Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2018/0199(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A8-0470/2018

Pateikti tekstai :

A8-0470/2018

Debatai :

PV 15/01/2019 - 21
CRE 15/01/2019 - 21

Balsavimas :

PV 16/01/2019 - 12.8
CRE 16/01/2019 - 12.8
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
PV 26/03/2019 - 7.18
CRE 26/03/2019 - 7.18

Priimti tekstai :

P8_TA(2019)0021
P8_TA(2019)0238

Priimti tekstai
PDF 516kWORD 155k
Antradienis, 2019 m. kovo 26 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Konkrečios nuostatos, taikomos siekiant Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo („Interreg“) ***I
P8_TA(2019)0238A8-0470/2018
Rezoliucija
 Jungtinis tekstas

2019 m. kovo 26 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl konkrečių nuostatų, taikomų siekiant Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo („Interreg“), kuriam skiriamos Europos regioninės plėtros fondo ir išorės finansavimo priemonių lėšos (COM(2018)0374 – C8-0229/2018 – 2018/0199(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0374),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnį, 209 straipsnio 1 dalį, 212 straipsnio 2 dalį bei 349 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0229/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 19 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 5 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto, Vystymosi komiteto, Biudžeto kontrolės komiteto ir Kultūros ir švietimo komiteto nuomones (A8-0470/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją(3);

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 440, 2018 12 6, p. 116.
(2) OL C 86, 2019 3 7, p. 137.
(3) Ši pozicija atitinka 2019 m. sausio 16 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P8_TA(2019)0021).


Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. kovo 26 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/... dėl konkrečių nuostatų, taikomų siekiant Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo („Interreg“), kuriam skiriamos Europos regioninės plėtros fondo ir išorės finansavimo priemonių lėšos
P8_TC1-COD(2018)0199

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 178 straipsnį, 209 straipsnio 1 dalį, 212 straipsnio 2 dalį ir 349 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(3),

kadangi:

(1)  Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 176 straipsnyje nustatyta, kad Europos regioninės plėtros fondo (ERDF – ERPF) paskirtis – padėti ištaisyti pagrindinius Sąjungos regionų pusiausvyros sutrikimus. Pagal minėtą SESV straipsnį ir 174 straipsnio antrą ir trečią pastraipas ERPF turi padėti mažinti įvairių regionų išsivystymo skirtumus ir mažinti nepalankiausias sąlygas turinčių regionų atsilikimą; ypatingą dėmesį reikia skirti tam tikrų kategorijų regionams, iš kurių konkrečiai išskiriami pasienio regionai, kaimo vietovių, pramonės pereinamojo laikotarpio paveiktų vietovių, retai apgyvendintų vietovių, salų ir kalnuotų regionų atsilikimą; [1 pakeit.]

(2)  Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) [naujasis BNR](4) išdėstytos ERPF ir tam tikriems kitiems fondams taikomos bendrosios nuostatos, o Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) [naujasis ERPF](5) – nuostatos dėl konkrečių ERPF paramos tikslų ir aprėpties. Dabar reikia priimti specialiąsias nuostatas, susijusias su Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslu (INTERREG), kai viena arba kelios valstybės narės ir jų regionai bendradarbiauja abipus sienos, atsižvelgiant į veiksmingą programavimą, įskaitant nuostatas dėl techninės paramos, stebėsenos, vertinimo, komunikacijos, tinkamumo finansuoti, valdymo, kontrolės ir finansų valdymo; [2 pakeit.]

(3)  Sąjungos teritorijoje siekiant remti bendradarbiaujamąjį ir darnų vystymąsi įvairiais lygmenimis ir sumažinti esamus skirtumus, ERPF lėšomis reikėtų remti tarpvalstybinį bendradarbiavimą, tarptautinį bendradarbiavimą, jūrų srities bendradarbiavimą, atokiausių regionų bendradarbiavimą ir tarpregioninį bendradarbiavimą pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslą (INTERREG). Proceso metu turėtų būti atsižvelgiama į daugiapakopio valdymo ir partnerystės principus ir stiprinamas vieta grindžiamas požiūris; [3 pakeit.]

(3a)  įvairiais INTERREG komponentais turėtų būti padedama siekti darnaus vystymosi tikslų (DVT), kaip apibrėžta 2015 m. rugsėjo mėn. priimtoje Darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 m.; [4 pakeit.]

(4)  pagal tarpvalstybinio bendradarbiavimo komponentą reikėtų siekti spręsti bendrus drauge pasienio regionuose nustatytus uždavinius ir išnaudoti nepanaudotas pasienio regionų ekonomikos augimo galimybes, kaip pažymėta Komisijos komunikate „Ekonomikos augimo ir sanglaudos skatinimas ES pasienio regionuose“(6) (toliau – Pasienio regionų komunikatas). Tad Todėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo komponentas turėtų apsiriboti bendradarbiavimu apimti bendradarbiavimą prie sausumos sienų, o tarpvalstybinį bendradarbiavimą arba prie jūrų sienų reikėtų integruoti į tarptautinio, nedarant poveikio naujam atokiausių regionų bendradarbiavimo komponentą komponentui; [5 pakeit.]

(5)  į tarpvalstybinio bendradarbiavimo komponentą taip pat reikėtų įtraukti bendradarbiavimą tarp vienos ar kelių valstybių narių ar jų regionų ir vienos ar kelių šalių ar regionų ir kitų teritorijų už Sąjungos ribų. Šį reglamentą taikant ir vidaus, ir išorės tarpvalstybiniam bendradarbiavimui, taikytinos nuostatos dėl valstybių narių programų institucijų, už Sąjungos ribų veikiančių institucijų partnerių ir paramos gavėjų turėtų būti daug paprastesnės ir darnesnės, palyginti su 2014–2020 m. laikotarpiu; [6 pakeit.]

(6)  pagal tarptautinio bendradarbiavimo ir jūrų srities bendradarbiavimo komponentą bendradarbiavimą reikėtų siekti stiprinti veiksmais, kuriais skatinama su Sąjungos sanglaudos politikos prioritetais susijusi integruota teritorinė plėtra, į šį komponentą taip pat reikėtų įtraukti tarpvalstybinį jūrų srities bendradarbiavimą visapusiškai laikantis subsidiarumo principo. Tarptautinis bendradarbiavimas turėtų apimti didesnes Sąjungos žemyninės dalies teritorijas, o jūrų srities bendradarbiavimas didesnes tarptautines teritorijas ir, atitinkamais atvejais, – teritorijas aplink jūrų baseinus, į jį taip pat reikėtų integruoti 2014–2020 m. programavimo laikotarpio bendradarbiavimą prie jūrų sienų. Kad ankstesnį tarpvalstybinį jūrų srities bendradarbiavimą būtų galima tęsti, jį įtraukus į bendresnę jūrų srities bendradarbiavimo sistemą, reikėtų suteikti kuo daugiau lankstumo, ypač apibrėžiant bendradarbiavimo teritoriją, nustatant konkrečius kurių geografinė apimtis viršija tarpvalstybinio bendradarbiavimo tikslus, reikalavimus dėl projektų partnerių, kuriant paprogrames ir specialius iniciatyvinius komitetus programų teritorijas; [7 pakeit.]

(7)  atsižvelgiant į tarpvalstybinio ir tarptautinio bendradarbiavimo 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu atokiausiuose regionuose patirtį ir tai, kad abiejų komponentų derinimas pagal vieną programą vienoje bendradarbiavimo teritorijoje nepadėjo pakankamai supaprastinti nei programos institucijoms, nei paramos gavėjams taikomos tvarkos, reikėtų sukurti papildomą specialų atokiausių regionų komponentą, kad atokiausi regionai galėtų bendradarbiauti su kaimyninėmis trečiosiomis valstybėmis, užjūrio šalimis ir teritorijomis (UŠT) arba regioninės integracijos ir bendradarbiavimo organizacijomis veiksmingiausiu ir paprasčiausiu būdu, atsižvelgiant į jų ypatumus; [8 pakeit.]

(8)  atsižvelgiant, viena vertus, į teigiamą patirtį, įgytą įgyvendinant INTERREG tarpregioninio bendradarbiavimo programas, ir, kita vertus, į tai, kad toks bendradarbiavimas pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslui skirtas programas 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu buvo nepakankamas, pagal tarpregioninio bendradarbiavimo komponentą dėmesį reikėtų konkrečiau sutelkti į sanglaudos politikos veiksmingumo didinimą. Todėl pagal šį komponentą reikėtų apsiriboti dviem programomis: pagal vieną reikėtų suteikti galimybių įgyti įvairios patirties, taikyti novatoriškus metodus, stiprinti matyti, kad tarpregioninis miestų ir regionų bendradarbiavimas keičiantis patirtimi, stiprinant abiejų tikslų programų įgyvendinimo gebėjimus bei skatinti naudotis Europos teritorinio bendradarbiavimo grupėmis, kuriamomis arba ketinamomis kurti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1082/2006(7), pagal kitą – tobulinti vystymosi tendencijų analizę. Visoje Sąjungoje vykstantį bendradarbiavimą pagal projektus reikėtų integruoti į naują tarpregioninių (investicijų į ekonomikos augimą inovacijas komponentą ir glaudžiai susieti su Komisijos komunikato „Inovacijų stiprinimas darbo vietų kūrimą ir Europos regionuose: atsparus, integracinis ir tvarus teritorinio lygmens ekonomikos augimas“(8) įgyvendinimu, ypač remti temines pažangiosios specializacijos platformas energetikos, pramonės modernizavimo bendradarbiavimo) programose yra svarbus elementas ieškant bendrų sprendimų sanglaudos politikos srityje ir žemės ūkio maisto produktų srityse. Galiausiai pažymėtina, kad integruotas teritorinis vystymasis, sutelktas į funkcines miestų teritorijas arba miestų teritorijas, turėtų būti vykdomas pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslui skirtas programas ir aprašytas viename lydimajame dokumente „Europos miestų iniciatyva“. Abi tarpregioninio kuriant ilgalaikes partnerystes. Todėl reikėtų toliau vykdyti esamas programas, visų pirma toliau remti projektais pagrįstą bendradarbiavimą, taip pat remti Europos teritorinio bendradarbiavimo komponento programos turėtų apimti visą Sąjungą, galimybę jose dalyvauti taip pat reikėtų suteikti trečiosioms valstybėms;grupes, ir toliau įgyvendinti makroregionines strategijas; [9 pakeit.]

(8a)   Naujoji tarpregioninių investicijų į inovacijas iniciatyva turėtų būti grindžiama pažangiąja specializacija ir naudojama siekiant remti temines pažangiosios specializacijos platformas tokiose srityse kaip energetika, pramonės modernizavimas, žiedinė ekonomika, socialinės inovacijos, aplinka ir žemės ūkio maisto produktai, taip pat padėti subjektams, dalyvaujantiems pažangiosios specializacijos strategijose, kartu kurti inovacijas ir į Europos rinką įtraukti novatoriškus produktus, procesus ir ekosistemas. Faktai rodo, kad naujų technologijų (pvz., bazinių didelio poveikio technologijų) demonstravimo išbandymo ir patvirtinimo etape vis dar esama nuolatinių sisteminių trūkumų, ypač kai inovacijos yra papildomų regioninių specializacijų, kuriomis kuriamos inovatyvios vertės grandinės, integravimo rezultatas. Šie trūkumai yra ypač svarbūs etape nuo išbandymo iki visiško įsisavinimo rinkoje. Kai kuriose strateginėse technologijų ir pramonės srityse MVĮ šiuo metu negali dėti vilčių į labai gerą, atvirą ir sujungtą visos Europos demonstracinę infrastruktūrą. Tarpregioninio bendradarbiavimo iniciatyvos programos turėtų apimti visą Europos Sąjungą, galimybę jose dalyvauti taip pat reikėtų suteikti UŠT, trečiosioms valstybėms, jų regionams ir kaimyninių šalių atokiausių regionų regioninės integracijos ir bendradarbiavimo organizacijomis. Reikėtų skatinti tarpregioninių investicijų į inovacijas ir kitų atitinkamų ES programų, pavyzdžiui, iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų remiamų programų, programos „Horizontas 2020“, Europos skaitmeninės rinkos ir Bendrosios rinkos programos, sąveiką, nes jos padidins investicijų poveikį ir suteiks piliečiams daugiau naudos; [10 pakeit.]

(9)  reikėtų apibrėžti bendrus objektyvius kriterijus, pagal kuriuos būtų galima nustatyti reikalavimus atitinkančius regionus ir teritorijas. Todėl Sąjungos lygmeniu nustatant reikalavimus atitinkančius regionus ir teritorijas, reikėtų remtis bendra Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1059/2003(9) nustatyta regionų klasifikavimo sistema; [11 pakeit.]

(10)  būtina toliau remti arba prireikus užmegzti visų lygmenų bendradarbiavimą su Sąjungos kaimyninėmis trečiosiomis valstybėms, nes toks bendradarbiavimas yra svarbi regioninės plėtros politikos priemonė ir turėtų būti naudingas su trečiosiomis valstybėms sienas turinčių valstybių narių regionams. Dėl to ERPF ir Sąjungos išorės finansavimo priemonių, PNPP(10), KPTBP(11) ir UŠTP(12), lėšomis reikėtų remti tarpvalstybinio, tarptautinio bendradarbiavimo, jūrų srities bendradarbiavimo, atokiausių regionų bendradarbiavimo ir tarpregioninio bendradarbiavimo programas. ERPF ir Sąjungos išorės finansavimo priemonių lėšomis teikiama parama turėtų būti grindžiama abipusiškumo ir proporcingumo principais. Tačiau dėl PNPP III TB ir KPTBP TB pažymėtina, kad ERPF parama turėtų būti papildyta bent lygiavertėmis PNPP III TB ir KPTBP TB sumomis, laikantis atitinkamame teisės akte nustatytų maksimalių sumų, t. y. iki 3 proc. PNPP III finansinio biudžeto ir iki 4 proc. KPTBP finansinio biudžeto pagal Kaimynystės geografinę programą, kaip nustatyta KPTBP reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte; [12 pakeit.]

(10a)   siekiant užtikrinti tinkamą šiuo metu vykdomų bendradarbiavimo programų tęstinumą, ypatingą dėmesį reikėtų skirti regionams, kurie tampa naujomis Sąjungos sienomis; [13 pakeit.]

(11)  PNPP III paramą daugiausia reikėtų sutelkti į pagalbą PNPP paramos gavėjams, padedant jiems stiprinti demokratines institucijas ir teisinę valstybę, įgyvendinti teismų sistemos ir viešojo administravimo reformas, užtikrinti pagarbą pagrindinėms teisėms, skatinti lyčių lygybę, toleranciją, socialinę įtrauktį ir nediskriminavimą, taip pat regioninę ir vietos plėtrą. Teikiant PNPP paramą reikėtų toliau remti PNPP paramos gavėjų pastangas plėtoti regioninį, makroregioninį ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą bei teritorinę plėtrą, be kita ko, įgyvendinant Sąjungos makroregionines strategijas. Be to, teikiant PNPP paramą reikėtų spręsti saugumo, migracijos, sienų valdymo klausimus, užtikrinti galimybę naudotis tarptautine apsauga, dalytis svarbia informacija, stiprinti sienų kontrolę ir bendromis pastangomis kovoti su neteisėta migracija ir neteisėtu migrantų gabenimu; [14 pakeit.]

(12)  dėl KPTBP paramos pažymėtina, kad Sąjunga turėtų plėtoti ypatingus santykius su kaimyninėmis šalimis, taip stengdamasi sukurti Sąjungos vertybėmis grindžiamą gerovės ir geros kaimynystės erdvę, kuriai būdingi artimi ir taikūs bendradarbiavimo santykiai. Todėl pagal šį reglamentą ir pagal KPTBP reikėtų remti atitinkamų makroregioninių strategijų vidaus ir išorės aspektus. Šios iniciatyvos yra strategiškai svarbios, jomis sukuriamas reikšmingas politinis pagrindas, kuriuo remiantis galima plėtoti tarpusavio atskaitomybės, bendrų įsipareigojimų ir atsakomybės principais grindžiamus santykius su šalimis partnerėmis ir jų tarpusavio santykius;

(12a)  kuriant sinergiją su Sąjungos išorės veiksmais ir vystymosi programomis taip pat turėtų būti padedama užtikrinti kuo didesnį poveikį, kartu laikantis politikos suderinamumo vystymosi labui principo, kaip numatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 208 straipsnyje. Siekiant DVT nepaprastai svarbu užtikrinti visų ES politikos priemonių suderinamumą; [15 pakeit.]

(13)  svarbu toliau stebėti EIVT ir Komisijos vaidmenį rengiant INERREG programų strateginį programavimą, kurį remia ERPF ir KPTBP, kaip nustatyta Tarybos sprendime 2010/427EU(13);

(14)  atsižvelgiant į specifinę Sąjungos atokiausių regionų padėtį, reikia priimti priemones, kuriose būtų išdėstyta, kokiomis sąlygomis dėl sąlygų, kuriomis šie regionai gali naudotis struktūriniais fondais, gerinimo. Dėl to, siekiant supaprastinti ir paskatinti bendradarbiavimą su kaimynais trečiosiomis valstybėmis ir UŠT ir kartu atsižvelgti į Komisijos komunikatą „Sustiprinta ir atnaujinta strateginė partnerystė su ES atokiausiais regionais“(14), tam tikras šio reglamento nuostatas reikėtų pritaikyti prie ES atokiausių regionų specifikos; [16 pakeit.]

(14a)  šiuo reglamentu nustatoma, kad UŠT gali dalyvauti INTERREG programose. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas UŠT veiksmingai pasinaudoti galimybėmis ir dalyvauti, turi būti atsižvelgta į UŠT specifiką ir problemas; [17 pakeit.]

(15)  reikia nustatyti, kokie ištekliai skiriami kiekvienam INTERREG komponentui, įskaitant kiekvienai valstybei narei tenkančią visos tarpvalstybiniam bendradarbiavimui, tarptautiniam bendradarbiavimui, jūrų srities bendradarbiavimui, atokiausių regionų bendradarbiavimui ir tarpregioniniam bendradarbiavimui skiriamos sumos dalį ir valstybėms narėms suteikiamas galimybes lėšas lanksčiai skirstyti tarp komponentų; palyginti su 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu, tarpvalstybiniam bendradarbiavimui skiriamą dalį reikėtų sumažinti, o tarptautiniam bendradarbiavimui. Tačiau atsižvelgiant į globalizaciją, bendradarbiavimas, kurio tikslas – skatinti investicijas į darbo vietų kūrimą ir jūrų srities bendradarbiavimui skiriamą dalį – padidinti, nes į šį komponentą integruojamas jūrų srities bendradarbiavimas, taip pat ekonomikos augimą, taip pat bendras investicijas su kitais regionais, turėtų būti nustatomas pagal bendrus regionų ypatumus ir užmojus, o ne tik pagal sienas, todėl, reaguojant į pasaulio rinkos padėtį, reikėtų sukurti naują atokiausių regionų bendradarbiavimo komponentą skirti pakankamai papildomų lėšų naujai tarpregioninių investicijų į inovacijas iniciatyvai; [18 pakeit.]

(16)  kad ERPF ir Sąjungos išorės finansavimo priemonių parama būtų panaudota kuo veiksmingiau, reikėtų sukurti mechanizmą, pagal kurį būtų organizuojamas paramos grąžinimas, jeigu išorės bendradarbiavimo programų nebūtų galima patvirtinti arba jeigu jas tektų nutraukti, įskaitant bendradarbiavimo su trečiosiomis valstybėmis programas, kurioms parama nėra teikiama pagal jokią Sąjungos finansavimo priemonę. Taikant tą mechanizmą turėtų būti siekiama užtikrinti optimalų programų veikimą ir kuo didesnį tų priemonių suderinamumą;

(17)  ERPF lėšos pagal INTERREG programas turėtų būti naudojamos konkretiems sanglaudos politikos tikslus atitinkantiems tikslams siekti. Tačiau konkrečių tikslų sąrašą pagal įvairius teminius tikslus reikėtų pritaikyti pagal specifinius INTERREG poreikius, o kad būtų galima imtis ESF remiamo pobūdžio intervencinių priemonių, pagal politikos tikslą „Socialiai atsakingesnė Europa, įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį“, reikėtų nustatyti papildomus konkrečius tikslus;

(18)  atsižvelgiant į unikalias ir specifines Airijos salos aplinkybes ir siekiant remti Šiaurės ir Pietų bendradarbiavimą pagal Didžiojo penktadienio susitarimą, turėtų turi būti tęsiama nauja tarpvalstybinė programa PEACE PLUS ir būti grindžiama ankstesne Airijos ir Šiaurės Airijos pasienio grafysčių veikla, susijusia su ankstesnėmis programomis. Atsižvelgiant į programos praktinę svarbą reikia užtikrinti, kad pagal ją remiant taiką ir susitaikymą, ERPF lėšomis taip pat turėtų būti prisidedama, visų pirma bendruomenių sanglaudai skatinti skirtais veiksmais, prie atitinkamų regionų socialinio, ekonominio ir regioninio stabilumo ir bendradarbiavimo skatinimo. Atsižvelgiant į programos specifiką, ji turėtų būti valdoma bendrai, o Jungtinės Karalystės įnašas turėtų būti integruotas į programą kaip asignuotosios išorės pajamos. Be to, tam tikros šio reglamento taisyklės dėl veiksmų atrankos neturėtų būti taikomos tos programos veiksmams, kuriais remiama taika ir susitaikymas; [19 pakeit.]

(19)  į šį reglamentą reikėtų įtraukti du konkrečius INTERREG tikslus: vieną – siekiant paremti konkretų INTERREG tikslą stiprinti institucijų gebėjimus ir teisinį bei administracinį bendradarbiavimą, ypač, kai jis susijęs su Pasienio regionų komunikato įgyvendinimu, intensyvinti piliečių ir institucijų bendradarbiavimą ir plėtoti bei koordinuoti makroregionines ir jūrų baseinų strategijas, kitą – siekiant spręsti konkrečius išorės bendradarbiavimo klausimus, pavyzdžiui, saugumo, patikimumo, sienos kirtimo valdymo ir migracijos;

(20)  kad INTERREG poveikis būtų kuo didesnis, didžiąją Sąjungos paramos dalį reikėtų sutelkti nedideliam skaičiui politikos tikslų siekti;. Reikėtų stiprinti INTERREG komponentų sąveiką ir papildomumą; [20 pakeit.]

(21)  nuostatas dėl INTERREG programų rengimo, tvirtinimo ir keitimo, teritorinės plėtros, veiksmų atrankos, stebėsenos ir vertinimo, programų institucijų, veiksmų audito, skaidrumo ir komunikacijos (tokios pačios nuostatos išdėstytos Reglamente (ES) [naujasis BNR]) reikėtų pritaikyti pagal INTERREG programų specifiką. Šios specialios nuostatos turi būti paprastos ir aiškios, kad valstybės narės ir paramos gavėjai išvengtų perteklinio reglamentavimo ir papildomos administracinės naštos; [21 pakeit.]

(22)  2014–2020 m. programų laikotarpio nuostatas dėl to, kokius veiksmus reikėtų laikyti iš tikrųjų bendrais veiksmais ir bendradarbiavimu, taip pat nuostatas dėl partnerystės įgyvendinant INTERREG veiksmus ir pagrindinio partnerio įsipareigojimų reikėtų palikti galioti. Tačiau INTERREG partneriai turėtų bendradarbiauti visais keturiais lygmenimis (rengimo, įgyvendinimo, personalo telkimo ir (arba) finansavimo) lygmenimis, o pagal atokiausių regionų bendradarbiavimo komponentą – trimis iš keturių lygmenų, nes taip ERPF ir Sąjungos išorės finansavimo priemonių paramą būtų paprasčiau suderinti ir programų, ir veiksmų lygmenimis; [22 pakeit.]

(22a)  svarbus ir naudingas tarpvalstybinio bendradarbiavimo programų instrumentas yra žmonių tarpusavio ryšiais pagrįsti projektai ir nedidelės apimties projektai, siekiant panaikinti dėl sienų kylančias bei tarpvalstybines kliūtis, skatinti žmonių bendravimą vietoje ir taip suartinti pasienio regionus ir jų gyventojus. Žmonių tarpusavio ryšiais pagrįsti projektai ir nedidelės apimties projektai vykdomi daugelyje sričių, pvz., kultūros, sporto, turizmo, bendrojo ir profesinio lavinimo, ekonomikos, mokslo, aplinkos apsaugos ir ekologijos, sveikatos priežiūros, susisiekimo ir mažųjų infrastruktūros projektų, administravimo bendradarbiavimo, ryšių su visuomene. Taip pat, kaip paaiškinta ir Regionų komiteto nuomonėje „Žmonių tarpusavio ryšiais pagrįsti projektai ir nedidelės apimties projektai“(15), žmonių tarpusavio ryšiais pagrįsti projektai ir nedidelės apimties projektai pasižymi didele Europos pridėtine verte ir labai padeda siekti bendro tarpvalstybinio bendradarbiavimo programų tikslo; [23 pakeit.]

(23)  taisykles, pagal kurias reglamentuojami mažų projektų fondai – šie fondai veikia nuo nuo pat INTERREG sukūrimo, tačiau jiems niekada nebuvo taikomos specialiosios nuostatos – reikėtų išdėstyti aiškiau. Kaip nurodyta Europos regionų komiteto nuomonėje „Žmonių žmonių tarpusavio ryšiais pagrįsti projektai ir nedidelės apimties projektai pagal tarpvalstybinio bendradarbiavimo programas“(16), remiami iš esmės per mažų projektų fondams tenka svarbus vaidmuo didinant piliečių ir institucijų tarpusavio pasitikėjimą, jais kuriama didelė Europos pridėtinė vertė ir daug prisidedama prie bendro tarpvalstybinio bendradarbiavimo programų tikslo įveikti sienų sudaromas kliūtis fondus arba panašias priemones, tačiau niekada nebuvo parengtos šiems projektams skirtos nuostatos, todėl būtina paaiškinti šių fondų valdymo taisykles. Siekiant išlaikyti žmonių tarpusavio ryšiais pagrįstų projektų ir nedidelės apimties projektų pridėtinę vertę ir integruoti pasienio teritorijas naudą (taip pat ir vietos bei jų piliečius. regionų vystymuisi), taip pat siekiant, kad galutiniams naudos gavėjams, kurie dažnai nėra pratę prašyti Sąjungos lėšų, būtų paprasčiau valdyti mažų projektų finansavimą, reikėtų nustatyti, kad iki tam tikros slenkstinės ribos privaloma taikyti supaprastintą išlaidų apmokėjimo tvarką ir fiksuotąsias sumas; [24 pakeit.]

