Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į ankstesnes rezoliucijas dėl Irano, ypač į 2018 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl Irano, visų pirma Nasrin Sotoudeh atvejo(1), ir 2016 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl ES strategijos Irano atžvilgiu po susitarimo dėl branduolinės programos(2),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. vasario 4 d. Tarybos išvadas dėl Irano,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. sausio 30 d. specialiojo pranešėjo žmogaus teisių padėties Irano Islamo Respublikoje klausimais ataskaitą ir jo 2018 m. lapkričio 29 d. pareiškimą dėl Irano,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 17 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją dėl žmogaus teisių padėties Irano Islamo Respublikoje,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, kurio šalis yra Iranas,

–  atsižvelgdamas į Irano prezidento pasirašytą Piliečių teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į ES gaires dėl žmogaus teisių gynėjų,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 29 d. Jungtinių Tautų žmogaus teisių ekspertų pareiškimą „Iranas privalo apsaugoti moterų teisių gynėjus“,

–  atsižvelgdamas į ES gaires dėl mirties bausmės, ES kovos su kankinimu ir kitokiu žiauriu, nežmonišku ar žeminančiu elgesiu ir baudimu gaires ir ES žmogaus teisių gaires dėl saviraiškos laisvės internete ir realiame gyvenime,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 12 d. Tarybos sprendimą dėl ribojamųjų priemonių pratęsimo dar 12 mėnesių reaguojant į sunkius žmogaus teisių pažeidimus Irane,

–  atsižvelgdamas į Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) atstovo spaudai 2019 m. kovo 12 d. pareiškimą dėl nuosprendžio iranietei žmogaus teisių srities teisininkei Nasrin Sotoudeh,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi žmogaus teisių gynėjai, žurnalistai, teisininkai ir interneto aktyvistai Irane ir toliau patiria priekabiavimą, savavališkus sulaikymus, kalinimą ir persekiojimą už savo darbą; kadangi Irano žvalgybos ministerija ir kitos pajėgos pastaraisiais mėnesiais pradėjo nežabotą plataus masto susidorojimą su pilietine visuomene;

B.  kadangi 2016 m. spalio 25 d. rezoliucijoje dėl ES strategijos Irano atžvilgiu po susitarimo dėl branduolinės programos pabrėžiama, kad palaikant ES ir Irano santykius svarbu laikytis ES žmogaus teisių gairių, įskaitant gaires dėl žmogaus teisių gynėjų;

C.  kadangi garsi žmogaus teisių srities teisininkė Nasrin Sotoudeh neseniai nuteista kalėti mažiausiai septynerius metus; kadangi vykstant dviem teismo procesams pranešta, kad bendra jai skirta bausmė gali būti gerokai ilgesnė, nors tiksli jai skirto įkalinimo trukmė tebėra neaiški; kadangi atrodo, kad tikroji jos įkalinimo priežastis yra jos vykdytas taikus žmogaus teisių gynimas Irane; kadangi jos teismo procesai vyko nesilaikant pagrindinių tarptautinių tinkamo teisinio proceso standartų;

D.  kadangi Nasrin Sotoudeh vyras Reza Khandan buvo sulaikytas dėl to, kad palaikė moteris, taikiai protestavusias prieš priverstinį hidžabo dėvėjimą, ir reikalavo paleisti žmoną iš kalėjimo; kadangi 2019 m. sausio mėn. Teherano revoliucinis teismas skyrė jam šešerių metų kalėjimo bausmę;

E.  kadangi 2018 m. sausį ir vasarį aplinkosaugos aktyvistai Taher Ghadirian, Niloufar Bayani, Amirhossein Khaleghi, Houman Jokar, Sam Rajabi, Sepideh Kashani, Abdolreza Kouhpayeh ir Morad Tahbaz, atstovaujantys Persijos laukinės gamtos paveldo fondui, sulaikyti be teisės susisiekti su advokatu ir pastarosiomis savaitėmis buvo teisiami teismo procesuose, kurie neatitiko teisingo bylos nagrinėjimo standartų; kadangi dar vienas grupės narys, Irano ir Kanados universitetų profesorius Kavous Seyed-Emami, praėjusiais metais mirė kalinimo įstaigoje paslaptingomis aplinkybėmis;

F.  kadangi 2018 ir 2019 m. sulaikyti profesinių sąjungų aktyvistai Esmaeil Bakhshi, Sepideh Gholian ir Mohammad Habibi, vadovavę protestams dėl darbuotojų ir mokytojų teisių; kadangi žmogaus teisių gynėja Maryam Akbari Monfared 2010 m. nuteista 15 metų kalėjimo už vadinamąjį priešiškumą Dievui ir atsisakyta jai suteikti medicininę priežiūrą, nors ji serga įvairiomis ligomis;

