Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 4 ir 13 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 107, 108, 113, 115 ir 116 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. kovo 1 d. sprendimą dėl Specialiojo komiteto finansinių nusikaltimų, mokesčių vengimo ir slėpimo klausimais (TAX3) sudarymo ir jo įgaliojimų, narių skaičiaus ir įgaliojimų trukmės nustatymo(1),

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 25 d. TAXE komiteto rezoliuciją(2) ir 2016 m. liepos 6 d. TAX2 komiteto rezoliuciją(3) dėl sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. gruodžio 16 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl pelno mokesčio politikos skaidrumo, koordinavimo ir konvergencijos didinimo Sąjungoje(4),

–  atsižvelgdamas į Tyrimo komiteto pinigų plovimo, mokesčių vengimo ir slėpimo klausimais išvadas, kurios Tarybai ir Komisijai buvo pateiktos 2017 m. gruodžio 13 d.(5),

–  atsižvelgdamas į Komisijos veiksmus, kurių ji ėmėsi atsižvelgdama į kiekvieną iš pirmiau išvardytų Parlamento rezoliucijų(6),

–  atsižvelgdamas į daugybę tyrimų žurnalistų atskleistų faktų, pavyzdžiui, į „LuxLeaks“, Panamos dokumentus, „Rojaus dokumentus“, ir į pastaruoju metu kilusius „cum-ex“ skandalus, taip pat pinigų plovimo atvejus, į kuriuos visų pirma įsivėlę Danijos, Estijos, Vokietijos, Latvijos, Nyderlandų ir Jungtinės Karalystės bankai,

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. lapkričio 29 d. rezoliuciją „Cum-ex“ skandalas: finansinis nusikalstamumas ir dabartinės teisinės sistemos spragos(7)“,

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. balandžio 19 d. rezoliuciją „Tiriamosios žurnalistikos apsauga Europoje: Slovakijos žurnalistų Jano Kuciako ir Martinos Kušnírovos atvejis“(8),

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento tyrimų tarnybos parengtus tyrimus „Pilietybės įsigijimo investuojant (CBI) ir leidimo gyventi įsigijimo investuojant (RBI) sistemos ES: dabartinė padėtis, problemos ir poveikis“, „Pinigų plovimo ir mokesčių slėpimo rizika laisvuosiuose uostuose ir muitinės sandėliuose“ ir „Priedangos įmonių apžvalga Europos Sąjungoje“(9),

–  atsižvelgdamas į tyrimą „Sukčiavimas PVM srityje: ekonominis poveikis, problemos ir politikos klausimai“(10), tyrimą „Kriptovaliutos ir blokų grandinė. Teisinis kontekstas ir su finansiniais nusikaltimais, pinigų plovimu ir mokesčių slėpimu susiję padariniai“ ir tyrimą „Skaitmeninimo poveikis tarptautinių mokesčių klausimams“(11),

–  atsižvelgdamas į Komisijos tyrimus agresyvaus mokesčių planavimo rodiklių tema(12),

–  atsižvelgdamas į įrodymus, kuriuos TAX3 komitetas surinko surengęs 34 klausymus su ekspertais arba keisdamasis nuomonėmis su Komisijos nariais ir ministrais ir per misijas į Vašingtoną, Rygą, Meno Salą, Estiją ir Daniją,

–  atsižvelgdamas į modernizuotą ir patikimesnę pelno mokesčio sistemą, pradėtą taikyti per šią kadenciją, visų pirma į kovos su mokesčių vengimu direktyvas (ATAD I(13) ir ATAD II(14)) ir Direktyvos dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje (DAB) peržiūras(15),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymus, kurie dar nepriimti, visų pirma dėl B(K)PMB(16), skaitmeninio sektoriaus apmokestinimo dokumentų rinkinio(17) ir viešųjų ataskaitų pagal šalis teikimo (CBCR)(18), taip pat į Parlamento poziciją dėl šių dokumentų,

–  atsižvelgdamas į 1997 m. gruodžio 1 d. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų rezoliuciją dėl verslo apmokestinimo elgesio kodekso (EK grupės) ir į reguliarias grupės ataskaitas ECOFIN tarybai,

–  atsižvelgdamas į Tarybos parengtą mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų sąrašą, priimtą 2017 m. gruodžio 5 d. ir iš dalies pakeistą remiantis nuolatine trečiųjų šalių įsipareigojimų stebėsena,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 21 d. Komisijos komunikatą dėl naujų reikalavimų dėl kovos su mokesčių vengimu ES teisės aktuose, kuriais visų pirma reglamentuojamos finansavimo ir investavimo operacijos (C(2018)1756),

–  atsižvelgdamas į vykstantį PVM sistemos, visų pirma galutinės PVM sistemos, modernizavimą,

–  atsižvelgdamas į savo 2016 m. lapkričio 24 d. rezoliuciją „Galutinės PVM sistemos kūrimas ir kova su sukčiavimu PVM“(19),

–  atsižvelgdamas į neseniai priimtą naują ES kovos su pinigų plovimu sistemą, visų pirma po to, kai buvo priimtos Ketvirtoji ir Penktoji kovos su pinigų plovimu direktyvos (AMLD4(20) ir AMLD5(21)), kurios yra Kovos su pinigų plovimu direktyvos peržiūros rezultatas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pradėtas pažeidimų nagrinėjimo procedūras prieš 28 valstybes nares, vykdomas dėl to, kad jos į nacionalinę teisę tinkamai neperkėlė AMLD 4,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 2 d. Komisijos kovos su teroristų finansavimu stiprinimo veiksmų planą (COM(2016)0050)(22),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 12 d. Komisijos komunikatą „Finansų įstaigoms skirtos Sąjungos prudencinės ir kovos su pinigų plovimu priežiūros sistemos stiprinimas“ (COM(2018)0645),

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. kovo 14 d. rezoliucija dėl būtinybės skubos tvarka ES lygmeniu sudaryti trečiųjų šalių juodąjį sąrašą pagal Kovos su pinigų plovimu direktyvą(23);

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 15 d. Europos Sąjungos finansinės žvalgybos padalinių platformos (ES FŽP platforma) analitinę apžvalgą ir trūkumų analizę ES FŽP įgaliojimų ir kliūčių gauti informaciją bei keistis ja tema, taip pat į 2017 m. birželio 26 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą dėl ES finansinės žvalgybos padalinių bendradarbiavimo gerinimo (SWD(2017)0275),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 11 d. Europos bankininkystės institucijos (EBI) ir Komisijos rekomendaciją Maltos finansinės žvalgybos analizės padaliniui dėl veiksmų, būtinų siekiant laikytis Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu direktyvos,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 7 d. TAX3 komiteto pirmininko laišką Maltos nuolatiniam atstovui ES Jo ekselencijai Danieliui Azzopardi, kuriame prašoma pateikti paaiškinimų apie bendrovę „17 Black“,

–  atsižvelgdamas į Komisijos vykdomus valstybės pagalbos tyrimus ir sprendimus(24),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 23 d. pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos (COM(2018)0218);

–  atsižvelgdamas į susitarimo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos projektą;

–  atsižvelgdamas į Politinę deklaraciją, kuria nustatomi Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės būsimų santykių pagrindiniai principai;

–  atsižvelgdamas į įvairių aukščiausiojo lygio G7, G8 ir G20 susitikimų, susijusių su tarptautinio apmokestinimo klausimais, rezultatus,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 27 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją dėl Adis Abebos veiksmų darbotvarkės,

–  atsižvelgdamas į Afrikos Sąjungos komisijos (ASK) ir JT Afrikos ekonomikos komisijos (UNECA) finansų, planavimo ir ekonominės plėtros ministrų konferencijos bendru užsakymu parengtą Aukšto lygio komisijos neteisėtų finansinių srautų iš Afrikos klausimais ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. sausio 28 d. Komisijos komunikatą „Veiksmingo apmokestinimo išorės strategija“ (COM(2016)0024), kuriame Komisija taip pat ragina pirmauti rodant pavyzdį,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. liepos 8 d. rezoliuciją dėl mokesčių vengimo ir slėpimo – su valdymu, socialine apsauga ir vystymusi besivystančiose šalyse susijusių problemų(25) ir į 2019 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl lyčių lygybės ir mokesčių politikos ES(26);

–  primena Europos žmogaus teisių konvencijos (EŽTK) 8 straipsnio 2 dalyje nurodytą pareigą visuomet laikytis teisės aktų, susijusių su teise į privatų gyvenimą;

–  atsižvelgdamas į 2019 m. sausio 23 d. Komisijos ataskaitą „Investuotojų pilietybės ir leidimo gyventi schemos Europos Sąjungoje“ (COM(2019)0012),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. sausio 15 d. Komisijos komunikatą „Siekiant veiksmingesnio ir demokratiškesnio ES mokesčių politikos sprendimų priėmimo“ (COM(2019)0008),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 18 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę „ES vystymosi partnerystės ir tarptautinių mokesčių susitarimų keliami iššūkiai“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Specialiojo komiteto finansinių nusikaltimų, mokesčių vengimo ir slėpimo klausimais pranešimą (A8-0170/2019),

1.Bendroji įžanga ir padėties aprašymas

1.1.Pokyčiai

1.  teigia, kad esamos mokesčių taisyklės dažnai atsilieka nuo vis didėjančios ekonomikos spartos; primena, kad dauguma dabartinių tarptautinių ir nacionalinių mokesčių taisyklių buvo sukurtos 20-ojo amžiaus pradžioje; teigia, kad reikia skubiai ir nuolat pertvarkyti tas taisykles, kad tarptautinės, ES ir nacionalinės mokesčių sistemos būtų tinkamos spręsti 21-ojo amžiaus ekonominius, socialinius ir techninius uždavinius; atkreipia dėmesį į tai, jog plačiai sutariama, kad dabartinės mokesčių sistemos ir apskaitos metodai nėra pakankami, kad neatsiliktų nuo šių pokyčių ir užtikrintų, kad visi rinkos dalyviai mokėtų teisingą mokesčių dalį;

2.  pabrėžia, kad Europos Parlamentas labai prisidėjo – ypač TAXE, TAX2(27) ir TAX3 specialiųjų komitetų, PANA tyrimo komiteto ir Ekonomikos ir pinigų politikos (ECON) komiteto darbu – prie kovos su finansiniais nusikaltimais, mokesčių slėpimu ir vengimu, kurie išaiškėjo, be kita ko, kilus „LuxLeaks“, Panamos dokumentų, „Rojaus dokumentų“, futbolo žaidėjų duomenų, Bahamų duomenų nutekėjimo ir „cum-ex“ skandalams;

3.  palankiai vertina tai, kad per šią savo kadenciją Komisija pateikė 26 pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais siekiama užpildyti tam tikras spragas, sustiprinti kovą su finansiniais nusikaltimais ir agresyviu mokesčių planavimu ir padidinti mokesčių surinkimo veiksmingumą ir apmokestinimo teisingumą; labai apgailestauja dėl nepakankamos Taryboje padarytos pažangos rengiant pagrindines pelno mokesčio reformos iniciatyvas, kurios dar nėra užbaigtos dėl tikros politinės valios trūkumo; ragina greitai priimti ES iniciatyvas, kurios dar nėra užbaigtos, ir įdėmiai stebėti įgyvendinimą siekiant užtikrinti veiksmingumą ir tinkamą vykdymo užtikrinimą, kad būtų atsižvelgta į mokestinio sukčiavimo, mokesčių slėpimo ir agresyvaus mokesčių planavimo įvairiapusiškumą;

4.  primena, kad mokesčių jurisdikciją turintys subjektai kontroliuoja tik su savo teritorija susijusius mokestinius klausimus, o ekonominiai srautai ir kai kurie mokesčių mokėtojai, pvz., tarptautinės įmonės (TĮ) ir daug grynųjų lėšų turintys asmenys (angl. high net worth individuals, HNWI), veikia pasauliniu mastu;

5.  pabrėžia, kad norint apibrėžti mokesčio bazę reikia būti susidarius visapusišką vaizdą apie mokesčių mokėtojo padėtį, įskaitant už tam tikro mokesčių jurisdikciją turinčio subjekto ribų esančius komponentus, ir nustatyti, kuriam jurisdikciją turinčiam subjektui priklauso atitinkami komponentai; pažymi, kad siekiant išvengti dvigubo apmokestinimo ir visiško neapmokestinimo, tokias mokesčių bazes taip pat reikia paskirstyti tarp mokesčių jurisdikcijų; patvirtina, kad pirmenybę reikėtų teikti visiško neapmokestinimo panaikinimui, taip pat užtikrinti, kad būtų išspręstas dvigubo apmokestinimo klausimas;

6.  mano, kad visos ES institucijos, taip pat valstybės narės turėtų stengtis piliečiams paaiškinti apie mokesčių srityje atliekamą darbą ir veiksmus, kurių buvo imtasi sprendžiant esamas problemas ir šalinant spragas; mano, kad ES turi priimti plataus masto strategiją, pagal kurią, įgyvendindama atitinkamą politiką, ES padėtų valstybėms narėms pereiti nuo dabartinių žalingų mokesčių sistemų prie mokesčių sistemos, kuri būtų suderinama su ES teisine sistema ir atitiktų ES sutarčių dvasią;

7.  pažymi, kad labai pagausėjo ekonominių srautų(28) ir galimybių keisti gyvenamąją vietą mokesčių tikslais; įspėja, kad kai kurie nauji reiškiniai(29) yra neskaidrūs patys savaime arba skatina neskaidrumą, sudarydami sąlygas mokestiniam sukčiavimui, mokesčių slėpimui, agresyviam mokesčių planavimui ir pinigų plovimui;

8.   apgailestauja dėl to, kad kai kurios valstybės narės iš kitų valstybių narių pasisavina mokesčio bazę, pritraukdamos kitur gautą pelną, taip suteikdamos galimybę bendrovėms dirbtinai sumažinti savo mokesčio bazę; pabrėžia, kad ši praktika ne tik pažeidžia ES solidarumo principą, bet ir lemia turto perskirstymą tarptautinių įmonių ir jų akcininkų naudai ES piliečių sąskaita; remia svarbų akademikų ir žurnalistų atliekamą darbą, nes jie padeda viešai atskleisti šią praktiką;

1.2.Apmokestinimo tikslas ir mokestinio sukčiavimo, mokesčių slėpimo, žalingos mokesčių praktikos ir pinigų plovimo poveikis Europos visuomenei

9.  mano, kad sąžiningas apmokestinimas ir ryžtinga kova su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu, agresyviu mokesčių planavimu ir pinigų plovimu yra labai svarbūs kuriant teisingą visuomenę ir stiprią ekonomiką, kartu ginant visuomenės sutartį ir teisinę valstybę; pažymi, kad teisinga ir veiksminga apmokestinimo sistema yra labai svarbi siekiant kovoti su nelygybe ne tik finansuojant viešąsias išlaidas socialiniam judumui remti, bet ir mažinant pajamų nelygybę; pabrėžia, kad mokesčių politika gali turėti didelę įtaką sprendimams dėl užimtumo, investicijų lygiui ir įmonių norui plėstis;

10.  pabrėžia, kad skubiausias prioritetas – sumažinti dėl mokestinio sukčiavimo, mokesčių slėpimo, agresyvaus mokesčių planavimo ir pinigų plovimo susidarantį mokesčių atotrūkį ir šių reiškinių poveikį nacionaliniams biudžetams ir ES biudžetui, siekiant užtikrinti vienodas sąlygas ir teisingumą mokesčių srityje visiems mokesčių mokėtojams, kovoti su nelygybės didėjimu ir stiprinti pasitikėjimą demokratiniu politikos formavimu užtikrinant, kad sukčiautojai neturėtų konkurencinės mokestinės naudos, palyginti su sąžiningais mokesčių mokėtojais;

11.  pabrėžia, kad, siekiant apsaugoti ES ir nacionalinius biudžetus nuo nuostolių dėl nesumokėtų mokesčių, labai svarbios bendros pastangos; atkreipia dėmesį į tai, kad tik veiksmingai surinkusios visus mokesčius valstybės gali teikti, be kita ko, kokybiškas viešąsias paslaugas, įskaitant prieinamą švietimą, sveikatos priežiūrą ir būstą, saugumą, nusikalstamumo kontrolę ir reagavimą į nelaimes, socialinę apsaugą ir rūpybą, profesinių ir aplinkos apsaugos standartų vykdymo užtikrinimą, kovą su klimato kaita, lyčių lygybės skatinimą, viešąjį transportą ir pagrindinę infrastruktūrą siekiant skatinti ir prireikus stabilizuoti socialiniu požiūriu subalansuotą vystymąsi, kad būtų siekiama darnaus vystymosi tikslų;

12.  mano, kad naujausi pokyčiai apmokestinimo ir mokesčių surinkimo srityje, dėl kurių nuo turto apmokestinimo pereita prie pajamų apmokestinimo, nuo pajamų iš kapitalo prie darbo pajamų ir vartojimo apmokestinimo, nuo tarptautinių įmonių prie mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) ir nuo finansinio sektoriaus prie realiosios ekonomikos apmokestinimo, neproporcingai paveikė moteris ir mažas pajamas gaunančius asmenis, kurie paprastai labiau priklauso nuo darbo pajamų ir didesnę pajamų dalį išleidžia vartojimui(30); pažymi, kad labiausiai mokesčius slepia turtingiausieji(31); ragina Komisiją savo pasiūlymuose dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų mokesčių ir kovos su pinigų plovimu srityse apsvarstyti poveikį socialiniam vystymuisi, įskaitant lyčių lygybę ir kitas pirmiau minėtas politikos sritis;

1.3.Su operacijomis grynaisiais pinigais susijusi rizika ir nauda

13.  pabrėžia, kad, nepaisant operacijų grynaisiais pinigais naudos, pvz., prieinamumo ir spartos, jos ir toliau kelia labai didelę pinigų plovimo ir mokesčių slėpimo, įskaitant sukčiavimą PVM, riziką; pažymi, kad keletas valstybių narių jau taiko mokėjimų grynaisiais pinigais apribojimus; taip pat pažymi, kad, nors taisyklės dėl grynųjų pinigų kontrolės prie ES išorės sienų buvo suderintos, tačiau valstybėse narėse taikomos nevienodos grynųjų pinigų judėjimo ES teritorijoje taisyklės;

14.  pažymi, kad dėl šių priemonių nevientisumo ir skirtingumo gali būti sutrikdytas tinkamas vidaus rinkos veikimas, todėl ragina Komisiją parengti pasiūlymą dėl Europos mokėjimų grynaisiais pinigais apribojimų, kartu išlaikant grynuosius pinigus kaip mokėjimo priemonę; be to, pažymi, kad didelio nominalo euro banknotai kelia didesnę pinigų plovimo riziką; palankiai vertina tai, kad 2016 m. Europos Centrinis Bankas (ECB) paskelbė, kad nebeleis naujų 500 EUR nominalo banknotų (nors atsargų likutis išlieka teisėta atsiskaitymo priemonė); ragina ECB parengti tvarkaraštį, pagal kurį būtų laipsniškai nutrauktos galimybės naudoti 500 eurų banknotus;

1.4.Kiekybinis vertinimas

15.  pabrėžia, kad dėl mokestinio sukčiavimo, mokesčių slėpimo ir agresyvaus mokesčių planavimo nacionaliniai biudžetai ir Europos Sąjungos biudžetas praranda išteklių(32); pripažįsta, kad nėra lengva kiekybiškai įvertinti šiuos nuostolius; tačiau pažymi, kad sugriežtinti skaidrumo reikalavimai ne tik suteiktų galimybę pateikti geresnius duomenis, bet ir padėtų mažinti neskaidrumą;

16.  pažymi, kad keliais vertinimais siekta kiekybiškai įvertinti nuostolių dėl mokestinio sukčiavimo, mokesčių slėpimo ir agresyvaus mokesčių planavimo mastą; primena, kad dėl duomenų pobūdžio ar jų trūkumo nė vienas iš jų pats savaime nesuteikia pakankamai plataus vaizdo; pažymi, kad kai kurie naujausi vertinimai papildo vieni kitus, nes remiasi skirtingomis, tačiau viena kitą papildančiomis metodikomis;

17.  pažymi, kad Komisijai skaičiuojant ES PVM atotrūkį, kol kas tik penkiolika valstybių narių rengia savo nacionalinių mokesčių atotrūkio vertinimus; ragina kiekvieną valstybę narę vadovaujant Komisijai išsamiai apskaičiuoti mokesčių atotrūkį neapsiribojant tik PVM ir įtraukiant visų mokestinių paskatų išlaidų įvertinimą;

18.  vėl apgailestauja dėl to, kad „trūksta patikimų ir nešališkų statistinių duomenų apie mokesčių vengimo ir slėpimo mastą[, ir] pabrėžia, kad svarbu kurti tinkamą ir skaidrią metodiką siekiant kiekybiškai įvertinti šių reiškinių mastą, taip pat jų poveikį šalių viešiesiems finansams, ekonominei veiklai ir valstybės investicijoms“(33); pabrėžia, kad siekiant užtikrinti statistinių duomenų patikimumą svarbus politinis ir finansinis statistikos institucijų nepriklausomumas; ragina prašyti Eurostato techninės pagalbos išsamių ir tikslių statistikos duomenų rinkimui, kad jie būtų pateikiami palyginamu lengvai suderinamu skaitmeniniu formatu;

19.  primena, visų pirma, empirinį metinio pajamų netekimo dėl agresyvaus mokesčių planavimo ES masto vertinimą, kuris buvo parengtas 2015 m.; pažymi, kad vertinama nuostolių suma sudaro nuo 50–70 mlrd. EUR (suma, kurios netenkama vien dėl pelno perkėlimo ir kuri sudarė bent 17 proc. įmonių pelno mokesčio pajamų 2013 m. ir 0,4 proc. BVP) iki 160–190 mlrd. EUR (įtraukiant didelių TĮ individualius susitarimus dėl mokesčių ir neveiksmingą surinkimą);

20.  ragina Tarybą ir valstybes nares suteikti pirmenybę projektams (visų pirma, panaudojant paramą pagal programą „Fiscalis“), kuriais siekiama kiekybiškai įvertinti mokesčių vengimo mastą ir geriau spręsti esamo mokesčių atotrūkio problemą; pabrėžia, kad Europos Parlamentas pritarė(34) tam, kad būtų padidintos programai „Fiscalis“ skiriamos lėšos; primygtinai ragina valstybes nares koordinuojant Komisijai įvertinti savo mokesčių atotrūkį ir kasmet skelbti vertinimo rezultatus;

21.  pažymi, kad, TVF darbiniame dokumente(35) pateikiamu vertinimu, visame pasaulyje patiriami nuostoliai dėl mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo (BEPS) ir dėl mokesčių rojų sudaro maždaug 600 mlrd. USD per metus; pažymi, kad ilgalaikis apytikslis TVF vertinimas yra 400 mlrd. USD EBPO šalyse (1 proc. jų BVP) ir 200 mlrd. USD besivystančiose šalyse (1,3 proc. jų BVP);

22.  palankiai vertina 2017 m. Europos Sąjungos mokesčių politikos apžvalgoje(36) pateikiamus naujausius neapskaitytos ekonomikos, dažnai vadinamos šešėline ekonomika, masto apskaičiavimus, iš kurių matyti platesnis mokesčių slėpimo vaizdas; pabrėžia, kad neapskaitytos ekonomikos vertė nustatoma įvertinant ekonominės veiklos rūšis, kurios gali būti neįtrauktos į pagrindinius duomenų šaltinius, kurie naudojami rengiant nacionalines ataskaitas;

23.  pabrėžia, kad visame pasaulyje į mokesčių rojus kasmet perkeliama beveik 40 proc. TĮ pelno, o kai kurios Europos Sąjungos šalys, kaip matyti, yra pagrindinės pralaimėtojos pelno perkėlimo srityje, nes 35 proc. pelno perkeliama iš ES šalių, o antroje vietoje yra besivystančios šalys (30 proc.)(37); atkreipia dėmesį į tai, kad maždaug 80 proc. pelno, perkelto iš daugelio ES valstybių narių, nukreipiama į arba per kelias kitas ES valstybes nares; atkreipia dėmesį į tai, kad TĮ gali mokėti iki 30 proc. mažiau mokesčių nei vietiniai konkurentai ir kad agresyvus mokesčių planavimas iškraipo konkurenciją vietos įmonių, ypač MVĮ, atžvilgiu;

24.  pažymi, kad, remiantis naujausiais skaičiavimais, ES per metus nuslepiama maždaug 825 mlrd. EUR mokesčių(38);

25.  pažymi, kad TĮ, kurių klausymus surengė TAX3 komitetas, atlieka savo efektyviųjų mokesčio tarifų (EMT) skaičiavimus(39); atkreipia dėmesį į tai, kad kai kurie ekspertai abejoja dėl šių skaičiavimų;

26.  ragina rinkti statistinius duomenis apie didelius sandorius laisvuosiuose uostuose, muitinės sandėliuose ir specialiosiose ekonominėse zonose, taip pat tarpininkų ir pranešėjų atskleistus duomenis;

1.5. Mokestinis sukčiavimas, mokesčių vengimas ir agresyvus mokesčių planavimas

27.  primena, kad kovojant su mokesčių slėpimu ir mokestiniu sukčiavimu kovojama su neteisėtais veiksmais, o kovojant su mokesčių vengimu dėmesys kreipiamas į padėtį, kuriai esant pasinaudojama teisinėmis spragomis arba a priori nepažeidžiami įstatymai – nebent mokesčių administratoriai arba, galiausiai, teisminės institucijos tokią padėtį laiko neteisėta –, tačiau ji nedera su teisės esme; todėl ragina supaprastinti mokesčių sistemą;

28.  primena, kad gerinant mokesčių surinkimą ES šalyse gali sumažėti mokesčių vengimo ir jo nulemto pinigų plovimo nusikaltimų;

29.  primena, kad agresyvus mokesčių planavimas – tai mokesčių planavimas siekiant sumažinti mokestinę prievolę pasinaudojant techniniais mokesčių sistemos aspektais arba dviejų ar daugiau mokesčių sistemų konfliktais, kurie nedera su teisės filosofija;

30.  palankiai vertina Komisijos atsakymą į TAXE, TAX2 ir PANA komitetų rezoliucijose pateiktus raginimus geriau nustatyti agresyvaus mokesčių planavimo ir žalingos mokesčių praktikos atvejus;

31.  ragina Komisija ir Tarybą pasiūlyti ir priimti išsamią ir tikslią agresyvaus mokesčių planavimo rodiklių nustatymo apibrėžtį remiantis ir požymiais, nustatytais atliekant penktąją Administracinio bendradarbiavimo direktyvos peržiūrą (DAB 6)(40), ir atitinkamais Komisijos tyrimais ir rekomendacijomis(41); pabrėžia, kad prireikus šie aiškūs rodikliai gali būti grindžiami tarptautiniu mastu pripažintais standartais; ragina valstybes nares naudoti tuos rodiklius kaip pagrindą siekiant panaikinti žalingą mokesčių praktiką, atsirandančią dėl esamų mokestinių spragų; ragina Komisiją ir Tarybą reguliariai atnaujinti šiuos rodiklius, jei atsiranda nauji agresyvaus mokesčių planavimo susitarimai ar praktika;

32.  pabrėžia, kad įmonės mokesčių mokėtojos ir didelės grynosios vertės turto turintys asmenys panašiai naudoja įmonių struktūras ir panašias struktūras, kaip antai patikos fondus ir lengvatinio apmokestinimo vietas, agresyvaus mokesčių planavimo tikslais; atkreipia dėmesį į tarpininkų(42) vaidmenį kuriant tokias schemas; atsižvelgdamas į tai, primena, kad didžioji didelės grynosios vertės turto turinčių asmenų pajamų dalis yra gaunama kaip kapitalo prieaugis, o ne kaip darbo pajamos;

33.  palankiai vertina Komisijos vertinimą ir agresyvaus mokesčių planavimo rodiklių įtraukimą į 2018 m. Europos semestro šalių ataskaitas; ragina atlikti tokį vertinimą reguliariai, siekiant užtikrinti vienodas sąlygas ES vidaus rinkoje ir didesnį ilgalaikį viešųjų pajamų stabilumą; ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų aiškiai imtasi tolesnių veiksmų siekiant panaikinti agresyvaus mokesčių planavimo praktiką, jei tikslinga, oficialių rekomendacijų forma;

34.  dar kartą ragina įmones mokesčių mokėtojas visiškai laikytis savo mokestinių prievolių ir nevykdyti agresyvaus mokesčių planavimo, dėl kurio vyksta BEPS, ir laikyti sąžiningo apmokestinimo strategiją bei susilaikymą nuo žalingos mokesčių praktikos svarbia įmonių socialinės atsakomybės dalimi, taip pat atsižvelgti į Jungtinių Tautų verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus ir EBPO rekomendacijas tarptautinėms įmonėms, siekiant užtikrinti mokesčių mokėtojų pasitikėjimą mokesčių sistemomis;

35.  primygtinai ragina tvirtesnio bendradarbiavimo procedūroje dalyvaujančias valstybes nares kuo greičiau susitarti dėl finansinių sandorių mokesčio (FSM) priėmimo, nors pripažįsta, kad tinkamiausias būtų pasaulinio masto sprendimas;

2.Pelno mokestis

36.  primena, kad galimybės pasirinkti verslo ar gyvenamąją vietą remiantis reglamentavimo sistema smarkiai išaugo dėl globalizacijos ir skaitmeninimo;

37.  primena, kad mokesčiai turi būti mokami tuose jurisdikciją turinčiuose subjektuose, kuriuose vykdoma reali esminė ir tikra ekonominė veikla ir kuriama vertė, arba, netiesioginio apmokestinimo atveju, kuriuose vartojama; pabrėžia, kad tai galima pasiekti ES priėmus bendrą konsoliduotąją pelno mokesčio bazę (BKPMB), kuri būtų tinkamai ir sąžiningai paskirstyta ir apimtų, be kita ko, visą materialųjį turtą;

38.  pažymi, kad ES patvirtino perkėlimo mokestį Kovos su mokesčių vengimu direktyvoje (ATAD I) ir leido valstybėms narėms apmokestinti ekonominę jų teritorijoje susidariusio kapitalo prieaugio vertę net jeigu tas prieaugis perkėlimo metu dar nėra realizuotas; mano, kad valstybėse narėse uždirbto pelno apmokestinimo prieš jį perkeliant už Sąjungos ribų principą reikėtų stiprinti, pavyzdžiui, derinant išskaičiuojamuosius mokesčius, taikomus palūkanoms ir autoriniams atlyginimams, siekiant pašalinti spragas ir neleisti, kad neapmokestintas pelnas būtų perkeltas iš ES; ragina Tarybą vėl pradėti derybas dėl pasiūlymo dėl palūkanų ir autorinių atlyginimų(43); pažymi, kad dėl mokesčių sutarčių dažnai sumažinamas išskaičiuojamojo mokesčio tarifas siekiant išvengti dvigubo apmokestinimo(44);

39.  dar kartą patvirtina, kad pritaikant tarptautines mokesčių taisykles reikia atsižvelgti į vengimo problemą, atsirandančią dėl galimybės pasinaudoti nacionalinių mokesčių nuostatų sąveika ir mokesčių sutarčių tinklais, dėl kurios vyksta mokesčių bazės erozija ir atsiranda visiškas neapmokestinimas, kartu užtikrinant, kad nebūtų taikomas dvigubas apmokestinimas;

2.1.BEPS veiksmų planas ir jo įgyvendinimas ES. Kovos su mokesčių vengimu direktyva (ATAD)

40.  pripažįsta, kad G20 ir EBPO vadovaujamo BEPS projekto tikslas buvo koordinuotai pašalinti priežastis ir aplinkybes, dėl kurių susiformuoja BEPS praktika, tarpvalstybiniu lygmeniu didinant mokesčių taisyklių nuoseklumą, griežtinant esminius reikalavimus ir didinant skaidrumą ir tikrumą; tačiau teigia, kad pasiryžimas ir įsipareigojimas bendradarbiauti įgyvendinant EBPO BEPS veiksmų planą skiriasi priklausomai nuo šalių ir atitinkamų konkrečių veiksmų;

41.  pažymi, kad G20 ir EBPO 15 punktų BEPS veiksmų planas, skirtas koordinuotai šalinti priežastis ir aplinkybes, dėl kurių susiformuoja BEPS praktika, yra įgyvendinamas ir stebimas bei toliau aptariamas ne vien tik pradinių dalyvaujančių šalių, bet platesniu mastu, pasitelkiant įtraukią sistemą; todėl ragina valstybes nares paremti ir įgaliojimų, ir įtraukios sistemos veikimo reformą siekiant užtikrinti, kad dabartinė tarptautinė sistema būtų taikoma ir likusioms mokesčių spragoms bei neišspręstiems mokesčių klausimams; teigiamai vertina įtraukios sistemos iniciatyvą siekiant aptarti apmokestinimo teisių paskirstymą tarp šalių ir pasiekti visuotinį sutarimą;

42.  atkreipia dėmesį į tai, kad veiksmai turi būti įgyvendinami; atkreipia dėmesį į BEPS įtraukios sistemos politikos pranešimą(45), kuriuo siekiama rasti galimus nustatytų problemų, susijusių su skaitmeninės ekonomikos apmokestinimu, sprendimus;

43.  pažymi, jog, siekdamos užtikrinti, kad TĮ užsienio pajamos būtų tinkamai apmokestinamos patronuojančiosios įmonės gyvenamosios vietos valstybėje taikant minimalų efektyvųjį mokesčio tarifą, kai kurios šalys neseniai ėmėsi vienašališkų atsakomųjų kovos su žalinga mokesčių praktika priemonių (pvz., Jungtinės Karalystės taikomas perkelto pelno mokestis ir JAV mokesčių reformos nuostatos dėl visuotinio nematerialiųjų mažai apmokestinamų pajamų mokesčio (GILTI); ragina ES atlikti tų priemonių vertinimus; pažymi, kad, priešingai šioms vienašalėms priemonėms, ES paprastai skatina daugiašalius ir bendru susitarimu pagrįstus sprendimus dėl teisingo apmokestinimo teisių paskirstymo; pabrėžia, kad, pavyzdžiui, ES pirmenybę teikia pasaulinio masto sprendimui dėl skaitmeninio sektoriaus apmokestinimo, tačiau vis tiek siūlo ES skaitmeninių paslaugų mokestį (SPM), nes pasaulinio masto diskusijos vyksta lėtai;

44.  primena, kad 2016 m. ES kovos su mokesčių vengimu dokumentų rinkinys papildo esamas nuostatas, siekiant koordinuotai įgyvendinti 15 BEPS veiksmų visos ES bendrojoje rinkoje;

45.  palankiai vertina tai, kad ES priėmė 1-ąją ir 2-ąją Kovos su mokesčių vengimu direktyvas (ATAD I ir ATAD II); pažymi, kad pagal šias direktyvas užtikrinamas didesnis teisingumas mokesčių srityje suteikiant būtiniausią apsaugą nuo pelno mokesčio vengimo visoje ES ir įmonėms sukuriant ir paklausos, ir pasiūlos požiūriu teisingesnę ir stabilesnę aplinką; palankiai vertina nuostatas dėl mokestinės tvarkos neatitikimų, kuriomis siekiama užkirsti kelią visiškam neapmokestinimui, panaikinti esamus neatitikimus ir užtikrinti, kad neatsirastų naujų neatitikimų tarp valstybių narių ir trečiųjų šalių;