(24)  kadangi programose dalyvauja daugiau negu viena valstybė narė, todėl padidėja administracinės išlaidos, taip pat regionų kontaktiniams centrams (dar vadinamiems atstovybėmis), kurie yra svarbūs kontaktiniai partneriai projektų prašymų teikėjams ir jų vykdytojams, o kartu – tiesioginis ryšys su jungtiniais sekretoriatais ar atitinkamomis institucijomis, ypač susijusios su kontrole ir vertimu raštu, viršutinė techninės paramos išlaidų riba turėtų būti aukštesnė už ribą, nustatytą pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslą. Siekiant kompensuoti didesnes administracines išlaidas, valstybės narės turėtų būti raginamos, kai įmanoma, mažinti administracinę bendrų projektų įgyvendinimo naštą. Be to, tam, kad būtų galima užtikrinti pakankamą veiksmingos techninės paramos veiklos finansavimą, INTERREG programoms, kurioms skiriama ribota Sąjungos parama, arba išorės tarpvalstybinio bendradarbiavimo programoms reikėtų skirti tam tikrą minimalią techninės paramos sumą; [25 pakeit.]

(25)  pagal 2016 m. balandžio 13 d. tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 22 ir 23 dalis, vertinant fondus, reikia remtis informacija, surinkta vykdant specialius stebėsenos reikalavimus, kartu reikėtų vengti pernelyg intensyvaus reglamentavimo ir administracinės naštos, ypač valstybėms narėms. Jeigu to reikia, į reikalavimus galima įtraukti išmatuojamus rodiklius, pagal kuriuos būtų vertinamas praktinis fondų poveikis;

(25a)  mažinant administracinę naštą Komisija, valstybės narės ir regionai turėtų glaudžiau bendradarbiauti, kad būtų galima taikyti Reglamento (ES) .../... [naujasis BNR] 77 straipsnyje nurodytas patobulintas atitinkamas INTERREG programos administravimo ir kontrolės sistemos nuostatas; [26 pakeit.]

(26)  remiantis 2014–2020 m. programavimo laikotarpio patirtimi, reikėtų toliau laikytis aiškios taisyklių dėl išlaidų tinkamumo finansuoti hierarchijos ir kartu laikytis principo, kad taisyklės dėl išlaidų tinkamumo finansuoti nustatomos Sąjungos lygmeniu arba visai INTERREG programai, taip siekiant išvengti bet kokio galimo skirtingų reglamentų, taip pat reglamentų ir nacionalinių taisyklių nesuderinamumo arba prieštaravimų. Papildomų vienos valstybės narės priimamų taisyklių, taikomų tik tos valstybės narės paramos gavėjams, aprėptis turėtų būti kuo mažesnė. Ypač pažymėtina, kad 2014–2020 m. programavimo laikotarpiui priimto Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 481/2014(17) nuostatas reikėtų įtraukti į šį reglamentą;

(27)  valstybes nares reikėtų paraginti kai tikslinga, valstybės narės turėtų perduoti vadovaujančiosios institucijos funkcijas naujai arba, kai taikytina, esamai Europos teritorinio bendradarbiavimo grupei arba įkurti tokią grupę (kaip kitus tarpvalstybinius juridinius asmenis), kuri būtų atsakinga už paprogramės arba integruotų teritorinių investicijų valdymą, integruotas teritorines investicijas, vieną ar kelis mažų projektų fondus arba atliktų vienintelio partnerio funkcijas arba atliktų vienintelio partnerio funkcijas. Valstybės narės turėtų sudaryti sąlygas įvairių valstybių narių regioninėms ir vietos valdžios institucijoms bei kitoms viešosioms įstaigoms kurti tokias bendradarbiavimo grupes, turinčias juridinio asmens statusą, ir įtraukti vietos ir regionines valdžios institucijas į jų veiklą; [27 pakeit.]

(28)  norint toliau laikytis 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu taikytos mokėjimo sekos, t. y. sekos, pagal kurią Komisijos mokėjimai pagrindiniam partneriui vykdomi per tvirtinančiąją instituciją, vykdant apskaitos funkcijas toliau turėtų būti laikomasi tos mokėjimų sekos. Sąjungos paramą reikėtų mokėti pagrindiniam partneriui, nebent dėl to pagrindiniam partneriui ir kitiems partneriams tektų mokėti dvigubus konvertavimo į eurus ir pakartotinio konvertavimo į kitą valiutą (ar atvirkščiai) mokesčius. Jei nenurodyta kitaip, pagrindinis partneris turėtų užtikrinti, kad kiti partneriai gautų visą atitinkamo Sąjungos fondo įnašo sumą per visų partnerių sutartą laikotarpį ta pačia tvarka, kuri taikoma pagrindiniam partneriui; [28 pakeit.]

(29)  pagal Reglamento (ES, Euratomas) [FR-Omnibus] [63 straipsnio 9 dalį] konkretiems sektoriams skirtose taisyklėse reikia atsižvelgti į Europos teritorinio bendradarbiavimo (INTERREG) programų poreikius, pirmiausia susijusius su audito funkcijomis. Todėl nuostatas dėl metinės audito nuomonės, metinės kontrolės ataskaitos ir veiksmų audito reikėtų supaprastinti ir labiau pritaikyti prie tokių daugiau negu vienai valstybei narei skirtų programų; [29 pakeit./(Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.)]

(30)  reikėtų nustatyti aiškią finansinės atsakomybės už paramos susigrąžinimą už pažeidimus seką – paramą vienintelis partneris arba kiti partneriai grąžina Komisijai per pagrindinį partnerį ir vadovaujančiąją instituciją. Reikėtų išdėstyti nuostatas dėl valstybių narių, trečiųjų valstybių ir valstybių partnerių arba užjūrio šalių ir teritorijų (toliau – UŠT) atsakomybės, jeigu lėšų susigrąžinti iš vienintelio partnerio, kito partnerio arba pagrindinio partnerio nepavyksta ir jeigu tokiu atveju lėšas vadovaujančiajai institucijai grąžina valstybė narė. Todėl pagal INTERREG programas paramos gavėjų lygmeniu nesusigrąžinamų sumų nėra. Tačiau reikia aiškiau nustatyti, kaip elgtis, jeigu valstybė narė, trečioji valstybė, valstybė partnerė arba UŠT negrąžina lėšų vadovaujančiajai institucijai. Taip pat reikėtų aiškiau nustatyti su lėšų susigrąžinimu susijusius pagrindinio partnerio įsipareigojimus. Ypač pažymėtina, kad Be to, stebėsenos komitetas turėtų nustatyti su lėšų susigrąžinimu susijusias procedūras ir dėl jų susitarti. Tačiau vadovaujančiajai institucijai neturėtų būti leidžiama įpareigoti pagrindinį partnerį pradėti teismines procedūras kitoje šalyje; [30 pakeit.]

(30a)   tikslinga skatinti laikytis finansinės drausmės. Nustatant biudžetinių įsipareigojimų panaikinimo tvarką kartu turėtų būti atsižvelgiama į INTERREG programų ir jų įgyvendinimo sudėtingumą; [31 pakeit.]

(31)  kad ir dalyvaujančiose valstybėse narėse, ir trečiosiose valstybėse, valstybėse partnerėse arba UŠT dažniausiai būtų galima taikyti bendrą taisyklių rinkinį, reikėtų nustatyti, kad šis reglamentas taip pat taikomos trečiųjų valstybių, valstybių partnerių arba UŠT dalyvavimui, nebent konkrečiame šio reglamento skyriuje išdėstytos specialios taisyklės. Institucijas trečiosiose valstybėse, valstybėse partnerėse arba UŠT galima steigti pagal INTERREG programų institucijų pavyzdį. Išlaidų tinkamumo finansuoti laikotarpio pradžia turėtų būti susieta su tuo, kada atitinkama trečioji valstybė, valstybė partnerė arba UŠT pasirašo finansavimo susitarimą. Trečiosios valstybės, valstybės partnerės arba UŠT paramos gavėjų viešieji pirkimai turėtų būti vykdomi laikantis išorės viešiesiems pirkimams taikomų taisyklių, išdėstytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) [naujasis FR-Omnibus](18). Reikėtų nustatyti procedūras, pagal kurias būtų sudaromi finansavimo susitarimai su kiekviena trečiąja valstybe, valstybe partnere arba UŠT, taip pat susitarimai tarp vadovaujančiosios institucijos ir kiekvienos trečiosios valstybės, valstybės partnerės arba UŠT dėl Sąjungos išorės finansavimo priemonių paramos arba dėl trečiosios valstybės, valstybės partnerės arba UŠT papildomo įnašo INTERREG programai, išskyrus nacionalinį bendrą finansavimą;

(32)  nors INTERREG programos, kuriose dalyvauja trečiosios valstybės, valstybės partnerės arba UŠT, turėtų būti įgyvendinamos pagal pasidalijamojo valdymo principą, atokiausių regionų bendradarbiavimo veiksmai gali būti įgyvendinami pagal netiesioginio valdymo principą. Reikėtų išdėstyti konkrečias taisykles dėl to, kaip visas programas arba jų dalį įgyvendinti pagal netiesioginio valdymo principą; [32 pakeit./(Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.)]

(33)  atsižvelgiant į patirtį, įgytą 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu pagal Europos kaimynystės priemonės tarpvalstybinio bendradarbiavimo programas įgyvendinant didelius infrastruktūros projektus, procedūras reikėtų supaprastinti. Tačiau Komisijai reikėtų palikti tam tikras su tokių projektų atranka susijusias teises;

(34)  Komisijai reikėtų suteikti įgyvendinimo įgaliojimus, kad ji galėtų tvirtinti ir keisti INTERREG programų sąrašus, bendrų Sąjungos paramos kiekvienai INTERREG programai sumų sąrašus ir priimti sprendimus dėl INTERREG programų patvirtinimo ir keitimo. Įgyvendinimo įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai(19). Nors šie aktai yra bendro pobūdžio, reikėtų taikyti patariamąją procedūrą, nes jais nuostatos tiktai įgyvendinamos techniškai;

(35)  siekiant užtikrinti vienodas INTERREG programų tvirtinimo ir keitimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tačiau, kai taikytina, įgyvendinant išorės tarpvalstybines bendradarbiavimo programas, kai taikytina, reikėtų laikytis Reglamentuose (ES) [PNPP III] ir [KPTBP] nustatytų Komisijos procedūrų dėl sprendimų, kuriais tos programos patvirtinamos pirmą kartą; [33 pakeit.]

(36)  kad tam tikrus neesminius šio reglamento aspektus būtų galima papildyti arba pakeisti, Komisijai pagal SESV 290 straipsnį reikėtų perduoti įgaliojimus priimti aktus, kuriais būtų iš dalies keičiama priede INTERREG programoms skirta forma. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija surengtų reikiamas konsultacijas, taip pat ir su ekspertais, ir kad konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma, siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(36a)  Europos teritorinio bendradarbiavimo (ETB) skatinimas yra itin svarbus ES sanglaudos politikos prioritetas. MVĮ teikiamai paramai už išlaidas, patirtas dėl ETB srities projektų, jau taikoma bendroji išimtis pagal Komisijos reglamentą (ES) Nr. 651/2014(20) (Bendrasis bendrosios išimties reglamentas). Specialios nuostatos dėl regioninės valstybės pagalbos, skirtos visų dydžių įmonių vykdomoms investicijoms, taip pat yra įtrauktos į 2014–2020 m.(21) regioninės valstybės pagalbos gaires ir Bendrojo bendrosios išimties reglamento regioninės pagalbos skirsnį. Remiantis įgyta patirtimi, pagalba Europos teritorinio bendradarbiavimo projektams turėtų turėti tik ribotą poveikį konkurencijai ir valstybių narių tarpusavio prekybai, todėl Komisija turėtų galėti pareikšti, kad tokia pagalba yra suderinama su vidaus rinka ir kad finansuojant ETB projektus teikiamai paramai gali būti taikoma bendroji išimtis; [34 pakeit.]

(37)  kadangi šio reglamento tikslo, t. y. paskatinti valstybių narių bendradarbiavimą tarpusavyje ir su trečiosiomis valstybėmis, valstybėmis partnerėmis arba UŠT, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi to tikslo geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

I SKIRSNIS

DALYKAS, TAIKYMO SRITIS IR INTERREG KOMPONENTAI

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1.  Šiame reglamente išdėstytos taisyklės dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo (INTERREG), siekiant paskatinti valstybių narių ir jų regionų bendradarbiavimą tarpusavyje Sąjungos viduje ir valstybių narių, jų regionų bendradarbiavimą atitinkamai su gretimomis trečiosiomis valstybėmis, valstybėmis partnerėmis, kitomis teritorijomis arba užjūrio šalimis bei teritorijomis (toliau – UŠT) arba regioninės integracijos ir bendradarbiavimo organizacijomis arba regioninę organizaciją sudarančių trečiųjų valstybių grupe. [35 pakeit.]

2.  Siekiant užtikrinti veiksmingą programavimą pagal Europos regioninės plėtros fondo (toliau – ERPF) lėšomis remiamo Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslą (pagal INTERREG programas), šiame reglamente taip pat išdėstytos reikiamos nuostatos, įskaitant dėl techninės paramos, stebėsenos, vertinimo, komunikacijos, tinkamumo finansuoti, valdymo, kontrolės ir programų finansų valdymo.

3.  Dėl INTERREG programoms skirtos paramos, teikiamos pagal Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (toliau – PNPP III), Kaimynystės, plėtros ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonę (toliau – KPTBP) ir visoms užjūrio šalimis ir teritorijomis (UŠT) skirtą finansavimą 2021–2027 m. laikotarpiu, kuris Tarybos sprendimu (ES) XXX nustatytas kaip programa (toliau – UŠTP) (toliau visos trys priemonės kartu – Sąjungos išorės finansinės priemonės), pažymėtina, kad šiame reglamente apibrėžiami papildomi konkretūs tikslai, šių fondų integravimo į INTERREG programas tvarka, trečiųjų valstybių, valstybių partnerių, UŠT ir jų regionų atitikimo reikalavimams kriterijai ir tam tikros specialiosios įgyvendinimo taisyklės.

4.  Dėl ERPF ir Sąjungos išorės finansavimo priemonių (toliau kartu – INTERREG fondai) paramos INTERREG programoms pažymėtina, kad šiame reglamente nustatomi konkretūs INTERREG tikslai, taip pat organizacinė tvarka, valstybių narių, trečiųjų valstybių, valstybių partnerių, UŠT ir jų regionų atitikimo reikalavimams kriterijai, finansiniai ištekliai ir finansinių išteklių paskirstymo kriterijai.

5.  Reglamentas (ES) [naujasis BNR] ir Reglamentas (ES) [naujasis ERPF] taikomi INTERREG programoms, išskyrus atvejus, kai tuose reglamentuose ir šiame reglamente nustatyta kitaip arba Reglamento (ES) [naujasis BNR] nuostatas galima taikyti tik investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslui.

2 straipsnis

Apibrėžtys

1.  Šiame reglamente vartojamų sąvokų apibrėžtys pateiktos Reglamento (ES) [naujasis BNR] 2 straipsnyje. Kitų vartojamų sąvokų apibrėžtys:

1)  PNPP paramos gavėja – į Reglamento (ES) [PNPP III] I priedo sąrašą įtraukta šalis arba teritorija;

2)  trečioji valstybė – šalis, kuri nėra Sąjungos valstybė narė ir nėra remiama INTERREG lėšomis;

3)  valstybė partnerė – PNPP paramos gavėja arba šalis ar teritorija, kuri įtraukta į Reglamento (ES) [KPTBP] I priedo kaimynystės geografinių teritorijų sąrašą, ir Rusijos Federacija, ir kuriai parama teikiama Sąjungos išorės finansavimo priemonėmis;

4)  tarpvalstybinis juridinis subjektas – juridinis subjektas, įskaitant euroregioną, kurį pagal vienos iš INTERREG programoje dalyvaujančios šalies teisės aktus įsteigė bent dvi dviejų dalyvaujančių šalių teritorinės valdžios arba kitokios institucijos; [36 pakeit.]

4a)  regioninės integracijos ir bendradarbiavimo organizacija – tos pačios geografinės teritorijos valstybių narių ar regionų grupė, siekianti glaudžiau bendradarbiauti sprendžiant bendros svarbos klausimus. [37 pakeit.]

2.  Kai Reglamento (ES) [naujasis BNR] nuostatose vartojama sąvoka „valstybė narė“, šiame reglamente ji reiškia valstybę narę, kurioje yra vadovaujančioji institucija, o kai nuostatose vartojama sąvoka „kiekviena valstybė narė“ arba „valstybės narės“, jos reiškia atitinkamoje INTERREG programoje dalyvaujančias valstybes nares ir, jei taikoma, trečiąsias valstybes, valstybes partneres ir UŠT.

Kai Reglamento (ES) [naujasis BNR] nuostatose minimi to reglamento [1 straipsnio 1 dalies a punkte] išvardyti fondai arba ERPF, šiame reglamente jie reiškia ir atitinkamą Sąjungos išorės finansavimo priemonę.

3 straipsnis

Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo (INTERREG) komponentai

Pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslą (INTERREG) ERPF ir, kai taikytina, Sąjungos išorės finansavimo priemonių lėšomis remiami šie komponentai:

1)  tarpvalstybinis gretimų regionų bendradarbiavimas, siekiant skatinti integruotą ir darnią regioninę plėtrą (1 komponentas): [38 pakeit.]

a)  vidaus tarpvalstybinis gretimų dviejų arba daugiau sausumos arba jūrų sienos skiriamų valstybių narių arba gretimų sausumos arba jūrų sienos skiriamų bent vienos valstybės narės ir vienos arba kelių 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų trečiųjų valstybių regionų bendradarbiavimas arba [39 pakeit.]

b)  išorės tarpvalstybinis bendradarbiavimas tarp gretimų sausumos arba jūrų sienos skiriamų bent vienos valstybės narės regionų ir vieno iš šių subjektų: [40 pakeit.]

i)  PNPP paramos gavėjų arba

ii)  KPTBP lėšomis remiamų valstybių partnerių arba

iii)  Rusijos Federacijos, kad ji galėtų dalyvauti tarpvalstybiniame bendradarbiavime, kuriam parama teikiama ir KPTBP lėšomis;

2)  tarptautinis bendradarbiavimas ir jūrų srities bendradarbiavimas didesniuose tarptautiniuose regionuose ir aplink jūrų baseinus, kuriame dalyvauja valstybių narių, trečiųjų valstybių, valstybių partnerių ir Grenlandijos UŠT nacionaliniai, regioniniai ir vietos programos partneriai, siekiant glaudesnės teritorinės integracijos (toliau – 2 komponentas, jeigu kalbama tik apie tarptautinį bendradarbiavimą – 2A komponentas, jeigu kalbama tik apie jūrų srities bendradarbiavimą – 2B komponentas); [41 pakeit.]

3)  atokiausių regionų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su kaimyninėmis trečiosiomis valstybėmis, valstybėmis partnerėmis, UŠT ar regioninės integracijos ir bendradarbiavimo organizacijomis ar keliomis iš jų, siekiant sudaryti palankesnes kaimyninių regionų integracijos ir darnaus vystymosi sąlygas (3 komponentas); [42 pakeit.]

4)  tarpregioninis bendradarbiavimas siekiant didinti sanglaudos politikos veiksmingumą (toliau – 4 komponentas) skatinant:

a)  keistis patirtimi, novatoriškais metodais ir stiprinti gebėjimus, susijusius su:

i)  INTERREG programų įgyvendinimu;

ia)  bendrų tarpregioninių plėtros projektų įgyvendinimu; [43 pakeit.]

ib)  partnerių visoje Sąjungoje pajėgumų plėtojimu, susijusiu su: [44 pakeit.]

ii)  investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslui skirtų programų įgyvendinimu, ypač kai imamasi tarpregioninių ir tarptautinių veiksmų ir paramos gavėjai yra įsteigti bent dar vienoje valstybėje narėje;

iia)  gerosios patirties nustatymu ir skleidimu bei tokios patirties perkėlimu pirmiausia į veiksmų programas pagal investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslą; [45 pakeit.]

iib)  dalijimusi tvarios miestų plėtros, įskaitant miesto ir kaimo vietovių ryšius, geriausios patirties nustatymo, perdavimo ir skleidimo patirtimi; [46 pakeit.]

iii)  Europos teritorinio bendradarbiavimo grupių (ETBG) įkūrimu, veikimu ir naudojimusi jomis;

iiia)  Europos tarpvalstybinio mechanizmo, nurodyto Reglamente (ES) .../... [naujas Europos tarpvalstybinis mechanizmas], sukūrimu, veikimu ir naudojimu; [47 pakeit.]

b)  plėtros tendencijų analize, atsižvelgiant į teritorinės sanglaudos tikslus;

5)  tarpregioninės investicijos į inovacijas, komercinant ir plėtojant tarpregioninius inovacijų projektus, galinčius paskatinti Europos vertės grandinių plėtrą (toliau – 5 komponentas). [48 pakeit.]

ii skirsnis

Geografinė aprėptis

4 straipsnis

Tarpvalstybinio bendradarbiavimo geografinė aprėptis

1.  Tarpvalstybinio bendradarbiavimo srityje ERPF lėšomis ketinama remti Sąjungos NUTS 3 lygio regionus, išsidėsčiusius prie vidaus ir išorės sausumos ar jūrų sienų su trečiosiomis valstybėmis arba valstybėmis partnerėmis, nedarant poveikio galimiems koregavimams, siekiant užtikrinti, kad bendradarbiavimas programos įgyvendinimo teritorijose, nustatytose pagal 2014–2020 m. programavimo laikotarpio programas, būtų derinamas ir tęsiamas. [49 pakeit.]

2.  Prie jūrų sienų išsidėstę regionai, sujungti jūroje esančia fiksuota jungtimi, taip pat gali dalyvauti tarpvalstybiniame bendradarbiavime. [50 pakeit.]

3.  Vidaus tarpvalstybinio bendradarbiavimo INTERREG programos gali apimti Norvegijos, Šveicarijos ir Jungtinės Karalystės regionus, kurie prilygsta NUTS 3 lygio regionams, taip pat Lichtenšteiną, Andorą, Monaką ir Monaką San Mariną. [51 pakeit.]

4.  Išorės tarpvalstybinio bendradarbiavimo srityje PNPP III arba KPTBP lėšomis ketinama remti atitinkamos valstybės partnerės NUTS 3 lygio regionus, o jei NUTS klasifikacijos nėra, jiems prilygstančias teritorijas, išsidėsčiusias prie visų sausumos ir jūrų sienų tarp valstybių narių ir PNPP III arba KPTBP reikalavimus atitinkančių valstybių partnerių. [52 pakeit.]

5 straipsnis

Tarpvalstybinio bendradarbiavimo ir jūrų srities bendradarbiavimo geografinė aprėptis [53 pakeit.]

1.  Tarptautinio bendradarbiavimo ir jūrų srities bendradarbiavimo atveju ERPF lėšomis ketinama remti Sąjungos NUTS 2 lygio regionus, įskaitant gretimas funkcines teritorijas, nedarant poveikio galimiems koregavimams siekiant užtikrinti, kad pagal 2014–2020 m. programavimo laikotarpio programas vykdytas toks bendradarbiavimas didesnėse susijusiose teritorijose būtų derinamas ir tęsiamas, ir atsižvelgiant, kai taikytina, į makroregionines strategijas arba jūrų baseinų strategijas. [54 pakeit.]

2.  Tarptautinio bendradarbiavimo ir jūrų srities bendradarbiavimo INTERREG programos gali apimti: [55 pakeit.]

a)  Islandijos, Norvegijos, Šveicarijos, Jungtinės Karalystės regionus, taip pat Lichtenšteiną, Andorą, Monaką ir San Mariną;

b)  Grenlandiją pagal UŠT skirtą programą UŠT gaunamą paramą; [56 pakeit.]

c)  Farerų salas,

d)  valstybių partnerių pagal PNPP III arba KPTBP regionus,

nepriklausomai nuo to, ar jie remiami iš ES biudžeto.

3.  2 dalyje nurodyti regionai, trečiosios valstybės, arba valstybės partnerės arba UŠT turi būti NUTS 2 lygio regionai, o jei NUTS klasifikacijos nėra, jiems prilygstančios teritorijos. [57 pakeit.]

6 straipsnis

Atokiausių regionų bendradarbiavimo geografinė aprėptis

1.  Kai bendradarbiauja atokiausi regionai, ERPF lėšomis remiami visi SESV 349 straipsnio pirmoje pastraipoje išvardyti atokiausi regionai.

2.  Atokiausių regionų INTERREG programos gali apimti kaimynines valstybes partneres, remiamas pagal KPTBP, arba UŠT, remiamas pagal UŠTP, regioninio bendradarbiavimo organizacijas arba ir vienas, ir kitas du ar visus tris iš šių subjektų. [58 pakeit.]

7 straipsnis

Tarpregioninio bendradarbiavimo geografinė aprėptis ir tarpregioninės investicijos į inovacijas [59 pakeit.]

