Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2018/2107(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0090/2019

Pateikti tekstai :

A8-0090/2019

Debatai :

PV 14/03/2019 - 7
CRE 14/03/2019 - 7

Balsavimas :

PV 14/03/2019 - 11.5
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2019)0207

Priimti tekstai
PDF 165kWORD 54k
Ketvirtadienis, 2019 m. kovo 14 d. - Strasbūras
Bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistemos (BLS) reglamento įgyvendinimas
P8_TA(2019)0207A8-0090/2019

2019 m. kovo 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl BLS reglamento (ES) Nr. 978/2012 įgyvendinimo (2018/2107(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 978/2012, kuriuo taikoma bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistema ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 732/2008(1),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 607/2013, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 552/97, laikinai Mianmarui / Birmai neleidžiantis naudotis bendrosiomis tarifo privilegijomis(2), ir į savo 2013 m. gegužės 23 d. rezoliuciją dėl galimybės Mianmarui (Birmai) naudotis bendraisiais lengvatiniais muitų tarifais atnaujinimo(3),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. liepos mėn. vykusį dabartinio BLS reglamento laikotarpio vidurio vertinimą(4) ir Komisijos ataskaitą dėl Reglamento (ES) Nr. 978/2012 taikymo(5), prie kurios pridėtas 2018 m. spalio 4 d. Komisijos tarnybų darbinis dokumentas(6),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. sausio 28 d. ir 2018 m. sausio 19 d. Komisijos ataskaitas dėl bendrosios lengvatų sistemos 2014–2015 m.(7) ir 2016–2017 m.(8), kuriose vertinamas BLS poveikis, daugiausia dėmesio skiriant BLS + lengvatomis besinaudojančių šalių veiklos rezultatams,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 16 d. Tarptautinės prekybos (INTA) komiteto surengtą viešąjį klausymą dėl BLS, 2017 m. kovo 21 d. keitimąsi nuomonėmis dėl BLS + taikymo Šri Lankai ir 2018 m. vasario 19 d. įvykusį keitimąsi nuomonėmis dėl BLS reglamento įgyvendinimo,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 5 ir 21 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 208 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos ombudsmeno sprendimą byloje 1409/2014/MHZ dėl Europos Komisijos nesugebėjimo atlikti išankstinio ES ir Vietnamo laisvosios prekybos susitarimo poveikio žmogaus teisėms vertinimo(9),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 5 d. EP rezoliuciją dėl 2010 m. Parlamento rekomendacijų dėl socialinių ir aplinkosaugos standartų, žmogaus teisių ir įmonių socialinės atsakomybės įgyvendinimo(10),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. gruodžio 12 d. rezoliuciją dėl Metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2017 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje(11),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. balandžio 27 d. rezoliuciją dėl ES pavyzdinės iniciatyvos drabužių sektoriuje(12),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. birželio 14 d. rezoliuciją dėl Bangladešo tvarumo susitarimo įgyvendinimo dabartinės padėties(13),

–  atsižvelgdamas į savanoriškos partnerystės susitarimus su konkrečiomis šalimis, pvz., Bangladešo tvarumo susitarimą ir Mianmaro (Birmos) darbuotojų teisių iniciatyvą,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. bendrą ES ir jos valstybių narių strategiją „ES pagalbos prekybai strategija: besivystančių šalių poreikiams, susijusiems su prekyba, skirtos ES paramos stiprinimas“,

–  atsižvelgdamas į JT darnaus vystymosi tikslus (DVT) iki 2030-ųjų metų,

–  atsižvelgdamas į pagrindines Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijas dėl vaikų darbo, priverstinio darbo, diskriminacijos ir asociacijų laisvės bei kolektyvinių derybų,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 12 d. Tarybos išvadas dėl ES ir atsakingų pasaulinių vertės grandinių,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl tarptautinės prekybos ir ES prekybos politikos poveikio pasaulinėms vertės grandinėms(14),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį ir į 2002 m. gruodžio 12 d. Pirmininkų sueigos sprendimo dėl leidimo rengti pranešimus savo iniciatyva suteikimo tvarkos 1 straipsnio 1 dalies e punktą ir 3 priedą(15),

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto bei Vystymosi komiteto nuomones (A8-0090/2019),

