Rodyklė 
Priimti tekstai
Trečiadienis, 2019 m. kovo 13 d. - StrasbūrasGalutinė teksto versija
Neprieštaravimas deleguotajam aktui: Reglamente (ES) Nr. 600/2014 nustatytų skaidrumo prieš sudarant ir sudarius sandorį reikalavimų netaikymas Anglijos bankui
 Neprieštaravimas deleguotajam aktui, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/2365 dėl subjektų, kuriems taikoma išimtis, sąrašas
 Neprieštaravimas deleguotajam aktui, kuriuo dėl subjektų, kuriems taikoma išimtis, sąrašo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012
 Neprieštaravimas deleguotajam aktui: Reglamento (ES) Nr. 596/2014 netaikymas Anglijos bankui ir Jungtinės Karalystės skolos valdymo biurui
 Neprieštaravimas deleguotajam aktui: galimybė koreguoti akcijos sandorių skaičiaus dienos vidurkį, kai prekybos vieta, kurios prekybos ta akcija apyvarta didžiausia, yra ne Sąjungoje
 Pasiūlymo dėl teisiškai privalomo akto nepatvirtinimas balsavusiųjų dauguma komitete (Darbo tvarkos taisyklių 171 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punkto išaiškinimas)
 Sąjungos bendrasis tam tikrų dvejopo naudojimo prekių eksporto iš Sąjungos į Jungtinę Karalystę leidimas ***I
 Teritorinio bendradarbiavimo programų – programos PEACE IV (Airija ir Jungtinė Karalystė) ir Jungtinės Karalystės ir Airijos programos (Airija, Šiaurės Airija ir Škotija) – tolesnis vykdymas Jungtinei Karalystei išstojus iš ES***I
 Judumo mokymosi tikslais veiklos pagal programą „Erasmus+“ tolesnis vykdymas Jungtinei Karalystei išstojus iš ES ***I
 Aviacijos saugos aspektai, susiję su Jungtinės Karalystės išstojimu iš Sąjungos ***I
 ES ir Afganistano bendradarbiavimo partnerystės ir vystymosi srityje susitarimas ***
 ES ir Afganistano bendradarbiavimo partnerystės ir vystymosi srityje susitarimas (rezoliucija)
 Islandijos, Norvegijos, Šveicarijos bei Lichtenšteino dalyvavimas Agentūros eu-Lisa veikloje ***
 ES specialiųjų įgaliotinių įgaliojimai ir jų apimtis
 Gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimai ***I
 Vizų informacinė sistema ***I
 Prieglobsčio ir migracijos fondas ***I
 Sienų valdymo ir vizų finansinės paramos priemonė, įtraukta į Integruoto sienų valdymo fondą ***I
 Vidaus saugumo fondas ***I
 Spiritinių gėrimų apibrėžimas, pateikimas bei ženklinimas ir jų geografinių nuorodų apsauga ***I
 Siūlomi Protokolo Nr. 3 dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto pakeitimai ***I
 Socialinės apsaugos koordinavimo srities nenumatytų atvejų priemonių nustatymas Jungtinei Karalystei išstojus iš ES ***I
 Bendrosios taisyklės, kuriomis užtikrinamas bazinis susisiekimas krovinių vežimo keliais sektoriuje, atsižvelgiant į Jungtinės Karalystės išstojimą iš Sąjungos ***I
 Bendros taisyklės, kuriomis užtikrinamas bazinis oro susisiekimas Jungtinei Karalystei išstojus iš Sąjungos ***I
 Taisyklės, susijusios su Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondu, Jungtinei Karalystei išstojus iš Sąjungos ***I
 Jungtinės Karalystės vandenyse žvejojantiems Sąjungos žvejybos laivams skirti žvejybos leidimai ir Jungtinės Karalystės žvejybos laivų Sąjungos vandenyse vykdomos žvejybos operacijos ***I
 Tam tikri geležinkelių saugos ir susisiekimo aspektai, susiję su Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimu iš Sąjungos ***I
 Sauganti Europa: švarus oras visiems
 Veiksmai, kurių ėmėsi EIVT, praėjus dvejiems metams po to, kai buvo priimtas EP pranešimas dėl ES strateginės komunikacijos, siekiant neutralizuoti prieš ją nukreiptą trečiųjų šalių propagandą
 ES ir Monako, Andoros ir San Marino asociacijos susitarimas
 Europos kibernetinio saugumo pramonės, technologijų ir mokslinių tyrimų kompetencijos centras ir Nacionalinių koordinavimo centrų tinklas ***I
 Reglamentas, kuriuo dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Sąjungos iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 391/2009 ***I
 Reglamentas, kuriuo dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Sąjungos iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1316/2013 ***I
 Uosto priėmimo įrenginiai, į kuriuos pristatomos laivų atliekos ***I
 Priemonių, kurios nėra Sąjungos muitinės kodekse numatytos elektroninės duomenų apdorojimo priemonės, taikymo pereinamuoju laikotarpiu pratęsimas ***I
 Kova su sukčiavimu negrynosiomis mokėjimo priemonėmis ir jų klastojimu ***I
 Prieštaravimas įgyvendinimo aktui: didžiausios leidžiamosios kai kurių medžiagų koncentracijos, įskaitant klotianidiną
 Genetiškai modifikuoti kukurūzai 4114 (DP-ØØ4114-3)
 Genetiškai modifikuoti kukurūzai (MON-87411-9)
 Genetiškai modifikuoti kukurūzai Bt11 × MIR162 × 1507 × GA21 ir jų derinių Bt11 × MIR162 × 1507, MIR162 × 1507 × GA21 bei MIR162 × 1507
 Veikliosios medžiagos, įskaitant tiaklopridą
 2018 m. ataskaita dėl Turkijos
 Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: 2019 m. metinė augimo apžvalga
 Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: užimtumo ir socialiniai aspektai 2019 m. metinėje augimo apžvalgoje

Neprieštaravimas deleguotajam aktui: Reglamente (ES) Nr. 600/2014 nustatytų skaidrumo prieš sudarant ir sudarius sandorį reikalavimų netaikymas Anglijos bankui
PDF 118kWORD 42k
Europos Parlamento sprendimas neprieštarauti 2019 m. sausio 30 d. Komisijos deleguotajam reglamentui, kuriuo dėl Reglamente (ES) Nr. 600/2014 nustatytų skaidrumo prieš sudarant ir sudarius sandorį reikalavimų netaikymo Anglijos bankui iš dalies keičiamas Deleguotasis reglamentas (ES) 2017/1799 (C(2019)00793 – 2019/2546(DEA))
P8_TA(2019)0159B8-0143/2019

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos deleguotąjį reglamentą (C(2019)00793),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. sausio 30 d. Komisijos laišką, kuriame ji prašo Parlamento pareikšti, kad jis neprieštaraus deleguotajam reglamentui,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto 2019 m. vasario 21 d. laišką Komitetų pirmininkų sueigos pirmininkui,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 600/2014 dėl finansinių priemonių rinkų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012(1), ypač į jo 1 straipsnio 9 dalį ir 50 straipsnio 5 dalį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto rekomendaciją dėl sprendimo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 105 straipsnio 6 dalį,

A.  kadangi šiame iš dalies keičiančiame deleguotajame akte pateikiami svarbūs pakeitimai, kuriais siekiama užtikrinti, kad Anglijos bankui toliau būtų taikoma galiojanti išimtis pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 1 straipsnio 9 dalį po to, kai pasikeis Jungtinės Karalystės statusas ir ji taps trečiąja šalimi;

B.  kadangi Parlamentas pripažįsta, jog svarbu skubiai priimti šį aktą, siekiant užtikrinti Europos Sąjungos pasirengimą tuo atveju, jei Jungtinė Karalystė išstotų iš Sąjungos nesudariusi susitarimo dėl išstojimo;

1.  pareiškia, kad neprieštarauja deleguotajam reglamentui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 173, 2014 6 12, p. 84.


Neprieštaravimas deleguotajam aktui, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/2365 dėl subjektų, kuriems taikoma išimtis, sąrašas
PDF 117kWORD 42k
Europos Parlamento sprendimas neprieštarauti 2019 m. sausio 30 d. Komisijos deleguotajam reglamentui, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/2365 dėl subjektų, kuriems taikoma išimtis, sąrašas (C(2019)00794 – 2019/2547(DEA))
P8_TA(2019)0160B8-0144/2019

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos deleguotąjį reglamentą (C(2019)00794),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. sausio 30 d. Komisijos laišką, kuriame ji prašo Parlamento pareikšti, kad jis neprieštaraus deleguotajam reglamentui,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto 2019 m. vasario 21 d. laišką Komitetų pirmininkų sueigos pirmininkui,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/2365 dėl vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių ir pakartotinio naudojimo skaidrumo(1), ypač į jo 2 straipsnio 4 dalį ir 30 straipsnio 5 dalį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto rekomendaciją dėl sprendimo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 105 straipsnio 6 dalį,

A.  kadangi deleguotajame akte pateikiami svarbūs pakeitimai, kuriais siekiama užtikrinti, kad Jungtinės Karalystės centriniam bankui ir kitoms viešosioms įstaigoms, kurios įpareigotos valdyti arba dalyvauja valdant valdžios sektoriaus skolą, nebūtų taikomi Reglamento (ES) 2015/2365 4 straipsnyje nustatyti ataskaitų teikimo reikalavimai ir 15 straipsnyje nustatyti pakartotinio naudojimo skaidrumo reikalavimai;

B.  kadangi Parlamentas pripažįsta, jog svarbu skubiai priimti šį aktą, siekiant užtikrinti Europos Sąjungos pasirengimą tuo atveju, jei Jungtinė Karalystė išstotų iš Sąjungos nesudariusi susitarimo dėl išstojimo;

1.  pareiškia, kad neprieštarauja deleguotajam reglamentui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 337, 2015 12 23, p. 1.


Neprieštaravimas deleguotajam aktui, kuriuo dėl subjektų, kuriems taikoma išimtis, sąrašo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012
PDF 117kWORD 38k
Europos Parlamento sprendimas neprieštarauti 2019 m. sausio 30 d. Komisijos deleguotajam reglamentui, kuriuo dėl subjektų, kuriems taikoma išimtis, sąrašo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (C(2019)00791 – 2019/2549(DEA))
P8_TA(2019)0161B8-0145/2019

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos deleguotąjį reglamentą (C(2019)00791),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. sausio 30 d. Komisijos laišką, kuriame ji prašo Parlamento pareikšti, kad jis neprieštaraus deleguotajam reglamentui,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto 2019 m. vasario 21 d. laišką Komitetų pirmininkų sueigos pirmininkui,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų(1), ypač į jo 1 straipsnio 6 dalį ir 82 straipsnio 6 dalį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto rekomendaciją dėl sprendimo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 105 straipsnio 6 dalį,

A.  kadangi deleguotajame akte pateikiami svarbūs pakeitimai, kuriais siekiama užtikrinti, kad Jungtinės Karalystės centriniam bankui ir kitoms viešosioms įstaigoms, kurios įpareigotos valdyti arba dalyvauja valdant valdžios sektoriaus skolą, nebūtų taikomi Reglamente (ES) Nr. 648/2012 nustatyti tarpuskaitos ir ataskaitų teikimo reikalavimai ir reikalavimas taikyti rizikos mažinimo metodus sandoriams, kurių tarpuskaita neatliekama;

B.  kadangi Parlamentas pripažįsta, jog svarbu skubiai priimti šį aktą, siekiant užtikrinti Europos Sąjungos pasirengimą tuo atveju, jei Jungtinė Karalystė išstotų iš Sąjungos nesudariusi susitarimo dėl išstojimo;

1.  pareiškia, kad neprieštarauja deleguotajam reglamentui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 201, 2012 7 27, p. 1.


Neprieštaravimas deleguotajam aktui: Reglamento (ES) Nr. 596/2014 netaikymas Anglijos bankui ir Jungtinės Karalystės skolos valdymo biurui
PDF 117kWORD 42k
Europos Parlamento sprendimas neprieštarauti 2019 m. sausio 30 d. Komisijos deleguotajam reglamentui, kuriuo iš dalies keičiamas Deleguotasis reglamentas (ES) 2016/522 dėl Reglamento (ES) Nr. 596/2014 netaikymo Anglijos bankui ir Jungtinės Karalystės skolos valdymo biurui (C(2019)00792 – 2019/2550(DEA))
P8_TA(2019)0162B8-0146/2019

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos deleguotąjį reglamentą (C(2019)00792),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. sausio 30 d. Komisijos laišką, kuriame ji prašo Parlamento pareikšti, kad jis neprieštaraus deleguotajam reglamentui,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto 2019 m. vasario 21 d. laišką Komitetų pirmininkų sueigos pirmininkui,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 596/2014 dėl piktnaudžiavimo rinka (Piktnaudžiavimo rinka reglamentas) ir kuriuo panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/6/EB ir Komisijos direktyvos 2003/124/EB, 2003/125/EB ir 2004/72/EB(1), ypač į jo 6 straipsnio 5 dalį ir 35 straipsnio 5 dalį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto rekomendaciją dėl sprendimo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 105 straipsnio 6 dalį,

A.  kadangi iš dalies keičiančiame deleguotajame akte pateikiami svarbūs pakeitimai, kuriais siekiama užtikrinti, kad Anglijos bankui ir Jungtinės Karalystės skolų valdymo biurui toliau būtų taikoma galiojanti išimtis pagal Reglamento (ES) Nr. 596/2014 6 straipsnio 1 dalį po to, kai pasikeis Jungtinės Karalystės statusas ir ji taps trečiąja šalimi;

B.  kadangi Parlamentas pripažįsta, jog svarbu skubiai priimti šį aktą, siekiant užtikrinti Europos Sąjungos pasirengimą tuo atveju, jei Jungtinė Karalystė išstotų iš Sąjungos nesudariusi susitarimo dėl išstojimo;

1.  pareiškia, kad neprieštarauja deleguotajam reglamentui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 173, 2014 6 12, p. 1.


Neprieštaravimas deleguotajam aktui: galimybė koreguoti akcijos sandorių skaičiaus dienos vidurkį, kai prekybos vieta, kurios prekybos ta akcija apyvarta didžiausia, yra ne Sąjungoje
PDF 120kWORD 42k
Europos Parlamento sprendimas neprieštarauti 2019 m. vasario 13 d. Komisijos deleguotajam reglamentui, kuriuo dėl galimybės koreguoti akcijos sandorių skaičiaus dienos vidurkį, kai prekybos vieta, kurios prekybos ta akcija apyvarta didžiausia, yra ne Sąjungoje, iš dalies keičiamas Deleguotasis reglamentas (ES) 2017/588 (C(2019)00904 – 2019/2579(DEA))
P8_TA(2019)0163B8-0149/2019

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos deleguotąjį reglamentą (C(2019)00904),

–  atsižvelgdamas į 2019 m. vasario 21 d. Komisijos laišką, kuriame ji prašo Parlamento pareikšti, kad jis neprieštaraus deleguotajam reglamentui,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto 2019 m. kovo 4 d. laišką Komitetų pirmininkų sueigos pirmininkui,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES(1), ypač į jos 49 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB(2) 10 straipsnio 1 dalį ir 13 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į techninių reguliavimo standartų dėl „Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2017/588 pakeitimo (TRS 11)“ projektą, kurį pagal Direktyvos 2014/65/ES 49 straipsnio 3 dalį 2018 m. lapkričio 8 d. pateikė Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto rekomendaciją dėl sprendimo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 105 straipsnio 6 dalį,

A.  kadangi deleguotajame akte pateikiami svarbūs pakeitimai, kuriais siekiama išsaugoti konkurencingas ES prekybos vietas, kuriose prekiaujama tomis akcijomis, kuriomis leista prekiauti arba prekiaujama tuo pačiu metu Sąjungoje ir trečiojoje šalyje, ir kai prekybos vieta, kurios prekybos tomis akcijomis apyvarta didžiausia, yra ne Sąjungoje;

B.  kadangi Parlamentas pripažįsta, jog svarbu skubiai priimti šį aktą, siekiant užtikrinti Europos Sąjungos pasirengimą tuo atveju, jei Jungtinė Karalystė išstotų iš Sąjungos nesudariusi susitarimo dėl išstojimo;

C.  kadangi Parlamentas mano, kad priimti techniniai reguliavimo standartai yra ne tokie patys kaip Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos pateikti projekte, nes Komisija tame projekte padarė pakeitimų, ir mano, kad Parlamentas turi tris mėnesius prieštaravimui dėl techninių reguliavimo standartų pateikti (tikrinimo laikotarpis); kadangi Parlamentas primygtinai ragina Komisiją nurodyti vieno mėnesio tikrinimo laikotarpį tik tais atvejais, kai Komisija patvirtina Europos priežiūros institucijų projektus be pakeitimų, t. y. kai projekte pateikti ir priimti techniniai reguliavimo standartai yra tokie patys;

1.  pareiškia, kad neprieštarauja deleguotajam reglamentui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 173, 2014 6 12, p. 349.
(2) OL L 331, 2010 12 15, p. 84.


Pasiūlymo dėl teisiškai privalomo akto nepatvirtinimas balsavusiųjų dauguma komitete (Darbo tvarkos taisyklių 171 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punkto išaiškinimas)
PDF 110kWORD 41k
2019 m. kovo 13 d. Europos Parlamento sprendimas dėl pasiūlymo dėl teisiškai privalomo akto nepatvirtinimo balsavusiųjų dauguma komitete (Darbo tvarkos taisyklių 171 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punkto išaiškinimas) (2019/2011(REG))
P8_TA(2019)0164

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 7 d. Konstitucinių reikalų komiteto pirmininkės laišką,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 226 straipsnį,

1.  nusprendžia prie Darbo tvarkos taisyklių 171 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punkto pridėti tokį išaiškinimą:"„Jeigu pasiūlymas dėl teisiškai privalomo akto su pakeitimais ar be jų komitete nepatvirtinamas balsavusiųjų dauguma, komitetas pasiūlo Parlamentui tą aktą atmesti.“"

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir Komisijai susipažinti.


Sąjungos bendrasis tam tikrų dvejopo naudojimo prekių eksporto iš Sąjungos į Jungtinę Karalystę leidimas ***I
PDF 128kWORD 42k
Rezoliucija
Tekstas
2019 m. kovo 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl Sąjungos bendrojo tam tikrų dvejopo naudojimo prekių eksporto iš Sąjungos į Jungtinę Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystę leidimo suteikimo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 428/2009 (COM(2018)0891 – C8-0513/2018 – 2018/0435(COD))
P8_TA(2019)0165A8-0071/2019

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0891),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 207 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0513/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 6 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą ir į Užsienio reikalų komiteto nuomonę (A8-0071/2019),

1.  priima per pirmąjį svarstymą savo poziciją, perimdamas Komisijos pasiūlymą;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui Parlamento poziciją perduoti Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. kovo 13 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/…, kuriuo dėl Sąjungos bendrojo tam tikrų dvejopo naudojimo prekių eksporto iš Sąjungos į Jungtinę Karalystę leidimo suteikimo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 428/2009

P8_TC1-COD(2018)0435


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2019/496.)


Teritorinio bendradarbiavimo programų – programos PEACE IV (Airija ir Jungtinė Karalystė) ir Jungtinės Karalystės ir Airijos programos (Airija, Šiaurės Airija ir Škotija) – tolesnis vykdymas Jungtinei Karalystei išstojus iš ES***I
PDF 128kWORD 40k
Rezoliucija
Tekstas
2019 m. kovo 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sudaromos sąlygos toliau vykdyti teritorinio bendradarbiavimo programas – programą PEACE IV (Airija ir Jungtinė Karalystė) ir Jungtinės Karalystės ir Airijos programą (Airija, Šiaurės Airija ir Škotija) – Jungtinei Karalystei išstojus iš Europos Sąjungos (COM(2018)0892 – C8-0512/2018 – 2018/0432(COD))
P8_TA(2019)0166A8-0021/2019

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0892),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 178 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0512/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. vasario 20 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą (A8-0021/2019),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui Parlamento poziciją perduoti Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. kovo 13 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/…, kuriuo sudaromos sąlygos toliau vykdyti teritorinio bendradarbiavimo PEACE IV (Airija ir Jungtinė Karalystė) bei Jungtinės Karalystės ir Airijos (Airija, Šiaurės Airija ir Škotija) programas Jungtinei Karalystei išstojus iš Sąjungos

P8_TC1-COD(2018)0432


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2019/491.)

(1) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.


Judumo mokymosi tikslais veiklos pagal programą „Erasmus+“ tolesnis vykdymas Jungtinei Karalystei išstojus iš ES ***I
PDF 129kWORD 45k
Rezoliucija
Tekstas
2019 m. kovo 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos nuostatos dėl judumo mokymosi tikslais veiklos pagal programą „Erasmus+“ tolesnio vykdymo Jungtinei Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystei (toliau – Jungtinė Karalystė) išstojus iš Europos Sąjungos (COM(2019)0065 – C8-0040/2019 – 2019/0030(COD))
P8_TA(2019)0167A8-0082/2019

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2019)0065),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 165 straipsnio 4 dalį ir 166 straipsnio 4 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0040/2019),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. vasario 20 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. vasario 20 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą (A8-0082/2019),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. kovo 13 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/…, kuriuo nustatomos nuostatos dėl judumo mokymosi tikslais veiklos pagal Reglamentu (ES) Nr. 1288/2013 sukurtą programą „Erasmus+“ tolesnio vykdymo Jungtinei Karalystei išstojus iš Sąjungos

P8_TC1-COD(2019)0030


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2019/499.)

(1) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.


Aviacijos saugos aspektai, susiję su Jungtinės Karalystės išstojimu iš Sąjungos ***I
PDF 128kWORD 44k
Rezoliucija
Tekstas
2019 m. kovo 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl tam tikrų aviacijos saugos aspektų, susijusių su Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimu iš Sąjungos (COM(2018)0894 – C8-0514/2018 – 2018/0434(COD))
P8_TA(2019)0168A8-0061/2019

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0894),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 100 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0514/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. vasario 20 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

–  atsižvelgdamas į 2019 m. vasario 22 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą (A8-0061/2019),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. kovo 13 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/… dėl tam tikrų aviacijos saugos aspektų, susijusių su Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimu iš Sąjungos

P8_TC1-COD(2018)0434


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) 2019/494.)

(1) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.


ES ir Afganistano bendradarbiavimo partnerystės ir vystymosi srityje susitarimas ***
PDF 117kWORD 42k
2019 m. kovo 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Afganistano Islamo Respublikos bendradarbiavimo partnerystės ir vystymosi srityje susitarimo sudarymo Sąjungos vardu projekto (15093/2016 – C8-0107/2018 – 2015/0302(NLE))
P8_TA(2019)0169A8-0026/2019

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (15093/2016),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Afganistano Islamo Respublikos bendradarbiavimo partnerystės ir vystymosi srityje susitarimo projektą (05385/2015),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsnį, 209 straipsnį, 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą ir 218 straipsnio 8 dalies antrą pastraipą (C8-0107/2018),

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. kovo 13 d. ne teisėkūros rezoliuciją dėl sprendimo projekto(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 ir 4 dalis ir į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto rekomendaciją ir į Vystymosi komiteto nuomonę (A8-0026/2019),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių ir Afganistano Islamo Respublikos vyriausybėms ir parlamentams.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0170.


ES ir Afganistano bendradarbiavimo partnerystės ir vystymosi srityje susitarimas (rezoliucija)
PDF 203kWORD 63k
2019 m. kovo 13 d. Europos Parlamento ne teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Afganistano Islamo Respublikos bendradarbiavimo partnerystės ir vystymosi srityje susitarimo sudarymo Sąjungos vardu projekto (15093/2016 – C8-0107/2018 – 2015/0302M(NLE))
P8_TA(2019)0170A8-0058/2019

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (15093/2016),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Afganistano Islamo Respublikos bendradarbiavimo partnerystės ir vystymosi srityje susitarimą(1), kurį 2017 m. vasario 18 d. pasirašė Komisijos pirmininko pavaduotoja ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai (Komisijos pirmininko pavaduotoja ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė) Frederica Mogherini,

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba 2018 m. vasario 6 d. pateikė pagal Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 37 straipsnį ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 207, 209 straipsnius, 218 straipsnio 6 dalies a punkto antrą pastraipą ir 218 straipsnio 8 dalies antrą pastraipą (C8-0107/2018),

–  atsižvelgdamas į savo 2019 m. kovo 13 d. teisėkūros rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo(2),

–  atsižvelgdamas į tai, kad nuo 2017 m. gruodžio 1 d. pagal išimtinę ES kompetenciją laikinai taikomos bendradarbiavimo partnerystės ir vystymosi srityje susitarimo dalys,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 13 d. rezoliuciją dėl derybų dėl ES ir Afganistano bendradarbiavimo partnerystės ir vystymosi srityje susitarimo(3),

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Afganistano, visų pirma 2010 m. gruodžio 16 d. rezoliuciją dėl naujos Afganistanui skirtos strategijos(4), 2011 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl biudžetinės ES finansinės pagalbos Afganistanui kontrolės(5), 2014 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl Pakistano vaidmens regione ir politinių santykių su ES(6), 2015 m. spalio 8 d. rezoliuciją dėl mirties bausmės(7), 2015 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją dėl Afganistano, ypač žudynių Zabulo provincijoje(8), 2016 m. balandžio 28 d. rezoliuciją dėl išpuolių prieš ligonines ir mokyklas pažeidžiant tarptautinę humanitarinę teisę(9), 2017 m. balandžio 5 d. rezoliuciją „Pabėgėlių ir migrantų srautų klausimo sprendimas. ES išorės veiksmų vaidmuo“(10), 2017 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją dėl ES politinių santykių su Indija(11) ir 2017 m. gruodžio 14 d. rezoliuciją dėl padėties Afganistane(12),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 19 d. ir 2017 m. spalio 16 d. Tarybos išvadas dėl Afganistano,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 24 d. bendrą Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „ES strategijos dėl Afganistano elementai“ (JOIN(2017)0031),

–  atsižvelgdamas į 2014–2020 m. daugiametę orientacinę programą Afganistanui pagal Sąjungos vystomojo bendradarbiavimo priemonę,

–  atsižvelgdamas į 2018–2020 m. šaliai skirtas ES bendradarbiavimo su pilietine visuomene Afganistane veiksmų gaires,

—  atsižvelgdamas į tai, kad 2016 m. baigta vykdyti Europos Sąjungos policijos misija Afganistane (EUPOL AFGHANISTAN),

–  atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 10 d. JT generalinio sekretoriaus pranešimą dėl padėties Afganistane ir jos poveikio tarptautinei taikai ir saugumui,

—  atsižvelgdamas į 2016 m. spalio 2 d. susitarimą dėl ES ir Afganistano bendrų tolesnių veiksmų migracijos klausimais,

—  atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliucijas Nr. 2210 (2015) ir Nr. 2344 (2017) ir į JT pagalbos misijos Afganistane (UNAMA) įgaliojimus,

–  atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 12 d. JT specialiojo pranešėjo šalies viduje perkeltų asmenų žmogaus teisių klausimais ataskaitą, parengtą vykdant misiją Afganistane,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) vyriausiosios prokurorės Fatou Bensouda 2017 m. lapkričio 3 d. prašymą pradėti tyrimą dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui, kurie tariamai įvykdyti Afganistane nuo 2003 m. gegužės 1 d.,

–  atsižvelgdamas į JT vaiko teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 27–28 d. Ženevos ministrų konferenciją dėl Afganistano,

—  atsižvelgdamas į 2016 m. spalio 5 d. Briuselio tarptautinės konferencijos dėl Afganistano, kuriai kartu pirmininkavo Europos Sąjunga, rezultatus ir į abipusius įsipareigojimus, prisiimtus 2011 m. gruodžio 5 d. Bonoje, 2012 m. liepos 8 d. Tokijuje ir 2014 m. gruodžio 4 d. Londone vykusiose tarptautinėse konferencijose dėl Afganistano,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 26–27 d. Taškente vykusią konferenciją dėl Afganistano,

—  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 2 d. Stambule inicijuotą procesą „Azijos širdis“,

—  atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 22 d. Kabulo deklaraciją dėl gerų kaimyninių santykių,

–  atsižvelgdamas į Tarptautines saugumo paramos pajėgas (ISAF) (2003–2014 m.), kurioms vadovauja NATO ir kurioms įgaliojimus suteikė Jungtinės Tautos, ir į 2017 m. gegužės 24–25 d. Briuselyje vykusio NATO aukščiausiojo lygio susitikimo išvadas dėl jos mokymo, patariamosios ir pagalbos misijos „Tvirta parama“ (nuo 2014 m.) tolesnio vykdymo,

–  atsižvelgdamas į Afganistano humanitarinės pagalbos teikimo planą (2018–2021 m.),

–  atsižvelgdamas į Savarankiškumo taikant tarpusavio atskaitomybę programą, dėl kurios susitarta 2016 m. spalio 4–5 d. Briuselio konferencijoje dėl Afganistano,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą, Vystymosi komiteto nuomonę ir Tarptautinės prekybos komiteto poziciją pakeitimų forma (A8-0058/2019),

A.  kadangi 2011 m. lapkričio 10 d. Taryba priėmė sprendimą, kuriuo Komisija įgaliojama vesti derybas dėl Europos Sąjungos ir Afganistano Islamo Respublikos bendradarbiavimo partnerystės ir vystymosi srityje susitarimo(13); kadangi bendradarbiavimo partnerystės ir vystymosi srityje susitarimas buvo laikinai ir iš dalies taikomas nuo 2017 m. gruodžio 1 d., prieš pritariant Europos Parlamentui;

B.  kadangi 2016 m. sausio 13 d. Komisijos pirmininko pavaduotoja ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė bei Komisija pateikė Tarybai bendrą pasiūlymą dėl Tarybos sprendimų dėl bendradarbiavimo partnerystės ir vystymosi srityje susitarimo, kaip Europos Sąjungos ir Afganistano susitarimo, pasirašymo ir sudarymo („tik ES susitarimas“);

C.  kadangi valstybės narės, nors ir pritarė bendradarbiavimo partnerystės ir vystymosi srityje susitarimo esmei, pirmenybę teikė vadinamajam mišriam susitarimui, kuris būtų taikomas laikinai, ir todėl paprašė Komisijos ir Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės atitinkamai persvarstyti pasiūlymus, kad būtų atsižvelgta į mišrųjį ir laikinąjį taikymą;

D.  kadangi bendradarbiavimo partnerystės ir vystymosi srityje susitarimas buvo pasirašytas 2017 m. vasario 18 d.;

E.  kadangi bendradarbiavimo partnerystės ir vystymosi srityje susitarimas bus ES ir Afganistano santykių pagrindas ateinančiu dešimtmečiu ir galėtų būti automatiškai pratęstas penkerių metų laikotarpiui;

F.  kadangi Parlamentas buvo iš dalies, bet ne visapusiškai informuojamas derybų metu; kadangi Parlamentas gavo Tarybos derybinius nurodymus Europos išorės veiksmų tarnybai (EIVT) tik 2018 m. kovo 16 d., o ne 2011 m. lapkričio mėn., kai Parlamentui buvo pranešta apie sprendimą pradėti derybas;

G.  kadangi ši teisinė sistema grindžiama dabartine ES strategija dėl Afganistano ir ES teikiama didele išorės finansavimo parama;

H.  kadangi bendradarbiavimo partnerystės ir vystymosi srityje susitarimu bus užmegzti pirmieji ES ir Afganistano sutartiniai santykiai, kuriais patvirtinamas ES įsipareigojimas siekti būsimo Afganistano vystymosi „transformacijos dešimtmečiu“ (2014–2024 m.), stiprinant abiejų šalių istorinius, politinius ir ekonominius ryšius;

I.  kadangi bendradarbiavimo partnerystės ir vystymosi srityje susitarimas atspindi principus ir sąlygas, kuriais bus grindžiama būsima ES ir Afganistano partnerystė (I ir II antraštinės dalys), įskaitant pagrindines žmogaus teisių ir masinio naikinimo ginklų neplatinimo nuostatas; kadangi bendradarbiavimo partnerystės ir vystymosi srityje susitarime numatyta galimybė bendradarbiauti daugelyje sričių, įskaitant vystymąsi (III antraštinė dalis), prekybą ir investicijas (IV antraštinė dalis), teisingumą ir teisinę valstybę (V antraštinė dalis), be kita ko, kovą su organizuotu nusikalstamumu, pinigų plovimu ir narkotikais, bendradarbiavimą migracijos srityje ir galimą būsimą readmisijos susitarimą, taip pat sektorinį bendradarbiavimą (VI antraštinė dalis);

J.  kadangi bendradarbiavimo partnerystės ir vystymosi srityje susitarimas taip pat suteiks galimybę ES ir Afganistanui kartu spręsti pasaulines problemas, pvz., branduolinio saugumo, ginklų neplatinimo ir klimato kaitos;

K.  kadangi šiuo metu Afganistanas išgyvena labai svarbų laikotarpį, o tai reiškia, kad, jei nebus imtasi tolesnių veiksmų, visos iki šiol įdėtos pastangos, pažanga ir aukos siekiant Afganistano vystymosi gali nueiti veltui;

L.  kadangi atsiradusi teroristinė grėsmė, kurią kelia su „Da’esh“ susijusi grupuotė „Chorasano provincijos islamo valstybė“ (angl. IS–KP), iš esmės prisidėjo prie toliau blogėjančios saugumo padėties; kadangi 2018 m. gegužės mėn. Afganistano vyriausybė kontroliavo 56 proc. Afganistano rajonų ir 56 proc. teritorijos, kurioje gyvena 65 proc. gyventojų, o dėl 32 proc. rajonų vyksta ginčai ir 12 proc. rajonų kontroliuoja sukilėliai(14)(15);

M.  kadangi nuo 2002 m. Europos Sąjunga ir jos valstybės narės kartu yra didžiausios tarptautinės paramos Afganistanui ir jos gyventojams teikėjos, skiriančios paramą vystymuisi ir humanitarinę pagalbą už daugiau kaip 3,66 mlrd. EUR; kadangi pagal 2014–2020 m. daugiametę orientacinę programą Afganistanui 2014–2020 m. laikotarpiui numatytas naujas 1,4 mlrd. EUR vystymosi fondas; kadangi Afganistano BVP šiuo metu yra 20 mlrd. USD, o jo augimo tempas nuo 2014 m. sulėtėjo; ir kadangi Afganistano ekonomika vis dar susiduria su įvairiomis problemomis, pvz., korupcija, mažu pajamų surinkimu, prasta infrastruktūra ir menku darbo vietų kūrimu;

N.  kadangi nuo 2001 m. daug ES valstybių narių, NATO partnerių ir šalių sąjungininkių prisidėjo prie Afganistano stabilizavimo ir vystymosi savo kariniais ir civiliniais ištekliais ir patyrė aukų ir nuostolių; kadangi stabilus ir nepriklausomas Afganistanas, gebantis apsirūpinti ir atsisakantis būti saugiu prieglobsčiu teroristinėms grupuotėms, vis dar yra nepaprastai svarbus NATO, ES ir jos valstybių narių saugumo interesas; kadangi Afganistane vis dar yra daugiau nei 3 000 ES valstybių narių karių, dalyvaujančių NATO tvirtos paramos misijoje;

O.  kadangi Irane ir Pakistane yra 2,5 mln. registruotų pabėgėlių ir 2–3 mln. dokumentų neturinčių afganistaniečių; kadangi Afganistane yra daugiau nei 2 mln. šalies viduje perkeltų asmenų, iš kurių daugiau nei 300 000 buvo perkelti 2018 m.; kadangi daugelis iš šių asmenų patiria maisto stygių, neturi tinkamos pastogės ir pakankamų galimybių naudotis sanitarijos bei sveikatos priežiūros paslaugomis, taip pat stokoja apsaugos, ir kadangi daugelis yra vaikai, kurie priskiriami ypač pažeidžiamų asmenų grupei dėl vaikų darbo, seksualinės prievartos ar galimo verbavimo į nusikalstamas grupuotes rizikos; kadangi nuo 2018 m. pradžios iš Irano į Afganistaną grįžo arba buvo ištremta daugiau nei 450 000 Afganistano žmonių; kadangi Pakistano vyriausybė paskelbė, kad 1,7 mln. šalyje užregistruotų Afganistano pabėgėlių turės būti priverstinai grąžinti į Afganistaną;

P.  kadangi, JT duomenimis, dėl korupcijos Afganistane kenkiama valstybės teisėtumui ir keliama didelė grėsmė geram valdymui bei darniam vystymuisi, nes užkertamas kelias tam, kad susiformuotų realioji ekonomika;

Q.  kadangi Afganistanas yra mažas pajamas gaunanti, pokonfliktinė ir žemyninė šalis, kelianti ypatingų iššūkių tarptautinei bendruomenei ir jos institucijoms;

R.  kadangi pagal pasaulinį prisitaikymo indeksą Afganistanas yra viena iš pažeidžiamiausių pasaulio šalių klimato kaitos atžvilgiu;

S.  kadangi kyla naujų grėsmių ir tarptautinių krizių, dėl kurių visuomenė praranda suinteresuotumą, palaikymą ir susirūpinimą dėl padėties Afganistane;

T.  kadangi apskaičiuota, kad 87 proc. Afganistano moterų patiria smurtą dėl lyties; kadangi pagal 2017 m. JT lyčių nelygybės indeksą Afganistanas užima 153-ą vietą iš 160 šalių;

U.  kadangi 2017 m. opijaus gamyba Afganistane, išaugusi 63 proc., palyginti su 2016 m., pasiekė rekordinį lygį; kadangi neteisėta prekyba opiatais dar labiau skatina nestabilumą ir sukilėlių grupuotes ir padeda finansuoti teroristines grupuotes Afganistane;

V.  kadangi pirmą kartą 2018 m. Afganistano biudžetas atitinka tarptautinius prognozių ir apskaitos standartus;

W.  kadangi po devynerių metų pažangos 2016 m. baigta ES policijos misija Afganistane;

Politiniai ir strateginiai aspektai

1.  toliau yra įsipareigojęs remti Afganistano vyriausybę jai dedant pastangas kurti saugią ir stabilią ateitį Afganistano gyventojams, vykdant pagrindines reformas, kuriomis siekiama gerinti valdymą ir teisinės valstybės principą, kovoti su terorizmu ir ekstremizmu, užtikrinti tvarią taiką ir vystymąsi, stiprinti teisėtas ir demokratines institucijas, skatinti atsparumą susiduriant su nacionalinėmis ir regioninėmis saugumo problemomis, užtikrinti pagarbą žmogaus teisėms, įskaitant moterų, vaikų, etninių ir religinių mažumų teises, kovoti su korupcija ir narkotikais, gerinti fiskalinį tvarumą ir skatinti integracinį ir darnų ekonomikos augimą bei socialinę ir kaimo plėtrą, suteikiant jaunimui, kuris sudaro du trečdalius gyventojų, geresnes ateities perspektyvas; pabrėžia, kad reikia taikiai išspręsti Afganistano konfliktą ir kad visos pastangos turėtų būti nukreiptos į šį neatidėliotiną tikslą;

2.  pabrėžia, kad ilgalaikis Afganistano vystymasis priklausys nuo atskaitomybės, gero valdymo, tvaraus žmogiškojo saugumo užtikrinimo, įskaitant skurdo mažinimą ir darbo galimybių kūrimą, galimybes naudotis socialinėmis ir sveikatos priežiūros paslaugomis, švietimą ir pagrindinių laisvių bei žmogaus teisių, be kita ko, moterų ir mažumų teisių, apsaugą; pabrėžia, kad klausimai turi būti sprendžiami taip, kad būtų užtikrintas integracinis ekonomikos augimas ir palankios sąlygos tvarioms užsienio investicijoms, kurios būtų naudingos Afganistano gyventojams, visapusiškai laikantis socialinių, aplinkosaugos ir darbo standartų;

3.  yra susirūpinęs dėl centrinės valdžios pažeidžiamumo bei nestabilumo ir jos kontrolės didžiojoje šalies dalyje trūkumo, nes tai dar labiau padidina konflikto poveikį civiliams gyventojams; ragina ES ir tarptautinę bendruomenę sudaryti palankesnes sąlygas tarpininkavimui tokiais atvejais, kaip neišspręsti porinkiminiai klausimai;

4.  ragina ES remti pastangas, kuriomis siekiama mažinti ilgalaikę įtampą tarp etninių grupių, kuria prisidedama prie centrinės valdžios irimo, ir remti Afganistano visuomenės, kurioje gyvena daugybė įvairių etninių grupių, struktūrą;

5.  atkreipia dėmesį į savo ilgalaikę paramą patikimiems, laisviems, sąžiningiems ir skaidriems rinkimams, laikantis tarptautinių standartų, ir reiškia savo paramą ES rinkimų stebėjimui šalyje, įskaitant 2019 m. prezidento rinkimų stebėjimą; pabrėžia, kad dėl nuolatinio politinio varžymosi šių rinkimų rezultatai turės didžiulės įtakos būsimam Afganistano vyriausybės stabilumui;

6.  pabrėžia didžiulį ekonominį šalies potencialą, kurį jai suteikia jos geografinė padėtis ir žmogiškieji bei gamtiniai ištekliai;

7.  pabrėžia, kad ES teikia didelę finansinę ir politinę paramą Afganistano socialinei ir ekonominei plėtrai, humanitarinei pagalbai ir regionų jungtims; primygtinai ragina toliau siekti ES ir jos valstybių narių bendro programavimo;

8.  atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad reikia labiau koordinuoti ES ir JAV politiką bei dialogą Afganistano ir regioniniais klausimais;

9.  teigiamai vertina bendrą komunikatą, priimtą 2018 m. lapkričio 27–28 d. Ženevoje vykusioje JT organizuotoje ministrų konferencijoje dėl Afganistano, atsižvelgiant į 2016 m. vykusioje Briuselio konferencijoje dėl Afganistano prisiimtus įsipareigojimus;

Regioninių subjektų vaidmuo ir atsakomybė

10.  primena, kad Afganistanas yra žemyninė šalis, esanti Azijos ir Artimųjų Rytų sandūroje, ir pripažįsta, kad kaimyninių šalių ir regioniniu mastu įtakingų valstybių, visų pirma Kinijos, Irano, Indijos, Rusijos ir Pakistano, parama ir pozityvus bendradarbiavimas yra nepaprastai svarbūs siekiant Afganistano stabilizavimo, vystymosi ir ekonominio gyvybingumo; apgailestauja dėl to, kad stabilus ir sėkmingas Afganistanas ne visada yra galutinis šių regioninių subjektų tikslas, ir atkreipia dėmesį į nepaprastai svarbų šių šalių vaidmenį stabilizavimo ir taikos procese; prašo kaimyninių šalių ateityje susilaikyti nuo Afganistano eksporto blokavimo, kaip tai buvo padaryta praeityje;

11.  pabrėžia, kad Afganistane, taip pat Pakistane veikiančių teroristinių tinklų judumas ir ilgalaikė veikla prisideda prie padėties nestabilumo visame regione;

12.  pabrėžia, kad Afganistanas dažnai nukenčia nuo antagonistinių regioniniu mastu įtakingų valstybių tikslų; primygtinai ragina šias valstybes visapusiškai remti taikos pastangas Afganistane; remia regioninio bendradarbiavimo forumų veiklą, tačiau yra susirūpinęs dėl to, kad kai kurios Afganistano kaimyninės šalys tuo pačiu metu netiesiogiai dalyvauja konflikte, o tai kenkia taikos pastangoms; ragina minėtas kaimynines šalis susilaikyti nuo trečiųjų šalių įtraukimo į savo varžymąsi Afganistane ir primygtinai ragina kaimynines šalis ir regioniniu mastu įtakingas valstybes visapusiškai bendradarbiauti Afganistane siekiant ilgalaikės ir tvarios taikos;

13.  primygtinai ragina ES dėti daugiau pastangų palaikant dialogą ir bendradarbiaujant su regioniniais partneriais, kad būtų kovojama su prekyba narkotikais, pinigų plovimu, teroristų finansavimu ir neteisėtu žmonių gabenimu;

14.  pabrėžia labai didelę Afganistano infrastruktūros ir regioninio vystymosi, kurie yra regiono stabilizavimo veiksniai, svarbą siekiant gerinti Vidurinės Azijos ir Pietų Azijos šalių prekybą ir jungtis;

15.  ragina ES įtraukti nuostatas dėl ES ir Afganistano bendradarbiavimo į savo strategijas dėl Vidurinės Azijos ir Pietų Azijos;

Saugumas ir taikos kūrimas

16.  vis dar yra labai susirūpinęs dėl nuolat blogėjančios saugumo padėties Afganistane ir dėl nuolat didėjančių Talibano kovotojų ir įvairių teroristinių grupuočių, pvz., IS-KP, kontroliuojamų teritorijų – ši tendencija, atrodo, labai sustiprėjo dėl užsienio kovotojų dalyvavimo; griežtai smerkia šių kovotojų įvykdytus išpuolius prieš Afganistano civilius gyventojus, saugumo pajėgas, institucijas ir pilietinę visuomenę; pakartoja savo visapusišką įsipareigojimą kovoti su visų formų terorizmu ir reiškia pagarbą visoms koalicijos ir Afganistano pajėgoms bei civiliams gyventojams, kurie paaukojo savo gyvybę už demokratinį, įtraukų, klestintį, saugų ir stabilų Afganistaną; pažymi, kad daugiau nei pusė priešvyriausybinių išpuolių 2018 m. buvo priskirta IS-KP grupuotei, kurios tikslas – sutrukdyti susitaikymo ir taikos procesui ir jį nutraukti; susirūpinęs pažymi, kad dabartinėms džihadistų organizacijoms IS-KP, „Al Qaeda“ ir įvairioms jų atšakoms pavyko prisitaikyti ir įsitvirtinti, ir tai yra didelis saugumo uždavinys Afganistanui, regionui ir Europai;

17.  atkreipia dėmesį į ES nuolat reiškiamą paramą įtraukiam taikos ir susitaikymo procesui, kuriam vadovautų ir už kurį būtų atsakingas Afganistanas, įskaitant taikos susitarimo, dėl kurio susitarta su grupuote „Hezb-e-Islami“, įgyvendinimą; yra pasirengęs prisidėti šiuo klausimu visomis tinkamomis ES priemonėmis, kai tik bus pradėtas vykdyti prasmingas taikos procesas; ragina Talibaną pasmerkti smurtą, prisijungti prie taikos proceso ir pripažinti Afganistano Konstituciją; pabrėžia, kad remia vyriausybės kelis kartus pateiktą visapusišką taikos pasiūlymą Talibanui; ragina pilietinę visuomenę visapusiškai dalyvauti šiose derybose; pripažįsta, kad reikės spręsti ilgalaikių jungtinių tarptautinių saugumo pajėgų dislokavimo klausimą, siekiant padėti Afganistano saugumo pajėgoms stabilizuoti šalį ir užkirsti kelią tam, kad ji vėl netaptų saugiu prieglobsčiu teroristinėms grupėms ir regioninio nestabilumo šaltiniu; ragina visas konflikto šalis laikytis tarptautinės humanitarinės teisės;

18.  teigiamai vertina pirmąjį ugnies nutraukimo laikotarpį nuo 2001 m. Id al Fitro šventės metu, kuris parodė didelį afganistaniečių norą siekti taikos; ragina Talibaną laikytis Afganistano prezidento raginimų pradėti naują ugnies nutraukimo laikotarpį;

19.  pabrėžia, kad keturi karo ir konfliktų dešimtmečiai, pradedant sovietų invazija į Afganistaną 1979 m., lėmė daugybę neišspręstų problemų, su kuriomis šiandien susiduria Afganistanas; atsižvelgdamas į tai pripažįsta jaunimo ir Afganistano diasporos vaidmenį saugesnės ir geresnės šalies ateities kūrimo procese; ragina ES remti pereinamojo laikotarpio teisingumą smurto aukoms;

20.  pažymi, kad 2016 m. gruodžio mėn. pasibaigus bendros saugumo ir gynybos politikos misijai EUPOL AFGHANISTAN, teikusiai specializuotus mokymus ir konsultacijas Afganistano nacionalinei policijai ir Vidaus reikalų ministerijai, Sąjunga tęsė savo bendradarbiavimą su Afganistano policija pasitelkdama ES išorės priemones, pvz., priemonę, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos (IcSP), pagal kurią taip pat finansuojami susitaikymo veiksmai;

21.  pažymi, kad vykdant Tarptautinių saugumo paramos pajėgų (ISAF) misiją buvo sėkmingai nuo nulio sukurtos stiprios Afganistano nacionalinės saugumo pajėgos, kurias sudaro 352 000 kareivių ir policijos pareigūnų su pėstininkais, karine policija, žvalgyba, kelių išminavimo sistema, kovine parama, medicinos, aviacijos ir logistikos pajėgumais, kovojančios su sukilėlių įtaka šalyje;

22.  atkreipia dėmesį į tai, kad ISAF sukūrė saugią aplinką siekiant gerinti valdymą ir ekonominę plėtrą, o tai lėmė, kad šalis pakilo daugiausia procentinių punktų iš visų šalių pagrindinės sveikatos priežiūros ir kitose vystymosi srityse; pažymi, kad ISAF sėkmė taip pat lėmė aktyvios žiniasklaidos susiformavimą ir kad šiuo metu milijonai afganistaniečių naudojasi teise balsuoti;

23.  toliau ragina NATO tvirtos paramos misiją tęsti Afganistano kariuomenės mokymą ir priežiūrą; ragina valstybes nares siūlyti civilinio krizių valdymo mokymus Afganistano nacionalinėms ir vietos valdžios institucijoms;

24.  ragina NATO ir ES bendradarbiauti siekiant rinkti žvalgybos informaciją apie sukilėlių grupuotes, kurios kelia grėsmę Afganistanui, ir kartu koordinuoti politines rekomendacijas Afganistano saugumo pajėgoms;

25.  labai apgailestauja dėl to, kad Talibanas ir kitos sukilėlių grupuotės naudoja ES ir tarptautinės bendruomenės buvimą Afganistane ir pokyčius, kuriuos joms pavyko pasiekti, propagandos tikslais, kad skatintų naratyvą, pagal kurį užsienio okupantai grasina Afganistano šaliai ir gyvenimo būdui; ragina ES ir Afganistano vyriausybę kovoti su tokia propaganda;

26.  pabrėžia, kad kova su terorizmo finansavimu yra būtina siekiant sukurti saugumą skatinančią aplinką Afganistane; primygtinai ragina visus atitinkamus partnerius dėti daugiau pastangų siekiant išardyti visus teroristų finansavimo tinklus, įskaitant piktnaudžiavimo hawala tinklais ir tarptautine parama šiuo tikslu nutraukimą, siekiant kovoti su radikalizacija, ekstremizmu ir verbavimo priemonėmis, kuriomis toliau naudojasi Afganistano teroristinės organizacijos;

27.  primygtinai ragina Afganistano vyriausybę imtis visų būtinų priemonių siekiant užtikrinti, kad ekstremistinių ideologijų plitimo prevencija ir kova su juo būtų vienas iš svarbiausių jos prioritetų;

28.  pritaria Afganistano taikos ir reintegracijos programai, pagal kurią į visuomenę vėl integruojami Talibano nariai, kurie pasiduoda ir atsisako smurto; teigiamai vertina tai, kad Jungtinės Karalystės indėlis jau viršija 9 mln. GBP;

29.  ragina Afganistano vyriausybę visapusiškai įgyvendinti JT Saugumo Tarybos rezoliucijas dėl moterų, taikos ir saugumo ir užtikrinti moterų dalyvavimą, apsaugą ir teises visame konflikto cikle nuo konfliktų prevencijos iki atstatymo po konflikto;

30.  ragina Afganistano vyriausybę parengti veiksmingas kovos su cheminėmis, biologinėmis, radiologinėmis ir branduolinėmis (ChBRB) grėsmėmis priemones; primygtinai ragina ES teikti operatyvinę, techninę ir finansinę paramą gebėjimams stiprinti ChBRB grėsmių srityje;

31.  ragina Afganistano vyriausybę stiprinti savo vidaus kontrolės sistemas, siekiant kovoti su plataus masto šaulių ir smulkiųjų ginklų platinimu pagal galiojančius tarptautinius standartus;

Valstybės kūrimas

32.  pabrėžia, jog būtina, kad Afganistano vyriausybė ir tarptautinė bendruomenė dėtų daugiau pastangų siekdamos panaikinti korupciją šalyje, taip pat stiprinti reaguoti gebančias ir įtraukias institucijas ir gerinti vietos valdymą, nes tai yra labai svarbūs žingsniai kuriant stabilią ir teisėtą valstybę, gebančią užkirsti kelią konfliktams ir sukilėlių grupuotėms; ragina Afganistano vyriausybę stiprinti nacionalinius pajėgumus sugrąžinti pavogtą turtą įgyvendinant tokias programas, kaip Pasaulio banko grupės ir JT narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuro (UNODC) iniciatyva dėl pavogto turto atgavimo;

33.  ragina Afganistano vyriausybę didinti politinį įtraukumą, stiprinti atskaitomybę ir aktyviai kovoti su korupcija;

34.  pabrėžia, kad reikia panaikinti atotrūkį tarp Afganistano nacionalinių ir vietos valdžios institucijų; pripažįsta, kad šią problemą galima būtų sušvelninti, jei Afganistano vyriausybė užtikrintų statuto, pagal kurį regionų valdytojai turi būti dislokuoti jų atstovaujamose teritorijose, įgyvendinimą;

35.  ragina ES užtikrinti, kad ES lėšos būtų investuojamos į projektus, kuriais padedama Afganistano gyventojams, ir kad būtų teikiama tinkama parama savivaldybėms suteikiant joms pagrindines paslaugas ir stiprinant vietos valdymą, siekiant gyventojams užtikrinti būtiną gyvenimo lygį, garantuoti centrinės valdžios institucijų ir vietos savivaldybių koordinavimą, kad būtų galima nustatyti investavimo prioritetus, didinti paramą pilietinei visuomenei, ypač žmogaus teisių gynėjams, ir visų pirma teikti pirmenybę projektų, kuriais remiami subjektai, skatinantys atskaitomybę, žmogaus teises bei demokratijos principus, ir kuriais puoselėjamas vietoje vykdomas dialogas ir konfliktų sprendimo mechanizmai, finansavimą;

36.  ragina ES toliau įgyvendinti savo laipsniško pagalbos mažinimo planą po to, kai buvo baigta vykdyti Europos Sąjungos policijos misija (EUPOL), o tai apima tvaraus veiklos perdavimo EUPOL vietos ir tarptautiniams partneriams užtikrinimą; primygtinai ragina visas šalis toliau dėti pastangas siekiant, kad Afganistano nacionalinė policija taptų profesionaliomis pajėgomis, užtikrinančiomis saugą ir saugumą, stiprinti visas teisėsaugos institucijas, ypač daug dėmesio skiriant teismų sistemos nepriklausomumui, policijai ir Afganistano kalėjimų būklės gerinimui bei kalinių teisių paisymui;

37.  apgailestauja dėl to, kad kovos su narkotikais kampanijos Afganistane yra nesėkmingos ir kad nepakankamai pastangų dedama siekiant kovoti su Talibano narkotikų laboratorijomis ir tarptautiniais organizuoto nusikalstamumo tinklais, kurie yra prekybos narkotikais pagrindas ir teikia finansavimą Talibanui bei teroristinėms operacijoms; pritaria Afganistano vyriausybės naujai kovos su narkotikais strategijai, kurią remia UNODC; yra susirūpinęs dėl išaugusios opijaus gamybos masto Afganistane(16) ir ragina Afganistano vyriausybę įgyvendinti tikslinę politiką, kuri pakeistų šią tendenciją; pažymi, kad labai svarbu sukurti apčiuopiamas ir tvarias alternatyvas aguonų auginimui ir sudaryti sąlygas augintojams jomis pasinaudoti;

38.  pabrėžia, kad pagrindiniai Talibano pajamų šaltiniai yra neteisėta kasyba ir opijaus gamyba; pažymi, jog šiuo metu yra apskaičiuota, kad Talibanas kasmet gauna 200–300 mln. EUR pajamų iš neteisėtos kasybos veiklos;

39.  ragina taip pat numatyti tinkamą stabdžių ir atsvarų sistemą ir padidinti skaidrumą, siekiant užtikrinti viešojo administravimo, įskaitant finansų valdymą, veiksmingumą, taip pat užkirsti kelią bet kokiam piktnaudžiavimui užsienio pagalba ar parama vystymuisi, laikantis Paryžiaus deklaracijos dėl pagalbos veiksmingumo;

40.  teigiamai vertina tai, kad 2016 m. ES su Afganistanu pasirašė Sutartį dėl paramos valstybei stiprinti, pagal kurią skiriama 200 mln. EUR paramos biudžetui per dvejus metus, siekiant stiprinti valstybės institucijas ir didinti išteklius, skiriamus vystymosi prioritetams, pvz., ekonomikos augimo skatinimui, skurdo mažinimui ir kovai su korupcija; pabrėžia, kad reikia veiksmingai naudoti išteklius;

41.  pažymi, kad Sutartis dėl paramos valstybei stiprinti grindžiama bendra teigiama Afganistano pagrindinėse reformų srityse padarytos pažangos apžvalga; pripažįsta, kad svarbu apibrėžti tikslus, kurie iškelti Sutartyje dėl paramos valstybei stiprinti, ir finansavimo sąlygas; be to, atkreipia dėmesį į priežiūros ir sistemingos stebėsenos svarbą siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui; pabrėžia, jog svarbu, kad Afganistano vyriausybė skirtų dėmesį vystymuisi ir stabilumui; ragina Komisiją reguliariai informuoti Parlamentą apie Sutarties dėl paramos valstybei stiprinti įgyvendinimą ir pabrėžia, kad jos išvadomis šiuo klausimu turėtų būti naudojamasi rengiantis tęsti paramos biudžetui operaciją 2018–2021 m. laikotarpiu.

Pilietinė visuomenė ir žmogaus teisės

42.  teigiamai vertina tai, kad ES ir Afganistano bendradarbiavimo partnerystės ir vystymosi srityje susitarime pabrėžiamas dialogas žmogaus teisių, visų pirma moterų, vaikų ir etninių bei religinių mažumų teisių, klausimais, siekiant užtikrinti galimybę gauti išteklių ir remti visapusišką naudojimąsi jų pagrindinėmis teisėmis, be kita ko, įdarbinant daugiau moterų Afganistano vyriausybinėse struktūrose, taip pat saugumo ir teismų sistemose; ragina Afganistaną siekti panaikinti visų formų smurtą prieš moteris ir mergaites ir jų diskriminaciją. pabrėžia, kad reikia dėti daugiau pastangų siekiant įgyvendinti bendradarbiavimo partnerystės ir vystymosi srityje susitarimo I ir II antraštinėse dalyse išdėstytas nuostatas;

43.  primygtinai ragina ES laikytis tvirtos pozicijos dėl žmogaus teisių užtikrinimo ir pabrėžia, kad demokratiniai principai, žmogaus teisės, ypač moterų ir mažumų teisės, taip pat teisinė valstybė yra esminės susitarimo nuostatos; primygtinai ragina ES imtis konkrečių priemonių, jei Afganistano vyriausybė pažeistų esmines susitarimo nuostatas;

44.  primena, kad ES ypač daug dėmesio skiria moterų, vaikų, neįgaliųjų ir skurstančių asmenų sąlygų gerinimui ir kad šioms grupėms ypač reikia pagalbos, įskaitant sveikatos priežiūros ir švietimo srityse;

45.  palankiai vertina tai, kad susitarime labai daug dėmesio skiriama lyčių lygybei ir su ja susijusioms politikos priemonėms, taip pat pilietinės visuomenės plėtrai; ragina ES imantis veiksmų vystymosi srityje toliau skatinti moterų ir vyrų lygybę ir moterų įgalėjimą, atsižvelgiant į tai, kad dėl besikeičiančio visuomenės požiūrio į moterų socialinį ir ekonominį vaidmenį reikia atitinkamų priemonių informuotumo didinimo, švietimo ir reguliavimo sistemos reformos srityse;

46.  pabrėžia, kad būtina apsaugoti etnines ir religines mažumas, kurioms gresia pavojus arba prieš kurias vykdomi išpuoliai; pažymi, kad toks pavojus dažniau gresia šiitų hazarų etninei grupei nei kitoms grupėms, todėl jai reikia skirti ypatingą dėmesį;

47.  ragina stiprinti ir remti Afganistano nacionalines ir subnacionalines institucijas, susijusias su žmogaus teisėmis, pilietinės visuomenės organizacijas ir akademinę bendruomenę; primygtinai ragina tarptautinius partnerius skatinti glaudesnį bendradarbiavimą ir įsipareigojimą šiems Afganistano partneriams;

48.  remia TBT pastangas užtikrinti atskaitomybę už karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui, kurie tariamai įvykdyti nuo 2003 m. gegužės mėn.;

49.  yra susirūpinęs dėl vis didėjančio smurtinių ir tyčinių išpuolių prieš sveikatos priežiūros įstaigas, sveikatos priežiūros darbuotojus ir civilinę infrastruktūrą skaičiaus; primygtinai ragina visas šalis laikytis savo įsipareigojimų pagal tarptautinę žmogaus teisių teisę ir tarptautinę humanitarinę teisę, kad būtų išvengta išpuolių prieš civilius gyventojus ir civilinę infrastruktūrą;

50.  ragina Afganistano vyriausybę nedelsiant paskelbti mirties bausmės taikymo moratoriumą – tai būtų žingsnis jos panaikinimo link;

Vystymasis ir prekyba

51.  pripažįsta, kad galutinis ES pagalbos Afganistanui tikslas – padėti šalies vyriausybei pasitelkiant ekonomiką pašalinti skurdą ir vystytis taip, kad jos taptų nepriklausomos ir būtų užtikrintas augimas ir vidaus vystymasis bei regioninis bendradarbiavimas, vykdant išorės prekybą ir tvarias viešąsias investicijas, kad būtų sumažinta pernelyg didelė priklausomybė nuo užsienio pagalbos, prisidedant prie Afganistano socialinio, ekonominio ir aplinkosauginio vystymosi;

52.  pažymi, kad Afganistanas yra vienas iš didžiausių paramos vystymuisi gavėjų pasaulyje ir kad 2002–2016 m. ES institucijos šiai šaliai įsipareigojo teikti paramą, siekiančią 3,6 mlrd. EUR; apgailestauja dėl to, kad skurstančių Afganistano gyventojų dalis padidėjo nuo 38 proc. (2012 m.) iki 55 proc. (2017 m.), ir atkreipia dėmesį į tai, kad, išvedus tarptautines saugumo pajėgas, dėl to sumažinus tarptautines dotacijas ir blogėjant saugumo padėčiai, nuo 2014 m. šalyje pastebimas lėtas augimas;

53.  pabrėžia, kad būtina spręsti aukšto nedarbo lygio problemą ir kovoti su skurdu, kad būtų galima siekti taikos ir stabilumo šalyje;

54.  pabrėžia, kad norint užkirsti kelią jaunų vyrų verbavimui į Talibaną ir kitus sukilėlių tinklus, reikia suteikti jiems daugiau galimybių dirbti ne ūkininkavimo srityje ar valdžios institucijose;

55.  palankiai vertina 2016 m. Afganistano nacionalinę taikos ir vystymosi programą (angl. ANPDF) ir Savarankiškumo taikant tarpusavio atskaitomybę programą, patvirtintą Afganistano vyriausybės; ragina ES ir jos valstybes nares, vadovaujantis vystymosi veiksmingumo principais, toliau bendradarbiavimo partnerystės ir vystymosi srityje susitarimu remti vystymosi prioritetus, už kuriuos atsakingas Afganistanas;

56.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę bei Europos Komisiją reguliariai vertinti visas ES priemones Afganistane, naudojant aiškius kokybinius ir kiekybinius rodiklius, ypač susijusius su parama vystymuisi, geru valdymu, įskaitant teisingumo sektorių, pagarba žmogaus teisėms ir saugumu; atsižvelgdamas į tai, taip pat ragina atlikti ES priemonių santykinio poveikio bendrai padėčiai šalyje vertinimą, be to, įvertinti ES subjektų bei kitų tarptautinių misijų ir priemonių koordinavimo ir bendradarbiavimo lygį, paskelbti išvadas bei rekomendacijas ir pranešti apie jas Parlamentui;

57.  apgailestauja dėl to, kad, nepaisant reikšmingos užsienio pagalbos, poveikis buvo nedidelis; ragina Europos Audito Rūmus parengti specialiąją ataskaitą dėl ES paramos Afganistanui veiksmingumo per pastarąjį dešimtmetį;

58.  ragina ES ir kitas tarptautines agentūras, dalyvaujančias Afganistano vystymosi procese, bendradarbiauti su Afganistano žiniasklaida siekiant užtikrinti, kad Afganistano žmonės būtų strategiškai informuoti apie vystymosi pastangas, jų šaltinius, tikslus ir poveikį;

59.  primena, kad šiuo metu Afganistane trūksta civilių ekspertų; ragina ES ir jos valstybes nares įdarbinti ir tinkamai apmokyti civilius ekspertus pagrindinėse srityse, kurios yra labai svarbios norint plėtoti ekonomiką ir kovoti su narkotikais, siekiant padėti Afganistano pareigūnams ir vietos gyventojams ir juos apmokyti;

60.  pabrėžia, kad būtina remti Afganistano švietimo sistemą, siekiant didinti vaikų skaičių mokyklų klasėse visais lygmenimis;

61.  palankiai vertina tai, kad nuo 2001 m. mokyklą lankančių vaikų skaičius išaugo dešimt kartų, o mergaitės sudaro 39 proc. mokinių;

62.  primygtinai ragina ypatingą dėmesį skirti jaunajai kartai ir ragina visapusiškai naudotis programomis, pvz., programa „Erasmus+“ ir „Horizontas 2020“, siekiant užmegzti švietimo įstaigų, akademinės bendruomenės, mokslinių tyrimų sektorių bei mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) tarpusavio ryšius;

63.  pritaria ES ir valstybių narių veiksmams, kuriais prisidedama prie Afganistano rekonstrukcijos patikos fondo, kurį bendrai valdo Pasaulio bankas ir Afganistano finansų ministerija ir kuris teikia pagrindines ypatingos svarbos paslaugas, ypač daug dėmesio skiriant sveikatai ir švietimui;

64.  palankiai vertina tai, kad 2016 m. Afganistanas įstojo į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO), ir pripažįsta pridėtinę prekybos ir tiesioginių užsienio investicijų vertę Afganistano ateičiai; pripažįsta, kad narystė PPO galėtų daryti teigiamą poveikį siekiant Afganistano integracijos į pasaulio ekonomiką;

65.  pažymi, kad 2016 m. šaliai įstojus į PPO, dėl ko sustiprėjo Afganistano ryšiai su pasauline ekonomika, ES suteikė galimybę Afganistanui patekti į ES rinką netaikant muitų ir kvotų, tačiau pripažįsta, kad reikia imtis tolesnių konkrečių priemonių, kad privatusis sektorius galėtų pasinaudoti šio režimo teikiamais pranašumais ir taip pagerėtų jo vidinė plėtra;

66.  pabrėžia, kad Afganistano valdžios institucijos turėtų parengti tvarų ekonomikos modelį, kurios pagrindas būtų perskirstymo principas; ragina ES remti Afganistaną aplinkosauginio vystymosi ir energetikos pertvarkos srityse, nes nuostatos dėl švarios ir tvarios energijos yra esminiai veiksniai siekiant sparčiau įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus;

67.  pabrėžia, kad reikia dėti tolesnes pastangas siekiant padidinti valdžios institucijų gebėjimus rengti ir įgyvendinti prekybos strategijas ir politikos priemones, pagerinti tarpvalstybinį prekių judėjimą ir produktų kokybę, kad ji atitiktų tarptautinius standartus;

68.  ragina stiprinti ES įsisteigusių įmonių ir Afganistano privačiojo sektoriaus verslas verslui ryšius; skatina sudaryti palankias sąlygas MVĮ plėtrai;

69.  remia ir teigiamai vertina kiekvieną ES, atskiros valstybės narės ar bet kurio tarptautinės bendruomenės nario pradėtą įgyvendinti vystymosi programą, kurios tikslas – padėti mažųjų įmonių savininkams ir verslininkams tvarkyti teisines išlaidas, perprasti reglamentus ir įveikti kitas gamybos kliūtis, kurios kitokiu atveju atgrasytų įmones nuo patekimo į rinką ir (arba) trukdytų joms augti rinkoje;

70.  pripažįsta, kad Afganistano mineralų atsargos suteikia ekonominę galimybę šaliai gauti pajamų ir kurti darbo vietas; pažymi, kad Kinija parodė susidomėjimą šiomis mineralų atsargomis, ypač daug dėmesio skirdama retųjų žemių elementams;

Migracija

71.  pripažįsta, kad migracija yra nuolatinis Afganistano uždavinys, kuris kelia problemų kaimyninėms šalims ir ES valstybėms narėms; yra susirūpinęs dėl precedento neturinčio grįžtančių migrantų skaičiaus, visų pirma, iš Pakistano ir Irano ir mažesniu mastu iš Europos; pripažįsta, kad su šalies viduje perkeltais asmenimis ir pabėgėliais susiję klausimai – tai grėsmės, kurią kelia sukilėlių grupuočių smurtas Afganistane, taip pat ekonominių ir aplinkosauginių veiksnių rezultatas; pabrėžia, kad ES ir tarptautinės bendruomenės pastangos turėtų būti sutelktos į pagrindinių masinės migracijos priežasčių prevenciją; palankiai vertina Afganistano nacionalinę grįžtančių asmenų valdymo strategiją; tačiau yra susirūpinęs dėl to, kad Afganistano valdžios institucijos nėra parengusios nuolatinės integracijos politikos, kad galėtų valdyti šiuo metu grįžtančius asmenis; yra įsitikinęs, kad siekiant užtikrinti stabilumą šalyje labai svarbu tinkamai vėl integruoti grįžtančius asmenis, ypač vaikus, kuriems turi būti užtikrinta galimybė gauti pradinį ir vidurinį išsilavinimą, ir kad vykdant grąžinimo procedūras sugrįžę asmenys turi nepatirti smurto ar prievartos;

72.  pabrėžia, kad, JT humanitarinių reikalų koordinavimo biuro (OCHA) duomenimis, Afganistane 5,5 mln. gyventojų, įskaitant po konflikto ar sausros šalies viduje perkeltus asmenis, reikalinga humanitarinė pagalba, ir atkreipia dėmesį į tai, kad dėl sausros šiaurinėje ir vakarinėje šalies dalyje priverstinai perkelta daugiau kaip 250 000 asmenų; pažymi, kad finansuojama tik 33,5 proc. Humanitarinės pagalbos teikimo plano, ir todėl primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant spręsti pagrindines humanitarines problemas ir atsižvelgti į žmonių poreikius bei ypatingą dėmesį skirti pažeidžiamiems asmenims, įskaitant tuos, kurie gyvena sunkiai pasiekiamose vietovėse;

73.  apgailestauja dėl to, kad, nepaisant bendradarbiavimo partnerystės ir vystymosi srityje susitarimo 28 straipsnio 4 dalies, kurioje teigiama, kad susitarimo šalys turėtų sudaryti readmisijos susitarimą, nebuvo pasiektas joks oficialus susitarimas, tačiau buvo pasiektas neoficialus susitarimas dėl bendrų tolesnių veiksmų; mano, jog svarbu, kad visi susitarimai dėl readmisijos būtų oficialiai įtvirtinti siekiant užtikrinti demokratinę atskaitomybę; apgailestauja dėl to, kad trūksta su bendrais tolesniais veiksmais susijusios parlamentinės priežiūros ir demokratinės kontrolės, ir pabrėžia, kad svarbu nuolat palaikyti dialogą su atitinkamais subjektais siekiant rasti tvarų sprendimą dėl Afganistano pabėgėlių klausimo regioninio aspekto;

74.  apgailestauja dėl migracijos bangos iš Afganistano į Vakarus, visų pirma, išsilavinusių žmonių ir jaunimo, dėl to, kad šalyje trūksta perspektyvų; atkreipia dėmesį į ES pagalbą, kuria siekiama pagerinti Afganistano emigrantų gyvenimą Pakistane ir Irane; ragina šias šalis neišsiųsti šių asmenų, nes tai gali turėti didelį neigiamą poveikį Afganistano stabilumui ir ekonomikai; primygtinai ragina užtikrinti, kad pabėgėlių grįžimas į savo namus vyktų saugiai, tvarkingai ir savanorišku pagrindu;

75.  palankiai vertina Komisiją, kuri 2016 m. parengė didelės apimties projektą, skirtą geresnei į Afganistaną, Bangladešą ir Pakistaną grįžtančių migrantų reintegracijai, pagal kurį 2016–2020 m. konkrečiai Afganistanui skiriama 72 mln. EUR;

76.  pabrėžia, kad ES Afganistanui teikiama parama vystymuisi neturėtų būti vertinama tik atsižvelgiant į migracijos aspektą ir sienų valdymo tikslus, ir mano, kad teikiant paramą vystymuisi turėtų būti veiksmingai šalinamos pagrindinės migracijos priežastys;

Sektorių bendradarbiavimas

77.  primygtinai ragina Komisiją pateikti išsamias kiekvieno sektoriaus strategijas siekiant užtikrinti plataus masto vystymąsi visose bendradarbiavimo su Afganistanu srityse;

78.  ragina dėti pastangas siekiant panaudoti ES patirtį pajėgumų stiprinimo ir viešojo administravimo bei valstybės tarnybos reformos srityje; pabrėžia, kad reikia skubiai gerinti mokesčių srities valdymą; ragina teikti paramą pilietinės visuomenės organizacijoms, visapusiškai atsižvelgiant į jų skirtingą etninę, religinę, socialinę ar politinę padėtį;

79.  pabrėžia, kad žemės ūkis generuoja 50 proc. Afganistano gyventojų pajamų ir ketvirtadalį jo BVP; pažymi, kad ES yra įsipareigojusi 2014–2020 m. laikotarpiu skirti 1,4 mlrd. EUR vystymosi projektams kaimo vietovėse; taip pat pažymi, kad šie projektai yra labai svarbūs norint užtikrinti, kad ūkininkai nepereitų į šešėlinę ekonomiką;

80.  atkreipia dėmesį į tai, kad 80 proc. Afganistano gyventojų užsiima natūriniu ūkininkavimu žemės ūkiui priešiškoje aplinkoje ir taiko prastus drėkinimo metodus; pritaria tam, kad būtų didinamos pastangos siekiant užtikrinti apsirūpinimo maistu saugumą;

81.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į dabartinę sausrą Afganistane, kuri yra didžiausia per pastaruosius dešimtmečius ir kelia grėsmę žmonėms, gyvuliams ir žemės ūkiui; taip pat yra susirūpinęs dėl dažnų gaivalinių nelaimių, kaip antai staigūs potvyniai, žemės drebėjimai, nuošliaužos ir atšiaurios žiemos;

82.  su susirūpinimu pažymi, kad žala žemės ūkio produktams, pvz., kviečiams, gali lemti perkėlimą, skurdą, badą ir tam tikrais atvejais perėjimą į juodąją rinką ir kad trims milijonams žmonių gresia labai didelė apsirūpinimo maistu saugumo ir pragyvenimo šaltinio praradimo grėsmė;

83.  pripažįsta, kad perkėlus didesnę maisto perdirbimo vertės grandinės dalį atgal į Afganistaną būtų galima padidinti šeimų gaunamas pajamas ir apsirūpinimo maistu saugumą, sumažinti maisto kainas ir suteikti daugiau galimybių įsidarbinti;

84.  ragina ES toliau dėti pastangas gerinant sveikatos priežiūrą Afganistane ir pabrėžia skiepijimo svarbą visiems žmonėms, bet ypač tiems, kurie ypač pažeidžiami dėl ligos, pavyzdžiui, vaikams;

85.  teigiamai vertina tai, kad galimybės naudotis pirminės sveikatos priežiūros paslaugomis išaugo nuo 9 proc. iki daugiau nei 57 proc., kad gyvenimo trukmė padidėjo nuo 44 iki 60 metų ir kad šį pagerėjimą buvo įmanoma pasiekti dėl ES, atskirų valstybių narių ir tarptautinės bendruomenės įnašų; atsižvelgdamas į šiuos pasiekimus pripažįsta, kad vis dar reikia daugiau nuveikti siekiant toliau didinti gyvenimo trukmę ir mažinti gimdyvių bei naujagimių mirtingumą;

86.  griežtai smerkia korupcinę veiklą Afganistano sveikatos priežiūros sistemoje, pvz., nelegalių vaistų importą, ir primygtinai ragina ES toliau daryti spaudimą Afganistano vyriausybei, kad ji dėtų daugiau pastangų siekiant užkirsti kelią tokiai korupcijai;

87.  pakartoja, kad Afganistane reikalingi kvalifikuoti medicinos darbuotojai, ir ragina ES ir jos valstybes nares toliau įtraukti medicinos specialistus į vietos gydytojų ir medikų rengimą;

88.  pažymi, kad prekyba žmonėmis ir neteisėtas migrantų gabenimas kenkia visoms šalims, ypač Afganistano visuomenei; ragina nedelsiant įgyvendinti galiojančius susitarimus, įskaitant dėl keitimosi informacija, siekiant išardyti tarpvalstybinius nusikalstamus tinklus, kurie naudojasi nestabilumu ir silpnomis institucijomis;

Bendradarbiavimo partnerystės ir vystymosi srityje susitarimo įgyvendinimas

89.  teigiamai vertina bendradarbiavimo partnerystės ir vystymosi srityje susitarimą kaip pirmuosius ES ir Afganistano sutartinius santykius;

90.  pažymi, kad bendradarbiavimo partnerystės ir vystymosi srityje susitarimas yra pagrindas siekiant plėtoti santykius įvairiose srityse, pvz., teisinės valstybės, sveikatos, kaimo plėtros, švietimo, mokslo ir technologijų, kovos su korupcija, pinigų plovimo, terorizmo finansavimo, organizuoto nusikalstamumo ir narkotikų, migracijos, branduolinio saugumo, masinio naikinimo ginklų neplatinimo ir klimato kaitos;

91.  palankiai vertina tai, kad sukurtos jungtinės bendradarbiavimo institucijos vykdomuoju lygmeniu, ypatingą dėmesį skiriant reguliariems dialogams politiniais klausimais, įskaitant žmogaus teises, visų pirma moterų ir vaikų teises, nes šie susitarimo elementai yra esminiai, taip pat iššūkių atrėmimui ir tvirtesnės partnerystės galimybių kūrimui;

92.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad bendradarbiavimo partnerystės ir vystymosi srityje susitarime nenumatytos nuostatos dėl jo įgyvendinimo jungtinės parlamentinės kontrolės; ragina, kad Europos Parlamentas, valstybių narių parlamentai ir Afganistano parlamentas atliktų vaidmenį stebint bendradarbiavimo partnerystės ir vystymosi srityje susitarimo įgyvendinimą;

93.  atkreipia dėmesį į tai, kad nuo 2017 m. rugsėjo mėn. ES specialusis įgaliotinis Afganistane pakeistas specialiuoju pasiuntiniu, taip supaprastinant EIVT struktūrą;

94.  apgailestauja dėl to, kad Taryba priėmė sprendimą dėl laikino taikymo srityse, dėl kurių turi pritarti Parlamentas, visų pirma skyriaus dėl bendradarbiavimo prekybos ir investicijų klausimais, kurie priklauso išimtinei ES kompetencijai, laikino taikymo, o ne paprašė ratifikuoti ankstyvuoju proceso etapu prieš imantis šių veiksmų; mano, kad šis sprendimas prieštarauja ES sutarties 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtintam lojalaus bendradarbiavimo principui ir pažeidžia teisėtas Parlamento teises ir pareigas;

o
o   o

95.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES specialiajam įgaliotiniui Afganistane, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Afganistano Islamo Respublikos vyriausybei ir parlamentui.

(1) OL L 67, 2017 3 14, p. 3.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2019)0169.
(3) OL C 65, 2016 2 19, p. 133.
(4) OL C 169 E, 2012 6 15, p. 108.
(5) OL C 168 E, 2013 6 14, p. 55.
(6) OL C 378, 2017 11 9, p. 73.
(7) OL C 349, 2017 10 17, p. 41.
(8) OL C 366, 2017 10 27, p. 129.
(9) OL C 66, 2018 2 21, p. 17.
(10) OL C 298, 2018 8 23, p. 39.
(11) OL C 337, 2018 9 20, p. 48.
(12) OL C 369, 2018 10 11, p. 85.
(13) 2011 m. lapkričio 10 d. Tarybos sprendimai (16146/11 ir 16147/11).
(14) Europos prieglobsčio paramos biuro (EASO) informacijos apie kilmės šalį ataskaita, Afganistano saugumo padėtis (atnaujinta informacija), 2018 m. gegužės mėn. https://coi.easo.europa.eu/administration/easo/PLib/Afghanistan-security_situation_2018.pdf.
(15) JAV specialiojo Afganistano atstatymo generalinio inspektoriaus (SIGAR) ketvirčio ataskaita Jungtinių Amerikos Valstijų Kongresui, 2018 m. spalio 30 d., https://www.sigar.mil/pdf/quarterlyreports/2018-10-30qr.pdf.
(16) https://www.unodc.org/unodc/en/frontpage/2018/May/last-years-record-opium-production-in-afghanistan-threatens-sustainable-development--latest-survey-reveals.html


Islandijos, Norvegijos, Šveicarijos bei Lichtenšteino dalyvavimas Agentūros eu-Lisa veikloje ***
PDF 119kWORD 42k
2019 m. kovo 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Islandijos Respublikos, Norvegijos Karalystės, Šveicarijos Konfederacijos bei Lichtenšteino Kunigaikštystės susitarimo dėl tų valstybių dalyvavimo Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūros veikloje sudarymo Sąjungos vardu projekto (15832/2018 – C8-0035/2019 – 2018/0316(NLE))
P8_TA(2019)0171A8-0081/2019

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (15832/2018),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Norvegijos Karalystės, Islandijos Respublikos, Šveicarijos Konfederacijos bei Lichtenšteino Kunigaikštystės susitarimo projektą (12367/2018),

–  atsižvelgdamas į Tarybos prašymą dėl pritarimo, pateiktą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 74 straipsnį, 77 straipsnio 2 dalies a ir b punktus, 78 straipsnio 2 dalies e punktą, 79 straipsnio 2 dalies c punktą, 82 straipsnio 1 dalies d punktą, 85 straipsnio 1 dalį, 87 straipsnio 2 dalies a punktą ir 88 straipsnio 2 dalį, taip pat 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį (C8-0035/2018),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 ir 4 dalis ir į 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto rekomendaciją (A8-0081/2019),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Norvegijos Karalystės, Islandijos Respublikos, Šveicarijos Konfederacijos bei Lichtenšteino Kunigaikštystės vyriausybėms ir parlamentams.


