Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos reglamento dėl Europos valiutos fondo įsteigimo (COM(2017)0827),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 16 d. rezoliuciją dėl galimų dabartinės Europos Sąjungos institucinės sąrangos pakeitimų ir korekcijų(1),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 16 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos veikimo gerinimo remiantis Lisabonos sutarties teikiamomis galimybėmis(2),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 5 d. Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonę dėl pasiūlymų reformuoti ekonominę ir pinigų sąjungą (EPS),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 25 d. Euro grupės pirmininko raštą Europos Vadovų Tarybos pirmininkui dėl tolesnio EPS stiprinimo ir 2018 m. birželio 29 d. euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimo pranešimą dėl Europos stabilumo mechanizmo reformos,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 4 d. Euro grupės ataskaitą vadovams dėl EPS stiprinimo,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 14 d. euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimo pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 14 d. bendrą poziciją dėl būsimo Komisijos ir ESM bendradarbiavimo,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 11 d. Europos Centrinio Banko (ECB) nuomonę dėl pasiūlymo dėl reglamento dėl Europos valiutos fondo įsteigimo(3),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 18 d. Europos Audito Rūmų nuomonę Nr. 2/2018 dėl su auditu ir atskaitomybe susijusių svarstymų dėl·2017 m. gruodžio 6 d. pasiūlymo įsteigti Europos valiutos fondą Sąjungos teisiniu pagrindu,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 22 d. penkių pirmininkų pranešimą dėl Europos ekonominės ir pinigų sąjungos kūrimo užbaigimo, 2017 m. kovo 1 d. Komisijos Baltąją knygą dėl Europos ateities ir 2017 m. gegužės 31 d. Komisijos svarstymų dokumentą dėl ekonominės ir pinigų sąjungos stiprinimo,

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. birželio 12 d. rezoliuciją dėl Europos demokratijos stiprinimo būsimoje EPS(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl trejeto (ECB, Komisijos ir TVF) vaidmens ir veiksmų euro zonos šalyse, kuriose taikomos programos, tyrimo(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 16 d. rezoliuciją dėl euro zonos biudžeto pajėgumo(6),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 30 d. rezoliuciją dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos ir nuosavų išteklių(7),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 5 dalį,

–  atsižvelgdamas į bendrus Biudžeto komiteto ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto svarstymus pagal Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto preliminarų pranešimą, taip pat į Biudžeto kontrolės komiteto ir Konstitucinių reikalų komiteto nuomones (A8-0087/2019),

A.  kadangi euro įvedimas – vienas iš svarbiausių Europos projekto laimėjimų ir EPS struktūros kertinis akmuo;

B.  kadangi finansų ir ekonomikos krizė atskleidė euro struktūros trūkumus ir atkreipė dėmesį į būtinybę skubiai stiprinti EPS ir jos demokratinę atskaitomybę ir skaidrumą;

C.  kadangi euro ES piliečiams užtikrina saugumą ir galimybes; kadangi tvirta ir stabili euro zona yra itin svarbi jos nariams ir visai ES;

D.  kadangi bendros valiutos zonos narės turi laikytis bendrų taisyklių ir įsipareigojimų, pavyzdžiui, nustatytų Stabilumo ir augimo pakte, taip pat naudotis bendromis priemonėmis ekonominiams ir finansiniams sukrėtimams įveikti bei atsakomybei, solidarumui ir socialinės ir ekonominės konvergencijos didinimui skatinti; kadangi Europos stabilumo mechanizmo steigimo sutartyje (ESM sutartis) numatytas aiškus ryšys su Europos makroekonominės priežiūros mechanizmais, ypač atitiktimi Stabilumo ir augimo pakto taisyklėms, įskaitant jo lankstumo sąlygas, ir tvarių bei įtraukių struktūrinių reformų įgyvendinimu; kadangi stiprinant EPS rizikos mažinimas ir rizikos pasidalijimas turėtų būti vykdomi kartu;

E.  kadangi Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) sukūrimas ir paskesnis jo pakeitimas į Europos stabilumo mechanizmą (ESM) yra svarbus žingsnis siekiant sukurti Europos krizės valdymo mechanizmą, kuris padėtų stiprinti EPS ir teikti finansinę paramą keletui krizės paveiktų Europos šalių;

