(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0184),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0149/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Austrijos Federalinės Tarybos bei Švedijos Karalystės Riksdago pagal Protokolą (Nr. 2) dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktas pagrįstas nuomones, kuriose tvirtinama, jog teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 20 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  2018 m. spalio 10 d. atsižvelgdamas į Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos bei Transporto ir turizmo komitetų nuomones (A8-0447/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 440, 2018 12 6, p. 66. (2) OL C 461, 2018 12 21, p. 232.

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(3),

kadangi,

(1)  šios direktyvos paskirtis – sudaryti sąlygas kompetentingiems atstovaujantiems subjektams, kurie atstovauja kolektyviniams vartotojų interesams, pareiškiant atstovaujamuosius ieškinius, siekti apginti vartotojų teises nuo Sąjungos teisės nuostatų pažeidimų; kompetentingi atstovaujantys subjektai turėtų turėti galimybę prašyti sustabdyti arba uždrausti pažeidimą, patvirtinti, kad pažeidimas buvo padarytas ir siekti apginti teises, pvz., sumokėti kompensaciją, atlyginti sumokėtą kainą, atlikti remonto darbus, pakeisti prekę, pašalinti trūkumus arba, sumažinti kainą arba nutraukti sutartį, kaip numatyta nacionaliniuose įstatymuose; [1 pakeit.]

(2)  Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/22/EB(4) kompetentingiems atstovaujantiems subjektams buvo leista pareikšti atstovaujamuosius ieškinius visų pirma siekiant sustabdyti ir uždrausti Sąjungos teisės pažeidimus, kurie daro žalą kolektyviniams vartotojų interesams. Tačiau toje direktyvoje nebuvo pakankamai aptartos vartotojų teisės vykdymo užtikrinimo problemos. Siekiant didesnio atgrasymo nuo neteisėtos praktikos, paskatinti gerą ir atsakingą verslo praktiką ir norint sumažinti vartotojų patiriamus nuostolius, būtina sugriežtinti kolektyvinių vartotojų interesų apsaugos mechanizmą. Atsižvelgiant į įvairius pakeitimus ir siekiant aiškumo, tikslinga Direktyvą 2009/22/EB pakeisti. Remiantis SESV 114 straipsniu, labai reikalingos Sąjungos intervencinės priemonės, siekiant užtikrinti galimybę kreiptis į teismą ir tinkamą teisingumo vykdymą, nes tai sumažins atskirų veiksmų sąnaudas ir naštą; [2 pakeit.]

(3)  atstovaujamasis ieškinys turėtų suteikti galimybę veiksmingai ir efektyviai apsaugoti kolektyvinius vartotojų interesus tiek nuo vidaus, tiek nuo tarpvalstybinių pažeidimų. Jis turėtų sudaryti sąlygas kompetentingiems atstovaujantiems subjektams veikti siekiant užtikrinti atitiktį susijusioms Sąjungos nuostatoms ir įveikti kliūtis, su kuriomis susiduria vartotojai pareikšdami atskirus ieškinius, pvz., netikrumas dėl jų teisių ir prieinamų procedūrinių mechanizmų, ankstesnė nesėkmingų ieškinių patirtis, pernelyg ilgos bylų nagrinėjimo procedūros, psichologinės kliūtys pareikšti ieškinį ir neigiamas tikėtinų išlaidų ir atskiro ieškinio naudos balansas, kad būtų padidintas teisinis tikrumas tiek ieškovams, tiek atsakovams, taip pat pasitikėjimas teisine sistema; [3 pakeit.]

(4)  svarbu užtikrinti būtiną galimybės kreiptis į teismą ir procesinių apsaugos nuo piktnaudžiavimo bylinėjimusi, kuris galėtų nepagrįstai trukdyti įmonių gebėjimui veikti vidaus rinkoje, priemonių pusiausvyrą. Siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui atstovaujamaisiais ieškiniais, reikėtų vengti tokių aspektų kaip baudinis nuostolių atlyginimas ir apribojimų dėl teisės pareikšti ieškinį nukentėjusių vartotojų vardu nebuvimas, turėtų būti vengiama ir turėtų būti nustatytos aiškios taisyklės dėl įvairių procedūrinių aspektų, pavyzdžiui, kompetentingų atstovaujančių subjektų paskyrimo, jų lėšų kilmės ir informacijos, kurios reikia atstovaujamajam ieškiniui pagrįsti, pobūdžio. Šia direktyva Pralaimėjusi šalis turėtų padengti bylinėjimosi išlaidas. Tačiau teismas neturėtų būti daromas poveikis nacionalinėms taisyklėms dėl procesinių išlaidų paskirstymo;priteisti išlaidų pralaimėjusiai šaliai, jei jos buvo patirtos be reikalo ar yra neproporcingos ieškiniui; [4 pakeit.]

(5)  pažeidimai, kurie daro poveikį vartotojų kolektyviniams interesams, dažnai sukelia tarpvalstybines pasekmes. Sąjungoje prieinami veiksmingesni ir efektyvesni atstovaujamieji ieškiniai turėtų paskatinti vartotojų pasitikėjimą vidaus rinka ir suteikti vartotojams galių įgyvendinti savo teises;

(6)  ši direktyva turėtų būti taikoma įvairioms sritims, pvz., duomenų apsaugai, finansinėms paslaugoms, kelionėms ir turizmui, energetikai, telekomunikacijoms ir, aplinkai ir sveikatai. Ji turėtų būti taikoma Sąjungos teisės nuostatų, kuriomis užtikrinama kolektyvinių vartotojų interesų apsauga, pažeidimams, nepaisant to, ar atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose jie vadinami vartotojais ar keliautojais, naudotojais, klientais, mažmeniniais investuotojais, mažmeninės prekybos klientais ar kaip nors kitaip, taip pat užtikrinama duomenų subjektų kolektyvinių interesų apsauga pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą. Siekiant užtikrinti tinkamą reagavimą į Sąjungos teisės, kurios forma ir mastas greitai keičiasi, pažeidimą, kiekvieną kartą, kai priimamas naujas su vartotojų kolektyvinių interesų apsauga susijęs Sąjungos teisės aktas, reikėtų įvertinti, ar reikia pakeisti šios direktyvos priedą siekiant įtraukti tą teisės aktą į direktyvos taikymo sritį; [5 pakeit.]

(6a)  ši direktyva taikoma atstovaujamiesiems ieškiniams, pareikštiems dėl pažeidimų, kurie daro didelį poveikį vartotojams, susijusiems su nuostatomis, kurias apima I priede išvardyti Sąjungos teisės aktai. Didelis poveikis prasideda tada, kai paveikiami du vartotojai; [6 pakeit.]

(7)  Komisija priėmė pasiūlymus dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies pakeičiami Reglamentas (EB) Nr. 261/2004, nustatantis bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, ir Reglamentas (EB) Nr. 2027/97 dėl oro vežėjo atsakomybės už keleivių ir jų bagažo vežimą oru, ir dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl geležinkelių keleivių teisių ir pareigų. Todėl tikslinga numatyti, kad praėjus vieniems metams po šios direktyvos įsigaliojimo, Komisija įvertina, ar lėktuvų ir traukinių keleivių teisių taisyklėmis užtikrinamas tinkamas vartotojų apsaugos teisių lygis, palyginamas su lygiu, užtikrinamu pagal šią direktyvą, ir padaro reikiamas išvadas dėl šios direktyvos taikymo srities.

(8)  remiantis Direktyva 2009/22/EB, ši direktyva turėtų apimti vidaus ir tarpvalstybinius pažeidimus, visų pirma tais atvejais, kai nuo pažeidimo nukentėję vartotojai gyvena vienoje ar keliose valstybėse narėse, išskyrus valstybę narę, kurioje yra įsisteigęs pažeidimą padaręs prekiautojas. Ji taip pat turėtų būti taikoma pažeidimams, kurie buvo nutraukti prieš pareiškiant arba baigiant nagrinėti atstovaujamąjį ieškinį, nes vis tiek gali būti reikalinga užkirsti kelią praktikos pasikartojimui, nustatyti, kad atitinkama praktika reiškė pažeidimą ir palengvinti vartotojų teisių gynimą;

(9)  šia direktyva neturėtų būti nustatomos tarptautinės privatinės teisės taisyklės, susijusios su jurisdikcija, teismo sprendimų pripažinimu ir vykdymo užtikrinimu arba taikytina teise. Galiojančios Sąjungos teisės priemonės taikomos šioje direktyvoje nustatytiems atstovaujamiesiems ieškiniams, kuriais užkertamas kelias bet kokiam palankesnės teisinės sistemos paieškų stiprėjimui; [7 pakeit.]

(9a)  ši direktyva neturėtų daryti poveikio ES taisyklių dėl tarptautinės privatinės teisės taikymui tarpvalstybinėse bylose. Šioje direktyvoje nustatytiems atstovaujamiesiems ieškiniams taikomas 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (nauja redakcija – „Briuselis I“), 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės („Roma I“) ir 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 864/2007 dėl nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės („Roma II“); [8 pakeit.]

(10)  kadangi atstovaujamuosius ieškinius gali pareikšti tik kompetentingi atstovaujantys subjektai, siekdami užtikrinti tinkamą atstovavimą kolektyviniams vartotojų interesams, kompetentingi atstovaujantys subjektai turėtų atitikti šioje direktyvoje nustatytus kriterijus. Visų pirma, jie turėtų būti tinkamai įsteigti pagal valstybės narės teisę; pavyzdžiui, tai galėtų turėtų apimti reikalavimus dėl narių skaičiaus, pakankamo stabilumo arba skaidrumo reikalavimus dėl atitinkamų jų struktūros aspektų, kaip antai įstatų, valdymo struktūros, tikslų ir darbo metodų. Jie taip pat turėtų nesiekti pelno ir turėti teisėtą interesą užtikrinti susijusių Sąjungos teisės aktų laikymąsi. Šie kriterijai turėtų būti taikomi tiek iš anksto paskirtiems kompetentingiems subjektams, tiek ad hoc kompetentingiems subjektams, kurie yra įsteigti tam, kad pareikštų konkretų ieškinį;Be to, kompetentingi atstovaujantys subjektai turi būti nepriklausomi nuo rinkos dalyvių, taip pat ir finansiškai. Kompetentingi atstovaujantys subjektai taip pat turi taikyti nustatytą procedūrą, kad būtų išvengta interesų konfliktų. Valstybės narės nenustato kriterijų, kurie viršytų šioje direktyvoje nustatytus kriterijus; [9 pakeit.]

