– atsižvelgdamas į savo 2017 m. gruodžio 12 d. rezoliuciją dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Kazachstano Respublikos tvirtesnės partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo sudarymo Sąjungos vardu projekto(1) ir į savo 2016 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl žodžio laisvės Kazachstane(2),
– atsižvelgdamas į savo 2017 m. gruodžio 12 d. teisėkūros rezoliuciją dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Kazachstano Respublikos tvirtesnės partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo sudarymo Sąjungos vardu projekto(3),
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Kazachstano, įskaitant 2013 m. balandžio 18 d. rezoliuciją(4), 2012 m. kovo 15 d. rezoliuciją(5) ir 2009 m. rugsėjo 17 d. rezoliuciją dėl Jevgenijaus Žovtiso bylos Kazachstane(6),
– atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 21 d. Astanoje pasirašytą Tvirtesnės partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą,
– atsižvelgdamas į savo 2011 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl ES strategijos dėl Centrinės Azijos įgyvendinimo eigos(7) ir 2016 m. balandžio 13 d. rezoliuciją dėl ES Vidurinės Azijos strategijos įgyvendinimo ir peržiūros(8),
– atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 22 d. ir 2017 m. birželio 19 d. Tarybos išvadas dėl ES Vidurinės Azijos strategijos,
– atsižvelgdamas į ES ir Kazachstano metinius dialogus žmogaus teisių klausimais,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,
A. kadangi 2015 m. gruodžio 21 d. Europos Sąjunga ir Kazachstanas pasirašė Tvirtesnės partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą, kuriuo siekiama suteikti platų pagrindą tvirtesniam politiniam dialogui, taip pat bendradarbiavimui vidaus ir teisingumo reikalų srityse ir daugelyje kitų sričių; kadangi šiame susitarime daug dėmesio skiriama demokratijai ir teisinės valstybės principui, žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, rinkos ekonomikos bei darnaus vystymosi principams ir pilietinės visuomenės bendradarbiavimui, įskaitant pilietinės visuomenės dalyvavimą formuojant viešąją politiką;
B. kadangi 2012 m. kovo mėn. Kazachstanas tapo Europos demokratijos per teisę komisijos (Venecijos komisijos) nariu;
C. kadangi Kazachstano vyriausybė nesiėmė jokių veiksmų, kad peržiūrėtų plačiai suformuluotas baudžiamojo kodekso 174 straipsnio nuostatas, pagal kurias draudžiama „kurstyti“ socialinę, nacionalinę ar kitokią nesantaiką, taip pat 274 straipsnį, pagal kurį draudžiama „skleisti informaciją, kuri, kaip žinoma, yra neteisinga“, bet šiomis nuostatomis toliau remiasi siekdama apkaltinti ir įkalinti pilietinės visuomenės aktyvistus bei žurnalistus;
D. kadangi Kazachstane išaugo politinių kalinių skaičius; kadangi 2016 m. įvairiuose Kazachstano regionuose vyko taikūs mitingai prieš žemės kodekso pakeitimus ir buvo sulaikyta daugiau kaip 1 000 dalyvių (įskaitant 55 žurnalistus), iš kurių daugiau kaip 30 vėliau buvo areštuoti; kadangi JT darbo grupė savavališko sulaikymo klausimais pripažino, kad kai kuriais atvejais sulaikymo pobūdis buvo savavališkas, buvo neužtikrintas teisingas bylos nagrinėjimas ir buvo sunkiai pažeistos teisės; kadangi pilietinės visuomenės aktyvistas Maks Bokayev atlieka laisvės atėmimo bausmę už teisėtą dalyvavimą šiame taikiame masiniame mitinge;
E. kadangi Kazachstano vyriausybė bendradarbiavo su Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) aukšto lygio misija ir įsipareigojo įgyvendinti veiksmų planą, skirtą TDO rūpestį keliantiems klausimams spręsti, tačiau nesiėmė jokių prasmingų veiksmų, kad įgyvendintų veiksmų plano nuostatas, pvz., iš dalies pakeistų profesinių sąjungų įstatymą; kadangi ji taip pat neįgyvendino ankstesnių TDO Standartų taikymo komiteto rekomendacijų persvarstyti profesinių sąjungų įstatymą ir darbo kodeksą ir imtis visų būtinų priemonių siekiant užtikrinti, kad Kazachstano nepriklausomų profesinių sąjungų konfederacija ir jos filialai galėtų visapusiškai naudotis savo profesinių sąjungų teisėmis;
F. kadangi 2018 m. gegužės mėn. buvo lygtinai paleisti profesinių sąjungų aktyvistai Nurbek Kushakbaev ir Amin Eleusinov, tačiau jiems ir toliau draudžiama dalyvauti profesinių sąjungų veikloje; kadangi aktyvistė Larisa Kharkova susiduria su panašiais apribojimais ir nuolatiniu teisminiu priekabiavimu, o kito profesinės sąjungos aktyvisto Erlano Baltabay iš Šymkento atžvilgiu vykdomas baudžiamosios veikos tyrimas pateikus abejotinus kaltinimus;
G. kadangi naujais NVO teisės aktais buvo sugriežtintos pilietinės visuomenės organizacijų apskaitos taisyklės; kadangi žmogaus teisių organizacijos patiria mokesčių spaudimą dėl tarptautinių paramos teikėjų suteiktų dotacijų;
H. kadangi labai sumažėjo religijos ir tikėjimo laisvės; kadangi religiniai įsitikinimai valdžios institucijų naudojami kaip pretekstas savavališkam sulaikymui; kadangi Saken Tulbayev buvo įkalintas apkaltinus jį religinės neapykantos kurstymu;
I. kadangi 2018 m. kovo 13 d. valdžios institucijos uždraudė taikų opozicijos judėjimą „Demokratinis Kazachstano pasirinkimas“ ir daugiau kaip 500 asmenų pareiškė įvairių formų paramą šiam judėjimui; kadangi pilietinės visuomenės aktyvistai Almat Zhumagulov ir Kenzhebek Abishev, kuris yra poetas, tapo Kazachstano valdžios institucijų kovos su judėjimu „Demokratinis Kazachstano pasirinkimas“ aukomis ir jiems skirta atitinkamai 8 ir 7 metų laisvės atėmimo bausmė; kadangi Ablovas Dzhumayev nuteistas kalėti trejus metus, o Aset Abishev – ketverius metus už tai, kad internete kritikavo valdžios institucijas ir rėmė judėjimą „Demokratinis Kazachstano pasirinkimas“;
J. kadangi, nepaisant to, kad Kazachstano konstitucijoje apsaugoma teisė į asociacijų laisvę, ji vis dar šalyje labai ribojama, o viešųjų asociacijų įstatyme ir toliau reikalaujama, kad visos viešosios asociacijos būtų registruotos Teisingumo ministerijoje; kadangi 2015 m. gruodžio mėn. šio įstatymo naujais pakeitimais nustatyta apsunkinanti ataskaitų teikimo prievolė ir valstybės vykdomas finansavimo reguliavimas pasitelkiant vyriausybės paskirtą įstaigą; kadangi asmenims, dalyvaujantiems neregistruotų organizacijų veikloje, gali būti taikomos administracinės ir baudžiamosios sankcijos;
K. kadangi pilietinės visuomenės ir žmogaus teisių aktyvistai ir toliau susiduria su represalijomis ir jų veiklos apribojimais, įskaitant žmogaus teisių aktyvistę Eleną Semenovą, kuriai nustatytas draudimas keliauti už tai, kad „sąmoningai skleidė neteisingą informaciją“, ir Šymkente veikiančią aktyvistę Ardak Ashim, kuri apkaltinta nesantaikos kurstymu dėl jos kritikos socialinės žiniasklaidos tinkluose ir prievarta uždaryta į psichiatrinę įstaigą; kadangi 2018 m. gegužės 10 d. per Europos Parlamento delegacijos vizitą į Kazachstaną policija panaudojo pernelyg didelę jėgą prieš taikius protestuotojus, kurie bandė susitikti su Europos Parlamento nariais; kadangi policija sulaikė daugiau kaip 150 žmonių ir daugiau kaip 30 protestuotojų skirtas administracinis sulaikymas; kadangi 2018 m. rugsėjo 17 ir 18 d. Kazachstano policija sulaikė kelis aktyvistus, norėjusius susitikti su Europos Parlamento delegacijos nariais;
L. kadangi 2018 m. balandžio mėn. įsigaliojo nauji griežti žiniasklaidos ir informacijos įstatymo pakeitimai, toliau blokuojama prieiga prie informacijos socialinės žiniasklaidos tinkluose, o prieš „Forbes Kazakhstan“ ir „Ratel.kz“ pradėtas baudžiamosios veikos tyrimas dėl „sąmoningai skleidžiamos neteisingos informacijos“; kadangi valdžios institucijos kontroliuoja ir riboja naudojimąsi socialiniais tinklais; kadangi tinklaraštininkai ir socialinių tinklų naudotojai, be kita ko, Ruslan Ginatullin, Igor Chupina ir Igor Sychev, nuteisti laisvės atėmimo bausme; kadangi tinklaraštininkas Muratbek Tungishbayev buvo Kirgizijos išduotas Kazachstanui šiurkščiai pažeidžiant teisę ir su juo Kazachstane buvo netinkamai elgiamasi;
M. kadangi vis dar vyrauja nebaudžiamumas už kankinimą ir netinkamą elgesį su kaliniais bei įtariamaisiais, nepaisant to, kad valdžios institucijos įsipareigojo visiškai netoleruoti kankinimų; kadangi valdžios institucijos neatliko patikimo kaltinimų dėl kankinimų per 2011 m. plataus masto naftos sektoriaus streiką Žangaezene tyrimo;
N. kadangi Almatos prokuratūra nerado jokių patikimų įrodymų, pagrindžiančių tariamą verslininko Iskanderio Yerimbetovo, kuris 2018 m. spalio mėn. nuteistas septynerių metų laisvės atėmimo bausme pateikus kaltinimus dėl didelio masto sukčiavimo, kankinimą; kadangi JT darbo grupė savavališko sulaikymo klausimais 2018 m. padarė išvadą, kad jo areštas ir sulaikymas buvo savavališki, paragino jį paleisti ir išreiškė susirūpinimą dėl tariamo kankinimo jo kardomojo kalinimo metu;
O. kadangi dėl aukšto smurto prieš moteris lygio, tradicinių patriarchalinių normų ir stereotipų Kazachstane itin sunku siekti lyčių lygybės; kadangi NVO teigia, jog apie smurtą prieš moteris dažnai nepranešama, o baudžiamosios bylos dėl smurto prieš moteris ar seksualinio priekabiavimo keliamos labai retai;
P. kadangi LGBTI asmenims Kazachstane kyla teisinių problemų ir jie yra diskriminuojami; kadangi Kazachstane įteisinti tiek vyrų, tiek moterų lytiniai santykiai su tos pačios lyties asmeniu, tačiau tos pačios lyties poroms ir tos pačios lyties porų namų ūkiams neužtikrinama tokia pati teisinė apsauga, kokia naudojasi priešingų lyčių sutuoktiniai;
Q. kadangi pagal pasaulio demokratijos indeksą Kazachstanas užima 143 vietą iš 167, taigi šalis laikoma autoritariniu režimu;
1. primygtinai ragina Kazachstaną laikytis savo tarptautinių įsipareigojimų ir gerbti žmogaus teises ir pagrindines laisves; ragina Kazachstano valdžios institucijas nutraukti vykdomus žmogaus teisių pažeidimus ir visų formų politines represalijas, laikantis ES ir Kazachstano tvirtesnės partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo 1, 4, 5 ir 235 straipsniuose nustatytų principų;
2. pabrėžia, kad politinius, ekonominius ir kultūrinius ES ir Kazachstano santykius reikia stiprinti remiantis bendrais įsipareigojimais ginti visuotines vertybes, visų pirma demokratiją, teisinės valstybės principą, gerą valdymą ir žmogaus teisių paisymą; tikisi, kad ES ir Kazachstano tvirtesnės partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas padės stiprinti teisinės valstybės principą ir visų piliečių demokratinį dalyvavimą, įvairesnį politinį klimatą, geresnį valdymą, nepriklausomas ir nešališkas teismines institucijas, didesnį vyriausybės skaidrumą ir atskaitomybę bei darbo teisės aktų gerinimą;
3. palankiai vertina tai, kad buvo išlaisvinti politiniai kaliniai: Vladimiras Kozlovas, Gyuzyal Baydalinova, Seytkazy Matayevas, Edige Batyrovas, Yerzhanas Orazalinovas, Sayatas Ibrayevas, Asetas Matayevas, Zinaida Mukhortova, Talgatas Ayanas ir Žanaozeno naftos pramonės darbuotojai, taip pat profsąjungų atstovai Aminas Eleusinovas ir Nurbekas Kushakbayevas, nors jų laisvei kol kas taikomi apribojimai; palankiai vertina sprendimą paleisti Ardaką Ashimą iš psichiatrinės ligoninės; smerkia tokią žiaurią priemonę, kaip baudžiamoji psichiatrija, ir ragina nutraukti priverstinį ambulatorinį psichiatrinį Ashumo gydymą ir visas priverstines medicinines priemones prieš aktyvistę Natalią Ulasik;
4. ragina visapusiškai reabilituoti ir nedelsiant išlaisvinti visus šiuo metu kalinamus aktyvistus ir politinius kalinius, visų pirma Mukhtarą Dzhikishevą, Maksą Bokayevą, Iskanderį Yerimbetovą, Aroną Atabeką, Sanatą Bukenovą, Makhambetą Abzhaną ir Sakeną Tulbayevą, taip pat panaikinti kitų asmenų judėjimui taikomus apribojimus;
5. primygtinai ragina Kazachstano vyriausybę iš dalies pakeisti Baudžiamojo kodekso 174 straipsnį dėl „socialinės, nacionalinės, klanų, rasinės, klasinės ar religinės nesantaikos kurstymo“, jį susiaurinant, kad būtų išvengta savavališko persekiojimo, kuriuo pažeidžiamos žmogaus teisių normos, taip pat Baudžiamojo kodekso 274 straipsnį, pagal kurį plačiąja prasme draudžiama „skleisti žinomai klaidingą informaciją“, ir paleisti aktyvistus, žurnalistus ir kitus svarbius asmenis, kurie šiuo metu yra sulaikyti pagal šiuos straipsnius;
6. primygtinai ragina Kazachstano vyriausybę nutraukti represalijas prieš nepriklausomas profesines sąjungas ir panaikinti jų veiklos apribojimus, nutraukti profesinių sąjungų vadovų baudžiamąjį persekiojimą politiniu pagrindu ir panaikinti nuosprendžius Larissai Kharkovai, Nurbekui Kushakbaevui ir Aminui Eleusinovui ir leisti jiems valdžiai nesikišant ir nepriekabiaujant atnaujinti savo profesinių sąjungų veiklą; taip pat primygtinai ragina vyriausybę spręsti Europos Parlamentui susirūpinimą keliantį klausimą dėl baudžiamojo tyrimo prieš Erlaną Baltabay ir persvarstyti 2014 m. Profesinių sąjungų įstatymą ir 2015 m. Darbo kodeksą, kad jie atitiktų Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) standartus;
7. primygtinai ragina Kazachstano vyriausybę įgyvendinti JT specialiojo pranešėjo teisių į taikių susirinkimų ir asociacijų laisvę klausimais rekomendacijas ir persvarstyti Visuomenės asociacijų įstatymą bei finansavimo sąlygas;
8. primygtinai ragina Kazachstano vyriausybę nutraukti visų formų savavališką kalinimą, represalijas ir priekabiavimą prie žmogaus teisių aktyvistų, pilietinės visuomenės organizacijų ir politinių opozicijos judėjimų, įskaitant tikruosius ar numanomus DVK partijos rėmėjus;
9. primygtinai ragina Kazachstano vyriausybę persvarstyti žiniasklaidos ir informacijos įstatymo pakeitimus, kurie įsigaliojo šiais metais, paskelbti moratoriumą straipsnio dėl šmeižto taikymui, imtis visų reikiamų veiksmų, kad būtų panaikinti atitinkami naujojo baudžiamojo kodekso straipsniai, susiję su šmeižtu, nustatyti viršutinę civilinių ieškinių dėl garbės ir orumo įžeidimo ribą, nutraukti vyriausybę kritikuojančių žurnalistų persekiojimą ir represalijas prieš juos ir nutraukti informacijos blokavimą tiek internete, tiek ne internete;
10. ragina imtis veiksmų reaguojant į JT Žmogaus teisių komiteto, JT darbo grupės nesankcionuoto sulaikymo klausimais ir Jungtinių Tautų specialiojo pranešėjo kankinimo klausimais pranešimus; ragina apsaugoti kankinimo aukas, suteikti joms tinkamą medicinos pagalbą ir tinkamai ištirti kankinimo atvejus; prašo nutraukti piktnaudžiavimą Interpolo ekstradicijos procedūromis ir nutraukti politinės opozicijos bauginimą; primygtinai ragina Kazachstano vyriausybę įvykdyti savo pažadus laikytis visiško nepakantumo kankinimams principo ir užtikrinti, kad įtarimai dėl kankinimų, įskaitant įtarimus dėl per Žanaozeno įvykius vykdytų kankinimų, būtų visapusiškai ištirti; ragina vyriausybę persvarstyti Iskandeio Yerimbetovo bylą remiantis JT darbo grupės nesankcionuoto sulaikymo klausimais išvadomis ir užtikrinti, kad įtarimai dėl kankinimų būtų tinkamai ištirti;
11. atkreipia dėmesį į Kazachstano tautų ir religijų įvairovę ir pabrėžia poreikį apsaugoti mažumas ir jų teises, visų pirma susijusias su kalbų vartojimu, religijos ar tikėjimo laisve, nediskriminavimu ir lygiomis galimybėmis; palankiai vertina taikų įvairių bendruomenių sambūvį Kazachstane; primygtinai ragina Kazachstaną nustoti persekioti žmones už teisėtą naudojimąsi sąžinės ir religijos laisve; reikalauja nedelsiant paleisti į laisvę asmenis, nuteistus dėl tikėjimo;
12. ragina valdžios institucijas kovoti su visų formų smurtu prieš moteris; taip pat ragina imtis veiksmų siekiant užtikrinti veiksmingus ir prieinamus pranešimų teikimo kanalus ir apsaugos priemones, kurias taikant atsižvelgiama į aukų poreikius ir paisoma konfidencialumo; primygtinai ragina panaikinti nebaudžiamumą ir imtis veiksmų, kad pažeidėjams būtų taikomos adekvačios baudžiamosios sankcijos;
13. primygtinai reikalauja, kad būtų visapusiškai gerbiamos LGBTI bendruomenės teisės; ragina Kazachstano vyriausybę užtikrinti, kad LGBTI bendruomenė nepatirtų jokios diskriminacijos;
14. ragina Kazachstaną visapusiškai įgyvendinti ESBO ir Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro tarptautinės stebėjimo misijos 2016 m. kovo 20 d. rinkimuose rekomendacijas, pagal kurias šalis vis dar turi daug ką nuveikti, kad įvykdytų savo ESBO įsipareigojimus dėl demokratinių rinkimų; primygtinai ragina Kazachstano valdžios institucijas vengti nepriklausomų kandidatų veiklos ribojimo; be to, primygtinai ragina paisyti piliečių rinkimų teisių;
15. primena, koks svarbus ES ir ESBO bendradarbiavimas siekiant pagerinti gerą demokratinio valdymo šalyje praktiką, visų pirma žmogaus teisių ir teisinės valstybės srityse; todėl primygtinai ragina Kazachstano valdžios institucijas išplėsti ESBO įgaliojimus šalyje, visų pirma atkurti ESBO centro Astanoje įgaliojimus, nes tai svarbi tolesnio ES ir Kazachstano bendradarbiavimo sąlyga;
16. ragina ES ir ypač Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) atidžiai stebėti pokyčius Kazachstane, prireikus išsakyti savo abejones Kazachstano valdžios institucijoms, pasiūlyti pagalbą ir reguliariai teikti ataskaitas Parlamentui; ragina ES delegaciją Astanoje ir toliau atlikti aktyvų vaidmenį stebint padėtį ir kelti žodžio laisvės klausimą visuose atitinkamuose dvišaliuose susitikimuose; primygtinai ragina EIVT aktyviai dalyvauti teismo procesų stebėjimo misijose, stebėti politiniu požiūriu opius teismo procesus ir politiškai motyvuotą baudžiamąjį persekiojimą, taip pat stebėti, kad visiems būtų užtikrinta teisė į teisingą bylos nagrinėjimą;
17. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES specialiajam įgaliotiniui Vidurinėje Azijoje, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Kazachstano vyriausybei ir parlamentui.
– atsižvelgdamas į ankstesnes rezoliucijas dėl Irano, ypač į 2018 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl Irano, visų pirma Nasrin Sotoudeh atvejo(1), ir 2016 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl ES strategijos Irano atžvilgiu po susitarimo dėl branduolinės programos(2),
– atsižvelgdamas į 2019 m. vasario 4 d. Tarybos išvadas dėl Irano,
– atsižvelgdamas į 2019 m. sausio 30 d. specialiojo pranešėjo žmogaus teisių padėties Irano Islamo Respublikoje klausimais ataskaitą ir jo 2018 m. lapkričio 29 d. pareiškimą dėl Irano,
– atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 17 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją dėl žmogaus teisių padėties Irano Islamo Respublikoje,
– atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,
– atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, kurio šalis yra Iranas,
– atsižvelgdamas į Irano prezidento pasirašytą Piliečių teisių chartiją,
– atsižvelgdamas į ES gaires dėl žmogaus teisių gynėjų,
– atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 29 d. Jungtinių Tautų žmogaus teisių ekspertų pareiškimą „Iranas privalo apsaugoti moterų teisių gynėjus“,
– atsižvelgdamas į ES gaires dėl mirties bausmės, ES kovos su kankinimu ir kitokiu žiauriu, nežmonišku ar žeminančiu elgesiu ir baudimu gaires ir ES žmogaus teisių gaires dėl saviraiškos laisvės internete ir realiame gyvenime,
– atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 12 d. Tarybos sprendimą dėl ribojamųjų priemonių pratęsimo dar 12 mėnesių reaguojant į sunkius žmogaus teisių pažeidimus Irane,
– atsižvelgdamas į Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) atstovo spaudai 2019 m. kovo 12 d. pareiškimą dėl nuosprendžio iranietei žmogaus teisių srities teisininkei Nasrin Sotoudeh,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,
A. kadangi žmogaus teisių gynėjai, žurnalistai, teisininkai ir interneto aktyvistai Irane ir toliau patiria priekabiavimą, savavališkus sulaikymus, kalinimą ir persekiojimą už savo darbą; kadangi Irano žvalgybos ministerija ir kitos pajėgos pastaraisiais mėnesiais pradėjo nežabotą plataus masto susidorojimą su pilietine visuomene;
B. kadangi 2016 m. spalio 25 d. rezoliucijoje dėl ES strategijos Irano atžvilgiu po susitarimo dėl branduolinės programos pabrėžiama, kad palaikant ES ir Irano santykius svarbu laikytis ES žmogaus teisių gairių, įskaitant gaires dėl žmogaus teisių gynėjų;
C. kadangi garsi žmogaus teisių srities teisininkė Nasrin Sotoudeh neseniai nuteista kalėti mažiausiai septynerius metus; kadangi vykstant dviem teismo procesams pranešta, kad bendra jai skirta bausmė gali būti gerokai ilgesnė, nors tiksli jai skirto įkalinimo trukmė tebėra neaiški; kadangi atrodo, kad tikroji jos įkalinimo priežastis yra jos vykdytas taikus žmogaus teisių gynimas Irane; kadangi jos teismo procesai vyko nesilaikant pagrindinių tarptautinių tinkamo teisinio proceso standartų;
D. kadangi Nasrin Sotoudeh vyras Reza Khandan buvo sulaikytas dėl to, kad palaikė moteris, taikiai protestavusias prieš priverstinį hidžabo dėvėjimą, ir reikalavo paleisti žmoną iš kalėjimo; kadangi 2019 m. sausio mėn. Teherano revoliucinis teismas skyrė jam šešerių metų kalėjimo bausmę;
E. kadangi 2018 m. sausį ir vasarį aplinkosaugos aktyvistai Taher Ghadirian, Niloufar Bayani, Amirhossein Khaleghi, Houman Jokar, Sam Rajabi, Sepideh Kashani, Abdolreza Kouhpayeh ir Morad Tahbaz, atstovaujantys Persijos laukinės gamtos paveldo fondui, sulaikyti be teisės susisiekti su advokatu ir pastarosiomis savaitėmis buvo teisiami teismo procesuose, kurie neatitiko teisingo bylos nagrinėjimo standartų; kadangi dar vienas grupės narys, Irano ir Kanados universitetų profesorius Kavous Seyed-Emami, praėjusiais metais mirė kalinimo įstaigoje paslaptingomis aplinkybėmis;
F. kadangi 2018 ir 2019 m. sulaikyti profesinių sąjungų aktyvistai Esmaeil Bakhshi, Sepideh Gholian ir Mohammad Habibi, vadovavę protestams dėl darbuotojų ir mokytojų teisių; kadangi žmogaus teisių gynėja Maryam Akbari Monfared 2010 m. nuteista 15 metų kalėjimo už vadinamąjį priešiškumą Dievui ir atsisakyta jai suteikti medicininę priežiūrą, nors ji serga įvairiomis ligomis;
G. kadangi aktyvistai Arash Sadeghi, Narges Mohammadi ir Farhad Meysami gavo ilgas kalėjimo bausmes už kampanijas dėl moterų teisių, mirties bausmės panaikinimo ir žmogaus teisių;
H. kadangi Irano teismai nuolat neužtikrina teisingo bylos nagrinėjimo ir naudojasi kankinimu išgautais prisipažinimais kaip įrodymais teisme; kadangi valdžios institucijos ir toliau žmogaus teisių veiklą laiko kriminaline ir naudojasi Irano baudžiamojo proceso kodekso 48 straipsniu, kad apribotų sulaikytųjų teises gauti teisinę konsultaciją; kadangi nėra nepriklausomų mechanizmų, kuriais būtų užtikrinama teismų atskaitomybė;
I. kadangi taikant nuolatinę dvigubą ES šalies ir Irano pilietybę turinčių asmenų, be kita ko, Jungtinės Karalystės ir Irano pilietybę turinčios Nazanin Zaghari-Ratcliffe, sulaikymo praktiką po sulaikymo asmuo ilgai kalinamas vienutėje ir tardomas, nevykdomas tinkamas procesas ir skiriamos ilgos kalėjimo bausmės, remiantis neaiškiais ir nekonkrečiais su nacionaliniu saugumu ir šnipinėjimu susijusiais kaltinimais, taip pat vykdomos valstybės remiamos įkalintų asmenų šmeižto kampanijos;
J. kadangi daugybe atvejų pranešama apie nežmoniškas ir žeminančias sąlygas kalėjimuose ir galimybių gauti tinkamą medicininę priežiūrą sulaikymo metu stoką Irane – visa tai pažeidžia Jungtinių Tautų standartines minimalias elgesio su kaliniais taisykles;
K. kadangi, turimais duomenimis, Iranas 2018 m. įvykdė mirties bausmę 273 žmonėms – tai antra šalis pagal tais metais įvykdytų bausmių skaičių pasaulyje, kaip nurodyta Irano žmogaus teisių NVO ataskaitoje;
L. kadangi 2018 m. tūkstančiai žmonių dalyvavo taikiose demonstracijose ir streikuose protestuodami prieš tai, kad nemokami atlyginimai, prieš prastas darbo sąlygas, korupciją, politines represijas ir kitas jų skriaudas; kadangi valdžios institucijos sulaikė šimtus protestuotojų ir daug jų nuteisė ilgomis kalėjimo bausmėmis ir plakimo bausmėmis;
M. kadangi Irano teisminės institucijos ir toliau vykdo susidorojimą su taikiais moterų teisių gynėjų, protestuojančių prieš privalomą hidžabo dėvėjimą, pasipriešinimo veiksmais; kadangi 2018 m. dėl protestų sulaikytos mažiausiai 39 moterys, o dar 55 moterys įkalintos už moterų teisių veiklą;
N. kadangi Irane užgniaužiama spaudos laisvė tiek internete, tiek ne internete, susirinkimų laisvė ir minties laivė;
O. kadangi Irano valdžios institucijos sistemingai taikosi į žurnalistus, įskaitant tuos, kurie dirba BBC žinių persų kalba tarnybai, ir jų šeimas, naudodamosi baudžiamųjų veikų tyrimais, taikydamos turto įšaldymo priemones, vykdydamos savavališkus sulaikymus, kalinimą, sekimą, priekabiavimą ir skleisdamos melagingą, piktavališką ir šmeižikišką viešą informaciją; kadangi šiuo metu Irane kalinami mažiausiai aštuoni žurnalistai;
P. kadangi Irano prezidentas Hassan Rouhani 2016 m. gruodį pasirašė Piliečių teisių chartiją; kadangi ši chartija nėra teisiškai privaloma;
Q. kadangi religinių ir etninių mažumų nariai, įskaitant bahajų tikėjimo ir azerbaidžaniečių, kurdų, arabų ir beludžių bendruomenių narius, sunitus, krikščionis ir ateistus, patiria diskriminaciją Irane įsidarbinimo, švietimo, religijos išpažinimo laisvės ir politinės veiklos srityse;
1. ragina Irano valdžios institucijas nedelsiant ir besąlygiškai paleisti visus žmogaus teisių gynėjus, sąžinės kalinius ir žurnalistus, kurie buvo sulaikyti ir nuteisti vien dėl to, kad naudojosi savo teise į saviraiškos laisvę ir taikų susirinkimą; pabrėžia, kad Irano valdžios institucijos visais atvejais privalo užtikrinti, kad žmogaus teisių gynėjai, teisininkai ir žurnalistai galėtų atlikti savo darbą nepatirdami grasinimų, bauginimų ir kliūčių;
2. pakartoja savo raginimą Irano vyriausybei nedelsiant ir besąlygiškai paleisti Sacharovo premijos laureatę Nasrin Sotoudeh ir giria ją už drąsą ir ryžtą ginti žmogaus teises ir moterų teises Irane; laiko visiškai nesąžiningą Nasrin Sotoudeh bylos nagrinėjimą ir jos nuteisimą didžiuliu teisingumo pažeidimu ir palankiai vertina EIVT atstovo spaudai 2019 m. kovo 12 d. pranešimą šiuo klausimu;
3. ragina Irano valdžios institucijas iš dalies pakeisti šalies Baudžiamojo proceso kodekso 48 straipsnį, siekiant užtikrinti, kad visi ginamieji turėtų teisę pasirinkti teisininką, kuris jiems atstovautų, ir į sąžiningą bylos nagrinėjimą pagal Irano prisiimtus įsipareigojimus, susijusius su Tarptautiniu pilietinių ir politinių teisių paktu;
4. primygtinai ragina Irano valdžios institucijas užtikrinti visų sulaikytųjų saugumą ir gerovę, įskaitant galimybes gauti tinkamą medicininę priežiūrą; taip pat ragina atlikti nepriklausomą Kavouso Seyedo Emami mirties sulaikymo įstaigoje tyrimą ir įtarimų, kad kiti sulaikyti aktyvistai kankinami, tyrimus ir smerkia tikslingo atsisakymo suteikti medicininę priežiūrą politiniams kaliniams praktiką;
5. ragina Irano valdžios institucijas skubiai nutraukti žurnalistų, interneto aktyvistų ir jų šeimų sekimą, sulaikymus, priekabiavimą prie jų ir jų persekiojimą ir panaikinti interneto cenzūrą; ragina sukurti aplinką, kurioje būtų toleruojama žodžio laisvė ir spaudos laisvė tiek internete, tiek ne internete;
6. ragina Irano vyriausybę bendradarbiauti su Jungtinių Tautų specialiuoju pranešėju žmogaus teisių padėties Irane klausimais, be kita ko, leisti jam atvykti į šalį;
7. ragina ES valstybes nares ir ES institucijas ir toliau kelti klausimus Irano kolegoms apie sulaikytus žmogaus teisių gynėjus ir iškelti tuos klausimus per kitą Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos posėdį Ženevoje;
8. ragina EIVT ir toliau įtraukti žmogaus teisių klausimus, ypač žmogaus teisių gynėjų padėties klausimus, į ES ir Irano aukšto lygio dialogą; taip pat ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai dar kartą viešai patvirtinti, kad pagarba žmogaus teisėms yra esminė ES ir Irano santykių plėtojimo sąlyga;
9. primygtinai ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę išnagrinėti galimybes užmegzti oficialų dialogą žmogaus teisių klausimais su Iranu pagal ES gaires dėl dialogų žmogaus teisių klausimais su trečiosiomis šalimis;
10. primygtinai prašo ES pareigūnų raginti Irano valdžios institucijas užtikrinti sulaikytų žmogaus teisių aktyvistų saugumą ir gerovę ir atlikti visapusiškus kankinimų, apie kuriuos pranešama, tyrimus;
11. primygtinai ragina visas valstybes nares, turinčias diplomatines atstovybes Teherane, naudoti ES gairėse dėl žmogaus teisių gynėjų numatytus mechanizmus, siekiant remti ir apsaugoti tuos asmenis, be kita ko, daryti viešus pareiškimus, imtis diplomatinių veiksmų, stebėti teismo procesus ir lankyti kalinius;
12. primygtinai ragina Iraną nutraukti moterų teisių gynėjų, įskaitant tuos, kurie taikiai protestavo prieš privalomą hidžabo dėvėjimą, darbo kriminalizavimą ir ragina panaikinti šią diskriminacinę ir žeminančią praktiką;
13. ragina Irano vyriausybę apsaugoti visų religinėms ir etninėms mažumoms priklausančių asmenų teises ir kovoti su bet kokios formos jų diskriminacija;
14. palankiai vertina neteisėtos narkotikų prekybos įstatymo pakeitimus, pagal kuriuos rečiau taikoma mirties bausmė, ir ragina peržiūrėti visus mirties nuosprendžius, siekiant užtikrinti, kad atitinkami teismo procesai vyktų laikantis tarptautinių standartų; ragina Irano valdžios institucijas nedelsiant paskelbti mirties bausmės taikymo moratoriumą – tai būtų žingsnis jos panaikinimo link;
15. rekomenduoja nusiųsti Žmogaus teisių pakomitečio ad hoc delegaciją į Iraną prieš pasibaigiant dabartinei teisėkūros kadencijai, kad ji aplankytų įkalintus žmogaus teisių gynėjus ir surengtų būtinus susitikimus su Irano valdžios institucijomis;
16. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos išorės veiksmų tarnybai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Irano Islamo Respublikos aukščiausiajam vadovui, Irano Islamo Respublikos prezidentui ir Irano Medžliso nariams.
