyčių lygybę(2),
– atsižvelgdamas į savo 2018 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl euro zonos užimtumo ir socialinės politikos(3),
– atsižvelgdamas į savo 2018 m. kovo 14 d. rezoliuciją „Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: užimtumo ir socialiniai aspektai 2018 m. metinėje augimo apžvalgoje“(4),
– atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl atotrūkio tarp lyčių skaitmeninių įgūdžių srityje;
– atsižvelgdamas į diskusijas su nacionalinių parlamentų atstovais dėl 2018 m. Europos semestro prioritetų,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą ir į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomonę (A8-0162/2019),
A. kadangi 20–64 m. amžiaus asmenų užimtumo lygis 2017 m. buvo 73,2 % ir tai rodo, kad ES sėkmingai siekia strategijoje „Europa 2020“ nustatyto 75 % užimtumo lygio tikslo;
B. kadangi deramos darbo vietos su užimtumo garantijomis, yra svarbus veiksnys kovojant su socialine atskirtimi ir turėtų būti skatinamos kovojant su nedarbu visoje ES, taip pat didinant vidaus paklausą ir skatinant augimą; kadangi ne visą darbo dieną dirbančių darbuotojų dalis padidėjo nuo 16,8 % iki 18,7 % nuo viso dirbančių asmenų skaičiaus 2008–2017 m. laikotarpiu, ir sparčiau didėja jaunesnių ne visą darbo dieną dirbančių asmenų skaičius;
C. kadangi Europos Sąjungoje užimtumo lygis labai skiriasi ne tik tarp valstybių narių, bet ir pačiose valstybėse narėse, taip pat skiriasi užimtumo kokybės lygis;
D. kadangi, nors ilgalaikis nedarbas ir jaunimo nedarbo lygis mažėja ES lygmeniu, daugelyje valstybių narių jie tebėra dideli;
E. kadangi jaunimo nedarbo lygis ES lygmeniu siekia 18,6 % ir išlieka didesnis nei 2008 m.; kadangi, Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo (EUROFOUND) duomenimis, nesimokantis ir nedirbantis (NEET) jaunimas ES kainuoja 153 mlrd. EUR per metus, o bendros numatomos Jaunimo garantijų iniciatyvos sukūrimo išlaidos – 21 mlrd. EUR per metus; kadangi šiuo metu Jaunimo garantijų iniciatyvai 2017–2020 m. laikotarpiu skirta 2 mlrd. EUR;
F. kadangi atsirandant ir plečiantis naujoms darbo formoms, įskaitant darbą platformose ir savarankišką darbą, socialinė apsauga, kuri tradiciškai buvo orientuota į visą darbo dieną pagal neterminuotąsias sutartis dirbančius darbuotojus, turės būti modernizuota ir pritaikyta;
G. kadangi augant užimtumo lygiui valstybėse narėse, kai kuriose valstybėse narėse plito netipinės, mažų garantijų ir neformalios užimtumo formos, įskaitant nefiksuoto darbo laiko sutartis, silpnėjo socialinis dialogas ir, kai kuriose valstybėse narėse, vyko kolektyvinių konsultacijų decentralizavimas, neigiamai paveikęs darbuotojų teises;
H. kadangi mažų garantijų darbas yra toks darbas, kai asmenys negali apginti savo teisių, kai nėra socialinio draudimo apsaugos, kai sveikatai ir saugai kyla pavojus ir kai darbas nesuteikia pakankamai pajamų, kad žmonės galėtų oriai gyventi; kadangi nesaugumas yra dar vienas svarbus mažų garantijų elementas ir jis apima netikrumą dėl darbo, pajamų nepakankamumą, apsaugos nuo atleidimo iš darbo nebuvimą, nežinomą užimtumo trukmę ir netikrumą dėl užimtumo ateityje;
I. kadangi, nors pajamų nelygybė ES 2017 m. šiek tiek sumažėjo, dirbančiųjų skurdas ir toliau yra nepriimtinai aukštas – jį patiria 9,6 % užimtų gyventojų, ir jis iš esmės susijęs su moterimis;
J. kadangi bendras asmenų, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis (AROPE), skaičius siekia 22,5 % ir yra mažesnis už prieškrizinį lygį, tačiau pagrindinis strategijos „Europa 2020“ tikslas 20 mln. sumažinti AROPE asmenų skaičių dar toli gražu nepasiektas; kadangi vaikų AROPE lygis toliau mažėja, tačiau vis dar yra nepriimtinai aukštas; kadangi vaikų iš vienišų tėvų namų ūkių AROPE lygis yra dvigubai didesnis už bendrą vaikų skaičiaus vidurkį; kadangi didelė nelygybė mažina ekonomikos našumą ir tvaraus augimo potencialą;
K. kadangi globalizacija padėjo skatinti ekonomikos augimą, tačiau jos nauda yra nevienodai pasidalijama tarp valstybių narių ir jų viduje; kadangi reikėtų iš naujo apsvarstyti Europos augimo modelio įtraukumą ir jį sustiprinti, ypač socialinio ir aplinkos tvarumo požiūriu;
L. kadangi Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (TKKK) ataskaitoje pabrėžiama, kad reikia skubiai imtis veiksmų, kad būtų kovojama su klimato kaita, kuri per trejus metus gali tapti negrįžtama; kadangi biudžetai taip pat turėtų būti prieinami visais valdymo lygmenimis (tiek viešojo, tiek privačiojo sektoriaus investicijos), kad būtų galima modernizuoti pramonės, transporto ir energetikos sektorius bei mažinti jų priklausomybę nuo iškastinio kuro;