(11)  visų pirma nepriklausomos viešosios įstaigos ir vartotojų organizacijos turėtų atlikti aktyvų vaidmenį užtikrindamos atitiktį susijusioms Sąjungos teisės nuostatoms ir turėti geras sąlygas veikti kaip kompetentingi subjektai. Kadangi šie subjektai gali naudotis įvairiais informacijos, susijusios su prekiautojų praktika vartotojų atžvilgiu, šaltiniais, ir laikosi skirtingų savo veiklos prioritetų, valstybės narės turėtų turėti galimybę laisvai nuspręsti dėl priemonių, kurias atstovaujamuosiuose ieškiniuose galėtų prašyti taikyti šie kompetentingi subjektai;

(12)  kadangi teisminės ir administracinės procedūros gali būti veiksminga ir efektyvi kolektyvinių vartotojų interesų apsaugos priemonė, valstybėms narėms paliekama diskrecijos teisė nuspręsti, ar atstovaujamąjį ieškinį galima pareikšti teisminėje ar administracinėje byloje, ar abiejose bylose, priklausomai nuo atitinkamos teisės srities arba atitinkamo ekonomikos sektoriaus. Tai nedaro poveikio teisei į veiksmingą gynybą pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnį, pagal kurį valstybės narės užtikrina, kad vartotojai ir įmonės turėtų teisę į veiksmingą teisių gynimą bendrosios kompetencijos ar specializuotame teisme dėl bet kokio administracinio sprendimo, kuris buvo priimtas pagal šią direktyvą įgyvendinančias nacionalines nuostatas. Tai apima galimybę šalims gauti sprendimą, kuriuo sustabdomas ginčijamo sprendimo vykdymo užtikrinimas pagal nacionalinę teisę;

(13)  siekiant didesnio atstovaujamųjų ieškinių procesinio veiksmingumo, kompetentingiems subjektams turėtų būti suteikta galimybė viename atstovaujamajame ieškinyje arba atskiruose atstovaujamuosiuose ieškiniuose prašyti taikyti skirtingas priemones. Šios priemonės turėtų apimti laikinąsias priemones, kuriomis sustabdoma taikoma praktika arba uždraudžiama praktika, jeigu ji nebuvo taikoma, tačiau yra rizika, kad dėl jos gali būti padaroma didelė arba neatitaisoma žala vartotojams, priemones, kuriomis nustatoma, kad atitinkama praktika reiškia teisės pažeidimą ir, prireikus, priemones, kuriomis sustabdoma arba uždraudžiama būsima praktika, taip pat priemones, kuriomis panaikinamas tęstinis pažeidimo poveikis, įskaitant teisių gynimą. Jeigu priemonių prašoma viename ieškinyje, kompetentingiems subjektams turėtų būti sudaryta galimybė prašyti taikyti visas atitinkamas priemones ieškinio pareiškimo momentu arba pirmiausia prašyti priimti atitinkamą nutartį dėl uždraudimų ir vėliau, jei tinkama, nutartį dėl teisių gynimo;

(14)  nutartimis dėl uždraudimų siekiama apsaugoti kolektyvinius vartotojų interesus, nepriklausomai nuo bet kokių faktinių nuostolių ar žalos, kurią patyrė atskiri vartotojai. Nutartimis dėl uždraudimų gali būti reikalaujama, kad prekiautojai imtųsi konkrečių veiksmų, pvz., pateiktų vartotojams informaciją, kurią jie anksčiau praleido pažeisdami teisinius įsipareigojimus. Sprendimai, kuriais nustatoma, kad praktika prilygsta pažeidimui, neturėtų priklausyti nuo to, ar praktika buvo taikoma sąmoningai ar dėl aplaidumo;

(15)  kompetentingas atstovaujantys subjektas, kuris pagal šią direktyvą inicijuoja atstovaujamąjį ieškinį, turėtų būti bylos šalimi. Nuo pažeidimo nukentėję atitinkami vartotojai turėtų turėti tinkamas galimybes pasinaudoti tinkamą informaciją apie su atstovaujamuoju ieškiniu susijusiais rezultatais susijusius rezultatus ir kuo jie gali būti jiems naudingi. Pagal šią direktyvą priimtos nutartys dėl uždraudimų neturėtų turėti poveikio vartotojų, nukentėjusių nuo praktikos, dėl kurios priimta nutartis dėl uždraudimo, pareikštiems atskiriems ieškiniams; [10 pakeit.]

(16)  kompetentingi subjektai turėtų turėti galimybę prašyti taikyti priemones, kuriomis siekiama nutraukti tęstinį pažeidimo poveikį. Šios priemonės turėtų apimti nutartį dėl teisių gynimo, kuria prekiautojas, kai tinkama ir pagal galiojančius nacionalinius įstatymus įpareigojamas inter alia sumokėti kompensaciją, atlikti remonto darbus, pakeisti prekę, pašalinti trūkumus, sumažinti kainą, nutraukti sutartį arba atlyginti sumokėtą kainą; [11 pakeit.]

(17)  nuo masinės žalos nukentėjusiems vartotojams skiriama kompensacija neturėtų viršyti sumos, kurią prekiautojas privalo sumokėti pagal taikytiną nacionalinę ar Sąjungos teisę, kad būtų padengta jų faktinė patirta žala. Visų pirma reikėtų vengti baudinio nuostolių atlyginimo, kuriuo šaliai ieškovei atlyginami didesni nei jos patirti nuostoliai.

(18)  valstybės narės gali turėtų prašyti kompetentingų atstovaujančių subjektų pateikti pakankamai informacijos, kuri yra reikalinga atstovaujamajam ieškiniui dėl teisių gynimo pagrįsti, įskaitant nuo pažeidimo nukentėjusių vartotojų grupės ir fakto bei teisės klausimų, kurie turi būti išspręsti nagrinėjant atstovaujamąjį ieškinį, aprašymo. Neturėtų būti reikalaujama, kad kompetentingas subjektas individualiai nustatytų visus nuo pažeidimo nukentėjusius atitinkamus vartotojus, kad galėtų inicijuoti ieškinį. Teismas ar administracinė institucija, nagrinėdami atstovaujamuosius ieškinius dėl teisių gynimo, turėtų kuo ankstesniame procedūros etape patikrinti, ar, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir atitinkamų vartotojų patirtos žalos ypatumus, bylą galima iškelti pareiškiant atstovaujamąjį ieškinį. Visų pirma ieškiniai turėtų būti patikrinami ir vienodi ir turėtų būti reikalaujama taikyti vienodos rūšies priemones; bet koks kompetentingo subjekto sudarytas trečiosios šalies finansavimo susitarimas turėtų būti skaidrus ir nesukelti interesų konflikto. Valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti, kad teismas ar administracinė institucija galėtų atmesti akivaizdžiai nepagrįstus ieškinius kuo ankstesniu proceso etapu; [12 pakeit.]

(19)  valstybėms narėms turėtų būti leidžiama nuspręsti, ar jų teismas arba nacionalinė institucija, kuriai perduotas atstovaujamasis ieškinys dėl teisių gynimo, išimtiniais atvejais, vietoje nutarties dėl teisių gynimo, gali priimti deklaratyvaus pobūdžio sprendimą dėl prekiautojo atsakomybės nuo pažeidimo nukentėjusių vartotojų atžvilgiu, kuriais pavieniai vartotojai galėtų tiesiogiai remtis pareikšdami vėlesnius ieškinius dėl teisių gynimo. Šios galimybės taikymas turėtų būti numatytas tik tinkamai pagrįstais atvejais, kai atstovaujamajame ieškinyje sudėtinga kiekybiškai įvertinti kiekvienam atitinkamam vartotojui priskirtinas individualias teisių gynimo priemones, be to, šių priemonių taikymas pareiškiant atstovaujamąjį ieškinį būtų neveiksmingas. Deklaratyvaus pobūdžio sprendimai neturėtų būti priimami nesudėtingose situacijose, ypač tais atvejais, kai atitinkamus vartotojus galima nustatyti ir kai vartotojams buvo padaryta panaši žala, atsižvelgiant į tam tikrą laikotarpį arba pirkimą. Be to, deklaratyvaus pobūdžio sprendimai neturėtų būti priimami tais atvejais, kai kiekvieno atskiro vartotojo patirtų nuostolių dydis yra toks mažas, kad menkai tikėtina, jog pavieniai vartotojai reikalaus apginti teises individualiai. Teismas arba nacionalinė institucija turėtų nurodyti tinkamus motyvus, dėl kurių ji konkrečioje byloje, vietoje nutarties dėl teisių gynimo, priėmė deklaratyvaus pobūdžio sprendimą; [13 pakeit.]

(20)  jeigu galima nustatyti nuo tos pačios praktikos nukentėjusius atitinkamus vartotojus ir jie patyrė panašią žalą, atsižvelgiant į konkretų laikotarpį arba pirkimą, pvz., ilgalaikių vartojimo sutarčių atveju, teismas arba administracinė institucija atstovaujamajame ieškinyje gali aiškiai apibrėžti atitinkamų vartotojų, nukentėjusių nuo pažeidimo, grupę. Visų pirma teismas arba administracinė institucija galėtų prašyti, kad pažeidimą darantis prekiautojas pateiktų susijusią informaciją, pvz., nurodytų susijusių vartotojų tapatybes ir kiek truko tokia praktika. Operatyvumo ir veiksmingumo sumetimais šiais atvejais valstybės narės pagal nacionalinės teisės aktus galėtų apsvarstyti suteikti vartotojams galimybę tiesiogiai pasinaudoti nutartimi dėl teisių gynimo po to, kai ji buvo priimta, nereikalaujant jų suteikti savo atskirus įgaliojimus iki nutarties dėl teisių gynimo priėmimo; [14 pakeit.]

(21)  mažos vertės bylose vargu ar dauguma vartotojų imsis veiksmų, kad užtikrintų savo teisių įgyvendinimą, nes įdėtos pastangos būtų daug didesnės, palyginti su individualia nauda. Tačiau, jeigu ta pati praktika yra susijusi su tam tikru skaičiumi vartotojų, bendras nuostolis gali būti didelis. Tokiais atvejais teismas arba institucija gali manyti, kad būtų neproporcinga vėl paskirstyti lėšas atitinkamiems vartotojams, pvz., dėl to, kad tai būtų per daug sunku arba nepraktiška. Todėl lėšas, gautas kaip apgintų teisių kompensaciją pareiškus atstovaujamuosius ieškinius, būtų geriau skirti kolektyvinių vartotojų interesų apsaugai, be to, jos turėtų būti skirtos atitinkamam viešajam tikslui, pvz., finansuoti vartotojams teikiamą teisinę pagalbą, informavimo kampanijas arba vartotojų judėjimus; [15 pakeit.]

(22)  priemonės, kuriomis siekiama nutraukti tęstinį pažeidimo poveikį, gali būti taikomos tik remiantis galutiniu sprendimu, kuriuo nustatomas Sąjungos teisės akto, kuriam taikoma ši direktyva, pažeidimas, dėl kurio daroma žala kolektyviniams vartotojų interesams, įskaitant galutinę nutartį dėl uždraudimo, priimtą išnagrinėjus atstovaujamąjį ieškinį. Visų pirma priemones, kuriomis siekiama nutraukti tęstinį pažeidimo poveikį, gali būti prašoma taikyti remiantis galutiniais teismo arba administracinės institucijos sprendimais, priimtais vykdymo užtikrinimo veiksmų srityje pagal 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/2394 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymo užtikrinimą, bendradarbiavimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004(5);

(23)  šioje direktyvoje nustatytas procedūrinis mechanizmas, nedarantis poveikio taisyklėms, kuriomis nustatomos esminės vartotojų teisės į sutartinių ir nesutartinių teisių gynimą, jeigu dėl pažeidimo buvo pakenkta jų interesams, pvz., teisė į nuostolių atlyginimą, teisė nutraukti sutartį, gauti kompensaciją, teisė, kad būtų pakeista prekė, pašalinti trūkumai, atlikti remonto darbai arba sumažinta kaina. Atstovaujamasis ieškinys, kuriuo pagal šią direktyvą siekiama apginti teises, gali būti pareiškiamas tik tais atvejais, kai Sąjungos arba nacionalinėje teisėje nustatytos tokios esminės teisės; [16 pakeit.]

(24)  ši šia direktyva siekiama minimalaus suderinimo ir ji nepakeičia galiojančių nacionalinių kolektyvinių teisių gynimo mechanizmų. Direktyva, kurioje atsižvelgiama į valstybių narių teisines tradicijas, valstybėms narėms paliekama diskrecija nuspręsti, ar dabartiniame arba būsimame kolektyvinio teisių gynimo mechanizme arba šiems mechanizmams alternatyviose priemonėse, reikia nustatyti šioje direktyvoje aptariamo atstovaujamojo ieškinio struktūrą, jei nacionalinis mechanizmas atitinka šioje direktyvoje nustatytus metodus. Ji neužkerta kelio valstybėms narėms išlaikyti savo esamą sistemą ir neįpareigoja jų ją iš dalies pakeisti. Valstybės narės turės galimybę integruoti šioje direktyvoje numatytas taisykles į savo kolektyvinio teisių gynimo sistemą arba įgyvendinti jas pagal atskirą procedūrą; [17 pakeit.]

