Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2019/2582(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

RC-B8-0195/2019

Debatai :

Balsavimas :

PV 14/03/2019 - 11.15
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2019)0217

Priimti tekstai
PDF 188kWORD 55k
Ketvirtadienis, 2019 m. kovo 14 d. - Strasbūras
Klimato kaita
P8_TA(2019)0217RC-B8-0195/2019

2019 m. kovo 14 d. Europos Parlamento rezoliucija „Klimato kaita. Europos strateginė ilgalaikė vizija siekiant klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralaus poveikio klimatui ekonomikos pagal Paryžiaus susitarimą“ (2019/2582(RSP))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 28 d. Komisijos komunikatą „Švari mūsų visų planeta. Strateginė klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralizuoto poveikio klimatui Europos ekonomikos ateities vizija“ (COM(2018)0773),

–  atsižvelgdamas į išsamią analizę, kuria grindžiamas Komisijos komunikatas(1),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (UNFCCC) ir į jos Kioto protokolą,

–  atsižvelgdamas į Paryžiaus susitarimą, Sprendimą Nr. 1/CP.21 ir 2015 m. lapkričio 30 d. – gruodžio 11 d. Paryžiuje, Prancūzijoje, vykusias 21-ąją Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferenciją (COP 21) ir 11-ąją šalių konferenciją, kuri laikoma Kioto protokolo šalių susitikimu (CMP 11),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 2–14 d. Katovicuose, Lenkijoje, vykusią 24-ąją UNFCCC šalių konferenciją (COP 24), 14-ąją šalių konferenciją, kuri laikoma Kioto protokolo šalių susitikimu, (CMP 14) ir šalių konferencijos, kuri laikoma Paryžiaus susitarimo šalių susitikimu, pirmosios sesijos trečiąją dalį (CMA 1.3),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir į darnaus vystymosi tikslus (DVT),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl 2018 m. Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos Katovicuose, Lenkijoje (COP 24)(2),

–  atsižvelgdamas į Tarybos 2018 m. kovo 22 d. išvadas,

–  atsižvelgdamas į Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) specialiąją ataskaitą dėl visuotinio atšilimo 1,5° C, 5-ąją vertinimo ataskaitą (AR5) ir apibendrinamąją ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 27 d. priimtą Jungtinių Tautų ataskaitos dėl atotrūkio išmetamųjų teršalų srityje 9-ąją redakciją,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis,

1.  palankiai vertina tai, kad paskelbtas Komisijos komunikatas dėl ilgalaikės strategijos „Švari mūsų visų planeta. Strateginė klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralizuoto poveikio klimatui Europos ekonomikos ateities vizija“, kuriame pabrėžiamos galimybės ir iššūkiai, su kuriais susidurs Europos piliečiai ir Europos ekonomika pereinant prie neutralaus šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio ekonomikos, ir nustatomas pagrindas plataus masto diskusijoms, kuriose dalyvautų ES institucijos, nacionaliniai parlamentai, verslo sektorius, nevyriausybinės organizacijos, miestai ir bendruomenės, taip pat piliečiai; pritaria tikslui iki 2050 m. užtikrinti neutralų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) poveikį ir primygtinai ragina valstybes nares per diskusijas dėl Europos ateities specialiame ES aukščiausiojo lygio susitikime, kuris vyks Sibiu 2019 m. gegužės mėn., taip pat pritarti šiam tikslui; ragina valstybes nares prisiimti būtinų užmojų įsipareigojimus šiam tikslui pasiekti;

2.  pripažįsta, kad rimtos klimato kaitos grėsmės yra vienas iš didžiausių mūsų piliečių rūpesčių; teigiamai vertina tai, kad visoje Europoje žmonės, o ypač jaunesnės kartos, vis aktyviau dalyvauja demonstracijose dėl klimato kaita susijusio teisingumo; palankiai vertina šių aktyvistų raginimus siekti didesnių užmojų ir imtis skubių veiksmų, kad nebūtų viršyta su klimatu susijusi 1,5° C riba; mano, kad nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijos, taip pat ES turėtų atsižvelgti į šiuos raginimus;

3.  pažymi, kad Europos piliečiai jau susiduria su tiesioginiu klimato kaitos poveikiu; pabrėžia, kad, vadovaujantis Europos aplinkos agentūros duomenimis, vidutiniai metiniai nuostoliai dėl su oru ir klimatu susijusių ekstremalių situacijų Sąjungoje 2010–2016 m. sudarė apie 12,8 mlrd. EUR ir kad, jei nebus imamasi priemonių ateityje, žala ES dėl klimato kaitos iki 2080 m. gali siekti mažiausiai 190 mlrd. EUR – tai grynasis socialinės gerovės nuostolis, lygus 1,8 proc. dabartinio BVP; pabrėžia, kad tuo atveju, jei tarša liktų didelė, metinės išlaidos dėl potvynių ES iki 2100 m. galėtų pasiekti 1 trln. EUR ir kad su meteorologiniais reiškiniais susijusios nelaimės iki 2100 m. galėtų paveikti apie du trečdalius ES piliečių, palyginti su 5 proc. šiandien; taip pat pabrėžia, kad, Europos aplinkos agentūros nuomone, iki 2030 m. 50 proc. ES gyvenamų vietovių pradės labai trūkti vandens;

4.  pabrėžia, kad IPCC specialioje ataskaitoje dėl 1,5° C pateiktas išsamiausias ir naujausias klimato kaitos švelninimo būdų, atitinkančių Paryžiaus susitarimą, mokslinis vertinimas;

5.  pabrėžia, kad, kaip nurodyta IPCC specialiojoje ataskaitoje dėl 1,5° C, visuotinio atšilimo apribojimas iki 1,5° C neviršijant šios ribos arba viršijant labai nedaug reiškia, kad neutralus ŠESD poveikis turės būti užtikrintas ne vėliau kaip 2067 m., o iki 2030 m. pasaulyje kasmet išmetamas ŠESD kiekis turės būti sumažintas tiek, kad neviršytų 27,4 Gt CO2 ekvivalentais per metus; atsižvelgdamas į šias išvadas pabrėžia, kad Sąjunga, būdama pasaulio lyderė ir siekdama turėti pakankamą galimybę užtikrinti, kad iki 2100 m. pasaulinė temperatūra nepakiltų daugiau kaip 1,5° C, turi stengtis kuo anksčiau ir ne vėliau kaip 2050 m. užtikrinti neutralų ŠESD poveikį;

