Priimti tekstai - 2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: ES bendrasis biudžetas – Komisija ir vykdomosios įstaigos

Choisissez la langue de votre document :

Rodyklė

Ankstesnis

Kitas

Visas tekstas

Procedūra : 2018/2166(DEC)

Procedūros eiga plenarinėje sesijoje

Dokumento priėmimo eiga : A8-0110/2019
Pateikti tekstai : A8-0110/2019		Debatai : PV 26/03/2019 - 12 CRE 26/03/2019 - 12		Balsavimas : PV 26/03/2019 - 13.1 Balsavimo rezultatų paaiškinimas		Priimti tekstai : P8_TA(2019)0242

Priimti tekstai

336k

102k

Antradienis, 2019 m. kovo 26 d. - Strasbūras

2017 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas: ES bendrasis biudžetas – Komisija ir vykdomosios įstaigos

P8_TA(2019)0242

A8-0110/2019

		Sprendimas
		Sprendimas
		Sprendimas
		Sprendimas
		Sprendimas
		Sprendimas
		Sprendimas
		Sprendimas
		Rezoliucija

1. 2019 m. kovo 26 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos (2018/2166(DEC))

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrąjį biudžetą(1),

– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2017 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2018)0521 – C8-0318/2018)(2),

– atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2016 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu (COM(2018)0545),

– atsižvelgdamas į Komisijos 2017 m. metinę ES biudžeto valdymo ir veiklos rezultatų ataskaitą (COM(2018)0457),

– atsižvelgdamas į Komisijos 2017 m. atlikto vidaus audito metinę ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai (COM(2018)0661) ir pridedamą Komisijos tarnybų darbo dokumentą (SWD(2018)0429),

– atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2017 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą su institucijų atsakymais(3) ir į Audito Rūmų specialiąsias ataskaitas,

– atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2017 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(4),

– atsižvelgdamas į 2019 m. vasario 12 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Komisija įvykdė 2017 finansinių metų bendrąjį biudžetą (05824/2019 – C8-0053/2019),

– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius,

– atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

– atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(5), ypač į jo 62, 164, 165 ir 166 straipsnius,

– atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012(6), ypač į jo 69, 260, 261 ir 262 straipsnius,

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 straipsnį ir IV priedą,

– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A8-0110/2019),

A. kadangi pagal Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnio 1 dalį Komisija vykdo biudžetą ir vadovauja programoms ir kadangi taikant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317 straipsnį ji vykdo biudžetą bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, savo atsakomybe ir atsižvelgdama į patikimo finansų valdymo principus;

1. suteikia patvirtinimą Komisijai, kad ji įvykdė Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrąjį biudžetą;

2. išdėsto savo pastabas rezoliucijoje, kuri yra neatskiriama sprendimų dėl Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos, dalis, ir 2019 m. kovo 26 d. rezoliucijoje dėl Audito Rūmų specialiųjų ataskaitų vykdant Komisijos 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą(7);

3. paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, Audito Rūmams ir Europos investicijų bankui, taip pat valstybių narių nacionaliniams parlamentams ir nacionalinėms bei regioninėms audito institucijoms ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

(1)	OL L 51, 2017 2 28, p. 1.
(2)	OL C 348, 2018 9 28, p. 1.
(3)	OL C 357, 2018 10 4, p. 1.
(4)	OL C 357, 2018 10 4, p. 9.
(5)	OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(6)	OL L 193, 2018 7 30, p. 1.
(7)	Priimti tekstai, P8_TA(2019)0243.

2. 2019 m. kovo 26 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomosios įstaigos 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (2018/2166(DEC))

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrąjį biudžetą(1),

– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2017 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2018)0521 – C8-0318/2018)(2),

– atsižvelgdamas į Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomosios įstaigos 2017 finansinių metų galutines metines ataskaitas(3),

– atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2016 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu (COM(2018)0545), ir į prie jos pridėtą (-us) Komisijos tarnybų darbo dokumentą (-us),

– atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomosios įstaigos 2017 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su Įstaigos atsakymu(4),

– atsižvelgdamas į 2019 m. vasario 12 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Komisija įvykdė 2017 finansinių metų bendrąjį biudžetą (05826/2019 – C8-0054/2019),

– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius,

– atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

– atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys(8), įstatus, ypač į jo 14 straipsnio 3 dalį,

– atsižvelgdamas į 2004 m. rugsėjo 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1653/2004, nustatantį vykdomųjų agentūrų standartinį finansinį reglamentą, taikant Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys(9), įstatus, ypač į jo 66 straipsnio pirmą ir antrą pastraipas,

– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą 2013/776/ES, kuriuo įsteigiama Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji įstaiga ir panaikinamas Sprendimas 2009/336/EB(10),

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 straipsnį ir IV priedą,

– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A8-0110/2019),

1. suteikia patvirtinimą Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomosios įstaigos direktoriui, kad įstaigos 2017 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

3. paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą, sprendimą dėl Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija, ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama šių sprendimų dalis, Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomosios įstaigos direktoriui, Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui bei Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

(1)	OL L 51, 2017 2 28, p. 1.
(2)	OL C 348, 2018 9 28, p. 1.
(3)	OL C 413, 2018 11 14, p. 2.
(4)	OL C 434, 2018 11 30, p. 16.
(5)	OL C 434, 2018 11 30, p. 209.
(6)	OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(7)	OL L 193, 2018 7 30, p. 1.
(8)	OL L 11, 2003 1 16, p. 1.
(9)	OL L 297, 2004 9 22, p. 6.
(10)	OL L 343, 2013 12 19, p. 46.
(11)	Priimti tekstai, P8_TA(2019)0243.

3. 2019 m. kovo 26 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Mažųjų ir vidutinių įmonių reikalų vykdomosios įstaigos 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (2018/2166(DEC))

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrąjį biudžetą(1),

– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2017 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2018)0521 – C8-0318/2018)(2),

– atsižvelgdamas į Mažųjų ir vidutinių įmonių reikalų vykdomosios įstaigos 2017 finansinių metų galutines metines ataskaitas(3),

– atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Mažųjų ir vidutinių įmonių reikalų vykdomosios įstaigos 2017 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su Įstaigos atsakymu(4),

– atsižvelgdamas į 2019 m. vasario 12 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Komisija įvykdė 2017 finansinių metų bendrąjį biudžetą (05826/2019 – C8-0054/2019),

– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius,

– atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą 2013/771/ES, kuriuo įsteigiama Mažųjų ir vidutinių įmonių reikalų vykdomoji įstaiga ir panaikinami sprendimai 2004/20/EB ir 2007/372/EB(10),

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 straipsnį ir IV priedą,

– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A8-0110/2019),

1. patvirtina Mažųjų ir vidutinių įmonių reikalų vykdomosios įstaigos direktoriui, kad Įstaigos 2017 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

3. paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą, sprendimą dėl Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija, ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama šių sprendimų dalis, Mažųjų ir vidutinių įmonių reikalų vykdomosios įstaigos direktoriui, Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui bei Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

(1)	OL L 51, 2017 2 28, p. 1.
(2)	OL C 348, 2018 9 28, p. 1.
(3)	OL C 413, 2018 11 14, p. 11.
(4)	OL C 434, 2018 11 30, p. 16.
(5)	OL C 434, 2018 11 30, p. 213.
(6)	OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(7)	OL L 193, 2018 7 30, p. 1.
(8)	OL L 11, 2003 1 16, p. 1.
(9)	OL L 297, 2004 9 22, p. 6.
(10)	OL L 341, 2013 12 18, p. 73.
(11)	Priimti tekstai, P8_TA(2019)0243.

4. 2019 m. kovo 26 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Vartotojų, sveikatos, žemės ūkio ir maisto programų vykdomosios įstaigos 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (2018/2166(DEC))

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrąjį biudžetą(1),

– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2017 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2018)0521 – C8-0318/2018)(2),

– atsižvelgdamas į Vartotojų, sveikatos, žemės ūkio ir maisto programų vykdomosios įstaigos 2017 finansinių metų galutines metines ataskaitas(3),

– atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Vartotojų, sveikatos, žemės ūkio ir maisto programų vykdomosios įstaigos 2017 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su Įstaigos atsakymu(4),

– atsižvelgdamas į 2019 m. vasario 12 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Komisija įvykdė 2017 finansinių metų bendrąjį biudžetą (05826/2019 – C8-0054/2019),

– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius,

– atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą 2013/770/ES, kuriuo įsteigiama Vartotojų, sveikatos ir maisto programų vykdomoji įstaiga ir panaikinamas Sprendimas 2004/858/EB(10),

– atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 17 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą 2014/927/ES, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimas 2013/770/ES, siekiant Vartotojų, sveikatos ir maisto programų vykdomąją įstaigą pertvarkyti į Vartotojų, sveikatos, žemės ūkio ir maisto programų vykdomąją įstaigą(11),

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 straipsnį ir IV priedą,

– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A8-0110/2019),

1. patvirtina Vartotojų, sveikatos, žemės ūkio ir maisto programų vykdomosios įstaigos direktoriui, kad Įstaigos 2017 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

3. paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą, sprendimą dėl Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija, ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama šių sprendimų dalis, Vartotojų, sveikatos, žemės ūkio ir maisto programų vykdomosios įstaigos direktoriui, Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui bei Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

(1)	OL L 51, 2017 2 28, p. 1.
(2)	OL C 348, 2018 9 28, p. 1.
(3)	OL C 413, 2018 11 14, p. 2.
(4)	OL C 434, 2018 11 30, p. 16.
(5)	OL C 434, 2018 11 30, p. 229.
(6)	OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(7)	OL L 193, 2018 7 30, p. 1.
(8)	OL L 11, 2003 1 16, p. 1.
(9)	OL L 297, 2004 9 22, p. 6.
(10)	OL L 341, 2013 12 18, p. 69.
(11)	OL L 363, 2014 12 18, p. 183.
(12)	Priimti tekstai, P8_TA(2019)0243.

5. 2019 m. kovo 26 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos mokslinių tyrimų tarybos vykdomosios įstaigos 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (2018/2166(DEC))

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrąjį biudžetą(1),

– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2017 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2018)0521 – C8-0318/2018)(2),

– atsižvelgdamas į Europos mokslinių tyrimų tarybos vykdomosios įstaigos 2017 finansinių metų galutines metines ataskaitas(3),

– atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos mokslinių tyrimų tarybos vykdomosios įstaigos 2017 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su Įstaigos atsakymu(4),

– atsižvelgdamas į 2019 m. vasario 12 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Komisija įvykdė 2017 finansinių metų bendrąjį biudžetą (05826/2019 – C8-0054/2019),

– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius,

– atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Komisijos sprendimą 2013/779/ES, kuriuo įsteigiama Europos mokslinių tyrimų tarybos vykdomoji įstaiga ir panaikinamas Sprendimas 2008/37/EB(10),

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 straipsnį ir IV priedą,

– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A8-0110/2019),

1. suteikia patvirtinimą Europos mokslinių tyrimų tarybos vykdomosios įstaigos direktoriui, kad Įstaigos 2017 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

3. paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą, sprendimą dėl Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija, ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama šių sprendimų dalis, Europos mokslinių tyrimų tarybos vykdomosios įstaigos direktoriui, Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui bei Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

(1)	OL L 51, 2017 2 28, p. 1.
(2)	OL C 348, 2018 9 28, p. 1.
(3)	OL C 413, 2018 11 14, p. 9.
(4)	OL C 434, 2018 11 30, p. 16.
(5)	OL C 434, 2018 11 30, p. 217.
(6)	OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(7)	OL L 193, 2018 7 30, p. 1.
(8)	OL L 11, 2003 1 16, p. 1.
(9)	OL L 297, 2004 9 22, p. 6.
(10)	OL L 346, 2013 12 20, p. 58.
(11)	Priimti tekstai, P8_TA(2019)0243.

6. 2019 m. kovo 26 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Mokslinių tyrimų vykdomosios įstaigos 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (2018/2166(DEC))

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrąjį biudžetą(1),

– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2017 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2018)0521 – C8-0318/2018)(2),

– atsižvelgdamas į Mokslinių tyrimų vykdomosios įstaigos 2017 finansinių metų galutines metines ataskaitas(3),

– atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Mokslinių tyrimų vykdomosios įstaigos 2017 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su Įstaigos atsakymu(4),

– atsižvelgdamas į 2019 m. vasario 12 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Komisija įvykdė 2017 finansinių metų bendrąjį biudžetą (05826/2019 – C8-0054/2019),

– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius,

– atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 13 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą 2013/778/ES, kuriuo įsteigiama Mokslinių tyrimų vykdomoji įstaiga ir panaikinamas Sprendimas 2008/46/EB(10),

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 straipsnį ir IV priedą,

– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A8-0110/2019),

1. patvirtina Mokslinių tyrimų vykdomosios įstaigos direktoriui, kad Įstaigos 2017 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

3. paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą, sprendimą dėl Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija, ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama šių sprendimų dalis, Mokslinių tyrimų vykdomosios įstaigos direktoriui, Tarybai, Europos Sąjungos Komisijai bei Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

(1)	OL L 51, 2017 2 28, p. 1.
(2)	OL C 348, 2018 9 28, p. 1.
(3)	OL C 413, 2018 11 14, p. 12.
(4)	OL C 434, 2018 11 30, p. 16.
(5)	OL C 434, 2018 11 30, p. 225.
(6)	OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(7)	OL L 193, 2018 7 30, p. 1.
(8)	OL L 11, 2003 1 16, p. 1.
(9)	OL L 297, 2004 9 22, p. 6.
(10)	OL L 346, 2013 12 20, p. 54.
(11)	Priimti tekstai, P8_TA(2019)0243.

7. 2019 m. kovo 26 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Inovacijų ir tinklų programų vykdomosios įstaigos 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (2018/2166(DEC))

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrąjį biudžetą(1),

– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2017 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2018)0521 – C8-0318/2018)(2),

– atsižvelgdamas į Inovacijų ir tinklų programų vykdomosios įstaigos 2017 finansinių metų galutines metines ataskaitas(3),

– atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Inovacijų ir tinklų programų vykdomosios įstaigos 2017 finansinių metų metinių ataskaitų kartu su Įstaigos atsakymu(4),

– atsižvelgdamas į 2019 m. vasario 12 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Komisija įvykdė 2017 finansinių metų bendrąjį biudžetą (05826/2019 – C8-0054/2019),

– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius,

– atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 23 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą 2013/801/ES, kuriuo įsteigiama Inovacijų ir tinklų programų vykdomoji įstaiga ir panaikinamas Sprendimas 2007/60/EB su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2008/593/EB(10),

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 straipsnį ir IV priedą,

– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A8-0110/2019),

1. patvirtina Inovacijų ir tinklų programų vykdomosios įstaigos direktoriui, kad Įstaigos 2017 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

3. paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą, sprendimą dėl Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija, ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama šių sprendimų dalis, Inovacijų ir tinklų programų vykdomosios įstaigos direktoriui, Tarybai, Komisijai bei Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

(1)	OL L 51, 2017 2 28, p. 1.
(2)	OL C 348, 2018 9 28, p. 1.
(3)	OL C 413, 2018 11 14, p. 11.
(4)	OL C 434, 2018 11 30, p. 16.
(5)	OL C 434, 2018 11 30, p. 221.
(6)	OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(7)	OL L 193, 2018 7 30, p. 1.
(8)	OL L 11, 2003 1 16, p. 1.
(9)	OL L 297, 2004 9 22, p. 6.
(10)	OL L 352, 2013 12 24, p. 65.
(11)	Priimti tekstai, P8_TA(2019)0243.

8. 2019 m. kovo 26 d. Europos Parlamento sprendimas dėl sąskaitų, susijusių su Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrojo biudžeto vykdymu, uždarymo, III skirsnis – Komisija (2018/2166(DEC))

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrąjį biudžetą(1),

– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2017 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2018)0521 – C8-0318/2018)(2),

– atsižvelgdamas į Komisijos 2017 m. metinę ES biudžeto valdymo ir veiklos rezultatų ataskaitą (COM(2018)0457),

– atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2017 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą su institucijų atsakymais(3) ir į Audito Rūmų specialiąsias ataskaitas,

– atsižvelgdamas į 2019 m. vasario 12 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Komisija įvykdė 2017 finansinių metų bendrąjį biudžetą (05824/2019 – C8-0053/2019),

– atsižvelgdamas 2019 m. vasario 12 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad vykdomosios įstaigos įvykdė 2017 finansinių metų biudžetą (05826/2019 – C8-0054/2019),

– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius,

– atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 straipsnį ir IV priedą,

– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A8-0110/2019),

1. pritaria Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrojo biudžeto sąskaitų uždarymui;

3. paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, Audito Rūmams, Europos investicijų bankui, taip pat valstybių narių parlamentams ir nacionalinėms bei regioninėms audito institucijoms ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

(1)	OL L 51, 2017 2 28, p. 1.
(2)	OL C 348, 2018 9 28, p. 1.
(3)	OL C 357, 2018 10 4, p. 1.
(4)	OL C 357, 2018 10 4, p. 9.
(5)	OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(6)	OL L 193, 2018 7 30, p. 1.
(7)	OL L 11, 2003 1 16, p. 1.
(8)	Priimti tekstai, P8_TA(2019)0243.

9. 2019 m. kovo 26 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimų dėl Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos, dalį (2018/2166(DEC))

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į savo sprendimą dėl Europos Sąjungos 2017 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija,

– atsižvelgdamas į savo sprendimus dėl vykdomųjų įstaigų 2017 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 93 straipsnį ir IV priedą,

– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A8-0110/2019),

A. kadangi Sąjungos biudžetas atlieka reikšmingą vaidmenį siekiant Sąjungos politikos tikslų, nors jis sudaro tik 1 proc. Sąjungos bendrųjų nacionalinių pajamų;

B. kadangi, kai Parlamentas patvirtina Komisijai, kad biudžetas įvykdytas, jis tikrina, ar lėšos buvo panaudotos teisingai ir ar buvo pasiekti politiniai tikslai;

2017 m. biudžeto vykdymas ir pasiekti rezultatai

1. pažymi, kad 2017 m. buvo ketvirtieji dabartinės daugiametės finansinės programos (DFP) įgyvendinimo metai Sąjungos biudžetui, kuris sudarė 159,8 mlrd. EUR, įskaitant šešis taisomuosius biudžetus, ir kad asignavimai įvairiose srityse siekė:

	a)	75,4 mlrd. EUR pažangiam ir integraciniam augimui;
	b)	58,6 mlrd. EUR paramai Europos žemės ūkio sektoriui;
	c)	4,3 mlrd. EUR – Sąjungos išorės sienų stiprinimui ir pabėgėlių krizės ir neteisėtos migracijos klausimo sprendimui;
	d)	10,7 mlrd. EUR už Sąjungos ribų vykdomai veiklai;
	e)	9,4 mlrd. EUR Sąjungos institucijų administravimui;

2. pabrėžia, kad Sąjungos biudžeto lėšomis remiamas Sąjungos politikos įgyvendinimas ir jų prioritetų bei tikslų siekimas, papildant valstybių narių išteklius, skirtus tiems patiems tikslams; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad pasiekti šie rezultatai:

2017 m. pagal programą „Horizontas 2020“ buvo skirta 8,5 mlrd. EUR lėšų, kurios vėliau priraukė tiesioginių papildomų investicijų ir kurių bendra suma sudarė 10,6 mlrd. EUR, kuriomis buvo finansuoti 5 000 projektų;

iki 2017 m. pabaigos pagal programą COSME suteiktas finansavimas daugiau kaip 275 000 mažųjų ir vidutinių įmonių (iš kurių 50 proc. buvo startuoliai) 25 šalyse, kurioms kitu atveju būtų buvę sunku užsitikrinti privatų finansavimą dėl savo didelės rizikos;

kalbant apie programų rezultatus iki 2016 m. pabaigos, apie kuriuos pranešė valstybės narės, pagal Sanglaudos fondą (SF) ir Europos regioninės plėtros fondą (ERPF) įgyvendinti projektai pasiekė šių rezultatų:

	–	parėmė 84 579 įmones, iš kurių daugiau kaip 36 000 remiamos finansinėmis priemonėmis;
	–	sukūrė 10 300 darbo vietų kartu su 636 naujais dirbančiais mokslininkais;
	–	41 800 namų ūkių pagerino energijos suvartojimo rodiklius ir 14,9 mln. kWh per metus sumažino viešųjų pastatų metinį pirminės energijos suvartojimo kiekį;
	–	2,7 mln. žmonių naudojasi geresnėmis sveikatos priežiūros paslaugomis; 156 000 papildomų žmonių gauna geresnes vandens tiekimo paslaugas, o 73 000 – geresnes nuotekų valymo paslaugas;
	–	plačiajuosčio ryšio prieiga teikiama 1 mln. papildomų namų ūkių;

iki 2016 m. pabaigos kaimo plėtros programos prisidėjo prie beveik 45 000 žemės ūkio valdų restruktūrizavimo ir modernizavimo;