– atsižvelgdamas į savo 2007 m. kovo 15 d. rezoliuciją dėl Gvatemalos(1), 2012 m. gruodžio 11 d. rezoliuciją dėl Tarybos sprendimo dėl Susitarimo, kuriuo steigiama Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Centrinės Amerikos asociacija, sudarymo projekto(2) ir 2017 m. vasario 16 d. rezoliuciją dėl Gvatemalos, ypač dėl žmogaus teisių gynėjų padėties(3),
– atsižvelgdamas į savo Žmogaus teisių pakomitečio 2016 m. vasario mėn. vizitą į Meksiką ir Gvatemalą bei jo galutinę ataskaitą,
– atsižvelgdamas į savo Delegacijos ryšiams su Centrinės Amerikos šalimis ataskaitą, parengtą ryšium su jos vizitu į Gvatemalą ir Hondūrą, kuris vyko 2015 m. vasario 16–20 d.,
– atsižvelgdamas į savo Delegacijos ryšiams su Centrinės Amerikos šalimis ataskaitą, parengtą ryšium su jos vizitu į Gvatemalą, kuris vyko 2018 m. spalio 28 d. – lapkričio 1 d.,
– atsižvelgdamas į savo 2016 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl bendrovių atsakomybės už rimtus žmogaus teisių pažeidimus trečiosiose šalyse(4),
– atsižvelgdamas į 2014–2020 m. orientacinę daugiametę programą Gvatemalai ir jos įsipareigojimą padėti spręsti konfliktus, siekti taikos ir saugumo,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos paramos Gvatemalos teisingumo sektoriui programas, ypač SEJUST,
– atsižvelgdamas į ES žmogaus teisių gynėjų gaires ir ES strateginę programą žmogaus teisių srityje, kurioje įsipareigojama bendradarbiauti su žmogaus teisių gynėjais,
– atsižvelgdamas į ES 2018 m. Gvatemalai skirtą metinę veiksmų programą, kuria siekiama skatinti tvarų ir integracinį ekonomikos augimą Gvatemalos pasienio zonoje ir jos apylinkėse, taip pat remti Tarptautinės kovos su nebaudžiamumu Gvatemaloje komisijos (CICIG) įgaliojimų papildymą,
– atsižvelgdamas į 2017 m. rugpjūčio mėn. CICIG ir Gvatemalos Aukščiausiojo Teismo konsultacijų susitarimo pasirašymą,
– atsižvelgdamas į Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) atstovo spaudai 2018 m. rugsėjo 2 d. pareiškimą dėl Gvatemalos vyriausybės sprendimo neatnaujinti CICIG įgaliojimų,
– atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 6 d. JT darbo grupės dėl prievartinio ar nesavanoriško dingimo ir JT specialiojo pranešėjo tiesos, teisingumo, reparacijos ir pažeidimų nepasikartojimo užtikrinimo klausimais darbo grupės pirmininko bendrą laišką Gvatemalos Prezidentui,
– atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 10 d. JT vyriausiosios žmogaus teisių komisarės Michelle Bachelet pareiškimą dėl Gvatemalos vyriausybės sprendimo nepratęsti CICIG įgaliojimų,
– atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 6 d. JT vyriausiosios žmogaus teisių komisarės Michelle Bachelet pareiškimą dėl Gvatemalos įstatymo dėl nevyriausybinių vystymosi organizacijų,
– atsižvelgdamas į tarptautinės organizacijos „Human Rights Watch“ ataskaitą apie Gvatemalą,
– atsižvelgdamas į Gvatemalos Konstituciją,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,
A. kadangi daugiausia dėl bendradarbiavimo tarp Gvatemalos generalinio prokuroro ir JT remiamos Tarptautinės Komisijos kovos su nebaudžiamumu Gvatemaloje komisijos (angl. CICIG), kuri įsteigta 2007 m. siekiant ištirti organizuotą nusikalstamumą ir sustiprinti vietos lygmens pastangas stiprinti teisinę valstybę, Gvatemala ir toliau darė tam tikrą pažanga vykdant baudžiamąjį persekiojimą už žmogaus teisių pažeidimus ir korupcijos atvejus;
B. kadangi per pastaruosius keletą metų Gvatemaloje padaugėjo žmogaus teisių gynėjų nužudymo atvejų ir išpuolių prieš organizacijas ir bendruomenes, dirbančias ekonominių, socialinių, kultūrinių ir aplinkos teisių srityje; kadangi, remiantis Žmogaus teisių gynėjų apsaugos Gvatemaloje padalinio (UDEFEGUA) ataskaita, 2018 m. bendras išpuolių prieš žmogaus teisių gynėjus ir čiabuvius skaičius, ypač prieš dirbančius su žemės ir teritorinėmis teisėmis, skaičius buvo 391, įskaitant 147 kriminalizavimo ir 26 nužudymo atvejus, t. y. 136 % daugiau, palyginti su 2017 m.;
C. kadangi žmogaus teisių gynėjai taip pat susiduria su grasinimais, bauginimu, niekinimu, privačių subjektų ir Gvatemalos valdžios institucijų vykdomomis šmeižto kampanijomis ir teisminiu persekiojimu; kadangi piktnaudžiavimas baudžiamosiomis procedūromis, taikomomis žmogaus teisių gynėjams, siekiant užkirsti kelią jų darbui arba juos už jį nubausti, vis dar kelia susirūpinimą;
D. kadangi išpuolių prieš žurnalistus skaičius taip pat kelia didelį susirūpinimą – 2017 m. įvykdyta 93 išpuolių, įskaitant keturis nužudymus; kadangi, atsižvelgiant į tai, kad žiniasklaida sutelkta į kelių bendrovių rankas, nepriklausomos žiniasklaidos priemonės ir žurnalistai vis dar patiria išpuolius ir grasinimus;
E. kadangi smurtas prieš moteris tebėra didelė problema Gvatemaloje, kaip matyti iš to, kad smurtiniai moterų mirties atvejai išaugo 8 % ir sudaro 662 atvejus; kadangi 2017 m. minint Tarptautinę moters dieną žuvo 41 mergaitė, nes jos buvo užrakintos po protesto prieš smurtinį prižiūrėtojų elgesį, valstybės valdomuose vaikų namuose kilus gaisrui; kadangi nebaudžiamumo už nusikaltimus lygis Gvatemaloje yra 97 proc.;
F. kadangi nuo 2007 m. Gvatemalos vyriausybės kvietimu ir glaudžiai bendradarbiaudama su šalies nacionalinėmis institucijomis, CICIG kovoja su korupcija ir nebaudžiamumu, siekdama nustatyti valstybei nepavaldžias institucijas ir padėti jas išardyti, taip pat prisidėjo prie šalies teisminių ir saugumo institucijų gebėjimų stiprinimo;
G. kadangi, keturis kartus pratęsus CICIG dvejų metų kadenciją, Gvatemalos vyriausybė paprašė JT generalinio sekretoriaus vėl pratęsti jos įgaliojimus iki 2019 m. rugsėjo mėn., ir tokiu būdu toliau sustiprino valdymą, pasiremdama didelį poveikį turinčiais CICIG tyrimais ir remdama teisinės valstybės principų laikymąsi Gvatemaloje, taip pat stiprino savo laimėjimus reikšmingai mažinant korupciją ir kovojant su nevalstybinių subjektų, turinčių ryšių su valstybe (CIACS), nebaudžiamumu;
H. kadangi 2018 m. balandžio mėn. CICIG ir Viešųjų reikalų ministerija pateikė naujų tyrimų, susijusių su neteisėtu valdančiosios FCN partijos finansavimu rinkimų kampanijos metu, rezultatus; kadangi 2018 m. liepos mėn. Aukščiausiasis Teismas planavo atlikti tyrimą dėl prezidento Jimmy Moraleso veiklos, susijusios su neteisėtu jo rinkimų kampanijos finansavimu;
I. kadangi 2018 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje Gvatemalos vyriausybė pranešė, kad nuo 2019 m. rugsėjo mėn. CICIG bus panaikinta; kadangi netrukus po to vyriausybė taip pat uždraudė CICIG direktoriui Ivánui Velásquezui grįžti į šalį, o vėliau atšaukė vizas vienuolikai CICIG darbuotojų, kurie tyrė aukšto lygio korupcijos atvejus; kadangi 2019 m. sausio mėn. vyriausybė vienašališkai atšaukė susitarimą su JT dėl CICIG ir šis sprendimas iškart įsigaliojo ir paprašė, kad CICIG darbuotojai išvyktų iš šalies; kadangi Ivánui Velásquezui taip pat pateikti kaltinimai ir prieš jį nuolat vykdomos šmeižto kampanijos;
J. kadangi šios priemonės Gvatemalos Konstitucinio Teismo buvo užginčytos ir panaikintos; kadangi Konstitucinis Teismas vienbalsiai nusprendė, kad vyriausybė turėjo leisti Ivánui Velásquezui patekti į šalį; kadangi vyriausybė šiuos sprendimus ignoravo; kadangi Kongresas parengė ieškinį, nukreiptą prieš Konstitucinį Teismą ir jo narius, ir dėl to kilo akivaizdi kolizija su teisinės valstybės principu;
K. kadangi dėl reformų įstatymo projektas Nr. 5377, kuriuo iš dalies keičiamas Nacionalinio susitaikymo įstatymas ir kurį per 2019 m. kovo mėn. pradžioje vykusį antrąjį iš trijų svarstymų priėmė Kongresas, suteiktų amnestiją visoms šalies saugumo pajėgoms ir asmenims, veikusiems vyriausybės vardu, už nusikaltimus, įskaitant nusikaltimus žmoniškumui, pvz., kankinimus, priverstinį dingimą ir genocidą; kadangi JT vyriausiasis žmogaus teisių komisarė ir Amerikos šalių žmogaus teisių komisija (angl. IACHR) išreiškė susirūpinimą dėl įstatymo projekto ir paragino nekeisti galiojančios teisės;
L. kadangi, remiantis IACHR duomenimis, reformų įstatymo projektas Nr. 5377 neatitinka Gvatemalos tarptautinių įsipareigojimų, tariamai pažeidžia tarptautinę teisę ir pažeidžia Gvatemalos Konstitucijos 171 straipsnio g punktą, nes visi kalėjime esantys asmenys, kurie buvo pripažinti kaltais dėl politinių nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui, įvykdytų ginkluoto konflikto metu, ir buvo nuteisti už juos, būtų išlaisvinti praėjus kelioms valandoms po šio įstatymo projekto patvirtinimo;
M. kadangi Gvatemaloje žmonėms tenka patirti itin didelį nesaugumą ir kadangi pastaraisiais metais smarkiai susilpnėjo Nacionalinė civilinė policija; kadangi būta pareiškimų apie su CICIG bendradarbiavusių tyrėjų, teisėjų, prokurorų ir teisminių institucijų darbuotojų bauginimą ir grasinimus jiems;
N. kadangi galimybė kreiptis į teismą, kalinimo sąlygos, policijos elgesys ir įtarimai dėl kankinimų, problemos, kurias apsunkina plačiai paplitusi korupcija, slapti susitarimai bei nebaudžiamumas ir toliau kelia didelį susirūpinimą;
O. kadangi Gvatemalos žmogaus teisių ombudsmenas, kurio biudžetas buvo sumažintas, prokuratūra ir teismai ėmėsi svarbių veiksmų, siekdami kovoti su nebaudžiamumu ir pripažinti žmogaus teises; kadangi Gvatemalos valdžios institucijos deda pastangas siekdamos pakenkti kovai su korupcija, nebaudžiamumu ir pakenkti teisinės valstybės principui;
P. kadangi, Gvatemalos žmogaus teisių gynėjų apsaugos padalinio (UDEFEGUA) duomenimis, nukentėję nuo išpuolių asmenys dažniausiai buvo čiabuvių lyderiai, kurie gynė teisę į žemę ir teritoriją; kadangi JT specialusis pranešėjas išreiškė susirūpinimą dėl čiabuvių tautų teisių, gavęs skundų dėl hidroelektrinių, kasybos ir žemės ūkio pramonės projektų, kurių licencijos ir veikla lėmė čiabuvių tautų teisių pažeidimus; kadangi JT specialusis pranešėjas taip pat teigė, jog susirūpinimą kelia tai, kad bendruomenių taikius protestus valstybė ir susijusios trečiosios šalys laiko kriminaliniais konfliktais, darančiais poveikį visuomenės saugumui; kadangi Aura Lolita Chávez, Gvatemalos čiabuvių aplinkos apsaugos gynėja ir 2017 m. Europos Parlamento Sacharovo premijos finalininkė, paliko šalį po to, kai patyrė smarkius išpuolius, grasinimus nužudyti bei garbės ir orumo įžeidimus, ir jei ji grįžtų, jos atžvilgiu vyktų įvairūs teisminiai procesai;
Q. kadangi 2018 m. spalio 9 d. nacionalinės policijos pajėgų (PNC) riaušių malšinimo padalinio pareigūnai, be kitų asmenų, užpuolė mikroregiono Ixquisis taikaus pasipriešinimo judėjimo narius ir sužeidė šešis protestuotojus;
R. kadangi Švedijos ambasadorius Gvatemaloje paskelbtas persona non grata (vėliau šią deklaraciją panaikino Konstitucinis Teismas) dėl to, kad tariamai rėmė Tarptautinės kovos su nebaudžiamumu Gvatemaloje komisijos (CICIG) darbą;
S. kadangi 2019 m. birželio 16 d. ir rugpjūčio 11 d. Gvatemaloje planuojama surengti visuotinius ir prezidento rinkimus;
T. kadangi siekis kurti ir stiprinti demokratiją ir teisinę valstybę bei pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms turi būti neatskiriama ES išorės politikos dalis, įskaitant ir Europos Sąjungos ir Centrinės Amerikos šalių asociacijos susitarimą, sudarytą 2012 m.; kadangi šis susitarimas apima demokratijos sąlygą, kuri yra svarbiausias šio susitarimo elementas; kadangi pagal gaunamos ES dvišalės paramos vystymuisi dydį Gvatemala yra trečia Centrinėje Amerikoje: 2014–2020 m. laikotarpiu ši parama siekia 167 mln. EUR ir ypatingas dėmesys ją teikiant skiriamas aprūpinimui maistu, konfliktų sprendimui, taikai, saugumui ir konkurencingumui;
1. reiškia didelį susirūpinimą dėl išaugusio nužudymų ir smurto veiksmų skaičiaus, taip pat dėl to, kad visi piliečiai nėra saugus, o konkrečiau, moterys ir žmogaus teisių gynėjai; primena, kokia svarbi nepriklausoma ir veiksminga teisingumo sistema ir kad reikia nutraukti nebaudžiamumą; apgailestauja, kad Gvatemalos vyriausybė ir toliau pažeidinėja teisinės valstybės principą ir valdžių padalijimo principą; primena, kad svarbiausi liberaliosios demokratijos principai yra valdžių padalijimo ir teisinės valstybės principai;
2. ragina Gvatemalos valdžios institucijas nutraukti visus Gvatemalos pilietinės visuomenės, visų pirma žmogaus teisių organizacijų, bauginimo veiksmus, laikytis konstitucinės tvarkos ir užtikrinti visų Gvatemalos gyventojų pagrindines teises; pabrėžia, kad energinga pilietinė visuomenės yra būtina, siekiant, kad valstybė būtų labiau atskaitinga, reaguojanti, įtrauki ir veiksminga visais lygmenimis, taigi ir labiau teisėta; pakartoja, kad reikia remti ir stiprinti visas institucijas, ginančias konstitucinę demokratiją ir žmogaus teises Gvatemaloje; primena, kad būtina užtikrinti nepriklausomas teismines institucijas ir gerbti jų nepriklausomumą, taip pat užtikrinti nešališką teisės sistemą; pabrėžia, kad tai būtina siekiant konsoliduoti kovos su korupcija ir nebaudžiamumu pastangas; mano, kad dėl įtarimų, jog ikiteisminių tyrimų teisėjai, teisėjai ir prokurorai buvo bauginami ir jiems buvo grasinama, turi būti nedelsiant imamasi veiksmų siekiant apsaugoti šalies teismines institucijas ir jų atstovus; primygtinai ragina Gvatemalos vykdomąsias institucijas nedelsiant užtikrinti teisėjų nepriklausomumą, taip pat užtikrinti spaudos ir žiniasklaidos laisvę;
3. yra įsitikinęs, kad Tarptautinė kovos su nebaudžiamumu Gvatemaloje komisija (CICIG) atliko itin svarbų vaidmenį Gvatemaloje ir kad jos darbas kovojant su nebaudžiamumu ir korupcija bei rengiant tyrimus teisminiams nagrinėjimams, kuriuos turi vykdyti Gvatemalos institucijos, yra itin svarbus siekiant užtikrinti teisinės valstybės principo laikymąsi; reiškia didelį susirūpinimą dėl dabartinės padėties, kurią patiria CICIG Gvatemaloje, ir prašo Gvatemalos vyriausybės nutraukti visus neteisėtus išpuolius prieš CICIG ir šios komisijos nacionalinius ir tarptautinius darbuotojus;
4. šiomis aplinkybėmis palankiai vertina 2018 m. rugsėjo mėn. Komisijos įgyvendinimo sprendimą paremti pratęstus CICIG įgaliojimus, papildomai iš Vystomojo bendradarbiavimo priemonės skiriant 5 mln. EUR Gvatemalos 2018 m. metinei veiksmų programai; ragina Komisiją išmokėti šiuo 5 mln. EUR nedelsiant, kaip sutarta, ir toliau tęsti visas patvirtintas programas su CICIG; prašo Komisijos būti pasirengus tęsti bendradarbiavimą su CICIG ir ją finansuoti po 2019 m. rugsėjo mėn., taip pat aktyviai remia šį pratęsimą;
5. yra įsitikinęs, kad pasiūlytas Nacionalinio susitaikymo įstatymo pakeitimas kelia didelę grėsmę teisinės valstybės principui Gvatemaloje ir labai pakenktų svarbiai pažangai, pasiektai nacionaliniams teismams vykdant kovos su nebaudžiamumu darbą; pritaria JT vyriausiosios komisarės nuomonei, kad žmogaus teisių pažeidėjų, nusikaltimų žmogiškumui vykdytojų ir karo nusikaltėlių amnestija, numatyta pagal šį įstatymą, paskatins dar didesnį smurtą šalyje; pažymi, kad toks veiksmas galėtų paskatinti paleistų kalinių atsakomuosius veiksmus, kurie galėtų lemti visuomenės destabilizavimą; todėl primygtinai ragina Gvatemalos Kongresą nepriimti minėto įstatymo;
6. ragina atlikti nepriklausomą tyrimą vadovaujant Jungtinėms Tautoms, kuris turėtų atspindėti galutinį Tarptautinės kovos su nebaudžiamumu Gvatemaloje komisijos (CICIG) darbo poveikį teisingumo sistemai Gvatemaloje ir šios komisijos indėlį į šalies politinį stabilumą, taip pat susitarimo, pasirašyto tarp CICIG ir Aukščiausiojo rinkimų teismo, rezultatą;
7. yra susirūpinęs dėl pasiūlyto Įstatymo dėl nevyriausybinių vystymosi organizacijų; prašo Gvatemalos Kongreso, vadovaujantis JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro techninėmis rekomendacijomis, nepriimti šio įstatymo, kuris, jei būtų priimtas, galėtų varžyti NVO išraiškos laisvę ir susirinkimų laisvę, galėtų varžyti jų galimybes gauti finansavimą ir susiaurintų jų apibrėžtį, o tai apribotų šių organizacijų veiklos sritį ir trukdytų jų veiklai, taip pat galėtų sudaryti sąlygas savavališkai jas uždrausti; primena Gvatemalos valdžios ir kitoms institucijoms, kad reikia sukurti ir išlaikyti saugią ir palankią aplinką NVO, kad jos galėtų laisvai reikšti savo nuomonę ir vykdyti savo darbą visos visuomenės naudai;
8. yra susirūpinęs dėl skundų, pateiktų dėl to, kad nebūta laisvų, išankstinių ir informacija pagrįstų konsultacijų (TDO konvencija Nr. 169); primena JT specialiojo pranešėjo rekomendaciją, kad turėtų būti visapusiškai paisoma čiabuvių tautų teisių, kaip numatyta pagal tarptautinius standartus, o tai apima teisę į laisvas, išankstines ir informacija pagrįstas konsultacijas; primena, kad nacionalinės ir tarptautinės korporacijos yra tiesiogiai įpareigotos sutartimis ir pagal kitas nacionalines ir tarptautines taisykles dėl žmogaus teisių ir aplinkos apsaugos teisių, ir šie įpareigojimai apima visas jų vertės grandines, ir kad, jei nustatoma, kad įmonės lėmė žalą arba prie jos prisidėjo, jos turi užtikrinti veiksmingą žalos atlyginimo nukentėjusiems asmenims ir bendruomenėms procesą arba tame procese dalyvauti; pažymi, kad tai apima restituciją, kompensaciją, reabilitaciją ir garantiją, kad žala nepasikartos; primena, kad vyriausybės yra įpareigotos ginti žmogaus teises ir patraukti šių teisių pažeidėjus atsakomybėn;
9. pakartoją prašymą apsaugoti žmogaus teisių gynėjus, visų pirma moteris žmogaus teisių gynėjas; palankiai vertina veiksmus, kurių ligi šiol ėmėsi Europos ambasados ir ES delegacija Gvatemaloje, ir remia šiuos veiksmus; prašo, kad Europos Sąjunga palaikytų ir, jei reikia, intensyviau įgyvendintų projektus, kuriais siekiama remti nacionalinių ir tarptautinių organizacijų darbą Gvatemaloje;
10. pakartoja, kad Gvatemalos valdžios institucijos privalo paskelbti ir užtikrinti teisinį ir fizinį saugumą Sacharovo premijos finalininkei Lolitai Chávez, jei ji nuspręstų grįžti į savo gimtąją šalį;
11. primygtinai ragina, kad rinkimai Gvatemaloje įvyktų taikiai ir skaidriai ir kad visiems kandidatams būtų užtikrintas saugumas; pabrėžia, kad Aukščiausiasis rinkimų teismas privalo veikti nepriklausomai ir valstybės institucijos bei veikėjai privalo nesikišti į jo darbą; siūlo atsiųsti rinkimų ekspertų misiją iš ES;
12. apgailestauja, kad po daugiau nei 20 metų Gvatemalos taikos susitarimai vis dar neįgyvendinti ir iš tiesų net esama rizikos, kad jie bus nutraukti; primygtinai ragina visus nacionalinius ir tarptautinius subjektus padaryti viską, kad būtų paspartintas visiškas minėtų susitarimų įgyvendinimas; ragina Gvatemalos vyriausybę šiuo tikslu užtikrinti PNC ir kitų institucijų, pvz., CINRED, demokratinę ir politinę kontrolę ir profesionalizaciją, nacionalinę koordinaciją siekiant mažinti nelaimių riziką, kad būtų užkirstas kelias šių organizacijų militarizavimui ir humanitarinės pagalbos lėšų nukreipimui per armiją, nes tai neatitinka taikos susitarimų tikslų;
13. primena Gvatemalos vyriausybei, kad į ES ir Centrinės Amerikos šalių asociacijos susitarimą, kaip svarbiausias elementas, įrašyta žmogaus teisių sąlyga ir kad narystė gali būti sustabdyta, jei bus pažeista minėta sąlyga; prašo Europos Sąjungos ir jos valstybių narių pasinaudoti mechanizmais, numatytais minėtame asociacijos susitarime ir Politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarime, ir tvirtai paraginti Gvatemalą įgyvendinti plataus užmojo žmogaus teisių darbotvarkę ir kovoti su nebaudžiamumu;
14. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms, Gvatemalos Respublikos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui, Tarptautinei kovos su nebaudžiamumu Gvatemaloje komisijai (CICIG), Centrinės Amerikos ekonominės integracijos bendrosios sutarties nuolatiniam sekretoriatui (SIECA), Centrinės Amerikos Parlamentui bei Europos ir Lotynų Amerikos parlamentinės asamblėjos bendrapirmininkiams.
Jurisdikcija ir sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis bei tarptautiniu vaikų grobimu, pripažinimas ir vykdymas *
115k
38k
2019 m. kovo 14 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos reglamento dėl jurisdikcijos ir sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis bei tarptautiniu vaikų grobimu, pripažinimo ir vykdymo projekto (nauja redakcija) (15401/2018 – C8-0023/2019 – 2016/0190(CNS))
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2016)0411),
– atsižvelgdamas į savo 2018 m. sausio 18 d. poziciją(1),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 81 straipsnio 3 dalį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8-0023/2019),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 78c ir 78e straipsnius,
– atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A8-0056/2019),
1. pritaria Tarybos projektui;
2. ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;
3. ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Parlamento patvirtintą tekstą;
4. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
– atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 978/2012, kuriuo taikoma bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistema ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 732/2008(1),
– atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 607/2013, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 552/97, laikinai Mianmarui / Birmai neleidžiantis naudotis bendrosiomis tarifo privilegijomis(2), ir į savo 2013 m. gegužės 23 d. rezoliuciją dėl galimybės Mianmarui (Birmai) naudotis bendraisiais lengvatiniais muitų tarifais atnaujinimo(3),
– atsižvelgdamas į 2018 m. liepos mėn. vykusį dabartinio BLS reglamento laikotarpio vidurio vertinimą(4) ir Komisijos ataskaitą dėl Reglamento (ES) Nr. 978/2012 taikymo(5), prie kurios pridėtas 2018 m. spalio 4 d. Komisijos tarnybų darbinis dokumentas(6),
– atsižvelgdamas į 2016 m. sausio 28 d. ir 2018 m. sausio 19 d. Komisijos ataskaitas dėl bendrosios lengvatų sistemos 2014–2015 m.(7) ir 2016–2017 m.(8), kuriose vertinamas BLS poveikis, daugiausia dėmesio skiriant BLS + lengvatomis besinaudojančių šalių veiklos rezultatams,
– atsižvelgdamas į 2016 m. vasario 16 d. Tarptautinės prekybos (INTA) komiteto surengtą viešąjį klausymą dėl BLS, 2017 m. kovo 21 d. keitimąsi nuomonėmis dėl BLS + taikymo Šri Lankai ir 2018 m. vasario 19 d. įvykusį keitimąsi nuomonėmis dėl BLS reglamento įgyvendinimo,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 5 ir 21 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 208 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Europos ombudsmeno sprendimą byloje 1409/2014/MHZ dėl Europos Komisijos nesugebėjimo atlikti išankstinio ES ir Vietnamo laisvosios prekybos susitarimo poveikio žmogaus teisėms vertinimo(9),
– atsižvelgdamas į 2016 m. liepos 5 d. EP rezoliuciją dėl 2010 m. Parlamento rekomendacijų dėl socialinių ir aplinkosaugos standartų, žmogaus teisių ir įmonių socialinės atsakomybės įgyvendinimo(10),
– atsižvelgdamas į savo 2018 m. gruodžio 12 d. rezoliuciją dėl Metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2017 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje(11),
– atsižvelgdamas į savo 2017 m. balandžio 27 d. rezoliuciją dėl ES pavyzdinės iniciatyvos drabužių sektoriuje(12),
– atsižvelgdamas į savo 2017 m. birželio 14 d. rezoliuciją dėl Bangladešo tvarumo susitarimo įgyvendinimo dabartinės padėties(13),
– atsižvelgdamas į savanoriškos partnerystės susitarimus su konkrečiomis šalimis, pvz., Bangladešo tvarumo susitarimą ir Mianmaro (Birmos) darbuotojų teisių iniciatyvą,
– atsižvelgdamas į 2007 m. bendrą ES ir jos valstybių narių strategiją „ES pagalbos prekybai strategija: besivystančių šalių poreikiams, susijusiems su prekyba, skirtos ES paramos stiprinimas“,
– atsižvelgdamas į JT darnaus vystymosi tikslus (DVT) iki 2030-ųjų metų,
– atsižvelgdamas į pagrindines Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijas dėl vaikų darbo, priverstinio darbo, diskriminacijos ir asociacijų laisvės bei kolektyvinių derybų,
– atsižvelgdamas į 2016 m. gegužės 12 d. Tarybos išvadas dėl ES ir atsakingų pasaulinių vertės grandinių,
– atsižvelgdamas į 2017 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl tarptautinės prekybos ir ES prekybos politikos poveikio pasaulinėms vertės grandinėms(14),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį ir į 2002 m. gruodžio 12 d. Pirmininkų sueigos sprendimo dėl leidimo rengti pranešimus savo iniciatyva suteikimo tvarkos 1 straipsnio 1 dalies e punktą ir 3 priedą(15),
– atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto bei Vystymosi komiteto nuomones (A8-0090/2019),
A. kadangi ES pirmoji įgyvendino BLS sistemą 1971 m., atsižvelgdama į Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos (UNCTAD) rekomendaciją, pagal kurią pramoninės šalys teiktų visuotines, neabipusės ir nediskriminacinės prekybos lengvatas besivystančioms šalims, taip padėdamos joms gauti papildomų pajamų per tarptautinę prekybą siekiant sumažinti skurdą, skatinti gerą valdymą ir tvarų vystymąsi;
B. kadangi SESV sutarties 207 straipsnyje reikalaujama, kad ES prekybos politika būtų formuojama remiantis ES išorės politikos principais ir tikslais ir padėtų skatinti Sąjungos puoselėjamas vertybes, nurodytas ES sutarties 2 straipsnyje, taip pat siekti ES sutarties 21 straipsnyje nustatytų tikslų, t. y. stiprinti demokratiją ir teisinę valstybę, gerbti žmogaus teises, pagrindines laisves ir teises, užtikrinti lygybę, pagarbą žmogaus orumui ir aplinkos bei socialinių teisių apsaugą;
C. kadangi savo išvadose ES ombudsmenė teigė, kad: geras administravimas reiškia, jog laikomasi pagrindinių teisių ir jos gerbiamos; negali būti gero administravimo, jei nesilaikoma pagrindinių teisių; ES institucijos ir įstaigos visada turi apsvarstyti, ar jų veiksmai atitinka pagrindines teises, taip pat turi siekti skatinti žmogaus teisių laikymąsi šalyse partnerėse;
D. kadangi dabartinė BLS buvo nustatyta pagal Reglamentą (ES) Nr. 978/2012, priimtą remiantis SESV 207 straipsniu, pagal įprastą teisėkūros procedūrą su Europos Parlamentu, kuris pirmą kartą veikė kaip viena iš teisėkūros institucijų sprendžiant dėl BLS reglamento;
E. kadangi pagal BLS reglamento 40 straipsnį praėjus penkeriems metams nuo šio reglamento priėmimo, o tai turėtų reikšti, kad kitas BLS reglamentas turi būti priimtas iki 2022 m., Komisija turi pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai BLS reglamento taikymo ataskaitą, pagal kurią turėtų būti formuluojamas naujasis reglamentas; kadangi šis reglamentas galioja nuo 2014 m. sausio 1 d.; kadangi buvo atliktas išsamus nepriklausomas dabartinio reglamento veikimo vertinimas siekiant suteikti informacijos Komisijai atliekant peržiūrą, ir buvo parengtas konkrečių rekomendacijų sąrašas;
F. kadangi sistema apima tris priemones: bendrąją lengvatų sistemą, BLS + skatinamąją priemonę ir programą „Viskas, išskyrus ginklus“ (VIG); kadangi BLS lengvatomis besinaudojančioms šalims, kurios šiuo metu yra 18 šalių, taikomi sumažinti muitai, nustatyti 66 % visų ES kategorijų produktų; kadangi aštuonios BLS + šalys eksportuoja apie 66 % visų neapmuitinamų produktų kategorijų mainais už savo įsipareigojimą veiksmingai įgyvendinti 27 pagrindines tarptautines konvencijas, apimančias darbo teises, žmogaus teises, gerą valdymą ir aplinkos apsaugos problemas; kadangi 49 mažiausiai išsivysčiusioms šalims (MIŠ), kurioms taikoma VIG priemonė, visiems produktams, išskyrus ginklus ir amuniciją, suteikiama bemuitė prieiga prie ES; kadangi visos lengvatomis besinaudojančios šalys privalo laikytis tarptautinių konvencijų žmogaus teisių ir darbo teisių srityse pagal BLS reglamentą, o BLS + šalys taip pat privalo laikytis tarptautinių aplinkos ir gero valdymo konvencijų; kadangi tik pagal BLS + sistemą numatomas struktūrinis dialogas, kuriame vertinama, ar lengvatomis besinaudojančios šalys veiksmingai įgyvendina šias konvencijas; kadangi BLS lengvatomis besinaudojančios šalys taip pat turi sugebėti įgyvendinti tarptautinius standartus ir normas, įskaitant tinkamų teisės aktų rengimą, įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą, ypač teisės aktų, susijusių su teisinės valstybės principo užtikrinimu ir kova su korupcija;
G. kadangi pagrindiniai 2012 m. BLS reformos tikslai buvo didesnis dėmesys šalims, kurioms reikalinga pagalba – MIŠ ir kitoms mažas ir mažesnes pajamas gaunančioms šalims, pagrindinių tvaraus vystymosi ir gero valdymo principų skatinimas ir stabilumo bei nuspėjamumo didinimas, taip pat tikrumo verslo veiklos vykdytojams didinimas;
H. kadangi žmogaus teisių pažeidimų prevencija yra kelių tarptautinių konvencijų, gairių ir taisyklių tikslas; kadangi visų pirma BLS lengvatomis besinaudojančios šalys yra įpareigotos jas įgyvendinti ir sukurti tinkamas teisines ir ekonomines sąlygas įmonėms, kad jos galėtų veikti ir rasti vietą pasaulinės vertės grandinėse;
I. kadangi ES turėtų veiksmingiau reaguoti į socialinį ir aplinkosauginį dempingą bei nesąžiningos konkurencijos ir prekybos praktiką, papildomai prie to, kad turi užtikrinti vienodas sąlygas;
J. kadangi kai kuriose šalyse gamybos eksportui zonoms netaikomi nacionaliniai darbo teisės aktai, todėl užkertamas kelias naudotis teise vykdyti profesinių sąjungų veiklą arba naudotis teisinėmis teisių gynimo priemonėmis; kadangi tokia padėtis reiškia, kad nesilaikoma TDO standartų, ir gali lemti tolesnį neigiamą poveikį žmogaus teisėms;
K. kadangi lyčių lygybė visose ES politikos srityse yra tvirtai nustatyta SESV 8 straipsnyje; kadangi prekybos ir investicijų susitarimai dažnai turi skirtingą įtaką moterims ir vyrams dėl struktūrinės lyčių nelygybės; kadangi, remiantis Tarptautinės darbo organizacijos duomenimis, 2012 m. 21 mln. žmonių (55 proc. jų – moterys ir mergaitės) visame pasaulyje buvo priverčiamojo darbo aukos ir 90 proc. jų dirbo privačiosios ekonomikos sektoriuje;
L. kadangi BLS reglamento 6 straipsnyje reikalaujama, kad Komisija, nustatydama, ar BLS lengvatomis besinaudojančios šalys tinkamai laikosi savo įsipareigojimų dėl žmogaus teisių, atsižvelgia į „visą susijusią informaciją“, įskaitant pilietinės visuomenės teikiamą informaciją; kadangi pilietinės visuomenės ir socialinių partnerių dalyvavimas įgyvendinant BLS sistemą gali sustiprinti ES bendros prekybos politikos teisėtumą ir veiksmingumą;
M. kadangi pagal BLS reglamentą ES turi galimybę tais atvejais, kai itin sunkiai pažeidžiamos žmogaus teisės, sustabdyti BLS lengvatų taikymą pagal BLS reglamento V skyriaus 19 straipsnio 1 dalies a punktą, kuriame nustatyta, kad lengvatų taikymas gali būti laikinai sustabdytas dėl keleto priežasčių, kai, be kita ko, sunkiai ir sistemingai pažeidžiami VIII priedo A dalyje išvardytose konvencijose nustatyti principai;
N. kadangi Komisija pradėjo žmogaus teisių pažeidimų tyrimus Kambodžoje ir šiuo metu pradeda žmogaus teisių pažeidimų tyrimus Mianmare, susijusius su galimu šių šalių pasitraukimu iš „Viskas, išskyrus ginklus“ susitarimų;
Pagrindinės išvados ir rekomendacijos
1. palankiai vertina laikotarpio vidurio vertinimą, kaip taikomas dabartinis BLS reglamentas, kuriame vertinama, ar šiame reglamente nustatyti tikslai gali būti pasiekti; palankiai vertina tai, kad taikant naująjį reglamentą pastebėtas eksporto iš šalių, besinaudojančių iniciatyvos „Viskas, išskyrus ginklus“ (VIG) ir BLS+ susitarimais, padidėjimas, o tai yra svarbus žingsnis siekiant panaikinti skurdą;
2. su pasitenkinimu pažymi, kad 2016 m. taikant BLS lengvatas į ES įvežta importo už 62,6 mlrd. EUR (augimo tendencija) ir ši suma skirstytina taip: 31,6 mlrd. EUR siekė lengvatų gavėjų, kuriems taikoma standartinė BLS, importas, 7,5 mlrd. EUR – lengvatų gavėjų, kuriems taikoma BLS+, importas ir 23,5 mlrd. EUR – lengvatų gavėjų pagal VIG taisykles importas (2017 m. rusėjo mėn. Eurostato duomenys);
3. primena, kad pagal BLS padedama besivystančioms šalims įveikti sunkumus, su kuriais šios šalys susiduria eksporto rinkose dėl didelių pradinių išlaidų; primena, kad, laikantis Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos (UNCTAD) tikslų, BLS siekiama padidinti pajamas iš eksporto ir skatinti besivystančių šalių ir atitinkamai mažiausiai išsivysčiusių šalių (MIŠ) industrializaciją ir paspartinti jų augimą, kad būtų galima panaikinti skurdą;
4. pabrėžia, kad BLS+ yra pagrindinė ES prekybos politikos priemonė, teikianti geresnes galimybes patekti į rinką ir taikoma kartu su griežtais stebėsenos mechanizmais, siekiant skatinti žmogaus ir darbo teises, aplinkos apsaugą ir gerą valdymą pažeidžiamose besivystančiose šalyse;
5. pažymi, kad dabartinis BLS reglamentas galioja trejus metus nuo laikotarpio vidurio vertinimo proceso pradžios, ir jau nustatyti aspektai, kuriuos reikia apsvarstyti ir reformuoti kitame BLS reglamente; teigiamai vertina galutinėje laikotarpio vidurio vertinimo ataskaitoje pateiktas rekomendacijas;
6. pabrėžia, kad BLS, kaip ES prekybos politikos dalis, turi būti formuojama remiantis ES išorės politikos principais (veiksmingumo, skaidrumo ir vertybių principai), kaip įtvirtinta ES sutarties 21 straipsnyje; pabrėžia, kad SESV 208 straipsnyje nustatytas politikos suderinamumo vystymosi labui principas, o skurdo panaikinimas numatytas kaip pagrindinis tikslas; pabrėžia, kad Komisijos komunikate „Prekyba visiems“ dar kartą patvirtinami šie principai;
7. pripažįsta tai, kad BLS+ atlieka svarbų vaidmenį skatinant tarptautines darbuotojų teises, žmogaus teises, gero valdymo ir aplinkos apsaugos standartus lengvatomis besinaudojančiose šalyse ne tik teikiant paskatas už šių standartų laikymąsi, bet ir užtikrinant platformą nuolatiniam dialogui dėl į konvencijas įtrauktų klausimų ir skatinant įsipareigojimą vykdyti esmines reformas;
8. pripažįsta, kad BLS lengvatomis besinaudojančioms šalims ir ES suteikė ekonominės naudos: VIG ir BLS + lengvatomis besinaudojančios šalys padidino eksportą į ES ir pagerino naudojimosi lengvatomis lygius; ragina ES imtis veiksmų siekiant didinti informuotumą apie BLS taisykles paramą gaunančiose šalyse, kad būtų skatinama sistemą taikyti dar geriau; prašo Komisijos, kai tai įmanoma, įvertinti pelno pasiskirstymą, susijusį su BLS sistema, remiantis turimais duomenimis; pažymi, kad kai kuriais atvejais padidėjęs eksportas ir ekonominės galimybės taip pat lėmė nenumatytą netiesioginį neigiamą poveikį pagrindinėms teisėms ir socialiniam vystymuisi, pavyzdžiui, lėmė žemės grobimą arba darbuotojų teisių nepaisymą; todėl pabrėžia, jog suteikus prekybos lengvatas turi būti vykdomos reformos ir įgyvendindamos tarptautinės konvencijos, kad būtų užkirstas kelias vykdyti BLS programas, kurios gali lemti didesnį aplinkosaugos ir socialinio dempingo lygį;
9. palankiai vertina supaprastintą BLS + taikymo pradžios mechanizmą, kad jis taptų patrauklesnis standartinėms BLS lengvatomis besinaudojančioms šalims; atkreipia dėmesį į tai, kad daugelis BLS + šalių kandidačių ratifikavo kelias tarptautines konvencijas, kurios reikalingos siekiant patekti į BLS +; pabrėžia, kad nepaprastai svarbu atidžiau, nuolat ir sistemingai stebėti įgyvendinimo procesą ir kad tai gali būti pasiekta stiprinant visų subjektų bendradarbiavimą, siekiant užtikrinti geresnį informacijos rinkimą ir išsamesnę analizę, tuo tikslu naudojantis visa turima informacija ir visais turimais ištekliais, pavyzdžiui, tarptautinių stebėsenos įstaigų, įskaitant JT, TDO, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO), ataskaitomis, taip pat į šį procesą tiesiogiai įtraukiant pilietinę visuomenę ir socialinius partnerius; primena, jog tai būtina siekiant užtikrinti, kad visas BLS+ sistemos potencialas gerinti darbuotojų teisių padėtį, skatinti vyrų ir moterų lygybę ir vaikų bei priverstinio darbo panaikinimą būtų išnaudotas, tuo tikslu veiksmingai įgyvendinant minėtas 27 konvencijas;
10. ragina Komisiją spręsti mažėjančios pilietinės visuomenės erdvės ir žmogaus teisių gynėjų, kuriems gresia pavojus, apsaugos klausimus bendradarbiaujant su BLS + lengvatomis besinaudojančiomis šalimis ir tvirčiau bendradarbiaujant su šalimis, kurios naudojasi VIG sistema, nes šie klausimai, laikantis Komisijos komunikato „Prekyba visiems“, yra tiesiogiai susiję su teisiniais Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto įsipareigojimais ir su svarbiomis pagrindinių TDO konvencijų nuostatomis; be to, prašo Komisijos išnagrinėti tolesnes galimybes plėtoti struktūriškai apibrėžtą, oficialų ir nepriklausomą pilietinės visuomenės, profesinių sąjungų atstovų ir privačiojo sektoriaus atstovų dalyvavimą, nes tai galėtų būti būdai, padėsiantys sustiprinti stebėsenos procesą;
11. pabrėžia, kad apskritai BLS paskatino ratifikuoti tarptautines konvencijas ir todėl buvo sukurta geresnė sistema, kad būtų pasiekta pažangos; pabrėžia, kad svarbu imtis daugiau išsamių priemonių siekiant užtikrinti, kad BLS paskatintų teigiamus pokyčius aplinkos apsaugos srityje; siūlo į 27 pagrindinių tarptautinių konvencijų, kurių nuostatų turi laikytis BLS + lengvatomis besinaudojančios šalys, sąrašą papildomai įrašyti Paryžiaus susitarimą; pabrėžia, jog lengvatomis besinaudojančioms šalims dar reikia pasiekti didelės pažangos, kad būtų sukurtas darnaus vystymosi modelis;
12. pripažįsta veiksmingo įgyvendinimo pažangą, pasiektą stiprinant ES ir paramą gaunančių šalių stebėseną ir dialogą, visų pirma vykdant 27 pagrindinių konvencijų įgyvendinimo stebėseną; pabrėžia, kad reikia labiau koordinuoti Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT), ES delegacijų, valstybių narių diplomatinių atstovybių, paramą gaunančių šalių vyriausybių, tarptautinių organizacijų, įmonių, socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės veiklą siekiant užtikrinti geresnį informacijos rinkimą ir išplėtoti išsamesnę stebėsenos analizę; siūlo BLS panaikinimo procedūros metu, visų pirma Europos Komisijai vykdant tyrimo procedūrą, kuo labiau didinti skaidrumą ir skatinti įstatymų leidėjų ir suinteresuotųjų šalių ryšius;