ES specialiųjų įgaliotinių įgaliojimai ir jų apimtis
PDF 158kWORD 49k
2019 m. kovo 13 d. Europos Parlamento rekomendacija Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai dėl ES specialiųjų įgaliotinių įgaliojimų ir jų apimties (2018/2116(INI))
P8_TA(2019)0172A8-0171/2019

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2, 3, 6, 21, 33 ir 36 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. liepos 26 d. Tarybos sprendimą, kuriuo nustatoma Europos išorės veiksmų tarnybos struktūra ir veikimas(1),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimą dėl politinės atskaitomybės(2),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai metinę bendros užsienio ir saugumo politikos įgyvendinimo ataskaitą Europos Parlamentui,

–  atsižvelgdamas į ES metines ataskaitas dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 20 d. Tarpinstitucinį Europos Parlamento ir Tarybos susitarimą dėl galimybės Europos Parlamentui susipažinti su slapto pobūdžio Tarybos informacija saugumo ir gynybos politikos srityje,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. liepos 9 d. ES specialiųjų įgaliotinių skyrimo, įgaliojimų ir finansavimo gaires ir 2014 m. kovo 11 d. Tarybos pranešimą (7510/14),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. liepos 8 d. rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo, kuriuo nustatoma Europos išorės veiksmų tarnybos struktūra ir veikimas(3),

–  atsižvelgdamas į 2016 m. birželio 28 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pristatytą Visuotinę Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategiją ir vėlesnes įgyvendinimo ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. Tarybos patvirtintas Lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir interseksualių (LGBTI) asmenų naudojimosi visomis žmogaus teisėmis propagavimo ir gynimo ES gaires,

–  atsižvelgdamas į Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) 1975 m. Helsinkio baigiamąjį aktą ir visus jo principus, kaip pagrindinį Europos ir platesnės regioninės saugumo tvarkos dokumentą,

–  atsižvelgdamas į savo rezoliucijas dėl Europos Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai metinių bendros užsienio ir saugumo politikos įgyvendinimo ataskaitų Europos Parlamentui,

–  atsižvelgdamas į savo rezoliucijas dėl ES metinių ataskaitų dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje,

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. lapkričio 15 d. rekomendaciją Tarybai, Komisijai ir Europos išorės veiksmų tarnybai (EIVT) dėl Rytų partnerystės, rengiantis 2017 m. lapkričio mėn. aukščiausiojo lygio susitikimui(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2017 m. liepos 4 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių pažeidimų, susijusių su karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui, įskaitant genocidą, klausimo sprendimo(5),

–  atsižvelgdamas į savo rezoliucijas dėl Ukrainos, kuriomis raginama paskirti ES specialųjį įgaliotinį Krymo ir Donbaso regiono klausimais,

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. birželio 13 d. rekomendaciją Tarybai dėl ES specialiojo įgaliotinio žmogaus teisių klausimais(6),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 ir 113 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A8-0171/2019),

A.  kadangi ES siekia aktyviau veikti tarptautiniu mastu – ne tik ekonomikos, bet ir politikos srityje – siekdama savo veiksmais ir politika prisidėti išlaikant tarptautinę taiką bei saugumą ir taisyklėmis grindžiamą pasaulinę tvarką;

B.  kadangi ES specialiuosius įgaliotinius skiria Taryba, vadovaudamasi Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymu ir suteikdama jiems įgaliojimus siekti konkrečių tikslų, kurių politinis ar saugumo pobūdis konkrečiai apibrėžtas teminiu ar geografiniu aspektais; kadangi paaiškėjo, kad šie įgaliotiniai yra vertinga ir lanksti ES diplomatijos priemonė, nes jie gali įasmeninti ES ir jai atstovauti svarbiausiose vietose ir kritinėmis aplinkybėmis, remiant visoms valstybėms narėms; kadangi lankstūs įgaliojimai reiškia, kad ES specialieji įgaliotiniai yra veiklos priemonės, kurias galima greitai pasitelkti iškilus neramumams tam tikrose šalyse arba tam tikrose teminėse srityse;

C.  kadangi dėl dažno savo dalyvavimo vietoje ES specialieji įgaliotiniai turi privilegijuotą padėtį užmegzti dialogą su pilietine visuomene ir vietos veikėjais, taip pat atlikti mokslinius tyrimus šiuo klausimu; kadangi dėl šios tiesioginės patirties jie gali konstruktyviai prisidėti kuriant politiką ir strategijas;

D.  kadangi šiuo metu yra penki regioniniai ES specialieji įgaliotiniai (Somalio pusiasalio, Sahelio, Vidurinės Azijos, Artimųjų Rytų taikos proceso, Pietų Kaukazo ir krizės Gruzijoje klausimais), du konkrečiai šaliai skirti ES specialieji įgaliotiniai (Kosovo ir Bosnijos ir Hercegovinos klausimais) ir vienas teminis ES specialusis įgaliotinis, atsakingas už žmogaus teisių klausimus;

E.  kadangi šiuo metu tik dviejų ES specialiųjų įgaliotinių pareigas užima moterys;

F.  kadangi tais atvejais, kai įgaliojimus konkrečių šalių klausimu turintys ES specialieji įgaliotiniai tose šalyse atliko dvejopą funkciją, o būtent taip pat ėjo ES delegacijos atitinkamoje šalyje vadovo pareigas, tai prisidėjo prie ES veiklos išorėje nuoseklumo ir veiksmingumo; kadangi kitų įgaliojimus konkrečių šalių klausimu turinčių ES specialiųjų įgaliotinių skyrimas turi atitikti ES išorės veiksmų strategijas, nes pagal Lisabonos sutartį stiprinamos ES delegacijos – pagal ją delegacijos įgijo atsakomybę koordinuoti visus ES veiksmus vietoje, įskaitant BUSP politiką;

G.  kadangi esama kitų prioritetinių sričių ir konfliktų, įskaitant šalyse artimiausiose ES kaimynėse, kuriems reikia skirti ypatingą dėmesį, aktyviau dalyvauti ir užtikrinti ES matomumą, kaip antai Rusijos agresija Ukrainoje ir neteisėta Krymo okupacija;

H.  kadangi įrodyta, kad ES specialieji įgaliotiniai yra naudingi, ypač palaikant aukšto lygio politinius dialogus, ir turi pajėgumų pasiekti aukšto lygio partnerius labai jautriomis politinėmis aplinkybėmis;

I.  kadangi ES specialieji įgaliotiniai finansuojami iš BUSP biudžeto, kaip bendrai nusprendė Parlamentas, ir yra už biudžeto vykdymą atskaitingi Komisijai;

J.  kadangi pirmininko pavaduotoja ir vyriausioji įgaliotinė įsipareigojo konstruktyviai reaguoti į Europos Parlamento prašymą išklausyti naujai paskirtus ES specialiuosius įgaliotinius prieš jiems pradedant eiti pareigas ir sudaryti sąlygas ES specialiesiems įgaliotiniams reguliariai rengti informacinius pranešimus Parlamentui;

K.  kadangi ES specialieji įgaliotiniai atrenkami iš asmenų, kurie anksčiau ėjo aukštas diplomatines arba politines pareigas savo šalyje arba tarptautinėse organizacijose; kadangi jiems suteikiami įgaliojimai elgtis labai lanksčiai ir gana didelė veiksmų laisvė, susiję su tuo, kaip jie gali vykdyti savo įgaliojimus, o tai gali padėti siekti užsibrėžtų tikslų, įgyvendinti strategijas ir kurti pridėtinę vertę Europos Sąjungai;

L.  kadangi pagrindinis ES specialiųjų įgaliotinių vaidmuo – padėti užtikrinti ES išorės veiksmų vientisumą, nuoseklumą, suderinamumą bei veiksmingumą ir atstovavimą; kadangi jie rodo ES susidomėjimą tam tikra šalimi, regionu ar temine sritimi ir didina jos matomumą, taip pat padeda įgyvendinti tam tikrą ES strategiją ar politiką, taikomą šaliai, regionui ar teminiam klausimui, dėl kurių suteikiami įgaliojimai;

1.  rekomenduoja Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai:

Dėl įgaliojimų

Dėl priemonių

Dėl asmens profilio

Dėl įgaliojimų sričių

Dėl sąveikos ir bendradarbiavimo

   a) pateikti strateginius svarstymus apie ES specialiųjų įgaliotinių reikalingumą, vaidmenį, įgaliojimus ir indėlį įgyvendinant Visuotinę ES strategiją;
   b) užtikrinti, kad ES specialieji įgaliotiniai būtų skiriami tik tuo atveju, jei taikant šią priemonę sukuriama akivaizdi pridėtinė vertė, t. y. jei jų užduočių negali veiksmingai vykdyti esamos EIVT struktūros, įskaitant ES delegacijas, arba Komisija;
   c) užtikrinti, kad ES specialieji įgaliotiniai visų pirma būtų naudojami tam, kad būtų sustiprintos ES dedamos konfliktų prevencijos ir jų sureguliavimo bei ES strategijų įgyvendinimo pastangos, pirmiausia sudarant sąlygas tarpininkavimui ir dialogui, ir (arba) siekiant ES politikos tikslų konkrečiose teminėse srityse, kurios patenka į išorės santykių sritį, laikantis tarptautinės teisės nuostatų;
   d) vengti ES specialiųjų įgaliotinių skaičiaus didėjimo, jų įgaliojimų išskaidymo, dėl kurių atsirastų sutapimo su kitomis ES institucijomis ir padidėtų koordinavimo išlaidos;
   e) užtikrinti, kad ES specialiųjų įgaliotinių įgaliojimai sprendžiant regiono saugumo ir konfliktų prevencijos, tarpininkavimo bei jų sureguliavimo klausimus, būtų grindžiami tarptautinės teisės nuostatomis, išdėstytomis 1975 m. Helsinkio baigiamajame akte, ir kitomis svarbiomis tarptautinės teisės normomis, taip pat taikiu ginčų sprendimu, nes tai, kaip pabrėžiama Visuotinėje ES strategijoje, yra pagrindinis Europos saugumo tvarkos aspektas; tai pat užtikrinti, kad ES specialieji įgaliotiniai laikytųsi visų ES priimtų taisyklių ir politikos, taikomų jų regionui ar konfliktui, patenkantiems į jų atsakomybės sritį;
   f) apsvarstyti visas įmanomas priemones, kuriomis būtų stiprinamas ES specialiųjų įgaliotinių kaip veiksmingos ES išorės politikos priemonės, galinčios plėtoti ir spartinti ES užsienio politikos iniciatyvas ir skatinti sąveiką, vaidmuo, be kita ko, užtikrinant, kad ES specialieji įgaliotiniai galėtų laisvai keliauti į visas zonas, kurios priklauso jų įgaliojimų apimčiai, įskaitant konfliktų zonas, siekiant, kad jie veiksmingai įgyvendintų savo užduotis;
   g) užtikrinti didesnį ES specialiųjų įgaliotinių darbo skaidrumą ir matomumą, be kita ko, teikiant viešas ataskaitas apie vizitus į šalis, darbo programą ir prioritetus, taip pat kuriant individualius tinklalapius, kad būtų galima viešai peržiūrėti jų veiksmus;
   h) sustiprinti privalumus, kurie ES specialiesiems įgaliotiniams suteikia pridėtinę vertę – teisėtumą, remiant vyriausiajam įgaliotiniui ir pirmininko pavaduotojui ir valstybėms narėms, šalies ir (arba) regioninę ir (arba) teminę atsakomybę, politinę svarbą, lankstumą ir ES dalyvavimo bei matomumo šalyse partnerėse didinimą, taip stiprinant ES, kaip veiksmingos tarptautinės veikėjos, vaidmenį;
   i) sudaryti galimybes nustatyti tinkamą įgaliojimų trukmę, suteikiant galimybę samdyti kvalifikuotus vyresniuosius pareigūnus ir vykdyti įgaliojimus, taip pat stiprinti pasitikėjimą partneriais, kurti tinklus ir daryti įtaką procesams; užtikrinti, kad būtų reguliariai, atsižvelgiant į įvykius šalyje ir (arba) regione ar atitinkamą temą, atliekama peržiūra, taip pat sudaryti sąlygas pratęsti įgaliojimus, jei to reikia atsižvelgiant į aplinkybes;
   j) prisidėti įgyvendinant ES politiką ar strategiją, skirtas įgaliojimų sričiai, ir padėti rengti arba peržiūrėti strategijas ar politiką;
   k) užtikrinti, kad konfliktų prevencija ir sureguliavimas, sąlygų tarpininkavimui ir dialogui sudarymas, taip pat pagrindinės laisvės, žmogaus teisės, demokratija, teisinė valstybė ir lyčių lygybė būtų horizontalūs prioritetai ir todėl ES specialiųjų įgaliotinių įgaliojimų apimties pagrindas, taip pat kad būtų užtikrintas tinkamas ataskaitų apie veiksmus, kurių imtasi šiose srityse, teikimas;
   l) reikalauti vykdyti pasiektų rezultatų, iškilusių kliūčių, pagrindinių iššūkių nurodymo ir prisidėjimo prie politikos formavimo vertinimo ir stebėsenos procedūras, atlikti ES specialiojo įgaliotinio ir kitų ES subjektų veiklos koordinavimo vertinimą, kad būtų galima sudaryti sąlygas ES specialiesiems įgaliotiniams keistis geriausia patirtimi, taip pat įvertinti veiklos rezultatus ir apsvarstyti galimybę pratęsti ir peržiūrėti įgaliojimus;
   m) užtikrinti įgaliojimų Vidurinėje Azijoje suderinamumą su 2007 m. ES Vidurinės Azijos strategija, kuri buvo peržiūrėta 2015 m. siekiant regione padidinti Sąjungos veiksmingumą ir matomumą;
   n) nustatyti ilgą veiklos pertraukos laikotarpį ES specialiesiems įgaliotiniams, siekiant užtikrinti kuo aukščiausią etikos normų lygį su interesų konfliktu susijusiais atvejais;
   o) užtikrinti, kad Parlamento Užsienio reikalų komitetas dalyvautų rengiant ES specialiųjų įgaliotinių įgaliojimus (naujus ir pratęstus);
   p) išlaikyti šiuo metu ES specialiųjų įgaliotinių turimą lankstumą ir savarankiškumą, laikant juos atskira BUSP priemone su atskiru finansavimo šaltiniu ir palaikančiais privilegijuotus santykius su Taryba; vis dėlto kartu gerinti koordinavimą ir ataskaitų teikimo ryšius su atitinkamais EIVT valdymo direktoratais (regioniniu, teminiu, BSGP ir reagavimo į krizes) ir susijusiais Komisijos generaliniais direktoratais; užtikrinti greitą ir skaidrų skyrimo ir patvirtinimo procesą;
   q) šalinti institucinės atminties saugojimo trūkumus ir užtikrinti kadenciją baigiančių ir ją pradedančių ES specialiųjų įgaliotinių veiklos tęstinumą, didinant jiems teikiamą EIVT logistinę ir administracinę paramą, įskaitant archyvavimą, ir visų pirma komandiruojant politinius patarėjus iš EIVT ir kitų ES institucijų, kurie būtų tinkami prisijungti prie ES specialiojo įgaliotinio darbo grupių;
   r) ES specialiaisiais įgaliotiniais skirti asmenis, turinčius didelės diplomatinės ir politinės patirties ir tinkamą profilį, visų pirma įsitikinant, kad jie galės daryti politinę įtaką, kurios reikia norint užmegzti ryšius ir sukurti abipusį pasitikėjimą su aukšto lygio partneriais; atsižvelgiant į tai, naudotis esamu asmenų, turinčių politinę ir diplomatinę patirtį visoje ES, ratu; užtikrinti lyčių ir geografinę pusiausvyrą; užtikrinti, kad sprendimas skirti konkretų asmenį būtų priimtas laikantis skaidrumo principo ir tik patvirtinus kandidato tinkamumą, pirmiausia atsižvelgiant į bet kokį galimą interesų konfliktą ir užtikrinant, kad kandidatas laikosi etikos normų;
   s) užtikrinti, kad ES specialiojo įgaliotinio skyrimas būtų patvirtintas tik po teigiamo Parlamento Užsienio reikalų komiteto peržiūros vertinimo;
   t) užtikrinti, kad būtų lengviau prieinama informacija ir pagrindimai, susiję su atrinktais kandidatais;
   u) suteikiant ES specialiesiems įgaliotiniams įgaliojimus, dėmesį sutelkti į regioninio saugumo stiprinimą ir konfliktų prevenciją bei sureguliavimą, ypač sudarant sąlygas dialogui ir tarpininkavimui, nes tose srityse ES dalyvavimas gali suteikti pridėtinės vertės; užtikrinti, kad, skiriant įgaliojimus teminėse srityse, paskirto ES specialiojo įgaliotinio vaidmuo nesidubliuotų su Komisijos ir EIVT vaidmeniu ir jam nekenktų;
   v) atsižvelgiant į ES specialiųjų įgaliotinių, kaip specifinių diplomatinių priemonių vykdant ES išorės veiksmus, vaidmenį ir pripažįstant Europos kaimynystės stabilumo svarbą, raginti ES specialiuosius įgaliotinius plėtoti kaip niekad artimus ryšius su ilgalaikių konfliktų paveiktomis šalimis, pabrėžiant, jog labai reikia, kad ES specialieji įgaliotiniai padėtų taikiai spręsti konfliktus ES kaimynystėje;
   w) palankiai vertinti tai, kad paskirtas naujas ES specialusis įgaliotinis žmogaus teisių klausimais, ir pripažinti ankstesnio šias pareigas ėjusio įgaliotinio, kuris sėkmingai atliko savo užduotį didinti ES žmogaus teisių politikos veiksmingumą ir matomumą, darbą; pažymi, kad šias pareigas atliekančio asmens atsakomybės sritis buvo išplėsta, įtraukiant pareigą skatinti tarptautinės humanitarinės teisės nuostatų laikymąsi ir skatinti paramą tarptautinei baudžiamajai justicijai;
   x) sustiprinti ES specialiojo įgaliotinio žmonių teisių klausimais pajėgumus ir vaidmenį, ir atsižvelgti į tai, kad šiam pareigūnui tenka įgaliojimai pasaulio mastu – dėl to reikalaujama ir būtina užmegzti politinį dialogą su trečiosiomis šalimis, atitinkamais partneriais, įmonėmis, pilietine visuomene ir tarptautinėmis bei regioninėmis organizacijomis, taip pat dalyvauti atitinkamuose tarptautiniuose forumuose;
   y) turint mintyje, kaip svarbu labai nepadidinti ES specialiųjų įgaliotinių skaičiaus, kad nebūtų sumenkintas specialus jų veiklos pobūdis, palaipsniui panaikinti įgaliojimus konkrečios šalies klausimu turinčių ES specialiųjų įgaliotinių įgaliojimus ir, laukiant bendro atsakomybės sričių pasidalijimo kitoje Komisijoje ir EIVT, apsvarstyti galimybes skirti regioninius ES specialiuosius įgaliotinius; apsvarstyti galimybes skirti įgaliojimus teminėse srityse turinčius ES specialiuosius įgaliotinius, o būtent tarptautinio kovos su klimato kaita koordinavimo klausimais, tarptautinės humanitarinės teisės ir tarptautinio teisingumo klausimais, nusiginklavimo ir ginklų neplatinimo klausimais (pastaruoju atveju turėtų būti perimti dabartinio ES specialiojo pasiuntinio šiais klausimais įgaliojimai);
   z) skirti naują ES specialųjį įgaliotinį Ukrainos klausimais, kuris ypač daug dėmesio skirtų Krymui ir Donbasui ir būtų atsakingas už žmogaus teisių padėties stebėjimą okupuotose teritorijose, Minsko susitarimų įgyvendinimą, deeskalavimą Azovo jūroje ir šalies viduje perkeltų asmenų teisių užtikrinimą, kaip buvo raginta ankstesnėse Parlamento rezoliucijose;
   aa) stiprinti ES specialiųjų įgaliotinių ir įvairių institucijų, pilietinės visuomenės bei valstybių narių veiklos sąveiką ir koordinavimą, siekiant užtikrinti kuo didesnę visų veikėjų sinergiją ir darnų bendradarbiavimą; skatinti ES specialiuosius įgaliotinius dalyvauti ES ankstyvojo perspėjimo apie konfliktus sistemoje; užtikrinti, kad ES specialiųjų įgaliotinių įgaliojimai nesidubliuotų su kitų aukšto lygio diplomatinių veikėjų, kaip antai ES specialiųjų pasiuntinių; taip pat užtikrinti bendradarbiavimą su kitais bendraminčiais partneriais ir pasiuntiniais, įskaitant paskirtus JT, NATO ir JAV;
   ab) atsižvelgiant į tai, kad Europos Parlamentas yra viena iš teisėkūros institucijų, atsakinga už Užsienio politikos priemonių tarnybos (FPI) administruojamo BUSP biudžeto civiliams skirtą dalį, stiprinti Parlamento atliekamą ES specialiųjų įgaliotinių veiklos priežiūrą, didinti jų atskaitomybės lygmenį ir jų darbo skaidrumą, turint mintyje, kad šį tikslą galima pasiekti reguliariai keičiantis informacija apie ES specialiųjų įgaliotinių įgaliojimų įgyvendinimą, jų darbą, pasiekimus, taip pat apie sunkumus, su kuriais jie susiduria, rengiant metinius susitikimus ir keičiantis nuomonėmis tarp ES specialiųjų įgaliotinių ir atitinkamų EP įstaigų, ypač jo Užsienio reikalų komiteto ir Žmogaus teisių pakomitečio bei Saugumo ir gynybos pakomitečio, taip pat sistemingai perduodant EP ataskaitas ir šalių strategijas, kurias ES specialieji įgaliotiniai siunčia Tarybos Politiniam ir saugumo komitetui (PSK) ir EIVT; taip pat šiuo atžvilgiu primygtinai ragina įtraukti šiuos dokumentus į tarpinstitucinį susitarimą BUSP srityje;
   ac) skatinti sąveiką ir sudaryti sąlygas dialogui su pilietine visuomene ir piliečiais ES specialiesiems įgaliotiniams priskirtuose regionuose, laikant tai prevencinės diplomatijos ir tarpininkavimo procesų dalimi ir siekiant ES matomumo; pirmiausia, užtikrinti, kad ES specialieji įgaliotiniai aktyviai dalyvautų pilietinės visuomenės veikėjų, žmogaus teisių gynėjų arba disidentų, kuriems gali kilti grėsmė arba į kuriuos nusitaikiusios vietos valdžios institucijos, veikloje;

2.  rekomenduoja, kad per kitą kadenciją Europos Parlamentas pareikalautų, kad naujasis pirmininko pavaduotojas ir vyriausiasis įgaliotinis per pirmuosius šešis savo kadencijos mėnesius pateiktų strateginius svarstymus apie ES specialiųjų įgaliotinių naudojimą, atsižvelgiant į Visuotinės strategijos įgyvendinimą ir laikantis pirmiau išdėstytų principų ir rekomendacijų;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šią rekomendaciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir ES specialiesiems įgaliotiniams.

(1) OL L 201, 2010 8 3, p. 30.
(2) OL C 210, 2010 8 3, p. 1.
(3) OL C 351 E, 2011 12 2, p. 454.
(4) OL C 356, 2018 10 4, p. 130.
(5) OL C 334, 2018 9 19, p. 69.
(6) OL C 332 E, 2013 11 15, p. 114.


Gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimai ***I
PDF 128kWORD 54k
Rezoliucija
Tekstas
2019 m. kovo 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimais, suderinimo (COM(2015)0615 – C8-0387/2015 – 2015/0278(COD))
P8_TA(2019)0173A8-0188/2017

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai (COM(2015)0615),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0387/2015),

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę dėl pasiūlyto teisinio pagrindo,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 25 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2018 m. gruodžio 19 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 ir 39 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Transporto ir turizmo komiteto, Kultūros ir švietimo komiteto, Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto ir Peticijų komiteto nuomones (A8-0188/2017),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją(2);

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. kovo 13 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/… dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų

P8_TC1-COD(2015)0278


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą (ES) 2019/882.)

(1) OL C 303, 2016 8 19, p. 103.
(2) Ši pozicija pakeičia 2017 m. rugsėjo 14 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P8_TA(2017)0347).


Vizų informacinė sistema ***I
PDF 551kWORD 168k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
2019 m. kovo 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 767/2008, Reglamentas (EB) Nr. 810/2009, Reglamentas (ES) 2017/2226, Reglamentas (ES) 2016/399, Reglamentas XX/2018 [Sąveikumo reglamentas] ir Sprendimas 2004/512/EB ir panaikinamas Tarybos sprendimas 2008/633/TVR (COM(2018)0302 – C8-0185/2018 – 2018/0152(COD))
P8_TA(2019)0174A8-0078/2019

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0302),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 16 straipsnio 2 dalį, 77 straipsnio 2 dalies a, b, d ir e punktus, 78 straipsnio 2 dalies d, e ir g punktus, 79 straipsnio 2 dalies c ir d punktus, 87 straipsnio 2 dalies a punktą bei 88 straipsnio 2 dalies a punktą, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0185/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir į Biudžeto komiteto nuomonę (A8-0078/2019),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. kovo 13 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) …/..., kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas keičiant Reglamentą (EB) Nr. 767/2008, Reglamentas Reglamentą (EB) Nr. 810/2009, Reglamentas Reglamentą (ES) 2017/2226, Reglamentas Reglamentą (ES) 2016/399, Reglamentas Reglamentą XX/2018 [Sąveikumo reglamentas] ir Sprendimas panaikinant Sprendimą 2004/512/EB ir panaikinamas Tarybos sprendimas sprendimą 2008/633/TVR reformuojama Vizų informacinė sistema [1 pakeit.]

P8_TC1-COD(2018)0152


EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 16 straipsnio 2 dalį, 77 straipsnio 2 dalies a, b, d ir e punktus, 78 straipsnio 2 dalies d, e ir g punktus, 79 straipsnio 2 dalies c ir d punktus, 87 straipsnio 2 dalies a punktą ir 88 straipsnio 2 dalies a punktą,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(3),

kadangi:

(1)  Vizų informacinė sistema (VIS) sukurta Tarybos sprendimu 2004/512/EB(4) kaip technologinis sprendimas, skirtas tam, kad būtų galima keistis duomenimis apie vizas tarp valstybių narių. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 767/2008(5) nustatyta VIS paskirtis, funkcijos ir susijusios pareigos, taip pat keitimosi trumpalaikių vizų duomenimis tarp valstybių narių, siekiant palengvinti prašymų išduoti trumpalaikes vizas nagrinėjimą ir susijusių sprendimų priėmimą, sąlygos ir procedūros. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 810/2009(6) nustatytos biometrinių identifikatorių registravimo VIS taisyklės. Tarybos sprendimu 2008/633/TVR(7) nustatytos sąlygos, kuriomis valstybių narių paskirtosios institucijos ir Europolas gali gauti prieigą naudotis VIS teroristinių nusikaltimų ir kitų sunkių nusikaltimų prevencijos, atskleidimo ir tyrimo tikslais. VIS pradėjo veikti 2011 m. spalio 11 d.(8) ir nuo 2011 m. spalio mėn. iki 2016 m. vasario mėn. buvo palaipsniui įdiegta visų valstybių narių konsulatuose visame pasaulyje; [2 pakeit.]

(2)  bendrieji VIS tikslai yra gerinti bendros vizų politikos įgyvendinimą, konsulinį bendradarbiavimą ir konsultavimąsi tarp centrinių vizų institucijų, palengvinant valstybių narių keitimąsi duomenimis apie prašymus išduoti vizas ir dėl jų priimtus sprendimus, siekiant: supaprastinti prašymų išduoti vizą nagrinėjimo tvarką; užkirsti kelią palankiausių vizų išdavimo sąlygų paieškai; padėti kovoti su tapatybės klastojimu; palengvinti patikrinimus išorės sienos perėjimo punktuose ir valstybių narių teritorijoje; padėti nustatyti bet kurio asmens, kuris gali neatitikti ar nebeatitikti atvykimo, buvimo arba gyvenimo valstybių narių teritorijoje sąlygų, tapatybę; palengvinti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013(9) taikymą ir padėti užkirsti kelią grėsmėms visų valstybių narių vidaus saugumui;

(3)  2016 m. balandžio 6 d. Komisijos komunikate „Patikimesnės ir pažangesnės sienų ir saugumo informacinės sistemos“(10) nurodyta, kad ES reikia stiprinti ir gerinti savo IT sistemas, duomenų struktūrą ir keitimąsi informacija sienų valdymo, teisėsaugos ir kovos su terorizmu srityje, ir pabrėžta būtinybė didinti IT sistemų sąveikumą. Šiame komunikate taip pat nurodyta, kad reikia užpildyti informacijos spragas, be kita ko, gaunant trūkstamą informaciją apie ilgalaikes vizas turinčius trečiųjų šalių piliečius, nes Konvencijos dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo 21 straipsnyje nustatyta teisė laisvai judėti valstybių, kurios yra šio susitarimo šalys, teritorijoje ne ilgiau kaip 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį, nustatant abipusį šių valstybių išduotų leidimų gyventi ir ilgalaikių vizų pripažinimą. Todėl Komisija atliko du tyrimus: pirmoje galimybių studijoje(11) padaryta išvada, kad sukurti saugyklą būtų techniškai įmanoma, o geriausia techninė galimybė būtų tam naudoti jau esamą VIS struktūrą; antrame tyrime(12) atlikta būtinumo ir proporcingumo analizė ir padaryta išvada, kad būtų reikalinga ir proporcinga išplėsti VIS, į ją įtraukiant minėtus dokumentus; [3 pakeit.]

(4)  Taryba 2016 m. birželio 10 d. patvirtino veiksmų gaires, skirtas keitimuisi informacija ir informacijos valdymui(13). Taryba paragino Komisiją, siekiant pašalinti esamą informacijos spragą, susijusią su trečiųjų šalių piliečiams išduodamais dokumentais, įvertinti galimybę sukurti centrinę valstybių narių išduotų leidimų gyventi ir ilgalaikių vizų duomenų saugyklą, kurioje būtų saugoma informacija apie šiuos dokumentus, įskaitant jų galiojimo pabaigos datas ir informaciją apie galimą jų panaikinimą. Konvencijos dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo 21 straipsnyje nustatyta teisė laisvai judėti valstybių, kurios yra šio susitarimo šalys, teritorijoje ne ilgiau kaip 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį, nustatant abipusį šių valstybių išduotų leidimų gyventi ir ilgalaikių vizų pripažinimą; [4 pakeit.]

(5)  2017 m. birželio 9 d. Tarybos išvadose dėl tolesnių veiksmų siekiant pagerinti keitimąsi informacija ir užtikrinti ES informacinių sistemų sąveikumą(14) Taryba pripažino, kad gali reikėti naujų priemonių siekiant užpildyti dabartines sienų valdymui ir teisėsaugai svarbios informacijos spragas, susijusias su atvejais, kai sienas kerta ilgalaikių vizų ir leidimų gyventi turėtojai. Taryba paragino Komisiją pirmiausia atlikti galimybių studiją dėl centrinės ES saugyklos, kurioje būtų saugoma informacija apie ilgalaikes vizas ir leidimus gyventi, sukūrimo. Tuo remdamasi Komisija atliko du tyrimus: pirmojoje galimybių studijoje(15) padaryta išvada, kad sukurti saugyklą būtų techniškai įmanoma, o geriausia techninė galimybė būtų tam naudoti jau esamą VIS struktūrą; antrajame tyrime(16) atlikta būtinumo ir proporcingumo analizė ir padaryta išvada, kad būtų reikalinga ir proporcinga išplėsti VIS, į ją įtraukiant minėtus dokumentus; [5 pakeit.]

(6)  2017 m. rugsėjo 27 d. Komisijos komunikate dėl Europos migracijos darbotvarkės įgyvendinimo(17) nurodyta, kad ES bendra vizų politika yra ne tik būtina priemonė siekiant sudaryti palankesnes sąlygas turizmui ir verslui, bet ir labai svarbi priemonė siekiant užkirsti kelią saugumo rizikai ir neteisėtos migracijos į ES rizikai. Šiame komunikate pripažinta, kad bendrą vizų politiką reikia toliau derinti prie dabartinių uždavinių, atsižvelgiant į naujus IT sprendimus ir labiau subalansuojant supaprastinto vizų režimo teikiamą naudą su geresniu migracijos, saugumo ir sienų valdymu. Komisija pareiškė, kad VIS teisinė sistema bus persvarstyta siekiant toliau gerinti vizų procedūrą, įskaitant su duomenų apsauga susijusius aspektus ir teisėsaugos institucijų prieigą prie sistemos, toliau plečiant VIS naudojimą, į ją įtraukiant naujas duomenų kategorijas ir naujus duomenų naudojimo būdus, ir visapusiškai naudojantis sąveikumo priemonėmis;

(7)  2018 m. kovo 14 d. Komisijos komunikate „Bendros vizų politikos priderinimas prie naujų uždavinių“(18) dar kartą patvirtinta, kad VIS teisinė sistema bus peržiūrėta, ir tai bus platesnio informacinių sistemų sąveikumo svarstymo proceso dalis;

(8)  priimant Reglamentą (EB) Nr. 810/2009 buvo pripažinta, kad vėlesniame etape, remiantis atlikto tyrimo, už kurį atsakinga Komisija, rezultatais, reikės spręsti klausimą, ar vaikų iki 12 metų pirštų atspaudai yra pakankamai patikimi naudoti tapatybės nustatymo ir patikrinimo tikslais ir ypač kaip pirštų atspaudai kinta su amžiumi. 2013 m. atlikus Jungtinio tyrimų centro tyrimą(19) padaryta išvada, kad tam tikromis sąlygomis yra įmanomas pakankamai tikslus 6–12 metų amžiaus vaikų pirštų atspaudų atpažinimas. Atlikus antrą tyrimą(20) 2017 m. gruodžio mėn. ši išvada patvirtinta ir pateikta daugiau įžvalgų, koks yra asmens amžiaus poveikis pirštų atspaudų kokybei. Tuo remdamasi Komisija 2017 m. atliko dar vieną tyrimą siekdama įvertinti vaikų amžiaus, nuo kurio imami pirštų atspaudai per vizų procedūrą, sumažinimo iki 6 metų būtinumą ir proporcingumą. Atlikus šį tyrimą(21) nustatyta, kad sumažinus amžių, nuo kurio imami pirštų atspaudai, būtų padedama geriau pasiekti VIS tikslus, ypač padėti kovoti su tapatybės klastojimu ir palengvinti patikrinimus išorės sienos perėjimo punktuose, taip pat būtų galima gauti papildomos naudos: sustiprinti vaiko teisių pažeidimų prevenciją ir kovą su šiais pažeidimais, ypač kadangi būtų galima nustatyti ir patikrinti vaikų, kurie yra trečiosios šalies piliečiai, tapatybę, kai jie surandami Šengeno erdvėje tokiomis aplinkybėmis, kada gali būti arba yra pažeistos jų teisės (pvz., vaikai, kurie yra prekybos žmonėmis aukos, dingę vaikai ir prieglobsčio prašantys nelydimi nepilnamečiai). Sykiu vaikai yra itin pažeidžiamų asmenų grupė ir tam tikrų kategorijų duomenų, pvz., pirštų atspaudų, rinkimui reikėtų taikyti griežtesnes apsaugos priemones ir tikslų, kuriais galima šiuos duomenis naudoti esant aplinkybėms, kurios atitinka vaiko interesus, ribojimą, įskaitant duomenų saugojimo laikotarpio ribojimą. Antrame tyrime taip pat nustatyta, kad vyresnių nei 70 amžiaus asmenų pirštų atspaudų kokybė yra žema, o tikslumas – vidutinis. Komisija ir valstybės narės turėtų bendradarbiauti dalydamosi geriausia patirtimi ir naikindamos šiuos trūkumus; [6 pakeit.]

(9)  vykdydamos visas šiame reglamente numatytas procedūras valstybės narės pirmiausia vadovaujasi vaiko interesais. Turi būti atsižvelgiama į vaiko gerovę, saugumą ir apsaugą, taip pat atsižvelgiama į vaiko nuomonę ir jos deramai paisoma, kaip tinka pagal jo amžių ir brandą. VIS yra ypač svarbi tada, kai yra rizika, kad vaikas gali būti prekybos žmonėmis auka;

(10)  asmens duomenys, pateikti asmens, prašančio išduoti trumpalaikę vizą, turėtų būti tvarkomi VIS siekiant įvertinti, ar dėl to asmens atvykimo į Sąjungą gali kilti grėsmė visuomenės saugumui arba visuomenės sveikatai Sąjungoje, ir kartu įvertinti to prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens neteisėtos migracijos riziką. Dėl trečiosios šalies piliečių, kuriems išduota ilgalaikė viza arba leidimas gyventi, šie patikrinimai turėtų būti atliekami tik padedant įvertinti dokumento turėtojo tapatybę, jo ilgalaikės vizos arba leidimo gyventi autentiškumą ir galiojimą ir, ar to trečiosios šalies piliečio atvykimas į Sąjungą gali kelti grėsmę visuomenės saugumui arba visuomenės sveikatai Sąjungoje. Šie patikrinimai neturėtų daryti įtakos jokiam sprendimui dėl ilgalaikių vizų ar leidimų gyventi išdavimo; [7 pakeit.]

(11)  tokios rizikos neįmanoma įvertinti netvarkant asmens duomenų, susijusių su asmens tapatybe, kelionės dokumentu ir, atitinkamais atvejais, jo rėmėjo arba, jei dokumentą išduoti prašantis asmuo yra nepilnametis, – už jį atsakingo asmens tapatybe. Kiekvienas prašyme pateiktas asmens duomenų įrašas turėtų būti palygintas su duomenimis, įtrauktais į įrašus, bylas arba perspėjimus, registruotus informacinėje sistemoje (Šengeno informacinėje sistemoje (SIS), Vizų informacinėje sistemoje (VIS), Europolo duomenyse, Interpolo pavogtų ir pamestų kelionės dokumentų duomenų bazėje (SLTD), atvykimo ir išvykimo sistemoje (AIS), sistemoje EURODAC, sistemoje ECRIS-TCN dėl su teroristiniais nusikaltimais ir kitais sunkiais nusikaltimais susijusių apkaltinamųjų nuosprendžių ir (arba) Interpolo su pranešimais susijusių kelionės dokumentų duomenų bazėje (Interpolo TDAWN)), arba su ar ETIAS stebėjimo sąrašais, sąraše arba su konkrečios rizikos rodikliais. Tokiam palyginimui turėtų būti naudojami tik tų kategorijų asmens duomenys, kurie yra tose informacinėse sistemose, kuriose teikiamos užklausos, ar stebėjimo sąraše arba pagal konkrečios rizikos rodiklius; [8 pakeit.]

(12)  ES informacinių sistemų sąveikumas nustatytas [Reglamentu (ES) XX dėl sąveikumo] sąveikumo (sienų ir vizų)], kad šios ES informacinės sistemos ir jų duomenys vieni kitus papildytų, siekiant gerinti išorės sienų valdymą, padėti užkirsti kelią neteisėtai migracijai ir su ja kovoti ir užtikrinti aukšto lygio saugumą Sąjungos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, įskaitant visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos bei saugumo palaikymą valstybių narių teritorijose; (Šis pakeitimas taikomas visam tekstui.) [9 pakeit.]

(13)  ES informacinių sistemų sąveikumas teikia galimybę šioms sistemoms vienoms kitas papildyti, kad būtų lengviau teisingai nustatyti asmenų tapatybę, padėti kovoti su tapatybės klastojimu, tobulinti ir suderinti atitinkamose ES informacinėse sistemose taikomus duomenų kokybės reikalavimus, palengvinti dabartinių ir būsimų ES informacinių sistemų techninį ir veikimo įgyvendinimą valstybėse narėse, sustiprinti, suderinti ir supaprastinti duomenų saugumo ir duomenų apsaugos priemones, taikomas atitinkamoms ES informacinėms sistemoms, supaprastinti kontroliuojamą teisėsaugos institucijų prieigą prie AIS, VIS, [ETIAS] ETIAS ir EURODAC ir padėti siekti AIS, VIS, [ETIAS] ETIAS, EURODAC, SIS ir [sistemos ECRIS-TCN] sistemos ECRIS-TCN tikslų; [10 pakeit.]

(14)  sąveikumo komponentai apima AIS, VIS, [ETIAS] ETIAS, EURODAC, SIS ir [sistemą ECRIS-TCN] sistemą ECRIS-TCN bei Europolo duomenis, kad būtų galima vienu metu teikti užklausą visose šiose ES informacinėse sistemose, todėl yra tikslinga naudoti šiuos komponentus atliekant automatinius patikrinimus ir naudojantis prieiga prie VIS teisėsaugos tikslais. Šiuo tikslu reikėtų naudotis Europos paieškos portalu (EPP), kad būtų įmanoma sparti, sklandi, veiksminga, sisteminga ir kontroliuojama prieiga prie ES informacinių sistemų, Europolo duomenų ir Interpolo duomenų bazių, reikalingų atitinkamų institucijų užduotims atlikti, naudojantis jų prieigos teisėmis, ir padedant siekti VIS tikslų; [11 pakeit.]

(15)  palyginimas su kitomis duomenų bazėmis turėtų vykti automatizuotai. Visada, kai atlikus tokį palyginimą nustatoma, kad yra sutapimas (atitiktis) tarp bet kokių asmens duomenų arba jų derinių pateiktuose prašymuose ir tam tikro įrašo, bylos arba perspėjimo, esančio minėtose informacinėse sistemose, arba į stebėjimo sąrašą įtrauktų asmens duomenų, tokį prašymą tuo atveju, kai atitikties negali automatiškai patvirtinti VIS, turėtų rankiniu būdu apdoroti specialistas atsakingoje institucijoje. Priklausomai nuo duomenų, kurių atžvilgiu nustatoma atitiktis, rūšies tą atitiktį turėtų įvertinti konsulatai arba nacionalinis vienas bendras informacinis punktas, kuris yra atsakingas už atitiktis, nustatytas ypač nacionalinėse vykdymo užtikrinimo duomenų bazėse arba sistemose. Po šio atsakingos institucijos atlikto vertinimo turėtų būti priimtas sprendimas išduoti trumpalaikę vizą arba jos neišduoti; [12 pakeit.]

(16)  atsisakymas patenkinti prašymą išduoti trumpalaikę vizą neturėtų būti pagrįstas tik automatiniu prašyme pateiktų asmens duomenų apdorojimu;

(17)  prašymus pateikę asmenys, kuriems atsisakyta išduoti trumpalaikę vizą remiantis po duomenų tvarkymo VIS gauta informacija, turėtų turėti teisę tuos sprendimus apskųsti. Apeliaciniai skundai turėtų būti teikiami toje valstybėje narėje, kuri priėmė sprendimą dėl prašymo, pagal tos valstybės narės nacionalinę teisę. Turėtų būti taikomos esamos apsaugos priemonės ir taisyklės dėl apskundimo, nustatytos Reglamente (EB) Nr. 767/2008;

(18)  analizuojant bylą dėl prašymo išduoti trumpalaikę vizą turėtų būti naudojami konkrečios rizikos rodikliai, atitinkantys anksčiau nustatytą saugumo, neteisėtos migracijos ar visuomenės sveikatos didelės epidemijos riziką. Kriterijai, pagal kuriuos nustatomi konkrečios rizikos rodikliai, jokiomis aplinkybėmis negali būti pagrįsti vien asmens lytimi arba amžiumi. Jie jokiomis aplinkybėmis negali būti pagrįsti informacija, iš kurios sužinoma apie asmens rasę, odos spalvą, etninę ar socialinę kilmę, genetinius požymius, kalbą, politinius ar bet kokius kitus įsitikinimus, religiją ar filosofinius įsitikinimus, narystę profesinėje sąjungoje, priklausymą tautinei mažumai, turtą, gimimą, negalią ar seksualinę orientaciją; [13 pakeit.]

(19)  dėl nuolat atsirandančių naujų grėsmių saugumui, naujų neteisėtos migracijos tendencijų ir grėsmių visuomenės sveikatai didelės epidemijos rizikos būtina imtis veiksmingų atsakomųjų priemonių ir su tuo kovoti pažangiais būdais. Kadangi šie būdai yra susiję su reikšmingų asmens duomenų kiekių tvarkymu, turėtų būti nustatytos tinkamos apsaugos priemonės, kad teisių į privatų ir šeimos gyvenimą ir į asmens duomenų apsaugą ribojimas neviršytų to, kas būtina ir proporcinga demokratinėje visuomenėje; [14 pakeit.]

(20)  reikėtų užtikrinti, kad dėl asmenų, pateikiančių prašymą išduoti trumpalaikę vizą, ir dėl trečiųjų šalių piliečių, gavusių ilgalaikę vizą ar leidimą gyventi, būtų atliekami bent tokio lygio patikrinimai kaip dėl trečiųjų šalių piliečių, kuriems taikomas bevizis režimas. Šiuo tikslu taip pat sudaromas stebėjimo sąrašas, į kurį įtraukiama informacija apie asmenis, įtariamus padarius sunkius nusikaltimus, įtariamus terorizmu, arba kai yra faktinių požymių ar pagrįstų priežasčių manyti, kad jie įvykdys sunkų nusikaltimą arba teroro aktą, ir tą sąrašą reikėtų naudoti ir šių kategorijų trečiųjų šalių piliečių patikrinimams;

(21)  tarptautiniai vežėjai, atlikdami savo pareigą pagal Konvenciją dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo, turėtų gebėti, VIS pateikdami užklausą, patikrinti, ar trumpalaikę vizą, ilgalaikę vizą arba leidimą gyventi turintys trečiosios šalies piliečiai turi reikiamus galiojančius kelionės dokumentus. Šį patikrinimą turėtų būti įmanoma atlikti kasdien išgaunant dalį VIS duomenų į atskirą tik skaitymo režimu veikiančią duomenų bazę, kurioje būtų galima gauti mažiausią būtiną duomenų kiekį teikiant užklausą, kuriai pakaktų atsakymo „gerai“ (angl. OK) arba „negerai“ (angl. NOT OK). Vežėjai neturėtų turėti prieigos prie pačios prašymo bylos. Techninės prieigos prie VIS specifikacijos, pasinaudojant vežėjų sąsaja, turėtų kuo labiau mažinti poveikį keleivių kelionėms ir vežėjams. Todėl reikėtų apsvarstyti integravimo su AIS ir ETIAS galimybę; [15 pakeit.]

(21a)  siekiant apriboti šiame reglamente išdėstytų prievolių poveikį tarptautiniams vežėjams, vežantiems asmenų grupes sausumos transportu (autobusais), turėtų būti numatyti naudotojams patogūs mobilieji sprendimai; [16 pakeit.]

(21b)  per dvejus metus nuo šio reglamento taikymo pradžios Komisija turėtų įvertinti Konvencijos dėl Šengeno susitarimo, 1985 m. birželio 14 d. sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo, įgyvendinimo 26 straipsnyje nurodytų nuostatų tinkamumą, suderinamumą ir nuoseklumą VIS nuostatų dėl vežimo sausumos transportu (autobusais) tikslais. Turėtų būti atsižvelgiama į naujus pokyčius vežimo sausumos transportu (autobusais) srityje. Turėtų būti apsvarstytas poreikis iš dalies pakeisti tos konvencijos 26 straipsnyje arba šiame reglamente nurodytas nuostatas dėl vežimo sausumos transportu (autobusais); [17 pakeit.]

(22)  šiame reglamente turėtų būti apibrėžtos valstybių narių institucijos, kurioms gali būti suteikta prieiga prie VIS, kad jos galėtų įvesti, keisti, ištrinti duomenis arba naudotis duomenimis apie ilgalaikes vizas ir leidimus gyventi konkrečiais tikslais, kurie VIS nustatyti dėl šios dokumentų ir jų turėtojų kategorijos, ir tik tiek, kiek būtina jų užduotims atlikti;

(23)  bet koks VIS duomenų apie ilgalaikes vizas ir leidimus gyventi tvarkymas turėtų būti proporcingas siekiamiems tikslams ir būtinas kompetentingų institucijų užduotims atlikti. Naudodamosi VIS kompetentingos institucijos turi užtikrinti pagarbą asmens, kurio duomenų prašoma, orumui ir neliečiamybei, ir neturi diskriminuoti asmenų dėl lyties, odos spalvos, etninės ar socialinės kilmės, genetinių požymių, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitokių įsitikinimų, priklausymo tautinei mažumai, turto, gimimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos;

(23a)  biometriniai duomenys, kurie šiame reglamente reiškia daktiloskopinius atspaudus ir veido atvaizdus, yra unikalūs ir todėl nustatant asmens tapatybę yra gerokai patikimesni už raidinius skaitmeninius duomenis. Tačiau biometriniai duomenys yra neskelbtini asmens duomenys. Todėl šiuo reglamentu nustatomas teisinis pagrindas ir apsaugos priemonės, taikytini tokių duomenų tvarkymui siekiant tiksliai nustatyti atitinkamų asmenų tapatybę; [18 pakeit.]

(24)  būtina, kad teisėsaugos institucijos turėtų naujausią informaciją, reikalingą savo užduotims atlikti kovojant su teroristiniais ir kitais sunkiais nusikaltimais. Valstybių narių teisėsaugos institucijų ir Europolo prieiga prie VIS nustatyta Tarybos sprendimu 2008/633/TVR. Šio sprendimo turinys turėtų būti įtrauktas į VIS reglamentą, suderinant jį su dabartine Sutarties teisine sistema;

(25)  jau įsitikinta, kad prieiga prie VIS duomenų teisėsaugos tikslu yra naudinga nustatant smurtine mirtimi mirusių asmenų tapatybę arba padedant tyrėjams padaryti didesnę pažangą tiriant prekybos žmonėmis, terorizmo arba prekybos narkotikais bylas. Todėl su ilgalaikiu buvimu ES susiję VIS duomenys taip pat turėtų būti prieinami valstybių narių paskirtosioms institucijoms ir Europos policijos biurui (Europolui) pagal šiame reglamente nustatytas sąlygas;

(26)  kadangi Europolas atlieka pagrindinį vaidmenį valstybių narių institucijoms bendradarbiaujant tarptautinių nusikaltimų tyrimo srityje, padėdamas visoje Sąjungoje užtikrinti nusikaltimų prevenciją, analizę ir tyrimą, Europolo dabartinė prieiga prie VIS atliekant jo užduotis turėtų būti susisteminta ir supaprastinta, taip pat atsižvelgiant į neseniai atliktus teisinės sistemos, kaip antai Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/794(22) pakeitimus;

(27)  prieiga prie VIS, suteikiama teroristinių nusikaltimų arba kitų sunkių nusikaltimų prevencijos, atskleidimo arba tyrimo tikslu, yra asmenų, kurių asmens duomenys tvarkomi VIS, pagrindinių teisių į privatų ir šeimos gyvenimą ir asmens duomenų apsaugą apribojimas. Bet koks tokio pobūdžio apribojimas turi atitikti teisės nuostatas, kurios turi būti pakankamai tiksliai suformuluotos, kad asmenys galėtų prie jų derinti savo elgesį, ir asmenys turi būti apsaugoti nuo savivalės ir turi būti pakankamai aiškiai apibrėžta, kiek diskrecijos suteikiama kompetentingoms institucijoms ir kaip jos ja naudojasi. Bet koks teisių apribojimas turi būti būtinas demokratinėje visuomenėje, siekiant apginti teisėtus ir proporcingus interesus, ir turi būti proporcingas siekiamam teisėtam tikslui;

(28)  [Reglamentu 2018/XX dėl sąveikumo] sąveikumo (sienų ir vizų)] valstybės narės policijos institucijai, atitinkamai įgaliotai nacionalinės teisės aktais, suteikiama galimybė nustatyti asmens tapatybę naudojant to asmens biometrinius duomenis, paimtus atliekant jo tapatybės patikrinimą. Tačiau gali būti tam tikrų aplinkybių, kai asmens tapatybę būtina nustatyti paties asmens labui. Tai, be kita ko, tokie atvejai, kai surandamas asmuo, kuris buvo dingęs, pagrobtas arba nustatyta, kad jis yra prekybos žmonėmis auka. Vien tik tokiais atvejais teisėsaugos institucijoms turėtų būti suteikta greita prieiga prie VIS duomenų, kad jos galėtų greitai ir patikimai nustatyti asmens tapatybę ir nereikėtų laikytis visų išankstinių sąlygų ir taikyti papildomų atsargumo priemonių dėl teisėsaugos institucijų prieigos; [19 pakeit.]

(29)  duomenų palyginimai, atliekami naudojant latentinius pirštų atspaudus, kurie kaip daktiloskopiniai pėdsakai gali būti randami nusikaltimo vietoje, yra labai svarbi policijos bendradarbiavimo dalis. Galimybė palyginti latentinį piršto atspaudą su VIS saugomais pirštų atspaudų duomenimis tais atvejais, kai galima pagrįstai manyti, kad nusikaltimo vykdytojas arba auka gali būti registruotas VIS, ir prieš tai atlikus paiešką pagal Tarybos sprendimą 2008/615/TVR(23), turėtų būti labai naudinga priemonė valstybių narių teisėsaugos institucijoms vykdant teroristinių arba kitų sunkių nusikaltimų prevenciją, juos atskleidžiant ar tiriant, kai, pavyzdžiui, vienintelis nusikaltimo vietoje rastas įrodymas yra latentiniai pirštų atspaudai; [20 pakeit.]

(30)  būtina paskirti kompetentingas valstybių narių institucijas, taip pat centrinį prieigos punktą, per kurį būtų teikiami prašymai suteikti prieigą prie VIS duomenų, ir sudaryti sąrašą tų vykdomųjų padalinių, kurie paskirtosiose institucijose yra įgalioti prašyti tokios prieigos konkrečiais teroristinių nusikaltimų arba kitų sunkių nusikaltimų prevencijos, atskleidimo arba tyrimo tikslais;

(31)  paskirtųjų institucijų vykdomųjų padalinių prašymai suteikti prieigą prie centrinėje sistemoje saugomų duomenų turėtų būti teikiami centriniam prieigos punktui ir turėtų būti pagrįsti. Paskirtųjų institucijų vykdomieji padaliniai, įgalioti prašyti prieigos prie VIS duomenų, neturėtų atlikti tokios prieigos pagrįstumą tikrinančios institucijos funkcijų. Centriniai prieigos punktai turėtų veikti nepriklausomai nuo paskirtųjų institucijų ir turėtų būti atsakingi už nepriklausomą užtikrinimą, kad būtų griežtai laikomasi prieigos sąlygų, nustatytų šiame reglamente. Išimtiniais skubos atvejais, kai būtina greitai gauti prieigą siekiant reaguoti į konkrečią ir realią su teroristiniais nusikaltimais arba kitais sunkiais nusikaltimais susijusią grėsmę, centrinis prieigos punktas turėtų gebėti pradėti vykdyti prašymą nedelsdamas ir tik vėliau atlikti patikrinimą;

(32)  siekiant apsaugoti asmens duomenis ir neleisti atlikti sistemingų paieškų teisėsaugos tikslais, VIS duomenys turėtų būti tvarkomi tik konkrečiais atvejais ir kai tai būtina teroristinių nusikaltimų ar kitų sunkių nusikaltimų prevencijai, atskleidimui arba tyrimui. Paskirtosios institucijos ir Europolas turėtų prašyti prieigos prie VIS tik tada, kai pagrįstai mano, kad tokia prieiga suteiks jiems informacijos, kuri jiems labai padės užkirsti kelią teroristiniam nusikaltimui ar kitam sunkiam nusikaltimui arba jį atskleisti ar tirti, arba prieš tai atlikus paiešką pagal Sprendimą 2008/615/TVR; [21 pakeit.]

(32a)  iš esmės valstybių narių galutiniai naudotojai atlieka paiešką atitinkamose nacionalinėse duomenų bazėje prieš pateikdami užklausą ES duomenų bazėms arba tuo pačiu metu; [22 pakeit.]

(33)  teisę ilgą laiką būti šalyje suteikiančių dokumentų vizų turėtojų asmens duomenys turėtų būti saugomi VIS ne ilgiau negu būtina VIS naudojimo tikslais. Trečiųjų šalių piliečių duomenis tikslinga saugoti penkerių metų laikotarpį, kad būtų galima atsižvelgti į tuos duomenis vertinant prašymus išduoti trumpalaikes vizas, nustatyti užsibuvimo atvejus pasibaigus dokumento galiojimo laikotarpiui ir atlikti tuos dokumentus gavusių trečiųjų šalių piliečių saugumo vertinimus. Turimi duomenys apie ankstesnį dokumento naudojimą galėtų palengvinti trumpalaikių vizų išdavimą ateityje. Trumpesnio duomenų saugojimo laikotarpio nepakaktų užtikrinti, kad nustatyti tikslai būtų pasiekti. Po penkerių metų duomenys turėtų būti ištrinti, nebent būtų priežasčių ištrinti juos anksčiau; [23 pakeit.]

(34)  Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679(24) taikomas valstybių narių atliekamam asmens duomenų tvarkymui pagal šį reglamentą. Teisėsaugos institucijų atliekamas asmens duomenų tvarkymas nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais yra reglamentuojamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/680(25);

(35)  Europos sienų ir pakrančių apsaugos būrių nariai ir su grąžinimu susijusias užduotis atliekančios darbuotojų grupės pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/1624 turi teisę naudotis Europos ES duomenų bazėmis, kai tai būtina atliekant veiklos plane dėl patikrinimų kertant sieną, sienų stebėjimo ir grąžinimo nustatytas veiklos užduotis, priimančiajai valstybei narei leidus. Siekiant palengvinti tokį naudojimąsi ir kad tie būriai ir grupės galėtų gauti veiksmingą prieigą prie VIS esančių duomenų, Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrai turėtų būti suteikta prieiga prie VIS. Tokia prieiga turėtų būti suteikiama pagal tokias pačias sąlygas ir apribojimus, kokie taikomi valstybių narių kompetentingų institucijų prieigai kiekvienu konkrečiu tikslu, kuriuo galima naudotis VIS duomenimis; [24 pakeit.]

(36)  trečiųjų šalių piliečių, kurie neatitinka ar nebeatitinka atvykimo, buvimo ar gyvenimo valstybėje narėje sąlygų, grąžinimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/115/EB(26) yra labai svarbi visapusiškų pastangų kovoti su neteisėta migracija dalis ir svarbus visuomenės interesas;

(37)  dėl trečiųjų šalių, į kurias grąžinama, dažnai nėra Komisijos priimtų sprendimų dėl tinkamumo pagal Reglamento (ES) 2016/679 45 straipsnį arba pagal nacionalines nuostatas, kuriomis į nacionalinę teisę perkeltas Direktyvos (ES) 2016/680 36 straipsnis. Be to, nors Sąjungoje dėta daug pastangų bendradarbiauti su svarbiausiomis ES neteisėtai esančių trečiųjų šalių piliečių, turinčių prievolę grįžti, kilmės šalimis, nesugebėta užtikrinti, kad tokios trečiosios šalys sistemingai vykdytų tarptautinės teisės nustatytą prievolę dėl savo piliečių readmisijos. Readmisijos susitarimai, kurie yra sudaryti arba dėl kurių Sąjunga arba valstybės narės vykdo derybas ir kuriais nustatomos tinkamos apsaugos priemonės perduodant duomenis trečiosioms šalims pagal asmens duomenys, kuriuos valstybės narės gavo pagal šį reglamentą, neturėtų būti perduodami bet kuriai trečiajai šaliai, tarptautinei organizacijai arba privačiam Sąjungoje ar už jos ribų įsisteigusiam subjektui ir jiems neturėtų būti suteikiama prieiga prie tų duomenų. Tačiau tos taisyklės išimties tvarka turėtų būti galima perduoti tokius asmens duomenis trečiajai šaliai ar tarptautinei organizacijai, jeigu tokiam perdavimui taikomos griežtos sąlygos ir kai to reikia pavieniais atvejais, siekiant padėti nustatyti trečiosios šalies piliečio tapatybę dėl jam taikomos grąžinimo procedūros. Jeigu nėra sprendimo dėl tinkamumo įgyvendinimo akto, nurodyto Reglamento Reglamente (ES) 2016/679 46 straipsnį arba pagal nacionalines nuostatas, priimtas perkeliant į nacionalinę teisę Direktyvos (ES) 2016/680 37 straipsnį, yra sudaryti tik su nedaugeliu tokių trečiųjų šalių, o bet kokių naujų susitarimų sudarymas ateityje tebėra neužtikrintas. Tokiomis aplinkybėmis asmens duomenys galėtų, forma arba perdavimams taikomų tinkamų apsaugos priemonių, nurodytų tame reglamente, VIS duomenis išimties tvarka turėtų būti pagal šį reglamentą tvarkomi kartu su trečiųjų šalių institucijomis, siekiant įgyvendinti Sąjungos grąžinimo politiką galima perduoti trečiajai šaliai arba tarptautinei organizacijai tik tuo atveju, jei tenkinamos sąlygos, nustatytos Reglamento (ES) 2016/679 49 straipsnio 1 dalies d punktu arba nacionalinėmis nuostatomis, kuriomis į nacionalinę teisę perkeltas Direktyvos (ES) 2016/680 38 arba 39 straipsnis tai būtina dėl svarbių viešojo intereso priežasčių, kaip nurodyta tame reglamente; [25 pakeit.]

(38)  valstybės narės turėtų leisti susipažinti su atitinkamais asmens duomenimis, tvarkomais VIS, pagal taikomas duomenų apsaugos taisykles ir kai tai būtina atskirais atvejais atliekant užduotis pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) …/…(27) [Reglamentas dėl perkėlimo į ES sistemos], [Europos Sąjungos prieglobsčio agentūrai] ir atitinkamoms tarptautinėms organizacijoms, tokioms kaip Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras, Tarptautinė migracijos organizacija ir Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas, dėl pabėgėlių ir perkėlimo operacijų, kai tai susiję su trečiųjų šalių piliečiais arba asmenimis be pilietybės, apie kuriuos valstybės narės joms praneša įgyvendindamos Reglamentą (ES) …/… [Reglamentas dėl perkėlimo į ES sistemos]; [26 pakeit.]

(39)  Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/200127 (ES) 2018/1725(28) taikomas Sąjungos institucijų arba įstaigų veiklai, kurią jos vykdo atlikdamos su VIS operacijų valdymu susijusias savo užduotis; [27 pakeit.]

(40)  vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 45/2001 28 straipsnio 2 dalimi buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu, kuris pateikė nuomonę [data] 2018 m. gruodžio 12 d.; [28 pakeit.]

(41)  siekiant sustiprinti trečiųjų šalių bendradarbiavimą dėl neteisėtų migrantų readmisijos ir palengvinti ES neteisėtai esančių trečiųjų šalių piliečių, kurių duomenys gali būti saugomi VIS, grąžinimą, VIS turėtų būti saugomos asmenų, pateikiančių prašymą išduoti trumpalaikę vizą, kelionės dokumentų kopijos. Kitaip negu iš VIS gauta informacija, kelionės dokumentų kopijos yra trečiųjų šalių plačiau pripažįstamas pilietybės įrodymas;

(42)  rėmimasis kelionės dokumentų, kurių turėtojui suteikiama teisė kirsti ES išorės sienas ir į kuriuos gali būti įklijuojama viza, sąrašu, kuris nustatytas Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1105/2011/ES(29), yra privaloma prašymo išduoti vizą nagrinėjimo procedūros dalis. Vizų institucijos turėtų sistemingai vykdyti šią prievolę, todėl šis sąrašas turėtų būti įtrauktas į VIS, kad būtų galima automatiškai patikrinti asmens, pateikiančio prašymą išduoti vizą, kelionės dokumento pripažinimą;

(43)  nedarant poveikio valstybių narių atsakomybei už duomenų, įvedamų į VIS, tikslumą, „eu-LISA“ turėtų būti atsakinga už užtikrinimą, kad duomenys būtų tinkamos kokybės, sukuriant, prižiūrint ir nuolat atnaujinant centrinę duomenų kokybės stebėsenos priemonę, ir už reguliarų ataskaitų teikimą valstybėms narėms; [29 pakeit.]

(44)  kad būtų galima geriau stebėti naudojimąsi VIS, siekiant analizuoti su migracijos spaudimu ir sienų valdymu susijusias tendencijas, „eu-LISA“ turėtų gebėti sukurti priemonę, kad galėtų teikti statistines ataskaitas valstybėms narėms, Komisijai ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrai, nekeldama pavojaus duomenų vientisumui. Todėl „eu-LISA“ turėtų būti sukurta centrinė statistinių duomenų saugykla laikyti tam tikrus statistinius duomenis centrinėje saugykloje, kad būtų galima teikti [Reglamente 2018/XX dėl sąveikumo (sienų ir vizų)] nurodytas ataskaitas ir statistinius duomenis. Jokiuose rengiamuose statistiniuose duomenyse neturi būti asmens duomenų; [30 pakeit.]

(45)  šis reglamentas nedaro poveikio Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/38/EB taikymui(30);

(46)  kadangi šio reglamento tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl poreikio užtikrinti bendros vizų politikos įgyvendinimą, aukšto lygio saugumą erdvėje be vidaus sienų kontrolės ir laipsnišką integruotos išorės sienų valdymo sistemos kūrimą tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali priimti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(47)  šiuo reglamentu nustatomos griežtos prieigos prie VIS taisyklės ir būtinos apsaugos priemonės. Jame taip pat numatomos fizinių asmenų teisės susipažinti su duomenimis, juos taisyti ir ištrinti ir teisių gynimo priemonės, visų pirma teisė į apskundimą teismine tvarka, taip pat viešųjų nepriklausomų institucijų vykdoma duomenų tvarkymo operacijų priežiūra. Šiuo reglamentu nustatoma papildomų apsaugos priemonių atsižvelgiant į konkrečius poreikius dėl naujų kategorijų duomenų, kurie bus tvarkomi VIS. Todėl šiame reglamente gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje pripažintų principų, visų pirma teisės į žmogaus orumą, teisės į laisvę ir saugumą, teisės į privatų ir šeimos gyvenimą, teisės į asmens duomenų apsaugą, teisės į prieglobstį ir apsaugą pagal negrąžinimo principą bei apsaugą perkėlimo, išsiuntimo arba išdavimo (ekstradicijos) atveju, teisės į nediskriminavimą, vaiko teisių ir teisės į veiksmingą teisinę gynybą;

(47a)  šis reglamentas nedaro poveikio pareigoms, kylančioms iš 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso, papildytos 1967 m. sausio 31 d. Niujorko protokolu, ir visiems Sąjungos bei jos valstybių narių tarptautiniams įsipareigojimams; [31 pakeit.]

(48)  specialios nuostatos turėtų būti taikomos trečiųjų šalių piliečiams, kuriems taikomas reikalavimas turėti vizą ir kurie yra Sąjungos piliečio, kuriam taikoma Direktyva 2004/38/EB, šeimos nariai arba trečiosios šalies piliečio, kuris pagal Sąjungos teisę naudojasi laisvo judėjimo teise, šeimos nariai, neturintys Direktyvoje 2004/38/EB nurodytos leidimo gyventi šalyje kortelės. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas Sąjungos pilietis turi teisę laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje laikydamasis Sutartyse ir joms įgyvendinti priimtose nuostatose nustatytų apribojimų bei sąlygų. Atitinkami apribojimai ir sąlygos yra nustatyti Direktyvoje 2004/38/EB;

(49)  kaip patvirtino Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, tokie šeimos nariai turi teisę ne tik atvykti į valstybės narės teritoriją, bet ir šiuo tikslu gauti atvykimo vizą. Valstybės narės turi suteikti tokiems asmenims visas galimybes gauti reikiamas vizas, kurios turi būti išduodamos nemokamai, kuo greičiau ir skubos tvarka;

(50)  teisė gauti vizą nėra besąlygiška, nes ja pasinaudoti gali būti neleista tiems šeimos nariams, kurie kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui arba visuomenės sveikatai, kaip nustatyta Direktyvoje 2004/38/EB. Šiomis aplinkybėmis tokių šeimos narių asmens duomenys gali būti tikrinami tik tada, kai tie duomenys susiję su jų tapatybe ir statusu, ir tik tiek, kiek reikia įvertinti, ar jie gali kelti grėsmę saugumui. Jų prašymai išduoti vizas iš tiesų turėtų būti nagrinėjami atsižvelgiant tik į grėsmes saugumui, tačiau ne į su migracija susijusią riziką;

(51)  pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas. Kadangi šis reglamentas grindžiamas Šengeno acquis, remdamasi to protokolo 4 straipsniu, per šešis mėnesius po to, kai Taryba nusprendžia dėl šio reglamento, Danija nusprendžia, ar jį įtrauks į savo nacionalinę teisę;

(52)  šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kurias įgyvendinant Jungtinė Karalystė nedalyvauja pagal Tarybos sprendimą 2000/365/EB(31); todėl Jungtinė Karalystė nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(53)  šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kurias įgyvendinant Airija nedalyvauja pagal Tarybos sprendimą 2002/192/EB(32); todėl Airija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(54)  Islandijos ir Norvegijos atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos Tarybos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės susitarime dėl pastarųjų asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis(33), kurios patenka į Tarybos sprendimo 1999/437/EB(34) 1 straipsnio A punkte nurodytą sritį;

(55)  Šveicarijos atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarime dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis(35), kurios patenka į Tarybos sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio A punkte nurodytą sritį, minėtą sprendimą taikant kartu su Tarybos sprendimo 2008/146/EB(36) 3 straipsniu ir Tarybos sprendimo 2008/149/TVR(37) 3 straipsniu;

(56)  Lichtenšteino atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės protokole dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis(38), kurios patenka į Tarybos sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio A punkte nurodytą sritį, minėtą sprendimą taikant kartu su Tarybos sprendimo 2011/350/ES(39) 3 straipsniu ir Tarybos sprendimo 2011/349/ES(40) 3 straipsniu;

(57)  šis reglamentas, išskyrus jo 22r straipsnį, yra aktas, pagrįstas Šengeno acquis ar kitaip susijęs su Šengeno acquis, kaip apibrėžta atitinkamai 2003 m. Stojimo akto 3 straipsnio 2 dalyje, 2005 m. Stojimo akto 4 straipsnio 2 dalyje ir 2011 m. Stojimo akto 4 straipsnio 2 dalyje, išskyrus Bulgarijai ir Rumunijai taikytinas nuostatas, nustatytas Tarybos sprendimu (ES) 2017/1908(41),

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 767/2008 iš dalies keičiamas taip:

-1)  pavadinimas pakeičiamas taip:"

„2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 767/2008 dėl Vizų informacinės sistemos (VIS) ir apsikeitimo informacija apie trumpalaikes vizas, ilgalaikes vizas ir leidimus gyventi tarp valstybių narių (VIS reglamentas).“ [32 pakeit.]

"

1)  1 straipsnyje įterpiamos šios pastraipos:"

„Šiuo reglamentu taip pat nustatomos valstybių narių keitimosi informacija apie ilgalaikes vizas ir leidimus gyventi, įskaitant tam tikrus sprendimus dėl ilgalaikių vizų ir leidimų gyventi, procedūros.

Tapatybės, kelionės dokumento ir biometrinių duomenų saugojimas bendroje tapatybės duomenų saugykloje (bendroje TDS), sukurtoje Europos Parlamento ir Tarybos reglamento 2018/XX* [Reglamentas 2018/XX dėl sąveikumo (sienų ir vizų)] 17 straipsniu, padeda supaprastinti ir palengvinti teisingą VIS registruotų asmenų tapatybės nustatymą.“

_______

* Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas 2018/XX* [Reglamentas 2018/XX dėl sąveikumo (sienų ir vizų)] (OL L).“;

"

2)  2 straipsnis pakeičiamas taip:"

„2 straipsnis

VIS tikslas

1.  VIS tikslas – gerinti bendros vizų politikos, taikomos trumpalaikėms vizoms, įgyvendinimą, konsulinį bendradarbiavimą ir centrinių vizų institucijų konsultavimąsi, palengvinant valstybių narių keitimąsi duomenimis apie gautus prašymus ir dėl jų priimtus sprendimus, siekiant: [33 pakeit.]

   a) supaprastinti ir paspartinti prašymų išduoti vizą nagrinėjimo tvarką; [34 pakeit.]
   b) išvengti valstybės narės, atsakingos už prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijų nesilaikymo;
   c) palengvinti kovą su sukčiavimu;
   d) palengvinti patikrinimus valstybių narių išorės sienų perėjimo punktuose ir valstybių narių teritorijoje;
   e) padėti nustatyti bet kurio asmens, kuris gali neatitikti ar nebeatitikti atvykimo, buvimo arba gyvenimo valstybių narių teritorijoje sąlygų, tapatybę ir jį grąžinti;
   f) padėti nustatyti 22o straipsnyje nurodytų dingusių asmenų tapatybę; [35 pakeit.]
   g) palengvinti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013* ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES** taikymą;
   h) prisidėti padėti užkirsti kelią grėsmei kiekvienos valstybės narės vidaus saugumui, visų pirma prisidedant prie teroristinių nusikaltimų arba kitų sunkių nusikaltimų prevencijos, atskleidimo ir tyrimo, esant deramoms ir griežtai apibrėžtoms aplinkybėms; [36 pakeit.]
   i) padėti užkirsti kelią grėsmei kiekvienos valstybės narės vidaus saugumui; [37 pakeit.]
   j) užtikrinti teisingą asmenų tapatybės nustatymą;
   k) padėti siekti Šengeno informacinės sistemos (SIS) tikslų, susijusių su perspėjimais apie trečiųjų šalių piliečius, kuriems atsisakoma leisti atvykti, apie asmenis, ieškomus siekiant juos suimti arba jų perdavimo ar ekstradicijos tikslais, apie dingusius asmenis, apie asmenis, kurie ieškomi kaip galintys padėti teisminiam procesui, ir apie asmenis dėl slaptų patikrinimų arba specialiųjų patikrinimų.

2.  Dėl ilgalaikių vizų ir leidimų gyventi VIS tikslas yra palengvinti valstybių narių keitimąsi duomenimis apie sprendimus, susijusius su šiais dokumentais, siekiant:

   a) palaikyti aukšto lygio saugumą visose valstybėse narėse, padedant įvertinti, ar dokumento prašytojas arba turėtojas laikomas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai, arba vidaus saugumui ar visuomenės sveikatai, prieš jam atvykstant į išorės sienos perėjimo punktą; [38 pakeit.]
   b) didinti patikrinimų kertant sieną palengvinti patikrinimus išorės sienų perėjimo punktuose ir padidinti patikrinimų valstybių narių teritorijoje veiksmingumą; [39 pakeit.]
   c) prisidėti padėti užkirsti kelią grėsmei kiekvienos valstybės narės vidaus saugumui, visų pirma prisidedant prie teroristinių nusikaltimų arba kitų sunkių nusikaltimų prevencijos, atskleidimo ir tyrimo, esant deramoms ir griežtai apibrėžtoms aplinkybėms; [40 pakeit.]
   d) užtikrinti teisingą asmenų tapatybės nustatymą;
   da) padėti nustatyti 22o straipsnyje nurodytų dingusių asmenų tapatybę; [41 pakeit.]
   e) palengvinti Reglamento (ES) Nr. 604/2013* ir Direktyvos 2013/32/ES* taikymą;
   f) padėti siekti Šengeno informacinės sistemos (SIS) tikslų, susijusių su perspėjimais apie trečiųjų šalių piliečius, kuriems atsisakoma leisti atvykti, apie asmenis, ieškomus siekiant juos suimti arba jų perdavimo ar ekstradicijos tikslais, apie dingusius asmenis, apie asmenis, kurie ieškomi kaip galintys padėti teisminiam procesui, ir apie asmenis dėl slaptų patikrinimų arba specialiųjų patikrinimų.

_________________

* 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (OL L 180, 2013 6 29, p. 31).

** 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (OL L 180, 2013 6 29, p. 60).“;

"

2a)  įterpiamas šis straipsnis:"

„2a straipsnis

Struktūra

1.  VIS pagrindas yra centralizuota struktūra; ją sudaro:

   a) bendra tapatybės duomenų saugykla, sukurta [Reglamento 2018/XX dėl sąveikumo (sienų ir vizų) 17 straipsnio 2 dalimi];
   b) centrinė informacinė sistema (VIS centrinė sistema);
   c) sistemos sąsaja kiekvienoje valstybėje narėje (toliau – nacionalinė sąsaja arba NI-VIS), per kurią palaikomas ryšys su tam tikros valstybės narės atitinkama centrine nacionaline institucija, arba vienoda nacionalinė sąsaja (VNS) kiekvienoje valstybėje narėje, pagrįsta bendromis techninėmis specifikacijomis ir vienoda visose valstybėse narėse, per kurią palaikomas VIS centrinės sistemos ryšys su valstybių narių nacionalinėmis infrastruktūromis;
   d) VIS centrinės sistemos ir nacionalinių sąsajų ryšių infrastruktūra;
   e) saugus ryšių kanalas tarp VIS centrinės sistemos ir AIS centrinės sistemos;
   f) saugi ryšių infrastruktūra, apimanti VIS centrinę sistemą ir [Reglamento 2018/XX dėl sąveikumo (sienų ir vizų) 6 straipsniu] sukurto Europos paieškos portalo, [Reglamento 2018/XX dėl sąveikumo (sienų ir vizų) 12 straipsniu] sukurtos bendros biometrinių duomenų atitikties nustatymo paslaugos, [Reglamento 2018/XX dėl sąveikumo (sienų ir vizų) 17 straipsniu] sukurtos bendros tapatybės duomenų saugyklos ir [Reglamento 2018/XX dėl sąveikumo (sienų ir vizų) 25 straipsniu] sukurto daugybinių tapatybių detektoriaus centrines infrastruktūras;
   g) konsultavimosi dėl prašymų ir keitimosi informacija tarp centrinių vizų institucijų mechanizmas („VISMail“);
   h) vežėjų sąsaja;
   i) saugi saityno paslauga, teikianti galimybę palaikyti ryšį tarp VIS centrinės sistemos ir vežėjų sąsajos bei tarptautinių sistemų;
   j) ataskaitų ir statistinių duomenų saugykla;
   k) priemonė, kuria prašytojams sudaroma galimybė duoti sutikimą dėl papildomo jų prašymo bylos saugojimo laikotarpio arba jį atšaukti.

VIS centrinė sistema, vienodos nacionalinės sąsajos, saityno paslauga, vežėjų sąsaja ir VIS ryšių infrastruktūra, kiek techniškai įmanoma, turi ir naudoja bendrus aparatinės ir programinės įrangos komponentus atitinkamai su AIS centrine sistema, AIS vienodomis nacionalinėmis sąsajomis, ETIAS vežėjų sąsaja, AIS saityno paslauga ir AIS ryšių infrastruktūra.

2.  NI-VIS sudaro:

   a) po vieną vietinę nacionalinę sąsają (LNI) kiekvienoje valstybėje narėje – tokia sąsaja valstybė narė fiziškai prijungiama prie saugaus ryšių tinklo; šią sąsają sudaro, be kita ko, šifravimo įtaisai, skirti VIS. LNI yra valstybių narių teritorijoje;
   b) viena atsarginė LNI (BLNI), kurios turinys ir veikimas nesiskiria nuo LNI.

3.  LNI ir BLNI turi būti naudojamos tik VIS taikomuose Sąjungos teisės aktuose apibrėžtais tikslais.

4.  Centralizuotos paslaugos dubliuojamos dviejose skirtingose vietose, t. y. Strasbūre, Prancūzijoje, kur yra pagrindinės VIS centrinės sistemos priegloba, centrinis padalinys, ir Sankt Johan prie Pongau, Austrijoje, kur yra atsarginės VIS centrinės sistemos priegloba ir atsarginis centrinis padalinys. Pagrindinės VIS centrinės sistemos ir atsarginės VIS centrinės sistemos ryšys turi užtikrinti nuolatinį centrinio padalinio ir atsarginio centrinio padalinio duomenų sinchronizavimą. Ryšių infrastruktūra palaiko ir padeda užtikrinti nepertraukiamą prieigą prie VIS. Ji apima papildomus ir atskirtus kelius VIS centrinės sistemos ir atsarginės VIS centrinės sistemos ryšiams, taip pat turi papildomus ir atskirtus kelius kiekvienos nacionalinės sąsajos ir VIS centrinės sistemos bei atsarginės VIS centrinės sistemos ryšiams. Ryšių infrastruktūra užtikrina užšifruotą, virtualų, privatų specialiai VIS duomenims ir valstybių narių tarpusavio bei valstybių narių ir už VIS centrinės sistemos operacijų valdymą atsakingos institucijos komunikacijai skirtą tinklą.“; [42 pakeit.]

"

3)  3 straipsnis išbraukiamas;

4)  4 straipsnis iš dalies pakeičiamas taip:

a)  papildomas šiuo punktu:"

3a) centrinė institucija – tai Reglamento (EB) Nr. 810/2009 tikslais valstybės narės įsteigta institucija; [43 pakeit.]

"

b)  papildomas šiais punktais:"

12) „VIS duomenys – visi VIS centrinėje sistemoje ir bendroje TDS pagal 9–14 ir 22c–22f straipsnius saugomi duomenys;

   13) tapatybės duomenys – 9 straipsnio 4 punkto a ir aa papunkčiuose nurodyti duomenys;
   14) pirštų atspaudų duomenys – VIS byloje saugomi su pirštų atspaudais susiję duomenys;
   15) veido atvaizdas – skaitmeninis veido atvaizdas, kurio vaizdo skiriamoji geba ir kokybė yra pakankamos, kad būtų galima naudoti automatinę biometrinę atitiktį; [44 pakeit.]
   16) Europolo duomenys – asmens duomenys, kuriuos tvarko Europolas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/794* 18 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytu tikslu;
   17) leidimas gyventi – bet kuris leidimas gyventi šalyje, valstybių narių išduotas Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1030/2002** nustatyta vienoda forma, ir bet kuris kitas Reglamento (ES) 2016/399 2 straipsnio 16 dalies b punkte nurodytas dokumentas;
   18) ilgalaikė viza – valstybės narės išduotas leidimas, kaip nustatyta Šengeno konvencijos 18 straipsnyje;
   19) nacionalinė priežiūros institucija priežiūros institucijos terminas, vartojamas kalbant apie teisėsaugos tikslus, reiškia pagal tai Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679*** 51 straipsnio 1 dalyje nurodytos priežiūros institucijos ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/680**** 41 straipsnį įsteigtą straipsnyje nurodytos priežiūros instituciją institucijos; [45 pakeit.]
   19a) atitiktis – atitiktis, nustatoma lyginant atitinkamus duomenis, įrašytus VIS prašymo byloje, su atitinkamais duomenimis, laikomais įraše, rinkmenoje arba perspėjime, kurie užregistruoti VIS, Šengeno informacinėje sistemoje, AIS, ETIAS, EURODAC, Europolo duomenyse arba Interpolo SLTD duomenų bazėse; [46 pakeit.]
   20) teisėsauga – teroristinių nusikaltimų arba kitų sunkių nusikaltimų prevencija, atskleidimas arba tyrimas, laikantis griežtai apibrėžtų sąlygų; [47 pakeit.]
   21) teroristiniai nusikaltimai – nacionalinėje teisėje nustatytos nusikalstamos veikos, atitinkančios nurodytąsias nurodytos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje direktyvos (ES) 2017/541***** arba joms 3–14 straipsniuose, o valstybių narių, kurioms ta direktyva netaikoma, atveju – veikos, lygiavertės vienai iš tų veikų; [48 pakeit.]
   22) sunkūs nusikaltimai – nusikalstamos veikos, atitinkančios nurodytąsias Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR****** 2 straipsnio 2 dalyje arba joms lygiavertės, jeigu už jas pagal nacionalinę teisę baudžiama laisvės atėmimo arba laisvės apribojimo bausme, kurios ilgiausias terminas – bent treji metai.

________________

* 2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/794 dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo), kuriuo pakeičiami ir panaikinami Tarybos sprendimai 2009/371/TVR, 2009/934/TVR, 2009/935/TVR, 2009/936/TVR ir 2009/968/TVR (OL L 135, 2016 5 24, p. 53).

** 2002 m. birželio 13 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1030/2002, nustatantis vienodą leidimų apsigyventi trečiųjų šalių piliečiams formą (OL L 157, 2002 6 15, p. 1).

*** 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1). [49 pakeit.]

**** 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuriuo panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR (OL L 119, 2016 5 4, p. 89).

***** 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/541 dėl kovos su terorizmu, pakeičianti Tarybos pamatinį sprendimą 2002/475/TVR ir iš dalies keičianti Tarybos sprendimą 2005/671/TVR (OL L 88, 2017 3 31, p. 6).

****** 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimas 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos (OL L 190, 2002 7 18, p. 1).“;

"

5)  5 straipsnis pakeičiamas taip:"

„5 straipsnis

Duomenų kategorijos

1.  Į VIS įrašomi tik šių kategorijų duomenys:

   a) raidiniai skaitmeniniai duomenys apie trumpalaikės vizos prašytoją ir apie prašomas, išduotas, neišduotas, panaikintas, atšauktas arba pratęsto galiojimo vizas, nurodyti 9 straipsnio 1–4 punktuose ir 10–14 straipsniuose; raidiniai skaitmeniniai duomenys apie išduotas, panaikintas, neišduotas, anuliuotas, atšauktas arba pratęsto galiojimo ilgalaikes vizas ir leidimus gyventi, nurodyti 22c, 22d, 22e ir 22f straipsniuose, taip pat informacija apie 9a ir 22b straipsniuose nurodytas atitiktis ir apie 9c straipsnio 6 dalyje nurodytų patikrinimų rezultatus;
   b) 9 straipsnio 5 punkte ir 22c straipsnio 2 dalies f punkte nurodyti veido atvaizdai;
   c) 9 straipsnio 6 punkte ir, 22c straipsnio 2 dalies g punkte ir 22d straipsnio g punkte nurodyti pirštų atspaudų duomenys; [50 pakeit.]
   ca) kelionės dokumento, nurodyto 9 straipsnio 7 dalyje, asmens duomenų puslapio nuskaitytos kopijos; [51 pakeit.]
   d) nuorodos į kitus prašymus, kaip nurodyta 8 straipsnio 3 ir 4 dalyse ir 22a straipsnio 3 dalyje.

2.  16 straipsnyje, 24 straipsnio 2 dalyje ir 25 straipsnio 2 dalyje nurodyti pranešimai, perduoti naudojantis VIS, neregistruojami VIS, nedarant poveikio duomenų tvarkymo operacijų registravimui pagal 34 straipsnį.

3.  Bendroje TDS saugomi duomenys, kurie nurodyti 9 straipsnio 4 punkto a–cc papunkčiuose, 9 straipsnio 5 ir 6 punktuose, 22c straipsnio 2 dalies a–cc, f ir g punktuose ir 22d straipsnio a–cc a–c, f ir g punktuose. Visi kiti VIS duomenys saugomi VIS centrinėje sistemoje.“ [52 pakeit.]

"

6)  įterpiamas 5a straipsnis:"

„5a straipsnis

Pripažįstamų kelionės dokumentų sąrašas

1. Į VIS įtraukiamas kelionės dokumentų, kurių turėtojui suteikiama teisė kirsti išorės sienas ir į kuriuos gali būti įklijuojama viza, sąrašas, nustatytas Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1105/2011/ES*. [53 pakeit. (Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.)]

2. Į VIS įtraukiama funkcija, pagal kurią centralizuotai tvarkomas pripažįstamų kelionės dokumentų sąrašas ir pranešimai apie šiame sąraše esančių kelionės dokumentų pripažinimą arba nepripažinimą pagal Sprendimo Nr. 1105/2011/ES 4 straipsnį. [54 pakeit. (Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.)]

3. 2 dalyje nurodytos funkcijos valdymo išsamios taisyklės nustatomos įgyvendinimo aktais. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 49 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. [55 pakeit. (Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.)]

_________________

* 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas 1105/2011/ES dėl kelionės dokumentų, kurių turėtojui suteikiama teisė kirsti išorės sienas ir į kuriuos gali būti įklijuojama viza, sąrašo ir dėl šio sąrašo sudarymo mechanizmo sukūrimo (OL L 287, 2011 11 4, p. 9).“;

"

7)  6 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

-a)  1 dalis pakeičiama taip:"

1. Nedarant poveikio 22a straipsniui, pasinaudoti VIS 5 straipsnio 1 dalyje nurodytiems duomenims įvesti, keisti ar naikinti pagal šį reglamentą gali tik tinkamai įgaliotas vizų institucijų personalas. Tinkamai įgaliotų darbuotojų skaičius griežtai ribojamas tiek, kiek būtina veiksmingai įgyvendinti jų pareigoms.“ [56 pakeit.]

"

a)  2 dalis pakeičiama taip:"

„2. Prieiga prie VIS naudojimosi jos duomenimis tikslu suteikiama tik tinkamai įgaliotiems kiekvienos valstybės narės nacionalinių institucijų ir ES įstaigų, kompetentingų atlikti užduotis 15–22, 22c–22f ir 22g–22j l straipsniuose, taip pat [Reglamento 2018/XX dėl sąveikumo (sienų ir vizų)]] 20 ir 21 straipsniuose nustatytais tikslais, darbuotojams.

Institucijos, turinčios teisę susipažinti su VIS arba turėti prie jų prieigą teroristinių nusikaltimų arba kitų sunkių nusikalstamų veikų prevencijos, nustatymo ir tyrimo tikslais, skiriamos vadovaujantis IIIb skyriumi. [57 pakeit.]

Ši prieiga suteikiama tik tiek, kiek tie duomenys būtini jų užduotims atlikti siekiant tų tikslų, ir proporcingai siekiamiems tikslams.“;

"

aa)  3 dalis pakeičiama taip:"

3. Kiekviena valstybė narė paskiria kompetentingas institucijas, tinkamai įgaliotą personalą, kuris turi prieigą prie VIS, kad įvestų, keistų, ištrintų joje esančius duomenis ar jais naudotųsi. Kiekviena valstybė narė nedelsdama perduoda „eu-LISA“ šių institucijų, įskaitant 29 straipsnio 3a dalyje nurodytas institucijas, sąrašą ir praneša apie jo pakeitimus. Tame sąraše konkrečiai nurodoma, kokių duomenų ir kokiems tikslams kiekviena institucija gali ieškoti.

eu-LISA“ užtikrina, kad šis sąrašas, 22k straipsnio 2 dalyje nurodytų paskirtųjų institucijų sąrašas ir 22k straipsnio 4 dalyje nurodytų centrinių prieigos punktų sąrašas būtų kasmet skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Laikotarpiu iki kasmetinio sąrašo paskelbimo „eu-LISA“ prižiūri nuolat atnaujinamą sąrašą savo svetainėje ir įtraukia į jį valstybių narių atsiunčiamus pakeitimus.“; [58 pakeit.]

"

b)  įterpiama 4 dalis:"

„4. VIS nustatoma šio sąrašo centralizuoto tvarkymo funkcija.“

"

c)  įterpiama 5 dalis:"

„5. Komisija pagal 48a straipsnį priima deleguotuosius aktus dėl sąrašo centralizuoto tvarkymo funkcijos, nurodytos 3 dalyje, valdymo išsamios taisyklės nustatomos įgyvendinimo aktais. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 49 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros išsamių taisyklių.“ [59 pakeit.]

"

7a)  7 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:"

„2. Bet kuriai kompetentingai institucijai tvarkant asmens duomenis VIS, asmenys, vizų turėtojai ar ilgalaikių vizų ar leidimų gyventi prašantys asmenys ir jų turėtojai nediskriminuojami dėl lyties, rasės, odos spalvos, etninės arba socialinės kilmės, genetinių požymių, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitų pažiūrų, priklausymo nacionalinei mažumai, nuosavybės, gimimo aplinkybių, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos. Visapusiškai gerbiamas žmogaus orumas ir neliečiamybė bei pagrindinės teisės, taip pat laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos pripažįstamų principų, įskaitant teisę į privatų gyvenimą ir asmens duomenų apsaugą. Ypač daug dėmesio skiriama vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms, neįgaliesiems ir asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga. Visų pirma atsižvelgiama į vaiko interesus.“; [60 pakeit.]

"

8)  7 straipsnis papildomas šiomis dalimis:"

„3. Vykdydamos visas šiame reglamente numatytas procedūras valstybės narės pirmiausia vadovaujasi teikia pirmenybę vaiko interesams, visapusiškai laikydamosi Tarptautinės vaiko interesais teisių konvencijos. Turi būti atsižvelgiama į vaiko gerovę, saugumą ir apsaugą, ypač kai yra rizika, kad vaikas gali būti prekybos žmonėmis auka, ir atsižvelgiama į vaiko nuomonę bei jos deramai paisoma, kaip tinka pagal jo amžių ir brandą. [61 pakeit.]

3a.  Valstybės narės įgyvendina reglamentą visapusiškai laikydamosi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos, visų pirma, teisės į žmogaus orumą, teisės į laisvę ir saugumą, teisės į privatų ir šeimos gyvenimą, teisės į asmens duomenų apsaugą, teisės į prieglobstį, negrąžinimo principo apsaugos ir apsaugos išvežimo, išsiuntimo ir ekstradicijos atveju, teisės į nediskriminavimą, vaiko teisių ir teisės į veiksmingą teisinę gynybą.“; [62 pakeit.]

"

8a)  Įterpiamas šis straipsnis:"

„7a straipsnis

Vaikų pirštų atspaudai

1.  Nukrypstant nuo 22c straipsnio 2 dalies g punkto, į VIS neįvedami jaunesnių nei 6 amžiaus vaikų pirštų atspaudai.

2.  Vyresnių nei šešerių metų nepilnamečių asmenų biometrinius duomenis užfiksuoja pareigūnai, specialiai apmokyti paimti nepilnamečio asmens biometrinius duomenis vaikui patogiu ir į jį atsižvelgiant būdu, taip pat visapusiškai vadovaujantis vaiko interesais ir apsaugos priemonėmis, nustatytomis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje.

Imant nepilnamečio asmens biometrinius duomenis dalyvauja, kai yra, suaugęs šeimos narys. Su nelydimu nepilnamečiu būna globėjas, atstovas arba, jei negalima paskirti atstovo, asmuo, apmokytas saugoti nepilnamečio interesus ir jo bendrą gerovę, imant nepilnamečio asmens biometrinius duomenis. Tokiu apmokytu asmeniu negali būti oficialus pareigūnas, atsakingas už biometrinių duomenų ėmimą, toks asmuo veikia nepriklausomai ir negauna jokių nurodymų iš pareigūno ar tarnybos, kurie yra atsakingi už biometrinių duomenų ėmimą. Prieš nepilnamečius nenaudojama jokia prievarta, siekiant užtikrinti jų pareigos pateikti biometrinius duomenis laikymąsi.

3.  Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 810/2009 13 straipsnio 2 dalies, konsulatai nereikalauja 6–12 metų amžiaus vaikų asmeniškai atvykti į konsulatą biometrinių identifikatorių rinkimui, jei dėl to šeimos patirtų pernelyg didelę naštą ir išlaidas. Tokiais atvejais biometriniai identifikatoriai paimami prie išorės sienų, ten ypač didelį dėmesį reikia atkreipti siekiant išvengti prekybos vaikais.

4.  Nukrypstant nuo nuostatų dėl duomenų naudojimo, kaip nurodyta II, III, IIIa ir IIIb skyriuose, su vaikų pirštų atspaudais galima susipažinti tik šiais tikslais:

   a) siekiant patikrinti vaiko tapatybę vizų paraiškos procedūroje, laikantis 15 straipsnio, ir prie išorės sienų, laikantis 18 ir 22g straipsnių, ir
   b) pagal IIIb skyrių, siekiant prisidėti prie vaiko teisių pažeidimų prevencijos ir kovoti su tokiais pažeidimais, jei išpildytos visos šios sąlygos:
   i) tokia prieiga yra būtina prekybos vaikais prevencijos, atskleidimo ar tyrimo tikslu;
   ii) prieiga yra būtina konkrečiu atveju;
   iii) siekiant nustatyti vaiko interesus.“ [63 pakeit.]

"

9)  II skyriaus antraštė pakeičiama taip:"

„VIZŲ INSTITUCIJŲ DUOMENŲ APIE TRUMPALAIKES VIZAS ĮVEDIMAS IR NAUDOJIMAS“ [64 pakeit. (Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.)]

"

10)  8 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalis pakeičiama taip:"

„1. Kai prašymas yra priimtinas pagal Reglamento (EB) Nr. 810/2009 19 straipsnį, vizų institucija per 2 darbo dienas sukuria prašymo bylą, į VIS įvesdama 9 straipsnyje nurodytus duomenis, jei tuos duomenis turi pateikti prašytojas.“;

"

b)  įterpiama 1a dalis:"

„1a. Sukūrus prašymo bylą, VIS dėl jos automatiškai pateikiama užklausa pagal 9a straipsnį ir gaunami jos rezultatai.“

"

c)  5 dalis pakeičiama taip:"

„5. Kai tam tikrų duomenų nereikia pateikti dėl teisinių priežasčių arba jų pateikti faktiškai neįmanoma, tų duomenų skiltyje (-yse) įrašoma „netaikoma“. Kai nėra pirštų atspaudų, tai turėtų būti nurodyta įrašant „VIS0“; be to, sistemoje turi būti galima skirti bylas pagal Reglamento (EB) Nr. 810/2009 13 straipsnio 7 dalies a–d punktus.“

"

11)  9 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  4 punkto a, b ir c papunkčiai pakeičiami taip:"

„a) pavardė; vardas (-ai); gimimo data; pilietybė arba pilietybės; lytis;

   aa) pavardė gimus (ankstesnė (-ės) pavardė (-ės)); gimimo vieta ir šalis; pilietybė gimus;
   b) kelionės dokumento (-ų) rūšis, numeris ir kelionės dokumentą (-us) išdavusios šalies trijų raidžių kodas;
   c) kelionės dokumento (-ų) galiojimo pabaigos data;
   cc) kelionės dokumentą išdavusi institucija ir jo išdavimo data;“;

"

b)  5 punktas pakeičiamas taip:"

„5) prašytojo veido atvaizdas, atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 810/2009 13 straipsnio 1 dalį straipsnį.“; [65 pakeit.]

"

ba)  6 punktas pakeičiamas taip:"

„6. prašytojo pirštų atspaudai, remiantis Reglamento (EB) Nr. 810/2009 13 straipsniu.“; [66 pakeit.]

"

c)  įterpiamas 7 punktas:"

„7) dokumento asmens duomenų puslapio nuskaityta kopija.“;

"

d)  įterpiamos šios dvi pastraipos:"

„8) Pirmos Pirmos pastraipos 5 punkte nurodytas trečiosios šalies piliečio veido atvaizdas turi būti pakankamos skiriamosios gebos ir kokybės vaizdas, kad būtų tinkamas naudoti automatizuotam biometrinių duomenų atitikties tikrinimui. Jeigu vaizdo kokybė nepakankama, veido atvaizdas nėra naudojamas automatizuotam biometrinių duomenų atitikties tikrinimui. [67 pakeit.]

Nukrypstant nuo antros pirmos pastraipos išimtiniais atvejais, kai nėra galimybės laikytis nustatytų kokybės ir skiriamosios gebos reikalavimų įtraukiant vietoje nuskaitytą veido atvaizdą į VIS, veido atvaizdą galima elektroniniu būdu gauti iš elektroninio mašininio nuskaitymo kelionės dokumento (eMRTD) lusto. Tokiais atvejais veido atvaizdas įtraukiamas į asmens bylą tik prieš tai elektroniniu būdu patikrinus, ar elektroninio mašininio nuskaitymo kelionės dokumento luste įrašytas veido atvaizdas atitinka vietoje nuskaitytą to trečiosios šalies piliečio veido atvaizdą.“; [68 pakeit.]

"

12)  įterpiami nauji 9a–9d straipsniai:"

„9a straipsnis

Užklausos kitose sistemose

1.  Prašymų bylos automatizuotai apdorojamos VIS siekiant nustatyti atitiktis. Kiekviena prašymo byla VIS tikrinama atskirai.

2.  Kai parengiamas prašymas arba išduodama viza, VIS patikrinama, ar su tuo prašymu susijęs kelionės dokumentas yra pripažįstamas pagal Sprendimą Nr. 1105/2011/ES, atliekant automatinę paiešką 5a straipsnyje nurodytame pripažįstamų kelionės dokumentų sąraše, ir pateikiamas gautas rezultatas. [69 pakeit.]

3.  Atliekant Reglamento (EB) Nr. 810/2009 21 straipsnio 1 dalyje ir 21 straipsnio 3 dalies a, c ir d c punktuose nurodytus patikrinimus, VIS pateikiama užklausa naudojantis Europos paieškos portalu, apibrėžtu [Sąveikumo reglamento (sienų ir vizų)] 6 straipsnio 1 dalyje, siekiant palyginti atitinkamus šio reglamento 9 straipsnio 4 punkte nurodytus duomenis su duomenimis, įtrauktais į įrašus, bylas arba perspėjimus, registruotus VIS, Šengeno informacinėje sistemoje (SIS), atvykimo ir išvykimo sistemoje (AIS), Europos kelionių informacijos ir leidimų sistemoje (ETIAS), įskaitant Reglamento (ES) 2018/XX [dėl Europos kelionių informacijos ir leidimų sistemos sukūrimo] 29 straipsnyje nurodytą stebėjimo sąrašą, sistemoje EURODAC, [sistemoje ECRIS-TCN dėl su teroristiniais nusikaltimais ir kitais sunkiais nusikaltimais susijusių apkaltinamųjų nuosprendžių], Europolo duomenyse, Interpolo pavogtų ir pamestų kelionės dokumentų duomenų bazėje (SLTD) ir Interpolo su pranešimais susijusių kelionės dokumentų duomenų bazėje (TDAWN)., 5 ir 6 punktuose nurodytus duomenis. VIS patikrina:

   a) ar kelionės dokumentas, naudojamas prašymo tikslais, nėra kelionės dokumentas, apie kurį SIS pranešta kaip apie pamestą, pavogtą, pasisavintą ar pripažintą negaliojančiu;
   b) ar kelionės dokumentas, naudojamas prašymo tikslais, nėra kelionės dokumentas, apie kurį SLTD duomenų bazėje pranešta kaip apie pamestą, pavogtą ar pripažintą negaliojančiu;
   c) ar dėl prašytojo SIS užregistruotas perspėjimas dėl atsisakymo leisti atvykti ir būti šalyje;
   d) ar dėl prašytojo SIS nėra perspėjimų, susijusių su ieškomu asmeniu siekiant areštuoti perdavimo tikslu pagal Europos arešto orderį ar ieškomas siekiant areštuoti ekstradicijos tikslu;
   e) ar prašytojo ir kelionės dokumento duomenys atitinka kelionės leidimo, kurį buvo atsisakyta išduoti, kuris buvo atšauktas ar panaikintas, ir jo turėtojo duomenis ETIAS centrinėje sistemoje;
   f) ar prašytojo ir kelionės dokumento duomenys yra Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1240* 34 straipsnyje nurodytame stebėjimo sąraše;
   g) ar prašytojo duomenys jau užregistruoti VIS;
   h) ar prašyme pateikti kelionės dokumento duomenys atitinka kito prašymo dėl vizos, siejamo su kitais tapatybės duomenimis, duomenis;
   i) ar dėl prašytojo šiuo metu nėra perspėjimo kaip apie asmenį, kuris viršijo leidžiamą buvimo trukmę arba ar anksčiau nebuvo tokio perspėjimo AIS;
   j) ar dėl prašytojo AIS neįregistruotas atsisakymas leisti atvykti;
   k) ar dėl prašytojo VIS neįregistruotas atsisakymas išduoti trumpalaikę vizą, jos panaikinimas ar atšaukimas;
   l) ar dėl prašytojo VIS neįregistruotas atsisakymas išduoti ilgalaikę vizą ar leidimą gyventi šalyje, jų panaikinimas ar atšaukimas;
   m) ar duomenys, susiję su prašytojo tapatybe, nėra įrašyti į Europolo duomenis;
   n) ar ilgalaikės vizos prašytojas neįregistruotas EURODAC;
   o) kai prašytojas yra nepilnametis, ar dėl tėvų valdžią turinčio asmens ar teisėto globėjo:
   i) SIS nėra perspėjimų, susijusių su ieškomu asmeniu, siekiant areštuoti perdavimo tikslu pagal Europos arešto orderį ar siekiant areštuoti ekstradicijos tikslu;
   ii) SIS užregistruotas perspėjimas dėl atsisakymo leisti atvykti ir būti šalyje;
   iii) jis nėra kelionės dokumento, pateiktame Reglamento (ES) 2018/1240 34 straipsnyje nurodytame stebėjimo sąraše, turėtojas. [70 pakeit.]