2017 m. Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondas (PMIF) parėmė daugiau kaip 7 000 papildomų vietų sukūrimą priėmimo centruose; nelydimiems nepilnamečiams, itin pažeidžiamai migrantų grupei, pritaikytų vietų skaičius taip pat padidėjo nuo vos 183 vietų 2014 m. iki 17 070 vietų 2017 m.; iki 2017 m. pabaigos paramą integracijai gavo 1 432 612 trečiųjų šalių piliečių;

Sąjunga suteikė daugiau kaip 2,2 mlrd. EUR humanitarinės pagalbos 80 skirtingose šalyse; Sąjungos humanitarinės pagalbos lėšomis buvo remiamas daugiau nei 4,7 mln. vaikų, gyvenančių 50 šalių ekstremaliųjų situacijų sąlygomis, švietimas;

Audito Rūmų Patikinimo pareiškimas

3. palankiai vertina tai, kad Audito Rūmai pateikė teigiamą nuomonę apie Europos Sąjungos 2017 m. finansinių ataskaitų patikimumą, kaip jie tai daro nuo 2007 m., ir kad Audito Rūmai padarė išvadą, kad 2017 m. finansinėse ataskaitose atspindimos pajamos visais reikšmingais aspektais yra teisėtos ir tvarkingos;

4. pažymi, kad 2017 m. Audito Rūmai antrus metus iš eilės paskelbė sąlyginę nuomonę dėl finansinėse ataskaitose atspindimų mokėjimų teisėtumo ir tvarkingumo, o tai, Audito Rūmų nuomone, rodo, kad didelė dalis 2017 m. audituotų išlaidų nebuvo reikšmingai paveikta klaidų ir kad toliau mažėja Sąjungos išlaidų pažeidimų lygis;

5. palankiai vertina teigiamą tendenciją, kad pastaraisiais metais Audito Rūmų nustatytas labiausiai tikėtinas mokėjimų klaidų lygis ir toliau mažėja (2017 m. buvo pasiektas visų laikų mažiausias lygis, t. y. 2,4 proc.), nors vis dar viršija 2 proc. ribą, tačiau sumažėjo beveik dviem trečdaliais, palyginti labiausiai tikėtinu klaidų lygiu, kurį Audito Rūmai įvertino 2007 finansiniais metais ir kuris tuo metu sudarė 6,9 proc. mokėjimams; tačiau pažymi, kad mokėjimai toliau veikiami klaidų, nes kontrolės ir priežiūros sistema yra veiksminga tik iš dalies;

6. pažymi, kad tais atvejais, kai mokėjimai buvo atlikti remiantis išlaidų kompensavimu (kai Sąjunga kompensuoja tinkamas finansuoti sąnaudas, susijusias su tinkama finansuoti veikla), Audito Rūmai apskaičiavo, kad klaidų lygis yra 3,7 proc. (2016 m. – 4,8 proc.), o teisės į išmokas (kurios grindžiamos tam tikromis sąlygomis) klaidų lygis buvo mažesnis už 2 proc. reikšmingumo ribą;

7. atkreipia dėmesį į tai, kad Audito Rūmai auditavo sandorius, kurių bendra vertė sudaro 100,2 mlrd. EUR, ir kad išlaidų srities „Gamtos ištekliai“ dalis apima didžiausią visų gyventojų skaičių (57 proc.), o priešingai nei ankstesniais metais, išlaidų srities „Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda“ svarba yra santykinai nedidelė (apie 8 proc.);

8. apgailestauja, kad Audito Rūmai neištyrė klaidų lygio, susijusio su 3 išlaidų kategorija „Saugumas ir pilietybė“ ir 4 išlaidų kategorija „Europos vaidmuo pasaulyje“; mano, kad, nors šių išlaidų kategorijų asignavimai yra palyginti maži, jie yra itin svarbūs politiniu požiūriu; pabrėžia, kad norint atlikti griežtą ir nepriklausomą finansinių sandorių vertinimą ir siekiant, kad Europos Parlamentas galėtų atlikti geresnę Sąjungos lėšų naudojimo priežiūrą, labai svarbus tipinis imties dydis atliekant auditą pagal šias išlaidų kategorijas, ir ragina Audito Rūmus kitose metinėse ataskaitose pateikti duomenis apie mokėjimų pagal šias išlaidų kategorijas klaidų lygį;

9. pažymi, kad pati Komisija pažymėjo, kad 2017 m. klaidų lygis sumažėjo daugiausia dėl rezultato gamtos išteklių srityje(1);

10. primygtinai ragina Audito Rūmus savo būsimose ataskaitose žuvininkystės srities klaidų lygį nurodyti atskirai nuo aplinkos, kaimo plėtros ir sveikatos sričių klaidų lygio, o ne pateikti bendrą tų sričių klaidų lygį; pažymi, kad kartu pateikiant tų sričių klaidų lygį negalima žinoti, koks buvo žuvininkystės politikos klaidų lygis; konstatuoja, kad jūrų reikalai ir žuvininkystė nėra pakankamai išsamiai išnagrinėti Audito Rūmų metinėje ataskaitoje ir dėl to sunku deramai įvertinti šių sričių finansų valdymą; mano, kad siekiant padidinti skaidrumą ateityje Audito Rūmų metinėje ataskaitoje su MARE GD susiję skaičiai turėtų būti atskirai suskirstyti;

11. apgailestauja, kad kalbant apie sritį „Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti“, kuriai priskiriamas transportas, Audito Rūmai nepateikia jokios išsamios informacijos apie transporto sektoriuje atliktą auditą, visų pirma, susijusį su Europos infrastruktūros tinklų priemone (EITP);

Pajamos

12. pažymi, kad 2017 m. Sąjunga turėjo 115,4 mlrd. EUR nuosavų išteklių, kitos įplaukos siekė 17,2 mlrd. EUR, o iš 2016 m. perkeltas biudžeto perteklius sudarė 6,4 mlrd. EUR;

13. su pasitenkinimu atkreipia dėmesį į Audito Rūmų išvadą, kad 2017 m. pajamose nebuvo reikšmingų klaidų ir kad Audito Rūmų tikrintos su pajamomis susijusios sistemos iš esmės buvo veiksmingos, tačiau kai kurios tradicinių nuosavų išteklių (TNI) kontrolės priemonės buvo tik iš dalies veiksmingos;

14. susirūpinęs pažymi Audito Rūmų nuomonę, kad būtina tobulinti Komisijos veiksmus, kuriais siekiama apsaugoti Sąjungos pajamas, kad būtų pašalinti Komisijos vykdomo su TNI susijusio nepakankamai įvertinto importo rizikos valdymo ir jos atliekamų PVM pagrįstų nuosavų išteklių patikrinimų trūkumai;

15. reiškia rimtą susirūpinimą, kad šie trūkumai gali turėti įtakos valstybių narių įnašams į Sąjungos biudžetą; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją:

	a)	pagerinti importo srautų stebėjimą, plačiau naudoti pagrįstus ir teisėtus duomenų rinkimo metodus, siekiant išanalizuoti neįprastus atvejus ir su jais susijusias priežastis, ir skubiai imtis veiksmų, siekiant užtikrinti, kad būtų surinktos atitinkamos TNI sumos;
	b)	peržiūrėti esamą kontrolės sistemą ir geriau dokumentuoti jos taikymą, tikrinant valstybių narių atliktus svertinio vidurkio apskaičiavimus, pateiktus valstybių narių PVM ataskaitose, kurias Komisija naudoja siekdama nustatyti suderintas PVM bazes;

16. susirūpinęs pažymi, kad antrus metus iš eilės Biudžeto generalinis direktoratas nustatė išlygą dėl JK surinktų tradicinių nuosavų išteklių (TNI) vertės, dėl to, kad šalis į Sąjungos biudžetą nepateikia nesumokėtų tekstilės ir avalynės importo muitų;

17. palankiai vertina 2018 m. kovo 8 d. Komisijos inicijuotą pažeidimo nagrinėjimo procedūrą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su sukčiavimo muitų srityje Jungtinėje Karalystėje byla, tačiau (visų pirma atsižvelgiant į Jungtinės Karalystės sprendimą išstoti iš Europos Sąjungos ir dėl jo išaugusius sunkumus bet kokiam surinkimo procesui) apgailestauja, kad Komisijai prireikė daugiau kaip septynerių metų pradėti šią procedūrą po to, kai 2011 m. ji pateikė prašymą JK nustatyti rizikos profilius nepakankamai įvertintam tekstilės ir avalynės importui iš Kinijos; pažymi, kad panašūs sukčiavimo tinklai veikia kitose valstybėse narėse, nuo 2015 m. išvengdami mažiausiai 2,5 mlrd. EUR muito mokesčių; ragina Komisiją ateityje tokių bylų imtis nedvejojant ir be reikalo neatidėliojant; dar kartą patvirtina, kad aiškiai būtinas glaudesnis muitinių tarnybų valstybėse narėse bendradarbiavimas, kad būtų apsaugoti Sąjungos ir nacionaliniai biudžetai ir Sąjungos produktų standartai; reikalauja, kad Komisija informuotų, kokie Sąjungos produktų standartų neatitinkantys produktai patenka į vidaus rinką;

18. apgailestauja dėl nustatytų neatitikčių, susijusių su muitiniu tikrinimu įvairiose valstybėse narėse; pabrėžia, kad svarbu suderinti patikras visuose įvažiavimo į Muitų sąjungos teritoriją punktuose, ir ragina valstybes nares užtikrinti suderintą, nuoseklų ir veiksmingą sienų sistemos įgyvendinimą, skatinant atsisakyti skirtingos praktikos valstybėse narėse siekiant sumažinti esamas spragas muitinio tikrinimo sistemose; todėl ragina Komisiją išnagrinėti skirtingą muitinio tikrinimo praktiką Sąjungos ir jos poveikį prekybos srautų nukreipimui į kitas šalis, ypatingą dėmesį skiriant Sąjungos muitinėms prie išorės sienų, ir parengti etaloninę analizę bei informaciją apie valstybių narių vykdomas muitinių operacijas ir procedūras;

Biudžeto ir finansų valdymas

19. atkreipia dėmesį į tai, kad 2017 m. buvo įgyvendinta 99,3 proc. įsipareigojimams skirtos sumos (158,7 mlrd. EUR), tačiau pabrėžia, kad įvykdyti mokėjimai buvo tik 124,7 mlrd. EUR, gerokai mažesni, nei numatyta biudžete, ir valstybių narių įsisavinimo lygis buvo žemesnis nei atitinkamais 2007–2013 m. daugiametės programos laikotarpio metais, daugiausia dėl to, kad valstybės narės pateikė mažiau paraiškų, nei numatyta 2014–2020 m. Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondų) daugiametėse programose, ir dėl to, kad vėlai buvo priimti DFP ir sektoriniai teisės aktai; pažymi, kad, jei programavimo laikotarpio pabaigoje bus daug neįvykdytų mokėjimų, dėl to ateityje gali kilti biudžeto vykdymo rizika; ragina Komisiją teikti valstybėms narėms kuo didesnę paramą, kad pagerėtų jų įsisavinimo lygis;

20. labai nerimauja dėl to, kad 2017 m. dėl didelių įsipareigojimų ir mažų mokėjimų padidėjo neįvykdyti biudžetiniai įsipareigojimai ir pasiekė naują rekordą – 267,3 mlrd. EUR (2016 m. – 238,8 mlrd. EUR) ir kad Audito Rūmų prognozės rodo, jog ši suma dar padidės iki dabartinės DFP pabaigos, dėl to gali atsirasti gerokai didesnė nepakankamų mokėjimų asignavimų rizika, bet taip pat gali kilti klaidų rizika dėl spaudimo sparčiai įsisavinti Sąjungos finansinę paramą; pabrėžia, kad Sąjungos biudžetui neleidžiama sudaryti deficito, o didėjantys mokėjimai iš tikrųjų reiškia finansinę skolą;

21. ragina Komisiją pateikti išsamią analizę, kodėl lėšų įsisavinimo rodikliai kai kuriuose regionuose vis dar yra žemi, ir nustatyti konkrečius būdus, kaip išspręsti struktūrines problemas, susijusias su šiais netolygumais; prašo Komisiją sustiprinti vietoje teikiamą techninę pagalbą siekiant pagerinti gebėjimą panaudoti lėšas tose valstybėse narėse, kurios susiduria su sunkumais šioje srityje;

22. primena, kad Komisija pranešė, jog dar nėra išspręstas klausimas, ar įskaičiuoti specialiąsias priemones apskaičiuojant mokėjimų asignavimų viršutinę ribą; mano, kad tai galėtų lemti papildomą mokėjimų vėlavimo riziką;

23. ragina Komisiją pagerinti mokėjimų prognozės tikslumą ir pasinaudoti ankstesniu programavimo laikotarpiu įgyta patirtimi, kad būtų galima spręsti vėluojančių mokėjimų susikaupimo problemą ir išvengti neigiamo jos poveikio kitai DFP, bei pateikti veiksmų planą, kaip sumažinti mokėjimų vėlavimą įgyvendinant 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą;

24. labai susirūpinęs pabrėžia, kad išaugo bendras Sąjungos biudžeto finansinės rizikos poveikis, susidarė dideli ilgalaikiai įsipareigojimai, garantijos ir teisiniai įsipareigojimai, o tai reiškia, kad ateityje būtina taikyti rūpestingą valdymą; todėl ragina Komisiją teikiant teisėkūros pasiūlymus, kurie apima didelių neapibrėžtųjų įsipareigojimų sukūrimą ar pridėjimą, kartu su jais pateikti bendros iš biudžeto remiamų neapibrėžtųjų įsipareigojimų vertės apžvalgą bei testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijų ir jų poveikio biudžetui analizę;

25. apgailestauja, kad Sąjungai nepavyko sėkmingai suvaldyti nei 2008 m. finansų ir socialinės bei ekonominės krizės (pavyzdžiui, Graikijos atveju, atsižvelgiant į neseniai Komisijos pareikštus atsiprašymus šiai valstybei narei), nei 2015 m. pabėgėlių krizės, dėl kurios sustiprėjo Sąjungos Šiaurės ir Pietų, Rytų ir Vakarų susiskaidymas, padidėjo nelygybė ir sustiprėjo valstybių narių tarpusavio nepasitikėjimas, ir ji nesugebėjo tinkamai į jas reaguoti;

26. pakartoja savo prašymą į būsimus Sąjungos biudžetus įtraukti turizmui skirtą biudžeto eilutę, kad būtų užtikrintas Sąjungos lėšų, naudojamų turizmo veiksmams remti, skaidrumas;

PASIDALIJAMASIS VALDYMAS

27. atkreipia dėmesį į tai, kad, Audito Rūmų teigimu, padaryta pažanga mažinant klaidų lygį išlaidų srityse „Gamtos ištekliai“ (2,4 proc.) ir „Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda“ (3 proc.), kurioms taikomas pasidalijamasis Komisijos ir valstybių narių valdymas;

28. pažymi, kad 2017 m. Audito Rūmai auditavo mažiau išlaidų nei praėjusiais metais išlaidų srityje „Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda“, kurioje mokėjimai sudarė 8 mlrd. EUR;

29. atkreipia dėmesį į tai, kad panašiai kaip ir 2016 m., daugiausia prie 2017 m. klaidų lygio prisideda tinkamumo klaidos (t. y., netinkamos finansuoti išlaidos išlaidų deklaracijose agrarinės aplinkosaugos ir klimato srities įsipareigojimų nesilaikymas ir netinkami finansuoti projektai, veikla ar naudos gavėjai);

30. atkreipia dėmesį į tai, kad naudos gavėjų gautos sumos žemės ūkio sektoriuje yra santykinai mažos, palyginti su kitais Sąjungos projektais, todėl administracinė našta siekiant įrodyti, kad lėšos naudojamos teisingai, yra proporcingai didesnė;

31. atkreipia dėmesį į neseniai atliktą Komisijos tyrimą, kuris parodė, kad 2014–2017 m. didžioji dalis ESI fondų valdymo institucijų naudojo supaprastintą išlaidų apmokėjimą (SIA) (64 proc. Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) kaimo plėtros programų, 73 proc. ERPF ir SF veiksmų programų ir 95 proc. Europos socialinio fondo (ESF) veiksmų programų); projektų, kuriems taikomas SIA, skaičius yra 19 proc. EŽŪFKP atveju, 65 proc. ESF atveju, 50 proc. ERPF atveju ir 25 proc. SF atveju; mano, kad SIA naudojimas galėtų padėti sumažinti tinkamumo finansuoti klaidas;

32. pabrėžia, kad ateityje reikia toliau paprastinti Sąjungos teisės aktus ir mažinti ūkininkams ir kitiems naudos gavėjams tenkančią administracinę naštą;

33. atkreipia dėmesį į tai, kad prieiga prie duomenų ir tinkama stebėsena, visų pirma, susijusi su aplinkos aspektais, ateityje yra itin svarbi, atsižvelgiant į tai, kad tam tikri gamtos ištekliai, pavyzdžiui, dirvožemis ir biologinė įvairovė, padeda užtikrinti ilgalaikį žemės ūkio produktyvumą;

34. pažymi, kad Audito Rūmai 2017 m. nustatė labai nedaug viešųjų pirkimų klaidų: mažiau nei 1 proc. (2016 m. – 18 proc.), tačiau pažymi, kad to priežastis galėtų būti palyginti žemas išlaidų, priimtų pagal ERPF ir SF, lygis, nes šiose fonduose būdavo padaroma daugiau klaidų viešųjų pirkimų srityje; ragina Komisiją ir valstybes nares nesusilpninti budrumo, o toliau jį stiprinti, kad būtų tinkamai įgyvendinamos viešųjų pirkimų taisyklės;

35. mano, kad būtina papildomai paaiškinti pirkimo procedūras ir santykius su konkurso dalyviais valstybėse narėse, nes privalomos procedūros galėjo tapti pusiau teisėtomis procedūromis, kuriomis užkertamas kelias konkurencijai ir galbūt skatinamas sukčiavimas; palankiai vertina Komisijos vykdomą „vieno konkurso dalyvio“ tyrimą ir Parlamento biudžeto kontrolės komiteto paprašytą atlikti išsamią analizę „TED duomenų bazės spragos ir klaidos“; susirūpinęs atkreipia dėmesį į jų išvadas, kad TED duomenų kokybė ir patikimumas kelia daug problemų, dėl to sumažėja viešųjų pirkimų duomenų analizės analitinė vertė; prašo valstybių narių labai pagerinti informacijos apie viešuosius pirkimus skelbimą TED; taip pat prašo nuolat stebėti konkursų, kuriuose dalyvauja vienas dalyvis, mechanizmą;

36. visiškai pritaria Audito Rūmų pozicijai, kad pagal jo įgaliojimus jis neturi teikti ataskaitų dėl pavienių valstybių narių, bet turi pateikti audito nuomonę dėl visos Sąjungos biudžeto įgyvendinimo teisėtumo ir tvarkingumo;

37. vis dėlto, atkreipia dėmesį į Komisijos tarnybų pateiktas išlygas per įprastines kasmetines biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūras, ir tai, kad visų valstybių narių rezultatai naudojant įvairius Sąjungos fondus skiriasi ir kad visada yra sričių, kurias reikėtų tobulinti; šiuo atžvilgiu pažymi, kad 2017 m. išlygas paskelbė:

	–	Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD dėl: AT, BE, BG, HR, CZ, DK, FI, FR, DE, HU, IT, PT, RO, SK, SI, ES, SE, UK;
	–	Jūrų reikalų ir žuvininkystės GD dėl: BG, CZ, IT, NL, RO;
	–	Regioninės ir miestų politikos GD dėl: BG, HR, CZ, ET, FI, FR, DE, HU, IT, LV, PL, RO, SK, SI, SE, UK;
	–	Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties GD dėl: AU, CZ, FR, DE, HU, IT, PL, RO, SK, UK;
	–	DG HOME dėl: FI, DE, GR, UK;

38. šiuo atžvilgiu, pažymi, kad nors Komisijos tarnybos 2017 m. nepaskelbė išlygų IE, LUX, M, CY, LT valstybėms narėms, 2016 m. išlygos paskelbtos Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD – IE, LT, M, CY, Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties GD – CY ir Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi GD – IE;