13. pripažįsta, kad atitinkamų konvencijų ratifikavimas ir pažanga veiksmingo jų įgyvendinimo srityje yra svarbūs kriterijai, kad būtų pasiekta reikalinga pažanga pagal BLS sistemą; ragina Komisiją užtikrinti, kad veiksmai, kurių imtasi siekiant vykdyti stebėseną, kaip veiksmingai paramą gaunančios įgyvendina konvencijas, visapusiškai atitiktų šalių strategijų dokumentus, tam, kad būtų užtikrintas politikos suderinamumas, nuoseklumas ir žmogaus teisių integravimas į prekybos politiką;
14. pabrėžia, kad būtina nuolat dalyvauti vykdant BLS+ stebėseną ir didinti jos skaidrumą, kartu užtikrinant, kad plėtojant šį dialogą ES galėtų išlaikyti visapusišką sverto efektą lengvatas gaunančių šalių atžvilgiu, visų pirma užtikrinant didesnį rezultatų suvestinių skaidrumą; ragina Komisiją apsvarstyti tolesnius veiksmus šioje srityje ir dialogo su lengvatomis besinaudojančiomis šalimis srityje, kad būtų galima padidinti šios sistemos skaidrumą, priežiūrą ir veiksmingumą;
15. mano, kad bet koks sprendimas sustabdyti lengvatų taikymą turi visiškai atitikti visaapimantį skurdo mažinimo tikslą ir pabrėžia, kad, atsižvelgiant į tai, ES antrinės teisės aktai turi būti rengiami ir aiškinami atsižvelgiant į pirminę ES teisę ir bendruosius ES teisės principus; todėl pabrėžia, kad reikia išlaikyti dabartinį tikslinį požiūrį į lengvatų panaikinimą ir užtikrinti, kad toks panaikinimas būtų taikomas tik tam tikriems sektoriams, taip pat jis turėtų būti toks, kad neigiamas poveikis vietos gyventojams būtų kuo mažesnis; ragina Komisiją prireikus pasinaudoti laipsnišku prekybos lengvatų arba kitokių priemonių, susijusių su per nustatytą laiką įvykdytinais reikalavimais, panaikinimu; galiausiai pabrėžia, kad prekybos lengvatų panaikinimas turėtų būti traktuojamas kaip kraštutinė priemonė, taikoma tik didelių veiksmingo tarptautinių konvencijų įgyvendinimo trūkumų atvejais, ir kai VIG lengvatomis besinaudojančiai šaliai aiškiai stinga noro ir įsipareigojimo juos pašalinti; kartu pabrėžia, kad sistemos taikomos atsižvelgiant į sąlygų vykdymą ir kad reikėtų naudotis šiuo sąlygų vykdymo reikalavimu siekiant išsaugoti kiekvienos sistemos patikimumą ir užtikrinti veiksmus tais atvejais, kai esama šiurkščių ir sistemingų konvencijų nuostatų pažeidimų;
16. palankiai vertina pastaruosius Komisijos sprendimus pradėti Kambodžai taikomų VIG lengvatų panaikinimo procesą ir į Mianmarą išsiųsti skubią aukšto lygio ES misiją, kaip atsaką į žmogaus teisių padėtį abiejose šalyse; tikisi, kad Komisija išsamiai informuos Parlamentą ir įtrauks jį į tolesnius veiksmus, taip pat susijusius su lengvatų taikymo sustabdymu;
17. atkreipia dėmesį į tai, kad dėl reformuotų tinkamumo kriterijų gerokai sumažėjo pagalbą gaunančių šalių, ir dėl to bei dėl produktų gradacijos iš viso sumažėjo ES importo iš BLS šalių apimtis; pripažįsta, kad šios reformos suteikia galimybę pirmenybę teikti šalims, kurioms labiausiai reikia pagalbos; prašo, kad Komisija, atlikdama kito reglamento poveikio vertinimą, užtikrintų BLS ir LPS režimų suderinamumą ir nuoseklumą, siekiant užtikrinti pagrindinį BLS vaidmenį besivystančiose šalyse ES prekybos politikoje; šiuo atžvilgiu pažymi, kad VIG lengvatomis besinaudojančios šalys patiria vis didesnį konkurencinį spaudimą iš šalių, kurios sudarė su ES laisvosios prekybos susitarimus; be to, pažymi, kad šalys, kurioms anksčiau buvo taikoma BLS + stebėsena, dabar yra įtrauktos į laisvosios prekybos susitarimus (LPS), į kuriuos įrašyti prekybos ir darnaus vystymosi skyriai, kurie turėtų būti galiojantys ir vykdomi;
18. apgailestauja, kad BLS, visų pirma 29 šalių, kurioms taikoma VIG sistema, atveju, nelėmė jokių pokyčių ir, kai kuriais atvejais, jų eksporto įvairinimo profiliai netgi pablogėjo produktų lygmeniu; be to, apgailestauja, kad ši sistema nepakankamai prisidėjo prie ekonomikos įvairinimo; ragina imtis tolesnių priemonių siekiant įvairinti eksportą iš BLS šalių; apgailestauja dėl to, kad naudos gavėjų įvairinimas, atrodo, buvo suvaržytas pašalinus kumuliacijos su šalimis, kurioms buvo taikoma BLS, galimybę, nes jos nebegali naudotis BLS lengvatomis besinaudojančioms šalims taikomomis kilmės taisyklėmis; griežtai reikalauja šią galimybę vėl nustatyti persvarstant reglamentą, visų pirma labiausiai pažeidžiamoms šalims; atkreipia dėmesį į tai, kad labai sumažėjo eksporto diversifikacija visuose standartinėmis BLS lengvatomis besinaudojančių šalių sektorių lygmenyse; ragina Komisiją apsvarstyti galimybes reformuoti ir išplėsti produktų, kuriems taikomas šis reglamentas, sąrašą, visų pirma turint omenyje pusgaminius ir gatavus produktus, ir, jei reikia, supaprastinti kilmės taisykles pažeidžiamiausioms šalims; toliau ragina BLS lengvatomis besinaudojančias šalis įdiegti veiksmingas priemones, skirtas produktų įvairinimui; todėl pabrėžia, kad norint įvairinti produktus, reikia suteikti galimybę naudotis žiniomis ir technologijomis, kad eksportas galėtų atlaikyti pasaulinę konkurenciją, visų pirma Europoje;
19. ragina BLS lengvatomis besinaudojančias šalis įdiegti ir veiksmingai įgyvendinti teisines intelektinės nuosavybės apsaugos priemones;
20. džiaugiasi, kad, kalbant apie besinaudojančiuosius pagal iniciatyvą VIG suteikiamomis lengvatomis, pasakytina, kad naudojimosi lengvatomis rodiklis yra didelis; pabrėžia, jog svarbu, kad besinaudojančiose lengvatomis šalyse būtų stiprinami pajėgumai siekiant jas remti, kad jos galėtų kuo geriau pasinaudoti šia sistema; ragina veiksmingiau šiuo tikslu taikyti pagalbos prekybai iniciatyvos priemones; mano, kad reikėtų apsvarstyti galimybę į kitą BLS reglamentą įtraukti paslaugas, siekiant toliau skatinti didesnę diversifikaciją; be to, šiuo atžvilgiu pabrėžia verslo tarpusavio ryšių svarbą; ragina įsteigti sektorines, įvairius suinteresuotuosius subjektus apimančias platformas ir internetines priemones, kuriose dalyvautų BLS lengvatomis besinaudojančių šalių eksporto įmonės, importo įmonės ES ir galimi nauji abiejų šalių dalyviai – tie, kurie šiuo metu neeksportuoja ar neimportuoja, kad būtų galima keistis geriausia patirtimi ir didinti informuotumą apie BLS taisykles, sąlygas ir siūlomas ekonomines galimybes;
21. palankiai vertina pirmąjį pagal reglamentą atliktą apsaugos priemonių tyrimą ir mano, jog šia nuostata turėtų būti užtikrinta, kad būtų apsaugoti ES finansiniai, ekonominiai, socialiniai ir aplinkos apsaugos interesai; pabrėžia, jog, suteikiant lengvatas jautriems produktams, reikia sudaryti galimybes jiems taikyti atskirą vertinimą, kad nenukentėtų tam tikri sektoriai;
22. pabrėžia, kad visoms lengvatas gaunančių šalių teritorijos dalims, įskaitant gamybos eksportui zonas, taikoma BLS sistema ir įpareigojimai, kuriuos lemia atitinkamų konvencijų ratifikavimas; ragina lengvatas gaunančias šalis veiksmingai įgyvendinti darbo standartus ir primygtinai ragina Komisiją spręsti TDO standartų, įskaitant kolektyvines derybas ir asociacijų laisvę gamybos eksportui zonose, klausimą dabartinių lengvatas gaunančių ar potencialių tokių šalių gamybos eksportui zonose; ragina Komisiją apsvarstyti priemones, kuriomis būtų galima užtikrinti, kad gaminiams iš gamybos eksportui zonų nebūtų taikomi BLS sistemų privalumai, jeigu šioms zonoms netaikomi nacionalinės teisės aktai ir jeigu jos pažeidžia atitinkamas tarptautines konvencijas;
23. pabrėžia, kad BLS padidino įmonių sektoriaus dinamiškumą ir dėl to tam tikru mastu pagerėjo padėtis moterų įgalinimo srityje ir sudarytos palankesnės sąlygos moterims dalyvauti darbo rinkoje, visų pirma eksporto šalių, kurios prekiauja su ES, pramonėje; todėl pabrėžia, kad svarbu sukurti tinkamą verslo aplinką moterims, kad jos galėtų pasinaudoti šiais naujais įgūdžiais bei patirtimi ir galėtų siekti paaukštinimo įmonių struktūrose arba steigti savo naujas įmones; vis dėlto pažymi, kad moterys ir toliau diskriminuojamos, ir yra susirūpinęs dėl moterų darbo sąlygų, visų pirma tekstilės ir drabužių pramonėje; primena savo 2017 m. balandžio 27 d. rezoliuciją ir ragina Komisiją ja vadovautis;
24. palankiai vertina tai, kad dėl BLS pradėtos taikyti švaresnės ir saugesnės technologijos ir kad BLS paveikė savanoriškas įmonių socialinės atsakomybės iniciatyvas, o tai padarė tiesioginį teigiamą poveikį darbuotojams ir aplinkai; mano, kad turėtų būti suplanuotos priemonės toliau šiam vystymuisi skatinti ir jį patikimai įvertinti; pripažįsta, kad šiuo požiūriu reikia išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp reguliavimo ir savanoriškų veiksmų įmonių išsamaus patikrinimo srityje, ir ragina Komisiją apsvarstyti būdus, kuriais būtų galima nustatyti išsamaus patikrinimo įpareigojimus;
25. mano, kad ES turėtų užtikrinti politikos suderinamumą, skatindama kitus tarptautinius veikėjus, pvz., tarptautines įmones, visapusiškai dalyvauti gerinant žmogaus teisių, socialinių teisių ir aplinkos standartus visame pasaulyje, taip pat ekonominės veiklos vykdytojams nustatydama prievolę taikyti išsamaus patikrinimo praktiką, atsižvelgiant į JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus; ragina Komisiją parodyti lyderystę siekiant užtikrinti, kad pasaulinėse vertės grandinėse būtų laikomasi žmogaus teisių ir darbo teisių, ir pateikti ataskaitą dėl 2016 m. Parlamento rezoliucijos dėl rekomendacijų dėl socialinių ir aplinkosaugos standartų, žmogaus teisių ir įmonių socialinės atsakomybės įgyvendinimo, įskaitant jo raginimą įmonių socialinę atsakomybę įtraukti į Reglamentą ir reformuoti PPO taisykles į jas įtraukiant tiekimo grandinės išsamaus patikrinimo ir skaidrumo reikalavimus, pagrįstus JT verslo ir žmogaus teisių pagrindiniais principais;
26. primena, kad ES, siekdama užtikrinti suderinamumą su kitų tarptautinių veikėjų, pvz., tarptautinių įmonių, politika, turi skatinti visapusišką dalyvavimą gerinant pagarbą žmogaus teisėms, vaiko teisėms, socialinėms teisėms, aplinkos teisėms ir visuomenės sveikatą pasaulyje; ragina ES užtikrinti, kad, atsižvelgiant į teisę dirbti, būtų gerbiamos žmogaus teisės pasaulinėse vertės grandinėse, t. y. visoje tiekimo grandinėje;
27. ragina Komisiją, turint mintyje kitą BLS, apsvarstyti galimybę nustatyti papildomas muitų lengvatas gaminiams, kurie, kaip įrodyta, buvo pagaminti tvariai; mano, jog prekės turėtų būti savanoriškai pateikiamos sertifikavimui, kad jos buvo pagamintos tvariai, ir kad įrodomieji dokumentai turėtų būti pateikiami jas įvežant į ES;
o o o
28. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.
2019 m. kovo 14 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl neveiksnių pozicijų nuostolių minimalaus padengimo lygio iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 (COM(2018)0134 – C8-0117/2018 – 2018/0060(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2018)0134),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0117/2018),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 12 d. Europos Centrinio Banko nuomonę(1),
– atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 11 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),
– atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2019 m. sausio 7 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A8-0440/2018),
1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;
2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;
3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. kovo 14 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/…, kuriuo dėl neveiksnių pozicijų nuostolių minimalaus padengimo lygio iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 575/2013
2019 m. kovo 14 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl konkurencijos apsaugos oro transporto sektoriuje, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 868/2004 (COM(2017)0289 – C8-0183/2017 – 2017/0116(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2017)0289),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 100 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C8-0183/2017),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į 2018 m. sausio 17 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),
– pasikonsultavęs su Regionų komitetu,
– atsižvelgdamas į preliminarų susitarimą, kurį atsakingas komitetas patvirtino pagal Darbo tvarkos taisyklių 69f straipsnio 4 dalį, ir į 2018 m. gruodžio 12 d. laišku Tarybos atstovo prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonę (A8-0125/2018),
1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;
2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės;
3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
Europos Parlamento pozicija, priimta 2019 m. kovo 14 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/… dėl konkurencijos oro transporto sektoriuje apsaugos, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 868/2004
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012(1), (toliau – Finansinis reglamentas),
– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(2) (toliau – DFP reglamentas),
– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(3),
– atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 26 d. Tarybos sprendimą 2014/335/ES, Euratomas, dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos(4),
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2019 finansinių metų bendrąjį biudžetą(5) ir prie jo pridėtus bendrus pareiškimus, dėl kurių susitarė Parlamentas, Taryba ir Komisija,
– atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 25 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 70/1 „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“, kuri įsigaliojo 2016 m. sausio 1 d., ir į Komisijos neseniai pateiktą diskusijoms skirtą dokumentą „Siekiant tvarios Europos iki 2030 m.“,
– atsižvelgdamas į 2019 m. vasario 12 d. Tarybos išvadas dėl 2020 m. biudžeto gairių (06323/2019),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 86 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A8-0172/2019),
A. kadangi derybos dėl 2020 m. Sąjungos biudžeto bus vedamos tuo pat metu, kaip ir derybos dėl kitos daugiametės finansinės programos (DFP) ir ES nuosavų išteklių sistemos reformos; kadangi 2019 metai bus šešti 2014–2020 m. DFP metai;
B. kadangi per pastaruosius kelerius metus Taryba ne kartą prieštaravo pati sau, t. y. numatė naujų ES politinių prioritetų, tačiau nenorėjo skirti naujų asignavimų naujiems politiniams prioritetams finansuoti; kadangi nauji politiniai prioritetai ir būsimi iššūkiai, su kuriais susiduria ES, turėtų būti finansuojami naujais asignavimais, o ne mažinant jau vykdomų sėkmingų programų asignavimus;
C. kadangi baigiantis dabartiniam finansinio programavimo laikotarpiui daugiamečių programų įgyvendinimui reikės pakankamų finansinių išteklių, todėl reikia iš anksto užtikrinti 2020 metais būtinus mokėjimus ir pirmaisiais 2021–2027 m. DFP metais užkirsti kelią dar vienai mokėjimų krizei;
2020 m. biudžetas – tiltas į būsimą Europą. Investicijos į inovacijas, darnų vystymąsi, piliečių apsaugą ir saugumą
1. pabrėžia, kad 2020 metų Sąjungos biudžetas – tai jungtis su kita 2021–2027 m. daugiamete finansine programa (DFP), ir jis turėtų padėti kurti bendrą ilgalaikę būsimų Sąjungos politinių prioritetų viziją ir suteikti Europos pridėtinę vertę; tikisi, kad tuo metu, kai bus tvirtinamas 2020 m. biudžetas, bus įtrauktas kartu su Taryba į visavertes derybas dėl DFP pagal Europos Vadovų Tarybos politinį susitarimą; mano, kad tvirtas, atsakingas ir į ateitį orientuotas 2020 m. biudžetas sudarys palankesnes sąlygas pasiekti susitarimą ir pereiti prie kitos DFP; todėl ketina visapusiškai pasinaudoti dabartiniu lankstumu ir kitomis nuostatomis, išdėstytomis DFP reglamente ir Finansiniame reglamente, kad 2020 m. biudžete būtų sustiprintos pagrindinės ES programos, tinkamai atsižvelgiant į ES biudžete taikomą rezultatais grindžiamo biudžeto sudarymo metodą;
2. ragina pagal konkrečias žemės ūkiui skirtas programas skatinti, viena vertus, trumpas platinimo grandines, sąžiningas kainas gamintojams, stabilias ir orias pajamas ūkininkams ir, kita vertus, perskirstyti mokėjimus taip, kad būtų užtikrintas teisingas paskirstymas tarp šalių, gamybos rūšių ir gamintojų, panaikinant esamus skirtumus ir suteikiant santykinės naudos valstybėms narėms, kuriose labiausiai trūksta gamybos pajėgumų, taip pat smulkiesiems ir vidutiniams gamintojams;
3. taigi mano, kad kitų metų ES biudžete turėtų būti nustatyti aiškūs politiniai prioritetai ir sudarytos sąlygos Sąjungai užtikrinti darnų ir įtraukų ekonomikos augimą ir kurti darbo vietas, toliau investuoti į inovacijas ir mokslinių tyrimų pajėgumus, skirtus būsimiems sprendimams rasti, skatinti konkurencingumą, užtikrinti saugią ir taikią Europą, gerinti piliečių darbo ir gyvenimo sąlygas, didinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, remti Sąjungos kovą su aplinkos iššūkiais ir klimato kaita, kad būtų pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslai, prisidėti prie visapusiško Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo ir vykdyti Europos socialinių teisių ramsčio įsipareigojimus;
4. atkreipia dėmesį į tai, kad 2020 m. yra paskutiniai dabartinės DFP įgyvendinimo metai, tad, siekiant kompensuoti ankstesnį ES programų vėlavimą ir pasiekti baigiamąjį etapą, reikės toliau spartinti ir užbaigti jų įgyvendinimą, įskaitant programas, kurioms taikomas pasidalijamojo valdymo principas pagal sanglaudos politiką, bendrą žemės ūkio ir bendrą žuvininkystės politiką; mano, kad dėl to reikšmingai padidės mokėjimų prašymų skaičius, todėl numato, kad 2020 m. metinis mokėjimų asignavimų lygis bus aukščiausias; pabrėžia, kad Parlamentas yra pasiryžęs 2020 m. užtikrinti būtinus mokėjimus ir pirmaisiais 2021–2027 m. DFP metais užkirsti kelią kitai mokėjimų krizei, kuri buvo ištikusi dabartiniu laikotarpiu; pabrėžia, jog reikia nuolat gerinti kontrolės ir koregavimo mechanizmus, kad būtų užtikrintas tinkamas ir greitas ES programų įgyvendinimas;
5. nurodo decentralizuotų agentūrų svarbą užtikrinant, kad, viena vertus, būtų įgyvendinti Europos teisėkūros prioritetai ir taip pasiekti ES politikos tikslai, pavyzdžiui, susiję su konkurencingumu, tvariu augimu, užimtumu, ir, antra vertus, valdomi dabartiniai migracijos ir pabėgėlių srautai; tikisi, kad per derybas dėl 2020 m. biudžeto ES agentūroms bus skirtas tinkamas veiklos ir administravimo finansavimas, kad jos galėtų vykdyti savo augančias užduotis ir pasiekti geriausių galimų rezultatų; primena savo poziciją, kad 2018 m. buvo paskutiniai metai, kai įgyvendinamas darbuotojų skaičiaus mažinimo 5 proc. tikslas ir taikoma vadinamoji etatų perskirstymo rezervo koncepcija; tikisi, kad Komisija ir Taryba pagal 2020 m. biudžetą daugiau nebemažins agentūrų išteklių;
Inovacijos ir moksliniai tyrimai būsimų sprendimų beieškant: remti darnų ir įtraukų ekonomikos augimą, siekiant numatyti pokyčius ir skatinti konkurencingumą
6. pabrėžia, kad svarbu išlaikyti Europos norą pirmauti kuriant svarbiausias tokių sričių, kaip kosmosas, sveikatos priežiūra, aplinka, žemės ūkis, sauga ir transportas, technologijas; pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla ir toliau padėtų tenkinti Europos reikmes, rasti iššūkių sprendimus ir išeitis konkurencingumui užtikrinti, ir šiomis aplinkybėmis primena svarbų fundamentinių tyrimų vaidmenį; pabrėžia, kad perėjimas nuo programos „Horizontas 2020“ prie programos „Europos horizontas“ turi būti sklandus, siekiant užtikrinti verslo, mokslinių tyrimų įstaigų ir akademinės bendruomenės stabilumą; yra labai susirūpinęs dėl to, kad per visą laikotarpį labai trūko lėšų programai „Horizontas 2020“, todėl daug puikių paraiškų negalėjo gauti finansavimo; todėl ketina kitų metų biudžete programai „Horizontas 2020“ užtikrinti didžiausius galimus metinius asignavimus, visapusiškai pasinaudojant DFP reglamento ir Finansinio reglamento lankstumo nuostatomis; be to, pabrėžia, kad svarbu didinti Europos struktūrinių ir investicijų fondų sąveiką;
7. pabrėžia ekonominio augimo galimybę, atsirandančią dėl Europoje vykstančių technologinių pokyčių, ir ragina ES biudžeto lėšomis atitinkamai prisidėti remiant Europos pramonės skaitmeninimą ir skatinant skaitmeninius įgūdžius ir verslumą; pabrėžia papildomų investicijų į skaitmeninius pajėgumus, įskaitant itin našias ES kompiuterines sistemas, dirbtinį intelektą ir kibernetinį saugumą, svarbą; pabrėžia, kad tikimasi, jog 2021–2027 m. DFP pagal Skaitmeninės Europos programą bus užtikrinti gerokai didesni asignavimai, todėl kitų metų biudžete ketina padidinti šios srities finansavimą;
8. atkreipia dėmesį į Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) sėkmę skatinant papildomai investuoti ES ir siekiant, kad iki 2020 m. būtų investuojama bent 500 mlrd. EUR, po fondo veiklos trukmės pratęsimo; vis dėlto atkreipia dėmesį į Europos Audito Rūmų rekomendacijas toliau gerinti jo įgyvendinimą, atsižvelgiant į atrinktų projektų teikiamą papildomą vertę; primena, kad ESIF garantijų fondas buvo finansuojamas iš dalies perskirstant programos „Horizontas 2020“ ir Europos infrastruktūros tinklų priemonės lėšas, ir dar kartą patvirtina savo ilgalaikę poziciją, kad naujos iniciatyvos turi būti visapusiškai finansuojamos naujais asignavimais;
9. yra visiškai įsitikinęs, kad norint užtikrinti darnų Sąjungos vystymąsi būtina pagerinti teisingumą ir sudaryti vienodas galimybes Europos socialinėje rinkos ekonomikoje; ketina užtikrinti pakankamą finansavimą tokioms programoms, kaip COSME ir Ateities ir besiformuojančios technologijos |(ABT), kurios labai prisideda prie pradedančiųjų įmonių ir MVĮ, kurios yra Europos ekonomikos pagrindas ir pagrindinės ekonomikos augimo, darbo vietų kūrimo, inovacijų ir socialinės integracijos varomosios jėgos, sėkmės; atkreipia dėmesį į aukštus šių programų įgyvendinimo rodiklius ir į pajėgumą panaudoti dar daugiau lėšų jas vykdant;
Sauga, saugumas ir taika Europos piliečiams
10. mano, kad ES išorės sienų apsauga ir vidaus saugumas, sustiprintoms Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgoms ir Europolui padedant, Europos Sąjunga be vidaus sienų ir tinkamas Šengeno erdvės veikimas bei judėjimo laisvė Europos Sąjungoje yra neatskiriamai susiję ir vienas kitam naudingi; sykiu pabrėžia, kad svarbu užtikrinti tvirtas ES investicijas vidaus saugumo srityje, siekiant, be kita ko, gerinti ES teisėsaugos ir teisminių institucijų reagavimą į tarpvalstybines baudžiamąsias grėsmes ir skatinti keistis informacija, taip pat didinti paramą Eurojustui ir Europos prokuratūrai; mano, kad privalu užtikrinti tinkamą visų saugumo, teisingumo ir sienų kontrolės srityse veikiančių agentūrų finansavimą, tinkamą darbuotojų skaičių ir jų mokymus, nes dabartinis finansavimo lygis yra nepakankamas, atsižvelgiant į tai, kad gerokai padidėjo jų atsakomybė, jų tarpusavio bendradarbiavimo svarba, technologinių naujovių ir prisitaikymo poreikis ir tapo itin svarbus jų vaidmuo stiprinant valstybių narių bendradarbiavimą ir veiklos koordinavimą;
11. kartu pabrėžia humanitarinę ES atsakomybę vykdant migracijos politiką ir pripažįsta esminį Europos prieglobsčio paramos biuro ir Pagrindinių teisių agentūros vaidmenį plėtojant ir įgyvendinant bendrą prieglobsčio praktiką valstybėse narėse; mano, kad privalu užtikrinti tinkamą visų migracijos, prieglobsčio ir žmogaus teisių srityse veikiančių agentūrų finansavimą ir žmogiškuosius išteklius, kad jie galėtų tinkamai atlikti savo vaidmenį;
12. palankiai vertina valstybių narių įsipareigojimą atnaujinti ES gynybos darbotvarkę ir jų norą toliau bendradarbiauti Europos gynybos srityje; pabrėžia, kaip svarbu pradėti Europos gynybos pramonės plėtros programą (EGPPP) – tai būtų pirmasis etapas kuriant Europos gynybos fondą; reikalauja dar labiau padidinti Sąjungos gynybos biudžetą, kuris būtų išskirtinai finansuojamas naujais asignavimais, siekiant padidinti Europos gynybos pramonės konkurencingumą ir inovacijas;
13. tvirtai remia ES pastangas kovoti su didėjančiomis grėsmėmis saugumui, pvz., Europoje ir kaimyninėse šalyse pasireiškiančiu radikalėjimu ir smurtiniu ekstremizmu, taip pat geriau koordinuoti tokias programas ES lygmeniu;
14. pabrėžia, kad kibernetinis saugumas yra ypač svarbus Sąjungos klestėjimui ir saugumui, taip pat piliečių privatumui, kad kibernetiniai išpuoliai, kibernetiniai nusikaltimai ir manipuliavimas kelia grėsmę atviroms visuomenėms ir kad ekonominis šnipinėjimas trukdo veikti bendrajai skaitmeninei rinkai ir kelia grėsmę Europos įmonių konkurencingumui; prašo skirti pakankamai finansinių išteklių, kad visos atitinkamos agentūros turėtų pakankamai lėšų savo veiklos ir administracinėms užduotims vykdyti, siekiant padėti užtikrinti tinklų ir informacinių sistemų saugumą, užtikrinti tvirtą kibernetinį atsparumą ir kovoti su elektroniniais nusikaltimais; atsižvelgdamas į tai, pritaria ES tinklų ir informacijos apsaugos agentūros (ENISA) ir Europolo strateginiam bendradarbiavimui;
15. primena, kad taika ir stabilumas yra pagrindinės iš Europos Sąjungos biudžeto remiamos vertybės, todėl atkreipia dėmesį į didelį Sąjungos indėlį siekiant taikos ir susitaikymo Airijos saloje, visų pirma remiant Didžiojo penktadienio susitarimą ir finansuojant programas PEACE ir INTERREG; pabrėžia, kad svarbu po „Brexit’o“ toliau finansuoti šias programas;
16. atsižvelgdamas į savo 2018 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl „Cambridge Analytica“ naudojimosi „Facebook“ naudotojų duomenimis ir poveikio duomenų apsaugai(6), mano, kad kova su dezinformacija, ypač sekimas ir dezinformacijos bei bet kokio kito užsienio kišimosi atskleidimas, yra prioritetas siekiant užtikrinti sąžiningus ir demokratinius rinkimus, ypač Europos Parlamento rinkimų metais; prašo skirti papildomų finansinių išteklių siekiant sistemingiau naudoti strateginės komunikacijos priemones, kad būtų galima užtikrinti tvirtą koordinuotą ES atsaką; pritaria Komisijos nustatytoms gairėms dėl to, kaip naudoti galiojančias ES taisykles, siekiant kovoti su asmens duomenų naudojimu siekiant pateikti tikslinę informaciją piliečiams socialinėje žiniasklaidoje rinkimų laikotarpiais ir užtikrinti rinkimų proceso sąžiningumą;
17. yra susirūpinęs dėl to, kad nepakankamai daug Europos piliečių mano, jog Europos Sąjunga dirba jų labui ir teikia jiems didelę naudą; prašo skirti tinkamų finansinių išteklių Komisijai, kad ji galėtų investuoti į tokias priemones, kaip, pavyzdžiui, neseniai pradėtos Parlamento iniciatyvos „Ką mano labui daro Europa?“ ir ,„Citizens’ App“, kurias vykdant siekiama informuoti piliečius apie Sąjungos darbą ir atkreipti dėmesį į pastangas skatinti taiką, demokratiją, teisinę valstybę ir žodžio laisvę; mano, kad tokios priemonės turėtų būti geriau platinamos nacionaliniu lygmeniu;
18. atkreipia dėmesį į tai, kad bendra žemės ūkio politika ir bendra žuvininkystės politika yra Europos integracijos kertiniai akmenys, kuriais siekiama užtikrinti saugų aukštos kokybės maisto tiekimą Europos piliečiams, tinkamą bendrosios žemės ūkio rinkos veikimą, daugiametį kaimo vietovių tvarumą ir tvarų gamtos išteklių valdymą; primena, kad tokia politika prisidedama prie ES gyvybingumo ir stabilumo; ragina Komisiją toliau remti visos Europos gamintojus kovojant su netikėtais rinkos svyravimais ir užtikrinant saugų ir kokybišką maisto tiekimą; ragina ypatingą dėmesį skirti nedidelio masto žemės ūkiui ir smulkiajai žvejybai;
Solidarumo ir tarpusavio supratimo stiprinimas
19. reikalauja skirti papildomų finansinių išteklių, kad būtų patenkinti būsimi svarbiausios Europos švietimo ir mokymo, įskaitant profesinį rengimą ir mokymą, jaunimo ir sporto programos „Erasmus +“ poreikiai, taip pat atsižvelgiant į jos išorės aspektą; pabrėžia, kad reikia atitinkamų išteklių siekiant „demokratizuoti“ programą, kad jos finansavimas būtų prieinamas įvairioms socialinėms grupėms priklausantiems žmonėms, ir kurti kokybišką ir veiksmingą europinę pameistrystės sistemą, kuri padėtų kovoti su jaunimo nedarbu; primena, kad Parlamentas paprašė kitoje DFP šiai programai skirti tris kartus daugiau lėšų; ragina stiprinti švietimo, pameistrystės, kultūros ir mokslinių tyrimų sričių bendradarbiavimą;
20. primena, kad tuo metu, kai abejojama Europos projektu, labai svarbu atnaujinti tvirtą įsipareigojimą Europai skatinant kultūrą, žinias, kūrybą ir inovacijas; todėl mano, kad turėtų būti tinkamai remiamos programos „Kūrybiška Europa“ ir MEDIA;
21. pabrėžia, kad kovojant su jaunimo nedarbu reikia didelių papildomų finansinių išteklių, kad būtų sudarytos sąlygos švietimui, mokymui ir užimtumui; taigi atkreipia dėmesį į teigiamą Jaunimo užimtumo iniciatyvos, pagal kurią iki 2017 m. pabaigos buvo paremta apie 1,7 mln. jaunuolių, poveikį; palankiai vertina tai, kad, Parlamentui primygtinai pareikalavus, per derybas dėl 2019 m. biudžeto Jaunimo užimtumo iniciatyvai 2019 m. buvo skirta iš viso 350 mln. EUR; tikisi, kad 2020 m. biudžete šiai programai bus skirta daug lėšų, siekiant užtikrinti sklandų perėjimą prie programos „Europos socialinis fondas +“ (ESF +) kitoje DFP; pabrėžia, kad reikia paspartinti šios programos įgyvendinimą ir toliau didinti jos veiksmingumą, siekiant užtikrinti, kad ja nacionalinei užimtumo politikai būtų suteikta didesnė Europos pridėtinė vertė;
22. mano, kad socialinė sanglauda Europoje turi padėti rasti tvarius sprendimus kovojant su skurdu, socialine atskirtimi ir diskriminacija, kad būtų užtikrinta geresnė neįgaliųjų įtrauktis, taip pat siekiant ilgalaikių struktūrinių demografinių pokyčių; pabrėžia, kad reikia skirti finansinių išteklių svarbioms ES programoms, kad senėjančiai Europos visuomenei būtų suteikta tinkama parama, pvz., galimybės naudotis judumo, sveikatos priežiūros ir viešosiomis paslaugomis;
23. primena, kad būtinas valstybių narių solidarumas ir dalijimasis atsakomybe migracijos ir prieglobsčio srityje, ir ragina valstybes nares tinkamai pasinaudoti Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondu (PMIF) vykdant nacionalines programas; reikalauja 2020 metais šiam fondui skirti pakankamai lėšų, kad būtų galima remti prieglobsčio prašytojų priėmimą valstybėse narėse, veiksmingas grąžinimo strategijas, perkėlimo programas, teisėtos migracijos politiką ir skatinti veiksmingą trečiųjų šalių piliečių integraciją; mano, kad reikėtų padidinti Europos prieglobsčio sistemos paramą miestams ir savivaldybėms;
24. primena, kad norint rasti ilgalaikį dabartinio migracijos reiškinio sprendimą reikia skatinti šalių, iš kurių plūsta migrantų srautai, politinį, ekonominį, socialinį ir aplinkos vystymąsi; ragina suteikti pakankamai finansinių išteklių Europos kaimynystės priemonei ir vystomojo bendradarbiavimo finansinei priemonei, kad būtų galima remti šį prioritetą ir skatinti toliau plėtoti tvarias ir abipusiškai naudingas partnerystes, pvz., su Afrikos šalimis; atsižvelgdamas į tai, dar kartą patvirtina, kad reikia teikti pakankamą nuolatinę finansinę paramą tarptautinėms organizacijoms, įskaitant JT pagalbos ir darbų agentūrą Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose (UNRWA), JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biurą (UNHCR) ir Tarptautinę migracijos organizaciją (TMO); prašo teikti didesnę finansinę ir organizacinę paramą programoms, kuriomis prisidedama prie ES ir šalių partnerių mainų tokiose srityse kaip profesinis mokymas, pradedančiųjų įmonių kūrimas, parama MVĮ, sveikatos priežiūra ir švietimas, taip pat su švariu vandeniu, nuotekų valymu ir atliekų šalinimu susijusiai politikai;
25. mano, kad su lytimi susijusi diskriminacija yra netoleruotina ir nesuderinama su ES vertybėmis; nurodo, kad programai „Daphne“ ir kitiems fondams, kurių tikslas – kovoti su smurtu prieš moteris ir mergaites, pateiktų paraiškų sėkmės lygis labai žemas, taigi ketina užtikrinti didesnį šios programos finansavimą; be to, mano, kad lyčių aspekto integravimas yra veiksminga lyčių lygybės užtikrinimo ir kovos su diskriminacija strategija, ir ragina įtraukti lyčių lygybės aspektą į atitinkamas ES politikos sritis ir išlaidų programas; tikisi, kad Komisija kiek įmanoma greičiau pateiks lyčių aspekto integravimo į Sąjungos biudžetą sistemą;
26. dar kartą pabrėžia Europos kaimynystės politikos svarbą stiprinant santykius su kaimyninėmis šalimis, remiant taikos procesus ir skatinant ekonominį ir socialinį augimą bei tvarų tarpvalstybinį bendradarbiavimą; nurodo, kad tvirti ES ir Vakarų Balkanų santykiai yra itin svarbūs regiono stabilumui ir pasirengimo narystei procesui; primena, kad finansavimas iš Sąjungos biudžeto turi būti pritaikytas taip, kad būtų stiprinami šalių pajėgumai tęsti būtinas teisines, politines, socialines ir ekonomines reformas, visų pirma siekiant pagerinti tinkamą viešojo administravimo veikimą ir remti demokratinių institucijų stabilumą ir atsparumą bei teisinės valstybės principo įgyvendinimą;
Aplinkos problemų sprendimas ir klimato kaita
27. pabrėžia, kad 2020 m. biudžeto lėšomis turi būti svariai prisidedama prie aplinkos problemų ir klimato kaitos problemų sprendimo, kad būtų panaikintas esamas vėlavimas ir įvykdyti ES įsipareigojimai; primena Sąjungos įsipareigojimą pirmauti pereinant prie žiedinės mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir poveikį klimatui neutralizuojančios ekonomikos, tačiau apgailestauja dėl to, kad Sąjungai gali nepavykti pasiekti užsibrėžtų kovos su klimato kaita tikslų, visų pirma tikslo klimato politikai skirti 20 proc. Sąjungos išlaidų; taigi mano, kad būtina ženkliai padidinti su klimatu susijusias išlaidas, norint vykdyti užsibrėžtus Sąjungos klimato politikos ir Paryžiaus susitarimo uždavinius; mano, kad reikėtų toliau skatinti ir optimizuoti klimato aspekto integravimą į visų sektorių Sąjungos politiką ir prireikus atlikti klimato ir tvarumo aspektų tikrinimą; prašo skirti daugiau finansinių išteklių visoms atitinkamoms Sąjungos programos, pagal kurias remiami Europos pridėtinę vertę kuriantys projektai, kuriais padedama pereiti prie švarios energijos ir tausaus išteklių naudojimo, propaguojama tvari žalioji ir mėlynoji ekonomika ir padedama saugoti gamtą, daugiausia dėmesio skiriant biologinei įvairovei, buveinėms ir nykstančioms rūšims;
28. pabrėžia, kad siekdama darnaus ir veiksmingo požiūrio į kovą su klimato kaita, kaip ES turėtų nustatyti, kad Paryžiaus susitarimo ratifikavimas ir įgyvendinimas yra būtina visų būsimų prekybos susitarimų sudarymo sąlyga; todėl primena savo 2018 m. liepos 3 d. rezoliuciją dėl klimato diplomatijos (7) ir savo raginimą Komisijai atlikti išsamų galiojančių laisvosios prekybos susitarimų ir Paryžiaus susitarimo įsipareigojimų atitikties vertinimą; mano, kad, jei ES partneris šių įsipareigojimų nevykdo, Komisija gali laikinai sustabdyti ES prekybos liberalizavimo įsipareigojimus šiems partneriams;
Kiti 2020 m. biudžeto procedūros klausimai
29. tikisi, kad 2019 m. kovo mėn. Jungtinės Karalystės išstojimas iš Sąjungos neturės tiesioginio poveikio 2020 m. biudžetui, nes Jungtinė Karalystė prisidės prie biudžeto vykdymo ir jame dalyvaus; vis dėlto primygtinai ragina Komisiją įvertinti padėtį ir pasirengti visiems galimiems scenarijams siekiant užtikrinti patikimą Sąjungos biudžeto finansų valdymą ir parengti nenumatytų atvejų planą, aiškiai apibrėžiant įsipareigojimus ir numatant mechanizmus, ir taip apsaugoti ES biudžetą tuo atveju, jei Jungtinė Karalystė neprisidėtų prie 2020 m. ES biudžeto vykdymo ar jame nedalyvautų;
30. primena, kad, Parlamentui, Tarybai ir Komisijai bendrose išvadose dėl 2019 m. biudžeto pateikus bendrą pareiškimą dėl 1a išlaidų kategorijos padidinimo priimant taisomąjį biudžetą, Komisija pateiks taisomąjį biudžetą, kuriame bus padidinti programoms „Erasmus +“ ir „Horizontas 2020“ skiriami asignavimai, kai tik 2019 m. pavasarį bus baigtas 2020 m. DFP techninis patikslinimas siekiant, kad Taryba ir Parlamentas greitai ją apsvarstytų;
31. pabrėžia, kad pagal Finansinio reglamento 15 straipsnio 3 dalį sudaromos galimybės vykdant metinę biudžeto procedūrą vėl naudoti mokslinių tyrimų programoms sumas, kurios panaikintos visiškai arba iš dalies neįgyvendinus atitinkamų mokslinių tyrimų projektų, ir jų vykdymui nenustatoma jokių išankstinių sąlygų; ragina Komisiją teikti ataskaitas, konkrečiai susijusias su panaikintomis mokslinių tyrimų programoms numatytomis sumomis, ir suteikti visą atitinkamą išsamią informaciją pagal šį straipsnį; prašo Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės išsiaiškinti, ar visos valstybės narės gerai supranta šį straipsnį; prašo, kad bet kuriuo atveju ši nuostata ir atitinkama tvarka būtų pradėta taikyti vykdant 2020 m. biudžeto procedūrą, pradedant jos įtraukimu į biudžeto projektą;
32. mano, kad, kaip biudžeto valdymo institucija, kurią tiesiogiai renka piliečiai, Parlamentas turėtų atlikti savo politinį vaidmenį ir teikti pasiūlymus dėl bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų išreikšdamas savo politinę ateities viziją; taigi, atsižvelgdamas į tai, įsipareigoja pasiūlyti bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų projektą, parengtą glaudžiai bendradarbiaujant su visais savo komitetais, siekiant rasti tinkamą politinės valios ir techninių galimybių pusiausvyrą, kaip įvertino Komisija;
o o o
33. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams.