3a.  Vykdant užklausą SLTD, užklausai pateikti EPP naudotojo naudojamais duomenimis su Interpolo duomenų savininkais nesidalijama. [71 pakeit.]

4.  VIS į prašymo bylą įtraukiama nuoroda dėl bet kokios pagal 3 dalį nustatytos atitikties. Papildomai VIS, kai tinka, nustatoma, kuri valstybė narė ar kelios valstybės narės (ar Europolas) įvedė arba pateikė tuos duomenis, kuriems nustatyta (-os) atitiktis (-ys), ir tai įrašoma į prašymo bylą. Jokia kita informacija, išskyrus nuorodą į nustatytą atitiktį ir duomenų rengėją, neturi būti registruojama. [72 pakeit.]

5.  Taikant 2 straipsnio 1 dalies k punktą, vykdant užklausas pagal šio straipsnio 3 dalį atitinkami 15 straipsnio 2 dalyje nurodyti duomenys palyginami su SIS esančiais duomenimis, siekiant nustatyti, ar dėl prašytojo yra pateiktas kuris nors iš šių perspėjimų:

   a) perspėjimas apie asmenis, ieškomus norint juos suimti perdavimo tikslu arba ekstradicijos tikslu;
   b) perspėjimas apie dingusius asmenis;
   c) perspėjimas apie asmenis, kurie ieškomi kaip galintys padėti teisminiam procesui;
   d) perspėjimas apie asmenis ir daiktus, kuriuos ketinama slapta patikrinti, arba dėl jų atlikti specialiuosius patikrinimus ar tikslinius patikrinimus. [73 pakeit.]

5a.  Bet kokia teikiant užklausas pagal 9a straipsnio 3 dalies a, b, c, e, g, h, i, j, k, l ir n punktus nustatyta atitiktis, kai reikia, centrinei institucijai atlikus patikrinimą pagal 9c straipsnį, įvertinama konsulate, kuriame pateiktas prašymas išduoti vizą. [74 pakeit.]

5b.  Bet kokią teikiant užklausas pagal 9a straipsnio 3 dalies d, f, m ir o punktus nustatytą atitiktį, kai reikia, patikrina ir įvertina valstybės narės, kuri įvedė ar pateikė duomenis, dėl kurių nustatyta atitiktis, bendras informacinis punktas, kaip nustatyta 9ca straipsnyje. [75 pakeit.]

5c.  Apie visas SIS atitiktis taip pat automatiškai informuojamas valstybės narės, kuri sukūrė perspėjimą, dėl kurio nustatyta atitiktis, SIRENE biuras. [76 pakeit.]

5d.  Valstybės narės, kuri įvedė perspėjimą, SIRENE biurui ar bendram informaciniam punktui pateiktame pranešime nurodomi šie duomenys:

   a) pavardė (-ės), vardas (-ai) ir, jeigu turima, kiti vardai;
   b) gimimo vieta ir data;
   c) lytis;
   d) pilietybė ir, jei turima, kitos pilietybės;
   e) pirmos numatomo buvimo vietos valstybė narė ir, jei turima – pirmos numatomo buvimo vietos adresas;
   f) prašytojo namų adresas arba, jei tokio nėra, jo gyvenamosios vietos miestas ir šalis;
   g) nuoroda į nustatytą (-as) atitiktį (-is), įskaitant atitikties nustatymo datą ir laiką. [77 pakeit.]

5e.  Šis straipsnis neturi kliudyti bet kokiu pagrindu pateikti prieglobsčio prašymą. Jei vizos prašymą pateikia smurtinio nusikaltimo, pvz., smurto šeimoje ar prekybos žmonėmis, įvykdyto aukos rėmėjo, auka, VIS pateikta byla neturi būti susieta su rėmėjo byla, siekiant apsaugoti aukas nuo naujų pavojų. [78 pakeit.]

_________________

* 2018 m. rugsėjo 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1240, kuriuo sukuriama Europos kelionių informacijos ir leidimų sistema (ETIAS) ir iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1077/2011, (ES) Nr. 515/2014, (ES) 2016/399, (ES) 2016/1624 ir (ES) 2017/2226 (OL L 236, 2018 9 19, p. 1).

9b straipsnis

Specialios nuostatos, taikomos užklausoms kitose sistemose dėl ES piliečių šeimos narių arba kitų trečiosios šalies piliečių, kurie pagal Sąjungos teisę naudojasi laisvo judėjimo teise

1.  Dėl trečiosios šalies piliečių, kurie yra Sąjungos piliečio šeimos nariai, kuriems taikoma Direktyva 2004/38/EB, arba trečiosios šalies piliečio, kuris pagal Sąjungos bei jos valstybių narių ir trečiosios šalies susitarimą naudojasi laisvo judėjimo teise, lygiaverte Sąjungos piliečių laisvo judėjimo teisei, šeimos nariai, 9a straipsnio 3 dalyje nurodyti automatizuoti patikrinimai atliekami vieninteliu tikslu – patikrinti, ar nėra faktinių požymių arba remiantis faktiniais požymiais nustatytų pagrįstų priežasčių daryti išvadą, kad to asmens buvimas valstybių narių teritorijoje kelia saugumo riziką arba didelę epidemijos riziką pagal Direktyvą 2004/38/EB. [79 pakeit.]

2.  VIS netikrinama, ar:

   a) apie prašytoją šiuo metu yra pranešta arba praeityje buvo pranešta kaip apie užsibuvusį asmenį (naudojantis AIS);
   b) prašytojas atitinka asmenį, kurio duomenys yra įrašyti sistemoje EURODAC.

3.  Kai automatizuotai apdorojant prašymą, kaip nurodyta 9a straipsnio 3 dalyje, nustatoma atitiktis su perspėjimu apie draudimą atvykti ar apsigyventi, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 (ES) 2018/1861 24 straipsnyje, vizų institucija patikrina, kuo pagrįstas sprendimas, dėl kurio šis perspėjimas įtrauktas į SIS. Jei jo pagrindimas susijęs su neteisėtos imigracijos rizika, vertinant prašymą į tą perspėjimą neatsižvelgiama. Vizų institucija imasi tolesnių veiksmų pagal SIS II Reglamento 25 (ES) 2018/1861 26 straipsnio 2 dalį. [80 pakeit.]

9c straipsnis

Centrinių institucijų ir nacionalinio bendro informacinio punkto atliekamas patikrinimas [81 pakeit.]

1.  Bet kokia teikiant užklausas pagal 9a straipsnio 3 dalį nustatyta 9a straipsnio 5b dalyje nurodyta atitiktis, kurios negali automatiškai patikrinti VIS, yra rankiniu būdu patikrinama nacionaliniame bendrame informaciniame punkte, kaip nustatyta 9ca straipsnyje. Informuojama prašymą nagrinėjančios valstybės narės centrinėje institucijoje centrinė institucija. [82 pakeit.]

2.  Tikrindama Bet kokia teikiant užklausas pagal 9a straipsnio 3 dalį nustatyta 9a straipsnio 5a dalyje nurodyta atitiktis, kurios negali automatiškai patikrinti VIS, yra rankiniu būdu patikrinama centrinės institucijos. Tikrindama atitiktis rankiniu būdu, centrinė institucija turi prieigą prie prašymo bylos ir visų su ja susietų prašymų bylų, taip pat sužino apie visas atitiktis, nustatytas automatizuotai apdorojant duomenis pagal 9a straipsnio 3 5a dalį. [83 pakeit.]

3.  Centrinė institucija patikrina, ar prašymo byloje įrašyta prašytojo tapatybė atitinka VIS pateiktus duomenis arba kurioje nors iš duomenų bazių, kuriomis naudojamasi, pateiktus duomenis.

4.  Kai asmens duomenys nesutampa ir automatizuotai apdorojant duomenis pagal 9a straipsnio 3 dalį nenustatoma jokios kitos atitikties, centrinė institucija iš prašymo bylos ištrina klaidingą atitikties įrašą.

5.  Kai duomenys atitinka prašytojo tapatybę arba kai lieka abejonių dėl prašytojo tapatybės, pagrįstais atvejais prašymą nagrinėjanti centrinė vizų institucija apie tai informuoja vienos arba kelių kitų valstybių narių, nurodytų kaip įvedusių arba pateikusių duomenis, kuriems nustatyta atitiktis pagal 9a straipsnio 3 dalį, centrinę instituciją. Kai nustatoma viena arba daugiau valstybių narių, įvedusių arba pateikusių duomenis, kuriems nustatyta tokia atitiktis, centrinė institucija konsultuojasi su tos kitos valstybės narės ar valstybių narių centrinėmis institucijomis pagal 16 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą. Esant abejonių, jos aiškinamos prašytojo naudai. [84 pakeit.]

6.  Tų kitų valstybių narių centrinių institucijų atliktų patikrinimų rezultatas įtraukiamas į prašymo bylą.

7.  Nukrypstant nuo 1 dalies, kai atliekant 9a straipsnio 5 dalyje nurodytą palyginimą nustatoma viena ar kelios atitiktys, VIS automatiškai nusiunčiamas pranešimas tą užklausą pateikusios valstybės narės centrinei institucijai, kad ji imtųsi atitinkamų tolesnių veiksmų. [85 pakeit.]

8.  Kai nustatoma, kad duomenis, kuriems nustatyta atitiktis pagal 9a straipsnio 3 dalį, pateikė Europolas, atsakingos valstybės narės centrinė institucija konsultuojasi su nacionaliniu Europolo padaliniu dėl tolesnių veiksmų pagal Reglamentą (ES) 2016/794, visų pirma pagal jo IV skyrių. [86 pakeit.]

9ca straipsnis

Patikrinimas ir įvertinimas nacionaliniame bendrame informaciniame punkte

1.  Kiekviena valstybė narė paskiria nacionalinę instituciją, veikiančią 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę, kuri užtikrina, kad šio reglamento tikslais būtų atliekami atitinkami rankiniai patikrinimai ir įvertinamos atitiktys („bendras informacinis punktas“). Bendrą informacinį punktą sudaro SIRENE biuro, Interpolo nacionalinių centrinių biurų, Europolo nacionalinio centrinio punkto, ETIAS nacionalinio padalinio ryšių palaikymo pareigūnai ir atitinkamos nacionalinės teisėsaugos institucijos. Valstybės narės pasirūpina, kad informaciniame punkte būtų pakankamai darbuotojų atitiktims patikrinti, apie kurias jis yra informuojamas pagal šį reglamentą, atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 810/2009 23 straipsnyje nurodytus terminus.

2.  Bendras informacinis punktas jam perduotas atitiktis įvertina rankiniu būdu. Taikomos 9c straipsnio 2 ir 6 dalyse nustatytos procedūros.

3.  Kai atlikus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą patikrinimą duomenys atitinka ir atitiktis patvirtinama, bendras informacinis punktas prireikus kreipiasi į atsakingas institucijas, įskaitant Europolą, kurios pateikė duomenis, dėl kurių nustatyta atitiktis. Tada atitiktis įvertinama. Vienas bendras informacinis punktas pateikia pagrįstą nuomonę, atsižvelgdamas į sprendimą dėl paraiškos, kurį jis turi priimti pagal Reglamento (EB) Nr. 810/2009 23 straipsnį. Ši pagrįsta nuomonė pridedama prie prašymo bylos. [87 pakeit.]

9cb straipsnis

Vadovas

Komisija pagal 48a straipsnį priima deleguotąjį aktą, kuriuo vadove nustato atitinkamus duomenis, kurie turi būti lyginami kitų sistemų užklausose, laikantis 9a straipsnio 3 dalies, ir procedūras ir taisykles, būtinas siekiant pateikti šias užklausas, atlikti patikrinimus ir įvertinimus, kaip nustatyta 9a–9ca straipsniuose. Šiame deleguotame akte pateikiami duomenų kategorijų deriniai, reikalingi norint pateikti užklausą kiekvienai sistemai, kaip nustatyta 9a straipsnyje. [88 pakeit.]

9d straipsnis

Europolo pareigos

Europolas pritaiko savo informacinę sistemą, užtikrindamas, kad galėtų būti vykdomas 9a straipsnio 3 dalyje ir 22b straipsnio 2 dalyje nurodytas automatizuotas užklausų nagrinėjimas.“

"

13)  13 straipsnis papildomas 4 dalimi:"

„4. Kai atnaujinama prašymo byla pagal 1 ir 2 dalis, VIS nusiunčiamas pranešimas vizą išdavusiai valstybei narei, informuojant ją apie pagrįstą sprendimą tą vizą panaikinti arba atšaukti. Toks pranešimas automatiškai parengiamas centrinėje sistemoje ir perduodamas 16 straipsnyje nustatyta tvarka.“; [89 pakeit.]

"

14)  15 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  2 dalyje įterpiamas ea punktas:"

„ea) veido atvaizdo;“;

"

b)  įterpiama 2a dalis:"

„2a. 2 dalies ea punkte nurodytas veido atvaizdas negali būti vienintelis paieškos kriterijus.“;

"

15)  16 straipsnio 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:"

„2. Kai VIS sukuriama prašymo byla dėl konkrečios trečiosios šalies piliečio arba konkrečiai tokių piliečių kategorijai priskirto asmens, dėl kurio yra privaloma iš anksto konsultuotis pagal Reglamento (EB) Nr. 810/2009 22 straipsnį, prašymas konsultuotis yra VIS automatiškai perduodamas nurodytai valstybei narei arba nurodytoms valstybėms narėms.

Valstybė narė arba valstybės narės, su kuria (-iomis) konsultuojamasi, pateikia savo atsakymą VIS, kurioje tas atsakymas persiunčiamas valstybei narei, sukūrusiai prašymo bylą.

Vien tuo tikslu, kad būtų galima atlikti šią konsultavimosi procedūrą, į VIS įtraukiamas sąrašas tų valstybių narių, kurios reikalauja, kad su jų centrinėmis institucijomis konsultuotųsi kitų valstybių narių centrinės institucijos, tikrindamos prašymus išduoti vienodas vizas, pateiktus konkrečių trečiųjų šalių piliečių arba konkrečioms tokių piliečių kategorijoms priskirtų asmenų pagal Reglamento (EB) Nr. 810/2009 22 straipsnį, ir tuos trečiųjų šalių piliečius.“ [90 pakeit.]

3.  2 dalyje nustatyta procedūra taip pat taikoma:

   a) informacijos perdavimui pagal 25 straipsnio 4 dalį dėl riboto teritorinio galiojimo vizų išdavimo, pagal pagal Reglamento (EB) Nr. 810/2009 šio reglamento 24 straipsnio 2 dalį dėl duomenų keitimų ir Reglamento (EB) Nr. 810/2009 31 straipsnį dėl ex post pranešimų; [91 pakeit.]
   b) visiems kitiems su konsuliniu bendradarbiavimu susijusiems pranešimams, kuriais perduodami VIS registruoti asmens duomenys arba kurie yra su tuo susiję, kompetentingai vizų institucijai siunčiamiems prašymams perduoti kelionės dokumentų pagal 9 straipsnio 7 punktą ir kitų prašymo patvirtinamųjų dokumentų kopijas, tų dokumentų elektroninių kopijų perdavimui, taip pat pagal 9c straipsnį ir 38 straipsnio 3 dalį teikiamiems prašymams. Kompetentingos vizų institucijos į bet kokį tokio pobūdžio prašymą atsako per dvi darbo dienas.“; [92 pakeit.]

"

16)  17 straipsnis išbraukiamas;

17)  III skyriaus antraštė pakeičiama taip:"

„KITŲ INSTITUCIJŲ PRIEIGA PRIE TRUMPALAIKIŲ VIZŲ DUOMENŲ“

"

18)  18 straipsnio 6 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:"

„Kompetentingos institucijos, atliekančios patikrinimus sienos perėjimo punktuose, kuriuose veikia AIS, patikrina vizos turėtojo pirštų atspaudus palygindamos juos su VIS registruotais pirštų atspaudais. Kai vizos turėtojo pirštų atspaudų naudoti neįmanoma, 1 dalyje nurodyta paieška atliekama naudojant 1 dalyje nurodytus raidinius skaitmeninius duomenis kartu su veido atvaizdu.“;

"

18a)  18a straipsnis pakeičiamas taip:"

„18a straipsnis

VIS duomenų gavimas kuriant ar atnaujinant vizos turėtojo atvykimo/išvykimo įrašą arba atsisakymo leisti atvykti įrašą AIS

Tik vizos turėtojo atvykimo ar išvykimo įrašo arba atsisakymo leisti atvykti įrašo sukūrimo arba atnaujinimo AIS pagal Reglamento (ES) 2017/2226 14 straipsnio 2 dalį ir 16 bei 18 straipsnius tikslais, institucijai, turinčiai kompetenciją atlikti patikrinimus prie sienų, prie kurių naudojama AIS, suteikiama prieiga, kad ji gautų VIS duomenis, kurie yra saugomi VIS ir išvardyti to reglamento 16 straipsnio 1 dalies d punkte ir 2 dalies c–f punktuose, ir importuotų juos į AIS.“; [93 pakeit.]

"

19)  įterpiamas 20a straipsnis:"

„20a straipsnis

VIS duomenų naudojimas siekiant į SIS įvesti perspėjimus apie dingusius asmenis arba pažeidžiamus asmenis, kuriems negalima leisti keliauti, ir vėlesnė prieiga prie tų duomenų [94 pakeit.]

1.  VIS saugomi pirštų atspaudų ir veido atvaizdų duomenys gali būti naudojami įvedant į SIS perspėjimą apie dingusius asmenis, vaikus, kurie gali būti pagrobti, ar pažeidžiamus asmenis, kuriems negalima leisti keliauti, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) …* [Reglamentas (ES) … dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo policijos bendradarbiavimui ir teisminiam bendradarbiavimui baudžiamosiose bylose] 32 straipsnio 2 dalį straipsnį. Tais atvejais keitimasis pirštų atspaudų ir veido atvaizdų duomenimis vyksta saugiu kanalu per tos valstybės narės, kuri turi duomenis, SIRENE biurą. [95 pakeit.]

2.  Kai nustatoma atitiktis 1 dalyje nurodytam SIS perspėjimui, naudojant pirštų atspaudų ir veido atvaizdų duomenis, saugomus VIS, vaikų apsaugos institucijos ir nacionalinės teisminės institucijos, įskaitant tas, kurios baudžiamajame procese atsakingos už baudžiamųjų bylų iškėlimą ir už teisminį tyrimą iki oficialaus kaltinimo pareiškimo, taip pat jų darbą koordinuojančios institucijos, kaip nurodyta Reglamento (ES) … [COM(2016)0883dėl SIS teisėsaugos srityje] 43 (policijos bendradarbiavimas)] 44 straipsnyje, gali prieigą prie VIS turinčios institucijos prašyti, kad joms atliekant savo užduotis būtų suteikta prieiga prie duomenų, įvestų į VIS. Taikomos Sąjungos ir nacionalinės teisės aktuose nustatytos sąlygos. Valstybės narės užtikrina, kad duomenys būtų perduodami saugiai. [96 pakeit.]

__________

* ... Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) … (OL L .., p. …).“;

"

20)  22 straipsnio 1 ir dalys pakeičiamos taip:"

„1. Tik tam, kad išnagrinėtų prieglobsčio prašymą, kompetentingos prieglobsčio institucijos turi teisę pagal Reglamento (EB) Nr. 343/2003 21 straipsnį atlikti atitinkamų duomenų paiešką pagal prieglobsčio prašančio asmens pirštų atspaudus. Jeigu prieglobsčio prašančio asmens pirštų atspaudų negalima panaudoti arba atlikus paiešką pagal pirštų atspaudus negaunama rezultatų, duomenų ieškoma pagal 9 straipsnio 4 dalies a ir (arba) b–cc punktuose nurodytus duomenis; taip papildomai ieškoti galima ir pagal 9 straipsnio 4 dalies aa punkte nurodytus duomenis.“ [97 pakeit.]

2.  Jei atliekant paiešką pagal 1 dalyje išvardytus duomenis nustatoma, kad duomenys apie tarptautinės apsaugos prašytoją yra įrašyti į VIS, kompetentingai prieglobsčio institucijai suteikiama prieiga tik 1 dalyje nurodytu tikslu naudotis toliau išvardytais duomenimis apie prašytoją ir bet kokių su tuo prašytoju susietų prašymų bylų duomenimis pagal 8 straipsnio 3 dalį:

   a) prašymo numeriu;
   b) 9 straipsnio 4, 5 ir 7 punktuose nurodytais duomenimis iš prašymo formos (-ų);
   c) nuotraukomis veido atvaizdais; [98 pakeit.]
   d) įvestais 10, 13 ir 14 straipsniuose nurodytais duomenimis apie bet kokią išduotą, panaikintą, atšauktą ar pratęsto galiojimo vizą;
   e) 9 straipsnio 4 ir 5 punktuose punkte nurodytais pagal 8 straipsnio 4 dalį susietų prašymų bylų duomenimis.“; [99 pakeit.]

"

21)  23 straipsnis pakeičiamas taip:"

„23 straipsnis

Duomenų saugojimo laikotarpis

1.  Kiekviena prašymo byla saugoma VIS ne ilgiau kaip penkerius metus, tačiau tai neturi įtakos 24 ir 25 straipsniuose nurodytam duomenų ištrynimui ir 34 straipsnyje nurodytam įrašų saugojimui. [100 pakeit.]

Tas laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo:

   a) jeigu yra išduota viza, ilgalaikė viza arba leidimas gyventi – tos vizos, ilgalaikės vizos arba leidimo gyventi galiojimo pabaigos datos;
   b) jeigu yra pratęstas vizos, ar ilgalaikės vizos arba leidimo gyventi galiojimas – tos vizos, ar ilgalaikės vizos arba leidimo gyventi naujosios galiojimo pabaigos datos; [101 pakeit.]
   c) prašymo bylos sukūrimo VIS datos, jei prašymas buvo atsiimtas, nenagrinėjamas ar jo nagrinėjimas buvo nutrauktas;
   d) atsakingos institucijos sprendimo priėmimo datos, jeigu vizą, ilgalaikę vizą arba leidimą gyventi buvo atsisakyta išduoti, jis buvo anuliuotas, jo galiojimas sutrumpintas, jis panaikintas arba atšauktas (atitinkamais atvejais).

2.  Pasibaigus 1 dalyje nurodytam laikotarpiui, VIS automatiškai ištrinama byla ir nuoroda (-os) į šią bylą, kaip nurodyta 8 straipsnio 3 ir 4 dalyse ir 22a straipsnio 3 ir 5 dalyse.“; dalyje. [102 pakeit.]

2a.  Nukrypstant nuo 1 dalies:

   a) paraiškos bylos, susijusios su leidimu gyventi, ištrinamos po ilgiausio 10 metų laikotarpio;
   b) paraiškos bylos, susijusios su jaunesniais nei 12 metų amžiaus vaikais, ištrinamos vaikui išvykus iš Šengeno erdvės. [103 pakeit.]

2b.  Nukrypstant nuo 1 dalies, siekiant sudaryti paprastesnes galimybes pateikti naują paraišką, nurodyta paraiškos byla saugoma papildomą ne ilgesnį nei trijų metų trukmės laikotarpį, skaičiuojant nuo ilgalaikės vizos ar leidimo gyventi galiojimo pabaigos, ir tik tuomet, kai gavus prašymą dėl sutikimo, prašytojas laisva valia ir aiškiai sutinka su tuo, pasirašydamas pareiškimą. Prašymai duoti sutikimą pateikiami tokiu būdu, kad jie būtų aiškiai atskirti nuo kitų klausimų, pateikiami suprantama ir lengvai prieinama forma, aiškia ir paprasta kalba, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2016/679 7 straipsnyje. Pagal Reglamento (ES) 2016/679 7 straipsnio 3 dalį prašytojas gali bet kuriuo metu atšaukti savo sutikimą. Jei prašytojas nesutinka duoti sutikimo, paraiškos byla automatiškai ištrinama iš VIS.

„eu-LISA“ sukuria priemonę, kuria prašytojams sudaroma galimybė duoti sutikimą ir jį atšaukti.

Komisija pagal 48a straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais tiksliau apibrėžia priemonę, kurią prašytojai turi naudoti duodami ir atšaukdami savo sutikimą.“; [104 pakeit.]

"

22)  24 straipsnio 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:"

„2. Jei valstybė narė turi įrodymų, kad VIS tvarkomi duomenys yra netikslūs arba kad duomenys joje buvo tvarkomi nesilaikant šio reglamento, ji nedelsdama apie tai praneša atsakingai valstybei narei. Toks pranešimas perduodamas pagal 16 straipsnio 3 dalyje nustatytą procedūrą.

Kai netikslūs duomenys yra susiję su nuorodomis, sukurtomis pagal 8 straipsnio 3 ar 4 dalį ir 22a straipsnio 3 dalį, atsakinga valstybė narė atlieka reikiamus patikrinimus ir pateikia atsakymą per 48 valandas, o kai reikia, pataiso nuorodą. Jei atsakymo nepateikiama per nustatytą laikotarpį, prašanti valstybė narė pataiso nuorodą ir atsakingai valstybei narei praneša apie jos pataisymą per „VISMail“.

3.  Atsakinga valstybė narė kuo greičiau patikrina atitinkamus duomenis ir, jei reikia, nedelsdama juos ištaiso arba ištrina.“; [105 pakeit.]

"

23)  25 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalis pakeičiama taip:"

„1. Kai prašytojas įgyja valstybės narės pilietybę dar nesibaigus 23 straipsnio 1 dalyje nurodytam laikotarpiui, jo prašymų bylas, taip pat 8 straipsnio 3 ir 4 dalyse ir 22a straipsnio 3 dalyje nurodytas su juo susijusias bylas ir nuorodas iš VIS nedelsdama ištrina ta valstybė narė, kuri sukūrė tą prašymo bylą ar bylas ir nuorodas.“; [106 pakeit. (Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.)]

"

b)  2 dalyje žodžiai „VIS infrastruktūra“ pakeičiami „VISMail“;

23a)  26 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:"

„1. „eu-LISA“ atsako už VIS ir 2a straipsnyje nustatytų jos komponentų operacijų valdymą. Ji, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis valdymo institucija užtikrina, kad visada, remiantis ekonominės naudos analize, tiems komponentams būtų taikomos geriausios turimos technologijos. [107 pakeit.]

2.  VIS operacijų valdymas apima visas užduotis, būtinas, kad VIS pagal šį reglamentą veiktų 24 valandas per parą ir 7 dienas per savaitę, visų pirma vykdant techninę priežiūrą ir darant techninius pakeitimus, būtinus siekiant užtikrinti pakankamą VIS operacijų kokybės lygį, visų pirma susijusį su laiku, per kurį VIS centrinė sistema pateikia atsakymą į užklausą, gautą iš konsulinių įstaigų ar pasienio institucijų. Tokia atsakymo trukmė turi būti kuo trumpesnė.“ [108 pakeit.]

"

b)  3–8 dalys išbraukiamos; [109 pakeit.]

24)  26 straipsnyje įterpiama 8a dalis:"

8a. „Eu-LISA“ leidžiama naudoti nuasmenintus tikrus VIS duomenų apdorojimo sistemoje laikomus asmens duomenis sistemos testavimo tikslais tokiomis aplinkybėmis:

   a) atliekant diagnostiką ir remontą, kai centrinėje sistemoje nustatoma trikčių;
   b) išbandant naujas technologijas ir metodus, reikalingus gerinant centrinės sistemos veikimą ar duomenų perdavimą į ją.

Tokiais atvejais taikomos apsaugos priemonės, prieigos kontrolė ir įrašų registravimo veikla sistemos testavimo aplinkoje yra lygiavertės atitinkamai tvarkai VIS duomenų apdorojimo sistemoje. Testavimui naudojami tikri asmens duomenys yra nuasmeninami taip, kad nebebūtų įmanoma nustatyti duomenų subjekto tapatybės.“; [110 pakeit.]

"

c)  įterpiamos šios dalys:"

„9a. Tais atvejais, kai vykdant su VIS susijusias užduotis „eu-LISA“ bendradarbiauja su išorės rangovais, ji atidžiai stebi rangovo veiklą, kad užtikrintų atitiktį visoms šio reglamento nuostatoms, visų pirma saugumo, konfidencialumo ir duomenų apsaugos atžvilgiu.

9b.  VIS centrinės sistemos operacijų valdymas nepavedamas privačioms bendrovėms ar privačioms organizacijoms.“; [111 pakeit.]

"

25)  27 straipsnis pakeičiamas taip:"

„27 straipsnis

Centrinės vizų informacinės sistemos vieta

Pagrindinė centrinė VIS, kurioje atliekamos techninės priežiūros ir administravimo funkcijos, yra Strasbūre (Prancūzija), o atsarginė centrinė VIS, pajėgi užtikrinti visų pagrindinės centrinės VIS funkcijų veikimą, yra Pongau Sankt Johane (Austrija).

Siekiant užtikrinti aktyvų „eu-LISA“ įgyvendina techninius sprendimus, kad užtikrintų nepertraukiamą VIS veikimą, abiem jos būstinėmis gali būti naudojamasi vienu metu, o antroji būstinė turi būti prieinamumą, vienu metu naudodama VIS centrinę sistemą ir atsarginę VIS centrinę sistemą, su sąlyga, kad atsarginė VIS centrinė sistema būtų pajėgi užtikrinti VIS sistemos veikimą VIS centrinės sistemos sutrikimo atveju, arba dubliuodama sistemą ar jos komponentus.“; [112 pakeit.]

"

26)  29 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  pavadinimas pakeičiamas taip:"

„Atsakomybė už duomenų naudojimą ir kokybę“;

"

b)  1 dalis iš dalis keičiama taip:

i)  c punktas pakeičiamas taip:"

„c) į VIS perduodami duomenys būtų tikslūs, nauji ir tinkamos kokybės bei išsamumo lygio.“;

"

ii)  papildoma šia pastraipa:"

„Šiuo tikslu valstybės narės užtikrina, kad konsulatų darbuotojams ir bet kokio išorės paslaugų teikėjo, su kuriuo bendradarbiaujama vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 810/2009 43 straipsniu, darbuotojams būtų nuolat rengiami mokymai apie duomenų kokybę.“; [113 pakeit.]

"

c)  2 dalies a punkte vartojamas žodis „VIS“ abu kartus pakeičiamas žodžiais „VIS arba bendros TDS“;

d)  įterpiamos šios dalys:"

„2a. Valdymo institucija „eu-LISA“ kartu su Komisija sukuria, prižiūri ir taiko nuolat atnaujina automatizuotos duomenų kokybės kontrolės mechanizmus ir procedūras, skirtus VIS duomenų kokybei tikrinti, ir reguliariai teikia ataskaitas valstybėms narėms. Valdymo institucija „eu-LISA“ užtikrina tinkamą apmokytų darbuotojų skaičių, kad būtų galima įdiegti technines naujoves ir patobulinimus, reikalingus duomenų kokybės kontrolės mechanizmų veiklai. „eu-LISA“ reguliariai teikia duomenų kokybės kontrolės ataskaitą valstybėms narėms ir Komisijai. Komisija reguliariai teikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl problemų, su kuriomis susiduriama duomenų kokybės srityje, ir kaip jos buvo išspręstos. [114 pakeit.]

Šis mechanizmas, procedūros ir duomenų kokybės reikalavimų atitikties aiškinimas nustatomi įgyvendinimo priemonėmis pagal 49 straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą.“;

2b.  Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl reikiamų technologijų asmenims pagal veidų atvaizdus atpažinti įgyvendinamumo, prieinamumo, parengtumo ir patikimumo.“; [115 pakeit.]

"

da)  įterpiama ši dalis:"

„3a. Dėl asmens duomenų tvarkymo VIS kiekviena valstybė narė paskiria instituciją, kuri pagal Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnio 7 punktą turi būti laikoma duomenų valdytoja ir kuriai tenka pagrindinė atsakomybė už tos valstybės narės vykdomą duomenų tvarkymo veiklą. Kiekviena valstybė narė apie tokį paskyrimą praneša Komisijai.“; [116 pakeit.]

"

27)  įterpiamas 29a straipsnis:"

„29a straipsnis

Konkrečios duomenų įvedimo taisyklės

1.  9, 22c ir 22d straipsniuose nurodyti duomenys į VIS įvedami laikantis šių išankstinių sąlygų:

   a) duomenys pagal 9, 22c ir 22d straipsnius ir 6 straipsnio 4 dalį gali būti siunčiami įvedami į VIS tik atsakingoms nacionalinėms institucijoms atlikus jų kokybės patikrinimą; [117 pakeit.]
   b) duomenys pagal 9, 22c ir 22d straipsnius ir 6 straipsnio 4 dalį bus tvarkomi VIS po VIS atlikto kokybės patikrinimo pagal 2 dalį.

2.  VIS kokybės patikrinimai atliekami tokia tvarka:

   a) VIS rengiant prašymų bylas arba trečiųjų šalių piliečių bylas atliekami 9, 22c ir 22d straipsniuose nurodytų duomenų kokybės patikrinimai; jei atliekant šiuos patikrinimus nustatoma, kad duomenys neatitinka nustatytų kokybės kriterijų, VIS dėl to automatiškai nusiunčiamas pranešimas atsakingai (-oms) institucijai (-oms);
   b) automatizuotos procedūros pagal 9a straipsnio 3 dalį ir 22b straipsnio 2 dalį gali būti VIS taikomos tik po VIS atlikto kokybės patikrinimo pagal šį straipsnį; jei atliekant šiuos patikrinimus nustatoma, kad duomenys neatitinka nustatytų kokybės kriterijų, VIS dėl to automatiškai nusiunčiamas pranešimas atsakingai (-oms) institucijai (-oms); [118 pakeit. (Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.)]
   c) rengiant trečiųjų šalių piliečių prašymų bylas VIS atliekami veido atvaizdų ir daktiloskopinių duomenų kokybės patikrinimai, siekiant užtikrinti, kad duomenys atitiktų būtinus kokybės standartus, taigi būtų įmanomas biometrinių duomenų atitikties nustatymas; [119 pakeit. (Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.)]
   d) kai VIS kaupiama informacija apie nacionalines paskirtąsias institucijas, atliekami duomenų kokybės patikrinimai pagal 6 straipsnio 4 dalį.

3.  Nustatomi šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų duomenų saugojimo kokybės standartai. Šie standartai išsamiai nustatomi įgyvendinimo aktais. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 49 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“; [120 pakeit. (Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.)]

"

28)  31 straipsnio 1 ir 2 dalys pakeičiamos taip: "

„1. Nedarant poveikio Reglamentui (ES) 2016/679, 9 straipsnio 4 punkto a, b, c, k ir m papunkčiuose ir 9 straipsnio 6 ir 7 punktuose nurodyti duomenys gali būti perduodami arba prieiga prie jų suteikiama trečiajai šaliai ar tarptautinei organizacijai iš priede pateikto sąrašo tik tada, kai tai būtina atskirais atvejais norint įrodyti trečiosios šalies piliečių tapatybę, ir tik grąžinimo tikslu pagal Direktyvą 2008/115/EB arba perkėlimo į ES tikslu pagal Reglamentą … [Reglamentas dėl perkėlimo į ES sistemos], ir tik kai su tuo sutinka tuos duomenis į VIS įvedusi valstybė narė“; [121 pakeit.]

"

28a)  31 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:"

„2. Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, 9 straipsnio 4 dalies a, aa, b, c, cc, k ir m punktuose ir 6 ir 7 dalyse nurodytus duomenis sienos apsaugos institucijos arba imigracijos institucijos gali atskirais atvejais perduoti trečiajai šaliai arba šio reglamento priede nurodytai tarptautinei organizacijai, jeigu tai būtina norint įrodyti trečiųjų šalių piliečių tapatybę tik grąžinimo tikslu ir tik jeigu tenkinama viena iš šių sąlygų:

   a) Komisija pagal Reglamento (ES) 2016/679 45 straipsnio 3 dalį yra priėmusi sprendimą dėl tinkamos asmens duomenų apsaugos toje trečiojoje šalyje;
   b) yra numatytos Reglamento (ES) 2016/679 46 straipsnyje nurodytos tinkamos apsaugos priemonės, pavyzdžiui, pagal galiojantį Sąjungos ar valstybės narės ir atitinkamos trečiosios šalies readmisijos susitarimą; arba
   c) taikomas Reglamento (ES) 2016/679 49 straipsnio 1 dalies d punktas. [122 pakeit.]

3.  9 straipsnio 4 dalies a, b, c, k ir m punktuose ir 6 ir 7 punktuose nurodyti duomenys gali būti perduodami vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi, tik jei tenkinamos visos šios sąlygos:

   a) duomenys perduodami laikantis atitinkamų Sąjungos teisės nuostatų, visų pirma nuostatų dėl duomenų apsaugos, įskaitant Reglamento (ES) 2016/679 V skyrių ir readmisijos susitarimų, ir duomenis perduodančios valstybės narės nacionalinės teisės;
   b) duotas valstybės narės, kuri įvedė duomenis į VIS, leidimas;
   c) trečioji šalis arba tarptautinė organizacija sutiko tvarkyti duomenis tik tais tikslais, kuriais jie buvo suteikti; ir
   d) atitinkamo trečiosios šalies piliečio atžvilgiu pagal Direktyvą 2008/115/EB yra priimtas sprendimas grąžinti, su sąlyga, kad tokio sprendimo grąžinti vykdymas nėra sustabdytas ir kad nėra pateiktas skundas, dėl kurio galėtų būti sustabdytas jo vykdymas.“; [123 pakeit.]

"

b)  įterpiamos šios pastraipos:"

„3a. Pagal 2 dalį perduodant asmens duomenis trečiosioms šalims arba tarptautinėms organizacijoms nedaromas poveikis tarptautinės apsaugos prašytojų ir asmenų, kuriems suteikta tarptautinė apsauga, teisėms, visų pirma susijusioms su negrąžinimu.“;

3b.  Valstybės narės arba Europolo iš VIS teisėsaugos tikslais gauti asmens duomenys pagal šį reglamentą neperduodami ar nepateikiami jokioms trečiosioms šalims, tarptautinėms organizacijoms arba privatiems subjektams, įsisteigusiems Sąjungoje ar už jos ribų. Šis draudimas taip pat taikomas, jei tie duomenys toliau tvarkomi nacionaliniu lygmeniu arba tarp valstybių narių pagal Direktyvą (ES) 2016/680.“; [124 pakeit.]

"

28b)  32 straipsnio 2 dalis iš dalies keičiama taip:

a)  įterpiamas šis punktas:"

„ea) užkirsti kelią tam, kad leidimo neturintys asmenys, kurie naudojasi duomenų perdavimo įranga, naudotųsi automatizuotomis duomenų tvarkymo sistemomis;“; [125 pakeit.]

"

b)  įterpiami šie punktai:"

„ja) užtikrinti, kad nutrūkus įdiegtų sistemų darbui būtų galima atkurti normalų jų veikimą;

   jb) užtikrinti patikimumą garantuojant, kad apie visus VIS veikimo trūkumus būtų tinkamai pranešama ir kad būtų įdiegtos būtinos techninės priemonės siekiant užtikrinti, kad įvykus duomenų iškraipymui dėl VIS trikties asmens duomenis būtų galima atkurti;“; [126 pakeit.]

"

28c)  įterpiamas šis straipsnis:"

„32a straipsnis

Saugumo incidentai

1.  Bet koks įvykis, kuris paveikė arba galėjo paveikti VIS saugumą ir kuris gali padaryti VIS duomenims žalos arba sukelti nuostolių, laikomas saugumo incidentu, ypač jei buvo pasinaudota neteisėta prieiga prie duomenų arba kilo ar galėjo kilti pavojus duomenų prieinamumui, vientisumui ir konfidencialumui.

2.  Saugumo incidentai valdomi taip, kad būtų užtikrintas greitas, veiksmingas ir deramas reagavimas.

3.  Nedarant poveikio pranešimui ir informacijai apie asmens duomenų saugumo pažeidimus pagal Reglamento (ES) 2016/679 33 straipsnį arba Direktyvos (ES) 2016/680 30 straipsnį, valstybės narės, Europolas ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra apie saugumo incidentus nedelsdami praneša Komisijai, „eu-LISA“, kompetentingai priežiūros institucijai ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui. „eu-LISA“ apie visus saugumo incidentus, susijusius su VIS centrine sistema, nedelsdama praneša Komisijai ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui.

4.  Informacija apie saugumo incidentą, kuris paveikė arba galėjo paveikti VIS eksploatavimą valstybėje narėje arba „eu-LISA“, arba kuris paveikė arba galėjo paveikti kitų valstybių narių įvestų arba siunčiamų duomenų prieinamumą, vientisumą ir konfidencialumą, nedelsiant pateikiama valstybėms narėms ir apie jį pranešama laikantis „eu-LISA“ parengto incidentų valdymo plano.

5.  Valstybės narės ir „eu-LISA“ bendradarbiauja įvykus saugumo incidentui.

6.  Komisija apie rimtus incidentus tuojau pat praneša Europos Parlamentui ir Tarybai. Šie pranešimai pažymimi EU RESTRICTED/RESTREINT UE vadovaujantis taikytinomis saugumo taisyklėmis.

7.  Jei saugumo incidentą sukelia netinkamas duomenų naudojimas, valstybės narės, Europolas ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra užtikrina, kad pagal 36 straipsnį būtų nustatytos sankcijos.“; [127 pakeit.]

"

28d)  33 straipsnis pakeičiamas taip:"

„33 straipsnis

Atsakomybė“

1.  Nedarant poveikio teisei gauti žalos atlyginimą iš duomenų valdytojo ar duomenų tvarkytojo ir jų atsakomybei pagal Reglamentą (ES) 2016/679, Direktyvą (ES) 2016/680 ir Reglamentą (ES) 2018/1726:

   a) bet kuris asmuo ar valstybė narė, patyrę turtinės žalos dėl to, kad valstybė narė neteisėtai tvarko asmens duomenis ar vykdo bet kuriuos kitus su šiuo reglamentu nesuderinamus veiksmus, turi teisę iš šios valstybės narės gauti žalos atlyginimą;
   b) bet kuris asmuo ar valstybė narė, patyrę materialinę arba nematerialinę žalą dėl Europolo, Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros arba „eu-LISA“ veiksmo, nesuderinamo su šiuo reglamentu, turi teisę gauti žalos atlyginimą iš atitinkamos agentūros.

Atitinkama valstybė narė, Europolas, Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra arba „eu-LISA“ visiškai arba iš dalies atleidžiami nuo atsakomybės pagal pirmąją pastraipą, jei įrodo, kad nėra atsakingi už įvykį, dėl kurio buvo padaryta ta žala.

2.  Jei dėl to, kad valstybė narė nesilaiko savo įsipareigojimų pagal šį reglamentą, padaroma žala VIS centrinei sistemai, ta valstybė narė laikoma atsakinga už tą žalą, nebent „eu-LIS“ arba kita valstybė narė, nesiėmė deramų priemonių, kad neleistų tai žalai atsirasti arba kuo labiau sumažintų jos poveikį, ir tokiu mastu, kokiu tai nebuvo padaryta.

3.  Kompensacijos reikalavimus valstybei narei už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytą žalą reglamentuoja pažeidimu šios valstybės narės teisė. Duomenų valdytojui, Europolui, Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrai ar „eu-LISA“ pateiktiems reikalavimams atlyginti 1 ir 2 dalyse nurodytą žalą taikomos Sutartyse nustatytos sąlygos.“; [128 pakeit.]

"

29)  34 straipsnis pakeičiamas taip:"

„34 straipsnis

Registracijos įrašų tvarkymas

1.  Kiekviena valstybė narė, Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra ir valdymo institucija „eu-LISA“ saugo visų VIS sistemoje atliekamų duomenų tvarkymo operacijų registracijos įrašus. Šiuose registracijos įrašuose parodomas 6 straipsnio 1 dalyje, 20a straipsnio 1 dalyje, 22k straipsnio 1 dalyje ir 15–22 ir 22g–22j straipsniuose nurodytos prieigos prie duomenų tikslas, data ir laikas, perduotų duomenų rūšis, kaip nurodyta 9–14 ir 22c–22f straipsniuose, užklausai naudotų duomenų rūšis, kaip nurodyta 15 straipsnio 2 dalyje, 18 straipsnyje, 19 straipsnio 1 dalyje, 20 straipsnio 1 dalyje, 21 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 22g, 22h, 22i, 22j, 45a ir 45d straipsniuose, ir duomenis įvedusios arba gavusios institucijos pavadinimas. Be to, kiekviena valstybė narė saugo registracijos įrašus apie darbuotojus, tinkamai įgaliotus įvesti arba gauti duomenis. [129 pakeit.]

2.  Atliekant 45b straipsnyje išvardytas operacijas, kiekvienos VIS ir AIS atliktos duomenų tvarkymo operacijos registracijos įrašai saugomi pagal šį straipsnį ir Reglamento (ES) 2017/2226, kuriuo sukuriama atvykimo ir išvykimo sistema (AIS), 41 46 straipsnį. Atliekant 17a straipsnyje išvardytas operacijas, įrašas apie kiekvieną VIS ir AIS atliktą duomenų tvarkymo operaciją saugomas pagal šį straipsnį ir Reglamento (ES) 2017/2226, 46 straipsnį. [130 pakeit.]

3.  Tokie registracijos įrašai gali būti naudojami tik duomenų apsaugai kontroliuojant duomenų tvarkymo leistinumą, taip pat siekiant užtikrinti duomenų saugumą. Registracijos įrašai tinkamomis priemonėmis saugomi nuo neteisėtos prieigos ir ištrinami praėjus vieniems metams po 23 straipsnio 1 dalyje nurodyto saugojimo laikotarpio pabaigos, jei nėra reikalingi jau pradėtoms kontrolės procedūroms.“;

"

29a)  35 straipsnis pakeičiamas taip:"

„35 straipsnis

Savikontrolė

Valstybės narės užtikrina, kad kiekviena institucija, turinti prieigos prie VIS duomenų teisę, imtųsi priemonių, būtinų užtikrinti, kad būtų laikomasi šio reglamento, ir bendradarbiautų su nacionaline priežiūros institucija.“; [131 pakeit.]

"

29b)  36 straipsnis pakeičiamas taip:"

„36 straipsnis

Sankcijos

Valstybės narės imasi reikiamų priemonių, kurios užtikrintų, kad būtų baudžiama už bet kokį netinkamą šio reglamento nuostatų neatitinkantį į VIS įvestų duomenų naudojimą arba tvarkymą, t. t. už tai būtų taikomos sankcijos, įskaitant nacionalinę teisę atitinkančias administracines ir (arba) baudžiamąsias sankcijas, kurios yra veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.“; [132 pakeit.]

"

30)  37 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalis iš dalies keičiama taip:

i)  pirmas įvadinis sakinys pakeičiamas taip:"

1. Nedarant poveikio teisei gauti informaciją, nurodytą Reglamento (ES) 2018/1725 15 ir 16 straipsniuose, Reglamento (ES) 2016/679 13 ir 14 straipsniuose ir Direktyvos (ES) 2016/680 13 straipsnyje, atsakinga valstybė narė informuoja trečiųjų šalių piliečius ir 9 straipsnio 4 punkto f punkte, 22c straipsnio 2 dalies e punkte ar 22d straipsnio e punkte nurodytus asmenis apie:“; [133 pakeit.]

"

ii)  f punktas pakeičiamas taip:"

f) priėjimo prie duomenų apie tą asmenį teisę ir teisę prašyti, kad netikslūs duomenys apie juos būtų ištaisyti ar neteisėtai tvarkomi duomenys apie juos būtų ištrinti, įskaitant teisę gauti informaciją apie naudojimosi tomis teisėmis procedūras, ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno bei 41 straipsnio 1 dalyje nurodytos už duomenų rinkimą atsakingos nacionalinės priežiūros institucijos, kurie nagrinėja paraiškas dėl asmens duomenų apsaugos, kontaktinius duomenis.“; [134 pakeit.]

"

iii)  papildoma šiuo punktu:"

„fa) tai, kad valstybės narės ir Europolas teisėsaugos tikslais gali susipažinti su VIS duomenimis.“; [135 pakeit.]

"

b)  2 dalis pakeičiama taip:"

„2. 1 dalyje nurodyta informacija trečiosios šalies piliečiui pateikiama aiškiai, glaustai ir tiksliai raštu, kai renkami 9 straipsnio 4, 5 ir 6 punktuose, 22c straipsnio 2 dalyje ir 22d straipsnio a–g punktuose nurodyti duomenys, nuotrauka veido atvaizdo ir pirštų atspaudų duomenys, o kai būtina, ši informacija pateikiama ir žodžiu tokia kalba ir tokiu būdu, kad būtų suprantama duomenų subjektui arba būtų pagrįstai manoma, kad ji yra jam suprantama. Vaikai turi būti informuojami tinkamai pagal jų amžių, naudojant atmintines ir (arba) iliustruotas schemas, ir (arba) specialiai sukurtomis parodomosiomis priemonėmis paaiškinant jiems pirštų atspaudų ėmimo procedūrą.“; [136 pakeit.]

"

c)  3 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:"

„Jeigu nėra tokio blanko, pasirašyto tų asmenų, ši informacija pateikiama pagal Reglamento (ES) 2016/679 14 straipsnį.“;

"

31)  38 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip: "

„3. Jeigu prašymas, kaip nurodyta 2 dalyje, pateikiamas ne atsakingai valstybei narei, o kitai valstybei narei, tos valstybės narės, kuriai pateiktas prašymas, institucijos per septynias dienas susisiekia su atsakingos valstybės narės institucijomis. Atsakinga valstybė narė per vieną mėnesį patikrina tų duomenų tikslumą ir jų tvarkymo VIS sistemoje teisėtumą.“; [137 pakeit.]

"

31a)  38 straipsnis pakeičiamas taip:"

„38 straipsnis

Teisė gauti prieigą prie asmens duomenų, prašyti juos ištaisyti, papildyti ir ištrinti, bei apriboti jų tvarkymą

1.  Nedarant poveikio Reglamento (ES) 2018/1725 15 ir 16 straipsniuose nustatytai teisei į informaciją, ilgalaikių vizų ar leidimų gyventi prašytojai arba turėtojai, kurių duomenys yra saugomi VIS, jų duomenų surinkimo metu informuojami apie naudojimosi teisėmis pagal Reglamento (ES) 2018/1725 17–20 straipsnius ir Reglamento (ES) 2016/679 15–18 straipsnius tvarką. Jiems pateikiami Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno kontaktiniai duomenys.

2.  Kad galėtų pasinaudoti savo teisėmis pagal Reglamento (ES) 2018/1725 17–20 straipsnius ir Reglamento (ES) 2016/679 15–18 straipsnius, 1 dalyje nurodyti asmenys turi teisę kreiptis į valstybę narę, kuri įvedė duomenis į VIS. Valstybė narė, kuri gauna prašymą, kuo greičiau ir ne vėliau kaip per 30 dienų ją išnagrinėja ir atsako į ją. Jei atsakant į prašymą nustatoma, kad VIS laikomi duomenys yra faktiškai netikslūs arba buvo įrašyti neteisėtai, atsakinga valstybė narė nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo prašymo gavimo pagal Reglamento (ES) 2016/679 12 straipsnio 3 ir 4 dalis ištaiso arba ištrina tuos duomenis VIS. Jeigu prašymas pateikiamas ne atsakingai valstybei narei, o kitai valstybei narei, tos valstybės narės, kuriai pateiktas prašymas, institucijos per septynias dienas susisiekia su atsakingos valstybės narės institucijomis. Atsakinga valstybė narė per vieną mėnesį patikrina duomenų tikslumą ir jų tvarkymo VIS sistemoje teisėtumą. Valstybė narė, kuri susisiekė su atsakingos valstybės narės institucija tam, kad asmens prašymas būtų perduotas tolesnei procedūrai, informuoja atitinkamą asmenį apie tai, kam ji perduodama, ir apie tolesnę procedūrą.

3.  Jeigu atsakinga valstybė narė nesutinka su teiginiu, kad į VIS įrašyti duomenys yra netikslūs arba kad jie buvo įrašyti neteisėtai, ji nedelsdama priima administracinį sprendimą, kuriame raštu paaiškina atitinkamam asmeniui, kodėl ji nesirengia ištaisyti arba ištrinti su juo susijusių duomenų.

4.  Tame sprendime atitinkamam asmeniui taip pat pateikiama informacija, kuria paaiškinama galimybė apskųsti dėl 2 dalyje nurodytos užklausos priimtą sprendimą, ir, kai aktualu, informacija, kaip pateikti ieškinį arba skundą kompetentingoms institucijoms arba teismams, ir informacija apie pagalbą tam asmeniui, įskaitant kompetentingų nacionalinių priežiūros institucijų pagalbą.

5.  Pagal 2 dalį pateiktuose prašymuose pateikiama informacija, būtina atitinkamo asmens tapatybei nustatyti. Ta informacija naudojama tik tam, kad būtų suteikta galimybė naudotis 2 dalyje nurodytomis teisėmis.

6.  Atsakinga valstybė narė rašytiniame dokumente užfiksuoja, kad toks 2 dalyje nurodytas prašymas buvo pateiktas ir kaip jis buvo išnagrinėtas. Ji nedelsdama, ne vėliau kaip per septynias dienas po 2 dalies antroje pastraipoje nurodyto sprendimo ištaisyti arba ištrinti duomenis priėmimo arba, atitinkamai, 3 dalyje nurodyto sprendimo priėmimo, pateikia tą dokumentą kompetentingoms nacionalinėms duomenų apsaugos priežiūros institucijoms.“; [138 pakeit.]

"

31b)  39 straipsnis pakeičiamas taip:"

„39 straipsnis

Bendradarbiavimas užtikrinant teises į duomenų apsaugą

1.  Valstybių narių kompetentingos institucijos aktyviai bendradarbiauja siekdamos užtikrinti 38 straipsnyje nustatytų teisių įgyvendinimą.

2.  Kiekvienoje valstybėje narėje Reglamento (ES) 2016/679 51 straipsnio 1 dalyje nurodyta priežiūros institucija duomenų subjekto prašymu padeda jam pasinaudoti jo teise prašyti ištaisyti, papildyti arba ištrinti su juo arba ja susijusius asmens duomenis, arba apriboti tokių duomenų tvarkymą pagal Reglamentą (ES) 2016/679, ir konsultuoja jį šiuo klausimu.

Duomenis perdavusios atsakingos valstybės narės priežiūros institucija ir prašymą gavusios valstybės narės priežiūros institucija siekdamos pirmoje pastraipoje nurodytų tikslų viena su kita bendradarbiauja.“ [139 pakeit.]

"

31c)  40 straipsnis pakeičiamas taip:"

„40 straipsnis

Teisių gynimo priemonės

1.  Nedarant poveikio Reglamento (ES) 2016/679 77 ir 79 straipsniams, kiekvienoje valstybėje narėje kiekvienas asmuo turi teisę pateikti tos valstybės narės kompetentingoms institucijoms arba kompetentingiems teismams ieškinį arba skundą, jei jam nesuteikiama teisė susipažinti su duomenimis apie jį arba nesuteikiama teisė reikalauti taisyti, papildyti ar ištrinti duomenis, numatytus šio reglamento 38 straipsnyje. Teisė pareikšti tokį ieškinį ar pateikti tokį skundą taip pat apima atvejus, kai į prašymus susipažinti su duomenimis arba prašymus juos pataisyti, papildyti ar ištrinti neatsakoma per 38 straipsnyje numatytus terminus arba kai duomenų valdytojas jų apskritai neišnagrinėja.

2.  Reglamento (ES) 2016/679 51 straipsnio 1 dalyje nurodytos priežiūros institucijos teikiama pagalba galima pasinaudoti per visą ieškinio ar skundo nagrinėjimo procedūros laiką.“; [140 pakeit.]

"

31d)  41 straipsnis pakeičiamas taip:"

„41 straipsnis

Nacionalinės priežiūros institucijos vykdoma priežiūra

1.  Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad Reglamento (ES) 2016/679 51 straipsnio 1 dalyje nurodyta priežiūros institucija nepriklausomai stebėtų, ar atitinkama valstybė narė teisėtai tvarko asmens duomenis pagal šį reglamentą.

2.  Priežiūros institucija arba institucijos, nurodytos Reglamento (ES) 2016/679 51 straipsnio 1 dalyje, užtikrina, kad ne rečiau kaip kas trejus metus pagal Tarptautinius audito standartus būtų atliekamas atsakingų nacionalinių institucijų vykdytų duomenų tvarkymo operacijų auditas. Į šio audito rezultatus gali būti atsižvelgta pagal Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1053/2013 sukurtą mechanizmą atliekamuose vertinimuose. Reglamento (ES) 2016/679 51 straipsnio 1 dalyje nurodyta priežiūros institucija kasmet skelbia prašymų ištaisyti, papildyti ar ištrinti duomenis ar apriboti jų tvarkymą skaičių, veiksmus, kurių imtasi vėliau, ir ištaisymų, papildymų ir ištrynimų ir tvarkymo apribojimų, padarytų atsižvelgiant į atitinkamų asmenų pateiktus prašymus, skaičių.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad priežiūros institucija turėtų pakankamai išteklių šiuo reglamentu jai patikėtoms užduotims atlikti ir galimybę gauti asmenų, turinčių pakankamai žinių apie biometrinius duomenis, konsultaciją.

4.  Valstybės narės teikia visą Reglamento (ES) 2016/679 51 straipsnio 1 dalyje nurodytai priežiūros institucijai prašomą informaciją, visų pirma pateikia jai informaciją apie veiklą, vykdytą pagal joms šiame reglamente nustatytas pareigas. Valstybės narės suteikia Reglamento (ES) 2016/679 51 straipsnio 1 dalyje nurodytai priežiūros institucijai prieigą prie savo registracijos žurnalų ir leidžia jai bet kuriuo metu patekti į visas savo su sąveikumu susijusias patalpas.“; [141 pakeit.]

"

31e)  42 straipsnis pakeičiamas taip:"

„42 straipsnis

Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno vykdoma priežiūra

1.  Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas yra atsakingas už „eu-LISA“, Europolo ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros pagal šį reglamentą vykdomos asmens duomenų tvarkymo veiklos stebėseną ir užtikrinimą, kad tokia veikla būtų vykdoma laikantis Reglamento (ES) 2018/1725 ir šio reglamento.

2.  Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas užtikrina, kad ne rečiau kaip kas trejus metus pagal atitinkamus tarptautinius audito standartus būtų atliekamas „eu-LISA“ vykdomos asmens duomenų tvarkymo veiklos auditas. Tokio audito ataskaita siunčiama Europos Parlamentui, Tarybai, „eu-LISA“, Komisijai ir valstybėms narėms. „eu-LISA“ suteikiama galimybė pateikti pastabų prieš priimant ataskaitą.

3.  „eu-LISA“ pateikia Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno prašomą informaciją, suteikia Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui prieigą prie visų dokumentų ir savo registracijos žurnalų, nurodytų 22r, 34 ir 45b straipsniuose, ir leidžia jam bet kuriuo metu patekti į visas savo patalpas.“; [142 pakeit.]

"

32)  43 straipsnio 1 ir 2 dalys pakeičiamos taip: "

„1. Iškilus konkretiems klausimams, kuriems išspręsti reikia valstybių narių dalyvavimo, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas veikia glaudžiai bendradarbiaudamas su nacionalinėmis priežiūros institucijomis, visų pirma jeigu Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas arba nacionalinė priežiūros institucija nustato didelių neatitikimų tarp valstybių narių praktikos arba galimo neteisėto duomenų perdavimo, naudojantis sąveikumo komponentų ryšių kanalais, atvejų, arba vienai ar kelioms nacionalinėms priežiūros institucijoms pateikus klausimų dėl šio reglamento įgyvendinimo ir aiškinimo.

2.  1 dalyje nurodytais atvejais suderinta priežiūra užtikrinama pagal Reglamento (ES) XXXX/2018 [peržiūrėto Reglamento (EB) Nr. 45/2001] 62 straipsnį.“; [143 pakeit.]

"

32a)  43 straipsnis pakeičiamas taip:"

„43 straipsnis

Nacionalinių priežiūros institucijų ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno bendradarbiavimas

1.  Priežiūros institucijos ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas, veikdami pagal savo kompetenciją, aktyviai bendradarbiauja vykdydami savo atitinkamas pareigas, kad užtikrintų koordinuotą sąveikumo komponentų naudojimo priežiūrą ir kitų šio reglamento nuostatų taikymą.

2.  Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas ir priežiūros institucijos keičiasi aktualia informacija, padeda vieni kitiems atlikti auditą ir patikrinimus, nagrinėja šio reglamento aiškinimo ar taikymo sunkumus, analizuoja problemas, susijusias su nepriklausomos priežiūros vykdymu ar naudojimusi duomenų subjekto teisėmis, rengia suderintus pasiūlymus dėl problemų bendrų sprendimų ir reikiamu mastu didina informuotumą apie teises į duomenų apsaugą.

3.  2 dalyje nurodytu tikslu priežiūros institucijos ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas ne rečiau kaip du kartus per metus rengia posėdžius Europos duomenų apsaugos valdyboje. Tų posėdžių išlaidas dengia ir juos organizuoja Europos duomenų apsaugos valdyba. Pirmame posėdyje patvirtinamos darbo tvarkos taisyklės. Prireikus kartu nustatomi kiti darbo metodai.

4.  Europos duomenų apsaugos valdyba kas dvejus metus siunčia bendrą veiklos ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai, Europolui, Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrai ir „eu-LISA“. Toje ataskaitoje yra kiekvienai valstybei narei skirtas skyrius, kurį parengia tos valstybės narės priežiūros institucija.“; [144 pakeit.]

"

32b)  44 straipsnis išbraukiamas; [145 pakeit.]

33)  45 straipsnis papildomas šiomis dalimis:"

„2a. Šiems klausimams spręsti reikalingos priemonės VIS centrinei sistemai, nacionalinei sąsajai kiekvienoje valstybėje narėje ir VIS centrinės sistemos ir nacionalinių sąsajų komunikacijų infrastruktūrai parengti priimamos pagal 49 straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą:

   a) sistemos fizinės sandaros, įskaitant komunikacijų tinklą, projektas;
   b) asmens duomenų apsaugai poveikį turintys techniniai aspektai;
   c) techniniai aspektai, turintys didesnį finansinį poveikį valstybių narių biudžetams ar turintys didesnė techninė reikšmė valstybių narių nacionalinėms sistemoms;
   d) saugumo reikalavimų, įtraukiant biometrinius aspektus, parengimas. [146 pakeit.]

3. Pirštų atspaudų ir veido atvaizdo kokybės, skiriamosios gebos ir naudojimo biometriniam sutikrinimui ir tapatybės nustatymui VIS techninės specifikacijos nustatomos įgyvendinimo aktais. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 49 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“;

"

34)  įterpiamas 45a straipsnis:"

„45a straipsnis

Duomenų naudojimas ataskaitoms ir statistikai

1.  Tinkamai įgalioti valstybių narių kompetentingų institucijų, Komisijos, „eu-LISA“ ir Reglamentu (ES) 2016/1624 įsteigtos Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros darbuotojai tik ataskaitų teikimo ir statistikos tikslais, negalėdami nustatyti asmenų tapatybės dėl visiško duomenų anoniminimo, turi prieigą naudotis toliau nurodytais duomenimis apie: [147 pakeit.]

   a) informaciją apie padėtį;
   b) kompetentingą instituciją, įskaitant jos vietą;
   c) prašytojo lytį, gimimo datą metus ir dabartinę pilietybę; [148 pakeit.]
   d) valstybę narę, į kurią atvykstama pirmiausia (tik dėl trumpalaikių vizų);
   e) prašymo pateikimo ir sprendimo dėl to prašymo (dokumentas išduotas arba prašymas atmestas) priėmimo datą ir vietą;
   f) išduoto dokumento rūšį, t. y. ar tai oro uosto tranzitinė viza, vienoda viza ar riboto teritorinio galiojimo viza, ilgalaikė viza ar leidimas gyventi;
   g) kelionės dokumento rūšį ir jį išdavusios šalies trijų raidžių kodą (tik dėl trumpalaikių vizų);
   h) nurodytą nurodytus bet kokio sprendimo, priimto dėl dokumento arba prašymo, pagrindimą (tik dėl trumpalaikių vizų); ilgalaikių vizų ir leidimų gyventi atveju – sprendimą dėl prašymo (sprendimą išduoti dokumentą arba atmesti prašymą, ir kuo tai pagrįsta) neišduoti trumpalaikių vizų pagrindus, įskaitant nuorodą į bet kokias atitiktis Sąjungos informacinėse sistemose, kuriose ieškota informacijos, Europolo ar Interpolo duomenų sistemose, Reglamento (ES) 2018/1240 29 straipsnyje nurodytame stebėjimo sąraše ar konkrečius rizikos rodiklius; [149 pakeit.]
   ha) nurodytus bet kokio sprendimo neišduoti trumpalaikių vizų pagrindus, įskaitant nuorodą į bet kokias atitiktis Sąjungos informacinėse sistemose, kuriose ieškota informacijos, Europolo ar Interpolo duomenų sistemose, Reglamento (ES) 2018/1240 34 straipsnyje nurodytame stebėjimo sąraše ar konkrečius rizikos rodiklius; [150 pakeit.]
   i) kompetentingą instituciją, kuri atmetė prašymą, įskaitant jos vietą, ir prašymo atmetimo datą (tik dėl trumpalaikių vizų);
   j) atvejus, kai tas pats prašytojas prašymą išduoti trumpalaikę vizą pateikė daugiau kaip vienai vizų institucijai, nurodant tas vizų institucijas, jų vietą ir atsisakymo išduoti vizą datas (tik dėl trumpalaikių vizų);
   k) dėl trumpalaikių vizų – pagrindinį kelionės tikslą arba tikslus; dėl ilgalaikių vizų ir leidimų gyventi – prašymo tikslą; [151 pakeit.]
   l) įvestus duomenis apie bet kurį vizos dokumentą, kuris, kai tinka, panaikintas, anuliuotas, atšauktas arba kurio galiojimas pratęstas; [152 pakeit.]
   m) kai tinka – ilgalaikės vizos arba leidimo gyventi galiojimo pabaigos datą;
   n) asmenų, kuriems netaikomas reikalavimas duoti pirštų atspaudus pagal Reglamento (EB) Nr. 810/2009 13 straipsnio 7 dalį, skaičių;
   o) atvejus, kai 9 straipsnio 6 punkte nurodytų duomenų pateikti faktiškai neįmanoma, pagal 8 straipsnio 5 dalies antrą sakinį;
   p) atvejus, kai 9 straipsnio 6 punkte nurodytų duomenų pateikti nereikėjo dėl teisinių priežasčių, pagal 8 straipsnio 5 dalies antrą sakinį;
   q) atvejus, kai asmeniui, kuris faktiškai negalėjo pateikti 9 straipsnio 6 punkte nurodytų duomenų, buvo atsisakyta išduoti vizą, pagal 8 straipsnio 5 dalies antrą sakinį.

Tinkamai įgalioti Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros darbuotojai turi prieigą naudotis pirmoje pastraipoje nurodytais duomenimis tuo tikslu, kad galėtų atlikti rizikos analizes ir pažeidžiamumo vertinimus, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2016/1624 11 ir 13 straipsniuose.

2.  Pagal šio straipsnio 1 dalį „eu-LISA“ saugo toje dalyje nurodytus duomenis centrinėje ataskaitų ir statistinių duomenų saugykloje, nurodytoje [Reglamento 2018/XX [dėl sąveikumo (sienų ir vizų] 39 straipsnyje].

3.  Pagal „eu-LISA“ nustatytas VIS veikimo kontrolės procedūras, kurios nurodytos 50 straipsnio 1 dalyje, suteikiama galimybė reguliariai rengti statistinius duomenis, reikalingus tai kontrolei užtikrinti.

4.  Kiekvieną metų ketvirtį „eu-LISA“ sudaro VIS duomenimis pagrįstą trumpalaikių vizų statistiką, kurioje pateikiami visų pirma šie statistiniai duomenys apie kiekvieną vietą, kurioje išduotos vizos:

   a) bendras oro uosto tranzitinių vizų, kurias prašyta išduoti, įskaitant daugkartines oro uosto tranzitines vizas, skaičius;
   b) bendras išduotų vizų, įskaitant daugkartines A vizas, skaičius;
   c) bendras išduotų daugkartinių vizų skaičius;
   d) bendras neišduotų vizų, įskaitant daugkartines A vizas, skaičius;
   e) bendras vienodų vizų, kurias prašyta išduoti, įskaitant daugkartines vienodas vizas, skaičius;
   f) bendras išduotų vizų, įskaitant daugkartines vizas, skaičius;
   g) bendras išduotų daugkartinių vizų skaičius, išskaidytas pagal galiojimo trukmę (iki 6 mėnesių, 1 metai, 2 metai, 3 metai, 4 metai, 5 metai);
   h) bendras neišduotų vienodų vizų, įskaitant daugkartines vizas, skaičius;
   i) bendras išduotų riboto teritorinio galiojimo vizų skaičius.

Kasdienė statistinė informacija saugoma centrinėje ataskaitų ir statistinių duomenų saugykloje.

5.  Kiekvieną ketvirtį „eu-LISA“ sudaro VIS duomenimis pagrįstą ilgalaikių vizų ir leidimų gyventi statistiką, kurioje pateikiami visų pirma šie su kiekviena atitinkama vieta susiję statistiniai duomenys:

   a) bendras prašytų išduoti, išduotų, neišduotų, pratęsto galiojimo ir panaikintų ilgalaikių vizų skaičius;
   b) bendras prašytų išduoti, išduotų, neišduotų, pratęsto galiojimo ir panaikintų leidimų gyventi skaičius.

6.  Kiekvienų metų pabaigoje iš statistinių duomenų sudaroma statistiniai duomenys įtraukiami į tų metų ketvirčių statistika metinę ataskaitą. Statistiniai duomenys išskaidomi pagal kiekvieną valstybę narę. Ataskaita paskelbiama ir perduodama Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai, Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrai, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui ir nacionalinėms priežiūros institucijoms. [153 pakeit.]

7.  Komisijos prašymu „eu-LISA“ teikia jai statistinius duomenis apie konkrečius bendros vizų politikos arba migracijos politikos įgyvendinimo aspektus, įskaitant su Reglamento (ES) Nr. 1053/2013 taikymu susijusius aspektus.“;

"

35)  įterpiami 45b, 45c, 45d ir 45e straipsniai:"

„45b straipsnis

Vežėjų prieiga prie duomenų tikrinimo tikslais

1.  Atlikdami savo pareigą pagal Konvencijos dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo 26 straipsnio 1 dalies b punktą oro vežėjai, jūrų vežėjai ir asmenų grupes sausuma autobusais vežantys tarptautiniai vežėjai nusiunčia užklausą į VIS siekdami patikrinti, ar trumpalaikę vizą, ilgalaikę vizą arba leidimą gyventi turintys trečiųjų šalių piliečiai iš tiesų turi, atitinkamais atvejais, galiojančią trumpalaikę vizą, ilgalaikę vizą arba leidimą gyventi. Šiuo tikslu Tais atvejais, kai neleidžiama įlaipinti keleivių dėl trumpalaikių vizų paieškos VIS, vežėjai pateikia šio reglamento 9 straipsnio 4 punkto a, b ir c papunkčiuose arba, kai tinka, 22c straipsnio a, b informuoja keleivius apie padėtį ir apie būdus, kuriais gali įgyvendinti savo teises susipažinti su VIS saugomais asmens duomenis, juos taisyti ir c punktuose išvardytus duomenis ištrinti. [154 pakeit.]

2.  1 dalies įgyvendinimo tikslu arba galimų dėl jos taikymo kylančių ginčų sprendimo tikslu „eu-LISA“ saugo visų duomenų tvarkymo operacijų, kurias naudodamiesi vežėjų sąsaja atlieka vežėjai, registracijos įrašus. Tuose registracijos įrašuose nurodoma kiekvienos operacijos data ir laikas, užklausai naudoti duomenys, naudojantis vežėjų sąsaja perduoti duomenys ir atitinkamo vežėjo pavadinimas.

Registracijos įrašai saugomi dvejus metus. Registracijos įrašai tinkamomis priemonėmis apsaugomi nuo neteisėtos prieigos.

3.  Naudodamiesi saugia prieiga prie vežėjų sąsajos, nurodytos Sprendimo 2004/512/EB su pakeitimais, padarytais šiuo reglamentu, 1 straipsnio 2 dalies h punkte 2a straipsnio h punkte, įskaitant galimybę naudoti mobiliuosius techninius sprendimus, vežėjai turi gebėti atlikti 1 dalyje nurodytą užklausą prieš keleivio įlaipinimą. Šiuo tikslu Vežėjas nusiunčia užklausą, kad jam būtų leista pasinaudoti VIS, naudodamas kelionės dokumento mašininio nuskaitymo zonoje esančius duomenis pateikia kelionės dokumento mašininio nuskaitymo zonoje esančius duomenis ir nurodo atvykimo valstybę narę. Taikant nukrypti leidžiančią nuostatą, tranzito per oro uostą atveju vežėjas neprivalo patikrinti, ar trečiųjų šalių piliečiai turi, atitinkamais atvejais, galiojančią trumpalaikę vizą, ilgalaikę vizą arba leidimą gyventi. [155 pakeit.]

4.  VIS sistemoje pateikiamas atsakymas vežėjams, ar atitinkamas asmuo turi, atitinkamais atvejais, galiojančią trumpalaikę vizą, ilgalaikę vizą arba leidimą gyventi, ar jos (jo) neturi, – tai yra atsakymas „gerai“ (angl. OK) arba „negerai“ (angl. NOT OK). Jeigu pagal Reglamento (EB) Nr. 810/2009 25 straipsnį išduota trumpalaikė viza, VIS pateikiamame atsakyme atsižvelgiama į tai, kurioje (-se) valstybėje (-se) narėje (-se) ta viza galioja, ir į tai, kurią atvykimo valstybę narę nurodė vežėjas. Vežėjai išsiųstą informaciją ir gautą atsakymą gali saugoti laikydamiesi taikytinos teisės nuostatų. Atsakymas „Gerai“ (OK) arba „Negerai“ (NOT OK) negali būti laikomas sprendimu leisti arba atsisakyti leisti atvykti pagal Reglamentą (ES) 2016/399. Komisija įgyvendinimo aktais patvirtina išsamias taisykles dėl vežėjo sąsajos veikimo sąlygų ir taikytinas duomenų apsaugos ir saugumo taisykles. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 49 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. [156 pakeit.]

5.  Sukuriama tik vežėjams skirta tapatumo nustatymo sistema, kad vežėjų sąsaja 2 dalyje nurodytais tikslais galėtų naudotis tinkamai įgalioti vežėjo darbuotojai. Kuriant tapatumo nustatymo sistemą, atsižvelgiama į informacijos saugumo rizikos valdymą, taip pat į pritaikytosios ir standartizuotosios duomenų apsaugos principus. Komisija priima įgyvendinimo aktus dėl šios tapatumo nustatymo sistemos laikydamasi 49 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. [157 pakeit.]

5a.  Vežėjo sąsajai naudojama atskira tik skaitymo režimu prieinama duomenų bazė, kasdien atnaujinama taikant vienpusio VIS laikomų duomenų poaibio, apimančio būtiniausius duomenis, išgavimo procedūrą. „eu-LISA“ yra atsakinga už vežėjo sąsajos saugumą, už joje esančių asmens duomenų saugumą ir už atskirai tik skaitymo režimu prieinamai duomenų bazei skirtų asmens duomenų išgavimo procedūrą. [158 pakeit.]

5b.  Šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems vežėjams, vežantiems trečiųjų šalių piliečius, kurie, nors jiems taikomas vizos reikalavimas, neturi galiojančios vizos, taikomos baudos, numatytos pagal Konvencijos dėl Šengeno susitarimo, 1985 m. birželio 14 d. sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo, įgyvendinimo (toliau – Šengeno susitarimo įgyvendinimo konvencija) 26 straipsnio 2 dalį ir Tarybos direktyvos 2001/51/EB 4 straipsnį. [159 pakeit.]

5c.  Jeigu trečiųjų šalių piliečiams atsisakoma leisti atvykti, vežėjas, kuris oru, jūra ir sausuma atvežė juos prie išorės sienų, privalo nedelsiant vėl prisiimti atsakomybę už juos. Sienos apsaugos institucijų prašymu vežėjai privalo sugrąžinti trečiųjų šalių piliečius į trečiąją šalį, iš kurios jie buvo vežami, arba į trečiąją šalį, išdavusią kelionės dokumentą, su kuriuo jie keliavo, arba į bet kurią kitą trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti. [160 pakeit.]

5d.  Nukrypstant nuo 1 dalies, vežėjų, vežančių asmenų grupes sausumos transportu (autobusais), atžvilgiu pirmuosius trejus metus po to, kai pradedamas taikyti šis reglamentas, 1 dalyje nurodytas patikrinimas yra neprivalomas ir 5 dalyje nurodytos nuostatos jiems netaikomos. [161 pakeit.]

45c straipsnis

Atsarginės procedūros tuo atveju, kai nėra techninių galimybių vežėjams gauti duomenis

1.  Kai pateikti 45b straipsnio 1 dalyje nurodytos užklausos yra techniškai neįmanoma dėl kurios nors VIS dalies veikimo sutrikimo ar dėl kitų priežasčių, kurių vežėjai negali kontroliuoti, vežėjai atleidžiami nuo pareigos, naudojantis vežėjų sąsaja, tikrinti, ar asmuo turi galiojančią vizą arba kelionės dokumentą. Kai valdymo institucija „eu-LISA“ nustato tokį veikimo sutrikimą, ji apie tai praneša vežėjams. Ji taip pat praneša vežėjams, kada tas veikimo sutrikimas pašalinamas. Kai tokį veikimo sutrikimą pastebi vežėjai, jie apie tai gali pranešti valdymo institucijai „eu-LISA“. [162 pakeit.]

1a.  Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais 45b straipsnio 5b dalyje nurodytos baudos vežėjams netaikomos. [163 pakeit.]

1b.  Jeigu pateikti 45b straipsnio 1 dalyje nurodytą užklausą ilgą laiką vežėjas techniškai negali dėl kitų priežasčių nei bet kurios VIS dalies gedimas, tas vežėjas informuoja „eu-LISA“. [164 pakeit.]

2.  Išsamios nuostatos dėl atsarginių procedūrų nustatomos įgyvendinimo aktu, priimamu laikantis 49 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

45d straipsnis

Europos sienų ir pakrančių apsaugos būrių prieiga prie VIS duomenų

1.  Vykdydami užduotis ir įgaliojimus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1624* 40 straipsnio 1 dalį ir kartu turėdami to reglamento 40 straipsnio 8 dalyje numatytą prieigą, Europos sienų ir pakrančių apsaugos būrių nariai ir su grąžinimu susijusias veiklos užduotis atliekančios darbuotojų grupės pagal savo įgaliojimus turi teisę gauti į VIS įvestus duomenis ir atlikti jų paiešką. [165 pakeit.]

2.  Kad būtų užtikrinta 1 dalyje nurodyta prieiga, Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra paskiria specialų padalinį, kuriame dirba tinkamai įgalioti Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų pareigūnai, kaip centrinį prieigos punktą. Centrinis prieigos punktas patikrina, ar tenkinamos 45e straipsnyje nustatytos sąlygos, kuriomis prašoma suteikti prieigą prie VIS.

__________

* 2016 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1624 dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/399 ir panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 863/2007, Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2007/2004 ir Tarybos sprendimas 2005/267/EB (OL L 251, 2016 9 16, p. 1).

45e straipsnis

Europos sienų ir pakrančių apsaugos būrių prieigos prie VIS duomenų sąlygos ir procedūra

1.  Siekdamas gauti 45d straipsnio 1 dalyje nurodytą prieigą, Europos sienų ir pakrančių apsaugos būrys gali pateikti prašymą leisti naudotis visais VIS saugomais duomenimis arba konkrečiu VIS duomenų rinkiniu Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų centriniam prieigos punktui, kuris nurodytas 45d straipsnio 2 dalyje. Šiame prašyme nurodomas atitinkamas tos valstybės narės patikrinimų kertant sieną, ir sienų stebėjimo ir (arba) grąžinimo veiklos planas, kuriuo grindžiamas prašymas. Gavęs prašymą suteikti prieigą Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų centrinis prieigos punktas patikrina, ar tenkinamos 2 dalyje nurodytos prieigos sąlygos. Jei visos prieigos sąlygos tenkinamos, tuos prašymus vykdo tinkamai įgalioti centrinio prieigos punkto darbuotojai. VIS duomenys, prie kurių suteikiama prieiga, perduodami atitinkamam būriui taip, kad nebūtų pažeistas tų duomenų saugumas. [166 pakeit.]

2.  Prieigos suteikimui taikomos sąlygos:

   a) priimančioji valstybė narė leidžia būrio nariams naudotis VIS, kad būtų pasiekti patikrinimų kertant sieną, ir sienų stebėjimo ir grąžinimo veiklos plane nustatyti veiklos tikslai, ir [167 pakeit.]
   b) naudotis VIS yra būtina atliekant konkrečias tam būriui priimančiosios valstybės narės patikėtas užduotis.

3.  Pagal Reglamento (ES) 2016/1624 40 straipsnio 3 dalį būrių nariai ir su grąžinimu susijusias užduotis atliekančios darbuotojų grupės gali imtis veiksmų dėl informacijos, gautos iš VIS, tik vykdydami priimančiosios valstybės narės, kurioje jie dirba, sienos apsaugos pareigūnų arba su grąžinimu susijusias užduotis atliekančių darbuotojų nurodymus ir paprastai dalyvaujant tam personalui. Priimančioji valstybė narė gali įgalioti būrių narius veikti jos vardu. [168 pakeit.]

4.  Jeigu yra abejonių arba nepavyksta patikrinti vizos turėtojo, ilgalaikės vizos turėtojo arba leidimo gyventi turėtojo tapatybės, atitinkamas Europos sienų ir pakrančių apsaugos būrio narys apie tą asmenį praneša priimančiosios valstybės narės sienos apsaugos pareigūnui.

5.  Būrių nariai naudojasi VIS duomenimis tokia tvarka:

   a) atlikdami su patikrinimais kertant sieną susijusias užduotis pagal Reglamentą (ES) 2016/399, būrių nariai turi prieigą prie VIS duomenų, kad galėtų atlikti patikrinimą išorės sienos perėjimo punktuose, atitinkamai pagal šio reglamento 18 arba 22g straipsnį;
   b) tikrindami, ar tenkinamos atvykimo, buvimo arba gyvenimo valstybių narių teritorijoje sąlygos, būrių nariai turi prieigą prie VIS duomenų, kad galėtų atlikti trečiųjų šalių piliečių patikrinimą valstybių narių teritorijoje, atitinkamai pagal šio reglamento 19 arba 22h straipsnį;
   c) nustatydami bet kokio asmens, kuris gali neatitikti ar nebeatitikti atvykimo, buvimo arba gyvenimo valstybių narių teritorijoje sąlygų, tapatybę, būrių nariai turi prieigą prie VIS duomenų, kad galėtų nustatyti tapatybę, pagal šio reglamento 20 straipsnį.

6.  Kai turint tokią prieigą ir atliekant paiešką nustatoma VIS duomenų atitiktis, apie tai pranešama priimančiajai valstybei narei.

7.  Visus duomenų tvarkymo operacijų, kurias VIS atlieka Europos sienų ir pakrančių apsaugos būrių ar darbuotojų grupių, dalyvaujančių atliekant su grąžinimu susijusias užduotis, nariai, registracijos įrašus saugo valdymo institucija pagal 34 straipsnio nuostatas. [169 pakeit.]

8.  Pagal 34 straipsnio nuostatas daromi kiekvienos Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros prieigos ir kiekvienos atliktos paieškos registracijos įrašai ir kiekvienas Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros būrių gautų duomenų panaudojimo atvejis yra registruojamas. [170 pakeit.]

9.  Išskyrus atvejus, kai būtina atlikti užduotis pagal Reglamentą, kuriuo sukuriama ES kelionių informacijos ir leidimų sistema (ETIAS), jokia Nė viena VIS dalis neprijungiama prie Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros eksploatuojamos ar joje esančios duomenų rinkimo ir tvarkymo kompiuterinės sistemos ir į ją neperkeliami VIS esantys duomenys, prie kurių Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra turi prieigą. Taip pat jokia VIS dalis neatsisiunčiama. Prieigos ir paieškų įrašų registravimas nelaikomas VIS duomenų parsisiuntimu ar kopijavimu. [171 pakeit.]

10.  Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra nustato ir taiko priemones, kuriomis užtikrinamas duomenų saugumas, kaip nurodyta 32 straipsnyje.“;

"

35a)  46, 47 ir 48 straipsniai išbraukiami; [172, 173 ir 174 pakeit.]

35b)  įterpiamas šis straipsnis:"

„48a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.  9cb ir 23 straipsniuose nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo ... [šio reglamento įsigaliojimo diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 9cb ir 23 straipsniuose nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.  Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.  Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.  Pagal 9cb ir 23 straipsnius priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.“; [175 pakeit.]

"

36)  49 straipsnis pakeičiamas taip:"

„49 straipsnis

Komiteto procedūra

1.  Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 182/2011*.

2.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

____________

* 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).“;

"

37)  įterpiamas 49a straipsnis:"

„49a straipsnis

Patariamoji grupė

„eu-LISA“ sudaro patariamąją grupę ir supažindina ją su praktiniais VIS aspektais, ypač tais, kurie svarbūs rengiant metinę darbo programą ir metinę veiklos ataskaitą.“;

"

38)  50 straipsnis pakeičiamas taip:"

„50 straipsnis

Kontrolė Poveikio pagrindinėms teisėms stebėsena ir vertinimas [176 pakeit.]

1.  Valdymo institucija „eu-LISA“ užtikrina, kad būtų nustatytos procedūros, pagal kurias būtų kontroliuojamas stebimas VIS sistemos veikimas siekiant su jos duomenų išvestimi, išlaidų efektyvumu, saugumu ir paslaugų kokybe susijusių tikslų ir būtų stebima, kaip laikomasi pagrindinių teisių, įskaitant teisę į asmens duomenų apsaugą, teisę į nediskriminavimą, vaiko teises ir teisę į veiksmingą teisinę gynybą. [177 pakeit.]

2.  Techninės priežiūros tikslais valdymo institucijai „eu-LISA“ suteikiama prieiga prie būtinos informacijos, susijusios su VIS atliekamomis duomenų tvarkymo operacijomis. [178 pakeit.]

3.  Kas dvejus metus „eu-LISA“ pateikia Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai VIS veikimo techninių aspektų, įskaitant jos saugumą ir išlaidas, ataskaitą. Ši ataskaita apima einamųjų pokyčių, susijusių su projekto pažanga ir jo išlaidomis, apžvalgą, finansinio poveikio įvertinimą ir informaciją apie bet kokias technines problemas ir riziką, kurios galėtų daryti poveikį bendroms sistemos išlaidoms. [179 pakeit.]

3a.  Plėtojimo procesui vėluojant, „eu-LISA“ turi kuo greičiau informuoti Europos Parlamentą ir Tarybą apie vėlavimo priežastis ir apie jo poveikį laiko ir finansų požiūriu. [180 pakeit.]

4.  Kiekviena valstybė narė, laikydamasi nacionalinės teisės nuostatų dėl neskelbtinos informacijos viešinimo, ir Europolas rengia metines ataskaitas dėl prieigos prie VIS duomenų, suteikiamos teisėsaugos tikslais, veiksmingumo; jose pateikiama informacija ir statistiniai duomenys apie:

   a) konkretų naudojimosi duomenimis tikslą, įskaitant atitinkamą teroristinio arba sunkaus nusikaltimo rūšį ir prieigą prie jaunesnių nei 12 metų vaikų duomenų; [181 pakeit.]
   b) pagrįstas priežastis, dėl kurių kilo pagrįstas įtarimas, kad įtariamajam, nusikaltimo vykdytojui arba aukai taikomas šis reglamentas;
   c) prašymų suteikti prieigą prie VIS teisėsaugos tikslais skaičių;
   ca) atvejų, kuriais buvo taikomos 22m straipsnio 2 dalyje nurodytos skubos procedūros, skaičių ir pobūdį, įskaitant atvejus, kai skubos pagrįstumo centrinis prieigos punktas per ex post patikrinimą nepripažino; [182 pakeit.]
   d) atvejų, kai sėkmingai nustatyta tapatybė, skaičių ir pobūdį;
   da) statistinius duomenis apie prekybą vaikais, įskaitant sėkmingo tapatybės nustatymo atvejus. [183 pakeit.]

Valstybių narių ir Europolo metinės ataskaitos perduodamos Komisijai iki kitų metų birželio 30 d. Komisija sujungia šias metines ataskaitas į išsamią ataskaitą, kuri paskelbiama ne vėliau kaip tų pačių metų gruodžio 30 d. [184 pakeit.]

5.  Kas ketverius dvejus metus Komisija pateikia bendrą VIS vertinimą. Šis bendras vertinimas apima rezultatų, pasiektų pagal nustatytus tikslus, ir patirtų išlaidų analizę ir sistemos taikymo tolesnio pagrįstumo ir jo poveikio pagrindinėms teisėms vertinimą, šio reglamento taikymą VIS, VIS saugumą, naudojimąsi 31 straipsnyje nurodytomis nuostatomis ir bet kokį poveikį būsimai veiklai. Komisija šį vertinimą perduoda Europos Parlamentui ir Tarybai. [185 pakeit.]

6.  Valstybės narės pateikia valdymo institucijai ir Komisijai informaciją, reikalingą 3, 4 ir 5 dalyse nurodytoms ataskaitoms parengti.

7.  Valdymo institucija pateikia Komisijai informaciją, reikalingą 5 dalyje nurodytiems bendriems vertinimams atlikti.“;

"

39)  1 priedo pavadinimas pakeičiamas taip:"

„31 straipsnio 1 dalyje nurodytų tarptautinių organizacijų sąrašas“. [186 pakeit.]

"

40)  Po 22 straipsnio įterpiami IIIa ir IIIb skyriai:"

„IIIa SKYRIUS

DUOMENŲ APIE ILGALAIKES VIZAS IR LEIDIMUS GYVENTI ĮVEDIMAS IR NAUDOJIMAS

22a straipsnis

Duomenų įvedimo procedūros priėmus sprendimą dėl prašymo išduoti ilgalaikę vizą arba leidimą gyventi

1.  Kai priimamas sprendimas dėl prašymo išduoti ilgalaikę vizą arba leidimą gyventi, tą sprendimą priėmusi institucija nedelsdama sukuria asmens bylą, į VIS įvesdama 22c arba 22d straipsnyje nurodytus duomenis.

1a.  Sprendimą priimti kompetentinga institucija, prieš jį paskelbdama, sukuria asmens bylą. [187 pakeit.]

2.  Sukūrus asmens bylą, VIS dėl jos automatiškai pateikiama užklausa pagal 22b straipsnį.

3.  Jei atitinkamo dokumento turėtojas prašymą pateikė kaip grupės narys arba kartu su šeimos nariu, institucija sukuria kiekvieno tos grupės asmens bylą ir susieja tų asmenų, kartu pateikusių prašymus ir gavusių ilgalaikę vizą arba leidimą gyventi, bylas. Tėvų ar teisėtų globėjų ir jų vaikų prašymai neatskiriami. [188 pakeit.]

4.  Kai tam tikrų duomenų nereikalaujama pateikti pagal Sąjungos ar nacionalinės teisės aktus arba jų pateikti faktiškai neįmanoma, tų konkrečių duomenų skiltyje (-yse) įrašoma „netaikoma“. Dėl pirštų atspaudų duomenų turi būti galimybė sistemoje skirti atvejus, kai pirštų atspaudų nereikalaujama pateikti pagal Sąjungos ar nacionalinės teisės aktus, ir atvejus, kai jų pateikti faktiškai neįmanoma.

22b straipsnis

Užklausos kitose sistemose

1.  Bylos automatizuotai apdorojamos VIS siekiant nustatyti atitiktį (-is) vieninteliu tikslu – įvertinti, ar asmuo gali kelti grėsmę valstybių narių viešajai tvarkai, arba vidaus saugumui arba visuomenės sveikatai, pagal Reglamento (ES) 2016/399 6 straipsnio 1 dalies e punktą. Kiekviena byla VIS tikrinama atskirai. [189 pakeit.]