A.  kadangi ES pirmoji įgyvendino BLS sistemą 1971 m., atsižvelgdama į Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos (UNCTAD) rekomendaciją, pagal kurią pramoninės šalys teiktų visuotines, neabipusės ir nediskriminacinės prekybos lengvatas besivystančioms šalims, taip padėdamos joms gauti papildomų pajamų per tarptautinę prekybą siekiant sumažinti skurdą, skatinti gerą valdymą ir tvarų vystymąsi;

B.  kadangi SESV sutarties 207 straipsnyje reikalaujama, kad ES prekybos politika būtų formuojama remiantis ES išorės politikos principais ir tikslais ir padėtų skatinti Sąjungos puoselėjamas vertybes, nurodytas ES sutarties 2 straipsnyje, taip pat siekti ES sutarties 21 straipsnyje nustatytų tikslų, t. y. stiprinti demokratiją ir teisinę valstybę, gerbti žmogaus teises, pagrindines laisves ir teises, užtikrinti lygybę, pagarbą žmogaus orumui ir aplinkos bei socialinių teisių apsaugą;

C.  kadangi savo išvadose ES ombudsmenė teigė, kad: geras administravimas reiškia, jog laikomasi pagrindinių teisių ir jos gerbiamos; negali būti gero administravimo, jei nesilaikoma pagrindinių teisių; ES institucijos ir įstaigos visada turi apsvarstyti, ar jų veiksmai atitinka pagrindines teises, taip pat turi siekti skatinti žmogaus teisių laikymąsi šalyse partnerėse;

D.  kadangi dabartinė BLS buvo nustatyta pagal Reglamentą (ES) Nr. 978/2012, priimtą remiantis SESV 207 straipsniu, pagal įprastą teisėkūros procedūrą su Europos Parlamentu, kuris pirmą kartą veikė kaip viena iš teisėkūros institucijų sprendžiant dėl BLS reglamento;

E.  kadangi pagal BLS reglamento 40 straipsnį praėjus penkeriems metams nuo šio reglamento priėmimo, o tai turėtų reikšti, kad kitas BLS reglamentas turi būti priimtas iki 2022 m., Komisija turi pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai BLS reglamento taikymo ataskaitą, pagal kurią turėtų būti formuluojamas naujasis reglamentas; kadangi šis reglamentas galioja nuo 2014 m. sausio 1 d.; kadangi buvo atliktas išsamus nepriklausomas dabartinio reglamento veikimo vertinimas siekiant suteikti informacijos Komisijai atliekant peržiūrą, ir buvo parengtas konkrečių rekomendacijų sąrašas;

F.  kadangi sistema apima tris priemones: bendrąją lengvatų sistemą, BLS + skatinamąją priemonę ir programą „Viskas, išskyrus ginklus“ (VIG); kadangi BLS lengvatomis besinaudojančioms šalims, kurios šiuo metu yra 18 šalių, taikomi sumažinti muitai, nustatyti 66 % visų ES kategorijų produktų; kadangi aštuonios BLS + šalys eksportuoja apie 66 % visų neapmuitinamų produktų kategorijų mainais už savo įsipareigojimą veiksmingai įgyvendinti 27 pagrindines tarptautines konvencijas, apimančias darbo teises, žmogaus teises, gerą valdymą ir aplinkos apsaugos problemas; kadangi 49 mažiausiai išsivysčiusioms šalims (MIŠ), kurioms taikoma VIG priemonė, visiems produktams, išskyrus ginklus ir amuniciją, suteikiama bemuitė prieiga prie ES; kadangi visos lengvatomis besinaudojančios šalys privalo laikytis tarptautinių konvencijų žmogaus teisių ir darbo teisių srityse pagal BLS reglamentą, o BLS + šalys taip pat privalo laikytis tarptautinių aplinkos ir gero valdymo konvencijų; kadangi tik pagal BLS + sistemą numatomas struktūrinis dialogas, kuriame vertinama, ar lengvatomis besinaudojančios šalys veiksmingai įgyvendina šias konvencijas; kadangi BLS lengvatomis besinaudojančios šalys taip pat turi sugebėti įgyvendinti tarptautinius standartus ir normas, įskaitant tinkamų teisės aktų rengimą, įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą, ypač teisės aktų, susijusių su teisinės valstybės principo užtikrinimu ir kova su korupcija;