6.  yra susirūpinęs dėl 2018 m. Jungtinių Tautų aplinkos ataskaitos dėl atotrūkio išmetamųjų teršalų srityje, kurioje teigiama, kad įgyvendinus dabartinius besąlygiškus nacionaliniu lygmeniu nustatytus veiksmus bus gerokai viršyta Paryžiaus susitarime nustatyta 2° C atšilimo riba ir numatomas atšilimas 2100 m. sieks 3,2° C(3); pabrėžia, jog būtina, kad visos UNFCCC šalys iki 2020 m. nedelsdamos nusistatytų platesnio užmojo tikslus;

ES skirtos amžiaus vidurio nulinio išmetamųjų teršalų kiekio strategijos įgyvendinimo būdai

7.  mano, kad Europa gali pirmauti siekiant poveikio klimatui neutralizavimo investuojant į novatoriškus technologinius sprendimus, suteikiant galių piliečiams ir derinant veiksmus svarbiose srityse, kaip antai energetikos, pramonės politikos ir mokslinių tyrimų, sykiu užtikrinant socialinį teisingumą, kad perėjimas vyktų laikantis teisingumo principo;

8.  pažymi, kad strategijoje numatyti aštuoni galimi būdai, kuriais gali būti įgyvendinti ekonominė, technologinė ir socialinė pertvarka, kurios reikia, kad Sąjunga pasiektų Paryžiaus susitarime nustatytą ilgalaikį temperatūros tikslą; pažymi, kad tik naudodamasi dviem iš šių būdų Sąjunga ne vėliau kaip 2050 m. galėtų pasiekti neutralaus ŠESD poveikio tikslą; pabrėžia, kad tai reikalauja skubių veiksmų ir nemažų pastangų vietos, regioniniu, nacionaliniu ir ES lygmenimis, taip pat visų nevalstybinių subjektų įtraukimo; primena Valdymo reglamente nustatytą valstybių narių pareigą priimti nacionalines ilgalaikes strategijas; todėl ragina valstybes nares nusistatyti aiškius trumpalaikius ir ilgalaikius tikslus ir politiką, kurie atitiktų Paryžiaus susitarimo tikslus, ir teikti investicijų paramą poveikio neutralizavimo būdams įgyvendinti;

9.  atkreipia dėmesį į tai, kad pagal strategijoje nurodytą pirmąją įgyvendinimo būdų kategoriją siekiama iki 2050 m. sumažinti išmetamą ŠESD kiekį tik 80 proc., lyginant su 1990 m. lygiu; susirūpinęs pažymi, kad toks užmojis atitinka mažesnį tikslą, kad visuotinis atšilimas būtų mažesnis nei 2° C, ir todėl neatitinka Paryžiaus susitarime nustatyto tikslo užtikrinti, kad pasaulinė temperatūra pakiltų gerokai mažiau nei 2° C, nei dar didesnio tikslo užtikrinti, kad ji pakiltų mažiau nei 1,5° C;

10.  pažymi, kad, Komisijos skaičiavimais, neutralizavus taršos poveikį numatomas didesnis ES BVP augimas negu tuo atveju, jei tarša būtų mažinama mažesniu mastu, ir kad dėl skirtumų tarp valstybių narių abiem atvejais poveikis netolygiai pasiskirstytų visoje ES, be kita ko, BVP vienam gyventojui ir energijos rūšių derinio sukeliamos taršos anglies dioksidu intensyvumo požiūriais; mano, kad neveiklumas neabejotinai kainuotų daugiausiai ir lemtų ne tik didelį BVP praradimą Europoje, bet ir tolesnį ekonominės nelygybės didėjimą tarp valstybių narių ir regionų bei juose, nes tikėtina, kad neveiklumo pasekmės vieniems iš jų bus skaudesnės negu kitiems;

11.  su susirūpinimu pažymi, kad šiuo metu ES priklausomybė nuo importuojamos energijos siekia apie 55 proc.; pabrėžia, kad pagal neutralaus teršalų poveikio scenarijų iki 2050 m. šis kiekis sumažėtų iki 20 proc., o tai teigiamai paveiktų ES prekybos balansą ir geopolitinę padėtį; pažymi, kad bendros 2031–2050 m. iškastinio kuro importo išlaidų santaupos būtų maždaug 2–3 trilijonai eurų, kurie galėtų būti panaudoti kitiems ES piliečių prioritetams;

12.  palankiai vertina dviejų įgyvendinimo būdų, kuriais norima iki 2050 m. užtikrinti neutralų ŠESD poveikį, įtraukimą ir Komisijos pritarimą šiems būdams ir laiko amžiaus vidurio tikslą vieninteliu, atitinkančiu Sąjungos įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą; apgailestauja, kad strategijoje nenagrinėti būdai, kurie padėtų anksčiau nei 2050 m. užtikrinti neutralų ŠESD poveikį;

13.  tačiau pažymi, kad strategijoje siūlomi būdai apima keleto anglies dioksido šalinimo technologijų, įskaitant anglies surinkimo ir saugojimo arba panaudojimo ir tiesioginio surinkimo iš oro procesus, kurios dar turi būti įdiegtos didesniu mastu, naudojimą; vis dėlto mano, kad ES taikant nulinės taršos strategiją prioritetas turėtų būti teikiamas tiesioginiam išmetamo teršalų kiekio mažinimui ir veiksmams, kuriais išsaugomi ir gerinami ES gamtiniai absorbentai ir kaupikliai, ir turėtų būti siekiama naudoti anglies dioksido šalinimo technologijas tik tuomet, kai nėra tiesioginio išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo galimybių; yra įsitikinęs, kad, jei Sąjunga nori išvengti priklausomybės nuo anglies dioksido šalinimo technologijų, kurios sukeltų didelę riziką ekosistemoms, bioįvairovei ir aprūpinimui maistu, kaip nurodyta IPCC 1,5° C specialiojoje ataskaitoje, ji turi imtis tolesnių veiksmų iki 2030 m.;