2.  Kaskart, kai pagal 22c straipsnį sukuriama asmens byla išdavus dėl ilgalaikę vizą ilgalaikės vizos ar leidimą leidimo gyventi arba atsisakius išduoti tokį dokumentą pagal 22d straipsnį, VIS pateikiama užklausa naudojantis Europos paieškos portalu, apibrėžtu [Sąveikumo reglamento (sienų ir vizų)] 6 straipsnio 1 dalyje, siekiant palyginti atitinkamus šio reglamento 22c straipsnio 2 dalies a, b, c, f ir g punktuose nurodytus duomenis su atitinkamais duomenimis.VIS, Šengeno informacinėje sistemoje (SIS), atvykimo ir išvykimo sistemoje (AIS), Europos kelionių informacijos ir leidimų sistemoje (ETIAS), įskaitant Reglamento (ES) 2018/XX [dėl Europos kelionių informacijos ir leidimų sistemos sukūrimo] 29 straipsnyje nurodytą stebėjimo sąrašą, [sistemoje ECRIS-TCN dėl su teroristiniais nusikaltimais ir kitais sunkiais nusikaltimais susijusių apkaltinamųjų nuosprendžių], Europolo duomenyse, Interpolo pavogtų ir pamestų kelionės dokumentų duomenų bazėje (SLTD) ir Interpolo su pranešimais susijusių kelionės dokumentų duomenų bazėje (TDAWN).patikrina:

   a) ar kelionės dokumentas, naudojamas prašymo tikslais, nėra kelionės dokumentas, apie kurį SIS pranešta kaip apie pamestą, pavogtą, pasisavintą ar pripažintą negaliojančiu;
   b) ar kelionės dokumentas, naudojamas prašymo tikslais, nėra kelionės dokumentas, apie kurį SLTD duomenų bazėje pranešta kaip apie pamestą, pavogtą ar pripažintą negaliojančiu;
   c) ar SIS nėra pateikta perspėjimų dėl draudimo prašytojui atvykti ir apsigyventi;
   d) ar dėl prašytojo SIS nėra perspėjimų, susijusių su ieškomu asmeniu siekiant areštuoti perdavimo tikslu pagal Europos arešto orderį ar ieškomas siekiant areštuoti ekstradicijos tikslu;
   e) ar prašytojas ir kelionės dokumentas nesusiję su neišduotu, atšauktu ar panaikintu kelionės leidimu pagal ETIAS centrinę sistemą;
   f) ar prašytojas ir kelionės dokumentas neįtraukti į Reglamento (ES) 2018/1240 34 straipsnyje nurodytą stebėjimo sąrašą;
   g) ar duomenys apie prašytoją nėra jau VIS įregistruoti duomenys apie tą patį asmenį;
   h) ar prašyme pateikti duomenys apie kelionės dokumentą neatitinka kito prašymo dėl ilgalaikės vizos ar leidimo gyventi šalyje, susijusio su kitais tapatybės duomenimis;
   i) ar dėl prašytojo šiuo metu nėra perspėjimo kaip apie asmenį, kuris viršijo leidžiamą buvimo trukmę arba ar anksčiau nebuvo tokio perspėjimo AIS;
   j) ar dėl prašytojo AIS neįregistruotas atsisakymas leisti atvykti;
   k) ar dėl prašytojo VIS neįregistruotas atsisakymas išduoti trumpalaikę vizą, jos panaikinimas ar atšaukimas;
   l) ar dėl prašytojo VIS neįregistruotas atsisakymas išduoti ilgalaikę vizą ar leidimą gyventi šalyje, jų panaikinimas ar atšaukimas;
   m) ar duomenys, susiję su prašytojo tapatybe, nėra įrašyti į Europolo duomenis;
   n) kai prašytojas yra nepilnametis, ar dėl tėvų valdžią turinčio asmens ar teisėto globėjo:
   i) SIS nėra perspėjimų, susijusių su ieškomu asmeniu siekiant areštuoti perdavimo tikslu pagal Europos arešto orderį ar ieškomas siekiant areštuoti ekstradicijos tikslu;
   ii) SIS nėra pateikta perspėjimų dėl draudimo prašytojui atvykti ir apsigyventi;
   iii) jis nėra kelionės dokumento, įtraukto į Reglamento (ES) 2018/1240 34 straipsnyje nurodytą stebėjimo sąrašą, turėtojas.

Šios dalies nuostatos neturi kliudyti bet kokiu pagrindu pateikti prieglobsčio prašymą. Kai vizos prašymą pateikia smurtinio nusikaltimo, pvz., smurto šeimoje ar prekybos žmonėmis, įvykdyto aukos rėmėjo, auka, VIS pateikta byla neturi būti susieta su rėmėjo byla, siekiant apsaugoti aukas nuo naujų pavojų.

Siekiant išvengti klaidingų atitikčių rizikos, nustatant jaunesnių nei 14 metų vaikų ar vyresnių nei 75 metų asmenų tapatybę naudojant biometrinius identifikatorius, kurie paimti daugiau negu prieš penkerius metus iki atitikties nustatymo ir kurie nepatvirtina trečiosios šalies piliečio tapatybės, taikomas privalomas rankinis duomenų patikrinimas, kurį atlieka biometrinių duomenų ekspertas. [190 pakeit.]

3.  VIS į atitinkamą asmens bylą įtraukiama nuoroda dėl bet kokios pagal 2 ir 5 dalis nustatytos atitikties. Papildomai VIS, kai tinka, nustatoma, kuri valstybė narė ar kelios valstybės narės (ar Europolas) įvedė arba pateikė tuos duomenis, kuriems nustatyta atitiktis, ir tai įrašoma į asmens bylą. Jokia kita informacija, išskyrus nuorodą į nustatytą atitiktį ir duomenų rengėją, neturi būti registruojama. [191 pakeit.]

3a.  Vykdant užklausą SLTD, užklausai pateikti EPP naudotojo naudojamais duomenimis su Interpolo duomenų savininkais nesidalijama. [192 pakeit.]

4.  Taikant 2 straipsnio 2 dalies f punktą dėl išduotų ar pratęsto galiojimo ilgalaikių vizų, vykdant užklausas pagal šio straipsnio 2 dalį atitinkami 22c straipsnio 2 dalyje nurodyti duomenys palyginami su SIS esančiais duomenimis, siekiant nustatyti, ar dėl vizos turėtojo pateiktas kuris nors iš šių perspėjimų: [193 pakeit./ (Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.)]

   a) perspėjimas apie asmenis, ieškomus norint juos suimti perdavimo tikslu arba ekstradicijos tikslu;
   b) perspėjimas apie dingusius asmenis;
   c) perspėjimas apie asmenis, kurie ieškomi kaip galintys padėti teisminiam procesui;
   d) perspėjimas apie asmenis ir daiktus, kuriuos ketinama slapta patikrinti, arba dėl jų atlikti specialiuosius patikrinimus ar tikslinius patikrinimus. [194 pakeit.]

Kai atliekant šioje dalyje nurodytą palyginimą nustatoma viena ar kelios atitiktys, VIS nusiunčiamas automatinis pranešimas tą prašymą pateikusios valstybės narės centrinei institucijai ir imamasi atitinkamų tolesnių veiksmų. 9a straipsnio 5a, 5b, 5c, 5d dalys ir 9c, 9ca ir 9cb straipsniai taikomi mutatis mutandis laikantis toliau nurodytų konkrečių nuostatų. [195 pakeit.]

5.  Kai AIS, ETIAS ir VIS duomenimis naudojamasi pagal 2 dalį, parodomos tik tos atitiktys, kurios susijusios su atsisakymais išduoti kelionės leidimą, leisti atvykti į šalį arba išduoti vizą dėl saugumo priežasčių.

6.  Kai ilgalaikę vizą arba leidimą gyventi išduoda arba tokio dokumento galiojimą pratęsia valstybės narės konsulinė įstaiga, taikomas 9a straipsnis. [196 pakeit.]

7.  Kai leidimą gyventi išduoda ar jo galiojimą pratęsia arba ilgalaikės vizos galiojimą pratęsia institucija, esanti valstybės narės teritorijoje, taikomos šios nuostatos:

   a) ta institucija patikrina, ar asmens byloje įrašyti duomenys atitinka duomenis, esančius VIS ar kurioje nors iš ES informacinių sistemų arba duomenų bazių, kuriomis naudojamasi, Europolo duomenis arba duomenis Interpolo duomenų bazėse pagal 2 dalį;
   b) kai nustatyta atitiktis pagal 2 dalį yra susijusi su Europolo duomenimis, apie tai pranešama atitinkamam nacionaliniam Europolo padaliniui, kad būtų imamasi tolesnių veiksmų;
   c) kai duomenys nesutampa ir automatizuotai apdorojant duomenis pagal 2 ir 3 dalis nenustatoma jokios kitos atitikties, atitinkama institucija iš prašymo bylos ištrina klaidingą atitikties įrašą;
   d) kai duomenys atitinka prašytojo tapatybę arba kai tebėra abejonių dėl jo tapatybės, atitinkama institucija pagal ES ir nacionalinės teisės aktų nustatytas procedūras, sąlygas ir kriterijus imasi veiksmų dėl tų duomenų, kuriems nustatyta atitiktis pagal 4 dalį. [197 pakeit.]

22c straipsnis

Dėl išduotos ilgalaikės vizos arba leidimo gyventi sukuriama asmens byla

Asmens byloje, kuri sukuriama pagal 22a straipsnio 1 dalį, turi būti šie duomenys:

   1) dokumentą išdavusi institucija, įskaitant jos vietą;
   2) šie duomenys apie atitinkamo dokumento turėtoją:
   a) pavardė; vardas (-ai); gimimo data metai; dabartinė pilietybė arba pilietybės; lytis; gimimo data, vieta ir šalis; [198 pakeit.]
   b) kelionės dokumento rūšis ir numeris ir kelionės dokumentą išdavusios šalies trijų raidžių kodas;
   c) kelionės dokumento galiojimo pabaigos data;
   cc) kelionės dokumentą išdavusi institucija;
   d) nepilnamečių atveju – asmens, kuris turi tėvų valdžią dokumento turėtojui arba yra jo teisėtas globėjas, pavardė ir vardas (-ai);
   e) fizinio asmens, kuriuo remiantis pateiktas prašymas, vardas, pavardė ir adresas arba darbdavio ar kitos organizacijos, kuria remiantis pateiktas prašymas, pavadinimas ir adresas;
   f) dokumento turėtojo veido atvaizdas, kai įmanoma, nuskaitytas vietoje; [199 pakeit.]
   g) dviejų dokumento turėtojo pirštų atspaudai pagal atitinkamus Sąjungos ir nacionalinės teisės aktus;
   3) šie duomenys apie išduotą ilgalaikę vizą arba leidimą gyventi:
   a) informacija apie padėtį, kad išduota ilgalaikė viza arba leidimas gyventi;
   b) sprendimo išduoti ilgalaikę vizą arba leidimą gyventi priėmimo vieta ir data;
   c) išduoto dokumento rūšis (ilgalaikė viza ar leidimas gyventi);
   d) išduotos ilgalaikės vizos ar leidimo gyventi numeris;
   e) ilgalaikės vizos arba leidimo gyventi galiojimo pabaigos data.

22d straipsnis

Asmens byla, sukuriama tam tikrais atvejais, kai atsisakoma išduoti ilgalaikę vizą arba leidimą gyventi

Kai priimamas sprendimas neišduoti ilgalaikės vizos arba leidimo gyventi todėl, kad prašytojas laikomas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai, ar vidaus saugumui ar visuomenės sveikatai arba prašytojas pateikė apgaulės būdu įgytus, suklastotus ar neteisėtai pakeistus dokumentus, ta institucija, kuri atmetė prašymą, nedelsdama sukuria to asmens bylą, į kurią įtraukiami šie duomenys: [200 pakeit.]

   a) pavardė, pavardė gimus (ankstesnė (-ės) pavardė (-ės)); vardas (-ai); lytis; gimimo data, vieta ir šalis;
   b) dabartinė pilietybė ir pilietybė gimus;
   c) kelionės dokumento rūšį ir numerį, jį išdavusią instituciją, išdavimo ir galiojimo pabaigos datas;
   d) nepilnamečių atveju – asmens, kuris turi tėvų valdžią prašytojui arba yra jo teisėtas globėjas, pavardė ir vardas (-ai);
   e) fizinio asmens, kuriuo remiantis pateiktas prašymas, pavardė, vardas ir adresas; [201 pakeit./ (Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.)]
   f) prašytojo veido atvaizdas, kai įmanoma, nuskaitytas vietoje; [202 pakeit.]
   g) dviejų prašytojo pirštų atspaudai pagal atitinkamus Sąjungos ir nacionalinės teisės aktus;
   h) informacija apie tai, kad išduoti ilgalaikę vizą arba leidimą gyventi atsisakyta todėl, kad prašytojas laikomas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai, ar visuomenės saugumui arba visuomenės sveikatai, arba todėl, kad prašytojas pateikė apgaulės būdu įgytus, suklastotus ar neteisėtai pakeistus dokumentus; [203 pakeit.]
   i) institucija, kuri atsisakė išduoti ilgalaikę vizą arba leidimą gyventi, įskaitant jos vietą;
   j) sprendimo neišduoti ilgalaikės vizos arba leidimo gyventi priėmimo vieta ir data.

22e straipsnis

Dėl panaikintos ilgalaikės vizos arba leidimo gyventi įtraukiami duomenys

1.  Jei priimtas sprendimas panaikinti leidimą gyventi ar ilgalaikę vizą arba sutrumpinti ilgalaikės vizos galiojimo laikotarpį, šį sprendimą priėmusi institucija į asmens bylą įtraukia šiuos duomenis:

   a) informaciją apie padėtį, kad ilgalaikė viza ar leidimas gyventi yra panaikintas arba ilgalaikės vizos galiojimo laikotarpis sutrumpintas;
   b) ilgalaikę vizą ar leidimą gyventi panaikinusią arba ilgalaikės vizos galiojimo laikotarpį sutrumpinusią instituciją, įskaitant jos vietą;
   c) sprendimo priėmimo vietą ir datą;
   d) kai tinka, naują ilgalaikės vizos galiojimo pabaigos datą;
   e) vizos įklijos numerį, jei dėl galiojimo laikotarpio sutrumpinimo įklijuojama nauja vizos įklija.

2.  Asmens byloje taip pat nurodoma priežastis, kodėl panaikinta ilgalaikė viza ar leidimas gyventi arba sutrumpintas ilgalaikės vizos galiojimo laikotarpis, pagal 22d straipsnio h punktą.

22f straipsnis

Dėl pratęsto ilgalaikės vizos ar leidimo gyventi galiojimo įtraukiami duomenys

Kai priimamas sprendimas pratęsti leidimo gyventi arba ilgalaikės vizos galiojimo laikotarpį, jį pratęsusi institucija į asmens bylą įtraukia šiuos duomenis:

   a) informaciją apie padėtį, kad ilgalaikės vizos arba leidimo gyventi galiojimas yra pratęstas;
   b) ilgalaikės vizos arba leidimo gyventi galiojimą pratęsusią instituciją, įskaitant jos vietą;
   c) sprendimo priėmimo vietą ir datą;
   d) ilgalaikės vizos atveju – vizos įklijos numerį, jei ilgalaikės vizos galiojimas pratęsiamas įklijuojant naują vizos įkliją;
   e) pratęsto galiojimo laikotarpio pabaigos datą.

22g straipsnis

Prieiga prie duomenų tikrinant ilgalaikes vizas ir leidimus gyventi išorės sienos perėjimo punktuose

1.  Tik tam, kad patikrintų dokumento turėtojo tapatybę ir (arba) ilgalaikės vizos ar leidimo gyventi autentiškumą ir galiojimą ir ar tas asmuo nelaikomas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai, arba vidaus saugumui ar visuomenės sveikatai kurioje nors valstybėje narėje pagal Reglamento (ES) 2016/399 6 straipsnio 1 dalies e punktą, kompetentingos institucijos, atliekančios patikrinimus išorės sienos perėjimo punktuose pagal tą reglamentą, turi prieigą prie sistemos, kad galėtų atlikti paiešką pagal dokumento numerį kartu su kai kuriais duomenimis pagal šio reglamento 22c straipsnio 2 dalies a, b ir c punktus. [204 pakeit.]

2.  Jei atlikus paiešką pagal 1 dalyje nurodytus duomenis nustatoma, kad duomenys apie to dokumento turėtoją yra įrašyti į VIS, kompetentingai pasienio kontrolės institucijai suteikiama prieiga naudotis tik šiais asmens bylos duomenimis ir tik 1 dalyje nurodytais tikslais:

   a) informacija apie ilgalaikės vizos arba leidimo gyventi padėtį – ar tas dokumentas išduotas, ar panaikintas, ar jo galiojimas pratęstas;
   b) 22c straipsnio 3 dalies c, d ir e punktuose nurodytais duomenimis;
   c) kai tinka, 22e straipsnio 1 dalies d ir e punktuose nurodytais duomenimis;
   d) kai tinka, 22f straipsnio d ir e punktuose nurodytais duomenimis;
   e) 22c straipsnio 2 dalies f punkte nurodytomis nuotraukomis nurodytais veido atvaizdais. [205 pakeit.]

22h straipsnis

Prieiga prie duomenų atliekant patikrinimus valstybių narių teritorijoje

1.  Tik tam, kad patikrintų dokumento turėtojo tapatybę ir ilgalaikės vizos ar leidimo gyventi autentiškumą ir galiojimą arba ar asmuo nelaikomas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai, vidaus saugumui arba visuomenės sveikatai kurioje nors valstybėje narėje, kompetentingos institucijos, valstybių narių teritorijoje atliekančios patikrinimus, ar tenkinamos atvykimo, buvimo arba gyvenimo valstybių narių teritorijoje sąlygos, ir, kai tinka, policijos institucijos turi prieigą prie sistemos, kad galėtų atlikti paiešką pagal ilgalaikės vizos arba leidimo gyventi numerį kartu su kai kuriais duomenimis pagal šio reglamento 22c straipsnio 2 dalies a, b ir c punktus. [206 pakeit.]

2.  Jei atlikus paiešką pagal 1 dalyje nurodytus duomenis nustatoma, kad duomenys apie to dokumento turėtoją yra įrašyti į VIS, kompetentingai institucijai suteikiama prieiga naudotis šiais asmens bylos ir, kai tinka, su ja susietos (-ų) bylos (-ų) pagal 22a straipsnio 4 dalį duomenimis tik 1 dalyje nurodytais tikslais:

   a) informacija apie ilgalaikės vizos arba leidimo gyventi padėtį – ar tas dokumentas išduotas, ar panaikintas, ar jo galiojimas pratęstas;
   b) 22c straipsnio 3 dalies c, d ir e punktuose nurodytais duomenimis;
   c) kai tinka, 22e straipsnio 1 dalies d ir e punktuose nurodytais duomenimis;
   d) kai tinka, 22f straipsnio d ir e punktuose nurodytais duomenimis;
   e) 22c straipsnio 2 dalies f punkte nurodytomis nuotraukomis nurodytais veido atvaizdais. [207 pakeit.]

22i straipsnis

Prieiga prie duomenų nustatant atsakomybę už tarptautinės apsaugos prašymus

1.  Tik tam, kad nustatytų valstybę narę, kuri yra atsakinga už tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 12 straipsnį, kompetentingos prieglobsčio institucijos turi teisę atlikti paiešką pagal tarptautinės apsaugos prašytojo pirštų atspaudus.

Kai tarptautinės apsaugos prašytojo pirštų atspaudų panaudoti neįmanoma arba atlikus paiešką pagal pirštų atspaudus negaunama rezultatų, paieška atliekama naudojant ilgalaikės vizos arba leidimo gyventi numerį kartu su 22c straipsnio 2 dalies a, b ir c punktuose nurodytais duomenimis.

2.  Jei atliekant paiešką pagal 1 dalyje nurodytus duomenis nustatoma, kad ilgalaikė viza arba leidimas gyventi yra registruotas VIS, kompetentingai prieglobsčio institucijai suteikiama prieiga tik 1 dalyje nurodytu tikslu naudotis toliau išvardytais prašymo bylos duomenimis ir g punkte nurodytais susietų sutuoktinio ir vaikų prašymų bylų duomenimis pagal 22a straipsnio 4 dalį:

   a) duomenimis apie ilgalaikę vizą arba leidimą gyventi išdavusią ar galiojimą pratęsusią instituciją;
   b) 22c straipsnio 2 dalies a ir b punktuose nurodytais duomenimis;
   c) duomenimis apie dokumento rūšį;
   d) duomenimis apie ilgalaikės vizos arba leidimo gyventi galiojimo laikotarpį;
   e) nuotraukomis, kaip nurodyta 22c straipsnio 2 dalies f punkte;
   f) 22c straipsnio 2 dalies a ir b punktuose nurodytais susietos (-ų) prašymo bylos (‑ų) duomenimis apie sutuoktinį ir vaikus.

3.  Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis VIS naudojasi tik paskirtosios nacionalinės institucijos, nurodytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 603/2013* 27 straipsnyje.

22j straipsnis

Prieiga prie duomenų nagrinėjant tarptautinės apsaugos prašymą

1.  Tik tam, kad išnagrinėtų tarptautinės apsaugos prašymą, kompetentingos prieglobsčio institucijos turi prieigą prie sistemos pagal Reglamento (ES) Nr. 603/2013 27 straipsnį, kad galėtų atlikti paiešką naudodamos tarptautinės apsaugos prašytojo pirštų atspaudus.

Kai tarptautinės apsaugos prašytojo pirštų atspaudų panaudoti neįmanoma arba atlikus paiešką pagal pirštų atspaudus negaunama rezultatų, paieška atliekama naudojant ilgalaikės vizos arba teisę gyventi šalyje patvirtinančio dokumento numerį kartu su 22c straipsnio 2 dalies a, b ir c punktuose arba 22d straipsnio a, b, c ir f punktuose nurodytais duomenimis.

2.  Jei atliekant paiešką pagal 1 dalyje išvardytus duomenis nustatoma, kad duomenys apie tarptautinės apsaugos prašytoją yra įrašyti į VIS, kompetentinga prieglobsčio institucija tik 1 dalyje nurodytu tikslu turi prieigą naudotis į sistemą įvestais duomenimis apie tą prašytoją, kurie nurodyti 22c, 22d, 22e ir 22f straipsniuose, dėl bet kokios ilgalaikės vizos arba leidimo gyventi, kuris išduotas, neišduotas, panaikintas arba kurio galiojimas pratęstas, ir su tuo prašytoju susietos (-ų) prašymų bylos (-ų) duomenimis pagal 22a straipsnio 3 dalį.

3.  Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis VIS naudojasi tik paskirtosios nacionalinės institucijos, nurodytos Reglamento (ES) Nr. 603/2013* 27 straipsnyje.

IIIb SKYRIUS

Prieigos prie VIS teisėsaugos tikslais procedūra ir sąlygos

22k straipsnis

Valstybių narių paskirtosios institucijos

1.  Valstybės narės paskiria institucijas, kurios turi teisę naudotis VIS saugomais duomenimis teroristinių nusikaltimų arba kitų sunkių nusikaltimų prevencijos, atskleidimo ir tyrimo tikslais deramai ir griežtai apibrėžtomis aplinkybėmis, kaip nurodyta 22n straipsnyje. Toms institucijoms leidžiama tikrinti tik jaunesnių nei 12 metų vaikų duomenis, siekiant apsaugoti dingusius vaikus ir vaikus, kurie yra sunkių nusikaltimų aukos. [208 pakeit.]

2.  Kiekviena valstybė narė sudaro griežtai ribotą paskirtųjų institucijų sąrašą. Kiekviena valstybė narė praneša „eu-LISA“ ir Komisijai apie savo paskirtąsias institucijas ir gali bet kuriuo metu tikslinti arba pakeisti šį pranešimą. [209 pakeit.]

3.  Kiekviena valstybė narė paskiria centrinį prieigos punktą, turintį prieigą prie VIS. Centrinis prieigos punktas tikrina, ar tenkinamos 22n straipsnyje nustatytos prašymo suteikti prieigą prie VIS sąlygos.

Paskirtoji institucija ir centrinis prieigos punktas gali būti tos pačios organizacijos dalys, jei tai leidžiama pagal nacionalinę teisę, tačiau vykdydamas šiame reglamente nustatytas užduotis centrinis prieigos punktas veikia visiškai nepriklausomai nuo paskirtųjų institucijų. Centrinis prieigos punktas yra atskiras nuo paskirtųjų institucijų ir nepriima jų nurodymų dėl tikrinimo, kurį jis atlieka nepriklausomai, rezultatų.

Valstybės narės gali paskirti daugiau kaip vieną centrinį prieigos punktą, kad tai atitiktų jų organizacinę ir administracinę struktūrą pagal jų konstitucinius ar teisinius reikalavimus.

4.  Kiekviena valstybė narė praneša „eu-LISA“ ir Komisijai apie savo centrinį prieigos punktą ir gali bet kada tikslinti arba pakeisti šį pranešimą.

5.  Kiekviena valstybė narė nacionaliniu lygmeniu sudaro paskirtųjų institucijų vykdomųjų padalinių, įgaliotų prašyti prieigos prie VIS saugomų duomenų per centrinį (-ius) prieigos punktą (-us), sąrašą.

6.  Prieiga prie VIS pagal 22m ir 22n straipsnius suteikiama tik tinkamai įgaliotiems centrinio (-ių) prieigos punkto (-ų) darbuotojams.

22l straipsnis

Europolas

1.  Europolas paskiria vieną iš savo vykdomųjų padalinių Europolo paskirtąja institucija ir suteikia jam teisę prašyti prieigos prie VIS per paskirtą VIS centrinį prieigos punktą, nurodytą 2 dalyje, kad galėtų remti ir stiprinti su teroristinių nusikaltimų arba kitų sunkių nusikaltimų prevencija, atskleidimu ir tyrimu susijusius valstybių narių veiksmus.

2.  Europolas paskiria specialų padalinį, kuriame dirba tinkamai įgalioti Europolo pareigūnai, kad jis veiktų kaip centrinis prieigos punktas. Centrinis prieigos punktas tikrina, ar tenkinamos 22p straipsnyje nustatytos prašymo suteikti prieigą prie VIS sąlygos.

Vykdydamas šiame reglamente nustatytas užduotis centrinis prieigos punktas veikia visiškai nepriklausomai ir iš 1 dalyje nurodytos Europolo paskirtosios institucijos nepriima nurodymų dėl savo atliekamo tikrinimo rezultatų. [210 pakeit.]

22m straipsnis

Prieigos prie VIS teisėsaugos tikslais procedūra

1.  22k straipsnio 5 dalyje nurodyti vykdomieji padaliniai 22k straipsnio 3 dalyje nurodytiems centriniams prieigos punktams teikia pagrįstus elektroninės arba rašytinės formos prašymus suteikti prieigą prie VIS saugomų duomenų. Gavęs (-ę) prieigos prašymą, centrinis (-iai) prieigos punktas (-ai) patikrina, ar tenkinamos 22n straipsnyje nurodytos prieigos sąlygos. Jei prieigos sąlygos tenkinamos, centrinis (‑iai) prieigos punktas (-ai) vykdo tuos prašymus. VIS duomenys, prie kurių suteikta prieiga, perduodami 22k straipsnio 5 dalyje nurodytiems vykdomiesiems padaliniams taip, kad nebūtų pažeistas tų duomenų saugumas.

2.  Išskirtinės skubos atveju, kai reikia išvengti su teroristiniu nusikaltimu ar kitu sunkiu nusikaltimu susijusio pavojaus asmens gyvybei, centrinis (-iai) prieigos punktas (-ai) prašymą įvykdo nedelsdamas (-i) ir tik po to patikrina, ar tenkinamos visos 22n straipsnio sąlygos, įskaitant tai, ar iš tiesų buvo skubos atvejis. Šis ex post patikrinimas atliekamas be nereikalingo delsimo ir bet kokiu atveju ne vėliau kaip per 7 darbo dienas po prašymo įvykdymo.

3.  Jeigu atlikus ex post patikrinimą nustatoma, kad prieiga prie VIS duomenų nebuvo pagrįsta, visos tokius duomenis gavusios institucijos nedelsiant ištrina šią iš VIS gautą informaciją ir praneša centriniams prieigos punktams, kad ją ištrynė. [211 pakeit.]

22n straipsnis

Valstybių narių paskirtųjų institucijų prieigos prie VIS duomenų sąlygos

1.  Paskirtosios Nedarant poveikio Reglamento 2018/XX [dėl sąveikumo (sienų ir vizų)] 22 straipsniui paskirtosios institucijos gali gauti prieigą naudotis VIS duomenimis tik jei tenkinamos visos šios sąlygos: [212 pakeit.]

   a) suteikiama prieiga naudotis duomenimis yra būtina ir proporcinga siekiant teroristinių nusikaltimų ar kitų sunkių nusikaltimų prevencijos, atskleidimo arba tyrimo tikslo;
   b) suteikiama prieiga naudotis duomenimis yra būtina ir proporcinga konkrečiu atveju;
   c) yra pagrįstų priežasčių manyti, kad naudojimasis VIS duomenimis labai padės bet kokių atitinkamų nusikaltimų prevencijai, atskleidimui arba tyrimui, visų pirma kai pagrįstai įtariama, kad teroristinio nusikaltimo arba kito sunkaus nusikaltimo įvykdymu įtariamas asmuo, nusikaltimo vykdytojas arba auka patenka į tų asmenų, kuriems taikomas šis reglamentas, kategoriją;
   ca) jeigu paieška atliekama pagal pirštų atspaudus – kitų valstybių narių automatizuotoje pirštų atspaudų identifikavimo sistemoje anksčiau buvo pradėta paieška pagal Sprendimą 2008/615/TVR, jeigu pirštų atspaudus galima techniškai palyginti, ir ta paieška buvo atlikta iki galo arba paieška nebuvo atlikta iki galo per 24 valandas nuo jos pradžios; [213 pakeit.]
   d) kai yra pateikta užklausa bendrai TDS pagal Reglamento 2018/XX [dėl sąveikumo (sienų ir vizų)] 22 straipsnį, iš gauto atsakymo, kaip nurodyta to reglamento 2018/XX [dėl sąveikumo (sienų ir vizų)] 22 straipsnio 5 dalyje, sužinoma, kad tie duomenys yra saugomi VIS. [214 pakeit.]

2.  1 dalies d punkto sąlygos nebūtina atitikti tais atvejais, kai reikia pasinaudoti prieiga prie VIS siekiant naudotis duomenimis apie teroristinio nusikaltimo arba kito sunkaus nusikaltimo žinomo įtariamojo ar vykdytojo arba spėjamos aukos ankstesnius su vizomis susijusius duomenis arba teisėto buvimo valstybių narių teritorijoje laikotarpius.

3.  VIS naudojamasi tik atliekant paiešką pagal bet kuriuos iš šių prašymo byloje ar asmens byloje pateiktų duomenų: [215 pakeit.]

   a) pavardę (-es), vardą (-us); gimimo datą metus; pilietybę (-es) ir (arba) lytį; [216 pakeit.]
   b) kelionės dokumento (-ų) rūšį ir numerį, tokį dokumentą išdavusios šalies trijų raidžių kodą ir kelionės dokumento galiojimo pabaigos datą;
   c) vizos įklijos numerį arba ilgalaikės vizos ar teisę gyventi šalyje patvirtinančio dokumento numerį ir, kai tinka, vizos, ilgalaikės vizos arba teisę gyventi šalyje patvirtinančio dokumento galiojimo pabaigos datą;
   d) pirštų atspaudus, įskaitant latentinius pirštų atspaudus;
   e) veido atvaizdą.

3a.  Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl reikiamų technologijų asmenims pagal veidų atvaizdus atpažinti įgyvendinamumo, prieinamumo, parengtumo ir patikimumo. [217 pakeit.]

3b.  3 dalies e punkte nurodytas veido atvaizdas negali būti vienintelis paieškos kriterijus. [218 pakeit.]

4.  Naudojantis VIS, jeigu atliekant paiešką nustatoma atitiktis, suteikiama prieiga prie šioje šio straipsnio 3 dalyje išvardytų duomenų ir prie bet kokių kitų duomenų, paimtų iš prašymo bylos arba asmens bylos, įskaitant dėl bet kokio išduoto, neišduoto, panaikinto, atšaukto arba pratęsto galiojimo dokumento įvestus duomenis. Prieiga prie 9as straipsnio 4 dalies l punkte nurodytų prašymo byloje įrašytų duomenų suteikiama tik tuo atveju, jei leidimo naudotis tais duomenimis yra aiškiai paprašoma, pateikiant pagrįstą ir po nepriklausomo patikrinimo patvirtintą prašymą. [219 pakeit.]

22o straipsnis

Prieiga prie VIS siekiant nustatyti asmenų tapatybę konkrečiomis aplinkybėmis

Nukrypstant nuo 22n straipsnio 1 dalies, paskirtosios institucijos neprivalo atitikti toje dalyje nustatytų sąlygų, kad gautų prieigą prie VIS siekdamos nustatyti dingusių ar pagrobtų asmenų, ypač vaikų, arba nustatytų prekybos žmonėmis aukų tapatybę, kai galima pagrįstai yra rimtų priežasčių manyti, kad naudojimasis VIS duomenimis padės nustatyti tų asmenų tapatybę ir (arba) tirti konkrečius prekybos žmonėmis atvejus. Tokiomis aplinkybėmis paskirtosios institucijos gali atlikti paiešką VIS pagal tų asmenų pirštų atspaudus. [220 pakeit.]

Jeigu tų asmenų pirštų atspaudų neįmanoma panaudoti arba atlikus paiešką pagal pirštų atspaudus negaunama rezultatų, paieška atliekama naudojant 9 straipsnio 4 dalies a ir b punktuose arba 22c straipsnio 2 dalies a ir b punktuose nurodytus duomenis. [221 pakeit.]

Naudojantis VIS, jeigu atliekant paiešką nustatoma atitiktis, suteikiama prieiga prie bet kokių 9 straipsnyje, 22c arba 22d straipsniuose nurodytų, taip pat 8 straipsnio 3 ir 4 dalyse arba 22a straipsnio 3 dalyje nurodytų duomenų. [222 pakeit.]

22p straipsnis

Europolo prieigos prie VIS duomenų procedūra ir sąlygos

1.  Europolui suteikiama prieiga naudotis VIS, kai tenkinamos visos šios sąlygos:

   a) naudotis duomenimis yra būtina ir proporcinga siekiant remti ir stiprinti su teroristinių nusikaltimų arba kitų sunkių nusikaltimų, kuriuos tirti įgaliotas Europolas, prevencija, atskleidimu arba tyrimu susijusius valstybių narių veiksmus;
   b) naudotis duomenimis būtina ir proporcinga konkrečiu atveju;
   c) yra pagrįstų priežasčių manyti, kad naudojimasis VIS duomenimis labai padės bet kokių atitinkamų nusikaltimų prevencijai, atskleidimui arba tyrimui, visų pirma kai pagrįstai įtariama, kad teroristinio nusikaltimo arba kito sunkaus nusikaltimo įvykdymu įtariamas asmuo, nusikaltimo vykdytojas arba auka patenka į tų asmenų, kuriems taikomas šis reglamentas, kategoriją;
   d) kai yra pateikta užklausa bendrai TDS pagal Reglamento 2018/XX [dėl sąveikumo (sienų ir vizų)] 22 straipsnį, iš gauto atsakymo, kaip nurodyta to reglamento 22 straipsnio 3 dalyje, sužinoma, kad tie duomenys yra saugomi VIS.

2.  Atitinkamai taikomos 22n straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatytos sąlygos.

3.  Europolo paskirtoji institucija 22k 22l straipsnio 3 2 dalyje nurodytam Europolo centriniam prieigos punktui gali pateikti pagrįstą elektroninės formos prašymą leisti naudotis visais VIS saugomais duomenimis arba konkrečiu duomenų rinkiniu. Gavęs prašymą suteikti prieigą Europolo centrinis prieigos punktas patikrina, ar tenkinamos 1 ir 2 dalyse nurodytos prieigos sąlygos. Jei visos prieigos sąlygos tenkinamos, tuos prašymus vykdo tinkamai įgalioti centrinio (-ių) prieigos punkto (-ų) darbuotojai. VIS duomenys, prie kurių suteikta prieiga, perduodami 22l straipsnio 1 dalyje nurodytiems vykdomiesiems padaliniams taip, kad nebūtų pažeistas tų duomenų saugumas. [223 pakeit.]

4.  Naudojantis VIS duomenimis gautą informaciją Europolas tvarko tik gavęs kilmės valstybės narės leidimą. Tas leidimas suteikiamas per tos valstybės narės nacionalinį Europolo padalinį.

22q straipsnis

Registravimas ir patvirtinimas dokumentais

1.  Kiekviena valstybė narė ir Europolas užtikrina, kad visos duomenų tvarkymo operacijos, atliktos pateikus prašymus suteikti prieigą prie VIS duomenų pagal IIIc IIIb skyriaus nuostatas, būtų registruojamos arba patvirtinamos dokumentais siekiant patikrinti kontroliuoti prašymo priimtinumą, kontroliuoti duomenų tvarkymo teisėtumą, duomenų vientisumą, saugumą ir saugumą galimą poveikį pagrindinėms teisėms, ir vykdyti savikontrolę.

Šie įrašai ar dokumentai tinkamomis priemonėmis saugomi nuo neleistinos prieigos ir ištrinami praėjus dvejiems metam nuo jų sukūrimo, nebent jie būtini jau vykdomoms stebėjimo procedūroms. [224 pakeit.]

2.  Tuose registracijos įrašuose arba dokumentuose visais atvejais nurodoma:

   a) konkretus prašymo suteikti prieigą prie VIS duomenų tikslas, be kita ko, nurodant atitinkamą teroristinį nusikaltimą arba kitą sunkų nusikaltimą, o Europolo atveju – konkretus prašymo suteikti prieigą tikslas;
   b) atitinkamos nacionalinės bylos nuoroda;
   c) pateikto prašymo per centrinį prieigos punktą suteikti prieigą prie VIS centrinės sistemos data ir tikslus laikas;
   d) institucijos, kuri paprašė suteikti prieigą, kad galėtų naudotis duomenimis, pavadinimas;
   e) kai tinka, priimtas sprendimas dėl ex post patikrinimo;
   f) duomenys, kuriais naudotasi;
   g) pagal nacionalines taisykles arba Reglamentą (ES) 2016/794, arba, jei reikia, Reglamentą (ES) 2018/1725 – paiešką atlikusio pareigūno ir paiešką atlikti nurodžiusio pareigūno, kaip sistemos naudotojo, identifikavimo unikalus ženklas. [225 pakeit.]

3.  Registracijos įrašai ir dokumentai naudojami tik kontroliuojant duomenų tvarkymo teisėtumą, stebint poveikį pagrindinėms teisėms ir užtikrinant duomenų vientisumą ir saugumą. Atliekant šio reglamento 50 straipsnyje nurodytą kontrolę ir vertinimą gali būti naudojami tik tokie registracijos įrašai, kuriuose nėra asmens duomenų. Pagal Direktyvos (ES) 2016/680 41 straipsnio 1 dalį įsteigta priežiūros institucija, atsakinga už prašymo priimtinumo patikrinimą ir duomenų tvarkymo teisėtumo, stebėseną ir duomenų vientisumo vientisumą bei saugumo kontrolę saugumą, vykdydama savo pareigas, pateikusi prašymą gauna prieigą prie šių registracijos įrašų. [226 pakeit.]

22r straipsnis

Valstybės narės, kuriai dar netaikomas šis reglamentas, paskirtųjų institucijų prieigos prie VIS duomenų sąlygos

1.  Valstybės narės, kuriai dar netaikomas šis reglamentas, paskirtosios institucijos gauna prieigą naudotis VIS, kai tenkinamos šios sąlygos:

   a) ta prieiga atitinka jų įgaliojimus;
   b) prieiga suteikiama tokiomis sąlygomis, kokios nurodytos 22n straipsnio 1 dalyje;
   c) prieiga suteikiama rašytine arba elektronine forma pateikus tinkamai pagrįstą prašymą valstybės narės, kuriai taikomas šis reglamentas, paskirtajai institucijai; tada ta institucija prašo nacionalinio (-ių) centrinio (-ių) prieigos punkto (-ų) pasinaudoti VIS.

2.  Valstybė narė, kuriai dar netaikomas šis reglamentas, pateikia savo turimą informaciją apie vizas toms valstybėms narėms, kurioms taikomas šis reglamentas, gavusi rašytine ar elektronine forma pateiktą tinkamai pagrįstą prašymą, jei tenkinamos 22n straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos.

_____________

* 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 603/2013 dėl Eurodac sistemos pirštų atspaudams lyginti sukūrimo siekiant veiksmingai taikyti Reglamentą (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai, ir dėl valstybių narių teisėsaugos institucijų bei Europolo teisėsaugos tikslais teikiamų prašymų palyginti duomenis su Eurodac sistemos duomenimis ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1077/2011, kuriuo įsteigiama Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra (OL L 180, 2013 6 29, p. 1).“

22ra straipsnis

Asmens duomenų, su kuriais susipažinta pagal IIIb skyrių, apsauga

1.  Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad pagal Direktyvą (ES) 2016/680 priimti nacionaliniai teisės aktai, reglamentai ir administracinės nuostatos taip pat būtų taikomi jų nacionalinių institucijų prieigai prie VIS pagal šį skyrių, be kita ko, asmenų, prie kurių duomenų prieiga suteikta, teisių atžvilgiu.

2.  Valstybių narių prieigos prie asmens duomenų pagal šį skyrių, įskaitant jų perdavimą VIS ir iš jos, teisėtumo stebėseną vykdo Direktyvos (ES) 2016/680 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta priežiūros institucija. Atitinkamai taikomos šio reglamento 41 straipsnio 3 ir 4 dalys.

3.  Europolas asmens duomenis pagal šį reglamentą tvarko laikydamasis Reglamento (ES) 2016/794, o tokio tvarkymo priežiūrą vykdo Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas.

4.  Asmens duomenys, su kuriais susipažinta VIS pagal šį skyrių, tvarkomi tik konkretaus atvejo, su kuriuo susijusių duomenų yra paprašiusi valstybė narė arba Europolas, prevencijos, atskleidimo ar tyrimo tikslais.

5.  „eu-LISA“, paskirtosios institucijos, centriniai prieigos punktai ir Europolas saugo 22q straipsnyje nurodytus paieškų registracijos žurnalus, kad Direktyvos (ES) 2016/680 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta priežiūros institucija ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas galėtų stebėti, ar tvarkant duomenis laikomasi Sąjungos ir nacionalinių duomenų apsaugos taisyklių. Išskyrus tam tikslui laikomus duomenis, asmens duomenys ir paieškų registracijos žurnalai po 30 dienų ištrinami iš visų nacionalinių ir Europolo bylų, nebent šie duomenys ir įrašai reikalingi vykdomam konkrečiam nusikalstamos veikos tyrimui, dėl kurio jų yra paprašiusi valstybė narė arba Europolas. [227 pakeit.]

"

2 straipsnis

Sprendimo 2004/512/EB pakeitimai panaikinimas [228 pakeit.]

Sprendimo Sprendimas 2004/512/EB 1 straipsnio yra panaikinamas. Nuorodos į tą sprendimą laikomos nuorodomis į Reglamentą (EB) Nr. 767/2008 ir aiškinamos pagal 2 dalis pakeičiama taip:"

„2. Vizų informacinės sistemos pagrindas yra centralizuota struktūra; ją sudaro:

   a) bendra tapatybės duomenų saugykla, nurodyta [Reglamento 2018/XX dėl sąveikumo 17 straipsnio 2 dalies a punkte];
   b) centrinė informacinė sistema, toliau – Centrinė vizų informacinė sistema (VIS);
   c) sistemos sąsaja kiekvienoje valstybėje narėje, toliau – nacionalinė sąsaja (NI-VIS), per kurią palaikomas ryšys su tam tikros valstybės narės atitinkama centrine nacionaline institucija, arba vienoda nacionalinė sąsaja (VNS) kiekvienoje valstybėje narėje, pagrįsta bendromis techninėmis specifikacijomis ir vienoda visose valstybėse narėse, per kurią palaikomas centrinės sistemos ryšys su valstybių narių nacionaline infrastruktūra;
   d) VIS ir nacionalinių sąsajų ryšių infrastruktūra;
   e) saugus ryšių kanalas tarp VIS centrinės sistemos ir AIS centrinės sistemos;
   f) saugaus ryšio infrastruktūra tarp VIS centrinės sistemos ir Europos paieškos portalo, sukurto pagal [Reglamento 2017/XX dėl sąveikumo 6 straipsnį], bendros biometrinių duomenų atitikties nustatymo paslaugos, nustatytos [Reglamento 2017/XX dėl sąveikumo 12 straipsniu], bendros tapatybės duomenų saugyklos, sukurtos [Reglamento 2017/XX dėl sąveikumo 17 straipsniu], ir daugybinių tapatybių detektoriaus (DTD), sukurto [Reglamento 2017/XX dėl sąveikumo 25 straipsniu], centrinės infrastruktūros;
   g) konsultavimosi dėl prašymų ir keitimosi informacija tarp centrinių vizų institucijų mechanizmas („VISMail“);
   h) vežėjų sąsaja;
   i) saugi saityno paslauga, teikianti galimybę palaikyti ryšį tarp VIS ir vežėjų sąsajos bei tarptautinių sistemų (Interpolo sistemų ir duomenų bazių);
   j) ataskaitų ir statistinių duomenų saugykla.

Centrinė sistema, vienodos nacionalinės sąsajos, saityno paslauga, vežėjų sąsaja ir VIS ryšių infrastruktūra, kiek techniškai įmanoma, turi ir naudoja bendrus aparatinės ir programinės įrangos komponentus atitinkamai su AIS centrine sistema, AIS vienodomis nacionalinėmis sąsajomis, ETIAS vežėjų sąsaja, AIS saityno paslauga ir AIS ryšių infrastruktūra.“ priede pateiktą atitikties lentelę. [229 pakeit.]

"

3 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 810/2009 pakeitimai

Reglamentas (EB) Nr. 810/2009 iš dalies keičiamas taip:

1)  10 straipsnio 3 dalies c punktas pakeičiamas taip:"

„c) pateikia nuotrauką, atitinkančią Reglamente (EB) Nr. 1683/95 nustatytus standartus arba leidžia vietoje nuskaityti veido atvaizdą, kai teikiamas pirmas prašymas ir vėliau bent kas 59 mėnesius, – atitinkančią šio Reglamento 13 straipsnyje nustatytus standartus;“; [230 pakeit.]

"

2)  13 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  2 dalies pirma įtrauka pakeičiama taip:"

„– nuotrauka, padaryta teikiant prašymą vietoje ir išsaugota skaitmeninėmis priemonėmis teikiant prašymą;“; nuskaitytas veido atvaizdas;“; [231 pakeit.]

"

b)  3 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:"

„Jeigu yra paimti prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pirštų atspaudai ir vietoje padaryta pakankamos kokybės nuotrauka ir jie yra įvesti į VIS dėl ankstesnio prašymo, pateikto prieš mažiau nei 59 mėnesius iki naujojo prašymo pateikimo dienos, tie [duomenys] gali būti nukopijuoti jie nukopijuojami į vėlesnį prašymą.“; [232 pakeit.]

"

c)  7 dalies a punktas pakeičiamas taip:"

„a) vaikams iki 6 metų amžiaus ir vyresniems nei 70 metų asmenims;“; [253 pakeit.]

"

d)  8 dalis išbraukiama;

3)  21 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  2 dalis pakeičiama taip:"

„2. Dėl kiekvieno pateikto prašymo naudojamasi VIS pagal Reglamento (EB) Nr. 767/2008 8 straipsnio 2 dalį, 15 ir 9a straipsnius. Siekdamos išvengti nepagrįsto atsisakymo ir klaidingo tapatybės nustatymo, valstybės narės užtikrina, kad būtų visapusiškai naudojamasi visais paieškos kriterijais pagal šiuos straipsnius.“;

"

b)  įterpiamos 3a ir 3b dalys:"

„3a. Vertindamas atvykimo sąlygas, kaip nurodyta 3 dalyje, konsulatas atsižvelgia į rezultatą, gautą atlikus patikrinimus pagal Reglamento (EB) Nr. 767/2008 9c straipsnį šiose duomenų bazėse:

   a) SIS ir SLTD duomenų bazėje patikrinus, ar teikiant prašymą naudojamas kelionės dokumentas atitinka kelionės dokumentą, apie kurį pranešta, kad jis pamestas, pavogtas ar paskelbtas negaliojančiu, ir ar teikiant prašymą naudojamas kelionės dokumentas atitinka į Interpolo TDAWN duomenų bazės bylą įrašytą kelionės dokumentą; [233 pakeit.]
   b) ETIAS centrinėje sistemoje patikrinus, ar dėl to prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens yra įrašų apie neišduotą, atšauktą arba panaikintą kelionės leidimą;
   c) VIS patikrinus, ar prašyme pateikti duomenys apie kelionės dokumentą atitinka kitą prašymą išduoti vizą, su kuriuo susieti skirtingi tapatybės duomenys, taip pat ar yra priimtų sprendimų dėl to prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens neišduoti trumpalaikės vizos arba tokią vizą atšaukti ar panaikinti;
   d) AIS patikrinus, ar apie tą prašymą išduoti vizą pateikiantį asmenį šiuo metu yra pranešta kaip apie užsibuvusį asmenį, ar apie jį anksčiau buvo pranešta kaip apie užsibuvusį asmenį ir ar tam prašymą išduoti vizą pateikiančiam asmeniui praeityje buvo atsisakyta leisti atvykti;
   e) sistemoje EURODAC patikrinus, ar buvo atsiimtas arba atmestas to prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens tarptautinės apsaugos prašymas;
   f) patikrinus Europolo duomenis, ar prašyme pateikti duomenys atitinka šioje duomenų bazėje įrašytus duomenis;
   g) sistemoje ECRIS-TCN patikrinus, ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo atitinka asmenį, kurio duomenys įrašyti į šią duomenų bazę dėl teroristinių nusikaltimų arba kitų sunkių nusikaltimų; [234 pakeit.]
   h) SIS patikrinus, ar dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pateiktas perspėjimas apie asmenis, ieškomus norint juos suimti perdavimo tikslu, remiantis Europos arešto orderiu, ar ieškomus norint juos suimti ekstradicijos tikslu.

Atitinkamas konsulatas gauna prieigą prie prašymo bylos ir susietų prašymų bylų, jei jų yra, taip pat prie visų rezultatų, gautų atlikus patikrinimus pagal Reglamento (EB) Nr. 767/2008 9c straipsnį.

3b.  Vizų institucija naudojasi daugybinių tapatybių detektoriumi kartu su Reglamento 2018/XX [dėl sąveikumo (sienų ir vizų)] 4 straipsnio 37 punkte nurodyta bendra tapatybės duomenų saugykla ir (arba) SIS, vertindama tapatybių, tarp kurių yra nustatyta sąsaja, skirtumus, ir atlieka papildomą patikrinimą, būtiną priimant sprendimą dėl tokios sąsajos statuso ir sutartinės spalvos, taip pat sprendimą dėl vizos išdavimo arba atsisakymo išduoti vizą atitinkamam asmeniui.

Pagal Reglamento 2018/XX [dėl sąveikumo (sienų ir vizų)] 59 straipsnio 1 dalį ši dalis taikoma tik pradėjus veikti daugybinių tapatybių detektoriui.“;

"

c)  4 dalis pakeičiama taip:"

„4. Konsulatas, naudodamasis iš AIS gauta informacija, patikrina, ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo neužsibuvo ilgiau nei leidžiamą ilgiausią teisėto buvimo valstybių narių teritorijoje laikotarpį, neatsižvelgiant į galimus buvimo atvejus, kai tai leista pagal kitos valstybės narės išduotą nacionalinę ilgalaikę vizą arba leidimą gyventi.“;

"

4)  įterpiamas 21a straipsnis:"

„21a straipsnis

Konkrečios rizikos rodikliai

-1.  Konkrečios rizikos rodikliai – tai algoritmas, pagal kurį galima vykdyti Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnio 4 punkte nurodytą profiliavimą lyginant prašymo byloje užregistruotus duomenis su konkrečiais rizikos rodikliais dėl saugumo, neteisėtos migracijos ir didelės epidemijos rizikos. Konkrečios rizikos rodikliai registruojami VIS. [235 pakeit.]

1.  Saugumo rizikos Komisija pagal 51a straipsnį priima deleguotąjį aktą, neteisėtos kuriuo tiksliau apibrėžiamos saugumo ar nelegalios imigracijos rizikos rizika arba didelės didelė epidemijos rizikos vertinimas grindžiamas rizika, grindžiama: [236 pakeit.]

   a) AIS sukauptais statistiniais duomenimis, kurie rodo neįprastai didelį konkrečios keliautojų grupės asmenų, turinčių vizą, užsibuvimo atvejų skaičių ir atsisakymų leisti jiems atvykti skaičių;
   b) VIS pagal 45a straipsnį sukauptais statistiniais duomenimis, kurie rodo neįprastai didelį prašymų išduoti vizas atmetimų dėl neteisėtos migracijos, arba saugumo rizikos arba rizikos visuomenės sveikatai, siejamos su konkrečia keliautojų grupe prašytoju, skaičių; [237 pakeit.]
   c) VIS pagal 45a straipsnį ir AIS sukauptais statistiniais duomenimis, kurie rodo, kad yra sąsajų tarp informacijos, gautos iš prašymo formos, ir užsibuvimo atvejų arba atsisakymų leisti atvykti;
   d) valstybių narių pateikta faktais ir įrodymais pagrįsta informacija apie konkrečius saugumo rizikos rodiklius arba atitinkamos valstybės narės nustatytas grėsmes;
   e) valstybių narių pateikta faktais ir įrodymais pagrįsta informacija apie neįprastai didelį konkrečios keliautojų grupės asmenų užsibuvimo atvejų skaičių ir atsisakymų leisti jiems atvykti skaičių toje valstybėje narėje;
   f) valstybių narių pateikta informacija apie konkrečią didelę epidemijos riziką, taip pat Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) pateikta epidemiologinės priežiūros informacija ir rizikos vertinimais ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pranešimais apie ligų protrūkius.

2.  Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nustato 1 dalyje nurodytą riziką. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 52 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. [238 pakeit.]

3.  Remiantis šiuo Reglamentu ir pagal 2 dalį 1 dalyje nurodytą deleguotąjį aktą nustatyta konkrečia rizika, nustatomi konkrečios rizikos rodikliai derinant kelių rūšių, įskaitant vienos ar kelių iš toliau pateiktų rūšių duomenis: [239 pakeit.]

   a) amžiaus grupė, lytis, pilietybė;
   b) gyvenamoji šalis ir miestas;
   c) kelionės tikslo valstybė (-ės) narė (-ės);
   d) valstybė narė, į kurią atvykstama pirmiausia;
   e) kelionės tikslas;
   f) dabartinė profesinė veikla.

4.  Konkrečios rizikos rodikliai turi būti tikslingi ir proporcingi. Jie jokiomis aplinkybėmis negali būti pagrįsti vien asmens lytimi arba amžiumi. Jie jokiomis aplinkybėmis negali būti pagrįsti informacija, iš kurios sužinoma apie asmens rasę, odos spalvą, etninę ar socialinę kilmę, genetinius požymius, kalbą, politinius ar bet kokius kitus įsitikinimus, religiją ar filosofinius įsitikinimus, narystę profesinėje sąjungoje, priklausymą tautinei mažumai, turtą, gimimą, negalią ar seksualinę orientaciją.

5.  Konkrečios rizikos rodiklius Komisija patvirtina įgyvendinimo aktu. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 52 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

6.  Vizų institucijos naudojasi konkrečios rizikos rodikliais vertindamos, ar dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens kyla neteisėtos imigracijos rizika, arba rizika valstybių narių saugumui arba didelė epidemijos rizika, pagal 21 straipsnio 1 dalį. [240 pakeit.]

7.  Komisija ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra reguliariai peržiūri nustatytą konkrečią riziką ir konkrečios rizikos rodiklius.“; [241 pakeit.]

"

4a)  39 straipsnis pakeičiamas taip:"

„39 straipsnis

Darbuotojų elgesys ir pagarba pagrindinėms teisėms

1.  Valstybių narių konsulatai užtikrina, kad prašymą išduoti vizą pateikiantys asmenys būtų mandagiai aptarnaujami. Konsuliniai darbuotojai vykdydami savo pareigas visapusiškai gerbia žmogaus orumą.

2.  Konsuliniai darbuotojai visapusiškai gerbia pagrindines teises ir vykdydami pareigas laikosi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje pripažintų principų. Priemonės, kurių imamasi, turi būti proporcingos tikslams, kurių jomis siekiama.

3.  Atlikdamas savo užduotis, konsulinės įstaigos personalas nediskriminuoja asmenų dėl lyties, rasinės arba etninės kilmės, odos spalvos, socialinės kilmės, genetinių požymių, kalbos, politinių ar kitokių įsitikinimų, priklausymo tautinei mažumai, turto, gimimo ar religijos arba tikėjimo, negalios, amžiaus arba lytinės orientacijos. Visų pirma atsižvelgiama į vaiko interesus.“; [242 pakeit.]

"

4b)  Įterpiamas šis straipsnis:"

39a straipsnis

Pagrindinės teisės

Taikydamos šį reglamentą, valstybės narės veikia visapusiškai laikydamosi atitinkamos Sąjungos teisės, įskaitant Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, atitinkamos tarptautinės teisės, įskaitant 1951 m. liepos 28 d. Ženevoje priimtą Konvenciją dėl pabėgėlių statuso, su galimybe gauti tarptautinę apsaugą susijusių įpareigojimų, visų pirma negrąžinimo principo, ir pagrindinių teisių. Laikantis bendrų Sąjungos teisės principų, pagal šį reglamentą priimami sprendimai turi būti priimami atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį. Visų pirma atsižvelgiama į vaiko interesus.“; [243 pakeit.]

"

5)  46 straipsnis pakeičiamas taip:"

„46 straipsnis

Statistinių duomenų rinkimas

Komisija iki kiekvienų metų kovo 1 d. paskelbia sudarytą metinę statistiką iš toliau nurodytų duomenų apie vizas, išskaidytų pagal kiekvieną konsulatą ir sienos perėjimo punktą, kur atskiros valstybės narės nagrinėja prašymus išduoti vizas:

   a) prašytų išduoti, išduotų ir neišduotų oro uosto tranzitinių vizų skaičiaus;
   b) prašytų išduoti, išduotų (išskaidant duomenis pagal galiojimo trukmę: 1, 2, 3, 4 ir 5 metai) ir neišduotų vienodų vienkartinių ir daugkartinių vizų skaičiaus;
   c) išduotų riboto teritorinio galiojimo vizų skaičiaus.

Ši statistika sudaroma remiantis ataskaitomis, parengtomis naudojant VIS centrinę duomenų saugyklą, pagal Reglamento (EB) Nr. 767/2008 17 straipsnį.“;

"

5a)  Įterpiamas šis straipsnis:"

„51a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.  21a straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo ... [šio reglamento įsigaliojimo diena]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 21a straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.  Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.  Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.  Pagal 21a straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.“; [244 pakeit.]

"

6)  57 straipsnio 3 ir 4 dalys išbraukiamos.

4 straipsnis

Reglamento (ES) 2017/2226 pakeitimai

Reglamentas (ES) 2017/2226 iš dalies keičiamas taip:

1)  9 straipsnio 2 dalis papildoma šia pastraipa:"

„AIS atliekama šio sąrašo centralizuoto tvarkymo funkcija. Išsamios šios funkcijos valdymo taisyklės nustatomos įgyvendinimo aktais. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis šio reglamento 68 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“;

"

2)  13 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:"

„3. Atlikdami savo pareigą pagal Konvencijos dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo 26 straipsnio 1 dalies b punktą vežėjai naudojasi saityno paslauga tikrindami, ar trumpalaikė viza yra galiojanti, įskaitant tai, ar leidžiamu atvykimų skaičiumi jau pasinaudota ir ar vizos turėtojas išbuvo ilgiausią leidžiamo buvimo laikotarpį, arba, kai tinka, ar viza galioja tos kelionės atvykimo vietos uosto teritorijoje. Vežėjai pateikia šio reglamento 16 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose išvardytus duomenis. Saityno paslauga besinaudojantiems vežėjams pagal tuos įvestus duomenis pateikiamas atsakymas „Gerai“ (angl. OK) arba „Negerai“ (angl. NOT OK). Vežėjai išsiųstą informaciją ir gautą atsakymą gali saugoti laikydamiesi taikytinos teisės nuostatų. Vežėjai sukuria tapatumo nustatymo sistemą užtikrindami, kad saityno paslauga galėtų naudotis tik leidimus turintys darbuotojai. Atsakymas „Gerai“ (angl. OK) arba „Negerai“ (angl. NOT OK) negali būti laikomas sprendimu leisti arba neleisti atvykti pagal Reglamentą (ES) 2016/399. Tais atvejais, kai neleidžiama įlaipinti keleivių dėl paieškos VIS, vežėjai informuoja keleivius apie padėtį ir apie būdus, kuriais gali įgyvendinti savo teises susipažinti su VIS saugomais asmens duomenimis, juos taisyti ir ištrinti.“; [245 pakeit.]

"

2a)  14 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:"

„3. Tais atvejais, kai būtina įvesti arba atnaujinti vizos turėtojo atvykimo/išvykimo įrašo duomenis, sienos apsaugos institucijos gali šio reglamento 16 straipsnio 1 dalies d punkte ir 2 dalies c–f punktuose numatytus duomenis iš VIS gauti ir importuoti į AIS pagal šio reglamento 8 straipsnį ir Reglamento (EB) Nr. 767/2008 18a straipsnį.“; [246 pakeit.]

"

2b)  15 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalis pakeičiama taip:"

„1. Tuo atveju, kai būtina sukurti asmens bylą arba atnaujinti 17 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytą veido atvaizdą, veido atvaizdas nuskaitomas vietoje.“; [247 pakeit.]

"

b)  įterpiama ši dalis:"

„1a. 16 straipsnio 1 dalies d punkte nurodyto veido atvaizdo duomenys gaunami iš VIS ir importuojami į AIS.“; [248 pakeit.]

"

c)  5 dalis išbraukiama; [249 pakeit.]

3)  35 straipsnio 4 dalyje išbraukiama frazė „per VIS infrastruktūrą“.

5 straipsnis

Reglamento (ES) 2016/399 pakeitimai

Reglamentas (ES) 2016/399 iš dalies keičiamas taip:

1)  8 straipsnio 3 dalis papildoma ba punktu:"

„ba) jei trečiosios šalies pilietis turi ilgalaikę vizą arba leidimą gyventi, atliekant nuodugnius patikrinimus jam atvykstant taip pat patikrinama to ilgalaikės vizos ar leidimo gyventi turėtojo tapatybė ir tos ilgalaikės vizos arba leidimo gyventi autentiškumas, naudojantis Vizų informacine sistema (VIS) pagal Reglamento (EB) Nr. 767/2008 22g straipsnį;

tokiomis aplinkybėmis, kai nepavyksta patikrinti dokumento turėtojo arba dokumento pagal to reglamento 22 straipsnį arba kai yra abejonių dėl dokumento turėtojo tapatybės ar to dokumento ir (arba) kelionės dokumento autentiškumo, tų kompetentingų institucijų tinkamai įgalioti darbuotojai patikrina dokumento lustą;“;

"

2)  8 straipsnio 3 dalies c–f punktai išbraukiami.

7 straipsnis

Reglamento (ES) XXX dėl ES informacinių sistemų (sienų ir vizų) sąveikumo sistemos sukūrimo [Sąveikumo reglamento] pakeitimai

Reglamentas (ES) XXX dėl ES informacinių sistemų (sienų ir vizų) sąveikumo sistemos sukūrimo [Sąveikumo reglamentas] iš dalies keičiamas taip:

1)  13 straipsnio 1 dalies b punktas pakeičiamas taip:"

„b) Reglamento (EB) Nr. 767/2008 9 straipsnio 6 punkte, 22c straipsnio 2 dalies f ir g punktuose ir 22d straipsnio f ir g punktuose nurodytų duomenų;“;

"

2)  18 straipsnio 1 dalies b punktas pakeičiamas taip:"

„b) Reglamento (EB) Nr. 767/2008 9 straipsnio 4 punkto a, b ir c a–cc papunkčiuose, 9 straipsnio 5 ir 6 punktuose, 22c straipsnio 2 dalies a–cc, f ir g punktuose, 22d straipsnio a, b, c, f ir g punktuose nurodyti duomenys;“; [250 pakeit.]

"

3)  26 straipsnio 1 dalies b punktas pakeičiamas taip:"

„b) Reglamento (EB) Nr. 767/2008 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytoms kompetentingoms institucijoms, kai jos pagal Reglamento (EB) Nr. 767/2008 8 arba 22a straipsnį kuria ar atnaujina prašymo bylą arba asmens bylą VIS;“;

"

4)  27 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalies b punktas pakeičiamas taip:"

„b) pagal Reglamento (EB) Nr. 767/2008 8 arba 22a straipsnį sistemoje VIS sukuriama ar atnaujinama prašymo byla arba asmens byla;“;

"

b)  3 dalies b punktas pakeičiamas taip:"

b) pavardę; vardą (-us); gimimo datą, lytį ir pilietybę (-es), kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 767/2008 9 straipsnio 4 punkto a papunktyje, 22c straipsnio 2 dalies a punkte ir 22d straipsnio a punkte;“;

"

5)  29 straipsnio 1 dalies b punktas pakeičiamas taip:"

„b) Reglamento (EB) Nr. 767/2008 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos kompetentingos institucijos, kurios tikrina atitiktis, nustatytas kuriant ar atnaujinant prašymo bylą arba asmens bylą VIS pagal Reglamento (EB) Nr. 767/2008 8 arba 22a straipsnį;“.

"

8 straipsnis

Sprendimo 2008/633/TVR panaikinimas

Sprendimas 2008/633/TVR panaikinamas. Nuorodos į Sprendimą 2008/633/TVR laikomos nuorodomis į Reglamentą (EB) Nr. 767/2008 ir aiškinamos pagal 2 priede pateiktą atitikties lentelę.“

9 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo ... [dveji metai po įsigaliojimo datos], išskyrus nuostatas dėl įgyvendinimo ir deleguotųjų aktų, kurios nurodytos 1 straipsnio 6, 7, 26, 27, 33 ir 35 punktuose, 3 straipsnio 4 punkte ir 4 straipsnio 1 punkte, nes jos taikomos nuo šio reglamento įsigaliojimo datos.

Komisija ne vėliau kaip... [vieni metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos] Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą dėl pasirengimo visapusiškai įgyvendinti šį reglamentą. Šioje ataskaitoje, be kita ko, pateikiama išsami informacija apie patirtas išlaidas ir informacija apie visų rūšių riziką, kuri gali turėti įtakos bendroms išlaidoms. [251 pakeit.]

Šis reglamentas pagal Sutartis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse.

Priimta ...,

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

2 PRIEDAS

Atitikties lentelė

Tarybos sprendimas 2008/633/TVR

Reglamentas (EB) Nr. 767/2008

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

2 straipsnis

Sąvokų apibrėžimai

4 straipsnis

Sąvokų apibrėžimai

3 straipsnis

Paskirtos institucijos ir centriniai prieigos punktai

22k straipsnis

Valstybių narių paskirtosios institucijos

22l straipsnis

Europolas

4 straipsnis

Prieigos prie VIS procedūra

22m straipsnis

Prieigos prie VIS teisėsaugos tikslais procedūra

5 straipsnis

Valstybių narių paskirtų institucijų prieigos prie VIS duomenų sąlygos

22n straipsnis

Valstybių narių paskirtųjų institucijų prieigos prie VIS duomenų sąlygos

6 straipsnis

Valstybės narės, kuriai dar netaikomas Reglamentas (EB) Nr. 767/2008, paskirtųjų institucijų prieigos prie VIS duomenų sąlygos

22r straipsnis

Valstybės narės, kuriai dar netaikomas šis reglamentas, paskirtųjų institucijų prieigos prie VIS duomenų sąlygos

7 straipsnis

Europolo prieigos prie VIS duomenų sąlygos

22p straipsnis

Europolo prieigos prie VIS duomenų procedūra ir sąlygos

8 straipsnis

Asmens duomenų apsauga

VI skyrius

Teisės ir duomenų apsaugos priežiūra

9 straipsnis

Duomenų saugumas

32 straipsnis

Duomenų saugumas

10 straipsnis

Atsakomybė

33 straipsnis

Atsakomybė

11 straipsnis

Savikontrolė

35 straipsnis

Savikontrolė

12 straipsnis

Sankcijos

36 straipsnis

Sankcijos

13 straipsnis

VIS duomenų saugojimas nacionalinėse bylose

30 straipsnis

VIS duomenų saugojimas nacionaliniuose archyvuose

14 straipsnis

Prieigos prie duomenų, jų taisymo ir ištrynimo teisė

38 straipsnis

Teisė prieiti prie duomenų, juos taisyti ir naikinti

15 straipsnis

Išlaidos

Atitikmens nėra

16 straipsnis

Registravimas

22q straipsnis

Registravimas ir patvirtinimas dokumentais

17 straipsnis

Stebėsena ir vertinimas

50 straipsnis

Kontrolė ir vertinimas

(1)OL C , , p. .
(2)OL C , , p. .
(3)2019 m. kovo 13 d. Europos Parlamento pozicija.
(4)2004 m. birželio 8 d. Tarybos sprendimas 2004/512/EB dėl Vizų informacinės sistemos (VIS) sukūrimo (OL L 213, 2004 6 15, p. 5).
(5)2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 767/2008 dėl Vizų informacinės sistemos (VIS) ir apsikeitimo duomenimis apie trumpalaikes vizas tarp valstybių narių (VIS reglamentas) (OL L 218, 2008 8 13, p. 60).
(6)2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 810/2009, nustatantis Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas) (OL L 243, 2009 9 15, p. 1).
(7)2008 m. birželio 23 d. Tarybos sprendimas 2008/633/TVR dėl valstybių narių paskirtųjų institucijų ir Europolo prieigos prie Vizų informacinės sistemos (VIS) teroristinių ir kitų sunkių nusikaltimų prevencijos, atskleidimo ir tyrimo tikslais (OL L 218, 2008 8 13, p. 129).
(8)2011 m. rugsėjo 21 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2011/636/ES, kuriuo nustatoma Vizų informacinės sistemos (VIS) veikimo pradžios pirmajame regione data (OL L 249, 2011 9 27, p. 18).
(9)2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (OL L 180, 2013 6 29, p. 31).
(10)COM(2016)0205.
(11)„Integruotas sienų valdymas (ISV). Ilgalaikių vizų, leidimų gyventi ir vietinio eismo per sieną leidimų įtraukimo į saugyklą galimybių studija“ (2017 m.).
(12)„Vizų informacinės sistemos (VIS) aprėpties išplėtimo, į ją įtraukiant duomenis apie ilgalaikes vizas ir teisę gyventi šalyje patvirtinančius dokumentus, būtinumo ir proporcingumo teisinė analizė“ (2018 m.).
(13)Veiksmų gairės, skirtos keitimuisi informacija ir informacijos valdymui, įskaitant sąveikumo sprendimus, stiprinti teisingumo ir vidaus reikalų srityje (9368/1/16 REV 1).
(14)Tarybos išvados dėl tolesnių veiksmų siekiant pagerinti keitimąsi informacija ir užtikrinti ES informacinių sistemų sąveikumą (10151/17).
(15)Integruotas sienų valdymas (ISV) – ilgalaikių vizų, leidimų gyventi ir vietinio eismo per sieną leidimų įtraukimo į saugyklą galimybių studija (2017 m.).
(16)Vizų informacinės sistemos (VIS) išplėtimo, į ją įtraukiant duomenis apie ilgalaikes vizas ir teisę gyventi šalyje patvirtinančius dokumentus, būtinumo ir proporcingumo teisinė analizė (2018 m.).
(17)COM(2017)0558, p. 15.
(18)COM(2018)0251.
(19)Vaikų pirštų atspaudų atpažinimas (2013 m. – EUR 26193 26 193 EUR).
(20)Automatizuotas pirštų atspaudų atpažinimas: nuo vaikų iki pagyvenusių žmonių (2018 m., JRC).
(21)Vaikų amžiaus, nuo kurio imami pirštų atspaudai, sumažinimo ir prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens kelionės dokumento nuskaitytos kopijos saugojimo Vizų informacinėje sistemoje (VIS) galimumas ir poveikis (2018 m.).
(22)2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/794 dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo), kuriuo pakeičiami ir panaikinami Tarybos sprendimai 2009/371/TVR, 2009/934/TVR, 2009/935/TVR, 2009/936/TVR ir 2009/968/TVR (OL L 135, 2016 5 24, p. 53).
(23)2008 m. birželio 23 d. Tarybos sprendimas 2008/615/TVR dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo gerinimo, visų pirma kovos su terorizmu ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu srityje (OL L 210, 2008 8 6, p. 1).
(24)2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).
(25)2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuriuo panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR (OL L 119, 2016 5 4, p. 89).
(26)2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (OL L 348, 2008 12 24, p. 98).
(27)Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) …/… [visas pavadinimas] (OL L …, …, p. …).
(28)2000 m. gruodžio 18 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Bendrijos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir įstaigoms agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1), kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).
(29)2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas 1105/2011/ES dėl kelionės dokumentų, kurių turėtojui suteikiama teisė kirsti išorės sienas ir į kuriuos gali būti įklijuojama viza, sąrašo ir dėl šio sąrašo sudarymo mechanizmo sukūrimo (OL L 287, 2011 11 4, p. 9).
(30)2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičianti Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinanti Direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB (OL L 158, 2004 4 30, p. 77).
(31)2000 m. gegužės 29 d. Tarybos sprendimas 2000/365/EB dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas (OL L 131, 2000 6 1, p. 43).
(32)2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimas 2002/192/EB dėl Airijos prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas (OL L 64, 2002 3 7, p. 20).
(33)OL L 176, 1999 7 10, p. 36.
(34)1999 m. gegužės 17 d. Tarybos sprendimas 1999/437/EB dėl tam tikrų priemonių taikant Europos Sąjungos Tarybos, Islandijos Respublikos ir Norvegijos Karalystės sudarytą susitarimą dėl šių dviejų valstybių asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis (OL L 176, 1999 7 10, p. 31).
(35)OL L 53, 2008 2 27, p. 52.
(36)2008 m. sausio 28 d. Tarybos sprendimas 2008/146/EB dėl Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis sudarymo Europos bendrijos vardu (OL L 53, 2008 2 27, p. 1).
(37)2008 m. sausio 28 d. Tarybos sprendimas 2008/149/TVR dėl Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis sudarymo Europos Sąjungos vardu (OL L 53, 2008 2 27, p. 50).
(38)OL L 160, 2011 6 18, p. 21.
(39)2011 m. kovo 7 d. Tarybos sprendimas 2011/350/ES dėl Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės protokolo dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis sudarymo Europos Sąjungos vardu, kiek tai susiję su patikrinimų prie vidaus sienų panaikinimu ir asmenų judėjimu (OL L 160, 2011 6 18, p. 19).
(40)2011 m. kovo 7 d. Tarybos sprendimas 2011/349/ES dėl Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės protokolo, pridedamo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis sudarymo Europos Sąjungos vardu, kiek tai susiję visų pirma su teismų bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose ir policijos bendradarbiavimu (OL L 160, 2011 6 18, p. 1).
(41)2017 m. spalio 12 d. Tarybos sprendimas (ES) 2017/1908 dėl tam tikrų Šengeno acquis nuostatų, susijusių su Vizų informacine sistema, pradėjimo taikyti Bulgarijos Respublikoje ir Rumunijoje (OL L 269, 2017 10 19, p. 39).


Prieglobsčio ir migracijos fondas ***I
PDF 473kWORD 121k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
2019 m. kovo 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Prieglobsčio ir migracijos fondo steigimo (COM(2018)0471 – C8-0271/2018 – 2018/0248(COD))
P8_TA(2019)0175A8-0106/2019

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0471),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 78 straipsnio 2 dalį ir į 79 straipsnio 2 ir 4 dalis, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0271/2018),

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę dėl pasiūlyto teisinio pagrindo,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 ir 39 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir į Vystymosi komiteto ir Biudžeto komiteto nuomones (A8-0106/2019),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. kovo 13 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/... dėl Prieglobsčio ir, migracijos ir integracijos fondo steigimo [1 pakeit.]

P8_TC1-COD(2018)0248


EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 78 straipsnio 2 dalį ir, 79 straipsnio 2 bei 4 dalis ir 80 straipsnį, [2 pakeit.]

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(3),

kadangi:

(1)  atsižvelgiant į besikeičiančius migracijos uždavinius – konkrečiai, poreikį remti tvirtas valstybių narių priėmimo, prieglobsčio, integracijos ir migracijos sistemas, užkirsti kelią spaudimo problemai ir tinkamai bei solidariai ją spręsti, neteisėtus ir nesaugius kelius pakeisti teisėtais ir saugiais, – ir siekiant Sąjungos tikslo sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 67 straipsnio 2 dalį, būtina investuoti į veiksmingą ir koordinuotą migracijos valdymą Sąjungoje; [3 pakeit.]

(2)  Sąjungos ir valstybių narių suderinto požiūrio svarba nurodyta 2015 m. gegužės mėn. Europos migracijos darbotvarkėje. Joje pabrėžta, kad, siekiant atkurti pasitikėjimą Sąjungos gebėjimu sutelkti Europos ir nacionalines pastangas, norint spręsti migracijos klausimus ir veiksmingai bendradarbiauti, laikantis solidarumo ir teisingo atsakomybės pasidalijimo principų tarp valstybių narių principo, kaip įtvirtinta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 80 straipsnyje, reikia nuoseklios ir aiškios bendros politikos. Tai patvirtinta 2017 m. rugsėjo mėn. laikotarpio vidurio peržiūroje ir 2018 m. kovo ir gegužės mėn. pažangos ataskaitoje; [4 pakeit.]

(3)  2017 m. spalio 19 d. išvadose Europos Vadovų Taryba dar kartą patvirtino, kad reikia siekti visapusiško, pragmatiško ir ryžtingo požiūrio į migracijos valdymą, kuriuo būtų siekiama atkurti išorės sienų kontrolę, sumažinti neteisėtai atvykstančių asmenų ir žūčių jūroje skaičių ir kuris turėtų būti grindžiamas lanksčiu ir suderintu visų turimų Sąjungos ir valstybių narių priemonių naudojimu. Europos Vadovų Taryba taip pat paragino grąžinti gerokai daugiau asmenų, vykdant veiksmus tiek ES, tiek valstybių narių lygmeniu, pavyzdžiui, vykdant veiksmingus readmisijos susitarimus ir taikant atitinkamą tvarką. Be to, Europos Vadovų Taryba paragino įgyvendinti ir plėtoti savanoriškas perkėlimo į ES programas; [5 pakeit.]

(4)  siekiant remti pastangas užtikrinti visapusišką požiūrį į migracijos valdymą, grindžiamą abipusiu pasitikėjimu, solidarumu ir atsakomybės pasidalijimu tarp valstybių narių ir Sąjungos institucijų, kad būtų užtikrinta bendra tvari Sąjungos prieglobsčio ir imigracijos politika, valstybėms narėms turėtų būti skiriama pakankamai finansinių išteklių iš Prieglobsčio ir, migracijos ir integracijos fondo (toliau – fondas); [6 pakeit.]

(4a)   fondo lėšomis turėtų būti visapusiškai gerbiamos žmogaus teisės, laikomasi Darbotvarkės iki 2030 m., politikos suderinamumo vystymosi labui principo, kaip nustatyta SESV 208 straipsnyje, ir tarptautinio lygmens įsipareigojimų, susijusių su migracija ir prieglobsčiu, visų pirma Pasaulinio susitarimo dėl pabėgėlių ir Pasaulinio susitarimo dėl saugios, tvarkingos ir teisėtos migracijos; [7 pakeit.]

(4b)   valdant fondą pagal vystymosi požiūrį reikėtų atsižvelgti į įvairias pagrindines migracijos priežastis, kaip antai konfliktus, skurdą, žemės ūkio pajėgumo bei švietimo trūkumą ir nelygybę; [8 pakeit.]

(5)  fondą fondo remiamus veiksmus reikėtų įgyvendinti visapusiškai atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintas teises ir principus, įskaitant teisę į asmens duomenų apsaugą, ir laikantis Sąjungos ir valstybių narių tarptautinių įsipareigojimų, susijusių su pagrindinėmis teisėmis, įskaitant JT vaiko teisių konvenciją ir 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvenciją dėl pabėgėlių statuso, papildytą 1967 m. sausio 31 d. protokolu; [9 pakeit.]

(5a)  įgyvendinant fondą turėtų būti laikomasi ir skatinama laikytis lyčių lygybės ir nediskriminavimo principų, kurie yra vienos iš pagrindinių Sąjungos vertybių. Fondų lėšomis neturėtų būti remiami jokie veiksmai, kuriais prisidedama prie kokios nors formos segregacijos ar socialinės atskirties; [10 pakeit.]

(5b)  vykdant fondo veiklą pirmenybė turėtų būti teikiama veiksmams, kuriais sprendžiama nelydimų ir atskirtų nepilnamečių padėties problema, juos anksti identifikuojant ir registruojant, taip pat vykdant veiksmus, kuriais užtikrinami vaiko interesai; [11 pakeit.]

(6)  fondas turėtų būti grindžiamas rezultatais ir investicijomis, gautomis naudojantis šių ankstesnių priemonių parama: 2007–2013 m. laikotarpio Europos pabėgėlių fondu, įsteigtu Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu 573/2007/EB, Europos fondu trečiųjų šalių piliečių integracijai, įsteigtu Tarybos sprendimu 2007/435/EB, Europos grąžinimo fondu, įsteigtu Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu 575/2007/EB ir 2014–2020 m. laikotarpio Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondu, įsteigtu Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 516/2014. Taip pat reikėtų atsižvelgti į visus svarbius naujus pokyčius;

(7)  fondo lėšomis turėtų būti remiamas solidarumas tarp valstybių narių, veiksmingas migracijos srautų valdymas, inter alia, skatinant bendras priemones prieglobsčio srityje, įskaitant valstybių narių pastangas priimti asmenis, kuriems reikia tarptautinės apsaugos (perkeliant į ES, vykdant humanitarinį priėmimą ir perduodant tarp valstybių narių tarptautinės apsaugos prašytojus ar asmenis, kuriems suteikta tarptautinė apsauga), sustiprinant pažeidžiamų prieglobsčio prašytojų, pavyzdžiui vaikų, apsaugą, remiant integracijos strategijas ir veiksmingesnę teisėtos migracijos politiką, siekiant sukuriant saugius ir teisėtus būdus patekti į Sąjungą, – tai tuo pačiu turėtų padėtų užtikrinti ilgalaikį Sąjungos konkurencingumą ir jos socialinio modelio ateitį, taip pat mažinti neteisėtos migracijos paskatas įgyvendinant tvarią grąžinimo ir readmisijos politiką. Kadangi fondas kaip Sąjungos vidaus politikos priemonė ir vienintelė Sąjungos lygmens prieglobsčio ir migracijos finansavimo priemonė, jis visų pirma turėtų remti prieglobsčio ir migracijos veiksmus Sąjungos teritorijoje. Tačiau laikantis apibrėžtų apribojimų ir taikant tinkamas apsaugos priemones Fondo lėšomis turėtų būti remiamas bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis stiprinimas, siekiant sustiprinti asmenų, prašančių prieglobsčio ar kitų formų tarptautinės apsaugos, srautų valdymą, teisėtos migracijos kelių kūrimą ir kovą su neteisėta migracija ir neteisėtai žmones gabenančių asmenų ir prekiautojų žmonėmis tinklais, taip pat užtikrinti saugaus ir orumo nežeminančio grąžinimo tvarumą ir veiksmingą readmisiją į trečiąsias šalis reintegraciją trečiosiose šalyse; [12 pakeit.]

(8)  migracijos krizė ir per paskutinius metus išaugęs mirčių Viduržemio jūroje skaičius parodė, kad reikia reformuoti bendrą Europos prieglobsčio sistemą siekiant sukurti teisingesnę ir veiksmingesnę valstybių narių atsakomybės už tarptautinės apsaugos prašytojus nustatymo sistemą, valstybių narių vykdomo perkėlimo į ES sistemą ir humanitarinio priėmimo pastangas, siekiant visuotinai padidinti bendrą perkeltų asmenų priėmimo vietų skaičių. Kartu reikėjo reformos, kad būtų užtikrintos nustatytos ir prieinamos veiksmingos ir teisėmis grindžiamos prieglobsčio procedūros, siekiant užkirsti kelią antriniam judėjimui, sukurti vienodas ir tinkamas tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo sąlygas, nustatyti vienodus tarptautinės apsaugos suteikimo standartus, užtikrinti tinkamas asmenų, kuriems suteikta tarptautinė apsauga, teises ir išmokas. Kartu reikėjo reformos, kad būtų sukurta teisingesnė ir veiksmingesnė valstybių narių atsakomybės už tarptautinės apsaugos prašytojus nustatymo sistema ir Sąjungos masto valstybių narių vykdomo perkėlimo į ES sistema. ir nustatyti veiksmingas ir efektyvias neteisėtų migrantų grąžinimo procedūras. Todėl tikslinga užtikrinti, kad fondo lėšomis būtų labiau remiamos valstybių narių pastangos visapusiškai ir tinkamai įgyvendinti reformuotą bendrą Europos prieglobsčio sistemąą; [13 pakeit.]

(9)  fondo veikla taip pat turėtų papildyti ir sustiprinti veiklą, kurią vykdo Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra, įsteigta Reglamentu (ES) ../.. [Reglamentas dėl Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros](4), siekiant paramos biuras, kad būtų galima palengvinti ir pagerinti bendros Europos prieglobsčio sistemos veikimą, koordinuojant ir stiprinant valstybių narių praktinį bendradarbiavimą ir koordinuojant keitimąsi informacija, visų pirma gerąja patirtimi, prieglobsčio srityje, skatinant laikytis Sąjungos ir tarptautinės prieglobsčio srities teisės aktus aktų ir siekiant prisidėti prie vienodo Sąjungos teisės prieglobsčio srityje įgyvendinimo, šiuo tikslu teikiant tinkamas gaires, įskaitant veiklos standartus, siekiant užtikrinti, kad remiantis aukštais apsaugos standartais, taikomais tarptautinės apsaugos procedūros procedūroms, priėmimo sąlygos sąlygoms ir apsaugos poreikių vertinimas vertinimui visoje Sąjungoje būtų kuo labiau suvienodinti, sudarant sąlygas tvariai ir teisingai paskirstyti tarptautinės apsaugos prašymus, palengvinant tarptautinės apsaugos prašymų vertinimo suderinimą visoje Sąjungoje, remiant valstybių narių perkėlimo ES pastangas ir teikiant operatyvinę ir techninę paramą valstybėms narėms prieglobsčio ir priėmimo sistemų valdymo srityje, ypač toms, kurių sistemos patiria neproporcingai didelį spaudimą; [14 pakeit.]

(9a)  fondo lėšomis turėtų būti remiamos Sąjungos ir valstybių narių pastangos, susijusios su valstybių narių pajėgumų plėtoti, stebėti ir vertinti savo prieglobsčio politiką stiprinimu, atsižvelgiant į jų įsipareigojimus pagal esamą Sąjungos teisę; [15 pakeit.]

(10)  fondo lėšomis turėtų būti remiami Sąjungos ir valstybių narių veiksmai, susiję su valstybių narių pajėgumų plėtoti, stebėti ir vertinti savo prieglobsčio politiką stiprinimu, atsižvelgiant į jų įsipareigojimus pagal esamą Sąjungos teisę remiama Sąjungos ir valstybių narių veikla įgyvendinant esamą Sąjungos teisę, užtikrinant visapusišką pagrindinių teisių paisymą, visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/33/ES(5) (Priėmimo sąlygų direktyva), Direktyvą 2013/32/ES(6) (Prieglobsčio suteikimo tvarkos direktyva), Direktyvą 2011/95/ES(7) (Priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų direktyva), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/115/EB(8) (Grąžinimo direktyva) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 604/2013(9) (Dublino reglamentas); [16 pakeit.]

(11)  partnerystė ir bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis yra svarbi Sąjungos prieglobsčio politikos dalis, siekiant užtikrinti tinkamą prieglobsčio prašytojų arba kitų tarptautinės apsaugos formų prašytojų srautų valdymą. Siekiant pakeisti neteisėtus ir nesaugius kelius, kuriais trečiųjų šalių piliečiai arba asmenys be pilietybės, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, vyksta į valstybių narių teritoriją, teisėtais ir saugiais keliais, išreikšti solidarumą su šalimis regionuose, į kuriuos arba kuriuose perkelta daug asmenų, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, padedant sumažinti spaudimą toms šalims ir siekti Sąjungos migracijos politikos tikslų, padidinant Sąjungos svertą trečiųjų šalių atžvilgiu ir veiksmingai prisidedant prie pasaulinių perkėlimo iniciatyvų, reiškiant vieną bendrą poziciją tarptautiniuose forumuose ir bendraujant su trečiosiomis šalimis, fondas turėtų suteikti finansinių paskatų įgyvendinti Sąjungos perkėlimo į Europos Sąjungą [ir humanitarinio priėmimo] sistemą; [17 pakeit.]

(11a)  fondas turėtų remti valstybių narių pastangas savo teritorijose teikti tarptautinę apsaugą ir rasti ilgalaikius sprendimus pabėgėliams ir perkeltiesiems asmenims, kurie, kaip nustatyta, atitinka perkėlimo į ES kriterijus, arba kuriems taikoma humanitarinio priėmimo programa, atsižvelgiant į UNHCR visuotines perkėlimo poreikių prognozes. Siekdamas plačiu mastu bei veiksmingai prisidėti prie šių pastangų, fondas turėtų teikti tikslinę pagalbą finansinių paskatų forma kiekvienam priimtam ar į ES perkeltam asmeniui; [18 pakeit.]

(12)  atsižvelgiant į didelius pastarųjų metų migracijos į Sąjungą srautus, ir į tai, kad svarbu užtikrinti mūsų visuomenės sanglaudą, būtina remti valstybių narių vykdomą teisėtai esančių trečiųjų šalių piliečių ankstyvos integracijos politiką, be kita ko, prioritetinėse srityse, nustatytose 2016 m. Komisijos priimtame Trečiųjų šalių piliečių integravimo veiksmų plane; [19 pakeit.]

(13)  siekiant padidinti veiksmingumą, užtikrinti didžiausią Sąjungos pridėtinę vertę ir Sąjungos veiksmų, kuriais skatinama trečiųjų šalių piliečių integracija, nuoseklumą, fondo lėšomis finansuojami veiksmai turėtų būti specifiniai ir jie turėtų papildyti veiksmus, finansuojamus „Europos socialinio fondo +“ (ESF+) ir Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis. Pagal šį fondą turėtų būti finansuojamos prie trečiųjų šalių piliečių poreikių pritaikytos priemonės, paprastai įgyvendinamos ankstyvuoju ankstyvaisiais integracijos etapu etapais, ir horizontaliosios priemonės, kuriomis remiami valstybių narių pajėgumai integracijos srityje, o intervencinės priemonės, skirtos trečiųjų šalių piliečiams ir turinčios ilgalaikį poveikį, turėtų būti finansuojamos ERPF ir ESF+ lėšomis šias priemones papildant intervencinėmis priemonėmis, skirtomis socialinei ir ekonominei trečiųjų šalių piliečių įtraukčiai skatinti naudojant struktūrinių fondų finansavimą; [20 pakeit.]

(13a)   integracijos priemonių taikymo sritis turėtų taip pat apimti asmenis, kuriems suteikta tarptautinė apsauga, kad būtų užtikrintas visapusiškas požiūris į integraciją, atsižvelgiant į tos tikslinės grupės ypatumus. Kai integracijos priemonės taikomos kartu su priėmimu, atitinkamais atvejais veiksmais taip pat turėtų būti sudarytos sąlygos įtraukti prieglobsčio prašytojus; [21 pakeit.]

(14)  todėl turėtų būti reikalaujama, kad už fondo įgyvendinimą atsakingos valstybių narių valdžios institucijos bendradarbiautų ir nustatytų mechanizmus, kurie leistų koordinuoti veiklą su valstybių narių nustatytomis valdžios institucijomis, kurių tikslas – valdyti ESF+ ir ERPF struktūrinių fondų lėšomis remiamas intervencines priemones, ir prireikus su kitų Sąjungos fondų, prisidedančių prie trečiųjų šalių piliečių integracijos, vadovaujančiosiomis institucijomis. Taikydama šiuos koordinavimo mechanizmus, Komisija turėtų įvertinti fondų suderinamumą ir papildomumą bei mastą, kuriuo kiekvieno fondo lėšomis įgyvendinamos priemonės prisideda prie trečiųjų šalių piliečių integracijos; [22 pakeit.]

(15)  fondas šioje srityje turėtų būti įgyvendinamas laikantis Sąjungos bendrų pagrindinių integracijos principų, kaip nurodyta bendroje integracijos programoje;

(16)  todėl tikslinga toms valstybėms narėms, kurios to nori, leisti savo nacionalinėse programose numatyti, kad remiant šeimos vienovės principą vaiko interesais integracijos veiksmai gali būti taikomi trečiųjų šalių piliečių tiesioginiams artimiesiems tiek, kiek tai būtina, kad tokie veiksmai būtų veiksmingai įgyvendinti. Tiesioginių artimųjų sąvoka turėtų būti suprantama taip: tai trečiosios šalies piliečio, kuriam taikomi integracijos veiksmai, sutuoktinis / partneris ir bet kuris asmuo, su juo turintis tiesiosios aukštutinės arba tiesiosios žemutinės linijos tiesioginių giminystės ryšių, ir kuris kitu atveju nepatektų į fondo taikymo sritį; [23 pakeit.]

(17)  atsižvelgiant į esminį vietos ir regioninių valdžios institucijų ir jų atitinkamų asociacijų pilietinės visuomenės organizacijų vaidmenį integracijos srityje ir siekiant sudaryti palankesnes sąlygas šiems subjektams tiesiogiai gauti finansavimą Sąjungos lygmeniu, fondas turėtų padėti įgyvendinti vietos ir regioninės valdžios institucijų arba pilietinės visuomenės organizacijų integracijos srities veiksmus, be kita ko, naudojant teminę priemonę ir nustatant didesnę šių veiksmų bendro finansavimo normą ir naudojant teminės priemonės tam skirtą dalį, jeigu į šių vietos ir regioninės valdžios institucijų kompetencijos sritį patenka integracijos priemonių įgyvendinimas; [24 pakeit.]