G.  kadangi aktyvistai Arash Sadeghi, Narges Mohammadi ir Farhad Meysami gavo ilgas kalėjimo bausmes už kampanijas dėl moterų teisių, mirties bausmės panaikinimo ir žmogaus teisių;

H.  kadangi Irano teismai nuolat neužtikrina teisingo bylos nagrinėjimo ir naudojasi kankinimu išgautais prisipažinimais kaip įrodymais teisme; kadangi valdžios institucijos ir toliau žmogaus teisių veiklą laiko kriminaline ir naudojasi Irano baudžiamojo proceso kodekso 48 straipsniu, kad apribotų sulaikytųjų teises gauti teisinę konsultaciją; kadangi nėra nepriklausomų mechanizmų, kuriais būtų užtikrinama teismų atskaitomybė;

I.  kadangi taikant nuolatinę dvigubą ES šalies ir Irano pilietybę turinčių asmenų, be kita ko, Jungtinės Karalystės ir Irano pilietybę turinčios Nazanin Zaghari-Ratcliffe, sulaikymo praktiką po sulaikymo asmuo ilgai kalinamas vienutėje ir tardomas, nevykdomas tinkamas procesas ir skiriamos ilgos kalėjimo bausmės, remiantis neaiškiais ir nekonkrečiais su nacionaliniu saugumu ir šnipinėjimu susijusiais kaltinimais, taip pat vykdomos valstybės remiamos įkalintų asmenų šmeižto kampanijos;

J.  kadangi daugybe atvejų pranešama apie nežmoniškas ir žeminančias sąlygas kalėjimuose ir galimybių gauti tinkamą medicininę priežiūrą sulaikymo metu stoką Irane – visa tai pažeidžia Jungtinių Tautų standartines minimalias elgesio su kaliniais taisykles;

K.  kadangi, turimais duomenimis, Iranas 2018 m. įvykdė mirties bausmę 273 žmonėms – tai antra šalis pagal tais metais įvykdytų bausmių skaičių pasaulyje, kaip nurodyta Irano žmogaus teisių NVO ataskaitoje;

L.  kadangi 2018 m. tūkstančiai žmonių dalyvavo taikiose demonstracijose ir streikuose protestuodami prieš tai, kad nemokami atlyginimai, prieš prastas darbo sąlygas, korupciją, politines represijas ir kitas jų skriaudas; kadangi valdžios institucijos sulaikė šimtus protestuotojų ir daug jų nuteisė ilgomis kalėjimo bausmėmis ir plakimo bausmėmis;

M.  kadangi Irano teisminės institucijos ir toliau vykdo susidorojimą su taikiais moterų teisių gynėjų, protestuojančių prieš privalomą hidžabo dėvėjimą, pasipriešinimo veiksmais; kadangi 2018 m. dėl protestų sulaikytos mažiausiai 39 moterys, o dar 55 moterys įkalintos už moterų teisių veiklą;

N.  kadangi Irane užgniaužiama spaudos laisvė tiek internete, tiek ne internete, susirinkimų laisvė ir minties laivė;

O.  kadangi Irano valdžios institucijos sistemingai taikosi į žurnalistus, įskaitant tuos, kurie dirba BBC žinių persų kalba tarnybai, ir jų šeimas, naudodamosi baudžiamųjų veikų tyrimais, taikydamos turto įšaldymo priemones, vykdydamos savavališkus sulaikymus, kalinimą, sekimą, priekabiavimą ir skleisdamos melagingą, piktavališką ir šmeižikišką viešą informaciją; kadangi šiuo metu Irane kalinami mažiausiai aštuoni žurnalistai;

P.  kadangi Irano prezidentas Hassan Rouhani 2016 m. gruodį pasirašė Piliečių teisių chartiją; kadangi ši chartija nėra teisiškai privaloma;

Q.  kadangi religinių ir etninių mažumų nariai, įskaitant bahajų tikėjimo ir azerbaidžaniečių, kurdų, arabų ir beludžių bendruomenių narius, sunitus, krikščionis ir ateistus, patiria diskriminaciją Irane įsidarbinimo, švietimo, religijos išpažinimo laisvės ir politinės veiklos srityse;

1.  ragina Irano valdžios institucijas nedelsiant ir besąlygiškai paleisti visus žmogaus teisių gynėjus, sąžinės kalinius ir žurnalistus, kurie buvo sulaikyti ir nuteisti vien dėl to, kad naudojosi savo teise į saviraiškos laisvę ir taikų susirinkimą; pabrėžia, kad Irano valdžios institucijos visais atvejais privalo užtikrinti, kad žmogaus teisių gynėjai, teisininkai ir žurnalistai galėtų atlikti savo darbą nepatirdami grasinimų, bauginimų ir kliūčių;