Klimato kaitos socialiniai aspektai ir perėjimas laikantis teisingumo principo

14.  palankiai vertina tai, kad, Komisijos vertinimu, neutralų išmetamų teršalų poveikį galima užtikrinti nemažinant bendro darbo vietų skaičiaus, ir teigiamai vertina išsamų daug energijos suvartojančios pramonės sektorių pertvarkos vertinimą; pabrėžia, kad tinkamai vykdomas teisingas perėjimas prie neutralaus ŠESD poveikio, teikiant atitinkamą paramą labiausiai pažeidžiamiems regionams, sektoriams ir piliečiams, turi potencialą sukurti daugiau darbo vietų Sąjungoje – pagal neutralaus teršalų poveikio scenarijų iki 2050 m. darbo vietų visoje ekonomikoje papildomai padaugėtų 2,1 mln., palyginti su tuo, kad pagal išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimo 80 proc. scenarijų darbo vietų papildomai padaugėtų 1,3 mln.; todėl mano, kad Komisija turėtų parengti atnaujintą įgūdžių auditą pagal ES įgūdžių panoramą, su regioniniais duomenimis apie įgūdžius, reikalingus neutralaus poveikio klimatui Europai, kad būtų remiami labiausiai pažeidžiami regionai, sektoriai ir persikvalifikuojantys žmonės, siekiant perspektyvių ir kokybiškų darbo vietų tuose regionuose;

15.  pabrėžia įvairią naudą, kurią neutralaus poveikio klimatui visuomenė atneš žmonių sveikatai, tiek sutaupant sveikatos išlaidų ir sumažinant draudimo ir visuomenės sveikatos sistemoms tenkančią naštą, tiek užtikrinant bendrą ES piliečių gerovę, nes padidės biologinė įvairovė, sumažės oro tarša ir teršalų poveikio rizika; pažymi, kad pagal tokį planą išlaidos, susijusios su žala sveikatai, sumažėtų maždaug 200 mlrd. EUR per metus;

16.  pabrėžia, kad svarbu sukurti perėjimo laikantis teisingumo principo fondą, ypač didžiausią iškastinio kuro mažinimo poveikį patiriantiems regionams, pvz., angliakasybos regionams, ir sykiu bendrai atsižvelgti į socialinį esamo klimato srities finansavimo poveikį; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad ilgalaikei strategijai būtinas plataus masto visuomenės pritarimas dėl kai kuriuose sektoriuose reikalingų permainų;

17.  pabrėžia, kad tam tikruose ES regionuose, pvz., anglių pramonės regionuose, reikėtų imtis daugiau veiksmų ir dėti daugiau pastangų pereinant prie švarios energijos; atsižvelgdamas į tai, dar kartą ragina į 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą įtraukti specialų 4,8 mlrd. EUR asignavimą naujam Teisingos energetikos pertvarkos fondui siekiant remti darbuotojus ir bendruomenes tokiuose regionuose, kuriems šis perėjimas daro neigiamą poveikį;

18.  pabrėžia, kad, siekiant ES piliečiams užtikrinti perėjimą laikantis teisingumo principo, reikia laikytis į ateitį orientuoto požiūrio ir remti regionus, kuriuos labiausiai paveikia priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas; mano, kad su klimato kaita susijęs perėjimas Europoje turi būti ekologiškai, ekonomiškai ir socialiai darnus; pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti, kad politikai pritartų visi piliečiai, svarbu atsižvelgti į tai, kaip pasiskirsto klimato srities ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo politikos padariniai, ypač mažas pajamas gaunantiems žmonėms; todėl mano, kad įgyvendinant visas ES ir nacionalines klimato politikos priemones turėtų būti visapusiškai atsižvelgiama į socialinį poveikį, siekiant užtikrinti socialinę ir ekologinę pertvarką Europoje; pabrėžia, kad individualiai pritaikytos ir pakankamai finansuojamos strategijos visais lygmenimis turės būti kuriamos remiantis įtraukiais procesais ir glaudžiai bendradarbiaujant su vietos ir regioninėmis viešosios valdžios institucijomis, profesinėmis sąjungomis, švietimo įstaigomis, pilietinės visuomenės organizacijomis ir privačiuoju sektoriumi, kad šiuo perėjimo laikotarpiu būtų galima užtikrinti teisingas ir lygias galimybes visiems ES piliečiams;

19.  primena, kad maždaug 50–125 mln. ES piliečių šiuo metu gresia energijos nepriteklius(4); pabrėžia, kad energetikos pertvarka gali turėti neproporcingą poveikį mažas pajamas turintiems žmonėms ir dar labiau padidinti energijos nepriteklių; ragina valstybes nares savo integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose įvertinti energijos nepriteklių patiriančių namų ūkių skaičių ir prireikus imtis tolesnių veiksmų, kaip reikalaujama pagal Valdymo reglamentą; ragina valstybes nares imtis į ateitį nukreiptų veiksmų, siekiant užtikrinti perėjimą prie kitokio energijos vartojimo modelio laikantis teisingumo principo ir galimybę visiems ES piliečiams gauti energijos;

20.  mano, kad jaunimo informuotumas socialiniais ir aplinkos klausimais vis didėja ir tai yra jėga, galinti pakeisti mūsų visuomenę siekiant užsitikrinti klimatui atsparią ateitį, ir kad jaunimo švietimas yra viena iš veiksmingiausių kovos su klimato kaita priemonių; pabrėžia, kad būtina aktyviai įtraukti jaunesnes kartas kuriant tarptautinius, kultūrų ir kartų tarpusavio santykius, nes tai sustiprins kultūrinius pokyčius, kurie parems pasaulines pastangas siekiant tvaresnės ateities;

Tarpiniai tikslai

21.  pripažįsta, kad dešimtmetis nuo 2020 iki 2030 m. bus svarbiausias, ES norint iki 2050 m. užtikrinti neutralų poveikį klimatui; ragina Komisiją ir valstybes nares pritarti stipriam vidutinės trukmės laikotarpio tikslui iki 2030 m., nes tai būtina siekiant suteikti pakankamą stabilumą investicijoms į rinką, visapusiškai panaudoti technologinių inovacijų potencialą ir padidinti Europos verslo galimybes tapti pasaulinės rinkos lyderiu mažataršės gamybos srityje;