(18)  atsižvelgiant į ilgalaikes ekonomines ir demografines problemas, kurias patiria Sąjunga, ir vis labiau globalėjantį migracijos pobūdį, labai svarbu sukurti gerai veikiančius teisėtos migracijos į Sąjungą kanalus, kad Sąjunga išliktų patraukli migrantams teisėtos migracijos vieta, atsižvelgiant į valstybių narių ekonominius ir socialinius poreikius, taip pat užtikrinti gerovės sistemų tvarumą ir Sąjungos ekonomikos augimą, kartu apsaugant darbuotojus migrantus nuo išnaudojimo; [25 pakeit.]

(19)  fondo lėšomis turėtų būti remiamas valstybių narių vykdomas strategijų dėl teisėtos migracijos būdų organizavimo ir plėtimo, kuriomis būtų stiprinami jų pajėgumai plėtoti, įgyvendinti, stebėti ir apskritai vertinti visas teisėtai esančių trečiųjų šalių piliečiams skirtas imigracijos ir integracijos strategijas, politiką ir priemones, įskaitant ypač Sąjungos teisines priemones, skirtas teisėtai migracijai užtikrinti, rengimas. Fondo lėšomis taip pat turėtų būti remiamas visų valdymo lygmenų įvairių administracinių įstaigų tarpusavio bei valstybių narių tarpusavio keitimasis informacija, geriausios praktikos pavyzdžiais ir bendradarbiavimas; [26 pakeit.]

(20)  veiksminga ir nežeminanti orumo grąžinimo politika yra neatsiejama Sąjungos ir jos valstybių narių visapusiško migracijos požiūrio dalis. Fondas turėtų remti ir skatinti valstybes nares dėti pastangas, kad būtų veiksmingai įgyvendinami ir toliau plėtojami bendri grąžinimo standartai, daugiausia dėmesio skiriant savanoriškam grįžimui, visų pirma kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/115/EB(10), ir integruotas bei suderintas požiūris į grąžinimo valdymą. Tam, kad grąžinimo politika būtų tvari, Fondo lėšomis taip pat turėtų būti remiamos susijusios priemonės trečiosiose šalyse, kaip antai grąžinamų asmenų reintegracija kuriomis palengvinamas ir užtikrinamas saugus ir orus grįžimas bei readmisija, taip pat tvari reintegracija, kaip įtvirtinta Pasauliniame susitarime dėl migracijos; [27 pakeit.]

(21)  valstybės narės turėtų pirmenybę teikti savanoriškam grįžimui Siekdamos skatinti savanorišką grįžimą, ir užtikrinti veiksmingą, saugų ir orumo nežeminantį neteisėtų migrantų grąžinimą. Taigi fondo lėšomis visų pirma turi būti finansuojami veiksmai, susiję su savanorišku grįžimu. Siekdamos jį skatinti, valstybės narės turėtų numatyti paskatas savanoriško asmenų grįžimo reikmėms, pavyzdžiui, turėtų taikyti lengvatinį režimą – teikti teikiant didesnę su grįžimu susijusią pagalbą ir ilgalaikę reintegracijos paramą. Dėl išlaidų efektyvumo tokio pobūdžio savanoriškas grįžimas yra naudingas tiek grįžtantiems asmenims, tiek valdžios institucijoms. Vykdant visus veiksmus ar priimant sprendimus, susijusius su vaikais migrantais, įskaitant grąžinamus vaikus, pirmiausia turi būti vadovaujamasi vaiko interesų principu, visapusiškai atsižvelgiant į vaiko teisę reikšti savo nuomonę; [28 pakeit.]

(22)  vis dėlto savanoriškas grįžimas ir privalomas grąžinimas nors pirmenybė turėtų būti teikiama savanoriškam grįžimui, o ne privalomam grąžinimui, vis dėlto jie yra tarpusavyje susiję ir vienas kitą papildo, taigi valstybės narės turėtų būti skatinamos didinti šį papildomumą. Išsiuntimo galimybė yra svarbus elementas, padedantis užtikrinti prieglobsčio ir teisėtos migracijos sistemų vientisumą. Todėl fondo lėšomis turėtų būti remiami valstybių narių veiksmai, kuriais siekiama palengvinti ir vykdyti išsiuntimą, kai taikoma, laikantis Sąjungos teisėje nustatytų standartų ir visapusiškai gerbiant grąžinamų asmenų pagrindines teises ir orumą. Fondo lėšomis turėtų būti remiami veiksmai, susiję su vaikų grąžinimu tik tais atvejais, kai grąžinimas grindžiamas teigiamu vaiko interesų vertinimu; [29 pakeit.]

(23)  specialios paramos priemonės grąžinamiems asmenims, daug dėmesio skiriant jų humanitariniams ir apsaugos poreikiams, valstybėse narėse ir šalyse, į kurias grąžinama, gali padėti pagerinti grąžinimo sąlygas ir šių asmenų reintegraciją. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas pažeidžiamoms grupėms. Sprendimai dėl grąžinimo turėtų būti grindžiami išsamiu ir atidžiu padėties kilmės šalyje vertinimu, įskaitant priėmimo pajėgumo vietos lygmeniu vertinimą. Konkrečiomis priemonėmis ir veiksmais, kuriais remiamos kilmės šalys ir, visų pirma, pažeidžiami asmenys, prisidedama siekiant užtikrinti grąžinimo tvarumą, saugumą ir veiksmingumą. Šios priemonės turėtų būti įgyvendinamos aktyviai dalyvaujant vietos valdžios institucijoms, pilietinei visuomenei ir diasporoms; [30 pakeit.]

(24)  oficialūs readmisijos ir kiti susitarimai yra neatsiejamas ir esminis Sąjungos grąžinimo politikos komponentas ir viena iš pagrindinių veiksmingo migracijos srautų valdymo priemonių, nes jie palengvina greitą neteisėtų migrantų grąžinimą. Tie susitarimai yra svarbus dialogo ir bendradarbiavimo su neteisėtų migrantų kilmės ir tranzito trečiosiomis šalimis elementas, ir fondas turėtų būti remiamas jų įgyvendinimas remti įgyvendinimą trečiosiose šalyse, kad nacionaliniu ir Sąjungos lygmeniu grąžinimo politika būtų veiksminga grąžinimo politika būtų veiksminga, saugi ir nežeminanti orumo, laikantis apibrėžtų apribojimų ir taikant tinkamas apsaugos priemones; [31 pakeit.]

(25)  be paramos grąžinant integruojant trečiųjų šalių piliečius arba asmenis, kaip numatyta šiame reglamente, be pilietybės valstybėse narėse fondo lėšomis taip pat turėtų būti remiamos kitos kovos su neteisėta migracija, jos paskatomis ar esamų prekyba migrantais priemonės, siekiant paskatinti ir palengvinti teisėtos migracijos taisyklių nesilaikymu priemonės nustatymą, drauge užtikrinant valstybių narių kilmės šalių imigracijos sistemų vientisumą, visapusiškai laikantis suderinamumo darnaus vystymosi labui principo; [32 pakeit.]

(26)  neteisėtų migrantų užimtumas yra neteisėtos migracijos traukos veiksnys, trukdantis trukdo plėtoti darbo jėgos judumo politiką, grindžiamą teisėtos migracijos sistemomis, ir kelia pavojų darbuotojų migrantų teisėms, darydamas juos pažeidžiamus teisių pažeidimų ir piktnaudžiavimo požiūriu. Todėl fondas turėtų tiesiogiai arba netiesiogiai padėti valstybėms narėms įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/52/EB(11) kuria draudžiamas neteisėtai esančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimas, numatytas išnaudojamiems darbuotojams skirtas skundų nagrinėjimo ir darbo užmokesčio atgavimo mechanizmas bei numatyta sankcijų šio draudimo nesilaikantiems darbdaviams; [33 pakeit.]

(26a)   valstybės narės turėtų remti pilietinės visuomenės ir darbuotojų asociacijų prašymus, pvz., susijusius su Europos abiejų lyčių darbuotojų, dirbančių priėmimo srityje, tinklo sukūrimu, siekiant sujungti visus migracijos srityje veikiančius Europos darbuotojus, skatinti deramą priėmimą ir požiūrį į migraciją, grindžiamą žmogaus teisėmis ir keitimusi geros praktikos pavyzdžiais migrantų priėmimo ir įsidarbinimo galimybių klausimais; [34 pakeit.]

(27)  fondas turėtų tiesiogiai arba netiesiogiai padėti valstybėms narėms įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/36/ES(12), kuria nustatomos pagalbos ir paramos prekybos žmonėmis aukoms bei jų apsaugos nuostatos. Šiomis priemonėmis turėtų būti atsižvelgiama į su lytimi susijusį prekybos žmonėmis pobūdį. Valstybės narės, naudodamosi fondu, turėtų atsižvelgti į tai, kad asmenys, kurie dėl staigių ir laipsniškų klimato kaitos sąlygų, turinčių neigiamą poveikį jų gyvenimui ar gyvenimo sąlygoms, turi palikti savo namus, susiduria su dideliu pavojumi tapti prekybos žmonėmis aukomis; [35 pakeit.]

(27a)  fondo lėšomis visų pirma turėtų būti remiamas pažeidžiamų prieglobsčio prašytojų, pvz., nelydimų nepilnamečių arba asmenų, patyrusių kankinimus ar kitų sunkių formų smurtą, nustatymas ir priemonės, skirtos jų poreikiams patenkinti, kaip nustatyta Sąjungos prieglobsčio srities acquis; [36 pakeit.]

(27b)  siekiant užtikrinti sąžiningą ir skaidrų išteklių paskirstymą fondo tikslams, turėtų būti užtikrintas mažiausias išlaidų lygis tam tikriems tikslams pagal tiesioginį, netiesioginį ar pasidalijamąjį valdymą; [37 pakeit.]

(28)  fondas turėtų papildyti ir sustiprinti Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros, įsteigtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/1624(13), vykdomą veiklą grąžinimo srityje ir drauge prisidėti prie veiksmingo Europos integruoto sienų valdymo, kaip nustatyta to reglamento 4 straipsnyje neskiriant papildomo finansavimo Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrai, dėl kurios metinio biudžeto, sudarančio galimybes agentūrai vykdyti visus jos uždavinius, sprendimą priima biudžeto valdymo institucija; [38 pakeit.]

(29)  reikėtų siekti sąveikos su kitais Sąjungos fondais, suderinamumo, papildomumo ir veiksmingumo ir vengti bet kokio veiksmų dubliavimosi ar nesuderinamumo; [39 pakeit.]

(30)  fondo šio fondo lėšomis remiamos visų pirma turėtų būti finansuojami pačios Sąjungos teritorijoje vykdomi veiksmai. Fondas gali finansuoti trečiosiose šalyse vykdomos vykdomas ir su jomis susijusios susijusias priemones, kurias jis remia; tokių priemonių finansavimas turėtų būti apribotas finansiniu požiūriu, tačiau pakankamas, kad būtų įgyvendinti šio reglamento 3 straipsnyje nustatyti fondo tikslai, be to, turi būti taikomos tinkamos apsaugos priemonės. Tokios priemonės turėtų papildyti kitus veiksmus, kurių imamasi už Sąjungos ribų ir kurie remiami pagal Sąjungos išorės finansavimo priemones. Visų pirma vykdant tokius veiksmus turėtų būti siekiama visiško nuoseklumo ir papildomumo su Sąjungos išorės veiksmais, jos užsienio politikos, susijusios su tam tikra šalimi ar regionu, principais ir bendraisiais tikslais, taip pat su Sąjungos tarptautiniais įsipareigojimais. Kiek tai susiję su išorės aspektu, fondo lėšomis turėtų būti remiamas glaudesnis bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis ir stiprinami esminiai jų migracijos valdymo aspektai srityse, kurios aktualios Sąjungos migracijos politikai Turėtų būti laikomasi politikos suderinamumo vystymosi labui principo, kaip nustatyta Europos konsensuso dėl vystymosi 35 punkte. Pagalbos ekstremaliosios situacijos atveju įgyvendinimas turėtų būti suderinama su Europos konsensuse dėl humanitarinės pagalbos įtvirtintais humanitariniais principais; [40 pakeit.]

(31)  daugiausia Sąjungos biudžeto lėšų reikėtų skirti veiklai tais atvejais, kai Sąjungos masto intervencija naudingesnė už vienų valstybių narių veiksmus. Todėl pagal šį reglamentą teikiama finansinė parama visų pirma turėtų padėti stiprinti valstybių narių solidarumą prieglobsčio ir migracijos srityje, kaip numatyta pagal SESV 80 straipsnį, taip pat nacionalinius ir Sąjungos gebėjimus prieglobsčio ir migracijos srityse; [41 pakeit.]

(32)  gali būti laikoma, kad valstybė narė nesilaiko atitinkamo Sąjungos acquis, be kita ko, kiek tai susiję su pagal fondą skiriamos veiklos paramos naudojimu, jei ji neįvykdė savo įsipareigojimų pagal Sutartis prieglobsčio ir grąžinimo srityje, jei kyla akivaizdus pavojus, kad valstybė narė, įgyvendindama prieglobsčio ir grąžinimo acquis, gali gerokai pažeisti Sąjungos vertybes, arba jei vertinimo ataskaitoje pagal Šengeno arba Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros vertinimo ir stebėsenos mechanizmą atitinkamose srityse nustatyta trūkumų;

(33)  kad būtų pasiekti šiame reglamente nustatyti politikos ir konkretūs tikslai, fondas turėtų atitikti didesnio skaidrumo, lankstumo ir supaprastinimo poreikį, kartu turėtų būti laikomasi nuspėjamumo reikalavimų ir užtikrinamas teisingas ir skaidrus išteklių paskirstymas. Įgyvendinant fondo veiklą reikėtų vadovautis išlaidų veiksmingumo, efektyvumo ir kokybės principais. Be to, fondo veiklos įgyvendinimas turėtų būti kuo patogesnis naudotojams; [43 pakeit.]

(34)  šiuo reglamentu turėtų būti nustatytos pradinės valstybėms narėms skirtos sumos, kurias sudarytų fiksuoto dydžio suma ir suma, apskaičiuota remiantis I priede nustatytais kriterijais, atsižvelgiant į skirtingų valstybių narių poreikius ir spaudimą prieglobsčio, integracijos ir grąžinimo srityse atsižvelgiant į skirtingų valstybių narių poreikius ir spaudimą prieglobsčio, migracijos, integracijos ir grąžinimo srityse. Ypač daug dėmesio turėtų būti skiriama salose gyvenančioms bendruomenėms, kurios susiduria su neproporcingais migracijos sunkumais; [44 pakeit.]

(35)  šios pradinės sumos turėtų būti valstybių narių ilgalaikių investicijų pagrindas. Atsižvelgiant į migracijos srautų pokyčius ir siekiant patenkinti prieglobsčio ir priėmimo sistemų valdymo bei teisėtai esančių trečiųjų šalių piliečių integracijos poreikius, taip pat plėtoti teisėtą migraciją ir kovoti su neteisėta migracija vykdant veiksmingą, paisant žmogaus teisių vykdomą ir tvarią grąžinimo politiką, valstybėms narėms laikotarpio viduryje turėtų būti skirta papildoma suma, atsižvelgiant į lėšų įsisavinimo lygį. Ši suma turėtų būti pagrįsta naujausiais turimais statistiniais duomenimis, kaip nustatyta I priede, kad būtų atsižvelgta į valstybių narių pradinės padėties pokyčius; [45 pakeit.]

(36)  siekdamos prisidėti prie fondo politikos tikslo įgyvendinimo, valstybės narės ir Komisija turėtų užtikrinti, kad į valstybių narių programas būtų įtraukta veiksmų, kuriais būtų siekiama konkrečių padedama siekti kiekvieno konkretaus šio reglamento tikslo. Be to, jos turėtų užtikrinti, kad paskiriant finansavimą konkretiems tikslams būtų kuo labiau prisidedama prie tų tikslų įgyvendinimo, atsižvelgiant į naujausius poreikius, kad programa apimtų minimalų su šiais tikslais susijusių išlaidų lygį, kad išteklių paskirstymas tikslams atitiktų iššūkius, su kuriais susiduriama, kad pasirinkti prioritetai atitiktų II priede nustatytas įgyvendinimo priemones ir kad išteklių paskirstymas tarp tikslų padėtų siekti bendro politikos tikslo; [46 pakeit.]

(37)  kadangi migracijos srities uždaviniai nuolat kinta, finansavimo paskirstymą reikia pritaikyti prie migracijos srautų pokyčių. Siekiant tenkinti neatidėliotinus poreikius, atsižvelgiant į politikos ir Sąjungos prioritetų pokyčius, taip pat norint nukreipti finansavimą į veiksmus, teikiančius didelę Sąjungos pridėtinę vertę, dalis finansavimo bus periodiškai skiriama konkretiems veiksmams, Sąjungos veiksmams, vietos ir regioninių valdžios institucijų veiksmams, pagalbai ekstremaliosios situacijos atveju, perkėlimui ir papildomai paramai, skirtai valstybėms narėms, kuria prisidedama prie solidarumo ir atsakomybės pasidalijimo pastangų pagal teminę priemon; [47 pakeit.]

(38)  valstybės narės turėtų būti skatinamos pasinaudodamos didesne Sąjungos parama dalį programos asignavimo skirti IV priede išvardytiems veiksmams finansuoti;

(38a)  fondas turėtų remti valstybių narių pastangas visiškai ir tinkamai įgyvendinti Sąjungos prieglobsčio srities acquis, be kita ko, siekiant tarptautinės apsaugos prašytojams ir asmenims, kuriems ta apsauga suteikta, sudaryti tinkamas priėmimo sąlygas, užtikrinti, kad būtų tinkamai nustatomas statusas, kaip numatyta pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/95/ES, ir taikyti teisingas bei veiksmingas prieglobsčio procedūras, ypač tais atvejais, kai šios pastangos skirtos nelydimiems nepilnamečiams, su kuriais susijusios išlaidos yra didesnės. Todėl valstybės narės turėtų gauti vienkartinę išmoką už kiekvieną nelydimą nepilnametį, kuriam suteikta tarptautinė apsauga, tačiau ši vienkartinė išmoka neturėtų būti jungiama su papildomu finansavimu, numatytu pagal šį reglamentą ir skirtu perkėlimui į ES; [48 pakeit.]

(39)  be pradinių asignavimų, dalis pagal fondą teikiamų išteklių taip pat galėtų būti skirta valstybių narių programoms, kuriomis siekiama įgyvendinti konkrečius veiksmus. Šie konkretūs veiksmai turėtų būti nustatyti Sąjungos lygmeniu ir turėtų būti susiję su veiksmais, kuriems reikia bendradarbiavimo pastangų, arba veiksmais, kurių reikia siekiant reaguoti į pokyčius Sąjungoje, dėl kurių vienai ar daugiau valstybių narių reikia skirti papildomų lėšų;

(40)  fondas turėtų padėti remti veiklos išlaidas, susijusias su prieglobsčiu ir grąžinimu imigracija, ir suteikti valstybėms narėms galimybę išlaikyti gebėjimus, kurie yra itin svarbūs šioms reikmėms visoje Sąjungoje. Tokią paramą sudaro visų konkrečių išlaidų, susijusių su fondo tikslų įgyvendinimu, padengimas, ir ji turėtų būti sudėtinė valstybių narių programų dalis; [49 pakeit.]

(41)  siekiant papildyti šio fondo politikos tikslo įgyvendinimą nacionaliniu lygmeniu vykdant valstybių narių programas, fondo lėšomis taip pat turėtų būti remiami Sąjungos lygmens veiksmai. Tokiais veiksmais turėtų būti siekiama fondo intervencijos taikymo sričiai priklausančių bendrų strateginių tikslų, susijusių su politikos analize ir inovacijomis, tarptautiniu tarpusavio mokymusi ir partnerystės projektais, taip pat su naujų iniciatyvų ir veiksmų testavimu visoje Sąjungoje, kartu atsižvelgiant į poreikį teisingai ir skaidriai skirti pakankamą finansavimą, kad būtų pasiekti fondo tikslai. Tokiais veiksmais turėtų būti užtikrinta pagrindinių teisių apsauga įgyvendinant fondo veiklą; [50 pakeit.]

(42)  siekiant sustiprinti Sąjungos pajėgumus nedelsiant spręsti nenumatyto arba neproporcingai didelio migracijos spaudimo vienoje problemą, kai į vieną ar daugiau valstybių narių problemą, kai į jas atvyksta nenumatytai didelis arba neproporcingai didelis skaičius neproporcingas trečiųjų šalių piliečių skaičius ir dėl to kyla didelių ir skubių poreikių, susijusių su jų priėmimo ir sulaikymo infrastruktūra, prieglobsčio ir migracijos valdymo sistemomis ir procedūromis, taip pat arba reaguoti į didelius migracijos sunkumus ar svarbius perkėlimo į ES poreikius trečiosiose šalyse, kilusius dėl politinių įvykių, konfliktų arba konfliktų gaivalinių nelaimių, turėtų būti įmanoma teikti pagalbą pagal šiame reglamente nustatytą sistemą; [51 pakeit.]

(43)  pagal šį reglamentą turėtų būti užtikrinta tolesnė Tarybos sprendimu 2008/381/EB(14) sukurto Europos migracijos tinklo veikla ir šiai veiklai turėtų būti teikiama finansinė parama, atsižvelgiant į tinklo tikslus ir uždavinius;

(44)  šio fondo politikos tikslo taip pat bus siekiama finansinėmis priemonėmis ir biudžeto garantijomis pagal programos „InvestEU“ politikos finansavimo kryptis. Finansinė parama turėtų būti proporcingai naudojama rinkos nepakankamumo arba neoptimalaus investavimo problemoms spręsti ir veiksmais neturėtų būti dubliuojamas arba išstumiamas privatus finansavimas arba iškraipoma konkurencija vidaus rinkoje. Veiksmai turėtų teikti aiškios Europos pridėtinės vertės; [52 pakeit.]

(45)  šiame reglamente nustatomas viso Prieglobsčio ir migracijos fondo finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai yra svarbiausias orientacinis dydis metinės biudžeto sudarymo procedūros metu, kaip apibrėžta [nuoroda bus atitinkamai atnaujinta pagal naują tarpinstitucinį susitarimą: 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(15) 17 punkte];

(46)  šiam fondui taikomas Reglamentas (ES) Nr. …/… [Finansinis reglamentas]. Jame nustatytos Sąjungos biudžeto vykdymo taisyklės, tarp jų – taisyklės, susijusios su dotacijomis, apdovanojimais, viešaisiais pirkimais, netiesioginiu vykdymu, finansine parama, finansinėmis priemonėmis ir biudžeto garantijomis;

(47)  siekiant įgyvendinti veiksmus pagal pasidalijamojo valdymo principą, fondas turėtų būti nuoseklios sistemos, kurią sudaro šis reglamentas, Finansinis reglamentas ir Reglamentas (ES) Nr. .../2021 [Bendrų nuostatų reglamentas], dalis. Jei nuostatos viena kitai prieštarautų, šis reglamentas turėtų būti viršesnis už Reglamentą (ES) Nr. X [BNR]; [53 pakeit.]

(48)  Reglamentu (ES) Nr. .../2021 [Bendrų nuostatų reglamentu] nustatyta ERPF, ESF+, Sanglaudos fondo, Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF), greta nuostatų, kuriomis nustatomos keliems Sąjungos fondams, įskaitant Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo (PMIF), Vidaus saugumo fondo (VSF) ir Sienų valdymo ir vizų priemonės, įtrauktos į Integruoto sienų valdymo fondą (ISVF), veiksmų sistema ir jame visų pirma išdėstytos Sąjungos fondų, įgyvendinamų pagal pasidalijamojo valdymo principą, programavimo, stebėsenos ir vertinimo, valdymo ir kontrolės taisyklės. Todėl būtina konkrečiai nurodyti PMF fondą, bendros finansinės taisyklės, būtina konkrečiai nurodyti Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo tikslus ir nustatyti specialias nuostatas dėl veiklos, kurią galima finansuoti PMF Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo lėšomis, rūšių; [54 pakeit.]

(49)  finansavimo rūšis ir įgyvendinimo metodai pagal šį reglamentą turėtų būti pasirenkami remiantis gebėjimu pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir užtikrinti rezultatus, visų pirma atsižvelgiant į kontrolės išlaidas, administracinę naštą ir numatomą reikalavimų neatitikimo riziką. Todėl turėtų būti svarstoma naudoti fiksuotąsias sumas, fiksuotąsias normas ir vieneto įkainius, taip pat su išlaidomis nesusijusį finansavimą, kaip nurodyta Finansinio reglamento 125 straipsnio 1 dalyje;

(50)  pagal Finansinį reglamentą(16), Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013(17), Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2988/95(18), Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96(19) ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1939(20) Sąjungos finansiniai interesai turi būti ginami proporcingomis priemonėmis, įskaitant pažeidimų ir sukčiavimo prevenciją, nustatymą, ištaisymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, jei reikia, administracinių ir (arba) baudžiamųjų sankcijų skyrimą. Visų pirma pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir Reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebuvo sukčiavimo, korupcijos ar kitos nusikalstamos veikos atvejų, darančių poveikį Sąjungos finansiniams interesams. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra gali tirti sukčiavimo ir kitos neteisėtos veiklos atvejus, darančius poveikį Sąjungos finansiniams interesams, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371(21), ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšų, turi visapusiškai bendradarbiauti siekiant apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF ir Europos Audito Rūmams ir užtikrinti, kad visos Sąjungos lėšų naudojimo procese dalyvaujančios trečiosios šalys suteiktų lygiavertes teises. Kad būtų užtikrinta Sąjungos finansinių interesų apsauga, valstybės narės turi visapusiškai bendradarbiauti ir teikti visą būtiną paramą Sąjungos institucijoms, agentūroms ir įstaigoms. Su fondu susijusių pažeidimų arba sukčiavimo tyrimų rezultatai turėtų būti prieinami Europos Parlamentui; [55 pakeit.]

(51)  šiam reglamentui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 322 straipsnį priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Šios taisyklės išdėstytos Finansiniame reglamente ir visų pirma nustato biudžeto sudarymo ir įgyvendinimo tvarką, naudojant dotacijas, viešuosius pirkimus, apdovanojimus, netiesioginį įvykdymą, taip pat reglamentuoja finansų pareigūnų atsakomybės patikras. Pagal SESV 322 straipsnį priimtos taisyklės taip pat yra susijusios su Sąjungos biudžeto apsauga, jeigu valstybėse narėse nustatoma visuotinių teisinės valstybės principo taikymo trūkumų, nes teisinės valstybės principo laikymasis yra viena esminių išankstinių patikimo finansų valdymo ir efektyvaus ES finansavimo sąlygų;

(51a)  jei Komisijai priėmus pagrįstą nuomonę dėl pažeidimų pagal SESV 258 straipsnį pateikiama aiškių įrodymų, kurie kelia abejonių dėl tų projektų teisėtumo ar to finansavimo teisėtumo ir tvarkingumo arba tų projektų vykdymo, Komisija turėtų užtikrinti, kad tokiems projektams finansavimas nebūtų skiriamas; [56 pakeit.]

(52)  pagal Tarybos sprendimo 2013/755/ES(22) 94 straipsnį užjūrio šalyse bei teritorijose (toliau – UŠT) įsisteigę asmenys ir subjektai atitinka reikalavimus gauti finansavimą, atsižvelgiant į fondo taisykles ir tikslus bei galimas priemones, taikomas valstybei narei, su kuria atitinkama užjūrio šalis ar teritorija yra susijusi;

(53)  pagal SESV 349 straipsnį ir remdamosi Komisijos komunikatu „Sustiprinta ir atnaujinta strateginė partnerystė su ES atokiausiais regionais“(23), kurį Taryba patvirtino savo 2018 m. balandžio 12 d. išvadose, atitinkamos valstybės narės turėtų užtikrinti, kad jų nacionalinėmis strategijomis programomis būtų sprendžiami konkretūs atokiausių regionų uždaviniai, susiję su migracijos valdymu. Fondas šioms valstybėms narėms suteikia tinkamų išteklių, kad padėtų šiems regionams tvariai valdyti migraciją ir šalinti galimą spaudimą;

(53a)   rengiant, įgyvendinant ir vertinant fondo lėšomis finansuojamas programas turėtų būti konsultuojamasi su valstybių narių ir trečiųjų šalių pilietinės visuomenės organizacijomis, vietos bei regioninėmis valdžios institucijomis ir nacionaliniais parlamentais; [57 pakeit.]

(54)  remiantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 22 ir 23 dalimis, reikia įvertinti šį fondą remiantis informacija, surinkta taikant konkrečius stebėsenos reikalavimus, kartu išvengiant pernelyg didelio reglamentavimo ir administracinės naštos, visų pirma tenkančios valstybėms narėms. Prireikus šie reikalavimai gali apimti išmatuojamus rodiklius, įskaitant kokybinius ir kiekybinius rodiklius, kuriais gali būti remiamasi vertinant fondo poveikį vietoje. Norint įvertinti fondo laimėjimus, reikėtų nustatyti su kiekvienu fondo konkrečiu tikslu susijusius bendrus rodiklius ir susijusias siektinas reikšmes. Atsižvelgdamos į šiuos bendrus rodiklius ir finansines ataskaitas, Komisija ir valstybės narės turėtų stebėti fondo įgyvendinimą pagal atitinkamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. .../2021 [Bendrų nuostatų reglamento] ir šio reglamento nuostatas. Kad galėtų tinkamai vykdyti savo priežiūros funkciją, Komisija turėtų turėti galimybę nustatyti fondo faktiškai išleistas sumas per tam tikrus metus. Todėl teikdamos Komisijai savo nacionalinių programų metines finansines ataskaitas, valstybės narės turėtų atskirai nurodyti susigrąžintųjų lėšų, išankstinio finansavimo mokėjimų galutiniams lėšų gavėjams ir faktiškai patirtų išlaidų kompensavimo sumas. Siekdama palengvinti fondo veiklos įgyvendinimo auditą ir stebėseną, Komisija į savo metinę fondo veiklos įgyvendinimo ataskaitą turėtų įtraukti šias sumas, stebėjimo rezultatus ir informaciją apie fondo veiklos įgyvendinimą vietos, regionų, nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis, įskaitant konkrečius projektus ir partnerius. Komisija turėtų kasmet pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai priimtų metinių veiklos rezultatų ataskaitų santrauką. Ataskaitos, kuriose pateikiami stebėsenos rezultatai ir fondo lėšomis finansuojamų veiksmų įgyvendinimas valstybių narių ir Sąjungos lygmenimis, turėtų būti skelbiamos viešai ir pateikiamos Europos Parlamentui; [58 pakeit.]

(55)  atsižvelgiant į kovos su klimato kaita svarbą, remiantis Sąjungos įsipareigojimais įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, šis fondas padės integruoti klimato politikos veiksmus ir siekti bendro tikslo skirti 25 proc. ES biudžeto išlaidų skirti klimato srities tikslams įgyvendinti 2021–2027 m. DFP laikotarpiu bei metinio 30 proc. tikslo, kuris turi būti pasiektas kuo greičiau, bet ne vėliau kaip 2027 m. Rengiant ir įgyvendinant fondą bus nustatyti atitinkami veiksmai, kurie bus dar kartą vertinami atliekant vertinimą ar peržiūrą; [59 pakeit.]

(56)  siekiant papildyti ir iš dalies pakeisti tam tikras neesmines šio reglamento nuostatas, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį, kiek tai susiję su teminės priemonės darbo programomis, priemone remtinų veiksmų, kaip nurodyta III priede, sąrašu, veiksmų, kurie atitinka didesnio bendro finansavimo reikalavimus, kaip nurodyta IV priede, sąrašu ir veiklos parama, kaip numatyta VII priede, siekiant toliau plėtoti bendrą stebėsenos ir vertinimo sistemą. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais ir pilietinės visuomenės organizacijomis, įskaitant migrantų ir pabėgėlių organizacijas, ir kad šios konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais; [60 pakeit.]

(57)  siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011(24). Nagrinėjimo procedūra turėtų būti taikoma įgyvendinimo aktams, kuriais nustatomos bendros valstybių narių pareigos, visų pirma teikti informaciją Komisijai, o patariamoji procedūra turėtų būti taikoma priimant įgyvendinimo aktus, susijusius su informacijos teikimo Komisijai pagal programavimo ir ataskaitų teikimo tvarką sąlygomis, atsižvelgiant į visiškai techninį jų pobūdį;

(58)  kadangi šio reglamento tikslo tikslų, t. y. stiprinti solidarumą tarp valstybių narių, prisidėti prie veiksmingo migracijos srautų valdymo Sąjungoje pagal bendrą ir bendros prieglobsčio ir tarptautinės apsaugos politiką ir bendrą imigracijos politiką, papildomos apsaugos, laikinos apsaugos politikos ir bendros imigracijos politikos įgyvendinimo, stiprinimo ir plėtojimo, valstybės narės negali deramai pasiekti vienos ir to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti; [61 pakeit.]

(59)  pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo dėl [Jungtinės Karalystės] ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 3 straipsnį ir nepažeidžiant to protokolo 4 straipsnio, Airija [nedalyvauja priimant šį reglamentą, jis jai neprivalomas ir netaikomas / pranešė apie norą dalyvauti priimant ir taikant šį sprendimą];

(60)  Pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(61)  tikslinga šio reglamento taikymo trukmę suderinti su Tarybos reglamento (ES, Euratomas) …/2021 [Daugiametės finansinės programos reglamento] taikymo trukme,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

1.  Šiuo reglamentu įsteigiamas Prieglobsčio ir, migracijos ir integracijos fondas (toliau – fondas). [62 pakeit.]

2.  Šiame reglamente nustatomi fondo tikslai, 2021–2027 m. biudžetas, Sąjungos finansavimo formos ir tokio finansavimo teikimo taisyklės.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

a)  tarptautinės apsaugos prašytojas – pareiškėjas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) .../.. [Prieglobsčio procedūrų reglamentas](25) Direktyvos 2013/32/ES 2 straipsnio [x] c punkte; [63 pakeit.]

b)  asmuo, kuriam suteikta tarptautinė apsauga – asmuo, kaip apibrėžta Reglamento (ES) .../... [Priskyrimo reglamentas](26) Direktyvos 2011/95/ES [2] straipsnio 2 b punkte; [64 pakeit.]

c)  derinimo operacija – Sąjungos biudžeto lėšomis remiami veiksmai, įskaitant atliekamus derinimo priemonėmis, kaip apibrėžta Finansinio reglamento 2 straipsnio 6 punkte, kuriais negrąžintinos paramos formos arba Sąjungos biudžeto finansinės priemonės derinamos su plėtros ar kitų viešųjų finansų įstaigų, taip pat komercinių finansų įstaigų ir investuotojų teikiamos grąžintinos paramos formomis;

d)  šeimos narys – trečiosios šalies pilietis, kaip apibrėžta pagal Sąjungos teisę, susijusią su politikos sritimi, kurioje vykdomi fondo lėšomis remiami veiksmai;

e)  humanitarinis priėmimas – priėmimas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) .../... [2] straipsnyje [Sąjungos lygmens perkėlimo į ES [ir humanitarinio priėmimo] sistema] (27) humanitarinė programatrečiųjų šalių piliečių arba asmenų be pilietybės, kuriems suteikta tarptautinė apsauga arba humanitarinis statusas pagal nacionalinę teisę, kuris užtikrina teises ir pareigas, lygiavertes nustatytosioms Direktyvos 2011/95/ES 20–32 ir 34 straipsniuose papildomos apsaugos gavėjams, priėmimas, Jungtinių Tautų vyriausiajam pabėgėlių reikalų komisarui (UNHCR) ar kitam atitinkamam tarptautiniam organui nukreipus, jei to prašo valstybė narė, iš trečiosios šalies, į kurią jie buvo priversti persikelti, į valstybių narių teritoriją; [65 pakeit.]

f)  išsiuntimas – išsiuntimas, kaip apibrėžta Direktyvos 2008/115/EB 3 straipsnio 5 punkte;

g)  perkėlimas į ES – perkėlimas į ES, kaip apibrėžta Reglamento (ES) .../.. [2] straipsnyje [Sąjungos lygmens perkėlimo į ES [ir humanitarinio priėmimo] sistema] trečiųjų šalių piliečių arba asmenų be pilietybės, kuriems suteikta tarptautinė apsauga ir kurie turi galimybę pasinaudoti ilgalaikiu sprendimu pagal Sąjungos ir nacionalinę teisę, priėmimas, Jungtinių Tautų vyriausiajam pabėgėlių reikalų komisarui (UNHCR) nukreipus, iš trečiosios šalies, į kurią jie buvo priversti persikelti, į valstybių narių teritoriją; [66 pakeit.]

h)  grąžinimas – grąžinimas, kaip apibrėžta Direktyvos 2008/115/EB 3 straipsnio 3 punkte;

i)  trečiosios šalies pilietis – asmuo, kuris nėra Sąjungos pilietis, kaip apibrėžta SESV 20 straipsnio 1 dalyje. Nuoroda į trečiosios šalies piliečius apima asmenis be pilietybės ir nenustatytos pilietybės asmenis;

j)  pažeidžiamas asmuo – asmuo, kaip apibrėžta pagal Sąjungos teisę, susijusią su politikos sritimi, kurioje vykdomi fondo lėšomis remiami veiksmai;

ja)  nelydimas nepilnametis – nepilnametis, į valstybių narių teritoriją atvykęs nelydimas pagal atitinkamos valstybės narės teisę ar praktiką už jį atsakingo suaugusio asmens tol, kol toks suaugusysis ima juo faktiškai rūpintis, taip pat nepilnametis, kuris liko be palydos po to, kai atvyko į valstybių narių teritoriją. [67 pakeit.]

3 straipsnis

Fondo tikslai

1.  Fondo politikos tikslas – prisidėti prie veiksmingo migracijos srautų valdymo, atsižvelgiant į atitinkamą Sąjungos acquis visų bendros Europos prieglobsčio politikos aspektų pagal SESV 78 straipsnį ir bendros Europos imigracijos politikos pagal SESV 79 straipsnį įgyvendinimo, stiprinimo ir plėtojimo paisant solidarumo ir teisingo atsakomybės pasidalijimo principo ir kartu visapusiškai laikantis Sąjungos ir valstybių narių įsipareigojimų dėl pagal tarptautinę teisę ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintų teisių ir principų. [68 pakeit.]

2.  Atsižvelgiant į 1 dalyje nurodytą politikos tikslą šis fondas prisideda prie šių konkrečių tikslų:

a)  stiprinti ir plėtoti visus bendros Europos prieglobsčio sistemos aspektus, įskaitant jos išorės aspektą;

b)  remti teisėtą migraciją į valstybes nares, taip pat prisidėti prie trečiųjų šalių piliečių integracijos stiprinti ir plėtoti teisėtos migracijos politiką Europos ir nacionaliniu lygmenimis, atsižvelgiant į valstybių narių ekonominius ir socialinius poreikius; [69 pakeit.]

c)  prisidėti kovojant su neteisėta migracija ir užtikrinti veiksmingą grąžinimą ir readmisiją į trečiąsias šalis prie veiksmingos trečiųjų šalių piliečių integracijos ir socialinės įtraukties ir jas skatinti, užtikrinant papildomumą su kitais Sąjungos fondais; [70 pakeit.]

ca)  prisidėti kovojant su neteisėta migracija ir užtikrinti veiksmingą, saugų ir nežeminantį orumo grąžinimą ir readmisiją į trečiąsias šalis bei reintegraciją jose; [71 pakeit.]

cb)  užtikrinti valstybių narių solidarumą ir teisingą dalijimąsi atsakomybe, įskaitant praktinį bendradarbiavimą, visų pirma su tomis valstybėmis narėmis, kurioms su migracija susiję iššūkiai daro didžiausią poveikį. [72 pakeit.]

3.  Siekiant 2 dalyje nurodytų konkrečių tikslų, fondo veikla įgyvendinama taikant II priede išvardytas įgyvendinimo priemones.

3a straipsnis

Partnerystė

Vykdant fondo veiklą į partnerystę įtraukiamos bent vietos ir regionų valdžios institucijos arba joms atstovaujančios asociacijos, atitinkamos tarptautinės organizacijos, nevyriausybinės organizacijos, visų pirma pabėgėlių ir migrantų organizacijos, nacionalinės žmogaus teisių institucijos ir lygybės įstaigos, taip pat ekonominiai ir socialiniai partneriai.

Šis partneriai tikslingai dalyvauja rengiant, įgyvendinant, stebint ir vertinant programas. [73 pakeit.]

4 straipsnis

Paramos apimtis

1.  Siekiant 3 straipsnyje nurodytų tikslų ir laikantis II priede išvardytų įgyvendinimo priemonių šio fondo lėšomis visų pirma remiami III priede išvardyti veiksmai Laikantis II priede išvardytų įgyvendinimo priemonių pagal šį fondą remiami veiksmai, padedantys siekti 3 straipsnyje nurodytų ir III priede išvardytų tikslų. Komisijai pagal 32 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, iš dalies keičiančius III priede pateiktą veiksmų, tinkamų remti fondo lėšomis, sąrašą. [74 pakeit.]

2.  Siekiant šio reglamento 3 straipsnyje nurodytų tikslų šio fondo lėšomis gali būti remiami, išskirtiniais atvejais fondas, laikydamasis apibrėžtų apribojimų ir taikydamas tinkamas apsaugos priemones, prireikus gali remti III priede nurodytus Sąjungos prioritetus atitinkantys veiksmai, susiję veiksmus, susijusius su trečiosiomis šalimis, ir prireikus trečiosiose šalyse pagal 5 ir 6 straipsnius. [75 pakeit.]

2a.  Nedarant poveikio 16 straipsnio nuostatoms, bendra paramos trečiosioms šalims pagal teminę priemonę arba su jomis susijusių veiksmų finansavimo pagal 9 straipsnį suma neviršija 5 proc. visos pagal 8 straipsnio 2 dalies b punktą teminei priemonei skirtos sumos. [76 pakeit.]

2b.  Nedarant poveikio 16 straipsnio nuostatoms, bendra paramos trečiosioms šalims pagal valstybių narių programas arba su jomis susijusių veiksmų finansavimo pagal 13 straipsnį suma kiekvienai valstybei narei neviršija 5 proc. visos pagal 8 straipsnio 2 dalies a punktą, 11 straipsnio 1 dalį ir I priedą tai valstybei narei skirtos sumos. [77 pakeit.]

2c.  Pagal šią dalį remiami veiksmai yra visiškai suderinami su priemonėmis, remiamomis pagal Sąjungos išorės finansavimo priemones, ir su bendraisiais Sąjungos išorės veiksmų tikslais ir principais. [78 pakeit.]

3.  Šio reglamento tikslais remiami veiksmai, kuriuos vykdant daugiausia dėmesio skiriama vienai ar daugiau tikslinių grupių, kurioms taikomi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 78 ir 79 straipsniai.

4a straipsnis

Lyčių lygybė ir nediskriminavimas

Komisija ir valstybės narės užtikrina, kad lyčių lygybė ir lyčių aspekto integravimas būtų skatinami ir laikomi neatsiejama proceso dalimi įvairiais fondo įgyvendinimo etapais. Komisija ir valstybės narės imasi visų reikiamų veiksmų, kad užkirstų kelią bet kokiai diskriminacijai dėl lyties, rasės, odos spalvos, etninės ar socialinės kilmės, genetinių bruožų, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinės ar kitos nuomonės, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos, norint pasinaudoti fondo lėšomis ir įvairiais fondo įgyvendinimo etapais. [79 pakeit.]

5 straipsnis

Su fondo veikla susijusios trečiosios šalys

Fondo veikloje gali dalyvauti Šengeno asocijuotosios trečiosios šalys konkrečiame susitarime dėl trečiosios šalies dalyvavimo Prieglobsčio ir migracijos fondo veikloje fondo veikloje, kuris priimamas pagal SESV 218 straipsnį, nustatytomis sąlygomis, jeigu susitarime: [80 pakeit.]

–  užtikrinta teisinga fondo veikloje dalyvaujančios trečiosios šalies įnašų ir naudos pusiausvyra;

–  nustatytos dalyvavimo fondo veikloje sąlygos, be kita ko, apskaičiuojami finansiniai įnašai į fondą ir jų administracinės išlaidos. Pagal Finansinio reglamento [21 straipsnio 5 dalį] šie įnašai sudaro asignuotąsias pajamas;

–  trečiajai šaliai nesuteikiama galių priimti sprendimus dėl fondo;

–  garantuojamos Sąjungos teisės užtikrinti patikimą finansų valdymą ir apsaugoti savo finansinius interesus.

Rengdama šiame straipsnyje nurodytą konkretų susitarimą, Komisija konsultuojasi su Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra, ypač dėl susitarimo pagrindinių teisių aspektų. [81 pakeit.]

6 straipsnis

Reikalavimus atitinkantys subjektai

1.  Reikalavimus atitinka šie subjektai:

a)  teisės subjektai, įsisteigę bet kurioje iš šių šalių:

1)  valstybėje narėje arba su ja susijusioje užjūrio šalyje ar teritorijoje;

2)  su fondo veikla susijusioje trečiojoje šalyje;

3)  darbo programoje nurodytoje trečiojoje šalyje toje programoje nustatytomis sąlygomis ir laikantis sąlygos, kad visais tos trečiosios šalies arba su ja susijusiais veiksmais visapusiškai paisoma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintų teisių ir principų ir Sąjungos bei valstybių narių tarptautinių įsipareigojimų; [82 pakeit.]

b)  teisės subjektas, įsteigtas pagal Sąjungos teisę, ar atitinkama tarptautinė organizacija. [83 pakeit.]

2.  Fiziniai asmenys laikomi neatitinkančiais reikalavimų.

3.  Trečiojoje šalyje įsisteigę teisės subjektai išimties tvarka atitinka dalyvavimo reikalavimus, jei to reikia tam tikro veiksmo tikslams pasiekti. [84 pakeit.]

4.  Reikalavimus atitinka teisės subjektai, dalyvaujantys kaip konsorciumai, kuriuos sudaro mažiausiai du nepriklausomi subjektai, įsisteigę skirtingose valstybėse narėse arba su tomis valstybėmis susijusiose užjūrio šalyse ar teritorijose arba trečiosiose šalyse, kai taip prisidedama prie šio reglamento 3 straipsnyje išdėstytų fondo tikslų įgyvendinimo. [85 pakeit.]

II SKYRIUS

FINANSINĖ IR ĮGYVENDINIMO PROGRAMA

1 SKIRSNIS

BENDROS NUOSTATOS

7 straipsnis

Bendrieji principai

1.  Pagal šį reglamentą teikiama parama papildo nacionalinius, regionų ir vietos intervencinius veiksmus ir ja pirmiausia siekiama suteikti Sąjungos pridėtinę vertę šio reglamento tikslams. [86 pakeit.]

2.  Komisija ir valstybės narės užtikrina, kad pagal šį reglamentą ir valstybių narių teikiama parama derėtų su atitinkamais Sąjungos veiksmais, politika ir prioritetais ir papildytų nacionalines priemones ir kitas Sąjungos priemones bei kitų Sąjungos fondų lėšomis finansuojamas priemones, visų pirma, finansuojamas struktūrinių fondų ir Sąjungos išorės finansinių priemonių lėšomis, ir būtų su jomis suderinta. [87 pakeit.]

3.  Fondo veikla įgyvendinama taikant pasidalijamąjį, tiesioginį arba netiesioginį valdymą pagal Finansinio reglamento [62 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktus].

8 straipsnis

Biudžetas

1.  Fondo veiklos įgyvendinimo 2021–2027 m. finansinis paketas – 9 204 957 000 EUR 2018 m. kainomis (10 415 000 000 EUR dabartinėmis kainomis). [88 pakeit.]

2.  Finansiniai ištekliai naudojami taip:

a)  5 522 974 200 EUR 2018 m. kainomis (6 249 000 000 EUR dabartinėmis kainomis) skiriama programoms, įgyvendinamoms taikant pasidalijamąjį valdymą; [89 pakeit.]

b)  3 681 982 800 EUR 2018 m. kainomis (4 166 000 000 EUR dabartinėmis kainomis) skiriama teminei priemonei. [90 pakeit.]

3.  Komisijos iniciatyva iki 0,42 proc. finansinio paketo lėšų skiriama techninei paramai, kaip nurodyta Reglamento (ES) .../... [Bendrų nuostatų reglamentas] 29 straipsnyje. [91 pakeit.]

9 straipsnis

Bendros nuostatos dėl teminės priemonės įgyvendinimo

1.  8 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytas finansinis paketas skirstomas lanksčiai pagal teminę priemonę, taikant pasidalijamąjį, tiesioginį ir netiesioginį valdymą, kaip nustatyta darbo programose. Pagal teminę priemonę skiriamas finansavimas naudojamas jos sudedamosioms dalims:

a)  konkretiems veiksmams,

b)  Sąjungos veiksmams,

c)  pagalbai ekstremaliosios situacijos atveju,

d)  perkėlimui į ES,

e)  valstybėms narėms, kurios padeda siekti solidarumo ir užtikrinti atsakomybę įskaitant vietos ir regionines valdžios institucijas, ir tarptautinėms bei nevyriausybinėms organizacijoms, kurios padeda siekti solidarumo, remti ir [92 pakeit.]

f)  Europos migracijos tinklui.

Komisijos iniciatyva techninė parama taip pat remiama teminės priemonės finansinio paketo lėšomis.

2.  Finansavimas pagal teminę priemonę skiriamas prioritetams, kurie suteikia Sąjungai didelės pridėtinės vertės arba kuriais reaguojama į neatidėliotinus poreikius, laikantis II priede išdėstytų sutartų Sąjungos prioritetų arba vykdant III priede nurodytus finansuoti tinkamus veiksmus.

Komisija užtikrina nuolatinį pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimą rengiant, įgyvendinant, stebint ir vertinant darbo programas.

Ne mažiau kaip 20 proc. pagal teminę priemonę teikiamo finansavimo skiriama 3 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytam konkrečiam tikslui įgyvendinti.

Ne mažiau kaip 10 proc. finansavimo pagal teminę priemonę skiriama 3 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos b punkte nurodytam konkrečiam tikslui.

Ne mažiau kaip 10 proc. finansavimo pagal teminę priemonę skiriama 3 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos c punkte nurodytam konkrečiam tikslui.

Ne mažiau kaip 10 proc. finansavimo pagal teminę priemonę skiriama 3 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos cb punkte nurodytam konkrečiam tikslui. [93 pakeit.]

3.  Kai pagal teminę priemonę finansavimas valstybėms narėms skiriamas taikant tiesioginį arba netiesioginį valdymą, užtikrinama, kad dėl atrinktų projektų Komisija nepriimtų pagrįstos nuomonės dėl pažeidimų pagal SESV 258 straipsnį, dėl kurios kiltų rizika projektų išlaidų teisėtumui, tvarkingumui ar projektų vykdymui projektams finansavimas neskiriamas, jei pateikiama aiškių įrodymų, kurie kelia abejonių dėl tų projektų teisėtumo ar to finansavimo teisėtumo ir tvarkingumo arba tų projektų vykdymo, Komisijai priėmus pagrįstą nuomonę dėl pažeidimų pagal SESV 258 straipsnį. [94 pakeit.]

4.  Kai pagal teminę priemonę finansavimas įgyvendinamas taikant pasidalijamąjį valdymą, Reglamento (ES) .../... [Bendrų nuostatų reglamentas] 18 straipsnio ir 19 straipsnio 2 dalies tikslais Komisija įvertina, ar dėl numatytų veiksmų negali būti priimta Komisijos pagrįsta nuomonė dėl pažeidimų pagal SESV 258 straipsnį, dėl kurios kiltų rizika numatytų projektų išlaidų teisėtumui, tvarkingumui ar projektų vykdymui Komisija užtikrina, kad projektams finansavimas nebūtų skiriamas, jei pateikiama aiškių įrodymų, kurie kelia abejonių dėl tų projektų teisėtumo ar to finansavimo teisėtumo ir tvarkingumo arba tų projektų vykdymo, Komisijai priėmus pagrįstą nuomonę dėl pažeidimų pagal SESV 258 straipsnį. [95 pakeit.]

5.  Komisija pagal metinius Sąjungos biudžeto asignavimus nustato bendrą sumą, skirtiną teminei priemonei. Komisija pagal 32 straipsnį priima deleguotuosius aktus, siekdama nustatyti Finansinio reglamento [110] straipsnyje nurodytus teminei priemonei skirtus finansavimo sprendimus, kuriuose skirtas darbo programas, kuriose nustatomi remtini tikslai bei veiksmai ir nurodomos konkrečios kiekvienai jos sudedamajai daliai, kaip nurodyta 1 dalyje, skiriamos sumos. Prireikus finansavimo sprendimuose nustatoma bendra derinimo operacijoms rezervuota suma Tokios darbo programos skelbiamos viešai. [96 pakeit.]

6.  Pagal teminę priemonę visų pirma remiami veiksmai, kuriems taikoma II priedo 2 dalies b a punkte nurodyta įgyvendinimo priemonė ir kuriuos įgyvendina vietos ir regioninės valdžios institucijos arba pilietinės visuomenės organizacijos. Todėl bent 5 proc. teminei priemonei skirto finansinio paketo skiriama pagal tiesioginį arba netiesioginį valdymą integracijos veiksmus įgyvendinančioms vietos ir regionų valdžios institucijoms. [97 pakeit.]

7.  Priėmusi finansavimo sprendimus darbo programas, kaip nurodyta 5 dalyje, Komisija gali iš dalies atitinkamai pakeisti programas, įgyvendinamas taikant pasidalijamąjį valdymą. [98 pakeit.]

8.  Šie finansavimo sprendimai Šios darbo programos gali būti metiniai metinės arba daugiamečiai daugiametės ir gali būti skirti skirtos vienai ar kelioms teminės priemonės sudedamosioms dalims. [99 pakeit.]

2 SKIRSNIS

PARAMA IR ĮGYVENDINIMAS TAIKANT PASIDALIJAMĄJĮ VALDYMĄ

10 straipsnis

Taikymo sritis

1.  Šis skirsnis taikomas 8 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytai finansinio paketo daliai ir papildomiems ištekliams, kurie turi būti įgyvendinami taikant pasidalijamąjį valdymą pagal 9 straipsnyje nurodytą teminei priemonei skirtą Komisijos sprendimą.

2.  Pagal šį skirsnį teikiama parama įgyvendinama taikant pasidalijamąjį valdymą, laikantis Finansinio reglamento [63] straipsnio ir Reglamento (ES) .../.... [Bendrų nuostatų reglamentas] nuostatų, kuriomis nustatomos keliems Sąjungos fondams, įskaitant Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondą, bendros finansinės taisyklės. [100 pakeit.]

11 straipsnis

Biudžeto ištekliai

1.  8 straipsnio 2 dalies a punkte nurodyti ištekliai nacionalinėms programoms (toliau – programos), kurias valstybės narės įgyvendina taikydamos pasidalijamąjį valdymą, preliminariai paskirstomi taip:

a)  5 207 500 000 EUR – valstybėms narėms, atsižvelgiant į I priedą;

b)  1 041 500 000 EUR – valstybių narių programoms skirtų asignavimų koregavimui, kaip nurodyta 14 straipsnio 1 dalyje.

2.  Jeigu 1 dalies b punkte nurodyta suma nepaskirstoma, likusi suma gali būti pridėta prie 8 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytos sumos.

12 straipsnis

Bendro finansavimo normos

1.  Iš Sąjungos biudžeto skiriama paramos dalis neviršija 75 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Valstybės narės raginamos skirti atitinkamų lėšų fondo remiamiems veiksmams. [101 pakeit.]

2.  Iš Sąjungos biudžeto skiriamos paramos dalis gali būti padidinta iki 90 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų, susijusių su projektais, kurie įgyvendinami pagal konkrečius veiksmus.

3.  Iš Sąjungos biudžeto skiriamos paramos dalis gali būti padidinta padidinama iki 90 mažiausiai 80 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų, susijusių su IV priede išvardytais veiksmais ir gali būti padidinta iki 90 proc. minėtųjų išlaidų. [102 pakeit.]

4.  Iš Sąjungos biudžeto skiriamos paramos dalis gali būti padidinta iki 100 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų, susijusių su veiklos parama.

5.  Iš Sąjungos biudžeto skiriamos paramos dalis gali būti padidinta iki 100 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų, susijusių su pagalba ekstremaliosios situacijos atveju.

6.  Komisijos sprendime, kuriuo patvirtinama programa, nustatoma bendro finansavimo norma ir didžiausia galima paramos, iš šio fondo teikiamos 1–5 dalyse nurodytų rūšių veiksmams, suma.

7.  Kiekvienam konkrečiam tikslui Komisijos sprendime nustatoma, ar konkretaus tikslo bendro finansavimo norma turi būti taikoma:

a)  visam įnašui, įskaitant viešąjį ir privatųjį įnašus, arba

b)  tik viešajam įnašui.

13 straipsnis

Programos

1.  Kiekviena valstybė narė ir Komisija užtikrina, kad jos nacionalinėje programoje nustatyti prioritetai derėtų su Sąjungos prioritetais prieglobsčio ir migracijos valdymo srityje ir jais būtų reaguojama į toje srityje ir jais būtų reaguojama į toje srityje kylančius uždavinius ir kad jie kylančias problemas, visiškai atitiktų susijusį Sąjungos acquis ir sutartus Sąjungos prioritetus Sąjungos ir valstybių narių tarptautinius įsipareigojimus pagal tarptautines priemones, kurių dokumentus jos yra pasirašiusios, visų pirma JT vaiko teisių konvenciją. Apibrėždamos savo programų prioritetus valstybės narės užtikrina, kad būtų tinkamai atsižvelgta į II priede išdėstytas įgyvendinimo priemones. Todėl valstybės narės mažiausiai 20 proc. joms paskirtų lėšų skiria 3 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos a punkte nurodytam konkrečiam tikslui.

Valstybės narės mažiausiai 10 proc. joms paskirtų lėšų skiria 3 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos b punkte nurodytiems konkretiems tikslams.

Valstybės narės mažiausiai 10 proc. joms paskirtų lėšų skiria 3 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos c punkte nurodytiems konkretiems tikslams.

Valstybės narės mažiausiai 10 proc. joms paskirtų lėšų skiria 3 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos cb punkte nurodytam konkrečiam tikslui. [103 pakeit.]

1a.  Valstybės narės taip pat užtikrina, kad į jų programas būtų įtrauktos priemonės, susijusios su visais 3 straipsnio 2 dalyje nurodytais konkrečiais fondo tikslais, ir ištekliai tikslams būtų paskirstomi taip, kad būtų užtikrintas tų tikslų įgyvendinimas. Vertindama valstybių narių programas, Komisija užtikrina, kad projektams finansavimas nebūtų skiriamas, jei pateikiama aiškių įrodymų, kurie kelia abejonių dėl tų projektų teisėtumo ar to finansavimo teisėtumo ir tvarkingumo arba tų projektų vykdymo, Komisijai priėmus pagrįstą nuomonę dėl pažeidimo nagrinėjimo procedūros pagal SESV 258 straipsnį. [104 pakeit.]

2.  Komisija užtikrina, kad pradedant rengti programas šiame procese dalyvautų Europos prieglobsčio paramos biuras, Europos Sąjungos prieglobsčio pagrindinių teisių agentūra ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra, atsižvelgiant į jų kompetenciją. Komisija konsultuojasi su Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra, Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra ir Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra paramos biuru dėl programų projektų, siekdama užtikrinti, kad jie derėtų su agentūrų ir valstybių narių veiksmais ir juos papildytų. [105 pakeit.]

3.  Komisija gali įtraukti Europos prieglobsčio paramos biurą, Europos Sąjungos prieglobsčio pagrindinių teisių agentūrą, Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrą ir Jungtinių Tautų vyriausiąjį pabėgėlių reikalų komisarą, kai tinkama, į 5 skirsnyje nurodytą stebėsenos ir vertinimo veiklą, visų pirma siekdama užtikrinti, kad veiksmai, kuriems vykdyti teikiama fondo parama, atitiktų susijusį Sąjungos acquis ir sutartus Sąjungos prioritetus. [106 pakeit.]

4.  Be vykdomos stebėsenos, vykdomos pagal Reglamentą (ES) [.../...] [Reglamentas dėl prieglobsčio agentūros], veiklos arba remiantis Reglamentu (ES) Nr. 1053/2013 priimtų rekomendacijų, kurios patenka į šio reglamento taikymo sritį, atitinkama valstybė narė kartu su Komisija ir prireikus su Europos prieglobsčio paramos biuru, Europos Sąjungos prieglobsčio pagrindinių teisių agentūra ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra išnagrinėja, kaip atsižvelgti į išvadas, be kita ko, pašalinti su pajėgumais ir pasirengimu susijusius trūkumus ar problemas, ir įgyvendina rekomendacijas vykdydama savo programą. [107 pakeit.]

5.  Prireikus atitinkama programa iš dalies pakeičiama, kad būtų atsižvelgta į 4 dalyje nurodytas rekomendacijas ir į pažangą siekiant tarpinių reikšmių ir tikslų, įvertintą metinėse veiklos rezultatų ataskaitose, kaip nurodyta 30 straipsnio 2 dalies a punkte. Priklausomai nuo pakeitimų poveikio, Komisija gali patvirtinti patikslintą programą. [108 pakeit.]

6.  Bendradarbiaujant ir pasikonsultavus su Komisija ir atitinkamomis agentūromis, atsižvelgiant į jų kompetenciją, prireikus pagal programą gali būti perskirstyti ištekliai, siekiant įgyvendinti 4 dalyje nurodytas finansinį poveikį turinčias rekomendacijas.

7.  Valstybės narės visų pirma vykdo IV priede išvardytus veiksmus, kuriems gali būti taikoma didesnė bendro finansavimo norma. Nenumatytų arba naujai atsiradusių aplinkybių atveju arba siekiant užtikrinti veiksmingą finansavimo panaudojimą, pagal 32 straipsnį Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas IV priede pateiktas veiksmų, kuriems gali būti taikoma didesnė bendro finansavimo norma, sąrašas.

7a.  Nacionalinėse programose gali būti numatyta į III priedo 3a punkte nurodytų veiksmų taikymo sritį įtraukti tame punkte nurodytai tikslinei grupei priklausančių asmenų tiesioginius artimuosius tiek, kiek tai būtina siekiant veiksmingai įgyvendinti tuos veiksmus. [109 pakeit.]

8.  Nedarant poveikio 4 straipsnio 2 dalies antrai pastraipai, kai valstybė narė nusprendžia įgyvendinti projektus su trečiąja šalimi arba trečiojoje šalyje naudojant iš šio fondo teikiamą paramą, prieš pradėdama įgyvendinti projektą atitinkama valstybė narė pasikonsultuoja su Komisija paprašo Komisijos patvirtinimo. Komisija užtikrina planuojamų projektų papildomumą ir suderinamumą su kitais Sąjungos ir valstybių narių veiksmais, kurių imtasi atitinkamoje trečiojoje šalyje arba kurie yra su ta šalimi susiję, ir patikrina, ar tenkinamos 6 straipsnio 1 dalies a punkto 3 papunktyje nustatytos sąlygos. [110 pakeit.]

9.  Programavimas, kaip nurodyta Reglamento (ES) .../2021 [Bendrų nuostatų reglamentas] 17 straipsnio 5 dalyje, grindžiamas VI priedo 1 lentelėje nurodytų rūšių intervenciniais veiksmais Kiekvienoje nacionalinėje programoje kiekvienam konkrečiam tikslui nustatomos intervencinių veiksmų rūšys pagal VI priedo 1 lentelę ir pateikiamas orientacinis programuojamų išteklių paskirstymas pagal intervencinio veiksmo rūšį arba paramos sritį. [111 pakeit.]

9a.  Visos valstybės narės skelbia savo programas specialioje interneto svetainėje ir perduoda jas Europos Parlamentui ir Tarybai. Toje svetainėje nurodomi įgyvendinant programą remiami veiksmai ir pateikiamas paramos gavėjų sąrašas. Ji nuolat atnaujinama, bent jau tuo pat metu, kai skelbiamos metinės veiklos rezultatų ataskaitos, kaip nurodyta 30 straipsnyje. [112 pakeit.]

14 straipsnis

Laikotarpio vidurio peržiūra

-1.  Programos peržiūrimos atliekant laikotarpio vidurio peržiūrą ir vertinimą pagal šio reglamento 29 straipsnį. [113 pakeit.]

1.  Iki 2024 m. pabaigos Komisija, informavusi Europos Parlamentą, atitinkamų valstybių narių programoms skiria papildomą 11 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytą sumą, atsižvelgdama į I priedo 1 dalies b punkte–5 dalyje nurodytus kriterijus. Finansavimas teikiamas laikotarpiui nuo 2025 kalendorinių metų. [114 pakeit.]

2.  Jei mokėjimo paraiškų, teikiamų pagal Reglamento (ES) .../2021 [Bendrų nuostatų reglamentas] [85] straipsnį, negauta dėl bent 10 30 proc. pirminio programos asignavimo, nurodyto 11 straipsnio 1 dalies a punkte, atitinkama valstybė narė neatitinka reikalavimų gauti papildomą asignavimą savo programai, nurodytai 1 dalyje. [115 pakeit.]

3.  Nuo 2025 m. skiriant lėšas pagal teminę priemonę, kai tinkama, atsižvelgiama į pažangą, padarytą siekiant veiklos peržiūros plano tarpinių reikšmių, kaip nurodyta Reglamento (ES) .../2021 [Bendrų nuostatų reglamentas] [12] straipsnyje, ir į nustatytus įgyvendinimo trūkumus. [116 pakeit.]

15 straipsnis

Konkretūs veiksmai

1.  Konkretūs veiksmai – tai šio reglamento tikslus atitinkantys tarptautiniai ar nacionaliniai projektai, turintys Sąjungos pridėtinę vertę, kuriems įgyvendinti vienos, kelių ar visų valstybių narių programoms gali būti skirti papildomi asignavimai. [117 pakeit.]

2.  Be asignavimų, apskaičiuotų pagal 11 straipsnio 1 dalį, valstybės narės gali gauti papildomą sumą konkretiems veiksmams, jeigu programoje numatyta ją skirti ir jei ji naudojama, siekiant padėti įgyvendinti šio reglamento tikslus.

3.  Šis finansavimas negali būti naudojamas kitiems programoje numatytiems veiksmams, išskyrus tinkamai pagrįstomis aplinkybėmis ir jei Komisija tam pritaria iš dalies pakeisdama programą.

16 straipsnis

Sąjungos lygmens perkėlimo į ES [ir humanitarinio priėmimo] sistemai skirti ištekliai

1.  Be asignavimų, apskaičiuotų pagal 11 straipsnio 1 dalies a punktą, pagal tikslinę Sąjungos perkėlimo į ES sistemą valstybėms narėms už kiekvieną į ES perkeltą asmenį gali būti skirtas papildomas 10 000 EUR įnašas. Tas įnašas skiriamas kaip finansavimas, nesusijęs su išlaidomis pagal Finansinio reglamento [125] straipsnį.

2.  1 dalyje nurodyta suma valstybėms narėms skiriama iš dalies pakeitus jų programą, su sąlyga, kad asmuo, už kurį skiriamas įnašas, buvo veiksmingai perkeltas pagal Sąjungos perkėlimo į ES [ir humanitarinio priėmimo] sistemą.

3.  Šis finansavimas negali būti naudojamas kitiems programoje numatytiems veiksmams, išskyrus tinkamai pagrįstomis aplinkybėmis ir jei Komisija tam pritaria iš dalies pakeisdama programą.

4.  Valstybės narės saugo reikiamą informaciją, kad būtų galima tinkamai nustatyti į ES perkeltų asmenų tapatybę ir jų perkėlimo datą. [118 pakeit.]

16a straipsnis

Perkėlimui į ES ir humanitariniam priėmimui skirti ištekliai

1.  Be asignavimų, apskaičiuotų pagal 11 straipsnio 1 dalies a punktą, valstybės narės kas dvejus metus gauna papildomą sumą, pagrįstą vienkartine 10 000 EUR išmoka už kiekvieną vykdant perkėlimą į ES priimtą asmenį.

2.  Be asignavimų, apskaičiuotų pagal 11 straipsnio 1 dalies a punktą, valstybės narės kas dvejus metus gauna papildomą sumą, pagrįstą vienkartine 6 000 EUR išmoka už kiekvieną pagal humanitarines programas priimtą asmenį.

3.  Atitinkamais atvejais valstybės narės taip pat gali būti laikomos atitinkančiomis vienkartinės išmokos skyrimo kriterijus už 1 dalyje nurodytų asmenų šeimos narius, siekiant užtikrinti šeimos vienovę.

4.  1 ir 2 dalyse nurodyta papildoma suma pirmą kartą skiriama valstybėms narėms kas dvejus metus atskirais finansavimo sprendimais, kuriais patvirtinamos jų nacionalinės programos, o vėliau finansavimo sprendimu, kuris turi būti pridėtas prie sprendimų, kuriais patvirtinamos jų nacionalinės programos.

5.  Atsižvelgiant į esamus infliacijos lygius, atitinkamus pokyčius perkėlimo į Europos Sąjungą srityje ir veiksnius, kuriais gali būti optimizuotas finansinės paskatos, kurią suteikia vienkartinės išmokos, naudojimas, taip pat neviršijant turimų išteklių, Komisijai pagal 32 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kad prireikus būtų patikslinta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta vienkartinės išmokos suma. [119 pakeit.]

17 straipsnis

Reglamento .../... [Dublino reglamentas] įgyvendinimui remti skirti ištekliai

1.  Be asignavimų, apskaičiuotų pagal 11 straipsnio 1 dalies a punktą, valstybei narei už kiekvieną tarptautinės apsaugos prašytoją, už kurį valstybė narė tampa atsakinga nuo tada, kai valstybė narė susiduria su sudėtingomis aplinkybėmis, kaip nustatyta Reglamente (ES) .../... [Dublino reglamentas], skiriamas papildomas [10 000] EUR įnašas.

2.  Be asignavimų, apskaičiuotų pagal 11 straipsnio 1 dalies a punktą, valstybei narei už kiekvieną jai paskirtą tarptautinės apsaugos prašytoją, kuriuo viršijama tai valstybei narei nustatyta kvota, skiriamas papildomas [10 000] EUR įnašas.

3.  1 ir 2 dalyse nurodytai valstybei narei už kiekvieną pareiškėją, kuriam suteikta tarptautinė apsauga, už integracijos priemonių įgyvendinimą skiriamas papildomas [10 000] EUR įnašas.

4.  1 ir 2 dalyse nurodytai valstybei narei už kiekvieną asmenį, kai valstybė narė, remdamasi atnaujintu Reglamento (ES) .../... [EURODAC reglamentas] 11 straipsnio d punkte nurodytu duomenų rinkiniu, gali nustatyti, kad tas asmuo, vykdant sprendimą grąžinti arba sprendimą dėl išsiuntimo, privaloma tvarka arba savanoriškai išvyko iš valstybės narės teritorijos, skiriamas papildomas [10 000] EUR įnašas.

5.  Be asignavimų, apskaičiuotų pagal 11 straipsnio 1 dalies a punktą, valstybei narei už kiekvieną iš vienos valstybės narės į kitą perkeltą tarptautinės apsaugos prašytoją, už kiekvieną pagal Reglamento (ES) .../... [Dublino reglamentas] 34i straipsnio 1 dalies c punktą perkeltą pareiškėją ir, kai tinkama, už kiekvieną pagal Reglamento (ES) .../... [Dublino reglamentas] 34j straipsnio g punktą perkeltą pareiškėją skiriamas [500] EUR įnašas.

6.  Šiame straipsnyje nurodytos sumos skiriamos kaip finansavimas, nesusijęs su išlaidomis pagal Finansinio reglamento [125] straipsnį.

7.  1–5 dalyse nurodytos papildomos sumos skiriamos valstybėms narėms pagal jų programas, jeigu asmuo, už kurį skiriamas įnašas, atitinkamais atvejais buvo veiksmingai perduotas valstybei narei, veiksmingai grąžintas arba užregistruotas kaip pareiškėjas valstybėje narėje, kuri laikoma atsakinga pagal Reglamentą (ES) Nr.../.. [Dublino reglamentas].

8.  Šis finansavimas negali būti naudojamas kitiems programoje numatytiems veiksmams, išskyrus tinkamai pagrįstomis aplinkybėmis ir jei Komisija tam pritaria iš dalies pakeisdama programą. [120 pakeit.]

17a straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 604/2013 įgyvendinimui remti skirti ištekliai

1.  Be asignavimų, apskaičiuotų pagal šio reglamento 11 straipsnio 1 dalies a punktą, sprendžiančiajai valstybei narei skiriamas tarptautinės apsaugos prašytojo priėmimo išlaidų kompensavimas nuo tada, kai buvo pateiktas prašymas iki pareiškėjo perkėlimo į atsakingą valstybę narę arba kol sprendžiančioji valstybė narė prisiima atsakomybę už prašytoją pagal Reglamentą (ES) Nr. 604/2013.

2.  Be asignavimų, apskaičiuotų pagal šio reglamento 11 straipsnio 1 dalies a punktą, perkeliančiajai valstybei narei skiriamas prašytojo ar kitų asmenų, nurodytų Reglamento (ES) Nr. 604/2013 18 straipsnio 1 dalies c ir d punktuose, perkėlimui reikalingų išlaidų kompensavimas.

3.  Be asignavimų, apskaičiuotų pagal šio reglamento 11 straipsnio 1 dalies a punktą, kiekviena valstybė narė už kiekvieną nelydimą nepilnametį, kuriam toje valstybėje narėje suteikiama tarptautinė apsauga, gauna papildomą 10 000 EUR vienkartinę išmoką, jei ta valstybė narė neturi teisės gauti vienkartinę išmoką už atitinkamą nelydimą nepilnametį pagal 16 straipsnio 1 dalį.

4.  Šiame straipsnyje nurodytas kompensavimas skiriamas kaip finansavimas pagal Finansinio reglamento 125 straipsnį.

5.  2 dalyje nurodytas kompensavimas skiriamas valstybėms narėms pagal jų programas, jeigu asmuo, už kurį skiriamas kompensavimas, buvo veiksmingai perduotas valstybei narei pagal Reglamentą (ES) Nr. 604/2013. [121 pakeit.]

17b straipsnis

Ištekliai tarptautinės apsaugos prašytojų arba asmenų, kuriems suteikta tarptautinė apsauga, perkėlimui

1.  Siekiant įgyvendinti solidarumo ir teisingo atsakomybės pasidalijimo principą, be asignavimų, apskaičiuotų pagal 11 straipsnio 1 dalies a punktą, valstybės narės gauna papildomą sumą, pagrįstą 10 000 EUR vienkartine išmoka už kiekvieną iš kitos valstybės narės perkeltą tarptautinės apsaugos prašytoją arba asmenį, kuriam suteikta tarptautinė apsauga.

2.  Atitinkamais atvejais valstybės narės taip pat gali būti laikomos atitinkančiomis vienkartinės išmokos skyrimo kriterijus už 1 dalyje nurodytų asmenų šeimos narius, jei tie šeimos nariai buvo perkelti pagal šį reglamentą.

3.  1 dalyje nurodyta papildoma suma pirmą kartą skiriama valstybėms narėms atskirais finansavimo sprendimais, kuriais patvirtinamos jų nacionalinės programos, o vėliau finansavimo sprendimu, kuris turi būti pridėtas prie sprendimų, kuriais patvirtinamos jų nacionalinės programos. Šis finansavimas negali būti naudojamas kitiems programoje numatytiems veiksmams, išskyrus tinkamai pagrįstomis aplinkybėmis ir jei Komisija tam pritaria iš dalies pakeisdama programą.

4.  Siekiant veiksmingai įgyvendinti solidarumo ir teisingo atsakomybės pasidalijimo tarp valstybių narių tikslus, nurodytus SESV 80 straipsnyje, atsižvelgiant į esamus infliacijos lygius, atitinkamus pokyčius tarptautinės apsaugos prašytojų ir asmenų, kuriems suteikta tarptautinė apsauga, perkėlimo iš vienos valstybės narės į kitą srityje bei perkėlimo į ES ir kitokio ad hoc humanitarinio priėmimo srityje, veiksnius, kuriais gali būti optimizuotas finansinės paskatos, kurią suteikia vienkartinės išmokos, naudojimas, taip pat neviršijant turimų išteklių, Komisijai pagal 32 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kad prireikus būtų patikslinta šio straipsnio 1 dalyje nurodyta vienkartinės išmokos suma. [122 pakeit.]

18 straipsnis

Veiklos parama

1.  Veiklos parama sudaro dalį valstybės narės asignavimo, kuris gali būti naudojamas kaip parama valdžios institucijoms, atsakingoms už užduotis ir paslaugas, kurios yra Sąjungai naudinga viešoji paslauga, finansuoti.

2.  Valstybė narė gali iki 10 proc. sumos, iš fondo skirtos programai, naudoti veiklos paramai finansuoti, siekiant 3 straipsnio 2 dalies a ir c punktuose dalyje nustatytų tikslų. [123 pakeit.]

3.  Veiklos paramą naudojančios valstybės narės laikosi Sąjungos prieglobsčio ir grąžinimo imigracijos acquis ir visapusiškai gerbia Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintas teises ir principus. [124 pakeit.]

4.  Valstybės narės programoje ir 30 straipsnyje nurodytoje metinėje veiklos rezultatų ataskaitoje pagrindžia veiklos paramos naudojimą, siekiant šio reglamento tikslų. Prieš patvirtindama programą Komisija kartu su Europos prieglobsčio paramos biuru, Europos Sąjungos prieglobsčio pagrindinių teisių agentūra ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra, atsižvelgdamos į 13 straipsnį, įvertina pradinę padėtį valstybėse narėse, kurios nurodė ketinančios naudoti veiklos paramą. Komisija remiasi tų valstybių narių pateikta informacija ir, kai tinkama, informacija, gauta atliekant stebėsenos veiklą, kuri vykdoma pagal Reglamentą (ES) .../... [Reglamentas dėl prieglobsčio agentūros] ir kurią vykdo Europos prieglobsčio paramos biuras ir kuri vykdoma pagal Reglamentą (ES) Nr. 1053/2013, kurie ir patenka į šio reglamento taikymo sritį. [125 pakeit.]

5.  Veiklos parama daugiausia skiriama konkrečioms VII priede nurodytoms užduotims ir paslaugoms nurodytiems tinkamiems finansuoti veiksmams. [126 pakeit.]

6.  Siekiant reaguoti į nenumatytas arba naujai atsiradusias aplinkybes arba užtikrinti veiksmingą finansavimo panaudojimą, pagal 32 straipsnį Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas VII priede nurodytų konkrečių užduočių ir paslaugų tinkamų finansuoti veiksmų sąrašas. [127 pakeit.]

3 SKIRSNIS

PARAMA IR ĮGYVENDINIMAS TAIKANT TIESIOGINĮ IR NETIESIOGINĮ VALDYMĄ

19 straipsnis

Taikymo sritis

Pagal šį skirsnį parama teikiama arba tiesiogiai Komisijos pagal Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies a punktą, arba netiesiogiai pagal to paties straipsnio c punktą.

20 straipsnis

Sąjungos veiksmai

1.  Sąjungos veiksmai – tai tarptautiniai projektai arba Sąjungai ypač svarbūs projektai, įgyvendinami laikantis šio reglamento tikslų.

2.  Komisijos iniciatyva fondo lėšos gali būti naudojamos Sąjungos veiksmams, susijusiems su šio reglamento tikslais, finansuoti, kaip nurodyta 3 straipsnyje ir atsižvelgiant į III priedą.

3.  Pagal Sąjungos veiksmus gali būti teikiamas bet kurios Finansiniame reglamente nustatytos formos finansavimas, visų pirma dotacijos, apdovanojimai ir viešieji pirkimai. Pagal juos finansavimas taip pat gali būti teikiamas finansinėmis priemonėmis, naudojant derinimo operacijas.

4.  Dotacijos, įgyvendinamos taikant tiesioginį ir netiesioginį valdymą, skiriamos ir valdomos pagal Finansinio reglamento [VIII antraštinę dalį]. [128 pakeit.]

4a.  Komisija užtikrina, kad ištekliai 3 straipsnio 2 dalyje išdėstytiems tikslams būtų paskirstyti lanksčiai, teisingai ir skaidriai. [129 pakeit.]

5.  Vertinimo komitetą, kuriam pavesta vertinti pasiūlymus, gali sudaryti išorės ekspertai.

6.  Įnašai į savitarpio draudimo mechanizmą gali apimti riziką, susijusią su gavėjų mokėtinų lėšų susigrąžinimu, ir yra laikomi pakankama garantija pagal Finansinį reglamentą. Taikomos Reglamento (ES) .../... [po Reglamento dėl garantijų fondo priimto teisės akto] [X straipsnio] nuostatos. [130 pakeit.]

21 straipsnis

Europos migracijos tinklas

1.  Fondo lėšomis remiamas Europos migracijos tinklas ir teikiama jo veiklai bei būsimam jo plėtojimui būtina finansinė parama.

2.  Sumą, skiriamą Europos migracijos tinklui pagal metinius fondo asignavimus ir darbo programą, kurioje nustatomi tinklo veiklos prioritetai, patvirtina Komisija pritarus Valdybai, kaip numatyta Sprendimo 2008/381/EB (su pakeitimais) 4 straipsnio 5 dalies a punkte. Komisijos sprendimas yra finansavimo sprendimas, kaip numatyta pagal Finansinio reglamento [110] straipsnį Finansinį reglamentą. Siekdama užtikrinti, kad ištekliai būtų skirti laiku, Komisija atskiru finansavimo sprendimu gali priimti Europos migracijos tinklo darbo programą. [131 pakeit.]

3.  Finansinė parama Europos migracijos tinklo veiklai teikiama kaip dotacijos, skirtos nacionaliniams informacijos centrams, nurodytiems Sprendimo 2008/381/EB 3 straipsnyje, ir, kai tinkama, vykdant viešuosius pirkimus, kaip nustatyta Finansiniame reglamente.

21a straipsnis

Sprendimo 2008/381/EB dalinis pakeitimas

Sprendimo 2008/381/EB 5 straipsnio 5 dalis papildoma šiuo punktu:"

„da) veikia kaip informacijos centrai potencialiems finansavimo pagal Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo reglamentą gavėjams ir teikia nešališkas orientavimo paslaugas, praktinę informaciją ir pagalbą visais su fondu susijusiais aspektais, įskaitant informaciją, susijusią su paraiškomis gauti finansavimą pagal atitinkamą nacionalinę programą arba teminę priemonę.“. [132 pakeit.]

"

22 straipsnis

Derinimo operacijos

Pagal šį fondą nustatytos derinimo operacijos, kaip nurodyta 2 straipsnio 1 dalies c punkte, vykdomos laikantis [Reglamento „InvestEU“] ir Finansinio reglamento X antraštinės dalies. [133 pakeit.]

23 straipsnis

Komisijos iniciatyva teikiama techninė parama

Fondo lėšomis gali būti remiamos Komisijos iniciatyva arba jos vardu įgyvendinamos techninės paramos priemonės. Tos priemonės gali būti finansuojamos 100 proc.

24 straipsnis

Auditai

Asmenų ar subjektų, tarp jų ir Sąjungos institucijų ar įstaigų neįgaliotų asmenų ar subjektų, atliktais Sąjungos įnašo naudojimo auditais grindžiamas bendras užtikrinimas pagal Reglamento (ES) [Reglamentas dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių] 127 straipsnį.

25 straipsnis

Informavimas, komunikacija ir viešinimas

1.  Sąjungos lėšų gavėjai nurodo Sąjungos lėšų kilmę ir užtikrina jų matomumą (visų pirma viešindami viešina veiksmus ir jų rezultatus), atitinkamomis kalbomis teikdami nuoseklią, veiksmingą ir proporcingą tikslinę prasmingą informaciją įvairiai susijusiai auditorijai, įskaitant žiniasklaidą ir visuomenę. Siekdami užtikrinti Sąjungos lėšų matomumą, Sąjungos lėšų gavėjai nurodo jų kilmę viešindami veiksmus. Tuo tikslu gavėjai užtikrina, kad visi pranešimai žiniasklaidai ir visuomenei būtų pateikiami nurodant Sąjungos emblemą ir aiškiai nurodant Sąjungos finansinę paramą. [134 pakeit.]

2.  Siekdama, kad informacija pasiektų kuo didesnę visuomenės dalį, Komisija vykdo su šiuo fondu, jo šios priemonės įgyvendinimu, jos veiksmais bei rezultatais susijusius informavimo ir komunikacijos veiksmus. Visų pirma Komisija viešai skelbia informaciją, susijusią su teminės priemonės metinių ir daugiamečių programų rengimu. Komisija taip pat skelbia remti pagal teminę priemonę atrinktų operacijų sąrašą viešai prieinamoje svetainėje ir ne rečiau kaip kas tris mėnesius tą sąrašą atnaujina. Šiam fondui skirtais finansiniais ištekliais taip pat prisidedama prie institucinės komunikacijos apie Sąjungos politikos prioritetus, susijusius prioritetų, susijusių su šio reglamento tikslais, įgyvendinimą. Komisija gali skatinti geriausią praktiką ir keistis informacija apie priemonės įgyvendinimą. [135 pakeit.]

2a.  Komisija skelbia 2 dalyje nurodytą informaciją atviraisiais kompiuterio skaitomais formatais, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/98/EB(28) 5 straipsnio 1 dalyje, kad duomenis būtų galima rūšiuoti, atlikti jų paiešką, juos gauti, palyginti ir pakartotinai naudoti. Duomenis turi būti galima rūšiuoti pagal prioritetus, konkretų tikslą, bendrų finansuoti tinkamų operacijų išlaidų sumą, bendrą projektų vertę, bendrą viešųjų pirkimų vertę, naudos gavėjo vardą/pavadinimą ir rangovo vardą/pavadinimą. [136 pakeit.]

4 SKIRSNIS

PARAMA IR ĮGYVENDINIMAS TAIKANT PASIDALIJAMĄJĮ, TIESIOGINĮ IR NETIESIOGINĮ VALDYMĄ

26 straipsnis

Pagalba ekstremaliosios situacijos atveju

1.  Fondo lėšomis finansinė parama teikiama Komisija gali nuspręsti finansinę paramą teikti susiklosčius ekstremaliajai situacijai, kuri kyla dėl vienos ar kelių toliau nurodytų priežasčių: [137 pakeit.]

a)  didelio migracijos spaudimo vienoje arba keliose valstybėse narėse, kurioms būdingas didelis arba neproporcingas trečiųjų šalių piliečių antplūdis, nenumatyto didelio arba neproporcingo trečiųjų šalių piliečių antplūdžio vienoje ar keliose valstybėse narėse, dėl kurio atsiranda didelių ir skubių poreikių, susijusių su jų priėmimo ir sulaikymo infrastruktūra, vaikų apsaugos sistemomis, taip pat prieglobsčio ir migracijos valdymo sistemomis ir procedūromis; [138 pakeit.]

aa)  savanoriško perkėlimo; [139 pakeit.]

b)  laikinos apsaugos mechanizmų įgyvendinimo, kaip apibrėžta Direktyvoje 2001/55/EB(29);

c)  didelio migracijos spaudimo nenumatyto didelio arba neproporcingo asmenų antplūdžio trečiosiose šalyse, be kita ko, tose, iš kurių asmenys, kuriems reikia apsaugos, gali negalėti išvykti dėl politinių įvykių, konfliktų arba konfliktų gaivalinių nelaimių, visų pirma, kai toks migracijos spaudimas gali daryti poveikį migracijos srautams į ES. [140 pakeit.]

1a.  Pagal šį straipsnį trečiosiose šalyse įgyvendinamos priemonės turi derėti su Sąjungos humanitarine politika ir, kai tinka, ją papildyti, ir jas įgyvendinant turi būti laikomasi Konsensuse dėl humanitarinės pagalbos įtvirtintų humanitarinių principų. [141 pakeit.]

1b.  Šio straipsnio 1 dalies a, aa, b ir c punktuose aprašytais atvejais Komisija nedelsdama informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą. [142 pakeit.]

2.  Pagalba ekstremaliosios situacijos atveju gali būti teikiama kaip dotacijos, skiriamos tiesiogiai decentralizuotoms agentūroms skiriamos dotacijos Europos prieglobsčio paramos biurui, Jungtinių Tautų vyriausiajam pabėgėlių reikalų komisarui bei vietos ir regioninėms valdžios institucijoms, patiriančioms nenumatytą didelį ar neproporcingą trečiųjų šalių piliečių antplūdį, visų pirma toms, kurios yra atsakingos už nelydimų vaikų migrantų priėmimą ir integraciją. [143 pakeit.]

3.  Be asignavimų, apskaičiuotų pagal 11 straipsnio 1 dalį ir I priedą, valstybėms narėms gali būti papildomai teikiama pagalba ekstremaliosios situacijos atveju, jeigu tokia parama numatoma programoje. Šis finansavimas negali būti naudojamas kitiems programoje numatytiems veiksmams, išskyrus tinkamai pagrįstomis aplinkybėmis ir jei Komisija tam pritaria iš dalies pakeisdama programą.

4.  Dotacijos, įgyvendinamos taikant tiesioginį valdymą, skiriamos ir valdomos pagal Finansinio reglamento [VIII antraštinę dalį] Finansinį reglamentą. [144 pakeit.]

4a.  Jei tai būtina veiksmui įgyvendinti, pagalba ekstremaliosios situacijos atveju gali būti skiriama išlaidoms, kurios buvo patirtos iki dotacijos paraiškos arba prašymo suteikti paramą pateikimo dienos, bet ne anksčiau kaip 2021 m. sausio 1 d., padengti. [145 pakeit.]

27 straipsnis

Sudėtinis, papildomasis ir derinamasis finansavimas

1.  Veiksmui, kuriam Veiklai, kuriai šio fondo skirtas įnašas, taip pat gali būti skirtas kitos Sąjungos programos, taip pat ir fondų, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, įnašas, jei tais įnašais nekompensuojamos tos pačios išlaidos. Komisijos pateiktos programos yra tarpusavyje susijusios, papildo viena kitą ir parengiamos laikantis reikiamo skaidrumo, kad būtų išvengta bet kokio dubliavimosi. Sąjungos programų taisyklės taikomos atitinkamiems įnašams, kurie pagal tas programas skiriami veiksmams atitinkamai veiklai. Sudėtinio finansavimo suma neviršija bendrų finansuoti tinkamų veiksmo veiklos išlaidų sumos, o iš skirtingų Sąjungos programų skiriamos paramos sumos apskaičiuojamos proporcingai pagal dokumentus, kuriuose nustatytos paramos sąlygos. [146 pakeit.]

2.  Pažangumo ženklu pažymėtiems veiksmams pažymėtai veiklai arba veiksmams, kurie veiklai, kuri atitinka visas šias sudėtines santykines sąlygas: [147 pakeit.]

a)  yra įvertinti pagal priemonę paskelbtame kvietime teikti pasiūlymus;

b)  atitinka būtiniausius to kvietimo teikti pasiūlymus kokybės reikalavimus;

c)  negali būti finansuojami pagal tą kvietimą teikti pasiūlymus dėl biudžeto apribojimų,

gali būti skiriama parama iš Europos regioninės plėtros fondo, Sanglaudos fondo, „Europos socialinio fondo +“ arba Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, laikantis Reglamento (ES) .../... [Bendrų nuostatų reglamentas] [67] straipsnio 5 dalies ir Reglamento (ES) .../... [Bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos reglamentas] [8] straipsnio, su sąlyga, kad tie veiksmai dera su atitinkamos programos tikslais. Taikomos fondo, iš kurio teikiama parama, taisyklės.

5 SKIRSNIS

STEBĖSENA, ATASKAITŲ TEIKIMAS IR VERTINIMAS

1 poskirsnis.

Bendros nuostatos

28 straipsnis

Stebėsena ir ataskaitų teikimas

1.  Komisija, laikydamasi reikalavimų teikti ataskaitas pagal Finansinio reglamento [43 straipsnio 3 dalies h punkto i ir iii papunkčius], Finansinį reglamentą, ne rečiau kaip kartą per metus teikia Europos Parlamentui ir Tarybai informaciją apie priemonių rezultatus, atsižvelgdama į V priedą. [148 pakeit.]

2.  Komisijai pagal 32 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas V priedas, siekiant reikiamai patikslinti Europos Parlamentui ir Tarybai teiktiną informaciją apie veiklos rezultatus.

3.  Rodikliai, kuriais grindžiama fondo veiklos įgyvendinimo pažangos, padarytos siekiant šio reglamento tikslų, ataskaita, pateikti VIII priede. Produkto rodikliams nustatoma nulinė pradinė reikšmė. 2024 m. nustatytos tarpinės reikšmės ir 2029 m. nustatytos siektinos reikšmės yra sumuojamos. Gavus prašymą, Komisijos gauti duomenys apie produkto ir rezultatų rodiklius pateikiami Europos Parlamentui ir Tarybai. [149 pakeit.]

4.  Atsiskaitymo už veiklą sistema užtikrinama, kad programos įgyvendinimo ir rezultatų stebėsenos duomenys būtų renkami veiksmingai, efektyviai ir laiku. Todėl Sąjungos lėšų gavėjams ir, kai tinkama, valstybėms narėms nustatomi proporcingi ataskaitų teikimo reikalavimai.

