2019 m. kovo 12 d. Europos Parlamento sprendimas dėl prašymo atšaukti Monikos Hohlmeier (Monika Hohlmeier) imunitetą (2019/2002(IMM))

P8_TA(2019)0135 A8-0165/2019

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Koburgo prokuratūros generalinio prokuroro 2018 m. lapkričio 27 d. perduotą prašymą atšaukti Monikos Hohlmeier imunitetą dėl vykdomo ikiteisminio tyrimo; šis prašymas buvo paskelbtas 2019 m. sausio 14 d. plenariniame posėdyje,

–  atsižvelgdamas į tai, kad Monika Hohlmeier atsisakė teisės būti išklausyta pagal Darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnio 6 dalį,

–  atsižvelgdamas į Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnį ir į 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise 6 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1964 m. gegužės 12 d., 1986 m. liepos 10 d., 2008 m. spalio 15 ir 21 d., 2010 m. kovo 19 d., 2011 m. rugsėjo 6 d. ir 2013 m. sausio 17 d. sprendimus(1),

–  atsižvelgdamas į Vokietijos Federacinės Respublikos Konstitucijos 46 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 5 straipsnio 2 dalį, 6 straipsnio 1 dalį ir 9 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0165/2019),

A.  kadangi Koburgo prokuratūra perdavė prašymą atšaukti Europos Parlamento narės Monikos Hohlmeier, išrinktos Vokietijos Federacinėje Respublikoje, imunitetą dėl nusikalstamos veikos, numatytos Vokietijos baudžiamojo kodekso 142 straipsnyje; kadangi visų pirma esama įtarimų dėl pasitraukimo iš eismo įvykio vietos;

B.  kadangi 2018 m. rugsėjo 4 d. apie 15 val. Monika Hohlmeier bandė pastatyti savo automobilį į parkavimo vietą Lichtenfelso mieste (Vokietija); kadangi jos automobilio priekinė dalis užkliudė kito stovinčio automobilio galinę dalį ir šiam automobiliui padarytos žalos dydis įvertintas 287,84 EUR suma; kadangi Monika Hohlmeier iš karto pasišalino iš eismo įvykio vietos, nepasirūpinusi žalos sureguliavimo klausimu;

C.  kadangi Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnyje nustatyta, kad Europos Parlamento nariai savo valstybės teritorijoje naudojasi imunitetais, kurie suteikiami tos valstybės parlamento nariams;

D.  kadangi Vokietijos Federacinės Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje nustatyta, kad Bundestago narys negavus Bundestago sutikimo negali būti traukiamas atsakomybėn ar suimamas dėl baudžiamosios veikos, išskyrus atvejus, kai jis užtinkamas bedarantis nusikaltimą arba suimamas kitą dieną po nusikalstamos veikos įvykdymo;

E.  kadangi tik Parlamentas gali nuspręsti, ar konkrečiu atveju atšaukti imunitetą, ar jo neatšaukti; kadangi Parlamentas gali pagrįstai atsižvelgti į Parlamento nario poziciją, kad galėtų priimti sprendimą, ar atšaukti jo imunitetą, ar jo neatšaukti(2);

F.  kadangi nusižengimas, kuriuo įtariama Monika Hohlmeier, neturi tiesioginio ar akivaizdaus ryšio su jos, kaip Europos Parlamento narės, einamomis pareigomis ir nėra einant Europos Parlamento nario pareigas pareikšta nuomonė ar balsavimas pagal Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 straipsnį;

G.  kadangi šiuo atveju Parlamentas neaptiko jokių fumus persecutionis prielaidos įrodymų, t. y. pakankamai tikslių ir rimtų įtarimų, kad procesas buvo pradėtas siekiant pakenkti Parlamento nario politinei veiklai;

1.  nusprendžia atšaukti Monikos Hohlmeier imunitetą;

2.  paveda Pirmininkui nedelsiant perduoti šį sprendimą ir atsakingo komiteto pranešimą kompetentingai Vokietijos Federacinės Respublikos institucijai ir Monikai Hohlmeier.

(1) 1964 m. gegužės 12 d. Teisingumo Teismo sprendimas Wagner / Fohrmann ir Krier, 101/63, ECLI:EU:C:1964:28; 1986 m. liepos 10 d. Teisingumo Teismo sprendimas Wybot / Faure ir kt., 149/85, ECLI:EU:C:1986:310; 2008 m. spalio 15 d. Bendrojo Teismo sprendimas Mote / Parlamentas, T-345/05, ECLI:EU:T:2008:440; 2008 m. spalio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimas Marra / De Gregorio ir Clemente, C-200/07 ir C-201/07, ECLI:EU; 2010 m. kovo 19 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-42/06, ECLI:EU:T:2010:102; 2011 m. rugsėjo 6 d. Teisingumo Teismo sprendimas Patriciello, C-163/10, ECLI: EU:C:2011:543; 2013 m. sausio 17 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-346/11 ir T-347/11, ECLI:EU:T:2013:23. (2) 2008 m. spalio 15 d. Sprendimas Mote / Parlamentas, T-345/05, EU:C:2008:440, 28 punktas.

2019 m. kovo 12 d. Europos Parlamento sprendimas dėl prašymo atšaukti Jeano-Marie Le Peno (Jean-Marie Le Pen) imunitetą (2018/2247(IMM))

P8_TA(2019)0136 A8-0167/2019

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Prancūzijos Respublikos teisingumo ministerijos 2018 m. rugsėjo 5 d. perduotą prašymą atšaukti Jeano-Marie Le Peno imunitetą (grindžiamą Paryžiaus apeliacinio teismo generalinės prokurorės prašymu), kuris susijęs su ikiteisminio tyrimo teisėjų atliekamu ikiteisminiu tyrimu dėl piktnaudžiavimo pasitikėjimu, piktnaudžiavimo pasitikėjimu slėpimo, organizuotos grupės vykdomo sukčiavimo, dokumentų klastojimo ir suklastotų dokumentų naudojimo, nedeklaruoto darbo naudojantis nedeklaruotų darbuotojų paslaugomis, kiek tai susiję su padėjėjų įdarbinimo sąlygomis, ir kuris buvo paskelbtas 2018 m. spalio 22 d. plenariniame posėdyje,

–  išklausęs Jeano-François Jalkho, kuris pakeitė Jeaną-Marie Le Peną, paaiškinimų, kaip nurodyta Darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnio 6 dalyje,

–  atsižvelgdamas į Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnį ir į 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise 6 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1964 m. gegužės 12 d., 1986 m. liepos 10 d., 2008 m. spalio 15 ir 21 d., 2010 m. kovo 19 d., 2011 m. rugsėjo 6 d. ir 2013 m. sausio 17 d. sprendimus(1),

–  atsižvelgdamas į Prancūzijos Respublikos Konstitucijos 26 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 5 straipsnio 2 dalį, 6 straipsnio 1 dalį ir 9 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0167/2019),

A.  kadangi Paryžiaus apygardos teismo ikiteisminio tyrimo teisėjai paprašė atšaukti Parlamento nario Jeano-Marie Le Peno imunitetą, kad galėtų jį apklausti dėl įtarimo įvykdžius nusikalstamas veikas;

Β.  kadangi prašymas atšaukti Jeano-Marie Le Peno imunitetą yra susijęs su šiomis įtariamomis nusikalstamomis veikomis – piktnaudžiavimu pasitikėjimu, piktnaudžiavimo pasitikėjimu slėpimu, organizuotos grupės vykdomu sukčiavimu, dokumentų klastojimu ir suklastotų dokumentų naudojimu, nedeklaruotu darbu naudojantis nedeklaruotų darbuotojų paslaugomis, kiek tai susiję su Nacionaliniam frontui priklausančių Europos Parlamento narių padėjėjų įdarbinimo sąlygomis;

C.  kadangi atlikus preliminarų tyrimą, inicijuotą po to, kai tuometinis Europos Parlamento pirmininkas 2015 m. kovo 9 d. informavo apie Nacionaliniam frontui priklausantiems Europos Parlamento nariams dirbančių tam tikrų EP narių padėjėjų įdarbinimo praktiką, 2016 m. gruodžio 5 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas;

D.  kadangi per 2016 m. vasario mėn. Nacionalinio fronto būstinėje atliktą kratą buvo areštuoti kai kurie dokumentai, rasti Nacionalinio fronto apskaitininko kabinete, iš kurių matyti, kad minėtoji partija norėjo „sutaupyti“ pasinaudodama tuo, kad partijos darbuotojams, kaip EP narių padėjėjams, atlyginimus mokėtų Europos Parlamentas;

E.  kadangi išanalizavus 2015 m. vasario mėn. paskelbtą Nacionalinio fronto organizacinę struktūrą buvo konstatuota, kad iš užregistruotų 23 Europos Parlamento narių, priklausančių Nacionaliniam frontui, ir 54 jų padėjėjų šioje organizacinėje struktūroje buvo nurodyta tik 15 EP narių, 21 vietinis padėjėjas ir 5 akredituoti padėjėjai; kadangi kai kurie EP narių padėjėjai deklaravo, kad jų darbo vieta yra Nacionalinio fronto būstinėje Nantere, kartais visu etatu, nors gyvenamoji vieta yra 120–945 km nutolusi nuo deklaruotos darbo vietos; kadangi šiuo ikiteisminio tyrimo etapu matyti, kad aštuoni EP narių padėjėjai beveik jokios EP nario padėjėjo veiklos nevykdė arba ją vykdė labai mažai;

F.  kadangi atlikus tyrimus taip pat išaiškėjo aplinkybės, dėl kurių galima suabejoti tuo, kad atitinkami Parlamento narių padėjėjai faktiškai vykdė veiklą Europos Parlamente:

G.  kadangi atlikus ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad, eidamas Europos Parlamento nario pareigas, Jean-Marie Le Pen 2011 m. įdarbino vieną asmenį savo padėjėju, tačiau šis padėjėjas tyrėjams pranešė, kad minėtuoju laikotarpiu dirbo kito Europos Parlamento nario rinkimų kampanijoje; kadangi Jean-Marie Le Pen mokėjo Parlamento nario padėjėjo darbo užmokestį kitiems trims asmenims, nors jie beveik nedirbo jokio padėjėjo darbo;

H.  kadangi atlikus ikiteisminį tyrimą buvo taip pat nustatyta, kad, tuo metu, kai buvo įvykdytos įtariamos nusikalstamos veikos, eidamas Nacionalinio fronto pirmininko pareigas, Jean-Marie Le Pen įdiegė sistemą (ją atskleidė Europos Parlamentas), pagal kurią iš ES lėšų buvo apmokamas dalies Nacionalinio fronto darbuotojų darbas, pasirašant parlamentines sutartis su asmenimis, kurie iš tikrųjų dirba partijai, pažeidžiant galiojančius ES aktus;

I.  kadangi ikiteisminio tyrimo teisėjai mano, kad būtina apklausti Jeaną-Marie Le Peną;

J.  kadangi, gavęs tyrėjų šaukimą atvykti 2018 m. birželio 21 d., Jean-Marie Le Pen atsisakė tą padaryti, remdamasis savo, kaip EP nario, imunitetu, ir jis taip pat reagavo, kai gavo ikiteisminio tyrimo teisėjų šaukimą atvykti 2018 m. liepos mėn.;

K.  kadangi, atsižvelgdama į tai, kad reikia atlikti Jeano-Marie Le Peno apklausą dėl jam pateiktų kaltinimų, kompetentinga institucija pateikė prašymą atšaukti jo imunitetą;

L.  kadangi pagal Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnį Europos Parlamento nariai savo valstybės teritorijoje naudojasi imunitetais, kurie toje valstybėje suteikiami parlamento nariams;

M.  kadangi Prancūzijos Respublikos Konstitucijos 26 straipsnyje nustatyta, kad „[n]ė vienas parlamento narys dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo negali būti suimamas arba negali būti kitaip atimama arba suvaržoma jo laisvė, jei asamblėjos, kurios narys jis yra, valdyba nedavė tam sutikimo. Toks sutikimas nėra būtinas, kai parlamento narys užtinkamas bedarantis nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (in flagranti), arba įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui“;

N.  kadangi nėra nei įrodymų, jog esama fumus persecutionis atvejo, nei jokių priežasčių įtarti tokio atvejo buvimą;

1.  nusprendžia atšaukti Jeano-Marie Le Peno imunitetą;

2.  paveda Pirmininkui nedelsiant perduoti šį sprendimą ir atsakingo komiteto pranešimą Prancūzijos Respublikos teisingumo ministrei ir Jeanui-Marie Le Penui.

(1) 1964 m. gegužės 12 d. Teisingumo Teismo sprendimas Wagner / Fohrmann ir Krier, 101/63, ECLI:EU:C:1964:28; 1986 m. liepos 10 d. Teisingumo Teismo sprendimas Wybot / Faure ir kt., 149/85, ECLI:EU:C:1986:310; 2008 m. spalio 15 d. Bendrojo Teismo sprendimas Mote / Parlamentas, T-345/05, ECLI:EU:T:2008:440; 2008 m. spalio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimas Marra / De Gregorio ir Clemente, C-200/07 ir C-201/07, ECLI:EU; 2010 m. kovo 19 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-42/06, ECLI:EU:T:2010:102; 2011 m. rugsėjo 6 d. Teisingumo Teismo sprendimas Patriciello, C-163/10, ECLI: EU:C:2011:543; 2013 m. sausio 17 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-346/11 ir T-347/11, ECLI:EU:T:2013:23.

2019 m. kovo 12 d. Europos Parlamento sprendimas dėl prašymo atšaukti Dominique Bilde imunitetą (2018/2267(IMM))

P8_TA(2019)0137 A8-0166/2019

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Prancūzijos Respublikos teisingumo ministerijos 2018 m. spalio 19 d. perduotą prašymą atšaukti Dominique Bilde imunitetą (grindžiamą Paryžiaus apeliacinio teismo generalinės prokurorės prašymu), kuris susijęs su ikiteisminio tyrimo teisėjų atliekamu ikiteisminiu tyrimu dėl piktnaudžiavimo pasitikėjimu, piktnaudžiavimo pasitikėjimu slėpimo, organizuotos grupės vykdomo sukčiavimo, dokumentų klastojimo ir suklastotų dokumentų naudojimo, nedeklaruoto darbo naudojantis nedeklaruotų darbuotojų paslaugomis, kiek tai susiję su padėjėjų įdarbinimo sąlygomis, ir kuris buvo paskelbtas 2018 m. lapkričio 12 d. plenariniame posėdyje;

–  išklausęs Jeano-François Jalkho, kuris pakeitė Dominique Bilde, paaiškinimų, kaip nurodyta Darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnio 6 dalyje,

–  atsižvelgdamas į Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnį ir į 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise 6 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1964 m. gegužės 12 d., 1986 m. liepos 10 d., 2008 m. spalio 15 ir 21 d., 2010 m. kovo 19 d., 2011 m. rugsėjo 6 d. ir 2013 m. sausio 17 d. sprendimus(1),

–  atsižvelgdamas į Prancūzijos Respublikos Konstitucijos 26 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 5 straipsnio 2 dalį, 6 straipsnio 1 dalį ir 9 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0166/2019),

A.  kadangi Paryžiaus apygardos teismo ikiteisminio tyrimo teisėjai paprašė atšaukti Parlamento narės Dominique Bilde imunitetą, kad galėtų ją apklausti dėl įtarimo įvykdžius nusikalstamas veikas;

Β.  kadangi prašymas atšaukti Dominique Bilde imunitetą yra susijęs su šiomis įtariamomis nusikalstamomis veikomis – piktnaudžiavimu pasitikėjimu, piktnaudžiavimo pasitikėjimu slėpimu, organizuotos grupės vykdomu sukčiavimu, dokumentų klastojimu ir suklastotų dokumentų naudojimu, nedeklaruotu darbu naudojantis nedeklaruotų darbuotojų paslaugomis, kiek tai susiję su Nacionaliniam frontui priklausančių Parlamento narių padėjėjų įdarbinimo sąlygomis;

C.  kadangi atlikus preliminarų tyrimą, inicijuotą po to, kai tuometinis Europos Parlamento pirmininkas 2015 m. kovo 9 d. informavo apie Nacionaliniam frontui priklausantiems Europos Parlamento nariams dirbančių tam tikrų EP narių padėjėjų įdarbinimo praktiką, 2016 m. gruodžio 5 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas;

D.  kadangi per 2016 m. vasario mėn. Nacionalinio fronto būstinėje atliktą kratą buvo areštuoti kai kurie dokumentai, rasti Nacionalinio fronto apskaitininko kabinete, iš kurių matyti, kad minėtoji partija norėjo „sutaupyti“ pasinaudodama tuo, kad partijos darbuotojams, kaip EP narių padėjėjams, atlyginimus mokėtų Europos Parlamentas; kadangi šiuo ikiteisminio tyrimo etapu matyti, kad aštuoni EP narių padėjėjai beveik jokios EP nario padėjėjo veiklos nevykdė arba ją vykdė labai mažai;

E.  kadangi paaiškėjo, kad Dominique Bilde padėjėju Europos Parlamente visu etatu 2014 m. spalio 1 d. – 2015 m. liepos 31 d. dirbęs asmuo priklauso tiems padėjėjams, kurie beveik nevykdė jokio EP nario padėjėjo darbo; kadangi 2015 m. vasario mėn. Nacionalinio fronto organizacinėje struktūroje Dominique Bilde padėjėjo Europos Parlamente pareigos įvardytos kaip „nacionalinis atstovas prognozių klausimais“ Stebėsenos ir prognozių centre vadovaujant kitam Europos Parlamento nariui; kadangi po to, kai baigė galioti jo, kaip EP nario padėjėjo sutartis, tarp 2015 m. rugpjūčio ir 2016 m. gruodžio 31 d. buvo sudarytos dvi kitos darbo sutartys, susijusios su Nacionalinio fronto veikla; kadangi savo, kaip EP nario padėjėjo, sutarties galiojimo laikotarpiu jis taip pat ėjo šias pareigas: buvo politinės organizacijos „Collectif Marianne“ generalinis sekretorius, politinės organizacijos „Collectif Mer et Francophonie“ generalinis sekretorius ir kandidatas 2015 m. kovo mėn. Doubs departamento tarybos rinkimuose;

F.  kadangi Europos Parlamentas sustabdė Parlamento nario išlaidų padėjėjo paslaugoms, susijusioms su Dominique Bilde padėjėjo sutartimi, kompensavimą;

G.  kadangi ikiteisminio tyrimo teisėjai mano, kad būtina apklausti Dominique Bilde;

H.  kadangi Dominique Bilde atsisakė atsakyti į tyrėjų klausimus per 2017 m. rugpjūčio mėn. vykusią apklausą ir atsisakė atvykti pas ikiteisminio tyrimo teisėjus į 2017 m. lapkričio 24 d. numatytą surengti apklausą, siekiant nustatyti, ar jai turi būti pateikti kaltinimai dėl piktnaudžiavimo pasitikėjimu, nurodydama savo, kaip Europos Parlamento narės, imunitetą;

I.  kadangi, atsižvelgdama į tai, kad reikia atlikti Dominique Bilde apklausą dėl jai pateiktų kaltinimų, kompetentinga institucija pateikė prašymą atšaukti jos imunitetą;

J.  kadangi pagal Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnį Europos Parlamento nariai savo valstybės teritorijoje naudojasi imunitetais, kurie toje valstybėje suteikiami parlamento nariams;

K.  kadangi Prancūzijos Respublikos Konstitucijos 26 straipsnyje nustatyta, kad „[n]ė vienas parlamento narys dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo negali būti suimamas arba negali būti kitaip atimama arba suvaržoma jo laisvė, jei asamblėjos, kurios narys jis yra, valdyba nedavė tam sutikimo. Toks sutikimas nėra būtinas, kai parlamento narys užtinkamas bedarantis nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (in flagranti), arba įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui“;

L.  kadangi nėra nei įrodymų, jog esama fumus persecutionis atvejo, nei jokių priežasčių įtarti tokio atvejo buvimą;

1.  nusprendžia atšaukti Dominique Bilde imunitetą;

2.  paveda Pirmininkui nedelsiant perduoti šį sprendimą ir atsakingo komiteto pranešimą Prancūzijos Respublikos teisingumo ministrei ir Dominique Bilde.

(1) 1964 m. gegužės 12 d. Teisingumo Teismo sprendimas Wagner / Fohrmann ir Krier, 101/63, ECLI:EU:C:1964:28; 1986 m. liepos 10 d. Teisingumo Teismo sprendimas Wybot / Faure ir kt., 149/85, ECLI:EU:C:1986:310; 2008 m. spalio 15 d. Bendrojo Teismo sprendimas Mote / Parlamentas, T-345/05, ECLI:EU:T:2008:440; 2008 m. spalio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimas Marra / De Gregorio ir Clemente, C-200/07 ir C-201/07, ECLI:EU; 2010 m. kovo 19 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-42/06, ECLI:EU:T:2010:102; 2011 m. rugsėjo 6 d. Teisingumo Teismo sprendimas Patriciello, C-163/10, ECLI: EU:C:2011:543; 2013 m. sausio 17 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gollnisch / Parlamentas, T-346/11 ir T-347/11, ECLI:EU:T:2013:23.

2019 m. kovo 12 d. Europos Parlamento sprendimas pratęsti Parlamento darbo tvarkos taisyklių 159 straipsnio galiojimą iki devintosios Parlamento kadencijos pabaigos (2019/2545(RSO))

P8_TA(2019)0138 B8-0147/2019

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 342 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 1958 m. balandžio 15 d. Tarybos reglamentą, nustatantį kalbas, kurios turi būti vartojamos Europos ekonominėje bendrijoje(1),

–  atsižvelgdamas į Tarybos reglamentus (EB) Nr. 920/2005(2) ir (ES, Euratomas) Nr. 2015/2264(3),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 16 d. Biuro priimtą Daugiakalbystės kodeksą,

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 26 d. sprendimą(4) pratęsti Parlamento darbo tvarkos taisyklių 159 straipsnio galiojimą iki aštuntosios Parlamento kadencijos pabaigos ir į vėlesnius Biuro sprendimus pratęsti 158 straipsnio nukrypti leidžiančios nuostatos galiojimą iki šios kadencijos pabaigos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 158 ir 159 straipsnius,

A.  kadangi pagal Parlamento darbo tvarkos taisyklių 158 straipsnį visi Parlamento dokumentai turi būti rengiami oficialiosiomis kalbomis, visi Parlamento nariai turi teisę Parlamente kalbėti savo pasirinkta oficialiąja kalba ir turi būti žodžiu verčiama į kitas oficialiąsias kalbas;

B.  kadangi pagal Darbo tvarkos taisyklių 159 straipsnį leidžiama nukrypti nuo 158 straipsnio nuostatų iki aštuntosios Parlamento kadencijos pabaigos ir kadangi, nors ir buvo imtasi reikiamų priemonių, vis dar trūksta tam tikrą oficialiąją kalbą mokančių lingvistų; kadangi kiekvienos oficialiosios kalbos, kurios atžvilgiu, kaip manoma, būtina taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą, atveju Biuras, remdamasis generalinio sekretoriaus pasiūlymu ir tinkamai atsižvelgdamas į Tarybos pagal Sutartis priimtą laikinąją specialią tvarką dėl teisės aktų rengimo, turi įsitikinti, ar tenkinamos sąlygos, ir peržiūrėti savo sprendimą kas šešis mėnesius;

C.  kadangi Tarybos reglamentuose (EB) Nr. 920/2005 ir (ES, Euratomas) 2015/2264 numatytas laipsniškas leidžiančios nukrypti nuostatos, susijusios su airių kalba, taikymo apribojimas ir nesant kito Tarybos reglamento, kuriame būtų nurodyta kitaip, ši nukrypti leidžianti nuostata baigs galioti 2022 m. sausio 1 d.;

D.  kadangi, nepaisant atitinkamų išankstinių priemonių, nesitikima, kad kroatų, airių ir maltiečių kalbų vertimo pajėgumai bus tokie, jog bus galima teikti visapusiškas vertimo žodžiu į šias kalbas paslaugas nuo devintosios Parlamento kadencijos pradžios;

E.  kadangi, nepaisant ilgalaikių nuolatinių tarpinstitucinių pastangų ir didelės pažangos, vis dar manoma, jog airių kalbą mokančių kvalifikuotų vertėjų raštu skaičius bus nepakankamas, kad artimiausiu metu būtų galima užtikrinti visapusišką lingvistinių paslaugų šios kalbos vartojimo srityje pagal 158 straipsnį teikimą; kadangi pagal Tarybos reglamentus (EB) Nr. 920/2005 ir (ES, Euratomas) 2015/2264 vis daugiau teisės aktų turi būti išversti į airių kalbą ir dėl to sumažėja galimybė versti į šią kalbą kitus Parlamento dokumentus;

F.  kadangi pagal Darbo tvarkos taisyklių 159 straipsnio 4 dalį numatyta, kad, remdamasis pagrįsta Biuro rekomendacija, Parlamentas gali nuspręsti savo kadencijos pabaigoje pratęsti šio straipsnio galiojimą;

G.  kadangi, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, Biuras rekomendavo pratęsti 159 straipsnio galiojimą iki devintosios Parlamento kadencijos pabaigos;

1.  nusprendžia pratęsti Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 159 straipsnio galiojimą iki devintosios Parlamento kadencijos pabaigos;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šią rekomendaciją Tarybai ir susipažinti – Komisijai.

(1) OL 17, 1958 10 6, p. 385. (2) 2005 m. birželio 13 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 920/2005, iš dalies keičiantis 1958 m. balandžio 15 d. Reglamentą Nr. 1, nustatantį kalbas, kurios turi būti vartojamos Europos ekonominėje bendrijoje, ir 1958 m. balandžio 15 d. Reglamentą Nr. 1, nustatantį kalbas, kurios turi būti vartojamos Europos atominės energijos bendrijoje, ir nustatantis laikinas nuo tų reglamentų leidžiančias nukrypti priemones (OL L 156, 2005 6 18, p. 3). (3) 2015 m. gruodžio 3 d. Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2015/2264, kuriuo pratęsiamas Reglamentu (EB) Nr. 920/2005 nustatytų laikinų priemonių, leidžiančių nukrypti nuo 1958 m. balandžio 15 d. Reglamento Nr. 1, nustatančio kalbas, kurios turi būti vartojamos Europos ekonominėje bendrijoje, ir 1958 m. balandžio 15 d. Reglamento Nr. 1, nustatančio Europos atominės energijos bendrijoje vartojamas kalbas, galiojimas ir jos laipsniškai panaikinamos (OL L 322, 2015 12 8, p. 1). (4) OL C 285, 2017 8 29, p. 164.

2019 m. kovo 12 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl elektroninės krovinių vežimo informacijos (COM(2018)0279 – C8-0191/2018 – 2018/0140(COD))

P8_TA(2019)0139 A8-0060/2019

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0279),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 91 straipsnį, 100 straipsnio 2 dalį ir į 192 straipsnio 1 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0191/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 17 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  pasikonsultavęs su Europos regionų komitetu,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą (A8-0060/2019),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. kovo 12 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) .../... dėl elektroninės krovinių vežimo informacijos

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 91 straipsnį, 100 straipsnio 2 dalį ir 192 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(3),

kadangi:

(1)  krovinių vežimo ir logistikos efektyvumas nepaprastai svarbus Sąjungos ekonomikos augimui ir konkurencingumui, vidaus rinkos veikimui bei visų Sąjungos regionų socialinei ir ekonominei sanglaudai; [1 pakeit.]

(1a)  šio reglamento tikslas – sumažinti valdžios institucijų ir ekonominės veiklos vykdytojų transporto informacijos tvarkymo išlaidas, pagerinti institucijų galimybes užtikrinti vykdymą ir skatinti krovinių transporto ir logistikos skaitmeninimą; [2 pakeit.]

(2)  vykstant prekių judėjimui įmonės tarpusavyje ir su valdžios institucijomis keičiasi dideliu kiekiu informacijos – ja vis dar keičiamasi teikiant popierinius dokumentus. Dėl popierinių dokumentų naudojimo logistikos veiklos vykdytojai ir susijusios pramonės šakos (pavyzdžiui, prekyba ir gamyba), visų pirma, MVĮ, patiria didelę administracinę naštą ir papildomas išlaidas, pavyzdžiui, neigiamą poveikį aplinkai; [3 pakeit.]

(2a)  veiksmingas ir efektyvus taisyklių vykdymo užtikrinimas yra būtina sąžiningos konkurencijos vidaus rinkoje sąlyga. Nepaprastai svarbu toliau skaitmeninti vykdymo užtikrinimo priemones, kad būtų sudarytos galimybės naudoti vykdymo užtikrinimo pajėgumus, sumažinta tarptautiniams vežėjams, visų pirma MVĮ, tenkanti nereikalinga administracinė našta, labiau atsižvelgta į didelės rizikos vežėjus ir nustatyta nesąžininga praktika. Siekiant šio skaitmeninio, pažangaus vykdymo užtikrinimo būtina, kad visa susijusi informacija taptų bepopierė ir kompetentingoms institucijoms būtų teikiama elektroniniu būdu. Todėl ateityje elektroninių transporto dokumentų naudojimas turėtų tapti taisykle. Be to, siekiant, kad vykdymą užtikrinantys pareigūnai, įskaitant tuos, kurie atlieka patikrinimus keliuose, turėtų aiškų ir išsamų bendrą supratimą apie tikrinamus vežėjus, jiems reikia suteikti tiesioginę ir tikralaikę prieigą prie visos susijusios informacijos, kad jie galėtų greičiau ir veiksmingiau nustatyti pažeidimus ir anomalijas; [4 pakeit.]

(3)  nėra nustatyta Sąjungos lygmeniu taikytinos vienodos teisinės sistemos, pagal kurią valdžios institucijų būtų reikalaujama priimti elektroniniu būdu teikiamą atitinkamą krovinių vežimo informaciją, kurią pagal teisės aktus reikalaujama teikti, ir tai yra pagrindinė priežastis, kodėl naudojant esamas elektronines priemones nedaroma pažangos paprastinant esamas procedūras ir didinant efektyvumą. Tai, kad valdžios institucijos nepriima elektroniniu būdu teikiamos informacijos, ne tik turi įtakos jų ryšių su veiklos vykdytojais efektyvumui, bet ir netiesiogiai trukdo Sąjungoje įmonėms sukurti paprastesnes elektronines ryšių palaikymo priemones įmonėms tarpusavyje keistis informacija ir padidins administravimo išlaidas, ypač MVĮ; [5 pakeit.]

(4)  kai kurių sričių Sąjungos teisės aktais, susijusiais su vežimu, reikalaujama, kad kompetentingos institucijos priimtų suskaitmenintą informaciją, tačiau šie reikalavimai nustatyti ne visuose atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose. Siekiant sumažinti administracinę naštą ir užtikrinti veiksmingesnę kontrolę ir reagavimą į pažeidimus, turėtų būti užtikrinta galimybė visoje Sąjungos teritorijoje ir bet kuriuo atitinkamu Sąjungoje vykdomos vežimo veiklos etapu naudotis elektroninėmis priemonėmis teikiant institucijoms reglamentavimo informaciją apie krovinių vežimą. Be to, ši galimybė turėtų būti taikoma teikiant visą su visų rūšių vežimu susijusią reglamentavimo informaciją. Valstybės narės paprastai turėtų pripažinti elektroninius transporto dokumentus ir nedelsdamos ratifikuoti bei taikyti e-CMR protokolą. Todėl valdžios institucijos turėtų elektroniniu būdu bendrauti su atitinkamais ekonominės veiklos vykdytojais, kiek tai susiję su reglamentavimo informacija, ir užtikrinti, kad jų duomenys būtų prieinami skaitmeniniu būdu, laikantis taikytinos teisės; [6 pakeit.]

(5)  taigi turėtų būti nustatytas reikalavimas valstybių narių institucijoms priimti elektroninėmis priemonėmis teikiamą informaciją, jei ekonominės veiklos vykdytojai privalo teikti informaciją kaip įrodymą, kad yra laikomasi reikalavimų, patvirtintų Sąjungos teisės aktuose, priimtuose pagal Sutarties trečiosios dalies VI antraštinę dalį arba, panašiomis aplinkybėmis, – pagal Sąjungos teisės aktus dėl atliekų vežimo. Ta pati tvarka turėtų būti taikoma, jei pagal valstybės narės nacionalinės teisės aktus, susijusius su klausimais, kurie reglamentuojami Sutarties trečiosios dalies VI antraštine dalimi, reikalaujama teikti reglamentavimo informaciją, kuri visiškai arba iš dalies atitinka pagal šiuos Sąjungos teisės aktus teiktiną informaciją;

(5a)  siekiant sumažinti administracinę naštą ir sudaryti galimybes naudoti nepakankamus vykdymo užtikrinimo pajėgumus, turėtų būti reikalaujama, kad ekonominės veiklos vykdytojai elektroniniu būdu teiktų reglamentavimo informaciją valstybių narių kompetentingoms institucijoms, o valstybių narių kompetentingos institucijos elektroniniu būdu bendrautų su atitinkamais ekonominės veiklos vykdytojais apie reglamentavimo informacijos teikimą; [7 pakeit.]

(6)  kadangi šis reglamentas skirtas tik informacijos teikimui (konkrečiai – elektroninėmis priemonėmis) tarp ekonominės veiklos vykdytojų ir administravimo įstaigų palengvinti ir skatinti, juo neturėtų būti daroma poveikio Sąjungos arba nacionalinės teisės nuostatoms, kuriomis nustatomas reglamentavimo informacijos turinys, ir visų pirma neturėtų būti įvedama jokių papildomų reikalavimų pateikti reglamentavimo informaciją. Nors Kadangi šiuo reglamentu siekiama elektroninėmis priemonėmis, o ne naudojant popierinius dokumentus, užtikrinti reikalavimų pateikti reglamentavimo informaciją laikymąsi, juo turėtų būti sudaryta galimybė plėtoti Europos platformas siekiant keistis ir lengvai dalyti informacija. Jis neturėtų niekaip kitaip paveikti susijusių Sąjungos nuostatų dėl reikalavimų, susijusių su dokumentais, kurie turėtų būti naudojami atitinkamai informacijai struktūriškai teikti. Lygiai taip pat šis reglamentas neturėtų paveikti Sąjungos teisės aktų dėl atliekų vežimo nuostatų, kuriomis nustatomi vežimo procedūriniai reikalavimai. Šis reglamentas taip pat turėtų būti taikomas nedarant poveikio nuostatoms dėl ataskaitų teikimo, nustatytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 952/2013(4) arba laikantis jo sąlygų priimtuose įgyvendinimo arba deleguotuosiuose aktuose. Vis dėlto, Komisija turėtų įvertinti, ar nuostatos dėl reglamentavimo informacijos reikalavimų, susijusių su prekių vežimu Sąjungos teritorijoje, turinio turi būti pritaikytos, siekiant pagerinti kompetentingų institucijų vykdymo užtikrinimo gebėjimus; [8 pakeit.]

(7)  informacijos mainai elektroninėmis priemonėmis pagal šį reglamentą turėtų būti vykdomi taip, kad būtų užtikrintas neskelbtinos komercinės informacijos saugumas ir konfidencialumas;

(8)  kad visose valstybėse narėse veiklos vykdytojai galėtų vienodai elektroniniu būdu teikti atitinkamą informaciją, reikia taikyti bendras specifikacijas, kurias turėtų priimti Komisija. Šiomis specifikacijomis turėtų būti užtikrintas įvairių duomenų rinkinių ir jų sudedamųjų dalių, susijusių su atitinkama reglamentavimo informacija, sąveikumas, taip pat šiose specifikacijose turėtų būti nustatytos bendros procedūros ir išsamios taisyklės dėl kompetentingų institucijų teisės gauti šią informaciją ir ją tvarkyti;

(9)  nustatant šias specifikacijas turėtų būti tinkamai atsižvelgiama į atitinkamas keitimosi duomenimis specifikacijas, nustatytas susijusiuose Sąjungos teisės aktuose bei susijusiuose Europos ir tarptautiniuose su įvairiarūšiu vežimu susijusių duomenų mainų standartuose, įskaitant Bendrojo duomenų apsaugos reglamento nuostatas. Taip pat reikėtų atsižvelgti į ekonominės veiklos vykdytojų padarytas investicijas, taigi į jau esamus konkrečius duomenų modelius, ir į principus ir rekomendacijas, pateiktus komunikate „Europos sąveikumo sistema“(5), kuriame nustatytas požiūris į Europos skaitmeninių viešųjų paslaugų, dėl kurių valstybės narės bendrai susitarė, teikimą. Be to, kuriant ir rengiant tas specifikacijas svarbu, kad visos susijusios suinteresuotosios šalys tinkamai dalyvautų. Reikėtų tinkamai pasirūpinti, kad šios specifikacijos būtų neutralios technologijų požiūriu ir atviros naujoviškoms technologijoms; [9 pakeit.]

(10)  šiuo reglamentu turėtų būti nustatyti veikimo reikalavimai, taikytini informacinėmis ir ryšių technologijomis grindžiamoms platformoms, kuriomis ekonominės veiklos vykdytojai galėtų naudotis siekdami elektroniniu formatu teikti kompetentingoms institucijoms reglamentavimo informaciją apie krovinių vežimą (toliau – eFTI) (toliau – eFTI platformos). Taip pat turėtų būti nustatytos sąlygos, taikytinos eFTI platformų paslaugų teikėjams, kurie yra trečiosios šalys (toliau – eFTI paslaugų teikėjai);

(11)  siekdamos didinti valstybių narių institucijų ir ekonominės veiklos vykdytojų pasitikėjimą tuo, kad eFTI platformos ir eFTI paslaugų teikėjai atitinka tuos reikalavimus, valstybių narių kompetentingos institucijos turėtų įdiegti sertifikavimo sistemą, grindžiamą akreditavimu pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 765/2008(6). Dėl palyginti ilgo įgyvendinimo laikotarpio Komisija turėtų įvertinti, ar tokios technologijos, kaip blokų grandinės technologija, galėtų užtikrinti panašų į sertifikavimo sistemos rezultatą, kartu iš esmės sumažindamos ekonominės veiklos vykdytojų ir valstybių narių išlaidas; [10 pakeit.]

(12)  kad būtų užtikrintos vienodos įpareigojimo priimti pagal šį reglamentą elektroniniu formatu teikiamą reglamentavimo informaciją įgyvendinimo sąlygos, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Šiais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011(7); [11 pakeit.]

(13)  visų pirma įgyvendinimo įgaliojimai Komisijai turėtų būti suteikti siekiant nustatyti reikalavimams pateikti reglamentavimo informaciją, įeinantiems į šio reglamento taikymo sritį, vykdyti skirtą bendrą duomenų rinkinį ir jo sudedamąsias dalis, taip pat bendras procedūras ir išsamias taisykles dėl kompetentingų institucijų teisės gauti ir tvarkyti šią informaciją (jei atitinkami ekonominės veiklos vykdytojai ją teikia elektroninėmis priemonėmis), įskaitant išsamias taisykles ir technines specifikacijas; [12 pakeit.]

(14)  be to, įgyvendinimo įgaliojimai Komisijai turėtų būti suteikti siekiant nustatyti išsamias eFTI platformoms ir eFTI paslaugų teikėjams taikytinų reikalavimų įgyvendinimo taisykles; [13 pakeit.]

(15)  tinkamam šio reglamento taikymui užtikrinti Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį:

(16)  ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros(8) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(17)  kadangi šio reglamento tikslų, t. y. užtikrinti vienodo požiūrio į elektroninėmis priemonėmis teikiamos reglamentavimo informacijos apie krovinių vežimą priėmimą valstybių narių institucijose taikymą, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi, remiantis tuo, kad būtina nustatyti bendrus reikalavimus, tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(18)  elektroninėmis priemonėmis tvarkant asmens duomenis, kuriuos reikalaujama pateikti teikiant reglamentavimo informaciją apie krovinių vežimą, turėtų būti laikomasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679(9);

(19)  Komisija turėtų atlikti šio reglamento taikymo vertinimą. Siekiant pagrįsti šį vertinimą ir įvertinti šio teisės akto veiksmingumą įgyvendinant tikslus, kurių juo siekiama, turėtų būti surinkta reikiama informacija;

(20)  šis reglamentas negali būti veiksmingai taikomas, kol neįsigalios jame numatyti deleguotieji ir įgyvendinimo aktai. Taigi šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo ... [įrašyti datą], kad Komisija turėtų laiko priimti šiuos aktus;

(20a)  Komisija turėtų nedelsdama pradėti rengti reikalingus deleguotuosius aktus, kad išvengtų tolesnio vėlavimo ir užtikrintų, jog ekonominės veiklos vykdytojai ir valstybės narės turėtų pakankamai laiko pasirengti; [15 pakeit.]

(21)  vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001(10) 28 straipsnio 2 dalimi, buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu; jis pateikė nuomonę ... [įrašyti datą](11),

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1.  Šiuo reglamentu nustatoma reglamentavimo informacijos, susijusios su prekių vežimu Sąjungos teritorijoje, teikimo elektroninėmis ryšių palaikymo priemonėmis teisinė sistema, įskaitant jos sąveikumą. Šiuo tikslu šiame reglamente: [16 pakeit.]

a)  nustatomos sąlygos, pagal kurias valstybių narių kompetentingos institucijos privalo priimti atitinkamų ekonominės veiklos vykdytojų elektroninėmis priemonėmis teikiamą pateiktą reglamentavimo informaciją; [17 pakeit.]

aa)  nustatomos sąlygos, pagal kurias reikalaujama, kad atitinkami ekonominės veiklos vykdytojai elektroniniu būdu teiktų valstybių narių kompetentingoms institucijoms reglamentavimo informaciją; [18 pakeit.]

ab)  nustatomos sąlygos, pagal kurias reikalaujama, kad valstybių narių kompetentingos institucijos elektroniniu būdu bendrautų su atitinkamais ekonominės veiklos vykdytojais apie reglamentavimo informacijos teikimą; [19 pakeit.]

b)  nustatomos taisyklės dėl paslaugų, susijusių reglamentavimo informacija, kurią atitinkami ekonominės veiklos vykdytojai teikia elektroninėmis priemonėmis, teikimo.