Lyčių pusiausvyra skiriant į ES ekonomikos ir pinigų politikos srities pareigybes
126k
41k
2019 m. kovo 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl lyčių pusiausvyros skiriant į ES ekonomikos ir pinigų politikos srities pareigybes (2019/2614(RSP))
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 2 straipsnį ir 3 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą, taip pat į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 8 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 23 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Komisijos dokumentą „Strateginė veikla siekiant lyčių lygybės 2016–2019 m.“,
– atsižvelgdamas į 2019 m. vasario 11 d. Tarybos rekomendaciją dėl Europos Centrinio Banko (ECB) vykdomosios valdybos nario skyrimo,
– atsižvelgdamas į SESV 283 straipsnio 2 dalies antrą įtrauką, pagal kurią Europos Vadovų Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos,
– atsižvelgdamas į Protokolą Nr. 4 dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto, ypač į jo 11.2 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A8-0144/2019),
– atsižvelgdamas į tai, kad 2019 m. vasario 19 d. Europos bankininkystės institucijos Priežiūros taryba išrinko José Manuelį Campą Europos bankininkystės institucijos pirmininku,
– atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB(1), 48 straipsnio 2 dalį,
– atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A8-0146/2019),
– atsižvelgdamas į 2019 m. sausio 30 d. Komisijos pasiūlymą dėl Sebastiano Laviolos skyrimo Bendros pertvarkymo valdybos nariu,
– atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010(2), 56 straipsnio 6 dalį,
– atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A8-0148/2019),
– atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 5 d. Europos Parlamento pirmininko išsiųstus laiškus Komisijos Pirmininkui ir Europos Sąjungos Tarybos pirmininkui,
– atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 5 d. Europos Parlamento pirmininko išsiųstą laišką Komisijos Pirmininkui ir 2019 m. kovo 11 d. gautą Komisijos Pirmininko atsakymą,
– atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 23 d. Europos Parlamento pirmininko išsiųstą laišką Tarybos pirmininkui,
– atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 8 d. Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pirmininko išsiųstą laišką Euro grupės pirmininkui,
– atsižvelgdamas į 2017 m. Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) Lyčių lygybės indeksą,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis ir į 228a straipsnį,
A. kadangi SESV 8 straipsnyje nustatyta, jog lyčių aspekto integravimas yra horizontalusis principas, o ES sutarties 2 straipsnyje lyčių lygybės principas įtvirtintas kaip Sąjungos vertybė;
B. kadangi vienodos galimybės ir nediskriminavimas yra neliečiamos Europos Sąjungos vertybės;
C. kadangi 2011 m. kovo 7 d. Taryba priėmė Europos lyčių lygybės paktą (2011–2020 m. laikotarpiui);
D. kadangi Parlamentas apgailestauja dėl to, jog bankininkystės ir finansinių paslaugų srityse ir toliau nepakankamai moterų eina vykdomąsias pareigas; kadangi visos ES ir nacionalinės institucijos ir įstaigos turėtų įgyvendinti konkrečias priemones lyčių pusiausvyrai užtikrinti;
E. kadangi Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pirmininkai ne kartą per daugelį metų frakcijų vardu informavo Tarybos, Euro grupės ir Komisijos, taip pat Europos Sąjungos Tarybos pirmininkus apie lyčių nelygybę Europos Centriniame Banke (ECB) ir kitose ES ekonomikos, finansų ir pinigų politikos institucijose;
F. kadangi EIGE parengtame 2017 m. lyčių lygybės indekse nurodoma, jog ekonominių sprendimų priėmimas tebėra ta sritis, kurioje ES moterų ir vyrų lygybė ir atstovavimas yra prasčiausi;
G. kadangi iš šešių ECB vykdomosios valdybos narių tik viena yra moteris; kadangi iš 25 ECB valdančiosios tarybos narių tik dvi yra moterys;
H. kadangi Europos bankininkystės institucijos (EBI), Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos (EIOPA) ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (ESMA) vadovai yra vyrai;
I. kadangi neseniai Bendro priežiūros mechanizmo pirmininko pareigas perėmus vyrui Bendra pertvarkymo valdyba liko vienintelė finansų ir ekonomikos srities ES institucija, kuriai vadovauja moteris;
J. kadangi nepaisant daugybės Parlamento prašymų Tarybai panaikinti lyčių nelygybę ECB vykdomojoje valdyboje, Taryba į šiuos prašymus rimtai neatsižvelgė;
K. kadangi nepaisant to, jog anksčiau skiriant kandidatus Europos Parlamentas daugybę kartų ragino teikiant kandidatų sąrašą laikytis lyčių pusiausvyros, visi nurodyti kandidatai į EBI pirmininkus buvo vyrai;
L. kadangi, nors Bendros pertvarkymo valdybos pirmininko, pirmininko pavaduotojo ir narių atrankos procedūrose iki šiol paprastai buvo laikomasi lyčių lygybės principo, šiuo atveju Parlamentui pateiktame galutiniame sąraše buvo tik vyrai, nepaisant Reglamento (ES) Nr. 806/2014 56 straipsnio 4 dalyje nustatytų įpareigojimų;
M. kadangi, nors negalima atmesti galimybės, kad vykdant bendrą atrankos procedūrą, grindžiamą individualiomis paraiškomis, gali neatsirasti kompetentingų abiejų lyčių kandidatų, formuojant ECB ir priežiūros institucijų valdybas turėtų būti laikomasi bendro lyčių pusiausvyros principo;
N. kadangi Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas mano, jog visi dabartiniai kandidatai į ECB vyriausiojo ekonomisto, EBI pirmininko ir BPV nario postus yra patyrę ir kvalifikuoti, ir juos per slaptą balsavimą palaikė didžioji dauguma;
O. kadangi lyčių lygybės užtikrinimas yra ne moterų problema, o klausimas, kurį sprendžiant turėtų būti dalyvauti visa visuomenė;
1. pabrėžia, kad lyčių pusiausvyra valdybose ir vyriausybėse užtikrina didesnę kompetenciją ir platesnį požiūrį ir kad nesant lyčių pusiausvyros rizikuojama nepastebėti galimų puikių kandidatų;
2. apgailestauja, kad Komisija ir didžioji dauguma ES valstybių narių vyriausybių iki šiol neskatino lyčių pusiausvyros ES institucijose ir įstaigose, visų pirma skiriant pareigūnus į aukšto lygio pareigas ekonomikos, finansų ir pinigų politikos srityse; tikisi, kad valstybės narės ir ES institucijos kuo greičiau pagerins lyčių pusiausvyros padėtį aukščiausiose pareigose;
3. ragina valstybių narių vyriausybes, Europos Vadovų Tarybą, Tarybą, Euro grupę ir Komisiją ateityje teikiant pasiūlymus dėl galutinių kandidatų sąrašų ir paskyrimo į pareigas aktyviai siekti lyčių pusiausvyros ir vykdant visas kandidatų siūlymo procedūras stengtis įtraukti bent po vieną moteriškos ir vyriškos lyties kandidatą;
4. pabrėžia, kad ateityje Parlamentas įsipareigoja nesvarstyti kandidatų sąrašų, kurie, vykdant atrankos procedūrą, sudaryti nesilaikant lyčių pusiausvyros principo arba reikalavimų dėl kvalifikacijos ir patirties;
5. siūlo į būsimą Parlamento lyčių lygybės veiksmų planą, numatytą jo Darbo tvarkos taisyklių 228a straipsnyje, įtraukti reikalavimą nepritarti skyrimui į ES agentūrų valdybas ir kitus organus, jei galutiniame kandidatų sąraše, kurį pasiūlo atitinkama institucija ar įstaiga, neužtikrinama lyčių pusiausvyra;
6. pripažįsta, kad ir Parlamentas iki šiol ne visada laikėsi šių standartų, ir pasižada aktyviau skatinti lyčių lygybę ekonomikos ir pinigų politikos srityse;
7. pripažįsta, kad norint užtikrinti lyčių pusiausvyrą Sąjungos institucijų ir įstaigų vykdomojo lygmens pareigybėse reikia kviesti kvalifikuotus kandidatus iš valstybių narių; todėl ragina valstybes nares imtis konkrečių veiksmų siekiant pagerinti lyčių pusiausvyrą nacionalinėse institucijose ir taip sudaryti sąlygas aukštos kvalifikacijos kandidatams patekti į aukščiausius ES postus bankininkystės ir finansinių paslaugų srityje;
8. ragina Komisiją ir Tarybą padidinti ES agentūrų vykdomųjų direktorių įdarbinimo ir skyrimo procedūrų skaidrumą skelbiant bendrą kandidatų sąrašą ir galutinį kandidatų sąrašą ir kandidatų įtraukimo į galutinį sąrašą priežastis, kad būtų galima viešai patikrinti šių procesų atvirumą, konkurencingumą ir tai, ar juose atsižvelgiama į lyčių aspektą;
9. ragina ES institucijas glaudžiau bendradarbiauti, kad būtų užtikrintas šių priemonių veiksmingumas;
10. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms, Europos centriniam bankui, Bendram priežiūros mechanizmui, Bendrai pertvarkymo valdybai, Europos bankininkystės institucijai, Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijai, Europos vertybinių popierių rinkų institucijai ir valstybių narių nacionalinėms kompetentingoms institucijoms.
Sebastiano Laviolos skyrimas naujuoju Bendros pertvarkymo valdybos nariu
119k
42k
2019 m. kovo 14 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Komisijos pasiūlymo dėl Bendros pertvarkymo valdybos nario skyrimo (N8-0021/2019 – C8-0042/2019 – 2019/0901(NLE))
– atsižvelgdamas į 2019 m. sausio 30 d. Komisijos pasiūlymą dėl Sebastiano Laviolos skyrimo Bendros pertvarkymo valdybos nariu (N8-0021/2019),
– atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010(1), 56 straipsnio 6 dalį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 122a straipsnį,
– atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A8-0148/2019),
A. kadangi Reglamento (ES) Nr. 806/2014 56 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad to reglamento 43 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyti Bendros pertvarkymo valdybos nariai skiriami atsižvelgiant į nuopelnus, gebėjimus, bankų ir finansų reikalų išmanymą ir su finansų priežiūra, reguliavimu ir bankų pertvarkymu susijusią patirtį;
B. kadangi, Parlamentas apgailestauja, jog, nepaisant pagal Reglamento (ES) Nr. 806/2014 56 straipsnio 4 dalį nustatytų įpareigojimų ir daugybės Parlamento raginimų laikytis lyčių pusiausvyros teikiant kandidatų sąrašą, visi kandidatai buvo vyrai; kadangi Parlamentas apgailestauja, kad moterims bankininkystės ir finansinių paslaugų srityje ir toliau nepakankamai atstovaujama vykdomosiose pareigose, ir reikalauja, kad šio raginimo būtų paisoma kito skyrimo metu; kadangi visos ES ir nacionalinės institucijos ir įstaigos turėtų įgyvendinti konkrečias priemones lyčių pusiausvyrai užtikrinti;
C. kadangi, pagal Reglamento (ES) Nr. 806/2014 56 straipsnio 6 dalį Komisija 2018 m. gruodžio 7 d. patvirtino galutinį kandidatų eiti to reglamento 43 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytos Bendros pertvarkymo valdybos nario pareigas sąrašą;
D. kadangi pagal Reglamento (ES) Nr. 806/2014 56 straipsnio 6 dalį galutinis sąrašas buvo perduotas Parlamentui;
E. kadangi 2019 m. sausio 30 d. Komisija priėmė pasiūlymą dėl Sebastiano Laviolos skyrimo Bendros pertvarkymo valdybos nariu ir šios valdybos pertvarkymo politikos rengimo ir koordinavimo reikalų direktoriumi ir šį pasiūlymą perdavė Parlamentui;
F. kadangi tada Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas ėmė tikrinti į Bendros pertvarkymo valdybos narius pasiūlyto kandidato duomenis, ypač atsižvelgdamas į Reglamento (ES) Nr. 806/2014 56 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus;
G. kadangi 2019 m. vasario 26 d. komitetas surengė Sebastiano Laviolos klausymą, per kurį jis pasakė įžanginę kalbą ir atsakė į komiteto narių klausimus;
1. pritaria Komisijos pasiūlymui skirti Sebastiano Laviolą Bendros pertvarkymo valdybos nariu penkerių metų kadencijai;
2. paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms.
Europos Centrinio Banko vykdomosios valdybos nario skyrimas
117k
42k
2019 m. kovo 14 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Tarybos rekomendacijos dėl Europos Centrinio Banko vykdomosios valdybos nario skyrimo (05940/2019 – C8-0050/2019 – 2019/0801(NLE))
– atsižvelgdamas į 2019 m. vasario 11 d. Tarybos rekomendaciją (05940/2019)(1),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 283 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą, pagal kurią Europos Vadovų Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C8-0050/2019),
– atsižvelgdama į Protokolą Nr. 4 dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto, ypač į jo 11 straipsnio 2 dalį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A8-0144/2019),
A. kadangi 2019 m. vasario 14 d. laišku Europos Vadovų Taryba konsultavosi su Europos Parlamentu dėl Philipo R. Lane’o skyrimo Europos Centrinio Banko vykdomosios valdybos nariu aštuonerių metų kadencijai nuo 2019 m. birželio 1 d.;
B. kadangi Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas įvertino siūlomo kandidato kvalifikaciją, visų pirma atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 283 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus ir į visiško ECB nepriklausomumo prievolę pagal šios sutarties 130 straipsnį; kadangi atlikdamas šį vertinimą komitetas gavo kandidato gyvenimo aprašymą ir atsakymus į jam raštu pateiktus klausimus;
C. kadangi po to, 2019 m. vasario 26 d., komitetas surengė kandidato klausymą, per kurį jis pasakė įžanginę kalbą ir atsakė į komiteto narių klausimus;
D. kadangi, nepaisant daugybės Europos Parlamento prašymų Tarybai dar kartą atkreipti dėmesį į tai, kad ECB vykdomojoje valdyboje nėra lyčių pusiausvyros, Tarybą į šį prašymą neatsižvelgė; Parlamentas dėl to apgailestauja ir reikalauja atsižvelgti į šį prašymą, kai bus skiriamas kitas kandidatas; kadangi moterims bankininkystės ir finansinių paslaugų srityse ir toliau nepakankamai atstovaujama vykdomosiose pareigose; kadangi visos ES ir nacionalinės institucijos ir įstaigos turėtų įgyvendinti konkrečias priemones lyčių pusiausvyrai užtikrinti;
1. teikia teigiamą nuomonę dėl Tarybos rekomendacijos skirti Philipą R. Lane’ą Europos Centrinio Banko vykdomosios valdybos nariu;
2. paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Europos Vadovų Tarybai, Tarybai ir valstybių narių vyriausybėms.
Europos bankininkystės institucijos pirmininko skyrimas
118k
42k
2019 m. kovo 14 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos bankininkystės institucijos pirmininko skyrimo (N8-0028/2019 – C8-0052/2019 – 2019/0902(NLE))
– atsižvelgdamas į tai, kad 2019 m. vasario 19 d. Europos bankininkystės institucijos Priežiūros taryba išrinko José Manuelį Campą Europos bankininkystės institucijos pirmininku (C8-0052/2019),
– atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB(1), 48 straipsnio 2 dalį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 122a straipsnį,
– atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A8-0146/2019),
A. kadangi Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog Europos bankininkystės institucijos pirmininkas po atviros atrankos procedūros skiriamas atsižvelgiant į nuopelnus, gebėjimus, finansų įstaigų ir rinkų reikalų išmanymą ir su finansų priežiūra bei reguliavimu susijusią patirtį;
B. kadangi 2018 m. gruodžio 12 d. Europos bankininkystės institucija paskelbė pranešimą apie laisvą Institucijos pirmininko vietą; kadangi paraiškų pateikimo terminas buvo 2019 m. sausio 11 d.;
C. kadangi 2019 m. vasario 5 d. Europos bankininkystės institucijos Priežiūros taryba patvirtino galutinį kandidatų eiti Institucijos pirmininko pareigas sąrašą;
D. kadangi 2019 m. vasario 19 d. Europos bankininkystės institucijos Priežiūros taryba išrinko José Manuelį Campą Institucijos pirmininku ir atitinkamai informavo Parlamentą,
E. kadangi gavęs šią informaciją Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas įvertino Europos bankininkystės institucijos Priežiūros tarybos išrinkto kandidato kvalifikaciją, ypač atsižvelgdamas į Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 48 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus;
F. kadangi 2019 m. vasario 26 d. Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas surengė klausymą su José Manueliu Campa, per kurį jis pasakė įžanginę kalbą ir atsakė į komiteto narių pateiktus klausimus;
G. kadangi, nepaisant daugybės ankstesnių Europos Parlamento raginimų teikiant kandidatų sąrašą laikytis lyčių pusiausvyros, visi pateikti kandidatai buvo vyrai; Parlamentas dėl to apgailestauja ir reikalauja, kad į šį prašymą būtų atsižvelgta teikiant kitą kandidatų sąrašą; kadangi moterims bankininkystės ir finansinių paslaugų srityse ir toliau nepakankamai atstovaujama vykdomosiose pareigose; kadangi visos ES ir nacionalinės institucijos ir įstaigos turėtų įgyvendinti konkrečias priemones lyčių pusiausvyrai užtikrinti;
1. pritaria, kad José Manuel Campa būtų paskirtas Europos bankininkystės institucijos pirmininku penkerių metų kadencijai;
2. paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai, Komisijai, Europos bankininkystės institucijai ir valstybių narių vyriausybėms.
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas, kuriose raginama sukurti ES masto mechanizmą siekiant taikyti tikslines sankcijas asmenims, susijusiems su sunkiais žmogaus teisių pažeidimais, įskaitant savo 2010 m. gruodžio 16 d. rezoliuciją dėl 2009 m. metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių padėties pasaulyje ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje(1) ir 2014 m. kovo 11 d. rezoliuciją dėl kankinimo panaikinimo pasaulyje(2),
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas, parengtas pagal Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnį, kuriose raginama taikyti tikslines sankcijas asmenims, susijusiems su sunkiais žmogaus teisių pažeidimais, įskaitant 2017 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl padėties Burundyje(3), 2018 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl Burundžio(4), 2017 m. gegužės 18 d. rezoliuciją dėl Pietų Sudano(5), 2017 m. birželio 14 d. rezoliuciją dėl padėties Kongo Demokratinėje Respublikoje(6), 2018 m. sausio 18 d. rezoliuciją dėl Kongo Demokratinės Respublikos(7), 2017 m. rugsėjo 14 d. rezoliuciją „Gabonas: represijos prieš opoziciją“(8), 2017 m. spalio 5 d. rezoliuciją dėl padėties Maldyvuose(9), 2017 m. spalio 5 d. rezoliuciją dėl Krymo totorių bendruomenės vadovų Achtemo Čyjhozo, Ilmio Umerovo ir žurnalisto Mykolos Semenos atvejų(10), 2017 m. lapkričio 30 d.(11) ir 2018 m. spalio 4 d.(12) rezoliucijas dėl Jemeno, 2017 m. gruodžio 14 d. rezoliuciją dėl Kambodžos, visų pirma Kambodžos nacionalinio gelbėjimo partijos (CNRP) likvidavimo(13), 2017 m. gruodžio 14 d. rezoliuciją dėl rohinjų padėties(14), 2018 m. kovo 15 d. rezoliuciją dėl padėties Sirijoje(15), 2018 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl padėties Venesueloje(16), 2018 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją dėl Mianmaro, visų pirma žurnalistų Wa Lone ir Kyaw Soe Oo atvejo(17), 2018 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl padėties Azovo jūroje(18), 2018 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl žurnalisto Jamalo Khashoggi nužudymo Saudo Arabijos konsulate Stambule(19) ir 2019 m. vasario 14 d. rezoliuciją dėl padėties Čečėnijoje ir Ojubo Titijevo atvejo(20),
– atsižvelgdamas į savo 2014 m. balandžio 2 d. rekomendaciją Tarybai dėl bendrų vizų išdavimo apribojimų nustatymo Rusijos pareigūnams, susijusiems su Sergejaus Magnickio byla(21),
– atsižvelgdamas į savo 2018 m. gruodžio 12 d. rezoliuciją dėl metinės žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2017 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje ataskaitos(22),
– atsižvelgdamas į savo 2017 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją dėl korupcijos ir žmogaus teisių trečiosiose šalyse(23),
– atsižvelgdamas į savo 2019 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl ES ir Rusijos politinių santykių padėties(24),
– atsižvelgdamas į savo 2016 m. vasario 4 d. rezoliuciją dėl vadinamosios grupuotės ISIS („Da'esh“) vykdomų sisteminių masinių religinių mažumų žudynių(25),
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) V antraštinės dalies 2 skyriaus nuostatas dėl sankcijų priėmimo pagal bendrą užsienio ir saugumo politiką (BUSP),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 215 straipsnį dėl sankcijų tiek trečiosioms šalims, tiek asmenims, grupėms ar nevalstybiniams subjektams priėmimo,
– atsižvelgdamas į Lisabonos sutarties Deklaraciją Nr. 25 dėl būtinybės užtikrinti asmenų ar subjektų, kuriems taikomos ES ribojamosios priemonės arba ES kovos su terorizmu priemonės, teises į tinkamą procesą,
– atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją ir į jos protokolus,
– atsižvelgdamas į ES strateginę programą ir veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje (2015–2019 m.),
– atsižvelgdamas į Komisijos Pirmininko Jeano-Claude’o Junckerio pareiškimą, paskelbtą 2018 m. rugsėjo 12 d. jam skaitant pranešimą apie Sąjungos padėtį, kuriame valstybėms narėms siūloma pasinaudoti galiojančiomis ES taisyklėmis ir dėl klausimų, susijusių su kai kuriomis ES BUSP sritimis – pvz., dėl kolektyvinio atsako į žmogaus teisių pažeidimus ir veiksmingų sankcijų taikymo – balsuoti ne vieningai, o kvalifikuota balsų dauguma,
– atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai 2018 m. gruodžio 10 d. pareiškimą po 2018 m. gruodžio mėn. įvykusio Užsienio reikalų tarybos susitikimo,
– atsižvelgdamas į Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos 2019 m. sausio 22 d. rezoliuciją „Sergejaus Magnitskio atvejis ir tolesni veiksmai: kova su nebaudžiamumu taikant tikslines sankcijas“ (Sergei Magnitsky and beyond – fighting impunity by targeted sanctions),
– atsižvelgdamas į savo 2018 m. balandžio mėn. tyrimą „Tikslinių sankcijų taikymas asmenims už sunkius žmogaus teisių pažeidimus: poveikis, tendencijos ir perspektyvos ES lygmeniu“ (Targeted sanctions against individuals on grounds of grave human rights violations – impact, trends and prospects at EU level),
– atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 14 d. pasiūlymą dėl Draudimo atvykti į ES dėl žmogaus teisių pažeidimų komisijos,
– atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 20 d. Nyderlanduose vykusį susitikimą dėl ES visuotinės sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus sistemos,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis,
A. kadangi ES sutarties 21 straipsnyje pažymima, kad Sąjungos veiksmai grindžiami demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumo ir nedalomumo, pagarbos žmogaus orumui, lygybės ir solidarumo principais bei Jungtinių Tautų Chartijos ir tarptautinės teisės principų laikymusi;
B. kadangi ES yra įsipareigojusi sistemingai taikyti sankcijas, pagal JT Chartijos VII skyriaus nuostatas priimamas JT Saugumo Tarybos sprendimu, o nesant JT Saugumo Tarybos įgaliojimo – kai JT Saugumo Taryba nėra įgaliota imtis veiksmų arba negali to daryti, nes jos narės nepasiekia susitarimo – tuo pat metu taiko autonomines sankcijas;
C. kadangi per du pastaruosius dešimtmečius sankcijos (dar vadinamos ribojamosiomis priemonėmis) tapo neatskiriama ES išorės santykių priemonių dalimi: šiuo metu 34 šalims taikoma per 40 skirtingų ribojamųjų priemonių; kadangi apie du trečdalius ES sankcijų, skirtų konkrečioms šalims, pritaikyta siekiant paremti žmogaus teisių ir demokratijos tikslus;
D. kadangi konkretiems asmenims skirtos tikslinės sankcijos rengiamos siekiant kuo mažesnio neigiamo poveikio tiems, kurie nėra atsakingi už politiką ar veiksmus, dėl kurių jas tenka priimti, pirmiausia vietos civiliams gyventojams ir teisėtai veiklai, vykdomai atitinkamoje šalyje ar palaikant su ja ryšius; kadangi jos tiesiogiai paveikia asmenis, atsakingus už pažeidimus, ir daro atgrasomąjį poveikį;
E. kadangi visos ES priimamos sankcijos visapusiškai atitinka įsipareigojimus, prisiimtus pagal tarptautinę teisę, įskaitant susijusius su žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis; kadangi sankcijos turėtų būti reguliariai peržiūrimos siekiant užtikrinti, kad jas taikant būtų padedama siekti jomis išsikeltų tikslų;
F. kadangi be konkrečioms šalims skirtų sankcijų, kuriomis siekiama valstybių elgesio pokyčių, ES neseniai pradėjo taikyti ribojamąsias priemones, nukreiptas prieš cheminių ginklų platinimą ir naudojimą bei kibernetinius išpuolius, ir konkrečias kovos su terorizmu priemones;
G. kadangi esamos ES sankcijos yra skirtos tiek valstybiniams, tiek nevalstybiniams subjektams, pvz., teroristams ir teroristinėms grupėms;
H. kadangi keletą pastarųjų mėnesių būta nemažai atvejų, kai ES sankcijas pažeidė Europos bendrovės ar net ES valstybės narės; kadangi šie pavyzdžiai rodo, jog būtina išsamiau išaiškinti šiuo metu galiojančių sankcijų taikymo sritį ir apimtį, taip pat paaiškinti šalių ir bendrovių atsakomybės užtikrinant, kad jų prekių ir paslaugų galutiniam naudojimui ar paskirties vietai nebūtų taikomos sankcijos, mastą;
I. kadangi už sankcijų taikymo užtikrinimą yra atsakingos atitinkamos ES valstybių narių institucijos, nors sprendimai dėl šių priemonių priimami ES lygmeniu;
J. kadangi 2016 m. JAV Kongresas priėmė į visuotinį Magnitskio aktą, kuris grindžiamas 2012 m. Sergejaus Magnitskio atskaitomybės už teisinę valstybę aktu ir kurio tikslas – taikyti sankcijas asmenims, atsakingiems už Sergejaus Magnitskio, patyrusio nežmoniškas sąlygas, sąmoningą nepriežiūrą ir kankinimą, mirtį Rusijos kalėjime kardomojo kalinimo metu;
K. kadangi Estija, Latvija, Lietuva, Jungtinė Karalystė, Kanada ir JAV yra priėmusios įstatymus dėl sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus sistemos, t. y. vadinamuosius Magnitskio įstatymus; kadangi Parlamentas ne kartą ragino parengti panašią ES visuotinę sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus sistemą, pagal kurią būtų užtikrinamas atskirų turto įšaldymo atvejų, draudimų išduoti vizas ir kitų sankcijų, valstybėse narėse ir ES lygmeniu taikomų asmenims ir subjektams, nuoseklumas ir veiksmingumas;
L. kadangi 2018 m. lapkričio mėn. Nyderlandų vyriausybė inicijavo ES valstybių narių diskusiją dėl politinės progos sukurti ES lygmens tikslinių sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus sistemą; kadangi preliminarios diskusijos tęsiasi Tarybos darbo grupių lygmeniu;
1. griežtai smerkia visus žmogaus teisių pažeidimus visame pasaulyje; ragina Tarybą nedelsiant sukurti savarankišką, lanksčią ir veiksmingą ES masto sankcijų sistemą, kuria naudojantis sankcijas būtų galima taikyti visiems asmenims, valstybiniams ir nevalstybiniams subjektams bei kitiems subjektams, atsakingiems už sunkius žmogaus teisių pažeidimus arba su jais susijusiems;
2. pabrėžia, kad ES sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus sistema ir toliau turėtų būti grindžiama pasiūlymais, išdėstytais ankstesnėse rezoliucijose, kuriuose buvo raginama sukurti ES masto mechanizmą tikslinėms sankcijoms taikyti; laikosi nuomonės, kad ES sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus sistema, pagal kurią sankcijas siekiama taikyti asmenims, bet kurioje pasaulio šalyje susijusiems su žmogaus teisių pažeidimais, turėtų būti simboliškai pavadinta Sergejaus Magnitskio vardu; teigiamai vertina tai, kad ne vienoje šalyje buvo priimti panašūs teisės aktai, nukreipti prieš žmogaus teisių pažeidėjus visame pasaulyje; pabrėžia, kad, norint žmogaus teisių pažeidėjus patraukti atsakomybėn, būtinas transatlantinis bendradarbiavimas; ragina kitas valstybes parengti panašias priemones;
3. yra tvirtai įsitikinęs, kad tokia sistema būtų itin svarbi esamų ES žmogaus teisių ir užsienio politikos priemonių dalis bei sustiprintų ES, kaip pasaulinio masto veikėjos žmogaus teisių srityje, vaidmenį, visų pirma jai kovojant su nebaudžiamumu ir remiant smurto aukas bei žmogaus teisių gynėjus visame pasaulyje;
4. pabrėžia, kad pagal šią sistemą turėtų būti galima taikyti ribojamąsias priemones, t. y. turto įšaldymą ir draudimą atvykti į ES, visiems asmenims ar subjektams, kurie yra atsakingi už šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus, smurtą arba sisteminės korupcijos veiksmus, yra su jais susiję arba teikė pagalbą ar finansavimą šiuos veiksmus planuojant, nukreipiant ar vykdant arba prie jų prisidėjo; pabrėžia, kad būtina aiškiai apibrėžti pažeidimų apimtį ir numatyti tinkamas teisines priemones, kuriomis būtų galima užginčyti įtraukimą į sąrašą;
5. yra įsitikinęs, kad ši nauja sistema teigiamai paveiks atitinkamų asmenų ir subjektų elgesį bei darys atgrasomąjį poveikį; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad visos ES valstybės narės sankcijų taikymą turi suprasti, aiškinti ir užtikrinti tuo pačiu nuosekliu būdu; primygtinai ragina valstybes nares ir Komisiją aktyviau bendradarbiauti ir dalintis informacija tarpusavyje bei sukurti Europos priežiūros ir vykdymo užtikrinimo mechanizmą;
6. palankiai vertina Komisijos Pirmininko pasiūlymą neapsiriboti vieningu balsavimu Taryboje priimant su BUSP sritimis susijusius sprendimus ir ragina Tarybą priimti šią naują sankcijų priemonę taip, kad sprendimai dėl sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus Taryboje galėtų būti priimami kvalifikuota balsų dauguma;
7. pritaria preliminarioms diskusijoms Tarybos lygmeniu dėl tokios sankcijų priemonės sukūrimo; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę bei jos tarnybas vadovautis konstruktyviu ir aktyviu požiūriu siekiant, kad šios diskusijos būtų sėkmingai baigtos iki šios kadencijos pabaigos, ir tikisi, kad ji apie tai informuos Parlamentą; akcentuoja Parlamento vaidmens kontroliuojant šią būsimą sistemą svarbą, ypač kai tai susiję su įtraukimo į sąrašą kriterijų taikymo sritimi ir apibrėžtimi bei apskundimo teismine tvarka galimybėmis;
8. ragina visas valstybes nares užtikrinti, kad jų valdžios institucijos, jų teritorijoje registruotos bendrovės ir kiti subjektai visapusiškai laikytųsi Tarybos sprendimų dėl ribojamųjų priemonių taikymo asmenims ir subjektams – o pirmiausia dėl asmenų, įtrauktų į sąrašą, turto įšaldymo ir atvykimo į savo atitinkamą teritoriją apribojimų – kurį lemia žmogaus teisių pažeidimai; reiškia susirūpinimą dėl pastarojo meto pranešimų apie šių sprendimų pažeidimus ir primena valstybėms narėms jų įsipareigojimą, prisiimtą pagal tarptautinę teisę, užtikrinti, kad jų teritorijoje esantys asmenys, įtariami nusikaltimais, kurių metu buvo vykdomi žiaurumai, būtų suimti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn;
9. pabrėžia, jog aktyvesnis šių institucijų bendradarbiavimas ir dalijimasis informacija bei Europos vykdymo užtikrinimo mechanizmas nepaprastai svarbūs norint užtikrinti vienodą galiojančių ES ribojamųjų priemonių vykdymą ir aiškinimą bei vienodas Europos bendrovių veiklos sąlygas;
10. primygtinai laikosi nuomonės, jog svarbu, kad būsimoji ES sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus sistema būtų suderinama su esama ES politika ir galiojančiomis konkrečioms šalims skirtomis horizontaliomis ribojamosiomis priemonėmis bei jas papildytų; atsižvelgdamas į tai primygtinai laikosi nuomonės, kad naujoji sistema neturėtų pakeisti esamų konkrečioms šalims skirtų priemonių, susijusių su žmogaus teisėmis; be to, mano, kad bet kokia būsima sistema turi visapusiškai papildyti ir atitikti esamą tarptautinę sankcijų sistemą, ypač kai tai susiję su Jungtinių Tautų Saugumo Taryba;
11. pabrėžia, kad šios sistemos patikimumo ir teisėtumo sąlyga yra visapusiškas jos suderinamumas su pačiais aukščiausiais atitinkamų asmenų ar subjektų teisių į tinkamą procesą apsaugos ir laikymosi standartais; atsižvelgdamas į tai primygtinai laikosi nuomonės, jog sprendimai dėl asmenų ar subjektų įtraukimo į sąrašą ir išbraukimo iš jo turėtų būti grindžiami aiškiais, skaidriais ir konkrečiais kriterijais bei tiesiogiai siejami su įvykdytu nusikaltimu, kad būtų galima užtikrinti visapusišką teisminę peržiūrą; ragina sistemingai įtraukti aiškius ir konkrečius kriterijus bei metodiką, kuriais remiantis būtų panaikinamos sankcijos ir išbraukiama iš sąrašo;
12. pabrėžia, kad šiurkščių žmogaus teisių pažeidimų ir žiaurių nusikaltimų vykdytojų baudžiamasis persekiojimas vidaus ar tarptautinės jurisdikcijos pagrindu turėtų likti svarbiausiu visų pastangų, kurias siekdamos kovoti su nebaudžiamumu deda ES ir valstybės narės, tikslu; šiuo požiūriu primena visuotinės jurisdikcijos principą; ragina Tarybą į šios sistemos taikymo sritį įtraukti tarpvalstybinius pažeidimus; pabrėžia, kad, norint užkirsti kelią sankcijų vengimui, būtinas koordinuotas daugiašalis bendradarbiavimas;
13. ragina Komisiją paskirti pakankamai išteklių ir ekspertų siekiant užtikrinti ir stebėti šios sistemos taikymą, kai ji bus pradėta taikyti, bei ypač daug dėmesio skirti visuomenės informavimui apie sąrašus tiek ES, tiek susijusiose šalyse;
14. reiškia pagarbą nenuilstamoms pilietinės visuomenės aktyvistų pastangoms remiant šią sistemą; ragina sukurti ES lygmens patariamąjį komitetą;
15. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui ir Europos Tarybos generaliniam sekretoriui.