(25)  kompetentingi atstovaujantys subjektai turėtų visapusiškai laikytis skaidrumo principo dėl savo veiklos finansavimo apskritai ir kiek tai susiję su lėšomis, kuriomis remiamas konkretus atstovaujamasis ieškinys dėl teisių gynimo, ir taip sudaryti sąlygas teismams arba administracinėms institucijoms įvertinti, ar tarp finansavimą teikiančios trečiosios šalies ir kompetentingo subjekto gali būti interesų konfliktas, siekiant išvengti piktnaudžiavimo bylinėjimusi rizikos, taip pat įvertinti, ar finansavimą teikianti trečioji šalis kompetentingas subjektas turi pakankamai išteklių, kad įvykdytų savo finansinius įsipareigojimus kompetentingo subjekto atžvilgiu atstovautų atitinkamų vartotojų interesams ir prisiimtų visas būtinas teisines išlaidas, kilusias bylą pralaimėjus. Iš informacijos, kurią kompetentingas subjektas kuo ankstesniame procedūros etape pateikia atstovaujamojo ieškinio nagrinėjimą prižiūrinčiam teismui arba administracinei institucijai, turėtų būti įmanoma įvertinti, ar trečioji šalis gali daryti įtaką kompetentingo subjekto procesiniams sprendimams apskritai ir, susijusiems su atstovaujamuoju ieškiniu, įskaitant sprendimus dėl taikių susitarimų, ir ar ji teikia finansavimą atstovaujamajam ieškiniui dėl teisių gynimo atsakovo, kuris yra lėšų teikėjo konkurentas, atžvilgiu arba atsakovo, nuo kurio lėšų teikėjas yra priklausomas, atžvilgiu. Jeigu kuri nors iš šių aplinkybių pasitvirtina, teismui arba administracinei institucijai turėtų turi būti suteikti įgaliojimai reikalauti, kad kompetentingas subjektas atsisakytų atitinkamo finansavimo, ir prireikus panaikinti kompetentingo subjekto statusą konkrečioje byloje;. Valstybės narės turėtų užkirsti kelią juridinėms įmonėms steigti kompetentingus subjektus. Netiesioginis veiklos finansavimas aukojant lėšas, įskaitant prekiautojų paaukotas lėšas, susijusias su įmonių socialinės atsakomybės iniciatyvomis, atitinka trečiųjų šalių finansavimo reikalavimus, jei jis atitinka skaidrumo, nepriklausomumo ir interesų konflikto nebuvimo reikalavimus, išvardytus 4 ir 7 straipsniuose; [18 pakeit.]

(26)  kolektyvinius neteisminius susitarimus, pavyzdžiui, tarpininkavimą, kuriais siekiama apginti nukentėjusių vartotojų teises, reikėtų skatinti sudaryti prieš pareiškiant atstovaujamąjį ieškinį ir bet kuriame atstovaujamojo ieškinio nagrinėjimo etape; [19 pakeit.]

(27)  valstybės narės gali nustatyti, kad kompetentingas subjektas ir prekiautojas, kurie pasiekė taikų susitarimą dėl vartotojų, nukentėjusių nuo tariamos neteisėtos to prekiautojo praktikos, teisių gynimo, gali drauge prašyti teismo arba administracinės institucijos jį patvirtinti. Tokius prašymus teismas arba administracinė institucija turėtų priimti tik jeigu dėl tos pačios praktikos nenagrinėjamas joks kitas atstovaujamasis ieškinys. Tokį kolektyvinį taikų susitarimą tvirtinantis kompetentingas teismas arba administracinė institucija privalo atsižvelgti į visų susijusių šalių, įskaitant pavienius vartotojus, interesus ir teises. Atitinkamiems pavieniams vartotojams suteikiama galimybė sutikti arba nesutikti laikytis tokio taikaus susitarimo Susitarimai turėtų būti galutiniai ir privalomi visoms šalims; [20 pakeit.]

(28)  teismas ir administracinė institucija turėtų turėti įgaliojimus paraginti pažeidimą padariusį prekiautoją ir kompetentingą subjektą, kuris pareiškė atstovaujamąjį ieškinį, pradėti derybas, kurių tikslas – pasiekti taikų susitarimą dėl atitinkamiems vartotojams taikomų teisių gynimo priemonių. Priimant sprendimą, ar paraginti šalis taikiai išspręsti ginčą neteismine tvarka, reikėtų atsižvelgti į pažeidimo, su kuriuo yra susijęs ieškinys, pobūdį, atitinkamų vartotojų ypatumus, galimą siūlomą teisių gynimo priemonę, šalių norą taikiai susitarti ir procedūros operatyvumą;

(29)  siekiant palengvinti pavienių vartotojų teisių gynimą, kurio prašoma remiantis galutiniais deklaratyvaus pobūdžio sprendimais dėl prekiautojo atsakomybės nuo pažeidimo nukentėjusių vartotojų atžvilgiu, priimtais nagrinėjant atstovaujamąjį ieškinį, sprendimą priėmusiam teismui arba administracinei institucijai turėtų būti suteikti įgaliojimai prašyti, kad kompetentingas subjektas ir prekiautojas pasiektų kolektyvinį taikų susitarimą; [21 pakeit.]

(30)  neteisminį taikų susitarimą, pasiektą nagrinėjant atstovaujamąjį ieškinį arba pagrįstą galutiniu deklaratyvaus pobūdžio sprendimu, turėtų patvirtinti atitinkamas teismas arba administracinė institucija, kad, atsižvelgdami į visų susijusių šalių interesus ir teises, užtikrintų tokio susitarimo teisėtumą ir sąžiningumą. Atitinkamiems pavieniams vartotojams suteikiama galimybė sutikti arba nesutikti laikytis tokio taikaus susitarimo Susitarimai yra privalomi visoms šalims, nedarant poveikio jokioms kitoms papildomoms teisėms į teisių gynimą, kurios atitinkamiems vartotojams gali būti suteiktos pagal Sąjungos arba nacionalinę teisę; [22 pakeit.]

(31)  vartotojų informavimo apie atstovaujamąjį ieškinį užtikrinimas turi esminę reikšmę sėkmingam ieškinio nagrinėjimui. Vartotojus reikėtų informuoti apie nagrinėjamą atstovaujamąjį ieškinį, faktą, kad prekiautojo praktika laikoma teisės pažeidimu, jų teises, kurios atsiranda nustačius pažeidimą, ir bet kuriuos tolesnius veiksmus, kurių turi imtis atitinkami vartotojai, visų pirma siekdami apginti savo teises. Reputacijai kylanti rizika, susijusi su informacijos apie pažeidimą skleidimu, taip pat yra svarbus prekiautojų atgrasymo nuo vartotojų teisių pažeidimo veiksnys;

(32)  kad būtų veiksminga, informacija turėtų būti tinkama ir proporcinga atsižvelgiant į bylos aplinkybes. Pažeidimą padaręs prekiautojas turėtų Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad teismas arba administracinė institucija galėtų reikalauti iš pralaimėjusios šalies tinkamai informuoti visus atitinkamus vartotojus apie galutines nutartis dėl uždraudimų galutinį sprendimą, susijusį su uždraudimais ir teisių gynimo gynimu, kurios kuris buvo priimtos priimtas nagrinėjant atstovaujamąjį ieškinį, taip pat apie ir abi šalis teismo arba administracinės institucijos patvirtintą taikų susitarimą patvirtinto taikaus susitarimo atveju. Tokia informacija galėtų būti pateikiama, pvz., prekiautojo interneto svetainėje, socialiniuose tinkluose, elektroninėse prekyvietėse arba populiariuose dienraščiuose, įskaitant tik elektroninėmis ryšio priemonėmis platinamus dienraščius. Jei įmanoma, vartotojus reikėtų informuoti individualiai siunčiant elektroninius arba popierinius laiškus. Ši informacija turėtų būti pateikiama neįgaliesiems prieinamais formatais jiems to paprašius. Pralaimėjusi šalis padengia vartotojų informavimo išlaidas; [23 pakeit.]

(32a)   valstybės narės turėtų būti skatinamos sukurti nemokamą nacionalinį atstovaujamųjų ieškinių registrą, kuris galėtų dar labiau padidinti skaidrumo įpareigojimus; [24 pakeit.]

(33)  siekiant didesnio teisinio tikrumo, taip pat norint išvengti nenuoseklaus Sąjungos teisės taikymo ir didinant atstovaujamųjų ieškinių ir galimų tolesnių ieškinių dėl teisių gynimo veiksmingumą ir procesinį efektyvumą, dėl pažeidimo arba pažeidimo išvados nebuvimo išvada, įtvirtintos įtvirtinta galutiniame sprendime, įskaitant pagal šią direktyvą teismo arba administracinės institucijos priimtą galutinę nutartį dėl uždraudimo, neturėtų turėtų būti pakartotinai bylinėjamasi vėlesnėse bylose, susijusiose su to paties prekiautojo tuo pačiu pažeidimu, kiek tai susiję su pažeidimo pobūdžiu ir jo taikymo sritimi dalyko, asmenų, laiko ir teritorijos atžvilgiu, kaip apibrėžta tame galutiniame sprendime. privaloma visoms šalims, kurios dalyvavo atstovaujamajame ieškinyje. Galutinis sprendimas neturėtų daryti poveikio jokioms kitoms papildomoms teisėms į teisių gynimą, kurios atitinkamiems vartotojams gali būti suteiktos pagal Sąjungos arba nacionalinę teisę. Susitarimu nustatyta teisių gynimo priemonė taip pat turėtų būti privaloma byloms, susijusioms su ta pačia praktika, tuo pačiu prekiautoju ir tuo pačiu vartotoju. Jeigu ieškinys, kuriame prašoma taikyti priemones, kuriomis panaikinamas tęstinis pažeidimo poveikis, įskaitant teisių gynimo priemones, pareiškiamas kitoje valstybėje narėje, nei valstybė narė, kurioje buvo priimtas galutinis sprendimas, kuriuo nustatomas šis pažeidimas arba pažeidimo nebuvimas, sprendimas turėtų būti laikomas nuginčijamąja prezumpcija, įrodymu, kad atitinkamais atvejais pažeidimas buvo padarytas arba nepadarytas. Valstybės narės užtikrina, kad vienos valstybės narės galutinis sprendimas, nustatantis pažeidimo buvimą ar nebuvimą, atsižvelgiant į bet kuriuos kitus ieškinius dėl teisių gynimo kitos valstybės narės nacionaliniuose teismuose dėl to paties prekiautojo ir to paties pažeidimo būtų vertinamas kaip nuginčijamoji prezumpcija; [25 pakeit.]

(34)  valstybės narės turėtų užtikrinti, kad individualūs ieškiniai dėl teisių gynimo galėtų būti grindžiami galutiniu deklaratyvaus pobūdžio sprendimu, priimtu nagrinėjant atstovaujamąjį ieškinį. Tokius ieškinius turėtų būti galima pareikšti taikant pagreitintas ir supaprastintas procedūras;

(35)  nacionalinės taisyklės dėl senaties terminų neturėtų trukdyti pareikšti ieškinių dėl teisių gynimo, pagrįstų galutine nutartimi dėl uždraudimo, kuria nustatomas pažeidimas, arba galutiniu deklaratyvaus pobūdžio sprendimu dėl prekiautojo atsakomybės nuo pažeidimo nukentėjusių vartotojų atžvilgiu, priimtu pagal šią direktyvą. Pateikus atstovaujamąjį ieškinį, turi būti sustabdomi arba nutraukiami senaties terminai, taikomi bet kokiems ieškiniams dėl teisių gynimo, susijusiems su atitinkamais vartotojais, kuriems pateiktas ieškinys daro poveikį; [26 pakeit.]

