(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0639),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0408/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Danijos Karalystės Folketingo, Jungtinės Karalystės Bendruomenių Rūmų bei Jungtinės Karalystės Lordų Rūmų pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktas pagrįstas nuomones, kuriose tvirtinama, kad teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 17 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdami į 2018 m. liepos 4 d. – 2018 m. rugpjūčio 16 d. Europos Komisijos vykdytas konsultacijas internetu,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą ir į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto, Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto, Teisės reikalų komiteto ir Peticijų komiteto nuomones (A8-0169/2019);

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 62,2019 2 15, p. 305.

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(2),

kadangi:

(1)  valstybės narės praeityje buvo nusprendusios nacionaliniu lygmeniu taikyti vasaros laiko tvarką. Todėl vidaus rinkos veikimui užtikrinti buvo svarbu visoje Sąjungoje nustatyti bendras vasaros laiko taikymo laikotarpio pradžios ir pabaigos datas bei valandą, kad būtų galima koordinuoti laiko keitimą valstybėse narėse. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/84/EB(3) šiuo metu visos valstybės narės vasaros du kartus per metus taiko sezoninį laiko tvarką taiko nuo paskutinio keitimą. Standartinis laikas į vasaros laiką keičiamas paskutinį kovo sekmadienio sekmadienį ir taikomas iki paskutinio tų pačių metų spalio sekmadienio; [1 pakeit.]

(2)  atsižvelgdamas į keletą peticijų, piliečių iniciatyvas ir Parlamento klausimus, Europos Parlamentas savo 2018 m. vasario 8 d. rezoliucijoje Europos Parlamentas paragino Komisiją atlikti Direktyvoje 2000/84/EB nustatytos vasaros laiko tvarkos išsamų vertinimą ir prireikus pateikti pasiūlymą dėl jos peržiūros. Toje rezoliucijoje taip pat patvirtinta pabrėžta, kad visoje Sąjungoje svarbu laikytis vienodo ir koordinuoto požiūrio į laiko tvarką ir vienodo ES laiko režimo; [2 pakeit.]

(3)  Komisija išnagrinėjo turimus įrodymus, iš kurių matyti, kad šioje srityje svarbu taikyti suderintas Sąjungos taisykles ir taip užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą, sukurti apibrėžtumą ir ilgalaikės trukmės tikrumą, taip pat išvengti, inter alia, transporto operacijų planavimo ir informacinių bei ryšių sistemų veikimo trikdžių, didesnių tarpvalstybinės prekybos išlaidų arba mažesnio našumo prekių ir paslaugų sektoriuje. Patikimų įrodymų dėl to, ar vasaros laiko tvarkos teikiama nauda yra didesnė už nepatogumus, kurių patiriama dėl du kartus per metus keičiamo laiko, neturima; [3 pakeit.]

(3a)   vieši debatai dėl vasaros laiko tvarkos nėra naujas dalykas, be to, nustačius vasaros laiko tvarką keliomis iniciatyvomis šią praktiką buvo siekiama nutraukti. Kai kurios valstybės narės surengė nacionalines konsultacijas, o daugelis įmonių ir suinteresuotųjų subjektų pritarė tam, kad šią praktiką reikia nutraukti. Pasibaigus Europos Komisijos inicijuotoms konsultacijoms padaryta ta pati išvada; [4 pakeit.]

(3b)  šiuo atžvilgiu gyvulių augintojų padėtis gali būti pavyzdys, kaip vasaros laiko tvarka iš pradžių buvo laikoma nesuderinama su žemės ūkio darbų praktika, ypač dėl darbo dienos pradžios, kuri jau pagal standartinį laiką buvo labai ankstyva. Taip pat buvo manoma, kad dukart per metus pereinant prie vasaros laiko sunkiau pasiekti, kad į rinką patektų produktai arba gyvūnai. Be to, nustatyta, kad dėl karvių pripratimo prie natūralaus melžimo ritmo pieno primilžis sumažėdavo. Tačiau šiuolaikinė žemės ūkio įranga ir praktika iš esmės pakeitė ūkininkavimą taip, kad daugelis šių problemų nebėra aktualios, tačiau susirūpinimą vis dar kelia biologinis gyvūnų ritmas ir ūkininkų darbo sąlygos; [5 pakeit.]