M. kadangi tuoj prasidės šeštieji nepertraukiamo ES ekonomikos augimo metai, kai atsigauna investicijos, didėja vartotojų paklausa ir kuriama daugiau naujų darbo vietų, ir tuo pačiu metu augimo rodiklių skirtumai euro zonoje yra mažiausi per visą EPS istoriją; kadangi vis dėlto tenka apgailestauti, kad augimo nauda dalijamasi nevienodai;
N. kadangi namų ūkių pajamos augo lėčiau nei BVP, kyla klausimų, susijusių su pastarojo augimo įtraukumu;
O. kadangi dėl demografinių pokyčių ir ilgėjančios tikėtinos gyvenimo trukmės pensijų, sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros sistemoms kyla labai dideli uždaviniai, susiję su tvarumu ir adekvatumu;
P. kadangi gerai veikiantis socialinis dialogas yra pagrindinis Europos socialinės rinkos ekonomikos elementas, stiprinantis socialinę sanglaudą ir mažinantis konfliktus visuomenėje, o tai naudinga darbuotojams, darbdaviams ir vyriausybėms;
Q. kadangi nuo 2018 m. į Europos socialinių teisių ramstį įtraukus Europos semestrą, padėta skatinti integracinį augimą ir užimtumą bei sumažinti makroekonominį disbalansą;
R. kadangi įgyvendinant Europos semestrą turėtų būti prisidėta prie Europos socialinių teisių ramsčio užbaigimo, siekiant užtikrinti vienodą požiūrį į moteris ir vyrus bei vienodas jų galimybes, taip pat paremti teisę į vienodą moterų ir vyrų užmokestį už vienodą darbą bei teisę į kokybišką sveikatos priežiūrą už prieinamą kainą;
S. kadangi 80 mln. neįgalių europiečių, taip pat tam tikras skaičius specifinių grupių, įskaitant marginalizuotą jaunimą ir bendruomenes, lėtinėmis ligomis sergančius asmenis ir mažumų bendruomenių gyventojus, susiduria su tam tikromis kliūtimis norėdami įsidarbinti ir jiems kyla didesnė skurdo ir socialinės atskirties rizika; kadangi pilietinės visuomenės organizacijos iš esmės prisideda teikiant paslaugas, susijusias su įtrauktimi, taip pat užtikrina atstovimą formuojant politiką;
T. kadangi nuolatinė nelygybė sveikatos srityje ir vis didėjanti lėtinių ligų našta lemia aukštą ankstyvo mirtingumo lygį visoje ES, kartu darydama poveikį darbo jėgai, našumui ir socialinės apsaugos sistemoms;
U. kadangi lyčių lygybės principas yra viena iš kertinių ES vertybių ir yra įtvirtintas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 8 ir 19 straipsniuose, kuriuose nustatyta pareiga šalinti nelygybę, skatinti lyčių lygybę ir kovoti su diskriminacija dėl lyties bei užtikrinti lyčių aspekto integravimą į visų sričių ES politiką ir veiklą;
V. kadangi moterų užimtumo lygis 2017 m. buvo 66,5 %, tačiau vyrų ir moterų užimtumo lygio skirtumas, kaip ir darbo užmokesčio skirtumas, siekiantis 12 %, taigi ir vyrų ir moterų pensijų skirtumas išlieka dideli; kadangi daugiau moterų nei vyrų patiria skurdą, o moterims kyla didesnė socialinės atskirties senatvėje rizika, nes gauna beveik 40 % mažesnę pensiją dėl per visą gyvenimą susikaupusios lyčių nelygybės, ir dėl to daugeliui moterų ir visuomenei kyla sunkumų; kadangi vienodam vyrų ir moterų dalyvavimui darbo rinkoje sąlygos gali būti palengvintos suteikiant galimybę gauti įperkamas ir kokybiškas priežiūros paslaugas;
W. kadangi lyčių lygybė sustiprėtų, jei daugiau moterų užimtų su sprendimų priėmimu susijusias pareigas;
X. kadangi neformaliesiems slaugytojams ar slaugytojams artimiesiems gresia didesnė skurdo rizika tiek priežiūros laikotarpiu, tiek naudojantis teisėmis į pensijų išmokas; kadangi artimuosius prižiūrintys šeimos nariai daugiausia yra moterys; kadangi 80 % slaugos paslaugų ES teikia neapmokami neoficialūs slaugytojai ir 75 % jų yra moterys;
Y. kadangi priežiūros paslaugų kokybė labai skiriasi valstybėse narėse, privačiose ir viešose įstaigose, kaimo ir miesto vietovėse bei skirtingose amžiaus grupėse ir tarp jų; kadangi moterys tiesiogiai, kaip paslaugų naudotojos ir darbuotojos, bei netiesiogiai, padėdamos savo šeimos nariams, kuriems būtinos svarbiausios viešosios paslaugos, nukenčia dėl apribojimų, taikomų viešosioms paslaugoms, įskaitant sveikatos priežiūrą, švietimą ir būstą;
Z. kadangi dėl savo vaidmens šeimoje moterys dažniau linkusios daryti karjeros pertraukas ir kadangi moterys dažniau nustoja dirbti, kad galėtų pasirūpinti vaiku ar sergančiu giminaičiu; kadangi šis moterims tenkantis vaidmuo gali būti kliūtis jų karjerai; kadangi šiuo metu vyksta diskusijos dėl profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros;