Būtinybė skubos tvarka ES lygmeniu sudaryti trečiųjų šalių juodąjį sąrašą pagal Kovos su pinigų plovimu direktyvą
131k
45k
2019 m. kovo 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl būtinybės skubos tvarka ES lygmeniu sudaryti trečiųjų šalių juodąjį sąrašą pagal Kovos su pinigų plovimu direktyvą (2019/2612(RSP))
– atsižvelgdamas į 2019 m. vasario 13 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) …/..., kuriuo papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 nustatant strateginių trūkumų turinčias didelės rizikos trečiąsias valstybes,
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB, (Ketvirtąją kovos su pinigų plovimu direktyvą)(1) ir ypač į jos 9 straipsnio 2 dalį ir 64 straipsnio 5 dalį su pakeitimais, padarytais 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva ES 2018/843, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos ir iš dalies keičiamos direktyvos 2009/138/EB ir 2013/36/ES, (Penktąja kovos su pinigų plovimu direktyva)(2), ir ypač į Direktyvos ES 2018/843 1 straipsnio 5 dalį,
– atsižvelgdamas į Komisijos veiksmų gaires dėl naujos didelės rizikos trečiųjų valstybių ES vertinimo pagal Direktyvą (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos metodikos kūrimo(3),
– atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 22 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą dėl didelės rizikos trečiųjų valstybių nustatymo metodikos pagal Direktyvą (ES) 2015/849 (SWD(2018)0362), kuriame, be kita ko, apibrėžiama, kas yra 1 prioriteto ir 2 prioriteto trečiosios valstybės,
– atsižvelgdamas į Specialiojo komiteto finansinių nusikaltimų, mokesčių vengimo ir slėpimo klausimais (TAX3) pirmininko 2019 m. vasario 25 d. laišką Komisijos narei V. Jourovai dėl deleguotojo akto dėl didelės rizikos trečiųjų valstybių, kurių kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu režimuose yra strateginių trūkumų,
– atsižvelgdamas į TAX3 komiteto pirmininko 2019 m. kovo 5 d. laišką dėl Tarybos pozicijos dėl Komisijos sudaryto didelės rizikos trečiųjų valstybių, turinčių kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu trūkumų, sąrašo,
– atsižvelgdamas į 2019 m. kovo 6 d. Komisijos narės V. Jourovos, Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos (ECON) komiteto ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų (LIBE) komiteto keitimąsi nuomonėmis,
– atsižvelgdamas į Tarybos pareiškimą 6964/1/19 dėl 2019 m. vasario 13 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES), kuriuo papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 nustatant strateginių trūkumų turinčias didelės rizikos trečiąsias valstybes (C(2019)1326),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi deleguotajame reglamente, jo priede ir iš dalies keičiančiuose deleguotuosiuose reglamentuose turėtų būti nurodytos didelės rizikos trečiosios valstybės, turinčios strateginių trūkumų, susijusių su kova su pinigų plovimu ir kova su terorizmo finansavimu – tie trūkumai kelia grėsmę ES finansų sistemai ir dėl to būtinos sustiprintos deramo klientų tikrinimo priemonės, kurias turi taikyti ES įpareigotieji subjektai pagal Ketvirtąją pinigų plovimo prevencijos direktyvą;
B. kadangi pagal Ketvirtosios pinigų plovimo prevencijos direktyvos 9 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per vieną mėnesį nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie tą aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš;
C. kadangi Parlamentas atmetė du iš penkių pasiūlytų iš dalies keičiančiųjų deleguotųjų reglamentų (C(2016)07495 ir C(2017)01951), remdamasis tuo, kad Komisijos vykdomas didelės rizikos trečiųjų valstybių nustatymo procesas nebuvo pakankamai nepriklausomas;
D. kadangi Parlamentas palankiai vertina Komisijos nustatytą naują metodiką, pagal kurią, siekiant nustatyti jurisdikcijas, turinčias strateginių trūkumų kovojant su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu, remiamasi ne tik išorės informacijos šaltiniais;
E. kadangi šio sąrašo tikslas – apsaugoti Sąjungos finansų sistemos ir vidaus rinkos vientisumą; kadangi įtraukus šalį į didelės rizikos trečiųjų valstybių sąrašą netaikomos jokios ekonominės ar diplomatinės sankcijos, o reikalaujama, kad įpareigotieji subjektai, pvz., bankai, kazino ir nekilnojamojo turto agentūros, taikytų sustiprintas deramo patikrinimo priemones operacijoms, susijusioms su tomis šalimis, ir užtikrintų, kad ES finansų sistema galėtų išvengti pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo rizikos, kylančios iš trečiųjų valstybių;
F. kadangi šalys gali būti išbrauktos iš sąrašo, jei jos ištaisys joms būdingus kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu trūkumus;
G. kadangi 2019 m. vasario 13 d. Komisija priėmė deleguotąjį aktą ir jame, be kita ko, nustatytas sąrašas, į kurį įtrauktos 23 šalys ir teritorijos: Afganistanas, Amerikos Samoa, Bahamos, Botsvana, Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika, Etiopija, Gana, Guamas, Iranas, Irakas, Libija, Nigerija, Panama, Pakistanas, Puerto Rikas, Samoa, Saudo Arabija, Šri Lanka, Sirija, Trinidadas ir Tobagas, Tunisas, JAV Mergelių Salos ir Jemenas;
H. kadangi savo 2019 m. kovo 7 d. pareiškime Taryba nurodė, kad ji pareiškė prieštaravimą dėl deleguotojo akto dėl to, kad pasiūlymas nebuvo parengtas remiantis skaidriu ir atspariu procesu, kuriame susijusios šalys būtų aktyviai skatinamos imtis ryžtingų veiksmų, kartu gerbiant jų teisę būti išklausytoms;
I. kadangi 2018 m. birželio 22 d. paskelbtame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente nustatyta nauja metodika, pagal kurią taikomi peržiūrėti didelės rizikos trečiųjų valstybių nustatymo kriterijai;
J. kadangi Komisija pradėjo konsultuotis su trečiosiomis valstybėmis, nuo 2019 m. sausio 23 d. įtrauktomis į deleguotajame akte pateiktą sąrašą, ir susitiko su visomis tomis šalimis, kurios paprašė pateikti daugiau informacijos apie jų įtraukimo į sąrašą priežastis;
K. kadangi 2019 m. kovo 7 d. Taryba per Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos posėdį tą deleguotąjį aktą atmetė;
1. palankiai vertina tai, kad 2019 m. vasario 13 d. Komisija patvirtino trečiųjų valstybių, kurių kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu režimai turi strateginių trūkumų, sąrašą;
2. apgailestauja dėl to, kad Taryba pareiškė prieštaravimą dėl Komisijos pasiūlyto deleguotojo akto;
3. ragina Komisiją atsižvelgti į visas išreikštas abejones ir kuo greičiau pateikti naują deleguotąjį aktą;
4. labai teigiamai vertina Komisijos atliktą darbą siekiant patvirtinti atskirą sąrašą, pagrįstą griežtais kriterijais, dėl kurių susitarė teisėkūros institucijos; pabrėžia, kad Sąjungai svarbu turėti nepriklausomą didelės rizikos trečiųjų valstybių, turinčių kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu trūkumų, sąrašą ir palankiai vertina Komisijos parengtą naują didelės rizikos valstybių nustatymo pagal Ketvirtąją kovos su pinigų plovimu direktyvą ir Penktąją kovos su pinigų plovimu direktyvą metodiką;
5. primena, kad Direktyvos (ES) 2015/849 su pakeitimais, padarytais Penktąja kovos su pinigų plovimu direktyva, 9 straipsnio 2 dalies nuostatomis Komisija įpareigojama nepriklausomai vertinti strateginius trūkumus keliose srityse;
6. mano, kad, siekiant išsaugoti didelės rizikos valstybių sąrašo vientisumą, tikrinimo ir sprendimų priėmimo procesas turėtų būti grindžiamas vien tik metodika ir jam negali daryti įtakos argumentai, kurie išeina už kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu trūkumų srities ribų;
7. pažymi, kad į sąrašą įtrauktų valstybių lobizmas ir diplomatinis spaudimas buvo ir bus didelės rizikos valstybių nustatymo proceso dalis; pabrėžia, kad dėl tokio spaudimo neturėtų nukentėti ES institucijų gebėjimas veiksmingai ir nepriklausomai kovoti su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu, susijusiu su ES;
8. ragina Komisiją paskelbti jos atliktus į sąrašą įtrauktų valstybių vertinimus, siekiant užtikrinti viešąją kontrolę taip, kad tais vertinimais nebūtų piktnaudžiaujama;
9. ragina Komisiją užtikrinti skaidrų procesą taikant aiškius ir konkrečius kriterijus valstybėms, kurios įsipareigoja vykdyti reformas, kad nebūtų įtrauktos į sąrašą;
10. pažymi, kad vis dar atliekamas Rusijos Federacijos vertinimas; tikisi, kad Komisija į savo vertinimą įtrauks naujausią informaciją, susijusią su „Troikos“ pinigų plovykla; primena, kad per šią teisėkūros kadenciją ECON, LIBE ir TAX3 komitetų darbas sukėlė susirūpinimą dėl Rusijos Federacijos kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu sistemų;
11. ragina Komisiją bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, kad Taryba prisiimtų daugiau atsakomybės už Komisijos pasiūlytą metodiką;
12. ragina tas valstybes nares, kurios dar to nepadarė, į savo nacionalinę teisę perkelti Ketvirtąją ir Penktąją pinigų plovimo prevencijos direktyvas;
13. ragina daugiau žmogiškųjų ir finansinių išteklių skirti atitinkamam Komisijos kompetentingo generalinio direktorato, t. y. Teisingumo ir vartotojų reikalų generalinio direktorato (DG JUST), skyriui;
14. ragina Komisiją iš esmės paspartinti 2 prioriteto trečiųjų valstybių vertinimo etapą;
15. primena, kad ES deleguotasis aktas yra nesusijęs su Finansinių veiksmų darbo grupės (FATF) nustatomu sąrašu ir turėtų ir toliau būti laikomas vien tik ES reikalu;
16. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.
2019 m. kovo 14 d. Europos Parlamento rezoliucija „Klimato kaita. Europos strateginė ilgalaikė vizija siekiant klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralaus poveikio klimatui ekonomikos pagal Paryžiaus susitarimą“ (2019/2582(RSP))
– atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 28 d. Komisijos komunikatą „Švari mūsų visų planeta. Strateginė klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralizuoto poveikio klimatui Europos ekonomikos ateities vizija“ (COM(2018)0773),
– atsižvelgdamas į išsamią analizę, kuria grindžiamas Komisijos komunikatas(1),
– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (UNFCCC) ir į jos Kioto protokolą,
– atsižvelgdamas į Paryžiaus susitarimą, Sprendimą Nr. 1/CP.21 ir 2015 m. lapkričio 30 d. – gruodžio 11 d. Paryžiuje, Prancūzijoje, vykusias 21-ąją Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferenciją (COP 21) ir 11-ąją šalių konferenciją, kuri laikoma Kioto protokolo šalių susitikimu (CMP 11),
– atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 2–14 d. Katovicuose, Lenkijoje, vykusią 24-ąją UNFCCC šalių konferenciją (COP 24), 14-ąją šalių konferenciją, kuri laikoma Kioto protokolo šalių susitikimu, (CMP 14) ir šalių konferencijos, kuri laikoma Paryžiaus susitarimo šalių susitikimu, pirmosios sesijos trečiąją dalį (CMA 1.3),
– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir į darnaus vystymosi tikslus (DVT),
– atsižvelgdamas į savo 2018 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl 2018 m. Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos Katovicuose, Lenkijoje (COP 24)(2),
– atsižvelgdamas į Tarybos 2018 m. kovo 22 d. išvadas,
– atsižvelgdamas į Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) specialiąją ataskaitą dėl visuotinio atšilimo 1,5° C, 5-ąją vertinimo ataskaitą (AR5) ir apibendrinamąją ataskaitą,
– atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 27 d. priimtą Jungtinių Tautų ataskaitos dėl atotrūkio išmetamųjų teršalų srityje 9-ąją redakciją,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis,
1. palankiai vertina tai, kad paskelbtas Komisijos komunikatas dėl ilgalaikės strategijos „Švari mūsų visų planeta. Strateginė klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralizuoto poveikio klimatui Europos ekonomikos ateities vizija“, kuriame pabrėžiamos galimybės ir iššūkiai, su kuriais susidurs Europos piliečiai ir Europos ekonomika pereinant prie neutralaus šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio ekonomikos, ir nustatomas pagrindas plataus masto diskusijoms, kuriose dalyvautų ES institucijos, nacionaliniai parlamentai, verslo sektorius, nevyriausybinės organizacijos, miestai ir bendruomenės, taip pat piliečiai; pritaria tikslui iki 2050 m. užtikrinti neutralų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) poveikį ir primygtinai ragina valstybes nares per diskusijas dėl Europos ateities specialiame ES aukščiausiojo lygio susitikime, kuris vyks Sibiu 2019 m. gegužės mėn., taip pat pritarti šiam tikslui; ragina valstybes nares prisiimti būtinų užmojų įsipareigojimus šiam tikslui pasiekti;
2. pripažįsta, kad rimtos klimato kaitos grėsmės yra vienas iš didžiausių mūsų piliečių rūpesčių; teigiamai vertina tai, kad visoje Europoje žmonės, o ypač jaunesnės kartos, vis aktyviau dalyvauja demonstracijose dėl klimato kaita susijusio teisingumo; palankiai vertina šių aktyvistų raginimus siekti didesnių užmojų ir imtis skubių veiksmų, kad nebūtų viršyta su klimatu susijusi 1,5° C riba; mano, kad nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijos, taip pat ES turėtų atsižvelgti į šiuos raginimus;
3. pažymi, kad Europos piliečiai jau susiduria su tiesioginiu klimato kaitos poveikiu; pabrėžia, kad, vadovaujantis Europos aplinkos agentūros duomenimis, vidutiniai metiniai nuostoliai dėl su oru ir klimatu susijusių ekstremalių situacijų Sąjungoje 2010–2016 m. sudarė apie 12,8 mlrd. EUR ir kad, jei nebus imamasi priemonių ateityje, žala ES dėl klimato kaitos iki 2080 m. gali siekti mažiausiai 190 mlrd. EUR – tai grynasis socialinės gerovės nuostolis, lygus 1,8 proc. dabartinio BVP; pabrėžia, kad tuo atveju, jei tarša liktų didelė, metinės išlaidos dėl potvynių ES iki 2100 m. galėtų pasiekti 1 trln. EUR ir kad su meteorologiniais reiškiniais susijusios nelaimės iki 2100 m. galėtų paveikti apie du trečdalius ES piliečių, palyginti su 5 proc. šiandien; taip pat pabrėžia, kad, Europos aplinkos agentūros nuomone, iki 2030 m. 50 proc. ES gyvenamų vietovių pradės labai trūkti vandens;
4. pabrėžia, kad IPCC specialioje ataskaitoje dėl 1,5° C pateiktas išsamiausias ir naujausias klimato kaitos švelninimo būdų, atitinkančių Paryžiaus susitarimą, mokslinis vertinimas;
5. pabrėžia, kad, kaip nurodyta IPCC specialiojoje ataskaitoje dėl 1,5° C, visuotinio atšilimo apribojimas iki 1,5° C neviršijant šios ribos arba viršijant labai nedaug reiškia, kad neutralus ŠESD poveikis turės būti užtikrintas ne vėliau kaip 2067 m., o iki 2030 m. pasaulyje kasmet išmetamas ŠESD kiekis turės būti sumažintas tiek, kad neviršytų 27,4 Gt CO2 ekvivalentais per metus; atsižvelgdamas į šias išvadas pabrėžia, kad Sąjunga, būdama pasaulio lyderė ir siekdama turėti pakankamą galimybę užtikrinti, kad iki 2100 m. pasaulinė temperatūra nepakiltų daugiau kaip 1,5° C, turi stengtis kuo anksčiau ir ne vėliau kaip 2050 m. užtikrinti neutralų ŠESD poveikį;
6. yra susirūpinęs dėl 2018 m. Jungtinių Tautų aplinkos ataskaitos dėl atotrūkio išmetamųjų teršalų srityje, kurioje teigiama, kad įgyvendinus dabartinius besąlygiškus nacionaliniu lygmeniu nustatytus veiksmus bus gerokai viršyta Paryžiaus susitarime nustatyta 2° C atšilimo riba ir numatomas atšilimas 2100 m. sieks 3,2° C(3); pabrėžia, jog būtina, kad visos UNFCCC šalys iki 2020 m. nedelsdamos nusistatytų platesnio užmojo tikslus;
ES skirtos amžiaus vidurio nulinio išmetamųjų teršalų kiekio strategijos įgyvendinimo būdai
7. mano, kad Europa gali pirmauti siekiant poveikio klimatui neutralizavimo investuojant į novatoriškus technologinius sprendimus, suteikiant galių piliečiams ir derinant veiksmus svarbiose srityse, kaip antai energetikos, pramonės politikos ir mokslinių tyrimų, sykiu užtikrinant socialinį teisingumą, kad perėjimas vyktų laikantis teisingumo principo;
8. pažymi, kad strategijoje numatyti aštuoni galimi būdai, kuriais gali būti įgyvendinti ekonominė, technologinė ir socialinė pertvarka, kurios reikia, kad Sąjunga pasiektų Paryžiaus susitarime nustatytą ilgalaikį temperatūros tikslą; pažymi, kad tik naudodamasi dviem iš šių būdų Sąjunga ne vėliau kaip 2050 m. galėtų pasiekti neutralaus ŠESD poveikio tikslą; pabrėžia, kad tai reikalauja skubių veiksmų ir nemažų pastangų vietos, regioniniu, nacionaliniu ir ES lygmenimis, taip pat visų nevalstybinių subjektų įtraukimo; primena Valdymo reglamente nustatytą valstybių narių pareigą priimti nacionalines ilgalaikes strategijas; todėl ragina valstybes nares nusistatyti aiškius trumpalaikius ir ilgalaikius tikslus ir politiką, kurie atitiktų Paryžiaus susitarimo tikslus, ir teikti investicijų paramą poveikio neutralizavimo būdams įgyvendinti;
9. atkreipia dėmesį į tai, kad pagal strategijoje nurodytą pirmąją įgyvendinimo būdų kategoriją siekiama iki 2050 m. sumažinti išmetamą ŠESD kiekį tik 80 proc., lyginant su 1990 m. lygiu; susirūpinęs pažymi, kad toks užmojis atitinka mažesnį tikslą, kad visuotinis atšilimas būtų mažesnis nei 2° C, ir todėl neatitinka Paryžiaus susitarime nustatyto tikslo užtikrinti, kad pasaulinė temperatūra pakiltų gerokai mažiau nei 2° C, nei dar didesnio tikslo užtikrinti, kad ji pakiltų mažiau nei 1,5° C;
10. pažymi, kad, Komisijos skaičiavimais, neutralizavus taršos poveikį numatomas didesnis ES BVP augimas negu tuo atveju, jei tarša būtų mažinama mažesniu mastu, ir kad dėl skirtumų tarp valstybių narių abiem atvejais poveikis netolygiai pasiskirstytų visoje ES, be kita ko, BVP vienam gyventojui ir energijos rūšių derinio sukeliamos taršos anglies dioksidu intensyvumo požiūriais; mano, kad neveiklumas neabejotinai kainuotų daugiausiai ir lemtų ne tik didelį BVP praradimą Europoje, bet ir tolesnį ekonominės nelygybės didėjimą tarp valstybių narių ir regionų bei juose, nes tikėtina, kad neveiklumo pasekmės vieniems iš jų bus skaudesnės negu kitiems;
11. su susirūpinimu pažymi, kad šiuo metu ES priklausomybė nuo importuojamos energijos siekia apie 55 proc.; pabrėžia, kad pagal neutralaus teršalų poveikio scenarijų iki 2050 m. šis kiekis sumažėtų iki 20 proc., o tai teigiamai paveiktų ES prekybos balansą ir geopolitinę padėtį; pažymi, kad bendros 2031–2050 m. iškastinio kuro importo išlaidų santaupos būtų maždaug 2–3 trilijonai eurų, kurie galėtų būti panaudoti kitiems ES piliečių prioritetams;
12. palankiai vertina dviejų įgyvendinimo būdų, kuriais norima iki 2050 m. užtikrinti neutralų ŠESD poveikį, įtraukimą ir Komisijos pritarimą šiems būdams ir laiko amžiaus vidurio tikslą vieninteliu, atitinkančiu Sąjungos įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą; apgailestauja, kad strategijoje nenagrinėti būdai, kurie padėtų anksčiau nei 2050 m. užtikrinti neutralų ŠESD poveikį;
13. tačiau pažymi, kad strategijoje siūlomi būdai apima keleto anglies dioksido šalinimo technologijų, įskaitant anglies surinkimo ir saugojimo arba panaudojimo ir tiesioginio surinkimo iš oro procesus, kurios dar turi būti įdiegtos didesniu mastu, naudojimą; vis dėlto mano, kad ES taikant nulinės taršos strategiją prioritetas turėtų būti teikiamas tiesioginiam išmetamo teršalų kiekio mažinimui ir veiksmams, kuriais išsaugomi ir gerinami ES gamtiniai absorbentai ir kaupikliai, ir turėtų būti siekiama naudoti anglies dioksido šalinimo technologijas tik tuomet, kai nėra tiesioginio išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo galimybių; yra įsitikinęs, kad, jei Sąjunga nori išvengti priklausomybės nuo anglies dioksido šalinimo technologijų, kurios sukeltų didelę riziką ekosistemoms, bioįvairovei ir aprūpinimui maistu, kaip nurodyta IPCC 1,5° C specialiojoje ataskaitoje, ji turi imtis tolesnių veiksmų iki 2030 m.;
Klimato kaitos socialiniai aspektai ir perėjimas laikantis teisingumo principo
14. palankiai vertina tai, kad, Komisijos vertinimu, neutralų išmetamų teršalų poveikį galima užtikrinti nemažinant bendro darbo vietų skaičiaus, ir teigiamai vertina išsamų daug energijos suvartojančios pramonės sektorių pertvarkos vertinimą; pabrėžia, kad tinkamai vykdomas teisingas perėjimas prie neutralaus ŠESD poveikio, teikiant atitinkamą paramą labiausiai pažeidžiamiems regionams, sektoriams ir piliečiams, turi potencialą sukurti daugiau darbo vietų Sąjungoje – pagal neutralaus teršalų poveikio scenarijų iki 2050 m. darbo vietų visoje ekonomikoje papildomai padaugėtų 2,1 mln., palyginti su tuo, kad pagal išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimo 80 proc. scenarijų darbo vietų papildomai padaugėtų 1,3 mln.; todėl mano, kad Komisija turėtų parengti atnaujintą įgūdžių auditą pagal ES įgūdžių panoramą, su regioniniais duomenimis apie įgūdžius, reikalingus neutralaus poveikio klimatui Europai, kad būtų remiami labiausiai pažeidžiami regionai, sektoriai ir persikvalifikuojantys žmonės, siekiant perspektyvių ir kokybiškų darbo vietų tuose regionuose;
15. pabrėžia įvairią naudą, kurią neutralaus poveikio klimatui visuomenė atneš žmonių sveikatai, tiek sutaupant sveikatos išlaidų ir sumažinant draudimo ir visuomenės sveikatos sistemoms tenkančią naštą, tiek užtikrinant bendrą ES piliečių gerovę, nes padidės biologinė įvairovė, sumažės oro tarša ir teršalų poveikio rizika; pažymi, kad pagal tokį planą išlaidos, susijusios su žala sveikatai, sumažėtų maždaug 200 mlrd. EUR per metus;
16. pabrėžia, kad svarbu sukurti perėjimo laikantis teisingumo principo fondą, ypač didžiausią iškastinio kuro mažinimo poveikį patiriantiems regionams, pvz., angliakasybos regionams, ir sykiu bendrai atsižvelgti į socialinį esamo klimato srities finansavimo poveikį; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad ilgalaikei strategijai būtinas plataus masto visuomenės pritarimas dėl kai kuriuose sektoriuose reikalingų permainų;
17. pabrėžia, kad tam tikruose ES regionuose, pvz., anglių pramonės regionuose, reikėtų imtis daugiau veiksmų ir dėti daugiau pastangų pereinant prie švarios energijos; atsižvelgdamas į tai, dar kartą ragina į 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą įtraukti specialų 4,8 mlrd. EUR asignavimą naujam Teisingos energetikos pertvarkos fondui siekiant remti darbuotojus ir bendruomenes tokiuose regionuose, kuriems šis perėjimas daro neigiamą poveikį;
18. pabrėžia, kad, siekiant ES piliečiams užtikrinti perėjimą laikantis teisingumo principo, reikia laikytis į ateitį orientuoto požiūrio ir remti regionus, kuriuos labiausiai paveikia priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas; mano, kad su klimato kaita susijęs perėjimas Europoje turi būti ekologiškai, ekonomiškai ir socialiai darnus; pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti, kad politikai pritartų visi piliečiai, svarbu atsižvelgti į tai, kaip pasiskirsto klimato srities ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo politikos padariniai, ypač mažas pajamas gaunantiems žmonėms; todėl mano, kad įgyvendinant visas ES ir nacionalines klimato politikos priemones turėtų būti visapusiškai atsižvelgiama į socialinį poveikį, siekiant užtikrinti socialinę ir ekologinę pertvarką Europoje; pabrėžia, kad individualiai pritaikytos ir pakankamai finansuojamos strategijos visais lygmenimis turės būti kuriamos remiantis įtraukiais procesais ir glaudžiai bendradarbiaujant su vietos ir regioninėmis viešosios valdžios institucijomis, profesinėmis sąjungomis, švietimo įstaigomis, pilietinės visuomenės organizacijomis ir privačiuoju sektoriumi, kad šiuo perėjimo laikotarpiu būtų galima užtikrinti teisingas ir lygias galimybes visiems ES piliečiams;
19. primena, kad maždaug 50–125 mln. ES piliečių šiuo metu gresia energijos nepriteklius(4); pabrėžia, kad energetikos pertvarka gali turėti neproporcingą poveikį mažas pajamas turintiems žmonėms ir dar labiau padidinti energijos nepriteklių; ragina valstybes nares savo integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose įvertinti energijos nepriteklių patiriančių namų ūkių skaičių ir prireikus imtis tolesnių veiksmų, kaip reikalaujama pagal Valdymo reglamentą; ragina valstybes nares imtis į ateitį nukreiptų veiksmų, siekiant užtikrinti perėjimą prie kitokio energijos vartojimo modelio laikantis teisingumo principo ir galimybę visiems ES piliečiams gauti energijos;
20. mano, kad jaunimo informuotumas socialiniais ir aplinkos klausimais vis didėja ir tai yra jėga, galinti pakeisti mūsų visuomenę siekiant užsitikrinti klimatui atsparią ateitį, ir kad jaunimo švietimas yra viena iš veiksmingiausių kovos su klimato kaita priemonių; pabrėžia, kad būtina aktyviai įtraukti jaunesnes kartas kuriant tarptautinius, kultūrų ir kartų tarpusavio santykius, nes tai sustiprins kultūrinius pokyčius, kurie parems pasaulines pastangas siekiant tvaresnės ateities;
Tarpiniai tikslai
21. pripažįsta, kad dešimtmetis nuo 2020 iki 2030 m. bus svarbiausias, ES norint iki 2050 m. užtikrinti neutralų poveikį klimatui; ragina Komisiją ir valstybes nares pritarti stipriam vidutinės trukmės laikotarpio tikslui iki 2030 m., nes tai būtina siekiant suteikti pakankamą stabilumą investicijoms į rinką, visapusiškai panaudoti technologinių inovacijų potencialą ir padidinti Europos verslo galimybes tapti pasaulinės rinkos lyderiu mažataršės gamybos srityje;
22. pabrėžia, kad norint iki 2050 m. užtikrinti neutralų ŠESD poveikį ekonomiškai efektyviausiu būdu, reikia padidinti numatytą 2030 m. užmojų lygį ir suderinti jį su neutralaus ŠESD poveikio užtikrinimo 2050 m. scenarijais; mano, jog ypač svarbu, kad ne vėliau kaip per Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikimą klimato kaitos klausimais Niujorke 2019 m. rugsėjo mėn. Sąjunga aiškiai parodytų, kad ji yra pasirengusi peržiūrėti savo indėlį į Paryžiaus susitarimą;
23. pritaria tam, kad būtų atnaujinti Sąjungos nacionaliniu lygmeniu nustatomi įpareigojantys veiksmai nustatant visos ekonomikos tikslą iki 2030 m. 55 proc. sumažinti ES išmetamą ŠESD kiekį, palyginti su 1990 m. lygiu; todėl ragina ES vadovus pritarti didesnio užmojo Sąjungos nacionaliniu lygmeniu nustatomiems įpareigojantiems veiksmams 2019 m. gegužės mėn. Sibiu vyksiančiame specialiajame ES aukščiausiojo lygio susitikime, atsižvelgiant į 2019 m. rugsėjo mėn. Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikimą klimato kaitos klausimais;
24. mano, kad Komisija ne vėliau kaip per 2022–2024 m. vyksiančias 2030 m. teisės aktų dėl klimato kaitos rinkinio ir kitų susijusių teisės aktų peržiūras turėtų pateikti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais būtų padidintas užmojų lygis, atsižvelgiant į atnaujintus nacionaliniu lygmeniu nustatomus įpareigojančius veiksmus ir teršalų poveikio neutralizavimo tikslą; mano, kad nepakankamas 2030 m. užmojis apribotų ateities galimybes, pavyzdžiui, galbūt sumažintų tam tikrų ekonomiškai efektyvių priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo priemonių prieinamumą; mano, kad šios peržiūros yra svarbus žingsnis užtikrinant ES įsipareigojimus klimato kaitos srityje;
25. mano, kad ES bus naudinga nustatyti ir kitą tarpinį išmetamo teršalų kiekio mažinimo tikslą iki 2040 m., nes tai būtų būdas ir toliau užtikrinti didesnį rinkų stabilumą – tas tikslas suteiktų papildomo stabilumo ir užtikrintų ilgalaikio tikslo iki 2050 m. pasiekimą;
26. mano, kad ES neutralaus teršalų poveikio strategija turėtų būti pagrįsta kas penkerius metus vykdoma visuotine padėties apžvalga, kaip nustatyta Paryžiaus susitarime, ir ją įgyvendinant turėtų būti atsižvelgiama į technologijų ir visuomenės pokyčius, taip pat į nevalstybinių subjektų ir Europos Parlamento indėlį;
Sektorių indėlis
27. pabrėžia, kad bendras išmetamų teršalų poveikis turės būti sumažintas beveik iki nulinio lygio visuose ekonomikos sektoriuose – visi sektoriai turėtų prisidėti prie bendrų pastangų sumažinti išmetamą teršalų kiekį; todėl ragina Komisiją parengti visų sektorių poveikio klimatui neutralizavimo trajektorijas; pabrėžia principo „teršėjas moka“ svarbą;
28. pabrėžia įvairių su klimatu susijusių priemonių ir teisės aktų, priimtų įvairiose politikos srityse, svarbą, tačiau įspėja, kad nesuderintas požiūris gali lemti nenuoseklumų ir nepadės ES iki 2050 m. įgyvendinti neutralaus ŠESD poveikio ekonomikos tikslo; mano, kad reikia laikytis visa apimančio požiūrio;
29. prašo Komisijos išnagrinėti galimybę suderinti anglies dioksido ir energijos kainas ES, siekiant paremti perėjimą prie betaršės ekonomikos, visų pirma tuose sektoriuose, kuriems netaikoma ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema; prašo Komisijos išnagrinėti, kaip būtų galima geriausiai išvengti sunkumų, ir primygtinai reikalauja nedidinti bendros naštos piliečiams;
30. pripažįsta IPCC 1,5 °C specialiojoje ataskaitoje pateiktuose daugumoje 1,5 °C scenarijų anglies dioksido surinkimui ir saugojimui priskiriamą vaidmenį; pabrėžia, kad ES turi siekti didesnių užmojų šioje srityje; taip pat atkreipia dėmesį į tikslus, kuriuos valstybės narės nustatė pagal Strateginį energetikos technologijų (SET) planą komercinio masto anglies dioksido surinkimui ir saugojimui Europos energetikos ir pramonės sektoriuose įgyvendinti XXI a. trečiajame dešimtmetyje; mano, kad pramoniniuose procesuose būtina padidinti aplinkai saugų anglies dioksido surinkimą ir naudojimą, kad būtų užtikrintas grynasis išmetamo teršalų kiekio sumažėjimas vengiant išmesti ar nuolat saugoti CO2; susirūpinęs pažymi, kad daugelis anglies dioksido surinkimo ir naudojimo technologijų šiuo metu nepadeda visam laikui sumažinti išmetamųjų teršalų kiekio; todėl ragina Komisiją parengti techninius kriterijus, kuriais būtų užtikrinama parama tik toms technologijoms, kurias taikant gaunami patikrinami rezultatai;
31. nurodo, kad strategija patvirtina, kad transporto sektoriuje išmetamas ŠESD kiekis vis dar didėja ir kad, siekiant sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro transporto sektoriuje iki 2050 m., dabartinės politikos priemonių nepakaks; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti perėjimą nuo oro transporto prie geležinkelių transporto, be kita ko, sparčiai įgyvendinant sąveikų ES vidaus geležinkelių tinklą ir sutelkiant padidintas investicijas, ir perėjimą prie viešojo transporto ir dalijimusi pagrįsto judumo; pažymi, kad kelių transportas išmeta apie penktadalį viso ES išmetamo CO2 kiekio; todėl ragina valstybes nares ir Komisiją imtis ryžtingų veiksmų, kad būtų sudarytos sąlygos vartotojams visose valstybėse narėse naudoti netaršias ir mažataršes transporto priemones, kartu vengiant didesnio senų labai taršių transporto priemonių naudojimo mažesnes pajamas gaunančiose valstybėse narėse; be to, pabrėžia pažangių technologijų, pvz., pažangiosios įkrovimo infrastruktūros, vaidmenį siekiant užtikrinti transporto sektoriaus elektrifikacijos ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo sinergiją;
32. pabrėžia, kad, siekiant neutralizuoti visos ES ekonomikos poveikį klimatui, turi prisidėti visi sektoriai, įskaitant tarptautinę aviaciją ir laivybą; atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijos analizė rodo, jog esami atitinkamai Tarptautinės jūrų organizacijos ir Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos numatyti visuotiniai tikslai ir priemonės, net jei ir būtų visiškai įgyvendinti, neatitinka reikalingų išmetamo teršalų kiekio mažinimo užmojų ir kad reikia imtis svarių tolesnių veiksmų, kurie derėtų su visos ekonomikos tikslu užtikrinti, kad į aplinką visai nebūtų išmetama teršalų; pabrėžia, kad šiuose sektoriuose reikia investicijų į netaršias ir mažataršes technologijas ir degalus; ragina Komisiją praktiškai įgyvendinti šiuose sektoriuose principą „teršėjas moka“; primena, jog prognozuojama, kad iki 2050 m. tarptautinės laivybos sektoriaus išmetamas ŠESD kiekis padidės net 250 proc.; teigiamai vertina tai, kad tarptautinės laivybos sektorius pats nustatė išmetamo ŠESD kiekio absoliutaus mažinimo tikslą; susirūpinęs pažymi, kad trūksta pažangos nustatant trumpalaikes ir vidutinės trukmės šio tikslo įgyvendinimo priemones ir kitus konkrečius veiksmus; atkreipia dėmesį į tai, kad įvairioms transporto rūšims tenka skirtinga našta; ragina, kad padidėjusios ATLPS pajamos būtų naudojamos aplinką tausojančioms transporto rūšims, pvz., autobusams ar geležinkeliams, skatinti;
33. pažymi, kad apie 60 proc. metano visame pasaulyje išmetama iš tokių šaltinių kaip žemės ūkis, sąvartynai ir nuotekos, taip pat iškastinio kuro gamyba ir transportavimas vamzdynais; primena, kad metanas yra didelio poveikio ŠESD, turinčios 100 m. visuotinio atšilimo didinimo potencialą, 28 kartų didesnio poveikio nei CO2(5); primena savo raginimą Komisijai išnagrinėti politikos galimybes kuo greičiau spręsti išmetamų metano teršalų problemą įgyvendinant Sąjungos strateginį planą dėl metano ir tuo tikslu pateikti Parlamentui ir Tarybai pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų;
34. pabrėžia, kad žemės ūkis 2050 m. bus vienas iš pagrindinių likusių ES ŠESD šaltinių, visų pirma dėl išmetamo metano ir azoto suboksido; pabrėžia žemės ūkio sektoriaus potencialią sprendžiant klimato kaitos uždavinius, pvz., ekologinėmis ir technologinėmis inovacijomis, taip pat anglies dioksido kaupimu dirvoje; ragina vykdyti bendrą žemės ūkio politiką, kuria būtų prisidedama prie išmetamo ŠESD kiekio mažinimo, atsižvelgiant į perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos; ragina Komisiją užtikrinti, kad žemės ūkio politika, visų pirma ES ir nacionaliniai fondai, atitiktų Paryžiaus susitarimo tikslus ir uždavinius;
35. pabrėžia, kad būtina įtraukti klimato srities užmojus į visas ES politikos sritis, įskaitant prekybos politiką; primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad visi ES pasirašomi prekybos susitarimai būtų visiškai suderinti su Paryžiaus susitarimu, nes tai ne tik sustiprintų pasaulinius kovos su klimato kaita veiksmus, bet taip pat užtikrintų vienodas sąlygas atitinkamiems sektoriams;
36. remia aktyvią ir darnią miškotvarką nacionaliniu lygmeniu ir konkrečias priemones, kuriomis galima skatinti veiksmingą ir tausią ES bioekonomiką, atsižvelgiant į didelį miškų potencialą prisidėti prie Europos pastangų klimato kaitos srityje stiprinimo (sekvestracijos, saugojimo ir pakeitimo būdais) ir padėti pasiekti netaršos tikslą iki 2050 metų; pripažįsta, kad reikia iki 2020 m. prisitaikyti prie klimato kaitos ir sustabdyti biologinės įvairovės praradimą ir ekosisteminių paslaugų nykimą ES, taip pat pripažįsta, kad reikia kurti duomenimis grindžiamas politikos priemones, kurios padėtų įgyvendinti ir finansuoti ES biologinės įvairovės išsaugojimo priemones;
37. pabrėžia, kad visame pasaulyje dirvožemyje yra daugiau anglies nei biosferoje ir atmosferoje kartu; todėl pabrėžia, kad svarbu sustabdyti dirvožemio degradaciją ES ir užtikrinti bendrus ES veiksmus, kuriais siekiama išsaugoti ir gerinti dirvožemio kokybę ir gebėjimą kaupti anglies dioksidą;
Energetikos politika
38. pabrėžia, kad energijos vartojimo efektyvumas labai prisideda prie apsirūpinimo saugumo, ekonominio konkurencingumo, aplinkos apsaugos, sąskaitų už energiją mažėjimo ir namų kokybės gerėjimo; patvirtina svarbų energijos vartojimo efektyvumo vaidmenį kuriant verslo ir užimtumo galimybes, taip pat jo teikiamą naudą pasaulio ir regionų lygmeniu; atsižvelgdamas į tai primena, kad Valdymo reglamente nustatytas principas „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ ir kad jo taikymu turėtų būti visapusiškai naudojamasi visoje energijos grandinėje ir juo turėtų būti remiamasi bet kokiu būdu siekiant tikslo iki 2050 m. užtikrinti neutralų poveikį;
39. atkreipia dėmesį į pagrindinį energetikos vaidmenį pereinant prie neutralaus ŠESD poveikio ekonomikos; primena, kad per pastaruosius dešimtmečius Sąjungai pavyko sėkmingai atsieti išmetamą ŠESD kiekį nuo ekonomikos augimo ir sumažinti išmetamą teršalų kiekį, visų pirma efektyviai vartojant energiją ir didinant atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo mastą; pabrėžia, kad perėjimas prie švarios energijos turėtų ir toliau duoti postūmį modernizuoti Europos ekonomiką, skatinti darnų ekonomikos augimą ir teikti Europos piliečiams socialinę ir aplinkosauginę naudą;
40. mano, kad ES pirmavimas atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir energijos vartojimo efektyvumo srityse rodo kitoms pasaulio šalims, kad perėjimas prie švarios energijos yra įmanomas ir naudingas ne tik kovos su klimato kaita srityje;
41. atkreipia dėmesį į tai, kad siekiant sukurti neutralaus ŠESD poveikio ekonomiką reikės didelių papildomų investicijų į ES energetikos sistemą ir susijusią infrastruktūrą, palyginti su dabartinėmis investicijomis, t. y. 175–290 mlrd. EUR per metus;
42. pabrėžia, kad, atsižvelgiant į nevienodą pradinę padėtį energetikos pertvarkos srityje, šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo pastangos ES lygmeniu užtikrinti poveikio klimatui neutralizavimą ES gali būti pasiskirsčiusios nevienodai;
43. ragina valstybes nares nedelsiant įgyvendinti švarios energijos dokumentų rinkinį; primena, kad priimti sprendimus dėl savo energijos rūšių derinio pagal ES klimato ir energetikos politikos strategiją yra valstybių narių kompetencija;
44. ragina pereiti prie labai energiją taupančios ir atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais paremtos energetikos sistemos ir ragina Komisiją ir valstybes nares imtis visų būtinų veiksmų šiuo požiūriu, nes tai turės poveikį ir visiems ekonomikos sektoriams; atkreipia dėmesį į tai, kad visi Komisijos pateikti strategijos įgyvendinimo būdai susiję su drastišku iškastinio kuro naudojimo sumažinimu ir geroku atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos padidinimu;
45. pabrėžia, kad Ekologinio projektavimo direktyva(6) labai prisidėjo prie ES klimato srities tikslų įgyvendinimo, nes kasmet išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis sumažėjo 320 mln. tonų CO2 ekvivalentais, ir kad apskaičiuota, jog iki 2020 m. dėl šios direktyvos įgyvendinimo ES vartotojai iš viso sutaupys iki 112 mlrd. EUR arba apie 490 EUR per metus vienam namų ūkiui; ragina Ekologinio projektavimo direktyva reglamentuoti daugiau produktų, įskaitant planšetinius kompiuterius ir išmaniuosius telefonus, ir nuolat atnaujinti esamus standartus, kad būtų atsižvelgta į technologinę plėtrą;
46. pabrėžia, kad reikia užtikrinti tolesnę Europos energijos rinkos integraciją, siekiant kuo efektyviau sumažinti elektros energijos sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro, sudaryti palankesnes sąlygas investicijoms, kuriomis galima užtikrinti didžiausią atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos lygį, ir skatinti aktyvų piliečių dalyvavimą, siekiant paspartinti perėjimą prie darnios neutralaus anglies dioksido poveikio ekonomikos; mano, kad būtina didinti valstybių narių tinklų sujungimo mastą ir skatinti taikyti daugiau tarpvalstybinių paramos schemų;