2.  pakartoja savo raginimą Irano vyriausybei nedelsiant ir besąlygiškai paleisti Sacharovo premijos laureatę Nasrin Sotoudeh ir giria ją už drąsą ir ryžtą ginti žmogaus teises ir moterų teises Irane; laiko visiškai nesąžiningą Nasrin Sotoudeh bylos nagrinėjimą ir jos nuteisimą didžiuliu teisingumo pažeidimu ir palankiai vertina EIVT atstovo spaudai 2019 m. kovo 12 d. pranešimą šiuo klausimu;

3.  ragina Irano valdžios institucijas iš dalies pakeisti šalies Baudžiamojo proceso kodekso 48 straipsnį, siekiant užtikrinti, kad visi ginamieji turėtų teisę pasirinkti teisininką, kuris jiems atstovautų, ir į sąžiningą bylos nagrinėjimą pagal Irano prisiimtus įsipareigojimus, susijusius su Tarptautiniu pilietinių ir politinių teisių paktu;

4.  primygtinai ragina Irano valdžios institucijas užtikrinti visų sulaikytųjų saugumą ir gerovę, įskaitant galimybes gauti tinkamą medicininę priežiūrą; taip pat ragina atlikti nepriklausomą Kavouso Seyedo Emami mirties sulaikymo įstaigoje tyrimą ir įtarimų, kad kiti sulaikyti aktyvistai kankinami, tyrimus ir smerkia tikslingo atsisakymo suteikti medicininę priežiūrą politiniams kaliniams praktiką;

5.  ragina Irano valdžios institucijas skubiai nutraukti žurnalistų, interneto aktyvistų ir jų šeimų sekimą, sulaikymus, priekabiavimą prie jų ir jų persekiojimą ir panaikinti interneto cenzūrą; ragina sukurti aplinką, kurioje būtų toleruojama žodžio laisvė ir spaudos laisvė tiek internete, tiek ne internete;

6.  ragina Irano vyriausybę bendradarbiauti su Jungtinių Tautų specialiuoju pranešėju žmogaus teisių padėties Irane klausimais, be kita ko, leisti jam atvykti į šalį;

7.  ragina ES valstybes nares ir ES institucijas ir toliau kelti klausimus Irano kolegoms apie sulaikytus žmogaus teisių gynėjus ir iškelti tuos klausimus per kitą Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos posėdį Ženevoje;

8.  ragina EIVT ir toliau įtraukti žmogaus teisių klausimus, ypač žmogaus teisių gynėjų padėties klausimus, į ES ir Irano aukšto lygio dialogą; taip pat ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai dar kartą viešai patvirtinti, kad pagarba žmogaus teisėms yra esminė ES ir Irano santykių plėtojimo sąlyga;

9.  primygtinai ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę išnagrinėti galimybes užmegzti oficialų dialogą žmogaus teisių klausimais su Iranu pagal ES gaires dėl dialogų žmogaus teisių klausimais su trečiosiomis šalimis;

10.  primygtinai prašo ES pareigūnų raginti Irano valdžios institucijas užtikrinti sulaikytų žmogaus teisių aktyvistų saugumą ir gerovę ir atlikti visapusiškus kankinimų, apie kuriuos pranešama, tyrimus;

11.  primygtinai ragina visas valstybes nares, turinčias diplomatines atstovybes Teherane, naudoti ES gairėse dėl žmogaus teisių gynėjų numatytus mechanizmus, siekiant remti ir apsaugoti tuos asmenis, be kita ko, daryti viešus pareiškimus, imtis diplomatinių veiksmų, stebėti teismo procesus ir lankyti kalinius;

12.  primygtinai ragina Iraną nutraukti moterų teisių gynėjų, įskaitant tuos, kurie taikiai protestavo prieš privalomą hidžabo dėvėjimą, darbo kriminalizavimą ir ragina panaikinti šią diskriminacinę ir žeminančią praktiką;

13.  ragina Irano vyriausybę apsaugoti visų religinėms ir etninėms mažumoms priklausančių asmenų teises ir kovoti su bet kokios formos jų diskriminacija;

14.  palankiai vertina neteisėtos narkotikų prekybos įstatymo pakeitimus, pagal kuriuos rečiau taikoma mirties bausmė, ir ragina peržiūrėti visus mirties nuosprendžius, siekiant užtikrinti, kad atitinkami teismo procesai vyktų laikantis tarptautinių standartų; ragina Irano valdžios institucijas nedelsiant paskelbti mirties bausmės taikymo moratoriumą – tai būtų žingsnis jos panaikinimo link;

15.  rekomenduoja nusiųsti Žmogaus teisių pakomitečio ad hoc delegaciją į Iraną prieš pasibaigiant dabartinei teisėkūros kadencijai, kad ji aplankytų įkalintus žmogaus teisių gynėjus ir surengtų būtinus susitikimus su Irano valdžios institucijomis;

16.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos išorės veiksmų tarnybai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Irano Islamo Respublikos aukščiausiajam vadovui, Irano Islamo Respublikos prezidentui ir Irano Medžliso nariams.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0525. (2) OL C 215, 2018 6 19, p. 86.