39. palankiai vertina pasiektą pažangą įgyvendinant 181 prioritetinį Graikijos projektą:

	a)	pranešta, kad užbaigti 119 projektų, kurių išlaidos sudaro 7,1 mlrd. EUR;
	b)	nacionalinėmis lėšomis iki 2019 m. kovo mėn. turi būti užbaigti 17 projektų, kurių išlaidos siekia 0,5 mlrd. EUR (apskaičiuota, kad reikės papildomų 0,53 mlrd. EUR);
	c)	24 projektai (0,8 mlrd. EUR) yra palaipsniui įvesti į 2014–2020 m. laikotarpį, kur, kaip apskaičiuota, jiems reikės papildomai 1,1 mlrd. EUR finansavimo;
	d)	atšauktas 21 elementas, kurių apskaičiuotas biudžetas siekė 1,1 mlrd. EUR;

mano, kad Komisija sėkmingai padėjo Graikijai įgyvendinti ir užbaigti Sąjungos projektus;

40. apgailestaudamas pažymi, kad, nepaisant keleto Europos Parlamento įspėjimų, Komisija sureagavo į Čekijos Respublikos ministro pirmininko interesų konflikto klausimą tik po to, kai organizacijos „Transparency International“ Čekijos padalinys 2018 m. birželio mėn. pateikė skundą prieš jį; yra labai susirūpinęs, kad 2018 m. lapkričio 19 d. Sąjungos teisiniame dokumente nurodyta, jog Čekijos Ministro Pirmininko padėtis lemia interesų konfliktą, nes jis gali daryti įtaką sprendimams dėl ES lėšų panaudojimo įmonėms, kurios yra su juo susijusios(2);

41. atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją visapusiškai ištirti Čekijos ministro pirmininko tarnybos interesų konfliktą, kaip to reikalaujama 2018 m. gruodžio mėn. Europos Parlamento rezoliucijoje, ir daugiau nedelsiant imtis griežtų priemonių dėl šio tyrimo rezultatų, taip pat ištirti jo, kaip žiniasklaidos savininko, padėtį ir padaryti išvadas šiuo klausimu;

42. primena, kad Komisijos tarnybos prašė už Sąjungos fondų koordinavimą atsakingą nacionalinę instituciją (Regionų vystymosi ministeriją) pateikti reikalingą informaciją(3), dėl su jo kontroliuojančiajai įmonei priklausančių įmonių finansavimo;

43. palankiai vertina tai, kad Čekijos Regionų vystymosi ministerija surinko prašomą informaciją iš skirtingų susijusių vadovaujančiųjų institucijų ir perdavė ją Komisijai; klausia Komisijos, kokių veiksmų ji ketina imtis atsižvelgdama į naujausią teisinį šios padėties vertinimą;

44. primena, kad praeitais metais Europos Parlamentas prašė, kad Komisija paspartintų 2016 m. sausio 8 d. pradėtą atitikties patvirtinimo procedūrą, kad būtų gauta išsami ir tiksli informacija apie interesų konflikto riziką, susijusią su Valstybės žemės ūkio intervenciniu fondu Čekijoje;

Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda

Sėkmės istorijos

45. atkreipia dėmesį į projektų atrankos pažangą ir kad iki 2018 m. sausio mėn. 673 800 projektai buvo atrinkti paramai iš ERPF, SF, Europos socialinio fondo (ESF) bei Jaunimo užimtumo iniciatyvos ir bendrai sudarė 260 mlrd. EUR arba 54 proc. viso finansavimo 2014–2020 m. laikotarpiu; pažymi, kad 2018 m. pabaigoje projektų atrankos lygis pasiekė 70 proc. viso galimo finansavimo ir buvo panašus į atrankos lygį tuo pačiu praeito laikotarpio momentu;

46. palankiai vertina tai, kad iš 450 000 projektų, atrinktų iki 2016 m. pabaigos, skirtų remti MVĮ, 84 500 jau buvo užbaigti ir taip prisidėta prie įmonių našumo ir konkurencingumo didinimo;

47. taip pat palankiai vertina tai, kad iki 2017 m. pabaigos vietoje atrinkta apie 5 500 projektų, skirtų susietos skaitmeninės bendrosios rinkos kūrimui remti, o tai atitinka 9,1 mlrd. EUR visų investicijų;

48. su pasitenkinimu atkreipia dėmesį į tai, kad energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių srityje sukurta daugiau kaip 2,000 MW papildomų atsinaujinančiosios energijos gamybos pajėgumų ir iki 2016 m. pabaigos išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis sumažintas beveik 3 mln. tonų CO2 ekvivalentu; tačiau pabrėžia, kad būtina daugiau nuveikti, kad būtų pasiekti 2015 m. Paryžiaus klimato susitarime nustatyti tikslai;

49. pažymi, kad iki 2017 m. pabaigos įgyvendinta 99 proc. ESF, SF ir ERPF ex ante sąlygų veiksmų planų;

50. visų pirma struktūrinių fondų atžvilgiu palankiai vertina Audito Rūmų darbą dėl prevencinių veiksmų ir finansinių koregavimų, ex ante sąlygų, veiklos lėšų rezervo ir įsisavinimo;

51. su pasitenkinimu pažymi, kad našumo rodikliai ir rezultatai, nustatyti Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondui (FEAD), beveik pasiekti ir kad ši priemonė papildo nacionalinius veiksmus, kuriais siekiama panaikinti skurdą ir skatinti socialinę įtrauktį;

52. pažymi, kad Audito Rūmams tikrinant 113 baigtų projektų, kurių išlaidos priskiriamos ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos išlaidų sričiai, 65 proc. iš jų turėjo veiklos rezultatų vertinimo sistemą su našumo ir rezultatų rodikliais, susietais su veiklos programos tikslais, o tai yra geresni rezultatai, palyginti su ankstesniais metais; susirūpinęs pažymi, kad 30 proc. projektų neturėjo nustatytų rezultatų rodiklių arba tikslinių rodiklių, todėl buvo neįmanoma įvertinti šių projektų konkretaus indėlio į bendrų programos tikslų pasiekimą;

Svarbiausi tobulintini klausimai

53. apgailestauja, kad 2017 m. Audito Rūmai nustatė ir kiekybiškai įvertino 36 klaidas 217 operacijų imtyje, kurių audito institucijos valstybėse narėse neaptiko, ir kad šių klaidų skaičius ir poveikis rodo neišnykstančius trūkumus, susijusius su vadovaujančiosios institucijos deklaruotų išlaidų teisėtumu; taip pat apgailestauja, kad Audito Rūmai nustatė, jog esama kai kurių audito institucijų atrankos metodų trūkumų; ragina Komisiją dar glaudžiau bendradarbiauti nustatant šias klaidas su pavienių valstybių narių vadovaujančiosiomis ir audito institucijomis ir tai darant konkrečiai orientuotis į dažniausiai pasitaikančias klaidas;

54. apgailestauja, kad 2017 m., kaip pažymėjo Audito Rūmai, 2007–2013 m. ir 2014–2020 m. programavimo laikotarpiais Komisija pateikė ne mažiau kaip 13 skirtingus klaidų lygius ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos srityje, dėl to ataskaitų teikimas neaiškus ir klaidinantis, todėl sunku įvertinti duomenis;

55. pažymi, kad valstybių narių audito institucijos Regioninės ir miestų politikos GD praneša struktūrinių fondų klaidų lygį atėmus koregavimus, todėl neįmanoma susidaryti realaus vaizdo apie Sąjungos projektų padėtį vietoje ir apie 2017 m. faktinių mokėjimų klaidų lygį;

56. yra susirūpinęs, kad nepaisant to, jog vidutinis Komisijos mokėjimų įsisavinimo lygis padidėjo nuo 3,7 proc. 2016 m. iki 16,4 proc. 2017 m., jis išlieka dar mažesnis nei atitinkamais ankstesnės DFP metais, t. y. 22,1 proc. 2010 m.;

57. susirūpinęs pažymi, kad nuo 2018 m. rugsėjo mėn. vis dar yra 7 nebaigti veiksmų planai, susiję su ex ante sąlygomis, ir kad vienas tarpinių mokėjimų sustabdymas buvo patvirtintas, o dėl kitų dviejų tarnybos konsultuojasi, kad būtų galima juos priimti; apgailestauja, kad ex ante sąlygų vykdymas pasirodė esantis našta valdymo institucijoms administraciniu požiūriu ir viena iš vėluojančio įsisavinimo priežasčių; visų pirma palankiai vertina programos institucijoms teikiamą tikslinę paramą ir dėl Komisijos iniciatyvos besivystantiems regionams ir Geresnio įgyvendinimo specialios paskirties darbo grupės pasiektą didesnį įgyvendinimo lygį; prašo Komisijos užtikrinti, kad per kitą programavimo laikotarpį būtų tinkamai šalinami nustatyti trūkumai ir problemos, susiję su palankių sąlygų, pakeisiančių ex ante sąlygas, sudarymu;

58. yra susirūpinęs dėl išlaidų finansinėms priemonėms skaidrumo stokos, nes pagal dabartinę DFP finansinėms priemonėms galima gauti keturis kartus daugiau pinigų; pažymi, kad iki 2017 m. pabaigos 24 valstybės narės pasinaudojo finansinėmis priemonėmis, o bendri programos įnašai, skirti finansinėms priemonėms, sudarė beveik 18,8 mlrd. EUR (13,3 mlrd. EUR 2016 m. pabaigoje), iš kurių 14,2 mlrd. EUR – iš ESI fondų; taip pat pažymi, kad iš viso 5,5 mlrd. EUR (apie 29 proc.) šių įsipareigotų sumų buvo išmokėtos finansinėms priemonėms (3,6 mlrd. EUR 2016 m. pabaigoje), įskaitant 4,4 mlrd. EUR iš ESI fondų; tačiau nerimauja, kad 1,9 mlrd. EUR (apie 10,1 proc.) buvo išmokėta gautiniams gavėjams (1,2 mlrd. EUR 2016 m. pabaigoje), įskaitant 1,5 mlrd. EUR (10,5 proc.) iš ESI fondų;

59. pritaria Audito Rūmams, kad reikia išsamesnių ataskaitų apie finansines priemones, ir ragina Komisiją gerokai patobulinti ataskaitų apie šių priemonių taikymo rezultatus 2007–2013 m. ir 2014–2020 m. teikimą;

60. ragina Komisiją pateikti tikslią ir išsamią informaciją apie finansines priemones pagal pasidalijamąjį valdymą užbaigus 2007–2013 DFP laikotarpį, nurodant į Sąjungos biudžetą grąžintas sumas ir valstybėse narėse likusias sumas;

61. labai apgailestauja, kad finansinių priemonių atveju auditoriai negalėjo patikrinti investicijų atrankos ir įgyvendinimo finansų tarpininko lygmeniu, kuriuo įvyko keletas pažeidimų, sudarančių 1 proc. įvertinto „Ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos“ srities klaidų lygio;

62. pabrėžia, kad kitaip, nei buvo 2016 m., apskaičiuotas klaidų lygis sanglaudos srityje apima 2017 m. išmokėjimų finansinėms priemonėms kiekybinį nustatymą; primena, kad išlaidų struktūriniams fondams tinkamumas finansuoti 2007–2013 m. laikotarpiui buvo atidėtas iki 2017 m. kovo mėn. pabaigos, todėl skaičiuojant klaidų lygį turi būti įtraukti išmokėjimai finansinėms priemonėms už pirmuosius 2017 m. tris mėnesius; vis dėlto apgailestauja, kad Audito Rūmai nenurodė aiškaus klaidų lygio tų išmokų atvejais niekur metinėje ataskaitoje, išskyrus langelį; ragina Audito Rūmus nustatant labiausiai tikėtiną klaidų lygį atsižvelgti į visus finansinį poveikį turinčius pažeidimus ir aiškiai nurodyti paveiktų lėšų dalį; ragina Komisiją pateikti reikalingą pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų užkirstas kelias būsimiems įgyvendinimo aktais priimamiems vienašaliams sprendimams dėl struktūrinių fondų išlaidų tinkamumo finansuoti pratęsimo;

63. ragina Komisiją pateikti tikslios ir išsamios informacijos apie 2007–2013 m. DFP pasidalijamojo valdymo finansinių priemonių veiklos užbaigimą, įskaitant informaciją apie į Sąjungos biudžetą grąžintas galutines sumas ir sumas, priklausančias valstybėms narėms;

64. ragina Komisiją didelės apimties projektų atveju atsižvelgti į visą poveikio aplinkai riziką ir finansuoti tik projektus, kuriais kuriama reali pridėtinė vertė vietos gyventojams, taip pat aplinkosaugos, socialiniu it ekonominiu požiūriais; pabrėžia, kad svarbu vykdyti griežtą stebėseną, susijusią su galima korupcijos ir sukčiavimo rizika šiomis aplinkybėmis, taip pat būtina atlikti išsamius nepriklausomus ex ante ir ex post finansuojamų projektų vertinimus;

65. pažymi, kad, anot Komisijos, valstybės narės atliko vos kelis vertinimus, susijusius su Europos socialiniu fondu, neskaitant Jaunimo užimtumo iniciatyvos (JUI); ragina valstybes nares sistemingai vertinti Europos socialinį fondą, kad būtų sudarytos galimybės formuoti politiką remiantis įrodymais, taip pat ragina Komisiją tai skatinti;

66. primena, kad savo specialiojoje ataskaitoje Nr. 5/2017 „Jaunimo nedarbas“ Audito Rūmai nustatė, kad, nors pasiekta tam tikros pažangos įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvą ir pasiekta tam tikrų rezultatų, toli gražu nepasiekta to, ką buvo planuota pasiekti iš pradžių, pradedant įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyvą; vis dėlto pabrėžia, kad Jaunimo užimtumo iniciatyva ir Jaunimo garantijų iniciatyva vis dar yra vienos iš novatoriškiausių ir plačiausio užmojo politinių priemonių ekonomikos krizės sukeltam jaunimo nedarbui įveikti, todėl norint jas įgyvendinti turėtų būti ir toliau skiriama Sąjungos, nacionalinių ir regioninių institucijų finansinė ir politinė parama;

67. pabrėžia, kad nustatyti, ar Jaunimo užimtumo iniciatyvos biudžetas yra tinkamai panaudotas ir ar pasiektas pagrindinis Jaunimo užimtumo iniciatyvos tikslas – padėti jauniems bedarbiams susirasti tvarų darbą, gali pavykti tik tuo atveju, jei veikla bus atidžiai ir skaidriai stebima remiantis patikimais ir palyginamais duomenimis, ir jei valstybės narės, kurios nepadarė pažangos, bus ryžtingiau raginamos priimti atitinkamus sprendimus; todėl primygtinai reikalauja, kad valstybės narės skubiai pagerintų stebėseną, ataskaitų teikimą ir duomenų kokybę ir užtikrintų, kad patikimi ir palyginami duomenys ir skaičiai, susiję su Jaunimo užimtumo iniciatyvos įgyvendinimu, būtų renkami ir pateikiami laiku bei dažniau, nei reikalaujama pagal metinius ataskaitų teikimo įpareigojimus, apibrėžtus ESF reglamento 19 straipsnio 2 dalyje; ragina Komisiją persvarstyti savo rekomendacijas dėl duomenų rinkimo, atsižvelgiant į Audito Rūmų rekomendaciją, siekiant sumažinti pavojų, kad rezultatai bus išpūsti;

68. primygtinai reikalauja, kad pagal bet kokią stažuočių ar pameistrystės programą būtų užtikrinama apmokama praktika, kuri niekada neturi pakeisti įdarbinimo ir ji turėtų būti grindžiama raštiška stažuotės ar pameistrystės sutartimi, laikantis šalies, kurioje vyksta stažuotė ar pameistrystė, taikomos reglamentavimo sistemos ar taikomų kolektyvinių susitarimų arba abiejų dalykų, ir kad pagal ją būtų laikomasi 2014 m. kovo 10 d. Tarybos rekomendacijoje dėl stažuočių kokybės sistemos išdėstytų principų(4);

Gamtos ištekliai

Kai kurios sėkmės istorijos

69. palankiai vertina teigiamus „Gamtos išteklių“ srities klaidų lygio pokyčius 2017 m., šis lygis sudaro 2,4 proc. (palyginti su 2,5 proc. 2016 m., 2,9 proc. 2015 m. ir 3,6 proc. 2014 m.), taip pat palankiai vertina tai, kad trijų ketvirtadalių žemės ūkio biudžeto, kuris atitinka eilutę „Europos žemės ūkio garantijų fondas (EŽŪGF) – tiesioginės išmokos“, įvertintas klaidų lygis yra mažesnis už 2 proc. reikšmingumo ribą;

70. palankiai vertina tai, kad Audito Rūmų nustatytas bendras klaidų lygis labai sutampa su BŽŪP bendru klaidų lygiu, pateikiamu Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD 2017 m. metinėje veiklos ataskaitoje, o tai rodo taisomųjų veiksmų planų, kuriuos valstybės narės įgyvendino praėjusiais metais, veiksmingumą;

71. pabrėžia, kad teigiami EŽŪGF tiesioginių išmokų srities pasiekimai daugiausia buvo susiję su Integruotos administravimo ir kontrolės sistemos (IAKS) ir Žemės sklypų identifikavimo sistemos (ŽSIS) kokybe ir laipsnišku geoerdvinės taikomosios programos ir naujų preliminarių kryžminių patikrų, susijusių su ūkininkų paraiškomis, įvedimu, dėl to sutrumpėjo paramos gavėjų prašymų skirti paramą pildymo laikotarpis, ir tikimasi, kad tai padės išvengti kai kurių klaidų ir sutaupyti laiko nagrinėjant prašymus;

72. pažymi, kad tiesioginiai mokėjimai iš Europos žemės ūkio garantijų fondo sudaro apie tris ketvirtadalius išlaidų ir juos atliekant nebuvo padaryta reikšmingų klaidų; atkreipia dėmesį į tai, kad tiesioginiai mokėjimai ūkininkams yra grindžiami teisėmis į išmokas ir jiems buvo taikomos supaprastintos žemės tinkamumo finansuoti taisyklės ir veiksminga ex ante kontrolės sistema (IAKS), kurią taikant galima atlikti automatizuotas kryžmines patikras tarp duomenų bazių; susirūpinęs dėl to, kad nuolat išlieka aukštas klaidų lygis kitose išlaidų srityse – kaimo plėtros, aplinkos, klimato politikos ir žuvininkystės; be to, pažymi, kad kaimo plėtros projektai iš esmės yra sudėtingesni dėl platesnių tikslų, o išlaidos kitose trijose srityse yra bendrai finansuojamos arba apmokamos kompensuojant sąnaudas ir netinkami finansuoti naudos gavėjai, veikla, projektai ar išlaidos sudaro maždaug du trečdalius įvertinto šios DFP išlaidų kategorijos klaidų lygio;

73. palankiai vertina išvadas, kuriose Audito Rūmai, patikrinę iš viso 29 kaimo plėtros investicijų projektus, nustatė, kad 26 iš jų atitiko kaimo plėtros programose nustatytus prioritetus ir prioritetines sritis ir kad valstybės narės taikė tinkamas atrankos procedūras; taip pat palankiai vertina tai, kad daugeliu atvejų tikrintų projektų naudos gavėjai juos vykdė taip, kaip planuota, ir valstybės narės vykdė patikras, kad nustatytų, ar išlaidos buvo pagrįstos; todėl mano, kad ateityje kaimo plėtros metodas turi ir toliau būti visapusiškai remiamas, svarbus ir esminis BŽŪP strateginių planų elementas;

74. palankiai vertina tai, kad Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD generalinis direktorius savo 2017 m. metinėje veiklos ataskaitoje nurodė, kad ūkininkų pajamos šiek tiek padidėjo, primindamas, kad pastaruosius 4 metus užfiksuotas nedidelis sumažėjimas;

75. pažymi, kad sustiprintas finansinių pataisų koregavimo pajėgumas ir lėšų susigrąžinimas padidėjo iki 2,10 proc. (palyginti su 2,04 proc. 2016 m.), taigi BŽŪP srityje 2017 m. toliau mažėjo su rizika susijusi suma;

Svarbiausi tobulintini klausimai

76. pažymi tai, kad tiesioginės išmokos už hektarą sumažėjo didėjant ūkio dydžiui, o pajamos vienam darbuotojui padidėjo ir kad, pasak Komisijos, labai maži ūkiai, kurių plotas mažesnis nei 5 ha, sudaro daugiau kaip pusę paramos gavėjų; susirūpinęs pažymi, kad, vadovaujantis Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD metine veiklos ataskaita, „Stambieji ūkiai, valdantys daugiau kaip 250 ha žemės, sudaro 1,1 proc. ūkių, valdo 27,8 proc. visos žemės ūkio paskirties žemės ir gauna 22,1 proc. visos tiesioginės paramos. Iš šių „stambiųjų ūkių“ didžioji dalis turi nuo 250 iki 500 ha žemės.“1; primygtinai ragina Komisiją pakeisti šį nepagrįstą ir nevienodą požiūrį;