(4)  dėl vasaros laiko tvarkos vyksta audringi vieši debatai. Komisijos surengtose viešose konsultacijose dalyvavo apie 4,6 mln. piliečių – tai yra didžiausias per bet kurias Komisijos konsultacijas gautų atsakymų skaičius. Be to, keliose piliečių iniciatyvose buvo atkreiptas dėmesys į visuomenės susirūpinimą dėl du kartus per metus keičiamo laiko, o kai kurios valstybės narės jau išreiškė savo pageidavimą atsisakyti tokios vasaros laiko tvarkos taikymo. Atsižvelgiant į tokią įvykių raidą būtina ir toliau užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą ir išvengti didelių tokio veikimo trikdžių, kurių atsirastų dėl šioje srityje valstybių narių taikomos skirtingos tvarkos. Todėl tikslinga koordinuotai ir suderintai nutraukti vasaros laiko tvarkos taikymą; [6 pakeit.]

(4a)  chronobiologija rodo, kad laiko keitimas daro poveikį žmogaus organizmo biologiniam ritmui, o tai gali turėti neigiamą poveikį žmogaus sveikatai. Naujausi moksliniai duomenys aiškiai rodo, kad esama ryšio tarp laiko keitimo ir širdies ir kraujagyslių ligų, uždegiminių imuninės sistemos ligų arba hipertenzijos, susijusių su paros ciklo sutrikdymu. Tam tikros grupės, pvz., vaikai ir vyresnio amžiaus žmonės, yra itin pažeidžiami. Todėl, siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą, tikslinga nutraukti sezoninio laiko keitimo taikymą; [7 pakeit.]

(4b)   kitos nei užjūrio valstybių narių teritorijos yra suskirstytos į tris skirtingas laiko juostas t. y. GMT, GMT + 1 ir GMT + 2. Europos Sąjungos šiaurę ir pietus skiria didelė teritorija, o tai reiškia, kad laiko poveikis dienos šviesai Sąjungoje yra įvairus. Todėl svarbu, kad valstybės narės, prieš pakeisdamos savo laiko juostas, atsižvelgtų į geografinius laiko aspektus, t. y. natūralaus laiko juostas ir geografinę padėtį. Valstybės narės, prieš pakeisdamos savo laiko juostą, turėtų konsultuotis su piliečiais ir suinteresuotaisiais subjektais; [8 pakeit.]

(4c)  ne vienoje piliečių iniciatyvoje atkreiptas dėmesys į piliečių susirūpinimą dėl du kartus per metus keičiamo laiko, ir valstybės narėms turėtų būti suteikta laiko ir galimybių viešoms konsultacijoms ir poveikio vertinimams įvykdyti, kad geriau suprastų, kokie būtų sezoninio laiko keitimo panaikinimo visuose regionuose padariniai; [9 pakeit.]

(4d)  dėl vasaros laiko saulė vasaros mėnesiais leidžiasi vėliau. Daugelio Sąjungos piliečių supratimu, vasara tapatinama su saulės šviesa iki vėlaus vakaro. Grįžimas prie „standartinio“ laiko reikštų, kad vasarą saulėlydis įvyktų valanda anksčiau ir taip gerokai sutrumpėtų metų laikas, kai iki vėlaus vakaro turime dienos šviesą; [10 pakeit.]

(4e)  esama nemažai tyrimų, kuriuose nagrinėjamas ryšys tarp perėjimo prie vasaros laiko ir širdies priepuolių rizikos, organizmo ritmo sutrikimų, miego trūkumo, gebėjimo susikaupti ir dėmesio stokos, didesnės nelaimingų atsitikimų rizikos, mažesnio pasitenkinimo gyvenimu ir netgi savižudybių skaičiaus. Vis dėlto daugiau dienos šviesos, veiklos lauke po darbo ar mokyklos ir buvimas saulės šviesoje tikrai turi teigiamų ilgalaikių padarinių bendrai savijautai; [11 pakeit.]