F.  kadangi ESM tarpvyriausybinis pobūdis turi įtakos jo sprendimų priėmimo procesui ir ypač jo pajėgumui sparčiai reaguoti į ekonominius ir finansinius sukrėtimus;

G.  kadangi ESM įtraukimą į ES teisinę sistemą reikėtų toliau laikyti EPS užbaigimo projekto dalimi;

H.  kadangi vykstančios diskusijos dėl Europos ateities ir EPS atskleidė skirtingas valstybių narių politines pažiūras dėl ilgalaikės ESM ateities, tačiau suteikė tinkamą pagrindą svarbiam pirmam žingsniui stiprinant jo vaidmenį, plėtojant jo finansines priemones ir didinant jo veiksmingumą ir demokratinę atskaitomybę, kaip ESM reformos dalį; kadangi diskusija dėl ekonominės ir pinigų sąjungos stiprinimo turėtų baigtis politiniu sprendimu dėl ESM reformos;

I.  kadangi įgyvendinant ESM reformą trumpuoju laikotarpiu turėtų būti prisidedama prie bankų sąjungos kūrimo suteikiant tinkamą bendrą fiskalinio stabilumo stiprinimo priemonę Bendram pertvarkymo fondui;

1.  palankiai vertina 2017 m. gruodžio 6 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos reglamento dėl Europos valiutos fondo įsteigimo ir mano, kad juo naudingai prisidedama prie vykstančios diskusijos dėl Europos ateities, EPS stiprinimo ir ESM reformos; ypač palankiai vertina Komisijos pasiūlymą ESM integruoti į ES teisinę sistemą;

2.  atkreipia dėmesį į tai, kad funkcijos, kurias turi vykdyti reformuotas ESM, priklausys ekonomikos politikos sričiai ir kad Europos valiutos fondo pavadinimas gali būti klaidinantis; pažymi, kad savo 2018 m. balandžio 11 d. nuomonėje ECB pasiūlė, kad ESM teisių perėmėjas išlaikytų pavadinimą „ESM“; atsižvelgdamas į tai, ragina tinkamai ir nuodugniai įvertinti konkretaus pavadinimo poveikį reformuotam ESM, kad būtų užtikrintas kuo mažesnis poveikis sklandžiam reformuoto ESM veikimui; siūlo užtikrinti, kad ESM būtų paliktas dabartinis kapitalo rinkoje pripažintas pavadinimas ir kad būtų aišku, kad euro zonos pinigų politika vis dar priklauso ECB kompetencijai;

3.  pabrėžia, kad tinkamai veikti EPS padeda tai, kad yra paskutinio skolintojo vaidmenį atliekanti institucija; šiuo atžvilgiu atkreipia dėmesį į teigiamą ESM indėlį sprendžiant EPS institucinės sistemos trūkumus, būtent teikiant finansinę paramą keletui valstybių narių, kurias paveikė pasaulinė finansų krizė ir valstybės skolos krizė;

4.  primena savo ankstesnes pozicijas, kuriomis pritarta ESM įtraukimui į ES teisinę sistemą, dėl kurio ji taptų visateise ES įstaiga; mano, kad įtraukiant jį reikėtų atsižvelgti ir į nacionalinių parlamentų vaidmenį ir šį uždavinį toliau reikėtų laikyti EPS užbaigimo projekto dalimi; mano, kad toks įtraukimas suteiktų galimybę valdyti laikantis Bendrijos metodo, užtikrintų visišką fiskalinių taisyklių ir pareigų suderinamumą, supaprastintų ekonominės ir fiskalinės politikos suderinimą ir padidintų demokratinį teisėtumą bei atskaitomybę, pasitelkiant Europos Parlamentą;

5.  pabrėžia, kad jei ateityje ES biudžeto ištekliai bus naudojami, Parlamentas turėtų turėti politinę galią vykdyti visas taikytinas biudžeto kontrolės teises, susijusias su ESM biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra; pažymi, kad tokiu atveju Europos Audito Rūmai turėtų būti laikomi nepriklausomu išorės auditoriumi ir jiems turėtų būti suteiktas aiškus ir formalus vaidmuo biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūroje;