5.  Siekiant veiksmingai įvertinti fondo veiklos įgyvendinimo pažangą, padarytą siekiant jo tikslų, pagal 32 straipsnį Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas VIII priedas, kad prireikus rodikliai būtų peržiūrėti arba papildyti, ir kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis dėl stebėsenos ir vertinimo sistemos, kuri apima ir valstybių narių teiktiną su projektais susijusią informaciją, sukūrimo.

29 straipsnis

Vertinimas

1.  Komisija atlieka šio reglamento, taip pat ir pagal šį fondą vykdomų veiksmų, laikotarpio vidurio ir retrospektyvinį vertinimus.

2.  Laikotarpio vidurio ir retrospektyvinis vertinimai atliekami laiku, kad jų rezultatais būtų galima naudotis priimant sprendimus. [150 pakeit.]

29a straipsnis

Vertinimas

1.  Iki 2024 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia šio reglamento įgyvendinimo laikotarpio vidurio vertinimą. Per laikotarpio vidurio vertinimą nagrinėjamas fondo veiksmingumas, rezultatyvumas, supaprastinimas ir lankstumas. Konkrečiau, į jį įtraukiamas toks vertinimas:

a)  pažanga siekiant šio reglamento tikslų, atsižvelgiant į visą turimą svarbią informaciją, visų pirma į pagal 30 straipsnį valstybių narių pateiktas metines veiklos ataskaitas ir VIII priede nustatytus produkto ir rezultato rodiklius;

b)  pagal šį fondą įgyvendinamų veiksmų ir veiklos Sąjungos pridėtinė vertė;

c)  indėlis užtikrinant solidarumą Sąjungoje, kiek tai susiję su prieglobsčio ir migracijos sritimi;

d)  II priede nustatytų įgyvendinimo priemonių ir III priede nustatytų veiksmų nuolatinis aktualumas;

e)  fondo lėšomis remiamų veiksmų, kitų Sąjungos fondų, pvz., struktūrinių fondų, teikiamos paramos ir Sąjungos išorės finansavimo priemonių papildomumas, koordinavimas ir suderinamumas;

f)  ilgalaikis fondo poveikis ir jo daromo poveikio tvarumas.

Atliekant laikotarpio vidurio peržiūrą atsižvelgiama į ankstesnio fondo, t. y. 2014–2020 m. Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, ilgalaikio poveikio retrospektyvinio vertinimo rezultatus ir prireikus kartu pateikiamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl šio reglamento peržiūros.

2.  Ne vėliau kaip iki 2030 m. sausio 31 d. Komisija atlieka retrospektyvinį vertinimą. Iki tos pačios datos Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai vertinimo ataskaitą. Retrospektyvinis vertinimas apima visų 1 dalyje išdėstytų elementų vertinimą. Atsižvelgiant į tai, ilgalaikis fondo poveikis ir jo poveikio tvarumas vertinami tam, kad būtų galima šio vertinimo rezultatais remtis priimant sprendimą dėl vėlesnio fondo galimo atnaujinimo ar keitimo.

Pirmoje dalyje ir šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytos laikotarpio vidurio ir retrospektyvinės vertinimo ataskaitos atliekamos prasmingai dalyvaujant socialiniams partneriams, pilietinės visuomenės organizacijoms, įskaitant migrantų ir pabėgėlių organizacijas, lygybės įstaigoms, nacionalinėms žmogaus teisių institucijoms ir kitoms susijusioms organizacijoms, laikantis 3a straipsnyje nurodyto partnerystės principo.

3.  Komisija, atlikdama laikotarpio vidurio peržiūrą ir retrospektyvinį vertinimą, ypatingą dėmesį skiria trečiųjų šalių, trečiosiose šalyse vykdomų arba su jomis susijusių veiksmų vertinimui pagal 5 straipsnį, 6 straipsnį ir 13 straipsnio 8 dalį. [151 pakeit.]

2 poskirsnis.

Pasidalijamojo valdymo taisyklės

30 straipsnis

Metinės veiklos rezultatų ataskaitos

1.  Ne vėliau kaip 2023 m. vasario 15 d. ir ne vėliau kaip kiekvienų paskesnių metų iki 2031 m. (įskaitant 2031 m.) vasario 15 d. valstybės narės pateikia Komisijai metinę veiklos rezultatų ataskaitą, kaip nurodyta Reglamento (ES) .../2021 [Bendrų nuostatų reglamentas] 36 straipsnio 6 dalyje. 2023 m. teikiama ataskaita apima programos įgyvendinimą laikotarpiu iki 2022 m. birželio 30 d. Valstybės narės skelbia šias ataskaitas specialioje interneto svetainėje ir perduoda jas Europos Parlamentui ir Tarybai. [152 pakeit.]

2.  Metinėje veiklos rezultatų ataskaitoje visų pirma pateikiama informacija apie:

a)  pažangą, padarytą įgyvendinant programą ir siekiant tarpinių bei siektinų reikšmių, remiantis visa naujausia turima informacija, kaip reikalaujama pagal Reglamento (ES) .../2021 [Bendrų nuostatų reglamentas] [37] straipsnį Komisijai perduota suvestine informacija; [153 pakeit.]

aa)  nacionalinės programos metinių sąskaitų paskirstymą į susigrąžintas sumas, išankstinį finansavimą finansinės naudos gavėjams ir iš tiesų patirtas išlaidas; [154 pakeit.]

b)  visus klausimus, darančius poveikį programos veiklos rezultatams, ir veiksmus, kurių imtasi jiems išspręsti, įskaitant Komisijos priimtas pagrįstas nuomones dėl pažeidimo nagrinėjimo procedūros pagal SESV 258 straipsnį; [155 pakeit.]

c)  fondo lėšomis remiamų veiksmų ir kitų Sąjungos fondų lėšomis remiamų veiksmų, visų pirma vykdomų trečiosiose šalyse arba su jomis susijusių, papildomumą, pvz., struktūrinių fondų, teikiamos paramos ir Sąjungos išorės finansavimo priemonių papildomumą, koordinavimą ir suderinamumą; [156 pakeit.]

d)  programos indėlį įgyvendinant susijusį Sąjungos acquis ir susijusius veiksmų planus, taip pat valstybių narių bendradarbiavimą ir solidarumą prieglobsčio srityje; [157 pakeit.]

da)  pagrindinių teisių reikalavimų paisymą; [158 pakeit.]

e)  komunikacijos ir matomumo veiksmų įgyvendinimą;

f)  taikytinų reikiamų sąlygų įvykdymą ir jų taikymą visą programavimo laikotarpį;

g)  asmenų, į ES perkeltų arba priimtų naudojant fondo lėšas, atsižvelgiant į 16 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas sumas, skaičių; [159 pakeit.]

h)  pagal 17 17b straipsnį iš vienos valstybės narės į kitą perkeltų tarptautinės apsaugos prašytojų arba asmenų, kuriems suteikta tarptautinė apsauga, skaičių; [160 pakeit.]

ha)  pažeidžiamų asmenų, kuriems pagal programą suteikta pagalba, skaičių, įskaitant vaikus ir asmenis, kuriems suteikta tarptautinė apsauga. [161 pakeit.]

3.  Komisija per du mėnesius nuo metinės veiklos rezultatų ataskaitos gavimo dienos gali pateikti su ja susijusių pastabų. Jei Komisija per šį terminą pastabų nepateikia, ataskaita laikoma priimta. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai patvirtintų metinių veiklos rezultatų ataskaitų santrauką ir skelbia ją tam skirtoje interneto svetainėje. Europos Parlamentui ir Tarybai paprašius pateikiamas visas metinių veiklos rezultatų ataskaitų tekstas, jei jo neperdavė valstybės narės pagal 1 dalį. [162 pakeit.]

4.  Komisija, siekdama užtikrinti vienodas šio straipsnio įgyvendinimo sąlygas, priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatomas metinės veiklos rezultatų ataskaitos šablonas. Šis įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 33 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

31 straipsnis

Stebėsena ir ataskaitų teikimas

1.  Stebėsena ir ataskaitų teikimas pagal Reglamento (ES) .../... [Bendrų nuostatų reglamentas] IV antraštinę dalį grindžiami VI priedo 1, 2 ir 3 lentelėse nurodytų rūšių intervenciniais veiksmais. Siekiant reaguoti į nenumatytas arba naujai atsiradusias aplinkybes arba užtikrinti veiksmingą finansavimo panaudojimą, pagal 32 straipsnį Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamos intervencinių veiksmų rūšys.

2.  Šie rodikliai naudojami pagal Reglamento (ES) .../2021 [Bendrų nuostatų reglamento] 12 straipsnio 1 dalį, 17 ir 37 straipsnius.

III SKYRIUS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

32 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.  4, 9, 13, 16, 17b, 18, 28 ir 31 straipsniuose nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami iki 2028 m. gruodžio 31 d. [163 pakeit.]

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 4, 9, 13, 18 16, 17b, 28 ir 31 straipsniuose nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti deleguotieji įgaliojimai. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui. [164 pakeit.]

4.  Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.  Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.  Pagal 4, 9, 13, 16, 17b, 18, 28 ir 31 straipsnius priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais. [165 pakeit.]

33 straipsnis

Komiteto procedūra

1.  Komisijai padeda Prieglobsčio ir migracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir sienų valdymo ir vizų priemonės koordinavimo komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

3.  Jei komitetas nuomonės nepateikia, Komisija įgyvendinimo akto projekto nepriima. Ši nuostata netaikoma 30 straipsnio 4 dalyje nurodytam įgyvendinimo aktui.

34 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.  Šis reglamentas neturi poveikio susijusių veiksmų tęsimui ar keitimui pagal 2014–2020 m. Migracijos ir integracijos fondą, įsteigtą Reglamentu (ES) Nr. 516/2014, kuris toliau taikomas atitinkamiems veiksmams tol, kol jie užbaigiami.

2.  Fondo finansinio paketo lėšomis taip pat gali būti finansuojamos techninės ir administracinės paramos išlaidos, būtinos užtikrinti perėjimui nuo ankstesniu teisės aktu priimtų priemonių, t. y. nuo Reglamentu (ES) Nr. 516/2014 įsteigto Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, prie šio fondo.

35 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2021 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas pagal Sutartis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse.

Priimta

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

I PRIEDAS

Finansavimo skyrimo programoms, kurioms taikomas pasidalijamasis valdymas, kriterijai

1.  11 straipsnyje nurodyti skiriami ištekliai valstybėms narėms paskirstomi taip:

a)  Kiekviena valstybė narė tik programavimo laikotarpio pradžioje iš fondo gauna fiksuotą 5 000 000 10 000 000 EUR sumą; [166 pakeit.]

b)  kiti 11 straipsnyje nurodyti ištekliai paskirstomi pagal tokius kriterijus:

–  30 proc. prieglobsčiui;

–  30 proc. teisėtai migracijai ir integracijai;

–  40 proc. kovai su neteisėta migracija, įskaitant grąžinimą.

2.  Bus atsižvelgiama į šiuos prieglobsčio srities kriterijus, kurių lyginamasis svoris toks:

a)  30 proc. proporcingai skaičiui asmenų, priskiriamų vienai iš šių kategorijų:

–  trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės, kuriam suteiktas Ženevos konvencijoje nustatytas statusas;

–  bet kuris trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės, kuris naudojasi papildoma apsauga, kaip apibrėžta Direktyvoje 2011/95/ES (nauja redakcija)(30);

–  bet kuris trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės, kuris naudojasi laikina apsauga, kaip apibrėžta Direktyvoje 2001/55/EB(31);

b)  60 proc. proporcingai trečiųjų šalių piliečių arba asmenų be pilietybės, kurie prašė tarptautinės apsaugos, skaičiui;

c)  10 proc. proporcingai trečiųjų šalių piliečių arba asmenų be pilietybės, kurie yra perkeliami ar buvo perkelti valstybėje narėje, skaičiui.

3.  Bus atsižvelgiama į šiuos teisėtos migracijos ir integracijos srities kriterijus, kurių lyginamasis svoris toks:

a)  40 proc. proporcingai valstybėje narėje teisėtai gyvenančių trečiųjų šalių piliečių skaičiui;

b)  60 proc. proporcingai pirmąjį leidimą gyventi gavusių trečiųjų šalių piliečių skaičiui;

c)  tačiau atliekant 3 dalies b punkte nurodytą skaičiavimą neįtraukiamos šios asmenų kategorijos:

–  trečiųjų šalių piliečiai, gavę su darbu susijusį pirmąjį leidimą gyventi, galiojantį trumpiau negu 12 mėnesių;

–  trečiųjų šalių piliečiai, atvykę studijų, mokinių mainų, neatlygintino stažavimosi ar savanoriškos tarnybos tikslais pagal Tarybos direktyvą 2004/114/EB(32) arba kai taikoma Direktyva (ES) 2016/801(33);

–  trečiųjų šalių piliečiai, atvykę vykdyti mokslinius tyrimus pagal Tarybos direktyvą 2005/71/EB(34) arba kai taikoma Direktyva (ES) 2016/801.

4.  Kovos su neteisėta migracija srityje, įskaitant grąžinimą, bus atsižvelgiama į šiuos prieglobsčio srities kriterijus, kurių lyginamasis svoris toks: [167 pakeit.]

a)  50 proc. proporcingai trečiųjų trečiųjų šalių piliečių, kurie neatitinka arba nebeatitinka atvykimo ir buvimo valstybės narės teritorijoje sąlygų ir kurių atžvilgiu pagal nacionalinę ir (arba) Bendrijos Sąjungos teisę priimtas galutinis sprendimas dėl grąžinimo, t. y. administracinis arba teismo sprendimas ar aktas, nurodantis ar paskelbiantis buvimo neteisėtumą ir nustatantis prievolę asmenį grąžinti, skaičiui per praėjusius trejus metus skaičių. [168 pakeit.]

b)  50 proc. proporcingai trečiųjų šalių piliečių, kurie realiai išvyko iš valstybės narės teritorijos, tiek savanoriškai, tiek prievarta, po administracinio ar teismo įsakymo išvykti, skaičiui. [169 pakeit.]

5.  Dėl pirminio asignavimo bus remiamasi naujausiais metiniais statistiniais duomenimis, kuriuos pateikė Komisija (Eurostatas) už praėjusius trejus kalendorinius metus, remdamasi valstybių narių pateiktais duomenimis nuo šio reglamento taikymo pradžios pagal Sąjungos teisę. Duomenys, įskaitant vaikų duomenis, turėtų būti suskirstyti pagal amžių ir lytį, konkretų pažeidžiamumą ir prieglobsčio statusą. Dėl laikotarpio vidurio peržiūros bus remiamasi naujausiais metiniais statistiniais duomenimis, kuriuos pateikė Komisija (Eurostatas) už praėjusius trejus kalendorinius metus ir kurie bus prieinami atliekant 2024 m. laikotarpio vidurio peržiūrą remiantis valstybių narių pateiktais duomenimis pagal Sąjungos teisę. Jei valstybės narės nepateikė Komisijai (Eurostatui) atitinkamų statistinių duomenų, jos kuo greičiau pateikia preliminarius duomenis. [170 pakeit.]

6.  Prieš priimdama šiuos duomenis kaip orientacinius duomenis, Komisija (Eurostatas) remdamasi įprastomis veiklos procedūromis įvertina statistinės informacijos kokybę, palyginamumą ir išsamumą. Komisijos (Eurostato) prašymu valstybės narės pateikia visą nurodytiems veiksmams atlikti būtiną informaciją.

II PRIEDAS

Įgyvendinimo priemonės

1.  Fondas padeda siekti 3 straipsnio 2 dalies a punkte nustatyto konkretaus tikslo; daugiausia dėmesio skiriama šioms įgyvendinimo priemonėms:

a)  užtikrinti vieningą Sąjungos acquis ir su bendra Europos prieglobsčio sistema susijusių prioritetų taikymą;

b)  prireikus remti valstybių narių prieglobsčio sistemų pajėgumus, įskaitant pajėgumus vietos ir regionų lygmeniu, kiek tai susiję su infrastruktūra, pvz., tinkamomis priėmimo sąlygomis, visų pirma kalbant apie nepilnamečius, ir paslaugomis, pvz., teisine pagalba ir atstovavimu bei vertimo žodžiu paslaugomis; [171 pakeit.]

c)  stiprinti valstybių narių solidarumą ir dalijimąsi atsakomybe, visų pirma labiausiai migracijos srautų paveiktų valstybių atžvilgiu, ir užtikrinti paramą prie solidarumo pastangų prisidedančioms valstybėms narėms; [172 pakeit.]

d)  stiprinti solidarumą ir bendradarbiavimą su migracijos srautų paveiktomis trečiosiomis šalimis trečiosiomis šalimis, į kurias perkelta daug asmenų, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, įskaitant tų šalių pajėgumų gerinti priėmimo ir tarptautinės apsaugos sąlygas didinimą, perkėlimą į ES ir kitus teisėtus kelius į apsaugą Sąjungoje, ypač kalbant apie pažeidžiamas grupes, pvz., vaikus ir suaugusiuosius, susiduriančius su apsaugos pavojais, taip pat partnerystę ir bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis migracijos valdymo tikslais dedant visuotinio bendradarbiavimo pastangas tarptautinės apsaugos srityje; [173 pakeit.]

da)  įgyvendinti techninę ir operatyvinę pagalbą, skirtą vienai ar kelioms kitoms valstybėms narėms, bendradarbiaujant su Europos prieglobsčio paramos biuru. [174 pakeit.]

2.  Fondas padeda siekti 3 straipsnio 2 dalies b punkte nustatyto konkretaus tikslo; daugiausia dėmesio skiriama šioms įgyvendinimo priemonėms:

a)  remti teisėtą migraciją skatinančių politinių priemonių plėtrą, įskaitant šeimų susijungimą, vystymą ir įgyvendinimą ir Sąjungos teisėtos migracijos acquis – visų pirma teisėtos darbo jėgos migracijos priemonių – įgyvendinimą, laikantis taikomų tarptautinių standartų migracijos ir darbuotojų migrantų apsaugos srityse; [175 pakeit.]

aa)  skatinti ir vystyti struktūrines bei paramos priemones teisėtam atvykimui į Sąjungą ir apsigyvenimui joje palengvinti; [176 pakeit.]

ab)  stiprinti partnerystes ir bendradarbiavimą su migracijos srautų paveiktomis trečiosiomis šalimis – taip pat ir numatant teisėtus atvykimo į Sąjungą kelius, kad migracijos srityje būtų dedamos visuotinio bendradarbiavimo pastangos. [177 pakeit.]

b)  skatinti ankstyvos integracijos priemones trečiųjų šalių piliečių socialinei ir ekonominei įtraukčiai, rengti jų aktyvų dalyvavimą ir pripažinimą priimančioje visuomenėje, visų pirma įtraukiant vietos ar regionines valdžios institucijas ir pilietinės visuomenės organizacijas. [178 pakeit.]

2a.  Fondas padeda siekti 3 straipsnio 2 dalies c punkte nustatyto konkretaus tikslo; daugiausia dėmesio skiriama šioms įgyvendinimo priemonėms:

a)  integracijos priemonių rėmimui, siekiant trečiųjų šalių piliečių socialinės ir ekonominės įtraukties, šeimų susijungimo skatinimui, rūpinimuisi jų aktyviu dalyvavimu priimančios valstybės visuomenės gyvenime ir jų pripažinimu priimančios valstybės visuomenėje, pirmiausia įtraukiant vietos ar regiono valdžios institucijas, nevyriausybines organizacijas, įskaitant pabėgėlių ir migrantų organizacijas, ir socialinius partnerius, ir

b)  pažeidžiamų asmenų apsaugos priemonių skatinimui ir įgyvendinimui taikant integracijos priemones. [179 pakeit.]

3.  Fondas padeda siekti 3 straipsnio 2 dalies c ca punkte nustatyto konkretaus tikslo; daugiausia dėmesio skiriama šioms įgyvendinimo priemonėms: [180 pakeit.]

a)  užtikrinti vienodą Sąjungos acquis ir politikos prioritetų taikymą, kiek tai susiję su infrastruktūra, procedūromis ir paslaugomis;

b)  remti integruotą ir koordinuotą požiūrį į grąžinimo valdymą Sąjungos ir valstybių narių lygmenimis, į veiksmingo, orumo nežeminančio ir tvaraus grąžinimo plėtrą ir neteisėtos migracijos paskatų mažinimą; [181 pakeit.]

c)  remti remiamą savanorišką grįžimą, šeimos narių paiešką ir reintegraciją, tuo pat metu paisant nepilnamečių interesų; [182 pakeit.]

d)  stiprinti bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis ir jų pajėgumus, skirtus readmisijos susitarimams ir kitiems susitarimams įgyvendinti, įskaitant reintegraciją, siekiant sudaryti tvaraus grįžimo sąlygas. [183 pakeit.]

3a.  Fondas padeda siekti 3 straipsnio 2 dalies cb punkte nustatyto konkretaus tikslo; daugiausia dėmesio skiriama šioms įgyvendinimo priemonėms:

a)  tarptautinės teisės ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų laikymosi skatinimui ir užtikrinimui įgyvendinant prieglobsčio ir migracijos politiką bei priemones;

b)  valstybių narių solidarumo – pirmiausia solidarumo migracijos srautų labiausiai paveiktų valstybių atžvilgiu – ir atsakomybės pasidalijimo stiprinimui, taip pat paramos valstybėms narėms teikimui centriniu, regioniniu ar vietos lygmeniu bei paramos tarptautinėms organizacijoms, nevyriausybinėms organizacijoms ir socialiniams partneriams, kurie deda pastangas solidarumo srityje, teikimui;

c)  tarptautinės apsaugos prašytojų arba asmenų, kuriems suteikta tarptautinė apsauga, perkėlimo iš vienos valstybės narės į kitą rėmimui. [184 pakeit.]

III PRIEDAS

Paramos apimtis Pagal 3 straipsnį priemone remtini reikalavimus atitinkantys veiksmai [185 pakeit.]

1.  Siekdamas 3 straipsnio 1 dalyje nurodyto politikos tikslo, fondas visų pirma remia: [186 pakeit.]

a)  prieglobsčio, teisėtos migracijos, integracijos, grąžinimo ir neteisėtos migracijos sričių nacionalinių strategijų kūrimą ir plėtrą nacionalinių, regioninių ir vietos strategijų, kuriomis siekiama įgyvendinti Sąjungos acquis prieglobsčio, teisėtos migracijos, integracijos (visų pirma kalbant apie vietos integracijos strategijas), grąžinimo ir neteisėtos migracijos srityse, kūrimą ir vystymą; [187 pakeit.]

b)  administracinių struktūrų, sistemų ir priemonių bei darbuotojų mokymo kūrimą, įskaitant vietos valdžios institucijas ir kitas susijusias suinteresuotąsias šalis, prireikus bendradarbiaujant su reikiamomis Sąjungos agentūromis; [188 pakeit.]

c)  politinių priemonių ir procedūrų kūrimą, stebėseną ir vertinimą, įskaitant informacijos kokybinių ir kiekybinių migracijos ir tarptautinės apsaugos duomenų rinkimą bei mainus, ir statistikos kūrimą, rinkimą, analizę, platinimą ir bendrų pažangos matavimo ir politinių procesų įvertinimo statistinių priemonių, metodų ir rodiklių kūrimą ir taikymą; [189 pakeit.]

d)  keitimąsi informacija, geriausios praktikos pavyzdžiais ir strategijomis, tarpusavio mokymąsi, studijas ir mokslinius tyrimus, bendrų veiksmų ir operacijų kūrimą ir įgyvendinimą, tarptautinių bendradarbiavimo tinklų kūrimą;

e)  susijusio asmens, visų pirma priklausančio pažeidžiamoms grupėms pažeidžiamų asmenų, statusą ir poreikius atitinkančias pagalbos ir paramos paslaugas atsižvelgiant į lyčių aspektą; [190 pakeit.]

ea)  veiksmingą vaikų migrantų apsaugą, įskaitant vaiko interesų vertinimą prieš priimant sprendimus, visas priemones, išvardytas 2017 m. balandžio 12 d. Komisijos komunikate dėl vaikų migrantų apsaugos, pvz., tinkamo būsto suteikimą visiems nelydimiems nepilnamečiams, užtikrinimą, kad jiems laiku būtų paskirti globėjai, indėlius į Europos globos institucijų tinklo veiklą ir vaikų apsaugos politikos ir procedūrų, įskaitant vaikų teisėmis grindžiamą atitikties mechanizmą, plėtojimą, stebėjimą ir vertinimą; [191 pakeit.]

f)  veiksmus, kuriais siekiama didinti suinteresuotųjų šalių ir plačiosios visuomenės informuotumą apie prieglobsčio, integracijos, teisėtos migracijos ir grąžinimo politiką, ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamoms grupėms, įskaitant nepilnamečius. [192 pakeit.]

2.  Siekdamas 3 straipsnio 2 dalies a punkte nurodyto konkretaus tikslo, fondas visų pirma remia šiuos veiksmus: [193 pakeit.]

a)  materialinės pagalbos, įskaitant pagalbą pasienyje, vaikams palankią infrastruktūrą, kuria būtų atsižvelgta į lyčių aspektą, vietos valdžios institucijų teikiamas skubios pagalbos, švietimo, mokymo, paramos paslaugas, teisinę pagalbą ir atstovavimą, sveikatos ir psichologinę priežiūrą, teikimą; [194 pakeit.]

b)  prieglobsčio procedūrų vykdymą, įskaitant šeimos narių paiešką ir galimybės prieglobsčio prašytojams visais procedūros etapais gauti teisinę pagalbą, atstovavimo ir vertimo žodžiu paslaugas užtikrinimą; [195 pakeit.]

c)  specialių procedūrinių ar priėmimo poreikių turinčių prašytojų nustatymą, įskaitant prekybos žmonėmis aukų, nepilnamečių ir kitų pažeidžiamų asmenų, pvz., kankinimų ir smurto dėl lyties aukų, ankstyvą nustatymą ir nukreipimą į specialiąsias tarnybas; [196 pakeit.]

ca)  kvalifikuotų psichosocialinių bei reabilitacijos paslaugų teikimą smurto ir kankinimų, įskaitant smurtą dėl lyties, aukoms; [197 pakeit.]

d)  priėmimo ir apgyvendinimo infrastruktūros sukūrimą ar tobulinimą, pvz., apgyvendinimą nedideliuose būstuose ir nedidelio masto infrastruktūros objektuose, atsižvelgiant į šeimų, kuriose esama nepilnamečių, poreikius, įskaitant vietos ir regioninių valdžios institucijų teikiamą naudotis infrastruktūrą ir galimybę šiuos pajėgumus naudoti daugiau negu vienai valstybei narei; [198 pakeit.]

da)  galimybių naudotis alternatyviomis priežiūros formomis, kurios yra įtrauktos į esamas nacionalines vaikų apsaugos sistemas ir kuriomis atsižvelgiama į visų vaikų reikmes laikantis tarptautinių standartų, sudarymą; [199 pakeit.]

e)  valstybių narių pajėgumų rinkti, analizuoti ir skleisti informaciją dalintis tarpusavyje informacija apie kilmės šalį stiprinimą; [200 pakeit.]

f)  veiksmus, susijusius su Sąjungos nacionalinių perkėlimo į Europos Sąjungą [ir humanitarinio priėmimo] sistemos arba nacionalinių perkėlimo į Europos Sąjungą sistemų, suderinamų su Sąjungos perkėlimo į ES sistema ar humanitarinio priėmimo sistemų, kaip nustatyta šiame reglamente, įgyvendinimui reikalingomis procedūromis; [201 pakeit.]

g)  asmenų tarptautinės apsaugos prašytojų ir asmenų, kuriems suteikta tarptautinė apsauga, perkėlimą; [202 pakeit.]

h)  geresnę trečiųjų šalių gebėjimų gerinti asmenų, kuriems reikia apsaugos, apsaugą, be kita ko, remiant stiprių vaiko apsaugos mechanizmų vystymą trečiosiose šalyse, užtikrinant, kad vaikai visose srityse būtų apsaugoti nuo smurto, prievartos ir nepriežiūros ir turėtų galimybę mokytis bei naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis; [203 pakeit.]

i)  veiksmingų pakaitinių sulaikymo ir institucinės globos priemonių, visų pirma susijusių su nelydimais nepilnamečiais ir vaikais su šeimomis, kūrimą, plėtrą ir tobulinimą, laikantis Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos. [204 pakeit.]

3.  Siekdamas 3 straipsnio 2 dalies b punkte nurodyto politikos tikslo, fondas visų pirma remia: [205 pakeit.]

a)  informacinius paketus ir kampanijas, siekiant didinti informuotumą apie teisėtus migracijos į Sąjungą kanalus, įskaitant ir apie teisėtos migracijos į ES acquis;

b)  judumo į Sąjungą programų kūrimą, kaip antai įskaitant apykaitinės ar laikinos migracijos programų, įskaitant programas, apimančias profesinį ir kitokį mokymą siekiant didinti galimybes įsidarbinti, bet neapsiribojant tokiomis programomis; [206 pakeit.]

c)  trečiųjų šalių ir valstybių narių įdarbinimo agentūrų, užimtumo tarnybų ir imigracijos tarnybų bendradarbiavimą;

d)  trečiojoje šalyje įgytų gebėjimų bei kvalifikacijos skaidrumo ir atitikties įgūdžių ir kvalifikacijų, įskaitant profesinę patirtį, vertinimą ir pripažinimą, jų skaidrumą ir atitiktį valstybės narės pripažįstamiems gebėjimams ir kvalifikacijai didinimą įgūdžiams ir kvalifikacijoms, taip pat bendrų vertinimo standartų parengimą; [207 pakeit.]

e)  paramą, susijusią su prašymais dėl šeimos susijungimo, kaip apibrėžta siekiant užtikrinti darnų Tarybos direktyvoje direktyvos 2003/86/EB(35) įgyvendinimą; [208 pakeit.]

f)  pagalbą, įskaitant teisinę pagalbą ir atstovavimą, padedant keisti statusą trečiųjų šalių piliečiams, jau teisėtai gyvenantiems valstybėje narėje, visų pirma susijusią su teisėto leidimo gyventi, nustatyto Sąjungos lygmeniu, įgijimu; [209 pakeit.]

fa)  pagalbą, susijusią su naudojimusi trečiųjų šalių piliečių, teisėtai esančių Sąjungoje, teisėmis, pirmiausia judumo Sąjungos viduje ir galimybės įsidarbinti požiūriais. [210 pakeit.]

g)  ankstyvos integracijos priemones, kaip antai prie trečiųjų šalių piliečių poreikių priderintą paramą ir integracijos programas, skirtas švietimui, kalbų ir kitam mokymui, pavyzdžiui, pilietinio orientavimo kursams ir profesiniam konsultavimui; [211 pakeit.]

h)  veiksmus, kuriais skatinamos vienodos trečiųjų šalių piliečių galimybės kreiptis ir gauti vienodus rezultatus tvarkant reikalus viešosiose tarnybose ir privačiose įmonėse, įskaitant šių tarnybų pritaikymą prie tikslinės grupės poreikių; [212 pakeit.]

i)  integruotą vyriausybinių ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimą, įskaitant per koordinuojamus integracijos paramos centrus, tokius kaip vieno langelio principu veikiantys centrai; [213 pakeit.]

j)  veiksmus, kuriais trečiųjų šalių piliečiams sudaromos sąlygos ir teikiama parama susipažinti su priimančiąja visuomene ir aktyviai joje dalyvauti, bei veiksmus, kuriais skatinamas priimančiosios visuomenės palankumas; [214 pakeit.]

k)  trečiųjų šalių piliečių, priimančiosios visuomenės ir valdžios institucijų mainų ir dialogo skatinimą, įskaitant konsultacijas su trečiųjų šalių piliečiais, ir tarpkultūrinį ir tarpreliginį dialogą. [215 pakeit.]

3a.  Siekdamas 3 straipsnio 2 dalies c punkte nurodyto konkretaus tikslo, fondas visų pirma remia:

a)  tokias integracijos priemones, kaip trečiųjų šalių piliečių poreikiams pritaikyta parama, ir integracijos programas, kuriomis ypatingas dėmesys būtų skiriamas įtraukiam švietimui ir priežiūrai, kalbai, konsultavimui, profesiniam ir kitam mokymui, pvz., pilietinio orientavimo kursams ir profesiniam nukreipimui;

b)  vietos valdžios institucijų pajėgumų teikti integracijos paslaugas didinimą;

c)  veiksmus, kuriais skatinamos vienodos trečiųjų šalių piliečių galimybės kreiptis ir gauti vienodus rezultatus tvarkant reikalus viešosiose tarnybose ir privačiose įmonėse, įskaitant galimybę naudotis švietimo ir sveikatos priežiūros paslaugomis bei psichosocialine parama ir šių paslaugų pritaikymą prie tikslinės grupės poreikių;

d)  integruotą vyriausybinių ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimą, įskaitant per koordinuojamus integracijos paramos centrus, tokius kaip vieno langelio principu veikiantys centrai;

e)  veiksmus, kuriais trečiųjų šalių piliečiams sudaromos sąlygos ir teikiama parama susipažinti su priimančiąja visuomene ir aktyviai joje dalyvauti, bei veiksmus, kuriais skatinamas jų pripažinimas priimančiojoje visuomenėje;

f)  trečiųjų šalių piliečių, priimančiosios visuomenės ir valdžios institucijų mainų ir dialogo skatinimą, įskaitant konsultacijas su trečiųjų šalių piliečiais, ir kultūrų bei religijų dialogo skatinimą. [216 pakeit.]

4.  Siekdamas 3 straipsnio 2 dalies c ca punkte nurodyto konkretaus tikslo, fondas visų pirma remia: [217 pakeit.]

a)  priėmimo atviros priėmimo infrastruktūros tobulinimą ir esamos sulaikymo infrastruktūrą infrastruktūros tobulinimą, įskaitant galimybę šiuos pajėgumus naudoti daugiau negu vienai valstybei narei; [218 pakeit.]

b)  veiksmingų pakaitinių sulaikymo priemonių, pagrįstų konkrečių atvejų valdymu bendruomenėje, visų pirma susijusių su nelydimais nepilnamečiais ir šeimomis, kūrimą, plėtrą, įgyvendinimą ir tobulinimą; [219 pakeit.]

ba)  prekybos žmonėmis aukų nustatymą ir priėmimą vadovaujantis Direktyva 2011/36/ES ir Tarybos direktyva 2004/81/EB(36); [220 pakeit.]

c)  nepriklausomų ir veiksmingų priverstinio grąžinimo stebėsenos sistemų, nurodytų Direktyvos 2008/115/EB(37) 8 straipsnio 6 dalyje, kūrimą ir tobulinimą;

d)  kovą su neteisėtos migracijos paskatomis paskatų įskaitant neteisėtų migrantų įdarbinimą, veiksmingais ir tinkamais tikrinimais, grindžiamais mažinimą pasitelkiant veiksmingus ir tinkamus tikrinimus, grindžiamus rizikos vertinimu, darbuotojų mokymą, mechanizmų, kurių pagalba neteisėti migrantai gali reikalauti nesumokėtų išmokų ir teikti skundus prieš darbdavius, sukūrimą arba informavimo ir informuotumo didinimo kampanijas, siekiant informuoti darbdavius ir neteisėtus migrantus apie jų teises ir pareigas pagal Direktyvą 2009/52/EB(38); [221 pakeit.]

e)  pasirengimą grąžinti, įskaitant priemones, padedančias priimti sprendimus grąžinti, priemones, kuriomis užtikrinamas trečiųjų šalių piliečių tapatybės nustatymas, kelionės dokumentų išdavimas ir šeimos narių paieška;

f)  bendradarbiavimą su trečiųjų šalių konsulinėmis įstaigomis ir imigracijos tarnybomis arba kitomis atitinkamomis trečiųjų šalių institucijomis ir tarnybomis siekiant gauti kelionės dokumentus, palengvinti grįžimą ir užtikrinti readmisiją, be kita ko, pasitelkiant trečiųjų šalių ryšių palaikymo pareigūnus;

g)  su grįžimu, visų pirma su remiamu savanorišku grįžimu susijusią pagalbą ir informaciją apie remiamo savanoriško grįžimo programas, taip pat teikiant konkrečias gaires grąžinimo procedūrose dalyvaujantiems vaikams ir užtikrinant vaikų teisėmis grindžiamas grąžinimo procedūras; [222 pakeit.]

h)  išsiuntimo operacijas, įskaitant susijusias priemones, laikantis Sąjungos teisės aktuose nustatytų standartų, išskyrus priverstiniams veiksmams naudojamą įrangą;

i)  priemones, kuriomis remiamas grįžusio asmens ilgalaikis grįžimas ir reintegracija;

j)  trečiųjų šalių pajėgumus ir pagalbos tarnybas, užtikrinančias tinkamą laikiną atvykusių asmenų apgyvendinimą ir priėmimą, įskaitant nelydimus nepilnamečius ir kitas pažeidžiamas grupes, laikantis tarptautinių standartų bei greitą jų perkėlimą į būstus bendruomenėje; [223 pakeit.]

k)  bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis kovojant su neteisėta migracija ir siekiant užtikrinti veiksmingą grįžimą ir readmisiją, įskaitant readmisijos susitarimų ir kitų susitarimų įgyvendinimą; [224 pakeit.]

l)  priemones, kuriomis siekiama didinti informuotumą apie atitinkamus teisėtus imigracijos kanalus ir neteisėtos imigracijos migracijos pavojus. [225 pakeit.]

m)  paramą trečiosioms šalims ir veiksmus jose, įskaitant dėl infrastruktūros, įrangos ir kitų priemonių, su sąlyga, kad jais prisidedama prie veiksmingo trečiųjų šalių ir Sąjungos ir jos valstybių narių bendradarbiavimo grąžinimo ir readmisijos srityje stiprinimo. [226 pakeit.]

4a.  Siekdamas 3 straipsnio 2 dalies cb punkte nurodyto konkretaus tikslo, fondas remia:

a)  tarptautinės apsaugos prašytojų arba asmenų, kuriems suteikta tarptautinė apsauga, perkėlimo iš vienos valstybės narės į kitą įgyvendinimą, įskaitant šio reglamento 17b straipsnyje nurodytas priemones;

b)  operatyvinę pagalbą, susijusią su darbuotojų delegavimu ar finansine parama, kurią viena valstybė narė teikia kitai su migracijos iššūkiais susiduriančiai valstybei narei;

c)  veiksmus, susijusius su nacionalinių perkėlimo į Europos Sąjungą ar humanitarinio priėmimo sistemų įgyvendinimui reikalingomis procedūromis. [227 pakeit.]

IV PRIEDAS

Veiksmai, atitinkantys didesnio bendro finansavimo reikalavimus pagal 12 straipsnio 2 dalį ir 13 straipsnio 7 dalį

–  Integracijos veiksmai, kuriuos įgyvendina vietos ir regioninės valdžios institucijos bei pilietinės visuomenės organizacijos, įskaitant pabėgėlių ir migrantų organizacijas; [228 pakeit.]

–  veiksmai, kuriais siekiama sukurti ir įgyvendinti pakaitines sulaikymo ir institucinės globos priemones; [229 pakeit.]

–  remiamo savanoriško grįžimo ir reintegracijos programos ir susijusi veikla;

–  priemonės, skirtos specialių priėmimo ir (arba) procedūrinių poreikių turintiems pažeidžiamiems asmenims ir tarptautinės apsaugos prašytojams, įskaitant priemones, kuriomis užtikrinama veiksminga vaikų migrantų, visų pirma nelydimų nepilnamečių, apsauga. [230 pakeit.]

V PRIEDAS

28 straipsnio 1 dalyje nurodyti pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai

1 konkretus tikslas. Stiprinti ir plėtoti visus bendros Europos prieglobsčio sistemos aspektus, įskaitant jos išorės dimensiją:

-1.  Visi toliau išvardyti pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai suskirstomi pagal lytį ir amžių. [231 pakeit.]

1.  Asmenų, perkeltų į Europos Sąjungą gaunant paramą fondo lėšomis, skaičius.

1a.  Asmenų, priimtų pagal humanitarinio priėmimo programas, skaičius. [232 pakeit.]

2.  Priėmimo sistemoje esančių asmenų skaičius, palyginti su prieglobsčio prašytojų skaičiumi.

3.  Prieglobsčio prašytojams iš tos pačios šalies taikomos apsaugos pripažinimo normų konvergencija.

3a.  Tarptautinės apsaugos prašytojų, perkeltų iš vienos valstybės narės į kitą teikiant paramą fondo lėšomis, skaičius. [233 pakeit.]

3b.  Asmenų, kuriems suteikta tarptautinė apsauga, perkeltų iš vienos valstybės narės į kitą teikiant paramą fondo lėšomis, skaičius. [234 pakeit.]

1a konkretus tikslas. Remti teisėtą migraciją į valstybes nares.

1.  Mėlynųjų kortelių, išduotų gaunant paramą fondo lėšomis, skaičius.

2.  Bendrovės viduje perkeltų asmenų, kuriems šis statusas buvo suteiktas gaunant paramą fondo lėšomis, skaičius.

3.  Prašymus dėl šeimos susijungimo pateikusių asmenų, kuriems išties pavyko susijungti su savo šeima gaunant paramą fondo lėšomis, skaičius.

4.  Trečiųjų šalių piliečių, kuriems gaunant paramą fondo lėšomis buvo suteiktas ilgalaikis leidimas gyventi, skaičius. [235 pakeit.]

2 konkretus tikslas. Teisėtos migracijos į valstybes nares rėmimas, prisidedant Prisidėti prie veiksmingos trečiųjų šalių piliečių integracijos. [236 pakeit.]

1.  Asmenų, dalyvavusių fondo lėšomis remiamose iki išvykimo taikomose priemonėse, skaičius.

2.  Asmenų, dalyvavusių taikant fondo remiamose remiamas integracijos priemonėse priemones ir pranešančių, kad priemonės buvo naudingos jų ankstyvai integracijai, skaičius, palyginti su visu fondo remiamose integracijos priemonėse dalyvavusių asmenų skaičiumi. [237 pakeit.]

2a.  Asmenų, dalyvavusių taikant fondo remiamas integracijos priemones ir vėliau įsidarbinusių, skaičius. [238 pakeit.]

2b.  Asmenų, dalyvavusių taikant fondo remiamas integracijos priemones ir vėliau gavusių kvalifikacijos pripažinimą ar įgijusių diplomą vienoje iš valstybių narių, skaičius. [239 pakeit.]

3 konkretus tikslas. Prisidėti prie kovos su neteisėta migracija ir užtikrinti grąžinimo ir readmisijos trečiosiose šalyse veiksmingumą.

1.  Fondo remiamų grąžinimų, vykdant nurodymą išvykti, skaičius, palyginti su trečiųjų šalių piliečių, gavusių nurodymą išvykti, skaičiumi. [240 pakeit.]

2.  Grįžusių asmenų, gavusių fondo lėšomis bendrai finansuotą reintegracijos pagalbą prieš grįžimą arba po jo, skaičius, palyginti su visu fondo lėšomis paremtų grįžusių asmenų skaičiumi.

3a konkretus tikslas. Užtikrinti solidarumą ir teisingą atsakomybės pasidalijimą.

1.  Tarptautinės apsaugos prašytojų perkėlimų, įvykdytų vadovaujantis šio reglamento 17b straipsniu, skaičius.

1a.  Asmenų, kuriems suteikta tarptautinė apsauga, perkėlimų, įvykdytų vadovaujantis šio reglamento 17b straipsniu, skaičius.

2.  Darbuotojų, kurie buvo deleguoti į valstybę narę, susiduriančią su migracijos iššūkiais, skaičius arba tokiai valstybei narei skirtos finansinės paramos dydis.

3.  Asmenų, perkeltų į Europos Sąjungą arba priimtų pagal humanitarines programas gaunant paramą fondo lėšomis, skaičius. [241 pakeit.]

VI PRIEDAS

Intervencinių veiksmų rūšys

1 LENTELĖ. INTERVENCINIŲ VEIKSMŲ SRITIES KODAI

I.  BEPS

001

Priėmimo sąlygos

002

Prieglobsčio procedūros

003

Sąjungos acquis įgyvendinimas

004

Vaikai migrantai

005

Specialiųjų procedūrinių ir priėmimo poreikių turintys asmenys

006

Perkėlimas į Europos Sąjungą

007

Valstybių narių solidarumo pastangos

008

Veiklos parama

II.  Teisėta migracija ir integracija

001

Integracijos strategijų plėtra

002

Prekybos žmonėmis aukos

003

Integracijos priemonės – informavimas ir orientavimas, vieno langelio principas

004

Integracijos priemonės – kalbų mokymas

005

Integracijos priemonės – pilietinis ugdymas ir kitas mokymas

006

Integracijos priemonės – supažindinimas su priimančiąja visuomene, dalyvavimas ir mainai

007

Integracijos priemonės – pagrindiniai poreikiai

008

Iki išvykimo taikomos priemonės

009

Judumo programos

010

Teisės teisėtai gyventi įgijimas

III.  Grąžinimas

001

Sulaikymą pakeičiančios priemonės

002

Priėmimo ir (arba) sulaikymo sąlygos

003

Grąžinimo procedūros

004

Remiamas savanoriškas grįžimas

005

Reintegracijos pagalba

006

Išsiuntimo ir (arba) grąžinimo operacijos

007

Priverstinio grąžinimo stebėsenos sistema

008

Pažeidžiami asmenys ir (arba) nelydimi nepilnamečiai

009

Priemonės migracijos paskatoms mažinti

010

Veiklos parama

 

IV.  Techninė parama

001

Informacija ir komunikacija

002

Rengimas, įgyvendinimas, stebėsena ir kontrolė

003

Vertinimas ir tyrimai, duomenų rinkimas

004

Pajėgumų stiprinimas

2 LENTELĖ. SKIRTINGŲ VEIKSMŲ KODAI

001

Nacionalinių strategijų plėtra

002

Pajėgumų stiprinimas

003

Trečiųjų šalių piliečių švietimas ir mokymas

004

Statistinių priemonių, metodų ir rodiklių plėtra

005

Keitimasis informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais

006

Bendri valstybių narių veiksmai ir (arba) operacijos

007

Kampanijos ir informavimas

008

Pasikeitimas ekspertais ir jų komandiravimas

009

Tyrimai, bandomieji projektai, rizikos vertinimai

010

Parengiamoji, stebėsenos, administracinė ir techninė veikla

011

Pagalbos ir paramos paslaugų teikimas TŠP

012

Infrastruktūra

013

Įranga

3 LENTELĖ. ĮGYVENDINIMO BŪDŲ KODAI

001

Konkretus veiksmas

002

Pagalba ekstremaliosios situacijos atveju

003

Bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis

004

Veiksmai trečiosiose šalyse

005

IV priede išvardyti veiksmai

VII PRIEDAS

Veiksmai, kuriems gali būti teikiama veiklos parama

Siekiant konkretaus tikslo stiprinti ir plėtoti visus bendros Europos prieglobsčio sistemos aspektus, įskaitant jos išorės aspektą, ir konkretaus tikslo prisidėti prie kovos su neteisėta migracija ir užtikrinti grąžinimo ir readmisijos trečiosiose šalyse veiksmingumą, veiklos paramą sudaro:

–  darbuotojų išlaidos;

–  paslaugų išlaidos, kaip antai įrangos priežiūra ar naujos įrangos pirkimas;

–  infrastruktūros išlaidos, kaip antai infrastruktūros objektų priežiūra ir remontas.

VIII PRIEDAS

28 straipsnio 3 dalyje nurodyti produkto ir rezultato rodikliai

-1.  Visi toliau išvardyti pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai suskirstomi pagal lytį ir amžių. [242 pakeit.]

1 konkretus tikslas. Stiprinti ir plėtoti visus bendros Europos prieglobsčio sistemos aspektus, įskaitant jos išorės matmenį.

1.  Tikslinei grupei priklausančių asmenų, kuriems teikiama parama fondo lėšomis, skaičius:

a)  tikslinei grupei priklausančių asmenų, kuriems, vykdant prieglobsčio procedūras, teikiama informacija ir parama, skaičius;

b)  tikslinei grupei priklausančių asmenų, kuriems teikiama teisinė pagalba ir teisinio atstovavimo paslaugos, skaičius;

c)  pažeidžiamų asmenų, prekybos žmonėmis aukų ir nelydimų nepilnamečių, kuriems teikiama specifinė pagalba, skaičius.

2.  Naujos priėmimo ir apgyvendinimo infrastruktūros, sukurtos laikantis Sąjungos acquis nustatytų bendrų reikalavimų, taikomų priėmimo sąlygoms, ir esamos priėmimo ir apgyvendinimo infrastruktūros, patobulintos vykdant fondo lėšomis remiamus projektus, laikantis tų pačių reikalavimų, pajėgumai (t. y. vietų skaičius) ir procentinė dalis, palyginti su bendrais priėmimo ir apgyvendinimo pajėgumais.

3.  Nelydimiems nepilnamečiams pritaikytų vietų, remiamų fondo lėšomis, skaičius, palyginti su visu nelydimiems nepilnamečiams pritaikytų vietų skaičiumi.

4.  Asmenų, fondo lėšomis išklausiusių mokymus prieglobsčio srities temomis, skaičius ir tas skaičius, išreikštas bendro mokymus šiomis temomis išklausiusių asmenų skaičiaus procentine dalimi.

5.  Tarptautinės apsaugos prašytojų, teikiant paramą fondo lėšomis perkeltų iš vienos valstybės narės į kitą, skaičius.

6.  Asmenų, perkeltų į Europos Sąjungą gaunant paramą fondo lėšomis, skaičius.

1a konkretus tikslas. Remti teisėtą migraciją į valstybes nares.

1.  Mėlynųjų kortelių, išduotų gaunant paramą fondo lėšomis, skaičius.

2.  Bendrovės viduje perkeltų asmenų, kuriems šis statusas buvo suteiktas gaunant paramą fondo lėšomis, skaičius.

3.  Prašymus dėl šeimos susijungimo pateikusių asmenų, kuriems išties pavyko susijungti su savo šeima gaunant paramą fondo lėšomis, skaičius.

4.  Trečiųjų šalių piliečių, kuriems gaunant paramą fondo lėšomis buvo suteiktas ilgalaikis leidimas gyventi, skaičius. [243 pakeit.]

2 konkretus tikslas. Teisėtos migracijos į valstybes nares rėmimas, prisidedant prie veiksmingos Prisidėti trečiųjų šalių piliečių integracijos. [244 pakeit.]

1.  Asmenų, dalyvavusių fondo lėšomis remiamose iki išvykimo taikomose priemonėse, skaičius.

2.  Vietos ir regioninių institucijų, kurios remiant fondui įgyvendino integracijos priemones, skaičius.

2a.  Asmenų, dalyvavusių taikant fondo remiamas integracijos priemones ir vėliau įsidarbinusių, skaičius. [245 pakeit.]

2b.  Asmenų, dalyvavusių taikant fondo remiamas integracijos priemones ir vėliau įgijusių diplomą vienoje iš valstybių narių, skaičius. [246 pakeit.]

3.  Skaičius asmenų, dalyvavusių fondo lėšomis remiamose priemonėse, susijusiose su:

a)  švietimu ir mokymu,

b)  integracija į darbo rinką,

c)  galimybe naudotis pagrindinėmis paslaugomis ir

d)  aktyviu dalyvavimu ir socialine įtrauktimi.

4.  Asmenų, dalyvavusių fondo remiamose integracijos priemonėse ir pranešančių, kad priemonės buvo naudingos jų ankstyvai integracijai, skaičius, palyginti su visu fondo remiamose integracijos priemonėse dalyvavusių asmenų skaičiumi.

4a.  Trečiųjų šalių piliečių, gaunant paramą fondo lėšomis sėkmingai įgijusių pradinį, vidurinį arba aukštąjį išsilavinimą valstybėje narėje, skaičius. [247 pakeit.]

3 konkretus tikslas. Prisidėti prie kovos su neteisėta migracija ir užtikrinti grąžinimo ir readmisijos trečiosiose šalyse veiksmingumą.

1.  Su fondo parama sukurtų ir (arba) atnaujintų vietų sulaikymo centruose skaičius, palyginti su visu sukurtų ir (arba) atnaujintų vietų sulaikymo centruose skaičiumi.

2.  Asmenų, remiant fondui apmokytų su grąžinimu susijusiais klausimais, skaičius.

3.  Grįžusių asmenų, kurių grąžinimas buvo bendrai finansuotas iš fondo, skaičius, palyginti su visu fondo lėšomis paremtų asmenų, grįžusių vykdant nurodymą išvykti, skaičiumi:

a)  savanoriškai grįžę asmenys;

b)  išsiųsti asmenys.

4.  Grįžusių asmenų, gavusių fondo lėšomis bendrai finansuotą reintegracijos pagalbą prieš grįžimą arba po jo, skaičius, palyginti su visu fondo lėšomis paremtų grįžusių asmenų skaičiumi:

a)  savanoriškai grįžę asmenys;

b)  išsiųsti asmenys. [248 pakeit.]

3a konkretus tikslas. Užtikrinti solidarumą ir teisingą atsakomybės pasidalijimą.

1.  Tarptautinės apsaugos prašytojų perkėlimų, įvykdytų vadovaujantis šio reglamento 17b straipsniu, skaičius.

1a.  Asmenų, kuriems suteikta tarptautinė apsauga, perkėlimų, įvykdytų vadovaujantis šio reglamento 17b straipsniu, skaičius.

2.  Darbuotojų, kurie buvo deleguoti į valstybę narę, susiduriančią su migracijos iššūkiais, skaičius arba tokiai valstybei narei skirtos finansinės paramos dydis.

3.  Asmenų, perkeltų į Europos Sąjungą gaunant paramą fondo lėšomis, skaičius. [249 pakeit.]

(1)OL C , , p. .
(2)OL C , , p. .
(3) 2019 m. kovo 13 d. Europos Parlamento pozicija.
(4)Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. ../.. [Reglamentas dėl Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros] (OL L... , [data], p. ...).
(5) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/33/ES dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (OL L 180, 2013 6 29, p. 96).
(6) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/32/ES dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (OL L 180, 2013 6 29, p. 60).
(7) 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (OL L 337, 2011 12 20, p. 9).
(8) 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (OL L 348, 2008 12 24, p. 98).
(9) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (OL L 180, 2013 6 29, p. 31).
(10)2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (OL L 348, 2008 12 24, p. 98).
(11)2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/52/EB, kuria numatomi sankcijų ir priemonių nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams būtiniausi standartai (OL L 168, 2009 6 30, p. 24).
(12)2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, pakeičianti Tarybos pamatinį sprendimą 2002/629/TVR (OL L 101, 2011 4 15, p. 1).
(13)2016 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1624 dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/399 ir panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 863/2007, Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2007/2004 ir Tarybos sprendimas 2005/267/EB (OL L 251, 2016 9 16, p. 1).
(14)2008 m. gegužės 14 d. Tarybos sprendimas 2008/381/EB dėl Europos migracijos tinklo sukūrimo (OL L 131, 2008 5 21, p. 7).
(15)OL C 373, 2013 12 20, p. 1.http://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=uriserv:OJ.C_.2013.373.01.0001.01.ENG&toc=OJ:C:2013:373:TOC
(16)OL C , , p. .
(17)OL C , , p. .
(18)1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, 1995 12 23, p. 1).
(19)OL C , , p. .
(20)2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1371 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).
(21)2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 198, 2017 7 28, p. 29).
(22)2013 m. lapkričio 25 d. Tarybos sprendimas 2013/755/ES dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos Sąjungos asociacijos (Užjūrio asociacijos sprendimas) (OL L 344, 2013 12 19, p. 1).
(23)COM(2017)0623.
(24)2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
(25)OL C , , p. .
(26)OL C , , p. .
(27)OL C , , p. .
(28) 2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/98/EB, kuria numatomi sankcijų ir priemonių nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams būtiniausi standartai (OL L 345, 2003 12 31, p. 90).
(29)2001 m. liepos 20 d. Tarybos direktyva 2001/55/EB dėl minimalių normų, suteikiant perkeltiesiems asmenims laikiną apsaugą esant masiniam srautui, ir dėl priemonių, skatinančių valstybių narių tarpusavio pastangų priimant tokius asmenis ir atsakant už tokio veiksmo padarinius pusiausvyrą (OL L 212, 2001 8 7, p. 12).
(30)2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (OL L 337, 2011 12 20, p. 9).
(31)Į duomenis atsižvelgiama tik tuo atveju, jei bus aktyviai taikoma 2001 m. liepos 20 d. Tarybos direktyva 2001/55/EB dėl minimalių normų, suteikiant perkeltiesiems asmenims laikiną apsaugą esant masiniam srautui, ir dėl priemonių, skatinančių valstybių narių tarpusavio pastangų priimant tokius asmenis ir atsakant už tokio veiksmo padarinius pusiausvyrą (OL L 212, 2001 8 7, p. 12).
(32)2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyva 2004/114/EB dėl trečiosios šalies piliečių įleidimo studijų, mokinių mainų, neatlyginamo stažavimosi ar savanoriškos tarnybos tikslais sąlygų (OL L 375, 2004 12 23, p. 12).
(33)2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/801 dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir gyvenimo mokslinių tyrimų, studijų, stažavimosi, savanoriškos tarnybos, mokinių mainų programų arba edukacinių projektų ir dalyvavimo Au pair programoje tikslais sąlygų (OL L 132, 2016 5 21, p. 21).
(34)2005 m. spalio 12 d. Tarybos direktyva 2005/71/EB dėl konkrečios įleidimo trečiųjų šalių piliečiams atvykti mokslinių tyrimų tikslais tvarkos (OL L 289, 2005 11 3, p. 15).
(35)2003 m. rugsėjo 22 d. Tarybos direktyva 2003/86/EB dėl teisės į šeimos susijungimą (OL L 251, 2003 10 3, p. 12).
(36) 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 2004/81/EB dėl leidimo gyventi šalyje išdavimo trečiųjų šalių piliečiams, kurie yra prekybos žmonėmis aukos arba kurie dalyvavo vykdant nelegalios imigracijos padėjimo veiksmus, bendradarbiaujantiems su kompetentingomis institucijomis (OL L 261, 2004 8 6, p. 19).
(37)2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (OL L 348, 2008 12 24, p. 98).
(38)2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/52/EB, kuria numatomi sankcijų ir priemonių nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams būtiniausi standartai (OL L 168, 2009 6 30, p. 24).


Sienų valdymo ir vizų finansinės paramos priemonė, įtraukta į Integruoto sienų valdymo fondą ***I
PDF 399kWORD 117k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
2019 m. kovo 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl sienų valdymo ir vizų finansinės paramos priemonės, įtrauktos į Integruoto sienų valdymo fondą (COM(2018)0473 – C8-0272/2018 – 2018/0249(COD))
P8_TA(2019)0176A8-0089/2019

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0473),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 77 straipsnio 2 dalį ir 79 straipsnio 2 dalies d punktą, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0272/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 19 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir į Užsienio reikalų komiteto bei Biudžeto komiteto nuomones (A8-0089/2019),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. kovo 13 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) …/… dėl sienų valdymo ir vizų finansinės paramos priemonės, įtrauktos į Integruoto sienų valdymo fondą

P8_TC1-COD(2018)0249


EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 77 straipsnio 2 dalį ir 79 straipsnio 2 dalies d punktą,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(3),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(4),

kadangi:

(1)  atsižvelgiant į kintančias migracijos Europos Sąjungoje problemas, taip pat į saugumo problemas, itin svarbu išlaikyti subtilią laisvo asmenų judėjimo ir saugumo pusiausvyrą. Sąjunga turėtų pasiekti tikslą užtikrinti aukštą saugumo lygį laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 67 straipsnio 3 dalį, be kita ko, imdamasi bendrų priemonių dėl sienas kertančių asmenų ir išorės sienų kontrolės, taip pat vykdydama bendrą vizų politiką, kartu išlaikydama subtilią laisvo asmenų judėjimo ir saugumo pusiausvyrą; [1 pakeit.]

(2)  pagal SESV 80 straipsnį politikai ir jos įgyvendinimui turėtų būti taikomas solidarumo ir teisingo atsakomybės pasidalijimo tarp valstybių narių principas, įskaitant jo finansinius padarinius;

(3)  2017 m. rugsėjo 25 d. pasirašytoje Romos deklaracijoje 27 valstybių narių vadovai patvirtino įsipareigojimą sukurti užtikrinti saugią ir patikimą Sąjungą, kurioje visi piliečiai jaustųsi saugūs ir galėtų laisvai judėti, kurios išorės sienos būtų apsaugotos ir kurioje būtų vykdoma veiksminga, atsakinga ir tvari migracijos politika laikantis tarptautinių normų, ir Europą, kuri būtų pasiryžusi kovoti su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu; [2 pakeit.]

(3a)   pagal šią priemonę finansuojami veiksmai turėtų būti įgyvendinami nuosekliai laikantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos, Sąjungos duomenų apsaugos teisės aktų, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (EŽTK) nuostatų, teisingo elgesio su trečiųjų šalių piliečiais principo, teisės į prieglobstį ir į tarptautinę apsaugą, negrąžinimo principo ir Sąjungos bei valstybių narių tarptautinių įsipareigojimų pagal tarptautines priemones, kurių dokumentus jos yra pasirašiusios, pvz., 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso, papildytos 1967 m. sausio 31 d. Niujorko protokolu. Ypatingas dėmesys taip pat turėtų būti skiriamas pažeidžiamų asmenų, visų pirma vaikų ir nelydimų nepilnamečių, tapatybės nustatymui, skubios pagalbos teikimui jiems ir jų perdavimui apsaugos tarnyboms; [3 pakeit.]

(4)  Sąjungos politikos išorės sienų valdymo srityje tikslas – parengti ir įgyvendinti Europos integruotą integruoto sienų valdymą valdymo nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis koncepciją, nes tai išankstinė laisvo siekiant sudaryti palankesnes sąlygas teisėtai kirsti sienas, užkirsti kelią neteisėtai migracijai ir tarpvalstybiniam nusikalstamumui bei nustatyti jų atvejus ir remti bendrą vizų politiką, kuri turėtų sustiprinti laisvą asmenų judėjimo judėjimą Sąjungoje sąlyga ir yra viena iš pagrindinių laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės sudedamųjų dalių; [4 pakeit.]

(5)  siekiant pagerinti migracijos valdymą ir saugumą, būtinas Europos integruotas sienų valdymas, vykdomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/1624(5) įsteigtų Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų, kurias sudaro Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra ir už sienų valdymą atsakingos nacionalinės valdžios institucijos, įskaitant pakrančių apsaugos tarnybas, kiek jos vykdo sienų kontrolės užduotis, turėtų padėti suderinti sienų kontrolę, taip pagerinant migracijos valdymą, be kita ko, sudarydamos palankesnes sąlygas asmenims, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, ją gauti, taip pat užtikrinti didesnį saugumą, prisidėdamos prie kovos su tarpvalstybiniu nusikalstamumu ir terorizmu; [5 pakeit.]

(6)  palengvinti teisėtą keliavimą ir kartu užkirsti kelią neteisėtai migracijai ir saugumo pavojams – tai vienas pagrindinių Sąjungos reagavimo į šių sričių problemas tikslų, išdėstytų Komisijos komunikate „Europos migracijos darbotvarkė“(6); [6 pakeit.]

(7)  2016 m. gruodžio 15 d. Europos Vadovų Taryba(7) paragino toliau didinti ES informacinių sistemų ir duomenų bazių sąveikumą. 2017 m. birželio 23 d. Europos Vadovų Taryba(8) pabrėžė, kad būtina gerinti duomenų bazių sąveikumą, o 2017 m. gruodžio 12 d. Komisija priėmė reglamento, kuriuo sukuriama ES informacinių sistemų sąveikumo sistema, pasiūlymą(9); [7 pakeit.]

(8)  tam, kad būtų išsaugotas siekiant išsaugoti Šengeno erdvės vientisumą ir sustiprinti Sąjungos išorės sienų saugumą, be sistemingų į Šengeno erdvės vientisumas ir sustiprintas jos veikimas erdvę atvykstančių visų trečiųjų šalių piliečių patikrinimų, kurie jau yra atliekami, valstybės narės nuo 2017 m. balandžio 6 d. taip pat privalo vykdyti sistemingas ES išorės sienas kertančių ES piliečių patikras atitinkamose duomenų bazėse. Be to, Komisija paskelbė rekomendaciją valstybėms narėms, kaip geriau vykdyti policijos patikrinimus ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą; Vis dėlto paaiškėjo, kad kai kuriuose išorės sienų perėjimo punktuose vietoj sistemingų patikrų būtina atlikti tikslines patikras, nes sistemingos patikros daro neproporcingą poveikį tarpvalstybiniam transporto srautui(10); [8 pakeit.]

(8a)  Komisija taip pat yra pateikusi Rekomendaciją (ES) 2017/1804(11) valstybėms narėms, kaip geriau vykdyti policijos patikrinimus ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą siekiant apriboti poveikį laisvam judėjimui ir pašalinti grėsmę viešajai tvarkai ar vidaus saugumui. Nepaisant to, kad yra taikomos įvairios priemonės, kai kurios valstybės narės ir toliau vykdo neteisėtą vidaus sienų kontrolę, pažeisdamos pagrindinį Šengeno erdvės principą; [9 pakeit.]

(9)  Sąjungos biudžeto finansinė parama yra būtina Europos integruoto sienų valdymo įgyvendinimui remti, siekiant padėti valstybėms narėms užtikrinti veiksmingą išorės sienų kirtimo valdymą ir spręsti migracijos problemas, taip pat šalinti galimas spręsti būsimas grėsmes problemas prie tų sienų ir drauge padėti kovoti su sunkiu tarpvalstybiniu nusikalstamumu, visapusiškai gerbiant pagrindines teises; [10 pakeit.]

(10)  siekiant padėti įgyvendinti Europos integruoto sienų valdymo sistemą ir jos sudedamąsias dalis pagal Reglamento (ES) 2016/1624 4 straipsnį – sienų kontrolę, paiešką ir gelbėjimą vykdant sienų stebėjimą, rizikos analizę, valstybių narių bendradarbiavimą (remiamą ir koordinuojamą Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros), tarpžinybinį bendradarbiavimą (įskaitant reguliarų keitimąsi informacija), bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis, technines ir operatyvines priemones Šengeno erdvėje, susijusias su sienų kontrole, kuriomis kovojama su neteisėta imigracija ir siekiama geriau kovoti su tarpvalstybiniu nusikalstamumu, naudoti moderniausias technologijas, kokybės kontrolės ir solidarumo mechanizmus, – ir užtikrinti, kad tai taptų tikrove, valstybėms narėms turėtų būti teikiama tinkama Sąjungos finansinė parama; [11 pakeit./(Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.)]

(11)  kadangi valstybių narių muitinėms teko vis daugiau atsakomybės sričių, kurios dažnai apima saugumo sritį ir yra vykdomos prie išorės sienų, norint užtikrinti vienodą svarbu skatinti Reglamento (ES) 2016/1624 4 straipsnio e punkte nurodytą tarpžinybinį bendradarbiavimą, įskaitant keitimąsi informacija naudojant esamas keitimosi informacija priemones, kuris yra integruoto sienų kontrolę valdymo koncepcijos sudedamoji dalis. Sienų kontrolės ir muitinės tikrinimą tikrinimo prie išorės sienų, reikia užtikrinti tarpusavio papildomumas užtikrinamas teikiant tinkamą Sąjungos finansinę paramą valstybėms narėms. Taip ne tik pagerės muitinis tikrinimas, visų pirma prekių tikrinimas prie sienų siekiant kovoti su visų formų neteisėta prekyba, ir kova su terorizmu, bet ir palengvės teisėta prekyba ir keliavimas, todėl o muitų sąjunga taps saugesnė ir veiksmingesnė; [12 pakeit.]

(12)  todėl būtina įsteigti fondą, kuris tęs Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 515/2014(12) įsteigto 2014–2020 m. Vidaus saugumo fondo veiklą, t. y. iš dalies, įsteigiant Integruoto sienų valdymo fondą (toliau – fondas); [13 pakeit.]

(13)  atsižvelgiant į SESV V antraštinei daliai taikomus teisinius ypatumus ir skirtingus taikytinus teisinius pagrindus, susijusius su išorės sienų politika ir muitiniu tikrinimu, teisiškai neįmanoma įsteigti fondo kaip vienos priemonės;

(14)  todėl fondą reikėtų steigti kaip išsamią Sąjungos finansinės paramos sienų valdymo ir vizų srityje sistemą, apimančią sienų valdymo ir vizų finansinės paramos priemonę (toliau – priemonė), nustatomą šiuo reglamentu, ir muitinio tikrinimo įrangos finansinės paramos priemonę, nustatomą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) .../...(13). Sistemą turėtų papildyti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. .../...(14) [Bendrų nuostatų reglamentas], į kurį šiame reglamente turėtų būti daromos nuorodos, kiek tai susiję su priemonė, kurioje būtų išdėstytos pasidalijamojo valdymo taisyklėmis taisyklės; [14 pakeit.]

(15)  priemonę reikėtų įgyvendinti visapusiškai atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintas teises ir principus, laikantis Sąjungos tarptautinių įsipareigojimų, susijusių su pagrindinėmis teisėmis, taip pat į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (EŽTK) ir visų pirma užtikrinant, kad būtų laikomasi negrąžinimo principo, skaidrumo principo, nediskriminavimo principo ir paisoma teisės prašyti tarptautinės apsaugos. Ypatingas dėmesys taip pat turėtų būti skiriamas pažeidžiamų asmenų, visų pirma vaikų ir nelydimų nepilnamečių, tapatybės nustatymui, skubios pagalbos teikimui jiems ir jų perdavimui apsaugos tarnyboms; [15 pakeit.]

(15a)  tokius įsipareigojimus turi ir trečiosios šalys, su kuriomis pagal šią priemonę bendradarbiauja valstybės narės ir Sąjunga; [16 pakeit.]

(16)  priemonė turėtų būti grindžiama ankstesnių priemonių rezultatais ir investicijomis, gautomis naudojantis šių ankstesnių priemonių parama: 2007–2013 m. laikotarpio Išorės sienų fondo, įsteigto Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 574/2007/EB(15), taip pat 2014–2020 m. laikotarpio išorės sienų ir vizų priemonės (įtrauktos į Vidaus saugumo fondą), nustatytos Reglamentu (ES) Nr. 515/2014; priemonę reikėtų išplėsti atsižvelgiant į įvykių raidą; [17 pakeit.]

(17)  siekiant užtikrinti vienodą ir aukštos kokybės išorės sienų kontrolę ir palengvinti teisėtą keliavimą per išorės sienas, priemone turėtų būti prisidedama prie Europos integruoto sienų valdymo plėtojimo, kuris apimtų visas priemones, susijusias su politika, teise, sistemingu bendradarbiavimu, naštos pasidalijimu, padėties ir besikeičiančių aplinkybių, susijusių su neteisėtų migrantų sienų kirtimo punktais, vertinimu, darbuotojais, įranga ir technologijomis, kurių bendradarbiaudamos su kitais veikėjais, kaip antai su trečiosiomis šalimis ir kitomis ES įstaigomis, visų pirma Europos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra („eu-LISA“), Europolu bei, kai tikslinga, trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis, įvairiais lygmenimis imasi valstybės narės ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra; [18 pakeit.]

(18)  priemonė turėtų padėti gerinti vizų duomenų tvarkymo veiksmingumą, kiek tai susiję su saugumo ir neteisėtos migracijos rizikos nustatymu vizų procedūrų bona fide keliautojams palengvinimu ir vertinimu, taip pat palengvinti vizų procedūras bona fide keliautojams su saugumo ir neteisėtos migracijos rizikos nustatymu bei vertinimu. Visų pirma pagal šią priemonę turėtų būti teikiama finansinė parama, kuria būtų remiamas vizų tvarkymo skaitmeninimas, siekiant vizų prašytojams ir konsulatams užtikrinti greitas, saugias ir klientams palankias vizų procedūras. Priemonė taip pat turėtų padėti užtikrinti platų konsulinį atstovavimą visame pasaulyje. Be to, priemonė turėtų apimti vienodą bendros vizų politikos įgyvendinimą ir jos modernizavimą, taip pat pagalbą valstybėms narėms išduodant riboto teritorinio galiojimo vizas dėl humanitarinių priežasčių, nacionaliniais interesais ar dėl tarptautinių įsipareigojimų, asmenims, kuriems taikomos perkėlimo į Sąjungą ar perkėlimo Sąjungoje programos, ir visiškai laikantis Sąjungos vizų acquis; [19 pakeit.]

(19)  pagal priemonę taip pat reikėtų remti aiškiai su išorės sienų kontrole susijusias priemones, kurių imamasi bendrai integruoto bendros integruotos sienų valdymo kontrolės sistemai plėtoti Šengeno šalių teritorijoje ir kuriomis gerinamas bendras Šengeno erdvės veikimas; [20 pakeit.]

(20)  siekiant pagerinti išorės sienų valdymą, sudaryti palankesnes sąlygas teisėtai keliauti, prisidėti prie neteisėtos migracijos neteisėto sienos kirtimo prevencijos, kovos su ja juo ir aukšto lygio saugumo Sąjungos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje užtikrinimo, priemone turėtų būti remiamas esamomis arba naujomis IT sistemomis grindžiamų Europos Parlamento ir Tarybos patvirtintų didelės apimties IT sistemų plėtojimas. Atsižvelgiant į tai, ji taip pat turėtų padėti užtikrinti tų ES informacijos sistemų (atvykimo ir išvykimo sistemos (AIS)(16), Vizų informacinės sistemos (VIS)(17), Europos kelionių informacijos ir leidimų sistemos (ETIAS)(18), EURODAC(19), Šengeno informacinės sistemos (SIS)(20) ir Europos nuosprendžių registrų informacinės sistemos, skirtos trečiųjų šalių piliečiams (ECRIS-TCN)(21)) sąveiką sąveikos užtikrinimą valstybėse narėse, kad šios ES informacinės sistemos ir jų duomenys papildytų vieni kitus. Šia priemone taip pat turėtų būti prisidedama prie būtinų nacionalinio lygmens pokyčių įgyvendinus sąveikumo užtikrinimo komponentus centriniu lygmeniu (Europos paieškos portalas, bendra biometrinių duomenų atitikties nustatymo paslauga, bendra tapatybės duomenų saugykla ir daugybinių tapatybių detektorius)(22); [21 pakeit.]

(21)  priemonė turėtų papildyti ir sustiprinti veiklą, kuria siekiama įgyvendinti įgyvendinant Europos integruotą sienų valdymą, atsižvelgiant į valstybių narių ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros, t. y. dviejų Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų ramsčių, bendrą atsakomybę ir solidarumą. Tai visų pirma reiškia, kad valstybės narės, rengdamos savo nacionalines programas, turėtų atsižvelgti į analitines priemones ir,veiklos bei ir technines gaires, kurias parengė Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra, taip pat ir į jos parengtą mokymo programą, pavyzdžiui, bendrąją pagrindinę sienos apsaugos pareigūnų mokymo programą, įskaitant jos komponentus, susijusius su pagrindinėmis teisėmis ir galimybėmis gauti tarptautinę apsaugą. Tam, kad būtų užtikrintas Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros užduoties užduočių ir valstybių narių pareigos vykdyti išorės sienų kontrolę tarpusavio papildomumas ir nuoseklumas ir būtų išvengta neveiksmingo lėšų panaudojimo, Komisija turėtų konsultuotis su Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra valstybių narių pateiktų nacionalinių programų projektų klausimais, kiek jie priklauso agentūros kompetencijai, ir visų pirma veiklos, finansuojamos teikiant veiklos paramą, klausimais. Komisija taip pat turėtų užtikrinti, kad pradedant rengti valstybių narių nacionalines programas, šiame procese dalyvautų „eu-LISA“, Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra ir bet kuri kita atitinkama Sąjungos agentūra ar įstaiga, kiek jis priklauso agentūrų kompetencijai; [22 pakeit.]

(22)  atsižvelgiant į paveiktų valstybių narių prašymą, priemone turėtų būti remiamas migrantų antplūdžio valdymo požiūrio įgyvendinimas, kaip nurodyta Komisijos komunikate „Europos migracijos darbotvarkė“, kuriam pritarė 2015 m. birželio 25–26 d. Europos Vadovų Taryba(23). Pagal migrantų antplūdžio valdymo požiūrį teikiama operatyvinė parama valstybėms narėms, kurias paveikė neproporcinga migracijos našta prie Sąjungos išorės sienų. kurios patiria ekstremalią situaciją. Požiūris padeda teikti integruotą, visapusišką ir tikslinę paramą vadovaujantis solidarumo ir bendros atsakomybės principais, suteikiančią galimybę humaniškai ir veiksmingai elgtis su daugybe prie Sąjungos išorės sienų atvykstančių asmenų, ir drauge išsaugoti Šengeno erdvės vientisumą; [23 pakeit.]

(23)  siekiant solidarumo visoje Šengeno erdvėje ir visoje Sąjungoje ir atsižvelgiant į bendrą atsakomybę už Sąjungos išorės sienų apsaugą tais atvejais, kai nustatoma trūkumų arba rizika, visų pirma atlikus Šengeno acquis taikymo vertinimą pagal Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1053/2013(24), atitinkama valstybė narė turėtų tinkamai spręsti atitinkamą klausimą ir naudodama savo programos išteklius įgyvendinti pagal tą reglamentą priimtas rekomendacijas, atsižvelgdama į Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros atliktus pažeidžiamumo vertinimus pagal Reglamento (ES) 2016/1624 13 straipsnį; [24 pakeit.]

(24)  priemone reikėtų išreikšti solidarumą ir bendrą atsakomybę teikiant teikti finansinę paramą valstybėms narėms, taikančioms visas Šengeno išorės sienų ir vizų nuostatas, ir valstybėms narėms, kurios rengiasi visateisiškai dalyvauti Šengeno sistemoje, ir šia priemone valstybės narės turėtų naudotis siekdamos Sąjungos bendros išorės sienų valdymo politikos interesų; [25 pakeit.]

(25)  remiantis 2003 m. Stojimo akto protokolu Nr. 5(25) dėl asmenų sausumos tranzito tarp Kaliningrado srities ir kitų Rusijos Federacijos dalių, pagal priemonę reikėtų padengti visas papildomas išlaidas, patiriamas įgyvendinant konkrečias Sąjungos acquis nuostatas, kuriomis reglamentuojamas toks tranzitas, visų pirma Tarybos reglamentą (EB) Nr. 693/2003(26) ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 694/2003(27). Tačiau spręsti, ar toliau finansuoti negautus mokesčius, reikėtų atsižvelgiant į galiojantį Sąjungos vizų režimą, taikomą Rusijos Federacijai;

(26)  siekdamos prisidėti prie priemonės politikos tikslo įgyvendinimo, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad jų programomis būtų atsižvelgiama į konkrečius priemonės tikslus, kad pasirinkti prioritetai atitiktų sutartus ES prioritetus ir II priede nustatytas įgyvendinimo priemones ir kad tinkamų išteklių paskirstymas tarp tikslų ir veiksmų būtų proporcingas spręstiniems uždaviniams spręstinoms problemoms ir tenkintiniems poreikiams. Atsižvelgiant į tai, svarbu užtikrinti teisingą ir skaidrų išteklių paskirstymą konkretiems priemonės tikslams. Taip pat tikslinga užtikrinti minimalų konkretaus tikslo remti vizų politiką įgyvendinimo išlaidų lygį, neatsižvelgiant į tai, ar priemonėms taikomas tiesioginis arba netiesioginis valdymas, ar pasidalijamasis valdymas; [26 pakeit.]

(27)  reikėtų siekti sąveikos su kitais ES fondais, jų suderinamumo ir veiksmingumo ir vengti veiksmų dubliavimosi;

(28)  kaip nurodyta Reglamente (ES) 2016/1624, trečiųjų šalių piliečių, kuriems taikomas valstybės narės priimtas sprendimas grąžinti, grąžinimas yra vienas iš Europos integruoto sienų valdymo elementų. Tačiau dėl savo pobūdžio ir tikslo grąžinimo srities priemonės nepatenka į priemonės taikymo sritį ir joms taikomas Reglamentas (ES) Nr. .../... [naujasis PMF](28);

(29)  siekiant patvirtinti svarbų valstybių narių muitinių vaidmenį prie išorės sienų ir užtikrinti, kad jos turėtų pakankamų priemonių, kad galėtų įgyvendinti savo plataus masto uždavinius prie šių sienų, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. .../... [naujasis Muitinio tikrinimo įrangos fondas] nustatyta muitinio tikrinimo įrangos finansinės paramos priemonė turėtų suteikti šioms nacionalinėms institucijoms reikiamą finansavimą, kad jos galėtų investuoti į muitinio tikrinimo įrangą ir į įrangą, kuri gali būti naudinga ne tik muitinio tikrinimo tikslais, bet ir kitais tikslais, pvz., sienų kontrolei vykdyti;

(30)  didžioji dalis muitinio tikrinimo įrangos gali vienodai ar prireikus tikti kitų teisės aktų, pavyzdžiui, nuostatų dėl sienų valdymo, vizų ar policijos bendradarbiavimo, laikymosi kontrolei vykdyti. Todėl Integruoto sienų valdymo fondas sumanytas kaip dvi viena kitą papildančios priemonės, kurių taikymo įrangai pirkti sritys nors ir skiriasi, bet dera tarpusavyje. Viena vertus, šiuo reglamentu sukurtos sienų valdymo ir vizų priemonės lėšomis nebus remiama įranga, kurią galima naudoti ir sienų valdymo, ir muitinio tikrinimo reikmėms. Kita vertus, muitinio tikrinimo įrangos priemonės lėšomis bus ne tik finansiškai remiama įranga, kurios pagrindinė paskirtis – muitinis tikrinimas, bet ir leidžiama ją naudoti kitais tikslais, pavyzdžiui, sienų kontrolės ir saugumo. Paskirsčius funkcijas bus skatinamas Reglamento (ES) 2016/1624 4 straipsnio e punkte nurodytas tarpžinybinis bendradarbiavimas, kuris yra integruoto sienų valdymo koncepcijos komponentas, ir taip sudarytos sąlygos muitinėms ir sienos apsaugos institucijoms dirbti kartu ir užtikrintas kuo didesnis Sąjungos biudžeto poveikis remiant dalijimąsi muitinio tikrinimo įranga ir jos sąveikumą;

(31)  sienų stebėjimas jūroje laikomas viena iš pakrančių apsaugos funkcijų, vykdomų Sąjungos jūrų srityje. Pakrančių apsaugos funkcijas vykdančios nacionalinės institucijos taip pat atsako už įvairias užduotis, kurios gali apimti, be kita ko, saugią laivybą, jūrų ir bendrą saugumą, paiešką ir gelbėjimą, sienų kontrolę, žuvininkystės kontrolę, muitinį tikrinimą, bendrąją teisėsaugą ir aplinkos apsaugą. Dėl plačios jų taikymo srities pakrančių apsaugos funkcijos priklauso skirtingoms Sąjungos politikos kryptims, taigi tam, kad rezultatai būtų efektyvesni ir veiksmingesni, reikia siekti sąveikos; [27 pakeit.]

(31a)  valstybės narės, įgyvendindamos pagal priemonę finansuojamus veiksmus, susijusius su jūrų sienų stebėjimu, ypatingą dėmesį turėtų skirti savo įsipareigojimams pagal tarptautinę jūrų teisę padėti nelaimės ištiktiems žmonėms. Todėl pagal priemonę remiama įranga ir sistemos turėtų būti naudojamos paieškos ir gelbėjimo operacijoms, kurių gali prireikti vykdant jūrų sienų stebėjimo operacijas, taigi tokiu būdu būtų padedama apsaugoti ir išgelbėti migrantų gyvybes; [28 pakeit.]

(32)  be Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros, įsteigtos Reglamentu (ES) 2016/1624, Europos jūrų saugumo agentūros, įsteigtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1406/2002(29), ir Europos žuvininkystės kontrolės agentūros, įsteigtos Tarybos reglamentu (EB) Nr. 768/2005(30), bendradarbiavimo Sąjungos lygmeniu pakrančių apsaugos funkcijų klausimais, taip pat turėtų būti užtikrintas didesnis jūrų srities veiklos nuoseklumas nacionaliniu lygmeniu. Įvairių subjektų tarpusavio sąveika jūrų aplinkoje turėtų atitikti Europos integruoto sienų valdymo ir jūrų saugumo strategijas;

(33)  siekiant padidinti papildomumą ir sustiprinti jūrinės veiklos suderinamumą, taip pat išvengti pastangų dubliavimo ir sumažinti biudžeto suvaržymus tokioje daug išlaidų reikalaujančioje veiklos srityje kaip jūrų sritis, priemone turėtų būti remiami kompleksiniai jūriniai veiksmai, kurių pagrindinis tikslas yra sienų priežiūra, tačiau drauge būtų galima siekti ir kitų su pagrindiniais tikslais susijusių tikslų, pavyzdžiui, kovoti su neteisėtu žmonių gabenimu; [29 pakeit.]

(34)  pagal Pagrindinė šios priemonės paskirtis turėtų būti remti integruotą sienų valdymą prie Sąjungos išorės sienų ir bendrą vizų politiką. Tačiau pagal priemonę, laikantis nustatytų ribų ir taikant atitinkamas apsaugos priemones, galėtų būti remiamos kai kurios trečiosiose šalyse vykdomos ir su jomis susijusios priemonės. Tos priemonės turėtų būti įgyvendinamos užtikrinant visapusišką sąveiką ir nuoseklumą su kitais veiksmais, kurių imamasi už Sąjungos ribų ir kurie remiami pagal Sąjungos išorės finansavimo priemones, ir turėtų šiuos veiksmus papildyti. Visų pirma vykdant tokius veiksmus turėtų būti siekiama visiško suderinamumo su Sąjungos išorės veiksmais bei jos užsienio politikos, susijusios su tam tikra šalimi ar regionu, principais ir bendraisiais tikslais. Kiek tai susiję su išorės aspektu, priemone turėtų būti remiamas glaudesnis bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis ir stiprinami esminiai jų sienų stebėjimo ir sienų valdymo gebėjimų aspektai srityse, kurios svarbios Sąjungos migracijos politikai ir Sąjungos saugumo tikslams; [30 pakeit.]

(34a)  Komisija turėtų skirti ypatingą dėmesį su trečiosiomis šalimis susijusių veiksmų ir programų vertinimui; [31 pakeit.]

(35)  daugiausia Sąjungos biudžeto lėšų reikėtų skirti veiklai tais atvejais, kai Sąjungos masto intervencija naudingesnė už vienų valstybių narių veiksmus. Sąjunga užima geresnę nei valstybės narės poziciją nustatyti Sąjungos solidarumo sienų kontrolės, valdymo ir vizų politikos ir migracijos srautų valdymo srityje pagrindą ir sukurti bendrų IT sistemų, kuriomis grindžiama ta politika, plėtojimo platformą, todėl pagal šį reglamentą teikiama finansinė parama padės visų pirma stiprinti nacionalinius ir Sąjungos gebėjimus tose srityse; [32 pakeit.]

(36)  gali būti laikoma, kad valstybė narė nesilaiko atitinkamo Sąjungos acquis, be kita ko, kiek tai susiję su veiklos paramos naudojimu pagal šią priemonę, jei ji neįvykdė savo įsipareigojimų pagal Sutartis sienų valdymo ir vizų srityse, jei kyla akivaizdus pavojus, kad valstybė narė, įgyvendindama sienų valdymo ir vizų acquis, gali gerokai pažeisti Sąjungos vertybes, arba jei vertinimo ataskaitoje pagal Šengeno acquis taikymo vertinimo ir stebėjimo mechanizmą atitinkamose srityse nustatyta trūkumų arba jei bendradarbiaudama su trečiąja šalimi, valstybė narė finansavo ir vykdė su ja bendrus veiksmus, dėl kurių buvo padaryti pagrindinių teisių pažeidimai, nustatyti taikant vertinimo ir stebėjimo mechanizmą; [33 pakeit.]

(37)  kad būtų pasiekti šiame reglamente nustatyti tikslai, priemonė priemone turėtų atitikti didesnio lankstumo ir supaprastinimo poreikį, kartu turėtų būti laikomasi nuspėjamumo reikalavimų ir būti užtikrinamas teisingas ir skaidrus išteklių paskirstymas. Taikant ją, nuspėjamumo skirstant finansavimą poreikis turėtų būti derinamas su didesnio lankstumo ir supaprastinimo poreikiu. Siekiant įvykdyti finansavimo skaidrumo reikalavimą, Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, turėtų skelbti informaciją apie teminės priemonės metinių ir daugiamečių programų rengimą. Įgyvendinant priemonę reikėtų vadovautis išlaidų veiksmingumo, efektyvumo ir kokybės principais. Be to, priemonės įgyvendinimas turėtų būti kuo patogesnis naudotojams; [34 pakeit.]

(38)  šiame reglamente turėtų būti nustatytos pradinės sumos, skirtos valstybių narių programoms, apskaičiuotos pagal I priede nustatytus kriterijus, atspindinčios sausumos ir jūrų sienų ruožų ilgį ir grėsmės poveikio lygius, remiantis naujausiais ir istoriniais duomenimis, darbo krūvį oro uostuose ir konsulatuose bei konsulatų skaičių;

(39)  šios pradinės sumos bus valstybių narių ilgalaikių investicijų pagrindas. Tam, kad būtų galima atsižvelgti į pradinės padėties pokyčius, kaip antai Sąjungos išorės sienai daromą spaudimą ir darbo krūvį prie išorės sienų bei konsulatuose, valstybėms narėms laikotarpio viduryje bus skirta papildoma suma, kuri bus grindžiama naujausiais turimais statistiniais duomenimis, kaip nustatyta paskirstymo formulėje, atsižvelgiant į programos įgyvendinimo būklę;

(39a)  norint įvertinti programų veiksmingumą ir Sąjungos pridėtinę vertę, išspręsti problemas, atsiradusias per pirmąjį etapą, ir užtikrinti skaidrią vykdymo apžvalgą, turėtų būti atliekama laikotarpio vidurio peržiūra; [36 pakeit.]

(40)  kadangi sienų valdymo ir vizų srities uždaviniai problemos nuolat kinta, finansavimo paskirstymą reikia pritaikyti atsižvelgiant į migracijos srautų prioritetų vizų politikos ir sienų valdymo srityje pokyčius, spaudimą prie sienų ir saugumo grėsmes kuriuos lėmė, be kita ko, didesnis spaudimas prie sienų, ir finansavimą reikia skirti prioritetams, kurie teikia didžiausios didžiausią Sąjungos pridėtinės vertės pridėtinę vertę. Siekiant tenkinti neatidėliotinus poreikius, atsižvelgiant į politikos ir Sąjungos prioritetų pokyčius, taip pat norint nukreipti finansavimą į veiksmus, teikiančius didelę Sąjungos pridėtinę vertę, dalis finansavimo bus periodiškai skiriama konkretiems veiksmams, Sąjungos veiksmams ir pagalbai ekstremaliosios situacijos atveju pagal teminę priemonę; [37 pakeit.]

(41)  valstybės narės turėtų būti skatinamos pasinaudodamos didesne Sąjungos parama dalį programos asignavimo skirti IV priede išvardytiems veiksmams finansuoti;

(42)  priemonė tam tikru nustatytu mastu turėtų padėti remti veiklos išlaidas, susijusias su sienų kontrole, bendra vizų politika ir didelės apimties IT sistemomis, todėl turėtų suteikti valstybėms narėms galimybę išlaikyti gebėjimus, kurie yra itin svarbūs visai Sąjungai. Tokią paramą sudaro visų konkrečių išlaidų, susijusių su priemonės tikslų įgyvendinimu, padengimas, ir ji turėtų būti sudėtinė valstybių narių programų dalis; [38 pakeit.]

(43)  be jų pradinių asignavimų, dalis pagal šią priemonę teikiamų išteklių taip pat galėtų būti skiriama valstybių narių programoms, kuriomis siekiama įgyvendinti konkrečius veiksmus. Šie konkretūs veiksmai turėtų būti nustatyti Sąjungos lygmeniu ir turėtų būti susiję su Sąjungos pridėtinę vertę teikiančiais veiksmais, kuriems reikia valstybių narių bendradarbiavimo pastangų, arba veiksmais, kurių reikia siekiant reaguoti į pokyčius Sąjungoje, dėl kurių vienai ar kelioms valstybėms narėms reikia papildomo finansavimo. Tai, pavyzdžiui, Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros veiklai vykdyti reikalingos techninės įrangos pirkimas pagal valstybių narių nacionalines programas, prašymų išduoti vizą tvarkymo modernizavimas, naujų didelės apimties IT sistemų kūrimas ir tų sistemų sąveikumo užtikrinimas. Šiuos konkrečius veiksmus Komisija nustatys savo darbo programose, kurios turėtų būti tvirtinamos priimant deleguotuosius aktus; [39 pakeit.]

(44)  siekiant papildyti šios priemonės politikos tikslą nacionaliniu lygmeniu vykdant valstybių narių programas, pagal priemonę taip pat turėtų būti teikiama parama veiksmams Sąjungos lygmeniu. Tokiais veiksmais turėtų būti siekiama priemonės intervencijos taikymo sričiai priklausančių bendrų strateginių tikslų, susijusių su politikos analize ir inovacijomis, tarptautiniu tarpusavio mokymusi ir partnerystės projektais, taip pat su naujų iniciatyvų ir veiksmų testavimu visoje Sąjungoje;

(45)  siekiant sustiprinti Sąjungos pajėgumus ekstremaliosios situacijos atveju nedelsiant spręsti nenumatyto arba neproporcingo migracijos spaudimo problemą, reaguoti į nenumatytus, būtinus ir konkrečius poreikius visų pirma tuose sienos ruožuose, kuriuose pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1052/2013(31) nustatyta, kad problema kelia grėsmę visos Šengeno erdvės veikimui, taip pat valstybių narių konsulatų vizų skyriuose daromo spaudimo problemą arba šalinti pavojų sienų saugumui, ši priemonė turėtų būti įmanoma teikti pagalbą ekstremaliosios situacijos atveju naudojama finansinei paramai teikti pagal šiame reglamente nustatytą sistemą tik kraštutiniu atveju; [40 pakeit.]