AA. kadangi padaryta didelė pažanga siekiant pagrindinio 2020 m. tikslo – pasiekti, kad mokyklos nebaigusių asmenų skaičius būtų 10 %, ir siekiant tikslo, kad aukštąjį išsilavinimą įgijusių asmenų rodiklis būtų 40 %, tačiau vis dar esama didelių skirtumų tarp valstybių narių; kadangi valstybės narės turėtų būti skatinamos didinti profesinio mokymo prieinamumą ir priimtinumą visuomenei, kartu užtikrinant, kad aukštojo mokslo kokybė ir toliau būtų prioritetas siekiant 2020 m. pagrindinių tikslų;
AB. kadangi skaitmeniniame amžiuje skaitmeniniai įgūdžiai yra labai svarbūs visoms asmeninėms ar profesinėms užduotims, o daugiau kaip 40 % suaugusiųjų ES neturi pagrindinių skaitmeninių įgūdžių; kadangi 60 mln. suaugusiųjų neturi pagrindinių raštingumo ir skaičiavimo įgūdžių; kadangi vertinant skaitmeninius įgūdžius, viršijančius bazinį lygį, vyrų ir moterų padėtis skiriasi 12,9 %;
AC. kadangi žemos kvalifikacijos ir vyresnio amžiaus darbuotojai yra žymiai mažiau linkę dalyvauti perkvalifikavimo ir mokymo programose; kadangi labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) dažnai trūksta išteklių, kad jos galėtų organizuoti savo darbuotojų mokymą ir perkvalifikavimą;
AD. kadangi daugelyje valstybių narių būsto atskirtis, benamystė ir būsto įperkamumas yra didelė problema, nes vos tik dešimtyje jų būsto perpildymo lygis viršija Europos vidurkį; kadangi būstas sudaro didžiausią ES gyventojų išlaidų dalį, o daugelyje valstybių narių būsto kainos auga sparčiau nei pajamos; kadangi nelygybė ir atskirtis dėl būsto yra viena kitą papildančios problemos, o moterys, vaikai ir migrantų šeimų vaikai yra ypač pažeidžiami dėl atskirties dėl būsto ir benamystės;
AE. kadangi vis dar svarbu imtis spręsti ilgalaikius uždavinius, kaip antai visuomenės senėjimo, skaitmeninimo ir jo poveikio darbui, klimato kaitos ir netausaus gamtinių išteklių naudojimo;
1. pripažįsta pažangą, susijusią su socialinių rodiklių suvestine, tačiau pažymi, kad dauguma valstybių narių patiria sunkumų, susijusių su bent vienu pagrindiniu rodikliu, ir kad 10 % visų vertinimų nustatyta, jog padėtis yra kritinė;
2. pabrėžia, kad ES socialiniai tikslai ir įsipareigojimai yra tokie pat svarbūs kaip ir jos ekonominiai tikslai; pabrėžia, kad poreikis investuoti į socialinę raidą nėra vien būdas užtikrinti ekonomikos augimą ir konvergenciją – jis turi būti ir pats savaime tikslas; palankiai vertina tai, kad pripažįstama socialinio ramsčio svarba ir kad reikia stiprinti ES socialinį aspektą, taip pat reaguoti į skirtumus regionuose ir tarp regionų; ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti socialines teises įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį (ESTR) taip, kad būtų sukurtas tikras ES socialinis aspektas, be kita ko, atsižvelgiant į naujausius tyrimus(5) ir gerinant pagrindinių užimtumo ir socialinių rodiklių rezultatų suvestinės politinį matomumą ir poveikį, kartu įgyvendinant visas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, įskaitant tas, kuriomis siekiama paskatinti pokyčių veiksmus, siekiant socialiai, ekonomiškai ir ekologiškai tvarios sąjungos; ragina Komisiją naudoti 20 ESTR principų kaip kriterijus, pagal kuriuos būtų vertinama narystės siekiančių šalių pažanga integruojant savo įsipareigojimus į savo ekonominę politiką, taip pat stiprinant savo socialinės padėties stebėsenos pajėgumus;
3. ragina užtikrinti, kad įgyvendinant Europos semestrą būtų visapusiškai įsipareigota ESTR atžvilgiu, akcentuojant vienodą požiūrį į moteris ir vyrus bei vienodas jų galimybes, teisę į vienodą užmokestį už vienodą darbą ir teisę į aukštos kokybės priežiūros paslaugas už prieinamą kainą;
4. pabrėžia, kad kai kurios valstybės narės susiduria su struktūrinėmis darbo rinkos problemomis, pvz., mažu dalyvavimu, darbo rinkos susiskaidymu ir įgūdžių bei kvalifikacijos pasiūlos ir paklausos neatitiktimi; pažymi, kad vis labiau didėja poreikis imtis veiksmingų neaktyvios darbo jėgos, įskaitant migrantus, integravimo arba reintegravimo į darbo rinką priemonių;
5. ragina užtikrinti didesnį Europos semestro nuoseklumą, taip pat užtikrinti, kad bendrojoje užimtumo ataskaitoje nurodyti klausimai būtų tinkamai įtraukti į metinę augimo apžvalgą ir konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas ir kad prioritetai būtų perkeliami į kitus metus, nebent jie būtų laikomi išspręsti;