(36)  atstovaujamieji ieškiniai dėl nutarčių dėl uždraudimų turėtų būti nagrinėjami laikantis tinkamo procesinio operatyvumo. Nutartys dėl uždraudimo, turinčios laikinosios apsaugos priemonės poveikį, visada turėtų būti priimamos taikant pagreitintą procedūrą, siekiant užkirsti kelią bet kokiai tolesnei pažeidimo sukeliamai žalai;

(37)  įrodymai yra svarbus elementas nustatant, ar atitinkama praktika yra teisės pažeidimas, ar yra jo pasikartojimo rizika, nustatant nuo pažeidimo nukentėjusius vartotojus, priimant sprendimą dėl teisių gynimo ir tinkamo vartotojų, kuriems atstovaujamasis ieškinys daro poveikį, informavimo apie vykstančią procedūrą ir jos galutines pasekmes. Tačiau įmonių ir vartotojų santykiams būdinga informacijos asimetrija, o būtiną informaciją gali turėti tik prekiautojas, todėl ji kompetentingam subjektui tampa neprieinama. Todėl kompetentingiems subjektams reikėtų suteikti teisę kompetentingo teismo arba administracinės institucijos prašyti, kad prekiautojas atskleistų su jų reikalavimu susijusius įrodymus arba įrodymus, kurie yra reikalingi norint atitinkamus vartotojus tinkamai informuoti apie atstovaujamąjį ieškinį, neprašant prekiautojo nurodyti konkrečių įrodymų. Tokio atskleidimo poreikį, mastą ir proporcingumą turėtų atidžiai įvertinti atstovaujamojo ieškinio nagrinėjimą prižiūrintis teismas arba administracinė institucija ir šiuo atveju atsižvelgti į trečiųjų šalių teisėtų interesų apsaugą ir laikytis taikytinų Sąjungos ir nacionalinių konfidencialumo taisyklių;

(38)  siekiant užtikrinti atstovaujamųjų ieškinių veiksmingumą, pažeidimą padariusiems prekiautojams turėtų būti numatomos veiksmingos, atgrasomosios ir proporcingos sankcijos, skiriamos nesilaikant galutinio sprendimo, priimto išnagrinėjus atstovaujamąjį ieškinį;

(39)  atsižvelgdamos į tai, kad atstovaujamaisiais ieškiniais siekiama visuomeninio intereso apsaugant kolektyvinius vartotojų interesus, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad kompetentingiems atstovaujantiems subjektams nebūtų užkirstas kelias pareikšti atstovaujamuosius ieškinius pagal šią direktyvą dėl su šia procedūra susijusių išlaidų. Tačiau atsižvelgiant į atitinkamas sąlygas, numatytas nacionalinėse nuostatose, tai neturėtų daryti poveikio faktui, kad šalis, pralaimėjusi atstovaujamojo ieškinio bylą, atlygina laimėjusiai šaliai būtinas teisines išlaidas (principas „moka pralaimėjusi šalis“). Tačiau teismas arba administracinė institucija neturėtų priteisti išlaidų pralaimėjusiai šaliai, jei jos buvo patirtos be reikalo ar yra neproporcingos ieškiniui; [27 pakeit.]

(39a)   valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų išvengta sąlyginio advokato atlyginimo ir kad advokato užmokestis ir jo apskaičiavimo metodas neskatintų kelti bylų, kurios nenaudingos vartotojams ar kitoms atitinkamoms ginčo šalims ir galėtų sukliudyti vartotojams visapusiškai pasinaudoti atstovaujamojo ieškinio teikiama nauda. Valstybės narės, kuriose leidžiama taikyti sąlyginį advokatų atlyginimą, turėtų būti užtikrina, kad toks atlyginimas nesutrukdytų vartotojams gauti visą kompensaciją; [28 pakeit.]

(40)  paaiškėjo, kad įvairių valstybių narių kompetentingų atstovaujančių subjektų bendradarbiavimas ir keitimasis informacija, gerąja praktika ir patirtimi tarpusavyje buvo naudingas sprendžiant tarpvalstybinių pažeidimų problemą. Reikia toliau plėsti gebėjimų stiprinimo ir bendradarbiavimo priemones, taikomas dideliam kompetentingų atstovaujančių subjektų visoje Sąjungoje skaičiui, siekiant didinti atstovaujamųjų ieškinių, turinčių tarpvalstybinį poveikį, naudojimą; [29 pakeit.]

(41)  siekiant veiksmingai spręsti tarpvalstybinį poveikį turinčių pažeidimų problemą reikėtų užtikrinti abipusį vienoje valstybėje narėje iš anksto paskirtų kompetentingų subjektų, kurie siekia pareikšti atstovaujamąjį ieškinį kitoje valstybėje narėje, teisnumo pripažinimą. Be to, įvairių valstybių narių kompetentingi subjektai turėtų turėti galimybę suvienyti savo jėgas pareikšdami bendrą atstovaujamąjį ieškinį viename teisme, kuris nustatomas laikantis susijusių taisyklių dėl kompetentingo teismo jurisdikcijos nustatymo. Efektyvumo ir veiksmingumo sumetimais vienas kompetentingas subjektas turėtų turėti galimybę pareikšti atstovaujamąjį ieškinį kitų skirtingų valstybių narių vartotojams atstovaujančių kompetentingų subjektų vardu;

(41a)   siekdama ištirti galimybę taikyti tarpvalstybinių atstovaujamųjų ieškinių procedūrą Sąjungos lygmeniu, Komisija turėtų įvertinti galimybę įsteigti Europos ombudsmeno tarnybą kolektyvinio teisių gynimo srityje; [30 pakeit.]

(42)  šioje direktyvoje laikomasi pagrindinių teisių ir principų, visų pirma pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Todėl ši direktyva turėtų būti aiškinama ir taikoma laikantis tų teisių ir principų, įskaitant teises ir principus, susijusius su teise į veiksmingą teisių gynimą ir teisingą bylos nagrinėjimą, taip pat teise į gynybą;

(43)  dėl aplinkosaugos teisės, šioje direktyvoje atsižvelgiama į JT EEK konvenciją dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (Orhuso konvencija);

(44)  šios direktyvos tikslų, t. y. nustatyti atstovaujamojo ieškinio mechanizmą kolektyvinių vartotojų interesų apsaugos tikslais, siekiant užtikrinti aukšto lygio vartotojų apsaugą visoje Sąjungoje ir tinkamą vidaus rinkos veikimą, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl tarpvalstybinio atstovaujamųjų ieškinių poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu. Todėl Sąjunga gali patvirtinti priemones, vadovaudamasi subsidiarumo principu, nustatytu Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(45)  pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų(6) valstybės narės pagrįstais atvejais įsipareigojo prie pranešimų apie perkėlimo priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudedamųjų dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas;

(46)  tikslinga nustatyti šios direktyvos laikino taikymo taisykles;

(47)  todėl Direktyva 2009/22/EB turėtų būti panaikinta,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 skyrius

Dalykas, taikymo sritis ir terminų apibrėžtys

1 straipsnis

Dalykas

1.  Šioje direktyvoje nustatomos taisyklės, kuriomis kompetentingiems atstovaujantiems subjektams leidžiama pareikšti atstovaujamuosius ieškinius, kuriais siekiama apsaugoti kolektyvinius vartotojų interesus ir tokiu būdu visų pirma pasiekti ir užtikrinti aukšto lygio apsaugą ir galimybę kreiptis į teismą, kartu užtikrinant tinkamas apsaugos priemones, padedančios padedančias išvengti piktnaudžiavimo bylinėjimusi. [31 pakeit.]

2.  Ši direktyva nesudaro kliūčių valstybėms narėms palikti galiojančių ar priimti naujų nuostatų, skirtų užtikrinti kompetentingiems atstovaujantiems subjektams arba bet kokiems kitiems suinteresuotiesiems asmenims kokiai viešajai įstaigai kitas procesines priemones pareikšti ieškinius, kuriais siekiama nacionaliniu lygmeniu apsaugoti kolektyvinius vartotojų interesus. Šios direktyvos įgyvendinimas jokiomis aplinkybėmis nesuteikia pagrindo mažinti vartotojų apsaugą tose srityse, kuriose taikoma Sąjungos teisė. [32 pakeit.]

2 straipsnis

Taikymo sritis

1.  Ši direktyva taikoma atstovaujamiesiems ieškiniams, kuriais saugomi kolektyviniai vartotojų interesai, pareikštiems dėl prekiautojų padarytų Sąjungos teisės aktų, išvardytų I priede, nuostatų pažeidimų, kuriais padaroma arba gali būti daroma žala kolektyviniams vartotojų interesams turinčių didelį poveikį vartotojams. Ji taikoma vidaus ir tarpvalstybiniams pažeidimams, įskaitant atvejus, kai tie pažeidimai buvo nutraukti prieš pareiškiant atstovaujamąjį ieškinį arba prieš užbaigiant atstovaujamojo ieškinio nagrinėjimą. [33 pakeit.]

2.  Ši direktyva nedaro poveikio taisyklėms, kuriomis pagal Sąjungos arba nacionalinę teisę nustatomos vartotojams prieinamos sutartinės ir nesutartinės teisių gynimo nuo tokių pažeidimų priemonės.

3.  Šia direktyva nedaromas poveikis Sąjungos taisyklėms dėl tarptautinės privatinės teisės, visų pirma susijusioms su teismų jurisdikcija ir taikytina teise, sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimu ir vykdymu ir taisyklėmis dėl teisės, taikytinos sutartiniams ir nesutartiniams įsipareigojimams, taikomiems atstovaujamiems ieškiniams, išdėstytiems šioje direktyvoje. [34 pakeit.]

3a.  Ši direktyva neturi poveikio nacionalinėje teisėje numatytiems kitų formų teisių gynimo mechanizmams. [35 pakeit.]

3b.  Šioje direktyvoje gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje ir Europos žmogaus teisių konvencijoje, visų pirma teisė į teisingą ir nešališką bylos nagrinėjimą ir teisė į veiksmingą teisinę gynybą. [36 pakeit.]

3 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

1)  vartotojas – fizinis asmuo, kuris veikia siekdamas su savo prekyba, verslu, amatu ar profesija nesusijusių tikslų;

1a)  vartotojų organizacija – grupė, siekianti apsaugoti vartotojų interesus nuo neteisėtų prekybininkų veiksmų ar neveikimo; [37 pakeit.]

2)  prekiautojas – fizinis asmuo arba juridinis asmuo, privatus arba priklausantis valstybei, kuris veikia kaip civilinės teisės subjektas, laikydamasis civilinės teisės nuostatų, pagal sutartis, kurioms taikoma ši direktyva, siekdamas, su savo prekyba, verslu, amatu arba profesija susijusių tikslų, įskaitant bet kurį kitą asmenį, veikiantį jo vardu arba jo naudai; [38 pakeit.]

3)  kolektyviniai vartotojų interesai – tam tikro skaičiaus vartotojų arba duomenų subjektų, kaip apibrėžta Reglamente (ES) 2016/679 (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), interesai; [39 pakeit.]

4)  atstovaujamasis ieškinys – ieškinys, pareiškiamas siekiant apsaugoti kolektyvinius vartotojų interesus; susiję vartotojai nėra tokio ieškinio šalys;

5)  praktika – bet koks prekiautojo veikimas arba neveikimas;

6)  galutinis sprendimas – valstybės narės teismo sprendimas, kurio negalima arba nebegalima apskųsti, arba administracinės institucijos sprendimas, kurio nebegalima peržiūrėti teismine tvarka;

6a)  vartotojų teisė – Sąjungos ir nacionalinės teisės aktai, kuriais siekiama apsaugoti vartotojus. [40 pakeit.]

2 skyrius

Atstovaujamieji ieškiniai

4 straipsnis

Kompetentingi atstovaujantys subjektai [41 pakeit.]

1.  Valstybės narės užtikrina, kad atstovaujamuosius ieškinius galėtų pareikšti kompetentingi subjektai, kuriuos jų prašymu iš anksto šiuo tikslu paskiria ir į viešai prieinamą sąrašą įtraukia valstybės narės. Valstybės narės arba jų teismai savo atitinkamoje teritorijoje paskiria bent vieną kompetentingą atstovaujantį subjektą, kuris pateikia atstovaujamuosius ieškinius, kaip apibrėžta 3 straipsnio 4 dalyje.