46.  palankiai vertina ATAD I įtvirtintas nuostatas dėl kontroliuojamųjų užsienio bendrovių, kuriomis siekiama užtikrinti, kad asocijuotųjų įmonių, įsteigtų mažus mokesčius taikančiose arba mokesčių netaikančiose šalyse, uždirbtas pelnas būtų veiksmingai apmokestinamas; pripažįsta, kad taip užkertamas kelias atvejams, kai Sąjungoje nėra nacionalinių kontroliuojamųjų užsienio bendrovių taisyklių arba jos skiriasi ir dėl to iškraipomas vidaus rinkos veikimas, aprėpiant ne tik visiškai apsimestinius darinius, kaip jau ne vieną kartą ragino elgtis Parlamentas; apgailestauja dėl to, kad ATAD I esama dviejų požiūrių į kontroliuojamųjų užsienio bendrovių taisyklių įgyvendinimą, ir ragina valstybes nares įgyvendinti tik paprastesnes ir veiksmingiausias kontroliuojamųjų užsienio bendrovių taisykles, nustatytas ATAD I 7 straipsnio 2 dalies a punkte;

47.  palankiai vertina ATAD I nustatytą bendrą kovos su piktnaudžiavimu taisyklę, taikomą apskaičiuojant pelno mokesčio prievolę, pagal kurią valstybėms narėms leidžiama neatsižvelgti į apsimestinius darinius, kurie, atsižvelgiant į visus atitinkamus faktus ir aplinkybes, yra sukurti tik vienu tikslu – gauti mokestinės naudos; pakartoja savo ne kartą išsakytą raginimą patvirtinti bendro pobūdžio visiems taikomą griežtą kovos su piktnaudžiavimu taisyklę galiojančiuose teisės aktuose, visų pirma Patronuojančiųjų ir dukterinių bendrovių direktyvoje, Įmonių jungimo direktyvoje ir Palūkanų ir autorinių atlyginimų direktyvoje;

48.  pakartoja raginimą aiškiai apibrėžti terminus „nuolatinė buveinė“ ir „reikšminga ekonominė veikla“, kad bendrovės negalėtų dirbtinai išvengti apmokestinimo pagal veiklos vietą valstybėje narėje, kurioje jos vykdo ekonominę veiklą;

49.  ragina užbaigti darbą, vykdomą ES bendrame sandorių kainodaros forume (JTPF), susijusį su gerosios patirties kaupimu ir Komisijos vykdoma stebėsena, kaip valstybėse narėse užtikrinamas įgyvendinimas;

50.  primena savo susirūpinimą dėl sandorių kainodaros naudojimo agresyvaus mokesčių planavimo tikslais, taigi taip pat primena, kad reikia imtis atitinkamų veiksmų ir tobulinti sandorių kainodaros sistemą siekiant išspręsti problemą; atkreipia dėmesį į tai, jog reikia užtikrinti, kad nuostatos atitiktų ekonomines realijas ir kad jomis būtų užtikrinamas tikrumas, aiškumas ir teisingumas valstybėms narėms ir veiklą Sąjungoje vykdančioms įmonėms, ir sumažinti pavojų, kad taisyklės bus netinkamai naudojamos pelno perkėlimo tikslais, atsižvelgiant į 2010 m. EBPO sandorių kainodaros gaires tarptautinėms įmonėms ir mokesčių administratoriams(46); tačiau pažymi, kad, kaip pabrėžta ekspertų ir nurodyta publikacijose, nepriklausomo subjekto sąvokos ar įprastų rinkos sąlygų principo taikymas yra vienas iš pagrindinių veiksnių, sudarančių sąlygas žalingai mokesčių praktikai(47);

51.  pabrėžia, kad ES veiksmai, kuriais siekiama spręsti BEPS ir agresyvaus mokesčių planavimo problemas, suteikė mokesčių administratoriams naujausių priemonių rinkinį, kad būtų užtikrintas teisingas mokesčių surinkimas ir drauge išlaikytas ES įmonių konkurencingumas; pabrėžia, kad mokesčių administratoriai turėtų būti atsakingi už tai, kad priemonėmis būtų veiksmingai naudojamasi neužkraunant papildomos naštos atsakingiems mokesčių mokėtojams, ypač MVĮ;

52.  pripažįsta, kad dėl naujo mokesčių administratorių gaunamos informacijos srauto po ATAD I ir DAB 4 priėmimo reikia pakankamų išteklių siekiant užtikrinti kuo veiksmingesnį tokios informacijos naudojimą ir veiksmingai sumažinti dabartinį mokesčių atotrūkį; ragina visas valstybes nares užtikrinti, kad valdžios institucijų naudojamos priemonės būtų pakankamos ir tinkamos šiai informacijai naudoti, taip pat įvairių šaltinių ir duomenų rinkinių informacijai sujungti ir kryžminei patikrai atlikti;

2.2.ES veiksmų kovojant su agresyviu mokesčių planavimu stiprinimas ir BEPS veiksmų plano papildymas

2.2.1.Valstybių narių mokesčių sistemų ir bendros mokesčių aplinkos vertinimas. Agresyvus mokesčių planavimas Europos Sąjungoje (Europos semestras)

53.  palankiai vertina tai, kad valstybių narių mokesčių sistemos ir bendra mokesčių aplinka tapo Europos semestro dalimi, kaip ragino Parlamentas(48); teigiamai vertina Komisijos parengtus tyrimus ir duomenis(49), kurie sudaro sąlygas geriau susitvarkyti situacijose, kai nustatomi ekonominiai agresyvaus mokesčių planavimo rodikliai, ir suteikia aiškios informacijos apie mokesčių planavimo poveikį bei aprūpina visas valstybes nares turtinga duomenų apie šį reiškinį baze; atkreipia dėmesį į tai, kad valstybės narės, vadovaudamosi lojalaus bendradarbiavimo principu, neturi padėti kurti agresyvaus mokesčių planavimo schemų, nesuderinamų su ES teisine sistema ir ES sutarčių dvasia;

54.  ragina šiems naujiems mokesčių rodikliams per Europos Semestrą suteikti tą patį statusą kaip ir rodikliams, susijusiems su išlaidų kontrole; pabrėžia, kad bus naudinga Europos Semestrui suteikti šį mokesčių aspektą, nes dėl to bus įmanoma panaikinti tam tikrą žalingą mokesčių praktiką, kuri iki šiol nebuvo panaikinta pasitelkiant ATAD direktyvą ir kitus esamus Europos reglamentuojamuosius aktus;

55.  palankiai vertina tai, kad DAB 6 yra nustatyti praneštinų tarpvalstybinių schemų, apie kurias tarpininkai privalo pranešti mokesčių administratoriams, kad šie galėtų jas įvertinti, požymiai; palankiai vertina tai, kad tuos agresyvaus mokesčių planavimo schemų požymius galima atnaujinti, jeigu atsiranda nauji susitarimai arba praktika; pažymi, kad direktyvos įgyvendinimo terminas dar nepraėjo ir kad siekiant užtikrinti nuostatų veiksmingumą reikės vykdyti jų stebėseną;

56.  ragina Elgesio kodekso grupę kasmet teikti ataskaitą Tarybai ir Parlamentui dėl pagrindinių schemų, apie kurias pranešta valstybėse narėse, kad sprendimus priimantys subjektai galėtų sekti naujai kuriamas mokesčių schemas ir prireikus imtis atsakomųjų priemonių;

57.  ragina ir ES institucijas, ir valstybes nares užtikrinti, kad viešojo pirkimo sutartys nesudarytų tiekėjams palankesnių sąlygų vengti mokesčių; atkreipia dėmesį į tai, kad valstybės narės turėtų stebėti ir užtikrinti, kad su konkursais ir viešojo pirkimo sutartimis susijusios bendrovės ir juridiniai subjektai nedalyvautų mokestiniame sukčiavime, mokesčių vengime ir agresyviame mokesčių planavime; ragina Komisiją išaiškinti viešųjų pirkimų praktiką pagal ES viešųjų pirkimų direktyvą ir prireikus pasiūlyti ją atnaujinti, kad nebūtų draudžiama taikyti su mokesčiais susijusių sąlygų kaip atmetimo kriterijų arba netgi kaip atrankos kriterijų vykdant viešuosius pirkimus;

58.  ragina Komisiją paskelbti pasiūlymą, kuriuo valstybės narės būtų įpareigotos užtikrinti, kad viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujantys ekonominės veiklos vykdytojai mokesčių atžvilgiu atitiktų būtiniausiąjį skaidrumo lygį, visų pirma viešų ataskaitų pagal šalis teikimo ir skaidrių nuosavybės struktūrų atžvilgiu;

59.  ragina Komisiją kuo greičiau pateikti pasiūlymą, kuriuo būtų panaikintas lengvatinis pajamų iš patentų apmokestinimas, ir ragina valstybes nares teikti pirmenybę nežalingai ir, jeigu tinkama, tiesioginei paramai MTTP savo teritorijoje; pabrėžia, kad reikia atidžiai rengti mokesčių lengvatas įmonėms ir taikyti jas tik tuo atveju, jei jos teigiamai veikia darbo vietų kūrimą ir augimą ir nekyla jokios rizikos, kad bus sukurta naujų apmokestinimo sistemos spragų;

60.  taip pat pakartoja savo raginimą užtikrinti, kad pagal galiojančias lengvatinio pajamų iš patentų apmokestinimo sistemas būtų nustatomas tikrasis ryšys su ekonomine veikla, pvz., atliekamas išlaidų patikrinimas, ir kad dėl jų nebūtų iškraipoma konkurencija; atkreipia dėmesį į didėjantį nematerialiojo turto vaidmenį TĮ vertės grandinėje; atkreipia dėmesį į patobulintą MTTP sąnaudų apibrėžtį pasiūlyme dėl bendros pelno mokesčio bazės (BPMB); laikosi Parlamento pozicijos dėl mokesčio kredito faktinėms MTTP išlaidoms, o ne MTTP skirtam atskaitymui;

2.2.2.Geresnis bendradarbiavimas apmokestinimo srityje, įskaitant BKPMB

61.  pabrėžia, kad pagal Europos Sąjungos apmokestinimo politiką dėmesys turėtų būti skiriamas ir kovai su mokesčių vengimu bei agresyviu mokesčių planavimu, ir tarpvalstybinės ekonominės veiklos palengvinimui vykdant mokesčių administratorių bendradarbiavimą ir taikant pažangų mokesčių politikos modelį;

62.  pabrėžia, kad yra daugybė su mokesčiais susijusių kliūčių, kurios trukdo tarpvalstybinei ekonominei veiklai; šiuo klausima atkreipia dėmesį į savo 2012 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl dvidešimties Europos piliečiams ir įmonėms labiausiai rūpimų klausimų dėl bendrosios rinkos veikimo(50); primygtinai ragina Europos Komisiją priimti veiksmų planą, kaip prioritetine tvarka įveikti šias kliūtis;

63.  palankiai vertina tai, kad Komisijai priėmė du tarpusavyje susijusius pasiūlymus dėl BPMB ir BKPMB ir taip vėl pradėtas BKPMB projektas; pabrėžia, kad visiškai įgyvendinus BKPMB bus pašalintos spragos tarp nacionalinių mokesčių sistemų, visų pirma sandorių kainodaros;

64.  ragina Tarybą greitai priimti ir tuo pačiu metu įgyvendinti abu pasiūlymus atsižvelgiant į Parlamento nuomonę, kurio jau yra sąvokos „virtuali nuolatinė buveinė“ ir „proporcingo paskirstymo formulės“, taip pašalinant likusias spragas, dėl kurių pavyksta vengti mokesčių, ir sukuriant vienodas sąlygas vykstant skaitmeninimui; apgailestauja dėl to, kad kai kurios valstybės narės ir toliau atsisako rasti sprendimą, ir ragina valstybes nares suartinti savo skirtingas pozicijas;

65.  primena, kad taikant B(K)PMB drauge turėtų būti taikomos bendros apskaitos taisyklės ir tinkamai derinama administracinė praktika;

66.  primena, kad siekiant panaikinti pelno perkėlimo praktiką ir įgyvendinti principą, pagal kurį mokesčiai būtų mokami ten, kur gaunamas pelnas, BPMB ir BKPMB turėtų būti vienu metu nustatytos visose valstybėse narėse; ragina Komisiją pateikti naują pasiūlymą, grindžiamą SESV 116 straipsniu, pagal kurį Europos Parlamentas ir Taryba veiktų pagal įprastą teisėkūros procedūrą ir priimtų būtinus teisės aktus, jeigu Tarybai nepavyktų priimti vieningo sprendimo dėl pasiūlymo nustatyti BKPMB;

2.2.3.Skaitmeninio sektoriaus įmonių apmokestinimas

67.  pažymi, kad dėl skaitmeninimo reiškinio rinkoje susiklostė nauja padėtis, kai skaitmeninio sektoriaus ir skaitmeninę veiklą vykdančios įmonės gali naudotis vietos rinkomis fiziškai jose nebūdamos ir atitinkamai neapmokestinamos ir kai susidaro nevienodos sąlygos ir tradicinės įmonės atsiduria nepalankioje padėtyje; pažymi, kad skaitmeninio sektoriaus verslo modeliai ES faktiškai apmokestinami mažiau nei tradicinis verslo modelis(51);

68.  todėl atkreipia dėmesį į tai, kad TĮ vertės grandinėse laipsniškai pereinama nuo materialiosios produkcijos prie nematerialiojo turto, kaip rodo pastarųjų penkerių metų autorinių atlyginimų ir licencijų mokesčių pajamų santykiniai augimo rodikliai (beveik 5 proc. kasmet), palyginti su prekyba prekėmis ir tiesioginėmis užsienio investicijomis (TUI) (mažiau nei 1 proc. per metus)(52); apgailestauja dėl to, kad skaitmeninio sektoriaus įmonės kai kuriose valstybėse narėse nemoka beveik jokių mokesčių, nepaisant jų gausaus skaitmeninio turinio ir tose valstybėse narėse gaunamų didelių pajamų;

69.  mano, kad ES turėtų sudaryti sąlygas kurti patrauklesnę verslo aplinką, kad būtų sukurta sklandžiai veikianti bendroji skaitmeninė rinka, ir kartu užtikrinti sąžiningą skaitmeninės ekonomikos apmokestinimą; primena, kad, kalbant apie visos ekonomikos skaitmeninimą, vertės kūrimo vieta turėtų būti nustatyta pagal vartotojų indėlį ir pagal surinktą informaciją apie vartotojų elgesį internete;

70.  pabrėžia, kad nesant bendro Sąjungos požiūrio į skaitmeninės ekonomikos apmokestinimą valstybės narės priims – ir iš tikrųjų jau priima – vienašališkus sprendimus, kurie nulems reglamentavimo arbitražą ir bendrosios rinkos susiskaidymą ir galbūt taps našta tarpvalstybinę veiklą vykdančioms įmonėms bei mokesčių administratoriams;

71.  atkreipia dėmesį į Komisijos ir kai kurių valstybių narių atliekamą vadovaujamą vaidmenį vykstant pasaulinėms diskusijoms dėl skaitmeninės ekonomikos apmokestinimo; ragina valstybes nares toliau aktyviai dirbti EBPO ir JT lygmeniu, ypač dalyvaujant procese, pradėtame paskelbus BEPS įtraukios sistemos politikos pranešimą(53); tačiau primena, kad ES negali laukti pasaulinio sprendimo ir turi veikti nedelsdama;

72.  palankiai vertina 2018 m. kovo 21 d. Komisijos priimtą skaitmeninio sektoriaus apmokestinimo dokumentų rinkinį; tačiau apgailestauja dėl to, kad 2019 m. kovo 12 d. ECOFIN tarybos posėdyje(54) Danija, Suomija, Airija ir Švedija paliko galioti savo išlygas arba iš esmės nepritarė skaitmeninių paslaugų mokesčio dokumentų rinkiniui;

73.  pabrėžia, kad susitarimas dėl to, kas yra nuolatinė skaitmeninė buveinė, kuris yra vienintelis iki šiol pasiektas susitarimas, yra žingsnis tinkama linkme, tačiau neišsprendžia mokesčio bazės paskirstymo klausimo;

74.  ragina valstybes nares, kurios nori apsvarstyti galimybę įvesti skaitmeninių paslaugų mokestį, taip ir padaryti pasinaudojant tvirtesnio bendradarbiavimo sistema, kad būtų išvengta tolesnio bendrosios rinkos susiskaidymo, kuris jau vyksta atskiroms valstybėms narėms svarstant įdiegti nacionalinius sprendimus;

75.  supranta, kad vadinamasis laikinas sprendimas nėra optimalus; mano, kad jis padės paspartinti geresnio pasaulinio lygmens sprendimo paieškas ir tam tikru mastu sudaryti vienodas sąlygas vietos rinkose; ragina ES valstybes nares kuo skubiau aptarti, priimti ir įgyvendinti ilgalaikį sprendimą dėl skaitmeninės ekonomikos apmokestinimo (dėl reikšmingos skaitmeninės veiklavietės), kad ES ir toliau diktuotų tendencijas pasauliniu lygmeniu; pabrėžia, kad Komisijos siūlomas ilgalaikis sprendimas turėtų būti tolesnio darbo tarptautiniu lygmeniu pagrindas;

76.  atkreipia dėmesį į didelį ES piliečių norą, kad būtų įvestas skaitmeninių paslaugų mokestis; primena, kad, tyrimų duomenimis, 80 proc. Vokietijos, Prancūzijos, Austrijos, Nyderlandų, Švedijos ir Danijos gyventojų pritaria skaitmeninių paslaugų mokesčiui (SPM) ir mano, kad ES turėtų vadovauti tarptautinėms pastangoms; be to, pabrėžia, kad dauguma apklaustų piliečių norėtų, kad SPM būtų plačiai taikomas(55);

77.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad SPM liktų laikinoji priemonė, įtraukiant laikinojo galiojimo sąlygą į 2018 m. kovo 21 d. pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos dėl bendros skaitmeninių paslaugų mokesčio, kuriuo apmokestinamos pajamos, gaunamos teikiant tam tikras skaitmenines paslaugas, sistemos(56) (COM(2018)0148) ir paspartinant diskusiją dėl reikšmingos skaitmeninės veiklavietės;

2.2.4.Veiksmingas apmokestinimas

78.  pažymi, kad nominalūs pelno mokesčio tarifai ES lygmeniu sumažėjo nuo vidutiniškai 32 proc. 2000 m. iki 21,9 proc. 2018 m.(57), t. y. sumažėjo 32 proc.; yra susirūpinęs dėl šios konkurencijos poveikio mokesčių sistemų tvarumui ir jos galimam šalutiniam poveikiui kitoms šalims; pažymi, kad pirmajame BEPS projekte, kuriam vadovavo G20 ir EBPO, dėmesio šiam reiškiniui nebuvo skirta; palankiai vertina tai, kad BEPS įtrauki sistema pareiškė ketinanti iki 2020 m. be išankstinio nusistatymo išnagrinėti pagrindines apmokestinimo teises, kurios galėtų sustiprinti jurisdikciją turinčių subjektų gebėjimą apmokestinti pelną tais atvejais, kai kiti mokesčių jurisdikciją turintys subjektai tam pelnui taiko mažą efektyvųjį mokesčio tarifą(58), taigi būtų užtikrintas minimalus efektyvusis apmokestinimas; pažymi, kad, kaip nurodė BEPS įtraukti sistema, dabartinis darbas, kuriam vadovauja EBPO, nereiškia, kad dėl to pasikeis šalių ar jurisdikciją turinčių subjektų teisė laisvai nustatyti mokesčių tarifus ar apskritai neturėti jokios pelno mokesčio sistemos(59);

79.  palankiai vertina naują EBPO pasaulinį didelės veiklos dalies veiksnio standartą, taikomą mokesčių netaikantiems ar tik nominalius mokesčius taikantiems jurisdikciją turintiems subjektams(60); jį sukurti iš esmės paskatino ES pastangos kuriant ES sąrašą (ES sąrašo 2.2 sąžiningumo kriterijus);

80.  atkreipia dėmesį į skirtumus tarp didelių bendrovių apytikriai apskaičiuotų efektyviųjų mokesčio tarifų, kurie dažnai nustatomi remiantis atidėjiniais mokesčiams(61), ir didelių TĮ faktiškai sumokamų mokesčių; pažymi, kad tradiciniuose sektoriuose vidutiniškai mokamas 23 proc. efektyvusis pelno mokesčio tarifas, o skaitmeniniame sektoriuje jis sudaro apie 9,5 proc.(62);

81.  atkreipia dėmesį į skirtingus metodus vertinant efektyviuosius mokesčių tarifus, kurie neleidžia patikimai palyginti efektyviųjų mokesčių tarifų ES ir visame pasaulyje; pažymi, kad kai kurie efektyviųjų mokesčių tarifų vertinimai ES skiriasi nuo 2,2 iki 30 proc.(63); ragina Komisiją parengti savo metodiką ir reguliariai skelbti efektyviuosius mokesčių tarifus valstybėse narėse;

82.  ragina Komisiją įvertinti mažėjančių nominalių mokesčių tarifų ir jų poveikio ES efektyviesiems mokesčių tarifams reiškinį ir pasiūlyti taisomųjų priemonių, taikomų tiek ES, tiek trečiosioms šalims, jei taikytina, įskaitant griežtas kovos su piktnaudžiavimu taisykles, apsaugines priemones, pvz., griežtesnes kontroliuojamųjų užsienio bendrovių taisykles, ir rekomendaciją iš dalies pakeisti mokesčių sutartis;

83.  mano, kad kartu su mokesčio bazės koordinavimu pasaulio mastu, pasiektu dėl EBPO / BEPS projekto, siekiant padidinti efektyvumą turėtų būti geriau koordinuojami ir mokesčio tarifai;

84.  ragina valstybes nares atnaujinti Elgesio kodekso grupės įgaliojimus siekiant išnagrinėti minimalaus efektyviojo įmonių pelno apmokestinimo koncepciją, kad būtų tęsiamas EBPO darbas sprendžiant dėl ekonomikos skaitmeninimo kylančias mokesčių problemas;

85.  atkreipia dėmesį į Prancūzijos finansų ministro pareiškimą, padarytą per 2018 m. spalio 23 d. TAX3 komiteto posėdį, dėl poreikio aptarti minimalaus apmokestinimo sąvoką; palankiai vertina Prancūzijos pasirengimą įtraukti diskusiją dėl minimalaus apmokestinimo, kaip vieną iš prioritetų, į G7 darbotvarkę, kai ji pirmininkaus 2019 m., kaip buvo pakartota 2019 m. kovo 12 d. ECOFIN tarybos posėdyje;

2.3.Su tiesioginiais mokesčiais susijęs administracinis bendradarbiavimas

86.  pabrėžia, kad nuo 2014 m. birželio mėn. DAB buvo iš dalies pakeista keturis kartus;

87.  ragina Komisiją įvertinti DAB2 spragas ir pateikti pasiūlymų, kaip jas panaikinti, visų pirma į direktyvos taikymo sritį įtraukiant materialųjį turtą ir kriptovaliutas, nustatant sankcijas už reikalavimų nesilaikymą arba finansų įstaigų vykdomą ataskaitų klastojimą, taip pat įtraukiant daugiau finansų įstaigų ir sąskaitų rūšių, dėl kurių šiuo metu ataskaitos neteikiamos, pvz., pensijų fondus;

88.  pakartoja savo raginimą numatyti platesnę keitimosi sprendimais dėl mokesčių nuostatos taikymo sritį ir daugiau galimybių Komisijai su jais susipažinti, taip pat labiau suderinti skirtingų nacionalinių mokesčių institucijų sprendimų dėl mokesčių praktiką;

89.  todėl ragina Komisiją greitai paskelbti pirmąjį DAB3 vertinimą, visų pirma įvertinant sprendimų dėl mokesčių, kuriais buvo pasikeista, skaičių ir atvejų, kai nacionalinės mokesčių institucijos susipažino su kitos valstybės narės turima informacija, skaičių; prašo, kad atliekant vertinimą taip pat būtų atsižvelgiama į pagrindinės informacijos, susijusios su sprendimais dėl mokesčių (sprendimų skaičiaus, naudos gavėjų pavadinimų, dėl kiekvieno sprendimo taikomo efektyviojo mokesčio tarifo), atskleidimo poveikį; ragina valstybes nares viešai skelbti nacionalinius sprendimus dėl mokesčių;

90.  apgailestauja dėl to, kad už mokesčius atsakingas Komisijos narys nepripažįsta būtinybės išplėsti esamą nacionalinių mokesčių institucijų informacijos mainų sistemą;

91.  taip pat pakartoja savo raginimą užtikrinti, kad bendrus arba papildomuosius interesus turinčių subjektų (įskaitant patronuojančiąsias įmones ir jų patronuojamąsias įmones) mokesčių auditas būtų atliekamas vienu metu, ir raginimą toliau stiprinti valstybių narių bendradarbiavimą mokesčių srityje įtvirtinant prievolę atsakyti į grupės prašymus mokesčių klausimais; primena, kad teisė tylėti mokesčių administratorių akivaizdoje negalioja atliekant paprastą administracinį tyrimą ir kad reikia bendradarbiauti(64);

92.  mano, kad suderintus patikrinimus vietoje ir bendrus auditus reikėtų įtraukti į Europos Sąjungos mokesčių institucijų bendradarbiavimo sistemą;

93.  pabrėžia, kad veiksmingesnį mokesčių rinkimą užtikrina ne tik informacijos mainai ir tvarkymas, bet ir dalijimasis geriausios patirties pavyzdžiais tarp mokesčių institucijų; ragina valstybes nares teikti pirmenybę dalijimuisi geriausios patirties pavyzdžiais tarp mokesčių institucijų, visų pirma mokesčių administratorių skaitmeninimo atžvilgiu;

94.  ragina Komisiją ir valstybes nares suderinti skaitmeninės mokesčių deklaracijų pateikimo sistemos procedūras, taip supaprastinant tarpvalstybinės veiklos vykdymą ir mažinant biurokratiją;

95.  ragina Komisiją sparčiai įvertinti DAC4 įgyvendinimą ir ar nacionalinės mokesčių institucijos faktiškai turi galimybę susipažinti su kitos valstybės narės turima informacija pagal šalis; prašo Komisijos įvertinti, kaip DAC4 yra susijusi su G20 BEPS veiksmų plano 13 veiksmu dėl keitimosi informacija pagal šalis;

96.  palankiai vertina automatinį keitimąsi finansinių sąskaitų informacija remiantis visuotiniu standartu, kurį parengė EBPO kartu su Andora, Lichtenšteinu, Monaku, San Marinu ir Šveicarija; ragina Komisiją ir valstybes nares atnaujinti Sutarties nuostatas, kad jos derėtų su iš dalies pakeista DAC;

97.  be to, pabrėžia pasiektus rezultatus įgyvendinant programą „Fiscalis 2020“, kuria siekiama stiprinti dalyvaujančių šalių, jų mokesčių institucijų ir pareigūnų bendradarbiavimą; pabrėžia dėl tokių bendrų veiksmų šioje srityje gautą pridėtinę vertę ir galimos programos vaidmenį kuriant ir valdant pagrindines visos Europos IT sistemas;

98.  primena valstybėms narėms visus jų įsipareigojimus pagal Sutartis(65), visų pirma lojalaus, atviro ir operatyvaus bendradarbiavimo prievolę; taigi, atsižvelgdamas į tarpvalstybinius atvejus, o visų pirma į vad. „cum-ex“ schemomis pagrįstus mokestinio sukčiavimo atvejus, ragina visas valstybių narių nacionalines mokesčių institucijas paskirti vieną bendrą informacinį punktą (SPOC) remiantis EBPO Jungtinės tarptautinės dalijimosi žiniomis ir bendradarbiavimo darbo grupės (JITSIC) SPOC sistema(66), siekiant palengvinti ir stiprinti bendradarbiavimą kovojant su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir agresyviu mokesčių planavimu (angl. ATP); toliau ragina Komisiją remti ir koordinuoti valstybių narių SPOC bendradarbiavimą;

99.  rekomenduoja įpareigoti valstybių narių institucijas, kurioms tokios pat kitų valstybių narių institucijos praneša apie galimus teisės aktų pažeidimus, oficialiai patvirtinti pranešimo gavimą ir tam tikrais atvejais laiku pateikti išsamų atsakymą dėl veiksmų, kurių buvo imtasi gavus pranešimą;

2.4.Spekuliacinis akcijų pardavimas ir pirkimas vengiant dividendų mokėjimo

100.  pažymi, kad „cum-ex“ schemomis pagrįsti sandoriai – tai nuo praėjusio amžiaus paskutiniojo dešimtmečio žinoma visuotinė problema, Europoje taip pat su ja susiduriama, tačiau iki šiol su jais nebuvo kovojama suderintais veiksmais; apgailestauja dėl mokestinio sukčiavimo atvejų, atskleistų per vadinamąjį „Cum-Ex“ skandalą, dėl kurių, kaip viešai pranešama, valstybės narės prarado mokestines pajamas, kurios, kai kurių žiniasklaidos priemonių vertinimu, siekia net 55,2 mlrd. EUR; pabrėžia, kad Europos žurnalistų konsorciumas nustatė, kad tariamai pagrindinės tikslinės „Cum-Ex“ prekybos praktikos rinkos buvo Vokietija, Danija, Ispanija, Italija ir Prancūzija ir mažesniu mastu ji buvo taikoma Belgijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Nyderlanduose, Austrijoje ir Čekijoje;

101.  pabrėžia, kad dėl mokesčių sistemų sudėtingumo gali atsirasti teisinių spragų, kuriomis sudaromos sąlygos naudotis tokiomis mokestinio sukčiavimo schemomis kaip „cum-ex“;

102.  atkreipia dėmesį, kad sistemingas sukčiavimas su „cum-ex“ ir „cum-cum“ schemomis buvo įmanomas iš dalies dėl to, kad atitinkamos valdžios institucijos valstybėse narėse nepakankamai tikrino mokesčių grąžinimo prašymus ir joms trūksta aiškios ir išsamios informacijos apie tikruosius akcijų savininkus; ragina valstybes nares suteikti visoms susijusias valdžios institucijoms prieigą prie išsamios naujausios informacijos apie akcijų savininkus; ragina Komisiją įvertinti, ar šiuo atžvilgiu reikalinga imtis veiksmų ES lygmeniu, ir, jei įvertinus toks poreikis būtų nustatytas, pateikti teisėkūros pasiūlymą;

103.  pabrėžia, kad iš atskleistos informacijos aiškėja galimi trūkumai nacionaliniuose mokesčių teisės aktuose ir dabartinėse valstybių narių institucijų informacijos mainų ir bendradarbiavimo sistemose; primygtinai ragina valstybes nares veiksmingai naudotis visais komunikacijos kanalais, nacionaliniais duomenimis ir duomenimis, su kuriais galima susipažinti per sustiprintą informacijos mainų sistemą;

104.  pabrėžia, kad „cum-ex“ bylų tarpvalstybinius aspektus reikėtų spręsti daugiašaliu lygmeniu; įspėja, kad naujos atskirų valstybių narių dvišalės sutartys dėl informacijos mainų ir dvišalio bendradarbiavimo mechanizmų dar labiau komplikuotų jau ir taip sudėtingą tarptautinių taisyklių tinklą, sukurtų naujų spragų ir padidintų skaidrumo stoką;

105.  primygtinai ragina visas valstybes nares savo jurisdikcijose išsamiai ištirti ir išnagrinėti dividendų mokėjimo praktiką, siekiant nustatyti mokesčių teisės aktų spragas, dėl kurių sukčiautojams mokesčiais ir mokesčių vengėjams atsiranda piktnaudžiavimo galimybių, išnagrinėti galimą tarpvalstybinį šios praktikos aspektą ir panaikinti visą tokią žalingą mokesčių praktiką; ragina valstybes nares dalytis geriausia patirtimi šiuo atžvilgiu;

106.  ragina valstybes nares ir jų finansinės priežiūros institucijas įvertinti poreikį uždrausti išskirtinai į mokesčius orientuotą finansinę praktiką, pvz., dividendų arbitražo arba dividendų nemokėjimo ir panašias schemas, jei emitentas nepateikia įrodymų, kad tokia finansinė praktika nėra tiesiog siekiama nepagrįstai susigrąžinti mokesčius ir (arba) mokesčių išvengti, o –priešingai – ji turi svarbią ekonominę paskirtį; ragina ES teisės aktų leidėjus įvertinti galimybę įgyvendinti šią priemonę ES lygmeniu;

107.  ragina Komisiją nedelsiant pradėti rengti pasiūlymą dėl Europos finansinės policijos pajėgų, tai būtų Europolo padalinys ir turėtų savo tyrimo pajėgumus, taip pat pasiūlymą dėl Europos tarpvalstybinių mokesčių tyrimų ir kitų tarpvalstybinių finansinių nusikaltimų tyrimų sistemos;

108.  daro išvadą, kad „cum-ex“ bylos parodo, kad būtina skubiai stiprinti ES valstybių narių mokesčių institucijų bendradarbiavimą, visų pirma informacijos mainų atžvilgiu; todėl primygtinai ragina valstybes nares stiprinti bendradarbiavimą nustatant mokestinio sukčiavimo ir mokesčių vengimo schemas, pvz., „cum-ex“ ir, atitinkamais atvejais, „cum-cum“, jas stabdant, tiriant ir vykdant baudžiamąjį persekiojimą, be kita ko, dalijantis geriausia patirtimi, ir prireikus remti ES lygmens sprendimus;

2.5.Su įmonių pelno mokesčiu susijęs skaidrumas

109.  palankiai vertina priimtą 4-ąją Direktyvą dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje (DAC4), kurioje numatytas ataskaitų pagal šalis teikimas mokesčių institucijoms pagal BEPS veiksmų plano 13 punkte nustatytą standartą;

110.  primena, kad viešų ataskaitų pagal šalis teikimas yra viena iš pagrindinių priemonių, kuria suteikiama daugiau skaidrumo bendrovių informacijos mokesčių klausimais; pabrėžia, kad teisės aktų leidėjams buvo pateiktas tam tikrų bendrovių ir pramonės šakų parengtas pasiūlymas dėl viešųjų ataskaitų pagal šalis teikimo (CBCR) iš karto po Panamos dokumentų skandalo 2016 m. balandžio 12 d. ir kad Parlamentas priėmė savo poziciją dėl to pasiūlymo 2017 m. liepos 4 d.(67); primena, kad toje pozicijoje buvo išdėstytas raginimas išplėsti neskelbtinos komercinės informacijos teikimo ir apsaugos taikymo sritį, tinkamai atsižvelgiant į ES įmonių konkurencingumą;

111.  primena Europos Parlamento poziciją PANA komiteto rekomendacijose, kuriose jis ragino teikti plataus užmojo viešas ataskaitas pagal atskiras šalis siekiant didesnio daugiašalių įmonių mokesčių skaidrumo ir visuomenės kontrolės; primygtinai ragina Tarybą pasiekti bendrą susitarimą, kad būtų patvirtintas viešų ataskaitų pagal atskiras šalis teikimas, nes tai viena iš pagrindinių priemonių, kuria visiems piliečiams galima užtikrinti didesnį bendrovių informacijos mokesčių klausimais skaidrumą;

112.  apgailestauja dėl to, kad nuo 2016 m. Taryba nedaro pažangos ir nebendradarbiauja; ragina Tarybą nedelsiant padaryti pažangą ir pradėti derybas su Parlamentu;