6. pažymi, kad prognozuojama, jog visų valstybių narių ekonomika ir toliau augs, tačiau lėčiau; pabrėžia, kad reikia panaikinti investicijų į infrastruktūrą mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje spragą, įskaitant socialines, sveikatos ir priežiūros paslaugas, taip pat sveikatingumo skatinimą ir ligų prevenciją bei kokybę, tinkamą ir energijos vartojimo efektyvumu pasižymintį būstą, taip pat žmogiškąjį kapitalą; ragina Komisiją ir valstybes nares dėti kuo daugiau pastangų investuojant į įperkamą, prieinamą, tikslinį aukštos kokybės švietimą ir mokymą, stiprinti įgūdžių tobulinimo ir persikvalifikavimo priemones, įskaitant skaitmeninius ir universaliuosius įgūdžius, ir skatinti mokymąsi visą gyvenimą bei įgūdžių ugdymą; pabrėžia, kad svarbu parengti konkrečias priemones moterims ir mergaitėms, kurios vis dar yra nepakankamai atstovaujamos skaitmeniniame ir gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos (STEM) sektoriuose, taip pat sustiprinti mokytojų ir instruktorių pirminį mokymą ir nuolatinį profesinį tobulėjimą; ragina valstybes nares stiprinti profesinio rengimo, pameistrystės ir mokymo sistemas, realybe grindžiamą mokymąsi, labiau suderinant jas su dabartiniais ir būsimais darbo rinkos poreikiais; be to, atkreipia dėmesį į neformaliojo mokymosi aplinkoje įgytų įgūdžių ir gebėjimų svarbą ir ragina valstybes nares sukurti neformaliojo mokymosi patvirtinimo sistemas, ypač tas, kurios įgytos vykdant savanorišką veiklą;
7. pritaria Komisijos nuomonei, kad dabartinis ekonomikos augimas turėtų paskatinti investicijas į Europos pramonės, transporto ir energetikos sistemų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti tinkamą ir prieinamą mokymą, kad būtų įgyta tinkamų įgūdžių, įskaitant paramą įmonėms mokant, perkvalifikuojant ir tobulinant darbuotojų įgūdžius, taip pat iš naujo pritaikant švietimo ir mokymo sistemas;
8. pažymi, kad kai kuriose valstybėse narėse nedarbo lygis išlieka aukštas dėl per mažo augimo ir struktūrinių trūkumų, daugiausia kylančių dėl neefektyvių ir daugeliu atvejų nelanksčių darbo rinkos reguliavimo sistemų;
9. pažymi, kad nepaisant pažangos, valstybėse narėse ir regionuose ekonomikos atkūrimas ir pažanga yra labai skirtingi, nes kai kuriose valstybėse narėse, visų pirma užimtumo ir produktyvumo srityse, yra iki krizės buvusių struktūrinių trūkumų; todėl mano, kad laipsniška konvergencija visoje ES taip pat turi pašalinti skirtumus valstybėse narėse, kadangi regioniniai skirtumai daro poveikį Europos augimo potencialui, nes daugelis politikos sričių įgyvendinamos ir paslaugos teikiamos regioniniu lygmeniu;
10. mano, kad prie socialinio ramsčio pridedama rezultatų suvestinė turėtų būti naudojama ne tik kaip politikos rekomendacijų gairės, bet ir kaip pavyzdys panašiai analizuojant atskirų šalių veiklos rezultatus aplinkosaugos ir klimato kaitos politikos srityse, kad būtų galima juos įvertinti taikant panašų griežtumo lygį;
11. ragina Komisiją ir valstybes nares atidžiai išnagrinėti dirbančiųjų skurdo problemą ir tiek ES, tiek nacionaliniu lygmeniu pasiūlyti sprendimų siekiant spręsti šią labai keblią problemą; mano, kad būtina nedelsiant imtis koordinuotų veiksmų siekiant pakeisti šią tendenciją, dėl kurios kyla grėsmė socialinei sanglaudai ir kartų solidarumui; dar kartą reiškia susirūpinimą dėl didelio asmenų, kuriems gresia skurdas ir socialinė atskirtis, skaičiaus, nors jis mažėja; yra ypač susirūpinęs dėl didelio vaikų skurdo, skurdo kaime ir skurdo senatvėje, nuo kurio daugiausia kenčia moterys, lygio; prašo Komisijos ir valstybių narių imtis visų būtinų priemonių siekiant gerokai sumažinti skurdą, visų pirma vaikų skurdą; ragina Komisiją ir valstybes nares labiau vertinti NVO, su skurdu kovojančių ir socialinę įtrauktį skatinančių organizacijų ir pačių skurstančiųjų darbą ir praktinę patirtį, skatinant juos dalyvauti keičiantis gerąja patirtimi; pabrėžia, kad didelė nelygybė mažina ekonominius rezultatus ir tvaraus bei integracinio augimo potencialą;
12. primena, kad deramas darbo užmokestis svarbus ne tik socialinei sanglaudai užtikrinti, bet ir siekiant išlaikyti stiprią ekonomiką bei našią darbo jėgą; ragina valstybes nares imtis tinkamų priemonių, padedančių didinti darbo kokybę ir sumažinti darbo užmokesčio skirtumus, taip pat padidinant minimalaus darbo užmokesčio ribas ir, jeigu taikoma, nustatant padorų minimalų darbo užmokestį; atsižvelgdamas į tai ragina remti ir sutvirtinti kolektyvines derybas ir darbuotojų poziciją darbo užmokesčio nustatymo sistemose, nes jos yra svarbios siekiant užtikrinti aukšto lygio darbo sąlygų standartus; mano, kad tai turėtų būti daroma siekiant remti bendrą paklausą ir ekonomikos atsigavimą, mažinti darbo užmokesčio skirtumus ir kovoti su dirbančiųjų skurdu; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad ES teisės aktuose ir politikos dokumentuose turi būti paisoma profesinių sąjungų teisių ir laisvių, laikomasi kolektyvinių sutarčių ir vienodo elgesio su darbuotojais principo;