2.  Šis reglamentas taikomas reikalavimams pateikti reglamentavimo informaciją, pagal Sutarties trečiosios dalies VI antraštinę dalį nustatytiems Sąjungos teisės aktuose, kuriais nustatomos prekių vežimo Sąjungos teritorijoje sąlygos arba atliekų vežimo sąlygos, ir Sąjungoje taikomose tarptautinėse konvencijose nurodytiems reikalavimams pateikti reglamentavimo informaciją dėl prekių vežimo. Kalbant apie atliekų vežimą, šis reglamentas netaikomas muitinės įstaigų atliekamiems patikrinimams, numatytiems galiojančiose Sąjungos nuostatose. Sąjungos teisės aktai, kuriems taikomas šis reglamentas, ir atitinkami reikalavimai pateikti reglamentavimo informaciją išvardyti I priedo A dalyje. [20 pakeit.]

Šis reglamentas taip pat taikomas reikalavimams pateikti reglamentavimo informaciją, nustatytiems valstybių narių teisės aktuose, kurie yra susiję su klausimais, reglamentuojamais Sutarties trečiosios dalies VI antraštine dalimi, ir kuriais reikalaujama teikti informaciją, kuri visiškai arba iš dalies atitinka informaciją, teiktiną pagal pirmoje pastraipoje nurodytus reikalavimus pateikti reglamentavimo informaciją.

Antroje pastraipoje nurodyti nacionalinės teisės aktai ir atitinkami reikalavimai pateikti reglamentavimo informaciją išvardijami I priedo B dalyje, laikantis 2 straipsnio b punkte nustatytos tvarkos.

3.  Ne vėliau kaip ... [vieneri metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos] valstybės narės praneša Komisijai apie nacionalinės teisės aktų nuostatas ir atitinkamus 2 dalies antroje pastraipoje nurodytus reikalavimus pateikti reglamentavimo informaciją, įtrauktinus į I priedo B dalį. Valstybės narės taip pat praneša Komisijai apie visas naujas vėliau priimtų nacionalinės teisės aktų nuostatas, kurioms taikoma 2 dalies antra pastraipa ir kuriomis nustatomi tų reikalavimų pateikti reglamentavimo informaciją pakeitimai arba nustatomi atitinkami nauji reikalavimai pateikti reglamentavimo informaciją. Valstybės narės apie šis nuostatas praneša per mėnesį nuo jų priėmimo.

2 straipsnis

I priedo pritaikymas

Komisijai pagal 13 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl I priedo pakeitimų siekiant:

a)  įtraukti nuorodą į Komisijos priimtus deleguotuosius arba įgyvendinimo aktus, kuriais pagal Sutarties trečiosios dalies VI antraštinę dalį nustatomi nauji reikalavimai pateikti reglamentavimo informaciją, taikytini Sąjungos teisės aktams, kuriais reglamentuojamas krovinių vežimas;

b)  įtraukti nuorodas į nacionalinės teisės aktus ir reikalavimus pateikti reglamentavimo informaciją, apie kuriuos valstybės narės pranešė pagal 1 straipsnio 3 dalį;

ba)  įtraukti nuorodas į kitus Sąjungos teisės aktus, kuriais reglamentuojamas prekių vežimas ir kuriais nustatomi reglamentavimo informacijos reikalavimai; [21 pakeit.]

bb)  įtraukti nuorodas į Sąjungoje taikomas tarptautines konvencijas, kuriose nustatomi reikalavimai pateikti reglamentavimo informaciją, tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su prekių vežimu. [22 pakeit.]

3 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamos šios terminų apibrėžtys:

1)  reglamentavimo informacija – informacija, kuri gali būti teikiama kaip dokumentas, susijusi su krovinių vežimu Sąjungos teritorijoje, įskaitant vežimą tranzitu, kurią atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas turi pateikti pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytas nuostatas, kad įrodytų, jog yra laikomasi atitinkamų susijusiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų;

2)  reikalavimas pateikti reglamentavimo informaciją – reikalavimas pateikti reglamentavimo informaciją;

3)  elektroninė krovinių vežimo informacija (eFTI) – duomenų elementų rinkinys, elektronine priemone tvarkomas reglamentavimo informacijos mainų, vykdomų tarp atitinkamų ekonominės veiklos vykdytojų ir su kompetentingomis valdžios institucijomis, tikslais;

4)  tvarkymas – automatizuotomis arba neautomatizuotomis priemonėmis eFTI platformoje atliekama operacija ar operacijos, kaip antai duomenų rinkimas, įrašymas, rūšiavimas, struktūrinimas, laikymas, pritaikymas ar keitimas, paieška, pasitikrinimas, naudojimas, atskleidimas duomenis persiunčiant, platinant ar kitu būdu sudarant galimybę jais naudotis, taip pat palyginimas ar sujungimas, naudojimo ribojimas, ištrynimas ar sunaikinimas;

5)  eFTI platforma – informacinėmis ir ryšių technologijomis (toliau – IRT) grindžiamas sprendimas, kaip antai operacinė sistema, operacinė aplinka ar duomenų bazė, kuris yra skirtas naudoti eFTI tvarkymo tikslu;

6)  eFTI platformos kūrėjas – fizinis ar juridinis asmuo, sukūręs arba įgijęs eFTI platformą, kad galėtų tvarkyti su savo vykdoma ekonomine veikla susijusią reglamentavimo informaciją arba pateikti tą platformą rinkai;

7)  eFTI paslauga – paslauga, kurią sudaro eFTI tvarkymas eFTI platformoje atskirai arba kartu su kitais IRT sprendimais, įskaitant kitas eFTI platformas;

8)  eFTI paslaugų teikėjas – fizinis ar juridinis asmuo, pagal sutartį teikiantis atitinkamiems ekonominės veiklos vykdytojams eFTI paslaugą;

9)  atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas – vežėjas ar logistikos veiklos vykdytojas arba bet kuris kitas fizinis ar juridinis asmuo, atsakingas už reglamentavimo informacijos teikimą kompetentingoms institucijoms pagal atitinkamą su ta informacija susijusį reikalavimą;

10)  žmogaus skaitomas formatas – formatas, kai duomenys pateikiami elektronine forma ir žmogus gali juos naudoti kaip informaciją, kurios nereikia toliau tvarkyti;

11)  kompiuterio skaitomas formatas – formatas, kai duomenys pateikiami elektronine forma ir juos galima automatiškai apdoroti kompiuteriu;

12)  atitikties vertinimo įstaiga – Reglamento (EB) Nr. 765/2008 2 straipsnio 13 punkte apibrėžta įstaiga, akredituota pagal minėtą reglamentą, kad galėtų atlikti eFTI platformos arba eFTI paslaugų teikėjo atitikties vertinimą.

II SKYRIUS

ELEKTRONINĖMIS PRIEMONĖMIS TEIKIAMA REGLAMENTAVIMO INFORMACIJA

4 straipsnis

Reikalavimai atitinkamiems ekonominės veiklos vykdytojams [23 pakeit.: tekstas lietuvių kalba nekeičiamas]

1.  Jei Atitinkami ekonominės veiklos vykdytojai reglamentavimo informaciją teikia elektroninėmis priemonėmis. Jie tai daro naudodami duomenis, sutvarkytus sertifikuotoje eFTI platformoje, pagal 8 straipsnį ir, jei taikoma, sertifikuoto eFTI paslaugų teikėjo, pagal 9 straipsnį. Reglamentavimo informacija teikiama kompiuterio skaitomu formatu ir, kompetentingai institucijai paprašius, žmogaus skaitomu formatu. [24 pakeit.]

Informacija kompiuterio skaitomu formatu teikiama naudojantis patvirtinto autentiškumo, sąveikiu ir saugiu eFTI platformos ryšiu su duomenų šaltiniu. Atitinkami ekonominės veiklos vykdytojai perduoda interneto svetainės, per kurią galima naudotis informacija, adresą, kartu su visais kitais elementais, kurie reikalingi, kad kompetentinga institucija galėtų vienareikšmiškai identifikuoti reglamentavimo informaciją. [25 pakeit.]

Informacija žmogaus skaitomu formatu teikiama vietoje, atitinkamo ekonominės veiklos vykdytojo ar kompetentingų institucijų turimų elektroninių įtaisų ekrane.

2.  Valstybės narės imasi priemonių, kad jų kompetentingos institucijos galėtų tvarkyti reglamentavimo informaciją, kurią atitinkami ekonominės veiklos vykdytojai pateikia kompiuterio skaitomu formatu pagal 1 dalies antrą pastraipą, laikydamiesi Komisijos pagal 7 straipsnį nustatytų nuostatų.

5 straipsnis

Reglamentavimo informacijos priėmimas ir teikimas kompetentingose institucijose [26 pakeit.]

Valstybių narių kompetentingos institucijos priima reglamentavimo informaciją, kurią atitinkami ekonominės veiklos vykdytojai elektroninėmis priemonėmis teikia pagal 4 straipsnį.

Valstybių narių kompetentingos institucijos elektroniniu būdu bendrauja su atitinkamais ekonominės veiklos vykdytojais atitinkamos reglamentavimo informacijos klausimais. [27 pakeit.]

6 straipsnis

Konfidenciali komercinė informacija

Kompetentingos institucijos, eFTI paslaugų teikėjai ir atitinkami ekonominės veiklos vykdytojai imasi priemonių siekdami užtikrinti komercinės informacijos, kuri tvarkoma ir kuria keičiamasi pagal šį reglamentą, konfidencialumą.

7 straipsnis

Bendras eFTI duomenų rinkinys, procedūros ir naudojimo taisyklės

Komisija įgyvendinimo aktais nustato Komisijai pagal 13 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus siekiant nustatyti: [28 pakeit.]

a)  atitinkamiems reikalavimams pateikti reglamentavimo informaciją vykdyti skirtą bendrą eFTI duomenų rinkinį ir jo sudedamąsias dalis, įskaitant atitinkamas kiekvieno į bendrą duomenų rinkinį ir jo sudedamąsias dalis įtraukto duomenų elemento apibrėžtis;

b)  bendras procedūras ir išsamias taisykles, įskaitant bendras technines specifikacijas, dėl kompetentingų institucijų teisės naudotis eFTI platformomis, įskaitant reglamentavimo informacijos, kurią elektroninėmis priemonėmis teikia atitinkami ekonominės veiklos vykdytojai, tvarkymo procedūras;

ba)  bendras procedūras ir išsamias taisykles, skirtas bet kurio fizinio arba juridinio asmens, kuris daro teisiškai privalomus toliau nurodytus pareiškimus, tapatybei nustatyti. [29 pakeit.]

Pagal Sąjungoje taikomas tarptautines konvencijas nustatytais esamais, standartizuotais duomenų modeliais ir duomenų rinkiniais remiamasi apibrėžiant šiuos bendrus eFTI duomenis, procedūras ir prieigos taisykles. [30 pakeit.]

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 14 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. [31 pakeit.]

III SKYRIUS

eFTI PLATFORMOS IR PASLAUGOS

1 SKIRSNIS

Reikalavimai eFTI platformoms ir paslaugoms

8 straipsnis

eFTI platformų veikimo reikalavimai

1.  eFTI platformoms taikomi bendrieji technologinio neutralumo ir sąveikumo principai. Reglamentavimo informacijai tvarkyti naudojamos eFTI platformos turi funkcijas, kuriomis užtikrinama, kad: [32 pakeit.]

a)  asmens duomenis būtų galima tvarkyti tvarkomi pagal Reglamentą (ES) 2016/679; [33 pakeit.]

b)  komercinius duomenis būtų galima tvarkyti tvarkomi pagal 6 straipsnį; [34 pakeit.]

ba)  eFTI platformos ir juose esantys duomenys būtų sąveikūs; [35 pakeit.]

c)  būtų galima sukurti unikalų elektroninį nustatytos tapatybės ryšį tarp tvarkomų duomenų ir apibrėžto krovinio, su kuriuo susiję tie duomenys, fizinio vežimo nuo kilmės vietos iki paskirties vietos laikantis bendroje vežimo sutartyje arba važtaraštyje nustatytų sąlygų, neatsižvelgiant į konteinerių, pakuočių ar vienetų kiekį ar skaičių; [36 pakeit.]

d)  duomenis būtų galima tvarkyti tik naudojantis autorizuota patvirtinto autentiškumo prieiga;

e)  visos tvarkymo operacijos būtų tinkamai įrašomos siekiant suteikti galimybę bent jau identifikuoti kiekvieną atskirą operaciją, operaciją atlikusius fizinius ar juridinius asmenis ir su kiekvienu duomenų elementu atliktų operacijų eilės tvarką; būtų išsaugotas pirminis duomenų elementas, jei atliekant operaciją reikia pakeisti arba ištrinti esamą duomenų elementą;

ea)  kompetentingos institucijos turėtų tiesioginę prieigą prie visos susijusios informacijos, kaip numatyta nacionalinės arba Sąjungos teisės aktuose, siekiant užtikrinti viešąją tvarką ir Sąjungos teisės aktų, kuriais reglamentuojamas prekių vežimas, atitiktį Sutarties trečiosios dalies VI antraštinei daliai; [37 pakeit.]

f)  duomenis būtų galima archyvuoti ir kad jie būtų prieinami tam tikrą laikotarpį atsižvelgiant į atitinkamus reikalavimus pateikti reglamentavimo informaciją;

g)  duomenys būtų apsaugoti nuo korupcijos ir vagystės;

h)  tvarkomi duomenų elementai atitiktų bendrą eFTI duomenų rinkinį ir jo sudedamąsias dalis ir kad būtų galima juos tvarkyti bet kuria oficialiąja Sąjungos kalba arba viena iš oficialiųjų valstybės narės kalbų. [38 pakeit.]

1a.  Turi būti taikomas standartizuotas eFTI formatas, kuris apima visus I priedo A dalyje išvardytus reglamentavimo informacijos reikalavimus ir visus I priedo B dalyje išvardytus reglamentavimo informacijos reikalavimus pagal valstybių narių nurodytą atskirą, specialiai tam skirtą, eFTI formato skirsnį. [39 pakeit.]

2.  Komisija įgyvendinimo aktais nustato Komisijai pagal 13 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus siekiant nustatyti išsamias taisykles dėl 1 dalyje nustatytų reikalavimų. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 14 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. [40 pakeit.]

9 straipsnis

Reikalavimai eFTI paslaugų teikėjams

1.  eFTI paslaugų teikėjai užtikrina, kad:

a)  duomenis eFTI platformoje tvarkytų tik įgaliotieji naudotojai, laikydamiesi aiškiai apibrėžto naudotojo vaidmens ir su tvarkymu susijusių teisių ir atsižvelgdami į atitinkamus reikalavimus pateikti reglamentavimo informaciją;

aa)  duomenys būtų sąveikūs; [41 pakeit.]

b)  duomenis būtų galima laikyti ir kad jie būtų prieinami tam tikrą laikotarpį ketverius metus, atsižvelgiant į atitinkamus reikalavimus pateikti reglamentavimo informaciją; [42 pakeit.]

c)  kompetentingos institucijos turėtų tiesioginę prieigą prie reglamentavimo informacijos, susijusios su krovinio vežimu ir tvarkomos naudojantis jų eFTI platformomis, jei atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas suteikia kompetentingoms institucijoms šią prieigą; [43 pakeit.]

d)  duomenys būtų tinkamai apsaugoti, be kita ko, nuo tvarkymo be leidimo arba neteisėto tvarkymo ir nuo netyčinio praradimo, sunaikinimo ar sugadinimo.

2.  Komisija įgyvendinimo aktais nustato Komisijai pagal 13 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus siekiant nustatyti išsamias taisykles dėl 1 dalyje nustatytų reikalavimų. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 14 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. [44 pakeit.]

3 SKIRSNIS

Sertifikavimas

10 straipsnis

Atitikties vertinimo įstaigos

1.  Atitikties vertinimo įstaigos akredituojamos pagal Reglamentą (EB) Nr. 765/2008, kad galėtų atlikti eFTI platformų ir paslaugų teikėjų sertifikavimą, kaip nustatyta šio reglamento 11 ir 12 straipsniuose.

2.  Akreditavimo tikslu atitikties vertinimo įstaiga laikosi II priede nustatytų reikalavimų.

3.  Valstybės narės turi parengusios atnaujintą akredituotų atitikties vertinimo įstaigų, taip pat tų įstaigų pagal 11 ir 12 straipsnius sertifikuotų eFTI platformų ir eFTI paslaugų teikėjų sąrašus. Jos šį sąrašą viešai skelbia oficialioje vyriausybės interneto svetainėje. Sąrašas nuolat nedelsiant atnaujinamas kiekvieną kartą, kai pasikeičia jame nurodyta informacija, – kasmet ne vėliau kaip iki kovo gegužės 31 d. [45 pakeit.]

4.  Valstybės narės kasmet ne vėliau kaip kovo gegužės 31 d. pateikia Komisijai 3 dalyje nurodytus sąrašus ir interneto svetainės, kurioje šie sąrašai paskelbti, adresą. Komisija savo oficialioje interneto svetainėje paskelbia nuorodą į šias interneto svetaines. [46 pakeit.]

11 straipsnis

eFTI platformų sertifikavimas

1.  eFTI platformos kūrėjui paprašius, atitikties vertinimo įstaigos įvertina eFTI platformos atitiktį 8 straipsnio 1 dalyje nustatytiems reikalavimams. Jei vertinimas teigiamas, išduodamas atitikties pažymėjimas. Jei vertinimas neigiamas, atitikties vertinimo įstaiga informuoja pareiškėją, kodėl platforma neatitinka šių reikalavimų.

1a.   Sertifikavimas atliekamas nepriklausomai, siekiant išvengti konkurencijos iškraipymų. Užtikrinama, kad būtų laikomasi Sąjungoje taikomose tarptautinėse konvencijose, nustatytų standartizuotų platformų reikalavimų. [47 pakeit.]

1b.  Esamos IT sistemos, kurias transporto sektoriuje šiuo metu naudoja ekonominės veiklos vykdytojai, teikdami reglamentavimo informaciją, ir kurios atitinka 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus funkcinius reikalavimus, patvirtinamos kaip elektroninių ryšių platformos. [48 pakeit.]

2.  Atitikties vertinimo įstaigos turi parengusios atnaujintus sertifikuotų eFTI platformų ir platformų, kurių vertinimas neigiamas, sąrašus. Atnaujinti sąrašai perduodami atitinkamoms kompetentingoms institucijoms tada, kai išduodamas pažymėjimas arba pateikiamas neigiamas vertinimas.

3.  Kartu su informacija, kompetentingoms institucijoms perduodama naudojantis sertifikuota eFTI platforma, pridedamas sertifikavimo ženklas.

4.  eFTI platformos kūrėjas teikia prašymą atlikti pakartotinį vertinimą dėl sertifikavimo, jei patikslinamos 7 straipsnio 2 dalyje nurodytuose įgyvendinimo aktuose patvirtintos techninės specifikacijos.

5.  Komisijai pagal 13 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus siekiant papildyti šį reglamentą taisyklėmis dėl sertifikavimo, sertifikavimo ženklo naudojimo ir eFTI platformų sertifikavimo atnaujinimo.

12 straipsnis

eFTI paslaugų teikėjų sertifikavimas

1.  eFTI paslaugų teikėjui paprašius, atitikties vertinimo įstaiga įvertina eFTI paslaugų teikėjo atitiktį 9 straipsnio 1 dalyje nustatytiems reikalavimams. Jei vertinimas teigiamas, išduodamas atitikties pažymėjimas. Jei vertinimas neigiamas, atitikties vertinimo įstaiga informuoja pareiškėją, kodėl paslaugų teikėjas neatitinka šių reikalavimų.

2.  Atitikties vertinimo įstaigos turi parengusios atnaujintus sertifikuotų eFTI paslaugų teikėjų ir paslaugų teikėjų, kurių vertinimas neigiamas, sąrašus. Atnaujinti sąrašai perduodami atitinkamoms kompetentingoms institucijoms tada, kai išduodamas pažymėjimas arba pateikiamas neigiamas vertinimas.

3.  Komisijai pagal 13 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus siekiant papildyti šį reglamentą taisyklėmis dėl eFTI paslaugų teikėjų sertifikavimo.

IV SKYRIUS

ĮGALIOJIMŲ DELEGAVIMAS IR ĮGYVENDINIMO NUOSTATOS

13 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai deleguojami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.  2 straipsnyje, 7 straipsnyje, 8 straipsnio 2 dalyje, 9 straipsnio 2 dalyje, 11 straipsnio 5 dalyje ir 12 straipsnio 3 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai deleguojami neribotam laikotarpiui nuo ... [šio reglamento įsigaliojimo diena]. [49 pakeit.]

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 2 straipsnyje, 7 straipsnyje, 8 straipsnio 2 dalyje, 9 straipsnio 2 dalyje, 11 straipsnio 5 dalyje ir 12 straipsnio 3 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis neturi poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui. [50 pakeit.]

4.  Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais Deleguotieji aktai, priimti pagal 2 straipsnį, taikomi praėjus vieniems metams nuo jų įsigaliojimo. [51 pakeit.]

4a.   Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija užtikrina, kad vykdys konsultacijas su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais ir jų atstovaujamosiomis įstaigomis atitinkamuose forumuose, t. y. per ekspertų grupę, įsteigtą 2018 m. rugsėjo 13 d. Komisijos sprendimu C(2018)5921 galutinis („Skaitmeninio transporto ir logistikos forumas“). [52 pakeit.]

5.  Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.  Pagal 2 straipsnį, 10 straipsnio 5 dalį ir 11 straipsnio 3 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

14 straipsnis

Komiteto procedūra

1.  Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis. [53 pakeit.]

V SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

15 straipsnis

Peržiūra

1.  Ne anksčiau vėliau kaip ... [treji metai po šio reglamento taikymo pradžios datos] Komisija atlieka šio reglamento vertinimą ir pateikia pagrindinių nustatytų faktų ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui. Šiame vertinime visų pirma nagrinėjama galimybė išplėsti šio reglamento taikymo sritį, į ją įtraukiant tam tikrą įmonių tarpusavio informaciją, kuri būtina siekiant įrodyti, kad laikomasi atitinkamų Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių prekių vežimą, reikalavimų pagal Sutarties trečiosios dalies VI antraštinę dalį. [54 pakeit.]

2.  Valstybės narės teikia Komisijai informaciją, kuri būtina šiai ataskaitai parengti.

16 straipsnis

Stebėsena

Valstybės narės kas dvejus metus, o pirmą kartą – ne vėliau kaip .... [dveji metai po šio reglamento taikymo pradžios datos] pateikia Komisijai šią informaciją:

1.  kompetentingų institucijų, pagal 4 straipsnio 2 dalį įgyvendinančių priemones, kad galėtų gauti ir tvarkyti atitinkamų ekonominės veiklos vykdytojų teikiamą informaciją, skaičių;

2.  atitinkamų ekonominės veiklos vykdytojų, kurie pagal 4 straipsnio 1 dalį valstybių narių kompetentingoms institucijoms pateikė reglamentavimo informaciją pagal vežimo rūšis, skaičių.

Teikiama informacija apie kiekvienus ataskaitinio laikotarpio metus.

17 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo ... [ketveri treji metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos]. [55 pakeit.]

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta ...

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

I PRIEDAS

REGLAMENTAVIMO INFORMACIJA, ĮEINANTI Į ŠIO REGLAMENTO TAIKYMO SRITĮ

Reikalavimai pateikti reglamentavimo informaciją, nustatyti Sąjungos teisės aktuose

Toliau esančioje lentelėje pateikiami reikalavimai pateikti reglamentavimo informaciją, pagal Sutarties trečiosios dalies VI antraštinę dalį nustatyti Sąjungos teisės aktuose, kuriais nustatomos prekių vežimo Sąjungos teritorijoje sąlygos arba atliekų vežimo sąlygos:

Valstybių narių teisės aktai

Toliau pateikiamoje lentelėje išvardyti atitinkami valstybių narių teisės aktai, kurie yra susiję su Sutarties trečiosios dalies VI antraštine dalimi reglamentuojamais klausimais ir pagal kuriuos reikalaujama teikti reglamentavimo informaciją, visiškai arba iš dalies atitinkančią šio priedo A punkte nurodytą informaciją.

[Valstybė narė]

[Valstybė narė]

II PRIEDAS

NOTIFIKUOTOSIOMS ĮSTAIGOMS TAIKOMI REIKALAVIMAI

1.  Pranešimo tikslais atitikties vertinimo įstaiga turi atitikti 2–11 dalyse nustatytus reikalavimus.

2.  Atitikties vertinimo įstaiga yra įsteigta pagal valstybės narės nacionalinę teisę ir yra juridinis asmuo.

3.  Atitikties vertinimo įstaiga yra trečiosios šalies įstaiga, nepriklausoma nuo jos vertinamos eFTI platformos ar platformos paslaugų teikėjo.

Įstaiga, priklausanti verslo asociacijai arba profesinei federacijai, atstovaujančiai įmonėms, susijusioms su jos vertinamos eFTI platformos arba platformos paslaugų teikėjo projektavimu, gamyba, tiekimu, surinkimu, naudojimu ar priežiūra, gali būti laikoma tokia įstaiga, jeigu įrodoma, kad ji yra nešališka ir nėra jokio interesų konflikto.

4.  Atitikties vertinimo įstaiga, jos aukščiausiojo lygio vadovai ir už atitikties vertinimo užduočių atlikimą atsakingi darbuotojai negali būti vertinamos eFTI platformos arba platformos paslaugų teikėjo projektuotojai, gamintojai, tiekėjai, montuotojai, pirkėjai, savininkai, naudotojai ar prižiūrėtojai arba tų šalių atstovai.

Atitikties vertinimo įstaiga, jos aukščiausiojo lygio vadovai ir už atitikties vertinimo užduočių atlikimą atsakingi darbuotojai tiesiogiai nedalyvauja projektuojant, gaminant ar konstruojant, parduodant, montuojant ir naudojant tą eFTI platformą arba platformos paslaugų teikėją arba atliekant jų techninę priežiūrą, taip pat negali atstovauti toje veikloje dalyvaujančioms šalims. Jie negali imtis jokios veiklos, kuri jiems trukdytų nepriklausomai ir sąžiningai priimti sprendimus, susijusius su atitikties vertinimo veikla, dėl kurios apie juos pranešta. Tai visų pirma taikoma konsultavimo paslaugoms.

Atitikties vertinimo įstaigos užtikrina, kad joms pavaldžių įstaigų ar subrangovų veikla nedarytų poveikio jų atitikties vertinimo veiklos konfidencialumui, objektyvumui ar nešališkumui.

5.  Atitikties vertinimo įstaigos ir jų darbuotojai atitikties vertinimo veiklą vykdo laikydamiesi griežčiausių profesinio sąžiningumo reikalavimų, turi reikiamą konkrečios srities techninę kompetenciją ir nepasiduoda jokiam spaudimui ir paskatoms, visų pirma finansinėms, kurie galėtų paveikti jų sprendimą ar atitikties vertinimo veiklos rezultatus, ypač jei spaudimą daro ir paskatas siūlo šios veiklos rezultatais suinteresuoti asmenys ar asmenų grupės.

6.  Atitikties vertinimo įstaiga yra pajėgi atlikti visas atitikties vertinimo užduotis, kurios jai pavestos pagal 12 ir 13 straipsnius ir kurioms atlikti jai kaip notifikuotajai įstaigai yra suteikti įgaliojimai, neatsižvelgiant į tai, ar tas užduotis atlieka pati atitikties vertinimo įstaiga, ar jos yra atliekamos įstaigos vardu ir atsakomybe.

Visais atvejais ir dėl kiekvienos atitikties vertinimo procedūros, dėl kurių atitikties vertinimo įstaigai suteikti notifikuotosios įstaigos įgaliojimai, atitikties vertinimo įstaigoje turi būti:

a)  darbuotojų, turinčių techninių žinių ir pakankamos bei tinkamos patirties atitikties vertinimo užduotims atlikti;

b)  procedūrų, pagal kurias atliekama atitikties vertinimo veikla, aprašymų, taip užtikrinant skaidrumą ir galimybę tas procedūras atkurti. Ji turi taikyti tinkamą politiką ir procedūras, kuriomis užtikrinamas užduočių, kurias ji atlieka kaip notifikuotoji įstaiga, ir kitos veiklos atskyrimas.

c)  procedūrų, pagal kurias ji galėtų vykdyti savo veiklą tinkamai atsižvelgdama į įmonės dydį, jos veiklos sektorių ir struktūrą ir atitinkamų produktų technologijos sudėtingumo lygį.

Atitikties vertinimo įstaiga turi turėti priemones, būtinas su atitikties vertinimo veikla susijusioms techninėms ir administracinėms užduotims tinkamai atlikti, ir galimybę naudotis visa reikiama įranga ar įrenginiais.

7.  Už atitikties vertinimo užduočių vykdymą atsakingi darbuotojai:

a)  turi tinkamą techninį ir profesinį parengimą, aprėpiantį visą atitinkamų rūšių atitikties vertinimo veiklą, kurią atitikties vertinimo įstaiga įgaliota atlikti kaip notifikuotoji įstaiga;

b)  pakankamai gerai išmano atliekamo vertinimo reikalavimus ir turi reikiamus įgaliojimus tam vertinimui atlikti;

c)  turi tinkamų žinių ir supranta 9 straipsnyje nustatytus reikalavimus;

d)  geba rengti atitikties sertifikatus, įrašus ir ataskaitas, kuriais patvirtinama, kad vertinimas atliktas.

8.  Užtikrinamas atitikties vertinimo įstaigų, jų aukščiausio lygio vadovų ir darbuotojų, atsakingų už atitikties vertinimo užduočių atlikimą, nešališkumas.

Atitikties vertinimo įstaigos aukščiausiojo lygio vadovų ir darbuotojų, atsakingų už atitikties vertinimo užduočių atlikimą, atlyginimas neturi priklausyti nuo atliktų vertinimų skaičiaus arba nuo jų rezultatų.

9.  Atitikties vertinimo įstaigos apsidraudžia atsakomybės draudimu, išskyrus atvejus, kai atsakomybę pagal nacionalinės teisės aktus prisiima valstybė arba kai pati valstybė narė tiesiogiai atsako už atitikties vertinimą.

10.  Atitikties vertinimo įstaigos darbuotojai laikosi profesinės paslapties reikalavimo, taikomo visai informacijai, kurią jie gauna atlikdami užduotis pagal 12 ir 13 straipsnius arba bet kurią nacionalinės teisės nuostatą, kuria šis reikalavimas įgyvendinamas, išskyrus atvejus, susijusius su valstybės narės, kurioje vykdoma veikla, kompetentingomis institucijomis. Nuosavybės teisės yra saugomos.

11.  Atitikties vertinimo įstaigos dalyvauja atitinkamoje standartizacijos ir reguliavimo veikloje arba užtikrina, kad apie šią veiklą būtų informuoti vertinimą atliekantys jų darbuotojai.

(1) OL C 62, 2019 2 15, p. 265. (2) OL C 62, 2019 2 15, p. 265. (3) 2019 m. kovo 12 d. Europos Parlamento pozicija. (4) 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (OL L 269, 2013 10 10, p. 1). (5) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos sąveikumo sistema. Įgyvendinimo strategija“ (COM(2017) 134). (6) 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 765/2008, nustatantis su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus ir panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 339/93 (OL L 218, 2008 8 13, p. 30). (7) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13). (8) OL L 123, 2016 5 12, p. 1. (9) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1). (10) 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1). (11) OL C…. (12) Nuoroda į ADR, RID ir ADN turi būti suprantama taip, kaip nustatyta Direktyvos 2008/68/EB 2 straipsnio 1–3 dalyse. Skaičiai, į kuriuos daroma nuoroda, reiškia atitinkamų ADR, RID ADN priedų numerius.

2019 m. kovo 12 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Vietnamo Socialistinės Respublikos savanoriškos partnerystės susitarimo dėl miškų teisės aktų vykdymo užtikrinimo, miškų valdymo ir prekybos mediena sudarymo projekto (10861/2018 – C8-0445/2018 – 2018/0272(NLE))

P8_TA(2019)0140 A8-0083/2019

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Vietnamo Socialistinės Respublikos savanoriškos partnerystės susitarimo dėl miškų teisės aktų vykdymo užtikrinimo, miškų valdymo ir prekybos mediena sudarymo projektą (10861/2018),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Vietnamo Socialistinės Respublikos savanoriškos partnerystės susitarimo dėl miškų teisės aktų vykdymo užtikrinimo, miškų valdymo ir prekybos mediena projektą (10877/2018),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsnio 3 ir 4 dalių pirmąsias pastraipas ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį ir 218 straipsnio 7 dalį (C8-0445/2018),

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. kovo 12 d. ne teisėkūros rezoliuciją(1) dėl sprendimo projekto,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 ir 4 dalis ir į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto rekomendaciją ir į Vystymosi komiteto nuomonę (A8-0083/2019),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Vietnamo Socialistinės Respublikos vyriausybėms ir parlamentams.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0141.

2019 m. kovo 12 d. Europos Parlamento ne teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Vietnamo Socialistinės Respublikos savanoriškos partnerystės susitarimo dėl miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos mediena sudarymo projekto (10861/2018 – C8-0445/2018 – 2018/0272M(NLE))

P8_TA(2019)0141 A8-0093/2019

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Vietnamo Socialistinės Respublikos savanoriškos partnerystės susitarimo dėl miškų teisės aktų vykdymo užtikrinimo, miškų valdymo ir prekybos mediena sudarymo projektą (10861/2018),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 9 d. Europos Sąjungos ir Vietnamo Socialistinės Respublikos savanoriškos partnerystės susitarimo dėl miškų teisės aktų vykdymo užtikrinimo, miškų valdymo ir prekybos mediena projektą (10877/2018),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsnio 3 ir 4 dalių pirmąsias pastraipas ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį ir 218 straipsnio 7 dalį (C8-0445/2018),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Vietnamo Socialistinės Respublikos pagrindų susitarimą dėl visapusės partnerystės ir bendradarbiavimo(1),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Vietnamo Socialistinės Respublikos laisvosios prekybos susitarimą,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Vietnamo Socialistinės Respublikos investicijų apsaugos susitarimo projektą,

–  atsižvelgdamas į 2005 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2173/2005 dėl FLEGT licencijavimo schemos medienos importui į Europos bendriją sukūrimo(2) (FLEGT reglamentas),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos mediena veiksmų plano (COM(2003)0251),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 28 d. Tarybos išvadas dėl miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos mediena (10721/2016),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 995/2010, kuriuo nustatomos veiklos vykdytojų, pateikiančių rinkai medieną ir medienos produktus, pareigos(3) (ES medienos reglamentas),

–  atsižvelgdamas į Aplinkosauginių tyrimų agentūros 2018 m. gegužės 31 d. ataskaitą „Serijinis pažeidėjas: Vietnamas nuolat importuoja nelegalią Kambodžos medieną“(4) ir 2018 m. rugsėjo 25 d. ataskaitą „Pažeidimai Vietname. Būtina imtis veiksmų dėl suklastotų CITES leidimų prekiauti dalbergija“(5),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų 2015–2030 m. darnaus vystymosi tikslus (DVT),

–  atsižvelgdamas į 21-ojoje Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijoje (COP 21) 2015 m. gruodžio 12 d. pasiektą Paryžiaus susitarimą,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. Bonos uždavinį – pasaulines pastangas pasiekti, kad iki 2020 m. būtų atkurta 150 mln. hektarų, o iki 2030 m. – 350 mln. hektarų iškirstų pasaulio miškų ir nualintos žemės,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų aplinkos programos (UNEP) 2012 m. ataskaitą „Žalioji anglis, juodoji prekyba: neteisėta medienos ruoša, mokestinis sukčiavimas ir pinigų plovimas pasaulio atogrąžų miškuose“ (angl. Green carbon, black trade: illegal logging, tax fraud and laundering in the world's tropical forests)(6),

–  atsižvelgdamas į JT konvencijas dėl kovos su nusikalstamumu ir korupcija, įskaitant Konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą ir Konvenciją prieš korupciją,

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. kovo 12 d. teisėkūros rezoliuciją(7) dėl Tarybos sprendimo projekto,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto nuomonę (A8-0093/2019),

A.  kadangi 2010 m. Vietnamas tapo trečiąja po Indonezijos ir Malaizijos Azijos šalimi, pradėjusia derybas dėl miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos mediena (FLEGT) savanoriškos partnerystės susitarimo (SPS); kadangi 2017 m. gegužės mėn. derybos buvo baigtos ir 2018 m. spalio 19 d. buvo pasirašytas susitarimas;

B.  kadangi SPS tikslas – sukurti teisinę sistemą, pagal kurią būtų siekiama užtikrinti, kad visa pagal SPS iš Vietnamo į ES importuojama mediena ir medienos produktai būtų pagaminti teisėtai; kadangi SPS apskritai yra skirti skatinti sisteminiams miškininkystės sektoriaus pokyčiams, kuriais būtų siekiama tvariai valdyti miškus, panaikinti neteisėtą medienos ruošą ir remti pasaulinio masto pastangas sustabdyti miškų naikinimą ir alinimą;

C.  kadangi Vietnamas yra svarbi prekybos mediena sektoriaus šalis, jos į eksportą orientuotas medienos perdirbimo sektorius yra ketvirtas pagal dydį pasaulyje ir siekiama, kad jis būtų didžiausias; kadangi Vietnamas, būdamas svarbus perdirbimo centras, eksportuoja daug medienos produktų ne tik į ES, bet ir į savo regiono šalis, pirmiausia į Kiniją ir Japoniją;

D.  kadangi Vietnamas importuoja daug medienos ir jos produktų, 2017 m. jo gamyklose sunaudota maždaug 34 mln. kubinių metrų medienos ir medienos produktų – 25 proc. jų buvo importuota, o 75 proc. gauta iš vietinių plantacijų – daugumos jų savininkai ir valdytojai yra smulkūs ūkininkai; kadangi 2011–2017 m. laikotarpiu importo vertė padidėjo 68 proc.; kadangi pastaraisiais metais Vietnamas padarė didelę pažangą mažindamas miškų naikinimą šalyje ir savo miško teritoriją padidino nuo 37 proc. 2005 m. iki 41,65 proc. 2018 m., įskaitant pramoninį miško įveisimą; kadangi Vietnamas nuo 2016 m. taiko draudimą šalies natūralių miškų medienos ruošai;

E.  kadangi 2017 m. didžiausios rąstų ir pjautinės medienos kilmės šalys buvo Kamerūnas, JAV ir Kambodža, taip pat Kongo Demokratinė Respublika, kuri buvo svarbi tiekėja; kadangi Kambodža nuo 2015 m. yra antra pagal dydį Vietnamo atogrąžų medienos tiekėja, nepaisant draudimo(8) eksportuoti į Vietnamą, apie kurį pranešama; kadangi 2016–2017 m. pranešta apie 43 proc. padidėjusią importo apimtį ir 40 proc. padidėjusią importo vertę iš Afrikos šalių; kadangi atitinkamos praktinės patirties turinčios NVO nurodė, kad iš Kambodžos ir Kongo Demokratinės Respublikos eksportuojama mediena turėtų būti laikoma didelės rizikos mediena, o žaliavinė mediena dažnai importuojama iš šalių, kurioms būdingas silpnas valdymas, aukšto lygio korupcija ar konfliktai, esant didelei rizikai, kad mediena ruošiama neteisėtai;

F.  kadangi Kambodžoje miškų naikinimo mastas yra penktas pagal dydį pasaulyje ir kadangi, atsižvelgiant į JT statistinius duomenis, Kambodžos miškų plotas sumažėjo nuo 73 proc. 1990 m. iki 57 proc. 2010 m.;

G.  kadangi, remiantis 2006 m. lapkričio 28 d. akto Nr. 131 3 straipsniu, Kambodža draudžia eksportuoti apvalius rąstus, išskyrus rąstus iš įveistų miškų, neapdorotą pjautinę medieną, išskyrus medieną iš įveistų miškų, bei kvadratinio ir stačiakampio skerspjūvio medieną, kurios storis ir plotis yra didesnis nei 25 cm(9); kadangi iš esmės laikoma, kad eksportuojant bet kokius natūralaus miško medienos produktus iš Kambodžos pažeidžiama Kambodžos teisė; kadangi pagal SPS Vietnamas yra įsipareigojęs importuoti tik tokią medieną, kuri buvo teisėtai paruošta pagal nacionalinius kilmės šalies teisės aktus;

H.  kadangi pagal SPS šalis įsipareigoja parengti politiką, siekdama užtikrinti, kad į ES būtų eksportuojama tik patikrinta teisėta mediena ir medienos produktai(10); kadangi siekdamas įgyvendinti savo įsipareigojimus pagal SPS ir užtikrinti jų vykdymą Vietnamas turės priimti teisės aktus, pagal kuriuos būtų nustatoma medienos teisėtumo užtikrinimo sistema (MTUS) ir įsteigiamos reikiamos administracinės struktūros ir sukuriami pajėgumai; kadangi šis SPS bus taikomas medienai ir medienos produktams, skirtiems ir vidaus, ir eksporto rinkoms, išskyrus galutinį FLEGT licencijavimo etapą, kuris šiuo metu skirtas tik eksportui į ES;

I.  kadangi Vietnamas įsipareigojo priimti medienos ir medienos produktų importuotojų išsamaus patikrinimo prievolėmis paremtus teisės aktus, kuriais būtų užtikrinama, kad į jo rinką būtų importuojama tik teisėtai pagaminta mediena(11); kadangi Vietnamas kaip dalį teisėtumo apibrėžties pagal SPS taip pat įsipareigojo pripažinti atitinkamus medienos ruošos šalių įstatymus;

J.  kadangi šio SPS propagavimas regione atliktų svarbų vaidmenį skatinant ekonominę integraciją ir siekiant tarptautinių darnaus vystymosi tikslų; kadangi naujų SPS sudarymas, visų pirma su Kinija, kuri ribojasi su Vietnamu ir yra labai svarbi veikėja apdorotos medienos pramonės srityje, sudarytų galimybes teikti garantijas, susijusias su regiono prekybos mediena ir medienos produktais teisėtumu ir gyvybingumu;