(4f)  sezoniniai laiko pokyčiai taip pat daro neigiamą poveikį gyvūnų gerovei, kuri akivaizdžiai pastebima žemės ūkyje, pavyzdžiui, kai kenčia karvių pieno gamybos pajėgumai; [12 pakeit.]

(4g)  plačiai manoma, kad sezoninis laiko keitimas padeda sutaupyti energijos. Iš tiesų, praėjusiame šimtmetyje energijos taupymas buvo pagrindinė priežastis įvesti laiko keitimo tvarką. Vis dėlto iš tyrimų matyti, kad sezoninis laiko keitimas gali būti šiek tiek naudingas siekiant sumažinti visoje Sąjungoje suvartojamą energijos kiekį, tačiau energijos sutaupoma ne kiekvienoje valstybėje narėje. Perėjus prie vasaros laiko sutaupytą energiją taip pat gali nusverti didesnis energijos suvartojimas šildymui. Be to, gaunamus duomenis sunku interpretuoti, nes didelės įtakos turi išoriniai veiksniai, tokie kaip meteorologinės sąlygos, energijos vartotojų elgsena arba vykstanti energetikos pertvarka; [13 pakeit.]

(5)  šia direktyva neturėtų būti pažeista kiekvienos valstybės narės teisė nuspręsti dėl jos jurisdikcijai priklausančių ir į Sutarčių teritorinę taikymo sritį patenkančių teritorijų standartinio laiko ar laikų ir tolesnių jų pakeitimų. Tačiau siekiant užtikrinti, kad dėl vasaros laiko tvarkos taikymo tik kai kuriose valstybėse narėse nebūtų sutrikdytas vidaus rinkos veikimas, valstybės narės turėtų susilaikyti nuo standartinio laiko keitimo tam tikroje jų jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje dėl priežasčių, susijusių su sezonų kaita, jei toks pakeitimas būtų siūlomas kaip laiko juostos pakeitimas. Be to, siekiant kuo labiau sumažinti sutrikimų, inter alia, transporto, ryšių ir kituose susijusiuose sektoriuose, jos turėtų laiku ne vėliau kaip iki 2020 m. balandžio 1 d. Komisijai pranešti apie ketinimą keisti savo standartinį laiką ir vėliau taikyti pakeitimus, apie kuriuos pranešta. Komisija, remdamasi tuo pranešimu, turėtų informuoti visas kitas valstybes nares, kad jos galėtų imtis visų būtinų priemonių. Ji taip pat turėtų paskelbti šią informaciją, kad informuotų plačiąją visuomenę ir suinteresuotąsias šalis 2021 m. spalio mėn. paskutinį sekmadienį pakeisti savo standartinį laiką; [14 pakeit.]

(6)  todėl būtina atsisakyti laikotarpio, kuriam taikoma Direktyvoje 2000/84/EB nustatyta vasaros laiko tvarka, vienodinimo ir nustatyti bendras taisykles, pagal kurias valstybės narės negalėtų taikyti skirtingos sezoninio laiko tvarkos, keisdamos savo standartinį laiką dažniau kaip kartą per metus, ir kuriose būtų nustatyta pareiga pranešti apie numatomus standartinio laiko pakeitimus. Šia direktyva siekiama užtikrintai prisidėti prie sklandaus vidaus rinkos veikimo, todėl ji turėtų būti grindžiama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 114 straipsniu, išaiškintu pagal nusistovėjusią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką; [15 pakeit.]

(6a)   norint nuspręsti, kurį standartinį laiką taikyti kiekvienoje valstybėje narėje, iš pradžių reikia surengti konsultacijas ir atlikti tyrimus atsižvelgiant į konkrečios valstybės narės piliečių pageidavimus, geografinius ir regioninius skirtumus, standartinius darbo susitarimus ir kitus veiksnius. Todėl valstybės narės turėtų turėti pakankamai laiko išnagrinėti šio pasiūlymo poveikį ir pasirinkti geriausiai gyventojų poreikius atitinkantį sprendimą, kartu atsižvelgiant į sklandų vidaus rinkos veikimą; [16 pakeit.]