77. atkreipia dėmesį į tai, kad kai kuriose valstybėse narėse, daugiausia Slovakijoje ir Čekijos Respublikoje, tiesioginių išmokų srityje sparčiai didėja tiesioginių išmokų skirtumai, kai 7 proc. gavėjų gauna daugiau kaip 70 proc. visų tiesioginių išmokų, taip pat Estijoje, Latvijoje, Vengrijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje ir Danijoje, kuriose per pastaruosius dešimt metų vis daugiau naudos gavėjų gavo daugiau kaip 100 000 EUR; ragina Komisiją ir nacionalines institucijas imtis tinkamų priemonių šiems didėjantiems skirtumams mažinti ir apie jas informuoti;

78. su susirūpinimu pažymi, jog Audito Rūmai nustatė, kad klaidų lygis srityse, atitinkančiose vieną ketvirtį „Gamtos išteklių“ biudžeto, kuris apima su EŽŪGF lėšomis susijusias rinkos priemonių išlaidas, kaimo plėtros, aplinkos, klimato politikos ir žuvininkystės srities išlaidas, nuolat yra aukštas; be to, pažymi, kad pagrindiniai klaidų šaltiniai buvo tinkamumo sąlygų nesilaikymas, netikslios informacijos apie plotus teikimas ir agrarinės aplinkosaugos įsipareigojimų nesilaikymas; pabrėžia, kad tokias klaidas turėtų geriau nustatyti atskirų valstybių narių vadovaujančiosios institucijos arba tais atvejais, kai šios klaidos nurodomos ex post audituose, turėtų būti atnaujinamos imtys būsimiems auditams ir patikrinimams vietoje, kad būtų užtikrinta geresnė kontrolė;

79. ragina Komisiją tęsti savo darbą siekiant įvertinti valstybių narių veiksmų, kuriais siekiama šalinti pagrindines šių klaidų priežastis, veiksmingumą ir prireikus parengti tolesnes gaires ar teikti tiesioginę paramą;

80. ragina Komisiją numatyti, kaip iš tikrųjų supaprastinti procedūras ir dokumentus, reikalingus norint gauti finansavimą, nepažeidžiant kontrolės ir stebėsenos principų; ragina ypatingą dėmesį skirti administracinei paramai smulkiesiems gamintojams;

81. labai susirūpinęs pažymi, kad Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD atlikto kompleksinio paramos susiejimo patikrų vietoje rezultatai kelia susirūpinimą, ir ypač kad dėl 47 proc. bendro patikrų vietoje skaičiaus buvo taikomos sankcijos; primygtinai ragina Komisiją tikrinti, kaip valstybių narių institucijos įgyvendina taisomuosius veiksmus tais atvejais, kai ji yra nustačiusi, kad ji visiškai negali pasikliauti sertifikavimo įstaigos darbu arba gali juo pasikliauti tik iš dalies;

82. rekomenduoja, kad:

	a)	Audito Rūmai atskirai skelbtų klaidų lygius, atitinkamai susijusius su BŽŪP tiesioginėmis išmokomis, rinkos veiksmais ir kaimo plėtros išlaidomis, kaip tai savo metinėje veiklos ataskaitoje skelbia Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktoratas;
	b)	Komisija įvertintų valstybių narių veiksmų veiksmingumą, kad pašalintų pagrindines klaidų priežastis, ir prireikus paskelbtų papildomas gaires;
	c)	valstybės narės visiškai išnaudotų galimybes, atsiveriančias taikant supaprastinto išlaidų apmokėjimo sistemą kaimo plėtros srityje;
	d)	Komisija į pasiūlymus dėl būsimos BŽŪP įtrauktų nuostatas, kad pajamų nepastovumo krizės atveju didesnių ūkių pajamoms nebūtinai reikalinga tokio pat lygio parama ūkio pajamoms stabilizuoti kaip mažiems ūkiams, nes jie gali pasinaudoti potencialia masto ekonomija, dėl kurios jie yra atsparesni;
	e)	Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD nustatytų naują pagrindinių veiklos rodiklių tikslą kartu su rodikliais, kuriais būtų siekiama sumažinti ūkininkų pajamų nelygybę;
	f)	Komisija nuodugniau tikrintų sertifikavimo įstaigų operacijų testavimo kokybę;
	g)	BŽŪP finansavimo lygis bent jau nesumažėtų ir kad ji atliktų jos numatytą paskirtį, remtų gamintojus, kad jie galėtų darniai gyventi, užtikrindama įperkamų aukščiausios kokybės maisto produktų tiekimą Sąjungos piliečiams;
	h)	Komisija imtųsi veiksmų užtikrinti, kad BŽŪP lėšos būtų paskirstytos taip, kad kuo didesnis ūkis, tuo būtų mažesnės išmokos už hektarą;

83. mano, jog Komisija turėtų reikalauti, kad į valstybių narių veiksmų planus būtų įtraukti taisomieji veiksmai, skirti dažniausioms klaidų priežastims šalinti;

84. atsižvelgiant į tai, kad nepavyko įgyvendinti jokių aplinkosauginiais žalinimo tikslais numatytų siekių ir kad jie gerokai padidino administracinę naštą ūkininkams ir viešojo administravimo institucijoms, prašo Komisijos užtikrinti, kad naujo BŽŪP pasiūlymo žalinimo struktūra su vadinamąja ekologine sistema pasiektų geresnių rezultatų aplinkos srityje, kurie būtų grindžiami atlygiu už pastangas, kuriomis įgyvendinamos sugriežtintos naujo pasiūlymo sąlygos;

85. visų pirma primena, kad Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD generalinis direktorius remiasi išorės rangovo atlikta analize, kurioje nustatyta, kad: „apskritai žalinimo priemonės lėmė tik mažas permainas ūkininkų valdymo praktikoje, išskyrus kelias specifines sritis. Valstybėms narėms ir ūkininkams pagrindinį rūpestį kėlė ne aplinkos srities prioritetai, o kaip sumažinti įgyvendinimo administracinę naštą ir išvengti klaidų, nes kontrolės priemonės ir priverstinis vykdymas gali lemti BŽŪP išmokų sumažinimą“;

86. ragina Komisiją pateikti struktūrinius duomenis apie 20 didžiausių tiesioginių išmokų gavėjų valstybėse narėse;

87. yra labai susirūpinęs, kad itin kritiškos Europos Audito Rūmų specialiosios ataskaitos Nr. 10/2017 ir 21/2017 dėl jaunųjų ūkininkų ir žalinimo, kuriose atskleidžiama, kad nepasiekta praktiškai jokių pageidautų rezultatų, neturėjo jokių finansinių padarinių; yra susirūpinęs, kad šios politikos sritys toliau finansuojamos, tarsi nieko nebūtų įvykę;

88. pabrėžia, kad, praėjus ketveriems metams po 2014–2020 m. Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo sukūrimo (2014 m. gegužės 15 d.), jo biudžeto įvykdymo lygis tebėra nepatenkinamas, nes iki 2018 m. spalio mėn. panaudota tik 6,8 proc. iš 5,7 mlrd. EUR pagal pasidalijamąjį valdymą naudotinų asignavimų;

Saugumas ir pilietybė

Kai kurios sėkmės istorijos

89. pažymi, kad PMIF (Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondui) skirti ištekliai 2014–2020 m. laikotarpiu iki 2017 m. pabaigos padidėjo nuo 2 752 mln. EUR iki 5 391,5 mln. EUR ir kad nuo 2014 m. iki 2017 m. tikslinių grupių asmenų, kuriems suteikta pagalba (priėmimo ir prieglobsčio suteikimo sistemos), skaičius padidėjo nuo 148 045 iki 297 083, ir kad iš jų asmenų, pasinaudojusių teisine pagalba, skaičius padidėjo nuo 18 395 (12,4 proc.) iki 56 933 m. (19,1 proc.);

90. pabrėžia, kad pagrindinė Sąjungos lygmens nauda vertinama atsižvelgiant į tarpvalstybinį veiksmų, tokių kaip Europos migracijos tinklas, aspektą, bet taip pat į naštos pasidalijimą, kuris visų pirma remiamas pagalbos ekstremaliosios situacijos atveju ir perkėlimo Europos Sąjungoje mechanizmo lėšomis;

91. pažymi, kad PMIF bendrai finansuotų grąžintų asmenų skaičius 2017 m. buvo 48 250, palyginti su 5 904 – 2014 m., ir kad iš tų grąžintų asmenų, kurių grąžinimas nebuvo savanoriškas, dalis padidėjo nuo vieno ketvirčio (25 proc.) 2014 m. iki pusės (50 proc.) 2017 m., o 2017 m. savanoriškai grįžusių asmenų skaičius, kaip teigiama, buvo 17 736; taip pat pažymi, kad nėra jokio pagrindinio veiklos rezultatų rodiklio (PVRR), kurį taikant būtų galima įvertinti, kas padaryta šiems (teisėtiems ir neteisėtiems) migrantams, kuriems labiausiai reikalinga apsauga, moterims ir vaikams, apsaugoti;

Svarbiausi tobulintini klausimai

92. atkreipia dėmesį į tai, kad Audito Rūmai išreiškė apgailestavimą, kad PMIF ir Vidaus saugumo fondo (VSF) nacionalinės programos, kurias Komisija patvirtino 2017 m., neatskyrė išankstinių mokėjimų (avansų), kuriuos valstybės narės atliko galutiniams paramos gavėjams, ir mokėjimų, atliktų siekiant kompensuoti faktiškai patirtas išlaidas, o Komisija negalėjo gauti informacijos apie tai, kiek faktiškai išleista;

93. atsižvelgiant į tai, prašo Komisijos pareikalauti iš valstybių narių, kad savo PMIF ir VSF nacionalinių programų metinėse finansinėse ataskaitose jos savo teikiamas sumas pagal jų pobūdį paskirstytų į susigrąžinimus, išankstinį finansavimą ir išlaidas, kurios iš tikrųjų buvo patirtos, bei nuo 2018 m. savo MVA nurodyti tikrąsias kiekvieno fondo išlaidas;

94. Migracijos ir vidaus reikalų GD Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondui ir Vidaus saugumo fondui pateikia tik tokį klaidų lygį, iš kurio jau atimti finansiniai koregavimai, todėl neaišku, kokių koregavimų buvo imtasi ir koks yra 2017 m. faktinis mokėjimų klaidų lygis;

95. atkreipia dėmesį į Audito Rūmų pastabą, kad pernelyg sudėtingas biurokratizmas galėtų būti viena iš priežasčių, dėl kurių padidėjo neįvykdytų įsipareigojimų asignavimų lygis, ir rekomenduoja Komisijai supaprastinti nacionalinėms institucijoms, susijusioms su PMIF ir VSF valdymu, nustatytus reguliavimo reikalavimus, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas greičiau panaudoti turimas lėšas ir padidinti PMIF ir VSF išlaidų skaidrumą ir geresnę atskaitomybę;

96. atkreipia dėmesį į tai, kad Audito Rūmai nustatė, jog esama neatitikimų, susijusių su tuo, kaip valstybės institucijos įvertino viešųjų įstaigų deklaruotą pridėtinės vertės mokestį, ir ragina Komisiją pateikti valstybėms narėms rekomendacijas dėl PMIF / VSF įgyvendinimo, kuriose būtų nurodoma, kad, kai viešosios įstaigos įgyvendina Sąjungos veiksmus, bendras Sąjungos finansavimas negali viršyti visų tinkamų finansuoti išlaidų be PVM;

97. rekomenduoja, kad:

	a)	Komisijai nustatytų ir įgyvendinti subalansuotą ir visapusišką migracijos politiką, pagrįstą solidarumo ir partnerystės principais, užuot vertinus migracijos politiką kaip krizės valdymo klausimą;
	b)	Migracijos ir vidaus reikalų GD įvestų pagrindinį veiklos rezultatų rodiklį, susijusį su pažeidžiamiausių migrantų, visų pirma vaikų migrantų ir pabėgėlių moterų bei mergaičių, padėtimi, kad nevyktų prievarta ir prekyba žmonėmis ir nebūtų tam galimybės;
	c)	Migracijos ir vidaus reikalų GD sistemingai teikti duomenis apie klaidų lygį atliekant mokėjimus ir likutinį klaidų lygį;
	d)	Komisija pareikalautų iš valstybių narių, kad savo PMIF ir VSF nacionalinių programų metinėse finansinėse ataskaitose jos savo teikiamas sumas pagal jų pobūdį paskirstytų į susigrąžinimus, išankstinį finansavimą ir išlaidas, kurios iš tikrųjų buvo patirtos, bei nuo 2018 m. savo MVA nurodyti tikrąsias kiekvieno fondo išlaidas.

98. yra labai susirūpinęs dėl nustatytų trūkumų, susijusių su EASO valdymu ir kontrole; mano esant nepriimtina tai, kad Komisija nevykdė veiksmingos kontrolės ir laiku nesiėmė priemonių šiai padėčiai ištaisyti; ragina Komisiją vykdyti nuolatinę agentūrų, kurių veikla susijusi su 3 išlaidų kategorija, stebėseną;

99. yra susirūpinęs, kad vystymuisi skirtos Sąjungos lėšos yra naudojamos kitiems tikslams, pvz., kovai su neteisėta migracija ar kariniams veiksmams;

TIESIOGINIS VALDYMAS

100. atkreipia dėmesį į tai, kad 2017 m. Audito Rūmai nustatė, jog didžiausias apskaičiuotas klaidų lygis išlaidose pagal išlaidų kategoriją „Konkurencingumas augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti“ sudarė 4,2 proc.; pažymi, kad tai tiesiogiai Komisijos valdomos išlaidos, už kurias tiesiogiai atskaitinga tik pati Komisija; tikisi, kad Komisija priims skubų veiksmų planą padėčiai pagerinti ir įgyvendins visas jos nuožiūroje turimas priemones, kad sumažintų klaidų lygį išlaidose;

101. apgailestauja, kad iš 130 Audito Rūmų tikrintų operacijų 66 (51 proc.) buvo klaidų ir kad 17 paramos gavėjų padarytų kiekybiškai įvertinamų klaidų atveju Komisija arba nepriklausomas auditorius turėjo pakankamai informacijos, pateiktos prašymuose kompensuoti išlaidas (pavyzdžiui, neteisingas keitimo kursas ar ne ataskaitiniu laikotarpiu patirtos išlaidos), kad galėtų užkirsti kelią klaidai, ją aptikti ir ištaisyti prieš tvirtinant išlaidas; pabrėžia, kad jei Komisija būtų tinkamai pasinaudojusi visa savo turima informacija, įvertintas su šiuo skyriumi susijęs klaidų lygis būtų buvęs mažesnis 1,5 procentinio punkto;

102. ragina Komisiją imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų pagerintas turimos informacijos naudojimas prieš atliekant mokėjimus siekiant užkirsti kelią klaidoms ir išvengti jų taisymo, kad būtų galima grįžti prie teigiamos ankstesnių metų klaidų lygio mažinimo tendencijos (nuo 5,6 proc. 2014 m. iki 4,4 proc. 2015 m. ir iki 4,1 proc. 2016 m.);

103. atkreipia dėmesį į tai, kad Audito Rūmai nepateikė atskiro klaidų lygio „Saugumo ir pilietybės“ išlaidų srityje, nes 2017 m. tik maža biudžeto mokėjimų dalis (2 proc.) buvo susijusi su šia sritimi, bet HOME GD savo MVA šiuos klaidų lygius nurodė, tačiau Audito Rūmai jų nepatikrino:

	a)	Solidarumas ir migracijos srautų valdymas (SOLID): nustatytas klaidų lygis (NKL) – 2,26 proc., o likutinis klaidų lygis (LKL) – 0,75 proc.;
	b)	Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo (PMIF) ir Vidaus saugumo fondo (VSF): NKL – 0 proc. ir LKL – 1,54 proc.;
	c)	netiesioginio valdymo decentralizuotos agentūros: LKL mažesnis kaip 2 proc.;

104. pažymi, kad 2017 m. Audito Rūmai neapskaičiavo Sąjungos lėšų, išleistų pagal DFP 4 išlaidų kategoriją „Europos vaidmuo pasaulyje“, klaidų lygio ir kad šis sprendimas buvo priimtas pagal bendrą Audito Rūmų strategiją sumažinti savo pagrindinius testus ir iš dalies remtis taip vadinamu kitų darbu;

105. atkreipia dėmesį į teigiamą likutinio klaidų lygio raidą, nustatytą atliekant likutinio klaidų lygio (LKL) tyrimus, kuriuos užsakė Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi GD ir Kaimynystės politikos ir plėtros derybų GD, ir pažymi, kad labiausiai tikėtina, jog reprezentatyvinis LKL Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi GD operacijose buvo 1,18 proc., palyginti su 1,67 proc. 2016 m. ir 2,2 proc. 2015 m., o Kaimynystės politikos ir plėtros derybų GD atveju likutinis klaidų lygis buvo 0,67 proc.;

106. vis dėlto pažymi, kad Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi GD ir Kaimynystės politikos ir plėtros derybų GD likutinis klaidų lygis yra susijęs ne su visais vykdomiems projektams skirtais mokėjimais, bet apskaičiuotas remiantis tik užbaigtų sutarčių, kurioms jau pritaikytos visos kontrolės priemonės ir patikrinimai, sandoriais, todėl išanalizuoti tik išankstiniai 2017 m. mokėjimai, bet ne faktinis 2017 m. mokėjimų klaidų lygis;

107. atkreipia dėmesį į tai, kad, Audito Rūmų nuomone, LKL tyrimai iš esmės atitiko savo paskirtį, nors Audito Rūmai išreiškė didelį susirūpinimą dėl šių tyrimų kokybės;

108. susirūpinęs pažymi, kad, nepaisant gerų rezultatų klaidų lygio srityje, yra tik viena išlaidų sritis, kurios orientacinis klaidų lygis viršija 2 proc. – tai „Tiesioginis valdymas – dotacijos“, kurios klaidų lygis – 2,80 proc. Kaimynystės politikos ir plėtros derybų GD ir 2,12 proc. – Vystymosi ir bendradarbiavimo GD atveju;

109. ragina Mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinį direktoratą savo metinėje veiklos ataskaitoje paskelbti konkrečioms šalims skirtas savo rekomendacijas;

110. atkreipia dėmesį į labai neigiamas Audito Rūmų išvadas dėl viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių(5) (VPSP) ir Audito Rūmų rekomendaciją „neskatinti intensyviau ir plačiau taikyti VPSP metodo“ Sąjungoje; ragina Komisiją visapusiškai atsižvelgti į šią rekomendaciją nagrinėjant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes besivystančiose šalyse, kuriose viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių sėkmingo įgyvendinimo aplinka yra dar sudėtingesnė nei Sąjungoje;

111. teigiamai vertina rezultatus, pasiektus 2017 m. pagal tris Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programos (EaSI) kryptis; atkreipia dėmesį į pagal programą EaSI teikiamos paramos ir, visų pirma, į su ja susijusios programos PROGRESS ir Europos užimtumo tarnybų tinklo (EURES) svarbą įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį; vis dėlto susirūpinęs pažymi, kad teminis socialinio verslumo skyrius pagal EaSI mikrofinansų ir socialinio verslumo kryptį ir toliau nepasiekia laukiamų rezultatų; palankiai vertina tai, kad Komisija glaudžiai bendradarbiauja su Europos investicijų fondu (EIF) siekiant užtikrinti, kad šis fondas įsipareigotų visapusiškai panaudoti išteklius pagal teminį socialinio verslumo skyrių.