K.  kadangi tik po to, kai Vietnamas įrodys, kad visiškai įvykdė visus SPS įsipareigojimus(12) ir sukūrė pajėgumus atitinkamų nacionalinės teisės aktų vykdymui užtikrinti, jis galės prisijungti prie ES FLEGT licencijavimo schemos; kadangi pagal FLEGT licenciją importuojama mediena pagal ES medienos reglamento reikalavimus laikoma teisėta; kadangi Vietnamo prisijungimas prie FLEGT licencijavimo schemos patvirtinamas priimant deleguotąjį aktą;

L.  kadangi įsigaliojus ES ir Vietnamo LPS bus liberalizuota prekyba mediena ir medienos produktais ir iki FLEGT licencijavimo pradžios importui iš Vietnamo bus taikomos pagal ES medienos reglamentą numatytos bendros išsamaus patikrinimo prievolės(13);

1.  primena, kad tvari ir įtrauki miškotvarka ir miškų valdymas yra labai svarbūs norint pasiekti Darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 m. ir Paryžiaus susitarime nustatytus tikslus;

2.  ragina ES užtikrinti, kad SPS derėtų su visomis jos politikos kryptimis, įskaitant vystymosi, aplinkos, žemės ūkio ir prekybos politiką;

3.  tvirtai remia kartu su Vietnamu vykdomą FLEGT procesą, atsižvelgiant į šalies vaidmenį medienos perdirbimo sektoriuje; palankiai vertina SPS pasirašymą – šiuo susitarimu siekiama palaipsniui užbaigti šalies politikos reformą, kuria siekiama pašalinti neteisėtai paruoštą medieną iš Vietnamo veiklos vykdytojų tiekimo grandinių; teigiamai vertina Vietnamo įsipareigojimą ir iki šiol padarytą pažangą bei supranta, kad visapusiškas SPS įgyvendinimas bus ilgalaikis procesas, susijęs ne tik su visų teisės aktų (MTUS) priėmimu, bet ir su užtikrinimu, kad bus sukurti tinkami administraciniai pajėgumai ir įgyta praktinė patirtis siekiant įgyvendinti ir vykdyti savanorišką partnerystės susitarimą (SPS); primena, kad FLEGT licencijų išdavimas gali būti pradėtas tik tuomet, kai Vietnamas įrodys, jog yra pasirengęs taikyti savo MTUS sistemą; atkreipia dėmesį į problemas, kurios kyla dėl nacionalinio ir provincijų lygmenų koordinavimo, kuris yra būtinas siekiant užtikrinti tinkamą ir nuoseklų SPS įgyvendinimą visoje šalyje, ir ragina Vietnamo vyriausybę užtikrinti tokį koordinavimą;

4.  primena, kad įgyvendinant SPS turi būti papildyti ES įsipareigojimai saugoti aplinką ir užtikrintas suderinamumas su įsipareigojimais užkirsti kelią masiniam miškų naikinimui;

5.  ragina Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) skirti pakankamai žmogiškųjų išteklių šio SPS įgyvendinimui, įskaitant pakankamų išteklių užtikrinimą ES delegacijai Hanojuje, taip pat užtikrinti, kad pagal esamas ir būsimas vystomojo bendradarbiavimo priemones Vietnamui numatomi finansiniai ištekliai būtų konkrečiai skirti SPS įgyvendinimui; ragina Komisiją ir EIVT padėti Vietnamo valdžios institucijoms ir pilietinei visuomenei, be kita ko, suteikiant prieigą prie palydovinių nuotraukų; ragina ES nukreipti pastangas siekiant stiprinti Vietnamo teisinę sistemą ir institucinius gebėjimus sprendžiant technines ir ekonomines problemas, trukdančias veiksmingai įgyvendinti ir vykdyti galiojančius nacionalinius ir tarptautinius teisės aktus;

6.  pripažįsta, kad Vietnamo medienos pramonė prisiėmė įsipareigojimus pašalinti neteisėtą medieną iš tiekimo grandinių ir didinti informuotumą šiais klausimais; vis dėlto pabrėžia, kad šios pramonės požiūrio pokyčiai ir tvirtas vykdymo užtikrinimas yra nepaprastai svarbūs; primena, kad dėl neteisėtos medienos tiekimo grandinėse kyla pavojus, kad bus padaryta žala Vietnamo perdirbimo pramonės reputacijai;

7.  vis dėlto supranta, kad praeityje Vietnamas patyrė didelių sunkumų spręsdamas neteisėtos prekybos mediena su Laosu, o pastaraisiais metais – su Kambodža, klausimą; mano, kad tokiais atvejais Vietnamas ir šalys tiekėjos yra kartu atsakingos už tokios neteisėtos prekybos skatinimą, nes Vietnamo valdžios institucijos, ypač provincijų lygmeniu, priėmė oficialius sprendimus, kuriais pažeidžiami medienos ruošos šalies teisės aktai, pvz., dėl oficialių importo kvotų taikymo;

8.  kaip vieną iš pagrindinių SPS laimėjimų palankiai vertina Vietnamo įsipareigojimą priimti teisės aktus siekiant užtikrinti, kad į jo rinką būtų importuojama tik teisėtai pagaminta mediena, taikant privalomą išsamų importuotojų patikrinimą; primena, kad išsamaus patikrinimo prievolės neturėtų apsiriboti vien kontrolinio sąrašo langelių žymėjimu, bet turėtų apimti visus būtinus veiksmus, pvz., informacijos rinkimą, rizikos vertinimą ir papildomas priemones, skirtas bet kokiai nustatytai rizikai sumažinti, kad ji būtų nereikšminga, kurių vykdymą turėtų užtikrinti kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos, atlikdamos patikimas ir sistemingas atskirų įmonių patikras; atkreipia dėmesį į uždavinį užtikrinti išsamaus patikrinimo prievolių vykdymą pasitelkiant muitines, o šiuo tikslu reikės suteikti tinkamą mokymą; primena, kad Vietnamo valdžios institucijos turėtų patvirtinti išsamaus patikrinimo sistemą, kuri atitiktų ES medienos reglamente išdėstytą sistemą, ir pabrėžia, kad nacionalinės teisės aktuose dėl išsamaus patikrinimo reikia numatyti nepriklausomų trečiųjų šalių teikiamus dokumentus; ragina Vietnamo valdžios institucijas apsvarstyti trečiųjų šalių atliekamo audito ir bendrovių viešų ataskaitų teikimo galimybes – tai būtų jų išsamaus patikrinimo sistemos reikalavimai, taip pat teikti tinkamą paramą įmonėms siekiant joms laikytis prievolių ir vengti neproporcingos naštos, tenkančios namų ūkių medienos tiekėjams, tuo pačiu metu išvengiant spragų;

9.  ragina Vietnamo vyriausybę numatyti tinkamas, atgrasančias ir proporcingas sankcijas už teisės aktų, kuriais įgyvendinama MTUS, pažeidimus, pagal kurias importo atveju neteisėta mediena būtų ne tik konfiskuojama, bet tokią medieną būtų visiškai uždrausta tiekti Vietnamo rinkai;

10.  teigiamai vertina nepriklausomo vertinimo ir skundų bei grįžtamosios informacijos teikimo mechanizmą ir ragina Vietnamo valdžios institucijas užtikrinti, kad į tai būtų tinkamai reaguojama, be kita ko, prireikus vykdant veiksmingus ir atgrasančius vykdymo užtikrinimo veiksmus; tikisi, kad šie mechanizmai veiks visiškai skaidriai ir kad jie padės skatinti pilietinės visuomenės ir vykdymo užtikrinimo institucijų keitimąsi informacija; palankiai vertina Vietnamo įsipareigojimą užtikrinti, kad pilietinės visuomenės organizacijos, miškų asociacijos, įmonės, profesinės sąjungos, vietos bendruomenės ir miškų teritorijose gyvenantys asmenys vykdytų nepriklausomą savanoriškos partnerystės susitarimo įgyvendinimo stebėseną; pabrėžia, kad itin svarbu užtikrinti jų dalyvavimą ir prieigą prie atitinkamos ir naujausios informacijos, kad jie galėtų atlikti savo vaidmenį šiame procese ir toliau prisidėti prie MTUS patikimumo ir nuolatinio jos stiprinimo; palankiai vertina Vietnamo įsipareigojimą suteikti galimybę pilietinei visuomenei susipažinti su nacionaline miškų ūkio duomenų baze ir ragina vyriausybę viešoms konsultacijoms pateikti MTUS įgyvendinimo teisės aktus ir atsižvelgti į gautą grįžtamąją informaciją;

11.  palankiai vertina pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimą vykstant deryboms dėl SPS ir joms pasibaigus ir primygtinai ragina Vietnamo vyriausybę visu įgyvendinimo etapu ir vėliau užtikrinti tikrą ir visišką įtrauktį, apimant visą SPS taikymo sritį, įskaitant importo kontrolę, išsamaus patikrinimo prievoles, organizacijų klasifikavimo sistemą ir rizika pagrįstą įmonių tikrinimą bei FLEGT licencijas; pabrėžia, kad dėl socialinių ir ekonominių priežasčių svarbu įtraukti vietos bendruomenes, taip pat siekiant užtikrinti tinkamą naujojo Miškininkystės įstatymo ir SPS įsipareigojimų įgyvendinimą;

12.  griežtai smerkia Kambodžos pasienyje vykdomą neteisėtą prekybą mediena ir ragina abiejų šalių valdžios institucijas nedelsiant visiškai sustabdyti neteisėtus srautus – tai yra būtina siekiant sėkmingai tęsti SPS procesą; primygtinai ragina Vietnamo valdžios institucijas ištirti šį atvejį, pašalinti iš pareigų ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn tuos asmenis, kurie yra atsakingi už leidimo suteikimą neteisėtai prekybai mediena iš Kambodžos ir kitų šalių ir tokios prekybos valdymą; palankiai vertina pastarąjį Vietnamo valdžios institucijų sprendimą leisti prekiauti mediena tik per pagrindinius tarptautinius vartus, taip pat stiprinti vykdymo užtikrinimo pajėgumus kovojant su neteisėta prekyba; primygtinai ragina Vietnamo valdžios institucijas medieną iš Kambodžos nedelsiant priskirti didelės rizikos kategorijai ir užtikrinti, kad būtų laikomasi Kambodžos medienos ruošos ir eksporto teisės aktų, laikantis SPS įsipareigojimų; ragina abi šalis stiprinti ir gerinti dialogą, tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir keitimąsi prekybos duomenimis ir informacija apie su prekyba neteisėta mediena susijusią riziką ir galiojančius atitinkamus teisės aktus bei ragina jas į tarpininkavimo šiam dialogui veiklą įtraukti ES; ragina Vietnamą ir Kambodžą prašyti Interpolo pagalbos ir bendradarbiauti nustatant veiksmingas ir ilgalaikes kovos su paplitusia neteisėta medienos ruoša ir tarpvalstybine medienos kontrabanda į Vietnamą priemones; ragina Vietnamo valdžios institucijas taikyti tas pačias priemones importui iš kitų šalių tiekėjų, ypač iš Afrikos šalių, pvz., Kongo Demokratinės Respublikos, kuriose kyla arba gali kilti panašių problemų;

13.  pabrėžia, kad visoje tiekimo grandinėje būtina spręsti neteisėtos medienos ruošos ir transporto, apdorojimo ir prekybos regioninio aspekto problemą; ragina įtraukti šį regioninį aspektą į SPS vertinimo procesą ir įvertinti ryšį tarp silpnesnių vykdymo užtikrinimo mechanizmų taikymo kitose regiono šalyse ir eksporto iš tokių šalių į ES padidėjimo;

14.  pabrėžia, kad prastas miškų ūkio valdymas ir korupcija miškininkystės sektoriuje paspartina neteisėtą miškų kirtimą ir miškų alinimą ir pabrėžia, kad FLEGT iniciatyvos sėkmė taip pat priklauso nuo kovos su sukčiavimu ir korupcija visoje medienos tiekimo grandinėje; primygtinai ragina Vietnamo vyriausybę, siekiant duoti konkretų ženklą, kad Vietnamas visapusiškai įsipareigoja SPS procesui, imtis veiksmų siekiant sustabdyti paplitusią korupciją ir šalinti kitus šią prekybą skatinančius veiksnius, visų pirma susijusius su muitine ir kitomis valdžios institucijomis, kurios atliks pagrindinį vaidmenį įgyvendinant ir vykdant SPS; pabrėžia, kad reikia panaikinti nebaudžiamumą miškininkystės sektoriuje, užtikrinant, kad būtų vykdomas baudžiamasis persekiojimas už pažeidimus;

15.  palankiai vertina tai, kad Vietnamo vyriausybė neseniai priėmė SPS įgyvendinimo veiksmų planą ir ragina vyriausybę laikytis konkretaus, per nustatytą laiką įvykdytino ir išmatuojamo metodo; palankiai vertina tai, kad 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujasis Miškininkystės įstatymas, į kurį įtrauktas draudimas importuoti neteisėtai paruoštą medieną į Vietnamą, ir primygtinai ragina Vietnamo valdžios institucijas užtikrinti šio draudimo vykdymą ir prireikus skubiai priimti įgyvendinimo priemones, siekiant užpildyti spragą, kol pradės veikti MTUS;

16.  teigiamai vertina tai, kad į ES ir Vietnamo LPS įtrauktos nuostatos dėl tvaraus miškų valdymo, kurios taip pat yra susijusios su SPS; ragina Komisiją įgyvendinant LPS ypatingą dėmesį skirti prekybai mediena ir medienos produktais ir atidžiai stebėti prekybos srautus, siekiant užtikrinti, kad dėl papildomo prekybos liberalizavimo nekiltų papildoma neteisėtos prekybos rizika;

17.  prašo Komisijos kasmet pranešti Parlamentui apie pažangą, kurią Vietnamas padarė įgyvendindamas SPS, be kita ko, atsižvelgiant į šios rezoliucijos reikalavimus, taip pat apie Jungtinio įgyvendinimo komiteto veiklą, kad būtų galima priimti informacija pagrįstą sprendimą, kai bus pasiūlytas deleguotasis aktas, kuriuo leidžiama pripažinti FLEGT licencijas; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę kitos peržiūros metu patobulinti reglamentą dėl FLEGT licencijavimo, kad ji galėtų greitai reaguoti į didelių įsipareigojimų pagal SPS pažeidimų atvejus;

18.  ragina Komisiją skatinti dialogą ir propaguoti ES medienos reglamentą bendradarbiaujant su svarbiausiomis importuojančiomis šalimis regione ir didžiausiomis ES prekybos partnerėmis, pvz., Kinija ir Japonija, ir toliau teikti pirmenybę būtinybei palaikyti dvišalius santykius su šiomis šalimis, įskaitant prekybos santykius, kad būtų rasti konkretūs sprendimai siekiant sustabdyti nelegalią prekybą mediena ir sukurti vienodas sąlygas pasaulyje sprendžiant šią problemą; remia Komisiją siekiant pradėti derybas dėl SPS su Vietnamo kaimyninėmis šalimis, kai tik bus įvykdytos būtinos sąlygos, ir pabrėžia FLEGT SPS svarbą būsimose vystymosi ir bendradarbiavimo priemonėse; ragina Komisiją nustatyti priemones, kurios padėtų palengvinti Vietnamo ir kitų šalių, kurios jau sudarė SPS su Europos Sąjunga, keitimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais;

19.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių, Vietnamo Socialistinės Respublikos ir Kambodžos Karalystės vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 329, 2016 12 3, p. 8. (2) OL L 347, 2005 12 30, p. 1. (3) OL L 295, 2010 11 12, p. 23. (4) https://eia-international.org/wp-content/uploads/eia-serial-offender-web.pdf (5) https://eia-international.org/report/vietnam-violation-action-required-fake-cites-permits-rosewood-trade/ (6) Nellemann, C., Interpolo kovos su nusikaltimais aplinkai programa (red.) 2012 m. Žalioji anglis, juodoji prekyba: neteisėta medienos ruoša, mokestinis sukčiavimas ir pinigų plovimas pasaulio atogrąžų miškuose (angl. Green carbon, black trade: illegal logging, tax fraud and laundering in the world's tropical forests). Skubiai atliktas vertinimas. Jungtinių Tautų aplinkos programa, centras „GRID-Arendal“ (http://wedocs.unep.org/bitstream/handle/20.500.11822/8030/Green%20carbon%20Black%20Trade_%20Illegal %20logging.pdf?sequence=5&isAllowed=y). (7) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0140. (8) https://www.phnompenhpost.com/national/despite-ban-timber-exports-vietnam-nearing-2016-total (9) https://eia-international.org/wp-content/uploads/eia-serial-offender-web.pdf, p. 6. (10) SPS apima visus pagrindinius į ES eksportuojamus produktus, visų pirma penkis privalomuosius medienos produktus, kaip apibrėžta 2005 m. FLEGT reglamente (rąstus, pjautinę medieną, bėgių pabėgius, klijuotinę fanerą ir vienasluoksnę fanerą), taip pat apima kai kuriuos kitus medienos produktus, kaip antai medienos skiedrų smulkinius, parketo grindis, smulkinių plokštes ir medinius baldus. SPS apima eksportą į visas trečiąsias šalis, nors, bent jau pradžioje, licencijavimo schema taikoma tik ES eksportui. (11) Pagal SPS 2 straipsnio j punktą „teisėtai pagaminta mediena (toliau taip pat vadinama teisėta mediena) – medienos produktai, paruošti vietoje arba importuoti ir pagaminti pagal II priede nurodytus Vietnamo teisės aktus ir kitas atitinkamas šio Susitarimo nuostatas; importuotos medienos atveju tai yra medienos produktai, kurie yra paruošti, pagaminti ir eksportuoti pagal atitinkamus medienos ruošos šalies teisės aktus ir V priede aprašytas procedūras“. (12) MTUS sistemos tinkamumą FLEGT licencijavimo schemai pirmiausia bendrai įvertins ES ir Vietnamas. Licencijavimas galės būti pradėtas tik abiem šalims pritarus, kad sistema yra pakankamai tvirta. (13) 13.8 straipsnio 2 dalies a punktas: „[kiekviena šalis] skatina remti prekybą miškininkystės produktais, gautais iš tvariai tvarkomų miškų ir paruoštais laikantis jų ruošos šalies vidaus teisės aktų; taip pat gali būti sudarytas savanoriškas partnerystės susitarimas dėl miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos mediena (FLEGT)“.

2019 m. kovo 12 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo, kuriuo valstybės narės įgaliojamos Europos Sąjungos interesų labui pasirašyti Protokolą, kuriuo iš dalies keičiama Europos Tarybos konvencija dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu, projekto (10923/2018 – C8-0440/2018 – 2018/0238(NLE))

P8_TA(2019)0142 A8-0070/2019

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (10923/2018),

–  atsižvelgdamas į Protokolą, kuriuo iš dalies keičiama Europos Tarybos konvencija dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu (ETS Nr. 108) (CETS Nr.°223),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 16 straipsnį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį (C8-0440/2018),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 ir 4 dalis ir į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto rekomendaciją (A8-0070/2019),

1.  pritaria Tarybos sprendimo projektui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms bei Europos Tarybai.

2019 m. kovo 12 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo, kuriuo, atsižvelgiant į Europos Sąjungos interesus, valstybės narės įgaliojamos tapti Europos Tarybos konvencijos dėl integruoto požiūrio į saugumą, apsaugą ir paslaugas per futbolo rungtynes ir kitus sporto renginius (CETS Nr.°218) Šalimis, projekto (12527/2018 – C8-0436/2018 – 2018/0116(NLE))

P8_TA(2019)0143 A8-0080/2019

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (12527/2018),

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos konvenciją dėl integruoto požiūrio į saugumą, apsaugą ir paslaugas per futbolo rungtynes ir kitus sporto renginius (CETS Nr.°218),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 87 straipsnio 1 dalį, 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį ir 218 straipsnio 8 dalį (C8-0436/2018),

–  atsižvelgdamas į 2002 m. balandžio 25 d. Tarybos sprendimą 2002/348/TVR dėl saugumo tarptautinio masto futbolo rungtynėse(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 2 d. rezoliuciją „Integruotas požiūris į sporto politiką: geras valdymas, prieinamumas ir sąžiningumas“(2),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 ir 4 dalis ir į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto rekomendaciją ir Kultūros ir švietimo komiteto nuomonę (A8-0080/2019),

1.  pritaria Tarybos sprendimo projektui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Europos Tarybai.

(1) OL L 121, 2002 5 8, p. 1. (2) OL C 252, 2018 7 18, p. 2.

2019 m. kovo 12 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Protokolo, kuriuo iš dalies keičiamas Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Kinijos Liaudies Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl jūrų transporto, kad būtų atsižvelgta į Kroatijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą, sudarymo Sąjungos ir valstybių narių vardu projekto (05083/2015 – C8-0022/2019 – 2014/0327(NLE))

P8_TA(2019)0144 A8-0168/2019

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (05083/2015),

–  atsižvelgdamas į protokolo, kuriuo iš dalies keičiamas Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybės susitarimas dėl jūrų transporto, projektą (05880/2015),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 100 straipsnio 2 dalį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C8-0022/2019),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 ir 4 dalis ir į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto rekomendaciją (A8-0168/2019),

1.  pritaria protokolo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Kinijos Liaudies Respublikos parlamentams ir vyriausybėms.

2019 m. kovo 12 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo, steigiančio Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Egipto Arabų Respublikos asociaciją, protokolo, kuriuo atsižvelgiama į Kroatijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą, sudarymo Europos Sąjungos bei jos valstybių narių vardu projekto (10219/2016 – C8-0135/2017 – 2016/0121(NLE))

P8_TA(2019)0145 A8-0025/2019

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (10219/2016),

–  atsižvelgdamas į Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo, steigiančio Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Egipto Arabų Respublikos asociaciją, protokolo, siekiant atsižvelgti į Kroatijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą, projektą (10221/2016),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 217 straipsnį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C8-0135/2017),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 ir 4 dalis ir į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto rekomendaciją (A8-0025/2019),

1.  pritaria protokolo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Egipto Arabų Respublikos vyriausybėms ir parlamentams.

2019 m. kovo 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Tarybos ir Komisijos sprendimo dėl Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo, nustatančio Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Turkmėnistano partnerystę, sudarymo Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos vardu projekto (12183/1/2011 – C8-0059/2015 – 1998/0031R(NLE))

P8_TA(2019)0146 A8-0072/2019

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos ir Komisijos sprendimo projektą (12183/1/2011),

–  atsižvelgdamas į Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo, kuriuo nustatoma Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Turkmėnistano partnerystė, projektą (12288/2011),

–  atsižvelgdamas į Tarybos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 91 straipsnį, 100 straipsnio 2 dalį, 207 ir 209 straipsnius bei 218 straipsnio 6 dalies a punktą ir pagal Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 101 straipsnio antrą pastraipą pateiktą prašymą pritarti (C8-0059/2015),

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Vidurinės Azijos regiono, visų pirma į 2008 m. vasario 20 d. rezoliuciją dėl ES strategijos Centrinės Azijos atžvilgiu(1), 2011 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl ES strategijos dėl Centrinės Azijos įgyvendinimo eigos(2), 2016 m. balandžio 13 d. rezoliuciją dėl ES Vidurinės Azijos strategijos įgyvendinimo ir peržiūros(3), 2009 m. balandžio 22 d. rezoliuciją dėl Laikinojo prekybos susitarimo su Turkmėnistanu(4) ir į 2006 m. vasario 14 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių ir demokratijos išlygos Europos Sąjungos susitarimuose(5),

–  atsižvelgdamas į 1999 m. laikinąjį Europos bendrijos, Europos anglių ir plieno bendrijos ir Europos atominės energijos bendrijos ir Turkmėnistano susitarimą dėl prekybos ir su prekyba susijusių klausimų, kurį Taryba sudarė 2009 m. liepos 27 d. (5144/1999), ir į pagal jį įsteigto Jungtinio komiteto reguliarius posėdžius,

–  atsižvelgdamas į Susitarimo memorandumą energetikos srityje, kurį 2008 m. gegužės mėn. pasirašė Europos Sąjunga ir Turkmėnistanas,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą (TPPTP) ir Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą (ICESCR), kuriuos Turkmėnistanas yra pasirašęs,

–  atsižvelgdamas į ES ir Turkmėnistano kasmetinį dialogą žmogaus teisių klausimais,

–  atsižvelgdamas į įsipareigojimą, kurį Komisijos pirmininko pavaduotoja ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai (pirmininko pavaduotoja ir vyriausioji įgaliotinė) prisiėmė Užsienio reikalų komitetui adresuotame 2015 m. gruodžio 16 d. laiške, kuriame nurodyti šio dokumento 3 dalyje minimi aspektai,

–  atsižvelgdamas į pirmininko pavaduotojos ir vyriausiosios įgaliotinės Užsienio reikalų komiteto pirmininkui adresuotą 2018 m. liepos 5 d. laišką, kuriame ji pažymi, kad remia partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą (PBS) su Turkmėnistanu,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 5 dalį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto preliminarų pranešimą (A8-0072/2019),

A.  kadangi Vidurinė Azija yra regionas, kurio procesuose vis labiau dalyvauja Europos Sąjunga;

B.  kadangi partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas (PBS) su Turkmėnistanu buvo parafuotas 1997 m. ir pasirašytas 1998 m.; kadangi nuo to laiko PBS ratifikavo 14-a iš pirmųjų 15-os jį pasirašiusių valstybių narių (Jungtinė Karalystė liko paskutinė neratifikavusi valstybė narė); kadangi Turkmėnistanas PBS ratifikavo 2004 metais; kadangi tų valstybių narių, kurios į ES įstojo po minėto susitarimo pasirašymo, prisijungimui prie PBS taikoma atskiro protokolo ir atskiro ratifikavimo procedūra;

C.  kadangi visų šalių ratifikuotas PBS būtų sudarytas pradiniam 10 metų laikotarpiui, jam praėjus jis būtų kasmet atnaujinamas, taip sudarant sąlygas ES atšaukti susitarimą, jei kiltų rimtų abejonių dėl žmogaus teisių paisymo ar kitų sunkių pažeidimų; kadangi, siekdamos atsižvelgti į pokyčius, šalys gali iš dalies keisti PBS;

D.  kadangi 2009 m. balandžio mėn. Taryba, savanoriškai vykdydama teisiškai neprivalomą procedūrą, konsultavosi su Europos Parlamentu dėl Laikinojo prekybos susitarimo (LPS) su Turkmėnistanu;

E.  kadangi Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) nustatė savo kriterijus, pagal kuriuos būtų vertinama Turkmėnistane daroma pažanga, taip pat kriterijus, pagal kuriuos būtų galima toliau bendradarbiauti, laikantis tarptautinės bendruomenės pripažintų teisinės valstybės, gero valdymo ir žmogaus teisių standartų;

F.  kadangi pagarba demokratijai bei pagrindinėms ir žmogaus teisėms, taip pat rinkos ekonomikos principams, kurie yra esminiai LPS elementai (kaip išdėstyta to susitarimo 1 straipsnyje ir PBS 2 straipsnyje), turėtų tapti ilgalaikiais Turkmėnistano tikslais; kadangi galima vienašališkai sustabdyti susitarimo taikymą, jei kuri nors šalis pažeistų šias nuostatas;

G.  kadangi Užsienio reikalų komitetas, apsvarstęs rekomendacijos dėl Parlamento pritarimo PBS sudarymui projektą ir prie jo pridedamą 2015 m. gegužės 8 d. pranešimo projektą kartu su pasiūlymu dėl rezoliucijos, 2016 m. gegužės 24 d. nusprendė laikinai sustabdyti procedūrą, kol bus nuspręsta, kad padaryta pakankama pažanga žmogaus teisių ir teisinės valstybės principo paisymo srityje, ir nusprendė pradėti dabar vykdomą laikinąją procedūrą;

H.  kadangi tebegaliojantys Turkmėnistano pažangos žmogaus teisių srityje kriterijai, kuriuos Parlamentas nurodė savo ankstesnėse rezoliucijose, yra itin svarbūs siekiant vykdyti principingą ir nuoseklią ES santykių su šia šalimi politiką;

I.  kadangi 2015 m. Turkmėnistane patvirtintas 2016–2020 m. nacionalinis žmogaus teisių veiksmų planas, kurį parengti 2013 m. padėjo JT vystymosi programa;

J.  kadangi Turkmėnistanas sudarė tarptautinius susitarimus, pavyzdžiui, TPPTP, ICESCR ir TDO konvencijas;

1.  ragina Tarybą, Komisiją ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai (pirmininko pavaduotoja ir vyriausioji įgaliotinė), remiantis JT, ESBO ir ERPB rekomendacijomis, skubiai nustatyti toliau nurodytus trumpalaikius lyginamuosius standartus, pagal kuriuos, prieš pritariant PBS, būtų vertinama tvari Turkmėnistano valdžios institucijų veiklos pažanga:

2.  ragina Tarybą, Komisiją bei pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę atsižvelgti į toliau nurodytas ilgalaikes tvarios ir patikimos pažangos rekomendacijas:

3.  pabrėžia, kad Europos Parlamentas ateinančiais metais, kai tik įsigalios PBS, turi atidžiai stebėti pokyčius Turkmėnistane ir tai, kaip įgyvendinamos visos PBS dalys; atsižvelgdamas į tai, ragina pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę parengti žmogaus teisių stebėsenos mechanizmą ir viešai įsipareigoti jį taikyti, kad Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) galėtų tinkamai informuoti Parlamentą apie PBS įgyvendinimą, kai tik jis įsigalios, ypač atsižvelgiant į jo tikslų įgyvendinimą ir 2 straipsnio nuostatų vykdymą, kad Parlamentas galėtų reaguoti į įvykius vietoje, jei būtų dokumentais pagrįstų ir įrodytų sunkių žmogaus teisių pažeidimų; atkreipia dėmesį į galimybę tokiais atvejais taikyti PBS sustabdymo mechanizmą ir šiuo požiūriu palankiai vertina pirmininko pavaduotojos ir vyriausiosios įgaliotinės 2015 m. gruodžio 16 d. Užsienio reikalų komitetui adresuotą laišką, kuriama išdėstyti šie tikslai:

4.  palankiai vertina tai, kad pirmininko pavaduotoja ir vyriausioji įgaliotinė 2018 m. lapkričio mėn. paskelbė apie visavertės ES delegacijos Ašchabade įsteigimą; pabrėžia, kad naujoji delegacija turėtų parengti abiem pusėms naudingą bendradarbiavimo strategiją, pritaikytą Turkmėnistano vystymosi sąlygoms ir poreikiams, stebėti padėtį šalyje, įskaitant žmogaus teisių pažeidimus ir konkrečius susirūpinimą keliančius atvejus, pradėti dialogą su įvairiais šalies partnerės politiniais, socialiniais ir ekonominiais subjektais, sudaryti sąlygas diplomatijai vietoje ir gerinti pagal ES išorės finansavimo priemones finansuojamų projektų valdymą ir priežiūrą;

5.  baigdamas tvirtina, kad ketina duoti savo pritarimą tuomet, kai manys, jog Komisija, Taryba, pirmininko pavaduotoja ir vyriausioji įgaliotinė bei Turkmėnistano valdžios institucijos tinkamai atsižvelgė į 1 ir 3 dalyse pateiktas rekomendacijas;

6.  paveda Pirmininkui reikalauti, kad Taryba, Komisija bei pirmininko pavaduotoja ir vyriausioji įgaliotinė reguliariai teiktų Parlamentui išsamią informaciją apie padėtį Turkmėnistane;

7.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, pirmininko pavaduotojai ir vyriausiajai įgaliotinei, taip pat Turkmėnistano vyriausybei ir parlamentui.

(1) OL C 184 E, 2009 8 6, p. 49. (2) OL C 168 E, 2013 6 14, p. 91. (3) OL C 58, 2018 2 15, p. 119. (4) OL C 184 E, 2010 7 8, p. 20. (5) OL C 290 E, 2006 11 29, p. 107.

2019 m. kovo 12 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos įgyvendinimo sprendimo dėl automatinio keitimosi DNR duomenimis Jungtinėje Karalystėje pradžios projekto (13123/2018 – C8-0474/2018 – 2018/0812(CNS))

P8_TA(2019)0147 A8-0092/2019

(Konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos projektą (13123/2018),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties, iš dalies pakeistos Amsterdamo sutartimi, 39 straipsnio 1 dalį ir į Protokolo Nr. 36 dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų 9 straipsnį, pagal kuriuos Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8-0164/2018),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 23 d. Tarybos sprendimą 2008/615/TVR dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo gerinimo, visų pirma kovos su terorizmu ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu srityje(1), ypač į jo 33 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 78c straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A8-0092/2019),

1.  pritaria Tarybos projektui;

2.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

3.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Parlamento patvirtintą tekstą;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 210, 2008 8 6, p. 1.

2019 m. kovo 12 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria dėl keitimosi informacija apie trečiųjų šalių piliečius ir Europos nuosprendžių registrų informacinės sistemos (ECRIS) iš dalies keičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2009/315/TVR ir pakeičiamas Tarybos sprendimas 2009/316/TVR (COM(2016)0007 – C8-0012/2016 – 2016/0002(COD))

P8_TA(2019)0148 A8-0219/2016

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2016)0007),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 82 straipsnio 1 dalies antros pastraipos d punktą, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0012/2016),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2018 m. gruodžio 19 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A8-0219/2016),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. kovo 12 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/…, kuria dėl keitimosi informacija apie trečiųjų šalių piliečius ir Europos nuosprendžių registrų informacinės sistemos (ECRIS) iš dalies keičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2009/315/TVR ir pakeičiamas Tarybos sprendimas 2009/316/TVR

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą (ES) 2019/884.)

2019 m. kovo 12 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo Europos nuosprendžių registrų informacinei sistemai papildyti ir paremti sukuriama centralizuota valstybių narių, turinčių informacijos apie priimtus trečiųjų šalių piliečių arba asmenų be pilietybės apkaltinamuosius nuosprendžius, nustatymo sistema (ECRIS-TCN sistema) ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1077/2011 (COM(2017)0344 – C8-0217/2017 – 2017/0144(COD))

P8_TA(2019)0149 A8-0018/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2017)0344),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 82 straipsnio 1 dalies antros pastraipos d punktą, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0217/2017),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2018 m. gruodžio 19 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto nuomonę (A8-0018/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. kovo 12 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/…, kuriuo Europos nuosprendžių registrų informacinei sistemai papildyti sukuriama centralizuota valstybių narių, turinčių informacijos apie priimtus trečiųjų šalių piliečių ir asmenų be pilietybės apkaltinamuosius nuosprendžius, nustatymo sistema (ECRIS-TCN) ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2018/1726

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2019/816.)

2019 m. kovo 12 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos solidarumo korpuso programos, kuriuo panaikinamas [Europos solidarumo korpuso reglamentas] ir Reglamentas (ES) Nr. 375/2014 (COM(2018)0440 – C8-0264/2018 – 2018/0230(COD))

P8_TA(2019)0150 A8-0079/2019

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0440),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 165 straipsnio 4 dalį, 166 straipsnio 4 dalį bei 214 straipsnio 5 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0264/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 17 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 6 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą ir į Vystymosi komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Tarptautinės prekybos komiteto ir Regioninės plėtros komiteto nuomones (A8-0079/2019),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. kovo 12 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) …/… dėl Europos solidarumo korpuso programos, kuriuo panaikinamas [Europos solidarumo korpuso reglamentas] ir Reglamentas (ES) Nr. 375/2014

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 165 straipsnio 4 dalį, 166 straipsnio 4 dalį ir 214 straipsnio 5 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(3),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(4),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(5),

kadangi:

(1)  Europos Sąjunga grindžiama piliečių ir valstybių narių solidarumu. Šia Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje įtvirtinta bendrąja vertybe grindžiami jos veiksmai ir užtikrinama vienybė, būtina kovojant su dabartinėmis ir būsimomis visuomenės problemomis, kurias jaunieji europiečiai nori padėti spręsti praktiškai parodydami solidarumą; [1 pakeit.]

(1a)   atsižvelgiant į tai, kad labai padaugėjo humanitarinių krizių ir ekstremalių situacijų pasaulyje, ir siekiant labiau skatinti Sąjungos piliečių solidarumą ir didinti humanitarinės pagalbos matomumą jiems, reikia plėtoti valstybių narių ir trečiųjų valstybių, nukentėjusių nuo žmogaus sukeltų ar gaivalinių nelaimių, solidarumą; [2 pakeit.]

(1b)  humanitarinė pagalba grindžiama nešališkumo, neutralumo ir nediskriminavimo principais, įtvirtintais tarptautinėje humanitarinėje teisėje ir Sąjungos teisėje. Humanitarinė pagalba – skubus reagavimas pagal poreikį, siekiant išsaugoti gyvybes, užkirsti kelią žmonių kančioms bei jas palengvinti, išlaikyti žmogaus orumą ir užtikrinti apsaugą pažeidžiamoms grupėms, nukentėjusioms dėl žmogaus sukeltų ar gaivalinių nelaimių. Nelaimių rizikos mažinimas ir pasirengimas nelaimėms vykdant gebėjimų ir atsparumo stiprinimo veiklą yra taip pat labai svarbūs humanitarinės pagalbos elementai; [3 pakeit.]

(2)  2016 m. rugsėjo 14 d. pranešime apie Sąjungos padėtį pabrėžtas poreikis investuoti į jaunimą ir skelbiama Europos solidarumo korpuso idėja (toliau – Programa), siekiant visoje Europos Sąjungoje suteikti galimybių jaunuoliams prasmingai prisidėti prie visuomenės, demonstruoti solidarumą, tobulinti savo įgūdžius ir taip gauti ne tik darbo, bet ir neįkainojamos žmogiškosios patirties;

(3)  2016 m. gruodžio 7 d. Komunikate „Europos solidarumo korpusas“(6) Komisija pabrėžė, kad reikia sutvirtinti solidarumo veiklos pagrindus visoje Europoje, sudaryti daugiau geresnių galimybių jaunuoliams dalyvauti solidarumo veikloje įvairiose srityse ir remti nacionalinius, regioninius ir vietos subjektus jiems stengiantis spręsti įvairius uždavinius ir įveikti krizes. Komunikatu pradėtas pirmasis Europos solidarumo korpuso etapas – pasitelkus įvairias ES programas, pagal kurias jaunuoliams visoje Sąjungoje pasiūlyta savanoriauti, stažuotis arba dirbti; [4 pakeit.]

(4)  Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje kaip vienas iš principų, svarbių Europos Sąjungai, nurodomas solidarumas. Šis principas taip pat nurodytas Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnio 1 dalyje kaip vienas iš ES išorės veiksmų pagrindų;

(4a)  šiame reglamente solidarumas suprantamas kaip kiekvieno žmogaus atsakomybės už kitus žmones jausmas ir įsipareigojimas siekti bendros gerovės, pasireiškiantis konkrečiais veiksmais, už kuriuos nesitikima gauti atlygio; [5 pakeit.]

(4b)   pagalba teikimas asmenims ir bendruomenėms už Sąjungos ribų, kuriuos ištiko nelaimė arba kurie yra ypač pažeidžiami nelaimių atveju ir kuriems reikalinga humanitarinė pagalba, yra grindžiamas pagrindiniais principais, t. y. neutralumo, humaniškumo, nepriklausomumo ir nešališkumo principais, ir yra svarbi solidarumo išraiška; [6 pakeit.]

(4c)   dalyvaujantieji savanoriai ir Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpuso veiklą įgyvendinančios organizacijos turėtų laikytis Europos konsensuse dėl humanitarinės pagalbos išdėstytų principų; [7 pakeit.]

(4d)  reikia toliau plėtoti solidarumą su krizių ir nelaimių aukomis trečiosiose valstybėse ir apskritai didinti Sąjungos piliečių informuotumą apie humanitarinę pagalbą ir savanorišką veiklą, kaip visą gyvenimą trunkančią veiklą, ir užtikrinti didesnį šios pagalbos matomumą; [8 pakeit.]

(4e)  Sąjunga ir valstybės narės yra įsipareigojusios įgyvendinti Jungtinių Tautų (JT) Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir joje nustatytus darnaus vystymosi tikslus ES viduje ir vykdydamos išorės veiksmus; [9 pakeit.]

(4f)  savo 2017 m. gegužės 19 d. išvadose dėl humanitarinės pagalbos ir vystymosi sąsajų įgyvendinimo Taryba pripažino, kad reikia stiprinti atsparumą geriau susiejant humanitarinę pagalbą ir vystomąjį bendradarbiavimą, taip pat toliau stiprinti humanitarinės pagalbos, vystomojo bendradarbiavimo ir konfliktų prevencijos vienas kitą papildančių požiūrių sąsajas; [10 pakeit.]

(5)  jaunuoliams turėtų būti sudaromos nesunkiai prieinamos, įtraukios ir prasmingos galimybės dalyvauti solidarumo veikloje, kad jie galėtų išreikšti įsipareigojimą dirbti bendruomenių labui, kartu įgyti naudingos asmeninės, mokymosi, socialinės, pilietinės ir profesinės patirties, žinių, įgūdžių ir gebėjimų ir atitinkamai daugiau galimybių įsidarbinti. Tokia veikla taip pat turėtų būti remiamas jaunųjų savanorių, stažuotojų ir darbuotojų judumas ir daugiakultūriai mainai; [11 pakeit.]

(6)  jaunuoliams siūloma solidarumo veikla turėtų būti kokybiška, t. y.; ja turėtų būti tenkinami nepatenkinti siekiama išspręsti nepatenkintų visuomenės poreikiai, poreikių klausimą, stiprinti solidarumą ir padedama stiprinti bendruomenes, bei demokratinį dalyvavimą. Ja turėtų būti suteikiama galimybė jaunuoliams įgyti vertingų žinių, įgūdžių ir gebėjimų,. Ji turėtų būti įperkama finansiškai prieinama jaunimui ir įgyvendinama saugiomis, įtraukiomis ir sveikomis sąlygomis. Reikėtų skatinti dialogą su vietos ir regioninėmis valdžios institucijomis ir Europos tinklais, kurių specializacija yra spręsti neatidėliotinas socialines problemas, kad būtų kuo geriau nustatyti nepatenkinti visuomenės poreikiai ir užtikrinta į poreikius orientuota programa. Solidarumo veikla neturėtų daryti neigiamo poveikio esamoms darbo vietoms ar stažuotėms ir turėtų padėti sustiprinti įmonių socialinės atsakomybės įsipareigojimus, o ne juos pakeisti; [12 pakeit.]