1.  Pagal bet kurią 4 komponento INTERREG programą arba tarpregionines investicijas į inovacijas pagal 5 komponentą ERPF lėšomis remiama visa Sąjungos teritorija, įskaitant atokiausius regionus. [60 pakeit.]

2.  4 komponento INTERREG programos taip pat gali apimti visą trečiųjų valstybių, valstybių partnerių, 4–6 straipsniuose nurodytų kitų teritorijų arba UŠT, kurios yra remiamos arba neremiamos Sąjungos išorės finansavimo priemonių lėšomis, teritoriją arba jos dalį. Trečiosios šalys gali dalyvauti šiose programose, jeigu prisideda prie finansavimo išorės asignuotųjų pajamų forma. [61 pakeit.]

8 straipsnis

Ketinamų remti INTERREG programų teritorijų sąrašas

1.  Pagal 4, 5 ir 6 straipsnius Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriame pateikiamas pagal kiekvieną komponentą ir kiekvieną INTERREG programą suskirstytas ketinamų remti INTERREG programų teritorijų sąrašas. Įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 63 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

Išorės tarpvalstybinės INTERREG programos nurodomos atitinkamai kaip INTERREG PNPP III TB programos arba INTERREG kaimynystės TB programos.

2.  1 dalyje nurodytame įgyvendinimo akte taip pat pateikiamas Sąjungos NUTS 3 lygio regionų, į kuriuos buvo atsižvelgta skirstant ERPF paramą tarpvalstybiniam bendradarbiavimui prie visų vidaus sienų ir tų išorės sienų, kurioms taikomos Sąjungos išorės finansinės priemonės, sąrašas ir NUTS 3 lygio regionų, į kuriuos atsižvelgta skirstant paramą pagal 9 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytą 2B komponentą, sąrašas. [62 pakeit.]

3.  Trečiųjų valstybių, valstybių partnerių regionai arba Sąjungai nepriklausančios teritorijos, kurios negauna ERPF arba Sąjungos išorės finansavimo priemonių paramos, taip pat paminimos 1 dalyje nurodytame sąraše. [63 pakeit./(Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.)]

iii skirsnis

Ištekliai ir bendro finansavimo procentiniai dydžiai

9 straipsnis

Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui (INTERREG) skiriami ERPF ištekliai

1.  Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui (INTERREG) skiriami ERPF ištekliai sudaro 8 430 000 000 11 165 910 000 EUR (2018 m. kainomis) iš visų esamų 2021–2027 m. programavimo laikotarpio ERPF, ESF+ ir Sanglaudos fondo išteklių, nustatytų Reglamento (ES) [naujasis BNR] 102 [103 straipsnio 1 dalyje]. [64 pakeit.]

2.  10 195 910 000 EUR (91,31 %) iš 1 dalyje nurodyti ištekliai paskirstomi nurodytų išteklių paskirstoma taip: [65 pakeit.]

a)  52,7 % (t. y. iš viso 4 440 000 000 7 500 000 000 EUR) (67,17 %) – tarpvalstybiniam bendradarbiavimui (1 komponentas); [66 pakeit.]

b)  31,4 % (t. y. iš viso 2 649 900 000 1 973 000 000 EUR) (17,68 %)– tarptautiniam bendradarbiavimui ir jūrų srities bendradarbiavimui (2 komponentas); [67 pakeit.]

c)  3,2 % (t. y. iš viso 270 100 000 EUR) 357 309 120 EUR (3,2 %) – atokiausių regionų bendradarbiavimui (3 komponentas); [68 pakeit.]

d)  1,2 % (t. y. iš viso 100 000 000 EUR) 365 000 000 EUR (3,27%)– tarpregioniniam bendradarbiavimui (4 komponentas); [69 pakeit.]

e)  11,5 % (t. y. iš viso 970 000 000 EUR) – tarpregioninėms investicijoms į inovacijas (5 komponentas). [70 pakeit.]

3.  Komisija kiekvienai valstybei narei praneša pamečiui suskirstytą jai tenkančią viso 1, 2 ir 3 komponentų lėšų sumos dalį.

Lėšų paskirstymo pagal valstybes nares kriterijus yra toliau nurodytų regionų gyventojų skaičius:

a)  pagal 1 komponentą – NUTS 3 lygio regionų, pagal 2B komponentą – NUTS 3 lygio regionų, išvardytų pagal 8 straipsnio 2 dalį priimtame įgyvendinimo akte; [71 pakeit.]

b)  pagal 2A ir 3 komponentus komponentą – NUTS 2 lygio regionų; [72 pakeit.]

ba)  pagal 3 komponentą – NUTS 2 ir 3 lygio regionų. [73 pakeit.]

4.  Kiekviena valstybė narė gali iki 15 proc. savo finansinių asignavimų, skirtų 1, 2 ir 3 komponentams, perkelti iš vieno iš tų komponentų vienam ar keliems kitiems komponentams.

5.  Remdamasi pagal 3 dalį praneštomis sumomis, kiekviena valstybė narė informuoja Komisiją, ar ir kaip ji pasinaudojo 4 dalyje numatyta perkėlimo galimybe, ir apie galutinį jai skirtos lėšų dalies paskirstymą tarp INTERREG programų, kuriose valstybė narė dalyvauja.

5a.  970 000 000 EUR (8,69 %) iš 1 dalyje nurodytų išteklių skiriama naujai tarpregioninių investicijų į inovacijas iniciatyvai, nurodytai 15a straipsnyje (naujame).

Jei iki 2026 m. gruodžio 31 d. Komisija visų 1 dalyje nurodytų turimų išteklių nepaskiria pagal šią iniciatyvą atrinktiems projektams, likusios nepaskirstytos sumos pro rata perskiriamos 1–4 komponentams. [74 pakeit.]

10 straipsnis

Keliems fondams taikomos nuostatos

1.  Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriame išdėsto daugiametę ERPF ir KPTBP arba PNPP III lėšomis remiamų išorės tarpvalstybinių INTERREG programų strategiją. Įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 63 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

Dėl INERREG programų, remiamų ERPF ir KPTBP lėšomis, tame įgyvendinimo akte nustatomi Reglamento (ES) [KPTBP] 12 straipsnio 2 dalyje nurodyti elementai.

2.  ERPF įnašą išorės tarpvalstybinėms INTERREG programoms, kurias taip pat ketinama remti iš PNPP III finansinio biudžeto, skirto tarpvalstybiniam bendradarbiavimui (PNPP III TB), arba iš KPTBP finansinio paketo, skirto tarpvalstybiniam bendradarbiavimui kaimynystės geografinėje teritorijoje (KPTBP TB), nustato Komisija ir atitinkamos valstybės narės. Kiekvienai valstybei narei nustatytas ERPF įnašas vėliau tarp atitinkamų valstybių narių neperskirstomas.

3.  ERPF parama atskiroms išorės tarpvalstybinėms INTERREG programoms skiriama su sąlyga, kad pagal atitinkamą strateginį programavimo dokumentą pagal PNPP III TB ir KPTBP TB priemones bus skirta bent lygiavertė suma. Ta lygiavertė suma Šis įnašas negali viršyti didžiausios PNPP III arba KPTBP teisėkūros procedūra priimtame akte nustatytos sumos. [75 pakeit.]

Tačiau jeigu peržiūrėjus atitinkamą PNPP III arba KPTBP strateginį programavimo dokumentą atitinkama suma likusiais metais sumažinama, suinteresuotoji valstybė narė pasirenka vieną iš šių galimybių:

a)  prašo leisti taikyti 12 straipsnio 3 dalyje nurodytą mechanizmą;

b)  tęsia INTERREG programą, naudodamasi likusia ERPF, PNPP III TB arba KPTBP TB paramos suma, arba

c)  derina a ir b punktuose nurodytas galimybes.

4.  ERPF, PNPP III TB arba KPTBP TB paramą išorės tarpvalstybinėms INTERREG programoms atitinkantys metiniai asignavimai įtraukiami į atitinkamas 2021 m. biudžeto eilutes.

5.  Jeigu Komisija įtraukia specialų finansinį asignavimą, iš kurio pagal Reglamentą (ES) [KPTBP] būtų remiamos valstybės partnerės ar regionai, pagal Tarybos sprendimą [sprendimas dėl UŠT] būtų remiamos UŠT arba būtų remiami ir vieni, ir kiti, stiprinant jų bendradarbiavimą su kaimyniniais Sąjungos atokiausiais regionais pagal Reglamento (ES) [KPTBP] 33 straipsnio 2 dalį arba [sprendimo dėl UŠT] 87 straipsnį arba pagal abu teisės aktus, pagal šį reglamentą, laikantis abipusiškumo ir finansavimo iš KPTBP, UŠT arba abiejų priemonių proporcingumo principų, ERPF lėšas taip pat galima skirti veiksmams, kuriuos pagal Reglamentą (ES) [KPTBP] įgyvendina valstybė partnerė, regionas arba kitas subjektas, pagal [sprendimą dėl UŠT] įgyvendina šalis, teritorija arba kitas subjektas arba, pirmiausia, pagal vieną ar kelias bendras 2, 3 arba 4 komponento INTERREG programas arba pagal 60 straipsnyje nurodytas pagal šį reglamentą sukurtas ir įgyvendinamas bendradarbiavimo priemones įgyvendina Sąjungos atokiausias regionas.

11 straipsnis

INTERREG programų išteklių sąrašas

1.  Remdamasi valstybių narių pagal 9 straipsnio 5 dalį pateikta informacija, Komisija priima įgyvendinimo aktą ir jame pateikia visų INTERREG programų sąrašą, nurodo bendrą visos kiekvienai programai iš ERPF skiriamos paramos ir, kai taikytina, visos iš Sąjungos išorės finansavimo priemonių skiriamos paramos sumą. Įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 63 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

2.  Įgyvendinimo akte taip pat pateikiamas pagal valstybes nares ir Sąjungos išorės finansavimo priemones suskirstytas pagal 9 straipsnio 5 dalį perkeltų sumų sąrašas.

12 straipsnis

Išteklių grąžinimas ir veiklos nutraukimas

1.  Išorės tarpvalstybinėms INTERREG programoms skirti 2022 ir 2023 m. ERPF metiniai asignavimai, dėl kurių Komisijai iki kovo 31 d. nepateikiamos atitinkamų metų programos ir kurie nėra perskirstyti kitai programai, pateiktai pagal tą pačią išorės tarpvalstybinių INTERREG programų kategoriją, skiriami vidaus tarpvalstybinėms INTERREG programoms, kuriose dalyvauja atitinkama valstybė narė arba valstybės narės.

2.  Jeigu iki 2024 m. kovo 31 d. kai kurios išorės tarpvalstybinės INTERREG programos Komisijai vis dar nepateikiamos, visas 9 straipsnio 5 dalyje nurodytas ERPF įnašas, skirtas toms programoms likusiems metams iki 2027 m., kuris nebuvo perskirstytas kitai išorės tarpvalstybinei INTERREG programai, atitinkamai taip pat remiamai pagal PNPP III TB arba KPTBP TB, skiriamas vidaus tarpvalstybinėms INTERREG programoms, kuriose dalyvauja atitinkama valstybė narė arba valstybės narės.

3.  Vadovaujantis taikytinomis taisyklėmis ir procedūromis, visos Komisijos jau patvirtintos išorės tarpvalstybinės INTERREG programos nutraukiamos arba asignavimas toms programoms sumažinamas, visų pirma, jei:

a)  nė viena atitinkamoje INTERREG programoje dalyvaujanti valstybė partnerė iki vadovaujantis 57 straipsniu nustatytų terminų nepasirašo atitinkamo finansavimo susitarimo;

b)  INTERREG tinkamai pagrįstais atvejais INTERREG programos negalima įgyvendinti taip, kaip planuota, dėl joje dalyvaujančių šalių santykių problemų.; [76 pakeit.]

Tokiais atvejais 1 dalyje nurodytas ERPF įnašas, atitinkantis įsipareigojimams dar nepriskirtas metines lėšų dalis arba tais pačiais biudžetiniais metais visiškai arba iš dalies įsipareigojimams priskirtas ir panaikintas metines lėšų dalis, kurios nebuvo perskirstytos kitai išorės tarpvalstybinei INTERREG programai, atitinkamai taip pat remiamai pagal PNPP III TB arba KPTBP TB, skiriamas vidaus tarpvalstybinėms INTERREG programoms, kuriose dalyvauja atitinkama valstybė narė arba valstybės narės.

4.  Jeigu susiklosto bent viena 3 dalies pirmos pastraipos a ir b punktuose nurodyta sąlyga, valstybės partnerės arba Grenlandijos UŠT dalyvavimas Komisijos jau patvirtintoje 2 komponento INTERREG programoje nutraukiamas. [77 pakeit.]

Dalyvaujančios valstybės narės ir, kai taikytina, likusios dalyvaujančios valstybės partnerės teikia vieną iš šių prašymų:

a)  visiškai nutraukti INTERREG programą, ypač jeigu pagrindinių joms iškilusių bendrų vystymosi uždavinių neįmanoma pasiekti nedalyvaujant tai valstybei partnerei arba Grenlandijai UŠT; [78 pakeit.]

b)  sumažinti asignavimą tai INTERREG programai, vadovaujantis taikytinomis taisyklėmis ir procedūromis;

c)  tęsti INTERREG programą tai valstybei partnerei arba Grenlandijai UŠT nedalyvaujant. [79 pakeit.]

Jeigu asignavimas INTERREG programai sumažinamas, kaip nurodyta šios dalies antros pastraipos b punkte, ERPF įnašas, atitinkantis įsipareigojimams dar nepriskirtas metines lėšų dalis, perskirstomas kitai 2 komponento INTERREG programai, kurioje viena ar daugiau atitinkamų valstybių narių dalyvauja, arba, jei valstybė narė dalyvauja tik vienoje 2 komponento INTERREG programoje, vienai ar kelioms vidaus tarpvalstybinėms INTERREG programoms, kuriose dalyvauja toji valstybė narė.

5.  Pagal šį straipsnį sumažintas PNPP III, KPTBP arba UŠTP įnašas naudojamas atitinkamai pagal Reglamentus (ES) [PNPP III], [KPTBP] arba Tarybos sprendimą [UŠT].

6.  Jeigu trečioji valstybė arba, valstybė partnerė arba UŠT, prisidedanti prisidedančios prie INTERREG programos nacionaliniais ištekliais, kurie nėra nacionalinis bendras ERPF arba Sąjungos išorės finansavimo priemonės paramos finansavimas, INTERREG programos įgyvendinimo laikotarpiu sumažina tą įnašą apskritai ar jau atrinktiems bendriems veiksmams ir, gavusi 22 straipsnio 6 dalyje nurodytą dokumentą, dalyvaujanti valstybė narė arba valstybės narės prašo taikyti vieną iš šio straipsnio 4 dalies antroje pastraipoje nurodytų galimybių. [80 pakeit.]

13 straipsnis

Bendro finansavimo procentiniai dydžiai

Nė vienos INTERREG programos bendro finansavimo procentinė dalis negali būti didesnė negu 70 80 %, nebent Reglamentuose (ES) [PNPP III], [KPTBP] arba Tarybos sprendime [UŠTP] arba kuriame nors pagal juos priimtame akte išorės tarpvalstybinėms INTERREG programoms arba 3 komponento INTERREG programoms nustatyta didesnė procentinė dalis. [81 pakeit.]

II SKYRIUS

Konkretūs INTERREG tikslai ir paramos telkimas pagal temas

14 straipsnis

Konkretūs INTERREG tikslai

1.  ERPF lėšomis, laikantis Reglamento (ES) [naujasis ERPF] 4 straipsnyje nustatytos jo taikymo srities, ir, kai taikytina, Sąjungos išorės finansavimo priemonių lėšomis padedama siekti Reglamento (ES) [naujasis BNR] 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų politikos tikslų, pagal INTERREG programas įgyvendinant bendrus veiksmus.

2.  Kai pagal PEACE PLUS programą remiama taika ir susitaikymas, ERPF lėšomis siekiant konkretus 4 politikos tikslo taip pat padedama – visų pirma bendruomenių sanglaudos skatinimo veiksmais – didinti socialinį ir ekonominį atitinkamų regionų stabilumą. Šiam konkrečiam tikslui pasiekti nustatomas atskiras prioritetas.

3.  Be Reglamento (ES) [naujasis ERPF] 2 straipsnyje nurodytų konkrečių ERPF tikslų, ERPF lėšomis ir, kai taikytina, Sąjungos išorės finansavimo priemonių lėšomis taip pat gali būti padedama siekti šių konkrečių 4 politikos tikslo tikslų: [82 pakeit.]

a)  abipus sienos skatinamas darbo rinkų veiksmingumas ir gerinamos galimybės susirasti kokybiškas darbo vietas;

b)  abipus sienos gerinamos galimybės naudotis kokybiškomis švietimo, mokymo, mokymosi visą gyvenimą paslaugomis, taip siekiant pagerinti kitose valstybėse pripažįstamo išsilavinimo ir kompetencijos lygį;

c)  abipus sienos gerinamos galimybės vienodomis sąlygomis ir laiku pasinaudoti kokybiškomis, tvariomis ir įperkamomis sveikatos priežiūros paslaugomis;

d)  abipus sienos gerinamas sveikatos priežiūros sistemų ir ilgalaikės priežiūros paslaugų prieinamumas, veiksmingumas ir atsparumas;

e)  abipus sienos didinama socialinė įtrauktis, kovojama su skurdu, įskaitant tai, kad skatinamos lygios galimybės ir kovojama su diskriminacija.

4.  Pagal 1, 2 ir 3 komponentus ERPF lėšomis ir, kai taikytina, Sąjungos išorės finansavimo priemonių lėšomis taip pat gali būti remiamas konkretus INTERREG tikslas gerinti INTERREG valdymą, ypač šiais veiksmais:

a)  pagal 1 ir 2B 2 komponentų INTERREG programas: [83 pakeit.]

i)  stiprinant valstybės institucijų, ypač tų, kurioms pavesta valdyti konkrečią teritoriją, ir suinteresuotųjų subjektų institucinius gebėjimus;

ii)  gerinant veiksmingą viešąjį administravimą – skatinant teisinį ir administracinį bendradarbiavimą, piliečių ir institucijų bendradarbiavimą ir piliečių bendradarbiavimą, įskaitant tarpusavio ryšiais pagrįstus projektus, pilietinės visuomenės veikėjus ir institucijas, taip visų pirma siekiant pašalinti teisines ir kitas pasienių regionams kylančias kliūtis; [84 pakeit.]

b)  pagal 1, 2 ir 3 komponentų INTERREG programas: stiprinant valstybės institucijų ir suinteresuotųjų subjektų gebėjimą įgyvendinti makroregionines ir jūrų baseinų strategijas;

c)  be to, kas nurodyta a ir b punktuose, pagal INTERREG lėšomis remiamas išorės tarpvalstybines ir 2 ir 3 komponentų INTERREG programas: stiprinant abipusį pasitikėjimą, ypač skatinant žmonių tarpusavio ryšius, stiprinant tvarią demokratiją, remiant pilietinės visuomenės veikėjus ir jų vaidmenį reformų ir demokratinių pertvarkų procesuose.

5.  Pagal išorės tarpvalstybines INTERREG programas 1, 2 ir 2 bei 3 komponentų INTERREG programas ERPF ir, kai taikytina, Sąjungos išorės finansavimo priemonių įnašai taip pat gali būti skiriami konkrečiam išorės INTERREG tikslui „saugesnė ir labiau apsaugota Europa“ siekti, ypač sienų kirtimo valdymo, judumo ir migracijos valdymo, įskaitant migrantų ir pabėgėlių, kuriems suteikta tarptautinė apsauga, apsaugą, ekonominę ir socialinę integraciją, veiksmais. [85 pakeit.]

15 straipsnis

Paramos telkimas pagal temas

1.  Ne mažiau kaip 60 proc. ERPF ir, kai taikytina, Sąjungos išorės finansavimo priemonių, skiriamų pagal prioritetus, išskyrus techninę paramą, kiekvienai 1, 2 ir 3 komponentų INTERREG programai sutelkiama ne daugiau kaip trims Reglamento (ES) Nr. [naujasis BNR] 4 straipsnio 1 dalyje nurodytiems politikos tikslams siekti.

2.  Dar Iki 15 proc. ERPF ir, kai taikytina, Sąjungos išorės finansavimo priemonių asignavimų pagal prioritetus, išskyrus techninę paramą, kiekvienai 1, 2 ir 3 komponentų INTERREG programai sutelkiami sutelkiama konkrečiam INTERREG tikslui „geresnis INTERREG valdymas“ arba ir iki 10 % gali būti suteikiama konkrečiam išorės INTERREG tikslui „saugesnė ir labiau apsaugota Europa“ siekti. [86 pakeit.]

3.  Jeigu pagal 2A 1 arba 2 komponento INTERREG programą remiama makroregioninė strategija arba jūrų baseino strategija, visa bent 80 % ERPF ir, kai taikytina, Sąjungos išorės finansavimo priemonių asignavimų suma dalis pagal prioritetus, išskyrus techninę paramą, skiriama tos strategijos tikslams siekti. [87 pakeit.]

4.  Jeigu pagal 2B komponento INTERREG programą remiama makroregioninė strategija arba jūrų baseino strategija, ne mažiau kaip 70 proc. viso ERPF ir, kai taikytina, Sąjungos išorės finansavimo priemonių asignavimų sumos pagal prioritetus, išskyrus techninę paramą, skiriama tos strategijos tikslams siekti. [88 pakeit.]

5.  Pagal 4 komponento INTERREG programas visa ERPF ir, kai taikytina, Sąjungos išorės finansavimo priemonių asignavimų suma pagal prioritetus, išskyrus techninę paramą, skiriama konkrečiam INTERREG tikslui „geresnis INTERREG valdymas“ siekti.

15a straipsnis

Tarpregioninės investicijos į inovacijas

1.  9 straipsnio 5a dalyje (naujoje) nurodyti ištekliai skiriami naujai tarpregioninių investicijų į inovacijas iniciatyvai, kuri skiriama šiai veiklai:

a)  bendriems inovacijų projektams, kuriais galima skatinti Europos vertės grandinių plėtrą, komercializuoti ir plėtoti,

b)  mokslininkams, įmonėms, pilietinės visuomenės organizacijoms ir viešojo administravimo institucijomis, įtrauktiems į nacionaliniu arba regioniniu lygmeniu parengtas pažangiosios specializacijos ir socialinių inovacijų strategijas, sutelkti,

c)  bandomiesiems projektams, kurių tikslas – rasti arba išbandyti naujus pažangiosios specializacijos strategijomis grindžiamus regionų ir vietos plėtros sprendimus, arba

d)  keistis patirtimi inovacijų srityje, siekiant pasinaudoti regionų arba vietos plėtros srityje įgyta patirtimi.

2.  Siekiant toliau laikytis Europos teritorinės sanglaudos principo, turint maždaug tokią pat finansinių išteklių dalį, šios investicijos daugiausia skiriamos tam, kad būtų kuriamos mažiau išsivysčiusių regionų sąsajos su pirmaujančiais regionais didinant regioninių inovacijų ekosistemų pajėgumus mažiau išsivysčiusiuose regionuose, siekiant integruoti ir didinti esamą ar naują ES vertę, ir gebėjimą dalyvauti partnerystėje su kitais regionais.

3.  Šias investicijas Komisija įgyvendina taikydama tiesioginį arba netiesioginį valdymą. Jai padeda ekspertų grupė, nustatydama ilgalaikę darbo programą ir susijusius kvietimus teikti pasiūlymus.

4.  Vykdant tarpregionines investicijas į inovacijas ERPF lėšomis remiama visa Sąjungos teritorija. Trečiosios šalys gali dalyvauti šiose investicijose, jeigu prisideda prie finansavimo išorės asignuotųjų pajamų forma. [89 pakeit.]

III SKYRIUS

Programavimas

i skirsnis

INTERREG programų rengimas, tvirtinimas ir keitimas

16 straipsnis

INTERREG programų rengimas ir teikimas

1.  Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo (INTERREG) siekiama pagal INTERREG programas, vadovaujantis pasidalijamojo valdymo principu, išskyrus 3 komponentą, kurį visiškai arba iš dalies galima įgyvendinti pagal netiesioginio valdymo principą, ir 5 komponentą, kuris įgyvendinamas pagal tiesioginio arba netiesioginio valdymo principą pasikonsultavus su suinteresuotaisiais subjektais. [90 pakeit.]

2.  Dalyvaujančios valstybės narės ir, kai taikytina, trečiosios valstybės, valstybės partnerės, UŠT arba UŠT regioninės integracijos ir bendradarbiavimo organizacijos rengia INTERREG programą vadovaudamosi priede pateikta forma, laikotarpiui nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. [91 pakeit.]

3.  Rengdamos INTERREG programą dalyvaujančios valstybės narės bendradarbiauja su Reglamento (ES) [naujasis BNR] 6 straipsnyje nurodytais programos partneriais. Rengdamos INTERREG programas, apimančias makroregionines ar jūrų baseinų strategijas, valstybės narės ir programos partneriai turėtų atsižvelgti į atitinkamų makroregioninių ir jūrų baseinų strategijų teminius prioritetus ir konsultuotis su atitinkamais veikėjais. Valstybės narės ir programos partneriai sukuria ex ante mechanizmą siekiant užtikrinti, kad visi veikėjai makroregionų ir jūrų baseinų lygmeniu, Europos teritorinio bendradarbiavimo programos institucijos, regionai ir valstybės šio programavimo laikotarpio pradžioje kartu priimtų sprendimą dėl kiekvienos programos prioritetų. Šie prioritetai, kai aktualu, derinami su makroregionų arba jūrų baseinų strategijų veiksmų planais. [92 pakeit.]

Dalyvaujančios trečiosios valstybės, valstybės partnerės arba UŠT, kai taikytina, taip pat įtraukia tame straipsnyje nurodytiems partneriams lygiaverčius programos partnerius.