22.  pabrėžia, kad norint iki 2050 m. užtikrinti neutralų ŠESD poveikį ekonomiškai efektyviausiu būdu, reikia padidinti numatytą 2030 m. užmojų lygį ir suderinti jį su neutralaus ŠESD poveikio užtikrinimo 2050 m. scenarijais; mano, jog ypač svarbu, kad ne vėliau kaip per Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikimą klimato kaitos klausimais Niujorke 2019 m. rugsėjo mėn. Sąjunga aiškiai parodytų, kad ji yra pasirengusi peržiūrėti savo indėlį į Paryžiaus susitarimą;

23.  pritaria tam, kad būtų atnaujinti Sąjungos nacionaliniu lygmeniu nustatomi įpareigojantys veiksmai nustatant visos ekonomikos tikslą iki 2030 m. 55 proc. sumažinti ES išmetamą ŠESD kiekį, palyginti su 1990 m. lygiu; todėl ragina ES vadovus pritarti didesnio užmojo Sąjungos nacionaliniu lygmeniu nustatomiems įpareigojantiems veiksmams 2019 m. gegužės mėn. Sibiu vyksiančiame specialiajame ES aukščiausiojo lygio susitikime, atsižvelgiant į 2019 m. rugsėjo mėn. Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikimą klimato kaitos klausimais;

24.  mano, kad Komisija ne vėliau kaip per 2022–2024 m. vyksiančias 2030 m. teisės aktų dėl klimato kaitos rinkinio ir kitų susijusių teisės aktų peržiūras turėtų pateikti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais būtų padidintas užmojų lygis, atsižvelgiant į atnaujintus nacionaliniu lygmeniu nustatomus įpareigojančius veiksmus ir teršalų poveikio neutralizavimo tikslą; mano, kad nepakankamas 2030 m. užmojis apribotų ateities galimybes, pavyzdžiui, galbūt sumažintų tam tikrų ekonomiškai efektyvių priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo priemonių prieinamumą; mano, kad šios peržiūros yra svarbus žingsnis užtikrinant ES įsipareigojimus klimato kaitos srityje;

25.  mano, kad ES bus naudinga nustatyti ir kitą tarpinį išmetamo teršalų kiekio mažinimo tikslą iki 2040 m., nes tai būtų būdas ir toliau užtikrinti didesnį rinkų stabilumą – tas tikslas suteiktų papildomo stabilumo ir užtikrintų ilgalaikio tikslo iki 2050 m. pasiekimą;

26.  mano, kad ES neutralaus teršalų poveikio strategija turėtų būti pagrįsta kas penkerius metus vykdoma visuotine padėties apžvalga, kaip nustatyta Paryžiaus susitarime, ir ją įgyvendinant turėtų būti atsižvelgiama į technologijų ir visuomenės pokyčius, taip pat į nevalstybinių subjektų ir Europos Parlamento indėlį;

Sektorių indėlis

27.  pabrėžia, kad bendras išmetamų teršalų poveikis turės būti sumažintas beveik iki nulinio lygio visuose ekonomikos sektoriuose – visi sektoriai turėtų prisidėti prie bendrų pastangų sumažinti išmetamą teršalų kiekį; todėl ragina Komisiją parengti visų sektorių poveikio klimatui neutralizavimo trajektorijas; pabrėžia principo „teršėjas moka“ svarbą;

28.  pabrėžia įvairių su klimatu susijusių priemonių ir teisės aktų, priimtų įvairiose politikos srityse, svarbą, tačiau įspėja, kad nesuderintas požiūris gali lemti nenuoseklumų ir nepadės ES iki 2050 m. įgyvendinti neutralaus ŠESD poveikio ekonomikos tikslo; mano, kad reikia laikytis visa apimančio požiūrio;

29.  prašo Komisijos išnagrinėti galimybę suderinti anglies dioksido ir energijos kainas ES, siekiant paremti perėjimą prie betaršės ekonomikos, visų pirma tuose sektoriuose, kuriems netaikoma ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema; prašo Komisijos išnagrinėti, kaip būtų galima geriausiai išvengti sunkumų, ir primygtinai reikalauja nedidinti bendros naštos piliečiams;

30.  pripažįsta IPCC 1,5 °C specialiojoje ataskaitoje pateiktuose daugumoje 1,5 °C scenarijų anglies dioksido surinkimui ir saugojimui priskiriamą vaidmenį; pabrėžia, kad ES turi siekti didesnių užmojų šioje srityje; taip pat atkreipia dėmesį į tikslus, kuriuos valstybės narės nustatė pagal Strateginį energetikos technologijų (SET) planą komercinio masto anglies dioksido surinkimui ir saugojimui Europos energetikos ir pramonės sektoriuose įgyvendinti XXI a. trečiajame dešimtmetyje; mano, kad pramoniniuose procesuose būtina padidinti aplinkai saugų anglies dioksido surinkimą ir naudojimą, kad būtų užtikrintas grynasis išmetamo teršalų kiekio sumažėjimas vengiant išmesti ar nuolat saugoti CO2; susirūpinęs pažymi, kad daugelis anglies dioksido surinkimo ir naudojimo technologijų šiuo metu nepadeda visam laikui sumažinti išmetamųjų teršalų kiekio; todėl ragina Komisiją parengti techninius kriterijus, kuriais būtų užtikrinama parama tik toms technologijoms, kurias taikant gaunami patikrinami rezultatai;

31.  nurodo, kad strategija patvirtina, kad transporto sektoriuje išmetamas ŠESD kiekis vis dar didėja ir kad, siekiant sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro transporto sektoriuje iki 2050 m., dabartinės politikos priemonių nepakaks; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti perėjimą nuo oro transporto prie geležinkelių transporto, be kita ko, sparčiai įgyvendinant sąveikų ES vidaus geležinkelių tinklą ir sutelkiant padidintas investicijas, ir perėjimą prie viešojo transporto ir dalijimusi pagrįsto judumo; pažymi, kad kelių transportas išmeta apie penktadalį viso ES išmetamo CO2 kiekio; todėl ragina valstybes nares ir Komisiją imtis ryžtingų veiksmų, kad būtų sudarytos sąlygos vartotojams visose valstybėse narėse naudoti netaršias ir mažataršes transporto priemones, kartu vengiant didesnio senų labai taršių transporto priemonių naudojimo mažesnes pajamas gaunančiose valstybėse narėse; be to, pabrėžia pažangių technologijų, pvz., pažangiosios įkrovimo infrastruktūros, vaidmenį siekiant užtikrinti transporto sektoriaus elektrifikacijos ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo sinergiją;