47. pažymi, kad šiuo metu ES statybos sektoriui tenka 40 proc. Europos galutinės energijos suvartojimo ir kad jis išmeta 36 proc. ES CO2(7); ragina pasinaudoti sektoriaus galimybėmis taupyti energiją ir mažinti anglies dioksido išmetimo rodiklį, atsižvelgiant į tikslą, nustatytą Pastatų energinio naudingumo direktyvoje(8), iki 2050 m. užtikrinti labai efektyviai energiją vartojantį ir anglies dioksido neišmetantį pastatų ūkį; pabrėžia, kad efektyvesnis energijos vartojimas pastatuose suteikia dideles galimybes toliau mažinti Europoje išmetamą ŠESD kiekį; be to, mano, kad mažai energijos vartojančio pastatų ūkio, visiškai aprūpinto atsinaujinančiųjų išteklių energija, sukūrimas yra būtina sąlyga siekiant įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir ES ekonomikos augimo, vietinių darbo vietų ir geresnių piliečių gyvenimo sąlygų visoje Europoje kūrimo darbotvarkę;
48. ragina visais nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios lygmenimis įgyvendinti priemones, kuriomis būtų skatinamas piliečių dalyvavimas energetikos pertvarkoje ir skatinamas keitimasis gerąja patirtimi; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad piliečių įtraukimas į energetikos sistemą naudojantis decentralizuota savos energijos gamyba iš atsinaujinančiųjų išteklių, elektros energijos kaupimu ir prisidėjimu prie paklausos atsako ir efektyvaus energijos vartojimo sistemų bus ypač svarbus pereinant prie neutralaus ŠESD poveikio modelio; todėl ragina Komisiją į šių būdų įgyvendinimą, visų pirma kalbant apie paklausos valdymą, visapusiškai įtraukti aktyvų piliečių dalyvavimą;
Pramonės politika
49. mano, kad ekonominis klestėjimas, pasaulinis pramonės konkurencingumas ir klimato politika skatina vienas kitą; pakartoja, kad perėjimas prie neutralaus ŠESD poveikio ekonomikos ES kelia iššūkių ir teikia galimybių, o investicijos į pramonės inovacijas, įskaitant skaitmenines technologijas ir švarias technologijas, bus reikalingos, kad būtų galima paskatinti augimą, padidinti konkurencingumą, sustiprinti būsimus įgūdžius ir sukurti milijonus darbo vietų, pavyzdžiui, augančios žiedinės ekonomikos ir bioekonomikos srityse;
50. pabrėžia, kad stabili ir nuspėjama energetikos ir klimato politikos strategija yra itin svarbi siekiant labai reikalingo investuotojų pasitikėjimo ir sudarant sąlygas Europos pramonei priimti ilgalaikius investavimo sprendimus Europoje, nes daugumos pramoninių įrenginių eksploatavimo trukmė viršija 20 metų;
51. pabrėžia energijai imlių pramonės šakų vaidmenį siekiant ilgalaikio ES ŠESD kiekio mažinimo; mano, kad, siekiant išsaugoti ES pramonės pirmavimą mažo anglies dioksido kiekio pramonės ir pramonės gamybos ES srityje, išsaugoti Europos pramonės šakų konkurencingumą, kuo labiau sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir svyruojančių bei kylančių iškastinio kuro importo kainų ir užkirsti kelią anglies dioksido nutekėjimo rizikai, reikia pažangių ir tikslinių politikos programų; ragina Komisiją pateikti naują ir integruotą ES pramonės klimato kaitos strategiją, skirtą energijai imlioms pramonės šakoms, kad būtų skatinamas konkurencingas perėjimas prie betaršės sunkiosios pramonės;
52. ragina Komisiją parengti pramonės strategiją, kurioje būtų numatytos priemonės, sudarančios sąlygas Europos pramonei pasauliniu mastu konkuruoti vienodomis sąlygomis; mano, kad Komisija, įgyvendindama šią politiką, turėtų išnagrinėti papildomų priemonių, skirtų pramonės šakoms, kurioms kyla anglies dioksido nutekėjimo rizika, susijusi su produktų importu, veiksmingumą ir suderinamumą su Pasaulio prekybos organizacijos taisyklėmis – tos priemonės pakeistų, pritaikytų ar papildytų esamas anglies dioksido nutekėjimo prevencijos priemones;
53. pažymi, kad kai kurios besivystančios rinkos įgyja svarbų vaidmenį patenkinant pasaulinės rinkos poreikius perėjimo prie betaršės ekonomikos laikotarpiu, pvz., netaršaus transporto ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos srityje; Pabrėžia, kad ES turi išlikti pirmaujančia ekologiškų inovacijų ir investicijų į ekologiškas technologijas ekonomika;
54. pažymi, kad Komisijos 2018 m. energijos kainų ir išlaidų Europoje ataskaitoje (COM(2019)0001)(9) pabrėžiama, kad ES yra nuolat smarkiai veikiama svyruojančių ir didėjančių iškastinio kuro kainų, ir kad numatoma, jog ateityje elektros energijos gamybos sąnaudos, susijusios su elektros energija, gaminama iš iškastinio kuro, padidės, o tos, kurios susijusios su atsinaujinančiųjų išteklių energija, sumažės; pabrėžia, kad ES energijos importo išlaidos 2017 m. padidėjo 26 proc. iki 266 mlrd. EUR daugiausia dėl didėjančių naftos kainų; be to, pastebi, jog ataskaitoje apskaičiuota, kad naftos kainų kilimas turėjo neigiamą poveikį ES ekonomikos augimui (-0,4 proc. BVP 2017 m.) ir infliacijai (+0,6);
Moksliniai tyrimai ir inovacijos
55. pabrėžia, kad ES ir nacionalinės mokslinių tyrimų ir inovacijų programos yra labai svarbios siekiant padėti Sąjungai atlikti pagrindinį vaidmenį kovoje su klimato kaita, ir mano, kad klimato aspekto integravimas turėtų būti tinkamai įtrauktas į mokslinių tyrimų ir inovacijų programų rengimą ir įgyvendinimą;
56. mano, kad per artimiausius du dešimtmečius reikia dėti dideles pastangas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, kad sprendimai, užtikrinantys mažą arba neutralų anglies dioksido poveikį, būtų prieinami visiems ir socialiai bei ekonomiškai perspektyvūs ir kad būtų sukurti nauji sprendimai siekiant neutralaus ŠESD poveikio ekonomikos;
57. pabrėžia, jog laikosi pozicijos, kad ne mažiau kaip 35 proc. programos „Europos horizontas“ išlaidų turi būti skirta siekiant įgyvendinti atitinkamus kovos su klimato kaita tikslus ir prisidėti integruojant klimato srities veiksmus pagal bendrąjį Sąjungos tikslą;
Finansavimas
58. ragina sparčiai įgyvendinti ES ATLPS inovacijų fondą ir 2019 m. pradėti pirmąjį kvietimą teikti pasiūlymus, siekiant paskatinti investicijas į mažaanglių pramoninių revoliucinių technologijų demonstravimą įvairiuose sektoriuose, ne tik elektros energijos gamybos, bet ir centralizuoto šildymo ir pramonės procesų srityse; ragina užtikrinti, kad 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa ir jos programos visiškai atitiktų Paryžiaus susitarimą;
59. mano, kad, siekiant Sąjungoje neutralizuoti anglies dioksido poveikį iki 2050 m., būtina sutelkti dideles privačiojo sektoriaus investicijas; mano, kad šiuo požiūriu investuotojams reikalingas ilgalaikis planavimas ir reglamentavimo stabilumas bei nuspėjamumas ir kad į tai reikia atsižvelgti priimant ES reglamentus ateityje; todėl pabrėžia, kad turėtų būti skiriama pirmenybė 2018 m. kovo mėn. priimtam tvaraus finansavimo veiksmų plano įgyvendinimui;
60. mano, kad 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa, prieš ją patvirtinant, turėtų būti įvertinta atsižvelgiant į tikslą iki 2050 m. sukurti neutralaus poveikio klimatui ekonomiką ir kad turi būti nustatytas standartinis testas, siekiant užtikrinti, kad ES biudžeto išlaidos atitiktų klimato srities tikslus;
61. apgailestauja dėl to, kad iškastinio kuro subsidijos vis dar didėja ir sudaro apie 55 mlrd. EUR per metus(10); ragina ES ir valstybes nares nedelsiant pradėti palaipsniui atsisakyti visų Europos ir nacionalinių iškastinio kuro subsidijų;
62. pabrėžia perėjimo prie beanglės ekonomikos laikantis teisingumo principo svarbą ir ragina valstybes nares taikyti atitinkamas politikos priemones ir skirti pakankamą finansavimą; pabrėžia, kad ES atitinkamų fondų lėšos prireikus taip pat turėtų būti naudojamos siekiant papildomai paremti perėjimą laikantis teisingumo principo;
Vartotojų ir žiedinės ekonomikos vaidmuo
63. pabrėžia didelį elgsenos pokyčių poveikį siekiant sumažinti išmetamą ŠESD kiekį; ragina Komisiją kuo skubiau išnagrinėti politikos galimybes paskatinti elgsenos pokyčius, įskaitant galimybes, susijusias su aplinkosauginiais mokesčiais; pabrėžia iniciatyvų „iš apačios į viršų“, pvz., Merų pakto, svarbą skatinant elgsenos pokyčius;
64. pabrėžia, kad labai didelė suvartojamos energijos dalis (ir atitinkamai išmetamas ŠESD kiekis) tiesiogiai sunaudojama ištekliams įsigyti, perdirbti, vežti, transformuoti, naudoti ir šalinti; pabrėžia, kad kiekvienoje išteklių valdymo grandinės dalyje galima labai daug sutaupyti; todėl pabrėžia, kad padidinus išteklių naudojimo našumą – pasiekus didesnį efektyvumą ir sumažinus išteklių švaistymą tokiomis priemonėmis kaip pakartotinis naudojimas, perdirbimas ir perdarymas – galima gerokai sumažinti ir sunaudojamą išteklių kiekį, ir išmetamą ŠESD kiekį, sykiu padidinant konkurencingumą ir sukuriant verslo galimybių ir darbo vietų; pabrėžia žiedinės ekonomikos priemonių ekonominį efektyvumą; pabrėžia, kad geresnis išteklių naudojimo efektyvumas ir žiedinės ekonomikos metodai, taip pat žiedinių gaminių projektavimas padės pakeisti gamybos ir vartojimo modelius ir sumažinti atliekų kiekį;
65. pabrėžia gaminių politikos, pvz., žaliojo viešojo pirkimo ir ekologinio projektavimo, svarbą, nes ji gali svariai prisidėti prie energijos taupymo ir gaminių anglies pėdsako mažinimo ir sykiu gerinti žaliavų naudojimo rodiklius ir bendrą poveikį aplinkai; pabrėžia, kad reikia nustatyti žiedinės ekonomikos reikalavimus, kurie būtų ES ekologinio projektavimo standartų dalis, ir plačiau taikyti dabartinę ekologinio projektavimo metodiką, įtraukiant ne tik su energija susijusius gaminius, bet ir kitų kategorijų gaminius;
66. mano, kad turėtų būti tęsiama veikla, susijusi su patikimu vartojimo poveikio klimato kaitai įvertinimo modeliu; atkreipia dėmesį į Komisijos atliktos išsamios analizės išvadą, kad ES pastangas sumažinti gamybos išmetamą teršalų kiekį tam tikru mastu atsveria prekių, kurių anglies dioksido rodiklis yra didesnis, importas, tačiau ES vis dėlto labai prisideda išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo kitose šalyse dėl padidėjusio prekybos srauto ir geresnio ES eksportuojamų prekių anglies dioksido rodiklio;
ES ir pasauliniai klimato srities veiksmai
67. pabrėžia, kad svarbu teikti daugiau iniciatyvų ir stiprinti dialogą atitinkamuose tarptautiniuose forumuose, taip pat efektyviai veikti klimato diplomatijos srityje, siekiant duoti postūmį priimti panašius politikos sprendimus, kuriais būtų padidintas užmojų klimato srityje lygis kituose regionuose ir trečiosiose šalyse; ragina ES, be kita ko, padidinti savo pačios klimato srities finansavimą ir aktyviai veikti, siekiant paskatinti valstybes nares padidinti trečiosioms šalims teikiamą klimato srities finansinę paramą (pirmenybę teikiant paramai vystymuisi, o ne paskoloms), kuri turėtų papildyti paramą vystymuisi užsienyje ir neturėtų būti laikoma sykiu ir parama vystymuisi, ir klimato srities finansine parama;
68. pabrėžia, kad 2019 m. rugsėjo mėn. vyksiantis Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikimas klimato kaitos klausimais bus tinkamas momentas lyderiams pranešti apie didesnį nacionaliniu lygmeniu nustatomų įpareigojančių veiksmų užmojį; mano, kad ES turėtų gerokai iš anksto nuspręsti, kokia jos pozicija nacionaliniu lygmeniu nustatomų įpareigojančių veiksmų atnaujinimo klausimu, kad į aukščiausiojo lygio susitikimą atvyktų gerai pasirengusi ir glaudžiai bendradarbiautų su tarptautine šalių koalicija, siekiant paremti didesnius klimato srities užmojus;
69. pabrėžia ES politikos priemonių ir atitinkamų trečiųjų šalių priemonių, ypač susijusių su anglies dioksido kainų nustatymo mechanizmais, sąveikumo didinimo privalumus; ragina Komisiją tęsti ir stiprinti bendradarbiavimą ir paramą plėtojant anglies dioksido kainos nustatymo mechanizmus už Europos ribų, siekiant labiau sumažinti išmetamą teršalų kiekį ir geriau užtikrinti vienodas sąlygas visame pasaulyje; pabrėžia, kad svarbu nustatyti aplinkos apsaugos priemones siekiant, kad būtų faktiškai ir papildomai mažinamas ŠESD kiekis; todėl ragina Komisiją propaguoti griežtas ir tvirtas tarptautines taisykles, kad būtų išvengta apskaitos spragų ir dvigubo išmetamųjų teršalų mažinimo įskaičiavimo;
o o o
70. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.
R. Van Dingenen, M. Crippa, G. Maenhout, D. Guizzardi, F. Dentener. „Pasaulinės metano teršalų tendencijos ir jų poveikis ozono koncentracijai“ , EUR 29394 EN, Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas, 2018 m., ISBN 978-92-79-96550-0, doi:10.2760/820175, JRC113210.
2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/125/EB, nustatanti ekologinio projektavimo reikalavimų su energija susijusiems gaminiams nustatymo sistemą (OL L 285, 2009 10 31, p. 10).
2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/844, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo ir Direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo (OL L 156, 2018 6 19, p. 75).
2019 m. kovo 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl Europos valiutos fondo įsteigimo (COM(2017)0827 – 2017/0333R(APP))
– atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos reglamento dėl Europos valiutos fondo įsteigimo (COM(2017)0827),
– atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 16 d. rezoliuciją dėl galimų dabartinės Europos Sąjungos institucinės sąrangos pakeitimų ir korekcijų(1),
– atsižvelgdamas į 2017 m. vasario 16 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos veikimo gerinimo remiantis Lisabonos sutarties teikiamomis galimybėmis(2),
– atsižvelgdamas į 2018 m. liepos 5 d. Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonę dėl pasiūlymų reformuoti ekonominę ir pinigų sąjungą (EPS),
– atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 25 d. Euro grupės pirmininko raštą Europos Vadovų Tarybos pirmininkui dėl tolesnio EPS stiprinimo ir 2018 m. birželio 29 d. euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimo pranešimą dėl Europos stabilumo mechanizmo reformos,
– atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 4 d. Euro grupės ataskaitą vadovams dėl EPS stiprinimo,
– atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 14 d. euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimo pareiškimą,
– atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 14 d. bendrą poziciją dėl būsimo Komisijos ir ESM bendradarbiavimo,
– atsižvelgdamas į 2018 m. balandžio 11 d. Europos Centrinio Banko (ECB) nuomonę dėl pasiūlymo dėl reglamento dėl Europos valiutos fondo įsteigimo(3),
– atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 18 d. Europos Audito Rūmų nuomonę Nr. 2/2018 dėl su auditu ir atskaitomybe susijusių svarstymų dėl·2017 m. gruodžio 6 d. pasiūlymo įsteigti Europos valiutos fondą Sąjungos teisiniu pagrindu,
– atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 22 d. penkių pirmininkų pranešimą dėl Europos ekonominės ir pinigų sąjungos kūrimo užbaigimo, 2017 m. kovo 1 d. Komisijos Baltąją knygą dėl Europos ateities ir 2017 m. gegužės 31 d. Komisijos svarstymų dokumentą dėl ekonominės ir pinigų sąjungos stiprinimo,
– atsižvelgdamas į savo 2013 m. birželio 12 d. rezoliuciją dėl Europos demokratijos stiprinimo būsimoje EPS(4),
– atsižvelgdamas į savo 2014 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl trejeto (ECB, Komisijos ir TVF) vaidmens ir veiksmų euro zonos šalyse, kuriose taikomos programos, tyrimo(5),
– atsižvelgdamas į savo 2017 m. vasario 16 d. rezoliuciją dėl euro zonos biudžeto pajėgumo(6),
– atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 30 d. rezoliuciją dėl 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos ir nuosavų išteklių(7),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 5 dalį,
– atsižvelgdamas į bendrus Biudžeto komiteto ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto svarstymus pagal Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto preliminarų pranešimą, taip pat į Biudžeto kontrolės komiteto ir Konstitucinių reikalų komiteto nuomones (A8-0087/2019),
A. kadangi euro įvedimas – vienas iš svarbiausių Europos projekto laimėjimų ir EPS struktūros kertinis akmuo;
B. kadangi finansų ir ekonomikos krizė atskleidė euro struktūros trūkumus ir atkreipė dėmesį į būtinybę skubiai stiprinti EPS ir jos demokratinę atskaitomybę ir skaidrumą;
C. kadangi euro ES piliečiams užtikrina saugumą ir galimybes; kadangi tvirta ir stabili euro zona yra itin svarbi jos nariams ir visai ES;
D. kadangi bendros valiutos zonos narės turi laikytis bendrų taisyklių ir įsipareigojimų, pavyzdžiui, nustatytų Stabilumo ir augimo pakte, taip pat naudotis bendromis priemonėmis ekonominiams ir finansiniams sukrėtimams įveikti bei atsakomybei, solidarumui ir socialinės ir ekonominės konvergencijos didinimui skatinti; kadangi Europos stabilumo mechanizmo steigimo sutartyje (ESM sutartis) numatytas aiškus ryšys su Europos makroekonominės priežiūros mechanizmais, ypač atitiktimi Stabilumo ir augimo pakto taisyklėms, įskaitant jo lankstumo sąlygas, ir tvarių bei įtraukių struktūrinių reformų įgyvendinimu; kadangi stiprinant EPS rizikos mažinimas ir rizikos pasidalijimas turėtų būti vykdomi kartu;
E. kadangi Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) sukūrimas ir paskesnis jo pakeitimas į Europos stabilumo mechanizmą (ESM) yra svarbus žingsnis siekiant sukurti Europos krizės valdymo mechanizmą, kuris padėtų stiprinti EPS ir teikti finansinę paramą keletui krizės paveiktų Europos šalių;
F. kadangi ESM tarpvyriausybinis pobūdis turi įtakos jo sprendimų priėmimo procesui ir ypač jo pajėgumui sparčiai reaguoti į ekonominius ir finansinius sukrėtimus;
G. kadangi ESM įtraukimą į ES teisinę sistemą reikėtų toliau laikyti EPS užbaigimo projekto dalimi;
H. kadangi vykstančios diskusijos dėl Europos ateities ir EPS atskleidė skirtingas valstybių narių politines pažiūras dėl ilgalaikės ESM ateities, tačiau suteikė tinkamą pagrindą svarbiam pirmam žingsniui stiprinant jo vaidmenį, plėtojant jo finansines priemones ir didinant jo veiksmingumą ir demokratinę atskaitomybę, kaip ESM reformos dalį; kadangi diskusija dėl ekonominės ir pinigų sąjungos stiprinimo turėtų baigtis politiniu sprendimu dėl ESM reformos;
I. kadangi įgyvendinant ESM reformą trumpuoju laikotarpiu turėtų būti prisidedama prie bankų sąjungos kūrimo suteikiant tinkamą bendrą fiskalinio stabilumo stiprinimo priemonę Bendram pertvarkymo fondui;
1. palankiai vertina 2017 m. gruodžio 6 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos reglamento dėl Europos valiutos fondo įsteigimo ir mano, kad juo naudingai prisidedama prie vykstančios diskusijos dėl Europos ateities, EPS stiprinimo ir ESM reformos; ypač palankiai vertina Komisijos pasiūlymą ESM integruoti į ES teisinę sistemą;
2. atkreipia dėmesį į tai, kad funkcijos, kurias turi vykdyti reformuotas ESM, priklausys ekonomikos politikos sričiai ir kad Europos valiutos fondo pavadinimas gali būti klaidinantis; pažymi, kad savo 2018 m. balandžio 11 d. nuomonėje ECB pasiūlė, kad ESM teisių perėmėjas išlaikytų pavadinimą „ESM“; atsižvelgdamas į tai, ragina tinkamai ir nuodugniai įvertinti konkretaus pavadinimo poveikį reformuotam ESM, kad būtų užtikrintas kuo mažesnis poveikis sklandžiam reformuoto ESM veikimui; siūlo užtikrinti, kad ESM būtų paliktas dabartinis kapitalo rinkoje pripažintas pavadinimas ir kad būtų aišku, kad euro zonos pinigų politika vis dar priklauso ECB kompetencijai;
3. pabrėžia, kad tinkamai veikti EPS padeda tai, kad yra paskutinio skolintojo vaidmenį atliekanti institucija; šiuo atžvilgiu atkreipia dėmesį į teigiamą ESM indėlį sprendžiant EPS institucinės sistemos trūkumus, būtent teikiant finansinę paramą keletui valstybių narių, kurias paveikė pasaulinė finansų krizė ir valstybės skolos krizė;
4. primena savo ankstesnes pozicijas, kuriomis pritarta ESM įtraukimui į ES teisinę sistemą, dėl kurio ji taptų visateise ES įstaiga; mano, kad įtraukiant jį reikėtų atsižvelgti ir į nacionalinių parlamentų vaidmenį ir šį uždavinį toliau reikėtų laikyti EPS užbaigimo projekto dalimi; mano, kad toks įtraukimas suteiktų galimybę valdyti laikantis Bendrijos metodo, užtikrintų visišką fiskalinių taisyklių ir pareigų suderinamumą, supaprastintų ekonominės ir fiskalinės politikos suderinimą ir padidintų demokratinį teisėtumą bei atskaitomybę, pasitelkiant Europos Parlamentą;
5. pabrėžia, kad jei ateityje ES biudžeto ištekliai bus naudojami, Parlamentas turėtų turėti politinę galią vykdyti visas taikytinas biudžeto kontrolės teises, susijusias su ESM biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra; pažymi, kad tokiu atveju Europos Audito Rūmai turėtų būti laikomi nepriklausomu išorės auditoriumi ir jiems turėtų būti suteiktas aiškus ir formalus vaidmuo biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūroje;
6. primena nacionalinių parlamentų fiskalinės ir demokratinės priežiūros prerogatyvas; mano, kad reikėtų toliau gerinti nacionalinių parlamentų ir Europos Parlamento vykdomą reformuoto ESM tikrinimą; mano, kad nacionaliniai parlamentai turėtų turėti teisę gauti informaciją apie reformuoto ESM veiklą ir pradėti dialogą su reformuoto ESM valdančiuoju direktoriumi;
7. pažymi, kad Komisijos pasiūlymas paskatino aktyvią diskusiją dėl jo politinio, finansinio ir teisinio poveikio; vis dėlto pabrėžia, kad dėl šių diskusijų dėl ilgalaikės ESM institucinės sistemos vizijos neturėtų būti atidėti veiksmai, kurių reikia imtis nedelsiant, siekiant stiprinti ir užtikrinti EPS demokratinę atskaitomybę ir jos pajėgumą skatinti finansinį stabilumą ir konvergenciją bei reaguoti į ekonominius sukrėtimus; todėl ragina peržiūrėjus ESM sutartį netrukus įvykdyti reikšmingą ESM reformą, kuria nebūtų daromas poveikis didesnio užmojo pakeitimams ateityje;
8. pabrėžia, kad reformuoto ESM pirminė paskirtis ir toliau turėtų būti teikti pereinamojo laikotarpio finansinę pagalbą valstybėms narėms, kurioms jos reikia, remiantis konkrečiomis sąlygomis, dėl kurių susitarta koregavimo programose, ir atsižvelgiant į patirtį, įgytą vykdant ankstesnes Komisijos, Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir ECB valdomas finansinės paramos programas; pabrėžia, kad reformuotas ESM tam turi turėti deramą galią; todėl nepritaria jokiems bandymams reformuotą ESM paversti tik bankams skirta priemone arba sumažinti jos finansinius pajėgumus remti valstybes nares;
9. primena, kad reformuotam ESM reikėtų numatyti įvairių finansinių priemonių, kurios turi būti patobulintos pritaikant šiam mechanizmui, įskaitant galimybę teikti pakankamą prevencinę finansinę pagalbą, kad valstybės narės galėtų gauti pagalbą prieš joms susidūrus su dideliais sunkumais siekiant gauti lėšų kapitalo rinkoje; mano, kad galimybė naudotis prevencine sąlygine kredito linija (PSKL) turėtų būti prieinama remiantis ketinimų raštu ir atsižvelgiant į taikomus kriterijus; pažymi, kad šios finansinės priemonės turi būti naudojamos siekiant padėti valstybėms narėms didelių ekonominių ir finansinių sukrėtimų atvejais; primena, kad, siekiant skatinti ekonominį ir finansinį stabilumą, investicijas ir ekonominės konvergencijos didinimą euro zonoje, valstybėms narėms teikiamą finansinę paramą gali papildyti būsima konvergencijai ir konkurencingumui skirta biudžeto priemonė;
10. pabrėžia, kad EPS apima visas ES valstybes nares, iš kurių visos, išskyrus Daniją ir Jungtinę Karalystę, turi įsivesti eurą ir prisijungti prie euro zonos, todėl bet kuris ESM turėtų būti atviras visoms ES valstybėms narėms;
11. mano, kad reformuotas ESM turėtų atlikti svarbesnį vaidmenį valdant finansinės paramos programas kartu su Komisija ir glaudžiai bendradarbiaujant su ECB, užtikrinant, kad ES institucinė sistema prireikus turėtų daugiau autonomijos, nekenkiant atitinkamoms partnerystėms su kitomis institucijomis, būtent TVF;
12. pabrėžia, kad reformuotas ESM turėtų turėti savo kompetenciją rengti ir vertinti elementus, kurių reikalaujama pagal ESM įstatus; pabrėžia, kad ESM pateiktų finansinės paramos prašymų vertinimu, taip pat sprendimų dėl koregavimo programų kūrimo priėmimu, bendradarbiaujant su kitomis institucijomis, jokiu būdu nepakeičiama ir nedubliuojama įprasta makroekonominė ir fiskalinė priežiūra, numatyta ES fiskalinėse taisyklėse ir reglamentuose, kuri turi toliau priklausyti išimtinei Komisijos kompetencijai, ir ji nesutampa;
13. mano, kad galimose būsimose koregavimo programose turėtų būti atsižvelgta į socialinį siūlomų priemonių poveikį, be kita ko, palyginus su ilgalaikiu jokio politikos pokyčių poveikio poveikiu, atsižvelgiant į ankstesnį ir prasmingą socialinį poveikio vertinimą;
14. pabrėžia, kad reikia užtikrinti, jog reformuotame ESM būtų taikoma veiksminga sprendimų priėmimo procedūra, ypač neatidėliotinų aplinkybių atveju; atsižvelgdamas į tai, ragina įvertinti dabartinį valdymą;
15. ragina greitai įvykdyti ESM reformą, kuria taip pat būtų iš naujo apibrėžtas jo vaidmuo, funkcijos ir finansinės priemonės, kad reformuotas ESM pertvarkymo atveju galėtų teikti likvidumo paramą ir fiskalinio stabilumo stiprinimo priemonę Bendram pertvarkymo fondui; ragina užtikrinti, kad bendra fiskalinio stabilumo stiprinimo priemonė pradėtų veikti kuo skubiau iki 2020 m. taikant sutartas sąlygas ir bet kokiu atveju iki 2024 m.;
16. atkreipia dėmesį į pavojus, kurie kyla dėl to, kad vėluojama stiprinti bankų sąjungą; palankiai vertina 2018 m. gruodžio 4 d. Euro grupės ataskaitą vadovams dėl EPS stiprinimo, kuri ištisa buvo patvirtinta 2018 m. gruodžio 14 d. euro zonos aukščiausiojo lygio susitikime; ypač palankiai vertina tai, kad Bendram pertvarkymo fondui pradėta taikyti bendra fiskalinio stabilumo stiprinimo priemonė, su sąlyga, kad rizikos mažinimo srityje bus padaryta pakankama pažanga, kuri bus įvertinta 2020 m., ir kad buvo patvirtintas sąlygų dokumentas, susijęs su ESM reforma; primena savo ankstesnę poziciją dėl būtinybės baigti kurti Europos indėlių garantijų sistemą (EIGS) ir pripažįsta, kad rizikos mažinimas ir rizikos pasidalijimas turėtų būti vykdomi kartu; atkreipia dėmesį į tai, kad nepasiekta greitų rezultatų, susijusių su būsimu euro zonos biudžetu ir stabilizavimo funkcija, tačiau atkreipia dėmesį į įgaliojimus imtis veiksmų, susijusių su konvergencijos ir konkurencingumo biudžeto priemone; pabrėžia, kad padaryta didelė pažanga rizikos mažinimo srityje; primena, kad Parlamentas svariai prisidėjo sudarant šią galimybę, visų pirma, dėl priemonių bankų sektoriuje rinkinio ir neveiksnių paskolų prudencinės finansinio stabilumo stiprinimo priemonės;
17. siūlo, siekiant pagerinti tarpinstitucinį dialogą ir padidinti ESM skaidrumą ir atskaitomybę, nedelsiant parengti ESM ir Parlamento bendradarbiavimo laikino memorandumo protokolą, kuriame būtų nurodytos Parlamento ir jo narių teisės, susijusios su klausimais reformuotam ESM, reguliariais klausymais, paskyrimo teisėmis ir atitinkamomis biudžeto kontrolės teisėmis; primena savo prašymą sudaryti tarpinstitucinį susitarimą dėl ekonomikos valdymo; pabrėžia, kad, vadovaujantis Tarybos pasiūlymu, reformuoto ESM valdantįjį direktorių turėtų rinkti Europos Parlamentas, kuriam jis turėtų būti atskaitingas; ragina reformuoto ESM valdymo organuose užtikrinti lyčių pusiausvyrą;
18. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybos pirmininkui, Komisijai, Tarybai, Euro grupei, Europos Centriniam Bankui, Europos stabilumo mechanizmo valdančiajam direktoriui ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Nikaragvos, ypač 2008 m. gruodžio 18 d. rezoliuciją(1), 2009 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją(2), 2017 m. vasario 16 d. rezoliuciją(3) ir 2018 m. gegužės 31 d. rezoliuciją(4),
– atsižvelgdamas į 2012 m. ES ir Centrinės Amerikos asociacijos susitarimą,
– atsižvelgdamas į Nikaragvai skirtą ES šalies strategijos dokumentą ir 2014–2020 m. orientacinę daugiametę programą,
– atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,
– atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,
– atsižvelgdamas į 2004 m. birželio mėn. ES gaires dėl žmogaus teisių gynėjų,
– atsižvelgdamas į Nikaragvos Konstituciją,
– atsižvelgdamas į 2019 m. sausio 21 d. Užsienio reikalų tarybos posėdžio išvadas dėl Nikaragvos,
– atsižvelgdamas į Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės 2018 m. spalio 2 d., 2018 m. gegužės 15 d., 2018 m. balandžio 22 d. ir 2018 m. gruodžio 15 d. pareiškimus ES vardu dėl padėties Nikaragvoje ir 2019 m. kovo 1 d. pareiškimą dėl nacionalinio dialogo atnaujinimo,
– atsižvelgdamas į 2019 m. vasario 18 d. priimtas Tarybos išvadas dėl ES prioritetų JT žmogaus teisių forumuose 2019 m.,
– atsižvelgdamas į 2018 m. birželio 21 d. Amerikos šalių žmogaus teisių komisijos patvirtintą ataskaitą „Šiurkštūs žmogaus teisių pažeidimai Nikaragvoje vykstant socialiniams protestams“,
– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro pranešimą apie žmogaus teisių pažeidimus ir prievartą 2018 m. balandžio 18 d. – rugpjūčio 18 d. Nikaragvoje vykusiuose protestuose,
– atsižvelgdamas į 2018 m. gruodžio 20 d. Tarpdalykinės nepriklausomų ekspertų grupės (GEIE) ataskaitą dėl 2018 m. balandžio 18 d. – gegužės 30 d. Nikaragvoje vykusių smurtinių įvykių,
– atsižvelgdamas į 2019 m. vasario 22 d. JT vyriausiosios žmogaus teisių komisarės Michelle Bachelet pareiškimą dėl priešiškos nuomonės kriminalizavimo Nikaragvoje,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis,
A. kadangi Europos Parlamentas 2018 m. gegužės 31 d. priėmė rezoliuciją dėl krizės Nikaragvoje, kurioje griežtai pasmerkė susidariusią padėtį; kadangi, imantis tolesnių veiksmų priėmus šią rezoliuciją, 11 EP narių delegacija apsilankė 2019 m. sausio 23–26 d. lankėsi šioje šalyje, kad įvertintų padėtį;
B. kadangi delegacija turėjo galimybę vykdyti savo programą, o Nikaragvos vyriausybė suteikė leidimą patekti į visus pastatus, į kuriuos patekti pageidavo Europos Parlamento nariai, įskaitant du kalėjimus; kadangi Nikaragvos vyriausybė suteikė garantijas, kad nebus imtasi atsakomųjų veiksmų prieš tuos, kurie pasmerkė dabartinę padėtį; kadangi delegacija stebėjo, kaip vyksta priekabiavimo, šmeižto ir bauginimo kampanija, nukreipta prieš žmogaus teisių gynėjus ir pilietinės visuomenės organizacijas, su kuriomis ji surengė keitimąsi nuomonėmis; kadangi dėl vyriausybės inicijuotų bauginimų ir grasinimų daug organizacijų atmetė kvietimus susitikti su delegacija; kadangi po delegacijos apsilankymo šioje šalyje represijos sustiprėjo;
C. kadangi delegacija viešai atmetė oficialią Nikaragvos vyriausybės poziciją, kad prieš ją vykdomos JAV vadovaujamas mėginimas įvykdyti valstybės perversmą ir dezinformacijos kampanijos; kadangi pagrindinė demonstracijų priežastis buvo gili demokratinė, institucinė ir politinė krizė, kuri per pastaruosius dešimtmečius turėjo didelės įtakos teisinei valstybei ir apribojo pagrindines laisves, pvz., susirinkimų, demonstracijų ir asociacijų laisves;
D. kadangi labai varžoma daugybės žmonių žodžio, susirinkimų ir demonstracijų laisvė, įskaitant laisvę naudoti nacionalinį himną; kadangi daug politinių kalinių yra įkalinti tik dėl to, kad naudojosi savo teisėmis; kadangi buvo nemažai nerimą keliančių pranešimų apie prastėjančią sulaikytų asmenų padėtį, įskaitant nežmonišką elgesį su jais;
E. kadangi prieš šiuos sulaikytus asmenis vykdomi teismo procesai pažeidžiant tarptautinius standartus, visų pirma procedūrines ir baudžiamojo proceso garantijas dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą; kadangi įkalinimo sąlygos taip pat neatitinka tarptautinių standartų; kadangi Nikaragvoje akivaizdžiai nesilaikoma valdžių padalijimo principo;
F. kadangi kyla didelis pavojus teisei į informaciją; kadangi žurnalistai sulaikomi, tremiami ir jiems grasinama; kadangi audiovizualinės žiniasklaidos priemonės uždaromos arba jose vykdomos kratos be išankstinio teismo leidimo; kadangi kyla pavojus laikraščių leidybai, nes trūksta popieriaus ir rašalo, kurį konfiskavo Nikaragvos vyriausybė;
G. kadangi Nikaragvos vyriausybė iš šalies išvijo tarptautines organizacijas, pvz., GIEI ir Specialų stebėsenos mechanizmą (MESENI), kurios siekė taikiai išspręsti konfliktą ir užtikrinti nacionalinį susitaikymą; kadangi sustiprėjo represijos prieš pilietinės visuomenės organizacijas, panaikinus jų teisinį statusą šalyje, kurioje yra prasta institucinė struktūra, taip dvigubai nubaudžiant represijų aukas;
H. kadangi kyla grėsmė ir akademinei laisvei; kadangi beveik 200 studentų buvo pašalinta iš universitetų dėl jų dalyvavimo demonstracijose, kuriose buvo reikalaujama demokratijos, daugiau laisvės ir žmogaus teisių;
I. kadangi siekis kurti ir stiprinti demokratiją ir teisinę valstybę bei pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms turi būti neatskiriama ES išorės politikos dalis, įskaitant ir Europos Sąjungos ir Centrinės Amerikos šalių 2012 m. asociacijos susitarimą; kadangi susitarime yra sąlyga dėl demokratijos, kuri yra esminė šio susitarimo dalis;
J. kadangi 2018 m. gegužės 16 d. pradėtas nacionalinis dialogas tarp J. Ortegos ir Nikaragvos opozicijos bei pilietinių grupių, kuriam tarpininkavo Katalikų bažnyčia, nepadėjo rasti krizės sprendimo; kadangi 2019 m. vasario 27 d. pratęstos tiriamosios derybos dėl Nikaragvos vyriausybės ir Pilietinio aljanso (Alianza Cívica) nacionalinio dialogo; kadangi Pilietinis aljansas nustatė tris pagrindinius tikslus, kurių siekia šiose derybose: išlaisvinti politinius kalinius ir gerbti asmens laisves, įvykdyti būtinas rinkimų sistemos reformas, kurios turi baigtis surengtais rinkimais, ir užtikrinti teisingumą; kadangi Nikaragvos vyriausybė išlaisvino 100 politinių kalinių, sutikusi pakeisti jų įkalinimo bausmę namų areštu; kadangi dauguma jų yra persekiojami, o sulaikymai vykdomi toliau; kadangi dar daug kalinių (daugiau kaip 600) lieka kalėti; kadangi 2019 m. kovo 10 d. nacionalinis dialogas buvo nutrauktas po to, kai Piliečių aljansas pasitraukė iš derybų;
1. pabrėžia, kad dėl 2018 m. balandžio ir gegužės mėn. įvykių Nikaragvoje vyksta šiurkštūs demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms ir teisinės valstybės principo pažeidimai; primena apie savo 2018 m. gegužės 31 d. priimtos rezoliucijos svarbą;
2. smerkia visus Nikaragvos vyriausybės represinius veiksmus; teigia, kad jo delegacijos apsilankymas padėjo susidaryti įspūdį apie tikrąją padėtį; pažymi, kad nėra jokių abejonių, kad pastaraisiais mėnesiais, ypač po delegacijos apsilankymo, sustiprėjo represijos prieš opoziciją ir pagrindinių laisvių ribojimas; šiuo atžvilgiu smerkia bendro pobūdžio represijas ir žodžio laisvės, susirinkimų ir demonstracijų laisvės ribojimą, nevyriausybinių organizacijų ir pilietinės visuomenės teisėtumo panaikinimą, tarptautinių organizacijų išvijimą iš šalies, žiniasklaidos priemonių uždarymą ir išpuolius prieš jas, teisės į informaciją ribojimą, taip pat studentų šalinimą iš universitetų ir blogėjančią padėtį kalėjimuose bei nežmonišką elgesį juose;
3. mano, kad tokie vyriausybės, jos institucijų ir parapolitinių organizacijų veiksmai atitinka suplanuotą strategiją sunaikinti politinę opoziciją, kuri pernai vadovavo protestams; mano, kad ši strategija metodiškai, sistemingai ir selektyviai taikoma visiems lyderiams, NVO, žiniasklaidai ir socialiniams judėjimams, kurie siekia išreikšti savo teisėtus reikalavimus dėl laisvės ir demokratijos;
4. reiškia susirūpinimą dėl milžiniškos demokratinės, politinės ir ekonominės rizikos, kuri kyla žmonėms ir šaliai ir kuri didės, jei nebus skubiai imtasi veiksmų, atsižvelgiant į dabartinę vidinę konfrontaciją, visuomenės susiskaidymą ir ekonomikos nuosmukį; ragina skubiai užmegzti prasmingą dialogą šalyje, kad būtų pasiektas tvarus ir taikus sprendimas, suteikiantis galimybę visiems visuomenės dalyviams laisvai veikti ir reikšti savo nuomonę bei atkurti jų pilietines teises, pvz., teisę taikiai protestuoti; pakartoja, kad bet koks sprendimas turi apimti visų atsakingų asmenų atsakomybę už pažeidimus; prašo visų politinių partijų, socialinių judėjimų, lyderių, studentų ir pilietinės visuomenės organizacijų išlaikyti ir pakartoti savo nepalaužiamą įsipareigojimą taikiai siekti įveikti šią krizę; pakartoja, kad visapusiškai remia teismų sistemos ir rinkimų įstatymo reformą, ir prašo Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės imtis atitinkamų veiksmų; prašo Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir ES delegaciją atidžiai stebėti vykstančias vyriausybės ir Pilietinio aljanso derybas ir toliau spręsti dėl šalyje susidariusios padėties atsiradusias studentų, protestuotojų, žurnalistų ir kitų asmenų žmogiškąsias problemas;
5. apgailestauja dėl sustabdyto MESENI ir dėl nutrauktų Amerikos šalių žmogaus teisių komisijos GEIE įgaliojimų; griežtai smerkia su JT ir kitomis tarptautinėmis organizacijomis bendradarbiaujančių asmenų persekiojimą, suėmimą ir bauginimą;
6. ragina Nikaragvos vyriausybę įgyvendinti tris apsaugos priemones, kaip geranoriškumo ženklą vykstant dialogui: nedelsiant ir besąlygiškai išlaisvinti politinius kalinius, nedelsiant sustabdyti bet kokių formų represijas prieš Nikaragvos piliečius, įskaitant opozicijos lyderių bauginimą, grasinimus, šnipinėjimą ir persekiojimą, ir galiausiai panaikinti visų anksčiau minėtų laisvių apribojimus, atkurti žmogaus teisių organizacijų juridinio asmens statusą ir turtą ir grąžinti į šalį tarptautines organizacijas;
7. atkreipia dėmesį į tai, kad šiomis sąlygomis vykdant šį procesą turi būti panaikintos teisinės procedūros prieš politinius kalinius, užtikrinta jų fizinė ir moralinė neliečiamybė, jų privatumas ir tinkamas procesas, ištremtų asmenų, įskaitant žurnalistus ir studentus, grįžimas, gatvių demilitarizavimas ir sukarintų grupuočių nusiginklavimas ir nustatytas aiškus laisvų, sąžiningų ir skaidrių rinkimų, kurie turi būti surengti artimiausiu metu ir kuriuose dalyvautų tarptautiniai stebėtojai, planas;
8. ragina nedelsiant perduoti Italijai Alessio Casimirri, kuris dabar gyvena Managvoje, saugomas Nikaragvos vyriausybės, o Italijoje šešis kartus nuteistas kalėti iki gyvos galvos už Aldo Moro, buvusio Krikščionių demokratų partijos pirmininko, taip pat Ministrų Tarybos pirmininko ir Europos Vadovų Tarybos pirmininko, pagrobimą ir už jo apsaugos darbuotojų nužudymą, kuris buvo įvykdytas 1978 m. kovo 16 d. Romoje;
9. reikalauja užtikrinti, kad Europos išorės veiksmų tarnyba ir valstybės narės, nedarant žalos vietos gyventojams, taikytų laipsnišką tikslinių ir individualių sankcijų, pvz., vizų uždraudimo ir turto įšaldymo, procesą prieš Nikaragvos vyriausybę ir už žmogaus teisių pažeidimus atsakingus asmenis, atsižvelgiant į 2019 m. sausio 21 d. Tarybos išvadas, kol šalyje bus atkurta visapusiška pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, kaip reikalaujama vykdant dialogą; todėl šiomis aplinkybėmis ragina užtikrinti, kad būtų pradėta taikyti demokratinė ES ir Centrinės Amerikos asociacijos susitarimo nuostata, kurios šalis yra Nikaragva, ir būtų sustabdyta Nikaragvos narystė šiame susitarime;
10. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Amerikos valstybių organizacijos generaliniam sekretoriui, Europos ir Lotynų Amerikos parlamentinei asamblėjai, Centrinės Amerikos Parlamentui, Limos grupei ir Nikaragvos Respublikos vyriausybei ir parlamentui.
Darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo ir vykdymo metinė strateginė ataskaita
210k
62k
2019 m. kovo 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl darnaus vystymosi tikslų (DVT) įgyvendinimo ir vykdymo metinės strateginės ataskaitos (2018/2279(INI))
– atsižvelgdamas į 2015 m. rugsėjo 25 d. Niujorke vykusiame Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikime darnaus vystymosi klausimais priimtą Jungtinių Tautų rezoliuciją „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“,
– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (UNFCCC), 2015 m. gruodžio 12 d. Paryžiuje vykusioje 21-ojoje konvencijos šalių konferencijoje (COP 21) priimtą Paryžiaus susitarimą ir ES bei jos valstybių narių numatomus nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus (INDC), kuriuos 2015 m. kovo 6 d. Latvija ir Europos Komisija pateikė UNFCCC,
– atsižvelgdamas į 2015 m. liepos 13–16 d. Adis Abeboje vykusią Trečiąją tarptautinę vystymosi finansavimo konferenciją,
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 208 straipsnį,
– atsižvelgdamas į SESV 7 straipsnį, kuriame dar kartą patvirtinama, kad ES „užtikrina savo politikos krypčių ir veiksmų suderinimą atsižvelgdama į visus savo tikslus“,
– atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 7 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Europos Komisijos bendrą pareiškimą „Naujasis Europos konsensusas dėl vystymosi. Mūsų pasaulis, mūsų orumas, mūsų ateitis“(1),
– atsižvelgdamas į 2016 m. lapkričio 22 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Tolesni tvarios Europos ateities užtikrinimo žingsniai. Europos veiksmai siekiant tvarumo“ (COM(2016)0739),
– atsižvelgdamas į Komisijos diskusijoms skirtą dokumentą „Siekiant tvarios Europos iki 2030 m.“, kuris paskelbtas 2019 m. sausio 30 d.,
– atsižvelgdamas į aukšto lygio įvairių suinteresuotųjų subjektų platformą dėl JT darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo ir į bendrą 2018 m. spalio 11 d. indėlį rekomenduojant, kad ES parengtų ir įgyvendintų visapusišką, į ateitį nukreiptą ir pokyčius lemiančią tvarios Europos iki 2030 m. strategiją, kuri būtų visų ES politikos sričių ir programų pagrindas, įskaitant tarpinius ir ilgalaikius tikslus, ir apimtų ES viziją dėl tvarios Europos po Darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimo,
– atsižvelgdamas į 2019 m. ES politikos suderinamumo vystymosi labui ataskaitą, paskelbtą 2019 m. sausio 28 d.,
– atsižvelgdamas į bendrąją Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programą iki 2020 m. „Gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales“(2),
– atsižvelgdamas į savo 2015 m. gegužės 19 d. rezoliuciją dėl vystymosi finansavimo(3),
– atsižvelgdamas į savo 2016 m. gegužės 12 d. rezoliuciją dėl tolesnių veiksmų dėl Darbotvarkės iki 2030 m. ir jos peržiūros(4),
– atsižvelgdamas į savo 2016 m. birželio 7 d. rezoliuciją dėl ES 2015 m. politikos suderinamumo vystymosi labui ataskaitos(5),
– atsižvelgdamas į savo 2016 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją dėl vystomojo bendradarbiavimo veiksmingumo didinimo(6),
– atsižvelgdamas į savo 2017 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl Europos veiksmų siekiant tvarumo(7),
– atsižvelgdamas į savo 2018 m. kovo 14 d. rezoliuciją „Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: 2018 m. metinė augimo apžvalga“(8),
– atsižvelgdamas į savo 2018 m. liepos 3 d. rezoliuciją dėl pasaulyje vykdomų čiabuvių tautų teisių pažeidimų, įskaitant žemės grobimą(9),
– atsižvelgdamas į 2017 m. birželio 20 d. Tarybos išvadas dėl ES atsako į Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. (10502/17),
– atsižvelgdamas į 2018 m. gegužės 30 d. Europos Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo įsteigiamas „Europos socialinis fondas +“ (ESF+) (COM(2018)0382),
– atsižvelgdamas į Europos socialinių teisių ramstį,
– atsižvelgdamas į 2018 m. lapkričio 20 d. bendrą Pasaulio sveikatos organizacijos ir Europos Parlamento pareiškimą „Susivieniję, kad būtų paspartintas su sveikata susijusių darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimas, nepamirštant nė vieno piliečio“,
– atsižvelgdamas į Eurostato 2018 m. stebėsenos ataskaitą dėl pažangos siekiant darnaus vystymosi tikslų ES kontekste,
– atsižvelgdamas į strategiją „Europa 2020“,
– atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 19 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę „Tinkamesni DVT įvertinimo rodikliai. Pilietinės visuomenės indėlis“,
– atsižvelgdamas į 2018 m. spalio 18 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas (EUCO 13/18), kuriose teigiama, kad ES ir jos valstybės narės yra visapusiškai įsipareigojusios laikytis Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. ir ją įgyvendinti, ir kuriose Europos Vadovų Taryba palankiai vertina Komisijos ketinimą 2018 m. paskelbti diskusijoms skirtą dokumentą, kuris turėtų nutiesti kelią visapusiškai įgyvendinimo strategijai 2019 m.,
– atsižvelgdamas į ES prioritetus Jungtinėse Tautose, kuriuos Taryba priėmė 2018 m. birželio 25 d., ir į 73-ąją Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją (2018 m. rugsėjo mėn.–2019 m. rugsėjo mėn.),
– atsižvelgdamas į įvairių suinteresuotųjų subjektų platformos dėl darnaus vystymosi tikslų indėlį rengiant Komisijos diskusijoms skirtą dokumentą „Siekiant tvarios Europos iki 2030 m.“, kuris paskelbtas 2018 m. spalio 12 d.,
– atsižvelgdamas į 2018 m. pasaulinį susitarimą dėl migracijos ir pasaulinį susitarimą dėl pabėgėlių,
– atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 18 d. JT valstybių narių trečiojoje JT pasaulinėje konferencijoje dėl nelaimių rizikos mažinimo priimtą Sendajaus nelaimių rizikos mažinimo programą (2015–2030 m.),
– atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 27 d. Europos Sąjungos ir Jungtinių Tautų bendrą komunikatą „Atnaujinta partnerystė vystymosi srityje“(10),
– atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 23 d. Niujorke vykusio trečiojo Afrikos Sąjungos, Europos Sąjungos ir Jungtinių Tautų trišalio susitikimo metu parengtą bendrą komunikatą(11),
– atsižvelgdamas į 2018 m. rugsėjo 23 d. bendrą ES ir JT pranešimą spaudai(12),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto bendrus svarstymus pagal Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą (A8-0160/2019),
A. kadangi Darbotvarkė iki 2030 m. turi galimybių užtikrinti permainas ir joje nustatomi visuotiniai, plataus užmojo, visapusiški, nedalomi ir tarpusavyje susiję tikslai, kuriais siekiama panaikinti skurdą, kovoti su didėjančia nelygybe ir diskriminacija, skatinti gerovę, tvarumą, atsakomybę už aplinką, socialinę įtrauktį, lyčių lygybę ir žmogaus teisių paisymą, taip pat užtikrinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą ir stiprinti taiką ir saugumą; kadangi neatidėliotini veiksmai visais lygmenimis kartu su veiksminga Europos įgyvendinimo strategija ir stebėsenos bei peržiūros mechanizmais yra nepaprastai svarbūs siekiant darnaus vystymosi tikslų;
B. kadangi Darbotvarkė iki 2030 m. ir DVT yra plataus užmojo turtingesnio, įtraukesnio ir atsparesnio pasaulio vizija; kadangi Darbotvarkė iki 2030 m. grindžiama pagrindinėmis Sąjungos vertybėmis – demokratija ir dalyvavimu, geru valdymu, socialiniu teisingumu, solidarumu ir tvarumu, pagarba teisinei valstybei ir žmogaus teisėmis Europos Sąjungoje, jos, valstybėse narėse ir visame pasaulyje; kadangi darnaus vystymosi tikslų siekimas natūraliai atitinka Europos Sąjungos užmojus kurti geresnę, sveikesnę ir tvaresnę ateitį Europoje ir tai turėtų būti vienas iš jos strateginių prioritetų;
C. kadangi Darbotvarkė iki 2030 m. ir DVT siekimas yra didelis uždavinys; kadangi 17 tikslų ir 169 susiję smulkesni tikslai reikalauja koordinavimo tarp ES ir jos valstybių narių, Europos Parlamento, nacionalinių parlamentų, regioninių ir vietos valdžios institucijų, be to, daugiapakopio valdymo požiūrio, taip pat pagrįsto aktyviu ir plačiu visuomenės, pilietinės visuomenės ir privačiojo sektoriaus atstovų dalyvavimu;
D. kadangi socialinių partnerių dalyvavimas nuo pat pradžių buvo svarbus įgyvendinant Darbotvarkę iki 2030 m. ir darnaus vystymosi tikslus (DVT), skatinant įtraukti tokius prioritetus kaip deramas darbas, kova su nelygybe ir pilietinės visuomenės dalyvavimas; kadangi jų aktyvus dalyvavimas vykdant pažangos ir Darbotvarkės iki 2030 m. ir DVT įgyvendinimo peržiūros procesą yra itin svarbus;
E. kadangi Komisija dar nėra parengusi išsamios strategijos, pagal kurią būtų įgyvendinama Darbotvarkė iki 2030 m., apimanti ES vidaus ir išorės politikos sritis, išsamų tvarkaraštį iki 2030 m., uždavinius ir konkrečias priemones, kaip reikalauja Europos Parlamentas, Taryba ir Europos Vadovų Taryba, taip pat kadangi Komisija neįtraukė DVT kaip visa apimančios sistemos į persvarstytas geresnio reglamentavimo gaires, paskelbtas 2017 m.; kadangi reikia nustatyti bendrus rodiklius ir kriterijus, kuriais vadovaujantis šiuo metu ir ateityje galėtų būti sistemingai vertinamas ir stebimas tokios strategijos įgyvendinimas ir nustatomi trūkumai;
F. kadangi tvarumas ir perėjimas prie neutralizuoto poveikio klimatui, žiedinės ir socialiai įtraukios ekonomikos yra labai svarbūs užtikrinant ilgalaikį ES augimą ir konkurencingumą, ir tai bus įmanoma tik visapusiškai gerbiant planetos ribas;
G. kadangi Europos konsensuse dėl vystymosi pripažįstama, kad politikos suderinamumas vystymosi labui yra esminė ES indėlio siekiant DVT dalis ir kad darniam vystymuisi reikalingas visaapimantis ir kompleksinis politikos požiūris, kuris galiausiai yra valdymo klausimas, ir jo reikia siekti bendradarbiaujant su visais suinteresuotaisiais subjektais ir visais lygmenimis; kadangi veiksmingas politikos suderinamumo vystymosi labui principo įgyvendinimas yra būtinas, kad būtų įgyvendinta Darbotvarkė iki 2030 m.;
H. kadangi ES politika ir valdymo sistema jau apima tam tikrus privalomus ir neprivalomus politikos tikslus, lyginamuosius standartus ir rodiklius, pvz., biudžeto, socialinių reikalų, energetikos ir klimato srityse, net ir nesant išsamios, nuoseklios ir suderintos politikos strategijos;
I. kadangi siekiant įgyvendinti Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. reikalingas didesnis piliečių sąmoningumas;
J. kadangi ex ante ir ex post vertinimai yra labai svarbios priemonės siekiant išvengti neigiamo ES politikos sričių poveikio darniam vystymuisi, visų pirma besivystančioms šalims, ir užtikrinti, kad jų teigiamas poveikis būtų kuo didesnis; kadangi vertinimai turėtų būti skelbiami, siekiant užtikrinti visišką skaidrumą ir atskaitomybę;
K. kadangi Darbotvarkė iki 2030 m. yra visuotinė darbotvarkė, kurią reikia įgyvendinti kiekvienoje šalyje; kadangi visuotinumo principas reikalauja, kad kiekviena šalis apsvarstytų savo veiksmų poveikį kitų šalių atžvilgiu, kad būtų užtikrintas politikos suderinamumas vystymosi labui, kuris, atsižvelgiant į ES politikos sudėtingumą ir susiskaidymą, yra didelis uždavinys Sąjungai;
L. kadangi Komisija pagal 7-ąją aplinkosaugos veiksmų programą turi įvertinti Sąjungoje suvartojamų maisto ir ne maisto prekių poveikį aplinkai pasauliniu mastu;
M. kadangi Visuotinė veiksmingo vystomojo bendradarbiavimo partnerystė (VVVBP) galėtų atlikti svarbų vaidmenį įgyvendinant įrodymais pagrįstus stebėsenos ir atskaitomybės aspektus, susijusius su veiksmingumo principais siekiant DVT ir remiant visų dalyvių vykdomą visapusiškesnį jų įgyvendinimą nacionaliniu lygmeniu; kadangi VVVBP turėtų suteikti aiškiai apibrėžtus konkrečių vystymosi subjektų, kurie nėra EBPO paramos teikėjai, be kita ko, naujų paramos teikėjų, pilietinės visuomenės organizacijų, privačių filantropų, finansinių institucijų ir privačiojo sektoriaus įmonių, bendradarbiavimo kanalus;
N. kadangi darnaus vystymosi tikslų finansavimas – tai didžiulis iššūkis, kuriam atremti ne tik reikalingas tvirtas politinis ES ir jos valstybių narų įsipareigojimas, bet ir būtina numatyti tvirtą visuotinę partnerystę ir naudotis visų formų finansavimu (vidaus, tarptautiniu, viešu ir privačiu finansavimu bei novatoriškais šaltiniais); kadangi privatus finansavimas yra labai svarbus, bet neturėtų pakeisti viešo finansavimo;
O. kadangi DVT įgyvendinimas priklauso ne tik nuo pakankamo finansavimo, bet ir nuo nefinansinių veiksmų, kaip nurodyta Darbotvarkėje iki 2030 m.;
P. kadangi siekiant Darbotvarkės iki 2030 m. tikslų būtina veiksmingai mobilizuoti vidaus išteklius; kadangi besivystančioms šalims itin didelį poveikį daro pelno mokesčio slėpimas ir mokesčių vengimas;
Q. kadangi SESV 208 straipsnyje nustatyta, kad vystomojo bendradarbiavimo politikos pagrindinis tikslas yra skurdo mažinimas ir ilgainiui skurdo panaikinimas;
R. kadangi Jungtinių Tautų aukšto lygio politinis forumas darnaus vystymosi srityje 2019 m. rugsėjo mėn. rinksis į aukščiausiojo lygio susitikimą, remiant JT Generalinei Asamblėjai, kad įvertintų visos Darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimą, išsamiai apžvelgiant pažangą siekiant visų DVT, o 2019 m. liepos mėn. rinksis į susitikimą ministrų lygmeniu, kad apžvelgtų pažangą siekiant 4-ojo (kokybiškas švietimas), 8-ojo (deramas darbas ir ekonomikos augimas), 10-ojo (mažesnė nelygybė), 13-ojo (kova su klimato kaita), 16-ojo (taika, teisingumas ir stiprios institucijos) ir 17-ojo (partnerystė siekiant tikslų) darnaus vystymosi tikslų, o vėliau kasmet rengs tokius susitikimus, kad galėtų apžvelgti tikslus, kurių srityje pažanga neapžvelgta atliekant 2019 m. teminę apžvalgą;
S. kadangi JT Generalinės Asamblėjos aukščiausiojo lygio susitikimas dėl DVT suteikia galimybę ES ir jos valstybėms narėms išsamiai apžvelgti savo pažangą įgyvendinant Darbotvarkę iki 2030 m. ir DVT;
T. kadangi vykstant pažangos stebėjimo ir JT darbotvarkės iki 2030 m. persvarstymo procesui ES ne visada vieningai balsavo, ypač lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių klausimais;
U. kadangi Aukšto lygio politinis forumas darnaus vystymosi srityje suteikia palankią aplinką ES ir jos valstybėms narėms apžvelgti jų pažangą įgyvendinant Darbotvarkę iki 2030 m. atliekant savanoriškus nacionalinius vertinimus ir atlikti pagrindinį vaidmenį, t. y. kaip didžiausios oficialios paramos vystymusi (OPV) teikėjos ir lyderės tvarumo ir aplinkosaugos politikos srityse; kadangi šie užbaigti savanoriški nacionaliniai vertinimai padeda įvertinti darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo pažangą ir nustatyti esamas spragas ir problemas;
V. kadangi OPV atliks itin svarbų vaidmenį įgyvendinant Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m., visų pirma mažas pajamas gaunančiose šalyse ir kovojant su ypač dideliu skurdu ir nelygybe, jei ją teikiant bus laikomasi veiksmingo vystymosi principų, būtent šalies atsakomybės, skaidrumo ir atskaitomybės, didesnio dėmesio rezultatams ir įtraukties principų;
W. kadangi principas „nepamiršti nė vieno piliečio“ yra Darbotvarkės iki 2030 m. pagrindas; kadangi 2017 m. apie 22,5 proc. ES gyventojų vis dar grėsė skurdas arba socialinė atskirtis, o 6,9 proc. europiečių vis dar patyrė didelį materialinį nepriteklių(13); kadangi nelygybė turi keleriopų socialinių padarinių, nes lemia didelius gerovės ir gyvenimo kokybės skirtumus, įskaitant profesinių galimybių ir sveikatos priežiūros sritis;
X. kadangi Sąjungoje nuolat auga vaikų skurdas ir socialinė atskirtis (2017 m. – 26,4 proc.); kadangi Europos socialinių teisių ramsčiuose nurodyta, kad vaikai turi teisę į apsaugą nuo skurdo ir kad nepalankioje padėtyje esančių šeimų vaikai turi teisę į konkrečias priemones, kuriomis skatinamos lygios galimybės; kadangi ankstyvos investicijos į vaikus atneša didelę naudą šiems vaikams ir visai visuomenei ir yra labai svarbios siekiant užkirsti kelią užburtam nepalankių sąlygų ratui pirmaisiais jų gyvenimo metais;
Y. kadangi per pastaruosius penkerius metų ES pasiekė pažangos beveik pagal visus darnaus vystymosi tikslus, o septynios iš 27 ES valstybių narių patenka į pasaulinio DVT indekso pirmąjį dešimtuką, ir kadangi visos 27 ES valstybės narės įrašytos tarp pirmųjų 50 šalių (iš 156)(14); kadangi ES valstybės narės jau vadovauja darnaus vystymosi tikslų (DVT) įgyvendinimui; kadangi ES vis dar neturi darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo strategijos;
Z. kadangi didelė ir vis didėjanti nelygybė tarp šalių ir šalyse gali lemti dideles socialines ir ekonomines išlaidas; kadangi nelygybė akivaizdžiai prieštarauja darnaus vystymosi tikslui;
AA. kadangi Komisijos komunikate buvo aiškiai paminėtas geresnis reglamentavimas, kaip kitas būdas, kuris gali būti naudojamas siekiant labiau integruoti DVT į visas politikos sritis(15);
AB. kadangi 2018 m. liepos 19 d. Komisijos tarnybų darbiniame dokumente dėl kovos su ŽIV / AIDS, virusiniu hepatitu ir tuberkulioze Europos Sąjungoje ir jos kaimyninėse šalyse (SWD(2018)0387) pabrėžiami virusinio hepatito duomenų stebėsenos spragos ir trūkumai, dėl kurių sunku įvertinti pažangą, kurią turi pasiekti ES valstybės narės, kad būtų galima įgyvendinti DVT tikslą;
AC. kadangi Komisija į 2017 m. kovo 1 d. Baltąją knygą dėl Europos ateities (COM(2017)2025) neįtraukė darnaus vystymosi ir Darbotvarkės iki 2030 m. kaip būsimos ES vizijos ir naratyvo;
AD. kadangi 2018 m. kovo mėn. paskelbtoje UNICEF ataskaitoje „Pažanga kiekvienam vaikui DVT amžiuje“ (angl. Progress for Every Child in the SDG Era) nustatyta, jog susirūpinimą kelia tai, kad 64 šalyse trūksta duomenų, o kitose 37 šalyse pažanga siekiant darnaus vystymosi tikslų nepakankama; kadangi daugiau nei pusė milijardo vaikų gyvena šalyse, kurios negali įvertinti DVT įgyvendinimo pažangos;
AE. kadangi deramas darbas yra sąžiningo ir integracinio augimo pagrindas ir vystymosi bei socialinės pažangos skatinamoji jėga; kadangi kartu su socialine apsauga tiems asmenims, kurie negali susirasti darbo arba negali dirbti, tai padeda spręsti nelygybės klausimus ir itin skatina socialinę bei ekonominę pažangą;
Europos lyderystė užtikrinant visuotines vertybes daugiašalėje sistemoje, skirtoje žmonėms, planetai ir klestėjimui
1. pabrėžia, kad sudėtingi pasauliniai uždaviniai, su kuriais susiduriama pasaulyje, reikalauja visapusiško ir integruoto atsako, kurį galima pasiekti įgyvendinant Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m.;
2. pabrėžia, kad Darbotvarkės iki 2030 m. tikslas – visiems užtikrinti didesnę gerovę, atsižvelgiant į planetos ribas, bei sąžiningą pasaulį ir nė vieno nepalikti nuošalyje ir kad siekiant darnaus vystymosi tikslų (DVT) būtina visapusiškai atsižvelgti į keturis esminius tvaraus vystymosi ramsčius (socialinį, aplinkos, ekonominį ir valdymo); pabrėžia, kad darnus vystymasis yra pagrindinis Sąjungos tikslas, nustatytas Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 3 straipsnio 3 dalyje, ir jis turėtų atlikti esminį vaidmenį diskutuojant dėl Europos ateities ir kuriant jos naratyvą; taip pat pabrėžia, kad DVT įgyvendinimas turėtų paskatinti paradigmos pakeitimą ir tapti ES bendru ilgalaikiu ekonominiu modeliu, kad būtų galima įgyvendinti dabartinę strategiją „Europa 2020“;
3. pabrėžia, kad Darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimas yra glaudžiai susijęs su Europos vertybėmis ir interesais ir yra svarbi naujovė, suteikianti galimybių sustiprinti pasaulinę tvarką, grindžiamą daugiašališkumu ir tarptautiniu bendradarbiavimu;
4. primena, kad reikia sistemingai visuose tiksluose ir uždaviniuose pagal lytį ir kitas savybes suskirstyti su visais svarbiais rodikliais susijusius duomenis;
5. pabrėžia, kad Sąjunga kartu su valstybėmis narėmis ir jų vietos ir regioninėmis valdžios institucijomis turėtų atnaujinti savo įsipareigojimą būti pasauline lydere įgyvendinant Darbotvarkę iki 2030 m. ir DVT, laikantis subsidiarumo principo ir glaudžiai bendradarbiaujant su jos tarptautiniais partneriais; primena, kad ES politinis įsipareigojimas turėtų atsispindėti 2021–2027 m. daugiametėje finansinėje programoje (DFP); pabrėžia, kad Darbotvarkė iki 2030 m. turi toliau skatinti laikytis darnaus požiūrio į ES vidaus ir išorės veiksmus ir kitas jos politikos sritis ir užtikrinti Sąjungos finansavimo priemonių suderinamumą siekiant visuotinio atsako ir įsipareigojimo siekti darnaus augimo ir vystymosi;
6. primygtinai teigia, kad įgyvendinant DVT reikia veiksmingai bendradarbiauti ES, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, laikantis subsidiarumo ir proporcingumo principų; pabrėžia, kad šiame bendradarbiavime svarbus aplinkos ir darnaus vystymosi patariamųjų tarybų vaidmuo, ir mano, kad turėtų būti didinamas jų dalyvavimas visų lygmenų valdyme;
7. palankiai vertina tai, kad daug valstybių narių ir ES nepriklausančių šalių partnerių dėjo daug pastangų, kad būtų sukurti ir į jų politikos priemones ir valdymo sistemas integruoti DVT įgyvendinimo mechanizmai ir strategijos; primygtinai ragina tas valstybes nares, kurios tokių mechanizmų dar nesukūrė, tai padaryti; pabrėžia, kad ES, padėdama trečiosioms šalims imtis panašių veiksmų ir skatindama jas tai daryti, padeda užtikrinti visiems vienodas sąlygas; pripažįsta, kad vis dar reikia siekti tolesnės pažangos ES lygmeniu;
8. ragina Komisiją ir valstybes nares savo vykdomoje politikoje užtikrinti horizontalųjį požiūrį į DVT;
9. pripažįsta, kad 2015 m. visos Europos šalys, priklausančios ir nepriklausančios ES, įsipareigojo įgyvendinti Darbotvarkę iki 2030 m.; mano, kad plėtojant diskusijas dėl Europos ateities dėmesys turėtų būti skiriamas tam, kad būtų sukurta visą Europą apimanti DVT įgyvendinimo sistema, kurioje dalyvautų ES valstybės narės, EEE valstybės, ES asociacijos susitarimus pasirašiusios šalys, ES šalys kandidatės ir Jungtinė Karalystė, jai išstojus; pabrėžia, kad svarbu skatinti parlamentines diskusijas visais lygmenimis;
10. palankiai vertina tai, kad paskelbtas Komisijos diskusijoms skirtas dokumentas „Darni Europa – iki 2030 m.“, kuriame išdėstyti trys scenarijai, kaip ES galėtų toliau siekti DVT; pritaria pirmajam scenarijui, kuriame siūloma visa apimanti ES ir valstybių narių DVT įgyvendinimo strategija; mano, kad, turint mintyje Europos ateitį, tvari Europa yra vienintelis tinkamas kelias siekiant užtikrinti jos piliečių ir planetos klestėjimą ir gerovę;
11. apgailestauja dėl to, kad Komisija dar neparengė integruotos ir visa apimančios DVT įgyvendinimo strategijos;
12. pabrėžia oficialios paramos vystymuisi (OPV), kaip pagrindinės skurdo panaikinimo priemonės, svarbą ir primena atitinkamus ES ir valstybių narių prisiimtus OPV įsipareigojimus, įskaitant įsipareigojimą siekti tikslo 0,7 proc. nuo bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) skirti OPV, 0,15–0,20 proc. oficialios paramos vystymuisi OPV/BNP skiriant mažiausiai išsivysčiusioms šalims; ragina ES ir valstybes nares nedelsiant iš naujo įsipareigoti siekti 0,7 proc. OPV/BNP tikslo ir palaipsniui didinti OPV, kad šis tikslas būtų pasiektas; ragina valstybes nares nustatyti patikrinamus metinius veiksmų planus, skirtus atskiriems OPV tikslams pasiekti; pabrėžia, kad atsižvelgiant į ES ir valstybių narių bendrą atsakomybę už 0,7 proc. OPV/BNP tikslo įgyvendinimą, valstybės narės yra atskaitingos tiek nacionaliniams parlamentams, tiek Europos Parlamentui;
13. pripažįsta, kad nauda sveikatai turi būti saugoma ir pažanga turi būti paspartinta, kad būtų pasiekti darnaus vystymosi tikslai; tvirtina, kad nors pasaulyje kai kuriose sveikatos srityse pasiekta didelės pažangos, išlieka daug uždavinių: vienas iš tokių uždavinių – panaikinti stabilių šalių gyventojų ir nestabiliose bei pažeidžiamose teritorijose gyvenančių gyventojų sveikatos skirtumus, taip pat panaikinti pačios šalies gyventojų sveikatos skirtumus;
14. pripažįsta, kad Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m. sustiprino pasaulinės sveikatos užtikrinimo politinį prioritetą; tvirtina, kad gyventojų sveikata yra labai svarbi siekiant darnaus vystymosi, t. y. siekiant panaikinti skurdą, skatinti taikią ir įtraukią visuomenę ir saugoti aplinką; primygtinai tvirtina, kad sveikata taip pat yra pažangos rezultatas ir rodiklis – ji rodo, ar apsikritai sėkmingai įgyvendinami daugelis tikslų ir Darbotvarkė iki 2030 m.;
15. pabrėžia, kad apskritai ES sugebėjo sumažinti savo išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir atsieti jį nuo ekonomikos augimo, taip stipriai prisidėdama prie pasaulinių pastangų, taip pat atsižvelgiant į išmetamuosius teršalus ES importo ir eksporto sektoriuose(16); vis dėlto pažymi, kad reikia daugiau pastangų tiek ES, tiek pasaulio lygmenimis;
Strateginių ir bendrų ES veiksmų stiprinimas siekiant visuotinių tikslų
16. ragina Komisiją atlikti išsamią esamų politikos sričių trūkumų ir įgyvendinimo analizę, siekiant nustatyti svarbiausias tarpusavio sąveikos ir nesuderinamumo sritis; ragina Komisiją toliau neatidėliojant aiškiai nustatyti politikos ir teisės aktų, statistikos ir suskirstytų duomenų rinkimo, valdymo ir įgyvendinimo sričių veiksmus, kurių reikia imtis iki 2030 m., siekiant iki 2019 m. pabaigos parengti išsamią strategiją dėl Darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimo;
17. ragina Komisiją parengti plataus užmojo, visapusišką ir visa apimančią strategiją, skirtą Darbotvarkei iki 2030 m. įgyvendinti, visiškai integruojant DVT į ES politikos priemones ir valdymą, padedant tiek ES institucijoms, tiek valstybėms narėms juos įgyvendinti, stebint ir persvarstant Darbotvarkę iki 2030 m. ir numatant išsamų veiksmų planą, konkrečius tikslus ir terminus; prašo Komisijos užtikrinti, kad šioje strategijoje būtų aptarti DVT tarpusavio ryšiai;
18. ragina Komisiją stiprinti savo bendradarbiavimą su Jungtinėmis Tautomis, o ES valstybes nares remti vykdomą jų reformą, kad ji atitiktų Darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimo tikslą;
19. primena, kad visi DVT yra svarbūs vaikų teisių įgyvendinimo požiūriu; pabrėžia, kad svarbu įgyvendinti ES gaires dėl vaiko teisių propagavimo ir apsaugos ES išorės santykiuose; prašo Komisijos stebėti ir pranešti apie ES išorės programose daromą vaiko teisių pažangą;
20. ragina Komisiją imtis vadovaujamojo vaidmens kuriant tvarų maisto gamybos ir vartojimo modelį, kaip pagrindinį tvarios Europos kūrimo pagrindą, kuris apsaugotų ir pašalintų maisto sistemų daromą spaudimą sveikatai ir aplinkai bei teiktų ekonominę naudą ūkininkams, įmonėms ir piliečiams;
21. ragina Komisiją, bendradarbiaujant su visų lygių pagrindiniais suinteresuotaisiais subjektais, imtis priemonių siekiant užtikrinti sveiką gyvenimą ir skatinti visų amžiaus grupių asmenų gerovę, visų pirma siekiant, kad sveikatos priežiūra taptų prieinamesnė, įperkamesnė, veiksmingesnė ir tvaresnė, kompleksiškiau mažinant neužkrečiamųjų ligų rizikos veiksnius, keičiantis geriausia patirtimi ir stiprinant gebėjimus užkirsti kelią pasaulinėms grėsmėms sveikatai, pvz., atsparumui antimikrobinėms medžiagoms, ir jas valdyti;
22. ragina Komisiją su JT organizacija ir jos partneriais derinti programavimo, finansavimo ir veiklos politiką, metodus ir metodiką, kai tai gali padidinti veiksmingumą ir efektyvumą, kad būtų padidintas keleto bendrų prioritetų, pvz., lyčių lygybės ir reprodukcinės, motinų, naujagimių, vaikų ir paauglių sveikatos, klimato kaitos ir aplinkos, veiksmingumas sprendžiant nelygybės ir skurdo problemas;
23. pabrėžia, kad siekiant finansuoti Darbotvarkę iki 2030 m. labai svarbu užtikrinti teisingumą ir skaidrumą mokesčių srityje, kovoti su mokesčių vengimu ir mokesčių slėpimu, panaikinti neteisėtus finansų srautus ir mokesčių rojus bei didinti vidaus išteklių telkimą; dar kartą ragina įvertinti nacionalinės ir ES mokesčių politikos šalutinį poveikį besivystančioms šalims, užtikrinant politikos suderinamumą vystymosi labui;
24. pabrėžia, kad svarbu spręsti socialinės ir ekonominės nelygybės klausimą ir skatinti lyčių lygybę Europos Sąjungoje ir visame pasaulyje; primena pagrindinį Darbotvarkės iki 2030 m. principą „nė vieno nepalikti nuošalyje“; todėl ragina Komisiją ypatingą dėmesį skirti labiausiai socialiai atskirtiems ir pažeidžiamiems visuomenės asmenims, užtikrinant visapusišką jų įtrauktį;
25. ragina Komisiją skatinti tvarias pasaulines vertės grandines, įdiegiant įmonių išsamaus patikrinimo sistemas, didelį dėmesį skiriant visoms jų tiekimo grandinėms, nes tai padrąsintų įmones atsakingiau investuoti ir paskatintų veiksmingiau įgyvendinti laisvosios prekybos susitarimuose numatytus darnaus vystymosi skyrius, įskaitant jų nuostatas dėl kovos su korupcija, skaidrumo, kovos su mokesčių vengimu ir atsakingo įmonių elgesio;
26. mano, kad DVT turėtų būti ES darnaus vystymosi ir integracinio augimo strategijos pagrindas; pabrėžia, kad reikia aiškiai nustatyti bendrus rodiklius, kriterijus ir tikslus ir išnagrinėti, ko trūksta uždaviniams ir tikslams pasiekti, taip pat nurodyti, kokių veiksmų reikia imtis ir kokias priemones naudoti norint, kad tikslai būtų pasiekti; pabrėžia, kad 2030 m. ES strategijoje taip pat turėtų būti apibrėžta, kada ir kaip Sąjunga atliks poveikio darniam vystymuisi vertinimus, siekdama pašalinti esamas spragas, perorientuoti esamą politiką ir parengti naujus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ar atlikti jų peržiūras, kartu užtikrinant nuoseklumą ir koordinavimo veiksmus tiek ES, tiek valstybių narių lygmenimis; todėl ragina Komisiją ir visų sudėčių Tarybą nedelsiant imtis šio darbo;
27. mano, kad Parlamentas turėtų būti įtrauktas į Europos semestro darbą, Europos semestras turėtų būti suderintas su Darbotvarke iki 2030 m. ir į šį procesą turėtų būti įtraukta tvarumo patikra; todėl ragina Komisiją toliau adaptuoti vykdomą Europos semestro procesą; pabrėžia, jog tai darant visų pirma reikės užtikrinti, kad Europos semestre būtų visapusiškai atsižvelgiama į visus darnaus vystymosi tikslų aspektus;
28. ragina Komisiją parengti išsamią investicijų, kuriomis didinamas aplinkos tvarumas, rėmimo strategiją ir užtikrinti tinkamas DVT ir Europos semestro sąsajas;
29. pabrėžia, kad reikia aiškiai nurodyti veiksmus, kurių reikės imtis kiekvienu valdymo lygmeniu, kad būtų įgyvendinti numatyti tikslai ir uždaviniai, kartu laikantis subsidiarumo principo; ragina valstybėse narėse, kurios dar to nepadarė, numatyti aiškias ir nuoseklias atitinkamo (nacionalinio, subnacionalinio, vietos) lygmens darnaus vystymosi galimybes; pabrėžia, kad Komisija turėtų vadovauti šiam procesui siekdama užtikrinti nuoseklų požiūrį; ragina taikyti daugiapakopį požiūrį, kad būtų užtikrintas geresnis supratimas, tvirtas įsipareigojimas ir bendra atsakomybė įgyvendinant DVT;