113.  primena, kad visuomenės kontrolė yra naudinga tyrėjams(68), tiriantiesiems žurnalistams, investuotojams ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams, siekiant įvertinti riziką, įsipareigojimus ir galimybes skatinti sąžiningą verslumą; primena, kad panašios nuostatos, skirtos bankininkystės sektoriui, jau galioja pagal Direktyvos 2013/36/ES(69) (Ketvirtosios kapitalo poreikio direktyvos (CDR IV)) 89 straipsnį, o kasybos bei medienos ruošos sektoriams skirtos nuostatos nustatytos Direktyvoje 2013/34/ES(70); pažymi, kad kai kurie privatūs suinteresuotieji subjektai, vykdydami įmonių socialinės atsakomybės politiką, savanoriškai plėtoja naujas ataskaitų teikimo priemones, kuriomis didinamas mokesčių skaidrumas, pvz., Pasaulinės atsiskaitymo iniciatyvos standartą „Informacijos apie mokesčius ir mokėjimus atskleidimas vyriausybėms“;

114.  primena, kad su pelno mokesčio skaidrumu susijusios priemonės turi būti laikomos susijusiomis su SESV 50 straipsnio 1 dalies nuostatomis dėl įsisteigimo laisvės, todėl minėtas straipsnis yra tinkamas pasiūlymo dėl viešo ataskaitų teikimo pagal šalis teisinis pagrindas, kaip nustatyta 2016 m. balandžio 12 d. paskelbtame Komisijos poveikio vertinimo dokumente (COM(2016)0198);

115.  pažymi, kad atsižvelgiant į ribotas besivystančių šalių galimybes tenkinti reikalavimus taikant esamas informacijos mainų procedūras, skaidrumas yra ypač svarbus, nes tai palengvina jų mokesčių administratoriams galimybes gauti informaciją;

2.6.Valstybės pagalbos taisyklės

116.  primena, kad tiesioginio verslo apmokestinimo klausimai patenka į valstybės pagalbos nuostatų(71) taikymo sritį, kai fiskalinės priemonės taikomos mokesčių mokėtojams juos diskriminuojant, o ne taikant bendro pobūdžio fiskalines priemones visoms įmonėms jų neatskiriant;

117.  ragina Komisiją ir ypač Konkurencijos generalinis direktoratą įvertinti galimas priemones atgrasyti valstybes nares nuo tokios valstybės pagalbos, kaip mokestinės naudos, skyrimo;

118.  palankiai vertina šios kadencijos Komisijos naują aktyvų ir atvirą požiūrį į tyrimus dėl neteisėtos valstybės pagalbos, dėl kurio Komisija ištyrė kelias rezonansines bylas;

119.  apgailestauja, kad įmonės gali susitarti su vyriausybėmis ir atitinkamoje šalyje nemokėti praktiškai jokių mokesčių, nors joje vykdo didelės apimties veiklą; šiuo atžvilgiu atkreipia dėmesį į Nyderlandų mokesčių institucijos ir „Royal Dutch Shell plc“ sprendimą dėl mokesčių, kuris, panašu, pažeidžia Nyderlandų mokesčių teisę vien jau tuo, kad sujungus dvi ankstesnes patronuojančiąsias bendroves pagrindinė buveinė būtų Nyderlanduose, todėl būtų taikoma Nyderlandų dividendų išskaičiuojamojo mokesčio išimtis; atkreipia dėmesį į tai, kad kartu neseniai atlikus tyrimus paaiškėjo, kad bendrovė ir Nyderlanduose nemoka jokio pelno mokesčio; pakartoja savo raginimą Komisijai ištirti šį potencialiai neteisėtos valstybės pagalbos atvejį;

120.  palankiai vertina tai, kad nuo 2014 m. Komisija tiria valstybių narių sprendimų dėl mokesčių priėmimo tvarką, nes gavo pranešimų apie tariamą palankaus mokestinio režimo taikymą tam tikroms įmonėms, ir nuo 2014 m. pradėjo devynis oficialius tyrimus, šešiuose iš kurių buvo padaryta išvada, kad sprendimas dėl mokesčių yra valstybės pagalba(72); pažymi, kad viename tyrime buvo padaryta išvada, kad dvigubas tam tikro pelno neapmokestinimas nėra valstybės pagalba(73), o kiti du tyrimai tebevykdomi(74);

121.  apgailestauja, kad praėjus beveik penkeriems metams nuo „LuxLeaks“ atskleidimo Komisija pradėjo oficialų tyrimą(75) tik dėl vieno iš daugiau kaip 500 Liuksemburgo sprendimų dėl mokesčių, kurie buvo atskleisti kaip „LuxLeaks“ tyrimo, kuriam vadovauja Tarptautinis tiriamosios žurnalistikos konsorciumas (ICIJ), dalis;

122.  pažymi, kad, neatsižvelgiant į tai, kad Komisija nustatė, jog bendrovė „McDonald’s“ gavo naudos dėl dvigubo tam tikro jos pelno neapmokestinimo ES, buvo neįmanoma priimti sprendimo pagal ES valstybės pagalbos taisykles, nes Komisija padarė išvadą, kad dvigubas neapmokestinimas buvo Liuksemburgo ir JAV mokesčių įstatymų neatitikimo ir Liuksemburgo ir JAV dvigubo apmokestinimo vengimo sutarties taikymo pasekmė(76); pažymi Liuksemburgo paskelbtą įsipareigojimą peržiūrėti savo dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, kad jos atitiktų tarptautinę mokesčių teisę;

123.  yra susirūpinęs, kad Komisija nusprendė, jog „McDonald’s“ pasiektas visiškas neapmokestinimas buvo Liuksemburgo ir JAV mokesčių įstatymų ir Liuksemburgo ir JAV dvigubo apmokestinimo vengimo sutarties neatitikimo, kuris sudarė sąlygas „McDonald’s“ pasipelnyti veikiant tarp dviejų jurisdikcijų, pasekmė; be to, yra susirūpinęs, kad ES sudaromos sąlygos tokiam mokesčių vengimui veikiant tarp kelių jurisdikcijų;

124.  yra susirūpinęs dėl visose valstybėse narėse ilgą laiką nemokamų mokesčių sumos dydžio(77); primena, kad neteisėtos pagalbos susigrąžinimo tikslas – atkurti ankstesnę padėtį ir kad vykdant nacionalinėms valdžios institucijoms tenkančią įgyvendinimo prievolę reikia apskaičiuoti tikslią grąžintinos pagalbos sumą; ragina Komisiją įvertinti ir nustatyti perspektyvias atsakomąsias priemones, įskaitant baudas, siekiant padėti neleisti valstybėms narėms pasirinktinai taikyti palankų mokestinį režimą, kuris yra su ES taisyklėmis nesuderinama valstybės pagalba;

125.  pakartoja savo raginimus Komisijai parengti gaires, kuriose būtų paaiškinama, kas yra su mokesčiais susijusi valstybės pagalba ir „tinkama“ sandorių kainodara; taip pat ragina Komisiją panaikinti teisinį netikrumą tiek reikalavimus vykdantiems mokesčių mokėtojams, tiek ir mokesčių institucijoms ir parengti išsamią valstybių narių taikomų mokesčių praktikų schemą;

126.  apgailestauja, kad Komisija nenaudoja valstybės pagalbos taisyklių, kovodama su mokestinėmis priemonėmis, labai iškraipančiomis konkurenciją, ir kad Komisija taiko šias taisykles tik atrinktais atvejais, pasižyminčiais tam tikrais ypatumais, kad pakeistų atitinkamos valstybės taikomą praktiką; ragina Komisiją dėti visas pastangas, kad susigrąžintų nepagrįstai suteiktos valstybės pagalbos sumas, įskaitant pagalbą, suteiktą visoms bendrovėms, paminėtoms „LuxLeaks“ skandale, siekiant visiems sudaryti vienodas sąlygas; taip pat ragina Komisiją valstybėms narėms ir rinkos subjektams pateikti tolesnes gaires dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo, taip pat išaiškinti, ką tai reiškia, turint mintyje bendrovių taikomą mokesčių planavimo praktiką;

127.  ragina reformuoti konkurencijos įstatymą siekiant išplėsti valstybės pagalbos taisyklių taikymo sritį, kad būtų galima imtis ryžtingesnių veiksmų kovojant su fiskaline valstybės pagalba tarptautinėms bendrovėms, apimančia sprendimus dėl mokesčių;

2.7.Priedangos įmonės

128.  pažymi, kad vienos priedangos įmonių, t. y., įmonių, kurios užregistruojamos jurisdikcijoje vien tik siekiant išvengti mokesčių arba juos nuslėpti nevykdant jokios reikšmingos ekonominės veiklos, apibrėžties nėra; tačiau pažymi, kad paprasti kriterijai, pavyzdžiui, reali ūkinė veikla arba fizinis įmonės darbuotojų buvimas galėtų būti tokių priedangos įmonių nustatymo ir kovos su jų plitimu priemonė; pakartoja savo raginimą nustatyti aiškią apibrėžtį;

129.  pabrėžia, kad, kaip siūloma Parlamento pozicijoje tarpinstitucinėms deryboms dėl direktyvos dėl valstybės ribas peržengiančio pertvarkymo, jungimo ir skaidymo dalinio keitimo(78), iš valstybių narių taip pat turėtų būti reikalaujama užtikrinti, kad vienos valstybės ribas peržengiantys pertvarkymai būtų vykdomi iš tiesų siekiant užsiimti ekonomine veikla, įskaitant skaitmeniniame sektoriuje, siekiant išvengti vadinamųjų priedangos įmonių steigimo;

130.  ragina valstybes nares reikalauti, kad kompetentingos institucijos keistųsi tam tikra finansine informacija prieš vykdant valstybės ribas peržengiantį tvarkymą, jungimą ar skaidymą;

131.  rekomenduoja, kad bet kuris subjektas, kuris sukuria lengvatinių mokesčių struktūrą, kompetentingoms institucijoms turėtų pateikti teisėtas tokio sprendimo priežastis, siekiant užtikrinti, kad lengvatinio apmokestinimo sąskaitos nebūtų naudojamos pinigų plovimo ar mokesčių slėpimo tikslais;

132.  ragina atskleisti tikruosius savininkus mokesčių institucijoms;

133.  atkreipia dėmesį į nacionalines priemones, kuriomis konkrečiai draudžiami komerciniai santykiai su priedangos įmonėmis; ypač atkreipia dėmesį į Latvijos įstatymą, kuriame priedangos įmonė apibrėžiama kaip subjektas, faktiškai nevykdantis ekonominės veiklos ir negalintis dokumentais įrodyti, kad ją vykdo, užregistruotas jurisdikcijoje, kurioje įmonės neprivalo teikti finansinių ataskaitų, ir (arba) neturintis verslo vietos gyvenamosios vietos šalyje; tačiau pažymi, kad pagal ES teisę priedangos įmonių draudimo Latvijoje negalima panaudoti priedangos įmonėms ES valstybėse narėse uždrausti, nes tai būtų laikoma diskriminacija(79); ragina Komisiją pasiūlyti dabartinių ES teisės aktų pakeitimų, kad būtų galima uždrausti priedangos įmones, net jei jos yra įsteigtos ES valstybėse narėse;

134.  pabrėžia, kad didelį tiesioginių užsienio investicijų srautą į šalį ir iš šalies, išreikštą BVP procentais, septyniose valstybėse narėse (Belgijoje, Kipre, Vengrijoje, Airijoje, Liuksemburge, Maltoje ir Nyderlanduose) tik nedidele dalimi galima paaiškinti tose valstybėse narėse vykdoma tikrąja ekonomine veikla(80);

135.  pabrėžia reikšmingą tiesioginių užsienio investicijų dalį keliose valstybėse narėse, ypač Liuksemburge, Maltoje, Kipre, Nyderlanduose ir Airijoje(81); pažymi, kad tokios tiesioginės užsienio investicijos paprastai priklauso specialiosios paskirties vienetams (SPV), kurie dažnai padeda pasinaudoti spragomis; ragina Komisiją įvertinti specialiosios paskirties vienetų, turinčių tiesioginių užsienio investicijų, vaidmenį;

136.  pažymi, kad ekonominiai rodikliai, kaip antai neįprastai didelės tiesioginės užsienio investicijos ir tiesioginės užsienio investicijos, priklausančios specialiosios paskirties vienetams, yra ATP rodikliai(82);

137.  pažymi, kad ATAD įtvirtintos kovos su piktnaudžiavimu taisyklės (dirbtinės priemonės) taikomos priedangos įmonėms, o taikant BPMB ir BKPMB būtų užtikrinama, kad pajamos būtų priskiriamos pagal tikrosios ekonominės veiklos vykdymo vietą;

138.  ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti suderintus, privalomus, vykdytinus ir esminius ekonominės veiklos reikalavimus ir išlaidų patikrinimo kriterijus;

139.  ragina Komisiją per dvejus metus atlikti tarpusavyje susijusių teisėkūros ir politikos iniciatyvų, kuriomis siekiama spręsti priedangos įmonių naudojimo problemas mokestinio sukčiavimo, mokesčių slėpimo, agresyvaus mokesčių planavimo ir pinigų plovimo atvejais, tinkamumo patikras;

3.PVM

140.  pabrėžia, kad būtina PVM taisykles suderinti ES lygmeniu tiek, kiek taip reikalinga siekiant užtikrinti bendrosios rinkos sukūrimą ir veikimą neiškraipant konkurencijos(83);

141.  pabrėžia, kad PVM yra svarbus mokestinių pajamų šaltinis nacionaliniams biudžetams; pažymi, kad 2016 m. 28 ES valstybių narių PVM pajamos sudarė 1 044 mlrd. EUR, t. y. 18 proc. visų valstybių narių mokestinių pajamų; atkreipia dėmesį į tai, kad 2017 m. ES metinis biudžetas sudarė 157 mlrd. EUR;

142.  tačiau apgailestauja, kad kiekvienais metais dėl sukčiavimo netenkama didelių pajamų iš mokėtino PVM sumų; pabrėžia, kad, remiantis Komisijos statistiniais duomenimis, 2016 m. PVM nepriemoka ES (t. y. skirtumas tarp numatomų PVM pajamų ir faktiškai surinktos PVM sumos, taip pat apskaičiuota, kad PVM, kurį ES prarado ne tik dėl sukčiavimo, bet ir dėl bankroto, neteisingo skaičiavimo ir vengimo mokėti PVM) sudarė 147 mlrd. EUR, t. y. daugiau nei 12 proc. visos pajamų iš mokėtino PVM sumos(84), nors keliose valstybėse narėse padėtis yra daug blogesnė, nes ši nepriemoka siekė ar net viršijo 20 proc., o tai rodo didelį skirtumą tarp valstybių narių jų PVM nepriemokos tvarkymo srityje;

143.  atkreipia dėmesį į tai, kad, Komisijos vertinimu, dėl tarpvalstybinio sukčiavimo PVM kasmet netenkama maždaug 50 mlrd. EUR, t. y. 100 EUR vienam ES piliečiui per metus(85); tačiau, Europolo vertinimu, apie 60 mlrd. EUR siekianti sukčiavimo PVM srityje suma susijusi su organizuotu nusikalstamumu ir terorizmo finansavimu; atkreipia dėmesį į labiau suderintą ir supaprastintą PVM tvarką ES, nors valstybių narių bendradarbiavimas vis dar nei pakankamas, nei veiksmingas; ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti savo bendradarbiavimą, kad galėtų veiksmingiau kovoti su sukčiavimu PVM srityje; ragina Komisiją teikti pirmenybę galutinės PVM tvarkos įdegimui ir įgyvendinimui siekiant ją patobulinti;

144.  prašo patikimų statistinių duomenų PVM nepriemokai įvertinti ir pabrėžia, kad ES reikia bendro požiūrio į duomenų rinkimą ir dalijimąsi jais; primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad valstybėse narėse būtų reguliariai renkami ir skelbiami suderinti statistiniai duomenys;

145.  pabrėžia, kad sukčiai, ypač karuselinio sukčiavimo PVM ir dingusio prekiautojo sukčiavimo atveju, piktnaudžiavo galiojančia (pereinamojo laikotarpio) PVM tvarka, pagal kurią ES viduje vykdomam tiekimui ir eksportui taikoma išimtis;

146.  pažymi, kad, Komisijos teigimu, tarpvalstybinę prekybą vykdančios įmonės šiuo metu patiria 11 proc. didesnes reikalavimų laikymosi išlaidas palyginti su išlaidomis, kurias patiria tik vidaus prekybą vykdančios įmonės; pažymi, kad visų pirma MVĮ kenčia dėl neproporcingų PVM prievolių vykdymo išlaidų, o tai yra viena iš priežasčių, dėl kurių jos neskuba naudotis bendrosios rinkos teikiamais privalumais; ragina Komisiją ir valstybes nares parengti konkrečius sprendimus, siekiant sumažinti su tarpvalstybine prekyba susijusias PVM išlaidas;

3.1.PVM sistemos modernizavimas

147.  taigi palankiai vertina 2016 m. balandžio 6 d. Komisijos PVM veiksmų planą, kuriuo siekiama reformuoti PVM sistemą, ir 13 pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuos Komisija patvirtino nuo 2016 m. gruodžio mėn., kurie yra susiję su perėjimu prie galutinės PVM tvarkos ir kuriais siekiama pašalinti su PVM susijusias kliūtis e. prekybos srityje, peržiūrėti MVĮ taikomą PVM tvarką, modernizuoti PVM tarifų politiką ir panaikinti PVM nepriemoką;

148.  palankiai vertina tai, kad 2015 m. buvo įdiegta telekomunikacijų, transliavimo ir elektroninių paslaugų PVM vieno langelio principu grindžiama minisistema (angl. MOSS), veikianti kaip savanoriška PVM registravimo, deklaravimo ir mokėjimo sistema; palankiai vertina tai, kad iki 2021 m. sausio 1 d. ši sistema bus išplėsta ir pritaikyta kitam prekių ir paslaugų galutiniams vartotojams tiekimui;

149.  pažymi, kad, Komisijos vertinimu, tikimasi, jog įgyvendinus PVM modernizavimo reformą biurokratizmas bus sumažintas 95 proc. ir taip pavyks sutaupyti apie 1 mlrd. EUR;

150.  ypač palankiai vertina tai, kad 2017 m. gruodžio 5 d. Taryba priėmė naujas taisykles, pagal kurias internetinėms įmonėms bus lengviau vykdyti su PVM susijusias prievoles; ypač palankiai vertina tai, kad Taryba atsižvelgė į Parlamento nuomonę dėl internetinių platformų prievolės rinkti PVM jose vykdant nuotolinio pardavimo sandorius nustatymo; mano, kad tokia priemone pavyks užtikrinti vienodas sąlygas su ne ES įmonėmis, nes šiuo metu daugelis vykdant nuotolinę prekybą importuojamų prekių patenka į ES neapmokestinamos PVM; ragina valstybes nares iki 2021 m. tinkamai įgyvendinti naująsias taisykles;

151.  palankiai vertina pasiūlymus dėl galutinės PVM tvarkos, kurie buvo priimti 2017 m. spalio 4 d.(86) ir 2018 m. gegužės 24 d.(87); ypač palankiai vertina Komisijos pasiūlymą apmokestinant taikyti paskirties šalies principą, t. y. PVM būtų mokamas galutinio vartotojo valstybės narės mokesčių institucijoms pagal toje valstybėje galiojantį tarifą;

152.  ypač palankiai vertina Tarybos padarytą su galutine PVM tvarka susijusią pažangą 2018 m. spalio 4 d. patvirtinus greitus sprendimus(88); tačiau yra susirūpinęs dėl to, kad dėl su sukčiavimu susijusių aspektų nebuvo patvirtinta jokių apsaugos priemonių, kaip Parlamentas siūlė savo pozicijoje(89) dėl pasiūlymo dėl patvirtinto apmokestinamojo asmens (CTP)(90) ir pažymėjo 2018 m. spalio 3 d. nuomonėje(91); labai apgailestauja dėl to, kad Taryba atidėjo sprendimą dėl CTP statuso nustatymo, kol bus patvirtinta galutinė PVM tvarka;

153.  ragina Tarybą užtikrinti, kad patvirtinto apmokestinamojo asmens statusas atitiktų įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo statusą, kurį suteikia muitinės;

154.  ragina užtikrinti minimalų skaidrų patvirtinto apmokestinamojo asmens statuso koordinavimą ES mastu, įskaitant reguliarų Komisijos vertinimą, kaip valstybės narės suteikia patvirtinto apmokestinamojo asmens statusą; ragina valstybių narių mokesčių institucijas keistis informacija apie atsisakymus suteikti patvirtinto apmokestinamojo asmens statusą tam tikroms įmonėms, kad būtų sustiprintas suderinamumas ir bendri standartai;

155.  taip pat palankiai vertina specialiųjų schemų MVĮ(92) peržiūrą, kuri yra būtina siekiant užtikrinti vienodas sąlygas, nes atleidimo nuo PVM schemos šiuo metu taikomos tik šalies subjektams, ir kurią atlikus gali būti sumažintos PVM reikalavimų laikymosi išlaidos mažosioms ir vidutinėms įmonėms; ragina Tarybą atsižvelgti į 2018 m. rugsėjo 11 d. Parlamento nuomonę(93), ypač kalbant apie tolesnį administracinį supaprastinimą MVĮ; todėl ragina Komisiją sukurti interneto portalą, kuriame turėtų registruotis MVĮ, norinčios pasinaudoti išimtimi kitoje valstybėje narėje, ir vieno langelio sistemą, kurioje mažosios įmonės galėtų teikti PVM deklaracijas, susijusias su įvairiomis valstybėmis narėmis, kuriose jos vykdo veiklą;

156.  atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą dėl bendro atvirkštinio apmokestinimo mechanizmo (angl. GRCM)(94), pagal kurį bus galima laikinai nukrypti nuo įprastų PVM taisyklių, kad būtų galima geriau apsisaugoti visų pirma nuo karuselinio sukčiavimo labiausiai nuo tokio sukčiavimo nukentėjusiuose valstybėse narėse; ragina Komisiją atidžiai stebėti, kaip taikomas šis naujas teisės aktas, taip pat stebėti su juo susijusią galimą riziką ir pranašumus; tačiau primygtinai reikalauja, kad bendrasis atvirkštinio apmokestinimo mechanizmas jokiu būdu netrukdytų skubiai įgyvendinti galutinės PVM sistemos;

157.  atkreipia dėmesį, kad elektroninės prekybos plėtra dažnai yra rimtas iššūkis mokesčių institucijoms, kai, pvz., pardavėjas neturi ES apmokestinamos tapatybės, o PVM deklaracijose yra nurodoma kur kas mažesnė, nei tikroji, deklaruotų operacijų vertė; todėl palankiai vertina pasiūlytų ir 2018 m. gruodžio 11 d. Komisijos priimtų įgyvendinimo taisyklių, susijusių su nuotoline prekyba prekėmis, esmę (COM(2018)0819 ir COM(2018)0821), pagal šias taisykles, visų pirma, nuo 2021 m. interneto platformos privalės užtikrinti, kad būtų surinktas PVM už jų platformose ne ES įmonių ES vartotojams parduotas prekes;

158.  ragina Komisiją ir valstybes nares stebėti e. prekybos sandorius, kuriuose dalyvauja ne ES įsisteigę pardavėjai, kurie nedeklaruoja PVM (pvz., netinkamai taikydami mėginio statusą) arba sąmoningai nuvertina prekes, kad visai išvengtų privalomo PVM mokėjimo arba jį sumažintų; mano, kad tokia praktika kelia pavojų ES vidaus rinkos vientisumui ir sklandžiam veikimui; ragina Komisiją atitinkamais atvejais prireikus pateikti pasiūlymų;

3.2.PVM nepriemoka, kova su sukčiavimu PVM ir administracinis bendradarbiavimas PVM srityje

159.  primena savo raginimą dėl veiksnių, kurie prisideda prie mokesčių, visų pirma PVM, nepriemokos;

160.  palankiai vertina tai, kad 2018 m. kovo 8 d. Komisija pradėjo pažeidimo nagrinėjimo procedūras prieš Kiprą, Graikiją ir Maltą, o 2018 m. lapkričio 8 d. – prieš Italiją ir Meno Salą dėl jachtoms ir orlaiviams įsigyti taikomos PVM rinkimo tvarkos pažeidimų, siekdama užtikrinti, kad jos nebetaikytų neteisėto palankaus mokestinio režimo privačioms jachtoms ir orlaiviams, dėl kurio vyksta konkurencijos iškraipymai jūrų ir aviacijos sektoriuose;

161.  palankiai vertina Reglamento (ES) Nr. 904/2010 nuostatų dėl administracinio bendradarbiavimo PVM srityje stiprinimo priemonių pakeitimus; palankiai vertina 2017 m. Komisijos apsilankymus 10 valstybių narių stebėsenos tikslais, ypač po jų parengtą rekomendaciją padidinti PVM informacijos mainų sistemos (VIES) patikimumą;

162.  atkreipia dėmesį, kad Komisija neseniai pasiūlė papildomas kontrolės priemones ir sustiprintą „Eurofisc“ vaidmenį, taip pat muitinių ir mokesčių institucijų glaudesnio bendradarbiavimo mechanizmus; ragina valstybes nares aktyviau dalyvauti „Eurofisc“ sandorių tinklo analizės (STA) sistemoje;

163.  laikosi nuomonės, kad visų valstybių dalyvavimas „Eurofisc“ turi būti privalomas ir turi būti ES finansavimo gavimo sąlyga; pakartoja nuolatinį Europos Audito Rūmų susirūpinimą dėl PVM grąžinimo sanglaudos išlaidoms(95) ir dėl ES kovos su sukčiavimu programos(96);

164.  primygtinai ragina Komisiją išnagrinėti galimybes realiuoju laiku rinkti ir perduoti valstybių narių operacijų PVM duomenis, nes tai padidintų „Eurofisc“ veiksmingumą ir leistų toliau plėtoti naujas strategijas kovai su sukčiavimu PVM srityje; ragina visas susijusias institucijas naudoti įvairius statistinius ir duomenų gavybos metodus, kad nustatytų anomalijas, įtartinus santykius ir modelius, suteikdamos galimybę mokesčių institucijoms geriau aktyviai, tikslingai ir ekonomiškai efektyviai kovoti su įvairaus spektro reikalavimų nesilaikymu;

165.  palankiai vertina tai, kad buvo priimta Finansinių interesų apsaugos (FIA) direktyva(97), kurioje išaiškinami valstybių narių, Eurojusto, Europos prokuratūros (EPPO), Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) ir Komisijos tarpvalstybinio bendradarbiavimo ir savitarpio teisinės pagalbos klausimai kovojant su sukčiavimu PVM; ragina Europos prokuratūrą, OLAF, „Eurofisc“, Europolą ir Eurojustą glaudžiai bendradarbiauti, siekiant koordinuoti pastangas kovojant su sukčiavimu PVM ir nustatant naują sukčiavimo praktiką bei prie jos prisitaikant;

166.  tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad reikia geresnio ES administracinių, teisminių ir teisėsaugos institucijų bendradarbiavimo, kaip 2018 m. birželio 28 d. surengtame klausyme akcentavo ekspertai ir kaip pažymėta TAX3 komiteto užsakymu atliktame tyrime;

167.  palankiai vertina Komisijos komunikatą dėl išplėstos Europos prokuratūros kompetencijos, kad ji apimtų ir tarpvalstybinius teroristinius nusikaltimus; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad Europos prokuratūrą galėtų pradėti veikti kuo greičiau, ne vėliau kaip 2022 m., užtikrinant glaudų bendradarbiavimą su jau įsteigtoms Sąjungos institucijomis, įstaigomis, agentūromis ir biurais, kurie yra atsakingi už Sąjungos finansinių interesų apsaugą; ragina nustatyti pamokomas, atgrasančias ir proporcingas sankcijas; mano, kad visi asmenys, dalyvaujantys organizuoto sukčiavimo PVM schemoje, turėtų būti griežtai baudžiami, kad nekiltų nebaudžiamumo jausmo;

168.  mano, kad viena iš pagrindinių problemų, dėl kurių atsiranda galimybių sukčiauti PVM, yra piniginis pelnas, kurį gali gauti sukčius; todėl ragina Komisiją ištirti ekspertų(98) pateiktą pasiūlymą talpinti tarpvalstybinių sandorių duomenis bloko grandinėje ir vietoj dekretinės valiutos naudoti saugias skaitmenines valiutas, kurios gali būti naudojamos tik PVM mokėti (vienos paskirties);

169.  palankiai vertina tai, kad Taryba sprendžia su importu susijusio sukčiavimo problemą(99); mano, kad tinkamai įkeliant muitinės deklaracijų duomenis į VIES paskirties valstybės narės galės sutikrinti muitinės ir PVM informaciją ir užtikrinti, kad PVM būtų mokamas paskirties šalyje; ragina valstybes nares įgyvendinti šį naują teisės aktą veiksmingai ir laiku, iki 2020 m. sausio 1 d.;

170.  mano, kad administracinis mokesčių institucijų bendradarbiavimas vyksta neoptimaliai(100); ragina valstybes nares įgalioti „Eurofisc“ parengti naujas strategijas prekėms pagal 42 muitinės procedūrą sekti, mechanizmą, pagal kurį importuotojas galėtų būti atleistas nuo PVM, kai importuojamos prekės yra skirtos galiausiai pervežti verslo klientui kitoje valstybėje narėje nei importavimo valstybė narė;

171.  pabrėžia, kad svarbu pagal AMLD5 įgyvendinti įmonių tikrųjų savininkų registrą, nes tai svarbi priemonė kovojant su sukčiavimu PVM; primygtinai ragina valstybes nares stiprinti su tokio pobūdžio sukčiavimu kovojančių policijos pajėgų, mokesčių tarnybų, prokurorų ir teisėjų kompetenciją ir kvalifikacijas;

172.  yra susirūpinęs dėl TAX3 komiteto užsakymu atlikto tyrimo(101) rezultatų, kuriuose konstatuojama, kad Komisijos pasiūlymais su importu susijęs sukčiavimas bus sumažintas, bet ne panaikintas; pažymi, kad apskritai nepakankamo ES taisyklių įvertinimo ir vykdymo užtikrinimo problema, susijusi su ne ES apmokestinamaisiais asmenimis, nebus išspręsta; ragina Komisiją ištirti alternatyvius ilgesnio laikotarpio tokiems tiekimo sandoriams taikomo mokesčio surinkimo būdus; pabrėžia, kad pasikliauti ne ES apmokestinamųjų asmenų sąžiningumu surenkant ES PVM nėra tvaru; mano, kad tokie alternatyvūs surinkimo būdai turėtų būti taikomi ne tik elektroninėse platformose vykdomo tikslinio pardavimo sandoriams, bet ir visiems pardavimo sandoriams, kuriuos sudaro ne ES apmokestinamieji asmenys, neatsižvelgiant į jų verslo modelį;

173.  ragina Komisiją atidžiai stebėti galutinės PVM tvarkos diegimo pasekmes valstybėms narėms; ragina Komisiją rimtai ištirti galutinėje PVM sistemoje naujos sukčiavimo rizikos tikimybę, ypač susijusią su dingusio tiekėjo problema, kylančia vykdant tarpvalstybinius sandorius, vietoj dingusio kliento tipo karuselinio sukčiavimo; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad, be kita ko, muitinio tranzito sistema tikrai gali palengvinti prekybą Europos Sąjungoje; tačiau pažymi, kad galimi piktnaudžiavimai, o nusikalstamos organizacijos, nemokėdamos mokesčių ir muitų, gali sukelti didelių nuostolių valstybėms narėms ir ES (išvengdamos PVM); todėl ragina Komisiją stebėti muitinio tranzito sistemą ir pateikti pasiūlymų, pagrįstų visų pirma OLAF, Europolo ir „Eurofisc“ parengtomis rekomendacijomis;

174.  mano, kad didžioji dauguma Europos Sąjungos piliečių tikisi aiškių Europos ir nacionalinių teisės aktų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti reikiamų mokesčių nemokančius subjektus, juos nubausti ir laiku atgauti trūkstamus mokesčius;

4.Fizinių asmenų apmokestinimas

175.  atkreipia dėmesį į tai, kad fiziniai asmenys paprastai nesinaudoja savo judėjimo laisve mokestinio sukčiavimo, mokesčių slėpimo ir agresyvaus mokesčių planavimo tikslais; tačiau pabrėžia, kad kai kurių fizinių asmenų mokesčio bazė pakankamai didelė ir yra susijusi su keliais mokesčių jurisdikciją turinčiais subjektais;

176.  apgailestauja dėl to, kad daug grynųjų lėšų turintys asmenys (HNWI) ir itin daug grynųjų lėšų turintys asmenys (UHNWI), siekdami turėti gerokai mažesnę arba nulinę mokestinę prievolę, naudojasi sudėtingomis mokesčių struktūromis, įskaitant įmonių steigimą, ir toliau turi galimybę perkelti savo pajamas ir lėšas arba pirkinius per įvairias mokesčių jurisdikcijas, pasinaudodami turto valdytojų ir kitų tarpininkų paslaugomis; apgailestauja, kad tam tikros ES valstybės narės įgyvendino mokesčių schemas, kuriomis siekiama pritraukti didelį grynąjį turtą turinčius asmenis, tačiau nesukuriama reali ekonominė veikla;

177.  pažymi, kad visoje ES pagrindiniai tarifai, taikomi darbo pajamoms apmokestinti, paprastai yra aukštesni, nei pajamoms iš kapitalo taikomi apmokestinimo tarifai; pažymi, kad, apskritai, su turtu susiję mokesčiai vis dar sudaro mažą bendrų mokestinių pajamų dalį – tik 4,3 proc. visų ES mokestinių pajamų(102);

178.  apgailestaudamas konstatuoja, kad dėl sukčiavimo įmonės pelno mokesčiu, mokesčių slėpimo ir agresyvaus mokesčių planavimo mokesčių našta iš dalies perkeliama sąžiningiems ir teisingiems mokesčių mokėtojams;

179.  ragina valstybes nares nustatyti atgrasomąsias, veiksmingas ir proporcingas sankcijas mokestinio sukčiavimo, mokesčių slėpimo ir neteisėto agresyvaus mokesčių planavimo atvejais ir užtikrinti, kad šios sankcijos būtų taikomos;

180.  apgailestauja dėl to, kad kai kurios valstybės narės yra sukūrusios abejotiną mokesčių tvarką, pagal kurią asmenims, kurie mokesčių tikslais gavo leidimą gyventi, gali būti taikomos pajamų mokesčio lengvatos, taip kenkiant kitų valstybių narių mokesčio bazei ir skatinant žalingą piliečių diskriminavimo politiką; pažymi, kad tokia tvarka gali turėti privalumų, kuriais negali pasinaudoti valstybės piliečiai, pvz., užsienyje turimos nuosavybės ir pajamų neapmokestinimą, fiksuoto dydžio mokestį už pajamas užsienyje, dalies šalyje uždirbtų pajamų atleidimą nuo mokesčių ar mažesnius mokesčių tarifus pensijoms, pervestoms į kilmės šalį;

181.  primena, kad Komisija savo 2001 m. komunikate siūlė verslo apmokestinimo elgesio kodekso (EK) grupei į žalingos mokesčių praktikos sąrašą įtraukti ypatingą apmokestinimo tvarką, taikomą užsienyje dirbantiems aukštos kvalifikacijos darbuotojams(103), bet nuo tol nepateikė jokių duomenų apie šios problemos mastą; ragina Komisiją dar kartą ištirti šį klausimą ir visų pirma įvertinti dvigubo apmokestinimo ir dvigubo neapmokestinimo riziką taikant tokią tvarką;

4.1.Pilietybės įsigijimo investuojant (CBI) ir leidimo gyventi įsigijimo investuojant (RBI) schemos

182.  yra susirūpinęs, kad daugumoje valstybių narių galioja pilietybės įsigijimo investuojant (CBI) arba leidimo gyventi įsigijimo investuojant (RBI) schemos(104), paprastai vadinamos auksinių vizų, pilietybės suteikimo investuotojams arba investuotojų programomis, pagal kurias mainais už finansines investicijas ES ir ne ES piliečiams suteikiama pilietybė arba leidimas gyventi;