Moksliniai tyrimai ir inovacijos

Sėkmės istorijos

112. džiaugdamasis pažymi, kad Gérard Morou, pagal programą „Horizontas 2020“ gavęs bendro Sąjungos finansavimo lėšų, kartu su kitais mokslininkais gavo Nobelio fizikos premiją už savo trumpus ir labai intensyvius šviesos pliūpsnius skleidžiančių lazerių mokslinius tyrimus, kurie taikomi akių refrakcijos operacijoms, taip pat kad Tarptautinis retųjų ligų mokslinių tyrimų konsorciumas (IRDIRC) pasiekė tikslą trejais metais anksčiau nei numatyta sukurti 200 naujų retųjų ligų gydymo būdų;

113. be to, pažymi, kad, vykdant „Marie Skłodowskos-Curie veiksmus“, pagal programą „Horizontas 2020“ finansuota 36 000 mokslininkų įvairiais jų karjeros etapais, nepaisant jų amžiaus ir pilietybės, ir kad du iš trijų tyrėjų, kuriems 2017 m. įteikta Nobelio chemijos premija už elektroninių mikroskopų optimizavimą, dalyvavo programoje „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ ir kituose Sąjungos finansuojamuose mokslinių tyrimų projektuose;

114. palankiai vertina tai, kad 2017 m. spalio mėn. pradėtas pirmasis Europos inovacijų tarybos bandomojo projekto etapas įgyvendinant programos „Horizontas 2020“ 2018–2020 m. darbo programą, kuriai skirta 2,7 mlrd. EUR ir kurios tikslas – remti aukščiausio lygio inovacijų kūrėjus, pradedančiąsias įmones, mažąsias įmones ir mokslininkus, turinčius itin įdomių idėjų, kurios iš esmės skiriasi nuo esamų produktų, paslaugų ar verslo modelių, yra labai rizikingos ir turi didelių tarptautinių galimybių;

115. pažymi, kad Komisija svarsto galimybę dar labiau išplėsti supaprastinto išlaidų apmokėjimo metodo taikymą, ypač naudojant vienkartinį finansavimą;

Svarbiausi tobulintini klausimai

116. pažymi, kad, remiantis Europos inovacijų diegimo rezultatų suvestinės duomenimis, nuo 2010 m. Sąjungos inovacijų diegimo rezultatai padidėjo 5,8 proc.; tačiau pažymi, kad nebuvo jokios Sąjungos šalių konvergencijos; pažymi, kad daugiausia naudos iš finansavimo pagal programą „Horizontas 2020“ gavo šios šalys (dalyvio grynasis prašytas Sąjungos įnašas eurais): Vokietija 5 710 188 927,80 / Jungtinė Karalystė 5 152 013 650,95 / Prancūzija 3 787 670 675,13; ragina Komisiją skirti daugiau dėmesio geografiniam mokslinių tyrimų lėšų paskirstymui siekiant padėti sudaryti vienodas sąlygas augimui ir darbo vietų kūrimui Europos mokslinių tyrimų erdvėje;

117. atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija pripažįsta, jog esama tam tikrų programos „Horizontas 2020“ veiklos rezultatų užtikrinimo sistemos trūkumų, dėl kurių yra sunku įvertinti programos pažangą atsižvelgiant į visus jos tikslus tam tikru momentu; tikisi, kad kitos DFP pasiūlymuose dėl programos „Europos horizontas“ šie trūkumai bus pašalinti, ir apgailestauja, kad dabartiniu laikotarpiu nesvarstomos jokios priemonės, kuriomis būtų gerinama veiklos rezultatų užtikrinimo sistema;

118. pastebėjo, kad Mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinio direktorato metinėje veiklos ataskaitoje (MVA) minimi 6 skirtingi klaidų lygiai, trys taikomi Septintajai bendrajai programai ir trys – programai „Horizontas 2020“; pabrėžia, kad toks požiūris neskatina skaidrumo ir atskaitomybės ir jį būtina nedelsiant tobulinti; tačiau pripažįsta, kad tai susiję su dviem skirtingomis programomis dviem skirtingais finansiniais laikotarpiais;

Saugumas ir pilietybė

Kai kurios sėkmės istorijos

119. nurodo, kad Vidaus reikalų GD valdė migracijai skirtą 1 831 mln. EUR biudžetą ir saugumui skirtą 313,75 mln. EUR biudžetą ir kad pradinis bendras 2014–2020 m. daugiametei finansavimo programai skirtas 6,9 mlrd. EUR biudžetas 2015–2017 m. buvo padidintas 3,9 mlrd. EUR;

120. pažymi, kad Migracijos ir vidaus reikalų (HOME) GD valdomas biudžetas ir jo darbuotojų skaičius buvo padidinti siekiant vykdyti veiklą, kurios padaugėjo dėl migracijos krizės ir grėsmių vidaus saugumui; kalbant apie žmogiškuosius išteklius, 2017 m. pabaigoje HOME GD dirbo 556 darbuotojai, palyginti su 480 darbuotojais 2016 m.;

Svarbiausi tobulintini klausimai

121. susirūpinęs pažymi, kad dėl HOME GD valdomų išteklių įgyvendinimo tempo neįvykdytų įsipareigojimų (RAL) 2017 m. pabaigoje padaugėjo 24 proc., o geras įgyvendinimo lygis 2017 m. yra dėl dalies įsipareigojimų asignavimų perkėlimo į 2018 m.;

122. yra susirūpinęs, kad nustatyta didelių EASO valdymo ir kontrolės sistemų trūkumų, dėl kurių pagrįstai priimta išlyga dėl reputacijos motyvų; tačiau pabrėžia, kad Migracijos ir vidaus reikalų GD reagavo ir siekdamas suvaldyti padėtį nustatė bendrą vykdomosios valdybos sprendimų priėmimo procesą ir įdiegė naują EASO valdymą;

123. pakartoja savo reikalavimą, kad 2014–2020 m. Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos biudžeto eilutėse būtų nurodyti kiekvienam lyčių lygybei skatinti skirtam programos tikslui numatyti ištekliai, siekiant užtikrinti tinkamą atskaitomybę už šiam tikslui skiriamas lėšas;

124. pakartoja savo raginimą numatyti atskirą biudžeto eilutę, skirtą konkrečiam programos „Daphne“ tikslui, siekiant parodyti Sąjungos įsipareigojimą kovoti su smurtu prieš moteris ir mergaites; ragina pagal šią biudžeto eilutę numatyti daugiau išteklių ir kompensuoti programai „Daphne“ 2014–2020 m. laikotarpiu skiriamų lėšų sumažinimą; ragina nuolat stengtis didinti informuotumą apie dotacijas, įtrauktas į konkretų programos „Daphne“ tikslą, ir priemones, kuriomis siekiama, kad su tuo susijusios administracinės procedūros būtų patogesnės naudoti;

Europos vaidmuo pasaulyje

Kai kurios sėkmės istorijos

125. nurodo, kad Audito Rūmų atlikta operacijų tvarkingumo analizė atskleidė, kad Komisija sustiprino savo kontrolės sistemas, o tai lėmė proporcingai mažesnį klaidų skaičių, palyginti su ankstesnių metų patikinimo pareiškimais;

126. pažymi, kad Audito Rūmai taip pat patikrino 7 projektų rezultatus; palankiai vertina tai, kad visiems 7 projektams buvo nustatyti veiklos rodikliai ir kad sistema buvo gerai struktūruota ir turėjo nustatytus įgyvendinamus rezultatus;

127. atkreipia dėmesį į Europos Audito Rūmų (Audito Rūmai) specialiąją ataskaitą dėl Sąjungos paramos Mianmarui / Birmai ir į Komisijos atsakymą; šiuo požiūriu palankiai vertina tai, kad Sąjunga atliko pagrindinį vaidmenį remiant vystymosi prioritetus sudėtingomis aplinkybėmis ir turėdama ribotus personalo išteklius, tačiau pažymi, kad nustatyta, jog Sąjungos parama yra tik iš dalies veiksminga; pritaria Audito Rūmų nuomonei, kad reikia daugiau dėmesio skirti šalių pajamų mobilizavimui, ypač naujai susiformavusios rinkos ekonomikos šalyse; atsižvelgdamas į dokumentais patvirtintą žiaurų Mianmaro kariuomenės elgesį, reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad iš Sąjungos biudžeto Mianmarui teikiama nuolatinė sektorinė parama biudžetui;

128. ragina vystymosi srityje numatyti paskatomis grindžiamą požiūrį ir laikytis principo „parama pagal pažangą“, atsižvelgiant į Europos kaimynystės politikos pavyzdį; mano, kad kuo labiau ir greičiau vykdydama vidaus reformas šalis daro pažangą demokratinių institucijų kūrimo ir stiprinimo, žmogaus teisių ir teisinės valstybės principo paisymo srityse, tuo daugiau paramos ji turėtų gauti iš Sąjungos;

129. pabrėžia, kad svarbu didinti skiriamas lėšas, kuriomis siekiama remti gerą valdymą, demokratiją ir teisinę valstybę besivystančiose šalyse, kad būtų skatinamos atskaitingos ir skaidrios institucijos, remiamas gebėjimų stiprinimas ir skatinamas dalyvaujamasis sprendimų priėmimo procesas ir visuomenės galimybės susipažinti su informacija;

130. atkreipia dėmesį į energijos nepritekliaus besivystančiose šalyse mastą ir padarinius ir į Sąjungos aktyvų dalyvavimą dedant pastangas sumažinti šį nepriteklių; pabrėžia, kad susijusių šalių vyriausybės ir suinteresuotieji subjektai turi ryžtingai ir suderintai siekti sumažinti energijos nepriteklių.

Svarbiausi tobulintini klausimai

131. susirūpinęs pažymi, kad Audito Rūmai aptiko pasikartojančių klaidų, susijusių su pernelyg dideliu tarpinių mokėjimų išlaidų koregavimu;

132. vėl apgailestauja, kad Sąjungos delegacijų vadovų skelbiamos išorės pagalbos valdymo ataskaitos nėra pridedamos prie Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi (DEVCO GD) generalinio direktorato ir Kaimynystės politikos ir plėtros derybų generalinio direktorato (NEAR GD) metinės veiklos ataskaitų, kaip numatyta Finansinio reglamento 3 straipsnyje; apgailestauja dėl to, kad jos nuolat laikomos konfidencialiomis, nors pagal Finansinio reglamento 67 straipsnio 3 dalį „Parlamentui bei Tarybai suteikiama galimybė su jomis susipažinti, prireikus atsižvelgiant į jų konfidencialumą“;

133. susirūpinęs pažymi, kad daug sutarčių skirta labai nedideliam nacionalinių plėtros agentūrų skaičiui, todėl kyla Sąjungos plėtros politikos pakartotinio nacionalizavimo rizika, o tai prieštarauja su didesniu Sąjungos išorės politikos integravimu susijusiems interesams; primygtinai ragina Komisiją ne tik sudaryti palankesnes sąlygas biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai susipažinti su nacionalinių agentūrų vertinimu pagal ramsčius, bet ir šiuos dokumentus padaryti prieinamus visuomenei; šiuo atžvilgiu susirūpinęs pabrėžia šių nacionalinių įstaigų komercinį pobūdį, į kurį atkreipė dėmesį Europos Komisija, kad apribotų galimybę naudotis minėta informacija; ragina Komisiją kuo greičiau sustiprinti ir sutelkti konkurso skelbimo ir sutarčių skyrimo procedūrų stebėseną, siekiant užkirsti kelią bet kokiems šių negausių tvirtai subsidijuojamų nacionalinių agentūrų ir kitų viešųjų ir privačiųjų aiškiai į Europą orientuotų įstaigų konkurencijos iškraipymams;

134. susirūpinęs pažymi, kad Audito Rūmai nustatė, jog LKL tyrimai yra riboti, nes tai tyrimai, o ne auditai, todėl juos atliekant nesilaikoma tarptautinių audito standartų ir vykdomi labai riboti viešųjų pirkimų patikrinimai;

135. kalbant apie LKL tyrimus nuo 2019 m., ragina NEAR ir DEVCO generalinius direktoratus nustatyti LKL rangovui tikslesnes antro lygio pirkimų tikrinimo gaires ir stratifikuoti LKL populiaciją remiantis būdinga projektų rizika, daugiau akcentuojant tiesioginio valdymo dotacijas ir mažiau – paramos biudžetui operacijas;

136. prašo Komisijos imtis reikiamų priemonių siekiant ištaisyti jos pačios Vidaus audito tarnybos nustatytus trūkumus ir užtikrinti, kad IPVA būtų patikimas ir visiškai viešas dokumentas, kuriame būtų tinkamai pagrindžiami delegacijų vadovų ir DEVCO GD generalinio direktoriaus patikinimo pareiškimai;

137. mano, kad teikdama išorės pagalbą Komisija turėtų daugiau dėmesio skirti JT chartijoje nustatytoms žmogaus teisėms ir teisinės valstybės principui paramą gaunančiose šalyse;

138. yra susirūpinęs dėl to, kad trūksta Sąjungos finansuojamų projektų finansavimo matomumo; ragina Komisiją didinti pagal įvairias priemones vykdomos veiklos matomumą ir stiprinti jos papildomumą;

139. yra labai susirūpinęs dėl nuolat pastebimos Komisijos pasiūlymų tendencijos ignoruoti teisiškai privalomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 233/2014(6) nuostatas, kai kalbama apie finansuoti tinkamas išlaidas teikiant oficialią paramą vystymuisi ir tinkamas remti šalis pagal vystomojo bendradarbiavimo priemonę; primena, kad Sąjungos išlaidų teisėtumas yra vienas iš pagrindinių patikimo finansų valdymo principų ir kad politiniai aspektai neturėtų būti viršesni už aiškiai nustatytas teisines nuostatas; primena, kad vystomojo bendradarbiavimo priemonė, visų pirma, yra instrumentas, skirtas kovai su skurdu;

140. apgailestauja dėl to, kad nuo 2012 m. kiekvienoje metinėje veiklos ataskaitoje Komisijos Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi generalinis direktoratas turėjo pateikti išlygą dėl atliktų operacijų tvarkingumo, nes tai parodo didelius vidaus valdymo trūkumus;

Aplinka, visuomenės sveikata ir maisto sauga

141. pažymi, kad 2017 m. sukako 25-eri metai, kaip vykdoma programa LIFE; pabrėžia, kad pagal programą skirta 222 mln. EUR 139-iems naujiems projektams bendrai finansuoti; pabrėžia, kad reikia dėti tolesnes pastangas siekiant sumažinti mokėjimų pagal programą LIFE vėlavimus, nes 2017 m. 5,8 proc. mokėjimų atlikti po teisėtų terminų (2016 m. tokių mokėjimų buvo 3,9 proc., o 2015 m. – 12 proc.);

142. pabrėžia, kad programos LIFE laikotarpio vidurio vertinimas, apimantis 2014–2015 m. laikotarpį, paskelbtas 2017 m.; pabrėžia, kad dauguma projektų dar turėjo būti pradėti vykdyti ir tik keli projektai buvo baigti, todėl vertinant daugiausia dėmesio buvo skiriama procesams, nustatytiems siekiant įgyvendinti programos LIFE tikslus, ir padaryta išvada, kad pagal LIFE programą suteikiama Sąjungos pridėtinė vertė, tačiau atkreiptas dėmesys į galimus patobulinimus; pabrėžia, kad dotacijų valdymo procedūros, ypač paraiškų teikimo ir ataskaitų teikimo procedūros, turėtų būti ne tik supaprastintos, bet ir labai paspartintos;

143. pabrėžia, kad sprendimas dėl užduočių perdavimo išorės subjektams sąlygų, susijęs su bendradarbiavimu su Mažųjų ir vidutinių įmonių reikalų vykdomąja įstaiga (EASME) dėl darbuotojų, leidžia daryti išvadą, kad padėtis darbuotojų klausimu Aplinkos GD yra labai įtempta, turint mintyje veiklą, susijusią su programa LIFE, ir todėl gali reikėti dar peržiūrėti šiame GD taikomus darbo metodus ir tvarką;

144. pabrėžia, kad Aplinkos GD ir Klimato politikos GD vidaus kontrolės sistemos, kurių auditas atliktas, yra tik iš dalies veiksmingos, ir vis dar reikia atsižvelgti į kai kurias labai svarbias rekomendacijas vadovaujantis sutartais veiksmų planais;

145. pabrėžia, kad Klimato kaitos GD ir Biudžeto GD stebi 20 proc. klimato kaitos klausimų įtraukimo į visas politikos sritis tikslų pagal daugiametę finansinę programą, ir kad Klimato kaitos GD padeda kitiems direktoratams integruoti klimato klausimus į jų veiklą; apgailestauja dėl to, kad 2017 m. tik 19,3 proc. Sąjungos biudžeto buvo panaudota su klimatu susijusiai veiklai finansuoti ir kad apskaičiuota, jog 2014–2020 m. laikotarpio vidurkis šiuo klausimu sieks tik 18,8 proc.;

146. yra susirūpinęs dėl to, jog išlyga dėl reputacijos, susijusi su likusiais dideliais Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ES ATLPS) registre nustatytais saugumo trūkumais, pakartota Klimato politikos GD 2017 m. metinėje veiklos ataskaitoje;

147. apgailestauja dėl to, kad Sveikatos ir maisto saugos GD vidutinis 2017 m. likutinis klaidų lygis siekė 2,5 proc. visai veiklai maisto ir pašarų saugos srityje, ir šis lygis viršijo 2 proc. reikšmingumo ribą; pažymi, kad tai lėmė valstybių narių deklaruotos didesnės nei faktinės išlaidos prašymuose kompensuoti išlaidas, atsižvelgiant į struktūrinius pokyčius tokių prašymų valdymo ir kontrolės srityje vienoje valstybėje narėje; prašo Sveikatos ir maisto saugos GD imtis visų būtinų priemonių siekiant užtikrinti, kad tai nepasikartotų ateityje padidinant, pavyzdžiui, Finansiniame reglamente numatytų supaprastinimo priemonių naudojimą;

148. pabrėžia, kad 2017 m. Sveikatos ir maisto saugos GD paskelbė bendros finansinės programos, taikomos maisto grandinei 2014–2020 m. laikotarpiu, laikotarpio vidurio vertinimą, pagal kurį padaryta išvada, kad dabartinė programa veikia gerai ir ja prisidėta prie Sąjungos pridėtinės vertės užtikrinimo; pažymi, kad Komisija, kaip rekomendavo Audito Rūmai, rengia išlaidų efektyvumo analizės metodiką maisto grandinės srityje siekdama, kad būsimi Sąjungos finansuojamų intervencinių priemonių ekonominiai vertinimai būtų patikimesni;

Transportas ir turizmas

149. pažymi, kad 2017 m. Komisija visam „EITP – Transportas“ skirtam 2,7 mlrd. EUR finansavimui panaudoti atrinko 152 projektus, o bendros investicijos, įskaitant kitą viešąjį ir privatųjį finansavimą, siekė 4,7 mlrd. EUR; pakartoja, kad EITP finansavimo priemonė yra svarbi siekiant baigti kurti TEN-T tinklą, sukurti bendrą Europos transporto erdvę, plėtoti tarpvalstybines jungtis ir tiesti trūkstamas jungtis;

150. ragina Europos TEN-T koordinatorius kruopščiai įvertinti dabartiniu programavimo laikotarpiu TEN-T koridoriuose baigtus įgyvendinti projektus ir įvykdytus patobulinimus ir pateikti šį vertinimą Komisijai ir Parlamentui;

151. ragina Komisiją likus pakankamai laiko iki pasiūlymo dėl kitos DFP pateikimo aiškiai transporto sektoriuje įvertinti Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) poveikį kitoms finansinėms priemonėms, visų pirma EITP, taip pat EITP skolos priemonės suderinamumui su kitomis Sąjungos iniciatyvomis; prašo, kad šis vertinimas apimtų aiškią investicijų geografinės pusiausvyros transporto sektoriuje analizę; tačiau primena, kad pagal finansinę priemonę panaudota lėšų suma neturėtų būti laikoma vieninteliu tinkamu kriterijumi, naudojamu vertinant jos veiksmingumą; todėl ragina Komisiją išsamiau įvertinti įgyvendinant Sąjungos finansuojamus transporto projektus pasiektus rezultatus ir išmatuoti jų pridėtinę vertę;

152. teigiamai vertina 2017 m. paskelbto kvietimo teikti paraiškas dėl EITP finansavimo derinimo rezultatus ir sprendimą padidinti šios priemonės biudžetą 1,35 mlrd. EUR, nes tai patvirtina Sąjungos dotacijų naudojimo svarbą ir pridėtinę vertę, kai jos derinamos su Europos investicijų banko arba nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų ar kitų plėtros ir viešųjų finansų įstaigų, taip pat privačiojo sektoriaus finansų įstaigų ir privačiojo sektoriaus investuotojų, įskaitant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes, finansavimu; mano, kad pagal EITP turėtų būti toliau remiami veiksmai, kuriais sudaromos sąlygos derinti Sąjungos dotacijas ir kitus finansavimo šaltinius, kartu išlaikant dotacijas kaip pagrindinę finansavimo priemonę;