30. palankiai vertina tai, kad paskelbta antroji Eurostato darnaus vystymosi Europos Sąjungoje stebėsenos ataskaita, kuri yra žingsnis į priekį kuriant visapusišką ES stebėsenos mechanizmą;
31. pabrėžia, kad Komisija turi sukurti integruotą, veiksmingą ir dalyvaujamąją darnaus vystymosi tikslų ir Darbotvarkės iki 2030 m. vykdymo ir integravimo stebėsenos, atskaitomybės ir peržiūros sistemą, atitinkančią JT visuotinių rodiklių sistemą, pagal kurią nacionaliniu ir subnacionaliniu lygmenimis būtų renkama informacija ir atitinkami suskirstyti duomenys, kartu pripažįstant, kad Eurostatas negali vienas visapusiškai apžvelgti visų DVT įgyvendinimo pažangos aspektų; pabrėžia, kad reikia atsižvelgti į šalutinį poveikį ir į tai, kad tikslai yra tarpusavyje susiję ir nedalomi, ir prašo, kad Eurostatui taip pat būtų pavesta sistemingai teikti ataskaitas dėl DVT įgyvendinimo rezultatų kiekvienoje valstybėje narėje, remiantis vienodais rodikliais;
32. pabrėžia, kad reikia naudoti daug įvairių rodiklių, kurie nėra grynai ekonominio pobūdžio ir kuriuos naudojant būtų galima įvertinti perkeičiantį DVT pobūdį, ypač atsižvelgiant į visų formų skurdo panaikinimą, – toks pobūdis turėtų būti vertinamas renkant darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimui svarbius suskirstytus duomenis; pabrėžia, kad reikia, jog Eurostatas parengtų konkrečių pažangos rodiklių, skirtų DVT vidiniam taikymui ES atitinkamais valdymo lygmenimis, rinkinį;
33. primena svarbų ES vaidmenį gerinant pasaulinių vertės grandinių skaidrumo, atskaitomybės ir tvarumo standartus; pabrėžia, kad ES yra normatyvinė ir ekonominė galia, todėl ji turi būti geros praktikos ir pasaulinių taisyklių nustatymo lyderė; ragina Komisiją ir valstybes nares remti derybas dėl privalomos JT tarptautinių korporacijų ir žmogaus teisių sutarties;
34. ragina ES valstybes nares, remiantis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro nustatytais rodikliais, teikti duomenis apie veiksmingą virusinio hepatito stebėseną ir ragina Komisiją atidžiai stebėti šį procesą, atsižvelgiant į savo įsipareigojimą, prisiimtą 2016 m. lapkričio mėn. komunikate „Tolesni tvarios Europos ateities užtikrinimo žingsniai“;
35. pabrėžia, kad svarbu didinti informuotumą apie Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. pokyčius skatinantį potencialą ir jos tikslus; primena, kad vykdant įgyvendinimo ir stebėsenos procesus būtina bendradarbiauti su piliečiais ir pilietinės visuomenės organizacijomis; pabrėžia svarbų Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų atliekamą vaidmenį;
36. pabrėžia skaidrumo ir demokratinės atskaitomybės svarbą vykdant ES darbotvarkės iki 2030 m. pažangos stebėseną ir atitinkamai pabrėžia teisės aktų leidėjų vaidmenį šiame procese; mano, kad sudarius privalomą tarpinstitucinį susitarimą pagal SESV 295 straipsnį būtų sukurta tinkama bendradarbiavimo šioje srityje sistema;
37. ragina Komisiją ir valstybes nares toliau gerinti turimą informaciją ir didinti piliečių sąmoningumą apie būtinybę užbaigti Darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimą;
38. pabrėžia, kad DFP turi būti orientuota į Darbotvarkę iki 2030 m. ir užtikrinti, kad darnus vystymasis būtų įtrauktas į visus finansavimo mechanizmus ir biudžeto eilutes; todėl ragina Komisiją, įgyvendinant DFP, didinti atskaitomybę už kolektyvinius rezultatus; dar kartą primena savo poziciją dėl būsimos DFP, ragindamas, įvykdžius DFP veikimo tinkamumo peržiūrą, atlikti privalomą DFP laikotarpio vidurio tikslinimą, atsižvelgiant į DVT pažangos vertinimą; pabrėžia, kad reikia patikrinti planuojamus esamų politikos sričių finansinius paketus, siekiant užtikrinti suderinamumą su darniu vystymusi;
39. mano, kad norint laiku ir sėkmingai įgyvendinti Darbotvarkę iki 2030 m. būtina gerokai paspartinti žaliąsias investicijas, inovacijas ir ekonomikos augimą ES, ir pabrėžia, kad svarbu plačiau taikyti novatoriškas ir esamas finansavimo priemones, pvz., žaliuosius viešuosius pirkimus, taip pat dabartinėje investavimo politikoje skubiai taikyti įvairius požiūrius, visų pirma laipsniškai atsisakyti aplinkai žalingų subsidijų;
40. palankiai vertina tai, kad vis didėja DVT finansavimui skirto institucinio ir privataus kapitalo dydis, ir pabrėžia, kad svarbu turėti tvirtą tvarią finansų sistemą, įskaitant bankų kapitalo reikalavimų kalibravimą, daug anglies dioksido išskiriančio turto prudencinį vertinimą, prudencines taisykles draudimo bendrovėms ir institucinių investuotojų bei turto valdytojų pareigų atnaujinimą;
Politikos suderinamumas, koordinavimas ir DVT integravimas
41. pabrėžia, kad, siekiant įgyvendinti Darbotvarkę iki 2030 m. ir užtikrinti didesnį politikos suderinamumą darnaus vystymosi labui, svarbu, kad būtų užtikrintas geresnis sprendimus priimančių įstaigų, įvairių organizacijų ir atitinkamų suinteresuotųjų subjektų, įskaitant vietos valdžios institucijas ir pilietinės visuomenės organizacijas, bendradarbiavimas ir veiksmų koordinavimas;
42. palankiai vertina Komisijos 2019 m. ES politikos suderinamumo vystymosi labui ataskaitos priėmimą ir mėginimą geriau integruoti politikos suderinamumą vystymosi labui į ES požiūrį įgyvendinant DVT; primena, kad politikos suderinamumas vystymosi labui yra principas, nustatytas SESV 208 straipsnyje, tačiau jis taip pat turi esminę reikšmę siekiant darnaus vystymosi tikslų;
43. pripažįsta taikant politikos suderinamumo vystymosi labui priemones padarytos pažangos poveikį ES politikos formavimui; ragina dėti tolesnes pastangas siekiant užtikrinti, su vystymusi nesusijusioje politikoje būtų atsižvelgiama į vystymosi tikslus, – tai būtų politikos suderinamumo vystymosi labui mechanizmų taikymo rezultatas;
44. pabrėžia, kad politikos suderinamumas vystymosi labui yra esminis politikos suderinamumo darnaus vystymosi labui aspektas ir įnašas į jį; rekomenduoja, kad geriausia praktika ir patirtis, įgyta įgyvendinant politikos suderinamumą vystymosi labui, būtų taikoma toliau plėtojant ir įgyvendinant politikos suderinamumą darnaus vystymosi labui;
45. ragina Komisiją ir valstybes nares dar kartą patvirtinti savo įsipareigojimą siekti politikos suderinamumo vystymosi labui, nes tai svarbus indėlis siekiant platesnio politikos suderinamumo darnaus vystymosi labui jos veiksmuose įgyvendinant Darbotvarkę iki 2030 m.; pabrėžia, kad būtina stiprinti politikos suderinamumo vystymosi labui mechanizmus visose ES institucijose ir politikos formavimo procesuose, ir užtikrinti, kad šio principo būtų tinkamai laikomasi atliekant reguliarius ex ante poveikio vertinimus ir nustatant tinkamus atskaitomybės ir poveikio švelninimo mechanizmus;
46. mano, kad politikos suderinamumas vystymosi labui reiškia, kad ateityje visos aktualios politikos sritys ir visos ES lygmens finansinės ir nefinansinės priemonės turės būti kuriamos, įgyvendinamos ir stebimos atsižvelgiant į DVT įgyvendinimo pažangą, todėl Komisija turėtų sparčiai plėtoti reikiamus politinius gebėjimus visais lygmenimis;
47. primygtinai ragina Komisiją priimti tolesnių veiksmų planą, atsižvelgiant į politikos suderinamumo vystymosi labui išorės vertinimo rekomendacijas, kuriose raginama patvirtinti aiškias šios koncepcijos įgyvendinimo taisykles; pakartoja savo raginimą aiškiai apibrėžti kiekvienos ES institucijos atsakomybę įgyvendinant politikos suderinamumo vystymosi labui įsipareigojimus;
48. pakartoja savo raginimą apsvarstyti politikos suderinamumą vystymosi labui Europos Vadovų Taryboje, kad būtų paskatintas jo mechanizmų įgyvendinimas pagal Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m.; mano, kad, kaip pabrėžta politikos suderinamumo vystymosi labui išorės vertinime, tik ES politinė valia turės reikšmingos įtakos politikos suderinamumo vystymosi labui metodo propagavimui ir veiksmingumui;
49. atsižvelgdamas į SESV 208 straipsnyje nurodytą teisinį įsipareigojimą skatinti politikos suderinamumą vystymosi labui, pabrėžia, kad ES turi pradėti aktyvų dialogą su besivystančiomis šalimis ir regionais, kad aptartų ir apsvarstytų svarbiausias politikos iniciatyvas, galinčias turėti jiems įtakos;
50. pabrėžia, kad ES taikomi tam tikri aukščiausi pasaulyje aplinkosaugos standartai ir kad jos įmonės pirmauja, palyginti su pasauliniais konkurentais, todėl ES taip pat vertinama kaip laisvės ir demokratijos tvirtovė su stabiliomis institucijomis, besiremiančiomis teisinės valstybės principu ir gyvybinga pilietine visuomene; mano, kad dėl šios priežasties ES galėtų nuspręsti aktyviau propaguoti dabartinius savo aplinkos, socialinius ir valdymo standartus;
51. palankiai vertina tai, kad Bendrųjų reikalų taryboje sukurta darbo grupė dėl Darbotvarkės iki 2030 m.; ragina Parlamente, Taryboje, Komisijoje ir tarp jų sukurti koordinavimo ir bendradarbiavimo DVT klausimais mechanizmus, siekiant užtikrinti politikos suderinamumą; pabrėžia, kad tokie mechanizmai turėtų būti aiškiai apibrėžti ir nustatyti pagal Tarpinstitucinį susitarimą dėl tvarios Europos iki 2030 m., nes nuoseklūs politiniai trijų institucijų bendradarbiavimo procesai bus labai svarbūs siekiant sėkmingai įgyvendinti Darbotvarkę iki 2030 m.; ]ragina visas tris institucijas įsitraukti į būsimą įvairių suinteresuotųjų subjektų platformos dėl DVT darbą ir pabrėžia, kad svarbu į šią platformą įtraukti visus atitinkamus subjektus, įskaitant pilietinės visuomenės organizacijas;
52. mano, kad, turint mintyje 17-ąjį DVT dėl partnerysčių, reikėtų išplėtoti dabartinės suinteresuotųjų subjektų platformos dėl DVT vaidmenį ir įtraukti platformą į oficialią ir tarpinstitucinę konsultacijų sistemą;
53. pabrėžia vystomojo bendradarbiavimo vaidmenį remiant Darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimą besivystančiose šalyse; palankiai vertina tai, kad DVT įtraukti į naująjį Europos konsensusą dėl vystymosi; primena, kad skurdo panaikinimas (1-asis DVT) išlieka pagrindinis ES vystomojo bendradarbiavimo tikslas; primena, kad 1-asis DVT ir 2-asis DVT yra iš esmės susiję; pakartoja, kad, nepaisant pažangos, nepanašu, kad dabartinė įgyvendinimo sparta ir apimtis paskatins radikalius pokyčius, kurių reikia 2-ajam DVT tikslui įgyvendinti; ragina dėti daugiau pastangų, kad būtų laikomasi 2017 m. Aukšto lygio politinio forumo parengtos 2-ojo DVT teminės apžvalgos rekomendacijų;
54. pakartoja savo raginimą įtraukti DVT įgyvendinimą į visas politikos sritis; džiaugiasi Komisijos įsipareigojimu įtraukti DVT į savo geresnio reglamentavimo darbotvarkę ir pabrėžia geresnio reglamentavimo priemonių strateginio naudojimo potencialą Komisijos atliekamuose nepriklausomuose ES politikos suderinamumo vertinimuose, susijusiuose su Darbotvarke iki 2030 m. ir vystomojo bendradarbiavimo politiką; ragina Komisiją skubiai persvarstyti geresnio reglamento darbotvarkės gaires ir toliau gerinti ir stebėti savo reguliarius ex ante vertinimus, siekiant užtikrinti visapusišką politikos suderinamumą įgyvendinant DVT, drauge skatinant sąveiką, kuriant papildomą naudą ir vengiant kompromisų tiek Sąjungos, tiek valstybių narių lygmeniu;
55. ragina Parlamente sukurti tarpkomitetinio koordinavimo mechanizmą, siekiant prižiūrėti ES įsipareigojimų dėl Darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimą ir imtis tolesnių veiksmų šiuo klausimu;
56. ragina Europos Parlamento Pirmininkų sueigą ir Komitetų pirmininkų sueigą įvertinti dabartinės Parlamento struktūros tinkamumą, kad būtų užtikrintas jos gebėjimas veiksmingai ir visapusiškai stebėti visų politikos sektorių darbą siekiant darnaus vystymosi tikslų ES vidaus ir išorės politikos srityse;
57. ragina Europos Parlamentą, Komisiją ir Tarybą rengti bendrą deklaraciją dėl tvarumo, įtvirtinant DVT daugiamečiuose tarpinstituciniuose kitos teisėkūros kadencijos prioritetuose;
58. atkreipia dėmesį į reguliarių ir tinkamų ex ante poveikio vertinimų ir ex post vertinimų svarbą, siekiant užtikrinti geresnį Darbotvarkės iki 2030 m. integravimą ir gauti rezultatų; pabrėžia, kad svarbu įvertinti trumpalaikes ir ilgalaikes politikos pasekmes ir galimą jos poveikį darniam vystymuisi; primena Sutartyje nustatytą įpareigojimą atsižvelgti į vystomojo bendradarbiavimo tikslus visose politikos srityse, kurios gali turėti įtakos besivystančioms šalims;
59. primena, kad siekiant darnaus vystymosi tikslų besivystančioms šalims labai svarbu sutelkti vidaus pajamas; pabrėžia, kad Jungtinių Tautų konferencijos prekybos ir vystymosi klausimais (UNCTAD) pasaulio investicijų ataskaitoje „2015 m. pasaulio investicijų ataskaita – Tarptautinių investicijų valdymo reformavimas“(17) manoma, kad besivystančios šalys praranda mažiausiai 100 mlrd. USD pelno mokesčio pajamų per metus dėl didelių bendrovių mokesčių vengimo; šiuo atžvilgiu palankiai vertina 2015 m. spalio 15 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Daugiau surinkti, geriau išleisti. Kaip įtraukiu ir tvariu būdu užtikrinti vystymąsi“ (SWD(2015)0198), kuriame siekiama spręsti šį klausimą; vis dėlto apgailestauja dėl to, kad nebuvo imtasi konkrečių veiksmų siekiant užtikrinti pirmiau minėtos Komisijos strategijos įgyvendinimą; ragina Komisiją pasiūlyti pavyzdinę vidaus pajamų sutelkimo programą siekiant užtikrinti, kad būtų surenkama daugiau mokesčių pajamų ir būtų galima finansuoti DVT įgyvendinimą;
60. primygtinai reikalauja stiprinti vietos veikėjus, kad jie taptų aktyviais darnaus vystymosi dalyviais, ir ragina nacionalinius parlamentus ir regionines bei vietos valdžios institucijas aktyviau dalyvauti visuose DVT įgyvendinimo etapuose, pradedant planavimu ir programavimu ir baigiant vertinimu bei stebėsena; be to, ragina Komisiją labiau remti miestus ir vietos valdžios institucijas, kad jie rengtų, įgyvendintų ir stebėtų veiksmingas politikos iniciatyvas ir strategijas, kuriomis siekiama įgyvendinti DVT;
61. palankiai vertina tai, kad vis daugiau privačiojo sektoriaus atstovų dalyvauja įgyvendinant DVT; pabrėžia, kad svarbu sukurti aplinką, kurioje būtų galima lengviau imtis naujų iniciatyvų bei sudaryti viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystes, o įmonės būtų skatinamos suderinti savo verslo strategijas su darnaus vystymosi tikslais;
62. primena, jog JT apskaičiavo, kad norint pasiekti DVT kasmet reikia 5–7 trln. USD dydžio investicijų; todėl primygtinai tvirtina, kad būtina sutelkti investicijas, ir šiuo atžvilgiu palankiai vertina ES išorės investicijų plano teikiamas galimybes;
Savanoriški nacionaliniai vertinimai ir ES ataskaitų teikimas JT Generalinės Asamblėjos aukšto lygio politiniam forumui darnaus vystymosi srityje 2019 m.
63. ragina valstybes nares atlikti reguliarias ir įtraukias pažangos apžvalgas ir ragina tas valstybes nares, kurios dar nėra įsipareigojusios atlikti savanoriškų nacionalinių vertinimų, tai daryti laikantis Darbotvarkės iki 2030 m., o valstybes nares, jau pateikusioms savanorišką nacionalinį vertinimą, nustatyti reguliaraus savanoriškų nacionalinių vertinimų teikimo ateityje tvarkaraštį;
64. ragina Komisiją reguliariai atlikti valstybių narių savanoriškų nacionalinių vertinimų analizę siekiant įvertinti pažangą ir gerąją patirtį; be to, ragina atlikti mažiausiai išsivysčiusių šalių savanoriškų nacionalinių vertinimų analizę, siekiant nustatyti poreikius, pašalinti trūkumus ir padidinti paramą bei bendradarbiavimą, ir glaudžiai bendradarbiauti su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) kuriant tarpusavio vertinimo mechanizmus, kurie padėtų sėkmingai įgyvendinti DVT strategijas ir veiksmus šalies ir užsienio politikoje, taip pat gerinti keitimąsi geriausia patirtimi ir vykdyti neigiamo išorės šalutinio poveikio stebėseną;
65. ragina Komisiją ir valstybes nares išplėsti bendrą vystomojo bendradarbiavimo programavimą ir bendrą įgyvendinimą, grindžiamą dialogais DVT politikos klausimais su šalimis partnerėmis, nacionaliniais vystymosi planais ir savanoriškais nacionaliniais vertinimais, tinkamai atsižvelgiant į šalių atsakomybę ir kitus vystymosi veiksmingumo principus;
66. pabrėžia Aukšto lygio politinio forumo vaidmenį toliau stebint ir persvarstant DVT; tvirtai pritaria Sąjungos įsipareigojimui atlikti savanorišką vertinimą Aukšto lygio politiniame forume; ragina Komisiją gerbti ES vadovaujantį vaidmenį rengiant ir įgyvendinant Darbotvarkę iki 2030 m. ir pateikti išsamią bendrą ataskaitą apie visus DVT; pabrėžia, kad ES ataskaitos, įskaitant būsimą bendrą suvestinę ataskaitą dėl ES paramos besivystančioms šalims, turėtų apimti esamos padėties ir dabartinių trūkumų bei spragų analizę;
67. ragina Komisiją būti pavyzdžiu Aukšto lygio politinio forumo vykdomame procese; ragina Komisiją bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis siekiant įgyvendinti Darbotvarkę iki 2030 m., be kita ko, pasitelkiant JT Europos ekonomikos komisiją;
68. ragina, ruošiantis Aukšto lygio politiniam forumui darnaus vystymosi srityje, surengti metinį Europos DVT forumą, kad būtų sudarytos sąlygos išorės suinteresuotųjų subjektų ir pilietinės visuomenės organizacijų bei parlamento narių dalyvavimui ir dialogui DVT įgyvendinimo srityje;
69. palankiai vertina Jungtinių Tautų aukšto lygio politinio forumo darnaus vystymosi srityje aukščiausiojo lygio susitikimą, rengiamą remiant JT Generalinei Asamblėjai, kuris vyks 2019 m. rugsėjo mėn., ir būsimus aukščiausiojo lygio susitikimus, kaip galimybę įvertinti visų DVT įgyvendinimą pagal visą Darbotvarkę iki 2030 m., ir tikisi, kad Sąjunga atliks pagrindinį vaidmenį aukščiausiojo lygio susitikime; pažymi, kad valstybės narės padarė skirtingą pažangą, ir tam turėjo įtakos, be kita ko, atitinkami DVT, nacionaliniai prioritetiniai tikslai ir uždaviniai; pabrėžia, kad DVT yra tarpusavyje labai susiję ir kad turėtų būti laikomasi sisteminio požiūrio į jų įgyvendinimą;
Pagrindinis dėmesys DVT pagal būsimą nuodugnią apžvalgą 2019 m. Aukšto lygio politiniame forume darnaus vystymosi srityje
70. palankiai vertina rengiamą nuodugnią 4-ojo (kokybiškas švietimas), 8-ojo (deramas darbas ir ekonomikos augimas), 10-ojo (mažesnė nelygybė), 13-ojo (kova su klimato kaita), 16-ojo (taika, teisingumas ir stiprios institucijos) ir 17-ojo (partnerystė siekiant tikslų) DVT apžvalgą ir tikisi, kad Sąjunga visapusiškai prisidės rengiant šią apžvalgą; laukia būsimų nuodugnių visų kitų DVT apžvalgų ateinančiais metais, kartu pabrėždamas Darbotvarkės iki 2030 m. nedalumą ir tikslų tarpusavio sąsajas;
71. pakartoja, kad kokybiškas švietimas ir galimybė visiems vaikams gauti pradinį išsilavinimą (4-asis DVT) yra būtini siekiant darnaus vystymosi ir savarankiškų visuomenių, taip pat užtikrinant jaunimo įgalėjimą bei galimybes įsidarbinti; pripažįsta, kad kokybiškas švietimas daugelyje valstybių narių yra didelio prioriteto tikslinė sritis, ir pabrėžia, kad techninis ir profesinis mokymas yra itin svarbus, norint suteikti jaunimui įsidarbinimo galimybių ir galimybių gauti kvalifikuotą darbą; tačiau apgailestauja dėl to, kad miesto ir kaimo vietovių skirtumai švietimo srityje bei lyties skirtumai vis dar vyrauja tiek ES, tiek už jos ribų; todėl ragina daugiau investuoti į švietimo ir susijusios infrastruktūros kokybės gerinimą, ypatingą dėmesį skiriant mažiau išsivysčiusiems regionams pačioje ES ir mažiausiai išsivysčiusioms šalims už ES ribų;
72. ragina Komisiją ir valstybes nares sistemingiau įgyvendinti uždavinius pagal 8-ąjį DVT (tvarus augimas ir užimtumas) naudojant vystomojo bendradarbiavimo politiką ir (bendrą) programavimą; ragina dar labiau prisidėti siekiant 8-ojo DVT, kuris apima tiek gamybos pajėgumų gerinimą, pajamų kūrimą, industrializaciją, tvaraus vartojimo didinimą ir gamybos modelių tobulinimą, tiek prekybos, privačiojo sektoriaus, verslo aplinkos, infrastruktūros ir turizmo plėtojimą;
73. pripažįsta labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių, kooperatyvų, įtraukių verslo modelių ir mokslinių tyrimų institutų, kaip ekonomikos augimą, užimtumą ir vietos inovacijas skatinančių veiksnių, svarbą; ragina skatinti vienodas sąlygas tvarioms investicijoms, industrializacijai, verslo veiklai, įskaitant atsakingą įmonių elgesį, finansus ir mokesčius, mokslui, technologijoms ir moksliniams tyrimams bei inovacijoms, siekiant skatinti ir spartinti šalies ekonomikos ir žmogaus raidą ir prisidėti prie ilgalaikio tvaraus augimo, laikantis DVT ir Paryžiaus susitarimo; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti naujų verslo modelių kūrimą ir naudotis naujomis technologijomis, pvz., dirbtiniu intelektu;
74. pabrėžia ypatingą privačiojo sektoriaus vaidmenį siekiant pažangos įgyvendinant DVT, visų pirma vykdant atsakingas ir tvarias investicijas, stiprinant integracinį augimą, taip pat skatinant atsakingą įmonių elgesį ir jam įsipareigojant; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad reikalingos investicijoms palankios politikos sistemos, įskaitant tvarumo rezultatų rodiklius ir reikalavimus, kad būtų galima integruoti tvarumo riziką priimant sprendimus dėl investicijų ir teisinės valstybės;
75. pripažįsta, kad ES mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų centrai ir inkubatoriai yra svarbūs darnaus vystymosi struktūroms remti; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares propaguoti stipresnius ryšius tarp mokslininkų ir verslo sektoriaus, kad jie galėtų keistis geriausia patirtimi ir skleisti inovacijas; pabrėžia, kad moksliniams tyrimams ir inovacijoms skiriamas finansavimas turi būti papildytas strateginiu požiūriu į investicijas, suteikiančiu galimybę inovaciniams sprendimams pasiekti rinką, nes jiems dažnai reikia didelio kapitalo ir didelės rizikos investicijų;
76. ragina Tarybą, rengiant savo poziciją dėl būsimo ESF+, atsižvelgti į DVT ir skirti jiems būtinus finansinius asignavimus; pabrėžia, kad sėkmingas darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimas Sąjungoje priklauso nuo plačių užmojų politikos, kuriai skiriami pakankami ištekliai;
77. apgailestauja dėl to, kad vis dar pastebimi valstybių narių padarytos pažangos skirtumai įgyvendinant 10-ąjį DVT ir siekiant mažinti pajamų nelygybę, taip pat nelygybę dėl amžiaus, lyties, negalios, etninės priklausomybės, kilmės, religijos, ekonominės padėties ir kitų veiksnių, – toks mažinimas gali pagerinti socialinę sanglaudą – ir kad nelygybė išlieka ir didėja šalių viduje ir tarp jų, tiek ES, tiek už jos ribų; ragina paspartinti pažangą mažinant didėjančius skirtumus ir skatinant lygias galimybes visiems, tiesiogiai padedant pažeidžiamoms grupėms ir tiems asmenims, kuriems jos labiausiai reikia, siekiant įtraukesnio ir tvaresnio augimo, taip pat žmogaus vystymosi; ragina Komisiją į 10-ojo DVT peržiūrą, be kita ko, įtraukti pagerintus kriterijus, susijusius su ekonomine nelygybe;
78. pripažįsta, kad ES ir visos jos valstybės narės pasirašė ir ratifikavo Paryžiaus susitarimą ir kad dauguma valstybių narių laiko Paryžiaus susitarimą pagrindiniu jų tarptautinio bendradarbiavimo politikos ramsčiu kartu su Darbotvarke iki 2030 m., o kai kurios valstybės narės teikia prioritetą kovos su klimato kaita ir jos padariniais tikslui (13-asis DVT); ragina Komisiją ir valstybes nares naudoti komunikacijos strategijas ir veiklą, siekiant padidinti visuomenės ir politinę paramą kovos su klimato kaita veiksmams ir didinti informuotumą apie bendrą naudą kovojant su klimato kaita, pvz., geresnę oro kokybę ir visuomenės sveikatą, gamtos išteklių išsaugojimą, ekonomikos ir užimtumo augimą, didesnį energijos tiekimo patikimumą ir mažesnes energijos importo išlaidas;
79. ragina Darbotvarkę iki 2030 m. įgyvendinti kaip visumą, koordinuojant bei derinant su Paryžiaus susitarimu dėl klimato kaitos, įskaitant aspektus, susijusius su poreikiu skubiai panaikinti spragas tarp to, ką dar reikia padaryti siekiant sumažinti visuotinį klimato atšilimą, ir daugiau dirbti prisitaikymo srityje ir finansuoti prisitaikymą; primena ES įsipareigojimą skirti 20 proc. savo 2014–2020 m. biudžeto lėšų (apytikriai 180 mlrd. EUR) pastangoms kovoti su klimato kaita, be kita ko, naudojant savo išorės ir vystomojo bendradarbiavimo politiką;
80. apgailestauja, kad nepaisant to, kad IPCC specialiojoje ataskaitoje dėl 1,5 °C visuotinio atšilimo pateikti aiškūs ir išsamūs moksliniai įrodymai dėl žalingo tokio temperatūros padidėjimo poveikio ir labai didelio skirtumo, susijusio su 2 °C atšilimo poveikiu, Paryžiaus susitarimo šalims iki šiol nepavyko padidinti savo klimato srities užmojų; palankiai vertina tarptautinį bendradarbiavimą prekiaujant apyvartiniais taršos leidimais ir susiejant trečiųjų šalių bei regionų anglies dioksido rinkas; ragina Sąjungą skatinti besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse ir besivystančiose šalyse kurti į rinką orientuotas išmetamųjų teršalų mažinimo sistemas; atkreipia dėmesį į tai, kad tai padės sumažinti pasaulyje išmetamą teršalų kiekį, sutaupyti išlaidų ir padidinti veiklos efektyvumą, taip pat sumažinti anglies dioksido nutekėjimo riziką sukuriant vienodas sąlygas pasauliniu mastu;
81. pabrėžia, kad švelninti klimato kaitą ir prisitaikyti prie jos yra būtina ir atkreipia dėmesį į pagrindinį vaidmenį, kurį atlieka besivystančios šalys įgyvendinant Paryžiaus susitarimo, Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. ir Adis Abebos veiksmų plano tikslus, taip pat neatidėliotiną poreikį padėti toms šalims įgyvendinti savo nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus; todėl palankiai vertina tai, kad kovai su klimato kaita suteiktas prioritetas pagal neseniai įsteigto Europos darnaus vystymosi fondo (EDVF), kuriuo siekiama sutelkti viešojo ir privačiojo sektorių investicijas į šalis partneres Afrikoje ir ES kaimynystės regione, nuostatas;
82. pabrėžia, kad ES turėtų toliau eiti savo keliu, pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų, klimato požiūriu neutralios, efektyviai išteklius naudojančios ir didelės biologinės įvairovės ekonomikos, visapusiškai laikantis JT darbotvarkės iki 2030 m. ir 17-os DVT, kad būtų sumažintos netvarios tendencijos, grindžiamos pernelyg dideliu gamtinių išteklių eikvojimu, taip pat biologinės įvairovės praradimu, atsiradusiu dėl netvaraus vartojimo ir netvarių gamybos modelių; pabrėžia, kaip svarbu, kad ES paspartintų savo iniciatyvas, kuriomis siekiama skatinti atsakingą ir tvarų vartojimą ir gamybą, ir kartu imtųsi vadovaujančio vaidmens kuriant žiedinę ekonomiką;
83. primena visuotines demokratijos, gero valdymo, teisinės valstybės ir žmogaus teisių vertybes, kurios yra darnaus vystymosi prielaidos, kaip apibrėžta 16-ame DVT (taikios ir įtraukios visuomenės); vis dėlto labai apgailestauja, kad visame pasaulyje vis dar vyrauja ginkluoti konfliktai ir smurtas; yra susirūpinęs dėl to, kad daugelyje šalių trūksta pažangos stiprinant teisinę valstybę ir teisę kreiptis į teismą; primena ES ir valstybių narių įsipareigojimą, išreikštą Europos konsensuse dėl vystymosi, priimti visapusišką požiūrį į konfliktus ir krizes, daugiausia dėmesio skiriant nestabilumui ir žmonių saugumui, kartu pripažįstant darnaus vystymosi, humanitarinės veiklos, taikos ir saugumo ryšį, ir ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamoms ir konfliktų paveiktoms valstybėms; pabrėžia, kad tikslas sukurti taikas ir įtraukias visuomenes, kuriose teisė kreiptis į teismą būtų prieinama visiems, turėtų būti integruotas į ES išorės veiksmus, kuriais, remiant vietos suinteresuotuosius subjektus, būtų galima padėti kurti atsparumą, skatinti žmonių saugumą, stiprinti teisinę valstybę ir spręsti sudėtingas nesaugumo, nestabilumo ir perėjimo prie demokratijos problemas;
84. pabrėžia, kad kova su nelygybe šalyse ir tarp jų, diskriminacijos naikinimas, taikos skatinimas, dalyvaujamoji demokratija, geras valdymas, teisinė valstybė ir žmogaus teisės turi būti pagrindiniai ES vystymosi politikos tikslai;
85. palankiai vertina ES pastangas didinti įvairių politikos krypčių nuoseklumą ir kurti jų sąveiką, siekiant sustiprinti įgyvendinimo priemones ir atgaivinti pasaulinę darnaus vystymosi partnerystę;
86. pabrėžia, kad įtraukus ir teisingas švietimas, mokslas, technologijos, moksliniai tyrimai ir inovacijos yra itin svarbios priemonės siekiant įgyvendinti DVT, ir pripažįsta, kad reikia pagerinti šio sektoriaus valdymą; apgailestauja, kad iki šiol dar nepadidintas galimas mokslininkų bendruomenės indėlis; pabrėžia, jog būtina, kad į programą „Horizontas 2020“ ir būsimas bendrąsias mokslinių tyrimų programas būtų geriau įtraukta darnaus vystymosi sąvoka ir visuomenės uždaviniai; primena, kad reikia padėti kurti didelės apimties technologijų perdavimo besivystančioms šalims mechanizmus;
87. ragina Komisiją įtraukti su DVT susijusius duomenis į didelės vertės duomenų rinkinius, kaip apibrėžta direktyvoje dėl atvirų duomenų ir viešojo sektoriaus informacijos, ir skatinti valstybes nares skelbti visas ataskaitas apie DVT pagal nemokamą licenciją;
88. pabrėžia, kad svarbu visapusiškai išnaudoti esamas ir būsimas ES programas ir priemones, pvz., programas „Horizontas 2020“ ir LIFE, kurios sudarytų sąlygas trečiųjų šalių dalyvavimui energetikos, klimato kaitos ir darnaus vystymosi srityse;
89. ragina parengti ES biudžetą, kuriame darnus vystymasis būtų pripažintas pagrindiniu tikslu; primena, kad kova su sukčiavimu ir mokesčių slėpimu yra solidariojo vystymosi klausimas;
90. pabrėžia, kad DVT įgyvendinimas maisto, žemės ūkio, energetikos, medžiagų, miestų ir sveikatos bei gerovės srityse galėtų atverti didesnės nei 10 trln. EUR vertės rinkos galimybes(18); tačiau pabrėžia, kad norint pasiekti ES tikslą sukurti tausiai išteklius naudojančią ekonomiką, ES ir jos valstybės narės turi pirmauti mokslo, technologijų ir šiuolaikinės infrastruktūros kūrime;
91. pabrėžia, kad, atsižvelgiant į didėjantį tiekimo grandinių sudėtingumą ir globalizaciją, svarbu skatinti aukštų tvarumo standartų taikymą, be kita ko, ir trečiosiose šalyse.
o o o
92. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, EBPO ir Jungtinėms Tautoms.
Komisijos diskusijoms skirtas dokumentas „Siekiant tvarios Europos iki 2030 m.“, p. 7. (https://ec.europa.eu/commission/sites/beta-political/files/rp_sustainable_europe_lt_v2_web.pdf.pdf)
Atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Švari mūsų visų planeta. Strateginė klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralizuoto poveikio klimatui Europos ekonomikos ateities vizija“ (COM(2018)0773).