4.  Valstybė narė, kurioje yra numatoma vadovaujančioji institucija, pateikia vieną ar kelias INTERREG programą programas Komisijai iki [data, nuo įsigaliojimo datos praėjus devyniems mėnesiams] dvylikai mėnesių] visų dalyvaujančių valstybių narių ir, kai taikytina, trečiųjų valstybių, valstybių partnerių, UŠT arba UŠT regioninės integracijos ir bendradarbiavimo organizacijų vardu. [93 pakeit.]

Tačiau INTERREG programą, apimančią paramą iš Sąjungos išorės finansavimo priemonės lėšų, valstybė narė, kurioje yra numatoma vadovaujančioji institucija, pateikia ne vėliau kaip per šešis mėnesius dvylika mėnesių nuo tos dienos, kai Komisija pagal 10 straipsnio 1 dalį arba, jei taip reikalaujama, pagal atitinkamą pagrindinį vienos arba kelių tokių Sąjungos išorės finansavimo priemonių aktą patvirtina atitinkamą strateginį programavimo dokumentą. [94 pakeit.]

5.  Prieš INTERREG programą pateikiant Komisijai, dalyvaujančios valstybės narės ir, kai taikytina, trečiosios valstybės, valstybės partnerės arba UŠT raštu patvirtina, kad sutinka su INTERREG programos turiniu. Į šį sutikimą taip pat įtraukiamas visų dalyvaujančių valstybių narių ir, kai taikytina, trečiųjų valstybių, valstybių partnerių arba UŠT įsipareigojimas suteikti INTERREG programai įgyvendinti reikalingą bendrą finansavimą ir, kai taikytina, trečiųjų valstybių, valstybių partnerių arba UŠT įsipareigojimas dėl finansinio įnašo.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, jei INTERREG programose dalyvauja atokiausi regionai ir trečiosios valstybės, valstybės partnerės arba UŠT, atitinkamos valstybės narės, prieš pateikdamos INTERREG programas Komisijai, konsultuojasi su atitinkamomis trečiosiomis valstybėmis, valstybėmis partnerėmis arba UŠT. Tokiu atveju susitarimai dėl INTERREG programų turinio ir galimo trečiųjų valstybių, valstybių partnerių arba UŠT indėlio gali būti išdėstyti oficialiai patvirtintuose konsultacinių susitikimų su trečiosiomis valstybėmis, valstybėmis partnerėmis arba UŠT protokoluose arba regioninių bendradarbiavimo organizacijų svarstymų protokoluose.

6.  Komisija įgaliojama pagal 62 straipsnį priimti deleguotuosius aktus ir jais iš dalies keisti neesminius priedo aspektus, atsižvelgiant į programavimo laikotarpiu įvykusius pokyčius.

17 straipsnis

INTERREG programų turinys

1.  Kiekvienoje INTERREG programoje išdėstoma bendra strategija, kaip ja prisidedama siekiant Reglamento (ES) [BNR] [4] straipsnio [1] dalyje nustatytų politikos tikslų ir šio reglamento 14 straipsnio 4 ir 5 dalyse išdėstytų konkrečių INTERREG tikslų ir kaip pranešama apie rezultatus.

2.  Kiekvieną INTERREG programą sudaro prioritetai.

Kiekvienas prioritetas atitinka vieną politikos tikslą arba, kai taikytina, vieną konkretų INTERREG tikslą ar abu konkrečius INTERREG tikslus arba techninę paramą. Vienam politikos tikslui arba, kai taikytina, vienam arba abiem konkretiems INTERREG tikslams skirtą prioritetą sudaro vienas arba keli konkretūs tikslai. Vieną politikos tikslą arba konkretų INTERREG tikslą gali atitikti daugiau negu vienas prioritetas.

3.  Kad programa būtų įgyvendinama veiksmingiau ir veiksmai būtų platesnio masto, deramai pagrįstais atvejais, susitarusi su Komisija, atitinkama valstybė narė gali nuspręsti perkelti iki [x] 20 proc. ERPF asignavimo, skirto atitinkamai programai pagal investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslą, to paties regiono INTERREG programoms. Kiekviena valstybė narė Komisijai iš anksto praneša apie savo ketinimą pasinaudoti tokia perkėlimo galimybe ir Komisijai nurodo savo sprendimo motyvus. Perkelta suma sudaro atskirą prioritetą arba prioritetus. [95 pakeit.]

4.  Kiekvienoje INTERREG programoje nurodoma:

a)  programos teritorija (įskaitant atskirame dokumente pridedamą jos žemėlapį);

b)  pagrindinių bendrų vystymosi uždavinių santrauka, visų pirma atsižvelgiant į: [96 pakeit.]

i)  ekonominius, socialinius ir teritorinius skirtumus;

ii)  bendrus investicijų poreikius, papildomumą su kitų formų parama ir sinergiją, kurią galima užtikrinti; [97 pakeit.]

iii)  praeityje įgytą patirtį ir kaip į ją buvo atsižvelgta programoje; [98 pakeit.]

iv)  makroregionines strategijas ir jūrų baseinų strategijas, jei visą programos teritoriją arba jos dalį apima viena arba kelios strategijos;

c)  pasirinktų politikos tikslų ir konkrečių INTERREG tikslų, juos atitinkančių prioritetų, konkrečių tikslų ir paramos formų, siekiant, jei to reikia, pašalinti trūkstamas tarpvalstybinės infrastruktūros grandis, pagrindimas; [99 pakeit.]

d)  konkretūs kiekvieno prioriteto, išskyrus techninę paramą, tikslai;

e)  pagal kiekvieną konkretų tikslą nurodoma:

i)  su juo susijusių veiksmų rūšys, įskaitant planuojamų strateginės svarbos veiksmų sąrašą, numatomą jų indėlį siekiant konkrečių tikslų ir, kai taikytina, įgyvendinant makroregionines strategijas ir jūrų baseinų strategijas, taip pat atitinkamą kriterijų sąrašą bei atitinkamus skaidrios atrankos kriterijus, taikomus tokiam veiksmui; [100 pakeit.]

ii)  produkto ir rezultato rodikliai bei atitinkamos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės;

iii)  pagrindinės tikslinės grupės; [101 pakeit.]

iv)  konkrečios tikslinės teritorijos, įskaitant planus naudotis integruotomis teritorinėmis investicijomis, bendruomenės inicijuota vietos plėtra ir kitomis teritorinėmis priemonėmis;

v)  planuojamos naudoti finansinės priemonės; [102 pakeit.]

vi)  orientacinis programos išteklių suskirstymas pagal intervencinių priemonių rūšis;

f)  pagal techninės paramos prioritetą – planai ja naudotis pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] [30], [31] ir [32] straipsnius ir atitinkamos intervencinių priemonių rūšys;

g)  finansavimo planas, į kurį įeina šios lentelės (neskirstant pagal dalyvaujančias valstybes nares, trečiąsias valstybes, valstybes partneres arba UŠT, nebent lentelėse nurodoma kitaip):

i)  lentelė, kurioje nurodomas visas pamečiui suskirstytas viso programavimo laikotarpio ERPF ir, jei tai aktualu, kiekvienos Sąjungos išorės finansavimo priemonės, finansinis asignavimas;

ii)  lentelė, kurioje nurodomas visas ERPF ir, jei tai aktualu, kiekvienos Sąjungos išorės finansavimo priemonės kiekvienam prioritetui skirtas finansinis asignavimas ir nacionalinis bendras finansavimas, taip pat tai, ar nacionalinį bendrą finansavimą sudaro viešasis ir privatusis bendras finansavimas;

h)  veiksmai, kurių imtasi siekiant į INTERREG programos rengimą įtraukti Reglamento (ES) [naujasis BNR] 6 straipsnyje nurodytus atitinkamus programų partnerius, ir tų programos partnerių vaidmuo įgyvendinant programą, vykdant jos stebėseną ir ją vertinant;

i)  numatomas INTERREG programos komunikacijos ir matomumo užtikrinimo metodas apibrėžiant jos tikslus, tikslinę auditoriją, komunikacijos kanalus, socialinių tinklų auditorijos dydį, planuojamą biudžetą ir susijusius stebėsenos ir vertinimo rodiklius.

5.  4 dalyje nurodyta informacija pateikiama taip:

a)  teikiant g punkte nurodytose lentelėse pateikiamą informaciją ir informaciją apie paramą pagal Sąjungos išorės finansavimo priemones, lėšos išdėstomos taip:

i)  išorės tarpvalstybinių INTERREG programų, remiamų PNPP III TB ir KPTBP TB lėšomis, – viena suma (PNPP III TB arba Kaimynystės TB, sudėjus įnašus pagal [2 išlaidų kategorijos „Sanglauda ir vertybės“ tarpinę viršutinę ribą „Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda“] ir [6 kategoriją „Kaimynystė ir pasaulis“];

ii)  2 ir 4 komponentų INTERREG programų, remiamų PNPP III, KPTBP arba UŠTP lėšomis, – viena suma (INTERREG fondai), programos partnerių nuožiūra sudėjus [2 kategorijos] ir [6 kategorijos] įnašus arba sumą suskirsčius pagal finansavimo priemones ERPF, PNPP III, KPTBP ir UŠTP;

iii)  2 komponento INTERREG programų, remiamų UŠTP lėšomis, – suma, suskirstyta pagal finansavimo priemones (ERPF ir Grenlandijos UŠTP); [103 pakeit.]

iv)  3 komponento INTERREG programų, remiamų KPTBP ir UŠTP lėšomis, – suma, suskirstyta pagal finansines priemones (atitinkamai ERPF, KPTBP ir UŠTP).

b)  teikiant 4 dalies g punkto ii papunktyje nurodytoje lentelėje pateikiamą informaciją, įtraukiamos tik 2021–2025 m. skirtos sumos. [104 pakeit.]

6.  Pagal 4 dalies e punkto vi papunktį ir f punktą intervencinių priemonių rūšys nurodomos vadovaujantis Reglamento (ES) [naujasis BNR] [I] priede išdėstyta nomenklatūra.

7.  INTERREG programoje taip pat:

a)  nurodoma vadovaujančioji institucija, audito institucija ir įstaiga, kuriai Komisija turi pervesti mokėjimus;

b)  nustatoma jungtinio sekretoriato ir, kai taikytina, pagalbinių valdymo struktūrų valstybėse narėse arba trečiosiose valstybėse steigimo tvarka; [105 pakeit.]

c)  išdėstoma, kaip pasiskirsto atsakomybė tarp dalyvaujančių valstybių narių ir, kai taikytina, trečiųjų valstybių, valstybių partnerių arba UŠT tuo atveju, kai vadovaujančioji institucija arba Komisija nustato finansines pataisas.

8.  Vadovaujančioji institucija informuoja Komisiją apie visus 7 dalies a punkte nurodytos informacijos pasikeitimus neprašydama keisti programos.

9.  Nukrypstant nuo 4 dalies, 4 komponento INTERREG programos turinys pritaikomas prie tokių INTERREG programų specifikos, visų pirma taip:

a)  a punkte nurodytos informacijos teikti nereikalaujama;

b)  b ir h punktuose reikalaujama teikti informacija pateikiama kaip trumpas apibendrinamasis aprašas;

c)  pagal kiekvieną kiekvieno prioriteto, išskyrus techninę paramą, konkretų tikslą pateikiama ši informacija:

i)  apibrėžiamas vienas paramos gavėjas arba pateikiamas trumpas paramos gavėjų sąrašas ir paramos skyrimo procedūra;

ii)  su juo susijusių veiksmų rūšys ir numatomas jų veiksmų indėlis siekiant konkrečių tikslų;

iii)  produkto ir rezultato rodikliai bei atitinkamos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės;

iv)  pagrindinės tikslinės grupės;

v)  orientacinis programos išteklių suskirstymas pagal intervencinių priemonių rūšis.

18 straipsnis

INTERREG programų tvirtinimas

1.  Komisija visiškai skaidriai įvertina kiekvieną INTERREG programą ir tai, kaip ji atitinka Reglamentą (ES) [naujasis BNR], Reglamentą (ES) [naujasis ERPF] ir šį reglamentą ir, jei parama teikiama pagal Sąjungos išorės finansavimo priemones ir, jeigu to reikia, ar programa atitinka šio reglamento 10 straipsnio 1 dalyje nurodytą daugiametį strateginį dokumentą arba atitinkamame vienos arba kelių šių priemonių pagrindiniame akte nurodytą atitinkamą strateginę programą. [106 pakeit.]

2.  Komisija gali pateikti pastabas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią valstybė narė, kurioje yra numatoma vadovaujančioji institucija, pateikia INTERREG programą.

3.  Dalyvaujančios valstybės narės ir, kai taikytina, trečiosios valstybės, valstybės partnerės, UŠT arba UŠT regioninės integracijos ir bendradarbiavimo organizacijos, atsižvelgdamos į Komisijos pastabas, peržiūri INTERREG programą. [107 pakeit.]

4.  Komisija priima sprendimą įgyvendinimo aktu dėl INTERREG programos patvirtinimo ne vėliau kaip per šešis tris mėnesius nuo tos dienos, kai valstybė narė, kurioje yra numatoma vadovaujančioji institucija, pateikia tą programą tos programos peržiūrėtą versiją. [108 pakeit.]

5.  Išorės tarpvalstybinių INTERREG programų atveju Komisija priima 4 dalyje nurodytus sprendimus pagal Reglamento (ES) [PNPP III] 16 straipsnį pasikonsultavusi su PNPP III komitetu ir pagal Reglamento (ES) [KPTBP] 36 straipsnį pasikonsultavusi su Kaimynystės, plėtros ir tarptautinio bendradarbiavimo komitetu.

19 straipsnis

INTERREG programų keitimas

1.  Valstybė Pasikonsultavusi su vietos ir regionų institucijomis ir laikydamasi Reglamento (ES) .../...[naujasis BNR] 6 straipsnio, valstybė narė, kurioje yra vadovaujančioji institucija, gali pateikti motyvuotą prašymą iš dalies keisti INTERREG programą, kartu pateikdama iš dalies pakeistą programą ir nurodydama numatomą pakeitimo poveikį tikslų siekimui. [109 pakeit.]

2.  Komisija įvertina, kaip pakeitimas atitinka Reglamentą (ES) [naujasis BNR], Reglamentą (ES) [naujasis ERPF] ir šį reglamentą ir gali pateikti pastabas per tris mėnesius vieną mėnesį nuo pakeistos programos pateikimo. [110 pakeit.]

3.  Dalyvaujančios valstybės narės ir, kai taikytina, trečiosios valstybės, valstybės partnerės ir UŠT, UŠT arba regioninės integracijos ir bendradarbiavimo organizacijos, atsižvelgdamos į Komisijos pastabas, peržiūri iš dalies pakeistą programą. [111 pakeit.]

4.  Komisija patvirtina INTERREG programos pakeitimą ne vėliau kaip per šešis tris mėnesius nuo tada, kai valstybė narė ją pateikia. [112 pakeit.]

5.  Pasikonsultavusi su vietos ir regionų institucijomis ir laikydamasi Reglamento (ES) .../...[naujasis BNR] 6 straipsnio, per programavimo laikotarpį valstybė narė gali perkelti iki 510 proc. pradinio prioritetui skirto asignavimo ir ne daugiau kaip 3 5 proc. programos biudžeto kitam tos pačios INTERREG programos prioritetui. [113 pakeit.]

Tokie perkėlimai nedaro poveikio ankstesniems metams.

Perkėlimai laikomi nedideliais ir Komisijai dėl jų nereikia priimti sprendimo dėl INTERREG programos pakeitimo. Tačiau perkėlimai turi atitikti visus reglamentavimo reikalavimus. Vadovaujančioji institucija pateikia Komisijai pakoreguotą 17 straipsnio 4 dalies g punkto ii papunktyje nurodytą lentelę.

6.  Jei reikia atlikti grynai administracinio ar redakcinio pobūdžio pataisas, kurios nedaro poveikio INTERREG programos įgyvendinimui, Komisijos patvirtinimo nereikalaujama. Vadovaujančioji institucija informuoja Komisiją apie tokias pataisas.

ii skirsnis

Teritorinė plėtra

20 straipsnis

Integruota teritorinė plėtra

Pagal INTERREG programas atitinkamos miestų, vietos arba kitos teritorinės institucijos arba subjektai, atsakingi už teritorinių ar vietos plėtros strategijų rengimą, kaip nurodyta Reglamento (ES) [naujasis BNR] [22] straipsnyje, už veiksmų, remtinų pagal tas strategijas, atranką, kaip nurodyta minėto reglamento [23] straipsnio [4] dalyje, ar už abi sritis, yra tarpvalstybiniai juridiniai subjektai arba ETBG.

Tarpvalstybinis juridinis subjektas arba ETBG, pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] [24] straipsnį įgyvendinantys integruotą teritorinę investiciją arba pagal minėto reglamento [22] straipsnio c punktą įgyvendinantys kitą teritorinę priemonę, pagal šio reglamento 23 straipsnio 5 dalį taip pat gali būti vieninteliai paramos gavėjai, jeigu funkcijos tarpvalstybinio juridinio subjekto arba ETBG viduje yra atskirtos.

21 straipsnis

Bendruomenės inicijuota vietos plėtra

Reglamento (ES) [naujasis BNR] [22] straipsnio b punkte nurodyta bendruomenės inicijuota vietos plėtra (BIPT) gali būti įgyvendinama pagal INTERREG programas, jeigu atitinkamas vietos veiksmų grupes sudaro viešiesiems ir privatiesiems vietos socialiniams ir ekonominiams interesams atstovaujantys subjektai, nė viena interesų grupė nekontroliuoja sprendimų priėmimo proceso ir interesų grupės yra suburtos bent iš dviejų dalyvaujančių šalių, iš kurių viena yra valstybė narė.

iii skirsnis

Veiksmai ir mažų projektų fondai

22 straipsnis

INTERREG veiksmų atranka

1.  INTERREG veiksmus pagal programos strategiją ir tikslus atrenka pagal 27 straipsnį sudarytas stebėsenos komitetas.

Stebėsenos komitetas gali įsteigti vieną arba kelis (ypač kai yra paprogramių) iniciatyvinius komitetus, kurie atrenka veiksmus stebėsenos komiteto vardu. Iniciatyviniai komitetai taiko partnerystės principą, kaip nustatyta Reglamento (ES) .../... [naujojo BNR] 6 straipsnyje, ir įtraukia partnerius iš visų dalyvaujančių valstybių narių. [114 pakeit.]

Jeigu visa veikla arba jos dalis vykdoma už programos teritorijos ribų [Sąjungos viduje arba už jos ribų], atrenkant veiksmus reikalingas atskiras vadovaujančiosios institucijos arba, kai taikytina, iniciatyvinio komiteto patvirtinimas.

2.  Veiksmams atrinkti stebėsenos komitetas arba, kai taikytina, iniciatyvinis komitetas nustato ir taiko kriterijus ir procedūras, kurie yra nediskriminaciniai, skaidrūs, kuriais užtikrinama lyčių lygybė, pagal kuriuos atsižvelgiama į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, darnaus vystymosi principą ir Sąjungos aplinkos apsaugos politiką pagal SESV 11 straipsnį ir 191 straipsnio 1 dalį.

Kriterijais ir procedūromis užtikrinama, kad atrenkant veiksmus pirmenybė būtų teikiama tiems veiksmams, pagal kuriuos Sąjungos finansavimas daugiausia padės pasiekti INTERREG programos tikslus ir įgyvendinti INTERREG programų veiksmų bendradarbiavimo aspektus, kaip nustatyta 23 straipsnio 1 ir 4 dalyse.

3.  Prieš pirmą kartą pateikdama atrankos kriterijus stebėsenos komitetui arba, kai taikytina, iniciatyviniam komitetui, vadovaujančioji institucija konsultuojasi su Komisija ir atsižvelgia į Komisijos pastabas juos pateikia Komisijai. Tokia pati tvarka taikoma šiuos kriterijus vėliau keičiant. [115 pakeit.]

4.  Atrinkdamas veiksmus Prieš stebėsenos komitetas komitetui arba, kai taikytina, iniciatyvinis komitetas iniciatyviniam komitetui atrenkant veiksmus, vadovaujančioji institucija: [116 pakeit.]

a)  užtikrina, kad atrinkti veiksmai atitiktų INTERREG programą ir kad jais būtų veiksmingai prisidedama prie konkrečių programos tikslų įgyvendinimo;

b)  užtikrina, kad atrinkti veiksmai neprieštarautų atitinkamoms pagal 10 straipsnio 1 dalį parengtoms strategijoms arba vienai ar kelioms Sąjungos išorės finansavimo priemonėms parengtoms strategijoms;

c)  užtikrina, kad atrinktais veiksmais būtų pasiekta geriausia paramos dydžio, vykdytos veiklos ir tikslų įgyvendinimo pusiausvyra;

d)  tikrina, ar paramos gavėjas turi reikalingų finansinių išteklių ir mechanizmų, kad galėtų padengti veiklos ir eksploatacijos išlaidas;

e)  užtikrina, kad būtų tikrinamas atrinktų veiksmų, patenkančių į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/92/ES(22) taikymo sritį, poveikis aplinkai ir laikantis tos direktyvos, iš dalies pakeistos Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/52/ES(23), reikalavimų, būtų atliekama atrankos procedūra;

f)  jeigu veiksmus pradėta vykdyti prieš pateikiant finansavimo paraišką vadovaujančiajai institucijai, įsitikina, ar buvo laikomasi taikytinų teisės aktų;

g)  užtikrina, kad atrinkti veiksmai patektų į atitinkamo INTERREG fondo veikimo sritį ir būtų priskirti prie tam tikros rūšies intervencinės priemonės;

h)  užtikrina, kad į veiksmus nebūtų įtrauktos veiklos sritys, kurios buvo įtrauktos į veiksmą, kurio lėšos pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] 60 straipsnį buvo perskirstytos, arba kurios reikštų, kad gamybinė veikla perkeliama pagal minėto reglamento 59 straipsnio 1 dalies a punktą;

i)  užtikrina, kad Komisijai priėmus pagrįstą nuomonę dėl pažeidimų pagal SESV 258 straipsnį, atrinktiems veiksmams nebūtų daromas veiksmų išlaidų teisėtumui, tvarkingumui ar veiksmų vykdymui rizikos keliantis poveikis;

j)  užtikrina, kad investicijos į infrastruktūrą, kurių numatoma trukmė yra ne mažesnė kaip penkeri metai, didintų atsparumą klimato kaitai.

5.  Stebėsenos komitetas arba, kai taikytina, iniciatyvinis komitetas patvirtina INTERREG veiksmams atrinkti taikytą metodiką ir kriterijus, taip pat tvirtina visus jų pakeitimus, BIVP atveju nepažeidžiant Reglamento (ES) [naujasis BNR] [27 straipsnio 3 dalies b punkto] ir šio reglamento 24 straipsnio.

6.  Pagal kiekvieną INTERREG veiksmą vadovaujančioji institucija pateikia pagrindiniam partneriui arba vieninteliam partneriui dokumentą, kuriame išdėstomos to INTERREG veiksmo rėmimo sąlygos, įskaitant specialiuosius reikalavimus dėl to, kokie produktai arba paslaugos turi būti sukurti, finansavimo planas, vykdymo terminas ir, kai taikytina, metodas, pagal kurį reikia nustatyti veiksmo išlaidas, ir dotacijos mokėjimo sąlygos.

Dokumente taip pat išdėstomi su 50 straipsnyje nurodytu lėšų susigrąžinimu susiję pagrindinio partnerio įsipareigojimai. Įsipareigojimus Su lėšų susigrąžinimu susijusias procedūras apibrėžia ir dėl jų susitaria stebėsenos komitetas. Tačiau pagrindinis partneris, kuris yra kitoje valstybėje narėje, trečiojoje valstybėje, valstybėje partnerėje arba UŠT negu partneris, neprivalo lėšų susigrąžinti teismine tvarka. [117 pakeit.]

23 straipsnis

Partnerystė įgyvendinant INTERREG veiksmus

1.  Pagal 1, 2 ir 3 komponentus atrinktuose veiksmuose dalyvauja bent dviejų dalyvaujančių šalių arba UŠT dalyviai, iš kurių bent vienas yra iš valstybės narės. [118 pakeit.]

Iš INTERREG fondų paramą gaunantys paramos gavėjai ir jokios finansinės paramos iš tų fondų negaunantys partneriai (paramos gavėjai ir partneriai toliau kartu – partneriai) sudaro INTERREG veiksmo partnerių grupę.

2.  INTERREG veiksmas gali būti įgyvendinamas vienoje šalyje arba UŠT, jeigu veiksmo paraiškoje nurodomas poveikis ir nauda programos teritorijai. [119 pakeit.]

3.  1 dalyje nustatytos sąlygos netaikomos programos PEACE PLUS veiksmams, kai pagal ją remiama taika ir susitaikymas.

4.  Partneriai bendradarbiauja rengdami, ir įgyvendindami, ir (arba) finansuodami INTERREG veiksmus ir, taip pat sutelkdami darbuotojus jiems įgyvendinti. Stengiamasi, kad vieno INTERREG veiksmo partnerių skaičius neviršytų dešimties. [120 pakeit.]

Įgyvendinant 3 komponento INTERREG programų veiksmus, partneriai iš atokiausių regionų, trečiųjų valstybių, valstybių partnerių ir UŠT privalo bendradarbiauti tik trijose dviejose iš keturių pirmoje pastraipoje nurodytų sričių. [121 pakeit.]

5.  Jei partnerių yra du arba daugiau, visi partneriai vieną iš jų paskiria pagrindiniu partneriu.

6.  Tarpvalstybinis juridinis subjektas arba ETBG gali būti vienintelis partneris pagal 1, 2 ir 3 komponentų INTERREG programų veiksmus, jeigu tarp jų narių yra partnerių bent iš dviejų dalyvaujančių šalių arba UŠT. [122 pakeit.]