13. pabrėžia, kad, nors nedarbo lygis ES yra žemiausias, 2018 m. laisvų darbo vietų rodiklis Sąjungoje siekė 2,2 %, palyginti su 1,9 % 2017 m.; susirūpinęs pažymi, kad gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitiktis yra didelė; primena, kad valstybių narių vaidmuo – užtikrinti galimybes gauti kokybiškas švietimo ir mokymo paslaugas; ragina valstybes nares teikti pirmenybę viešosioms investicijoms, siekiant užtikrinti, kad visi galėtų naudotis savo teise į kokybišką ir įtraukų švietimą ir mokymą; mano, kad profesinis orientavimas ir mokymas gali būti tvaraus ir integracinio augimo veiksnys; pabrėžia, kad kvalifikacijų ir įgūdžių derinimas su įsidarbinimo galimybėmis yra būtina sąlyga siekiant sukurti konkurencingą ES darbo rinką ir šis klausimas turėtų būti sprendžiamas sudarant palankesnes sąlygas glaudesniam švietimo sistemų ir įmonių bei profesinių sąjungų bendradarbiavimui, pvz., skatinant dualinį švietimą, pameistrystę, mokymąsi darbo vietoje ir realybe grindžiamą mokymąsi visų formų ir visais švietimo lygmenimis, įskaitant aukštąjį mokslą;
14. ragina Komisiją toliau remti Europos darbo mobilumo portalą (EURES) ir kitas programas, kurios supaprastina judumą mokymosi ir mokymo srityje; pažymi, kad abipusis kvalifikacijų pripažinimas didina galimybes įsidarbinti, visų pirma šalyse, kuriose laisvų darbo vietų skaičius yra didelis;
15. pabrėžia, kad ilgalaikių bedarbių integracija, pasitelkiant individualiai pritaikytas priemones, yra pagrindinis veiksnys kovojant su nelygybe, skurdu ir socialine atskirtimi ir galiausiai prisidedant prie nacionalinių socialinės apsaugos sistemų tvarumo; atsižvelgdamas į tai ragina ugdyti daugiau į darbo rinką orientuotų įgūdžių ir reikšmingai padidinti praktinio mokymo dalį siekiant įsidarbinamumo tikslo; mano, kad būtina atsižvelgti į šių piliečių socialinę padėtį ir jų poreikius ypač pakankamų pajamų, tinkamo būsto, viešojo transporto, sveikatos priežiūros ir vaikų priežiūros paslaugų požiūriu, taip pat Europos lygmeniu užtikrinti tinkamesnę nacionaliniu lygmeniu įgyvendinamos politikos stebėseną;
16. ragina valstybes nares užtikrinti, kad nesimokantys ir nedirbantys jaunuoliai (NEET), įskaitant neįgalius jaunuolius ir tuos, kurie turi sudėtingų poreikių, atsižvelgiant į Europos Komisijos ir Europos Audito Rūmų rekomendacijas, galėtų iš tikrųjų ir prasmingai pasinaudoti Jaunimo garantijų iniciatyva ir gauti iš jos naudos; pabrėžia, kad svarbu šalinti dabartinius trūkumus, susijusius su pasiūlos kokybe ir informavimu apie schemą; mano, kad reikėtų toliau stengtis nustatyti kokybės standartus, teikti nuolatinę ir didesnę finansinę paramą ES finansavimo priemonėmis ir nacionaliniais biudžetais ir užtikrinti prasmingą jaunimo ir jaunimo organizacijų dalyvavimą rengiant, įgyvendinant ir stebint priemones pagal Jaunimo garantijų iniciatyvą; pabrėžia, jog reikia pripažinti, kad dėl amžiaus kriterijų daugelis bedarbių ar nepakankamai užimtų asmenų tuo laikotarpiu, kai buvo jauni, nebuvo įtraukti į specialiai jauniems darbuotojams skirtas programas, todėl jiems reikia atnaujinti savo įgūdžius; pabrėžia, kad švietimas yra svarbiausias veiksnys, siekiant išvengti skurdo; mano, kad švietimo įstaigose turi būti labiau ugdomi skaitmeniniai pagrindiniai gebėjimai, kaip antai skaitmeninis raštingumas ir pagrindinės žinios apie programavimą; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad mokymo vietas būtina aprūpinti tinkama technine įranga ir atitinkama infrastruktūra; ragina Komisiją ir valstybes nares daugiau nedelsiant pradėti taikyti dualinio švietimo sistemą, kuri ES įtvirtinta kaip pavyzdinis modelis, kartu pripažįstant, kad ją reikia pritaikyti prie valstybių narių sistemų;
17. pabrėžia, kad svarbu stebėti visų 15–24 metų amžiaus gyventojų, priskirtinų nesimokantiems ir nedirbantiems jaunuoliams, procentinę dalį ir kitus pagalbinius rodiklius bei ypatingą dėmesį skirti jaunoms moterims ir mergaitėms, nes, kalbant apie nesimokančių ir nedirbančių jaunuolių skaičių, lyčių rodikliai labai skiriasi;