G.  kadangi pagrindiniai 2012 m. BLS reformos tikslai buvo didesnis dėmesys šalims, kurioms reikalinga pagalba – MIŠ ir kitoms mažas ir mažesnes pajamas gaunančioms šalims, pagrindinių tvaraus vystymosi ir gero valdymo principų skatinimas ir stabilumo bei nuspėjamumo didinimas, taip pat tikrumo verslo veiklos vykdytojams didinimas;

H.  kadangi žmogaus teisių pažeidimų prevencija yra kelių tarptautinių konvencijų, gairių ir taisyklių tikslas; kadangi visų pirma BLS lengvatomis besinaudojančios šalys yra įpareigotos jas įgyvendinti ir sukurti tinkamas teisines ir ekonomines sąlygas įmonėms, kad jos galėtų veikti ir rasti vietą pasaulinės vertės grandinėse;

I.  kadangi ES turėtų veiksmingiau reaguoti į socialinį ir aplinkosauginį dempingą bei nesąžiningos konkurencijos ir prekybos praktiką, papildomai prie to, kad turi užtikrinti vienodas sąlygas;

J.  kadangi kai kuriose šalyse gamybos eksportui zonoms netaikomi nacionaliniai darbo teisės aktai, todėl užkertamas kelias naudotis teise vykdyti profesinių sąjungų veiklą arba naudotis teisinėmis teisių gynimo priemonėmis; kadangi tokia padėtis reiškia, kad nesilaikoma TDO standartų, ir gali lemti tolesnį neigiamą poveikį žmogaus teisėms;

K.  kadangi lyčių lygybė visose ES politikos srityse yra tvirtai nustatyta SESV 8 straipsnyje; kadangi prekybos ir investicijų susitarimai dažnai turi skirtingą įtaką moterims ir vyrams dėl struktūrinės lyčių nelygybės; kadangi, remiantis Tarptautinės darbo organizacijos duomenimis, 2012 m. 21 mln. žmonių (55 proc. jų – moterys ir mergaitės) visame pasaulyje buvo priverčiamojo darbo aukos ir 90 proc. jų dirbo privačiosios ekonomikos sektoriuje;

L.  kadangi BLS reglamento 6 straipsnyje reikalaujama, kad Komisija, nustatydama, ar BLS lengvatomis besinaudojančios šalys tinkamai laikosi savo įsipareigojimų dėl žmogaus teisių, atsižvelgia į „visą susijusią informaciją“, įskaitant pilietinės visuomenės teikiamą informaciją; kadangi pilietinės visuomenės ir socialinių partnerių dalyvavimas įgyvendinant BLS sistemą gali sustiprinti ES bendros prekybos politikos teisėtumą ir veiksmingumą;

M.  kadangi pagal BLS reglamentą ES turi galimybę tais atvejais, kai itin sunkiai pažeidžiamos žmogaus teisės, sustabdyti BLS lengvatų taikymą pagal BLS reglamento V skyriaus 19 straipsnio 1 dalies a punktą, kuriame nustatyta, kad lengvatų taikymas gali būti laikinai sustabdytas dėl keleto priežasčių, kai, be kita ko, sunkiai ir sistemingai pažeidžiami VIII priedo A dalyje išvardytose konvencijose nustatyti principai;

N.  kadangi Komisija pradėjo žmogaus teisių pažeidimų tyrimus Kambodžoje ir šiuo metu pradeda žmogaus teisių pažeidimų tyrimus Mianmare, susijusius su galimu šių šalių pasitraukimu iš „Viskas, išskyrus ginklus“ susitarimų;

Pagrindinės išvados ir rekomendacijos

1.  palankiai vertina laikotarpio vidurio vertinimą, kaip taikomas dabartinis BLS reglamentas, kuriame vertinama, ar šiame reglamente nustatyti tikslai gali būti pasiekti; palankiai vertina tai, kad taikant naująjį reglamentą pastebėtas eksporto iš šalių, besinaudojančių iniciatyvos „Viskas, išskyrus ginklus“ (VIG) ir BLS+ susitarimais, padidėjimas, o tai yra svarbus žingsnis siekiant panaikinti skurdą;

2.  su pasitenkinimu pažymi, kad 2016 m. taikant BLS lengvatas į ES įvežta importo už 62,6 mlrd. EUR (augimo tendencija) ir ši suma skirstytina taip: 31,6 mlrd. EUR siekė lengvatų gavėjų, kuriems taikoma standartinė BLS, importas, 7,5 mlrd. EUR – lengvatų gavėjų, kuriems taikoma BLS+, importas ir 23,5 mlrd. EUR – lengvatų gavėjų pagal VIG taisykles importas (2017 m. rusėjo mėn. Eurostato duomenys);