Tačiau pagal 4 komponento INTERREG programas tarpvalstybinio juridinio subjekto arba ETBG nariai buriami bent iš trijų dalyvaujančių šalių.

Finansinę priemonę arba, kai taikytina, fondų fondą įgyvendinantis juridinis subjektas gali būti vienintelis INTERREG veiksmo partneris, jo sudėčiai netaikant pirmoje pastraipoje numatytų reikalavimų.

7.  Vienintelis partneris turi būti registruotas INTERREG programoje dalyvaujančioje valstybėje narėje.

Tačiau, jei laikomasi 23 straipsnyje nustatytų sąlygų, vienintelis partneris gali būti registruotas toje programoje nedalyvaujančioje valstybėje narėje. [123 pakeit.]

24 straipsnis

Mažų projektų fondai

1.  Bendras ERPF arba, kai taikytina, Sąjungos išorės finansavimo priemonės įnašas į mažų projektų fondą arba fondus pagal INTERREG programą negali viršyti 20 000 000 EUR arba 15 proc. viso INTERREG programai skirto asignavimo, priklausomai nuo to, kuri suma o įnašas tarpvalstybinio bendradarbiavimo INTERREG programų atveju yra mažesnė ne mažesnis kaip 3 proc. viso asignavimo. [124 pakeit.]

Galutiniai mažų projektų fondo naudos gavėjai gauna paramą iš ERPF arba, kai taikytina, Sąjungos išorės finansavimo priemonių lėšų per paramos gavėją ir įgyvendina į mažų projektų fondą įtrauktus mažus projektus (toliau – mažas projektas).

2.  Mažų projektų fondo paramos gavėjas turi būti tarpvalstybinis juridinis yra viešosios ar privatinės teisės subjektas, subjektas, turintis juridinio asmens statusą arba ETBG jo neturintis, arba fizinis asmuo, atsakingas už veiksmų inicijavimą arba jų inicijavimą ir įgyvendinimą. [125 pakeit.]

3.  Dokumente, kuriame išdėstomos paramos mažų projektų fondui sąlygos, be 22 straipsnio 6 dalyje nurodytų dalykų taip pat apibrėžiami reikiami aspektai, siekiant užtikrinti, kad paramos gavėjas:

a)  sukurtų nediskriminacinę ir skaidrią atrankos procedūrą;

b)  taikytų objektyvius interesų konfliktų nekeliančius mažų projektų atrankos kriterijus;

c)  vertintų paraiškas skirti paramą;

d)  atrinktų projektus ir nustatytų kiekvienam mažam projektui skiriamą paramos sumą;

e)  atsiskaitytų už veiksmo įgyvendinimą ir savo lygmeniu saugotų visus patvirtinamuosius dokumentus, kurie yra reikalingi audito sekai užtikrinti pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] [XI] priedą;

f)  viešai skelbtų iš veiksmo naudą gaunančių galutinių naudos gavėjų sąrašą.

Naudos gavėjas užtikrina, kad galutiniai naudos gavėjai laikytųsi 35 straipsnyje išdėstytų reikalavimų.

4.  Mažų projektų atranka nereiškia, kad vadovaujančiosios institucijos funkcijos perduodamos tarpinei institucijai pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] 65 straipsnio 3 dalį.

5.  Paramos gavėjo lygmeniu susidariusios su mažų projektų fondo arba fondų valdymu susijusios personalo ir kitos tiesioginės išlaidos pagal 39–42 straipsniuose nurodytas išlaidų kategorijas ir netiesioginės išlaidos negali sudaryti daugiau kaip 20 proc. visų atitinkamo mažų projektų fondo ar tokių fondų tinkamų finansuoti išlaidų. [126 pakeit.]

6.  Jeigu mažam projektui skirtas viešasis įnašas neviršija 100 000 EUR, ERPF arba, kai taikytina, Sąjungos išorės finansavimo priemonių įnašas teikiamas vieneto įkainių, fiksuotųjų sumų forma arba apima fiksuotąsias normas, išskyrus projektus, kuriems teikiama parama sudaro valstybės pagalbą. [127 pakeit.]

Jei bendros visų veiksmų išlaidos neviršija 100 000 EUR, paramos suma, skiriama vienam ar keliems mažiems projektams, gali būti nustatoma remiantis kiekvienu konkrečiu atveju parengtu biudžeto projektu, kuriam ex ante pritarė veiksmą atrinkusi įstaiga. [128 pakeit.]

Kai taikomas finansavimas pagal fiksuotąsias normas, išlaidų kategorijų, kurioms taikoma fiksuotoji norma, išlaidas galima atlyginti pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] 48 straipsnio 1 dalies a punktą.

25 straipsnis

Pagrindinio partnerio funkcijos

1.  Pagrindinis partneris:

a)  susitarime, kurio nuostatomis, inter alia, užtikrinamas patikimas INTERREG veiksmui skirtų atitinkamo Sąjungos fondo lėšų valdymas, išdėsto su kitais partneriais suderintą tvarką, įskaitant nepagrįstai sumokėtų sumų susigrąžinimo tvarką;

b)  prisiima atsakomybę už viso INTERREG veiksmo įgyvendinimo užtikrinimą;

c)  užtikrina, kad visų partnerių nurodytos išlaidos būtų patirtos įgyvendinant INTERREG veiksmą ir atitiktų visų partnerių sutartas veiklos sritis ir vadovaujančiosios institucijos pagal 22 straipsnio 6 dalį pateiktą dokumentą;

2.  Jei pagal 1 dalies a punktą nustatytoje tvarkoje nenurodyta kitaip, pagrindinis partneris užtikrina, kad kiti partneriai kuo greičiau gautų visą atitinkamo Sąjungos fondo įnašo sumą per visų partnerių sutartą laikotarpį ir laikantis tos pačios procedūros, kuri taikoma pagrindiniam partneriui. Neatimamos ir neišskaičiuojamos jokios sumos ir neimamas joks specialus mokestis arba kitas lygiavertis mokestis, dėl kurio sumažėtų ta kitiems partneriams skirta suma. [129 pakeit.]

3.  Bet kuris INTERREG programoje dalyvaujančios valstybės narės, trečiosios valstybės, valstybės partnerės arba UŠT paramos gavėjas gali būti paskirtas pagrindiniu partneriu. [130 pakeit.]

Tačiau INTERREG programoje dalyvaujančios valstybės narės, trečiosios valstybės, valstybės partnerės arba UŠT gali susitarti, kad paramos iš ERPF arba Sąjungos išorės finansavimo priemonių negaunantis partneris gali būti paskirtas pagrindiniu partneriu. [131 pakeit.]

iv skirsnis

Techninė parama

26 straipsnis

Techninė parama

1.  Techninė parama kiekvienai INTERREG programai atlyginama pagal fiksuotąsias normas, 2021 ir 2022 m. 2 dalyje nurodytas procentines dalis atitinkamai pritaikius išankstinio finansavimo metinėms dalims pagal šio reglamento 49 straipsnio 2 dalies a ir b punktus, o kitais metais – į kiekvieną mokėjimo prašymą pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] [85 straipsnio 3 dalies a arba c punktus] įtrauktoms tinkamoms finansuoti išlaidoms atitinkamai pritaikius 2 dalyje nurodytas procentines dalis. [132 pakeit.]

2.  Iš ERPF ir Sąjungos išorės finansavimo priemonių atlyginama tokia procentinė techninei paramai skiriama dalis:

a)  pagal ERPF lėšomis remiamas vidaus tarpvalstybinio bendradarbiavimo INTERREG programas – 6 7 %; [133 pakeit.]

b)  pagal PNPP III TB arba KPTBP TB lėšomis remiamas išorės tarpvalstybines INTERREG programas – 10 %;

c)  pagal ERPF, ir, kai taikytina, Sąjungos išorės finansavimo priemonių lėšomis remiamas 2, 3 ir 4 komponentų INTERREG programas – 7 8 %. [134 pakeit.]

3.  Pagal INTERREG programas, kurių visas asignavimas sudaro 30 000 000–50 000 000 EUR, suma, gauta pritaikius techninei paramai skiriamą procentinę dalį, padidinama dar 500 000 EUR. Komisija prideda šią sumą prie pirmojo tarpinio mokėjimo.

4.  Pagal INTERREG programas, kurių visas asignavimas yra mažesnis negu 30 000 000 EUR, techninei paramai reikalinga eurais išreikšta suma ir jos procentinė dalis nustatoma Komisijos sprendime dėl atitinkamos INTERREG programos patvirtinimo.

IV SKYRIUS

Stebėsena, vertinimas ir komunikacija

i skirsnis

Stebėsena

27 straipsnis

Stebėsenos komitetas

1.  Per tris mėnesius nuo pranešimo valstybei narei apie Komisijos sprendimą dėl INTERREG programos patvirtinimo dienos toje programoje dalyvaujančios valstybės narės ir, kai taikytina, trečiosios valstybės, valstybės partnerės ir UŠT, UŠT arba regioninės integracijos ir bendradarbiavimo organizacijos, suderinusios su vadovaujančiąja institucija, įsteigia komitetą atitinkamos INTERREG programos įgyvendinimui stebėti (toliau – stebėsenos komitetas). [135 pakeit.]

2.  Stebėsenos komitetui pirmininkauja valstybės narės, kurioje yra vadovaujančioji institucija, arba vadovaujančiosios institucijos atstovas.

Jeigu stebėsenos komiteto darbo tvarkos taisyklėse numatyta pirmininko rotavimo tvarka, stebėsenos komitetui gali pirmininkauti ir trečiosios valstybės, valstybės partnerės arba UŠT atstovas, o bendrapirmininkio funkcijas gali atlikti valstybės narės arba vadovaujančiosios institucijos atstovas ir atvirkščiai. [136 pakeit.]

3.  Kiekvienam stebėsenos komiteto nariui suteikiama balsavimo teisė.

4.  Kiekvienas stebėsenos komitetas per pirmą posėdį patvirtina savo darbo tvarkos taisykles.

Stebėsenos komiteto darbo tvarkos taisyklėmis ir, kai taikytina, iniciatyvinio komiteto darbo tvarkos taisyklėmis užkertamas kelias bet kokiam su INTERREG veiksmų atranka susijusiam interesų konfliktui.

5.  Stebėsenos komiteto posėdžiai šaukiami bent kartą per metus, per juos apžvelgiami visi klausimai, turintys įtakos pažangai siekiant programos tikslų.

6.  Vadovaujančioji institucija skelbia stebėsenos komiteto darbo tvarkos taisykles ir visus duomenis, duomenų santrauką, informaciją ir informaciją visus sprendimus, kuria kuriais keičiasi su stebėsenos komitetu, 35 straipsnio 2 dalyje nurodytoje interneto svetainėje. [137 pakeit.]

28 straipsnis

Stebėsenos komiteto sudėtis

1.  Dėl kiekvienos INTERREG programos stebėsenos komiteto sudėties toje programoje dalyvaujančios valstybės narės susitaria gali susitarti tarpusavyje ir, kai taikytina, su trečiosiomis valstybėmis, valstybėmis partnerėmis ir UŠT ir užtikrina siekia, kad jame būtų proporcingai atstovaujama atitinkamoms institucijoms ir tarpinėms institucijoms, taip pat kad jame dalyvautų Reglamento (ES) [naujasis BNR] 6 straipsnyje nurodytų programos partnerių iš valstybių narių, trečiųjų valstybių, valstybių partnerių ir UŠT atstovai. [138 pakeit.]

Sudarant stebėsenos komitetą atsižvelgiama į atitinkamoje INTERREG programoje dalyvaujančių valstybių narių, trečiųjų valstybių, valstybių partnerių ir UŠT skaičių. [139 pakeit.]

Į stebėsenos komitetą taip pat įtraukiami regionų ir vietos valdžios institucijų, taip pat kitų drauge sukurtų visos programos teritorijos arba jos dalies institucijų, įskaitant ETBG, atstovai. [140 pakeit.]

2.  Vadovaujančioji institucija skelbia institucijų ar įstaigų, paskirtų stebėsenos komiteto narių narėmis, sąrašą 35 straipsnio 2 dalyje nurodytoje interneto svetainėje. [141 pakeit.]

3.  Komisijos atstovai dalyvauja gali dalyvauti stebėsenos komiteto veikloje patariamąja teise. [142 pakeit.]

3a.  Visoje programos įgyvendinimo teritorijoje įsteigtų arba tam tikrą jos dalį apimančių įstaigų, įskaitant ETBG, atstovai gali dalyvauti stebėsenos komiteto veikloje atlikdami patariamąją funkciją. [143 pakeit.]

29 straipsnis

Stebėsenos komiteto funkcijos

1.  Stebėsenos komitetas nagrinėja:

a)  pažangą, padarytą įgyvendinant INTERREG programą, siekiant jos tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių;

b)  visus klausimus, kurie turi įtakos INTERREG programos vykdymui, ir priemones, kurių imtasi tiems klausimams spręsti;

c)  kalbant apie finansines priemones, Reglamento (ES) [naujasis BNR] 52 straipsnio 3 dalyje nurodytus ex ante vertinimo elementus ir minėto reglamento 53 straipsnio 2 dalyje nurodytą strategijos dokumentą;

d)  pažangą, padarytą atliekant vertinimus, apibendrinant vertinimus ir visas paskesnes pagal nustatytus faktus taikomas priemones;

e)  komunikacijos ir matomumo veiksmų įgyvendinimą;

f)  pažangą, padarytą įgyvendinant strateginės svarbos INTERREG veiksmus ir, kai taikytina, didelius infrastruktūros projektus;

g)  jei tai aktualu, pažangą, padarytą stiprinant viešojo sektoriaus institucijų ir paramos gavėjų administracinius gebėjimus, ir prireikus pasiūlo tolesnes paramos priemones. [144 pakeit.]

2.  Be 22 straipsnyje nurodytų su veiksmų atranka susijusių funkcijų, stebėsenos komitetas tvirtina:

a)  veiksmų atrankos metodiką ir kriterijus, įskaitant visus jų pakeitimus, prieš tai, vadovaujantis šio reglamento 22 straipsnio 2 dalimi ir nepažeidžiant Reglamento (ES) [naujasis BNR] 27 straipsnio 3 dalies b, c ir d punktų, pasikonsultavęs su Komisija prieš tai pateikus juos Komisijai; [145 pakeit.]

b)  vertinimo planą ir visus jo pakeitimus;

c)  visus vadovaujančiosios institucijos pasiūlymus dėl INTERREG programos keitimo, įskaitant lėšų perkėlimą pagal 19 straipsnio 5 dalį;

d)  galutinę veiklos rezultatų ataskaitą.

30 straipsnis

Peržiūra

1.  Siekdama išnagrinėti INTERREG programų veiklos rezultatus, Komisija gali surengti peržiūrą.

Peržiūrą galima atlikti raštu.

2.  Komisijos prašymu vadovaujančioji institucija per vieną mėnesį tris mėnesius pateikia Komisijai informaciją apie 29 straipsnio 1 dalyje nurodytus aspektus: [146 pakeit.]

a)  pažangą, padarytą įgyvendinant programą, siekiant tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių, visus aspektus, kurie turi įtakos atitinkamos INTERREG programos įgyvendinimui, ir priemones, kurių imtasi jiems spręsti;

b)  pažangą, padarytą atliekant vertinimus, apibendrinant vertinimus ir visas paskesnes pagal nustatytus faktus taikomas priemones;

c)  pažangą, padarytą stiprinant valstybės institucijų ir paramos gavėjų administracinius gebėjimus.

3.  Peržiūros rezultatai įforminami raštu suderintame protokole.

4.  Vadovaujančioji institucija užtikrina, kad būtų atsižvelgta į Komisijos iškeltus klausimus ir per tris mėnesius praneša Komisijai, kokių priemonių imtasi.

31 straipsnis

Duomenų teikimas

1.  Kiekviena vadovaujančioji institucija elektroniniu būdu pagal šio Reglamento (ES) Nr. [naujasis BNR] [VII] priede pateiktą formą pateikia Komisijai atitinkamos INTERREG programos suvestinius duomenis duomenis, nurodytus šio reglamento 31 straipsnio 2 dalies a punkte, iki kiekvienų metų sausio 31 d., kovo gegužės 31 d., gegužės 31 ir rugsėjo 30 d., liepos 31 d., rugsėjo 30 d. ir lapkričio 30 d. pagal Reglamento (ES) Nr. [naujasis BNR] [VII] priede pateiktą formą o duomenis, nurodytus šio reglamento 31 straipsnio 2 dalies b punkte, – vieną kartą per metus. [147 pakeit.]

Duomenų perdavimas atliekamas naudojant esamas duomenų teikimo sistemas, jeigu pasitvirtino, kad šios sistemos buvo patikimos ankstesniu programavimo laikotarpiu. [148 pakeit.]

Pirmą kartą duomenys pateikiami iki 2022 m. sausio 31 d., paskutinį – 2030 m. sausio 31 d.

2.  1 dalyje nurodyti kiekvieno prioriteto duomenys suskirstomi pagal konkrečius tikslus; pateikiami šie duomenys:

a)  atrinktų INTERREG veiksmų skaičius, visa jų tinkamų finansuoti išlaidų suma, atitinkamo INTERREG fondo įnašas, visos partnerių vadovaujančiajai institucijai deklaruotos pagal intervencinių priemonių rūšis suskirstytos tinkamos finansuoti išlaidos;

b)  atrinktų INTERREG veiksmų produkto ir rezultato rodiklių vertės ir INTERREG užbaigtais veiksmais pasiektos vertės. [149 pakeit.]

3.  Teikiant duomenis apie finansines priemones taip pat pateikiami šie duomenys:

a)  tinkamos finansuoti išlaidos pagal finansinių produktų rūšis;

b)  deklaruotos į tinkamas finansuoti išlaidas įtrauktos valdymo išlaidos ir mokesčiai;

c)  privačiųjų ir viešųjų išteklių suma pagal finansinių produktų rūšis, sutelkta papildomai fondų lėšoms;

d)  palūkanos ir kitas pelnas, gautas už INTERREG fondų paramos finansinėms priemonės lėšas, kaip nurodyta Reglamento (ES) [naujasis BNR] 54 straipsnyje, ir paramai iš INTERREG fondų priskirtini grąžinti ištekliai, kaip nurodyta minėto reglamento 56 straipsnyje.

4.  Pagal šį straipsnį teikiamų duomenų laikotarpio pabaiga yra mėnesio, einančio prieš duomenų pateikimo mėnesį, pabaiga.

5.  Vadovaujančioji institucija skelbia visus Komisijai pateiktus duomenis 35 straipsnio 2 dalyje nurodytoje interneto svetainėje.

32 straipsnis

Galutinė veiklos rezultatų ataskaita

1.  Kiekviena vadovaujančioji institucija iki 2031 m. vasario 15 d. pateikia Komisijai atitinkamos INTERREG programos galutinę veiklos rezultatų ataskaitą.

Galutinė veiklos rezultatų ataskaita teikiama vadovaujantis Reglamento (ES) [naujasis BNR] [38] straipsnio [5] dalyje pateikta forma.

2.  Galutinėje veiklos rezultatų ataskaitoje, vadovaujantis 29 straipsnyje išvardytais elementais, išskyrus to straipsnio 1 dalies c punktą, įvertinama, kaip pasiekti programos tikslai.

3.  Komisija išnagrinėja galutinę veiklos rezultatų ataskaitą ir visas pastabas vadovaujančiajai institucijai pateikia per penkis mėnesius nuo ataskaitos gavimo dienos. Jei tokių pastabų pateikiama, vadovaujančioji institucija pateikia visą reikalingą su pastabomis susijusią informaciją ir, jei reikia, per tris mėnesius informuoja Komisiją, kokių priemonių imtasi. Komisija praneša valstybėms narėms, ar ataskaita priimta.

4.  Vadovaujančioji institucija skelbia galutines veiklos rezultatų ataskaitas 35 straipsnio 2 dalyje nurodytoje interneto svetainėje.

33 straipsnis

Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo (INTERREG) rodikliai

1.  Reglamento (ES) [naujasis ERPF] [I] priede nustatyti bendri produkto ir rezultato rodikliai; jei reikia, konkretūs programos produkto ir rezultato rodikliai, kurie labiausiai tinka matuoti pažangai siekiant Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo (INTERREG) programos tikslų, naudojami pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] [12 straipsnio 1 dalį], ir šio reglamento 17 straipsnio 3 4 dalies d e punkto ii papunktį ir 31 straipsnio 2 dalies b punktą. [150 pakeit.]

1a.  Prireikus ir vadovaujančiosios institucijos tinkamai pagrįstais atvejais, konkretūs programos produkto ir rezultato rodikliai naudojami papildomai prie rodiklių, kurie buvo atrinkti laikantis 1 dalies. [151 pakeit.]

2.  Produkto rodikliams nustatoma nulinė pradinė reikšmė. 2024 m. nustatytos tarpinės reikšmės ir 2029 m. nustatytos siektinos reikšmės skaičiuojamos kaupiamuoju būdu.

ii skirsnis

Vertinimas ir viešinimas

34 straipsnis

Vertinimas per programavimo laikotarpį

1.  Vadovaujančioji institucija atlieka kiekvienos INTERREG programos vertinimus, tačiau ne dažniau kaip kartą per metus. Per kiekvieną vertinimą vertinamas programos veiksmingumas, rezultatyvumas, aktualumas, darnumas ir ES pridėtinė vertė, taip siekiant pagerinti atitinkamos INTERREG programos struktūrą ir įgyvendinimą. [152 pakeit.]

2.  Vadovaujančioji institucija taip pat iki 2029 m. birželio 30 d. įvertina kiekvieną INTERREG programą, vertindama jos poveikį.

3.  Vadovaujančioji institucija vertinimus paveda atlikti funkciniu požiūriu nepriklausomiems ekspertams.

4.  Vadovaujančioji institucija užtikrina siekia užtikrinti, kad būtų įdiegtos reikiamos procedūros, pagal kurias būtų rengiami ir renkami vertinimams atlikti reikalingi duomenys. [153 pakeit.]

5.  Vadovaujančioji institucija parengia vertinimo planą ir į jį gali įtraukti daugiau negu vieną INTERREG programą.

6.  Vadovaujančioji institucija pateikia vertinimo planą stebėsenos komitetui ne vėliau kaip per vienus metus nuo INTERREG programos patvirtinimo.

7.  Vadovaujančioji institucija skelbia visus vertinimus 35 straipsnio 2 dalyje nurodytoje interneto svetainėje.

35 straipsnis

Su skaidrumu ir komunikacija susijusios vadovaujančiosios institucijos ir partnerių atsakomybės sritys

1.  Kiekviena vadovaujančioji institucija paskiria kiekvienos INTERREG programos, už kurią yra atsakinga, komunikacijos pareigūną.

2.  Vadovaujančioji institucija užtikrina, kad ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo INTERREG programos patvirtinimo būtų sukurta interneto svetainė, kurioje būtų skelbiama informacija apie kiekvieną INTERREG programą, už kurią ji atsakinga, įskaitant programos tikslus, veiklos sritis, turimas finansavimo galimybes ir pasiektus rezultatus.

3.  Taikomos Reglamento (ES) [naujasis BNR] [44] straipsnio [2–7 6] dalys dėl vadovaujančiosios institucijos atsakomybės sričių. [154 pakeit.]

4.  Kiekvienas INTERREG veiksmo partneris arba kiekviena finansavimo priemonę įgyvendinanti įstaiga pripažįsta INTERREG fondo paramą, įskaitant finansinėms priemonėms pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] [56] straipsnį pakartotinai panaudotus išteklius, šiais būdais:

a)  partnerio profesinėje interneto svetainėje, jei tokia interneto svetainė yra sukurta, pateikia trumpą gautos INTERREG fondo paramos dydžiui proporcingą INTERREG veiksmo aprašą, įskaitant veiksmo tikslus ir rezultatus, bei pabrėžia Sąjungos finansinę paramą;

b)  dokumentuose ir komunikacinėje medžiagoje, susijusioje su INTERREG veiksmo įgyvendinimu ir skirtoje visuomenei arba dalyviams, matomoje vietoje pateikia informaciją apie INTERREG fondo paramą;

c)  iš karto, kai INTERREG veiksmas, į kurį įeina fizinės investicijos arba įrangos pirkimas ir kurio vertė viršija 100 000 50 000 EUR, pradedamas įgyvendinti fiziškai, matomoje vietoje kabina viešus plakatus arba stato stendus; [155 pakeit.]

d)  vykdant INTERREG veiksmus, kurie nepatenka į c punktą, matomoje vietoje kabina bent vieną ne mažesnio kaip A3 2 formato spausdintą plakatą arba ir, kai taikytina, elektroninį ekraną su informacija apie INTERREG veiksmą ir jame pažymi iš INTERREG fondo gaunamą paramą; [156 pakeit.]

e)  vykdant strateginės svarbos veiksmus ir veiksmus, kurių bendros išlaidos viršija 10 000 000 5 000 000 EUR, organizuojant komunikacijos renginį, kai jame laiku dalyvauja Komisija ir atsakinga vadovaujančioji institucija. [157 pakeit.]

Žodis INTERREG rašomas greta Sąjungos logotipo, laikantis Reglamento (ES) [naujasis BNR] [42] straipsnio nuostatų.

5.  Mažų projektų fondų ir finansinių priemonių atveju paramos gavėjas užtikrina, kad galutiniai naudos gavėjai laikytųsi 4 dalies c punkte išdėstytų reikalavimų.

6.  Jeigu paramos gavėjas nevykdo Reglamento (ES) [naujasis BNR] [42] straipsnio arba šio straipsnio 1 ir 2 dalyje išdėstytų įsipareigojimų, valstybė narė ar laiku neištaiso padėties, vadovaujančioji institucija pritaiko finansinę pataisą – 5 proc. sumažina iš fondų atitinkamam veiksmui skirtą paramą. [158 pakeit.]