32.  pabrėžia, kad, siekiant neutralizuoti visos ES ekonomikos poveikį klimatui, turi prisidėti visi sektoriai, įskaitant tarptautinę aviaciją ir laivybą; atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijos analizė rodo, jog esami atitinkamai Tarptautinės jūrų organizacijos ir Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos numatyti visuotiniai tikslai ir priemonės, net jei ir būtų visiškai įgyvendinti, neatitinka reikalingų išmetamo teršalų kiekio mažinimo užmojų ir kad reikia imtis svarių tolesnių veiksmų, kurie derėtų su visos ekonomikos tikslu užtikrinti, kad į aplinką visai nebūtų išmetama teršalų; pabrėžia, kad šiuose sektoriuose reikia investicijų į netaršias ir mažataršes technologijas ir degalus; ragina Komisiją praktiškai įgyvendinti šiuose sektoriuose principą „teršėjas moka“; primena, jog prognozuojama, kad iki 2050 m. tarptautinės laivybos sektoriaus išmetamas ŠESD kiekis padidės net 250 proc.; teigiamai vertina tai, kad tarptautinės laivybos sektorius pats nustatė išmetamo ŠESD kiekio absoliutaus mažinimo tikslą; susirūpinęs pažymi, kad trūksta pažangos nustatant trumpalaikes ir vidutinės trukmės šio tikslo įgyvendinimo priemones ir kitus konkrečius veiksmus; atkreipia dėmesį į tai, kad įvairioms transporto rūšims tenka skirtinga našta; ragina, kad padidėjusios ATLPS pajamos būtų naudojamos aplinką tausojančioms transporto rūšims, pvz., autobusams ar geležinkeliams, skatinti;

33.  pažymi, kad apie 60 proc. metano visame pasaulyje išmetama iš tokių šaltinių kaip žemės ūkis, sąvartynai ir nuotekos, taip pat iškastinio kuro gamyba ir transportavimas vamzdynais; primena, kad metanas yra didelio poveikio ŠESD, turinčios 100 m. visuotinio atšilimo didinimo potencialą, 28 kartų didesnio poveikio nei CO2(5); primena savo raginimą Komisijai išnagrinėti politikos galimybes kuo greičiau spręsti išmetamų metano teršalų problemą įgyvendinant Sąjungos strateginį planą dėl metano ir tuo tikslu pateikti Parlamentui ir Tarybai pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų;

34.  pabrėžia, kad žemės ūkis 2050 m. bus vienas iš pagrindinių likusių ES ŠESD šaltinių, visų pirma dėl išmetamo metano ir azoto suboksido; pabrėžia žemės ūkio sektoriaus potencialią sprendžiant klimato kaitos uždavinius, pvz., ekologinėmis ir technologinėmis inovacijomis, taip pat anglies dioksido kaupimu dirvoje; ragina vykdyti bendrą žemės ūkio politiką, kuria būtų prisidedama prie išmetamo ŠESD kiekio mažinimo, atsižvelgiant į perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos; ragina Komisiją užtikrinti, kad žemės ūkio politika, visų pirma ES ir nacionaliniai fondai, atitiktų Paryžiaus susitarimo tikslus ir uždavinius;

35.  pabrėžia, kad būtina įtraukti klimato srities užmojus į visas ES politikos sritis, įskaitant prekybos politiką; primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad visi ES pasirašomi prekybos susitarimai būtų visiškai suderinti su Paryžiaus susitarimu, nes tai ne tik sustiprintų pasaulinius kovos su klimato kaita veiksmus, bet taip pat užtikrintų vienodas sąlygas atitinkamiems sektoriams;

36.  remia aktyvią ir darnią miškotvarką nacionaliniu lygmeniu ir konkrečias priemones, kuriomis galima skatinti veiksmingą ir tausią ES bioekonomiką, atsižvelgiant į didelį miškų potencialą prisidėti prie Europos pastangų klimato kaitos srityje stiprinimo (sekvestracijos, saugojimo ir pakeitimo būdais) ir padėti pasiekti netaršos tikslą iki 2050 metų; pripažįsta, kad reikia iki 2020 m. prisitaikyti prie klimato kaitos ir sustabdyti biologinės įvairovės praradimą ir ekosisteminių paslaugų nykimą ES, taip pat pripažįsta, kad reikia kurti duomenimis grindžiamas politikos priemones, kurios padėtų įgyvendinti ir finansuoti ES biologinės įvairovės išsaugojimo priemones;

37.  pabrėžia, kad visame pasaulyje dirvožemyje yra daugiau anglies nei biosferoje ir atmosferoje kartu; todėl pabrėžia, kad svarbu sustabdyti dirvožemio degradaciją ES ir užtikrinti bendrus ES veiksmus, kuriais siekiama išsaugoti ir gerinti dirvožemio kokybę ir gebėjimą kaupti anglies dioksidą;

Energetikos politika

38.  pabrėžia, kad energijos vartojimo efektyvumas labai prisideda prie apsirūpinimo saugumo, ekonominio konkurencingumo, aplinkos apsaugos, sąskaitų už energiją mažėjimo ir namų kokybės gerėjimo; patvirtina svarbų energijos vartojimo efektyvumo vaidmenį kuriant verslo ir užimtumo galimybes, taip pat jo teikiamą naudą pasaulio ir regionų lygmeniu; atsižvelgdamas į tai primena, kad Valdymo reglamente nustatytas principas „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ ir kad jo taikymu turėtų būti visapusiškai naudojamasi visoje energijos grandinėje ir juo turėtų būti remiamasi bet kokiu būdu siekiant tikslo iki 2050 m. užtikrinti neutralų poveikį;

39.  atkreipia dėmesį į pagrindinį energetikos vaidmenį pereinant prie neutralaus ŠESD poveikio ekonomikos; primena, kad per pastaruosius dešimtmečius Sąjungai pavyko sėkmingai atsieti išmetamą ŠESD kiekį nuo ekonomikos augimo ir sumažinti išmetamą teršalų kiekį, visų pirma efektyviai vartojant energiją ir didinant atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo mastą; pabrėžia, kad perėjimas prie švarios energijos turėtų ir toliau duoti postūmį modernizuoti Europos ekonomiką, skatinti darnų ekonomikos augimą ir teikti Europos piliečiams socialinę ir aplinkosauginę naudą;