183.  pažymi, kad pagal šias programas daromos investicijos nebūtinai skatina realiąją ekonomiką toje valstybėje narėje, kur suteikiama pilietybė arba leidimas gyventi, ir kad jos dažnai nereikalauja, kad prašytojai tam tikrą laiką leistų toje teritorijoje, į kurią investuojama, ir kad net tuo atveju, kai toks reikalavimas formaliai taikomas, jo laikymasis paprastai nekontroliuojamas; pabrėžia, kad tokios schemos trukdo siekti Sąjungos tikslų ir todėl pažeidžia lojalaus bendradarbiavimo principą;

184.  pažymi, kad pasinaudoję pilietybės įsigijimo investuojant schema ES pilietybę gavo bent 5 000 ne ES piliečių(105); pažymi, kad, anot tyrimo(106), buvo suteikta bent 6 000 pilietybių ir beveik 100 000 leidimų gyventi;

185.  yra susirūpinęs tuo, kad pilietybė ir leidimas gyventi pagal ICB ir RBI schemas suteikiami be deramo pareiškėjų, įskaitant didelės rizikos trečiųjų šalių piliečius, patikimumo patikrinimo, ir todėl tai kelia pavojų Sąjungos saugumui; apgailestauja dėl to, kad su CBI ir RBI schemomis susijusių pinigų kilmė apgaubta rūko, o tai gerokai padidino politinę, ekonominę ir saugumo riziką Europos šalyse;

186.  pabrėžia, kad CBI ir RBI schemos sietinos su kitais reikšmingais rizikos veiksniais, įskaitant ES ir nacionalinių pilietybių vertės sumažėjimą ir galimą korupciją, pinigų plovimą ir mokesčių slėpimą; atkreipia dėmesį, kad vienai valstybei narei priėmus sprendimą įgyvendinti CBI ir RBI schemas, šalutinį poveikį patiria kitos valstybės narės; susirūpinęs pakartoja, kad pagal tas schemas pilietybė arba leidimas gyventi gali būti suteikiami kompetentingoms institucijoms neatlikus tinkamo arba visai jokio išsamaus klientų patikrinimo (CDD);

187.  pažymi, kad AMLD5 įpareigotiesiems subjektams nustatyta prievolė vertinti CBI arba RBI pareiškėjus kaip aukštos rizikos veiksnį vykdant išsamų jų patikrinimą neturėtų būti naudojama kaip pretekstas atleisti valstybes nares nuo jų atsakomybės pačioms parengti sugriežtintas išsamaus patikrinimo procedūras ir jų laikytis; atkreipia dėmesį į tai, kad nacionaliniu ir ES lygmenimis buvo pradėti keli oficialūs korupcijos ir pinigų plovimo tyrimai, tiesiogiai susiję su CBI ir RBI schemomis;

188.  pabrėžia, kad pagal tokias schemas daromų investicijų ekonominis tvarumas ir gyvybingumas taip pat nėra aiškūs; pabrėžia, kad jokiomis aplinkybėmis neturėtų būti prekiaujama pilietybe ir su ja susijusiomis teisėmis;

189.  pažymi, kad pilietybės įsigijimo investuojant ir leidimo gyventi įsigijimo investuojant schemomis valstybėse narėse plačiai naudojosi Rusijos ir Rusijos įtakoje esančių šalių piliečiai; pabrėžia, kad Rusijos piliečiai, kurie buvo įtraukti į sankcijų sąrašą, sudarytą po neteisėtos Krymo aneksijos ir Rusijos agresijos Kryme, gali naudotis šiomis schemomis kaip galimybe išvengti ES sankcijų;

190.  kritikuoja tai, kad tokios programos neretai sietinos su naudos gavėjams skirtomis mokestinėmis lengvatomis arba specialiaisiais mokesčių režimais; yra susirūpinęs dėl to, kad dėl tokių lengvatų gali nepavykti užtikrinti, kad visi piliečiai sąžiningai prisidėtų prie mokesčių sistemos;

191.  nerimauja dėl to, kad pareiškėjų skaičius ir kilmė, asmenų, kuriems pagal tokias schemas suteikiama pilietybė arba leidimas gyventi, skaičiai, ir pagal tokias schemas daromų investicijų suma bei pinigų kilmė nepakankamai skaidrūs; džiaugiasi, kad kai kurios valstybės narės aiškiai nurodo asmenų, kuriems pagal tokias schemas suteikiama pilietybė arba leidimas gyventi, vardus, pavardes ir tautybę; ragina kitas valstybes nares sekti šiuo pavyzdžiu;

192.  yra susirūpinęs dėl to, kad, EBPO duomenimis, CBI ir RBI schemos galėtų būti netinkamai naudojamos siekiant pakenkti finansinių sąskaitų informacijos teikimo ir išsamaus patikrinimo bendrąjį standartą (CRS) atitinkančioms išsamaus patikrinimo procedūroms, dėl to pagal CRS būtų teikiami netikslūs arba neišsamūs duomenys, visų pirma, kai finansų įstaigai atskleidžiama informacija ne apie visas mokesčių tikslais turimų gyvenamųjų vietų mokesčių jurisdikcijas; pažymi, kad, EBPO nuomone, vizų schemos, dėl kurių gali kilti didelis pavojus CRS vientisumui, yra schemos, pagal kurias mokesčių mokėtojas gali pasinaudoti nedideliu, mažesniu nei 10 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifu, taikomu lengvatinio apmokestinimo finansiniam turtui, ir jam netaikomas reikalavimas iš esmės fiziškai būti jurisdikciją turinčio subjekto, kuris siūlo auksinių vizų programą, teritorijoje bent 90 dienų;

193.  yra susirūpinęs dėl to, kad Maltoje ir Kipre galioja schemos(107), kurios gali kelti didelį pavojų CRS vientisumui;

194.  daro išvadą, kad galima ekonominė CBI ir RBI schemų nauda nekompensuoja didelės dėl jų kylančios grėsmės saugumui, taip pat pinigų plovimo ir mokesčių slėpimo rizikos;

195.  ragina valstybes nares kuo greičiau laipsniškai panaikinti visas galiojančias CBI arba RBI schemas;

196.  pabrėžia, kad iki tol valstybės narės turėtų nustatyti reikalavimą, kad siekiant pasinaudoti CBI ir RBI schemomis būtina fiziškai būti šalyje, ir turėtų tinkamai užtikrinti, kad būtų tinkamai atliekamas sustiprintas pareiškėjų dėl pilietybės arba leidimo gyventi CDD, kaip reikalaujama pagal AMLD5; pabrėžia, kad AMLD5 nustatyta sugriežtinta išsamaus politikoje dalyvaujančių asmenų patikrinimo tvarka; ragina valstybes nares užtikrinti, kad vyriausybės prisiimtų galutinę atsakomybę už pareiškėjų pagal CBI ir RBI schemas išsamius patikrinimus; ragina Komisiją nuolat griežtai stebėti tinkamą CDD vykdymą ir taikymą naudojant CBI ir RBI schemas, kol jos bus panaikintos visose valstybėse narėse;

197.  pažymi, kad valstybės narės pilietybę arba leidimą gyventi joje įgijęs asmuo visoje Sąjungos teritorijoje gali naudotis įvairiomis teisėmis ir leidimais, įskaitant laisvo judėjimo teisę ir teisę laisvai apsigyventi Šengeno zonoje; todėl ragina valstybes nares, kurios įgyvendina CBI ir RBI programas, patikrinti pareiškėjų charakteristikas ir atmesti pareiškėjų paraiškas, jei jie kelia riziką saugumui, įskaitant pinigų plovimą, iki kol šios programos bus iki galo panaikintos; toliau įspėja apie CBI ir RBI schemų, su kuriomis susijęs šeimos susijungimas, pavojų, nes CBI / RBI naudos gavėjų šeimos nariai gali gauti leidimą gyventi arba pilietybę su minimaliais patikrinimais arba visiškai nepatikrinti;

198.  šiomis aplinkybėmis ragina visas valstybes nares rinkti ir skelbti skaidrius duomenis, susijusius su jų CBI ir RBI schemomis, įskaitant atmestų paraiškų skaičių ir tokio atmetimo priežastis; ragina Komisiją, kol šios programos bus iki galo panaikintos, parengti gaires ir užtikrinti, kad būtų geriau renkami duomenys ir kad valstybės narės tarpusavyje geriau keistųsi informacija apie savo CBI ir RBI schemas, įskaitant informaciją apie pareiškėjus, kurių paraiška buvo atmesta dėl su saugumu susijusių priežasčių;

199.  mano, kad, kol CBI ir RBI schemos bus visiškai panaikintos, valstybės narės turėtų taikyti tarpininkams, prekiaujantiems ICB ir RBI, tokius pačius įsipareigojimus, kaip ir tie, kurie taikomi įpareigotiesiems subjektams pagal kovos su pinigų plovimu teisės aktus, ir ragina valstybes nares užkirsti kelią su CBI ir RBI schemomis susijusiems interesų konfliktams, kurie gali kilti, kai privačios įmonės, padėjusios vyriausybei kurti, valdyti ir skatinti tas schemas, taip pat konsultuoja ir teikia pagalbą asmenims tikrindamos jų tinkamumą ir pateikdamos jų paraiškas dėl pilietybės arba leidimo gyventi;

200.  teigiamai vertina 2019 m. sausio 23 d. Komisijos ataskaitą „Investuotojų pilietybės ir leidimo gyventi schemos Europos Sąjungoje“ (COM(2019)0012); pažymi, jog ataskaitoje patvirtinama, kad abiejų rūšių schemos kelia didelę riziką valstybėms narėms ir visai Sąjungai, visų pirma saugumo, pinigų plovimo, korupcijos, ES taisyklių apėjimo ir mokesčių vengimo srityse, ir kad šią didelę riziką dar labiau sustiprina su schemų skaidrumu ir valdymu susiję trūkumai; nerimauja, kad Komisija yra susirūpinusi dėl to, kad valstybių narių taikomomis priemonėmis ne visada pakankamai sumažinama schemų keliama rizika;

201.  atkreipia dėmesį į Komisijos ketinimą sudaryti ekspertų grupę, kuri spręstų šių schemų skaidrumo, valdymo ir saugumo klausimus; palankiai vertina tai, kad Komisija įsipareigojo stebėti šalyse, kurioms taikomas bevizis režimas, įgyvendinamų investuotojų pilietybės schemų poveikį, kaip vizos reikalavimo netaikymo sustabdymo mechanizmo dalis; ragina Komisiją koordinuoti valstybių narių keitimąsi informacija apie atmestas paraiškas; ragina Komisiją atliekant kitą savo viršnacionalinės rizikos vertinimą įvertinti riziką, susijusią su pilietybės ir leidimo gyventi pardavimu; ragina Komisiją įvertinti, kokiu mastu ES piliečiai naudojasi tokiomis schemomis;

4.2.Laisvieji uostai, muitinės sandėliai ir kitos specialiosios ekonominės zonos (SEZ)

202.  palankiai vertina tai, kad pagal AMLD5 laisvieji uostai taps įpareigotaisiais subjektais ir privalės vykdyti CDD reikalavimus ir pranešti apie įtartinus sandorius finansinės žvalgybos padaliniams (FŽP);

203.  pažymi, kad ES laisvieji uostai gali būti steigiami „laisvosios zonos“ tvarka; pažymi, kad laisvosios zonos yra uždaros zonos Sąjungos muitų teritorijoje, į kurią ne Sąjungos prekes galima įvežti nemokant importo muito ir kitų mokesčių (pvz., mokesčių) ir netaikant prekybos politikos priemonių;

204.  primena, kad laisvieji uostai yra sandėliai laisvosiose zonose, kurie iš pradžių buvo naudojami kaip tranzitinių prekių laikymo erdvės; apgailestauja dėl to, kad per tą laiką jie tapo pakaitinio turto, įskaitant meno kūrinius, brangakmenis, antikvarinius daiktus, auksą ir vyno kolekcijas, (neretai nuolatinio) laikymo vieta(108), ir yra finansuojami iš nežinomų pinigų šaltinių; pabrėžia, jog negalima leisti, kad laisvaisiais uostais ar laisvosiomis zonomis būtų naudojamasi mokesčių vengimo tikslais it kad jų poveikis taptų toks pat kaip mokesčių rojaus;

205.  pažymi, kad, be saugaus laikymo, laisvieji uostai naudojami dėl jų didelio slaptumo lygio ir importo muitų ir netiesioginių mokesčių, kaip antai PVM arba naudotojo mokesčio, atidėjimo;

206.  pabrėžia, kad ES yra daugiau nei 80 laisvųjų zonų(109) ir tūkstančiai kitų sandėlių, kuriems taikomos ES „specialiosios saugojimo procedūros“, visų pirma, „muitinės sandėlių“, kuriuose gali arba galėtų būti užtikrinamas toks pat slaptumas ir (netiesioginė) mokestinė nauda(110);

207.  pažymi, kad pagal Sąjungos muitinės kodeksą muitinės sandėlių teisinis statusas yra beveik toks pat, kaip laisvųjų uostų; todėl rekomenduoja suteikti jiems tokį pat statusą, kaip laisviesiems uostams, taikant teisines priemones, kurių tikslas – sumažinti juose kylančią pinigų plovimo ir mokesčių slėpimo riziką, kaip antai AMLD5; mano, kad siekiant, kad sandėliuose turėtų dirbti tinkamas kvalifikuotų darbuotojų skaičius, kad jie galėtų atlikti būtinas juose vykdomų sandorių patikras;

208.  pažymi, kad pinigų plovimo rizika laisvuosiuose uostuose tiesiogiai sietina su pinigų plovimo rizika pakaitinio turto rinkoje;

209.  pažymi, kad pagal DAC5 nuo 2018 m. sausio 1 d. tiesioginių mokesčių institucijos paprašiusios turi galimybę susipažinti su įvairia pagal AMLD renkama informacija apie galutinį tikrąjį savininką (UBO); pažymi, kad ES kovos su pinigų plovimu teisės aktai grindžiami pasitikėjimu patikimais CDD tyrimais ir išsamia informacija apie įtartinus sandorius, kurią teikia įpareigotieji subjektai, kurie taps kovos su pinigų plovimu valdytojais; susirūpinęs pažymi, kad paprašius suteikiama galimybė susipažinti su laisvųjų uostų turima informacija tam tikrais atvejais(111) gali turėti tik labai ribotą poveikį;

210.  ragina Komisiją įvertinti, kokiu mastu gali būti netinkamai panaudoti laisvieji uostai ir galima piktnaudžiauti laivybos licencijomis mokesčių vengimo tikslais(112); be to, ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto siekiant užtikrinti, kad tarp atitinkamų valdžios institucijų, pvz., teisėsaugos institucijų, mokesčių ir muitinės institucijų ir Europolo, vyktų automatiniai mainai informacija apie tikruosius savininkus ir laisvuosiuose uostuose, muitinės sandėliuose arba SEZ vykdomus sandorius, taip pat nustatyti atsekamumo įpareigojimą;

211.  ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl laipsniško laisvųjų uostų sistemos ES panaikinimo;

212.  atkreipia dėmesį į tai, kad pasibaigus banko paslapties terminui padaugėjo investicijų į naujus objektus, pvz., meno kūrinius, ir dėl to meno rinka pastaraisiais metais sparčiai išaugo; pabrėžia, kad laisvosios prekybos zonos suteikia jai saugų ir nepastebimą prieglobstį, kuriame galima vykdyti neapmokestinamą prekybą ir paslėpti savininkus, o meno rinka vis dar yra nereguliuojama, be kita ko, dėl sunkumų nustatant rinkos kainas ir ieškant specialistų; primena, kad, pavyzdžiui, vertingą paveikslą į kitą pasaulio pusę transportuoti lengviau nei atitinkamą pinigų sumą;

4.3.Mokestinės amnestijos

213.  primena(113), kad amnestijas būtina naudoti itin atsargiai arba apskritai jų netaikyti, nes jos yra tik būdas greitai surinkti mokesčius trumpuoju laikotarpiu, jos dažnai skelbiamos siekiant užpildyti biudžeto lėšų trūkumą, tačiau taip pat gali būti paskatinti rezidentus mokesčių tikslais slėpti mokesčius ir laukti kitos amnestijos, be atgrasomųjų sankcijų ar baudų; ragina valstybes nares, kuriose skelbiamos mokestinės amnestijos, visuomet reikalauti, kad naudos gavėjas pasiaiškintų dėl anksčiau atleistų lėšų šaltinio;

214.  ragina Komisiją įvertinti valstybėse narėse anksčiau vykdytas amnestijų programas ir, visų pirma, susigrąžintas viešąsias pajamas ir jų poveikį vidutinės trukmės ir ilgalaikiam mokesčio bazės kintamumui; primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti, kad su teisminėmis, teisėsaugos ir mokesčių institucijomis būtų tinkamai keičiamasi atitinkamais duomenimis, susijusiais su asmenimis, kuriems anksčiau buvo taikytos ar ateityje bus taikomos mokestinės amnestijos, taip pat užtikrinti atitiktį kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu taisyklėms ir numatyti galimybes patraukti baudžiamojon atsakomybėn už kitus finansinius nusikaltimus;

215.  mano, kad EK grupė turėtų privaloma tvarka patikrinti ir patvirtinti kiekvieną mokestinės amnestijos programą prieš ją įgyvendinant valstybėje narėje; laikosi nuomonės, kad mokesčių mokėtojas arba įmonės tikrasis savininkas, kuriam jau buvo paskelbta viena ar daugiau mokestinių amnestijų, niekada nebeturėtų įgyti teisės pasinaudoti dar viena; ragina nacionalines valdžios institucijas, valdančias duomenis apie asmenis, kuriems buvo paskelbta mokestinė amnestija, veiksmingai keistis duomenimis, gautais iš teisėsaugos arba kitų kompetentingų institucijų, tiriančių su mokestiniu sukčiavimu arba mokesčių slėpimu nesusijusius nusikaltimus;

4.4.Administracinis bendradarbiavimas

216.  pripažįsta, kad administracinis bendradarbiavimas tiesioginių mokesčių sistemos srityje dabar vykdomas tiek fizinių asmenų, kurie yra mokesčių mokėtojai, tiek bendrovių atžvilgiu;

217.  pabrėžia, kad administracinio bendradarbiavimo srityje nustatyti tarptautiniai standartai – tai būtiniausi standartai; todėl atkreipia dėmesį į tai, kad valstybės narės turėtų ne tik laikytis šių būtiniausių standartų, bet ir imtis platesnio užmojo priemonių; ragina valstybes nares toliau šalinti kliūtis administraciniam ir teisiniam bendradarbiavimui;

218.  palankiai vertina tai, kad priėmus visuotinį automatinio keitimosi informacija (AEOI) standartą, įgyvendintą DAC1, ir panaikinus 2003 m. Taupymo pajamų apmokestinimo direktyvą, buvo sukurtas vienas ES keitimosi informacija mechanizmas;

5.Kova su pinigų plovimu (AML)

219.  pabrėžia, kad pinigų plovimas gali būti įvairių formų ir kad plaunamų pinigų kilmė gali būti įvairi neteisėta veikla, pvz., korupcija, neteisėta prekyba ginklais, prekyba žmonėmis ir prekyba narkotikais, mokesčių slėpimas ir sukčiavimas, o tie pinigai gali būti naudojami terorizmui finansuoti; susirūpinęs pažymi, kad pajamos iš nusikalstamos veiklos ES siekia maždaug 110 mlrd. EUR per metus(114) ir sudaro 1 proc. viso Sąjungos BVP; pabrėžia, kad, Komisijos vertinimu, kai kuriose valstybėse narėse iki 70 proc. pinigų plovimo atvejų turi tarpvalstybinį aspektą(115); taip pat pažymi, kad, JTO vertinimu(116), pinigų plovimo mastas sudaro 2–5 proc. pasaulio BVP, arba maždaug 715 mlrd.–1,87 trilijonų EUR per metus;

220.  pabrėžia, kad įvairūs pastarojo meto pinigų plovimo atvejai Sąjungoje yra susiję su kapitalu, valdančiuoju elitu ir (arba) piliečiais, ypač kilusiais iš Rusijos ir Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS); reiškia susirūpinimą dėl grėsmės Europos saugumui ir stabilumui, kurią kelia neteisėtos pajamos iš Rusijos ir NVS šalių, kurios patenka į Sąjungos finansų sistemą plovimo ir tolesnio panaudojimo nusikalstamai veiklai finansuoti tikslais; pabrėžia, kad dėl šių neteisėtų pajamų kyla grėsmė ES piliečių saugumui ir atsiranda iškraipymų, o įstatymų besilaikantys piliečiai ir įmonės dėl nesąžiningos konkurencijos sąlygų atsiduria nepalankioje padėtyje; mano, kad, be kapitalo nutekėjimo, kurio negalima pažaboti neišsprendžiant ekonominių ir administracinių kilmės šalies problemų, ir pinigų plovimo vien tik nusikalstamais tikslais, ši priešiška veikla, kurios tikslas – susilpninti Europos šalių demokratiją, jų ekonomiką ir institucijas, vykdoma tokiu mastu, kad destabilizuotų Europos žemyną; ragina valstybes nares glaudžiau bendradarbiauti kontroliuojant iš Rusijos į Sąjungą patenkantį kapitalą;

221.  pakartoja savo raginimą(117) už žmogaus teisių pažeidimus taikyti visos ES masto sankcijas, grindžiamas JAV pasauliniu Magnickio teisės aktu, kuriuo turtėtų būti sudaromos sąlygos atskiriems valstybės tarnautojams arba asmenims, kurie veikia pagal oficialius įgaliojimus, atsakingiems už korupcijos veiksmus ar sunkius žmogaus teisų pažeidimus, taikyti draudimus išduoti vizą ir skirti tikslines sankcijas, tokias kaip turto ar interesų, susijusių su ES teritorijoje esančiu turtu, blokavimas; palankiai vertina Parlamento priimtą pranešimą dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma tiesioginių užsienio investicijų į Europos Sąjungą tikrinimo sistema(118); ragina sustiprinti bankų nerezidentų portfelių, taip pat juose esančių pinigų dalies, kurios kilmės šalys laikomos keliančiomis grėsmę Sąjungos saugumui, tikrinimą ir priežiūrą;

222.  palankiai vertina AMLD4 ir AMLD5 priėmimą; pabrėžia, kad jos yra svarbios priemonės didinant Sąjungos pastangų kovoti su pinigų iš nusikalstamos veiklos plovimu ir teroristų veiklos finansavimu veiksmingumą; pažymi, kad Sąjungos kovos su pinigų plovimu sistema visų pirma paremta prevenciniu požiūriu į pinigų plovimą, daugiausia dėmesio skiriant įtartinų sandorių nustatymui ir pranešimui apie juos;

223.  apgailestauja dėl to, kad valstybėms narėms visiškai arba iš dalies nepavyko perkelti AMLD4 į nacionalinę teisę iki nustatyto termino ir kad dėl šios priežasties Komisija turėjo joms pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūras, įskaitant prašymus Europos Sąjungos Teisingumo Teismui priimti prejudicinius sprendimus(119); ragina tas valstybes nares sparčiai ištaisyti padėtį; primygtinai ragina valstybes nares ypač vykdyti savo teisinės prievolės laikytis 2020 m. sausio 10 d. termino, iki kurio AMLD5 reikia perkelti į nacionalinę teisę; pabrėžia ir pritaria 2018 m. lapkričio 23 d. Tarybos išvadoms, kuriose valstybės narės raginamos į savo nacionalinius teisės aktus visapusiškai perkelti AMLD5 iki termino – 2020 m.; ragina Komisiją visapusiškai naudotis turimomis priemonėmis siekiant teikti paramą ir užtikrinti, kad valstybės narės į nacionalinę teisę tinkamai ir nedelsdamos perkeltų ir įgyvendintų AMLD5;

224.  primena itin didelę CDD svarbą vykdant prievolę pažinti klientą, kuri reiškia, kad įpareigotieji subjektai turi tinkamai nustatyti savo klientų tapatybę ir jų lėšų šaltinį bei galutinius tikruosius turto savininkus, įskaitant anoniminių sąskaitų imobilizavimą; apgailestauja dėl to, kad kai kurios finansų įstaigos ir su jomis susiję verslo modeliai aktyviai sudarė palankias sąlygas pinigų plovimui; kiek tai įmanoma ragina privatųjį sektorių ryžtingai kovoti su terorizmo finansavimu, o teroristinei veiklai taikyti prevenciją; ragina finansų įstaigas aktyviai persvarstyti savo vidaus procedūras siekiant užkirsti kelią bet kokiai pinigų plovimo rizikai;

225.  palankiai vertina 2018 m. gruodžio 4 d. Tarybos priimtą veiksmų planą, kuriame įtrauktos kelios ne teisėkūros priemonės, skirtos veiksmingiau kovoti su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu ES; ragina Komisiją reguliariai Parlamentui teikti naują informaciją apie pažangą įgyvendinat veiksmų planą;

226.  yra susirūpinęs dėl to, kad nėra konkrečių procedūrų ECB valdančiosios tarybos narių sąžiningumui įvertinti ir peržiūrėti, ypač tais atvejais, kai jiems oficialiai pareiškiami kaltinimai įvykdžius nusikalstamą veiklą; ragina sukurti ECB valdančiosios tarybos narių elgesio ir etikos stebėsenos bei peržiūros mechanizmus ir ragina juos apsaugoti paskyrimo įgaliojimus turinčios institucijos piktnaudžiavimo įgaliojimais atvejais;

227.  smerkia tai, kad dėl sistemingo kovos su pinigų plovimu reikalavimų nevykdymo ir neveiksmingos priežiūros Europos bankuose buvo neseniai nustatyti keli didelės svarbos pinigų plovimo atvejai, susiję su sistemingais pagrindinių kliento pažinimo ir CDD reikalavimų pažeidimais;

228.  primena, kad kliento pažinimo ir išsamaus klientų patikrinimo (CDD) principai yra labai svarbūs ir turėtų būti taikomi visą verslo santykių laikotarpį ir kad klientų sandoriai turėtų būti stebimi nuolat ir itin atidžiai siekiant nustatyti įtartiną arba neįprastą veiklą; atsižvelgdamas į tai, primena įpareigotųjų subjektų prievolę savo iniciatyva nedelsiant informuoti nacionalinius FŽP apie dėl pinigų plovimo įtariamus sandorius, su jais susijusius pirminius nusikaltimus arba teroristų finansavimą; apgailestauja dėl to, kad, nepaisant Parlamento pastangų, Penktąja kovos su pinigų plovimu direktyva (AMLD5), kaip paskutine priemone, toliau leidžiama, kad fizinis (-iai) asmuo (-enys), kuris (-ie) eina vyriausiojo vadovo pareigas, būtų registruojami kaip tikrieji bendrovės ar patikos fondo savininkai, o realus tikrasis savininkas nėra žinomas arba dėl jo kyla įtarimų; ragina Komisiją kitą kartą peržiūrint kovos su pinigų plovimu ES taisykles aiškiai įvertinti šios nuostatos poveikį galimybei gauti patikimą informaciją apie tikruosius savininkus valstybėse narėse ir pasiūlyti ją pašalinti, jei būtų požymių, kad šia nuostata piktnaudžiaujama siekiant neatskleisti tikrųjų savininkų tapatybės;

229.  atkreipia dėmesį į tai, kad kai kuriose valstybėse narėse yra mechanizmų, taikomų nepaaiškinamai įgytam turtui kontroliuoti, pagal kuriuos būtų galima atsekti pajamas iš nusikalstamos veiklos; pabrėžia, kad šį mechanizmą sudaro teismo nutartis, kuria reikalaujama, kad asmuo, kuriam pagrįstai pateikti įtarimai dalyvavus vykdant sunkų nusikaltimą ar esant susijus su jį įvykdžiusiu asmeniu, paaiškintų savo interesų, susijusių su tam tikru turtu, kilmę ir mastą ir paaiškintų, kaip turtas buvo įgytas, jei esama pagrįstų priežasčių įtarti, kad respondento teisėtai įgytų pajamų, apie kurias yra žinoma, neužtektų tam, kad respondentas galėtų įgyti tokį turtą; ragina Komisiją įvertinti tokios priemonės poveikį ir įgyvendinamumą Sąjungos lygmeniu;

230.  palankiai vertina kai kuriose valstybėse narėse priimtą sprendimą uždrausti išduoti pareikštines akcijas ir esamas pareikštines akcijas konvertuoti į nominaliuosius vertybinius popierius; prašo valstybių narių apsvarstyti, ar reikia priimti panašias priemones jų jurisdikcijose, atsižvelgiant į naujas AMLD5 nuostatas, susijusias su pranešimų apie tikrąją nuosavybę teikimu ir rizikos nustatymu;

231.  pabrėžia, kad būtina neatidėliojant sukurti veiksmingesnę komunikacijos ir informacijos mainų tarp teisminių Sąjungos institucijų sistemą, kuria būtų pakeistos įprastos savitarpio teisinės pagalbos nusikaltimų klausimais priemonės, dėl kurių vykdomos ilgos ir sudėtingos procedūros, kenkiančios pinigų plovimo ir kitų sunkių nusikaltimų tyrimui; primena savo raginimą Komisijai įvertinti būtinybę šiuo atžvilgiu imtis teisėkūros veiksmų;

232.  ragina Komisiją įvertinti ir Parlamentui pranešti apie teisinių susitarimų subjektų, tokių kaip specialiosios paskirties įmonės (SPĮ), specialiosios paskirties vienetai (SPV) ir ne labdaros tikslais veikiantys fondai, vaidmenį ir konkrečią riziką vykdant pinigų plovimą, visų pirma – Jungtinėje Karalystėje, Karūnai priklausančiose teritorijose ir užjūrio teritorijose;

233.  primygtinai ragina valstybes nares visapusiškai laikytis kovos su pinigų plovimu teisės aktų finansų rinkose išduodant vyriausybės obligacijas; mano, kad vykdant šias finansines operacijų ypač būtinas išsamus patikrinimas;

234.  pažymi, kad vien tik per TAX3 komiteto kadenciją buvo nustatyti trys paverktini pinigų plovimo per ES bankus atvejai: „ING Bank N.V.“ neseniai pripažino rimtus trūkumus taikant kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu nuostatas ir sutiko sumokėti 775 mln. EUR ir taip susitarti su Nyderlandų prokuratūra(120); „ABLV Bank“ Latvijoje pradėjo savanorišką likvidavimą, kai JAV kovos su finansiniais nusikaltimais tinklas (FinCEN) nusprendė pasiūlyti uždrausti ABLV turėti JAV korespondentinę sąskaitą dėl pinigų plovimo įtarimų(121), o „Danske Bank“, atlikus 15 000 klientų ir maždaug 9,5 mln. su Estijos padaliniu susijusių sandorių tyrimą, pripažino, kad dėl didelių banko valdymo ir kontrolės sistemų trūkumų susidarė galimybė naudoti Estijos padalinį įtartiniems sandoriams vykdyti(122);

235.  susirūpinęs pažymi, kad „Troikos“ pinigų plovyklos (angl. „Troika Laundromat“) atvejis taip pat viešai atskleidė, kaip 4.6 mlrd. JAV dolerių iš Rusijos ir kitų šalių tekėjo per Europos bankus ir įmones; atkreipia dėmesį į tai, kad šio skandalo dėmesio centre – buvęs vienas didžiausių Rusijos privačių investicinių bankų „Troika Dialog“ ir tinklas, kuris galėjo sudaryti sąlygas Rusijos valdančiajam elitui slapta naudotis neteisėtomis pajamomis siekiant įsigyti valstybės įmonių akcijų ir nekilnojamojo turto tiek Rusijoje, tiek užsienyje bei pirkti prabangos prekes; taip pat apgailestauja dėl to, kad, remiantis pranešimais, šiuose įtartinuose sandoriuose dalyvavo keli Europos bankai, t. y. „Danske Bank“, „Swedbank AB“, „Nordea Bank Abp“, „ING Groep NV“, „Credit Agricole SA“, „Deutsche Bank AG“, „KBC Group NV“, „Raiffeisen Bank International AG“, „ABN Amro Group NV“, „Cooperatieve Rabobank U.A.“ ir banko „Turkiye Garanti Bankasi A.S.“ Nyderlandų skyrius;

236.  pažymi, kad „Danske Bank“ atveju daugiau nei 200 mlrd. EUR vertės sandoriai buvo sudaromi per Estijos padalinį(123) bankui nevykdant tinkamų vidaus kovos su pinigų plovimu ir kliento pažinimo procedūrų, kaip vėliau pripažino pats bankas ir patvirtino ir Estijos, ir Danijos finansų priežiūros institucijos; mano, kad toks reikalavimų nevykdymas byloja apie visišką ir banko, ir nacionalinių kompetentingų institucijų neatsakingumą; ragina kompetentingas institucijas atlikti skubius visų Europos bankų kovos su pinigų plovimu ir kliento pažinimo procedūrų pakankamumo vertinimus siekiant užtikrinti tinkamą Sąjungos kovos su pinigų plovimu teisės aktų vykdymą;

237.  taip pat pažymi, kad 6 200 „Danske Bank“ Estijos padalinio klientų, kaip paaiškėjo, dalyvavo įtartinuose sandoriuose, kad maždaug 500 klientų buvo susiję su pinigų plovimo schemomis, apie kurias buvo viešai paskelbta, kad 177 iš jų buvo susiję su „Rusijos pinigų plovyklos“ skandalu, o 75 – su „Azerbaidžano pinigų plovyklos“ skandalu ir kad 53 klientai buvo įmonės, kurių adresai ir direktoriai, kaip paaiškėjo, buvo vienodi(124); ragina atitinkamas nacionalines valdžios institucijas atsekti įtartinomis laikomas 6 200 „Danske Bank“ Estijos padalinio klientų sandorių paskirties vietas siekiant patvirtinti, kad išplauti pinigai nebuvo panaudoti kitai nusikalstamai veiklai; ragina atitinkamas nacionalines valdžios institucijas tinkamai bendradarbiauti šiuo klausimu, nes akivaizdu, kad įtartinų sandorių grandinės yra tarpvalstybinio masto;

238.  pabrėžia, kad ECB panaikino Maltos „Pilatus Bank“ licenciją, kai Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo suimtas, be kita ko, dėl kaltinimų pinigų plovimu „Pilatus Bank“ pirmininkas ir vienintelis akcininkas Ali Sadr Hashemi Nejad; atkreipia dėmesį į tai, kad EBI padarė išvadą, jog Maltos finansinės žvalgybos analizės padalinys pažeidė ES teisę, nes nevykdė veiksmingos „Pilatus Bank“ priežiūros, be kita ko, dėl procedūrinių trūkumų ir priežiūros veiksmų nebuvimo; pažymi, kad 2018 m. lapkričio 8 d. Komisija Maltos finansinės žvalgybos analizės padaliniui išsiuntė oficialią nuomonę ir paragino imtis papildomų priemonių, kad Malta laikytųsi savo teisinių įsipareigojimų(125); ragina Maltos finansinės žvalgybos analizės padalinį imtis veiksmų, kad būtų laikomasi atitinkamų rekomendacijų;