(45a)  migracija ir tai, kad išorės sienas kerta daugybė trečiųjų šalių piliečių, savaime neturėtų būti laikoma grėsme viešajai politikai ar vidaus saugumui ir savaime neturėtų būti pagalbos ekstremaliosios situacijos atveju teikimo pagal šią priemone priežastimi; [41 pakeit.]

(46)  šios priemonės politikos tikslo taip pat bus siekiama finansinėmis priemonėmis ir biudžeto garantijomis pagal fondo „InvestEU“ [...] politikos finansavimo kryptį (-s). Finansinė parama turėtų būti proporcingai naudojama rinkos nepakankamumo arba neoptimalaus investavimo problemoms spręsti ir veiksmais neturėtų būti dubliuojamas arba išstumiamas privatus finansavimas arba iškraipoma konkurencija vidaus rinkoje. Veiksmai turėtų teikti aiškią Europos pridėtinę vertę; [42 pakeit.]

(47)  šiame reglamente nustatomas visos priemonės finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai yra svarbiausias orientacinis dydis metinės biudžeto sudarymo procedūros metu, kaip apibrėžta 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(32) 17 punkte;

(48)  šiai priemonei taikomas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. .../... [naujasis Finansinis reglamentas] (toliau – Finansinis reglamentas)(33). Jame nustatytos Sąjungos biudžeto vykdymo taisyklės, tarp jų – taisyklės, susijusios su dotacijomis, apdovanojimais, viešaisiais pirkimais, netiesioginiu vykdymu, finansine parama, finansinėmis priemonėmis ir biudžeto garantijomis. Siekiant užtikrinti Sąjungos finansavimo programų įgyvendinimo nuoseklumą, Finansinis reglamentas turi būti taikomas priemonės veiksmams, įgyvendinamiems taikant tiesioginį ar netiesioginį valdymą;

(49)  siekiant įgyvendinti veiksmus pagal pasidalijamojo valdymo principą, priemonė turėtų būti nuoseklios sistemos, kurią sudaro šis reglamentas, Finansinis reglamentas ir priemonė, kuria nustatomos bendros pasidalijamojo valdymo nuostatos; Normų konkurencijos atveju, šis reglamentas (ES) Nr. .../... [BNR], dalis turėtų būti viršesnis už bendrąsias nuostatas; [43 pakeit.]

(50)  Reglamentu (ES) Nr. .../... [BNR] nustatyta Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), „Europos socialinio fondo +“ (ESF+), Sanglaudos fondo, Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF), Prieglobsčio ir migracijos fondo (PMF), Vidaus saugumo fondo (VSF) ir sienų valdymo ir vizų priemonės, įtrauktos į Integruoto sienų valdymo fondą (ISVF), veiksmų sistema ir jame visų pirma išdėstytos ES fondų, įgyvendinamų pagal pasidalijamojo valdymo principą, programavimo, stebėsenos ir vertinimo, valdymo ir kontrolės taisyklės. Be to, šiame reglamente būtina nurodyti sienų valdymo ir vizų priemonės tikslus ir išdėstyti konkrečias nuostatas dėl veiklos, kuri gali būti finansuojama pagal šią priemonę;

(51)  finansavimo rūšys ir įgyvendinimo metodai pagal šį reglamentą turėtų būti pasirenkami remiantis gebėjimu pasiekti konkrečius veiksmų tikslus ir užtikrinti rezultatus, visų pirma atsižvelgiant į kontrolės išlaidas, administracinę naštą ir numatomą reikalavimų neatitikimo riziką. Todėl turėtų būti svarstoma naudoti fiksuotąsias sumas, fiksuotąsias normas ir vieneto įkainius, taip pat su išlaidomis nesusijusį finansavimą, kaip nurodyta Finansinio reglamento 125 straipsnio 1 dalyje;

(52)  pagal Reglamentą (ES) Nr. .../... [naujasis Finansinis reglamentas](34), Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013(35), Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2988/95(36), Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96(37) ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1939(38) Sąjungos finansiniai interesai turi būti ginami proporcingomis priemonėmis, įskaitant pažeidimų ir sukčiavimo prevenciją, nustatymą, ištaisymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar netinkamai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir prireikus administracinių sankcijų skyrimą. Visų pirma pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir Reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejų, darančių poveikį Sąjungos finansiniams interesams. Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra gali tirti sukčiavimo ir kitos nusikalstamos veikos atvejus, darančius poveikį Sąjungos finansiniams interesams, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371(39), ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšų, turi visapusiškai bendradarbiauti siekiant apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Europos prokuratūrai ir Europos Audito Rūmams ir užtikrinti, kad visos Sąjungos lėšų naudojimo procese dalyvaujančios trečiosios šalys suteiktų lygiavertes teises;. Su priemone susijusių pažeidimų arba sukčiavimo tyrimų rezultatai turėtų būti prieinami Europos Parlamentui; [44 pakeit.]

(53)  šiam reglamentui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 322 straipsnį priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Šios taisyklės išdėstytos Finansiniame reglamente ir visų pirma nustato biudžeto sudarymo ir įgyvendinimo tvarką, naudojant dotacijas, viešuosius pirkimus, apdovanojimus, netiesioginį įvykdymą, taip pat reglamentuoja finansų pareigūnų atsakomybės patikras. Pagal SESV 322 straipsnį priimtos taisyklės taip pat yra susijusios su Sąjungos biudžeto apsauga, jeigu valstybėse narėse nustatoma visuotinių teisinės valstybės principo taikymo trūkumų, nes teisinės valstybės principo laikymasis yra viena esminių išankstinių patikimo finansų valdymo ir efektyvaus ES finansavimo sąlygų;

(54)  pagal Tarybos sprendimo 2013/755/ES(40) 94 straipsnį užjūrio šalyse bei teritorijose (toliau – UŠT) įsisteigę asmenys ir subjektai atitinka reikalavimus gauti finansavimą, atsižvelgiant į priemonės taisykles ir tikslus bei galimas priemones, taikomas valstybei narei, su kuria atitinkama užjūrio šalis ar teritorija yra susijusi;

(55)  pagal SESV 349 straipsnį ir remdamosi Komisijos komunikatu „Sustiprinta ir atnaujinta strateginė partnerystė su ES atokiausiais regionais“, kurį Taryba patvirtino savo 2018 m. balandžio 12 d. išvadose, atitinkamos valstybės narės turėtų užtikrinti, kad jų nacionalinėmis programomis būtų atsižvelgiama į atokiausiuose regionuose kylančias grėsmes, tokias kaip sienų stebėjimas, neproporcingas žmonių antplūdis ar Europos informacinių sistemų naudojimas. Priemonė padeda šioms valstybėms narėms gauti tinkamų išteklių ir prireikus padėti atokiausiems regionams, atsižvelgiant į tokius ypatumus; [45 pakeit.]

(56)  remiantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros(41) 22 ir 23 dalimis, priemonę reikia vertinti remiantis informacija, surinkta taikant konkrečius stebėsenos reikalavimus, kartu vengiant pernelyg didelio reguliavimo ir administracinės naštos, tenkančios visų pirma valstybėms narėms. Prireikus į šiuos reikalavimus gali būti įtraukti išmatuojami rodikliai, įskaitant kokybinius ir kiekybinius rodiklius, kuriais remiantis vertinamas priemonės poveikis vietoje. Norint įvertinti priemonės laimėjimus, reikėtų nustatyti su kiekvienu priemonės konkrečiu tikslu susijusius rodiklius ir susijusias siektinas reikšmes; [46 pakeit.]

(57)  atsižvelgiant į kovos su klimato kaita svarbą, remiantis Sąjungos įsipareigojimais įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, ši priemonė padės integruoti klimato politikos veiksmus ir siekti bendro tikslo 25 proc. ES biudžeto išlaidų skirti klimato srities tikslams įgyvendinti. Rengiant ir įgyvendinant priemonę bus nustatyti atitinkami veiksmai, kurie bus dar kartą vertinami atliekant vertinimą ar peržiūrą;

(58)  atsižvelgdamos į rodiklius ir finansines ataskaitas, Komisija Komisija turėtų kasmet pateikti Europos Parlamentui ir valstybės narės turėtų stebėti priemonės įgyvendinimą pagal atitinkamas Reglamento (ES) Nr. .../... [BNR] Tarybai priimtų metinių veiklos rezultatų ataskaitų santrauką. Gavusi prašymą, Komisija turėtų pateikti Europos Parlamentui ir šio reglamento nuostatasTarybai visą metinių veiklos rezultatų ataskaitų tekstą; [47 pakeit.]

(58a)  svarbu užtikrinti patikimą finansų valdymą ir teisinį tikrumą pereinamuoju laikotarpiu ir kol bus įgyvendinama priemonė. Veiksmai, kurių imtasi 2014–2020 m. laikotarpiu, neturėtų būti nutraukiami pereinamuoju laikotarpiu; [48 pakeit.]

(59)  siekiant papildyti ir iš dalies pakeisti šio reglamento neesmines nuostatas, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį, kiek tai susiję su sąrašu veiksmų, kurie atitinka didesnio bendro finansavimo reikalavimus, kaip nurodyta IV priede, ir veiklos parama, siekiant toliau plėtoti bendrą stebėsenos ir vertinimo sistemą. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros(42) nustatytais principais;

(60)  siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011(43). Nagrinėjimo procedūra turėtų būti taikoma įgyvendinimo aktams, kuriais nustatomos bendros valstybių narių pareigos, visų pirma teikti informaciją Komisijai, o patariamoji procedūra turėtų būti taikoma priimant įgyvendinimo aktus, susijusius su informacijos teikimo Komisijai pagal programavimo ir ataskaitų teikimo tvarką sąlygomis, atsižvelgiant į visiškai techninį jų pobūdį; [49 pakeit.]

(61)  valstybės narės dalyvavimas taikant šią priemonę neturėtų sutapti su jos dalyvavimu taikant laikiną finansinę Sąjungos priemonę, kuria valstybėms narėms padedama finansuoti, be kita ko, veiksmus, vykdomus prie naujų Sąjungos išorės sienų, skirtus Šengeno sienų, vizų ir išorės sienų kontrolės acquis įgyvendinti;

(62)  Islandijos ir Norvegijos atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos Tarybos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės susitarime dėl pastarųjų asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis(44), patenkančios į Tarybos sprendimo 1999/437/EB(45) 1 straipsnio A ir B punktuose nurodytą sritį;

(63)  Šveicarijos atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarime dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis(46), kurios patenka į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio A ir B punktuose nurodytą sritį, minėtą sprendimą taikant kartu su Tarybos sprendimo 2008/146/EB(47) 3 straipsniu;

(64)  Lichtenšteino atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės protokole dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis(48), kurios patenka į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio A ir B punktuose nurodytą sritį, minėtą sprendimą taikant kartu su Tarybos sprendimo 2011/350/ES(49) 3 straipsniu;

(65)  pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas. Kadangi šis reglamentas grindžiamas Šengeno acquis, remdamasi to protokolo 4 straipsniu, per šešis mėnesius po to, kai Taryba priims šį reglamentą, Danija turi nuspręsti, ar įgyvendins šį reglamentą savo nacionalinėje teisėje;

(66)  šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kurias įgyvendinant Airija nedalyvauja pagal Tarybos sprendimą 2002/192/EB(50). Todėl Airija nedalyvauja priimant šį sprendimą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(67)  tikslinga šio reglamento taikymo trukmę suderinti su Tarybos reglamento (ES, Euratomas) …/… [Daugiametės finansinės programos reglamento](51) taikymo trukme,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

1.  Šiuo reglamentu nustatoma sienų valdymo ir vizų finansinės paramos priemonė (toliau – priemonė), kuri įtraukta į Integruoto sienų valdymo fondą (toliau – fondas) laikotarpiui nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. [50 pakeit.]

2.  Šiuo reglamentu kartu su Reglamentu (ES) Nr. .../... [Muitinio tikrinimo įrangos fondas], kuriuo kaip [Integruoto sienų valdymo fondo](52) dalis nustatoma muitinio tikrinimo įrangos finansinės paramos priemonė, įsteigiamas fondas. [51 pakeit.]

3.  Jame Šiame reglamente nustatomi priemonės tikslai, konkretūs tikslai ir priemonės šiems konkretiems tikslams pasiekti, 2021–2027 m. biudžetas, Sąjungos finansavimo formos ir tokio finansavimo teikimo taisyklės. [52 pakeit.]

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1)  derinimo operacija – Sąjungos biudžeto lėšomis remiami veiksmai, įskaitant atliekamus derinimo priemonėmis pagal Finansinio reglamento 2 straipsnio 6 punktą, kuriais negrąžintinos paramos formos ir (arba) Sąjungos biudžeto finansinės priemonės derinamos su plėtros ar kitų viešųjų finansų įstaigų, taip pat komercinių finansų įstaigų ir investuotojų teikiamos grąžintinos paramos formomis; [53 pakeit.]

2)  sienos perėjimo punktas – vieta, kurioje kompetentingų institucijų leidžiama kirsti išorės sienas, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/399 2 straipsnio 8 punkte(53);

3)  Europos integruotas sienų valdymas – Reglamento (ES) 2016/1624 4 straipsnyje išvardytos sudedamosios dalys;

4)  išorės sienos – valstybių narių išorės sienos, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2016/399 2 straipsnio 2 punkte: sausumos sienos, įskaitant upių ir ežerų sienas, jūrų sienos ir oro uostai, upių uostai, jūrų uostai bei ežerų uostai, kuriems taikomos Sąjungos teisės nuostatos dėl išorės sienų kirtimo, taip pat vidaus sienos, kurių kontrolė dar nepanaikinta; [54 pakeit.]

5)  išorės sienos ruožas – visa valstybės narės išorės sausumos arba jūrų siena arba jos dalis, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 1052/2013;

6)  migrantų antplūdžio vieta – migrantų antplūdžio vieta, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2016/1624 2 straipsnio 10 punkte;

7)  vidaus sienos, kurių kontrolė dar nepanaikinta:

a)  bendra valstybės narės, taikančios visą Šengeno acquis, ir valstybės narės, kuri privalo taikyti visą Šengeno acquis pagal savo stojimo aktą, bet kuriai dar neįsigaliojo atitinkamas Tarybos sprendimas, kuriuo jai leidžiama taikyti visą acquis, siena;

b)  bendra dviejų valstybių narių, kurios privalo taikyti visą Šengeno acquis pagal savo stojimo aktus, bet kurioms dar neįsigaliojo Tarybos sprendimas, kuriuo joms leidžiama taikyti visą acquis, siena.

3 straipsnis

Priemonės tikslai

1.  Priemonės, kuri įtraukta į Integruoto sienų valdymo fondą, politikos tikslas – užtikrinti tvirtą ir veiksmingą Europos integruotą sienų valdymą prie išorės sienų, išlaikant laisvą asmenų judėjimą joje ir visapusiškai laikantis Sąjungos įsipareigojimų dėl pagrindinių teisių ir taip padedant užtikrinti aukštą saugumo lygį Sąjungoje acquis ir Sąjungos bei jos valstybių narių įsipareigojimų pagal tarptautines priemones, kurių dokumentus jos yra pasirašiusios. [55 pakeit.]

2.  Atsižvelgiant į 1 dalyje nurodytą politikos tikslą ši priemonė padeda siekti šių konkrečių tikslų:

a)  remti veiksmingą Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų vykdomą Europos integruotą sienų valdymą prie išorės sienų, už kurį bendrai atsakingos Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra ir už sienų valdymą atsakingos nacionalinės valdžios institucijos, siekiant palengvinti teisėtą sienos kirtimą, užkirsti kelią neteisėtai imigracijai bei tarpvalstybiniam nusikalstamumui ir bei juos identifikuoti nustatyti ir veiksmingai valdyti migracijos srautus;: [56 pakeit.]

b)  remti bendrą vizų politiką, siekiant užtikrinti labiau suderintą valstybių narių požiūrį į vizų išdavimą, palengvinti teisėtą keliavimą ir užkirsti kelią migracijos bei sumažinti saugumo rizikai riziką. [57 pakeit.]

3.  Siekiant 2 dalyje nurodytų konkrečių tikslų, priemonė įgyvendinama taikant II priede išvardytas įgyvendinimo priemones.

3a straipsnis

Nediskriminavimas ir pagarba pagrindinėms teisėms

Priemonė įgyvendinama visapusiškai laikantis teisių ir principų, įtvirtintų Sąjungos acquis, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, ir su pagrindinėmis teisėmis susijusių Sąjungos tarptautinių įsipareigojimų, visų pirma užtikrinant, kad būtų laikomasi nediskriminavimo ir negrąžinimo principų. [58 pakeit.]

4 straipsnis

Paramos apimtis

1.  Siekiant 3 straipsnyje nurodytų tikslų ir laikantis Laikantis II priede išvardytų įgyvendinimo priemonių pagal šią priemonę remiami veiksmai, padedantys siekti 3 straipsnyje nurodytų tikslų ir visų pirma remiami III priede išvardyti veiksmai. [59 pakeit.]

2.  Siekiant šio reglamento 3 straipsnyje nurodytų tikslų pagal priemonę išskirtiniais atvejais tam tikru nustatytu mastu ir taikant atitinkamas apsaugos priemones gali būti remiami III priede nurodytus Sąjungos prioritetus atitinkantys nurodyti veiksmai, susiję su trečiosiomis šalimis, ir prireikus trečiosiose šalyse pagal 5 straipsnį. [60 pakeit.]

2a.  Visa finansavimo suma, pagal 8 straipsnį skiriama veiksmams trečiosiose šalyse arba su jomis susijusiems veiksmams remti pagal teminę priemonę, neviršija 4 proc. visos teminei priemonei pagal 7 straipsnio 2 dalies b punktą skiriamos sumos. [61 pakeit.]

2b.  Visa finansavimo suma, pagal 12 straipsnį skiriama kiekvienai valstybei narei veiksmams trečiosiose šalyse arba su jomis susijusiems veiksmams remti pagal valstybių narių programas, neviršija 4 proc. visos pagal 7 straipsnio 2 dalies a punktą, 10 straipsnio 1 punktą ir I priedą valstybei narei skiriamos sumos. [62 pakeit.]

3.  Toliau nurodyti veiksmai nėra tinkami finansuoti:

a)  III priedo 1 dalies a punkte nurodyti veiksmai prie tų vidaus sienų, kurių kontrolė dar nepanaikinta;

b)  veiksmai, susiję su laikinu ir išimties tvarka taikomu vidaus sienų kontrolės atnaujinimu, kaip nurodyta Reglamente (ES) 2016/399;

c)  prekių kontrolės srityje:

1)  veiksmai, kurių vienintelis tikslas arba rezultatas yra prekių kontrolė;

2)  įrangos, išskyrus transporto priemonių, kuria vienas iš siekiamų tikslų arba rezultatų yra prekių kontrolė, įsigijimas, techninė priežiūra ar atnaujinimas;

3)  kiti veiksmai pagal šį reglamentą, kurių pirminis tikslas arba rezultatas yra prekių kontrolė.

Ekstremaliosios situacijos atveju, kaip nurodyta 23 straipsnyje, šioje dalyje nurodyti veiksmai, kurie nėra tinkami finansuoti, gali būti laikomi tinkamais finansuoti. [63 pakeit.]

5 straipsnis

Reikalavimus atitinkantys subjektai

1.  Reikalavimus atitinka šie subjektai:

a)  teisės subjektai, įsisteigę bet kurioje iš šių šalių:

i)  valstybėje narėje arba su ja susijusioje užjūrio šalyje ar teritorijoje;

ii)  darbo programoje nurodytoje trečiojoje šalyje toje programoje nustatytomis sąlygomis, jei laikomasi sąlygos, kad visais tos trečiosios šalies arba su ja susijusiais veiksmais visapusiškai paisoma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintų teisių ir principų ir Sąjungos bei valstybių narių tarptautinių įsipareigojimų; [64 pakeit.]

b)  teisės subjektas, įsteigtas pagal Sąjungos teisę, ar tarptautinė organizacija.

2.  Fiziniai asmenys laikomi neatitinkančiais reikalavimų.

3.  Trečiojoje šalyje įsisteigę teisės subjektai išimties tvarka atitinka dalyvavimo reikalavimus, jei to reikia tam tikro veiksmo tikslams pasiekti ir jei yra visapusiškai laikomasi Sąjungos acquis bei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos. [65 pakeit.]

4.  Reikalavimus atitinka teisės subjektai, dalyvaujantys kaip konsorciumai, kuriuos sudaro mažiausiai du nepriklausomi subjektai, įsisteigę skirtingose valstybėse narėse arba su tomis valstybėmis susijusiose užjūrio šalyse ar teritorijose arba trečiosiose šalyse. Kai konsorciumą sudarančios tarptautinės organizacijos yra įsisteigusios trečiojoje valstybėje, taikoma 6 straipsnio 3 dalis. [66 pakeit.]

II SKYRIUS

FINANSINĖ IR ĮGYVENDINIMO PROGRAMA

1 skirsnis

Bendros nuostatos

6 straipsnis

Bendrieji principai

1.  Pagal šį reglamentą teikiama parama papildo nacionalinius, regionų ir vietos intervencinius veiksmus ir ja pirmiausia siekiama suteikti Sąjungos pridėtinę vertę šio reglamento tikslams. [67 pakeit.]

2.  Komisija ir valstybės narės užtikrina, kad pagal šį reglamentą ir valstybių narių teikiama parama derėtų su atitinkamais Sąjungos veiksmais, politika ir prioritetais ir papildytų kitas Sąjungos priemones.

3.  Priemonė įgyvendinama taikant pasidalijamąjį, tiesioginį arba netiesioginį valdymą pagal Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktus.

3b.  Komisija ir valstybės narės bendradarbiauja įgyvendindamos šią priemonę. Komisija įsteigia pagalbos liniją ir kontaktinį punktą, kuriais siekiama teikti paramą valstybėms narėms ir prisidėti prie veiksmingo finansavimo paskirstymo. [68 pakeit.]

7 straipsnis

Biudžetas

1.  Priemonės įgyvendinimo 2021–2027 m. finansinis paketas – 7 087 760 000 EUR 2018 m. kainomis (8 018 000 000 EUR dabartinėmis kainomis). [69 pakeit.]

2.  Finansinis paketas naudojamas taip:

a)  4 252 833 000 EUR 2018 m. kainomis (4 811 000 000 EUR dabartinėmis kainomis) skiriama programoms, įgyvendinamoms taikant pasidalijamąjį valdymą, iš šios sumos 138 962 000 EUR 2018 m. kainomis (157 200 000 EUR dabartinėmis kainomis) – 16 straipsnyje nurodytai specialiai tranzito programai, įgyvendinamai taikant pasidalijamąjį valdymą; [70 pakeit.]

b)  2 834 927 000 EUR 2018 m. kainomis (3 207 000 000 EUR dabartinėmis kainomis) skiriama teminei priemonei. [71 pakeit.]

3.  Komisijos iniciatyva iki 0,52 proc. finansinio paketo lėšų skiriama techninei paramai, susijusiai su priemonės įgyvendinimu.

4.  Laikantis šalių, dalyvaujančių įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis, asociacijos susitarimų atitinkamų nuostatų, sudaromi susitarimai, kuriais nustatomas jų dalyvavimo pobūdis ir sąlygos. Tų šalių finansiniais įnašais papildomi 1 dalyje nurodyti iš Sąjungos biudžeto skiriami bendri ištekliai.

8 straipsnis

Bendrosios nuostatos dėl teminės priemonės įgyvendinimo

1.  7 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytas finansinis paketas skirstomas lanksčiai pagal teminę priemonę, taikant pasidalijamąjį, tiesioginį ir netiesioginį valdymą, kaip nustatyta darbo programose. Pagal teminę priemonę skiriamas finansavimas naudojamas jos sudedamosioms dalims:

a)  konkretiems veiksmams,

b)  Sąjungos veiksmams ir

c)  pagalbai ekstremaliosios situacijos atveju.

Komisijos iniciatyva techninė parama taip pat remiama teminės priemonės finansinio paketo lėšomis.

2.  Finansavimas pagal teminę priemonę skiriamas prioritetams, kurie suteikia Sąjungai didelės pridėtinės vertės arba kuriais reaguojama į neatidėliotinus poreikius, laikantis II priede išdėstytų sutartų Sąjungos prioritetų, arba 20 straipsnyje nurodytoms paramos priemonėms. Rengdama darbo programas, Komisija konsultuojasi su organizacijomis, kurios atstovauja partneriams Sąjungos lygmeniu, įskaitant pilietinę visuomenę. [72 pakeit.]

2a.  Ne mažiau kaip 20 proc. pagal teminę priemonę teikiamo finansavimo skiriama 3 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytam konkrečiam tikslui įgyvendinti. [73 pakeit.]

3.  Kai pagal teminę priemonę finansavimas valstybėms narėms skiriamas taikant tiesioginį arba netiesioginį valdymą, užtikrinama, kad projektams finansavimas neskiriamas, jei pateikiama įrodymų, kurie kelia abejonių dėl atrinktų projektų Komisija nepriimtų pagrįstos nuomonės dėl pažeidimų pagal SESV 258 straipsnį, dėl kurios kiltų rizika projektų išlaidų teisėtumui, tvarkingumui ar projektų vykdymui teisėtumo ar to finansavimo teisėtumo ir tvarkingumo arba tų projektų vykdymo, Komisijai priėmus pagrįstą nuomonę dėl pažeidimų pagal SESV 258 straipsnį. [74 pakeit.]

4.  Kai pagal teminę priemonę finansavimas įgyvendinamas taikant pasidalijamąjį valdymą, Reglamento (ES) Nr. .../... [BNR] 18 straipsnio ir 19 straipsnio 2 dalies tikslais Komisija įvertina, ar dėl numatytų veiksmų negali būti priimta Komisijos pagrįsta nuomonė dėl pažeidimų pagal SESV 258 straipsnį, dėl kurios kiltų rizika numatytų projektų išlaidų teisėtumui, tvarkingumui ar projektų vykdymui Komisija įvertina numatytus veiksmus, kad užtikrintų, jog projektams finansavimas nebūtų skiriamas, jei pateikiama įrodymų, kurie kelia abejonių dėl tų projektų teisėtumo ar to finansavimo teisėtumo ir tvarkingumo arba tų projektų vykdymo, Komisijai priėmus pagrįstą nuomonę dėl pažeidimų pagal SESV 258 straipsnį. [75 pakeit.]

4a.  Kai finansavimas pagal teminę priemonę skiriamas taikant tiesioginį arba netiesioginį valdymą, Komisija įvertina, ar visuotiniai teisinės valstybės principo taikymo valstybėje narėje trūkumai, kurie daro arba gali daryti neigiamą poveikį patikimam finansų valdymui ir Sąjungos finansinių interesų apsaugai, nedarys neigiamo poveikio numatytiems veiksmams kad, dėl to kiltų rizika numatytų projektų išlaidų teisėtumui, tvarkingumui ar projektų vykdymui. [76 pakeit.]

5.  Komisija pagal metinius Sąjungos biudžeto asignavimus nustato bendrą sumą, skirtiną teminei priemonei.

6.  Komisija priima Pagal 29 straipsnį Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, siekiant nustatyti Finansinio reglamento 110 straipsnyje nurodytus nurodytas teminei priemonei skirtus finansavimo sprendimus skirtas darbo programas, kuriuose kuriose nustatomi remtini tikslai bei veiksmai ir nurodomos konkrečios kiekvienai jos sudedamajai daliai, kaip nurodyta 1 dalyje, skiriamos sumos. Prireikus finansavimo sprendimuose nustatoma bendra derinimo operacijoms rezervuota suma. [77 pakeit.]

7.  Priėmusi finansavimo sprendimus darbo programą, kaip nurodyta 3 6 dalyje, Komisija gali iš dalies atitinkamai pakeisti programas, įgyvendinamas taikant pasidalijamąjį valdymą. [78 pakeit.]

8.  Finansavimo sprendimai Darbo programos gali būti metiniai metinės arba daugiamečiai daugiametės ir gali būti skirti skirtos vienai ar kelioms teminės priemonės sudedamosioms dalims. [79 pakeit.]

2 skirsnis

Parama ir įgyvendinimas taikant pasidalijamąjį valdymą

9 straipsnis

Taikymo sritis

1.  Šis skirsnis taikomas 7 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytai finansinio paketo daliai ir papildomiems ištekliams, kurie turi būti įgyvendinami taikant pasidalijamąjį valdymą pagal 8 straipsnyje nurodytą nurodytas teminei priemonei skirtą skirtas Komisijos sprendimą darbo programas. [80 pakeit.]

2.  Pagal šį skirsnį teikiama parama įgyvendinama taikant pasidalijamąjį valdymą, laikantis Finansinio reglamento 63 straipsnio ir Reglamento (ES) Nr. .../... [BNR].

10 straipsnis

Biudžeto ištekliai

1.  7 straipsnio 2 dalies a punkte nurodyti ištekliai nacionalinėms programoms, kurias valstybės narės įgyvendina taikydamos pasidalijamąjį valdymą (toliau – programos), preliminariai paskirstomi taip:

a)  3 543 880 000 EUR 2018 m. kainomis (4 009 000 000 EUR dabartinėmis kainomis) – valstybėms narėms, atsižvelgiant į I priede nustatytus kriterijus; [81 pakeit.]

b)  708 953 000 EUR 2018 m. kainomis (802 000 000 EUR dabartinėmis kainomis) – valstybių narių programoms skirtų asignavimų koregavimui, kaip nurodyta 13 straipsnio 1 dalyje. [82 pakeit.]

2.  Jeigu 1 dalies b punkte nurodyta suma nepaskirstoma, likusi suma gali būti pridėta prie 7 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytos sumos.

11 straipsnis

Bendro finansavimo normos

1.  Iš Sąjungos biudžeto skiriama paramos dalis valstybėms narėms, kurių vienam gyventojui tenkančios bendrosios nacionalinės pajamos (BNP) yra mažesnės kaip 90 proc. Sąjungos vidurkio, neviršija 85 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų ir kitoms valstybėms narėms – 75 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. [83 pakeit.]

2.  Iš Sąjungos biudžeto skiriamos paramos dalis gali būti padidinta iki 90 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų, susijusių su projektais, kurie įgyvendinami pagal konkrečius veiksmus.

3.  Iš Sąjungos biudžeto skiriamos paramos dalis gali būti padidinta iki 90 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų, susijusių su IV priede išvardytais veiksmais.

4.  Iš Sąjungos biudžeto skiriamos paramos dalis gali būti padidinta iki 100 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų, susijusių su veiklos parama, įskaitant specialią tranzito programą.

5.  Iš Sąjungos biudžeto skiriamos paramos dalis gali būti padidinta iki 100 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų, susijusių su pagalba ekstremaliosios situacijos atveju.

6.  Komisijos sprendime, kuriuo patvirtinama programa, nustatoma bendro finansavimo norma ir didžiausia galima paramos, pagal šią priemonę teikiamos 1–5 dalyse nurodytų rūšių veiksmams, suma.

7.  Kiekvienam konkrečiam tikslui Komisijos sprendime nustatoma, ar konkretaus tikslo bendro finansavimo norma turi būti taikoma:

a)  visam įnašui, įskaitant viešąjį ir privatųjį įnašus, ar

b)  tik viešajam įnašui.

12 straipsnis

Programos

1.  Kiekviena valstybė narė ir Komisija užtikrina, kad jos nacionalinėje programoje nustatyti prioritetai derėtų su Sąjungos prioritetais sienų valdymo ir vizų srityje ir jais būtų reaguojama į toje srityje kylančius uždavinius kylančias problemas ir kad jie visiškai atitiktų susijusį Sąjungos acquis ir sutartus Sąjungos prioritetus bei Sąjungos ir valstybių narių tarptautinius įsipareigojimus pagal tarptautines priemones, kurių dokumentus jos yra pasirašiusios. Apibrėždamos savo programų prioritetus valstybės narės užtikrina, kad būtų tinkamai atsižvelgta į II priede išdėstytas įgyvendinimo priemones. [84 pakeit.]

1a.  Atsižvelgiant į tai, valstybės narės skiria ne mažiau kaip 20 proc. joms skirto finansavimo 3 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytam konkrečiam tikslui įgyvendinti. [85 pakeit.]

2.  Komisija užtikrina, kad valstybėms narėms pradedant rengti pradedant rengti valstybių narių nacionalines programas atitinkamais atvejais šiame procese dalyvautų Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra ir, kai tinkama, „eu-LISA“, „eu-LISA“, Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra ir bet kuri kita atitinkama Sąjungos agentūra, atsižvelgiant į agentūrų kompetenciją. [86 pakeit.]

3.  Ji Komisija konsultuojasi su Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra dėl programų projektų ir ypač daug dėmesio skiria veiklai, kuriai pagal 3 straipsnio 2 dalies a punktą teikiama veiklos parama, siekdama užtikrinti, kad jie derėtų su Agentūros ir valstybių narių veiksmais sienų valdymo srityje ir juos papildytų, taip pat išvengti dvigubo finansavimo ir užtikrinti išlaidų efektyvumą veiksmingumą. [87 pakeit.]

3a.  Komisija konsultuojasi su „eu-LISA“ dėl programų projektų ir ypač daug dėmesio skiria veiklai, kuriai pagal 3 straipsnio 2 dalies b punktą teikiama techninė parama, siekdama užtikrinti, kad jie būtų suderinti su „eu-LISA“ ir valstybių narių veiksmais. [88 pakeit.]

4.  Kai tinkama, Komisija gali įtraukti Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrą, „eu-LISA“, Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrą ir, kai tinkama, „eu-LISA“ bet kurią kitą atitinkamą agentūrą į 5 skirsnyje nurodytą stebėsenos ir vertinimo veiklą, visų pirma siekdama užtikrinti, kad vykdomi veiksmai, kuriems pagal priemonę teikiama parama, atitiktų susijusį Sąjungos acquis ir sutartus Sąjungos prioritetus. [89 pakeit.]

5.  Pagal Reglamentą (ES) Nr. 1053/2013 priėmus rekomendacijas, kurios patenka į šio reglamento taikymo sritį, ir rekomendacijas, pateiktas atliekant pažeidžiamumo vertinimus pagal Reglamentą (ES) 2016/1624, atitinkama valstybė narė drauge su Komisija išnagrinėja, kaip naudojant pagal šią priemonę teikiamą paramą tinkamiausiai įgyvendinti šias rekomendacijas.

6.  Kai tinkama, Komisija įtraukia Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrą, „eu-LISA“, Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrą ir bet kurią kitą atitinkamą agentūrą ar įstaigą į nagrinėjimo, kaip naudojant pagal šią priemonę teikiamą paramą tinkamiausiai įgyvendinti rekomendacijas, procesą. [90 pakeit.]

7.  Įgyvendindama 5 dalį atitinkama valstybė narė nustato, kad priemonių, kuriomis pašalinami visi nustatyti trūkumai, visų pirma priemonių, kuriomis pašalinami dideli trūkumai ir imamasi veiksmų dėl reikalavimų neatitinkančių vertinimų, įgyvendinimas yra jos programos prioritetas.

8.  Prireikus atitinkama programa iš dalies pakeičiama, kad būtų atsižvelgta į 5 dalyje nurodytas rekomendacijas ir į pažangą siekiant tarpinių reikšmių ir tikslų, įvertintą metinėse veiklos rezultatų ataskaitose, kaip nurodyta 27 straipsnio 2 dalies a punkte. Priklausomai nuo pakeitimų poveikio, Komisija gali patvirtinti patvirtina patikslintą programą. [91 pakeit.]

9.  Bendradarbiaudama ir pasikonsultavusi su Komisija bei Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra, atsižvelgiant į Agentūros kompetenciją, atitinkama valstybė narė gali perskirstyti išteklius pagal savo programą, įskaitant veiklos paramai numatytus išteklius, siekdama įgyvendinti 5 dalyje nurodytas finansinį poveikį turinčias rekomendacijas.

10.  Kai valstybė narė nusprendžia Prieš nuspręsdama įgyvendinti projektus su trečiąja šalimi, trečiojoje šalyje arba trečiojoje šalyje su ja susijusius projektus naudojant pagal šią priemonę teikiamą paramą valstybė narė užtikrina, kad visi tos trečiosios šalies pasiūlyti, joje vykdomi arba su ja susiję veiksmai atitiktų Sąjungos ir tos valstybės narės tarptautinius įsipareigojimus ir kad jais būtų visapusiškai paisoma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintų teisių ir principų, prieš . Prieš pradėdama įgyvendinti projektą atitinkama valstybė narė pasikonsultuoja su Komisija, be kita ko, dėl atitikties pirmiau nurodytoms sąlygoms užtikrinimo. [92 pakeit.]

11.  Kai valstybė narė išimtiniu atveju nusprendžia įgyvendinti veiksmus su trečiąja šalimi, trečiojoje šalyje arba trečiojoje šalyje su ja susijusius veiksmus, susijusius su neteisėto sienos kirtimo stebėjimu, nustatymu bei prevencija ir neteisėtai sienas kirtusių asmenų identifikavimu, sekimu ir sulaikymu, siekiant nustatyti neteisėtos imigracijos ir tarpvalstybinio nusikalstamumo atvejus, užtikrinti jų prevenciją ir kovoti su jais arba prisidėti prie migrantų apsaugos ir gyvybių gelbėjimo, naudojant pagal šią priemonę teikiamą paramą, ta valstybė narė užtikrina, kad Komisijai pagal Reglamento (ES) Nr. 1052/2013 20 straipsnį būtų pranešta apie visus dvišalius ar daugiašalius bendradarbiavimo susitarimus su ta trečiąja šalimi. Valstybės narės užtikrina, kad būtų visapusiškai laikomasi negrąžinimo principo, be kita ko, ir vykdant veiksmus atviroje jūroje. [93 pakeit.]

11a.  Iš karto kai valstybė narė nusprendžia pagal šią priemonę inicijuoti projektus su trečiąja šalimi arba su ja susijusius projektus, valstybė narė per 10 dienų apie tai praneša nacionaliniu lygmeniu partneriams atstovaujančioms organizacijoms ir valdančiosios tarybos nariams. [94 pakeit.]

12.  Operatyvinei įrangai, įskaitant transporto priemones, ir ryšių sistemoms, kurios reikalingos veiksmingai ir saugiai sienų kontrolei bei paieškos ir gelbėjimo operacijoms vykdyti ir kurios įsigyjamos naudojant pagal šią priemonę teikiamą paramą, taikomi šie reikalavimai: [95 pakeit.]

a)  prieš pradėdamos operatyvinės įrangos, įskaitant transporto priemones, ir ryšių sistemų įsigijimo, kuriam naudojama pagal šią priemonę teikiama parama, procedūrą valstybės narės užtikrina, kad ši įranga atitiktų Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros nustatytus standartus, jei tokie standartai nustatyti, ir kartu su Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra patikrina jų technines specifikacijas, siekdamos užtikrinti sąveiką su Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų naudojamais ištekliais;

b)  visa valstybių narių įsigyta didelio masto sienų valdymo įranga, kaip antai oro ir jūrų transporto priemonės ir stebėsenos įranga, užregistruojama Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros techninės įrangos rezerve, kad šiais ištekliais būtų galima pasinaudoti, atsižvelgiant į Reglamento (ES) 2016/1624 39 straipsnio 8 dalį;

c)  valstybės narės gali nuspręsti naudojant pagal šią priemonę teikiamą paramą įsigyti operacijoms jūroje tinkamą daugiafunkcinę įrangą, jeigu ši įranga, kai ją naudoja atitinkamos nacionalinės institucijos, sienos stebėjimo operacijoms vykdyti per metus naudojama ne trumpiau kaip 60 proc. viso naudojimo nacionaliniais tikslais laiko. Ši įranga užregistruojama Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros techninės įrangos rezerve, kad šiais ištekliais būtų galima pasinaudoti, atsižvelgiant į Reglamento (ES) 2016/1624 39 straipsnio 8 dalį;

d)  siekdamos remti nuoseklų Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų pajėgumų plėtojimo planavimą ir bendrų viešųjų pirkimų galimybę, valstybės narės, teikdamos ataskaitas pagal 27 straipsnį, praneša Komisijai apie esamus daugiamečius įrangos, kurią numatoma įsigyti pagal šią priemonę, planus. Komisija perduoda šią informaciją Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrai.

Kai valstybės narės pagal šią priemonę įgyvendina veiksmus, susijusius su jūrų sienų stebėjimu, jos ypatingą dėmesį atkreipia į savo tarptautinius įsipareigojimus dėl paieškos ir gelbėjimo jūroje ir tuo tikslu turi teisę naudoti šios dalies a-d punktuose nurodytą įrangą ir sistemas. [96 pakeit.]

13.  Sienų valdymo srities mokymai, rengiami naudojant pagal šią priemonę teikiamą paramą, grindžiami atitinkamais suderintais ir kokybiškais sienų ir pakrančių apsaugos sričiai taikomais Europos švietimo ir bendrojo mokymo standartais, atitinkama Sąjungos ir tarptautine teise, įskaitant teisę, susijusią su pagrindinėmis teisėmis, teise gauti tarptautinę apsaugą ir atitinkama jūrų teise. [97 pakeit.]

14.  Valstybės narės visų pirma vykdo IV priede išvardytus veiksmus. Siekiant reaguoti į nenumatytas arba naujai atsiradusias aplinkybes arba užtikrinti veiksmingą finansavimo panaudojimą, pagal 29 straipsnį Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas IV priedas.

15.  Programavimas, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. .../... [BNR] 17 straipsnio 5 dalyje, grindžiamas Kiekvienoje programoje kiekvienam konkrečiam tikslui nustatomos intervencinių veiksmų rūšys pagal VI priedo 1 lentelėje nurodytų rūšių intervenciniais veiksmais lentelę ir orientacinis programuojamų išteklių paskirstymas pagal intervencinio veiksmo rūšį arba paramos sritį. [98 pakeit.]

13 straipsnis

Laikotarpio vidurio peržiūra

-1.  Programos peržiūrimos atliekant laikotarpio vidurio peržiūrą ir vertinimą pagal 26 straipsnį. [99 pakeit.]

1.  Iki 2024 m. pabaigos Komisija, informavusi Parlamentą, atitinkamų valstybių narių programoms skiria papildomą 10 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytą sumą, atsižvelgdama į I priedo 1 dalies c punkte ir 2–11 dalyse nurodytus kriterijus. Šis asignavimas grindžiamas naujausiais turimais statistiniais duomenimis, susijusiais su I priedo 1 dalies c punkte ir 2–11 dalyse nurodytais kriterijais. Finansavimas teikiamas laikotarpiui nuo 2025 kalendorinių metų. [100 pakeit.]

2.  Jei tarpinio mokėjimo paraiškų, teikiamų pagal Reglamento (ES) Nr. .../... [BNR] 85 straipsnį, negauta dėl bent 10 30 proc. pirminio programos asignavimo, nurodyto 10 straipsnio 1 dalies a punkte, atitinkama valstybė narė neatitinka reikalavimų gauti papildomą asignavimą savo programai, nurodytai 1 dalyje. [101 pakeit.]

2a.   2 dalis taikoma tik jei 2022 m. sausio 1 d. galios atitinkama reglamentavimo sistema ir susiję aktai. [102 pakeit.]

3.  Nuo 2025 m. skiriant lėšas pagal teminę priemonę, kai tinkama, atsižvelgiama į pažangą, padarytą siekiant veiklos peržiūros plano tarpinių reikšmių, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. .../... [BNR] 12 straipsnyje, ir į nustatytus įgyvendinimo trūkumus. [103 pakeit.]

14 straipsnis

Konkretūs veiksmai

1.  Konkretūs veiksmai – tai šio reglamento tikslus atitinkantys tarptautiniai ar nacionaliniai projektai, turintys Sąjungos pridėtinę vertę, kuriems įgyvendinti vienos, kelių ar visų valstybių narių programoms gali būti skirti papildomi asignavimai. [104 pakeit.]

2.  Be asignavimų, apskaičiuotų pagal 10 straipsnio 1 dalį, valstybės narės gali gauti papildomą finansavimą konkretiems veiksmams, jeigu programoje atitinkamai numatyta jį skirti ir jei jis naudojamas, siekiant padėti įgyvendinti šio reglamento tikslus.

3.  Šis finansavimas negali būti naudojamas kitiems programoje numatytiems veiksmams, išskyrus tinkamai pagrįstomis aplinkybėmis ir jei Komisija tam pritaria iš dalies pakeisdama programą.

15 straipsnis

Veiklos parama

1.  Veiklos parama sudaro dalį valstybės narės asignavimo, kuris gali būti naudojamas kaip parama valdžios institucijoms, atsakingoms už užduotis ir paslaugas, kurios yra Sąjungai naudinga viešoji paslauga, finansuoti.

2.  Valstybė narė gali iki 30 proc. sumos, pagal priemonę skirtos programai, naudoti veiklos paramai valdžios institucijoms, atsakingoms už užduotis ir paslaugas, kurios yra Sąjungai naudinga viešoji paslauga, finansuoti.

3.  Veiklos paramą naudojančios valstybės narės laikosi Sąjungos sienų ir vizų acquis. [105 pakeit.]

4.  Valstybės narės programoje ir 27 straipsnyje nurodytose metinėse veiklos rezultatų ataskaitose pagrindžia veiklos paramos naudojimą, siekiant šio reglamento tikslų. Prieš patvirtindama programą Komisija, pasikonsultavusi su Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra, atsižvelgiant į Agentūros kompetenciją pagal 12 straipsnio 3 dalį, įvertina pradinę padėtį valstybėse narėse, kurios nurodė ketinančios naudoti veiklos paramą, remdamasi tų valstybių narių pateikta informacija ir, kai tinkama, informacija, gauta atliekant Šengeno acquis taikymo vertinimus ir pažeidžiamumo vertinimus, taip pat rekomendacijomis, pateiktomis atlikus Šengeno acquis taikymo vertinimus ir pažeidžiamumo vertinimus.

5.  Nedarant poveikio 4 straipsnio 3 dalies c punktui, veiklos parama daugiausia skiriama konkrečioms VII priede nurodytoms užduotims ir paslaugoms nurodytiems tinkamiems finansuoti veiksmams. [106 pakeit.]

6.  Siekiant reaguoti į nenumatytas arba naujai atsiradusias aplinkybes arba užtikrinti veiksmingą finansavimo panaudojimą, pagal 29 straipsnį Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamos keičiami VII priede nurodytos konkrečios užduotys ir paslaugos nurodyti tinkami finansuoti veiksmai. [107 pakeit.]

16 straipsnis

Veiklos parama specialiai tranzito programai vykdyti

1.  Pagal priemonę teikiama parama negautiems išduotų tranzito vizų mokesčiams ir papildomoms išlaidoms, patirtoms įgyvendinant supaprastinto tranzito dokumento (STD) ir supaprastinto tranzito geležinkeliu dokumento (STGD) sistemą pagal Reglamentą (EB) Nr. 693/2003 ir Reglamentą (EB) Nr. 694/2003, kompensuoti.

2.  Pagal 7 straipsnio 2 dalies a punktą Lietuvai specialiai tranzito programai skirti ištekliai skiriami kaip papildoma veiklos parama Lietuvai, atsižvelgiant į programoje nurodytus veiksmus, atitinkančius reikalavimus veiklos paramai gauti, kaip nurodyta VII priede.

3.  Nukrypstant nuo 15 straipsnio 2 dalies, be 15 straipsnio 2 dalyje nustatytos sumos, veiklos paramai finansuoti Lietuva gali papildomai naudoti sumą, kuri jai skirta pagal 7 straipsnio 2 dalies a punktą.

4.  Komisija ir Lietuva peržiūri šio straipsnio taikymą, jei įvyksta pokyčių, darančių poveikį specialios tranzito programos egzistavimui arba veikimui.

3 skirsnis

Parama ir įgyvendinimas taikant tiesioginį ir netiesioginį valdymą

17 straipsnis

Taikymo sritis

Pagal šį skirsnį parama teikiama arba tiesiogiai Komisijos pagal Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies a punktą, arba netiesiogiai pagal to paties straipsnio c punktą.

18 straipsnis

Sąjungos veiksmai

1.  Sąjungos veiksmai – tai tarptautiniai projektai arba Sąjungai ypač svarbūs projektai, atitinkantys šio reglamento tikslus.

2.  Komisijos iniciatyva priemonė gali būti naudojama Sąjungos veiksmams, susijusiems su šio reglamento tikslais, finansuoti, kaip nurodyta 3 straipsnyje ir atsižvelgiant į II ir III priedus.

3.  Pagal Sąjungos veiksmus gali būti teikiamas bet kurios Finansiniame reglamente nustatytos formos finansavimas, visų pirma dotacijos, apdovanojimai ir viešieji pirkimai. Pagal juos finansavimas taip pat gali būti teikiamas finansinėmis priemonėmis, naudojant derinimo operacijas.

4.  Dotacijos, įgyvendinamos taikant tiesioginį valdymą, skiriamos ir valdomos pagal Finansinio reglamento [VIII antraštinę dalį].

5.  Vertinimo komitetą, kuriam pavesta vertinti pasiūlymus, gali sudaryti išorės ekspertai.

6.  Įnašai į savitarpio draudimo mechanizmą gali apimti riziką, susijusią su gavėjų mokėtinų lėšų susigrąžinimu, ir yra laikomi pakankama garantija pagal Finansinį reglamentą. Taikomos Reglamento (ES) Nr. .../... [po Reglamento dėl garantijų fondo priimto teisės akto] [X straipsnio] nuostatos.

19 straipsnis

Derinimo operacijos

Pagal šią priemonę nustatytos derinimo operacijos vykdomos laikantis [Reglamento „InvestEU“] ir Finansinio reglamento [X antraštinės dalies]. [108 pakeit.]

20 straipsnis

Komisijos lygmeniu teikiama techninė parama

Pagal priemonę gali būti remiamos Komisijos iniciatyva arba jos vardu įgyvendinamos techninės paramos priemonės. Tos priemonės, t. y. parengiamieji, stebėsenos, priežiūros, audito, vertinimo ir visi administracinės bei techninės pagalbos veiksmai, kurių reikia įgyvendinant šį reglamentą, atitinkamais atvejais – su trečiosiomis šalimis, gali būti finansuojamos 100 proc. [109 pakeit.]

21 straipsnis

Auditai

Asmenų ar subjektų, tarp jų ir Sąjungos institucijų ar įstaigų neįgaliotų asmenų ar subjektų, atliktais Sąjungos įnašo naudojimo auditais grindžiamas bendras užtikrinimas pagal Finansinio reglamento 127 straipsnį.

22 straipsnis

Informavimas, komunikacija ir viešinimas

1.  Sąjungos lėšų gavėjai nurodo Sąjungos lėšų kilmę ir užtikrina jų matomumą (visų pirma viešindami viešina veiksmus ir jų rezultatus), atitinkamomis kalbomis teikdami nuoseklią, veiksmingą ir proporcingą tikslinę prasmingą informaciją įvairiai susijusiai auditorijai, įskaitant žiniasklaidą ir visuomenę. Siekdami užtikrinti Sąjungos lėšų matomumą, Sąjungos lėšų gavėjai nurodo jų kilmę viešindami veiksmus. Tuo tikslu gavėjai užtikrina, kad visi pranešimai žiniasklaidai ir visuomenei būtų pateikiami nurodant Sąjungos emblemą ir aiškiai nurodant Sąjungos finansinę paramą. [110 pakeit.]

2.  Komisija, siekdama kuo platesnės auditorijos dėmesio, vykdo su šia priemone šios priemonės įgyvendinimu, jos veiksmais bei rezultatais susijusius informavimo ir komunikacijos veiksmus. Visų pirma Komisija viešai skelbia informaciją, susijusią su teminės priemonės metinių ir daugiamečių programų plėtojimu. Komisija taip pat skelbia remti pagal teminę priemonę atrinktų operacijų sąrašą viešai prieinamoje svetainėje ir ne rečiau kaip kas tris mėnesius tą sąrašą atnaujina. Šiai priemonei skirtais finansiniais ištekliais taip pat prisidedama prie institucinės komunikacijos apie Sąjungos politikos prioritetus prioritetų, susijusius susijusių su šio reglamento tikslais, įgyvendinimą. Visų pirma Komisija gali skatinti geriausią praktiką ir keistis informacija apie priemonės įgyvendinimą. [111 pakeit.]

2a.  Komisija skelbia 2 dalyje nurodytą informaciją atviraisiais kompiuterio skaitomais formatais, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/98/EB(54) 5 straipsnio 1 dalyje, kad duomenis būtų galima rūšiuoti, atlikti jų paiešką, juos gauti, palyginti ir pakartotinai naudoti. Duomenis galima rūšiuoti pagal prioritetus, konkretų tikslą, bendrų finansuoti tinkamų operacijų išlaidų sumą, bendrą projektų vertę, bendrą viešųjų pirkimų vertę, naudos gavėjo vardą/pavadinimą ir rangovo vardą/pavadinimą. [112 pakeit.]

2b.   Valstybės narės turi teikti Komisijai informaciją apie pasidalijamojo valdymo programų rengimą, kad ji būtų skelbiama Komisijos interneto svetainėje. [113 pakeit.]

4 skirsnis

Parama ir įgyvendinimas taikant pasidalijamąjį, tiesioginį ir netiesioginį valdymą

23 straipsnis

Pagalba ekstremaliosios situacijos atveju

1.  Pagal priemonę teikiama finansinė parama Komisija gal nuspręsti išimties tvarka teikti finansinę paramą, siekiant siekdama tenkinti skubius ir konkrečius poreikius tinkamai pagrįstu ir kraštutiniu ekstremaliosios situacijos atveju. Tokios situacijos, kilusios gali kilti dėl netikėto ir ypač didelio spaudimo, kai daug ar neproporcingai daug trečiųjų šalių piliečių kirto, kerta arba gali kirsti vienos arba daugiau valstybių narių išorės sienas, visų pirma tuose sienų ruožuose, kur poveikio lygis yra toks, kad kyla grėsmė visos Šengeno erdvės veikimui, atveju, arba bet kokios kitos tinkamai pagrįstos ekstremaliosios situacijos atveju, kai kyla staigus ir ypač didelis spaudimas šio reglamento taikymo srityje, dėl kurio reikia nedelsiant imtis veiksmų šio reglamento taikymo srityje reikia nedelsiant imtis veiksmų prie išorės sienų. Komisija nedelsdama apie tai informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą. [114 pakeit.]

2.  Pagalba ekstremaliosios situacijos atveju gali būti teikiama kaip tiesiogiai decentralizuotoms agentūroms skiriamos dotacijos.

3.  Be asignavimų, apskaičiuotų pagal 10 straipsnio 1 dalį, valstybėms narėms gali būti papildomai teikiama pagalba ekstremaliosios situacijos atveju, jeigu tokia parama atitinkamai numatoma programoje. Šis finansavimas negali būti naudojamas kitiems programoje numatytiems veiksmams, išskyrus tinkamai pagrįstomis aplinkybėmis ir jei Komisija tam pritaria iš dalies pakeisdama programą.

4.  Dotacijos, įgyvendinamos taikant tiesioginį valdymą, skiriamos ir valdomos pagal Finansinio reglamento [VIII antraštinę dalį].

4a.  Jei tai būtina veiksmui įgyvendinti, pagalba ekstremaliosios situacijos atveju gali būti skiriama išlaidoms, kurios buvo patirtos iki dotacijos paraiškos arba prašymo suteikti paramą pateikimo dienos, bet ne anksčiau kaip 2021 m. sausio 1 d., padengti. [115 pakeit.]

4b.  Pagalba ekstremaliosios situacijos atveju teikiama griežtai laikantis Sąjungos acquis ir Sąjungos bei valstybių narių tarptautinių įsipareigojimų pagal tarptautines priemones, kurių dokumentus jos yra pasirašiusios. [116 pakeit.]

24 straipsnis

Sudėtinis, papildomasis ir derinamasis finansavimas

1.  Veiksmui, kuriam pagal priemonę skirtas įnašas, taip pat gali būti skirtas kitos Sąjungos programos, taip pat ir fondų, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, įnašas, jei tais įnašais nekompensuojamos tos pačios išlaidos. Sąjungos programų taisyklės taikomos atitinkamiems įnašams, kurie pagal tas programas skiriami veiksmams. Sudėtinio finansavimo suma neviršija bendrų finansuoti tinkamų veiksmo išlaidų sumos, o iš skirtingų Sąjungos programų skiriamos paramos sumos apskaičiuojamos proporcingai pagal dokumentus, kuriuose nustatytos paramos sąlygos. Atitinkamais atvejais Komisijos darbo programose arba nacionalinėse programose ir metinėse veiklos rezultatų ataskaitose pripažįstami veiksmams pagal šią priemonę skiriami kitų Sąjungos programų įnašai. [117 pakeit.]

2.  Pažangumo ženklu pažymėtiems veiksmams pažymėtoms operacijoms arba veiksmams operacijoms, kurie kurios atitinka visas šias sudėtines palyginamas sąlygas: [118 pakeit.]

a)  yra įvertinti pagal priemonę paskelbtame kvietime teikti pasiūlymus;

b)  atitinka būtiniausius to kvietimo teikti pasiūlymus kokybės reikalavimus;

c)  negali būti finansuojami pagal tą kvietimą teikti pasiūlymus dėl biudžeto apribojimų,

gali būti skiriama parama iš Europos regioninės plėtros fondo, Sanglaudos fondo, „Europos socialinio fondo +“ arba Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, laikantis Reglamento (ES) Nr. .../... [BNR] 67 straipsnio 5 dalies ir Reglamento (ES) Nr. .../... [Bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos reglamento] 8 straipsnio Sąjungos struktūrinių fondų, su sąlyga, kad tie veiksmai dera su atitinkamos programos tikslais. Taikomos fondo arba priemonės, pagal kuriuos teikiama parama, taisyklės. [119 pakeit.]

5 skirsnis

Stebėsena, ataskaitų teikimas ir vertinimas

1 poskirsnis

Bendros nuostatos

25 straipsnis

Stebėsena ir ataskaitų teikimas

1.  Komisija, laikydamasi reikalavimų teikti ataskaitas pagal Finansinio reglamento 43 41 straipsnio 3 dalies h punkto i ir iii papunkčius, bent kartą per metus teikia Europos Parlamentui ir Tarybai informaciją apie priemonių rezultatus, atsižvelgdama į V priedą. [120 pakeit.]

2.  Komisijai pagal 29 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas V priedas, siekiant reikiamai patikslinti Europos Parlamentui ir Tarybai teiktiną informaciją apie veiklos rezultatus.

3.  Rodikliai, kuriais grindžiama priemonės įgyvendinimo pažangos, padarytos siekiant šio reglamento tikslų, ataskaita, pateikti VIII priede. Produkto rodikliams nustatoma nulinė pradinė reikšmė. 2024 m. nustatytos tarpinės reikšmės ir 2029 m. nustatytos siektinos reikšmės yra sumuojamos.Išteklių, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, atžvilgiu naudojami bendri rodikliai. Gavus prašymą, Komisijos gauti duomenys apie produkto ir rezultatų rodiklius pateikiami Europos Parlamentui ir Tarybai. [121 pakeit.]

4.  Atsiskaitymo už veiklą sistema užtikrinama, kad programos įgyvendinimo ir rezultatų stebėsenos duomenys būtų renkami veiksmingai, efektyviai ir laiku. Todėl Sąjungos lėšų gavėjams ir, kai tinkama, valstybėms narėms nustatomi proporcingi ataskaitų teikimo reikalavimai.

5.  Siekiant veiksmingai įvertinti priemonės įgyvendinimo pažangą, padarytą siekiant jos tikslų, pagal 29 straipsnį Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas VIII priedas, kad prireikus rodikliai būtų peržiūrėti arba papildyti, ir kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis dėl stebėsenos ir vertinimo sistemos, kuri apima ir valstybių narių teiktiną informaciją, sukūrimo.

5a.  Išteklių, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, atveju stebėsena ir ataskaitų teikimas grindžiami VI priede nurodytų rūšių intervenciniais veiksmais. Komisijai pagal 29 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų reaguojama į nenumatytas ar naujas aplinkybes arba užtikrinamas veiksmingas finansavimo įgyvendinimas. [122 pakeit.]

5b.  Komisija ypatingą dėmesį skiria trečiųjų šalių, trečiosiose šalyse vykdomų arba su jomis susijusių veiksmų stebėsenai pagal 5 straipsnį ir 12 straipsnio 10 ir 11 dalis. [123 pakeit.]

26 straipsnis

Vertinimas

1.  Komisija atlieka Iki 2024 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia šio reglamento, taip pat ir pagal šią priemonę vykdomų veiksmų įgyvendinimo laikotarpio vidurio vertinimą. Per laikotarpio vidurio vertinimą nagrinėjamas fondo veiksmingumas, laikotarpio vidurio rezultatyvumas, supaprastinimas ir retrospektyvinį vertinimus lankstumas. Tiksliau, vertinami šie aspektai: [124 pakeit.]

a)  pažanga siekiant šio reglamento tikslų, atsižvelgiant į visą turimą svarbią informaciją, visų pirma į pagal 30 straipsnį valstybių narių pateiktas metines veiklos ataskaitas ir VIII priede nustatytus produkto ir rezultato rodiklius; [125 pakeit.]

b)  pagal šią priemonę įgyvendinamų veiksmų ir operacijų Sąjungos pridėtinė vertė; [126 pakeit.]

c)  priemonės indėlis sprendžiant esamas ir kylančias problemas prie išorės sienų, rengiant bendrą vizų politiką ir naudojant priemonę trūkumams, nustatytiems taikant Šengeno vertinimo mechanizmą ir pažeidžiamumo vertinimą, šalinti; [127 pakeit.]

d)  II priede nustatytų įgyvendinimo priemonių ir III priede nustatytų veiksmų nuolatinis aktualumas ir tinkamumas; [128 pakeit.]

e)  pagal priemonę remiamų veiksmų ir kitų Sąjungos fondų lėšomis remiamų veiksmų papildomumas ir suderinamumas; [129 pakeit.]

Laikotarpio vidurio peržiūroje atsižvelgiama į retrospektyvinio ankstesnės išorės sienų valdymo ir vizų finansinės paramos priemonės, įtrauktos į 2014–2020 m. Integruoto sienų valdymo fondą, ilgalaikio poveikio vertinimo rezultatus. [130 pakeit.]

1a.  Iki 2030 m. sausio 31 d. Komisija atlieka retrospektyvinį vertinimą. Iki tos pačios datos Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai vertinimo ataskaitą. Retrospektyvinis vertinimas apima 1 dalyje išdėstytų elementų vertinimą. Atsižvelgiant į tai, ilgalaikis fondo poveikis vertinimas, kad jo rezultatais būtų galima naudotis priimant sprendimą dėl vėlesnio fondo galimo atnaujinimo ar keitimo. [131 pakeit.]

2.  Laikotarpio vidurio ir retrospektyvinis vertinimai atliekami laiku, kad jų rezultatais būtų galima naudotis priimant sprendimus, laikantis šio reglamento (ES) Nr. .../... [BNR] 40 straipsnyje nustatyto tvarkaraščio 14 straipsnio. [132 pakeit.]

2a.  Komisija, atlikdama laikotarpio vidurio peržiūrą ir retrospektyvinį vertinimą, ypatingą dėmesį skiria trečiųjų šalių, trečiosiose šalyse vykdomų arba su jomis susijusių veiksmų vertinimui pagal 5 straipsnį ir 12 straipsnio 10 ir 11 dalis. [133 pakeit.]

2 poskirsnis

Pasidalijamojo valdymo taisyklės

27 straipsnis

Metinės veiklos rezultatų ataskaitos

1.  Ne vėliau kaip 2023 m. vasario 15 d. ir ne vėliau kaip kiekvienų paskesnių metų iki 2031 m. (įskaitant 2031 m.) vasario 15 d. valstybės narės pateikia Komisijai metines veiklos rezultatų ataskaitas, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. .../... [BNR] 36 straipsnio 6 dalyje. 2023 m. teikiama ataskaita apima programos įgyvendinimą iki 2022 m. birželio 30 d. Valstybės narės skelbia šias ataskaitas specialioje interneto svetainėje ir perduoda jas Europos Parlamentui ir Tarybai. [134 pakeit.]

2.  Metinėje veiklos rezultatų ataskaitoje visų pirma pateikiama informacija apie:

a)  pažangą, padarytą įgyvendinant programą ir siekiant tarpinių bei siektinų reikšmių, remiantis naujausia turima informacija, kaip reikalaujama pagal Reglamento (ES) Nr. .../... [BNR] 37 straipsnį visa naujausia Komisijai perduota informacija; [135 pakeit.]

aa)  nacionalinės programos metinių sąskaitų paskirstymą į susigrąžintas sumas, išankstinį finansavimą finansinės naudos gavėjams ir iš tiesų patirtas išlaidas; [136 pakeit.]

b)  visus klausimus, darančius poveikį programos veiklos rezultatams, ir veiksmus, kurių imtasi jiems išspręsti, įskaitant Komisijos priimtas pagrįstas nuomones dėl pažeidimo nagrinėjimo procedūros pagal SESV 258 straipsnį; [137 pakeit.]

c)  pagal priemonę remiamų veiksmų ir kitų Sąjungos fondų lėšomis remiamų veiksmų, visų pirma Sąjungos išorės finansinių priemonių ir kitomis lėšomis vykdomų trečiosiose šalyse arba su jomis susijusių, papildomumą, koordinavimą ir suderinamumą; [138 pakeit.]

d)  programos indėlį įgyvendinant susijusį Sąjungos acquis ir susijusius veiksmų planus;

da)  pagrindinių teisių reikalavimų paisymą; [139 pakeit.]

e)  komunikacijos ir matomumo veiksmų įgyvendinimą;

f)  reikiamų sąlygų įvykdymą ir jų taikymą visą programavimo laikotarpį;

fa)  projektų trečiojoje šalyje arba su ja susijusių projektų įgyvendinimą. [140 pakeit.]

3.  Komisija per du mėnesius nuo metinės veiklos rezultatų ataskaitos gavimo dienos gali pateikti su ja susijusių pastabų. Jei Komisija per šį terminą pastabų nepateikia, ataskaitos laikomos priimtomis. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai patvirtintų metinių veiklos rezultatų ataskaitų santrauką ir skelbia metinių veiklos rezultatų ataskaitų santraukas tam skirtoje interneto svetainėje. [141 pakeit.]

4.  Komisija, siekdama užtikrinti vienodas šio straipsnio įgyvendinimo sąlygas, priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatomas metinės veiklos rezultatų ataskaitos šablonas. Šis įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 30 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

28 straipsnis

Stebėsena ir ataskaitų teikimas

1.  Stebėsena ir ataskaitų teikimas pagal Reglamento (ES) Nr. .../... [BNR] IV antraštinę dalį grindžiami VI priedo 1, 2 ir 3 lentelėse nurodytų rūšių intervenciniais veiksmais. Siekiant reaguoti į nenumatytas arba naujai atsiradusias aplinkybes arba užtikrinti veiksmingą finansavimo panaudojimą, pagal 29 straipsnį Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas VI priedas.

2.  Bendri rodikliai naudojami pagal Reglamento (ES) Nr. .../... [BNR] 12 straipsnio 1 dalį, 17 ir 37 straipsnius. [142 pakeit.]

III SKYRIUS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

29 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.  8, 12, 15, 25 ir 28 straipsniuose nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami iki 2028 m. gruodžio 31 d. [143 pakeit.]

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 8, 12, 15, 25 ir 28 straipsniuose nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti deleguotieji įgaliojimai. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui. [144 pakeit.]

4.  Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.  Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.  Pagal 8, 12, 15, 25 ir 28 straipsnius priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais. [145 pakeit.]

30 straipsnis

Komiteto procedūra

1.  Komisijai padeda Prieglobsčio ir migracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir sienų valdymo ir vizų priemonės koordinavimo komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

3.  Jei komitetas nuomonės nepateikia, Komisija įgyvendinimo akto projekto nepriima. Ši nuostata netaikoma 27 straipsnio 4 dalyje nurodytam įgyvendinimo aktui. [146 pakeit.]

31 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.  Šis reglamentas neturi poveikio susijusių veiksmų tęsimui ar keitimui pagal išorės sienų ir vizų priemonę, kuri įtraukta į Reglamentu (ES) Nr. 515/2014 įsteigtą 2014–2020 m. Vidaus saugumo fondą ir kuri toliau taikoma tiems veiksmams tol, kol jie užbaigiami.

2.  Priemonės finansinio paketo lėšomis taip pat gali būti finansuojamos techninės ir administracinės paramos išlaidos, būtinos užtikrinti perėjimui nuo ankstesniu teisės aktu priimtų priemonių, t. y. nuo išorės sienų ir vizų priemonės, įtrauktos į Reglamentu (ES) Nr. 515/2014 įsteigtą 2014–2020 m. Vidaus saugumo fondą, prie šios priemonės.

32 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2021 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas pagal Sutartis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse.

Priimta ...

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

I PRIEDAS

Finansavimo skyrimo programoms, įgyvendinamoms taikant pasidalijamąjį valdymą, kriterijai

1.  10 straipsnyje nurodyti turimi ištekliai valstybėms narėms paskirstomi taip:

a)  kiekvienai valstybei narei tik programavimo laikotarpio pradžioje pagal priemonę skiriama fiksuota 5 000 000 EUR suma;

b)  Lietuvai tik programavimo laikotarpio pradžioje skiriama 157 200 000 EUR suma specialiai tranzito programai;

c)  likę 10 straipsnyje nurodyti ištekliai padalijami pagal šiuos kriterijus:

30 proc. išorės sausumos sienoms;

35 proc. išorės jūrų sienoms;

20 proc. oro uostams;

15 proc. konsulinėms įstaigoms.

2.  1 dalies c punkte nurodyti turimi ištekliai, skirti išorės sausumos ir išorės jūrų sienoms, valstybėms narėms paskirstomi taip:

a)  70 proc. atsižvelgiant į jų išorės sausumos ir išorės jūrų sienų ilgį, kuris bus apskaičiuotas, remiantis kiekvienam konkrečiam ruožui, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 1052/2013, nustatytais lyginamaisiais svoriais, kurie nurodyti 11 dalyje, ir

b)  30 proc. atsižvelgiant į darbo krūvį prie jų išorės sausumos ir išorės jūrų sienų, nustatytą pagal 7 dalies a punktą.

3.  2 dalies a punkte nurodytus lyginamuosius svorius nustato Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra pagal 11 dalį.

4.  1 dalies c punkte nurodyti ištekliai, skirti oro uostams, valstybėms narėms paskirstomi pagal darbo krūvį oro uostuose, nustatytą pagal 7 straipsnio b punktą.

5.  1 dalies c punkte nurodyti turimi ištekliai, skirti konsulinėms įstaigoms, valstybėms narėms paskirstomi taip:

a)  50 proc. atsižvelgiant į valstybių narių konsulinių įstaigų, esančių Tarybos reglamento (EB) Nr. 539/2001(55) I priede išvardytose šalyse, skaičių (neįskaičiuojant garbės konsulatų), ir

b)  50 proc. atsižvelgiant į darbo krūvį, susijusį su vizų politikos valstybių narių konsulinėse įstaigose, esančiose Reglamento (EB) Nr. 539/2001 I priede išvardytose šalyse, valdymu, nustatytą pagal šio priedo 7 dalies c punktą.

6.  Pagal 1 dalies c punktą paskirstant išteklius sąvoka „išorės jūrų sienos“ – tai valstybių narių teritorinės jūros išorinė riba, nustatyta pagal Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos 4–16 straipsnius. Tačiau tais atvejais, kai siekiant užkirsti kelią neteisėtai imigracijai arba neteisėtam atvykimui reikia reguliariai vykdyti plataus masto operacijas, minėta riba – didelės grėsmės teritorijos išorinė riba. Šiuo atžvilgiu sąvokos „išorės jūrų sienos“ apibrėžtis nustatoma atsižvelgiant į atitinkamų valstybių narių pateiktus pastarųjų dvejų metų veiklos duomenis. Ši apibrėžtis vartojama tik šiame reglamente. [147 pakeit./ (Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.)]

7.  Pradinio finansavimo paskirstymo tikslais darbo krūvio vertinimas grindžiamas naujausiais šio reglamento taikymo dieną turimais paskutinių 36 mėn. vidurkiais. Laikotarpio vidurio peržiūros tikslais darbo krūvio vertinimas grindžiamas naujausiais 2024 m. atliktinos laikotarpio vidurio peržiūros metu turimais paskutinių 36 mėn. vidurkiais. Darbo krūvio vertinimas grindžiamas toliau nurodytais veiksniais:

a)  prie išorės sausumos sienų ir išorės jūrų sienų:

1)  70 60 proc. atsižvelgiant į asmenų, kertančių išorės sieną nustatytuose sienos perėjimo punktuose, skaičių; [148 pakeit.]

2)  30 20 proc. atsižvelgiant į trečiųjų šalių piliečių, kuriems prie išorės sienų nebuvo leista atvykti, skaičių; [149 pakeit.]

2a)  20 proc. atsižvelgiant į asmenų, kurie pateikė tarptautinės apsaugos prašymą arba buvo įtraukti į tokį prašymą kaip šeimos nariai ir kurių prašymai nagrinėti taikant pasienio procedūrą, nurodytą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES(56) 43 straipsnyje, skaičių. [150 pakeit.]

b)  oro uostuose:

1)  70 proc. atsižvelgiant į asmenų, kertančių išorės sieną nustatytuose sienos perėjimo punktuose, skaičių;

2)  30 proc. atsižvelgiant į trečiųjų šalių piliečių, kuriems prie išorės sienų nebuvo leista atvykti, skaičių;

c)  konsulinėse įstaigose:

atsižvelgiant į prašymų išduoti trumpalaikę vizą arba oro uosto tranzitinę vizą skaičių.

8.  5 dalies a punkte nurodytų konsulinių įstaigų orientaciniai duomenys apskaičiuojami remiantis 2010 m. kovo 19 d. Komisijos sprendimo C(2010)1620, kuriuo teikiamas „Prašymų išduoti vizą tvarkymo ir išduotų vizų keitimo vadovas“, 28 priede pateikta informacija.

Jeigu valstybės narės nepateikia atitinkamų statistinių duomenų, naudojami naujausi turimi tų valstybių narių duomenys. Jeigu neturima jokių valstybės narės duomenų arba valstybė narė dvejus metus iš eilės tokios informacijos nepateikia, orientaciniai duomenys lygūs nuliui. [151 pakeit.]

9.  Darbo krūvio orientaciniai duomenys, nurodyti:

a)  7 dalies a punkto 1 papunktyje ir 7 dalies b punkto 1 papunktyje – naujausi statistiniai duomenys, kuriuos pagal Sąjungos teisę pateikė valstybės narės;

b)  7 dalies a punkto 2 papunktyje ir 7 dalies b punkto 2 papunktyje – naujausi statistiniai duomenys, kuriuos parengė Komisija (Eurostatas), remdamasi pagal Sąjungos teisę pateiktais valstybių narių duomenimis;

c)  7 dalies c punkte nurodomi naujausi vizų statistiniai duomenys, kuriuos pagal Vizų kodekso(57) 46 straipsnį paskelbė Komisija;

d)  jeigu valstybės narės nepateikia atitinkamų statistinių duomenų, naudojami naujausi turimi tų valstybių narių duomenys. Jeigu neturima jokių valstybės narės duomenų arba valstybė narė dvejus metus iš eilės tokios informacijos nepateikia, orientaciniai duomenys lygūs nuliui. [152 pakeit.]

10.  Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra pateikia Komisijai ataskaitą dėl išteklių paskirstymo išorės sausumos sienoms, išorės jūrų sienoms ir oro uostams, kaip nurodyta 1 dalies c punkte. Komisija ataskaitą skelbia viešai. [153 pakeit.]

11.  Pradinio finansavimo paskirstymo tikslais 10 dalyje nurodytoje ataskaitoje nurodomas vidutinis grėsmės poveikio lygis prie kiekvieno sienos ruožo, grindžiamas naujausiais šio reglamento taikymo dieną turimais paskutinių 36 mėn. vidurkiais. Laikotarpio vidurio peržiūros tikslais 10 dalyje nurodytoje ataskaitoje nurodomas vidutinis grėsmės poveikio lygis prie kiekvieno sienos ruožo, grindžiamas naujausiais 2024 m. atliktinos laikotarpio vidurio peržiūros metu turimais paskutinių 36 mėn. vidurkiais. Joje nustatomi toliau nurodyti konkretūs lyginamieji svoriai kiekvienam ruožui taikant grėsmės poveikio lygį, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 1052/2013: [154 pakeit.]

a)  mažos grėsmės mažo poveikio lyginamasis svoris – 0,5; [155 pakeit.]

b)  vidutinės grėsmės vidutinio poveikio lyginamasis svoris – 3; [156 pakeit.]

c)  didelės grėsmės didelio poveikio lyginamasis svoris – 5; [157 pakeit.]

d)  kritinės grėsmės lyginamasis svoris – 8. [158 pakeit.]

II PRIEDAS

Įgyvendinimo priemonės

1.  Priemonė padeda siekti 3 straipsnio 2 dalies a punkte nustatyto konkretaus tikslo, daugiausia dėmesio skiriant šioms įgyvendinimo priemonėms:

a)  sienų kontrolei gerinti pagal Reglamento (ES) 2016/1624 4 straipsnio a punktą:

i.  stiprinti gebėjimus atlikti patikrinimus ir vykdyti stebėjimą prie išorės sienų, įskaitant priemones, kuriomis užtikrinama palengvinamas teisėtas sienų kirtimas ir, kai tinka, priemones, susijusias su tarpvalstybinio nusikalstamumo, kaip antai neteisėto migrantų gabenimo, prekybos žmonėmis ir terorizmo, prevencija ir nustatymas nustatymu, taip pat priemones, susijusias su asmenų, kuriems reikia tarptautinės apsaugos arba kurie pageidauja jos prašyti, perdavimu; [159 pakeit.]

ii.  remti paieškos ir gelbėjimo veiklą, vykdomą atliekant sienų stebėjimą jūroje; [160 pakeit.]

iii.  įgyvendinti su sienų kontrole susijusias technines ir operatyvines priemones Šengeno erdvėje, su sąlyga, kad tokios priemonės nekelia pavojaus laisvam judėjimui; [161 pakeit.]

iv.  atlikti vidaus saugumo rizikos analizę ir grėsmių, galinčių turėti įtakos išorės sienų veikimui arba saugumui, analizę;

v.  remti, atsižvelgiant į šio reglamento taikymo sritį, valstybes nares, kurios patiria arba gali patirti neproporcingai didelį migracijos spaudimą prie ES išorės sienų 23 straipsnyje nurodytą ekstremaliąją situaciją, be kita ko, teikiant techninį ir operatyvinį pastiprinimą, taip pat į migrantų antplūdžio valdymo centrus siunčiant migracijos valdymo rėmimo grupes; [162 pakeit.]

b)  toliau plėtoti Europos sienų ir pakrančių pajėgas – bendrai stiprinti gebėjimus plėtoti bendrą gebėjimų stiprinimą, vykdyti bendrus viešuosius prikimus, nustatyti bendrus standartus ir taikyti kitas priemones, kuriomis supaprastinamas valstybių narių bendradarbiavimas ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros bendradarbiavimas veiklos koordinavimas siekiant toliau plėtoti Europos sienų ir veiklos koordinavimas pakrančių pajėgas; [163 pakeit.]

c)  gerinti nacionalinių institucijų, atsakingų už sienų kontrolę ir už prie sienų atliekamas užduotis, tarpžinybinį bendradarbiavimą nacionaliniu lygmeniu ir valstybių narių arba valstybių narių ir atitinkamų Sąjungos įstaigų, tarnybų ir ar agentūrų arba, įskaitant trečiųjų šalių agentūras, atsakingas už išorės veiksmus, bendradarbiavimą Sąjungos lygmeniu; [164 pakeit.]

d)  užtikrinti vienodą Sąjungos išorės sienų acquis taikymą, be kita ko, įgyvendinant rekomendacijas, pateiktas pagal kokybės kontrolės priemones, kaip antai Šengeno acquis taikymo vertinimo mechanizmą, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 1053/2013, pažeidžiamumo vertinimus, kaip nustatyta Reglamente (ES) 2016/1624, ir nacionalines kokybės kontrolės priemones;

e)  kurti ir naudoti didelės apimties IT sistemas sienų valdymo srityje, kurioms Sąjungos teisė jau taikoma, naudoti tas sistemas ir vykdyti jų techninę priežiūrą, be kita ko, užtikrinti šių IT sistemų ir jų ryšių infrastruktūros sąveikumą, taip pat imtis veiksmų duomenų kokybei pagerinti ir informacijai teikti. [165 pakeit.]

ea)  didinti pajėgumą teikiant pagalbą į nelaimę jūroje patekusiems asmenims, visų pirma remiant paieškos ir gelbėjimo operacijas; [166 pakeit.]

eb)  remti paieškos ir gelbėjimo veiksmus, vykdomus atliekant sienų stebėjimą jūroje; [167 pakeit.]

2.  Priemonė padeda siekti 3 straipsnio 2 dalies b punkte nustatyto konkretaus tikslo, daugiausia dėmesio skiriant šioms įgyvendinimo priemonėms:

a)  teikti veiksmingas ir prašymą išduoti vizą pateikiantiems asmenims palankias paslaugas, kartu užtikrinant vizų procedūros saugumą ir vientisumą ir skiriant ypatingą dėmesį pažeidžiamiems asmenims bei vaikams; [168 pakeit.]

aa)  remti valstybes nares, išduodant vizas, taip pat riboto teritorinio galiojimo vizas dėl humanitarinių priežasčių, nacionalinių interesų ar tarptautinių įsipareigojimų, taip pat asmenims, kuriems taikomos perkėlimo į Sąjungą ar perkėlimo Sąjungoje programos, ir visiškai laikantis Sąjungos vizų acquis. [169 pakeit.]

b)  užtikrinti vienodą Sąjungos vizų acquis taikymą, be kita ko, tolesnį bendros vizų politikos plėtojimą ir atnaujinimą;

c)  kurti įvairias valstybių narių bendradarbiavimo prašymų išduoti vizą nagrinėjimo srityje formas;

d)  kurti atnaujinti ir naudoti didelės apimties IT sistemas bendros vizų politikos srityje ir vykdyti jų techninę priežiūrą, be kita ko, užtikrinti šių IT sistemų ir jų ryšių infrastruktūros sąveikumą. [170 pakeit.]

III PRIEDAS

Paramos apimtis

1.  Siekiant konkretaus 3 straipsnio 2 dalies a punkte nustatyto tikslo, pagal priemonę visų pirma remiama:

a)  infrastruktūra, pastatai, sistemos ir paslaugos, reikalingi sienos perėjimo punktuose, migrantų antplūdžio valdymo centruose ir sienoms nuo vieno sienos kirtimo punkto iki kito stebėti, kad būtų užkirstas kelias neteisėtam sienos kirtimui, neteisėtai imigracijai ir tarpvalstybiniam nusikalstamumui prie išorės sienų ir su tuo kovojama, taip pat siekiant užtikrinti sklandų teisėtų keliautojų judėjimą ir veiksmingą migracijos srautų valdymą, įskaitant priemones, susijusias su asmenų, kuriems reikia tarptautinės apsaugos arba kurie pageidauja jos prašyti, perdavimu, visada užtikrinant, kad su atitinkamais asmenimis būtų pagarbiai elgiamasi; [171 pakeit.]

b)  operatyvinė įranga, įskaitant transporto priemones, ir ryšių sistemos, reikalingos veiksmingai ir saugiai sienų kontrolei, laikantis Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros nustatytų standartų, jei tokie standartai nustatyti;

c)  su Europos integruotu sienų valdymu ir jo plėtojimu susijęs arba jį plėtoti padedantis mokymas, atsižvelgiant į operatyvinius poreikius, rizikos analizę bei rizikos analizę konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose nustatytas problemas ir visada visapusiškai laikantis pagrindinių teisių; [172 pakeit.]

d)  bendrų ryšių palaikymo pareigūnų siuntimas į trečiąsias šalis, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. .../... [naujasis Reglamentas dėl imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų](58), ir sienos apsaugos pareigūnų bei kitų atitinkamų ekspertų siuntimas į valstybes nares arba iš valstybės narės į trečiąją šalį, ekspertų arba ryšių palaikymo pareigūnų bendradarbiavimo stiprinimas ir jų tinklų operatyvinių gebėjimų didinimas, taip pat keitimasis geriausia praktika ir Europos tinklų gebėjimų įvertinti, skatinti, remti ir plėtoti Sąjungos politiką didinimas; [173 pakeit.]

e)  tyrimai, bandomieji projektai ir kiti susiję veiksmai, kuriais siekiama įgyvendinti arba plėtoti Europos integruotą sienų valdymą, įskaitant Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų plėtojimo priemones, kaip antai bendras gebėjimų didinimas, bendrų standartų ir kitų priemonių, kuriomis supaprastinamas Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros ir valstybių narių bendradarbiavimas ir veiklos koordinavimas, nustatymas, taip pat priemones, susijusias su asmenų, kuriems reikia tarptautinės apsaugos ar kurie pageidauja jos prašyti, perdavimu; [174 pakeit.]

f)  naujoviškų metodų plėtojimas arba naujų technologijų, kurios gali būti perkeltos į kitas valstybes nares, diegimo veiksmai, visų pirma saugumo srities mokslinių tyrimų projektų rezultatų diegimas, ypač kai Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra, veikdama pagal Reglamento (ES) 2016/1624 37 straipsnį, nustato, kad tokiu diegimu prisidedama prie Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų pajėgumų didinimo. Taikant tokius naujoviškus metodus ir tokias naujas technologijas visapusiškai paisoma pagrindinių teisių ir teisės į asmens duomenų apsaugą; [175 pakeit.]

g)  parengiamoji parengiamieji veiksmai, stebėjimo, administracinė ir techninė veikla, reikalinga, siekiant vykdyti išorės sienų politiką, taip pat stiprinti Šengeno erdvės valdymą, plėtojant ir įgyvendinant vertinimo mechanizmą, nustatytą Reglamentu (ES) Nr. 1053/2013, kuriuo siekiama patikrinti, kaip taikomas Šengeno acquis ir Šengeno sienų kodeksas, be kita ko, kaip naudojamos Komisijos ir valstybių narių ekspertų, dalyvaujančių patikrinimuose vietoje, komandiruotėms skirtos lėšos, taip pat priemonės, kuriomis įgyvendinamos rekomendacijos, pateiktos Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrai pagal Reglamentą (ES) 2016/1624 atlikus pažeidžiamumo vertinimus; [176 pakeit.]

ga)   veiksmai, kuriais siekiama gerinti duomenų, saugomų vizų ir sienų srities IT sistemose, kokybę ir duomenų subjektų naudojimąsi teise gauti informaciją, susipažinti su savo asmens duomenimis, juos taisyti, išbraukti ir apriboti jų tvarkymą, kiek tai susiję su veiksmais, patenkančiais į šios priemonės taikymo sritį; [208 pakeit.]

h)  trečiųjų šalių piliečių tapatybės nustatymas, pirštų atspaudų paėmimas, registravimas, saugumo patikros, apklausos, informacijos teikimas, sveikatos ir pažeidžiamumo tikrinimas ir prireikus medicininė priežiūra, taip pat, prireikus, jų nukreipimas atlikti tinkamas prieglobsčio procedūras prie išorės sienų, visų pirma migrantų antplūdžio valdymo centruose; [177 pakeit.]

i)  veiksmai, kuriais siekiama didinti suinteresuotųjų subjektų ir plačiosios visuomenės informuotumą apie išorės sienų politiką, įskaitant institucinę komunikaciją apie Sąjungos politikos prioritetus;

j)  statistinių priemonių, metodų ir rodiklių plėtojimas, deramai atsižvelgiant į nediskriminavimo principą; [178 pakeit.]

k)  Europos integruoto sienų valdymo įgyvendinimui skirta veiklos parama;

ka)  keitimasis geriausios praktikos pavyzdžiais ir ekspertinėmis žiniomis, be kita ko, pagrindinių teisių apsaugos vykdant įvairius sienų kontrolės veiksmus srityje, visų pirma susijusius su pažeidžiamų asmenų tapatybės nustatymu, skubios pagalbos teikimu jiems ir jų perdavimu apsaugos tarnyboms; [179 pakeit.]

kb)  politikos krypčių ir procedūrų plėtojimo, stebėjimo ir vertinimo priemonės, įskaitant bendrų statistinių priemonių, metodų ir pažangos bei politikos pokyčių vertinimo rodiklių taikymą. [180 pakeit.]

2.  Siekiant 3 straipsnio 2 dalies b punkte nustatyto konkretaus tikslo šia priemone visų pirma remiama:

a)  infrastruktūra ir pastatai, reikalingi prašymams išduoti vizą nagrinėti ir konsuliniam bendradarbiavimui vykdyti, įskaitant saugumo priemones, taip pat kiti veiksmai, kuriais siekiama gerinti vizų prašytojams teikiamų paslaugų kokybę;

b)  operatyvinė įranga ir ryšių sistemos, reikalingos prašymams išduoti vizą nagrinėti ir konsuliniam bendradarbiavimui vykdyti;

c)  konsulinių įstaigų ir kito personalo, prisidedančio prie bendros vizų politikos ir konsulinio bendradarbiavimo, mokymas, įskaitant, prireikus, pagrindinių teisių paisymo srityje; [181 pakeit.]

d)  keitimasis geriausia praktika ir ekspertų mainai, įskaitant ekspertų delegavimą, taip pat Europos tinklų gebėjimų įvertinti, skatinti, remti ir toliau plėtoti Sąjungos politiką ir tikslus, taip pat siekiant apsaugoti pagrindines teises, didinimas, susijęs su pažeidžiamų asmenų tapatybės nustatymu, skubios pagalbos jiems teikimu ir jų perdavimu apsaugos tarnyboms; [182 pakeit.]

e)  tyrimai, bandomieji projektai ir kiti susiję veiksmai, kaip antai veiksmai, kuriais siekiama gerinti žinias atliekant analizes bei vertinimus ir vykdant stebėseną;

f)  veiksmai, kuriais plėtojami naujoviški metodai arba diegiamos naujos technologijos, kuriuos būtų galima perkelti į kitas valstybes nares, visų pirma projektai, kuriais siekiama išbandyti ir patvirtinti Sąjungos finansuojamų mokslinių tyrimų projektų rezultatus;

g)  parengiamoji parengiamieji veiksmai, stebėjimo, administracinė ir techninė veikla, be kita ko, siekiant kuriais siekiama stiprinti Šengeno erdvės valdymą plėtojant ir įgyvendinant vertinimo mechanizmą, nustatytą Reglamentu (ES) Nr. 1053/2013, kurio paskirtis – patikrinti, kaip taikomas Šengeno acquis, be kita ko, kaip naudojamos Komisijos ir valstybių narių ekspertų, dalyvaujančių patikrinimuose vietoje, komandiruotėms skirtos lėšos; [183 pakeit.]

h)  didinti suinteresuotųjų subjektų ir plačiosios visuomenės informuotumą apie vizų politiką, įskaitant institucinę komunikaciją apie Sąjungos politikos prioritetus;

i)  statistinių priemonių, metodų ir rodiklių plėtojimas, laikantis nediskriminavimo principo ir teisės į asmens duomenų apsaugą; [184 pakeit.]

j)  bendros vizų politikos įgyvendinimui skirta veiklos parama., teikiama deramai atsižvelgiant į nediskriminavimo principą; [185 pakeit.]

ja)  parama valstybėms narėms, išduodant vizas, taip pat riboto teritorinio galiojimo vizas dėl humanitarinių priežasčių, nacionalinių interesų ar tarptautinių įsipareigojimų, taip pat asmenims, kuriems taikomos perkėlimo į Sąjungą ar perkėlimo Sąjungoje programos, ir visiškai laikantis Sąjungos vizų acquis. [186 pakeit.]

3.  Siekiant 3 straipsnio 1 dalyje nustatyto politikos tikslo šia priemone visų pirma remiama:

a)  infrastruktūra ir pastatai, reikalingi didelės apimties IT sistemoms ir susijusiems ryšių struktūros komponentams laikyti;

b)  įranga ir ryšių sistemos, reikalingos siekiant užtikrinti tinkamą didelės apimties IT sistemų veikimą;

c)  su didelės apimties IT sistemomis susijęs mokymas ir komunikacijos veikla;

d)  didelės apimties IT sistemų kūrimas ir modernizavimas;

e)  tyrimai, koncepcijų pagrįstumo įrodymas, bandomieji projektai ir kiti atitinkami veiksmai, susiję su didelės apimties IT sistemų diegimu, įskaitant jų sąveikumą;

f)  veiksmai, kuriais plėtojami naujoviški metodai arba diegiamos naujos technologijos, kuriuos būtų galima perkelti į kitas valstybes nares, visų pirma projektai, kuriais siekiama išbandyti ir patvirtinti Sąjungos finansuojamų mokslinių tyrimų projektų rezultatus;

g)  didelės apimties IT sistemoms reikalingų statistinių priemonių, metodų ir rodiklių vizų ir sienų srityje plėtojimas, laikantis nediskriminavimo principo ir teisės į asmens duomenų apsaugą; [187 pakeit.]

ga)  veiksmai, kuriais siekiama gerinti duomenų kokybę ir duomenų subjektų naudojimąsi teise gauti informaciją, susipažinti su savo asmens duomenimis, juos taisyti, išbraukti ir apriboti jų tvarkymą; [188 pakeit.]

h)  didelės apimties IT sistemų diegimui skirta veiklos parama.