(6b)   su sezoniniu laiko keitimu nesusijęs laiko keitimas lems pereinamojo laikotarpio išlaidas, visų pirma susijusias su IT sistemomis transporto ir kituose sektoriuose. Kad būtų gerokai sumažintos pereinamojo laikotarpio išlaidos, šios direktyvos įgyvendinimui reikia nustatyti pagrįstą pasirengimo laikotarpį; [17 pakeit.]

(7)  ši direktyva turėtų būti taikoma nuo 2019 2021 m. balandžio 1 d., kad paskutinis vasaros laiko taikymo laikotarpis pagal Direktyvos 2000/84/EB taisykles kiekvienoje valstybėje narėje prasidėtų 2019 2021 m. kovo 31 d. mėn. paskutinį sekmadienį 1.00 val. suderintuoju pasauliniu laiku. Valstybės narės, kurios po to vasaros laiko taikymo laikotarpio ketina taikyti standartinį laiką, atitinkantį laiką, pagal Direktyvą 2000/84/EB taikytą žiemos sezonu, turėtų savo standartinį laiką pakeisti 2019 2021 m. spalio 27 d. mėn. paskutinį sekmadienį 1.00 val. suderintuoju pasauliniu laiku, kad panašūs ilgalaikiai pakeitimai įvairiose valstybėse narėse būtų atlikti vienu metu. Pageidautina, kad valstybės narės sprendimus dėl standartinio laiko, kurį kiekviena jų taikys nuo 2019 2021 m., priimtų koordinuotai; [18 pakeit.]

(7a)  siekdamos užtikrinti suderintą šios direktyvos įgyvendinimą, valstybės narės turėtų bendradarbiauti vienos su kitomis ir suderintai bei koordinuotai priimti sprendimus dėl savo numatomos laiko tvarkos. Todėl reikėtų sukurti koordinavimo mechanizmą, kurį sudarytų po vieną paskirtą atstovą iš kiekvienos valstybės narės ir vienas Komisijos atstovas. Kad būtų išvengta didelių sutrikdymų, koordinavimo mechanizmo nariai turėtų aptarti ir įvertinti galimą numatomo sprendimo dėl valstybės narės standartinio laiko poveikį vidaus rinkos veikimui; [19 pakeit.]

(7b)  Komisija turėtų įvertinti, ar numatyta tvarka skirtingose valstybėse narėse gali labai ir ilgam trukdyti tinkamam vidaus rinkos veikimui. Jei, atlikus šį įvertinimą, valstybės narės dar kartą nepersvarstytų savo numatytos laiko tvarkos, Komisija turėtų galėti atidėti šios direktyvos taikymo datą ne daugiau kaip 12 mėnesių ir prireikus pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto. Todėl, siekiant užtikrinti tinkamą šios direktyvos taikymą, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl šios direktyvos taikymo atidėjimo ne daugiau kaip 12 mėnesių; [20 pakeit.]

(8)  šios direktyvos įgyvendinimas turėtų būti stebimas. Tokios stebėsenos rezultatus Komisija turėtų pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai skirtoje ataskaitoje. Toji ataskaita turėtų būti grindžiama informacija, kurią valstybės narės Komisijai turi pateikti iš anksto, kad ataskaitą būtų galima pateikti nurodytu laiku;

(9)  kadangi šios direktyvos tikslų, susijusių su suderinta laiko tvarka, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(10)  suderinta laiko tvarka turėtų būti taikoma laikantis SESV 355 straipsnyje nustatytų Sutarčių teritorinės taikymo srities nuostatų;

(11)  todėl Direktyva 2000/84/EB turėtų būti panaikinta,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

1.  Valstybės narės neatlieka sezoninių savo standartinio laiko ar laikų pakeitimų.

2.  Nepaisant Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies nuostatų, valstybės narės 2019 2021 m. dar gali atlikti sezoninį savo standartinio laiko ar laikų pakeitimą, jei tai padaro 2019 m. spalio 27 d. tų metų spalio mėn. paskutinį sekmadienį 1.00 val. suderintuoju pasauliniu laiku. Valstybės narės ne vėliau kaip iki 2020 m. balandžio 1 d. apie šį sprendimą praneša pagal 2 straipsnį Komisijai. [21 pakeit.]