Valstybės narės paskiria subjektą kaip kompetentingą atstovaujantį subjektą, jei jis atitinka visus šiuos kriterijus: [42 pakeit.]

a)  yra tinkamai įsteigtas pagal valstybės narės teisę;

b)  turi jo įstatai ar kitas atitinkamas valdymo dokumentas ir tęstinė veikla, susijusi su vartotojų interesų gynimu ir apsauga, rodo teisėtą interesą užtikrinti, kad būtų laikomasi Sąjungos teisės nuostatų, kurioms taikoma ši direktyva; [43 pakeit.]

c)  yra ne pelno siekiantis subjektas;

ca)  jis veikia nepriklausomai nuo kitų subjektų ir asmenų, išskyrus vartotojus, kurie gali būti ekonominiu požiūriu suinteresuoti atstovaujamųjų ieškinių rezultatais, ypač nuo rinkos dalyvių; [44 pakeit.]

cb)  jis neturi finansinių susitarimų su ieškovo juridinėmis įmonėmis, kurie peržengtų įprastos paslaugų sutarties ribas; [45 pakeit.]

cc)  jis yra nustatęs vidaus procedūras, kuriomis užtikrinama, kad būtų išvengta interesų konflikto tarp jo ir jo finansuotojų; [46 pakeit.]

viešai, aiškiai ir suprantamai atitinkamomis priemonėmis, visų pirma savo interneto svetainėje paskelbia informaciją apie savo finansavimo būdą, organizacinę ir valdymo struktūrą, atlyginimų politiką, lyčių pusiausvyros skatinimo politiką, tikslą ir darbo metodus bei savo veiklą;

Valstybės narės reguliariai vertina, ar kompetentingas atstovaujantis subjektas ir toliau atitinka šiuos kriterijus. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingas atstovaujantis subjektas netektų savo statuso pagal šią direktyvą, jeigu jis nebeatitinka vieno ar daugiau pirmoje pastraipoje išvardytų kriterijų.

Valstybės narės sudaro atstovaujančiųjų subjektų, atitinkančių 1 dalyje išvardytus kriterijus, sąrašą ir jį viešai paskelbia. Tą sąrašą, prireikus atnaujinusios, jos perduoda Komisijai.

Komisija iš valstybių narių gautą atstovaujančių subjektų sąrašą skelbia viešai prieinamame interneto portale. [47 pakeit.]

1a.  Valstybės narės gali numatyti, kad viešosios įstaigos, kurios buvo paskirtos dar iki šios direktyvos įsigaliojimo pagal nacionalinius teisės aktus, ir toliau atitiktų atstovaujančio subjekto statusui, kaip apibrėžta šiame straipsnyje, keliamus reikalavimus. [48 pakeit.]

2.  Valstybės narės kompetentingą subjektą jo prašymu gali paskirti ad hoc pagrindu konkrečiam atstovaujamajam ieškiniui, jei subjektas atitinka 1 dalyje nurodytus kriterijus. [49 pakeit.]

3.  Valstybės narės užtikrina, kad visų pirma vartotojų organizacijos ir nepriklausomos, atitinkančios 1 dalyje išvardytus kriterijus, ir viešosios įstaigos atitiktų kompetentingo atstovaujančio subjekto statusui keliamus reikalavimus. Valstybės narės kompetentingais atstovaujančiais subjektais gali paskirti vartotojų organizacijas, kurios atstovauja daugiau nei vienos valstybės narės nariams. [50 pakeit.]

4.  Valstybės narės gali nustatyti taisykles, kuriose nurodoma, kurie kompetentingi subjektai gali prašyti taikyti visas 5 ir 6 straipsniuose nurodytas priemones, ir kurie kompetentingi subjektai gali prašyti taikyti tik vieną arba daugiau šių priemonių. [51 pakeit.]

5.  Kompetentingo subjekto atitiktis 1 dalyje nurodytiems kriterijams nedaro poveikio teismo arba administracinės institucijos teisei pareigai nagrinėti, ar kompetentingo subjekto tikslas pateisina jo ieškinį konkrečioje byloje, kaip numatyta 4 straipsnyje ir 5 straipsnio 1 dalyje. [52 pakeit.]

5 straipsnis

Atstovaujamieji ieškiniai siekiant apsaugoti kolektyvinius vartotojų interesus

1.  Valstybės narės užtikrina, kad tik pagal 4 straipsnio 1 dalį paskirti kompetentingi atstovaujantys subjektai galėtų atstovaujamuosius ieškinius pareikšti nacionaliniuose teismuose arba administracinėse institucijose, su sąlyga, kad pagrindiniai subjekto tikslai yra tiesiogiai susiję su ES teisės aktuose įtvirtintomis teisėmis, kurios, kaip tvirtinama, buvo pažeistos ir dėl kurių pareiškiamas ieškinys.

Kompetentingi atstovaujantys subjektai gali laisvai pasirinkti bet kurią nacionalinės ar Sąjungos teisės procedūrą, kuria užtikrinama aukštesnio lygio kolektyvinių vartotojų interesų apsauga.

Valstybės narės užtikrina, kad valstybės narės teisme ar administracinėje institucijoje nebūtų nagrinėjami kiti ieškiniai, susiję su ta pačia praktika, tuo pačiu prekiautoju ir tais pačiais vartotojais. [53 pakeit.]

2.  Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingi atstovaujantys subjektai, įskaitant viešąsias įstaigas, kurios buvo paskirtos iš anksto, turėtų teisę pareikšti atstovaujamuosius ieškinius, kuriais siekiama taikyti šias priemones: [54 pakeit.]

a)  nutartį dėl uždraudimo, kaip laikinąją apsaugos priemonę, siekiant sustabdyti neteisėtą praktiką arba, jeigu praktika dar nepradėta taikyti, tačiau yra neišvengiama, ją uždrausti neteisėtą praktiką; [56 pakeit.]

b)  nutartį dėl uždraudimo, kuria nustatoma, kad praktika reiškia teisės pažeidimą ir kuria prireikus praktika sustabdoma arba, jeigu ji dar nepradėta taikyti, tačiau yra neišvengiama, uždraudžiama.

Kad galėtų prašyti priimti nutartis dėl uždraudimo, kompetentingiems atstovaujantiems subjektams nebūtina gauti atitinkamų pavienių vartotojų įgaliojimų arba ir pateikti faktinių nuostolių ar žalos, kurią patyrė vartotojai, arba prekiautojo tyčios ar neapdairumo įrodymų. [55 pakeit.]

3.  Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingi atstovaujantys subjektai turėtų teisę pareikšti atstovaujamuosius ieškinius, kuriuose prašoma taikyti priemones, kuriomis panaikinamas tęstinis pažeidimo pobūdis. Šias priemones turi būti prašoma taikyti remiantis bet kokiu galutiniu sprendimu, kuriuo nustatoma, kad praktika reiškia I priede nurodyto Sąjungos teisės akto pažeidimą, dėl kurio daroma žala kolektyviniams vartotojų interesams, įskaitant 2 dalies b punkte nurodytą galutinę nutartį dėl uždraudimo. [57 pakeit.]

4.  Nedarant poveikio 4 straipsnio 4 daliai, valstybės narės užtikrina, kad kompetentingi subjektai viename atstovaujamajame ieškinyje galėtų prašyti taikyti priemones, kuriomis panaikinamas tęstinis pažeidimo poveikis, kartu su 2 dalyje nurodytomis priemonėmis. [58 pakeit.]

5a straipsnis

Kolektyvinių teisių gynimo ieškinių registras

1.  Valstybės narės gali sudaryti nacionalinį atstovaujamųjų ieškinių registrą, kuris būtų nemokamai prieinamas visiems suinteresuotiesiems asmenims elektroninėmis priemonėmis ir (arba) kitais būdais.

2.  Interneto svetainėse, kuriose skelbiami registrai, suteikiama prieiga prie visapusiškos ir objektyvios informacijos apie galimus kompensacijos gavimo būdus, įskaitant neteisminius metodus, taip pat nagrinėjamus atstovaujamuosius ieškinius.

3.  Nacionaliniai registrai yra tarpusavyje susieti. Taikomas Reglamento (ES) 2017/2394 35 straipsnis. [59 pakeit.]

6 straipsnis

Teisių gynimo priemonės

1.  Pagal 5 straipsnio 3 dalį valstybės narės užtikrina, kad kompetentingi atstovaujantys subjektai turėtų teisę pareikšti atstovaujamuosius ieškinius, kuriais siekiama priimti nutartį dėl teisių gynimo priemonių, kuria prekiautojas įpareigojamas inter alia sumokėti kompensaciją, atlikti remonto darbus, pakeisti prekę, sumažinti kainą, nutraukti sutartį arba, kai tinkama, atlyginti sumokėtą kainą. Valstybė narė gali reikalauti arba nereikalauti pavienių nukentėjusių vartotojų įgaliojimų prieš priimant deklaratyvaus pobūdžio sprendimą arba nutartį dėl teisių gynimo. [60 pakeit.]

Jei valstybė narė nereikalauja pavienio vartotojo įgaliojimo prisijungti prie atstovaujamojo ieškinio, ši valstybė narė vis tiek leidžia tiems asmenims, kurie nuolat negyvena valstybėje narėje, kurioje pareiškiamas ieškinys, prisijungti prie atstovaujamojo ieškinio, jeigu jie suteikė aiškius įgaliojimus per nustatytą terminą prisijungti prie atstovaujamojo ieškinio. [61 pakeit.]

Kompetentingas atstovaujantis subjektas pateikia pakankamai informacijos, kaip to visą būtiną informaciją, kurios reikalaujama pagal nacionalinę teisę, kad pagrįstų ieškinį, įskaitant vartotojų, kuriems ieškinys daro poveikį, ir fakto ir teisės klausimų, kuriuos reikia išspręsti, aprašymą. [62 pakeit.]

2.  Nukrypdamos nuo 1 dalies, valstybės narės tinkamai pagrįstais atvejais, kai dėl atitinkamų vartotojų patirtos individualios žalos ypatumų sudėtinga kiekybiškai įvertinti individualias teisių gynimo priemones, gali įgalioti teismą arba administracinę instituciją vietoje nutarties dėl teisių gynimo priimti deklaratyvaus pobūdžio sprendimą dėl prekiautojo atsakomybės nuo I priede nurodyto Sąjungos teisės akto pažeidimo nukentėjusių vartotojų atžvilgiu. [63 pakeit.]

3.  2 dalis netaikoma tais atvejais, kai:

a)  galima nustatyti nuo pažeidimo nukentėjusius atitinkamus vartotojus, kurie dėl tokios pat praktikos patyrė panašią žalą atsižvelgiant į tam tikrą laikotarpį arba pirkimą. Tokiais atvejais atitinkamų pavienių vartotojų įgaliojimo reikalavimas negali būti ieškinio inicijavimo sąlyga. Teisių gynimo priemonė adresuojama atitinkamiems vartotojams;

b)  vartotojai patyrė nedidelius nuostolius ir būtų neproporcinga vartotojų atžvilgiu taikyti teisių gynimo priemones. Tokiais atvejais valstybės narės užtikrina, kad nebūtų reikalaujama gauti atitinkamų pavienių vartotojų įgaliojimų. Teisių gynimo priemonė orientuojama į visuomeninį tikslą, susijusį su kolektyvinių vartotojų interesų gynimu. [64 pakeit.]

4.  Pagal 1, 2 ir 3 dalį priimtame galutiniame sprendime nustatyta teisių gynimo priemonė nedaro poveikio jokioms kitoms papildomoms teisėms į teisių gynimą, kurios atitinkamiems vartotojams gali būti suteiktos pagal Sąjungos arba nacionalinę teisę. Taikant šią nuostatą laikomasi res judicata principo. [65 pakeit.]

4a.  Teisių gynimo priemonėmis siekiama užtikrinti, kad būtų visiškai atlyginta susijusių vartotojų patirta žala. Jeigu išmokėjus kompensaciją lieka nepareikalauta suma, teismas priima sprendimą dėl tos likusios sumos naudos gavėjo. Nepareikalauta suma neatitenka kompetentingam atstovaujančiam subjektui ar prekiautojui. [66 pakeit.]