3.  primena, kad pagal BLS padedama besivystančioms šalims įveikti sunkumus, su kuriais šios šalys susiduria eksporto rinkose dėl didelių pradinių išlaidų; primena, kad, laikantis Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos (UNCTAD) tikslų, BLS siekiama padidinti pajamas iš eksporto ir skatinti besivystančių šalių ir atitinkamai mažiausiai išsivysčiusių šalių (MIŠ) industrializaciją ir paspartinti jų augimą, kad būtų galima panaikinti skurdą;

4.  pabrėžia, kad BLS+ yra pagrindinė ES prekybos politikos priemonė, teikianti geresnes galimybes patekti į rinką ir taikoma kartu su griežtais stebėsenos mechanizmais, siekiant skatinti žmogaus ir darbo teises, aplinkos apsaugą ir gerą valdymą pažeidžiamose besivystančiose šalyse;

5.  pažymi, kad dabartinis BLS reglamentas galioja trejus metus nuo laikotarpio vidurio vertinimo proceso pradžios, ir jau nustatyti aspektai, kuriuos reikia apsvarstyti ir reformuoti kitame BLS reglamente; teigiamai vertina galutinėje laikotarpio vidurio vertinimo ataskaitoje pateiktas rekomendacijas;

6.  pabrėžia, kad BLS, kaip ES prekybos politikos dalis, turi būti formuojama remiantis ES išorės politikos principais (veiksmingumo, skaidrumo ir vertybių principai), kaip įtvirtinta ES sutarties 21 straipsnyje; pabrėžia, kad SESV 208 straipsnyje nustatytas politikos suderinamumo vystymosi labui principas, o skurdo panaikinimas numatytas kaip pagrindinis tikslas; pabrėžia, kad Komisijos komunikate „Prekyba visiems“ dar kartą patvirtinami šie principai;

7.  pripažįsta tai, kad BLS+ atlieka svarbų vaidmenį skatinant tarptautines darbuotojų teises, žmogaus teises, gero valdymo ir aplinkos apsaugos standartus lengvatomis besinaudojančiose šalyse ne tik teikiant paskatas už šių standartų laikymąsi, bet ir užtikrinant platformą nuolatiniam dialogui dėl į konvencijas įtrauktų klausimų ir skatinant įsipareigojimą vykdyti esmines reformas;

8.  pripažįsta, kad BLS lengvatomis besinaudojančioms šalims ir ES suteikė ekonominės naudos: VIG ir BLS + lengvatomis besinaudojančios šalys padidino eksportą į ES ir pagerino naudojimosi lengvatomis lygius; ragina ES imtis veiksmų siekiant didinti informuotumą apie BLS taisykles paramą gaunančiose šalyse, kad būtų skatinama sistemą taikyti dar geriau; prašo Komisijos, kai tai įmanoma, įvertinti pelno pasiskirstymą, susijusį su BLS sistema, remiantis turimais duomenimis; pažymi, kad kai kuriais atvejais padidėjęs eksportas ir ekonominės galimybės taip pat lėmė nenumatytą netiesioginį neigiamą poveikį pagrindinėms teisėms ir socialiniam vystymuisi, pavyzdžiui, lėmė žemės grobimą arba darbuotojų teisių nepaisymą; todėl pabrėžia, jog suteikus prekybos lengvatas turi būti vykdomos reformos ir įgyvendindamos tarptautinės konvencijos, kad būtų užkirstas kelias vykdyti BLS programas, kurios gali lemti didesnį aplinkosaugos ir socialinio dempingo lygį;