2 straipsnis

1.  Nedarant poveikio 1 straipsniui, jei valstybė narė nusprendžia savo standartinį laiką arba laikus pakeisti bet kurioje jos jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje, ji apie tai praneša Komisijai likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki pakeitimo įsigaliojimo. Jei valstybė narė pateikia tokį pranešimą ir jo neatsiima likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki numatomo pakeitimo datos, valstybė narė šį pakeitimą taiko Tokiu būdu sukuriamas koordinavimo mechanizmas, kad visoje Sąjungoje būtų užtikrintas darnus ir koordinuojamas laiko tvarkos taikymas. [22 pakeit.]

2.  Per 1 mėnesį nuo pranešimo gavimo Komisija apie tai praneša kitoms valstybėms narėms ir paskelbia šią informaciją Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje Koordinavimo mechanizme dalyvauja vienas atstovas iš kiekvienos valstybės narės ir vienas Komisijos atstovas. [23 pakeit.]

2a.  Jei valstybė narė praneša Komisijai apie savo sprendimą pagal 1 straipsnio 2 dalį koordinavimo mechanizmas susirenka, kad aptartų ir įvertintų galimą numatomo pakeitimo poveikį vidaus rinkos veikimui, siekiant išvengti didelių sutrikimų. [24 pakeit.]

2b.  Jeigu remdamasi 2a dalyje nurodytu vertinimu Komisija mano, kad numatomas pakeitimas darys didelį poveikį tinkamam vidaus rinkos veikimui, ji apie tai praneša pranešančiajai valstybei narei. [25 pakeit.]

2c.  Pranešimą pateikusi valstybė narė ne vėliau kaip iki 2020 m. spalio 31 d. nusprendžia, ar laikytis savo ketinimo. Kai pranešimą pateikusi valstybė narė nusprendžia įgyvendinti savo ketinimą, ji pateikia išsamų paaiškinimą, kaip ji kovos su neigiamu pakeitimo poveikiu vidaus rinkos veikimui. [26 pakeit.]

3 straipsnis

1.  Komisija ne vėliau kaip 2024 2025 m. gruodžio 31 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šios direktyvos taikymo ir įgyvendinimo įvertinimo ataskaitą, prie kurios, prireikus, prideda pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl šio direktyvos peržiūros remiantis išsamiu poveikio vertinimu, kurį atliekant dalyvautų visi susiję suinteresuotieji subjektai. [27 pakeit.]

2.  Valstybės narės pateikia Komisijai atitinkamą informaciją ne vėliau kaip 2024 2025 m. balandžio 30 d. [28 pakeit.]

4 straipsnis

1.  Valstybės narės ne vėliau kaip 2019 2021 m. balandžio 1 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

Tas nuostatas jos taiko nuo 2019 2021 m. balandžio 1 d.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės. [29 pakeit.]

2.  Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

4a straipsnis

1.  Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su 2 straipsnyje nurodytu koordinavimo mechanizmu, atidžiai stebi numatytą laiko tvarką visoje Sąjungoje.

2.  Jei Komisija nustato, kad numatyta laiko tvarka, apie kurią valstybės narės pranešė pagal 1 straipsnio 2 dalį, gali labai ir ilgam sutrukdyti tinkamam vidaus rinkos veikimui, jai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais siekiama atidėti šios direktyvos taikymo datą ne daugiau kaip 12 mėnesių, ir prireikus pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto. [30 pakeit.]

4b straipsnis

1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.  4a straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami laikotarpiui nuo ... [šios direktyvos įsigaliojimo data] iki ... [šios direktyvos taikymo data].

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 4a straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.  Prieš priimdama deleguotąjį aktą, Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamiesi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.  Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.  Pagal 4a straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais. [31 pakeit.]

5 straipsnis

Direktyva 2000/84/EB panaikinama nuo 2019 2021 m. balandžio 1 d.

6 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

7 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta …

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

(1) OL C 62, 2019 2 15, p. 305. (2) 2019 m. kovo 26 d. Europos Parlamento pozicija. (3) 2001 m. sausio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/84/EB dėl vasaros laiko susitarimų (OL L 31, 2001 2 2, p. 21).