153. pažymi, kad Komisijos Vidaus audito tarnyba, atlikdama Komisijos vykdomos EITP finansinių priemonių įgyvendinimo priežiūros auditą, nustatė labai žemą finansinių priemonių pagal EITP įgyvendinimo lygį ir tai, kad didžioji dalis biudžeto, iš pradžių skirto EITP finansinėms priemonėms (2,43 mlrd. EUR), buvo perskirta į EITP dotacijų biudžeto eilutes, EITP finansinėms priemonėms iki 2020 m. paliekant tik 296 mln. EUR; be to, pažymi, kad viena iš nurodytų priežasčių buvo ta, kad didžioji dalis EITP finansinių priemonių ir Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) tinkamumo kriterijų sutampa ir galimi EITP reikalavimus atitinkantys projektai faktiškai buvo finansuojami iš ESIF, nes jo politinis prioritetas didesnis ir taikymo sritis platesnė; ragina Komisiją EITP srityje padidinti naudos gavėjų informuotumą apie tinkamumo finansuoti taisykles, visų pirma aiškiai atskiriant įgyvendinimo sutartį nuo subrangos sutarties, nes šis neatskyrimas dažniausiai kelia painiavą naudos gavėjams; ragina Komisiją užtikrinti, kad finansinės priemonės papildytų, o ne pakeistų viena kitą;

154. pažymi, kad 2017 metai buvo pirmieji EITP programos audito metai ir kad prireiks 2–3 papildomų EITP audito metų, kad būtų galima nustatyti patikimą visų EITP sektorių klaidų lygio apskaičiavimą; nepaisant to, palankiai vertina tai, kad užbaigus EITP ir TEN-T 2017 m. auditus nustatytas klaidų lygis buvo labai žemas;

155. yra susirūpinęs dėl to, kad Komisijos Vidaus audito tarnyba nustatė, kad Mobilumo ir transporto GD dabar taikoma aviacijos ir jūrų saugumo politikos stebėsenos sistema turi didelių trūkumų, ir pateikė tris labai svarbias rekomendacijas; ragina Mobilumo ir transporto GD visapusiškai įgyvendinti veiksmų planą, kurį jis parengė siekdamas šalinti nustatytą riziką;

Kultūra ir švietimas

156. teigiamai vertina programos „Erasmus“ 30 įgyvendinimo metų pasiekimus – nuo 1987 m. šioje programoje dalyvavo 9 mln. asmenų, įskaitant jaunimą, studentus ir pastaruoju metu – darbuotojus, kurie naudojasi judumo galimybėmis; atkreipia dėmesį į programos sukuriamą didelę Europos pridėtinę vertę ir jos vaidmenį užtikrinant strategines investicijas į Europos jaunimą;

157. atkreipia dėmesį į tai, kad programa „Erasmus“ turi būti labiau prieinama marginalizuotoms grupėms, ypač neįgaliesiems ir specialiojo ugdymo poreikių turintiems asmenims, nepalankioje geografinėje padėtyje esantiems asmenims, mokyklos nebaigusiems asmenims, mažumoms priklausantiems asmenims, socialiai ir ekonomiškai nepalankioje padėtyje esantiems asmenims ir pan.;

158. yra susirūpinęs dėl žemo naudojimosi programos „Erasmus+“ studentų paskolų garantijų sistema lygio, taip pat dėl nepakankamos šios programos geografinės aprėpties, kuri apima tik trijų šalių bankus ir kitų dviejų šalių universitetus; primygtinai ragina Komisiją ir Europos investicijų fondą nustatyti įgyvendinimo strategiją, kad iki 2020 m. būtų kuo labiau padidintas šios sistemos veiksmingumas; arba kitu atveju palengvinti nepanaudotų lėšų perskirstymą pačioje programoje ir sudaryti sąlygas kitų papogramių veiksmams geriau finansuoti;

159. yra susirūpinęs dėl to, kad pagal programą „Europa piliečiams“ ir programos „Kūrybiška Europa“ paprogramę „Kultūra“ vis dar atrenkama labai nedaug projektų (atitinkamai 21 ir 22 proc. 2017 m.); pabrėžia, jog siekiant, kad nebūtų tokių nepatenkinamų rezultatų, kurie neatitinka pačios programos tikslų ir neskatina piliečių dalyvauti programoje, nepaprastai svarbu užtikrinti tinkamesnį finansavimo lygį;

160. atkreipia dėmesį į Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomosios įstaigos (EACEA) vaidmenį įgyvendinant tris kultūros ir švietimo programas, tačiau reiškia susirūpinimą dėl EACEA vidaus kontrolės trūkumų, nustatytų vykdant programos „Erasmus+“ ir programos „Kūrybiška Europa“ dotacijų valdymo auditą; pažymi, kad pati Komisijos Vidaus audito tarnyba nustatė trūkumų EACEA programos „Erasmus+“ dotacijų valdymo procese; todėl laikosi nuomonės, kad Komisija ir EACEA neturėtų susidurti su sunkumais nustatydamos reikiamus taisomuosius veiksmus, kad būtų užtikrinamas visiškas skaidrumas ir garantuojama aukščiausia jų kultūros ir švietimo programų įgyvendinimo kokybė;

NETIESIOGINIS VALDYMAS IR FINANSINĖS PRIEMONĖS

161. pažymi, kad 2017 m. Komisija pasirašė sutartis su JT agentūromis, kurių Sąjungos biudžeto įnašų vertė sudaro beveik 253,5 mln. EUR, o iš jų didžiausi paramos gavėjai yra Jungtinių Tautų vystymosi programa (119,21 mln. EUR), UNICEF (29,34 mln. EUR) ir Jungtinių Tautų projektų paslaugų biuras (20,05 mln. EUR), ir sutartis su Pasaulio banku, kurių vertė siekia 174,11 mln. EUR;

162. atsižvelgiant į tai, kad tiesioginių dotacijų paramos teikimo būdai keičiami į patikos fondus ir mišrų finansavimą, be kita ko, pasitelkiant Europos darnaus vystymosi fondą, ragina Tarybą, Komisiją ir Europos investicijų banką, remiantis naujajame Europos konsensuse dėl vystymosi nustatytais politikos principais, priimti tarpinstitucinį susitarimą su Europos Parlamentu dėl skaidrumo, atskaitomybės ir parlamentinės kontrolės;

163. palankiai vertina Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 2018/35 paskelbtas rekomendacijas dėl skaidrumo didinimo NVO naudojant Sąjungos lėšas, kuriose, be kita ko, jie rekomenduoja, kad Komisija savo apskaitos sistemoje pagerintų informacijos apie NVO patikimumą ir kad Komisija patobulintų renkamą informaciją apie NVO panaudotas lėšas; todėl ragina Komisiją įgyvendinti šiuos pasiūlymus iki dabartinės kadencijos pabaigos;

164. visiškai pripažįsta sudėtingą daugelio iššūkių pobūdį ir įvairialypių bei papildomųjų reagavimo veiksmų poreikį, tačiau primygtinai tvirtina, kad reikia užtikrinti finansavimo tvarkos aiškumą ir laikytis tarptautinių įsipareigojimų;

165. pažymi, kad finansinių priemonių skaičius gerokai išaugo ir taip sukuriama naujų derinimo galimybių transporto sektoriuje, sykiu sukuriant sudėtingą tvarką, taikomą lygiagrečiai su Sąjungos biudžeto sistema; yra susirūpinęs dėl to, kad dėl šių priemonių, taikomų lygiagrečiai su Sąjungos biudžeto sistema, gali kilti pavojus, kad sumažės atskaitomybės ir skaidrumo lygis, nes nesuderintas ataskaitų teikimas, auditas ir viešoji kontrolė; ragina Komisiją nustatyti, kaip būtų galima reformuoti Sąjungos biudžeto sistemą, visų pirma kaip geriausiai užtikrinti, kad bendra finansavimo tvarka nebūtų sudėtingesnė, nei būtina Sąjungos politikos tikslams pasiekti ir atskaitomybei, skaidrumui ir galimybei atlikti auditą užtikrinti;

ESIF

166. atkreipia dėmesį į tai, kad biudžeto valdymo institucija ESIF garantiją padidino nuo 16 mlrd. EUR iki 26 mlrd. EUR, o tikslinių investicijų apimtį – nuo 315 mlrd. EUR iki 500 mlrd. EUR, ir kad iki 2017 m. pabaigos EIB grupė pasirašė 36,7 mlrd. EUR vertės sutarčių (2016 m. – 21,3 mlrd. EUR);

167. pažymi, kad, remiantis Audito rūmų duomenimis, 64 proc. bendros ESIF sutarčių, kurias EIB grupė buvo pasirašiusi iki 2017 m. pabaigos, vertės teko šešioms valstybėms narėms: Prancūzijai, Italijai, Ispanijai, Vokietijai, Jungtinei Karalystei, Lenkijai;

168. apgailestauja dėl to, kad tik 20 proc. ESIF finansavimo skirta remti projektus, kuriais prisidedama prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos, kadangi EIB standartinis portfelis pasiekė 25 proc. lygį; ragina Komisiją suformuoti tvarias finansų arba finansavimo galimybes ir palankią investicijoms aplinką, atspindinčius Sąjungos politinius įsipareigojimus ir bendruosius tikslus, siekiant skatinti ekonominę, socialinę bei teritorinę sanglaudą ir inovacijas Sąjungoje, taip pat stiprinti EIB investicijų socialinį matmenį naikinant investicijų į socialinį sektorių ir infrastruktūrų saugumą spragas;

169. ragina Komisiją užtikrinti, kad ESIF valdymo institucijos, pasirašydamos sutartis, atsižvelgtų į tinkamos geografinės pusiausvyros poreikį ir praneštų Parlamentui apie pasiektą pažangą;

Mokslinių tyrimų sritis

170. pažymi, kad, kalbant apie mokėjimus, 2017 m. Komisija investavo 11,2 mlrd. EUR į mokslinius tyrimus ir inovacijas, 58 proc. šių lėšų valdomos tiesiogiai, o 42 proc. paskirta per patikėtas įstaigas, 18,2 proc. pastarųjų lėšų (583 mln. EUR) buvo vykdoma per bendrąsias įmones, o 16,8 proc. (540 mln. EUR) buvo paskirstyta per Europos investicijų banką (EIB) ir Europos investicijų fondą (EIF);

171. ragina Komisiją per antrąjį 2019 m. pusmetį pateikti Biudžeto kontrolės komitetui ataskaitą apie finansinių priemonių įgyvendinimą ir rezultatus mokslinių tyrimų srityje;

Patikos fondai

172. nurodo, kad teikiant pagalbą ne Sąjungos šalims vis dažniau naudojami alternatyvūs finansavimo modeliai – patikos fondai ir Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonė, o tai didina esamų finansinių struktūrų sudėtingumą; tačiau pripažįsta, kad šios priemonės suteikė galimybę greitai reaguoti į sudėtingas aplinkybes ir suteikia lankstumo;

173. pažymi, kad, sutelkiant išteklius iš Europos plėtros fondo (EPF), Sąjungos biudžeto ir kitų donorų į patikos fondus, neturėtų nutikti taip, kad vystymosi ir bendradarbiavimo politikai skirti pinigai nepasiektų savo įprastų naudos gavėjų ir nebūtų naudojami pirminiams tikslams, pvz., skurdo panaikinimui ir pagrindinių teisių rėmimui;

174. pažymi, kad patikos fondais daugiau naudojamasi ir dėl per mažo dabartinio Sąjungos biudžeto lankstumo;

175. atkreipia dėmesį į tai, kad, kai kartu su Sąjungos biudžetu dažniau naudojami kiti finansiniai mechanizmai, įgyvendinant Sąjungos politiką iškyla pavojus, kad nukentės atskaitomybės ir skaidrumo lygis, nes nėra suderintų ataskaitų teikimo, audito ir viešosios kontrolės mechanizmų; taigi ragina Komisiją apsvarstyti galimybę nustoti naudoti patikos fondus, visų pirma, kai jų „skubumo“ pobūdis nėra deramai pagrįstas, kai jie negali pritraukti reikšmingų įnašų iš kitų donorų ir kai yra rizika, kad bus pažeistos pagrindinės teisės arba dalyvauja trečiosios šalies institucijos, kurios negerbia pagrindinių teisių;

Turkijai skirta priemonė

176. pažymi, kad Specialiojoje ataskaitoje Nr. 27/2018 dėl Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonės Audito Rūmai nustatė, kad sudėtingomis aplinkybėmis Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonė greitai sutelkė 3 mlrd. EUR, kad būtų galima greitai reaguoti į pabėgėlių krizę, bet ne visiškai pasiekė savo tikslą veiksmingai koordinuoti tuos veiksmus arba užtikrinti pakankamą ekonominį jų naudingumą; prašo Komisijos įgyvendinti visas EAR pateiktas rekomendacijas dėl Pabėgėlių Turkijoje rėmimo priemonės, visų pirma pagerinti grynųjų pinigų paramos projektų stebėseną ir ataskaitų apie juos teikimą, taip pat su Turkijos valdžios institucijomis gerinti (tarptautinių) nevyriausybinių organizacijų veiklos sąlygas ir užtikrinti, kad lėšos būtų tiksliai skiriamos pabėgėlių projektams ir nebūtų naudojamos jokiems kitiems tikslams; ragina Komisiją reguliariai pranešti Parlamentui apie veiksmų suderinamumą su jų teisiniu pagrindu;

177. be to, pažymi, kad, remiantis Audito Rūmų duomenimis, vykdant audituotus projektus pabėgėliams buvo suteikta naudingos paramos, daugumos projektų rezultatai pasiekti, tačiau pusės projektų numatyti rezultatai dar nepasiekti;

178. atkreipia dėmesį, kad Europos Ombudsmenas padarė išvadą, jog Komisija turėtų dėti daugiau pastangų užtikrinti, jog ES ir Turkijos pareiškimu būtų laikomasi ES pagrindinių teisių, todėl ragina Komisiją sistemingai įtraukti pagrindinių teisių svarstymus į savo sprendimus pagal šią priemonę, be kita ko, vykdant poveikio pagrindinėms teisėms vertinimus; ragina Komisiją reguliariai dėl to atsiskaityti Europos Parlamentui;

179. apgailestauja, kad Europos tyrimų bendradarbių (angl. European Investigative Collaborations) atliktas tyrimas sukėlė abejonių dėl priemonės lėšų; ragina Komisiją išsamiai išnagrinėti šį klausimą ir pranešti rezultatus Parlamentui;

180. ragina DEVCO GD iki 2020 m. peržiūrėti esamas projektų, įgyvendintų pagal netiesioginį valdymą, naudos gavėjams skirtas gaires siekiant užtikrinti, kad planuojama veikla būtų vykdoma laiku ir ja būtų prisidedama prie praktinio projektų rezultatų naudojimo, kad būtų užtikrintas didžiausias ekonominis naudingumas;

181. pažymi, jog Audito Rūmai nurodė, kad „Administravimo“ kategorijoje klaidų lygis išlaidose nebuvo reikšmingas; tačiau susirūpinęs pažymi, kad, palyginti su ankstesniais metais, klaidų lygis padidėjo (2017 m. 0,55 proc., o 2016 m. – 0,2 proc.);

182. pažymi, kad nors Audito Rūmai nenustatė reikšmingų trūkumų, jie nustatė pasikartojančias tobulintinas sritis;

Organizacija „International Management Group“ (IMG)

183. pažymi, kad ES Teisingumo Teismas savo 2019 m. sausio 31 d. galutiniame sprendime dėl tarptautinės valdymo grupės (IMG)(7), kurio nebegalima apskųsti, nutarė panaikinti du Komisijos sprendimus: 1) nebesudaryti jokių naujų delegavimo susitarimų dėl netiesioginio IMG valdymo nuo 2015 m. gegužės 8 d. ir 2) perskirti 10 mln. EUR iš IMG Vokietijos viešajai įmonei GIZ už sutartį dėl techninės pagalbos teikimo Mianmaro prekybos politikai; be to, pažymi, kad Teismas nutarė, kad būtina nuspręsti dėl IMG grupei išmokėtinos finansinės kompensacijos dėl Komisijos 2015 m. gegužės 8 d. sprendimo padarytos žalos, ir kad Komisija turi atsisakyti visų savo pateiktų priepriešinių apeliacinių skundų;

184. atkreipia dėmesį į ESTT išvadą, kad Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) parengti teisiniai argumentai, kuriais Komisija grindžia savo sprendimus dėl IMG, yra teisinė klaida ir tarptautinės teisės, ir ES finansinio reglamento požiūriu; apgailestauja, kad, kaip teigia ESTT, atlikdama tyrimą dėl IMG OLAF viršijo savo įgaliojimus ir neatsižvelgė į garantijų kodekso reikalavimus, nors Parlamentas ne kartą ragino tai daryti; remia bet kokias tolesnes priemones, kuriomis bus siekiama užtikrinti, kad peržiūrint OLAF reglamentą būtų nustatyta būtina procedūrinių garantijų ir apeliacinių skundų galimybių kontrolė, kad būtų išvengta žalingų ieškinių, kurie pakerta piliečių tikėjimą ir pasitikėjimą ES;

185. taip pat atkreipia dėmesį į Hagoje įsikūrusio Nuolatinio arbitražo teismo (PCA) 2019 m. vasario 13 d. sprendimą(8), pagal kurį Komisija turi sumokėti 2 mln. EUR, tačiau ji atsisakė tai daryti remdamasi IMG grupei pateiktais kaltinimais ir OLAF tyrimu, susijusiu su IMG grupės pateiktomis sąskaitomis dėl septynių bendrų su Komisija pasirašytų valdymo sutarčių išlaidų;

186. labai apgailestauja, kad nuo 2012 m. Parlamente vykdant Komisijos biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą nepavyko atskleisti klaidingų IMG grupei pareikštų kaltinimų arba prisidėti prie to, kad nebūtų pakenkta IMG įvaizdžiui (ir finansine, ir reputacijos prasme), įskaitant daugiau kaip 200 darbo vietų praradimą;

187. ragina Komisiją įgyvendinti teismo sprendimus ir visapusiškai pripažinti IMG, kaip tarptautinės organizacijos, statusą, dėl kurio ji ir OLAF iškėlė neteisingų abejonių ir kurį atsisakė suteikti; ragina Komisiją imtis visų būtinų priemonių, kad būtų ištaisyta ir kompensuota žala, padaryta IMG, ir užtikrinti, kad IMG galėtų dalyvauti teisingoje procedūroje, kuri tarptautinėms organizacijoms numatyta Finansiniame reglamente; ragina Komisiją kuo greičiau pateikti ataskaitą biudžeto įvykdymo patvirtinimo institucijai apie priemones, kurių imtasi;

Administravimas

Komisijos generalinio sekretoriaus skyrimo procedūra

188. nėra patenkintas Komisijos reakcijomis į žiniasklaidos ir viešumos teisėtą susirūpinimą dėl procedūros iškart po Europos Komisijos generalinio sekretoriaus skyrimo, ar Komisijos paaiškinimais, kuriuos ji pateikė po diskusijų Parlamento plenariniame posėdyje, arba raštiška reakcija į 2018 m. balandžio 18 d. Parlamento rezoliuciją dėl Komisijos sąžiningumo politikos, ypač Europos Komisijos generalinio sekretoriaus skyrimo(9) – tos reakcijos buvo išsisukinėjamojo pobūdžio, gynybinės ir legalistinės ir iš jų matoma, kad trūksta supratimo, kokia svarbi Europos piliečiams skaidri, sąžininga ir atvira priėmimo į darbą tvarka;

189. atsižvelgdamas į tai, primena Europos ombudsmeno išvadą dėl keturių netinkamo administravimo atvejų, pateiktų jo rekomendacijoje, sujungtose bylose 488/2018/KR ir 514/2018/KR; pažymi, kad Ombudsmeno išvados „„iš esmės panašios į Europos Parlamento išvadas“ ir kad jis „sutinka su (Europos Parlamento) vertinimu, kad dvigubas skyrimas labai ir gal net per daug išplėtė teisės ribas“; pabrėžia galutinę Ombudsmeno rekomendaciją Komisijai, kad Komisija turėtų parengti specialią generalinio sekretoriaus skyrimo procedūrą, atskirai nuo kitų aukšto lygio pareigų skyrimo; taigi apgailestauja dėl įžūlaus Komisijos 2018 m. gruodžio 3 d. atsakymo Ombudsmenui – iš atsakymo matoma, kaip mažai nusimanoma apie ombudsmeno, išnagrinėjus 11 000 puslapių dokumentų, iškeltus klausimus; ragina kitą Komisijos narių kolegiją ir jos pirmininką peržiūrėti šį paskyrimą atsižvelgiant į Ombudsmeno išvadas ir į Parlamento rezoliuciją;