(7)  Europos solidarumo korpusas yra viena bendra vieta, per kurią galima pradėti dalyvauti solidarumo veikloje visoje Sąjungoje ir už jos ribų. Reikėtų užtikrinti nuoseklumą ir papildomumą su kitomis svarbiomis Sąjungos politikos kryptimis ir programomis. Europos solidarumo korpusas turėtų būti grindžiamas jau įgyvendinamų programų, visų pirma Europos savanorių tarnybos(7) ir ES pagalbos savanorių(8), pranašumais ir sąveika. Juo taip pat turėtų būti papildomos valstybių narių pastangos remti jaunuolius ir padėti jiems pereiti iš besimokančiųjų kategorijos į dirbančiųjų kategoriją pagal tokias programas, kaip Jaunimo garantiją garantija, suteikiant jiems papildomų galimybių patekti į darbo rinką organizuojant stažuotes arba sukuriant darbo vietas su solidarumu susijusiose srityse tam tikroje valstybėje narėje arba tarpvalstybiniu lygmeniu. Taip pat reikia užtikrinti papildomumą su jau veikiančiais Sąjungos lygmens tinklais, susijusiais su Europos solidarumo korpuso veikla, kaip antai Europos valstybinių užimtumo tarnybų tinklu, EURES ir „Eurodesk“ ir susijusiomis pilietinės visuomenės organizacijomis, įskaitant socialinius partnerius ir tinklus, atstovaujančius jaunimui ir savanoriams. Be to, reikėtų užtikrinti papildomumą tarp jau veikiančių susijusių sistemų, visų pirma tarp tokių nacionalinių solidarumo sistemų, kaip savanoriavimas, valstybės tarnyba ir jaunuolių judumo sistemų sistemos, ir Europos solidarumo korpuso, ir prireikus vadovautis gerąja patirtimi;, abipusiškai stiprinti ir gerinti tokių sistemų poveikį bei savybes ir remtis gerąja patirtimi. Europos solidarumo korpusas neturėtų pakeisti nacionalinių sistemų. Visiems jaunuoliams turėtų būti užtikrinamos galimybės dalyvauti nacionalinėje solidarumo veikloje. Komisija turėtų parengti praktines gaires dėl Programos papildomumo su kitomis Sąjungos programomis bei finansavimo šaltiniais ir dėl jų sąveikos; [13 pakeit.]

(8)  kalbant apie atitinkamų Sąjungos teisės aktų aiškinimą, ir tarpvalstybinė savanoriška veikla pagal Europos solidarumo korpuso programą, ir savanoriška veikla, kuri ir toliau remiama pagal Reglamentą (ES) Nr. 1288/2013, turėtų būti laikomos lygiavertėmis Europos savanorių tarnybos vykdomai veiklai;

(8a)  siunčiančiųjų ir priimančiųjų organizacijų sertifikavimas, atliktas vadovaujantis Reglamentu (ES) Nr. 375/2014, neturėtų būti dubliuojamas pagal Programą ir įgyvendinant šį reglamentą nuo 2021 m. turėtų būti pripažįstama atitiktis; [14 pakeit.]

(9)  Europos solidarumo korpusas sudaro naujų neformaliojo ir savaiminio mokymosi galimybių jaunuoliams savanoriauti, stažuotis arba dirbti su solidarumu susijusiose srityse, savo iniciatyva rengti ir įgyvendinti solidarumo projektus. Šios galimybės padeda jiems užsitikrinti asmeninį, mokymosi, socialinį, pilietinį ir profesinį tobulėjimą. Europos solidarumo korpusas taip pat remia jo dalyvių ir organizacijų tinklų kūrimo veiklą, taip pat priemones, kuriomis siekiama užtikrinti remiamos veiklos kokybę ir patikimesnį mokymosi rezultatų patvirtinimą. Tokiu būdu bus galima prisidėti prie Europos bendradarbiavimo jaunimo srityje ir skleisti informaciją apie tokio bendradarbiavimo teigiamą poveikį. Be to, jis turėtų padėti stiprinti bendruomenes ir remti esamas solidarumo veiksmus įgyvendinančias organizacijas; [15 pakeit.]

(10)  šiomis veiklomis turėtų būti teikiama Europos pridėtinė vertė ir tenkinami nepatenkinti visuomenės poreikiai bendruomenių naudai, kartu skatinant asmens asmeninį, mokymosi, socialinį, pilietinį ir profesinį tobulėjimą; tai gali būti daroma. Turėtų būti įmanoma šią veiklą vykdyti šiomis formomis: savanoriaujant, stažuojantis, dirbant, įgyvendinant projektus arba vykdant tinklų kūrimo veiklą įvairiose srityse, pavyzdžiui, susijusiose su švietimu ir mokymu, užimtumu, lyčių lygybe, verslumu (visų pirma, socialiniu verslumu), pilietiškumu ir demokratiniu dalyvavimu, kultūrų ir religijų dialogu, socialine įtrauktimi, neįgaliųjų įtrauktimi, aplinkos ir gamtos apsauga, klimato politika, nelaimių prevencija, pasirengimu joms ir jų padarinių šalinimu, žemės ūkio ir kaimo plėtra, maisto ir ne maisto produktų tiekimu, sveikata ir gerove, kultūra, įskaitant kultūros paveldą, kūrybiškumu ir kultūra, fiziniu lavinimu ir sportu, socialine parama ir gerove, trečiųjų šalių piliečių priėmimu ir integravimu, pagrindinį dėmesį skiriant problemų, su kuriomis susiduria migrantai, įveikimui, teritoriniu bendradarbiavimu ir sanglauda, tarpvalstybiniu bendradarbiavimu. Tokia solidarumo veikla turėtų apimti aiškų mokymosi ir mokymo dėmenį per atitinkamą veiklą, kuri dalyviams gali būti siūloma prieš solidarumo veiklos laikotarpį, jo metu ir po jo; [16 pakeit.]

(11)  savanoriška veikla (tiek Sąjungoje, tiek už jos ribų) yra puiki neformaliojo ir savaiminio mokymosi patirtis, skatinanti jaunuolių asmeninį, socialinį, mokymosi ir profesinį tobulėjimą, aktyvų pilietiškumą, demokratinį dalyvavimą ir galimybes įsidarbinti. Savanoriška veikla turėtų būti grindžiama raštišku savanoriškos veiklos susitarimu ir neturėtų daryti neigiamo poveikio galimam ar esamam apmokamam darbui, ar būti suvokiama kaip jo pakaitalas; Komisija ir valstybės narės, taikydamos atvirąjį koordinavimo metodą, turėtų bendradarbiauti jaunimo savanoriškos veiklos politikos srityje; [17 pakeit.]

(12)  stažuotės nesunkiai prieinamos stažuotės ir darbas su solidarumu susijusiose srityse gali suteikti papildomų galimybių jaunuoliams patekti į darbo rinką ir kartu padėti spręsti pagrindines visuomenės problemas. Tai įdarbinimas turėtų būti aiškiai atskirti nuo savanoriškos veiklos tiek finansiniu, tiek organizaciniu aspektais. Stažuotės niekada neturėtų pakeisti įdarbinimo. Tačiau apmokamos stažuotės ir įdarbinimas gali padidinti jaunuolių galimybes įsidarbinti paskatinti palankių sąlygų neturinčius jaunuolius ir mažiau galimybių turinčius jaunuolius dalyvauti su solidarumu susijusioje veikloje, kuri kitu atveju jiems galėtų būti neprieinama, kartu suteikiant aiškios Europos pridėtinės vertės padedant spręsti pagrindines socialines problemas ir jų našumą, kartu stiprinti vietos bendruomenes. Stažuotės gali padėti jiems jaunuoliams lengviau pereiti iš besimokančiųjų kategorijos švietimo sistemos į dirbančiųjų kategoriją darbo rinką ir padidinti jaunuolių galimybes įsidarbinti, nes tai būtina norint sudaryti jiems geresnes galimybes jų ilgalaikei integracijai į darbo rinką. Siūlomos stažuotės ir darbas yra tarpinis etapas jaunuoliams pereinant į darbo rinkoje. Pagal rinką. Už Europos solidarumo korpuso programą siūlomos stažuotės atitinka Tarybos rekomendacijoje dėl stažuočių kokybės sistemų(9) išdėstytus kokybės principus. Siūlomos siūlomas stažuotes ir darbus atlyginimą visada turėtų mokėti dalyvaujanti organizacija, priimanti ar įdarbinanti dalyvį. Stažuotės turėtų būti grindžiamos raštiška stažuotės ir darbas yra tarpinis etapas jaunuoliams patenkant į darbo rinką, todėl nuo jų neatsiejamas paramos teikimas pasibaigus veiklai. Tam tikri sutartimi, atitinkamai laikantis šalies, kurioje vyksta stažuotė, taikomų teisės aktų, ir atitikti 2014 m. kovo 10 d. Tarybos rekomendacijoje dėl stažuočių kokybės sistemų21 išdėstytus principus. Įdarbinimas turėtų būti grindžiamas darbo rinkos dalyviai, visų pirma valstybinės sutartimi, atitinkančia dalyvaujančios šalies, kurioje įdarbinama, nacionalinius teisės aktus ir privačios užimtumo tarnybos, socialiniai partneriai ir prekybos rūmai, sudaro palankias sąlygas stažuotėms ir darbui. Jie (arba) taikytinas kolektyvines sutartis. Finansinė parama dalyvaujančioms organizacijoms, siūlančioms įdarbinti, neturėtų būti teikiama ilgiau kaip dvylika mėnesių. Dalyvaujančios organizacijos turėtų pateikti paraišką dėl finansavimo per kompetentingą Europos solidarumo korpuso įgyvendinančią instituciją, siekdami siekdamos tarpininkauti tarp jaunųjų dalyvių ir stažuotes bei darbą solidarumo sektoriuose siūlančių darbdavių. Stažuotės ir įdarbinimas turėtų būti papildyti su dalyvavimu susijusiu tinkamu pasirengimu, mokymu darbo vietoje ir parama po stažuotės ar įdarbinimo. Tam tikri darbo rinkos dalyviai, visų pirma, valstybinės ir privačios užimtumo tarnybos, socialiniai partneriai ir prekybos rūmai, taip pat EURES priklausančios organizacijos, laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/589(10) tarpvalstybinės veiklos atveju galėtų sudaryti palankesnes sąlygas gauti stažuotę ir darbą; [18 pakeit.]

(12a)  reikėtų dėti pastangas užtikrinti, kad stažuočių ir įdarbinimo galimybėmis galėtų pasinaudoti visi jaunuoliai, visų pirma mažiau galimybių turintys jaunuoliai, įskaitant neįgaliuosius, palankių socialinių ar kultūrinių sąlygų neturinčius jaunuolius, migrantus ir atokiose kaimo vietovėse arba atokiausiuose Sąjungos regionuose gyvenančius jaunuolius; [19 pakeit.]

(13)  jaunuolių iniciatyvumas yra svarbus visuomenės ir darbo rinkos turtas. Europos solidarumo korpusas padeda jį skatinti, suteikdamas jaunuoliams galimybę rengti ir įgyvendinti savo projektus, kuriais siekiama spręsti konkrečias problemas vietos bendruomenių labui. Tokie projektai – galimybė išbandyti idėjas parengti naujoviškus bendrų problemų sprendimo būdus taikant metodą „iš apačios į viršų“ ir padėti jaunuoliams patiems skatinti solidarumo veiksmus. Jie taip pat yra atspirties taškas norint toliau dalyvauti solidarumo veikloje ir pirmasis žingsnis skatinant Europos solidarumo korpuso dalyvius dirbti savarankiškai arba burtis į asociacijas, nevyriausybines organizacijas ir toliau būti aktyviais piliečiais kaip savanoriams, stažuotojams arba kaip asociacijų, nevyriausybinių organizacijų ar kitas organizacijas, veikiančias kitų organizacijų, veikiančių solidarumo, ne pelno ir jaunimo sektoriuose;, darbuotojams. Europos solidarumo korpusas iš esmės turėtų sukurti aplinką, kurioje jaunimas būtų kuo labiau motyvuojamas užsiimti solidarumo veikla ir veikti viešojo intereso labui; [20 pakeit.]

(13a)  savanoriai gali prisidėti stiprinant Sąjungos pajėgumus teikti poreikiais ir principais grindžiamą humanitarinę pagalbą ir prisidėti prie humanitarinio sektoriaus veiksmingumo didinimo, jei jie yra tinkamai atrenkami, apmokomi ir parengiami dirbti vietoje užtikrinant, kad jie turėtų reikiamus įgūdžius ir gebėjimus, kad galėtų kuo veiksmingiau padėti žmonėms, kuriems reikia pagalbos, su sąlyga, kad jiems būtų užtikrinta pakankama parama ir priežiūra toje vietoje, kur vykdoma savanoriška veikla. Todėl labai kvalifikuoti, gerai apmokyti ir patyrę ugdantieji vadovai ir (arba) mentoriai vietoje atlieka svarbų vaidmenį didinant humanitarinės pagalbos veiksmingumą, taip pat padedant savanoriams; [21 pakeit.]

(14)  Europos solidarumo korpuso veikloje dalyvaujantys jaunuoliai ir organizacijos turėtų jausti, kad priklauso solidarumą visoje Europoje siekiančių skatinti asmenų ir subjektų bendruomenei. Be to, dalyvaujančioms organizacijoms reikia paramos, kad jos galėtų stiprinti savo pajėgumus siūlyti kokybišką veiklą didėjančiam dalyvių skaičiui. Europos solidarumo korpusas remia tinklų kūrimo veiklą, kurios tikslas – stiprinti jaunuolių ir dalyvaujančių organizacijų dalyvavimą bendruomenės gyvenime ir Europos solidarumo korpuso dvasią, taip pat skatina keitimąsi naudingos geriausios praktikos ir patirties pavyzdžiais. Tokia veikla taip pat padedama veiksmingiau skleisti informaciją apie Europos solidarumo korpusą viešiesiems ir privatiesiems subjektams, rinkti dalyvių ir dalyvaujančių organizacijų išsamius ir prasmingus atsiliepimus apie įvairius Europos solidarumo korpuso įgyvendinimo etapus. Grįžtamojoje informacijoje turėtų būti pateikti klausimai, susiję su Programos tikslais, kad būtų galima geriau įvertinti jos įgyvendinimą; [22 pakeit.]

(14a)  siekiant užtikrinti sėkmingą Programos įgyvendinimą, reikia didinti matomumą ir informuotumą, taip pat toliau propaguoti turimas finansavimo galimybes rengiant informavimo kampanijas (įskaitant kasmetinę Europos solidarumo korpuso informacijos dieną) ir taikant dinamiškas komunikacijos priemones, ypač didelį dėmesį skiriant socialinei žiniasklaidai, užtikrinant kuo didesnį tikslinių grupių, įskaitant ir asmenis, ir organizacijas, informuotumą; [23 pakeit.]

(15)  ypatingą dėmesį reikėtų skirti Europos solidarumo korpuse siūlomos veiklos ir kitokių galimybių kokybės užtikrinimui kuris gali padėti pasiekti įtraukties tikslą, visų pirma siūlant dalyviams deramą internetinį ir neinternetinį mokymą, kalbinę paramą, tinkamą apgyvendinimą, draudimą, administracinę paramą ir supaprastintas administracines procedūras bei paramąparamą prieš prasidedant ir pasibaigus veiklai, taip pat patvirtinant per Europos solidarumo korpusą įgytas žinias, įgūdžius ir gebėjimus. Savanorių Paramos priemonės turėtų būti parengtos ir teikiamos bendradarbiaujant su jaunimo organizacijomis bei kitomis ne pelno ir pilietinės visuomenės organizacijomis siekiant pasinaudoti jų praktine patirtimi šioje srityje. Dalyvių ir numatomų naudos gavėjų saugumui ir saugai turėtų ir toliau būti ypatingai svarbūs aspektai, savanoriai teikiama itin didelė svarba. Visa veikla turėtų būti vykdoma laikantis principo „nepakenk“. Dalyviai neturėtų būti dislokuojami operacijoms, kurios vykdomos per tarptautinius ir netarptautinius ginkluotus konfliktus, vykdyti ar aplinkybėmis, kurios neatitinka tarptautinių žmogaus teisių standartų. Veikloje, kurią vykdant tiesiogiai bendraujama su vaikais, derėtų vadovautis vaiko interesų principu ir, kai tikslinga, turėtų būti atliekami dalyvių asmens reputacijos patikrinimai arba imamasi kitų priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti vaikų apsaugą; [24 pakeit.]

(15a)   laikantis ES vaiko teisių propagavimo ir apsaugos gairių (2017 m.) ir JT neįgaliųjų teisių konvencijos 9 straipsnio, Sąjunga ir valstybės narės turi skatinti ir remti perėjimą nuo pažeidžiamų asmenų, pvz., neįgaliųjų ir vaikų, globos įstaigų prie priežiūros šeimoje ir bendruomenėje. Atsižvelgiant į tai, Programa neturėtų būti remiamos priemonės ar iniciatyvos, kuriomis kenkiama įsipareigojimui panaikinti globos įstaigas ar bet kokias vietas, kurios būtų žalingos vaikams ar neįgaliesiems; [25 pakeit.]

(15b)   visuose Programos įgyvendinimo etapuose, įskaitant dalyvaujančių savanorių ir organizacijų nustatymą ir atranką, turėtų būti visapusiškai laikomasi Sąjungos lygių galimybių ir nediskriminavimo principų; [26 pakeit.]

(16)  siekiant užtikrinti Europos solidarumo korpuso veiklos poveikį asmeniniam, mokymosi, socialiniam, kultūriniam, pilietiniam ir profesiniam dalyvių tobulėjimui, reikėtų tinkamai nustatyti ir dokumentuoti per tokią veiklą įgytas žinias, įgūdžius ir gebėjimus atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes ir ypatumus, kaip rekomenduojama 2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos rekomendacijoje dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo(11). Siekiant užtikrinti, kad registruotiems kandidatams būtų pasiūlyta tinkama solidarumo veikla, solidarumo veiklos mokymosi rezultatai kandidatams turėtų būti prieinami prieš nusprendžiant dalyvauti. Tuo tikslu turėtų būti skatinama Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis atitinkamai naudoti veiksmingas neformaliojo ir savaiminio mokymosi rezultatų pripažinimo priemones, pavyzdžiui, „Youthpass“ ir „Europass“; [27 pakeit.]

(16a)  nacionalinės agentūros taip pat turėtų skatinti jaunus savanorius tapti programos ambasadoriais ir dalytis savo patirtimi jaunimo tinkluose, švietimo įstaigose ir seminaruose. Buvę savanoriai ar ambasadoriai taip pat galėtų prisidėti prie būsimų kandidatų mokymo; [28 pakeit.]

(17)  kokybės ženklas turėtų užtikrinti, kad dalyvaujančios organizacijos laikytųsi vadovaujasi Sąjungos vertybėmis principais ir tikslais ir laikosi Europos solidarumo korpuso principų ir reikalavimų, susijusių su jų teisėmis ir pareigomis, ir saugumo standartų visais solidarumo veiklos etapais, įskaitant etapą prieš pradedant veiklą ir jai pasibaigus. Kokybės ženklas yra būtinoji dalyvavimo sąlyga, bet jo gavimas savaime neturėtų reikšti, kad bus skirtas finansavimas pagal Europos solidarumo korpuso programą. Kiekvienai solidarumo veiklos rūšiai turėtų būti numatytas atskiras kokybės ženklas; [29 pakeit.]

(18)  bet kuris Europos solidarumo korpuso veikloje norintis dalyvauti subjektas turėtų gauti kokybės ženklą, jei tenkinamos atitinkamos sąlygos. Reikėtų numatyti atskirus kokybės ženklus už savanorišką solidarumo veiklą, savanorišką veiklą, kuria remiamos humanitarinės pagalbos operacijos, ir už stažuotes bei darbą, siekiant užtikrinti, kad dalyvaujančios organizacijos veiksmingai laikytųsi Europos solidarumo korpuso principų ir reikalavimų, susijusių su jų teisėmis ir pareigomis, be to, tie kokybės ženklai taip pat turėtų priklausyti nuo dalyvaujančios organizacijos funkcijų. Kokybės ženklo suteikimo procedūrą turėtų nuolat vykdyti Europos solidarumo korpuso programą įgyvendinančios institucijos. Suteiktą kokybės ženklą reikėtų reguliariai įvertinti iš naujo ir atšaukti, jeigu atliekant patikrinimą nustatoma, kad sąlygos, kuriomis jis buvo suteiktas, nebetenkinamos. Administracinis procesas turėtų būti kiek įmanoma sutrumpintas, kad būtų išvengta mažesnių organizacijų atgrasymo; [30 pakeit.]

(19)  subjektas, norintis pateikti paraišką finansavimui gauti, kad galėtų siūlyti veiklą pagal Europos solidarumo korpuso programą, turėtų pirmiausia gauti kokybės ženklą, kuris yra būtinoji sąlyga. Šis reikalavimas netaikomas fiziniams asmenims, siekiantiems gauti finansinę paramą neoficialios Europos solidarumo korpuso dalyvių grupės vardu jos solidarumo projektams įgyvendinti;

(19a)   paprastai prašymai skirti dotaciją turėtų būti teikiami šalies, kurioje yra įsisteigusi dalyvaujanti organizacija, nacionalinei agentūrai. Prašymai skirti dotaciją solidarumo veiklai, kurią vykdo Europos lygmens ar tarptautinės organizacijos, savanorių grupių solidarumo veiklai Europos lygmeniu nustatytose prioritetinėse srityse ir solidarumo veiklai, kuria remiamos humanitarinės pagalbos operacijos trečiosiose šalyse, turėtų būti teikiami Komisijos įgyvendinimo sprendimu 2013/776/ES(12) įsteigtai Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomajai įstaigai (EACEA); [31 pakeit.]

(20)  dalyvaujančios organizacijos gali atlikti kelias funkcijas pagal Europos solidarumo korpuso programą. Atlikdamos priimančiojo subjekto funkciją, jos vykdys veiklą, susijusią su dalyvių priėmimu, įskaitant veiklos organizavimą ir, prireikus, vadovavimą bei paramos dalyviams vykdant solidarumo veiklą teikimą, taip pat grįžtamosios informacijos teikimą baigus vykdyti veiklą. Atlikdamos paramos rėmimo funkciją, jos vykdys veiklą, susijusią su dalyvių siuntimu ir parengimu prieš išvykimą, solidarumo veiklos metu ir po jos, įskaitant dalyvių mokymą ir nukreipimą į vietos organizacijas pasibaigus veiklai, kad būtų padidintos galimybės tolesnei solidarumo veiklai. Nacionalinės agentūros taip pat turėtų skatinti savanorius tapti programos ambasadoriais, dalytis asmenine patirtimi jaunimo tinkluose ir švietimo įstaigose ir taip prisidėti prie Programos rėmimo. Šiuo tikslu nacionalinės agentūros turėtų teikti paramą savanoriams; [32 pakeit.]

(20a)  siekiant paremti solidarumo veiklą jaunimo tarpe, dalyvaujančios organizacijos turėtų būti viešieji ar privatieji pelno nesiekiantys ar jo siekiantys subjektai ar tarptautinės organizacijos, galintys apimti jaunimo organizacijas, religines institucijas, labdaros asociacijas, pasaulietines humanistines organizacijas, NVO ir kitus pilietinės visuomenės veikėjus. Pagal programą finansavimas turėtų būti teikiamas tik dalyvaujančių organizacijų ne pelno veiklos daliai padengti; [33 pakeit.]

(21)  turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos išplėsti Europos solidarumo korpuso projektus; Tuo pat metu potencialiems paramos gavėjams turėtų būti teikiama tiksli ir nuolat atnaujinama informacija apie tokias galimybes. Turėtų būti nustatyta konkrečių priemonių, padedančių Europos solidarumo korpuso projektų vykdytojams teikti paraiškas dotacijai gauti ar siekti sąveikos naudojantis Europos struktūriniais ir investicijų fondais ir migracijos, saugumo, teisingumo ir pilietybės, sveikatos ir kultūros programomis; [34 pakeit.]

(22)  Europos solidarumo korpuso išteklių centras turėtų padėti įgyvendinančioms institucijoms, Europos solidarumo korpuso veikloje dalyvaujančioms organizacijoms ir jaunuoliams gerinti korpuso veiklos įgyvendinimo kokybę, taip pat tobulinti vykdant tokią veiklą įgytų gebėjimų nustatymą ir patvirtinimą, be kita ko, parengiant „Youthpass“ sertifikatus;

(23)  Europos solidarumo korpuso portalą reikėtų nuolat tobulinti siekiant užtikrinti galimybę nesunkiai, be kliūčių ir naudotojui patogiu būdu prisijungti prie Europos solidarumo korpuso, laikantis Europos Parlamento ir sukurti Tarybos direktyvoje (ES) 2016/2102(13) nustatytų standartų. Europos solidarumo korpusu sukurta vieno langelio sistemą sistema ir susidomėjusiems asmenims, ir organizacijoms, be kita ko, registruojantis, nustatant ir derinant poreikius ir galimybes, kuriant tinklus ir vykdant virtualius mainus, rengiant mokymą internetu, teikiant kalbinę paramą ir paramą, paramą prieš prasidedant ir pasibaigus veiklai, grįžtamąją informaciją ir taikant vertinimo mechanizmus bei atliekant kitas naudingas funkcijas, kurių gali prireikti ateityje. Nors vieno langelio sistema suteikiamas integruotos prieigos prie įvairios veiklos pranašumas, asmenys, prisijungdami prie Europos solidarumo korpuso portalo, gali susidurti su fizinėmis, socialinėmis ir kitomis kliūtimis. Kad būtų įveiktos tokios kliūtys, dalyvaujančios organizacijos turėtų teikti pagalbą dalyviams registruojantis; [35 pakeit.]

(24)  Europos solidarumo korpuso portalas turėtų būti toliau plėtojamas atsižvelgiant į Europos sąveikumo sistemą(14), kurioje pateikiamos konkrečios gairės, kaip sukurti sąveikias skaitmenines viešąsias paslaugas, ir diegiamas valstybėse narėse ir kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse pasitelkiant nacionalines sąveikumo sistemas. Jame viešojo administravimo institucijoms pateikiamos 47 konkrečios rekomendacijos, kaip gerinti savo sąveikumo užtikrinimo veiklos valdymą, megzti organizacijų tarpusavio ryšius, racionalizuoti procesus, padedančius teikti integruotas skaitmenines paslaugas, ir užtikrinti, kad esami ir nauji teisės aktai nesudarytų kliūčių sąveikumo užtikrinimo veiksmams. Be to, portalas turėtų būti sukurtas pagal Direktyvoje (ES) 2016/2102 nustatytus standartus; [36 pakeit.]

(24a)  siekdama padidinti įgyvendinimo proceso skaidrumą ir programos veiksmingumą, Komisija turėtų reguliariai konsultuotis su pagrindiniais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant dalyvaujančias organizacijas, Programos įgyvendinimo klausimais; [37 pakeit.]

(24b)  siekiant užtikrinti, kad Programa gerai veiktų ir Programos veiksmai būtų laiku įgyvendinami, itin svarbu, kad Programos darbo programose būtų nustatyti mechanizmai, skirti užtikrinti, kad pasiūlymai registruotiems kandidatams būtų pateikiami per pagrįstą ir santykinai nuspėjamą laikotarpį. Todėl registruotiems kandidatams periodiškai turėtų būti siunčiama informacija ir atnaujinti duomenys apie turimas vietas ir aktyviai dalyvaujančias organizacijas, siekiant skatinti juos po registracijos dalyvauti Programoje, taip pat pasiūlyti jiems galimybę tiesiogiai susisiekti su nacionaliniu ir Europos lygmenimis solidarumo srityje veikiančiais subjektais; [38 pakeit.]

(25)  šiai Programai taikomas reglamentas [naujasis Finansinis reglamentas] (15)(toliau – Finansinis reglamentas). Jame nustatytos Sąjungos biudžeto vykdymo taisyklės, tarp jų – taisyklės, susijusios su dotacijomis, apdovanojimais, viešaisiais pirkimais, netiesioginiu vykdymu, finansine parama, finansinėmis priemonėmis ir biudžeto garantijomis;

(26)  visų pirma pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013(16) ir Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96(17) Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų, darančių poveikį Sąjungos finansiniams interesams. Pagal Tarybos reglamentą (ES) 2017/1939(18) Europos prokuratūra gali tirti sukčiavimo ir kitų nusikalstamų veikų atvejus, darančius poveikį Sąjungos finansiniams interesams, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371(19), ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiaudamas siekti apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Europos prokuratūrai ir Europos Audito Rūmams ir užtikrinti, kad visos Sąjungos lėšų naudojimo procese dalyvaujančios trečiosios šalys suteiktų lygiavertes teises;

(27)  Europos solidarumo korpusas skirtas 18–30 m. jaunuoliams; norint dalyvauti Europos solidarumo korpuso siūlomoje veikloje, pirmiausia reikėtų užsiregistruoti Europos solidarumo korpuso portale;

(27a)   atsižvelgiant į Sąjungos lygių galimybių ir nediskriminavimo principus galima teigti, kad visų visuomenės sluoksnių ir amžiaus Sąjungos piliečiai ir ilgalaikiai Sąjungos gyventojai turėtų galėti dalyvauti kaip aktyvūs piliečiai. Atsižvelgiant į konkrečius humanitarinės veiklos iššūkius, ES pagalbos savanorių iniciatyvos dalyviai turėtų būti bent 18 metų amžiaus įvairių profilių ir kartų žmonės, turintys įgūdžių, kurių gali būti naudingi norint sėkmingai vykdyti tokias humanitarines operacijas; [39 pakeit.]

(28)  reikėtų ypač siekti užtikrinti, kad Europos solidarumo korpuso remiamoje veikloje galėtų dalyvauti visi jaunuoliai, visų pirma turintys nepalankiausias sąlygas mažiau galimybių, kaip išsamiau nurodyta įtraukties ir įvairovės strategijoje, parengtoje ir taikomoje įgyvendinant programą „Erasmus+“. Reikėtų įgyvendinti ypatingas priemones, pavyzdžiui, deramos formos solidarumo veiklą ir individualiai pritaikytas orientavimo priemones, kuriomis būtų skatinama socialinė įtrauktis, palankių sąlygų neturinčių mažiau galimybių turinčių jaunuolių dalyvavimas, atsižvelgiama į apribojimus, susijusius su daugybės kaimo vietovių ir atokiausių Sąjungos regionų ir užjūrio šalių ir teritorijų atokumu. Tuo tikslu mažiau galimybių turintys jaunuoliai, nedarant poveikio galimybei dalyvauti visą darbo dieną ir ne toje šalyje, kurioje jie gyvena, taip pat turėtų turėti galimybę dalyvauti ne visą darbo dieną arba toje šalyje, kurioje jie gyvena, ir galėtų naudotis kitomis priemonėmis, kuriomis siekiama palengvinti jų dalyvavimą Programoje. Be to, dalyvaujančios šalys turėtų dėti pastangas, kad būtų priimtos visos tinkamos teisinių ir administracinių kliūčių šalinimo priemonės ir būtų užtikrintas sklandus Europos solidarumo korpuso veikimas. Tai turėtų padėti išspręsti, jei įmanoma, ir nepažeidžiant Šengeno acquis bei Sąjungos teisės aktų dėl trečiųjų valstybių piliečių atvykimo ir gyvenimo, vykdant tarpvalstybinę veiklą Europos Sąjungos viduje kylančias administracines problemas, dėl kurių kyla sunkumų gauti vizas, leidimus gyventi ir Europos sveikatos draudimo kortelę; [40 pakeit.]

(28a)  ypatingas dėmesys ir parama turėtų būti teikiami priimančiųjų partnerių organizacijų trečiosiose valstybėse gebėjimams ir poreikiui integruoti savanorių veiklą atsižvelgiant į vietos aplinkybes, taip pat palengvinti savanorių sąveiką su vietos humanitarinės pagalbos teikėjais, priimančiąja bendruomene ir pilietine visuomene; [41 pakeit.]

(29)  atsižvelgiant į kovos su klimato kaita svarbą, vadovaujantis Sąjungos įsipareigojimu įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir pasiekti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, Programa padės integruoti klimato srities veiksmus ir prisidės prie siekio skirti bent 25 proc. Sąjungos biudžeto išlaidų veiklai, kuria siekiama klimato politikos tikslų, 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos laikotarpiu ir kuo greičiau, bet ne vėliau kaip iki 2027 m., pasiekti metinį 30 proc. tikslą. Rengiant ir įgyvendinant Programą bus nustatyti atitinkami veiksmai, kurie bus dar kartą vertinami atliekant vertinimą ar peržiūrą; [42 pakeit.]

(30)  šiame reglamente 2021–2027 m. laikotarpiui nustatomas finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai yra svarbiausias orientacinis dydis metinės biudžeto sudarymo procedūros metu, kaip apibrėžta Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(20) 17 punkte;

(30a)  tinkama biudžeto dalis turėtų būti skirta gerosios patirties mainams tarp valstybių narių ir jaunimo tinklų plėtrai; [43 pakeit.]

(31)  finansavimo būdai ir įgyvendinimo metodai pagal šį reglamentą pasirenkami pagal tai, ar jais galima pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir gauti rezultatų, atsižvelgiant visų pirma į kontrolės sąnaudas, administracinę naštą ir numatomą reikalavimų nesilaikymo riziką. Kai skiriamos dotacijos, numatoma galimybė taikyti vienkartines išmokas, nustatyto dydžio išmokas ir standartinius vieneto įkainius;

(32)  trečiosios valstybės, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės, gali dalyvauti Programoje pagal Europos ekonominės erdvės (EEE) susitarime nustatytą bendradarbiavimo sistemą, pagal kurią dalyvavimas įgyvendinant Sąjungos programas nustatomas pagal tą susitarimą priimamu sprendimu. Trečiosios valstybės taip pat gali dalyvauti remdamosi kitomis teisinėmis priemonėmis. Reglamentu turėtų būti suteiktos reikiamos teisės ir prieiga atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) ir Europos Audito Rūmams, kad jie galėtų visapusiškai vykdyti savo atitinkamus įgaliojimus. Visapusiškas trečiųjų valstybių dalyvavimas Programoje turėtų priklausyti nuo sąlygų, nustatytų specialiuose susitarimuose dėl atitinkamos trečiosios valstybės dalyvavimo Programoje. Visapusiškas dalyvavimas galimas tik įvykdžius prievolę įsteigti nacionalinę agentūrą ir valdyti dalį Programos veiksmų decentralizuotai. Asmenims ir subjektams iš trečiųjų valstybių, kurios nėra Programos asocijuotosios valstybės, turėtų būti suteikta galimybė dalyvauti tam tikruose Programos veiksmuose, kaip nustatyta darbo programoje ir Komisijos skelbiamuose kvietimuose teikti pasiūlymus;

(33)  siekiant užtikrinti kuo didesnį Europos solidarumo korpuso poveikį, reikėtų parengti nuostatas, pagal kurias dalyvaujančios šalys ir kitos Sąjungos programos galėtų skirti papildomą nacionalinį finansavimą pagal Europos solidarumo korpuso taisykles;

(34)  pagal [naujo Tarybos sprendimo dėl UŠT asociacijos 88 straipsnį](21) įsisteigę asmenys ir subjektai atitinka reikalavimus gauti finansavimą, atsižvelgiant į Programos taisykles ir tikslus bei galimas priemones, taikomas valstybei narei, su kuria atitinkama užjūrio šalis ar teritorija yra susijusi;

(35)  vadovaujantis Komisijos komunikatu „Sustiprinta ir atnaujinta strateginė partnerystė su ES atokiausiais regionais“(22), Programoje turėtų būti atsižvelgta į ypatingą šių regionų padėtį. Bus imtasi priemonių atokiausių regionų dalyvavimui visuose veiksmuose paskatinti, įskaitant didesnį viešinimą. Šios priemonės bus reguliariai stebimos ir vertinamos; [44 pakeit.]

(36)  laikydamasi atsižvelgiant į tai, kad Programa įgyvendinama per septynerių metų laikotarpį, reikia užtikrinti tinkamą lankstumą, kad būtų galima pritaikyti Programą prie kintančių realijų ir politinių prioritetų vykdant solidarumo veiklą. Pačiame reglamente detaliai neišdėstyta, kaip bus parengti veiksmai, taip pat iš anksto nenustatyti politiniai prioritetai ar atitinkami biudžeto prioritetai ateinantiems septyneriems metams. Vietoj to, laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046(23) (Finansinio reglamento), Komisija metinėje darbo programoje turėtų patvirtinti darbo programas būti nustatyti antriniai politiniai pasirinkimai ir pranešti prioritetai, įskaitant informaciją apie jas Europos Parlamentui ir Tarybai konkrečius veiksmus, kuriuos reikia įgyvendinti vykdant skirtingą veiklą. Darbo programose taip pat turėtų būti nustatytos priemonės, būtinos įgyvendinimui siekiant Bendrųjų ir konkrečiųjų Programos tikslų, dotacijų gavėjų atrankos ir skyrimo kriterijai, taip pat kiti būtini elementai. Darbo programos ir jų pakeitimai turėtų būti priimami įgyvendinimo aktais laikantis nagrinėjimo procedūros deleguotuoju aktu. Kad būtų užtikrintas vienodas dalyvavimas rengiant deleguotuosius aktus, atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus, Komisija turėtų tinkamai konsultuotis, taip pat ir su ekspertais, ir užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir deramai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai; [45 pakeit.]

(37)  vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 22 ir 23 dalimis, reikia įvertinti Programą remiantis informacija, surinkta laikantis specialių stebėsenos reikalavimų, tačiau drauge vengiant pernelyg didelio reguliavimo ir administracinės naštos, visų pirma valstybėms narėms. Į tuos reikalavimus reikėtų įtraukti specialius, išmatuojamus ir realistiškus rodiklius, iš kurių ilgainiui būtų matyti raidos tendencijos ir kurie būtų Programos poveikio vietos lygmeniu vertinimo pagrindas;

(38)  Europos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis reikėtų užtikrinti tinkamą viešinimą, reklamavimą ir informavimą apie galimybes ir pagal Programą remiamų veiksmų rezultatus sklaidą. Programa turėtų būti reklamuojama naudojant dinamiškas komunikacijos priemones, ypatingą dėmesį skiriant socialiniams tinklams, siekiant, kad apie ją sužinotų kuo daugiau potencialių kandidatų. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas socialinėms įmonėms, skatinant jas remti Europos solidarumo korpuso veiklą. Viešinimo, reklamavimo ir informacijos sklaidos veiklą reikėtų vykdyti pasitelkiant visas Programos įgyvendinimo įstaigas, prireikus Sąjungos svetaines, Sąjungos programas, susijusias su Europos solidarumo korpusu, ir, kai aktualu, turėtų būti vykdoma padedant kitoms svarbiausioms suinteresuotosioms šalims; [46 pakeit.]

(39)  siekiant geriau įgyvendinti Programos tikslus, pageidautina, kad Komisija, valstybės narės ir nacionalinės agentūros turėtų glaudžiai bendradarbiauti su nevyriausybinėmis organizacijomis, socialinėmis įmonėmis, jaunimo organizacijomis, neįgaliesiems atstovaujančiomis organizacijomis ir vietos suinteresuotosiomis šalimis, turinčiomis patirties solidarumo veiksmų srityje, įskaitant savanoriškos veiklos infrastruktūrą ir paramos agentūras, pvz., savanorių centrus; [47 pakeit.]

(40)  siekiant veiksmingesnio visuomenės informavimo ir Komisijos iniciatyva vykdomų komunikacijos veiksmų tvirtesnio ryšio, šiuo reglamentu komunikacijos veiklai skirti ištekliai taip pat turėtų būti be kliūčių naudojami koordinuotai komunikacijos apie Sąjungos politikos prioritetus veiklai, jeigu ji susijusi su bendruoju šio reglamento tikslu; [48 pakeit.]

(41)  siekiant užtikrinti efektyvų ir veiksmingą šio reglamento įgyvendinimą, Programa turėtų kuo labiau išnaudoti galiojančius valdymo mechanizmus. Tad Programos įgyvendinimas turėtų būti patikėtas egzistuojančioms struktūroms, t. y. Komisijai ir nacionalinėms agentūroms, paskirtoms valdyti [Naujojo Erasmus reglamento III skyriuje] nurodytus veiksmus; Komisija dėl Europos solidarumo korpuso įgyvendinimo turėtų nuolat konsultuotis su pagrindinėmis suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant dalyvaujančias organizacijas;

(42)  siekdama užtikrinti patikimą finansų valdymą, išlaidų optimizavimą ir teisinį tikrumą kiekvienoje dalyvaujančioje šalyje, kiekviena nacionalinė institucija turėtų paskirti nepriklausomą audito įstaigą. Jei įmanoma ir siekiant užtikrinti kuo didesnį veiksmingumą, nepriklausoma audito įstaiga galėtų būti ta pati įstaiga, kuri yra paskirta atsakinga už [Naujojo Erasmus reglamento] III skyriuje nurodytus veiksmus; [49 pakeit.]

(43)  valstybės narės turėtų dėti pastangas, kad būtų priimtos visos deramos teisinių ir administracinių kliūčių šalinimo priemonės ir būtų užtikrintas sklandus Programos veikimas. Be kita ko, jei įmanoma ir nepažeidžiant Sąjungos teisės aktų dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo, reikia spręsti klausimus, dėl kurių kyla sunkumų gaunant vizas ir leidimus gyventi, ir kitas teisines problemas, kurios galėtų užkirsti kelią jaunuoliams naudotis Programa. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/801(24) valstybės narės raginamos nustatyti pagreitintą priėmimo tvarką; [50 pakeit.]

(44)  atsiskaitymo už veiklą sistema turėtų būti užtikrinama, kad Programos įgyvendinimo stebėsenos ir vertinimo duomenys būtų renkami veiksmingai, efektyviai, laiku ir tinkamu detalumo lygiu. Šie duomenys turėtų būti perduodami Komisijai laikantis atitinkamų duomenų apsaugos taisyklių;

(45)  siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011(25); [51 pakeit.]