IV PRIEDAS

Veiksmai, kurie atitinka didesnio bendro finansavimo reikalavimus, kaip nurodyta 11 straipsnio 3 dalyje ir 12 straipsnio 14 dalyje

1)  Operatyvinės įrangos įsigijimas, taikant bendrų viešųjų pirkimų su Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra sistemas, kuria Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra galės naudotis vykdydama operatyvinę veiklą, atsižvelgiant į Reglamento (ES) 2016/1624 39 straipsnio 14 dalį.

2)  Priemonės, kuriomis remiamas valstybių narių ir su ES bendrą sausumos arba jūrų sieną turinčios trečiosios šalies tarpžinybinis bendradarbiavimas.

3)  Tolesnis Europos sienų ir pakrančių pajėgų plėtojimas, bendrai didinant gebėjimus Plėtojant bendrą gebėjimų stiprinimą, vykdant bendrus viešuosius prikimus, nustatant bendrus standartus ir taikant kitas priemones, kuriomis supaprastinamas valstybių narių ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros bendradarbiavimas ir veiklos koordinavimas, kaip išdėstyta II priedo 1 dalies b punkte siekiant toliau plėtoti Europos sienų ir pakrančių pajėgas. [189 pakeit.]

4)  Bendras imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų siuntimas, kaip nurodyta III priede.

5)  Priemonės, dėl kurių lengviau identifikuoti prekybos žmonėmis aukas bei teikti joms paramą ir kuriomis didinamas tarpvalstybinis bendradarbiavimas, siekiant išaiškinti prekiautojus žmonėmis vykdant sienų kontrolę, be kita ko plėtojant ir remiant apsaugos ir perdavimo mechanizmus. [190 pakeit.]

5a)  Integruotų vaiko apsaugos prie išorės sienų sistemų ir apskritai vaikams migrantams skirtų politikos priemonių plėtojimas, be kita ko, užtikrinant pakankamą darbuotojų mokymą ir valstybių narių keitimąsi gerosios praktikos pavyzdžiais. [191 pakeit.]

6)  Naujų metodų arba technologijų diegimo, perdavimo, bandymo ir tvirtinimo priemonės, įskaitant bandomuosius projektus siekiant gerinti duomenų, saugomų vizų ir tolesnes sienų srities IT sistemose, kokybę ir duomenų subjektų naudojimąsi teise gauti informaciją, susipažinti su Sąjungos finansuojamais saugumo tyrimų projektais susijusias priemones, kaip nurodyta III priede savo asmens duomenimis, juos taisyti, išbraukti ir apriboti jų tvarkymą, kiek tai susiję su veiksmais, patenkančiais į šios priemonės taikymo sritį. [209 pakeit.]

6a)  Priemonės, kuriomis siekiama nustatyti pažeidžiamų asmenų tapatybę, suteikti jiems skubią pagalbą ir perduoti juos apsaugos tarnyboms. [193 pakeit.]

7)  Migrantų antplūdžio valdymo centrų steigimo ir veiklos vykdymo valstybėse narėse, kurios patiria arba gali patirti neproporcingai didelį migracijos spaudimą, priemonės.

8)  Tolesnis valstybių narių bendradarbiavimo prašymų išduoti vizą nagrinėjimo srityje formų plėtojimas, kaip nurodyta II priedo 2 dalies c punkte.

9)  Papildomų valstybių narių konsulinių įstaigų steigimas arba jų konsulinio atstovavimo šalyse, kurių piliečiams taikomas reikalavimas turėti vizą, visų pirma šalyse, kuriose šiuo metu nėra valstybių narių atstovybių, didinimas.

V PRIEDAS

25 straipsnio 1 dalyje nurodyti pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai

a)  1 konkretus tikslas: remti veiksmingą Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų vykdomą Europos integruotą sienų valdymą prie išorės sienų, už kurį bendrai atsakingos Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra ir už sienų valdymą atsakingos nacionalinės valdžios institucijos, siekiant palengvinti teisėtą sienos kirtimą, užkirsti kelią neteisėtai imigracijai bei tarpvalstybiniam nusikalstamumui bei juos nustatyti ir veiksmingai valdyti migracijos srautus: [194 pakeit./ (Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.)]

1)  prie ES išorės sienų nustatytų neteisėto sienos kirtimo atvejų skaičius a) tarp sienos perėjimo punktų ir b) sienos perėjimo punktuose;

Duomenų šaltinis – Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra

2)  sienos perėjimo punktuose nustatytas asmenų su suklastotais kelionės dokumentais skaičius;

Duomenų šaltinis – Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra

2a)  sienos perėjimo punktuose tarptautinės apsaugos prašiusių asmenų skaičius;

Duomenų šaltinis: valstybės narės [195 pakeit.]

2b)  asmenų, kuriems neleista atvykti, skaičius;

Duomenų šaltinis: valstybės narės [196 pakeit.]

b)  2 konkretus tikslas: remti bendrą vizų politiką, siekiant užtikrinti labiau suderintą valstybių narių požiūrį į vizų išdavimą, palengvinti teisėtą keliavimą ir užkirsti kelią migracijos bei sumažinti saugumo rizikai riziką: [197 pakeit.]

1)  fondo lėšomis remiamuose konsulatuose nustatytas asmenų su suklastotais kelionės dokumentais skaičius;

Duomenų šaltinis – valstybės narės

1a)  valstybių narių konsulatuose tarptautinės apsaugos prašiusių asmenų skaičius;

Duomenų šaltinis: valstybės narės [198 pakeit.]

2)  sprendimų priėmimo trukmės vidurkis (ir tendencijos) vykdant vizų procedūrą.

Duomenų šaltinis – valstybės narės

VI PRIEDAS

Intervencinio veiksmo rūšis

1 LENTELĖ.   SKIRTINGŲ INTERVENCINIŲ VEIKSMŲ SRIČIŲ KODAI

I.  Europos integruotas sienų valdymas

001

Patikrinimai kertant sieną

002

Sienų stebėjimas. Oro ištekliai

003

Sienų stebėjimas. Sausumos ištekliai

004

Sienų stebėjimas. Jūrų ištekliai

005

Sienų stebėjimas. Automatinės sienų stebėjimo sistemos

006

Sienų stebėjimas. Kitos priemonės

007

Techninės ir operatyvinės priemonės Šengeno erdvėje, susijusios su sienų kontrole

008

Informuotumas apie padėtį ir keitimasis informacija

009

Rizikos analizė

010

Duomenų ir informacijos tvarkymas

011

Migrantų antplūdžio valdymo centrai

011a

Priemonės, susijusios su pažeidžiamų asmenų tapatybės nustatymu ir perdavimu [199 pakeit.]

011b

Priemonės, susijusios su asmenų, kuriems reikia tarptautinės apsaugos ar kurie pageidauja jos prašyti, tapatybės nustatymu ir perdavimu [200 pakeit.]

012

Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų plėtojimas

013

Tarpžinybinis bendradarbiavimas nacionaliniu lygmeniu

014

Tarpžinybinis bendradarbiavimas Europos Sąjungos lygmeniu

015

Tarpžinybinis bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis

016

Bendrų imigracijos ryšių palaikymo pareigūnų siuntimas

017

Didelės apimties IT sistemos. EURODAC, naudojama sienų valdymo tikslais

018

Didelės apimties IT sistemos. Atvykimo ir išvykimo sistema (AIS)

019

Didelės apimties IT sistemos. Europos kelionių informacijos ir leidimų sistema (ETIAS)

020

Didelės apimties IT sistemos. Šengeno informacinė sistema (SIS II)

021

Didelės apimties IT sistemos. Sąveikumas

022

Veiklos parama. Integruotas sienų valdymas

023

Veiklos parama. Didelės apimties IT sistemos, naudojamos sienų valdymo tikslais

024

Veiklos parama. Speciali tranzito programa

II.  Bendra vizų politika

001

Prašymų išduoti vizą nagrinėjimo gerinimas

002

Darbo veiksmingumo, klientams palankios aplinkos ir saugumo gerinimas konsulatuose

003

Dokumentų saugumas / patarėjai dokumentų klausimais

004

Konsulinis bendradarbiavimas

005

Konsulinio atstovavimo aprėptis

006

Didelės apimties IT sistemos. Vizų informacinė sistema (VIS)

007

Kitos prašymų išduoti vizą nagrinėjimo tikslais naudojamos IT sistemos

008

Veiklos parama. Bendra vizų politika

009

Veiklos parama. Didelės apimties IT sistemos, naudojamos prašymų išduoti vizą nagrinėjimo tikslais

010

Veiklos parama. Speciali tranzito programa

10a

Humanitarinių vizų išdavimas [201 pakeit.]

 

III.  Techninė parama

001

Informacija ir komunikacija

002

Rengimas, įgyvendinimas, stebėsena ir kontrolė

003

Vertinimas ir tyrimai, duomenų rinkimas

003a

Duomenų kokybė ir duomenų subjektų teisės gauti informaciją, susipažinti su savo asmens duomenimis, juos taisyti, ištrinti ir apriboti jų tvarkymą [202 pakeit.]

004

Gebėjimų stiprinimas

2 LENTELĖ.   SKIRTINGŲ VEIKSMŲ KODAI

001

Infrastruktūra ir pastatai

002

Transporto priemonės

003

Kita operatyvinė įranga

004

Ryšių sistemos

005

IT sistemos

006

Mokymas

007

Valstybių narių keitimasis geriausios praktikos pavyzdžiais

008

Keitimasis geriausios praktikos pavyzdžiais su trečiosiomis šalimis

009

Ekspertų siuntimas

010

Tyrimai, koncepcijos pagrįstumo įrodymas, bandomieji projektai ir panašūs veiksmai

011

Komunikacijos veikla

012

Statistinių priemonių, metodų ir rodiklių plėtojimas

013

Mokslinių tyrimų projektų diegimas arba kiti tolesni su jais susiję veiksmai

3 LENTELĖ.   ĮGYVENDINIMO BŪDŲ KODAI

001

Konkretus veiksmas

002

Pagalba ekstremaliosios situacijos atveju

003

IV priede išvardyti veiksmai

004

Šengeno acquis taikymo vertinimo rekomendacijų įgyvendinimas

005

Pažeidžiamumo vertinimo rekomendacijų įgyvendinimas

006

Bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis

007

Veiksmai trečiosiose šalyse

VII PRIEDAS

Veiksmai, kuriems gali būti teikiama veiklos parama

a)  Siekiant 3 straipsnio 2 dalies a punkte nustatyto konkretaus tikslo veiklos parama apima toliau nurodytas išlaidas, su sąlyga, kad jų vykdydama savo operatyvinę veiklą nepadengia Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra:

1)  personalo išlaidas;

2)  įrangos ir infrastruktūros objektų techninę priežiūrą ir remontą;

3)  paslaugų išlaidas, įskaitant migrantų antplūdžio valdymo centruose pagal šį reglamentą vykdomos veiklos išlaidas atsižvelgiant į šio reglamento taikymo sritį; [203 pakeit.]

4)  einamąsias operacijų išlaidas.

Priimančioji valstybė narė, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2016/1624 2 straipsnio 5 punkte, gali naudoti veiklos paramą savo pačios dalyvavimo operatyvinėje veikloje, nurodytoje Reglamento (ES) 2016/1624 2 straipsnio 5 punkte, kuriai taikomas šis reglamentas, arba su jos nacionalinės sienos kontrole susijusios veiklos išlaidoms padengti.

b)  Siekiant 3 straipsnio 2 dalies b punkte nustatyto konkretaus tikslo veiklos parama apima:

1)  personalo išlaidas, įskaitant išlaidas mokymui;

2)  paslaugų išlaidas;

3)  įrangos ir infrastruktūros objektų techninę priežiūrą ir remontą;

4)  su nekilnojamuoju turtu susijusias išlaidas, įskaitant nuomos išlaidas ir nusidėvėjimą.

c)  Siekiant 3 straipsnio 1 dalyje nustatyto politikos tikslo, veiklos parama apima:

1)  personalo išlaidas, įskaitant išlaidas mokymui;

2)  didelės apimties IT sistemų operacijų valdymą ir jų bei jų ryšių infrastruktūros techninę priežiūrą, įskaitant šių sistemų sąveikumą ir saugių patalpų nuomą.

d)  Be to, kas nurodyta pirmiau, pagal programą Lietuvai teikiama papildoma veiklos parama, kaip nurodyta 16 straipsnio 1 dalyje.

VIII PRIEDAS

25 straipsnio 3 dalyje nurodyti produkto ir rezultato rodikliai

a)  1 konkretus tikslas: remti veiksmingą Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų vykdomą Europos integruotą sienų valdymą prie išorės sienų, už kurį bendrai atsakingos Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra ir už sienų valdymą atsakingos nacionalinės valdžios institucijos, siekiant palengvinti teisėtą sienos kirtimą, užkirsti kelią neteisėtai imigracijai bei tarpvalstybiniam nusikalstamumui bei juos nustatyti ir veiksmingai valdyti migracijos srautus: [204 pakeit./(Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.) ]

1)  sienų kontrolės infrastruktūra, transporto priemonės ir kita įranga, kuriai pagal priemonę teikiama finansinė parama:

–  naujai pastatytų arba atnaujintų sienos perėjimo punktų skaičius, palyginti su bendru naujai pastatytų arba atnaujintų sienos perėjimo punktų atitinkamoje valstybėje narėje skaičiumi;

–  automatizuotos sienų kontrolės vartų skaičius;

–  oro transporto priemonių skaičius;

–  jūrų transporto priemonių skaičius;

–  sausumos transporto priemonių skaičius;

–  įrangos, kuria gali naudotis Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra, vienetų skaičius;

–  kitos įrangos vienetų skaičius, taip pat nurodant įrangos, skirtos migrantų antplūdžio valdymo centrams įrengti, atnaujinti arba prižiūrėti šio reglamento tikslais, vienetų skaičių;

–  daugiafunkcinės įrangos, kuriai pagal šią priemonę teikiama parama, vienetų skaičius;

2)  naudojantis pagal priemonę teikiama parama įsteigtų specializuotų pareigybių trečiosiose šalyse skaičius:

–  bendri ryšių palaikymo pareigūnai, kaip nurodyta III priede,

–  kitos specializuotos pareigybės, susijusios su sienų valdymu;

3)  naudojantis pagal priemonę teikiama parama valstybėse narėse vykdomų nacionalinių valdžios institucijų ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros bendradarbiavimo projektų arba bendradarbiavimo priemonių, kuriomis prisidedama prie Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų plėtojimo, skaičius;

4)  įrangos, naudojamos vykdant Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros operacijas, kuri įsigyta naudojantis pagal priemonę teikiama parama, vienetų skaičius, palyginti su bendru Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros techninės įrangos rezerve užregistruotos įrangos vienetų skaičiumi;

5)  naudojantis pagal priemonę teikiama parama vykdomų nacionalinių agentūrų ir EUROSUR nacionalinio koordinavimo centro (NKC) bendradarbiavimo projektų ir bendradarbiavimo priemonių skaičius;

6)  personalo narių, kurie naudojantis pagal priemonę teikiama parama dalyvavo su integruotu sienų valdymu susijusiuose mokymuose, skaičius;

7)  naudojantis pagal priemonę teikiama parama plėtotų, įdiegtų, išlaikytų arba atnaujintų IT funkcijų, be kita ko, skirtų sąveikumui užtikrinti, skaičius:

–  SIS II;

–  Europos kelionių informacijos ir leidimų sistema (ETIAS);

–  AIS;

–  VIS, naudojama sienų valdymo tikslais;

–  EURODAC, naudojama sienų valdymo tikslais;

–  IT sistemų jungčių su Europos paieškos portalu, kurioms panaudota pagal priemonę gauta finansinė parama, skaičius;

–  visos kitos didelės apimties IT sistemos, kurioms taikomas šis reglamentas;

8)  Šengeno acquis taikymo vertinimų rekomendacijų sienų srityje ir pažeidžiamumo vertinimo rekomendacijų, kurios įgyvendintos naudojantis pagal priemonę teikiama parama, skaičius, palyginti su bendru finansinį poveikį turinčių rekomendacijų skaičiumi.

b)  2 konkretus tikslas: remti bendrą vizų politiką, siekiant užtikrinti labiau suderintą valstybių narių požiūrį į vizų išdavimą, palengvinti teisėtą keliavimą ir užkirsti kelią migracijos bei sumažinti saugumo rizikai:riziką. [205 pakeit.]

1)  naudojantis pagal priemonę teikiama parama Šengeno erdvei nepriklausančiose šalyse įsteigtų arba atnaujintų konsulatų skaičius, palyginti su bendru valstybių narių Šengeno erdvei nepriklausančiose šalyse įsteigtų arba atnaujintų konsulatų skaičiumi;

2)  naudojantis pagal priemonę teikiama parama surengtuose su bendra vizų politika susijusiuose mokymuose dalyvavusių personalo narių skaičius ir šių mokymų kursų skaičius;

3)  naudojantis pagal priemonę teikiama parama plėtotų, įdiegtų, išlaikytų arba atnaujintų IT funkcijų, be kita ko, skirtų sąveikumui užtikrinti, skaičius:

–  VIS;

–  AIS;

–  visos kitos didelės apimties IT sistemos, kurioms taikomas šis reglamentas;

4)  valstybių narių bendradarbiavimo prašymų išduoti vizą nagrinėjimo srityje formų, sukurtų arba atnaujintų naudojantis pagal priemonę teikiama parama, skaičius:

–  paslaugų teikimas toje pačioje vietoje;

–  bendri prašymų išduoti vizą centrai;

–  atstovybės;

–  kita.

5)  Šengeno acquis taikymo vertinimų rekomendacijų bendros vizų politikos srityje, kurios įgyvendintos naudojantis pagal priemonę teikiama parama, skaičius, vertinamas kaip bendro finansinį poveikį turinčių rekomendacijų skaičiaus dalis;

6)  šalių, kurioms taikomas reikalavimas turėti vizą ir kuriose naudojantis pagal priemonę teikiama parama pradėjo veikti daugiau valstybių narių atstovybių arba padaugėjo atstovaujamų valstybių narių, skaičius.

(1) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.
(2)OL C […], […], p. […].
(3)OL C […], […], p. […].
(4) 2019 m. kovo 13 d. Europos Parlamento pozicija.
(5)2016 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1624 dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/399 ir panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 863/2007, Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2007/2004 ir Tarybos sprendimas 2005/267/EB (OL L 251, 2016 9 16, p. 1).
(6)COM(2015)0240, 2015 m. gegužės 13 d.
(7)http://www.consilium.europa.eu/en/press/press-releases/2016/12/15/euco-conclusions-final/
(8)2017 m. birželio 22–23 d. Europos Vadovų Tarybos išvados.
(9)COM(2017)0794.
(10) 2017 m. balandžio 29 d. Komisijos pareiškimas dėl asmenų srautų prie Slovėnijos ir Kroatijos sienų valdymo.
(11) 2017 m. spalio 3 d. Komisijos rekomendacija (ES) 2017/1804 dėl Šengeno sienų kodekso nuostatų dėl laikino vidaus sienų kontrolės atnaujinimo Šengeno erdvėje įgyvendinimo (OL L 259, 2017 10 7, p. 25).
(12)2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 515/2014, kuriuo kaip Vidaus saugumo fondo dalis nustatoma išorės sienų ir vizų finansinės paramos priemonė ir panaikinamas Sprendimas Nr. 574/2007/EB (OL L 150, 2014 5 20, p. 143).
(13)OL L [..], […], p.
(14)OL L [..], […], p.
(15)OL L 144, 2007 6 6, p. 22.
(16)2017 m. lapkričio 30 d. Reglamentas (ES) 2017/2226, kuriuo sukuriama atvykimo ir išvykimo sistema (AIS), kurioje registruojami trečiųjų šalių piliečių, kertančių valstybių narių išorės sienas, atvykimo ir išvykimo bei atsisakymo leisti jiems atvykti duomenys, nustatomos prieigos prie AIS teisėsaugos tikslais sąlygos ir iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir reglamentai (EB) Nr. 767/2008 ir (ES) Nr. 1077/2011 (OL L 327, 2017 12 9, p. 20).
(17)2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 767/2008/EB dėl Vizų informacinės sistemos (VIS) ir apsikeitimo duomenimis apie trumpalaikes vizas tarp valstybių narių (VIS reglamentas) (OL L 218, 2008 8 13, p. 60).
(18)COM(2016)0731, 2016 m. lapkričio 16 d.
(19)COM(2016)0272, 2016 m. gegužės 4 d.
(20)COM(2016)0881 final, 0882 final ir 0883 final, 2016 m. gruodžio 21 d.
(21)COM(2017)0344, 2017 m. birželio 29 d.
(22)COM(2017)0794, 2017 m. gruodžio 12 d.
(23)EUCO 22/15 CO EUR 8 CONCL 3.
(24)2013 m. spalio 7 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1053/2013, kuriuo sukuriamas tikrinimo, kaip taikoma Šengeno acquis, vertinimo ir stebėsenos mechanizmas (OL L 295, 2013 11 6, p. 27).
(25)OL L 236, 2003 9 23, p. 946.
(26)2003 m. balandžio 14 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 693/2003, nustatantis specialų supaprastinto tranzito dokumentą (STD), supaprastinto tranzito geležinkeliu dokumentą (STGD) ir iš dalies pakeičiantis Bendrąją konsulinę instrukciją ir Bendrąjį vadovą (OL L 99, 2003 4 17, p. 8).
(27)2003 m. balandžio 14 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 694/2003 dėl supaprastinto tranzito dokumentų (STD) ir supaprastinto tranzito geležinkeliu dokumentų (STGD), numatytų Reglamente (EB) Nr. 693/2003, vienodos formos (OL L 99, 2003 4 17, p. 15).
(28)OL L [..], […], p.
(29)2002 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1406/2002, įsteigiantis Europos jūrų saugumo agentūrą (OL L 208, 2002 8 5, p. 1).
(30)2005 m. balandžio 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 768/2005, įsteigiantis Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūrą ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EEB) Nr. 2847/93, nustatantį bendros žuvininkystės politikos kontrolės sistemą (OL L 128, 2005 5 21, p. 1).
(31)2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1052/2013, kuriuo sukuriama Europos sienų stebėjimo sistema (Eurosur) (OL L 295, 2013 11 6, p. 11).
(32)OL C […], […], p. […].
(33)OL C […], […], p. […].
(34)OL C […], […], p. […].
(35)2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).
(36)1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, 1995 12 23, p. 1).
(37)1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).
(38)2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).
(39)2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 198, 2017 7 28, p. 29).
(40)2013 m. lapkričio 25 d. Tarybos sprendimas 2013/755/ES dėl užjūrio šalių bei teritorijų ir Europos Sąjungos asociacijos (Užjūrio asociacijos sprendimas) (OL L 344, 2013 12 19, p. 1).
(41)2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros (OL L 123, 2016 5 12, p. 1).
(42)OL L 123, 2016 5 12, p. 1.
(43)OL L 55, 2011 2 28, p. 13.
(44)OL L 176, 1999 7 10, p. 36.
(45)1999 m. gegužės 17 d. Tarybos sprendimas 1999/437/EB dėl tam tikrų priemonių taikant Europos Sąjungos Tarybos, Islandijos Respublikos ir Norvegijos Karalystės sudarytą susitarimą dėl šių dviejų valstybių asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis (OL L 176, 1999 7 10, p. 31).
(46)OL L 53, 2008 2 27, p. 52.
(47)2008 m. sausio 28 d. Tarybos sprendimas 2008/146/EB dėl Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis sudarymo Europos bendrijos vardu (OL L 53, 2008 2 27, p. 1).
(48)OL L 160, 2011 6 18, p. 21.
(49)2011 m. kovo 7 d. Tarybos sprendimas 2011/350/ES dėl Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės protokolo dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis sudarymo Europos Sąjungos vardu, kiek tai susiję su patikrinimų prie vidaus sienų panaikinimu ir asmenų judėjimu (OL L 160, 2011 6 18, p. 19).
(50)2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimas 2002/192/EB dėl Airijos prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas (OL L 64, 2002 3 7, p. 20).
(51)OL L [..], […], p.
(52)OL L [...], […], p.
(53)2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) (OL L 77, 2016 3 23, p. 1).
(54) 2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/98/EB dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo (OL L 345, 2003 12 31, p. 90).
(55) 2001 m. kovo 15 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 539/2001, nustatantis trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus (OL L 81, 2001 3 21, p. 1).
(56)2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (OL L 180, 2013 6 29, p. 60).
(57) 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 810/2009, nustatantis Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas) (OL L 243, 2009 9 15, p. 1).
(58)OL L [..], […], p.


Vidaus saugumo fondas ***I
PDF 356kWORD 104k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
2019 m. kovo 13 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Vidaus saugumo fondo (COM(2018)0472 – C8-0267/2018 – 2018/0250(COD))
P8_TA(2019)0177A8-0115/2019

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0472),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 82 straipsnio 1 dalį, 84 straipsnį ir 87 straipsnio 2 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0267/2018),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto nuomonę (A8-0115/2019),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. kovo 13 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) .../... dėl Vidaus saugumo fondo

P8_TC1-COD(2018)0250


EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 82 straipsnio 1 dalį, 84 straipsnį ir 87 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(3),

kadangi:

(1)  vidaus saugumo užtikrinimas, kuris nors nacionalinis saugumas ir toliau priklauso vien tik valstybių narių kompetencijai, turėtų būti tokiam saugumui užtikrinti reikalingas Sąjungos lygmens bendradarbiavimas ir koordinavimas. Vidaus saugumas – tai bendras reikalas, prie kurio turėtų prisidėti ES institucijų institucijos, atitinkamų atitinkamos Sąjungos agentūrų agentūros ir valstybių narių siekis valstybės narės, padedant privačiam sektoriui ir pilietinei visuomenei. 2015 m. balandžio mėn. Europos saugumo darbotvarkėje(4) Komisija, Europos Sąjungos Taryba ir Europos Parlamentas nustatė bendrus 2015–2020 m. laikotarpio prioritetus, juos Taryba dar kartą patvirtino 2015 m. birželio mėn. atnaujintoje Vidaus saugumo strategijoje(5), o Europos Parlamentas – 2015 m. liepos mėn. rezoliucijoje(6). Minėta bendra strategija siekiama nustatyti strateginę Sąjungos lygmens darbo vidaus saugumo srityje sistemą, be to, joje nustatyti pagrindiniai veiksmų prioritetai, norint užtikrinti veiksmingą Sąjungos atsaką į saugumo grėsmes 2015–2020 m. laikotarpiu. Visų pirma tai kova su terorizmu; visų pirma tai terorizmo prevencija ir kova su juo ir radikalizacijos, įskaitant radikalizaciją internete, ir smurtinio ekstremizmo, netolerancijos ir radikalizacijos diskriminacijos prevencija, organizuoto nusikalstamumo sužlugdymas ir kova su kibernetiniais nusikaltimais; [1 pakeit.]

(2)  2017 m. rugsėjo kovo 25 d. pasirašytoje Romos deklaracijoje 27 valstybių narių vadovai, Europos Vadovų Taryba, Europos Parlamentas ir Europos Komisija patvirtino įsipareigojimą sukurti saugią ir patikimą Sąjungą, kurioje visi piliečiai jaustųsi saugūs ir galėtų laisvai judėti, kurios išorės sienos būtų apsaugotos ir kurioje būtų vykdoma veiksminga, atsakinga ir tvari migracijos politika laikantis tarptautinių normų, ir Europą, kuri būtų pasiryžusi kovoti su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu; [2 pakeit.]

(3)  2016 m. gruodžio 15 d. Europos Vadovų Taryba paragino tęsti darbą siekiant ES informacinių sistemų ir duomenų bazių sąveikumo. 2017 m. birželio 23 d. Europos Vadovų Taryba pabrėžė, kad būtina gerinti duomenų bazių sąveikumą, o 2017 m. gruodžio 12 d. Komisija priėmė reglamento, kuriuo sukuriama ES informacinių sistemų (policijos ir teisminio bendradarbiavimo, prieglobsčio ir migracijos) sąveikumo sistema, pasiūlymą(7);

(4)  Sąjunga turėtų siekti tikslo užtikrinti aukštą saugumo lygį laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 67 straipsnio 3 dalį, be kita ko, imdamasi nusikalstamumo prevencijos ir kovos su juo priemonių, taip pat valstybių narių teisėsaugos institucijų ir kitų nacionalinių valdžios institucijų veiklos koordinavimo ir bendradarbiavimo tarpusavyje, taip pat su atitinkamomis Sąjungos agentūromis ar kitomis atitinkamomis Sąjungos įstaigomis ir su atitinkamomis trečiosiomis šalimis bei tarptautinėmis organizacijomis priemonių;

(5)  tam, kad šis tikslas būtų pasiektas, reikėtų imtis veiksmų Sąjungos lygmeniu, kad žmonės, viešosios erdvės ir prekės ypatingos svarbos infrastruktūros objektai būtų apsaugoti nuo vis labiau tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių ir kad būtų remiama valstybių narių kompetentingų institucijų vykdoma veikla. Dėl, be kita ko, terorizmo, sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo, keliaujančių nusikalstamų grupių nusikalstamumo, neteisėtos prekybos narkotikais ir ginklais, korupcijos, pinigų plovimo, kibernetinių nusikaltimų, prekybos žmonėmis ir neteisėtos seksualinio išnaudojimo, įskaitant seksualinį vaikų išnaudojimą, hibridinių grėsmių, taip pat cheminių, biologinių, radiologinių ir branduolinių grėsmių, ir prekybos ginklais žmonėmis toliau kyla Sąjungos vidaus saugumo ir vidaus rinkos problemų; [3 pakeit.]

(5a)  iš šio fondo turėtų būti teikiama finansinė parama siekiant įveikti naujus iššūkius, atsirandančius dėl smarkiai išaugusio tam tikrų rūšių nusikaltimų, pavyzdžiui, sukčiavimo mokėjimo priemonėmis, vaikų seksualinio išnaudojimo ir neteisėtos prekybos ginklais, kurie pastaraisiais metais vykdomi internete (nusikaltimai pasinaudojant kibernetine erdve), masto; [4 pakeit.]

(6)  daugiausia lėšų iš Sąjungos biudžeto reikėtų skirti veiklai tais atvejais, kai Sąjungos masto intervencija naudingesnė už vienų valstybių narių veiksmus. Pagal SESV 84 straipsnį ir 87 straipsnio 2 dalį skiriamas finansavimas turėtų remti priemones, kuriomis skatinami ir remiami valstybių narių veiksmai nusikalstamumo prevencijos, bendrų mokymų ir policijos ir teisminio bendradarbiavimo srityje, kurias įgyvendina visų valstybių narių kompetentingos institucijos bei Sąjungos agentūros ir kurios susijusios visų pirma su keitimusi informacija, didesniu operatyviniu bendradarbiavimu ir pagalba stiprinant gebėjimus kovoti su nusikalstamumu ir užkirsti jam kelią. Fondo lėšomis neturėtų būti remiamos veiklos sąnaudos ir veikla, susijusi su esminėmis valstybių narių funkcijomis, kuriomis palaikoma viešoji tvarka ir užtikrinamas vidaus ir nacionalinis saugumas, kaip nurodyta SESV 72 straipsnyje; [5 pakeit.]

(7)  tam, kad būtų išsaugotas Šengeno acquis bei visa Sąjungos vidaus rinkos erdvė ir sustiprintas jo veikimas, valstybės narės nuo 2017 m. balandžio 6 d. privalo vykdyti sistemingas išorės sienas kertančių ES piliečių patikras atitinkamose duomenų bazėse. Be to, Komisija paskelbė rekomendaciją valstybėms narėms, kaip geriau vykdyti policijos patikrinimus ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą. Valstybių narių solidarumas, aiškumas dėl užduočių pasidalijimo, pagrindinių teisių ir laisvių bei teisinės valstybės principo laikymasis, didelis dėmesys pasaulinei perspektyvai ir būtinas nuoseklumas su saugumo išorės aspektu turėtų būti pagrindiniai principai, kuriais Sąjunga ir valstybės narės turėtų vadovautis siekdamos sukurti tikrą ir veiksmingą saugumo sąjungą; [6 pakeit.]

(8)  siekiant prisidėti prie veiksmingos ir tikros saugumo sąjungos, kuria siekiama visoje Europos Sąjungoje užtikrinti aukšto lygio vidaus saugumą, kūrimo ir įgyvendinimo, valstybėms narėms turėtų būti teikiama tinkama Sąjungos finansinė parama, sukuriant ir valdant Vidaus saugumo fondą (toliau – fondas);

(9)  fondą reikėtų įgyvendinti visapusiškai atsižvelgiant į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2 straipsnyje įtvirtintas vertybes, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintas teises ir principus, laikantis Sąjungos tarptautinių įsipareigojimų, susijusių su pagrindinėmis žmogaus teisėmis; . Visų pirma šiuo reglamentu siekiama užtikrinti, kad būtų visapusiškai paisoma tokių pagrindinių teisių, kaip teisės į žmogaus orumą, teisės į gyvybę, kankinimo ir nežmoniško ar žeminančio elgesio arba baudimo uždraudimo, teisės į asmens duomenų apsaugą, vaiko teisių ir teisės į veiksmingą teisinę gynybą. Taip pat siekiama skatinti taikyti nediskriminavimo principą; [7 pakeit.]

(10)  pagal ES sutarties 3 straipsnį fondo lėšomis turėtų būti remiama veikla, kuria užtikrinama vaikų apsauga nuo smurto, prievartos, išnaudojimo ir nesirūpinimo jais. Fondo lėšomis taip pat reikėtų remti vaikų liudytojų ir nukentėjusių vaikų, ypač nelydimų vaikų arba vaikų, kuriems turėtų būti paskirta globa, apsaugos priemones ir pagalbą jiems;

(10a)  pagrindinis vidaus saugumo sėkmės veiksnys yra teisėsaugos darbuotojų informuotumo didinimas klausimais, susijusiais su visomis rasizmo formomis, įskaitant antisemitizmą ir priešišką nusistatymą prieš romus. Todėl į fondo taikymo sritį turėtų būti įtrauktos teisėsaugos subjektams skirtos mokymo ir švietimo priemonės, susijusios su jų informuotumo didinimu, siekiant vietos lygmeniu didinti pajėgumus stiprinti pasitikėjimą; [8 pakeit.]

(11)  atsižvelgiant į Sąjungos lygmeniu nustatytus bendrus prioritetus, kuriais siekiama užtikrinti aukšto lygio saugumą Sąjungoje, fondo lėšomis bus remiami veiksmai, kuriais siekiama šalinti pagrindines grėsmes saugumui, visų pirma kovoti su terorizmu užkirsti kelią terorizmui ir smurtiniam ekstremizmui, įskaitant radikalizaciją, netoleranciją ir radikalizacija diskriminaciją, sunkiu sunkiam ir organizuotu nusikalstamumu organizuotam nusikalstamumui ir kibernetiniais nusikaltimais kibernetiniams nusikaltimams ir kovoti su jais, taip pat padėti nusikaltimų aukoms ir apsaugoti jas apsaugoti bei ypatingos svarbos infrastruktūros objektus. Fondas padės užtikrinti, kad Sąjunga ir jos valstybės narės taip pat būtų tinkamai pasirengusios reaguoti į kintančias ir kylančias grėsmes, tokias kaip neteisėta prekyba, įskaitant internetiniais kanalais, hibridinės grėsmės ir cheminės, biologinės, radiologinės ir branduolines grėsmės, kad galėtų įgyvendinti tikrą saugumo sąjungą. To turėtų būti siekiama teikiant finansinę paramą, kuria remiamas geresnis keitimasis informacija, didinamas operatyvinis bendradarbiavimas ir gerinami nacionaliniai ir kolektyviniai gebėjimai; [9 pakeit.]

(12)  atsižvelgiant į išsamią fondo sistemą, fondo finansinė parama visų pirma turėtų padėti remti keitimąsi informacija ir prieigą prie informacijos, taip pat policijos ir teisminį bendradarbiavimą ir prevenciją sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo, neteisėtos prekybos ginklais, korupcijos, pinigų plovimo, prekybos narkotikais, nusikaltimų aplinkai, keitimosi informacija terorizmo, prekybos žmonėmis, pabėgėlių ir prieigos prie informacijos neteisėtų migrantų išnaudojimo, terorizmo didelio išnaudojimo darbe, prekybos žmonėmis, naudojimosi neteisėta imigracija, seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos, įskaitant prieš vaikus, vaikų seksualinio išnaudojimo ir moteris, smurto prieš vaikus vaizdų ir vaikų pornografijos platinimo bei kibernetinių nusikaltimų srityse. Fondo lėšomis taip pat turėtų būti remiama žmonių, viešųjų erdvių ir ypatingos svarbos infrastruktūros apsauga nuo saugumo incidentų ir veiksmingas su saugumu susijusios rizikos ir krizių valdymas, be kita ko, rengiant bendrus mokymus, plėtojant bendrą politiką (strategijas, politikos ciklus, programas ir veiksmų planus), teisės aktus ir praktinį bendradarbiavimą; [10 pakeit.]

(12a)  fondas turėtų teikti pagalbą teisėsaugos institucijoms, nepriklausomai nuo jų organizacinės struktūros pagal nacionalinę teisę. Dėl šios priežasties veiksmai, susiję su karinėmis pajėgomis, kurioms pavesta atlikti vidaus saugumo užduotis, taip pat turėtų būti tinkami finansuoti fondo lėšomis, jei tokie veiksmai padeda siekti konkrečių fondo tikslų. Ekstremaliosios situacijos atvejais ir siekiant pašalinti didelį pavojų visuomenės saugumui, įskaitant po teroristinio išpuolio, ir užkirsti kelią tokiam pavojui, karinių pajėgų veiksmai valstybės narės teritorijoje turėtų būti tinkami finansuoti fondo lėšomis. Taikos palaikymo arba gynybos veiksmai už valstybės narės teritorijos ribų jokiais atvejais neturėtų būti tinkami finansuoti fondo lėšomis; [11 pakeit.]

(13)  fondas turėtų būti grindžiamas ankstesnių priemonių rezultatais ir investicijomis: 2007–2013 m. laikotarpio specialiosios programos „Nusikalstamumo prevencija ir kova su nusikalstamumu“ ir specialiosios programos „Terorizmo ir kitos su saugumu susijusios rizikos prevencija, parengtis ir padarinių valdymas“, taip pat 2014–2020 m. laikotarpio policijos bendradarbiavimo, nusikalstamumo prevencijos, kovos su juo ir krizių valdymo finansinės paramos priemonės, įtrauktos į Vidaus saugumo fondą, nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 513/2014(8); fondą reikėtų išplėsti atsižvelgiant į įvykių raidą;

(14)  reikia kuo labiau padidinti Sąjungos finansavimo poveikį telkiant, kaupiant ir pritraukiant viešojo ir privačiojo sektorių finansinius išteklius; Fondas turėtų skatinti aktyvų ir prasmingą pilietinės visuomenės, įskaitant nevyriausybines organizacijas, taip pat Europos pramonės sektoriaus dalyvavimą plėtojant ir įgyvendinant saugumo, visų pirma kibernetinio saugumo, politiką, be kita ko, prireikus dalyvaujant kitiems susijusiems dalyviams, Sąjungos agentūroms ir kitoms Sąjungos įstaigoms, trečiosioms šalims ir tarptautinėms organizacijoms, kiek tai susiję su fondo tikslu; . Tačiau reikėtų užtikrinti, kad fondo parama nebūtų naudojama teisės aktais nustatytoms ar valdžios institucijų užduotims perduoti privatiems subjektams; [12 pakeit.]

(15)  remiantis išsamia Sąjungos kovos su narkotikais strategija, kurioje pasisakoma už subalansuotą metodą, pagrįstą vienu metu vykdomu pasiūlos ir paklausos mažinimu, pagal šį fondą finansinė parama turėtų būti teikiama visiems veiksmams, kuriais siekiama užkirsti kelią prekybai narkotikais ir su ja kovoti (pasiūlos ir paklausos mažinimas), visų pirma remiant priemones, kuriomis siekiama kovoti su neteisėtų narkotikų produkcija, gamyba, išgavimu, pardavimu, vežimu, importu ir eksportu, įskaitant jų turėjimą ir įsigijimą, turint tikslą dalyvauti prekybos narkotikais veikloje; Fondas visų pirma turėtų apimti kovos su narkotikais politikos prevencinius aspektus. Siekiant didesnės sąveikos ir aiškumo kovos su narkotikais srityje, šie kovos su narkotikais tikslų aspektai, 2014–2020 m. įtraukti į Teisingumo programą, turėtų būti įtraukti į fondą;

(16)  siekiant užtikrinti, kad fondas veiksmingai padėtų didinti vidaus saugumo lygį visoje Europos Sąjungoje ir kurti tikrą saugumo sąjungą, jis turėtų būti naudojamas taip, kad valstybių narių veiksmams teiktų daugiausia Europos pridėtinės vertės; [13 pakeit.]

(17)  siekiant solidarumo Sąjungoje ir atsižvelgiant į bendrą atsakomybę už saugumą joje, kai nustatoma trūkumų arba rizika, visų pirma atlikus Šengeno acquis taikymo vertinimą, atitinkama valstybė narė turėtų tinkamai imtis veiksmų, naudodama savo programos išteklius, kad įgyvendintų pagal Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1053/2013(9) priimtas rekomendacijas;

(18)  siekdamos prisidėti prie fondo tikslų įgyvendinimo, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad jų programų prioritetais būtų atsižvelgiama į konkrečius prisidedama prie konkrečių fondo tikslus tikslų įgyvendinimo, kad pasirinkti prioritetai atitiktų II priede 3a straipsnyje nustatytas įgyvendinimo priemones ir kad išteklių paskirstymas tarp tikslų būtų proporcingas atsižvelgiant į problemas ir poreikius ir padėtų siekti bendro politikos tikslo; [14 pakeit.]

(19)  reikėtų siekti sąveikos su kitais ES fondais, jų suderinamumo ir veiksmingumo ir vengti veiksmų dubliavimosi;

(20)  fondas turėtų derėti su kitomis Sąjungos saugumo srities finansinėmis programomis ir jas papildyti. Visų pirma bus siekiama užtikrinti sąveiką užtikrinta sąveika su Prieglobsčio ir migracijos fondu, Integruoto sienų valdymo fondu, kurį sudaro Reglamentu (ES) X nustatyta sienų valdymo ir vizų priemonė bei Reglamentu (ES) X nustatyta muitinio tikrinimo įrangos priemonė, taip pat kitais sanglaudos politikos fondais, kuriems taikomas Reglamentas (ES) X [BNR], Reglamentu (ES) X nustatytos programos „Europos horizontas“ saugumo srities mokslinių tyrimų dalimi, Reglamentu (ES) X nustatyta Teisių ir vertybių programa, Reglamentu (ES) X nustatyta Teisingumo programa, Reglamentu (ES) X nustatyta Europos skaitmenine programa ir Reglamentu (ES) X nustatyta programa „InvestEU“. Visų pirma turėtų būti siekiama sąveikos infrastruktūros ir viešųjų erdvių saugumo, kibernetinio saugumo, aukų apsaugos ir radikalizacijos smurtinio ekstremizmo, įskaitant radikalizaciją, prevencijos srityse. Siekiant kuo veiksmingiau įgyvendinti politikos tikslus, išnaudoti masto ekonomiją ir išvengti veiksmų dubliavimosi, būtina taikyti veiksmingus koordinavimo mechanizmus; [15 pakeit.]

(21)  fondo lėšomis remiamos trečiosiose šalyse vykdomos ir su jomis susijusios priemonės turėtų būti įgyvendinamos užtikrinant visapusišką sąveiką ir nuoseklumą su kitais veiksmais, kurių imamasi už Sąjungos ribų ir kurie remiami pagal Sąjungos išorės finansavimo priemones, ir turėtų šiuos veiksmus papildyti. Visų pirma vykdant tokius veiksmus turėtų būti siekiama visiško suderinamumo su Sąjungos išorės veiksmais bei jos veiksmų, Sąjungos užsienio politikos ir pagalbos vystymuisi politikos, susijusios su tam tikra šalimi ar regionu, principais ir bendraisiais tikslais. Kalbant apie išorės aspektą, fondas turėtų stiprinti bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis Sąjungos vidaus saugumui aktualiose srityse, tokiose kaip kova su terorizmu ir radikalizacija, bendradarbiavimas su trečiųjų šalių teisėsaugos institucijomis kovojant su terorizmu (įskaitant specialistų vizitus ir jungtines tyrimų grupes), neteisėta prekyba, pirmiausia ginklais, narkotikais, nykstančiomis rūšimis ir kultūros objektais, sunkiu ir organizuotu nusikalstamumu ir korupcija, prekyba žmonėmis ir, neteisėtu migrantų gabenimu; [16 pakeit.]

(22)  daugiausia Sąjungos biudžeto lėšų reikėtų skirti veiklai tais atvejais, kai Sąjungos masto intervencija naudingesnė už vienų valstybių narių veiksmus. Saugumas iš esmės yra tarpvalstybinis klausimas, todėl reikia tvirto koordinuoto Sąjungos atsako. Todėl pagal šį reglamentą teikiama finansinė parama visų pirma padės stiprinti nacionalinius ir Sąjungos gebėjimus saugumo srityje;

(23)  gali būti laikoma, kad valstybė narė nesilaiko atitinkamo Sąjungos acquis, kiek tai susiję su veiklos paramos naudojimu pagal šį reglamentą, jei ji neįvykdė savo įsipareigojimų pagal Sutartis saugumo srityje, jei kyla akivaizdus pavojus, kad valstybė narė, įgyvendindama saugumo acquis, gali gerokai pažeisti Sąjungos vertybes arba jei vertinimo ataskaitoje pagal Šengeno acquis taikymo vertinimo ir stebėjimo mechanizmą atitinkamose srityse nustatyta trūkumų;

(23a)  pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. X(10) Sąjunga turėtų imtis priemonių savo biudžetui apsaugoti, kai valstybėje narėje nustatoma visuotinių teisinės valstybės principo taikymo trūkumų. Reglamentas (ES) Nr. X turėtų būti taikomas šiam fondui; [17 pakeit.]

(24)  kad būtų pasiekti šiame reglamente nustatyti tikslai, fondas turėtų atitikti didesnio lankstumo ir supaprastinimo poreikį, kartu turėtų būti laikomasi nuspėjamumo reikalavimų ir užtikrinamas teisingas ir skaidrus išteklių paskirstymas;. Įgyvendinant fondą reikėtų vadovautis išlaidų veiksmingumo, efektyvumo ir kokybės principais. Be to, fondo įgyvendinimas turėtų būti kuo patogesnis naudotojams; [18 pakeit.]

(25)  šiame reglamente valstybėms narėms turėtų būti nustatytos pradinės sumos, apskaičiuotos remiantis I priede nustatytais kriterijais;

(26)  šios pradinės sumos turėtų būti valstybių narių ilgalaikių investicijų pagrindas. Kad būtų galima atsižvelgti į vidaus ir išorės saugumo grėsmių arba pradinės padėties pokyčius, valstybėms narėms laikotarpio viduryje turėtų būti skirta papildoma suma, remiantis naujausiais turimais statistiniais duomenimis, kaip nustatyta paskirstymo formulėje, atsižvelgiant į programos įgyvendinimo būklę; [19 pakeit.]

(26a)  skirstant turimus fondo išteklius turėtų būti atsižvelgiama į ypatingos svarbos infrastruktūros objektus, kuriuos valstybės narės turi apsaugoti; [20 pakeit.]

(27)  kadangi saugumo srities uždaviniai nuolat kinta, finansavimo paskirstymą reikia pritaikyti atsižvelgiant į vidaus ir išorės saugumo grėsmių pokyčius ir finansavimą reikia skirti prioritetams, kurie teikia didžiausios Sąjungos pridėtinės vertės. Siekiant tenkinti neatidėliotinus poreikius, atsižvelgiant į politikos ir Sąjungos prioritetų pokyčius, taip pat norint nukreipti finansavimą į veiksmus, teikiančius didelės Sąjungos pridėtinės vertės, dalis finansavimo bus periodiškai skiriama konkretiems veiksmams, Sąjungos veiksmams ir pagalbai ekstremaliosios situacijos atveju pagal teminę priemonę; [21 pakeit.]

(28)  valstybės narės turėtų būti skatinamos pasinaudodamos didesne Sąjungos parama dalį programos asignavimo skirti IV priede išvardytiems veiksmams finansuoti iš esmės dėl jų didelės Europos pridėtinės vertės arba jų prioritetinės svarbos Sąjungai; [22 pakeit.]

(29)  dalis turimų fondo išteklių taip pat galėtų būti paskirstyti konkretiems veiksmams, kuriems reikia bendrų valstybių narių pastangų, įgyvendinti arba kai dėl naujų pokyčių Sąjungoje reikia papildomo finansavimo vienai ar daugiau valstybių narių. Šiuos konkrečius veiksmus Komisija turėtų nustatyti savo darbo programose;

(30)  fondas turėtų padėti remti veiklos išlaidas, susijusias su vidaus saugumu, ir suteikti valstybėms narėms galimybę išlaikyti gebėjimus, kurie yra itin svarbūs visai Sąjungai. Tokią paramą sudaro visų atrinktų konkrečių išlaidų, susijusių su tikslų pagal fondą įgyvendinimu, padengimas, ir ji turėtų būti sudėtinė valstybių narių programų dalis;

(31)  siekiant papildyti šio fondo politikos tikslo įgyvendinimą nacionaliniu lygmeniu vykdant valstybių narių programas, fondo lėšomis taip pat turėtų būti remiami Sąjungos lygmens veiksmai. Tokiais veiksmais turėtų būti siekiama fondo intervencijos taikymo sričiai priklausančių bendrų strateginių tikslų, susijusių su politikos analize ir inovacijomis, tarptautiniu tarpusavio mokymusi ir partnerystės projektais, taip pat su naujų iniciatyvų ir veiksmų testavimu visoje Sąjungoje ar tam tikrose valstybėse narėse;. Todėl turėtų būti skatinamas valstybių narių žvalgybos tarnybų bendradarbiavimas, siekiant užtikrinti būtiną keitimąsi informacija, kad būtų veiksmingiau kovojama su terorizmu ir sunkiu ir organizuotu nusikalstamumu bei prisidedama prie geresnio jų tarpvalstybinio pobūdžio supratimo. Fondas turėtų remti valstybių narių pastangas dalytis geriausia patirtimi ir skatinti bendrus mokymus, siekdamas prisidėti prie žvalgybos tarnybų tarpusavio ir žvalgybos tarnybų ir Europolo bendradarbiavimo ir tarpusavio pasitikėjimo kultūros ugdymo; [23 pakeit.]

(32)  siekiant stiprinti Sąjungos pajėgumą nedelsiant reaguoti į saugumo incidentus ar Sąjungai kylančias naujas grėsmes, reikėtų sudaryti sąlygas teikti pagalbą ekstremaliosios situacijos atveju pagal šiame reglamente nustatytą sistemą. Todėl pagalba ekstremaliosios situacijos atveju neturėtų būti teikiama vien tik nenumatytų atvejų ir ilgalaikėms priemonėms taikyti arba tais atvejais, kai reikia skubiai imtis veiksmų dėl kompetentingų institucijų netinkamos administracinės struktūros ir nepakankamo veiklos planavimo;

(33)  siekiant užtikrinti reikiamą veiksmų lankstumą ir tenkinti naujus poreikius, turėtų būti sudaryta galimybė suteikti atitinkamų papildomų finansinių priemonių decentralizuotoms agentūroms, kad jos galėtų atlikti tam tikras užduotis kritiniais atvejais. Tais atvejais, kai užduotis, kurią reikia atlikti, yra tokio skubaus pobūdžio, kad jų biudžetų neįmanoma iš dalies pakeisti laiku, decentralizuotoms agentūroms turėtų būti galima skirti pagalbą ekstremaliosios situacijos atveju, be kita ko, dotacijų forma, atsižvelgiant į ES institucijų Sąjungos lygmeniu nustatytus prioritetus ir iniciatyvas;

(33a)  atsižvelgiant į tarpvalstybinį Sąjungos veiksmų pobūdį ir siekiant skatinti suderintus veiksmus, kad būtų įgyvendintas tikslas užtikrinti aukščiausio lygio saugumą Sąjungoje, decentralizuotos agentūros taip pat turėtų būti tinkamos paramos, įskaitant dotacijas, gavėjos įgyvendinant Sąjungos veiksmus. Tokia parama turėtų atitikti Sąjungos institucijų Sąjungos lygmeniu nustatytus prioritetus ir iniciatyvas, kuriais siekiama užtikrinti Europos pridėtinę vertę; [24 pakeit.]

(34)  šio fondo politikos tikslo taip pat bus siekiama finansinėmis priemonėmis ir biudžeto garantijomis pagal fondo „InvestEU“ politikos finansavimo kryptis. Finansinė parama turėtų būti proporcingai naudojama rinkos nepakankamumo arba neoptimalaus investavimo problemoms spręsti ir veiksmais neturėtų būti dubliuojamas arba išstumiamas privatus finansavimas arba iškraipoma konkurencija vidaus rinkoje. Veiksmai turėtų teikti aiškios Europos pridėtinės vertės;

(35)  šiame reglamente nustatomas Vidaus saugumo fondo (VSF) finansinis paketas, kuris Europos Parlamentui ir Tarybai yra svarbiausias orientacinis dydis metinės biudžeto sudarymo procedūros metu, kaip apibrėžta X Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(11) X dalyje;

(36)  šiam fondui taikomas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. [naujasis Finansinis reglamentas](12) (toliau – Finansinis reglamentas). Jame nustatytos Sąjungos biudžeto vykdymo taisyklės, tarp jų – taisyklės, susijusios su dotacijomis, apdovanojimais, viešaisiais pirkimais, netiesioginiu vykdymu, finansine parama, finansinėmis priemonėmis ir biudžeto garantijomis. Siekiant užtikrinti Sąjungos finansavimo programų įgyvendinimo nuoseklumą, Finansinis reglamentas turi būti taikomas VSF veiksmams, įgyvendinamiems taikant tiesioginį ar netiesioginį valdymą;

(37)  siekiant įgyvendinti veiksmus pagal pasidalijamojo valdymo principą, fondas turėtų būti nuoseklios sistemos, kurią sudaro šis reglamentas, Finansinis reglamentas ir Bendrų nuostatų reglamentas (ES) Nr. X [BNR](13), dalis. Jei nuostatos viena kitai prieštarautų, šiam reglamentui turėtų būti teikiama pirmenybė prieš Reglamentą (ES) Nr. X [BNR]; [159 pakeit.]

(38)  Reglamentu (ES) Nr. X [BNR] nustatyta Europos regioninės plėtros fondo (EFPF ERPF), „Europos socialinio fondo +“ (ESF+), Sanglaudos fondo, Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF), Prieglobsčio, migracijos ir migracijos integracijos fondo (PMIF), Vidaus saugumo fondo (VSF) ir sienų valdymo ir vizų priemonės, įtrauktos į Integruoto sienų valdymo fondą (ISVF), veiksmų sistema ir jame visų pirma išdėstytos ES fondų, įgyvendinamų pagal pasidalijamojo valdymo principą, programavimo, stebėsenos ir vertinimo, valdymo ir kontrolės taisyklės. Be to, šiame reglamente būtina nurodyti Vidaus saugumo fondo tikslus ir išdėstyti konkrečias nuostatas dėl veiklos, kuri gali būti finansuojama teikiant šio fondo paramą; [26 pakeit.]

(38a)  siekiant užtikrinti, kad fondo lėšomis būtų remiami veiksmai, kuriais siekiama visų konkrečių fondo tikslų, ir kad ištekliai šiems tikslams būtų paskirstomi proporcingai, atsižvelgiant į problemas ir poreikius, kad būtų galima pasiekti tikslus, kiekvienam konkrečiam fondo tikslui pagal nacionalines programas ir pagal teminę priemonę reikėtų nustatyti minimalią fondo asignavimo procentinę dalį; [27 pakeit.]

(39)  finansavimo rūšis ir įgyvendinimo metodai pagal šį reglamentą turėtų būti pasirenkami remiantis gebėjimu pasiekti veiksmų tikslus ir užtikrinti rezultatus, visų pirma atsižvelgiant į kontrolės išlaidas, administracinę naštą ir numatomą reikalavimų neatitikimo riziką. Todėl turėtų būti svarstoma naudoti fiksuotąsias sumas, fiksuotąsias normas ir vieneto įkainius, taip pat su išlaidomis nesusijusį finansavimą, kaip nurodyta Finansinio reglamento 125 straipsnio 1 dalyje;

(40)  pagal Finansinį reglamentą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013(14), Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2988/95(15), Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96(16) ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1939(17) Sąjungos finansiniai interesai turi būti ginami proporcingomis priemonėmis, įskaitant pažeidimų ir sukčiavimo prevenciją, nustatymą, ištaisymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, jei reikia, administracinių ir (arba) baudžiamųjų sankcijų skyrimą. Visų pirma pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir Reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebuvo sukčiavimo, korupcijos ar kitos nusikalstamos veikos atvejų, darančių poveikį Sąjungos finansiniams interesams. Pagal Tarybos reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra gali tirti sukčiavimo ir kitos neteisėtos veiklos atvejus, darančius poveikį Sąjungos finansiniams interesams, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371(18), ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. Pagal Finansinį reglamentą bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšų, turi visapusiškai bendradarbiauti siekiant apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Europos prokuratūrai ir Europos Audito Rūmams ir užtikrinti, kad visos Sąjungos lėšų naudojimo procese dalyvaujančios trečiosios šalys suteiktų lygiavertes teises;. Valstybės narės visapusiškai bendradarbiauja ir teikia bet kokią reikalingą pagalbą Sąjungos institucijoms, agentūroms ir įstaigoms, kad būtų užtikrinti Sąjungos finansiniai interesai. Su fondu susijusių pažeidimų arba sukčiavimo tyrimų rezultatai turėtų būti prieinami Europos Parlamentui; [28 pakeit.]

(41)  šiam reglamentui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 322 straipsnį priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Šios taisyklės išdėstytos Finansiniame reglamente ir visų pirma nustato biudžeto sudarymo ir įgyvendinimo tvarką, naudojant dotacijas, viešuosius pirkimus, apdovanojimus, netiesioginį įvykdymą, taip pat reglamentuoja finansų pareigūnų atsakomybės patikras. Pagal SESV 322 straipsnį priimtos taisyklės taip pat yra susijusios su Sąjungos biudžeto apsauga, jeigu valstybėse narėse nustatoma visuotinių teisinės valstybės principo taikymo trūkumų, nes teisinės valstybės principo laikymasis yra viena esminių išankstinių patikimo finansų valdymo ir efektyvaus ES finansavimo sąlygų;

(42)  pagal Tarybos sprendimo 2013/755/ES(19) 94 straipsnį užjūrio šalyse bei teritorijose (toliau – UŠT) įsisteigę asmenys ir subjektai atitinka reikalavimus gauti finansavimą, atsižvelgiant į fondo taisykles ir tikslus bei galimas priemones, taikomas valstybei narei, su kuria atitinkama užjūrio šalis ar teritorija yra susijusi;

(43)  pagal SESV 349 straipsnį ir remdamosi Komisijos komunikatu „Sustiprinta ir atnaujinta strateginė partnerystė su ES atokiausiais regionais“(20), kurį Taryba patvirtino savo 2018 m. balandžio 12 d. išvadose, atitinkamos valstybės narės turėtų užtikrinti, kad jų programomis būtų sprendžiami konkretūs atokiausių regionų uždaviniai. Fondas padeda šioms valstybėms narėms gauti tinkamų išteklių ir prireikus padėti šiems regionams; [29 pakeit.]

(44)  remiantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros(21) 22 ir 23 dalimis, fondą reikia vertinti remiantis informacija, surinkta taikant konkrečius stebėsenos reikalavimus, kartu vengiant pernelyg didelio reguliavimo ir administracinės naštos, tenkančios visų pirma valstybėms narėms. Prireikus šie reikalavimai gali apimti išmatuojamus rodiklius, kuriais gali būti remiamasi vertinant fondo poveikį vietoje. Norint įvertinti fondo laimėjimus, reikėtų nustatyti su kiekvienu fondo konkrečiu tikslu susijusius rodiklius ir susijusias siektinas reikšmes;. Tie rodikliai turėtų apimti kokybinius ir kiekybinius rodiklius; [30 pakeit.]

(45)  atsižvelgiant į kovos su klimato kaita svarbą, remiantis Sąjungos įsipareigojimais įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, šis fondas padės integruoti klimato politikos veiksmus ir siekti bendro tikslo skirti 25 proc. ES biudžeto išlaidų skirti klimato srities tikslams įgyvendinti. Rengiant ir įgyvendinant fondą bus nustatyti atitinkami veiksmai, kurie bus dar kartą vertinami atliekant vertinimą ar peržiūrą 2021–2027 m. DFP laikotarpiu bei metinio 30 proc. tikslo, kuris turi būti pasiektas kuo greičiau, bet ne vėliau kaip 2027 m; [31 pakeit.]

(46)  atsižvelgdamos į šiuos rodiklius ir finansines ataskaitas, Komisija ir valstybės narės turėtų stebėti fondo įgyvendinimą pagal atitinkamas Reglamento (ES) Nr. X [BNR] ir šio reglamento nuostatas; . Kad galėtų tinkamai vykdyti savo priežiūros funkciją, Komisija turėtų turėti galimybę nustatyti fondo faktiškai išleistas sumas per tam tikrus metus. Todėl, teikdamos Komisijai savo nacionalinės programos metines finansines ataskaitas, valstybės narės turėtų atskirai nurodyti susigrąžintųjų lėšų, išankstinio finansavimo mokėjimų galutiniams paramos gavėjams ir faktiškai patirtų išlaidų kompensavimo sumas. Siekdama supaprastinti fondo auditą ir įgyvendinimo stebėseną, Komisija turėtų įtraukti šias sumas į savo metinę fondo įgyvendinimo ataskaitą. Komisija turėtų kasmet pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai priimtų metinių veiklos rezultatų ataskaitų santrauką. Gavusi prašymą, Komisija turėtų pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai visą metinių veiklos rezultatų ataskaitų tekstą; [32 pakeit.]

(47)  siekiant papildyti ir iš dalies pakeisti šio reglamento neesmines nuostatas, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus pagal SESV 290 straipsnį, kiek tai susiję su susijusius su teminės priemonės darbo programomis, sąrašu veiksmų, kurie atitinka didesnio bendro finansavimo reikalavimus, kaip nurodyta IV priede, ir veiklos parama, siekiant toliau plėtoti stebėsenos ir vertinimo sistemą. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais; [33 pakeit.]

(48)  siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011(22). Nagrinėjimo procedūra turėtų būti taikoma įgyvendinimo aktams, kuriais nustatomos bendros valstybių narių pareigos, visų pirma teikti informaciją Komisijai, o patariamoji procedūra turėtų būti taikoma priimant Priimant įgyvendinimo aktus, susijusius su informacijos teikimo Komisijai pagal programavimo ir ataskaitų teikimo tvarką sąlygomis, atsižvelgiant į visiškai techninį jų pobūdį, turėtų būti taikoma patariamoji procedūra; [34 pakeit.]

(49)  pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(50)  pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 3 straipsnį ir nedarant poveikio to protokolo 4 straipsniui, Airija [nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas / pranešė norinti dalyvauti priimant ir taikant šį reglamentą];

(51)  tikslinga šio reglamento taikymo trukmę suderinti su Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. X, kuriuo nustatoma daugiametė finansinė programa(23), taikymo trukme,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

1.  Šiuo reglamentu 2021 m. sausio 1 d.–2027 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui įsteigiamas Vidaus saugumo fondas (toliau – fondas). [35 pakeit.]

2.  Jame Šiame reglamente nustatomi:

a)   fondo tikslai;

b)  konkretūs fondo tikslai ir jų įgyvendinimo priemonės;

c)   2021–2027 m. biudžetas;

d)   Sąjungos finansavimo formos ir tokio finansavimo teikimo taisyklės. [36 pakeit.]

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

a)  derinimo operacija – Sąjungos biudžeto lėšomis remiami veiksmai, įskaitant atliekamus derinimo priemonėmis pagal Finansinio reglamento 2 straipsnio 6 punktą, kuriais negrąžintinos paramos formos ir (arba) Sąjungos biudžeto finansinės priemonės derinamos su plėtros ar kitų viešųjų finansų įstaigų, taip pat komercinių finansų įstaigų ir investuotojų teikiamos grąžintinos paramos formomis;

b)  nusikalstamumo prevencija – visos priemonės, kuriomis siekiama sumažinti arba padėti mažinti nusikalstamumą ir piliečių nesaugumo jausmą, kaip nurodyta Tarybos sprendimo 2009/902/TVR(24) 2 straipsnio 2 dalyje;

c)  ypatingos svarbos infrastruktūra – turtas, tinklas, sistema ar jų dalys, kurie yra ypač svarbūs esminėms visuomenės funkcijoms, žmonių sveikatai, saugai, saugumui, ekonominei arba socialinei gerovei palaikyti ir kurių veikimo sutrikdymas, pažeidimas ar jų sunaikinimas turėtų didelį poveikį valstybei narei arba Sąjungai, nes tos funkcijos nebūtų palaikomos;

d)  kibernetiniai nusikaltimai – nusikaltimai kibernetinėje erdvėje, t. y. nusikaltimai, kurie gali būti vykdomi tik naudojantis informacinių ir ryšių technologijų (IRT) įranga ir sistemomis, kai įranga ir sistemos yra arba nusikaltimo darymo įrankis, arba pirminis nusikaltimo objektas, ir nusikaltimai pasinaudojant kibernetine erdve, t. y. tradiciniai nusikaltimai, pavyzdžiui, seksualinis vaikų išnaudojimas, kurių mastas arba aprėptis padidėja naudojant kompiuterius, kompiuterių tinklus arba kitų rūšių IRT priemones; [37 pakeit.]

e)  EMPACT veiksmai – veiksmai, kurių imamasi Europos kovos su nusikalstamumo grėsmėmis tarpdisciplininėje platformoje (EMPACT)(25). EMPACT yra struktūrinė tarpdisciplininė atitinkamų valstybių narių, Sąjungos institucijų ir agentūrų, taip pat trečiųjų šalių, tarptautinių organizacijų ir kitų viešojo bei privačiojo sektorių partnerių bendradarbiavimo platforma, kuria įgyvendinant ES politikos ciklą siekiama pašalinti prioritetuose nurodytas organizuoto ir sunkių formų tarptautinio nusikalstamumo grėsmes;

f)  ES politikos ciklas – žvalgybos informacija grindžiama tarpdisciplininė iniciatyva, kuria siekiama kovoti su Sąjungai kylančiomis didžiausiomis sunkių formų ir organizuoto nusikalstamumo grėsmėmis, skatinant valstybių narių, Sąjungos institucijų, Sąjungos teisingumo ir vidaus reikalų agentūrų ir, kai tinkama, trečiųjų šalių bei konkrečių tarptautinių organizacijų bendradarbiavimą; [38 pakeit.]

g)  keitimasis informacija ir prieiga prie jos – SESV 87 straipsnyje nurodytoms institucijoms ir Europolui, Eurojustui ir Europos prokuratūrai svarbios su nusikalstamų veikų, visų pirma tarpvalstybiniu organizuotu nusikalstamumu terorizmo ir kibernetinių nusikaltimų, taip pat sunkių ir tarpvalstybinių organizuotų nusikaltimų, prevencija, nustatymu, tyrimu ir baudžiamuoju persekiojimu už jas juos susijusios informacijos, tvarkomos laikantis taikytinų Sąjungos duomenų apsaugos taisyklių, saugus rinkimas, kaupimas, apdorojimas, analizavimas ir keitimasis ja; [39 pakeit.]

h)  teisminis bendradarbiavimas – teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose; [40 pakeit.]

i)  LETS (angl. European Law Enforcement Training Scheme) – Europos teisėsaugos pareigūnų mokymo sistema, kurios paskirtis – padėti teisėsaugos pareigūnams įgyti žinių ir gebėjimų, reikalingų, kad veiksmingai bendradarbiaujant būtų užtikrinama efektyvi tarpvalstybinio sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo ir terorizmo prevencija ir kova su juo, kaip išdėstyta 2013 m. kovo 27 d. Komisijos komunikate dėl LETS(26) sukūrimo ir kaip nurodyta CEPOL reglamente(27); [41 pakeit.]

j)  organizuotas nusikalstamumas – baustina veika, susijusi su dalyvavimu nusikalstamos organizacijos, kaip apibrėžta Tarybos pamatiniame sprendime 2008/841/TVR(28), veikloje;

k)  parengtis – bet kokia priemonė konkrečios priemonės, kuria kuriomis siekiama užtikrinti su galimais teroristiniais išpuoliais arba kitais su saugumu susijusiais incidentais susijusios rizikos prevenciją arba tą riziką sumažinti; [42 pakeit.]

l)  Šengeno acquis taikymo vertinimo ir stebėjimo mechanizmas – tikrinimas, ar tinkamai taikomas Šengeno acquis, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 1053/2013, be kita ko, policijos bendradarbiavimo srityje;

m)  kova su korupcija apima visas Jungtinių Tautų konvencijoje prieš korupciją nurodytas sritis, įskaitant prevenciją, kriminalizavimą ir teisėsaugos priemones, tarptautinį bendradarbiavimą, turto susigrąžinimą, techninę paramą ir keitimąsi informacija;

n)  terorizmas – tyčinės veikos ir nusikalstamos veikos, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/541 dėl kovos su terorizmu(29).

3 straipsnis

Fondo tikslai

1.  Fondo politikos tikslas – padėti užtikrinti aukštą saugumo lygį Sąjungoje, be kita ko, aktyviau bendradarbiaujant, visų pirma kovojant su terorizmu vykdant terorizmo ir smurtinio ekstremizmo, įskaitant radikalėjimu radikalizaciją, sunkių formų sunkaus bei organizuotu nusikalstamumu organizuoto nusikalstamumo ir kibernetinių nusikaltimų prevenciją ir kibernetiniais nusikaltimais su tuo kovojant, taip pat teikiant pagalbą ir apsaugą nusikaltimų aukoms. Fondo lėšomis taip pat remiama parengtis saugumo incidentams ir tokių incidentų valdymas. [43 pakeit.]

2.  Atsižvelgiant į 1 dalyje nurodytą politikos tikslą šis fondas prisideda prie šių konkrečių tikslų:

a)  gerinti Sąjungos ir palengvinti valstybių narių teisėsaugos ir teisminių institucijų tarpusavio keitimąsi informacija, kitų valstybių narių kompetentingų institucijų bei keitimąsi informacija jų viduje kitų atitinkamų Sąjungos įstaigų, ypač Europolo ir su kitomis kompetentingomis institucijomis Eurojusto, tarpusavio keitimąsi svarbia ir tikslia informacija bei kitomis atitinkamomis Sąjungos įstaigomis keitimąsi informacija jų viduje ir, taip pat kai tinkama, su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis; [44 pakeit.]

b)  intensyvinti Sąjungos gerinti ir intensyvinti tarpvalstybinį koordinavimą ir bendradarbiavimą, įskaitant valstybių narių teisėsaugos institucijų tarpusavio bei jų viduje ir su kitomis kompetentingomis institucijomis vykdomas tarpvalstybines bendras operacijas, susijusias su terorizmu ir tarpvalstybinio pobūdžio sunkių formų ir organizuotu nusikalstamumu, ir; [45 pakeit.]

c)  remti būtinas pastangas stiprinti valstybių narių kovos su nusikalstamumu, be kita ko, terorizmu, kibernetiniais nusikaltimais ir jo smurtiniu ekstremizmu, įskaitant radikalizaciją, ir jų prevencijos pajėgumus, visų pirma užtikrinant glaudesnį valdžios institucijų, atitinkamų Sąjungos agentūrų, pilietinės visuomenės ir privačiojo sektoriaus partnerių subjektų bendradarbiavimą valstybėse narėse ir tarp jų ir civilinį krizių valdymą įvykus saugumo incidentams; [46 pakeit.]

ca)  ugdyti bendrą žvalgybos kultūrą remiant ryšius ir tarpusavio pasitikėjimą, supratimą ir mokymąsi, skleisti žinias ir geriausios praktikos pavyzdžius tarp valstybių narių žvalgybos tarnybų ir Europolui, visų pirma rengiant bendrus mokymus ir keičiantis ekspertais. [47 pakeit.]

3.  Siekiant 2 dalyje nurodytų konkrečių tikslų, fondo veikla, be kita ko, įgyvendinama taikant II priede 3a straipsnyje išvardytas įgyvendinimo priemones. [48 pakeit.]

4.  Finansuojami veiksmai įgyvendinami užtikrinant visapusišką pagarbą pagrindinėms teisėms Finansuojamos operacijos įgyvendinamos visapusiškai paisant pagrindinių teisių bei žmogaus orumo ir ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtintų vertybių, o tais atvejais, kai esama aiškių ir žmogaus orumui. Veiksmai pagrįstų įrodymų, kad veiksmais prisidedama prie tokių teisių pažeidimo, finansavimas nutraukiamas ir susigrąžinamas. Operacijos visų pirma atitinka Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos, Sąjungos duomenų apsaugos teisės ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (EŽTK) nuostatas. Jei įmanoma, įgyvendindamos veiksmus valstybės narės ypatingą dėmesį pirmiausia skiria Ypatingas dėmesys skiriamas įgyvendinant operacijas, susijusias su pažeidžiamais asmenimis pažeidžiamiems asmenims, visų pirma vaikams ir nelydimiems nepilnamečiams vaikais ir nelydimais nepilnamečiais, teikiamai pagalbai ir jų apsaugai. [49 pakeit.]

3a straipsnis

Įgyvendinimo priemonės

1.  Fondas padeda įgyvendinti 3 straipsnio 2 dalies a punkte nustatytą konkretų tikslą, daugiausia dėmesio skirdamas įgyvendinimo priemonėms, kuriomis siekiama:

a)  užtikrinti, kad būtų vienodai taikomas Sąjungos saugumo srities acquis, sudaryti sąlygas keistis reikiama informacija, be kita ko, įgyvendinant rekomendacijas, pateiktas taikant kokybės kontrolės ir vertinimo mechanizmus, tokius kaip Šengeno vertinimo mechanizmą ir kitus kokybės kontrolės ir vertinimo mechanizmus;

b)  sukurti, pritaikyti ir prižiūrėti su saugumu susijusias Sąjungos IT sistemas ir ryšių tinklus, be kita ko, užtikrinant jų sąveikumą, ir parengti atitinkamas nustatytų spragų šalinimo priemones;

c)  didinti aktyvų su saugumu susijusių Sąjungos keitimosi informacija priemonių, sistemų ir duomenų bazių naudojimą, gerinti su saugumu susijusių nacionalinių duomenų bazių tarpusavio jungtis ir jų jungtis su Sąjungos duomenų bazėmis ir užtikrinti, kad jos būtų pildomos aukštos kokybės duomenimis, ir

d)  remti atitinkamas nacionalines priemones konkretiems tikslams, išdėstytiems 3 straipsnio 2 dalies a punkte, įgyvendinti.

2.  Fondas padeda įgyvendinti 3 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytą konkretų tikslą, daugiausia dėmesio skirdamas įgyvendinimo priemonėms, kuriomis siekiama:

a)  stiprinti atitinkamas valstybių narių teisėsaugos operacijas, vykdomas tarpusavyje ir, kai tinkama, su kitais atitinkamais subjektais, visų pirma siekiant palengvinti ir pagerinti bendrų tyrimų grupių, bendro patruliavimo, persekiojimo kertant sieną, atsargaus sekimo ir kitų operatyvinio bendradarbiavimo mechanizmų naudojimą, atsižvelgiant į ES politikos ciklą (EMPACT), ypatingą dėmesį skiriant tarpvalstybinėms operacijoms;

b)  stiprinti teisėsaugos ir kitų kompetentingų institucijų veiklos koordinavimą ir bendradarbiavimą valstybėse narėse ir tarp jų bei su kitais atitinkamais subjektais, pavyzdžiui, per specializuotų nacionalinių padalinių tinklus, Sąjungos tinklus ir bendradarbiavimo struktūras, taip pat Sąjungos centrus;

c)  gerinti tarpžinybinį ir Sąjungos lygmens bendradarbiavimą tarp valstybių narių arba tarp valstybių narių ir atitinkamų Sąjungos įstaigų, organų ir agentūrų, taip pat nacionalinių kompetentingų institucijų tarpžinybinį bendradarbiavimą nacionaliniu lygmeniu kiekvienoje valstybėje narėje.

3.  Fondas padeda įgyvendinti 3 straipsnio 2 dalies c punkte nustatytą konkretų tikslą, daugiausia dėmesio skirdamas įgyvendinimo priemonėms, kuriomis siekiama:

a)  stiprinti teisėsaugos pareigūnų mokymą, pratybas ir tarpusavio mokymąsi, visų pirma įtraukiant elementus, kuriais siekiama didinti informuotumą klausimais, susijusiais su radikalizacija, smurtiniu ekstremizmu ir rasizmu, specializuotas mainų tarp valstybių narių programas, taip pat skirtas ir jaunesniesiems teisėsaugos institucijų darbuotojams, ir dalijimąsi geriausia patirtimi, be kita ko, su trečiosiomis šalimis ir kitais susijusiais subjektais;

b)  išnaudoti sąveiką sutelkiant valstybių narių ir kitų susijusių subjektų, įskaitant pilietinę visuomenę, išteklius ir žinias, pavyzdžiui, kuriant bendrus kompetencijos centrus, rengiant bendrus rizikos vertinimus ar bendrus operatyvinės paramos centrus bendrai vykdomų veiksmų reikmėms arba dalijantis geriausia patirtimi siekiant užkirsti kelią nusikalstamumui vietos lygmeniu;

c)  skatinti ir plėtoti liudytojų, informatorių ir nusikaltimų aukų ankstyvo nustatymo, apsaugos ir paramos jiems priemones, kitas apsaugos priemones, mechanizmus ir geriausią patirtį, taip pat plėtoti atitinkamą valdžios institucijų ir kitų susijusių subjektų partnerystę;

d)  įsigyti atitinkamos įrangos ir sukurti arba modernizuoti specializuotus mokymo įrenginius ir kitą svarbią su saugumu susijusią infrastruktūrą, kad būtų galima gerinti parengtį, atsparumą, visuomenės informuotumą ir tinkamą reagavimą į grėsmes saugumui;

e)  nustatyti, įvertinti ir ištaisyti ypatingos svarbos infrastruktūros objektų ir didelio skverbimosi į rinką pajėgumus turinčios IT įrangos pažeidžiamumus, kad būtų užkirstas kelias atakoms prieš informacines sistemas ir ypatingos svarbos infrastruktūros objektus, pvz., atliekant nemokamos ir atvirojo kodo programinės įrangos auditą, sukuriant ir palaikant klaidų aptikimo programas (angl. „bug bounty“), arba naudojant skverbties bandymus.

4.  Fondas padeda įgyvendinti 3 straipsnio 2 dalies ca punkte nustatytą konkretų tikslą, daugiausia dėmesio skirdamas įgyvendinimo priemonėms, kuriomis siekiama:

a)  gerinti valstybių narių žvalgybos tarnybų ir šių tarnybų bei teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą ir jų veiklos koordinavimą pasitelkiant kontaktus, tinklų kūrimą, abipusį pasitikėjimą, supratimą ir mokymąsi, keitimąsi žiniomis, patirtimi ir geriausios praktikos pavyzdžiais, visų pirma susijusiais su parama policijos tyrimams ir grėsmių vertinimui, ir jų sklaidą;

b)  pagerinti žvalgybos pareigūnų mainus ir mokymą. [50 pakeit.]

4 straipsnis

Paramos apimtis

1.  Siekiant Laikantis 3a straipsnyje nurodytų tikslų ir laikantis II priede išvardytų įgyvendinimo priemonių šio fondo lėšomis visų pirma remiami veiksmai, kuriais prisidedama prie 3 straipsnyje nurodytų tikslų įvykdymo. Jie gali apimti III priede išvardyti veiksmai išvardytus veiksmus. [51 pakeit.]

2.  Siekiant šio reglamento 3 straipsnyje nustatytų tikslų išimtiniais atvejais tam tikru nustatytu mastu ir taikant atitinkamas apsaugos priemones šio fondo lėšomis gali būti remiami III priede nurodytus Sąjungos prioritetus atitinkantys nurodyti veiksmai, susiję su trečiosiomis šalimis, ir prireikus trečiosiose šalyse pagal 5 straipsnį. [52 pakeit.]

2a.  Visa finansavimo suma, skiriama veiksmams trečiosiose šalyse arba su jomis susijusiems veiksmams remti pagal 8 straipsnyje nurodytą teminę priemonę, neviršija 2 proc. visos teminei priemonei pagal 7 straipsnio 2 dalies b punktą skiriamos sumos. [53 pakeit.]

2b.  Visa finansavimo suma, skiriama kiekvienai valstybei narei veiksmams trečiosiose šalyse arba su jomis susijusiems veiksmams remti 12 straipsnyje numatytas valstybių narių programas, neviršija 2 proc. visos pagal 7 straipsnio 2 dalies a punktą, 10 straipsnio 1 punktą ir I priedą valstybei narei skiriamos sumos. [54 pakeit.]

3.  Toliau nurodyti veiksmai nėra tinkami finansuoti:

a)  veiksmai, apimantys tik arba iš esmės viešosios tvarkos palaikymą nacionaliniu lygmeniu; [55 pakeit.]

b)  veiksmai, apimantys teisėsaugos ir kitų kompetentingų institucijų, nurodytų SESV 87 straipsnyje, standartinės įrangos, standartinių transporto priemonių arba standartinės infrastruktūros įsigijimą arba techninę priežiūrą;

c)  veiksmai, vykdomi kariniais arba gynybos tikslais;

d)  įranga, kurios bent viena iš paskirčių pagrindinė paskirtis – muitinis tikrinimas; [56 pakeit.]

e)  prievartinė įranga, įskaitant ginklus, šaudmenis, sprogmenis ir riaušių policijos lazdas, išskyrus, jei šios priemonės skirtos mokymo tikslams;

f)  premijos informatoriams arba slaptosios operacijos pinigai(30), kai tai nėra EMPACT veiksmų dalis.

Ekstremaliosios situacijos atveju šioje dalyje pirmos pastraipos a ir b punktuose nurodyti veiksmai, kurie nėra tinkami finansuoti, gali būti laikomi tinkamais finansuoti. [57 pakeit.]

5 straipsnis

Reikalavimus atitinkantys subjektai

1.  Reikalavimus atitinka šie subjektai:

a)  teisės subjektai, įsisteigę bet kurioje iš šių šalių:

i)  valstybėje narėje arba su ja susijusioje užjūrio šalyje ar teritorijoje;

ii)  darbo programoje nurodytoje trečiojoje šalyje toje programoje nustatytomis sąlygomis;, jei laikomasi sąlygos, kad visais tos trečiosios šalies, joje vykdomais arba su ja susijusiais veiksmais visapusiškai paisoma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintų teisių ir principų ir Sąjungos bei valstybių narių tarptautinių įsipareigojimų. [58 pakeit.]

b)  teisės subjektas, įsteigtas pagal Sąjungos teisę, ar susijusi tarptautinė organizacija. [59 pakeit.]

2.  Fiziniai asmenys laikomi neatitinkančiais reikalavimų.

3.  Trečiojoje šalyje įsisteigę teisės subjektai išimties tvarka gavus Komisijos pritarimą atitinka dalyvavimo reikalavimus, jei to reikia tam tikro veiksmo tikslams pasiekti. [60 pakeit.]

4.  Reikalavimus atitinka teisės subjektai, dalyvaujantys kaip konsorciumai, kuriuos sudaro mažiausiai du nepriklausomi subjektai, įsisteigę skirtingose valstybėse narėse arba su tomis valstybėmis susijusiose užjūrio šalyse ar teritorijose arba trečiosiose šalyse. [61 pakeit.]

II SKYRIUS

FINANSINĖ IR ĮGYVENDINIMO PROGRAMA

1 SKIRSNIS

Bendros nuostatos

6 straipsnis

Bendrieji principai

1.  Pagal šį reglamentą teikiama parama papildo nacionalinius, regionų ir vietos intervencinius veiksmus ir ja pirmiausia siekiama suteikti Europos pridėtinę vertę šio reglamento tikslams. [62 pakeit.]

2.  Komisija ir valstybės narės užtikrina, kad pagal šį reglamentą ir valstybių narių teikiama parama derėtų su atitinkamais Sąjungos veiksmais, politika ir prioritetais, papildytų nacionalines priemones ir papildytų kitas būtų koordinuojama kartu su kitomis Sąjungos priemonėmis, ypač veiksmais, vykdomais kitų Sąjungos priemones fondų lėšomis. [63 pakeit.]

3.  Fondo veikla įgyvendinama taikant pasidalijamąjį, tiesioginį arba netiesioginį valdymą pagal Finansinio reglamento 62 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktus.

7 straipsnis

Biudžetas

1.  Fondo veiklos įgyvendinimo 2021–2027 m. finansinis paketas – 2 209 725 000 EUR 2018 m. kainomis (2 500 000 000 EUR dabartinėmis kainomis). [64 pakeit.]

2.  Finansinis paketas naudojamas taip:

a)  1 325 835 000 EUR 2018 m. kainomis (1 500 000 000 EUR dabartinėmis kainomis) skiriama programų įgyvendinimui programoms, įgyvendinamoms taikant pasidalijamąjį valdymą; [65 pakeit.]

b)  883 890 EUR 2018 m. kainomis (1 000 000 000 EUR dabartinėmis kainomis) skiriama teminei priemonei. [66 pakeit.]

3.  Komisijos iniciatyva iki 0,84 proc. finansinio paketo lėšų skiriama techninei paramai, susijusiai su fondo veiklos įgyvendinimu.

8 straipsnis

Bendrosios nuostatos dėl teminės priemonės įgyvendinimo

1.  7 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytas finansinis paketas skirstomas lanksčiai pagal teminę priemonę, taikant pasidalijamąjį, tiesioginį ir netiesioginį valdymą, kaip nustatyta darbo programose. Pagal teminę priemonę skiriamas finansavimas naudojamas jos sudedamosioms dalims:

a)  konkretiems veiksmams,

b)  Sąjungos veiksmams ir

c)  pagalbai ekstremaliosios situacijos atveju.

Komisijos iniciatyva techninė parama taip pat remiama teminės priemonės finansinio paketo lėšomis.

2.  Finansavimas pagal teminę priemonę skiriamas prioritetams, kurie suteikia Sąjungai didelės pridėtinės vertės arba kuriais, kad būtų reaguojama į neatidėliotinus poreikius, laikantis II priede 3a straipsnyje išdėstytų sutartų Sąjungos prioritetų, arba 19 straipsnyje išdėstytoms paramos priemonėms. Teminės priemonės ištekliai skirtingiems prioritetams turi būti paskirstyti kuo proporcingiau, atsižvelgiant į problemas ir poreikius, kad būtų užtikrinta galimybė įgyvendinti fondo tikslus. [67 pakeit.]

2a.  Pagal teminę priemonę skiriamas finansavimas paskirstomas taip:

a)  ne mažiau kaip 10 proc. – 3 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytam konkrečiam tikslui įgyvendinti;

b)  ne mažiau kaip 10 proc. – 3 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytam konkrečiam tikslui įgyvendinti;

c)  ne mažiau kaip 30 proc. – 3 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytam konkrečiam tikslui įgyvendinti;

d)  ne mažiau kaip 5 proc. – 3 straipsnio 2 dalies ca punkte nurodytam konkrečiam tikslui įgyvendinti. [68 pakeit.]

3.  Kai pagal teminę priemonę finansavimas valstybėms narėms skiriamas taikant tiesioginį arba netiesioginį valdymą, užtikrinama, kad projektams finansavimas neskiriamas, jei esama aiškių įrodymų, kurie kelia abejonių dėl atrinktų projektų Komisija nepriimtų pagrįstos nuomonės dėl pažeidimų pagal SESV 258 straipsnį, dėl kurios kiltų rizika projektų išlaidų teisėtumui, tvarkingumui ar projektų vykdymui teisėtumo, to finansavimo teisėtumo ir tvarkingumo arba tų projektų vykdymo, Komisijai pareiškus pagrįstą nuomonę dėl pažeidimo nagrinėjimo procedūros pagal SESV 258 straipsnį. [69 pakeit.]

4.  Kai pagal teminę priemonę finansavimas įgyvendinamas taikant pasidalijamąjį valdymą, Reglamento (ES) Nr. X [BNR] 18 straipsnio ir 19 straipsnio 2 dalies tikslais Komisija įvertina užtikrina, ar dėl numatytų veiksmų negali būti priimta Komisijos pagrįsta nuomonė kad projektams finansavimas nebūtų skiriamas, jei esama aiškių įrodymų, kurie kelia abejonių dėl pažeidimų pagal SESV 258 straipsnį tų projektų teisėtumo, to finansavimo teisėtumo ir tvarkingumo arba tų projektų vykdymo, dėl kurios kiltų rizika numatytų projektų išlaidų teisėtumui, tvarkingumui ar projektų vykdymui Komisijai pareiškus pagrįstą nuomonę dėl pažeidimo nagrinėjimo procedūros pagal SESV 258 straipsnį. [70 pakeit.]

5.  Komisija pagal metinius Sąjungos biudžeto asignavimus nustato bendrą sumą, skirtiną teminei priemonei. Komisija priima Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 28 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildomas šis reglamentas nustatant Finansinio reglamento 110 straipsnyje nurodytus nurodytas teminei priemonei skirtus finansavimo sprendimus skirtas darbo programas, kuriuose kuriose nustatomi remtini tikslai bei veiksmai ir nurodomos konkrečios kiekvienai jos sudedamajai daliai, kaip nurodyta 1 dalyje, skiriamos sumos. Prireikus finansavimo sprendimuose Prieš priimdama darbo programą, Komisija konsultuojasi su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant pilietinės visuomenės organizacijas. Kai taikoma, darbo programose nustatoma bendra derinimo operacijoms rezervuota suma. Siekdama užtikrinti, kad ištekliai būtų skirti laiku, Komisija gali atskirai priimti pagalbos ekstremaliosios situacijos atveju darbo programą. [71 pakeit.]

6.  Priėmusi finansavimo sprendimus darbo programą, kaip nurodyta 3 5 dalyje, Komisija gali iš dalies atitinkamai pakeisti programas, įgyvendinamas taikant pasidalijamąjį valdymą. [72 pakeit.]

7.  Šie finansavimo sprendimai Šios darbo programos gali būti metiniai metinės arba daugiamečiai daugiametės ir gali būti skirti skirtos vienai ar kelioms teminės priemonės sudedamosioms dalims. [73 pakeit.]

2 SKIRSNIS

Parama ir įgyvendinimas taikant pasidalijamąjį valdymą

9 straipsnis

Taikymo sritis

1.  Šis skirsnis taikomas 7 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytai finansinio paketo daliai ir papildomiems ištekliams, kurie turi būti įgyvendinami taikant pasidalijamąjį valdymą pagal 8 straipsnyje nurodytą teminei priemonei skirtą Komisijos sprendimą.

2.  Pagal šį skirsnį teikiama parama įgyvendinama taikant pasidalijamąjį valdymą, laikantis Finansinio reglamento 63 straipsnio ir Reglamento (ES) Nr. [BNR].

10 straipsnis

Biudžeto ištekliai

1.  7 straipsnio 2 dalies a punkte nurodyti ištekliai nacionalinėms programoms, kurias valstybės narės įgyvendina taikydamos pasidalijamąjį valdymą (toliau – programos), preliminariai paskirstomi taip:

a)  1 250 000 000 EUR – valstybėms narėms, atsižvelgiant į I priede nustatytus kriterijus;

b)  250 000 000 EUR – valstybių narių programoms skirtų asignavimų koregavimui, kaip nurodyta 13 straipsnio 1 dalyje.

2.  Jeigu 1 dalies b punkte nurodyta suma nepaskirstoma, likusi suma gali būti pridėta prie 7 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytos sumos.

11 straipsnis

Bendro finansavimo normos

1.  Iš Sąjungos biudžeto skiriama paramos dalis neviršija 75 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

2.  Iš Sąjungos biudžeto skiriamos paramos dalis gali būti padidinta iki 90 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų, susijusių su projektais, kurie įgyvendinami pagal konkrečius veiksmus.

3.  Iš Sąjungos biudžeto skiriamos paramos dalis gali būti padidinta iki 90 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų, susijusių su IV priede išvardytais veiksmais.

4.  Iš Sąjungos biudžeto skiriamos paramos dalis gali būti padidinta iki 100 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų, susijusių su veiklos parama.

5.  Iš Sąjungos biudžeto skiriamos paramos dalis gali būti padidinta iki 100 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų, susijusių su pagalba ekstremaliosios situacijos atveju.

5a.  Iš Sąjungos biudžeto skiriamos paramos dalis gali būti padidinta iki 100 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų, susijusių su valstybių narių iniciatyva teikiama technine parama. [74 pakeit.]

6.  Komisijos sprendime, kuriuo patvirtinama programa, nustatoma bendro finansavimo norma ir didžia