9.  palankiai vertina supaprastintą BLS + taikymo pradžios mechanizmą, kad jis taptų patrauklesnis standartinėms BLS lengvatomis besinaudojančioms šalims; atkreipia dėmesį į tai, kad daugelis BLS + šalių kandidačių ratifikavo kelias tarptautines konvencijas, kurios reikalingos siekiant patekti į BLS +; pabrėžia, kad nepaprastai svarbu atidžiau, nuolat ir sistemingai stebėti įgyvendinimo procesą ir kad tai gali būti pasiekta stiprinant visų subjektų bendradarbiavimą, siekiant užtikrinti geresnį informacijos rinkimą ir išsamesnę analizę, tuo tikslu naudojantis visa turima informacija ir visais turimais ištekliais, pavyzdžiui, tarptautinių stebėsenos įstaigų, įskaitant JT, TDO, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO), ataskaitomis, taip pat į šį procesą tiesiogiai įtraukiant pilietinę visuomenę ir socialinius partnerius; primena, jog tai būtina siekiant užtikrinti, kad visas BLS+ sistemos potencialas gerinti darbuotojų teisių padėtį, skatinti vyrų ir moterų lygybę ir vaikų bei priverstinio darbo panaikinimą būtų išnaudotas, tuo tikslu veiksmingai įgyvendinant minėtas 27 konvencijas;

10.  ragina Komisiją spręsti mažėjančios pilietinės visuomenės erdvės ir žmogaus teisių gynėjų, kuriems gresia pavojus, apsaugos klausimus bendradarbiaujant su BLS + lengvatomis besinaudojančiomis šalimis ir tvirčiau bendradarbiaujant su šalimis, kurios naudojasi VIG sistema, nes šie klausimai, laikantis Komisijos komunikato „Prekyba visiems“, yra tiesiogiai susiję su teisiniais Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto įsipareigojimais ir su svarbiomis pagrindinių TDO konvencijų nuostatomis; be to, prašo Komisijos išnagrinėti tolesnes galimybes plėtoti struktūriškai apibrėžtą, oficialų ir nepriklausomą pilietinės visuomenės, profesinių sąjungų atstovų ir privačiojo sektoriaus atstovų dalyvavimą, nes tai galėtų būti būdai, padėsiantys sustiprinti stebėsenos procesą;

11.  pabrėžia, kad apskritai BLS paskatino ratifikuoti tarptautines konvencijas ir todėl buvo sukurta geresnė sistema, kad būtų pasiekta pažangos; pabrėžia, kad svarbu imtis daugiau išsamių priemonių siekiant užtikrinti, kad BLS paskatintų teigiamus pokyčius aplinkos apsaugos srityje; siūlo į 27 pagrindinių tarptautinių konvencijų, kurių nuostatų turi laikytis BLS + lengvatomis besinaudojančios šalys, sąrašą papildomai įrašyti Paryžiaus susitarimą; pabrėžia, jog lengvatomis besinaudojančioms šalims dar reikia pasiekti didelės pažangos, kad būtų sukurtas darnaus vystymosi modelis;

12.  pripažįsta veiksmingo įgyvendinimo pažangą, pasiektą stiprinant ES ir paramą gaunančių šalių stebėseną ir dialogą, visų pirma vykdant 27 pagrindinių konvencijų įgyvendinimo stebėseną; pabrėžia, kad reikia labiau koordinuoti Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT), ES delegacijų, valstybių narių diplomatinių atstovybių, paramą gaunančių šalių vyriausybių, tarptautinių organizacijų, įmonių, socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės veiklą siekiant užtikrinti geresnį informacijos rinkimą ir išplėtoti išsamesnę stebėsenos analizę; siūlo BLS panaikinimo procedūros metu, visų pirma Europos Komisijai vykdant tyrimo procedūrą, kuo labiau didinti skaidrumą ir skatinti įstatymų leidėjų ir suinteresuotųjų šalių ryšius;

13.  pripažįsta, kad atitinkamų konvencijų ratifikavimas ir pažanga veiksmingo jų įgyvendinimo srityje yra svarbūs kriterijai, kad būtų pasiekta reikalinga pažanga pagal BLS sistemą; ragina Komisiją užtikrinti, kad veiksmai, kurių imtasi siekiant vykdyti stebėseną, kaip veiksmingai paramą gaunančios įgyvendina konvencijas, visapusiškai atitiktų šalių strategijų dokumentus, tam, kad būtų užtikrintas politikos suderinamumas, nuoseklumas ir žmogaus teisių integravimas į prekybos politiką;

14.  pabrėžia, kad būtina nuolat dalyvauti vykdant BLS+ stebėseną ir didinti jos skaidrumą, kartu užtikrinant, kad plėtojant šį dialogą ES galėtų išlaikyti visapusišką sverto efektą lengvatas gaunančių šalių atžvilgiu, visų pirma užtikrinant didesnį rezultatų suvestinių skaidrumą; ragina Komisiją apsvarstyti tolesnius veiksmus šioje srityje ir dialogo su lengvatomis besinaudojančiomis šalimis srityje, kad būtų galima padidinti šios sistemos skaidrumą, priežiūrą ir veiksmingumą;