V SKYRIUS

Tinkamumas finansuoti

36 straipsnis

Išlaidų tinkamumo finansuoti taisyklės

1.  Visas INTERREG veiksmas arba jo dalis gali būti vykdomas už valstybės narės, taip pat už Sąjungos ribų, jeigu tuo INTERREG veiksmu prisidedama prie atitinkamos INTERREG programos tikslų įgyvendinimo.

2.  Nepažeidžiant Reglamento (ES) [naujasis BNR] [57–62] straipsniuose, Reglamento (ES) [naujasis ERPF] [4 ir 6] straipsniuose arba šiame skyriuje, įskaitant pagal juos priimtus aktus, nustatytų tinkamumo finansuoti taisyklių, dalyvaujančios valstybės narės ir, kai taikytina, trečiosios valstybės, valstybės partnerės ir UŠT bendru stebėsenos komiteto sprendimu nustato papildomas taisykles dėl INTERREG programos išlaidų tinkamumo finansuoti tik tų kategorijų išlaidoms, kurios nėra numatytos minėtose nuostatose. Papildomos taisyklės taikomos visai programos teritorijai.

Tačiau tais atvejais, kai pagal INTERREG programą veiksmai atrenkami skelbiant kvietimus teikti pasiūlymus, papildomos taisyklės priimamos prieš paskelbiant pirmąjį kvietimą teikti pasiūlymus. Visais kitais atvejais papildomos taisyklės priimamos prieš atrenkant pirmuosius veiksmus.

3.  Aspektai, kurie nėra reglamentuoti pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] 57–62 straipsnių, Reglamento (ES) [naujasis ERPF] [4 ir 6] straipsnių ir šio skyriaus nuostatas, įskaitant pagal juos priimtus aktus, arba pagal taisykles, nustatytas pagal 4 dalį, taikomos valstybių narių ir, kai taikytina, trečiųjų valstybių, valstybių partnerių ir UŠT, kuriose patirtos išlaidos, nacionalinės taisyklės.

4.  Jeigu vadovaujančiosios institucijos ir audito institucijos nuomonė dėl pagal atitinkamą INTERREG programą atrinkto INTERREG veiksmo tinkamumo finansuoti skiriasi, vadovaujamasi vadovaujančiosios institucijos nuomone, atsižvelgiant į stebėsenos komiteto nuomonę.

5.  Pagal INTERREG programas UŠT negali gauti paramos iš ERPF, tačiau gali dalyvauti tose programose šiame reglamente nustatytomis sąlygomis.

37 straipsnis

Bendrosios nuostatos dėl išlaidų kategorijų tinkamumo finansuoti

1.  Dalyvaujančios valstybės narės ir, kai taikytina, trečiosios valstybės, valstybės partnerės ir UŠT gali INTERREG programos stebėsenos komitete susitarti, kad vienai arba kelioms 38–43 straipsniuose nurodytoms kategorijoms priklausančios išlaidos pagal vieną arba kelis INTERREG programos prioritetus nėra tinkamos finansuoti.

2.  Visos pagal šį reglamentą tinkamos finansuoti INTERREG partnerio arba jo vardu apmokėtos išlaidos yra veiksmo arba veiksmo dalies inicijavimo arba inicijavimo ir įgyvendinimo išlaidos.

3.  Netinkamos finansuoti yra šios išlaidos:

a)  baudos, finansinės sankcijos ir teisinių ginčų bei bylinėjimosi išlaidos;

b)  išlaidos dovanoms, išskyrus su reklama, komunikacija, viešinimu arba informavimu susijusias dovanas, kurių kiekviena yra ne brangesnė kaip 50 EUR;

c)  su valiutos kurso svyravimu susijusios išlaidos.

38 straipsnis

Išlaidos darbuotojams

1.  Išlaidas darbuotojams sudaro bendrosios su darbo santykiais susijusios išlaidos darbuotojams, dirbantiems INTERREG partneriui vienu iš šių būdų:

a)  visą darbo laiką;

b)  ne visą darbo laiką – fiksuotą darbo laiko procentinę dalį per mėnesį;

c)  ne visą darbo laiką – kintamą skaičių valandų per mėnesį, arba

d)  valandinio darbo principu.

2.  Išlaidas darbuotojams sudaro tik:

a)  su veikla, kurios subjektas nevykdytų, jei atitinkamas veiksmas nebūtų įgyvendinamas, susijęs mokamas atlyginimas, nustatytas darbo sutartyje, skyrimo sprendime (toliau abu dokumentai – įdarbinimo dokumentas) arba teisės akte, atsižvelgiant į konkretaus darbuotojo pareigybės aprašyme nustatytas pareigas;

b)  bet kurios kitos su mokamu atlyginimu tiesiogiai susijusios darbdavio patirtos ir apmokėtos išlaidos, pvz., su darbo santykiais susiję mokesčiai ir socialinio draudimo, įskaitant pensijas, įmokos, kurioms taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 883/2004(24), jeigu jos:

i)  nustatytos įdarbinimo dokumente arba teisės akte;

ii)  atitinka įdarbinimo dokumente nurodytus teisės aktus ir šalyje ir (arba) organizacijoje, kurioje konkretus darbuotojas faktiškai dirba, taikomą standartinę tvarką, ir

iii)  darbdavio nėra susigrąžinamos.

Pagal a punktą mokėjimai fiziniams asmenims, kurie INTERREG partneriui dirba ne pagal darbo, o pagal kitą sutartį, gali būti prilyginami mokamam atlyginimui, o tokia sutartis gali būti laikoma įdarbinimo dokumentu.

3.  Išlaidos darbuotojams gali būti atlyginamos:

a)  pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] [48 straipsnio 1 dalies a punktą] (išlaidos pagrindžiamos įdarbinimo dokumentu ir atlyginimo lapeliais), arba

b)  vadovaujantis supaprastinto išlaidų apmokėjimo tvarka, kaip nurodyta Reglamento (ES) [naujasis BNR] [48 straipsnio 1 dalies b–e punktuose], arba

c)  taikant fiksuotąją normą pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] [50] straipsnio [1] dalį veiksmo tiesioginės personalo išlaidos gali būti apskaičiuojamos kaip fiksuotoji norma, kurią sudaro iki 20 proc. tiesioginių išlaidų, išskyrus tiesiogines personalo išlaidas, nenustatant reikalavimo valstybei narei atlikti skaičiavimus siekiant nustatyti taikomą normą. [159 pakeit.]

4.  Su asmenimis, kurie įgyvendindami veiksmą dirba ne visą darbo laiką, susijusios išlaidos darbuotojams apskaičiuojamos kaip:

a)  fiksuota procentinė su darbo santykiais susijusių bendrųjų išlaidų dalis pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] 50 straipsnio 2 dalį, arba

b)  kintama bendrųjų darbo išlaidų dalis, atitinkanti kintamą kas mėnesį įgyvendinant veiksmą dirbtų valandų skaičių, nustatomą remiantis laiko registravimo sistema, fiksuojančia 100 proc. darbuotojo darbo laiko.

5.  Jeigu ne visą darbo laiką dirbantiems darbuotojams taikomas 4 dalies b punktas, atlygintinos išlaidos darbuotojams skaičiuojamos remiantis valandiniu įkainiu, kuris nustatomas:

a)  mėnesio paskiausiai dokumentuotas mėnesio bendrąsias darbo išlaidas padalijus iš įdarbinimo dokumente nustatyto valandomis išreikšto atitinkamo asmens mėnesio darbo laiko pagal galiojančius teisės aktus, kaip nurodyta įdarbinimo sutartyje, ir Reglamento (ES) .../... [naujasis BNR] 50 straipsnio 2 dalies b punktą arba [160 pakeit.]

b)  paskiausiai dokumentuotas metines bendrąsias su darbo santykiais susijusias išlaidas padalijus iš 1 720 valandų pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] [50] straipsnio [2, 3 ir 4 dalis].

6.  Su asmenimis, kurie pagal įdarbinimo dokumentą dirba valandinio darbo principu, susijusios išlaidos darbuotojams yra tinkamos finansuoti, įgyvendinant veiksmą faktiškai dirbtų valandų skaičiui, remiantis darbo laiko registravimo sistema, pritaikius įdarbinimo dokumente suderintą valandinį įkainį. Jei dar nėra įtrauktos į suderintą valandinį įkainį, darbo užmokesčio išlaidos, nurodytos 38 straipsnio 2 dalies b punkte, gali būti pridedamos prie to valandinio įkainio pagal taikomus nacionalinės teisės aktus. [161 pakeit.]

39 straipsnis

Biuro ir administracinės išlaidos

Biuro ir administracines išlaidas sudaro tik ne daugiau kaip 15 % visų veiksmo tiesioginių išlaidų ir šios išlaidos: [162 pakeit.]

a)  biuro nuoma;

b)  su pastatais, kuriuose dirba darbuotojai, ir biuro įranga susijęs draudimas ir mokesčiai (pvz., draudimas nuo gaisro ar vagystės);

c)  komunaliniai mokesčiai (pvz., elektros, šildymo, vandens);

d)  raštinės reikmenys;

e)  paramą gaunančioje organizacijoje vykdoma bendroji apskaita;

f)  archyvai;

g)  priežiūra, valymas ir remontas;

h)  apsauga;

i)  IT sistemos;

j)  ryšiai (pvz., telefonas, faksas, internetas, pašto paslaugos, vizitinės kortelės);

k)  banko taikomi sąskaitos (-ų) atidarymo ir tvarkymo mokesčiai, jei įgyvendinant veiksmą reikia atidaryti atskirą sąskaitą;

l)  tarpvalstybinių finansinių operacijų mokesčiai.

40 straipsnis

Kelionės ir apgyvendinimo išlaidos

1.  Kelionės ir apgyvendinimo išlaidas sudaro tik šios išlaidos:

a)  kelionės išlaidos (pvz., bilietai, kelionės ir automobilio draudimas, degalai, automobilio naudojimo išlaidos, kelių rinkliavos ir stovėjimo mokesčiai);

b)  maitinimo išlaidos;

c)  apgyvendinimo išlaidos;

d)  vizų išlaidos;

e)  dienpinigiai,

neatsižvelgiant į tai, ar šios išlaidos patirtos ir apmokėtos programos teritorijoje ar už jos ribų.

2.  Jokios iš dienpinigių apmokėtos 1 dalies a–d punktuose nurodytos išlaidos negali būti papildomai atlygintos ne iš dienpinigių.

3.  Išorės ekspertų ir paslaugų teikėjų kelionės ir apgyvendinimo išlaidos priskiriamos prie 41 straipsnyje nurodytų išorės ekspertų ir paslaugų išlaidų.

4.  Paramos gavėjo darbuotojo tiesiogiai apmokėtos šiame straipsnyje nurodytos išlaidos pagrindžiamos įrodymu, kad paramos gavėjas atlygino darbuotojo išlaidas. Ta išlaidų kategorija gali būti naudojama veiksmus atliekančių darbuotojų ir kitų suinteresuotųjų subjektų kelionių išlaidoms, siekiant įgyvendinti ir skatinti INTERREG veiksmus ir programą. [163 pakeit.]

5.  Pagal veiksmą patirtas kelionės ir apgyvendinimo išlaidas galima apskaičiuoti taikant fiksuotąją normą, kurią sudaro iki 15 proc. to veiksmo tiesioginių išlaidų, išskyrus tiesiogines išlaidas darbuotojams. [164 pakeit.]

41 straipsnis

Išorės ekspertų ir paslaugų išlaidos

Išorės ekspertų ir paslaugų išlaidas sudaro tik, be kita ko, sudaro šios viešosios ar privatinės teisės subjekto arba fizinio asmens, kuris nėra veiksmo paramos gavėjas, įskaitant visus partnerius, teikiamos paslaugos ir ekspertų žinios: [165 pakeit.]

a)  tyrimai ar apklausos (pvz., vertinimai, strategijos, koncepcijų dokumentai, projektų planai, vadovai);

b)  mokymas;

c)  vertimas raštu;

d)  IT sistemų ir svetainių kūrimas, keitimas ir naujinimas;

e)  su veiksmu arba visa bendradarbiavimo programa susijusi reklama, komunikacija, viešinimas ar informavimas;

f)  finansų valdymas;

g)  su renginių ar susitikimų organizavimu ir rengimu susijusios paslaugos (įskaitant nuomą, maitinimą ar vertimą žodžiu);

h)  dalyvavimas renginiuose (pvz., registracijos mokesčiai);

i)  teisinės konsultacijos ir notaro paslaugos, techninės ir finansų srities ekspertų paslaugos, kitos konsultavimo ir apskaitos paslaugos;

j)  intelektinės nuosavybės teisės;

k)  patikrinimai pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] [68 straipsnio 1 dalies a punktą] ir šio reglamento 45 straipsnio 1 dalį;

l)  programos lygmens apskaitos funkcijų išlaidos pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] [70] straipsnį ir šio reglamento 46 straipsnį;

m)  programos lygmens audito išlaidos pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] [72] ir [75] straipsnius ir šio reglamento 47 ir 48 straipsnius;

n)  banko ar kitos finansų įstaigos suteiktos garantijos, jei jų reikalaujama pagal Sąjungos ar nacionalinės teisės aktus arba stebėsenos komiteto priimtą programavimo dokumentą;

o)  išorės ekspertų, pranešėjų, susitikimų pirmininkų ir paslaugų teikėjų kelionė ir apgyvendinimas; [166 pakeit.]

p)  kitos veiksmams reikalingos konkrečios ekspertų žinios ir paslaugos.

42 straipsnis

Įrangos išlaidos

1.  Įrangos pirkimo, nuomos ar išperkamosios nuomos išlaidas, kurios nėra apmokamos pagal 39 straipsnį, sudaro tik be kita ko, sudaro: [167 pakeit.]

a)  biuro įranga;

b)  IT aparatinė ir programinė įranga;

c)  baldai ir įrenginiai;

d)  laboratorinė įranga;

e)  aparatai ir priemonės;

f)  įrankiai ar prietaisai;

g)  transporto priemonės;

h)  kita veiksmams reikalinga konkreti įranga.

2.  Naudotos įrangos pirkimo išlaidos gali būti tinkamos finansuoti, jei laikomasi šių sąlygų:

a)  iš INTERREG fondų arba Reglamento (ES) [naujasis BNR] [1 straipsnio 1 dalies a punkte] išvardytų fondų šiai įrangai nebuvo gauta jokios kitos paramos;

b)  ši kaina ne didesnė už atitinkamoje rinkoje apskritai priimtiną kainą;

c)  įranga pasižymi veiksmui būtinais techniniais ypatumais ir atitinka taikytinas normas bei standartus.

43 straipsnis

Infrastruktūros ir darbų išlaidos

Infrastruktūros ir darbų išlaidas sudaro tik šios išlaidos:

a)  žemės pirkimas pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] [58 straipsnio 1 dalies c b punktą]; [168 pakeit.]

b)  statybos leidimai;

c)  statybinės medžiagos;

d)  darbo jėga;

e)  specializuotos intervencinės priemonės (pvz., dirvožemio valymas, išminavimas).

VI SKYRIUS

INTERREG programų institucijos, valdymas, kontrolė ir auditas

44 straipsnis

INTERREG programų institucijos

1.  INTERREG programoje dalyvaujančios valstybės narės ir, kai taikytina, trečiosios valstybės, valstybės partnerės, UŠT ir UŠT regioninės integracijos ir bendradarbiavimo organizacijos, laikydamosi Reglamento (ES) [naujasis BNR] [65] straipsnio nuostatų, paskiria vieną vadovaujančiąją instituciją ir vieną audito instituciją. [169 pakeit.]

2.  Vadovaujančioji institucija ir audito institucija turi gali būti įsteigtos toje pačioje valstybėje narėje. [170 pakeit.]

3.  Dėl programos PEACE PLUS pažymėtina, kad ES specialiųjų programų įstaiga, paskirta vadovaujančiąja institucija, laikoma įsikūrusia valstybėje narėje.

4.  INTERREG programoje dalyvaujančios valstybės narės ir, kai taikytina, trečiosios valstybės, valstybės partnerės ir UŠT programos vadovaujančiąja institucija gali paskirti ETBG.

5.  Pagal 2B komponento INTERREG programą arba pagal 1 komponento INTERREG programą, jei ji apima ilgas sienas, kurių teritorijose vystymosi uždaviniai ir poreikiai yra skirtingi, INTERREG programoje dalyvaujančios valstybės narės ir, kai taikytina, trečiosios valstybės, valstybės partnerės ir UŠT gali apibrėžti programos dalių teritorijas. [171 pakeit.]

6.  Jeigu vadovaujančioji institucija pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] [65] straipsnio [3] dalį paskiria tarpinę instituciją vieną arba kelias tarpines institucijas, atitinkama tarpinė institucija arba institucijos vykdo šias funkcijas daugiau negu vienoje dalyvaujančioje valstybėje narėje arba kiekviena savo valstybėje narėje, arba, kai taikytina, daugiau nei vienoje trečiojoje valstybėje, valstybėje partnerėje arba UŠT. [172 pakeit.]

45 straipsnis

Vadovaujančiosios institucijos funkcijos

1.  INTERREG programos vadovaujančioji institucija vykdo Reglamento (ES) [naujasis BNR] [66], [68] ir [69] straipsniuose nustatytas funkcijas, išskyrus 66 straipsnio 1 dalies a punkte ir 67 straipsnyje nurodytą veiksmų atranką ir 68 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytus mokėjimus paramos gavėjams. Šios funkcijos vykdomos visoje programos teritorijoje, laikantis šio reglamento VIII skyriuje išdėstytų nukrypti leidžiančių nuostatų.

1a.   Nukrypstant nuo Reglamento (ES) .../... [naujasis BNR] 87 straipsnio 2 dalies, Komisija kaip tarpinius mokėjimus atlygina 100 proc. į mokėjimo prašymą įtrauktų sumų, kurios susidaro taikant programos bendro finansavimo normą atitinkamai visoms tinkamoms finansuoti išlaidoms arba viešajam įnašui. [173 pakeit.]

1b.   Jei vadovaujančioji institucija neatlieka tikrinimo pagal Reglamento (ES) .../... [naujasis BNR] 68 straipsnio 1 dalies a punktą visoje programos įgyvendinimo teritorijoje, kiekviena valstybė narė paskiria įstaigą arba asmenį, atsakingą už tokio patikrinimo atlikimą, per kurį tikrinami jos teritorijoje esantys naudos gavėjai. [174 pakeit.]

1c.   Nukrypstant nuo Reglamento (ES) .../... [naujasis BNR] 92 straipsnio, INTERREG programoms netaikoma metinė sąskaitų patvirtinimo procedūra. Sąskaitos patvirtinamas programos pabaigoje, remiantis galutine veiklos rezultatų ataskaita. [175 pakeit.]

2.  Pasikonsultavusi su INTERREG programoje dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis ir, kai taikytina, trečiosiomis valstybėms, valstybėmis partnerėmis arba UŠT, vadovaujančioji institucija įsteigia jungtinį sekretoriatą; sekretoriato personalas sudaromas, atsižvelgiant į programai skirtą partnerystę.

Jungtinis sekretoriatas padeda vadovaujančiajai institucijai ir stebėsenos komitetui vykdyti atitinkamas funkcijas. Jungtinis sekretoriatas taip pat teikia galimiems paramos gavėjams informaciją apie finansavimo galimybes pagal INTERREG programas ir padeda paramos gavėjams ir partneriams įgyvendinti veiksmus.

3.  Nukrypstant nuo Reglamento (ES) [naujasis BNR] [70 straipsnio 1 dalies c punkto], kita valiuta padengtas išlaidas kiekvienas partneris konvertuoja vadovaudamasis mėnesio buhalteriniu valiutos kursu, kurį Komisija yra nustačiusi tą mėnesį, kurį išlaidos pateiktos tikrinti vadovaujančiajai institucijai pagal minėto reglamento [68 straipsnio 1 dalies a punktą].

46 straipsnis

Apskaitos funkcija

1.  INTERREG programoje dalyvaujančios valstybės narės ir, kai taikytina, trečiosios valstybės, valstybės partnerės ir UŠT susitaria dėl apskaitos funkcijos vykdymo.

2.  Apskaitos funkciją sudaro Reglamento [naujasis BNR] [70 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose] išdėstytos užduotys; prie jos taip pat priskiriami Komisijos vykdomi mokėjimai ir, remiantis bendra taisykle, mokėjimai pagrindiniam partneriui pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] [68 straipsnio 1 dalies b punktą].

47 straipsnis

Audito institucijos funkcijos

1.  INTERREG programos audito institucija vykdo šiame straipsnyje ir 48 straipsnyje nurodytas funkcijas visoje tos INTERREG programos teritorijoje, laikydamasi VIII skyriuje išdėstytų nukrypti leidžiančių nuostatų.

Tačiau dalyvaujanti valstybė narė gali nurodyti, kada audito institucijos auditorius turi lydėti tos dalyvaujančios valstybės narės auditorius.

2.  INTERREG programos audito institucija yra atsakinga už sistemų ir veiksmų auditą, kad galėtų pateikti Komisijai nepriklausomą patikinimą, jog valdymo ir kontrolės sistemos yra veiksmingos ir į Komisijai pateiktas finansines ataskaitas įtrauktos išlaidos yra teisėtos ir tvarkingos.

3.  Jeigu INTERREG programa įtraukta į tiriamąją visumą, iš kurios Komisija pagal 48 straipsnio 1 dalį atrenka bendrą imtį, audito institucija vykdo Komisijos atrinktų veiksmų auditą, kad galėtų pateikti Komisijai nepriklausomą patikinimą, jog Komisijos valdymo ir kontrolės sistema yra veiksminga.

4.  Audito darbas atliekamas laikantis tarptautiniu mastu pripažintų audito standartų.

5.  Kiekvienais metais, pasibaigus finansiniams metams, iki vasario 15 d. pagal Reglamento [FR-Omnibus] [63] straipsnio [7] dalį ir vadovaudamasi Reglamento (ES) [naujasis BNR] XVI priede pateikta forma bei visu atliktu audito darbu audito institucija parengia ir pateikia Komisijai metinę audito nuomonę, kurioje aptariamos bent šios sritys:

a)  finansinių ataskaitų išsamumas, teisingumas ir tikslumas;

b)  į Komisijai pateiktas finansines ataskaitas įtrauktų išlaidų teisėtumas ir tvarkingumas;

c)  INTERREG programos valdymo ir kontrolės sistema.

Jeigu INTERREG programa įtraukiama į tiriamąją visumą, iš kurios Komisija atrenka 48 straipsnio 1 dalyje nurodytą imtį, metinė audito nuomonė pateikiama tik dėl pirmos pastraipos a ir c punktuose nurodytų sričių.

Atitinkamai valstybei narei, kurioje yra vadovaujančioji institucija, apie tai pranešus, vasario 15 d. terminą Komisija išimties tvarka gali pratęsti iki kovo 1 d.

6.  Kiekvienais metais, pasibaigus finansiniams metams, iki vasario 15 d. pagal Reglamento [FR-Omnibus] [63 straipsnio 5 dalies b punktą] ir vadovaudamasi Reglamento (ES) [naujasis BNR] XVII priede pateikta forma audito institucija parengia ir pateikia Komisijai metinę kontrolės ataskaitą, kurioje pagrindžia šio straipsnio 5 dalyje nurodytą audito nuomonę bei pateikia nustatytų faktų santrauką, įskaitant sistemų klaidų ir trūkumų pobūdžio ir masto analizę, nurodo pasiūlytus ir įgyvendintus taisomuosius veiksmus, gautą visą klaidų lygį ir į Komisijai pateiktas finansines ataskaitas įtrauktų išlaidų likutinį klaidų lygį.

7.  Jeigu INTERREG programa įtraukiama į tiriamąją visumą, iš kurios Komisija atrenka 48 straipsnio 1 dalyje nurodytą imtį, pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] XVII priede pateiktą formą audito institucija parengia šio straipsnio 6 dalyje nurodytą Reglamento (ES, Euratomas) [FR-Omnibus] [63 straipsnio 5 dalies b punkto] reikalavimus atitinkančią ir šio straipsnio 5 dalyje nurodytą audito nuomonę pagrindžiančią metinę kontrolės ataskaitą.

Ataskaitoje išdėstoma nustatytų faktų santrauka, pateikiama sistemų klaidų ir trūkumų pobūdžio ir masto analizė, taip pat nurodomi pasiūlyti ir įgyvendinti taisomieji veiksmai, audito institucijos pagal 48 straipsnio 1 dalyje nurodytą bendrą imtį atlikto veiksmų audito rezultatai ir INTERREG programos institucijų už kiekvieną audito institucijos nustatytą veiksmų trūkumą pritaikytos finansinės pataisos.

8.  Audito institucija pateikia Komisijai sistemos audito ataskaitas iškart, kai baigiama reikalaujama prieštaravimo procedūra su atitinkamais audituojamais subjektais.

9.  Jeigu nesusitarta kitaip, Komisija ir audito institucija reguliariai, paprastai bent kartą per metus, rengia susitikimus, per kuriuos nagrinėja metinę kontrolės ataskaitą, audito nuomonę ir audito strategiją, taip derina savo audito planus ir metodus bei keičiasi nuomonėmis su valdymo ir kontrolės sistemų tobulinimu susijusiais klausimais.

48 straipsnis

Veiksmų auditas

1.  Vadovaudamasi statistiniu imties sudarymo metodu Komisija atrenka bendrą veiksmų (arba kitų atrankos vienetų) imtį, kuria remdamosi INTERREG programų audito institucijos kiekvienais finansiniais metais atlieka ERPF arba Sąjungos išorės finansavimo priemonės lėšomis remiamų veiksmų auditą.

Bendra imtis reprezentatyviai atspindi visas į tiriamąją visumą įtrauktas INTERREG programas.

Kad galėtų atrinkti šią bendrą imtį, Komisija gali suskirstyti INTERREG programų grupes pagal konkrečią riziką.