(46)  siekiant supaprastinti reikalavimus naudos gavėjams, reikėtų kuo labiau naudoti supaprastintas fiksuotomis sumomis, vieneto įkainiais ir fiksuotąja norma finansuojamas dotacijas. Nustatant supaprastintas dotacijas, kuriomis remiama judumo veikla pagal Programą, kaip nustatyta Komisijos, turėtų būti atsižvelgiama į gyvenimo lygį ir pragyvenimo išlaidas priimančioje šalyje. Vadovaujantis nacionaline teise valstybės narės taip pat turėtų būti skatinamos toms dotacijoms netaikyti jokių mokesčių, įskaitant socialinius. Nuo tokių mokesčių turėtų būti atleidžiami viešieji ar privatieji subjektai, teikiantys tokią finansinę paramą atitinkamiems asmenims;

(47)  pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013, Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2988/95(26), Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1939 Sąjungos finansiniai interesai turi būti ginami proporcingomis priemonėmis, įskaitant pažeidimų ir sukčiavimo prevenciją, nustatymą, ištaisymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, jei reikia, administracinių sankcijų skyrimą. Siekiant peržiūrėti ir (arba) papildyti Programos rezultatų rodiklius, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti su deleguotaisiais aktais susijusiame parengiamajame darbe, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus turėtų gauti tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(48)  šiame reglamente laikomasi pagrindinių teisių ir principų, ypač pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija(27). Visų pirma šiuo reglamentu siekiama užtikrinti, kad būtų visapusiškai laikomasi teisės į lyčių lygybę ir teisės į nediskriminavimą dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos, socialinės ir ekonominės kilmės ir skatinama taikyti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 ir 23 straipsnius; [52 pakeit.]

(49)  šiam reglamentui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 322 straipsnį priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Šiomis Finansiniame reglamente nustatytomis taisyklėmis visų pirma reglamentuojama biudžeto nustatymo ir įgyvendinimo dotacijomis, viešaisiais pirkimais, apdovanojimais ir netiesioginiu vykdymu procedūra ir nustatoma su finansais susijusių asmenų atsakomybės kontrolė. Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 322 straipsnį priimtos taisyklės taip pat yra susijusios su Sąjungos biudžeto apsauga esant visuotinių teisinės valstybės principo taikymo valstybėse narėse trūkumų, nes teisinės valstybės principo laikymasis – būtina patikimo finansų valdymo ir veiksmingo Sąjungos finansavimo sąlyga;

(50)  kadangi šio reglamento tikslo, t. y. stiprinti jaunuolių ir organizacijų dalyvavimą kokybiškoje solidarumo veikloje, prieinamoje visiems jaunuoliams, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jo masto arba poveikio tų tikslų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(51)  [Europos solidarumo korpuso reglamentas] panaikinamas nuo 2021 m. sausio 1 d.

(52)  siekiant užtikrinti pagal Programą teikiamos finansavimo paramos tęstinumą, šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2021 m. sausio 1 d.,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu sukuriamas Europos solidarumo korpusas (toliau – Programa).

Jame nustatomi Programos tikslai, 2021–2027 m. biudžetas, Sąjungos finansavimo formos ir tokio finansavimo teikimo taisyklės.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1)  solidarumo veikla – kokybiška laikina įtrauki ir tinkamai finansuojama veikla, kuria bendruomenės ar visos visuomenės labui sprendžiamos svarbios visuomenei kylančios problemos padedanti siekti Europos solidarumo korpuso tikslų; tai gali būti savanoriška veikla, stažuotės, darbas, solidarumo projektai ir tinklų kūrimo veikla įvairiose srityse, įskaitant 13 dalyje nurodytas veiklos sritis, užtikrinant Europos pridėtinę vertę ir sveikatos bei saugos taisyklių ir tarptautinių žmogaus teisių standartų laikymąsi; [53 pakeit.]

2)  registruotas kandidatas – 17–30 m. amžiaus asmuo, kuris teisėtai gyvena dalyvaujančioje šalyje ir kuris yra užsiregistravęs Europos solidarumo korpuso portale, kad išreikštų norą dalyvauti solidarumo veikloje, tačiau dar joje nedalyvaujantis; [54 pakeit.]

3)  dalyvis – 18–30 m. amžiaus asmuo, kuris teisėtai gyvena dalyvaujančioje šalyje, yra užsiregistravęs Europos solidarumo korpuso portale ir dalyvaujantis dalyvauja solidarumo veikloje pagal Europos solidarumo korpuso programą; [55 pakeit.]

4)  mažiau galimybių turintys jaunuoliai – jaunuoliai asmenys, kuriems reikia papildomos paramos dėl ekonominių, socialinių, kultūrinių, geografinių ar įvairių kliūčių, kylančių dėl, pvz., negalios, sveikatos priežasčių arba dėl negalios ar mokymosi sunkumų susiduriantys su kokiomis nors kliūtimis problemų, mokymosi sunkumų, kilmės iš migrantų, kultūrinių skirtumų, savo ekonominės, socialinės ir geografinės padėties, įskaitant asmenis iš marginalizuotų bendruomenių arba asmenis, kuriems gresia diskriminacija dėl bet kurios neleidžia jiems veiksmingai naudotis Programos teikiamomis galimybėmis iš Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnyje išvardytų priežasčių; [56 pakeit.]

5)  dalyvaujanti organizacija – vietos, regioninis ar tarptautinis viešojo ar privačiojo sektoriaus pelno nesiekiantis ar pelno siekiantis subjektas, kuriam suteiktas Europos solidarumo korpuso kokybės ženklas ir kuris atlieka priimančiojo subjekto funkciją, rėmimo funkciją arba abi funkcijas ir užtikrina, kad šis subjektas geba įgyvendinti kokybišką solidarumo veiklą vadovaudamasis Programos tikslais; [57 pakeit.]

6)  savanoriška veikla – neprivaloma solidarumo veikla, vykdoma kaip savanoriška neatlygintina veikla kurią sudaro veiklos visuomenės labui vykdymas, kuria prisidedama prie visuotinės gerovės didinimo ir kurią dalyvis vykdo laisvu laiku ir laisva valia negaudamas teisės į atlygį ir kuri trunka iki 12 mėnesių; [58 pakeit.]

7)  stažuotė – mokama solidarumo veikla nuo dviejų iki šešių dalyvaujančioje organizacijoje, vykdoma kaip trijų–šešių mėnesių trukmės darbo praktika, kuri gali būti vieną kartą pratęsta ne ilgesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui ir, kurią siūlo bei apmoka Europos solidarumo korpuso dalyvį priimanti dalyvaujanti organizacija ir kuri apima mokymosi, siekiant įgyti atitinkamų įgūdžių ir patirties, dėmenį; [59 pakeit.]

8)  darbas – 2 deramai apmokama 3–12 mėnesių trukmės solidarumo veikla, apimanti mokymosi ir mokymo dėmenį ir grindžiama rašytine sutartimi, kurią siūlo ir apmoka Europos solidarumo korpuso dalyvį įdarbinanti dalyvaujanti organizacija, nepakeičianti esamų įsidarbinimo galimybių ir nesiūloma vietoj jų; [60 pakeit.]

9)  solidarumo projektas – ne trumpesnės kaip 12 mėnesių trukmės nemokama solidarumo veikla šalies viduje arba tarpvalstybiniu mastu atliekama solidarumo veikla, kurią vykdo ne mažiau kaip penkių Europos solidarumo korpuso dalyvių grupė ir kuria siekiama spręsti pagrindinius uždavinius jų bendruomenėse, kartu aiškiai turinti Europos pridėtinę vertę; [61 pakeit.]

10)  kokybės ženklas – dalyvaujančiai organizacijai, pareiškusiai pageidavimą vykdyti solidarumo veiklą pagal Europos solidarumo korpuso programą kaip priimantis subjektas ir (arba) paramą teikiantis subjektas, remiantis kintančiais reikalavimais, kurie priklauso nuo vykdomos solidarumo veiklos rūšies, suteikiamas sertifikatas, kuriuo patvirtinama, kad organizacija gali užtikrinti solidarumo veiklos kokybę visais jos etapais laikydamasi Programoje nustatytų principų ir tikslų; [62 pakeit.]

11)  Europos solidarumo korpuso išteklių centrai – papildomos funkcijos, kurias atlieka paskirtosios nacionalinės agentūros, remdamos pagal Europos solidarumo korpuso programą vykdomos veiklos parengimą, įgyvendinimą ir kokybę, taip pat gebėjimų, kuriuos dalyviai įgijo vykdydami savo solidarumo veiklą, nustatymą;

12)  Sąjungos skaidrumo ir pripažinimo užtikrinimo priemonės – priemonės, padedančios suinteresuotosioms šalims suprasti, įvertinti ir atitinkamai pripažinti neformaliojo ir savaiminio mokymosi rezultatus visoje Sąjungoje. Baigę veiklą visi dalyviai gaus pažymėjimą, kuriame bus nurodyti vykdant veiklą įgyti mokymosi rezultatai ir įgūdžiai, tokį kaip Youthpass arba Europass;

13)  humanitarinės pagalbos veikla – veikla trečiosiose šalyse, skirta skubiai pagalbai pagal poreikius suteikti, siekiant išsaugoti gyvybes, užkirsti kelią žmonių kančioms bei jas palengvinti ir išlaikyti žmogaus orumą žmogaus sukeltų krizių arba stichinių nelaimių atveju, be kita ko, pagalbos, paramos ir apsaugos operacijos per humanitarines krizes ar iš karto po jų, paramos priemonės, skirtos užtikrinti galimybę šia pagalba naudotis žmonėms, kuriems jos reikia, ir palengvinti laisvą pagalbos judėjimą, taip pat veiksmai, kuriais siekiama gerinti pasirengimą nelaimėms ir nelaimių rizikos mažinimą, susiejant pagalbą, atkūrimą ir vystymąsi, ir prisidedama prie atsparumo ir gebėjimo įveikti krizes bei gebėjimo po jų atsigauti didinimo;

14)  trečioji valstybė – valstybė, kuri nėra Sąjungos narė;

15)  Programos asocijuotoji trečioji valstybė – trečioji valstybė, kuri yra Susitarimo su Sąjunga, pagal kurį jai leidžiama dalyvauti Programoje, šalis, vykdanti visas šiame reglamente nustatytas pareigas, susijusias su valstybėmis narėmis;

16)  trečioji valstybė, kuri nėra asocijuotoji Programos valstybė – trečioji valstybė, kuri Programoje visapusiškai nedalyvauja, tačiau kurios teisės subjektai Programoje dalyvauti gali išimties tvarka ir tinkamai pagrįstais Sąjungos interesus atitinkančiais atvejais.

3 straipsnis

Programos tikslai

1.  Bendrasis Programos tikslas – skatinti solidarumą, kaip vertybę, visų pirma vykdant savanorišką veiklą, stiprinti jaunuolių kartos, kuri yra labiau linkusi vykdyti solidarumo veiklą, ir organizacijų dalyvavimą prieinamoje ir kokybiškoje solidarumo veikloje siekiant padėti stiprinti socialinę sanglaudą, solidarumą, demokratiją, europinę tapatybę ir demokratiją aktyvų pilietiškumą Sąjungoje ir už jos ribų, vietoje sprendžiant remti bendruomenes bei reaguoti į vietos visuomenės ir humanitarinius uždavinius humanitarines problemas, ypatingą dėmesį skiriant socialinės sanglaudos ir lygių galimybių skatinimui. [63 pakeit.]

2.  Konkretus Programos tikslas – suteikti jaunuoliams, įskaitant turinčius mažiau galimybių turinčius asmenis, lengvai prieinamų ir įtraukių galimybių dalyvauti solidarumo veikloje, kuria skatinami teigiami visuomenės pokyčiai Europoje ir užsienyje, kartu gerinant ir tinkamai patvirtinant jų gebėjimus asmeninio, edukacinio, socialinio, kultūrinio, pilietinio ir profesinio tobulėjimo srityje, taip pat sudarant geresnes sąlygas jiems nuolat dalyvauti kaip aktyviems piliečiams, įsidarbinti ir patekti į darbo rinką. [64 pakeit.]

2a.  Dalyvių ir dalyvaujančių organizacijų teikiama grįžtamoji informacija taip pat apima Programos tikslų įgyvendinimo vertinimą. [65 pakeit.]

3.  Programos tikslų siekiama tokiomis kryptimis įgyvendinamais veiksmais:

a)  jaunuolių dalyvavimas solidarumo veikloje sprendžiant visuomenės uždavinius, kaip nurodyta 6 straipsnyje, ir pastangos pasiekti darnaus vystymosi tikslus; [66 pakeit.]

b)  jaunuolių ir patirtį turinčių asmenų dalyvavimas vykdant su humanitarine pagalba susijusioje solidarumo veikloje (Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpusas), kaip nurodyta 10 straipsnyje, ir dalyvavimas Sąjungoje ir už jos ribų įgyvendinant veiksmus, kuriais siekiama didinti priimančiųjų organizacijų gebėjimus teikti humanitarinę pagalbą trečiosiose valstybėse, kaip nurodyta 11 straipsnyje. [67 pakeit.]

3a.   Veiklos tikslai ir atitinkami veiksmų, kurie turi būti įgyvendinami vykdant veiklą pagal šio straipsnio 3 dalyje nurodytas kryptis, politiniai prioritetai išsamiai nustatomi metinėse darbo programose, kurios turi būti nustatytos pagal 18 straipsnį. [68 pakeit.]

II SKYRIUS

EUROPOS SOLIDARUMO KORPUSO VEIKSMAI

4 straipsnis

Europos solidarumo korpuso veiksmai

1.  3 straipsnyje nurodytų Programos tikslų siekiama šių rūšių veiksmais:

a)  savanoriška veikla, kaip nurodyta 7 ir 11 straipsniuose;

b)  stažuotės ir darbas, kaip nurodyta 8 straipsnyje, kurie turi būti aukštos kokybės; [69 pakeit.]

c)  solidarumo projektais, kaip nurodyta 9 straipsnyje;

d)  tinklų kūrimo veikla, kaip nurodyta 5 straipsnyje;

e)  kokybės ir paramos priemonėmis, kaip nurodyta 5 straipsnyje.

2.  Programa remiama solidarumo veikla, aiškiai turinti Europos pridėtinę vertę, pavyzdžiui:

a)  dėl tarpvalstybinio pobūdžio, visų pirma susijusio su judumu mokymosi tikslais ir bendradarbiavimu;

b)  dėl galimo papildomumo su kitomis programomis ir politikos priemonėmis vietos, regioniniu, nacionaliniu, Sąjungos ir tarptautiniu lygmeniu;

c)  dėl europinės dimensijos, susijusios su tokios solidarumo veiklos temomis, tikslais, taikomais metodais, laukiamais rezultatais ir kitais aspektais;

d)  dėl taikomo principo įtraukumo ir faktinių galimybių įtraukti jaunuolius iš įvairios aplinkos, įskaitant neįgalius jaunuolius; [70 pakeit.]

e)  dėl veiksmingo Sąjungos skaidrumo ir pripažinimo užtikrinimo priemonių naudojimo.

2a.   Į metines darbo programas, priimamas pagal 18 straipsnį, įtraukiamas veiklos, kuri gali būti žalinga dalyviams, naudos gavėjams ir visuomenei arba netinkama dalyviams, kuri neatliekama pagal Programą arba kuriai vykdyti reikalingas specialus mokymas, asmens patikrinimai ar kitos priemonės, sąrašas. [71 pakeit.]

3.  Solidarumo veikla įgyvendinama laikantis konkrečių reikalavimų, nustatytų kiekvienai pagal programą vykdomai veiklos rūšiai, kaip nurodyta 5, 7, 8, 9 ir 11 straipsniuose, taip pat atsižvelgiant į atitinkamas dalyvaujančiose šalyse taikomas reguliavimo sistemas.

4.  Nuorodos į Europos savanorių tarnybą Sąjungos teisės aktuose suprantamos kaip apimančios savanorišką veiklą pagal Reglamentą (ES) Nr. 1288/2013 ir šį reglamentą.

5 straipsnis

Bendri abiem kryptims veiksmai

1.  4 straipsnio 1 dalies d punkte nurodyta tinklų kūrimo veikla siekiama:

a)  stiprinti dalyvaujančių organizacijų gebėjimus pasiūlyti kokybiškų, lengvai prieinamų ir tinkamai finansuojamų projektų vis didesniam Europos solidarumo korpuso dalyvių skaičiui; [72 pakeit.]

b)  pritraukti naujų dalyvių – tiek jaunuolių, tiek vykdant ES pagalbos savanorių iniciatyvą tam tikrą patirtį įgijusių asmenų ir dalyvaujančių organizacijų; [73 pakeit.]

ba)  sudaryti geresnes galimybes neįgaliesiems dalyvauti visų rūšių siūlomoje veikloje; [74 pakeit.]

c)  suteikti galimybių teikti atsiliepimus apie solidarumo veiklą, taip pat skatinti Programą kaip jos ambasadoriams ir [75 pakeit.]

d)  tokia veikla prisidėti prie keitimosi patirtimi Europos solidarumo korpuse dalyvaujančių asmenų ir subjektų bendrumo jausmo stiprinimo ir taip prisidėti prie jo platesnio teigiamo poveikio.

2.  4 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytos kokybės ir paramos priemonės apima:

a)  priemones, kuriomis siekiama užtikrinti savanoriškos veiklos, stažuočių ar darbo vietų kokybę, įskaitant mokymą, kalbinę paramą, papildomą draudimą, paramą prieš solidarumo veiklą ar jai pasibaigus, taip pat platesnį Youthpass, kuriuo nustatomi ir apibūdinami įgyti gebėjimai, naudojimą solidarumo veikloje dalyvaujantiems asmenims ir gebėjimų stiprinimą ir administracinę paramą dalyvaujančioms organizacijoms;

aa)  priemones, skirtas solidarumo veiklos naudos gavėjams apsaugoti, įskaitant dalyvių, vykdančių solidarumo veiklą pažeidžiamų asmenų, įskaitant vaikus, grupių labui, tikslinius mokymus ir su vaikais dirbančių dalyvių asmens reputacijos patikrinimus; [76 pakeit.]

ab)   priemones, kuriomis siekiama skatinti socialinę įtrauktį ir vienodas galimybes, visų pirma jaunuolių, turinčių mažiau galimybių, dalyvavimui, pvz., deramų formų solidarumo veiklą ir individualiai pritaikytas orientavimo priemones; [77 pakeit.]

ac)  priemones, kuriomis siekiama užtikrinti gebėjimų stiprinimą ir administracinę paramą dalyvaujančioms organizacijoms; [78 pakeit.]

b)  subjektų, norinčių tapti solidarumo veiklos teikėjais Europos solidarumo korpusui, kokybės ženklo ženklų sukūrimą ir palaikymą; [79 pakeit.]

c)  Europos solidarumo korpuso išteklių centrų veiklą siekiant remti ir gerinti Europos solidarumo korpuso veiksmų įgyvendinimo kokybę ir jų rezultatų patvirtinimą;

d)  prieinamo Europos solidarumo korpuso portalo bent visomis oficialiosiomis Sąjungos kalbomis ir kitų svarbių internetinių paslaugų, būtinų pagalbinių IT sistemų ir internetinių priemonių, kurios turi laikytis Direktyvoje (ES) 2016/2102 nustatytų prieinamumo reikalavimų, sukūrimą, palaikymą ir naujinimą; [80 pakeit.]

da)   priemones, kuriomis socialinės įmonės skatinamos remti Programos veiklą arba leisti darbuotojams patiems dalyvauti savanoriškoje veikloje pagal Programą; [81 pakeit.]

db)   aiškios ir išsamios dalyviams ir dalyvaujančioms organizacijoms skirtos procedūros, kurioje nustatomi visi solidarumo veiklos etapai ir terminai, parengimą. [82 pakeit.]

III SKYRIUS

JAUNUOLIŲ DALYVAVIMAS SOLIDARUMO VEIKLOJE SPRENDŽIANT VISUOMENĖS UŽDAVINIUS

6 straipsnis

Tikslas ir veiksmų rūšys

1.  Pagal jaunuolių dalyvavimo solidarumo veikloje sprendžiant visuomenės uždavinius kryptį įgyvendinamais veiksmais visų pirma siekiama padėti stiprinti sanglaudą, solidarumą, pilietiškumą ir demokratiją Sąjungoje ir už jos ribų, kartu sprendžiant visuomenės uždavinius, ypač stengiantis skatinti socialinę įtrauktį ir lygias galimybes. [83 pakeit.]

2.  Remiama 4 straipsnio 1 dalies a, b, c, d ir e punktuose nurodyta šios krypties veikla tokiomis formomis:

a)  savanoriška veikla, kaip nurodyta 7 straipsnyje;

b)  stažuotės ir darbas, kaip nurodyta 8 straipsnyje, kurie turi būti aukštos kokybės; [84 pakeit.]

c)  solidarumo projektai, kaip nurodyta 9 straipsnyje;

d)  šioje veikloje dalyvaujančių asmenų ir organizacijų tinklų kūrimo veikla pagal 5 straipsnį;

e)  kokybės ir paramos priemonės pagal 5 straipsnį.

7 straipsnis

savanoriška veikla solidarumo veikloje

1.  4 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyta savanoriška veikla apima svarų švietimo ir mokymosi dėmenį ir mokymo dėmenį, bet prie atitinkamos veiklos pritaikytą mokymą internetu ir ne internetu, kuris turi vykti prieš veiklai prasidedant ir jai vykstant, ja siekiama aiškaus poveikio nustatytiems bendruomenės poreikiams, ji nepakeičia stažuočių ar darbo, nėra prilyginama įdarbinimui ir yra grindžiama raštišku savanoriškos veiklos susitarimu, sudarytu pagal susijusios valstybės narės teisės aktus. Tokiu susitarimu užtikrinama tinkama teisinė, socialinė ir finansinė dalyvio apsauga. [85 pakeit.]

2.  Savanoriška veikla gali vykti paprastai vyksta kitoje nei dalyvio gyvenamoji šalis šalyje (kitoje valstybėje) arba. Savanoriška veikla gali vykti dalyvio gyvenamojoje šalyje (šalies viduje), tačiau joje gali dalyvauti tik mažiau galimybių turintys jaunuoliai ir joje taip pat dalyvauja dalyviai, gyvenantys šalyje, kuri nėra šalis, kurioje vyksta savanoriška veikla. [86 pakeit.]

8 straipsnis

Stažuotės ir darbas

1.  4 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyta Stažuotė yra mokama ir grindžiama raštiška stažuotės sutartimi, kuri yra sudaroma stažuotės pradžioje ir atitinka atitinkamais atvejais taikomą dalyvaujančios šalies, kurioje vyksta stažuotė, reguliavimo sistemą ir kurioje. Stažuotės sutartyje nurodomi mokymosi tikslai, darbo sąlygos, stažuotės trukmė, atlyginimas dalyviui bei šalių teisės ir pareigos, joje atsižvelgiama į stažuočių kokybės sistemos principus (2014/C 88/01). Stažuotės neturi pakeisti darbo. [87 pakeit.]

2.  4 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytas darbas grindžiamas Darbas grindžiamas rašytine darbo sutartimi, atitinkančia dalyvaujančios kurioje laikomasi visų šalies, kurioje įdarbinama, nacionalinę reguliavimo sistemą nacionalinės teisės aktuose ir (arba) taikomose kolektyvinėse sutartyse nustatytų įdarbinimo nuostatų ir sąlygų. Jei darbo sutarties trukmė viršija 12 dvylika mėnesių, finansinė parama darbą siūlančioms dalyvaujančioms organizacijoms neviršija 12 dvylikos mėnesių. [88 pakeit.]

3.  Stažuotės ir darbas apima aiškų švietimo ir mokymosi dėmenį prieš solidarumo veiklą ir mokymo dėmenį jos metu, siekiant padėti dalyviui įgyti atitinkamos patirties, norint ugdyti asmeniniam, mokymosi, socialiniam, pilietiniam ir profesiniam tobulėjimui naudingas kompetencijas. [89 pakeit.]

4.  Stažuotės ir darbas gali vykti paprastai vyksta kitoje nei dalyvio gyvenamoji šalis šalyje (kitoje valstybėje) arba. Stažuotės ir darbas gali vykti dalyvio gyvenamojoje šalyje (šalies viduje), tačiau joje gali dalyvauti tik mažiau galimybių turintys jaunuoliai ir joje taip pat dalyvauja dalyviai, gyvenantys šalyje, kuri nėra šalis, kurioje vyksta savanoriška veikla. [90 pakeit.]

4a.   Skiriamas tinkamas biudžetas tinkamų sąlygų užtikrinimui, kuris neįgaliesiems suteikia galimybę veiksmingai dalyvauti vienodomis sąlygomis su kitais, finansuoti pagal JT neįgaliųjų teisių konvencijos 27 straipsnį ir Direktyvą 2000/78/EB(28). [91 pakeit.]

9 straipsnis

Solidarumo projektai

4 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytas solidarumo projektas nepakeičia stažuočių ir (arba) darbo.

IV SKYRIUS

EUROPOS SAVANORIŠKOS HUMANITARINĖS PAGALBOS KORPUSAS

10 straipsnis

Tikslas ir veiksmų rūšys

1.  Pagal Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpuso kryptį įgyvendinamais veiksmais visų pirma siekiama padėti teikti poreikiais grindžiamą humanitarinę pagalbą, kuria siekiama išsaugoti gyvybę, užkirsti kelią žmonių kančioms ir jas palengvinti, išlaikyti žmogaus orumą įvykus gaivalinėms ar žmogaus sukeltoms nelaimėms ir stiprinti pažeidžiamų, nestabilių ar nuo nelaimės gaivalinių ar žmogaus sukeltų nelaimių nukentėjusių bendruomenių gebėjimus ir atsparumą ir palengvinti perėjimą nuo humanitarinės pagalbos prie ilgalaikio tvaraus ir įtraukaus vystymosi. [92 pakeit.]

2.  Veiksmai pagal šį skyrių vykdomi vadovaujantis Europos konsensusu dėl humanitarinės pagalbos ir laikantis pagrindinių humanitarinės pagalbos principų – humaniškumo, neutralumo, nešališkumo ir nepriklausomumo, kartu patvirtinant Sąjungos įsipareigojimą laikytis poreikiais grindžiamo požiūrio, nediskriminuojant nukentėjusių gyventojų grupių ir asmenų tokiose grupėse bei paisant tarptautinės teisės. [93 pakeit.]

2a.  Sąjungos humanitarinė pagalba teikiama tais atvejais, kai gali būti taikomos kitos priemonės, susijusios su vystomuoju bendradarbiavimu, krizių valdymu ir civiline sauga. Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpusas vykdo veiklą laikydamasis suderinamumo bei papildomumo reikalavimų ir vengia dubliavimosi su atitinkamų krypčių Sąjungos politika ir priemonėmis, visų pirma su Sąjungos humanitarinės pagalbos politika, vystomojo bendradarbiavimo politika ir Sąjungos civilinės saugos mechanizmu. [94 pakeit.]

2b.  Skatinant suderintą tarptautinį reagavimą į humanitarines krizes, veiksmai pagal šį skyrių vykdomi derinant juos su veiksmais, kuriuos koordinuoja Jungtinių Tautų Humanitarinių reikalų koordinavimo biuras. [95 pakeit.]

2c.  Europos humanitarinės pagalbos korpusas padeda stiprinti Sąjungos humanitarinės pagalbos lyčių aspektą, skatindamas tinkamą humanitarinę pagalbą, teikiamą atsižvelgiant į specialius moterų poreikius. Ypatingas dėmesys skiriamas bendradarbiavimui su moterų grupėmis ir tinklais, kad moterys būtų skatinamos dalyvauti ir imtis vadovaujančio vaidmens humanitarinės pagalbos srityje ir kad būtų pasinaudota jų gebėjimais ir patirtimi siekiant prisidėti prie atkūrimo, taikos kūrimo, nelaimių rizikos mažinimo ir nuo nelaimės nukentėjusių bendruomenių atsparumo didinimo veiksmų. [96 pakeit.]

2d.  Konkrečios dislokavimo sąlygos, įskaitant teises ir pareigas, dislokavimo trukmę bei vietą ir vykdytinas užduotis, nustatomos, glaudžiai konsultuojantis su priimančiosiomis organizacijomis, sutartyje, kurią sudaro siunčiančioji organizacija ir Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpusas. [97 pakeit.]

3.  Remiama 4 straipsnio 1 dalies a, d ir e punktuose nurodyta šios krypties veikla tokiomis formomis:

a)  savanoriška veikla, kaip nurodyta 11 straipsnyje;

aa)   solidarumo projektai; [98 pakeit.]

b)  šioje veikloje dalyvaujančių asmenų ir organizacijų tinklų kūrimo veikla pagal 5 straipsnį;

c)  kokybės ir paramos priemonės pagal 5 straipsnį, ypatingą dėmesį skiriant dalyvių saugai ir saugumui užtikrinti skirtoms priemonėms.

3a.   Remiantis iš anksto atliktu poreikių trečiosiose šalyse vertinimu, šiuo reglamentu remiami veiksmai, kurių tikslas – didinti gebėjimus teikti humanitarinę pagalbą, siekiant didinti pasirengimą vietoje, gerinti reagavimą į humanitarines krizes ir užtikrinti, kad savanorių darbas turėtų veiksmingą ir tvarų poveikį vietoje, įskaitant:

a)  su gaivalinėmis nelaimėmis susijusios rizikos valdymą, pasirengimą joms ir reagavimą į jas, ugdomąjį vadovavimą, savanorių valdymo ir kitų svarbių sričių mokymą, skirtą priimančiųjų organizacijų darbuotojams ir savanoriams;

b)  keitimąsi geriausia praktika, techninę pagalbą, porines programas ir personalo bei savanorių mainus, tinklų kūrimą ir kitus susijusius veiksmus. [99 pakeit.]

3b.   Komisija tvarko, prižiūri ir atnaujina ES pagalbos savanorių duomenų bazę, reglamentuoja prieigą prie jos ir jos naudojimą, be kita ko, kiek tai susiję su ES pagalbos savanorių prieinamumu ir tinkamumu, taip sudarydama sąlygas grįžtantiems savanoriams toliau dalyvauti. Asmens duomenys, surinkti toje duomenų bazėje arba jos tikslais, tvarkomi atitinkamais atvejais laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679(29) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1725(30); [100 pakeit.]

11 straipsnis

Savanoriška veikla humanitarinės pagalbos operacijoms remti

1.  4 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyta savanoriška veikla humanitarinės pagalbos operacijoms remti apima mokymosi Savanoriška veikla humanitarinės pagalbos operacijoms remti apima tinkamą mokymąsi ir mokymą, taip pat ir vykstantį prieš paskyrimą į veiklos vietą, susijusį su projektais, kuriuose dalyvaus nauji savanoriai, tinkamai atsižvelgiant į 10 straipsnio 2 dalyje nurodytus humanitarinės pagalbos principus ir mokymo dėmenį principą „nepakenk“, bet nepakeičia stažuočių ar darbo ir grindžiama raštišku savanoriškos veiklos susitarimu. [101 pakeit.]

1a.   ES pagalbos savanorių iniciatyva skatinamas vietos savanorių iš trečiųjų šalių dalyvavimas. [102 pakeit.]

2.  Savanoriška veikla pagal šią kryptį gali būti vykdoma tik trečiosiose valstybėse,: [103 pakeit.]

a)  kuriose vykdoma humanitarinės pagalbos veikla ir operacijos ir

b)  kuriose tuo metu nevyksta nuolatinių tarptautinių ar netarptautinių ginkluotų konfliktų.

2a.  Remiantis siunčiančiųjų ir priimančiųjų organizacijų ir kitų atitinkamų subjektų iš anksto atliktu poreikių trečiosiose šalyse vertinimu, Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpusas remia veiksmus, kuriais siekiama:

a)  didinti priimančiųjų organizacijų trečiosiose šalyse gebėjimus teikti humanitarinę pagalbą, siekiant didinti pasirengimą vietoje ir reaguoti į humanitarines krizes, taip pat užtikrinti veiksmingą ir tvarų Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpuso veiklos vietoje poveikį, tuo tikslu vykdant nelaimės rizikos valdymo, pasirengimo nelaimei ir reagavimo į ją veiklą, perėjimą nuo humanitarinės pagalbos teikimo prie tvaraus vietos lygmens vystymosi, vykdant ugdomąjį vadovavimą ir mokymą savanorių valdymo srityje;

b)  keistis geriausia patirtimi, teikti techninę pagalbą, vykdyti porines programas ir keistis darbuotojais ir savanoriais. [104 pakeit.]

2b.   Pirmenybė teikiama rizikos, susijusios su savanorių sauga ir saugumu, lygiui įvertinti, ypač tose šalyse ar vietovėse, kurios laikomos nestabiliomis, arba kai esama tiesioginės rizikos. [105 pakeit.]

2c.   Informavimo apie Europos solidarumo korpusą kampanijos turi būti visų pirma rengiamos Sąjungos teritorijoje, kai jos susijusios su ES pagalbos savanorių iniciatyva, ir jose daugiausia dėmesio turi būti skiriama savanorių ir humanitarinės pagalbos darbuotojų darbui pagal humanitarinės pagalbos principus – žmoniškumo, nepriklausomumo, neutralumo ir nešališkumo, kuriais grindžiama jų veikla. [106 pakeit.]

2d.   Savanoriška veikla turi atitikti tikruosius priimančiųjų organizacijų vietos lygmeniu nustatytus poreikius ir spragas. [107 pakeit.]

11a straipsnis

Savanorių kandidatų nustatymas ir atranka

1.   Komisija, remdamasi iš anksto atliktu poreikių trečiosiose šalyse vertinimu, bendradarbiaudama su nacionalinėmis agentūromis ir priimančiosiomis organizacijomis, nustato ir atrenka savanorius kandidatus mokymo tikslais.

2.   Savanoriai kandidatai nustatomi ir atrenkami pagal 14 straipsnį, laikantis nediskriminavimo, lyčių lygybės ir lygių galimybių principų.

3.   2 ir 15 straipsniuose nurodytos amžiaus ribos netaikomos savanoriškos veiklos humanitarinės pagalbos operacijoms pagal šį straipsnį remti atveju. [108 pakeit.]

11b straipsnis

Savanorių kandidatų mokymas

1.   Remdamasi esamomis programomis ir procedūromis, Komisija parengia mokymo programą, pagal kurią savanoriai kandidatai ruošiami humanitarinės pagalbos veiklai remti ir jai papildyti.

2.   Savanoriai kandidatai, nustatyti ir atrinkti pagal paraiškų teikimo procedūrą, turi teisę dalyvauti mokymo programoje, kurią įgyvendina kvalifikuotos organizacijos. Individualus mokymo, kuris būtinas kiekvienam savanoriui kandidatui, pobūdis ir turinys nustatomi pasikonsultavus su patvirtinta priimančiąja organizacija, remiantis poreikiais ir atsižvelgiant į savanorio kandidato ankstesnę patirtį ir planuojamą savanoriškos veiklos atlikimo vietą.

3.   Į mokymo programą įtraukiamas savanorių kandidatų pasirengimo būti komandiruotiems siekiant remti ir papildyti humanitarinės pagalbos veiklą trečiosiose šalyse ir patenkinti vietos poreikius vertinimas. [109 pakeit.]

V SKYRIUS

FINANSINĖS NUOSTATOS

12 straipsnis

Biudžetas

1.  Programos įgyvendinimo 2021–2027 m. finansinis paketas yra 1 112 988 000 EUR 2018 m. kainomis [1260 000 000 EUR dabartinėmis kainomis]. [110 pakeit.]

2.  1 dalyje nurodyta suma gali būti panaudota teikiant Programai įgyvendinti skirtą techninę ir administracinę paramą, kaip antai parengiamąją, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veiklą, įskaitant institucines informacinių technologijų sistemas. Tinkama biudžeto suma taip pat skiriama gerosios patirties mainams tarp valstybių narių ir jaunimo tinklų plėtrai. [111 pakeit.]

2a.   Komisija pagal 29 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas šis reglamentas, kad būtų galima lanksčiai pritaikyti 12a straipsnyje nurodytą orientacinį biudžeto paskirstymą pagal veiklą. Pagal šį straipsnį priimti deleguotieji aktai atspindi naujus politinius prioritetus koreguojant paskirstymą ir neviršijant didžiausios 20 proc. ribos. [112 pakeit.]

3.  Nedarant poveikio Finansiniam reglamentui, veiksmų, susijusių su projektais, įtrauktais į pirmąją darbo programą, išlaidos gali būti tinkamos finansuoti nuo 2021 m. sausio 1 d.

4.  Pagal pasidalijamojo valdymo principą valstybėms narėms skirti ištekliai valstybių narių prašymu gali būti perskirti Programai. Komisija tuos išteklius naudoja tiesiogiai pagal Finansinio reglamento [62 straipsnio 1 dalies a punktą] arba netiesiogiai pagal [to paties straipsnio c punktą]. Kai įmanoma, tie ištekliai panaudojami atitinkamos valstybės narės labui.

12a straipsnis

Pagal 7, 8, 9 ir 11 straipsnius vykdomai veiklai skirto biudžeto paskirstymas

Pagal 7, 8, 9 ir 11 straipsnius vykdomai veiklai skirto biudžeto orientacinis paskirstymas yra toks:

a)  savanoriškai veiklai vykdant solidarumo veiklą ir solidarumo projektus, kaip nurodyta 7 ir 9 straipsniuose: 86 %;

b)  stažuotėms ir darbui, kaip nurodyta 8 straipsnyje: 8 % ir

c)  savanoriškai veiklai humanitarinės pagalbos operacijoms remti, kaip nurodyta 11 straipsnyje: 6 %. [113 pakeit.]

13 straipsnis

ES finansavimo formos ir įgyvendinimo metodai

1.  Programa įgyvendinama nuosekliai taikant tiesioginio valdymo principą, laikantis Finansinio reglamento, ir kartu su Finansinio reglamento [62 straipsnio 1 dalies c punkte] nurodytomis įstaigomis, taikant netiesioginio valdymo principą.

2.  Pagal Programą gali būti teikiamas bet kurios Finansiniame reglamente nustatytos formos finansavimas, visų pirma dotacijos, apdovanojimai ir viešieji pirkimai. Siekiant supaprastinti reikalavimus naudos gavėjams, kuo labiau turėtų būti naudojamos fiksuotosios sumos, vieneto įkainiai ir finansavimas taikant fiksuotąją normą. [114 pakeit.]

3.  Įnašai į savidraudos mechanizmą gali apimti riziką, susijusią su gavėjų mokėtinų lėšų susigrąžinimu, ir yra laikomi pakankama garantija pagal Finansinį reglamentą. Taikomos Reglamento XXX [po Reglamento dėl garantijų fondo priimto teisės akto] [X straipsnio] nuostatos.]

4.  Tiek tiesioginio, tiek netiesioginio valdymo atrankos tikslais vertinimo komitetą gali sudaryti išorės ekspertai.

VI SKYRIUS

DALYVAVIMAS EUROPOS SOLIDARUMO KORPUSO VEIKLOJE

14 straipsnis

Dalyvaujančios šalys

1.  5, 7, 8, 9 ir 11 straipsniuose nurodytose savanoriškos veiklos, stažuočių, darbo, solidarumo projektų, tinklų kūrimo ir kokybės bei paramos priemonių veiklose gali dalyvauti valstybės narės ir užjūrio šalys bei teritorijos.

2.  5 ir 7 straipsniuose nurodytose savanoriškos veiklos, tinklų kūrimo ir kokybės bei paramos priemonių veiklose taip pat gali dalyvauti:

a)  Europos laisvosios prekybos asociacijos narės, kurios yra Europos ekonominės erdvės (EEE) narės, Europos ekonominės erdvės susitarime nustatytomis sąlygomis;

b)  stojančiosios šalys, kandidatės ir potencialios kandidatės pagal tų šalių dalyvavimo Sąjungos programose bendruosius principus ir sąlygas, nustatytus atitinkamuose bendruosiuose susitarimuose ir Asociacijos tarybos sprendimuose arba panašiuose susitarimuose, ir Sąjungos ir tų šalių susitarimuose nustatytomis konkrečiomis sąlygomis;

c)  šalys, kurioms taikoma Europos kaimynystės politika, pagal tų šalių dalyvavimo Sąjungos programose bendruosius principus ir sąlygas, nustatytus atitinkamuose bendruosiuose susitarimuose ir Asociacijos tarybos sprendimuose arba panašiuose susitarimuose, ir Sąjungos ir tų šalių susitarimuose nustatytomis konkrečiomis sąlygomis;

d)  kitos trečiosios valstybės, konkrečiame susitarime dėl trečiosios valstybės dalyvavimo bet kurioje Sąjungos programoje nustatytomis sąlygomis, jeigu susitarimu:

–  užtikrinama sąžininga Sąjungos programose dalyvaujančios trečiosios valstybės įnašų ir gaunamos naudos pusiausvyra;

–  nustatomos dalyvavimo programose sąlygos, įskaitant finansinių įnašų į atskiras programas ir jų administracinių išlaidų apskaičiavimą. Pagal Finansinio reglamento [21 straipsnio 5 dalį] šie įnašai sudaro asignuotąsias pajamas;

–  trečiajai valstybei nesuteikiami sprendimų priėmimo įgaliojimai Programos atžvilgiu;

–  garantuojamos Sąjungos teisės užtikrinti patikimą finansų valdymą ir apsaugoti savo finansinius interesus.

3.  2 dalyje nurodytos šalys visapusiškai Programoje dalyvauja tiek, kiek jos vykdo visas šiuo reglamentu valstybėms narėms nustatytas pareigas.

3a.   Trečiųjų šalių skiriami ir numatomi finansiniai įnašai į Programą, kai tik gaunama pakankamai informacijos, pateikiami abiem biudžeto valdymo institucijoms kaip metinės arba tarpinės programos įgyvendinimo ataskaitos dalis. [115 pakeit.]

4.  5 ir 7 straipsniuose nurodytuose savanoriškos veiklos ir tinklų kūrimo veiksmuose gali dalyvauti bet kuri trečioji valstybė, kuri nėra susijusi su Programa, visų pirma kaimyninės valstybės.