239.  atkreipia dėmesį į Maltos nuolatinio atstovo ES TAX3 komitetui skirtą raštą, kuriame atsakoma į komiteto susirūpinimą dėl tariamo kai kurių Maltos politikoje dalyvaujančių asmenų įsivėlimo į galimą naują pinigų plovimo ir mokesčių slėpimo epizodą, susijusį su Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE) įsikūrusia bendrove „17 Black“(126); apgailestauja, kad gauti atsakymai nėra tikslūs; yra susirūpinęs dėl akivaizdaus Maltos valdžios institucijų politinio neveikimo; yra ypač susirūpinęs dėl to, kad, remiantis bendrovės „17 Black“ atskleista informacija, atrodo, kad čia įsivėlę anksčiausią Maltos vyriausybės lygmenį atstovaujantys politikoje dalyvaujantys asmenys; ragina Maltos valdžios institucijas prašyti JAE pateikti įrodymus raštais dėl teisinės pagalbos forma; ragina JAE bendradarbiauti su Maltos ir Europos valdžios institucijomis ir užtikrinti, kad būtų bendrovės „17 Black“ banko sąskaitose įšaldytos lėšos būtų įšaldytos tol, kol bus atliktas išsamus tyrimas; ypač atkreipia dėmesį į tai, kad Maltos finansinės žvalgybos analizės padalinys ir Maltos policijos komisaras akivaizdžiai nėra nepriklausomi; apgailestauja dėl to, kad iki šiol nebuvo imtasi jokių priemonių prieš šiuos politikoje dalyvaujančius asmenis, kurie įsivėlę į tariamos korupcijos bylas; pabrėžia, kad Maltos vykdomam tyrimui būtų naudinga, vadovaujantis ad hoc susitarimu(127)ir padedant Europolui ir Eurojustui, įsteigti Jungtinę tyrimo grupę, siekiant išsklaidyti rimtas abejones dėl vykdomų nacionalinių tyrimų nepriklausomumo ir kokybės;

240.  pažymi, kad tyrimą atliekančios žurnalistės Daphne Caruana Galizia nužudymo metu ji dirbo su didžiausia kada nors jos gauta atskleista informacija, kuri buvo iš Maltos elektrinę valdančios įmonės „ElectroGas“ serverių; taip pat pažymi, kad bendrovės „17 Blank“ savininkas, kuris ketino pervesti dideles pinigų sumas už šią elektrinę atsakingiems Maltos politikoje dalyvaujantiems asmenims, taip pat yra „ElectroGas“ direktorius ir akcininkas;

241.  yra susirūpinęs dėl augančio pinigų plovimo vykdant kitokių formų verslo veiklą, visų pirma – dėl vadinamojo „skrajojančių pinigų“ ir „garsių gatvių“ reiškinio; pabrėžia, kad vietos ir regioninės administravimo ir teisėsaugos institucijos turi labiau derinti veiksmus ir bendradarbiauti siekdamos spręsti šias Europos miestų problemas;

242.  žino, kad dabartinę kovos su pinigų plovimu teisinę sistemą iki šiol sudarė direktyvos ir ji buvo suderinta minimaliai, tad valstybėse narėse taikomos skirtingos nacionalinės priežiūros ir vykdymo užtikrinimo priemonės; ragina Komisiją, atsižvelgiant į būsimą kovos su pinigų plovimu teisės aktų peržiūrą, privalomame poveikio vertinime įvertinti, ar reglamentas būtų tinkamesnis teisės aktas nei direktyva; atsižvelgdamas į tai, ragina greitai paversti kovos su pinigų plovimų teisės aktus reglamentu, jeigu poveikio vertinime būtų pateikta tokia rekomendacija;

5.1.Kovos su pinigų plovimu ir prudencinės priežiūros institucijų bendradarbiavimas Europos Sąjungoje

243.  palankiai vertina tai, kad po neseniai nustatytų kovos su pinigų plovimu taisyklių pažeidimo arba tariamo pažeidimo atvejų savo 2018 m. rugsėjo 12 d. pranešime apie Sąjungos padėtį Komisijos pirmininkas pranešė apie papildomus veiksmus;

244.  ragina būtinai sustiprinti Sąjungos kredito įstaigų ir investicinių įmonių valdybų narių ir akcininkų bei draudikų tikrinimą ir nuolatinę priežiūrą ir ypač pabrėžia, kaip sunku atšaukti bankų licencijas arba lygiaverčius specialius leidimus;

245.  remia darbą, kurį atlieka jungtinė darbo grupė, kurią sudaro Komisijos Teisingumo ir vartotojų reikalų generalinio direktorato ir Finansinio stabilumo, finansinių paslaugų ir kapitalo rinkų sąjungos generalinio direktorato, ECB, Europos priežiūros institucijų (EPI) atstovai ir EPI jungtinio komiteto Kovos su pinigų plovimu pakomitečio pirmininkas; taip siekiama nustatyti esamus trūkumus ir pasiūlyti veiksmingo bendradarbiavimo, koordinavimo ir keitimosi informacija tarp priežiūros ir vykdymo užtikrinimo agentūrų priemones;

246.  daro išvadą, kad dabartinis finansų įstaigų priežiūros kovojant su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu koordinavimo lygis, ypač tarpvalstybinį poveikį turinčiais kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu atvejais, nėra pakankamas šio sektoriaus problemoms išspręsti ir kad Sąjungos gebėjimai užtikrinti suderintų kova su pinigų plovimu taisyklių ir praktikos vykdymą šiuo metu nepakankami;

247.  ragina įvertinti ilgalaikius tikslus siekiant sustiprinti kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu sistemą, kaip numatyta diskusijoms skirtame dokumente dėl galimų glaudaus kovos su pinigų plovimu ir prudencinės priežiūros institucijų bendradarbiavimo Europos Sąjungoje veiksmų gairių elementų(128), kaip antai ES lygmeniu sukurti geresnio finansų sektoriaus subjektų kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu priežiūros institucijų veiklos koordinavimo mechanizmą, ypač tais atvejais, kai kovoje su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu yra tarpvalstybinis aspektas, ir galbūt centralizuoti kovos su pinigų plovimu priežiūrą per veikiančią arba naują Sąjungos įstaigą, įgaliotą užtikrinti suderintų taisyklių ir praktikos vykdymą valstybėse narėse; palaiko tolesnes kovos su pinigų plovimu priežiūros centralizavimo pastangas ir mano, kad, jei šis mechanizmas bus sukurtas, jam turėtų būti skirta pakankamai žmogiškųjų ir finansinių išteklių, kad jis galėtų veiksmingai vykdyti savo funkcijas;

248.  primena, kad ECB yra kompetentingas panaikinti kredito įstaigų leidimus už sunkius kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu pažeidimus ir už tai atsako; vis dėlto pažymi, kad ECB, siekdamas gauti informaciją apie tokius pažeidimus, kuriuos nustatė nacionalinės valdžios institucijos, yra visapusiškai priklausomas nuo nacionalinių kovos su pinigų plovimu priežiūros institucijų; todėl ragina nacionalines kovos su pinigų plovimu institucijas ECB leisti laiku susipažinti su kokybiška informacija, siekiant, kad ECB galėtų tinkamai vykdyti savo funkcijas; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina daugiašalį susitarimą dėl keitimosi informacija tarp ECB ir visų kompetentingų institucijų, atsakingų už kredito ir finansų įstaigų kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu įsipareigojimų pagal AMLD4 laikymosi priežiūrą;

249.  mano, kad prudencinė priežiūra ir kovos su pinigų plovimu priežiūra negali būti laikoma atskira veikla; pabrėžia, kad EPI turi ribotas galimybes imtis svarbesnio vaidmens kovojant su pinigų plovimu dėl jų sprendimų priėmimo struktūrų, įgaliojimų trūkumo ir ribotų išteklių; pabrėžia, kad vykdant šią kovą EBI turėtų atlikti vadovaujamą vaidmenį, glaudžiai bendradarbiaujant su Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (EVPRI) ir Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (EDPPI), ir todėl nedelsiant EBI reikėtų suteikti pakankamus žmogiškuosius ir materialinius išteklius, kad ji veiksmingai prisidėtų nuosekliai ir efektyviai užkertant kelią finansų sistemos naudojimui pinigų plovimo tikslais, be kita ko, atlikdama kompetentingų institucijų rizikos vertinimus ir peržiūras pagal savo bendrą sistemą; ragina labiau viešai skelbti šias peržiūras ir, visų pirma, Parlamentui ir Tarybai sistemingai teikti aktualią informaciją tuo atveju, jei nacionaliniu ar ES lygmeniu būtų nustatyta didelių trūkumų(129);

250.  pažymi išaugusią nacionalinių finansų priežiūros institucijų svarbą; ragina Komisiją, pasikonsultavus su EBI, pasiūlyti mechanizmus, kurie padėtų sustiprinti finansų priežiūros institucijų bendradarbiavimą ir koordinavimą; ragina ilguoju laikotarpiu siekti suderinti kovos su pinigų plovimu priežiūros institucijų procedūras;

251.  palankiai vertina 2018 m. rugsėjo 12 d. Komisijos komunikatą „Finansų įstaigoms skirtos Sąjungos prudencinės ir kovos su pinigų plovimu priežiūros sistemos stiprinimas“ (COM(2018)0645) ir jame teikiamą pasiūlymą atlikti EPI peržiūrą siekiant sustiprinti priežiūros konvergenciją; mano, kad EBI turėtų imtis vadovaujamo, koordinavimo ir stebėsenos vaidmens Sąjungos lygmeniu, kad veiksmingai apsaugotų finansų sistemą nuo pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo rizikos, atsižvelgiant į nepageidaujamas galimas sistemines pasekmes, kurios galėtų atsirasti dėl neteisingo naudojimosi finansų sektoriumi pinigų plovimo ar terorizmo finansavimo tikslais, Sąjungos finansiniam stabilumui, ir atsižvelgiant į patirtį, kurią EBI, kaip institucija, turinti galiojimus prižiūrėti visas valstybes nares, jau įgijo bankų sektoriaus apsaugos srityje dėl tokių piktnaudžiavimo atvejų;

252.  atkreipia dėmesį į EBI pareikštą susirūpinimą dėl Kapitalo reikalavimų direktyvos 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros įgyvendinimo(130); palankiai vertina EBI pateiktus pasiūlymus, kuriais siekiama ištaisyti dabartinės Sąjungos teisinės sistemos sukeltus trūkumus; ragina valstybes nares į nacionalinę teisę skubiai perkelti neseniai priimtus Kapitalo reikalavimų direktyvos pakeitimus;

5.2.Finansinės žvalgybos padalinių (FŽP) bendradarbiavimas

253.  primena, kad pagal AMLD5 valstybės narės privalo sukurti automatinius centralizuotus mechanizmus, kuriuos naudojant galima greitai nustatyti banko ir mokėjimo sąskaitų savininkų tapatybę, ir užtikrinti, kad bet koks FŽP laiku teiktų tuose centralizuotose mechanizmuose laikomą informaciją bet kokiam kitam FŽP; pabrėžia, kad svarbu turėti galimybę laiku susipažinti su informacija, siekiant užkirsti kelią finansiniams nusikaltimams ir nutraukti tyrimus; ragina valstybes nares paspartinti tokių mechanizmų kūrimą, kad valstybių narių FŽP galėtų veiksmingai bendradarbiauti vienas su kitu, nustatyti pinigų plovimą veiklą ir su ja kovoti; primygtinai ragina valstybių narių FŽP naudotis „FIU.net“ sistema; atkreipia dėmesį į duomenų apsaugos svarbą ir šioje srityje;

254.  mano, kad labai svarbu nacionaliniams FŽP skirti pakankamai išteklių ir pajėgumų siekiant padėti veiksmingai kovoti su pinigų plovimo veikla;

255.  pabrėžia, kad siekiant veiksmingai kovoti su pinigų plovimo veikla turi bendradarbiauti ne tik valstybių narių FŽP, bet ir valstybių narių ir trečiųjų šalių FŽP; atkreipia dėmesį į politinius susitarimus dėl tarpinstitucinių derybų(131) siekiant ateityje priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, kuria nustatomos taisyklės dėl paprastesnio finansinės ir kitos informacijos naudojimo tam tikrų nusikalstamų veikų prevencijos, nustatymo, tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo už jas tikslams ir kuria panaikinamas Tarybos sprendimas 2000/642/JHA;

256.  ragina Komisiją sukurti specializuotus mokymus finansinės žvalgybos padaliniams, visų pirma atsižvelgiant į kai kurių valstybių mažesnius pajėgumus; pripažįsta, kad „Egmont“ grupės, kurią sudaro 159 FŽP, įnašą siekti – sustiprinti savo veiklos koordinavimą, skatinti tolesnius veiksmus ir įgyvendinti ne vieną projektą; laukia Komisijos rengiamo FŽP bendradarbiavimo su trečiosiomis valstybėmis sistemos, taip pat FŽP tarpusavio bendradarbiavimo Sąjungos viduje kliūčių ir galimybių, įskaitant galimybę sukurti koordinavimo ir paramos mechanizmą, vertinimo; primena, kad šis vertinimas turėtų būti parengtas iki 2019 m. birželio 1 d.; ragina Komisiją apsvarstyti šią galimybę pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl ES FŽP, kuriuo būtų sukurtas bendro tiriamojo darbo ir koordinavimo centras, kuriam būtų suteikti autonomijos ir tyrimo kompetencijų įgaliojimai tarpvalstybinio finansinio nusikalstamumo klausimais, taip pat ankstyvojo perspėjimo mechanizmas; laikosi nuomonės, kad ES FŽP turėtų atlikti svarbų vaidmenį koordinuojant, teikiant pagalbą ir paramą valstybių narių FŽP tarpvalstybinėse bylose, kad būtų išplėstas keitimasis informacija ir užtikrinta bendra tarpvalstybinių bylų analizė ir tvirtas darbo koordinavimas;

257.  ragina Komisiją aktyviai padėti valstybėms narėms rasti mechanizmus, kuriais būtų gerinamas ir stiprinamas valstybių narių FŽP bendradarbiavimas su trečiųjų šalių FŽP; ragina Komisiją imtis šiuo požiūriu tinkamų veiksmų atitinkamuose tarptautiniuose forumuose, kaip antai EBPO ir Finansinių veiksmų darbo grupėje (FATF); mano, kad susitariant reikėtų tinkamai atsižvelgti į asmens duomenų apsaugą;

258.  ragina Komisiją parengti Parlamentui ir Tarybai skirtą ataskaitą, kurioje būtų įvertinta, ar valstybių narių FŽP statuso ir organizacijos skirtumai trukdo bendradarbiauti kovojant su sunkiais tarpvalstybiniais nusikaltimais;

259.  pažymi, kad dėl nestandartinių pranešimų apie įtartinus sandorius formų ir jų ribų valstybėse narėse ir įvairiuose įpareigotuosiuose subjektuose kyla sunkumų tvarkant informaciją ir ja keičiantis tarp FŽP; ragina Komisiją, pasitelkiant EBI, ištirti, kaip būtų galima nedelsiant sukurti standartinius pranešimo formatus įpareigotiesiems subjektams siekiant palengvinti ir sustiprinti keitimąsi informacija ir jos apdorojimą tarp FŽP tarpvalstybiniu lygmeniu ir apsvarstyti galimybę nustatyti standartines įtartinų sandorių ribas;

260.  ragina Komisiją ištirti galimybę sukurti automatines pranešimų apie įtartinus sandorius paieškos sistemas, kuriomis naudodamiesi valstybių narių FŽP galėtų patikrinti sandorius, apie kuriuos ne kartą pranešta kaip apie įtartinus sandorius, ir jų iniciatorius ir gavėjus skirtingose valstybėse narėse;

261.  ragina kompetentingas institucijas ir FŽP dirbti kartu su finansų įstaigomis ir kitais įpareigotaisiais subjektais siekiant sustiprinti pranešimą apie įtartiną veiklą ir sumažinti atsakomojo ataskaitų teikimo mastą taip padedant užtikrinti, kad FŽP gautų daugiau naudingos, tikslinės ir išsamios informacijos, kad galėtų tinkamai vykdyti savo funkcijas, ir kartu užtikrinti, kad būtų laikomasi Bendrojo duomenų apsaugos reglamento;

262.  primena, kad svarbu plėtoti tvirtesnius valdžios institucijų ir konkrečių privačiojo sektoriaus suinteresuotųjų subjektų, visų pirma viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės, ypač pagal Kovos su pinigų plovimu direktyvą įpareigotų subjektų, dialogo, komunikacijos ir keitimosi informacija ryšius, ir atkreipia dėmesį į egzistuojančias konkrečias tarpvalstybinių viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę, Europolo finansinės žvalgybos viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystę ir jų teigiamus rezultatus, kuriais skatinamas strateginis keitimasis informacija tarp bankų, FŽP, teisėsaugos tarnybų ir nacionalinių reguliavimo institucijų visose valstybėse narėse;

263.  remia nuolatinį keitimąsi informacija tarp FŽP ir teisėsaugos institucijų, įskaitant Europolą; mano, kad tokia partnerystė turėtų būti sukurta naujų technologijų, įskaitant virtualų turtą, srityje, siekiant valstybėse narėse oficialiai įtvirtinti anksčiau pradėtas operacijas; ragina Europos duomenų apsaugos valdybą rinkos veiklos vykdytojams, kurie, vykdydami savo išsamaus patikrinimo įsipareigojimus, tvarko asmens duomenis, teikti papildomų paaiškinimų siekiant, kad jie galėtų atitikti atitinkamas duomenų apsaugos nuostatas;

264.  pabrėžia, kad, siekiant veiksmingai kovoti su pinigų plovimu ir mokesčių slėpimu, labai svarbu didinti ir gerinti nacionalinių priežiūros institucijų ir FŽP bendradarbiavimą; be to, pabrėžia, kad siekiant kovoti su pinigų plovimu ir mokesčių slėpimu taip pat būtina vykdyti tinkamą FŽP ir muitinių bendradarbiavimą;

265.  ragina Komisiją teikti ataskaitas apie ES valstybių narių FŽP status quo ir pažangą kalbant apie informacijos sklaidą, mainus ir tvarkymą paskelbus Panamos dokumentų tyrimo komiteto rekomendacijas(132) ir valstybių narių FŽP platformos parengtą nustatymo ataskaitą;

5.3.Įpareigotieji subjektai (taikymo sritis)

266.  palankiai vertina tai, kad pagal AMLD5 buvo papildytas įpareigotųjų subjektų sąrašas įtraukiant į jį virtualiųjų ir dekretinių valiutų keitimo paslaugų teikėjus, depozicinės piniginės paslaugų teikėjus, prekiautojus meno kūriniais ir laisvuosius uostus;

267.  ragina Komisiją imtis veiksmų siekiant pagerinti CDD vykdymą, visų pirma, geriau paaiškinti, kad atsakomybė už teisingą CDD vykdymą visuomet tenka įpareigotajam subjektui, net kai jis teikia užsakomąsias paslaugas, ir numatyti nuobaudas už aplaidumą arba interesų konfliktus perkant užsakomąsias paslaugas; atkreipia dėmesį į teisinį įsipareigojimą pagal AMLD5 įpareigotiesiems subjektams, atliekant išsamų klientų patikrinimą, susijusį su verslo santykiais arba sandoriais, kuriuose dalyvauja šalys, kurias Komisija nurodė kaip didelės rizikos pinigų plovimo tikslais trečiąsias šalis, atlikti sustiprintus patikrinimus ir sistemingai apie juos pranešti;

5.4.Registrai

268.  palankiai vertina mokesčių institucijų galimybę susipažinti su informacija apie tikruosius savininkus ir kita CDD informacija pagal DAC5; primena, kad mokesčių institucijos turi turėti tokią galimybę, kad galėtų tinkamai vykdyti savo pareigas;

269.  pažymi, kad pagal Sąjungos kovos su pinigų plovimu teisės aktus valstybės narės privalo įsteigti centrinius registrus, kuriuose būtų laikoma išsami informacija apie įmonių ir patikos fondų tikruosius savininkus, ir kad būtų numatyta juos sujungti; palankiai vertina tai, kad pagal AMLD5 valstybės narės privalo užtikrinti, kad su informacija apie tikruosius savininkus visais atvejais galėtų susipažinti bet koks plačiosios visuomenės narys;

270.  tačiau pažymi, kad kalbant apie patikos fondus, iš esmės su nacionaliniais registrais galės susipažinti tik asmenys, įrodę, kad turi teisėtų interesų su jais susipažinti; pabrėžia, kad valstybės narės toliau gali savo nuožiūra atskleisti visuomenei tikrųjų patikos fondų savininkų registrus, kaip tai jau rekomendavo Parlamentas; prašo valstybių narių sukurti duomenų registrus, su kuriais būtų galima laisvai susipažinti, ir kurie būtų atviri; bet kuriuo atveju primena, kad mokesčių, kuriuos jos gali skirti, dydis neturėtų viršyti administracinių išlaidų, susijusių su turimos informacijos pateikimu, įskaitant registrų priežiūros ir plėtros sąnaudas;

271.  pabrėžia, kad Komisija turėtų užtikrinti tikrųjų savininkų registrų ryšį; mano, kad Komisija turėtų įdėmiai stebėti tokios susietos sistemos veikimą ir per tinkamą laiką įvertinti, ar ji veikia tinkamai ir ar ją reikėtų papildyti įsteigiant viešą ES tikrųjų savininkų duomenų registrą ar sukurti kitas priemones, kurios padėtų veiksmingai ištaisyti galimus trūkumus; ragina Komisiją šiuo metu parengti ir paskelbti technines gaires siekiant, kad būtų galima lengviau įgyvendinti valstybių narių registrų formų, sąveikumo ir susiejimo konvergenciją; laikosi nuomonės, kad patikos fondų tikrųjų savininkams turėtų būti taikomas toks pat skaidrumo lygis, kaip ir bendrovėms, kurioms taikoma AMLD5, kartu užtikrinant tinkamas apsaugos priemones;

272.  yra susirūpinęs dėl to, kad tikrųjų savininkų registruose esanti informacija ne visada yra pakankama ir (arba) tiksli; todėl ragina valstybes nares užtikrinti, kad tikrųjų savininkų registruose būtų taikomi patvirtinimo mechanizmai, kuriais siekiama užtikrinti duomenų tikslumą; ragina Komisiją savo apžvalgose atlikti tikrinimo mechanizmų ir duomenų patikimumo vertinimą;

273.  ragina griežčiau ir tiksliau apibrėžti tikruosius savininkus siekiant užtikrinti, kad būtų nustatoma visų fizinių asmenų, kurie galiausiai yra juridinio subjekto savininkai arba jį kontroliuoja, tapatybė;

274.  primena, kad reikia nustatyti aiškias taisykles, pagal kurias būtų lengviau tiesiogiai nustatyti tikruosius savininkus, įskaitant prievolę patikos fondams ir panašioms struktūroms įforminti savo buvimą raštu ir registruotis valstybėje narėje, kurioje patikos fondas įsteigtas, administruojamas ar valdomas;

275.  pabrėžia problemą, susijusią su pinigų plovimu investuojant į nekilnojamąjį turtą Europos miestuose per užsienio priedangos įmones; primena, kad Komisija turėtų įvertinti žemės ir nekilnojamojo turto registrų informacijos derinimo poreikį ir proporcingumą bei būtinybę susieti tuos registrus; ragina Komisiją, jeigu tinkama, kartu su ataskaita pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto; laikosi nuomonės, kad valstybėse narėse turėtų būti įdiegta visuomenei prieinama informacija apie tikruosius žemės ir nekilnojamojo turto savininkus;

276.  pakartoja savo poziciją dėl tikrųjų savininkų registrų, susijusių su gyvybės draudimo sutartimis, sukūrimo, kaip buvo aiškiai išdėstyta tarpinstitucinėse derybose dėl AMLD5; ragina Komisiją įvertinti galimybes ir būtinybę atitinkamoms valdžios institucijoms susipažinti su informaciją apie gyvybės draudimo sutarčių ir finansinių priemonių tikruosius savininkus;

277.  atkreipia dėmesį į tai, kad pagal AMLD5 Komisija privalo atlikti konkrečių Sąjungos ir valstybių narių priemonių ir mechanizmų, kuriuos naudojant būtų galima rinkti įmonių ir kitų ne Sąjungoje įsteigtų juridinių subjektų tikrųjų savininkų informaciją ir su ja susipažinti, pagrįstumo analizę; ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, jeigu pagrįstumo analizės išvada būtų teigiama;

5.5.Technologijų rizika ir virtualusis turtas, įskaitant virtualias valiutas ir kriptovaliutas

278.  atkreipia dėmesį į teigiamą naujai paplitusių apskaitos knygų technologijų, kaip antai bloko grandinės technologijos, potencialą; kartu pažymi, kad vis dažniau piktnaudžiaujama naujais mokėjimo ir perdavimo metodais, kurie yra sukurti naudojant tokias technologijas, siekiant plauti pajamas iš nusikalstamos veiklos arba daryti kitus finansinius nusikaltimus; pripažįsta poreikį stebėti greit kintančią technologinę plėtrą siekiant užtikrinti, kad teisės aktais būtų veiksmingai sprendžiama piktnaudžiavimo naujosiomis technologijomis ir anonimiškumo, dėl kurio yra lengviau vykdyti nusikalstamą veiklą, problema nesumažinant jo teigiamų aspektų;

279.  primygtinai ragina Komisiją atidžiai stebėti koduotųjų valiutų srities dalyvius, kuriems dar netaikomi Sąjungos kovos su pinigų plovimu teisės aktai, ir prireikus išplėsti įpareigotųjų subjektų sąrašą, ypač paslaugų teikėjų, veikiančių sandorių, susijusių su vienos ar daugiau virtualiųjų valiutų apsikeitimu, srityje; ragina valstybes nares šiuo metu kuo greičiau perkelti į nacionalinę teisę AMLD5 nuostatas, kuriomis nustatomi įpareigojimai dėl virtualios valiutos piniginės ir dėl keitimo paslaugų, siekiant nustatyti jų klientus, nes dėl to būtų labai sunku anonimiškai naudoti virtualias valiutas;

280.  ragina Komisiją atidžiai stebėti technologinę plėtrą, įskaitant sparčią novatoriškų „FinTech“ verslo modelių plėtrą ir naujų technologijų, kaip antai dirbtinio intelekto, PDT, kognityvinės kompiuterijos ir mašininio mokymosi, diegimą, siekiant įvertinti technologinę riziką ir galimas spragas bei padidinti atsparumą kibernetinėms atakoms ar sistemų gedimui, visų pirma skatinant duomenų apsaugą; ragina kompetentingas institucijas ir Komisiją atlikti išsamų galimos sisteminės rizikos, susijusios su paskirstytojo registro technologijos prietaikomis, vertinimą;

281.  pabrėžia, kad virtualiojo turto plėtra ir naudojimas yra ilgalaikis reiškinys, kuris išliks dar ilgai ir ateinančiais metais dar labiau išsiplės, visų pirma pradėjus naudoti virtualias monetas įvairiai veiklai, pvz., įmonėms finansuoti; ragina Komisiją, atsižvelgiant į tarptautiniu mastu atliktus darbus, o taip pat į Europos institucijų, pvz., ESMA, veiklą, ES mastu sukurti tinkamą pagrindą šiems pokyčiams apibrėžti; mano, kad į šį pagrindą turėtų būti įtrauktos apsauginės priemonės, reikalingos atsižvelgiant į konkrečius virtualaus turto keliamus pavojus, nekenkiant inovacijoms;

282.  ypač pažymi, kad virtualiojo turto neskaidrumu būtų galima pasinaudoti siekiant palengvinti pinigų plovimą ir mokesčių slėpimą; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją pateikti aiškias gaires dėl sąlygų, kuriomis virtualusis turtas galėtų būti klasifikuojamas FPRD II kaip esama arba nauja finansinė priemonė ir aplinkybių, kuriomis ES teisės aktai taikomi pradiniams kriptomonetų platinimams;

283.  ragina Komisiją įvertinti tam tikrų anonimiškumo priemonių uždraudimą tam tikram virtualiam turtui ir, jei manoma, kad tai būtina, apsvarstyti galimybę reguliuoti virtualųjį turtą kaip finansines priemones; mano, kad FŽP turėtų galėti susieti virtualios ir kriptovaliutos adresus pagal virtualiojo turto savininko tapatybę; mano, kad Komisija turėtų įvertinti galimybę privalomai registruoti virtualaus turto naudotojus; primena, kad kai kurios valstybės narės jau priėmė įvairaus pobūdžio priemones ypatingiems šios srities segmentams, tokiems kaip pradinis kriptomonetų platinimas, o tai galėtų tapti paskatomis būsimiems ES veiksmams;

284.  pabrėžia, kad FATF neseniai atkreipė dėmesį į skubų poreikį visoms šalims imtis suderintų veiksmų siekiant užkirsti kelią virtualiojo turto panaudojimui nusikaltimų ir terorizmo tikslais, ragindama visus jurisdikciją turinčius subjektus imtis teisinių ir praktinių priemonių, kad užkirstų kelią netinkamam virtualiojo turto naudojimui(133); ragina Komisiją ieškoti būdų, kaip į Europos teisinę sistemą įtraukti FATF išplėtotas rekomendacijas ir standartus, skirtus šiam virtualiam turtui; pabrėžia, kad Sąjunga, remdamasi veiksmais, kurių ji ėmėsi Didžiojo dvidešimtuko (G 20) susitikimo metu, turėtų toliau raginti sukurti nuoseklią ir suderintą tarptautinę virtualaus turto reglamentavimo sistemą;

285.  pakartoja savo raginimą Komisijai skubiai įvertinti e. lošimų poveikį pinigų plovimui ir mokestiniams nusikaltimams; mano, kad toks įvertinimas turi būti prioritetinis klausimas; atkreipia dėmesį į tai, kad kai kuriose jurisdikcijose, įskaitant tam tikrus JK Karūnos rajonus, pavyzdžiui, Meno saloje, išaugo e. lošimų sektorius, kuriame e. lošimai jau sudaro 18 proc. nacionalinių pajamų;

286.  pažymi ekspertų lygmens darbą elektroninio tapatybės nustatymo ir nuotolinio kliento pažinimo procesų srityje tiriant tokius klausimus, kaip galimybė finansų įstaigoms naudotis elektroninio tapatybės nustatymo (e. ID) priemonėmis ir kliento pažinimo proceso perkeliamumas siekiant nustatyti klientų tapatybę skaitmeninėmis priemonėmis; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją įvertinti galimą Europos elektroninės atpažinties sistemos diegimo naudą; primena, kad svarbu išlaikyti tinkamą duomenų ir privatumo apsaugos pusiausvyrą ir būtinybę, kad kompetentingos institucijos galėtų susipažinti su informacija nusikalstamų veikų tyrimų tikslais;

5.6.Sankcijos

287.  pabrėžia, kad pagal ES kovos su pinigų plovimu teises aktus valstybės narės privalo nustatyti sankcijas už kovos su pinigų plovimu taisyklių pažeidimus; akcentuoja tai, kad tos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos; ragina valstybėse narėse pradėti taikyti supaprastintas procedūras, susijusias su finansinių sankcijų, taikomų pažeidus kovos su pinigų plovimu teisės aktus, vykdymu;

288.  primygtinai ragina valstybes nares kuo greičiau ir be pertrūkių skelbti informaciją apie taikomų sankcijų pobūdį ir vertę, taip pat informaciją apie pažeidimo tipą ir pobūdį ir atsakingo asmens tapatybę; ragina valstybes nares taikyti sankcijas ir priemones valdymo organo nariams bei kitiems fiziniams asmenims, kurie, remiantis nacionaliniais teisės aktais, yra atsakingi už kovos su pinigų plovimu taisyklių pažeidimus(134);

289.  ragina Komisiją kas dvejus metus pranešti Parlamentui apie nacionalinės teisės aktus ir praktiką, susijusią su sankcijomis, taikomomis pažeidus kovos su pinigų plovimu teisės aktus;

290.  palankiai vertina 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1805 dėl nutarimų įšaldyti ir nutarimų konfiskuoti turtą tarpusavio pripažinimo(135) patvirtinimą siekiant sudaryti palankesnes sąlygas tarpvalstybiniu mastu susigrąžinti nusikalstamu būdu įgytą turtą, nes šis reglamentas padės padidinti Sąjungos pajėgumus kovojant su organizuotu nusikalstamumu ir terorizmu ir užkertant kelią nusikaltėliams ir teroristams visoje Sąjungoje naudotis finansavimo šaltiniais;

291.  palankiai vertina tai, kad priimta 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/1673 dėl kovos su pinigų plovimu baudžiamosios teisės priemonėmis(136), kurioje apibrėžtos naujos baudžiamosios teisės nuostatos ir sudarytos palankios sąlygos valdžios institucijoms nuosekliau bendradarbiauti tarpvalstybiniu lygmeniu, siekiant efektyviau užkirsti kelią pinigų plovimui ir su juo susijusiam terorizmo finansavimui bei organizuotam nusikalstamumui; pažymi, kad valstybės narės turėtų imtis reikiamų priemonių, siekdamos tinkamu būdu užtikrinti, kad jų kompetentingos institucijos pagal Direktyvą 2014/42/ES(137)įšaldytų arba konfiskuotų pajamas, gautas padarius bet kurią nusikalstamą veiką arba prisidėjus prie jos padarymo, ir nusikaltimų priemones, naudotas ar kurias ketinta naudoti, darant tokias veikas arba prisidedant prie jų darymo;

5.7.Tarptautinis aspektas

292.  pažymi, kad pagal AMLD4, Komisija privalo nustatyti didelės rizikos trečiąsias šalis, kurių kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu režimai turi strateginių trūkumų;

293.  mano, kad, nors reikėtų atsižvelgti į tarptautiniu lygmeniu vykdomą darbą siekiant nustatyti didelę riziką keliančias trečiąsias šalis ir kovoti su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu, ypač FATF veiklą, itin svarbu, kad Sąjunga turėtų atskirą didelės rizikos trečiųjų šalių sąrašą; todėl palankiai vertina 2019 m. vasario 13 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2015/849, kuriuo papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 nustatant strateginių trūkumų turinčias didelės rizikos trečiąsias valstybes (C(2019)1326), ir apgailestauja dėl to, kad Taryba pareiškė prieštaravimą dėl šio deleguotojo akto; taip pat teigiamai vertina 2019 m. sausio 31 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 papildoma techniniais reguliavimo standartais, kuriais reglamentuojami būtiniausi veiksmai ir papildomos priemonės, kurių turi imtis kredito ir finansų įstaigos, kad sumažintų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką tam tikrose trečiosiose valstybėse(138);

294.  palankiai vertina, kad Komisija priėmė didelės rizikos trečiųjų šalių nustatymo metodiką pagal Direktyvą (ES) 2015/849, paskelbtą 2018 m. birželio 22 d.(139); palankiai vertina 2019 m. sausio 31 d. Komisijos atliktą vertinimą dėl 1 prioritetinės šalių grupės;

295.  pabrėžia, kad būtina užtikrinti, kad didelės rizikos trečiųjų šalių pinigų plovimo prevencijos sąrašas ir nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų sąrašas būtų nuoseklūs ir papildytų vienas kitą; pakartoja savo raginimą Komisijai suteikti įgaliojimus atlikti pagrindinį vaidmenį valdant šiuodu sąrašus; ragina Komisiją užtikrinti jurisdikcijų patikros proceso skaidrumą;

296.  yra susirūpinęs dėl įtarimų, kad Šveicarijos kompetentingos institucijos netinkamai vykdo kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu funkcijas(140); ragina Komisiją atsižvelgti į šiuos aspektus atnaujinant didelės rizikos trečiųjų šalių sąrašą ir šiuos aspektus atsižvelgti formuojant ateities dvišalius Šveicarijos ir Sąjungos santykius;

297.  ragina Komisiją teikti techninę pagalbą trečiosioms šalims, siekiant sukurti veiksmingas kovos su pinigų plovimu sistemas ir jas nuolat tobulinti;

298.  ragina Komisiją ir valstybes nares dėl FATF užtikrinti vieningą poziciją ir aktyviai prisidėti prie vykstančių svarstymų dėl jos reformos, siekiant sustiprinti jos išteklius ir teisėtumą; ragina Komisiją įtraukti Europos Parlamento darbuotojus į Komisijos delegaciją FATF stebėtojų teisėmis;