4b.  Visų pirma uždraudžiamas baudinis nuostolių atlyginimas, pagal kurį šaliai ieškovei atlyginami didesni nei jos patirti nuostoliai. Pavyzdžiui, kolektyvinę žalą patyrusiems vartotojams skiriama kompensacija neviršija sumos, kurią prekiautojas privalo sumokėti pagal taikytiną nacionalinę ar Sąjungos teisę, kad būtų padengta jų atskirai patirta faktinė žala. [67 pakeit.]

7 straipsnis

Finansavimas Atstovaujamojo ieškinio priimtinumas [68 pakeit.]

1.  Kompetentingas atstovaujantis subjektas, kuris prašo taikyti teisių gynimo priemonę, kaip nurodyta 6 straipsnio 1 dalyje, pradiniame norėdamas įrodyti interesų konflikto nebuvimą, teismui arba administracinei institucijai kuo ankstesniame ieškinio etape paskelbia pateikia išsamią finansų apžvalgą, išvardydamas visus apskritai savo veiklai finansuoti naudojamų lėšų ir lėšų, kurios naudojamos pareiškiant ieškinį, šaltinį šaltinius. Kompetentingas subjektas įrodo, kad jis turi pakankamai finansinių išteklių, kad atstovautų atitinkamų vartotojų interesams ir nepalankios bylos baigties atveju galėtų padengti kitos šalies bylinėjimosi išlaidas. [69 pakeit.]

2.  Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai atstovaujamąjį ieškinį dėl teisių gynimo finansuoja trečioji šalis, trečiajai šaliai būtų draudžiama: Atstovaujamąjį ieškinį nacionalinis teismas gali būti paskelbti nepriimtinu, jei jis nustato, kad trečiosios šalies teikiamas finansavimas galėtų: [70 pakeit.]

a)  daryti įtaką kompetentingo atstovaujančio subjekto sprendimams, susijusiems su atstovaujamuoju ieškiniu, įskaitant sprendimus atstovaujamųjų ieškinių ir sprendimų dėl taikių susitarimų; [71 pakeit.]

b)  finansuoti kolektyvinį ieškinį prieš atsakovą, kuris yra lėšų teikėjo konkurentas, arba atsakovą, nuo kurio lėšų teikėjas priklausomas.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad teismams ir administracinėms institucijoms būtų suteikti įgaliojimai įvertinti, ar nėra 1 dalyje nurodyto interesų konflikto, ir 2 dalyje nurodytas aplinkybes nurodytas aplinkybes atstovaujamojo ieškinio priimtinumo etape ir atitinkamai prašyti kompetentingo subjekto atsisakyti atitinkamo finansavimo ir, jei reikia, panaikinti kompetentingo subjekto statusą konkrečioje byloje. vėlesniame etape, kai byla nagrinėjama teisme, jei tik aplinkybės tai leidžia. [72 pakeit.]

3a.  Valstybės narės užtikrina, kad teismas arba administracinė institucija galėtų atmesti akivaizdžiai nepagrįstus ieškinius kuo ankstesniu proceso etapu. [73 pakeit.]

7a straipsnis

Principas „pralaimėjęs moka“

Valstybės narės užtikrina, kad šalis, pralaimėjusi kolektyvinio teisių gynimo bylą, atlygintų laimėjusiosios šalies patirtas teisines išlaidas pagal nacionaliniuose teisės aktuose nustatytas sąlygas. Tačiau teismas arba administracinė institucija nepriteisia išlaidų pralaimėjusiai šaliai, jei jos buvo patirtos be reikalo ar yra neproporcingos ieškiniui. [74 pakeit.]

8 straipsnis

Taikus susitarimas

1.  Valstybės narės gali nustatyti, kad kompetentingas atstovaujantis subjektas ir prekiautojas, kurie pasiekė taikų susitarimą dėl vartotojų, nukentėjusių nuo tariamos neteisėtos to prekiautojo praktikos, teisių gynimo, gali drauge prašyti teismo arba administracinės institucijos jį patvirtinti. Tokį prašymą teismas arba administracinė institucija turėtų priimti tik jeigu tos pačios valstybės narės teismas arba administracinė institucija nenagrinėja jokio kito atstovaujamojo ieškinio dėl to paties prekiautojo ir tos pačios praktikos. [75 pakeit.]

2.  Valstybės narės užtikrina, kad bet kuriuo momentu nagrinėjant atstovaujamuosius ieškinius, teismas arba administracinė institucija, pasikonsultavusi su kompetentingu subjektu ir atsakovu, galėtų juos paraginti per pagrįstą terminą pasiekti taikų susitarimą dėl teisių gynimo.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad teismui arba administracinei institucijai, priėmusiai 6 straipsnio 2 dalyje nurodytą galutinį deklaratyvaus pobūdžio sprendimą, būtų suteikti įgaliojimai prašyti atstovaujamojo ieškinio šalių per pagrįstą terminą pasiekti taikų susitarimą dėl vartotojams suteiktinų teisių gynimo priemonių, kuris būtų pagrįstas šiuo galutiniu sprendimu.

4.  1, 2 ir 3 dalyse nurodytus taikius susitarimus patikrina teismas arba administracinė institucija. Teismas arba administracinė institucija, atsižvelgdama į visų šalių, įskaitant atitinkamus vartotojus, teises ir interesus, įvertina taikaus susitarimo teisėtumą ir sąžiningumą.

5.  Jeigu 2 dalyje nurodytas taikus susitarimas nesudaromas per nustatytus terminus arba pasiektas taikus susitarimas nepatvirtinamas, teismas arba administracinė institucija toliau nagrinėja atstovaujamąjį ieškinį.

6.  Atitinkamiems pavieniams vartotojams suteikiama galimybė sutikti arba nesutikti laikytis 1, 2 ir 3 dalyje nurodyto tokio taikaus susitarimo. Pagal 4 dalį patvirtintame taikiame susitarime nustatyta teisių gynimo priemonė yra privaloma visoms šalims, tačiau nedaro poveikio jokioms papildomoms teisėms į teisių gynimo priemones, kurios vartotojams gali būti suteiktos pagal Sąjungos arba nacionalinę teisę. [76 pakeit.]

9 straipsnis

Informacija apie atstovaujamuosius ieškinius

-1.  Valstybės narės užtikrina, kad atstovaujantys subjektai:

a)  informuotų vartotojus apie ieškinius dėl Sąjungos teisės aktuose įtvirtintų teisių pažeidimų ir ketinimą siekti nutarties dėl uždraudimo ar kreiptis dėl žalos atlyginimo,

b)  jau iš anksto paaiškintų atitinkamiems vartotojams apie galimybę prisijungti prie ieškinio, siekiant užtikrinti, kad būtų išsaugoti svarbūs dokumentai ir kita ieškiniui reikalinga informacija,

c)  kai aktualu, informuotų apie tolesnius veiksmus ir galimas teisines pasekmes. [77 pakeit.]

1.  Valstybės Kai taikus susitarimas arba galutinis sprendimas yra naudingas vartotojams, kurie gali apie jį nežinoti, valstybės narės užtikrina, kad teismas arba administracinė institucija prašytų pažeidimą padariusio prekiautojo pralaimėjusios šalies arba abiejų šalių savo sąskaita informuoti nukentėjusius vartotojus apie galutinius sprendimus, kuriais nustatomos 5 ir 6 straipsniuose nurodytos priemonės, ir 8 straipsnyje nurodytus patvirtintus taikius susitarimus ir tokią informaciją pateiktų naudodami priemones, kurios derėtų su bylos aplinkybėmis, ir laikydamiesi konkrečių terminų, įskaitant, kai tinkama, visų atitinkamų vartotojų individualų informavimą. Valstybės narės gali numatyti, kad pareigos informuoti gali būti laikomasi naudojantis vieša ir lengvai prieinama interneto svetaine. [78 pakeit.]

1a.  Laikantis 7 straipsnyje nustatyto principo, pralaimėjusi šalis padengia vartotojų informavimo išlaidas. [79 pakeit.]

2.  1 dalyje nurodytą informaciją sudaro suprantama kalba pateiktas atstovaujamojo ieškinio dalyko, jo teisinių pasekmių ir, jei tinkama, vėlesnių veiksmų, kurių turi imtis atitinkami vartotojai, paaiškinimas. Informacijos teikimo būdai ir terminai nustatomi susitarus su teismu ar administracine institucija. [80 pakeit.]

2a.  Valstybės narės užtikrina, kad visuomenei būtų prieinamai teikiama informacija apie būsimus, nagrinėjamus ir baigtus nagrinėti kolektyvinius ieškinius, be kita ko, žiniasklaidoje ir internetu viešoje interneto svetainėje, kai teismas nusprendžia, kad byla priimtina. [81 pakeit.]

2b.  Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingų subjektų vieši pranešimai apie bylas būtų pagrįsti faktais, ir juose būtų atsižvelgta tiek į vartotojų teisę gauti informaciją, tiek į atsakovų su reputacija susijusias teises bei teisę saugoti verslo paslaptis. [82 pakeit.]

10 straipsnis

Galutinių sprendimų poveikis

1.  Valstybės narės užtikrina, kad pažeidimas, dėl kurio daroma žala kolektyviniams vartotojų interesams ir kuris nustatytas administracinės institucijos arba teismo galutiniame sprendime galutinis sprendimas, įskaitant 5 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytą galutinę nutartį dėl uždraudimo, būtų laikomas neginčijamai nustatytu įrodymu, nustatančiu to pažeidimo buvimą ar nebuvimą, atsižvelgiant į bet kuriuos kitus ieškinius dėl teisių gynimo nacionaliniuose teismuose dėl to paties prekiautojo padaryto to paties pažeidimo ir tų pačių faktų, laikantis principo, pagal kurį ta pati žala tiems patiems susijusiems vartotojams negali būti atlyginta du kartus. [83 pakeit.]

2.  Valstybės narės užtikrina, kad 1 dalyje nurodytą galutinį sprendimą, priimtą kitoje valstybėje narėje, jos nacionaliniai teismai ar administracinės institucijos vertintų kaip nuginčijamąją prezumpciją bent kaip įrodymą, kad pažeidimas buvo padarytas. [84 pakeit.]

2a.  Valstybės narės užtikrina, kad vienos valstybės narės galutinis sprendimas, nustatantis pažeidimo buvimą ar nebuvimą, atsižvelgiant į bet kuriuos kitus ieškinius dėl teisių gynimo kitos valstybės narės nacionaliniuose teismuose dėl to paties prekiautojo ir to paties pažeidimo vertinamas kaip nuginčijamoji prezumpcija; [85 pakeit.]

3.  Valstybės narės užtikrina, kad 6 straipsnio 2 dalyje nurodytas galutinis deklaratyvaus pobūdžio sprendimas būtų laikomas kaip neginčijamai nustatantis prekiautojo atsakomybę nuo pažeidimo nukentėjusių vartotojų atžvilgiu tais atvejais, jei valstybių narių nacionaliniuose teismuose dėl to paties prekiautojo raginamos sukurti duomenų bazę, kurioje būtų pareikštas bet koks ieškinys, kuriuo siekiama apginti teises visi galutiniai sprendimai dėl to pažeidimo. Valstybės narės užtikrina, kad tokius vartotojų atskirai pareikštus ieškinius dėl teisių gynimo ieškinių, galintys supaprastinti galimybes pasinaudoti kitomis teisių gynimo būtų galima nagrinėti taikant pagreitintas ir supaprastintas procedūras priemonėmis, ir kuri padėtų pasidalinti geriausia šios srities patirtimi. [86 pakeit.]

11 straipsnis

Senaties termino sustabdymas

Pagal nacionalinę teisę valstybės narės užtikrina, kad pateikus atstovaujamąjį ieškinį, kaip nurodyta 5 ir 6 straipsniuose, būtų sustabdomi arba nutraukiami bet kokiems atitinkamų vartotojų asmenų teisių gynimo ieškiniams taikytini senaties terminai, jeigu susijusioms teisėms pagal Sąjungos arba nacionalinę teisę taikomas senaties terminas. [87 pakeit.]

