Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. vasario 13 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) …/..., kuriuo papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 nustatant strateginių trūkumų turinčias didelės rizikos trečiąsias valstybes,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB, (Ketvirtąją kovos su pinigų plovimu direktyvą)(1) ir ypač į jos 9 straipsnio 2 dalį ir 64 straipsnio 5 dalį su pakeitimais, padarytais 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva ES 2018/843, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos ir iš dalies keičiamos direktyvos 2009/138/EB ir 2013/36/ES, (Penktąja kovos su pinigų plovimu direktyva)(2), ir ypač į Direktyvos ES 2018/843 1 straipsnio 5 dalį,

–  atsižvelgdamas į Komisijos veiksmų gaires dėl naujos didelės rizikos trečiųjų valstybių ES vertinimo pagal Direktyvą (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos metodikos kūrimo(3),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 22 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą dėl didelės rizikos trečiųjų valstybių nustatymo metodikos pagal Direktyvą (ES) 2015/849 (SWD(2018)0362), kuriame, be kita ko, apibrėžiama, kas yra 1 prioriteto ir 2 prioriteto trečiosios valstybės,

–  atsižvelgdamas į Specialiojo komiteto finansinių nusikaltimų, mokesčių vengimo ir slėpimo klausimais (TAX3) pirmininko 2019 m. vasario 25 d. laišką Komisijos narei V. Jourovai dėl deleguotojo akto dėl didelės rizikos trečiųjų valstybių, kurių kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu režimuose yra strateginių trūkumų,

–  atsižvelgdamas į TAX3 komiteto pirmininko 2019 m. kovo 5 d. laišką dėl Tarybos pozicijos dėl Komisijos sudaryto didelės rizikos trečiųjų valstybių, turinčių kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu trūkumų, sąrašo,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 6 d. Komisijos narės V. Jourovos, Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos (ECON) komiteto ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų (LIBE) komiteto keitimąsi nuomonėmis,

–  atsižvelgdamas į Tarybos pareiškimą 6964/1/19 dėl 2019 m. vasario 13 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES), kuriuo papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 nustatant strateginių trūkumų turinčias didelės rizikos trečiąsias valstybes (C(2019)1326),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi deleguotajame reglamente, jo priede ir iš dalies keičiančiuose deleguotuosiuose reglamentuose turėtų būti nurodytos didelės rizikos trečiosios valstybės, turinčios strateginių trūkumų, susijusių su kova su pinigų plovimu ir kova su terorizmo finansavimu – tie trūkumai kelia grėsmę ES finansų sistemai ir dėl to būtinos sustiprintos deramo klientų tikrinimo priemonės, kurias turi taikyti ES įpareigotieji subjektai pagal Ketvirtąją pinigų plovimo prevencijos direktyvą;

B.  kadangi pagal Ketvirtosios pinigų plovimo prevencijos direktyvos 9 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per vieną mėnesį nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie tą aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš;

C.  kadangi Parlamentas atmetė du iš penkių pasiūlytų iš dalies keičiančiųjų deleguotųjų reglamentų (C(2016)07495 ir C(2017)01951), remdamasis tuo, kad Komisijos vykdomas didelės rizikos trečiųjų valstybių nustatymo procesas nebuvo pakankamai nepriklausomas;

D.  kadangi Parlamentas palankiai vertina Komisijos nustatytą naują metodiką, pagal kurią, siekiant nustatyti jurisdikcijas, turinčias strateginių trūkumų kovojant su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu, remiamasi ne tik išorės informacijos šaltiniais;

E.  kadangi šio sąrašo tikslas – apsaugoti Sąjungos finansų sistemos ir vidaus rinkos vientisumą; kadangi įtraukus šalį į didelės rizikos trečiųjų valstybių sąrašą netaikomos jokios ekonominės ar diplomatinės sankcijos, o reikalaujama, kad įpareigotieji subjektai, pvz., bankai, kazino ir nekilnojamojo turto agentūros, taikytų sustiprintas deramo patikrinimo priemones operacijoms, susijusioms su tomis šalimis, ir užtikrintų, kad ES finansų sistema galėtų išvengti pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo rizikos, kylančios iš trečiųjų valstybių;

F.  kadangi šalys gali būti išbrauktos iš sąrašo, jei jos ištaisys joms būdingus kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu trūkumus;

G.  kadangi 2019 m. vasario 13 d. Komisija priėmė deleguotąjį aktą ir jame, be kita ko, nustatytas sąrašas, į kurį įtrauktos 23 šalys ir teritorijos: Afganistanas, Amerikos Samoa, Bahamos, Botsvana, Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika, Etiopija, Gana, Guamas, Iranas, Irakas, Libija, Nigerija, Panama, Pakistanas, Puerto Rikas, Samoa, Saudo Arabija, Šri Lanka, Sirija, Trinidadas ir Tobagas, Tunisas, JAV Mergelių Salos ir Jemenas;