299.  ragina Komisiją vadovauti pasaulinio masto iniciatyvai visose pasaulio jurisdikcijose sukurti viešus tikrųjų savininkų centrinius registrus; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad tarptautinės organizacijos, tokios kaip EBPO ir JT, atlieka itin svarbų vaidmenį;

6.Tarptautinis apmokestinimo aspektas

300.  nurodo, kad Europos Sąjungos teisingų mokesčių sistemai būtina teisingesnė pasaulinė mokesčių aplinka; pakartoja savo raginimą vykdyti trečiose šalyse įgyvendinamų mokesčių reformų stebėseną;

301.  pažymi kai kurių trečiųjų šalių dedamas pastangas imtis ryžtingų veiksmų kovojant su BEPS; tačiau pabrėžia, kad tokios reformos turėtų ir toliau atitikti galiojančias PPO taisykles;

302.  mano, kad informacija apie JAV mokesčių reformas ir jų galimą poveikį tarpvalstybiniam bendradarbiavimui, kuri buvo surinkta komitetui lankantis Vašingtone, yra itin svarbi; laikosi nuomonės, kad kai kurios 2017 m. JAV mokesčių mažinimo ir darbo vietų akto nuostatos, kai kurių ekspertų nuomone, nesuderinamos su galiojančiomis PPO taisyklėmis; pažymi, kad kai kuriomis JAV mokesčių reformos nuostatomis siekiama, vienašališkai ir be jokio abipusiškumo, atgaivinti tarptautines lengvatas, kurios taikytinos JAV teritorijoje (laikantis prielaidos, kad bent 50 proc. tokių lengvatų sukurta JAV teritorijoje); palankiai vertina tai, kad Komisija šiuo metu vertina galimą naujosios JAV mokesčių reformos BEAT, GILTI ir FDII(141) nuostatų poveikį reguliavimui ir prekybai; prašo Komisijos informuoti Parlamentą apie to vertinimo rezultatus;

303.  pažymi, kad buvo parengti dviejų tipų tarpvyriausybiniai susitarimai dėl Užsienio sąskaitoms taikomų mokestinių prievolių vykdymo akto (angl. FATCA), siekiant, kad FATCA labiau atitiktų tarptautinius teisės aktus(142); pažymi, kad tik vienas iš tipinių tarpvyriausybinių susitarimų yra abipusis; apgailestauja dėl didelio šių susitarimų abipusiškumo disbalanso, nes JAV paprastai gauna daug daugiau informacijos iš užsienio vyriausybių nei ji teikia; ragina Komisiją atlikti padėties tyrimą ir ištirti JAV ir valstybių narių keitimosi informacija abipusiškumo mastą;

304.  ragina Tarybą įgalioti Komisiją derėtis dėl susitarimo su JAV siekiant užtikrinti abipusiškumą pagal Užsienio sąskaitoms taikomų mokestinių prievolių vykdymo aktą (FATCA);

305.  pakartoja savo 2018 m. liepos 5 d. rezoliucijoje dėl FATCA neigiamo poveikio ES piliečiams, ypač „atsitiktiniams amerikiečiams“(143), pateiktus pasiūlymus, kuriuose Komisija raginama imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad būtų užtikrintos visų piliečių, ypač „atsitiktinių amerikiečių“, pagrindinės teisės;

306.  ragina Komisiją ir Tarybą pateikti bendrą ES požiūrį į FATCA, siekiant tinkamai apsaugoti Europos piliečių (ypač „atsitiktinių amerikiečių“) teises ir užtikrinti, kad JAV automatiškai keistųsi informacija, pirmenybę teikiant bendram duomenų teikimo standartui; ragina Komisiją ir Tarybą tuo pat metu apsvarstyti atsakomąsias priemones, pvz., išskaičiuojamąjį mokestį, tam tikrais atvejais siekiant užtikrinti vienodas sąlygas, jei JAV netaiko FATCA sistemos abipusiškumo principo;

307.  ragina Komisiją ir valstybes nares vykdyti šalių, kurios bendradarbiauja su ES pagal tarptautinį susitarimą, naujų nuostatų dėl pelno mokesčio stebėseną(144);

6.1.Mokesčių rojai ir jurisdikcijos, palengvinančios agresyvų mokesčių planavimą ES viduje ir už jos ribų

308.  primena, kaip svarbu sudaryti bendrą ES nebendradarbiaujančių mokesčių jurisdikciją turinčių subjektų sąrašą (toliau – ES sąrašas) pagal išsamius, skaidrius, patikimus, objektyviai patikrinamus ir bendrai priimtus nuolat atnaujinamus kriterijus;

309.  apgailestauja dėl to, kad pradinio ES sąrašo sudarymo procese buvo svarstomos tik trečiosios šalys; pažymi, kad Komisija per Europos semestrą nustatė kai kurių valstybių narių mokesčių sistemų, kurios palengvina agresyvų mokesčių planavimą, trūkumus; vis tik palankiai vertina Elgesio kodekso grupės (verslo apmokestinimas) pirmininkės pareiškimą 2018 m. spalio 10 d. TAX3 komiteto posėdyje, kuriame ji pranešė, kad peržiūrint kodekso grupės įgaliojimus yra svarstoma galimybė tikrinti valstybes nares pagal tuos pačius kriterijus, kurie yra nustatyti ES sąrašui(145);

310.  palankiai vertina tai, kad 2017 m. gruodžio 5 d. Taryba priėmė pirmąjį ES sąrašą ir kad vykdoma trečiųjų šalių prisiimtų įsipareigojimų stebėsena; pažymi, kad sąrašas buvo kelis kartus atnaujintas remiantis tų įsipareigojimų vertinimu ir iš jo buvo išbrauktos įvairios šalys; pažymi, kad po 2019 m. kovo 12 d. persvarstymo šį sąrašą dabar sudaro tokios mokesčių jurisdikcijos: Amerikos Samoa, Aruba, Guamas, Barbadosas, Belizas, Bermudai, Dominika, Fidžis, Maršalo Salos, Omanas, Samoa, Trinidadas ir Tobagas, Jungtiniai Arabų Emyratai, Mergelių Salos (JAV) ir Vanuatu;

311.  atkreipia dėmesį į tai, kad kitos dvi jurisdikcijos buvo įtrauktos į pilkąjį sąrašą (Australija ir Kosta Rika)(146);

312.  pažymi, kad aštuonioms svarbiausioms tranzito ekonomikoms – Nyderlandams, Liuksemburgui, Honkongui, Didžiosios Britanijos Mergelių Saloms, Bermudams, Kaimanų Saloms, Airijai ir Singapūrui – tenka 85 proc. visų investicijų į specialiosios paskirties subjektus, kurie dažnai įsteigiami mokesčių tikslais(147); apgailestauja dėl to, kad tik viena iš jų (Bermudai) šiuo metu yra įtraukta į mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašą(148);

313.  pabrėžia, kad patikros ir stebėsenos procesai yra neskaidrūs ir kad nėra aišku, ar reali pažanga padaryta dėl tų šalių, kurios išbrauktos iš sąrašo;

314.  pabrėžia, kad tas vertinimas, kuri atliko Taryba ir jos Elgesio kodekso grupė (verslo apmokestinimas) grindžiamas pagal Komisijos techninę rezultatų suvestinę nustatytais kriterijais ir kad Parlamentas tame procese teisiškai nedalyvauja; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją ir Tarybą išsamiai informuoti Parlamentą prieš įtraukiant į sąrašą siūlomus pakeitimus; ragina Tarybą reguliariai skelbti pažangos ataskaitą apie į juodąjį ir pilkąjį sąrašus įtrauktus jurisdikciją turinčius subjektus, remiantis informacija, kurią EK grupė reguliariai teikia Tarybai;

315.  ragina Komisiją ir Tarybą parengti plataus užmojo ir objektyvią metodiką, kuri remtųsi ne įsipareigojimais, o tinkamai ir deramai įgyvendintų teisės aktų poveikio tose šalyse vertinimu;

316.  labai apgailestauja dėl nepakankamo skaidrumo sudarant pirminį sąrašą ir smerkia neobjektyvų ECOFIN tarybos nustatyto sąrašo sudarymo kriterijų taikymą; Primygtinai reikalauja, kad į šį procesą nebūtų politinio įsikišimo; tačiau palankiai vertina didesnį skaidrumą atskleidus EK grupės prižiūrimiems jurisdikciją turintiems subjektams išsiųstus raštus ir gautus įsipareigojimų raštus; ragina viešai paskelbti visus likusius neatskleistus raštus siekiant užtikrinti tikrinimą ir tinkamą įsipareigojimų vykdymą; laikosi nuomonės, kad tos jurisdikcijos, kurios atsisako duoti sutikimą atskleisti savo įsipareigojimus, kelia visuomenės įtarimą, kad jos nenori bendradarbiauti mokesčių klausimais;

317.  palankiai vertina neseniai EK grupės pateiktus paaiškinimus dėl sąžiningo apmokestinimo kriterijų, ypač dėl nepakankamo ekonominio pagrįstumo jurisdikciją turintiems subjektams, kurie nėra nustatę įmonių pelno mokesčio tarifo arba taiko beveik nulinį tarifą; ragina valstybes nares dirbti siekiant laipsniškai tobulinti įtraukimo į ES sąrašą kriterijus aprėpiant visą žalingą mokesčių praktiką(149), visų pirma įtraukiant išsamią ekonominę analizę, kurioje būtų išnagrinėtas palankių sąlygų mokesčių vengimui ir 0 % mokesčio tarifui arba įmonių pajamų mokesčio nebuvimui sudarymas, kaip atskiras kriterijus;

318.  palankiai vertina naują EBPO pasaulinį standartą dėl didelės veiklos dalies veiksnio jurisdikcijoms(150), kurios arba netaiko mokesčių, arba taiko nominalius mokesčius, kurį iš esmės paskatino sukurti ES pastangos kuriant ES sąrašą(151); ragina valstybes nares skatinti G 20 reformuoti EBPO juodojo sąrašo kriterijus, kad jie apimtų ne tik mokesčių skaidrumą, bet ir mokesčių slėpimo ir agresyvaus mokesčių planavimo problemas;

319.  palankiai vertina ES ir JK derybinių grupių atliktą darbą dėl apmokestinimo klausimų, kaip nurodyta Susitarimo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos projekto 4 priede(152); yra susirūpinęs dėl galimų skirtumų Jungtinėje Karalystėje ir ES, kurių gali atsirasti iškart po Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES, vykdant politiką, susijusią su finansiniais nusikaltimais, mokesčių slėpimu ir mokesčių vengimu tarp, o tai galėtų sukelti naujas ekonomines, fiskalines ir saugumo grėsmes; ragina Komisiją ir Tarybą nedelsiant reaguoti į minėtas grėsmes ir užtikrinti, kad ES interesai yra apsaugoti;

320.  primena, kad vadovaujantis Politinės deklaracijos, kuria nustatomi ES ir JK būsimų santykių pagrindiniai principai(153), 79 straipsniu, būsimi santykiai turi užtikrinti atvirą ir sąžiningą konkurenciją valstybės pagalbos, konkurencijos, socialinių ir užimtumo standartų, aplinkos standartų, klimato kaitos bei susijusius mokesčių klausimų srityse; su susirūpinimu atkreipia dėmesį į Didžiosios Britanijos ministrės pirmininkės Theresos May pranešimą, kad Didžiojoje Britanijoje bus nustatyti mažiausi G20 mokesčiai įmonėms; ragina Jungtinę Karalystę ir toliau neužleisti stipraus tarptautinės bendruomenės partnerio pozicijų ryžtingai dedant pastangas, skirtas užtikrinti geresnį ir veiksmingesnį apmokestinimą ir kovojant su finansiniais nusikaltimais; ragina Komisiją ir Tarybą įtraukti Jungtinę Karalystę į ES nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų sąrašo ir ES jurisdikcijų, kuriose esama kovos su pinigų plovimu tvarkos trūkumų, sąrašo vertinimą, įskaitant išsamią JK ekonominių santykių su JK Karūnai priklausančiomis teritorijomis ir užjūrio teritorijomis, stebėseną, kai Jungtinė Karalystė taps trečiąja šalimi;

321.  pabrėžia, kad, nepaisant pokyčių po išstojimo termino, Jungtinė Karalystė ir toliau išliks EBPO nare, kuriai galioja įsipareigojimai pagal EBPO BEPS veiksmų plano rekomendacijas ir kitus gero mokesčių srities valdymo veiksmus;

322.  konkrečiu Šveicarijos, kuriai nėra nustatytas tikslus terminas dėl ankstesnio Šveicarijos ir ES susitarimo, atveju ragina iki 2019 m. pabaigos įtraukti tą šalį į I priedą, jeigu pagal tinkamą problemų sprendimo procedūrą Šveicarija iki tol nepanaikintų savo reikalavimų neatitinkančių mokesčių režimų, pagal kuriuos užsienio ir vidaus pajamoms galima taikyti nevienodą požiūrį ir skirti mokesčių lengvatas tam tikrų rūšių įmonėms;

323.  su susirūpinimu pažymi, kad trečiosios šalys gali panaikinti reikalavimų neatitinkančius mokesčių rėžimus, bet juos pakeisti naujais, kurie gali būti žalingi ES; pabrėžia, kad tai ypač pasakytina apie Šveicariją; ragina Tarybą dar kartą tinkamai įvertinti Šveicariją ir bet kokią kitą trečiąją šalį(154), kuri galėtų panašiai pakeisti teisės aktus(155);

324.  atkreipia dėmesį, kad vis dar vyksta ES ir Šveicarijos derybos dėl dvišalio abipusio patekimo į rinką metodo peržiūros; ragina Komisiją užtikrinti, kad galutiniame ES ir Šveicarijos susitarime būtų gero mokesčių srities valdymo sąlyga, įskaitant konkrečias taisykles dėl valstybės pagalbos mokestinės naudos pavidalu, automatinį keitimąsi informacija apie apmokestinimą, galimybes visuomenei susipažinti su informacija apie tikruosius savininkus, kur tinkama, nuostatas dėl kovos su pinigų plovimu; ragina ES derybininkus užbaigti susitarimą, kuriuo, inter alia, pašalinami Šveicarijos priežiūros sistemos trūkumai(156) ir apsaugomi informatoriai;

325.  palankiai vertiną patikslintą 2019 m. kovo 12 d. ES sąrašą(157) palankiai vertina tai, kad buvo paskelbtas išsamus jurisdikcijų, kurios buvo išvardytos II priede, kai 2017 m. gruodžio 5 d. buvo paskelbtas pirmasis ES sąrašas, įsipareigojimų ir reformų vertinimas; palankiai vertina tai, kad dėl 2017 m. prisiimtų įsipareigojimų anksčiau II priede išvardytos jurisdikcijos būtų dabar yra išvardytos I priede dėl to, kad iki 2018 m. pabaigos arba sutarto termino nebuvo įgyvendintos reikiamos reformos;

326.  yra susirūpinęs, kad banko sąskaitas Lichtenšteino kredito įstaigose turintiems Austrijos gyventojams netaikomas teisės aktas dėl bendro duomenų teikimo standarto, jei jų kapitalo pajamos gaunamos iš turto struktūrų (privačių fondų, įmonės padalinių, patikos fondų ir panašiai), o kredito įstaiga Lichtenšteine pasirūpina mokesčiais pagal dvišales sutartis; ragina Austriją pakeisti savo teisės aktus šiuo atžvilgiu, kad būtų panaikinta CRS spraga;

327.  pažymi, kad, pavyzdžiu galėtų būti tai, kad Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis apie tiesiogines užsienio investicijas, Liuksemburgui ir Nyderlandams drauge tenka daugiau užsienio investicijų nei JAV ir didelę dalį šių investicijų sukuria jokios realios ekonominės veiklos nevykdantys specialiosios paskirties subjektai, o Airijai tenka daugiau užsienio investicijų nei Vokietijai ar Prancūzijai; atkreipia dėmesį į tai, kad, anot Maltos Nacionalinės statistikos tarnybos, užsienio investicijos Maltoje sudaro 1474 proc. jos ekonomikos dydžio;

328.  primena mokslinį tyrimą, kurio rezultatai parodė, kad mokesčių vengimas per šešias ES valstybes nares lemia 42,8 mlrd. EUR prarastų mokestinių pajamų kitose 22 valstybėse narėse(158), o tai reiškia, kad šių šalių grynąjį mokėjimų balansą gali atsverti nuostoliai, kurių jos sukelia kitų valstybių narių mokesčių bazei; pažymi, kad, pavyzdžiui, Nyderlandai Sąjungai lemia 11,2 mlrd. EUR grynųjų sąnaudų, o tai reiškia, kad dėl šios šalies kitos valstybės narės netenka pelno mokesčio daugiašalių įmonių ir jų akcininkų naudai;

329.  primena, kad siekiant sustiprinti Sąjungos ir valstybių narių kovą su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių vengimu ir pinigų plovimu, būtina efektyviai naudoti visus duomenis, įskaitant makroekonominius;

330.  primena, kad Komisija kritikavo septynias valstybes nares(159) – Belgiją, Kiprą, Vengriją, Airiją, Liuksemburgą, Maltą ir Nyderlandus – už jų mokesčių sistemų trūkumus, dėl kurių susidarė palankios sąlygos agresyviai mokesčių politikai, teigdama, kad jų mokesčių politika kenkia Europos bendrosios rinkos vientisumui; mano, kad šie jurisdikcij1 turintys subjektai taip pat gali būti laikomi kuriančiais palankias sąlygas agresyviam mokesčių planavimui visame pasaulyje; pabrėžia, kad Komisija pripažino, jog kai kurios iš minėtųjų valstybių narių ėmėsi priemonių, kad, reaguodamos į komisijos kritiką, patobulintų savo mokesčių sistemas(160); pažymi, kad neseniai atliktame moksliniame tyrime(161) nustatyta, jog penkios ES valstybės narės yra įmonių mokesčių rojai: Kipras, Airija, Liuksemburgas, Malta ir Nyderlandai; pabrėžia, kad kriterijai ir metodika, naudoti šioms šalims nustatyti, apėmė išsamų žalingos jų mokesčių praktikos įvertinimą, priemones, kuriomis sudaromos palankios sąlygos agresyviam mokesčių planavimui, ir ekonominių srautų iškraipymą, ir buvo remiamasi Eurostato duomenimis, kurie apėmė didelį tiesioginių užsienio investicijų srautą į šalį ir iš šalies, autorinių atlyginimų, palūkanų ir dividendų srautus; ragina Komisiją šiuo metu bent jau šias penkias valstybes nares laikyti ES mokesčių rojais tol, kol nebus įgyvendintos esminės mokesčių reformos;

331.  prašo Tarybos paskelbti išsamų savanoriškai diegti reformas įsipareigojusių jurisdikciją turinčių subjektų, kurie buvo nurodyti II priede, kai 2017 m. gruodžio 5 d. buvo paskelbtas pirmasis ES sąrašas, įsipareigojimų vertinimą;

6.2.Atsakomosios priemonės

332.  dar kartą ragina ES ir jos valstybes nares nebendradarbiaujantiems jurisdikciją turintiems subjektams taikyti veiksmingas ir atgrasomąsias atsakomąsias priemones, siekiant skatinti sėkmingą bendradarbiavimą mokesčių klausimais ir šalių, įtrauktų į ES sąrašo I priedą, atitiktį reikalavimams;

333.  apgailestauja dėl to, kad dėl daugumos Tarybos siūlomų atsakomųjų priemonių leidžiama spręsti valstybėms narėms; susirūpinęs pažymi, kad per 2018 m. gegužės 15 d. TAXE 3 komiteto klausymą kai kurie ekspertai(162) pabrėžė faktą, kad atsakomosios priemonės gali nepakankamai skatinti nebendradarbiaujančius jurisdikciją turinčius subjektus, nes ES sąraše nėra kai kurių labiausiai žinomų mokesčių rojų; mano, kad tai sumenkina įtraukimo į sąrašus proceso patikimumą, nes į tai taip pat atkreipė dėmesį kai kurie ekspertai;

334.  ragina valstybes nares priimti bendrą griežtų atsakomųjų priemonių rinkinį, įskaitant išskaičiuojamuosius mokesčius, draudimą dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose, taikyti sustiprintus audito reikalavimus ir automatines kontroliuojamųjų užsienio bendrovių taisykles įmonėms, įtrauktoms į nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų sąrašą, nebent mokesčių mokėtojai ten vykdytų tikrąją ekonominę veiklą;

335.  ragina ir mokesčių institucijas, ir mokesčių mokėtojus bendradarbiauti renkant svarbius faktinius duomenis, ar kontroliuojamoji užsienio bendrovė vykdo tikrąją ekonominę veiklą ir ekonominiu požiūriu iš esmės yra šalies teritorijoje turėdama ten darbuotojus, įrangą, turtą ir patalpas, kaip matyti iš svarbių faktinių duomenų ir aplinkybių;

336.  atkreipia dėmesį, kad besivystančios šalys gali neturėti išteklių įgyvendinti naujus susitartus tarptautinius ar Europos mokesčių standartus; todėl ragina Tarybą atsisakyti tokių atsakomųjų priemonių, kaip paramos vystymuisi sumažinimas;

337.  pažymi, kad atsakomosios priemonės yra labai svarbios kovojant su agresyviu mokesčių planavimu, pinigų plovimu ir mokesčių slėpimu; be to, pažymi, kad Europos Sąjungos ekonominė įtaka gali padėti atgrasyti nebendradarbiaujančius jurisdikciją turinčius subjektus ir mokesčių mokėtojus naudotis mokesčių spragomis ir žalinga mokesčių praktika, kurią taiko tos jurisdikcijos;

338.  ragina Europos finansų įstaigas(163) apsvarstyti galimybę kiekvieno projekto atveju taikyti sustiprinto ir sugriežtinto išsamaus patikrinimo tvarką į ES sąrašo II priedą įrašytiems jurisdikciją turintiems subjektams siekiant išvengti ES lėšų investavimo arba nukreipimo per ES mokesčių standartų neatitinkančius subjektus trečiosiose šalyse; atkreipia dėmesį į tai, kad EIB pritarė savo patikslintai grupinei politikai dėl menkai reguliuojamų, neskaidrių ir nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų bei gero mokesčių valdymo, ir ragina reguliariai atnaujinti šią politiką ir įtraukti griežtesnius skaidrumo reikalavimus, suderintus su ES standartais; ragina EIB paskelbti šią politiką kai tik ji bus patvirtinta; ragina visas Europos finansines institucijas taikyti vienodas sąlygas ir vienodo lygio standartus;

6.3.ES kaip pasaulinės lyderės padėtis

339.  pakartoja savo raginimą, kad įvykdžius ex ante koordinavimą, ES ir jos valstybėms narėms imtis vadovaujančiojo vaidmens visame pasaulyje kovojant su mokesčių slėpimu, agresyviu mokesčiu planavimu ir pinigų plovimu, visų pirma, įgyvendinant Komisijos iniciatyvas visuose susijusiuose tarptautiniuose forumuose, įskaitant JT, G 20 ir EBPO, kurie atlieka centrinį vaidmenį mokesčių srityje, ypač įvykus tarptautinei finansų krizei;

340.  primena, kad daugiašalė politika ir tarptautinis šalių, įskaitant besivystančias šalis, bendradarbiavimas ir toliau yra tinkamiausia priemonė siekiant konkrečių rezultatų, kartu laikantis abipusiškumo principo; apgailestauja, kad kai kurie teisėkūros pasiūlymai, kurie viršija EBPO rekomendacijas ir kurie galėtų tapti pagrindu tolesniam vaisingam darbui tarptautiniu lygmeniu, yra įstrigę Taryboje;

341.  mano, kad JT sistemoje įsteigtus tarpvyriausybinę mokesčių įstaigą, kuri būtų tinkamai pasiruošus ir turėtų pakankamai išteklių ir, kur tinkama, vykdymo užtikrinimo įgaliojimų, būtų galima užtikrinti, kad visos šalys galėtų vienodomis sąlygomis dalyvauti formuojant ir pertvarkant pasaulinę mokesčių darbotvarkę(164), skirtą veiksmingai kovoti su žalinga mokesčių praktika ir užtikrinti tinkamą apmokestinimo teisių paskirstymą; atkreipia dėmesį į neseniai išreikštus raginimus JT tarptautinį bendradarbiavimo mokesčių srityje ekspertų komitetą paversti tarpvyriausybine JT pasauline mokesčių įstaiga(165); pabrėžia, kad JT pavyzdinė mokesčių konvencija užtikrina teisingą apmokestinimo teisių paskirstymą tarp kilmės ir gyvenamosios vietos šalių;

342.  ragina surengti tarpvyriausybinį aukščiausiojo lygio susitikimą dėl likusių visuotinių mokesčių reformų siekiant stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą ir daryti spaudimą visoms šalims, visų pirma, jų finansų centrams, kad būtų laikomasi skaidrumo ir sąžiningo apmokestinimo standartų; ragina Komisiją imtis iniciatyvos surengti tokį aukščiausiojo lygio susitikimą ir jame pradėti antrąjį tarptautinių mokesčių reformų rinkinį, atsižvelgiant į BEPS veiksmų planą, ir numatyti įsteigti pirmiau minėtą tarpvyriausybinę mokesčių įstaigą;

343.  atkreipia dėmesį į Komisijos veiklą ir indėlį EBPO Pasauliniame forumo skaidrumo ir keitimosi informacija mokesčių klausimais, įtraukioje BEPS sistemoje, t.y. siekiant skatinti aukštesnį gero mokesčių srities valdymo standartą visame pasaulyje ir kartu užtikrinant, kad tarptautinių gero mokesčių srities valdymo standartų ir toliau būtų visapusiškai laikomasi ES;

6.4.Besivystančios šalys

344.  yra įsitikinęs, kad siekiant padidinti ES politikos suderinamumą vystymosi labui ir besivystančių šalių mokesčių pajėgumus ir nuosavų išteklių sutelkimą ir panaudojimą tvariam ekonominiam vystymuisi itin svarbu remti besivystančias šalis kovojant su mokesčių slėpimu ir agresyviu mokesčių planavimu, korupcija ir slaptumu, dėl kurių skatinami neteisėti finansiniai srautai; pabrėžia, kad reikia didinti besivystančių šalių mokesčių administracijoms tenkančią finansinės ir techninės pagalbos dalį, siekiant sukurti stabilias ir šiuolaikiškas teisines apmokestinimo sistemas;

345.  palankiai vertina ES bendradarbiavimą su Afrikos Sąjunga įgyvendinant Adis Abebos mokesčių iniciatyvą, Gavybos pramonės skaidrumo iniciatyvą bei Kimberley procesą; ragina Komisiją ir valstybes nares remti Afrikos Sąjungos šalis įgyvendinant skaidrumo politiką; todėl ragina nacionalines ir regionines mokesčių institucijas automatiškai keistis informacija; primena glaudų ir sustiprintą Interpolo ir Afrikos žemyno policijos vadų koordinavimo institucijos (AFRIPOL) bendradarbiavimą;

346.  primena, kad valstybėms narėms, glaudžiai bendradarbiaujant su Komisija, būtina atlikti mokesčių politikos ir dvišalių mokesčių sutarčių reguliarią šalutinio poveikio kitoms valstybėms narėms ir besivystančioms šalims analizę, pripažindamas, kad šiuo atžvilgiu toks pat darbas jau vykdomas įgyvendinant gero mokesčių srities valdymo platformą; ragina valstybes nares atlikti tokias šalutinį poveikį analizes prižiūrint Komisijai;

347.  primygtinai ragina valstybes nares peržiūrėti ir atnaujinti valstybių narių ir trečiųjų valstybių dvišalius susitarimus dėl apmokestinimo siekiant panaikinti spragas, kurios skatina mokestiniais sumetimais taikomą prekybos praktiką norint išvengti mokesčių;

348.  primena, kad reikia atsižvelgti į besivystančių šalių teisės ypatumus ir pažeidžiamumą, visų pirma, automatinio keitimosi informacija srityje, turint omenyje pereinamąjį laikotarpį ir būtinybę padėti joms stiprinti pajėgumus;

349.  pažymi, kad siekiant kovoti su neteisėtais finansiniais srautais ir korupcija privačiajame ir viešajame sektoriuose reikia glaudžiau bendradarbiauti su regioninėmis organizacijomis, visų pirma, su Afrikos Sąjunga (AS);

350.  palankiai vertina tai, kad visos šalys vienodomis sąlygomis dalyvauja įtraukioje sistemoje, kurioje yra daugiau nei 115 šalių ir jurisdikciją turinčių subjektų, bendradarbiaujančių įgyvendinant EBPO ir G20 BEPS teisės aktų rinkinį; ragina valstybes nares paremti ir įgaliojimų, ir įtraukios sistemos veikimo reformą siekiant užtikrinti, kad būtų atsižvelgiama į besivystančių šalių interesus; tačiau primena, kad į derybas dėl BEPS veiksmų buvo neįtrauktos daugiau kaip 100 besivystančių šalių;

351.  pripažįsta, kad mokesčių rojų yra ir besivystančiose šalyse; palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl glaudesnio bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis kovos su terorizmo finansavimu srityje ir ypač dėl antikvarinių daiktų importo licencijos sukūrimo;

352.  primena, kad skurdui mažinti skirtą viešąją paramą vystymuisi reikėtų labiau orientuoti į tinkamos reglamentavimo sistemos įgyvendinimą, taip pat į mokesčių administratorių ir institucijų, atsakingų už kovą su neteisėtais finansiniais srautais, stiprinimą; ragina šią paramą teikti prisidedant techninėmis ekspertinėmis žiniomis apie išteklių valdymą, finansinę informaciją ir kovos su korupcija taisykles; taip pat ragina šią paramą teikti sudarant palankesnes sąlygas regioniniam bendradarbiavimui kovojant su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu, agresyviu mokesčių planavimu ir pinigų plovimu; akcentuoja tai, kad tokia pagalba taip pat turėtų būti teikiama pilietinei visuomenei ir žiniasklaidai besivystančiose šalyse siekiant užtikrinti visuomenės vykdomą vidaus mokesčių politikos kontrolę;

353.  tikisi, kad Komisija ras pakankamus išteklius, kad įgyvendintų požiūrį „daugiau surinkti ir geriau išleisti“, visų pirma, vykdydama pavyzdines programas(166);

354.  ragina ES ir valstybes nares imtis suderintų išorės veiksmų visais politikos lygmenimis, kad suteiktų trečiosioms šalims ir visų pirma besivystančioms šalims lėšų paskatinti subalansuotą ekonominį vystymąsi ir išvengti priklausomybės nuo vieno sektoriaus (visų pirma finansų sektoriaus);

355.  primena, kad derantis dėl mokesčių sutarčių su besivystančiomis šalimis reikia elgtis sąžiningai, atsižvelgiant į jų konkrečią padėtį ir užtikrinant teisingą apmokestinimo teisių paskirstymą pagal tikrosios ekonominės veiklos ir vertės kūrimo kriterijus; šiuo atžvilgiu ragina kaip minimalųjį standartą laikyti JT pavyzdinę mokesčių konvenciją ir užtikrinti su derybomis dėl sutarčių susijusių veiksmų skaidrumą; pripažįsta, kad EBPO pavyzdinė mokesčių sutartis suteikia daugiau teisių gyvenamosios vietos šaliai;

356.  ragina Komisiją į sutartį įtraukti nuostatas dėl finansinių nusikaltimų, mokesčių slėpimo ir agresyvaus mokesčių planavimo, dėl kurių būtų deramasi su AKR šalimis, kai 2020 m. vasario mėn. baigs galioti dabartinis Kotonu susitarimas; atkreipia dėmesį į ypatingą skaidrumo mokesčių srityje svarbą siekiant veiksmingai įgyvendinti tokias nuostatas;

6.5.ES susitarimai su trečiosiomis šalimis

357.  primena, kad geras mokesčių valdymas yra visuotinė problema, kuriai pirmiausia reikia pasaulinio lygmens sprendimų; todėl primena savo poziciją, kad nepažeidžiant išimtinės ES kompetencijos į naujus svarbius ES susitarimus su trečiosiomis šalimis reikėtų sistemingai įtraukti nuostatą dėl gero mokesčių valdymo siekiant užtikrinti, kad įmonės arba tarpininkai negalėtų netinkamai pasinaudoti tais susitarimais siekdami išvengti mokesčių ar juos paslėpti arba vykdyti neteisėtų pajamų plovimą; laikosi nuomonės, kad į tokią nuostatą reikėtų įtraukti konkrečias taisykles dėl valstybės pagalbos, kuri yra suteikiama kaip mokestinė nauda, skaidrumo reikalavimus ir nuostatas dėl kovos su pinigų plovimu;

358.  ragina valstybes nares, prireikus, koordinuotai naudotis dvišaliais santykiais su atitinkamomis trečiosiomis šalimis, padedant Komisijai, nustatyti tolesnį dvišalį bendradarbiavimą tarp FŽP, mokesčių institucijų ir kompetentingų institucijų siekiant kovoti su finansiniais nusikaltimais;

359.  pažymi, kad, be politinių susitarimų, kuriuose yra tokia gero mokesčių valdymo nuostata, ES laisvosios prekybos susitarimuose (LPS) numatomos mokesčių taikymo išimtys, kuriomis užtikrinama politinė veiksmų laisvė įgyvendinant ES požiūrį į kovą su mokesčių slėpimu ir pinigų plovimu, pavyzdžiui, reikalaujant gero mokesčių valdymo ir veiksmingai naudojant ES nebendradarbiaujančių mokesčių jurisdikciją turinčių subjektų sąrašą; be to, pažymi, kad LPS taip pat siekiama skatinti svarbius tarptautinius standartus ir užtikrinti jų laikymąsi trečiosiose šalyse;

360.  mano, kad ES neturėtų sudaryti susitarimų su nebendradarbiaujančiais mokesčių jurisdikciją turinčiais subjektais, įtrauktais į ES sąrašo I priedą, kol jurisdikciją turintis subjektas nesilaikys ES gero mokesčių valdymo standartų; ragina Komisiją ištirti, ar ES gero mokesčių valdymo standartų nesilaikymas daro poveikį tinkamam LPS arba politinių susitarimų taikymui, jeigu susitarimas jau pasirašytas;

361.  primena, kad sąlygos dėl gero mokesčių srities valdymo ir skaidrumo, taip pat informacijos mainai, turėtų būti įtraukti į visus naujus susijusius ES susitarimus su trečiosiomis šalimis ir dėl jų turi būti deramasi persvarstant esamus susitarimus, atsižvelgiant į tai, kad tai yra pagrindinės ES išorės politikos priemonės, tačiau skirtingose politikos srityse yra skirtingas kompetencijos lygis;

6.6.Valstybių narių sudaromos dvišalės mokesčių sutartys

362.  pažymi, kad kai kurie ekspertai mano, jog daugeliu ES valstybių narių sudarytų ir šiuo metu galiojančių mokesčių sutarčių apribojamos mažas ir mažesnes nei vidutines pajamas turinčių šalių apmokestinimo teisės(167); reikalauja, kad vedant derybas dėl mokesčių sutarčių Europos Sąjunga ir jos valstybės narės turėtų laikytis politikos nuoseklumo principo vystymosi srityje, kaip nurodyta SESV 208 straipsnyje; pabrėžia, kad mokesčių sutarčių sudarymas yra valstybių narių prerogatyva;