40.  mano, kad ES pirmavimas atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir energijos vartojimo efektyvumo srityse rodo kitoms pasaulio šalims, kad perėjimas prie švarios energijos yra įmanomas ir naudingas ne tik kovos su klimato kaita srityje;

41.  atkreipia dėmesį į tai, kad siekiant sukurti neutralaus ŠESD poveikio ekonomiką reikės didelių papildomų investicijų į ES energetikos sistemą ir susijusią infrastruktūrą, palyginti su dabartinėmis investicijomis, t. y. 175–290 mlrd. EUR per metus;

42.  pabrėžia, kad, atsižvelgiant į nevienodą pradinę padėtį energetikos pertvarkos srityje, šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo pastangos ES lygmeniu užtikrinti poveikio klimatui neutralizavimą ES gali būti pasiskirsčiusios nevienodai;

43.  ragina valstybes nares nedelsiant įgyvendinti švarios energijos dokumentų rinkinį; primena, kad priimti sprendimus dėl savo energijos rūšių derinio pagal ES klimato ir energetikos politikos strategiją yra valstybių narių kompetencija;

44.  ragina pereiti prie labai energiją taupančios ir atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais paremtos energetikos sistemos ir ragina Komisiją ir valstybes nares imtis visų būtinų veiksmų šiuo požiūriu, nes tai turės poveikį ir visiems ekonomikos sektoriams; atkreipia dėmesį į tai, kad visi Komisijos pateikti strategijos įgyvendinimo būdai susiję su drastišku iškastinio kuro naudojimo sumažinimu ir geroku atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos padidinimu;

45.  pabrėžia, kad Ekologinio projektavimo direktyva(6) labai prisidėjo prie ES klimato srities tikslų įgyvendinimo, nes kasmet išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis sumažėjo 320 mln. tonų CO2 ekvivalentais, ir kad apskaičiuota, jog iki 2020 m. dėl šios direktyvos įgyvendinimo ES vartotojai iš viso sutaupys iki 112 mlrd. EUR arba apie 490 EUR per metus vienam namų ūkiui; ragina Ekologinio projektavimo direktyva reglamentuoti daugiau produktų, įskaitant planšetinius kompiuterius ir išmaniuosius telefonus, ir nuolat atnaujinti esamus standartus, kad būtų atsižvelgta į technologinę plėtrą;

46.  pabrėžia, kad reikia užtikrinti tolesnę Europos energijos rinkos integraciją, siekiant kuo efektyviau sumažinti elektros energijos sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro, sudaryti palankesnes sąlygas investicijoms, kuriomis galima užtikrinti didžiausią atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos lygį, ir skatinti aktyvų piliečių dalyvavimą, siekiant paspartinti perėjimą prie darnios neutralaus anglies dioksido poveikio ekonomikos; mano, kad būtina didinti valstybių narių tinklų sujungimo mastą ir skatinti taikyti daugiau tarpvalstybinių paramos schemų;

47.  pažymi, kad šiuo metu ES statybos sektoriui tenka 40 proc. Europos galutinės energijos suvartojimo ir kad jis išmeta 36 proc. ES CO2(7); ragina pasinaudoti sektoriaus galimybėmis taupyti energiją ir mažinti anglies dioksido išmetimo rodiklį, atsižvelgiant į tikslą, nustatytą Pastatų energinio naudingumo direktyvoje(8), iki 2050 m. užtikrinti labai efektyviai energiją vartojantį ir anglies dioksido neišmetantį pastatų ūkį; pabrėžia, kad efektyvesnis energijos vartojimas pastatuose suteikia dideles galimybes toliau mažinti Europoje išmetamą ŠESD kiekį; be to, mano, kad mažai energijos vartojančio pastatų ūkio, visiškai aprūpinto atsinaujinančiųjų išteklių energija, sukūrimas yra būtina sąlyga siekiant įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir ES ekonomikos augimo, vietinių darbo vietų ir geresnių piliečių gyvenimo sąlygų visoje Europoje kūrimo darbotvarkę;

48.  ragina visais nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios lygmenimis įgyvendinti priemones, kuriomis būtų skatinamas piliečių dalyvavimas energetikos pertvarkoje ir skatinamas keitimasis gerąja patirtimi; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad piliečių įtraukimas į energetikos sistemą naudojantis decentralizuota savos energijos gamyba iš atsinaujinančiųjų išteklių, elektros energijos kaupimu ir prisidėjimu prie paklausos atsako ir efektyvaus energijos vartojimo sistemų bus ypač svarbus pereinant prie neutralaus ŠESD poveikio modelio; todėl ragina Komisiją į šių būdų įgyvendinimą, visų pirma kalbant apie paklausos valdymą, visapusiškai įtraukti aktyvų piliečių dalyvavimą;

Pramonės politika

49.  mano, kad ekonominis klestėjimas, pasaulinis pramonės konkurencingumas ir klimato politika skatina vienas kitą; pakartoja, kad perėjimas prie neutralaus ŠESD poveikio ekonomikos ES kelia iššūkių ir teikia galimybių, o investicijos į pramonės inovacijas, įskaitant skaitmenines technologijas ir švarias technologijas, bus reikalingos, kad būtų galima paskatinti augimą, padidinti konkurencingumą, sustiprinti būsimus įgūdžius ir sukurti milijonus darbo vietų, pavyzdžiui, augančios žiedinės ekonomikos ir bioekonomikos srityse;

50.  pabrėžia, kad stabili ir nuspėjama energetikos ir klimato politikos strategija yra itin svarbi siekiant labai reikalingo investuotojų pasitikėjimo ir sudarant sąlygas Europos pramonei priimti ilgalaikius investavimo sprendimus Europoje, nes daugumos pramoninių įrenginių eksploatavimo trukmė viršija 20 metų;