12 straipsnis

Procesinis operatyvumas

1.  Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad 5 ir 6 straipsniuose nurodyti atstovaujamieji ieškiniai būtų nagrinėjami kuo skubiau.

2.  Atstovaujamieji ieškiniai, kuriuose prašoma priimti nutartį dėl uždraudimo, kuri taikoma kaip 5 straipsnio 2 dalies a punkte nurodyta laikinoji apsaugos priemonė, nagrinėjami taikant pagreitintą procedūrą.

13 straipsnis

Įrodymai

Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingo subjekto, pateikusio vienos iš šalių, pateikusių pagrįstai prieinamus faktus ir, pakankamus įrodymus ir pagrįstą paaiškinimą, kurių pakanka atstovaujamajam ieškiniui pagrįsti kuriais pagrindžia savo požiūrį, ir nurodžiusio nurodžiusių tolesnius konkrečius ir aiškiai apibrėžtus įrodymus, kuriais disponuoja atsakovas kita šalis, prašymu teismas arba administracinė institucija gali pagal nacionalines procesines taisykles priimti nutartį, kuria nustatoma, kad atsakovas ši šalis, kuo griežčiau remiantis pagrįstai prieinamais faktais, laikantis taikytinų Sąjungos ir nacionalinių konfidencialumo taisyklių, pateiktų tokius įrodymus. Atitinkamoje byloje nutartis turi būti adekvati ir proporcinga ir neturi sutrikdyti pusiausvyros tarp dviejų dalyvaujančių šalių. [88 pakeit.]

Valstybės narės užtikrina, kad nacionaliniai teismai apribotų įrodymų atskleidimą tiek, kad jis būtų proporcingas. Siekdamas nustatyti, ar proporcinga atskleisti informaciją, kurios prašo atstovaujantis subjektas, teismas atsižvelgia į visų susijusių šalių teisėtus interesus, t. y. į tai, kiek prašymas atskleisti įrodymus yra pagrįstas turimais faktais ir įrodymais, taip pat ar įrodymai, kuriuos prašoma atskleisti, yra konfidenciali informacija. [89 pakeit.]

Valstybės narės užtikrina, kad nacionaliniai teismai turėtų įgaliojimus nurodyti atskleisti įrodymus, apimančius informaciją, kai, jų manymu, ji svarbi ieškinių dėl žalos atlyginimo atveju. [90 pakeit.]

14 straipsnis

Sankcijos

1.  Valstybės narės nustato taisykles dėl sankcijų, taikytinų tais atvejais, kai nesilaikoma galutinių sprendimų, priimtų išnagrinėjus atstovaujamąjį ieškinį, ir imasi visų būtinų priemonių, kad užtikrintų tokių taisyklių įgyvendinimą. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad sankcijos būtų skiriamos, inter alia, baudų forma. [91 pakeit.]

3.  Priimdamos sprendimą dėl pajamų, gautų iš sumokėtų baudų, paskirstymo, valstybės narės atsižvelgia į kolektyvinius vartotojų interesus. Valstybės narės gali nuspręsti, kad tokios pajamos būtų priskirtos fondui, sukurtam finansuoti atstovaujamuosius ieškinius. [92 pakeit.]

4.  Valstybės narės apie 1 dalyje nurodytas nuostatas informuoja Komisiją ne vėliau kaip [direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę diena] ir nedelsdamos jai praneša apie vėlesnius tokių nuostatų pakeitimus.

15 straipsnis

Pagalba kompetentingiems atstovaujantiems subjektams [93 pakeit.]

1.  Valstybės Remiantis 7 straipsniu, valstybės narės skatinamos užtikrinti, kad kompetentingi atstovaujantys subjektai turėtų pakankamai lėšų atstovaujamiesiems ieškiniams pateikti. Jos imasi būtinų priemonių, siekdamos užtikrinti supaprastinti galimybes kreiptis į teismą, ir užtikrina, kad su atstovaujamaisiais ieškiniais susijusios procesinės išlaidos netaptų finansine kliūtimi kompetentingiems subjektams veiksmingai įgyvendinti teisę prašyti taikyti 5 ir 6 straipsniuose nurodytas priemones, pvz., apriboja taikomus teismo ar administracinius mokesčius, suteikia jiems galimybę prireikus pasinaudoti teisine pagalba arba šiam tikslui suteikia jiems valstybinį finansavimą. [94 pakeit.]

1a.  Valstybės narės teikia struktūrinę paramą subjektams, veikiantiems kaip kompetentingi subjektai, atsižvelgiant į šios direktyvos taikymo sritį. [95 pakeit.]

2.  Valstybės narės imasi būtinų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad tais atvejais, kai kompetentingi subjektai turi atitinkamus vartotojus informuoti apie nagrinėjamą atstovaujamąjį ieškinį, susijusias išlaidas būtų galima išieškoti iš prekiautojo, jeigu ieškinys patenkinamas.

3.  Valstybės narės ir Komisija remia ir palengvina kompetentingų subjektų bendradarbiavimą ir geriausios jų praktikos ir patirties, susijusios su tarpvalstybinių ir vidaus pažeidimų bylų sprendimu, mainus ir sklaidą.

15a straipsnis

Teisinis atstovavimas ir atlyginimai

Valstybės narės užtikrina, kad atlygis advokatams ir jo apskaičiavimo būdas neskatintų kelti bylų, kurios, atsižvelgiant į abiejų šalių interesus, yra nereikalingos. Visų pirma valstybės narės uždraudžia sąlyginį advokatų atlyginimą. [96 pakeit.]

16 straipsnis

Tarpvalstybiniai atstovaujamieji ieškiniai

1.  Valstybės narės imasi būtinų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad bet koks pagal 4 straipsnio 1 dalį iš anksto vienoje iš valstybių narių paskirtas kompetentingas atstovaujantis subjektas galėtų kreiptis į kitos valstybės narės teismus ar administracines institucijas po to, kai pateikiamas viešai prieinamas tame straipsnyje nurodytas sąrašas. Teismai ar administracinės institucijos laiko šį sąrašą gali patikrinti kompetentingo subjekto teisnumo įrodymu atstovaujančio subjekto teisnumą, nedarant poveikio jų teisei išnagrinėti, ar kompetentingo atstovaujančio subjekto tikslas pateisina jo ieškinį konkrečioje byloje. [97 pakeit.]

2.  Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai pažeidimas daro arba gali daryti poveikį skirtingų valstybių narių vartotojams, atstovaujamąjį ieškinį valstybės narės kompetentingame teisme arba administracinėje institucijoje gali pareikšti keletas skirtingų valstybių narių kompetentingų subjektų, kurie veikia kartu arba kuriems atstovauja vienas kompetentingas subjektas, siekiantis apsaugoti skirtingų valstybių narių kolektyvinius vartotojų interesus.

2a.  Valstybė narė, kurioje vykdoma kolektyvinio teisių gynimo procedūra, gali reikalauti įgaliojimų iš vartotojų, kurie gyvena šioje valstybėje narėje, ir reikalauja įgaliojimų iš pavienių vartotojų, gyvenančių kitoje valstybėje narėje, kai ieškinys yra tarpvalstybinio pobūdžio. Tokiomis aplinkybėmis ieškinio nagrinėjimo pradžioje teismui arba administracinei institucijai ir atsakovui pateikiamas visų tokius įgaliojimus suteikusių vartotojų iš kitų valstybių narių suvestinis sąrašas. [98 pakeit.]

3.  Tarpvalstybinių atstovaujamųjų ieškinių tikslais ir nedarant poveikio kitiems subjektams pagal nacionalinės teisės aktus suteiktoms teisėms, valstybės narės perduoda Komisijai iš anksto paskirtų kompetentingų subjektų sąrašą. Valstybės narės praneša Komisijai šių kompetentingų subjektų pavadinimus ir tikslus. Komisija šią informaciją skelbia viešai ir nuolat ją atnaujina.

4.  Jeigu valstybė narė arba, Komisija arba prekiautojas abejoja, ar kompetentingas atstovaujantis subjektas atitinka 4 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, tą kompetentingą subjektą paskyrusi valstybė narė dėl tų abejonių atlieka tyrimą ir, kai tinkama, išbraukia subjektą iš sąrašo, jeigu nesilaikoma vieno ar daugiau kriterijų. [99 pakeit.]

16a straipsnis

Viešas registras

Valstybės narės užtikrina, kad atitinkamos nacionalinės kompetentingos institucijos sukurtų viešai prieinamą neteisėtų veiksmų, dėl kurių buvo priimtos nutartys dėl uždraudimo pagal šios direktyvos nuostatas, registrą. [100 pakeit.]

3 skyrius

Baigiamosios nuostatos

17 straipsnis

Panaikinimas

Direktyva 2009/22/ES panaikinama [šios direktyvos taikymo pradžios data], nedarant poveikio 20 straipsnio 2 daliai.

Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir skaitomos pagal II priede pateiktą atitikties lentelę.

18 straipsnis

Stebėsena ir vertinimas

1.  Ne anksčiau kaip praėjus 5 metams po šios direktyvos taikymo pradžios datos, Komisija atlieka šios direktyvos vertinimą ir pateikia pagrindinių išvadų ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui. Vertinimas turi būti atliekamas vadovaujantis Komisijos geresnio reglamentavimo gairėmis. Ataskaitoje Komisija visų pirma įvertina šios direktyvos taikymo sritį, kaip apibrėžta 2 straipsnyje ir I priede.

2.  Ne vėliau kaip praėjus vieniems metams po šios direktyvos įsigaliojimo, Komisija įvertina, ar lėktuvų ir traukinių keleivių teisių taisyklėmis užtikrinamas vartotojų apsaugos teisių lygis, palyginamas su lygiu, užtikrinamu pagal šią direktyvą. Jeigu taip, Komisija ketina pateikti atitinkamus pasiūlymus, kuriais visų pirma iš 2 straipsnyje apibrėžtos šios direktyvos taikymo srities gali būti išbraukiami teisės aktai, nurodyti I priedo 10 ir 15 punktuose. [101 pakeit.]

3.  Valstybės narės pirmą kartą praėjus ne daugiau kaip 4 metams nuo šios direktyvos taikymo pradžios datos ir vėliau kasmet teikia Komisijai šią informaciją, kuri yra būtina rengiant 1 dalyje nurodytą ataskaitą:

a)  pagal šią direktyvą administracinėse ir teisminėse institucijose pareikštų atstovaujamųjų ieškinių skaičius;

b)  ieškinius pareiškusio kompetentingo subjekto rūšis;

c)  pažeidimo, dėl kurio buvo pareikšti atstovaujamieji ieškiniai, rūšis, atstovaujamųjų ieškinių šalys ir su atstovaujamaisiais ieškiniais susijęs ekonomikos sektorius;

d)  procedūros trukmė nuo ieškinio pareiškimo pradžios iki 5 straipsnyje nurodytų galutinių nutarčių dėl uždraudimų, 6 straipsnyje nurodytų nutarčių dėl teisių gynimo arba deklaratyvaus pobūdžio sprendimų priėmimo arba 8 straipsnyje nurodyto taikaus susitarimo galutinio patvirtinimo;

e)  atstovaujamųjų ieškinių rezultatai;

f)  kompetentingų subjektų, dalyvaujančių 15 straipsnio 3 dalyje nurodytame bendradarbiavimo ir keitimosi geriausia patirtimi mechanizme, skaičius.

18a straipsnis

Nuostata dėl peržiūros

Nedarydama poveikio 16 straipsniui, Komisija įvertina, ar tarpvalstybiniai atstovaujamieji ieškiniai galėtų būti nagrinėjami Sąjungos lygmeniu, įsteigiant Europos ombudsmeno tarnybą kolektyvinio teisių gynimo srityje. Praėjus ne daugiau kaip trejiems metams po šio reglamento įsigaliojimo Komisija parengia ataskaitą šiuo klausimu ir pateikia ją Europos Parlamentui ir Tarybai, jei reikia, pridėjus atitinkamą pasiūlymą. [102 pakeit.]