6.  primena nacionalinių parlamentų fiskalinės ir demokratinės priežiūros prerogatyvas; mano, kad reikėtų toliau gerinti nacionalinių parlamentų ir Europos Parlamento vykdomą reformuoto ESM tikrinimą; mano, kad nacionaliniai parlamentai turėtų turėti teisę gauti informaciją apie reformuoto ESM veiklą ir pradėti dialogą su reformuoto ESM valdančiuoju direktoriumi;

7.  pažymi, kad Komisijos pasiūlymas paskatino aktyvią diskusiją dėl jo politinio, finansinio ir teisinio poveikio; vis dėlto pabrėžia, kad dėl šių diskusijų dėl ilgalaikės ESM institucinės sistemos vizijos neturėtų būti atidėti veiksmai, kurių reikia imtis nedelsiant, siekiant stiprinti ir užtikrinti EPS demokratinę atskaitomybę ir jos pajėgumą skatinti finansinį stabilumą ir konvergenciją bei reaguoti į ekonominius sukrėtimus; todėl ragina peržiūrėjus ESM sutartį netrukus įvykdyti reikšmingą ESM reformą, kuria nebūtų daromas poveikis didesnio užmojo pakeitimams ateityje;

8.  pabrėžia, kad reformuoto ESM pirminė paskirtis ir toliau turėtų būti teikti pereinamojo laikotarpio finansinę pagalbą valstybėms narėms, kurioms jos reikia, remiantis konkrečiomis sąlygomis, dėl kurių susitarta koregavimo programose, ir atsižvelgiant į patirtį, įgytą vykdant ankstesnes Komisijos, Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir ECB valdomas finansinės paramos programas; pabrėžia, kad reformuotas ESM tam turi turėti deramą galią; todėl nepritaria jokiems bandymams reformuotą ESM paversti tik bankams skirta priemone arba sumažinti jos finansinius pajėgumus remti valstybes nares;

9.  primena, kad reformuotam ESM reikėtų numatyti įvairių finansinių priemonių, kurios turi būti patobulintos pritaikant šiam mechanizmui, įskaitant galimybę teikti pakankamą prevencinę finansinę pagalbą, kad valstybės narės galėtų gauti pagalbą prieš joms susidūrus su dideliais sunkumais siekiant gauti lėšų kapitalo rinkoje; mano, kad galimybė naudotis prevencine sąlygine kredito linija (PSKL) turėtų būti prieinama remiantis ketinimų raštu ir atsižvelgiant į taikomus kriterijus; pažymi, kad šios finansinės priemonės turi būti naudojamos siekiant padėti valstybėms narėms didelių ekonominių ir finansinių sukrėtimų atvejais; primena, kad, siekiant skatinti ekonominį ir finansinį stabilumą, investicijas ir ekonominės konvergencijos didinimą euro zonoje, valstybėms narėms teikiamą finansinę paramą gali papildyti būsima konvergencijai ir konkurencingumui skirta biudžeto priemonė;

10.  pabrėžia, kad EPS apima visas ES valstybes nares, iš kurių visos, išskyrus Daniją ir Jungtinę Karalystę, turi įsivesti eurą ir prisijungti prie euro zonos, todėl bet kuris ESM turėtų būti atviras visoms ES valstybėms narėms;

11.  mano, kad reformuotas ESM turėtų atlikti svarbesnį vaidmenį valdant finansinės paramos programas kartu su Komisija ir glaudžiai bendradarbiaujant su ECB, užtikrinant, kad ES institucinė sistema prireikus turėtų daugiau autonomijos, nekenkiant atitinkamoms partnerystėms su kitomis institucijomis, būtent TVF;

12.  pabrėžia, kad reformuotas ESM turėtų turėti savo kompetenciją rengti ir vertinti elementus, kurių reikalaujama pagal ESM įstatus; pabrėžia, kad ESM pateiktų finansinės paramos prašymų vertinimu, taip pat sprendimų dėl koregavimo programų kūrimo priėmimu, bendradarbiaujant su kitomis institucijomis, jokiu būdu nepakeičiama ir nedubliuojama įprasta makroekonominė ir fiskalinė priežiūra, numatyta ES fiskalinėse taisyklėse ir reglamentuose, kuri turi toliau priklausyti išimtinei Komisijos kompetencijai, ir ji nesutampa;