15.  mano, kad bet koks sprendimas sustabdyti lengvatų taikymą turi visiškai atitikti visaapimantį skurdo mažinimo tikslą ir pabrėžia, kad, atsižvelgiant į tai, ES antrinės teisės aktai turi būti rengiami ir aiškinami atsižvelgiant į pirminę ES teisę ir bendruosius ES teisės principus; todėl pabrėžia, kad reikia išlaikyti dabartinį tikslinį požiūrį į lengvatų panaikinimą ir užtikrinti, kad toks panaikinimas būtų taikomas tik tam tikriems sektoriams, taip pat jis turėtų būti toks, kad neigiamas poveikis vietos gyventojams būtų kuo mažesnis; ragina Komisiją prireikus pasinaudoti laipsnišku prekybos lengvatų arba kitokių priemonių, susijusių su per nustatytą laiką įvykdytinais reikalavimais, panaikinimu; galiausiai pabrėžia, kad prekybos lengvatų panaikinimas turėtų būti traktuojamas kaip kraštutinė priemonė, taikoma tik didelių veiksmingo tarptautinių konvencijų įgyvendinimo trūkumų atvejais, ir kai VIG lengvatomis besinaudojančiai šaliai aiškiai stinga noro ir įsipareigojimo juos pašalinti; kartu pabrėžia, kad sistemos taikomos atsižvelgiant į sąlygų vykdymą ir kad reikėtų naudotis šiuo sąlygų vykdymo reikalavimu siekiant išsaugoti kiekvienos sistemos patikimumą ir užtikrinti veiksmus tais atvejais, kai esama šiurkščių ir sistemingų konvencijų nuostatų pažeidimų;

16.  palankiai vertina pastaruosius Komisijos sprendimus pradėti Kambodžai taikomų VIG lengvatų panaikinimo procesą ir į Mianmarą išsiųsti skubią aukšto lygio ES misiją, kaip atsaką į žmogaus teisių padėtį abiejose šalyse; tikisi, kad Komisija išsamiai informuos Parlamentą ir įtrauks jį į tolesnius veiksmus, taip pat susijusius su lengvatų taikymo sustabdymu;

17.  atkreipia dėmesį į tai, kad dėl reformuotų tinkamumo kriterijų gerokai sumažėjo pagalbą gaunančių šalių, ir dėl to bei dėl produktų gradacijos iš viso sumažėjo ES importo iš BLS šalių apimtis; pripažįsta, kad šios reformos suteikia galimybę pirmenybę teikti šalims, kurioms labiausiai reikia pagalbos; prašo, kad Komisija, atlikdama kito reglamento poveikio vertinimą, užtikrintų BLS ir LPS režimų suderinamumą ir nuoseklumą, siekiant užtikrinti pagrindinį BLS vaidmenį besivystančiose šalyse ES prekybos politikoje; šiuo atžvilgiu pažymi, kad VIG lengvatomis besinaudojančios šalys patiria vis didesnį konkurencinį spaudimą iš šalių, kurios sudarė su ES laisvosios prekybos susitarimus; be to, pažymi, kad šalys, kurioms anksčiau buvo taikoma BLS + stebėsena, dabar yra įtrauktos į laisvosios prekybos susitarimus (LPS), į kuriuos įrašyti prekybos ir darnaus vystymosi skyriai, kurie turėtų būti galiojantys ir vykdomi;