190. atsižvelgia į tai, kad 2018 m. rugsėjo 25 d. Komisijos narys G. Oettinger surengė tarpinstitucinį apskritąjį stalą dėl vyresniosios vadovybės atrankos ir skyrimo, tačiau, atrodo, kad jis nedavė rezultatų; todėl ragina Komisiją praktiškai įgyvendinti savo minėtosios 2018 m. balandžio 18 d. rezoliucijos 29 dalį;

191. ragina Komisiją, taip pat visas Europos institucijas prireikus persvarstyti skyrimo procedūras, ypač skirtas vyresniesiems pareigūnams ir, kai taikoma, kabineto nariams, ir imtis papildomų priemonių siekiant padidinti skaidrumą, sąžiningumą ir lygias galimybes skiriant pareigas, remiantis Europos ombudsmeno išvadomis ir Europos Parlamento tyrimu dėl skyrimo procedūrų ES institucijose; prašo Komisiją iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. pa teikti Europos Parlamentui pasiekimų įgyvendinant šį veiksmų planą ataskaitą;

192. ragina generalinį sekretorių nedelsiant atsistatydinti ir paskelbti visiškai skaidrų, sąžiningą ir atvirą konkursą šioms pareigoms užimti;

Europos mokyklos

193. pažymi, kad 2017 m. Europos mokykloms iš Europos biudžeto skirta 189,9 mln. EUR;

194. pripažįsta, kad Audito Rūmai atlikę peržiūrą nenustatė reikšmingų klaidų 2017 m. Europos mokyklų galutinėse konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose ir kad Europos mokyklos ir centrinis biuras per teisės aktuose nustatytą terminą parengė savo metines finansines ataskaitas; tačiau pažymi, kad Europos mokyklų vidaus kontrolės sistemai vis dar reikia tolesnių patobulinimų, kad būtų galima įgyvendinti Audito Rūmų ir Europos Komisijos Vidaus audito tarnybos (VAT) pateiktą rekomendaciją;

195. yra pasipiktinęs dėl to, kad praėjus daugiau nei 15 metų Europos mokyklose vis dar nėra patikimo finansų valdymo sistemos;

196. tebėra susirūpinęs dėl didelių centrinio biuro ir atrinktų mokyklų vidaus kontrolės sistemų trūkumų, ypač susijusių su mokėjimo sistemomis, kontrolės aplinka ir įdarbinimo procesu;

197. pažymi, jog Audito Rūmai negalėjo patvirtinti, kad mokyklų finansų valdymas 2017 m. atitiko Finansinį reglamentą ir jo įgyvendinimo taisykles: reikalauja toliau dėti pastangas siekiant užbaigti įgyvendinti likusias rekomendacijas, susijusias su nebiudžetinių sąskaitų valdymu, apskaitos ir vidaus kontrolės sistemų tobulinimu, taip pat įdarbinimo ir mokėjimo procedūromis, ir parengti biudžeto valdymo tobulinimo gaires;

198. pakartoja Parlamento nuomonę, kad būtina skubiai atlikti išsamią Europos mokyklų sistemos peržiūrą siekiant įvertinti „su valdymo, finansiniais, organizaciniais ir pedagoginiais klausimais susijusią reformą“ ir primena savo prašymą, kad „Komisija kasmet pateiktų Parlamentui ataskaitą, kurioje būtų pateiktas pasiektos pažangos vertinimas“;

199. mano, jog nepriimtina, kad, remiantis Komisijos pateiktais duomenimis, vis dar neįgyvendintos aštuonios svarbios arba labai svarbias 2014–2017 m. laikotarpio Komisijos vidaus audito tarnybos rekomendacijos; prašo iki 2019 m. birželio 30 d. gauti pažangos ataskaitą dėl šių rekomendacijų įgyvendinimo;

Tolesni veiksmai dėl 2016 m. Komisijos biudžeto įvykdymo patvirtinimo

200. atkreipia dėmesį, kad Komisijos pranešime dėl tolesnių priemonių, susijusių su 2016 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu, Komisija atrinko 394 Parlamento klausimus dėl 2016 finansinių metų ir nekomentavo 108 dalių; reikalauja, kad Komisija išsamiai atsakytų į visus Europos Parlamento klausimus rezoliucijose, kurios sudaro neatskiriamą jo sprendimų dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį;

201. palankiai vertina tai, kad Komisija sureagavo į Parlamento pastabas dėl išorės pagalbos valdymo ataskaitų ir pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių, pateiktas jo 2018 m. balandžio 18 d. rezoliucijoje dėl 2016 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo(10), ir atliko pakeitimus siekdama šias ataskaitas ir rodiklius pagerinti; pažymi, kad Komisija perdavė 2017 m. išorės pagalbos valdymo ataskaitą Parlamentui nenustatydama konfidencialumo apribojimų, tačiau apgailestauja, kad galimybės susipažinti su šiomis ataskaitomis de facto tapo sudėtingesnės; tikisi, kad ateityje Parlamentui bus sudarytos palankesnės sąlygos susipažinti su šiomis ataskaitomis;

Kiti klausimai

202. išreiškia susirūpinimą dėl to, kad Komisija vėluoja spręsti didėjančią nevienodo korekcinio koeficiento, taikomo į Liuksemburgą komandiruotiems Europos pareigūnams, problemą, turint omenyje tai, kad, palyginti su Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatuose numatyta 5 proc. riba, šis skirtumas iki 2018 m. padidėjo daugiau kaip tris kartus (16,8 proc.); dėl šios priežasties sumažėjo Liuksemburgo patrauklumas ir daugiau kaip 11 000 Europos Sąjungos tarnautojų pasijuto nesąžiningai diskriminuojami, todėl daugiau kaip trečdalis jų yra priversti gyventi kaimyninėse šalyse ir taip sudaroma kliūčių tarpvalstybiniam eismui; pažymi, kad kitos Liuksemburge esančios tarptautinės institucijos jau priėmė teigiamą šios problemos sprendimą; primygtinai ragina Komisiją išnagrinėti esamą problemą, susijusią su dabartiniu korekcijos koeficientu, ir imtis būtinų priemonių;

203. pažymi, kad poveikio vertinimai yra neatskiriama politikos ciklo dalis; apgailestauja, kad kartais Komisijos pateiktiems teisėkūros pasiūlymams trūksta išsamaus poveikio vertinimo; taip pat apgailestauja, kad tam tikrais atvejais Komisija neatsižvelgia į pagrindines teises; primena, kad poveikio vertinimai turi būti pagrįsti įrodymais ir visada turi atitikti pagrindines teises, kurios yra įtvirtintos Pagrindinių teisių chartijoje;

204. primygtinai ragina Komisiją kuo greičiau užbaigti, kaip jau padarė 2018 m. konvencijos dėl gydytojų ir gydytojų odontologų atveju, Liuksemburgo ligoninių konvenciją dėl pernelyg didelių mokesčių už Europos pareigūnų ir kitų tarnautojų gydymą Liuksemburge, kuriam kasmet išleidžiama daugiau kaip 2 mln. EUR, remiantis 2000 m. spalio 3 d. Teisingumo Teismo sprendimu(11), nes tai prieštarauja Direktyvai 2011/24/ES(12) dėl vienodo požiūrio į Europos pacientus;

205. reikalauja, kad Komisija atliktų kuo tikslesnį ir naujesnį atvirų erdvių, pvz., kaip naujajame JMO II pastate, projektavimo poveikio produktyvumo sumažėjimui vertinimą ir susijusiems darbuotojams užtikrinti deramas darbo vietas ir sąlygas; prašo Komisiją informuoti Europos Parlamentą apie šio vertinimo rezultatus;

206. pabrėžia, kad reikia toliau įgyvendinti aktyvias ir veiksmingas priemones, kuriomis būtų siekiama užkirsti kelią visų formų priekabiavimui ir bauginimams ir su jais kovoti; pabrėžia, kad reikia skubiai nustatyti griežtesnius standartus dėl bauginimo ir priekabiavimo darbe ir įtvirtinti etikos kultūrą, kad būtų užkirstas kelias bet kokios formos piktnaudžiavimui Komisijoje ir kitose ES institucijose;

2014–2017 m.: Kaip Europos Parlamentas padėjo ir padeda kurti patikimo finansų valdymo struktūras Komisijoje ir valstybėse narėse

Rezultatais grindžiamas biudžeto sudarymas ir auditas

207. primygtinai teigia, kad Europos Sąjungos biudžeto planavimas, įgyvendinimas ir informavimas apie pasiektus rezultatus turėtų būti orientuotas į politiką;

208. primygtinai reikalavo, kad įgyvendinant Europos Sąjungos biudžetą daugiausia dėmesio būtų skiriama rezultatams ir platesniems teigiamiems padariniams pasiekti ir kad Sąjungos biudžeto struktūra būtų pakeista taip, kad būtų galima įvertinti pažangą ir veiklos rezultatus;

209. atsižvelgdamas į tai, ragino Komisiją ir Audito Rūmus atkreipti daugiau dėmesio į supaprastinimą, pasiektus rezultatus ir platesnius padarinius, veiklos auditą ir galutinį politikos poveikį;

210. pabrėžia, kad visi auditai ir bet koks auditas atskirai visų pirma turi būti orientuoti į sritis, kuriose didžiausia klaidų tikimybė, ypač tas, kurioms skiriamas didžiausias finansavimas;

211. glaudžiai bendradarbiavo su Komisija, kad 318 straipsnyje numatyta vertinimo ataskaita taptų išsamia suvestine ataskaita, kurioje nurodoma įvairių politikos sričių pažanga, kuri vėliau tapo pirmąja metinės valdymo ir veiklos rezultatų ataskaitos dalimi;

Integruota vidaus kontrolės sistema

212. pritarė tam, kad į persvarstytą Finansinį reglamentą, kuriuo bendram valdymui nustatoma viena bendra audito sistema, būtų įtrauktas 63 straipsnis, pabrėždamas, kad gerai veikiančios nacionalinio ir Europos lygmenų valdymo ir kontrolės sistemos yra esminis vienos bendros audito grandinės elementas; pritaria, kad taikant vieną audito metodą galima geriau panaudoti išteklius ir išvengti audito dubliavimo paramos gavėjų lygmeniu; pažymi, kad Komisijos vieno audito strategija yra įsitikinti, kad kasmet audito institucijų pateikiami audito rezultatai ir klaidų lygiai yra patikimi, ir stebėti jų darbą per patikimą ir koordinuojamą kontrolės ir audito sistemą; ragina Komisiją toliau stebėti ir peržiūrėti audito institucijų darbą, kad būtų užtikrinta bendra audito sistema ir patikimi rezultatai;

Moksliniai tyrimai

213. pasisakė už aiškesnes taisykles ir dažnesnį supaprastinto išlaidų apmokėjimo naudojimą, t. y. už vienkartinių išmokų mokėjimus pagal programą „Horizontas 2020“;

Struktūriniai fondai

214. primygtinai ragino stiprinti nacionalinių valdymo ir audito institucijų atsakomybę už biudžeto vykdymą;

215. rėmė perėjimą nuo „kompensavimo“ (kompensuoti patirtas išlaidas) prie „teisės į išmokas“ sistemų, kurios labai sumažina klaidų riziką;

Žemės ūkis

216. pasisakė už tai, kad aplinkos apsaugos reikalavimai būtų sugriežtinti, kad pajamų rėmimas būtų teisingiau paskirstytas taikant smulkiesiems ūkiams ir tvariems bei aplinką tausojantiems ūkiams palankią laipsnišką išmokų sistemą ir kad BŽŪP turėtų nedelsiant ir galutinai tapti patrauklesnė jauniesiems ūkininkams;

217. ragino, kad BŽŪP taptų labiau tausojanti aplinką, išlikdama palanki ūkininkams;

Migracija

218. prisidėjo prie to, kad Sąjungos lėšomis būtų galima spręsti 2015–2018 m. laikotarpiu padidėjusias migracijos problemas, skiriant dvigubai daugiau lėšų, t. y. 22 mlrd. EUR;

219. ragino valstybes nares šalinti pagrindines migracijos priežastis, derinant veiksmus su vystymosi ir išorės politika;

Sąjungos užsienio reikalai

220. ragino, kad Sąjungos užsienio reikalai būtų nuoseklūs ir gerai koordinuojami, o EPF, patikos fondai ir finansinės priemonės būtų valdomi vykdant vidaus politiką;

Administravimas

221. primygtinai reikalavo persvarstyti Komisijos narių elgesio kodeksą, kuris galiausiai įsigaliojo 2018 m. sausio 31 d.;

222. primygtinai reikalavo, kad būtų peržiūrėtos ES institucijų ir įstaigų vyresniųjų vadovų įdarbinimo procedūros ir kad siekiant skaidrumo, sąžiningumo ir lygių galimybių visos laisvos darbo vietos būtų skelbiamos viešai;

223. toliau propagavo visiško sukčiavimo netoleravimo politiką;

Rekomendacijos ateičiai

Ataskaitų teikimas

224. primena, kad, kalbant apie ateinančius metus, naujojo Finansinio reglamento 247 straipsnio 1 dalies c punkte nustatoma Komisijos prievolė kasmet pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai integruotą finansinių ir atskaitomybės ataskaitų rinkinį, įskaitant kitų penkerių metų ilgalaikę būsimų gaunamų ir išmokamų pinigų srautų prognozę;

225. primygtinai teigia, kad toje ataskaitoje turėtų būti analizuojamas konkrečios daugiametės finansinės programos įsipareigojimų poveikis mokėjimų vėlavimų dydžiui;

226. ragina Komisiją valdymo ir ataskaitų teikimo tikslais, taip pat būsimos Sąjungos migracijos srautų valdymo ir integracijos politikos tikslais nustatyti tokį Sąjungos biudžeto išlaidų įrašymo į apskaitą būdą, kuris suteiktų galimybę pranešti apie visą finansavimą, susijusį su pabėgėlių ir migracijos krize;

227. stebisi, kodėl Komisija, matuodama finansų valdymo rezultatus, naudoja du tikslų ir rodiklių rinkinius; viena vertus, Komisijos generaliniai direktoriai savo metinėse veiklos ataskaitose (MVA) įvertina, ar pasiekti jų valdymo planuose nustatyti tikslai, ir, kita vertus, Komisija prie biudžeto projekto pridėtose programų veiklos išlaidų ataskaitose įvertina lėšų panaudojimo programų rezultatus; ragina Komisiją savo ataskaitas teikti pagal vieną tikslų ir rodiklių rinkinį;

228. nurodo, kad informacija apie veiksmingumą daugiausia naudojama generalinių direktoratų lygmeniu programoms ir politikos kryptims valdyti; yra susirūpinęs, kad generaliniai direktoratai paprastai nenaudoja Komisijos pagrindinių veiklos rezultatų ataskaitų, kad galėtų valdyti jiems skirtų Sąjungos biudžeto lėšų veiksmingumą, nes kasdienio valdymo poreikius atitinkanti informacija apie veiksmingumą nėra suderinta su Komisijos išoriniais ataskaitų teikimo įsipareigojimais;

229. nurodo, jog nereikalaujama, kad generaliniai direktoratai ir Komisija savo veiklos rezultatų ataskaitose paaiškintų, kaip informacija apie veiksmingumą buvo naudojama sprendimų priėmimo procese; ragina Komisiją ateityje įtraukti tokią informaciją į savo veiklos rezultatų ataskaitas;

230. dar kartą apgailestauja, kad į MVA neįtrauktos veiklos rezultatų duomenų kokybės deklaracijos ir kad dėl to, priimdama metinę valdymo ir veiklos rezultatų ataskaitą (MVVRA), Komisijos narių kolegija prisiima visą politinę atsakomybę už Sąjungos biudžeto valdymą, bet ne už informaciją apie veiklos ir kitus rezultatus;

231. pažymi, kad 2018 m. lapkričio 21 d. priimtu pranešimu Komisijai dėl valdymo Europos Komisijoje (C(2018)7703) nepakeičiamas „Komisijos narių politinės atsakomybės“ ir „generalinių direktorių veiklos atsakomybės“ skirtumas, atsiradęs po 2000 m. administracinės reformos; pastebi, kad ne visuomet aišku, ar „politinė atsakomybė“ apima atsakomybę už generalinius direktoratus , ar ji yra atskirta;

232. primena apie Audito Rūmų 2017 m. audito išvadas, kuriose nurodyta, kad „Komisija turėtų geriau išnaudoti savo veiklos rezultatų informaciją ir kurti vidinę labiau į veiklos rezultatus orientuotą kultūrą“; todėl ragina Komisiją įtraukti rezultatais grindžiamą biudžeto sudarymą į visą savo politikos ciklą;

233. apgailestauja dėl to, kad Komisijos metinė ataskaita dėl Europos Sąjungos priemonių, skirtų finansuoti išorės veiksmams, įgyvendinimo skelbiama vis vėliau, o dėl to praktiškai trukdoma Parlamentui vykdyti priežiūros ir viešosios atskaitomybės užtikrinimo funkcijas, nes 2016 m. ataskaita paskelbta tik 2018 m. kovo mėn., o 2017 m. ataskaita dar nepaskelbta; ragina Komisiją vėliausiai iki 2019 m. rugsėjo mėn. pabaigos paskelbti 2018 m. ataskaitą ir vėlesniais metais laikytis šio tvarkaraščio;

234. pažymi, kad nustatyta keletas valstybių narių institucijų veiklos rezultatų vertinimo sistemų trūkumų ir šie trūkumai daugiausia susiję su projektais, baigtais įgyvendinti 2007–2013 m. laikotarpiu; ragina Komisiją patobulinti bendrą veiklos rezultatų vertinimo sistemą, įskaitant rezultatų rodiklių buvimą projekto lygmeniu, kad būtų galima įvertinti tam tikro projekto indėlį įgyvendinant konkrečių veiklos programų tikslus; pažymi, kad 2014–2020 m. programavimo laikotarpį apimančiais teisės aktais buvo sustiprinta intervencinė logika ir dėmesys rezultatams.