15 straipsnis

Asmenų dalyvavimas

1.   17–30 metų jaunuoliai, norintys dalyvauti Europos solidarumo korpuso veikloje, registruojasi Europos solidarumo korpuso portale. Tačiau pradėdamas savanoriauti, stažuotis, dirbti ar dalyvauti solidarumo projekte jaunuolis turi būti ne jaunesnis nei 18 metų ir ne vyresnis nei 30 metų.

1a.  Į kitą šalį persikeliantiems dalyviams užtikrinama visapusiška sveikatos priežiūra (ne tik skubioji), kurią jie gauna valstybėje narėje, kurioje gyvena. Sveikatos priežiūra užtikrinama teikiant viešąsias sveikatos priežiūros paslaugas valstybėje narėje, kurioje vykdoma veikla, arba, jeigu tokios paslaugos neteikiamos arba jos aiškiai neatitinka valstybės narės, kurioje jie gyvena, kokybės standartų, teikiant privačiąsias paslaugas valstybėje narėje, kurioje vykdoma veikla. [116 pakeit.]

1b.  Įgyvendindamos šį reglamentą, Komisija, valstybės narės ir kitos dalyvaujančios šalys skatina socialinę įtrauktį ir vienodas prieigos sąlygas, taip pat ir mažiau galimybių turinčių jaunuolių dalyvavimą. [117 pakeit.]

16 straipsnis

Dalyvaujančios organizacijos

1.  Europos solidarumo korpuso veikloje gali dalyvauti bet koks viešasis ar privatusis pelno nesiekiantis ar jo siekiantis subjektas ir tarptautinės organizacijos, gavusios įskaitant jaunimo organizacijas, religines įstaigas, labdaros asociacijas, pasaulietines humanistines organizacijas, NVO ir kitus pilietinės visuomenės dalyvius, jeigu jie vykdo solidarumo veiklą, turi juridinio asmens statusą pagal šalies, kurioje jie registruoti, teisės aktus ir yra gavę Europos solidarumo korpuso kokybės ženklą. Kokybės ženklas patvirtina, kad veikla gali atitikti 3 straipsnyje nustatytus tikslus ir 4 straipsnyje numatytus veiksmus. [118 pakeit.]

2.  Subjekto, norinčio tapti Europos solidarumo korpuso programoje dalyvaujančia organizacija, paraišką vertina kompetentinga Europos solidarumo korpuso programą įgyvendinanti institucija, remdamasi vienodo požiūrio principu ir šiais principais: lygių galimybių ir nediskriminavimo; darbo pakeitimo išvengimo neapmokamo darbo vengimo; kokybiškos, lengvai prieinamos, įtraukios veiklos, kuri turi aiškią pridėtinę vertę nustatytiems bendruomenės poreikiams ir apima mokymosi dėmenį, ypatingą dėmesį teikiant asmeniniam, socialiniam bei švietimo ir profesiniam tobulėjimui; tinkamos mokymo, darbo ir savanoriškos veiklos tvarkos; saugios ir derama aplinkos ir sąlygų ir pelno nesiekimo principo laikantis Finansinio reglamento. Pirmiau išvardytais principais nustatoma, ar veikla atitinka Europos solidarumo korpuso programos reikalavimus ir tikslus. Kokybės ženklas suteikiamas tik toms organizacijoms, kurios įsipareigoja laikytis šių principų. [119 pakeit.]

3.  Atlikus vertinimą subjektui gali būti išduotas Europos solidarumo korpuso kokybės ženklas. Konkretūs reikalavimai, kuriuos reikia įvykdyti norint gauti kokybės ženklą, yra skirtingi atsižvelgiant į solidarumo veiklos rūšį ir subjekto funkcijos. Išduotas kokybės ženklas reguliariai vertinamas iš naujo ir gali būti atšauktas, jeigu ženklas yra naudojamas netinkamai arba nesilaikoma 2 dalyje išdėstytų principų ir sąlygų, jis yra atšaukiamas. Bet kuris subjektas, iš esmės keičiantis savo veiklą, apie tai praneša kompetentingai įgyvendinančiajai institucijai, kad ši iš naujo atliktų vertinimą. [120 pakeit.]

4.  Bet kokiam subjektui, gavusiam Europos solidarumo korpuso kokybės ženklą, turi būti suteikta galimybė prisijungti prie Europos solidarumo korpuso portalo priimančiojo subjekto arba paramą teikiančio subjekto funkcijai arba abiem funkcijoms vykdyti ir teikti solidarumo veiklos pasiūlymus registruotiems kandidatams.

4a.  Dalyvaujančios organizacijos, kurioms suteiktas kokybės ženklas, turi prieigą prie platformos, kuri skirta nesudėtingai tinkamų pareiškėjų paieškai, siekiant užtikrinti, kad procesas, vykdomas norinti dalyvauti solidarumo veikloje, būtų paprastesnis tiek dalyviams, tiek dalyvaujančioms organizacijoms. [121 pakeit.]

4b.  Dalyvaujančios organizacijos sudaro geresnes galimybes populiarinti Programą, siūlydamos buvusiems dalyviams galimybę per tinklą dalytis savo patirtimi ir atlikti ambasadorių vaidmenį kitai galimai Programos dalyvių kartai. [122 pakeit.]

5.  Europos solidarumo korpuso kokybės ženklas savaime nereiškia, kad bus skirtas finansavimas pagal Europos solidarumo korpuso programą.

5a.  Dalyvaujančios organizacijos atlieka kelias funkcijas pagal Europos solidarumo korpuso programą. Atlikdamos priimančiojo subjekto funkciją, jos vykdo veiklą, susijusią su pasiūlymų dalyvauti solidarumo veikloje teikimu registruotiems dalyviams, dalyvių atranka ir priėmimu, įskaitant veiklos organizavimą ir, atitinkamai, vadovavimą, paramos dalyviams visais solidarumo veiklos etapais, saugios ir tinkamos darbo aplinkos dalyviams ir grįžtamosios informacijos dalyviui įvykdžius veiklą teikimą. Kaip remiančiosios organizacijos jos atlieka veiklą, susijusią su dalyvių siuntimu, rengimu ir parama jiems prieš išvykstant, solidarumo veiklos metu ir tokiai veiklai pasibaigus, įskaitant dalyvių mokymą ir pagalbą, jiems užmezgant ryšius su vietos organizacijoms, pasibaigus veiklai. Remiančiosios organizacijos taip pat gali teikti administracinę ir logistinę paramą solidarumo projektų dalyviams. [123 pakeit.]

6.  Finansavimas dalyvaujančios organizacijos siūlomai solidarumo veiklai ir su ja susijusioms kokybės ir paramos priemonėms gali būti skiriamas pagal Europos solidarumo korpuso programą arba iš kitų finansavimo šaltinių, nepriklausančių Sąjungos biudžetui.

7.  11 straipsnyje nurodytos veiklos srityje dalyvaujančios organizacijos pirmenybę teikia savanorių saugai ir saugumui.

17 straipsnis

Galimybė gauti Europos solidarumo korpuso programos finansavimą

Bet koks dalyvaujančioje šalyje įsteigtas viešasis ar privatusis subjektas ir tarptautinės organizacijos gali teikti paraišką finansavimui gauti pagal Europos solidarumo korpuso programą. 7, 8 ir 11 straipsniuose nurodytos veiklos atveju dalyvaujanti organizacija įgyja kokybės ženklą kaip būtinąją sąlygą finansavimui gauti pagal Europos solidarumo korpuso programą. Įgyvendinant 9 straipsnyje nurodytus solidarumo projektus fiziniai asmenys taip pat gali teikti paraiškas dėl finansavimo neoficialių Europos solidarumo korpuso dalyvių grupių vardu. Paprastai prašymai skirti dotaciją teikiami šalies, kurioje yra įsisteigusi organizacija, nacionalinei agentūrai. Prašymai skirti dotaciją veiklai, kurią vykdo Europos lygmens ar tarptautinės organizacijos, savanorių komandų veiklai Europos lygmeniu nustatytose prioritetinėse srityse ir veiklai, kuria remiamos humanitarinės pagalbos operacijos trečiosiose šalyse, pateikiami EACEA. [124 pakeit.]

VII SKYRIUS

PROGRAMAVIMAS, STEBĖSENA IR VERTINIMAS

18 straipsnis

Metinė darbo programa [125 pakeit.]

Antriniai politiniai pasirinkimai ir prioritetai, įskaitant informaciją apie konkrečius veiksmus, nurodytus 4–11 straipsniuose, kasmet nustatomi darbo programoje, kaip nurodyta Finansinio reglamento [110] straipsnyje. Metinėje darbo programoje taip pat pateikiama išsami informacija apie Programos įgyvendinimą. Be to, darbo programoje nurodomos skirtingiems veiksmams skirtos sumos ir lėšų, skirtų nacionalinių agentūrų valdytinai veiklai įgyvendinti, paskirstymas valstybėms narėms ir Programos asocijuotosioms trečiosioms šalims. Komisijai pagal 29 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus siekiant papildyti šį reglamentą priimant metines darbo programas. [126 pakeit.]

Programa įgyvendinama vykdant Finansinio reglamento 110 straipsnyje nurodytas darbo programas. Be to, darbo programoje nurodomos skirtingiems veiksmams skirtos sumos ir lėšų, skirtų nacionalinių agentūrų valdytinai veiklai įgyvendinti, paskirstymas valstybėms narėms ir Programos asocijuotosioms trečiosioms valstybėms. Komisija darbo programą priima įgyvendinimo aktu. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 30 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

19 straipsnis

Stebėsena ir ataskaitų teikimas

1.  Rodikliai, kuriais grindžiama Programos įgyvendinimo pažangos, padarytos siekiant 3 straipsnyje nustatytų bendrųjų ir konkrečių tikslų, ataskaita, pateikti priede.

2.  Siekiant veiksmingai įvertinti, kaip Programa siekiama jos tikslų, Komisijai pagal 29 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas priedas, kad prireikus rodikliai būtų peržiūrėti arba papildyti, ir kuriais reglamentas papildomas nuostatomis dėl stebėsenos ir vertinimo sistemos sukūrimo.

3.  Atsiskaitymo už veiklą sistema užtikrinama, kad Programos įgyvendinimo ir rezultatų stebėsenos duomenis Sąjungos lėšų gavėjai rinktų veiksmingai, efektyviai, laiku ir reikiamu išsamumo lygiu pagal Finansinio reglamento [2 straipsnio 5 dalį]. Todėl Sąjungos lėšų gavėjams ir valstybėms narėms nustatomi proporcingi ataskaitų teikimo reikalavimai.

20 straipsnis

Vertinimas

1.  Vertinimai atliekami laiku, kad jų rezultatus būtų galima panaudoti priimant sprendimus.

2.  Tarpinis Programos vertinimas atliekamas Programos laikotarpio vidurio peržiūra atliekama, kai yra pakankamai informacijos apie Programos įgyvendinimą, bet praėjus. Komisija laikotarpio vidurio peržiūros ataskaitą pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui ne daugiau vėliau kaip ketveriems metams nuo Programos įgyvendinimo pradžios 2024 m. birželio 30 d. Taip pat pridedamas galutinis ankstesnės programos vertinimas. [127 pakeit.]

3.  Nedarant poveikio IX skyriuje nustatytiems reikalavimams ir 23 straipsnyje nurodytiems nacionalinių agentūrų įsipareigojimams, valstybės narės ne vėliau kaip 2024 m. balandžio 30 d. pateikia Komisijai Programos įgyvendinimo ir poveikio jų atitinkamose teritorijose ataskaitą.

3a.   Kai reikia, Komisija, remdamasi laikotarpio vidurio peržiūra ir valstybių narių pateiktomis įgyvendinimo ataskaitomis, pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl šio reglamento dalinio keitimo. Komisija kompetentinguose Europos Parlamento komitetuose pateikia laikotarpio vidurio peržiūros ataskaitą, taip pat savo sprendimą, ar reikia iš dalies keisti šį reglamentą. [128 pakeit.]

4.  Baigiant įgyvendinti Programą, bet praėjus ne daugiau kaip ketveriems metams po 1 straipsnyje nurodyto laikotarpio pabaigos, Komisija atlieka galutinį Programos vertinimą.

5.  Vertinimų išvadas ir savo pastabas Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui.

VIII SKYRIUS

INFORMAVIMAS, KOMUNIKACIJA IR VIEŠINIMAS

21 straipsnis

Informavimas, komunikacija ir viešinimas

1.  Sąjungos lėšų gavėjai nurodo Sąjungos lėšų kilmę ir užtikrina jų matomumą, (visų pirma viešindami veiksmus ir jų rezultatus,) greitai teikdami nuoseklią, veiksmingą ir proporcingą tikslinę informaciją įvairiai auditorijai, įskaitant žiniasklaidą ir visuomenę. [129 pakeit.]

2.  Komisija, bendradarbiaudama su dalyvaujančių šalių nacionalinėmis valdžios institucijomis ir nacionalinėmis agentūromis bei susijusiais Sąjungos lygmens tinklais, vykdo su Programa ir jos veiksmais bei rezultatais susijusius informavimo ir komunikacijos veiksmus. Programai skirtais finansiniais ištekliais taip pat prisidedama prie institucinės komunikacijos apie Sąjungos politikos prioritetus, susijusius su 3 straipsnyje nurodytais tikslais. [130 pakeit.]

3.  23 straipsnyje nurodytos nacionalinės agentūros parengia nuoseklią veiklos informavimo, veiksmingo viešinimo ir veiklos, kuri remiama pagal Programą remiamos veiklos šių agentūrų valdomus Programos veiksmus, rezultatų veiksmingos sklaidos visiems potencialiems paramos gavėjams ir tų rezultatų panaudojimo strategiją ir padeda Komisijai skleisti informaciją apie Programą, įskaitant informaciją apie nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis valdomus veiksmus ir veiklą, ir apie jos rezultatus bei informuoja atitinkamas tikslines grupes apie jų šalyje vykdomus veiksmus ir veiklą. [131 pakeit.]

3a.   Dalyvaujančios organizacijos, teikdamos ir platindamos informaciją apie Programą, naudoja pavadinimą „Europos solidarumo korpusas“. [132 pakeit.]

IX SKYRIUS

VALDYMO IR AUDITO SISTEMA

22 straipsnis

Nacionalinė institucija

Kiekvienoje Europos solidarumo korpuso programoje dalyvaujančioje šalyje nacionalinės institucijos, paskirtos valdyti [Naujojo Erasmus reglamento] III skyriuje nurodytus veiksmus, taip pat veikia kaip nacionalinės institucijos Europos solidarumo korpuso programos tikslais. [Naujojo Erasmus reglamento] 23 straipsnio 1, 2, 6, 7, 9, 10, 11, 12, 13 ir 14 dalys analogiškai taikomos Europos solidarumo korpuso programai.

23 straipsnis

Nacionalinė agentūra

1.  Kiekvienoje Europos solidarumo korpuso programoje dalyvaujančioje šalyje nacionalinės agentūros, savo šalyse paskirtos valdyti [Naujojo Erasmus reglamento] III skyriuje nurodytus veiksmus, taip pat veikia kaip nacionalinės agentūros Europos solidarumo korpuso programos tikslais.

[Naujojo Erasmus reglamento] 24 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 ir 6 dalys analogiškai taikomos Europos solidarumo korpuso programai.

2.  Nepažeidžiant [Naujojo Erasmus reglamento] 24 straipsnio 2 dalies, nacionalinė agentūra taip pat atsako už visų projekto ciklo etapų valdymą įgyvendinant Europos solidarumo korpuso programos veiksmus, išvardytus 18 straipsnyje nurodytuose įgyvendinimo aktuose, laikantis Finansinio reglamento [62 straipsnio 1 dalies c, v ir vi punktų].

3.  Šio reglamento 14 straipsnio 2 dalyje nurodytose šalyse, kuriose nacionalinė agentūra nepaskirta, ji nustatoma remiantis [Naujojo Erasmus reglamento] 24 straipsnio 1, 3, 4, 5 ir 6 dalimis.

3a.   Nacionalinė agentūra reguliariai konsultuojasi su Programos paramos gavėjais (asmenimis ir organizacijomis), siekdama surinkti iš jų gaunamą grįžtamąją informaciją apie Programą, įvertinti veiklos kokybę ir veiklos eigą, remdamasi Komisijos gairėmis, ir teikia paramą dalyviams iškilus sunkumams ir siekdama pagerinti programos įgyvendinimą nacionaliniu lygmeniu, remdamasi jų grįžtamąja informacija ir patirtimi. [133 pakeit.]

24 straipsnis

Europos Komisija

1.  Komisijos ir nacionalinės agentūros santykiams taikomos taisyklės, vadovaujantis [Naujojo Erasmus reglamento] 24 straipsnio taisyklėmis, išdėstomos raštu parengtame dokumente, kuriuo:

a)  nustatomi atitinkamos nacionalinės agentūros vidaus kontrolės standartai ir dotacijoms skirtų Sąjungos lėšų, už kurias atsako nacionalinės agentūros, valdymo taisyklės;, atsižvelgiant į supaprastinimo reikalavimus ir nesukuriant papildomos naštos dalyviams ir dalyvaujančioms organizacijoms; [134 pakeit.]

b)  nustatoma nacionalinės agentūros darbo programa, kurioje išdėstomi Sąjungos remiami nacionalinės agentūros valdymo uždaviniai;

ba)  nustatomas reikalavimas rengti reguliarius nacionalinių agentūrų tinklo narių posėdžius ir mokymus, skirtus nacionalinių agentūrų tinklo nariams arba rengiamus kartu su jais, siekiant užtikrinti nuoseklų Programos įgyvendinimą visose dalyvaujančiose šalyse; [135 pakeit.]

c)  nustatomi ataskaitų teikimo reikalavimai, kurių turi laikytis nacionalinė agentūra.

1a.  Komisija rengia reguliarius susitikimus dėl programos įgyvendinimo, kuriuose dalyvauja reprezentatyvus skaičius atitinkamų tinklų, atstovaujančių jaunimui bei savanoriams ir kitoms atitinkamoms pilietinės visuomenės organizacijoms, įskaitant socialinius partnerius ir su Programos veikla susijusius tinklus. [136 pakeit.]

2.  Komisija nacionalinei agentūrai kasmet skiria tokias lėšas:

a)  atitinkamos dalyvaujančios šalies dotacijoms skirtas lėšas Europos solidarumo korpuso veiksmams, už kurių valdymą atsako nacionalinė agentūra, įgyvendinti;

b)  finansinį įnašą, skiriamą nacionalinei agentūrai nustatytiems valdymo uždaviniams įgyvendinti, kuris nustatomas vadovaujantis [Naujojo Erasmus reglamento] 25 straipsnio 3 dalies b punkte nurodytomis sąlygomis.

3.  Komisija nustato nacionalinės agentūros darbo programos reikalavimus. Komisija nacionalinei agentūrai lėšų, skirtų Europos solidarumo korpuso programai įgyvendinti, skiria tik oficialiai patvirtinusi nacionalinės agentūros darbo programą.

4.  Remdamasi nacionalinėms agentūroms keliamais atitikties reikalavimais, nurodytais [Naujojo Erasmus reglamento] 23 straipsnio 3 dalyje, Komisija įvertina nacionalines valdymo ir kontrolės sistemas, nacionalinės agentūros valdymo deklaraciją ir nepriklausomos audito įstaigos nuomonę apie ją, tinkamai atsižvelgdama į nacionalinės institucijos pateikiamą informaciją apie jos vykdomą Europos solidarumo korpuso programos stebėsenos ir priežiūros veiklą.

5.  Įvertinusi metinę valdymo deklaraciją ir nepriklausomos audito įstaigos nuomonę, Komisija nacionalinei agentūrai ir nacionalinei institucijai pateikia savo nuomonę ir pastabas.

5a.   Kai Komisija metinę valdymo deklaraciją ar nepriklausomų auditorių nuomonę laiko nepriimtinomis arba jei nacionalinė agentūra netinkamai įgyvendina Komisijos pateiktas pastabas, Komisija gali imtis prevencinių ir taisomųjų priemonių, kurių reikia Sąjungos finansiniams interesams apsaugoti, laikydamasi Finansinio reglamento 131 straipsnio 3 dalies c punkto. [137 pakeit.]

24a straipsnis

Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji įstaiga

Sąjungos lygmeniu EACEA atsako už visų 7 straipsnyje išvardytų Programos projektų, kuriuos pateikė Europos ar platformos organizacijos, veiksmų dotacijų etapų valdymą, už savanorių komandų veiklą Europos lygmeniu nustatytose prioritetinėse srityse ir veiklą, kuria remiamos humanitarinės pagalbos operacijos trečiosiose šalyse.

EACEA taip pat atsakinga už Europos lygmens ar platformos organizacijų, organizacijų, atsakingų už nacionalinių programų įgyvendinimą ar Sąjungos bendro valdymo fondų bei organizacijų, pageidaujančių vykdyti veiklą, kuria remiamos humanitarinės pagalbos operacijos, akreditavimą (t. y. kokybės ženklą). [138 pakeit.]

25 straipsnis

Auditai

1.  Asmenų ar subjektų, tarp jų ir Sąjungos institucijų ar įstaigų neįgaliotų asmenų ar subjektų, atliktais Sąjungos įnašo naudojimo auditais grindžiamas bendras užtikrinimas pagal Finansinio reglamento [127 straipsnį] ir visose valstybėse narėse auditai atliekami pagal tuos pačius kriterijus. [139 pakeit.]

2.  Nacionalinė institucija skiria nepriklausomą audito įstaigą. Nepriklausoma audito įstaiga pateikia auditoriaus nuomonę apie valdymo deklaraciją, kaip nurodyta Finansinio reglamento [155 straipsnio 1 dalyje].

3.  Nepriklausoma audito įstaiga:

a)  turi reikiamą profesinę kompetenciją, kad galėtų atlikti viešojo sektoriaus auditą;

b)  užtikrina, kad atliekant auditą būtų vadovaujamasi tarptautiniais audito standartais, ir

c)  neturi interesų konflikto, susijusio su juridiniu asmeniu, kurio dalis yra 23 straipsnyje nurodyta nacionalinė agentūra, ir vykdydama savo funkcijas nepriklauso nuo juridinio asmens, kurio dalis yra nacionalinė agentūra.

4.  Nepriklausoma audito įstaiga teikia Komisijai ir jos atstovams bei Audito Rūmams visapusišką prieigą prie visų dokumentų ir ataskaitų, kurių reikia auditoriaus nuomonei apie nacionalinės agentūros valdymo deklaraciją parengti.

X SKYRIUS

KONTROLĖS SISTEMA

26 straipsnis

Kontrolės sistemos principai

1.  Komisija atsako už nacionalinių agentūrų valdomų Europos solidarumo korpuso programos veiksmų priežiūros kontrolę. Ji nustato būtiniausius reikalavimus, susijusius su nacionalinės agentūros ir nepriklausomos audito įstaigos vykdoma kontrole.

2.  Nacionalinės agentūros atsako už pirminę dotacijų gavėjų joms patikėtiems Europos solidarumo korpuso programos veiksmams kontrolę. Tos kontrolės tikslas – Ta kontrolė yra proporcinga ir tinkama ir ja siekiama pagrįstai patvirtinti, kad suteiktos dotacijos naudojamos numatytiems tikslams ir laikantis taikytinų Sąjungos taisyklių. [140 pakeit.]

3.  Įgyvendinimui skirtas lėšas pervedus nacionalinėms agentūroms, Komisija užtikrina tinkamą kontrolės koordinavimą su nacionalinėmis institucijomis ir nacionalinėmis agentūromis, remiantis bendro audito principu ir rizikos analize. Ši nuostata netaikoma Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (toliau – OLAF) atliekamiems tyrimams.

27 straipsnis

Sąjungos finansinių interesų apsauga

Kai trečioji valstybė dalyvauja Programoje, kaip nustatyta sprendime, priimtame pagal tarptautinį susitarimą, arba kitoje teisinėje priemonėje, trečioji valstybė suteikia reikiamas teises ir prieigą atsakingam leidimus suteikiančiam pareigūnui, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) ir Europos Audito Rūmams, kad jie galėtų visapusiškai vykdyti savo atitinkamus įgaliojimus. OLAF atveju tokios teisės apima teisę atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, numatytus Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų.

XI SKYRIUS

PAPILDOMUMAS

28 straipsnis

Sąjungos veiksmų papildomumas

1.  Europos solidarumo korpuso veiksmai dera su svarbiomis Sąjungos lygmens politikos kryptimis, priemonėmis ir programomis, visų pirma su programa „Erasmus“, Europos struktūriniais ir investicijų fondais (ESI fondais) bei Teisių ir vertybių programa, ir veikiančiais Sąjungos lygmens tinklais, susijusiais su Europos solidarumo korpuso veikla, ir juos papildo. [141 pakeit.]

2.  Europos solidarumo korpuso veiksmai taip pat dera su atitinkamomis nepakeičia atitinkamų dalyvaujančių šalių nacionalinio, regionų ir vietos lygmens politikos kryptimis, programomis krypčių, programų ir priemonėmis priemonių, su jomis dera ir jas papildo. Šiuo tikslu Komisija, nacionalinės institucijos ir nacionalinės agentūros keičiasi informacija apie esamas nacionalines sistemas ir prioritetus, susijusius su solidarumu bei jaunimu ir Europos solidarumo korpuso srityje vykdomais veiksmais, siekiant remtis tam tikrais gerosios patirties pavyzdžiais, užtikrinti veiksmingumą bei efektyvumą. [142 pakeit.]

2a.  Siekiant užtikrinti kuo didesnį Sąjungos finansavimo veiksmingumą ir Programos poveikį, atitinkamos valdžios institucijos visais lygmenimis siekia nuosekliai kurti visų susijusių programų sąveiką. Ši sąveika negali lemti lėšų naudojimo siekiant kitų, nei nustatytieji šiame reglamente, tikslų. Dėl bet kokios sąveikos ir papildomumo supaprastinamos paraiškų teikimo procedūros įgyvendinimo lygmeniu, kartu pateikiant atitinkamas įgyvendinimo gaires. [143 pakeit.]

3.  11 straipsnyje nurodyti Europos solidarumo korpuso veiksmai trečiosiose valstybėse visų pirma turi atitikti ir papildyti kitas Sąjungos išorės veiksmų sritis, visų pirma humanitarinės pagalbos politiką, vystomojo bendradarbiavimo politiką, saugumo politiką, plėtros politiką, kaimynystės politiką ir Sąjungos civilinės saugos mechanizmą. [144 pakeit.]

4.  Veiksmui, kuriam skirtas Programos įnašas, taip pat gali būti skirtas kitos Sąjungos programos įnašas, jei tais įnašais nekompensuojamos tos pačios išlaidos. Kiekvienai Sąjungos finansavimo programai taikomos taisyklės taikomos atitinkamam jos įnašui, skirtam veiksmui. Kaupiamasis finansavimas neviršija visų tinkamų finansuoti veiksmo išlaidų, o skirtingų Sąjungos programų parama gali būti apskaičiuojama proporcingai, vadovaujantis dokumentais, kuriais nustatomos paramos sąlygos.

5.  Jei pagal Programą ir Europos struktūrinius ir investicijų (ESI) fondus, nurodytus [Reglamento (ES) XX CPR] 1 straipsnyje, bendra finansinė parama teikiama vienam veiksmui, tas veiksmas įgyvendinamas pagal šiame reglamente nustatytas taisykles, įskaitant neteisėtai sumokėtų sumų susigrąžinimo taisykles.

6.  Veiksmai, kurie yra tinkami finansuoti pagal Programą, buvo įvertinti pagal Programą paskelbtame kvietime teikti pasiūlymus ir atitinka būtiniausius to kvietimo teikti pasiūlymus kokybės reikalavimus, tačiau negali būti finansuojami dėl biudžeto apribojimų, gali gauti paramą iš Europos regioninės plėtros fondo, Sanglaudos fondo, „Europos socialinio fondo +“ arba Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, laikantis Reglamento (ES) XX [Bendrų nuostatų reglamento] [65] straipsnio 7 dalies ir Reglamento (ES) XX [Bendrosios žemės ūkio politikos finansavimas, valdymas ir stebėsena] 8 straipsnio, jei tokie veiksmai atitinka atitinkamos programos tikslus. Taikomos paramą teikiančio fondo taisyklės.

XII SKYRIUS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

29 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.  12, 18 ir 19 straipsnyje straipsniuose nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami Programos įgyvendinimo laikotarpiui. [145 pakeit.]

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 12, 18 ir 19 straipsnyje straipsniuose nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui. [146 pakeit.]

4.  Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.  Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.  Pagal 12, 18 ir 19 straipsnį straipsnius priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais. [147 pakeit.]

30 straipsnis

Komiteto procedūra

1.  Komisijai padeda komitetas, apibrėžtas Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

31 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentas (ES) [Europos solidarumo korpuso reglamentas] ir Reglamentas (ES) Nr. 375/2014 panaikinami nuo 2021 m. sausio 1 d.

32 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.  Šis reglamentas neturi poveikio susijusių veiksmų tęsimui ar keitimui iki jų užbaigimo pagal [Europos solidarumo korpuso reglamentą] arba pagal Reglamentą (ES) Nr. 375/2014. Šie reglamentai toliau taikomi tiems veiksmams tol, kol jie užbaigiami.

2.  Programos finansinio paketo lėšomis taip pat gali būti finansuojamos techninės ir administracinės paramos išlaidos, būtinos perėjimui nuo priemonių, patvirtintų pagal [Europos solidarumo korpuso reglamentą] arba pagal Reglamentą (ES) Nr. 375/2014, prie šios Programos užtikrinti.

3.  Prireikus asignavimai gali būti įtraukti į biudžetą po 2027 m. ir skirti 12 straipsnio 2 dalyje nurodytoms išlaidoms padengti, kad būtų galima valdyti iki 2027 m. gruodžio 31 d. nebaigtus vykdyti veiksmus ir veiklą.

4.  Valstybės narės nacionaliniu lygmeniu užtikrina sklandų perėjimą nuo veiklos, vykdomos pagal Europos solidarumo korpuso programą (2018–2020 m.), prie naujos Programos įgyvendinimo veiklos.

33 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja [dvidešimtą] dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta ...

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

PRIEDAS

Stebėsenos ir ataskaitų teikimo rodikliai Programa atidžiai stebima siekiant nustatyti, kokiu mastu pasiektas bendrasis tikslas ir konkretieji tikslai, taip pat siekiant stebėti jos kiekybinius ir kokybinius rezultatus ir poveikį. Tuo tikslu nustatoma minimalioji rodiklių sistema, kuria bus remiamasi rengiant būsimą išsamią Programos kiekybinių ir kokybinių rezultatų ir poveikio stebėsenos programą, ir kuri, be kita ko, apimtų išplėstą kokybinių ir kiekybinių rodiklių rinkinį: [148 pakeit.]

a)  solidarumo veiklų dalyvių skaičius,

b)  mažiau galimybių turinčių asmenų procentinė dalis tarp dalyvių ir; [149 pakeit.]

c)  Europos solidarumo korpuso kokybės ženklą turinčių organizacijų skaičius.; [150 pakeit.]

ca)  įdarbintų dalyvių skaičius (šalies viduje ir kitose šalyse), suskirstytas pagal šalis, amžių, lytį, profesinę patirtį ir išsilavinimą; [151 pakeit.]

cb)   solidarumo projektų dalyvių skaičius, suskirstytas pagal šalis, amžių, lytį, profesinę patirtį ir išsilavinimą; [152 pakeit.]

cc)   organizacijų, kurių kokybės ženklas buvo atšauktas, skaičius; [153 pakeit.]

cd)  kokybės ženklą turinčių organizacijų skaičius, suskirstytas pagal šalis ir gautą finansavimą; [154 pakeit.]

ce)  dalyvaujančių mažiau galimybių turinčių jaunuolių skaičius; [155 pakeit.]

cf)  dalyvių, kurie teigia, kad pasiekė teigiamų mokymosi rezultatų, skaičius; [156 pakeit.]

cg)  dalyvių, kurių mokymosi pasiekimai buvo pripažinti tokiu sertifikatu kaip „Youthpass“ ar kitos rūšies oficialiu jų dalyvavimo Europos solidarumo korpuse pripažinimo dokumentu, procentinė dalis; [157 pakeit.]

ch)  bendras dalyvių pasitenkinimo veiklos kokybe lygis ir [158 pakeit.]

ci)  asmenų, tiesiogiai ar netiesiogiai remiamų per solidarumo veiklą, skaičius. [159 pakeit.]

(1) OL C 62, 2019 2 15, p. 201. (2) OL C 86, 2019 3 7, p. 282. (3) OL C , , p. . (4) OL C , , p. . (5) 2019 m. kovo 12 d. Europos Parlamento pozicija. (6) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos solidarumo korpusas“ (COM(2016)0942). (7) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1288/2013, kuriuo sukuriama Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus+“ ir kuriuo panaikinami sprendimai Nr. 1719/2006/EB, Nr. 1720/2006/EB ir Nr. 1298/2008/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 50). (8) 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 375/2014, kuriuo įsteigiamas Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpusas (ES pagalbos savanorių iniciatyva) (OL L 122, 2014 4 24, p. 1). (9) 20182014 m. kovo 15 10 d. Tarybos rekomendacija dėl kokybiškos ir veiksmingos pameistrystės europinės stažuočių kokybės sistemos (OL C 153 88, 2018 5 2 2014 3 27, p. 1). (10) 2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/589 dėl Europos užimtumo tarnybų tinklo (EURES) darbuotojų galimybių naudotis judumo skatinimo paslaugomis ir geresnės darbo rinkų integracijos ir kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 492/2011 ir (ES) Nr. 1296/2013 (OL L 107, 2016 4 22, p. 1). (11) 2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos rekomendacija dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo (OL C 398, 2012 12 22, p. 1). (12) 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2013/776/ES, kuriuo įsteigiama Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji įstaiga ir panaikinamas Sprendimas 2009/336/EB (OL L 343, 2013 12 19, p. 46). (13) 2016 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2102 dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių ir mobiliųjų programų prieinamumo (OL L 327, 2016 12 2, p. 1). (14) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos sąveikumo sistema. Įgyvendinimo strategija“, (COM(2017)0134). (15) [Laukiama finansinio reglamento nuorodos]. (16) 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų (OL L 248, 2013 9 18, p. 1). (17) 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2). (18) 2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1). (19) 2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 198, 2017 7 28, p. 29). (20) 2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros (OL L 123, 2016 5 12, p. 1). (21) [Laukiama nuorodos į naująjį Tarybos sprendimą dėl UŠT asociacijos]. (22) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetu ir Europos investicijų bankui „Sustiprinta ir atnaujinta strateginė partnerystė su ES atokiausiais regionais“ (COM(2017)0623). (23) 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, ir panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1). (24) 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/801 dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir gyvenimo mokslinių tyrimų, studijų, stažavimosi, savanoriškos tarnybos, mokinių mainų programų arba edukacinių projektų ir dalyvavimo Au pair programoje tikslais sąlygų (OL L 132, 2016 5 21, p. 21). (25) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13). (26) 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, 1995 12 23, p. 1). (27) ES Pagrindinių teisių chartija (OL C 326, 2012 10 26, p. 391). (28) 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyva 2000/78/EB, nustatanti vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (OL L 303, 2000 12 2, p. 16). (29) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1). (30) 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).

2019 m. kovo 12 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl ES kibernetinio saugumo agentūros ENISA ir informacinių ir ryšių technologijų kibernetinio saugumo sertifikavimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 526/2013 (Kibernetinio saugumo aktas) (COM(2017)0477 – C8-0310/2017 – 2017/0225(COD))

P8_TA(2019)0151 A8-0264/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai (COM(2017)0477),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0310/2017),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Prancūzijos Senato pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktą pagrįstą nuomonę, kurioje tvirtinama, kad teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 14 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 31 d. Europos Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2018 m. gruodžio 19 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto, Biudžeto komiteto ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomones (A8-0264/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. kovo 12 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/… dėl ENISA (Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūros) ir informacinių ir ryšių technologijų kibernetinio saugumo sertifikavimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 526/2013 (Kibernetinio saugumo aktas)

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2019/881.)

(1) OL C 227, 2018 6 28, p. 86. (2) OL C 176, 2018 5 23, p. 29.

2019 m. kovo 12 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl įmonių vienų kitoms taikomos nesąžiningos prekybos praktikos maisto tiekimo grandinėje (COM(2018)0173 – C8-0139/2018 – 2018/0082(COD))

P8_TA(2019)0152 A8-0309/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0173),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 43 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0139/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Švedijos Karalystės Riksdago pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktą pagrįstą nuomonę, kurioje tvirtinama, kad teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 19 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 4 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2019 m. sausio 14 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Žemės ir kaimo plėtros komiteto pranešimą bei Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto, Vystymosi komiteto ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomones (A8-0309/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  pritaria savo pareiškimui, pridėtam prie šios rezoliucijos;

3.  pritaria Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendram pareiškimui, pridėtam prie šios rezoliucijos;

4.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. kovo 12 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/… dėl įmonių vienų kitoms taikomos nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą (ES) 2019/633.)

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

Europos Parlamento pareiškimas dėl prekybos susivienijimų

Europos Parlamentas pripažįsta galimą prekybos susivienijimų vaidmenį didinant ekonominį efektyvumą žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje, tačiau pabrėžia, kad dėl dabartinio informacijos trūkumo neįmanoma įvertinti tokių prekybos susivienijimų ekonominio poveikio tiekimo grandinės veikimui.

Atsižvelgdamas į tai, Europos Parlamentas ragina Komisiją nedelsiant pradėti išsamią šių nacionalinių ir tarptautinių prekybos susivienijimų masto ir poveikio žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinės ekonominiam veikimui analizę.

Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendras pareiškimas dėl žemės ūkio ir maisto produktų rinkų skaidrumo

Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija pabrėžia, kad vienas iš pagrindinių tinkamai veikiančios žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinės elementų, siekiant geriau pagrįsti ekonominės veiklos vykdytojų ir valdžios institucijų sprendimus ir sudaryti veiklos vykdytojams sąlygas geriau suprasti rinkos pokyčius, yra žemės ūkio ir maisto produktų rinkų skaidrumas. Komisija raginama tęsti šiuo metu atliekamą darbą, kuriuo siekiama didinti rinkos skaidrumą ES lygmeniu. Tai gali apimti ES rinkos stebėjimo centrų darbo gerinimą ir statistinių duomenų, kurie būtini kainų nustatymo mechanizmų žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje analizei, rinkimo gerinimą.

(1) OL C 440, 2018 12 6, p. 165. (2) OL C 387, 2018 10 25, p. 48.

2019 m. kovo 12 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos piliečių iniciatyvos (COM(2017)0482 – C8-0308/2017 – 2017/0220(COD))

P8_TA(2019)0153 A8-0226/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2017)0482),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 24 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0308/2017),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 14 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 23 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2018 m. gruodžio 20 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą ir Kultūros ir švietimo komiteto bei Peticijų komiteto nuomones (A8-0226/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. kovo 12 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/… dėl Europos piliečių iniciatyvos

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2019/788.)

(1) OL C 237, 2018 7 6, p. 74. (2) OL C 247, 2018 7 13, p. 62.

2019 m. kovo 12 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl kultūros vertybių importo (COM(2017)0375 – C8-0227/2017 – 2017/0158(COD))

P8_TA(2019)0154 A8-0308/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2017)0375),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 207 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0227/2017),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2018 m. gruodžio 19 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į bendrus Tarptautinės prekybos komiteto ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto svarstymus pagal Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą, taip pat į Kultūros ir švietimo komiteto bei Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomones (A8-0308/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją(1);

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. kovo 12 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/… dėl kultūros vertybių įvežimo ir importo

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2019/880.)

(1) Ši pozicija pakeičia 2018 m. spalio 25 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P8_TA(2018)0418).

2019 m. kovo 12 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl patikrinimo procedūros, susijusios su asmens duomenų apsaugos taisyklių pažeidimais per Europos Parlamento rinkimus, iš dalies keičiamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 (COM(2018)0636 – C8-0413/2018 – 2018/0336(COD))

P8_TA(2019)0155 A8-0435/2018

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0636),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 224 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0413/2018),

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 12 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2019 m. sausio 25 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę (A8-0435/2018),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau išdėstytą savo poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui Parlamento poziciją perduoti Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. kovo 12 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2019/…, kuriuo dėl patikrinimo procedūros, susijusios su asmens duomenų apsaugos taisyklių pažeidimais per rinkimus į Europos Parlamentą, iš dalies keičiamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES, Euratomas) 2019/493.)

(1) OL C 110, 2019 3 22, p. 72.