363.  atkreipia dėmesį, kad mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse, visų pirma Užsachario Afrikos, Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono šalyse, taip pat Pietų Azijoje, patiriama daug didesnių nuostolių dėl mokesčių vengimo, nei kituose regionuose(168); todėl prašo valstybes nares iš naujo susiderėti dėl savo dvišalių mokesčių sutarčių su trečiosiomis šalimis, kad į jas būtų įtrauktos kovos su piktnaudžiavimu nuostatos, užkirstas kelias palankesnių mokesčių sąlygų ieškojimui ir besivystančių šalių tarpusavio lenktynėms dėl žemesnių standartų;

364.  ragina Komisiją peržiūrėti visas galiojančias ir valstybių narių pasirašytas mokesčių sutartis su trečiosiomis šalimis siekiant užtikrinti, kad jos laikytųsi naujų visuotinių standartų, kaip antai Daugiašalės su mokesčių sutartimis susijusių mokesčio bazės erozijos ir pelno perkėlimo prevencijos priemonių konvencijos (MLI); pažymi, kad MLI atspindi EBPO standartus, kurie buvo nustatyti neatsižvelgiant į besivystančių šalių poreikius ar problemas; prašo Komisijos paskelbti rekomendacijas valstybėms narėms dėl galiojančių dvišalių mokesčių sutarčių siekiant užtikrinti, kad į jas būtų įtrauktos bendros kovos su piktnaudžiavimu taisyklės taikant tikrosios ekonominės veiklos ir vertės sukūrimo kriterijus;

365.  žino, kad dvišalės mokesčių sutartys neatspindi dabartinės skaitmeninės ekonomikos tikrovės; ragina valstybes nares atnaujinti savo dvišales mokesčių sutartis pagal Komisijos rekomendaciją, susijusią su įmonių reikšmingos skaitmeninės veiklavietės apmokestinimu(169);

6.7.Dvigubas apmokestinimas

366.  palankiai vertina sustiprintą dvigubo apmokestinimo išvengimo sistemą; pabrėžia, kad labai svarbu panaikinti dvigubą apmokestinimą, kad būtų užtikrinta, jog nenukentėtų sąžiningi mokesčių mokėtojai ir nebūtų pamintas jų pasitikėjimas; ragina valstybes nares laikytis savo sutarčių dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo ir nuoširdžiai bei skubiai bendradarbiauti tais atvejais, kai pranešama apie dvigubą apmokestinimą;

367.  palankiai vertina 2017 m. spalio 10 d. Tarybos direktyvos (ES) 2017/1852 dėl mokestinių ginčų sprendimo mechanizmų Europos Sąjungoje, kuria įgyvendinamas BEPS veiksmų plano 14 veiksme nurodytas standartas, priėmimą; pažymi, kad direktyvos įgyvendinimo terminas (2019 m. birželio 30 d.) dar nepraėjo ir kad siekiant užtikrinti nuostatų veiksmingumą ir efektyvumą reikės vykdyti jų stebėseną;

368.  ragina Komisiją rinkti ir skelbti informaciją apie mokestinių ginčų, kurie buvo pareikšti ir išspręsti, skaičių pagal ginčo tipą per metus ir pagal dalyvaujančias šalis siekiant stebėti mechanizmą ir užtikrinti, kad jis būtų veiksmingas ir efektyvus;

6.8.Atokiausi regionai

369.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad ES atokiausiuose regionuose būtų įgyvendinami būtiniausi BEPS standartai ir ATAD;

370.  pažymi, kad Komisija pradėjo nuodugnų tyrimą dėl Portugalijos taikomos Madeiros laisvosios zonos regioninės pagalbos schemos(170);

7.Tarpininkai

371.  palankiai vertina bendrą sąvokų „tarpininkas“(171) ir „praneštinas tarpvalstybinis susitarimas“ apibrėžčių pobūdį neseniai priimtoje DAC6(172); ragina pagal DAC6 atnaujinti skiriamuosius požymius, kad be kita ko būtų įtrauktos ir dividendų arbitražo sistemos, įskaitant dividendų ir kapitalo prieaugio mokesčių grąžinimą; ragina Komisiją iš naujo įvertinti DAC6 ataskaitų teikimo įpareigojimų taikymą vidaus atvejams; primena pagal DAC6 vykdomą tarpininkų pareigą pranešti mokesčių institucijoms apie mokesčių teisės aktų struktūrinėmis spragomis pagrįstas sistemas, visų pirma atsižvelgiant į didėjantį tarpvalstybinių mokesčių vengimo strategijų skaičių; mano, kad schemos, kurias atitinkamos vietos valdžios institucijos laikomo kenksmingomis, turėtų būti paskelbtos viešai, pateikiant anoniminius duomenis;

372.  primena, kad tarpininkai atlieka labai svarbų vaidmenį palengvindami pinigų plovimą ir terorizmo finansavimą ir kad jie turėtų atsakyti už šiuos veiksmus;

373.  primena, kad būtina stiprinti mokesčių institucijų ir finansų priežiūros institucijų bendradarbiavimą siekiant bendrai ir veiksmingai prižiūrėti finansinių tarpininkų vaidmenį ir atsižvelgiant į tai, kad tam tikros į mokesčius orientuotos finansinės priemonės gali kelti pavojų finansų rinkos stabilumui ir rinkos vientisumui;

374.  mano, kad Sąjunga turėtų rodyti pavyzdį, ir ragina Komisiją užtikrinti, kad tarpininkai, skatinantys agresyvų mokesčių planavimą ir mokesčių slėpimą, neturėtų vadovauti ir teikti konsultacijas Sąjungos politiką formuojančioms institucijoms minėtais klausimais;

375.  ragina Komisiją ir valstybes nares pripažinti ir šalinti interesų konfliktų riziką, kylančią dėl teisinių konsultacijų, konsultacijų mokesčių klausimais ir audito paslaugų teikimo, teikiant konsultacijas tiek verslo klientams, tiek valdžios institucijoms; pastebi, kad interesų konfliktas gali pasireikšti įvairiu pavidalu, pvz. per viešojo pirkimo sutartis, kuriose reikalaujama įsigyti mokamas konsultacijas susijusias su šiomis paslaugomis; taip pat gaunant neoficialius ar nemokamus patarimus, per oficialių konsultacijų ir ekspertų grupes ir per „sukamųjų durų“ reiškinį; tačiau pabrėžia, kaip svarbu skaidriai išvardyti konkrečiam klientui teikiamas paslaugas ir aiškiai jas atskirti; pakartoja savo prašymus, pateiktus ankstesnėse ataskaitose(173) šiuo klausimu;

376.  palankiai vertina stebėjimą, kaip užtikrinamas 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/56/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2006/43/EB dėl teisės aktų nustatyto metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės audito(174) ir 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 537/2014 dėl konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimų, kuriuo panaikinamas Komisijos sprendimas 2005/909/EB(175), vykdymas, visų pirma nuostata dėl viešojo intereso įmonėse teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių arba teisės aktų nustatytą auditą atliekančių audito įmonių; pažymi būtinybę užtikrinti, kad šios taisyklės būtų taikomos tinkamai;

377.  ragina valstybes nares apsvarstyti galimybę visiems BEPS projekto 12 priemonėje nurodytiems mokesčių ir finansų tarpininkams, kurie vykdydami savo profesinę veiklą sužino apie piktnaudžiaujamojo pobūdžio ir agresyvius sandorius, priemones ar struktūras, nustatyti reikalavimą deklaruoti mokesčius;

378.  ragina keisti auditorius kas septynerius metus, kad būtų išvengta interesų konflikto, ir kuo labiau apriboti su auditu nesusijusių paslaugų teikimą;

379.  pakartoja, kad finansų įstaigos, konsultantai ir kiti tarpininkai, kurie sąmoningai ir sistemingai sudaro palankesnes sąlygas pinigų plovimo arba mokesčių slėpimo veiklai, arba dalyvauja joje ar steigia biurus, filialus ar patronuojamąsias įmones ES sąraše išvardytose jurisdikcijose, siekdami siūlyti savo klientams agresyvaus mokesčių planavimo schemas, turėtų patirti veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas; ragina tokių institucijų ir asmenų veiklos licencijas išsamiai persvarstyti tuo atveju, jei jie buvo nuteisti už dalyvavimą nesąžiningumo veikloje, arba jiems žinojus, kad jų klientai vykdo tokią veiklą, ir, kai tinkama, riboti tokių subjektų veiklą bendrojoje rinkoje;

380.  pažymi, kad profesine paslaptimi negalima naudotis siekiant apsaugoti ar nuslėpti neteisėtą praktiką arba pažeidžiant įstatymą; primygtinai ragina, kad advokato teisės neatskleisti informacijos apie klientą privilegija netrukdytų tinkamai pranešti apie įtartiną sandorį arba kitą galimai neteisėtą veiklą, nedarant poveikio pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją garantuojamoms teisėms ir baudžiamosios teisės bendriesiems principams;

381.  ragina Komisiją vadovaujantis Europos teismų praktika paskelbti gaires dėl advokato teisės neatskleisti informacijos apie klientą principo aiškinimo ir taikymo, skirtas šios profesijos atstovams, ir aiškiai atskirti tradicines teisines konsultacijas ir teisininkus, vykdančius veiklą finansų srityje;

8.Pranešėjų ir žurnalistų apsauga

382.  yra įsitikinęs, kad siekiant užtikrinti, kad neteisėtai veiklai ir piktnaudžiavimui teisės aktais būtų užkirstas kelias arba jie neklestėtų, labai svarbu apsaugoti pranešėjus tiek privačiame, tiek ir valstybiniame sektoriuose; pripažįsta, kad pranešėjai atlieka esminį vaidmenį stiprinant demokratiją visuomenėje ir kovoje su korupcija ir kitais sunkiais nusikaltimais ar neteisėta veiklai bei ginant Sąjungos finansinius interesus; pabrėžia, kad pranešėjai neretai yra itin svarbus tyrimus vykdančių žurnalistų informacijos šaltinis, tad juos reikėtų apsaugoti nuo bet kokio priekabiavimo ir susidorojimo; pažymi, kad yra svarbi prieiga prie visų atskaitomybės kanalų;

383.  mano, kad norint išsaugoti tiriamosios žurnalistikos kaip demokratinės visuomenės sergėtojos vaidmenį, būtina saugoti tiriamosios žurnalistikos šaltinių, įskaitant pranešėjus, konfidencialumą;

384.  todėl mano, kad nuo šios pareigos užtikrinti konfidencialumą turėtų būti galima nukrypti tik išimtinėmis aplinkybėmis, kai informacijos, susijusios su pranešimo teikėjo asmens duomenimis, atskleidimas yra būtina ir proporcinga pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę nustatyta prievolė, taikoma vykstant tyrimams ar teismo procesams, arba siekiant apsaugoti kitų asmenų laisves, įskaitant susijusio asmens teisę į gynybą, visais atvejais taikant atitinkamas tokiais teisės aktais nustatytas apsaugos priemones. mano, kad nevykdant pareigos užtikrinti pranešimo teikėjo konfidencialumą, susijusį su šio asmens tapatybe, turėtų būti numatytos atitinkamos sankcijos(176);

385.  pažymi, kad JAV apgaulingų pranešimų aktas yra patikimas pagrindas atlyginti pranešėjams tais atvejais, kai vyriausybė susigrąžina dėl sukčiavimo prarastas lėšas(177); pabrėžia, kad vadovaujantis JAV teisingumo departamento ataskaita, tiesiogiai dėl pranešėjų nustatytų ir praneštų pažeidimų buvo atgauta 3,4 iš bendros 3,7 mlrd. USD sumos; ragina valstybes nares sukurti saugius konfidencialius pranešimų kanalus pranešėjams susijusiose institucijose ir privačiuose subjektuose;

386.  prašo Komisijos išnagrinėti visame pasaulyje taikomą pranešėjų apsaugos ir skatinimo gerąją praktiką(178) ir, kai tinkama ir reikalinga, parengti apsvarstyti galiojančių teisės aktų peržiūros galimybę, siekiant atitinkamas ES sistemas padaryti dar veiksmingesnėmis;

387.  ragina sukurti bendrą ES fondą, iš kurio būtų skiriama tinkama finansinė parama pranešėjams, kurie dėl atskleistos nusikalstamos veikos ar akivaizdžiai visuomenei svarbių faktų rizikuoja netekti pragyvenimo šaltinio;

388.  nerimauja dėl to, kad pranešėjai neretai nepraneša apie savo abejones iš susidorojimo baimės ir jei susidorojimas nebus slopinamas, ir už tai nebus baudžiama, tai gali atgrasinti potencialius pranešėjus nuo informacijos pateikimo; mano, kad AMLD5 pripažinta pranešėjų teisė saugiai pateikti skundą atitinkamoms kompetentingoms institucijoms, pvz. per vieną bendrą informacinį punktą sudėtingais tarptautinio masto atvejais, kai jiems grasinama arba žadama susidoroti, ir teisė pasinaudoti veiksmingomis teisių gynimo priemonėmis rodo, kad asmenų, pranešančių apie įtariamą pinigų plovimą arba teroristų finansavimą įmonės viduje arba FŽP, padėtis gerokai pagerėjo; primygtinai ragina valstybes nares laiku perkelti į nacionalinę teisę ir tinkamai įgyvendinti nuostatas dėl pranešėjų apsaugos, nustatytas AMLD5;

389.  teigiamai vertina Europos Parlamento ir Tarybos tarpinstitucinių derybų dėl direktyvos dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos rezultatus ir ragina valstybes nares kuo greičiau priimti naujus standartus, kad informatoriai būtų apsaugoti tokiomis priemonėmis, kaip antai, aiškūs pranešimų teikimo kanalai, konfidencialumas, teisinė apsauga ir sankcijos tiems, kurie bando persekioti asmenis, pranešančius apie pažeidimus;

390.  primena, kad ES pareigūnai turi pranešėjų apsaugą pagal Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygas(179), ir ragina valstybes nares savo valstybės tarnautojams taikyti panašius standartus;

391.  mano, kad susitarimais dėl informacijos neatskleidimo, įtrauktiems į darbo sutartis ir atleidimo iš darbo susitarimus jokiu būdu neturėtų būti užkertamas kelias darbuotojams informuoti kompetentingas institucijas apie įtariamus įstatymų ir žmogaus teisių(180) pažeidimo atvejus; ragina Komisiją įvertinti galimybę šioje srityje siūlyti teisės aktus, kuriais būtų draudžiama piktnaudžiauti informacijos neatskleidimo sutartimis;

392.  pažymi, kad TAX3 komitetas kvietė pranešėjus „Julius Bär“ ir „Danske Bank“ bylose liudyti viešuose klausymuose Parlamente(181); yra susirūpinęs dėl to, kad pranešėjų apsauga finansų įstaigose nėra visiškai patenkinama, o būgštavimai dėl darbdavių ir institucijų atsakomųjų veiksmų gali užkirsti kelią pranešėjams pateikti informacijos apie teisės pažeidimus; labai apgailestauja, kad dėl teisinių suvaržymų „Danske Bank“ pranešėjas Howard Wilkinson negalėjo laisvai ir visapusiškai pasidalyti savo įžvalgomis apie „Danske Bank“;

393.  apgailestauja dėl to, kad Danijos finansų priežiūros institucija nesusisiekė su pranešėju, kuris informavo apie didelio masto pinigų plovimo veiklą „Danske Bank“; laikosi nuomonės, kad toks neveikimas yra didelis Danijos finansų priežiūros institucijos aplaidumas jai neįvykdžius prievolės tinkamai tirti rimtus įtarimus dėl didelio masto sistemingo pinigų plovimo per banką; ragina atitinkamas ES ir valstybių narių institucijas kuo veiksmingiau naudotis pranešėjų teikiama informacija ir greitai ir ryžtingai imtis veiksmų remiantis iš jų gauta informacija;

394.  ragina valstybes nares glaudžiai bendradarbiauti Europos Taryboje remiant ir įgyvendinant rekomendacijas dėl pranešėjų apsaugos visų Europos Tarybai priklausančių valstybių šalies teisinėse sistemose; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis vadovaujamojo vaidmens tarptautiniuose forumuose ir remti tarptautinių privalomų pranešėjų apsaugos standartų priėmimą;

395.  pažymi, kad neskaitant pranešėjų tapatybės slaptumo apsaugos, kuri yra būtina priemonė pranešančiajam asmeniui apsaugoti, anoniminį pranešimą reikėtų papildomai apsaugoti nuo bendro pobūdžio grėsmių ir išpuolių, kuriais įtariami pažeidėjai siekia diskredituoti anonimiškai pranešantį asmenį;

396.  pripažįsta, kad žurnalistai susiduria su sunkumais, kai tiria pinigų plovimo, mokestinio sukčiavimo, mokesčių slėpimo ir agresyvaus mokesčių planavimo atvejus ir rengia apie juos reportažus; nerimauja, kad tiriamosios žurnalistikos žurnalistams dažnai grasinama ir jie bauginami, įskaitant teisinį bauginimą pagal strateginius ieškinius prieš visuomenės dalyvavimą (SLAPP); ragina valstybes nares gerinti žurnalistų, ypač tų, kurie dalyvauja atliekant finansinių nusikaltimų tyrimus, apsaugą;

397.  ragina Komisiją kuo skubiau parengti finansinės paramos sistemą tiriamajai žurnalistikai, jei įmanoma, pagal DFP įtraukiant nuolatinę ir specialiai skirtą biudžeto eilutę nepriklausomai, kokybiškai žiniasklaidai ir tiriamajai žurnalistikai remti;

398.  griežtai smerkia prievartos prieš žurnalistus naudojimą; susirūpinęs primena, kad pastaraisiais metais Maltoje ir Slovakijoje buvo nužudyti žurnalistai, kurie tyrė įtartiną su pinigų plovimu susijusią veiklą(182); pabrėžia, kad, Europos Tarybos teigimu, smurtu ir nusikaltimais prieš žurnalistus neabejotinai užgniaužiama žodžio laisvė ir stiprėja vidinės cenzūros reiškinys;

399.  primygtinai ragina Maltos valdžios institucijas panaudoti visus turimus išteklius siekiant daryti pažangą nustatant tiriamosios žurnalistikos atstovės Daphne Caruana Galizia nužudymo kurstytojus; palankiai vertina 26 tarptautinių žiniasklaidos laisvės ir žurnalistų organizacijų spaudimą inicijuoti nepriklausomą viešą Daphne Caruana Galizia žmogžudystės tyrimą ir įvertinti, ar to buvo galima išvengti; primygtinai ragina Maltos vyriausybę nedelsiant inicijuoti šį viešą tyrimą; pažymi, kad siekdama sustiprinti savo praktines žinias Maltos vyriausybė bendradarbiauja su tokiomis tarptautinėmis organizacijomis kaip pvz., Europolas, FTB ir Olandijos teismo medicinos institutas;

400.  palankiai vertina tai, kad Slovakijos valdžios institucijos pateikė kaltinimus asmenims, įtariamiems Jáno Kuciako ir Martinos Kušnírovos nužudymo kurstymu, ir įtariamiems šių nužudymų kaltininkams; ragina Slovakijos valdžios institucijas toliau tirti žmogžudystes ir užtikrinti, kad visi bylos aspektai būtų visapusiškai išnagrinėti, įskaitant visas galimas politines sąsajas su nusikaltimais; ragina Slovakijos institucijas visapusiškai ištirti Jano Kuciako tyrimuose paviešintus didelio masto mokesčių slėpimo atvejus, sukčiavimą PVM ir pinigų plovimo atvejus;

401.  apgailestauja dėl to, kad tyrimus vykdantiems žurnalistams, įskaitant Daphne Caruana Galizia, neretai piktnaudžiaujant pareiškiami ieškiniai, kuriais siekiama cenzūruoti, bauginti ir nutildyti juo priverčiant patirti teisminės gynybos išlaidas kol jie sutiks nebekritikuoti arba nebesipriešinti; primena, kad tokie piktnaudžiaujant pareiškiami ieškiniai kelia grėsmę pagrindinėms demokratinėms teisėms, kaip antai žodžio laisvei, spaudos laisvei ir laisvei skleisti ir gauti informaciją;

402.  ragina valstybes nares įgyvendinti mechanizmus, kuriais būtų užkertamas kelias strateginiams ieškiniams prieš visuomenės dalyvavimą (SLAPP); mano, kad taikant tokius mechanizmus reikėtų tinkamai atsižvelgti į teisę į gerą vardą ir reputaciją; ragina Komisiją įvertinti galimybę šioje srityje imtis reikalingų konkrečių veiksmų ir tokių veiksmų prigimtį;

403.  apgailestauja dėl to, kad Šveicarijos teisės aktai dėl šmeižto yra naudojami kritikams Šveicarijoje ir pasaulyje nutildyti, nes įrodinėjimo pareiga tenka ne ieškovui, o kaltinamajam; pabrėžia, kad tai ne tik daro poveikį žurnalistams ir pranešėjams, bet taip pat ir informaciją teikiantiems subjektams Europos Sąjungoje bei įpareigotiesiems asmenims pagal tikrųjų savininkų registrą, nes jei kiltų prievolė pranešti apie tikrąjį savininką Šveicarijoje, pranešimo teikėjas Šveicarijoje gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už šmeižtą, o tai yra laikoma nusikalstama veika(183);

9.Instituciniai aspektai

9.1.Skaidrumas

404.  palankiai vertina Gero mokesčių valdymo platformos darbą; pažymi, kad platformos kadencija trunka iki 2019 m. birželio 16 d.; ragina ją išplėsti arba atnaujinti siekiant užtikrinti, kad valstybės narės ir Komisija būtų informuojamos apie pilietinės visuomenės nuogąstavimus ir žinias; ragina Komisiją į Kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu ekspertų grupės (EGMLTF) posėdžius kviesti daugiau įvairių sričių ekspertų, įskaitant privačiojo sektoriaus (įmonių ir NVO) ekspertus;

405.  pabrėžia, kad Europos ombudsmenas yra įgaliotas vertinti, kaip ES institucijos taiko ES taisykles dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais, įskaitant Tarybos arba EK grupės darbo metodus apmokestinimo srityje;

406.  primena ombudsmeno savo iniciatyva vykdyto Tarybos darbo metodų tyrimo rezultatus ir 2018 m. vasario 9 d. rekomendaciją, kurioje daroma išvada, kad Tarybos praktika viešai neskelbti teisėkūros procedūra priimtų dokumentų, neproporcingas „LIMITE“ statuso priskyrimas dokumentams ir sistemingas valstybių narių, kurios laikosi tam tikros pozicijos dėl teisėkūros procedūros, pavadinimų nenurodymas yra netinkamas administravimas(184);

407.  primena, kad apmokestinimas išlieka valstybių narių kompetencijos klausimu, o Europos Parlamentas turi ribotas galias šiais klausimais;

408.  tačiau pažymi, kad mokestinio sukčiavimo, mokesčių vengimo ir agresyvaus mokesčių planavimo problemų valstybės narės pavieniui veiksmingai spręsti negali; todėl apgailestauja, kad, nepaisant Tarybai pateiktų prašymų, TAX3 komitetas negavo jokių svarbių dokumentų; yra labai susirūpinęs dėl Taryboje esančių valstybių narių politinės valios stokos imtis esminių veiksmų kovojant su pinigų plovimu, mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir agresyviu mokesčių planavimu ir laikytis ESS ir lojalaus bendradarbiavimo principo(185), užtikrinant pakankamą skaidrumą ir bendradarbiavimą su kitomis ES institucijomis;

409.  apgailestauja, kad dabartinės taisyklės dėl galimybės susipažinti su įslaptinta informacija ir kita konfidencialia informacija, kurią Taryba, Komisija arba valstybės narės suteikia Europos Parlamentui vykdant tyrimą, nesuteikia visiško teisinio aiškumo, bet paprastai aiškinamos taip, kad akredituoti Parlamento narių padėjėjai negali susipažinti su neįslaptinta „kita konfidencialia informacija“ saugioje skaitykloje ir jos analizuoti; todėl ragina naujame Tarpinstituciniame susitarime įtraukti aiškiai suformuluotą nuostatą, kuria būtų užtikrinama akredituotų Parlamento narių padėjėjų teisė susipažinti su dokumentais remiantis principu „būtina žinoti“, jiems teikiant paramą Parlamento nariams;

410.  apgailestauja, kad nepaisant daugkartinių kvietimų, Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės atstovai atsisakė atvykti į TAX3 komitetą ir informuoti apie pažangą įgyvendinant TAXE, TAX2 ir PANA komitetų rekomendacijas; pabrėžia, kad darbiniai Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės ir Europos Parlamento specialiųjų ir tyrimo komitetų susitikimai turėtų būti įprasta praktika;

9.2.Elgesio kodekso grupė (verslo apmokestinimas)

411.  atkreipia dėmesį į aktyvesni EK grupės informacijos teikimą ir ypač palankiai vertina tai, kad du kartus per metus skelbiama jos ataskaita Tarybai, taip pat jurisdikciją turintiems subjektams išsiųsti raštai ir gauti su įtraukimu į ES sąrašą susiję įsipareigojimai;

412.  tačiau apgailestauja dėl neaiškaus derybų dėl įtraukimo į ES sąrašą procedūros pobūdžio ir ragina valstybes nares ateityje atnaujinant sąrašus užtikrinti skaidrumą;

413.  palankiai vertina tai, kad EK grupės pirmininkas lankėsi TAX3 komitete, tad ankstesnė EK grupės pozicija pasikeitė; taip pat pažymi, kad po TAX3 komiteto veiklos pradžios skelbiamos EK grupės darbo suvestinės(186); tačiau apgailestauja dėl to, kad tie dokumentai nebuvo paskelbti anksčiau, o esminės jų dalys buvo klastojamos;

414.  pabrėžia, kad pirmiau nurodytos ombudsmeno rekomendacijos taip pat taikomos EK grupei, kuri turėtų teikti būtiną informaciją, susijusią, visų pirma, su žalinga valstybių narių mokesčių praktika ir įtraukimo į ES sąrašą procedūra;

415.  ragina Komiteto grupę imtis tolesnių priemonių savo posėdžių skaidrumui užtikrinti, ypač viešai skelbiant įvairių valstybių narių pozicijas dėl aptariamos darbotvarkės ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo posėdžio datos;

416.  ragina Komisiją teikti ataskaitas apie Verslo apmokestinimo elgesio kodekso įgyvendinimą ir fiskalinės pagalbos teikimą, kaip nurodyta kodekso N konstatuojamojoje dalyje(187);

417.  yra įsitikinęs, kad EK grupės įgaliojimus reikia atnaujinti, nes ji sprendžia ne tik su žalinga ES mokesčių praktika susijusius klausimus, t. y. daro daugiau nei tiesiog teikia techninę pagalbą Tarybai priimant sprendimus; atsižvelgdamas į grupės vykdomo darbo pobūdį, kuris taip pat yra politinis, ragina tokias užduotis vėl vykdyti taikant sistemą, kurioje galima užtikrinti demokratinę kontrolę arba priežiūrą, ir pirmiausia užtikrinti skaidrumą;

418.  tokiomis aplinkybėmis ragina išspręsti neaiškios EK grupės sudėties klausimą paskelbiant jos narių sąrašą;

9.3.ES teisės aktų vykdymo užtikrinimas

419.  ragina naujai išrinktą Parlamentą pradėti bendrą pažangos vertinimą, susijusi su galimybe susipažinti su TAXE, TAX2, PANA ir TAX3 komitetų prašomais dokumentais, palyginant pateiktus prašymus ir prašymus, kuriuos Taryba ir kitos ES institucijos patenkino, ir prireikus imtis reikiamų procedūrinių ir (arba) teisinių priemonių;

420.  ragina Komisijos struktūroje įsteigti naują Sąjungos mokesčių politikos derinimo ir koordinavimo centrą, kuris turėtų gebėti vertinti ir stebėti valstybių narių mokesčių politiką Sąjungos lygmeniu ir užtikrinti, kad valstybės narės neįgyvendintų naujų žalingų mokesčių priemonių;

9.4.Neinstitucinių dalyvių bendradarbiavimas

421.  palankiai vertina suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą TAX3 komiteto klausymuose, kaip nurodyta TAXE 3 skyriaus IV skirsnyje, ir prisidėti prie jų vertinimo, kaip nurodyta TAXE 3 komiteto įgaliojimuose; apgailestauja dėl to, kad kitos suinteresuotosios šalys atsisakė dalyvauti TAXE 3 komiteto klausymuose, kaip nurodyta veiklos apžvalgos IV.4 skirsnyje; pažymi, kad nebuvo galima nustatyti jokių atgrasančių sankcijų už tuos atvejus, kai nebuvo nurodyta tokio atsisakymo priežastis;

422.  ragina Tarybą ir Komisiją susitarti dėl viešai skelbiamo ir reguliariai atnaujinamo nebendradarbiaujančių neinstitucinių šalių sąrašo sudarymo numatant tai tarpinstituciniame susitarime dėl lobistams privalomo skaidrumo registro; be to, mano, kad reikėtų registruoti tuos specialistus ir organizacijas, kurie be pagrįstos priežasties atsisakė dalyvauti TAXE, TAX2, PANA ir TAX3 komitetų klausymuose; ragina ES institucijas atsižvelgti į šį požiūrį ateityje palaikant ryšius su suinteresuotaisiais subjektais ir panaikinti jų leidimus patekti į savo patalpas;

9.5.Parlamento tyrimo teisė

423.  mano, kad norint vykdyti vykdomosios valdžios demokratinę kontrolę itin svarbu suteikti Parlamentui tyrimo įgaliojimus, atitinkančius valstybių narių nacionalinių parlamentų tyrimo įgaliojimus; mano, kad, siekiant atlikti tą vaidmenį, Parlamentui turi būti suteiktas įgaliojimas iškviesti liudytojus ir priversti juos atvykti, taip pat priversti pateikti dokumentus;

424.  mano, jog siekiant, kad šiomis teisėmis būtų naudojamasi, valstybės narės turi susitarti taikyti sankcijas asmenims, neatvykusiems į klausymus arba nepateikusiems dokumentų pagal nacionalinės teisės aktus, reglamentuojančius nacionalinius parlamentinius tyrimus;

425.  primygtinai ragina Tarybą ir Komisiją laiku užbaigti derybas dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento reglamento dėl išsamių Parlamento naudojimąsi tyrimo teise reglamentuojančių nuostatų;

9.6.Vienbalsiškumas ir kvalifikuotoji balsų dauguma

426.  pakartoja, kad ragina Komisiją, jei tinkama, naudoti SESV 116 straipsnyje numatytą procedūrą, pagal kurią sudaromos sąlygos pakeisti vieningo balsavimo reikalavimą tais atvejais, kai Komisija mano, kad valstybių narių įstatymais, taisyklėmis ar administraciniais veiksmais nustatytų nuostatų skirtumai iškraipo konkurencijos sąlygas vidaus rinkoje;

427.  palankiai vertina Komisijos indėlį, atliktą komunikatu „Siekiant veiksmingesnio ir demokratiškesnio ES mokesčių politikos sprendimų priėmimo“, kuriuo pateikiamos gairės dėl konkrečių ir skubių mokesčių politikos sprendimų priėmimo kvalifikuotąja balsų dauguma, kai Taryboje daugumos valstybių narių nenaudai blokuojami teisėkūros procedūra priimami aktai ir iniciatyvos, kuriomis siekiama kovoti su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu arba agresyviu mokesčių planavimu; palankiai vertina kai kurių valstybių narių išreikštą paramą šiam pasiūlymui(188);

428.  pabrėžia, kad reikėtų išlaikyti visus numanomus scenarijus, o ne tik perėjimą nuo vienbalsiškumo prie sprendimų priėmimo kvalifikuotąja balsų dauguma taikant nuostatą dėl pereigos; ragina Europos Vadovų Tarybą iki 2019 m. pabaigos įtraukti šį klausimą į aukščiausiojo lygio susitikimo darbotvarkę, kad būtų galima pradėti rezultatyvias diskusijas apie tai, kaip palengvinti sprendimų dėl mokesčių klausimų priėmimą, siekiant užtikrinti bendrosios rinkos veikimą;

9.7.Tolesni veiksmai

429.  laikosi nuomonės, kad TAXE, TAX2, PANA ir TAX3 komitetų darbą reikėtų tęsti prasidėjus kitai Parlamento kadencijai, įtraukiant tuos komitetus į nuolatinę Parlamento struktūrą, kaip Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto (ECON) pakomitetį, siekiant sudaryti sąlygas įvairių komitetų dalyvavimui;

o
o   o

430.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybai, Ekonomikos ir finansų reikalų tarybai, Komisijai, Europos išorės veiksmų tarnybai, Europos priežiūros institucijoms, Europos prokuratūrai, Europos centriniam bankui, Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priemonių įvertinimo ekspertų komitetui (MONEYVAL), valstybėms narėms, nacionaliniams parlamentams, JT, G 20, Finansinių veiksmų darbo grupei ir EBPO.