18. pažymi, kad ES toliau patiria struktūrines problemas, kurias reikia spręsti; pabrėžia, kad būtina didinti vidaus paklausą skatinant viešąsias ir privačiąsias investicijas, taip pat socialiniu ir ekonominiu požiūriais suderintas struktūrines reformas, kuriomis mažinama nelygybė ir skatinamas kokybiškų ir įtraukių darbo vietų kūrimas, tvarus ekonomikos augimas, socialinės investicijos ir atsakingas fiskalinis konsolidavimas, ir taip prisidėti užtikrinant tinkamą būdą siekti sukurti įmonėms ir viešosioms tarnyboms didesnės sanglaudos ir socialinės konvergencijos aplinką, siekiant tikslo sukurti daugiau kokybiškų darbo vietų, kartu derinant socialinius ir ekonominius aspektus; pabrėžia, kad tie prioritetai bus įgyvendinti tik tuo atveju, jei vadovaujantis bendra strategija pirmenybė bus teikiama investicijoms į žmogiškąjį kapitalą;
19. pabrėžia, kad socialiniu požiūriu atsakingos reformos turi būti grindžiamos solidarumo, integracijos, socialinio teisingumo ir sąžiningo turto paskirstymo principais, taip sukuriant modelį, kuriuo užtikrinama lygybė ir socialinė apsauga, pažeidžiamų grupių apsauga ir aukštesnis visų piliečių gyvenimo lygis; be to, pabrėžia, kad reikia perorientuoti Sąjungos ekonominę politiką į socialinę rinkos ekonomiką;
20. ragina Komisiją atlikti struktūrinių reformų poveikio lyčiai vertinimą;
21. ragina Komisiją ir visas valstybes nares inicijuoti ir (arba) sustiprinti naujų darbo formų reglamentavimą; atsižvelgdamas į tai, reiškia susirūpinimą dėl netipinių darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų, kurie dažnai neturi visapusiškos prieigos prie socialinės apsaugos sistemos, aprėpties; ragina Komisiją ir valstybes nares plėtoti ir skatinti priemones, kurių veiksmingumas jau įrodytas mažinant nedeklaruojamą darbą, suteikiant galimybę pripažinti namų ūkio darbuotojų ir priežiūros darbuotojų darbo teises ir gerinti darbo sąlygas; ragina valstybes nares ir Komisiją panaikinti nenustatytos apimties darbo sutartis;
22. ragina valstybes nares glaudžiai padidinti aktyvios darbo rinkos politikos aprėptį ir veiksmingumą, taip pat labiau orientuojant ją į rezultatus ir bendradarbiaujant su valstybinėmis užimtumo tarnybomis, socialiniais partneriais ir kitais susijusiais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant prireikus pilietinę visuomenę;
23. pabrėžia, kad socialinės apsaugos sistemų automatinio stabilizavimo aspektas svarbus siekiant absorbuoti išorės veiksnių, pvz., ekonomikos nuosmukių, poveikio sukeltas socialinio sukrėtimo bangas; todėl ragina valstybes nares įgyvendinti naują politiką, kuria būtų siekiama atkurti užimtumo saugumą teikiant aktyvią apsaugą, be kita ko, atleidimo iš darbo atvejais; be to, ragina valstybes nares, vadovaujantis TDO rekomendacija Nr. 202, kurioje nustatyta minimali socialinė apsauga, užtikrinti ir padidinti investicijas į socialinės apsaugos sistemas siekiant užtikrinti jų veiksmingumą mažinant skurdą ir nelygybę bei užkertant jiems kelią ir sistemų tvarumą;
24. ragina Komisiją ir valstybes nares sustiprinti pastangas siekti tolesnės neįgaliųjų įtraukties į darbo rinką pašalinant su teisėkūra susijusias kliūtis, kad būtų galima kurti jų užimtumo skatinimo priemones ir užtikrinti darbo vietų prieinamumą, labiau naudojantis naujomis pagalbinėmis technologijomis, sudarančiomis sudaryti sąlygas, pavyzdžiui, žmonėms su negalia bendrauti ir judėti; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų, kad į darbo rinką būtų toliau įtraukiamos labiausiai nuo darbo rinkos nutolusius grupės, pvz., vieniši tėvai, neformalieji prižiūrintieji asmenys, ilgalaikėmis ligomis sergantys asmenys, neįgalieji, sveikatos problemų turintys ar lėtinėmis ligomis sergantys asmenys, migrantai ir pabėgėliai, taip pat etninėms bei religinėms mažumoms priklausantys žmonės; ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant kelti darbuotojų kvalifikaciją ir skatinti deramas darbo vietas, kurios užtikrintų kokybišką užimtumą;
25. ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad visi veiksmai, susiję su romų įtrauktimi, atitiktų bendruosius sutartus romų integracijos nacionalinių strategijų principus;
26. pažymi, kad labai mažos įmonės ir mažosios bei vidutinės įmonės (MVĮ) yra labai svarbios siekiant tvaraus ir integracinio vystymosi, ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo Europoje; ragina toliau teikti paramą, kad MVĮ galėtų organizuoti atitinkamus mokymus savo darbuotojams; ragina Komisiją ir valstybes nares labiau atsižvelgti į MVĮ interesus politikos formavimo procese sukuriant tinkamą reglamentavimo sistemą įmonėms, įskaitant mažas įmones ir labai mažas įmones, siekiant kurti darbo vietas, pvz., įgyvendinant pažangų reglamentavimą;
27. ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti sąžiningesnį apmokestinimą, įskaitant skaitmeninės ekonomikos, nes tai yra būtina sąlyga skatinant palankesnę įtrauktį, srityje;