51.  pabrėžia energijai imlių pramonės šakų vaidmenį siekiant ilgalaikio ES ŠESD kiekio mažinimo; mano, kad, siekiant išsaugoti ES pramonės pirmavimą mažo anglies dioksido kiekio pramonės ir pramonės gamybos ES srityje, išsaugoti Europos pramonės šakų konkurencingumą, kuo labiau sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir svyruojančių bei kylančių iškastinio kuro importo kainų ir užkirsti kelią anglies dioksido nutekėjimo rizikai, reikia pažangių ir tikslinių politikos programų; ragina Komisiją pateikti naują ir integruotą ES pramonės klimato kaitos strategiją, skirtą energijai imlioms pramonės šakoms, kad būtų skatinamas konkurencingas perėjimas prie betaršės sunkiosios pramonės;

52.  ragina Komisiją parengti pramonės strategiją, kurioje būtų numatytos priemonės, sudarančios sąlygas Europos pramonei pasauliniu mastu konkuruoti vienodomis sąlygomis; mano, kad Komisija, įgyvendindama šią politiką, turėtų išnagrinėti papildomų priemonių, skirtų pramonės šakoms, kurioms kyla anglies dioksido nutekėjimo rizika, susijusi su produktų importu, veiksmingumą ir suderinamumą su Pasaulio prekybos organizacijos taisyklėmis – tos priemonės pakeistų, pritaikytų ar papildytų esamas anglies dioksido nutekėjimo prevencijos priemones;

53.  pažymi, kad kai kurios besivystančios rinkos įgyja svarbų vaidmenį patenkinant pasaulinės rinkos poreikius perėjimo prie betaršės ekonomikos laikotarpiu, pvz., netaršaus transporto ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos srityje; Pabrėžia, kad ES turi išlikti pirmaujančia ekologiškų inovacijų ir investicijų į ekologiškas technologijas ekonomika;

54.  pažymi, kad Komisijos 2018 m. energijos kainų ir išlaidų Europoje ataskaitoje (COM(2019)0001)(9) pabrėžiama, kad ES yra nuolat smarkiai veikiama svyruojančių ir didėjančių iškastinio kuro kainų, ir kad numatoma, jog ateityje elektros energijos gamybos sąnaudos, susijusios su elektros energija, gaminama iš iškastinio kuro, padidės, o tos, kurios susijusios su atsinaujinančiųjų išteklių energija, sumažės; pabrėžia, kad ES energijos importo išlaidos 2017 m. padidėjo 26 proc. iki 266 mlrd. EUR daugiausia dėl didėjančių naftos kainų; be to, pastebi, jog ataskaitoje apskaičiuota, kad naftos kainų kilimas turėjo neigiamą poveikį ES ekonomikos augimui (-0,4 proc. BVP 2017 m.) ir infliacijai (+0,6);

Moksliniai tyrimai ir inovacijos

55.  pabrėžia, kad ES ir nacionalinės mokslinių tyrimų ir inovacijų programos yra labai svarbios siekiant padėti Sąjungai atlikti pagrindinį vaidmenį kovoje su klimato kaita, ir mano, kad klimato aspekto integravimas turėtų būti tinkamai įtrauktas į mokslinių tyrimų ir inovacijų programų rengimą ir įgyvendinimą;

56.  mano, kad per artimiausius du dešimtmečius reikia dėti dideles pastangas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, kad sprendimai, užtikrinantys mažą arba neutralų anglies dioksido poveikį, būtų prieinami visiems ir socialiai bei ekonomiškai perspektyvūs ir kad būtų sukurti nauji sprendimai siekiant neutralaus ŠESD poveikio ekonomikos;

57.  pabrėžia, jog laikosi pozicijos, kad ne mažiau kaip 35 proc. programos „Europos horizontas“ išlaidų turi būti skirta siekiant įgyvendinti atitinkamus kovos su klimato kaita tikslus ir prisidėti integruojant klimato srities veiksmus pagal bendrąjį Sąjungos tikslą;

Finansavimas

58.  ragina sparčiai įgyvendinti ES ATLPS inovacijų fondą ir 2019 m. pradėti pirmąjį kvietimą teikti pasiūlymus, siekiant paskatinti investicijas į mažaanglių pramoninių revoliucinių technologijų demonstravimą įvairiuose sektoriuose, ne tik elektros energijos gamybos, bet ir centralizuoto šildymo ir pramonės procesų srityse; ragina užtikrinti, kad 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa ir jos programos visiškai atitiktų Paryžiaus susitarimą;

59.  mano, kad, siekiant Sąjungoje neutralizuoti anglies dioksido poveikį iki 2050 m., būtina sutelkti dideles privačiojo sektoriaus investicijas; mano, kad šiuo požiūriu investuotojams reikalingas ilgalaikis planavimas ir reglamentavimo stabilumas bei nuspėjamumas ir kad į tai reikia atsižvelgti priimant ES reglamentus ateityje; todėl pabrėžia, kad turėtų būti skiriama pirmenybė 2018 m. kovo mėn. priimtam tvaraus finansavimo veiksmų plano įgyvendinimui;

60.  mano, kad 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa, prieš ją patvirtinant, turėtų būti įvertinta atsižvelgiant į tikslą iki 2050 m. sukurti neutralaus poveikio klimatui ekonomiką ir kad turi būti nustatytas standartinis testas, siekiant užtikrinti, kad ES biudžeto išlaidos atitiktų klimato srities tikslus;

61.  apgailestauja dėl to, kad iškastinio kuro subsidijos vis dar didėja ir sudaro apie 55 mlrd. EUR per metus(10); ragina ES ir valstybes nares nedelsiant pradėti palaipsniui atsisakyti visų Europos ir nacionalinių iškastinio kuro subsidijų;

62.  pabrėžia perėjimo prie beanglės ekonomikos laikantis teisingumo principo svarbą ir ragina valstybes nares taikyti atitinkamas politikos priemones ir skirti pakankamą finansavimą; pabrėžia, kad ES atitinkamų fondų lėšos prireikus taip pat turėtų būti naudojamos siekiant papildomai paremti perėjimą laikantis teisingumo principo;

Vartotojų ir žiedinės ekonomikos vaidmuo

63.  pabrėžia didelį elgsenos pokyčių poveikį siekiant sumažinti išmetamą ŠESD kiekį; ragina Komisiją kuo skubiau išnagrinėti politikos galimybes paskatinti elgsenos pokyčius, įskaitant galimybes, susijusias su aplinkosauginiais mokesčiais; pabrėžia iniciatyvų „iš apačios į viršų“, pvz., Merų pakto, svarbą skatinant elgsenos pokyčius;