H.  kadangi savo 2019 m. kovo 7 d. pareiškime Taryba nurodė, kad ji pareiškė prieštaravimą dėl deleguotojo akto dėl to, kad pasiūlymas nebuvo parengtas remiantis skaidriu ir atspariu procesu, kuriame susijusios šalys būtų aktyviai skatinamos imtis ryžtingų veiksmų, kartu gerbiant jų teisę būti išklausytoms;

I.  kadangi 2018 m. birželio 22 d. paskelbtame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente nustatyta nauja metodika, pagal kurią taikomi peržiūrėti didelės rizikos trečiųjų valstybių nustatymo kriterijai;

J.  kadangi Komisija pradėjo konsultuotis su trečiosiomis valstybėmis, nuo 2019 m. sausio 23 d. įtrauktomis į deleguotajame akte pateiktą sąrašą, ir susitiko su visomis tomis šalimis, kurios paprašė pateikti daugiau informacijos apie jų įtraukimo į sąrašą priežastis;

K.  kadangi 2019 m. kovo 7 d. Taryba per Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos posėdį tą deleguotąjį aktą atmetė;

1.  palankiai vertina tai, kad 2019 m. vasario 13 d. Komisija patvirtino trečiųjų valstybių, kurių kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu režimai turi strateginių trūkumų, sąrašą;

2.  apgailestauja dėl to, kad Taryba pareiškė prieštaravimą dėl Komisijos pasiūlyto deleguotojo akto;

3.  ragina Komisiją atsižvelgti į visas išreikštas abejones ir kuo greičiau pateikti naują deleguotąjį aktą;

4.  labai teigiamai vertina Komisijos atliktą darbą siekiant patvirtinti atskirą sąrašą, pagrįstą griežtais kriterijais, dėl kurių susitarė teisėkūros institucijos; pabrėžia, kad Sąjungai svarbu turėti nepriklausomą didelės rizikos trečiųjų valstybių, turinčių kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu trūkumų, sąrašą ir palankiai vertina Komisijos parengtą naują didelės rizikos valstybių nustatymo pagal Ketvirtąją kovos su pinigų plovimu direktyvą ir Penktąją kovos su pinigų plovimu direktyvą metodiką;

5.  primena, kad Direktyvos (ES) 2015/849 su pakeitimais, padarytais Penktąja kovos su pinigų plovimu direktyva, 9 straipsnio 2 dalies nuostatomis Komisija įpareigojama nepriklausomai vertinti strateginius trūkumus keliose srityse;

6.  mano, kad, siekiant išsaugoti didelės rizikos valstybių sąrašo vientisumą, tikrinimo ir sprendimų priėmimo procesas turėtų būti grindžiamas vien tik metodika ir jam negali daryti įtakos argumentai, kurie išeina už kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu trūkumų srities ribų;

7.   pažymi, kad į sąrašą įtrauktų valstybių lobizmas ir diplomatinis spaudimas buvo ir bus didelės rizikos valstybių nustatymo proceso dalis; pabrėžia, kad dėl tokio spaudimo neturėtų nukentėti ES institucijų gebėjimas veiksmingai ir nepriklausomai kovoti su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu, susijusiu su ES;

8.  ragina Komisiją paskelbti jos atliktus į sąrašą įtrauktų valstybių vertinimus, siekiant užtikrinti viešąją kontrolę taip, kad tais vertinimais nebūtų piktnaudžiaujama;

9.   ragina Komisiją užtikrinti skaidrų procesą taikant aiškius ir konkrečius kriterijus valstybėms, kurios įsipareigoja vykdyti reformas, kad nebūtų įtrauktos į sąrašą;

10.  pažymi, kad vis dar atliekamas Rusijos Federacijos vertinimas; tikisi, kad Komisija į savo vertinimą įtrauks naujausią informaciją, susijusią su „Troikos“ pinigų plovykla; primena, kad per šią teisėkūros kadenciją ECON, LIBE ir TAX3 komitetų darbas sukėlė susirūpinimą dėl Rusijos Federacijos kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu sistemų;

11.  ragina Komisiją bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, kad Taryba prisiimtų daugiau atsakomybės už Komisijos pasiūlytą metodiką;

12.  ragina tas valstybes nares, kurios dar to nepadarė, į savo nacionalinę teisę perkelti Ketvirtąją ir Penktąją pinigų plovimo prevencijos direktyvas;

13.  ragina daugiau žmogiškųjų ir finansinių išteklių skirti atitinkamam Komisijos kompetentingo generalinio direktorato, t. y. Teisingumo ir vartotojų reikalų generalinio direktorato (DG JUST), skyriui;

14.  ragina Komisiją iš esmės paspartinti 2 prioriteto trečiųjų valstybių vertinimo etapą;

15.  primena, kad ES deleguotasis aktas yra nesusijęs su Finansinių veiksmų darbo grupės (FATF) nustatomu sąrašu ir turėtų ir toliau būti laikomas vien tik ES reikalu;

16.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL L 141, 2015 6 5, p. 73. (2) OL L 156, 2018 6 19, p. 43. (3) Žr. https://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-11189-2017-INIT/en/pdf