13.  mano, kad galimose būsimose koregavimo programose turėtų būti atsižvelgta į socialinį siūlomų priemonių poveikį, be kita ko, palyginus su ilgalaikiu jokio politikos pokyčių poveikio poveikiu, atsižvelgiant į ankstesnį ir prasmingą socialinį poveikio vertinimą;

14.  pabrėžia, kad reikia užtikrinti, jog reformuotame ESM būtų taikoma veiksminga sprendimų priėmimo procedūra, ypač neatidėliotinų aplinkybių atveju; atsižvelgdamas į tai, ragina įvertinti dabartinį valdymą;

15.  ragina greitai įvykdyti ESM reformą, kuria taip pat būtų iš naujo apibrėžtas jo vaidmuo, funkcijos ir finansinės priemonės, kad reformuotas ESM pertvarkymo atveju galėtų teikti likvidumo paramą ir fiskalinio stabilumo stiprinimo priemonę Bendram pertvarkymo fondui; ragina užtikrinti, kad bendra fiskalinio stabilumo stiprinimo priemonė pradėtų veikti kuo skubiau iki 2020 m. taikant sutartas sąlygas ir bet kokiu atveju iki 2024 m.;

16.  atkreipia dėmesį į pavojus, kurie kyla dėl to, kad vėluojama stiprinti bankų sąjungą; palankiai vertina 2018 m. gruodžio 4 d. Euro grupės ataskaitą vadovams dėl EPS stiprinimo, kuri ištisa buvo patvirtinta 2018 m. gruodžio 14 d. euro zonos aukščiausiojo lygio susitikime; ypač palankiai vertina tai, kad Bendram pertvarkymo fondui pradėta taikyti bendra fiskalinio stabilumo stiprinimo priemonė, su sąlyga, kad rizikos mažinimo srityje bus padaryta pakankama pažanga, kuri bus įvertinta 2020 m., ir kad buvo patvirtintas sąlygų dokumentas, susijęs su ESM reforma; primena savo ankstesnę poziciją dėl būtinybės baigti kurti Europos indėlių garantijų sistemą (EIGS) ir pripažįsta, kad rizikos mažinimas ir rizikos pasidalijimas turėtų būti vykdomi kartu; atkreipia dėmesį į tai, kad nepasiekta greitų rezultatų, susijusių su būsimu euro zonos biudžetu ir stabilizavimo funkcija, tačiau atkreipia dėmesį į įgaliojimus imtis veiksmų, susijusių su konvergencijos ir konkurencingumo biudžeto priemone; pabrėžia, kad padaryta didelė pažanga rizikos mažinimo srityje; primena, kad Parlamentas svariai prisidėjo sudarant šią galimybę, visų pirma, dėl priemonių bankų sektoriuje rinkinio ir neveiksnių paskolų prudencinės finansinio stabilumo stiprinimo priemonės;

17.  siūlo, siekiant pagerinti tarpinstitucinį dialogą ir padidinti ESM skaidrumą ir atskaitomybę, nedelsiant parengti ESM ir Parlamento bendradarbiavimo laikino memorandumo protokolą, kuriame būtų nurodytos Parlamento ir jo narių teisės, susijusios su klausimais reformuotam ESM, reguliariais klausymais, paskyrimo teisėmis ir atitinkamomis biudžeto kontrolės teisėmis; primena savo prašymą sudaryti tarpinstitucinį susitarimą dėl ekonomikos valdymo; pabrėžia, kad, vadovaujantis Tarybos pasiūlymu, reformuoto ESM valdantįjį direktorių turėtų rinkti Europos Parlamentas, kuriam jis turėtų būti atskaitingas; ragina reformuoto ESM valdymo organuose užtikrinti lyčių pusiausvyrą;

18.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybos pirmininkui, Komisijai, Tarybai, Euro grupei, Europos Centriniam Bankui, Europos stabilumo mechanizmo valdančiajam direktoriui ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL C 252, 2018 7 18, p. 201. (2) OL C 252, 2018 7 18, p. 215. (3) OL C 220, 2018 6 25, p. 2. (4) OL C 65, 2016 2 19, p. 96. (5) OL C 378, 2017 11 9, p. 182. (6) OL C 252, 2018 7 18, p. 235. (7) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0226.