19 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.  Valstybės narės ne vėliau kaip [18 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo dienos] priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

Valstybės narės tas nuostatas taiko nuo [6 mėnesiai po perkėlimo į nacionalinę teisę termino].

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.  Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų nuostatų tekstus.

20 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.  Valstybės narės įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais ši direktyva perkeliama į nacionalinę teisę, taiko pažeidimams, kurie buvo pradėti po [šios direktyvos taikymo pradžios data].

2.  Valstybės narės įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais Direktyva 2009/22/EB perkeliama į nacionalinę teisę, taiko pažeidimams, kurie buvo pradėti iki [šios direktyvos taikymo pradžios data].

21 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

22 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skiriama valstybėms narėms.

Priimta …

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

I PRIEDAS

2 STRAIPSNIO 1 DALYJE NURODYTŲ SĄJUNGOS TEISĖS AKTŲ NUOSTATŲ SĄRAŠAS

1)  1985 m. liepos 25 d. Tarybos direktyva 85/374/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių atsakomybę už gaminius su trūkumais, derinimo (OL L 210, 1985 8 7, p. 29–33)(7).

2)  1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (OL L 95, 1993 4 21, p. 29).

3)  1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/6/EB dėl vartotojų apsaugos žymint vartotojams siūlomų prekių kainas (OL L 80, 1998 3 18, p. 27).

4)  1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB dėl vartojimo prekių pardavimo ir susijusių garantijų tam tikrų aspektų (OL L 171, 1999 7 7, p. 12).

5)  2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos Direktyva) (OL L 178, 2000 7 17, p. 1).

6)  2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus, 86–100 straipsniai (OL L 311, 2001 11 28, p. 67).

7)  2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis (Universaliųjų paslaugų Direktyva) (OL L 108, 2002 4 24, p. 51–77).

8)  2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių) (OL L 201, 2002 7 31, p. 37) 13 straipsnis.

9)  2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/65/EB dėl nuotolinės prekybos vartotojams skirtomis finansinėmis paslaugomis (OL L 271, 2002 10 9, p. 16).

10)  2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 261/2004, nustatantis bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 295/91 (OL L 46, 2004 2 17, p. 1).

11)  2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje (OL L 149, 2005 6 11, p. 22).

12)  2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2006 dėl neįgalių asmenų ir ribotos judėsenos asmenų teisių keliaujant oru (OL L 204, 2006 7 26, p. 1).

13)  2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/114/EB dėl klaidinančios ir lyginamosios reklamos (OL L 376, 2006 12 27, p. 21) 1 straipsnis, 2 straipsnio c punktas ir 4–8 straipsniai.

14)  2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (OL L 376, 2006 12 27, p. 36).

15)  2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1371/2007 dėl geležinkelių keleivių teisių ir pareigų (OL L 315, 2007 12 3, p. 14).

16)  2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių ir panaikinanti Tarybos direktyvą 87/102/EEB (OL L 133, 2008 5 22, p. 66).

17)  2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių (OL L 293, 2008 10 31, p. 3) 22, 23 ir 24 straipsniai.

18)  2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiantis ir panaikinantis direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (OL L 353, 2008 12 31, p. 1–1355).

19)  2009 m. sausio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/122/EB dėl vartotojų apsaugos, susijusios su kai kuriais pakaitinio naudojimosi, ilgalaikio atostogų produkto, perpardavimo ir keitimosi sutarčių aspektais (OL L 33, 2009 2 3, p. 10).

20)  2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/54/EB (OL L 211, 2009 8 14, p. 55–93).

21)  2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/55/EB (OL L 211, 2009 8 14, p. 94–136).

22)  2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo (OL L 302, 2009 11 17, p. 32–96).

23)  2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 924/2009 dėl tarptautinių mokėjimų Bendrijoje, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 2560/2001 (OL L 266, 2009 10 9, p. 11–18).

24)  2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/110/EB dėl elektroninių pinigų įstaigų steigimosi, veiklos ir riziką ribojančios priežiūros, iš dalies keičianti Direktyvas 2005/60/EB ir 2006/48/EB ir panaikinanti Direktyvą 2000/46/EB (OL L 267, 2009 10 10, p. 7–17).

25)  2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/125/EB, nustatanti ekologinio projektavimo reikalavimų su energija susijusiems gaminiams nustatymo sistemą (OL L 285, 2009 10 31, p. 10–35).

26)  2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1222/2009 dėl padangų ženklinimo atsižvelgiant į degalų naudojimo efektyvumą ir kitus esminius parametrus (OL L 342, 2009 12 22, p. 46–58).

27)  2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (OL L 335, 2009 12 17, p. 1–155) 183, 184, 185 ir 186 straipsniai.

28)  2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva) (OL L 95, 2010 4 15, p. 1) 9, 10, 11 ir 19–26 straipsniai.

29)  2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo (OL L 153, 2010 6 18, p. 13–35).

30)  2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 66/2010 dėl ES ekologinio ženklo (OL L 27, 2010 1 30, p. 1–19).

31)  2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1177/2010 dėl jūrų ir vidaus vandenų keliais vykstančių keleivių teisių, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 (OL L 334, 2010 12 17, p. 1).

32)  2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 181/2011 dėl miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų transporto keleivių teisių, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 (OL L 55, 2011 2 28, p. 1).

33)  2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/24/ES dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo (OL L 88, 2011 4 4, p. 45–65).

34)  2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų, kuria iš dalies keičiami direktyvos 2003/41/EB ir 2009/65/EB bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 1095/2010 (OL L 174, 2011 7 1, p. 1–73).

35)  2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB (OL L 304, 2011 11 22, p. 64).

36)  2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1924/2006 ir (EB) Nr. 1925/2006 bei kuriuo panaikinami Komisijos direktyva 87/250/EEB, Tarybos direktyva 90/496/EEB, Komisijos direktyva 1999/10/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/13/EB, Komisijos direktyvos 2002/67/EB ir 2008/5/EB bei Komisijos reglamentas (EB) Nr. 608/2004 (OL L 304, 2011 11 22, p. 18–63).

37)  2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 260/2012, kuriuo nustatomi kredito pervedimų ir tiesioginio debeto operacijų eurais techniniai ir komerciniai reikalavimai ir iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 924/2009 (OL L 94, 2012 3 30, p. 22).

38)  2012 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 531/2012 dėl tarptinklinio ryšio per viešuosius judriojo ryšio tinklus Europos Sąjungoje (OL L 172, 2012 6 30, p. 10–35).

39)  2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (OL L 315, 2012 11 14, p. 1–56).

40)  2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/11/ES dėl alternatyvaus vartotojų ginčų sprendimo (OL L 165, 2013 6 18, p. 63) 13 straipsnis.

41)  2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 524/2013 dėl elektroninio vartotojų ginčų sprendimo (Reglamentas dėl vartotojų EGS) (OL L 165, 2013 6 18, p. 1) 14 straipsnis.

42)  2013 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 345/2013 dėl Europos rizikos kapitalo fondų (OL L 115, 2013 4 25, p. 1–17).

43)  2013 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 346/2013 dėl Europos socialinio verslumo fondų (OL L 115, 2013 4 25, p. 18–38).

44)  2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/17/ES dėl vartojimo kredito sutarčių dėl gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2008/48/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, (OL L 60, 2014 2 28, p. 34) 10, 11, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 21, 22, 23 straipsniai, 10 skyrius ir I ir II priedai.

45)  2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (OL L 173, 2014 6 12, p. 349–496).

46)  2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/92/ES dėl mokesčių, susijusių su mokėjimo sąskaitomis, palyginamumo, mokėjimo sąskaitų perkėlimo ir galimybės naudotis būtiniausias savybes turinčiomis mokėjimo sąskaitomis (OL L 257, 2014 8 28, p. 214) 3–18 straipsniai ir 20 straipsnio 2 dalis.

47)  2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2302 dėl kelionės paslaugų paketų ir susijusių kelionės paslaugų rinkinių, kuria iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 ir Direktyva 2011/83/ES bei panaikinama Tarybos direktyva 90/314/EEB (OL L 326, 2015 12 11, p. 1).

48)  2014 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1286/2014 dėl mažmeninių investicinių produktų paketų ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų (MIPP ir DIP) pagrindinės informacijos dokumentų (OL L 352, 2014 12 9, p. 1–23).

49)  2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/760 dėl Europos ilgalaikių investicijų fondų (OL L 123, 2015 5 19, p. 98–121).

50)  2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2366 dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/65/EB, 2009/110/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 ir panaikinama Direktyva 2007/64/EB (OL L 337, 2015 12 23, p. 35–127).

51)  2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/2120, kuriuo nustatomos priemonės, susijusios su atvira interneto prieiga, ir kuriuo iš dalies keičiami Direktyva 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis, ir Reglamentas (ES) Nr. 531/2012 dėl tarptinklinio ryšio per viešuosius judriojo ryšio tinklus Sąjungoje (OL L 310, 2015 11 26, p. 1–18).

52)  2016 m. sausio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/97 dėl draudimo produktų platinimo (nauja redakcija) (OL L 26, 2016 2 2, p. 19–59).

53)  2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1–88).

54)  2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2341 dėl profesinių pensijų įstaigų (PPĮ) veiklos ir priežiūros (OL L 354, 2016 12 23, p. 37–85).

55)  2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1128 dėl internetinių turinio paslaugų tarpvalstybinio perkeliamumo vidaus rinkoje (OL L 168, 2017 6 30, p. 1).

56)  2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1129 dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi viešai arba įtraukiami į prekybos reguliuojamoje rinkoje sąrašą, ir kuriuo panaikinama Direktyva 2003/71/EB (OL L 168, 2017 6 30, p. 12–82).

57)  2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1131 dėl pinigų rinkos fondų (OL L 169, 2017 6 30, p. 8–45).

58)  2017 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1369, kuriuo nustatoma energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo sistema ir panaikinama Direktyva 2010/30/ES (OL L 198, 2017 7 28, p. 1–23).

59)  2018 m. vasario 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/302 dėl nepagrįsto geografinio blokavimo ir kitų formų diskriminavimo dėl klientų pilietybės, gyvenamosios vietos arba įsisteigimo vietos vidaus rinkoje problemos sprendimo, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 2006/2004 ir (ES) 2017/2394 ir Direktyva 2009/22/EB (OL L 60, 2018 3 2, p. 1).

59a)   2001 m. gruodžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/95/EB dėl bendros gaminių saugos (OL L 11, 2002 1 15, p. 4). [103 pakeit.]

59b)   2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/35/ES dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su tam tikrose įtampos ribose skirtų naudoti elektros įrenginių tiekimu rinkai, suderinimo (OL L 96, 2014 3 29, p. 357). [104 pakeit.]

59c)   2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras. [105 pakeit.]

59d)   2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/31/ES dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su neautomatinių svarstyklių tiekimu rinkai, suderinimo (OL L 96, 2014 3 29, p. 107). [106 pakeit.]

59e)   1989 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2136/89, nustatantis bendruosius konservuotų sardinių pardavimo standartus ir konservuotų sardinių ir sardinių tipo produktų prekių aprašymus. [107 pakeit.]

59f)   2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 715/2009 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1775/2005. [108 pakeit.]

II PRIEDAS

ATITIKTIES LENTELĖ

(1) OL C 440, 2018 12 6, p. 66. (2) OL C 461, 2018 12 21, p. 232. (3) 2019 m. kovo 26 d. Europos Parlamento pozicija. (4) OL L 110, 2009 5 1, p. 30. (5) OL L 345, 2017 12 27. (6) OL L 369, 2011 12 17, p. 14. (7) Minėta direktyva buvo iš dalies pakeista 1999 m. gegužės 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/34/EB, iš dalies keičiančia Tarybos direktyvą 85/374/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių atsakomybę už gaminius su trūkumais, suderinimo (OL L 141, 1999 6 4, p. 20–21).