18.  apgailestauja, kad BLS, visų pirma 29 šalių, kurioms taikoma VIG sistema, atveju, nelėmė jokių pokyčių ir, kai kuriais atvejais, jų eksporto įvairinimo profiliai netgi pablogėjo produktų lygmeniu; be to, apgailestauja, kad ši sistema nepakankamai prisidėjo prie ekonomikos įvairinimo; ragina imtis tolesnių priemonių siekiant įvairinti eksportą iš BLS šalių; apgailestauja dėl to, kad naudos gavėjų įvairinimas, atrodo, buvo suvaržytas pašalinus kumuliacijos su šalimis, kurioms buvo taikoma BLS, galimybę, nes jos nebegali naudotis BLS lengvatomis besinaudojančioms šalims taikomomis kilmės taisyklėmis; griežtai reikalauja šią galimybę vėl nustatyti persvarstant reglamentą, visų pirma labiausiai pažeidžiamoms šalims; atkreipia dėmesį į tai, kad labai sumažėjo eksporto diversifikacija visuose standartinėmis BLS lengvatomis besinaudojančių šalių sektorių lygmenyse; ragina Komisiją apsvarstyti galimybes reformuoti ir išplėsti produktų, kuriems taikomas šis reglamentas, sąrašą, visų pirma turint omenyje pusgaminius ir gatavus produktus, ir, jei reikia, supaprastinti kilmės taisykles pažeidžiamiausioms šalims; toliau ragina BLS lengvatomis besinaudojančias šalis įdiegti veiksmingas priemones, skirtas produktų įvairinimui; todėl pabrėžia, kad norint įvairinti produktus, reikia suteikti galimybę naudotis žiniomis ir technologijomis, kad eksportas galėtų atlaikyti pasaulinę konkurenciją, visų pirma Europoje;

19.  ragina BLS lengvatomis besinaudojančias šalis įdiegti ir veiksmingai įgyvendinti teisines intelektinės nuosavybės apsaugos priemones;

20.  džiaugiasi, kad, kalbant apie besinaudojančiuosius pagal iniciatyvą VIG suteikiamomis lengvatomis, pasakytina, kad naudojimosi lengvatomis rodiklis yra didelis; pabrėžia, jog svarbu, kad besinaudojančiose lengvatomis šalyse būtų stiprinami pajėgumai siekiant jas remti, kad jos galėtų kuo geriau pasinaudoti šia sistema; ragina veiksmingiau šiuo tikslu taikyti pagalbos prekybai iniciatyvos priemones; mano, kad reikėtų apsvarstyti galimybę į kitą BLS reglamentą įtraukti paslaugas, siekiant toliau skatinti didesnę diversifikaciją; be to, šiuo atžvilgiu pabrėžia verslo tarpusavio ryšių svarbą; ragina įsteigti sektorines, įvairius suinteresuotuosius subjektus apimančias platformas ir internetines priemones, kuriose dalyvautų BLS lengvatomis besinaudojančių šalių eksporto įmonės, importo įmonės ES ir galimi nauji abiejų šalių dalyviai – tie, kurie šiuo metu neeksportuoja ar neimportuoja, kad būtų galima keistis geriausia patirtimi ir didinti informuotumą apie BLS taisykles, sąlygas ir siūlomas ekonomines galimybes;

21.  palankiai vertina pirmąjį pagal reglamentą atliktą apsaugos priemonių tyrimą ir mano, jog šia nuostata turėtų būti užtikrinta, kad būtų apsaugoti ES finansiniai, ekonominiai, socialiniai ir aplinkos apsaugos interesai; pabrėžia, jog, suteikiant lengvatas jautriems produktams, reikia sudaryti galimybes jiems taikyti atskirą vertinimą, kad nenukentėtų tam tikri sektoriai;

22.  pabrėžia, kad visoms lengvatas gaunančių šalių teritorijos dalims, įskaitant gamybos eksportui zonas, taikoma BLS sistema ir įpareigojimai, kuriuos lemia atitinkamų konvencijų ratifikavimas; ragina lengvatas gaunančias šalis veiksmingai įgyvendinti darbo standartus ir primygtinai ragina Komisiją spręsti TDO standartų, įskaitant kolektyvines derybas ir asociacijų laisvę gamybos eksportui zonose, klausimą dabartinių lengvatas gaunančių ar potencialių tokių šalių gamybos eksportui zonose; ragina Komisiją apsvarstyti priemones, kuriomis būtų galima užtikrinti, kad gaminiams iš gamybos eksportui zonų nebūtų taikomi BLS sistemų privalumai, jeigu šioms zonoms netaikomi nacionalinės teisės aktai ir jeigu jos pažeidžia atitinkamas tarptautines konvencijas;