2.  Programos institucijos pateikia Komisijai bendrai imčiai atrinkti reikalingą informaciją pasibaigus kiekvieniems finansiniams metams, ne vėliau kaip iki rugsėjo 1d.

Informacija pateikiama standartizuotu elektroniniu formatu, ji turi būti išsami ir joje sutikrinamos visos ataskaitiniais finansiniais metais Komisijai deklaruotos išlaidos.

3.  Nepažeisdamos 47 straipsnio 2 dalyje nurodyto reikalavimo atlikti sistemos auditus, į bendrą imtį įtrauktų INTERREG programų audito institucijos papildomo šių programų veiksmų audito neatlieka, nebent Komisija to prašo pagal šio straipsnio 8 dalį arba audito institucija nustato konkrečią riziką.

4.  Komisija kiekvienais metais informuoja atitinkamas INTERREG programų audito institucijas apie atrinktą bendrą imtį laiku (paprastai pasibaigus finansiniams metams, iki spalio 1 d.), kad šios institucijos galėtų atlikti veiksmų auditą.

5.  Atitinkamos audito institucijos pateikia informaciją apie šio audito rezultatus, taip pat apie visas už konkrečius nustatytus pažeidimus pritaikytas finansines pataisas ne vėliau kaip Komisijai pagal 47 straipsnio 6 ir 7 dalis teikiamose metinėse kontrolės ataskaitose.

6.  Įvertinusi pagal 1 dalį atrinktų veiksmų audito rezultatus, Komisija savo pačios patikinimo proceso tikslais apskaičiuoja bendrą INTERREG programų, įtrauktų į tiriamąją visumą, iš kurios atrinkta bendra imtis, ekstrapoliuotą klaidų lygį.

7.  Jeigu 6 dalyje nurodytas bendras ekstrapoliuotas klaidų lygis viršija 2 3,5 proc. visų deklaruotų INTERREG programų, įtrauktų į tiriamąją visumą, iš kurios atrinkta bendra imtis, išlaidų, atsižvelgdama į finansines korekcijas, kurias atitinkamos INTERREG programų institucijos pritaikė už konkrečius pažeidimus, nustatytus per veiksmų, atrinktų pagal 1 dalį, auditą, Komisija apskaičiuoja bendrą likutinį klaidų lygį. [176 pakeit.]

8.  Jeigu 7 dalyje nurodytas bendras likutinis klaidų lygis viršija 2 3,5 proc. deklaruotų INTERREG programų, įtrauktų į tiriamąją visumą, iš kurios atrinkta bendra imtis, išlaidų, Komisija nusprendžia, ar reikia prašyti, kad konkrečios INTERREG programos arba INTERREG programų grupės, su kuriomis susiję daugiausia klaidų, audito institucija atliktų papildomą audito darbą ir papildomai įvertintų klaidų lygį bei reikalingas INTERREG programų, kurias paveikė nustatyti pažeidimai, taisomąsias priemones. [177 pakeit.]

9.  Remdamasi papildomo audito darbo, kurį prašyta atlikti pagal 8 dalį, rezultatų įvertinimu, Komisija gali prašyti INTERREG programoms, kurias paveikė nustatyti pažeidimai, pritaikyti papildomas finansines korekcijas. Tokiu atveju INTERREG programų institucijos pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] [97] straipsnį atlieka reikalingas finansines pataisas.

10.  Kiekviena INTERREG programos, apie kurią neturima 2 dalyje nurodytos informacijos, kurios informacija yra neišsami arba nebuvo pateikta iki 2 dalies pirmoje pastraipoje nurodyto termino, audito institucija pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] [73] straipsnį sudaro atskirą atitinkamos INTERREG programos imtį.

VII SKYRIUS

Finansų valdymas

49 straipsnis

Mokėjimai ir išankstinis finansavimas

1.  ERPF parama ir, kai taikytina, Sąjungos išorės finansavimo priemonių parama kiekvienai INTERREG programai pagal 46 straipsnio 2 dalį mokama į vieną sąskaitą, nenaudojant jokių nacionalinių subsąskaitų.

2.  Jei lėšų pakanka, 2022–2026 m. Komisija sumoka išankstinį finansavimą, remdamasi visa parama iš kiekvieno INTERREG fondo, nurodyta pagal 18 straipsnį priimtame sprendime dėl INTERREG programos patvirtinimo, iki liepos 1 d. arba (sprendimo dėl patvirtinimo metais) ne vėliau kaip per 60 dienų nuo sprendimo priėmimo tokiomis metinėmis dalimis:

a)  2021 m.: 1 3%; [178 pakeit.]

b)  2022 m.: 1 2,25 %; [179 pakeit.]

c)  2023 m.: 1 2,25 %; [180 pakeit.]

d)  2024 m.: 1 2,25 %; [181 pakeit.]

e)  2025 m.: 1 2,25 %; [182 pakeit.]

f)  2026 m.: 1 2,25 %. [183 pakeit.]

3.  Jeigu išorės tarpvalstybinės INTERREG programos remiamos ERPF ir PNPP III TB arba KPTBP TB lėšomis, visų fondų, iš kurių remiama INTERREG programa, išankstinis finansavimas mokamas remiantis Reglamento (ES) Nr. [PNPP III], Nr. [KPTBP] arba pagal juos priimto akto nuostatomis. [184 pakeit.]

Prireikus ir atsižvelgiant į biudžeto poreikius, išankstinio finansavimo suma gali būti mokama dviem dalimis.

Jei per 24 36 mėnesius nuo tos dienos, kai Komisija sumokėjo pirmą išankstinio finansavimo sumos dalį, tarpvalstybinės INTERREG programos mokėjimo prašymas nepateikiamas, visa išankstinio finansavimo suma grąžinama Komisijai. Tokia grąžinta suma sudaro vidaus asignuotąsias pajamas ir dėl jos nemažinama ERPF, PNPP III TB arba KPTBP TB lėšomis programai skiriama parama. [185 pakeit.]

50 straipsnis

Lėšų susigrąžinimas

1.  Vadovaujančioji institucija užtikrina, kad visos dėl pažeidimo sumokėtos sumos būtų susigrąžintos iš pagrindinio arba vienintelio partnerio. Partneriai grąžina pagrindiniam partneriui visas nepagrįstai sumokėtas sumas.

2.  Jei pagrindiniam partneriui nepavyksta susigrąžinti lėšų iš kitų partnerių arba jei vadovaujančiajai institucijai nepavyksta susigrąžinti lėšų iš pagrindinio arba vienintelio partnerio, valstybė narė, trečioji valstybė, valstybė partnerė arba UŠT, kurios teritorijoje yra įsisteigęs arba, ETBG atveju, yra registruotas atitinkamas partneris, grąžina vadovaujančiajai institucijai visas tam partneriui nepagrįstai sumokėtas lėšas. Vadovaujančioji institucija yra atsakinga už atitinkamų sumų grąžinimą į Sąjungos bendrąjį biudžetą pagal INTERREG programoje nustatytą atsakomybės pasiskirstymą tarp dalyvaujančių valstybių narių, trečiųjų valstybių, valstybių partnerių ar UŠT.

3.  Kai valstybė narė, trečioji valstybė, valstybė partnerė arba UŠT grąžina vadovaujančiajai institucijai visas partneriui neteisėtai sumokėtas sumas, ji gali tęsti arba pradėti susigrąžinimo iš partnerio procedūras pagal nacionalinę teisę. Jeigu valstybė narė, trečioji valstybė, valstybė partnerė arba UŠT šias lėšas sėkmingai susigrąžina, ji gali jas panaudoti atitinkamos INTERREG programos nacionalinio bendro finansavimo tikslais. Valstybė narė, trečioji valstybė, valstybė partnerė arba UŠT nėra niekaip įpareigotos pranešti programos institucijoms, stebėsenos komitetui arba Komisijai apie nacionaliniu lygmeniu susigrąžintas lėšas.

4.  Jeigu valstybė narė, trečioji valstybė, valstybė partnerė arba UŠT pagal 3 dalį negrąžina vadovaujančiajai institucijai kurios nors partneriui neteisėtai sumokėtos sumos, įgaliotasis leidimus suteikiantis pareigūnas išleidžia nurodymą dėl šios sumos susigrąžinimo, kuris, jei galima, įvykdomas užskaitant tą sumą valstybei narei, trečiajai valstybei, valstybei partnerei arba UŠT iš kitų mokėjimų pagal tą pačią INTERREG programą arba (trečiosios valstybės, valstybės partnerės arba UŠT atveju) iš kitų mokėjimų pagal programas, remiamas atitinkamų Sąjungos išorės finansavimo priemonių lėšomis. Toks susigrąžinimas nėra finansinė pataisa ir dėl jo ERPF ir jokių Sąjungos išorės finansavimo priemonių parama atitinkamai INTERREG programai nemažinama. Pagal Reglamento (ES, Euratomas) [FR-Omnibus] 177 straipsnio 3 dalį susigrąžinamos sumos sudaro asignuotąsias pajamas.

VIII SKYRIUS

TREČIŲJŲ VALSTYBIŲ, VALSTYBIŲ PARTNERIŲ, UŠT ARBA UŠT REGIONINĖS INTEGRACIJOS IR BENDRADARBIAVIMO ORGANIZACIJŲ DALYVAVIMAS INTERREG PROGRAMOSE PAGAL PASIDALIJAMOJO VALDYMO PRINCIPĄ [186 pakeit.]

51 straipsnis

Taikytinos nuostatos

I–VII ir X skyrių nuostatos taikomos INTERREG programose dalyvaujančioms trečiosioms valstybėms, valstybėms partnerėms, UŠT arba UŠT regioninės integracijos ir bendradarbiavimo organizacijoms laikantis specialiųjų šio skyriaus nuostatų. [187 pakeit.]

52 straipsnis

INTERREG programų institucijos ir jų funkcijos

1.  INTERREG programoje dalyvaujančios trečiosios valstybės, valstybės partnerės ir UŠT leidžia tos programos vadovaujančiajai institucijai atlikti savo funkcijas atitinkamoje jų teritorijoje arba paskiria nacionalinę instituciją kontaktiniu vadovaujančiosios institucijos arba nacionalinio kontrolieriaus subjektu ir jai paveda atitinkamoje savo teritorijoje atlikti valdymo patikrinimus, kaip numatyta Reglamento (ES) [naujasis BNR] [68 straipsnio 1 dalies a punkte].

2.  INTERREG programoje dalyvaujančios trečiosios valstybės, valstybės partnerės ir UŠT leidžia tos programos audito institucijai atlikti savo funkcijas atitinkamoje jų teritorijoje arba paskiria funkciniu požiūriu nuo nacionalinės institucijos atskirtą nacionalinę audito instituciją arba subjektą.

3.  INTERREG programoje dalyvaujančios trečiosios valstybės, valstybės partnerės ir UŠT skiria gali skirti darbuotojus į tos programos jungtinį sekretoriatą arba, sutarusios su vadovaujančiąja institucija, savo teritorijoje įsteigia jungtinio sekretoriato vietos padalinį, arba padaro ir viena, ir kita. [188 pakeit.]

4.  Nacionalinė institucija arba INTERREG programos komunikacijų pareigūnui prilygstantis subjektas pagal 35 straipsnio 1 dalį padeda gali padėti vadovaujančiajai institucijai ir partneriams atitinkamoje trečiojoje valstybėje, valstybėje partnerėje arba UŠT atlikti 35 straipsnio 2–7 dalyse nurodytas funkcijas. [189 pakeit.]

53 straipsnis

Valdymo metodai

1.  ERPF ir PNPP III TB arba KPTBP TB lėšomis remiamos išorės tarpvalstybinės INTERREG programos įgyvendinamos pagal pasidalijamojo valdymo principą ir valstybėse narėse, ir kiekvienoje dalyvaujančiojoje trečiojoje valstybėje arba valstybėje partnerėje.

PEACE PLUS programa įgyvendinama pagal pasidalijamojo valdymo principą tiek Airijoje, tiek Jungtinėje Karalystėje.

2.  ERPF ir vienos arba kelių Sąjungos išorės finansavimo priemonių įnašais remiamos 2 ir 4 komponentų INTERREG programos įgyvendinamos pagal pasidalijamojo valdymo principą ir valstybėse narėse, ir kiekvienoje dalyvaujančioje trečiojoje valstybėje arba, valstybėje partnerėje arba dalyvaujančioje UŠT, o 3 komponento INTERREG programos – kiekvienoje UŠT, nepriklausomai nuo to, ar ji gauna paramą iš vienos arba kelių Sąjungos išorės finansavimo priemonių lėšų. [190 pakeit.]

3.  ERPF ir vienos arba kelių Sąjungos išorės finansavimo priemonių įnašais remiamos 3 komponento INTERREG programos įgyvendinamos bet kuriuo iš šių būdų:

a)  pagal pasidalijamojo valdymo principą ir valstybėse narėse, ir kiekvienoje dalyvaujančioje trečiojoje valstybėje arba UŠT arba trečiųjų valstybių, esančių regioninės organizacijos dalimi, grupėje; [191 pakeit.]

b)  valdant vieno ar kelių veiksmų ERPF išlaidas už Sąjungos ribų – pagal pasidalijamojo valdymo principą tik valstybėse narėse ir kiekvienoje dalyvaujančioje trečiojoje valstybėje arba UŠT arba trečiųjų valstybių, esančių regioninės organizacijos dalimi, grupėje, o valdant vienos arba kelių Sąjungos išorės finansavimo priemonių įnašus – pagal netiesioginio valdymo principą; [192 pakeit.]

c)  pagal netiesioginio valdymo principą ir valstybėse narėse, ir kiekvienoje dalyvaujančioje trečiojoje valstybėje arba UŠT. arba trečiųjų valstybių, esančių regioninės organizacijos dalimi, grupėje; [193 pakeit.]

Jeigu visos 3 komponento INTERREG programos arba jų dalis įgyvendinamos pagal netiesioginio valdymo principą, reikalingas išankstinis atitinkamų valstybių narių ir regionų susitarimas, ir taikomas 60 straipsnis. [194 pakeit.]

3a.   Bendri kvietimai teikti pasiūlymus, kuriais sutelkiamas finansavimas iš dvišalių ar daugiašalių KPTBP programų ir ETB programų, gali būti skelbiami, jei atitinkamos vadovaujančiosios institucijos sutinka tai daryti. Kvietimo turinyje nurodoma jo geografinė taikymo sritis ir numatomas įnašas į atitinkamų programų tikslus. Vadovaujančiosios institucijos sprendžia, ar kvietimui taikomos KPTBP ar ETB taisyklės. Jos gali nuspręsti paskirti pagrindinę vadovaujančiąją instituciją, atsakingą už su kvietimu susijusias valdymo ir kontrolės užduotis. [195 pakeit.]

54 straipsnis

Tinkamumas finansuoti

1.  Nukrypstant nuo Reglamento (ES) [naujasis BNR] [57] straipsnio [2] dalies, išlaidos yra tinkamos finansuoti Sąjungos išorės finansavimo priemonių įnašais, jeigu partneris arba viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystės veiksmuose dalyvaujantis privačiojo sektoriaus partneris patyrė išlaidas rengdamasis įgyvendinti INTERREG veiksmus ir juos įgyvendindamas po 2021 m. sausio 1 d. ir jeigu išlaidos apmokėtos po finansavimo susitarimo su atitinkama trečiąja valstybe, valstybe partnere arba UŠT pasirašymo.

Tačiau valstybėje narėje esančių programos institucijų valdomos techninės paramos išlaidos yra tinkamos finansuoti iki 2021 m. sausio 1 d. net ir tada, jei buvo patirtos vykdant trečiosioms valstybėms, valstybėms partnerėms arba UŠT skirtus veiksmus.

2.  Jeigu pagal INTERREG programą veiksmai atrenkami skelbiant kvietimus teikti pasiūlymus, į šiuos kvietimus galima įtraukti prašymus skirti įnašus iš Sąjungos išorės finansavimo priemonių, net jeigu kvietimai paskelbti iki atitinkamos finansavimo sutarties pasirašymo, o veiksmai jau galbūt atrinkti iki tų datų.

Tačiau vadovaujančioji institucija negali iki tų datų pateikti 22 straipsnio 6 dalyje nurodyto dokumento.

55 straipsnis

Dideli infrastruktūros projektai

1.  Pagal šį skirsnį INTERREG programos lėšomis galima remti didelius infrastruktūros projektus, tai yra, veiksmus, kuriuos sudaro darbai, veikla arba paslaugos, skirti atlikti konkretaus pobūdžio nedalomai funkcijai, kuria siekiama aiškiai apibrėžtų bendros svarbos tikslų norint vykdyti naudingas tarpvalstybinio poveikio investicijas, o infrastruktūrai įsigyti iš biudžeto skiriama ne mažiau kaip 2 500 000 EUR.

2.  Kiekvienas didelį infrastruktūros projektą arba jo dalį įgyvendinantis paramos gavėjas laikosi taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių.

3.  Jeigu vieno arba kelių didelių infrastruktūros projektų atranka įtraukiama į stebėsenos komiteto arba, jei taikytina, iniciatyvinio komiteto posėdžio darbotvarkę, vadovaujančioji institucija ne vėliau kaip likus dviem mėnesiams iki posėdžio datos, pateikia Komisijai kiekvieno tokio projekto koncepcijos dokumentą. Koncepcijos dokumentą sudaro ne daugiau kaip trys penki puslapiai, jame nurodomas projekto pavadinimas, vieta, biudžetas, pagrindinis partneris, partneriai, pagrindiniai tikslai ir siekiami rezultatai, taip pat patikimas verslo planas, iš kurio matyti, kad prireikus šio projekto ar šių projektų tęsimas bus užtikrintas ir be paramos iš INTERREG lėšų. Jeigu vieno arba kelių didelių infrastruktūros projektų koncepcijos dokumentas iki minėto termino nepateikiamas, Komisija gali reikalauti, kad stebėsenos komiteto arba iniciatyvinio komiteto pirmininkas išbrauktų atitinkamus projektus iš posėdžio darbotvarkės. [196 pakeit.]

56 straipsnis

Viešieji pirkimai

1.  Jeigu įgyvendinant veiksmą paramos gavėjui reikia sudaryti paslaugų, prekių arba darbų pirkimo sutartis, taikomos šios taisyklės:

a)  jeigu paramos gavėjas yra perkančioji organizacija ar perkantysis subjektas, kaip apibrėžta Sąjungos teisės aktuose, taikomuose viešųjų pirkimų procedūroms, jis taiko pagal Sąjungos teisės aktus priimtus nacionalinius įstatymus ir kitus teisės aktus;

b)  jeigu paramos gavėjas yra valstybės partnerės pagal PNPP III arba KPTBP valstybės institucija, kurios bendras finansavimas pervedamas vadovaujančiajai institucijai, jis gali taikyti nacionalinių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, jeigu tai leidžiama pagal finansavimo sutartį, sutartis skirta ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusiam konkurso dalyviui arba, jei tai tikslinga, mažiausią kainą pasiūliusiam konkurso dalyviui, kartu vengiant visų interesų konfliktų.

2.  Išskyrus 1 dalyje nurodytus atvejus, prekių, darbų arba paslaugų pirkimo sutartys visais atvejais skiriamos laikantis viešųjų pirkimų procedūrų pagal Reglamento (ES, Euratomas) [FR-Omnibus] [178] ir [179] straipsnių ir minėto reglamento 1 priedo 3 skyriaus (36–41 punktų) nuostatas.

57 straipsnis

Finansų valdymas

Komisijos sprendimai dėl INTERREG programų, taip pat remiamų Sąjungos išorės finansavimo priemonių lėšomis, patvirtinimo turi atitikti nustatytus reikalavimus, kad sprendimai būtų laikomi finansavimo sprendimais pagal Reglamento (ES, Euratomas) [FR-Omnibus] [110] straipsnio [2] dalį.

58 straipsnis

Finansavimo susitarimų sudarymas pagal pasidalijamojo valdymo principą

1.  Norint INTERREG programą įgyvendinti trečiojoje valstybėje, valstybėje partnerėje arba UŠT, pagal Reglamento (ES, Euratomas) [FR-Omnibus] [112] straipsnio [4] dalį Komisija, atstovaujanti Sąjungai, ir kiekviena pagal nacionalinius teisės aktus atstovaujama trečioji valstybė, valstybė partnerė arba UŠT sudaro finansavimo susitarimą.

2.  Visi finansavimo susitarimai sudaromi ne vėliau kaip metų, einančių po metų, kuriais prisiimtas pirmasis biudžeto įsipareigojimais, gruodžio 31 d. ir laikomi sudarytais tą dieną, kurią finansavimo susitarimą pasirašo paskutinioji šalis.

Bet kuris finansavimo susitarimas įsigalioja:

a)  kai jį pasirašo paskutinioji šalis arba

b)  kai trečioji valstybė, valstybė partnerė arba UŠT įvykdo ratifikavimo pagal nacionalinės teisės aktus procedūrą ir informuoja Komisiją.

3.  Jeigu INTERREG programoje dalyvauja daugiau negu viena trečioji valstybė, valstybė partnerė arba UŠT, abi susitarimo šalys iki tos datos pasirašo bent vieną finansavimo susitarimą. Trečiosios valstybės, valstybės partnerės arba UŠT gali pasirašyti atitinkamus finansavimo susitarimus ne vėliau kaip antrųjų metų, einančių po metų, kuriais prisiimtas pirmasis biudžeto įsipareigojimas, birželio 30 d.

4.  Valstybė narė, kurioje yra atitinkamos INTERREG programos vadovaujančioji institucija:

a)  gali taip pat pasirašyti finansavimo susitarimą arba

b)  tą pačią dieną su kiekviena toje INTERREG programoje dalyvaujančia trečiąja valstybe, valstybe partnere arba UŠT pasirašo įgyvendinimo susitarimą, kuriame nustatomos susitarimo šalių teisės ir pareigos, susijusios su jo įgyvendinimu ir finansų valdymu.

Perduodama pasirašytą finansavimo susitarimo arba įgyvendinimo susitarimo kopiją Komisijai valstybė narė, kurioje yra vadovaujančioji institucija, taip pat atskiru dokumentu atsiunčia 55 straipsnyje apibrėžtų planuojamų didelių infrastruktūros projektų sąrašą ir nurodo numatomą jų pavadinimą, vietą, biudžetą ir pagrindinį partnerį.

5.  Pagal 4 dalies b punktą pasirašytu įgyvendinimo susitarimu reglamentuojami bent šie aspektai:

a)  išsami mokėjimų tvarka;

b)  finansų valdymas;

c)  dokumentų saugojimas;

d)  prievolės teikti ataskaitas;

e)  patikrinimai, kontrolė ir auditas;

f)  pažeidimai ir lėšų susigrąžinimas.

6.  Jeigu valstybė narė, kurioje yra vadovaujančioji institucija, nusprendžia pagal 4 dalies a punktą pasirašyti finansavimo susitarimą, finansavimo susitarimas laikomas Sąjungos biudžeto vykdymo pagal Finansinį reglamentą priemone, o ne SESV 2016–2019 straipsniuose nurodytu tarptautiniu susitarimu.

59 straipsnis

Trečiosios valstybės, valstybės partnerės arba UŠT indėlis, išskyrus bendrą finansavimą

1.  Jeigu trečioji valstybė, valstybė partnerė arba UŠT perduoda vadovaujančiajai institucijai INTERREG programai skirtą finansinį įnašą, išskyrus Sąjungos paramos INTERREG programai bendrą finansavimą, nuostatos dėl finansinio įnašo išdėstomos šiame dokumente:

a)  jeigu valstybė narė pasirašo finansavimo susitarimą pagal 58 straipsnio 4 dalies a punktą – atskirame įgyvendinimo susitarime, kurį pasirašo valstybė narė, kurioje yra vadovaujančioji institucija, ir trečioji valstybė, valstybė partnerė arba UŠT arba tiesiogiai vadovaujančioji institucija ir kompetentinga trečiosios valstybės, valstybės partnerės arba UŠT institucija;

b)  jeigu valstybė narė pasirašo įgyvendinimo susitarimą pagal 58 straipsnio 4 dalies b punktą – viename iš šių dokumentų:

i)  atskiroje to įgyvendinimo susitarimo dalyje, arba

ii)  papildomame įgyvendinimo susitarime, kurį pasirašo tos pačios a punkte nurodytos susitarimo šalys.

Pagal pirmos pastraipos b punkto i papunktį įgyvendinimo susitarimo skirsniuose, kai taikytina, aptariamas ir INTERREG programai perduodamas finansinis įnašas, ir Sąjungos parama.

2.  1 dalyje nurodytame įgyvendinimo susitarime išdėstomos nuostatos bent dėl 58 straipsnio 5 dalyje nurodytų trečiosios valstybės, valstybės partnerės arba UŠT bendro finansavimo aspektų.

Papildomai jame nurodoma:

a)  papildomo finansinio įnašo suma;

b)  numatoma jo panaudojimo paskirtis ir sąlygos, įskaitant paraiškų dėl papildomo įnašo sąlygas.

3.  Dėl PEACE PLUS programos pažymėtina, kad Jungtinės Karalystės finansinis įnašas Sąjungos veiklai vykdyti, teikiamas išorės asignuotųjų pajamų forma, kaip nurodyta Reglamento (ES, Euratomas) [FR-Omnibus] [21 straipsnio 2 dalies e punkte], sudaro 2 išlaidų kategorijos „Sanglauda ir vertybės“ viršutinės ribos „Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda“ biudžeto asignavimų dalį.

Dėl šio įnašo su Jungtine Karalyste pagal 58 straipsnį sudaromas specialus finansavimo susitarimas. Komisija, Jungtinė Karalystė ir Airija yra šio specialaus finansavimo susitarimo šalys.

Finansavimo susitarimas pasirašomas prieš pradedant įgyvendinti programą, tad ES specialiųjų programų įstaiga gali programos įgyvendinimui taikyti visus Sąjungos teisės aktus.