(1) 2018 m. kovo 1 d. sprendimas dėl Specialiojo komiteto finansinių nusikaltimų, mokesčių vengimo ir slėpimo klausimais (TAX3) sudarymo ir jo įgaliojimų, narių skaičiaus ir įgaliojimų trukmės nustatymo (Priimti tekstai, P8_TA(2018)0048). (2) 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių (OL C 366, 2017 10 27, p. 51). (3) 2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių (OL C 101, 2018 3 16, p. 79). (4) OL C 399, 2017 11 24, p. 74. (5) 2017 m. gruodžio 13 d. rekomendacija Tarybai ir Komisijai dėl pinigų plovimo, mokesčių vengimo ir slėpimo tyrimo (OL C 369, 2018 10 11, p. 132). (6) 2016 m. kovo mėn. bendrų tolesnių veiksmų planas dėl pelno mokesčio politikos skaidrumo, koordinavimo ir konvergencijos didinimo Sąjungoje ir TAXE 1 rezoliucijų, 2016 m. lapkričio mėn. tolesnių veiksmų planas dėl TAXE 2 rezoliucijos ir 2018 m. balandžio mėn. tolesnių veiksmų planas dėl PANA rezoliucijos. (7) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0475. (8) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0183. (9) Scherrer A. ir Thirion E., Citizenship by Investment (CBI) and Residency by Investment (RBI) schemes in the EU, EPRS, PE 627.128, Europos Parlamentas, 2018 m. spalio mėn.; Korver R., Money laundering and tax evasion risks in free ports, EPRS, PE 627.114, Europos Parlamentas, 2018 m. spalio mėn., ir Kiendl Kristo I. ir Thirion E., An overview of shell companies in the European Union, EPRS, PE 627.129, Europos Parlamentas, 2018 m. spalio mėn. (10) Lamensch M. ir Ceci, E., VAT fraud: Economic impact, challenges and policy issues, Europos Parlamento Vidaus politikos generalinio direktorato A teminis skyrius „Ekonomika, mokslo politika ir gyvenimo kokybė“, 2018 m. spalio 15 d. (11) Houben R. ir Snyers A, Cryptocurrencies and blockchain, Europos Parlamentas, Vidaus politikos generalinio direktorato A teminis skyrius „Ekonomika, mokslo politika ir gyvenimo kokybė“, 2018 m. liepos 5 d., ir Hadzhieva E., Impact of Digitalisation on International Tax Matters, Europos Parlamentas, Vidaus politikos generalinio direktorato A teminis skyrius „Ekonomika, mokslo politika ir gyvenimo kokybė“, 2019 m. vasario 15 d. (12) Study on Structures of Aggressive Tax Planning and Indicators – Final Report (Taxation paper No 61, 2016 m. sausio 27 d.), The Impact of Tax Planning on Forward-Looking Effective Tax Rates (Taxation paper No 64, 2016 m. spalio 25 d.) ir Aggressive tax planning indicators – Final Report (Taxation paper No 71, 2018 m. kovo 7 d.). (13) 2016 m. liepos 12 d. Tarybos direktyva (ES) 2016/1164, kuria nustatomos kovos su mokesčių vengimo praktika, tiesiogiai veikiančia vidaus rinkos veikimą, taisyklės (OL L 193, 2016 7 19, p. 1). (14) 2017 m. gegužės 29 d. Tarybos direktyva (ES) 2017/952, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2016/1164, kiek tai susiję su trečiųjų valstybių mokestinės tvarkos neatitikimais (OL L 144, 2017 6 7, p. 1). (15) Atitinkamai susijusias su automatiniais sprendimais dėl mokesčių (2015 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyva (ES) 2015/2376, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2011/16/ES nuostatos dėl privalomų automatinių apmokestinimo srities informacijos mainų (OL L 332, 2015 12 18, p.1, DAB3), keitimusi ataskaitomis pagal šalis tarp mokesčių institucijų (2016 m. gegužės 25 d. Tarybos direktyva (ES) 2016/881, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2011/16/ES nuostatos dėl privalomų automatinių apmokestinimo srities informacijos mainų (OL L 146, 2016 6 3, p. 8, DAB4), mokesčių institucijų prieiga prie kovos su pinigų plovimu informacijos, tikraisiais savininkais ir kitomis išsamaus klientų patikrinimo procedūromis (2016 m. gruodžio 6 d. Tarybos direktyva 2016/2258, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2011/16/ES nuostatos dėl privalomų automatinių apmokestinimo srities informacijos mainų (OL L 342, 2016 12 16, p. 1, DAB5), privalomais automatiniais apmokestinimo srities informacijos, susijusios su praneštinais tarpvalstybiniais susitarimais, mainais (2018 m. gegužės 25 d. Tarybos direktyva (ES) 2018/822, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2011/16/ES nuostatos dėl privalomų automatinių apmokestinimo srities informacijos mainų (OL L 139, 2018 6 5, p. 1, DAB6)). (16) 2016 m. spalio 25 d. pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos dėl bendros pelno mokesčio bazės (BPMB) (COM(2016)0685) ir 2016 m. spalio 25 d. pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės (BKPMB) (COM(2016)0683). (17) Dokumentų rinkinį sudaro 2018 m. kovo 21 d. Komisijos komunikatas „Laikas nustatyti šiuolaikiškų, sąžiningų ir veiksmingų skaitmeninės ekonomikos mokesčių standartą“ (COM(2018)0146), 2018 m. kovo 21 d. pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos, kuria nustatomos taisyklės, susijusios su įmonių reikšmingos skaitmeninės veiklavietės apmokestinimu (COM(2018)0147), 2018 m. kovo 21 d. pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos dėl bendros skaitmeninių paslaugų mokesčio, kuriuo apmokestinamos pajamos, gaunamos teikiant tam tikras skaitmenines paslaugas, sistemos (COM(2018)0148), ir 2018 m. kovo 21 d. Komisijos rekomendacija dėl įmonių reikšmingos skaitmeninės veiklavietės apmokestinimo (C(2018)1650). (18) 2016 m. balandžio 12 d. pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2013/34/ES nuostatos dėl tam tikrų įmonių ir filialų pelno mokesčio informacijos atskleidimo (COM(2016)0198). (19) OL C 224, 2018 6 27, p. 107. (20) 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL L 141, 2015 6 5, p. 73). (21) 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/843, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos ir iš dalies keičiamos direktyvos 2009/138/EB ir 2013/36/ES (OL L 156, 2018 6 19, p. 43). (22) 2016 m. vasario 2 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai „Kovos su teroristų finansavimu stiprinimo veiksmų planas“ (COM(2016)0050). (23) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0216. (24) Susijusius su „Fiat“, „Starbucks“ ir Belgijos sprendimu dėl perviršinio pelno ir sprendimais pradėti valstybės pagalbos tyrimus dėl „McDonalds“, „Apple“ ir „Amazon“. (25) OL C 265, 2017 8 11, p. 59. (26) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0014. (27) pagal Parlamento vidaus taisykles komitetų pavadinimai gali būti sutrumpinti daugiausiai iki keturių raidžių, taigi buvę laikinieji mokesčių komitetai vadinami TAXE, TAX2, PANA ir TAX3. tačiau reikėtų pažymėti, kad įgaliojimas „sudaryti Specialųjį sprendimų dėl mokesčių ir panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių komitetą“ reiškia vien tik TAXE2. (28) Kaip antai finansinės veiklos suaktyvėjimas. (29) Pvz., programinės įrangos programų naudojimas siekiant automatiškai nuskaityti grynuosius pinigus iš elektroninių grynųjų pinigų registrų ar pardavimo vietų sistemų (angl. zapping), vis dažniau naudojami trečiųjų šalių darbo užmokesčio tvarkytojai, kurie sukčiautojams suteikia galimybę nukreipti teisėtus mokesčius kita linkme. (30) Gunnarsson A., Schratzenstaller M. ir Spangenberg U., Gender equality and taxation in the European Union, Europos Parlamentas, Vidaus politikos generalinis direktoratas C teminis skyrius „Piliečių teisės ir konstituciniai reikalai“, 2017 m. kovo 15 d.; Grown C. ir Valodia I (editors), Taxation and Gender Equity: A Comparative Analysis of Direct and Indirect Taxes in Developing and Developed Countries, Routledge, 2010, pp. 32 – 74, pp. 309 – 310, ir p. 315; Action Aid, Value-Added Tax (VAT), Progressive taxation policy briefing, 2018; ir Stotsky J. G., Gender and Its Relevance to Macroeconomic Policy: A Survey, TVR darbinis dokumentas, WP/06/233, p. 42. (31) 2018 m. sausio 24 d. TAX3 komiteto klausymas ES mokesčių atotrūkio tema: žr. 4 diagramą. (32) 2018 m. lapkričio 14 d. Parlamento pozicijos dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos 49 dalis (Priimti tekstai, P8_TA(2018)0449). (33) Žr. 2017 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento rekomendacijos Tarybai ir Komisijai dėl pinigų plovimo, mokesčių vengimo ir slėpimo tyrimo 63 dalį (OL C 369, 2018 10 11, p. 132). (34) 2012–2027 m. daugiametėje finansinėje programoje. Parlamento pozicija siekiant susitarimo ir 2019 m. sausio 17 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendradarbiavimo mokesčių klausimais programos „Fiscalis“ (Priimti tekstai, P8_TA(2019)0039). (35) Crivelli E., De Mooij R. A., ir Keen M., Base Erosion, Profit Shifting and Developing Countries, 2015. (36) 2017 m. Europos Sąjungos mokesčių politikos apžvalga, ISBN 978-92-79-72282-0. (37) Tørsløv T. R., Wier L. S. ir Zucman G., The missing profits of nations, National Bureau of Economic Research, Working Paper No 24701, 2018. (38) Richard Murphy, „The European Tax Gap“, 2019 m., http://www.taxresearch.org.uk/Documents/EUTaxGapJan19.pdf (39) Delegacijos kelionės į Vašingtoną ataskaita. 2018 m. lapkričio 27 d. TAX3 komiteto viešojo klausymo stenograma. (40) 2018 m. gegužės 25 d. Tarybos direktyva (ES) 2018/822, kuria dėl privalomų automatinių apmokestinimo srities informacijos, susijusios su praneštinais tarpvalstybiniais susitarimais, mainų iš dalies keičiama Direktyva 2011/16/ES (OL L 139, 2018 6 5, p. 1). (41) Study on Structures of Aggressive Tax Planning and Indicators – Final Report (Taxation paper No 61, 2016 m. sausio 27 d.) ir Tax policies in the EU – 2017 Survey. (42) Kartais dar vadinamų mokesčių slėpimo pagalbininkais ar skatintojais. (43) 2011 m. lapkričio 11 d. pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos dėl bendros apmokestinimo sistemos, taikomos palūkanų ir autorinių atlyginimų mokėjimams tarp skirtingų valstybių narių asocijuotų bendrovių (COM(2011)0714). (44) Hearson M., The European Union’s Tax Treaties with Developing Countries: leading By Example?, 2018 m. rugsėjo 27 d. (45) BEPS įtraukios sistemos priimtas politikos pranešimas Addressing the Tax Challenges of the Digitalisation of the Economy, publikuotas 2019 m. sausio 29 d. (46) Žr. 2017 m. liepos 10 d. OECD Transfer Pricing Guidelines for Multinational Enterprises and Tax Administrations 2017. (47) 2019 m. sausio 24 d. viešasis klausymas mokesčių atotrūkio vertinimo ir ekonomikos skaitmeninimo mokesčių problemų sprendimo (angl. Addressing the Tax Challenges of the Digitalisation of the Economy) tema, EBPO politikos dokumentas, paskelbtas 2019 m. sausio 29 d. (48) Europos Parlamento 2015 m. lapkričio 25 d. rezoliucija dėl sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių (OL C 366, 2017 10 27, p. 51), 96 dalis. (49) Nurodyta pirmiau. Tyrimuose pateikiama agresyvaus mokesčių planavimo struktūrų, kurios veikia valstybių narių mokesčių bazę (nulemia jos eroziją ar padidėjimą), poveikio valstybėms narėms apžvalga, ir, nors vieno šio reiškinio rodiklio nėra, vis dėlto esama įrodymais laikomų rodiklių rinkinio. (50) OL C 72 E, 2014 3 11, p. 1. (51) Kaip matyti iš 2018 m. kovo 21 d. poveikio vertinimo, pateikto kartu su skaitmeninio sektoriaus apmokestinimo teisės aktų rinkiniu (SWD(2018)0081), pagal kurį skaitmeninę veiklą vykdančioms įmonėms vidutiniškai faktiškai taikomas vos 9,5 proc. mokesčio tarifas, o tradiciniams verslo modeliams – 23,2 proc. (52) UNCTAD, World Investment Report, 2018. (53) 2019 m. sausio 29 d. paskelbtas politikos dokumentas Addressing the Tax Challenges of the Digitalisation of the Economy. (54) 2019 m. kovo 12 d. Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos išvados. (55) KiesKompas, Public Perception towards taxing digital companies in six countries, 2018 m. gruodžio mėn. (56) COM(2018)0148. (57) Apmokestinimo tendencijos Europos Sąjungoje, 3 lentelė: pagrindiniai įstatymais numatyti pelno mokesčio tarifai (įskaitant papildomus mokesčius), 1995–2018 m., Europos Komisija, 2018. (58) 2019 m. sausio 23 d. BEPS įtraukios sistemos patvirtintas politikos dokumentas Addressing the Tax Challenges of the Digitalisation of the Economy. (59) Ten pat. (60) EBPO, Resumption of Application of Substantial Activities Factor to No or only Nominal Tax Jurisdictions – Inclusive Framework on BEPS: Action 5, 2018. (61) 2018 m. lapkričio 27 d. viešasis klausymas tema Alleged aggressive tax planning schemes within the EU. (62) Komisijos komunikatas „Laikas nustatyti šiuolaikiškų, sąžiningų ir veiksmingų skaitmeninės ekonomikos mokesčių standartą“ (COM(2018)0146). (63) 2019 m. sausio 24 d. viešasis klausymas mokesčių atotrūkio vertinimo tema. (64) 2015 m. birželio 16 d. EŽTT sprendimas (Nr. 787/14) Van Weerelt prieš Nyderlandus. (65) ES sutarties 4 straipsnio 3 dalis. (66) Jungtinė tarptautinė dalijimosi žiniomis ir bendradarbiavimo darbo grupė. (67) Taip pat žr. 2017 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento rekomendaciją Tarybai ir Komisijai dėl pinigų plovimo, mokesčių vengimo ir slėpimo tyrimo (OL C 369, 2018 10 11, p. 132). (68) 2019 m. sausio 24 d. viešasis klausymas mokesčių atotrūkio vertinimo tema. (69) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 63). (70) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB (OL L 182, 2013 6 29, p. 19). (71) Kaip Europos Sąjungos Teisingumo Teismas konstatavo dar 1974 m. (72) 2018 m. birželio 20 d. sprendimas dėl Liuksemburgo valstybės pagalbos įmonei „ENGIE“ (SA.44888); 2017 m. spalio 4 d. sprendimas dėl Liuksemburgo valstybės pagalbos įmonei „Amazon“ (SA.38944); 2016 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas dėl Airijos valstybės pagalbos įmonei „Apple“ (SA.38373); 2016 m. sausio 11 d. sprendimas dėl perviršinio pelno išimties Belgijoje pagal CIR92 185 straipsnio 2 dalies b punktą (SA.37667); 2015 m. spalio 21 d. sprendimas dėl Nyderlandų valstybės pagalbos įmonei „Starbucks“ (SA.38374); 2015 m. spalio 21 d. sprendimas dėl Liuksemburgo valstybės pagalbos įmonei „Fiat“ (SA.38375). Europos Sąjungos Teisingumo Teisme ir Bendrajame Teisme nagrinėjamos su visais šešiais sprendimais susijusios bylos. (73) 2018 m. rugsėjo 19 d. sprendimas dėl tariamos Liuksemburgo valstybės pagalbos įmonei „McDonald’s“ (SA.38945). (74) 2017 m. gruodžio 18 d. pradėtas tyrimas dėl galimos valstybės pagalbos įmonei „Inter IKEA“ (SA.46470) ir 2018 m. spalio 26 d. pradėtas tyrimas dėl Jungtinės Karalystės tarptautinėms įmonėms taikomos mokesčių schemos (kontroliuojamosios užsienio bendrovės taisyklių) (SA.44896). (75) 2019 m. kovo 7 d. sprendimas byloje „Tariama pagalba Huhtamaki – Liuksemburgas)“ (SA.50400). (76) http://europa.eu/rapid/press-release_IP-18-5831_en.htm (77) Kaip 2016 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo (SA.38373) dėl Airijos valstybės pagalbos įmonei „Apple“ atveju. Airija priėmė nagrinėjamus sprendimus dėl mokesčių 1991 m. sausio 29 d. ir 2007 m. gegužės 23 d. (78) 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1132 dėl tam tikrų bendrovių teisės aspektų (OL L 169, 2017 6 30, p. 46). (79) 2018 m. rugpjūčio 30–31 d. TAX3 komiteto delegacijos komandiruotės į Rygą (Latviją) ataskaita. (80) I. Kiendl Kristo ir E. Thirion, An overview of shell companies in the European Union, EPRS, PE 627.129, Europos Parlamentas, 2018 m. spalio mėn., p. 23. (81) I. Kiendl Kristo ir E. Thirion, op. cit., p. 23; „Study on Structures of Aggressive Tax Planning and Indicators – Final Report“ (leidinys apmokestinimo klausimais Nr. 61, 2016 m. sausio 27 d.); „The Impact of Tax Planning on Forward-Looking Effective Tax Rates“ (leidinys apmokestinimo klausimais Nr. 64, 2016 m. spalio 25 d.) ir „Aggressive tax planning indicators – Final Report“ ((leidinys apmokestinimo klausimais Nr. 71, 2018 m. kovo 7 d.). (82) IHS, „Aggressive tax planning indicators“(„Agresyvaus mokesčių planavimo rodikliai“), parengta Europos Komisijai, TAXUD GD leidiniai apmokestinimo klausimais, darbinis dokumentas Nr. 71, 2018 m. kovo 7 d. (83) SESV 113 straipsnis. (84) „28 ES valstybių narių PVM nepriemokos tyrimas ir ataskaitos. 2018 m. baigiamoji ataskaita“/TAXUD/2015/CC/131. (85) Žr. Komisijos pranešimą spaudai. (86) COM(2017)0569, COM(2017)0568 ir COM(2017)0567. (87) COM(2018)0329. (88) Pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos, kuria dėl tam tikrų pridėtinės vertės mokesčio sistemos taisyklių suderinimo ir supaprastinimo iš dalies keičiama Direktyva 2006/112/EB ir nustatoma valstybių narių tarpusavio prekybos apmokestinimo galutinė sistema (COM(2017)0569). (89) 2018 m. spalio 3 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, kuria dėl tam tikrų pridėtinės vertės mokesčio sistemos taisyklių suderinimo ir supaprastinimo iš dalies keičiama Direktyva 2006/112/EB ir nustatoma valstybių narių tarpusavio prekybos apmokestinimo galutinė sistema (Priimti tekstai, P8_TA(2018)0366). (90) Pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos, kuria dėl tam tikrų pridėtinės vertės mokesčio prievolių, taikomų paslaugų teikimui ir nuotolinei prekybai prekėmis, iš dalies keičiama Direktyva 2006/112/EB ir Direktyva 2009/132/EB (COM(2016)0757). (91) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0367. (92) Pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos nuostatos, susijusios su specialia mažosioms įmonėms skirta schema (COM(2018)0021). (93) 2018 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos nuostatos, susijusios su specialia mažosioms įmonėms skirta schema, priimti tekstai (P8_TA(2018)0319). (94) 2016 m. gruodžio 21 d. pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos nuostatos dėl bendrojo atvirkštinio apmokestinimo mechanizmo laikino taikymo tiekiamoms prekėms ir teikiamoms paslaugoms, kurių vertė viršija tam tikrą ribą (COM(2016)0811). (95) Europos Audito Rūmai, Skubi atvejo apžvalga, PVM kompensavimas sanglaudos srityje – veikiamas klaidų ir neoptimalus ES lėšų panaudojimas, 2018 m. lapkričio 29 d. (96) 2018 m. lapkričio 22 d. Europos Audito Rūmų nuomonė Nr. 9/2018 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl ES kovos su sukčiavimu programos pasiūlymo. (97) 2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 198, 2017 7 28, p. 29), ypač jos 3 ir 15 straipsniai. (98) R. T. Ainsworth, M. Alwohabi, M. Cheetham ir C. Tirand, „A VAT Coin Solution to MTIC Fraud: Past Efforts, Present Technology, and the EU’s 2017 Proposal“, Bostono universiteto Teisės mokykla, Law and Economics Series Paper, Nr. 18-08, 2018 m. kovo 26 d. Taip pat žr. R. T. Ainsworth, m. Alwohabi ir m. Cheetham VATCoin: Can a Crypto Tax Currency Prevent VAT Fraud?, Tax Notes International, 84 t., 2016 m. lapkričio 14 d. (99) 2017 m. gruodžio 5 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/2454, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 904/2010 dėl administracinio bendradarbiavimo ir kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje (OL L 348, 2017 12 29, p. 1). (100) M. Lamensch ir E. Ceci, VAT fraud: Economic impact, challenges and policy issues („Sukčiavimas PVM: ekonominis poveikis, problemos ir politikos klausimai“), Europos Parlamentas, Vidaus politikos generalinis direktoratas, Ekonomikos, mokslo ir gyvenimo kokybės politikos departamentas A, 2018 m. spalio 15 d. (101) Ten pat. (102) A. Gunnarsson, U. Spangenberg ir M. Schratzenstaller, Gender equality and taxation in the European Union, Europos Parlamentas, Vidaus politikos generalinis direktoratas C teminis skyrius „Piliečių teisės ir konstituciniai reikalai“, 2017 m. sausio 17 d. (103) Komisijos komunikatas „Europos Sąjungos mokesčių politika – ateities prioritetai“ (COM(2001)0260). (104) Tam tikro pavidalo RBI schemos galioja 18 valstybių narių, įskaitant keturias valstybes nares, kuriose kartu su RBI schemomis yra įgyvendintos ir CBI schemos: tai Bulgarija, Kipras, Malta ir Rumunija. 10 valstybių narių tokių schemų nėra: tai Austrija, Belgija, Danija, Suomija, Vokietija, Vengrija, Lenkija, Slovakija, Slovėnija ir Švedija. Šaltinis: A. Scherrer ir E. Thirion, Citizenship by investment (CBI) and residency by investment (RBI) schemes in the EU, EPRS, Europos Parlamentas, 2018 m. spalio mėn. 12–13 ir 55–56 p.; ISBN: 978-92-846-3375-3. (105) Žr. pirmiau nurodytą tyrimą. Kituose tyrimuose nurodyti didesni skaičiai, taip pat įskaitant RBI. (106) Organizacijų „Transparency International“ ir „Global Witness“ atliktas vadinamųjų auksinių vizų tyrimas European Getaway: Inside the Murky World of Golden Visas, 2018 m. spalio 10 d. (107) Kipro pilietybės įsigijimas investuojant: investuotojų natūralizacijos išimties tvarka schema, leidimo gyventi Kipre įsigijimas investuojant, Maltos individualių investuotojų programa ir Maltos leidimų gyventi ir vizų programa. (108) R. Korver, „Money Laundering and tax evasion risks in free ports“, EPRS, PE 627.114, 2018 m. spalio mėn.; ISBN: 978-92-846-3333-3. (109) Europos Komisijos sudarytas ES laisvųjų zonų sąrašas. (110) R. Korver, op. cit. (111) R. Korver, op. cit. (112) 2017 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento rekomendacija Tarybai ir Komisijai dėl pinigų plovimo, mokesčių vengimo ir slėpimo tyrimo (OL C 369, 2018 10 11, p. 132). (113) 2017 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento rekomendacija Tarybai ir Komisijai dėl pinigų plovimo, mokesčių vengimo ir slėpimo tyrimo (OL C 369, 2018 10 11, p. 132). (114) From illegal markets to legitimate businesses: the portfolio of organised crime in Europe („Iš neteisėtų rinkų į teisėtą verslą. Europos organizuoto nusikalstamumo apžvalga“), baigiamoji projekto OCP ataskaita, 2015 m. kovo mėn. (115) http://www.europarl.europa.eu/news/lt/press-room/20171211IPR90024/new-eu-wide-penalties-for-money-laundering; 2016 m. gruodžio 21 d. Komisijos pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl kovos su pinigų plovimu baudžiamosios teisės priemonėmis (COM(2016)0826). (116) Jungtinių Tautų narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuras (UNODC) (117) Žr., pavyzdžiui, 2017 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl korupcijos ir žmogaus teisių trečiosiose šalyse 35 ir 36 dalis (OL C 337, 2018 9 20, p. 82) ir 2018 m. gruodžio 10 d. Briuselyje įvykusio 3662-ojo Užsienio reikalų tarybos susitikimo rezultatai. (118) 2019 m. vasario 14 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija (Priimti tekstai, P8_TA(2019)0121). (119) 2018 m. liepos 19 d. Komisija dėl Graikijos ir Rumunijos kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl to, kad jos į nacionalinę teisę neperkėlė Ketvirtosios kovos su pinigų plovimu direktyvos. Airija į nacionalinę teisę perkėlė tik nedidelę taisyklių dalį ir dėl jos taip pat kreiptasi į Teisingumo Teismą. 2019 m. kovo 7 d. Komisija Austrijai ir Nyderlandams nusiuntė pagrįstą nuomonę, o Čekijai, Vengrijai, Italijai, Slovėnijai, Švedijai ir Jungtinei Karalystei išsiuntė oficialų pranešimą dėl to, kad jos visiškai neperkėlė į nacionalinę teisę 4-osios kovos su pinigų plovimu direktyvos. (120) Netherlands’ Public Prosecution Service, 2018 m. rugsėjo 4 d. (121) Europos Parlamentas, Vidaus politikos generalinis direktoratas, Ekonominio valdymo paramos skyrius, išsami analizė Money laundering – Recent cases from a EU banking supervisory perspective („Pinigų plovimas. Neseniai nustatyti atvejai ES bankų priežiūros požiūriu“), 2018 m. balandžio mėn., PE 614.496. (122) Bruun & Hjejle: Ataskaita dėl „Danske Bank“ Estijos padalinio nerezidentų portfelio, Kopenhaga, 2018 m. rugsėjo 19 d. (123) Ten pat. (124) Ten pat. (125) 2018 m. lapkričio 8 d. Komisijos nuomonė, pateikta Maltos finansinės žvalgybos analizės skyriui, remiantis Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 17 straipsnio 4 dalimi, dėl veiksmų, būtinų siekiant laikytis Sąjungos teisės aktų (C(2018)7431). (126) 2018 m. gruodžio 20 d. Maltos nuolatinio atstovo ES raštas, kuriuo atsakoma į TAX3 komiteto pirmininko 2018 m. gruodžio 7 d. raštą. (127) Pagrįstas priedu prie Tarybos rezoliucijos dėl tipinio susitarimo dėl jungtinės tyrimo grupės (JTG) sudarymo (OL C 18, 2017 1 19, p. 1). (128) Diskusijoms skirtas dokumentas dėl galimų glaudaus kovos su pinigų plovimu ir prudencinės priežiūros institucijų bendradarbiavimo Europos Sąjungoje veiksmų gairių elementų, 2018 m. rugpjūčio 31 d. (129) Tuo metu, kai 2019 m. vasario 27 d. vyko balsavimas TAX3 komitete, tarpinstitucinės derybos vis dar tęsėsi. (130) 2018 m. rugsėjo 24 d. raštas Tiinai Astolai dėl prašymo ištirti galimą Sąjungos teisės pažeidimą pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 17 straipsnį. (131) COM(2018)0213. (132) 2017 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento rekomendacija Tarybai ir Komisijai dėl pinigų plovimo, mokesčių vengimo ir slėpimo tyrimo (OL C 369, 2018 10 11, p. 132). (133) 2018 m. spalio 19 d. FATF dokumentas „Virtualiojo turto reguliavimas“. (134) 2019 m. vasario 8 – 6 d. TAX3 delegacijos vizitas į Estiją ir Daniją. (135) OL L 303, 2018 11 28, p. 1. (136) OL L 284, 2018 11 12, p. 22. (137) 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/42/ES dėl nusikaltimų priemonių ir pajamų iš nusikaltimų įšaldymo ir konfiskavimo Europos Sąjungoje (OL L 127, 2014 4 29, p. 39). (138) C(2019)0646. (139) SWD(2018)0362. (140) 2018 m. spalio 1 d. TAX3 posėdyje dėl santykių su Šveicarija mokesčių klausimais ir kovos su pinigų plovimu dalyvavę nariai pareiškė, kad Šveicarija nesilaikė FATF 9 ir 40 rekomendacijų. (141) Atitinkamai „mokesčio bazės erozijos ir kovos su piktnaudžiavimu mokestis“ (BEAT), „visuotinis nematerialiųjų mažai apmokestinamų pajamų mokestis“ (GILTI) ir „nematerialiųjų pajamų iš užsienio mokestis“ (FDII). (142) Konkrečiau: 1-sis tipinis tarpvyriausybinis susitarimas, pagal kurį užsienio finansų įstaigos teikia atitinkamą informaciją savo šalių valdžios institucijoms, kurios šią informaciją perduoda JAV Vidaus mokesčių tarnybai (IRS), ir antrasis tipinis tarpvyriausybinis susitarimas, pagal kurį užsienio finansų įstaigos informaciją teikia ne savo šalių valdžios institucijoms, o tiesiogiai IRS. (143) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0316. (144) Kaip nurodyta TAX 3 2018 m. spalio 1 d. klausyme. (145) 2018 m. spalio 10 d. surengtas TAX3 komiteto pasikeitimas nuomonėmis su Elgesio kodekso grupės (verslo apmokestinimo) pirmininke Fabrizia Lapecorella. (146) 2019 m. kovo 12 d. Tarybos išvados dėl patikslinto mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašo, pateiktos https://www.consilium.europa.eu/media/38450/st07441-en19-eu-list-oop.pdf (147) https://www.oxfam.org/en/research/hook-how-eu-about-whitewash-worlds-worst-tax-havens (148) 2019 m. kovo 12 d. Tarybos išvados dėl patikslinto mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašo, pateiktos https://www.consilium.europa.eu/media/38450/st07441-en19-eu-list-oop.pdf (149) Darbas su 2.1 ir 2.2 sąžiningo apmokestinimo kriterijais, nustatytais 2016 m. lapkričio 8 d. Tarybos išvadose 14166/16. (150) EBPO, Resumption of Application of Substantial Activities Factor to No or only Nominal Tax Jurisdictions Inclusive Framework on BEPS’: Action 5, 2018. (151) ES sąrašo 2.2 sąžiningumo kriterijus. (152) Susitarimo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos projekto tekstas https://ec.europa.eu/commission/publications/draft-agreement-withdrawal-united-kingdom-great-britain-and-northern-ireland-european-union-and-european-atomic-energy-community-agreed-negotiators-level-14-november-2018_en (153) Politinės deklaracijos, kuria nustatomi Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės būsimų santykių pagrindiniai principai, tekstas: https://www.consilium.europa.eu/media/37059/20181121-cover-political-declaration.pdf (154) Įskaitant Andorą ir Lichtenšteiną. (155) 2018 m. spalio 1 d. TAX3 klausymas dėl santykių su Šveicarija mokesčių srityje ir kovos su pinigų plovimu ir 2018 m. spalio 10 d. keitimasis nuomonėmis su Elgesio kodekso grupės (verslo apmokestinimo) pirmininke Fabrizia Letcorella. (156) Ten pat. (157) Patikslintas mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašas. 2019 m. kovo 12 d. Tarybos išvados 7441/19. (158) Torslov, L. Wier ir G. Zucman „The missing profits of nations“ („Dingęs tautų pelnas“) pirmoje dalyje, naudojant šiuolaikinius makroekonominius modelius ir duomenis iš paskelbtų mokėjimų balansų, nurodoma, kad per metus mokestinės pajamos visame pasaulyje sudaro apie 200 mlrd. USD, o per mokesčių rojų jurisdikcijas nukreipiamos tiesioginės užsienio investicijos (TUI) siekia 10–30 proc. visų TUI. Šie skaičiai yra gerokai didesni už iki šiol kitais metodais nustatytus vertinimus. (159) Šalies ataskaita: 2018 m. Belgija;Šalies ataskaita: 2018 m. Kipras;Šalies ataskaita: 2018 m. Vengrija;Šalies ataskaita: 2018 m. Airija;Šalies ataskaita: 2018 m. Liuksemburgas;Šalies ataskaita: 2018 m. Malta;Šalies ataskaita: 2018 m. Nyderlandai; (160) Žr.: Šalies ataskaita: 2019 m. Belgija; Šalies ataskaita: 2019 m. Kipras; Šalies ataskaita: 2019 m. Vengrija; Šalies ataskaita: 2019 m. Airija; Šalies ataskaita: 2019 m. Liuksemburgas; Šalies ataskaita: 2019 m. Malta; Šalies ataskaita: 2019 m. Nyderlandai (https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/file_import/2019-european-semester-country-report-netherlands_en_0.pdf). (161) https://www.oxfam.org/en/research/hook-how-eu-about-whitewash-worlds-worst-tax-havens (162) 2018 m. gegužės 15 d. TAX3 komiteto klausyme Alexo Cobhamo („Tax Justice Network“) ir Johano Langerocko („Oxfam“) išdėstytos mintys dėl kovos su žalinga mokesčių praktika Europos Sąjungoje ir už jos ribų. (163) T. y. Europos investicijų bankas ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas. (164) 2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl sprendimų dėl mokesčių ir kitų panašaus pobūdžio ar poveikio priemonių (OL C 101, 2018 3 16, p. 79) ir 2017 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento rekomendacija Tarybai ir Komisijai dėl pinigų plovimo, mokesčių vengimo ir slėpimo tyrimo (OL C 369, 2018 10 11, p. 132). (165) 2017 m. G77 paragino įsteigti tokią instituciją. (166) Europos Komisijos diskusijoms skirtas dokumentas: A Contribution to the Third Financing for Development Conference in Addis Ababa („Medžiaga Trečiajai vystymosi finansavimo konferencijai Adis Abeboje“). (167) „Action Aid“,Ataskaita dėl netinkamų mokesčių sutarčių, 2016 m. vasario mėn. (168) A. Cobham ir P. Janský (2017 m.) ‘Pasaulinis nuostolių dėl mokesčių vengimo pasiskirstymas’. (169) C(2018)1650. (170) Nuodugnus Komisijos tyrimas siekiant ištirti, ar Portugalija taiko Madeiros laisvosios zonos regioninės pagalbos schemą laikydamasi savo 2007 m. ir 2013 m. sprendimų, kuriais ji buvo patvirtinta, konkrečiai patikrindama, ar Portugalija atleidžia nuo mokesčių Madeiros laisvojoje zonoje įsteigtas įmones laikydamasi Komisijos sprendimų ir ES valstybės pagalbos taisyklių; atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija tikrina, ar Portugalija įvykdė schemų reikalavimus, t. y. ar įmonės pelnas, kuriam taikomas sumažintas pelno mokesčio tarifas, buvo uždirbtas vykdant veiklą tik Madeiroje ir ar įmonės naudos gavėjos faktiškai sukūrė ir išlaikė darbo vietas Madeiroje. (171) Kai kuriuose teisės aktuose taip pat vadinami pagalbininkais, skatintojais arba tarpininkais. (172) 2018 m. gegužės 25 d. Tarybos direktyva (ES) 2018/822, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/16/ES dėl privalomų automatinių apmokestinimo srities informacijos, susijusios su praneštinais tarpvalstybiniais susitarimais, mainų (OL L 139, 2018 6 5, p. 1). (173) Žr. 2017 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento rekomendacijos Tarybai ir Komisijai dėl pinigų plovimo, mokesčių vengimo ir slėpimo tyrimo 143 pastraipą (OL C 369, 2018 10 11, p. 132). (174) OL L 158, 2014 5 27, p. 196. (175) OL L 158, 2014 5 27, p. 77. (176) 2018 m. lapkričio 26 d. pranešimas dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos (COM(2018)0218 – C8-0159/2018 – 2018/0106(COD)). (177) 2018 m. lapkričio 21 d. TAX3 komiteto klausymas. (178) Ypač atitinkamus JAV teisės aktus. (179) 2004 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 723/2004, iš dalies keičiantis Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygas (OL L 124, 2004 4 27, p. 1). (180) Kaip pasiūlė Europos Taryba savo 2014 m. balandžio 30 d. priimtoje Ministrų Komiteto rekomendacijoje valstybėms narėms dėl informatorių apsaugos CM/Rec (2014)7. (181) 2018 m. spalio 1 d. Rudolf Elmer klausymas; 2018 m. lapkričio 21 d. Howard Wilkinson klausymas. (182) Daphne Caruana Galizia, nužudyta Maltoje 2017 m. spalio 16 d.; Ján Kuciak, nužudytas kartu su savo partnere Martina Kušnírová Slovakijoje 2018 m. vasario 21 d. (183) 2018 m. spalio 1 d. TAX3 komiteto klausymas. (184) Europos ombudsmeno rekomendacija byloje OI/2/2017/TE dėl Tarybos teisėkūros procedūros skaidrumo. (185) ES sutarties 4 straipsnio 3 dalis. (186) Visų pirma, kaip primenama 2018 m. birželio mėn. EK grupės ataskaitoje Tarybai, įsipareigojimų, susijusių su mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašu, stebėsenos proceso įgyvendinimo procedūrinės gairės (dok. 6213/18); visų po grupės įsteigimo 1998 m. suderintų gairių suvestinė (dok. 5814/18 REV1); visų EKG pirmininko pasirašytų raštų dėl jurisdikciją turinčių subjektų įsipareigojimų suvestinė (dok. 6671/18); gautų įsipareigojimų raštų suvestinė, kai atitinkami jurisdikciją turintys subjektai davė savo sutikimą (dok. 6972/18 ir priedėliai); ir nuo 1998 m. grupės įvertintų pavienių priemonių apžvalga (dok. 9639/18). (187) Kodeksas pateikiamas 1997 m. gruodžio 1 d. ECOFIN tarybos posėdžio išvadų dėl apmokestinimo politikos, kurios N konstatuojamoji dalis yra susijusi su kodekso nuostatų stebėsena ir peržiūra (OL C 2, 1998 1 6, p. 1), I priede. (188) 2019 m. vasario 19 d. TAX3 vykdomas klausymas dalyvaujant Ispanijos valstybės finansų sekretoriui.