23.  pabrėžia, kad BLS padidino įmonių sektoriaus dinamiškumą ir dėl to tam tikru mastu pagerėjo padėtis moterų įgalinimo srityje ir sudarytos palankesnės sąlygos moterims dalyvauti darbo rinkoje, visų pirma eksporto šalių, kurios prekiauja su ES, pramonėje; todėl pabrėžia, kad svarbu sukurti tinkamą verslo aplinką moterims, kad jos galėtų pasinaudoti šiais naujais įgūdžiais bei patirtimi ir galėtų siekti paaukštinimo įmonių struktūrose arba steigti savo naujas įmones; vis dėlto pažymi, kad moterys ir toliau diskriminuojamos, ir yra susirūpinęs dėl moterų darbo sąlygų, visų pirma tekstilės ir drabužių pramonėje; primena savo 2017 m. balandžio 27 d. rezoliuciją ir ragina Komisiją ja vadovautis;

24.  palankiai vertina tai, kad dėl BLS pradėtos taikyti švaresnės ir saugesnės technologijos ir kad BLS paveikė savanoriškas įmonių socialinės atsakomybės iniciatyvas, o tai padarė tiesioginį teigiamą poveikį darbuotojams ir aplinkai; mano, kad turėtų būti suplanuotos priemonės toliau šiam vystymuisi skatinti ir jį patikimai įvertinti; pripažįsta, kad šiuo požiūriu reikia išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp reguliavimo ir savanoriškų veiksmų įmonių išsamaus patikrinimo srityje, ir ragina Komisiją apsvarstyti būdus, kuriais būtų galima nustatyti išsamaus patikrinimo įpareigojimus;

25.  mano, kad ES turėtų užtikrinti politikos suderinamumą, skatindama kitus tarptautinius veikėjus, pvz., tarptautines įmones, visapusiškai dalyvauti gerinant žmogaus teisių, socialinių teisių ir aplinkos standartus visame pasaulyje, taip pat ekonominės veiklos vykdytojams nustatydama prievolę taikyti išsamaus patikrinimo praktiką, atsižvelgiant į JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus; ragina Komisiją parodyti lyderystę siekiant užtikrinti, kad pasaulinėse vertės grandinėse būtų laikomasi žmogaus teisių ir darbo teisių, ir pateikti ataskaitą dėl 2016 m. Parlamento rezoliucijos dėl rekomendacijų dėl socialinių ir aplinkosaugos standartų, žmogaus teisių ir įmonių socialinės atsakomybės įgyvendinimo, įskaitant jo raginimą įmonių socialinę atsakomybę įtraukti į Reglamentą ir reformuoti PPO taisykles į jas įtraukiant tiekimo grandinės išsamaus patikrinimo ir skaidrumo reikalavimus, pagrįstus JT verslo ir žmogaus teisių pagrindiniais principais;

26.  primena, kad ES, siekdama užtikrinti suderinamumą su kitų tarptautinių veikėjų, pvz., tarptautinių įmonių, politika, turi skatinti visapusišką dalyvavimą gerinant pagarbą žmogaus teisėms, vaiko teisėms, socialinėms teisėms, aplinkos teisėms ir visuomenės sveikatą pasaulyje; ragina ES užtikrinti, kad, atsižvelgiant į teisę dirbti, būtų gerbiamos žmogaus teisės pasaulinėse vertės grandinėse, t. y. visoje tiekimo grandinėje;

27.  ragina Komisiją, turint mintyje kitą BLS, apsvarstyti galimybę nustatyti papildomas muitų lengvatas gaminiams, kurie, kaip įrodyta, buvo pagaminti tvariai; mano, jog prekės turėtų būti savanoriškai pateikiamos sertifikavimui, kad jos buvo pagamintos tvariai, ir kad įrodomieji dokumentai turėtų būti pateikiami jas įvežant į ES;

o
o   o

28.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 303, 2012 10 31, p. 1.
(2) OL L 181, 2013 6 29, p. 13.
(3) OL C 55, 2016 2 12, p. 112.
(4) http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2018/october/tradoc_157434.pdf
(5) COM(2018)0665.
(6) SWD(2018)0430.
(7) COM(2016)0029.
(8) COM(2018)0036.
(9) https://www.ombudsman.europa.eu/lt/decision/lt/64308
(10) OL C 101, 2018 3 16, p. 19.
(11) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0515.
(12) OL C 298, 2018 8 23, p. 100.
(13) OL C 331, 2018 9 18, p. 100.
(14) OL C 337, 2018 9 20, p. 33.
(15) http://www.europarl.europa.eu/RegData/organes/conf_pres_groupes/proces_verbal/2002/12-12/CPG_PV(2002)12-12(ANN01)_EN.doc

Atnaujinta: 2020 m. sausio 27 d.Teisinė informacija - Privatumo politika