28. yra susirūpinęs dėl to, kad metinėje augimo apžvalgoje nepakankamai dėmesio skirta profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai; ragina valstybes nares ir Komisiją imtis visų būtinų priemonių siekiant geriau užtikrinti profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą ir skatinti lyčių lygybę; ragina kurti prieinamas ir įperkamas aukštos kokybės priežiūros paslaugas per visą gyvenimo ciklą, taip pat vaikų priežiūros ir ankstyvojo ugdymo paslaugas, kartu toliau siekiant, kad būtų įgyvendinti 2002 m. Barselonos vaikų priežiūros tikslai, ir užtikrinti teisės aktus, kuriais skatinamas lankstus darbo grafikas; ragina pripažinti neformalius slaugytojus, taip pat geresnes darbo sąlygas, ir tinkamas rėmimo formas ir pripažinti svarbų neformaliųjų slaugytojų, kurie teikia didžiausią sveikatos priežiūros paslaugų dalį ES, darbą, pvz., siūlant pensijų ir socialinio draudimo užtikrinimo priemones, taip pat pripažįstant mokymo ir savišvietos įgūdžius; ragina skatinti susitarimus dėl lanksčių darbo sąlygų ir naudojimosi motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir prižiūrinčiųjų asmenų atostogomis; pripažįsta, kad šiam klausimui spręsti reikalingas daugialypis atsakas, ir ragina valstybes nares jį spręsti skubos tvarka; mano, kad direktyvos dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros priėmimas yra būtinas žingsnis siekiant pagerinti profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą;
29. ragina valstybes nares gerinti lyčių pusiausvyrą atitinkamuose sektoriuose ir įmonėse, ypatingą dėmesį skiriant neįgalioms moterims, nes darbo rinkoje jos ypač pažeidžiamos;
30. reiškia susirūpinimą dėl to, kad darbo rinka visoje ES yra vertikaliai ir horizontaliai segreguota, dėl moterų ir vyrų darbo užmokesčio ir pensijų skirtumų bei dėl to, kad nedaug moterų dalyvauja priimant sprendimus; atkreipia ypatingą dėmesį į tai, kad moterų užimtumo lygis vis dar žemesnis nei vyrų; be to, pabrėžia, kad šis užimtumo lygio skirtumas ypač ryškus tarp motinų ir priežiūros pareigų turinčių moterų;
31. ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti didesnį lyčių aspekto integravimo principo įtraukimą rengiant konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas, stabilumo ir konvergencijos programas bei nacionalines reformų programas, nustatant kokybinius tikslus ir priemones, kuriais būtų sprendžiama įsigalėjusios lyčių nelygybės problema, ir sistemingai taikyti biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą principą;
32. ragina valstybes nares savo nacionalinėse reformų programose nustatyti konkrečius kiekybinius tikslus, susijusius su moterų užimtumu apskritai;
33. ragina Komisiją ir Tarybą į 2020 m. strategiją įtraukti lyčių lygybės ramstį, taip pat visa apimantį lyčių lygybės tikslą;
34. ragina Komisiją įtraukti lyčių lygybės indeksą, kaip vieną iš Europos semestro priemonių pažangai užimtumo ir socialinių tikslų srityse stebėti;
35. ragina Komisiją ir valstybes nares stebėti moterų aktyvumą darbo rinkoje; be to, ragina valstybes nares nebeblokuoti Direktyvos dėl moterų įmonių valdybose;
36. ragina valstybes nares ir Komisiją pašalinti visus moterų dalyvavimo darbo rinkoje apribojimus ir panaikinti visą su mokesčiais susijusį šališkumą lyčių atžvilgiu bei kitas paskatas, dėl kurių įsigali nelygybė lyčių vaidmenų požiūriu;
37. ragina įgyvendinti politiką, pagal kurią būtų remiamas moterų verslumas, sudarant joms galimybes gauti finansavimą ir užsiimti verslu, t. y. rengti specialiai joms numatytus mokymus ir taikyti priemones, skirtas tinkamai profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai užtikrinti;
38. pabrėžia, kad diskriminacija dėl lyties vis dar yra nuolatinė problema, kaip tai rodo vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas (vidutinis valandinis vyrų darbo užmokestis neatskaičius mokesčių yra maždaug 16 % didesnis negu dirbančių moterų), o pensijų skirtumas siekia 37 %; pabrėžia, kad pensijų skirtumas, kuris yra svarbiausias lyčių nelygybės rodiklis, atsiranda dėl nepakankamo moterų atstovavimo gerai apmokamuose sektoriuose, diskriminacijos darbo rinkoje ir didelio moterų, dirbančių ne visą darbo dieną, skaičiaus, taip pat dėl tinkamų mechanizmų, padedančių derinti šeiminius ir su darbu susijusius įsipareigojimus tarp vyrų ir moterų, stygiaus;