IX SKYRIUS

SPECIALIOSIOS NUOSTATOS DĖL TIESIOGINIO ARBA NETIESIOGINIO VALDYMO

60 straipsnis

Atokiausių regionų bendradarbiavimas

1.  Jeigu, pasikonsultavus su suinteresuotaisiais subjektais, dalis 3 komponento INTERREG programos arba ji visa pagal šio reglamento 53 straipsnio 3 dalies b arba c punktą įgyvendinama pagal netiesioginio valdymo principą, įgyvendinimo funkcijas vykdyti pavedama vienai iš Reglamento (ES, Euratomas) [FR-Omnibus] [62 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punkte] nurodytų institucijų, ypač kai jos yra dalyvaujančioje valstybėje narėje, įskaitant atitinkamos INTERREG programos vadovaujančiąją instituciją. [197 pakeit.]

2.  Pagal Reglamento (ES, Euratomas) [FR-Omnibus] [154 straipsnio 6 dalies c punktą] Komisija gali nuspręsti nereikalauti minėto straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodyto ex ante vertinimo, jeigu Reglamento (ES, Euratomas) [FR-Omnibus] [62 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punkte] nurodytas biudžeto vykdymo funkcijas patikėta vykdyti pagal šio reglamento 37 straipsnio 1 dalį ir pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] [65] straipsnį paskirtai atokiausių regionų INTERREG programos vadovaujančiajai institucijai.

3.  Jeigu Reglamento [FR-Omnibus] [62 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punkte] nurodytas biudžeto vykdymo funkcijas pavesta vykdyti valstybės narės organizacijai, taikomas Reglamento (ES, Euratomas) [FR-Omnibus] [157] straipsnis.

4.  Jeigu vienos arba kelių išorės finansavimo priemonių lėšomis bendrai finansuojamą programą arba veiksmą įgyvendina trečioji valstybė, valstybė partnerė arba UŠT arba bet kuri kita Reglamento (ES, Euratomas) [FR-Omnibus] [62 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punkte] arba Reglamente (ES) [KPTBP] arba Tarybos sprendime [sprendimas dėl UŠT] arba abiejuose teisės aktuose nurodyta įstaiga, taikomos atitinkamos šių dokumentų nuostatos, ypač Reglamento (ES) [KPTBP] II antraštinės dalies I, III ir V skyrių nuostatos.

61 straipsnis

Tarpregioninės investicijos į inovacijas

Komisijos iniciatyva ERPF lėšomis galima remti 3 straipsnio 5 dalyje nurodytas tarpregionines investicijas į inovacijas, sutelkiant į nacionaliniu arba regioniniu lygmeniu parengtas pažangiosios specializacijos strategijas įtrauktus tyrėjus, verslo subjektus, pilietinę visuomenę ir viešojo administravimo institucijas. [198 pakeit.]

61 a straipsnis

Informavimo reikalavimo pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį netaikymas

Komisija gali paskelbti, kad pagalba projektams, remiamiems pagal ES Europos teritorinį bendradarbiavimą, yra suderinama su vidaus rinka ir jai netaikomi SESV 108 straipsnio 3 dalyje nustatyti pranešimo reikalavimai. [199 pakeit.]

X SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

62 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.  Įgaliojimas priimti 16 straipsnio 6 dalyje nurodytus deleguotuosius aktus perduodami Komisijai nuo [praėjus vienai dienai nuo paskelbimo = įsigaliojimo datą] iki 2027 m. gruodžio 31 d.

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 16 straipsnio 6 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.  Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.  Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.  Pagal 16 straipsnio 6 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas [dviem mėnesiais].

63 straipsnis

Komiteto procedūra

1.  Komisijai padeda pagal Reglamento (ES) [naujasis BNR] [108] straipsnio [1] dalį įsteigtas Komitetas. Tas komitetas – tai Reglamente (ES) Nr. 182/2011 apibrėžtas komitetas.

2.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

64 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

Reglamentas (ES) Nr. 1299/2013 ar bet kuris pagal jį priimtas aktas toliau taikomi 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu ERPF lėšomis remiamoms programoms ir veiksmams.

65 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta …,

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

PRIEDAS

INTERREG PROGRAMOMS SKIRTA FORMA

CCI kodas

[15 simbolių]

Pavadinimas

[255]

Versija

 

Pirmieji metai

[4]

Paskutinieji metai

[4]

Tinkama finansuoti nuo

 

Tinkama finansuoti iki

 

Komisijos sprendimo numeris

 

Komisijos sprendimo data

 

Sprendimo dėl programos pakeitimo numeris

[20]

Sprendimo dėl programos pakeitimo įsigaliojimo data

 

NUTS regionai, kuriuos apima programa

 

INTERREG komponentas

 

1.  Programos strategija. Pagrindiniai vystymosi uždaviniai ir atsakomosios politikos priemonės

1.1.  Programos teritorija (pagal 4 komponento INTERREG programas pildyti nereikia)

Šaltinis: 17 straipsnio 4 dalies a punktas, 17 straipsnio 9 dalies a punktas

Teksto laukelis [2 000]

1.2.  Pagrindinių bendrų uždavinių santrauka, atsižvelgiant į ekonominius, socialinius ir teritorinius skirtumus, bendrus investicijų poreikius, papildomumą su kitų formų parama, praeityje įgytą patirtį, makroregionines strategijas, jūrų baseinų strategijas, jeigu visą programos teritoriją arba jos dalį apima viena arba kelios strategijos.

Šaltinis: 17 straipsnio 4 dalies b punktas, 17 straipsnio 9 dalies b punktas

Teksto laukelis [50 000]

1.3.  Pasirinktų politikos tikslų ir konkrečių INTERREG tikslų, juos atitinkančių prioritetų, konkrečių tikslų ir paramos formų, siekiant, jei to reikia, pašalinti trūkstamas tarpvalstybinės infrastruktūros grandis, pagrindimas

Šaltinis: 17 straipsnio 4 dalies c punktas

1 lentelė

Pasirinktas politikos tikslas arba pasirinktas konkretus INTERREG tikslas

Pasirinktas konkretus tikslas

Prioritetas

Pasirinkimo pagrindimas

 

 

 

[2 000 vienam tikslui]

2.  Prioritetai [300]

Šaltinis: 17 straipsnio 4 dalies d ir e punktai

2.1.  Prioriteto pavadinimas (kartojama pagal kiekvieną prioritetą)

Šaltinis: 17 straipsnio 4 dalies d punktas

Teksto laukelis [300]

[ ] Tai prioritetas, sukurtas perkėlus lėšas pagal 17 straipsnio 3 dalį

2.1.1.  Konkretus tikslas (kartojama pagal kiekvieną pasirinktą konkretų tikslą pagal visus prioritetus, išskyrus techninę paramą)

Šaltinis: 17 straipsnio 4 dalies e punktas,

2.1.2.  Su juo susijusių veiksmų rūšys, įskaitant planuojamų strateginės svarbos veiksmų sąrašą, numatomą jų indėlį siekiant konkrečių tikslų ir, jei tai taikytina, įgyvendinant makroregionines strategijas ir jūrų baseinų strategijas

Šaltinis: 17 straipsnio 4 dalies e punkto i papunktis, 17 straipsnio 9 dalies c punkto ii papunktis

Teksto laukelis [7000]

Planuojamų strateginės svarbos veiksmų sąrašas

Teksto laukelis [2000]

Pagal 4 komponento INTERREG programas:

Šaltinis: 17 straipsnio 9 dalies c punkto i papunktis

Apibrėžiamas vienas paramos gavėjas arba pateikiamas trumpas paramos gavėjų sąrašas ir paramos skyrimo procedūra

Teksto laukelis [7000]

2.1.3.  Rodikliai

Šaltinis: 17 straipsnio 4 dalies e punkto ii papunktis, 17 straipsnio 9 dalies c punkto iii papunktis

2 lentelė. Produkto rodikliai

Prioritetas

Konkretus tikslas

ID

[5]

Rodiklis

Matavimo vienetas

[255]

Tarpinė reikšmė (2024 m.)

[200]

Galutinis tikslas (2029 m.)

[200]

3 lentelė. Rezultato rodikliai

Prioritetas

Konkretus tikslas

ID

Rodiklis

Matavimo vienetas

Pradinė reikšmė

Ataskaitiniai metai

Galutinis tikslas (2029 m.)

Duomenų šaltinis

Pastabos

2.1.4.  Pagrindinės tikslinės grupės

Šaltinis: 17 straipsnio 4 dalies e punkto iii papunktis, 17 straipsnio 9 dalies c punkto iv papunktis

Teksto laukelis [7000]

2.1.5.  Konkrečios tikslinės teritorijos, įskaitant planus naudotis ITI, BIVP arba kitomis teritorinėmis priemonėmis

Šaltinis: 17 straipsnio 4 dalies e punkto iv papunktis

Teksto laukelis [7000]

2.1.6.  Planuojamos naudoti finansinės priemonės

Šaltinis: 17 straipsnio 4 dalies e punkto v papunktis

Teksto laukelis [7000]

2.1.7.  Orientacinis ES programos išteklių suskirstymas pagal intervencinių priemonių rūšis

Šaltinis: 17 straipsnio 4 dalies e punkto vi papunktis, 17 straipsnio 9 dalies c punkto v papunktis

4 lentelė. 1 lygmuo. Intervencinės priemonės sritis

Prioriteto Nr.

Fondas

Konkretus tikslas

Kodas

Suma (EUR)

5 lentelė. 2 lygmuo. Finansavimo forma

Prioriteto Nr.

Fondas

Konkretus tikslas

Kodas

Suma (EUR)

6 lentelė. 3 lygmuo. Teritorinis įgyvendinimo mechanizmas ir pagrindinė teritorinė sritis

Prioriteto Nr.

Fondas

Konkretus tikslas

Kodas

Suma (EUR)

2.T Techninės paramos prioritetas

Šaltinis: ETB 17 straipsnio 4 dalies f punktas

Teksto laukelis [8000]

Prioriteto Nr.

Fondas

Kodas

Suma (EUR)

3.  Finansavimo planas

Šaltinis: 17 straipsnio 4 dalies g punktas

3.1  Finansiniai asignavimai pagal metus

Šaltinis: 17 straipsnio 4 dalies g punkto i papunktis, 17 straipsnio 5 dalies a punkto i–iv papunkčiai

7 lentelė

Fondas

2021

2022

2023

2024

2025

2026

2027

Iš viso

ERPF

 

 

 

 

 

 

 

 

PNPP III TB(25)

 

 

 

 

 

 

 

 

Kaimynystės TB(26)

 

 

 

 

 

 

 

 

PNPP III(27)

 

 

 

 

 

 

 

 

KPTBP(28)

 

 

 

 

 

 

 

 

UŠTP Grenlandijai(29)

 

 

 

 

 

 

 

 

UŠTP(30)

 

 

 

 

 

 

 

 

INTERREG fondai(31)

 

 

 

 

 

 

 

 

Iš viso

 

 

 

 

 

 

 

 

3.2  Visi finansiniai asignavimai pagal fondą ir nacionalinis bendras finansavimas

Šaltinis: 17 straipsnio 4 dalies g punkto ii papunktis, 17 straipsnio 5 dalies a punkto i–iv papunkčiai, 17 straipsnio 5 dalies b punktas

8 lentelė*

Politikos tikslo Nr. arba techninė parama

Prioritetas

Fondas

(jei taikoma)

ES paramos apskaičiavimo bazė (visa arba viešoji)

ES įnašas

a)

Nacionalinis įnašas

(b)=(c)+(d)

Atitinkamų nacionalinių lėšų orientacinis suskirstymas

Iš viso

(e)=(a)+(b)

Bendro finansavimo procentinė dalis

(f)=(a)/(e)

Trečiųjų valstybių įnašai

(informacijos tikslais)

Nacionalinis viešasis įnašas

c)

Nacionalinis privatusis įnašas

d)

 

1 prioritetas

ERPF

 

 

 

 

 

 

 

 

PNPP III TB(32)

 

 

 

 

 

 

 

 

Kaimynystės TB(33)

 

 

 

 

 

 

 

 

PNPP III(34)

 

 

 

 

 

 

 

 

KPTBP(35)

 

 

 

 

 

 

 

 

UŠTP Grenlandijai(36)

 

 

 

 

 

 

 

 

UŠTP(37)

 

 

 

 

 

 

 

 

INTERREG fondai(38)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2 prioritetas

(fondai, kaip nurodyta pirmiau)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Iš viso

Visi fondai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

ERPF

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

PNPP III TB

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kaimynystės TB

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

PNPP III

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

KPTBP

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

UŠTP Grenlandijai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

UŠTP

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

INTERREG fondai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Iš viso

Visi fondai

 

 

 

 

 

 

 

 

* Iki laikotarpio vidurio peržiūros šioje lentelėje pateikiamos tik 2021–2025 m. sumos.

4.  Veiksmai, kurių imtasi siekiant į INTERREG programos rengimą įtraukti partnerius, ir tų programos partnerių vaidmuo įgyvendinant programą, vykdant jos stebėseną ir ją vertinant

Šaltinis: 17 straipsnio 4 dalies h punktas

Teksto laukelis [10 000]

5.  Numatomas INTERREG programos komunikacijos ir matomumo užtikrinimo metodas, įskaitant planuojamą biudžetą

Šaltinis: 17 straipsnio 4 dalies i punktas

Teksto laukelis [10 000]

6.  Įgyvendinimo nuostatos

6.1.  Programos institucijos

Šaltinis: 17 straipsnio 7 dalies a punktas

10 lentelė

Programos institucijos

Institucijos pavadinimas [255]

Kontaktinis asmuo [200]

E. pašto adresas [200]

Vadovaujančioji institucija

 

 

 

Nacionalinė institucija (programoms, kuriose dalyvauja trečiosios valstybės, jei taikoma)

 

 

 

Audito institucija

 

 

 

Auditorių atstovų grupė (programoms, kuriose dalyvauja trečiosios valstybės, jei taikoma)

 

 

 

Subjektas, kuriam Komisija turi pervesti mokėjimus

 

 

 

6.2.  Jungtinio sekretoriato steigimo tvarka

Šaltinis: 17 straipsnio 7 dalies b punktas

Teksto laukelis [3 500]

6.3  Atsakomybės pasiskirstymas tarp dalyvaujančių valstybių narių ir, jei taikoma, trečiųjų valstybių ir UŠT tuo atveju, kai vadovaujančioji institucija arba Komisija nustato finansines pataisas

Šaltinis: 17 straipsnio 7 dalies c punktas

Teksto laukelis [10 500]

PRIEDĖLIAI

—  Programos teritorijos žemėlapis

—  Komisijos vykdomas tinkamų finansuoti išlaidų atlyginimas valstybei narei, remiantis vieneto įkainiais, fiksuotosiomis sumomis ir fiksuotosiomis normomis

—  Su išlaidomis nesusijęs finansavimas

1 priedėlis. Programos teritorijos žemėlapis

2 priedėlis. Komisijos vykdomas tinkamų finansuoti išlaidų atlyginimas valstybei narei, remiantis vieneto įkainiais, fiksuotosiomis sumomis ir fiksuotosiomis normomis

Komisijos vykdomas tinkamų finansuoti išlaidų atlyginimas valstybei narei, remiantis vieneto sąnaudomis, fiksuotosiomis sumomis ir fiksuotosiomis normomis

Duomenų teikimo Komisijai nagrinėti forma

(BNR 88 straipsnis)

Pasiūlymo pateikimo data

 

Dabartinė versija

 

A.  Pagrindinių elementų santrauka

Prioritetas

Fondas

Apskaičiuotoji viso finansinio asignavimo dalis pagal prioritetą, kuriam bus taikoma supaprastinto išlaidų apmokėjimo tvarka, proc. (įvertis)

Veiksmo rūšis (-ys)

Atitinkamo rodiklio pavadinimas (-ai)

Rodiklio matavimo vienetas

Supaprastinto išlaidų apmokėjimo tvarka (fiksuotieji vieneto įkainiai, fiksuotosios sumos arba fiksuotosios normos)

Atitinkami fiksuotieji vieneto įkainiai, fiksuotosios sumos arba fiksuotosios normos

 

 

 

Kodas

Aprašas

Kodas

Aprašas

 

 

 

B.  Duomenys pagal veiksmo rūšį (pildoma apie kiekvieną veiksmą)

Ar vadovaujančioji institucija gauna paramą iš išorės įmonės toliau nurodytoms supaprastintoms išlaidoms nustatyti?

Jei taip, nurodyti, iš kokios išorės įmonės: Taip/ne – Išorės įmonės pavadinimas

Veiksmų rūšys:

1.1.  Veiksmo rūšies aprašas

 

1.2.  Atitinkamas prioritetas / konkretus (-ūs) tikslas (-ai)

 

1.3  Rodiklio pavadinimas(39)

 

1.4  Rodiklio matavimo vienetas

 

1.5  Fiksuotasis vieneto įkainis, fiksuotoji suma arba fiksuotoji norma

 

1.6  Suma

 

1.7  Išlaidų kategorijos, kurioms taikomas fiksuotasis vieneto įkainis, fiksuotoji suma arba fiksuotoji norma

 

1.8  Ar šios išlaidų kategorijos apima visas veiksmo tinkamas finansuoti išlaidas? (T/N)

 

1.9  Koregavimo (-ų) metodas

 

1.10  Patikrinimas, ar pasiektas matavimo vienetas

–  aprašyti, pagal kokį dokumentą (-us) bus tikrinama, ar pasiektas matavimo vienetas

–  aprašyti, kas bus tikrinama atliekant valdymo patikrinimus (įskaitant patikrinimus vietoje) ir kas juos atliks

–  aprašyti duomenų / dokumentų rinkimo ir saugojimo tvarką

 

1.11  Iškreiptos paskatos arba problemos, kurių gali kilti dėl šio rodiklio, kaip jas būtų galima sušvelninti ir apskaičiuotasis rizikos lygis

 

1.12  Visa suma (nacionalinė ir ES), kurią numatoma atlyginti

 

C: Fiksuotųjų vieneto įkainių, fiksuotųjų sumų arba fiksuotųjų normų apskaičiavimas

1.  Duomenų, pagal kuriuos apskaičiuojami fiksuotieji vieneto įkainiai, fiksuotosios sumos arba fiksuotosios normos, šaltinis (kas pateikė, surinko ir užregistravo duomenis, kur duomenys saugomi, ataskaitinių laikotarpių pabaigos datos, patvirtinimas ir pan.)

2.  Nurodykite, kodėl siūlomas metodas ir apskaičiavimo būdas tinka pagal veiksmo rūšį (-is):

3.  Nurodykite, kaip atlikti skaičiavimai, ypač pateikite visas darytas prielaidas dėl kokybės arba kiekio. Jeigu tai svarbu, reikėtų naudotis statistiniais duomenimis ir lyginamaisiais standartais ir juos pridėti prie šio priedo tokiu formatu, kurį Komisija galėtų naudoti.

4.  Paaiškinti, kaip užtikrinote, kad apskaičiuojant fiksuotąjį vieneto įkainį, fiksuotąją sumą arba fiksuotąją normą būtų įtrauktos tik tinkamos finansuoti išlaidos:

5.  Audito institucijos (-ų) atliktas skaičiavimo metodikos, sumų ir tvarkos, kuria užtikrinamas duomenų patikrinimas, kokybė, surinkimas ir saugojimas, įvertinimas:

3 priedėlis. Su išlaidomis nesusijęs finansavimas

Duomenų teikimo Komisijai nagrinėti forma

(BNR 89 straipsnis)

Pasiūlymo pateikimo data

 

Dabartinė versija

 

A.  Pagrindinių elementų santrauka

Prioritetas

Fondas

Suma, įtraukta į su išlaidomis nesusijusį finansavimą

Veiksmo rūšis (-ys)

Įvykdytinos sąlygos / pasiektini rezultatai

Atitinkamo rodiklio pavadinimas (-ai)

Rodiklio matavimo vienetas

 

 

 

 

 

Kodas

Aprašas

 

Visa įtraukta suma

 

 

 

 

 

 

 

B.  Duomenys pagal veiksmo rūšį (pildoma apie kiekvieną veiksmą)

Veiksmo rūšys:

1.1.  Veiksmo rūšies aprašas

 

1.2.  Atitinkamas prioritetas / konkretus (-ūs) tikslas (-ai)

 

1.3  Įvykdytinos sąlygos arba pasiektini rezultatai

 

1.4  Sąlygų įvykdymo arba rezultatų pasiekimo terminas

 

1.5  Sukurtus rezultatus apibrėžiantis rodiklis

 

1.6  Sukurtiems rezultatams skirto rodiklio matavimo vienetas

 

1.7  Tarpiniai sukurti rezultatai (jei tai taikytina), kurie yra pagrindas Komisijai laikytis išlaidų atlyginimo plano

Tarpiniai sukurti rezultatai

Data

Sumos

1.8  Visa suma (įskaitant ES ir nacionalinį finansavimą)

 

1.9  Koregavimo (-ų) metodas

 

1.10  Patikrinimas, ar rezultatas (ir, jei taikytina, tarpiniai sukurti rezultatai) pasiektas (-i) arba ar sąlyga įvykdyta

–  aprašyti, pagal kokį dokumentą (-us) bus tikrinama, ar pasiektas rezultatas arba ar įvykdyta sąlyga

–  aprašyti, kas bus tikrinama atliekant valdymo patikrinimus (įskaitant patikrinimus vietoje) ir kas juos atliks

–  aprašyti duomenų / dokumentų rinkimo ir saugojimo tvarką

 

1.11  Audito sekos užtikrinimo tvarka

Nurodyti už šią tvarką atsakingą (-us) subjektą (-us).

 

(1)OL C 440, 2018 12 6, p. 116.
(2)OL C 86, 2019 3 7, p. 137.
(3)2019 m. kovo 26 d. Europos Parlamento pozicija.
(4)[Nuoroda].
(5)[Nuoroda].
(6)Komisijos komunikatas Tarybai ir Europos Parlamentui „Ekonomikos augimo ir sanglaudos skatinimas ES pasienio regionuose“, COM(2017)0534, 2017 9 20.
(7)2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1082/2006 dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo grupės (ETBG) (OL L 210, 2006 7 31, p. 19).
(8)Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui „Inovacijų stiprinimas Europos regionuose: atsparus, integracinis ir tvarus teritorinio lygmens ekonomikos augimas“, COM(2017) 376 final, 2017 7 18.
(9)2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1059/2003 dėl bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) nustatymo (OL L 154, 2003 6 21, p. 1).
(10)Reglamentas (ES) XXX, kuriuo sukuriama Pasirengimo narystei pagalbos priemonė (OL Lxx, p. y).
(11)Reglamentas (ES) XXX, kuriuo sukuriama Kaimynystės, vystymosi ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė (OL Lxx, p. y).
(12)Tarybos sprendimas (ES) XXX dėl užjūrio šalių ir teritorijų ir Europos Sąjungos asociacijos, įskaitant Europos Sąjungos ir Grenlandijos bei Danijos Karalystės santykius (OL L xx, p. y).
(13)2010 m. liepos 26 d. Tarybos sprendimas 2010/427/ES, kuriuo nustatoma Europos išorės veiksmų tarnybos struktūra ir veikimas (OL L 201, 2010 8 3, p. 30).
(14)Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir Europos investicijų bankui „Sustiprinta ir atnaujinta strateginė partnerystė su ES atokiausiais regionais“ (COM(2017)0623, 2017 10 24).
(15)2017 m. liepos 12 d. Europos regionų komiteto nuomonė „Žmonių tarpusavio ryšiais pagrįsti projektai ir nedidelės apimties projektai pagal tarpvalstybinio bendradarbiavimo programas“ (OL C 342, 2017 10 12, p. 38).
(16)2017 m. liepos 12 d. Europos regionų komiteto nuomonė „Žmonių tarpusavio ryšiais pagrįsti projektai ir nedidelės apimties projektai pagal tarpvalstybinio bendradarbiavimo programas“ (OL C 342, 2017 10 12, p. 38).
(17)2014 m. kovo 4 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 481/2014, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1299/2013 papildomas konkrečiomis bendradarbiavimo programų išlaidų tinkamumo finansuoti taisyklėmis (OL L 138, 2014 5 13, p. 45).
(18)[Nuoroda].
(19)2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
(20) 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius (OL L 187, 2014 6 26, p. 1).
(21) 2014–2020 m. regioninės valstybės pagalbos gairės (OL C 209, 2013 7 23, p. 1).
(22)2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/592/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL L 26, 2012 1 28, p. 1).
(23)2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/52/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/92/ES (OL L 124, 2014 25, p. 1).
(24)2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (OL L 166, 2004 4 30, p. 1).
(25)1 komponentas, išorės tarpvalstybinis bendradarbiavimas
(26)1 komponentas, išorės tarpvalstybinis bendradarbiavimas
(27)2 ir 4 komponentai
(28)2 ir 4 komponentai
(29)2 ir 4 komponentai
(30)3 ir 4 komponentai
(31)PNPP III, KPTBP arba UŠTP, jeigu pagal 2 ir 4 komponentus nurodoma viena suma
(32)1 komponentas, išorės tarpvalstybinis bendradarbiavimas
(33)1 komponentas, išorės tarpvalstybinis bendradarbiavimas
(34)2 ir 4 komponentai
(35)2 ir 4 komponentai
(36)2 ir 4 komponentai
(37)3 ir 4 komponentai
(38)ERPF, PNPP III, KPTBP arba UŠTP, jeigu pagal 2 ir 4 komponentus nurodoma viena suma
(39)Vienos rūšies veiksmui gali būti nustatyta keletas vienas kitą papildančių rodiklių (pavyzdžiui, vienas produkto ir vienas rezultato rodiklis). Tokiais atvejais 1.3–1.11 laukeliai užpildomi apie kiekvieną rodiklį.

Atnaujinta: 2020 m. balandžio 20 d.Teisinis pranešimas - Privatumo politika