2019 m. kovo 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl grėsmių saugumui, susijusių su Kinijos technologijų plitimu ES, ir galimų ES lygmens veiksmų siekiant jas mažinti (2019/2575(RSP))

P8_TA(2019)0156 RC-B8-0154/2019

Europos Parlamentas,

—  atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/1972, kuria nustatomas Europos elektroninių ryšių kodeksas(1),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/1148 dėl priemonių aukštam bendram tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. rugpjūčio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/40/ES dėl atakų prieš informacines sistemas, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2005/222/TVR(3),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 13 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl ES kibernetinio saugumo agentūros ENISA ir informacinių ir ryšių technologijų kibernetinio saugumo sertifikavimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 526/2013 (Kibernetinio saugumo aktas) (COM(2017)0477),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 12 d. Komisijos pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo įsteigiamas Europos kibernetinio saugumo pramonės, technologijų ir mokslinių tyrimų kompetencijos centras ir Nacionalinių koordinavimo centrų tinklas (COM(2018)0630),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 28 d. Kinijos Nacionalinio Liaudies Kongreso priimtą naują Nacionalinės žvalgybos įstatymą,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. vasario 13 d. Tarybos ir Komisijos pareiškimus dėl grėsmių saugumui, susijusių su Kinijos technologijų plitimu ES, ir galimų ES lygmens veiksmų siekiant jas sumažinti,

–  atsižvelgdamas į Australijos vyriausybės patvirtintas valstybės telekomunikacijų sektoriaus saugumo reformas, kurios įsigaliojo 2018 m. rugsėjo 18 d.,

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. vasario 14 d. pirmojo svarstymo metu priimtą poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma tiesioginių užsienio investicijų į Europos Sąjungą tikrinimo sistema(4),

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl ES ir Kinijos santykių padėties, ypač į 2018 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją(5),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. rugsėjo 14 d. Komisijos komunikatą „Europos 5G veiksmų planas“(COM(2016)0588),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. birželio 1 d. rezoliuciją „Interneto ryšys siekiant augimo, konkurencingumo ir sanglaudos: Europos gigabitinė visuomenė ir 5G ryšys“(6),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas)(7),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1316/2013, kuriuo sukuriama Europos infrastruktūros tinklų priemonė ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 913/2010 bei panaikinami reglamentai (EB) Nr. 680/2007 ir (EB) Nr. 67/2010(8),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 6 d. Komisija pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl 2021–2027 m. Skaitmeninės Europos programos sudarymo (COM(2018)0434),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi ES, siekdama realizuoti savo galimybes, kad taptų lydere kibernetinio saugumo srityje, ir panaudoti tai savo pramonės labui, privalo toliau įgyvendinti savo kibernetinio saugumo darbotvarkę;

B.  kadangi siekiant pakenkti IT sistemoms galėtų būti naudojamasi 5G ryšio tinklų pažeidžiamumu, o tai galėtų padaryti labai didelę žalą ekonomikai Europos ir nacionaliniu lygmenimis; kadangi siekiant kuo labiau sumažinti riziką visoje vertės grandinėje būtina taikyti rizikos analize grindžiamą požiūrį;

C.  kadangi 5G ryšio tinklas bus mūsų skaitmeninės infrastruktūros pagrindas, kuris padidins galimybę prijungti prie tinklų įvairius įrenginius (daiktų internetas ir kt.), taip pat suteiks visuomenei ir įmonėms naujų pranašumų ir galimybių daugelyje sričių, be kita ko, ypatingos svarbos ekonomikos sektoriuose, pavyzdžiui, transporto, energetikos, sveikatos, finansų, telekomunikacijų, gynybos, kosmoso ir saugumo sektoriuose;

D.  kadangi, sukūrus tinkamą reagavimo į saugumo iššūkius mechanizmą, ES būtų sudaryta galimybė imtis aktyvių veiksmų nustatant 5G ryšio standartus;

E.  kadangi buvo išreikštas susirūpinimas dėl trečiųjų šalių prekiautojų įranga, kurie dėl savo kilmės šalyse galiojančių įstatymų galėtų kelti pavojų saugumui ES, ypač po to, kai buvo priimti Kinijos valstybės įstatymai dėl saugumo, pagal kuriuos visiems piliečiams, įmonėms bei kitiems subjektams nustatomos prievolės bendradarbiauti su valdžios sektoriumi siekiant užtikrinti valstybės saugumą, taip pat kuriuose pateikta labai plati nacionalinio saugumo apibrėžtis; kadangi nėra jokių garantijų, kad šios prievolės nebus taikomos eksteritorialiai, ir kadangi įvairių šalių reakcija į šiuos Kinijos įstatymus skiriasi – pradedant saugumo vertinimais ir baigiant visišku draudimu;

F.  kadangi 2018 m. gruodžio mėn. Čekijos nacionalinė kibernetinio saugumo institucija pateikė perspėjimą dėl saugumo grėsmių, kurias kelia Kinijos bendrovių „Huawei“ ir ZTE tiekiamos technologijos; kadangi vėliau, 2019 m. sausio mėn., Čekijos mokesčių institucijos neįtraukė bendrovės „Huawei“ pateikto pasiūlymo į konkursą mokesčių portalui sukurti;

G.  kadangi reikia atlikti išsamų tyrimą, siekiant išsiaiškinti, ar susiję prietaisai arba bet kurie kiti prietaisai ar tiekėjai kelia saugumo riziką dėl tokių priemonių kaip užpakalinės durys į sistemas;

H.  kadangi sprendimus reikėtų koordinuoti ir diegti ES lygmeniu, kad būtų išvengta saugumo lygio skirtumų ir galimų kibernetinio saugumo spragų, tuo pačiu metu siekiant užtikrinti tvirtą atsaką reikia koordinavimo pasauliniu lygmeniu;

I.  kadangi bendrosios rinkos pranašumai taip pat reiškia prievolę laikytis ES standartų ir Sąjungos teisinės sistemos ir kadangi tiekėjams dėl jų kilmės šalies neturėtų būti taikomos skirtingos sąlygos;

J.  kadangi Reglamentas dėl tiesioginių užsienio investicijų tikrinimo, kuris turėtų įsigalioti iki 2020 m. pabaigos, sustiprina valstybių narių gebėjimą tikrinti užsienio investicijas remiantis saugumo ir viešosios tvarkos kriterijais ir nustato bendradarbiavimo mechanizmą, kuris suteikia galimybę Komisijai ir valstybėms narėms bendradarbiauti vertinant saugumo riziką, įskaitant dėl jautrių užsienio investicijų kylančią kibernetinio saugumo riziką, ir taip pat apima ES svarbius projektus ir programas, pvz., transeuropinius telekomunikacijų tinklus ir programą „Horizontas 2020“;

1.  mano, kad Sąjunga turi atlikti vadovaujamą vaidmenį kibernetinio saugumo srityje ir nustatyti bendrą požiūrį, grindžiamą efektyviu ir veiksmingu ES, valstybių narių ir pramonės ekspertinių žinių taikymu, nes skirtingų nacionalinių sprendimų sistema būtų žalinga bendrajai skaitmeninei rinkai;

2.  yra labai susirūpinęs dėl neseniai pareikštų kaltinimų, kad Kinijos įmonių sukurtoje 5G ryšio įrangoje gali būti įdiegtos užpakalinės durys, kurios suteiktų gamintojams ir valdžios institucijoms neteisėtos prieigos prie privačių ir asmeninio pobūdžio duomenų bei telekomunikacijų Europos Sąjungoje galimybę;

3.  taip pat yra susirūpinęs dėl to, kad šių gamintojų sukurta 5G ryšio įranga galės būti labai pažeidžiama, jei ateityje ji būtų įrengta diegiant 5G ryšio tinklus;

4.  pabrėžia, kad poveikis tinklų ir įrangos saugumui yra vienodas visame pasaulyje, ir ragina ES pasimokyti iš turimos patirties, kad būtų galima užtikrinti aukščiausius kibernetinio saugumo standartus; ragina Komisiją parengti strategiją, kurią įgyvendinant Europa pirmautų kibernetinio saugumo technologijų srityje ir kuria būtų siekiama sumažinti Europos priklausomybę nuo užsienio kibernetinio saugumo srities technologijų; laikosi nuomonės, kad visais atvejais, kai negalima užtikrinti saugumo reikalavimų laikymosi, būtina taikyti tinkamas priemones;

5.  ragina valstybes nares informuoti Komisiją apie bet kokias nacionalines priemones, kurias jos ketina patvirtinti, kad būtų galima koordinuoti Sąjungos atsaką ir atitinkamai užtikrinti aukščiausius kibernetinio saugumo standartus visoje Sąjungoje, taip pat kartoja, kad svarbu nenustatyti neproporcingų vienašališkų priemonių, kuriomis būtų suskaidyta bendroji rinka;

6.  pakartoja, kad visos įmonės, tiekiančios įrangą ir teikiančios paslaugas ES, nepriklausomai jų nuo kilmės šalies, privalo laikytis įsipareigojimų dėl pagrindinių teisių ir ES bei valstybių narių teisės, įskaitant su privatumu, duomenų apsauga ir kibernetiniu saugumu susijusią teisinę sistemą;

7.  ragina Komisiją įvertinti Sąjungos teisinės sistemos tvirtumą, siekiant spręsti rūpestį keliančius klausimus dėl strateginiuose sektoriuose ir pagrindinėje infrastruktūroje įdiegtos pažeidžiamos įrangos; primygtinai ragina Komisiją pateikti iniciatyvų, įskaitant, kai tinka, pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kurios padėtų laiku pašalinti bet kokius nustatytus trūkumus, nes Sąjungoje nuolat nustatoma kibernetinio saugumo problemų ir jos sprendžiamos, taip pat ES vykdomas kibernetinio atsparumo didinimo procesas;

8.  primygtinai ragina valstybes nares, kurios dar visapusiškai neperkėlė TIS direktyvos į savo nacionalinę teisę, nedelsiant tai padaryti, ir ragina Komisiją nuodugniai stebėti, kai ši direktyva perkeliama, siekiant užtikrinti, kad jos nuostatos būtų tinkamai taikomos ir vykdomos ir kad Europos piliečiai būtų geriau apsaugoti nuo išorės ir vidaus grėsmių saugumui;

9.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad būtų tinkamai taikomi Kibernetinio saugumo (TIS) direktyvoje nustatyti ataskaitų teikimo mechanizmai; pažymi, kad Komisija ir valstybės narės turėtų atidžiai stebėti visus saugumo incidentus ar netinkamas tiekėjų reakcijas, kad būtų pašalintos nustatytos spragos;

10.  ragina Komisiją įvertinti poreikį toliau plėsti TIS direktyvos taikymo sritį, į ją įtraukiant kitus svarbius sektorius bei paslaugas, nepatenkančius į konkretiems sektoriams skirtų teisės aktų taikymo sritį;

11.  teigiamai vertina ir remia pasiektą susitarimą dėl Kibernetinio saugumo akto ir Europos Sąjungos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros (ENISA) įgaliojimų sustiprinimą siekiant geriau paremti valstybes nares šioms kovojant su grėsmėmis kibernetiniam saugumui ir kibernetiniais išpuoliais;

12.  primygtinai ragina Komisiją įgalioti ENISA prioritetą teikti darbui rengiant 5G ryšio įrangos sertifikavimo sistemą, siekiant užtikrinti, kad Sąjungoje diegiamas 5G ryšys atitiktų aukščiausius saugumo standartus ir būtų atsparus užpakalinėms durims arba dideliam pažeidžiamumui, kurie keltų pavojų Sąjungos telekomunikacijų tinklų ir nuo jų priklausomų paslaugų saugumui; rekomenduoja ypatingą dėmesį skirti dažnai naudojamiems procesams, produktams ir programinei įrangai, kurie vien dėl jų naudojimo masto turi didelį poveikį kasdieniam piliečių gyvenimui ir ekonomikai;

13.  labai teigiamai vertina pasiūlymus dėl kibernetinio saugumo kompetencijos centrų ir nacionalinių koordinavimo centrų tinklo, skirto padėti ES išlaikyti ir plėtoti technologinius ir pramoninius pajėgumus kibernetinio saugumo srityje, kurių jai reikia siekiant apsaugoti savo bendrąją skaitmeninę rinką; vis dėlto primena, kad taikant sertifikavimą neturėtų būti panaikinamos kompetentingų institucijų ir operatorių galimybės tikrinti tiekimo grandinę siekiant užtikrinti savo įrangos, veikiančios ypatingos svarbos aplinkoje ir telekomunikacijų tinkluose, vientisumą ir saugumą;

14.  primena, kad kibernetiniam saugumui užtikrinti reikia taikyti aukštus kibernetinio saugumo standartus; ragina kurti tinklą, kuris būtų patikimas pagal standartizuotosios ir integruotosios privatumo apsaugos principus; primygtinai ragina valstybes nares kartu su Komisija išnagrinėti visas turimas galimybes užtikrinti aukštą saugumo lygį;

15.  ragina Komisiją ir valstybes nares bendradarbiaujant su ENISA parengti gaires, kaip kovoti su kibernetinėmis grėsmėmis ir pažeidžiamumu perkant 5G ryšio įrangą, pavyzdžiui, diversifikuojant įrangos pirkimą iš įvairių pardavėjų arba diegiant daugiaetapes viešųjų pirkimų procedūras;

16.  dar kartą patvirtina savo poziciją dėl programos „Skaitmeninė Europa“, kurią įgyvendinant bus taikomi saugumo reikalavimai ir Komisija prižiūrės ES įsisteigusių, bet trečiųjų šalių kontroliuojamų įmonių veiklą, visų pirma susijusią su kibernetiniu saugumu;

17.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad viešojo sektoriaus institucijos ir privačios įmonės, dalyvaujančios užtikrinant tinkamą ypatingos svarbos infrastruktūros tinklų, tokių kaip telekomunikacijų, energetikos, sveikatos apsaugos ir socialinė sistemos, veikimą, atliktų atitinkamus rizikos vertinimus, atsižvelgdamos į konkrečias grėsmes saugumui, susijusias su atitinkamos sistemos techninėmis savybėmis ar priklausomybe nuo techninės ir programinės įrangos technologijas teikiančių išorės tiekėjų;

18.  primena, jog pagal dabartinę telekomunikacijų teisinę sistemą valstybės narės įpareigojamos užtikrinti, kad telekomunikacijų operatoriai laikytųsi viešųjų elektroninių ryšių tinklų vientisumo ir prieinamumo principų, įskaitant ištisinį šifravimą, kai tinkama; pabrėžia, kad pagal Europos elektroninių ryšių kodeksą valstybėms narėms suteikti išsamūs įgaliojimai atlikti ES rinkoje esančių produktų tyrimus ir taikyti įvairias teisių gynimo priemones tuo atveju, jei nustatyta, jog jie neatitinka reikalavimų;

19.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad saugumas taptų privalomu visų tiek ES, tiek nacionaliniu lygmeniu vykdomų svarbioms infrastruktūroms skirtų viešųjų pirkimų procedūrų aspektu;

20.  primena valstybėms narėms jų įsipareigojimą pagal ES teisinę sistemą, ypač pagal Direktyvą 2013/40/ES dėl atakų prieš informacines sistemas, skirti sankcijas juridiniams asmenims, kurie padarė nusikalstamas veikas, pvz., išpuolius prieš tokias sistemas; pabrėžia, kad valstybės narės taip pat turėtų pasinaudoti turimomis galimybėmis tokiems juridiniams asmenims taikyti kitas sankcijas, pvz., laikinai ar visam laikui atimti teisę verstis komercine veikla;

21.  ragina valstybes nares, kibernetinio saugumo agentūras, telekomunikacijų operatorius, ypatingos svarbos infrastruktūros objektų gamintojus ir paslaugų teikėjus pateikti Komisijai ir ENISA bet kokius įrodymus apie užpakalines duris arba kitus didelio pažeidžiamumo atvejus, per kuriuos galėtų būti pakenkta telekomunikacijų tinklų vientisumui ir saugumui arba pažeidžiama Sąjungos teisė ir pagrindinės teisės; tikisi, kad nacionalinės duomenų apsaugos institucijos ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas nuodugniai ištirs įtarimus dėl išorės pardavėjų vykdomų asmens duomenų saugumo pažeidimų ir skirs atitinkamas nuobaudas ir sankcijas, numatytas Europos duomenų apsaugos teisės aktuose;

22.  teigiamai vertina tai, kad ateityje įsigalios reglamentas, kuriuo dėl saugumo ir viešosios tvarkos priežasčių nustatoma tiesioginių užsienio investicijų tikrinimo sistema, ir pabrėžia, kad šiuo reglamentu pirmą kartą ES lygmeniu nustatomas saugumui ir viešajai tvarkai svarbių sričių ir veiksnių, įskaitant ryšius ir kibernetinį saugumą, sąrašas;

23.  ragina Tarybą paspartinti savo darbą, susijusį su pasiūlymu dėl E. privatumo reglamento;

24.  pakartoja, kad ES turi remti kibernetinį saugumą visoje vertės grandinėje – nuo mokslinių tyrimų iki pagrindinių technologijų diegimo ir naudojimo, skleisti atitinkamą informaciją ir propaguoti kibernetinę higieną ir švietimo programas, be kita ko, kibernetinio saugumo klausimais, ir mano, kad, be kitų priemonių, programa „Skaitmeninė Europa“ bus veiksminga priemonė siekiant tokio tikslo;

25.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares imtis būtinų veiksmų, įskaitant tvirtų investicijų schemų parengimą, siekiant sukurti ES inovacijoms palankią aplinką, kuri turėtų būti prieinama visoms ES skaitmeninėje ekonomikoje veikiančioms įmonėms, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ); be to, primygtinai ragina užtikrinti, kad tokia aplinka sudarytų sąlygas Europos gamintojams kurti naujus produktus, paslaugas ir technologijas, kurios leistų jiems būti konkurencingiems;

26.  ragina Komisiją ir valstybes nares per artėjančias diskusijas dėl būsimos ES ir Kinijos strategijos atsižvelgti į minėtus reikalavimus, nes tai būtina ES konkurencingumo išlaikymo ir jos skaitmeninės infrastruktūros saugumo užtikrinimo sąlyga;

27.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 321, 2018 12 17, p. 36. (2) OL L 194, 2016 7 19, p. 1. (3) OL L 218, 2013 8 14, p. 8. (4) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0121. (5) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0343. (6) OL C 307, 2018 8 30, p. 144. (7) wOL L 119, 2016 5 4, p. 1. (8) OL L 348, 2013 12 20, p. 129.

2019 m. kovo 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES ir Rusijos politinių santykių padėties (2018/2158(INI))

P8_TA(2019)0157 A8-0073/2019

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 10 d. rezoliuciją dėl ES ir Rusijos santykių padėties(1),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo 5 ir 19 d. ir 2015 m. vasario 12 d.(2) Minske pasiektus susitarimus,

–  atsižvelgdamas į ankstesnes savo rezoliucijas, ypač į 2018 m. birželio 14 d. rezoliuciją dėl okupuotų Gruzijos teritorijų praėjus 10 m. po Rusijos įsiveržimo(3), taip pat į 2016 m. vasario 4 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių, pirmiausia Krymo totorių, padėties Kryme(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. balandžio 2 d. rekomendaciją Tarybai dėl bendrų vizų išdavimo apribojimų nustatymo Rusijos pareigūnams, susijusiems su Sergejaus Magnickio byla(5),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 14 d. Užsienio reikalų tarybos išvadas dėl Rusijos,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. Ukrainos režisieriui Olehui Sencovui skirtą Sacharovo premiją už minties laisvę,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 14 d. rezoliuciją dėl Rusijos, visų pirma dėl ukrainiečio politinio kalinio Oleho Sencovo atvejo(6),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl padėties Azovo jūroje(7),

–  atsižvelgdamas į ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro galutinę ataskaitą dėl 2018 m. kovo 18 d. Rusijos Federacijos prezidento rinkimų,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A8-0073/2019),

A.  kadangi ES yra bendrija, grindžiama bendrų vertybių, kurios apima taiką, laisvę, demokratiją, teisinę valstybę ir pagarbą pagrindinėms ir žmogaus teisėms, rinkiniu;

B.  kadangi ji pripažįsta, kad JT Chartijoje, 1975 m. Helsinkio baigiamajame akte ir 1990 m. ESBO Paryžiaus chartijoje įtvirtinti principai yra pamatiniai taikos Europos žemyne elementai;

C.  kadangi šios vertybės yra ES santykių su trečiosiomis šalimis pagrindas;

D.  kadangi ES santykiai su Rusija turi būti grindžiami tarptautinės teisės, pagarbos žmogaus teisėms, demokratijos ir taikaus konfliktų sprendimo principais ir, Rusijai nesilaikant šių principų, ES santykiai su Rusija šiuo metu grindžiami bendradarbiavimu tam tikrose pasirinktose bendrų interesų srityse, kaip apibrėžta 2016 m. kovo 14 d. Užsienio reikalų tarybos išvadose, ir patikimomis atgrasomosiomis priemonėmis;

E.  kadangi ES tebėra atvira tvirtesniems santykiams ir juos plėtoti padedančiam dialogui ir nori atkurti bendradarbiavimu grindžiamus santykius su Rusija, kai tik Rusijos valdžios institucijos laikysis savo tarptautinių ir teisinių įsipareigojimų ir įrodys, kad Rusija išties yra įsipareigojusi atkurti sugriautą pasitikėjimą; kadangi konstruktyvūs ir prognozuojami santykiai būtų abipusiai naudingi ir geriausiu atveju tenkintų abiejų šalių interesus;

F.  kadangi Rusijos Federacija, kaip visateisė Europos Tarybos ir ESBO narė, yra įsipareigojusi laikytis demokratijos ir teisinės valstybės principų bei gerbti žmogaus teises; kadangi dėl nuolatinių sunkių teisinės valstybės principo pažeidimų ir per pastaruosius kelerius metus priimtų ribojamųjų įstatymų kyla vis didesnis susirūpinimas dėl to, ar Rusija laikosi savo tarptautinių ir nacionalinių prievolių; kadangi Rusija neįvykdė daugiau nei tūkstančio Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimų;

G.  kadangi keliose valdžios sektoriaus ataskaitose pranešama apie pastaraisiais metais labai suaktyvėjusią priešišką Rusijos šnipinėjimo veiklą, pasiekusią nuo Šaltojo karo neregėtą mastą;

H.  kadangi visiškas Minsko susitarimų įgyvendinimas ir apskritai pagarba tarptautinei teisei ir toliau išlieka pagrindinėmis glaudesnių santykių su Rusija išankstinėmis sąlygomis; kadangi reaguodama į neteisėtą Krymo aneksiją ir hibridinį Rusijos karą prieš Ukrainą, ES nustatė įvairias ribojamąsias priemones, kurios turėtų likti tol, kol bus įgyvendinti Minsko susitarimai;

I.  kadangi nuo 2015 m. įtampa tarp ES ir Rusijos augo naujose srityse, įskaitant: Rusijos intervenciją į Siriją ir kišimąsi tokiose šalyse kaip Libija ir Centrinės Afrikos Respublika; didelio masto karines pratybas (Zapad 2017); Rusijos kišimąsi siekiant daryti poveikį rinkimams ir referendumams bei kelti įtampą Europos visuomenėse; Kremliaus paramą prieš ES kovojančioms partijoms ir kraštutinių dešiniųjų judėjimams; pagrindinių laisvių suvaržymus ir sunkius žmogaus teisių pažeidimus Rusijoje, priešiškumo LGBTI asmenų atžvilgiu plitimą; susidorojimą su politine opozicija; nuolatinį žmogaus teisių gynėjų, žurnalistų ir pilietinės visuomenės atstovų puldinėjimą Rusijoje, įskaitant šališką žmogaus teisių gynimo organizacijos „Memorial“ Čečėnijos skyriaus vadovo Ojubo Titijevo sulaikymą arba organizacijos „Memorial“ Karelijos skyriaus atstovo Jurijaus Dmitrijevo atvejį; pilietinės visuomenės aktyvistų stigmatizaciją vadinant juos užsienio agentais; šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus Šiaurės Kaukaze, visų pirma Čečėnijos Respublikoje (pagrobimai, kankinimai, neteisminės egzekucijos, baudžiamųjų bylų fabrikavimas ir kt.); totorių mažumos okupuotame Kryme diskriminavimą ir politiškai pagrįstą Aleksejaus Navalno ir daugelio kitų asmenų persekiojimą, taip pat nužudymus, iš kurių garsiausi yra Boriso Nemcovo ir Sergejaus Magnickio atvejai; kibernetinius ir hibridinius išpuolius, Rusijos žvalgybos agentų naudojant cheminį ginklą įvykdytus nužudymus Europos teritorijoje; užsienio valstybių piliečių, įskaitant 2018 m. Sacharovo premijos laureatą Olehą Sencovą ir daugelį kitų asmenų, bauginimą, areštą ir kalinimą Rusijoje pažeidžiant tarptautinę teisę; neteisėtus ir teisės aktams prieštaraujančius Donbase surengtus rinkimus; surengtus nedemokratinius prezidento rinkimus, kuriuose nebuvo jokio realaus pasirinkimo ir buvo varžomos pagrindinės teisės; dezinformacijos kampanijas, neteisėtas Kerčės tilto statybas; didelio masto militarizaciją neteisėtai okupuotame ir aneksuotame Kryme, taip pat Juodosios jūros ir Azovo jūros dalyse; tarptautinės laivybos ribojimą Azovo jūroje ir Kerčės sąsiauriu, be kita ko, su ES valstybių narių vėliavomis plaukiojantiems laivams; neteisėtą Ukrainos karo laivų užpuolimą ir konfiskavimą bei Ukrainos karių suėmimą Kerčės sąsiauryje; ginkluotės kontrolės susitarimų pažeidimus; žurnalistų ir nepriklausomos žiniasklaidos priespaudą kartu su nuolatiniais žurnalistų ir tinklaraštininkų sulaikymais; bei 2018 m. pasaulio spaudos laisvės indekse Rusijai žiniasklaidos laisvės srityje iš 180 šalių tekusią 148-ą vietą;

J.  kadangi iki 2018 m. kovo 1 d. žmogaus teisių gynimo organizacija „Memorial“ užregistravo 143 politinių kalinių, iš kurių 97 buvo persekiojami dėl religinių priežasčių, atvejus; kadangi išanalizavus žmogaus teisių gynimo organizacijos „Memorial“ politinių kalinių sąrašą matyti, kad iš 2017 m. pradėto persekiojimo pagal baudžiamojo kodekso straipsnius dėl kovos su ekstremizmu atvejų, 23 atvejais žmonės buvo persekiojami už su viešaisiais renginiais susijusius nusikaltimus (masinės riaušės, smurtiniai veiksmai prieš valdžios instituciją) ir 21 atveju persekiojimas buvo daugiausia susijęs su įrašų skelbimu internete;

K.  kadangi Rusija tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvauja kai kuriuose jos bendroje kaimynystėje – Padniestrėje, Pietų Osetijoje, Abchazijoje, Donbase ir Kalnų Karabache – užsitęsusiuose konfliktuose, kurie labai trukdo atitinkamų kaimyninių šalių vystymuisi ir stabilumui, kenkia jų nepriklausomybei ir riboja jų laisvą suverenų pasirinkimą;

L.  kadangi konfliktas Rytų Ukrainoje tęsiasi daugiau kaip ketverius metus ir jo metu žuvo daugiau nei 10 000 asmenų, iš kurių beveik trečdalis buvo civiliai, ir dėl šio konflikto buvo sužalota tūkstančiai civilių žmonių;

M.  kadangi dabartinė besitęsianti įtampa ir konfrontacija tarp ES ir Rusijos yra nenaudinga abiem šalims; kadangi, nepaisant nusivylimą keliančių rezultatų, komunikacijos kanalai turėtų likti atviri; kadangi naujas žemyno padalijimas kenkia ir ES, ir Rusijos saugumui;

N.  kadangi šiuo metu Rusija yra svarbiausia ES išorės gamtinių dujų tiekėja; kadangi ES ir Rusijos santykiuose energetikos klausimai ir toliau atlieka pagrindinį ir strateginį vaidmenį; kadangi Rusija naudoja energetiką kaip priemonę savo užsienio politikos interesams ginti ir remti; kadangi nuo 2015 m. padidėjo ES priklausomybė nuo Rusijos tiekiamų dujų; kadangi ES atsparumas išorės poveikiui gali būti pasiektas įvairinant energijos tiekimą ir mažinant jos priklausomybę nuo Rusijos; kadangi ES savo energetinio saugumo klausimu turi laikytis vieningos pozicijos ir parodyti tvirtą vidinį solidarumą; kadangi didelė ES priklausomybė nuo iškastinio kuro trukdo plėtoti suderintą, nuoseklų ir vertybėmis pagrįstą ES požiūrį į Rusiją; kadangi ES, valstybėms narėms ir Rytų partnerystės šalims reikalinga patikimesnė ir strateginė energetikos infrastruktūra, kad būtų padidintas jų atsparumas Rusijos hibridiniams veiksmams;

O.  kadangi neatsakingi Rusijos naikintuvų veiksmai šalia ES ir NATO valstybių narių oro erdvės kelia pavojų civilinių skrydžių saugai ir galėtų kelti grėsmę Europos oro erdvės saugumui; kadangi prie pat ES sienų Rusija vykdė provokacinius didelio masto karinius manevrus;

P.  kadangi Rusija toliau nepaiso EŽTT sprendimų ir privalomų Nuolatinio arbitražo teismo sprendimų, pvz., įmonės „Naftogaz“ byloje, o tai kenkia tarptautiniams prekybos ginčų sprendimo mechanizmams;

Q.  kadangi Rusijos galių pusiausvyros policentrinis požiūris prieštarauja ES įsitikinimams, pagrįstiems daugiašališkumu ir taisyklėmis grindžiama tarptautine tvarka; kadangi Rusijai laikantis daugiašalės taisyklėmis grindžiamos tvarkos ir ją remiant būtų sudarytos sąlygos glaudesniems santykiams su ES;

R.  kadangi Rusijos institucijos toliau elgiasi su neteisėtai okupuotais regionais kaip su Rusijos vidaus teritorijos dalimi, leisdamos šių teritorijų atstovams dalyvauti Rusijos Federacijos teisėkūros ir vykdomųjų įstaigų veikloje, nors tai yra tarptautinės teisės pažeidimas;

S.  kadangi 2018 m. gruodžio 21 d. Taryba, įvertinusi, kaip įgyvendinami Minsko susitarimai, iki 2019 m. liepos 31 d. pratęsė ekonomines sankcijas konkretiems Rusijos ekonomikos sektoriams;

T.  kadangi Rusijos veiksmais pažeidžiama tarptautinė teisė ir įsipareigojimai bei geri kaimyniniai santykiai;

U.  kadangi strateginiuose Rusijos Federacijos dokumentuose ES ir NATO vaizduojamos kaip pagrindinės Rusijos priešininkės;

Iššūkiai ir bendri interesai

1.  pabrėžia, kad Rusijos vykdoma neteisėta Krymo, Ukrainos regiono, okupacija ir aneksija, tiesioginis ir netiesioginis dalyvavimas ginkluotuose konfliktuose rytinėje Ukrainos dalyje ir nuolatinis Gruzijos bei Moldovos teritorinio vientisumo pažeidimas yra tyčinis tarptautinės teisės, demokratinių principų ir pagrindinių vertybių pažeidimas; griežtai smerkia Rusijos atstovų okupuotose teritorijose vykdomus žmogaus teisių pažeidimus;

2.  pabrėžia, kad ES negali numatyti laipsniško grįžimo prie įprastų santykių iki Rusija visiškai įgyvendins Minsko susitarimus ir atkurs Ukrainos teritorinį vientisumą; šiuo atžvilgiu ragina, kad ES pakartotinai visapusiškai kritiškai įvertintų savo santykius su Rusijos Federacija;

3.  pabrėžia, kad dabartinėmis aplinkybėmis Rusija nebegali būti laikoma strategine partnere; mano, kad nebesilaikoma partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo (PBS) 2 straipsnio nuostatų ir kad dėl to PBS turėtų būti persvarstytas; mano, kad bet kokia ES ir Rusijos santykių sistema turėtų būti grindžiama visapusiška pagarba tarptautinei teisei, Helsinkio ESBO principams, demokratijos principams, žmogaus teisėms ir teisinei valstybei ir sudaryti sąlygas vykdyti dialogą pasaulinių problemų valdymo, pasaulinio valdymo stiprinimo ir tarptautinių taisyklių laikymosi užtikrinimo klausimais, visų pirma siekiant užtikrinti taiką Europoje ir saugumą ES kaimyninėse šalyse bei Vakarų Balkanuose;

4.  mano, kad Minsko susitarimų įgyvendinimas parodytų gerą Rusijos valią padedant spręsti konfliktą Rytų Ukrainoje ir jos pajėgumą užtikrinti Europos saugumą; pabrėžia, kad būtina tęsti Normandijos formato konsultacijų procesą, be kita ko, sustiprinus ES vaidmenį; pakartoja, kad remia Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą;

5.  mano, kad svarbu mažinti dabartinę įtampą ir pradėti konsultacijas su Rusija siekiant sumažinti nesusipratimų, neteisingo aiškinimo ir klaidingo supratimo riziką; tačiau pripažįsta, kad ES turi būti griežta savo lūkesčių dėl Rusijos požiūriu; pabrėžia, kad svarbus ES ir Rusijos bendradarbiavimas dėl ginčytinų klausimų ir krizių tarptautinėmis taisyklėmis pagrįsta tvarka ir pozityvus dalyvavimas tarptautinėse ir daugiašalėse organizacijose, kurių narė yra Rusija, visų pirma ESBO;

6.  griežtai smerkia Rusijos sąsajas su Skripalių šeimos atveju ir dalyvavimą dezinformacijos kampanijose, taip pat Rusijos žvalgybos tarnybų vykdomus kibernetinius išpuolius, kuriais siekiama destabilizuoti viešąją ir privačiąją ryšių infrastruktūrą ir didinti įtampą santykiuose su ES ir jos valstybėmis narėmis;

7.  yra labai susirūpinęs dėl Rusijos vyriausybės ryšių su ES kraštutinių dešiniųjų ir populistinėmis nacionalistinėmis partijomis ir vyriausybėmis, kurie kelia pavojų pagrindinėms Sąjungos vertybėms, įskaitant pagarbą demokratijai, lygybei, teisinės valstybės principui ir žmogaus teisėms, įtvirtintoms Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje ir atkartotoms Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje;

8.  taip pat apgailestauja dėl Rusijos pastangų destabilizuoti ES šalis kandidates, visų pirma, pvz., susijusių su Maskvos teikiama parama organizacijoms ir politinėms jėgoms, nepritariančioms Prespos susitarimui, kuris turėtų padėti užbaigti ilgai trunkantį buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos ir Graikijos ginčą dėl pavadinimo;

9.  yra įsitikinęs, kad Rusijos valstybiniai subjektai kišosi į „Brexit’o“ referendumo kampaniją taikydami viešas ir slaptas priemones, įskaitant socialinius tinklus, ir galbūt teikdami neteisėtą finansinę paramą – tai šiuo metu tiria Jungtinės Karalystės institucijos;

10.  pabrėžia, kad siekiant išvengti įtampos ateityje svarbus didesnis tarpusavio skaidrumas vykdant karinę ir sienų apsaugos veiklą; griežtai smerkia Rusijos vykdomus ES valstybių narių oro erdvės pažeidimus; ragina parengti aiškų elgesio kodeksą dėl karinių ir civilinių orlaivių naudojimosi oro erdve; šiuo atžvilgiu griežtai smerkia besikartojančius Rusijos vykdomus Baltijos jūros regiono šalių teritorinių vandenų ir oro erdvės pažeidimus; smerkia Rusijos Federaciją dėl jos atsakomybės už 2014 m. virš Rytų Ukrainos numuštą reiso MH17 lėktuvą – tai įrodė tarptautinė tyrėjų grupė, ir ragina atsakingus asmenis patraukti baudžiamojon atsakomybėn;

11.  apgailestauja dėl Rusijoje smarkiai pablogėjusios žmogaus teisių padėties, plačiai taikomų ir nepagrįstų žodžio, asociacijų ir taikių susirinkimų laisvės ribojimų ir reiškia didelį susirūpinimą dėl tebevykdomo susidorojimo su žmogaus teisių gynėjais, protestus rengiančiais aktyvistais ir kitais kritikais, priekabiavimo prie jų ir persekiojimo;

12.  yra labai susirūpinęs dėl to, kad Rusija taip akivaizdžiai demonstruoja savo karinę galią, grasina kitoms šalims ir realiais veiksmais parodo norą ir pasirengimą prieš kitas tautas panaudoti karinę galią, įskaitant pažangius branduolinius ginklus, kaip 2018 m. ne kartą yra pakartojęs jos prezidentas V. Putinas;

13.  smerkia nuolat valdžios vykdomą kitokios nuomonės ir žiniasklaidos laisvės slopinimą, taip pat represijas prieš aktyvistus, politinius oponentus ir atvirai valdžiai prieštaraujančius asmenis;

14.  reiškia susirūpinimą dėl pranešimų apie savavališką vyrų, kurie laikomi gėjais, sulaikymą ir kankinimą Čečėnijoje ir smerkia Čečėnijos vyriausybės pareiškimus, kuriais neigiama, kad jų šalyje yra homoseksualių asmenų, ir kuriais skatinamas smurtas prieš LGBTI asmenis;

15.  pabrėžia, kad, atsižvelgiant į pasaulinius klimato kaitos, aplinkos, energetinio saugumo, skaitmeninimo ir algoritminio sprendimų priėmimo bei dirbtinio intelekto iššūkius, užsienio reikalų ir saugumo problemas, masinio naikinimo ginklų neplatinimo ir kovos su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu bei pokyčių pažeidžiamoje Arkties aplinkoje iššūkius, reikia pasirinkti bendradarbiavimo su Rusija sritis;

16.  reiškia susirūpinimą dėl Rusijos bendrovių ir asmenų, ieškančių būdų įteisinti pajamas iš korupcijos, kiekvienais metais Europos Sąjungoje galimai išplaunamų šimtų milijardų eurų ir ragina ištirti šiuos nusikaltimus;

17.  pabrėžia, kad Rusija pinigų plovimą ir organizuotą nusikalstamą finansinę veiklą naudoja ardomaisiais politiniais tikslais ir kelia grėsmę Europos saugumui ir stabilumui; mano, kad toks šio pinigų plovimo mastas yra dalis priešiškų veiksmų, kuriais siekiama pakenkti, suklaidinti ir destabilizuoti, kartu palaikant nusikalstamą veiką ir korupciją; pažymi, kad Rusijos vykdoma pinigų plovimo veikla Europos Sąjungoje yra grėsmė visų valstybių narių, kuriose Rusija vykdo tokią veiklą, suverenitetui ir teisinės valstybės principui; teigia, kad tai yra grėsmė Europos saugumui ir stabilumui ir pagrindinis iššūkis Europos Sąjungos bendrai užsienio ir saugumo politikai;

18.  smerkia pinigų plovimą, neteisėtą finansinę veiklą ir kitas Rusijos vykdomo ekonominio karo priemones; ragina ES kompetentingas finansų institucijas kovojant su Rusijos vykdoma pinigų plovimo veikla stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą ir bendradarbiavimą su atitinkamomis žvalgybos ir saugumo tarnybomis;

19.  pakartoja, kad, nors ES pozicija yra tvirta, nuosekli ir suderinta atsižvelgiant į ES sankcijas Rusijai, kurios bus tęsiamos iki Rusija liausis pažeidinėjusi tarptautinę teisę, būtina toliau koordinuoti ir derinti ES užsienio ir saugumo politiką Rusijos atžvilgiu; atsižvelgdamas į tai ragina valstybes nares nebetaikyti „auksinių“ vizų ir „auksinių“ pasų programų, kurios yra naudingos paprastai Kremlių remiantiems Rusijos oligarchams ir gali sumažinti tarptautinių sankcijų veiksmingumą; pakartoja savo ankstesnius raginimus parengti Europos Sąjungos S. Magnitskio aktą ir ragina Tarybą nepagrįstai nedelsiant tęsti savo darbą šiuo klausimu; ragina valstybes nares visapusiškai bendradarbiauti Europos lygmeniu savo politikos Rusijos atžvilgiu klausimu;

20.  pabrėžia, kad su Rytų Ukraina ir okupuotu Krymu susijusios ribojamosios tikslinės priemonės nėra nukreiptos prieš Rusijos gyventojus, o tik prieš tam tikrus su Rusijos vadovybe susijusius asmenis ir įmones;

21.  todėl pabrėžia, kad ES vidaus bei užsienio politikos suderinamumas ir geresnis pastarosios koordinavimas yra nuoseklesnės, veiksmingesnės ir sėkmingesnės ES išorės ir saugumo politikos, įskaitant Rusijos atžvilgiu vykdomą politiką, pagrindas; pabrėžia, kad tai taikoma visų pirma tokioms politikos sritims kaip Europos gynybos sąjunga, Europos energetikos sąjunga, kibernetinė gynyba ir strateginės komunikacijos priemonės;

22.  smerkia Rusiją, pažeidusią kaimyninių šalių teritorinį vientisumą ir, be kita ko, neteisėtai pagrobusią šių šalių piliečius siekiant jiems pateikti kaltinimus Rusijos teismuose; taip pat smerkia tai, kad siekdama persekioti politinius oponentus Rusija piktnaudžiauja Interpolu ir pateikia perspėjimus apie ieškomus asmenis, t. y. vadinamuosius raudonuosius perspėjimus;

23.  smerkia Rusijos veiksmus Azovo jūroje, nes jie pažeidžia tarptautinę jūrų laivininkystės teisę ir Rusijos tarptautinius įsipareigojimus, taip pat be Ukrainos sutikimo vykdomas Kerčės tilto statybas ir povandeninių kabelių tiesimą į neteisėtai aneksuotą Krymo pusiasalį; vis dar yra giliai susirūpinęs dėl Rusijos vykdomos Azovo jūros, Juodosios jūros regiono ir Kaliningrado srities militarizacijos, taip pat dėl vis pasikartojančių Europos šalių teritorinių vandenų Baltijos jūroje pažeidimų;

24.  pakartoja, kad vienareikšmiškai remia Gruzijos suverenitetą ir teritorinį vientisumą; reikalauja, kad Rusijos Federacija nutrauktų Gruzijos Abchazijos ir Cchinvalio regiono (Pietų Osetija) teritorijų okupaciją ir visapusiškai gerbtų Gruzijos suverenitetą ir teritorinį vientisumą; pažymi, kad būtina, jog Rusijos Federacija besąlygiškai laikytųsi visų 2008 m. rugpjūčio 12 d. susitarimo dėl ugnies nutraukimo nuostatų, visų pirma įsipareigojimo išvesti visas savo karines pajėgas iš Gruzijos teritorijos;

25.  pabrėžia, kad Rusijos nepagarba tarptautinėms taisyklėms – šiuo atveju dėl laisvės naudotis jūra, dvišalių susitarimų ir neteisėtos Krymo aneksijos – kelia grėsmę Rusijos kaimynėms visose Europos dalyse, ne tik Juodosios jūros regione, bet ir Baltijos jūros bei Viduržemio jūros regione; pabrėžia, kad Rusijos atžvilgiu svarbu plėtoti visais šiais atžvilgiais tvirtą politiką;

26.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2018 m. kovo 18 d. vykusius prezidento rinkimus stebėjo Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro tarptautinė rinkimų stebėjimo misija ir ESBO parlamentinė asamblėja; pažymi, kad Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro rinkimų stebėjimo misijos galutinėje ataskaitoje teigiama, kad rinkimai vyko pernelyg kontroliuojamoje teisinėje ir politinėje aplinkoje, kuri pasižymėjo nuolatiniu spaudimu kritiškai pasisakantiems asmenims, pagrindinių susirinkimų, asociacijų ir žodžio laisvių apribojimais, taip pat kandidatų registracijos ribojimais, todėl juose nebuvo tikros konkurencijos;