64.  pabrėžia, kad labai didelė suvartojamos energijos dalis (ir atitinkamai išmetamas ŠESD kiekis) tiesiogiai sunaudojama ištekliams įsigyti, perdirbti, vežti, transformuoti, naudoti ir šalinti; pabrėžia, kad kiekvienoje išteklių valdymo grandinės dalyje galima labai daug sutaupyti; todėl pabrėžia, kad padidinus išteklių naudojimo našumą – pasiekus didesnį efektyvumą ir sumažinus išteklių švaistymą tokiomis priemonėmis kaip pakartotinis naudojimas, perdirbimas ir perdarymas – galima gerokai sumažinti ir sunaudojamą išteklių kiekį, ir išmetamą ŠESD kiekį, sykiu padidinant konkurencingumą ir sukuriant verslo galimybių ir darbo vietų; pabrėžia žiedinės ekonomikos priemonių ekonominį efektyvumą; pabrėžia, kad geresnis išteklių naudojimo efektyvumas ir žiedinės ekonomikos metodai, taip pat žiedinių gaminių projektavimas padės pakeisti gamybos ir vartojimo modelius ir sumažinti atliekų kiekį;

65.  pabrėžia gaminių politikos, pvz., žaliojo viešojo pirkimo ir ekologinio projektavimo, svarbą, nes ji gali svariai prisidėti prie energijos taupymo ir gaminių anglies pėdsako mažinimo ir sykiu gerinti žaliavų naudojimo rodiklius ir bendrą poveikį aplinkai; pabrėžia, kad reikia nustatyti žiedinės ekonomikos reikalavimus, kurie būtų ES ekologinio projektavimo standartų dalis, ir plačiau taikyti dabartinę ekologinio projektavimo metodiką, įtraukiant ne tik su energija susijusius gaminius, bet ir kitų kategorijų gaminius;

66.  mano, kad turėtų būti tęsiama veikla, susijusi su patikimu vartojimo poveikio klimato kaitai įvertinimo modeliu; atkreipia dėmesį į Komisijos atliktos išsamios analizės išvadą, kad ES pastangas sumažinti gamybos išmetamą teršalų kiekį tam tikru mastu atsveria prekių, kurių anglies dioksido rodiklis yra didesnis, importas, tačiau ES vis dėlto labai prisideda išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo kitose šalyse dėl padidėjusio prekybos srauto ir geresnio ES eksportuojamų prekių anglies dioksido rodiklio;

ES ir pasauliniai klimato srities veiksmai

67.  pabrėžia, kad svarbu teikti daugiau iniciatyvų ir stiprinti dialogą atitinkamuose tarptautiniuose forumuose, taip pat efektyviai veikti klimato diplomatijos srityje, siekiant duoti postūmį priimti panašius politikos sprendimus, kuriais būtų padidintas užmojų klimato srityje lygis kituose regionuose ir trečiosiose šalyse; ragina ES, be kita ko, padidinti savo pačios klimato srities finansavimą ir aktyviai veikti, siekiant paskatinti valstybes nares padidinti trečiosioms šalims teikiamą klimato srities finansinę paramą (pirmenybę teikiant paramai vystymuisi, o ne paskoloms), kuri turėtų papildyti paramą vystymuisi užsienyje ir neturėtų būti laikoma sykiu ir parama vystymuisi, ir klimato srities finansine parama;

68.  pabrėžia, kad 2019 m. rugsėjo mėn. vyksiantis Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikimas klimato kaitos klausimais bus tinkamas momentas lyderiams pranešti apie didesnį nacionaliniu lygmeniu nustatomų įpareigojančių veiksmų užmojį; mano, kad ES turėtų gerokai iš anksto nuspręsti, kokia jos pozicija nacionaliniu lygmeniu nustatomų įpareigojančių veiksmų atnaujinimo klausimu, kad į aukščiausiojo lygio susitikimą atvyktų gerai pasirengusi ir glaudžiai bendradarbiautų su tarptautine šalių koalicija, siekiant paremti didesnius klimato srities užmojus;

69.  pabrėžia ES politikos priemonių ir atitinkamų trečiųjų šalių priemonių, ypač susijusių su anglies dioksido kainų nustatymo mechanizmais, sąveikumo didinimo privalumus; ragina Komisiją tęsti ir stiprinti bendradarbiavimą ir paramą plėtojant anglies dioksido kainos nustatymo mechanizmus už Europos ribų, siekiant labiau sumažinti išmetamą teršalų kiekį ir geriau užtikrinti vienodas sąlygas visame pasaulyje; pabrėžia, kad svarbu nustatyti aplinkos apsaugos priemones siekiant, kad būtų faktiškai ir papildomai mažinamas ŠESD kiekis; todėl ragina Komisiją propaguoti griežtas ir tvirtas tarptautines taisykles, kad būtų išvengta apskaitos spragų ir dvigubo išmetamųjų teršalų mažinimo įskaičiavimo;

o
o   o

70.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) https://ec.europa.eu/clima/sites/clima/files/docs/pages/com_2018_733_analysis_in_support_en_0.pdf
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0430.
(3) Jungtinių Tautų aplinkos programa, 2018 m. ataskaita dėl atotrūkio išmetamųjų teršalų srityje, p. 10.
(4) http://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/STUD/2015/563472/IPOL_STU(2015)563472_EN.pdf
(5) R. Van Dingenen, M. Crippa, G. Maenhout, D. Guizzardi, F. Dentener. „Pasaulinės metano teršalų tendencijos ir jų poveikis ozono koncentracijai“ , EUR 29394 EN, Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas, 2018 m., ISBN 978-92-79-96550-0, doi:10.2760/820175, JRC113210.
(6) 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/125/EB, nustatanti ekologinio projektavimo reikalavimų su energija susijusiems gaminiams nustatymo sistemą (OL L 285, 2009 10 31, p. 10).
(7) https://ec.europa.eu/energy/en/topics/energy-efficiency/buildings
(8) 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/844, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo ir Direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo (OL L 156, 2018 6 19, p. 75).
(9) https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?qid=1548155579433&uri=CELEX:52019DC0001
(10) Energijos kainos ir išlaidos Europoje, p. 10–11.

Atnaujinta: 2020 m. sausio 27 d.Teisinė informacija - Privatumo politika