39. primena, kad dėl gyventojų sudėties pagal amžių pokyčių ir su tuo susijusio gyventojų gyvenimo trukmės ilgėjimo reikia pritaikyti pensijų sistemas, o kai kuriose valstybėse narėse įgyvendinti atitinkamas reformas, siekiant užtikrinti tvarias ir adekvačias pensijas; pakartoja savo raginimą, kad priežiūros kreditai pensijų sistemose kompensuotų moterims ir vyrams dėl vaikų ir ilgalaikės priežiūros atsakomybių išleistas lėšas – tai būtų priemonė sumažinti moterų ir vyrų darbo užmokesčio ir pensijų skirtumus bei užtikrinti vienodas sąlygas visoms kartoms;; ragina ES ir jos valstybes nares, kad jos, bendradarbiaudamos su socialiniais partneriais ir lyčių lygybės organizacijomis, nustatytų ir įgyvendintų vyrų ir moterų darbo užmokesčio ir pensijų skirtumo panaikinimo politiką; ragina valstybes nares reguliariai atlikti darbo užmokesčio apžvalgas, kurios papildytų šias pastangas; primena Europos Vadovų Tarybai apsvarstyti galimybę naudotis Europos semestro lyčių lygybės metinėmis ataskaitomis siekiant sustiprinti lyčių aspekto integravimą;
40. pabrėžia, kad visiems turi būti užtikrinta visuotinė galimybė gauti solidarumu pagrįstą ir pakankamą valstybinę nedarbingumo ir senatvės pensiją; pripažįsta, kad valstybės narės susiduria su uždaviniais stiprinant pensijų sistemų tvarumą, tačiau pabrėžia, jog svarbu užtikrinti solidarumą tose sistemose; mano, kad geriausias būdas užtikrinti tvarias, saugias ir pakankamas moterų ir vyrų pensijas – padidinti bendrą užimtumo lygį ir sukurti daugiau kokybiškų darbo vietų visoms amžiaus grupėms, pagerinti darbo ir užimtumo sąlygas ir skirti reikiamas papildomas viešąsias lėšas; mano, kad pensijų sistemos reformos, be kita ko, turėtų būti sutelktos į tikrąjį pensinį amžių ir atspindėti darbo rinkos tendencijas, gimstamumo lygį, sveikatos ir gerovės padėtį, darbo sąlygas ir ekonominės priklausomybės lygį; mano, kad vykdant šias reformas taip pat reikia atsižvelgti į milijonų Europos darbuotojų, ypač moterų, jaunimo ir savarankiškai dirbančių asmenų, kurių darbas neužtikrintas ir netipinis, kurie patiria priverstinį nedarbą ir ne savo noru dirba ne pilną darbo dieną, padėtį;
41. pažymi, kad socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugos yra labai svarbios kovojant su skurdu ir socialine atskirtimi, ir ragina Komisiją bei valstybes nares sudaryti investicijų ir fiskalinę erdvę toms paslaugoms plėtoti, siekiant užtikrinti, kad šios paslaugos būtų prieinamos, įperkamos ir aukštos kokybės;
42. apgailestauja, kad į svarbiausius 2019 m. politikos prioritetus neįtraukta būsto krizė, ir ragina Komisiją bei valstybes nares geriau pasinaudoti semestru, siekiant stebėti ir remti pažangą būsto įperkamumo ir benamystės srityse, nes tai yra pagrindiniai susirūpinimą keliantys klausimai; ragina Komisiją imtis veiksmų ir pirmiausia įtraukti Bendrijos statistikos apie pajamas ir gyvenimo sąlygas (ES SPGS) per didelių išlaidų būstui rodiklį į socialinę rezultatų suvestinę pagal ESTR 19-ąjį principą; pabrėžia, kad aukštas patalpų perpildymo lygis tarp jaunų žmonių (15–29 metų) turi neigiamą poveikį švietimui, asmeniniam ir profesiniam tobulėjimui bei gyvenimo kokybei; mano, kad pirmenybė turėtų būti teikiama viešojo finansavimo skyrimui jauniems žmonėms, kurie negyvena tinkamomis sąlygomis;
43. mano, kad sanglaudos politika, kaip viena iš pagrindinių Europos Sąjungos investicijų politikos sričių, pasirodė esanti veiksminga didinant socialinę sanglaudą ir mažinant nelygybę; ragina valstybes nares visapusiškai pasinaudoti prieinamu finansavimu įgyvendinant ESTR;
44. pakartoja savo raginimą Komisijai padėti valstybėms narėms labiau pasinaudoti struktūriniais fondais, siekiant investuoti į viešas vaikų, vyresnio amžiaus ir kitų priklausomų asmenų priežiūros sistemas ir paslaugas, kad moterims būtų lengviau grįžti į darbo rinką ir kad būtų skatinama tinkama profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra;
45. primena, kad metinėje augimo apžvalgoje teikiama pirmenybė keletui socialinių investicijų sričių, įskaitant sveikatos, ilgalaikės priežiūros sistemas ir viešąjį būstą; pabrėžia, kad Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas pritarė, kad gerai suplanuotos, efektyvios ir veiksmingos į ateitį nukreiptos socialinės investicijos;
46. ragina valstybes nares, Komisiją ir Europos Parlamentą labiau pripažinti NVO kompetenciją socialinėje srityje, siekiant pilietinio dialogo, laikantis Europos Sąjungos sutarties 11 straipsnio, pagal Europos semestro sistemą;
47. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.
Žr. EBPO („Likime kartu. Kodėl mažesnė nelygybė naudinga visiems“ (angl. ‘In it together: why less inequality benefits all’,) 2015 m.) ir TVF („Pajamų nelygybės priežastys ir pasekmės“, 2015 m. birželio mėn. (‘Causes and consequences of income inequality’, June 2015)).