27.  yra susirūpinęs dėl nuolatinės Rusijos paramos autoritariniams režimams ir šalims, pvz., Šiaurės Korėjai, Iranui, Venesuelai, Sirijai, Kubai, Nikaragvai ir kitoms, ir dėl jos tęsiamos praktikos blokuoti bet kokius tarptautinius veiksmus pasinaudojant savo veto teise JT Saugumo Taryboje (JT ST);

Bendrų interesų sritys

28.  pakartoja, jog pritaria penkiems principams, kuriais vadovaujamasi vykdant ES politiką Rusijos atžvilgiu ir ragina papildomai apibrėžti bendradarbiavimo sričių pasirinkimo principą; rekomenduoja sutelkti dėmesį į problemas, susijusias su Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos (MENA) bei Šiaurės ir Arkties regionu, terorizmu, smurtiniu ekstremizmu, ginklų neplatinimu, ginklų kontrole, strateginiu stabilumu kibernetinėje erdvėje, organizuotu nusikalstamumu, migracija ir klimato kaita, įskaitant bendras pastangas su Iranu įtvirtinti Bendrą visapusišką veiksmų planą (BVVP), kuriam pritarė JT ST, ir užbaigti karą Sirijoje; pakartoja, kad nors ir reikia tęsti ES ir Rusijos konsultacijas dėl kibernetinio terorizmo ir organizuoto nusikalstamumo, būtina duoti griežtą atkirtį Rusijos nuolat keliamoms hibridinėms grėsmėms; atsižvelgdamas į tai ragina pradėti ES, Rusijos, Kinijos ir Vidurinės Azijos dialogą dėl jungčių;

29.  pabrėžia, kad ES šiuo metu yra didžiausia Rusijos prekybos partnerė ir artimiausioje ateityje išlaikys savo kaip pagrindinės ekonominės partnerės poziciją, tačiau pabrėžia, kad projektas „Nord Stream II“ didina ES priklausomybę nuo Rusijos dujų tiekimo, kelia grėsmę ES vidaus rinkai ir neatitinka ES energetikos politikos arba jos strateginių interesų, todėl jį reikia sustabdyti; pabrėžia, kad ES ir toliau laikosi savo įsipareigojimo užbaigti Europos energetikos sąjungos kūrimą ir įvairinti savo energijos išteklius; pabrėžia, kad bet kokie nauji projektai turėtų būti įgyvendinami tik prieš tai atlikus teisinį įvertinimą, ar jie atitinka ES teisę ir sutartus politikos prioritetus; apgailestauja dėl to, kad Rusija naudoja savo energijos išteklius kaip politinę priemonę politinei įtakai ir spaudimui savo suvokiamoje įtakos sferoje ir galutiniams vartotojams daryti, išlaikyti arba padidinti;

30.  pabrėžia, kad ES ir Rusijos tarpvalstybinio bendradarbiavimo programos bei konstruktyvus bendradarbiavimas įgyvendinant Šiaurės dimensijos partnerystes ir Barenco jūros Europos Arkties regione teikia apčiuopiamą naudą pasienio regionų piliečiams ir remia tvarų šių teritorijų vystymąsi; šiuo požiūriu rekomenduoja toliau puoselėti visas šias teigiamas konstruktyvaus bendradarbiavimo sritis;

31.  pažymi žmonių tarpusavio ryšių svarbą, pavyzdžiui, švietimo ir kultūros srityje;

32.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir valstybes nares stiprinti savo pastangas siekiant išspręsti vadinamuosius įšaldytuosius konfliktus rytinėse kaimyninėse šalyse, kad ES Rytų šalims partnerėms būtų užtikrintas didesnis saugumas ir stabilumas;

Rekomendacijos

33.  pabrėžia, kad svarbu nuolat teikti politinę ir finansinę paramą apskritai žmonių tarpusavio ryšiams ir ypač pilietinės visuomenės aktyvistams, žmogaus teisių gynėjams, tinklaraštininkams, nepriklausomai žiniasklaidai, tiriamosios žurnalistikos atstovams, atvirai kalbantiems akademikams bei viešajame gyvenime aktyviai dalyvaujantiems asmenims ir NVO; ragina Komisiją pasitelkiant esamas išorės finansines priemones numatyti didesnę ir ilgalaikę finansinę, institucinę ir gebėjimų stiprinimo paramą Rusijos pilietinei visuomenei ir ragina valstybes nares papildomai prisidėti prie šios paramos; ragina valstybes nares aktyviai įgyvendinti ES gaires dėl žmogaus teisių gynėjų, laiku teikiant veiksmingą paramą ir apsaugą žmogaus teisių gynėjams, žurnalistams ir kitiems aktyvistams; ypač ragina valstybes nares išduoti ilgalaikes vizas žmogaus teisių gynėjams, kuriems gresia pavojus, ir jų šeimų nariams; remia didesnį finansavimą žurnalistų mokymui ir mainams su Europos žurnalistais, taip pat priemonėms, kuriomis propaguojamos žmogaus teisės ir demokratija, pvz., Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonei (EDŽTRP) ir Europos demokratijos fondui;

34.  ragina palaikyti aktyvesnius žmonių tarpusavio ryšius, visų pirma orientuojantis į jaunimą, stipresnį ES ir Rusijos ekspertų, mokslininkų, pilietinių visuomenių ir vietos valdžios institucijų dialogą ir bendradarbiavimą, ir aktyviau vykdyti studentų, profesinę praktiką atliekančių stažuotojų ir jaunimo mainus, ypač vykdant programą „Erasmus+“; šiuo atžvilgiu pritaria tam, kad būtų padidintas naujų 2021–2027 m. programų „Erasmus+“ finansavimas; atkreipia dėmesį į tai, kad tarptautiniu mastu, palyginti su kitomis šalimis partnerėmis, Rusijai daugiausiai akademinio judumo galimybių suteikia būtent ES;

35.  ragina besąlygiškai paleisti visus žmogaus teisių gynėjus ir kitus asmenis, sulaikytus dėl taikaus naudojimosi savo teisėmis į žodžio, susirinkimų ir asociacijų laisvę, įskaitant žmogaus teisių gynimo organizacijos „Memorial“ Čečėnijos Respublikos skyriaus direktorių Ojubą Titijevą, kuris yra teisiamas dėl suklastotų kaltinimų narkotikų laikymu; primygtinai ragina Rusijos valdžios institucijas užtikrinti visapusišką pagarbą jų žmogaus ir juridinėms teisėms, įskaitant galimybę gauti advokato ir sveikatos priežiūros paslaugas, fizinę neliečiamybę ir orumą, ir apsaugą nuo teisminio priekabiavimo, kriminalizavimo ir savavališko suėmimo;

36.  pažymi, jog pilietinės visuomenės organizacijos dažnai yra per silpnos, kad galėtų daryti esminę įtaką kovos su korupcija Rusijoje srityje, o NVO yra sistemingai atgrasomos aktyviai imtis bet kokių kovos su korupcija veiksmų ar skatinti visuomenės sąžiningumą; pabrėžia, kad būtina į nepriklausomą kovos su korupcija politikos efektyvumo stebėseną įtraukti pilietinę visuomenę; ragina Rusiją tinkamai įgyvendinti tarptautinius kovos su korupcija standartus, suformuluotus, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų konvencijoje prieš korupciją ir EBPO konvencijoje dėl kovos su užsienio valstybių pareigūnų papirkinėjumu tarptautiniuose verslo sandoriuose (Konvencija dėl kovos su papirkinėjumu);

37.  pabrėžia, kad žmogaus teisių ir teisinės valstybės principų propagavimas turi būti esminis ES bendradarbiavimo su Rusija elementas; todėl ragina ES ir valstybes nares palaikant bet kokius ryšius su Rusijos pareigūnais toliau kelti žmogaus teisių klausimus; ragina ES nuolat raginti Rusiją panaikinti arba pakeisti visus tarptautinių žmogaus teisių standartų neatitinkančius teisės aktus ir įstatymus, įskaitant nuostatas, kuriomis ribojama žodžio, susirinkimų ir asociacijų laisvė;

38.  išreiškia įsitikinimą, kad Rusijos narystė Europos Taryboje yra svarbus dabartinės institucinių santykių padėties Europoje elementas; tikisi, kad galima rasti būdų įtikinti Rusiją neatsisakyti narystės Europos Taryboje;

39.  smerkia Rusijos vyriausybės bandymus blokuoti interneto pranešimų mainų paslaugas ir svetaines; primygtinai ragina Rusijos vyriausybę puoselėti pagrindines teises į žodžio laisvę ir privatumą internete, taip pat realiame gyvenime;

40.  ragina ES institucijas ir valstybes nares dėti daugiau pastangų didinant atsparumą, visų pirma kibernetinį ir žiniasklaidos srityje, įskaitant mechanizmus, kuriais būtų galima nustatyti kišimąsi į rinkimus ir su juo kovoti; ragina didinti atsparumą kibernetiniams išpuoliams; reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad ES reakcija ir atsakas į Rusijos propagandos kampaniją ir masinius tiesioginės dezinformacijos išpuolius yra nepakankami ir turėtų būti labiau sustiprinti, ypač prieš artėjančius 2019 m. gegužės mėn. vyksiančius Europos Parlamento rinkimus; šiuo požiūriu pabrėžia, kad būtina iš esmės padidinti Strateginės komunikacijos Rytų kaimynystės šalyse darbo grupei skiriamą ES finansavimą ir jos darbuotojų skaičių; ragina visos ES mastu remti Europos kibernetinio saugumo pramonę, veikiančią skaitmeninę vidaus rinką ir aktyviau dalyvauti moksliniuose tyrimuose; šiuo atžvilgiu ragina Strateginės komunikacijos Rytų kaimynystės šalyse darbo grupę rusų kalba skatinti Europos vertybes; palankiai vertina tai, kad priimtas ES kovos su dezinformacija veiksmų planas ir ragina valstybes nares ir visus susijusius ES subjektus įgyvendinti jo veiksmus ir priemones, visų pirma artėjant 2019 m. gegužės mėn. vyksiantiems Europos Parlamento rinkimams;

41.  ragina ES apsvarstyti galimybę sukurti privalomą teisinę sistemą, taikytiną tiek ES, tiek tarptautiniu lygmeniu, siekiant kovoti su hibridiniu karu, kuri sudarytų galimybes Sąjungai duoti tvirtą atsaką kampanijoms, kurios kelia grėsmę demokratijai ar teisinei valstybei, įskaitant tikslines sankcijas, skirtas už šių kampanijų rengimą ir įgyvendinimą atsakingiems subjektams;

42.  mano, kad siekiant prasmingo dialogo būtina tvirtesnė valstybių narių tarpusavio vienybė ir aiškesnis informavimas apie principines ES nuostatas; todėl pabrėžia, kad, jei Rusija ir toliau pažeidinės tarptautinę teisę, ES turėtų būti pasirengusi nustatyti tolesnes sankcijas, įskaitant tikslines asmenines sankcijas, ir riboti prieigą prie finansų ir technologijų; tačiau pabrėžia, kad tokios priemonės yra nukreiptos ne prieš Rusijos gyventojus, o prieš konkrečius asmenis; ragina Tarybą atlikti išsamią taikomo sankcijų režimo efektyvumo ir griežtumo analizę; palankiai vertina Tarybos sprendimą taikyti ribojamąsias priemones Europos įmonėms, dalyvaujančioms neteisėtai statant Kerčės tiltą; primena, kad yra susirūpinęs dėl šių įmonių dalyvavimo, nes taip jos sąmoningai ar nesąmoningai pakenkė ES sankcijų režimui; šiuo požiūriu ragina Komisiją įvertinti ir patikrinti, kaip taikomos galiojančios ES ribojamosios priemonės, o valstybes nares – keistis informacija apie bet kokius nacionalinius muitinės ar baudžiamosios veikos tyrimus galimų pažeidimų atvejais;

43.  ragina nustatyti visos ES masto mechanizmą, kad būtų galima patikrinti politinių partijų finansavimą ir imtis atitinkamų priemonių, siekiant išvengti, kad tam tikros partijos ir judėjimai nebūtų naudojami Europos projektui iš vidaus destabilizuoti;

44.  smerkia didėjantį Rusijos karinių pratybų, kuriose Rusijos pajėgos treniruojasi vykdydamos puolamuosius scenarijus naudojant branduolinį ginklą, mastą ir skaičių;

45.  primygtinai ragina Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) nedelsiant parengti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl ES masto S. Magnitskio akto, pagal kurį būtų galima taikyti draudimus išduoti vizą ir tikslines sankcijas, pvz., blokuoti pavienių valstybės pareigūnų arba oficialias pareigas einančių asmenų, atsakingų už korupciją ar šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus, turtą ir turtinius interesus ES jurisdikcijoje; pabrėžia, kad svarbu parengti neatidėliotinų sankcijų sąrašą siekiant užtikrinti veiksmingą Europos S. Magnitskio akto įgyvendinimą;

46.  ragina ES patikrinti, kaip taikomos galiojančios ES ribojamosios priemonės ir kaip dalijamasi informacija tarp valstybių narių, kad būtų užtikrinta, jog nebūtų kenkiama prieš Rusijos veiksmus nukreiptam ES sankcijų režimui, bet jis būtų taikomas proporcingai Rusijos keliamoms grėsmėms; pabrėžia, kad pavojinga silpninti sankcijas, kol Rusija ne tik žodžiais, bet ir aiškiais veiksmais neįrodo, kad gerbia Europos sienas, savo kaimyninių šalių ir kitų tautų suverenitetą, taip pat tarptautines taisykles ir susitarimus; primena, kad įprasti santykiai gali būti įmanomi tik tada, kai Rusija visiškai laikysis taisyklių ir apsiribos taikias veiksmais;

47.  primena, kad Rusija neturi veto teisės dėl Europos tautų euroatlantinių siekių;

48.  ragina Komisiją atidžiai stebėti atsakomųjų Rusijos sankcijų poveikį ekonominės veiklos vykdytojams ir prireikus apsvarstyti galimybę nustatyti kompensacines priemones;

49.  pabrėžia, kad konfliktą Rytų Ukrainoje gali padėti išspręsti tik politiniai sprendimai; ragina imtis pasitikėjimo stiprinimo priemonių Donbaso regione; pritaria įgaliojimams dislokuoti JT taikos palaikymo pajėgas šiame Rytų Ukrainos regione; pakartoja savo raginimą paskirti ES specialųjį pasiuntinį Kryme ir Donbaso regione;

50.  smerkia nepagrįstas priemones, pagal kurias draudžiama ES politikams, įskaitant dabartinius ir buvusius Europos Parlamento narius, ir ES pareigūnams atvykti į Rusijos teritoriją; ragina nedelsiant ir besąlygiškai panaikinti draudimą atvykti į šalį;

51.  ragina Rusiją nedelsiant išlaisvinti politinius kalinius, įskaitant užsienio piliečius, ir žurnalistus;

52.  ragina Rusiją visapusiškai bendradarbiauti atliekant tarptautinį MH17 reiso lėktuvo numušimo (šis aktas galėtų būti laikomas karo nusikaltimu) tyrimą; smerkia bet kokias pastangas ar sprendimą atleisti nuo bausmės nustatytus atsakingus asmenis arba vilkinti jų baudžiamąjį persekiojimą, nes kaltininkai turėtų būti patraukti atsakomybėn;

53.  ragina Rusijos vyriausybę nebeblokuoti JT ST rezoliucijų dėl padėties Sirijoje, kuriomis siekiama sustabdyti nuolatinį smurtą prieš civilius asmenis, įskaitant cheminių ginklų naudojimą, šiurkščius Ženevos konvencijų pažeidimus ir visuotinių žmogaus teisių pažeidimus;

54.  pritaria sparčiam integruotos Europos energetikos sąjungos, kuri ateityje apimtų ir Rytų partneres, kūrimo užbaigimui; pabrėžia, kad šiuo atžvilgiu plataus užmojo energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių politika gali atlikti svarbų vaidmenį; griežtai smerkia Rusijos daromą spaudimą Baltarusijai siekiant iš esmės priversti šią valstybę atsisakyti nepriklausomybės; pabrėžia, kad ES turi ne tik toliau įgyvendinti ES ir Rusijos santykių strategiją, bet ir stiprinti savo įsipareigojimą ir paramą Rytų partnerystės šalims bei remti reformas jų saugumui ir stabilumui, demokratiniam valdymui ir teisinės valstybės principui stiprinti;

55.  pritaria tam, kad būtų padidintas Europos demokratijos fondo, Keitimosi naujienomis rusų kalba platformos (angl. Russian Language News Exchange) ir kitų priemonių, skirtų demokratijai ir žmogaus teisėms Rusijoje ir kitur stiprinti, finansavimas;

56.  ragina Rusijos valdžios institucijas pasmerkti komunizmą ir Sovietų režimą ir bausti už šio režimo metu įvykdytus nusikaltimus ir teisės pažeidimas atsakingus asmenis;

o
o   o

57.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai.

(1) OL C 407, 2016 11 4, p. 35. (2) 2014 m. rugsėjo 5 d. pasirašytas Protokolas dėl trišalės kontaktinės grupės konsultacijų rezultatų ir 2015 m. vasario 12 d. patvirtintas Minsko susitarimų įgyvendinimo priemonių paketas. (3) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0266. (4) OL C 35, 2018 1 31, p. 38. (5) OL C 408, 2017 11 30, p. 43. (6) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0259. (7) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0435.

2019 m. kovo 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES pajėgumų konfliktų prevencijos ir tarpininkavimo srityje stiprinimo (2018/2159(INI))

P8_TA(2019)0158 A8-0075/2019

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir kitas JT žmogaus teisių srities sutartis ir priemones,

–  atsižvelgdamas į JT Chartijos principus ir tikslus,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) 1975 m. Helsinkio baigiamąjį aktą ir visus jo principus, kaip pagrindinį Europos ir platesnės regioninės saugumo tvarkos dokumentą,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį ir į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

–  atsižvelgdamas į JT darnaus vystymosi tikslus (DVT) ir į Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m.,

–  atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliucijas dėl konfliktų prevencijos ir tarpininkavimo, taip pat dėl moterų, taikos ir saugumo bei dėl jaunimo, taikos ir saugumo,

–  atsižvelgdamas į Tarybos 2009 m. lapkričio 10 d. ES tarpininkavimo ir dialogo gebėjimų stiprinimo koncepciją (15779/09),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 28 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai (pirmininko pavaduotoja ir vyriausioji įgaliotinė) Federicos Mogherini pristatytą Visuotinę Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategiją, taip pat į 2017 m. birželio 18 d. paskelbtą pirmąją jos įgyvendinimo ataskaitą „Nuo bendros vizijos prie bendrų veiksmų: Visuotinės ES strategijos įgyvendinimas“ (angl. From Shared Vision to Common Action: Implementing the EU Global Strategy),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. lapkričio 15 d. rekomendaciją Tarybai, Komisijai ir Europos išorės veiksmų tarnybai (EIVT) dėl Rytų partnerystės, rengiantis 2017 m. lapkričio mėn. aukščiausiojo lygio susitikimui(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2018 m. liepos 5 d. rekomendaciją Tarybai dėl Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 73-iosios sesijos(2),

–  atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2017/2306, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 230/2014, kuriuo nustatoma priemonė, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos(3),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 13 d. Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymą Tarybai, pritariant Komisijai, dėl Tarybos sprendimo, kuriuo sukuriama Europos taikos priemonė (HR(2018)94),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A8-0075/2019),

A.  kadangi tarptautinės taikos ir saugumo skatinimas yra ES egzistavimo esmė, kuri buvo pripažinta 2012 m. skiriant Nobelio taikos premiją ir kuri yra svarbiausias Lisabonos sutarties aspektas;

B.  kadangi ES yra įsipareigojusi įgyvendinti Moterų, taikos ir saugumo darbotvarkę laikantis JT Saugumo Tarybos rezoliucijos 1325 ir vėlesnių atnaujinimų ir Jaunimo, taikos ir saugumo darbotvarkę laikantis JT Saugumo Tarybos rezoliucijos 2250 ir vėlesnių atnaujinimų;

C.  kadangi ES yra viena iš didžiausių paramos teikėjų konfliktų prevencijos ir taikos kūrimo srityje – tam ji naudoja savo išorės pagalbos priemones;

D.  kadangi ES, kaip pagrindinė tarptautinių organizacijų rėmėja, svarbiausia paramos teikėja ir didžiausia pasaulio prekybos partnerė, turėtų imtis vadovaujamojo vaidmens kuriant visuotinę taiką, užkertant kelią konfliktams ir stiprinant tarptautinį saugumą; kadangi konfliktų prevencija ir tarpininkavimas turėtų būti įtvirtinti kaip visapusiško požiūrio, apimančio saugumą, diplomatiją ir vystymąsi, dalis;

E.  kadangi būtina bendradarbiauti su regioninėmis organizacijomis, pvz., ESBO, kuri savo 1975 m. Helsinkio baigiamajame akte, be kita ko, nustato jėgos nenaudojimo, valstybių teritorinio vientisumo, tautų lygiateisiškumo ir laisvo apsisprendimo principus, ir kadangi šios organizacijos atlieka pagrindinį vaidmenį konfliktų prevencijos ir tarpininkavimo srityje;

F.  kadangi smurtinio konflikto prevencija yra nepaprastai svarbi siekiant spręsti saugumo uždavinius, su kuriais susiduria Europa ir jos kaimyninės šalys, bei pažangos politinėje ir socialinėje srityse; kadangi ji taip pat yra svarbus veiksmingo daugiašališkumo elementas ir yra būtina siekiant DVT, visų pirma 16-o tikslo dėl taikios ir įtraukios visuomenės, teisės kreiptis į teismą visiems ir veiksmingų, atskaitingų ir įtraukių institucijų visais lygmenimis;

G.  kadangi nuolatinė ES parama trečiųjų šalių civiliniams ir kariniams subjektams yra svarbus veiksnys siekiant užkirsti kelią pasikartojančiam smurtiniam konfliktui; kadangi tvari ir ilgalaikė taika bei saugumas yra neatsiejami nuo tvaraus vystymosi;

H.  kadangi konfliktų prevencija ir tarpininkavimas turėtų užtikrinti stabilumą ir vystymąsi tose valstybėse ir geografinėse vietovėse, dėl kurių padėties Sąjungos saugumui kyla tiesioginis pavojus;

I.  kadangi prevencija yra strateginė funkcija, kuria siekiama užtikrinti efektyvius veiksmus prieš krizę; kadangi tarpininkavimas yra dar viena diplomatijos priemonė, kuri gali būti naudojama siekiant užkirsti kelią konfliktui, jį sustabdyti ar išspręsti;

J.  kadangi vidaus ir išorės saugumas yra vis labiau neatsiejamai susiję dalykai ir dėl sudėtingo pasaulinių iššūkių pobūdžio būtina užtikrinti visapusišką ir integruotą ES požiūrį į išorės konfliktus ir krizes;

K.  kadangi reikia numatyti tvirtesnį tarpinstitucinį požiūrį, kad būtų užtikrintas ES gebėjimas plėtoti ir visapusiškai įgyvendinti savo pajėgumus;

L.  kadangi Visuotinė ES strategija, politiniai pareiškimai ir instituciniai pokyčiai – tai teigiami pirmininko pavaduotojos ir vyriausiosios įgaliotinės įsipareigojimo prioritetą teikti konfliktų prevencijai ir tarpininkavimui ženklai;

M.  kadangi išorės finansavimo priemonėmis svariai prisidedama remiant konfliktų prevenciją ir taikos kūrimą;

N.  kadangi teisingumas pereinamuoju laikotarpiu yra svarbus atskaitomybės už praeities nusižengimus, taip pat tvarios, teisingos ir taikios ateities sukūrimo teisminių ir neteisminių mechanizmų rinkinys;

O.  kadangi Parlamentas, remdamasis savo įtvirtinta dialogo ir konsensuso siekimo kultūra, atlieka svarbų vaidmenį vykdant parlamentinę diplomatiją, įskaitant tarpininkavimo ir dialogo procesus;

P.  kadangi smurtinis konfliktas ir karas daro neproporcingai didelį poveikį civiliams, ypač moterims ir vaikams, ir moterims kyla didesnė rizika nei vyrams patirti ekonominį ir seksualinį išnaudojimą, dirbti priverstinį darbą, būti perkeltoms, sulaikytoms bei patirti seksualinį smurtą, pvz., išžaginimą, kuris naudojamas kaip karo taktika; kadangi aktyvus moterų ir jaunimo dalyvavimas yra svarbus siekiant konfliktų prevencijos ir taikos kūrimo, taip pat visų formų smurto, įskaitant seksualinę prievartą ir smurtą dėl lyties, prevencijai;

Q.  kadangi labai svarbu numatyti ir remti aktyvų ir prasmingą civilinių bei karinių vietos subjektų ir pilietinės visuomenės, įskaitant moteris, mažumas, čiabuvių tautas ir jaunimą, dalyvavimą skatinant pajėgumus ir pasitikėjimo stiprinimą tarpininkavimo, dialogo ir susitaikymo srityje ir sudarant jiems palankesnes sąlygas;

R.  kadangi, nepaisant ES lygmens politinių įsipareigojimų, konfliktų prevencija, taikos kūrimas ir taikos palaikymas dažnai yra nepakankamai finansuojami, o tai turi grandininį poveikį gebėjimui skatinti veiksmus šiose srityse ir sudaryti jiems palankesnes sąlygas;

1.  ragina Sąjungą toliau teikti pirmenybę konfliktų prevencijai ir tarpininkavimui naudojantis jau sutartais derybų formatais ir principais arba juos remiant; pabrėžia, kad šis požiūris sukuria didelę ES pridėtinę vertę politinio, socialinio, ekonominio ir žmogiškojo saugumo požiūriais visame pasaulyje; primena, kad konfliktų prevencijos ir tarpininkavimo veiksmais prisidedama prie Sąjungos buvimo ir patikimumo tarptautinėje arenoje įtvirtinimo;

2.  pripažįsta bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) civilinių ir karinių misijų vaidmenį išlaikant taiką, užsiimant konfliktų prevencija ir stiprinant tarptautinį saugumą;

3.  ragina pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę, Komisijos pirmininką ir Europos Parlamento pirmininką nustatyti bendrus ilgalaikius prioritetus konfliktų prevencijos ir tarpininkavimo srityje – tai turėtų būti reguliaraus strateginio programavimo dalis;

4.  ragina užtikrinti ilgalaikį taikos kūrimą, kurio metu būtų šalinamos pagrindinės konflikto priežastys;

5.  ragina stiprinti esamą toliau nurodytų ES prioritetų rėmimo struktūrą;

6.  ragina vadovautis atsižvelgimo į konflikto ypatumus ir į žmones orientuotu požiūriais, pagal kuriuos žmogiškasis saugumas laikomas esminiu ES veiksmų aspektu siekiant teigiamų ir tvarių rezultatų vietoje;

7.  ragina Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) ir Komisijos tarnybas, kurios yra susijusios su išorės veiksmais, teikti Parlamentui metinę pažangos, padarytos įgyvendinant ES politinius įsipareigojimus konfliktų prevencijos ir tarpininkavimo srityje, ataskaitą;

Dėl ES institucinių pajėgumų, susijusių su konfliktų prevencija ir tarpininkavimu, stiprinimo

8.  remia nuosekliau ir holistiškiau vykdomus ES veiksmus išorės konfliktų ir krizių atveju, mano, kad integruotas požiūris į išorės konfliktus ir krizes sukuria pridėtinę Sąjungos išorės veiksmų vertę ir kad kuo greičiau turi būti imtasi visų priemonių siekiant aiškiai išdėstyti ES atsaką kiekvienu konflikto etapu ir užtikrinti, kad šis integruotas požiūris būtų veiksmingesnis ir efektyvesnis; šiuo požiūriu primena tarptautinės teisės normas ir principus ir JT Chartiją ir reiškia paramą esamoms derybų programoms, metodams ir principams; pakartoja, kad kiekvienas konfliktas turėtų būti vertinamas atskirai;

9.  pabrėžia, kad šis pajėgumų stiprinimas turėtų suteikti valstybėms narėms galimybę nustatyti prioritetines geografines sritis, kuriose būtų vykdomi konfliktų prevencijos ir tarpininkavimo veiksmai, ir palengvinti dvišalį Europos šalių bendradarbiavimą;

10.  ragina įsteigti ES aukšto lygio patariamąją tarybą konfliktų prevencijos ir tarpininkavimo klausimais, kuriai vadovautų pirmininko pavaduotoja ir vyriausioji įgaliotinė, siekiant sukurti visapusišką patyrusių vyresniųjų politinių tarpininkų ir konfliktų prevencijos ekspertų grupę, kuri per trumpą laiką teiktų politines ir technines žinias; mano, kad taip pat reikia sukurti ekspertų grupę susitaikymo ir pereinamojo laikotarpio teisingumo klausimais; ragina nustatyti susitaikymo ir atskaitomybės mechanizmus, kurie būtų sistemingai skatinami taikyti visose zonose, kuriose neseniai vyko konfliktas, siekiant užtikrinti atskaitomybę už praeities nusikaltimus, taip pat prevenciją ir atgrasomąjį poveikį ateityje;

11.  ragina paskirti ES specialųjį pasiuntinį taikos klausimais, kuris pirmininkautų ES aukšto lygio patariamajai tarybai, kad būtų skatinamas nuoseklumas ir koordinavimas tarp institucijų, įskaitant jų bendradarbiavimą su pilietine visuomene, siekiant pagerinti keitimąsi informacija ir užtikrinti didesnį bei ankstyvesnį veikimą;

12.  ragina sukurti kitus tarpinstitucinius mechanizmus, pavyzdžiui, darbo grupes, skirtas konkrečioms konfliktų prevencijos situacijoms valdyti;

13.  ragina sukurti specialią Tarybos darbo grupę konfliktų prevencijos ir tarpininkavimo klausimais pabrėžiant tvirtą ES įsipareigojimą siekti taikos ir stabilumo kaimyniniuose regionuose;

Dėl Europos išorės veiksmų tarnybos

14.  teigiamai vertina tai, kad įsteigtas specialus EIVT skyrius „Konfliktų prevencija, taikos kūrimas ir tarpininkavimas“ ir plėtojamos tokios priemonės, kaip ankstyvojo perspėjimo sistema ir perspektyvų vertinimas; ragina skirti investicijų, kad tokios priemonės būtų toliau plėtojamos;

15.  ragina sistemingiau rinkti, valdyti ir skleisti atitinkamas žinias formatais, kurie būtų prieinami, praktiški ir veiklos požiūriu aktualūs ES institucijų darbuotojams;

16.  ragina toliau stiprinti vidaus darbuotojų, tarpininkų ir kitų ekspertų, taip pat trečiųjų šalių gebėjimus lyčiai atžvalgios konflikto analizės, ankstyvojo perspėjimo, susitaikymo ir konfliktų prevencijos srityse, bendradarbiaujant su EIVT ir įtraukiant pilietinės visuomenės organizacijas;

Dėl Europos Komisijos

17.  primena, kad konfliktų prevencijos priemonių vis labiau reikia siekiant šalinti pagrindines konfliktų priežastis ir įgyvendinti DVT, daug dėmesio skiriant demokratijai ir žmogaus teisėms, teisinei valstybei, teismų reformai ir paramai pilietinei visuomenei;

18.  atkreipia dėmesį į tai, kad visos ES intervencijos į smurto krečiamus ir nuo konfliktų nukentėjusius regionus turi būti atžvalgios konfliktui ir lyčiai; ragina nedelsiant imtis veiksmų siekiant įtraukti šiuos aspektus į visas susijusias politikos priemones, strategijas, veiksmus ir operacijas ir taip daugiau dėmesio skirti tam, kad būtų išvengta žalos, ir kartu kuo labiau padidinti ES indėlį siekiant ilgalaikių konfliktų prevencijos ir taikos kūrimo tikslų;

Dėl Europos Parlamento

19.  atkreipia dėmesį į Paramos demokratijai ir rinkimų koordinavimo grupės vaidmenį ir į tai, kad pagrindiniai jos EP nariai yra veikiantis tarpininkavimo ir dialogo iniciatyvų koordinavimo organas, ir palankiai vertina naujas iniciatyvas, pvz., Jeano Monnet dialogą taikos ir demokratijos klausimais (pasinaudojant istoriniu Jeano Monnet namu Bazoches miestelyje (Prancūzija)), veiksmus su rinkimais susijusio smurto klausimu, šalių tarpusavio dialogą ir susitarimo paiešką, taip pat Jaunųjų politikos lyderių programą, ir rekomenduoja jas toliau plėtoti kaip pagrindines Europos Parlamento priemones tarpininkavimo, palankesnių sąlygų sudarymo ir dialogo srityje; palankiai vertina Paramos demokratijai ir rinkimų koordinavimo grupės sprendimą remiantis Jeano Monnet dialogo proceso su Makedonijos parlamentu (maked. Sobranie) sėkme išplėsti Jeano Monnet dialogo metodiką visose Vakarų Balkanų šalyse;

20.  palankiai vertina partnerystę su Ukrainos Aukščiausiaja Rada Jeano Monnet dialogų forma, kuria siekiama sutarimo tarp Aukščiausiosios Rados politinių frakcijų ir partijų ir, svarbiausia, pertvarkyti politinę kultūrą į šiuolaikinį europinį parlamentinį požiūrį, grindžiamą demokratiniu dialogu ir bendro sutarimo paieškomis;

21.  palankiai vertina penktojo Jeano Monnet dialogo, kuris vyko 2018 m. spalio 11–13 d., išvadas, kai buvo imtasi veiksmų, susijusių su parama asociacijos susitarimo įgyvendinimui; pripažįsta prašymą Europos Parlamentui bendradarbiauti su Komisija siekiant sudaryti palankesnes sąlygas dialogui su pagrindiniais Aukščiausiosios Rados ir Ukrainos Vyriausybės suinteresuotaisiais subjektais Aukščiausiosios Rados veiksmingumo įgyvendinant asociacijos susitarimą padidinimo klausimu;

22.  palankiai vertina naują trišalę Ukrainos, Moldovos ir Gruzijos parlamentų pirmininkų iniciatyvą, kuria siekiama įsteigti regioninę parlamentinę asamblėją – svarbią regioninio dialogo strateginiais klausimais platformą, įskaitant asociacijos susitarimų įgyvendinimą ir reagavimą į pagrindinius saugumo iššūkius, be kita ko, hibridinį karą ir dezinformaciją; mano, kad Parlamento parama šiam regioniniam parlamentiniam dialogui yra svarbus jo įsipareigojimo regionui ženklas sprendžiant bendrus regioninio saugumo uždavinius;

23.  pripažįsta savo didėjantį vaidmenį politinio tarpininkavimo procesuose; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia bendrą Komisijos nario, atsakingo už Europos kaimynystės politiką ir derybas dėl plėtros, ir trijų Europos Parlamento tarpininkų E. Kukano, I. Vajgl ir K. Fleckensteino iniciatyvą remti buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos partijų lyderius siekiant įveikti politinę krizę priimant 2015 m. Pržino susitarimą; patvirtina savo pasirengimą remtis šiuo glaudaus tarpinstitucinio bendradarbiavimo su Komisija ir EIVT pavyzdžiu ir didinti savo įsipareigojimą stiprinti politinį dialogą ir susitaikymą visuose Vakarų Balkanuose ir platesnėje kaimynystėje;

24.  ragina toliau plėtoti Jaunųjų politikos lyderių programą pagal Jaunimo, taikos ir saugumo darbotvarkę, grindžiamą JT Saugumo Tarybos rezoliucija 2250, taip pat tęsti puikų bendradarbiavimą su pirmininko pavaduotojos ir vyriausiosios įgaliotinės Viduržemio jūros regionine iniciatyva pagal programą „Jaunieji Viduržemio jūros regiono balsai“;

25.  mano, kad aukšto lygio jaunimo dialogas „Atotrūkio sumažinimas“ suteikia erdvės dialogui tarp jaunimo atstovų ir jaunų Vakarų Balkanų šalių parlamentų narių, nes tai svarbu siekiant remti įvairių partijų dialogo ir susitaikymo kultūrą, taip pat stiprinant šio regiono šalių europinę perspektyvą;

26.  rekomenduoja toliau plėtoti Europos Parlamento nariams, ypač tarpininkais ar vyriausiaisiais stebėtojais paskirtiems EP nariams, skirtas esamas Parlamento mokymo ir ugdomojo vadovavimo programas, taip pat trečiųjų šalių parlamentų nariams, politinėms partijoms ir darbuotojams skirtas mokymo programas, įskaitant programas lyčių ir jaunimo aspektų klausimais, taip pat koordinuojant jas su valstybių narių, turinčių šios srities ekspertinių žinių, struktūromis;

27.  laikosi nuomonės, kad Parlamento pajėgumus būtų galima toliau plėtoti paskiriant pirmininko pavaduotoją, atsakingą už tarpininkavimo ir palankesnių sąlygų dialogui sudarymo veiklos koordinavimą, kuris veiktų glaudžiai bendradarbiaudamas su Paramos demokratijai ir rinkimų koordinavimo grupe; ragina sudaryti dabartinių ir buvusių Europos Parlamento narių grupę;

28.  pabrėžia Europos Parlamento Sacharovo premijos vaidmenį didinant informuotumą apie konfliktus visame pasaulyje; ragina per kitą Parlamento kadenciją padidinti su premija skiriamą pinigų sumą;

29.  pripažįsta, jog reikia, kad Parlamentas, remdamas bendras ES pastangas, institucionalizuotų savo tarpininkavimo procedūras; ragina stiprinti parlamentinę diplomatiją ir keitimosi veiklą, taip pat vykdant parlamentinių delegacijų veiklą;

30.  atkreipia dėmesį į ilgalaikį glaudų Parlamento ir ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro bendradarbiavimą rinkimų ir paramos demokratijai srityje; ragina šį bendradarbiavimą išplėsti aprėpiant tarpininkavimo ir dialogo sritį;

Dėl moterų, taikos ir saugumo. Lyčių lygybės pajėgumų stiprinimas ES konfliktų prevencijos ir tarpininkavimo srityje

31.  ragina ES imtis vadovaujamojo vaidmens įgyvendinant JT Saugumo Tarybos rezoliucijas dėl moterų, taikos ir saugumo ir įtraukti jose išdėstytus principus į visus ES konfliktų prevencijos ir tarpininkavimo veiklos etapus;

32.  ragina vykdant ES konfliktų prevencijos ir tarpininkavimo veiklą užtikrinti visapusišką lyčių lygybę ir dėti ypatingas pastangas siekiant užtikrinti moterų, mergaičių ir jaunimo dalyvavimą ir jų teisių apsaugą visais su konfliktu susijusiais etapais – nuo konfliktų prevencijos iki atstatymo po konflikto;

33.  ragina visas bendradarbiavimo, mokymo ir intervencijos priemones taikyti atsižvelgiant į lyčių aspektą; šiuo požiūriu palankiai vertina ES iniciatyvas ir jos aktyvų indėlį rengiant kitą Lyčių lygybės veiksmų planą ir naują ES strateginį požiūrį į moteris, taiką ir saugumą;

34.  ragina į visus konfliktų prevencijos, tarpininkavimo ir taikos kūrimo proceso etapus įtraukti ekspertines žinias apie lytį, įskaitant smurtą dėl lyties ir su konfliktu susijusią seksualinę prievartą;

35.  ragina ES imtis vadovaujamojo vaidmens įgyvendinant JT Saugumo Tarybos rezoliucijas dėl jaunimo, taikos ir saugumo ir įtraukti jose įtvirtintus principus į ES konfliktų prevencijos ir tarpininkavimo veiklą;

36.  ragina vykdant visus bendradarbiavimo, mokymo ir intervencijos veiksmus atsižvelgti į jaunų moterų ir jaunų vyrų poreikius ir siekius ir rinkti informaciją apie šiuos poreikius ir siekius, atsižvelgiant į skirtingus smurtinio konflikto poveikio jų gyvenimui ir ateičiai būdus, taip pat į vertingą jų indėlį siekiant užkirsti kelią smurtiniams konfliktams ir juos išspręsti;

Dėl pilietinės visuomenės organizacijų vaidmens ir pajėgumų stiprinimo laikantis ES požiūrio į konfliktų prevenciją ir tarpininkavimą

37.  mano, kad reikėtų atsižvelgti į pilietinės visuomenės organizacijų vaidmenį laikantis ES bendro požiūrio ir jos pajėgumų stiprinimo prioritetų;

38.  pabrėžia pasitikėjimo stiprinimo priemonių ir žmonių tarpusavio ryšių svarbą konfliktų prevencijos ir sprendimo srityse;

39.  ragina formuojant ir įgyvendinant ES programas ir politiką taikos, saugumo ir tarpininkavimo srityse rengti konsultacijas su pilietinės visuomenės organizacijomis, ypač tomis, kurios specializuojasi moterų teisių ir mažumų žmogaus teisių srityje;

Dėl finansinių ir biudžeto išteklių, skiriamų ES konfliktų prevencijai ir tarpininkavimui

40.  laikosi nuomonės, kad dėl didėjančių iššūkių reikia numatyti daugiau asignavimų konfliktų prevencijai, taip pat specialius personalo pajėgumus;

41.  pabrėžia, kad pagal kitą daugiametę finansinę programą (2021–2027 m.) reikia skirti pakankamai finansinių išteklių, numatytų būtent ES konfliktų prevencijos ir tarpininkavimo veiksmams;

42.  ragina pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę suteikti Parlamentui naujausią informaciją apie EIVT biudžeto eilutę, skirtą konflikto analizei ir apdairiam konflikto traktavimui, ankstyvajam perspėjimui bei tarpininkavimui remti, ir apie būsimus šios srities prioritetus;

o
o   o

43.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos ir Tarybos pirmininkams, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, EIVT, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, Komisijai, ESBO, JT generaliniam sekretoriui ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL C 356, 2018 10 4, p. 130. (2) Priimti tekstai, P8_TA(2018)0312. (3) OL L 335, 2017 12 15, p. 6.