235. dar kartą primena savo prašymą, kad Komisija, atsižvelgdama į įvairius finansavimo šaltinius, užtikrintų lengvą prieigą prie projektų, t. y. sukurtų vieną bendrą prieigą, siekiant, kad piliečiai galėtų gauti aiškią informaciją, kaip plėtojama bendromis Sąjungos ir ESIF lėšomis finansuojama infrastruktūra; todėl ragina Komisiją, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, paskelbti metinę transporto ir turizmo projektų, kurie buvo bendrai finansuojami iš Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) ir sanglaudos fondų, apžvalgą, kaip daroma EITP atveju;

236. ragina Komisiją:

supaprastinti ataskaitų apie veiklos rezultatus teikimą:

	–	toliau mažinant tikslų ir rodiklių, kuriuos ji naudoja įvairiose veiklos rezultatų ataskaitose, skaičių ir sutelkiant dėmesį į tuos, kuriais geriausiai matuojami Sąjungos biudžeto veiklos rezultatai;
	–	geriau suderinant aukšto lygio bendruosius tikslus, konkrečias programas ir politikos tikslus;

geriau suderinti ataskaitų apie veiklos rezultatus teikimą ir aiškiai pristatyti informaciją apie pagrindines Sąjungos problemas, kurias dar reikės įveikti;

pateikti perduotų veiklos rezultatų duomenų kokybės deklaraciją;

MVVR ataskaitose prisiimti visą politinę atsakomybę už informaciją apie veiklos ir kitus rezultatus;

įtraukti naujausią informaciją apie veiksmingumą į veiksmingumo ataskaitas, įskaitant MVVRA, dėl pažangos, padarytos siekiant tikslų, ir, kai šie tikslai nepasiekti, visada imtis veiksmų ar teikti pasiūlymus jų imtis;

nurodyti, kaip su Sąjungos biudžetu susijusi informacija apie veiksmingumą buvo panaudota jai priimant sprendimus;

sukurti arba patobulinti priemones ir paskatas, kuriomis butų skatinamas didesnis dėmesys veiklos rezultatams Komisijos vidinėje kultūroje, atsižvelgiant į konkrečias galimybes, kurių suteikia peržiūrėtas Finansinis reglamentas, į rezultatus orientuoto ES biudžeto iniciatyva, vykdomų projektų veiklos rezultatų ataskaitos ir kiti šaltiniai;

parengti dideliems iš veiklos rezultatų ataskaitų gautiems duomenų kiekiams skirtus duomenų tvarkymo metodus, siekiant laiku susidaryti teisingą ir tikrą vaizdą apie rezultatus; primygtinai teigia, kad veiklos rezultatų ataskaitos turėtų būti naudojamos korekciniams veiksmams, kai nepasiekiami programose numatyti tikslai;

237. rekomenduoja, kad Audito Rūmai į savo metinę ataskaitą ir toliau įtrauktų atskirą skyrių dėl saugumo ir pilietybės ir atliktų išsamesnę šio klausimo analizę, nes Sąjungos biudžeto saugumo ir migracijos dalyje visuomenės ir politiniai interesai yra daug svarbesni už jo finansinę dalį;

238. prašo Komisijos pateikti Parlamentui atvejų, kai ES finansuojamuose sanglaudos ir kaimo plėtros projektuose ES išmokama kompensacija viršija faktines vykdant projektą patirtas išlaidas be PVM, apžvalgą;

239. palankiai vertina Audito Rūmų pasiūlymą konsultacijoms skirtame dokumente „Periodinės ataskaitos apie Sąjungos veiklos rezultatus“ kasmet N+1 metų lapkričio mėn. skelbti ES veiklos rezultatų vertinimą, kuris apimtų išsamią SESV 318 straipsnyje nurodytoje vertinimo ataskaitoje Komisijos pateiktos veiklos rezultatų informacijos peržiūrą; dar kartą primygtinai teigia, kad antroje šios ataskaitos dalyje turėtų būti išsamiai peržiūrėta Komisijos finansų valdymo suvestinė, nurodyta Metinės valdymo ir veiklos rezultatų ataskaitos antrojoje dalyje;

240. primena, kad labiau į veiklos rezultatus orientuotos audito analizės pagrindinis tikslas turėtų būti visuotinio ir nuoseklaus ekonominio efektyvumo modelio, pagrįsto ne tik Europos biudžeto įgyvendinimo vertinimu, bet ir 2021–2027m. ES politinės strategijos, kuri turėtų pakeisti strategiją „Europa 2020 m.“, pridėtinės vertės ir tikslų įgyvendinimo užtikrinimu, įdiegimas;

241. primygtinai teigia, kad Europos Audito Rūmai turėtų teikiamose ataskaitose labiau suderinti projektų lygmens veiklos rezultatų vertinimus, atliekamus vykdant patikinimo pareiškimų darbus, ir kitus jų veiklos rezultatų vertinimus, visų pirma savo metinės ataskaitos sektorių skyrių specialiosiose ataskaitose pateikiamose pagrindinėse išvadose; mano, kad tai padėtų pagerinti ir sustiprinti sistemingą už atskiras politikos sritis atsakingų Parlamento komitetų bendradarbiavimą naudojantis Audito Rūmų parengtomis ataskaitomis;

242. prašo, kad Audito Rūmų metinėje ataskaitoje biudžeto įvykdymą tvirtinančioms institucijoms Audito Rūmai pateiktų kiekvienos Europos politikos srities atitikties ir veiklos rezultatų įvertinimą pagal kiekvieną biudžeto išlaidų kategoriją;

243. primygtinai reikalauja, kad Audito Rūmai vykdytų išplėstinį jų veiklos rezultatų audito rekomendacijų įgyvendinimo pažangos stebėjimą;

244. pabrėžia, kad moterų teisės ir lyčių lygybė turėtų būti įtrauktos į visas politikos sritis ir užtikrintos; todėl pakartoja savo raginimą visais biudžeto proceso etapais, be kita ko, vykdant biudžetą ir vertinant jo vykdymą, atsižvelgti į lyčių aspektą;

245. dar kartą ragina į bendrą Sąjungos biudžeto vykdymui skirtų rezultatų rodiklių rinkinį įtraukti ir su lytimi susijusius rodiklius, tinkamai laikantis patikimo finansų valdymo principo, t. y. laikantis ekonomiškumo, veiksmingumo ir efektyvumo principų;

Klaidų lygio apskaičiavimas ir ataskaitų teikimas

246. mano, kad Komisijos rizikos veikiamų sumų apskaičiavimo metodika per kelerius metus pagerėjo, tačiau atskirų generalinių direktoratų netvarkingų išlaidų lygio vertinimai nėra grindžiami nuoseklia metodika, ir kad generalinių direktoratų MVA ir MVVRA naudojama sudėtinga terminologija, kuri gali klaidinti;

247. visų pirma pažymi, kad Komisijos tarnybos naudoja bent jau visas toliau nurodytas sąvokas: likutinis klaidų lygis, praneštas klaidų lygis, klaidų lygis mokėjimo metu, per metus aptiktas klaidų lygis, galutinis likutinis klaidų rodiklis, klaidų lygio svertinis vidurkis, klaidų lygis laikotarpio pabaigoje ar bendras reprezentatyvus klaidų lygis;

248. be to, atkreipia dėmesį į tai, kad dėl daugiau nei trijų ketvirtadalių 2017 m. išlaidų Komisijos generaliniai direktoratai savo su rizika susijusios sumos vertinimus grindžia duomenimis, kuriuos pateikė nacionalinės valdžios institucijos, o iš atitinkamų Komisijos generalinių direktoratų (AGRI GD ir REGIO GD) metinių veiklos ataskaitų (MVA) matyti, kad valstybių narių kontrolės ataskaitų patikimumas ir toliau yra problematiškas;

249. pažymi, kad nurodyta bendra su rizika susijusi suma, apie kurią Komisija pranešė savo 2017 m. MVVRA, yra pagrįsta atskirų tarnybų, atsakingų už išlaidų programas, kuriose naudojami skirtingi klaidų lygio apskaičiavimo metodai, atspindintys skirtinas teisines ir organizacines sistemas, duomenimis; pabrėžia, kad toliau derinant skaičiavimo metodus didėtų praneštos bendros su rizika susijusios sumos patikimumas, atskaitingumas ir skaidrumas ir ateityje būtų galima susidaryti aiškų vaizdą apie padėtį, susijusią su likutiniu klaidų lygiu ir mokėjimo rizikos rodikliu;

250. be to, yra susirūpinęs dėl to, kad metinėje valdymo ir veiklos rezultatų ataskaitoje lyginami labai skirtingi skaičiai ir tai klaidina, atsižvelgiant į tai, kad Audito Rūmų apskaičiuotas klaidų lygis yra klaidų lygis atliekant mokėjimą ir neatėmus koregavimų, Komisijos MVVRA pateiktas bendras su rizika susijusios sumos dydis apskaičiuotas koregavimus atėmus; todėl mano, kad neįmanoma atlikti tinkamų palyginimų ar padaryti patikimų išvadų; pritaria Audito Rūmų vykdomam klaidų lygio skaičiavimui neatsižvelgiant į koregavimus; ragina Komisiją visose metinėse veiklos ataskaitose ir MVVRA nurodyti klaidų lygius ir su koregavimais, ir be jų; norėtų, kad, ieškant šio nepalyginamumo problemos sprendimo, Audito Rūmai pareikštų savo nuomonę dėl Komisijos klaidų lygio po koregavimo;

251. atsižvelgdamas į tai, prašo Komisijos su Audito Rūmais labiau suderinti savo klaidų lygio apskaičiavimo metodus, atsižvelgiant į skirtingas valdymo tvarkas ir teisinius pagrindus ir pasirūpinant, kad klaidų lygius būtų galima palyginti, ir aiškiai nurodyti su rizika susijusią sumą su integruotomis finansinėmis korekcijomis ir be jų; taip pat prašo Komisijos pateikti informaciją apie taisomąją gebą siekiant susigrąžinti nepagrįstai iš Sąjungos biudžeto išmokėtas sumas;

252. dar kartą primena savo susirūpinimą dėl to, kad Komisija ir Audito Rūmai taiko skirtingus klaidų apskaičiavimo metodus ir dėl to negalima tinkamai palyginti jų pranešto klaidų lygio; pabrėžia, kad siekiant pateikti patikimą klaidų lygio, apie kurį pranešė Komisija savo MVVRA ir generalinių direktoratų MVA ir kurį nustatė Audito Rūmai, palyginimą, Komisija, vertindama klaidų lygį, turėtų naudoti tokią metodiką, kuri atitiktų Audito Rūmų metodiką, ir abi institucijos turėtų kuo skubiau sudaryti susitarimą šiuo klausimu; ragina Komisiją pateikti išsamius duomenis taikant Audito Rūmų nustatytą metodiką ir įtraukti numatomų taisymų vertinimą;

253. dar kartą prašo Komisijos ir valstybių narių nustatyti patikimas procedūras, skirtas taisomųjų priemonių terminams, pobūdžiui ir kiekiui patvirtinti ir, kiek įmanoma, informacijai, apimančiai metus, kuriais buvo atlikti mokėjimai, metus, kuriais buvo nustatyta susijusi klaida, ir metus, kuriais, kaip nurodyta finansinių ataskaitų aiškinamuosiuose raštuose, buvo susigrąžintos lėšos ar atliktos finansinės korekcijos, pateikti; prašo Audito Rūmų nurodyti taikytą koregavimo lygį klaidų lygiui jų metinėje ataskaitoje apskaičiuoti, taip pat pirminį klaidų lygį prieš koregavimus;

254. apgailestauja dėl to, kad Audito Rūmai neauditavo metinės valdymo ir veiklos rezultatų ataskaitos (MVVRA), nors jie išnagrinėjo kai kurias, ypač EMPL GD ir REGIO GD, metines veiklos ataskaitas; ragina Audito Rūmus savo metinėje ataskaitoje atidžiai išnagrinėti ir peržiūrėti MVVRA;

Lėšų įsisavinimas per nustatytą laiką ir veiksmingumas

255. pažymi, kad žemą įsisavinimo lygį daugiausia lėmė vėlyvas ankstesnės DFP užbaigimas, pavėluotas teisės aktų patvirtinimas, sunkumai įgyvendinant dabartinės DFP reikalavimus ir įsipareigojimų panaikinimo taisyklių pasikeitimas iš N+2 į N+3 bei administracinė našta, susijusi su DFP laikotarpių dubliavimusi;

256. apgailestauja, kad Komisija dar nėra parengusi išsamios ilgalaikės prognozės, kuri padėtų priimti sprendimą dėl kitos DFP ir visiškai atitiktų Tarpinstitucinį susitarimą;

257. pažymi, kad lėtas lėšų įsisavinimas tebėra problema kai kuriose šalyse; taigi mano, kad tikslinga leisti toliau veikti Geresnio įgyvendinimo specialios paskirties darbo grupei; taip pat pažymi, kad Komisija sukūrė besivystantiems regionams skirtą iniciatyvą; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į pavojų, kad iki finansinio laikotarpio pabaigos susikaups labai daug įsipareigojimų asignavimų;

Interesų konfliktai, teisinė valstybė ir kova su sukčiavimu bei korupcija

258. apgailestauja dėl bet kokio pobūdžio pavojaus, kad bus pažeistos ES sutarties 2 straipsnyje nustatytos vertybės ir nesilaikoma Finansinio reglamento 61 straipsnio 1 dalies dėl interesų konfliktų, kuris galėtų pakenkti Sąjungos biudžeto vykdymui ir sumažinti Sąjungos piliečių pasitikėjimą tinkamu ES mokesčių mokėtojų pinigų valdymu; ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų laikomasi visiško interesų konfliktų netoleravimo politikos ir kad bet kokio Sąjungos teisės pažeidimo ar interesų konflikto atveju nebūtų taikomi dvigubi standartai;

259. ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų vykdoma 2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Vengrijoje(13), 2017 m. gruodžio 20 d. Komisijos rekomendacija (ES) 2018/103 dėl teisinės valstybės principų Lenkijoje, kuria papildomos rekomendacijos (ES) 2016/1374, (ES) 2017/146 ir (ES) 2017/1520(14), bei 2017 m. gruodžio 20 d. Komisijos pateiktas pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo dėl aiškaus pavojaus, kad Lenkijos Respublika gali šiurkščiai pažeisti teisinės valstybės principą, nustatymo (COM(2017)0835);

260. primena OLAF atliktus tyrimus dėl projektų ELIOS ir „Budapešto širdis“, kuriuose nustatyta sunkių pažeidimų; pirmuoju atveju nedidelė lėšų dalis buvo susigrąžinta, o antruoju atveju Vengrijos institucijos priėmė finansinį koregavimą, bet pastarasis vis dar neįgyvendintas; pažymi, kad su ketvirtąja metro linija susiję faktai vis dar yra „sub judice“; be to, pažymi, kad Slovakijoje OLAF nuolat tiria įtarimus sukčiavimu, taip pat kad šiuo metu Komisija atlieka 6 atitikties tyrimus dėl tiesioginių išmokų;

261. susirūpinęs primena Parlamento biudžeto kontrolės komiteto misijos Slovakijoje rezultatus, kurie atskleidė Sąjungos lėšų valdymo ir kontrolės trūkumus bei pavojų, kad į šiuos procesus yra įsitraukusios nusikalstamos organizacijos, ypač atsižvelgiant į tyrimus atlikusio žurnalisto Jáno Kuciako nužudymą; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją ir OLAF atsižvelgti į Komiteto misijos ataskaitoje pateiktas išvadas ir rekomendacijas, taip pat Komisiją aktyviai stebėti padėtį, imtis reikiamų priemonių ir informuoti Parlamentą apie tolesnius veiksmus;

262. ragina Komisiją kaip vieną iš savo prioritetų sukurti vieningą visos Europos aktyvaus interesų konfliktų vengimo strategiją ir patvirtinti ex ante ir ex post kontrolės strategiją; ragina Komisiją, OLAF ir būsimą Europos prokuratūrą į šią strategiją įtraukti nuostatas dėl informatorių ir tiriamosios žurnalistikos atstovų apsaugos;

263. ragina Komisiją užtikrinti, kad visose valstybėse narėse būtų parengti ir įgyvendinami interesų konfliktų veiksmų planai, ir pranešti Parlamentui apie šioje srityje padarytą pažangą.

264. palankiai vertina tai, kad Komisija skelbia apie Komisijos narių susitikimus su interesus atstovaujančiais subjektais; tačiau apgailestaują, kad registre nenurodomos susitikimuose aptariamos temos; ragina Komisiją papildyti registrą įtraukiant susitikimų turinį;

265. pažymi, kad pagal 2018 m. Korupcijos suvokimo indeksą daugumoje valstybių narių padėtis nepagerėjo ar netgi pablogėjo; ragina Komisiją pagaliau pateikti Parlamentui tolesnius veiksmus po jos 2015 m. kovos su korupcija ataskaitos, aprašant (pageidautina, pagal atskirus metus) kovos su korupcija politikos padėtį valstybėse narėse ir Europos institucijose;

266. pažymi, kad pagal Komisijos narių elgesio kodeksą, kuris galioja nuo 2018 m. sausio mėn., buvę Komisijos nariai dvejus metus po jų kadencijos pabaigos negali Komisijos narių ar jų darbuotojų atžvilgiu vykdyti lobizmo savo įmonių ar savo darbdavio klientų vardu tais klausimais, už kuriuos jie buvo atsakingi eidami pareigas; ragina Komisiją priderinti šį veiklos pertraukos laikotarpį prie Pirmininkui taikomo laikotarpio, t. y. nustatyti, kad jis truktų trejus metus;

267. palankiai vertina Ombudsmenės išvadas ir rekomendacijas, pateiktas jos sprendime, susijusiame su strateginiu tyrimu OI/3/2017/NF dėl to, kaip Komisija sprendžia atvejus, susijusius su „sukamųjų durų“ reiškiniu susijusius savo darbuotojų atvejus; pritaria Ombudsmenės raginimui, kad Komisija turėtų toliau rodyti pavyzdį, bet taip pat turėtų laikytis tvirtesnio požiūrio vertindama ES viešąją tarnybą paliekančius vyresniuosius darbuotojus; ragina Komisiją pagerinti padėtį pagal Ombudsmenės pateiktas rekomendacijas ir tęsti jos nustatytą gerąją skaidrumo praktiką;

268. pabrėžia, kad Etikos komitetas turi aktyviai skelbti nuomones dėl interesų konfliktų, visų pirma kadenciją baigusių Komisijos narių atžvilgiu; taip pat pabrėžia, kad reikėtų sustiprinti Etikos komiteto narių sudėtį, įtraukiant į jį praktinių žinių profesinio sąžiningumo srityje turinčius narius iš tarptautinių organizacijų, pvz., EBPO, ir NVO;

269. primena, kad minėtoje 2018 m. balandžio 18 d. rezoliucijoje Europos Parlamentas išreiškė susirūpinimą dėl jos vyresniųjų pareigūnų skyrimo procedūros; primygtinai ragina Komisiją toliau diskutuoti su Parlamentu dėl įvairių šioje Parlamento rezoliucijoje pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo;

270. yra labai susirūpinęs dėl 2019 m. kovo 15 d. Europos Komisijos atsakyme paskelbto teiginio, kuriame pripažįstama, kad generalinis sekretorius padėjo teisingai suformuluoti su juo susijusius atsakymus, siekdamas užtikrinti jų išsamumą, nes tai aiškiai prieštarauja Tarnybos nuostatų 11a straipsniui (II antraštinė dalis „Pareigūnų teisės ir pareigos“)(15).

(1)	Metinės valdymo ir veiklos rezultatų ataskaitos (MVVRA) p. 81 – „Palyginti su 2016 m., svarbiausias pokytis yra tai, kad reikšmingai sumažėjo klaidų sanglaudos, migracijos ir žuvininkystės srityje. Dabartinių 2014–2020 m. šios srities programų įgyvendinimas jau įsibėgėja, o joms būdinga rizika yra mažesnė dėl naujos metinio sąskaitų patvirtinimo procedūros ir mokėjimo sulaikymo mechanizmo, kurį taikant 10 proc. tarpinių mokėjimų sulaikoma, iki bus įgyvendintos visos kontrolės priemonės ir taisomosios priemonės (žr. 2.2 skirsnio dalį, kurioje rašoma apie padarytą pažangą).“.
(2)	„Agrofert Holding“ yra vienintelė didžiausia Čekijos žemės ūkio ir maisto pramonės įmonių grupė, antra pagal dydį chemijos pramonėje ir atlieka svarbų vaidmenį, be kita ko, miškininkystės sektoriuje, yra „MAFRA Publishing Company“ savininkė, skelbianti kai kurias populiariausias spausdintines ir internetines žiniasklaidos priemones, tokias kaip „MF DNES“, „Lidové noviny“, „iDnes“.
(3)	a) visų nuo 2012 m., kai dabartinis Ministras Pirmininkas pradėjo eiti pareigas vyriausybėje kaip Finansų ministras, iš ERPF, SF, ESF, EŽŪFKP finansuotų projektų, susijusių su AGROFERT grupe, sąrašą ir informaciją apie tai, ar šie projektai vis dar vykdomi, ar jau yra užbaigti; b) šioms įmonėms ar kitoms AGROFERT grupės įmonėms skirtas, jau išmokėtas ir dar išmokėtinas sumas (taip pat susijusį fondą); c) laikotarpius, kai tokios sumos buvo skirtos ir išmokėtos; d) ar projektai buvo tikrinami (administraciniai patikrinimai ir (arba) patikrinimai vietoje) tokio finansavimo atžvilgiu ir kokie buvo tokių patikrinimų rezultatai;
(4)	OL C 88, 2014 3 27, p. 1.
(5)	Specialioji ataskaita Nr. 9/2018 „Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė ES: daug trūkumų ir ribota nauda“.
(6)	2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 233/2014, kuriuo nustatoma vystomojo bendradarbiavimo finansavimo priemonė 2014–2020 m. laikotarpiui (OL L 77, 2014 3 15, p. 44).
(7)	2019 m. sausio 31 d. Teisingumo Teismo sprendimas International Management Group prieš Europos Komisiją sujungtose bylose C-183/17 ir C-184/17 P, ECLI:EU:C:2019:78.
(8)	PCA byla Nr. 2017-03.
(9)	Priimti tekstai, P8_TA(2018)0117.
(10)	OL L 248, 2018 10 3, p. 29.
(11)	2000 m. spalio 3 d. Teisingumo Teismo sprendimas Angelo Ferlini prieš Centre hospitalier de Luxembourg byloje C-411/98, ECLI:EU:C:2000:530.
(12)	2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/24/ES dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo (OL L 88, 2011 4 4, p. 45).
(13)	OL C 307, 2018 8 30, p. 75.
(14)	OL L 17, 2018 1 23, p. 50.
(15)	„Atlikdamas savo pareigas pareigūnas nesiima tvarkyti reikalų, kuriais jis tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas tokiu mastu, kad tai gali turėti neigiamos įtakos jo nešališkumui, ypač, kai yra suinteresuotumas dėl šeimos ar finansinių dalykų, išskyrus toliau numatytus atvejus“.

Atnaujinta: 2020 m. balandžio 20 d.

Teisinė informacija - Privatumo politika